11.11.2014 Views

geografia 10

geografia 10

geografia 10

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

msoflios<br />

<strong>geografia</strong><strong>10</strong><br />

maia bliaZe, gia Wanturia, daviT kereseliZe


Sinaarsi<br />

I<br />

Tavi<br />

msoflios politikuri ruka<br />

1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />

8<br />

2. msoflios politikuri rukis formireba uZvelesi<br />

droidan 1914 wlamde<br />

14<br />

3. msoflios politikuri rukis formireba 1914 wlidan 19<br />

dRemde<br />

I I<br />

Tavi<br />

qveynebis tipologia<br />

4. qveynebi teritoriis sididis mixedviT<br />

26<br />

5. qveynebi mosaxleobis raodenobis mixedviT<br />

30<br />

6. qveynebi geografiuli mdebareobis mixedviT<br />

32<br />

7. qveynebi bunebrivi resursebis mixedviT<br />

37<br />

8. qveynebi teritoriul-administraciuli mowyobis<br />

mixedviT<br />

43<br />

9. qveynebi mmarTvelobis formis mixedviT<br />

46<br />

<strong>10</strong>. qveynebi sagareo-politikuri kursis mixedviT<br />

49<br />

11. qveynebi socialur-ekonomikuri ganviTarebis<br />

donis mixedviT<br />

52<br />

12. ganviTarebuli da ganviTarebadi qveynebi<br />

Semajamebeli samuSao I<br />

56<br />

60<br />

saerTaSoriso organizaciebi<br />

III<br />

Tavi<br />

13. gaero<br />

64<br />

14. nato<br />

69<br />

15. evrokavSiri da evrosabWo<br />

71<br />

16. damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba da suami 76<br />

17. msoflio savaWro organizacia da navTobis eqsportior<br />

qveyanaTa organizacia (opeki)<br />

79<br />

18. Tanamegobroba<br />

82<br />

19. wiTeli jvrisa da wiTeli naxevarmTvaris saerTaSoriso<br />

moZraoba<br />

85<br />

20. olimpiuri komiteti<br />

Semajamebeli samuSao II<br />

88<br />

90<br />

4


mosaxleoba<br />

21. kacobriobis demografiuli istoria<br />

94<br />

22. mosaxleobis aRwarmoebis tipebi<br />

97<br />

23. demografiuli gadasvlis Teoria da fazebi<br />

99<br />

24. demografiuli afeTqeba da politika<br />

<strong>10</strong>2<br />

25. mosaxleobis rasobrivi struqtura<br />

<strong>10</strong>6<br />

26. mosaxleobis eTnikuri struqtura<br />

1<strong>10</strong><br />

27. msoflios mosaxleobis lingvisturi kaleidoskopi 113<br />

28. mosaxleobis religiuri struqtura<br />

119<br />

29. mosaxleobis cxovrebis xarisxi<br />

Semajamebeli samuSao III<br />

125<br />

130<br />

IV<br />

Tavi<br />

msoflios regionebi da qveynebi<br />

30. msoflios regionebi<br />

134<br />

31. evropa<br />

138<br />

32. germaniis federaciuli respublika<br />

146<br />

33. didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli<br />

samefo<br />

153<br />

34. safrangeTis respublika<br />

163<br />

35. azia<br />

172<br />

36. CineTis saxalxo respublika<br />

178<br />

37. indoeTis respublika<br />

187<br />

38. iaponia<br />

195<br />

39. TurqeTis respublika<br />

202<br />

40. CrdiloeTi amerika<br />

2<strong>10</strong><br />

41. amerikis SeerTebuli Statebi<br />

215<br />

42. samxreTi amerika<br />

225<br />

43. brazilia<br />

232<br />

44. Cile<br />

240<br />

45. afrika<br />

246<br />

46. samxreT afrikis respublika<br />

256<br />

47. egviptis arabTa respublika<br />

265<br />

48. avstralia da okeaneTi<br />

273<br />

49. avstralia<br />

Semajamebeli samuSao IV<br />

danarTebi<br />

278<br />

285<br />

289<br />

VTavi<br />

5


I Tavi<br />

msoflios politikuri ruka<br />

Seityob:<br />

u ra aris msoflios politikuri ruka;<br />

u rogor xdeboda msoflios politikuri<br />

rukis Camoyalibeba;<br />

u ra cvlilebebi xdeba msoflios<br />

politikur rukaze.


SeZleb:<br />

u G gamoyo msoflios politikuri rukis<br />

Camoyalibebis ZiriTadi etapebi;<br />

u imsjelo, rogor aisaxeba msoflios<br />

politikur rukaze raodenobrivi da<br />

Tvisobrivi cvlilebebi;<br />

u aRniSno konturul rukaze msoflios<br />

politikuri rukis cvlilebebi.


s<br />

Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

1. ra aris msoflios politikuri ruka<br />

leqsikoni<br />

geopolitika – saxelmwifos sagareo politikaSi geografiuli faqtoris roli<br />

da misi gavlena qveynis erovnuli interesebis Camoyalibebaze.<br />

metropolia – saxelmwifo, romelic flobs koloniebs.<br />

suverenuli saxelmwifo – qveyana, romelic damoukidebelia saerTaSoroso<br />

ur Tier TobebSi da umaRles xelisuflebas mTel sakuTar teritoriaze axor cielebs.<br />

kolonia – teritoria sakuTari politikuri da ekonomikuri xelisuflebis gareSe,<br />

romelic dapyrobilia metropoliis mier.<br />

damokidebuli teritoria – teritoria, romelic ar flobs srul politikur<br />

da ekonomikur suverenitets.<br />

de faqto – faqtobrivad; saerTaSoriso samarTalSi de faqto cnoba niSnavs saxel<br />

mwifos mier axali saxelmwifos an mTavrobis arasrul cnobas.<br />

msoflios politikuri ruka iseTi geografiuli rukaa, romelzec asaxulia<br />

msoflios yvela qveyana sazRvrebiT, dedaqalaqebiT, msxvili qalaqebiTa da<br />

mniSvnelovani satransporto magistralebiT.<br />

davaleba<br />

1. gaixsene istoriis kursidan, rodis gaCnda dedamiwaze pirveli saxelmwifoe bi<br />

da ra faqtorebi axdenda gavlenas sxvadasxva istoriul epoqaSi saxelmwi fo-<br />

Ta war moSoba-gaqrobaze?<br />

2. rodis da vin Seqmna pirveli ruka? ra iyo masze asaxuli?<br />

3. daakvirdi rukebs da gaixsene, vis mier da rodis aris isini Sedgenili? Seni az -<br />

