10.07.2015 Views

NAKROMA - Seeds of Life

NAKROMA - Seeds of Life

NAKROMA - Seeds of Life

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Adaptasaun Agronómiku-Nakroma hanesan variedade ida nebe’e fóprodusaun aas no serve iha natar. Hare oan nebe’eiha viveiros bele fokit hodi kuda iha natar nebe’eprepara ona ho diak iha semana tolu mai kraik. Harefini husi variedade ida ne’e bele mos karidiretamente iha natar laran nebe’e mos husi du’ut,no labele haluha atu hatama bee durante tempumoris. Iha Timor-Leste hare ida ne’e nia tempu atuisin mak hanesan kuda liu tiha loron 115, no ai-horisnia aas iha Betano durante tinan 2002 mak hanesan94 cm. Nu’udar variedade nebe’e ai-horis badak(ladún aas), maka fasil ba’a du’ut atu moris.Reasaun ba Moras, Insekta no Pesti-Nakroma hatudu rezisténsia ba moras ho pesti siraseluk nebe’e identifika iha Timor-Leste.Variedade ida ne’e nia tempu atu isin hanesan mosho variedade sira seluk nebe’e fó produsaun aasnebe’e agora dadaun kuda iha Timor-Leste, nohamenus posibilidade ba’a laho atu estraga.IMPAKTU:Benefísiu Ekonómiku-Variedade ida ne’e fó produsaun nebe’e diakhanesan ho variedade hirak nebe’e iha tiha ona, nonia karaterístika produsaun konsistente nafatin noprodus musan nebe’e iha kualidade diak.Benefísiu Sosiál-Kuda hare variedade Nakroma hanesan aumentatan variedade ida ba’a to’os nain sira iha Timor-Leste kona ba atu hili variedade oin-oin nebe’e ihahodi kuda, e mos bele hamenus risku ou problemanebe’e to’os nain sira hasoru.Impaktu Ambientál-Variedade hare Nakroma introdus husi IRRI(International Rice Research Institute) liu husi uzatékniku produzir konvensionál. Ida ne’e la’osorganizmu nebe’e modifika jeneticamentegeneticallymodified organism (GMO). Nakroma seiaumenta diversidade ba jenétiku nebe’e agoradadaun iha Timor Leste.HABARAK FINI:Divizaun Produsaun AlimentárHabarak Fini-To’os nain sira produs ona hare fini Nakroma ihaarea ho luan hektar hitu iha tinan 2006 no prontuona atu fó sai. Tuir fali mai sei atu produs tan ihaarea ho luan hektar 6 iha tinan 2007.Se karik atu hetan informasaun liu tan kona ba variedade ne’e belekontaktu ba’a:- rob.williams@seeds<strong>of</strong>lifetimor.org- risonlia@yahoo.com- deolindo_dasilva@yahoo.com.sgMINISTÉRIO DA AGRICULTURA, FLORESTAS E PESCASDirecção dos Serviços de Produção Alimentar &Direcção de Pesquisa e InformacãoAv. Serviços de Fomento, P.O 408, Dili Timor LesteTelp : +670 3339033<strong>NAKROMA</strong>Fó sai iha Março, 2007(Esperimentasaun ho naran PSBRc54)Nakroma nu’udar variedade hare nebe'e:• Produsaun aas liu lokál• Fó rezultadu produsaun 21% aas liuvariedade lokál• Han gostu• Fai diak


Informasaun kona ba Variedade-Naran Botánicu: Oryzae sativa L.Ambiente nebe’e serve: Area hare irigasaunNaran Elite husi IRRI : IRRI 116Dezignasaun: IR60819-34-2-1Parente: IR72/IR48525-100-1-2Reprodutór: International Rice Research Institute(IRRI))Naran nebe’e fó sai: PSBRc54Tinan fó sai: 1997ISTÓRIA:IR60819-34-2-1 nu’udar variedade hare natarnebe’e produzidu iha International Rice ResearchInstitute (IRRI). Variedade ida ne’e fó sai/libera ihaFilipina liu husi Philippine Seed Board ho naranPSBRc54 iha tinan 1997. Tuir avaliasaun ihaesperimentasaun replikadu nebe’e hala’o iha tinan2000-2004 husi <strong>Seeds</strong> <strong>of</strong> <strong>Life</strong> ho MAFP (Ministérioda Agrikultura Florestas e Pescas) hatudu katakVariedade hare PSBRc54 ou ho naran Nakroma fóprodusaun nebe’e konsistente ou diak no serve ihanatar. Aleinde ne, Nakroma mos rekoñese hanesanvariedade nebe’e han gostu hanesan ho variedadeseluk nebe’e baibain to’os nain sira kuda. Tanba horazaun hirak ne’e mak halo to’os nain sira gostatebes variedade ida ne’e no sira hahu ona habarakfini iha tinan 2003-2004 nebe’e iha tinan 2005/2006produs ona hare fini husi rai hektar hitu no fa’anona iha distritu Baucau.DESKRISAUN:Tuir mai karaterístika jerál husi PSBRc54 bazeia baprograma esperimentasaun nasionál Filipina nian.Rezultadu produsaun (t/ha)Bailoro 4.4-4.9Tempu udan 4.6-5.0Maturidade (numeru loron depois de kari)Bailoro 113Tempu udan 113Planta nia aas (cm)Bailoro 86Tempu udan 96Reasaun ba’a:Blas/BlastHawar daun bakteri/bacterialblightHawar pelepah daun/sheathblightTungroPenggerek batang padi/Stemborer (whiteheads)RezisteNato’on deitNato’on deitRezisteNato’on deitKualidade musanHare kór kafe nebe’e hetan (%) 78.4Foos nebe’e rekopera husi dulas/fai-Milling recovery (%)Hare ulun nebe’e rekopera/Headrice recovery (%)69.143.1Protein (%) 7.5Rezultadu Produsaun ho Kualidade Isin-Nakroma nu’udar variedade ida husivariedade foun 14 nebe’e fó produsaun aas wainhirakoko ho variedade lokál Nona Portu ihaesperimentasaun replikadu nebe’e hala’o husiprograma <strong>Seeds</strong> <strong>of</strong> <strong>Life</strong> ho MAFP (Ministériu daAgrikultura Florestas e Pescas) iha Timor-Leste ihatinan 2001-2004. Esperimentasaun nebe’e hala’o ihaBetano ho Faulara, rezultadu produsaun husiNakroma mak hanesan 5.66 t/ha, nebe’e 55% aasliu Nona Portu nebe’e produs deit 2.89 t/ha.Nakroma nu’udar variedade ida husi variedade limanebe’e halo avaliasaun hamutuk ihaesperimentasaun no demonstrasaun iha to’os tinan2004 no hanesan variedade ida nebe’e hakarak liuatu kuda husi to’os nain sira iha Timor-Leste.Liu husi esperimentasaun nebe’e halo ihanatar iha tinan 2005/06, hatudu katak Nakromanu’udar variedade ida nebe’e hetan susesu wainhirakoko iha fatin 46. Rezultadu produsaun husiNakroma mak hanesan 3.4 t/ha wainhira komparaho hare variedade lokál nebe’e produs deit 2.8 t/ha.Nakroma fó produsaun 21% aas liu variedade lokáliha esperimentasaun nebe’e hala’o.Husi rezultadu nebe’e hetan halo to’os nainsira husu tan fini atu kuda no habarak. Variedadeida ne’e konsidera husi to’os nain sira hanesanvariedade nebe’e iha kualidade diak atu han noprodus kualidade musan nebe’e diak wainhira dulas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!