V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis
V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis
qeTevan tatiSvili fizika 10 maswavleblis wigni
- Page 3 and 4: maswavleblis wignis struqtura I. Se
- Page 5 and 6: erovnuli saswavlo gegma sagnobrivi
- Page 7 and 8: gaiazros sabunebismetyvelo dargSi m
- Page 9 and 10: moswavle ecnoba adamianis normaluri
- Page 11 and 12: 6. sabunebismetyvelo sagnebis swavl
- Page 13 and 14: III. Sinaarsisa da miznebis ruka 15
- Page 15 and 16: Tema III. eleqtruli deni Tema IV. e
- Page 17 and 18: Tema III. eleqtruli deni ..........
- Page 19 and 20: 7. wardgena da dacva farTo auditori
- Page 21 and 22: V. ramdenime sanimuSo scenari sxvad
- Page 23 and 24: pas.: eleqtruli velis daZabulobis s
- Page 25 and 26: masw.: gaiTvaliswineT velebis super
- Page 27 and 28: Tema: gamtarebi eleqtrostatikur vel
- Page 29 and 30: muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad,
- Page 31 and 32: SeaxeT eleqtroskopis Reros jer erTi
- Page 33 and 34: moswavleebi akeTeben daskvnas: eleq
- Page 35 and 36: III. eleqtroskopis Reroze TiTis Sex
- Page 37 and 38: davaleba II: CaatareT saxelmZRvane
- Page 39 and 40: 3. prezentaciebi 10 wT cdebisTvis g
- Page 41 and 42: Tanaxmad miviRebT ori gantolebis si
- Page 43 and 44: Tema: eleqtruli deni (Tema III) gak
- Page 45 and 46: Tema: dedamiwis magnituri veli gakv
- Page 47 and 48: neba Cinelebs dResac erovnuli siama
- Page 49 and 50: `astronomebis~ pasuxi: dedamiwis ga
- Page 51 and 52: `biologebis~ pasuxi: diax, mecniere
qeTevan tatiSvili<br />
fizika 10<br />
maswavleblis wigni
maswavleblis wignis struqtura<br />
I. Sesavali _ saxelmZRvanelos daniSnuleba da misi gamoyenebis instruqcia .................................................. 5<br />
II. erovnuli saswavlo gegma fizikaSi (IX klasi) .................................................................................................. 7<br />
III. Sinaarsisa da miznebis ruka ............................................................................................................................. 15<br />
IV. komentarebi moswavlis wignis struqturul elementebTan dakavSirebiT ................................................. 18<br />
V. <strong>ramdenime</strong> <strong>sanimuSo</strong> <strong>scenari</strong> <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> gakveTilebisTvis .................................................................23<br />
VI. Sefasebis axali sistema da rekomendaciebi SefasebisTvis ......................................................................... 55<br />
VII. saklaso-saSinao davalebebisa da Temis damatebiTi amocanebis pasuxebi, miTiTebebi ............................ 57<br />
VIII. damatebiTi masala maswavleblebisTvis: Temis Semajamebeli samuSaoebi da pasuxebi ............................107<br />
IX. ganmartebiTi leqsikoni ..................................................................................................................................117<br />
I. maswavleblis wignis daniSnuleba da misi gamoyenebis instruqcia<br />
maswavleblis wignis ZiriTadi mizania fizikaSi swavleba/swavlis xarisxis amaRleba.<br />
am miznis misaRwevad maswavleblis wigns upiratesad oTxi funqcia aqvs:<br />
1. samecniero da zogadi informaciis miwodeba. dRes, samecniero-teqnikuri progresis epoqaSi, sabunebismetyvelo<br />
mecnierebis ciklis sagnebis arc erTma pedagogma ar SeiZleba absoluturad yvelaferi icodes. miT umetes,<br />
rom yovel 10 weliwadSi samecniero informacia Zveldeba da misi naxevari axldeba.<br />
wignis funqciaa, daexmaros fizikis maswavlebels, ise dagegmos gakveTilebi, rom man moswav leebTan<br />
erTad moiZios axali informaciebi <strong>ramdenime</strong> alternatiuli wyarodan, daaxarisxon isini, amoarCion<br />
da praqtikulad miznobrivad gamoiyenon TavianTvis saintereso masala.<br />
2. fizikis maswavleblis profesiuli ganviTarebis xelSewyoba.<br />
maswavleblis wignSi ganxilulia axali saswavlo teqnologiebi, moswavleze orien tirebuli swavleba/<br />
swavlis ZiriTadi principebi da swavleba/swavlis axali midgomis Ziri Tadi maxasiaTeblebi.<br />
maswavleblis wignis funqciaa, daexmaros fizikis maswavlebels, gaiazros Tavisi roli sagan manaTleblo<br />
reformis warmatebiT ganxorcielebaSi da SeimuSaos swavlebis sakuTari stili.<br />
3. saswavlo procesisa da gakveTilebis dagegmva/warmarTvaSi daxmareba.<br />
maswavleblis wignSi ganxilulia Tanamedrove interaqtiuli gakveTilis struqtura, misi dagegmvis<br />
etapebi. mocemulia gakveTilebis dagegmvis <strong>sanimuSo</strong> sqema da <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> <strong>ramdenime</strong> gakveTilis<br />
<strong>scenari</strong>.<br />
4. Sefasebis axali sistemis daxasiaTeba da SefasebaSi daxmareba.<br />
saxelmZRvaneloSi ganxilulia monitoringis, Semowmebisa da Sefasebis xerxebi, formebi da saSualebebi.<br />
mocemulia rekomendaciebi, romlebic daexmareba fizikis maswavlebels Sefasebis axali sistemis efeqtianad<br />
danergvaSi.<br />
amgvarad, fizikis maswavleblis wigni moicavs bevr aucilebel informaciasa da reko mendacias, romelic<br />
daexmareba maswavlebels, sworad SearCios da dagegmos aqtivobebi moswavleze orien tirebuli swavleba/<br />
swavlis procesis praqtikulad gansaxorcieleblad.<br />
mocemuli saxelmZRvanelo naxevrad Ria <strong>tipis</strong>aa. Cveni rCevebi da rekomendaciebi emsaxureba maswavleblis<br />
codnisa da praqtikis gamdidrebas da ar zRudavs mis Tavisuflebas, miiRos gadawyvetileba ama Tu im<br />
<strong>gakveTilisTvis</strong> aqtivobebis SesarCevad da gamosayeneblad. avtorebis azriT, dRes fizikis maswavleblebs<br />
yvelaze metad iseTi saswavlo strategiis SemuSaveba sWirdebaT, romelic xels Seuwyobs fizikis<br />
gakveTilebze swavlisa da kvlevis procesebis ganxorcielebas.<br />
es mxolod maSin SeiZleba moxdes, rodesac maswavleblis swavlebis stili SeTavsebadi aRmoCndeba<br />
TiToeuli moswavlis swavlis stilTan. maSin TandaTan aRmoifxvreba saswavlo masalis gagebis deficiti,<br />
moixsneba disciplinis problema da gaizrdeba moswavleTa motivacia fizikis gakveTilebze damoukidebeli<br />
5
swavlis gansaxorcieleblad.<br />
gTavazobT IX klasis `fizikis~ moswavlis saxelmZRvanelos damaxasiaTebel Tvisebebs, sadac calcalkea<br />
gamoyofili wignis Zlieri mxareebi da siaxleebi:<br />
Zlieri mxareebi<br />
gasagebi da martivi instruqciebi moswavleebisa da maswavleblebisTvis;<br />
teqstTan Serwymuli da miznobrivad dakavSirebuli feradi ilustraciebi;<br />
Sriftis Sesabamisi zoma, furclisa da akinZvis kargi xarisxi;<br />
TiToeuli saswavlo Temis wardgena, ganviTareba/aTviseba da integracia;<br />
TviTSefasebisa da urTierTSefasebis testebi da kiTxvarebi TiToeuli Temis bolos, romlebic amowmeben<br />
swavlis Sedegebs;<br />
saswavlo-kvleviTi proeqtis momzadeba da dacva.<br />
siaxleebi<br />
moswavlis saxelmZRvanelo saganmanaTleblo resursia, romelSic mocemuli aqtivobebi:<br />
aamaRlebs moswavleTa motivacias;<br />
gankuTvnilia damoukidebeli da jgufuri kvlevebisTvis;<br />
aviTarebs cdebis dagegmvis, Catarebisa da analizis, informaciis moZiebis, daxarisxebis da praqtikulad<br />
gamoyenebisTvis aucilebel unar-Cvevebs;<br />
saWiroebs movlenebze dakvirvebas, sqemebis, plakatebis, kolaJebis proeqtebis Seqmnas;<br />
xels uwyobs kritikuli da logikuri azrovnebis Camoyalibebas, gadawyvetilebis miRebis unaris<br />
Camoyalibebas, garemosTan adaptacias.<br />
6
erovnuli saswavlo gegma<br />
sagnobrivi programa bunebismetyvelebaSi<br />
(proeqti, meore redaqcia 2006)<br />
II. erovnuli saswavlo gegma<br />
sagnobrivi programa bunebismetyvelebaSi<br />
(proeqti, meore redaqcia 2006)<br />
sabunebismetyvelo mecnierebebi<br />
1. sabunebismetyvelo ganaTlebis mniSvneloba<br />
Tanamedrove zogadsaganmanaTleblo standarti gulisxmobs moswavlis aRWurvas im codni Ta da unar-CvevebiT,<br />
romlebic saSualebas miscems mas, alRo auRos kacobriobis swraf progress, gamoiyenos Tanamedrove<br />
mecnierebis miRwevebi, gaxdes sazogadoebis srulfasovani wevri. codnis pasiuri mimRebidan moswavle unda<br />
Camoyalibdes aqtiur Semmecneblad, romelic SeZlebs, miRebuli codna gamoiyenos rogorc profesiuli<br />
warmatebisaTvis, ise sazogadoebis sasikeTod.<br />
imisaTvis, rom sabunebismetyvelo mecnierebebis swavlebam daakmayofilos aRniSnuli krite riumebi,<br />
saWiroa, moswavles:<br />
gauCndes interesi garemomcveli samyaros kvlevis, siaxleTa aRmoCenisa da Secnobis mimarT;<br />
ganuviTardes bunebismetyvelisaTvis saWiro elementaruli kvleva-ZiebiTi da maTi <strong>sxvadasxva</strong> situaciaSi<br />
gamoyenebis unar-Cvevebi;<br />
gacnobierebuli hqondes samyaroSi mimdinare procesebis erTianoba;<br />
Camouyalibdes garemomcvel samyaroze zrunvis unar-Cvevebi;<br />
gamoumuSavdes damoukidebeli, kritikuli azrovnebisa da komunikaciis unari;<br />
ganuviTardes TviTSefasebisa da TviTkontrolis unari, sxvaTa azris dafasebisa da gaziarebis unari,<br />
gansazRvros Tavisi adgili sazogadoebaSi;<br />
mieces jansaRi da usafrTxo cxovrebis wesis dauflebis SesaZlebloba;<br />
gacnobierebuli hqondes mecnierebis roli da adamianTa TanamSromlobis aucilebloba kacob riobis<br />
progresisaTvis.<br />
bunebismetyvelebis swavlebisas yuradRebis gamaxvileba ganwyoba-damokidebulebebisa da unar-Cvevebis ganviTarebaze,<br />
kvleva-Ziebasa da codnis gamoyenebaze aris rogorc Tanamedrove pedago giuri meTodikis, ise qar-<br />
Tuli klasikuri didaqtikis moTxovnac. iakob gogebaSvilis Ta nax mad, umTavresi mizani bunebis Seswavlisa<br />
aris _ `gauxsnas ymawvils TanagrZnoba bunebisa, Seayvaros misi gamoZieba da misi ganxilva~ (`bunebis kari~,<br />
I gamocemis winasityvaoba).<br />
2. sabunebismetyvelo mecnierebebis swavlebis mizani da amocanebi<br />
mizani : sabunebismetyvelo disciplinebis swavlebis mizania, aziaros moswavle mecnierebis sa fuZ vlebs da<br />
ganuviTaros kvlevis unar-Cvevebi, rac mas saSualebas miscems, Seicnos da gaiTavisos sam yaro, CaerTos<br />
sazogadoebrivi saqmianobis <strong>sxvadasxva</strong> sferoSi, igrZnos pasuxismgebloba sakuTari Tavis, sazogadoebisa<br />
da garemos mimarT.<br />
amocanebi:<br />
codna:<br />
cocxali samyaro da sasicocxlo procesebi;<br />
samyaroSi mimdinare fizikuri da qimiuri procesebi;<br />
dedamiwa da gare samyaro;<br />
7
garemos mdgradi ganviTarebis principebi.<br />
unar-Cvevebi:<br />
dakvirveba, aRwera;<br />
aRricxva;<br />
klasifikacia;<br />
gazomva/sidideebis gamoyeneba;<br />
komunikacia;<br />
ganWvreta/hipoTezis gamoTqma;<br />
dagegmva;<br />
monacemebis interpretacia;<br />
cdis Catareba;<br />
modelis Seqmna da gamoyeneba.<br />
damokidebuleba:<br />
interesi sabunebismetyvelo disciplinebis mimarT;<br />
sabunebismetyvelo mecnierebebis mniSvnelobis gaazreba;<br />
interesi mecnieruli kvlevisa da siaxleebis mimarT;<br />
TanamSromlobis survili;<br />
garemoze zrunva da pasuxismgebloba;<br />
usafrTxo cxovrebis wesis dacvis mniSvnelobis gaazreba.<br />
3. safexurebis aRwera<br />
dawyebiTi skola (I _ VI klasebi)<br />
dawyebiT safexurze moswavle iwyebs garemoSi damoukideblad orientirebas da uCndeba misi kvlevis<br />
survili.<br />
swavlebis am safexurze safuZveli unda Caeyaros moswavlis mier garemos pasiuri aRqmidan aqtiur Semecnebaze<br />
gadasvlas, SemoqmedebiTi azrovnebisa da garemosadmi swori damokidebu le bis Camoyalibebas;<br />
biomravalferovnebis, materiis, energiis da fizikuri Zalebis Secnobas. moswavlem unda SeZ los miRebuli<br />
codnisa da SeZenili gamocdilebis yoveldRiur cxovrebaSi gamoyeneba.<br />
dawyebiT safexurze moswavles uviTardeba specifikuri unar-Cvevebi, romelTagan priori tetulia:<br />
garemoze dakvirveba (rogorc sakuTari grZnobis organoebis, ise martivi xelsawyoebis gamoyenebiT);<br />
bunebrivi movlenebis amocnoba da martivi procesebis aRwera;<br />
monacemebis Segroveba dakvirvebis, martivi eqsperimentis, sainformacio wyaroebis gamoyenebiT;<br />
gamosakvlevi sakiTxis Sesaxeb kiTxvebis dasma;<br />
obieqtebis klasifikacia maTi maxasiaTeblebis mixedviT;<br />
raodenobrivi monacemebis aRricxva, maTi organizeba da <strong>sxvadasxva</strong> saSualebiT warmodgena;<br />
garemoze zrunva, usafrTxoebis wesebis dacva.<br />
sabazo skola (VII- IX klasebi)<br />
swavlebis am safexurze moswavle iRrmavebs SemecnebisaTvis saWiro unar-Cvevebs. moswavle movlenebis garegnuli<br />
aRweridan gadadis movlenaTa arsis wvdomaze ZiriTadi fizikuri da qimi uri kanonebis SecnobiT.<br />
moswavle iwyebs empiriuli gziT samyaros aRqmas, SemoqmedebiTad azrov nebas, cdilobs samyaroSi adamianis<br />
adgilisa da mniSvnelobis gansazRvras.<br />
sabazo safexurze moswavle iviTarebs specifikur unar-Cvevebs, romelTagan prioritetulia:<br />
kvlevis zogierTi Tanamedrove meTodis gamoyeneba;<br />
samecniero literaturis moZieba da gamoyeneba;<br />
eqsperimentis dagegmva da warmarTva, monacemTa Segroveba-damuSaveba;<br />
kritikuli analizi, daskvnebis gamotana;<br />
prezentacia (grafikebis, diagramebis, modelis Seqmna).<br />
saSualo skola (X- XII klasebi)<br />
swavlis bolo safexurze xdeba sabunebismetyvelo ganaTlebis Semdgomi gaRrmaveba, safuZveli eyreba<br />
profesiul codnas, raTa saSualo skolis kursdamTavrebulma SeZlos swavlis gagrZeleba, srulfasovani<br />
ganaTlebis miReba da Tanamedrove sazogadoebaSi integracia. am safexurze moswav les saSualeba eZleva,<br />
8
gaiazros sabunebismetyvelo dargSi muSaobis Taviseburebani, daafasos sa bu nebis metyvelo mecnierebisa da<br />
teqnologiebis mniSvneloba progresisaTvis da gaicnobieros is didi pasuxismgebloba, romelic daekisreba<br />
mas, rogorc mkvlevars da rogorc moqalaqes.<br />
swavlebis am safexurze moswavle iviTarebs specifikur unar-Cvevebs, romelTagan prioritetulia:<br />
damoukidebeli azrovnebis unaris gaRrmaveba, raTa moswavlem SeZlos sakuTari an sxvaTa monacemebiT<br />
manipulireba, axali an Secvlili situaciis Sedegebis winaswar ganWvreta, hipoTezis gamoTqma,<br />
eqsperimentuli modelis Seqmna;<br />
proeqtis Seqmna, warmarTva da dacva farTo auditoriis winaSe.<br />
4. specifikuri unar-Cvevebi da maTi ganviTareba safexurebis mixedviT<br />
kvlevis unar-Cvevebi ganmarteba<br />
1. dakvirveba, aRwera<br />
2. aRricxva<br />
3. klasifikacia<br />
4. gazomva/sidideebis gamoyeneba<br />
5. komunikacia<br />
6. ganWvreta/hipoTezis gamoTqma<br />
7. dagegmva<br />
8. cdis Catareba<br />
9. monacemebis interpretacia<br />
10. modelis Seqmna da gamoyeneba<br />
kvlevis unar-Cvevebi<br />
SegrZnebis organoebisa da martivi xelsawyoebis saSualebiT obieqtebis<br />
da movlenebis maxasiaTeblebis gansazRvra<br />
dakvirvebis Sedegis Cawera, Caxatva da sxv.<br />
obieqtebis da movlenebis dajgufeba maTi maxasiaTeblebis mixedviT<br />
Sesabamisi sazomi erTeulebis gamoyenebiT raodenobrivi aRwera sivrciTi<br />
da droiTi urTierTobebis gansazRvra<br />
cvladi maxasiaTeblebis gamovlena<br />
weriTi da zepiri metyvelebis, grafikebis, cxrilebis, diagramebisa da<br />
prezentaciis sxva saSualebaTa (maT Soris teqnologiaze damyarebuli)<br />
gamoyeneba<br />
mosalodneli Sedegebis Taobaze varaudis gamoTqma<br />
qmedebebis Tanmimdevrobis gansazRvra<br />
meTodikis SerCeva da eqsperimentuli monacemebis Segroveba<br />
sakuTari an sxvis mier miRebuli monacemebis analizi, ganzogadeba<br />
movlenis modelireba<br />
dawyebiTi skola sabazo skola saSualo skola<br />
svams SekiTxvebs obieqtebisa svams SekiTxvebs obieqtebisa da gamoTqvams Semowmebad<br />
da movlenebis Sesaxeb da eZebs movlenebis Sesaxeb maTi gamokvlevis hipoTezas, gegmavs<br />
gzebs maTze pasuxis gasacemad. mizniT.<br />
eqsperiments mis<br />
Sesamowmeblad.<br />
agrovebs monacemebs uSualo<br />
dakvirvebiT an martivi cdebis<br />
saSualebiT.<br />
iyenebs asakis Sesabamis<br />
xelsawyoebs monacemebis<br />
mosapoveblad.<br />
iyenebs monacemebis/<br />
informaciis warmodgenis<br />
martiv xerxebs (teqstis,<br />
naxatebis, rukebis, cxrilebis<br />
saxiT).<br />
agrovebs monacemebs uSualo dakvirvebiT,<br />
cdebis saSualebiT<br />
da/an <strong>sxvadasxva</strong> informaciuli<br />
wyaroebidan.<br />
iyenebs xelsawyoebs monace me bis<br />
mosapoveblad da/an dakvir vebis<br />
procesis gasaumjobe seblad.<br />
warmoadgens monacemebs<br />
prezentaciis mravalgvari<br />
saSualebebiT (cxrilebi, grafikebi,<br />
maTematikuri da fizikuri<br />
modelebi).<br />
akeTebs arCevans da iyenebs<br />
monacemebis mopovebis<br />
strategiebs.<br />
irCevs da iyenebs xelsa wyoebs<br />
monacemebis mosapo veblad<br />
da/an dakvirvebis procesis<br />
gasaumjobeseblad.<br />
irCevs monacemebis<br />
warmodgenis formebsa da<br />
saSualebebs da waradgens<br />
farTo auditoriis winaSe.<br />
nebismieri sagnis aTviseba gacilebiT ufro efeqturad xdeba im SemTxvevaSi, rodesac moswavle aqtiurad<br />
aris Cabmuli Sesaswavli sakiTxis kvleva-ZiebaSi da cnobismoyvareobas ikmayofilebs ara mxolod mza masalis<br />
aTvisebiT, aramed informaciis moZiebis, TvalsaCinoebebze muSaobisa da interaq tiuli swavlebis procesSi Ca-<br />
9
mis gziT. amitom sabunebismetyvelo sagnebis swavlebisas gansakuT re buli yuradReba eqceva specifikuri<br />
unar-Cvevebis ganviTarebas.<br />
sabunebismetyvelo mecnierebebi ar aris mxolod aRwerilobiTi xasiaTis, isini aucileblad gu lisxmoben<br />
sasicocxlo procesebis, fizikuri da qimiuri movlenebis kvlevis gziT Seswavlas. bune bismetyvelebis<br />
dauflebisaTvis aucilebelia im specifikuri unar-Cvevebis gamomuSaveba, romlebic ukavSirdeba garemos<br />
kvlevas.<br />
am unar-Cvevebis CamonaTvali da ganmarteba mocemulia cxrilSi.<br />
zemoT aRniSnuli unar-Cvevebi etapobrivad viTardeba swavlebis samive safexurze, mos wav lis gonebrivi<br />
da fizikuri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT. unarebis safexurebrivi gan viTa reba warmodgenilia<br />
cxrilSi:<br />
5. mimarTulebebi da maTi aRwera<br />
bunebismetyvelebis saskolo kursis Sinaarsi dayofilia mimarTulebebad. TiToeuli maT gani warmoaCens,<br />
raze unda gamaxvildes yuradReba swavlebis ama Tu im safexurze. mimarTu le bebi erTmaneTTan mWidro<br />
kavSirSia da emsaxureba samyaros erTianobis Secnobas.<br />
dawyebiT skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ pirobiTad dayofilia 4 mimarTulebad:<br />
1. cocxali samyaro (biologiis elementebi);<br />
2. sxeulebi da movlenebi (fizikisa da qimiis elementebi);<br />
3. dedamiwa da gare samyaro (geografiisa da astronomiis elementebi);<br />
4. adamiani da garemo (samoqalaqo aRzrdis elementebi).<br />
mimarTulebebi `adamiani da garemo~ da `dedamiwa da gare samyaro~ mxolod dawyebiT safexurzea integrirebuli<br />
bunebis kursSi, xolo mimarTuleba `sxeulebi da movlenebi~ Semdeg safexurze 2 mimarTulebad<br />
iyofa: `fizikuri movlenebi~ da `qimiuri movlenebi~.<br />
sabazo skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ dayofilia sam mimarTulebad:<br />
1. cocxali samyaro (biologiis safuZvlebi);<br />
2. fizikuri movlenebi (fizikis safuZvlebi);<br />
3. qimiuri movlenebi (qimiis safuZvlebi).<br />
saSualo skolaSi sagnebi `biologia~, `qimia~, `fizika~ iswavleba Semdegi mimarTulebebis saxiT:<br />
1. cocxali samyaro (biologia)<br />
2. fizikuri movlenebi (fizika)<br />
3. qimiuri movlenebi (qimia)<br />
cocxali samyaro (dawyebiTi, sabazo da saSualo skola)<br />
moswavle dawyebiT skolaSi ecnoba: cocxali bunebis mravalferovnebas, organizmebis age bulebisa da<br />
cxovrebis Taviseburebebs, organizmebis ZiriTad jgufebs da maT maxasiaTeblebs, ZiriTad sasicocxlo<br />
moTxovnilebebs, sasicocxlo ciklebs. moswavle agrovebs informacias im garemo pirobebis Sesaxeb, romlebic<br />
xels uwyobs organizmebis zrdasa da ganviTarebas; ecnoba organizmebis garemosTan Seguebis formebs.<br />
moswavle acnobierebs, rom garemo mravalferovani da dinamikuria, Sedgeba erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli<br />
cocxali da aracocxali komponente bisagan. moswavle garemomcvel samyaros dakvirvebis (martivi<br />
xelsawyoebis gamoyenebiT), aRwerisa da klasifikaciis gziT Seicnobs.<br />
moswavle sabazo skolaSi ecnoba: sicocxlis ujreduli organizaciis, nivTierebaTa da energiis<br />
cvlis, gamravlebis, memkvidreobiTobis, sicocxlis ganviTarebis zogad principebs; adamianis organizmis<br />
cxovelqmedebis (organoTa sistemebis doneze) fizikur da qimiur kanonzomierebebs, homeostazis fenomens;<br />
ekosistemebis komponentebs, maT urTierTkavSirs da ekosistemaSi mimdinare procesebs.<br />
moswavle iTvisebs kvlevis zogierT citologiur, genetikur da fiziologiur meTods; eufleba biologiuri<br />
eqsperimentis dagegmvasa da warmarTvas, eCveva monacemebis kritikul analizs.<br />
moswavle ecnoba im zogierTi aRmoCenis istorias, romelmac gadamwyveti roli iTamaSa biologiisa da<br />
medicinis ganviTarebaSi.<br />
moswavle saSualo skolaSi ecnoba sicocxlis fenomens molekulur doneze: matricul reaq ciebs, genebis<br />
gamovlenisa da regulaciis principebs, avtotrofuli da heterotrofuli ujrede bis cxovelqmedebas;<br />
10
moswavle ecnoba adamianis normaluri anatomiisa da fiziologiis kerZo sakiTxebs da homeosta zis darRvevis<br />
zogierT magaliTs;<br />
moswavle ecnoba kvlevis Tanamedrove meTodebs, qmnis konkretuli biologiuri procesis Ses wav lis<br />
proeqts, asrulebs mas da axdens miRebuli Sedegebis prezentacias farTo auditoriis winaSe;<br />
moswavle ecnoba biologiis <strong>sxvadasxva</strong> dargis specifikas, konkretuli magaliTebiT acno bierebs mecnieruli<br />
muSaobis sirTuleebs, mecnieris pasuxismgeblobas da Tavdadebas.<br />
adamiani da garemo (dawyebiTi skola)<br />
am mimarTulebis farglebSi moswavle ecnoba adamiansa da garemos Soris arsebul urTierT damokidebulebas,<br />
agrovebs informacias, Tu rogor moqmedebs garemo adamianTa cxovrebis nirze da, piriqiT, rogor icvleba<br />
gare samyaro adamianis zemoqmedebis Sedegad; ecnoba bunebrivi simdid reebis mravalferovnebas, maTi<br />
racionalurad gamoyenebis gzebs da sayofacxovrebo narCenebis swo ri utilizaciis meTodebs.<br />
moswavles uyalibdeba piradi da jgufuri pasuxismgebloba da aqtiurad erTveba lokaluri garemos<br />
dacvis saqmeSi.<br />
moswavle ecnoba janmrTeli da usafrTxo cxovrebis wesebs.<br />
dedamiwa da gare samyaro (dawyebiTi skola)<br />
moswavle ecnoba Sexedulebebs dedamiwis, mzis sistemisa da samyaros dinamikuri bunebis Sesaxeb. mas sa-<br />
Sualeba eZleva, swori warmodgena ganiviTaros droisa da sivrcis Sesaxeb. moswavle Seiswavlis bunebaSi<br />
mimdinare ciklur procesebs, dedamiwaze sicocxlis arsebobisaTvis aucilebel resur sebs, ikvlevs maTi<br />
gamoyenebis gzebsa da saSualebebs.<br />
garemos Secnobis meTodebis dasaufleblad gaTvaliswinebulia praqtikuli samuSaoebi, maT Soris<br />
uSualo dakvirveba da saswavlo cdebi, martivi xelsawyoebis gacnoba da gazomva-gamoTvliTi samuSaoebis<br />
Catareba, adgilze orientireba, rukebis gamoyeneba, obieqtebisa da procesebis mo de li reba da sxv.<br />
sxeulebi da movlenebi (dawyebiTi skola)<br />
mimarTulebis mizania, moswavles daanaxvos kavSiri mis irgvliv arsebul sagnebsa Tu bunebriv movlenebs<br />
Soris.<br />
moswavle akvirdeba, ikvlevs da svams kiTxvebs nivTieri samyarosa da masSi mimdinare mov lenebis Sesaxeb,<br />
eufleba jgufuri muSaobis Cvevebs, swavlobs informaciis Segrovebas da cdi lobs dasmul kiTxvebze<br />
pasuxis gacemas.<br />
martivi eqsperimentebis CatarebiT moswavle eCveva xelsawyoebTan muSaobas, maT sworad, daniSnulebis<br />
mixedviT gamoyenebas da usafrTxoebis wesebis dacvas.<br />
dawyebiT safexurze dakvirvebis Sedegebis gadmocema xdeba jer naxatebisa da martivi sqemebis, mogvianebiT<br />
ki _ cxrilebis saSualebiT.<br />
moswavle Seiswavlis: moZraobis martiv formebs da maT gamomwvev mizezebs, sxeulTa wonaswo robas, energiis<br />
ZiriTad formebsa da wyaroebs, masalaTa da nivTierebaTa ZiriTad Tvisebebs. miRe buli codnis safuZvelze<br />
is amyarebs kavSirs kvlevis Sedegebsa da mecnierul mosazrebebs Soris, amzadebs martiv modelebs da<br />
axdens maT demonstrirebas. am safexuris bolosaTvis dagrovili codnisa da gamomuSavebuli unar-Cvevebis<br />
safuZvelze moswavle cdilobs, daadginos movlenebs Soris mizezSedegobrivi kavSirebi, rac gauRrmavebs<br />
samyaros kvlevisadmi interess.<br />
fizikuri movlenebi (sabazo da saSualo skola)<br />
moswavle sabazo skolaSi ecnoba samyaros universalur kanonebs, mecnieruli ideebis ganvi Tarebas da<br />
<strong>sxvadasxva</strong> saxis modelebis gamoyenebiT cdilobs movlenaTa axsnas;<br />
mozardi Seiswavlis bunebaSi arsebul ZalTa moqmedebis Sedegebs, siTbur da eleqtromagnitur movlenebs,<br />
aRwers maT Tvisebrivad da raodenobrivad, ecnoba yoveldRiur cxovrebaSi maTi gamoyenebis magaliTebs;<br />
gegmavs eqsperimentebs, atarebs maT damoukideblad an TanaklaselebTan erTad, swavlobs Sede ge bis sworad<br />
formulirebas da Tavisi mosazrebebis cxrilebisa da grafikebis saSualebiT gadmocemas;<br />
iziarebs sxvaTa Sexedulebebs da afasebs maT;<br />
moiZiebs informacias mecnieruli kvlevebis Sesaxeb da iazrebs maT mniSvnelobas Tanamed rove cxovrebisTvis.<br />
11
saSualo skolaSi moswavle iRrmavebs sabazo safexurze SeZenil codnas, Seiswavlis da aanalizebs Tanamedrove<br />
fizikis miRwevebs, sabunebismetyvelo mecnierebebis ganviTarebis dadebiT da uaryofiT gavlenas<br />
garemoze, iZens mecnieruli kvlevis unar-Cvevebs da eqmneba myari safuZveli momavali saqmianobisaTvis.<br />
am safexuris bolos moswavle damoukideblad gegmavs da warmarTavs martiv eqsperiments, gamoTqvams da<br />
amowmebs hipoTezas;<br />
mozardi <strong>sxvadasxva</strong> wyarodan moiZiebs informacias mecnieruli kvlevebis Sesaxeb, adarebs maT saku-<br />
Tari kvlevis Sedegebs, irCevs monacemebis warmodgenis formebsa da saSualebebs da akeTebs prezentacias<br />
farTo auditoriis winaSe.<br />
qimiuri movlenebi (sabazo da saSualo skola)<br />
sabazo skolaSi am mimarTulebis swavlebis ZiriTadi mizania: moswavleebi Caswvdnen qimiis Ziri Tadi<br />
kanonebis arss, gaerkvnen atomur-molekulur moZRvrebaSi, SeZlon qimiur reaqciaTa Tvisebrivi da raodenobrivi<br />
daxasiaTeba, gaecnon elementTa periodul sistemas, misi Seqmnis istorias, hqon deT warmodgena<br />
qimiur bmebze, araorganul da organul naerTebsa da maT praqtikul gamoyenebaze.<br />
am safexurze moswavleebi unda daeuflon kvlevisa da komunikaciis aucilebel unar-Cvevebs. maT unda<br />
SeZlon Seswavlili Teoriuli sakiTxebis praqtikuli gamoyeneba: eqsperimentis damou ki deb lad Catareba,<br />
monacemebis Segroveba, analizi da saTanado daskvnebis gamotana. maT unda SeZlon TavianTi monacemebisa<br />
da daskvnebis sazogadoebisaTvis wardgena prezentaciis <strong>sxvadasxva</strong> saSualebis gamoyenebiT. moswavleebs<br />
TandaTan unda gamoumuSavdeT kritikuli azrovnebis unari.<br />
saSualo skolaSi moswavle sabazo skolaSi miRebuli informaciisa da gamocdilebis safuZvelze<br />
iRrmavebs codnas qimiuri reaqciebis mimdinareobis kanonzomierebaTa Sesaxeb. am Sedegs is aRwevs cdebis<br />
dagegmvisa da Catarebis safuZvelze. atomis aRnagobis, qimiuri bmebis bunebisa da peri odu lobis kanonis<br />
Seswavlis safuZvelze is ganWvrets elementTa da maT naerTTa Tvisebebs. moswavles eqmneba srulyofili<br />
warmodgena Termoqimiur da eleqtroqimiur procesebze. igi ecnoba qimiuri warmoebis safuZvlebs, aRwers<br />
teqnologiur sqemebs naerTTa qimiuri Tvisebebis safuZvelze. moswavle maswavleblis daxmarebiT ikvlevs<br />
qimiur warmoebasTan dakavSirebul garemos dacvis problemebs. am safexurze moswavle ecnoba gamoCenil<br />
mecnier-qimikosTa Semoqmedebis istorias.<br />
dawyebiTi skola<br />
sabazo skola<br />
saSualo skola<br />
12<br />
biologia<br />
(I-VI klasebi)<br />
bunebismetyveleba<br />
integrirebuli kursi<br />
<br />
(VII-IX klasebi)<br />
bunebismetyveleba<br />
integrirebuli an intensiuri trimestruli kursi<br />
<br />
(X klasi)<br />
biologia – qimia – fizika<br />
intensiuri trimestruli kursi<br />
(XI/XII klasebi)<br />
arCeviTi sagnebi<br />
<br />
qimia<br />
erTwliani intensiuri kursi<br />
fizika
6. sabunebismetyvelo sagnebis swavlebis organizacia safexurebis mixedviT<br />
dawyebiT skolaSi iswavleba integrirebuli sagani `bunebismetyveleba~, romelic aerTianebs codnas<br />
geografiis, astronomiis, biologiis, fizikis, qimiisa da samoqalaqo aRzrdis sfero ebi dan.<br />
sabunebismetyvelo disciplinebi xels uwyobs moswavlis mier samyaros adekvaturi aRqmis Camoyalibebas,<br />
xolo samoqalaqo ganaTleba uviTarebs moswavles garemosadmi pozitiur damokidebulebas da garemos<br />
mimarT pasuxismgeblobis grZnobas.<br />
sabazo skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ iswavleba ori alternatiuli sqemiT:<br />
a. _ biologiis, fizikis, qimiis safuZvlebis integrirebuli kursi.<br />
b. _ trimestruli kursi: TiTo trimestrSi – TiTo disciplina (biologia, fizika, qimia).<br />
saSualo skolaSi iswavleba sagnebi: `biologia~, `fizika~, `qimia~.<br />
meaTe klasSi es sagnebi iswavleba trimestruli principiT (TiTo trimestrSi – TiTo disciplina).<br />
XI da XII klasebSi `biologia~, `fizika~, `qimia~ Sedis arCeviTi sagnebis jgufSi da iswavleba erTwliani<br />
intensiuri kursis saxiT.<br />
7. saswavlo gegmis struqtura<br />
bunebismetyvelebis sagnobriv programaSi aRwerilia is savaldebulo moTxovnebi, romlebsac unda akmayofilebdes<br />
yoveli moswavle TiToeuli klasis dasrulebis Semdeg. es moTxovnebi TiTo euli mimarTulebisaTvis<br />
Sedegebisa da indikatorebis saxiTaa Camoyalibebuli.<br />
Sedegi gviCvenebs, Tu ra unda SeeZlos moswavles swavlis mocemuli etapis (klasis) dasrulebis Semdeg.<br />
indikatori aris debuleba im codnisa da unar-Cvevebis demonstrirebis Sesaxeb, romelic Camoyalibebulia<br />
Sesabamis SedegSi.<br />
indikatoris ZiriTadi daniSnulebaa, gamoavlinos, miRweulia Tu ara Sedegi. indikatori orien tirebulia<br />
unar-Cvevebze da Camoyalibebulia aqtivobis enaze. SedegTan dakavSirebuli indikato re bis erToblioba<br />
faravs Sedegs da, amave dros, TiToeuli maTgani warmoaCens Sedegs romelime kuTxiT.<br />
Sedegebi dajgufebulia mimarTulebebis mixedviT.<br />
amis garda, TiToeuli safexuris Sesabamisi Sedegebisa da maTi indikatorebis erTobliobas Tan erTvis<br />
sarekomendacio Sinaarsi. es aris saswavlo masalis im sakiTxTa CamonaTvalia, romlis gamoyenebiTac SesaZlebelia<br />
Camoyalibebuli Sedegebis miRweva swavlebis mocemul klasSi.<br />
standartis Sedegebs Tan axlavs indeqsi. indeqsi informacias iZleva sagnis, klasis da Sede gis nomris<br />
Sesaxeb. mag.:<br />
bun. III. 7.:<br />
bun. _ sagani<br />
III. _ klasi<br />
7. _ Sedegis nomeri.<br />
13
14<br />
X klasis fizikis standarti<br />
wlis bolos misaRwevi Sedegebi<br />
1. moswavle ikvlevs elqtrul da magnitur movlenebs<br />
Sedegi TvalsaCinoa Tu moswavle:<br />
1. gegmavs da atarebs eqsperimentebs kulonis kanonis sademonstraciod;<br />
2. agebs el. wreds gamtarTa paraleluri da mimdevrobiTi SeerTebisaTvis, ikvlevs kavSirs el. wredis maxasiaTebel<br />
parametrebs Soris;<br />
3. iyenebs omis kanons wredis ubnisaTvis/sruli wredisaTvis <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> problemis gadasaWrelad;<br />
4. poulobs yoveldRiur cxovrebaSi eleqtrobasTan dakavSirebuli problemis gadaWris gzas (mag., adgens<br />
eleqtrul sqemas konkretuli saWiroebidan gamomdinare);<br />
5. xsnis yoveldRiur cxovrebaSi moxmarebuli el. xelsawyoebis moqmedebis princips;<br />
6. agebs martivi xelsawyos models el. magnitis gamoyenebiT da akeTebs demonstrirebas;<br />
7. avlens usafrTxoebis wesebis codnas eqsperimentebis dagegmvisa da Catarebisas, aseve yoveldRiur cxovrebaSi<br />
eleqtruli xelsawyoebis moxmarebisas;<br />
2. moswavle akavSirebs mecnierul aRmoCenebs fizikaSi yoveldRiurobasTan<br />
Sedegi TvalsaCinoa Tu moswavle:<br />
1. moipovebs informacias <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> eleqtruli xelsawyoebis Seqmnasa da ganviTarebaze, ikvlevs maT<br />
gavlenas sazogadoebis ganviTarebaze da garemoze, warmoadgens proeqtis saxiT;<br />
2. afasebs naxevargamtaris aRmoCenis mniSvnelobas da ganixilavs am aRmoCenis rols teqnologiuri procesebis<br />
ganviTarebaSi, akeTebs prezentacias;<br />
sarekomendacio Sinaarsi<br />
eleqtrostatika<br />
eleqtruli veli, damuxtuli sxeulebis urTierTqmedeba.<br />
kulonis kanoni. dieleqtrikuli SeRwevadoba. el. velis daZabuloba, superpoziciis principi. el. statikuri<br />
velis muSaoba. el. velis potenciali. potencialTa sxvaoba.<br />
elqtrotevadoba, kondensatori, brtyeli kondensatoris eleqtrotevadoba.<br />
eleqtruli deni<br />
denis Zala, Zabva, gamtaris winaRoba, kuTri winaRoba. winaRobis damokidebuleba temperaturaze. omis kanoni<br />
wredis ubnisaTvis. gamtarTa paraleluri da mimdevrobiTi SeerTeba. denis muSaoba da simZlavre. joullencis<br />
kanoni. denis wyaros emZ, denis wyaros Siga winaRoba. omis kanoni sruli wredisaTvis.<br />
eleqtruli deni siTxeSi, airSi da vakuumSi.<br />
naxevargamtari, el. deni naxevargamtarSi.<br />
magnituri veli<br />
magnituri veli, deniani gamtarebis urTierTqmedeba.