riT, SeiZleba Tu ara miviCnioT es rukebi pirvel politikur rukebad?<br />

l<br />

a n t<br />

i<br />

z<br />

a t<br />

R<br />

v<br />

a<br />

androfagebi<br />

hiperboreebi<br />

armiaspebi<br />

evropa<br />

esedonebi<br />

sarmatebi<br />

s a<br />

istresi<br />

getebi<br />

keltebi<br />

alpisi<br />

iberia<br />

tertesi<br />

karTageni<br />

libia<br />

atlasebi<br />

Tebe<br />

nilosi<br />

karpispi<br />

m x r<br />

e T i<br />

s k v i T e b i<br />

siena<br />

meroe arabeTi<br />

eTiopia<br />

azovis zRva<br />

masagetebi<br />

z R v a<br />

kavkasia<br />

S a v i z R v a<br />

Trakia<br />

sogdiana<br />

balxi<br />

midia<br />

ninevia eqbatana<br />

a z i a<br />

kirena<br />

asureTi suza<br />

sparseTi indoelebi<br />

memfisi<br />

balioni<br />

makrobienbi<br />

araqsi<br />

Savi zRva<br />

araqsi<br />

w i T e l i z R v a<br />

o<br />

k e<br />

a n<br />

libia<br />

e<br />

rodopis mTebi<br />

e v r o p a<br />

a z i a<br />

e<br />

o k<br />

a<br />

n<br />

e<br />

k. britania<br />

k. ierna<br />

istri<br />

evropa<br />

olvia<br />

tamaisi<br />

pontos<br />

evqsiniosi<br />

oqsi<br />

okeane<br />

babiloni<br />

k. rodosi<br />

karTageni aleqsandria<br />

libia<br />

herkulesis<br />

svetebis srute<br />

nilosi<br />

siena<br />

indi<br />

okeane<br />

gangi<br />

indoeTi<br />

k. taprobani<br />

8


goThobi<br />

stokholmi<br />

moskovi<br />

otava<br />

parizi<br />

kievi<br />

ulan-batori<br />

ankara<br />

beijingi (pekini)<br />

vaSingtoni<br />

alJiri<br />

rabati<br />

baRdadi<br />

Teirani<br />

islamabadi<br />

tokio<br />

havana<br />

tripoli<br />

kairo<br />

niu-deli<br />

hanoi<br />

mexiko<br />

karakasi<br />

bamako<br />

niamei<br />

abuja<br />

njamena<br />

xarTumi<br />

samxr.<br />

adis-abeba<br />

manila<br />

bogota<br />

sudani<br />

kito<br />

mogadiSu<br />

dodoma<br />

lima<br />

la-pasi<br />

brazilia<br />

luanda<br />

antananarivu<br />

jakarta<br />

portmorsbi<br />

sukre<br />

asunsioni<br />

vindhuki<br />

blumfonteini<br />

buenosairesi<br />

santiago<br />

kanbera<br />

velingtoni<br />

nax. 1.1. msoflios politikuri ruka<br />

davaleba<br />

4. Seni azriT, risTvis gvWirdeba vicodeT, rogor yalibdeboda msof lios politikuri<br />

ruka?<br />

5. eTanxmebi Tu ara mosazrebas, rom msoflios politikuri ruka istoriuli ka -<br />

te goriaa da droSi icvleba? pasuxi daasabuTe.<br />

6. msoflios politikuri rukis (danarTi №1) gamoyenebiT CamoTvale TiToeuli<br />

kon tinentis (avstralia-okeaneTTan erTad) xuTi saxelmwifo dedaqalaqebiTa<br />

da mosazRvre qveynebiT.<br />

msoflios politikuri rukis formireba metad rTuli da xangrZlivi procesia,<br />

igi aTaswleulebi grZeldeboda. am drois ganmavlobaSi man araerTi<br />

istoriuli etapi ganvlo. sxvadasxva etapze msoflios politikuri rukis<br />

wamyvan politikur erTeulebs sxvadasxva qveynebi warmoadgenda. msoflios politikuri<br />

rukis ganviTarebis xangrZlivi periodi SeiZleba xuT etapad daiyos.<br />

nax. 1.2. politikuri rukis formirebis etapebi<br />

formirebis etapebi<br />

1. Zveli periodi:<br />

uZvelesi droidan V saukunemde<br />

2. Sua saukuneebis periodi:<br />

V-XV saukuneebi<br />

3. axali periodi:<br />

XVI saukune — 1914 wlamde<br />

4. uaxlesi periodi: 1914 wlidan<br />

XX saukunis 90-iani wlebis dasawyisamde<br />

5. Tanamedrove etapi:<br />

XX saukunis 90-ian wlebidan dRemde<br />

wamyvani qveynebi<br />

Zveli egvipte, Zveli saberZneTi, karTageni,<br />

Zveli romi<br />

bizantia, inglisi, kievis ruseTi, espaneTi,<br />

portugalia<br />

espaneTi, didi britaneTi, safrangeTi,<br />

nider landi<br />

aSS, didi britaneTi, safrangeTi, germania,<br />

ssr kavSiri, iaponia<br />

aSS, gaerTianebuli samefo, ruseTi, safrangeTi,<br />

ger ma nia, CineTi, iaponia, indoeTi, brazilia<br />

9


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

msoflios politikuri ruka mudmivad icvleba da ZiriTadad garkveuli<br />

periodis geopolitikur situaciasa da msoflioSi mimdinare sxvadasxva proceszea<br />

damokidebuli. es cvlilebebi SeiZleba iyos rogorc Tvisobrivi, aseve<br />

raodenobrivi xasiaTis.<br />

nax. 1.3. cvlilebebi msoflios politikur rukaze<br />

raodenobrivi<br />

Tvisobrivi<br />

axali teritoriebis aRmoCena<br />

(Ziri Tadad, warsulSi)<br />

sazogadoebriv-ekonomikuri formaciebis<br />

is to riuli cvla<br />

sxvadasxva teritoriis dapyroba<br />

ome bis Sedegad<br />

saxelmwifoTa daSla da gafarToeba<br />

politikuri suverenitetis mopoveba<br />

saxelmwifoTa mowyobis axali formebis<br />

damkvid reba<br />

saxelmwifoTa mier xmeleTis<br />

garkveu li nawilis nebayoflobiT<br />

daTmoba an gacvla<br />

saxelmwifoTaSorisi politikuri kavSirebis da<br />

organizaciebis Seqmna<br />

sanapiro zolis dapyroba<br />

e.w. `cxeli wertilebis~ — saerTaSoriso Tu<br />

re gionaluri konfliqtebis kerebis warmoqmna<br />

da maTi gaqroba<br />

davaleba<br />

7. imsjele, ra gansxvavebaa msoflios politikuri rukis raodenobriv da Tvisobriv<br />

cvlilebebs Soris? romeli maTgani ufro metad axdens gavlenas politikuri<br />

rukis cvlilebaze?<br />

mesame aTaswleulSi kacobriobis ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

mimarTuleba saerTaSoriso Tu regionaluri mniSvnelobis konfliqtebis mSvidobiani<br />

