11.07.2015 Views

Tavis tvinis mwvave dazianebis mqone pacientTa marTva ...

Tavis tvinis mwvave dazianebis mqone pacientTa marTva ...

Tavis tvinis mwvave dazianebis mqone pacientTa marTva ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

. sisxlis wnevis <strong>marTva</strong>. <strong>tvinis</strong> dazianebiT bacientebSi prehospitalur etapzemniSvnelovani momentia hipotenziis Tavidan acileba. pacientebi,Tavidan aicileT romelTac aReniSnebaT nevrologiuri dazianeba, gansakuTrebiThipotenzia i/vmgrZnobiareni arian hipotenziis mimarT: aseT SemTxvevebSisiTxeebis gadasxmis hipotenzia asocirebulia sikvdilobis da zogadad gamosavlissaSualebiTgauaresebis gaormagebasTan. travmis gaidlainebis mixedviT,rekomendirebulia 2 litri izotonuri siTxis, ZiriTadad Ringer’s lactate an fiziologiurixsnaris (hipertonuli xsnaric SeiZleba gamoviyenoT) swrafi infuzia.• arteriuli wnevis gansazRvra xdeba im SemTxvevaSi xelmisawvdomi meTodiT;teqnikurad hipotenzia aRiniSneba, rodesac sisxlis sistoluri wneva aris < 90 mm HgmozrdilebSi, bavSvebSi asakis Sesabamisi maCvenebliT. sawyis etapze cirkulaciisadeqvaturobis Sesafaseblad gamoiyeneba pulsis palpacia. Tu karotidul da femoralurarteriebze pulsi aRiniSneba, sistoluri wneva sul mcire 60 mm Hg-ia. Tu SevigrZnobTmxris arteriis pulsacias, sistoluri wneva sul mcire 80 mm Hg-ia. damatebiTi klinikurisisxlis moculobis Semcirebis indikatorebia: taqikardia, civi kidurebi, kapilaruliavsebis siswrafe 1 wm-ze meti da mentaluri statusis cvlileba.g. oqsigenaciis da ventilaciis <strong>marTva</strong>. hipoqsemia – Jangbadis saturacia (SaO2) 90%-zenaklebia, saswrafod unda iqnes namkurnalebi. Tu aris aparatura saturacia undaganisazRvros yvela pacientSi, romelsac aReniSneba <strong>Tavis</strong> <strong>tvinis</strong> <strong>mwvave</strong> dazianeba.miawodeT Jangbadipacientis respiratoruli statusis Sesafaseblad klinikuradunda ganisazRvros pacientis sunTqvis sixSire da tipi.cianozis arseboba an ararseboba da mentaluri statusis nebismieri saxis cvlileba.normalur ventilaciad iTvleba saSualod 10 amosunTqva wuTSi (20 bavSvebSi, 25axalSobilebSi); hiperventilacia – 20 amosunTqva wT-Si mozrdilebSi, 30 bavSvebSi da 35axlSobilebSi. pulsoqsimetris araswori maCveneblis mizezi SeiZleba iyosdishemoglobinemia, hipotenzia, anemia, kanis pigmentacia, manikuri da sxva.hipoqsemiis koreqcia unda moxdes JangbadiT. moerideT hiperventilacias. hiperventilaciamSesaZloa mogvces dadebiTi Sedegi mxolod iseT pacientebSi, romelTac aReniSnebaTcerebraluri herniacia – eqstenzoruli pozicia, gugebis asimetria, fiqsirebulidilatirebuli gugebi da swrafi nevrologiuri darRvevebi gkS-iT 9 qulaze naklebi.profilaqtikis mizniT hiperventilacia ar aris rekomendirebuli arcerTi pacientisaTvis.yvela travmian pacientSi, prehospitalur etapze damxmare personalma didi yuradReb aunda miaqcios sasunTqi gzis mdgomareobas. pacientebi, romelTac aReniSnebaT <strong>Tavis</strong> travmada cnobierebis cvlileba, arian sasunTqi gzis <strong>dazianebis</strong> maRali riskis qveS. daakvirdiTgulmkerdi moZraobs Tu ara simetriulad, mousmineT haeris moZraobas orive mxares dadaicaviT pacientis sasunTqi gza. ventilaciis da oqsigenaciis gamosasworebladprehospitalur etapze SesaZlebelia nikapis aweva an ybis win wamoweva, da Tu pacientiugonodaa, oraluri sasunTqi gzis Cadgma. imis niSnebi, rom pacienti Tavad ver icavs <strong>Tavis</strong>sasunTq gzas aris – orofarinqsSi sekretis akumulireba, Rebinebis refleqsis dafaringialuri stimulaciis ararseboba, umniSvnelo motoruli pasuxi, kisris hematomisarseboba, sunTqvis araregularuli tipi. saWiroebis SemTxvevaSi trenirebulmaprehospitalur etapze damxmare personalma an mimRebi dawesebulebis eqimebma undaganaxorcielon orotraqealuri intubacia gansakuTrebiT ki im pacientebSi, romelTacaReniSnebaT <strong>Tavis</strong> Zlieri travma (gkS-iT 9 qulaze naklebi), pacientebSi, romlebic Tavadver icaven sasunTq gzas, da pacientebSi, romelTac aReniSnebaT hipoqsia, romelic arkoregirdeba Jangbadis miwodebiT. am situaciaSi unda ganvsazRvroT riski asocirebulidaucvel sasunTq gzasTan, intrakranialuri wnevis momatebasTan, qala-fuZismotexilobasTan an SesaZlo ezofagialur intubaciasTan. brma intubacia ar aris

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!