V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis

V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis V. ramdenime sanimuSo scenari sxvadasxva tipis gakveTilisTvis

08.09.2013 Views

qeTevan tatiSvili fizika 10 maswavleblis wigni

qeTevan tatiSvili<br />

fizika 10<br />

maswavleblis wigni


maswavleblis wignis struqtura<br />

I. Sesavali _ saxelmZRvanelos daniSnuleba da misi gamoyenebis instruqcia .................................................. 5<br />

II. erovnuli saswavlo gegma fizikaSi (IX klasi) .................................................................................................. 7<br />

III. Sinaarsisa da miznebis ruka ............................................................................................................................. 15<br />

IV. komentarebi moswavlis wignis struqturul elementebTan dakavSirebiT ................................................. 18<br />

V. <strong>ramdenime</strong> <strong>sanimuSo</strong> <strong>scenari</strong> <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> gakveTilebisTvis .................................................................23<br />

VI. Sefasebis axali sistema da rekomendaciebi SefasebisTvis ......................................................................... 55<br />

VII. saklaso-saSinao davalebebisa da Temis damatebiTi amocanebis pasuxebi, miTiTebebi ............................ 57<br />

VIII. damatebiTi masala maswavleblebisTvis: Temis Semajamebeli samuSaoebi da pasuxebi ............................107<br />

IX. ganmartebiTi leqsikoni ..................................................................................................................................117<br />

I. maswavleblis wignis daniSnuleba da misi gamoyenebis instruqcia<br />

maswavleblis wignis ZiriTadi mizania fizikaSi swavleba/swavlis xarisxis amaRleba.<br />

am miznis misaRwevad maswavleblis wigns upiratesad oTxi funqcia aqvs:<br />

1. samecniero da zogadi informaciis miwodeba. dRes, samecniero-teqnikuri progresis epoqaSi, sabunebismetyvelo<br />

mecnierebis ciklis sagnebis arc erTma pedagogma ar SeiZleba absoluturad yvelaferi icodes. miT umetes,<br />

rom yovel 10 weliwadSi samecniero informacia Zveldeba da misi naxevari axldeba.<br />

wignis funqciaa, daexmaros fizikis maswavlebels, ise dagegmos gakveTilebi, rom man moswav leebTan<br />

erTad moiZios axali informaciebi <strong>ramdenime</strong> alternatiuli wyarodan, daaxarisxon isini, amoarCion<br />

da praqtikulad miznobrivad gamoiyenon TavianTvis saintereso masala.<br />

2. fizikis maswavleblis profesiuli ganviTarebis xelSewyoba.<br />

maswavleblis wignSi ganxilulia axali saswavlo teqnologiebi, moswavleze orien tirebuli swavleba/<br />

swavlis ZiriTadi principebi da swavleba/swavlis axali midgomis Ziri Tadi maxasiaTeblebi.<br />

maswavleblis wignis funqciaa, daexmaros fizikis maswavlebels, gaiazros Tavisi roli sagan manaTleblo<br />

reformis warmatebiT ganxorcielebaSi da SeimuSaos swavlebis sakuTari stili.<br />

3. saswavlo procesisa da gakveTilebis dagegmva/warmarTvaSi daxmareba.<br />

maswavleblis wignSi ganxilulia Tanamedrove interaqtiuli gakveTilis struqtura, misi dagegmvis<br />

etapebi. mocemulia gakveTilebis dagegmvis <strong>sanimuSo</strong> sqema da <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> <strong>ramdenime</strong> gakveTilis<br />

<strong>scenari</strong>.<br />

4. Sefasebis axali sistemis daxasiaTeba da SefasebaSi daxmareba.<br />

saxelmZRvaneloSi ganxilulia monitoringis, Semowmebisa da Sefasebis xerxebi, formebi da saSualebebi.<br />

mocemulia rekomendaciebi, romlebic daexmareba fizikis maswavlebels Sefasebis axali sistemis efeqtianad<br />

danergvaSi.<br />

amgvarad, fizikis maswavleblis wigni moicavs bevr aucilebel informaciasa da reko mendacias, romelic<br />

daexmareba maswavlebels, sworad SearCios da dagegmos aqtivobebi moswavleze orien tirebuli swavleba/<br />

swavlis procesis praqtikulad gansaxorcieleblad.<br />

mocemuli saxelmZRvanelo naxevrad Ria <strong>tipis</strong>aa. Cveni rCevebi da rekomendaciebi emsaxureba maswavleblis<br />

codnisa da praqtikis gamdidrebas da ar zRudavs mis Tavisuflebas, miiRos gadawyvetileba ama Tu im<br />

<strong>gakveTilisTvis</strong> aqtivobebis SesarCevad da gamosayeneblad. avtorebis azriT, dRes fizikis maswavleblebs<br />

yvelaze metad iseTi saswavlo strategiis SemuSaveba sWirdebaT, romelic xels Seuwyobs fizikis<br />

gakveTilebze swavlisa da kvlevis procesebis ganxorcielebas.<br />

es mxolod maSin SeiZleba moxdes, rodesac maswavleblis swavlebis stili SeTavsebadi aRmoCndeba<br />

TiToeuli moswavlis swavlis stilTan. maSin TandaTan aRmoifxvreba saswavlo masalis gagebis deficiti,<br />

moixsneba disciplinis problema da gaizrdeba moswavleTa motivacia fizikis gakveTilebze damoukidebeli<br />

5


swavlis gansaxorcieleblad.<br />

gTavazobT IX klasis `fizikis~ moswavlis saxelmZRvanelos damaxasiaTebel Tvisebebs, sadac calcalkea<br />

gamoyofili wignis Zlieri mxareebi da siaxleebi:<br />

Zlieri mxareebi<br />

gasagebi da martivi instruqciebi moswavleebisa da maswavleblebisTvis;<br />

teqstTan Serwymuli da miznobrivad dakavSirebuli feradi ilustraciebi;<br />

Sriftis Sesabamisi zoma, furclisa da akinZvis kargi xarisxi;<br />

TiToeuli saswavlo Temis wardgena, ganviTareba/aTviseba da integracia;<br />

TviTSefasebisa da urTierTSefasebis testebi da kiTxvarebi TiToeuli Temis bolos, romlebic amowmeben<br />

swavlis Sedegebs;<br />

saswavlo-kvleviTi proeqtis momzadeba da dacva.<br />

siaxleebi<br />

moswavlis saxelmZRvanelo saganmanaTleblo resursia, romelSic mocemuli aqtivobebi:<br />

aamaRlebs moswavleTa motivacias;<br />

gankuTvnilia damoukidebeli da jgufuri kvlevebisTvis;<br />

aviTarebs cdebis dagegmvis, Catarebisa da analizis, informaciis moZiebis, daxarisxebis da praqtikulad<br />

gamoyenebisTvis aucilebel unar-Cvevebs;<br />

saWiroebs movlenebze dakvirvebas, sqemebis, plakatebis, kolaJebis proeqtebis Seqmnas;<br />

xels uwyobs kritikuli da logikuri azrovnebis Camoyalibebas, gadawyvetilebis miRebis unaris<br />

Camoyalibebas, garemosTan adaptacias.<br />

6


erovnuli saswavlo gegma<br />

sagnobrivi programa bunebismetyvelebaSi<br />

(proeqti, meore redaqcia 2006)<br />

II. erovnuli saswavlo gegma<br />

sagnobrivi programa bunebismetyvelebaSi<br />

(proeqti, meore redaqcia 2006)<br />

sabunebismetyvelo mecnierebebi<br />

1. sabunebismetyvelo ganaTlebis mniSvneloba<br />

Tanamedrove zogadsaganmanaTleblo standarti gulisxmobs moswavlis aRWurvas im codni Ta da unar-CvevebiT,<br />

romlebic saSualebas miscems mas, alRo auRos kacobriobis swraf progress, gamoiyenos Tanamedrove<br />

mecnierebis miRwevebi, gaxdes sazogadoebis srulfasovani wevri. codnis pasiuri mimRebidan moswavle unda<br />

Camoyalibdes aqtiur Semmecneblad, romelic SeZlebs, miRebuli codna gamoiyenos rogorc profesiuli<br />

warmatebisaTvis, ise sazogadoebis sasikeTod.<br />

imisaTvis, rom sabunebismetyvelo mecnierebebis swavlebam daakmayofilos aRniSnuli krite riumebi,<br />

saWiroa, moswavles:<br />

gauCndes interesi garemomcveli samyaros kvlevis, siaxleTa aRmoCenisa da Secnobis mimarT;<br />

ganuviTardes bunebismetyvelisaTvis saWiro elementaruli kvleva-ZiebiTi da maTi <strong>sxvadasxva</strong> situaciaSi<br />

gamoyenebis unar-Cvevebi;<br />

gacnobierebuli hqondes samyaroSi mimdinare procesebis erTianoba;<br />

Camouyalibdes garemomcvel samyaroze zrunvis unar-Cvevebi;<br />

gamoumuSavdes damoukidebeli, kritikuli azrovnebisa da komunikaciis unari;<br />

ganuviTardes TviTSefasebisa da TviTkontrolis unari, sxvaTa azris dafasebisa da gaziarebis unari,<br />

gansazRvros Tavisi adgili sazogadoebaSi;<br />

mieces jansaRi da usafrTxo cxovrebis wesis dauflebis SesaZlebloba;<br />

gacnobierebuli hqondes mecnierebis roli da adamianTa TanamSromlobis aucilebloba kacob riobis<br />

progresisaTvis.<br />

bunebismetyvelebis swavlebisas yuradRebis gamaxvileba ganwyoba-damokidebulebebisa da unar-Cvevebis ganviTarebaze,<br />

kvleva-Ziebasa da codnis gamoyenebaze aris rogorc Tanamedrove pedago giuri meTodikis, ise qar-<br />

Tuli klasikuri didaqtikis moTxovnac. iakob gogebaSvilis Ta nax mad, umTavresi mizani bunebis Seswavlisa<br />

aris _ `gauxsnas ymawvils TanagrZnoba bunebisa, Seayvaros misi gamoZieba da misi ganxilva~ (`bunebis kari~,<br />

I gamocemis winasityvaoba).<br />

2. sabunebismetyvelo mecnierebebis swavlebis mizani da amocanebi<br />

mizani : sabunebismetyvelo disciplinebis swavlebis mizania, aziaros moswavle mecnierebis sa fuZ vlebs da<br />

ganuviTaros kvlevis unar-Cvevebi, rac mas saSualebas miscems, Seicnos da gaiTavisos sam yaro, CaerTos<br />

sazogadoebrivi saqmianobis <strong>sxvadasxva</strong> sferoSi, igrZnos pasuxismgebloba sakuTari Tavis, sazogadoebisa<br />

da garemos mimarT.<br />

amocanebi:<br />

codna:<br />

cocxali samyaro da sasicocxlo procesebi;<br />

samyaroSi mimdinare fizikuri da qimiuri procesebi;<br />

dedamiwa da gare samyaro;<br />

7


garemos mdgradi ganviTarebis principebi.<br />

unar-Cvevebi:<br />

dakvirveba, aRwera;<br />

aRricxva;<br />

klasifikacia;<br />

gazomva/sidideebis gamoyeneba;<br />

komunikacia;<br />

ganWvreta/hipoTezis gamoTqma;<br />

dagegmva;<br />

monacemebis interpretacia;<br />

cdis Catareba;<br />

modelis Seqmna da gamoyeneba.<br />

damokidebuleba:<br />

interesi sabunebismetyvelo disciplinebis mimarT;<br />

sabunebismetyvelo mecnierebebis mniSvnelobis gaazreba;<br />

interesi mecnieruli kvlevisa da siaxleebis mimarT;<br />

TanamSromlobis survili;<br />

garemoze zrunva da pasuxismgebloba;<br />

usafrTxo cxovrebis wesis dacvis mniSvnelobis gaazreba.<br />

3. safexurebis aRwera<br />

dawyebiTi skola (I _ VI klasebi)<br />

dawyebiT safexurze moswavle iwyebs garemoSi damoukideblad orientirebas da uCndeba misi kvlevis<br />

survili.<br />

swavlebis am safexurze safuZveli unda Caeyaros moswavlis mier garemos pasiuri aRqmidan aqtiur Semecnebaze<br />

gadasvlas, SemoqmedebiTi azrovnebisa da garemosadmi swori damokidebu le bis Camoyalibebas;<br />

biomravalferovnebis, materiis, energiis da fizikuri Zalebis Secnobas. moswavlem unda SeZ los miRebuli<br />

codnisa da SeZenili gamocdilebis yoveldRiur cxovrebaSi gamoyeneba.<br />

dawyebiT safexurze moswavles uviTardeba specifikuri unar-Cvevebi, romelTagan priori tetulia:<br />

garemoze dakvirveba (rogorc sakuTari grZnobis organoebis, ise martivi xelsawyoebis gamoyenebiT);<br />

bunebrivi movlenebis amocnoba da martivi procesebis aRwera;<br />

monacemebis Segroveba dakvirvebis, martivi eqsperimentis, sainformacio wyaroebis gamoyenebiT;<br />

gamosakvlevi sakiTxis Sesaxeb kiTxvebis dasma;<br />

obieqtebis klasifikacia maTi maxasiaTeblebis mixedviT;<br />

raodenobrivi monacemebis aRricxva, maTi organizeba da <strong>sxvadasxva</strong> saSualebiT warmodgena;<br />

garemoze zrunva, usafrTxoebis wesebis dacva.<br />

sabazo skola (VII- IX klasebi)<br />

swavlebis am safexurze moswavle iRrmavebs SemecnebisaTvis saWiro unar-Cvevebs. moswavle movlenebis garegnuli<br />

aRweridan gadadis movlenaTa arsis wvdomaze ZiriTadi fizikuri da qimi uri kanonebis SecnobiT.<br />

moswavle iwyebs empiriuli gziT samyaros aRqmas, SemoqmedebiTad azrov nebas, cdilobs samyaroSi adamianis<br />

adgilisa da mniSvnelobis gansazRvras.<br />

sabazo safexurze moswavle iviTarebs specifikur unar-Cvevebs, romelTagan prioritetulia:<br />

kvlevis zogierTi Tanamedrove meTodis gamoyeneba;<br />

samecniero literaturis moZieba da gamoyeneba;<br />

eqsperimentis dagegmva da warmarTva, monacemTa Segroveba-damuSaveba;<br />

kritikuli analizi, daskvnebis gamotana;<br />

prezentacia (grafikebis, diagramebis, modelis Seqmna).<br />

saSualo skola (X- XII klasebi)<br />

swavlis bolo safexurze xdeba sabunebismetyvelo ganaTlebis Semdgomi gaRrmaveba, safuZveli eyreba<br />

profesiul codnas, raTa saSualo skolis kursdamTavrebulma SeZlos swavlis gagrZeleba, srulfasovani<br />

ganaTlebis miReba da Tanamedrove sazogadoebaSi integracia. am safexurze moswav les saSualeba eZleva,<br />

8


gaiazros sabunebismetyvelo dargSi muSaobis Taviseburebani, daafasos sa bu nebis metyvelo mecnierebisa da<br />

teqnologiebis mniSvneloba progresisaTvis da gaicnobieros is didi pasuxismgebloba, romelic daekisreba<br />

mas, rogorc mkvlevars da rogorc moqalaqes.<br />

swavlebis am safexurze moswavle iviTarebs specifikur unar-Cvevebs, romelTagan prioritetulia:<br />

damoukidebeli azrovnebis unaris gaRrmaveba, raTa moswavlem SeZlos sakuTari an sxvaTa monacemebiT<br />

manipulireba, axali an Secvlili situaciis Sedegebis winaswar ganWvreta, hipoTezis gamoTqma,<br />

eqsperimentuli modelis Seqmna;<br />

proeqtis Seqmna, warmarTva da dacva farTo auditoriis winaSe.<br />

4. specifikuri unar-Cvevebi da maTi ganviTareba safexurebis mixedviT<br />

kvlevis unar-Cvevebi ganmarteba<br />

1. dakvirveba, aRwera<br />

2. aRricxva<br />

3. klasifikacia<br />

4. gazomva/sidideebis gamoyeneba<br />

5. komunikacia<br />

6. ganWvreta/hipoTezis gamoTqma<br />

7. dagegmva<br />

8. cdis Catareba<br />

9. monacemebis interpretacia<br />

10. modelis Seqmna da gamoyeneba<br />

kvlevis unar-Cvevebi<br />

SegrZnebis organoebisa da martivi xelsawyoebis saSualebiT obieqtebis<br />

da movlenebis maxasiaTeblebis gansazRvra<br />

dakvirvebis Sedegis Cawera, Caxatva da sxv.<br />

obieqtebis da movlenebis dajgufeba maTi maxasiaTeblebis mixedviT<br />

Sesabamisi sazomi erTeulebis gamoyenebiT raodenobrivi aRwera sivrciTi<br />

da droiTi urTierTobebis gansazRvra<br />

cvladi maxasiaTeblebis gamovlena<br />

weriTi da zepiri metyvelebis, grafikebis, cxrilebis, diagramebisa da<br />

prezentaciis sxva saSualebaTa (maT Soris teqnologiaze damyarebuli)<br />

gamoyeneba<br />

mosalodneli Sedegebis Taobaze varaudis gamoTqma<br />

qmedebebis Tanmimdevrobis gansazRvra<br />

meTodikis SerCeva da eqsperimentuli monacemebis Segroveba<br />

sakuTari an sxvis mier miRebuli monacemebis analizi, ganzogadeba<br />

movlenis modelireba<br />

dawyebiTi skola sabazo skola saSualo skola<br />

svams SekiTxvebs obieqtebisa svams SekiTxvebs obieqtebisa da gamoTqvams Semowmebad<br />

da movlenebis Sesaxeb da eZebs movlenebis Sesaxeb maTi gamokvlevis hipoTezas, gegmavs<br />

gzebs maTze pasuxis gasacemad. mizniT.<br />

eqsperiments mis<br />

Sesamowmeblad.<br />

agrovebs monacemebs uSualo<br />

dakvirvebiT an martivi cdebis<br />

saSualebiT.<br />

iyenebs asakis Sesabamis<br />

xelsawyoebs monacemebis<br />

mosapoveblad.<br />

iyenebs monacemebis/<br />

informaciis warmodgenis<br />

martiv xerxebs (teqstis,<br />

naxatebis, rukebis, cxrilebis<br />

saxiT).<br />

agrovebs monacemebs uSualo dakvirvebiT,<br />

cdebis saSualebiT<br />

da/an <strong>sxvadasxva</strong> informaciuli<br />

wyaroebidan.<br />

iyenebs xelsawyoebs monace me bis<br />

mosapoveblad da/an dakvir vebis<br />

procesis gasaumjobe seblad.<br />

warmoadgens monacemebs<br />

prezentaciis mravalgvari<br />

saSualebebiT (cxrilebi, grafikebi,<br />

maTematikuri da fizikuri<br />

modelebi).<br />

akeTebs arCevans da iyenebs<br />

monacemebis mopovebis<br />

strategiebs.<br />

irCevs da iyenebs xelsa wyoebs<br />

monacemebis mosapo veblad<br />

da/an dakvirvebis procesis<br />

gasaumjobeseblad.<br />

irCevs monacemebis<br />

warmodgenis formebsa da<br />

saSualebebs da waradgens<br />

farTo auditoriis winaSe.<br />

nebismieri sagnis aTviseba gacilebiT ufro efeqturad xdeba im SemTxvevaSi, rodesac moswavle aqtiurad<br />

aris Cabmuli Sesaswavli sakiTxis kvleva-ZiebaSi da cnobismoyvareobas ikmayofilebs ara mxolod mza masalis<br />

aTvisebiT, aramed informaciis moZiebis, TvalsaCinoebebze muSaobisa da interaq tiuli swavlebis procesSi Ca-<br />

9


mis gziT. amitom sabunebismetyvelo sagnebis swavlebisas gansakuT re buli yuradReba eqceva specifikuri<br />

unar-Cvevebis ganviTarebas.<br />

sabunebismetyvelo mecnierebebi ar aris mxolod aRwerilobiTi xasiaTis, isini aucileblad gu lisxmoben<br />

sasicocxlo procesebis, fizikuri da qimiuri movlenebis kvlevis gziT Seswavlas. bune bismetyvelebis<br />

dauflebisaTvis aucilebelia im specifikuri unar-Cvevebis gamomuSaveba, romlebic ukavSirdeba garemos<br />

kvlevas.<br />

am unar-Cvevebis CamonaTvali da ganmarteba mocemulia cxrilSi.<br />

zemoT aRniSnuli unar-Cvevebi etapobrivad viTardeba swavlebis samive safexurze, mos wav lis gonebrivi<br />

da fizikuri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT. unarebis safexurebrivi gan viTa reba warmodgenilia<br />

cxrilSi:<br />

5. mimarTulebebi da maTi aRwera<br />

bunebismetyvelebis saskolo kursis Sinaarsi dayofilia mimarTulebebad. TiToeuli maT gani warmoaCens,<br />

raze unda gamaxvildes yuradReba swavlebis ama Tu im safexurze. mimarTu le bebi erTmaneTTan mWidro<br />

kavSirSia da emsaxureba samyaros erTianobis Secnobas.<br />

dawyebiT skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ pirobiTad dayofilia 4 mimarTulebad:<br />

1. cocxali samyaro (biologiis elementebi);<br />

2. sxeulebi da movlenebi (fizikisa da qimiis elementebi);<br />

3. dedamiwa da gare samyaro (geografiisa da astronomiis elementebi);<br />

4. adamiani da garemo (samoqalaqo aRzrdis elementebi).<br />

mimarTulebebi `adamiani da garemo~ da `dedamiwa da gare samyaro~ mxolod dawyebiT safexurzea integrirebuli<br />

bunebis kursSi, xolo mimarTuleba `sxeulebi da movlenebi~ Semdeg safexurze 2 mimarTulebad<br />

iyofa: `fizikuri movlenebi~ da `qimiuri movlenebi~.<br />

sabazo skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ dayofilia sam mimarTulebad:<br />

1. cocxali samyaro (biologiis safuZvlebi);<br />

2. fizikuri movlenebi (fizikis safuZvlebi);<br />

3. qimiuri movlenebi (qimiis safuZvlebi).<br />

saSualo skolaSi sagnebi `biologia~, `qimia~, `fizika~ iswavleba Semdegi mimarTulebebis saxiT:<br />

1. cocxali samyaro (biologia)<br />

2. fizikuri movlenebi (fizika)<br />

3. qimiuri movlenebi (qimia)<br />

cocxali samyaro (dawyebiTi, sabazo da saSualo skola)<br />

moswavle dawyebiT skolaSi ecnoba: cocxali bunebis mravalferovnebas, organizmebis age bulebisa da<br />

cxovrebis Taviseburebebs, organizmebis ZiriTad jgufebs da maT maxasiaTeblebs, ZiriTad sasicocxlo<br />

moTxovnilebebs, sasicocxlo ciklebs. moswavle agrovebs informacias im garemo pirobebis Sesaxeb, romlebic<br />

xels uwyobs organizmebis zrdasa da ganviTarebas; ecnoba organizmebis garemosTan Seguebis formebs.<br />

moswavle acnobierebs, rom garemo mravalferovani da dinamikuria, Sedgeba erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli<br />

cocxali da aracocxali komponente bisagan. moswavle garemomcvel samyaros dakvirvebis (martivi<br />

xelsawyoebis gamoyenebiT), aRwerisa da klasifikaciis gziT Seicnobs.<br />

moswavle sabazo skolaSi ecnoba: sicocxlis ujreduli organizaciis, nivTierebaTa da energiis<br />

cvlis, gamravlebis, memkvidreobiTobis, sicocxlis ganviTarebis zogad principebs; adamianis organizmis<br />

cxovelqmedebis (organoTa sistemebis doneze) fizikur da qimiur kanonzomierebebs, homeostazis fenomens;<br />

ekosistemebis komponentebs, maT urTierTkavSirs da ekosistemaSi mimdinare procesebs.<br />

moswavle iTvisebs kvlevis zogierT citologiur, genetikur da fiziologiur meTods; eufleba biologiuri<br />

eqsperimentis dagegmvasa da warmarTvas, eCveva monacemebis kritikul analizs.<br />

moswavle ecnoba im zogierTi aRmoCenis istorias, romelmac gadamwyveti roli iTamaSa biologiisa da<br />

medicinis ganviTarebaSi.<br />

moswavle saSualo skolaSi ecnoba sicocxlis fenomens molekulur doneze: matricul reaq ciebs, genebis<br />

gamovlenisa da regulaciis principebs, avtotrofuli da heterotrofuli ujrede bis cxovelqmedebas;<br />

10


moswavle ecnoba adamianis normaluri anatomiisa da fiziologiis kerZo sakiTxebs da homeosta zis darRvevis<br />

zogierT magaliTs;<br />

moswavle ecnoba kvlevis Tanamedrove meTodebs, qmnis konkretuli biologiuri procesis Ses wav lis<br />

proeqts, asrulebs mas da axdens miRebuli Sedegebis prezentacias farTo auditoriis winaSe;<br />

moswavle ecnoba biologiis <strong>sxvadasxva</strong> dargis specifikas, konkretuli magaliTebiT acno bierebs mecnieruli<br />

muSaobis sirTuleebs, mecnieris pasuxismgeblobas da Tavdadebas.<br />

adamiani da garemo (dawyebiTi skola)<br />

am mimarTulebis farglebSi moswavle ecnoba adamiansa da garemos Soris arsebul urTierT damokidebulebas,<br />

agrovebs informacias, Tu rogor moqmedebs garemo adamianTa cxovrebis nirze da, piriqiT, rogor icvleba<br />

gare samyaro adamianis zemoqmedebis Sedegad; ecnoba bunebrivi simdid reebis mravalferovnebas, maTi<br />

racionalurad gamoyenebis gzebs da sayofacxovrebo narCenebis swo ri utilizaciis meTodebs.<br />

moswavles uyalibdeba piradi da jgufuri pasuxismgebloba da aqtiurad erTveba lokaluri garemos<br />

dacvis saqmeSi.<br />

moswavle ecnoba janmrTeli da usafrTxo cxovrebis wesebs.<br />

dedamiwa da gare samyaro (dawyebiTi skola)<br />

moswavle ecnoba Sexedulebebs dedamiwis, mzis sistemisa da samyaros dinamikuri bunebis Sesaxeb. mas sa-<br />

Sualeba eZleva, swori warmodgena ganiviTaros droisa da sivrcis Sesaxeb. moswavle Seiswavlis bunebaSi<br />

mimdinare ciklur procesebs, dedamiwaze sicocxlis arsebobisaTvis aucilebel resur sebs, ikvlevs maTi<br />

gamoyenebis gzebsa da saSualebebs.<br />

garemos Secnobis meTodebis dasaufleblad gaTvaliswinebulia praqtikuli samuSaoebi, maT Soris<br />

uSualo dakvirveba da saswavlo cdebi, martivi xelsawyoebis gacnoba da gazomva-gamoTvliTi samuSaoebis<br />

Catareba, adgilze orientireba, rukebis gamoyeneba, obieqtebisa da procesebis mo de li reba da sxv.<br />

sxeulebi da movlenebi (dawyebiTi skola)<br />

mimarTulebis mizania, moswavles daanaxvos kavSiri mis irgvliv arsebul sagnebsa Tu bunebriv movlenebs<br />

Soris.<br />

moswavle akvirdeba, ikvlevs da svams kiTxvebs nivTieri samyarosa da masSi mimdinare mov lenebis Sesaxeb,<br />

eufleba jgufuri muSaobis Cvevebs, swavlobs informaciis Segrovebas da cdi lobs dasmul kiTxvebze<br />

pasuxis gacemas.<br />

martivi eqsperimentebis CatarebiT moswavle eCveva xelsawyoebTan muSaobas, maT sworad, daniSnulebis<br />

mixedviT gamoyenebas da usafrTxoebis wesebis dacvas.<br />

dawyebiT safexurze dakvirvebis Sedegebis gadmocema xdeba jer naxatebisa da martivi sqemebis, mogvianebiT<br />

ki _ cxrilebis saSualebiT.<br />

moswavle Seiswavlis: moZraobis martiv formebs da maT gamomwvev mizezebs, sxeulTa wonaswo robas, energiis<br />

ZiriTad formebsa da wyaroebs, masalaTa da nivTierebaTa ZiriTad Tvisebebs. miRe buli codnis safuZvelze<br />

is amyarebs kavSirs kvlevis Sedegebsa da mecnierul mosazrebebs Soris, amzadebs martiv modelebs da<br />

axdens maT demonstrirebas. am safexuris bolosaTvis dagrovili codnisa da gamomuSavebuli unar-Cvevebis<br />

safuZvelze moswavle cdilobs, daadginos movlenebs Soris mizezSedegobrivi kavSirebi, rac gauRrmavebs<br />

samyaros kvlevisadmi interess.<br />

fizikuri movlenebi (sabazo da saSualo skola)<br />

moswavle sabazo skolaSi ecnoba samyaros universalur kanonebs, mecnieruli ideebis ganvi Tarebas da<br />

<strong>sxvadasxva</strong> saxis modelebis gamoyenebiT cdilobs movlenaTa axsnas;<br />

mozardi Seiswavlis bunebaSi arsebul ZalTa moqmedebis Sedegebs, siTbur da eleqtromagnitur movlenebs,<br />

aRwers maT Tvisebrivad da raodenobrivad, ecnoba yoveldRiur cxovrebaSi maTi gamoyenebis magaliTebs;<br />

gegmavs eqsperimentebs, atarebs maT damoukideblad an TanaklaselebTan erTad, swavlobs Sede ge bis sworad<br />

formulirebas da Tavisi mosazrebebis cxrilebisa da grafikebis saSualebiT gadmocemas;<br />

iziarebs sxvaTa Sexedulebebs da afasebs maT;<br />

moiZiebs informacias mecnieruli kvlevebis Sesaxeb da iazrebs maT mniSvnelobas Tanamed rove cxovrebisTvis.<br />

11


saSualo skolaSi moswavle iRrmavebs sabazo safexurze SeZenil codnas, Seiswavlis da aanalizebs Tanamedrove<br />

fizikis miRwevebs, sabunebismetyvelo mecnierebebis ganviTarebis dadebiT da uaryofiT gavlenas<br />

garemoze, iZens mecnieruli kvlevis unar-Cvevebs da eqmneba myari safuZveli momavali saqmianobisaTvis.<br />

am safexuris bolos moswavle damoukideblad gegmavs da warmarTavs martiv eqsperiments, gamoTqvams da<br />

amowmebs hipoTezas;<br />

mozardi <strong>sxvadasxva</strong> wyarodan moiZiebs informacias mecnieruli kvlevebis Sesaxeb, adarebs maT saku-<br />

Tari kvlevis Sedegebs, irCevs monacemebis warmodgenis formebsa da saSualebebs da akeTebs prezentacias<br />

farTo auditoriis winaSe.<br />

qimiuri movlenebi (sabazo da saSualo skola)<br />

sabazo skolaSi am mimarTulebis swavlebis ZiriTadi mizania: moswavleebi Caswvdnen qimiis Ziri Tadi<br />

kanonebis arss, gaerkvnen atomur-molekulur moZRvrebaSi, SeZlon qimiur reaqciaTa Tvisebrivi da raodenobrivi<br />

daxasiaTeba, gaecnon elementTa periodul sistemas, misi Seqmnis istorias, hqon deT warmodgena<br />

qimiur bmebze, araorganul da organul naerTebsa da maT praqtikul gamoyenebaze.<br />

am safexurze moswavleebi unda daeuflon kvlevisa da komunikaciis aucilebel unar-Cvevebs. maT unda<br />

SeZlon Seswavlili Teoriuli sakiTxebis praqtikuli gamoyeneba: eqsperimentis damou ki deb lad Catareba,<br />

monacemebis Segroveba, analizi da saTanado daskvnebis gamotana. maT unda SeZlon TavianTi monacemebisa<br />

da daskvnebis sazogadoebisaTvis wardgena prezentaciis <strong>sxvadasxva</strong> saSualebis gamoyenebiT. moswavleebs<br />

TandaTan unda gamoumuSavdeT kritikuli azrovnebis unari.<br />

saSualo skolaSi moswavle sabazo skolaSi miRebuli informaciisa da gamocdilebis safuZvelze<br />

iRrmavebs codnas qimiuri reaqciebis mimdinareobis kanonzomierebaTa Sesaxeb. am Sedegs is aRwevs cdebis<br />

dagegmvisa da Catarebis safuZvelze. atomis aRnagobis, qimiuri bmebis bunebisa da peri odu lobis kanonis<br />

Seswavlis safuZvelze is ganWvrets elementTa da maT naerTTa Tvisebebs. moswavles eqmneba srulyofili<br />

warmodgena Termoqimiur da eleqtroqimiur procesebze. igi ecnoba qimiuri warmoebis safuZvlebs, aRwers<br />

teqnologiur sqemebs naerTTa qimiuri Tvisebebis safuZvelze. moswavle maswavleblis daxmarebiT ikvlevs<br />

qimiur warmoebasTan dakavSirebul garemos dacvis problemebs. am safexurze moswavle ecnoba gamoCenil<br />

mecnier-qimikosTa Semoqmedebis istorias.<br />

dawyebiTi skola<br />

sabazo skola<br />

saSualo skola<br />

12<br />

biologia<br />

(I-VI klasebi)<br />

bunebismetyveleba<br />

integrirebuli kursi<br />

<br />

(VII-IX klasebi)<br />

bunebismetyveleba<br />

integrirebuli an intensiuri trimestruli kursi<br />

<br />

(X klasi)<br />

biologia – qimia – fizika<br />

intensiuri trimestruli kursi<br />

(XI/XII klasebi)<br />

arCeviTi sagnebi<br />

<br />

qimia<br />

erTwliani intensiuri kursi<br />

fizika


6. sabunebismetyvelo sagnebis swavlebis organizacia safexurebis mixedviT<br />

dawyebiT skolaSi iswavleba integrirebuli sagani `bunebismetyveleba~, romelic aerTianebs codnas<br />

geografiis, astronomiis, biologiis, fizikis, qimiisa da samoqalaqo aRzrdis sfero ebi dan.<br />

sabunebismetyvelo disciplinebi xels uwyobs moswavlis mier samyaros adekvaturi aRqmis Camoyalibebas,<br />

xolo samoqalaqo ganaTleba uviTarebs moswavles garemosadmi pozitiur damokidebulebas da garemos<br />

mimarT pasuxismgeblobis grZnobas.<br />

sabazo skolaSi sagani `bunebismetyveleba~ iswavleba ori alternatiuli sqemiT:<br />

a. _ biologiis, fizikis, qimiis safuZvlebis integrirebuli kursi.<br />

b. _ trimestruli kursi: TiTo trimestrSi – TiTo disciplina (biologia, fizika, qimia).<br />

saSualo skolaSi iswavleba sagnebi: `biologia~, `fizika~, `qimia~.<br />

meaTe klasSi es sagnebi iswavleba trimestruli principiT (TiTo trimestrSi – TiTo disciplina).<br />

XI da XII klasebSi `biologia~, `fizika~, `qimia~ Sedis arCeviTi sagnebis jgufSi da iswavleba erTwliani<br />

intensiuri kursis saxiT.<br />

7. saswavlo gegmis struqtura<br />

bunebismetyvelebis sagnobriv programaSi aRwerilia is savaldebulo moTxovnebi, romlebsac unda akmayofilebdes<br />

yoveli moswavle TiToeuli klasis dasrulebis Semdeg. es moTxovnebi TiTo euli mimarTulebisaTvis<br />

Sedegebisa da indikatorebis saxiTaa Camoyalibebuli.<br />

Sedegi gviCvenebs, Tu ra unda SeeZlos moswavles swavlis mocemuli etapis (klasis) dasrulebis Semdeg.<br />

indikatori aris debuleba im codnisa da unar-Cvevebis demonstrirebis Sesaxeb, romelic Camoyalibebulia<br />

Sesabamis SedegSi.<br />

indikatoris ZiriTadi daniSnulebaa, gamoavlinos, miRweulia Tu ara Sedegi. indikatori orien tirebulia<br />

unar-Cvevebze da Camoyalibebulia aqtivobis enaze. SedegTan dakavSirebuli indikato re bis erToblioba<br />

faravs Sedegs da, amave dros, TiToeuli maTgani warmoaCens Sedegs romelime kuTxiT.<br />

Sedegebi dajgufebulia mimarTulebebis mixedviT.<br />

amis garda, TiToeuli safexuris Sesabamisi Sedegebisa da maTi indikatorebis erTobliobas Tan erTvis<br />

sarekomendacio Sinaarsi. es aris saswavlo masalis im sakiTxTa CamonaTvalia, romlis gamoyenebiTac SesaZlebelia<br />

Camoyalibebuli Sedegebis miRweva swavlebis mocemul klasSi.<br />

standartis Sedegebs Tan axlavs indeqsi. indeqsi informacias iZleva sagnis, klasis da Sede gis nomris<br />

Sesaxeb. mag.:<br />

bun. III. 7.:<br />

bun. _ sagani<br />

III. _ klasi<br />

7. _ Sedegis nomeri.<br />

13


14<br />

X klasis fizikis standarti<br />

wlis bolos misaRwevi Sedegebi<br />

1. moswavle ikvlevs elqtrul da magnitur movlenebs<br />

Sedegi TvalsaCinoa Tu moswavle:<br />

1. gegmavs da atarebs eqsperimentebs kulonis kanonis sademonstraciod;<br />

2. agebs el. wreds gamtarTa paraleluri da mimdevrobiTi SeerTebisaTvis, ikvlevs kavSirs el. wredis maxasiaTebel<br />

parametrebs Soris;<br />

3. iyenebs omis kanons wredis ubnisaTvis/sruli wredisaTvis <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> problemis gadasaWrelad;<br />

4. poulobs yoveldRiur cxovrebaSi eleqtrobasTan dakavSirebuli problemis gadaWris gzas (mag., adgens<br />

eleqtrul sqemas konkretuli saWiroebidan gamomdinare);<br />

5. xsnis yoveldRiur cxovrebaSi moxmarebuli el. xelsawyoebis moqmedebis princips;<br />

6. agebs martivi xelsawyos models el. magnitis gamoyenebiT da akeTebs demonstrirebas;<br />

7. avlens usafrTxoebis wesebis codnas eqsperimentebis dagegmvisa da Catarebisas, aseve yoveldRiur cxovrebaSi<br />

eleqtruli xelsawyoebis moxmarebisas;<br />

2. moswavle akavSirebs mecnierul aRmoCenebs fizikaSi yoveldRiurobasTan<br />

Sedegi TvalsaCinoa Tu moswavle:<br />

1. moipovebs informacias <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> eleqtruli xelsawyoebis Seqmnasa da ganviTarebaze, ikvlevs maT<br />

gavlenas sazogadoebis ganviTarebaze da garemoze, warmoadgens proeqtis saxiT;<br />

2. afasebs naxevargamtaris aRmoCenis mniSvnelobas da ganixilavs am aRmoCenis rols teqnologiuri procesebis<br />

ganviTarebaSi, akeTebs prezentacias;<br />

sarekomendacio Sinaarsi<br />

eleqtrostatika<br />

eleqtruli veli, damuxtuli sxeulebis urTierTqmedeba.<br />

kulonis kanoni. dieleqtrikuli SeRwevadoba. el. velis daZabuloba, superpoziciis principi. el. statikuri<br />

velis muSaoba. el. velis potenciali. potencialTa sxvaoba.<br />

elqtrotevadoba, kondensatori, brtyeli kondensatoris eleqtrotevadoba.<br />

eleqtruli deni<br />

denis Zala, Zabva, gamtaris winaRoba, kuTri winaRoba. winaRobis damokidebuleba temperaturaze. omis kanoni<br />

wredis ubnisaTvis. gamtarTa paraleluri da mimdevrobiTi SeerTeba. denis muSaoba da simZlavre. joullencis<br />

kanoni. denis wyaros emZ, denis wyaros Siga winaRoba. omis kanoni sruli wredisaTvis.<br />

eleqtruli deni siTxeSi, airSi da vakuumSi.<br />

naxevargamtari, el. deni naxevargamtarSi.<br />

magnituri veli<br />

magnituri veli, deniani gamtarebis urTierTqmedeba.