mowesrigebaa, raSic udidesi roli geopolitikas eniWeba.<br />

geopolitikis, rogorc sagareo politikuri praqtikis, mTavari mizania<br />

saxelmwifos geografiuli mdgomareobis anu nebismieri qveynis geostrategiis<br />

SemuSaveba. geopolitikuri midgomis sinTezuri Seswavla nebismieri qveynis<br />

an regionis geografiul, socialur-politikur, samxedro, demografiul,<br />

ekonomikur da qveynis sxva siZlieris ganmsazRvrel faqtorTa kombinirebul<br />

Seswavlasa da Sefasebas gulisxmobs.<br />

qveynis geopolitikuri mdebareobis Sefasebisas udidesi yuradReba eqceva<br />

rogorc geografiul faqtors, aseve ekonomikur da strategiul poziciebs,<br />

qveynis warsuls, mezobelTan am qveynis nebismier urTierTobas, mezobel qveynebsa<br />

da regionSi arsebul politikur Tu ekonomikur viTarebas.<br />

<strong>10</strong>


XX saukuneSi mimdinare procesebma udidesi gavlena iqonia araerTi didi<br />

qveynis geopolitikuri mdgomareobis ganviTarebis Taviseburebaze. amis na-<br />

Teli magaliTia Tundac ruseTis saxelmwifos geopolitikuri `regaliebis~<br />

cvla am saukunis ganmavlobaSi.<br />

mniSvnelovani cvlilebebi moxda aseve dasavleT evropis mravali qveynis<br />

geopolitikuri faqtorebis ganviTarebis TaviseburebebSi. magaliTad, metad<br />

sainteresoa safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis cvalebadoba. bolo<br />

aswleulma naTlad asaxa is umniSvnelovanesi cvlilebebi, romelTac adgili<br />

hqonda qveynis, rogorc saSinao, aseve sagareo politikaSi da romlebmac udidesi<br />

gavlena iqonia safrangeTis geopolitikuri mdgomareobis Tanamedrove<br />

poziciebis Camoyalibebaze.<br />

nebismieri qveynis geopolitikuri simZlavreebis ZiriTadi kriteriumebia:<br />

teritoriis masStabebi, sazRvrebis buneba, zRvaze gasasvleli, mosaxleobis<br />

raodenoba, bunebrivi resursebi, finansuri siZliere, ekonomikisa da teqnikis<br />

ganviTarebis done, eTnikuri erTgvarovneba, socialuri integraciis done,<br />

politikuri stabiluroba, erovnuli TviTSegneba.<br />

davaleba<br />

8. msoflios politikuri da naxevarsferoebis rukebis (danarTi №1 da №2#), ase -<br />

ve damatebiTi masalis gamoyenebiT daaxasiaTe erTi romelime qveynis geo politikuri<br />

mdebareoba Semdegi gegmis mixedviT:<br />

a) fizikur-geografiuli mdebareoba;<br />

b) ekonomikuri da satransporto geografiuli mdebareoba;<br />

g) geo politikuri mdebareoba (mezobeli qveynebi da maTi socialur-ekono miku<br />

ri da eTnikur-religiuri mdgomareoba);<br />

d) urTierToba mezobel qvey neb Tan da adgili regionSi.<br />

dRevandeli msoflios politikur rukaze 200-ze meti saxelmwifoa. maT<br />

Soris 194 suverenuli erTeulia (magaliTad, aSS, germania, kanada, singapuri,<br />

eTiopia, fiji da a.S.), danarCeni ki – damokidebuli teritoriebi (magaliTad,<br />

axali kaledonia, folklendis kunZulebi, gibraltari da sxv.).<br />

1952 wels msoflioSi 82 suverenuli saxelmwifo iyo, xolo XX saukunis dasawyisSi<br />

maTi ricxvi 55-s Seadgenda. am periodSi metropoliebs xelT epyraT<br />

mTeli xmeleTis TiTqmis 55% (73 mln kv.km), sadac imdroindeli msoflios mosaxleobis<br />

daaxloebiT 36% (531,3 mln kaci) cxovrobda.<br />

specialistebis prognoziT, momavalSi msoflios politikur rukaze mniSvnelovani<br />

cvlilebebi moxdeba. savaraudod, gaizrdeba saxelmwifoTa ricxvi<br />

eTnikuri principebis gaTvaliswinebiT. amasTan, saxelmwifoTa sazRvrebi,<br />

romlebic ar Seesabameba mis sazRvrebSi mcxovreb eTnosebs, dakargaven TavianT<br />

mniSvnelobas. Ameore mxriv, aseve did rols Seasrulebs saerTaSoriso<br />

politikuri kavSirebi.<br />

11


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

franguli<br />

polinezia<br />

k. pitkerni<br />

kaimanis k-bi<br />

2<br />

sen-pieri da<br />

miqeloni<br />

gibraltari<br />

bermuda<br />

dasavleT<br />

britaneTis<br />

virjiniis k-bi<br />

1<br />

2 1 2 monTseraTi<br />

1<br />

sahara<br />

(maroko)<br />

franguli<br />

gviana<br />

k. amaRleba<br />

wm. elenes k-bi<br />

folklendis k-bi<br />

samxreT jorjiisa da<br />

samxreT sendviCis k-bi<br />

nax. 1.4. damokidebuli teritoriebi<br />

miduvi<br />

guama<br />

aR. samoa<br />

britaneTis indoeTis<br />

okeanis teritoria<br />

maiota<br />

reiunioni<br />

uolisi da<br />

futuna<br />

evropa<br />

axali<br />

kaledonia<br />

gaerTianebuli samefos teritoriebi:<br />

1. Terqsi da qaiqosi<br />

2. antilia<br />

niderlandebis teritoriebi:<br />

1. niderlandebis antiliis k-bi<br />

2. aruba<br />

aSS-s teritoriebi:<br />

1. virjiniis teritoriebi<br />

2. puerto-riko<br />

safrangeTis teritoriebi<br />

12


f<br />

davaleba<br />

9. ratom axdenda TiToeuli istoriuli epoqa msoflios politikuri rukis<br />

formirebis procesze gansxvavebul gavlenas, maSin roca politikuri ru kis<br />

Secvlis mizezebi (magaliTad, geografiuli aRmoCenebi, omebi, reli giu ri<br />

konfliqtebi, socialuri revoluciebi da sxv.) yvela epoqisTvis erTnairad<br />

iyo damaxasiaTebeli?<br />

<strong>10</strong>. amJamad msoflioSi arsebuli damokidebuli teritoriebis farTobi xmele-<br />

Tis 1%-ze naklebs Seadgens. nax. 1.4-is mixedviT moiyvane maTi magaliTebi da<br />

daad gine, romel saxelmwifoebs ekuTvnian isini?<br />

11. ganalage drois xazze msoflios politikuri rukis formirebis etapebi.<br />

12. Seni azriT, mosalodnelia Tu ara momavalSi cvlilebebi msoflios poli ti kur<br />

rukaze? rogor warmogidgenia msoflios politikuri ruka <strong>10</strong>0 wlis Semdeg?<br />

