11.11.2014 Views

geografia 10

geografia 10

geografia 10

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

msoflios<br />

<strong>geografia</strong><strong>10</strong><br />

maia bliaZe, gia Wanturia, daviT kereseliZe


Sinaarsi<br />

I<br />

Tavi<br />

msoflios politikuri ruka<br />

1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />

8<br />

2. msoflios politikuri rukis formireba uZvelesi<br />

droidan 1914 wlamde<br />

14<br />

3. msoflios politikuri rukis formireba 1914 wlidan 19<br />

dRemde<br />

I I<br />

Tavi<br />

qveynebis tipologia<br />

4. qveynebi teritoriis sididis mixedviT<br />

26<br />

5. qveynebi mosaxleobis raodenobis mixedviT<br />

30<br />

6. qveynebi geografiuli mdebareobis mixedviT<br />

32<br />

7. qveynebi bunebrivi resursebis mixedviT<br />

37<br />

8. qveynebi teritoriul-administraciuli mowyobis<br />

mixedviT<br />

43<br />

9. qveynebi mmarTvelobis formis mixedviT<br />

46<br />

<strong>10</strong>. qveynebi sagareo-politikuri kursis mixedviT<br />

49<br />

11. qveynebi socialur-ekonomikuri ganviTarebis<br />

donis mixedviT<br />

52<br />

12. ganviTarebuli da ganviTarebadi qveynebi<br />

Semajamebeli samuSao I<br />

56<br />

60<br />

saerTaSoriso organizaciebi<br />

III<br />

Tavi<br />

13. gaero<br />

64<br />

14. nato<br />

69<br />

15. evrokavSiri da evrosabWo<br />

71<br />

16. damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba da suami 76<br />

17. msoflio savaWro organizacia da navTobis eqsportior<br />

qveyanaTa organizacia (opeki)<br />

79<br />

18. Tanamegobroba<br />

82<br />

19. wiTeli jvrisa da wiTeli naxevarmTvaris saerTaSoriso<br />

moZraoba<br />

85<br />

20. olimpiuri komiteti<br />

Semajamebeli samuSao II<br />

88<br />

90<br />

4


mosaxleoba<br />

21. kacobriobis demografiuli istoria<br />

94<br />

22. mosaxleobis aRwarmoebis tipebi<br />

97<br />

23. demografiuli gadasvlis Teoria da fazebi<br />

99<br />

24. demografiuli afeTqeba da politika<br />

<strong>10</strong>2<br />

25. mosaxleobis rasobrivi struqtura<br />

<strong>10</strong>6<br />

26. mosaxleobis eTnikuri struqtura<br />

1<strong>10</strong><br />

27. msoflios mosaxleobis lingvisturi kaleidoskopi 113<br />

28. mosaxleobis religiuri struqtura<br />

119<br />

29. mosaxleobis cxovrebis xarisxi<br />

Semajamebeli samuSao III<br />

125<br />

130<br />

IV<br />

Tavi<br />

msoflios regionebi da qveynebi<br />

30. msoflios regionebi<br />

134<br />

31. evropa<br />

138<br />

32. germaniis federaciuli respublika<br />

146<br />

33. didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli<br />

samefo<br />

153<br />

34. safrangeTis respublika<br />

163<br />

35. azia<br />

172<br />

36. CineTis saxalxo respublika<br />

178<br />

37. indoeTis respublika<br />

187<br />

38. iaponia<br />

195<br />

39. TurqeTis respublika<br />

202<br />

40. CrdiloeTi amerika<br />

2<strong>10</strong><br />

41. amerikis SeerTebuli Statebi<br />

215<br />

42. samxreTi amerika<br />

225<br />

43. brazilia<br />

232<br />

44. Cile<br />

240<br />

45. afrika<br />

246<br />

46. samxreT afrikis respublika<br />

256<br />

47. egviptis arabTa respublika<br />

265<br />

48. avstralia da okeaneTi<br />

273<br />

49. avstralia<br />

Semajamebeli samuSao IV<br />

danarTebi<br />

278<br />

285<br />

289<br />

VTavi<br />

5


I Tavi<br />

msoflios politikuri ruka<br />

Seityob:<br />

u ra aris msoflios politikuri ruka;<br />

u rogor xdeboda msoflios politikuri<br />

rukis Camoyalibeba;<br />

u ra cvlilebebi xdeba msoflios<br />

politikur rukaze.


SeZleb:<br />

u G gamoyo msoflios politikuri rukis<br />

Camoyalibebis ZiriTadi etapebi;<br />

u imsjelo, rogor aisaxeba msoflios<br />

politikur rukaze raodenobrivi da<br />

Tvisobrivi cvlilebebi;<br />

u aRniSno konturul rukaze msoflios<br />

politikuri rukis cvlilebebi.


s<br />

Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />

leqsikoni<br />

geopolitika – saxelmwifos sagareo politikaSi geografiuli faqtoris roli<br />

da misi gavlena qveynis erovnuli interesebis Camoyalibebaze.<br />

metropolia – saxelmwifo, romelic flobs koloniebs.<br />

suverenuli saxelmwifo – qveyana, romelic damoukidebelia saerTaSoroso<br />

ur Tier TobebSi da umaRles xelisuflebas mTel sakuTar teritoriaze axor cielebs.<br />

kolonia – teritoria sakuTari politikuri da ekonomikuri xelisuflebis gareSe,<br />

romelic dapyrobilia metropoliis mier.<br />

damokidebuli teritoria – teritoria, romelic ar flobs srul politikur<br />

da ekonomikur suverenitets.<br />

de faqto – faqtobrivad; saerTaSoriso samarTalSi de faqto cnoba niSnavs saxel<br />

mwifos mier axali saxelmwifos an mTavrobis arasrul cnobas.<br />

msoflios politikuri ruka iseTi geografiuli rukaa, romelzec asaxulia<br />

msoflios yvela qveyana sazRvrebiT, dedaqalaqebiT, msxvili qalaqebiTa da<br />

mniSvnelovani satransporto magistralebiT.<br />

davaleba<br />

1. gaixsene istoriis kursidan, rodis gaCnda dedamiwaze pirveli saxelmwifoe bi<br />

da ra faqtorebi axdenda gavlenas sxvadasxva istoriul epoqaSi saxelmwi fo-<br />

Ta war moSoba-gaqrobaze?<br />

2. rodis da vin Seqmna pirveli ruka? ra iyo masze asaxuli?<br />

3. daakvirdi rukebs da gaixsene, vis mier da rodis aris isini Sedgenili? Seni az -<br />