III. Sinaarsisa da miznebis ruka<br />

15


16<br />

Temis, paragrafis<br />

dasaxeleba<br />

standartis Sesabamisi<br />

Sedegebi da indikatorebi<br />

proeqti: ambavi rwyilisa da WianWvelasi, anu<br />

Cveni samyaros damatebiTi ganzomilebebi<br />

1. moswavle ikvlevs elqtrul da magnitur movlenebs<br />

Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />

gegmavs da atarebs eqsperimentebs kulonis<br />

kanonis sademonstraciod<br />

Tema I. eleqtruli muxti Tema II. eleqtruli veli<br />

§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba)<br />

§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />

§ 1.3. kulonis kanoni<br />

§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa<br />

superpoziciis principi<br />

agebs el. wreds gamtarTa paraleluri<br />

da mimdevrobiTi SeerTebisaTvis, ikvlevs<br />

kavSirs el. wredis maxasiaTebel<br />

parametrebs Soris<br />

iyenebs omis kanons wredis ubnisaTvis/<br />

sruli wredisaTvis <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong><br />

problemis gadasaWrelad<br />

poulobs yoveldRiur cxovrebaSi<br />

eleqtrobasTan dakavSirebuli problemis<br />

gadaWris gzas (mag., adgens<br />

eleqtrul sqemas konkretuli saWiroebidan<br />

gamomdinare<br />

xsnis yoveldRiur cxovrebaSi moxmarebuli<br />

el. xelsawyoebis moqmedebis<br />

princips<br />

agebs martivi xelsawyos models el.<br />

magnitis gamoyenebiT da akeTebs demonstrirebas<br />

avlens usafrTxoebis wesebis codnas<br />

eqsperimentebis dagegmvisa da Catarebisas,<br />

aseve yoveldRiur cxovrebaSi<br />

eleqtruli xelsawyoebis moxmarebisas<br />

2. moswavle akavSirebs mecnierul aRmoCenebs fizikaSi yoveldRiurobasTan<br />

Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />

moipovebs informacias <strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong><br />

eleqtruli xelsawyoebis Seqmnasa da<br />

ganviTarebaze, ikvlevs maT gavlenas sazogadoebis<br />

ganviTarebaze da garemoze,<br />

warmoadgens proeqtis saxiT<br />

afasebs naxevargamtaris aRmoCenis<br />

mniSvnelobas da ganixilavs am aRmoCenis<br />

rols teqnologiuri procesebis ganvi-<br />

TarebaSi, akeTebs prezentacias<br />

Sinaarsisa da miznebis ruka<br />

proeqti: rogor gavxdeT msoflio mbrZanebeli,<br />

anu faradeis galia<br />

§ 2.1. eleqtruli veli<br />

§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis<br />

daZabuloba. velebis superpoziciis principi<br />

§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli<br />

velis potenciali. potencialTa sxvaoba<br />

§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri<br />

velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />

potencialTa sxvaoba.<br />

§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi<br />

§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi<br />

§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli<br />

energia?<br />

proeqti: qila, romelmac evropa SeZra


Tema III. eleqtruli deni Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong><br />

garemoSi<br />

proeqti: faraonis naTura<br />

§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ<br />

§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis<br />

Zala<br />

§ 3.3. eleqtruli winaRoba<br />

§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli<br />

wredisaTvis<br />

Sinaarsisa da miznebis ruka<br />

§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba<br />

§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba<br />

§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea.<br />

galvanur elementTa batarea<br />

§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi<br />

da paraleluri SeerTeba<br />

§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis<br />

kanoni<br />

§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da<br />

simZlavre<br />

§ 3.11. denis magnituri moqmedeba<br />

§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi<br />

proeqti: baRdadis batarea, anu 2000 wlis win<br />

dawyebuli eleqtrobis istoria<br />

§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi<br />

proeqti: cidan daSvebuli eleqtroba<br />

§ 4.2. eleqtruli deni airSi<br />

§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi<br />

§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi<br />

17


18<br />

IV. komentarebi moswavlis wignis struqturul<br />

elementebTan dakavSirebiT<br />

moswavlis wigni `fizika X~ damoukidebeli saxelmZRvaneloa sabunebismetyvelo sagnobrivi jgufis<br />

seriidan da faravs mimarTulebas: fizikuri movlenebi.<br />

saxelmZRvanelos struqtura da Sinaarsi misi samive trimestrSi gamoyenebis SesaZleblobas iZleva.<br />

saxelmZRvanelo akmayofilebs X klasis saswavlo wlis bolos misaRwev saerTo da specifikur Sedegebs. igi<br />

dabalansebuli, Tanmimdevruli da mravalferovania: maprovocirebeli kiTxvebi, damoukidebeli da jgufuri<br />

samuSaoebi, Teoriuli informacia xels uwyobs moswavles, iyos aqtiuri, gauCndes garemomcveli samyaros<br />

kvlevisadmi interesi da Seecados, axsnas masSi mimdinare procesebi. saxelmZRvaneloSi mocemulia eqsperimentebi,<br />

laboratoriuli samuSaoebi, romelTa Catarebasac moswavle Tavad SeZlebs, `keTebiT~ swavla aRrmavebs<br />

Teoriuli masalis gagebas da moswavles codnis gamoyenebis unar-Cvevebs SesZens.<br />

saxelmZRvanelos aqvs sarCevi.<br />

saxelmZRvanelo oTxi Temisgan Sedgeba. TiToeuli Tema calkeul paragrafebs moicavs. saxelmZRvaneloSi<br />

sul 27 paragrafia.<br />

X klasSi fizikis swavlebisTvis gankuTvnilia 72 sT. aqedan 40 sT daeTmoba paragrafebSi mocemuli<br />

masalis aTvisebas, 4 sT _ Semajamebel gakveTilebs, xolo 4 sT sarezervoa.<br />

gaiTvaliswineT: ar aris aucilebeli paragrafSi mocemuli yvela im aqtivobis klasSi damuSaveba da yvela<br />

im cdis Catareba, romelsac avtori gTavazobT. mTavaria, gakveTilis ganmavlobaSi moswavleebisTvis naTeli<br />

gaxdes maTTvis manamde ucnob movlenaTa fizikuri azri da ganimartos axali cnebebi, fizikuri sidideebi.<br />

paragrafidan aiReT mxolod is, rac gakveTilis Tqveneul scenars ufro miesadageba da gakveTilis ZiriTadi<br />

miznis miRwevaSi dagexmarebaT. SesaZlebelia, klasSi CaataroT mxolod teqnikurad rTulad Sesasrulebeli<br />

cdebi, xolo cdebi, romlebic martiv procedurebs saWiroebs da raime specialur xelsawyos ar moiTxovs,<br />

moswavleebs SeuZliaT Tavad Caataron damoukideblad saxlSi. agreTve, SesaZlebelia, masalis garkveuli<br />

nawili, romelsac sagakveTilo procesis dros ver aswrebT, misceT moswavles saSinao davalebad, damoukidebeli<br />

muSaobisTvis.<br />

gTavazobT gakveTilebis saaTobriv ganawilebas:<br />

gakveTilebis saaTobrivi ganawileba<br />

Tema I. eleqtruli muxti ................................................................................................................................. 7<br />

proeqti: ambavi rwyilisa da WianWvelasi, anu Cveni samyaros damatebiTi ganzomilebebi................. 7<br />

§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba) ............................................................................................. 11<br />

§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi ....................................................................................................... 15<br />

§ 1.3. kulonis kanoni .............................................................................................................................. 18<br />

§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa superpoziciis principi ....................................... 22<br />

Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />

Tema II. eleqtruli veli ........................................................................................................................ 30<br />

proeqti: rogor gavxdeT msoflio mbrZanebeli, anu faradeis galia .............................................. 30<br />

§ 2.1. eleqtruli veli ............................................................................................................................ 33<br />

§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />

velebis superpoziciis principi ............................................................................................................ 39<br />

§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />

potencialTa sxvaoba ............................................................................................................................... 43<br />

§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />

potencialTa sxvaoba......................................................................................................................... 49<br />

§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi ............................................................................................. 55<br />

§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi ................................................................................... 60<br />

§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli energia? ....................................................... 63<br />

proeqti: qila, romelmac evropa SeZra ................................................................................................. 68<br />

Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1


Tema III. eleqtruli deni ........................................................................................................................ 75<br />

proeqti: faraonis naTura ...................................................................................................................... 75<br />

§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ .............................................................................................. 78<br />

§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala ..................................................................... 81<br />

§ 3.3. . eleqtruli winaRoba ................................................................................................................... 86<br />

§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis .............................................................. 92<br />

§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba ................................................................................................. 98<br />

§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba ..................................................................................................101<br />

§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea ........................105<br />

§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba ...................................111<br />

§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni ...................................................................117<br />

§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre .......................................................................123<br />

§ 3.11. denis magnituri moqmedeba .........................................................................................................130<br />

§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi .......................................................................................135<br />

Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />

Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi ...............................................................................147<br />

proeqti: baRdadis batarea, anu 2000 wlis win dawyebuli eleqtrobis istoria. ...........................147<br />

§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi ..............................................................................................................150<br />

proeqti: cidan daSvebuli eleqtroba ..................................................................................................154<br />

§ 4.2. eleqtruli deni airSi ................................................................................................................156<br />

§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi ...........................................................................................................162<br />

§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi ............................................................................................165<br />

Semajamebeli gakveTili ........................................................................................................................ 1<br />

masalis gageba da siRrmiseuli wvdoma gaaqtiurebulia teqstSi CarTuli an teqstTan miznobrivad dakavSirebuli<br />

samotivacio kiTxvebiT, romlebic aRniSnulia Sesabamisi logoebiT (SekiTxvebi, fiqrisa da gansjisaTvis),<br />

aseve logoebiTaa aRniSnuli sagakveTilo procesis dros gansaxorcielebuli aqtivobebi (cda, amocana).<br />

yoveli paragrafi mdidaria vizualuri masaliT, romelic xels uwyobs masalis ukeT aRqmasa da gaazrebas.<br />

saxelmZRvaneloSi mocemuli masala sirTulis mixedviT <strong>sxvadasxva</strong>a. pedagogma unda gaiTvaliswinos, rom<br />

misi aTviseba bevr faqtorzea damokidebuli (moswavleTa SesaZleblobebze, saskolo laboratoriis teqnikur<br />

aRWurvilobaze da a. S.), amitom man Tavad unda SearCios masalis is optimaluri moculoba, romelic dasaZlevia<br />

mocemul pirobebSi da mocemuli kontigentisTvis.<br />

saSinao davaleba. saklaso da saSinao davalebebi erT mTlianobad moiazreba: saSinao davaleba klasSi<br />

dawyebuli kvlevis gagrZeleba unda iyos. Tu paragrafSi moyvanili yvela davalebis Sesruleba da yvela cdis<br />

Catareba ar moeswro, misi damoukideblad gagrZeleba moswavlem saxlSi unda scados (cxadia, ar igulisxmeba<br />

is cdebi, romelTa Catareba garkveul safrTxes Seicavs an kidev teqnikurad mouxerxebelia misi saxlis<br />

pirobebSi Catareba). amisTvis sasurvelic kia, ufrosebs an sulac megobrebs Tu daixmarebs. ase miRweuli<br />

Sedegi, damerwmuneT, misTvis ufro sasiamovnoa.<br />

ar aris savaldebulo paragrafis bolos mocemuli yvela kiTxvisa da amocanis saSinao davalebad micema.<br />

maswavlebels SeuZlia davaleba Tavisi Sexedulebisamebr SearCios an amisTvis Temis damatebiTi savarji-<br />

Soebidan SearCios rame.<br />

maswavlebelma moswavlesac unda misces saSualeba, survilisamebr airCios saSinao davaleba, mag., damatebiTi<br />

amocanebidan misTvis saintereso kiTxvebi an amocanebi.<br />

avtori Tavisi praqtikidan gamomdinare girCevT SemoiRoT saqaRaldeebi. yoveli saSinao davaleba<br />

moswavleebma unda Seasrulon furcelze (sasurvelia Tabaxis furcelze). saSinao davalebis furclebi yovel<br />

gakveTilze CamoarTviT maT, gadaxedeT, CainiSneT Tqveni SeniSvnebi, romlebsac Semdeg gakveTilze gaar CevT.<br />

amis Semdeg furclebi daubruneT moswavleebs. maT isini unda Seinaxon saqaRaldeSi. saSinao davalebis aseTnairad<br />

Semowmeba efeqturia: Tqven gakveTilze drois dakargvis gareSe SeamowmebT moswavleTa mier Sesrulebul<br />

saSinao davalebebs. isini ki yvela namuSevars saqaRaldeSi mouyrian Tavs. amiT Tqven SesaZlebloba<br />

geqnebaT, kidev erTxel erTad gadaxedoT maT naSroms mTeli trimestris ganmavlobaSi.<br />

19


saSinao davalebis momzadeba gulisxmobs:<br />

klasSi Sesrulebuli davalebebis xelaxla gadaxedvas, gaazrebas. moswavles unda SeeZlos mTavaris gamoyofa.<br />

maswavlebelma moswavles unda auxsnas, rogor fasdeba saSinao davaleba. cxadia, maRali quliT Sefasdeba<br />

davaleba, Tu masSi ara marto gakveTilze miRebuli codna Cans, aramed damoukideblad mignebulic. es ukve<br />

samotivacio momentia moswavlisTvis: is Seecdeba, davalebis momzadebisas gamoiyenos ara mxolod savaldebulo,<br />

aramed misTvis saintereso sxva aqtivobebic.<br />

Tu moswavle saSinao davalebas klasis winaSe waradgens, moxseneba unda iyos lakonuri da misTvis unda<br />

gamoiyos ara umetes 5-7 wT.<br />

moamzade Tema prezentaciisTvis. Temis saprezentaciod momzadeba gulisxmobs: moswavlis mier ama Tu im<br />

Temis Sesaxeb informaciis Segrovebas. informacia ZiriTadad unda eyrdnobodes moswavlis ukve arsebul codnas,<br />

magram garda amisa, warmodgenil TemaSi unda Candes moswavlis damoukidebeli muSaoba da misi SemoqmedebiTi<br />

midgoma am Tu im sakiTxisadmi.<br />

mag., moswavlem damoukideblad unda dasvas raime problema da misi gadaWris efeqturi gzebi monaxos. unda<br />

gamoyos sakvanZo sakiTxebi, misTvis cnobili yofiTi magaliTebis daxmarebiT axsnas ama Tu im cnebisa da movlenis<br />

mniSvneloba.<br />

warmodgenil TemaSi unda Candes SeZenili codnis praqtikulad gamoyenebis unar-Cvevebi, moswavlis damokidebuleba<br />

ganxiluli movlenebisadmi da aseve misi damokidebuleba saerTod samyaros mimarT (mag., misi, rogorc<br />

garemos damcvelis pozicia, unda Seicavdes usafrTxoebis wesebis Sesaxeb miseul rekomendaciebs da a. S.).<br />

sasurvelia, warmodgenil TemaSi moswavle acnobierebdes misTvis xelmisawvdomi codnis <strong>sxvadasxva</strong> sferoebs<br />

Soris urTierTkavSirs.<br />

sakuTari namuSevris prezentacia ar unda xdebodes mxolod TxrobiTi formiT, moswavleebma unda gamoiyenon<br />

TvalsaCinoebebi da monacemTa warmodgenis <strong>sxvadasxva</strong> xerxebi (suraTebi, naxatebi, plakatebi, grafikebi,<br />

cxrilebi, diagramebi, TavianTive damzadebuli modeli, Temis eleqtronuli versia da a.S). es saSulebas miscemT,<br />

masalis TxrobiTi momabezrebeli xasiaTi gantvirTon da saxaliso gaxadon, ufro konkretuli da realuri<br />

gaxadon TemaSi gadmocemuli Sinaarsi.<br />

Tavdapirvelad moswavleebs SeiZleba gauWirdeT kidec imis gacnobiereba, ras niSnavs saprezentaciod Temis<br />

momzadeba. xSirad isini amas gakveTilis tradiciul `moyolasTan~ aigiveben.<br />

am procesis ukeT gaazrebisTvis SesTavazeT maT, warmoidginon, rom isini fizikis IX klasis saxelmZRvanelos<br />

avtorebi arian da romelime Temaze (mag., TanabaraCqarebuli moZraoba) paragrafi unda daweron.<br />

SeaxseneT maT, rom warmodgenili paragrafi ise unda daweron, rom is martivad gasagebi iyos maTive TanatolebisTvis,<br />

gamarTuli iyos Sinaarsobrivad, Seicavdes `damaintrigebel~ informacias, misi vizualuri mxare<br />

iyos saxaliso, saintereso da amave dros Sesabamisi Temis SinaarsTan. urCieT, Temaze muSaobisas gaixsenon, ra<br />

moewonaT saskolo saxelmZRvaneloSi warmodgenil imave TemaSi, ra ar moewonaT, ras Secvlidnen, ras Caamatebdnen,<br />

ras amoiRebdnen wignidan saerTod da a.S.<br />

saprezentacio Temebidan moswavleebi amoarCeven saukeTesos da Semajamebel gakveTilze warmoadgenen. namu-<br />

Sevrebi SeiZleba gamofinoT saklaso oTaxSi, kaTedraze, ganaTavsoT skolis gazeTSi an veb -gverdze da bolos,<br />

gaugzavneT avtors, romelic mas aucileblad sasargeblo rekomendaciad CaTvlis da siamovnebiT gaiziarebs<br />

kidec. damerwmuneT, Tu maT am kuTxiT SesTavazebT saprezentacio Temaze muSaobas, isini, garda imisa, rom Tavs<br />

ukeT gaarTmeven dakisrebul saqmes, ufro meti pasuxismgeblobiTac moekidebian da zogi maTgani gagakvirvebT<br />

kidec damuSavebuli Temis xarisxiT.<br />

proeqti. saxelmZRvaneloSi warmodgenilia saintereso proeqtebi, romlebic moswavlem (an moswavleTa<br />

jgufma) damoukideblad unda moamzados.<br />

proeqts (moklevadiani da grZelvadiani) Tavisi gansakuTrebuli specifika aqvs, amitom masze muSaobisas<br />

sasurvelia moswavleebs mieces gegma, romelic proeqtis momzadebisas maT garkveul mimarTulebas miscems. am<br />

gegmaSi damoukidebeli kvlevis is safexurebia mocemuli, romlebic proeqtis momzadebas gulisxmobs:<br />

1. problemis gaazreba da sworad gansazRvra.<br />

2. informaciis moZieba, Segroveba.<br />

3. informaciis daxarisxeba da gamoyeneba.<br />

4. eqsperimentis dagegmva da sworad warmarTva.<br />

5. Sedegebis analizi da daskvnebis gakeTeba.<br />

6. monacemTa organizeba.<br />

20


7. wardgena da dacva farTo auditoriis winaSe.<br />

proeqtis momzadebis periodSi moswavle periodulad gadis konsultaciebs maswavlebelTan, romelic<br />

proeqtis TiToeuli etapis momzadebisas ecnoba moswavlis namuSevars da garkveul SeniSvnebs aZlevs.<br />

proeqtis masalebisa da saprezentacio TemisTvis informaciis mosaZieblad moswavleebs xSirad mouwevT<br />

internetiT sargebloba. saxelmZRvaneloSi miTiTebulia informaciis wyaroebic. sasurvelia, damoukidebeli<br />

kvlevebisa da mopovebuli informaciis prezentacias Tan axldes vizualuri masala da gamoyenebuli iqnas kompiuteruli<br />

teqnologiebi. maswavleblis wignSi gTavazobT saxelmZRvaneloSi warmodgenili proeqtebis Sesaxeb<br />

masalas, rac SesaZleblobas mogcemT, garkveuli daxmareba gauwioT moswavleebs proeqtis momzadebisas. cxadia,<br />

es masala Zalze mcirea da avtori imedovnebs, rom yovel Tqvengans gacilebiT meti informacia aqvs ama Tu im sakiTxis<br />

Sesaxeb. is mxolod valdebulad Tvlis Tavs, mcireodeni ganmartebebi mogawodoT proeqtebis Sesaxeb.<br />

SeniSvna avtorisgan: `sivrcis damatebiTi ganzomilebebi~, anu is Tema, romelsac proeqti exeba, sakmaod<br />

seriozuli sakiTxia da SesaZloa moswavleTaTvis misi miwodeba mizanSewonilic ki ar iyos. Tumca, radgan saqarTveloSi<br />

gasagebi mizezis gamo ADD-s hipoTezam gansakuTrebuli interesi ara marto samecniero wreebSi,<br />

aramed farTo sazogadoebaSic gamoiwvia da xSirad is moswavleTa interesis sagansac warmoadgens, avtori Tvlis,<br />

rom sasurvelia moswavleebi (romelTa asaki SesaZlebels xdis, rom ase Tu ise misawvdomi gaxdes maTTvis es Tema)<br />

gaecnon am hipoTezis ZiriTad arss, yovelgvari rTuli maTematikuri aparatisa da mecnieruli Teoriebis gareSe.<br />

miT umetes, rom proeqtSi yuradReba gamaxvilebulia imaze, rom moswavleebma TavianTi kvleva msoflio mizidulobisa<br />

da kulonis kanons Soris arsebul msgavsebasa da gansxvavebaze unda aagon. saWiro masala ki TiTqmis<br />

sruladaa Sesuli saxelmZRvaneloSi da mxolod I Temas moicavs.<br />

imisaTvis, rom moswavleebs ar darCeT STabeWdileba, rom ADD-s hipoTeza sruliad axali da maTi avtorebis<br />

novatoruli ideaa, SegiZliaT miawodoT mcire informacia imis Sesaxeb, rom sivrcis mravalganzomilianobis idea<br />

axali sulac ar aris. jer kidev meoce saukunis 20-ian wlebSi kaluca-klainis mier Seiqmna Teoria sivrcis meoTxe<br />

ganzomilebis Sesaxeb. am Teoriam SemdgomSi mTel rig sxva Teoriebs misca dasabami.<br />

yvela am TeoriaSi kaluca-klainis pirvandeli variantis msgavsad, damatebiTi ganzomilebebi Zalian mcire,<br />

10 -13 sm rigis manZilebze iCens Tavs. es atomis birTvis radiusis memiliardedis memiliardedze naklebia da gasagebia,<br />

rom am Teoriebis eqsperimentuli Seswavla aseT zomis areebSi sruliad gamoricxulia.<br />

ase rom xsenebuli Teoriis avtorebs ar hqondaT saSualeba, rom TavianTi Teoriis Sesamowmeblad saWiro<br />

eqsperimentuli kvlevebi ewarmoebinaT. mecnieruli Teoriis avkargianobaze ki mxolod mis safuZvelze gamoyvanili<br />

SedegebiT vmsjelobT, romlebic dakvirvebiTa da eqsperimentebiT unda dadasturdes. swored eqsperimentuli<br />

masalis arqona gaxda mTeli rigi perspeqtiuli Teoriebis warumateblobis mizezi.<br />

ADD-s hipotezis avtorebma ki saocrad gabeduli idea SemogvTavazes: Cvens samyaros aqvs damatebiTi ganzomilebebi,<br />

magram isini Zalian patara manZilebze ki ara, aramed atomuri fizikis TvalsazrisiT Zalian did,<br />

milimetri rigir manZilebzea SesamCnevi. maT eqsperimentebi fantastikurad mcire, miuwvdomeli da SeuRwevadi<br />

areebidan savsebiT SesaZlebel pirobebSi gadmoitanes da cxadia, rom ADD-s hipoTezis Sesamowmeblad tardeba<br />

kidec eqsperimentebi da es Teoriac mxolod mas Semdeg iqceva udides mecnierul aRmoCenad, Tu is saimedo<br />

eqsperimentul dadasturebas moipovebs.<br />

internetis misamarTebi. saxelmZRvaneloSi mocemuli internet -saitebis misamarTebi did daxmarebas<br />

gauwevs maswavlebelsa da dainteresebul moswavleebs, magram am saitebs mxolod sarekomendacio xasiaTi aqvs da<br />

saxelmZRvaneloSi mocemuli masala internetis gamoyenebis gareSec sakmarisia saswavlo gegmiT gansazRvruli<br />

Sedegebis misaRwevad.<br />

cdebi. fizika eqsperimentuli mecnierebaa. `mecnierebaSi erTi ubralo cdiT dasabuTeba bevrad metad<br />

fasobs, vidre aTasi avtoriteti erTad~ _ galileo galileis es sityvebi mTel saxelmZRvanelos xazad gasdevs.<br />

movlenebis Seswavlisas gamoTqmuli yvela hipoTezisa Tu Teoriuli mtkicebis WeSmariteba cdiT unda iyos<br />

gamtkicebuli. moswavleebi cdis saSualebiT Rrmad unda Caswvdnen movlenis meqanizms, TviTon unda mividnen<br />

garkveul daskvnamde da Tavadve unda daadginon am movlenis kanonzomierebani. Tqven miznad unda daisaxoT, rom<br />

Tqveni moswavleebi Camoyalibdnen aqtiur Semmecneblebad da ara codnis pasiur mimRebebad.swored amaSi dagexmarebaT<br />

saintereso da sworad SerCeuli cdebi.<br />

avtori, iTvaliswinebda ra skolebis fizikis laboratoriebSi arasaxarbielo, mwir da zogjer saerTod<br />

ararsebul teqnikur aRWurvilobas, maqsimalurad cdilobda, TqvenTvis SemoeTavazebina rac SeiZleba advilad<br />

Casatarebeli eqsperimentebi, romelTa umravlesoba imdenad martivi da usafrTxoa, rom maTi Catareba moswavleebs<br />

Tavisuflad SeuZliaT saxlis pirobebSic. Tumca zogjer avtorma gverdi mainc ver auara teqnikurad rTulad<br />

21


Sesasrulebel cdebs.<br />

maswavleblis wignSi avtori gTavazobT zogierTi cdis saboloo Sedegis ilustracias. im SemTxvevaSi, Tu<br />

alternatiuli cdis Catareba ar xerxdeba, Tqven SegiZliaT moswavleebs cdis Sedegi am ilustraciiT gaacnoT<br />

mas Semdeg, rac isini cdis Sedegze <strong>sxvadasxva</strong> varauds gamoTqvamen da Seecdebian, axsnan TavianTi mosazrebebi.<br />

dabolos, Tu verc alternatiuli cda moifiqreT da xelT arc cdis Sedegis ilustracia gaqvT, endeT<br />

Tqvens profesionalizms da sakuTari gamocdilebidan gamomdinare raime Tqveneuli xerxiT SeecadeT ama Tu im<br />

sakiTxis gadaWras.<br />

SeniSvna: aucilebelia, cdebi winaswar momzaddes, radgan es aucilebeli pirobaa, rom nebismier cdaSi<br />

sasurveli Sedegi miiRoT da arc droSi gaiwelos. yoveli cdis, maT Soris yvelaze martivis, warmatebulad<br />

Catarebas Tavisi saidumlo aqvs, romelic gamocdilma pedagogma SesaniSnavad icis. Tumca isinic ar arian dazRveuli<br />

imisgan, rom cda SeiZleba ar gamovides da amas Zalze martivi mizezi hqondes. cdis warumateb lobis<br />

mizezis dadgena gakveTilis mimdinareobis dros SeiZleba gacilebiT cudi SedegiT damTavrdes: SesaZlebelia<br />

mTeli gakveTili Cavardes.aris SemTxvevebi, roca winaswari mzadebis drosac cda ratomRac ar gamodis. amis<br />

mizezi SeiZleba sulac gauwafavi xelia, magram xelis Caqnevas ar girCevT, nurc samomavlod gadadebT am cdis<br />

`saidumlos~ amocnobas. mimarTeT metad gamocdil pedagogs da sTxoveT mas daxmareba. Tu aseTi SesaZlebloba<br />

ar gaqvT, iqneb Tavad avtors daukavSirdeT, romelic siamovnebiT iTanamSromlebs TqvenTan (avtoris telefoni<br />

da internetis misamarTi ix. maswavleblis wignSi: gv. 22).<br />

laboratoriuli samuSao. laboratoriuli muSaobis meTodi sabunebismetyvelo sagnebis swavlebis<br />

erT-erTi meTodia. am meTodis arsi imaSi mdgomareobs, rom moswavleebi uSualod atareben cdebs fizikuri sidideebis<br />

gazomvebisa da kanonebis Semowmebis mizniT. laboratoriuli samuSaoebi swored imiTaa mniSvnelovani,<br />

rom gansakuTrebiT uwyobs xels cnebebisa da kanonebis adekvatur warmodgenas. mecxreklaselisTvis kanonis an<br />

cnebis arsi maSin xdeba gansakuTrebiT naTeli, roca igi Tundac sakmaod uxeSad, magram mainc Tavadve miva im<br />

daskvnamde, Tu ra mniSvneloba aqvs ama Tu im fizikuri sididis codnas, roca Tavadve awarmoebs romelime movlenis<br />

maxasiaTebeli sidideebis gazomvas da Tavadve adgens maT urTierTkavSirs. laboratoriuli samuSaoebi<br />

xels uwyobs dakvirvebis, aRweris, sidideTa gazomva-gamoyenebis, codnis damoukideblad gaRrmaveba-gafarToebis<br />

unaris ganviTarebas.<br />

modelebi. fizikaSi udidesi SemecnebiTi mniSvneloba aqvs modelirebas _ rogorc movlenis modelirebas<br />

(mag., Tavisufali eleqtronebis moZraobis TvalsaCinod warmosadgenad iyeneben am movlenis modelirebas, anu am<br />

movlenas adareben qinqlebis gundis moZraobas qaris dabervisas), ise raime meqanizmis xelnakeT models. yvela<br />

models axasiaTebs TvalsaCinoeba. is aucileblad sakvlevi obieqtis msgavsia. amave dros maT Soris aris ganmasxvavebeli<br />

mxareebi, rac gamoricxavs maT igiveobas. modelebis roli gansakuTrebiT aRsaniSnavia im movlenaTa<br />

Seswavlis saqmeSi, romelTa meqanizmi Znelad aRsaqmelia. modelebis Seqmna erTgvari SemoqmedebiTi samuSaocaa<br />

moswavleebisTvis, rac maT udides siamovnebas aniWebT. modelebis Seq mnisas isini aucileblad TanamSromloben<br />

mSoblebTan, megobrebTan, rac saxalisos xdis <strong>gakveTilisTvis</strong> mzadebas. maT eamayebaT sakuTari qmnilebebi, rac<br />

zogjer namdvilad ar aris safuZvels moklebuli: maT mier damzadebuli xelsawyoebi xSirad imdenad srulyofilia,<br />

rom warmatebiT SegiZliaT gamoiyenoT saskolo laboratoriebSi.<br />

maswavleblis wignSi gTavazobT <strong>ramdenime</strong> gakveTilis (mimdinare, Semajamebeli, laboratoriuli) <strong>sanimuSo</strong><br />

scenars, Temis Semajamebel testebsa da samuSaoebs. cxadia, es mxolod rekomendaciebia da sulac ar aris savaldebulo,<br />

maswavlebelma am <strong>scenari</strong>s mixedviT Caataros gakveTili an es testebi gamoiyenos Semajamebel gakve-<br />

Tilze, romelic SeiZleba sulac sxva saxis CaataroT. mag., Semajamebel gakveTilze Tqven SeiZleba moiTxovoT<br />

moswavleebisgan zepiri prezentaciebi maTi survilisamebr arCeuli, maTi azriT, yvelaze saukeTeso saprezentacio<br />

Temisa an proeqtisa. Semajamebeli gakveTili SeiZleba aseve Catardes saxaliso Sejibris, konkursis an saRamos<br />

saxiT, sadac erTmaneTs Seejibrebian 5-6 moswavlisgan Sedgenili jgufebi. sakonkursod SegiZliaT gamoiyenoT<br />

saxaliso cdebi, saintereso amocanebi (rogorc raodenobrivi, ise Tvisebrivi) an proeqtebi. SegiZliaT dasvaT<br />

raime problema da sTxovoT jgufebs, imsjelon da TavianTi gadawyvetileba gaacnon Jiuris, romlebic mowveuli<br />

mSoblebisgan Sedgeba.<br />

dabolos, TiToeuli Tqvenganis profesionalizmis, gamocdilebis, SemoqmedebiTobis Sesabamisad, sxva TvaliT<br />

danaxuli esa Tu is gakveTili gacilebiT ufro faseulia, vidre nebismieri rekomendacia, Tundac meTodurad<br />

Zalian gamarTuli. avtori gulwrfelad gTxovT, miawodoT mas Tqveni Sexedulebebi, SeniSvnebi, rCevebi da winaswar<br />

gixdiT madlobas TanamSromlobisTvis. misi sakontaqto telefonebia:<br />

saxlis: 38 44 43; mobiluris: 8 (99) 38 44 43; E-mail: Tatishvili_K@yahoo.com<br />

22


V. <strong>ramdenime</strong> <strong>sanimuSo</strong> <strong>scenari</strong><br />

<strong>sxvadasxva</strong> <strong>tipis</strong> <strong>gakveTilisTvis</strong><br />

maswavleblis wignSi mocemuli gakveTilis scenarebi sarekomendacio xasiaTisaa.<br />

23


24<br />

gakveTili # 1<br />

(amocanebis amoxsna/muSaoba wyvilebad)<br />

Tema: wertilovani muxtis velis daZabuloba. velebis superpoziciis principi. (§2.2)<br />

gakveTilis dagegmvis cxrili<br />

saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />

organizeba<br />

problemis dasmisa<br />

da gadaWris gzis Ziebis,<br />

miRebuli codnis<br />

Sejamebis, daskvnis<br />

gamotanis unar-Cvevebis<br />

ganviTareba.<br />

komunikaciis, TanamSromlobis,<br />

weriTi unar-Cvevebis,<br />

namuSevris organizebis<br />

unaris, miRebuli<br />

codnis konkretul<br />

sakiTxebTan dakavSirebis<br />

unaris, drois<br />

limitis dacvis unaris<br />

ganviTareba.<br />

amocanebis amoxsnis<br />

xerxebis daufleba<br />

wertilovani<br />

muxtis<br />

velis<br />

daZabuloba.<br />

velebis<br />

superpoziciis<br />

principi.<br />

( § 2.2 )<br />

(1sT)<br />

1. Sesavali<br />

2. muSaoba amocanaze<br />

1. -ze/<br />

diskusia<br />

3. saubari/<br />

axali sakiTxis<br />

ganxilva<br />

4. muSaoba<br />

amocanaze 2.-ze/<br />

diskusia<br />

5. muSaoba<br />

amocanaze 3.-ze/<br />

diskusia<br />

6.saSinao davaleba<br />

mTeli klasi<br />

wyvilebi/mTeli<br />

klasi<br />

mTeli klasi<br />

wyvilebi/mTeli<br />

klasi<br />

wyvilebi/mTeli<br />

klasi<br />

individualuri<br />

drois<br />

ganawileba<br />

organizeba<br />

7 wT<br />

7 wT<br />

3 wT<br />

13 wT<br />

14 wT<br />

1wT<br />

resursebi Semowmebis<br />

xerxebi<br />

saxelmZRvanelos teqsti<br />

dakvirveba<br />

wyvilebis<br />

Canawerebis<br />

gacnoba<br />

SeniSvna: im suraTebis (da formulebis) numeracia, romelic saxelmZRvaneloSicaa, SenarCunebulia (mag.,<br />

sur. 1), xolo im suraTebis dasanomrad, romlebic mxolod maswavleblis wignSia, gamoyenebulia aseTi aRniSvna:<br />

sur. 1.1, sadac pirveli ricxvi gakveTilis <strong>scenari</strong>s nomers miuTiTebs.<br />

1. Sesavali 7wT<br />

gakveTilis organizeba: gakveTilis msvlelobisas moswavleebi muSaoben wyvilebad. maswavleblis mier<br />

dasmul kiTxvaze mewyvileebi msjeloben da erTmaneTSi Sejerebul pasuxs klasis winaSe warmoadgenen.<br />

maswavlebeli ganmartavs gakveTilis mizans: Cven gavecaniT eleqtrul vels da mis Zalur maxasiaTebels,<br />

daZabulobas. gaixseneT, ra aris daZabuloba da rogor gamoTvleba is?<br />

pas.: daZabuloba veqtoruli sididea. eleqtruli velis daZabuloba mocemul wertilSi tolia am wertilSi<br />

moTavsebul wertilovan muxtze velis mxridan moqmedi Zalis Sefardebisa muxtis sididesTan.<br />

F<br />

E =<br />

q<br />

masw.: dRevandeli gakveTilis mizani swored imgvari amocanebis amoxsnis xerxebis gacnobaa, romlebic<br />

ukavSirdeba eleqtruli velis daZabulobis veqtoris rogorc mimarTulebis, aseveve modulis, sididis povnas.<br />

magram sanam amocanebis amoxsnas SevudgebiT, manamde vnaxoT rogor gamoiTvleba wertilovani muxtis<br />

mier Seqmnili velis daZabuloba.<br />

maswavlebeli muSaobs dafasTan da moswavleebis daxmarebiT gamoyavs wertilovani muxtis daZabulobis<br />

modulis gamosaTvleli formula.<br />

masw.: vTqvaT, wertilovani q muxtis mier Seqmnili velis, nebismier wertilSi moaTavses sacdeli q muxti.<br />

0<br />

gaixseneT, rogor gamoiTvleba q da q muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide?<br />

0<br />

pas.: F = k |q| | q | / r 0 2 (1)<br />

masw.: rogor gamoiTvleba eleqtruli velis daZabulobis sidide mocemul wertilSi, romelSic sacdeli<br />

q muxtia Setanili?


pas.: eleqtruli velis daZabulobis sidide mocemul wertilSi tolia am wertilSi moTavsebul wertilovan<br />

muxtze velis mxridan moqmedi Zalis sididis Sefardebisa muxtis sididesTan E = F/q (2)<br />

masw.: SeitaneT me-(2) formulaSi (1)-li, gaamartiveT da warmoadgineT, rogor gamoiTvleba q 0 muxtis<br />

mier Seqmnili eleqtruli velis daZabulobis sidide velis mocemul wertilSi.<br />

pas.: E = k | q 0 | / r 2 (3)<br />

masw.: diax, wertilovani q 0 muxtis eleqtruli velis daZabulobis moduli gamoiTvleba me-(3) formuliT.<br />

dafiqrdiT, aris Tu ara daZabulobis sidide damokidebuli im muxtis sidideze, romelic velis mocemul<br />

wertilSia Setanili?<br />

pas.: daZabulobis sidide ar aris damokidebuli im muxtis sidideze, romelic velis mocemul wertilSia<br />

Setanili.<br />

masw.: gaiTvaliswineT: Tu damuxtuli sferos (an birTvis) zedapirze muxti Tanabradaa gadanawilebuli,<br />

maSin sfero (an birTvi) Seqmnis iseTive eleqtrul vels, rogorsac mis centrSi moTavsebuli q 0 muxti Seqmnida.<br />

aseTi sferos (an birTvis) eleqtruli velis daZabuloba gamoiTvleba me-(3) formuliT.<br />

axla ki amocana 1-is amoxsna scadeT. vfiqrob, misi amoxsna ar unda gagiWirdeT.<br />

2. muSaoba amocanaze 1-ze/ diskusia 7 wT<br />

TiToeuli wyvili muSaobs damoukideblad da eZebs amocana 1-is amoxsnis gzas. drois limitis amowurvis<br />

Semdeg maswavlebeli Tavisi Sexedulebis mixedviT arCevs mopasuxe wyvils. es SeiZleba iyos wyvili, romelic<br />

yvelaze swrafad moifiqrebs pasuxs an amoxsnis swor gzas ipovis, an piriqiT, yvelaze pasiuri wyvili. ecadeT,<br />

sagakveTilo procesSi CarToT yvela wyvili.<br />

maswavleblis gadawyvetilebiT erT-erTi wyvilis warmomadgeneli muSaobs dafasTan. maswavlebeli svams<br />

kiTxvebs, romelic win uZRvis amocanis amoxsnas. dafasTan gamosuli moswavle amocanas dafasTan xsnis.<br />

SeniSvna: nu ugulebelyofT araswor pasuxs, nurc komentarebs gaukeTebT. dae, swori da araswori isev<br />

moswavleebma gaarCion. maswavlebeli <strong>ramdenime</strong> pasuxs ismens da mTeli klasis daxmarebiT maTgan swors<br />

amoarCevs.<br />

moswavleebi msjeloben amocanis amoxsnis TiToeul etapze da swor pasuxs CainiSnaven saxelmZRvaneloSi.<br />

(SeaxseneT maT, saxelmZRvaneloSi Canawerebi aucileblad fanqriT gaakeTon).<br />

amocana 1<br />

gamoTvaleT, ris tolia wyalbadis birTvis mier Seqmnili eleqtruli velis daZabuloba im wertileb-<br />

Si, romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs, Tu cnobilia, rom wyalbadis atomSi eleqtronis wriuli<br />

orbitis radiusi 5 . 10-11 m-ia.<br />

gansazRvreT, ra sididis eleqtruli Zala moqmedebs eleqtronze birTvis mxridan;<br />

masw. gaixseneT: romeli nawilaki gansazRvravs wyalbadis birTvis muxts da ris tolia wyalbadis birTvis<br />

muxti?<br />

pas.: wyalbadis birTvis muxti masSi Semavali protonis muxtiT ganisazRvreba q pr = 1,6 . 10 -19 k<br />

masw.: ra manZiliTaa daSorebuli wyalbadis birTvi im wertilebidan, romlebic eleqtronis orbitaze<br />

mdebareobs?<br />

pas.: manZili wyalbadis birTvsa da im wertilebs Soris, romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs,<br />

am orbitis radiusis tolia r = 5 . 10 -11 m<br />

masw.: gaiTvaliswineT me-(4) formula da gamoTvaleT wyalbadis birTvis velis daZabuloba im wertilebSi,<br />

romlebic eleqtronis orbitaze mdebareobs.<br />

pas.: E = k | q 0 | / r 2 ≈ 5, 8 . 10 11 n/k<br />

masw.: gamoiyeneT Tqvens mier gamoTvlili daZabulobis sidide da gamoTvaleT im Zalis sidide, romelic<br />

moqmedebs eleqtronze birTvis mxridan.<br />

pas.: F = E e ≈ 9,3 . 10 -8 n<br />

25


3. saubari/axali sakiTxis ganxilva 3wT<br />

masw.: gaixseneT, raSi mdgomareobs ZalTa superpoziciis principi?<br />

pas.: Tu q 0 muxtze erTdroulad <strong>ramdenime</strong> sxva q 1 , q 2 , ... q n muxtis eleqtruli veli moqmedebs, maSin q 0<br />

muxtze moqmedi ZalTa tolqmedi TiToeuli muxtis mxridan moqmedi eleqtruli Zalebis geometriuli jamis<br />

tolia:<br />

26<br />

F = F 1 + F 2 + ... F n (5)<br />

masw.: gayaviT me-(5) tolobis orive mxare |q 0 | -ze:<br />

gaiTvaliswineT, rom<br />

F 1 /q 0 Sefardeba q 1 muxtis eleqtruli velis daZabulobaa (E 1 ) im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli,<br />

F 2 /q 0 Sefardeba q 2 muxtis eleqtruli velis daZabulobaa (E 2 ) im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli<br />

da a.S.<br />

E /q 0 Sefardeba ki yvela muxtis mier erToblivad Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobaa (E )<br />

im wertilSi, romelSic q 0 muxtia moTavsebuli,<br />

ase, rom rogor saxes miiRebs me-(5) toloba?<br />

pas.: E = E 1 + E 2 + ... E n (6)<br />

masw.: miRebuli me-(6) toloba ki eleqtruli velebis superpoziciis princips gamosaxavs: <strong>ramdenime</strong> muxtis<br />

mier erTdroulad Seqmnili eleqtruli velis daZabuloba mocemul wertilSi, calke aRebuli TiToeuli<br />

muxtis mier am wertilSi Seqmnili velis daZabulobaTa geometriuli jamis tolia.<br />

eleqtruli velebis superpoziciis principis Tanaxmad, sivrcis erTsa da imave wertilSi SesaZlebelia<br />

<strong>ramdenime</strong> <strong>sxvadasxva</strong> muxtis eleqtruli veli erTdroulad arsebobdes da es velebi am wertilSi Setanil<br />

sacdel muxtze erTmaneTisgan damoukideblad moqmedebs, anu rogorc amboben, am wertilSi eleqtruli<br />

velebis zeddeba xdeba (`superpozicia~ `zeddebas` niSnavs).<br />

modi, ganvixiloT <strong>sxvadasxva</strong> situacia da vnaxoT, velebis superpoziciis principis gaTvaliswinebiT,<br />

rogor SeiZleba vipovoT <strong>ramdenime</strong> damuxtuli nawilakis mier Seqmnili eleqtruli veli.<br />