13. aRniSne konturul rukaze TiToeuli istoriuli epoqis wamyvani qveynebi.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

u<br />

u<br />

zogierT teritorias specialuri statusi aqvs miniWebuli. AaseTi terito riebia,<br />

magaliTad, antarqtida, romelic neitraluri teritoriaa da is arc erTi<br />

qvey nis mier ar aris aRiarebuli, rogorc damoukidebeli saxelmwifo. antarqtidaze<br />

ramdenime saxelmwifo specialur samecniero kvleviT saqmianobas<br />

axor cielebs;<br />

ramdenime politikur erTeuls msoflioSi ara aqvs saerTaSoriso aRiare ba,<br />

Tum ca isini de faqto damoukidebeli mmarTvelobis erTeulebi an saxel mwi -<br />

foe bi arian. maTi umravlesoba subnacionaluri regionia saku Ta ri eTno-nacionaluri<br />

TviTmyofadobiT, romlebic maT mSobel qveya nas Ca moscild nen<br />

(gamoeyvnen) da amitom xSirad maT separatistul saxelmwifoebsac uwodeben.<br />

Crdilo kviprosis Turquli respublika maSin Seiqmna, roca kviprosze<br />

1974 wels xelisuflebis saTaveSi radikalurad ganwyobili Zalebi movida,<br />

ro mel sac saberZneTis mmarTveli xunta uWerda mxars. kviprosze Seqmnili<br />

politiku ri situacia TurqeTSi ganixileboda, rogorc saberZneTis<br />

xe li suf lebis mcde loba, rom kviprosi saberZneTTan mieerTebina. amis<br />

sapasuxod TurqeTma kviprosis TurqebiT dasaxlebuli nawilis okupacia<br />

moaxdina. dReisaTvis Tur qeTis mier kviprosis teritoriis 35%-ia okupirebuli.<br />

1983 wels TurqeTis mxar daWeriT gamocxadda Crdilo kviprosis<br />

Turquli respublikis Seqmna. xe lovnurad Seqmnili politikuri erTeuli,<br />

TurqeTis garda, msoflios arc erTma qveyanam ar cno.<br />

kosovo nawilobriv aRiarebuli saxelmwifoa yofili iugoslaviis teritoriaze.<br />

serbeTis konstituciis mixedviT, is serbeTis respublikis nawilia.<br />

kosovos da mou kidebloba gaeros 62-ma wevrma-qveyanam aRiara.<br />

13


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

2.<br />

msoflios politikuri rukis formireba<br />

uZvelesi droidan - 1914 wlamde<br />

leqsikoni<br />

eqspansia – axali teritoriebis dapyrobisaken miswrafeba.<br />

imperia – saxelmwifo, romlis xelisufleba vrceldeba mmarTveli Zalisgan<br />

kul tu rulad an eTnikurad gansxvavebul, rogorc wesi, dapyrobil teritoriebsa<br />

da mosaxleobaze. sxva ganmartebiT, imperia aris monarqia, romlis mo nar qi<br />

imperato ris tituls atarebs.<br />

msoflios politikuri rukis formireba monaTmflobelur epoqaSi daiwyo.<br />

swored am periodSi warmoiSva dedamiwaze pirveli politikuri erTeulebi:<br />

evropaSi gaCnda pirveli klasobrivi sazogadoeba da pirveli saxelmwifoc<br />

kunZul kretaze; Zveli aRmosavleTis umsxvilesi qveyana iyo Zveli egvipte, romelic<br />

mdinare nilosis sanapiroze afrikis kontinentis Crdilo-aRmosavleT<br />

nawilSi mdebareobda; Zlierdeboda SumerTa samefo, babiloni, sparseTi, CineTi<br />

da sxv. Qqveynebi. maT udidesi wvlili Seitanes msoflio civilizaciis<br />

ganviTarebaSi: safuZveli Caeyara qveynebis politikur-teritoriul dayofas<br />

da pirvel saxelmwifoTa Soris urTierTobebs.<br />

mniSvnelovan siZlieres aRwevs Zveli saberZneTi. VIII-VI ss-Si Cvens eramde<br />

berZnuli qalaq-saxelmwifoebi koloniebs aarseben, romelic Savi da xmelTa-<br />

SuazRvispira regions moicavda.<br />

nax. 2.1. Zveli berZnuli koloniebi (VI saukune Cvens welTaRricxvamde)<br />

<strong>10</strong> 0 0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 olvia 40 0<br />

fanagoria<br />

40 0<br />

tirasi<br />

masilia<br />

xersonesi<br />

pantikapeoni<br />

apalia<br />

odesi<br />

hemeroskopi palma<br />

kumi bizantioni sinopi<br />

fazisi40 0<br />

mainaka<br />

qalkedoni<br />

hadesi<br />

nora tarenti<br />

xalkida<br />

fokea<br />

Tingesi abdera<br />

panormi<br />

aToni<br />

sirakuzi<br />

mileTi<br />

rusadiri kartena<br />

karTageni<br />

korinTo<br />

el-mina<br />

x<br />

m e<br />

30 0<br />

sabrafa<br />

l<br />

a<br />

l<br />

T<br />

p<br />

a S<br />

e b<br />

i<br />

a driatikis zRva<br />

u<br />

a<br />

z R<br />

kirena<br />

v<br />

S<br />

a<br />

a<br />

v<br />

i<br />

z<br />

R<br />

v a<br />

kavkasioni<br />

kiti<br />

tiri 30 0<br />

a f r i k a<br />

0 0 <strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0<br />

davaleba<br />

1. nax. 2.1-is mixedviT CamoTvale Zveli berZnuli koloniebi Sav da xmelTaSuazRvis<br />

pira regionSi.<br />

makedoniis mZlavri saxelmwifos daSlis Semdeg saberZneTi romis provinciad<br />

gadaiqca. romis imperia Zveli periodis umsxvilesi politikuri erTeuli<br />

gaxda, romelmac e.w. `xuTi kargi imperatoris~ mmarTvelobis periodSi Tavisi<br />

14


ganviTarebisa da siZlieris kulminacias miaRwia. aRniSnul periodSi romis<br />

imperia Tavis farglebSi 6.5 mln kv.km-s aerTianebda. axali welTaRricxvis<br />

dasawyisisaTvis imperiis Zalaufleba CrdiloeT afrikis xmelTaSua zRvis<br />

sanapiroze, wina aziis, balkaneTisa da pirines naxevarkunZulze vrceldeboda.<br />

mis SemadgenlobaSi Sedioda aseve dRevandeli safrangeTis, dasavleT germaniis,<br />

belgiis, Sveicariis, inglisisa da uelsis teritoriebi. am uzarmazar<br />

teritoriaze 160 milionze meti adamiani cxovrobda. 396 wels romis imperia<br />

or did nawilad gaiyo: aRmosavleTiT bizantiis imperia warmoiSva, dasavleTiT<br />

ki – romis imperia. 476 wels barbarosTa (burgundebi, hunebi da a.S.) Semosevebma<br />