III. Sinaarsisa da miznebis ruka<br />
15
16<br />
Temis, paragrafis<br />
dasaxeleba<br />
standartis Sesabamisi<br />
Sedegebi da indikatorebi<br />
proeqti: ambavi rwyilisa da WianWvelasi, anu<br />
Cveni samyaros damatebiTi ganzomilebebi<br />
1. moswavle ikvlevs elqtrul da magnitur movlenebs<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
gegmavs da atarebs eqsperimentebs kulonis<br />
kanonis sademonstraciod<br />
Tema I. eleqtruli muxti Tema II. eleqtruli veli<br />
§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba)<br />
§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />
§ 1.3. kulonis kanoni<br />
§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa<br />
superpoziciis principi<br />
agebs el. wreds gamtarTa paraleluri<br />
da mimdevrobiTi SeerTebisaTvis, ikvlevs<br />
kavSirs el. wredis maxasiaTebel<br />
parametrebs Soris<br />
iyenebs omis kanons wredis ubnisaTvis/<br />
sruli wredisaTvis <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong><br />
problemis gadasaWrelad<br />
poulobs yoveldRiur cxovrebaSi<br />
eleqtrobasTan dakavSirebuli problemis<br />
gadaWris gzas (mag., adgens<br />
eleqtrul sqemas konkretuli saWiroebidan<br />
gamomdinare<br />
xsnis yoveldRiur cxovrebaSi moxmarebuli<br />
el. xelsawyoebis moqmedebis<br />
princips<br />
agebs martivi xelsawyos models el.<br />
magnitis gamoyenebiT da akeTebs demonstrirebas<br />
avlens usafrTxoebis wesebis codnas<br />
eqsperimentebis dagegmvisa da Catarebisas,<br />
aseve yoveldRiur cxovrebaSi<br />
eleqtruli xelsawyoebis moxmarebisas<br />
2. moswavle akavSirebs mecnierul aRmoCenebs fizikaSi yoveldRiurobasTan<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
moipovebs informacias <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong><br />
eleqtruli xelsawyoebis Seqmnasa da<br />
ganviTarebaze, ikvlevs maT gavlenas sazogadoebis<br />
ganviTarebaze da garemoze,<br />
warmoadgens proeqtis saxiT<br />
afasebs naxevargamtaris aRmoCenis<br />
mniSvnelobas da ganixilavs am aRmoCenis<br />
rols teqnologiuri procesebis ganvi-<br />
TarebaSi, akeTebs prezentacias<br />
Sinaarsisa da miznebis ruka<br />
proeqti: rogor gavxdeT msoflio mbrZanebeli,<br />
anu faradeis galia<br />
§ 2.1. eleqtruli veli<br />
§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis<br />
daZabuloba. velebis superpoziciis principi<br />
§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli<br />
velis potenciali. potencialTa sxvaoba<br />
§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri<br />
velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />
potencialTa sxvaoba.<br />
§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi<br />
§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi<br />
§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli<br />
energia?<br />
proeqti: qila, romelmac evropa SeZra
Tema III. eleqtruli deni Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong><br />
garemoSi<br />
proeqti: faraonis naTura<br />
§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ<br />
§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis<br />
Zala<br />
§ 3.3. eleqtruli winaRoba<br />
§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli<br />
wredisaTvis<br />
Sinaarsisa da miznebis ruka<br />
§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba<br />
§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba<br />
§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea.<br />
galvanur elementTa batarea<br />
§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi<br />
da paraleluri SeerTeba<br />
§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis<br />
kanoni<br />
§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da<br />
simZlavre<br />
§ 3.11. denis magnituri moqmedeba<br />
§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi<br />
proeqti: baRdadis batarea, anu 2000 wlis win<br />
dawyebuli eleqtrobis istoria<br />
§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi<br />
proeqti: cidan daSvebuli eleqtroba<br />
§ 4.2. eleqtruli deni airSi<br />
§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi<br />
§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi<br />
17
18<br />
IV. komentarebi moswavlis wignis struqturul<br />
elementebTan dakavSirebiT<br />
moswavlis wigni `fizika X~ damoukidebeli saxelmZRvaneloa sabunebismetyvelo sagnobrivi jgufis<br />
seriidan da faravs mimarTulebas: fizikuri movlenebi.<br />
saxelmZRvanelos struqtura da Sinaarsi misi samive trimestrSi gamoyenebis SesaZleblobas iZleva.<br />
saxelmZRvanelo akmayofilebs X klasis saswavlo wlis bolos misaRwev saerTo da specifikur Sedegebs. igi<br />
dabalansebuli, Tanmimdevruli da mravalferovania: maprovocirebeli kiTxvebi, damoukidebeli da jgufuri<br />
samuSaoebi, Teoriuli informacia xels uwyobs moswavles, iyos aqtiuri, gauCndes garemomcveli samyaros<br />
kvlevisadmi interesi da Seecados, axsnas masSi mimdinare procesebi. saxelmZRvaneloSi mocemulia eqsperimentebi,<br />
laboratoriuli samuSaoebi, romelTa Catarebasac moswavle Tavad SeZlebs, `keTebiT~ swavla aRrmavebs<br />
Teoriuli masalis gagebas da moswavles codnis gamoyenebis unar-Cvevebs SesZens.<br />
saxelmZRvanelos aqvs sarCevi.<br />
saxelmZRvanelo oTxi Temisgan Sedgeba. TiToeuli Tema calkeul paragrafebs moicavs. saxelmZRvaneloSi<br />
sul 27 paragrafia.<br />
X klasSi fizikis swavlebisTvis gankuTvnilia 72 sT. aqedan 40 sT daeTmoba paragrafebSi mocemuli<br />
masalis aTvisebas, 4 sT _ Semajamebel gakveTilebs, xolo 4 sT sarezervoa.<br />
gaiTvaliswineT: ar aris aucilebeli paragrafSi mocemuli yvela im aqtivobis klasSi damuSaveba da yvela<br />
im cdis Catareba, romelsac avtori gTavazobT. mTavaria, gakveTilis ganmavlobaSi moswavleebisTvis naTeli<br />
gaxdes maTTvis manamde ucnob movlenaTa fizikuri azri da ganimartos axali cnebebi, fizikuri sidideebi.<br />
paragrafidan aiReT mxolod is, rac gakveTilis Tqveneul scenars ufro miesadageba da gakveTilis ZiriTadi<br />
miznis miRwevaSi dagexmarebaT. SesaZlebelia, klasSi CaataroT mxolod teqnikurad rTulad Sesasrulebeli<br />
cdebi, xolo cdebi, romlebic martiv procedurebs saWiroebs da raime specialur xelsawyos ar moiTxovs,<br />
moswavleebs SeuZliaT Tavad Caataron damoukideblad saxlSi. agreTve, SesaZlebelia, masalis garkveuli<br />
nawili, romelsac sagakveTilo procesis dros ver aswrebT, misceT moswavles saSinao davalebad, damoukidebeli<br />
muSaobisTvis.<br />
gTavazobT gakveTilebis saaTobriv ganawilebas:<br />
gakveTilebis saaTobrivi ganawileba<br />
Tema I. eleqtruli muxti ................................................................................................................................. 7<br />
proeqti: ambavi rwyilisa da WianWvelasi, anu Cveni samyaros damatebiTi ganzomilebebi................. 7<br />
§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba) ............................................................................................. 11<br />
§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi ....................................................................................................... 15<br />
§ 1.3. kulonis kanoni .............................................................................................................................. 18<br />
§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa superpoziciis principi ....................................... 22<br />
Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />
Tema II. eleqtruli veli ........................................................................................................................ 30<br />
proeqti: rogor gavxdeT msoflio mbrZanebeli, anu faradeis galia .............................................. 30<br />
§ 2.1. eleqtruli veli ............................................................................................................................ 33<br />
§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />
velebis superpoziciis principi ............................................................................................................ 39<br />
§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />
potencialTa sxvaoba ............................................................................................................................... 43<br />
§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />
potencialTa sxvaoba......................................................................................................................... 49<br />
§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi ............................................................................................. 55<br />
§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi ................................................................................... 60<br />
§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli energia? ....................................................... 63<br />
proeqti: qila, romelmac evropa SeZra ................................................................................................. 68<br />
Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1
Tema III. eleqtruli deni ........................................................................................................................ 75<br />
proeqti: faraonis naTura ...................................................................................................................... 75<br />
§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ .............................................................................................. 78<br />
§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala ..................................................................... 81<br />
§ 3.3. . eleqtruli winaRoba ................................................................................................................... 86<br />
§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis .............................................................. 92<br />
§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba ................................................................................................. 98<br />
§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba ..................................................................................................101<br />
§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea ........................105<br />
§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba ...................................111<br />
§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni ...................................................................117<br />
§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre .......................................................................123<br />
§ 3.11. denis magnituri moqmedeba .........................................................................................................130<br />
§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi .......................................................................................135<br />
Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />
Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi ...............................................................................147<br />
proeqti: baRdadis batarea, anu 2000 wlis win dawyebuli eleqtrobis istoria. ...........................147<br />
§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi ..............................................................................................................150<br />
proeqti: cidan daSvebuli eleqtroba ..................................................................................................154<br />
§ 4.2. eleqtruli deni airSi ................................................................................................................156<br />
§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi ...........................................................................................................162<br />
§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi ............................................................................................165<br />
Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />
masalis gageba da siRrmiseuli wvdoma gaaqtiurebulia teqstSi CarTuli an teqstTan miznobrivad dakavSirebuli<br />
samotivacio kiTxvebiT, romlebic aRniSnulia Sesabamisi logoebiT (SekiTxvebi, fiqrisa da gansjisaTvis),<br />
aseve logoebiTaa aRniSnuli sagakveTilo procesis dros gansaxorcielebuli aqtivobebi (cda, amocana).<br />
yoveli paragrafi mdidaria vizualuri masaliT, romelic xels uwyobs masalis ukeT aRqmasa da gaazrebas.<br />
saxelmZRvaneloSi mocemuli masala sirTulis mixedviT <strong>sxvadasxva</strong>a. pedagogma unda gaiTvaliswinos, rom<br />
misi aTviseba bevr faqtorzea damokidebuli (moswavleTa SesaZleblobebze, saskolo laboratoriis teqnikur<br />
aRWurvilobaze da a. S.), amitom man Tavad unda SearCios masalis is optimaluri moculoba, romelic dasaZlevia<br />
mocemul pirobebSi da mocemuli kontigentisTvis.<br />
saSinao davaleba. saklaso da saSinao davalebebi erT mTlianobad moiazreba: saSinao davaleba klasSi<br />
dawyebuli kvlevis gagrZeleba unda iyos. Tu paragrafSi moyvanili yvela davalebis Sesruleba da yvela cdis<br />
Catareba ar moeswro, misi damoukideblad gagrZeleba moswavlem saxlSi unda scados (cxadia, ar igulisxmeba<br />
is cdebi, romelTa Catareba garkveul safrTxes Seicavs an kidev teqnikurad mouxerxebelia misi saxlis<br />
pirobebSi Catareba). amisTvis sasurvelic kia, ufrosebs an sulac megobrebs Tu daixmarebs. ase miRweuli<br />
Sedegi, damerwmuneT, misTvis ufro sasiamovnoa.<br />
ar aris savaldebulo paragrafis bolos mocemuli yvela kiTxvisa da amocanis saSinao davalebad micema.<br />
maswavlebels SeuZlia davaleba Tavisi Sexedulebisamebr SearCios an amisTvis Temis damatebiTi savarji-<br />
Soebidan SearCios rame.<br />
maswavlebelma moswavlesac unda misces saSualeba, survilisamebr airCios saSinao davaleba, mag., damatebiTi<br />
amocanebidan misTvis saintereso kiTxvebi an amocanebi.<br />
avtori Tavisi praqtikidan gamomdinare girCevT SemoiRoT saqaRaldeebi. yoveli saSinao davaleba<br />
moswavleebma unda Seasrulon furcelze (sasurvelia Tabaxis furcelze). saSinao davalebis furclebi yovel<br />
gakveTilze CamoarTviT maT, gadaxedeT, CainiSneT Tqveni SeniSvnebi, romlebsac Semdeg gakveTilze gaar CevT.<br />
amis Semdeg furclebi daubruneT moswavleebs. maT isini unda Seinaxon saqaRaldeSi. saSinao davalebis aseTnairad<br />
Semowmeba efeqturia: Tqven gakveTilze drois dakargvis gareSe SeamowmebT moswavleTa mier Sesrulebul<br />
saSinao davalebebs. isini ki yvela namuSevars saqaRaldeSi mouyrian Tavs. amiT Tqven SesaZlebloba<br />
geqnebaT, kidev erTxel erTad gadaxedoT maT naSroms mTeli trimestris ganmavlobaSi.<br />
19
saSinao davalebis momzadeba gulisxmobs:<br />
klasSi Sesrulebuli davalebebis xelaxla gadaxedvas, gaazrebas. moswavles unda SeeZlos mTavaris gamoyofa.<br />
maswavlebelma moswavles unda auxsnas, rogor fasdeba saSinao davaleba. cxadia, maRali quliT Sefasdeba<br />
davaleba, Tu masSi ara marto gakveTilze miRebuli codna Cans, aramed damoukideblad mignebulic. es ukve<br />
samotivacio momentia moswavlisTvis: is Seecdeba, davalebis momzadebisas gamoiyenos ara mxolod savaldebulo,<br />
aramed misTvis saintereso sxva aqtivobebic.<br />
Tu moswavle saSinao davalebas klasis winaSe waradgens, moxseneba unda iyos lakonuri da misTvis unda<br />
gamoiyos ara umetes 5-7 wT.<br />
moamzade Tema prezentaciisTvis. Temis saprezentaciod momzadeba gulisxmobs: moswavlis mier ama Tu im<br />
Temis Sesaxeb informaciis Segrovebas. informacia ZiriTadad unda eyrdnobodes moswavlis ukve arsebul codnas,<br />
magram garda amisa, warmodgenil TemaSi unda Candes moswavlis damoukidebeli muSaoba da misi SemoqmedebiTi<br />
midgoma am Tu im sakiTxisadmi.<br />
mag., moswavlem damoukideblad unda dasvas raime problema da misi gadaWris efeqturi gzebi monaxos. unda<br />
gamoyos sakvanZo sakiTxebi, misTvis cnobili yofiTi magaliTebis daxmarebiT axsnas ama Tu im cnebisa da movlenis<br />
mniSvneloba.<br />
warmodgenil TemaSi unda Candes SeZenili codnis praqtikulad gamoyenebis unar-Cvevebi, moswavlis damokidebuleba<br />
ganxiluli movlenebisadmi da aseve misi damokidebuleba saerTod samyaros mimarT (mag., misi, rogorc<br />
garemos damcvelis pozicia, unda Seicavdes usafrTxoebis wesebis Sesaxeb miseul rekomendaciebs da a. S.).<br />
sasurvelia, warmodgenil TemaSi moswavle acnobierebdes misTvis xelmisawvdomi codnis <strong>sxvadasxva</strong> sferoebs<br />
Soris urTierTkavSirs.<br />
sakuTari namuSevris prezentacia ar unda xdebodes mxolod TxrobiTi formiT, moswavleebma unda gamoiyenon<br />
TvalsaCinoebebi da monacemTa warmodgenis <strong>sxvadasxva</strong> xerxebi (suraTebi, naxatebi, plakatebi, grafikebi,<br />
cxrilebi, diagramebi, TavianTive damzadebuli modeli, Temis eleqtronuli versia da a.S). es saSulebas miscemT,<br />
masalis TxrobiTi momabezrebeli xasiaTi gantvirTon da saxaliso gaxadon, ufro konkretuli da realuri<br />
gaxadon TemaSi gadmocemuli Sinaarsi.<br />
Tavdapirvelad moswavleebs SeiZleba gauWirdeT kidec imis gacnobiereba, ras niSnavs saprezentaciod Temis<br />
momzadeba. xSirad isini amas gakveTilis tradiciul `moyolasTan~ aigiveben.<br />
am procesis ukeT gaazrebisTvis SesTavazeT maT, warmoidginon, rom isini fizikis IX klasis saxelmZRvanelos<br />
avtorebi arian da romelime Temaze (mag., TanabaraCqarebuli moZraoba) paragrafi unda daweron.<br />
SeaxseneT maT, rom warmodgenili paragrafi ise unda daweron, rom is martivad gasagebi iyos maTive TanatolebisTvis,<br />
gamarTuli iyos Sinaarsobrivad, Seicavdes `damaintrigebel~ informacias, misi vizualuri mxare<br />
iyos saxaliso, saintereso da amave dros Sesabamisi Temis SinaarsTan. urCieT, Temaze muSaobisas gaixsenon, ra<br />
moewonaT saskolo saxelmZRvaneloSi warmodgenil imave TemaSi, ra ar moewonaT, ras Secvlidnen, ras Caamatebdnen,<br />
ras amoiRebdnen wignidan saerTod da a.S.<br />
saprezentacio Temebidan moswavleebi amoarCeven saukeTesos da Semajamebel gakveTilze warmoadgenen. namu-<br />
Sevrebi SeiZleba gamofinoT saklaso oTaxSi, kaTedraze, ganaTavsoT skolis gazeTSi an veb -gverdze da bolos,<br />
gaugzavneT avtors, romelic mas aucileblad sasargeblo rekomendaciad CaTvlis da siamovnebiT gaiziarebs<br />
kidec. damerwmuneT, Tu maT am kuTxiT SesTavazebT saprezentacio Temaze muSaobas, isini, garda imisa, rom Tavs<br />
ukeT gaarTmeven dakisrebul saqmes, ufro meti pasuxismgeblobiTac moekidebian da zogi maTgani gagakvirvebT<br />
kidec damuSavebuli Temis xarisxiT.<br />
proeqti. saxelmZRvaneloSi warmodgenilia saintereso proeqtebi, romlebic moswavlem (an moswavleTa<br />
jgufma) damoukideblad unda moamzados.<br />
proeqts (moklevadiani da grZelvadiani) Tavisi gansakuTrebuli specifika aqvs, amitom masze muSaobisas<br />
sasurvelia moswavleebs mieces gegma, romelic proeqtis momzadebisas maT garkveul mimarTulebas miscems. am<br />
gegmaSi damoukidebeli kvlevis is safexurebia mocemuli, romlebic proeqtis momzadebas gulisxmobs:<br />
1. problemis gaazreba da sworad gansazRvra.<br />
2. informaciis moZieba, Segroveba.<br />
3. informaciis daxarisxeba da gamoyeneba.<br />
4. eqsperimentis dagegmva da sworad warmarTva.<br />
5. Sedegebis analizi da daskvnebis gakeTeba.<br />
6. monacemTa organizeba.<br />
20
7. wardgena da dacva farTo auditoriis winaSe.<br />
proeqtis momzadebis periodSi moswavle periodulad gadis konsultaciebs maswavlebelTan, romelic<br />
proeqtis TiToeuli etapis momzadebisas ecnoba moswavlis namuSevars da garkveul SeniSvnebs aZlevs.<br />
proeqtis masalebisa da saprezentacio TemisTvis informaciis mosaZieblad moswavleebs xSirad mouwevT<br />
internetiT sargebloba. saxelmZRvaneloSi miTiTebulia informaciis wyaroebic. sasurvelia, damoukidebeli<br />
kvlevebisa da mopovebuli informaciis prezentacias Tan axldes vizualuri masala da gamoyenebuli iqnas kompiuteruli<br />
teqnologiebi. maswavleblis wignSi gTavazobT saxelmZRvaneloSi warmodgenili proeqtebis Sesaxeb<br />
masalas, rac SesaZleblobas mogcemT, garkveuli daxmareba gauwioT moswavleebs proeqtis momzadebisas. cxadia,<br />
es masala Zalze mcirea da avtori imedovnebs, rom yovel Tqvengans gacilebiT meti informacia aqvs ama Tu im sakiTxis<br />
Sesaxeb. is mxolod valdebulad Tvlis Tavs, mcireodeni ganmartebebi mogawodoT proeqtebis Sesaxeb.<br />
SeniSvna avtorisgan: `sivrcis damatebiTi ganzomilebebi~, anu is Tema, romelsac proeqti exeba, sakmaod<br />
seriozuli sakiTxia da SesaZloa moswavleTaTvis misi miwodeba mizanSewonilic ki ar iyos. Tumca, radgan saqarTveloSi<br />
gasagebi mizezis gamo ADD-s hipoTezam gansakuTrebuli interesi ara marto samecniero wreebSi,<br />
aramed farTo sazogadoebaSic gamoiwvia da xSirad is moswavleTa interesis sagansac warmoadgens, avtori Tvlis,<br />
rom sasurvelia moswavleebi (romelTa asaki SesaZlebels xdis, rom ase Tu ise misawvdomi gaxdes maTTvis es Tema)<br />
gaecnon am hipoTezis ZiriTad arss, yovelgvari rTuli maTematikuri aparatisa da mecnieruli Teoriebis gareSe.<br />
miT umetes, rom proeqtSi yuradReba gamaxvilebulia imaze, rom moswavleebma TavianTi kvleva msoflio mizidulobisa<br />
da kulonis kanons Soris arsebul msgavsebasa da gansxvavebaze unda aagon. saWiro masala ki TiTqmis<br />
sruladaa Sesuli saxelmZRvaneloSi da mxolod I Temas moicavs.<br />
imisaTvis, rom moswavleebs ar darCeT STabeWdileba, rom ADD-s hipoTeza sruliad axali da maTi avtorebis<br />
novatoruli ideaa, SegiZliaT miawodoT mcire informacia imis Sesaxeb, rom sivrcis mravalganzomilianobis idea<br />
axali sulac ar aris. jer kidev meoce saukunis 20-ian wlebSi kaluca-klainis mier Seiqmna Teoria sivrcis meoTxe<br />
ganzomilebis Sesaxeb. am Teoriam SemdgomSi mTel rig sxva Teoriebs misca dasabami.<br />
yvela am TeoriaSi kaluca-klainis pirvandeli variantis msgavsad, damatebiTi ganzomilebebi Zalian mcire,<br />
10 -13 sm rigis manZilebze iCens Tavs. es atomis birTvis radiusis memiliardedis memiliardedze naklebia da gasagebia,<br />
rom am Teoriebis eqsperimentuli Seswavla aseT zomis areebSi sruliad gamoricxulia.<br />
ase rom xsenebuli Teoriis avtorebs ar hqondaT saSualeba, rom TavianTi Teoriis Sesamowmeblad saWiro<br />
eqsperimentuli kvlevebi ewarmoebinaT. mecnieruli Teoriis avkargianobaze ki mxolod mis safuZvelze gamoyvanili<br />
SedegebiT vmsjelobT, romlebic dakvirvebiTa da eqsperimentebiT unda dadasturdes. swored eqsperimentuli<br />
masalis arqona gaxda mTeli rigi perspeqtiuli Teoriebis warumateblobis mizezi.<br />
ADD-s hipotezis avtorebma ki saocrad gabeduli idea SemogvTavazes: Cvens samyaros aqvs damatebiTi ganzomilebebi,<br />
magram isini Zalian patara manZilebze ki ara, aramed atomuri fizikis TvalsazrisiT Zalian did,<br />
milimetri rigir manZilebzea SesamCnevi. maT eqsperimentebi fantastikurad mcire, miuwvdomeli da SeuRwevadi<br />
areebidan savsebiT SesaZlebel pirobebSi gadmoitanes da cxadia, rom ADD-s hipoTezis Sesamowmeblad tardeba<br />
kidec eqsperimentebi da es Teoriac mxolod mas Semdeg iqceva udides mecnierul aRmoCenad, Tu is saimedo<br />
eqsperimentul dadasturebas moipovebs.<br />
internetis misamarTebi. saxelmZRvaneloSi mocemuli internet -saitebis misamarTebi did daxmarebas<br />
gauwevs maswavlebelsa da dainteresebul moswavleebs, magram am saitebs mxolod sarekomendacio xasiaTi aqvs da<br />
saxelmZRvaneloSi mocemuli masala internetis gamoyenebis gareSec sakmarisia saswavlo gegmiT gansazRvruli<br />
Sedegebis misaRwevad.<br />
cdebi. fizika eqsperimentuli mecnierebaa. `mecnierebaSi erTi ubralo cdiT dasabuTeba bevrad metad<br />
fasobs, vidre aTasi avtoriteti erTad~ _ galileo galileis es sityvebi mTel saxelmZRvanelos xazad gasdevs.<br />
movlenebis Seswavlisas gamoTqmuli yvela hipoTezisa Tu Teoriuli mtkicebis WeSmariteba cdiT unda iyos<br />
gamtkicebuli. moswavleebi cdis saSualebiT Rrmad unda Caswvdnen movlenis meqanizms, TviTon unda mividnen<br />
garkveul daskvnamde da Tavadve unda daadginon am movlenis kanonzomierebani. Tqven miznad unda daisaxoT, rom<br />
Tqveni moswavleebi Camoyalibdnen aqtiur Semmecneblebad da ara codnis pasiur mimRebebad.swored amaSi dagexmarebaT<br />
saintereso da sworad SerCeuli cdebi.<br />
avtori, iTvaliswinebda ra skolebis fizikis laboratoriebSi arasaxarbielo, mwir da zogjer saerTod<br />
ararsebul teqnikur aRWurvilobas, maqsimalurad cdilobda, TqvenTvis SemoeTavazebina rac SeiZleba advilad<br />
Casatarebeli eqsperimentebi, romelTa umravlesoba imdenad martivi da usafrTxoa, rom maTi Catareba moswavleebs<br />
Tavisuflad SeuZliaT saxlis pirobebSic. Tumca zogjer avtorma gverdi mainc ver auara teqnikurad rTulad<br />
21
Sesasrulebel cdebs.<br />
maswavleblis wignSi avtori gTavazobT zogierTi cdis saboloo Sedegis ilustracias. im SemTxvevaSi, Tu<br />
alternatiuli cdis Catareba ar xerxdeba, Tqven SegiZliaT moswavleebs cdis Sedegi am ilustraciiT gaacnoT<br />
mas Semdeg, rac isini cdis Sedegze <strong>sxvadasxva</strong> varauds gamoTqvamen da Seecdebian, axsnan TavianTi mosazrebebi.<br />
dabolos, Tu verc alternatiuli cda moifiqreT da xelT arc cdis Sedegis ilustracia gaqvT, endeT<br />
Tqvens profesionalizms da sakuTari gamocdilebidan gamomdinare raime Tqveneuli xerxiT SeecadeT ama Tu im<br />
sakiTxis gadaWras.<br />
SeniSvna: aucilebelia, cdebi winaswar momzaddes, radgan es aucilebeli pirobaa, rom nebismier cdaSi<br />
sasurveli Sedegi miiRoT da arc droSi gaiwelos. yoveli cdis, maT Soris yvelaze martivis, warmatebulad<br />
Catarebas Tavisi saidumlo aqvs, romelic gamocdilma pedagogma SesaniSnavad icis. Tumca isinic ar arian dazRveuli<br />
imisgan, rom cda SeiZleba ar gamovides da amas Zalze martivi mizezi hqondes. cdis warumateb lobis<br />
mizezis dadgena gakveTilis mimdinareobis dros SeiZleba gacilebiT cudi SedegiT damTavrdes: SesaZlebelia<br />
mTeli gakveTili Cavardes.aris SemTxvevebi, roca winaswari mzadebis drosac cda ratomRac ar gamodis. amis<br />
mizezi SeiZleba sulac gauwafavi xelia, magram xelis Caqnevas ar girCevT, nurc samomavlod gadadebT am cdis<br />
`saidumlos~ amocnobas. mimarTeT metad gamocdil pedagogs da sTxoveT mas daxmareba. Tu aseTi SesaZlebloba<br />
ar gaqvT, iqneb Tavad avtors daukavSirdeT, romelic siamovnebiT iTanamSromlebs TqvenTan (avtoris telefoni<br />
da internetis misamarTi ix. maswavleblis wignSi: gv. 22).<br />
laboratoriuli samuSao. laboratoriuli muSaobis meTodi sabunebismetyvelo sagnebis swavlebis<br />
erT-erTi meTodia. am meTodis arsi imaSi mdgomareobs, rom moswavleebi uSualod atareben cdebs fizikuri sidideebis<br />
gazomvebisa da kanonebis Semowmebis mizniT. laboratoriuli samuSaoebi swored imiTaa mniSvnelovani,<br />
rom gansakuTrebiT uwyobs xels cnebebisa da kanonebis adekvatur warmodgenas. mecxreklaselisTvis kanonis an<br />
cnebis arsi maSin xdeba gansakuTrebiT naTeli, roca igi Tundac sakmaod uxeSad, magram mainc Tavadve miva im<br />
daskvnamde, Tu ra mniSvneloba aqvs ama Tu im fizikuri sididis codnas, roca Tavadve awarmoebs romelime movlenis<br />
maxasiaTebeli sidideebis gazomvas da Tavadve adgens maT urTierTkavSirs. laboratoriuli samuSaoebi<br />
xels uwyobs dakvirvebis, aRweris, sidideTa gazomva-gamoyenebis, codnis damoukideblad gaRrmaveba-gafarToebis<br />
unaris ganviTarebas.<br />
modelebi. fizikaSi udidesi SemecnebiTi mniSvneloba aqvs modelirebas _ rogorc movlenis modelirebas<br />
(mag., Tavisufali eleqtronebis moZraobis TvalsaCinod warmosadgenad iyeneben am movlenis modelirebas, anu am<br />
movlenas adareben qinqlebis gundis moZraobas qaris dabervisas), ise raime meqanizmis xelnakeT models. yvela<br />
models axasiaTebs TvalsaCinoeba. is aucileblad sakvlevi obieqtis msgavsia. amave dros maT Soris aris ganmasxvavebeli<br />
mxareebi, rac gamoricxavs maT igiveobas. modelebis roli gansakuTrebiT aRsaniSnavia im movlenaTa<br />
Seswavlis saqmeSi, romelTa meqanizmi Znelad aRsaqmelia. modelebis Seqmna erTgvari SemoqmedebiTi samuSaocaa<br />
moswavleebisTvis, rac maT udides siamovnebas aniWebT. modelebis Seq mnisas isini aucileblad TanamSromloben<br />
mSoblebTan, megobrebTan, rac saxalisos xdis <strong>gakveTilisTvis</strong> mzadebas. maT eamayebaT sakuTari qmnilebebi, rac<br />
zogjer namdvilad ar aris safuZvels moklebuli: maT mier damzadebuli xelsawyoebi xSirad imdenad srulyofilia,<br />
rom warmatebiT SegiZliaT gamoiyenoT saskolo laboratoriebSi.<br />
maswavleblis wignSi gTavazobT <strong>ramdenime</strong> gakveTilis (mimdinare, Semajamebeli, laboratoriuli) <strong>sanimuSo</strong><br />
scenars, Temis Semajamebel testebsa da samuSaoebs. cxadia, es mxolod rekomendaciebia da sulac ar aris savaldebulo,<br />
maswavlebelma am <strong>scenari</strong>s mixedviT Caataros gakveTili an es testebi gamoiyenos Semajamebel gakve-<br />
Tilze, romelic SeiZleba sulac sxva saxis CaataroT. mag., Semajamebel gakveTilze Tqven SeiZleba moiTxovoT<br />
moswavleebisgan zepiri prezentaciebi maTi survilisamebr arCeuli, maTi azriT, yvelaze saukeTeso saprezentacio<br />
Temisa an proeqtisa. Semajamebeli gakveTili SeiZleba aseve Catardes saxaliso Sejibris, konkursis an saRamos<br />
saxiT, sadac erTmaneTs Seejibrebian 5-6 moswavlisgan Sedgenili jgufebi. sakonkursod SegiZliaT gamoiyenoT<br />
saxaliso cdebi, saintereso amocanebi (rogorc raodenobrivi, ise Tvisebrivi) an proeqtebi. SegiZliaT dasvaT<br />
raime problema da sTxovoT jgufebs, imsjelon da TavianTi gadawyvetileba gaacnon Jiuris, romlebic mowveuli<br />
mSoblebisgan Sedgeba.<br />
dabolos, TiToeuli Tqvenganis profesionalizmis, gamocdilebis, SemoqmedebiTobis Sesabamisad, sxva TvaliT<br />
danaxuli esa Tu is gakveTili gacilebiT ufro faseulia, vidre nebismieri rekomendacia, Tundac meTodurad<br />
Zalian gamarTuli. avtori gulwrfelad gTxovT, miawodoT mas Tqveni Sexedulebebi, SeniSvnebi, rCevebi da winaswar<br />
gixdiT madlobas TanamSromlobisTvis. misi sakontaqto telefonebia:<br />
saxlis: 38 44 43; mobiluris: 8 (99) 38 44 43; E-mail: Tatishvili_K@yahoo.com<br />
22
V. <strong>ramdenime</strong> <strong>sanimuSo</strong> <strong>scenari</strong><br />
<strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> <strong>gakveTilisTvis</strong><br />
maswavleblis wignSi mocemuli gakveTilis scenarebi sarekomendacio xasiaTisaa.<br />
23
24<br />
gakveTili # 1<br />
(amocanebis amoxsna/muSaoba wyvilebad)<br />
Tema: wertilovani muxtis velis daZabuloba. velebis superpoziciis principi. (§2.2)<br />
gakveTilis dagegmvis cxrili<br />
saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />
organizeba<br />
problemis dasmisa<br />
da gadaWris gzis Ziebis,<br />
miRebuli codnis<br />
Sejamebis, daskvnis<br />
gamotanis unar-Cvevebis<br />
ganviTareba.<br />
komunikaciis, TanamSromlobis,<br />
weriTi unar-Cvevebis,<br />
namuSevris organizebis<br />
unaris, miRebuli<br />
codnis konkretul<br />
sakiTxebTan dakavSirebis<br />
unaris, drois<br />
limitis dacvis unaris<br />
ganviTareba.<br />
amocanebis amoxsnis<br />
xerxebis daufleba<br />
wertilovani<br />
muxtis<br />
velis<br />
daZabuloba.<br />
velebis<br />
superpoziciis<br />
principi.<br />
( § 2.2 )<br />
(1sT)<br />
1. Sesavali<br />
2. muSaoba amocanaze<br />
1. -ze/<br />
diskusia<br />
3. saubari/<br />
axali sakiTxis<br />
ganxilva<br />
4. muSaoba<br />
amocanaze 2.-ze/<br />
diskusia<br />
5. muSaoba<br />
amocanaze 3.-ze/<br />
diskusia<br />
6.saSinao davaleba<br />
mTeli klasi<br />
wyvilebi/mTeli<br />
klasi<br />
mTeli klasi<br />
wyvilebi/mTeli<br />
klasi<br />
wyvilebi/mTeli<br />
klasi<br />
individualuri<br />
drois<br />
ganawileba<br />
organizeba<br />
7 wT<br />
7 wT<br />
3 wT<br />
13 wT<br />
14 wT<br />
1wT<br />
resursebi Semowmebis<br />
xerxebi<br />
saxelmZRvanelos teqsti<br />
dakvirveba<br />
wyvilebis<br />
Canawerebis<br />
gacnoba<br />
SeniSvna: im suraTebis (da formulebis) numeracia, romelic saxelmZRvaneloSicaa, SenarCunebulia (mag.,<br />
sur. 1), xolo im suraTebis dasanomrad, romlebic mxolod maswavleblis wignSia, gamoyenebulia aseTi aRniSvna:<br />
sur. 1.1, sadac pirveli ricxvi gakveTilis <strong>scenari</strong>s nomers miuTiTebs.<br />
1. Sesavali 7wT<br />
gakveTilis organizeba: gakveTilis msvlelobisas moswavleebi muSaoben wyvilebad. maswavleblis mier<br />
dasmul kiTxvaze mewyvileebi msjeloben da erTmaneTSi Sejerebul pasuxs klasis winaSe warmoadgenen.<br />
maswavlebeli ganmartavs gakveTilis mizans: Cven gavecaniT eleqtrul vels da mis Zalur maxasiaTebels,<br />
daZabulobas. gaixseneT, ra aris daZabuloba da rogor gamoTvleba is?<br />
pas.: daZabuloba veqtoruli sididea. eleqtruli velis daZabuloba mocemul wertilSi tolia am wertilSi<br />
moTavsebul wertilovan muxtze velis mxridan moqmedi Zalis Sefardebisa muxtis sididesTan.<br />
F<br />
E =<br />
q<br />
masw.: dRevandeli gakveTilis mizani swored imgvari amocanebis amoxsnis xerxebis gacnobaa, romlebic<br />
ukavSirdeba eleqtruli velis daZabulobis veqtoris rogorc mimarTulebis, aseveve modulis, sididis povnas.<br />
magram sanam amocanebis amoxsnas SevudgebiT, manamde vnaxoT rogor gamoiTvleba wertilovani muxtis<br />
mier Seqmnili velis daZabuloba.<br />
maswavlebeli muSaobs dafasTan da moswavleebis daxmarebiT gamoyavs wertilovani muxtis daZabulobis<br />
modulis gamosaTvleli formula.<br />
masw.: vTqvaT, wertilovani q muxtis mier Seqmnili velis, nebismier wertilSi moaTavses sacdeli q muxti.<br />
0<br />
gaixseneT, rogor gamoiTvleba q da q muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide?<br />
0<br />
pas.: F = k |q| | q | / r 0 2 (1)<br />
masw.: rogor gamoiTvleba eleqtruli velis daZabulobis sidide mocemul wertilSi, romelSic sacdeli<br />
q muxtia Setanili?
pas.: eleqtruli velis daZabulobis sidide mocemul wertilSi tolia am wertilSi moTavsebul wertilovan<br />
muxtze velis mxridan moqmedi Zalis sididis Sefardebisa muxtis sididesTan E = F/q (2)<br />
masw.: SeitaneT me-(2) formulaSi (1)-li, gaamartiveT da warmoadgineT, rogor gamoiTvleba q 0 muxtis<br />
mier Seqmnili eleqtruli velis daZabulobis sidide velis mocemul wertilSi.<br />
pas.: E = k | q 0 | / r 2 (3)<br />
masw.: diax, wertilovani q 0 muxtis eleqtruli velis daZabulobis moduli gamoiTvleba me-(3) formuliT.<br />
dafiqrdiT, aris Tu ara daZabulobis sidide damokidebuli im muxtis sidideze, romelic velis mocemul<br />
wertilSia Setanili?<br />
pas.: daZabulobis sidide ar aris damokidebuli im muxtis sidideze, romelic velis mocemul wertilSia<br />
Setanili.<br />
masw.: gaiTvaliswineT: Tu damuxtuli sferos (an birTvis) zedapirze muxti Tanabradaa gadanawilebuli,<br />
maSin sfero (an birTvi) Seqmnis iseTive eleqtrul vels, rogorsac mis centrSi moTavsebuli q 0 muxti Seqmnida.<br />
aseTi sferos (an birTvis) eleqtruli velis daZabuloba gamoiTvleba me-(3) formuliT.<br />
axla ki amocana 1-is amoxsna scadeT. vfiqrob, misi amoxsna ar unda gagiWirdeT.<br />
2. muSaoba amocanaze 1-ze/ diskusia 7 wT<br />
TiToeuli wyvili muSaobs damoukideblad da eZebs amocana 1-is amoxsnis gzas. drois limitis amowurvis<br />
Semdeg maswavlebeli Tavisi Sexedulebis mixedviT arCevs mopasuxe wyvils. es SeiZleba iyos wyvili, romelic<br />
yvelaze swrafad moifiqrebs pasuxs an amoxsnis swor gzas ipovis, an piriqiT, yvelaze pasiuri wyvili. ecadeT,<br />
sagakveTilo procesSi CarToT yvela wyvili.<br />
maswavleblis gadawyvetilebiT erT-erTi wyvilis warmomadgeneli muSaobs dafasTan. maswavlebeli svams<br />
kiTxvebs, romelic win uZRvis amocanis amoxsnas. dafasTan gamosuli moswavle amocanas dafasTan xsnis.<br />
SeniSvna: nu ugulebelyofT araswor pasuxs, nurc komentarebs gaukeTebT. dae, swori da araswori isev<br />
moswavleebma gaarCion. maswavlebeli <strong>ramdenime</strong> pasuxs ismens da mTeli klasis daxmarebiT maTgan swors<br />
amoarCevs.<br />
moswavleebi msjeloben amocanis amoxsnis TiToeul etapze da swor pasuxs CainiSnaven saxelmZRvaneloSi.<br />
(SeaxseneT maT, saxelmZRvaneloSi Canawerebi aucileblad fanqriT gaakeTon).<br />
amocana 1<br />
gamoTvaleT, ris tolia wyalbadis birTvis mier Seqmnili eleqtruli velis daZabuloba im wertileb-<br />
Si, romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs, Tu cnobilia, rom wyalbadis atomSi eleqtronis wriuli<br />
orbitis radiusi 5 . 10-11 m-ia.<br />
gansazRvreT, ra sididis eleqtruli Zala moqmedebs eleqtronze birTvis mxridan;<br />
masw. gaixseneT: romeli nawilaki gansazRvravs wyalbadis birTvis muxts da ris tolia wyalbadis birTvis<br />
muxti?<br />
pas.: wyalbadis birTvis muxti masSi Semavali protonis muxtiT ganisazRvreba q pr = 1,6 . 10 -19 k<br />
masw.: ra manZiliTaa daSorebuli wyalbadis birTvi im wertilebidan, romlebic eleqtronis orbitaze<br />
mdebareobs?<br />
pas.: manZili wyalbadis birTvsa da im wertilebs Soris, romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs,<br />
am orbitis radiusis tolia r = 5 . 10 -11 m<br />
masw.: gaiTvaliswineT me-(4) formula da gamoTvaleT wyalbadis birTvis velis daZabuloba im wertilebSi,<br />
romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs.<br />
pas.: E = k | q 0 | / r 2 ≈ 5, 8 . 10 11 n/k<br />
masw.: gamoiyeneT Tqvens mier gamoTvlili daZabulobis sidide da gamoTvaleT im Zalis sidide, romelic<br />
moqmedebs eleqtronze birTvis mxridan.<br />
pas.: F = E e ≈ 9,3 . 10 -8 n<br />
25
3. saubari/axali sakiTxis ganxilva 3wT<br />
masw.: gaixseneT, raSi mdgomareobs ZalTa superpoziciis principi?<br />
pas.: Tu q 0 muxtze erTdroulad <strong>ramdenime</strong> sxva q 1 , q 2 , ... q n muxtis eleqtruli veli moqmedebs, maSin q 0<br />
muxtze moqmedi ZalTa tolqmedi TiToeuli muxtis mxridan moqmedi eleqtruli Zalebis geometriuli jamis<br />
tolia:<br />
26<br />
F = F 1 + F 2 + ... F n (5)<br />
masw.: gayaviT me-(5) tolobis orive mxare |q 0 | -ze:<br />
gaiTvaliswineT, rom<br />
F 1 /q 0 Sefardeba q 1 muxtis eleqtruli velis daZabulobaa (E 1 ) im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli,<br />
F 2 /q 0 Sefardeba q 2 muxtis eleqtruli velis daZabulobaa (E 2 ) im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli<br />
da a.S.<br />
E /q 0 Sefardeba ki yvela muxtis mier erToblivad Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobaa (E )<br />
im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli,<br />
ase, rom rogor saxes miiRebs me-(5) toloba?<br />
pas.: E = E 1 + E 2 + ... E n (6)<br />
masw.: miRebuli me-(6) toloba ki eleqtruli velebis superpoziciis princips gamosaxavs: <strong>ramdenime</strong> muxtis<br />
mier erTdroulad Seqmnili eleqtruli velis daZabuloba mocemul wertilSi, calke aRebuli TiToeuli<br />
muxtis mier am wertilSi Seqmnili velis daZabulobaTa geometriuli jamis tolia.<br />
eleqtruli velebis superpoziciis principis Tanaxmad, sivrcis erTsa da imave wertilSi SesaZlebelia<br />
<strong>ramdenime</strong> <strong>sxvadasxva</strong> muxtis eleqtruli veli erTdroulad arsebobdes da es velebi am wertilSi Setanil<br />
sacdel muxtze erTmaneTisgan damoukideblad moqmedebs, anu rogorc amboben, am wertilSi eleqtruli<br />
velebis zeddeba xdeba (`superpozicia~ `zeddebas` niSnavs).<br />
modi, ganvixiloT <strong>sxvadasxva</strong> situacia da vnaxoT, velebis superpoziciis principis gaTvaliswinebiT,<br />
rogor SeiZleba vipovoT <strong>ramdenime</strong> damuxtuli nawilakis mier Seqmnili eleqtruli veli.<br />
4. muSaoba amocana 2 -ze/ diskusia 13wT<br />
amocana 2<br />
ipoveT B da C wertilebSi moTavsebuli ori wertilovani muxtis mier Seqmnili eleqtruli velis EA daZabuloba im A wertilSi, romelic muxtebis SemaerTebeli wrfeze mdebareobs, Tu cnobilia, rom q = 10 1 -10<br />
k, q = 2 2 . 10-10 k, AB = 3 sm, xolo BC = 9 sm. ganixileT, A wertilis mdebareobis yvela SesaZlo SemTxveva.<br />
amoxsna<br />
masw.: gaixseneT, romeli mimarTulebaaa miCneuli daZabulobis veqtoris mimarTulebad da gamosaxeT<br />
grafikulad q da q muxtebis mier Seqmnili velebis E da E daZabulobebi A wertilSi.<br />
1 2 1 2<br />
pas.: vTqvaT, A wertili B da C wertilebis Soris mdebareobs. velis daZabulobis veqtoris mimarTulebad<br />
miRebulia velSi moTavsebul dadebiT muxtze moqmedi eleqtruli Zalis mimarTuleba,<br />
amitom A wertilSi q da q muxtebis mier Seqmnili velebis E da E daZabulobebi grafikulad ase<br />
1 2 1 2<br />
gamoisaxeba:<br />
B<br />
C<br />
A<br />
q 1<br />
r AB<br />
E 2<br />
rBC sur. 2<br />
E 1<br />
r AC<br />
q 2
masw.: gaiTvaliswineT velebis superpoziciis principi da daweret, ris tolia q 1 da q 2 muxtebis mier<br />
Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi.<br />
pas.: velebis superpoziciis principis Tanaxmad, q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili jamuri velis daZabuloba<br />
A wertilSi tolia E A = E 1 + E 2<br />
masw.: dafiqrdiT, rogor gamoiTvleba E A -is moduli (gaiTvaliswineT, rom E 1 da E 2 daZabulobebis<br />
veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erTmaneTis sapirispirodaa mimarTuli):<br />
pas.: E 1 da E 2 daZabulobebis veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erTmaneTis sapirispirodaa mimarTuli,<br />
amitom E A = |E 1 - E 2 |<br />
masw.: gaixseneT, rogor gamoiTvleba wertilovani muxtis velis daZabulobis moduli da gamoTvaleT q 1<br />
da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis daZabulobebis moduli A wertilSi:<br />
2 3 2 pas.: E = k |q | / r = 10 v/k ; E2 = k |q | / r = 5 . 2 10 n/k ; EA = |E - E | = 5 1 1 AB<br />
2 AC<br />
1 2 . 102 n/k<br />
|E 1 | > |E 2 |, amitom E A veqtori TanamimarTulia E 1 veqtorisa.<br />
masw.: ganixileT A wertilis mdebareobis sxva SemTxvevebic da TiToeul SemTxvevaSi gamoTvaleT E A<br />
pas.: SesaZloa B wertili A da C wertilebis Soris mdebareobs (an C wertili mdebareobs B-sa da A-s<br />
Soris).<br />
E 1<br />
am SemTxvevaSi E da E daZabulobebis veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erT mxaresaa mimarTuli, ami-<br />
1 2<br />
tom<br />
2 2 E = E + E = k |q | / r + k |q2 | / r = 1,125 . 3 10 n/k;<br />
A 1 2 1 AB<br />
AC<br />
E A veqtori imave mimarTulebisaa, ra mimarTulebisacaa E 1 da E 2 veqtorebi.<br />
5. muSaoba amocana 3-ze / diskusia 14 wT<br />
amocana 3<br />
E 2<br />
A<br />
r AB<br />
B<br />
q 1<br />
r AC<br />
sur. 1.1<br />
ipoveT toli sididisa da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani ori wertilovani muxtis mier Seqmnili eleqtruli velis<br />
E A daZabuloba im A wertilSi, romelic mocemuli muxtebidan erTsa da imave r manZilze mdebareobs, Tu<br />
cnobilia, rom muxtebic erTmaneTisgan imave manZiliTaa daSorebuli.<br />
masw.: gaixseneT, ra mimarTulebaaa miRebuli daZabulobis veqtoris mimarTulebad da gamosaxeT grafikulad<br />
q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis E 1 da E 2 daZabulobebi A wertilSi.<br />
pas.: velis daZabulobis veqtoris mimarTulebad miRebulia velSi moTavsebul dadebiT muxtze moqmedi<br />
eleqtruli Zalis mimarTuleba, amitom A wertilSi q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis E 1 da E 2 daZabulobebi<br />
grafikulad ase gamoisaxeba:<br />
masw.: gaiTvaliswineT velebis superpoziciis principi da dawereT, ris tolia q 1 da q 2 muxtebis mier<br />
Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi.<br />
r BC<br />
C<br />
q 2<br />
27
pas.: velebis superpoziciis principis Tanaxmad, q da q muxtebis mier<br />
1 2<br />
Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi tolia E = E + E A 1 2<br />
masw.: gamoiyeneT veqtorebis Sekrebis paralelogramis wesi da aageT EA = E + E 1 2<br />
dafiqrdiT, rogor samkuTxeds qmnis E , E da E veqtorebi, Tu E 1 2 A 1<br />
veqtoris boloze E veqtors movdebT?<br />
2<br />
pas.: E 1 , E 2 da E A veqtorebi qmnian tolgverda samkuTxeds, radgan ΔABC<br />
tolgverda samkuTxedia;<br />
e.i.<br />
E 1 da E 2 veqtorebi moduliT toli veqtorebia: E 1 = E 2 = k |q 0 | / r 2<br />
28<br />
masw.: gamoTvaleT, ris tolia E A -is moduli.<br />
pas.: E A = E 1 = E 2 = k |q 0 | / r 2<br />
amasTan, E A veqtori mimarTulia muxtebis SemaerTebeli wrfis paralelurad<br />
marcxnidan marjvniv.<br />
masw.: amoxseniT amocana 3 im SemTxvevisTvis, roca q 1 = q 2 = + q 0<br />
amocanis amoxsnisas kosinusebis Teorema dagWirdebaT (sur. 1.2). misi<br />
daxmarebiT E A veqtoris modulis povnas SeZlebT, romlis Tanaxmadac a 2 =<br />
b 2 + c 2 - 2bc cosα<br />
r<br />
q 1 = q 0 > 0<br />
E C<br />
A<br />
B<br />
E2 A<br />
r<br />
sur. 1.3<br />
E 1<br />
r<br />
q 2 = q 0 > 0<br />
pas.: E A veqtoris moduli E 1 , E 2 da E A veqtorebiT Seqmnil ΔABC<br />
samkuTxedSi (Tu E 2 veqtoris boloze E 1 veqtors movdebT), AC gverdis<br />
sigrZis tolia, < ABC = 120 0 , amitom kosinusebis, Teoremis Tanaxmad<br />
AC2 = E 2 2 2 = E + E2 - 2 E1 E cos120 1<br />
2 0 2 = 3 E1 E A = ✓3 E 1 = ✓3 k |q 0 | / r 2<br />
SeniSvna: am amocanis amoxsna, cxadia, SeiZleba sxva xerxiTac . mag.,<br />
piTagoras Teoremis gamoyenebiT.<br />
6. saSinao davaleba 1wT<br />
SeniSvna: amocana 1-is, amocana 2-is da amocana 3-is davalebebi (imave amocanebis sxva SemTxvevebi) SeiZleba<br />
saSinao davalebad misceT (Tu maTi damuSaveba gakveTilze ver eswreba).<br />
II Temis damatebiTi amocanebidan: 5, 6, 7.<br />
Sefasdeba<br />
sagakveTilo procesSi CarTuloba<br />
r<br />
B C<br />
q 1 = q 0<br />
a<br />
A<br />
r<br />
c<br />
E 1<br />
E 2<br />
sur. 1.2<br />
E A<br />
sur. 3<br />
r<br />
b<br />
q 2 =- q 0<br />
α
Tema: gamtarebi eleqtrostatikur velSi (§ 2.5)<br />
gakveTili # 2<br />
(mimdinare)<br />
gakveTilis dagegmvis cxrili<br />
saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />
organizeba<br />
cdis Catarebis,<br />
dakvirvebis,<br />
aRweris, varaudis<br />
gamoTqmis, kvlevis,<br />
analizis,<br />
damoukidebeli<br />
azrovnebis,<br />
azris<br />
Camoyalibebisa<br />
da gadacemis,<br />
komunikaciis,<br />
TanamSromlobis,<br />
miRebuli codnis<br />
konkretul<br />
sakiTxebTan<br />
dakavSirebis<br />
unari, drois<br />
limitis dacvis<br />
unari.<br />
dakvirveba<br />
gavleniT<br />
damuxtvis<br />
movlenaze,<br />
muxtebis<br />
gadanawilebaze<br />
eleqtrostatikur<br />
velSi moTavsebul<br />
gamtarSi.<br />
gamtarebi<br />
eleqtrostatikur<br />
velSi<br />
(1sT)<br />
1. Sesavali /<br />
saubari<br />
2. eqsperimenti<br />
3. kiTxva- pasuxi/eqsperimentis<br />
Sedegebis<br />
axsna<br />
4. diskusia<br />
5. eqsperimentebi/<br />
Sedegebis<br />
Sejereba<br />
6. diskusia<br />
jgufebSi<br />
7.<br />
saSinao davaleba<br />
individualuri<br />
mTeli klasi<br />
mTeli klasi<br />
mTeli klasi<br />
mTeli klasi<br />
individualuri<br />
drois<br />
ganawileba<br />
3 wT<br />
7 wT<br />
5 wT<br />
10 wT<br />
10 wT<br />
7 wT<br />
2 wT<br />
saxelmZRvanelo<br />
resursebi Semowmebis<br />
xerxebi<br />
cdisTvis saWiro xelsawyoebi<br />
TiToeul magidaze<br />
dalagdeba:<br />
ori eleqtroskopi, gamtari<br />
sadenebi, ebonitis joxi,<br />
bewvis naWeri, folga, Stativi<br />
horizontaluri TaTiT,<br />
abreSumis Zafi, minis Rero,<br />
abreSumis qsovili,<br />
liTonis garsacmi an sfero,<br />
liTonis bade, sadgamiani<br />
Rru sfero, liTonis firfita<br />
aragamtari saxeluriT,<br />
liTonis Cxiri, sanTeli,<br />
eleqtroforuli manqana.<br />
dakvirveba<br />
1. Sesavali/saubari 3 wT<br />
maswavlebeli moswavleebs axsenebs: gaixseneT: eleqtrul movlenebze dasakvirveblad cdebis<br />
Catarebis dros aseT rekomendacias gaZleven: sxeuli, romlis damuxtvac gsurT, abreSumis Zafze<br />
unda dakidoT. rogor fiqrobT, ra saWiroa es miTiTeba? ra moxdeba, Tu sxeuls liTonis `Zafze~<br />
dakidebT?<br />
moswavle: liTonis mavTulis gaswvriv eleqtruli muxti gadaadgildeba, xolo abreSumis ZafSi<br />
_ ara<br />
maswavlebeli: diax, swored es SeamCnia 1729 wels ingliselma fizikosma stefan greim cdebis<br />
Catarebisas da mixvda, rom <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebebs eleqtruli muxtis gatarebis gansxvavebuli unari<br />
aqvs. swored mas Semdeg iyofa nivTierebebi (Sesabamisad sxeulebic) muxtis gamtarebad da aragamtarebad.<br />
aragamtarebs faradeim dieleqtrikebi uwoda.<br />
gaixseneT, rogor nivTierebebs ewodeba gamtarebi da CamoTvaleT TqvenTvis cnobili gamtari<br />
nivTierebebi.<br />
moswavle: gamtarebi ewodeba iseT nivTierebebs, romlebSic damuxtuli nawilakebi eleqtruli<br />
velis gavleniT Tavisuflad gadaadgildeba mTel moculobaSi. amis gamo am nawilakebs Tavisufali<br />
muxtebi ewodeba.<br />
gamtarebs miekuTvneba liTonebi, marilebisa da mJavebis wyalxsnarebi (eleqtrolitebi), Cveulebrivi<br />
wyalic (radgan is marilebs Seicavs), adamianis sxeuli.<br />
29
maswavlebeli: gaixseneT, rogor nivTierebebs ewodebT dieleqtrikebi da CamoTvaleT TqvenTvis<br />
cnobili dieleqtrikebi.<br />
moswavle: dieleqtrikebSi, anu izolatorebSi Tavisufali damuxtuli nawilakebi, anu damuxtuli<br />
nawilakebi, romlebic Tavisuflad gadaadgildebian nivTierebis mTel moculobaSi, ar aris. dieleqtrikebia<br />
mina, faifuri, qarva, eboniti, kvarci, marmarilo, abreSumi, kaproni da a.S. dieleqtrikebs<br />
aseve zogierTi siTxe (mag., gamoxdili wyali) da yvela airi miekuTvneba.<br />
maswavlebeli: modi, CavataroT cdebi da davakvirdeT <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebis muxtis gamtareblobis<br />
unars.<br />
30<br />
2. eqsperimenti 7 wT<br />
erT magidasTan, romelzec cdebisTvis saWiro xelsawyoebia dalagebuli<br />
4-5 moswavle muSaobs. cdebi martivi Casatarebelia da amasTan, maT<br />
Casatareblad arc bevri droa saWiro, amitom sasurvelia Tu TiToeuli<br />
moswavle cdebs individualurad Caatarebs.<br />
cda I<br />
samuSaos msvleloba:<br />
TiToeuli moswavle:<br />
sur. 2.1<br />
muxtavs eleqtroskops (sur. 2.1);<br />
aerTebs damuxtul eleqtroskops daumuxtav eleqtroskop-<br />
Tan<br />
a) gamtari sadenis saSualebiT<br />
(cdis Sedegi: muxtebi pirveli eleqtroskopidan gadava meoreze<br />
da meorec daimuxteba, rasac eleqtroskopis isris gadaxra<br />
mowmobs (sur.2.2).)<br />
b)ebonitis (dieleqtrikia) joxis an rezinis milis daxmare-<br />
sur. 2.2<br />
biT.<br />
(cdis Sedegi: pirveli eleqtroskopidan meoreze muxtebi ar gadava da da Sesabamisad, meore<br />
eleqtroskopis isari ar gadaixreba (sur. 2.3)).<br />
maswavlebeli: Tu SeiZleba, aRwereT, ra SeamCnieT TiToeul SemTxvevaSi<br />
da riT axsniT cdis Sedegs?<br />
moswavle: Tu damuxtul eleqtroskops daumuxtav eleqtroskopTan<br />
gamtari sadenis saSualebiT SevaerTebT, muxti meore eleqtroskopzec<br />
gadava, xolo Tu eleqtroskopebs ebonitis joxis an rezinis milis daxmarebiT<br />
SevaerTebT, muxti erTi eleqtrometridan meoreze ar gadava,<br />
radgan ebonitic da rezinic dieleqtrikebia da Tavisufali damuxtuli<br />
nawilakebi maTSi ar aris, Sesabamisad muxti erTi eleqtroskopidan<br />
meoreze ar gadaitaneba.<br />
sur. 2.3<br />
damatebiTi masala:<br />
SeniSvna: sasurvelia qvemoT aRwerili cdebic CaataroT. maSin gadasvla II cdaze ufro logikuri<br />
iqneba.<br />
gamtarSi Tavisufali eleqtruli muxtebi SeiZleba Semdegi cdiTac aRmovaCinoT: wvetian sadgamze<br />
davamagroT liTonis Rero, ise, rom mas Tavisuflad SeeZlos brunva vertikaluri RerZis garSemo.<br />
SeaerTeT Rero gamtari sadeniT eleqtrometrTan da darwmundiT, rom mas eleqtruli muxti ar aqvs<br />
(eleqtrometris isari ar gadaixreba).<br />
mivuaxlovoT daeleqtroebuli ebonitis joxi wvetian sadgamze gawonasworebul liTonis Reros<br />
(sur. 2.4). Rero Semobrundeba wvetis garSemo da joxisken miizideba, rac imas niSnavs, rom Reros im mxares,<br />
romelic joxTan ufro axlosaa, gaCnda im muxtis sapirispiro niSnis muxti, romelic joxzea.
muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, Tu sxeulze sxva sxeulidan<br />
muxtis gadmosvla ar xdeba, ar SeiZleba, rom sxeulze arafris Sedegad<br />
gaCndes romelime niSnis muxti, anu Tu eleqtrul velSi moTavsebuli<br />
liTonis Reros erT mxares dadebiTi muxti gaCnda, es imas niSnavs,<br />
rom Reros meore mxares sididiT toli da sapirispiro niSnis muxti<br />
arsebobs.<br />
cdis Sedegi imiT aixsneba, rom gamtar ReroSi arsebobda Tavisufali<br />
damuxtuli nawilakebi (am SemTxvevaSi Tavisufali eleqtonebi), da<br />
eleqtruli velis moqmedebiT Tavisufali muxtebis gancalkeveba moxda:<br />
gamtaris erT mxares dadebiTi Warbi muxti dagrovda, xolo meore mxares<br />
_ uaryofiTi.<br />
maswavlebeli: Tqven iciT, Tu rogor moqmedebs eleqtruli veli masSi moTavsebul damuxtul<br />
sxeulze, magram gaixseneT: eleqtruli veli masSi moTavsebul neitralur sxeulebzec moqmedebs mag.,<br />
daeleqtroebuli joxi izidavs aluminis folgisgan damzadebul daumuxtav cilindrs, wylis wvril<br />
Wavls, qaRaldis nakuwebs.<br />
modi, SevecadoT avxsnaT, Tu ratom izidavs damuxtuli sxeuli neitralur sxeuls. CavataroT<br />
cda da amjerad eleqtruli velis moqmedebas masSi moTavsebul neitralur gamtar sxeulze davakvirdeT.<br />
cda II.<br />
moswavleebi<br />
aamzadeben liTonis folgisgan burTulas;<br />
kideben burTulas Stativis TaTze abreSumis an kapronis ZafiT;<br />
burTulasTan axlos miaqvT damuxtuli sxeuli, mag., abreSumis qsovilze xaxunisas daeleqtrovebuli<br />
minis Rero.<br />
maswavlebeli: ra SeamCnieT, rogor imoqmeda neitralur gamtar sxeulze, liTonis folgisgan<br />
damzadebulul burTulaze damuxtulma Rerom?<br />
moswavle: damuxtulma Rerom gamtari burTula miizida.<br />
3. kiTxva-pasuxi / eqsperimentis Sedegis axsna 5 wT<br />
maswavlebeli: modi, vimsjeloT da SevecadoT avxsnaT cdis Sedegi.<br />
gaixseneT, ra ganapirobebs liTonebis karg gamtarobas?<br />
moswavle: liTonis karg gamtarobas Tavisufali eleqtronebis didi<br />
koncentracia ganapirobebs. neitraluri atomebisgan liTonis warmoqmnisas<br />
atomebi erTmaneTTan urTierTqmedeben, ris Sedegadac gare savalento<br />
Sris eleqtronebi sakuTar birTvebs `swydebian~ da kristaluri mesris<br />
kvanZebSi ganlagebul dadebiT ionebs Soris sivrceSi Tavisuflad, nebismieri<br />
mimarTulebiT gadaadgildebian.<br />
maswavlebeli: gaixseneT, minis Rero abreSumis qsovilze xaxunisas<br />
dadebiTad imuxteba. dafiqrdiT, rogor imoqmedebs dadebiTad damuxtuli<br />
Reros veli liTonis cilindris Tavisufal eleqtronebze? saiT gadaadgildeba<br />
eleqtronebi?<br />
moswavle: roca dadebiTad damuxtul Reros liTonis cilindrs mivuaxlovebT,<br />
Rero miizidavs cilindris Tavisufal eleqtronebs. eleqtronebi<br />
burTulis im mxares gadaadgildeba, romel mxaresac Rero uaxlovdeba.<br />
maswavlebeli: rogori niSniT daimuxteba burTulis is mxare, romel-<br />
sur. 2.4<br />
+ +<br />
+<br />
+<br />
+<br />
+<br />
+<br />
++<br />
_ +<br />
+ +<br />
+<br />
_<br />
_<br />
_ __ _<br />
_<br />
_<br />
_+<br />
+<br />
+<br />
sur. 1<br />
sac Reros miuaxloveb da rogori niSniT daimuxteba burTulis meore, sapirispiro mxare?<br />
moswavle dafaze warmoadgens muxtebis gadanawilebis sqematur suraTs (sur. 1):<br />
31
urTulis is mxare, romelsac Reros miuaxloveb, uaryofiTad daimuxteba, xolo burTulis<br />
meore, sapirispiro mxare dadebiTad daimuxteba. ase, rom burTulis is mxare, romelic damuxtul<br />
RerosTan axlosaa, uSualo Sexebis gareSe, gavleniT, sapirispiro niSnis muxtiT daeleqtrovdeba da<br />
damuxtuli minis Rero miizidavs neitralur burTulas.<br />
32<br />
4. diskusia 10 wT<br />
maswavlebeli: Cven vnaxeT, rogor gadanawildeba muxtebi gamtar sxeulSi: eleqtrul velSi moTavsebuli<br />
liTonis gamtaris Tavisufali eleqtronebi, uaryofiTi muxtis gamo, Zalwirebis sapirispiro<br />
mimarTulebiT gadaadgildeba (Zalwirebis mimarTulebad miRebulia dadebiT muxtze moqmedi Zalis<br />
mimarTuleba), dadebiT ionebze ki eleqtruli Zala Zalwirebis mimarTulebiT moqmedebs, Tumca kristaluri<br />
mesris kvanZebSi ganlagebul dadebiT ionebs gadaadgileba ar SeuZliaT.<br />
dafiqrdiT: gaivlis Tu ara liTonis gamtarSi deni eleqtrul velSi Setanisas?<br />
klasSi imarTeba diskusia, romlis Sedegad <strong>sxvadasxva</strong> mosazrebebis Sejereba moxdeba.<br />
pasuxi: liTonis gamtarSi deni eleqtronebis mowesrigebuli mimarTuli moZraobaa, rasac adgili<br />
aqvs eleqtrul velSi gamtaris Setanisas, dasawyisSi. ase, rom eleqtrul velSi gamtaris Setanisas<br />
liTonis gamtarSi Zalze xanmokle deni gaivlis.<br />
a)<br />
sur. 2.5<br />
b)<br />
maswavlebeli: maS ase, gare eleqtrul vel-<br />
Si gamtaris Setanisas muxtebi gadanawildeba.<br />
Sedegad, gamtaris erT mxares eleqtronebis anu<br />
uaryofiTi muxtis Warbi raodenoba Seiqmneba,<br />
xolo meore mxares - eleqtronebis danaklisi,<br />
anu dadebiTi muxtis siWarbe. es movlena eleqtrostatikuri<br />
induqciis saxeliTaa cnobili.<br />
dafiqrdiT: ra moxdeba, Tu am dros gamtars<br />
Suaze gavWriT?<br />
pasuxi: gamtaris erTi nawili dadebiTad damuxtuli<br />
aRmoCndeba, meore ki – uaryofiTad<br />
(sur. 2.5)<br />
SeniSvna: am kiTxvaze pasuxis gacema, erTi SexedviT, advili unda iyos, radgan TiTqos kiTxvaSivea<br />
pasuxi, magram moswavleebs iseTi movlenebisadmi, romelsac TvaliT ver xedaven, yovelTvis aqvT<br />
`undobloba~, amitom am movlenis sademonstraciod SesTavazeT aseTi cdis Catareba:<br />
kondensatorebis firfitebi, romelTac izolatoris sadgamebi aqvs, miadgiT erTmaneTs mWidrod<br />
(sur. 2.6, a). erT-erT firfitas SeaxeT damuxtuli joxi (sur. 2.6, b). firfitebi erTmaneTs daaSoreT,<br />
oRond ise, rom damuxtuli joxis pozicia SenarCundes (sur. 2.6, g).<br />
a) b) g)<br />
sur. 2.6
SeaxeT eleqtroskopis Reros jer erTi firfita<br />
(sur. 2.7, a) (Sedegi: eleqtroskopis isari gadaixreba),<br />
xolo Semdeg imave eleqtroskopis Reros<br />
SeaxeT meore firfita (sur. 2.7, b) (Sedegi: isari<br />
pirvandel mdgomareobas daubrundeba).<br />
maswavlebeli: gamtarSi dadebiTi da uaryofiTi<br />
muxtebis gadanawilebis procesi im momentamde<br />
gagrZeldeba, sanam am muxtebis mier gamtaris<br />
SigniT Seqmnili veli mTlianad gaakompensirebs<br />
gare eleqtrul vels (sur.4). dafiqrdiT: ra moxdeba,<br />
Tu gare da Siga velebi erTmaneTs ar<br />
gaakompensirebs da gamtaris SigniT jamuri<br />
veli nulis toli arasdros gaxdeba? Sesa-<br />
Zlebelia Tu ara es? ratom?<br />
pasuxi: Tu gamtaris SigniT jamuri<br />
veli nulis tolis ar gaxdeba, maSin gamtarSi<br />
uwyvetad gaivlida deni, rasac Tan<br />
gamtaris gaTboba mohyveboda. magram es,<br />
energiis mudmivobis kanonidan gamomdinare,<br />
SeuZlebelia.<br />
maswavlebeli: maS ase, eleqtrul velSi<br />
moTavsebuli gamtaris SigniT eleqtrostatikuri<br />
veli nulis tolia. metic, Tu<br />
damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />
gamtaris SigniT carieli sivrcea, maSin<br />
am sivrcis nebismier wertilSi daZabuloba<br />
nulis tolia.<br />
SevamowmoT am daskvnis siswore cdebis saSualebiT.<br />
5. eqsperimentebi/Sedegebis Sejereba 10 wT<br />
cda III<br />
E gare = 0<br />
moswavleebi:<br />
daeleqtroebul ebonitis (an<br />
minis) joxs uaxloeben eleqtroskops<br />
(sur. 2. 8, a).<br />
(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari<br />
gadaixreba).<br />
daeleqtroebul ebonitis (an<br />
minis) joxs uaxloeben eleqtroskops,<br />
romelsac Camocmuli aqvs liTonis garsacmi<br />
(mag.,sfero) (sur. 2. 8, b).<br />
(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba)<br />
a) b)<br />
sur. 2.7<br />
maswavlebeli: modi, avxsnaT cdis Sedegi: vTqvaT eleqtroskops dadebiTad damuxtul joxs vuaxlovebT.<br />
rogor daimuxteba eleqtroskopis Reros is mxare, romelic joxTanaa axlos? eleqtroskopis<br />
isari?<br />
daxazeT eleqtroskopi. daawereT mis Reros da isars ra niSnis muxti dagrovdeba maTze.<br />
sur. 4<br />
E gare<br />
E Siga<br />
E = E gare + E Siga = 0<br />
a) b)<br />
sur. 2.8<br />
33
34<br />
moswavle dafaze xazavs naxazs da muxtebis gadanawilebas<br />
sqematurad gamosaxavs (sur. 2.9, a):<br />
maswavlebeli: vTqvaT, eleqtroskopis<br />
Rero liTonis garsacmiTaa dafaruli da mas<br />
dadebiTad damuxtul joxs vuaxlovebT. rogor<br />
daimuxteba garsacmi? eleqtroskopis korpusi<br />
(gaiTvaliswineT, rom garsacmi da korpusi erTi<br />
mTliani gamtari sxeulia).<br />
moswavle dafaze xazavs naxazs da muxtebis gadanawilebas<br />
sqematurad gamosaxavs (sur. 2.9, b):<br />
maswavlebeli: swored am movlenas emyareba<br />
a)<br />
b)<br />
sur. 2.9<br />
e.w. eleqtrostatikuri dacva: imisaTvis, rom<br />
<strong>sxvadasxva</strong> sidideTa gamzomi uzustesi xelsawyoebi<br />
gare eleqtruli velebis arasasurveli gavlenisgan daicvan, maT liTonis yuTSi aTavseben.<br />
Tqven iciT am movlenis Sesaxeb. swored es movlenaa Tema<br />
proeqtisa `faradeis galia~.<br />
CavataroT cda da davrwmundeT, rom eleqtrostatikuri<br />
dacvis unari aqvs liTonis badesac:<br />
miuaxloveT daeleqtroebuli ebonitis (an minis) joxi<br />
eleqtroskops, romelsac Camocmuli aqvs liTonis bade.<br />
ras amCnevT?<br />
(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba (sur.<br />
2.10))<br />
diax, gamoTvlilia, rom gare eleqtruli veli im garemoSi,<br />
romelic liTonis badiTaa Semofargluli, aRwevs<br />
mxolod im siRrmeze, romlis zomac badis ujredis zomis<br />
sur. 2.10<br />
rigisaa.<br />
maswavlebeli: modi, kidev erTi cda CavataroT da davrwmundeT, rom veli damuxtuli sxeulis<br />
SigniT ver aRwevs.<br />
cda IV<br />
moswavleebi:<br />
muxtaven izolirebul sadgamze damagrebul<br />
gamtar Rru sferos (romelic erTi mxridan<br />
Riaa), anu axeben mis zedapirs daeleqtrovebul<br />
minis an ebonitis joxs (sur.5).<br />
liTonis firfitas (romelsac aragamtari<br />
saxeluri aqvs) jer Rru sferos Sida zedapirs<br />
axeben, xolo Semdeg, eleqtroskopis Reros.<br />
(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba).<br />
liTonis firfitas Rru sferos zedapirs<br />
garedan axeben da Semdeg kvlav eleqtroskops<br />
uaxloeben.<br />
(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari gadaixreba).<br />
maswavlebeli: maS ase, ra daskvnas gaakeTebT? aris Tu ara eleqtruli muxti damuxtuli sferos<br />
SigniT? sad aris Tavmoyrili sferos muxti?<br />
sur. 5
moswavleebi akeTeben daskvnas: eleqtruli muxti damuxtuli<br />
sferos SigniT ar aris, is Tavmoyrilia sferos zedapirze.<br />
maswavlebeli: daeleqtroebuli gamtaris mTeli statikuri<br />
muxti mis zedapirzea gadanawilebuli. roca muxtebi wonasworobaSia,<br />
damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli gamtaris<br />
SigniT eleqtruli muxti ar aris (sur. 2.11).<br />
dafiqrdiT: ra moxdeboda winaaRmdeg SemTxvevaSi: vTqvaT,<br />
damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli gamtaris SigniT<br />
eleqtruli muxti arsebobs. SesaZlebelia Tu ara es? ratom?<br />
pasuxi: Tu damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />
gamtaris SigniT muxti iarsebebda, muxtis maxloblobaSi Seiqmneboda<br />
eleqtruli velic, magram Cven vnaxeT, rom gamtaris<br />
SigniT eleqtrostatikuri veli nulis tolia, maSasadame, muxtebi<br />
gamtarSi mxolod mis zedapirze SeiZleba ganawildes.<br />
maswavlebeli: cnobisaTvis, gamtaris gareT eleqtrostatikuri velis Zalwirebi gamtaris zedapiris<br />
marTobulia. winaaRmdeg SemTxvevaSi, iarsebebda velis daZabulobis mdgeneli, romelic gamtaris<br />
zedapiris gaswvriv iqneboda mimarTuli. es ki gamtaris zedapiris gaswvriv muxtebis gadaadgilebas<br />
gamoiwvevda da zedapirze deni gaivlida, rac SeuZlebelia, radgan viciT, rom Tu muxtebi wonasworobaSia,<br />
maSin gamtaris zedapirze statikuri, anu uZravi muxtebia gadanawilebuli.<br />
6. diskusia jgufebSi 7 wT<br />
maswavlebeli: daakvirdiT naxazs (sur.6): damuxtuli<br />
(an eleqtrul velSi moTavsebuli) gamtari sxeuli<br />
araswori formisaa.<br />
rogoraa gadanawilebuli muxti mis zedapirze? ra<br />
adgilebSia eleqtrostatikuri veli gansakuTrebiT<br />
Zlieria?<br />
pasuxi: Tu damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />
gamtari sxeuli araswori formisaa, mis zedapirze<br />
muxtebi isea gadanawilebuli, rom eleqtrostatikuri<br />
veli gamtaris wamaxvilebul adgilebTan<br />
ufro Zlieria.<br />
maswavlebeli: diax, swored esaa im movlenis gamomwvevi<br />
mizezi, romelic `eleqtruli qaris~ saxeliTaa cnobili.<br />
modi, CavataroT cda da davakvirdeT am movlenas.<br />
sur. 6<br />
sur. 2.11<br />
cda V<br />
cda tardeba mTeli klasis winaSe sademonstarcio magidaze. cdas moswavleebi maswavleblis<br />
daxmarebiT atareben.<br />
moswavleebi:<br />
Stativis izolirebul TaTSi horizontalurad amagreben grZel wamaxvilebul liTonis<br />
Cxirs da eleqtroforuli manqanis poluss uerTeben.<br />
Cxiris wvetis win anTebul sanTels dgamen da manqanis saxelurs abruneben.<br />
(cdis Sedegi: sanTlis ali wvetis mopirdapire mxares gadaixreba, rac wvetidan monaberi<br />
niavis moqmedebis Sedegia).<br />
35
maswavlebeli:<br />
daakvirdiT cdas internetSi, misamarTze: http://groups.physics.umn.edu/demo/electricity.html<br />
(moZebne cda:5B→5B30XX→30.40)<br />
moiZieT informacia internetSi, ra aris `eleqtruli qaris~ gamomwvevi mizezi. (gTavazobT<br />
misamarTs<br />
physics.kenyon.edu/.../Electric_Wind.html an gamoiyene saZiebeli sityva `Electric Wind~)<br />
am movlenis axsna TqvenTvis advili ar iqneba, magram mis damoukideblad axsnas Tqven cota mogvianebiT<br />
mainc SeZlebT, roca viswavliT, Tu ra pirobebSi xdeba haeri gamtari.<br />
movlenis axsna: eleqtruli veli gansakuTrebiT Zlieria wamaxvilebuli liTonis sxeulis wvetis<br />
maxloblad. wvetTan axlos, Zlieri daZabulobis velSi haeris molekulebi deformirdebian da dipolebad<br />
gadaiqcevian.<br />
magaliTisTvis davuSvaT, rom gamtaris wvetze uaryofiTi muxtia dagrovili, maSin wvetis eleqtrul<br />
velSi dipolebi ise orientirdebian, rom maTi dadebiTi mxareebi wvetisken iqneba miqceuli.<br />
uaryofiTad damuxtuli wveti dipolebs miizidavs. wvetTan Sexebisas dipolebi ionizirdebian: wvetze<br />
dagrovili Warbi uaryofiTi muxti dipolebze gadava. uaryofiTi ionebi uaryofiTad damuxtuli<br />
wvetisgan energiulad ganizidebian da am dros Tan haeris neitralur molekulebsac waritaceben.<br />
swored am dros warmoiqmneba `qari~ da sanTlis als dauberavs.<br />
36<br />
7. saSinao davaleba 2 wT<br />
SeecadeT, axsnaT eleqtruli qaris gamomwvevi mizezi.<br />
es davaleba jgufuria, romelzec megobrebTan erTad mogiwevT muSaoba<br />
da Sesabamisad davalebaSefasdeba, rogorc jgufuri namuSevari.<br />
individualuri:<br />
saxelmZRvaneloSi mocemulia Zalian saintereso cda, romelic klasSi<br />
ar gangvixilavs. misi axsna damoukideblad mogiwevT. Tu SeZlebT da suraTze<br />
gamosaxul `saxeldaxelo~ eleqtroskops daamzadebT, cdis Catarebasac<br />
SeZlebT da Tqveni namuSevri maRali quliT Sefasdeba.<br />
im cdas, romelsac qvemoT gTavazobT, eleqtroskopis gavleniT daeleqtroveba<br />
udevs safuZvlad. Caatare es cda da Seecade, axsna misi Zalze<br />
saintereso Sedegebi.<br />
cdis axsna:<br />
_ _ _ _ _<br />
sur. 2.a<br />
II<br />
I<br />
I. sanam eleqtroskopis<br />
Reros damuxtul joxs miuaxlovebT,<br />
Rero neitaraluria, mis nebismier nawilSi<br />
dadebiTi da uaryofiTi muxtebi gakompensirebulia<br />
(sur. I).<br />
II. vTqvaT, daumuxtavi eleqtroskopis liTonis Reros<br />
vuaxlovebT uaryofiTad damuxtul joxs.Reros<br />
Tavisufali eleqtronebi ganizidebian joxisgan da firfitebisken<br />
gadaadgildebian. Reros is bolo, romelic<br />
joxTan axlosaa (spiralurad daxveuli) daimuxteba dadebiTad.<br />
Reros meore boloze damagrebuli firfitebi<br />
ki daimuxteba uaryofiTad (sur. II).
III. eleqtroskopis Reroze TiTis Sexebisas<br />
Warbi eleqtronebi, romelic firfitebiskenaa gadaadgilebuli,<br />
gadava TiTze da firfitebi ganeitraldeba.<br />
Sedegad, firfitebi daeSveba (sur. III).<br />
sur. 2.g<br />
V. Tu eleqtroskops joxs mova-<br />
SorebT, neitraluri firfitebidan<br />
eleqtronebi dadebiTad damuxtuli<br />
spiraluri bolosken gadaadgildeba<br />
da es bolo ganeitraldeba. samagierod,<br />
eleqtronebis danaklisi Seiqneba firfitebze<br />
da firfitebi dadebiTad daimuxteba.<br />
isini kvlav gaiSleba (sur. V).<br />
Sefasdeba:<br />
sagakveTilo procesSi CarTuloba.<br />
IV<br />
IV. joxis pozicia ucvleladaa SenarCunebuli.<br />
TiTis moSorebis Semdeg situacia ar Seicvleba.<br />
joxis eleqtruli velis gavleniT muxtebi<br />
wonasworobas inarCuneben (sur. IV).<br />
sur. 2.d<br />
sur. 2.b<br />
1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />
arasworad ayali bebs<br />
kvlevis mizans, ver<br />
ayalibebs varauds, ver<br />
aRwers an arasworad<br />
aRwers cdis Sedegebs,<br />
ver akeTebs SedegTa<br />
analizs, ver akeTebs<br />
daskvnebs.<br />
nawilobriv sworad ayalibebs<br />
mizans. ayalibebs,<br />
magram ver asabuTebs Tavis<br />
varauds. CamoTvlis kvlevis<br />
procesis zogierT<br />
etaps. aRwers cdis Sedegs<br />
nawilobriv da usistemod.<br />
akeTebs am Sedegebis nawilobriv<br />
analizs. akeTebs<br />
nawilobriv swor daskvnebs.<br />
ayalibebs mizans.<br />
ayalibebs da nawilobriv<br />
asabuTebs Tavis<br />
varauds. aRwers cdis<br />
Sedegebs srulad,<br />
magram usistemod.<br />
akeTebs Sedegebis analizs.<br />
akeTebs ZiriTad<br />
daskvnebs.<br />
V<br />
III<br />
srulyofilad ayalibebs<br />
kvlevis mizans, ayalibebs<br />
da asabuTebs Tavis<br />
varauds. aRwers cdis<br />
Sedegebs srulad. ake-<br />
Tebs monacemTa analizs<br />
da srulfasovan daskvnebs.<br />
SeuZlia SeZenili<br />
codnis interpretacia.<br />
37
38<br />
gakveTili # 3<br />
(muSaoba jgufebSi )<br />
Tema: omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis (§ 3.4 )<br />
gakveTilis dagegmvis cxrili<br />
saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />
organizeba<br />
analizis,<br />
damoukidebeli<br />
azrovnebis, azris<br />
Camoyalibebisa<br />
da gadacemis,<br />
prezentaciis,<br />
komunikaciis,<br />
cdis Catarebis,<br />
dakvirvebis,<br />
miRebuli codnis<br />
Sejamebis,<br />
miRebuli codnis<br />
konkretul<br />
sakiTxebTan<br />
dakavSirebis,<br />
drois limitis<br />
dacvis unari.<br />
I, U, R-s Soris<br />
urTierTkavSiris<br />
dadgena<br />
omis kanoni<br />
wredis<br />
ubnisaTvis<br />
da sruli<br />
wredisaTvis<br />
§ 3.4<br />
(1sT)<br />
1. Sesavali/<br />
gakveTilis<br />
organizeba<br />
2. eqsperimenti<br />
3.<br />
prezentaciebi<br />
4. muSaoba<br />
jgufebSi/<br />
problemis<br />
gadaWra<br />
5.saSinao<br />
davaleba<br />
jgufuri<br />
jgufebis warmomadgenlebi.<br />
individualuri<br />
individualuri<br />
drois ganawileba<br />
5 wT<br />
15 wT<br />
10 wT<br />
13 wT<br />
2 wT<br />
saxelmZRvanelo<br />
resursebi Semowmebis<br />
xerxebi<br />
denis wyaro Zabvis regulatoriT<br />
– jgufze 1 cali;<br />
sadgamiani naTura (an rezistori)<br />
– jgufze 1 cali;<br />
ampermetri - jgufze 1<br />
cali;<br />
winaRobebis nakrebi (dafa,<br />
romelzec mocemuli wina-<br />
Robebis mqone <strong>sxvadasxva</strong><br />
gamtarebia damagrebuli) -<br />
jgufze 1 cali;<br />
CamrTveli - jgufze 1<br />
cali;<br />
SemaerTebeli sadenebi.<br />
dakvirveba<br />
Canawerebis<br />
gacnoba<br />
1. Sesavali /gakveTilis organizeba: 5 wT<br />
maswavlebeli moswavleebs 4-5 - kacian jgufebad hyofs. jgufebisTvis gankuTvnil samuSao magidebze<br />
cdebisTvis saWiro xelsawyoebi winaswar, gakveTilis dawyebamdea dalagebuli. imis mixedviT, Tu romel cdas<br />
Caatarebs esa Tu is jgufi, maswavlebeli maT <strong>sxvadasxva</strong> davalebas aZlevs: urigebs furclebs, sadac maTi<br />
davalebaa aRwerili. jgufebis naxevars davaleba I-s aZlevs, xolo meore naxevars davaleba _ II-s.<br />
davaleba I:<br />
CaatareT saxelmZRvaneloSi, § 3.4 -Si aRwerili cda I.<br />
miTiTeba: am cdisTvis SegiZliaT aawyoT wredi, romlis sqema saxelmZRvaneloSi<br />
sur.2-zea mocemuli an wredi, romlis sqemasac davalebis furcelze<br />
gTavazobT (sur. 3.1) da romelSic Zabvis cvlileba SesaZlebelia reostatis<br />
rezistori<br />
saSualebiT. reostatis mcocavi kontaqtis gadaadgilebiT SegiZliaT cvaloT<br />
Zabva wredSi. aageT cdis monacemebis mixedviT denis Zalis Zabvaze<br />
damokidebulebis grafiki ucvleli winaRobis dros.<br />
miTiTeba: grafikis agebisas gaiTvaliswineT, rom denis Zalis gazomva<br />
garkveuli cdomilebiT xdeba, amitom miRebuli wertilebi mxolod miaxlo-<br />
sur. 3.1<br />
ebiT warmodgenas SegiqmniT grafikis Sesaxeb.<br />
agebuli grafikis safuZvelze gaakeTeT daskvna: rogoraa damokidebuli denis Zala gamtarSi gamtaris<br />
boloebze arsebul Zabvaze?<br />
warmoadgineT sakuTari kvlevis Sedegebi prezentaciis saxiT.<br />
reostati<br />
+ _
davaleba II:<br />
CaatareT saxelmZRvaneloSi, § 3.4 -Si aRwerili cda II.<br />
cdis monacemebis mixedviT aageT denis Zalis winaRobaze damokidebulebis grafiki ucvleli Zabvis<br />
dros.<br />
miTiTeba: grafikis agebisas gaiTvaliswineT, rom denis Zalis gazomva garkveuli cdomilebiT xdeba,<br />
amitom miRebuli wertilebi mxolod miaxloebiT warmodgenas SegiqmniT grafikis saxeze.<br />
agebuli grafikis safuZvelze gaakeTeT daskvna: rogoraa damokidebuli denis Zala gamtarSi gamtaris<br />
winaRobaze ucvleli Zabvis dros?<br />
warmoadgineT sakuTari kvlevis Sedegebi prezentaciis saxiT.<br />
eqsperimentis dawyebamde maswavlebeli ganmartavs gakveTilis mizans:<br />
Cven SeviswavleT, Tu ras warmoadgens da rodis aRiZvreba eleqtruli deni liTonis gamtarSi, gavecaniT<br />
am movlenis maxasiaTebel fizikur sidideebs, denis Zalas, Zabvas da winaRobas. albaT SeamCnieT kidec, rom<br />
am sidideebs Soris garkveuli urTierTkavSiri arsebobs.<br />
daakvirdiT sur.1 -s. is TqvenTvis ukve kargad<br />
cnobil analogiaze miganiSnebT. milSi wylis dinebasa<br />
da gamtarSi eleqtronebis dinebas (dens) Soris<br />
arsebuli msgavseba kidev erTxel dagexmarebaT, gamoTqvaT<br />
varaudi denis Zalas, Zabvasa da winaRobas<br />
Soris urTierTkavSiris Taobaze, kerZod, dafiqrdiT:<br />
rogori damokidebulebaa, pirdapirproporciuli<br />
Tu ukuproporciuli, mag., gamtarSi gamaval<br />
denis Zalasa da gamtaris boloebze arsebul Zabvas e e e<br />
e e e e<br />
e e e<br />
e<br />
e<br />
Soris, Tu gamtaris winaRoba ucvlelia.<br />
miganiSnebT: gaixseneT, rogoraa damokidebuli<br />
erTsa da imave milSi wylis nakadi milis boloebs Soris wnevaTa sxvaobaze da gaavleT paraleli. SegaxsenebT,<br />
rom wylis nakadi analogiuria denis Zalisa, xolo wnevaTa sxvaoba gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa.<br />
e e e<br />
e<br />
e e e<br />
e e<br />
e e e<br />
e<br />
e<br />
e e e e e e e<br />
sur. 1<br />
moswavle:<br />
erTsa da imave milSi wylis nakadi miT meti iqneba, rac meti iqneba milis boloebze wylis wnevaTa sxvaoba.<br />
ase, rom, Tu gamtaris winaRoba ucvlelia (anu milia ucvleli), gamtarSi gamavali denis Zala (wylis<br />
raodenoba) pirdapirproporciulia gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa (wnevaTa sxvaobisa): rac metia Zabva<br />
gamtaris boloebze, miT metia gamtarSi denis Zala.<br />
maswavlebeli:<br />
gamoiyeneT kvlav analogia milSi wylis dinebasa da gamtarSi eleqtronebis dinebas (dens) Soris da dafiqrdiT:<br />
rogori damokidebulebaa, pirdapirproporciuli Tu ukuproporciuli, gamtarSi gamaval denis<br />
Zalasa da gamtaris winaRobas Soris, Tu gamtaris boloebze arsebuli Zabva ucvlelia.<br />
gaixseneT, razea damokidebuli <strong>sxvadasxva</strong> milSi wylis nakadi, Tu milebis boloebs Soris wnevaTa sxvaoba<br />
erTnairia, rogoria es damokidebuleba da gaavleT paraleli.<br />
moswavle:<br />
Tu milebis boloebs Soris wnevaTa sxvaoba erTnairia, wylis nakadi meti iqneba im milSi, romlis ganivkveTis<br />
farTobic metia (anu winaRoba naklebia), amitom analogiis gamoyenebiT SemiZlia davaskvna, rom Tu<br />
gamtaris boloebze arsebuli Zabva ucvlelia, gamtarSi gamavali denis Zala miT metia, rac ufro naklebia<br />
gamtaris winaRoba, anu denis Zala ukuproporciulia gamtaris winaRobisa.<br />
maswavlebeli:<br />
modi, CavataroT cdebi, SevamowmoT Tqvens mier gamoTqmuli varaudebi da davadginoT eqsperimentulad<br />
is urTierTkavSiri, romelic eleqtruli denis maxasiaTebel sidideebs (I, U, R) Soris urTierTkavSirs<br />
asaxavs.<br />
39
cdebi odnav mometebul safrTxes Seicavs, radgan saqme denis wyarosTan gaqvT. gTxovT, gansakuTrebuli<br />
sifrTxile gamoiCinoT cda II-is Catarebisas, nu SeexebiT xeliT wredSi CarTul winaRobebs.<br />
40<br />
2. eqsperimenti 10 wT<br />
jgufebi iwyeben eqsperimentis Catarebas.<br />
cda I<br />
moswavleebi:<br />
sur. 2 -ze mocemuli sqemis mixedviT awyoben wreds;<br />
zomaven ampermetris saSualebiT naTuraSi (an rezistorSi)<br />
gamavali denis Zalas <strong>sxvadasxva</strong> Zabvis dros.<br />
cdis Sedegebi SeaqvT cxrilSi da maT mixedviT ageben<br />
grafiks.<br />
SeniSvna: vinaidan denis Zalis gazomva garkveuli cdomilebiT xdeba, moswavleebis<br />
miRebuli wertilebi mxolod miaxloebiT warmodgenas qmnis grafikis<br />
saxeze, anu isini, savaraudod, im wrfis maxloblad ganlagdebian, romelic maSin<br />
miiReboda, Tu cda cdomilebebis gareSe Catardeboda.<br />
ase, rom moswavleebis mier agebuli<br />
I, A<br />
wertilebi savaraudod ase ganlagdeba<br />
R=const<br />
0,6<br />
(sur. 3.2):<br />
0,4<br />
0,2<br />
0<br />
I, A<br />
0,8<br />
0,6<br />
0,4<br />
0,2<br />
0<br />
0,5 1,0 1,5<br />
sur. 3. 3<br />
U, B<br />
cda II<br />
sur. 3 -ze mocemuli sqemis mixedviT awyoben wreds;<br />
wredSi <strong>sxvadasxva</strong> winaRobebs rTaven (romlebic winaswaraa<br />
cnobili) da zomaven denis Zalas ucvleli Zabvis dros;<br />
cdis Sedegebi<br />
SeaqvT<br />
cxrilSi da maT<br />
U=const<br />
mixedviT ageben<br />
grafiks.<br />
2,5 5,0 7,5 10<br />
sur. 3. 4<br />
xolo idealur SemTxvevaSi, denis Zalis Zabvaze damokidebulebis<br />
grafiks ucvleli winaRobis dros, aqvs sur. 3.3-ze miTiTebuli saxe.<br />
agebul grafikze dayrdnobiT moswavleebi gaakeTeben daskvnas:<br />
denis Zala gamtarSi pirdapirproporciulia gamtaris boloebze<br />
arsebuli Zabvisa (ucvleli winaRobis dros).<br />
R omi<br />
SeniSvna: ucvleli Zabvis dros , denis Zalis winaRobaze<br />
damokidebulebis grafiks aqvs sur. 3.4-ze miTiTebuli<br />
saxe.<br />
agebul grafikze dayrdnobiT moswavleebi gaakeTeben<br />
daskvnas:<br />
denis Zala gamtarSi ukuproporciulia gamtaris wina-<br />
Robisa (ucvleli Zabvis dros).<br />
Y<br />
0<br />
sur. 2<br />
sur. 3<br />
sur. 3. 2<br />
X
3. prezentaciebi 10 wT<br />
cdebisTvis gankuTvnili drois gasvlis Semdeg TiToeuli jgufis warmomadgeneli akeTebs prezentacias:<br />
mTel klass warudgens Tavis jgufis mier agebul grafiks da daskvnas, romelic maT agebuli grafikis<br />
safuZvelzec gaakeTes.<br />
maswavlebeli Seajamebs jgufebis mier warmodgenil Sedegebs da saboloo daskvnis saxiT Camoayalibebs:<br />
denis Zalas, Zabvasa da winaRobas Soris urTierTkavSiri eqsperimentulad 1826 wels georg omis mier<br />
iqna dadgenili. mis mier aRmoCenili iqna kanoni, romelic asaxavs wredis garkveul ubanSi gamavali denis<br />
Zalis damokidebulebas am ubnis boloebze arsebul Zabvasa da ubnis winaRobaze. SemdgomSi am kanons omis<br />
kanoni ewoda:<br />
wredis ubanSi gamavali denis Zala pirdapirproporciulia am ubnis boloebze arsebuli Zabvisa da ukuproporciulia<br />
ubnis winaRobisa:<br />
I = U / R (1)<br />
swored omis kanonis safuZvelze dadginda winaRobis erTeuli - 1 omi, romelsac saxeli mecnieris pativsacemad<br />
ewoda.<br />
4. kiTxva-pasuxi 10 wT<br />
maswavlebeli:<br />
es kanoni wredis garkveuli ubnisTvisaa, magram Tqven iciT, rom sruli wredi ori, gare da Siga ubnisgan<br />
Sedgeba.<br />
gaixseneT, ra qmnis wredis gare ubans da ra qmnis wredis Siga ubans?<br />
moswavle: wredis gare ubans SemaerTebeli sadenebi da eleqtroxelsawyoebi qmnis, wredis Siga ubans ki<br />
_ denis wyaro.<br />
maswavlebeli:<br />
eleqtruli wredis TiToeul ubans Tavisi winaRoba aqvs. wredis gare ubnis<br />
winaRobas gare winaRoba (aRiniSneba R – iT) hqvia, Sida ubnis, anu denis wyaros<br />
winaRobas ki- Sida winaRoba ( aRiniSneba r – iT).<br />
mag., generatorSi r gragnilis winaRobaa, galvanur elementSi ki-eleqtrolitis<br />
xsnaris.<br />
ganvixiloT umartivesi Sekruli wredi, romelsac qmnis denis wyaro, romlis<br />
Sida winaRoba r-is tolia da R winaRobis mqone rezistori (sur. 4).<br />
gaixseneT, ra bunebisaa Zalebia gare Zalebi?<br />
moswavle: muxtze moqmed nebismier Zalas, garda eleqtrostatikuri Zalisa,<br />
gare Zala hqvia.<br />
maswavlebeli: ra aris denis wyaros eleqtromamoZravebeli Zala ξ ?<br />
moswavle: eleqtromamoZravebeli Zala ewodeba skalarul sidides, romelic im muSaobis tolia, romelsac<br />
asruleben gare Zalebi denis wyaros SigniT uaryofiTidan dadebiT polusze erTeulovani dadebiTi<br />
muxtis gadatanisas.<br />
maswavlebeli: dafiqrdiT: Tu raRac drois ganmavlobaSi Siga wredSi (denis wyaros SigniT) uaryofi-<br />
Tidan dadebiT polusze q muxti gadaitaneba, maSin ris tolia am muxtis gadaadgilebaze gare Zalebis mier<br />
Sesrulebuli muSaoba?<br />
moswavle pasuxobs da dafaze wers Sesabamis formulas: Tu raRac drois ganmavlobaSi Siga wredSi uaryofi-<br />
Tidan dadebiT polusze q muxti gadaitaneba, maSin am muxtis gadaadgilebaze gare Zalebis mier Sesrulebuli<br />
muSaoba gamoiTvleba formuliT:<br />
A g = ξ q (3)<br />
maswavlebeli: gaixseneT: denis gavlisas gamtarSi siTbo gamoiyofa. wredSi denis gavlisas siTbo gamoiyofa<br />
ara marto wredis gare ubanze, aramed Siga ubanzec. swored gare Zalebis mier Sesrulebuli muSaobis xarjze<br />
xdeba energiis im danakargis kompensireba, romelic wredSi denis gavlas Tan axlavs. amitom<br />
A g = ΔE (4)<br />
r<br />
I<br />
R<br />
sur. 4<br />
41
amasTan, Tu wredSi qimiuri gardaqmna ar xdeba da meqanikuri muSaoba ar sruldeba, energiis mudmivobis<br />
kanonis Tanaxmad, energiis cvlileba eleqtruli velis mier wredis gare da Siga ubnebze q muxtis gadaadgilebaze<br />
Sesrulebuli muSaobis tolia.<br />
gaixseneT, rogor gamoiTvleba eleqtruli velis mier wredis ubanze q muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />
muSaoba?<br />
moswavle pasuxobs da dafaze wers Sesabamis formulas: eleqtruli velis mier wredis ubanze q muxtis<br />
gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaoba gamoiTvleba formuliT: A = U q, amitom eleqtruli velis mier wredis<br />
gare da Siga ubnebze q muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaoba tolia: A = A 1 + A 2 = U 1 q + U 2 q<br />
xolo wredSi energiis cvlileba ΔE = A = A 1 + A 2 = U 1 q + U 2 q<br />
maswavlebeli: gaiTvaliswineT, rom Ag = ξ q da Ag = ΔE. rogor saxes miiRebs me-(4)?<br />
moswavle wers dafaze: ξ q = U 1 q + U 2 q gamartivebis Semdeg miviRebT<br />
ξ = U 1 + U 2<br />
maswavlebeli: gaiTvaliswineT omis kanoni wredis ubnisaTvis. rogor saxes miiRebs miRebuli toloba:<br />
ξ = IR + Ir (5)<br />
wredis ubanSi gamavali denis Zalis namravls ubnis winaRobaze xSirad uwodeben Zabvis vardnas am ubanze.<br />
ase, rom me-(5) formulis Tanaxmad denis wyaros emZ wredis Siga da gare ubnebze Zabvis vardnaTa jamis tolia.<br />
me-(5) formulidan gamomdinareobs:<br />
I = ξ /(R + r) (6)<br />
swored me-(6) formula gamosaxavs omis kanons sruli wredisTvis:<br />
denis Zala srul wredSi pirdapirproporciulia denis wyaros emZ-sa da ukuproporciulia wredis Siga da<br />
gare winaRobaTa jamisa (anu wredis sruli winaRobisa).<br />
4. muSaoba jgufebSi 10 wT<br />
maswavlebeli jgufebs aZlevs davalebas:<br />
moifiqreT eqsperimenti, romlis daxmarebiTac denis wyaros emZ-sa da Siga winaRobis gansazRvras SeZlebT.<br />
miTiTeba 1.: sanam eqsperiments moifiqrebT, manamde moamzadeT samuSaos Sesrulebis Teoriuli Sinaarsi<br />
da CamoayalibeT meTodis arsi, romelic eqsperimentis safuZvels warmoadgens.<br />
miganiSnebT: vTqvaT, wredSi denis wyarosTan jer R 1 winaRobis rezistori, xolo Semdeg R 2 winaRobis<br />
rezistori CarTeT. dawereT TiToeul SemTxvevaSi omis kanoni sruli wredisaTvis. CaTvaleT, rom miRebul<br />
gantolebaTa sistemaSi ucnobi mxolod ξ da r –ia, radgan yvela danarCeni sidide an winaswar cnobilia, an<br />
SesaZlebelia misi gazomva eqsperimentis saSualebiT.<br />
gamoricxeT gantolebaTa sistemidan ξ da ipoveT r.<br />
miTiTeba 2.: ξ -is gasagebad ki winaswar, me-(6) formulis analizis safuZvelze gaarkvieT, ris tolia<br />
denis wyaros emZ Tu R →∞, anu roca wredis gare winaRoba Zalian didia. aseTi situacia maSin iqmneba, roca<br />
wredi Caketili ar aris da wyaros polusebs Soris haeris aragamtari Sualedia.<br />
jgufebi muSaoben, konsultaciisTvis mimarTaven maswavlebels da gakveTilis bolomde Tu damTavrebas<br />
ara, garkveuli monaxazis gakeTebas mainc axerxeben. davalebas damoukideblad miiyvanen bolomde da momdevno<br />
gakveTilze dasrulebuls warmoadgenen klasSi prezentaciis saxiT, romelsac savaraudod aseTi saxe eqneba:<br />
eqsperimentuli davaleba: denis wyaros emZ-sa da Siga winaRobis gansazRvra.<br />
cdisTvis saWiro xelsawyoebi: mudmivi denis wyaro, ampermetri, voltmetri, <strong>sxvadasxva</strong> winaRobis mqone<br />
ori rezistori, mimyvani sadenebi, CamrTveli.<br />
samuSaos Sesrulebis Sinaarsi da meTodi:<br />
sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad, denis wyaros emZ, misi Siga winaRoba, denis Zala wredSi da<br />
gare wredis winaRoba erTmaneTTan urTierTkavSirSia da maT Soris damokidebuleba maTematikurad ase<br />
gamoisaxeba:<br />
I = ξ /(R + r) (I)<br />
Tu gamosakvlev denis wyaros polusebs mivuerTebT jer R 1 winaRobis rezistors, xolo Semdeg R 2<br />
winaRobis rezistors da TiToeul SemTxvevaSi gavzomavT rezistorebSi gamaval denis Zalas, I formulis<br />
42
Tanaxmad miviRebT ori gantolebis sistemas:<br />
I 1 = ξ /(R 1 + r)<br />
I 2 = ξ /(R 2 + r)<br />
gantolebaTa sistemis amoxsnis Sedegad miviRebT, rom<br />
r = ( I 2 R 2 - I 1 R 1 ) / ( I 1 – I 2 ) (II)<br />
xolo ξ = I 1 (R 1 + r) an ξ = I 2 (R 2 + r) (III)<br />
I formulidan gamomdinareobs, rom Tu wredis gare winaRoba Zalian<br />
didia Siga winaRobasTan SedarebiT (R>> r ) maSin ξ = IR + Ir ≈<br />
IR = U,<br />
anu Tu R →∞, denis wyaros polusebze Zabva denis wyaros emZ-s tolia.<br />
msgavsi situacia maSin iqmneba, roca wredi Caketili ar aris da<br />
wyaros polusebs Soris haeris aragamtari Sualedia, amitom imisaTvis,<br />
rom SevamowmoT, Tu ramdenad zustia Cvens mier gamoTvlili emZ, wredi<br />
unda gaiTiSos da voltmetris saSualebiT denis wyaros polusebs Soris<br />
Zabva gaizomos. Zabvis mniSvneloba miaxloebiT denis wyaros emZ-s<br />
toli unda iyos.<br />
samuSaos msvleloba<br />
aawyeT wredi mocemuli sqemis mixedviT da gazomeT denis Zala wredSi.<br />
SecvaleT R1 rezistori R rezistoriT da kvlav aiReT anaTvali ampermetrze.<br />
2<br />
gamoTvaleTII da III formulebis saSualebiT denis wyaros emZ, misi Siga winaRoba.<br />
gaTiSeT wredi, miuerTeT denis wyaros polusebs voltmetri da aiReT anaTvali.<br />
SeadareT, emTxveva Tu ara gamoTvlebis Sedegad miRebuli denis wyaros emZ-s mniSvneloba pirdapiri<br />
gazomvis Sedegs.<br />
cdisa da gamoTvlebis Sedegebi SeitaneT cxrilSi.<br />
I1 (a) I2 (a) R1 (omi) R (omi) r (omi) ξ (v) U (v)<br />
2<br />
SeniSvna: maswavlebelTan eqsperimentis etapebis SeTanxmebis Semdeg moswavleebs SeuZliaT misi Catareba<br />
saskolo laboratoriaSi.<br />
5. saSinao davaleba 10 wT<br />
gakveTilis darCenil droSi jgufuri samuSaos bolomde miyvanas ver moaswrebT, amitom gTxovT es davaleba<br />
damoukideblad miiyvanoT bolomde, gaiTvaliswineT, davaleba jgufuria, amitom SeinarCuneT Tqveni<br />
jgufis Semadgenloba da SeecadeT, erTad imuSaoT am problemaze. momdevno gakveTilze ki Sesrulebuli<br />
davaleba prezentaciis saxiT warmoadgineT. aseve dagirigebT furclebs, romelzedac individualurad Sesasrulebel<br />
davalebebs gTavazobT.<br />
1. gaaanalize (1)-li formula: ra SemTxvevaSi vityviT, rom gamtaris winaRoba 1 omia?<br />
(pas.: gamtaris winaRoba 1 omia, Tu masSi 1 amperi deni aRiZvreba maSin, roca mis boloebze Zabva 1voltia)<br />
2. (1)-li formulidan gamomdinareobs, rom<br />
R = U / I (2)<br />
gaaanalize miRebuli formula da dafiqrdi: marTebulia Tu ara, mtkiceba:<br />
gamtaris winaRoba proporciulia gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa da ukuproporciulia gamtarSi<br />
gamavali denis Zalis. ratom?<br />
(pas.: mocemuli gamtaris winaRoba mudmivia da ar aris damokidebuli arc Zabvaze da arc denis Zalaze,<br />
amitom me-(2) formulis Tanaxmad aseTi mtkiceba marTebuli ara aris. Secdomaa me-(2) formulis aseTnairad<br />
`wakiTxva~. me-(2) formula SesaZlebelia ase `waikiTxos~ :<br />
R 1<br />
sur. 3. 5<br />
43
mocemuli gamtaris winaRoba tolia am gamtaris boloebze arsebuli Zabvis fardobisa gamtarSi gamaval<br />
denis ZalasTan;<br />
an<br />
gamtaris boloebze arsebuli Zabvis fardoba gamtarSi gamaval denis ZalasTan, Zabvis nebismieri cvlilebisas,<br />
mudmivi sididea).<br />
3. gaaanalize me-(6) formula da ganixile SemTxveva, roca wredis gare winaRoba Zalian mcirea.<br />
gaarkvie, ra aris mokle CarTva da ra zomebs mimarTaven, rom mokle CarTvisas xanZari Tavidan aicilon.<br />
(pas.: imisaTvis, rom mokle CarTvisas denis wyaros, sadenebisa da eleqtroxelsawyoebis dazianeba Tavidan<br />
aicilon, binis da asevev yvela eleqtro-da radiomowyobilobebis mkvebavi sadenis dasawyisSi ayeneben<br />
<strong>sxvadasxva</strong>nair damcvelebs. damcvelis erT-erT saxes, dnobad damcvels VIII klasSi gavecaniT. misi mTavari<br />
nawili mavTulia, romelic masSi dasaSvebze maRali denis gavlisas dneba. ris Sedegadac wredi ganirTveba.<br />
yofa-cxovrebaSi farTodaa gavrcelebuli avtomaturi damcvelebi: denis gazrdisas isini avtomaturad<br />
ganrTaven wreds).<br />
44<br />
Sefasdeba:<br />
sagakveTilo procesSi CarTuloba<br />
prezentacia<br />
saSinao davaleba
Tema: eleqtruli deni (Tema III)<br />
gakveTili # 4<br />
(I Temis Semajamebeli gakveTili/damoukidebeli weriTi davaleba )<br />
gakveTilis dagegmvis cxrili<br />
saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />
organizeba<br />
damoukidebeli<br />
azrovnebis,<br />
azris Camoyalibebisa<br />
da werilobiTi formiT<br />
gadacemis, problemis<br />
gadaWris gzis Ziebis,<br />
miRebuli codnis<br />
konkretul sakiTxebTan<br />
dakavSirebis, drois<br />
limitis dacvis<br />
unarebis ganviTareba.<br />
Tema III<br />
eleqtruli<br />
deni<br />
(1sT)<br />
1.<br />
Sesavali<br />
2. weriTi davalebebi<br />
3.saSinao davaleba<br />
individualuri<br />
individualuri<br />
drois<br />
ganawileba<br />
5 wT<br />
37 wT<br />
3 wT<br />
resursebi Semowmebis<br />
xerxebi<br />
danarTi, romelzedac<br />
Semajamebeli samuSos<br />
davalebebia mocemuli<br />
(1cali-TiTo moswavleze)<br />
dakvirveba,<br />
weriTi<br />
davalebebis<br />
Semowmeba.<br />
1. Sesavali/ gakveTilis organizeba 5wT<br />
maswavlebeli TiToeul moswavles urigebs danarTs _furcels, romelzedac Semajamebeli samuSao<br />
davalebebia mocemuli.<br />
(SeniSvna: maswavleblis wignSi gTavazobT Semajamebeli samuSaos nimuSs (#3 Semajamebeli samuSao Temaze:<br />
`eleqtruli deni.~ I -II varianti gv. 112) , Tumca is mxolod sarekomendacio xasiaTisaa. SegiZliaT<br />
davalebebi Tqveni Sexedulebebisamebr SeadginoT)<br />
2. weriTi davalebebi 37wT<br />
moswavleebi muSaoben damoukideblad. ecadeT, gamoumuSaoT maT es unari. SeaxseneT, rom gadawera<br />
dauSvebelia, radgan es uRirsi saqcielia da gadawerili namuSevari ar Sefasdeba.<br />
Semajamebeli samuSaosTvis micemuli drois amowurvis Semdeg moswavleebi namuSevrebs abareben<br />
maswavlebels.<br />
(SeniSvna: maswavlebeli SeZlebisdagvarad unda ecados, rom namuSevrebi droulad iqnes gasworebuli.<br />
moswavleebi xom ase mouTmenlad elian sakuTari Sromis Sedegebs.)<br />
R 1<br />
R 2<br />
R 1<br />
R2<br />
45
46<br />
III. saSinao davaleba 3wT<br />
sTxoveT moswavleebs, amoarCion maT mier momzadebuli, gavlili masalis Sesabamisi saprezentacio<br />
Temebidan saukeTeso da warmoadginon momdevno gakveTilze<br />
farTo auditoriis winaSe.<br />
Sefasdeba:<br />
Semajamebeli samuSao<br />
Tvisebrivi amocanebi<br />
amocanebi, romlebic<br />
maTematikuri<br />
aparatis gamoyenebas<br />
moiTxovs<br />
1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />
<strong>ramdenime</strong> amocanaze<br />
pasuxi gacemulia<br />
dasabuTebis gareSe<br />
moyvanilia <strong>ramdenime</strong><br />
ZiriTadi formula,<br />
amocanebis<br />
amoxsnis gareSe<br />
yvela amocanaze<br />
pasuxi gacemulia<br />
dasabuTebis gareSe<br />
amoxsnilia erTi<br />
amocana<br />
<strong>ramdenime</strong> amocanis<br />
pasuxi dasabuTebulia<br />
amoxsnilia nawili<br />
amocanebisa<br />
an yvela amocana<br />
amoxsnilia arasrulad<br />
yvela amocanis<br />
pasuxi dasabuTebulia<br />
amoxsnilia yvela<br />
amocana
Tema: dedamiwis magnituri veli<br />
gakveTili # 5<br />
(Tavisufali gakveTili - konferencia )<br />
gakveTilis dagegmvis cxrili<br />
saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />
organizeba<br />
informaciis moZiebis,<br />
azris Camoyalibebisa<br />
da gadacemis,<br />
komunikaciis, TanamSromlobisa,<br />
drois limitis dacvis<br />
unari.<br />
dedamiwis magnituri<br />
velis gacnoba da<br />
gaazreba imisa, Tu<br />
ra mniSvneloba aqvs<br />
planetisTvis mis arsebobas.<br />
dedamiwis<br />
magnituri<br />
veli<br />
(1sT)<br />
1. Sesavali<br />
2. pres-konferencia;<br />
3.Sejameba;<br />
4.saSinao davaleba<br />
drois<br />
ganawileba<br />
jgufebi 2 wT<br />
35 wT<br />
7 wT<br />
1 wT<br />
saxelmZRvanelo<br />
interneti<br />
resursebi Semowmebis<br />
xerxebi<br />
dakvirveba<br />
konferenciis mzadebis procesSi moswavleebi dayofilebi arian 4-5 - kacian jgufebad, romelTa pirobiTi<br />
dasaxelebebia:<br />
`Jurnalistebi~<br />
`fizikosebi~<br />
`astronomebi~<br />
`biologebi~<br />
`eqimebi~<br />
konferenciis mzadebis<br />
pirveli etapi: TiToeuli jgufi Temas, `dedamiwis magnituri veli~, mTlianobaSi ganixilavs da saintereso<br />
kiTxvebs moamzadebs, romelsac jgufis wevrebi preskonferenciaze sxva jgufebs dausvamen. garda<br />
amisa, TiToeul jgufs mouwevs Seafasos, Tu rogor gasca pasuxi `Jurnalistis~ (an damswre sazogadoebis)<br />
mier dasmul kiTxvas sxva jgufis warmomadgenelma, ramdenad amomwuravi iyo pasuxi, ra SeeZloT daematebinaT,<br />