riT, SeiZleba Tu ara miviCnioT es rukebi pirvel politikur rukebad?<br />

l<br />

a n t<br />

i<br />

z<br />

a t<br />

R<br />

v<br />

a<br />

androfagebi<br />

hiperboreebi<br />

armiaspebi<br />

evropa<br />

esedonebi<br />

sarmatebi<br />

s a<br />

istresi<br />

getebi<br />

keltebi<br />

alpisi<br />

iberia<br />

tertesi<br />

karTageni<br />

libia<br />

atlasebi<br />

Tebe<br />

nilosi<br />

karpispi<br />

m x r<br />

e T i<br />

s k v i T e b i<br />

siena<br />

meroe arabeTi<br />

eTiopia<br />

azovis zRva<br />

masagetebi<br />

z R v a<br />

kavkasia<br />

S a v i z R v a<br />

Trakia<br />

sogdiana<br />

balxi<br />

midia<br />

ninevia eqbatana<br />

a z i a<br />

kirena<br />

asureTi suza<br />

sparseTi indoelebi<br />

memfisi<br />

balioni<br />

makrobienbi<br />

araqsi<br />

Savi zRva<br />

araqsi<br />

w i T e l i z R v a<br />

o<br />

k e<br />

a n<br />

libia<br />

e<br />

rodopis mTebi<br />

e v r o p a<br />

a z i a<br />

e<br />

o k<br />

a<br />

n<br />

e<br />

k. britania<br />

k. ierna<br />

istri<br />

evropa<br />

olvia<br />

tamaisi<br />

pontos<br />

evqsiniosi<br />

oqsi<br />

okeane<br />

babiloni<br />

k. rodosi<br />

karTageni aleqsandria<br />

libia<br />

herkulesis<br />

svetebis srute<br />

nilosi<br />

siena<br />

indi<br />

okeane<br />

gangi<br />

indoeTi<br />

k. taprobani<br />

8


goThobi<br />

stokholmi<br />

moskovi<br />

otava<br />

parizi<br />

kievi<br />

ulan-batori<br />

ankara<br />

beijingi (pekini)<br />

vaSingtoni<br />

alJiri<br />

rabati<br />

baRdadi<br />

Teirani<br />

islamabadi<br />

tokio<br />

havana<br />

tripoli<br />

kairo<br />

niu-deli<br />

hanoi<br />

mexiko<br />

karakasi<br />

bamako<br />

niamei<br />

abuja<br />

njamena<br />

xarTumi<br />

samxr.<br />

adis-abeba<br />

manila<br />

bogota<br />

sudani<br />

kito<br />

mogadiSu<br />

dodoma<br />

lima<br />

la-pasi<br />

brazilia<br />

luanda<br />

antananarivu<br />

jakarta<br />

portmorsbi<br />

sukre<br />

asunsioni<br />

vindhuki<br />

blumfonteini<br />

buenosairesi<br />

santiago<br />

kanbera<br />

velingtoni<br />

nax. 1.1. msoflios politikuri ruka<br />

davaleba<br />

4. Seni azriT, risTvis gvWirdeba vicodeT, rogor yalibdeboda msof lios politikuri<br />

ruka?<br />

5. eTanxmebi Tu ara mosazrebas, rom msoflios politikuri ruka istoriuli ka -<br />

te goriaa da droSi icvleba? pasuxi daasabuTe.<br />

6. msoflios politikuri rukis (danarTi №1) gamoyenebiT CamoTvale TiToeuli<br />

kon tinentis (avstralia-okeaneTTan erTad) xuTi saxelmwifo dedaqalaqebiTa<br />

da mosazRvre qveynebiT.<br />

msoflios politikuri rukis formireba metad rTuli da xangrZlivi procesia,<br />

igi aTaswleulebi grZeldeboda. am drois ganmavlobaSi man araerTi<br />

istoriuli etapi ganvlo. sxvadasxva etapze msoflios politikuri rukis<br />

wamyvan politikur erTeulebs sxvadasxva qveynebi warmoadgenda. msoflios politikuri<br />

rukis ganviTarebis xangrZlivi periodi SeiZleba xuT etapad daiyos.<br />

nax. 1.2. politikuri rukis formirebis etapebi<br />

formirebis etapebi<br />

1. Zveli periodi:<br />

uZvelesi droidan V saukunemde<br />

2. Sua saukuneebis periodi:<br />

V-XV saukuneebi<br />

3. axali periodi:<br />

XVI saukune — 1914 wlamde<br />

4. uaxlesi periodi: 1914 wlidan<br />

XX saukunis 90-iani wlebis dasawyisamde<br />

5. Tanamedrove etapi:<br />

XX saukunis 90-ian wlebidan dRemde<br />

wamyvani qveynebi<br />

Zveli egvipte, Zveli saberZneTi, karTageni,<br />

Zveli romi<br />

bizantia, inglisi, kievis ruseTi, espaneTi,<br />

portugalia<br />

espaneTi, didi britaneTi, safrangeTi,<br />

nider landi<br />

aSS, didi britaneTi, safrangeTi, germania,<br />

ssr kavSiri, iaponia<br />

aSS, gaerTianebuli samefo, ruseTi, safrangeTi,<br />

ger ma nia, CineTi, iaponia, indoeTi, brazilia<br />

9


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

msoflios politikuri ruka mudmivad icvleba da ZiriTadad garkveuli<br />

periodis geopolitikur situaciasa da msoflioSi mimdinare sxvadasxva proceszea<br />

damokidebuli. es cvlilebebi SeiZleba iyos rogorc Tvisobrivi, aseve<br />

raodenobrivi xasiaTis.<br />

nax. 1.3. cvlilebebi msoflios politikur rukaze<br />

raodenobrivi<br />

Tvisobrivi<br />

axali teritoriebis aRmoCena<br />

(Ziri Tadad, warsulSi)<br />

sazogadoebriv-ekonomikuri formaciebis<br />

is to riuli cvla<br />

sxvadasxva teritoriis dapyroba<br />

ome bis Sedegad<br />

saxelmwifoTa daSla da gafarToeba<br />

politikuri suverenitetis mopoveba<br />

saxelmwifoTa mowyobis axali formebis<br />

damkvid reba<br />

saxelmwifoTa mier xmeleTis<br />

garkveu li nawilis nebayoflobiT<br />

daTmoba an gacvla<br />

saxelmwifoTaSorisi politikuri kavSirebis da<br />

organizaciebis Seqmna<br />

sanapiro zolis dapyroba<br />

e.w. `cxeli wertilebis~ — saerTaSoriso Tu<br />

re gionaluri konfliqtebis kerebis warmoqmna<br />

da maTi gaqroba<br />

davaleba<br />

7. imsjele, ra gansxvavebaa msoflios politikuri rukis raodenobriv da Tvisobriv<br />

cvlilebebs Soris? romeli maTgani ufro metad axdens gavlenas politikuri<br />

rukis cvlilebaze?<br />

mesame aTaswleulSi kacobriobis ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

mimarTuleba saerTaSoriso Tu regionaluri mniSvnelobis konfliqtebis mSvidobiani<br />