dasavleT romis imperiis arsebobas wertili dausva.<br />

nax. 2.2. romis imperia<br />

<strong>10</strong> 0 20 0 30 0 40 0 50 0<br />

60 0<br />

0 0 <strong>10</strong> 0<br />

40 0 e s p a n e T i<br />

didi<br />

50 0 britaneTi<br />

264 w. Zv.w.<br />

44 w. Zv.w.<br />

30 0 e g v i p t e<br />

40 0<br />

g a l i a<br />

r o m i m a k e d o n i a<br />

saberZneTi<br />

s p a r s e T i<br />

30 0<br />

a r a b e T i<br />

500 w. Zv.w.<br />

146 w. Zv.w.<br />

117 ax. Zv.w.<br />

a t l<br />

a n t i s o<br />

k e a<br />

n e<br />

x<br />

m<br />

e<br />

l<br />

T<br />

a S<br />

u<br />

a<br />

z R<br />

v<br />

a<br />

S a<br />

v<br />

i<br />

z<br />

R<br />

v a<br />

b i z a n t i a<br />

davaleba<br />

2. nax. 2.2-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) gamoyenebiT daadgine:<br />

a) rogor icvleboda romis imperiis farTobi; b) romel teritoriebs moicavda<br />

aRmosavleT romis imperia da amJamad romeli qveynebia maT adgilas.<br />

Cveni welTaRricxvis V saukunidan Sua saukuneebis periodi iwyeba, romelmac<br />

TiTqmis aTi saukune moicva. aRniSnuli epoqis zemsxvil saxelmwifoebs<br />

warmoadgenda espaneTi, bizantia, romis saRvTo imperia, portugalia, inglisi,<br />

kievis ruseTi, arabeTis saxalifo da sxva.<br />

romis imperiis dacemis Semdeg evropul sivrceSi naturaluri meurneoba<br />

gabatonda. XI saukunis bolos vaWrobisa da xelosnobis ganviTarebam romauli<br />

warmoSobis qalaqebis gamococxleba gamoiwvia – gaCnda axali qalaqebi, ZiriTadad,<br />

savaWro gzajvaredinebze, mdinareTa sanapiroebze, monastrebisa da cixesimagreebis<br />

siaxloves. Aamis mizezi ki umTavresad xelosnobis ganviTareba iyo:<br />

xelosnebi erTiandebodnen da asobiT sxvadasxva specialobis saamqros qmnidnen.<br />

15


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

Sua saukuneebis bolos qalaqebis mosaxleobis mniSvnelovan fenas vaWrebi<br />

warmoadgendnen. safuZveli Caeyara da gaaqtiurda sabanko saqmianoba, viTardeboda<br />

metalurgia, msubuqi mrewveloba, daiwyo meqanikuri saaTebis warmoeba<br />

da a.S. dasavleT evropaSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebas aseve xeli Seuwyo<br />

sauniversiteto centrebis Seqmnam. universitetebi daarsda boloniaSi, parizSi,<br />

oqsfordSi, kembrijSi.<br />

Sua saukuneebis umniSvnelovanesi politikuri erTeuli iyo bizantiis imperia,<br />

romelic dedaqalaqiT _ konstantinopoli, rogorc suverenuli saxelmwifo,<br />

395 wlidan 1453 wlamde arsebobda. imperiam Tavisi ganviTarebis zenits<br />

imperator basil II-is mmarTvelobis periodSi (956-<strong>10</strong>25) miaRwia. am dros bizantiis<br />

teritoria mTel wina azias, balkaneTis naxevarkunZulsa da apeninis<br />

naxevarkunZulis samxreTs moicavda. Zalze Wreli iyo imperiis mosaxleoba. aq<br />

cxovrobdnen berZnebi, sirielebi, somxebi, ebraelebi, arabebi, qarTvelebi. imperiis<br />

mmarTvelobis forma iyo monarqiuli, romlis saTaveSic imperatori idga.<br />

bizantiis imperiis TiTqmis aTaswliani arseboba 1453 wlis 29 maiss Sewyda, roca<br />

misi dedaqalaqi konstantinopoli Turq-osmalTa Semotevis Sedegad daeca.<br />

nax. 2.3. evropa 1200 wels<br />

norvegia<br />

irlandia<br />

uelsi<br />

Sotlandiis<br />

samefo<br />

inglisis<br />

samefo<br />

daniis<br />

samefo<br />

SvedeTis<br />

samefo<br />

prusia<br />

estoneTi<br />

litva<br />

novgorodis<br />

imperia<br />

normandiis<br />

samefo<br />

romis saRvTo imperia<br />

poloneTi<br />

ruseTi<br />

lemonis<br />

samefo<br />

portugaliis<br />

samefo<br />

kastiliis<br />

samefo<br />

navara<br />

a r a b e T i s<br />

safrangeTis<br />

samefo<br />

ungreTis samefo<br />

aragonis<br />

bulgareTi<br />

samefo serbia<br />

s a x a l i f o<br />

siciliis<br />

samefo<br />

bizantiis imperia<br />

davaleba<br />

3. gaixsene istoriis kursidan Sua saukuneebSi momxdari ramdenime istoriuli<br />

mov lena da imsjele, ra gavlena moaxdina am movlenebma msoflio politikuri<br />

rukis formirebaze?<br />

4. nax. 2.3-isa da evropis politikuri rukis (danarTi №3) mixedviT CamoTvale<br />

Sua sa u kuneebis wamyvani qveynebi da daadgine, amJamad romeli saxelmwifoe bia<br />

maT adgi las?<br />

16


msoflios politikuri rukis ganviTarebaSi udidesi roli didma geografiulma<br />

aRmoCenebma Seasrula. AaraerTma ekonomikurma Tu politikurma faqtorma<br />

aucilebeli gaxada im periodis evropis wamyvani qveynebis geografiuli<br />

Tvalsawieris gafarToeba, ramac saTave daudo evropis wamyvani qveynebis koloniur<br />

eqspansias da saerTaSoriso da sameurneo kavSirebis gafarToebas. am<br />

periodSi sami didi koloniuri imperia Camoyalibda – espaneTis, portugaliis<br />

da niderlandis. mTeli rigi dapyrobiTi omebis Sedegad espaneTis kuTvnilebaSi<br />

aRmoCnda centraluri da samxreT amerikis teritoriebis mniSvnelovani<br />

nawili da filipinebis kunZulebi. niderlandma malais arqipelagis mniSvnelovani<br />