4. muSaoba amocana 2 -ze/ diskusia 13wT<br />

amocana 2<br />

ipoveT B da C wertilebSi moTavsebuli ori wertilovani muxtis mier Seqmnili eleqtruli velis EA daZabuloba im A wertilSi, romelic muxtebis SemaerTebeli wrfeze mdebareobs, Tu cnobilia, rom q = 10 1 -10<br />

k, q = 2 2 . 10-10 k, AB = 3 sm, xolo BC = 9 sm. ganixileT, A wertilis mdebareobis yvela SesaZlo SemTxveva.<br />

amoxsna<br />

masw.: gaixseneT, romeli mimarTulebaaa miCneuli daZabulobis veqtoris mimarTulebad da gamosaxeT<br />

grafikulad q da q muxtebis mier Seqmnili velebis E da E daZabulobebi A wertilSi.<br />

1 2 1 2<br />

pas.: vTqvaT, A wertili B da C wertilebis Soris mdebareobs. velis daZabulobis veqtoris mimarTulebad<br />

miRebulia velSi moTavsebul dadebiT muxtze moqmedi eleqtruli Zalis mimarTuleba,<br />

amitom A wertilSi q da q muxtebis mier Seqmnili velebis E da E daZabulobebi grafikulad ase<br />

1 2 1 2<br />

gamoisaxeba:<br />

B<br />

C<br />

A<br />

q 1<br />

r AB<br />

E 2<br />

rBC sur. 2<br />

E 1<br />

r AC<br />

q 2


masw.: gaiTvaliswineT velebis superpoziciis principi da daweret, ris tolia q 1 da q 2 muxtebis mier<br />

Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi.<br />

pas.: velebis superpoziciis principis Tanaxmad, q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili jamuri velis daZabuloba<br />

A wertilSi tolia E A = E 1 + E 2<br />

masw.: dafiqrdiT, rogor gamoiTvleba E A -is moduli (gaiTvaliswineT, rom E 1 da E 2 daZabulobebis<br />

veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erTmaneTis sapirispirodaa mimarTuli):<br />

pas.: E 1 da E 2 daZabulobebis veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erTmaneTis sapirispirodaa mimarTuli,<br />

amitom E A = |E 1 - E 2 |<br />

masw.: gaixseneT, rogor gamoiTvleba wertilovani muxtis velis daZabulobis moduli da gamoTvaleT q 1<br />

da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis daZabulobebis moduli A wertilSi:<br />

2 3 2 pas.: E = k |q | / r = 10 v/k ; E2 = k |q | / r = 5 . 2 10 n/k ; EA = |E - E | = 5 1 1 AB<br />

2 AC<br />

1 2 . 102 n/k<br />

|E 1 | > |E 2 |, amitom E A veqtori TanamimarTulia E 1 veqtorisa.<br />

masw.: ganixileT A wertilis mdebareobis sxva SemTxvevebic da TiToeul SemTxvevaSi gamoTvaleT E A<br />

pas.: SesaZloa B wertili A da C wertilebis Soris mdebareobs (an C wertili mdebareobs B-sa da A-s<br />

Soris).<br />

E 1<br />

am SemTxvevaSi E da E daZabulobebis veqtorebi erTi wrfis gaswvriv, erT mxaresaa mimarTuli, ami-<br />

1 2<br />

tom<br />

2 2 E = E + E = k |q | / r + k |q2 | / r = 1,125 . 3 10 n/k;<br />

A 1 2 1 AB<br />

AC<br />

E A veqtori imave mimarTulebisaa, ra mimarTulebisacaa E 1 da E 2 veqtorebi.<br />

5. muSaoba amocana 3-ze / diskusia 14 wT<br />

amocana 3<br />

E 2<br />

A<br />

r AB<br />

B<br />

q 1<br />

r AC<br />

sur. 1.1<br />

ipoveT toli sididisa da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani ori wertilovani muxtis mier Seqmnili eleqtruli velis<br />

E A daZabuloba im A wertilSi, romelic mocemuli muxtebidan erTsa da imave r manZilze mdebareobs, Tu<br />

cnobilia, rom muxtebic erTmaneTisgan imave manZiliTaa daSorebuli.<br />

masw.: gaixseneT, ra mimarTulebaaa miRebuli daZabulobis veqtoris mimarTulebad da gamosaxeT grafikulad<br />

q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis E 1 da E 2 daZabulobebi A wertilSi.<br />

pas.: velis daZabulobis veqtoris mimarTulebad miRebulia velSi moTavsebul dadebiT muxtze moqmedi<br />

eleqtruli Zalis mimarTuleba, amitom A wertilSi q 1 da q 2 muxtebis mier Seqmnili velebis E 1 da E 2 daZabulobebi<br />

grafikulad ase gamoisaxeba:<br />

masw.: gaiTvaliswineT velebis superpoziciis principi da dawereT, ris tolia q 1 da q 2 muxtebis mier<br />

Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi.<br />

r BC<br />

C<br />

q 2<br />

27


pas.: velebis superpoziciis principis Tanaxmad, q da q muxtebis mier<br />

1 2<br />

Seqmnili jamuri velis daZabuloba A wertilSi tolia E = E + E A 1 2<br />

masw.: gamoiyeneT veqtorebis Sekrebis paralelogramis wesi da aageT EA = E + E 1 2<br />

dafiqrdiT, rogor samkuTxeds qmnis E , E da E veqtorebi, Tu E 1 2 A 1<br />

veqtoris boloze E veqtors movdebT?<br />

2<br />

pas.: E 1 , E 2 da E A veqtorebi qmnian tolgverda samkuTxeds, radgan ΔABC<br />

tolgverda samkuTxedia;<br />

e.i.<br />

E 1 da E 2 veqtorebi moduliT toli veqtorebia: E 1 = E 2 = k |q 0 | / r 2<br />

28<br />

masw.: gamoTvaleT, ris tolia E A -is moduli.<br />

pas.: E A = E 1 = E 2 = k |q 0 | / r 2<br />

amasTan, E A veqtori mimarTulia muxtebis SemaerTebeli wrfis paralelurad<br />

marcxnidan marjvniv.<br />

masw.: amoxseniT amocana 3 im SemTxvevisTvis, roca q 1 = q 2 = + q 0<br />

amocanis amoxsnisas kosinusebis Teorema dagWirdebaT (sur. 1.2). misi<br />

daxmarebiT E A veqtoris modulis povnas SeZlebT, romlis Tanaxmadac a 2 =<br />

b 2 + c 2 - 2bc cosα<br />

r<br />

q 1 = q 0 > 0<br />

E C<br />

A<br />

B<br />

E2 A<br />

r<br />

sur. 1.3<br />

E 1<br />

r<br />

q 2 = q 0 > 0<br />

pas.: E A veqtoris moduli E 1 , E 2 da E A veqtorebiT Seqmnil ΔABC<br />

samkuTxedSi (Tu E 2 veqtoris boloze E 1 veqtors movdebT), AC gverdis<br />

sigrZis tolia, < ABC = 120 0 , amitom kosinusebis, Teoremis Tanaxmad<br />

AC2 = E 2 2 2 = E + E2 - 2 E1 E cos120 1<br />

2 0 2 = 3 E1 E A = ✓3 E 1 = ✓3 k |q 0 | / r 2<br />

SeniSvna: am amocanis amoxsna, cxadia, SeiZleba sxva xerxiTac . mag.,<br />

piTagoras Teoremis gamoyenebiT.<br />

6. saSinao davaleba 1wT<br />

SeniSvna: amocana 1-is, amocana 2-is da amocana 3-is davalebebi (imave amocanebis sxva SemTxvevebi) SeiZleba<br />

saSinao davalebad misceT (Tu maTi damuSaveba gakveTilze ver eswreba).<br />

II Temis damatebiTi amocanebidan: 5, 6, 7.<br />

Sefasdeba<br />

sagakveTilo procesSi CarTuloba<br />

r<br />

B C<br />

q 1 = q 0<br />

a<br />

A<br />

r<br />

c<br />

E 1<br />

E 2<br />

sur. 1.2<br />

E A<br />

sur. 3<br />

r<br />

b<br />

q 2 =- q 0<br />

α


Tema: gamtarebi eleqtrostatikur velSi (§ 2.5)<br />

gakveTili # 2<br />

(mimdinare)<br />

gakveTilis dagegmvis cxrili<br />

saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />

organizeba<br />

cdis Catarebis,<br />

dakvirvebis,<br />

aRweris, varaudis<br />

gamoTqmis, kvlevis,<br />

analizis,<br />

damoukidebeli<br />

azrovnebis,<br />

azris<br />

Camoyalibebisa<br />

da gadacemis,<br />

komunikaciis,<br />

TanamSromlobis,<br />

miRebuli codnis<br />

konkretul<br />

sakiTxebTan<br />

dakavSirebis<br />

unari, drois<br />

limitis dacvis<br />

unari.<br />

dakvirveba<br />

gavleniT<br />

damuxtvis<br />

movlenaze,<br />

muxtebis<br />

gadanawilebaze<br />

eleqtrostatikur<br />

velSi moTavsebul<br />

gamtarSi.<br />

gamtarebi<br />

eleqtrostatikur<br />

velSi<br />

(1sT)<br />

1. Sesavali /<br />

saubari<br />

2. eqsperimenti<br />

3. kiTxva- pasuxi/eqsperimentis<br />

Sedegebis<br />

axsna<br />

4. diskusia<br />

5. eqsperimentebi/<br />

Sedegebis<br />

Sejereba<br />

6. diskusia<br />

jgufebSi<br />

7.<br />

saSinao davaleba<br />

individualuri<br />

mTeli klasi<br />

mTeli klasi<br />

mTeli klasi<br />

mTeli klasi<br />

individualuri<br />

drois<br />

ganawileba<br />

3 wT<br />

7 wT<br />

5 wT<br />

10 wT<br />

10 wT<br />

7 wT<br />

2 wT<br />

saxelmZRvanelo<br />

resursebi Semowmebis<br />

xerxebi<br />

cdisTvis saWiro xelsawyoebi<br />

TiToeul magidaze<br />

dalagdeba:<br />

ori eleqtroskopi, gamtari<br />

sadenebi, ebonitis joxi,<br />

bewvis naWeri, folga, Stativi<br />

horizontaluri TaTiT,<br />

abreSumis Zafi, minis Rero,<br />

abreSumis qsovili,<br />

liTonis garsacmi an sfero,<br />

liTonis bade, sadgamiani<br />

Rru sfero, liTonis firfita<br />

aragamtari saxeluriT,<br />

liTonis Cxiri, sanTeli,<br />

eleqtroforuli manqana.<br />

dakvirveba<br />

1. Sesavali/saubari 3 wT<br />

maswavlebeli moswavleebs axsenebs: gaixseneT: eleqtrul movlenebze dasakvirveblad cdebis<br />

Catarebis dros aseT rekomendacias gaZleven: sxeuli, romlis damuxtvac gsurT, abreSumis Zafze<br />

unda dakidoT. rogor fiqrobT, ra saWiroa es miTiTeba? ra moxdeba, Tu sxeuls liTonis `Zafze~<br />

dakidebT?<br />

moswavle: liTonis mavTulis gaswvriv eleqtruli muxti gadaadgildeba, xolo abreSumis ZafSi<br />

_ ara<br />

maswavlebeli: diax, swored es SeamCnia 1729 wels ingliselma fizikosma stefan greim cdebis<br />

Catarebisas da mixvda, rom <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebebs eleqtruli muxtis gatarebis gansxvavebuli unari<br />

aqvs. swored mas Semdeg iyofa nivTierebebi (Sesabamisad sxeulebic) muxtis gamtarebad da aragamtarebad.<br />

aragamtarebs faradeim dieleqtrikebi uwoda.<br />

gaixseneT, rogor nivTierebebs ewodeba gamtarebi da CamoTvaleT TqvenTvis cnobili gamtari<br />

nivTierebebi.<br />

moswavle: gamtarebi ewodeba iseT nivTierebebs, romlebSic damuxtuli nawilakebi eleqtruli<br />

velis gavleniT Tavisuflad gadaadgildeba mTel moculobaSi. amis gamo am nawilakebs Tavisufali<br />

muxtebi ewodeba.<br />

gamtarebs miekuTvneba liTonebi, marilebisa da mJavebis wyalxsnarebi (eleqtrolitebi), Cveulebrivi<br />

wyalic (radgan is marilebs Seicavs), adamianis sxeuli.<br />

29


maswavlebeli: gaixseneT, rogor nivTierebebs ewodebT dieleqtrikebi da CamoTvaleT TqvenTvis<br />

cnobili dieleqtrikebi.<br />

moswavle: dieleqtrikebSi, anu izolatorebSi Tavisufali damuxtuli nawilakebi, anu damuxtuli<br />

nawilakebi, romlebic Tavisuflad gadaadgildebian nivTierebis mTel moculobaSi, ar aris. dieleqtrikebia<br />

mina, faifuri, qarva, eboniti, kvarci, marmarilo, abreSumi, kaproni da a.S. dieleqtrikebs<br />

aseve zogierTi siTxe (mag., gamoxdili wyali) da yvela airi miekuTvneba.<br />

maswavlebeli: modi, CavataroT cdebi da davakvirdeT <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebis muxtis gamtareblobis<br />

unars.<br />

30<br />

2. eqsperimenti 7 wT<br />

erT magidasTan, romelzec cdebisTvis saWiro xelsawyoebia dalagebuli<br />

4-5 moswavle muSaobs. cdebi martivi Casatarebelia da amasTan, maT<br />

Casatareblad arc bevri droa saWiro, amitom sasurvelia Tu TiToeuli<br />

moswavle cdebs individualurad Caatarebs.<br />

cda I<br />

samuSaos msvleloba:<br />

TiToeuli moswavle:<br />

sur. 2.1<br />

muxtavs eleqtroskops (sur. 2.1);<br />

aerTebs damuxtul eleqtroskops daumuxtav eleqtroskop-<br />

Tan<br />

a) gamtari sadenis saSualebiT<br />

(cdis Sedegi: muxtebi pirveli eleqtroskopidan gadava meoreze<br />

da meorec daimuxteba, rasac eleqtroskopis isris gadaxra<br />

mowmobs (sur.2.2).)<br />

b)ebonitis (dieleqtrikia) joxis an rezinis milis daxmare-<br />

sur. 2.2<br />

biT.<br />

(cdis Sedegi: pirveli eleqtroskopidan meoreze muxtebi ar gadava da da Sesabamisad, meore<br />

eleqtroskopis isari ar gadaixreba (sur. 2.3)).<br />

maswavlebeli: Tu SeiZleba, aRwereT, ra SeamCnieT TiToeul SemTxvevaSi<br />

da riT axsniT cdis Sedegs?<br />

moswavle: Tu damuxtul eleqtroskops daumuxtav eleqtroskopTan<br />

gamtari sadenis saSualebiT SevaerTebT, muxti meore eleqtroskopzec<br />

gadava, xolo Tu eleqtroskopebs ebonitis joxis an rezinis milis daxmarebiT<br />

SevaerTebT, muxti erTi eleqtrometridan meoreze ar gadava,<br />

radgan ebonitic da rezinic dieleqtrikebia da Tavisufali damuxtuli<br />

nawilakebi maTSi ar aris, Sesabamisad muxti erTi eleqtroskopidan<br />

meoreze ar gadaitaneba.<br />

sur. 2.3<br />

damatebiTi masala:<br />

SeniSvna: sasurvelia qvemoT aRwerili cdebic CaataroT. maSin gadasvla II cdaze ufro logikuri<br />

iqneba.<br />

gamtarSi Tavisufali eleqtruli muxtebi SeiZleba Semdegi cdiTac aRmovaCinoT: wvetian sadgamze<br />

davamagroT liTonis Rero, ise, rom mas Tavisuflad SeeZlos brunva vertikaluri RerZis garSemo.<br />

SeaerTeT Rero gamtari sadeniT eleqtrometrTan da darwmundiT, rom mas eleqtruli muxti ar aqvs<br />

(eleqtrometris isari ar gadaixreba).<br />

mivuaxlovoT daeleqtroebuli ebonitis joxi wvetian sadgamze gawonasworebul liTonis Reros<br />

(sur. 2.4). Rero Semobrundeba wvetis garSemo da joxisken miizideba, rac imas niSnavs, rom Reros im mxares,<br />

romelic joxTan ufro axlosaa, gaCnda im muxtis sapirispiro niSnis muxti, romelic joxzea.


muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, Tu sxeulze sxva sxeulidan<br />

muxtis gadmosvla ar xdeba, ar SeiZleba, rom sxeulze arafris Sedegad<br />

gaCndes romelime niSnis muxti, anu Tu eleqtrul velSi moTavsebuli<br />

liTonis Reros erT mxares dadebiTi muxti gaCnda, es imas niSnavs,<br />

rom Reros meore mxares sididiT toli da sapirispiro niSnis muxti<br />

arsebobs.<br />

cdis Sedegi imiT aixsneba, rom gamtar ReroSi arsebobda Tavisufali<br />

damuxtuli nawilakebi (am SemTxvevaSi Tavisufali eleqtonebi), da<br />

eleqtruli velis moqmedebiT Tavisufali muxtebis gancalkeveba moxda:<br />

gamtaris erT mxares dadebiTi Warbi muxti dagrovda, xolo meore mxares<br />

_ uaryofiTi.<br />

maswavlebeli: Tqven iciT, Tu rogor moqmedebs eleqtruli veli masSi moTavsebul damuxtul<br />

sxeulze, magram gaixseneT: eleqtruli veli masSi moTavsebul neitralur sxeulebzec moqmedebs mag.,<br />

daeleqtroebuli joxi izidavs aluminis folgisgan damzadebul daumuxtav cilindrs, wylis wvril<br />

Wavls, qaRaldis nakuwebs.<br />

modi, SevecadoT avxsnaT, Tu ratom izidavs damuxtuli sxeuli neitralur sxeuls. CavataroT<br />

cda da amjerad eleqtruli velis moqmedebas masSi moTavsebul neitralur gamtar sxeulze davakvirdeT.<br />

cda II.<br />

moswavleebi<br />

aamzadeben liTonis folgisgan burTulas;<br />

kideben burTulas Stativis TaTze abreSumis an kapronis ZafiT;<br />

burTulasTan axlos miaqvT damuxtuli sxeuli, mag., abreSumis qsovilze xaxunisas daeleqtrovebuli<br />

minis Rero.<br />

maswavlebeli: ra SeamCnieT, rogor imoqmeda neitralur gamtar sxeulze, liTonis folgisgan<br />

damzadebulul burTulaze damuxtulma Rerom?<br />

moswavle: damuxtulma Rerom gamtari burTula miizida.<br />

3. kiTxva-pasuxi / eqsperimentis Sedegis axsna 5 wT<br />

maswavlebeli: modi, vimsjeloT da SevecadoT avxsnaT cdis Sedegi.<br />

gaixseneT, ra ganapirobebs liTonebis karg gamtarobas?<br />

moswavle: liTonis karg gamtarobas Tavisufali eleqtronebis didi<br />

koncentracia ganapirobebs. neitraluri atomebisgan liTonis warmoqmnisas<br />

atomebi erTmaneTTan urTierTqmedeben, ris Sedegadac gare savalento<br />

Sris eleqtronebi sakuTar birTvebs `swydebian~ da kristaluri mesris<br />

kvanZebSi ganlagebul dadebiT ionebs Soris sivrceSi Tavisuflad, nebismieri<br />

mimarTulebiT gadaadgildebian.<br />

maswavlebeli: gaixseneT, minis Rero abreSumis qsovilze xaxunisas<br />

dadebiTad imuxteba. dafiqrdiT, rogor imoqmedebs dadebiTad damuxtuli<br />

Reros veli liTonis cilindris Tavisufal eleqtronebze? saiT gadaadgildeba<br />

eleqtronebi?<br />

moswavle: roca dadebiTad damuxtul Reros liTonis cilindrs mivuaxlovebT,<br />

Rero miizidavs cilindris Tavisufal eleqtronebs. eleqtronebi<br />

burTulis im mxares gadaadgildeba, romel mxaresac Rero uaxlovdeba.<br />

maswavlebeli: rogori niSniT daimuxteba burTulis is mxare, romel-<br />

sur. 2.4<br />

+ +<br />

+<br />

+<br />

+<br />

+<br />

+<br />

++<br />

_ +<br />

+ +<br />

+<br />

_<br />

_<br />

_ __ _<br />

_<br />

_<br />

_+<br />

+<br />

+<br />

sur. 1<br />

sac Reros miuaxloveb da rogori niSniT daimuxteba burTulis meore, sapirispiro mxare?<br />

moswavle dafaze warmoadgens muxtebis gadanawilebis sqematur suraTs (sur. 1):<br />

31


urTulis is mxare, romelsac Reros miuaxloveb, uaryofiTad daimuxteba, xolo burTulis<br />

meore, sapirispiro mxare dadebiTad daimuxteba. ase, rom burTulis is mxare, romelic damuxtul<br />

RerosTan axlosaa, uSualo Sexebis gareSe, gavleniT, sapirispiro niSnis muxtiT daeleqtrovdeba da<br />

damuxtuli minis Rero miizidavs neitralur burTulas.<br />

32<br />

4. diskusia 10 wT<br />

maswavlebeli: Cven vnaxeT, rogor gadanawildeba muxtebi gamtar sxeulSi: eleqtrul velSi moTavsebuli<br />

liTonis gamtaris Tavisufali eleqtronebi, uaryofiTi muxtis gamo, Zalwirebis sapirispiro<br />

mimarTulebiT gadaadgildeba (Zalwirebis mimarTulebad miRebulia dadebiT muxtze moqmedi Zalis<br />

mimarTuleba), dadebiT ionebze ki eleqtruli Zala Zalwirebis mimarTulebiT moqmedebs, Tumca kristaluri<br />

mesris kvanZebSi ganlagebul dadebiT ionebs gadaadgileba ar SeuZliaT.<br />

dafiqrdiT: gaivlis Tu ara liTonis gamtarSi deni eleqtrul velSi Setanisas?<br />

klasSi imarTeba diskusia, romlis Sedegad <strong>sxvadasxva</strong> mosazrebebis Sejereba moxdeba.<br />

pasuxi: liTonis gamtarSi deni eleqtronebis mowesrigebuli mimarTuli moZraobaa, rasac adgili<br />

aqvs eleqtrul velSi gamtaris Setanisas, dasawyisSi. ase, rom eleqtrul velSi gamtaris Setanisas<br />

liTonis gamtarSi Zalze xanmokle deni gaivlis.<br />

a)<br />

sur. 2.5<br />

b)<br />

maswavlebeli: maS ase, gare eleqtrul vel-<br />

Si gamtaris Setanisas muxtebi gadanawildeba.<br />

Sedegad, gamtaris erT mxares eleqtronebis anu<br />

uaryofiTi muxtis Warbi raodenoba Seiqmneba,<br />

xolo meore mxares - eleqtronebis danaklisi,<br />

anu dadebiTi muxtis siWarbe. es movlena eleqtrostatikuri<br />

induqciis saxeliTaa cnobili.<br />

dafiqrdiT: ra moxdeba, Tu am dros gamtars<br />

Suaze gavWriT?<br />

pasuxi: gamtaris erTi nawili dadebiTad damuxtuli<br />

aRmoCndeba, meore ki – uaryofiTad<br />

(sur. 2.5)<br />

SeniSvna: am kiTxvaze pasuxis gacema, erTi SexedviT, advili unda iyos, radgan TiTqos kiTxvaSivea<br />

pasuxi, magram moswavleebs iseTi movlenebisadmi, romelsac TvaliT ver xedaven, yovelTvis aqvT<br />

`undobloba~, amitom am movlenis sademonstraciod SesTavazeT aseTi cdis Catareba:<br />

kondensatorebis firfitebi, romelTac izolatoris sadgamebi aqvs, miadgiT erTmaneTs mWidrod<br />

(sur. 2.6, a). erT-erT firfitas SeaxeT damuxtuli joxi (sur. 2.6, b). firfitebi erTmaneTs daaSoreT,<br />

oRond ise, rom damuxtuli joxis pozicia SenarCundes (sur. 2.6, g).<br />

a) b) g)<br />

sur. 2.6


SeaxeT eleqtroskopis Reros jer erTi firfita<br />

(sur. 2.7, a) (Sedegi: eleqtroskopis isari gadaixreba),<br />

xolo Semdeg imave eleqtroskopis Reros<br />

SeaxeT meore firfita (sur. 2.7, b) (Sedegi: isari<br />

pirvandel mdgomareobas daubrundeba).<br />

maswavlebeli: gamtarSi dadebiTi da uaryofiTi<br />

muxtebis gadanawilebis procesi im momentamde<br />

gagrZeldeba, sanam am muxtebis mier gamtaris<br />

SigniT Seqmnili veli mTlianad gaakompensirebs<br />

gare eleqtrul vels (sur.4). dafiqrdiT: ra moxdeba,<br />

Tu gare da Siga velebi erTmaneTs ar<br />

gaakompensirebs da gamtaris SigniT jamuri<br />

veli nulis toli arasdros gaxdeba? Sesa-<br />

Zlebelia Tu ara es? ratom?<br />

pasuxi: Tu gamtaris SigniT jamuri<br />

veli nulis tolis ar gaxdeba, maSin gamtarSi<br />

uwyvetad gaivlida deni, rasac Tan<br />

gamtaris gaTboba mohyveboda. magram es,<br />

energiis mudmivobis kanonidan gamomdinare,<br />

SeuZlebelia.<br />

maswavlebeli: maS ase, eleqtrul velSi<br />

moTavsebuli gamtaris SigniT eleqtrostatikuri<br />

veli nulis tolia. metic, Tu<br />

damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />

gamtaris SigniT carieli sivrcea, maSin<br />

am sivrcis nebismier wertilSi daZabuloba<br />

nulis tolia.<br />

SevamowmoT am daskvnis siswore cdebis saSualebiT.<br />

5. eqsperimentebi/Sedegebis Sejereba 10 wT<br />

cda III<br />

E gare = 0<br />

moswavleebi:<br />

daeleqtroebul ebonitis (an<br />

minis) joxs uaxloeben eleqtroskops<br />

(sur. 2. 8, a).<br />

(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari<br />

gadaixreba).<br />

daeleqtroebul ebonitis (an<br />

minis) joxs uaxloeben eleqtroskops,<br />

romelsac Camocmuli aqvs liTonis garsacmi<br />

(mag.,sfero) (sur. 2. 8, b).<br />

(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba)<br />

a) b)<br />

sur. 2.7<br />

maswavlebeli: modi, avxsnaT cdis Sedegi: vTqvaT eleqtroskops dadebiTad damuxtul joxs vuaxlovebT.<br />

rogor daimuxteba eleqtroskopis Reros is mxare, romelic joxTanaa axlos? eleqtroskopis<br />

isari?<br />

daxazeT eleqtroskopi. daawereT mis Reros da isars ra niSnis muxti dagrovdeba maTze.<br />

sur. 4<br />

E gare<br />

E Siga<br />

E = E gare + E Siga = 0<br />

a) b)<br />

sur. 2.8<br />

33


34<br />

moswavle dafaze xazavs naxazs da muxtebis gadanawilebas<br />

sqematurad gamosaxavs (sur. 2.9, a):<br />

maswavlebeli: vTqvaT, eleqtroskopis<br />

Rero liTonis garsacmiTaa dafaruli da mas<br />

dadebiTad damuxtul joxs vuaxlovebT. rogor<br />

daimuxteba garsacmi? eleqtroskopis korpusi<br />

(gaiTvaliswineT, rom garsacmi da korpusi erTi<br />

mTliani gamtari sxeulia).<br />

moswavle dafaze xazavs naxazs da muxtebis gadanawilebas<br />

sqematurad gamosaxavs (sur. 2.9, b):<br />

maswavlebeli: swored am movlenas emyareba<br />

a)<br />

b)<br />

sur. 2.9<br />

e.w. eleqtrostatikuri dacva: imisaTvis, rom<br />

<strong>sxvadasxva</strong> sidideTa gamzomi uzustesi xelsawyoebi<br />

gare eleqtruli velebis arasasurveli gavlenisgan daicvan, maT liTonis yuTSi aTavseben.<br />

Tqven iciT am movlenis Sesaxeb. swored es movlenaa Tema<br />

proeqtisa `faradeis galia~.<br />

CavataroT cda da davrwmundeT, rom eleqtrostatikuri<br />

dacvis unari aqvs liTonis badesac:<br />

miuaxloveT daeleqtroebuli ebonitis (an minis) joxi<br />

eleqtroskops, romelsac Camocmuli aqvs liTonis bade.<br />

ras amCnevT?<br />

(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba (sur.<br />

2.10))<br />

diax, gamoTvlilia, rom gare eleqtruli veli im garemoSi,<br />

romelic liTonis badiTaa Semofargluli, aRwevs<br />

mxolod im siRrmeze, romlis zomac badis ujredis zomis<br />

sur. 2.10<br />

rigisaa.<br />

maswavlebeli: modi, kidev erTi cda CavataroT da davrwmundeT, rom veli damuxtuli sxeulis<br />

SigniT ver aRwevs.<br />

cda IV<br />

moswavleebi:<br />

muxtaven izolirebul sadgamze damagrebul<br />

gamtar Rru sferos (romelic erTi mxridan<br />

Riaa), anu axeben mis zedapirs daeleqtrovebul<br />

minis an ebonitis joxs (sur.5).<br />

liTonis firfitas (romelsac aragamtari<br />

saxeluri aqvs) jer Rru sferos Sida zedapirs<br />

axeben, xolo Semdeg, eleqtroskopis Reros.<br />

(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari ar gadaixreba).<br />

liTonis firfitas Rru sferos zedapirs<br />

garedan axeben da Semdeg kvlav eleqtroskops<br />

uaxloeben.<br />

(cdis Sedegi: eleqtroskopis isari gadaixreba).<br />

maswavlebeli: maS ase, ra daskvnas gaakeTebT? aris Tu ara eleqtruli muxti damuxtuli sferos<br />

SigniT? sad aris Tavmoyrili sferos muxti?<br />

sur. 5


moswavleebi akeTeben daskvnas: eleqtruli muxti damuxtuli<br />

sferos SigniT ar aris, is Tavmoyrilia sferos zedapirze.<br />

maswavlebeli: daeleqtroebuli gamtaris mTeli statikuri<br />

muxti mis zedapirzea gadanawilebuli. roca muxtebi wonasworobaSia,<br />

damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli gamtaris<br />

SigniT eleqtruli muxti ar aris (sur. 2.11).<br />

dafiqrdiT: ra moxdeboda winaaRmdeg SemTxvevaSi: vTqvaT,<br />

damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli gamtaris SigniT<br />

eleqtruli muxti arsebobs. SesaZlebelia Tu ara es? ratom?<br />

pasuxi: Tu damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />

gamtaris SigniT muxti iarsebebda, muxtis maxloblobaSi Seiqmneboda<br />

eleqtruli velic, magram Cven vnaxeT, rom gamtaris<br />

SigniT eleqtrostatikuri veli nulis tolia, maSasadame, muxtebi<br />

gamtarSi mxolod mis zedapirze SeiZleba ganawildes.<br />

maswavlebeli: cnobisaTvis, gamtaris gareT eleqtrostatikuri velis Zalwirebi gamtaris zedapiris<br />

marTobulia. winaaRmdeg SemTxvevaSi, iarsebebda velis daZabulobis mdgeneli, romelic gamtaris<br />

zedapiris gaswvriv iqneboda mimarTuli. es ki gamtaris zedapiris gaswvriv muxtebis gadaadgilebas<br />

gamoiwvevda da zedapirze deni gaivlida, rac SeuZlebelia, radgan viciT, rom Tu muxtebi wonasworobaSia,<br />

maSin gamtaris zedapirze statikuri, anu uZravi muxtebia gadanawilebuli.<br />

6. diskusia jgufebSi 7 wT<br />

maswavlebeli: daakvirdiT naxazs (sur.6): damuxtuli<br />

(an eleqtrul velSi moTavsebuli) gamtari sxeuli<br />

araswori formisaa.<br />

rogoraa gadanawilebuli muxti mis zedapirze? ra<br />

adgilebSia eleqtrostatikuri veli gansakuTrebiT<br />

Zlieria?<br />

pasuxi: Tu damuxtuli an eleqtrul velSi moTavsebuli<br />

gamtari sxeuli araswori formisaa, mis zedapirze<br />

muxtebi isea gadanawilebuli, rom eleqtrostatikuri<br />

veli gamtaris wamaxvilebul adgilebTan<br />

ufro Zlieria.<br />

maswavlebeli: diax, swored esaa im movlenis gamomwvevi<br />

mizezi, romelic `eleqtruli qaris~ saxeliTaa cnobili.<br />

modi, CavataroT cda da davakvirdeT am movlenas.<br />

sur. 6<br />

sur. 2.11<br />

cda V<br />

cda tardeba mTeli klasis winaSe sademonstarcio magidaze. cdas moswavleebi maswavleblis<br />

daxmarebiT atareben.<br />

moswavleebi:<br />

Stativis izolirebul TaTSi horizontalurad amagreben grZel wamaxvilebul liTonis<br />

Cxirs da eleqtroforuli manqanis poluss uerTeben.<br />

Cxiris wvetis win anTebul sanTels dgamen da manqanis saxelurs abruneben.<br />

(cdis Sedegi: sanTlis ali wvetis mopirdapire mxares gadaixreba, rac wvetidan monaberi<br />

niavis moqmedebis Sedegia).<br />

35


maswavlebeli:<br />

daakvirdiT cdas internetSi, misamarTze: http://groups.physics.umn.edu/demo/electricity.html<br />

(moZebne cda:5B→5B30XX→30.40)<br />

moiZieT informacia internetSi, ra aris `eleqtruli qaris~ gamomwvevi mizezi. (gTavazobT<br />

misamarTs<br />

physics.kenyon.edu/.../Electric_Wind.html an gamoiyene saZiebeli sityva `Electric Wind~)<br />

am movlenis axsna TqvenTvis advili ar iqneba, magram mis damoukideblad axsnas Tqven cota mogvianebiT<br />

mainc SeZlebT, roca viswavliT, Tu ra pirobebSi xdeba haeri gamtari.<br />

movlenis axsna: eleqtruli veli gansakuTrebiT Zlieria wamaxvilebuli liTonis sxeulis wvetis<br />

maxloblad. wvetTan axlos, Zlieri daZabulobis velSi haeris molekulebi deformirdebian da dipolebad<br />

gadaiqcevian.<br />

magaliTisTvis davuSvaT, rom gamtaris wvetze uaryofiTi muxtia dagrovili, maSin wvetis eleqtrul<br />

velSi dipolebi ise orientirdebian, rom maTi dadebiTi mxareebi wvetisken iqneba miqceuli.<br />

uaryofiTad damuxtuli wveti dipolebs miizidavs. wvetTan Sexebisas dipolebi ionizirdebian: wvetze<br />

dagrovili Warbi uaryofiTi muxti dipolebze gadava. uaryofiTi ionebi uaryofiTad damuxtuli<br />

wvetisgan energiulad ganizidebian da am dros Tan haeris neitralur molekulebsac waritaceben.<br />

swored am dros warmoiqmneba `qari~ da sanTlis als dauberavs.<br />

36<br />

7. saSinao davaleba 2 wT<br />

SeecadeT, axsnaT eleqtruli qaris gamomwvevi mizezi.<br />

es davaleba jgufuria, romelzec megobrebTan erTad mogiwevT muSaoba<br />

da Sesabamisad davalebaSefasdeba, rogorc jgufuri namuSevari.<br />

individualuri:<br />

saxelmZRvaneloSi mocemulia Zalian saintereso cda, romelic klasSi<br />

ar gangvixilavs. misi axsna damoukideblad mogiwevT. Tu SeZlebT da suraTze<br />

gamosaxul `saxeldaxelo~ eleqtroskops daamzadebT, cdis Catarebasac<br />

SeZlebT da Tqveni namuSevri maRali quliT Sefasdeba.<br />

im cdas, romelsac qvemoT gTavazobT, eleqtroskopis gavleniT daeleqtroveba<br />

udevs safuZvlad. Caatare es cda da Seecade, axsna misi Zalze<br />

saintereso Sedegebi.<br />

cdis axsna:<br />

_ _ _ _ _<br />

sur. 2.a<br />

II<br />

I<br />

I. sanam eleqtroskopis<br />

Reros damuxtul joxs miuaxlovebT,<br />

Rero neitaraluria, mis nebismier nawilSi<br />

dadebiTi da uaryofiTi muxtebi gakompensirebulia<br />

(sur. I).<br />

II. vTqvaT, daumuxtavi eleqtroskopis liTonis Reros<br />

vuaxlovebT uaryofiTad damuxtul joxs.Reros<br />

Tavisufali eleqtronebi ganizidebian joxisgan da firfitebisken<br />

gadaadgildebian. Reros is bolo, romelic<br />

joxTan axlosaa (spiralurad daxveuli) daimuxteba dadebiTad.<br />

Reros meore boloze damagrebuli firfitebi<br />

ki daimuxteba uaryofiTad (sur. II).