mowesrigebaa, raSic udidesi roli geopolitikas eniWeba.<br />

geopolitikis, rogorc sagareo politikuri praqtikis, mTavari mizania<br />

saxelmwifos geografiuli mdgomareobis anu nebismieri qveynis geostrategiis<br />

SemuSaveba. geopolitikuri midgomis sinTezuri Seswavla nebismieri qveynis<br />

an regionis geografiul, socialur-politikur, samxedro, demografiul,<br />

ekonomikur da qveynis sxva siZlieris ganmsazRvrel faqtorTa kombinirebul<br />

Seswavlasa da Sefasebas gulisxmobs.<br />

qveynis geopolitikuri mdebareobis Sefasebisas udidesi yuradReba eqceva<br />

rogorc geografiul faqtors, aseve ekonomikur da strategiul poziciebs,<br />

qveynis warsuls, mezobelTan am qveynis nebismier urTierTobas, mezobel qveynebsa<br />

da regionSi arsebul politikur Tu ekonomikur viTarebas.<br />

<strong>10</strong>


XX saukuneSi mimdinare procesebma udidesi gavlena iqonia araerTi didi<br />

qveynis geopolitikuri mdgomareobis ganviTarebis Taviseburebaze. amis na-<br />

Teli magaliTia Tundac ruseTis saxelmwifos geopolitikuri `regaliebis~<br />

cvla am saukunis ganmavlobaSi.<br />

mniSvnelovani cvlilebebi moxda aseve dasavleT evropis mravali qveynis<br />

geopolitikuri faqtorebis ganviTarebis TaviseburebebSi. magaliTad, metad<br />

sainteresoa safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis cvalebadoba. bolo<br />

aswleulma naTlad asaxa is umniSvnelovanesi cvlilebebi, romelTac adgili<br />

hqonda qveynis, rogorc saSinao, aseve sagareo politikaSi da romlebmac udidesi<br />

gavlena iqonia safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis Tanamedrove<br />

poziciebis Camoyalibebaze.<br />

nebismieri qveynis geopolitikuri simZlavreebis ZiriTadi kriteriumebia:<br />

teritoriis masStabebi, sazRvrebis buneba, zRvaze gasasvleli, mosaxleobis<br />

raodenoba, bunebrivi resursebi, finansuri siZliere, ekonomikisa da teqnikis<br />

ganviTarebis done, eTnikuri erTgvarovneba, socialuri integraciis done,<br />

politikuri stabiluroba, erovnuli TviTSegneba.<br />

davaleba<br />

8. msoflios politikuri da naxevarsferoebis rukebis (danarTi №1 da №2#), ase -<br />

ve damatebiTi masalis gamoyenebiT daaxasiaTe erTi romelime qveynis geo politikuri<br />

mdebareoba Semdegi gegmis mixedviT:<br />

a) fizikur-geografiuli mdebareoba;<br />

b) ekonomikuri da satransporto geografiuli mdebareoba;<br />

g) geo politikuri mdebareoba (mezobeli qveynebi da maTi socialur-ekono miku<br />

ri da eTnikur-religiuri mdgomareoba);<br />

d) urTierToba mezobel qvey neb Tan da adgili regionSi.<br />

dRevandeli msoflios politikur rukaze 200-ze meti saxelmwifoa. maT<br />

Soris 194 suverenuli erTeulia (magaliTad, aSS, germania, kanada, singapuri,<br />

eTiopia, fiji da a.S.), danarCeni ki – damokidebuli teritoriebi (magaliTad,<br />

axali kaledonia, folklendis kunZulebi, gibraltari da sxv.).<br />

1952 wels msoflioSi 82 suverenuli saxelmwifo iyo, xolo XX saukunis dasawyisSi<br />

maTi ricxvi 55-s Seadgenda. am periodSi metropoliebs xelT epyraT<br />

mTeli xmeleTis TiTqmis 55% (73 mln kv.km), sadac imdroindeli msoflios mosaxleobis<br />

daaxloebiT 36% (531,3 mln kaci) cxovrobda.<br />

specialistebis prognoziT, momavalSi msoflios politikur rukaze mniSvnelovani<br />

cvlilebebi moxdeba. savaraudod, gaizrdeba saxelmwifoTa ricxvi<br />

eTnikuri principebis gaTvaliswinebiT. amasTan, saxelmwifoTa sazRvrebi,<br />

romlebic ar Seesabameba mis sazRvrebSi mcxovreb eTnosebs, dakargaven TavianT<br />

mniSvnelobas. Ameore mxriv, aseve did rols Seasrulebs saerTaSoriso<br />

politikuri kavSirebi.<br />

11


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

franguli<br />

polinezia<br />

k. pitkerni<br />

kaimanis k-bi<br />

2<br />

sen-pieri da<br />

miqeloni<br />

gibraltari<br />

bermuda<br />

dasavleT<br />

britaneTis<br />

virjiniis k-bi<br />

1<br />

2 1 2 monTseraTi<br />

1<br />

sahara<br />

(maroko)<br />

franguli<br />

gviana<br />

k. amaRleba<br />

wm. elenes k-bi<br />

folklendis k-bi<br />

samxreT jorjiisa da<br />

samxreT sendviCis k-bi<br />

nax. 1.4. damokidebuli teritoriebi<br />

miduvi<br />

guama<br />

aR. samoa<br />

britaneTis indoeTis<br />

okeanis teritoria<br />

maiota<br />

reiunioni<br />

uolisi da<br />

futuna<br />

evropa<br />

axali<br />

kaledonia<br />

gaerTianebuli samefos teritoriebi:<br />

1. Terqsi da qaiqosi<br />

2. antilia<br />

niderlandebis teritoriebi:<br />

1. niderlandebis antiliis k-bi<br />

2. aruba<br />

aSS-s teritoriebi:<br />

1. virjiniis teritoriebi<br />

2. puerto-riko<br />

safrangeTis teritoriebi<br />

12


f<br />

davaleba<br />

9. ratom axdenda TiToeuli istoriuli epoqa msoflios politikuri rukis<br />

formirebis procesze gansxvavebul gavlenas, maSin roca politikuri ru kis<br />

Secvlis mizezebi (magaliTad, geografiuli aRmoCenebi, omebi, reli giu ri<br />

konfliqtebi, socialuri revoluciebi da sxv.) yvela epoqisTvis erTnairad<br />

iyo damaxasiaTebeli?<br />

<strong>10</strong>. amJamad msoflioSi arsebuli damokidebuli teritoriebis farTobi xmele-<br />

Tis 1%-ze naklebs Seadgens. nax. 1.4-is mixedviT moiyvane maTi magaliTebi da<br />

daad gine, romel saxelmwifoebs ekuTvnian isini?<br />

11. ganalage drois xazze msoflios politikuri rukis formirebis etapebi.<br />

12. Seni azriT, mosalodnelia Tu ara momavalSi cvlilebebi msoflios poli ti kur<br />

rukaze? rogor warmogidgenia msoflios politikuri ruka <strong>10</strong>0 wlis Semdeg?<br />