raze ver upasuxes da a.S. amitom TiToeul jgufs informacia unda hqondes ara marto im sakiTxebis Sesaxeb,<br />
romlebic maT `specialobas~ Seesabameba, aramed mTlianad Temis Sesaxeb.<br />
meore etapi: jgufebi `profilis~ mixedviT maTTvis gankuTvnil sakiTxebs ukve calke da amasTan, ufro<br />
dawvrilebiT Seiswavlian. amzadeben prezentaciebs, muSaobis procesSi periodulad konsultaciebs gadian<br />
maswavlebelTan, romelic maT saTanado SeniSvnebs aZlevs.<br />
gansakuTrebuli datvirTva konferenciis mzadebisas, misi msvlelobisa da damTavrebis Semdegac `Jurnalistebs~<br />
aqvT. maT unda SeZlon Temis mTlianobaSi gaazrebis Semdeg misgan mTavari sakiTxebis gamoyofa da<br />
SekiTxvebis iseTi TanmimdevrobiT momzadeba, rom maT mier dasmulma kiTxvebma konferenciaze warmodgenili<br />
sakiTxi ar daanawevros, logikuri jaWvi ar gawyvitos da gaugebari ar gaxados. piriqiT, SekiTxvebma swori<br />
mimarTuleba unda misces konferenciis msvlelobas, yoveli momdevno pasuxi winas logikuri gagrZeleba unda<br />
iyos da a.S. `Jurnalistebis~ SekiTxvebi sxva jgufebisgan dafarulad unda mzaddebodes, am jgufis muSaoba<br />
swored maT mier dasmuli kiTxvebis mixedviT Sefasdeba, mag., ramdenad marTebulad iyo SekiTxva dasmuli,<br />
47
iyo Tu ara saerTod saWiro ama Tu im SekiTxvis dasma, ramdenad saintereso iyo maT mier dasmuli kiTxvebi<br />
da Sesabamisad, ramdenad SeZles saintereso diskusia gamoewviaT da a. S.<br />
preskonferenciis dros `Jurnalistebi~ akeTeben Canawerebs diskusiis msvlelobis Sesaxeb, iReben fotoebs.<br />
gakveTilis dawyebamde jgufebi amzadeben TavianT kuTxes: kedlebze gaakraven prezentaciebis Sesabamis<br />
Tematur plakatebs da moamzadeben teqnikur saSualebebs mag., kompiuters, saproeqcio aparats (Tu, ra Tqma<br />
unda, maTi gamoyeneba uxdebaT proeqtis wardgenisas) an dagegmil cdas moamzadeben.<br />
preskonferenciis msvlelobisas maswavlebeli moswavleebs reglamentis dacvaSi exmareba, aZlevs SekiTxvis<br />
dasmis uflebas `Jurnalists` an sxva romelime jgufis warmomadgenels (an sulac damswre sazogadoebidan<br />
SekiTxvis msurvels), aZlevs sityvas `mecnierebs~ da bolos ajamebs gakveTilis Sedegebs.<br />
48<br />
1. Sesavali 3 wT<br />
maswavlebeli miesalmeba damswre sazogadoebas da ganmartavs gakveTilis mizans: Cveni dRevandeli gakveTili<br />
preskonferenciis saxiT warimarTeba. pres-konferenciis Temaa dedamiwis magnituri veli da misi gavlena<br />
planetis mcxovrebTa sicocxlisunarianobaze.<br />
konferencia Cveni klasis `samecniero~ sazogadoebis wevrebma moamzades. isini Tqvens winaSe warsdgebian<br />
fizikosebis, astronomebis, biologebis da eqimebis rolSi. cxadia, konferencias eswrebian `Jurnalistebic~,<br />
romlebic Cvens `mecnierebs~ yvelasaTvis saintereso kiTxvebs dausvamen. cxadia, maT garda kiTxvebis dasma<br />
Tqvenc, damswre sazogadoebasac, SegiZliaT.<br />
2. preskonferencia 35 wT<br />
maS ase, SegaxsenebT, rom `magniti~ berZnulad niSnavs qvas<br />
`magnesiidan~ . es saxeli mas Zvelma berZenma dramaturgma evripidem<br />
Searqva, radgan swored qalaq magnesiis (mcire azia) maxloblad<br />
poulobdnen xSirad am ucnaur qvas, romelic rkinis sxeulebs izidavda.<br />
magnitur movlenebs adamianebi uZvelesi droidan icnobdnen.<br />
minda pirveli SekiTxva `fizikosebs~ davusva:<br />
ra amtkicebs imas, rom adamianebi uZvelesi droidan icnobdnen<br />
magnitur movlenebs da rodis daamtkices, rom dedamiwis garSemo<br />
magnituri veli arsebobs?<br />
`fizikosebis~ pasuxi:<br />
magnitis Tvisebebi Zv. w. VI saukuneSi CinelebisTvis ukve cnobili<br />
iyo. maT magnits `Cu-Su~, anu `mosiyvarule qva~ Searqves swored mis<br />
mier rkinis sxeulebis mizidulobis gasaocari unaris gamo.<br />
adamianebisTvis uZvelesi droidan iyo cnobili, rom kompasis<br />
magnituri isari yovelTvis erTi gansazRvruli mimarTulebiT orientirdeba.<br />
kompasis gamogonebas daaxloebiT ori aTasi wlis istoria<br />
aqvs. sur.1-ze erT-erTi uZvelesi Cinuri kompasia gamosaxuli. mas<br />
samxreTis maCvenebels uwodebdnen. isris rols am kompasSi `kovzi~<br />
asrulebda, romelic bunebrivi magnitisgan iyo damzadebuli da<br />
vertikaluri RerZis garSemo Tavisuflad brunavda. gTxovT CarToT<br />
proeqtori. videomasalaze Cans, Tu rogor moqmedebs uZvelesi Cinuri<br />
kompasis mixedviT damzadebuli misi Tanamedrove analogi (http://www.<br />
grand-illusions.com/acatalog/Han_Dynasty_Compass.html)<br />
sxvaTa Soris, sxva uZveles miRwevebTan erTad, kompasis gamogo-<br />
sur. 1<br />
sur. 5. 1
neba Cinelebs dResac erovnuli siamayis grZnobiT avsebs.<br />
CineTis olimpiadaze reJisorebma erT - erTi grandiozuli<br />
scena swored am kompasis wardgenas dauTmes (sur. 5.1).<br />
pirvelad kompasis isris `qceva~, 1600 wels, inglisis<br />
samefo karis eqimma uiliam gilbertma axsna. man dawera wigni<br />
`magnitebis, magnituri sxeulebis da didi magnitis-dedamiwis<br />
Sesaxeb~. gilbertma gamoTqva azri, rom dedamiwa gigantur<br />
magnits warmoadgens da Tavisi azris marTebuloba cdiTac<br />
daamtkica:<br />
man bunebrivi magnitisgan daamzadebuli birTvis (`terella~)<br />
(sur. 5.2) zedapirze magnituri isari moaTavsa. magnituri<br />
isari zustad ise iqceoda, rogorc kompasis isari: is mudmivad<br />
erTi gansazRvruli mimarTulebiT orientirdeboda.<br />
gilbertamde kompasis isris `qcevas~ sxvagvarad xsnid-<br />
sur. 5. 2<br />
nen. adamianebi Tvlidnen, rom kompasis isars polaruli<br />
varskvlavi izidavda…. istoriam erTi saintereso faqti Semogvinaxa, romelic kolumbis mier amerikis kontinentis<br />
aRmoCenas ukavSirdeba. kontinentTan miaxloebulma xomaldis ekipaJma moulodnelad aRmoaCina,<br />
rom kompasis isari polaruli varskvlavisken aRar iyo mimarTuli. am ambavma maTSi saSineli dabneuloba<br />
gamoiwvia. SeSinebulebi ukan dabrunebas iTxovdnen, radgan Tvlidnen, rom isari aucileblad polaruli varskvlavisken<br />
unda yofiliyo mimarTuli da momxdars cudis niSnad miiCnevdnen. kolumbma, romelmac Tavadac<br />
ver axsna kompasis isris gadaxra, mainc moaxerxa mezRvaurTa damSvideba da mogzauroba ganagrZo. ase, rom<br />
mcdari informacia kompasis isris `qcevis~ Sesaxeb kinaRam mogzaurobis CaSlis mizezi gaxda, rac amerikis<br />
aRmoCenas, albaT, wlobiT daagvianebda.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva : gvinda SekiTxva `fizikosebs~ davusvaT: ra mtkicebulebebi arsebobs imisa,<br />
rom dedamiwis garSemo magnituri velia?<br />
`fizikosebis~ pasuxi:<br />
Tqven iciT, rom magnitur isars, rogorc yvela magnits, ori polusi aqvs. is faqti, rom kompasis isari<br />
yovelTvis erTi da imave mimarTulebiT orientirdeba, imaze mianiSnebs, rom magnituri veli dedamiwis gar-<br />
Semoc arsebobs da swored es veli `aiZulebs~ magnitur isars mudmivad erTi mimarTulebiT `iyuros~.<br />
ase, rom dedamiwac magnitia: kompasis isari Tavisi CrdiloeT polusiT yovelTvis dedamiwis magnituri<br />
samxreT polusisken `iyureba~, romelic dedamiwis CrdiloeT naxevarsferoSi (uelsis princis kunZulze)<br />
mdebareobs.<br />
gilbertma dedamiwis magnituri velis arsebobis dasamtkiceblad Tavis droze aseTi faqtic ki gaixsena:<br />
fanjris vertikaluri rkinis darabebi droTa ganmavlobaSi magnitdeboda (gilberti savsebiT sworad<br />
miiCnevda, rom es dedamiwis magnituri velis gavleniT xdeboda), zustad ise, rogorc rkinis patara naWeri<br />
mudmivi magnitis gavleniT magnitdeba. cnobilia SemTxvevebi, roca sazRvao xomaldebis liTonis korpusebi<br />
dedamiwis magnituri velis gavleniT magnitdeboda da xomaldi gigantur mcurav magnits emsgavseboda.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva :<br />
ra aris dedamiwis magnetizmis warmoSobis mizezi, anu ratom aqvs dedamiwas magnituri veli?<br />
`fizikosebis~ pasuxi:<br />
Tanamedrove mecnieruli Sexedulebebis Tanaxmad, amis mizezi dedamiwis birTvSi mimdinare procesebia.<br />
dedamiwis birTvi gavarvarebuli Txevadi eleqtrogamtari nivTierebisgan Sedgeba. birTvSi wriuli denebi<br />
cirkulireben da swored isini qmnian dedamiwis magnitur vels. 1958 wels mecnierebma specialuri aparatebis<br />
saSualebiT aRmoaCines dedamiwis garSemo ori sartyelis arseboba, romlebic ekvatorul sibrtyeSi<br />
mdebareobs. orive sartyeli (maT radiaciul sartylebs uwodeben) damuxtuli nawilakebis, protonebisa<br />
da eleqtronebis nakads warmoadgens. isini wriul dens qmnian da es kidev erTi mizezia dedamiwis garSemo<br />
magnituri velis arsebobisa.<br />
49
50<br />
samxreTi<br />
geografiuli<br />
polusi<br />
samxreTi<br />
magnituri<br />
polusi<br />
CrdiloeTi<br />
magnituri<br />
polusi<br />
sur. 2<br />
CrdiloeTi<br />
geografiuli<br />
polusi<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva :<br />
ra Tvisebebi aqvs dedamiwis magnitur vels?<br />
`fizikosebis~ pasuxi:<br />
planetis zedapirTan axlos dedamiwis magnituri<br />
veli, miaxloebiT, zolovani magnitis vels gavs, romlis<br />
samxreTi polusi dedamiwis Crdilo geografiuli polusis<br />
axlos mdebareobs, xolo magnituri Crdilo polusi<br />
samxreT naxevarsferoSia, geografiul polusTan axlos.<br />
dedamiwis magnituri velis polusebi ar emTxveva geografiul<br />
polusebs da isini dedamiwis siRrmeSi mdebareobs<br />
(da ara dedamiwis zedapirze). Tu Cven warmosaxviT RerZs<br />
gavavlebT dedamiwis magnitur polusebs Sors, miviRebT<br />
RerZs, romelic ar emTxveva dedamiwis diametrs (es erT<br />
-erTi Taviseburebaa dedamiwis magnituri velisa). magnitur polusebze gamavali RerZi dedamiwis brunvis<br />
RerZis mimarT 11,5 0 -iTaa daxrilia (sur.2).<br />
kidev erTi Tavisebureba dedamiwis magnituri velis is aris, rom xdeba misi polusebis dreifi: isini<br />
mdebareobas icvlian geografiuli polusebis mimarT. cnobilia, rom polusebis dreifis siCqare mudmivi ar<br />
aris: XX saukunis dasawyisSi Crdilo magnituri polusis dreifis siCqare weliwadSi <strong>ramdenime</strong> kolometriT<br />
ganisazRvreboda, 70-ian wlebSi weliwadSi 10 km iyo, xolo amJamad weliwadSi 40 km-ia.<br />
(http://class-fi zika.narod.ru/8_m16.htm).<br />
garda amisa, dedamiwis magnituri veli, sakmarisad didi intervalebis Semdeg orientacias icvlis: misi<br />
polusebi sapirispiroTi icvleba. cnobilia, rom ukanasknelad polusebi dedamiwis magniturma velma 780 000<br />
wlis win Seicvala. sul axlaxans ki gamoCnda informacia, rom germaneli mecnierebi bolo aTi wlis ganmavlobaSi<br />
dedamiwis magnitur velze dakvirvebebis Sedegad mividnen im azramde, rom Zalian male polusebis<br />
xelaxali cvlilebaa mosalodneli.<br />
(gaige am uaxlesi informaciis Sesaxeb internetSi: http://podrobnosti.ua/technologies/2008/07/10/538774.html<br />
http://scienceblog.ru/2008/08/22/v-skorom-vremeni-proizoydet-smena-magnitnyih-polyusov-zemli/<br />
dedamiwis magnituri veli icavs dedamiwas mzis radiaciisgan. is erTgvari faria Cveni planetisTvis.<br />
dedamiwa mis gareSe usicocxlo udabnos daemsgavseboda da masze sicocxle gaqreboda.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ucvlelia Tu ara dedamiwis magnituri veli?<br />
`astronomebis~ pasuxi:<br />
dedamiwis magnituri veli ucvleli ar aris. is droTa ganmavlobaSi icvleba. germaneli geofizikosebis<br />
monacemebiT, dedamiwis magnituri veli bolo 150 wlis ganmavlobaSi 10 %-iTaa Sesustebuli. ukanaskneli<br />
cnobebiT, mosalodnelia velis kidev ufro Sesusteba, ris gamoc mzis radiacia xelovnur Tanamgzavrebs<br />
seriozul safrTxes Seuqmnis (http://podrobnosti.ua/technologies/2008/08/19/548274.html)<br />
is faqti, rom dedamiwis magnituri veli icvleba, 1635 wels gelibrandis mier iqna dadgenili. mogvianebiT<br />
ki isic daadgines, rom magnituri velis cvlileba SeiZleba gamowveuli iyos ama Tu im geografiul midamoSi<br />
sasargeblo wiaRiseulis, kerZod ki, feromagnetikebis an magnetitis arsebobiT. es midamoebi Zlieri magnituri<br />
veliT gamoirCeva sxva geografiuli adgilebisgan. amboben, rom aseT adgilebSi iqmneba e.w. magnituri<br />
anomaliebi. mag., kurskis anomalia saSualoze 5-jer ufro Zlieri magnituri veliT xasiaTdeba.<br />
mecnierebi irwmunebian, rom imdenad Zlieria kanadis anomaliis magnituri veli, rom Crdilo magnituri<br />
polusi dreifisas CrdiloeTis miwebamde ver miaRwevs, radgan kanadis anomalia CaiWers mas.<br />
dedamiwis magnituri veli SeiZleba mzidan gamotyorcnili damuxtuli nawilakebis magnitosferoSi<br />
SemoWris Sedegadac Seicvalos.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra aris magnitosfero da ra mniSvneloba aqvs mis arsebobas Cveni planetisTvis?
`astronomebis~ pasuxi:<br />
dedamiwis garSemo sivrces, romelSic dedamiwis magnituri velia<br />
Tavmoyrili, magnitosfero hqvia. magnitosferos gawelili forma<br />
aqvs, cremls hgavs.<br />
mzis mxares magnitosfero 70-80 aTasi km manZilze vrceldeba,<br />
xolo sawinaaRmdego mxares _ milionobiT km-ze (sur. 3).<br />
magnitosfero simetriuli iqneboda, rom ara mzidan wamosuli<br />
damuxtuli nawilakebis nakadi, anu mzis qari.<br />
mzeze afeTqebisas temperatura 10 mln gradusamde izrdeba. am<br />
sur. 3<br />
dros mzis zedapiridan 1000 -1500 km/wm siCqariT plazmis Wavli<br />
gamoityorcneba, romlis energia afeTqebis Sedegad gamoTavisuflebuli<br />
energiis naxevars Seadgens. WavlSi Semavali eleqtronebis,<br />
protonebis (wyalbadis birTvebi) da heliumis birTvebis kinetikuri<br />
energia imdenad izrdeba, rom nawilakebi mzis mizidulobas Tavs<br />
aRweven da kosmosur sivrceSi didi siCqariT gaityorcnebian. swored<br />
nawilakTa es nakadi qmnis mzis qars. mzis qarSi Semavali nawilakebi,<br />
umetesad protonebi da eleqtronebi, dedamiwis magnituri velis<br />
mier `CaiWirebian~ da velis Zalwirebis gaswvriv, spiraluri traeqtoriiT<br />
waritacebian (sur. 5.3).<br />
sur. 5. 3<br />
magnitosfero dedamiwis zedapirs ekranirebas ukeTebs: icavs<br />
kosmosidan Semosuli damuxtuli nawilakebis mavne zegavlenisgan,<br />
maRali energiebisa da kosmosuri sxivebisgan, aseve ganapirobebs aminds dedamiwaze.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra aris polaruli ciali da rogor warmoiqmneba is?<br />
`astronomebis~ pasuxi:<br />
mzeze afeTqebebis Sedegad (anu mzis gaZlierebuli aqtivobis<br />
dros) izrdeba mzis qaris intensivoba. magnitosferoSi<br />
didi siCqariT SemoWrili damuxtuli nawilakebi atmosferos<br />
zeda fenebis ionizirebas axdenen da polusebTn axlos, sadac<br />
magnituri velis Zalwirebis sixSire metia, iwveven naTebas - polarul<br />
cials (sur. 4).<br />
http://en.wikipedia.org/wiki/Aurora_(astronomy)<br />
(albaT iciT, rom sareklamo ganaTebebis milebi savsea <strong>sxvadasxva</strong><br />
airiT. milebSi kaTodidan amotyorcnili eleqtronebi<br />
sur. 4<br />
ejaxebian ra airis molekulebs, maT ionizirebas iwveven da am process Tan sdevs naTeba. sxvadaxva airis<br />
molekulebi <strong>sxvadasxva</strong> feris naTebas iwveven. swored amgvaria polaruli naTebis meqanizmic: atmosferoSi<br />
(sadac gaiSviaTebuli haeria) SemoWrili swrafi eleqtronebis Jangbadis atomebTan dajaxebis Sedegad wiTeli<br />
an mwvane feris naTeba miiReba, xolo azotis molekulebTan Sejaxebisas – cisferi da iisferi).<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra aris magnituri qariSxali da ra gavlenas axdens is atmosferoSi da dedamiwaze mimdinare procesebze?<br />
`astonomebis~ pasuxi:<br />
gaZlierebuli mzis qaris moqmedebis Sedegad dedamiwis magnituri velSi mniSvnelovani cvlilebebi xdeba.<br />
es cvlilebebi magnituri qariSxlis saxeliTaa cnobili. magnituri qariSxlebi 6-dan 12 sT-mde grZeldeba,<br />
ris Semdegac magnituri velis maxasiaTeblebi Cveulebriv normalur mniSvnelobebs ubrundeba. am xnis<br />
ganmavlobaSi magnituri qariSxali gavlenas axdens radio- da eleqtrokavSirze mTel im naxevarsferoSi,<br />
romelic mziTaa ganTebuli. dadgenilia da mecnierebi yovelmxriv swavloben magnituri qariSxlis gavlenas<br />
ekosistemasa da adamianze.<br />
51
magnituri qariSxlebis sixSireze da Zalaze mzis aqtivoba axdens gavlenas. daaxloebiT 11,5 weliwadSi<br />
erTxel mzis aqtivoba piks aRwevs da Sedegad iseTi magnituri qariSxlebi warmoiqmneba, rom irRveva radiokavSiri,<br />
mwyobridan gamodian eleqtrogadamcemi xazebi, kompasis isrebi gaurkvevlad iwyeben aqeT-iqeT<br />
trials. cnobilia SemTxvevebi, roca magnituri qariSxlebis Sedegad dazianda wyalgayvanilobis milebic ki,<br />
radgan magnituri velis Zlierma cvlilebam maTSi Zabva aRZra.<br />
52<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra gavlenas axdens magnituri qariSxali adamianis organizmze?<br />
`biologebis~ pasuxi:<br />
dedamiwis magnituri veli aris faqtori, romelic gavlenas axdens adamianisa da sxva cocxali arsebebis<br />
sasicocxlo funqciebze. geomagnetizmma adamianze SeiZleba rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi gavlena<br />
moaxdinos, imis mixedviT, Tu rogoria magnituri velis zemoqmedebis Zalis sidide.<br />
mecnierTa mtkicebiT, dedamiwaze mimdinare rogorc stiqiuri (miwisZvrebi, vulkanebi da .S), aseve bevri<br />
socialuri movlena (epidemiebi, omebi ) mniSvnelovnadaa damokidebuli mzis aqtivobis 11 wlian ciklze, anu<br />
mzis aqtivobis gaZlierebaze. magnituri qariSxlebi adamianis nervuli sistemis mdgomareobaze moqmedebs,<br />
radgan nervebi da Tavis tvini magnituri velis sakmaod mgrZnobiare `mimRebebia~. aravin araa Tavisufali<br />
geomagnetizmis gavlenisgan.<br />
albaT, yvelam icis, rom e.w. magnitur dReebSi, sawoli, romelzec gZinavT, unda dadgaT ise, rom Tavi<br />
CrdiloeTisken gqondeT miqceuli, radgan aseT SemTxvevaSi geomagnituri velis Zalwirebi sxeulis paraleluria<br />
da am dros Tavis tvini, nervebi ukeT isveneben.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ratom reagirebs adamianis organizmze magnituri qariSxali?<br />
`biologebis~ pasuxi:<br />
cnobilia, rom magnituri veli moZrav eleqtrul muxtebze, eleqtrul denze da magnitebze moqmedebs.<br />
biologiur sistemebSi, maT Soris adamianis organizmSi, eleqtruli muxtebis (eleqtronebisa da ionebis)<br />
mowesrigebuli moZraoba ujredebSi mimdinare procesebs gansazRvravs. cocxal organizmSi patar-patara<br />
`magnitebic~ arsebobs, romlebsac <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebis (umTavresad wylis) molekulebi qmnis (ufro swored,<br />
am molekulebSi arsebuli patar-patara, eleqtronebis moZraobis Sedegad aRZruli denebi). gare magnituri<br />
velis cvalebadoba am patara `magnitebis~ orientacias Sesabamisad cvlis. cxadia, rom maTTvis Cveuli<br />
mdebareobidan gadaxris Sedegad isini TavianT funqciebs ise aRar asruleben, rogorc adre, rac adamianis<br />
organizmze arasasurvelad aisaxeba. adamianis ukve arsebul biodenebTan erTad damatebiTi eleqtruli denebic<br />
aRiZvreba, rac kidev ufro arRvevs organizmis normalur funqcionirebas. gansakuTrebiT mgrZnobiare<br />
am mxriv nervuli sistemaa, romelic, Sesabamisad, yvelaze metad zaraldeba.<br />
fizikas aseT dReebSi SeuZlia mniSvnelovani samsaxuri gauwios adamianebs, raTa bunebis amgvari mavne<br />
zegavlenisgan daicvas. adamianebi liTonis firfitebiT dafarul palatebSi unda moaTavson (gaixseneT faradeis<br />
galia), raTa garkveuli <strong>tipis</strong> talRebis ekranireba moxdes. Tumca realur cxovrebaSi adamianebi aseT<br />
dReebSi daucvelebi arian da amitom didi mniSvneloba aqvs magniturad aqtiuri dReebis swor prognozs<br />
(isini wamals winawar miiReben da ukeT gadaitanen aseT dReebs).<br />
aRsaniSnavia, rom adamianisa da cxovelis organizmi evoluciis Sedegad garkveulwilad adaptirebulia<br />
dedamiwis magnitur velTan da mis cvlilebebTan. ase, rom cocxal organizmebSi erTgvari eleqtromagnituri<br />
`regulatori~ arsebobs.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
cnobilia, rom cocxali arsebebis 50-mde saxeobis warmomadgeneli, romelTa Soris ZuZumwovrebi, frinvelebi,<br />
Tevzebi, mwerebic ki arian, navigaciisTvis (garemoSi orientirebisTvis) dedamiwis magnitur vels iyeneben.<br />
ras gvetyviT amis Sesaxeb?
`biologebis~ pasuxi:<br />
diax, mecnierebma didi xania SemCnies, rom zogierTi cocxali arseba, mag., safosto mtredebi, gadamfreni<br />
frinvelebi, tritonebi, kuebi orientireben dedamiwis magnituri velis daxmarebiT. aRmoCnda, rom Ramurebic did<br />
manZilebze gadafrenisas eqolokaciiT ki ar sargebloben, aramed dedamiwis velis mixedviT orientireben.<br />
oldenburgis universitetis mecnierTa ukanasknelma kvlevebma daamtkica, rom gadamfreni frinvelebi<br />
ara marto `grZnoben~ magnituri vels, aramed xedaven kidec mas …… mecnierebi varaudoben, rom garda mxedvelobiTisa,<br />
gadamfren frinvelebs kidev erTi saSualeba aqvT magnituri velis aRqmis. es aris niskarti,<br />
romelSic magnituri rkinaqvis pawawina kristalebi aRmoaCines. kristalebi zustad ise iqcevian dedamiwis<br />
magnitur velSi, rogorc magnituri isrebi.<br />
germaneli mecnierebis ukanaskneli kvlevebis Sedegad dadginda, rom dedamiwis magnitur vels Zroxebi<br />
da irmebic grZnoben. dakvirvebisas aRmoCnda, rom saZovrebze isini xSirad ise arian ganlagebuli, rom maTi<br />
sxeuli dedamiwis magnituri velis Zalwirebis gaswvriv, samxreTidan CrdiloeTiskenaa orientirebuli. maT<br />
isic SeamCnies, rom isini sxvanairad `iqcevian~ eleqtrogadamcemi xazebis siaxloves. mecnierebi varaudoben,<br />
rom maTi bunebrivi orientacia irRveva maRali Zabvis xazebis garSemo Seqmnili magnituri velis gavleniT.<br />
(http://www.membrana.ru/lenta/?8554)<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra safrTxeebi arsebobs magnituri qariSxlis dros adamianis janmrTelobisTvis?<br />
`eqimebis~ pasuxi:<br />
gamokvlevebma aCvena, rom magnituri qariSxali adamianis yvela organosa da sistemis muSaobas azianebs.<br />
aseT dReebSi gansakuTrebuli safrTxeebi arsebobs im adamianebisTvis, romelTac nervuli sistemisa da misi<br />
centraluri aparatis _ tvinis funqcionireba aqvT darRveuli. aseve risk-jgufs miekuTvnebian adamianebi<br />
gul-sisxlZarRvTa daavadebebiT.<br />
gamokvlevebma aCvena, rom adamianis organizmis reaqcia magnitur qariSxlebze damokidebulia adamianis<br />
asakze, sqesze, nervuli sistemis mgrZnobiarobaze, janmrTelobis mdgomareobaze. asakovan adamianebs am dReebSi<br />
pulsi uxSirdebaT da arteriuli wneva maRla iwevs. aRsaniSnavia aseve, rom arasasurveli magnituri dReebi<br />
mamakacebze ufro cudad moqmedebs, vidre qalebze. aseT dReebSi (ufro swored ki magnituri qariSxlis<br />
dawyebamde erTi dRe-RamiT adre da qariSxlis Semdeg erTi dRe-Ramis Semdegac) Cveulebriv dReebTan SedarebiT<br />
4,5 % -iT imatebs miokardiul infarqtTa ricxvi.<br />
hipertonikebs am dReebSi aReniSnebaT sisute, moTenTiloba, Tavis tkivili, Tavbrusxveva. janmrTel<br />
adamianebs ki uguneboba sWirT da SesaZloa, daewyoT Tavis tkivili, arian aforiaqebulebi da aqvT daRlilobis<br />
SegrZneba. gamoTvlilia, rom yoveli magnituri qariSxlis dros mTel msoflioSi 1-2 aTasi adamiani<br />
iRupeba.<br />
`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />
ra zomebi miviRoT da rogor SevamciroT magnituri qariSxlis mavne zegavlena adamianis janmrTelobaze?<br />
`eqimebis~ pasuxi:<br />
imisaTvis, rom organizmma umtkivneulod gadaitanos magnituri dReebis moqmedeba, mas unda hqondes<br />
saamiso energiis maragi. amitom am dReebisaTvis winaswar unda movemzadoT. imisaTvis, rom SevamciroT magnituri<br />
qariSxlis mavne zegavlena janmrTelobaze, mxedvelobaSi miiReT Cveni rCevebi:<br />
saukeTeso saSualeba, romelic dagexmarebaT arasasurveli dReebiT gamowveuli daZabulobis moxsnaSi<br />
aris gaseirneba bunebaSi: gaiseirneT parkSi, mdinaris napirze, tyeSi. dRis ganmavlobaSi iareT aranakleb<br />
5 - 6 km fexiT;<br />
sasargebloa regularuli fizikuri datvirTva;<br />
sul unda gaxsovdeT, rom magnitur dReebSi aRZruli uaryofiTi emociebi droebiTia da amindis<br />
gaumjobesebasTan erTad gaqreba;<br />
ganawye Seni Tavi dadebiTi emociebisTvis: SemoqmedebiTad dakavdi, waikiTxe wigni da a.S.<br />
ar SeiZleba am dros sakuTari Tavis Sebraleba da loginSi `SefuTva~, magram nurc maincdamainc gadaiRlebi;<br />
53
miiRe damamSvidebeli abazanebi Zilis win, 40 wT-iT adre. wylis temperatura 37 0 C unda iyos, abazanis<br />
xangrZlivoba ki - 15 wT;<br />
profilaqtis mizniT magnitur dReebSi ufro metad miirTviT bostneuli. moerideT Saqars.<br />
magnituri qariSxali gansakuTrebiT rTulad im adgilebSi gadaaqvT, sadac haeri dabinZurebulia, amitom<br />
ecadeT SenobaSi, sadac xarT, haeri sufTa da JangbadiT savse iyos.<br />
54<br />
3. preskonferenciis Sejameba 7 wT<br />
maswavlebeli: maS ase, preskonferencias daxurulad vacxadeb. vTxovT `Jurnalistebs~, damswre sazogadoebas<br />
testis furclebi daurigon. Tu SeiZleba, dagvexmareT SevajamoT, ra gavigeT dRevandel konferenciaze:<br />
testSi CamoTvlili winadadebebidan WeSmariti `+~ -iT aRniSneT, mcdari ki_ `_~ -iT.<br />
testi:<br />
Seamowme Seni codna, ra Seityve dRevandel preskonferenciaze ( dausvi `+~ an `_~):<br />
magnituri isris CrdiloeTi mxare magnituri velis samxreT polusisken mianiSnebs;<br />
dedamiwa giganturi eleqtromagnitia;<br />
dedamiwis magnituri velis wyaro – wriuli denebia, romlebic mis Txevad birTvSi cirkulireben;<br />
dedamiwis magnituri da geografiuli polusebi erTmaneTs emTxveva;<br />
dedamiwis magnitosfero icavs mas mzidan amotyorcnili damuxtuli nawilakebis nakadisgan;<br />
dedamiwis magnituri veli ar icvleba;<br />
dedamiwis magnituri velis CrdiloeTi polusi samxreT naxevarsferoSi mdebareobs;<br />
magnituri qariSxali gavlenas mxolod radiokavSirze da eleqtrogadamcem xazebze axdens, is<br />
cocxal organizmebze ar moqmedebs.<br />
4. saSinao davaleba 1 wT<br />
TiToeuli jgufi moamzadebs referats, romelSic Seajameben konferenciis muSaobas, Seafaseben gamomsvlelebs<br />
da gamoTqvamen kritikul SeniSvnebs. referats momdevno gakveTilze warmoadgenen.<br />
Sefasdeba:<br />
prezentacia / informaciis moZieba<br />
1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />
iyenebs mxolod sakuTar<br />
informacias, masala ar<br />
aris sakiTxis Sesabamisi,<br />
masala ar aris sworad<br />
organizebuli, ver iyenebs<br />
moZiebul masalas<br />
miznobrivad.<br />
iyenebs mxolod saxelmZRvanelos<br />
informacias,<br />
masala nawilobriv Seesabameba<br />
sakiTxs, masala<br />
nawilobriv organizebulia,<br />
nawilobriv miznobrivad<br />
iyenebs moZiebul<br />
masalas.<br />
iyenebs mxolod <strong>ramdenime</strong><br />
sainformacio wyaros,<br />
masala ZiriTadad Seesabameba<br />
sakiTxs, masala<br />
organizebulia, magram<br />
rTulad aRsaqmeli, Ziri-<br />
Tadad miznobrivad iyenebs<br />
moZiebul masalas.<br />
iyenebs mravalferovan<br />
sainformacio saSualebebs,<br />
masala srulad<br />
Seesabameba sakiTxs, masala<br />
kargad da mosaxerxebladaa<br />
organizebuli,<br />
miznobrivad iyenebs<br />
moZiebul masalas.
VI. Sefasebis axali sistema da moswavleTa Sefasebis kriteriumebi<br />
Sefaseba aris monitoringisa da Semowmebis Sedegebis gansjis safuZvelze gamotanili daskvna, romli-<br />
Tac fiqsirdeba moswavleTa progresi garkveul etapze.<br />
monitoringi TiToeuli moswavlis warmatebisaTvis mudmivi Tvalyuris devnebisa da faqtebis mogrovebis<br />
procesia. Semowmeba dakvirvebis procesia, romliTac grovdeba monacemebi swavlis procesis zogadi winsvlisa<br />
da TiToeuli moswavlis warmatebis Sesaxeb.<br />
saswavlo praqtikaSi kargad aris cnobili Semowmebis formebi, xerxebi da saSualebebi.<br />
formebi:<br />
zepiri, werilobiTi, konkretul situaciaSi moqmedebis aRniSvniT.<br />
xerxebi:<br />
dakvirveba, saubari, gamokiTxva, konsultacia, gamocda, CaTvla.<br />
saSualebebi:<br />
testebi, kiTxvarebi, dakvirvebis Sedegad portfolioSi dagrovili monacemebi, namuSev rebis krebulebi,<br />
proeqtebi.<br />
monitoringisa da Semowmebis safuZvelze xdeba moswavlis Sefaseba.<br />
axali midgomis Sesabamisad fasdeba ara marto informaciis floba moswavlis mier, aramed SeZenili unar-<br />
Cvevebi, azrovnebis demonstrirebis formebi, prezentaciebi, saSinao davalebis Sesrulebis xarisxi, sagakveTilo<br />
procesSi CarTuloba jgufuri muSaobisa Tu sxva <strong>tipis</strong> aqtivobebis mixedviT.<br />
savaraudod, bunebismetyvelebaSi trimestruli Sefasebis wriuli diagramis Semadgeneli komponentebi<br />
IX klasSi ase SeiZleba gamoisaxos:<br />
sagakveTilo procesSi CarTuloba 40%<br />
Semajamebeli samuSao 30%<br />
prezentacia 15%<br />
saSinao davaleba 15%<br />
diagramidan Cans, rom Sefasebis mniSvnelovani elementi xdeba moswavlis praqtikuli unar-Cvevebi da<br />
zogadi unarebi.<br />
Sefasebis TiToeuli komponenti moicavs garkveuli unarebis Sefasebis saWiroebas, es unarebi ki fasdeba<br />
interaqtiuli <strong>gakveTilisTvis</strong> damaxasiaTebeli aqtivobebiT.<br />
magaliTad, Sefasebis axali sistemis erT-erTi komponentia prezentacia. am komponentSi fasdeba moswavlis<br />
argumentirebuli msjelobis, azris Camoyalibebis, komunikaciisa da SemoqmedebiTobis una rebi. am unarebis<br />
Sesafaseblad gakveTilze unda daigegmos iseTi aqtivobebi, romlebic saSualebas miscems moswavles, mravalmxrivad<br />
warmoadginos Segrovebuli monacemebi, adekvaturad gamoiyenos terminebi, SeZlos urTierToba<br />
auditoriasTan kvlevis Sedegebis, proeqtis, saSinao davalebisa Tu individualuri (jgufuri) namuSevris<br />
prezentaciisas.<br />
Sefasebis komponentSi `sagakveTilo procesSi CarTuloba~ yuradRebis mobilizebis, problemis dasma/<br />
gadaWris, TanamSromlobisa da kvleviTi unarebi fasdeba Semdegi aqtivobebiT: eqsperimentis Catareba,<br />
eqsperimentis dagegmva, usafrTxoebis wesebis Seqmna, problemis gadasaWrelad kiTxvebis dasma, varaudebis<br />
gamoTqma, dasabuTeba, sakiTxisadmi sakuTari damokidebulebis gamoxatva, modelis Seqmna, proeqtis momzadeba,<br />
saklaso diskusiaSi monawileoba da sxva. Sefasebis komponenti `Semaja mebeli samuSaoebi~ iTvaliswinebs<br />
miRebuli codnis Sejamebis, analizis, sxva sakiTxebTan dakavSi rebis, daskvnis gamotanis, drois limitis<br />
dacvisa da namuSevris organizebis unaris, agreTve weriTi unar-Cvevis Sefasebas.<br />
amis miRweva SesaZlebelia iseTi aqtivobiT, rogoricaa damoukidebeli weriTi da teqsturi davalebebis<br />
Sesruleba da Temis konceptualuri rukis Sedgena.<br />
axali midgomebis ganxorcielebisTvis Zalze sainteresoa aqtivobebi: informaciis moZieba, analizi,<br />
<strong>sxvadasxva</strong> sainformacio wyaros gamoyeneba, mokle da grZelvadiani proeqtebis, modelebisa da kolaJebis<br />
momzadeba, martivi kvlevebis Catareba, weriTi samuSaoebi da sxva. am aqtivobebiT fasdeba Sefasebis komponenti<br />
`saSinao davaleba~. es komponenti iTvaliswinebs dakvirvebis, aRweris, klasificirebis, modelirebis,<br />
4<br />
3<br />
1<br />
2<br />
55
weris, namuSevris organizebis, SemoqmedebiTobis unarebis Sefasebas.<br />
trimestruli Sefaseba aucileblad <strong>sxvadasxva</strong> komponentis Sefasebidan gamomdinareobs. sasurvelia,<br />
am Sefasebas Tan komentarebic daerTos.<br />
sami trimestruli Sefasebis safuZvelze gamoiyvaneba sagnis/sagnobrivi jgufis wliuri Sefaseba moswavlis<br />
progresisa Tu regresis gaTvaliswinebiT.<br />
erovnul saswavlo gegmaSi dawvrilebiT aris aRwerili sagnis trimestruli, wliuri, saerTo-wliuri<br />
da saerTo safexuris niSnebis weris sistemebi. dadgenilia zogadi Sefasebis principebi, SemuSavebulia<br />
Sefasebis kriteriumebi. es kriteriumebi im misaRwevi Sedegebidan gamomdinareobs, romlebsac maswavlebeli<br />
isaxavs miznad gakveTilis (an Temis) Seswavlisas.<br />
niSnebisa da swavlis doneebis Sefardebis cxrili ki mocemulia erovnul saswavlo gegmaSi.<br />
trimestruli, wliuri da safexuris Sefasebebis safuZvelze xdeba moswavlis akademiuri miRwevis<br />
aRiareba. amitom Sefasebis am saxeebs oficialuri statusi aqvs.<br />
arsebobs Sefasebis mimdinare saxeebi: winaswari, ganmeorebiTi, yoveldRiuri, perioduli da sxva. es<br />
swavlisTvis gankuTvnili Sefasebis saxeebia da maswavlebels SeuZlia, TviTon gansazRv ros, ra formiT<br />
aRricxavs mimdinare Sefasebis Sedegebs da Seagrovebs informacias moswavlis warmatebis Sesaxeb.<br />
yvela skola adgens Sefasebis ZiriTad principebs da maswavlebeli winaswar acnobs moswavleebs, ra kriteriumebiT<br />
fasdeba maTi TiToeuli saswavlo aqtivoba.<br />
interaqtiuli gakveTilis struqtura, misi elementebi da aqtivobebi saSualebas iZleva, sistematurad<br />
ganxorcieldes gakveTilebze moswavleTa Sefasebis iseTi formebi, rogoricaa:<br />
maswavleblis mier moswavlis Sefaseba;<br />
moswavleebis mier urTierTSefaseba;<br />
moswavlis mier TviTSefaseba.<br />
es exmareba moswavles, gaaanalizos, ris swavla SeuZlia da ra sferoSi sWirdeba codnis gaumjobeseba.<br />
maswavlebels ki saSualebas aZlevs, gaiTvaliswinos daSvebuli uzustobebi da dagegmos swavleba/swavlis<br />
aqtivobebi moswavleTa saWiroebebisa da moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT.<br />
Sefasebis axali sistema Zalze mniSvnelovania skolisTvisac. skola iRebs obieqtur informacias moswavleTa<br />
progresisa Tu regresis Sesaxeb da gegmavs aqtivobebs Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />
maswavleblis mier moswavlis Sefasebis xerxebi yvela maswavleblisTvis kargad aris cnobili. SedarebiT problemuria<br />
moswavleTa TviTSefasebisa da urTierTSefasebis principebis dadgena wyvilebSi an jgufebSi muSaobisas.<br />
gTavazobT or kiTxvars, romelic gankuTvnilia gundis TiToeuli wevris TviTSefasebisa da gundis mier sakuTari<br />
naSromis TviTSefasebisTvis reitinguli sistemiT.<br />
TviTSefasebis kiTxvari jgufis TiToeuli wevrisTvis. TviTSefasebisas gaiTvaliswineT:<br />
1. ra gaakeTeT an TqviT iseTi, rac Tqvens jgufs, rogorc erT mTlianobas, daexmara samuSaos Sesru<br />
lebaSi?<br />
2. Tqveni azriT, ramdenad nayofierad imuSava gundma, rogorc erTma mTlianobam da ras TvliT amis mizezad?<br />
3. ras gaakeTebdiT momavalSi sxvanairad gundis meti efeqturobisTvis?<br />
4. ra iyo yvelaze kargi ram, rac Tqveni erToblivi muSaobisas gamoikveTa?<br />
5. kmayofili xarT Tqveni wvliliT? ras grZnobT samuSaos dasrulebis Semdeg?<br />
Sevsebul kiTxvars moawereT xeli, miuTiTeT klasi, dRe da ricxvi.<br />
TviTSefasebis kiTxvari, rodesac gundi axdens sakuTari naSromis Sefasebas reitinguli sistemiT. instruqcia:<br />
jgufma, rogorc erTma mTlianobam, upasuxos sam mocemul SekiTxvas da xuT- an aTbalian skalaze<br />
Seafasos Tavisi namuSevari.<br />
1. miaRwieT Tu ara maswavleblis mier dasaxul mizans?<br />
2. ra iyo Tqveni gundis yvelaze didi miRweva?<br />
3. ra iyo Tqveni erToblivi muSaobis xarvezi da nakli?<br />
pasuxebis mixedviT reitinguli sistemiT SeafaseT Tqveni Sromis Sedegi mocemul skalaze:<br />
Tqveni azriT, ratom jobs Sefasebis aTquliani skala?<br />
56<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
VII. zogierTi saklaso - saSinao davalebisa da Temis damatebiTi<br />
amocanebis pasuxebi, miTiTebebi<br />
Tema I. eleqtruli muxti<br />
§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba) ............................................................................................. 58<br />
§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi ....................................................................................................... 60<br />
§ 1.3. kulonis kanoni .............................................................................................................................. 61<br />
§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa superpoziciis principi ....................................... 63<br />
Tema II. eleqtruli veli<br />
§ 2.1. eleqtruli veli ............................................................................................................................ 65<br />
§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />
velebis superpoziciis principi (ix. gakveTili scenarebSi)<br />
§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />
potencialTa sxvaoba ............................................................................................................................... 68<br />
§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />
potencialTa sxvaoba......................................................................................................................... 70<br />
§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi (ix. gakveTili scenarebSi)<br />
§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi ................................................................................... 72<br />
§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli energia? ....................................................... 72<br />
Tema III. eleqtruli deni<br />
§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ .............................................................................................. 74<br />
§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala ..................................................................... 74<br />
§ 3.3. . eleqtruli winaRoba ................................................................................................................... 77<br />
§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis (ix. gakveTili scenarebSi)<br />
§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba ................................................................................................. 79<br />
§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba ................................................................................................... 81<br />
§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea ......................... 84<br />
§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba .................................... 87<br />
§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni .................................................................... 90<br />
§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre ........................................................................ 94<br />
§ 3.11. denis magnituri moqmedeba .......................................................................................................... 96<br />
§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi ........................................................................................ 99<br />
Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi<br />
§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi ..............................................................................................................101<br />
§ 4.2. eleqtruli deni airSi ................................................................................................................102<br />
§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi ...........................................................................................................103<br />
§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi ............................................................................................104<br />
57
58<br />
Tema I. eleqtruli muxti<br />
§ 1.1 sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba)<br />
1 eleqtrostatikuri urTierTqmedeba<br />
cda I - gv. 11<br />
cda I. -is Sedegi: Tavdapirvelad kalamsa da Reros Soris araviTari urTierTqmedeba ar SeiniSneba, xolo<br />
Reros furcelze ramdenjerme gasmis Semdeg, zoli Reros mier miizideba. es xaxunis Sedegad daeleqtroebul<br />
sxeulebs Soris eleqtrostatikuri urTierTqmedebaa.<br />
_ gv. 11<br />
es urTierTqmedeba ar aris msoflio mizidulobis ZalebiT gamowveuli. ratom?<br />
pas.: kalamsa da qaRaldis zols Soris urTierTqmedeba ar aris damokidebuli maT masebze. urTierTqmedeba<br />
mxolod mas Semdeg aRiZra, rac xaxunis Sedegad maTi daeleqtroeba moxda.<br />
_ gv. 12<br />
eleqtrostatikuri movlenebi mniSvnelovan rols asrulebs teqnikasa da yofa-cxovrebaSi. gaixsene<br />
magaliTebi, roca statikuri eleqtroba (xaxunisas warmoqmnili eleqtruli muxtebi):<br />
zianis momtania; ra xerxebs iyeneben am dros mis Tavidan asacileblad?<br />
sasargeblo miznebisTvis gamoiyeneba.<br />
dainteresdi da gaarkvie, rogor `ebrZvian~ iseT usiamovno movlenas, rogoric Salis, abreSumisa<br />
da neilonis tansacmlis daeleqtroebaa.<br />
pas.:<br />
xaxunisas warmoqmnili eleqtruli muxtebi, anu rogorc mas xSirad uwodeben, statikuri eleqtroba,<br />
ufro xSirad sulac ar aris zianis momtani, magram zogjer SeiZleba saxifaToc iyos. mag., benzini liTonze<br />
xaxunisas imuxteba da SeiZleba aaldes kidec, amitom roca TviTmfrinavis, avtocisternis benzinis avzs<br />
an tankers sawvaviT avseben, milsadenebs, romliTac sawvavi Caedineba da aseve avzebsac, amiweben(xSirad<br />
ginaxavs albaT, rom benzinmzidze dakiduli rkinis jaWvi dedamiwis zedapirs exeba). swored statikuri<br />
eleqtrobiT gamowveuli safrTxis Tavidan asacileblad nebadarTuli ar aris avtomanqanis avzSi benzinis<br />
Casxma, roca Zrava CarTulia.<br />
statikuri eleqtroba zogjer garkveul uxerxulobas qmnis.<br />
mag., qaRaldgadamamuSavebel kombinatebSi an stambebSi muSebi iZulebulni arian rezinis xelTaTmanebiT<br />
imuSaon, radgan xelze xaxunis Sedegad qaRaldi eleqtrovdeba da xels ekvris (rezini dieleqtrikia da muxtebs<br />
ar atarebs). xSirad saSrobidan gamoRebuli sarecxi erTmaneTs ekvris da maTi gacalkeveba Wirs, aseve<br />
yvelasaTvis nacnobi usiamovno movlenaa, roca axladdabanili, daeleqtroebuli Tma `yalyze dgas~.<br />
tipografiaSi gazeTis furclebze teqsti mbrunav cilindrze awyobili SriftiT gadaaqvT. am dros<br />
furclebi cilindrTan Sexebisas eleqtrovdebian da xSirad ekvrian mas, rac aferxebs teqstis sxva furclebze<br />
gadatanas. imisaTvis, rom es sakmaod usiamovno movlena Tavidan aicilon, muSebi furclebs atenianeben,<br />
ris gamoc statikuri muxtebi furclebze aRar grovdeba. damuxtva eleqtronebis gadanawilebasTanaa<br />
dakavSirebuli, eleqtronebi ki mxolod atomis zomis manZilebze gadadgildebian. datenianeba furclebis<br />
erTmaneTTan mWidrod Sexebas da Sesabamisad damuxtvas uSlis xels. garda amisa, wyali gamtaria da muxtebis<br />
dagrovebas xels SeuSlis.<br />
adamianebma moaxerxes eleqtrostatikuri urTierTqmedebis TavianTi miznebisaTvis gamoyeneba. ase<br />
magaliTad, eleqtruli muxtebis urTierTqmedeba safuZvlad udevs aslis gadamRebi aparatis - `qseroqsis~<br />
moqmedebas (ix. misi moqmedebis principi. `fizika~ VIIIkl. q. tatiSvili)<br />
warwera sur. 2-ze - gv.12<br />
benzinmzidis korpusze liTonis jaWvs kideben, romlis meore bolo dedamiwis zedapirs exeba. axseni,<br />
ratom iqcevian ase.
