Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
msoflios<br />
<strong>geografia</strong><strong>10</strong><br />
maia bliaZe, gia Wanturia, daviT kereseliZe
Sinaarsi<br />
I<br />
Tavi<br />
msoflios politikuri ruka<br />
1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />
8<br />
2. msoflios politikuri rukis formireba uZvelesi<br />
droidan 1914 wlamde<br />
14<br />
3. msoflios politikuri rukis formireba 1914 wlidan 19<br />
dRemde<br />
I I<br />
Tavi<br />
qveynebis tipologia<br />
4. qveynebi teritoriis sididis mixedviT<br />
26<br />
5. qveynebi mosaxleobis raodenobis mixedviT<br />
30<br />
6. qveynebi geografiuli mdebareobis mixedviT<br />
32<br />
7. qveynebi bunebrivi resursebis mixedviT<br />
37<br />
8. qveynebi teritoriul-administraciuli mowyobis<br />
mixedviT<br />
43<br />
9. qveynebi mmarTvelobis formis mixedviT<br />
46<br />
<strong>10</strong>. qveynebi sagareo-politikuri kursis mixedviT<br />
49<br />
11. qveynebi socialur-ekonomikuri ganviTarebis<br />
donis mixedviT<br />
52<br />
12. ganviTarebuli da ganviTarebadi qveynebi<br />
Semajamebeli samuSao I<br />
56<br />
60<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
III<br />
Tavi<br />
13. gaero<br />
64<br />
14. nato<br />
69<br />
15. evrokavSiri da evrosabWo<br />
71<br />
16. damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba da suami 76<br />
17. msoflio savaWro organizacia da navTobis eqsportior<br />
qveyanaTa organizacia (opeki)<br />
79<br />
18. Tanamegobroba<br />
82<br />
19. wiTeli jvrisa da wiTeli naxevarmTvaris saerTaSoriso<br />
moZraoba<br />
85<br />
20. olimpiuri komiteti<br />
Semajamebeli samuSao II<br />
88<br />
90<br />
4
mosaxleoba<br />
21. kacobriobis demografiuli istoria<br />
94<br />
22. mosaxleobis aRwarmoebis tipebi<br />
97<br />
23. demografiuli gadasvlis Teoria da fazebi<br />
99<br />
24. demografiuli afeTqeba da politika<br />
<strong>10</strong>2<br />
25. mosaxleobis rasobrivi struqtura<br />
<strong>10</strong>6<br />
26. mosaxleobis eTnikuri struqtura<br />
1<strong>10</strong><br />
27. msoflios mosaxleobis lingvisturi kaleidoskopi 113<br />
28. mosaxleobis religiuri struqtura<br />
119<br />
29. mosaxleobis cxovrebis xarisxi<br />
Semajamebeli samuSao III<br />
125<br />
130<br />
IV<br />
Tavi<br />
msoflios regionebi da qveynebi<br />
30. msoflios regionebi<br />
134<br />
31. evropa<br />
138<br />
32. germaniis federaciuli respublika<br />
146<br />
33. didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli<br />
samefo<br />
153<br />
34. safrangeTis respublika<br />
163<br />
35. azia<br />
172<br />
36. CineTis saxalxo respublika<br />
178<br />
37. indoeTis respublika<br />
187<br />
38. iaponia<br />
195<br />
39. TurqeTis respublika<br />
202<br />
40. CrdiloeTi amerika<br />
2<strong>10</strong><br />
41. amerikis SeerTebuli Statebi<br />
215<br />
42. samxreTi amerika<br />
225<br />
43. brazilia<br />
232<br />
44. Cile<br />
240<br />
45. afrika<br />
246<br />
46. samxreT afrikis respublika<br />
256<br />
47. egviptis arabTa respublika<br />
265<br />
48. avstralia da okeaneTi<br />
273<br />
49. avstralia<br />
Semajamebeli samuSao IV<br />
danarTebi<br />
278<br />
285<br />
289<br />
VTavi<br />
5
I Tavi<br />
msoflios politikuri ruka<br />
Seityob:<br />
u ra aris msoflios politikuri ruka;<br />
u rogor xdeboda msoflios politikuri<br />
rukis Camoyalibeba;<br />
u ra cvlilebebi xdeba msoflios<br />
politikur rukaze.
SeZleb:<br />
u G gamoyo msoflios politikuri rukis<br />
Camoyalibebis ZiriTadi etapebi;<br />
u imsjelo, rogor aisaxeba msoflios<br />
politikur rukaze raodenobrivi da<br />
Tvisobrivi cvlilebebi;<br />
u aRniSno konturul rukaze msoflios<br />
politikuri rukis cvlilebebi.
s<br />
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />
leqsikoni<br />
geopolitika – saxelmwifos sagareo politikaSi geografiuli faqtoris roli<br />
da misi gavlena qveynis erovnuli interesebis Camoyalibebaze.<br />
metropolia – saxelmwifo, romelic flobs koloniebs.<br />
suverenuli saxelmwifo – qveyana, romelic damoukidebelia saerTaSoroso<br />
ur Tier TobebSi da umaRles xelisuflebas mTel sakuTar teritoriaze axor cielebs.<br />
kolonia – teritoria sakuTari politikuri da ekonomikuri xelisuflebis gareSe,<br />
romelic dapyrobilia metropoliis mier.<br />
damokidebuli teritoria – teritoria, romelic ar flobs srul politikur<br />
da ekonomikur suverenitets.<br />
de faqto – faqtobrivad; saerTaSoriso samarTalSi de faqto cnoba niSnavs saxel<br />
mwifos mier axali saxelmwifos an mTavrobis arasrul cnobas.<br />
msoflios politikuri ruka iseTi geografiuli rukaa, romelzec asaxulia<br />
msoflios yvela qveyana sazRvrebiT, dedaqalaqebiT, msxvili qalaqebiTa da<br />
mniSvnelovani satransporto magistralebiT.<br />
davaleba<br />
1. gaixsene istoriis kursidan, rodis gaCnda dedamiwaze pirveli saxelmwifoe bi<br />
da ra faqtorebi axdenda gavlenas sxvadasxva istoriul epoqaSi saxelmwi fo-<br />
Ta war moSoba-gaqrobaze?<br />
2. rodis da vin Seqmna pirveli ruka? ra iyo masze asaxuli?<br />
3. daakvirdi rukebs da gaixsene, vis mier da rodis aris isini Sedgenili? Seni az -<br />