13. aRniSne konturul rukaze TiToeuli istoriuli epoqis wamyvani qveynebi.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

u<br />

u<br />

zogierT teritorias specialuri statusi aqvs miniWebuli. AaseTi terito riebia,<br />

magaliTad, antarqtida, romelic neitraluri teritoriaa da is arc erTi<br />

qvey nis mier ar aris aRiarebuli, rogorc damoukidebeli saxelmwifo. antarqtidaze<br />

ramdenime saxelmwifo specialur samecniero kvleviT saqmianobas<br />

axor cielebs;<br />

ramdenime politikur erTeuls msoflioSi ara aqvs saerTaSoriso aRiare ba,<br />

Tum ca isini de faqto damoukidebeli mmarTvelobis erTeulebi an saxel mwi -<br />

foe bi arian. maTi umravlesoba subnacionaluri regionia saku Ta ri eTno-nacionaluri<br />

TviTmyofadobiT, romlebic maT mSobel qveya nas Ca moscild nen<br />

(gamoeyvnen) da amitom xSirad maT separatistul saxelmwifoebsac uwodeben.<br />

Crdilo kviprosis Turquli respublika maSin Seiqmna, roca kviprosze<br />

1974 wels xelisuflebis saTaveSi radikalurad ganwyobili Zalebi movida,<br />

ro mel sac saberZneTis mmarTveli xunta uWerda mxars. kviprosze Seqmnili<br />

politiku ri situacia TurqeTSi ganixileboda, rogorc saberZneTis<br />

xe li suf lebis mcde loba, rom kviprosi saberZneTTan mieerTebina. amis<br />

sapasuxod TurqeTma kviprosis TurqebiT dasaxlebuli nawilis okupacia<br />

moaxdina. dReisaTvis Tur qeTis mier kviprosis teritoriis 35%-ia okupirebuli.<br />

1983 wels TurqeTis mxar daWeriT gamocxadda Crdilo kviprosis<br />

Turquli respublikis Seqmna. xe lovnurad Seqmnili politikuri erTeuli,<br />

TurqeTis garda, msoflios arc erTma qveyanam ar cno.<br />

kosovo nawilobriv aRiarebuli saxelmwifoa yofili iugoslaviis teritoriaze.<br />

serbeTis konstituciis mixedviT, is serbeTis respublikis nawilia.<br />

kosovos da mou kidebloba gaeros 62-ma wevrma-qveyanam aRiara.<br />

13


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

2.<br />

msoflios politikuri rukis formireba<br />

uZvelesi droidan - 1914 wlamde<br />

leqsikoni<br />

eqspansia – axali teritoriebis dapyrobisaken miswrafeba.<br />

imperia – saxelmwifo, romlis xelisufleba vrceldeba mmarTveli Zalisgan<br />

kul tu rulad an eTnikurad gansxvavebul, rogorc wesi, dapyrobil teritoriebsa<br />

da mosaxleobaze. sxva ganmartebiT, imperia aris monarqia, romlis mo nar qi<br />

imperato ris tituls atarebs.<br />

msoflios politikuri rukis formireba monaTmflobelur epoqaSi daiwyo.<br />

swored am periodSi warmoiSva dedamiwaze pirveli politikuri erTeulebi:<br />

evropaSi gaCnda pirveli klasobrivi sazogadoeba da pirveli saxelmwifoc<br />

kunZul kretaze; Zveli aRmosavleTis umsxvilesi qveyana iyo Zveli egvipte, romelic<br />

mdinare nilosis sanapiroze afrikis kontinentis Crdilo-aRmosavleT<br />

nawilSi mdebareobda; Zlierdeboda SumerTa samefo, babiloni, sparseTi, CineTi<br />

da sxv. Qqveynebi. maT udidesi wvlili Seitanes msoflio civilizaciis<br />

ganviTarebaSi: safuZveli Caeyara qveynebis politikur-teritoriul dayofas<br />

da pirvel saxelmwifoTa Soris urTierTobebs.<br />

mniSvnelovan siZlieres aRwevs Zveli saberZneTi. VIII-VI ss-Si Cvens eramde<br />

berZnuli qalaq-saxelmwifoebi koloniebs aarseben, romelic Savi da xmelTa-<br />

SuazRvispira regions moicavda.<br />

nax. 2.1. Zveli berZnuli koloniebi (VI saukune Cvens welTaRricxvamde)<br />

<strong>10</strong> 0 0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 olvia 40 0<br />

fanagoria<br />

40 0<br />

tirasi<br />

masilia<br />

xersonesi<br />

pantikapeoni<br />

apalia<br />

odesi<br />

hemeroskopi palma<br />

kumi bizantioni sinopi<br />

fazisi40 0<br />

mainaka<br />

qalkedoni<br />

hadesi<br />

nora tarenti<br />

xalkida<br />

fokea<br />

Tingesi abdera<br />

panormi<br />

aToni<br />

sirakuzi<br />

mileTi<br />

rusadiri kartena<br />

karTageni<br />

korinTo<br />

el-mina<br />

x<br />

m e<br />

30 0<br />

sabrafa<br />

l<br />

a<br />

l<br />

T<br />

p<br />

a S<br />

e b<br />

i<br />

a driatikis zRva<br />

u<br />

a<br />

z R<br />

kirena<br />

v<br />

S<br />

a<br />

a<br />

v<br />

i<br />

z<br />

R<br />

v a<br />

kavkasioni<br />

kiti<br />

tiri 30 0<br />

a f r i k a<br />

0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0<br />

davaleba<br />

1. nax. 2.1-is mixedviT CamoTvale Zveli berZnuli koloniebi Sav da xmelTaSuazRvis<br />

pira regionSi.<br />

makedoniis mZlavri saxelmwifos daSlis Semdeg saberZneTi romis provinciad<br />

gadaiqca. romis imperia Zveli periodis umsxvilesi politikuri erTeuli<br />

gaxda, romelmac e.w. `xuTi kargi imperatoris~ mmarTvelobis periodSi Tavisi<br />

14


ganviTarebisa da siZlieris kulminacias miaRwia. aRniSnul periodSi romis<br />

imperia Tavis farglebSi 6.5 mln kv.km-s aerTianebda. axali welTaRricxvis<br />

dasawyisisaTvis imperiis Zalaufleba CrdiloeT afrikis xmelTaSua zRvis<br />

sanapiroze, wina aziis, balkaneTisa da pirines naxevarkunZulze vrceldeboda.<br />

mis SemadgenlobaSi Sedioda aseve dRevandeli safrangeTis, dasavleT germaniis,<br />