pas.: benzinmzidis kedelTan xaxunisas benzini imuxteba. afeTqebis saSiSroebis Tavidan asacileblad<br />
liTonis jaWvs kideben, romlis meore bolo dedamiwis zedapirs exeba. es erTgvari damiwebis saSualebaa:<br />
benzinSi dagrovili statikuri muxtebi jaWvis gavliT dedamiwaSi gadava da cisterna ganimuxteba.<br />
2 ori saxis eleqtruli muxti<br />
cda II _ gv.12<br />
II cdis Sedegi: Tavdapirvelad zolebs Soris araviTari urTierTqmedeba ar SeiniSneba, xolo Reros maTze<br />
ramdenjerme gasmis Semdeg, zolebi erTmaneTisgan ganizideba (isini erTnairniSniani muxtiT daimuxteba),<br />
xolo Reros mier miizideba (Rero da zolebi <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtebiTaa damuxtuli).<br />
3 rogor xdeba sxeulTa daeleqtroeba xaxunisas an Sexebisas?<br />
dafiqrdi - gv. 13<br />
ra akavebs eleqtronebs birTvis garSemo wriul orbitebze? ratom ar wydebian isini birTvs?<br />
pas.: birTvSi Semavali protonebi miizidaven eleqtonebs da aRiZvreba centriskenuli Zala, romelic<br />
`aiZulebs~ eleqtronebs birTvis garSemo wriul orbitebze imoZraon.<br />
dafiqrdi - gv. 14<br />
gaixsene: eleqtroskopi aris xelsawyo, romlis saSualebiTac sxeulze eleqtrul muxts aRmoaCen.<br />
rogor daimuxteba eleqtroskopi, Tu mas uaryofiTad damuxtul joxs jer SevaxebT, xolo Semdeg<br />
movacilebT? axseni daeleqtroebis meqanizmi.<br />
pas.: Tu eleqtroskops uaryofiTad damuxtul joxs SevaxebT, eleqtroskopis firfitebi gaiSleba<br />
da darCeba imave mdgomareobaSi mas Semdegac, rac eleqtroskops joxs movacilebT. es imas niSnavs, rom<br />
firfitebi erTnairniSniani muxtiTaa damuxtuli.<br />
rogor imuxteba eleqtroskopis firfitebi, roca eleqtroskops uaryofiTad damuxtul joxs SevaxebT?<br />
uaryofiTad damuxtul joxze eleqtronebis Warbi raodenobaa. eleqtroskopis<br />
liTonis sferoze Sexebisas, eleqtronebi eleqtroskopis<br />
sferoze (eleqtroskopis Reroze gadava). Sesabamisad, Reroze<br />
damagrebuli firfitebi uaryofiTad daimuxteba, ris Sedegadac<br />
isini erTmaneTs ganizidaven.<br />
imisaTvis, rom SevamowmoT, namdvilad uaryofiTadaa Tu ara<br />
damuxtuli firfitebi, kvlav SeaxeT eleqtroskops uaryofiTad<br />
damuxtuli joxi: firfitebs Soris gaSlis kuTxe gaizrdeba. rac<br />
imas niSnavs, rom firfitebma damatebiT uaryofiTi muxti miiRes.<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi (Tu firfitebs Soris gaSlis kuTxe<br />
Semcirdeba), SeiZleba davaskvnaT, rom firfitebze dadebiTi muxti<br />
iyo dagrovili.<br />
rogor imuxteba eleqtroskopis firfitebi, roca eleqtroskops dadebiTad damuxtul joxs SevaxebT?<br />
dadebiTad damuxtul joxze eleqtronebis danaklisia. eleqtroskopis liTonis sferoze Sexebisas, eleqtronebi<br />
eleqtroskopidan gadava joxze. amitom eleqtroskopis Rero da masze damagrebuli firfitebi<br />
dadebiTad daimuxteba, ris Sedegadac isini erTmaneTs ganizidaven. amis Semowmebac zemoT aRwerili xerxiT<br />
SegiZliaT; kvlav SeaxeT eleqtroskops dadebiTd damuxtuli joxi: Tu firfitebs Soris gaSlis kuTxe<br />
gaizrdeba, es imas niSnavs, rom firfitebma damatebiT dadebiTi muxti miiRes.<br />
Sen ici, rom bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad imuxteba. gamoTqvi varaudi, imuxteba Tu<br />
ara am dros bewvi? pasuxi axseni.<br />
gamoiyene eleqtroskopi da Caatare cda, romliTac Sens varauds Seamowmeb.<br />
pas.: radgan bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad imuxteba, es imas niSnavs, rom joxis atombir-<br />
59
Tvebi gacilebiT ufro Zlierad izidaven eleqtronebs da amitom eleqtronebi bewvidan joxze gadadis.<br />
bewvze eleqtronebis (anu, uaryofiTi muxtis) danaklisi Seiqmneba da bewvi dadebiTad daimuxteba. Tu<br />
gaxaxunebis Semdeg joxs da bewvs <strong>sxvadasxva</strong> eleqtroskops Seaxeb, SeamCnev, rom orive eleqtroskopis<br />
furclebi gaiSleba.<br />
Tu eleqtroskops jer damuxtul joxs Seaxeb, xolo Semdeg imave eleqtroskops bewvs Seaxeb, eleqtroskopis<br />
furclebi jer garkveuli kuTxiT gaiSleba, Semdeg ki pirvandel mdgomareobas daubrundeba.<br />
es ki imas niSnavs, rom joxsa da bewvs <strong>sxvadasxva</strong> niSnis muxti aqvs.<br />
fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 14<br />
cxadia, dadebiTad damuxtuli protonebi ganizidaven erTmaneTs. ivaraudeT, ratom ar iSleba atomis<br />
birTvi? moipoveT informacia am sakiTxze da SeamowmeT, gamarTlda Tu ara Tqveni varaudi.<br />
pas.: birTvSi Semaval yvela nawilaks Soris birTvuli Zalebi moqmedebs (Zlieri urTierTqmedeba). es<br />
Zalebi sididiT mniSvnelovnad aRemateba protonebs Soris moqmed ganzidvis eleqtomagnitur Zalebs, ris<br />
gamoc birTvuli nivTiereba SekumSulia kolosalur simkvrivemde. gamoTvlilia, rom aseTi simkvrivis<br />
nivTierebis 1sm 3 moculobis masa 1,3 . 10 11 kg-ia.<br />
60<br />
§ 1.2 eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />
warwera sur.1-ze - gv.15<br />
gaarkvie: rogor fiqrob, ra saerTo aqvs eleqtrul muxts asdolarian kupiurasTan?<br />
pas.: asdolarian kupiuraze benjamin franklinia gamosaxuli, romelmac didi wvlili Seitana eleqtrobis<br />
SeswavlaSi (muxtebs `dadebiTi~ da `uaryofiTi~ franklinma uwoda).<br />
1 eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />
dafiqrdi - gv.16<br />
arsebobs Tu ara eleqtruli muxtebi neitralur sxeulze?<br />
pas.: arsebobs. magram isini ganeitralebulia mopirdapire niSnisa da sididiT toli muxtiT.<br />
wvimis wveTi, romelsac + 6,72 . 10 -17 k muxti hqonda, SeerTda wveTTan, romlis muxti -10,08 . 10 -17 k -is toli<br />
iyo. rogori iqneba miRebuli wveTis muxti? ramdeni zedmeti eleqtroni iqneba aseT wveTze?<br />
pas.: miRebuli wveTis muxti iqneba (6,72 + ( -10,08)) . 10 -17 = -3,36 . 10 -17 (k)<br />
wveTze eleqtronebis raodenoba n = q/e = 3,36 . 10 -17 /1,6 . 10 -19 = 210<br />
eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 8 . 10 -20 k-is toli, meorem<br />
_ 2,4 . 10 -20 k, xolo mesamem _ 2,4 . 10 -18 k. romelma maTganma dauSva Secdoma?<br />
pas.: Secdoma pirvelma da meorem dauSva, radgan 8 . 10 -20 k da 2,4 . 10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e= 1,6<br />
. 10 -19 k -is jeradi ricxvebi.<br />
ra raodenobis elementarul muxts Seesabameba 1 k eleqtruli muxti?<br />
pas.: n = 1/ (1,6 . 10 -19 ) = 0,625 . 10 19 = 625 . 10 16<br />
2 muxtis mudmivobis kanoni<br />
cda I - gv.16<br />
I cdis Sedegi:<br />
joxebis Tavdapirveli jamuri muxti nulis tolia.<br />
pirveli joxis eleqtroskopze Sexebis Sedegad eleqtroskopis firfitebi gaiSleba, rac imaze migvaniSnebs,<br />
rom joxi damuxtulia. Tu eleqtroskops meore joxsac SevaxebT, firfitebi daeSveba. es ki imas
niSnavs, rom orive joxi sididiT toli da sawinaaRmdego niSnis muxtebiT iyo damuxtuli.<br />
joxebis saerTo muxti ar Seicvala, iyo da darCa nulis toli.<br />
dafiqrdi - gv.17<br />
ori erTnairi burTulidan erT-erTi 5-jer ufro didi<br />
muxtiTaa damuxtuli, vidre meore. burTulebi jer Seaxes erTmaneTs,<br />
xolo Semdeg kvlav gaacalkeves. rogori muxti eqneba<br />
TiToeul burTulas Sexebis Semdeg?<br />
pas.: orive burTulis sawyisi jamuri muxti tolia 5q + q =<br />
6q, radgan burTulebi erTnairia, Sexebis Semdeg jamuri muxti<br />
oriveze erTnairad gadanawildeba. amitom TiToeuli burTulis<br />
muxti iqneba 3q - s toli.<br />
abreSumis Zafebze dakiduli ori erTnairi burTulidan<br />
erT-erTis muxti 2q -s tolia, meoresi -5q-si. burTulebma jer<br />
miizides erTmaneTi, xolo Sexebis Semdeg kvlav dacildnen. axseni 2q -5q<br />
es movlena da gamoTvale, ris tolia Sexebis Semdeg TiToeuli<br />
burTulas muxti.<br />
sur. 4<br />
pas.: orive burTulis sawyisi jamuri muxti tolia 2q + (-5 q) = -3q, burTulebi miizidebian, radgan isini<br />
<strong>sxvadasxva</strong>niSniania. Sexebis Semdeg jamuri muxti oriveze erTnairad gadanawildeba. amitom TiToeuli bur-<br />
Tuls muxti -3q - s toli gaxdeba da burTulebi ganizidebian (maT erTnairi niSnis muxtebi eqnebaT).<br />
§ 1.3 kulonis kanoni<br />
1 kulonis eqsperimenti<br />
dafiqrdi - gv.18<br />
ra xdeboda maSin, roca kuloni A da C burTulebs<br />
erTi niSnis muxts aniWebda?<br />
pas.: A da C burTulebi erTmaneTs ganizidavdnen,<br />
minis Rero Semobrundeboda da drekadi mavTuli<br />
igrixeboda manam, sanam masSi aRZruli drekadobis<br />
Zala eleqtromagnituri urTierTqmedebis Zalas ar<br />
gaawonasworebda. kulonisTvis cnobili iyo, rom<br />
minis Reros Semobrunebis kuTxe pirdapirpropor-<br />
drekadi<br />
mavTuli uli<br />
ciulia mabrunebeli momentisa. mabrunebeli momentis<br />
gansazRvra mecniers saSualebas aZlevda burTulebs<br />
C<br />
A<br />
B<br />
Soris urTierTqmedebis Zala epova. grexiTi saswo-<br />
minis m Rero<br />
skala s<br />
ris korpusze datanili skaliT im kuTxes zomavda,<br />
romelsac burTulebis centrebis brunvis centrTan<br />
sur. 1<br />
SemaerTebeli radiusebi qmnidnen. am kuTxis saSualebiT ki burTulebs Soris manZilis gansazRvra iyo<br />
SesaZlebeli.<br />
dafiqrdi - gv.18<br />
risTvis iyo saWiro kulonis cdaSi B burTula?<br />
pas.: B burTula minis Reroze A burTulis gasawonasworeblad gamoiyeneboda.<br />
dafiqrdi - gv.19<br />
rogor amcirebda kuloni burTulis muxts 2-jer, 4-jer da a.S. ?<br />
a) b)<br />
61
pas.: kuloni mixvda, rom Tu damuxtul sxeuls zustad iseTive sxeuls Seaxebda, muxti orive sxeulze<br />
Tanabrad gadanawildeboda. is erT-erT damuxtul burTulas zustad iseTive daumuxtav burTulas Seaxebda.<br />
am gziT is Tavdapirveli muxtis sidides orjer amcirebda. amis Semdeg burTulas Tavis adgilze abrunebda da<br />
meore sacdel burTulasTan urTierTqmedebis Zalas Tavidan zomavda. Zalis sidide orjer mcirdeboda.<br />
- gv.19<br />
gaixsene, istoriam uamravi brwyinvale fizikuri eqsperimenti Semogvinaxa, romlebSic saWiro sidideebis<br />
gansazRvra swored aseTi gonebamaxviluri xerxebiT xdeboda, radgan im dros, roca fizikis fundamentur<br />
aRmoCenebs safuZveli eyreboda, TiTqmis ar arsebobda zusti gamzomi laboratoriuli xelsawyoebi.<br />
pas.: drois toli Sualedebis aTvlisaTvis galileo galilei wylian vedros iyenebda, romlis fskerzec<br />
naxvreti iyo gakeTebuli. naxvretidan wylis wveTi erTi da imave drois Semdeg vardeboda (VIII kl. fizika.<br />
q.tatiSvili).<br />
galileom sakuTari guliscemis sixSires Seadara kandelebis rxevis sixSire (IX kl. fizika.<br />
q.tatiSvili).<br />
300 wlis Semdeg ki XX saukunis SuaxanebSi meore didma italielma mecnierma, enriko fermim Caatara<br />
eqsperimenti, romelic Tavisi genialuri ubraloebiT galileos eqsperiments Camohgavda. fermim uzustesad<br />
gansazRvra pirveli sacdeli atomuri bombis afeTqebis Zala im manZilis mixedviT, ra manZilzec afeTqebis<br />
talRam misi xelisgulidan qaRaldis furclis gadafrialeba SeZlo.<br />
dafiqrdi _ gv.19<br />
SeiZleba Tu ara, wertilovnad CaiTvalos muxti, romelic gadanawilebulia im sferos zedapirze, romlis<br />
diametri 1m-ia, xolo manZili, romliTac sfero meore iseTive damuxtuli sferosaganaa daSorebuli:<br />
a) 1m-ia; b) 1km-ia.<br />
pas.: a) ar SeiZleba; b) SeiZleba<br />
62<br />
2 kulonis kanoni<br />
dafiqrdi - gv.20<br />
ra msgavseba da gansxvavebaa niutonis msoflio mizidulobis kanonsa da kulonis kanons Soris?<br />
pas.: gasaocaria msgavseba niutonis msoflio mizidulobis kanonsa da kulonis kanons Soris:<br />
niutonis msoflio mizidulobis kanoni: F = G m 1 m 2 /r 2 ; kulonis kanoni: F = k |q 1 || q 2 | /r 2<br />
m gravitaciuli muxtia, q ki _ eleqtruli.<br />
m - gravitaciuli muxti gansazRvravs gravitaciuli urTierTqmedebis intensivobas da sxeulebs Soris<br />
urTierTqmedebis Zalas maT Soris manZilTan akavSirebs.<br />
analogiurad, ganisazRvreba eleqtruli muxti eleqtrodinamikaSi.<br />
q - eleqtruli muxti skalaruli fizikuri sididea, romelic gansazRvravs eleqtromagnituri ur-<br />
TierTqmedebis intensivobas da damuxtul sxeulebs Soris urTierTqmedebis Zalas maT Soris manZilTan<br />
akavSirebs<br />
r orive kanonis gamosaxulebaSi muxtebs Soris manZilia.<br />
niutonis msoflio mizidulobis kanonSi G gravitaciuli mudmivaa, romelic ricxobrivad im gravitaciuli<br />
Zalis tolia, romliTac ori, 1 kg masis sxeuli urTierTmiizideba maSin, roca maT masaTa centrebs<br />
Soris manZili 1m-ia.<br />
kulonis kanonSi k proporciulobis koeficientia, romelic ricxobrivad im kulonuri Zalis tolia,<br />
romliTac vakuumSi erTmaneTze imoqmedebda ori, erTmaneTisgan 1m manZiliT daSorebuli 1k muxti.<br />
dafiqrdi - gv.20<br />
ris tolia or muxts Soris urTierTqmedebiskulonuri Zala vakuumSi, Tu TiToeuli muxtis sididea 1k,<br />
xolo maT Soris manZili 1m-ia.<br />
pas.: vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />
proporciulobis koeficientis (k = 9.10 9 nm 2 /k 2 ), amitom Tu TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris<br />
manZili 1m, muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide 9.10 9 n-ia.
damatebiTI masala<br />
xSirad k koeficients SI sistemaSi sxva saxiTac weren:<br />
1<br />
k =<br />
4 π ε0<br />
sadac ε eleqtruli mudmivaa (ε berZnuli asoa da ikiTxeba, rogorc `epsilon~):<br />
0<br />
k2 1<br />
= 8,85 . 10-12 ε = 0 4 πk<br />
3 kuloni _ muxtis erTeuli<br />
amocana 1 - gv.20<br />
pas.: or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zala, Tu TiToeuli maTganis muxti 1 k-is tolia,<br />
xolo maT Soris manZili 1km-ia, tolia im Zalisa, romliTac dedamiwa 1t masis sxeuls izidavs. 1 k Zalian<br />
didi muxtia. SeuZlebelia mcire zomis sxeulebs (<strong>ramdenime</strong> metramde diametris mqones) hqondeT 1 k muxti.<br />
maT Soris ganzidvis kolosalurad didi Zalis gamo damuxtuli nawilakebi sxeulze ver SeCerdeba, radgan<br />
bunebaSi ar arsebobs sxva Zala, romelic mocemul pirobebSi kulonur ganzidvas gaawonasworebs.<br />
amocana 2 - gv.20<br />
pas.: F k / F g = 2,27 . 10 39<br />
§ 1.4 fizika amocanebSi: kulonis kanoni.<br />
ZalTa superpoziciis principi.<br />
amocana 1 - gv.22<br />
amoxsna.<br />
dafiqrdiT: ris tolia burTulebis jamuri muxti?<br />
pas.: burTulebis jamuri muxti q 1 + q 2 = + 2 . 10 -6 k + ( -5 . 10 -6 k) = -3 . 10 -6 k<br />
gaixseneT muxtis mudmivobis kanoni da gaiTvaliswineT, rom burTulebi erTnairia. ra moxdeba, Tu<br />
damuxtul burTulebs erTmaneTs SeaxebT da Sexebis Semdeg erTmaneTs davaSorebT?<br />
pas.: Sexebisas uaryofiTad damuxtuli meore burTulidan eleqtronebis nawili dadebiTad damuxtul<br />
pirvel burTulaze gadava da mis dadebiT muxts gaaneitralebs. radgan burTulebi erTnairia, jamuri<br />
muxti oriveze Tanabrad gadanawildeba.<br />
ris toli gaxdeba daSorebis Semdeg TiToeuli burTulis muxti?<br />
pas.: q = (q 1 + q 2 )/2 = - 1,5 . 10 -6 k<br />
gamoTvaleT burTulebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zala:<br />
pas.: F = k q 2 / r 2 ≈ 0,2 n<br />
amocana 2 - gv.24<br />
davaleba: gamosaxeT naxazze q 3 muxtze danarCeni muxtebis mxridan moqmedi Zalebi. gansazRvreT am<br />
ZalTa tolqmedis moduli da mimarTuleba.<br />
q 1<br />
F 1,3<br />
r 3,1<br />
F 2,3<br />
q 3<br />
_ + +<br />
r 2,1<br />
r 2,3<br />
nm 2<br />
q 2<br />
63
64<br />
daakvirdiT naxazzs: q 3 muxtze moqmedebs:<br />
q 2 muxtis mxridan ganzidvis F 2,3 Zala; q 1 muxtis mxridan mizidvis F 1,3 Zala.<br />
ZalTa superpoziciis principidan gamomdinare q 3 muxtze moqmedi Zalebis tolqmedi Zala<br />
F 3<br />
= F 2,3 + F 1,3<br />
F 2,3 da F 1,3 erTi wrfis gaswvriv erT mxares mimarTuli Zalebia, amitom maTi tolqmedis mimarTuleba<br />
emTxveva F 2,3 da F 1,3 Zalebis mimarTulebas, xolo moduli<br />
F 3 = F 2,3 + F 1,3 = k |q 2 || q 3 | / r 2,3 2 + k |q 3 || q 1 | /r 3,1 2 = 3,24 mkn<br />
amocana 3 - gv. 24<br />
roca q 3 0<br />
q 3 > 0<br />
F 2,1<br />
q 3 muxtis wonaworobis pirobaa: F 1,3 = F 2,3 ;<br />
k |q 1 || q 3 | /r 1,3 2 = k |q 2 || q 3 | /r 2,3 2<br />
|q 1 | / x 2 = |q 2 | /(3-x) 2<br />
9 . 10 -9 / x 2 = 36 . 10 -9 /(3-x) 2<br />
9 / x 2 = 36 / (3-x) 2<br />
x = 1 (m)<br />
q 1 muxtis wonaworobis pirobaa: F 3,1 = F 2,1<br />
2 2<br />
k |q || q | / r = k |q2 || q | / r 1 3 1,3<br />
1 2,1<br />
|q | / x 3 2 = |q | / 9 2<br />
|q | / x 3 2 = 4 . 10-9 |q | = 4 nk, anu q = + 4 nk<br />
3 3<br />
amocana 4 - gv.25<br />
q 1<br />
F 3,1<br />
F 1,3<br />
r 1,3 = x r 3,2 = 3 - x<br />
r 1,2 = 3<br />
F da F Zalebi erTmaneTTan marT kuTxes qmnian. piTagoras<br />
1,3 2,3<br />
Teoremis Tanaxmad<br />
2 2 2 2 -4 F = √ F + F2,3 = √ k |q1 || q | /r + k |q2 || q | /r ≈ 10 n<br />
1,3<br />
3 1,3<br />
3 2,3<br />
q 3<br />
_ +<br />
F 2,3<br />
sur. 3,a<br />
q 2<br />
_<br />
q 2 = - 4 . 10 -9 k<br />
r 3,2 = 3 sm<br />
F 2,3<br />
-<br />
+<br />
q 3 = 10 -9 k<br />
F<br />
r 3,1 = 1 sm<br />
F 1,3<br />
-<br />
q 1 = - 10 -9 k
§ 2.1 eleqtruli veli<br />
Tavi II. eleqtruli veli<br />
1 eleqtruli velis ZiriTadi Tvisebebi<br />
cda I _ gv. 33<br />
cdis Sedegi: abreSumis qsovilze xaxunisas minis Rero dadebiTad imuxteba. Tu cilindrs dadebiTad<br />
damuxtul minis Reros SevaxebT, cilindric dadebiTad daimuxteba, radgan Reroze uaryofiTi muxtis<br />
danaklisia da Sexebisas eleqtronebi cilindridan Reroze gadava (gasagebia, rom dadebiTad damuxtuli<br />
minis Rero magaliTisTvisaa aRebuli. analogiuri procesi ganxorcieldeba, Tu cilindrs uaryofiTad<br />
damuxtul Reros mivuaxlovebT).<br />
Tu dadebiTad damuxtul cilindrs Sori manZilidan dadebiTadve damuxtul Reros mivuaxlovebT,<br />
SevamCnevT, rom Zafi, romelzedac cilindria dakidebuli, vertikalidan gadaixreba da gadaxris kuTxe miT<br />
ufro gaizrdeba, rac ufro mivuaxlovebT cilindrs Reros. gadaxris kuTxis gazrda mowmobs, rom rac ufro<br />
axlosaa cilindri eleqtruli velis wyarosTn (daeleqtrovebul joxTan), miT ufro meti ZaliT moqmedebs<br />
masze veli. es ki imas niSnavs, rom damuxtuli sxeulis garSemo veli ufro Zlieria, vidre moSorebiT.<br />
eleqtruli veli ara marto Reros, aramed damuxtuli cilindris garSemoc iqmneba. rac imas niSnavs,<br />
rom ara marto damuxtuli Rero moqmedebs cilindrze Tavisi eleqtruli veliT, aramed cilindric moqmedebs<br />
Reroze Tavisi eleqtruli veliT. swored damuxtuli sxeulebis erTmaneTze zemoqmedebaSi vlindeba<br />
eleqtruli urTierTqmedeba.<br />
2 daZabuloba - eleqtruli velis maxasiaTebeli<br />
daskvna _ gv. 34<br />
Tu q > 0, maSin daZabulobis veqtori TanamimarTulia muxtze moqmedi Zalisa, xolo<br />
Tu q < 0, maSin daZabulobis veqtori sapirispiroa muxtze moqmedi Zalis.<br />
3 daZabulobis veqtoris mimarTuleba<br />
dafiqrdi - gv. 34<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom velis daZabuloba 1 n/k-ia?<br />
pas.: velis daZabuloba 1 n/k-ia, Tu veli masSi moTavsebul 1k muxtze moqmedebs 1n sididis eleqtruli<br />
ZaliT.<br />
4 eleqtruli velis Zalwirebi<br />
cda II _ gv. 35<br />
cdis Sedegi: Rero da `Tmebi~ erTnairi niSniT<br />
daimuxteba. `Tmebis~ yoveli patara monakveTi<br />
erTgvar sacdel muxts warmoadgens, romelzec<br />
Reros eleqtruli veli moqmedebs. TiToeuli<br />
monakveTi iseTi mimarTulebiT orientirdeba,<br />
rogori mimarTulebiTac masze eleqtruli Zala<br />
moqmedebs: Rero ganizidavs `Tmebs~, romlebic<br />
+<br />
E<br />
_ E<br />
amave dros erTmaneTsac ganizidaven. `Tmebi~ ra-<br />
sur. 4 sur. 5<br />
dialurad, Reros wverodan gamomavali radiusebis gaswvriv ganlagdeba da Zalwirebis ganlagebis iseTive<br />
suraTs mogvcems, rogoricaa gamosaxuli sur. 4-s da 5-ze.<br />
65
dafiqrdi - gv. 36<br />
rogor Seicvleba dadebiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis<br />
Zalwirebis: a) mimarTulebiT; b) sapirispirod?<br />
ra Seicvleba, Tu dadebiTi nawilakis nacvlad velSi uaryofiTi nawilakis moZraobas ganvixilavT?<br />
pas.:<br />
dadebiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis Zalwirebis<br />
a) mimarTulebiT, gaizrdeba, radgan masze imoqmedebs eleqtruli Zala, romlis mimarTuleba nawilakis<br />
siCqaris mimarTulebas emTxveva;<br />
F el v<br />
66<br />
b) sapirispirod, Semcirdeba, radgan F el v<br />
uaryofiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis Zalwirebis<br />
a) mimarTulebiT, Semcirdeba, radgan masze imoqmedebs eleqtruli Zala, romlis mimarTuleba nawilakis<br />
siCqaris mimarTulebis sapirispiroa;<br />
F el v<br />
b) sapirispirod, gaizrdeba, radgan F el v<br />
dafiqrdi - gv. 36<br />
sad mTavrdeba gacalkevebuli (sxva muxtebisgan usasrulod Sors myofi) dadebiTi muxtis velis<br />
Zalwirebi?<br />
sad iwyeba gacalkevebuli uaryofiTi muxtis Zalwirebi? Tu am SemTxvevebSi Zalwirebi Sekruli ar aris?<br />
pas.: gacalkevebuli, sxva muxtebisgan usasrulod Sors myofi dadebiTi muxtis velis Zalwirebi iwyeba<br />
muxtze da sadRac usasrulobaSi uaryofiT muxtze mTavrdeba. uaryofiTi muxtis Zalwirebi iwyeba usasrulod<br />
Sors myof dadebiT muxtze.<br />
dafiqrdi - gv. 37<br />
Tu velis Zalwirebi erTmaneTs gadakveTdnen (an Tundac Seexebodnen), ris maCvenebeli iqneboda es?<br />
pas.: Zalwirebis gadakveTa an Sexeba imis maCvenebeli iqneboda, rom gadakveTis wertilSi velis daZabulobas<br />
gansazRvruli mimarTuleba ar aqvs am wertilSi.<br />
dafiqrdi - gv. 37<br />
daakvirdi <strong>sxvadasxva</strong> muxtebis velebis ZalwirTa ganlagebis suraTebs (sur.11,12): sad ufro metia<br />
Zalwirebis sixSire, muxtis maxloblad Tu moSorebiT. raze miganiSnebs es?<br />
pas.: Zalwirebis sixSire damuxtuli sxeulebis maxloblad ufro metia, vidre moSorebiT, rac imas<br />
niSnavs, rom damuxtuli sxeulebis maxloblad veli ufro Zlieria, anu velis daZabuloba metia, vidre<br />
moSorebiT<br />
sur. 11 sur. 12 sur. 13
sur. 13-ze gamosaxulia or paralelur damuxtul firfitas Soris velis ZalwirTa ganlagebis suraTi<br />
(firfitebis zedapirze sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxti Tanabradaa ganawilebuli).<br />
daakvirdi: kideebidan moSorebiT, firfitebs Soris Zalwirebi paraleluria. rogor fiqrob, icvleba<br />
Tu ara eleqtruli veli sivrcis am nawilSi?<br />
pas.: kideebidan moSorebiT, firfitebs Soris Zalwirebi paraleluria, rac imas niSnavs, rom eleqtruli<br />
veli aq sivrcis yvela wertilSi erTnairia.<br />
dafiqrdi - gv. 37<br />
daakvirdi <strong>sxvadasxva</strong> muxtebis velebis ZalwirTa ganlagebis suraTebs (sur.11,12). SeiZleba Tu ara<br />
es velebi erTgvarovnad CaiTvalos?<br />
pas.: es velebi erTgvarovani ar aris: Zalwirebis ganawilebis sixSire ar aris erTnairi.<br />
aris Tu ara veli erTgvarovani:<br />
a) paraleluri firfitebis kideebTan (sur.13)? ratom? b) firfitebs Soris? ratom?<br />
pas.: paraleluri firfitebis kideebTan veli erTgvarovani ar aris: Zalwirebis ganawilebis sixSire<br />
ar aris erTnairi. firfitebs Soris veli ki erTgvarovania, radgan sivrcis am nawil-<br />
Si Zalwirebi paraleluria, rac imis maCvenebelia, rom yvela wertilSi daZabuloba<br />
E<br />
erTnairia<br />
(SeniSvna: absoluturad erTgvarovani veli ar arsebobs, magram miaxloebiT erTgvarovnad<br />
SeiZleba CaiTvalos veli or erTnair paralelur firfitas Soris (kideebidan<br />
moSorebiT), romlebic sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtiTaa damuxtuli).<br />
daxaze, rogor warmogidgenia erTgvarovani velis Zalwirebis ganlagebis<br />
suraTi.<br />
fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 37<br />
ris tolia velis daZabuloba im ori paraleluri firfitis gareT, romelTa zedapirze Tanabradaa<br />
gadanawilebuli sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxti.<br />
pas.: Tu grafikulad gamovsaxavT (sur. I) dadebiTad da uaryofiTad damuxtuli<br />
firfitebis Zalwirebs, vnaxavT, rom firfitebs Soris sivrceSi Zalwirebs<br />
erTi mimarTuleba aqvs, xdeba dadebiTi da uaryofiTi firfitebis velebis zeddeba<br />
da amitom mTeli eleqtruli veli firfitebs Sorisaa koncentrirebuli.<br />
firfitebis gareT, dadebiTad da uaryofiTad damuxtuli firfitebis<br />
+ + + + + + + +<br />
Zalwirebi sapirispiroa. velebi erTmaneTs abaTilebs amitom firfitebs gareT<br />
sivrceSi jamuri eleqtruli veli nulis tolia.<br />
- - - - - - - -<br />
+<br />
+<br />
2<br />
+<br />
+<br />
1<br />
+<br />
+<br />
1-li dadebiTi<br />
muxtis mier Seqmnili<br />
eleqtruli velis<br />
daZabulobis Zalwirebi<br />
me-2 dadebiTi<br />
muxtis mier<br />
Seqmnili<br />
eleqtruli velis<br />
daZabulobis<br />
Zalwirebi<br />
sur. II<br />
ris tolia, Tanabrad damuxtuli sferos SigniT<br />
moTavsebul muxtze moqmedi eleqtruli Zala.<br />
pas.: vTqvaT, sfero dadebiTadaa (an uaryofiTadaa)<br />
damuxtuli. simartivisaTvis ganvixiloT (sur.<br />
II) sferos zedapirze moTavsebuli ori wertilovani<br />
dadebiTi muxti, romlebic sferos centris mimarT<br />
simetriulebi arian.<br />
Tu grafikulad gamovsaxavT TiToeuli muxtis<br />
Zalwirebs, vnaxavT, rom sferos gareT Zalwirebs<br />
erTi mimarTuleba aqvs, xolo sferos SigniT – sapirispiro,<br />
amitom sferos SigniT velebi erTmaneTs<br />
dadebiTi firfitis<br />
mier Seqmnili<br />
eleqtruli velis<br />
daZabulobis<br />
Zalwirebi<br />
uaryofiTi<br />
firfitis<br />
mier Seqmnili<br />
eleqtruli velis<br />
daZabulobis<br />
Zalwirebi<br />
sur. I<br />
abaTilebs anu, sferos SigniT jamuri eleqtruli veli nulis tolia.<br />
Sesabamisad, Tanabrad damuxtuli sferos SigniT moTavsebul muxtze moqmedi<br />
eleqtruli Zala nulis tolia.<br />
67
68<br />
§ 2.2 wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />
velebis superpoziciis principi.<br />
SeniSvna: es paragrafi ganxilulia gakveTilis scenarebSi.<br />
§ 2.3 eleqtrostatikuri velis muSaoba.<br />
eleqtruli velis potenciali. potencialTa sxvaoba.<br />
dafiqrdi - gv. 43<br />
warmoidgine usasrulo c a r i e l i sivrce (sur. 1, a), romelSic arc erTi sxeuli ar aris! vTqvaT,<br />
aseT sivrceSi movaTavseT sxeuli. imoqmedebs Tu ara masze raime Zala?<br />
pas.: Tu warmovidgenT c a r i e l usasrulo sivrces, romelSic arc erTi sxeuli ar aris, maSin aseT<br />
sivrceSi moTavsebuli sxeuli ar urTierTqmedebs arcerT sxeulTan da Sesabamisad masze Zala ar moqmedebs.<br />
imoqmedebs Tu ara sxeulze Zala, Tu cariel sivrceSi dedamiwas `SevitanT~ da sxeuli dedamiwis<br />
gravitaciul velSi aRmoCndeba (sur. 1, b)?<br />
pas.: sxeulze imoqmedebs simZimis Zala, anu dedamiwis mizidulobis Zala da sxeuli dedamiwaze vardnas<br />
daiwyebs.<br />
gaixsene: rogori energia aqvs dedamiwis gravitaciul velSi moTavsebul sxeuls urTierTqmedebis<br />
Sedegad?<br />
pas.: potenciuri energia.<br />
axla warmoidgine, rom usasrulo cariel sivrceSi movaTavseT q muxti (sur. 1, g). imoqmedebs Tu<br />
ara masze raime Zala? ra Seicvleba, Tu cariel sivrceSi Q muxts SevitanT da mis mier Seqmnil eleqtrul<br />
velSi q muxti aRmoCndeba?<br />
gamoTqvi varaudi, ra saxis energia SeiZleba hqondes eleqtrul velSi moTavsebul q muxts urTierTqmedebis<br />
Sedegad? rogor fiqrob, Seasrulebs Tu ara Q muxtis eleqtruli veli muSaobas? ratom?<br />
pas.: usasrulo cariel sivrceSi moTavsebul q muxtze Zala ar imoqmedebs. Tu cariel sivrceSi Q muxts<br />
SevitanT da mis mier Seqmnil eleqtrul velSi aRmoCndeba q muxti, velis mxridan q muxtze imoqmedebs<br />
eleqtruli Zala. am Zalis moqmedebiT q muxti gadaadgildeba, anu eleqtruli veli Seasrulebs muSaobas.<br />
rogorc meqanikidan viciT, gravitaciuli ZalebiT urTierTmoqmed sxeulebs aqvs potenciuri energia.<br />
kulonis kanons, romelic damuxtuli sxeulebis urTierTqmedebas aRwers, iseTive maTematikuri forma<br />
aqvs, rogorc msoflio mizidulobis kanons. Tu am or kanons Soris arsebul msgavsebas gaviTvaliswinebT,<br />
SeiZleba vivaraudoT, rom damuxtul sxeulTa sistemasac aqvs potenciuri energia. rac imas niSnavs, rom damuxtul<br />
sxeulebs aqvs unari, Seasrulos muSaoba. mag., aseTi muSaoba sruldeba eleqtroskopis damuxtuli<br />
firfitebis urTierTganzidvisas.<br />
damuxtul sxeulTa potenciur energias eleqtruli energia, anu kulonuri energia ewodeba.<br />
maswavlebels: atomSi eleqtronebis birTvTan urTierTqmedebis energia da molekulaSi atomebis ur-<br />
TierTqmedebis energia (qimiuri energia) ZiriTadad eleqtruli energiaa. swored atombirTvSi Tavmoyrili<br />
uzarmazari eleqtruli energiis xarjze gamoiyofa siTbo atomuri eleqtrosadguris burTvul reaqtoriSi<br />
muSaobis dros.<br />
Cven viciT, rom muxtze uSualod moqmedebs ara sxva muxtebi, aramed maT mier Seqmnili eleqtruli<br />
veli. muxtis gadaadgilebisas swored eleqtruli velis mxridan moqmedi Zala asrulebs muSaobas (SemdgomSi<br />
simoklisaTvis xSirad gamoviyenebT termins `velis muSaoba~), amitom visaubrebT ara mxolod damuxtul nawilakTa<br />
sistemis energiaze, aramed calkeuli damuxtuli sxeulis potenciur energiazec eleqtrul velSi)<br />
dafiqrdi - gv. 43<br />
gaaanalize me-(8) formula da dafiqrdi:
ogor Seicvleba muxtis potenciuri energia, Tu veli asrulebs:<br />
a) dadebiT muSaobas? b) uaryofiT muSaobas?<br />
rogor Seicvleba muxtis kinetikuri energia, Tu veli asrulebs:<br />
dadebiT muSaobas (gaavle paraleli vardnili qvis moZraobasTan)?<br />
uaryofiT muSaobas (gaavle paraleli zemoT asrolili qvis moZraobasTan)<br />
pas.:<br />
a) Tu veli asrulebs dadebiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia Semcirdeba: A= - Δ W p >0 e.i.<br />
Δ W p < 0. energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia gaizrdeba. swored amazea damyarebuli<br />
eleqtronul milakebSi eleqtronebis aCqareba eleqtruli veliT.<br />
b) Tu veli asrulebs uaryofiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia gaizrdeba: A= - Δ W p <<br />
0 e.i. Δ W p > 0. energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia Semcirdeba. mag., dadebiTad<br />
damuxtuli nawilakebi daZabulobis sapirispiro mimarTulebiT moZraobisas muxruWdeba. maTi moZraoba<br />
msgavsia zemoT asrolili qvis moZraobisa<br />
1 eleqtrostatikuri velis potenciali mocemul wertilSi<br />
_ gv. 45<br />
daakvirdi me-(9) formulas: ris tolia ricxobrivad potenciali, roca q = 1k?<br />
pas.: potenciali ricxobrivad erTeulovani muxtis potenciuri energiis tolia.<br />
dafiqrdi - gv. 46<br />
daakvirdi me-(10) formulas: razea damokidebuli potenciali eleqtrostatikuri erTgvarovani<br />
velis mocemul wertilSi?<br />
pas.: velis mocemul wertilSi potenciali damokidebulia wertilis mdebareobaze nulovani donis<br />
mimarT da velis daZabulobaze (im muxtis sidideze, romelic vels qmnis).<br />
daakvirdi naxazs (sur. 3): moZebne wertilebi, romelTa potencialebi:<br />
a) erTnairia; b) <strong>sxvadasxva</strong>a.<br />
pas.: potenciali velis mocemul wertilSi ar aris damokidebuli am wertilSi<br />
Setanil muxtze (velis mocemul wertilSi SeiZleba muxti arc iyos Setanili,<br />
magram potenciali mainc iarsebebs) wertilis potenciali damokidebulia<br />
im muxtze, romelic vels qmnis da manZilze, ra manZiliTac mocemuli wertili<br />
Q muxtidanaa daSorebuli A da D, B da E, C da F wertilebi Q muxtidan erTnairi<br />
manZiliTaa daSorebuli, amitom maT erTnairi potencialebi aqvs. <strong>sxvadasxva</strong><br />
potencialiT xasiaTdeba A da B, B da C, A da C, D da E, D da F, E da F wertilebi.<br />
2 potencialTa sxvaoba - Zabva<br />
_ gv. 47<br />
daakvirdi me-(15) formulas: ris tolia ricxobrivad Zabva, roca q = 1k?<br />
pas.: Zabva ricxobrivad sawyisidan saboloo wertilSi erTeulovani muxtis gadaadgilebisas velis<br />
mier Sesrulebuli muSaobis tolia.<br />
dafiqrdi - gv. 47<br />
ipove naxazze (sur. 4) wertilebi, romelTa Sorisac<br />
a) Zabva arsebobs ; b) Zabva ar arsebobs.<br />
romel wertilebs Sorisaa Zabva yvelaze meti?<br />
rogor fiqrob, aris Tu ara or wertils Soris Zabva damokidebuli am wertilebs Soris gadatanili<br />
muxtis sidideze?<br />
A<br />
<br />
D<br />
B<br />
+<br />
E<br />
C<br />
+<br />
F<br />
69
pas: Zabva arsebobs A da C, C da E, A da E, B da D, B da E, D da E da a.S. wertilebs Soris.<br />
Zabva ar aris A da B, C da D wertilebs Soris. yvelaze didi Zabvaa A da E, B da E<br />
wertilebs Soris, radgan velis mier am or ubanze Sesrulebuli muSaoba yvelaze<br />
metis iqneba vidre sxva ubnebze. or wertils Soris Zabva ar aris damokidebuli<br />
am wertilebs Soris gadatanili muxtis sidideze. Zabva damokidebulia im muxtze,<br />
romelic qmnis vels. Zabva velis im or wertils Soris aRiZvreba romelTac<br />
gansxvavebuli potenciali aqvs.<br />
70<br />
3 Zabvis erTeuli<br />
dafiqrdi - gv. 47<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom or wertils Soris potencialTa sxvaoba, anu Zabva, 1 voltis tolia?<br />
pas.: or wertils Soris potencialTa sxvaoba 1 voltis tolia, Tu erTi wertilidan meoreSi 1k muxtis<br />
gadatanisas eleqtruli veli 1j muSaobas asrulebs.<br />
4 kavSiri daZabulobasa da Zabvas Soris<br />
dafiqrdi - gv. 48<br />
vTqvaT, eleqtrul velSi moTavsebuli dadebiTi muxti erTi wertilidan meoreSi daZabulobis veqtoris<br />
mimarTulebiT gadaadgildeba.<br />
Seadare nuls muxtis gadaadgilebisas velis mier Sesrulebuli muSaoba:<br />
A ............... 0 pasuxi axseni.<br />
pas.: A > 0, radgan dadebiT muxtze eleqtruli velis mxridan moqmedi Zala daZabulobis E veqtoris<br />
TanamimarTulia, amitom E veqtoris mimarTulebiT gadaadgilebisas veli asrulebs dadebiT muSaobas.<br />
gaiTvaliswine me-(11) formula da Seadare erTmaneTs, romeli wertilis potencialia meti: pirveli<br />
wertilis Tu meoris?<br />
φ 1 ................ φ 2 pasuxi axseni.<br />
pas.: radgan A = q (φ 1 - φ 2 ) > 0, q>0, aqedan gamomdinareobs, rom φ 1 - φ 2 > 0. e.i. φ 1 > φ 2<br />
gaakeTe daskvna, ra mimarTulebiT mcirdeba potenciali: daZabulobis veqtoris mimarTulebiT Tu<br />
misi sapirispiro mimarTulebiT?<br />
pas.: radgan φ 1 > φ 2 , e.i. potenciali mcirdeba pirvelidan meore wertilSi gadaadgilebisas anu daZabulobis<br />
veqtoris mimarTulebiT.<br />
_ gv. 48<br />
aCvene, rom SI sistemaSi daZabulobis SenTvis cnobili erTeuli, 1 n/k, daZabulobis axali erTeulis<br />
_ 1 v / m-s ekvivalenturia.<br />
damtkiceba: 1 v / m = 1 j/k . 1/m = 1 m . n/k . 1/m = 1 n/k<br />
§ 2.4 fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba.<br />
eleqtruli velis potenciali. potencialTa sxvaoba<br />
amocana 1 _ gv. 49<br />
amoxsna.<br />
A = q (φ - φ ) = e (φ - φ ) = 1,6 1 2 1 2 . 10-19 k . 10 4 v = 1,6 . 10-15 j<br />
mv2 2 /2 - mv /2 = A = q (φ1 - φ )<br />
0<br />
2<br />
mv2 /2 = q (φ - φ ) 1 2<br />
v = √(2q (φ - φ ) / m ) = 5,9 1 2 . 10 7 m/wm<br />
+<br />
+<br />
+<br />
+<br />
+<br />
+<br />
A<br />
B<br />
C<br />
D<br />
E
pas.: Tu veli asrulebs dadebiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia Semcirdeba ( A= - Δ W p >0 e.i.<br />
Δ W p < 0). energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia gaizrdeba. swored amazea damyarebuli<br />
eleqtronul milakebSi eleqtronebis aCqareba eleqtruli veliT.<br />
amocana 2 _ gv. 50<br />
amoxsna.<br />
F el = F sim (1)<br />
qE = mg (2)<br />
qU/d = ρ Vg<br />
qU/d = ρ g 4/3 π r 3<br />
q = 4 π r 3 d ρ g / 3U ≈ 2,6 . 10 -14 k<br />
1 wertilovani muxtis da sferos eletrostatikuri velis potenciali<br />
amocana 3 _ gv. 51<br />
amoxsna.<br />
A wertilSi q 1 muxtis potenciali gamoiTvleba formuliT: φ 1 = k q 1 / x,<br />
xolo q 2 muxtis potenciali tolia φ 2 = k q 2 / (l-x)<br />
superpoziciis principidan gamomdinare A wertilSi q 1 da q 2 muxtebis jamuri velis potenciali tolia<br />
φ = φ 1 + φ 2 = k q 1 / x + k q 2 / ( l-x )<br />
pirobis Tanaxmad k (q 1 / x + q 2 / l-x ) = k (10 -9 / x – 10 -8 / (0,05-x)) = 0; x = 0,05 (m)<br />
2 ori wertilovani muxtis urTierTqmedebis potencialuri energia<br />
amocana 4 _ gv. 53<br />
amoxsna.<br />
protonebis urTierTqmedebis<br />
potenciuri energia<br />
W = k q q / r = k e 1 2 2 / r<br />
protonis kinetikuri energia<br />
W = m v2 / 2<br />
protonebis erTmaneTTan miaxloebisas<br />
maTi kinetikuri energia<br />
mcirdeba protonebs Soris urTierTganzidvis<br />
Zalebis moqmedebis gamo, xolo urTierTqmedebis potenciuri energia izrdeba, radgan izrdeba<br />
muxtebis urTierTganzidvisas kulonuri Zalebis mier Sesrulebuli muSaoba.<br />
protonis kinetikuri energia maTi urTierTqmedebis potenciur energiaSi gadadis. protonebi erTmaneTs<br />
miuaxlovdebian(10-11 sm manZilze) manamde, sanam protonis kinetikuri energia da ganzidvis ZalebiT<br />
gamowveuli urTierTqmedebis potenciuri energia erTmaneTs ar gautoldeba, anu roca k e2 / r = mv2 / 2;<br />
v ≈ 1,6 . 106 +<br />
A<br />
_<br />
x<br />
l-x<br />
l<br />
sur. 4<br />
m/wm<br />
§ 2.5 gamtarebi eleqtrostatikur velSi<br />
SeniSvna: es paragrafi ganxilulia gakveTilis scenarebSi.<br />
q 1<br />
+ + + + + + + +<br />
d<br />
sur. 3<br />
F el<br />
F sim<br />
q 2<br />
E<br />
71
72<br />
§ 2.6 dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi<br />
1 polaruli da arapolaruli dieleqtrikebi<br />
dafiqrdi - gv. 61<br />
Sen ukve ici, rogor moqmedebs eleqtruli veli masSi moTavsebul dieleqtrikze. axseni, ratom izidavs<br />
daeleqtroebuli plastmasis sxeuli qaRaldis neitralur nakuwebs an wylis Wavls?<br />
pas.: qaRaldis neitraluri nakuwebi polarizdeba daeleqtroebuli plastmasis sxeulis (savarcxeli,<br />
saxazavi, wkiri) eleqtrul velSi: deformirebuli molekulebi ise ganlagdebian, rom nakuwebis im mxares,<br />
romelic ufro axlosaa damuxtul sxeulTan, gaCndeba sxeulis sapirispiro muxti, ris gamoc damuxtuli<br />
sxeuli qaRaldis nakuwebs miizidavs.<br />
_ gv. 62<br />
wylis dieleqtrikuli SeRwevadoba 20 0 C -ze ε = 81, xolo haeris _ ε = 1, 0006. dafiqrdi, ras giCvenebs<br />
es ricxvebi?<br />
pas.: 20 0 C -ze wylis ε = 81, xolo haeris ε = 1, 0006 , e.i. eleqtruli velis E daZabuloba 20 0 C -ze wyalSi 81jer<br />
naklebia velis E 0 daZabulobaze vakuumSi, xolo haerSi 1,0006 -jer naklebia vakuumTan SedarebiT.<br />
§ 2.7 kondensatori<br />
1 rogor davagrovoT eleqtruli energia?<br />
cda 1 _ gv. 63<br />
cdis Sedegi: Zabvis gadidebiT gamtar burTulebs Soris eleqtruli veli gaZlierdeba. Zlier eleqtrul<br />
velSi haeri gamtarad iqceva. xdeba haeris e.w. `garRveva~ da gamtar burTulebs Soris naperwkali<br />
gaxteba. burTulebi ganimuxteba.<br />
dafiqrdi - gv. 64<br />
kondensatoris damuxtva sxva gziTacaa SesaZlebeli: erT<br />
firfitas eleqtroforuli manqanis erT-erT poluss uerTeben,<br />
xolo meore firfitas amiweben, anu iseT liTonis sxeuls uer-<br />
Teben, romelic dedamiwasTanaa SeerTebuli (eleqtroforuli<br />
manqanis meore polusic damiwebulia).<br />
kondensatoris damuxtvis yvelaze martivi gza ki aseTia:<br />
damuxtul Reros kondensatoris erT-erT firfitas axeben,<br />
meores ki _ amiweben. axseni, ratom imuxteba aseTi gzebiT kondensatori?<br />
pas.: damuxtuli firfitis velis gavleniT moxdeba daumuxtavi, damiwebuli firfitaze muxtebis gadanawileba:<br />
damiwebuli firfitidan miwaSi gadava iseTive muxti, romelic pirvel firfitazea (erTnairniSniani<br />
muxtebi ganizidebian). damiwebul firfitaze darCeba muxti, romelic sapirispiroa da moduliT toli im<br />
muxtisa, romelic pirvel firfitazea. ix. gavleniT damuxtvis sqema.<br />
cda 2 _ gv. 64<br />
cdis Sedegi: potencilTa sxvaobis sidide proporciulia kondensatorze gadacemuli muxtis sididisa.<br />
2 eleqtrotevadobis erTeulebi<br />
dafiqrdi - gv. 65<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom kondensatoris eleqtrotevadoba 1 faradia?