III. eleqtroskopis Reroze TiTis Sexebisas<br />

Warbi eleqtronebi, romelic firfitebiskenaa gadaadgilebuli,<br />

gadava TiTze da firfitebi ganeitraldeba.<br />

Sedegad, firfitebi daeSveba (sur. III).<br />

sur. 2.g<br />

V. Tu eleqtroskops joxs mova-<br />

SorebT, neitraluri firfitebidan<br />

eleqtronebi dadebiTad damuxtuli<br />

spiraluri bolosken gadaadgildeba<br />

da es bolo ganeitraldeba. samagierod,<br />

eleqtronebis danaklisi Seiqneba firfitebze<br />

da firfitebi dadebiTad daimuxteba.<br />

isini kvlav gaiSleba (sur. V).<br />

Sefasdeba:<br />

sagakveTilo procesSi CarTuloba.<br />

IV<br />

IV. joxis pozicia ucvleladaa SenarCunebuli.<br />

TiTis moSorebis Semdeg situacia ar Seicvleba.<br />

joxis eleqtruli velis gavleniT muxtebi<br />

wonasworobas inarCuneben (sur. IV).<br />

sur. 2.d<br />

sur. 2.b<br />

1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />

arasworad ayali bebs<br />

kvlevis mizans, ver<br />

ayalibebs varauds, ver<br />

aRwers an arasworad<br />

aRwers cdis Sedegebs,<br />

ver akeTebs SedegTa<br />

analizs, ver akeTebs<br />

daskvnebs.<br />

nawilobriv sworad ayalibebs<br />

mizans. ayalibebs,<br />

magram ver asabuTebs Tavis<br />

varauds. CamoTvlis kvlevis<br />

procesis zogierT<br />

etaps. aRwers cdis Sedegs<br />

nawilobriv da usistemod.<br />

akeTebs am Sedegebis nawilobriv<br />

analizs. akeTebs<br />

nawilobriv swor daskvnebs.<br />

ayalibebs mizans.<br />

ayalibebs da nawilobriv<br />

asabuTebs Tavis<br />

varauds. aRwers cdis<br />

Sedegebs srulad,<br />

magram usistemod.<br />

akeTebs Sedegebis analizs.<br />

akeTebs ZiriTad<br />

daskvnebs.<br />

V<br />

III<br />

srulyofilad ayalibebs<br />

kvlevis mizans, ayalibebs<br />

da asabuTebs Tavis<br />

varauds. aRwers cdis<br />

Sedegebs srulad. ake-<br />

Tebs monacemTa analizs<br />

da srulfasovan daskvnebs.<br />

SeuZlia SeZenili<br />

codnis interpretacia.<br />

37


38<br />

gakveTili # 3<br />

(muSaoba jgufebSi )<br />

Tema: omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis (§ 3.4 )<br />

gakveTilis dagegmvis cxrili<br />

saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />

organizeba<br />

analizis,<br />

damoukidebeli<br />

azrovnebis, azris<br />

Camoyalibebisa<br />

da gadacemis,<br />

prezentaciis,<br />

komunikaciis,<br />

cdis Catarebis,<br />

dakvirvebis,<br />

miRebuli codnis<br />

Sejamebis,<br />

miRebuli codnis<br />

konkretul<br />

sakiTxebTan<br />

dakavSirebis,<br />

drois limitis<br />

dacvis unari.<br />

I, U, R-s Soris<br />

urTierTkavSiris<br />

dadgena<br />

omis kanoni<br />

wredis<br />

ubnisaTvis<br />

da sruli<br />

wredisaTvis<br />

§ 3.4<br />

(1sT)<br />

1. Sesavali/<br />

gakveTilis<br />

organizeba<br />

2. eqsperimenti<br />

3.<br />

prezentaciebi<br />

4. muSaoba<br />

jgufebSi/<br />

problemis<br />

gadaWra<br />

5.saSinao<br />

davaleba<br />

jgufuri<br />

jgufebis warmomadgenlebi.<br />

individualuri<br />

individualuri<br />

drois ganawileba<br />

5 wT<br />

15 wT<br />

10 wT<br />

13 wT<br />

2 wT<br />

saxelmZRvanelo<br />

resursebi Semowmebis<br />

xerxebi<br />

denis wyaro Zabvis regulatoriT<br />

– jgufze 1 cali;<br />

sadgamiani naTura (an rezistori)<br />

– jgufze 1 cali;<br />

ampermetri - jgufze 1<br />

cali;<br />

winaRobebis nakrebi (dafa,<br />

romelzec mocemuli wina-<br />

Robebis mqone <strong>sxvadasxva</strong><br />

gamtarebia damagrebuli) -<br />

jgufze 1 cali;<br />

CamrTveli - jgufze 1<br />

cali;<br />

SemaerTebeli sadenebi.<br />

dakvirveba<br />

Canawerebis<br />

gacnoba<br />

1. Sesavali /gakveTilis organizeba: 5 wT<br />

maswavlebeli moswavleebs 4-5 - kacian jgufebad hyofs. jgufebisTvis gankuTvnil samuSao magidebze<br />

cdebisTvis saWiro xelsawyoebi winaswar, gakveTilis dawyebamdea dalagebuli. imis mixedviT, Tu romel cdas<br />

Caatarebs esa Tu is jgufi, maswavlebeli maT <strong>sxvadasxva</strong> davalebas aZlevs: urigebs furclebs, sadac maTi<br />

davalebaa aRwerili. jgufebis naxevars davaleba I-s aZlevs, xolo meore naxevars davaleba _ II-s.<br />

davaleba I:<br />

CaatareT saxelmZRvaneloSi, § 3.4 -Si aRwerili cda I.<br />

miTiTeba: am cdisTvis SegiZliaT aawyoT wredi, romlis sqema saxelmZRvaneloSi<br />

sur.2-zea mocemuli an wredi, romlis sqemasac davalebis furcelze<br />

gTavazobT (sur. 3.1) da romelSic Zabvis cvlileba SesaZlebelia reostatis<br />

rezistori<br />

saSualebiT. reostatis mcocavi kontaqtis gadaadgilebiT SegiZliaT cvaloT<br />

Zabva wredSi. aageT cdis monacemebis mixedviT denis Zalis Zabvaze<br />

damokidebulebis grafiki ucvleli winaRobis dros.<br />

miTiTeba: grafikis agebisas gaiTvaliswineT, rom denis Zalis gazomva<br />

garkveuli cdomilebiT xdeba, amitom miRebuli wertilebi mxolod miaxlo-<br />

sur. 3.1<br />

ebiT warmodgenas SegiqmniT grafikis Sesaxeb.<br />

agebuli grafikis safuZvelze gaakeTeT daskvna: rogoraa damokidebuli denis Zala gamtarSi gamtaris<br />

boloebze arsebul Zabvaze?<br />

warmoadgineT sakuTari kvlevis Sedegebi prezentaciis saxiT.<br />

reostati<br />

+ _


davaleba II:<br />

CaatareT saxelmZRvaneloSi, § 3.4 -Si aRwerili cda II.<br />

cdis monacemebis mixedviT aageT denis Zalis winaRobaze damokidebulebis grafiki ucvleli Zabvis<br />

dros.<br />

miTiTeba: grafikis agebisas gaiTvaliswineT, rom denis Zalis gazomva garkveuli cdomilebiT xdeba,<br />

amitom miRebuli wertilebi mxolod miaxloebiT warmodgenas SegiqmniT grafikis saxeze.<br />

agebuli grafikis safuZvelze gaakeTeT daskvna: rogoraa damokidebuli denis Zala gamtarSi gamtaris<br />

winaRobaze ucvleli Zabvis dros?<br />

warmoadgineT sakuTari kvlevis Sedegebi prezentaciis saxiT.<br />

eqsperimentis dawyebamde maswavlebeli ganmartavs gakveTilis mizans:<br />

Cven SeviswavleT, Tu ras warmoadgens da rodis aRiZvreba eleqtruli deni liTonis gamtarSi, gavecaniT<br />

am movlenis maxasiaTebel fizikur sidideebs, denis Zalas, Zabvas da winaRobas. albaT SeamCnieT kidec, rom<br />

am sidideebs Soris garkveuli urTierTkavSiri arsebobs.<br />

daakvirdiT sur.1 -s. is TqvenTvis ukve kargad<br />

cnobil analogiaze miganiSnebT. milSi wylis dinebasa<br />

da gamtarSi eleqtronebis dinebas (dens) Soris<br />

arsebuli msgavseba kidev erTxel dagexmarebaT, gamoTqvaT<br />

varaudi denis Zalas, Zabvasa da winaRobas<br />

Soris urTierTkavSiris Taobaze, kerZod, dafiqrdiT:<br />

rogori damokidebulebaa, pirdapirproporciuli<br />

Tu ukuproporciuli, mag., gamtarSi gamaval<br />

denis Zalasa da gamtaris boloebze arsebul Zabvas e e e<br />

e e e e<br />

e e e<br />

e<br />

e<br />

Soris, Tu gamtaris winaRoba ucvlelia.<br />

miganiSnebT: gaixseneT, rogoraa damokidebuli<br />

erTsa da imave milSi wylis nakadi milis boloebs Soris wnevaTa sxvaobaze da gaavleT paraleli. SegaxsenebT,<br />

rom wylis nakadi analogiuria denis Zalisa, xolo wnevaTa sxvaoba gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa.<br />

e e e<br />

e<br />

e e e<br />

e e<br />

e e e<br />

e<br />

e<br />

e e e e e e e<br />

sur. 1<br />

moswavle:<br />

erTsa da imave milSi wylis nakadi miT meti iqneba, rac meti iqneba milis boloebze wylis wnevaTa sxvaoba.<br />

ase, rom, Tu gamtaris winaRoba ucvlelia (anu milia ucvleli), gamtarSi gamavali denis Zala (wylis<br />

raodenoba) pirdapirproporciulia gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa (wnevaTa sxvaobisa): rac metia Zabva<br />

gamtaris boloebze, miT metia gamtarSi denis Zala.<br />

maswavlebeli:<br />

gamoiyeneT kvlav analogia milSi wylis dinebasa da gamtarSi eleqtronebis dinebas (dens) Soris da dafiqrdiT:<br />

rogori damokidebulebaa, pirdapirproporciuli Tu ukuproporciuli, gamtarSi gamaval denis<br />

Zalasa da gamtaris winaRobas Soris, Tu gamtaris boloebze arsebuli Zabva ucvlelia.<br />

gaixseneT, razea damokidebuli <strong>sxvadasxva</strong> milSi wylis nakadi, Tu milebis boloebs Soris wnevaTa sxvaoba<br />

erTnairia, rogoria es damokidebuleba da gaavleT paraleli.<br />

moswavle:<br />

Tu milebis boloebs Soris wnevaTa sxvaoba erTnairia, wylis nakadi meti iqneba im milSi, romlis ganivkveTis<br />

farTobic metia (anu winaRoba naklebia), amitom analogiis gamoyenebiT SemiZlia davaskvna, rom Tu<br />

gamtaris boloebze arsebuli Zabva ucvlelia, gamtarSi gamavali denis Zala miT metia, rac ufro naklebia<br />

gamtaris winaRoba, anu denis Zala ukuproporciulia gamtaris winaRobisa.<br />

maswavlebeli:<br />

modi, CavataroT cdebi, SevamowmoT Tqvens mier gamoTqmuli varaudebi da davadginoT eqsperimentulad<br />

is urTierTkavSiri, romelic eleqtruli denis maxasiaTebel sidideebs (I, U, R) Soris urTierTkavSirs<br />

asaxavs.<br />

39


cdebi odnav mometebul safrTxes Seicavs, radgan saqme denis wyarosTan gaqvT. gTxovT, gansakuTrebuli<br />

sifrTxile gamoiCinoT cda II-is Catarebisas, nu SeexebiT xeliT wredSi CarTul winaRobebs.<br />

40<br />

2. eqsperimenti 10 wT<br />

jgufebi iwyeben eqsperimentis Catarebas.<br />

cda I<br />

moswavleebi:<br />

sur. 2 -ze mocemuli sqemis mixedviT awyoben wreds;<br />

zomaven ampermetris saSualebiT naTuraSi (an rezistorSi)<br />

gamavali denis Zalas <strong>sxvadasxva</strong> Zabvis dros.<br />

cdis Sedegebi SeaqvT cxrilSi da maT mixedviT ageben<br />

grafiks.<br />

SeniSvna: vinaidan denis Zalis gazomva garkveuli cdomilebiT xdeba, moswavleebis<br />

miRebuli wertilebi mxolod miaxloebiT warmodgenas qmnis grafikis<br />

saxeze, anu isini, savaraudod, im wrfis maxloblad ganlagdebian, romelic maSin<br />

miiReboda, Tu cda cdomilebebis gareSe Catardeboda.<br />

ase, rom moswavleebis mier agebuli<br />

I, A<br />

wertilebi savaraudod ase ganlagdeba<br />

R=const<br />

0,6<br />

(sur. 3.2):<br />

0,4<br />

0,2<br />

0<br />

I, A<br />

0,8<br />

0,6<br />

0,4<br />

0,2<br />

0<br />

0,5 1,0 1,5<br />

sur. 3. 3<br />

U, B<br />

cda II<br />

sur. 3 -ze mocemuli sqemis mixedviT awyoben wreds;<br />

wredSi <strong>sxvadasxva</strong> winaRobebs rTaven (romlebic winaswaraa<br />

cnobili) da zomaven denis Zalas ucvleli Zabvis dros;<br />

cdis Sedegebi<br />

SeaqvT<br />

cxrilSi da maT<br />

U=const<br />

mixedviT ageben<br />

grafiks.<br />

2,5 5,0 7,5 10<br />

sur. 3. 4<br />

xolo idealur SemTxvevaSi, denis Zalis Zabvaze damokidebulebis<br />

grafiks ucvleli winaRobis dros, aqvs sur. 3.3-ze miTiTebuli saxe.<br />

agebul grafikze dayrdnobiT moswavleebi gaakeTeben daskvnas:<br />

denis Zala gamtarSi pirdapirproporciulia gamtaris boloebze<br />

arsebuli Zabvisa (ucvleli winaRobis dros).<br />

R omi<br />

SeniSvna: ucvleli Zabvis dros , denis Zalis winaRobaze<br />

damokidebulebis grafiks aqvs sur. 3.4-ze miTiTebuli<br />

saxe.<br />

agebul grafikze dayrdnobiT moswavleebi gaakeTeben<br />

daskvnas:<br />

denis Zala gamtarSi ukuproporciulia gamtaris wina-<br />

Robisa (ucvleli Zabvis dros).<br />

Y<br />

0<br />

sur. 2<br />

sur. 3<br />

sur. 3. 2<br />

X


3. prezentaciebi 10 wT<br />

cdebisTvis gankuTvnili drois gasvlis Semdeg TiToeuli jgufis warmomadgeneli akeTebs prezentacias:<br />

mTel klass warudgens Tavis jgufis mier agebul grafiks da daskvnas, romelic maT agebuli grafikis<br />

safuZvelzec gaakeTes.<br />

maswavlebeli Seajamebs jgufebis mier warmodgenil Sedegebs da saboloo daskvnis saxiT Camoayalibebs:<br />

denis Zalas, Zabvasa da winaRobas Soris urTierTkavSiri eqsperimentulad 1826 wels georg omis mier<br />

iqna dadgenili. mis mier aRmoCenili iqna kanoni, romelic asaxavs wredis garkveul ubanSi gamavali denis<br />

Zalis damokidebulebas am ubnis boloebze arsebul Zabvasa da ubnis winaRobaze. SemdgomSi am kanons omis<br />

kanoni ewoda:<br />

wredis ubanSi gamavali denis Zala pirdapirproporciulia am ubnis boloebze arsebuli Zabvisa da ukuproporciulia<br />

ubnis winaRobisa:<br />

I = U / R (1)<br />

swored omis kanonis safuZvelze dadginda winaRobis erTeuli - 1 omi, romelsac saxeli mecnieris pativsacemad<br />

ewoda.<br />

4. kiTxva-pasuxi 10 wT<br />

maswavlebeli:<br />

es kanoni wredis garkveuli ubnisTvisaa, magram Tqven iciT, rom sruli wredi ori, gare da Siga ubnisgan<br />

Sedgeba.<br />

gaixseneT, ra qmnis wredis gare ubans da ra qmnis wredis Siga ubans?<br />

moswavle: wredis gare ubans SemaerTebeli sadenebi da eleqtroxelsawyoebi qmnis, wredis Siga ubans ki<br />

_ denis wyaro.<br />

maswavlebeli:<br />

eleqtruli wredis TiToeul ubans Tavisi winaRoba aqvs. wredis gare ubnis<br />

winaRobas gare winaRoba (aRiniSneba R – iT) hqvia, Sida ubnis, anu denis wyaros<br />

winaRobas ki- Sida winaRoba ( aRiniSneba r – iT).<br />

mag., generatorSi r gragnilis winaRobaa, galvanur elementSi ki-eleqtrolitis<br />

xsnaris.<br />

ganvixiloT umartivesi Sekruli wredi, romelsac qmnis denis wyaro, romlis<br />

Sida winaRoba r-is tolia da R winaRobis mqone rezistori (sur. 4).<br />

gaixseneT, ra bunebisaa Zalebia gare Zalebi?<br />

moswavle: muxtze moqmed nebismier Zalas, garda eleqtrostatikuri Zalisa,<br />

gare Zala hqvia.<br />

maswavlebeli: ra aris denis wyaros eleqtromamoZravebeli Zala ξ ?<br />

moswavle: eleqtromamoZravebeli Zala ewodeba skalarul sidides, romelic im muSaobis tolia, romelsac<br />

asruleben gare Zalebi denis wyaros SigniT uaryofiTidan dadebiT polusze erTeulovani dadebiTi<br />

muxtis gadatanisas.<br />

maswavlebeli: dafiqrdiT: Tu raRac drois ganmavlobaSi Siga wredSi (denis wyaros SigniT) uaryofi-<br />

Tidan dadebiT polusze q muxti gadaitaneba, maSin ris tolia am muxtis gadaadgilebaze gare Zalebis mier<br />

Sesrulebuli muSaoba?<br />

moswavle pasuxobs da dafaze wers Sesabamis formulas: Tu raRac drois ganmavlobaSi Siga wredSi uaryofi-<br />

Tidan dadebiT polusze q muxti gadaitaneba, maSin am muxtis gadaadgilebaze gare Zalebis mier Sesrulebuli<br />

muSaoba gamoiTvleba formuliT:<br />

A g = ξ q (3)<br />

maswavlebeli: gaixseneT: denis gavlisas gamtarSi siTbo gamoiyofa. wredSi denis gavlisas siTbo gamoiyofa<br />

ara marto wredis gare ubanze, aramed Siga ubanzec. swored gare Zalebis mier Sesrulebuli muSaobis xarjze<br />

xdeba energiis im danakargis kompensireba, romelic wredSi denis gavlas Tan axlavs. amitom<br />

A g = ΔE (4)<br />

r<br />

I<br />

R<br />

sur. 4<br />

41


amasTan, Tu wredSi qimiuri gardaqmna ar xdeba da meqanikuri muSaoba ar sruldeba, energiis mudmivobis<br />

kanonis Tanaxmad, energiis cvlileba eleqtruli velis mier wredis gare da Siga ubnebze q muxtis gadaadgilebaze<br />

Sesrulebuli muSaobis tolia.<br />

gaixseneT, rogor gamoiTvleba eleqtruli velis mier wredis ubanze q muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />

muSaoba?<br />

moswavle pasuxobs da dafaze wers Sesabamis formulas: eleqtruli velis mier wredis ubanze q muxtis<br />

gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaoba gamoiTvleba formuliT: A = U q, amitom eleqtruli velis mier wredis<br />

gare da Siga ubnebze q muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaoba tolia: A = A 1 + A 2 = U 1 q + U 2 q<br />

xolo wredSi energiis cvlileba ΔE = A = A 1 + A 2 = U 1 q + U 2 q<br />

maswavlebeli: gaiTvaliswineT, rom Ag = ξ q da Ag = ΔE. rogor saxes miiRebs me-(4)?<br />

moswavle wers dafaze: ξ q = U 1 q + U 2 q gamartivebis Semdeg miviRebT<br />

ξ = U 1 + U 2<br />

maswavlebeli: gaiTvaliswineT omis kanoni wredis ubnisaTvis. rogor saxes miiRebs miRebuli toloba:<br />

ξ = IR + Ir (5)<br />

wredis ubanSi gamavali denis Zalis namravls ubnis winaRobaze xSirad uwodeben Zabvis vardnas am ubanze.<br />

ase, rom me-(5) formulis Tanaxmad denis wyaros emZ wredis Siga da gare ubnebze Zabvis vardnaTa jamis tolia.<br />

me-(5) formulidan gamomdinareobs:<br />

I = ξ /(R + r) (6)<br />

swored me-(6) formula gamosaxavs omis kanons sruli wredisTvis:<br />

denis Zala srul wredSi pirdapirproporciulia denis wyaros emZ-sa da ukuproporciulia wredis Siga da<br />

gare winaRobaTa jamisa (anu wredis sruli winaRobisa).<br />

4. muSaoba jgufebSi 10 wT<br />

maswavlebeli jgufebs aZlevs davalebas:<br />

moifiqreT eqsperimenti, romlis daxmarebiTac denis wyaros emZ-sa da Siga winaRobis gansazRvras SeZlebT.<br />

miTiTeba 1.: sanam eqsperiments moifiqrebT, manamde moamzadeT samuSaos Sesrulebis Teoriuli Sinaarsi<br />

da CamoayalibeT meTodis arsi, romelic eqsperimentis safuZvels warmoadgens.<br />

miganiSnebT: vTqvaT, wredSi denis wyarosTan jer R 1 winaRobis rezistori, xolo Semdeg R 2 winaRobis<br />

rezistori CarTeT. dawereT TiToeul SemTxvevaSi omis kanoni sruli wredisaTvis. CaTvaleT, rom miRebul<br />

gantolebaTa sistemaSi ucnobi mxolod ξ da r –ia, radgan yvela danarCeni sidide an winaswar cnobilia, an<br />

SesaZlebelia misi gazomva eqsperimentis saSualebiT.<br />

gamoricxeT gantolebaTa sistemidan ξ da ipoveT r.<br />

miTiTeba 2.: ξ -is gasagebad ki winaswar, me-(6) formulis analizis safuZvelze gaarkvieT, ris tolia<br />

denis wyaros emZ Tu R →∞, anu roca wredis gare winaRoba Zalian didia. aseTi situacia maSin iqmneba, roca<br />

wredi Caketili ar aris da wyaros polusebs Soris haeris aragamtari Sualedia.<br />

jgufebi muSaoben, konsultaciisTvis mimarTaven maswavlebels da gakveTilis bolomde Tu damTavrebas<br />

ara, garkveuli monaxazis gakeTebas mainc axerxeben. davalebas damoukideblad miiyvanen bolomde da momdevno<br />

gakveTilze dasrulebuls warmoadgenen klasSi prezentaciis saxiT, romelsac savaraudod aseTi saxe eqneba:<br />

eqsperimentuli davaleba: denis wyaros emZ-sa da Siga winaRobis gansazRvra.<br />

cdisTvis saWiro xelsawyoebi: mudmivi denis wyaro, ampermetri, voltmetri, <strong>sxvadasxva</strong> winaRobis mqone<br />

ori rezistori, mimyvani sadenebi, CamrTveli.<br />

samuSaos Sesrulebis Sinaarsi da meTodi:<br />

sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad, denis wyaros emZ, misi Siga winaRoba, denis Zala wredSi da<br />

gare wredis winaRoba erTmaneTTan urTierTkavSirSia da maT Soris damokidebuleba maTematikurad ase<br />

gamoisaxeba:<br />

I = ξ /(R + r) (I)<br />

Tu gamosakvlev denis wyaros polusebs mivuerTebT jer R 1 winaRobis rezistors, xolo Semdeg R 2<br />

winaRobis rezistors da TiToeul SemTxvevaSi gavzomavT rezistorebSi gamaval denis Zalas, I formulis<br />

42


Tanaxmad miviRebT ori gantolebis sistemas:<br />

I 1 = ξ /(R 1 + r)<br />

I 2 = ξ /(R 2 + r)<br />

gantolebaTa sistemis amoxsnis Sedegad miviRebT, rom<br />

r = ( I 2 R 2 - I 1 R 1 ) / ( I 1 – I 2 ) (II)<br />

xolo ξ = I 1 (R 1 + r) an ξ = I 2 (R 2 + r) (III)<br />

I formulidan gamomdinareobs, rom Tu wredis gare winaRoba Zalian<br />

didia Siga winaRobasTan SedarebiT (R>> r ) maSin ξ = IR + Ir ≈<br />

IR = U,<br />

anu Tu R →∞, denis wyaros polusebze Zabva denis wyaros emZ-s tolia.<br />

msgavsi situacia maSin iqmneba, roca wredi Caketili ar aris da<br />

wyaros polusebs Soris haeris aragamtari Sualedia, amitom imisaTvis,<br />

rom SevamowmoT, Tu ramdenad zustia Cvens mier gamoTvlili emZ, wredi<br />

unda gaiTiSos da voltmetris saSualebiT denis wyaros polusebs Soris<br />

Zabva gaizomos. Zabvis mniSvneloba miaxloebiT denis wyaros emZ-s<br />

toli unda iyos.<br />

samuSaos msvleloba<br />

aawyeT wredi mocemuli sqemis mixedviT da gazomeT denis Zala wredSi.<br />

SecvaleT R1 rezistori R rezistoriT da kvlav aiReT anaTvali ampermetrze.<br />

2<br />

gamoTvaleTII da III formulebis saSualebiT denis wyaros emZ, misi Siga winaRoba.<br />

gaTiSeT wredi, miuerTeT denis wyaros polusebs voltmetri da aiReT anaTvali.<br />

SeadareT, emTxveva Tu ara gamoTvlebis Sedegad miRebuli denis wyaros emZ-s mniSvneloba pirdapiri<br />

gazomvis Sedegs.<br />

cdisa da gamoTvlebis Sedegebi SeitaneT cxrilSi.<br />

I1 (a) I2 (a) R1 (omi) R (omi) r (omi) ξ (v) U (v)<br />

2<br />

SeniSvna: maswavlebelTan eqsperimentis etapebis SeTanxmebis Semdeg moswavleebs SeuZliaT misi Catareba<br />

saskolo laboratoriaSi.<br />

5. saSinao davaleba 10 wT<br />

gakveTilis darCenil droSi jgufuri samuSaos bolomde miyvanas ver moaswrebT, amitom gTxovT es davaleba<br />

damoukideblad miiyvanoT bolomde, gaiTvaliswineT, davaleba jgufuria, amitom SeinarCuneT Tqveni<br />

jgufis Semadgenloba da SeecadeT, erTad imuSaoT am problemaze. momdevno gakveTilze ki Sesrulebuli<br />

davaleba prezentaciis saxiT warmoadgineT. aseve dagirigebT furclebs, romelzedac individualurad Sesasrulebel<br />

davalebebs gTavazobT.<br />

1. gaaanalize (1)-li formula: ra SemTxvevaSi vityviT, rom gamtaris winaRoba 1 omia?<br />

(pas.: gamtaris winaRoba 1 omia, Tu masSi 1 amperi deni aRiZvreba maSin, roca mis boloebze Zabva 1voltia)<br />

2. (1)-li formulidan gamomdinareobs, rom<br />

R = U / I (2)<br />

gaaanalize miRebuli formula da dafiqrdi: marTebulia Tu ara, mtkiceba:<br />

gamtaris winaRoba proporciulia gamtaris boloebze arsebuli Zabvisa da ukuproporciulia gamtarSi<br />

gamavali denis Zalis. ratom?<br />

(pas.: mocemuli gamtaris winaRoba mudmivia da ar aris damokidebuli arc Zabvaze da arc denis Zalaze,<br />

amitom me-(2) formulis Tanaxmad aseTi mtkiceba marTebuli ara aris. Secdomaa me-(2) formulis aseTnairad<br />

`wakiTxva~. me-(2) formula SesaZlebelia ase `waikiTxos~ :<br />

R 1<br />

sur. 3. 5<br />

43


mocemuli gamtaris winaRoba tolia am gamtaris boloebze arsebuli Zabvis fardobisa gamtarSi gamaval<br />

denis ZalasTan;<br />

an<br />

gamtaris boloebze arsebuli Zabvis fardoba gamtarSi gamaval denis ZalasTan, Zabvis nebismieri cvlilebisas,<br />

mudmivi sididea).<br />

3. gaaanalize me-(6) formula da ganixile SemTxveva, roca wredis gare winaRoba Zalian mcirea.<br />

gaarkvie, ra aris mokle CarTva da ra zomebs mimarTaven, rom mokle CarTvisas xanZari Tavidan aicilon.<br />

(pas.: imisaTvis, rom mokle CarTvisas denis wyaros, sadenebisa da eleqtroxelsawyoebis dazianeba Tavidan<br />

aicilon, binis da asevev yvela eleqtro-da radiomowyobilobebis mkvebavi sadenis dasawyisSi ayeneben<br />

<strong>sxvadasxva</strong>nair damcvelebs. damcvelis erT-erT saxes, dnobad damcvels VIII klasSi gavecaniT. misi mTavari<br />

nawili mavTulia, romelic masSi dasaSvebze maRali denis gavlisas dneba. ris Sedegadac wredi ganirTveba.<br />

yofa-cxovrebaSi farTodaa gavrcelebuli avtomaturi damcvelebi: denis gazrdisas isini avtomaturad<br />

ganrTaven wreds).<br />

44<br />

Sefasdeba:<br />

sagakveTilo procesSi CarTuloba<br />

prezentacia<br />

saSinao davaleba


Tema: eleqtruli deni (Tema III)<br />

gakveTili # 4<br />

(I Temis Semajamebeli gakveTili/damoukidebeli weriTi davaleba )<br />

gakveTilis dagegmvis cxrili<br />

saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />

organizeba<br />

damoukidebeli<br />

azrovnebis,<br />

azris Camoyalibebisa<br />

da werilobiTi formiT<br />

gadacemis, problemis<br />

gadaWris gzis Ziebis,<br />

miRebuli codnis<br />

konkretul sakiTxebTan<br />

dakavSirebis, drois<br />

limitis dacvis<br />

unarebis ganviTareba.<br />

Tema III<br />

eleqtruli<br />

deni<br />

(1sT)<br />

1.<br />

Sesavali<br />

2. weriTi davalebebi<br />

3.saSinao davaleba<br />

individualuri<br />

individualuri<br />

drois<br />

ganawileba<br />

5 wT<br />

37 wT<br />

3 wT<br />

resursebi Semowmebis<br />

xerxebi<br />

danarTi, romelzedac<br />

Semajamebeli samuSos<br />

davalebebia mocemuli<br />

(1cali-TiTo moswavleze)<br />

dakvirveba,<br />

weriTi<br />

davalebebis<br />

Semowmeba.<br />

1. Sesavali/ gakveTilis organizeba 5wT<br />

maswavlebeli TiToeul moswavles urigebs danarTs _furcels, romelzedac Semajamebeli samuSao<br />

davalebebia mocemuli.<br />

(SeniSvna: maswavleblis wignSi gTavazobT Semajamebeli samuSaos nimuSs (#3 Semajamebeli samuSao Temaze:<br />

`eleqtruli deni.~ I -II varianti gv. 112) , Tumca is mxolod sarekomendacio xasiaTisaa. SegiZliaT<br />

davalebebi Tqveni Sexedulebebisamebr SeadginoT)<br />

2. weriTi davalebebi 37wT<br />

moswavleebi muSaoben damoukideblad. ecadeT, gamoumuSaoT maT es unari. SeaxseneT, rom gadawera<br />

dauSvebelia, radgan es uRirsi saqcielia da gadawerili namuSevari ar Sefasdeba.<br />

Semajamebeli samuSaosTvis micemuli drois amowurvis Semdeg moswavleebi namuSevrebs abareben<br />

maswavlebels.<br />

(SeniSvna: maswavlebeli SeZlebisdagvarad unda ecados, rom namuSevrebi droulad iqnes gasworebuli.<br />

moswavleebi xom ase mouTmenlad elian sakuTari Sromis Sedegebs.)<br />

R 1<br />

R 2<br />

R 1<br />

R2<br />

45


46<br />

III. saSinao davaleba 3wT<br />

sTxoveT moswavleebs, amoarCion maT mier momzadebuli, gavlili masalis Sesabamisi saprezentacio<br />

Temebidan saukeTeso da warmoadginon momdevno gakveTilze<br />

farTo auditoriis winaSe.<br />

Sefasdeba:<br />

Semajamebeli samuSao<br />

Tvisebrivi amocanebi<br />

amocanebi, romlebic<br />

maTematikuri<br />

aparatis gamoyenebas<br />

moiTxovs<br />

1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />

<strong>ramdenime</strong> amocanaze<br />

pasuxi gacemulia<br />

dasabuTebis gareSe<br />

moyvanilia <strong>ramdenime</strong><br />

ZiriTadi formula,<br />

amocanebis<br />

amoxsnis gareSe<br />

yvela amocanaze<br />

pasuxi gacemulia<br />

dasabuTebis gareSe<br />

amoxsnilia erTi<br />

amocana<br />

<strong>ramdenime</strong> amocanis<br />

pasuxi dasabuTebulia<br />

amoxsnilia nawili<br />

amocanebisa<br />

an yvela amocana<br />

amoxsnilia arasrulad<br />

yvela amocanis<br />

pasuxi dasabuTebulia<br />

amoxsnilia yvela<br />

amocana


Tema: dedamiwis magnituri veli<br />

gakveTili # 5<br />

(Tavisufali gakveTili - konferencia )<br />

gakveTilis dagegmvis cxrili<br />

saswavlo miznebi Tema aqtivobebi moswavleebis<br />

organizeba<br />

informaciis moZiebis,<br />

azris Camoyalibebisa<br />

da gadacemis,<br />

komunikaciis, TanamSromlobisa,<br />

drois limitis dacvis<br />

unari.<br />

dedamiwis magnituri<br />

velis gacnoba da<br />

gaazreba imisa, Tu<br />

ra mniSvneloba aqvs<br />

planetisTvis mis arsebobas.<br />

dedamiwis<br />

magnituri<br />

veli<br />

(1sT)<br />

1. Sesavali<br />

2. pres-konferencia;<br />

3.Sejameba;<br />

4.saSinao davaleba<br />

drois<br />

ganawileba<br />

jgufebi 2 wT<br />

35 wT<br />

7 wT<br />

1 wT<br />

saxelmZRvanelo<br />

interneti<br />

resursebi Semowmebis<br />

xerxebi<br />

dakvirveba<br />

konferenciis mzadebis procesSi moswavleebi dayofilebi arian 4-5 - kacian jgufebad, romelTa pirobiTi<br />

dasaxelebebia:<br />

`Jurnalistebi~<br />

`fizikosebi~<br />

`astronomebi~<br />

`biologebi~<br />

`eqimebi~<br />

konferenciis mzadebis<br />

pirveli etapi: TiToeuli jgufi Temas, `dedamiwis magnituri veli~, mTlianobaSi ganixilavs da saintereso<br />

kiTxvebs moamzadebs, romelsac jgufis wevrebi preskonferenciaze sxva jgufebs dausvamen. garda<br />

amisa, TiToeul jgufs mouwevs Seafasos, Tu rogor gasca pasuxi `Jurnalistis~ (an damswre sazogadoebis)<br />

mier dasmul kiTxvas sxva jgufis warmomadgenelma, ramdenad amomwuravi iyo pasuxi, ra SeeZloT daematebinaT,<br />

raze ver upasuxes da a.S. amitom TiToeul jgufs informacia unda hqondes ara marto im sakiTxebis Sesaxeb,<br />

romlebic maT `specialobas~ Seesabameba, aramed mTlianad Temis Sesaxeb.<br />

meore etapi: jgufebi `profilis~ mixedviT maTTvis gankuTvnil sakiTxebs ukve calke da amasTan, ufro<br />

dawvrilebiT Seiswavlian. amzadeben prezentaciebs, muSaobis procesSi periodulad konsultaciebs gadian<br />

maswavlebelTan, romelic maT saTanado SeniSvnebs aZlevs.<br />

gansakuTrebuli datvirTva konferenciis mzadebisas, misi msvlelobisa da damTavrebis Semdegac `Jurnalistebs~<br />

aqvT. maT unda SeZlon Temis mTlianobaSi gaazrebis Semdeg misgan mTavari sakiTxebis gamoyofa da<br />

SekiTxvebis iseTi TanmimdevrobiT momzadeba, rom maT mier dasmulma kiTxvebma konferenciaze warmodgenili<br />

sakiTxi ar daanawevros, logikuri jaWvi ar gawyvitos da gaugebari ar gaxados. piriqiT, SekiTxvebma swori<br />

mimarTuleba unda misces konferenciis msvlelobas, yoveli momdevno pasuxi winas logikuri gagrZeleba unda<br />

iyos da a.S. `Jurnalistebis~ SekiTxvebi sxva jgufebisgan dafarulad unda mzaddebodes, am jgufis muSaoba<br />

swored maT mier dasmuli kiTxvebis mixedviT Sefasdeba, mag., ramdenad marTebulad iyo SekiTxva dasmuli,<br />

47


iyo Tu ara saerTod saWiro ama Tu im SekiTxvis dasma, ramdenad saintereso iyo maT mier dasmuli kiTxvebi<br />

da Sesabamisad, ramdenad SeZles saintereso diskusia gamoewviaT da a. S.<br />

preskonferenciis dros `Jurnalistebi~ akeTeben Canawerebs diskusiis msvlelobis Sesaxeb, iReben fotoebs.<br />

gakveTilis dawyebamde jgufebi amzadeben TavianT kuTxes: kedlebze gaakraven prezentaciebis Sesabamis<br />

Tematur plakatebs da moamzadeben teqnikur saSualebebs mag., kompiuters, saproeqcio aparats (Tu, ra Tqma<br />

unda, maTi gamoyeneba uxdebaT proeqtis wardgenisas) an dagegmil cdas moamzadeben.<br />

preskonferenciis msvlelobisas maswavlebeli moswavleebs reglamentis dacvaSi exmareba, aZlevs SekiTxvis<br />

dasmis uflebas `Jurnalists` an sxva romelime jgufis warmomadgenels (an sulac damswre sazogadoebidan<br />

SekiTxvis msurvels), aZlevs sityvas `mecnierebs~ da bolos ajamebs gakveTilis Sedegebs.<br />

48<br />

1. Sesavali 3 wT<br />

maswavlebeli miesalmeba damswre sazogadoebas da ganmartavs gakveTilis mizans: Cveni dRevandeli gakveTili<br />

preskonferenciis saxiT warimarTeba. pres-konferenciis Temaa dedamiwis magnituri veli da misi gavlena<br />

planetis mcxovrebTa sicocxlisunarianobaze.<br />

konferencia Cveni klasis `samecniero~ sazogadoebis wevrebma moamzades. isini Tqvens winaSe warsdgebian<br />

fizikosebis, astronomebis, biologebis da eqimebis rolSi. cxadia, konferencias eswrebian `Jurnalistebic~,<br />

romlebic Cvens `mecnierebs~ yvelasaTvis saintereso kiTxvebs dausvamen. cxadia, maT garda kiTxvebis dasma<br />

Tqvenc, damswre sazogadoebasac, SegiZliaT.<br />

2. preskonferencia 35 wT<br />

maS ase, SegaxsenebT, rom `magniti~ berZnulad niSnavs qvas<br />

`magnesiidan~ . es saxeli mas Zvelma berZenma dramaturgma evripidem<br />

Searqva, radgan swored qalaq magnesiis (mcire azia) maxloblad<br />

poulobdnen xSirad am ucnaur qvas, romelic rkinis sxeulebs izidavda.<br />

magnitur movlenebs adamianebi uZvelesi droidan icnobdnen.<br />

minda pirveli SekiTxva `fizikosebs~ davusva:<br />

ra amtkicebs imas, rom adamianebi uZvelesi droidan icnobdnen<br />

magnitur movlenebs da rodis daamtkices, rom dedamiwis garSemo<br />

magnituri veli arsebobs?<br />

`fizikosebis~ pasuxi:<br />

magnitis Tvisebebi Zv. w. VI saukuneSi CinelebisTvis ukve cnobili<br />

iyo. maT magnits `Cu-Su~, anu `mosiyvarule qva~ Searqves swored mis<br />

mier rkinis sxeulebis mizidulobis gasaocari unaris gamo.<br />

adamianebisTvis uZvelesi droidan iyo cnobili, rom kompasis<br />

magnituri isari yovelTvis erTi gansazRvruli mimarTulebiT orientirdeba.<br />

kompasis gamogonebas daaxloebiT ori aTasi wlis istoria<br />

aqvs. sur.1-ze erT-erTi uZvelesi Cinuri kompasia gamosaxuli. mas<br />

samxreTis maCvenebels uwodebdnen. isris rols am kompasSi `kovzi~<br />

asrulebda, romelic bunebrivi magnitisgan iyo damzadebuli da<br />

vertikaluri RerZis garSemo Tavisuflad brunavda. gTxovT CarToT<br />

proeqtori. videomasalaze Cans, Tu rogor moqmedebs uZvelesi Cinuri<br />

kompasis mixedviT damzadebuli misi Tanamedrove analogi (http://www.<br />

grand-illusions.com/acatalog/Han_Dynasty_Compass.html)<br />

sxvaTa Soris, sxva uZveles miRwevebTan erTad, kompasis gamogo-<br />

sur. 1<br />

sur. 5. 1


neba Cinelebs dResac erovnuli siamayis grZnobiT avsebs.<br />

CineTis olimpiadaze reJisorebma erT - erTi grandiozuli<br />

scena swored am kompasis wardgenas dauTmes (sur. 5.1).<br />

pirvelad kompasis isris `qceva~, 1600 wels, inglisis<br />

samefo karis eqimma uiliam gilbertma axsna. man dawera wigni<br />

`magnitebis, magnituri sxeulebis da didi magnitis-dedamiwis<br />

Sesaxeb~. gilbertma gamoTqva azri, rom dedamiwa gigantur<br />

magnits warmoadgens da Tavisi azris marTebuloba cdiTac<br />

daamtkica:<br />

man bunebrivi magnitisgan daamzadebuli birTvis (`terella~)<br />

(sur. 5.2) zedapirze magnituri isari moaTavsa. magnituri<br />

isari zustad ise iqceoda, rogorc kompasis isari: is mudmivad<br />

erTi gansazRvruli mimarTulebiT orientirdeboda.<br />

gilbertamde kompasis isris `qcevas~ sxvagvarad xsnid-<br />

sur. 5. 2<br />

nen. adamianebi Tvlidnen, rom kompasis isars polaruli<br />

varskvlavi izidavda…. istoriam erTi saintereso faqti Semogvinaxa, romelic kolumbis mier amerikis kontinentis<br />

aRmoCenas ukavSirdeba. kontinentTan miaxloebulma xomaldis ekipaJma moulodnelad aRmoaCina,<br />

rom kompasis isari polaruli varskvlavisken aRar iyo mimarTuli. am ambavma maTSi saSineli dabneuloba<br />

gamoiwvia. SeSinebulebi ukan dabrunebas iTxovdnen, radgan Tvlidnen, rom isari aucileblad polaruli varskvlavisken<br />

unda yofiliyo mimarTuli da momxdars cudis niSnad miiCnevdnen. kolumbma, romelmac Tavadac<br />

ver axsna kompasis isris gadaxra, mainc moaxerxa mezRvaurTa damSvideba da mogzauroba ganagrZo. ase, rom<br />

mcdari informacia kompasis isris `qcevis~ Sesaxeb kinaRam mogzaurobis CaSlis mizezi gaxda, rac amerikis<br />

aRmoCenas, albaT, wlobiT daagvianebda.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva : gvinda SekiTxva `fizikosebs~ davusvaT: ra mtkicebulebebi arsebobs imisa,<br />

rom dedamiwis garSemo magnituri velia?<br />

`fizikosebis~ pasuxi:<br />

Tqven iciT, rom magnitur isars, rogorc yvela magnits, ori polusi aqvs. is faqti, rom kompasis isari<br />

yovelTvis erTi da imave mimarTulebiT orientirdeba, imaze mianiSnebs, rom magnituri veli dedamiwis gar-<br />

Semoc arsebobs da swored es veli `aiZulebs~ magnitur isars mudmivad erTi mimarTulebiT `iyuros~.<br />

ase, rom dedamiwac magnitia: kompasis isari Tavisi CrdiloeT polusiT yovelTvis dedamiwis magnituri<br />

samxreT polusisken `iyureba~, romelic dedamiwis CrdiloeT naxevarsferoSi (uelsis princis kunZulze)<br />

mdebareobs.<br />

gilbertma dedamiwis magnituri velis arsebobis dasamtkiceblad Tavis droze aseTi faqtic ki gaixsena:<br />

fanjris vertikaluri rkinis darabebi droTa ganmavlobaSi magnitdeboda (gilberti savsebiT sworad<br />

miiCnevda, rom es dedamiwis magnituri velis gavleniT xdeboda), zustad ise, rogorc rkinis patara naWeri<br />

mudmivi magnitis gavleniT magnitdeba. cnobilia SemTxvevebi, roca sazRvao xomaldebis liTonis korpusebi<br />

dedamiwis magnituri velis gavleniT magnitdeboda da xomaldi gigantur mcurav magnits emsgavseboda.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva :<br />

ra aris dedamiwis magnetizmis warmoSobis mizezi, anu ratom aqvs dedamiwas magnituri veli?<br />

`fizikosebis~ pasuxi:<br />

Tanamedrove mecnieruli Sexedulebebis Tanaxmad, amis mizezi dedamiwis birTvSi mimdinare procesebia.<br />

dedamiwis birTvi gavarvarebuli Txevadi eleqtrogamtari nivTierebisgan Sedgeba. birTvSi wriuli denebi<br />

cirkulireben da swored isini qmnian dedamiwis magnitur vels. 1958 wels mecnierebma specialuri aparatebis<br />

saSualebiT aRmoaCines dedamiwis garSemo ori sartyelis arseboba, romlebic ekvatorul sibrtyeSi<br />

mdebareobs. orive sartyeli (maT radiaciul sartylebs uwodeben) damuxtuli nawilakebis, protonebisa<br />

da eleqtronebis nakads warmoadgens. isini wriul dens qmnian da es kidev erTi mizezia dedamiwis garSemo<br />

magnituri velis arsebobisa.<br />

49


50<br />

samxreTi<br />

geografiuli<br />

polusi<br />

samxreTi<br />

magnituri<br />

polusi<br />

CrdiloeTi<br />

magnituri<br />

polusi<br />

sur. 2<br />

CrdiloeTi<br />

geografiuli<br />

polusi<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva :<br />

ra Tvisebebi aqvs dedamiwis magnitur vels?<br />

`fizikosebis~ pasuxi:<br />

planetis zedapirTan axlos dedamiwis magnituri<br />

veli, miaxloebiT, zolovani magnitis vels gavs, romlis<br />

samxreTi polusi dedamiwis Crdilo geografiuli polusis<br />

axlos mdebareobs, xolo magnituri Crdilo polusi<br />

samxreT naxevarsferoSia, geografiul polusTan axlos.<br />

dedamiwis magnituri velis polusebi ar emTxveva geografiul<br />

polusebs da isini dedamiwis siRrmeSi mdebareobs<br />

(da ara dedamiwis zedapirze). Tu Cven warmosaxviT RerZs<br />

gavavlebT dedamiwis magnitur polusebs Sors, miviRebT<br />

RerZs, romelic ar emTxveva dedamiwis diametrs (es erT<br />

-erTi Taviseburebaa dedamiwis magnituri velisa). magnitur polusebze gamavali RerZi dedamiwis brunvis<br />

RerZis mimarT 11,5 0 -iTaa daxrilia (sur.2).<br />

kidev erTi Tavisebureba dedamiwis magnituri velis is aris, rom xdeba misi polusebis dreifi: isini<br />

mdebareobas icvlian geografiuli polusebis mimarT. cnobilia, rom polusebis dreifis siCqare mudmivi ar<br />

aris: XX saukunis dasawyisSi Crdilo magnituri polusis dreifis siCqare weliwadSi <strong>ramdenime</strong> kolometriT<br />

ganisazRvreboda, 70-ian wlebSi weliwadSi 10 km iyo, xolo amJamad weliwadSi 40 km-ia.<br />

(http://class-fi zika.narod.ru/8_m16.htm).<br />

garda amisa, dedamiwis magnituri veli, sakmarisad didi intervalebis Semdeg orientacias icvlis: misi<br />

polusebi sapirispiroTi icvleba. cnobilia, rom ukanasknelad polusebi dedamiwis magniturma velma 780 000<br />

wlis win Seicvala. sul axlaxans ki gamoCnda informacia, rom germaneli mecnierebi bolo aTi wlis ganmavlobaSi<br />

dedamiwis magnitur velze dakvirvebebis Sedegad mividnen im azramde, rom Zalian male polusebis<br />

xelaxali cvlilebaa mosalodneli.<br />

(gaige am uaxlesi informaciis Sesaxeb internetSi: http://podrobnosti.ua/technologies/2008/07/10/538774.html<br />

http://scienceblog.ru/2008/08/22/v-skorom-vremeni-proizoydet-smena-magnitnyih-polyusov-zemli/<br />

dedamiwis magnituri veli icavs dedamiwas mzis radiaciisgan. is erTgvari faria Cveni planetisTvis.<br />

dedamiwa mis gareSe usicocxlo udabnos daemsgavseboda da masze sicocxle gaqreboda.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ucvlelia Tu ara dedamiwis magnituri veli?<br />

`astronomebis~ pasuxi:<br />

dedamiwis magnituri veli ucvleli ar aris. is droTa ganmavlobaSi icvleba. germaneli geofizikosebis<br />

monacemebiT, dedamiwis magnituri veli bolo 150 wlis ganmavlobaSi 10 %-iTaa Sesustebuli. ukanaskneli<br />

cnobebiT, mosalodnelia velis kidev ufro Sesusteba, ris gamoc mzis radiacia xelovnur Tanamgzavrebs<br />

seriozul safrTxes Seuqmnis (http://podrobnosti.ua/technologies/2008/08/19/548274.html)<br />

is faqti, rom dedamiwis magnituri veli icvleba, 1635 wels gelibrandis mier iqna dadgenili. mogvianebiT<br />

ki isic daadgines, rom magnituri velis cvlileba SeiZleba gamowveuli iyos ama Tu im geografiul midamoSi<br />

sasargeblo wiaRiseulis, kerZod ki, feromagnetikebis an magnetitis arsebobiT. es midamoebi Zlieri magnituri<br />

veliT gamoirCeva sxva geografiuli adgilebisgan. amboben, rom aseT adgilebSi iqmneba e.w. magnituri<br />

anomaliebi. mag., kurskis anomalia saSualoze 5-jer ufro Zlieri magnituri veliT xasiaTdeba.<br />

mecnierebi irwmunebian, rom imdenad Zlieria kanadis anomaliis magnituri veli, rom Crdilo magnituri<br />

polusi dreifisas CrdiloeTis miwebamde ver miaRwevs, radgan kanadis anomalia CaiWers mas.<br />

dedamiwis magnituri veli SeiZleba mzidan gamotyorcnili damuxtuli nawilakebis magnitosferoSi<br />

SemoWris Sedegadac Seicvalos.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra aris magnitosfero da ra mniSvneloba aqvs mis arsebobas Cveni planetisTvis?