belgiis, Sveicariis, inglisisa da uelsis teritoriebi. am uzarmazar<br />

teritoriaze 160 milionze meti adamiani cxovrobda. 396 wels romis imperia<br />

or did nawilad gaiyo: aRmosavleTiT bizantiis imperia warmoiSva, dasavleTiT<br />

ki – romis imperia. 476 wels barbarosTa (burgundebi, hunebi da a.S.) Semosevebma<br />

dasavleT romis imperiis arsebobas wertili dausva.<br />

nax. 2.2. romis imperia<br />

<strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0 50 0<br />

60 0<br />

0 0 <strong>10</strong> 0<br />

40 0 e s p a n e T i<br />

didi<br />

50 0 britaneTi<br />

264 w. Zv.w.<br />

44 w. Zv.w.<br />

30 0 e g v i p t e<br />

40 0<br />

g a l i a<br />

r o m i m a k e d o n i a<br />

saberZneTi<br />

s p a r s e T i<br />

30 0<br />

a r a b e T i<br />

500 w. Zv.w.<br />

146 w. Zv.w.<br />

117 ax. Zv.w.<br />

a t l<br />

a n t i s o<br />

k e a<br />

n e<br />

x<br />

m<br />

e<br />

l<br />

T<br />

a S<br />

u<br />

a<br />

z R<br />

v<br />

a<br />

S a<br />

v<br />

i<br />

z<br />

R<br />

v a<br />

b i z a n t i a<br />

davaleba<br />

2. nax. 2.2-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) gamoyenebiT daadgine:<br />

a) rogor icvleboda romis imperiis farTobi; b) romel teritoriebs moicavda<br />

aRmosavleT romis imperia da amJamad romeli qveynebia maT adgilas.<br />

Cveni welTaRricxvis V saukunidan Sua saukuneebis periodi iwyeba, romelmac<br />

TiTqmis aTi saukune moicva. aRniSnuli epoqis zemsxvil saxelmwifoebs<br />

warmoadgenda espaneTi, bizantia, romis saRvTo imperia, portugalia, inglisi,<br />

kievis ruseTi, arabeTis saxalifo da sxva.<br />

romis imperiis dacemis Semdeg evropul sivrceSi naturaluri meurneoba<br />

gabatonda. XI saukunis bolos vaWrobisa da xelosnobis ganviTarebam romauli<br />

warmoSobis qalaqebis gamococxleba gamoiwvia – gaCnda axali qalaqebi, ZiriTadad,<br />

savaWro gzajvaredinebze, mdinareTa sanapiroebze, monastrebisa da cixesimagreebis<br />

siaxloves. Aamis mizezi ki umTavresad xelosnobis ganviTareba iyo:<br />

xelosnebi erTiandebodnen da asobiT sxvadasxva specialobis saamqros qmnidnen.<br />

15


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

Sua saukuneebis bolos qalaqebis mosaxleobis mniSvnelovan fenas vaWrebi<br />

warmoadgendnen. safuZveli Caeyara da gaaqtiurda sabanko saqmianoba, viTardeboda<br />

metalurgia, msubuqi mrewveloba, daiwyo meqanikuri saaTebis warmoeba<br />

da a.S. dasavleT evropaSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebas aseve xeli Seuwyo<br />

sauniversiteto centrebis Seqmnam. universitetebi daarsda boloniaSi, parizSi,<br />

oqsfordSi, kembrijSi.<br />

Sua saukuneebis umniSvnelovanesi politikuri erTeuli iyo bizantiis imperia,<br />

romelic dedaqalaqiT _ konstantinopoli, rogorc suverenuli saxelmwifo,<br />

395 wlidan 1453 wlamde arsebobda. imperiam Tavisi ganviTarebis zenits<br />

imperator basil II-is mmarTvelobis periodSi (956-<strong>10</strong>25) miaRwia. am dros bizantiis<br />

teritoria mTel wina azias, balkaneTis naxevarkunZulsa da apeninis<br />

naxevarkunZulis samxreTs moicavda. Zalze Wreli iyo imperiis mosaxleoba. aq<br />

cxovrobdnen berZnebi, sirielebi, somxebi, ebraelebi, arabebi, qarTvelebi. imperiis<br />

mmarTvelobis forma iyo monarqiuli, romlis saTaveSic imperatori idga.<br />

bizantiis imperiis TiTqmis aTaswliani arseboba 1453 wlis 29 maiss Sewyda, roca<br />

misi dedaqalaqi konstantinopoli Turq-osmalTa Semotevis Sedegad daeca.<br />

nax. 2.3. evropa 1200 wels<br />

norvegia<br />

irlandia<br />

uelsi<br />

Sotlandiis<br />

samefo<br />

inglisis<br />

samefo<br />

daniis<br />

samefo<br />

SvedeTis<br />

samefo<br />

prusia<br />

estoneTi<br />

litva<br />

novgorodis<br />

imperia<br />

normandiis<br />

samefo<br />

romis saRvTo imperia<br />

poloneTi<br />

ruseTi<br />

lemonis<br />

samefo<br />

portugaliis<br />

samefo<br />

kastiliis<br />

samefo<br />

navara<br />

a r a b e T i s<br />

safrangeTis<br />

samefo<br />

ungreTis samefo<br />

aragonis<br />

bulgareTi<br />

samefo serbia<br />

s a x a l i f o<br />

siciliis<br />

samefo<br />

bizantiis imperia<br />

davaleba<br />

3. gaixsene istoriis kursidan Sua saukuneebSi momxdari ramdenime istoriuli<br />

mov lena da imsjele, ra gavlena moaxdina am movlenebma msoflio politikuri<br />

rukis formirebaze?<br />

4. nax. 2.3-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) mixedviT CamoTvale<br />

Sua sa u kuneebis wamyvani qveynebi da daadgine, amJamad romeli saxelmwifoe bia<br />

maT adgi las?<br />

16


msoflios politikuri rukis ganviTarebaSi udidesi roli didma geografiulma<br />

aRmoCenebma Seasrula. AaraerTma ekonomikurma Tu politikurma faqtorma<br />

aucilebeli gaxada im periodis evropis wamyvani qveynebis geografiuli<br />

Tvalsawieris gafarToeba, ramac saTave daudo evropis wamyvani qveynebis koloniur<br />

eqspansias da saerTaSoriso da sameurneo kavSirebis gafarToebas. am<br />

periodSi sami didi koloniuri imperia Camoyalibda – espaneTis, portugaliis<br />

da niderlandis. mTeli rigi dapyrobiTi omebis Sedegad espaneTis kuTvnilebaSi<br />

aRmoCnda centraluri da samxreT amerikis teritoriebis mniSvnelovani<br />

nawili da filipinebis kunZulebi. niderlandma malais arqipelagis mniSvnelovani<br />