riT, SeiZleba Tu ara miviCnioT es rukebi pirvel politikur rukebad?<br />
l<br />
a n t<br />
i<br />
z<br />
a t<br />
R<br />
v<br />
a<br />
androfagebi<br />
hiperboreebi<br />
armiaspebi<br />
evropa<br />
esedonebi<br />
sarmatebi<br />
s a<br />
istresi<br />
getebi<br />
keltebi<br />
alpisi<br />
iberia<br />
tertesi<br />
karTageni<br />
libia<br />
atlasebi<br />
Tebe<br />
nilosi<br />
karpispi<br />
m x r<br />
e T i<br />
s k v i T e b i<br />
siena<br />
meroe arabeTi<br />
eTiopia<br />
azovis zRva<br />
masagetebi<br />
z R v a<br />
kavkasia<br />
S a v i z R v a<br />
Trakia<br />
sogdiana<br />
balxi<br />
midia<br />
ninevia eqbatana<br />
a z i a<br />
kirena<br />
asureTi suza<br />
sparseTi indoelebi<br />
memfisi<br />
balioni<br />
makrobienbi<br />
araqsi<br />
Savi zRva<br />
araqsi<br />
w i T e l i z R v a<br />
o<br />
k e<br />
a n<br />
libia<br />
e<br />
rodopis mTebi<br />
e v r o p a<br />
a z i a<br />
e<br />
o k<br />
a<br />
n<br />
e<br />
k. britania<br />
k. ierna<br />
istri<br />
evropa<br />
olvia<br />
tamaisi<br />
pontos<br />
evqsiniosi<br />
oqsi<br />
okeane<br />
babiloni<br />
k. rodosi<br />
karTageni aleqsandria<br />
libia<br />
herkulesis<br />
svetebis srute<br />
nilosi<br />
siena<br />
indi<br />
okeane<br />
gangi<br />
indoeTi<br />
k. taprobani<br />
8
goThobi<br />
stokholmi<br />
moskovi<br />
otava<br />
parizi<br />
kievi<br />
ulan-batori<br />
ankara<br />
beijingi (pekini)<br />
vaSingtoni<br />
alJiri<br />
rabati<br />
baRdadi<br />
Teirani<br />
islamabadi<br />
tokio<br />
havana<br />
tripoli<br />
kairo<br />
niu-deli<br />
hanoi<br />
mexiko<br />
karakasi<br />
bamako<br />
niamei<br />
abuja<br />
njamena<br />
xarTumi<br />
samxr.<br />
adis-abeba<br />
manila<br />
bogota<br />
sudani<br />
kito<br />
mogadiSu<br />
dodoma<br />
lima<br />
la-pasi<br />
brazilia<br />
luanda<br />
antananarivu<br />
jakarta<br />
portmorsbi<br />
sukre<br />
asunsioni<br />
vindhuki<br />
blumfonteini<br />
buenosairesi<br />
santiago<br />
kanbera<br />
velingtoni<br />
nax. 1.1. msoflios politikuri ruka<br />
davaleba<br />
4. Seni azriT, risTvis gvWirdeba vicodeT, rogor yalibdeboda msof lios politikuri<br />
ruka?<br />
5. eTanxmebi Tu ara mosazrebas, rom msoflios politikuri ruka istoriuli ka -<br />
te goriaa da droSi icvleba? pasuxi daasabuTe.<br />
6. msoflios politikuri rukis (danarTi №1) gamoyenebiT CamoTvale TiToeuli<br />
kon tinentis (avstralia-okeaneTTan erTad) xuTi saxelmwifo dedaqalaqebiTa<br />
da mosazRvre qveynebiT.<br />
msoflios politikuri rukis formireba metad rTuli da xangrZlivi procesia,<br />
igi aTaswleulebi grZeldeboda. am drois ganmavlobaSi man araerTi<br />
istoriuli etapi ganvlo. sxvadasxva etapze msoflios politikuri rukis<br />
wamyvan politikur erTeulebs sxvadasxva qveynebi warmoadgenda. msoflios politikuri<br />
rukis ganviTarebis xangrZlivi periodi SeiZleba xuT etapad daiyos.<br />
nax. 1.2. politikuri rukis formirebis etapebi<br />
formirebis etapebi<br />
1. Zveli periodi:<br />
uZvelesi droidan V saukunemde<br />
2. Sua saukuneebis periodi:<br />
V-XV saukuneebi<br />
3. axali periodi:<br />
XVI saukune — 1914 wlamde<br />
4. uaxlesi periodi: 1914 wlidan<br />
XX saukunis 90-iani wlebis dasawyisamde<br />
5. Tanamedrove etapi:<br />
XX saukunis 90-ian wlebidan dRemde<br />
wamyvani qveynebi<br />
Zveli egvipte, Zveli saberZneTi, karTageni,<br />
Zveli romi<br />
bizantia, inglisi, kievis ruseTi, espaneTi,<br />
portugalia<br />
espaneTi, didi britaneTi, safrangeTi,<br />
nider landi<br />
aSS, didi britaneTi, safrangeTi, germania,<br />
ssr kavSiri, iaponia<br />
aSS, gaerTianebuli samefo, ruseTi, safrangeTi,<br />
ger ma nia, CineTi, iaponia, indoeTi, brazilia<br />
9
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
msoflios politikuri ruka mudmivad icvleba da ZiriTadad garkveuli<br />
periodis geopolitikur situaciasa da msoflioSi mimdinare sxvadasxva proceszea<br />
damokidebuli. es cvlilebebi SeiZleba iyos rogorc Tvisobrivi, aseve<br />
raodenobrivi xasiaTis.<br />
nax. 1.3. cvlilebebi msoflios politikur rukaze<br />
raodenobrivi<br />
Tvisobrivi<br />
axali teritoriebis aRmoCena<br />
(Ziri Tadad, warsulSi)<br />
sazogadoebriv-ekonomikuri formaciebis<br />
is to riuli cvla<br />
sxvadasxva teritoriis dapyroba<br />
ome bis Sedegad<br />
saxelmwifoTa daSla da gafarToeba<br />
politikuri suverenitetis mopoveba<br />
saxelmwifoTa mowyobis axali formebis<br />
damkvid reba<br />
saxelmwifoTa mier xmeleTis<br />
garkveu li nawilis nebayoflobiT<br />
daTmoba an gacvla<br />
saxelmwifoTaSorisi politikuri kavSirebis da<br />
organizaciebis Seqmna<br />
sanapiro zolis dapyroba<br />
e.w. `cxeli wertilebis~ — saerTaSoriso Tu<br />
re gionaluri konfliqtebis kerebis warmoqmna<br />
da maTi gaqroba<br />
davaleba<br />
7. imsjele, ra gansxvavebaa msoflios politikuri rukis raodenobriv da Tvisobriv<br />
cvlilebebs Soris? romeli maTgani ufro metad axdens gavlenas politikuri<br />
rukis cvlilebaze?<br />
mesame aTaswleulSi kacobriobis ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />
mimarTuleba saerTaSoriso Tu regionaluri mniSvnelobis konfliqtebis mSvidobiani<br />