`astronomebis~ pasuxi:<br />

dedamiwis garSemo sivrces, romelSic dedamiwis magnituri velia<br />

Tavmoyrili, magnitosfero hqvia. magnitosferos gawelili forma<br />

aqvs, cremls hgavs.<br />

mzis mxares magnitosfero 70-80 aTasi km manZilze vrceldeba,<br />

xolo sawinaaRmdego mxares _ milionobiT km-ze (sur. 3).<br />

magnitosfero simetriuli iqneboda, rom ara mzidan wamosuli<br />

damuxtuli nawilakebis nakadi, anu mzis qari.<br />

mzeze afeTqebisas temperatura 10 mln gradusamde izrdeba. am<br />

sur. 3<br />

dros mzis zedapiridan 1000 -1500 km/wm siCqariT plazmis Wavli<br />

gamoityorcneba, romlis energia afeTqebis Sedegad gamoTavisuflebuli<br />

energiis naxevars Seadgens. WavlSi Semavali eleqtronebis,<br />

protonebis (wyalbadis birTvebi) da heliumis birTvebis kinetikuri<br />

energia imdenad izrdeba, rom nawilakebi mzis mizidulobas Tavs<br />

aRweven da kosmosur sivrceSi didi siCqariT gaityorcnebian. swored<br />

nawilakTa es nakadi qmnis mzis qars. mzis qarSi Semavali nawilakebi,<br />

umetesad protonebi da eleqtronebi, dedamiwis magnituri velis<br />

mier `CaiWirebian~ da velis Zalwirebis gaswvriv, spiraluri traeqtoriiT<br />

waritacebian (sur. 5.3).<br />

sur. 5. 3<br />

magnitosfero dedamiwis zedapirs ekranirebas ukeTebs: icavs<br />

kosmosidan Semosuli damuxtuli nawilakebis mavne zegavlenisgan,<br />

maRali energiebisa da kosmosuri sxivebisgan, aseve ganapirobebs aminds dedamiwaze.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra aris polaruli ciali da rogor warmoiqmneba is?<br />

`astronomebis~ pasuxi:<br />

mzeze afeTqebebis Sedegad (anu mzis gaZlierebuli aqtivobis<br />

dros) izrdeba mzis qaris intensivoba. magnitosferoSi<br />

didi siCqariT SemoWrili damuxtuli nawilakebi atmosferos<br />

zeda fenebis ionizirebas axdenen da polusebTn axlos, sadac<br />

magnituri velis Zalwirebis sixSire metia, iwveven naTebas - polarul<br />

cials (sur. 4).<br />

http://en.wikipedia.org/wiki/Aurora_(astronomy)<br />

(albaT iciT, rom sareklamo ganaTebebis milebi savsea <strong>sxvadasxva</strong><br />

airiT. milebSi kaTodidan amotyorcnili eleqtronebi<br />

sur. 4<br />

ejaxebian ra airis molekulebs, maT ionizirebas iwveven da am process Tan sdevs naTeba. sxvadaxva airis<br />

molekulebi <strong>sxvadasxva</strong> feris naTebas iwveven. swored amgvaria polaruli naTebis meqanizmic: atmosferoSi<br />

(sadac gaiSviaTebuli haeria) SemoWrili swrafi eleqtronebis Jangbadis atomebTan dajaxebis Sedegad wiTeli<br />

an mwvane feris naTeba miiReba, xolo azotis molekulebTan Sejaxebisas – cisferi da iisferi).<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra aris magnituri qariSxali da ra gavlenas axdens is atmosferoSi da dedamiwaze mimdinare procesebze?<br />

`astonomebis~ pasuxi:<br />

gaZlierebuli mzis qaris moqmedebis Sedegad dedamiwis magnituri velSi mniSvnelovani cvlilebebi xdeba.<br />

es cvlilebebi magnituri qariSxlis saxeliTaa cnobili. magnituri qariSxlebi 6-dan 12 sT-mde grZeldeba,<br />

ris Semdegac magnituri velis maxasiaTeblebi Cveulebriv normalur mniSvnelobebs ubrundeba. am xnis<br />

ganmavlobaSi magnituri qariSxali gavlenas axdens radio- da eleqtrokavSirze mTel im naxevarsferoSi,<br />

romelic mziTaa ganTebuli. dadgenilia da mecnierebi yovelmxriv swavloben magnituri qariSxlis gavlenas<br />

ekosistemasa da adamianze.<br />

51


magnituri qariSxlebis sixSireze da Zalaze mzis aqtivoba axdens gavlenas. daaxloebiT 11,5 weliwadSi<br />

erTxel mzis aqtivoba piks aRwevs da Sedegad iseTi magnituri qariSxlebi warmoiqmneba, rom irRveva radiokavSiri,<br />

mwyobridan gamodian eleqtrogadamcemi xazebi, kompasis isrebi gaurkvevlad iwyeben aqeT-iqeT<br />

trials. cnobilia SemTxvevebi, roca magnituri qariSxlebis Sedegad dazianda wyalgayvanilobis milebic ki,<br />

radgan magnituri velis Zlierma cvlilebam maTSi Zabva aRZra.<br />

52<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra gavlenas axdens magnituri qariSxali adamianis organizmze?<br />

`biologebis~ pasuxi:<br />

dedamiwis magnituri veli aris faqtori, romelic gavlenas axdens adamianisa da sxva cocxali arsebebis<br />

sasicocxlo funqciebze. geomagnetizmma adamianze SeiZleba rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi gavlena<br />

moaxdinos, imis mixedviT, Tu rogoria magnituri velis zemoqmedebis Zalis sidide.<br />

mecnierTa mtkicebiT, dedamiwaze mimdinare rogorc stiqiuri (miwisZvrebi, vulkanebi da .S), aseve bevri<br />

socialuri movlena (epidemiebi, omebi ) mniSvnelovnadaa damokidebuli mzis aqtivobis 11 wlian ciklze, anu<br />

mzis aqtivobis gaZlierebaze. magnituri qariSxlebi adamianis nervuli sistemis mdgomareobaze moqmedebs,<br />

radgan nervebi da Tavis tvini magnituri velis sakmaod mgrZnobiare `mimRebebia~. aravin araa Tavisufali<br />

geomagnetizmis gavlenisgan.<br />

albaT, yvelam icis, rom e.w. magnitur dReebSi, sawoli, romelzec gZinavT, unda dadgaT ise, rom Tavi<br />

CrdiloeTisken gqondeT miqceuli, radgan aseT SemTxvevaSi geomagnituri velis Zalwirebi sxeulis paraleluria<br />

da am dros Tavis tvini, nervebi ukeT isveneben.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ratom reagirebs adamianis organizmze magnituri qariSxali?<br />

`biologebis~ pasuxi:<br />

cnobilia, rom magnituri veli moZrav eleqtrul muxtebze, eleqtrul denze da magnitebze moqmedebs.<br />

biologiur sistemebSi, maT Soris adamianis organizmSi, eleqtruli muxtebis (eleqtronebisa da ionebis)<br />

mowesrigebuli moZraoba ujredebSi mimdinare procesebs gansazRvravs. cocxal organizmSi patar-patara<br />

`magnitebic~ arsebobs, romlebsac <strong>sxvadasxva</strong> nivTierebis (umTavresad wylis) molekulebi qmnis (ufro swored,<br />

am molekulebSi arsebuli patar-patara, eleqtronebis moZraobis Sedegad aRZruli denebi). gare magnituri<br />

velis cvalebadoba am patara `magnitebis~ orientacias Sesabamisad cvlis. cxadia, rom maTTvis Cveuli<br />

mdebareobidan gadaxris Sedegad isini TavianT funqciebs ise aRar asruleben, rogorc adre, rac adamianis<br />

organizmze arasasurvelad aisaxeba. adamianis ukve arsebul biodenebTan erTad damatebiTi eleqtruli denebic<br />

aRiZvreba, rac kidev ufro arRvevs organizmis normalur funqcionirebas. gansakuTrebiT mgrZnobiare<br />

am mxriv nervuli sistemaa, romelic, Sesabamisad, yvelaze metad zaraldeba.<br />

fizikas aseT dReebSi SeuZlia mniSvnelovani samsaxuri gauwios adamianebs, raTa bunebis amgvari mavne<br />

zegavlenisgan daicvas. adamianebi liTonis firfitebiT dafarul palatebSi unda moaTavson (gaixseneT faradeis<br />

galia), raTa garkveuli <strong>tipis</strong> talRebis ekranireba moxdes. Tumca realur cxovrebaSi adamianebi aseT<br />

dReebSi daucvelebi arian da amitom didi mniSvneloba aqvs magniturad aqtiuri dReebis swor prognozs<br />

(isini wamals winawar miiReben da ukeT gadaitanen aseT dReebs).<br />

aRsaniSnavia, rom adamianisa da cxovelis organizmi evoluciis Sedegad garkveulwilad adaptirebulia<br />

dedamiwis magnitur velTan da mis cvlilebebTan. ase, rom cocxal organizmebSi erTgvari eleqtromagnituri<br />

`regulatori~ arsebobs.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

cnobilia, rom cocxali arsebebis 50-mde saxeobis warmomadgeneli, romelTa Soris ZuZumwovrebi, frinvelebi,<br />

Tevzebi, mwerebic ki arian, navigaciisTvis (garemoSi orientirebisTvis) dedamiwis magnitur vels iyeneben.<br />

ras gvetyviT amis Sesaxeb?


`biologebis~ pasuxi:<br />

diax, mecnierebma didi xania SemCnies, rom zogierTi cocxali arseba, mag., safosto mtredebi, gadamfreni<br />

frinvelebi, tritonebi, kuebi orientireben dedamiwis magnituri velis daxmarebiT. aRmoCnda, rom Ramurebic did<br />

manZilebze gadafrenisas eqolokaciiT ki ar sargebloben, aramed dedamiwis velis mixedviT orientireben.<br />

oldenburgis universitetis mecnierTa ukanasknelma kvlevebma daamtkica, rom gadamfreni frinvelebi<br />

ara marto `grZnoben~ magnituri vels, aramed xedaven kidec mas …… mecnierebi varaudoben, rom garda mxedvelobiTisa,<br />

gadamfren frinvelebs kidev erTi saSualeba aqvT magnituri velis aRqmis. es aris niskarti,<br />

romelSic magnituri rkinaqvis pawawina kristalebi aRmoaCines. kristalebi zustad ise iqcevian dedamiwis<br />

magnitur velSi, rogorc magnituri isrebi.<br />

germaneli mecnierebis ukanaskneli kvlevebis Sedegad dadginda, rom dedamiwis magnitur vels Zroxebi<br />

da irmebic grZnoben. dakvirvebisas aRmoCnda, rom saZovrebze isini xSirad ise arian ganlagebuli, rom maTi<br />

sxeuli dedamiwis magnituri velis Zalwirebis gaswvriv, samxreTidan CrdiloeTiskenaa orientirebuli. maT<br />

isic SeamCnies, rom isini sxvanairad `iqcevian~ eleqtrogadamcemi xazebis siaxloves. mecnierebi varaudoben,<br />

rom maTi bunebrivi orientacia irRveva maRali Zabvis xazebis garSemo Seqmnili magnituri velis gavleniT.<br />

(http://www.membrana.ru/lenta/?8554)<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra safrTxeebi arsebobs magnituri qariSxlis dros adamianis janmrTelobisTvis?<br />

`eqimebis~ pasuxi:<br />

gamokvlevebma aCvena, rom magnituri qariSxali adamianis yvela organosa da sistemis muSaobas azianebs.<br />

aseT dReebSi gansakuTrebuli safrTxeebi arsebobs im adamianebisTvis, romelTac nervuli sistemisa da misi<br />

centraluri aparatis _ tvinis funqcionireba aqvT darRveuli. aseve risk-jgufs miekuTvnebian adamianebi<br />

gul-sisxlZarRvTa daavadebebiT.<br />

gamokvlevebma aCvena, rom adamianis organizmis reaqcia magnitur qariSxlebze damokidebulia adamianis<br />

asakze, sqesze, nervuli sistemis mgrZnobiarobaze, janmrTelobis mdgomareobaze. asakovan adamianebs am dReebSi<br />

pulsi uxSirdebaT da arteriuli wneva maRla iwevs. aRsaniSnavia aseve, rom arasasurveli magnituri dReebi<br />

mamakacebze ufro cudad moqmedebs, vidre qalebze. aseT dReebSi (ufro swored ki magnituri qariSxlis<br />

dawyebamde erTi dRe-RamiT adre da qariSxlis Semdeg erTi dRe-Ramis Semdegac) Cveulebriv dReebTan SedarebiT<br />

4,5 % -iT imatebs miokardiul infarqtTa ricxvi.<br />

hipertonikebs am dReebSi aReniSnebaT sisute, moTenTiloba, Tavis tkivili, Tavbrusxveva. janmrTel<br />

adamianebs ki uguneboba sWirT da SesaZloa, daewyoT Tavis tkivili, arian aforiaqebulebi da aqvT daRlilobis<br />

SegrZneba. gamoTvlilia, rom yoveli magnituri qariSxlis dros mTel msoflioSi 1-2 aTasi adamiani<br />

iRupeba.<br />

`Jurnalistebis~ SekiTxva:<br />

ra zomebi miviRoT da rogor SevamciroT magnituri qariSxlis mavne zegavlena adamianis janmrTelobaze?<br />

`eqimebis~ pasuxi:<br />

imisaTvis, rom organizmma umtkivneulod gadaitanos magnituri dReebis moqmedeba, mas unda hqondes<br />

saamiso energiis maragi. amitom am dReebisaTvis winaswar unda movemzadoT. imisaTvis, rom SevamciroT magnituri<br />

qariSxlis mavne zegavlena janmrTelobaze, mxedvelobaSi miiReT Cveni rCevebi:<br />

saukeTeso saSualeba, romelic dagexmarebaT arasasurveli dReebiT gamowveuli daZabulobis moxsnaSi<br />

aris gaseirneba bunebaSi: gaiseirneT parkSi, mdinaris napirze, tyeSi. dRis ganmavlobaSi iareT aranakleb<br />

5 - 6 km fexiT;<br />

sasargebloa regularuli fizikuri datvirTva;<br />

sul unda gaxsovdeT, rom magnitur dReebSi aRZruli uaryofiTi emociebi droebiTia da amindis<br />

gaumjobesebasTan erTad gaqreba;<br />

ganawye Seni Tavi dadebiTi emociebisTvis: SemoqmedebiTad dakavdi, waikiTxe wigni da a.S.<br />

ar SeiZleba am dros sakuTari Tavis Sebraleba da loginSi `SefuTva~, magram nurc maincdamainc gadaiRlebi;<br />

53


miiRe damamSvidebeli abazanebi Zilis win, 40 wT-iT adre. wylis temperatura 37 0 C unda iyos, abazanis<br />

xangrZlivoba ki - 15 wT;<br />

profilaqtis mizniT magnitur dReebSi ufro metad miirTviT bostneuli. moerideT Saqars.<br />

magnituri qariSxali gansakuTrebiT rTulad im adgilebSi gadaaqvT, sadac haeri dabinZurebulia, amitom<br />

ecadeT SenobaSi, sadac xarT, haeri sufTa da JangbadiT savse iyos.<br />

54<br />

3. preskonferenciis Sejameba 7 wT<br />

maswavlebeli: maS ase, preskonferencias daxurulad vacxadeb. vTxovT `Jurnalistebs~, damswre sazogadoebas<br />

testis furclebi daurigon. Tu SeiZleba, dagvexmareT SevajamoT, ra gavigeT dRevandel konferenciaze:<br />

testSi CamoTvlili winadadebebidan WeSmariti `+~ -iT aRniSneT, mcdari ki_ `_~ -iT.<br />

testi:<br />

Seamowme Seni codna, ra Seityve dRevandel preskonferenciaze ( dausvi `+~ an `_~):<br />

magnituri isris CrdiloeTi mxare magnituri velis samxreT polusisken mianiSnebs;<br />

dedamiwa giganturi eleqtromagnitia;<br />

dedamiwis magnituri velis wyaro – wriuli denebia, romlebic mis Txevad birTvSi cirkulireben;<br />

dedamiwis magnituri da geografiuli polusebi erTmaneTs emTxveva;<br />

dedamiwis magnitosfero icavs mas mzidan amotyorcnili damuxtuli nawilakebis nakadisgan;<br />

dedamiwis magnituri veli ar icvleba;<br />

dedamiwis magnituri velis CrdiloeTi polusi samxreT naxevarsferoSi mdebareobs;<br />

magnituri qariSxali gavlenas mxolod radiokavSirze da eleqtrogadamcem xazebze axdens, is<br />

cocxal organizmebze ar moqmedebs.<br />

4. saSinao davaleba 1 wT<br />

TiToeuli jgufi moamzadebs referats, romelSic Seajameben konferenciis muSaobas, Seafaseben gamomsvlelebs<br />

da gamoTqvamen kritikul SeniSvnebs. referats momdevno gakveTilze warmoadgenen.<br />

Sefasdeba:<br />

prezentacia / informaciis moZieba<br />

1 - 3 qula 4 - 5 qula 6 - 7 qula 8 -10 qula<br />

iyenebs mxolod sakuTar<br />

informacias, masala ar<br />

aris sakiTxis Sesabamisi,<br />

masala ar aris sworad<br />

organizebuli, ver iyenebs<br />

moZiebul masalas<br />

miznobrivad.<br />

iyenebs mxolod saxelmZRvanelos<br />

informacias,<br />

masala nawilobriv Seesabameba<br />

sakiTxs, masala<br />

nawilobriv organizebulia,<br />

nawilobriv miznobrivad<br />

iyenebs moZiebul<br />

masalas.<br />

iyenebs mxolod <strong>ramdenime</strong><br />

sainformacio wyaros,<br />

masala ZiriTadad Seesabameba<br />

sakiTxs, masala<br />

organizebulia, magram<br />

rTulad aRsaqmeli, Ziri-<br />

Tadad miznobrivad iyenebs<br />

moZiebul masalas.<br />

iyenebs mravalferovan<br />

sainformacio saSualebebs,<br />

masala srulad<br />

Seesabameba sakiTxs, masala<br />

kargad da mosaxerxebladaa<br />

organizebuli,<br />

miznobrivad iyenebs<br />

moZiebul masalas.


VI. Sefasebis axali sistema da moswavleTa Sefasebis kriteriumebi<br />

Sefaseba aris monitoringisa da Semowmebis Sedegebis gansjis safuZvelze gamotanili daskvna, romli-<br />

Tac fiqsirdeba moswavleTa progresi garkveul etapze.<br />

monitoringi TiToeuli moswavlis warmatebisaTvis mudmivi Tvalyuris devnebisa da faqtebis mogrovebis<br />

procesia. Semowmeba dakvirvebis procesia, romliTac grovdeba monacemebi swavlis procesis zogadi winsvlisa<br />

da TiToeuli moswavlis warmatebis Sesaxeb.<br />

saswavlo praqtikaSi kargad aris cnobili Semowmebis formebi, xerxebi da saSualebebi.<br />

formebi:<br />

zepiri, werilobiTi, konkretul situaciaSi moqmedebis aRniSvniT.<br />

xerxebi:<br />

dakvirveba, saubari, gamokiTxva, konsultacia, gamocda, CaTvla.<br />

saSualebebi:<br />

testebi, kiTxvarebi, dakvirvebis Sedegad portfolioSi dagrovili monacemebi, namuSev rebis krebulebi,<br />

proeqtebi.<br />

monitoringisa da Semowmebis safuZvelze xdeba moswavlis Sefaseba.<br />

axali midgomis Sesabamisad fasdeba ara marto informaciis floba moswavlis mier, aramed SeZenili unar-<br />

Cvevebi, azrovnebis demonstrirebis formebi, prezentaciebi, saSinao davalebis Sesrulebis xarisxi, sagakveTilo<br />

procesSi CarTuloba jgufuri muSaobisa Tu sxva <strong>tipis</strong> aqtivobebis mixedviT.<br />

savaraudod, bunebismetyvelebaSi trimestruli Sefasebis wriuli diagramis Semadgeneli komponentebi<br />

IX klasSi ase SeiZleba gamoisaxos:<br />

sagakveTilo procesSi CarTuloba 40%<br />

Semajamebeli samuSao 30%<br />

prezentacia 15%<br />

saSinao davaleba 15%<br />

diagramidan Cans, rom Sefasebis mniSvnelovani elementi xdeba moswavlis praqtikuli unar-Cvevebi da<br />

zogadi unarebi.<br />

Sefasebis TiToeuli komponenti moicavs garkveuli unarebis Sefasebis saWiroebas, es unarebi ki fasdeba<br />

interaqtiuli <strong>gakveTilisTvis</strong> damaxasiaTebeli aqtivobebiT.<br />

magaliTad, Sefasebis axali sistemis erT-erTi komponentia prezentacia. am komponentSi fasdeba moswavlis<br />

argumentirebuli msjelobis, azris Camoyalibebis, komunikaciisa da SemoqmedebiTobis una rebi. am unarebis<br />

Sesafaseblad gakveTilze unda daigegmos iseTi aqtivobebi, romlebic saSualebas miscems moswavles, mravalmxrivad<br />

warmoadginos Segrovebuli monacemebi, adekvaturad gamoiyenos terminebi, SeZlos urTierToba<br />

auditoriasTan kvlevis Sedegebis, proeqtis, saSinao davalebisa Tu individualuri (jgufuri) namuSevris<br />

prezentaciisas.<br />

Sefasebis komponentSi `sagakveTilo procesSi CarTuloba~ yuradRebis mobilizebis, problemis dasma/<br />

gadaWris, TanamSromlobisa da kvleviTi unarebi fasdeba Semdegi aqtivobebiT: eqsperimentis Catareba,<br />

eqsperimentis dagegmva, usafrTxoebis wesebis Seqmna, problemis gadasaWrelad kiTxvebis dasma, varaudebis<br />

gamoTqma, dasabuTeba, sakiTxisadmi sakuTari damokidebulebis gamoxatva, modelis Seqmna, proeqtis momzadeba,<br />

saklaso diskusiaSi monawileoba da sxva. Sefasebis komponenti `Semaja mebeli samuSaoebi~ iTvaliswinebs<br />

miRebuli codnis Sejamebis, analizis, sxva sakiTxebTan dakavSi rebis, daskvnis gamotanis, drois limitis<br />

dacvisa da namuSevris organizebis unaris, agreTve weriTi unar-Cvevis Sefasebas.<br />

amis miRweva SesaZlebelia iseTi aqtivobiT, rogoricaa damoukidebeli weriTi da teqsturi davalebebis<br />

Sesruleba da Temis konceptualuri rukis Sedgena.<br />

axali midgomebis ganxorcielebisTvis Zalze sainteresoa aqtivobebi: informaciis moZieba, analizi,<br />

<strong>sxvadasxva</strong> sainformacio wyaros gamoyeneba, mokle da grZelvadiani proeqtebis, modelebisa da kolaJebis<br />

momzadeba, martivi kvlevebis Catareba, weriTi samuSaoebi da sxva. am aqtivobebiT fasdeba Sefasebis komponenti<br />

`saSinao davaleba~. es komponenti iTvaliswinebs dakvirvebis, aRweris, klasificirebis, modelirebis,<br />

4<br />

3<br />

1<br />

2<br />

55


weris, namuSevris organizebis, SemoqmedebiTobis unarebis Sefasebas.<br />

trimestruli Sefaseba aucileblad <strong>sxvadasxva</strong> komponentis Sefasebidan gamomdinareobs. sasurvelia,<br />

am Sefasebas Tan komentarebic daerTos.<br />

sami trimestruli Sefasebis safuZvelze gamoiyvaneba sagnis/sagnobrivi jgufis wliuri Sefaseba moswavlis<br />

progresisa Tu regresis gaTvaliswinebiT.<br />

erovnul saswavlo gegmaSi dawvrilebiT aris aRwerili sagnis trimestruli, wliuri, saerTo-wliuri<br />

da saerTo safexuris niSnebis weris sistemebi. dadgenilia zogadi Sefasebis principebi, SemuSavebulia<br />

Sefasebis kriteriumebi. es kriteriumebi im misaRwevi Sedegebidan gamomdinareobs, romlebsac maswavlebeli<br />

isaxavs miznad gakveTilis (an Temis) Seswavlisas.<br />

niSnebisa da swavlis doneebis Sefardebis cxrili ki mocemulia erovnul saswavlo gegmaSi.<br />

trimestruli, wliuri da safexuris Sefasebebis safuZvelze xdeba moswavlis akademiuri miRwevis<br />

aRiareba. amitom Sefasebis am saxeebs oficialuri statusi aqvs.<br />

arsebobs Sefasebis mimdinare saxeebi: winaswari, ganmeorebiTi, yoveldRiuri, perioduli da sxva. es<br />

swavlisTvis gankuTvnili Sefasebis saxeebia da maswavlebels SeuZlia, TviTon gansazRv ros, ra formiT<br />

aRricxavs mimdinare Sefasebis Sedegebs da Seagrovebs informacias moswavlis warmatebis Sesaxeb.<br />

yvela skola adgens Sefasebis ZiriTad principebs da maswavlebeli winaswar acnobs moswavleebs, ra kriteriumebiT<br />

fasdeba maTi TiToeuli saswavlo aqtivoba.<br />

interaqtiuli gakveTilis struqtura, misi elementebi da aqtivobebi saSualebas iZleva, sistematurad<br />

ganxorcieldes gakveTilebze moswavleTa Sefasebis iseTi formebi, rogoricaa:<br />

maswavleblis mier moswavlis Sefaseba;<br />

moswavleebis mier urTierTSefaseba;<br />

moswavlis mier TviTSefaseba.<br />

es exmareba moswavles, gaaanalizos, ris swavla SeuZlia da ra sferoSi sWirdeba codnis gaumjobeseba.<br />

maswavlebels ki saSualebas aZlevs, gaiTvaliswinos daSvebuli uzustobebi da dagegmos swavleba/swavlis<br />

aqtivobebi moswavleTa saWiroebebisa da moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT.<br />

Sefasebis axali sistema Zalze mniSvnelovania skolisTvisac. skola iRebs obieqtur informacias moswavleTa<br />

progresisa Tu regresis Sesaxeb da gegmavs aqtivobebs Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />

maswavleblis mier moswavlis Sefasebis xerxebi yvela maswavleblisTvis kargad aris cnobili. SedarebiT problemuria<br />

moswavleTa TviTSefasebisa da urTierTSefasebis principebis dadgena wyvilebSi an jgufebSi muSaobisas.<br />

gTavazobT or kiTxvars, romelic gankuTvnilia gundis TiToeuli wevris TviTSefasebisa da gundis mier sakuTari<br />

naSromis TviTSefasebisTvis reitinguli sistemiT.<br />

TviTSefasebis kiTxvari jgufis TiToeuli wevrisTvis. TviTSefasebisas gaiTvaliswineT:<br />

1. ra gaakeTeT an TqviT iseTi, rac Tqvens jgufs, rogorc erT mTlianobas, daexmara samuSaos Sesru<br />

lebaSi?<br />

2. Tqveni azriT, ramdenad nayofierad imuSava gundma, rogorc erTma mTlianobam da ras TvliT amis mizezad?<br />

3. ras gaakeTebdiT momavalSi sxvanairad gundis meti efeqturobisTvis?<br />

4. ra iyo yvelaze kargi ram, rac Tqveni erToblivi muSaobisas gamoikveTa?<br />

5. kmayofili xarT Tqveni wvliliT? ras grZnobT samuSaos dasrulebis Semdeg?<br />

Sevsebul kiTxvars moawereT xeli, miuTiTeT klasi, dRe da ricxvi.<br />

TviTSefasebis kiTxvari, rodesac gundi axdens sakuTari naSromis Sefasebas reitinguli sistemiT. instruqcia:<br />

jgufma, rogorc erTma mTlianobam, upasuxos sam mocemul SekiTxvas da xuT- an aTbalian skalaze<br />

Seafasos Tavisi namuSevari.<br />

1. miaRwieT Tu ara maswavleblis mier dasaxul mizans?<br />

2. ra iyo Tqveni gundis yvelaze didi miRweva?<br />

3. ra iyo Tqveni erToblivi muSaobis xarvezi da nakli?<br />

pasuxebis mixedviT reitinguli sistemiT SeafaseT Tqveni Sromis Sedegi mocemul skalaze:<br />

Tqveni azriT, ratom jobs Sefasebis aTquliani skala?<br />

56<br />

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10


VII. zogierTi saklaso - saSinao davalebisa da Temis damatebiTi<br />

amocanebis pasuxebi, miTiTebebi<br />

Tema I. eleqtruli muxti<br />

§ 1.1. sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba) ............................................................................................. 58<br />

§ 1.2. eleqtruli muxtis Tvisebebi ....................................................................................................... 60<br />

§ 1.3. kulonis kanoni .............................................................................................................................. 61<br />

§ 1.4. fizika amocanebSi: kulonis kanoni. ZalTa superpoziciis principi ....................................... 63<br />

Tema II. eleqtruli veli<br />

§ 2.1. eleqtruli veli ............................................................................................................................ 65<br />

§ 2.2. fizika amocanebSi: wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />

velebis superpoziciis principi (ix. gakveTili scenarebSi)<br />

§ 2.3. eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />

potencialTa sxvaoba ............................................................................................................................... 68<br />

§ 2.4. fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba. eleqtruli velis potenciali.<br />

potencialTa sxvaoba......................................................................................................................... 70<br />

§ 2.5. gamtarebi eleqtrostatikur velSi (ix. gakveTili scenarebSi)<br />

§ 2.6. dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi ................................................................................... 72<br />

§ 2.7. kondensatori. rogor davagrovoT eleqtruli energia? ....................................................... 72<br />

Tema III. eleqtruli deni<br />

§ 3.1. eleqtruli deni. denis wyaros emZ .............................................................................................. 74<br />

§ 3.2. eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala ..................................................................... 74<br />

§ 3.3. . eleqtruli winaRoba ................................................................................................................... 77<br />

§ 3.4. omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis (ix. gakveTili scenarebSi)<br />

§ 3.5. gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba ................................................................................................. 79<br />

§ 3.6. gamtarTa paraleluri SeerTeba ................................................................................................... 81<br />

§ 3.7. fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea ......................... 84<br />

§ 3.8. fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba .................................... 87<br />

§ 3.9. denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni .................................................................... 90<br />

§ 3.10. fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre ........................................................................ 94<br />

§ 3.11. denis magnituri moqmedeba .......................................................................................................... 96<br />

§ 3.12. mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi ........................................................................................ 99<br />

Tema IV. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi<br />

§ 4.1. eleqtruli deni siTxeSi ..............................................................................................................101<br />

§ 4.2. eleqtruli deni airSi ................................................................................................................102<br />

§ 4.3. eleqtruli deni vakuumSi ...........................................................................................................103<br />

§ 4.4. eleqtruli deni naxevargamtarebSi ............................................................................................104<br />

57


58<br />

Tema I. eleqtruli muxti<br />

§ 1.1 sxeulTa daeleqtroeba (gameoreba)<br />

1 eleqtrostatikuri urTierTqmedeba<br />

cda I - gv. 11<br />

cda I. -is Sedegi: Tavdapirvelad kalamsa da Reros Soris araviTari urTierTqmedeba ar SeiniSneba, xolo<br />

Reros furcelze ramdenjerme gasmis Semdeg, zoli Reros mier miizideba. es xaxunis Sedegad daeleqtroebul<br />

sxeulebs Soris eleqtrostatikuri urTierTqmedebaa.<br />

_ gv. 11<br />

es urTierTqmedeba ar aris msoflio mizidulobis ZalebiT gamowveuli. ratom?<br />

pas.: kalamsa da qaRaldis zols Soris urTierTqmedeba ar aris damokidebuli maT masebze. urTierTqmedeba<br />

mxolod mas Semdeg aRiZra, rac xaxunis Sedegad maTi daeleqtroeba moxda.<br />

_ gv. 12<br />

eleqtrostatikuri movlenebi mniSvnelovan rols asrulebs teqnikasa da yofa-cxovrebaSi. gaixsene<br />

magaliTebi, roca statikuri eleqtroba (xaxunisas warmoqmnili eleqtruli muxtebi):<br />

zianis momtania; ra xerxebs iyeneben am dros mis Tavidan asacileblad?<br />

sasargeblo miznebisTvis gamoiyeneba.<br />

dainteresdi da gaarkvie, rogor `ebrZvian~ iseT usiamovno movlenas, rogoric Salis, abreSumisa<br />

da neilonis tansacmlis daeleqtroebaa.<br />

pas.:<br />

xaxunisas warmoqmnili eleqtruli muxtebi, anu rogorc mas xSirad uwodeben, statikuri eleqtroba,<br />

ufro xSirad sulac ar aris zianis momtani, magram zogjer SeiZleba saxifaToc iyos. mag., benzini liTonze<br />

xaxunisas imuxteba da SeiZleba aaldes kidec, amitom roca TviTmfrinavis, avtocisternis benzinis avzs<br />

an tankers sawvaviT avseben, milsadenebs, romliTac sawvavi Caedineba da aseve avzebsac, amiweben(xSirad<br />

ginaxavs albaT, rom benzinmzidze dakiduli rkinis jaWvi dedamiwis zedapirs exeba). swored statikuri<br />

eleqtrobiT gamowveuli safrTxis Tavidan asacileblad nebadarTuli ar aris avtomanqanis avzSi benzinis<br />

Casxma, roca Zrava CarTulia.<br />

statikuri eleqtroba zogjer garkveul uxerxulobas qmnis.<br />

mag., qaRaldgadamamuSavebel kombinatebSi an stambebSi muSebi iZulebulni arian rezinis xelTaTmanebiT<br />

imuSaon, radgan xelze xaxunis Sedegad qaRaldi eleqtrovdeba da xels ekvris (rezini dieleqtrikia da muxtebs<br />

ar atarebs). xSirad saSrobidan gamoRebuli sarecxi erTmaneTs ekvris da maTi gacalkeveba Wirs, aseve<br />

yvelasaTvis nacnobi usiamovno movlenaa, roca axladdabanili, daeleqtroebuli Tma `yalyze dgas~.<br />

tipografiaSi gazeTis furclebze teqsti mbrunav cilindrze awyobili SriftiT gadaaqvT. am dros<br />

furclebi cilindrTan Sexebisas eleqtrovdebian da xSirad ekvrian mas, rac aferxebs teqstis sxva furclebze<br />

gadatanas. imisaTvis, rom es sakmaod usiamovno movlena Tavidan aicilon, muSebi furclebs atenianeben,<br />

ris gamoc statikuri muxtebi furclebze aRar grovdeba. damuxtva eleqtronebis gadanawilebasTanaa<br />

dakavSirebuli, eleqtronebi ki mxolod atomis zomis manZilebze gadadgildebian. datenianeba furclebis<br />

erTmaneTTan mWidrod Sexebas da Sesabamisad damuxtvas uSlis xels. garda amisa, wyali gamtaria da muxtebis<br />

dagrovebas xels SeuSlis.<br />

adamianebma moaxerxes eleqtrostatikuri urTierTqmedebis TavianTi miznebisaTvis gamoyeneba. ase<br />

magaliTad, eleqtruli muxtebis urTierTqmedeba safuZvlad udevs aslis gadamRebi aparatis - `qseroqsis~<br />

moqmedebas (ix. misi moqmedebis principi. `fizika~ VIIIkl. q. tatiSvili)<br />

warwera sur. 2-ze - gv.12<br />

benzinmzidis korpusze liTonis jaWvs kideben, romlis meore bolo dedamiwis zedapirs exeba. axseni,<br />

ratom iqcevian ase.


pas.: benzinmzidis kedelTan xaxunisas benzini imuxteba. afeTqebis saSiSroebis Tavidan asacileblad<br />

liTonis jaWvs kideben, romlis meore bolo dedamiwis zedapirs exeba. es erTgvari damiwebis saSualebaa:<br />

benzinSi dagrovili statikuri muxtebi jaWvis gavliT dedamiwaSi gadava da cisterna ganimuxteba.<br />

2 ori saxis eleqtruli muxti<br />

cda II _ gv.12<br />

II cdis Sedegi: Tavdapirvelad zolebs Soris araviTari urTierTqmedeba ar SeiniSneba, xolo Reros maTze<br />

ramdenjerme gasmis Semdeg, zolebi erTmaneTisgan ganizideba (isini erTnairniSniani muxtiT daimuxteba),<br />

xolo Reros mier miizideba (Rero da zolebi <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtebiTaa damuxtuli).<br />

3 rogor xdeba sxeulTa daeleqtroeba xaxunisas an Sexebisas?<br />

dafiqrdi - gv. 13<br />

ra akavebs eleqtronebs birTvis garSemo wriul orbitebze? ratom ar wydebian isini birTvs?<br />

pas.: birTvSi Semavali protonebi miizidaven eleqtonebs da aRiZvreba centriskenuli Zala, romelic<br />

`aiZulebs~ eleqtronebs birTvis garSemo wriul orbitebze imoZraon.<br />

dafiqrdi - gv. 14<br />

gaixsene: eleqtroskopi aris xelsawyo, romlis saSualebiTac sxeulze eleqtrul muxts aRmoaCen.<br />

rogor daimuxteba eleqtroskopi, Tu mas uaryofiTad damuxtul joxs jer SevaxebT, xolo Semdeg<br />

movacilebT? axseni daeleqtroebis meqanizmi.<br />

pas.: Tu eleqtroskops uaryofiTad damuxtul joxs SevaxebT, eleqtroskopis firfitebi gaiSleba<br />

da darCeba imave mdgomareobaSi mas Semdegac, rac eleqtroskops joxs movacilebT. es imas niSnavs, rom<br />

firfitebi erTnairniSniani muxtiTaa damuxtuli.<br />

rogor imuxteba eleqtroskopis firfitebi, roca eleqtroskops uaryofiTad damuxtul joxs SevaxebT?<br />

uaryofiTad damuxtul joxze eleqtronebis Warbi raodenobaa. eleqtroskopis<br />

liTonis sferoze Sexebisas, eleqtronebi eleqtroskopis<br />

sferoze (eleqtroskopis Reroze gadava). Sesabamisad, Reroze<br />

damagrebuli firfitebi uaryofiTad daimuxteba, ris Sedegadac<br />

isini erTmaneTs ganizidaven.<br />

imisaTvis, rom SevamowmoT, namdvilad uaryofiTadaa Tu ara<br />

damuxtuli firfitebi, kvlav SeaxeT eleqtroskops uaryofiTad<br />

damuxtuli joxi: firfitebs Soris gaSlis kuTxe gaizrdeba. rac<br />

imas niSnavs, rom firfitebma damatebiT uaryofiTi muxti miiRes.<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi (Tu firfitebs Soris gaSlis kuTxe<br />