teritoriebi miiTvisa, portugaliam ki Tavisi suvereniteti samxreT<br />

amerikis did teritoriaze, mogvianebiT ki afrikis kontinentzec gaavrcela.<br />

nax 2.4. didi geografiuli aRmoCenebi<br />

diogu kani 1482<br />

diaSi1487<br />

vasko da gama1498<br />

kolumbi1492-1493<br />

magelani-elkano<br />

1519-1522<br />

kaboti1497<br />

da veracano1524<br />

davaleba<br />

5. Ggaixsene, rodis moxda didi geografiuli aRmoCenebi da ra winapirobebma<br />

Seuwyo xeli did geografiul aRmoCenebs? ratom liderobdnen am proceseb Si<br />

evropis qveynebi da ra roli Seasrula geografiulma aRmoCenebma msoflios<br />

politikuri rukis formirebis procesSi?<br />

6. Gnax. 2.4-is, naxevarsferoebisa da msoflios politikuri rukebis (danarTi №1<br />

da №2) mixedviT daadgine, romelma mogzaurma ra marSrutiT imogzaura da ra<br />

wvli li Seitana geografiuli aRmoCenebis istoriaSi.<br />

kapitalisturi warmoebis wesis swrafi tempebiT ganviTarebis Sedegad inglisSi,<br />

niderlandsa da safrangeTSi mniSvnelovnad Seicvala ekonomikuri situacia.<br />

XIX saukunis meore naxevarSi koloniuri samyaros udidesi nawili didi<br />

britaneTis mmarTvelobis xelSi aRmoCnda. britaneTi 33.5 mln kv.km. farTobs<br />

flobda 400 mln mosaxleobiT. izrdeboda safrangeTisa da ruseTis koloniuri<br />

imperiebic (am ukanasknelis, ZiriTadad, cimbiris, kavkasiis, volgispireTisa da<br />

Soreuli aRmosavleTis teritoriebis xarjze). amave periodSi mniSvnelovnad Sesustda<br />

espaneTis poziciebi saerTaSoriso arenaze, rasac misi imperiis msxvreva<br />

da mis adgilze axali suverenuli qveynebis warmoSoba mohyva.<br />

17


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

britaneTis<br />

safrangeTis<br />

espaneTis<br />

portugaliis<br />

niderlandis<br />

germaniis<br />

osmalTa<br />

belgiis<br />

ruseTis<br />

iaponiis<br />

CineTis<br />

avstria-ungreTis<br />

daniis<br />

SvedeTisa da norvegiis<br />

aSS-is<br />

italiis<br />

sxva damoukidebeli qveynebi<br />

nax. 2.5. koloniuri imperiebi 1898 wels<br />

davaleba<br />

7. nax. 2.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT daadgine,<br />

ro mel teritoriebs moicavda britaneTis, espaneTis, portugaliis, niderlandebis<br />

koloniebi.<br />

axali periodis umniSvnelovanesi movlena msoflios politikur rukaze<br />

aSS-is, germaniisa da italiis suverenuli saxelmwifoebis gamoCena iyo. XIX-XX<br />

saukuneebis mijnaze msoflioSi Seqmnilma geopolitikurma situaciam msoflios<br />

udidesi qveynebi or, erTmaneTis sawinaaRmdegod ganwyobil samxedropolitikur<br />

blokSi gaaerTiana: Seiqmna antanta da samTa kavSiri.<br />

gaerTianebuli<br />

samefo<br />

dania<br />

ruseTi<br />

nax. 2.6. samxedropolitikuri<br />

kavSirebi<br />

evropaSi pirvel<br />

msoflio omamde<br />

germaniis<br />

imperia<br />

Cexebi<br />

slovakebi polonelebi<br />

portugalia<br />

maroko<br />

espaneTi<br />

safrangeTi<br />

italielebi<br />

alJiri<br />

avstriaungreTi<br />

ukrainelebi<br />

slovenielebi<br />

ruminelebi<br />

xorvatebi<br />

serbebi rumineTi<br />

tunisi<br />

italia<br />

albaneTi<br />

bulgareTi<br />

saberZneTi<br />

osmaleTis imperia<br />

samxedro aliansebi<br />

1914 wels<br />

avstria-ungreTis<br />

mokavSireebi<br />

antanta<br />

ruseTis slavi<br />

mokavSireebi<br />

avstria-ungreTis<br />

umciresobaTa jgufebi<br />

davaleba<br />

8. nax. 2.6-is mixedviT daadgine: a) romeli samxedro aliansebi arsebobda 1914<br />

wels ev ropaSi; b) romeli qveynebi Sedioda antantisa da samTa kavSiris Semadgen<br />

lobaSi.<br />

9. Seni azriT, rom SeiZlebodes istoriis Tavidan dawyeba, rogor ganviTardeboda<br />

Cveni planetis aTvisebis procesi? Aarsebobs Tu ara sxva gza, gansxvavebuli<br />

im gzis gan, romelic kacobriobam ukve gaiara?<br />

18


3.<br />

msoflios politikuri rukis<br />

formireba 1914 wlidan dRemde<br />

leqsikoni<br />

totalitaruli saxelmwifo – diqtatoruli da avtoritaruli gamgeblobis<br />

qve yana, sadac daculi ar aris demokratiuli mmarTvelobis principebi<br />

koalicia – saerTo miznis misaRwevad Seqmnili (saxelmwifoebis, dajgufebebis,<br />

partiebisa da sxv.) gaerTianeba, kavSiri<br />

paqti – ormxrivi an mravalmxrivi saerTaSoriso xelSekruleba, romlis mizania<br />

ise Ti sakiTxebis regulireba, rogoricaa ormxrivi an koleqtiuri usafrTxoebis<br />

uzrunvelyofa, urTierTdaxmareba, Tavdausxmeloba da sxv.<br />

civi omi – aSS-sa da misi mokavSireebis sabWoTa kavSirTan da mis mokavSireebTan<br />

glo baluri geopolitikuri, ekonomikuri da ideologiuri dapirispireba, romelic<br />

XX s-is 40-iani wlebis Suaxnidan 90-iani wlebis dasawyisamde grZeldeboda.<br />

Mmondializmi – saxelmwifoTa mier erTpolusiani birTvis Seqmna erTiani politi<br />