mowesrigebaa, raSic udidesi roli geopolitikas eniWeba.<br />
geopolitikis, rogorc sagareo politikuri praqtikis, mTavari mizania<br />
saxelmwifos geografiuli mdgomareobis anu nebismieri qveynis geostrategiis<br />
SemuSaveba. geopolitikuri midgomis sinTezuri Seswavla nebismieri qveynis<br />
an regionis geografiul, socialur-politikur, samxedro, demografiul,<br />
ekonomikur da qveynis sxva siZlieris ganmsazRvrel faqtorTa kombinirebul<br />
Seswavlasa da Sefasebas gulisxmobs.<br />
qveynis geopolitikuri mdebareobis Sefasebisas udidesi yuradReba eqceva<br />
rogorc geografiul faqtors, aseve ekonomikur da strategiul poziciebs,<br />
qveynis warsuls, mezobelTan am qveynis nebismier urTierTobas, mezobel qveynebsa<br />
da regionSi arsebul politikur Tu ekonomikur viTarebas.<br />
<strong>10</strong>
XX saukuneSi mimdinare procesebma udidesi gavlena iqonia araerTi didi<br />
qveynis geopolitikuri mdgomareobis ganviTarebis Taviseburebaze. amis na-<br />
Teli magaliTia Tundac ruseTis saxelmwifos geopolitikuri `regaliebis~<br />
cvla am saukunis ganmavlobaSi.<br />
mniSvnelovani cvlilebebi moxda aseve dasavleT evropis mravali qveynis<br />
geopolitikuri faqtorebis ganviTarebis TaviseburebebSi. magaliTad, metad<br />
sainteresoa safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis cvalebadoba. bolo<br />
aswleulma naTlad asaxa is umniSvnelovanesi cvlilebebi, romelTac adgili<br />
hqonda qveynis, rogorc saSinao, aseve sagareo politikaSi da romlebmac udidesi<br />
gavlena iqonia safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis Tanamedrove<br />
poziciebis Camoyalibebaze.<br />
nebismieri qveynis geopolitikuri simZlavreebis ZiriTadi kriteriumebia:<br />
teritoriis masStabebi, sazRvrebis buneba, zRvaze gasasvleli, mosaxleobis<br />
raodenoba, bunebrivi resursebi, finansuri siZliere, ekonomikisa da teqnikis<br />
ganviTarebis done, eTnikuri erTgvarovneba, socialuri integraciis done,<br />
politikuri stabiluroba, erovnuli TviTSegneba.<br />
davaleba<br />
8. msoflios politikuri da naxevarsferoebis rukebis (danarTi №1 da №2#), ase -<br />
ve damatebiTi masalis gamoyenebiT daaxasiaTe erTi romelime qveynis geo politikuri<br />
mdebareoba Semdegi gegmis mixedviT:<br />
a) fizikur-geografiuli mdebareoba;<br />
b) ekonomikuri da satransporto geografiuli mdebareoba;<br />
g) geo politikuri mdebareoba (mezobeli qveynebi da maTi socialur-ekono miku<br />
ri da eTnikur-religiuri mdgomareoba);<br />
d) urTierToba mezobel qvey neb Tan da adgili regionSi.<br />
dRevandeli msoflios politikur rukaze 200-ze meti saxelmwifoa. maT<br />
Soris 194 suverenuli erTeulia (magaliTad, aSS, germania, kanada, singapuri,<br />
eTiopia, fiji da a.S.), danarCeni ki – damokidebuli teritoriebi (magaliTad,<br />
axali kaledonia, folklendis kunZulebi, gibraltari da sxv.).<br />
1952 wels msoflioSi 82 suverenuli saxelmwifo iyo, xolo XX saukunis dasawyisSi<br />
maTi ricxvi 55-s Seadgenda. am periodSi metropoliebs xelT epyraT<br />
mTeli xmeleTis TiTqmis 55% (73 mln kv.km), sadac imdroindeli msoflios mosaxleobis<br />
daaxloebiT 36% (531,3 mln kaci) cxovrobda.<br />
specialistebis prognoziT, momavalSi msoflios politikur rukaze mniSvnelovani<br />
cvlilebebi moxdeba. savaraudod, gaizrdeba saxelmwifoTa ricxvi<br />
eTnikuri principebis gaTvaliswinebiT. amasTan, saxelmwifoTa sazRvrebi,<br />
romlebic ar Seesabameba mis sazRvrebSi mcxovreb eTnosebs, dakargaven TavianT<br />
mniSvnelobas. Ameore mxriv, aseve did rols Seasrulebs saerTaSoriso<br />
politikuri kavSirebi.<br />
11
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
franguli<br />
polinezia<br />
k. pitkerni<br />
kaimanis k-bi<br />
2<br />
sen-pieri da<br />
miqeloni<br />
gibraltari<br />
bermuda<br />
dasavleT<br />
britaneTis<br />
virjiniis k-bi<br />
1<br />
2 1 2 monTseraTi<br />
1<br />
sahara<br />
(maroko)<br />
franguli<br />
gviana<br />
k. amaRleba<br />
wm. elenes k-bi<br />
folklendis k-bi<br />
samxreT jorjiisa da<br />
samxreT sendviCis k-bi<br />
nax. 1.4. damokidebuli teritoriebi<br />
miduvi<br />
guama<br />
aR. samoa<br />
britaneTis indoeTis<br />
okeanis teritoria<br />
maiota<br />
reiunioni<br />
uolisi da<br />
futuna<br />
evropa<br />
axali<br />
kaledonia<br />
gaerTianebuli samefos teritoriebi:<br />
1. Terqsi da qaiqosi<br />
2. antilia<br />
niderlandebis teritoriebi:<br />
1. niderlandebis antiliis k-bi<br />
2. aruba<br />
aSS-s teritoriebi:<br />
1. virjiniis teritoriebi<br />
2. puerto-riko<br />
safrangeTis teritoriebi<br />
12
f<br />
davaleba<br />
9. ratom axdenda TiToeuli istoriuli epoqa msoflios politikuri rukis<br />
formirebis procesze gansxvavebul gavlenas, maSin roca politikuri ru kis<br />
Secvlis mizezebi (magaliTad, geografiuli aRmoCenebi, omebi, reli giu ri<br />
konfliqtebi, socialuri revoluciebi da sxv.) yvela epoqisTvis erTnairad<br />
iyo damaxasiaTebeli?<br />
<strong>10</strong>. amJamad msoflioSi arsebuli damokidebuli teritoriebis farTobi xmele-<br />
Tis 1%-ze naklebs Seadgens. nax. 1.4-is mixedviT moiyvane maTi magaliTebi da<br />
daad gine, romel saxelmwifoebs ekuTvnian isini?<br />