teritoriebi miiTvisa, portugaliam ki Tavisi suvereniteti samxreT<br />

amerikis did teritoriaze, mogvianebiT ki afrikis kontinentzec gaavrcela.<br />

nax 2.4. didi geografiuli aRmoCenebi<br />

diogu kani 1482<br />

diaSi1487<br />

vasko da gama1498<br />

kolumbi1492-1493<br />

magelani-elkano<br />

1519-1522<br />

kaboti1497<br />

da veracano1524<br />

davaleba<br />

5. Ggaixsene, rodis moxda didi geografiuli aRmoCenebi da ra winapirobebma<br />

Seuwyo xeli did geografiul aRmoCenebs? ratom liderobdnen am proceseb Si<br />

evropis qveynebi da ra roli Seasrula geografiulma aRmoCenebma msoflios<br />

politikuri rukis formirebis procesSi?<br />

6. Gnax. 2.4-is, naxevarsferoebisa da msoflios politikuri rukebis (danarTi №1<br />

da №2) mixedviT daadgine, romelma mogzaurma ra marSrutiT imogzaura da ra<br />

wvli li Seitana geografiuli aRmoCenebis istoriaSi.<br />

kapitalisturi warmoebis wesis swrafi tempebiT ganviTarebis Sedegad inglisSi,<br />

niderlandsa da safrangeTSi mniSvnelovnad Seicvala ekonomikuri situacia.<br />

XIX saukunis meore naxevarSi koloniuri samyaros udidesi nawili didi<br />

britaneTis mmarTvelobis xelSi aRmoCnda. britaneTi 33.5 mln kv.km. farTobs<br />

flobda 400 mln mosaxleobiT. izrdeboda safrangeTisa da ruseTis koloniuri<br />

imperiebic (am ukanasknelis, ZiriTadad, cimbiris, kavkasiis, volgispireTisa da<br />

Soreuli aRmosavleTis teritoriebis xarjze). amave periodSi mniSvnelovnad Sesustda<br />

espaneTis poziciebi saerTaSoriso arenaze, rasac misi imperiis msxvreva<br />

da mis adgilze axali suverenuli qveynebis warmoSoba mohyva.<br />

17


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

britaneTis<br />

safrangeTis<br />

espaneTis<br />

portugaliis<br />

niderlandis<br />

germaniis<br />

osmalTa<br />

belgiis<br />

ruseTis<br />

iaponiis<br />

CineTis<br />

avstria-ungreTis<br />

daniis<br />

SvedeTisa da norvegiis<br />

aSS-is<br />

italiis<br />

sxva damoukidebeli qveynebi<br />

nax. 2.5. koloniuri imperiebi 1898 wels<br />

davaleba<br />

7. nax. 2.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT daadgine,<br />

ro mel teritoriebs moicavda britaneTis, espaneTis, portugaliis, niderlandebis<br />

koloniebi.<br />

axali periodis umniSvnelovanesi movlena msoflios politikur rukaze<br />

aSS-is, germaniisa da italiis suverenuli saxelmwifoebis gamoCena iyo. XIX-XX<br />

saukuneebis mijnaze msoflioSi Seqmnilma geopolitikurma situaciam msoflios<br />

udidesi qveynebi or, erTmaneTis sawinaaRmdegod ganwyobil samxedropolitikur<br />

blokSi gaaerTiana: Seiqmna antanta da samTa kavSiri.<br />

gaerTianebuli<br />

samefo<br />

dania<br />

ruseTi<br />

nax. 2.6. samxedropolitikuri<br />

kavSirebi<br />

evropaSi pirvel<br />

msoflio omamde<br />

germaniis<br />

imperia<br />

Cexebi<br />

slovakebi polonelebi<br />

portugalia<br />

maroko<br />

espaneTi<br />

safrangeTi<br />

italielebi<br />

alJiri<br />

avstriaungreTi<br />

ukrainelebi<br />

slovenielebi<br />

ruminelebi<br />

xorvatebi<br />

serbebi rumineTi<br />

tunisi<br />

italia<br />

albaneTi<br />

bulgareTi<br />

saberZneTi<br />

osmaleTis imperia<br />

samxedro aliansebi<br />

1914 wels<br />

avstria-ungreTis<br />

mokavSireebi<br />

antanta<br />

ruseTis slavi<br />

mokavSireebi<br />

avstria-ungreTis<br />

umciresobaTa jgufebi<br />

davaleba<br />

8. nax. 2.6-is mixedviT daadgine: a) romeli samxedro aliansebi arsebobda 1914<br />

wels ev ropaSi; b) romeli qveynebi Sedioda antantisa da samTa kavSiris Semadgen<br />

lobaSi.<br />

9. Seni azriT, rom SeiZlebodes istoriis Tavidan dawyeba, rogor ganviTardeboda<br />

Cveni planetis aTvisebis procesi? Aarsebobs Tu ara sxva gza, gansxvavebuli<br />

im gzis gan, romelic kacobriobam ukve gaiara?<br />

18


3.<br />

msoflios politikuri rukis<br />

formireba 1914 wlidan dRemde<br />

leqsikoni<br />

totalitaruli saxelmwifo – diqtatoruli da avtoritaruli gamgeblobis<br />

qve yana, sadac daculi ar aris demokratiuli mmarTvelobis principebi<br />

koalicia – saerTo miznis misaRwevad Seqmnili (saxelmwifoebis, dajgufebebis,<br />

partiebisa da sxv.) gaerTianeba, kavSiri<br />

paqti – ormxrivi an mravalmxrivi saerTaSoriso xelSekruleba, romlis mizania<br />

ise Ti sakiTxebis regulireba, rogoricaa ormxrivi an koleqtiuri usafrTxoebis<br />

uzrunvelyofa, urTierTdaxmareba, Tavdausxmeloba da sxv.<br />

civi omi – aSS-sa da misi mokavSireebis sabWoTa kavSirTan da mis mokavSireebTan<br />

glo baluri geopolitikuri, ekonomikuri da ideologiuri dapirispireba, romelic<br />

XX s-is 40-iani wlebis Suaxnidan 90-iani wlebis dasawyisamde grZeldeboda.<br />

Mmondializmi – saxelmwifoTa mier erTpolusiani birTvis Seqmna erTiani politi<br />