kuri, ekonomikuri da kulturuli potencialiT<br />

aliansi – kavSiri, gaerTianeba<br />

msoflios politikuri rukis formirebis uaxlesi periodi 1914 wlidan<br />

daiwyo da dRemde grZeldeba. Aam periodSi mniSvnelovani raodenobrivi da<br />

Tvisobrivi cvlilebebi moxda politikur rukaze.<br />

nax. 3.1. evropa meore msoflio omis wina periodSi (1935-1939 ww)<br />

germania da misis mokavSireebi<br />

islandia<br />

Svecia<br />

fineTi<br />

sabWoTa<br />

kavSiri<br />

zaaris mxare 1935;<br />

avstria 1938,<br />

sudetis olqi 1938<br />

bohemia da moravia 1939<br />

memelis olqi 1939<br />

slovakeTi 1939<br />

albaneTi 1939<br />

espaneTi<br />

norvegia<br />

dania<br />

irlandia didi niderlandi poloneTi<br />

britaneTi germania<br />

belgia Cexoslovakia<br />

portugalia<br />

safrangeTi<br />

Sveicaria<br />

italia<br />

estoneTi<br />

latvia<br />

litva<br />

belorusia<br />

ungreTi<br />

rumineTi<br />

iugoslavia<br />

sabWoTa kavSiri<br />

mokavSireebi<br />

elzasis mxare, poloneTi 1938<br />

ungreTi<br />

bulgareTi<br />

zemo ungreTi 1938<br />

karpatebis olqi 1939<br />

ukraina<br />

saberZneTi<br />

TurqeTi<br />

davaleba<br />

1. nax. 3.1-isa da evro<br />

pis po li tikuri<br />

rukis (danarTi №3)<br />

mixedviT daadgine<br />

ger maniis mokavSire<br />

qvey nebi.<br />

antantasa da samTa kavSirs Soris arsebuli daZabuli urTierToba pirvel<br />

msoflio omSi gadaizarda, romelic 1914-1918 wlebSi mimdinareobda da milionobiT<br />

adamians udidesi tanjva-wameba moutana. msoflios axali gadanawilebisTvis<br />

brZolis areali, ZiriTadad, evropul sivrces moicavda da antantis<br />

saxelmwifoTa gamarjvebiT dasrulda, rasac maTi geopolitikuri poziciebis<br />

Semdgomi gaZliereba mohyva.<br />

19


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

pirveli msoflio omis saerTo Sedegebi 1919 wels miRebul versalis xelSekrulebaSi<br />

aisaxa. pirvelma msoflio omma evropis erT-erTi udidesi qveyana<br />

– avstria-ungreTi imsxverpla, romelic ramdenime ufro mcire zomis politikur<br />

erTeulad daiSala; germaniam dakarga erovnuli teritoriebis 13%;<br />

ruseTSi damxobil iqna romanovebis dinastia, romlis adgilzec axali tipis<br />

totalitaruli saxelmwifo – sabWoTa kavSiri (ssrk) warmoiSva; daiSala osmal-<br />

Ta imperia, SedarebiT Sesustda didi britaneTi da safrangeTi; gaZlierda aSS.<br />

nax. 3.2. suverenuli qveynebi sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg<br />

sabWoTa kavSiri<br />

1<br />

3 2<br />

belorusi<br />

ukraina<br />

4<br />

r u s e T i<br />

Savi zRva<br />

5<br />

6<br />

7<br />

kaspiis zRva<br />

TurqmeneTi<br />

uzbekeTi<br />

yazaxeTi<br />

9<br />

8<br />

1. estoneTi<br />

2. latvia<br />

3. litva<br />

4. moldova<br />

5. saqarTvelo<br />

6. somxeTi<br />

7. azerbaijani<br />

8. tajikeTi<br />

9. yirgizeTi<br />

XX saukunis ocian wlebSi italiaSi faSizmi warmoiSva, romlis ideologiuri<br />

mrwamsic mogvianebiT germanuli saxelmwifos arsebobas daedo safuZvlad. mis<br />

survilsa da mizans ki pirveli msoflio omis Sedegebis gadasinjva da pangermanuli<br />

poziciebis ganmtkiceba warmoadgenda. faSisturi ideologiis didi<br />

samkuTxedi – berlini–romi–tokio sul ufro da ufro mzard pretenziebs<br />

gamoTqvamda. am pretenziebis mimarT evropis wamyvani qveynebis `wayruebis~<br />

politika meore msoflio omis dawyebiT dasrulda.<br />

meore msoflio omi samxedro moqmedebebiT bevrad scildeboda evropul<br />

masStabebs da ufro metad globaluri xasiaTisa iyo. samxedro operaciebi<br />

CrdiloeT afrikaSi, aziis sxvadasxva regionsa da okeaneTSic ki mimdinareobda.<br />

omma 50 mln-ze meti adamianis sicocxle Seiwira. meore msoflio omSi<br />

antifaSisturma koaliciam gaimarjva, romelsac saTaveSi aSS, didi britaneTi<br />

da ssr kavSiri edga.<br />

nax. 3.3. meore msoflio omis antifaSisturi<br />

koaliciis wamyvani qveynebis liderebi<br />

(marjvnidan): stalini — sabWoTa kavSiri,<br />

ruzvelti — aSS da CerCili — gaerTianebuli<br />

samefo.<br />

20


nax. 3.4. meore msoflio omSi monawile qveynebi<br />

aliansis wevri qveynebi iaponiis mier perl<br />

harborze Setevamde (koloniebisa da okupirebuli<br />

teritoriebis CaTvliT)<br />

aliansis mokavSire qveynebi, romlebic II<br />

msoflio omSi iaponiis mier perl harboris Setevis<br />

Semdeg CaerTvnen<br />

RerZis saxelmwifoebi (faSisturi qveynebis<br />

aliansi) da maTi koloniebi<br />

neitraluri qveynebi II msoflio omis dros<br />

qveynebi, romlebic sawyis etapze iyvnen<br />

neitralurebi, Tumca omis ganmavlobaSi ssrk-is<br />

mier iqnen aneqsirebulni<br />

qveynebi, romlebmac omis Semdgom pe riodSi<br />

Seicvales pozicia RerZis saxel mwifoebis<br />

sasargeblod<br />

qveynebi, romlebic omis dasawyisSive daipyres<br />

RerZis saxelmwi foebma da maTi marionetebi<br />

gaxdnen<br />

magaliTi 1<br />

meore msoflio omma udidesi gavlena iqonia kacobriobis bedze. germania, italia<br />

da iaponia, rogorc Zlieri saxelmwifoebi, msoflios gamoeyvnen. omSi 62<br />

saxel mwi fo (dedamiwis mosaxleobis 80%) monawileobda. brZolebi 40 saxelmwifos<br />

teri to riaze mimdinareobda. SeiaraRebul ZalebSi mobilizebul iqna 1<strong>10</strong><br />

mln. ka ci. daiRupa 50 mln-ze meti kaci (ssrk – 27 mln, germania – 5,25 mln, poloneTi<br />

– 4,5-6 mln, iugoslavia – 1,7 mln, iaponia – 1,8 mln, aSS – 318.000, didi britaneTi<br />

– 386.000, safrangeTi – 8<strong>10</strong>.000, italia – 330.000, rumineTi – 378.000, ungreTi<br />