11. ganalage drois xazze msoflios politikuri rukis formirebis etapebi.<br />
12. Seni azriT, mosalodnelia Tu ara momavalSi cvlilebebi msoflios poli ti kur<br />
rukaze? rogor warmogidgenia msoflios politikuri ruka <strong>10</strong>0 wlis Semdeg?<br />
13. aRniSne konturul rukaze TiToeuli istoriuli epoqis wamyvani qveynebi.<br />
es<br />
sainteresoa<br />
u<br />
u<br />
zogierT teritorias specialuri statusi aqvs miniWebuli. AaseTi terito riebia,<br />
magaliTad, antarqtida, romelic neitraluri teritoriaa da is arc erTi<br />
qvey nis mier ar aris aRiarebuli, rogorc damoukidebeli saxelmwifo. antarqtidaze<br />
ramdenime saxelmwifo specialur samecniero kvleviT saqmianobas<br />
axor cielebs;<br />
ramdenime politikur erTeuls msoflioSi ara aqvs saerTaSoriso aRiare ba,<br />
Tum ca isini de faqto damoukidebeli mmarTvelobis erTeulebi an saxel mwi -<br />
foe bi arian. maTi umravlesoba subnacionaluri regionia saku Ta ri eTno-nacionaluri<br />
TviTmyofadobiT, romlebic maT mSobel qveya nas Ca moscild nen<br />
(gamoeyvnen) da amitom xSirad maT separatistul saxelmwifoebsac uwodeben.<br />
Crdilo kviprosis Turquli respublika maSin Seiqmna, roca kviprosze<br />
1974 wels xelisuflebis saTaveSi radikalurad ganwyobili Zalebi movida,<br />
ro mel sac saberZneTis mmarTveli xunta uWerda mxars. kviprosze Seqmnili<br />
politiku ri situacia TurqeTSi ganixileboda, rogorc saberZneTis<br />
xe li suf lebis mcde loba, rom kviprosi saberZneTTan mieerTebina. amis<br />
sapasuxod TurqeTma kviprosis TurqebiT dasaxlebuli nawilis okupacia<br />
moaxdina. dReisaTvis Tur qeTis mier kviprosis teritoriis 35%-ia okupirebuli.<br />
1983 wels TurqeTis mxar daWeriT gamocxadda Crdilo kviprosis<br />
Turquli respublikis Seqmna. xe lovnurad Seqmnili politikuri erTeuli,<br />
TurqeTis garda, msoflios arc erTma qveyanam ar cno.<br />
kosovo nawilobriv aRiarebuli saxelmwifoa yofili iugoslaviis teritoriaze.<br />
serbeTis konstituciis mixedviT, is serbeTis respublikis nawilia.<br />
kosovos da mou kidebloba gaeros 62-ma wevrma-qveyanam aRiara.<br />
13
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
2.<br />
msoflios politikuri rukis formireba<br />
uZvelesi droidan - 1914 wlamde<br />
leqsikoni<br />
eqspansia – axali teritoriebis dapyrobisaken miswrafeba.<br />
imperia – saxelmwifo, romlis xelisufleba vrceldeba mmarTveli Zalisgan<br />
kul tu rulad an eTnikurad gansxvavebul, rogorc wesi, dapyrobil teritoriebsa<br />
da mosaxleobaze. sxva ganmartebiT, imperia aris monarqia, romlis mo nar qi<br />
imperato ris tituls atarebs.<br />
msoflios politikuri rukis formireba monaTmflobelur epoqaSi daiwyo.<br />
swored am periodSi warmoiSva dedamiwaze pirveli politikuri erTeulebi:<br />
evropaSi gaCnda pirveli klasobrivi sazogadoeba da pirveli saxelmwifoc<br />
kunZul kretaze; Zveli aRmosavleTis umsxvilesi qveyana iyo Zveli egvipte, romelic<br />
mdinare nilosis sanapiroze afrikis kontinentis Crdilo-aRmosavleT<br />
nawilSi mdebareobda; Zlierdeboda SumerTa samefo, babiloni, sparseTi, CineTi<br />
da sxv. Qqveynebi. maT udidesi wvlili Seitanes msoflio civilizaciis<br />
ganviTarebaSi: safuZveli Caeyara qveynebis politikur-teritoriul dayofas<br />
da pirvel saxelmwifoTa Soris urTierTobebs.<br />
mniSvnelovan siZlieres aRwevs Zveli saberZneTi. VIII-VI ss-Si Cvens eramde<br />
berZnuli qalaq-saxelmwifoebi koloniebs aarseben, romelic Savi da xmelTa-<br />
SuazRvispira regions moicavda.<br />
nax. 2.1. Zveli berZnuli koloniebi (VI saukune Cvens welTaRricxvamde)<br />
<strong>10</strong> 0 0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 olvia 40 0<br />
fanagoria<br />
40 0<br />
tirasi<br />
masilia<br />
xersonesi<br />
pantikapeoni<br />
apalia<br />
odesi<br />
hemeroskopi palma<br />
kumi bizantioni sinopi<br />
fazisi40 0<br />
mainaka<br />
qalkedoni<br />
hadesi<br />
nora tarenti<br />
xalkida<br />
fokea<br />
Tingesi abdera<br />
panormi<br />
aToni<br />
sirakuzi<br />
mileTi<br />
rusadiri kartena<br />
karTageni<br />
korinTo<br />
el-mina<br />
x<br />
m e<br />
30 0<br />
sabrafa<br />
l<br />
a<br />
l<br />
T<br />
p<br />
a S<br />
e b<br />
i<br />
a driatikis zRva<br />
u<br />
a<br />
z R<br />
kirena<br />
v<br />
S<br />
a<br />
a<br />
v<br />
i<br />
z<br />
R<br />
v a<br />
kavkasioni<br />
kiti<br />
tiri 30 0<br />
a f r i k a<br />
0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0<br />
davaleba<br />
1. nax. 2.1-is mixedviT CamoTvale Zveli berZnuli koloniebi Sav da xmelTaSuazRvis<br />
pira regionSi.<br />
makedoniis mZlavri saxelmwifos daSlis Semdeg saberZneTi romis provinciad<br />
gadaiqca. romis imperia Zveli periodis umsxvilesi politikuri erTeuli<br />
gaxda, romelmac e.w. `xuTi kargi imperatoris~ mmarTvelobis periodSi Tavisi<br />
14
ganviTarebisa da siZlieris kulminacias miaRwia. aRniSnul periodSi romis<br />
imperia Tavis farglebSi 6.5 mln kv.km-s aerTianebda. axali welTaRricxvis<br />
dasawyisisaTvis imperiis Zalaufleba CrdiloeT afrikis xmelTaSua zRvis<br />
sanapiroze, wina aziis, balkaneTisa da pirines naxevarkunZulze vrceldeboda.<br />
mis SemadgenlobaSi Sedioda aseve dRevandeli safrangeTis, dasavleT germaniis,<br />