kuri, ekonomikuri da kulturuli potencialiT<br />

aliansi – kavSiri, gaerTianeba<br />

msoflios politikuri rukis formirebis uaxlesi periodi 1914 wlidan<br />

daiwyo da dRemde grZeldeba. Aam periodSi mniSvnelovani raodenobrivi da<br />

Tvisobrivi cvlilebebi moxda politikur rukaze.<br />

nax. 3.1. evropa meore msoflio omis wina periodSi (1935-1939 ww)<br />

germania da misis mokavSireebi<br />

islandia<br />

Svecia<br />

fineTi<br />

sabWoTa<br />

kavSiri<br />

zaaris mxare 1935;<br />

avstria 1938,<br />

sudetis olqi 1938<br />

bohemia da moravia 1939<br />

memelis olqi 1939<br />

slovakeTi 1939<br />

albaneTi 1939<br />

espaneTi<br />

norvegia<br />

dania<br />

irlandia didi niderlandi poloneTi<br />

britaneTi germania<br />

belgia Cexoslovakia<br />

portugalia<br />

safrangeTi<br />

Sveicaria<br />

italia<br />

estoneTi<br />

latvia<br />

litva<br />

belorusia<br />

ungreTi<br />

rumineTi<br />

iugoslavia<br />

sabWoTa kavSiri<br />

mokavSireebi<br />

elzasis mxare, poloneTi 1938<br />

ungreTi<br />

bulgareTi<br />

zemo ungreTi 1938<br />

karpatebis olqi 1939<br />

ukraina<br />

saberZneTi<br />

TurqeTi<br />

davaleba<br />

1. nax. 3.1-isa da evro<br />

pis po li tikuri<br />

rukis (danarTi №3)<br />

mixedviT daadgine<br />

ger maniis mokavSire<br />

qvey nebi.<br />

antantasa da samTa kavSirs Soris arsebuli daZabuli urTierToba pirvel<br />

msoflio omSi gadaizarda, romelic 1914-1918 wlebSi mimdinareobda da milionobiT<br />

adamians udidesi tanjva-wameba moutana. msoflios axali gadanawilebisTvis<br />

brZolis areali, ZiriTadad, evropul sivrces moicavda da antantis<br />

saxelmwifoTa gamarjvebiT dasrulda, rasac maTi geopolitikuri poziciebis<br />

Semdgomi gaZliereba mohyva.<br />

19


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

pirveli msoflio omis saerTo Sedegebi 1919 wels miRebul versalis xelSekrulebaSi<br />

aisaxa. pirvelma msoflio omma evropis erT-erTi udidesi qveyana<br />

– avstria-ungreTi imsxverpla, romelic ramdenime ufro mcire zomis politikur<br />

erTeulad daiSala; germaniam dakarga erovnuli teritoriebis 13%;<br />

ruseTSi damxobil iqna romanovebis dinastia, romlis adgilzec axali tipis<br />

totalitaruli saxelmwifo – sabWoTa kavSiri (ssrk) warmoiSva; daiSala osmal-<br />

Ta imperia, SedarebiT Sesustda didi britaneTi da safrangeTi; gaZlierda aSS.<br />

nax. 3.2. suverenuli qveynebi sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg<br />

sabWoTa kavSiri<br />

1<br />

3 2<br />

belorusi<br />

ukraina<br />

4<br />

r u s e T i<br />

Savi zRva<br />

5<br />

6<br />

7<br />

kaspiis zRva<br />

TurqmeneTi<br />

uzbekeTi<br />

yazaxeTi<br />

9<br />

8<br />

1. estoneTi<br />

2. latvia<br />

3. litva<br />

4. moldova<br />

5. saqarTvelo<br />

6. somxeTi<br />

7. azerbaijani<br />

8. tajikeTi<br />

9. yirgizeTi<br />

XX saukunis ocian wlebSi italiaSi faSizmi warmoiSva, romlis ideologiuri<br />

mrwamsic mogvianebiT germanuli saxelmwifos arsebobas daedo safuZvlad. mis<br />

survilsa da mizans ki pirveli msoflio omis Sedegebis gadasinjva da pangermanuli<br />

poziciebis ganmtkiceba warmoadgenda. faSisturi ideologiis didi<br />

samkuTxedi – berlini–romi–tokio sul ufro da ufro mzard pretenziebs<br />

gamoTqvamda. am pretenziebis mimarT evropis wamyvani qveynebis `wayruebis~<br />

politika meore msoflio omis dawyebiT dasrulda.<br />

meore msoflio omi samxedro moqmedebebiT bevrad scildeboda evropul<br />

masStabebs da ufro metad globaluri xasiaTisa iyo. samxedro operaciebi<br />

CrdiloeT afrikaSi, aziis sxvadasxva regionsa da okeaneTSic ki mimdinareobda.<br />

omma 50 mln-ze meti adamianis sicocxle Seiwira. meore msoflio omSi<br />

antifaSisturma koaliciam gaimarjva, romelsac saTaveSi aSS, didi britaneTi<br />

da ssr kavSiri edga.<br />

nax. 3.3. meore msoflio omis antifaSisturi<br />

koaliciis wamyvani qveynebis liderebi<br />

(marjvnidan): stalini — sabWoTa kavSiri,<br />

ruzvelti — aSS da CerCili — gaerTianebuli<br />

samefo.<br />

20


nax. 3.4. meore msoflio omSi monawile qveynebi<br />

aliansis wevri qveynebi iaponiis mier perl<br />

harborze Setevamde (koloniebisa da okupirebuli<br />

teritoriebis CaTvliT)<br />

aliansis mokavSire qveynebi, romlebic II<br />

msoflio omSi iaponiis mier perl harboris Setevis<br />

Semdeg CaerTvnen<br />

RerZis saxelmwifoebi (faSisturi qveynebis<br />

aliansi) da maTi koloniebi<br />

neitraluri qveynebi II msoflio omis dros<br />

qveynebi, romlebic sawyis etapze iyvnen<br />

neitralurebi, Tumca omis ganmavlobaSi ssrk-is<br />

mier iqnen aneqsirebulni<br />

qveynebi, romlebmac omis Semdgom pe riodSi<br />

Seicvales pozicia RerZis saxel mwifoebis<br />

sasargeblod<br />

qveynebi, romlebic omis dasawyisSive daipyres<br />

RerZis saxelmwi foebma da maTi marionetebi<br />

gaxdnen<br />

magaliTi 1<br />

meore msoflio omma udidesi gavlena iqonia kacobriobis bedze. germania, italia<br />

da iaponia, rogorc Zlieri saxelmwifoebi, msoflios gamoeyvnen. omSi 62<br />

saxel mwi fo (dedamiwis mosaxleobis 80%) monawileobda. brZolebi 40 saxelmwifos<br />

teri to riaze mimdinareobda. SeiaraRebul ZalebSi mobilizebul iqna 1<strong>10</strong><br />

mln. ka ci. daiRupa 50 mln-ze meti kaci (ssrk – 27 mln, germania – 5,25 mln, poloneTi<br />

– 4,5-6 mln, iugoslavia – 1,7 mln, iaponia – 1,8 mln, aSS – 318.000, didi britaneTi<br />

– 386.000, safrangeTi – 8<strong>10</strong>.000, italia – 330.000, rumineTi – 378.000, ungreTi<br />

