enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...

enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ... enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...

21.11.2014 Views

damana meliqiSvili enaTmecnierebis sakiTxebi _ I-II, 2009 qarTuli zmnis uRlebadi formebis gramatikuli klasifikaciisa da kvalifikaciis principebi (meTodologiuri imanentizmis Suqze) II. gvarisa da diaTezis kategoriebis urTierTmimarTebisaTvis qarTulSi 1 1928 wels arnold Ciqobavam Tavis sadoqtoro disertaciaSi `martivi winadadebis problema qarTulSi~, dasva principuli sakiTxi enaTmecnierebaSi `meTodologiuri imanentizmis~ Sesaxeb, rac gulisxmobs (da moiTxovs) imas, rom gramatikuli movlenebis aRweriTi analizisas am movlenebis klasifikacia-kvalifikacia unda xdebodes Sesaswavli obieqtidan, konkretuli enis bunebidan, masalidan amosvliT (unda iTqvas, rom es moTxovna ara mxolod gramatikul, aramed nebismier empiriul mecnierebas unda edos safuZvlad). am meTodologiuri sakiTxis wamoweva saWiro gaxda imis gamo, rom aRweriTi gramatikebis `sxvadasxva mimdinareoba struqturul cnebaTa Camoyalibebisas emyareba funqciis niSan-Tvisebebs. am mimarTulebebSi (igulisxmeba logicizmi, fsiqologizmi) angariSi ar eweva istoriul- SedarebiTi enaTmecnierebis ZiriTad daskvnas: erTi da igive aRsaniSni sxvadasxva enaSi (erTsa da imave enaSic misi ganviTarebis sxvadasxva periodSi) SeiZleba gadmoices sxvadasxvagvarad: funqciis erTgvaroba struqturis erTgvarobas ver gansazRvravs. erTi sityviT, ver gamar- Tlda racionaluri gramatikis (resp. filosofiuri gramatikis) Ziri- Tadi debuleba, TiTqos logikur kategoriaTa erTianoba SesaZlebels xdides `universalur~ (`zogad~) gramatikas: `universalurad~ (`zogadad~) es gramatika miaCndaT imitom, rom igi `racionaluri~ iyo, logikur kategoriebs emyareboda~ (Ciqobava 1928:09). mas mere gavida aTeuli wlebi da, miuxedavad imisa, rom zogi sakiTxis Seswavlas es sruliad samarTliani meTodologiuri moTxovna udevs safuZvlad, qarTul gramatikul literaturaSi `logikis eqspansiis~ problema daZleuli ar aris da igi yovel nabijze iCens Tavs, gansakuTrebiT ki qarTuli zmnis piris niSnebis kvalifikaciisa da uRlebadi formebis klasifikaciisas. 1 „qarTuli zmnis uRlebadi formebis klasifikaciisa da kvalifikaciis principisaTvis, I. piris niSanTa gamoxatvis sistema qarTulSi~ ix. enaTmecnierebis sakiTxebi, I, 2008:123-128. 78

jer kidev ar aris daZleuli dionise Trakielidan gamosuli evropuli gramatikuli literaturis gavlena: qarTulisaTvis damaxasiaTebeli bevri specifikuri enobrivi movlena am, aRweriTi gramatikebis Tval- TaxedviTaa gaazrebuli da kvalificirebuli (es gansakuTrebiT zmnasTan dakavSirebul sakiTxebs Seexeba). amitom saWirod mimaCnia, gavixsenoT arn. Ciqobavas ramdenime principuli debuleba misi fuZemdebluri naSromis II gamocemis winasityvaobidan (Ciqobava 1968): 1. `universaluri gramatika~ SeuZlebelia imitom, rom ar arsebobs universaluri gramatikuli struqtura (Tumca sxvadasxva enebis struqturaSi gamoricxuli araa gvqondes calkeuli saerTo struqturuli niSnebi). 2. enis mecnieruli Seswavla...…gulisxmobs rogorc struqturis, ise funqciis Seswavlas, magram SeuZlebeli xdeba struqtura (struqturuli kategoriebi) aRvweroT funqciis (funqcionalur kategoriaTa) mixedviT da piruku. 3. struqturuli cnebebi struqturuli niSnebis mixedviT unda CamovayaliboT, funqcionaluric, Sesabamisad _ funqcionaluri niSnebis mixedviT: manZili ar gaizomeba wonis erTeulebSi (kilogramebiT). 4. enis aRwerisas CvenTvis saxelmZRvanelo princips warmoadgens homogenurobis principi, rogorc safuZveli `meTodologiuri imanentizmisa~: cneba unda Seicavdes niSnebs, romlebic imanenturia aRsaweri obieqtisa- Tvis, Sesaswavli obieqtisaTvis Sinaganad damaxasiaTebeli erTi enis gramatika ver iqneba meore enis gramatikis `Targmani~: erTi qalaqis gegmis mixedviT ver davaTvalierebT (ver gavecnobiT) meores (iqve, gv. 010). arn. Ciqobava principulad icavda Tavis debulebebs logicizmis winaaRmdeg gramatikaSi (rac dionise Trakielis Tecnh, grammatikh,-dan moyolebuli, danergili iyo aRweriTs gramatikebSi), radganac es pozicia mecnierulad sworad miaCnda. es, TiTqos sruliad naTeli, gasagebi, mtkiced argumentirebuli da ucilobeli principebi davas ar unda iwvevdes, magram isini qarTuli zmnis kategoriebis gansazRvrisas da kvalifikaciisas, aseve, zmnuri formebis analizisa da klasifikaciisas xSiradaa darRveuli, rasac bevri auxsneli Seusabamoba da enobrivi faqtebis mcdari Sefaseba mosdevs. Cveni mizania vaCvenoT es Secdomebi, mizezebi am Secdomebisa da `meTodologiuri imanentizmis~ principidan gamomdinare, movaxdinoT qar- Tuli zmnis uRlebadi formebis gramatikuli klasifikacia, rac, Tavis mxriv, qarTuli zmnis gramatikuli kategoriebis swori kvalifikaciis saSualebas mogvcems. 79