belgiis, Sveicariis, inglisisa da uelsis teritoriebi. am uzarmazar<br />
teritoriaze 160 milionze meti adamiani cxovrobda. 396 wels romis imperia<br />
or did nawilad gaiyo: aRmosavleTiT bizantiis imperia warmoiSva, dasavleTiT<br />
ki – romis imperia. 476 wels barbarosTa (burgundebi, hunebi da a.S.) Semosevebma<br />
dasavleT romis imperiis arsebobas wertili dausva.<br />
nax. 2.2. romis imperia<br />
<strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0 50 0<br />
60 0<br />
0 0 <strong>10</strong> 0<br />
40 0 e s p a n e T i<br />
didi<br />
50 0 britaneTi<br />
264 w. Zv.w.<br />
44 w. Zv.w.<br />
30 0 e g v i p t e<br />
40 0<br />
g a l i a<br />
r o m i m a k e d o n i a<br />
saberZneTi<br />
s p a r s e T i<br />
30 0<br />
a r a b e T i<br />
500 w. Zv.w.<br />
146 w. Zv.w.<br />
117 ax. Zv.w.<br />
a t l<br />
a n t i s o<br />
k e a<br />
n e<br />
x<br />
m<br />
e<br />
l<br />
T<br />
a S<br />
u<br />
a<br />
z R<br />
v<br />
a<br />
S a<br />
v<br />
i<br />
z<br />
R<br />
v a<br />
b i z a n t i a<br />
davaleba<br />
2. nax. 2.2-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) gamoyenebiT daadgine:<br />
a) rogor icvleboda romis imperiis farTobi; b) romel teritoriebs moicavda<br />
aRmosavleT romis imperia da amJamad romeli qveynebia maT adgilas.<br />
Cveni welTaRricxvis V saukunidan Sua saukuneebis periodi iwyeba, romelmac<br />
TiTqmis aTi saukune moicva. aRniSnuli epoqis zemsxvil saxelmwifoebs<br />
warmoadgenda espaneTi, bizantia, romis saRvTo imperia, portugalia, inglisi,<br />
kievis ruseTi, arabeTis saxalifo da sxva.<br />
romis imperiis dacemis Semdeg evropul sivrceSi naturaluri meurneoba<br />
gabatonda. XI saukunis bolos vaWrobisa da xelosnobis ganviTarebam romauli<br />
warmoSobis qalaqebis gamococxleba gamoiwvia – gaCnda axali qalaqebi, ZiriTadad,<br />
savaWro gzajvaredinebze, mdinareTa sanapiroebze, monastrebisa da cixesimagreebis<br />
siaxloves. Aamis mizezi ki umTavresad xelosnobis ganviTareba iyo:<br />
xelosnebi erTiandebodnen da asobiT sxvadasxva specialobis saamqros qmnidnen.<br />
15
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
Sua saukuneebis bolos qalaqebis mosaxleobis mniSvnelovan fenas vaWrebi<br />
warmoadgendnen. safuZveli Caeyara da gaaqtiurda sabanko saqmianoba, viTardeboda<br />
metalurgia, msubuqi mrewveloba, daiwyo meqanikuri saaTebis warmoeba<br />
da a.S. dasavleT evropaSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebas aseve xeli Seuwyo<br />
sauniversiteto centrebis Seqmnam. universitetebi daarsda boloniaSi, parizSi,<br />
oqsfordSi, kembrijSi.<br />
Sua saukuneebis umniSvnelovanesi politikuri erTeuli iyo bizantiis imperia,<br />
romelic dedaqalaqiT _ konstantinopoli, rogorc suverenuli saxelmwifo,<br />
395 wlidan 1453 wlamde arsebobda. imperiam Tavisi ganviTarebis zenits<br />
imperator basil II-is mmarTvelobis periodSi (956-<strong>10</strong>25) miaRwia. am dros bizantiis<br />
teritoria mTel wina azias, balkaneTis naxevarkunZulsa da apeninis<br />
naxevarkunZulis samxreTs moicavda. Zalze Wreli iyo imperiis mosaxleoba. aq<br />
cxovrobdnen berZnebi, sirielebi, somxebi, ebraelebi, arabebi, qarTvelebi. imperiis<br />
mmarTvelobis forma iyo monarqiuli, romlis saTaveSic imperatori idga.<br />
bizantiis imperiis TiTqmis aTaswliani arseboba 1453 wlis 29 maiss Sewyda, roca<br />
misi dedaqalaqi konstantinopoli Turq-osmalTa Semotevis Sedegad daeca.<br />
nax. 2.3. evropa 1200 wels<br />
norvegia<br />
irlandia<br />
uelsi<br />
Sotlandiis<br />
samefo<br />
inglisis<br />
samefo<br />
daniis<br />
samefo<br />
SvedeTis<br />
samefo<br />
prusia<br />
estoneTi<br />
litva<br />
novgorodis<br />
imperia<br />
normandiis<br />
samefo<br />
romis saRvTo imperia<br />
poloneTi<br />
ruseTi<br />
lemonis<br />
samefo<br />
portugaliis<br />
samefo<br />
kastiliis<br />
samefo<br />
navara<br />
a r a b e T i s<br />
safrangeTis<br />
samefo<br />
ungreTis samefo<br />
aragonis<br />
bulgareTi<br />
samefo serbia<br />
s a x a l i f o<br />
siciliis<br />
samefo<br />
bizantiis imperia<br />
davaleba<br />
3. gaixsene istoriis kursidan Sua saukuneebSi momxdari ramdenime istoriuli<br />
mov lena da imsjele, ra gavlena moaxdina am movlenebma msoflio politikuri<br />
rukis formirebaze?<br />
4. nax. 2.3-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) mixedviT CamoTvale<br />
Sua sa u kuneebis wamyvani qveynebi da daadgine, amJamad romeli saxelmwifoe bia<br />
maT adgi las?<br />
16
msoflios politikuri rukis ganviTarebaSi udidesi roli didma geografiulma<br />
aRmoCenebma Seasrula. AaraerTma ekonomikurma Tu politikurma faqtorma<br />
aucilebeli gaxada im periodis evropis wamyvani qveynebis geografiuli<br />
Tvalsawieris gafarToeba, ramac saTave daudo evropis wamyvani qveynebis koloniur<br />
eqspansias da saerTaSoriso da sameurneo kavSirebis gafarToebas. am<br />
periodSi sami didi koloniuri imperia Camoyalibda – espaneTis, portugaliis<br />
da niderlandis. mTeli rigi dapyrobiTi omebis Sedegad espaneTis kuTvnilebaSi<br />
aRmoCnda centraluri da samxreT amerikis teritoriebis mniSvnelovani<br />
nawili da filipinebis kunZulebi. niderlandma malais arqipelagis mniSvnelovani<br />