– 420 000, fi ne Ti – 84 000); samxedro xarjebi da zarali 4 trilion dolars<br />

Seadgenda. oms Tan sdev da saSineli ngreva: ganadgurda aTiaTasobiT qalaqi da<br />

sofeli, dazaralda aTeu lobiT mln. adamiani.<br />

davaleba<br />

2. rogor aisaxa msoflios politikur rukaze pirveli da meore msoflio omis<br />

Sede gebi?<br />

3. nax. 3.4-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi №1) mixedviT CamoTvale:<br />

a) aliansis qveynebi: b) aliansis mokavSire qveynebi; g) RerZis saxelmwifoebi da<br />

maTi koloniebi; d) neitraluri qveynebi.<br />

21


Imsoflios politikuri ruka<br />

Tavi<br />

sabWoTa kavSiris am warmatebam mniSvnelovnad Secvala geopolitikuri klimati<br />

msoflioSi. msoflios mTel rig qveynebSi komunisturi ideologia damyarda.<br />

daiwyo `civi omis~ xana, sadac orpolusiani samyaro – aSS da ssr kavSiri<br />

erTmaneTs daupirispirda. dasavleTma sakuTari interesebis dasacavad Seqmna<br />

saerTaSoriso samxedro-politikuri organizacia – nato, sabWoTa blokma ki<br />

amas 1955 wels varSavis xelSekrulebis paqtis SeqmniT upasuxa. Tavisi ekonomikuri<br />

interesebi moskovma urTierTdaxmarebis sabWos SeqmniT warmoaCina,<br />

romelSic socialisturi banakis qveynebi gaerTianda. gasuli saukunis 50-ian<br />

wlebSi Seiqmna dasavleT evropuli qveynebis gaerTianeba – `saerTo bazari~,<br />

romelic dRes evrokavSiris saxeliTaa cnobili.<br />

ori urTierTsawinaaRmdego ideologiis Widilis saukeTeso magaliTebi iyo<br />

koreisa da vietnamis omebi da ganviTarebad samyaroSi sakuTari poziciebis ganmtkiceba.<br />

meore msoflio omis dam-<br />

Tavrebis Semdeg dRis wesrigSi dadga<br />

uzarmazari koloniuri imperiebis<br />

daSlis sakiTxi. londonmac da parizmac<br />

mSvidobianad daiwyes saukuneebis<br />

ganmavlobaSi Sekowiwebuli<br />

imperiebis demontaJi. gansakuTrebuli<br />

iyo 1960 weli, romelic diplomatiis<br />

istoriaSi cnobilia, rogorc<br />

`afrikis weli~. am wels afrikis 17-<br />

ma qveyanam politikuri suvereniteti<br />

moipova. msoflios politikur<br />

rukaze gaCnda saxelmwifoTa axali<br />

dajgufeba ganviTarebadi qveynebis<br />

saxiT, romlebic Tavisi politikurekonomikuri<br />

mdgomareobiT uaRresad<br />

gansxvavdeba dRemde.<br />

nax. 3.5. afrikis qveynebis damoukideblobis<br />

miRebis wlebi<br />

-1949<br />

1950-59<br />

1960<br />

1961-64<br />

1965-69<br />

1970-75<br />

1976-79<br />

1980+<br />

davaleba<br />

4. nax. 3.5#-isa da msoflios poli tikuri rukis (da narTi №1#) mixedviT daajgu fe<br />

cxrilSi af ri kis qveynebi ganTavi suf lebis wlebis mi xedviT.<br />

gasuli saukunis bolo aTwleulebSi mimdinare procesebma msoflios politikur<br />

rukaze umniSvnelovanesi cvlilebebi gamoiwvia. upirvelesad, es iyo<br />

berlinis kedlis dangreva, rasac `civi omis~ dasasruli da 41 wlis ganmavloba-<br />

Si orad gayofili germaniis gaerTianeba mohyva. ssr kavSirSi gatarebuli gardaqmnis<br />

politika komunisturi ideologiis samxedro da ekonomikuri aliansebis<br />

sruli kraxiT dasrulda. daiSala ssr kavSiri, iugoslavia da Cexoslovakia.<br />

evraziis geopolitikur sivrceSi or aTeulze meti suverenuli qveyana gaCnda.<br />

22


f<br />

nax. 3.6. aSS-is prezidentis ronald reiganisa (marcxniv)<br />

da ssrk-is pirveli da ukanaskneli prezidentis mixeil<br />

gorbaCovis Sexvedra 1985 wels gaimarTa da swored<br />

maTi SeTanxmebuli politikuri kursis Sedegad moxda<br />

mniSvnelovani gardaqmnebi gasuli saukunis 80-ian wlebSi.<br />

nax. 3.7. berlinis kedeli civi<br />

omis simboloa. es dasavleTis da<br />

aRmosavleTis gamyofi kedeli<br />

1961 wels aSenda da 1990 wlis 3<br />

oqtombramde iarseba.<br />

saerTaSoriso arenaze momxdarma cvlilebebma mniSvnelovani Zvrebi gamoiwvia<br />

msoflioSi arsebul geopolitikur sivrceSi. `bipolaruli~ msoflio<br />

wesrigi, roca dasavleTs saTaveSi aSS, xolo komunisturs – ssr kavSiri<br />

edga, warsuls Cabarda. dRes msoflioSi, rogorc dasavleTis geopolitikur<br />

literaturaSi xSirad aRniSnaven, `mondializmis~ wesrigi yalibdeba, roca<br />

garkveuli `centri~, ZiriTadad, aSS, dasavleTi evropa da iaponia Tavs uyrian<br />

kolosalur finansur, teqnologiur da kulturul Rirebulebebs da mniSvnelovan<br />

patronaJs uweven danarCen msoflios.<br />

dReisaTvis mniSvnelovan problemad iqca saerTaSoriso terorizmTan<br />

brZola. dasavleTi, aSS-is da didi britaneTis meTaurobiT, terorizmTan<br />

brZolis saTaveSia. amas mowmobs kidec maTi liderobiT Seqmnili koaliciuri<br />

Zalebis samxedro qmedebani eraysa da avRaneTSi.<br />

davaleba<br />

5. romel periods uwodeben `civi omis~ xanas da ramdenad Seesabameba es saxeli<br />

imdroindel politikur viTarebas?<br />

6. ra cvlilebebi moxda msoflios politikur rukaze XX saukunis 90-ian wlebSi<br />

ganviTarebuli politikuri movlenebis Sedegad?<br />

7. konturul rukaze aRniSne is saxelmwifoebi, romlebmac damoukidebloba XX<br />

sau kunis 90-iani wlebidan moipoves.<br />

8. konturul rukebze epoqebis mixedviT aRniSne msoflios politikuri rukis<br />

cvli lebebi da Seqmeni sakuTari Tematuri atlasi.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

u sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri (SemoklebiT ssrk, sabWoTa<br />

kavSi ri, ssr kavSiri, sabWoeTi) socialistur-centralizebulad marTuli<br />

mraval ero vani saxelmwifo iyo, romelic moicavda aRmosavleT evropis, kavkasiis,<br />

Crdi lo da Sua aziis ukidegano sivrceebs. sabWoTa kavSiri 1922 wlis<br />

30 dekembers daarsda da 1991 wlis 26 dekembers uzenaesi sabWos gadawyvetilebiT<br />

daiSala.<br />

23

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!