Semcirdeba), SeiZleba davaskvnaT, rom firfitebze dadebiTi muxti<br />

iyo dagrovili.<br />

rogor imuxteba eleqtroskopis firfitebi, roca eleqtroskops dadebiTad damuxtul joxs SevaxebT?<br />

dadebiTad damuxtul joxze eleqtronebis danaklisia. eleqtroskopis liTonis sferoze Sexebisas, eleqtronebi<br />

eleqtroskopidan gadava joxze. amitom eleqtroskopis Rero da masze damagrebuli firfitebi<br />

dadebiTad daimuxteba, ris Sedegadac isini erTmaneTs ganizidaven. amis Semowmebac zemoT aRwerili xerxiT<br />

SegiZliaT; kvlav SeaxeT eleqtroskops dadebiTd damuxtuli joxi: Tu firfitebs Soris gaSlis kuTxe<br />

gaizrdeba, es imas niSnavs, rom firfitebma damatebiT dadebiTi muxti miiRes.<br />

Sen ici, rom bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad imuxteba. gamoTqvi varaudi, imuxteba Tu<br />

ara am dros bewvi? pasuxi axseni.<br />

gamoiyene eleqtroskopi da Caatare cda, romliTac Sens varauds Seamowmeb.<br />

pas.: radgan bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad imuxteba, es imas niSnavs, rom joxis atombir-<br />

59


Tvebi gacilebiT ufro Zlierad izidaven eleqtronebs da amitom eleqtronebi bewvidan joxze gadadis.<br />

bewvze eleqtronebis (anu, uaryofiTi muxtis) danaklisi Seiqmneba da bewvi dadebiTad daimuxteba. Tu<br />

gaxaxunebis Semdeg joxs da bewvs <strong>sxvadasxva</strong> eleqtroskops Seaxeb, SeamCnev, rom orive eleqtroskopis<br />

furclebi gaiSleba.<br />

Tu eleqtroskops jer damuxtul joxs Seaxeb, xolo Semdeg imave eleqtroskops bewvs Seaxeb, eleqtroskopis<br />

furclebi jer garkveuli kuTxiT gaiSleba, Semdeg ki pirvandel mdgomareobas daubrundeba.<br />

es ki imas niSnavs, rom joxsa da bewvs <strong>sxvadasxva</strong> niSnis muxti aqvs.<br />

fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 14<br />

cxadia, dadebiTad damuxtuli protonebi ganizidaven erTmaneTs. ivaraudeT, ratom ar iSleba atomis<br />

birTvi? moipoveT informacia am sakiTxze da SeamowmeT, gamarTlda Tu ara Tqveni varaudi.<br />

pas.: birTvSi Semaval yvela nawilaks Soris birTvuli Zalebi moqmedebs (Zlieri urTierTqmedeba). es<br />

Zalebi sididiT mniSvnelovnad aRemateba protonebs Soris moqmed ganzidvis eleqtomagnitur Zalebs, ris<br />

gamoc birTvuli nivTiereba SekumSulia kolosalur simkvrivemde. gamoTvlilia, rom aseTi simkvrivis<br />

nivTierebis 1sm 3 moculobis masa 1,3 . 10 11 kg-ia.<br />

60<br />

§ 1.2 eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />

warwera sur.1-ze - gv.15<br />

gaarkvie: rogor fiqrob, ra saerTo aqvs eleqtrul muxts asdolarian kupiurasTan?<br />

pas.: asdolarian kupiuraze benjamin franklinia gamosaxuli, romelmac didi wvlili Seitana eleqtrobis<br />

SeswavlaSi (muxtebs `dadebiTi~ da `uaryofiTi~ franklinma uwoda).<br />

1 eleqtruli muxtis Tvisebebi<br />

dafiqrdi - gv.16<br />

arsebobs Tu ara eleqtruli muxtebi neitralur sxeulze?<br />

pas.: arsebobs. magram isini ganeitralebulia mopirdapire niSnisa da sididiT toli muxtiT.<br />

wvimis wveTi, romelsac + 6,72 . 10 -17 k muxti hqonda, SeerTda wveTTan, romlis muxti -10,08 . 10 -17 k -is toli<br />

iyo. rogori iqneba miRebuli wveTis muxti? ramdeni zedmeti eleqtroni iqneba aseT wveTze?<br />

pas.: miRebuli wveTis muxti iqneba (6,72 + ( -10,08)) . 10 -17 = -3,36 . 10 -17 (k)<br />

wveTze eleqtronebis raodenoba n = q/e = 3,36 . 10 -17 /1,6 . 10 -19 = 210<br />

eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 8 . 10 -20 k-is toli, meorem<br />

_ 2,4 . 10 -20 k, xolo mesamem _ 2,4 . 10 -18 k. romelma maTganma dauSva Secdoma?<br />

pas.: Secdoma pirvelma da meorem dauSva, radgan 8 . 10 -20 k da 2,4 . 10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e= 1,6<br />

. 10 -19 k -is jeradi ricxvebi.<br />

ra raodenobis elementarul muxts Seesabameba 1 k eleqtruli muxti?<br />

pas.: n = 1/ (1,6 . 10 -19 ) = 0,625 . 10 19 = 625 . 10 16<br />

2 muxtis mudmivobis kanoni<br />

cda I - gv.16<br />

I cdis Sedegi:<br />

joxebis Tavdapirveli jamuri muxti nulis tolia.<br />

pirveli joxis eleqtroskopze Sexebis Sedegad eleqtroskopis firfitebi gaiSleba, rac imaze migvaniSnebs,<br />

rom joxi damuxtulia. Tu eleqtroskops meore joxsac SevaxebT, firfitebi daeSveba. es ki imas


niSnavs, rom orive joxi sididiT toli da sawinaaRmdego niSnis muxtebiT iyo damuxtuli.<br />

joxebis saerTo muxti ar Seicvala, iyo da darCa nulis toli.<br />

dafiqrdi - gv.17<br />

ori erTnairi burTulidan erT-erTi 5-jer ufro didi<br />

muxtiTaa damuxtuli, vidre meore. burTulebi jer Seaxes erTmaneTs,<br />

xolo Semdeg kvlav gaacalkeves. rogori muxti eqneba<br />

TiToeul burTulas Sexebis Semdeg?<br />

pas.: orive burTulis sawyisi jamuri muxti tolia 5q + q =<br />

6q, radgan burTulebi erTnairia, Sexebis Semdeg jamuri muxti<br />

oriveze erTnairad gadanawildeba. amitom TiToeuli burTulis<br />

muxti iqneba 3q - s toli.<br />

abreSumis Zafebze dakiduli ori erTnairi burTulidan<br />

erT-erTis muxti 2q -s tolia, meoresi -5q-si. burTulebma jer<br />

miizides erTmaneTi, xolo Sexebis Semdeg kvlav dacildnen. axseni 2q -5q<br />

es movlena da gamoTvale, ris tolia Sexebis Semdeg TiToeuli<br />

burTulas muxti.<br />

sur. 4<br />

pas.: orive burTulis sawyisi jamuri muxti tolia 2q + (-5 q) = -3q, burTulebi miizidebian, radgan isini<br />

<strong>sxvadasxva</strong>niSniania. Sexebis Semdeg jamuri muxti oriveze erTnairad gadanawildeba. amitom TiToeuli bur-<br />

Tuls muxti -3q - s toli gaxdeba da burTulebi ganizidebian (maT erTnairi niSnis muxtebi eqnebaT).<br />

§ 1.3 kulonis kanoni<br />

1 kulonis eqsperimenti<br />

dafiqrdi - gv.18<br />

ra xdeboda maSin, roca kuloni A da C burTulebs<br />

erTi niSnis muxts aniWebda?<br />

pas.: A da C burTulebi erTmaneTs ganizidavdnen,<br />

minis Rero Semobrundeboda da drekadi mavTuli<br />

igrixeboda manam, sanam masSi aRZruli drekadobis<br />

Zala eleqtromagnituri urTierTqmedebis Zalas ar<br />

gaawonasworebda. kulonisTvis cnobili iyo, rom<br />

minis Reros Semobrunebis kuTxe pirdapirpropor-<br />

drekadi<br />

mavTuli uli<br />

ciulia mabrunebeli momentisa. mabrunebeli momentis<br />

gansazRvra mecniers saSualebas aZlevda burTulebs<br />

C<br />

A<br />

B<br />

Soris urTierTqmedebis Zala epova. grexiTi saswo-<br />

minis m Rero<br />

skala s<br />

ris korpusze datanili skaliT im kuTxes zomavda,<br />

romelsac burTulebis centrebis brunvis centrTan<br />

sur. 1<br />

SemaerTebeli radiusebi qmnidnen. am kuTxis saSualebiT ki burTulebs Soris manZilis gansazRvra iyo<br />

SesaZlebeli.<br />

dafiqrdi - gv.18<br />

risTvis iyo saWiro kulonis cdaSi B burTula?<br />

pas.: B burTula minis Reroze A burTulis gasawonasworeblad gamoiyeneboda.<br />

dafiqrdi - gv.19<br />

rogor amcirebda kuloni burTulis muxts 2-jer, 4-jer da a.S. ?<br />

a) b)<br />

61


pas.: kuloni mixvda, rom Tu damuxtul sxeuls zustad iseTive sxeuls Seaxebda, muxti orive sxeulze<br />

Tanabrad gadanawildeboda. is erT-erT damuxtul burTulas zustad iseTive daumuxtav burTulas Seaxebda.<br />

am gziT is Tavdapirveli muxtis sidides orjer amcirebda. amis Semdeg burTulas Tavis adgilze abrunebda da<br />

meore sacdel burTulasTan urTierTqmedebis Zalas Tavidan zomavda. Zalis sidide orjer mcirdeboda.<br />

- gv.19<br />

gaixsene, istoriam uamravi brwyinvale fizikuri eqsperimenti Semogvinaxa, romlebSic saWiro sidideebis<br />

gansazRvra swored aseTi gonebamaxviluri xerxebiT xdeboda, radgan im dros, roca fizikis fundamentur<br />

aRmoCenebs safuZveli eyreboda, TiTqmis ar arsebobda zusti gamzomi laboratoriuli xelsawyoebi.<br />

pas.: drois toli Sualedebis aTvlisaTvis galileo galilei wylian vedros iyenebda, romlis fskerzec<br />

naxvreti iyo gakeTebuli. naxvretidan wylis wveTi erTi da imave drois Semdeg vardeboda (VIII kl. fizika.<br />

q.tatiSvili).<br />

galileom sakuTari guliscemis sixSires Seadara kandelebis rxevis sixSire (IX kl. fizika.<br />

q.tatiSvili).<br />

300 wlis Semdeg ki XX saukunis SuaxanebSi meore didma italielma mecnierma, enriko fermim Caatara<br />

eqsperimenti, romelic Tavisi genialuri ubraloebiT galileos eqsperiments Camohgavda. fermim uzustesad<br />

gansazRvra pirveli sacdeli atomuri bombis afeTqebis Zala im manZilis mixedviT, ra manZilzec afeTqebis<br />

talRam misi xelisgulidan qaRaldis furclis gadafrialeba SeZlo.<br />

dafiqrdi _ gv.19<br />

SeiZleba Tu ara, wertilovnad CaiTvalos muxti, romelic gadanawilebulia im sferos zedapirze, romlis<br />

diametri 1m-ia, xolo manZili, romliTac sfero meore iseTive damuxtuli sferosaganaa daSorebuli:<br />

a) 1m-ia; b) 1km-ia.<br />

pas.: a) ar SeiZleba; b) SeiZleba<br />

62<br />

2 kulonis kanoni<br />

dafiqrdi - gv.20<br />

ra msgavseba da gansxvavebaa niutonis msoflio mizidulobis kanonsa da kulonis kanons Soris?<br />

pas.: gasaocaria msgavseba niutonis msoflio mizidulobis kanonsa da kulonis kanons Soris:<br />

niutonis msoflio mizidulobis kanoni: F = G m 1 m 2 /r 2 ; kulonis kanoni: F = k |q 1 || q 2 | /r 2<br />

m gravitaciuli muxtia, q ki _ eleqtruli.<br />

m - gravitaciuli muxti gansazRvravs gravitaciuli urTierTqmedebis intensivobas da sxeulebs Soris<br />

urTierTqmedebis Zalas maT Soris manZilTan akavSirebs.<br />

analogiurad, ganisazRvreba eleqtruli muxti eleqtrodinamikaSi.<br />

q - eleqtruli muxti skalaruli fizikuri sididea, romelic gansazRvravs eleqtromagnituri ur-<br />

TierTqmedebis intensivobas da damuxtul sxeulebs Soris urTierTqmedebis Zalas maT Soris manZilTan<br />

akavSirebs<br />

r orive kanonis gamosaxulebaSi muxtebs Soris manZilia.<br />

niutonis msoflio mizidulobis kanonSi G gravitaciuli mudmivaa, romelic ricxobrivad im gravitaciuli<br />

Zalis tolia, romliTac ori, 1 kg masis sxeuli urTierTmiizideba maSin, roca maT masaTa centrebs<br />

Soris manZili 1m-ia.<br />

kulonis kanonSi k proporciulobis koeficientia, romelic ricxobrivad im kulonuri Zalis tolia,<br />

romliTac vakuumSi erTmaneTze imoqmedebda ori, erTmaneTisgan 1m manZiliT daSorebuli 1k muxti.<br />

dafiqrdi - gv.20<br />

ris tolia or muxts Soris urTierTqmedebiskulonuri Zala vakuumSi, Tu TiToeuli muxtis sididea 1k,<br />

xolo maT Soris manZili 1m-ia.<br />

pas.: vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />

proporciulobis koeficientis (k = 9.10 9 nm 2 /k 2 ), amitom Tu TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris<br />

manZili 1m, muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide 9.10 9 n-ia.


damatebiTI masala<br />

xSirad k koeficients SI sistemaSi sxva saxiTac weren:<br />

1<br />

k =<br />

4 π ε0<br />

sadac ε eleqtruli mudmivaa (ε berZnuli asoa da ikiTxeba, rogorc `epsilon~):<br />

0<br />

k2 1<br />

= 8,85 . 10-12 ε = 0 4 πk<br />

3 kuloni _ muxtis erTeuli<br />

amocana 1 - gv.20<br />

pas.: or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zala, Tu TiToeuli maTganis muxti 1 k-is tolia,<br />

xolo maT Soris manZili 1km-ia, tolia im Zalisa, romliTac dedamiwa 1t masis sxeuls izidavs. 1 k Zalian<br />

didi muxtia. SeuZlebelia mcire zomis sxeulebs (<strong>ramdenime</strong> metramde diametris mqones) hqondeT 1 k muxti.<br />

maT Soris ganzidvis kolosalurad didi Zalis gamo damuxtuli nawilakebi sxeulze ver SeCerdeba, radgan<br />

bunebaSi ar arsebobs sxva Zala, romelic mocemul pirobebSi kulonur ganzidvas gaawonasworebs.<br />

amocana 2 - gv.20<br />

pas.: F k / F g = 2,27 . 10 39<br />

§ 1.4 fizika amocanebSi: kulonis kanoni.<br />

ZalTa superpoziciis principi.<br />

amocana 1 - gv.22<br />

amoxsna.<br />

dafiqrdiT: ris tolia burTulebis jamuri muxti?<br />

pas.: burTulebis jamuri muxti q 1 + q 2 = + 2 . 10 -6 k + ( -5 . 10 -6 k) = -3 . 10 -6 k<br />

gaixseneT muxtis mudmivobis kanoni da gaiTvaliswineT, rom burTulebi erTnairia. ra moxdeba, Tu<br />

damuxtul burTulebs erTmaneTs SeaxebT da Sexebis Semdeg erTmaneTs davaSorebT?<br />

pas.: Sexebisas uaryofiTad damuxtuli meore burTulidan eleqtronebis nawili dadebiTad damuxtul<br />

pirvel burTulaze gadava da mis dadebiT muxts gaaneitralebs. radgan burTulebi erTnairia, jamuri<br />

muxti oriveze Tanabrad gadanawildeba.<br />

ris toli gaxdeba daSorebis Semdeg TiToeuli burTulis muxti?<br />

pas.: q = (q 1 + q 2 )/2 = - 1,5 . 10 -6 k<br />

gamoTvaleT burTulebs Soris urTierTqmedebis kulonuri Zala:<br />

pas.: F = k q 2 / r 2 ≈ 0,2 n<br />

amocana 2 - gv.24<br />

davaleba: gamosaxeT naxazze q 3 muxtze danarCeni muxtebis mxridan moqmedi Zalebi. gansazRvreT am<br />

ZalTa tolqmedis moduli da mimarTuleba.<br />

q 1<br />

F 1,3<br />

r 3,1<br />

F 2,3<br />

q 3<br />

_ + +<br />

r 2,1<br />

r 2,3<br />

nm 2<br />

q 2<br />

63


64<br />

daakvirdiT naxazzs: q 3 muxtze moqmedebs:<br />

q 2 muxtis mxridan ganzidvis F 2,3 Zala; q 1 muxtis mxridan mizidvis F 1,3 Zala.<br />

ZalTa superpoziciis principidan gamomdinare q 3 muxtze moqmedi Zalebis tolqmedi Zala<br />

F 3<br />

= F 2,3 + F 1,3<br />

F 2,3 da F 1,3 erTi wrfis gaswvriv erT mxares mimarTuli Zalebia, amitom maTi tolqmedis mimarTuleba<br />

emTxveva F 2,3 da F 1,3 Zalebis mimarTulebas, xolo moduli<br />

F 3 = F 2,3 + F 1,3 = k |q 2 || q 3 | / r 2,3 2 + k |q 3 || q 1 | /r 3,1 2 = 3,24 mkn<br />

amocana 3 - gv. 24<br />

roca q 3 0<br />

q 3 > 0<br />

F 2,1<br />

q 3 muxtis wonaworobis pirobaa: F 1,3 = F 2,3 ;<br />

k |q 1 || q 3 | /r 1,3 2 = k |q 2 || q 3 | /r 2,3 2<br />

|q 1 | / x 2 = |q 2 | /(3-x) 2<br />

9 . 10 -9 / x 2 = 36 . 10 -9 /(3-x) 2<br />

9 / x 2 = 36 / (3-x) 2<br />

x = 1 (m)<br />

q 1 muxtis wonaworobis pirobaa: F 3,1 = F 2,1<br />

2 2<br />

k |q || q | / r = k |q2 || q | / r 1 3 1,3<br />

1 2,1<br />

|q | / x 3 2 = |q | / 9 2<br />

|q | / x 3 2 = 4 . 10-9 |q | = 4 nk, anu q = + 4 nk<br />

3 3<br />

amocana 4 - gv.25<br />

q 1<br />

F 3,1<br />

F 1,3<br />

r 1,3 = x r 3,2 = 3 - x<br />

r 1,2 = 3<br />

F da F Zalebi erTmaneTTan marT kuTxes qmnian. piTagoras<br />

1,3 2,3<br />

Teoremis Tanaxmad<br />

2 2 2 2 -4 F = √ F + F2,3 = √ k |q1 || q | /r + k |q2 || q | /r ≈ 10 n<br />

1,3<br />

3 1,3<br />

3 2,3<br />

q 3<br />

_ +<br />

F 2,3<br />

sur. 3,a<br />

q 2<br />

_<br />

q 2 = - 4 . 10 -9 k<br />

r 3,2 = 3 sm<br />

F 2,3<br />

-<br />

+<br />

q 3 = 10 -9 k<br />

F<br />

r 3,1 = 1 sm<br />

F 1,3<br />

-<br />

q 1 = - 10 -9 k


§ 2.1 eleqtruli veli<br />

Tavi II. eleqtruli veli<br />

1 eleqtruli velis ZiriTadi Tvisebebi<br />

cda I _ gv. 33<br />

cdis Sedegi: abreSumis qsovilze xaxunisas minis Rero dadebiTad imuxteba. Tu cilindrs dadebiTad<br />

damuxtul minis Reros SevaxebT, cilindric dadebiTad daimuxteba, radgan Reroze uaryofiTi muxtis<br />

danaklisia da Sexebisas eleqtronebi cilindridan Reroze gadava (gasagebia, rom dadebiTad damuxtuli<br />

minis Rero magaliTisTvisaa aRebuli. analogiuri procesi ganxorcieldeba, Tu cilindrs uaryofiTad<br />

damuxtul Reros mivuaxlovebT).<br />

Tu dadebiTad damuxtul cilindrs Sori manZilidan dadebiTadve damuxtul Reros mivuaxlovebT,<br />

SevamCnevT, rom Zafi, romelzedac cilindria dakidebuli, vertikalidan gadaixreba da gadaxris kuTxe miT<br />

ufro gaizrdeba, rac ufro mivuaxlovebT cilindrs Reros. gadaxris kuTxis gazrda mowmobs, rom rac ufro<br />

axlosaa cilindri eleqtruli velis wyarosTn (daeleqtrovebul joxTan), miT ufro meti ZaliT moqmedebs<br />

masze veli. es ki imas niSnavs, rom damuxtuli sxeulis garSemo veli ufro Zlieria, vidre moSorebiT.<br />

eleqtruli veli ara marto Reros, aramed damuxtuli cilindris garSemoc iqmneba. rac imas niSnavs,<br />

rom ara marto damuxtuli Rero moqmedebs cilindrze Tavisi eleqtruli veliT, aramed cilindric moqmedebs<br />

Reroze Tavisi eleqtruli veliT. swored damuxtuli sxeulebis erTmaneTze zemoqmedebaSi vlindeba<br />

eleqtruli urTierTqmedeba.<br />

2 daZabuloba - eleqtruli velis maxasiaTebeli<br />

daskvna _ gv. 34<br />

Tu q > 0, maSin daZabulobis veqtori TanamimarTulia muxtze moqmedi Zalisa, xolo<br />

Tu q < 0, maSin daZabulobis veqtori sapirispiroa muxtze moqmedi Zalis.<br />

3 daZabulobis veqtoris mimarTuleba<br />

dafiqrdi - gv. 34<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom velis daZabuloba 1 n/k-ia?<br />

pas.: velis daZabuloba 1 n/k-ia, Tu veli masSi moTavsebul 1k muxtze moqmedebs 1n sididis eleqtruli<br />

ZaliT.<br />

4 eleqtruli velis Zalwirebi<br />

cda II _ gv. 35<br />

cdis Sedegi: Rero da `Tmebi~ erTnairi niSniT<br />

daimuxteba. `Tmebis~ yoveli patara monakveTi<br />

erTgvar sacdel muxts warmoadgens, romelzec<br />

Reros eleqtruli veli moqmedebs. TiToeuli<br />

monakveTi iseTi mimarTulebiT orientirdeba,<br />

rogori mimarTulebiTac masze eleqtruli Zala<br />

moqmedebs: Rero ganizidavs `Tmebs~, romlebic<br />

+<br />

E<br />

_ E<br />

amave dros erTmaneTsac ganizidaven. `Tmebi~ ra-<br />

sur. 4 sur. 5<br />

dialurad, Reros wverodan gamomavali radiusebis gaswvriv ganlagdeba da Zalwirebis ganlagebis iseTive<br />

suraTs mogvcems, rogoricaa gamosaxuli sur. 4-s da 5-ze.<br />

65


dafiqrdi - gv. 36<br />

rogor Seicvleba dadebiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis<br />

Zalwirebis: a) mimarTulebiT; b) sapirispirod?<br />

ra Seicvleba, Tu dadebiTi nawilakis nacvlad velSi uaryofiTi nawilakis moZraobas ganvixilavT?<br />

pas.:<br />

dadebiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis Zalwirebis<br />

a) mimarTulebiT, gaizrdeba, radgan masze imoqmedebs eleqtruli Zala, romlis mimarTuleba nawilakis<br />

siCqaris mimarTulebas emTxveva;<br />

F el v<br />

66<br />

b) sapirispirod, Semcirdeba, radgan F el v<br />

uaryofiTad damuxtuli nawilakis siCqare eleqtrul velSi, Tu is imoZravebs velis Zalwirebis<br />

a) mimarTulebiT, Semcirdeba, radgan masze imoqmedebs eleqtruli Zala, romlis mimarTuleba nawilakis<br />

siCqaris mimarTulebis sapirispiroa;<br />

F el v<br />

b) sapirispirod, gaizrdeba, radgan F el v<br />

dafiqrdi - gv. 36<br />

sad mTavrdeba gacalkevebuli (sxva muxtebisgan usasrulod Sors myofi) dadebiTi muxtis velis<br />

Zalwirebi?<br />

sad iwyeba gacalkevebuli uaryofiTi muxtis Zalwirebi? Tu am SemTxvevebSi Zalwirebi Sekruli ar aris?<br />

pas.: gacalkevebuli, sxva muxtebisgan usasrulod Sors myofi dadebiTi muxtis velis Zalwirebi iwyeba<br />

muxtze da sadRac usasrulobaSi uaryofiT muxtze mTavrdeba. uaryofiTi muxtis Zalwirebi iwyeba usasrulod<br />

Sors myof dadebiT muxtze.<br />

dafiqrdi - gv. 37<br />

Tu velis Zalwirebi erTmaneTs gadakveTdnen (an Tundac Seexebodnen), ris maCvenebeli iqneboda es?<br />

pas.: Zalwirebis gadakveTa an Sexeba imis maCvenebeli iqneboda, rom gadakveTis wertilSi velis daZabulobas<br />

gansazRvruli mimarTuleba ar aqvs am wertilSi.<br />

dafiqrdi - gv. 37<br />

daakvirdi <strong>sxvadasxva</strong> muxtebis velebis ZalwirTa ganlagebis suraTebs (sur.11,12): sad ufro metia<br />

Zalwirebis sixSire, muxtis maxloblad Tu moSorebiT. raze miganiSnebs es?<br />

pas.: Zalwirebis sixSire damuxtuli sxeulebis maxloblad ufro metia, vidre moSorebiT, rac imas<br />

niSnavs, rom damuxtuli sxeulebis maxloblad veli ufro Zlieria, anu velis daZabuloba metia, vidre<br />

moSorebiT<br />

sur. 11 sur. 12 sur. 13


sur. 13-ze gamosaxulia or paralelur damuxtul firfitas Soris velis ZalwirTa ganlagebis suraTi<br />

(firfitebis zedapirze sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxti Tanabradaa ganawilebuli).<br />

daakvirdi: kideebidan moSorebiT, firfitebs Soris Zalwirebi paraleluria. rogor fiqrob, icvleba<br />

Tu ara eleqtruli veli sivrcis am nawilSi?<br />

pas.: kideebidan moSorebiT, firfitebs Soris Zalwirebi paraleluria, rac imas niSnavs, rom eleqtruli<br />

veli aq sivrcis yvela wertilSi erTnairia.<br />

dafiqrdi - gv. 37<br />

daakvirdi <strong>sxvadasxva</strong> muxtebis velebis ZalwirTa ganlagebis suraTebs (sur.11,12). SeiZleba Tu ara<br />

es velebi erTgvarovnad CaiTvalos?<br />

pas.: es velebi erTgvarovani ar aris: Zalwirebis ganawilebis sixSire ar aris erTnairi.<br />

aris Tu ara veli erTgvarovani:<br />

a) paraleluri firfitebis kideebTan (sur.13)? ratom? b) firfitebs Soris? ratom?<br />

pas.: paraleluri firfitebis kideebTan veli erTgvarovani ar aris: Zalwirebis ganawilebis sixSire<br />

ar aris erTnairi. firfitebs Soris veli ki erTgvarovania, radgan sivrcis am nawil-<br />

Si Zalwirebi paraleluria, rac imis maCvenebelia, rom yvela wertilSi daZabuloba<br />

E<br />

erTnairia<br />

(SeniSvna: absoluturad erTgvarovani veli ar arsebobs, magram miaxloebiT erTgvarovnad<br />

SeiZleba CaiTvalos veli or erTnair paralelur firfitas Soris (kideebidan<br />

moSorebiT), romlebic sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtiTaa damuxtuli).<br />

daxaze, rogor warmogidgenia erTgvarovani velis Zalwirebis ganlagebis<br />

suraTi.<br />

fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 37<br />

ris tolia velis daZabuloba im ori paraleluri firfitis gareT, romelTa zedapirze Tanabradaa<br />

gadanawilebuli sididiT toli da <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxti.<br />

pas.: Tu grafikulad gamovsaxavT (sur. I) dadebiTad da uaryofiTad damuxtuli<br />

firfitebis Zalwirebs, vnaxavT, rom firfitebs Soris sivrceSi Zalwirebs<br />

erTi mimarTuleba aqvs, xdeba dadebiTi da uaryofiTi firfitebis velebis zeddeba<br />

da amitom mTeli eleqtruli veli firfitebs Sorisaa koncentrirebuli.<br />

firfitebis gareT, dadebiTad da uaryofiTad damuxtuli firfitebis<br />

+ + + + + + + +<br />

Zalwirebi sapirispiroa. velebi erTmaneTs abaTilebs amitom firfitebs gareT<br />

sivrceSi jamuri eleqtruli veli nulis tolia.<br />

- - - - - - - -<br />

+<br />

+<br />

2<br />

+<br />

+<br />

1<br />

+<br />

+<br />

1-li dadebiTi<br />

muxtis mier Seqmnili<br />

eleqtruli velis<br />

daZabulobis Zalwirebi<br />

me-2 dadebiTi<br />

muxtis mier<br />

Seqmnili<br />

eleqtruli velis<br />

daZabulobis<br />

Zalwirebi<br />

sur. II<br />

ris tolia, Tanabrad damuxtuli sferos SigniT<br />

moTavsebul muxtze moqmedi eleqtruli Zala.<br />

pas.: vTqvaT, sfero dadebiTadaa (an uaryofiTadaa)<br />

damuxtuli. simartivisaTvis ganvixiloT (sur.<br />

II) sferos zedapirze moTavsebuli ori wertilovani<br />

dadebiTi muxti, romlebic sferos centris mimarT<br />

simetriulebi arian.<br />

Tu grafikulad gamovsaxavT TiToeuli muxtis<br />

Zalwirebs, vnaxavT, rom sferos gareT Zalwirebs<br />

erTi mimarTuleba aqvs, xolo sferos SigniT – sapirispiro,<br />

amitom sferos SigniT velebi erTmaneTs<br />

dadebiTi firfitis<br />

mier Seqmnili<br />

eleqtruli velis<br />

daZabulobis<br />

Zalwirebi<br />

uaryofiTi<br />

firfitis<br />

mier Seqmnili<br />

eleqtruli velis<br />

daZabulobis<br />

Zalwirebi<br />

sur. I<br />

abaTilebs anu, sferos SigniT jamuri eleqtruli veli nulis tolia.<br />

Sesabamisad, Tanabrad damuxtuli sferos SigniT moTavsebul muxtze moqmedi<br />

eleqtruli Zala nulis tolia.<br />

67


68<br />

§ 2.2 wertilovani muxtis velis daZabuloba.<br />

velebis superpoziciis principi.<br />

SeniSvna: es paragrafi ganxilulia gakveTilis scenarebSi.<br />

§ 2.3 eleqtrostatikuri velis muSaoba.<br />

eleqtruli velis potenciali. potencialTa sxvaoba.<br />

dafiqrdi - gv. 43<br />

warmoidgine usasrulo c a r i e l i sivrce (sur. 1, a), romelSic arc erTi sxeuli ar aris! vTqvaT,<br />

aseT sivrceSi movaTavseT sxeuli. imoqmedebs Tu ara masze raime Zala?<br />

pas.: Tu warmovidgenT c a r i e l usasrulo sivrces, romelSic arc erTi sxeuli ar aris, maSin aseT<br />

sivrceSi moTavsebuli sxeuli ar urTierTqmedebs arcerT sxeulTan da Sesabamisad masze Zala ar moqmedebs.<br />

imoqmedebs Tu ara sxeulze Zala, Tu cariel sivrceSi dedamiwas `SevitanT~ da sxeuli dedamiwis<br />

gravitaciul velSi aRmoCndeba (sur. 1, b)?<br />

pas.: sxeulze imoqmedebs simZimis Zala, anu dedamiwis mizidulobis Zala da sxeuli dedamiwaze vardnas<br />

daiwyebs.<br />

gaixsene: rogori energia aqvs dedamiwis gravitaciul velSi moTavsebul sxeuls urTierTqmedebis<br />

Sedegad?<br />

pas.: potenciuri energia.<br />

axla warmoidgine, rom usasrulo cariel sivrceSi movaTavseT q muxti (sur. 1, g). imoqmedebs Tu<br />

ara masze raime Zala? ra Seicvleba, Tu cariel sivrceSi Q muxts SevitanT da mis mier Seqmnil eleqtrul<br />

velSi q muxti aRmoCndeba?<br />

gamoTqvi varaudi, ra saxis energia SeiZleba hqondes eleqtrul velSi moTavsebul q muxts urTierTqmedebis<br />

Sedegad? rogor fiqrob, Seasrulebs Tu ara Q muxtis eleqtruli veli muSaobas? ratom?<br />

pas.: usasrulo cariel sivrceSi moTavsebul q muxtze Zala ar imoqmedebs. Tu cariel sivrceSi Q muxts<br />

SevitanT da mis mier Seqmnil eleqtrul velSi aRmoCndeba q muxti, velis mxridan q muxtze imoqmedebs<br />

eleqtruli Zala. am Zalis moqmedebiT q muxti gadaadgildeba, anu eleqtruli veli Seasrulebs muSaobas.<br />

rogorc meqanikidan viciT, gravitaciuli ZalebiT urTierTmoqmed sxeulebs aqvs potenciuri energia.<br />

kulonis kanons, romelic damuxtuli sxeulebis urTierTqmedebas aRwers, iseTive maTematikuri forma<br />

aqvs, rogorc msoflio mizidulobis kanons. Tu am or kanons Soris arsebul msgavsebas gaviTvaliswinebT,<br />

SeiZleba vivaraudoT, rom damuxtul sxeulTa sistemasac aqvs potenciuri energia. rac imas niSnavs, rom damuxtul<br />

sxeulebs aqvs unari, Seasrulos muSaoba. mag., aseTi muSaoba sruldeba eleqtroskopis damuxtuli<br />

firfitebis urTierTganzidvisas.<br />

damuxtul sxeulTa potenciur energias eleqtruli energia, anu kulonuri energia ewodeba.<br />

maswavlebels: atomSi eleqtronebis birTvTan urTierTqmedebis energia da molekulaSi atomebis ur-<br />

TierTqmedebis energia (qimiuri energia) ZiriTadad eleqtruli energiaa. swored atombirTvSi Tavmoyrili<br />

uzarmazari eleqtruli energiis xarjze gamoiyofa siTbo atomuri eleqtrosadguris burTvul reaqtoriSi<br />

muSaobis dros.<br />

Cven viciT, rom muxtze uSualod moqmedebs ara sxva muxtebi, aramed maT mier Seqmnili eleqtruli<br />

veli. muxtis gadaadgilebisas swored eleqtruli velis mxridan moqmedi Zala asrulebs muSaobas (SemdgomSi<br />

simoklisaTvis xSirad gamoviyenebT termins `velis muSaoba~), amitom visaubrebT ara mxolod damuxtul nawilakTa<br />

sistemis energiaze, aramed calkeuli damuxtuli sxeulis potenciur energiazec eleqtrul velSi)<br />

dafiqrdi - gv. 43<br />

gaaanalize me-(8) formula da dafiqrdi:


ogor Seicvleba muxtis potenciuri energia, Tu veli asrulebs:<br />

a) dadebiT muSaobas? b) uaryofiT muSaobas?<br />

rogor Seicvleba muxtis kinetikuri energia, Tu veli asrulebs:<br />

dadebiT muSaobas (gaavle paraleli vardnili qvis moZraobasTan)?<br />

uaryofiT muSaobas (gaavle paraleli zemoT asrolili qvis moZraobasTan)<br />

pas.:<br />

a) Tu veli asrulebs dadebiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia Semcirdeba: A= - Δ W p >0 e.i.<br />

Δ W p < 0. energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia gaizrdeba. swored amazea damyarebuli<br />

eleqtronul milakebSi eleqtronebis aCqareba eleqtruli veliT.<br />

b) Tu veli asrulebs uaryofiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia gaizrdeba: A= - Δ W p <<br />

0 e.i. Δ W p > 0. energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia Semcirdeba. mag., dadebiTad<br />

damuxtuli nawilakebi daZabulobis sapirispiro mimarTulebiT moZraobisas muxruWdeba. maTi moZraoba<br />

msgavsia zemoT asrolili qvis moZraobisa<br />

1 eleqtrostatikuri velis potenciali mocemul wertilSi<br />

_ gv. 45<br />

daakvirdi me-(9) formulas: ris tolia ricxobrivad potenciali, roca q = 1k?<br />

pas.: potenciali ricxobrivad erTeulovani muxtis potenciuri energiis tolia.<br />

dafiqrdi - gv. 46<br />

daakvirdi me-(10) formulas: razea damokidebuli potenciali eleqtrostatikuri erTgvarovani<br />

velis mocemul wertilSi?<br />

pas.: velis mocemul wertilSi potenciali damokidebulia wertilis mdebareobaze nulovani donis<br />

mimarT da velis daZabulobaze (im muxtis sidideze, romelic vels qmnis).<br />

daakvirdi naxazs (sur. 3): moZebne wertilebi, romelTa potencialebi:<br />

a) erTnairia; b) <strong>sxvadasxva</strong>a.<br />

pas.: potenciali velis mocemul wertilSi ar aris damokidebuli am wertilSi<br />

Setanil muxtze (velis mocemul wertilSi SeiZleba muxti arc iyos Setanili,<br />

magram potenciali mainc iarsebebs) wertilis potenciali damokidebulia<br />

im muxtze, romelic vels qmnis da manZilze, ra manZiliTac mocemuli wertili<br />

Q muxtidanaa daSorebuli A da D, B da E, C da F wertilebi Q muxtidan erTnairi<br />

manZiliTaa daSorebuli, amitom maT erTnairi potencialebi aqvs. <strong>sxvadasxva</strong><br />

potencialiT xasiaTdeba A da B, B da C, A da C, D da E, D da F, E da F wertilebi.<br />

2 potencialTa sxvaoba - Zabva<br />

_ gv. 47<br />

daakvirdi me-(15) formulas: ris tolia ricxobrivad Zabva, roca q = 1k?<br />

pas.: Zabva ricxobrivad sawyisidan saboloo wertilSi erTeulovani muxtis gadaadgilebisas velis<br />

mier Sesrulebuli muSaobis tolia.<br />

dafiqrdi - gv. 47<br />

ipove naxazze (sur. 4) wertilebi, romelTa Sorisac<br />

a) Zabva arsebobs ; b) Zabva ar arsebobs.<br />

romel wertilebs Sorisaa Zabva yvelaze meti?<br />

rogor fiqrob, aris Tu ara or wertils Soris Zabva damokidebuli am wertilebs Soris gadatanili<br />

muxtis sidideze?<br />

A<br />

<br />

D<br />

B<br />

+<br />

E<br />

C<br />

+<br />

F<br />

69


pas: Zabva arsebobs A da C, C da E, A da E, B da D, B da E, D da E da a.S. wertilebs Soris.<br />

Zabva ar aris A da B, C da D wertilebs Soris. yvelaze didi Zabvaa A da E, B da E<br />

wertilebs Soris, radgan velis mier am or ubanze Sesrulebuli muSaoba yvelaze<br />

metis iqneba vidre sxva ubnebze. or wertils Soris Zabva ar aris damokidebuli<br />

am wertilebs Soris gadatanili muxtis sidideze. Zabva damokidebulia im muxtze,<br />

romelic qmnis vels. Zabva velis im or wertils Soris aRiZvreba romelTac<br />

gansxvavebuli potenciali aqvs.<br />

70<br />

3 Zabvis erTeuli<br />

dafiqrdi - gv. 47<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom or wertils Soris potencialTa sxvaoba, anu Zabva, 1 voltis tolia?<br />

pas.: or wertils Soris potencialTa sxvaoba 1 voltis tolia, Tu erTi wertilidan meoreSi 1k muxtis<br />

gadatanisas eleqtruli veli 1j muSaobas asrulebs.<br />

4 kavSiri daZabulobasa da Zabvas Soris<br />

dafiqrdi - gv. 48<br />

vTqvaT, eleqtrul velSi moTavsebuli dadebiTi muxti erTi wertilidan meoreSi daZabulobis veqtoris<br />

mimarTulebiT gadaadgildeba.<br />

Seadare nuls muxtis gadaadgilebisas velis mier Sesrulebuli muSaoba:<br />

A ............... 0 pasuxi axseni.<br />

pas.: A > 0, radgan dadebiT muxtze eleqtruli velis mxridan moqmedi Zala daZabulobis E veqtoris<br />

TanamimarTulia, amitom E veqtoris mimarTulebiT gadaadgilebisas veli asrulebs dadebiT muSaobas.<br />

gaiTvaliswine me-(11) formula da Seadare erTmaneTs, romeli wertilis potencialia meti: pirveli<br />

wertilis Tu meoris?<br />

φ 1 ................ φ 2 pasuxi axseni.<br />

pas.: radgan A = q (φ 1 - φ 2 ) > 0, q>0, aqedan gamomdinareobs, rom φ 1 - φ 2 > 0. e.i. φ 1 > φ 2<br />

gaakeTe daskvna, ra mimarTulebiT mcirdeba potenciali: daZabulobis veqtoris mimarTulebiT Tu<br />

misi sapirispiro mimarTulebiT?<br />

pas.: radgan φ 1 > φ 2 , e.i. potenciali mcirdeba pirvelidan meore wertilSi gadaadgilebisas anu daZabulobis<br />

veqtoris mimarTulebiT.<br />

_ gv. 48<br />

aCvene, rom SI sistemaSi daZabulobis SenTvis cnobili erTeuli, 1 n/k, daZabulobis axali erTeulis<br />

_ 1 v / m-s ekvivalenturia.<br />

damtkiceba: 1 v / m = 1 j/k . 1/m = 1 m . n/k . 1/m = 1 n/k<br />

§ 2.4 fizika amocanebSi: eleqtrostatikuri velis muSaoba.<br />

eleqtruli velis potenciali. potencialTa sxvaoba<br />

amocana 1 _ gv. 49<br />

amoxsna.<br />

A = q (φ - φ ) = e (φ - φ ) = 1,6 1 2 1 2 . 10-19 k . 10 4 v = 1,6 . 10-15 j<br />

mv2 2 /2 - mv /2 = A = q (φ1 - φ )<br />

0<br />

2<br />

mv2 /2 = q (φ - φ ) 1 2<br />

v = √(2q (φ - φ ) / m ) = 5,9 1 2 . 10 7 m/wm<br />

+<br />

+<br />

+<br />

+<br />

+<br />

+<br />

A<br />

B<br />

C<br />

D<br />

E


pas.: Tu veli asrulebs dadebiT muSaobas, maSin muxtis potenciuri energia Semcirdeba ( A= - Δ W p >0 e.i.<br />