– 420 000, fi ne Ti – 84 000); samxedro xarjebi da zarali 4 trilion dolars<br />

Seadgenda. oms Tan sdev da saSineli ngreva: ganadgurda aTiaTasobiT qalaqi da<br />

sofeli, dazaralda aTeu lobiT mln. adamiani.<br />

davaleba<br />

2. rogor aisaxa msoflios politikur rukaze pirveli da meore msoflio omis<br />

Sede gebi?<br />

3. nax. 3.4-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT CamoTvale:<br />

a) aliansis qveynebi: b) aliansis mokavSire qveynebi; g) RerZis saxelmwifoebi da<br />

maTi koloniebi; d) neitraluri qveynebi.<br />

21


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

sabWoTa kavSiris am warmatebam mniSvnelovnad Secvala geopolitikuri klimati<br />

msoflioSi. msoflios mTel rig qveynebSi komunisturi ideologia damyarda.<br />

daiwyo `civi omis~ xana, sadac orpolusiani samyaro – aSS da ssr kavSiri<br />

erTmaneTs daupirispirda. dasavleTma sakuTari interesebis dasacavad Seqmna<br />

saerTaSoriso samxedro-politikuri organizacia – nato, sabWoTa blokma ki<br />

amas 1955 wels varSavis xelSekrulebis paqtis SeqmniT upasuxa. Tavisi ekonomikuri<br />

interesebi moskovma urTierTdaxmarebis sabWos SeqmniT warmoaCina,<br />

romelSic socialisturi banakis qveynebi gaerTianda. gasuli saukunis 50-ian<br />

wlebSi Seiqmna dasavleT evropuli qveynebis gaerTianeba – `saerTo bazari~,<br />

romelic dRes evrokavSiris saxeliTaa cnobili.<br />

ori urTierTsawinaaRmdego ideologiis Widilis saukeTeso magaliTebi iyo<br />

koreisa da vietnamis omebi da ganviTarebad samyaroSi sakuTari poziciebis ganmtkiceba.<br />

meore msoflio omis dam-<br />

Tavrebis Semdeg dRis wesrigSi dadga<br />

uzarmazari koloniuri imperiebis<br />

daSlis sakiTxi. londonmac da parizmac<br />

mSvidobianad daiwyes saukuneebis<br />

ganmavlobaSi Sekowiwebuli<br />

imperiebis demontaJi. gansakuTrebuli<br />

iyo 1960 weli, romelic diplomatiis<br />

istoriaSi cnobilia, rogorc<br />

`afrikis weli~. am wels afrikis 17-<br />

ma qveyanam politikuri suvereniteti<br />

moipova. msoflios politikur<br />

rukaze gaCnda saxelmwifoTa axali<br />

dajgufeba ganviTarebadi qveynebis<br />

saxiT, romlebic Tavisi politikurekonomikuri<br />

mdgomareobiT uaRresad<br />

gansxvavdeba dRemde.<br />

nax. 3.5. afrikis qveynebis damoukideblobis<br />

miRebis wlebi<br />

-1949<br />

1950-59<br />

1960<br />

1961-64<br />

1965-69<br />

1970-75<br />

1976-79<br />

1980+<br />

davaleba<br />

4. nax. 3.5#-isa da msoflios poli tikuri rukis (da narTi №1#) mixedviT daajgu fe<br />

cxrilSi af ri kis qveynebi ganTavi suf lebis wlebis mi xedviT.<br />

gasuli saukunis bolo aTwleulebSi mimdinare procesebma msoflios politikur<br />

rukaze umniSvnelovanesi cvlilebebi gamoiwvia. upirvelesad, es iyo<br />

berlinis kedlis dangreva, rasac `civi omis~ dasasruli da 41 wlis ganmavloba-<br />

Si orad gayofili germaniis gaerTianeba mohyva. ssr kavSirSi gatarebuli gardaqmnis<br />

politika komunisturi ideologiis samxedro da ekonomikuri aliansebis<br />

sruli kraxiT dasrulda. daiSala ssr kavSiri, iugoslavia da Cexoslovakia.<br />

evraziis geopolitikur sivrceSi or aTeulze meti suverenuli qveyana gaCnda.<br />

22


f<br />

nax. 3.6. aSS-is prezidentis ronald reiganisa (marcxniv)<br />

da ssrk-is pirveli da ukanaskneli prezidentis mixeil<br />

gorbaCovis Sexvedra 1985 wels gaimarTa da swored<br />

maTi SeTanxmebuli politikuri kursis Sedegad moxda<br />

mniSvnelovani gardaqmnebi gasuli saukunis 80-ian wlebSi.<br />

nax. 3.7. berlinis kedeli civi<br />

omis simboloa. es dasavleTis da<br />

aRmosavleTis gamyofi kedeli<br />

1961 wels aSenda da 1990 wlis 3<br />

oqtombramde iarseba.<br />

saerTaSoriso arenaze momxdarma cvlilebebma mniSvnelovani Zvrebi gamoiwvia<br />

msoflioSi arsebul geopolitikur sivrceSi. `bipolaruli~ msoflio<br />

wesrigi, roca dasavleTs saTaveSi aSS, xolo komunisturs – ssr kavSiri<br />

edga, warsuls Cabarda. dRes msoflioSi, rogorc dasavleTis geopolitikur<br />

literaturaSi xSirad aRniSnaven, `mondializmis~ wesrigi yalibdeba, roca<br />

garkveuli `centri~, ZiriTadad, aSS, dasavleTi evropa da iaponia Tavs uyrian<br />

kolosalur finansur, teqnologiur da kulturul Rirebulebebs da mniSvnelovan<br />

patronaJs uweven danarCen msoflios.<br />

dReisaTvis mniSvnelovan problemad iqca saerTaSoriso terorizmTan<br />

brZola. dasavleTi, aSS-is da didi britaneTis meTaurobiT, terorizmTan<br />

brZolis saTaveSia. amas mowmobs kidec maTi liderobiT Seqmnili koaliciuri<br />

Zalebis samxedro qmedebani eraysa da avRaneTSi.<br />

davaleba<br />

5. romel periods uwodeben `civi omis~ xanas da ramdenad Seesabameba es saxeli<br />

imdroindel politikur viTarebas?<br />

6. ra cvlilebebi moxda msoflios politikur rukaze XX saukunis 90-ian wlebSi<br />

ganviTarebuli politikuri movlenebis Sedegad?<br />

7. konturul rukaze aRniSne is saxelmwifoebi, romlebmac damoukidebloba XX<br />

sau kunis 90-iani wlebidan moipoves.<br />

8. konturul rukebze epoqebis mixedviT aRniSne msoflios politikuri rukis<br />

cvli lebebi da Seqmeni sakuTari Tematuri atlasi.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

u sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri (SemoklebiT ssrk, sabWoTa<br />

kavSi ri, ssr kavSiri, sabWoeTi) socialistur-centralizebulad marTuli<br />

mraval ero vani saxelmwifo iyo, romelic moicavda aRmosavleT evropis, kavkasiis,<br />

Crdi lo da Sua aziis ukidegano sivrceebs. sabWoTa kavSiri 1922 wlis<br />

30 dekembers daarsda da 1991 wlis 26 dekembers uzenaesi sabWos gadawyvetilebiT<br />

daiSala.<br />

23

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!