pas.: kondensatoris eleqtrotevadoba 1 faradia, Tu misi firfitebze +1k da -1k muxtebis gadacemisas,<br />
firfitebs Soris 1v potencialTa sxvaoba aRiZvreba.<br />
3 razea damokidebuli kondensatoris eleqtrotevadoba?<br />
cda 3 _ gv. 65<br />
SeniSvna: eleqtrometris isris gadaxra fifrfitebs Soris potencialTa sxvaobas gviCvenebs.<br />
daskvna: firfitebs Soris manZilis gazrdisas maT Soris potencialTa sxvaoba izrdeba. Tu kondensatoris<br />
muxti ar Seicvleba, Semcirdeba eleqtrotevadobac, radgan C = q/U<br />
cda 4 _ gv. 65<br />
daskvna: firfitebis mier erTmaneTis gadafarvis farTobis Semcireba, gamoiwvevs firfitebs Soris<br />
potencialTa sxvaobis gazrdas. Tu kondensatoris muxti ar Seicvleba, Semcirdeba eleqtrotevadobac.<br />
cda 5 _ gv. 65<br />
daskvna: firfitebs Soris dieleqtrikis, pleqsiglasis SetaniT garemos dieleqtrikuli SeRwevadoba<br />
gaizrdeba, es gamoiwvevs firfitebs Soris potencialTa sxvaobis Semcirebas. Tu kondensatoris muxti ar<br />
Seicvleba, gaizrdeba eleqtrotevadoba, radagan C = q/U<br />
73
74<br />
Tavi 3. eleqtruli deni<br />
§ 3.1 eleqtruli deni. denis wyaros emZ<br />
1 eleqtruli denis arsebobisTvis saWiro pirobebi<br />
gv. 78 - eleqtruli denis aRZvrisa da arsebobisaTvis saWiroa ….<br />
SeniSvna: aq saubaria mudmivi denis mier Seqmnil stacionalur velze (E = const), romlis arsebobac<br />
ganapirobebs gamtarSi eleqtronebis dreifis mudmiv siCqares(eleqtrul dens, romelic drois ganmavlobaSi<br />
ar icvleba, mudmivi deni ewodeba), magram mudmivi denis cneba Semodis mogvianebiT, amitom am termins<br />
amjerad ar vaxseneb. Tumca mizanSewonilia am sakiTxze saubari, radgan moswavleebSi mudmivad iwvevs<br />
gaugebrobas. maT ician, rom eleqtrostatikuri veli gamtaris SigniT nulis tolia da yovelTvis svamen<br />
SekiTxvas, romel velzea saubari, roca gamtarSi eleqtruli denze vsaubrobT.<br />
stacionaluri veli, eleqtrostatikuris msgavsad, potenciuria, anu misi muSaoba Sekrul traeqtoriaze<br />
nulis tolia, magram eleqtrostatikurisgan gansxvavebiT, stacionaluri eleqtruli veli gamtaris<br />
SigniT nulis toli ar aris.<br />
dafiqrdi _ gv. 78<br />
ra moxdeba, Tu gamtarSi eleqtruli velis daZabuloba nulis toli gaxdeba? ratom?<br />
pas.: Tu gamtarSi eleqtruli velis daZabuloba nulis toli gaxdeba, anu Tu eleqtruli velis mxridan<br />
moqmedi Zala Sewyvets moqmedebas, Tavisufali damuxtuli nawilakebis mowesrigebuli moZraoba Sewydeba<br />
sxva nawilakebTan (mag., kristaluri mesris dadebiT ionebTan) urTierTqmedebis gamo.<br />
2 eleqtromamoZravebeli Zala<br />
dafiqrdi _ gv. 80<br />
ratomaa emZ skalaruli sidide?<br />
pas.: emZ kuTri muSaobaa. is warmoadgens muSaobis (skalaruli sididea) fardobas dadebiTi muxtis<br />
sididesTan, Sesabamisad emZ skalaruli sididea, is SeiZleba iyos, rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi.<br />
§ 3.2 eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala.<br />
1 eleqtruli deni liTonis gamtarSi<br />
dafiqrdi _ gv. 81<br />
liTonis gamtarSi denis gavlisas eleqtruli muxtis gadatanis procesSi ionebi ar monawileoben. rogor<br />
fiqrob, ra moxdeboda winaaRmdeg SemTxvevaSi, anu Tu am procesSi ionebi monawileobas miiRebdnen?<br />
pas.: Tu liTonis gamtarSi denis gavlisas eleqtruli muxtis gadatanis procesSi ionebi monawileobas<br />
miiRebdnen, maSin adgili eqneboda gamtarSi nivTierebis gadatanas.<br />
damatebiTi masala:<br />
cdebi, romlebic eqsperimentulad adasturebs am faqts, SegiZliaT naxoT internetSi, misamarTze:<br />
http://fi zmir.org/bestsoft /4_12.htm<br />
erT-erTi yvelaze adreuli cda 1899 wels germanelma fizikosma e.rikem q.StutgardSi Caatara. rikem<br />
im mTavar sadens, romliTac tramvais eleqtroxazebi ikvebeboda, mimdevrobiT miuerTa liTonis sami<br />
cilindri. maTgan ori ganapira cilindri spilenZis iyo, xolo SuaSi-aluminis. cilindrebi erTmaneTTan<br />
Zalian mWidrod iyo midgmuli. am cilindrebSi erTi wlis ganmavlobaSi gadioda deni. erTi wlis Semdeg<br />
rikem awona cilindrebi da mikroskopis daxmarebiT im adgilis Zalze dawvrilebiTi gamokvleva Caatara,<br />
ra adgiliTac cilindrebi erTmaneTs exeboda. miuxedavad imisa, rom am xnis ganmavlobaSi cilindrebSi<br />
3,5 mln kuloni muxti gavida, mecnierma cilindrebSi difuziis kvali ver aRmoaCina: spilenZSi ar aRmoCn-
da aluminis atomebi da piriqiT, aluminSi –spilenZis. rikem eqsperimentulad daadgina, rom eleqtruli<br />
denis gavlisas nivTierebis gadatana ar xdeba, anu am procesSi ionebi ar monawileobs. muxtis gadamtanebi<br />
mxolod Tavisufali eleqtronebi arian. isini ki yvela nivTierebaSi erTnairia.<br />
aRiZvreba Tu ara liTonis neitralur gamtarSi eleqtruli deni, Tu mas erTi mimarTulebiT, `mowesrigebulad~<br />
vamoZravebT? ratom?<br />
pas.: Tu neitralur gamtars vamoZravebT `mowesrigebulad~, erTi mimarTulebiT, miuxedavad imisa, rom<br />
uamravi eleqtroni da atombirTvi imoZravebs mowesrigebulad, deni mainc ar aRiZvreba: am dros gamtaris<br />
nebismier ganivkveTSi gamavali sruli muxti nulis toli iqneba, radgan <strong>sxvadasxva</strong> niSnis muxtebi gadaadgildebian<br />
ra erTnairi saSualo siCqariT, gamtaris ganivkveTSi garkveul droSi erTi mimarTulebiT<br />
gasuli dadebiTi muxti saSualod toli iqneba imave ganivkveTSi, imave droSi gasuli uaryofiTi muxtisa.<br />
deni gamtarSi ki mxolod maSin aRiZvreba, roca muxtebis erTi mimarTulebiT moZraobisas ganivkveTSi<br />
gasuli dadebiTi muxti toli araa imave drosa da imave ganivkveTSi gasuli uaryofiTi muxtisa.<br />
2 denis Zala<br />
dafiqrdi _ gv. 81<br />
daakvirdi sur. 3-s: a) da b) SemTxvevaSi gamtaris ganivkveTSi erTsa da imave droSi eleqtronTa<br />
<strong>sxvadasxva</strong> raodenoba gadis. romel SemTxvevaSi gadis gamtaris ganivkveTSi ufro didi muxti? ratom?<br />
Sen, albaT, gsmenia gamonaTqvamebi: `didi deni~ an `patara deni~. rogor fiqrob, romel SemTxvevaSi<br />
gadis gamtarSi ufro didi deni?<br />
pas.: TiToeul eleqtrons gansazRvruli eleqtruli muxti aqvs, amitom 1-l SemTxvevaSi gamtaris ganivkveTSi<br />
ufro didi muxti gadis, vidre me-2 SemTxvevaSi, Sesabamisad, pirvel gamtarSi ufro didi (Zlieri)<br />
deni gadis, vidre meoreSi.<br />
3 denis Zalis erTeuli<br />
dafiqrdi _ gv. 82<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis Zala gamtarSi 1 amperis tolia (gaaanalize (1)-li formula)?<br />
pas.: I= q/t ; Tu gamtaris ganivkveTSi 1 wm-Si 1 k muxti gadis, maSin denis Zala gamtarSi 1 amperia.<br />
4 denis Zalis gazomva<br />
eqsperimentuli davaleba #1 _ gv. 83<br />
5. pas.: denis Zalis gazomvisas ar aqvs mniSvneloba, naTuris<br />
romel mxares (marcxniv Tu marjvniv) CarTav ampermetrs. daakvirdi<br />
suraTs: naTuraSi gamavali denis Zalis gazomvisas orive<br />
ampermetris Cveneba erTnairia.<br />
5 eleqtruli Zabvis erTeuli<br />
dafiqrdi _ gv. 84<br />
gaaanalize me-(2) formula da dafiqrdi: ra SemTxvevaSi vityviT, rom Zabva wredis mocemul ubanze 1<br />
v-ia?<br />
pas.: U = A/q ; vityviT, rom Zabva wredis mocemul ubanze 1 v-ia, Tu am ubanze eleqtruli veli 1kuloni<br />
muxtis gadaadgilebisas 1 j muSaobas asrulebs.<br />
75
76<br />
6 kavSiri denis Zalasa da Zabvas Soris<br />
dafiqrdi _ gv. 84<br />
rogor fiqrob, aris Tu ara damokidebuli gamtarSi gamavali denis Zala gamtaris boloebze arsebul<br />
Zabvaze? ratom?<br />
pas.: gamtarSi denis arsebobisaTvis saWiroa gamtaris boloebze potencialTa sxvaobis, Zabvis arseboba.<br />
rac metia Zabva gamtaris boloebze, miT metia eleqtruli velis daZabuloba gamtarSi da maSasadame miT<br />
metia damuxtuli nawilakebis mimarTuli moZraobis siCqare. Sesabamisad, miT meti muxti gadaitaneba gamtaris<br />
ganivkveTSi drois erTeulSi, anu miT metia denis Zala gamtarSi. Sesabamisad vityviT, rom damokidebuli<br />
gamtarSi gamavali denis Zala damokidebulia gamtaris boloebze arsebul Zabvaze.<br />
cda I _ gv. 84<br />
cdis Sedegi: wyali daiwyebs marcxena boTlidan (im boTlidan, romelSic<br />
wylis done ufro maRalia) marjvena boTlSi denas. rac ufro<br />
maRalia doneTa sxvaoba boTlebSi, miT ufro swrafad moZraobs wyali<br />
milSi. wylis moZraoba Sewydeba maSin, roca wylis doneebi orive boTlSi<br />
gaTanabrdeba.<br />
daskvna: rac ufro metia potencialTa sxvaoba, anu Zabva gamtaris<br />
boloebze, miT m e t i a denis Zala gamtarSi.<br />
fiqrisa da gansjisaTvis ( jgufuri samuSao) _ gv. 84<br />
pas.:<br />
1.<br />
gamtaris moculoba, romelic1-li da me- 2 kveTebiTaa SemosazRvruli,<br />
tolia - SΔl<br />
am moculobaSi damuxtuli nawilakebis raodenobaa - nSΔl,<br />
sadac n damuxtuli nawilakebis koncentraciaa, anu moculobis er-<br />
TeulSi nawilakebis ricxvi.<br />
nawilakebis saerTo muxtia - q 0 nSΔl<br />
vTqvaT, nawilakebi marcxnidan marjvniv moZraoben v saSualo si-<br />
CqariT. garkveuli t drois ganmavlobaSi yvela es nawilaki gaivlis me-2<br />
kveTas, anu me-2 kveTaSi gasuli muxtia q 0 nSΔl, amitom denis Zala tolia:<br />
I = q 0 nSΔl/ t = q 0 nvS (1)<br />
1 2<br />
e.i. denis Zala damokidebulia TiToeuli nawilakis mier gadatanil muxtze, nawilakTa koncentraciaze,<br />
maTi mimarTuli moZraobis siCqareze da gamtaris ganivkveTis farTobze.<br />
2. Tu eleqtruli deni liTonis gamtarSi gadis, maSin muxtis gadamtanebi Tavisufali eleqtronebia<br />
da amitom denis Zalis gamosaTvleli (1)-li formula miiRebs saxe:<br />
I = e nvS (2), sadac e eleqtronis muxtis absoluturi sididea (moduli).<br />
me-(2) formulidan gamomdinareobs, rom eleqtronebis mowesrigebuli, mimarTuli moZraobis (dreifis)<br />
siCqare gamoiTvleba formuliT: v = I / e nS (3)<br />
Tu amocanis monacemebs gaviTvaliswinebT miviRebT, rom v = 7 . 10 -5 m/wm. ase rom, eleqtronebis mowesrigebuli<br />
moZraobis siCqare Zalian mcirea.<br />
me-(3) formuliT gamoTvlili siCqare eleqtronebis mowesrigebuli moZraobis siCqarea, magram eleqtronebis<br />
moZraobis `mowesrigebuloba~ ar niSnavs imas, rom gamtarSi denis aRZvrisas, eleqtronebi `mwkrivSi<br />
daewyobian~ da denis wyaros uaryofiTi polusidan dadebiT polusamde mTeli gamtaris gavliT wrfivad<br />
imoZraveben. isini agrZeleben qaosur moZraobas da amave dros velis gavleniT gamtaris gaswvrivac gada-<br />
V<br />
Δl
adgildebian Zalian mcire 7 . 10 -5 m/wm siCqariT.<br />
is faqti, rom miuxedavad eleqtronebis mimarTuli siCqaris aseTi simcirisa, CamrTvelis CarTvisas<br />
naTura inTeba momentalurad Tundac is denis wyarodan sakmaod didi manZiliT iyos daSorebuli, Semdegnairad<br />
aixsneba: CamrTvelis CarTvisas eleqtruli veli gamtaris mTel sigrZeSi momentalurad aRiZvreba<br />
(eleqtruli velis gavrcelebis siCqare 300 000 km/wm-ia), Sesabamisad mowesrigebul moZraobas iwyebs gamtaris<br />
mTel moculobaSi arsebuli yvela eleqtroni erTdroulad, maT Soris naTuris varvarebis Zafis<br />
eleqtronebic.<br />
denis aRZvra gamtarSi SeiZleba SevadaroT wylis moZraobas milebSi: roca centraluri wyalsadeni<br />
gadaketilia, miuxedavad imisa, rom milebi wyliTaa savse, SenobebSi onkanSi wyali ar modis.<br />
Tu centralur wyalsadens gaxsnian, milebis mTel sigrZeze wylis wneva momentalurad gaizrdeba da<br />
wyali SenobebSi TiTqmis yvelgan erTdroulad wamova.<br />
cxadia, nebismier onkanSi pirvelad wylis is porcia wamova, romelic onkanTan yvelaze axlosaa da<br />
ara is, romelic gaxsnis momentSi centralur wyalsadenis onkanTan iyo axlos.<br />
§ 3.3 eleqtruli winaRoba<br />
1 denis Zalis damokidebuleba gamtaris Tvisebebze<br />
dafiqrdi _ gv. 86<br />
modi, kvlav eleqtrul densa da wylis dinebas Soris arsebul msgavsebas davubrundeT.<br />
daakvirdi sur. 1-s: romel milSi wamova wylis meti nakadi: a) SemTxvevaSi? ratom? b) SemTxvevaSi? ratom?<br />
pas.: sur. 1,a-ze gamosaxul wyalsawnev koSkebSi wylis doneebi <strong>sxvadasxva</strong>a, milebi erTnairi, amitom<br />
wylis nakadi im milSi iqneba ufro meti, romelSic ufro maRali koSkidan modis wyali.<br />
sur. 1,b-ze gamosaxul wyalsawnev koSkebSi wylis doneebi erTnairia, milebi ki gansxvavebuli, amitom<br />
wylis nakadi im milSi iqneba ufro meti, romelic ufro ganieria.<br />
gaixsene, ra aris eleqtruli deni liTonebSi. rogor fiqrob, ra SeiZleba gaxdes gamtarSi gamavali<br />
denis Seferxebis mizezi?<br />
moswavlis savaraudo pasuxi.: eleqtruli deni liTonebSi Tavisufali eleqtronebis mowesrigebuli<br />
moZraobaa. am moZraobas, SesaZloa, xeli SeuSalos ionebTan urTierTqmedebam.<br />
gaavle paraleli milSi wylis dinebasa da eleqtrul dens Soris da gamoTqvi varaudi, garda Zabvisa,<br />
kidev raze iqneba damokidebuli gamtarSi gamavali denis Zala?<br />
moswavlis savaraudo pasuxi.: albaT, Tavad gamtarze.<br />
cda I, II, III. _ gv. 86<br />
Zabva samive cdis msvlelobisas ucvlelia, magram miuxedavad amisa, cdebis Sedegebidan Cans, rom wredSi<br />
gamavali denis Zala icvleba imis, mixedviT, Tu rogori gamtaria wredSi CarTuli. ase, rom gamtarSi<br />
gamavali denis Zala, garda Zabvisa, gamtaris Tvisebebzecaa damokidebuli.<br />
dafiqrdi _ gv. 87<br />
ra moxdeboda, Tu gamtarSi gamaval dens gamtaris mxridan winaaRmdegoba ar Sexvdeboda da eleqtronebis<br />
moZraobas araferi Seaferxebda?<br />
pas.: Tu gamtarSi gamaval dens gamtaris mxridan winaaRmdegoba ar Sexvdeboda da eleqtronebis moZraobas<br />
araferi Seaferxebda, maSin isini velis gavleniT daiwyebdnen ra mowesrigebul moZraobas, imoZravebdnen<br />
ganusazRvrelad didxans inerciiT, anu gamtarSi deni mudmivad gaivlida, rac energiis mudmivobis<br />
kanonis Tanaxmad, SeuZlebelia.<br />
77
78<br />
2 eleqtruli winaRoba<br />
dafiqrdi _ gv. 87<br />
sanam kiTxvas pasuxs gascem, daakvirdi:<br />
sur. 3-ze erTi da imave liTonis gamtaris sami gansxvavebuli ubnis kristaluri meseria sqematurad<br />
gamosaxuli. rogor fiqrob, romel ubanze Sexvdeba eleqtrul dens meti winaaRmdegoba? ratom?<br />
pas.: gamtaris winaRobis gamomwvevi mizezi liTonis gamtarSi kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebul<br />
ionebTan Tavisufali eleqtronebis urTierTqmedebaa.<br />
I da III ubnis ganivkveTis farTobi erTnairia, sigrZe _ gansxvavebuli, I ubnis sigrZe metia, vidre III ubnis<br />
sigrZe, Sesabamisad, I ubanze metia ionebis ricxvi, ris gamoc I ubanze eleqtronebs meti winaaRmdegoba<br />
Sexvdeba.<br />
I da II ubnis sigrZe erTnairia, ganivkveTis farTobi _ <strong>sxvadasxva</strong>. cxadia, II ubanze winaaRmdegoba metia<br />
imisa gamo, rom ganivkveTis farTobi mcirea da eleqtronebis ionebTan SejaxebaTa ricxvi iqneba meti.<br />
sur. 4 (a,b) -ze <strong>sxvadasxva</strong> liTonis gamtaris kristaluri meseria sqematurad gamosaxuli. rogor<br />
fiqrob, romel gamtarSi Sexvdeba eleqtrul dens meti winaaRmdegoba? ratom?<br />
pas.: I da II gamtaris ganivkveTis farTobi da sigrZe erTnairia, oRond II-Si ionebi erTmaneTTan ufro<br />
axlosaa ganlagebuli, ris gamoc eleqtronebis ionebTan SejaxebaTa ricxvi iqneba meti. amitom II gamtarSi<br />
eleqtrul dens meti winaaRmdegoba Sexvdeba.<br />
daskvna _ gv. 88 :<br />
maS ase, gamtaris winaRoba damokidebulia ara marto im nivTierebis gvarobaze, romlisganac gamtaria<br />
damzadebuli, aramed gamtaris geometriul zomebzec: winaRoba miT metia, rac m e t i a gamtaris sigrZe da<br />
rac n a k l e b i a gamtaris ganivkveTis farTobi.<br />
3 nivTierebis kuTri winaRoba<br />
dafiqrdi _ gv. 88<br />
daakvirdi cxrilis monacemebs:<br />
ras niSnavs: rkinis kuTri winaRobaa 0,1 omi . mm 2 /m?<br />
pas.: rkinis kuTri winaRobaa 0,1 omi . mm2 /m, niSnavs: Tu rkinisgan davamzadebT 1m sigrZisa da 1 mm 2 ganivkveTis<br />
farTobis mqone gamtars, maSin misi winaRoba 20 0 C temperaturaze iqneba 0,1 omis toli.<br />
cxrilSi CamoTvlili nivTierebebidan romelia<br />
a) saukeTeso eleqtrogamtari? ratom? b) romeli maTgani gamodgeba izolatorad? ratom?<br />
pas.: cxrilis monacemebidan irkveva, rom yvelaze naklebi kuTri winaRobiT xasiaTdeba vercxli da<br />
spilenZi, Sesabamisad, isini saukeTeso eleqtrogamtarebia. yvelaze didi kuTri winaRobiT ki faifuri da<br />
eboniti xasiaTdeba, romlebic dieleqtrikebia. maT izolatorebad iyeneben.<br />
4 winaRobis damokidebuleba temperaturaze<br />
cda IV _ gv. 89<br />
cdis Sedegi: denis Zala mcirdeba.<br />
daskvna: Tu liTonis gamtaris temperatura gaizrdeba, maSin misi winaRoba g a i z r d e b a.<br />
gaixseneT, ra aris mizezi imisa, rom liTonis gamtari masSi gamaval dens garkveul winaaRmdegobas<br />
uwevs da axseniT cdis Sedegi.<br />
pas.: liTonis gamtarSi temperaturi momatebisas kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis<br />
rxeva Zlierdeba. aseve imatebs Tavisufali eleqtronebis siTburi moZraobis saSualo siCqare da Sedegad<br />
eleqtronebis ionebTan Sejaxebebis ricxvi matulobs. gamtaris winaRoba mniSvnelovnad imatebs, rac
aferxebs eleqtronebis dreifs, anu Sesabamisad mcirdeba gamtarSi denis Zala.<br />
dafiqrdi _ gv. 89<br />
gamoTqvi varaudi, rogor Seicvleba liTonis gamtaris winaRoba, Tu mis temperaturas Zalian SevamcirebT?<br />
ratom?<br />
savaraudo pasuxi: savaraudod, Tu liTonis gamtaris temperaturas Zalian SevamcirebT. winaRobac<br />
Zalian Semcirdeba, radgan kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis rxeva Semcirdeba, aseve Semcirdeba<br />
Tavisufali eleqtronebis siTburi moZraobis saSualo siCqare da Sedegad eleqtronebis ionebTan<br />
Sejaxebebis ricxvi daiklebs. Sesabamisad Semcirdeba gamtaris winaRoba.<br />
4 reostati<br />
dafiqrdi _ gv. 90<br />
rogor Seicvleba denis Zala wredSi, Tu reostatis mcocav kontaqts A-sken gadavaadgilebT?<br />
pas.: gaizrdeba, radgan Semcirdeba wredSi CarTuli reistatis ubnis winaRoba.<br />
ris toli iqneba reostatis wredSi CarTuli ubnis winaRoba, Tu mcocav kontaqts zustad A momWer-<br />
Tan davayenebT?<br />
pas.: nulis.<br />
rodis iqneba reostatis wredSi CarTuli ubnis winaRoba udidesi?<br />
pas.: roca mcocav kontaqts C momWerTan davayenebT.<br />
§ 3.4 omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis<br />
SeniSvna: am paragrafis mixedviT Seqmnilia gakveTilis <strong>scenari</strong>.<br />
§ 3.5 gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba.<br />
dafiqrdi _ gv. 98<br />
sur. 2-ze gamosaxulia ori R 1 da R 2 rezistoris mimdevrobiT SeerTebis sqema. gamoiyene analogia wylis<br />
dinebasTan da gaavle paraleli mimdevrobiT SeerTebul rezistorebsa da mimdevrobiT ganlagebul wylis<br />
wisqvilebs Soris (sur. 3).<br />
erTnairia Tu ara wylis raodenoba, romelic pirveli da meore wisqvilis frTebs ecema?<br />
gaavle paraleli da gamoTqvi varaudi: erTnairia Tu ara R 1 da R 2 rezistorebSi<br />
gamavali denis Zala?<br />
gaiTvaliswine omis kanoni da dafiqrdi: erTnairia Tu ara Zabva pirveli<br />
da meore rezistoris boloebze? ratom?<br />
pas.: wylis raodenoba, romelic pirveli da meore wisqvilis frTebs<br />
ecema erTnairia, radgan wylis raodenoba, romelic ecema pirveli wisqvilis<br />
frTebs, arsad ar gaedineba, arc arsad grovdeba da imave raodenobis wyali<br />
ecema meore wisqvilis frTebsac. Tu paralels gavavlebT, SeiZleba vivaraudoT,<br />
rom R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zala erTnairia, radgan<br />
gamtarTa mimdevrobis SeerTebisas wredSi ganStoebebi ar aris, muxti<br />
arsad grovdeba da amitom mimdevrobiT SeerTebuli gamtarTa nebismier<br />
kveTaSi erTi da imave drois ganmavlobaSi erTi da igive muxtis gadis.<br />
radgan, Cveni varaudiT, rezistorebSi gamavali denis Zala erTnairia,<br />
xolo rezistorebis winaRobebi <strong>sxvadasxva</strong>a, omis kanonis Tanaxmad<br />
(R 1 ≠ R 2 )=> U 1 =IR 1 ≠ U 2 =IR 2 ) , Zabva pirveli da meore rezistoris boloebze<br />
gansxvavebuli iqneba.<br />
+<br />
_<br />
R 1<br />
R 2<br />
79
ogor ganisazRvreba wylis mier Sesrulebuli sruli muSaoba, Tu cnobilia, rom wisqvilis frTebze<br />
dacemisas pirvel SemTxvevaSi is A 1 muSaobas asrulebs, xolo meore SemTxvevaSi _ A 2 -s?<br />
gaixsene, ra aris Zabva da gamoTqvi varaudi: ris tolia Zabva mTel wredSi, Tu pirveli rezistoris<br />
boloebze misi mniSvneloba U 1 -ia, xolo meore rezistoris boloebze - U 2 ?<br />
pas.: A 1 > A 2 , radgan pirvel wisqvilSi Sesrulebuli muSaobis gamo wylis nakadi kargavs energias. cxadia,<br />
wylis mier Sesrulebuli mTeli muSaoba tolia A mT = A 1 + A 2 sadac A 1 pirveli wisqvilis frTebze dacemisas<br />
wylis mier Sesrulebuli muSaobaa, xolo A 2 meore wisqvilis SemTxvevaSi Sesrulebuli muSaoba.<br />
aseve, Zabva aris wredis mocemul ubanze eleqtruli velis mier erTeuli muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />
muSaoba:<br />
U = A /q<br />
mTeli muSaoba, romelsac eleqtruli veli asrulebs muxtis gadaadgilebaze rezistorebis gaswvriv,<br />
tolia im calkeul muSaobaTa jamisa, romelTac asrulebs veli TiToeul rezistorSi muxtis gadaadgilebaze.<br />
A mT = A 1 + A 1 )=> A mT / q = A 1 /q + A 2 /q )=> U = U 1 + U 2<br />
80<br />
1 eleqtruli wredis kvleva gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas<br />
cda I _ gv. 99<br />
daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarebSi gamavali denis Zala erTnairia.<br />
cda II _ gv. 99<br />
daskvna: gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas saerTo Zabva wredSi tolia gamtarTa boloebze arsebul<br />
ZabvaTa jamisa, anu<br />
U AC = U AB + U BC<br />
davaleba 1. _ gv. 99<br />
SeadareT erTmaneTs: U AB /U BC = R 1 / R 2<br />
daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva pirdapirproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />
davaleba 2. _ gv. 99<br />
SeadareT erTmaneTs: R = R 1 + R 2<br />
daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa saerTo winaRoba calkeul gamtarTa winaRobebis jamis tolia.<br />
2 denis Zala, Zabva wredSi, wredis sruli winaRoba gamtarebis mimdevrobiT SeerTebis dros<br />
dafiqrdi _ gv. 100<br />
ra moxdeba:<br />
Tu naZvis xis girlandaSi kidev erT naTuras davamatebT: naTurebi metad gaanaTeben Tu SedarebiT<br />
sustad? ratom?<br />
Tu girlandebSi erT-erTi naTura gadaiwveba?<br />
Tu gadamwvari naTuris adgilas kontaqtebs SevaerTebT?<br />
pas.: Tu naZvis xis girliandaSi kidev erT naTuras davamatebT, girliandis winaRoba gaizrdeba, naTurebSi<br />
gamavali deni Semcirdeba da naTurebi sustad gaanaTebs. Tu girliandaSi erT-erTi naTura gadaiwveba,<br />
maSin naTurebSi deni aRar gaivlis da isini aRar gaanaTebs. Tu gadamwvari naTuris adgilas kontaqtebs<br />
SevaerTebT, girliandis winaRoba daiklebs, Sesabamisad, naTurebSi gamavali deni gaizrdeba da naTurebis<br />
sikaSkaSe moimatebs. aseT dros naTurebi SesaZloa male daiwvas, radgan isini mxolod garkveuli sididis<br />
denzea gaTvlili.
fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 100<br />
pas.:<br />
1. gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala wredis yvela ubanSi erTnairia.<br />
gamtarTa mimdevrobis SeerTebisas wredSi ganStoebebi ar aris, muxti arsad grovdeba da amitom muxtis<br />
mudmivobis kanonis Tanaxmad, mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa nebismier kveTaSi erTi da imave drois<br />
ganmavlobaSi erTi da igive muxtis gadis.<br />
q 1 = q 2 = q 3 )=> q 1 /t = q 2 /t = q 3 /t )=> I 1 = I 2 = I 3<br />
2. gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas saerTo Zabva wredSi tolia gamtarTa boloebze arsebul ZabvaTa<br />
jamisa.<br />
Zabva aris wredis mocemul ubanze eleqtruli velis mier erTeuli muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />
muSaoba: U = A /q<br />
mTeli muSaoba, romelsac eleqtruli veli asrulebs muxtis gadaadgilebaze gamtarebis gaswvriv, tolia<br />
im calkeul muSaobaTa jamisa, romelTac asrulebs veli TiToeul gamtarSi muxtis gadaadgilebaze.<br />
A mT = A 1 + A 2 )=> A mT / q = A 1 /q + A 2 /q )=> U = U 1 + U 2<br />
3. mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva pirdapirproporciulia<br />
gamtarTa winaRobisa, anu U 1 /U 2 = R 1 / R 2<br />
omis kanonis Tanaxmad,U 1 =IR 1 ; U 2 =IR 2 gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala orive winaRobaSi<br />
erTnairia, amitom<br />
U 1 /U 2 = IR 1 / IR 2 = R 1 / R 2<br />
4. gamtarTa saerTo winaRoba calkeul gamtarTa winaRobebis jamis tolia.<br />
me-2 kanonis Tanaxmad U = U 1 + U 2 Tu omis kanons gaviTvaliwinebT, miviRebT, rom<br />
IR = IR 1 + IR 2 anu, R = R 1 + R 2<br />
§ 3.6 gamtarTa paraleluri SeerTeba<br />
_ gv. 101<br />
rogor fiqrob, mimdevrobiTaa Tu ara SeerTebuli:<br />
eleqtruli CamrTveli im mowyobilobasTan, romelic misi saSualebiT CairTveba da gamoirTveba, mag.,<br />
eleqtruli zari RilakTan, romlis daxmarebiTac zars vrekavT an naTura Tavis CamrTvelTan? ratom?<br />
pas.: eleqtruli CamrTveli im mowyobilobasTan, romelic misi saSualebiT CairTveba da gamoirTveba,<br />
mimdevrobiTaa SeerTebuli. mag., zari mimdevrobiTaa SeerTebuli RilakTan. zari mxolod maSin rekavs,<br />
roca Rilaks TiTs vaWerT, anu roca wredi ikvreba.<br />
binaSi oTaxebis ganaTebisTvis saWiro naTurebi? ratom?<br />
pas.: binaSi oTaxebis ganaTebisTvis saWiro naTurebi mimdevrobiT SeerTebuli ar aris. binaSi naTurebis<br />
erTdroulad naTeba xSirad saWiro ar aris, amitom Tu naTurebs mimdevrobiT SevaerTebT da erT-erT<br />
maTgans gamovrTavT, wredi gawydeba da danarCenebic Caqreba (iseve rogorc naZvis xis girliandaSi).<br />
_ gv. 101<br />
mimdevrobiT SeerTebas farTod iyeneben teqnikaSi, Tumca im SemTxvevaSi, roca saWiroa eleqtruli<br />
xelsawyoebis erTmaneTisgan damoukideblad CarTva an gamorTva, xelsawyoebs wredSi mimdevrobiT ar aer-<br />
Teben. ratom?<br />
pas.: mimdevrobiTi SeerTebisas, erT-erTi xelsawyos wredidan gamorTva wredis gawyvetas gamoiwvevs<br />
da danarCenebic gamoirTveba.<br />
81
dafiqrdi _ gv. 101<br />
sur. 2 -ze gamosaxulia ori R 1 da R 2 rezistoris paraleluri SeerTebis sqema. wredis A wertilSi<br />
eleqtruli deni orad gaiyofa da B wertilSi isev erTdeba. msgavsad imisa, rogorc sur. 3-ze gamosaxuli<br />
wylis mTeli raodenoba A wertilSi ganStovdeba da or arxSi nawildeba.<br />
gaavle paraleli wylis dinebasa da eleqtrul dens Soris da gamoTqvi varaudi:<br />
romeli mimarTulebiT gaedineba wyali meti raodenobiT, Tu <strong>sxvadasxva</strong> arxSi wyals gansxvavebuli<br />
winaaRmdegoba xvdeba?<br />
erTnairia Tu ara R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zala? romelSi gaivlis meti deni? ratom?<br />
ris toli iqneba denis Zala mTel wredSi, Tu R 1 da R 2<br />
rezistorebSi gamavali denis Zala Sesabamisad I 1 da I 2 -is tolia<br />
(rogor ipovi wylis mTel raodenobas, Tu cnobilia TiToeul<br />
arxSi gamavali wylis raodenoba)?<br />
gaixsne: rezistoris boloebze Zabvis analogi milis (arxis)<br />
boloebze arsebul wnevaTa sxvaobaa.<br />
Seadare wylis wnevaTa sxvaoba orive arxis boloebze? ratom?<br />
gamoTqvi varaudi, rogori iqneba Zabva pirveli da meore<br />
rezistoris boloebze?<br />
pas.: mdinaris kalapoti A wertilSi ganStovdeba da Sesabamisad,<br />
wylis raodenobac orad gaiyofa. cxadia, meti raodenobiT<br />
wyali im arxis mimarTulebiT gaedineba, romel arxSic wyals<br />
naklebi Seferxeba xvdeba. analogiurad, SegviZlia vivaraudoT, rom<br />
deni wredis ganStoebul ubnebSi orad gaiyofa da denis Zala im<br />
rezistorSi iqneba ufro meti, romlis winaRobac naklebia. wylis<br />
mTeli raodenobis gasagebad TiToeul arxSi gamavali wylis raodenoba<br />
unda Seikribos. analogiurad, denis Zala mTel wredSi tolia<br />
R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zalebis jamisa:<br />
I = I 1 + I 2<br />
rezistoris boloebze Zabvis analogi arxis boloebze arsebuli<br />
wnevaTa sxvaobaa. orive arxis boloebze wnevaTa sxvaoba ki A da B<br />
wertilebs Soris doneTa sxvaobiT ganisazRvreba, amitom orive arxSi wnevaTa sxvaoba erTnairia. analogiiT<br />
SeiZleba vivaraudoT, rom Zabva R 1 da R 2 rezistorebis boloebze erTnairia.<br />
82<br />
1 eleqtruli wredis kvleva gamtarTa paraleluri SeerTebisas<br />
cda I _ gv. 102<br />
daskvna: paralelurad SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva erTnairia, amasTan U CD = U 1 da U CD = U 2<br />
cda II _ gv. 102<br />
daskvna: denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis<br />
ZalaTa jamia.<br />
davaleba 1. _ gv. 103<br />
SeadareT: I 1 / I 2 = R 2 / R 1<br />
daskvna: denis Zala paralelurad SeerTebul gamtarebSi ukuproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />
davaleba 2. _ gv. 103<br />
SeadareT: 1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />
daskvna: paralelurad SeerTebul gamtarTa saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT<br />
1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />
an<br />
R = R 1 R 2 / (R 1 + R 2 )<br />
+<br />
_<br />
R 1<br />
B<br />
A<br />
A<br />
B<br />
R 2
2 denis Zala, Zabva, wredis sruli winaRoba gamtarTa paraleluri SeerTebisas<br />
dafiqrdi _ gv. 104<br />
ra upiratesoba aqvs gamtarTa paralelur SeerTebas mimdevrobiT SeerTebisgan gansxvavebiT?<br />
pas.: eleqtromomxmareblebis paraleluri SeerTeba Zalze mosaxerxebelia, radgan aseT SemTxvevaSi<br />
yvela momxmarebeli erTsa da imave Zabvaze gaangariSebiT mzaddeba. amasTan, es Zabva wredSi arsebuli Zabvis<br />
tolia. garda amisa, erTi momxmareblis gamorTvisas wredi mainc CarTuli rCeba da sxva momxmareblebi<br />
Cveulebriv funqcionireben, deni maTSi ar wydeba.<br />
fizikuri sidideebis gamzomi TiToeuli xelsawyo isea mowyobili, rom gazomvisas is umniSvnelo<br />
gavlenas axdens gasazomi sididis mniSvnelobaze. gaixsene, ra aris ampermetrisa da voltmetris daniSnuleba,<br />
wredSi am xelsawyoebis CarTvis wesi da imsjele, rogori unda iyos maTi winaRoba wredis winaRobasTan<br />
SedarebiT.<br />
pas.: gamtarSi denis Zalis gasazomad denian gamtarTan ampermetrs mimdevrobiT aerTeben. nebismier xelsawyos<br />
da maT Soris ampermetrsac aqvs winaRoba, amitom wredis romelime ubanTan ampermetris mimdevrobiT<br />
CarTviT, wredis ubnis winaRoba izrdeba da ucvleli Zabvis SemTxvevaSi ubanSi gamavali denis Zala iklebs.<br />
swored imitom, rom gasazom denis Zalaze ampermetrma mniSvnelovani gavlena ar moaxdinos, ampermetris<br />
winaRoba Zalian mcirea. es yovelTvis unda gaxsovdeT da arasodes ar scadoT ganaTebis qselSi denis Zalis<br />
gazomva, radgan ampermetris rozetTan mimdevrobiT mierTebisas moxdeba mokle CarTva. xelsawyos mcire<br />
winaRobis gamo masSi gamavali deni gaizrdeba da ampermetris gragnili gadaiwveba.<br />
wredis ubnis boloebze Zabvis gasazomad ubnis paralelurad rTaven voltmetrs. Zabva voltmetris<br />
momWerebze igive iqneba, rac ubnis boloebze.<br />
vTqvaT, voltmetris winaRobaa R V , maSin ubnis winaRoba iqneba ara R, aramed<br />
R’ = R R V /( R + R V ) < R, anu wredis romelime ubanTan voltmetris paralelurad CarTviT wredis ubnis<br />
winaRoba mcirdeba. amis gamo wredis ubanze gasazomi Zabva Semcirdeba. imisaTvis, rom gasazom Zabvaze<br />
voltmetrma mniSvnelovani gavlena ar moaxdinos, voltmetris winaRoba gacilebiT meti unda iyos wredis<br />
im ubnis winaRobaze, romlis boloebzec Zabva izomeba(voltmetrSi deni TiTqmis ar gaivlis).<br />
fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 104<br />
pas.:<br />
Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />
es kanonzomiereba metad TvalsaCinoa, radgan paralelurad SeerTebuli yvela gamtaris bolo wredis<br />
im or wertilSi iyris Tavs, romelTa Soris Zabva erTnairia.<br />
U 1 = U 2<br />
denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis ZalaTa<br />
jamisa:<br />
I = I 1 + I 2<br />
gamtarTa paraleluri SeerTebisas, ra raodenobis muxtic gaivlis wredis im wertilSi, romelSic ganStoeba<br />
iwyeba (anu kvanZSi), muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, imave droSi imave raodenobis muxti gava am<br />
wertilidan <strong>sxvadasxva</strong> ganStoebebSi (anu kvanZSi Semavali muxti ganawildeba <strong>sxvadasxva</strong> ganStoebebSi) e.i.<br />
q = q 1 + q 2 )=> q /t = q 1 /t + q 2 /t )=> I = I 1 + I 2<br />
denis Zala paralelurad SeerTebul gamtarebSi ukuproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />
I 1 /I 2 = R 2 / R 1<br />
rogorc ukve viciT, Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />
U 1 = U 2<br />
omis kanonis Tanaxmad, U 1 = I 1 R 1 ; U 2 = I 2 R 2 )=> I 1 R 1 = I 2 R 2 )=> I 1 /I 2 = R 2 / R 1<br />
83
84<br />
gamtarTa saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT.<br />
1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />
rogorc ukve viciT, Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />
U 1 = U 2 = U<br />
denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis ZalaTa<br />
jamisa:<br />
I = I 1 + I 2<br />
gavyoT am tolobis yvela mxare U-ze :<br />
I / U = I 1 / U + I 2 / U )=> 1/ R = 1/ R 1 + 1/ R 2<br />
fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 104<br />
ratom araa CitebisTvis saxifaTo eleqtrogadamcemi xazebi?<br />
pas.: sadenze Camomjdari Citi da sadenis monakveTi Citis fexebs Soris wredSi paralelurad CarTulia<br />
ubnebia. Citis winaRoba gacilebiT didia, vidre sadenis im monakveTis winaRoba, romelic Citis fexebs<br />
Sorisaa, amitom CitSi gamavali denis Zala umniSvneloa da misTvis safrTxes ar warmoadgens.<br />
magram Tu moxda ise, rom Citi Tavisi boloTi (an frTiT, an niskartiT) eleqtroxazebis sayrden boZs<br />
Seexo an raRac sxva gziT Citis dedamiwasTan dakavSireba, anu `damiweba~ moxda, CitSi gaivlis didi deni<br />
(romelic dedamiwaSi gadava), rac misTvis sasikvdilo iqneba.<br />
§ 3.7 fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea<br />
1 mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batarea<br />
amocana 1. _ gv. 105<br />
damtkiceba.<br />
pas.: vTqvaT, Zabva mimdevrobiT SeerTebul kondesatorTa batareis boloebze,<br />
anu A da B wertilebs Soris U-s tolia, xolo kondensatorebis firfitebs<br />
Soris Zabvebia U AC = U 1 da U CB = U 2<br />
gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala wredis yvela ubanSi erTnairia<br />
amitom muxtebi mimdevrobiT SeerTebuli kondensatorebis firfitebze sididiT<br />
erTnairia da kondensatorTa batareis muxtis tolia q 1 = q 2 = q ( kondensatoris<br />
muxti gamoiTvleba formuliT q = U C )<br />
e.i. U 1 = q /C 1 (1); U 2 = q /C 2 (2)<br />
Tu kondesatorTa batareis saerTo tevadobas C-Ti aRvniSnavT, maSin<br />
U = q /C (3)<br />
rogorc ukve viciT, saerTo Zabva wredSi tolia mimdevrobiT SeerTebuli ubnebis boloebze arsebul<br />
ZabvaTa jamisa, amitom<br />
U = U 1 + U 2 (4)<br />
(1)-li, me- (2), me- (3) formulebis gaTvaliswinebiT me-(4) toloba miiRebs saxes:<br />
q /C = q /C 1 + q /C 2 )=> 1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2<br />
e.i. mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT<br />
1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2<br />
A C B<br />
C 1<br />
C 2
amocana 2. _ gv. 105<br />
amoxsna:<br />
mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT<br />
1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2 )=> C = C 1 C 2 / (C 1 + C 2 )<br />
Zabva mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis boloebze<br />
U AB = U = q /C )=> q = U C = U C 1 C 2 / (C 1 + C 2 )<br />
TiToeuli kondensatoris firfitebs Soris Zabvebi:<br />
U AC = U 1 = q /C 1 = U C 2 / (C 1 + C 2 ) = 132 v<br />
U CB = U 2 = q /C 2 = U C 1 / (C 1 + C 2 ) = 88 v<br />
2 paralelurad SeerTebul kondensatorTa batarea<br />
amocana 3. _ gv. 106<br />
damtkiceba.<br />
Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />
denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul<br />
gamtarebSi gamaval denis ZalaTa jamisa:<br />
Zabvebi paralelurad SeerTebuli kondensatorebis firfitebs Soris<br />
erTnairia da amasTan, TiToeuli kondensatoris firfitebs Soris Zabva kondensatorTa<br />
batareis boloebze arsebuli Zabvis tolia.<br />
Tu erTi kondensatoris muxtia q 1 , xolo meore kondensatoris muxti<br />
ki _ q 2 , maSin paralelurad SeerTebuli kondensatorTa batareis muxti<br />
q = q 1 + q 2 (1)<br />
vTqvaT, Zabva paralelurad SeerTebul kondesatorTa batareis boloebze,<br />
anu A da B wertilebs Soris U-s tolia, xolo kondensatorebis firfitebs<br />
Soris Zabvebia U 1 da U 2<br />
U = U 1 = U 2<br />
q 1 = C 1 U (2)<br />
q 2 = C 2 U (3)<br />
q = C U (3)<br />
me-(2), me-(3), me-(4) formulebi gaTvaliswinebiT (1)-li toloba miiRebs saxes:<br />
C U = C 1 U + C 2 U )=> C = C 1 + C 2<br />
paralelurad SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT: C = C 1 + C 2<br />
amocana 4. _ gv. 106<br />
amoxsna:<br />
vTqvaT, haeriani kondensatoris tevadobaa C 1 , xolo dieleqtrikiani kondensatoris _ C 2<br />
cxadia, radgan kondensatorebi erTnairia, dieleqtrikiani kondensatoris tevadoba ε-jer aRemateba<br />
haeriani kondensatoris tevadobas:<br />
C 2 = ε C 1 (1)<br />
kondensatorTa paralelurad SeerTebis Semdeg miRebuli batareis tevadoba<br />
C = C 1 + C 2 (2)<br />
A<br />
C 1<br />
C 2<br />
B<br />
85
86<br />
(1)-lis gaTvaliswinebiT miviRebT:<br />
C = C 1 + C 2 = C 1 + ε C 1 = C 1 (1+ ε)<br />
ε = (C / C 1 ) - 1 (3)<br />
SeerTebamde damuxtuli kondensatoris muxti tolia:<br />
q = C 1 U 1<br />
C 1 = q / U 1 (4)<br />
meore daumuxtav kondensatorTan SeerTebis Semdeg, muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, kondensatorTa<br />
batareis muxti kvlav q-s toli iqneba<br />
q = CU ; C = q /U (5)<br />
sadac C kondensatorTa paralelurad SeerTebis Semdeg miRebuli batareis tevadobaa, xolo U batareis<br />
boloebze arsebuli Zabva.<br />
me-(4)-sa da me-(5)-is gaTvaliswinebiT me-(3) miiRebs saxes: ε = (C / C 1 ) - 1 =( U 1 / U) - 1 = 7<br />
3 mimdevrobiT SeerTebul galvanur elementTa batarea<br />
amocana 5. _ gv. 107<br />
amoxsna:<br />
u. v. U 1 , U<br />
………………………..<br />
moc.: ξ 1 = 1,6 v<br />
ξ 2 = 2 v<br />
r 1 = 0,3 omi<br />
r 2 = 0,9 omi<br />
R = 6 omi<br />
mimdevrobiT SeerTebul elementTa batareis emZ ξ = ξ + ξ , xolo batareis saerTo Siga winaRoba<br />
1 2<br />
gamoiTvleba formuliT: r = r + r 1 2<br />
omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />
I = (ξ 1 + ξ 2 ) / (R + r 1 + r 2 ) (1)<br />
gaixseneT:<br />
wredis ubanSi gamavali denis Zalis namravls ubnis winaRobaze uwodeben Zabvis vardnas am ubanze;<br />
Zabvis vardna TiToeuli elementis Siga ubanze, Sesabamisad, iqneba:<br />
U 1 = I r 1 da U 2 = I r 2<br />
(1)-li formulis gaTvaliswinebiT miviRebT:<br />
U 1 = (ξ 1 + ξ 2 ) r 1 / (R + r 1 + r 2 ) = 0,15 v<br />
U 2 = (ξ 1 + ξ 2 ) r 2 / (R + r 1 + r 2 ) = 0,45 v<br />
amocana 6. _ gv. 108<br />
amoxsna:<br />
u. v. n<br />
………………………..<br />
moc.: ξ 0 = 2 v<br />
r 0 = 0,2 omi<br />
I = 5 a<br />
U = 110 v<br />
gaiTvaliswineT: Tu mimdevrobiT SeerTebulia erTnari emZ-s mqone galvanuri elementebi, maSin
elementTa batareis emZ gamoiTvleba formuliT:<br />
ξ = n ξ , 0<br />
sadac ξ TiToeuli galvanuri elementis emZ-a, xolo n elementebis raodenoba.<br />
0<br />
mimdevrobiT SeerTebul erTnair elementTa batareis saerTo Siga winaRoba ki tolia: r = nr0 omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />
I = n ξ / ( R + n r )<br />
0 0<br />
n ξ 0 = I (R + n r 0 ) = I R + I n r 0<br />
n ξ 0 - I n r 0 = IR<br />
n (ξ 0 - Ir 0 ) = IR<br />
n = I R /(ξ 0 - I r 0 ) = U /(ξ 0 - I r 0 ) = 110; pasuxi: n = 110<br />
amocana 7. _ gv. 109<br />
amoxsna:<br />
suraTze gamosaxuli wredisTvis Semovlis dadebiT mimarTulebad avirCioT<br />
saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTuleba.<br />
wredis sruli emZ ξ = ξ 1 - ξ 2<br />
wredis sruli winaRoba ki gamoiTvleba gamtarebis mimdevrobiTi SeerTebisas<br />
miRebuli wesis Tanaxmad:<br />
R sr = R + r 1 + r 2<br />
omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />
I = (ξ 1 - ξ 2 ) / ( R + r 1 + r 2 ) = 0.12 a<br />
4 paralelurad SeerTebul galvanur elementTa batareis emZ.<br />
amocana 8. _ gv. 109<br />
amoxsna:<br />
batareis sruli emZ ξ = ξ 1 = ξ 2<br />
batareis sruli winaRoba gamoiTvleba gamtarebis paralelurad SeerTebisas<br />
miRebuli wesis Tanaxmad: 1/r = 1/ r 1 +1/ r 2 )=> r = r 1 r 2 / (r 1 + r 2 ) = 2,4 omi<br />
wredis sruli winaRoba ki gamoiTvleba formuliT R sr = R + r , radgan naTura<br />
mimdevrobiTaa mierTebuli batareasTan.<br />
omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />
I = ( ξ 1 - ξ 2 ) / ( R + r) ≈ 0.16 a<br />
§ 3.8 fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba.<br />
amocana 1. _ gv. 111<br />
amoxsna:<br />
gamtaris winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />
R 1 = ρl/S e.i. l = R 1 S/ ρ (1)<br />
omis kanonis Tanaxmad, niqromis gamtaris winaRoba tolia:<br />
R 1 = U 1 / I 1 (2)<br />
sadac U 1 gamtaris boloebze arsebuli Zabvaa, xolo I 1 gamtarSi gamavali<br />
denis Zala.<br />
ξ 1<br />
r 1<br />
R 0<br />
ξ<br />
ξ<br />
ξ<br />
R<br />
r<br />
r<br />
r<br />
ξ 2<br />
r 2<br />
R 1<br />
87
88<br />
denis Zala wredis mimdevrobiT SeerTebul yvela ubanSi erTnairia da tolia wredSi denis Zalisa:<br />
I 0 = I 1 = I (3)<br />
omis kanonis Tanaxmad, naTuraSi gamavali denis Zala gamoiTvleba formuliT:<br />
I 0 = U 0 / R 0 = I 1 (4)<br />
saerTo Zabva wredSi tolia mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze arsebul ZabvaTa jamisa,<br />
amitom:<br />
U = U 0 + U 1 (5)<br />
sadac U saerTo Zabvaa wredSi, U 0 -naTuris boloebze arsebuli Zabvaa, U 1 ki _ niqromis gamtaris<br />
boloebze arsebuli Zabva.<br />
me-(5)-dan => U 1 = U - U 0 (6)<br />
me-(2), me-(4), me-(6) tolobebis gaTvaliswinebiT (1)-li miiRebs saxes:<br />
amocana 2. _ gv. 112<br />
amoxsna:<br />
u. v. r<br />
………………………..<br />
moc.: R = 10 omi<br />
R V = 1 komi = 1000 omi<br />
R S (U - U ) S R 1 0 0<br />
l = = = 100 m<br />
ρ ρ U0 gare wredis sruli winaRoba:<br />
a) SemTxvevaSi<br />
R = R + R 1 V<br />
b) SemTxvevaSi<br />
a)<br />
R = (R R ) / (R + R )<br />
2 V V<br />
sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad wredSi denis Zala:<br />
a) SemTxvevaSi<br />
I = ξ / ( R + r ) = ξ / (R + R + r)<br />
1 1 V<br />
b) SemTxvevaSi<br />
R<br />
ξ<br />
I = 2<br />
R + r 2<br />
=<br />
ξ (R + R ) V<br />
R R + r R + r R V V<br />
b)<br />
Zabva voltmetris momWerebze<br />
a) SemTxvevaSi<br />
U = I R = R ξ / (R + R + r )<br />
1 1 V V V<br />
b) SemTxvevaSi (gaiTvaliswineT, rom Zabva voltmetris momWerebze b) SemTxvevaSi aris Zabva gare wredSi)<br />
U = I R =<br />
2 2 2<br />
ξ R (R + R )<br />
2 V<br />
R R + r R + r R V V<br />
Tu gaviTvaliswinebT, rom R 2 = R R V / ( R + R V ) miviRebT, rom<br />
U 2 = ξ R R V / (R R V + r R + r R V )<br />
amocanis pirobis Tanaxmad U 1 = U 2 , amitom<br />
R V ξ / (R + R V + r ) = ξ R R V / (R R V + r R + r R V )<br />
gamartivebis Sedegad miviRebT: R 2 = R V r e.i. r = R 2 / R V = 0,1 omi<br />
R
amocana 3. _ gv. 113<br />
amoxsna:<br />
u. v. I, I 1<br />
………………………..<br />
moc.: ξ = 6 v<br />
r = 0,5 omi<br />
R 1 = 2 omi<br />
R 2 = 1,5 omi<br />
R 3 = 2 omi<br />
gare wredi mimdevrobiT SeerTebuli ori rezistorisgan Sedegeba, amitom gare wredis sruli winaRoba:<br />
R 1,2 = R 1 + R 2<br />
sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad,<br />
I = ξ / ( R 1,2 + r) = ξ /( r + R 1 + R 2 )= 1,5 a<br />
Tu R 1 winaRobis mqone rezistorTan paralelurad CavrTavT R 3 winaRobis mqone rezistors, maSin<br />
gare wredis sruli winaRoba iqneba:R = R 1,3 + R 2<br />
sadac 1/R 1,3 = 1/R 1 + 1/R 3 anu R 1,3 = R 1 R 3 /(R 1 + R 3 )<br />
Sesabamisad, R = [R 1 R 3 /( R 1 + R 3 ) ] + R 2<br />
amocana 4. _ gv. 113<br />
amoxsna:<br />
u. v. ξ<br />
………………………..<br />
moc.: R = 4,5 omi<br />
d = 0,4 sm = 0,4 . 10 -2 m<br />
E = 4,5 . 10 3 v/m<br />
r = 0,5 omi<br />
I 1 =<br />
ξ<br />
R R 1 3<br />
+ R + r 2<br />
R + R 1 3<br />
gaiTvaliswineT, rom mudmivi deni kondensatorSi ar gadis, amitom wredis im StoSi, romelSic kondensatoria<br />
CarTuli, deni ar gadis, deni mxolod rezistorSi gadis.<br />
amitom gare wredis winaRoba rezistoris winaRobiT ganisazRvreba.<br />
sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad,wredSi gamavali denis Zala gamoiTvleba formuliT:<br />
I = ξ / (R + r) )=> ξ = I ( R + r) (1)<br />
kondensatori paraleluradaa CarTuli rezistorTan, amitom Zabva kondensatoris firfitebs Soris<br />
tolia rezistoris boloebze arsebuli Zabvisa e. i.<br />
U = I R )= > I = U / R (2)<br />
me-(2) tolobis gaTvaliswinebiT (1)-li miiRebs saxes:<br />
ξ = U (R + r ) / R (3)<br />
kavSiri kondensatoris firfitebs Soris arsebul Zabvasa da firfitebs Soris velis daZabulobas<br />
Soris gamoisaxeba formuliT: U = Ed (4)<br />
Tu me-(4) formulas me- (3)-Si SevitanT, miviRebT, rom ξ = Ed (R + r ) / R = 20 v<br />
amocana 6. _ gv. 115<br />
amoxsna:<br />
wredis sruli winaRobis gamosaTvlelad mocemuli sqema SevcvaloT eqvivalenturi II sqemiT:<br />
= 2 a<br />
R 1<br />
R 3<br />
R 2<br />
C<br />
R<br />
89
2 , R 2 da r 4 mimdevrobiT SeerTebuli rezistorebi<br />
erTi eqvivalenturi R’ rezistoriT icvleba, romlis<br />
winaRoba<br />
R' = r 2 + R 2 + r 4 = 39 omi<br />
SevcvaloT II sqema III eqvivalenturi sqemiT:<br />
R 1 da R' paralelurad SeerTebuli rezistorebi<br />
erTi eqvivalenturi R'' rezistoriTaa Secvlili,<br />
romlis winaRoba<br />
R'' = R 1 R' / (R 1 + R') = 18,72 omi<br />
III sqemis mixedviT ki wredis sruli winaRoba<br />
gamoiTvleba:<br />
R= r 1 + R'' + r 3 = 21,72 omi<br />
denis Zala wredSi (anu wredis ganuStoebel<br />
nawilSi):<br />
I = U/ R = 0,55 a<br />
Zabvis vardna r 1 winaRobaze:<br />
U 1 = U r 1 = 0,825 v<br />
amocana 8. _ gv. 116<br />
amoxsna:<br />
BD StoSi deni ar gadis, radgan R 1 / R 2 = R 3 / R 4 amitom R 5<br />
winaRoba wredis srul winaRobaze gavlenas ar axdens.<br />
R 1 da R 2 rezistorebi, iseve, rogorc R 3 da R 4 rezistorebi<br />
mimdevrobiTaa erTmaneTTan SeerTebuli, amitom<br />
R 1,2 = R 1 + R 2 = 8 omi<br />
R 3,4 = R 3 + R 4 = 8 omi<br />
eqvivalenturi winaRobebi R 1,2 da R 3,4 erTmaneTis paraleluria,<br />
amitom wredis sruli winaRoba<br />
R = R 1,2,3,4 = (R 1,2 R 3,4 )/ (R 1,2 + R 3,4 ) = 4 omi<br />
90<br />
§ 3.9 denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni<br />
1 denis muSaobis gamoTvla<br />
dafiqrdi _ gv. 117<br />
romeli formulis gamoyenebaa mosaxerxebeli denis mier Sesrulebuli muSaobis gamoTvlisas:<br />
gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas? ratom?<br />
gamtarTa paralelurad SeerTebisas? ratom?<br />
pas.: denis mier Sesrulebuli muSaobis gamoTvlisas:<br />
gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas, mosaxerxebelia A = I 2 Rt formulis gamoyeneba, radgan am SemTxvevaSi<br />
denis Zala yvela gamtarSi erTi da igivea.<br />
gamtarTa paralelurad SeerTebisas, mosaxerxebelia A = U 2 t /R formulis gamoyeneba, radgan am SemTxvevaSi<br />
yvela gamtaris boloebze arsebuli Zabva erTi da igivea.<br />
II<br />
III<br />
U<br />
I<br />
r 1<br />
r 3<br />
r 1<br />
r 1<br />
R 1<br />
R 1<br />
R 3<br />
R 1<br />
R '<br />
R ''<br />
R 5<br />
r 2<br />
r 4<br />
B<br />
R 2<br />
A C<br />
D<br />
R 2<br />
R 4<br />
r 3<br />
r 3
2 denis simZlavre<br />
dafiqrdi _ gv. 118<br />
Tu dakvirvebixar, eleqtromomxmareblebs teqnikur monacemebSi miTiTebuli aqvs damaxasiaTebeli<br />
simZlavre, ase mag., albaT, SeginiSnavs warwera naTuraze: 100 w an 75 w (`w~ simZlavris erTeulis `vatis~<br />
Semoklebuli aRniSvnaa).<br />
ras niSnavs es warwera? TavisTavad xom ar SeiZleba naTuras an nebismier sxva eleqtromomxmarebels<br />
simZlavre hqondes?<br />
pas.: eleqtromomxmareblis simZlavre is sididea, romelic gviCvenebs, ra muSaobas asrulebs deni drois<br />
erTulSi, roca is momxmarebelSi gadis (anu ris tolia drois erTeulSi daxarjuli eleqtruli energia,<br />
igive eleqtromomxmareblis mier drois erTeulSi moxmarebuli eleqtruli energia).<br />
amrigad, warwera naTuraze `75 w~ niSnavs, rom eleqtruli deni masSi gavlisas 1 wm-Si asrulebs 75 j<br />
muSaobas, anu naTura 1 wm-Si xarjavs 75 j eleqtroenergias.<br />
3 denis simZlavris erTeulebi<br />
dafiqrdi _ gv. 118<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis simZlavre wredis ubanze 1 vt-ia?<br />
pas.: wredis ubanze denis simZlavre 1 vt-ia, Tu ubnis boloebze 1 v Zabvis arsebobisas ubanSi gadis<br />
1 a deni.<br />
4 denis muSaobis erTeulebi<br />
dafiqrdi _ gv. 119<br />
ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis mier wredis ubanSi Sesrulebuli muSaoba 1 j-ia?<br />
pas.: denis muSaoba 1 joulis tolia, Tu wredis ubanSi, romlis boloebze Zabva 1v-ia, 1 wm-Si 1 a deni<br />
gadis.<br />
_ gv. 119<br />
Seadare, ramdenjer aRemateba 1kvtsT 1jouls da SenTvis gasagebi gaxdeba, ratomaa ufro mosaxerxebeli<br />
denis muSaobis, anu daxarjuli eleqtroenergiis, gamosaxva kvtsT-ebiT.<br />
pas.: 1kvtsT milionjer aRemateba1 jouls da swored amitomaa ufro mosaxerxebeli denis muSaobis,<br />
anu daxarjuli eleqtroenergiis, gamosaxva kvtsT-ebiT<br />
5 denis siTburi moqmedeba. joul-lencis kanoni<br />
dafiqrdi _ gv. 119<br />
axseni, ratom Tbeba liTonis gamtari masSi denis gavlisas.<br />
pas.: eleqtruli velis moqmedebiT aCqarebuli liTonis Tavisufali eleqtronebi ejaxebian kristaluri<br />
mesris kvanZebSi ganlagebul ionebs da maT Tavisi energiis nawils gadascemen. Sedegad ionebi ufro<br />
intensiurad irxevian, ris gamoc gamtaris Sinagani energia izrdeba, rac registrirdeba, rogorc gamtaris<br />
temperaturis momateba.<br />
dafiqrdi _ gv. 120<br />
ZiriTadi elementi im eleqtromowyobilobebisa, romelTa muSaobis principi denis siTbur moq-<br />
91
medebas efuZneba (mag., uTos, eleqtroCaidnis), spiralia, romelsac ufro xSirad niqromisgan (nikelis,<br />
qromis, rkinisa da manganumis Senadnobi) amzadeben. rogor fiqrob, ratom amzadeben spirals niqromisgan,<br />
ra upiratesoba aqvs niqroms sxva liTonebTan SedarebiT? (gaaanalize § 3.3-Si 1-li cxrilis<br />
monacemebi).<br />
pas.: Q = I 2 Rt formulidan gamomdinareobs, rom rac ufro metia gamtaris winaRoba, miT meti raodenobis<br />
siTbo gamoiyofa masSi denis gavlisas. Tu nivTierebaTa kuTri winaRobebis #1 cxrils CavxedavT,<br />
niqromi didi kuTri winaRobis mqone masalaa, misi ρ = 1,1 omi . mm 2 /m-ia, rac daaxloebiT 70-jer aRemateba<br />
spilenZis kuTr winaRobas.<br />
ratomaa, rom denis gavlisas uTos spirali Zalian cxeldeba im dros, roca uTosTan mimyvani sadenebis<br />
gaTboba TiTqmis SeumCnevelia? arada, uTos spirali da eleqtrosadenebi mimdevrobiTaa erTmaneTTan<br />
mierTebuli, anu denis Zala spiralsa da sadenebSi erTnairia.<br />
pas.: uTos spirali da eleqtrosadenebi mimdevrobiTaa erTmaneTTan mierTebuli, anu denis Zala spiralSi<br />
da sadenebSi erTnairia, magram imis gamo, rom spiralis winaRoba gacilebiT didia, vidre Tundac<br />
imave sigrZis mimyvani sadenebisa, Q = I 2 Rt formulidan gamomdinareobs, rom spirali gacilebiT metad<br />
gaxurdeba, vidre sadenebi.<br />
naTurebis simZlavreebi gansxvavebulia. mag., zogis simZlavre 60 vt-ia, zogis ki _ 100 vt. rogor fiqrob,<br />
raSia maTi damzadebis `saidumlo~, ris xarjze `xdebian~ isini metad an naklebad mZlavrebi? gaiTvaliswine,<br />
rom naTurebs qselSi paralelurad rTaven da amitom isini erTsa da imave Zabvazea gaangariSebuli.<br />
pas.: paraleluri SeerTebisas Zabva wredis yvela ubanze erTnairia, amitom aseT ubnebSi gamoyofili<br />
energiis (siTbos) gamosaangariSeblad viyenebT formulas: Q = U 2 t /R. naTurebs (an zogadad, eleqtrogamaTbobel<br />
mowyobilobebs) erTsa da imave Zabvis qselSi paralelurad rTaven da amitom gansxvaveba maT<br />
simZlavreebs Soris miiRweva maTi spiralebis <strong>sxvadasxva</strong> winaRobaTa xarjze. Q = U 2 t /R formulidan gamomdinareobs,<br />
rom didi simZlavris gamaTboblis an naTuris dasamzadeblad saWiroa, spirali iyos naklebi<br />
winaRobis da piriqiT, mcire simZlavris mowyoblobis winaRoba unda iyos didi.<br />
92<br />
ori naTura, romelTa winaRobebia 80 da 160 omi, wredSi CarTulia:<br />
a) mimdevrobiT; b) paralelurad.<br />
romel maTganSi gamoiyofa meti raodenobis siTbo?<br />
pas.:<br />
a) I = const; Q = I 2 Rt e.i. Q ~ R )=> meti siTbo gamoiyofa meore naTuraSi.<br />
b) U = const; Q = U 2 t/ R e.i. Q ~ 1/R )=> meti siTbo gamoiyofa pirvel naTuraSi.<br />
fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 121<br />
eleqtroenergiis gadacemisas sadenebi xurdeba, rac, cxadia, energiis kargvasTanaa dakavSirebuli.<br />
joul-lencis kanonis Tanaxmad siTbos raodenoba, romelic deniani gamtaris mier gamoiyofa, gamoiTvleba<br />
formuliT: Q = I 2 Rt (1).<br />
joul-lencis kanonidan gamomdinare, imisaTvis, rom energiis danakargi Semcirdes, arsebobs ori gza:<br />
an unda Semcirdes eleqtrogadamcemi xazebis winaRoba an denis Zala am sadenebSi.<br />
ganvixiloT pirveli gza. gavixsenoT, Tu rogoraa damokidebuli gamtaris winaRoba nivTierebis gvarobaze<br />
da gamtaris geometriul zomebze: R = ρ l/S (2)<br />
eleqtrogadamcemi xazebis winaRobis Sesamcireblad saWiroa:<br />
a) sadenebi damzaddes mcire kuTri winaRobis mqone nivTierebisgan.<br />
Tumca sadenebs isedac aseTi Tvisebis masalisgan, gasufTavebuli spilenZisgan amzadeben. sxva, kidev<br />
ufro mcire kuTri winaRobis mqone masalebi bunebaSi farTod gavrcelebuli saxiT ar arsebobs.<br />
b) sadenebis sigrZe Semcirdes. rac albaT gasagebia, rom SeuZlebelia, maSin eleqtroenergia momxmareblamde<br />
ver miaRwevs.<br />
g) unda gaizardos sadenebis ganivkveTis farTobi. magram amis gakeTeba SesaZlebelia mxolod gonivrul<br />
farglebSi, radgan ganivkveTis farTobis Zalian gazrda garda imisa, rom im masalebis araekonomiur xarjs
gamoiwvevs, romlisganac sadenebi mzaddeba, gaizrdeba gadamcemi xazebis masac da maTi damagreba sayrden<br />
anZebze SeuZlebeli gaxdeba.<br />
ase, rom energiis danakargis Semcireba eleqtrogadamcemi xazebis winaRobis Semcirebis xarjze naklebad<br />
efeqturi gzaa.<br />
gavixiloT meore gza: energiis danakargis Semcireba sadenebSi denis Zalis Semcirebis xarjze. daakvirdiT,<br />
am dros gamtaris mier gamoiyofili siTbo Semcirdeba denis Zalis kvadratis proporciulad. mag.,<br />
Tu denis Zalas 2-jer SevamcirebT, energiis danakargi sadenebis gaxurebisas 4-jer Semcirdeba.<br />
magram rogor unda SevamciroT denis Zala sadenebSi?<br />
gaixseneT: denis simZlavris gamosaTvleli formula: P = I U (3)<br />
(SeniSvna: es formula mudmivi denisTvisaa, cvladi denisTvis mxolod miaxloebiTaa SesaZlebeli misi<br />
gamoyeneba).am formulis Tanaxmad, Tu P eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavrea, maSin U - Zabvaa<br />
eleqtrosadguris generatoris gamosasvlelze, xolo I denis Zalaa eleqtrogadamcem xazebSi.<br />
simZlavris gamosaTvleli formulidan P = I U<br />
I = P / U (4)<br />
P - eleqtrosadguris simZlavre sadguris konstruqciiT ganisazRvreba (mag., hesis kaSxlis simaRliT)<br />
da amitom P-s sidide mocemuli, ucvleli sididea. amrigad, me-(4) formulidan Cans, rom eleqtrogadamcem<br />
xazebSi denis Zalis Semcireba SesaZlebelia Zabvis gazrdis xarjze da rac ufro didia Zabva, miT ufro naklebia<br />
xazebSi denis Zala da Sesabamisad, miT mcirea energiis danakargi.<br />
Tu Zabvas eleqtrosadguris gamosasvlelze (10 kv) gavzrdiT 1000 kv-mde, anu 100-jer, denis Zala imdenjerve<br />
Semcirdeba. amis gamo energiis danakargi joul -lencis kanonis Tanaxmad, 100 2 -jer, anu 10 000-jer Semcirdeba.<br />
SeniSvna avtorisgan: vfiqrob, rom moswavleebisTvis am sakiTxis am etapamde miyvana savsebiT SesaZlebelia.<br />
rac Seexeba, imas, Tu rogor amaRldeba Zabva, amis Sesaxeb sasurvelia mcire damatebiTi informacia<br />
maswavlebelma Tavad miawodos maT:<br />
damatebiTi masala:<br />
generatoris mier gamomuSavebuli<br />
Zabva gadaecema mowyobilobas, romelsac<br />
transformators uwodeben. transformatori<br />
(1) Zabvas aamaRlebs (Sesabamisad<br />
mcirdeba denis Zala) 800 000<br />
an 1 500 000 v-mde (monacemebi mudmivi<br />
denisTvisaa). eleqtrogadamcemi xazebis<br />
bolos, ukve momxmarebelTan,<br />
ganTavsebuli sxva transformatori<br />
(2), adablebs Zabvas im sididemde,<br />
rogorsac gamoiyeneben qarxnebSi (380<br />
v), yofa-cxovrebaSi (220v) da transportSi<br />
(550 v).<br />
radgan transformatorebi cvlad<br />
denze muSaoben (cvlad dens maRal<br />
klasebSi gavecnobiT), mudmivi Zabvis<br />
qveS eleqtroenergiis gadasacemad<br />
gardamqmnelebs (3 da 4) iyeneben. ma-<br />
Tgan pirveli gardamqmneli (3) eleqtrosadguris transformatorTanaa moTavsebuli da generatoris<br />
mier gamomuSavebul cvlad dens mudmivad gardaqmnis, romelic Semdeg gadamcem xazebs miewodeba. meore<br />
gardamqmneli (4) moTavsebulia gadamcemi xazebis bolos, momxmarebelTan. is gardaqmnis mudmiv dens<br />
cvladad, romelic Semdeg damadablebel transformators (2) gadaecema.<br />
93
94<br />
§ 3.10 fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre.<br />
amocana 1. _ gv. 123<br />
amoxsna<br />
Caidani mudmivi Zabvis qselSia CarTuli, amitom gamoviyenebT joul-lencis kanons, romelic Cawerilia<br />
Semdegi saxiT: Q = U 2 t/ R.<br />
amocanis pirobis Tanaxmad, spiralebs <strong>sxvadasxva</strong> dro sWirdebaT erTi da imave raodenobis(Caidnis<br />
moculobis) wylis asaduReblad. e.i. spiralebis winaRobebi gansxvavebulia.<br />
Tu CarTulia marto pirveli spirali, maSin t 1 droSi gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba<br />
formuliT: Q 1 = U 2 t1/ R 1 (1)<br />
xolo Tu CarTulia marto meore spirali, maSin t 2 droSi gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba<br />
formuliT: Q 2 = U 2 t 2 / R 2 (2)<br />
Q 1 = Q 2 = Q (3), radgan erTi da imave raodenobis (Caidnis moculobis) wylis asaduReblad saWiroa erTi<br />
da imave raodenobis siTbo, e.i.<br />
U 2 t 1 / R 1 = U 2 t 2 / R 2 (4)<br />
me-(4) formulis gamartivebis Sedegad miviRebT:<br />
t 1 / R 1 = t 2 / R 2 e.i. R 2 / R 1 = t 2 / t 1<br />
R 2 = R 1 t 2 / t 1 =1,5 R 1 (5)<br />
a) Tu spiralebi SeerTebulia mimdevrobiT, maSin maTi saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />
R' = R 1 + R 2 = R 1 + (R 1 t 2 / t 1 )= R 1 (1+ (t 2 / t 1 )) = 2,5 R 1 (6)<br />
xolo siTbo, romelic saWiro wylis (Caidnis moculobis) asaduReblad, gamoiTvleba formuliT:<br />
Q' = U 2 t'/ R' ;<br />
siTbos es raodenoba, cxadia, rom ar icvleba da tolia Q 1 -is:<br />
U 2 t' / R' = U 2 t 1 / R 1 )=> t' = t 1 R' / R 1<br />
me-(6)-is gaTvaliswinebiT miviRebT: t 1 R' / R 1 = 2,5 t 1 = 10 wT<br />
b) Tu spiralebi SeerTebulia paralelurad, maSin maTi saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />
R'' = R 1 R 2 / R 1 + R 1 = 0,6 R 1 (7)<br />
xolo siTbo, romelic saWiro wylis (Caidnis moculobis) asaduReblad gamoiTvleba formuliT:<br />
Q'' = U 2 t''/ R'' ; siTbos es raodenoba, cxadia, rom ar icvleba da tolia Q 1 -is:<br />
U 2 t'' / R'' = U 2 t 1 / R 1 )=> t'' = t 1 R'' / R 1<br />
me-(7)-is gaTvaliswinebiT miviRebT: t'' = t 1 R'' / R 1 = 0,6 t 1 = 2,4 wT<br />
amocana 2. _ gv. 124<br />
amoxsna<br />
TiToeuli naTura gaTvaliswinebulia U Zabvaze. gansxvaveba maT<br />
simZlavreebs Soris miiRweva maTi spiralebis <strong>sxvadasxva</strong> winaRobaTa<br />
xarjze.<br />
P 1 = U 2 / R 1 (1)=> R 1 = U 2 / P 1<br />
P 2 = U 2 / R 2 (1)=> R 2 = U 2 / P 2<br />
naTurebi mimdevrobiTaa SeerTebuli. maTi saerTo winaRoba<br />
R= R 1 + R 2 = U 2 / P 1 + U 2 / P 2 = U 2 (1/ P 1 + 1 / P 2 ) = U 2 (P 1 + P 2 ) / P 1 P 2<br />
denis Zala wredSi I = U / R = P 1 P 2/ U (P 1 + P 2 ) = 200/ 3U<br />
TiToeuli naTuris mier realurad moxmarebuli simZlavre:<br />
P' 1 = I 2 R 1 ≈ 44,4 vt; P' 2 = I 2 R 2 ≈ 22,2 vt<br />
U; P 1<br />
I I<br />
U<br />
U; P 2
amocana 3. _ gv. 126<br />
amoxsna<br />
naTurebi CarTulia qselSi paralelurad, amitom Zabva TiToeuli maTganis boloebze erTnairia.<br />
TiToeul naTuraSi gamoyofili simZlavre gamoiTvleba formuliT:<br />
P = U 2 / R 0 (1)<br />
saerTo winaRoba gare wredSi: R = R 0 / n (2)<br />
omis kanonis Tanaxmad sruli wredisaTvis, denis Zala wredSi gamoiTvleba formuliT:<br />
I = ξ / (R+r) = ξ / ((R 0 / n) +r) (3)<br />
omis kanonis Tanaxmad wredis ubnisaTvis, Zabva wyaros momWerebze<br />
U = I R = R ξ / ((R 0 / n) +r) (4)<br />
Tu gaviTvaliswinebT, rom R = R 0 / n, miviRebT, rom U = R 0 ξ / (R 0 + n r) (5)<br />
Tu me-(5) CavsvamT (1)-Si, miviRebT: P = R 0 ξ 2 / (R 0 + n r) 2 ≈ 18,75 vt<br />
1 eleqtromomxmareblis margi qmedebis koeficienti<br />
dafiqrdi _ gv. 127<br />
ramdenad ekonomiuria Cveulebrivi 100 vt-iani eleqtruli naTura, romelsac yofa-cxovrebaSi viyenebT,<br />
Tu cnobilia, rom misi mqk 4%-ia.<br />
pas.: 100 vt-iani eleqtruli naTura sakmaod araekonomiuria, radgan is moxmarebuli eleqtroenergiis<br />
mxolod mcire nawils, 4%-s gardaqmnis xiluli sinaTlis energiad, energiis danarCeni nawili siTbos saxiT<br />
garemos gadaecema.<br />
amocana 4. _ gv. 127<br />
amoxsna<br />
sasargeblo siTbo, anu siTbos is raodenoba, romelic saWiroa V = 5 l wylis<br />
t 1 = 10 0 C-dan t 2 = 100 0 C-mde (duRilis temperaturamde) gasaTbobad gamoiTvleba formuliT:<br />
Q sas = C wy m w y (t 2 - t 1 ) = C wy ρ wy V (t 2 - t 1 )<br />
sruli siTbo, anu siTbos is raodenoba, romelic gamoiyofa maduRaras spiralSi denis gavlisas, joullencis<br />
kanonis Tanaxmad gamoiTvleba formuliT: Q sr = IU τ<br />
η = Q sas / Q sr = C wy ρ wy V (t 2 - t 1 ) / IU τ<br />
I= C wy ρ wy V (t 2 - t 1 ) / η U τ = 10,2 a<br />
amocana 6. _ gv. 128<br />
amoxsna<br />
eleqtroenergiis did manZilebze gadacemas, denis siTburi moqmedebis gamo, energiis kargva axlavs<br />
Tan.<br />
vTqvaT, P - eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavrea, xolo P 1 _ simZlavre, romelic ikargeba<br />
eleqtrogadamcem xazebSi.<br />
P _ eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavre gamoiTvleba formuliT:<br />
P = I U (1)<br />
sadac U _ Zabvaa eleqtrosadguris generatoris gamosasvlelze, anu Zabvaa sadenebs Soris dasawyisSi,<br />
xolo I _ denis Zalaa sadenebSi.<br />
P 1 _ simZlavre, romelic ikargeba eleqtrogadamcem xazebSi gamoiTvleba formuliT:<br />
P 1 = I 2 R (2),<br />
95
sadac R - eleqtrogadamcemi xazebis winaRobaa, xolo I- denis Zalaa xazebSi.<br />
denis Zala (1)-li formulis Tanaxmad tolia: I = P / U (3)<br />
Tu me-(3) formulas CavsvamT me-(2)-Si, miviRebT: P 1 = (P / U) 2 R (4)<br />
Tu gaviTvaliswinebT, rom eleqtrogadamcemi xazebi ori paraleluri sadenisgan Sedegeba, sadenebis<br />
sruli winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />
R = 2 ρ l/ S (5)<br />
me-(5)-s gaTvaliswinebiT me-(4) miiRebs saxes:<br />
P 1 = (P / U) 2 2 ρ l/ S (6)<br />
gamovsaxoT me-(6) formulidan ganivkveTis farTobi:<br />
S = (P / U) 2 2 ρ l/ P 1 (7)<br />
amocanis pirobis Tanaxmad P 1 /P = 8% = 0,08, anu P 1 = 0,08P (8)<br />
SevitanoT me-(8) toloba me-(7)-Si da gamovsaxoT S, miviRebT:<br />
S = ρ l P / 0,04 U 2 = 2,8 . 10 -3 m 2 = 28 sm 2<br />
im SemTxvevaSi, Tu eleqtroenergia gadaecema U = 250 v Zabvis qveS, energiis iseTive danakargebis Sem-<br />
TxvevaSi (8%) sadenebis ganivkveTis farTobi 4.102-jer meti iqneba, anu S ≈ 11 000 m 2 , rac ararealuria.<br />
96<br />
§ 3.11 denis magnituri moqmedeba<br />
1 magnituri veli<br />
_ gv. 130<br />
ra gziT gadaecema garkveul manZilze erTi damuxtuli sxeulis moqmedeba meores, uSualo Sexebis gareSe?<br />
pas.: damuxtuli sxeulebis garSemo arsebobs eleqtruli veli, romlis saSualebiTac maT Soris ur-<br />
TierTqmedeba xorcieldeba: yoveli q 1 muxti Tavis garSemo qmnis eleqtrul vels, romelic q 2 muxtze<br />
moqmedebs da piriqiT, q 2 muxtis mier Seqmnili veli q 1 -ze moqmedebs.<br />
_ gv. 130<br />
ra gziT gadaecema garkveul manZilze erTi magnitis moqmedeba meores, uSualo Sexebis gareSe?<br />
pas.: TiToeuli magnitis garSemo arsebobs magnituri veli, romlis saSualebiTac magnitebs Soris<br />
urTierTqmedeba xorcieldeba: yoveli magniti Tavis garSemo qmnis magnitur vels, romelic sxva magnitze<br />
moqmedebs da piriqiT.<br />
_ gv. 130<br />
gaixsene: rogor SeiZleba eleqtruli velis aRmoCena?<br />
pas.: eleqtruli veli iqmneba muxtis (damuxtuli sxeulis) garSemo da garkveuli ZaliT moqmedebs yvela<br />
im muxtze (damuxtul sxeulze), romlebic velSia moTavsebuli.<br />
swored damuxtul sxeulze (an nawilakze) velis mxridan moqmedi<br />
Zalis saSualebiTaa SesaZlebeli eleqtruli velis aRmoCena<br />
2 erstedis cda<br />
cda I _ gv. 131<br />
cda I-is Sedegi: magnituri isari, romelic deniani gamtaris<br />
qveS an mis zemoTaa moTavsebuli, wredis Sekvrisas Semobrundeba<br />
da gamtaris marTobulad orientirdeba. cdis Sedegis safuZvelze<br />
savaraudoa, rom deniani gamtaris garSemo magnituri<br />
veli iqmneba.<br />
ase rom, radgan eleqtruli deni magnitur vels qmnis, e.i.<br />
eleqtrulsa da magnitur movlenebs Soris garkveuli kavSiri<br />
arsebobs.
_ gv. 131<br />
rogor fiqrobT, SeeZlo Tu ara ersteds 1820 wels, cdis Sedegis mixedviT, eleqtrul da magnitur<br />
movlenebs Soris kavSiri evarauda?<br />
Cvens droSi, roca ukve Zalian bevri ramaa cnobili eleqtrul da magnitur movlenebs Soris ur-<br />
TierTkavSirze, SesaZloa es cda moswavlebs metad ubralodac ki moeCvenoT da cxadia, TiToeuli maTgani<br />
ityvis, rom ersteds martivad SeeZlo evarauda am urTierTkavSiris Sesaxeb. SeaxseneT maT, rom damatebiTi<br />
ganzomilebebi, romelic SesaZloa maTi Svilebis TaobisTvis Zalian martivi da gasagebi ram gaxdes, arc<br />
Tu ise advilad warmosadgenia CvenTvis. ase rom, 1820 wels, roca TiTqmis Seuswavleli iyo eleqtruli<br />
da magnituri movlenebi, cxadia, ar iqneboda ioli amgvari varaudis gamoTqma.<br />
3 magnituri velis moqmedeba denian gamtarze<br />
cda II _ gv. 132<br />
cdis Sedegi: cdaSi gamoyenebuli gamtari aluminisaa, amitom Tu masSi deni ar gadis, magniti ar miizidavs.<br />
Tu gamtarSi deni gadis, deniani gamtaris (moZravi muxtebis) garSemo magnituri veli arsebobs da<br />
magniti miizidavs an ganizidavs mas imis mixedviT, Tu ra mimarTulebisaa gamtarSi gamavali deni. gamtarSi<br />
denis mimarTulebis Secvla SesaZlebelia, Tu denis wyaros polusebTan mierTebuli gamtaris boloebs<br />
adgilebs SevucvliT.<br />
4 deniani gamtarebis urTieTqmedeba<br />
cda III _ gv. 132<br />
cdis Sedegi: roca gamtarebSi deni ar<br />
gadis, isini ar urTierTqmedeben (sur. 7,a)<br />
Tu zolebis zeda boloebi gamtariTaa<br />
Caketili (SeerTebuli) (sur.7. b), maSin gamtarebi<br />
erTmaneTTan mimdevrobiTaa Seer-<br />
Tebuli da maTSi gamavali deni sapirispiro<br />
mimarTulebisaa.<br />
CamrTvelis CarTvis Semdeg deniani<br />
gamtarebi ganizidaven erTmaneTs.<br />
a) b) g)<br />
cda IV _ gv. 133<br />
cdis Sedegi: Tu zolebis zeda da qveda<br />
sur. 7<br />
boloebi wyvil-wyvilad gamtariTa Caketilia (SeerTebulia) (sur. 7, g), maSin gamtarebi erTmaneTTan paraleluradaa<br />
SeerTebuli da maTSi gamavali deni erTi mimarTulebisaa. CamrTvelis CarTvis Semdeg deniani<br />
gamtarebi miizidaven erTmaneTs.<br />
gv. 133 - daskvna:<br />
III da IV cdebis safuZvelze gaakeTeT daskvna: Tu or paralelur gamtarSi gamavali denebi erTi mimarTulebisaa,<br />
deniani gamtarebi miizidaven erTmaneTs, xolo Tu maTSi sapirispiro mimarTulebis denebi gadis,<br />
deniani gamtarebi ganizidaven erTmaneTs.<br />
_ gv. 133<br />
urTierTqmedeben Tu ara gamtarebi maSin, roca maTSi deni ar gadis?<br />
97
gaakeTeT daskvna: aris Tu ara gamtarebs Soris urTierTqmedeba eleqtruli urTierTqmedeba?<br />
pas.: eleqtruli urTierTqmedeba damuxtuli sxeulebis urTierTqmedebaa. gamtarebi damuxtulebi<br />
ar aris, winaaRmdeg SemTxvevaSi urTierTqmedeba maSinac SesamCnevi iqneboda, sanam maTSi deni gaivlida.<br />
urTierTqmedeba gamtarebs Soris mxolod mas Semdeg aRiZra, rac eleqtruli velis moqmedebiT muxtebis<br />
moZraoba mowesrigebuli gaxda. ase rom, deniani gamtarebi urTierTqmedeben da es urTierTqmedeba ar aris<br />
eleqtruli urTierTqmedeba.<br />
98<br />
5 magnituri velis moqmedeba denian CarCoze<br />
cda V _ gv. 133<br />
cdis Sedegi: CarCos brunva magnitur velSi CarCoze amperis<br />
Zalis moqmedebiT aixsneba. CarCos rogorc marjvena, ise<br />
marcxena mxareze magnituri velis mxridan moqmedebs amperis<br />
Zalebi. moswavleebma ar ician amperis Zalis mimarTulebis<br />
gansazRvra, magram ician, rom magnitis moqmedebis Sedegi gamtarSi<br />
gamavali denis mimarTulebazea damokidebuli (cda II).<br />
amitom maT SeiZleba ivaraudon, rom vinaidan CarCos marjvena<br />
da marcxena mxares gamaval dens sapirispiro mimarTuleba<br />
aqvs, magnituri velis mxridan moqmedi Zalebis mimarTulebac<br />
sapirispiro unda iyos. anu amperis Zalebi qmnian mabrunebel<br />
moments da amis Sedegad CarCo brunavs magnitur velSi.<br />
amperis Zalis mimarTuleba marcxena xelis wesiT ganisazRvreba:<br />
Tu gaSlil marcxena xels ise daviWerT, rom magnituri<br />
velis Zalwirebi xelisgulSi Sediodes, oTxi gaSlili TiTi ki gamtarSi denis mimarTulebas gviCvenebdes,<br />
maSin cera TiTis mimarTuleba amperis Zalis mimarTulebas daemTxveva.<br />
dafiqrdi _ gv. 134<br />
sur. 9-ze eleqtrogamzomi xelsawyoebis gamartivebuli sqemaa gamosaxuli.<br />
Seecade, gaarkvio maTi muSaobis principi, anu rogor `aRiqvams~ ampermetris (an voltmetris) isari<br />
wredSi denis gavlas.<br />
dafiqrdi, ra moxdeba, Tu gamtar CarCoSi deni gaivlis?