Δ W p < 0). energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad ki kinetikuri energia gaizrdeba. swored amazea damyarebuli<br />

eleqtronul milakebSi eleqtronebis aCqareba eleqtruli veliT.<br />

amocana 2 _ gv. 50<br />

amoxsna.<br />

F el = F sim (1)<br />

qE = mg (2)<br />

qU/d = ρ Vg<br />

qU/d = ρ g 4/3 π r 3<br />

q = 4 π r 3 d ρ g / 3U ≈ 2,6 . 10 -14 k<br />

1 wertilovani muxtis da sferos eletrostatikuri velis potenciali<br />

amocana 3 _ gv. 51<br />

amoxsna.<br />

A wertilSi q 1 muxtis potenciali gamoiTvleba formuliT: φ 1 = k q 1 / x,<br />

xolo q 2 muxtis potenciali tolia φ 2 = k q 2 / (l-x)<br />

superpoziciis principidan gamomdinare A wertilSi q 1 da q 2 muxtebis jamuri velis potenciali tolia<br />

φ = φ 1 + φ 2 = k q 1 / x + k q 2 / ( l-x )<br />

pirobis Tanaxmad k (q 1 / x + q 2 / l-x ) = k (10 -9 / x – 10 -8 / (0,05-x)) = 0; x = 0,05 (m)<br />

2 ori wertilovani muxtis urTierTqmedebis potencialuri energia<br />

amocana 4 _ gv. 53<br />

amoxsna.<br />

protonebis urTierTqmedebis<br />

potenciuri energia<br />

W = k q q / r = k e 1 2 2 / r<br />

protonis kinetikuri energia<br />

W = m v2 / 2<br />

protonebis erTmaneTTan miaxloebisas<br />

maTi kinetikuri energia<br />

mcirdeba protonebs Soris urTierTganzidvis<br />

Zalebis moqmedebis gamo, xolo urTierTqmedebis potenciuri energia izrdeba, radgan izrdeba<br />

muxtebis urTierTganzidvisas kulonuri Zalebis mier Sesrulebuli muSaoba.<br />

protonis kinetikuri energia maTi urTierTqmedebis potenciur energiaSi gadadis. protonebi erTmaneTs<br />

miuaxlovdebian(10-11 sm manZilze) manamde, sanam protonis kinetikuri energia da ganzidvis ZalebiT<br />

gamowveuli urTierTqmedebis potenciuri energia erTmaneTs ar gautoldeba, anu roca k e2 / r = mv2 / 2;<br />

v ≈ 1,6 . 106 +<br />

A<br />

_<br />

x<br />

l-x<br />

l<br />

sur. 4<br />

m/wm<br />

§ 2.5 gamtarebi eleqtrostatikur velSi<br />

SeniSvna: es paragrafi ganxilulia gakveTilis scenarebSi.<br />

q 1<br />

+ + + + + + + +<br />

d<br />

sur. 3<br />

F el<br />

F sim<br />

q 2<br />

E<br />

71


72<br />

§ 2.6 dieleqtrikebi eleqtrostatikur velSi<br />

1 polaruli da arapolaruli dieleqtrikebi<br />

dafiqrdi - gv. 61<br />

Sen ukve ici, rogor moqmedebs eleqtruli veli masSi moTavsebul dieleqtrikze. axseni, ratom izidavs<br />

daeleqtroebuli plastmasis sxeuli qaRaldis neitralur nakuwebs an wylis Wavls?<br />

pas.: qaRaldis neitraluri nakuwebi polarizdeba daeleqtroebuli plastmasis sxeulis (savarcxeli,<br />

saxazavi, wkiri) eleqtrul velSi: deformirebuli molekulebi ise ganlagdebian, rom nakuwebis im mxares,<br />

romelic ufro axlosaa damuxtul sxeulTan, gaCndeba sxeulis sapirispiro muxti, ris gamoc damuxtuli<br />

sxeuli qaRaldis nakuwebs miizidavs.<br />

_ gv. 62<br />

wylis dieleqtrikuli SeRwevadoba 20 0 C -ze ε = 81, xolo haeris _ ε = 1, 0006. dafiqrdi, ras giCvenebs<br />

es ricxvebi?<br />

pas.: 20 0 C -ze wylis ε = 81, xolo haeris ε = 1, 0006 , e.i. eleqtruli velis E daZabuloba 20 0 C -ze wyalSi 81jer<br />

naklebia velis E 0 daZabulobaze vakuumSi, xolo haerSi 1,0006 -jer naklebia vakuumTan SedarebiT.<br />

§ 2.7 kondensatori<br />

1 rogor davagrovoT eleqtruli energia?<br />

cda 1 _ gv. 63<br />

cdis Sedegi: Zabvis gadidebiT gamtar burTulebs Soris eleqtruli veli gaZlierdeba. Zlier eleqtrul<br />

velSi haeri gamtarad iqceva. xdeba haeris e.w. `garRveva~ da gamtar burTulebs Soris naperwkali<br />

gaxteba. burTulebi ganimuxteba.<br />

dafiqrdi - gv. 64<br />

kondensatoris damuxtva sxva gziTacaa SesaZlebeli: erT<br />

firfitas eleqtroforuli manqanis erT-erT poluss uerTeben,<br />

xolo meore firfitas amiweben, anu iseT liTonis sxeuls uer-<br />

Teben, romelic dedamiwasTanaa SeerTebuli (eleqtroforuli<br />

manqanis meore polusic damiwebulia).<br />

kondensatoris damuxtvis yvelaze martivi gza ki aseTia:<br />

damuxtul Reros kondensatoris erT-erT firfitas axeben,<br />

meores ki _ amiweben. axseni, ratom imuxteba aseTi gzebiT kondensatori?<br />

pas.: damuxtuli firfitis velis gavleniT moxdeba daumuxtavi, damiwebuli firfitaze muxtebis gadanawileba:<br />

damiwebuli firfitidan miwaSi gadava iseTive muxti, romelic pirvel firfitazea (erTnairniSniani<br />

muxtebi ganizidebian). damiwebul firfitaze darCeba muxti, romelic sapirispiroa da moduliT toli im<br />

muxtisa, romelic pirvel firfitazea. ix. gavleniT damuxtvis sqema.<br />

cda 2 _ gv. 64<br />

cdis Sedegi: potencilTa sxvaobis sidide proporciulia kondensatorze gadacemuli muxtis sididisa.<br />

2 eleqtrotevadobis erTeulebi<br />

dafiqrdi - gv. 65<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom kondensatoris eleqtrotevadoba 1 faradia?


pas.: kondensatoris eleqtrotevadoba 1 faradia, Tu misi firfitebze +1k da -1k muxtebis gadacemisas,<br />

firfitebs Soris 1v potencialTa sxvaoba aRiZvreba.<br />

3 razea damokidebuli kondensatoris eleqtrotevadoba?<br />

cda 3 _ gv. 65<br />

SeniSvna: eleqtrometris isris gadaxra fifrfitebs Soris potencialTa sxvaobas gviCvenebs.<br />

daskvna: firfitebs Soris manZilis gazrdisas maT Soris potencialTa sxvaoba izrdeba. Tu kondensatoris<br />

muxti ar Seicvleba, Semcirdeba eleqtrotevadobac, radgan C = q/U<br />

cda 4 _ gv. 65<br />

daskvna: firfitebis mier erTmaneTis gadafarvis farTobis Semcireba, gamoiwvevs firfitebs Soris<br />

potencialTa sxvaobis gazrdas. Tu kondensatoris muxti ar Seicvleba, Semcirdeba eleqtrotevadobac.<br />

cda 5 _ gv. 65<br />

daskvna: firfitebs Soris dieleqtrikis, pleqsiglasis SetaniT garemos dieleqtrikuli SeRwevadoba<br />

gaizrdeba, es gamoiwvevs firfitebs Soris potencialTa sxvaobis Semcirebas. Tu kondensatoris muxti ar<br />

Seicvleba, gaizrdeba eleqtrotevadoba, radagan C = q/U<br />

73


74<br />

Tavi 3. eleqtruli deni<br />

§ 3.1 eleqtruli deni. denis wyaros emZ<br />

1 eleqtruli denis arsebobisTvis saWiro pirobebi<br />

gv. 78 - eleqtruli denis aRZvrisa da arsebobisaTvis saWiroa ….<br />

SeniSvna: aq saubaria mudmivi denis mier Seqmnil stacionalur velze (E = const), romlis arsebobac<br />

ganapirobebs gamtarSi eleqtronebis dreifis mudmiv siCqares(eleqtrul dens, romelic drois ganmavlobaSi<br />

ar icvleba, mudmivi deni ewodeba), magram mudmivi denis cneba Semodis mogvianebiT, amitom am termins<br />

amjerad ar vaxseneb. Tumca mizanSewonilia am sakiTxze saubari, radgan moswavleebSi mudmivad iwvevs<br />

gaugebrobas. maT ician, rom eleqtrostatikuri veli gamtaris SigniT nulis tolia da yovelTvis svamen<br />

SekiTxvas, romel velzea saubari, roca gamtarSi eleqtruli denze vsaubrobT.<br />

stacionaluri veli, eleqtrostatikuris msgavsad, potenciuria, anu misi muSaoba Sekrul traeqtoriaze<br />

nulis tolia, magram eleqtrostatikurisgan gansxvavebiT, stacionaluri eleqtruli veli gamtaris<br />

SigniT nulis toli ar aris.<br />

dafiqrdi _ gv. 78<br />

ra moxdeba, Tu gamtarSi eleqtruli velis daZabuloba nulis toli gaxdeba? ratom?<br />

pas.: Tu gamtarSi eleqtruli velis daZabuloba nulis toli gaxdeba, anu Tu eleqtruli velis mxridan<br />

moqmedi Zala Sewyvets moqmedebas, Tavisufali damuxtuli nawilakebis mowesrigebuli moZraoba Sewydeba<br />

sxva nawilakebTan (mag., kristaluri mesris dadebiT ionebTan) urTierTqmedebis gamo.<br />

2 eleqtromamoZravebeli Zala<br />

dafiqrdi _ gv. 80<br />

ratomaa emZ skalaruli sidide?<br />

pas.: emZ kuTri muSaobaa. is warmoadgens muSaobis (skalaruli sididea) fardobas dadebiTi muxtis<br />

sididesTan, Sesabamisad emZ skalaruli sididea, is SeiZleba iyos, rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi.<br />

§ 3.2 eleqtruli deni liTonis gamtarebSi. denis Zala.<br />

1 eleqtruli deni liTonis gamtarSi<br />

dafiqrdi _ gv. 81<br />

liTonis gamtarSi denis gavlisas eleqtruli muxtis gadatanis procesSi ionebi ar monawileoben. rogor<br />

fiqrob, ra moxdeboda winaaRmdeg SemTxvevaSi, anu Tu am procesSi ionebi monawileobas miiRebdnen?<br />

pas.: Tu liTonis gamtarSi denis gavlisas eleqtruli muxtis gadatanis procesSi ionebi monawileobas<br />

miiRebdnen, maSin adgili eqneboda gamtarSi nivTierebis gadatanas.<br />

damatebiTi masala:<br />

cdebi, romlebic eqsperimentulad adasturebs am faqts, SegiZliaT naxoT internetSi, misamarTze:<br />

http://fi zmir.org/bestsoft /4_12.htm<br />

erT-erTi yvelaze adreuli cda 1899 wels germanelma fizikosma e.rikem q.StutgardSi Caatara. rikem<br />

im mTavar sadens, romliTac tramvais eleqtroxazebi ikvebeboda, mimdevrobiT miuerTa liTonis sami<br />

cilindri. maTgan ori ganapira cilindri spilenZis iyo, xolo SuaSi-aluminis. cilindrebi erTmaneTTan<br />

Zalian mWidrod iyo midgmuli. am cilindrebSi erTi wlis ganmavlobaSi gadioda deni. erTi wlis Semdeg<br />

rikem awona cilindrebi da mikroskopis daxmarebiT im adgilis Zalze dawvrilebiTi gamokvleva Caatara,<br />

ra adgiliTac cilindrebi erTmaneTs exeboda. miuxedavad imisa, rom am xnis ganmavlobaSi cilindrebSi<br />

3,5 mln kuloni muxti gavida, mecnierma cilindrebSi difuziis kvali ver aRmoaCina: spilenZSi ar aRmoCn-


da aluminis atomebi da piriqiT, aluminSi –spilenZis. rikem eqsperimentulad daadgina, rom eleqtruli<br />

denis gavlisas nivTierebis gadatana ar xdeba, anu am procesSi ionebi ar monawileobs. muxtis gadamtanebi<br />

mxolod Tavisufali eleqtronebi arian. isini ki yvela nivTierebaSi erTnairia.<br />

aRiZvreba Tu ara liTonis neitralur gamtarSi eleqtruli deni, Tu mas erTi mimarTulebiT, `mowesrigebulad~<br />

vamoZravebT? ratom?<br />

pas.: Tu neitralur gamtars vamoZravebT `mowesrigebulad~, erTi mimarTulebiT, miuxedavad imisa, rom<br />

uamravi eleqtroni da atombirTvi imoZravebs mowesrigebulad, deni mainc ar aRiZvreba: am dros gamtaris<br />

nebismier ganivkveTSi gamavali sruli muxti nulis toli iqneba, radgan <strong>sxvadasxva</strong> niSnis muxtebi gadaadgildebian<br />

ra erTnairi saSualo siCqariT, gamtaris ganivkveTSi garkveul droSi erTi mimarTulebiT<br />

gasuli dadebiTi muxti saSualod toli iqneba imave ganivkveTSi, imave droSi gasuli uaryofiTi muxtisa.<br />

deni gamtarSi ki mxolod maSin aRiZvreba, roca muxtebis erTi mimarTulebiT moZraobisas ganivkveTSi<br />

gasuli dadebiTi muxti toli araa imave drosa da imave ganivkveTSi gasuli uaryofiTi muxtisa.<br />

2 denis Zala<br />

dafiqrdi _ gv. 81<br />

daakvirdi sur. 3-s: a) da b) SemTxvevaSi gamtaris ganivkveTSi erTsa da imave droSi eleqtronTa<br />

<strong>sxvadasxva</strong> raodenoba gadis. romel SemTxvevaSi gadis gamtaris ganivkveTSi ufro didi muxti? ratom?<br />

Sen, albaT, gsmenia gamonaTqvamebi: `didi deni~ an `patara deni~. rogor fiqrob, romel SemTxvevaSi<br />

gadis gamtarSi ufro didi deni?<br />

pas.: TiToeul eleqtrons gansazRvruli eleqtruli muxti aqvs, amitom 1-l SemTxvevaSi gamtaris ganivkveTSi<br />

ufro didi muxti gadis, vidre me-2 SemTxvevaSi, Sesabamisad, pirvel gamtarSi ufro didi (Zlieri)<br />

deni gadis, vidre meoreSi.<br />

3 denis Zalis erTeuli<br />

dafiqrdi _ gv. 82<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis Zala gamtarSi 1 amperis tolia (gaaanalize (1)-li formula)?<br />

pas.: I= q/t ; Tu gamtaris ganivkveTSi 1 wm-Si 1 k muxti gadis, maSin denis Zala gamtarSi 1 amperia.<br />

4 denis Zalis gazomva<br />

eqsperimentuli davaleba #1 _ gv. 83<br />

5. pas.: denis Zalis gazomvisas ar aqvs mniSvneloba, naTuris<br />

romel mxares (marcxniv Tu marjvniv) CarTav ampermetrs. daakvirdi<br />

suraTs: naTuraSi gamavali denis Zalis gazomvisas orive<br />

ampermetris Cveneba erTnairia.<br />

5 eleqtruli Zabvis erTeuli<br />

dafiqrdi _ gv. 84<br />

gaaanalize me-(2) formula da dafiqrdi: ra SemTxvevaSi vityviT, rom Zabva wredis mocemul ubanze 1<br />

v-ia?<br />

pas.: U = A/q ; vityviT, rom Zabva wredis mocemul ubanze 1 v-ia, Tu am ubanze eleqtruli veli 1kuloni<br />

muxtis gadaadgilebisas 1 j muSaobas asrulebs.<br />

75


76<br />

6 kavSiri denis Zalasa da Zabvas Soris<br />

dafiqrdi _ gv. 84<br />

rogor fiqrob, aris Tu ara damokidebuli gamtarSi gamavali denis Zala gamtaris boloebze arsebul<br />

Zabvaze? ratom?<br />

pas.: gamtarSi denis arsebobisaTvis saWiroa gamtaris boloebze potencialTa sxvaobis, Zabvis arseboba.<br />

rac metia Zabva gamtaris boloebze, miT metia eleqtruli velis daZabuloba gamtarSi da maSasadame miT<br />

metia damuxtuli nawilakebis mimarTuli moZraobis siCqare. Sesabamisad, miT meti muxti gadaitaneba gamtaris<br />

ganivkveTSi drois erTeulSi, anu miT metia denis Zala gamtarSi. Sesabamisad vityviT, rom damokidebuli<br />

gamtarSi gamavali denis Zala damokidebulia gamtaris boloebze arsebul Zabvaze.<br />

cda I _ gv. 84<br />

cdis Sedegi: wyali daiwyebs marcxena boTlidan (im boTlidan, romelSic<br />

wylis done ufro maRalia) marjvena boTlSi denas. rac ufro<br />

maRalia doneTa sxvaoba boTlebSi, miT ufro swrafad moZraobs wyali<br />

milSi. wylis moZraoba Sewydeba maSin, roca wylis doneebi orive boTlSi<br />

gaTanabrdeba.<br />

daskvna: rac ufro metia potencialTa sxvaoba, anu Zabva gamtaris<br />

boloebze, miT m e t i a denis Zala gamtarSi.<br />

fiqrisa da gansjisaTvis ( jgufuri samuSao) _ gv. 84<br />

pas.:<br />

1.<br />

gamtaris moculoba, romelic1-li da me- 2 kveTebiTaa SemosazRvruli,<br />

tolia - SΔl<br />

am moculobaSi damuxtuli nawilakebis raodenobaa - nSΔl,<br />

sadac n damuxtuli nawilakebis koncentraciaa, anu moculobis er-<br />

TeulSi nawilakebis ricxvi.<br />

nawilakebis saerTo muxtia - q 0 nSΔl<br />

vTqvaT, nawilakebi marcxnidan marjvniv moZraoben v saSualo si-<br />

CqariT. garkveuli t drois ganmavlobaSi yvela es nawilaki gaivlis me-2<br />

kveTas, anu me-2 kveTaSi gasuli muxtia q 0 nSΔl, amitom denis Zala tolia:<br />

I = q 0 nSΔl/ t = q 0 nvS (1)<br />

1 2<br />

e.i. denis Zala damokidebulia TiToeuli nawilakis mier gadatanil muxtze, nawilakTa koncentraciaze,<br />

maTi mimarTuli moZraobis siCqareze da gamtaris ganivkveTis farTobze.<br />

2. Tu eleqtruli deni liTonis gamtarSi gadis, maSin muxtis gadamtanebi Tavisufali eleqtronebia<br />

da amitom denis Zalis gamosaTvleli (1)-li formula miiRebs saxe:<br />

I = e nvS (2), sadac e eleqtronis muxtis absoluturi sididea (moduli).<br />

me-(2) formulidan gamomdinareobs, rom eleqtronebis mowesrigebuli, mimarTuli moZraobis (dreifis)<br />

siCqare gamoiTvleba formuliT: v = I / e nS (3)<br />

Tu amocanis monacemebs gaviTvaliswinebT miviRebT, rom v = 7 . 10 -5 m/wm. ase rom, eleqtronebis mowesrigebuli<br />

moZraobis siCqare Zalian mcirea.<br />

me-(3) formuliT gamoTvlili siCqare eleqtronebis mowesrigebuli moZraobis siCqarea, magram eleqtronebis<br />

moZraobis `mowesrigebuloba~ ar niSnavs imas, rom gamtarSi denis aRZvrisas, eleqtronebi `mwkrivSi<br />

daewyobian~ da denis wyaros uaryofiTi polusidan dadebiT polusamde mTeli gamtaris gavliT wrfivad<br />

imoZraveben. isini agrZeleben qaosur moZraobas da amave dros velis gavleniT gamtaris gaswvrivac gada-<br />

V<br />

Δl


adgildebian Zalian mcire 7 . 10 -5 m/wm siCqariT.<br />

is faqti, rom miuxedavad eleqtronebis mimarTuli siCqaris aseTi simcirisa, CamrTvelis CarTvisas<br />

naTura inTeba momentalurad Tundac is denis wyarodan sakmaod didi manZiliT iyos daSorebuli, Semdegnairad<br />

aixsneba: CamrTvelis CarTvisas eleqtruli veli gamtaris mTel sigrZeSi momentalurad aRiZvreba<br />

(eleqtruli velis gavrcelebis siCqare 300 000 km/wm-ia), Sesabamisad mowesrigebul moZraobas iwyebs gamtaris<br />

mTel moculobaSi arsebuli yvela eleqtroni erTdroulad, maT Soris naTuris varvarebis Zafis<br />

eleqtronebic.<br />

denis aRZvra gamtarSi SeiZleba SevadaroT wylis moZraobas milebSi: roca centraluri wyalsadeni<br />

gadaketilia, miuxedavad imisa, rom milebi wyliTaa savse, SenobebSi onkanSi wyali ar modis.<br />

Tu centralur wyalsadens gaxsnian, milebis mTel sigrZeze wylis wneva momentalurad gaizrdeba da<br />

wyali SenobebSi TiTqmis yvelgan erTdroulad wamova.<br />

cxadia, nebismier onkanSi pirvelad wylis is porcia wamova, romelic onkanTan yvelaze axlosaa da<br />

ara is, romelic gaxsnis momentSi centralur wyalsadenis onkanTan iyo axlos.<br />

§ 3.3 eleqtruli winaRoba<br />

1 denis Zalis damokidebuleba gamtaris Tvisebebze<br />

dafiqrdi _ gv. 86<br />

modi, kvlav eleqtrul densa da wylis dinebas Soris arsebul msgavsebas davubrundeT.<br />

daakvirdi sur. 1-s: romel milSi wamova wylis meti nakadi: a) SemTxvevaSi? ratom? b) SemTxvevaSi? ratom?<br />

pas.: sur. 1,a-ze gamosaxul wyalsawnev koSkebSi wylis doneebi <strong>sxvadasxva</strong>a, milebi erTnairi, amitom<br />

wylis nakadi im milSi iqneba ufro meti, romelSic ufro maRali koSkidan modis wyali.<br />

sur. 1,b-ze gamosaxul wyalsawnev koSkebSi wylis doneebi erTnairia, milebi ki gansxvavebuli, amitom<br />

wylis nakadi im milSi iqneba ufro meti, romelic ufro ganieria.<br />

gaixsene, ra aris eleqtruli deni liTonebSi. rogor fiqrob, ra SeiZleba gaxdes gamtarSi gamavali<br />

denis Seferxebis mizezi?<br />

moswavlis savaraudo pasuxi.: eleqtruli deni liTonebSi Tavisufali eleqtronebis mowesrigebuli<br />

moZraobaa. am moZraobas, SesaZloa, xeli SeuSalos ionebTan urTierTqmedebam.<br />

gaavle paraleli milSi wylis dinebasa da eleqtrul dens Soris da gamoTqvi varaudi, garda Zabvisa,<br />

kidev raze iqneba damokidebuli gamtarSi gamavali denis Zala?<br />

moswavlis savaraudo pasuxi.: albaT, Tavad gamtarze.<br />

cda I, II, III. _ gv. 86<br />

Zabva samive cdis msvlelobisas ucvlelia, magram miuxedavad amisa, cdebis Sedegebidan Cans, rom wredSi<br />

gamavali denis Zala icvleba imis, mixedviT, Tu rogori gamtaria wredSi CarTuli. ase, rom gamtarSi<br />

gamavali denis Zala, garda Zabvisa, gamtaris Tvisebebzecaa damokidebuli.<br />

dafiqrdi _ gv. 87<br />

ra moxdeboda, Tu gamtarSi gamaval dens gamtaris mxridan winaaRmdegoba ar Sexvdeboda da eleqtronebis<br />

moZraobas araferi Seaferxebda?<br />

pas.: Tu gamtarSi gamaval dens gamtaris mxridan winaaRmdegoba ar Sexvdeboda da eleqtronebis moZraobas<br />

araferi Seaferxebda, maSin isini velis gavleniT daiwyebdnen ra mowesrigebul moZraobas, imoZravebdnen<br />

ganusazRvrelad didxans inerciiT, anu gamtarSi deni mudmivad gaivlida, rac energiis mudmivobis<br />

kanonis Tanaxmad, SeuZlebelia.<br />

77


78<br />

2 eleqtruli winaRoba<br />

dafiqrdi _ gv. 87<br />

sanam kiTxvas pasuxs gascem, daakvirdi:<br />

sur. 3-ze erTi da imave liTonis gamtaris sami gansxvavebuli ubnis kristaluri meseria sqematurad<br />

gamosaxuli. rogor fiqrob, romel ubanze Sexvdeba eleqtrul dens meti winaaRmdegoba? ratom?<br />

pas.: gamtaris winaRobis gamomwvevi mizezi liTonis gamtarSi kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebul<br />

ionebTan Tavisufali eleqtronebis urTierTqmedebaa.<br />

I da III ubnis ganivkveTis farTobi erTnairia, sigrZe _ gansxvavebuli, I ubnis sigrZe metia, vidre III ubnis<br />

sigrZe, Sesabamisad, I ubanze metia ionebis ricxvi, ris gamoc I ubanze eleqtronebs meti winaaRmdegoba<br />

Sexvdeba.<br />

I da II ubnis sigrZe erTnairia, ganivkveTis farTobi _ <strong>sxvadasxva</strong>. cxadia, II ubanze winaaRmdegoba metia<br />

imisa gamo, rom ganivkveTis farTobi mcirea da eleqtronebis ionebTan SejaxebaTa ricxvi iqneba meti.<br />

sur. 4 (a,b) -ze <strong>sxvadasxva</strong> liTonis gamtaris kristaluri meseria sqematurad gamosaxuli. rogor<br />

fiqrob, romel gamtarSi Sexvdeba eleqtrul dens meti winaaRmdegoba? ratom?<br />

pas.: I da II gamtaris ganivkveTis farTobi da sigrZe erTnairia, oRond II-Si ionebi erTmaneTTan ufro<br />

axlosaa ganlagebuli, ris gamoc eleqtronebis ionebTan SejaxebaTa ricxvi iqneba meti. amitom II gamtarSi<br />

eleqtrul dens meti winaaRmdegoba Sexvdeba.<br />

daskvna _ gv. 88 :<br />

maS ase, gamtaris winaRoba damokidebulia ara marto im nivTierebis gvarobaze, romlisganac gamtaria<br />

damzadebuli, aramed gamtaris geometriul zomebzec: winaRoba miT metia, rac m e t i a gamtaris sigrZe da<br />

rac n a k l e b i a gamtaris ganivkveTis farTobi.<br />

3 nivTierebis kuTri winaRoba<br />

dafiqrdi _ gv. 88<br />

daakvirdi cxrilis monacemebs:<br />

ras niSnavs: rkinis kuTri winaRobaa 0,1 omi . mm 2 /m?<br />

pas.: rkinis kuTri winaRobaa 0,1 omi . mm2 /m, niSnavs: Tu rkinisgan davamzadebT 1m sigrZisa da 1 mm 2 ganivkveTis<br />

farTobis mqone gamtars, maSin misi winaRoba 20 0 C temperaturaze iqneba 0,1 omis toli.<br />

cxrilSi CamoTvlili nivTierebebidan romelia<br />

a) saukeTeso eleqtrogamtari? ratom? b) romeli maTgani gamodgeba izolatorad? ratom?<br />

pas.: cxrilis monacemebidan irkveva, rom yvelaze naklebi kuTri winaRobiT xasiaTdeba vercxli da<br />

spilenZi, Sesabamisad, isini saukeTeso eleqtrogamtarebia. yvelaze didi kuTri winaRobiT ki faifuri da<br />

eboniti xasiaTdeba, romlebic dieleqtrikebia. maT izolatorebad iyeneben.<br />

4 winaRobis damokidebuleba temperaturaze<br />

cda IV _ gv. 89<br />

cdis Sedegi: denis Zala mcirdeba.<br />

daskvna: Tu liTonis gamtaris temperatura gaizrdeba, maSin misi winaRoba g a i z r d e b a.<br />

gaixseneT, ra aris mizezi imisa, rom liTonis gamtari masSi gamaval dens garkveul winaaRmdegobas<br />

uwevs da axseniT cdis Sedegi.<br />

pas.: liTonis gamtarSi temperaturi momatebisas kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis<br />

rxeva Zlierdeba. aseve imatebs Tavisufali eleqtronebis siTburi moZraobis saSualo siCqare da Sedegad<br />

eleqtronebis ionebTan Sejaxebebis ricxvi matulobs. gamtaris winaRoba mniSvnelovnad imatebs, rac


aferxebs eleqtronebis dreifs, anu Sesabamisad mcirdeba gamtarSi denis Zala.<br />

dafiqrdi _ gv. 89<br />

gamoTqvi varaudi, rogor Seicvleba liTonis gamtaris winaRoba, Tu mis temperaturas Zalian SevamcirebT?<br />

ratom?<br />

savaraudo pasuxi: savaraudod, Tu liTonis gamtaris temperaturas Zalian SevamcirebT. winaRobac<br />

Zalian Semcirdeba, radgan kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis rxeva Semcirdeba, aseve Semcirdeba<br />

Tavisufali eleqtronebis siTburi moZraobis saSualo siCqare da Sedegad eleqtronebis ionebTan<br />

Sejaxebebis ricxvi daiklebs. Sesabamisad Semcirdeba gamtaris winaRoba.<br />

4 reostati<br />

dafiqrdi _ gv. 90<br />

rogor Seicvleba denis Zala wredSi, Tu reostatis mcocav kontaqts A-sken gadavaadgilebT?<br />

pas.: gaizrdeba, radgan Semcirdeba wredSi CarTuli reistatis ubnis winaRoba.<br />

ris toli iqneba reostatis wredSi CarTuli ubnis winaRoba, Tu mcocav kontaqts zustad A momWer-<br />

Tan davayenebT?<br />

pas.: nulis.<br />

rodis iqneba reostatis wredSi CarTuli ubnis winaRoba udidesi?<br />

pas.: roca mcocav kontaqts C momWerTan davayenebT.<br />

§ 3.4 omis kanoni wredis ubnisaTvis da sruli wredisaTvis<br />

SeniSvna: am paragrafis mixedviT Seqmnilia gakveTilis <strong>scenari</strong>.<br />

§ 3.5 gamtarTa mimdevrobiTi SeerTeba.<br />

dafiqrdi _ gv. 98<br />

sur. 2-ze gamosaxulia ori R 1 da R 2 rezistoris mimdevrobiT SeerTebis sqema. gamoiyene analogia wylis<br />

dinebasTan da gaavle paraleli mimdevrobiT SeerTebul rezistorebsa da mimdevrobiT ganlagebul wylis<br />

wisqvilebs Soris (sur. 3).<br />

erTnairia Tu ara wylis raodenoba, romelic pirveli da meore wisqvilis frTebs ecema?<br />

gaavle paraleli da gamoTqvi varaudi: erTnairia Tu ara R 1 da R 2 rezistorebSi<br />

gamavali denis Zala?<br />

gaiTvaliswine omis kanoni da dafiqrdi: erTnairia Tu ara Zabva pirveli<br />

da meore rezistoris boloebze? ratom?<br />

pas.: wylis raodenoba, romelic pirveli da meore wisqvilis frTebs<br />

ecema erTnairia, radgan wylis raodenoba, romelic ecema pirveli wisqvilis<br />

frTebs, arsad ar gaedineba, arc arsad grovdeba da imave raodenobis wyali<br />

ecema meore wisqvilis frTebsac. Tu paralels gavavlebT, SeiZleba vivaraudoT,<br />

rom R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zala erTnairia, radgan<br />

gamtarTa mimdevrobis SeerTebisas wredSi ganStoebebi ar aris, muxti<br />

arsad grovdeba da amitom mimdevrobiT SeerTebuli gamtarTa nebismier<br />

kveTaSi erTi da imave drois ganmavlobaSi erTi da igive muxtis gadis.<br />

radgan, Cveni varaudiT, rezistorebSi gamavali denis Zala erTnairia,<br />

xolo rezistorebis winaRobebi <strong>sxvadasxva</strong>a, omis kanonis Tanaxmad<br />

(R 1 ≠ R 2 )=> U 1 =IR 1 ≠ U 2 =IR 2 ) , Zabva pirveli da meore rezistoris boloebze<br />

gansxvavebuli iqneba.<br />

+<br />

_<br />

R 1<br />

R 2<br />

79


ogor ganisazRvreba wylis mier Sesrulebuli sruli muSaoba, Tu cnobilia, rom wisqvilis frTebze<br />

dacemisas pirvel SemTxvevaSi is A 1 muSaobas asrulebs, xolo meore SemTxvevaSi _ A 2 -s?<br />

gaixsene, ra aris Zabva da gamoTqvi varaudi: ris tolia Zabva mTel wredSi, Tu pirveli rezistoris<br />

boloebze misi mniSvneloba U 1 -ia, xolo meore rezistoris boloebze - U 2 ?<br />

pas.: A 1 > A 2 , radgan pirvel wisqvilSi Sesrulebuli muSaobis gamo wylis nakadi kargavs energias. cxadia,<br />

wylis mier Sesrulebuli mTeli muSaoba tolia A mT = A 1 + A 2 sadac A 1 pirveli wisqvilis frTebze dacemisas<br />

wylis mier Sesrulebuli muSaobaa, xolo A 2 meore wisqvilis SemTxvevaSi Sesrulebuli muSaoba.<br />

aseve, Zabva aris wredis mocemul ubanze eleqtruli velis mier erTeuli muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />

muSaoba:<br />

U = A /q<br />

mTeli muSaoba, romelsac eleqtruli veli asrulebs muxtis gadaadgilebaze rezistorebis gaswvriv,<br />

tolia im calkeul muSaobaTa jamisa, romelTac asrulebs veli TiToeul rezistorSi muxtis gadaadgilebaze.<br />

A mT = A 1 + A 1 )=> A mT / q = A 1 /q + A 2 /q )=> U = U 1 + U 2<br />

80<br />

1 eleqtruli wredis kvleva gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas<br />

cda I _ gv. 99<br />

daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarebSi gamavali denis Zala erTnairia.<br />

cda II _ gv. 99<br />

daskvna: gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas saerTo Zabva wredSi tolia gamtarTa boloebze arsebul<br />

ZabvaTa jamisa, anu<br />

U AC = U AB + U BC<br />

davaleba 1. _ gv. 99<br />

SeadareT erTmaneTs: U AB /U BC = R 1 / R 2<br />

daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva pirdapirproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />

davaleba 2. _ gv. 99<br />

SeadareT erTmaneTs: R = R 1 + R 2<br />

daskvna: mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa saerTo winaRoba calkeul gamtarTa winaRobebis jamis tolia.<br />

2 denis Zala, Zabva wredSi, wredis sruli winaRoba gamtarebis mimdevrobiT SeerTebis dros<br />

dafiqrdi _ gv. 100<br />

ra moxdeba:<br />

Tu naZvis xis girlandaSi kidev erT naTuras davamatebT: naTurebi metad gaanaTeben Tu SedarebiT<br />

sustad? ratom?<br />

Tu girlandebSi erT-erTi naTura gadaiwveba?<br />

Tu gadamwvari naTuris adgilas kontaqtebs SevaerTebT?<br />

pas.: Tu naZvis xis girliandaSi kidev erT naTuras davamatebT, girliandis winaRoba gaizrdeba, naTurebSi<br />

gamavali deni Semcirdeba da naTurebi sustad gaanaTebs. Tu girliandaSi erT-erTi naTura gadaiwveba,<br />

maSin naTurebSi deni aRar gaivlis da isini aRar gaanaTebs. Tu gadamwvari naTuris adgilas kontaqtebs<br />

SevaerTebT, girliandis winaRoba daiklebs, Sesabamisad, naTurebSi gamavali deni gaizrdeba da naTurebis<br />

sikaSkaSe moimatebs. aseT dros naTurebi SesaZloa male daiwvas, radgan isini mxolod garkveuli sididis<br />

denzea gaTvlili.


fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 100<br />

pas.:<br />

1. gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala wredis yvela ubanSi erTnairia.<br />

gamtarTa mimdevrobis SeerTebisas wredSi ganStoebebi ar aris, muxti arsad grovdeba da amitom muxtis<br />

mudmivobis kanonis Tanaxmad, mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa nebismier kveTaSi erTi da imave drois<br />

ganmavlobaSi erTi da igive muxtis gadis.<br />

q 1 = q 2 = q 3 )=> q 1 /t = q 2 /t = q 3 /t )=> I 1 = I 2 = I 3<br />

2. gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas saerTo Zabva wredSi tolia gamtarTa boloebze arsebul ZabvaTa<br />

jamisa.<br />

Zabva aris wredis mocemul ubanze eleqtruli velis mier erTeuli muxtis gadaadgilebaze Sesrulebuli<br />

muSaoba: U = A /q<br />

mTeli muSaoba, romelsac eleqtruli veli asrulebs muxtis gadaadgilebaze gamtarebis gaswvriv, tolia<br />

im calkeul muSaobaTa jamisa, romelTac asrulebs veli TiToeul gamtarSi muxtis gadaadgilebaze.<br />

A mT = A 1 + A 2 )=> A mT / q = A 1 /q + A 2 /q )=> U = U 1 + U 2<br />

3. mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva pirdapirproporciulia<br />

gamtarTa winaRobisa, anu U 1 /U 2 = R 1 / R 2<br />

omis kanonis Tanaxmad,U 1 =IR 1 ; U 2 =IR 2 gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala orive winaRobaSi<br />

erTnairia, amitom<br />

U 1 /U 2 = IR 1 / IR 2 = R 1 / R 2<br />

4. gamtarTa saerTo winaRoba calkeul gamtarTa winaRobebis jamis tolia.<br />

me-2 kanonis Tanaxmad U = U 1 + U 2 Tu omis kanons gaviTvaliwinebT, miviRebT, rom<br />

IR = IR 1 + IR 2 anu, R = R 1 + R 2<br />

§ 3.6 gamtarTa paraleluri SeerTeba<br />

_ gv. 101<br />

rogor fiqrob, mimdevrobiTaa Tu ara SeerTebuli:<br />

eleqtruli CamrTveli im mowyobilobasTan, romelic misi saSualebiT CairTveba da gamoirTveba, mag.,<br />

eleqtruli zari RilakTan, romlis daxmarebiTac zars vrekavT an naTura Tavis CamrTvelTan? ratom?<br />

pas.: eleqtruli CamrTveli im mowyobilobasTan, romelic misi saSualebiT CairTveba da gamoirTveba,<br />

mimdevrobiTaa SeerTebuli. mag., zari mimdevrobiTaa SeerTebuli RilakTan. zari mxolod maSin rekavs,<br />

roca Rilaks TiTs vaWerT, anu roca wredi ikvreba.<br />

binaSi oTaxebis ganaTebisTvis saWiro naTurebi? ratom?<br />

pas.: binaSi oTaxebis ganaTebisTvis saWiro naTurebi mimdevrobiT SeerTebuli ar aris. binaSi naTurebis<br />

erTdroulad naTeba xSirad saWiro ar aris, amitom Tu naTurebs mimdevrobiT SevaerTebT da erT-erT<br />

maTgans gamovrTavT, wredi gawydeba da danarCenebic Caqreba (iseve rogorc naZvis xis girliandaSi).<br />

_ gv. 101<br />

mimdevrobiT SeerTebas farTod iyeneben teqnikaSi, Tumca im SemTxvevaSi, roca saWiroa eleqtruli<br />

xelsawyoebis erTmaneTisgan damoukideblad CarTva an gamorTva, xelsawyoebs wredSi mimdevrobiT ar aer-<br />

Teben. ratom?<br />

pas.: mimdevrobiTi SeerTebisas, erT-erTi xelsawyos wredidan gamorTva wredis gawyvetas gamoiwvevs<br />

da danarCenebic gamoirTveba.<br />

81


dafiqrdi _ gv. 101<br />

sur. 2 -ze gamosaxulia ori R 1 da R 2 rezistoris paraleluri SeerTebis sqema. wredis A wertilSi<br />

eleqtruli deni orad gaiyofa da B wertilSi isev erTdeba. msgavsad imisa, rogorc sur. 3-ze gamosaxuli<br />

wylis mTeli raodenoba A wertilSi ganStovdeba da or arxSi nawildeba.<br />

gaavle paraleli wylis dinebasa da eleqtrul dens Soris da gamoTqvi varaudi:<br />

romeli mimarTulebiT gaedineba wyali meti raodenobiT, Tu <strong>sxvadasxva</strong> arxSi wyals gansxvavebuli<br />

winaaRmdegoba xvdeba?<br />

erTnairia Tu ara R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zala? romelSi gaivlis meti deni? ratom?<br />

ris toli iqneba denis Zala mTel wredSi, Tu R 1 da R 2<br />

rezistorebSi gamavali denis Zala Sesabamisad I 1 da I 2 -is tolia<br />

(rogor ipovi wylis mTel raodenobas, Tu cnobilia TiToeul<br />

arxSi gamavali wylis raodenoba)?<br />

gaixsne: rezistoris boloebze Zabvis analogi milis (arxis)<br />

boloebze arsebul wnevaTa sxvaobaa.<br />

Seadare wylis wnevaTa sxvaoba orive arxis boloebze? ratom?<br />

gamoTqvi varaudi, rogori iqneba Zabva pirveli da meore<br />

rezistoris boloebze?<br />

pas.: mdinaris kalapoti A wertilSi ganStovdeba da Sesabamisad,<br />

wylis raodenobac orad gaiyofa. cxadia, meti raodenobiT<br />

wyali im arxis mimarTulebiT gaedineba, romel arxSic wyals<br />

naklebi Seferxeba xvdeba. analogiurad, SegviZlia vivaraudoT, rom<br />

deni wredis ganStoebul ubnebSi orad gaiyofa da denis Zala im<br />

rezistorSi iqneba ufro meti, romlis winaRobac naklebia. wylis<br />

mTeli raodenobis gasagebad TiToeul arxSi gamavali wylis raodenoba<br />

unda Seikribos. analogiurad, denis Zala mTel wredSi tolia<br />

R 1 da R 2 rezistorebSi gamavali denis Zalebis jamisa:<br />

I = I 1 + I 2<br />

rezistoris boloebze Zabvis analogi arxis boloebze arsebuli<br />

wnevaTa sxvaobaa. orive arxis boloebze wnevaTa sxvaoba ki A da B<br />

wertilebs Soris doneTa sxvaobiT ganisazRvreba, amitom orive arxSi wnevaTa sxvaoba erTnairia. analogiiT<br />