teritoriebi miiTvisa, portugaliam ki Tavisi suvereniteti samxreT<br />
amerikis did teritoriaze, mogvianebiT ki afrikis kontinentzec gaavrcela.<br />
nax 2.4. didi geografiuli aRmoCenebi<br />
diogu kani 1482<br />
diaSi1487<br />
vasko da gama1498<br />
kolumbi1492-1493<br />
magelani-elkano<br />
1519-1522<br />
kaboti1497<br />
da veracano1524<br />
davaleba<br />
5. Ggaixsene, rodis moxda didi geografiuli aRmoCenebi da ra winapirobebma<br />
Seuwyo xeli did geografiul aRmoCenebs? ratom liderobdnen am proceseb Si<br />
evropis qveynebi da ra roli Seasrula geografiulma aRmoCenebma msoflios<br />
politikuri rukis formirebis procesSi?<br />
6. Gnax. 2.4-is, naxevarsferoebisa da msoflios politikuri rukebis (danarTi №1<br />
da №2) mixedviT daadgine, romelma mogzaurma ra marSrutiT imogzaura da ra<br />
wvli li Seitana geografiuli aRmoCenebis istoriaSi.<br />
kapitalisturi warmoebis wesis swrafi tempebiT ganviTarebis Sedegad inglisSi,<br />
niderlandsa da safrangeTSi mniSvnelovnad Seicvala ekonomikuri situacia.<br />
XIX saukunis meore naxevarSi koloniuri samyaros udidesi nawili didi<br />
britaneTis mmarTvelobis xelSi aRmoCnda. britaneTi 33.5 mln kv.km. farTobs<br />
flobda 400 mln mosaxleobiT. izrdeboda safrangeTisa da ruseTis koloniuri<br />
imperiebic (am ukanasknelis, ZiriTadad, cimbiris, kavkasiis, volgispireTisa da<br />
Soreuli aRmosavleTis teritoriebis xarjze). amave periodSi mniSvnelovnad Sesustda<br />
espaneTis poziciebi saerTaSoriso arenaze, rasac misi imperiis msxvreva<br />
da mis adgilze axali suverenuli qveynebis warmoSoba mohyva.<br />
17
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
britaneTis<br />
safrangeTis<br />
espaneTis<br />
portugaliis<br />
niderlandis<br />
germaniis<br />
osmalTa<br />
belgiis<br />
ruseTis<br />
iaponiis<br />
CineTis<br />
avstria-ungreTis<br />
daniis<br />
SvedeTisa da norvegiis<br />
aSS-is<br />
italiis<br />
sxva damoukidebeli qveynebi<br />
nax. 2.5. koloniuri imperiebi 1898 wels<br />
davaleba<br />
7. nax. 2.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT daadgine,<br />
ro mel teritoriebs moicavda britaneTis, espaneTis, portugaliis, niderlandebis<br />
koloniebi.<br />
axali periodis umniSvnelovanesi movlena msoflios politikur rukaze<br />
aSS-is, germaniisa da italiis suverenuli saxelmwifoebis gamoCena iyo. XIX-XX<br />
saukuneebis mijnaze msoflioSi Seqmnilma geopolitikurma situaciam msoflios<br />
udidesi qveynebi or, erTmaneTis sawinaaRmdegod ganwyobil samxedropolitikur<br />
blokSi gaaerTiana: Seiqmna antanta da samTa kavSiri.<br />
gaerTianebuli<br />
samefo<br />
dania<br />
ruseTi<br />
nax. 2.6. samxedropolitikuri<br />
kavSirebi<br />
evropaSi pirvel<br />
msoflio omamde<br />
germaniis<br />
imperia<br />
Cexebi<br />
slovakebi polonelebi<br />
portugalia<br />
maroko<br />
espaneTi<br />
safrangeTi<br />
italielebi<br />
alJiri<br />
avstriaungreTi<br />
ukrainelebi<br />
slovenielebi<br />
ruminelebi<br />
xorvatebi<br />
serbebi rumineTi<br />
tunisi<br />
italia<br />
albaneTi<br />
bulgareTi<br />
saberZneTi<br />
osmaleTis imperia<br />
samxedro aliansebi<br />
1914 wels<br />
avstria-ungreTis<br />
mokavSireebi<br />
antanta<br />
ruseTis slavi<br />
mokavSireebi<br />
avstria-ungreTis<br />
umciresobaTa jgufebi<br />
davaleba<br />
8. nax. 2.6-is mixedviT daadgine: a) romeli samxedro aliansebi arsebobda 1914<br />
wels ev ropaSi; b) romeli qveynebi Sedioda antantisa da samTa kavSiris Semadgen<br />
lobaSi.<br />
9. Seni azriT, rom SeiZlebodes istoriis Tavidan dawyeba, rogor ganviTardeboda<br />
Cveni planetis aTvisebis procesi? Aarsebobs Tu ara sxva gza, gansxvavebuli<br />
im gzis gan, romelic kacobriobam ukve gaiara?<br />
18
3.<br />
msoflios politikuri rukis<br />
formireba 1914 wlidan dRemde<br />
leqsikoni<br />
totalitaruli saxelmwifo – diqtatoruli da avtoritaruli gamgeblobis<br />
qve yana, sadac daculi ar aris demokratiuli mmarTvelobis principebi<br />
koalicia – saerTo miznis misaRwevad Seqmnili (saxelmwifoebis, dajgufebebis,<br />
partiebisa da sxv.) gaerTianeba, kavSiri<br />
paqti – ormxrivi an mravalmxrivi saerTaSoriso xelSekruleba, romlis mizania<br />
ise Ti sakiTxebis regulireba, rogoricaa ormxrivi an koleqtiuri usafrTxoebis<br />
uzrunvelyofa, urTierTdaxmareba, Tavdausxmeloba da sxv.<br />
civi omi – aSS-sa da misi mokavSireebis sabWoTa kavSirTan da mis mokavSireebTan<br />
glo baluri geopolitikuri, ekonomikuri da ideologiuri dapirispireba, romelic<br />
XX s-is 40-iani wlebis Suaxnidan 90-iani wlebis dasawyisamde grZeldeboda.<br />
Mmondializmi – saxelmwifoTa mier erTpolusiani birTvis Seqmna erTiani politi<br />
kuri, ekonomikuri da kulturuli potencialiT<br />
aliansi – kavSiri, gaerTianeba<br />
msoflios politikuri rukis formirebis uaxlesi periodi 1914 wlidan<br />
daiwyo da dRemde grZeldeba. Aam periodSi mniSvnelovani raodenobrivi da<br />
Tvisobrivi cvlilebebi moxda politikur rukaze.<br />
nax. 3.1. evropa meore msoflio omis wina periodSi (1935-1939 ww)<br />
germania da misis mokavSireebi<br />
islandia<br />
Svecia<br />
fineTi<br />
sabWoTa<br />
kavSiri<br />
zaaris mxare 1935;<br />