pas.: rogor muSaobs ampermetri an voltmetri? mudmivi magnitis (an eleqtromagnitis) polusebs (1)<br />
Soris msubuqi konstruqciis CarCoa (2) moTavsebuli, romelzec <strong>ramdenime</strong> gamtari xviaa (wiTeli konturi)<br />
daxveuli. CarCos SigniT rkinis uZravi cilindri, igive gularia (3), romlis arseboba magnituri velis<br />
gaZlierebas iwvevs. CarCoze daxveuli xviis boloebi mierTebulia liTonis drekad, spiralurad daxveul<br />
firfitasTan (4). deni xviebSi swored am spiralis gavliT gadis (saxelmZRvaneloSi naxazze miTiTebulia<br />
denis mimarTulebac).<br />
denis ararsebobis dros spiralur firfitas CarCo im mdgomareobaSi uWiravs, rom CarCoze damagrebuli<br />
isris (5) bolo skalaze 0-s uCvenebs.<br />
Tu xelsawyos CavrTavT wredSi, romelSic deni gadis, CarCos xviebSic gaivlis deni da CarCo magnituri<br />
velis zemoqmedebiT Semobrundeba. misi brunva gagrZeldeba manam, sanam spiralis mxridan moqmedi<br />
drekadobis Zalis momenti ar gaawonasworebs magnituri velis mxridan moqmedi amperis Zalis moments.<br />
rac ufro didia denis Zala wredSi, miT metia amperis Zalis momenti da miT meti kuTxiT Semobrundeba<br />
isari. ase rom, CarCos brunva aisaxeba masze damagrebuli isris orientaciaze da isari skalaze Sesabamis<br />
Cvenebas mogvcems.<br />
§ 3.12 mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi<br />
1 amperis hipoTeza<br />
dafiqrdi _ gv. 134<br />
ivaraude, ra SeiZleba moxdes, Tu nivTierebas, romelsac ar aqvs (an sustadaa gamoxatuli) magnituri<br />
Tvisebebi, gare magnitur velSi movaTavsebT?<br />
magniti liTonis samagrs izidavs, plastmasisas ki ara. ratom?<br />
pas.: atomis birTvis garSemo moZravi eleqtronebi patar-patara, elementarul magnitur velebs qmnian,<br />
anu TiToeuli atomi SeiZleba warmovidginoT, rogorc pawawina magniti.<br />
nivTierebis magnitur velSi moTavsebisas es mikroskopuli magnitebi gare magnituri velis gavleniT<br />
zustad ise Semobrundeba, rogorc magnitur velSi moTavsebuli magnituri isrebi. Tu maTi umravlesoba<br />
ise orientirdeba, rom maTi magnituri velebis mimarTulebebi gare velis mimarTulebas daemTxveva, maSin<br />
jamuri magnituri veli nulis toli ar iqneba da Sedegad nivTiereba magnitur Tvisebebs SeiZens, romelic<br />
miT ufro mkveTrad iqneba gamoxatuli, rac ufro meti mikroskopuli magnituri velis mimarTuleba daemTxveva<br />
erTmaneTs.<br />
gare magnitur velSi moTavsebisas liTonis samagrSi damagnitebis efeqti Zlieria, plastmasisaSi ki<br />
umniSvneloa. Sesabamisad, magniti liTonis samagrs izidavs, plastmasisas ki ara.<br />
cda I _ gv. 136<br />
cdis Sedegi: lursmani damagnitdeba da miizidavs rkinis samagrs.<br />
cda II _ gv. 136<br />
cdis Sedegi: koWa masSi denis gavlisas ise `iqceva~, rogorc magniti: is miizidavs<br />
mis gverdiT dayril lursmnebs an rkinis naqlibs.<br />
deniani koWas moqmedeba damokidebulia:<br />
a) masSi gamaval denis Zalaze: rac metia koWaSi gamavali denis Zala, miT Zlieria<br />
deniani koWas magnituri moqmedeba.<br />
b) xviebis ricxvze koWaSi: rac metia koWaSi xviebis ricxvi, miT Zlieria deniani<br />
koWas magnituri moqmedeba.<br />
deniani koWas magnituri moqmedebis gaZliereba ise, rom masSi denis Zala da<br />
xviaTa ricxvi ar SevcvaloT, SesaZlebelia, Tu koWaSi rkinis Reros (gulars)<br />
movaTavsebT. koWaSi rkinis gularis Setana mniSvnelovnad gaaZlierebs koWas<br />
magnitur vels.<br />
99
100<br />
fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 138<br />
gTavazobT morzes telegrafis <strong>sxvadasxva</strong> sqemebs:<br />
1- CamrTveli Rilaki;<br />
2- deniani koWa _ eleqtromagniti;<br />
3- Ruza (anu, rasac magniti izidavs);<br />
4- zambara;<br />
5- saweri mowyobiloba (kalami an burTula)<br />
6 - qaRaldis lenta.<br />
1<br />
2<br />
3<br />
5 6
§ 4.1 eleqtruli deni siTxeSi<br />
1 eleqtrolituri disociacia<br />
Tavi 4. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi<br />
gv.150 - cda I<br />
cdis Sedegi: gamoxdil, qimiurad sufTa wyalSi muxtis gadamtani Tavisufali damuxtuli nawilakebi ar<br />
aris, ris gamoc gamoxdili wyali dens ar atarebs.<br />
Tu wyalSi marils CavyriT, marilis wyalxsnari dens gaatarebs da naTura ainTeba.<br />
SeiZleba vivaraudoT, rom marilis Cayris Semdeg wyalxsnarSi damuxtuli nawilakebi gaCndeba.<br />
dafiqrdi - gv. 151<br />
daakvirdi sur. 3-s da Seecade, dawvrilebiT aRwero procesi,<br />
rogor iSleba marilis ionuri kristali wylis molekulebis<br />
moqmedebiT calkeul ionebad. rogor fiqrob, iqneba Tu ara es<br />
procesi xsnaris temperaturaze damokidebuli? rogor?<br />
pas.: wylis dipolebi TavianTi eleqtruli velis moqmedebiT<br />
ionuri kristalis calkeul ionebad daSlas uwyobs xels: isini<br />
gars ertymian marilis kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebul<br />
ionebs: natriumis dadebiT (Na + ) ions wylis dipolebi uaryofiTi polusebiT miuaxlovdebian, qloris uaryofiT<br />
ionebs (Cl- H O 2<br />
) ki _ dadebiTi polusebiT. Sedegad wylis dipolebi TavianTi eleqtruli velis moqmedebiT ise<br />
asusteben marilis ionebs Soris urTierTkavSirs, rom ionebis siTburi moZraobis energia sakmarisia imisaTvis,<br />
rom marilis ionuri kristali calkeul ionebad daiSalos. cxadia, rac metia xsnaris temperatura, miT metia<br />
kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis kinetikuri energia da miT sustia ionebs Soris kavSiri.<br />
amitom temperaturis momatebisas marilis kristalis calkeul ionebad daSlis procesi daCqardeba.<br />
dafiqrdi - gv. 151<br />
zogierT eleqtrolits molekuluri agebuleba aqvs, mag.,<br />
marilmJavas (HCl). daakvirdi sur. 5-s da Seecade, aRwero procesi,<br />
rogor iSleba marilmJavas molekula wylis molekulebis moqmedebiT<br />
calkeul ionebad (H + ; Cl-).<br />
pas.: marilmJavas wyalSi gaxsnisas misi yoveli polaruli<br />
molekulis garSemo wylis molekulebi ise orientirdeba, rogorc<br />
es sur. 5-zea gamosaxuli: wylis molekulebis dadebiTi<br />
polusebi mJavas molekulis uaryofiT polusTan ganlagdeba, wylis molekulebis uaryofiTi polusebi ki _<br />
mJavas molekulis dadebiT polusTan. amis Sedegad wylis molekulebiT garSemortymuli mJavas neitraluri<br />
molekulebi wylis dipolebis eleqtruli velis moqmedebiT `gaiweleba~. wylisa da mJavas molekulebis<br />
sapirispiro polusebs Soris aRZruli urTierTqmedebis Zalebi mJavas neitralur molekulaSi kovalentur<br />
bmas asusteben da mJavas neitraluri molekula calkeul ionebad iSleba: HCl→ H + + Cl -<br />
swored am ionebis mimarTuli moZraoba ganapirobebs mJavas wyalxsnaris eleqtrogamtarobas.<br />
2 eleqtrolizi<br />
H 2 O<br />
cda II _ gv. 152<br />
SeniSvna: cda did dros moiTxovs, amitom misi Catareba gakveTilis dasawyisSi daiwyeT.<br />
cdis Sedegi: kaTodze sufTa spilenZi gamoiyofa.<br />
101
Sabiamnis (CuSO ) wyalSi gaxsnisas eleqtrolituri disociaciis Sedegad warmoiqmneba spilenZis dadebiTi<br />
4<br />
Cu + - da SO -is uaryofiTi ionebi: CuSO4 → Cu 4<br />
+ - da SO4 Tu Sabiamnis wyalxsnarSi gare eleqtrul vels SevqmniT (masSi CavuSvebT denis wyaros <strong>sxvadasxva</strong> polusTan<br />
- mierTebul eleqtrodebs), SO -is uaryofiTi ionebi dadebiTi eleqtrodisken, anodisken daiwyeben mimarTul<br />
4<br />
moZraobas, xolo Cu + -is dadebiTi ionebi uaryofiTad damuxtuli eleqtrodisken, kaTodisken. kaTodTan<br />
Sexebisas spilenZis dadebiTi ionebi miierTeben eleqtronebs da neitralurebi gaxdebian: Cu + + 2e- → Cu<br />
warmoqnili neitraluri atomebi daileqeba eleqtrodze, ris Sedegadac kaTodze sufTa spilenZi gamoiyofa.<br />
es ki denis qimiuri moqmedebis Sedegia, rac imaSi mdgomareobs, rom zogierT xsnarSi denis gatarebisas<br />
xsnaridan sufTa nivTierebebi gamoiyofa.<br />
102<br />
fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv.153<br />
rogor ganvsazRvroT faradeis kanonis gamoyenebiT elementaruli muxtis sidide?<br />
vTqvaT, N kaTodze gamoyofili spilenZis ionebis ricxvia, romelTa mierac iqna gadatanili q sididis<br />
muxti, m 0 -erTi ionis masaa (romelic mocemulia m 0 = 1,06 . 10 -25 kg), xolo q 0 -erTi ionis muxtia, maSin<br />
m = N m 0 da q = N q 0<br />
Sesabamisad, m = k q formula miiRebs saxes:<br />
N m 0 = k N q 0 )=> m 0 = k q 0 (1)<br />
maS ase, eleqtroqimiur ekvivalents aqvs martivi fizikuri azri: eleqtroqimiuri ekvivalenti tolia ionis<br />
masis Sefardebisa mis muxtTan.<br />
k = m 0 / q 0<br />
m = k q formulidan Cans, rom k - proporciulobis koeficienti ricxobrivad tolia nivTierebis masisa,<br />
romelic eleqtrodebze gamoiyofa eleqtrolitSi 1 k muxtis gavlisas. cxadia, k-s ricxviTi mniSvneloba<br />
SeiZleba swored imgvari eqsperimentis daxmarebiT dadgindes, romelic paragrafSia aRwerili (cda II). Tu<br />
eleqtrolitis wyalxsnarSi 1k muxts gavatarebT, eleqtrodze gamoyofili nivTierebis masa ricxobrivad<br />
daemTxveva k-s ricxviT mniSvnelobas. Tumca saskolo laboratoriis pirobebSi k-s mniSvnelobis dadgena<br />
spilenZisTvis ver moxerxdeba, amitom moswavleebs mxolod eqsperimentis aRwera evalebaT.<br />
vTqvaT, eqsperimentis Sedegad spilenZisTvis eleqtroqimiuri ekvivalentis, k-s gansazRvra SevZeliT.<br />
k-s mniSvnelobis codna dagvexmareba elementaruli muxtis sididis dadgenaSi.<br />
q 0 = ne, sadac n spilenZis valentobaa (n=2 da gviCvenebs, ramdeni eleqtronia saWiro imisaTvis, rom spilenZis<br />
dadebiTi ioni neitralur molekulad gardaiqmnas), xolo e -elementaruli muxtis sidide.<br />
(1)-li formula miiRebs saxes: m 0 = k ne )=> e = m 0 / k n<br />
maS ase, m 0 da n cnobilia. darCa mxolod k-s gansazRvra. amisaTvis ki saWiroa Sabiamnis wyalxsnarSi 1 k<br />
denis gatareba da kaTodze gamoyofili spilenZis masis gansazRvra, romelic ricxobrivad, faradeis kanonis<br />
Tanaxmad, k-s tolia.<br />
rac Seexeba elementaruli muxtis sididis gansazRvris sxva xerxs, ix. milikenis cda (§2.4)<br />
§ 4.2 eleqtruli deni airSi<br />
1 araTavisTavadi ganmuxtva<br />
cda I _ gv.156<br />
cdis Sedegi: Tu kondensatoris firfitebs <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtiT davmuxtavT, eleqtrometris isari
gadaixreba, rac firfitebs Soris potencialTa sxvaobis arsebobaze mianiSnebs. isari Tavis mdgomareobas ar<br />
Seicvlis garkveuli drois gasvlis Semdegac. e. i. kondensatori ar ganimuxteba, anu firfitebs Soris deni<br />
ar gadis. kondenstoris firfitebs Soris haeriani Sualedia da cdis Sedegis Sedegad SeiZleba davaskvnaT,<br />
rom haeri dens ar atarebs.<br />
cda II _ gv.156<br />
cdis Sedegi: damuxtul firfitebs Soris spirtquris alis Setanis<br />
Semdeg eleqtrometris isari pirvandel, vertikalur mdgomareobas<br />
daubrunda, rac imas mowmobs, rom kondensatori ganimuxta, e.i. wredSi<br />
denma gaiara, anu savaraudoa, rom firfitebs Soris sivrceSi Tavisufali<br />
damuxtuli nawilakebi gaCnda.<br />
dafiqrdi _ gv.157<br />
ra msgavseba da ra gansxvavebaa eleqtrolitebisa da airebis gamtarobis meqanizms Soris?<br />
pas.: airs iseve, rogorc eleqtrolitebis wyalxsnarebs da nadnobebs, axasiaTebs rogorc ionuri, ise eleqtronuli<br />
gamtaroba. gansxvaveba isaa, rom airSi uaryofiTi muxti ZiriTadad gadaitaneba ara uaryofiTi ionebiT,<br />
rogorc es eleqtrolitebis wyalxsnarebSi da nadnobebSia, aramed eleqtronebiT. Tumca airis gamtarobaSi uaryofiTi<br />
eleqtronebic garkveul rols asruleben.<br />
arsebiTia kidev erTi gansxvaveba: eleqtrolitebis wyalxsnarebSi ionebi warmoiqmneba molekulebSi Sidamolekuluri<br />
Zalebis Sesustebis Sedegad, rac gamxsnelis (wylis) molekulebis moqmedebis Sedegia. airSi<br />
ki ionebi warmoiqmneba gare ionizatoris (mag., gaTbobis an gamosxivebis) moqmedebis Sedegad.<br />
2 TavisTavadi ganmuxtva<br />
cda III _ gv.157<br />
cdis Sedegi: eleqtrometris isari Tavis pirvandel, vertikalur mdgomareobas daubrunda.<br />
SeniSvna: eleqtroforuli manqanis daxmarebiT SegiZliaT moswavleebs analogiuri cda uCvenoT: manqanis<br />
burTulebi erTmaneTs axlo manZiliT daaSoreT. saxeluris didi xniT triali arc dagWirdebaT, rom bur-<br />
Tulebs Soris ganmuxtva moxdeba, anu maT Soris naperwkali gaxteba. magram III cdaSi eleqtrometris CarTva<br />
mosaxerxebelia imis gamo, rom TvalsaCino xdeba, rom ganmuxtva marTlac moxda: haerSi denma gaiara da Sedegad<br />
kondensatori ganimuxta. am dros isari Tavis pirvandel vertikalur mdgomareobas daubrundeba.<br />
$ 4.3 eleqtruli deni vakuumSi<br />
1 Termoeleqtronuli emisia<br />
dafiqrdi _ gv.157<br />
vakuumuri diodi dens calmxrivad atarebs. ratom?<br />
imisaTvis, rom am kiTxvaze upasuxo, dafiqrdi: vakuumur diodSi `cxeli~ eleqtrodi kaTodia, xolo<br />
anodi `civi~ eleqtrodia.<br />
ra moxdeba, Tu `cxel ~ eleqtrods, romlidanac eleqtronebi amoityorcnebian, denis wyaros dadebiT<br />
poluss mivuerTebT?<br />
gaivlis Tu ara aseT SemTxvevaSi vakuumur diodSi deni? ratom?<br />
pas.: Termoeleqtronuli emisiis gamo gaxurebuli liTonis eleqtrodidan amoityorcneba eleqtronebi,<br />
romlebic eleqtrodis garSemo `eleqtronul Rrubels~ qmnian (zustad ise, rogorc aorTqlebuli wylis<br />
molekulebi qmnian `Rrubels~ wylis zedapirTan). am dros eleqtrodi dadebiTad imuxteba da amotyorcnili<br />
eleqtronebis nawili eleqtruli velis gavleniT isev liTonSi brundeba.<br />
+<br />
_<br />
103
Tu cxel eleqtrods denis wyaros uaryofiT poluss mivuerTebT,<br />
xolo civ eleqtrods _ dadebiTs, maSin eleqtrodebs<br />
Soris aRiZvreba eleqtruli veli, romlis daZabuloba<br />
cxeli eleqtrodisken iqneba mimarTuli. am velis moqmedebiT<br />
eleqtronebi datoveben eleqtronul Rrubels, amoZravdebian<br />
civi eleqtrodisken (anodisken), wredi Seikvreba da deni<br />
gaivlis.<br />
Tu cxel eleqtrods denis wyaros dadebiT poluss<br />
mivuerTebT, am SemTxvevaSi eleqtruli velis daZabuloba<br />
cxelidan civi eleqtrodisken iqneba mimarTuli da veli amotyorcnil<br />
eleqtronebs ise liTonSi Caabrunebs. wredi aRar<br />
Seikvreba da deni ar gaivlis.<br />
damatebiTi masala<br />
Termoeleqtronuli emisia SeiZleba ganvixiloT, rogorc<br />
liTonis zedapiridan eleqtronebis aorTqleba. imisaTvis, rom<br />
eleqtronma datovos liTonis zedapiri, man unda daZlios<br />
dadebiTi ionebis mxridan mizidulobis Zalebi. oTaxis temperaturaze<br />
iseTi eleqtronebis ricxvi, romelTa kinetikuri energia sakmarisia ionebis mxridan mizidulobis<br />
dasaZlevad, umniSvneloa. temperaturis zrdasTan erTad ki aseTi eleqtronebis ricxvi sul ufro da ufro<br />
izrdeba. liTonis zedapiridan eleqtronis amotyorcna xdeba maSin, Tu eleqtronis kinetikuri energia<br />
liTonis gacxelebis Sedegad ise gaizrdeba, rom is aRmoCndeba toli an meti e. w. gamosvlis muSaobaze: E kin<br />
≥ A gamosvl<br />
gamosvlis muSaoba aris muSaoba, romelic saWiroa imisaTvis, rom eleqtroni nivTierebidan amovagdoT<br />
(misTvis kinetikuri energiis miniWebis gareSec ki).<br />
nivTierebidan eleqtronis gamosvlis muSaoba ganisazRvreba nivTierebis gvarobiT da damokidebulia<br />
nivTierebis zedapiris mdgomareobaze. sufTa liTonebisTvis gamosvlis muSaoba ar aRemateba <strong>ramdenime</strong><br />
eleqtronvolts.<br />
eleqtronvolti mikrosamyaroSi xSirad gamoyenebuli energiis erTeulia:<br />
1 eleqtronvolti (1ev) aris energia, romelsac SeiZens eleqtroni im or wertils Soris garbenisas, romelTa<br />
Soris potencialTa sxvaoba 1 voltia.<br />
energiis es erTeuli im Teoremaze dayrdnobiT Semodis, romelic eleqtrul velSi moZravi nawilakis<br />
kinetikuri energiis cvlilebas akavSirebs eleqtruli velis mier nawilakis gadaadgilebaze Sesrulebul<br />
muSaobasTan, anu<br />
qU = mv2 2 /2 – mv /2 0<br />
104<br />
$ 4.4 eleqtruli deni naxevargamtarebSi<br />
1 naxevargamtaris winaRobis damokidebuleba garemo pirobebze<br />
cda I _ gv.165<br />
cdis Sedegi: wredSi, romelic Sedgeba mimdevrobiT SeerTebuli denis wyaros, miliampermetrisa da Termorezistorisagan,<br />
CamrTvelis CarTvisas davinaxavT, rom miliampermetris isari odnav gadaixreba. es imas<br />
niSnavs, rom naxevargamtaris (risganacaa damzadebuli Termorezistori) winaRoba oTaxis temperaturaze Zalian<br />
didia. Tu Termorezistors gavaTbobT (Tundac xeliT), davinaxavT, rom ampermetris isari ufro metad<br />
gadaixreba, xolo roca Termorezistors asanTiT gavaTbobT, ampermetris Cveneba SesamCnevad gaizrdeba. es<br />
imas niSnavs, rom naxevargamtaris winaRoba temperaturis matebisas Semcirda.<br />
Termorezistoris gacivebisas davinaxavT, rom denis Zala wredSi iklebs, anu naxevargamtaris winaRoba<br />
izrdeba temperaturis Semcirebisas.
cda II _ gv.166<br />
cdis Sedegi: wredSi, romelic Sedgeba mimdevrobiT SeerTebuli denis wyaros, miliampermetrisa da fotorezistorisagan,<br />
romelic dafarulia Savi, gaumWvirvale yuTiT, CamrTvelis CarTvisas davinaxavT, rom<br />
wredSi deni ar gadis.<br />
wredSi deni gaivlis mxolod mas Semdeg, rac fotorezistori ganaTdeba da deni miT meti iqneba, rac<br />
metad iqneba ganaTebuli fotorezistoris zedapiri.<br />
2 eleqtruli deni p- da n-<strong>tipis</strong> naxevargamtarTa kontaqtSi<br />
dafiqrdi _ gv. 169<br />
ra mimarTulebiT gaivlis deni wredSi p-dan n-isken Tu piriqiT?<br />
wredSi aRZruli velis moqmedebiT ra mimarTulebiT imoZraveben naxevargamtaris kristalSi Tavisufali<br />
eleqtronebi? xvrelebi?<br />
kristalSi denis gavlisas ras gadaaqvs muxti, ZiriTad gadamtanebs Tu araZiriTadebs?<br />
rogor fiqrob, rogori iqneba kristalis gamtaroba pirdapiri CarTvisas: didi Tu mcire?<br />
pas.: pirdapiri CarTvisas: deni wredSi gaivlis p-dan n-sken. gare velis moqmedebiT kristalSi daiwyeba<br />
muxtis ZiriTadi gadamtanebis moZraoba: n-dan p-sken Tavisufali eleqtronebi gadava, xolo p-dan n-sken<br />
xvrelebi.<br />
radgan n <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebis raodenoba Zalian bevria, xolo p <strong>tipis</strong> garemoSi<br />
xvrelebis raodenobaa meti, p-n gadasasvlelSi mniSvnelovani<br />
deni gaivlis. kristalis winaRoba pirdapiri CarTvisas<br />
umniSvneloa, anu kristalis gamtarobaa didi.<br />
dafiqrdi _ gv. 169<br />
ra mimarTulebiT gaivlis deni wredSi p-dan n -isken<br />
Tu piriqiT?<br />
wredSi aRZruli velis moqmedebiT ra mimarTulebiT<br />
imoZraveben p-n gadasasvlelze Tavisufali eleqtronebi?<br />
xvrelebi?<br />
denis gavlisas ras gadaaqvs muxti p-n gadasasvlelze,<br />
ZiriTad gadamtanebs Tu araZiriTadebs?<br />
rogor fiqrobT, rogori iqneba kristalis gamtaroba<br />
arapirdapiri CarTvisas: didi Tu mcire?<br />
p tipi n tipi<br />
pas.: arapirdapiri CarTvisas: deni wredSi gaivlis, n-dan<br />
p-isken. gare velis moqmedebiT kristalSi muxtis mxolod<br />
araZiriTadi gadamtanebi gadavlen: n-dan p-sken xvrelebi<br />
gadava, xolo p -dan n-isken Tavisufali eleqtronebi. magram<br />
p <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebi cotaa, xolo n<br />
<strong>tipis</strong> garemoSi xvrelebia cota, amitom kristalSi umniSvnelo<br />
p tipi n tipi<br />
deni gaivlis. kristalis winaRoba arapirdapiri CarTvisas didia, gamtaroba mcire.<br />
damatebiTi masala<br />
aRmoCnda, rom p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas, sazRvarze iqmneba are, romlis winaRoba damokidebulia<br />
masSi gamavali denis mimarTulebaze.<br />
avxsnaT es movlena.<br />
p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas qaosurad moZravi eleqtronebi n <strong>tipis</strong> garemodan (romelSic<br />
105
Tavisufali eleqtronebi ufro metia, vidre xvrelebi) difuziis gamo p <strong>tipis</strong> garemoSi (sadac Tavisufali<br />
eleqtronebi ufro naklebia, vidre xvrelebi) gadadian. xvrelebi ki, piriqiT, p <strong>tipis</strong> garemodan n <strong>tipis</strong><br />
garemoSi difundireben.<br />
ase rom, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis kontaqtisas sazRvarze iqmneba eleqtronul-xvreluri gadasasvleli,<br />
anu p-n gadasasvleli.<br />
Sedegad, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebis sazRvarTan.<br />
a) n <strong>tipis</strong> garemoSi Cndeba dadebiTi Warbi muxti: donoruli minarevis dadebiTi ionebis gaukopensirebeli<br />
muxtis gamo.<br />
(gaixseneT: dariSxans xuTi savalento eleqtroni aqvs, romelTagan oTxi siliciumis atomebTan kovalentur<br />
kavSirSi monawileobs, xolo mexuTe savalento eleqtroni (`zedmeti~ eleqtroni) sustadaa dakavSirebuli<br />
atomTan, amitom is tovebs dariSxanis atoms da Tavisufali xdeba. warmoiqmneba dadebiTi ioni As + .<br />
gaiTvaliswineT: n <strong>tipis</strong> naxevargamtaris kristalSi minarevis dadebiTi ionebis muxti gakompensirebulia<br />
Tavisufali eleqtronebis muxtiT)<br />
b) p <strong>tipis</strong> garemoSi Cndeba uaryofiTi Warbi muxti, radgan gadasuli eleqtronebi xvrelebs aRadgenen da<br />
aqceptoruli minarevis uaryofiTi ionebis muxti gaukopensirebeli aRmoCndeba.<br />
(gaixseneT: siliciumis meoTxe atomTan srulyofili kavSirisTvis galiumis atoms erTi eleqtroni aklia,<br />
amitom is naxevargamtaris uaxloesi atomebidan eleqtrons `miitacebs~, anu warmoiqmneba uaryofiTi ioni Ga -<br />
gaiTvaliswineT: p <strong>tipis</strong> naxevargamtaris kristalSi minarevis uaryofiTi ionebis muxti gakompensirebulia<br />
xvrelebis dadebiTi muxtiT)<br />
maS ase, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas sazRvris orive mxares gaukompensirebeli <strong>sxvadasxva</strong>niSniani<br />
muxti Cndeba, ris Sedegadac sasazRvro fenaSi eleqtruli veli<br />
aRiZvreba (msgavsad kondensatorisa, romlis firfitebi <strong>sxvadasxva</strong>- I<br />
niSniani muxtiTaa damuxtuli), romlis daZabuloba n-idan p-<strong>tipis</strong><br />
naxevargam tariskenaa mimarTuli (sur. I).<br />
eleqtruli velis daZabuloba muxtis dagrovebasTan erTad<br />
izrdeba da sul ufro met winaaRmdegobas uwevs eleqtronebisa da<br />
xvrelebis gadasvlas sazRvarze. dgeba momenti, roca eleqtronebisa<br />
da xvrelebis gadasvla wydeba da sasazRvro fena dieleqtriki xdeba.<br />
am fenas Camket fenas uwodeben.<br />
II<br />
pirdapiri CarTvisas (sur. II): gare velis daZabuloba im velis sawinaaRmdegodaa<br />
mimarTuli, romelic Camket fenaSia aRZruli, amitom<br />
gare veli Seasustebs Camketi fenis vels. gare velis moqmedebiT p-n<br />
gadasasvlelze daiwyeba muxtis ZiriTadi gadamtanebis moZraoba: n-dan<br />
p-sken Tavisufali eleqtronebi gadava, xolo p-dan n-sken xvrelebi.<br />
radgan n <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebis raodenoba<br />
Zalian bevria, xolo p <strong>tipis</strong> garemoSi xvrelebis raodenobaa meti, p-n<br />
gadasasvlelSi mniSvnelovani deni gaivlis. p-n gadasasvlelis winaRoba<br />
pirdapiri CarTvisas umniSvneloa.<br />
III<br />
arapirdapiri CarTvisas (sur. III): gare velis daZabuloba im velis<br />
mimarTulebiTaa mimarTuli, romelic Camket fenaSia aRZruli, amitom<br />
gare veli gaaZlierebs Camketi fenis vels. gare velis moqmedebiT p-n<br />
gadasasvlelze muxtis mxolod araZiriTadi gadamtanebi gadavlen: ndan<br />
p-sken xvrelebi gadava, xolo p-dan n-sken Tavisufali eleqtronebi.<br />
magram p <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebi cotaa, xolo n <strong>tipis</strong><br />
garemoSi xvrelebia cota, amitom p-n gadasasvlelze umniSvnelo deni<br />
gaivlis. p-n gadasasvlelis winaRoba arapirdapiri CarTvisas didia.<br />
106
VIII. damatebiTi masala maswavleblebisTvis<br />
(Tavis Semajamebeli samuSaoebi da maTi pasuxebi)<br />
SeniSvna: Tavis Semajamebel samuSaoebs sarekomendacio xasiaTi aqvT<br />
107
108<br />
I varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 1 Temaze: eleqtruli muxti<br />
1. 2 qula<br />
daumuxtav eleqtroskops jer abreSumis<br />
qsovilze xaxunisas daeleqtroebuli minis Rero<br />
Seaxes (a), xolo Semdeg _ damuxtuli joxi (b).<br />
rogor fiqrob, ra niSniT iyo joxi damuxtuli?<br />
pasuxi daasabuTe.<br />
a) b)<br />
2. 2 qula<br />
ra niSniT imuxteba ebonitis Rero Salis qsovilze gaxaxunebisas? imuxteba Tu ara am dros Salis qsovili?<br />
icvleba Tu ara daeleqtroebis procesSi ebonitis Reros masa? Salis qsovilis? pasuxi daasabuTe.<br />
3. 1 qula<br />
eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 2,4 .10 -18 k -is toli, meorem<br />
_ 8 . 10 -20 k<br />
4. 1 qula<br />
ris tolia urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide or muxts Soris vakuumSi, Tu TiToeuli muxtis<br />
sidide 1 k-ia, xolo maT Soris manZili 1m?<br />
5. 1 qula<br />
gansazRvre, ra manZiliTaa daSorebuli erTmaneTisgan vakuumSi moTavsebuli ori wertilovani muxti,<br />
Tu cnobilia, rom q 1 = 2 .10 -7 k, q 2 = 4,5 .10 -7 k da maT Soris urTierTqmedebis Zala 0,1 n-ia.<br />
6. 3 qula<br />
vakuumSi moTavsebuli liTonis ori erTnairi birTvi, romelTa muxtebia<br />
9 . 10 -9 k da -2 . 10 -9 k, erTmaneTisgan 40 sm-iTaa daSorebuli. birTvebi erTmaneTs Seaxes da Semdeg imave<br />
manZiliT daaSores. gamoTvale urTierTqmedebis Zala maT Soris Sexebamde da Sexebis Semdeg.
II varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 1 Temaze: eleqtruli muxti<br />
1. 2 qula<br />
daumuxtav eleqtroskops jer Salis qsovilze<br />
xaxunisas daeleqtroebuli ebonitis Rero Seaxes (a),<br />
xolo Semdeg _ damuxtuli joxi (b). rogor fiqrob, ra<br />
niSniT iyo joxi damuxtuli? pasuxi daasabuTe.<br />
a) b)<br />
2. 2 qula<br />
ra niSniT imuxteba minis Rero abreSumis qsovilze gaxaxunebisas? imuxteba Tu ara am dros abreSumis<br />
qsovili? icvleba Tu ara daeleqtroebis procesSi minis Reros masa? abreSumis qsovilis? pasuxi<br />
daasabuTe.<br />
3. 1 qula<br />
eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 9,6 .10 -20 k -is toli, xolo<br />
meorem - 4 .10 -18 k. romelma maTganma dauSva Secdoma?<br />
4.<br />
1 qula<br />
ris tolia vakuumSi moTavsebuli ori muxtis sidide da maT Soris manZili, Tu muxtebs Soris<br />
urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide 9 . 109 n-ia?<br />
5.<br />
2 qula<br />
gansazRvre, ra ZaliT urTierTqmedebs vakuumSi moTavsebuli ori wertilovani muxti, Tu cnobilia,<br />
rom q = q = 10 1 2 -8k da maT Soris manZili 3 sm-ia.<br />
6. 3 qula<br />
vakuumSi moTavsebuli ori erTnairi liTonis burTula damuxtulia ise, rom erTi maTganis muxti 5-jer<br />
aRemateba meoris muxts. burTulebi erTmaneTs Seaxes da Semdeg imave manZiliT daaSores. gamoTvale,<br />
ramdenjer Seicvala burTulebs Soris urTierTqmedebis Zala moduliT?<br />
109
110<br />
I varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 2 Temaze: eleqtruli veli<br />
1. 2 qula<br />
erT SemTxvevaSi eleqtroskopis sferos bewvze xaxunisas daeleqtrovebuli ebonitis<br />
joxi miuaxloes, xolo meore SemTxvevaSi - joxi Seaxes.<br />
erTnairad daimuxteba Tu ara eleqtroskopi pirvel da meore SemTxvevaSi? aRwere<br />
eleqtroskopis damuxtvis meqanizmi orive SemTxvevaSi.<br />
2. 2 qula<br />
axseni, ratom izidavs damuxtuli joxi wylis wvril Wavls?<br />
3. 1 qula<br />
vakuumSi moTavsebuli ori eleqtruli muxti erTmaneTisgan 9 sm-iTaa daSorebuli. ra manZilze unda<br />
movaTavsoT es muxtebi wyalSi, rom maT Soris urTierTqmedebis Zalis sidide ar Seicvalos? cnobilia,<br />
rom wylis dieleqtrikuli SeRwevadobaa 81.<br />
4. 2 qula<br />
gamoTvale, ris tolia muSaoba, romelsac eleqtrostatikuri veli asrulebs 2 k muxtis erTi wertilidan<br />
meoreSi gadaadgilebisas, Tu pirveli wertilis potenciali 20 v-ia, xolo meoresi - 5v.<br />
5. 3 qula<br />
vakuumSi A da B wertilebSi moTavsebulia q 1 = 4 . 10 -8 k da q 2 = 10 -8 k sididis eleqtruli muxtebi. ipoveT<br />
maT mier Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobisa da potencialis sidide C da D wertilebSi.<br />
A<br />
q 1<br />
+<br />
r AC = 6 sm r CB = 3 sm r BD = 3 sm<br />
q 2<br />
+<br />
C D<br />
B
II varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 2 Temaze: eleqtruli veli<br />
1. 2 qula<br />
erT SemTxvevaSi eleqtroskopis sferos abreSumis qsovilze xaxunisas<br />
daeleqtrovebuli minis joxi miuaxloes, xolo meore SemTxvevaSi - joxi Seaxes.<br />
erTnairad daimuxteba Tu ara eleqtroskopi pirvel da meore SemTxvevaSi? aRwere<br />
eleqtroskopis damuxtvis meqanizmi orive SemTxvevaSi.<br />
2.<br />
axseni, ratom izidavs damuxtuli joxi qaRaldis neitralur<br />
nakuwebs?<br />
2 qula<br />
3. 1 qula<br />
ori eleqtruli muxti jer vakuumSi moaTavses, xolo Semdeg aragamtar garemoSi gadaitanes. gansazRvre<br />
garemos dieleqtrikuli SeRwevadoba, Tu cnobilia, rom vakuumSi muxtebi erTmaneTisgan 10 sm -iT iyo<br />
daSorebuli, xolo aragamtar garemoSi _ 5 sm.<br />
4. 2 qula<br />
gansazRvre, ris tolia eleqtrostatikuri velis or wertils Soris potencialTa sxvaoba, Tu erTi<br />
wertilidan meoreSi 4 k muxtis gadaadgilebisas eleqtruli Zalis mier Sesrulebuli muSaoba 8 j-is<br />
tolia.<br />
5. 3 qula<br />
vakuumSi A da B wertilebSi moTavsebulia q 1 = 4 . 10 -8 k da q 2 = - 10 -8 k sididis eleqtruli muxtebi. ipoveT<br />
maT mier Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobisa da potencialis sidide C da D wertilebSi, Tu<br />
cnobilia, rom AC = 6 sm, CB = BD = 3 sm.<br />
A<br />
q 1<br />
+<br />
r AC = 6 sm r CB = 3 sm r BD = 3 sm<br />
q 2<br />
_<br />
C D<br />
B<br />
111
112<br />
I varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 3 Temaze: eleqtruli deni<br />
1. 2 qula<br />
gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, ra<br />
sididis muxti gadis wredSi 20 wm-is ganmavlobaSi.<br />
2. 2 qula<br />
gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT: ra siTbos<br />
raodenoba gamoiyofa naTuraSi, Tu masSi 18 k muxtis gadis?<br />
3. 2 qula<br />
gansazRvre, ra sididis deni gaivlis 17 omi winaRobis mqone rezistorSi, romelic 6 v emZ-isa da 1 omi<br />
Siga winaRobis mqone denis wyarosTanaa mierTebuli.<br />
4. 2 qula<br />
gansazRvre U AC , Tu ampermetris Cvenebaa 5 a, R 1 = 2 omi,<br />
R 2 = 3 omi, R 3 = 6 omi, R 4 = 5 omi.<br />
5. 2 qula<br />
gansazRvre, denis gavlisas, romel gamtarSi gamoiyofa meti siTbo.<br />
R 1 = 3 omi da R 2 = 6 omi.<br />
R 1<br />
R 2
II varianti<br />
Semajamebeli samuSao # 3 Temaze: eleqtruli deni<br />
1. 2 qula<br />
gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, ra drois<br />
ganmavlobaSi gaivlis wredSi 120 k sididis muxti.<br />
2. 2 qula<br />
gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, muxtis ra<br />
raodenoba gadis naTuraSi, Tu cnobilia, am dros naTuraSi 508 j<br />
siTbo gamoiyo.<br />
3. 2 qula<br />
gansazRvre im denis wyaros emZ, romlis Siga winaRoba 2 omia, xolo denis wyarosTan mierTebuli gare<br />
wredis winaRoba 13 omi. cnobilia, rom denis Zala wredSi 2 a-ia.<br />
4. 2 qula<br />
gansazRvre A2 da A3 ampermetrebis, aseve voltmetris<br />
Cveneba, Tu A1 ampermetris Cvenebaa 20 a, R 1 = 2 omi, R 2 = 4 omi,<br />
R 3 = 5omi.<br />
5. 2 qula<br />
gansazRvre, denis gavlisas, romel gamtarSi gamoiyofa meti siTbo.<br />
R 1 = 3 omi da R 2 = 6 omi.<br />
R 1<br />
R 2<br />
113
114<br />
Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />
samuSao N1<br />
I varianti<br />
1.<br />
abreSumis qsovilze gaxaxunebisas minis Rero dadebiTad imuxteba da Tu mas daumuxtav eleqtroskops<br />
SevaxebT, eleqtroskopic dadebiTad daimuxteba (a). mas Semdeg, rac dadebiTad damuxtul eleqtroskops<br />
damuxtuli joxi Seaxes, eleqtroskopis firfitebi ufro gaiSala (b), e.i. firfitebma damatebiTi dadebiTi<br />
muxti miiRes. aqedan daskvna: joxi dadebiTad iyo damuxtuli.<br />
2.<br />
Salis qsovilze gaxaxunebisas ebonitis Rero uaryofiTad imuxteba: Reros atombirTvebi ufro Zlierad<br />
izidaven eleqtronebs, vidre Salis, amitom eleqtronebi Salis qsovilidan Reroze gadainacvlebs. Reroze<br />
eleqtronebis Warbi ricxvi Cndeba, xolo Salis qsovilze - eleqtronebis danaklisi. Sesabamisad, Reros<br />
masa Sematebuli eleqtronebis masis xarjze gaizrdeba, xolo Salis qsovilis masa - Semcirdeba.<br />
3.<br />
Secdoma meorem dauSva, radgan 8 .10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e= 1,6 .10 -19 k-is jeradi.<br />
4.<br />
vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />
proporciulobis koeficientis (k = 9 . 10 9 nm 2 /k 2 ), Tu TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris<br />
manZili 1m.<br />
5.<br />
9 sm<br />
6.<br />
Sexebamde mizidvis Zala F 1 ≈ 1 . 10 -6 n, Sexebis Semdeg mizidvis Zala F 2 ≈ 6,9 . 10 -7 n<br />
II varianti:<br />
1.<br />
Salis qsovilze gaxaxunebisas ebonitis Rero uaryofiTad imuxteba da Tu mas daumuxtav eleqtroskops<br />
SevaxebT, eleqtroskopic uaryofiTad daimuxteba(a). mas Semdeg, rac uaryofiTad damuxtul eleqtroskops<br />
damuxtuli joxi Seaxes, eleqtroskopis firfitebs Soris kuTxe Semcirda (b), e.i. firfitebis uaryofiTi<br />
muxti Semcirda. aqedan daskvna: joxi dadebiTad iyo damuxtuli.<br />
2.<br />
abreSumis qsovilze gaxaxunebisas minis Rero dadebiTad imuxteba: Reros atombirTvebi ufro sustad<br />
izidaven eleqtronebs, vidre abreSumis, amitom eleqtronebi Rerodan abreSumis qsovilze gadainacvlebs.<br />
Reroze eleqtronebis danaklisi Cndeba, xolo abreSumis qsovilze - eleqtronebis Warbi ricxvi.<br />
Sesabamisad, Reros masa dakarguli eleqtronebis masis xarjze Semcirdeba, xolo abreSumis qsovilis<br />
masa - gaizrdeba.<br />
3.<br />
Secdoma pirvelma dauSva, radgan 9,6 . 10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e = 1,6 . 10 -19 k -is jeradi.<br />
4.<br />
vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />
proporciulobis koeficientis (k = 9 .10 9 nm 2 /k 2 ), amitom Tu muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri<br />
Zalis sidide 9 . 10 9 n-ia, maSin TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris manZili 1m.<br />
5.<br />
0,001 n<br />
6.<br />
F 2 /F 1 = 1,8
Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />
samuSao N2<br />
I varianti<br />
1.<br />
bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad daimuxteba. Tu uaryofiTad damuxtul joxs eleqtroskops<br />
mivuaxlovebT, eleqtroskopis sferodan ganizidebian eleqtronebi da isini firfitebisken gadainacvleben.<br />
Sesabamisad, sfero dadebiTad daimuxteba, xolo firfitebi uaryofiTad.<br />
eleqtroskopze Sexebisas uaryofiTad damuxtuli joxidan eleqtronebi gadava sferoze da masze<br />
eleqtronebis siWarbe gaCndeba. sferoze gadasuli eleqtronebi gadanawildeba eleqtroskopis Reroze<br />
da firfitebzec, ris gamoc Rero da firfitebic uaryofiTad daimuxteba.<br />
3.<br />
1 sm.<br />
4.<br />
30 j.<br />
5.<br />
E C =0; E D = 125 kv/m<br />
φ C =9 . 10 3 v ; φ D = 6 . 10 3 v<br />
II varianti:<br />
1.<br />
abreSumis qsovilze xaxunisas minis joxi dadebiTad daimuxteba. Tu dadebiTad damuxtul joxs<br />
eleqtroskops mivuaxlovebT, joxi miizidavs eleqtroskopis eleqtronebs da eleqtronebi firfitebidan<br />
sferosken gadainacvleben. Sedegad firfitebi dadebiTad daimuxteba, sfero ki uaryofiTad.<br />
eleqtroskopze Sexebisas dadebiTad damuxtul joxze eleqtronebi gadava sferodan da sferoze<br />
eleqtronebis danaklisi gaCndeba. Sesabamisad, eleqtroskopis sfero, Rero da firfitebi dadebiTad<br />
daimuxteba.<br />
3.<br />
ε = 4.<br />
4.<br />
2 v.<br />
5.<br />
E C =200 kv/m; E B = 75 kv/m<br />
φ C =3 . 10 3 v ; φ D = 0<br />
115
116<br />
I varianti<br />
1.<br />
0,02 K.<br />
2.<br />
72 j.<br />
3.<br />
330 ma<br />
4.<br />
5.<br />
R 2 -Si<br />
II varianti:<br />
1.<br />
0,005 wm.<br />
2.<br />
4 k.<br />
3.<br />
30 v<br />
4.<br />
5.<br />
R 1 -Si<br />
Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />
samuSao N3
IX. ganmartebiTi leqsikoni<br />
aqtivobebi _ miznis misaRwevad gamoyenebuli swavlisa<br />
da swavlebis savarjiSoebi, romle bic moswavleTa<br />
asaks, SesaZleblobebs da swav lis stils Seesabameba.<br />
biheviorizmi _ saswavlo Teoria, romlis Ta nax mad,<br />
adamianebi swavloben asociaciebsa da ga moc di lebas<br />
Soris, azrovnebasa da qcevebs So ris urTierTobebis<br />
damyarebis safuZvel ze. mas `maxsovrobisa da<br />
codnis SeZenis Teori a sac~ uwo deben.<br />
garemo _ sagnebisa da movlenebis erToblioba, romelTa<br />
garemocvaSi vimyofebiT, situacia, atmosfero.<br />
gonebrivi ieriSi _ swavlebis meTodi, rodesac moswavleebi<br />
mokle droSi adgilze mofiq re bul sakuTar<br />
azrebs gamoTqvamen.<br />
dakvirveba _ procesze an mis amsaxvel masalaze monacemebis<br />
Segroveba.<br />
debrifingi _ ukukavSiri, anu pozitiuri gamox mau reba<br />
samuSaos ganxilvisa da gaazrebis Semdeg.<br />
diskusia _ sadavo sakiTxebze azrTa gacvla-ga mocv<br />
la, kamaTi.<br />
drama _ dialogis saxiT dawerili scenaze war mo sadgeni<br />
teqsti, romelSic asaxulia Zlieri gancdebi,<br />
mZafri konfliqti.<br />
efeqtiani swavleba _ maswavleblis saswavlo stra -<br />
tegiis SeTavseba moswavleTa swavlis stil Tan.<br />
indikatori _ maCvenebeli, romelic gansazRv ravs,<br />
ramdenad aris mizani miRweuli.<br />
instruqcia _ zogadi CarCo, romelSic mocemuli principebis<br />
dacva evalebaT skolis maswavleb lebs.<br />
integracia _ Sevseba, nawilebis mTlianSi gaerTianeba.<br />
inteleqti _ gonebrivi ganviTarebis done, ada mianis<br />
saazrovno SesaZleblobebi. emociuri inte leqti<br />
_ sakuTari da sxvisi grZnobebis Sec nobisa da mar-<br />
Tvis unari.<br />
konstruqtivizmi _ saswavlo Teoria, romlis Tanaxmad,<br />
moswavle aqtiurad swavlobs samyaroSi<br />
arsebuli gamocdilebis safuZvelze da aSenebs<br />
codnas, anu axdens codnis konstruirebas (piaJe).<br />
socialuri konstruqtivizmis modeliT (vigodski)<br />
moswavle aqtiurad swavlobs socia lur konteqstSi<br />
da ufrosebTan (maswavlebel Tan) urTierTobiT.<br />
kritikuli azrovneba _ azrovnebis stili, rome lic<br />
gadawyvetilebis misaRebad SekiTxvebis dasmas gulisxmobs.<br />
kurikulumi _ skolebSi winaswargansazRvruli swavlebis<br />
Sinaarsi.<br />
meTodologiuri gansja _ sakuTari peda gogi uri praqtikis<br />
gamokvleviTa da analiziT gadawyve tilebis<br />
miReba.<br />
meTodologiuri codna _ saswavlo procesis dagegmva<br />
moswavleTa swavlis stilis, saWiroebe bisa<br />
da moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT.<br />
motivacia _ risame sasargeblod mosazrebis, safuZvlis,<br />
sabuTis moyvana. motivi aris raRac qmedebis<br />
gamomwvevi mizezi an sababi. yuradRebis koncentracia,<br />
swavlis survili, CarTuloba swavlis<br />
procesSi da masalis saSualo siZnele motivaciis<br />
faqtorebia.<br />
monitoringi _ arsebuli situaciis analizisa da<br />
Semowmebis safuZvelze realuri monacemebis Segroveba.<br />
paradigma _ moTxovnebis Sesabamisad ideologiis<br />
Secvlis nimuSi.<br />
pragmatizmi _ qmedeba, romelic movlenebis Tanmimdevruli<br />
gadmocemiT SemoizRudeba da ar xsnis<br />
obieqtur, gare kavSirs.<br />
profesiuli ganviTareba _ procesi, romelic amzadebs<br />
maswavlebels skolisTvis saWiro cvli lebebis<br />
Sesasruleblad. miiRweva treningebis gziT.<br />
refleqsia _ procesi, rodesac praqtikosi aana lizebs<br />
Tavis gamocdilebas profesionalizmis srulyofis<br />
mizniT.<br />
saswavlo garemo _ swavleba/swavlisTvis gan kuTv nili<br />
adgili, aRWurviloba.<br />
saswavlo Teoria _ maswavleblobaSi daostate bisTvis<br />
saWiro wesebis erToblioba. princi pebis, ideebis<br />
sistema, romelic praqtikul gamocdilebas ganazogadebs,<br />
bunebis, sazoga doebisa da azrovnebis<br />
kanonzomierebebs asaxavs.<br />
saswavlo miznebi _ ganacxadi, ras unda mivaRwioT<br />
swavlis procesSi. zogadi miznisgan gamomdinare<br />
konkretuli amocanis ganviTarebas hqvia specifikuri<br />
saswavlo mizani.<br />
saswavlo Sedegebi _ codnis, unar-Cvevebisa da ganwyoba-damokidebulebebis<br />
erToblioba, ro mel Tac<br />
moswavleebi swavlisas SeiZenen.<br />
saswavlo teqnologia _ dadebiTi Sedegebis misaRwevad<br />
SerCeuli saswavlo meTodebis kompleqsis<br />
gamoyenebiT swavlebis specifikuri organizacia.<br />
stili _ manera, qcevis an moqmedebis Tavisebureba.<br />
strategia _ miznis misaRwevad gadamwyveti operaciebis<br />
momzadebis, dagegmvis, warmoebis, xelmZRvanelobis<br />
xelovneba (ostatoba). damokide bulia<br />
ganaTlebis politikaze da gamomdina reobs skolis<br />
SesaZleblobidan.<br />
swavlebis meTodi _ saswavlo Sinaarsis Sesabamisad<br />
maswavleblisa da moswavlis erToblivi, mizanmimarTuli<br />
saqmianoba, saswavlo miznis miRwevis<br />
xerxi.<br />
treningi _ jgufuri muSaobis meTodi, romelic<br />
aZlevs maswavlebels saWiroebebis xedvas da uzrunvelyofs<br />
mis profesiul ganviTarebas.<br />
treneri _ mwvrTneli, romelic adgens audito riis<br />
saWiroebas, arCevs didaqtikur masalas, awodebs,<br />
marTavs informacias da konstruq ciuli dialogis<br />
gziT exmareba msmenelebs miz nis miRwevaSi.<br />
Semowmeba _ moswavleTa miRwevebis Sesaxeb informacia;<br />
warmatebis da progresis dadgena.<br />
Sefaseba _ monitoringis Sedegebze dayrdnobiT procesis<br />
analizi.<br />
117