jer kidev ar aris daZleuli dionise Trakielidan gamosuli evropuli<br />

gramatikuli literaturis gavlena: qarTulisaTvis damaxasiaTebeli<br />

bevri specifikuri enobrivi movlena am, aRweriTi gramatikebis Tval-<br />

TaxedviTaa gaazrebuli da kvalificirebuli (es gansakuTrebiT zmnasTan<br />

dakavSirebul sakiTxebs Seexeba).<br />

amitom saWirod mimaCnia, gavixsenoT arn. Ciqobavas ramdenime principuli<br />

debuleba misi fuZemdebluri naSromis II gamocemis winasityvaobidan<br />

(Ciqobava 1968):<br />

1. `universaluri gramatika~ SeuZlebelia imitom, rom ar arsebobs<br />

universaluri gramatikuli struqtura (Tumca sxvadasxva enebis struqturaSi<br />

gamoricxuli araa gvqondes calkeuli saerTo struqturuli<br />

niSnebi).<br />

2. enis mecnieruli Seswavla...…gulisxmobs rogorc struqturis, ise<br />

funqciis Seswavlas, magram SeuZlebeli xdeba struqtura (struqturuli<br />

kategoriebi) aRvweroT funqciis (funqcionalur kategoriaTa) mixedviT<br />

da piruku.<br />

3. struqturuli cnebebi struqturuli niSnebis mixedviT unda<br />

CamovayaliboT, funqcionaluric, Sesabamisad _ funqcionaluri niSnebis<br />

mixedviT: manZili ar gaizomeba wonis erTeulebSi (kilogramebiT).<br />

4. enis aRwerisas CvenTvis saxelmZRvanelo princips warmoadgens homogenurobis<br />

principi, rogorc safuZveli `meTodologiuri imanentizmisa~:<br />

cneba unda Seicavdes niSnebs, romlebic imanenturia aRsaweri obieqtisa-<br />

Tvis, Sesaswavli obieqtisaTvis Sinaganad damaxasiaTebeli erTi enis<br />

gramatika ver iqneba meore enis gramatikis `Targmani~: erTi qalaqis<br />

gegmis mixedviT ver davaTvalierebT (ver gavecnobiT) meores (iqve, gv.<br />

010).<br />

arn. Ciqobava principulad icavda Tavis debulebebs logicizmis<br />

winaaRmdeg gramatikaSi (rac dionise Trakielis Tecnh, grammatikh,-dan<br />

moyolebuli, danergili iyo aRweriTs gramatikebSi), radganac es pozicia<br />

mecnierulad sworad miaCnda. es, TiTqos sruliad naTeli, gasagebi,<br />

mtkiced argumentirebuli da ucilobeli principebi davas ar unda iwvevdes,<br />

magram isini qarTuli zmnis kategoriebis gansazRvrisas da kvalifikaciisas,<br />

aseve, zmnuri formebis analizisa da klasifikaciisas xSiradaa<br />

darRveuli, rasac bevri auxsneli Seusabamoba da enobrivi faqtebis<br />

mcdari Sefaseba mosdevs.<br />

Cveni mizania vaCvenoT es Secdomebi, mizezebi am Secdomebisa da<br />

`meTodologiuri imanentizmis~ principidan gamomdinare, movaxdinoT qar-<br />

Tuli zmnis uRlebadi formebis gramatikuli klasifikacia, rac, Tavis<br />

mxriv, qarTuli zmnis gramatikuli kategoriebis swori kvalifikaciis<br />

saSualebas mogvcems.<br />

79

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!