avstria 1938,<br />
sudetis olqi 1938<br />
bohemia da moravia 1939<br />
memelis olqi 1939<br />
slovakeTi 1939<br />
albaneTi 1939<br />
espaneTi<br />
norvegia<br />
dania<br />
irlandia didi niderlandi poloneTi<br />
britaneTi germania<br />
belgia Cexoslovakia<br />
portugalia<br />
safrangeTi<br />
Sveicaria<br />
italia<br />
estoneTi<br />
latvia<br />
litva<br />
belorusia<br />
ungreTi<br />
rumineTi<br />
iugoslavia<br />
sabWoTa kavSiri<br />
mokavSireebi<br />
elzasis mxare, poloneTi 1938<br />
ungreTi<br />
bulgareTi<br />
zemo ungreTi 1938<br />
karpatebis olqi 1939<br />
ukraina<br />
saberZneTi<br />
TurqeTi<br />
davaleba<br />
1. nax. 3.1-isa da evro<br />
pis po li tikuri<br />
rukis (danarTi №3)<br />
mixedviT daadgine<br />
ger maniis mokavSire<br />
qvey nebi.<br />
antantasa da samTa kavSirs Soris arsebuli daZabuli urTierToba pirvel<br />
msoflio omSi gadaizarda, romelic 1914-1918 wlebSi mimdinareobda da milionobiT<br />
adamians udidesi tanjva-wameba moutana. msoflios axali gadanawilebisTvis<br />
brZolis areali, ZiriTadad, evropul sivrces moicavda da antantis<br />
saxelmwifoTa gamarjvebiT dasrulda, rasac maTi geopolitikuri poziciebis<br />
Semdgomi gaZliereba mohyva.<br />
19
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
pirveli msoflio omis saerTo Sedegebi 1919 wels miRebul versalis xelSekrulebaSi<br />
aisaxa. pirvelma msoflio omma evropis erT-erTi udidesi qveyana<br />
– avstria-ungreTi imsxverpla, romelic ramdenime ufro mcire zomis politikur<br />
erTeulad daiSala; germaniam dakarga erovnuli teritoriebis 13%;<br />
ruseTSi damxobil iqna romanovebis dinastia, romlis adgilzec axali tipis<br />
totalitaruli saxelmwifo – sabWoTa kavSiri (ssrk) warmoiSva; daiSala osmal-<br />
Ta imperia, SedarebiT Sesustda didi britaneTi da safrangeTi; gaZlierda aSS.<br />
nax. 3.2. suverenuli qveynebi sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg<br />
sabWoTa kavSiri<br />
1<br />
3 2<br />
belorusi<br />
ukraina<br />
4<br />
r u s e T i<br />
Savi zRva<br />
5<br />
6<br />
7<br />
kaspiis zRva<br />
TurqmeneTi<br />
uzbekeTi<br />
yazaxeTi<br />
9<br />
8<br />
1. estoneTi<br />
2. latvia<br />
3. litva<br />
4. moldova<br />
5. saqarTvelo<br />
6. somxeTi<br />
7. azerbaijani<br />
8. tajikeTi<br />
9. yirgizeTi<br />
XX saukunis ocian wlebSi italiaSi faSizmi warmoiSva, romlis ideologiuri<br />
mrwamsic mogvianebiT germanuli saxelmwifos arsebobas daedo safuZvlad. mis<br />
survilsa da mizans ki pirveli msoflio omis Sedegebis gadasinjva da pangermanuli<br />
poziciebis ganmtkiceba warmoadgenda. faSisturi ideologiis didi<br />
samkuTxedi – berlini–romi–tokio sul ufro da ufro mzard pretenziebs<br />
gamoTqvamda. am pretenziebis mimarT evropis wamyvani qveynebis `wayruebis~<br />
politika meore msoflio omis dawyebiT dasrulda.<br />
meore msoflio omi samxedro moqmedebebiT bevrad scildeboda evropul<br />
masStabebs da ufro metad globaluri xasiaTisa iyo. samxedro operaciebi<br />
CrdiloeT afrikaSi, aziis sxvadasxva regionsa da okeaneTSic ki mimdinareobda.<br />
omma 50 mln-ze meti adamianis sicocxle Seiwira. meore msoflio omSi<br />
antifaSisturma koaliciam gaimarjva, romelsac saTaveSi aSS, didi britaneTi<br />
da ssr kavSiri edga.<br />
nax. 3.3. meore msoflio omis antifaSisturi<br />
koaliciis wamyvani qveynebis liderebi<br />
(marjvnidan): stalini — sabWoTa kavSiri,<br />
ruzvelti — aSS da CerCili — gaerTianebuli<br />
samefo.<br />
20
nax. 3.4. meore msoflio omSi monawile qveynebi<br />
aliansis wevri qveynebi iaponiis mier perl<br />
harborze Setevamde (koloniebisa da okupirebuli<br />
teritoriebis CaTvliT)<br />
aliansis mokavSire qveynebi, romlebic II<br />
msoflio omSi iaponiis mier perl harboris Setevis<br />
Semdeg CaerTvnen<br />
RerZis saxelmwifoebi (faSisturi qveynebis<br />
aliansi) da maTi koloniebi<br />
neitraluri qveynebi II msoflio omis dros<br />
qveynebi, romlebic sawyis etapze iyvnen<br />
neitralurebi, Tumca omis ganmavlobaSi ssrk-is<br />
mier iqnen aneqsirebulni<br />
qveynebi, romlebmac omis Semdgom pe riodSi<br />
Seicvales pozicia RerZis saxel mwifoebis<br />
sasargeblod<br />
qveynebi, romlebic omis dasawyisSive daipyres<br />
RerZis saxelmwi foebma da maTi marionetebi<br />
gaxdnen<br />
magaliTi 1<br />
meore msoflio omma udidesi gavlena iqonia kacobriobis bedze. germania, italia<br />
da iaponia, rogorc Zlieri saxelmwifoebi, msoflios gamoeyvnen. omSi 62<br />
saxel mwi fo (dedamiwis mosaxleobis 80%) monawileobda. brZolebi 40 saxelmwifos<br />
teri to riaze mimdinareobda. SeiaraRebul ZalebSi mobilizebul iqna 1<strong>10</strong><br />
mln. ka ci. daiRupa 50 mln-ze meti kaci (ssrk – 27 mln, germania – 5,25 mln, poloneTi<br />
– 4,5-6 mln, iugoslavia – 1,7 mln, iaponia – 1,8 mln, aSS – 318.000, didi britaneTi<br />
– 386.000, safrangeTi – 8<strong>10</strong>.000, italia – 330.000, rumineTi – 378.000, ungreTi<br />
– 420 000, fi ne Ti – 84 000); samxedro xarjebi da zarali 4 trilion dolars<br />
Seadgenda. oms Tan sdev da saSineli ngreva: ganadgurda aTiaTasobiT qalaqi da<br />
sofeli, dazaralda aTeu lobiT mln. adamiani.<br />
davaleba<br />
2. rogor aisaxa msoflios politikur rukaze pirveli da meore msoflio omis<br />
Sede gebi?<br />
3. nax. 3.4-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT CamoTvale:<br />
a) aliansis qveynebi: b) aliansis mokavSire qveynebi; g) RerZis saxelmwifoebi da<br />
maTi koloniebi; d) neitraluri qveynebi.<br />
21
Imsoflios politikuri ruka<br />
Tavi<br />
sabWoTa kavSiris am warmatebam mniSvnelovnad Secvala geopolitikuri klimati<br />
msoflioSi. msoflios mTel rig qveynebSi komunisturi ideologia damyarda.<br />
daiwyo `civi omis~ xana, sadac orpolusiani samyaro – aSS da ssr kavSiri<br />
erTmaneTs daupirispirda. dasavleTma sakuTari interesebis dasacavad Seqmna<br />
saerTaSoriso samxedro-politikuri organizacia – nato, sabWoTa blokma ki<br />
amas 1955 wels varSavis xelSekrulebis paqtis SeqmniT upasuxa. Tavisi ekonomikuri<br />
interesebi moskovma urTierTdaxmarebis sabWos SeqmniT warmoaCina,<br />
romelSic socialisturi banakis qveynebi gaerTianda. gasuli saukunis 50-ian<br />
wlebSi Seiqmna dasavleT evropuli qveynebis gaerTianeba – `saerTo bazari~,<br />
romelic dRes evrokavSiris saxeliTaa cnobili.<br />
ori urTierTsawinaaRmdego ideologiis Widilis saukeTeso magaliTebi iyo<br />
koreisa da vietnamis omebi da ganviTarebad samyaroSi sakuTari poziciebis ganmtkiceba.<br />
meore msoflio omis dam-<br />
Tavrebis Semdeg dRis wesrigSi dadga<br />
uzarmazari koloniuri imperiebis<br />
daSlis sakiTxi. londonmac da parizmac<br />
mSvidobianad daiwyes saukuneebis<br />
ganmavlobaSi Sekowiwebuli<br />
imperiebis demontaJi. gansakuTrebuli<br />
iyo 1960 weli, romelic diplomatiis<br />
istoriaSi cnobilia, rogorc<br />
`afrikis weli~. am wels afrikis 17-<br />
ma qveyanam politikuri suvereniteti<br />
moipova. msoflios politikur<br />
rukaze gaCnda saxelmwifoTa axali<br />
dajgufeba ganviTarebadi qveynebis<br />
saxiT, romlebic Tavisi politikurekonomikuri<br />
mdgomareobiT uaRresad<br />
gansxvavdeba dRemde.<br />
nax. 3.5. afrikis qveynebis damoukideblobis<br />
miRebis wlebi<br />
-1949<br />
1950-59<br />
1960<br />
1961-64<br />
1965-69<br />
1970-75<br />
1976-79<br />
1980+<br />
davaleba<br />
4. nax. 3.5#-isa da msoflios poli tikuri rukis (da narTi №1#) mixedviT daajgu fe<br />
cxrilSi af ri kis qveynebi ganTavi suf lebis wlebis mi xedviT.<br />
gasuli saukunis bolo aTwleulebSi mimdinare procesebma msoflios politikur<br />
rukaze umniSvnelovanesi cvlilebebi gamoiwvia. upirvelesad, es iyo<br />
berlinis kedlis dangreva, rasac `civi omis~ dasasruli da 41 wlis ganmavloba-<br />
Si orad gayofili germaniis gaerTianeba mohyva. ssr kavSirSi gatarebuli gardaqmnis<br />
politika komunisturi ideologiis samxedro da ekonomikuri aliansebis<br />
sruli kraxiT dasrulda. daiSala ssr kavSiri, iugoslavia da Cexoslovakia.<br />
evraziis geopolitikur sivrceSi or aTeulze meti suverenuli qveyana gaCnda.<br />
22
f<br />
nax. 3.6. aSS-is prezidentis ronald reiganisa (marcxniv)<br />
da ssrk-is pirveli da ukanaskneli prezidentis mixeil<br />
gorbaCovis Sexvedra 1985 wels gaimarTa da swored<br />
maTi SeTanxmebuli politikuri kursis Sedegad moxda<br />
mniSvnelovani gardaqmnebi gasuli saukunis 80-ian wlebSi.<br />
nax. 3.7. berlinis kedeli civi<br />
omis simboloa. es dasavleTis da<br />
aRmosavleTis gamyofi kedeli<br />
1961 wels aSenda da 1990 wlis 3<br />
oqtombramde iarseba.<br />
saerTaSoriso arenaze momxdarma cvlilebebma mniSvnelovani Zvrebi gamoiwvia<br />
msoflioSi arsebul geopolitikur sivrceSi. `bipolaruli~ msoflio<br />
wesrigi, roca dasavleTs saTaveSi aSS, xolo komunisturs – ssr kavSiri<br />
edga, warsuls Cabarda. dRes msoflioSi, rogorc dasavleTis geopolitikur<br />
literaturaSi xSirad aRniSnaven, `mondializmis~ wesrigi yalibdeba, roca<br />
garkveuli `centri~, ZiriTadad, aSS, dasavleTi evropa da iaponia Tavs uyrian<br />
kolosalur finansur, teqnologiur da kulturul Rirebulebebs da mniSvnelovan<br />
patronaJs uweven danarCen msoflios.<br />
dReisaTvis mniSvnelovan problemad iqca saerTaSoriso terorizmTan<br />
brZola. dasavleTi, aSS-is da didi britaneTis meTaurobiT, terorizmTan<br />
brZolis saTaveSia. amas mowmobs kidec maTi liderobiT Seqmnili koaliciuri<br />
Zalebis samxedro qmedebani eraysa da avRaneTSi.<br />
davaleba<br />
5. romel periods uwodeben `civi omis~ xanas da ramdenad Seesabameba es saxeli<br />
imdroindel politikur viTarebas?<br />
6. ra cvlilebebi moxda msoflios politikur rukaze XX saukunis 90-ian wlebSi<br />
ganviTarebuli politikuri movlenebis Sedegad?<br />
7. konturul rukaze aRniSne is saxelmwifoebi, romlebmac damoukidebloba XX<br />
sau kunis 90-iani wlebidan moipoves.<br />
8. konturul rukebze epoqebis mixedviT aRniSne msoflios politikuri rukis<br />
cvli lebebi da Seqmeni sakuTari Tematuri atlasi.<br />
es<br />
sainteresoa<br />
u sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri (SemoklebiT ssrk, sabWoTa<br />
kavSi ri, ssr kavSiri, sabWoeTi) socialistur-centralizebulad marTuli<br />
mraval ero vani saxelmwifo iyo, romelic moicavda aRmosavleT evropis, kavkasiis,<br />
Crdi lo da Sua aziis ukidegano sivrceebs. sabWoTa kavSiri 1922 wlis<br />
30 dekembers daarsda da 1991 wlis 26 dekembers uzenaesi sabWos gadawyvetilebiT<br />
daiSala.<br />
23