SeiZleba vivaraudoT, rom Zabva R 1 da R 2 rezistorebis boloebze erTnairia.<br />

82<br />

1 eleqtruli wredis kvleva gamtarTa paraleluri SeerTebisas<br />

cda I _ gv. 102<br />

daskvna: paralelurad SeerTebul gamtarTa boloebze Zabva erTnairia, amasTan U CD = U 1 da U CD = U 2<br />

cda II _ gv. 102<br />

daskvna: denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis<br />

ZalaTa jamia.<br />

davaleba 1. _ gv. 103<br />

SeadareT: I 1 / I 2 = R 2 / R 1<br />

daskvna: denis Zala paralelurad SeerTebul gamtarebSi ukuproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />

davaleba 2. _ gv. 103<br />

SeadareT: 1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />

daskvna: paralelurad SeerTebul gamtarTa saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT<br />

1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />

an<br />

R = R 1 R 2 / (R 1 + R 2 )<br />

+<br />

_<br />

R 1<br />

B<br />

A<br />

A<br />

B<br />

R 2


2 denis Zala, Zabva, wredis sruli winaRoba gamtarTa paraleluri SeerTebisas<br />

dafiqrdi _ gv. 104<br />

ra upiratesoba aqvs gamtarTa paralelur SeerTebas mimdevrobiT SeerTebisgan gansxvavebiT?<br />

pas.: eleqtromomxmareblebis paraleluri SeerTeba Zalze mosaxerxebelia, radgan aseT SemTxvevaSi<br />

yvela momxmarebeli erTsa da imave Zabvaze gaangariSebiT mzaddeba. amasTan, es Zabva wredSi arsebuli Zabvis<br />

tolia. garda amisa, erTi momxmareblis gamorTvisas wredi mainc CarTuli rCeba da sxva momxmareblebi<br />

Cveulebriv funqcionireben, deni maTSi ar wydeba.<br />

fizikuri sidideebis gamzomi TiToeuli xelsawyo isea mowyobili, rom gazomvisas is umniSvnelo<br />

gavlenas axdens gasazomi sididis mniSvnelobaze. gaixsene, ra aris ampermetrisa da voltmetris daniSnuleba,<br />

wredSi am xelsawyoebis CarTvis wesi da imsjele, rogori unda iyos maTi winaRoba wredis winaRobasTan<br />

SedarebiT.<br />

pas.: gamtarSi denis Zalis gasazomad denian gamtarTan ampermetrs mimdevrobiT aerTeben. nebismier xelsawyos<br />

da maT Soris ampermetrsac aqvs winaRoba, amitom wredis romelime ubanTan ampermetris mimdevrobiT<br />

CarTviT, wredis ubnis winaRoba izrdeba da ucvleli Zabvis SemTxvevaSi ubanSi gamavali denis Zala iklebs.<br />

swored imitom, rom gasazom denis Zalaze ampermetrma mniSvnelovani gavlena ar moaxdinos, ampermetris<br />

winaRoba Zalian mcirea. es yovelTvis unda gaxsovdeT da arasodes ar scadoT ganaTebis qselSi denis Zalis<br />

gazomva, radgan ampermetris rozetTan mimdevrobiT mierTebisas moxdeba mokle CarTva. xelsawyos mcire<br />

winaRobis gamo masSi gamavali deni gaizrdeba da ampermetris gragnili gadaiwveba.<br />

wredis ubnis boloebze Zabvis gasazomad ubnis paralelurad rTaven voltmetrs. Zabva voltmetris<br />

momWerebze igive iqneba, rac ubnis boloebze.<br />

vTqvaT, voltmetris winaRobaa R V , maSin ubnis winaRoba iqneba ara R, aramed<br />

R’ = R R V /( R + R V ) < R, anu wredis romelime ubanTan voltmetris paralelurad CarTviT wredis ubnis<br />

winaRoba mcirdeba. amis gamo wredis ubanze gasazomi Zabva Semcirdeba. imisaTvis, rom gasazom Zabvaze<br />

voltmetrma mniSvnelovani gavlena ar moaxdinos, voltmetris winaRoba gacilebiT meti unda iyos wredis<br />

im ubnis winaRobaze, romlis boloebzec Zabva izomeba(voltmetrSi deni TiTqmis ar gaivlis).<br />

fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 104<br />

pas.:<br />

Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />

es kanonzomiereba metad TvalsaCinoa, radgan paralelurad SeerTebuli yvela gamtaris bolo wredis<br />

im or wertilSi iyris Tavs, romelTa Soris Zabva erTnairia.<br />

U 1 = U 2<br />

denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis ZalaTa<br />

jamisa:<br />

I = I 1 + I 2<br />

gamtarTa paraleluri SeerTebisas, ra raodenobis muxtic gaivlis wredis im wertilSi, romelSic ganStoeba<br />

iwyeba (anu kvanZSi), muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, imave droSi imave raodenobis muxti gava am<br />

wertilidan <strong>sxvadasxva</strong> ganStoebebSi (anu kvanZSi Semavali muxti ganawildeba <strong>sxvadasxva</strong> ganStoebebSi) e.i.<br />

q = q 1 + q 2 )=> q /t = q 1 /t + q 2 /t )=> I = I 1 + I 2<br />

denis Zala paralelurad SeerTebul gamtarebSi ukuproporciulia gamtarTa winaRobisa.<br />

I 1 /I 2 = R 2 / R 1<br />

rogorc ukve viciT, Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />

U 1 = U 2<br />

omis kanonis Tanaxmad, U 1 = I 1 R 1 ; U 2 = I 2 R 2 )=> I 1 R 1 = I 2 R 2 )=> I 1 /I 2 = R 2 / R 1<br />

83


84<br />

gamtarTa saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT.<br />

1/R = 1/R 1 + 1/R 2<br />

rogorc ukve viciT, Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />

U 1 = U 2 = U<br />

denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul gamtarebSi gamaval denis ZalaTa<br />

jamisa:<br />

I = I 1 + I 2<br />

gavyoT am tolobis yvela mxare U-ze :<br />

I / U = I 1 / U + I 2 / U )=> 1/ R = 1/ R 1 + 1/ R 2<br />

fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv. 104<br />

ratom araa CitebisTvis saxifaTo eleqtrogadamcemi xazebi?<br />

pas.: sadenze Camomjdari Citi da sadenis monakveTi Citis fexebs Soris wredSi paralelurad CarTulia<br />

ubnebia. Citis winaRoba gacilebiT didia, vidre sadenis im monakveTis winaRoba, romelic Citis fexebs<br />

Sorisaa, amitom CitSi gamavali denis Zala umniSvneloa da misTvis safrTxes ar warmoadgens.<br />

magram Tu moxda ise, rom Citi Tavisi boloTi (an frTiT, an niskartiT) eleqtroxazebis sayrden boZs<br />

Seexo an raRac sxva gziT Citis dedamiwasTan dakavSireba, anu `damiweba~ moxda, CitSi gaivlis didi deni<br />

(romelic dedamiwaSi gadava), rac misTvis sasikvdilo iqneba.<br />

§ 3.7 fizika amocanebSi: kondensatorTa batarea. galvanur elementTa batarea<br />

1 mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batarea<br />

amocana 1. _ gv. 105<br />

damtkiceba.<br />

pas.: vTqvaT, Zabva mimdevrobiT SeerTebul kondesatorTa batareis boloebze,<br />

anu A da B wertilebs Soris U-s tolia, xolo kondensatorebis firfitebs<br />

Soris Zabvebia U AC = U 1 da U CB = U 2<br />

gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas denis Zala wredis yvela ubanSi erTnairia<br />

amitom muxtebi mimdevrobiT SeerTebuli kondensatorebis firfitebze sididiT<br />

erTnairia da kondensatorTa batareis muxtis tolia q 1 = q 2 = q ( kondensatoris<br />

muxti gamoiTvleba formuliT q = U C )<br />

e.i. U 1 = q /C 1 (1); U 2 = q /C 2 (2)<br />

Tu kondesatorTa batareis saerTo tevadobas C-Ti aRvniSnavT, maSin<br />

U = q /C (3)<br />

rogorc ukve viciT, saerTo Zabva wredSi tolia mimdevrobiT SeerTebuli ubnebis boloebze arsebul<br />

ZabvaTa jamisa, amitom<br />

U = U 1 + U 2 (4)<br />

(1)-li, me- (2), me- (3) formulebis gaTvaliswinebiT me-(4) toloba miiRebs saxes:<br />

q /C = q /C 1 + q /C 2 )=> 1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2<br />

e.i. mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT<br />

1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2<br />

A C B<br />

C 1<br />

C 2


amocana 2. _ gv. 105<br />

amoxsna:<br />

mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT<br />

1 /C = 1 /C 1 + 1 /C 2 )=> C = C 1 C 2 / (C 1 + C 2 )<br />

Zabva mimdevrobiT SeerTebul kondensatorTa batareis boloebze<br />

U AB = U = q /C )=> q = U C = U C 1 C 2 / (C 1 + C 2 )<br />

TiToeuli kondensatoris firfitebs Soris Zabvebi:<br />

U AC = U 1 = q /C 1 = U C 2 / (C 1 + C 2 ) = 132 v<br />

U CB = U 2 = q /C 2 = U C 1 / (C 1 + C 2 ) = 88 v<br />

2 paralelurad SeerTebul kondensatorTa batarea<br />

amocana 3. _ gv. 106<br />

damtkiceba.<br />

Zabva paralelur gamtarTa boloebze erTnairia.<br />

denis Zala mTel wredSi tolia paralelurad SeerTebul calkeul<br />

gamtarebSi gamaval denis ZalaTa jamisa:<br />

Zabvebi paralelurad SeerTebuli kondensatorebis firfitebs Soris<br />

erTnairia da amasTan, TiToeuli kondensatoris firfitebs Soris Zabva kondensatorTa<br />

batareis boloebze arsebuli Zabvis tolia.<br />

Tu erTi kondensatoris muxtia q 1 , xolo meore kondensatoris muxti<br />

ki _ q 2 , maSin paralelurad SeerTebuli kondensatorTa batareis muxti<br />

q = q 1 + q 2 (1)<br />

vTqvaT, Zabva paralelurad SeerTebul kondesatorTa batareis boloebze,<br />

anu A da B wertilebs Soris U-s tolia, xolo kondensatorebis firfitebs<br />

Soris Zabvebia U 1 da U 2<br />

U = U 1 = U 2<br />

q 1 = C 1 U (2)<br />

q 2 = C 2 U (3)<br />

q = C U (3)<br />

me-(2), me-(3), me-(4) formulebi gaTvaliswinebiT (1)-li toloba miiRebs saxes:<br />

C U = C 1 U + C 2 U )=> C = C 1 + C 2<br />

paralelurad SeerTebul kondensatorTa batareis tevadoba gamoiTvleba formuliT: C = C 1 + C 2<br />

amocana 4. _ gv. 106<br />

amoxsna:<br />

vTqvaT, haeriani kondensatoris tevadobaa C 1 , xolo dieleqtrikiani kondensatoris _ C 2<br />

cxadia, radgan kondensatorebi erTnairia, dieleqtrikiani kondensatoris tevadoba ε-jer aRemateba<br />

haeriani kondensatoris tevadobas:<br />

C 2 = ε C 1 (1)<br />

kondensatorTa paralelurad SeerTebis Semdeg miRebuli batareis tevadoba<br />

C = C 1 + C 2 (2)<br />

A<br />

C 1<br />

C 2<br />

B<br />

85


86<br />

(1)-lis gaTvaliswinebiT miviRebT:<br />

C = C 1 + C 2 = C 1 + ε C 1 = C 1 (1+ ε)<br />

ε = (C / C 1 ) - 1 (3)<br />

SeerTebamde damuxtuli kondensatoris muxti tolia:<br />

q = C 1 U 1<br />

C 1 = q / U 1 (4)<br />

meore daumuxtav kondensatorTan SeerTebis Semdeg, muxtis mudmivobis kanonis Tanaxmad, kondensatorTa<br />

batareis muxti kvlav q-s toli iqneba<br />

q = CU ; C = q /U (5)<br />

sadac C kondensatorTa paralelurad SeerTebis Semdeg miRebuli batareis tevadobaa, xolo U batareis<br />

boloebze arsebuli Zabva.<br />

me-(4)-sa da me-(5)-is gaTvaliswinebiT me-(3) miiRebs saxes: ε = (C / C 1 ) - 1 =( U 1 / U) - 1 = 7<br />

3 mimdevrobiT SeerTebul galvanur elementTa batarea<br />

amocana 5. _ gv. 107<br />

amoxsna:<br />

u. v. U 1 , U<br />

………………………..<br />

moc.: ξ 1 = 1,6 v<br />

ξ 2 = 2 v<br />

r 1 = 0,3 omi<br />

r 2 = 0,9 omi<br />

R = 6 omi<br />

mimdevrobiT SeerTebul elementTa batareis emZ ξ = ξ + ξ , xolo batareis saerTo Siga winaRoba<br />

1 2<br />

gamoiTvleba formuliT: r = r + r 1 2<br />

omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />

I = (ξ 1 + ξ 2 ) / (R + r 1 + r 2 ) (1)<br />

gaixseneT:<br />

wredis ubanSi gamavali denis Zalis namravls ubnis winaRobaze uwodeben Zabvis vardnas am ubanze;<br />

Zabvis vardna TiToeuli elementis Siga ubanze, Sesabamisad, iqneba:<br />

U 1 = I r 1 da U 2 = I r 2<br />

(1)-li formulis gaTvaliswinebiT miviRebT:<br />

U 1 = (ξ 1 + ξ 2 ) r 1 / (R + r 1 + r 2 ) = 0,15 v<br />

U 2 = (ξ 1 + ξ 2 ) r 2 / (R + r 1 + r 2 ) = 0,45 v<br />

amocana 6. _ gv. 108<br />

amoxsna:<br />

u. v. n<br />

………………………..<br />

moc.: ξ 0 = 2 v<br />

r 0 = 0,2 omi<br />

I = 5 a<br />

U = 110 v<br />

gaiTvaliswineT: Tu mimdevrobiT SeerTebulia erTnari emZ-s mqone galvanuri elementebi, maSin


elementTa batareis emZ gamoiTvleba formuliT:<br />

ξ = n ξ , 0<br />

sadac ξ TiToeuli galvanuri elementis emZ-a, xolo n elementebis raodenoba.<br />

0<br />

mimdevrobiT SeerTebul erTnair elementTa batareis saerTo Siga winaRoba ki tolia: r = nr0 omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />

I = n ξ / ( R + n r )<br />

0 0<br />

n ξ 0 = I (R + n r 0 ) = I R + I n r 0<br />

n ξ 0 - I n r 0 = IR<br />

n (ξ 0 - Ir 0 ) = IR<br />

n = I R /(ξ 0 - I r 0 ) = U /(ξ 0 - I r 0 ) = 110; pasuxi: n = 110<br />

amocana 7. _ gv. 109<br />

amoxsna:<br />

suraTze gamosaxuli wredisTvis Semovlis dadebiT mimarTulebad avirCioT<br />

saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTuleba.<br />

wredis sruli emZ ξ = ξ 1 - ξ 2<br />

wredis sruli winaRoba ki gamoiTvleba gamtarebis mimdevrobiTi SeerTebisas<br />

miRebuli wesis Tanaxmad:<br />

R sr = R + r 1 + r 2<br />

omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />

I = (ξ 1 - ξ 2 ) / ( R + r 1 + r 2 ) = 0.12 a<br />

4 paralelurad SeerTebul galvanur elementTa batareis emZ.<br />

amocana 8. _ gv. 109<br />

amoxsna:<br />

batareis sruli emZ ξ = ξ 1 = ξ 2<br />

batareis sruli winaRoba gamoiTvleba gamtarebis paralelurad SeerTebisas<br />

miRebuli wesis Tanaxmad: 1/r = 1/ r 1 +1/ r 2 )=> r = r 1 r 2 / (r 1 + r 2 ) = 2,4 omi<br />

wredis sruli winaRoba ki gamoiTvleba formuliT R sr = R + r , radgan naTura<br />

mimdevrobiTaa mierTebuli batareasTan.<br />

omis kanoni sruli wredisaTvis miiRebs saxes:<br />

I = ( ξ 1 - ξ 2 ) / ( R + r) ≈ 0.16 a<br />

§ 3.8 fizika amocanebSi: gamtarTa mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba.<br />

amocana 1. _ gv. 111<br />

amoxsna:<br />

gamtaris winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />

R 1 = ρl/S e.i. l = R 1 S/ ρ (1)<br />

omis kanonis Tanaxmad, niqromis gamtaris winaRoba tolia:<br />

R 1 = U 1 / I 1 (2)<br />

sadac U 1 gamtaris boloebze arsebuli Zabvaa, xolo I 1 gamtarSi gamavali<br />

denis Zala.<br />

ξ 1<br />

r 1<br />

R 0<br />

ξ<br />

ξ<br />

ξ<br />

R<br />

r<br />

r<br />

r<br />

ξ 2<br />

r 2<br />

R 1<br />

87


88<br />

denis Zala wredis mimdevrobiT SeerTebul yvela ubanSi erTnairia da tolia wredSi denis Zalisa:<br />

I 0 = I 1 = I (3)<br />

omis kanonis Tanaxmad, naTuraSi gamavali denis Zala gamoiTvleba formuliT:<br />

I 0 = U 0 / R 0 = I 1 (4)<br />

saerTo Zabva wredSi tolia mimdevrobiT SeerTebul gamtarTa boloebze arsebul ZabvaTa jamisa,<br />

amitom:<br />

U = U 0 + U 1 (5)<br />

sadac U saerTo Zabvaa wredSi, U 0 -naTuris boloebze arsebuli Zabvaa, U 1 ki _ niqromis gamtaris<br />

boloebze arsebuli Zabva.<br />

me-(5)-dan => U 1 = U - U 0 (6)<br />

me-(2), me-(4), me-(6) tolobebis gaTvaliswinebiT (1)-li miiRebs saxes:<br />

amocana 2. _ gv. 112<br />

amoxsna:<br />

u. v. r<br />

………………………..<br />

moc.: R = 10 omi<br />

R V = 1 komi = 1000 omi<br />

R S (U - U ) S R 1 0 0<br />

l = = = 100 m<br />

ρ ρ U0 gare wredis sruli winaRoba:<br />

a) SemTxvevaSi<br />

R = R + R 1 V<br />

b) SemTxvevaSi<br />

a)<br />

R = (R R ) / (R + R )<br />

2 V V<br />

sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad wredSi denis Zala:<br />

a) SemTxvevaSi<br />

I = ξ / ( R + r ) = ξ / (R + R + r)<br />

1 1 V<br />

b) SemTxvevaSi<br />

R<br />

ξ<br />

I = 2<br />

R + r 2<br />

=<br />

ξ (R + R ) V<br />

R R + r R + r R V V<br />

b)<br />

Zabva voltmetris momWerebze<br />

a) SemTxvevaSi<br />

U = I R = R ξ / (R + R + r )<br />

1 1 V V V<br />

b) SemTxvevaSi (gaiTvaliswineT, rom Zabva voltmetris momWerebze b) SemTxvevaSi aris Zabva gare wredSi)<br />

U = I R =<br />

2 2 2<br />

ξ R (R + R )<br />

2 V<br />

R R + r R + r R V V<br />

Tu gaviTvaliswinebT, rom R 2 = R R V / ( R + R V ) miviRebT, rom<br />

U 2 = ξ R R V / (R R V + r R + r R V )<br />

amocanis pirobis Tanaxmad U 1 = U 2 , amitom<br />

R V ξ / (R + R V + r ) = ξ R R V / (R R V + r R + r R V )<br />

gamartivebis Sedegad miviRebT: R 2 = R V r e.i. r = R 2 / R V = 0,1 omi<br />

R


amocana 3. _ gv. 113<br />

amoxsna:<br />

u. v. I, I 1<br />

………………………..<br />

moc.: ξ = 6 v<br />

r = 0,5 omi<br />

R 1 = 2 omi<br />

R 2 = 1,5 omi<br />

R 3 = 2 omi<br />

gare wredi mimdevrobiT SeerTebuli ori rezistorisgan Sedegeba, amitom gare wredis sruli winaRoba:<br />

R 1,2 = R 1 + R 2<br />

sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad,<br />

I = ξ / ( R 1,2 + r) = ξ /( r + R 1 + R 2 )= 1,5 a<br />

Tu R 1 winaRobis mqone rezistorTan paralelurad CavrTavT R 3 winaRobis mqone rezistors, maSin<br />

gare wredis sruli winaRoba iqneba:R = R 1,3 + R 2<br />

sadac 1/R 1,3 = 1/R 1 + 1/R 3 anu R 1,3 = R 1 R 3 /(R 1 + R 3 )<br />

Sesabamisad, R = [R 1 R 3 /( R 1 + R 3 ) ] + R 2<br />

amocana 4. _ gv. 113<br />

amoxsna:<br />

u. v. ξ<br />

………………………..<br />

moc.: R = 4,5 omi<br />

d = 0,4 sm = 0,4 . 10 -2 m<br />

E = 4,5 . 10 3 v/m<br />

r = 0,5 omi<br />

I 1 =<br />

ξ<br />

R R 1 3<br />

+ R + r 2<br />

R + R 1 3<br />

gaiTvaliswineT, rom mudmivi deni kondensatorSi ar gadis, amitom wredis im StoSi, romelSic kondensatoria<br />

CarTuli, deni ar gadis, deni mxolod rezistorSi gadis.<br />

amitom gare wredis winaRoba rezistoris winaRobiT ganisazRvreba.<br />

sruli wredisaTvis omis kanonis Tanaxmad,wredSi gamavali denis Zala gamoiTvleba formuliT:<br />

I = ξ / (R + r) )=> ξ = I ( R + r) (1)<br />

kondensatori paraleluradaa CarTuli rezistorTan, amitom Zabva kondensatoris firfitebs Soris<br />

tolia rezistoris boloebze arsebuli Zabvisa e. i.<br />

U = I R )= > I = U / R (2)<br />

me-(2) tolobis gaTvaliswinebiT (1)-li miiRebs saxes:<br />

ξ = U (R + r ) / R (3)<br />

kavSiri kondensatoris firfitebs Soris arsebul Zabvasa da firfitebs Soris velis daZabulobas<br />

Soris gamoisaxeba formuliT: U = Ed (4)<br />

Tu me-(4) formulas me- (3)-Si SevitanT, miviRebT, rom ξ = Ed (R + r ) / R = 20 v<br />

amocana 6. _ gv. 115<br />

amoxsna:<br />

wredis sruli winaRobis gamosaTvlelad mocemuli sqema SevcvaloT eqvivalenturi II sqemiT:<br />

= 2 a<br />

R 1<br />

R 3<br />

R 2<br />

C<br />

R<br />

89


2 , R 2 da r 4 mimdevrobiT SeerTebuli rezistorebi<br />

erTi eqvivalenturi R’ rezistoriT icvleba, romlis<br />

winaRoba<br />

R' = r 2 + R 2 + r 4 = 39 omi<br />

SevcvaloT II sqema III eqvivalenturi sqemiT:<br />

R 1 da R' paralelurad SeerTebuli rezistorebi<br />

erTi eqvivalenturi R'' rezistoriTaa Secvlili,<br />

romlis winaRoba<br />

R'' = R 1 R' / (R 1 + R') = 18,72 omi<br />

III sqemis mixedviT ki wredis sruli winaRoba<br />

gamoiTvleba:<br />

R= r 1 + R'' + r 3 = 21,72 omi<br />

denis Zala wredSi (anu wredis ganuStoebel<br />

nawilSi):<br />

I = U/ R = 0,55 a<br />

Zabvis vardna r 1 winaRobaze:<br />

U 1 = U r 1 = 0,825 v<br />

amocana 8. _ gv. 116<br />

amoxsna:<br />

BD StoSi deni ar gadis, radgan R 1 / R 2 = R 3 / R 4 amitom R 5<br />

winaRoba wredis srul winaRobaze gavlenas ar axdens.<br />

R 1 da R 2 rezistorebi, iseve, rogorc R 3 da R 4 rezistorebi<br />

mimdevrobiTaa erTmaneTTan SeerTebuli, amitom<br />

R 1,2 = R 1 + R 2 = 8 omi<br />

R 3,4 = R 3 + R 4 = 8 omi<br />

eqvivalenturi winaRobebi R 1,2 da R 3,4 erTmaneTis paraleluria,<br />

amitom wredis sruli winaRoba<br />

R = R 1,2,3,4 = (R 1,2 R 3,4 )/ (R 1,2 + R 3,4 ) = 4 omi<br />

90<br />

§ 3.9 denis muSaoba da simZlavre. joul-lencis kanoni<br />

1 denis muSaobis gamoTvla<br />

dafiqrdi _ gv. 117<br />

romeli formulis gamoyenebaa mosaxerxebeli denis mier Sesrulebuli muSaobis gamoTvlisas:<br />

gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas? ratom?<br />

gamtarTa paralelurad SeerTebisas? ratom?<br />

pas.: denis mier Sesrulebuli muSaobis gamoTvlisas:<br />

gamtarTa mimdevrobiT SeerTebisas, mosaxerxebelia A = I 2 Rt formulis gamoyeneba, radgan am SemTxvevaSi<br />

denis Zala yvela gamtarSi erTi da igivea.<br />

gamtarTa paralelurad SeerTebisas, mosaxerxebelia A = U 2 t /R formulis gamoyeneba, radgan am SemTxvevaSi<br />

yvela gamtaris boloebze arsebuli Zabva erTi da igivea.<br />

II<br />

III<br />

U<br />

I<br />

r 1<br />

r 3<br />

r 1<br />

r 1<br />

R 1<br />

R 1<br />

R 3<br />

R 1<br />

R '<br />

R ''<br />

R 5<br />

r 2<br />

r 4<br />

B<br />

R 2<br />

A C<br />

D<br />

R 2<br />

R 4<br />

r 3<br />

r 3


2 denis simZlavre<br />

dafiqrdi _ gv. 118<br />

Tu dakvirvebixar, eleqtromomxmareblebs teqnikur monacemebSi miTiTebuli aqvs damaxasiaTebeli<br />

simZlavre, ase mag., albaT, SeginiSnavs warwera naTuraze: 100 w an 75 w (`w~ simZlavris erTeulis `vatis~<br />

Semoklebuli aRniSvnaa).<br />

ras niSnavs es warwera? TavisTavad xom ar SeiZleba naTuras an nebismier sxva eleqtromomxmarebels<br />

simZlavre hqondes?<br />

pas.: eleqtromomxmareblis simZlavre is sididea, romelic gviCvenebs, ra muSaobas asrulebs deni drois<br />

erTulSi, roca is momxmarebelSi gadis (anu ris tolia drois erTeulSi daxarjuli eleqtruli energia,<br />

igive eleqtromomxmareblis mier drois erTeulSi moxmarebuli eleqtruli energia).<br />

amrigad, warwera naTuraze `75 w~ niSnavs, rom eleqtruli deni masSi gavlisas 1 wm-Si asrulebs 75 j<br />

muSaobas, anu naTura 1 wm-Si xarjavs 75 j eleqtroenergias.<br />

3 denis simZlavris erTeulebi<br />

dafiqrdi _ gv. 118<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis simZlavre wredis ubanze 1 vt-ia?<br />

pas.: wredis ubanze denis simZlavre 1 vt-ia, Tu ubnis boloebze 1 v Zabvis arsebobisas ubanSi gadis<br />

1 a deni.<br />

4 denis muSaobis erTeulebi<br />

dafiqrdi _ gv. 119<br />

ra SemTxvevaSi vityviT, rom denis mier wredis ubanSi Sesrulebuli muSaoba 1 j-ia?<br />

pas.: denis muSaoba 1 joulis tolia, Tu wredis ubanSi, romlis boloebze Zabva 1v-ia, 1 wm-Si 1 a deni<br />

gadis.<br />

_ gv. 119<br />

Seadare, ramdenjer aRemateba 1kvtsT 1jouls da SenTvis gasagebi gaxdeba, ratomaa ufro mosaxerxebeli<br />

denis muSaobis, anu daxarjuli eleqtroenergiis, gamosaxva kvtsT-ebiT.<br />

pas.: 1kvtsT milionjer aRemateba1 jouls da swored amitomaa ufro mosaxerxebeli denis muSaobis,<br />

anu daxarjuli eleqtroenergiis, gamosaxva kvtsT-ebiT<br />

5 denis siTburi moqmedeba. joul-lencis kanoni<br />

dafiqrdi _ gv. 119<br />

axseni, ratom Tbeba liTonis gamtari masSi denis gavlisas.<br />

pas.: eleqtruli velis moqmedebiT aCqarebuli liTonis Tavisufali eleqtronebi ejaxebian kristaluri<br />

mesris kvanZebSi ganlagebul ionebs da maT Tavisi energiis nawils gadascemen. Sedegad ionebi ufro<br />

intensiurad irxevian, ris gamoc gamtaris Sinagani energia izrdeba, rac registrirdeba, rogorc gamtaris<br />

temperaturis momateba.<br />

dafiqrdi _ gv. 120<br />

ZiriTadi elementi im eleqtromowyobilobebisa, romelTa muSaobis principi denis siTbur moq-<br />

91


medebas efuZneba (mag., uTos, eleqtroCaidnis), spiralia, romelsac ufro xSirad niqromisgan (nikelis,<br />

qromis, rkinisa da manganumis Senadnobi) amzadeben. rogor fiqrob, ratom amzadeben spirals niqromisgan,<br />

ra upiratesoba aqvs niqroms sxva liTonebTan SedarebiT? (gaaanalize § 3.3-Si 1-li cxrilis<br />

monacemebi).<br />

pas.: Q = I 2 Rt formulidan gamomdinareobs, rom rac ufro metia gamtaris winaRoba, miT meti raodenobis<br />

siTbo gamoiyofa masSi denis gavlisas. Tu nivTierebaTa kuTri winaRobebis #1 cxrils CavxedavT,<br />

niqromi didi kuTri winaRobis mqone masalaa, misi ρ = 1,1 omi . mm 2 /m-ia, rac daaxloebiT 70-jer aRemateba<br />

spilenZis kuTr winaRobas.<br />

ratomaa, rom denis gavlisas uTos spirali Zalian cxeldeba im dros, roca uTosTan mimyvani sadenebis<br />

gaTboba TiTqmis SeumCnevelia? arada, uTos spirali da eleqtrosadenebi mimdevrobiTaa erTmaneTTan<br />

mierTebuli, anu denis Zala spiralsa da sadenebSi erTnairia.<br />

pas.: uTos spirali da eleqtrosadenebi mimdevrobiTaa erTmaneTTan mierTebuli, anu denis Zala spiralSi<br />

da sadenebSi erTnairia, magram imis gamo, rom spiralis winaRoba gacilebiT didia, vidre Tundac<br />

imave sigrZis mimyvani sadenebisa, Q = I 2 Rt formulidan gamomdinareobs, rom spirali gacilebiT metad<br />

gaxurdeba, vidre sadenebi.<br />

naTurebis simZlavreebi gansxvavebulia. mag., zogis simZlavre 60 vt-ia, zogis ki _ 100 vt. rogor fiqrob,<br />

raSia maTi damzadebis `saidumlo~, ris xarjze `xdebian~ isini metad an naklebad mZlavrebi? gaiTvaliswine,<br />

rom naTurebs qselSi paralelurad rTaven da amitom isini erTsa da imave Zabvazea gaangariSebuli.<br />

pas.: paraleluri SeerTebisas Zabva wredis yvela ubanze erTnairia, amitom aseT ubnebSi gamoyofili<br />

energiis (siTbos) gamosaangariSeblad viyenebT formulas: Q = U 2 t /R. naTurebs (an zogadad, eleqtrogamaTbobel<br />

mowyobilobebs) erTsa da imave Zabvis qselSi paralelurad rTaven da amitom gansxvaveba maT<br />

simZlavreebs Soris miiRweva maTi spiralebis <strong>sxvadasxva</strong> winaRobaTa xarjze. Q = U 2 t /R formulidan gamomdinareobs,<br />

rom didi simZlavris gamaTboblis an naTuris dasamzadeblad saWiroa, spirali iyos naklebi<br />

winaRobis da piriqiT, mcire simZlavris mowyoblobis winaRoba unda iyos didi.<br />

92<br />

ori naTura, romelTa winaRobebia 80 da 160 omi, wredSi CarTulia:<br />

a) mimdevrobiT; b) paralelurad.<br />

romel maTganSi gamoiyofa meti raodenobis siTbo?<br />

pas.:<br />

a) I = const; Q = I 2 Rt e.i. Q ~ R )=> meti siTbo gamoiyofa meore naTuraSi.<br />

b) U = const; Q = U 2 t/ R e.i. Q ~ 1/R )=> meti siTbo gamoiyofa pirvel naTuraSi.<br />

fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 121<br />

eleqtroenergiis gadacemisas sadenebi xurdeba, rac, cxadia, energiis kargvasTanaa dakavSirebuli.<br />

joul-lencis kanonis Tanaxmad siTbos raodenoba, romelic deniani gamtaris mier gamoiyofa, gamoiTvleba<br />

formuliT: Q = I 2 Rt (1).<br />

joul-lencis kanonidan gamomdinare, imisaTvis, rom energiis danakargi Semcirdes, arsebobs ori gza:<br />

an unda Semcirdes eleqtrogadamcemi xazebis winaRoba an denis Zala am sadenebSi.<br />

ganvixiloT pirveli gza. gavixsenoT, Tu rogoraa damokidebuli gamtaris winaRoba nivTierebis gvarobaze<br />

da gamtaris geometriul zomebze: R = ρ l/S (2)<br />

eleqtrogadamcemi xazebis winaRobis Sesamcireblad saWiroa:<br />

a) sadenebi damzaddes mcire kuTri winaRobis mqone nivTierebisgan.<br />

Tumca sadenebs isedac aseTi Tvisebis masalisgan, gasufTavebuli spilenZisgan amzadeben. sxva, kidev<br />

ufro mcire kuTri winaRobis mqone masalebi bunebaSi farTod gavrcelebuli saxiT ar arsebobs.<br />

b) sadenebis sigrZe Semcirdes. rac albaT gasagebia, rom SeuZlebelia, maSin eleqtroenergia momxmareblamde<br />

ver miaRwevs.<br />

g) unda gaizardos sadenebis ganivkveTis farTobi. magram amis gakeTeba SesaZlebelia mxolod gonivrul<br />

farglebSi, radgan ganivkveTis farTobis Zalian gazrda garda imisa, rom im masalebis araekonomiur xarjs


gamoiwvevs, romlisganac sadenebi mzaddeba, gaizrdeba gadamcemi xazebis masac da maTi damagreba sayrden<br />

anZebze SeuZlebeli gaxdeba.<br />

ase, rom energiis danakargis Semcireba eleqtrogadamcemi xazebis winaRobis Semcirebis xarjze naklebad<br />

efeqturi gzaa.<br />

gavixiloT meore gza: energiis danakargis Semcireba sadenebSi denis Zalis Semcirebis xarjze. daakvirdiT,<br />

am dros gamtaris mier gamoiyofili siTbo Semcirdeba denis Zalis kvadratis proporciulad. mag.,<br />

Tu denis Zalas 2-jer SevamcirebT, energiis danakargi sadenebis gaxurebisas 4-jer Semcirdeba.<br />

magram rogor unda SevamciroT denis Zala sadenebSi?<br />

gaixseneT: denis simZlavris gamosaTvleli formula: P = I U (3)<br />

(SeniSvna: es formula mudmivi denisTvisaa, cvladi denisTvis mxolod miaxloebiTaa SesaZlebeli misi<br />

gamoyeneba).am formulis Tanaxmad, Tu P eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavrea, maSin U - Zabvaa<br />

eleqtrosadguris generatoris gamosasvlelze, xolo I denis Zalaa eleqtrogadamcem xazebSi.<br />

simZlavris gamosaTvleli formulidan P = I U<br />

I = P / U (4)<br />

P - eleqtrosadguris simZlavre sadguris konstruqciiT ganisazRvreba (mag., hesis kaSxlis simaRliT)<br />

da amitom P-s sidide mocemuli, ucvleli sididea. amrigad, me-(4) formulidan Cans, rom eleqtrogadamcem<br />

xazebSi denis Zalis Semcireba SesaZlebelia Zabvis gazrdis xarjze da rac ufro didia Zabva, miT ufro naklebia<br />

xazebSi denis Zala da Sesabamisad, miT mcirea energiis danakargi.<br />

Tu Zabvas eleqtrosadguris gamosasvlelze (10 kv) gavzrdiT 1000 kv-mde, anu 100-jer, denis Zala imdenjerve<br />

Semcirdeba. amis gamo energiis danakargi joul -lencis kanonis Tanaxmad, 100 2 -jer, anu 10 000-jer Semcirdeba.<br />

SeniSvna avtorisgan: vfiqrob, rom moswavleebisTvis am sakiTxis am etapamde miyvana savsebiT SesaZlebelia.<br />

rac Seexeba, imas, Tu rogor amaRldeba Zabva, amis Sesaxeb sasurvelia mcire damatebiTi informacia<br />

maswavlebelma Tavad miawodos maT:<br />

damatebiTi masala:<br />

generatoris mier gamomuSavebuli<br />

Zabva gadaecema mowyobilobas, romelsac<br />

transformators uwodeben. transformatori<br />

(1) Zabvas aamaRlebs (Sesabamisad<br />

mcirdeba denis Zala) 800 000<br />

an 1 500 000 v-mde (monacemebi mudmivi<br />

denisTvisaa). eleqtrogadamcemi xazebis<br />

bolos, ukve momxmarebelTan,<br />

ganTavsebuli sxva transformatori<br />

(2), adablebs Zabvas im sididemde,<br />

rogorsac gamoiyeneben qarxnebSi (380<br />

v), yofa-cxovrebaSi (220v) da transportSi<br />

(550 v).<br />

radgan transformatorebi cvlad<br />

denze muSaoben (cvlad dens maRal<br />

klasebSi gavecnobiT), mudmivi Zabvis<br />

qveS eleqtroenergiis gadasacemad<br />

gardamqmnelebs (3 da 4) iyeneben. ma-<br />

Tgan pirveli gardamqmneli (3) eleqtrosadguris transformatorTanaa moTavsebuli da generatoris<br />

mier gamomuSavebul cvlad dens mudmivad gardaqmnis, romelic Semdeg gadamcem xazebs miewodeba. meore<br />

gardamqmneli (4) moTavsebulia gadamcemi xazebis bolos, momxmarebelTan. is gardaqmnis mudmiv dens<br />

cvladad, romelic Semdeg damadablebel transformators (2) gadaecema.<br />

93


94<br />

§ 3.10 fizika amocanebSi: denis muSaoba da simZlavre.<br />

amocana 1. _ gv. 123<br />

amoxsna<br />

Caidani mudmivi Zabvis qselSia CarTuli, amitom gamoviyenebT joul-lencis kanons, romelic Cawerilia<br />

Semdegi saxiT: Q = U 2 t/ R.<br />

amocanis pirobis Tanaxmad, spiralebs <strong>sxvadasxva</strong> dro sWirdebaT erTi da imave raodenobis(Caidnis<br />

moculobis) wylis asaduReblad. e.i. spiralebis winaRobebi gansxvavebulia.<br />

Tu CarTulia marto pirveli spirali, maSin t 1 droSi gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba<br />

formuliT: Q 1 = U 2 t1/ R 1 (1)<br />

xolo Tu CarTulia marto meore spirali, maSin t 2 droSi gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba<br />

formuliT: Q 2 = U 2 t 2 / R 2 (2)<br />

Q 1 = Q 2 = Q (3), radgan erTi da imave raodenobis (Caidnis moculobis) wylis asaduReblad saWiroa erTi<br />

da imave raodenobis siTbo, e.i.<br />

U 2 t 1 / R 1 = U 2 t 2 / R 2 (4)<br />

me-(4) formulis gamartivebis Sedegad miviRebT:<br />

t 1 / R 1 = t 2 / R 2 e.i. R 2 / R 1 = t 2 / t 1<br />

R 2 = R 1 t 2 / t 1 =1,5 R 1 (5)<br />

a) Tu spiralebi SeerTebulia mimdevrobiT, maSin maTi saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />

R' = R 1 + R 2 = R 1 + (R 1 t 2 / t 1 )= R 1 (1+ (t 2 / t 1 )) = 2,5 R 1 (6)<br />

xolo siTbo, romelic saWiro wylis (Caidnis moculobis) asaduReblad, gamoiTvleba formuliT:<br />

Q' = U 2 t'/ R' ;<br />

siTbos es raodenoba, cxadia, rom ar icvleba da tolia Q 1 -is:<br />

U 2 t' / R' = U 2 t 1 / R 1 )=> t' = t 1 R' / R 1<br />

me-(6)-is gaTvaliswinebiT miviRebT: t 1 R' / R 1 = 2,5 t 1 = 10 wT<br />

b) Tu spiralebi SeerTebulia paralelurad, maSin maTi saerTo winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />

R'' = R 1 R 2 / R 1 + R 1 = 0,6 R 1 (7)<br />

xolo siTbo, romelic saWiro wylis (Caidnis moculobis) asaduReblad gamoiTvleba formuliT:<br />

Q'' = U 2 t''/ R'' ; siTbos es raodenoba, cxadia, rom ar icvleba da tolia Q 1 -is:<br />

U 2 t'' / R'' = U 2 t 1 / R 1 )=> t'' = t 1 R'' / R 1<br />

me-(7)-is gaTvaliswinebiT miviRebT: t'' = t 1 R'' / R 1 = 0,6 t 1 = 2,4 wT<br />

amocana 2. _ gv. 124<br />

amoxsna<br />

TiToeuli naTura gaTvaliswinebulia U Zabvaze. gansxvaveba maT<br />

simZlavreebs Soris miiRweva maTi spiralebis <strong>sxvadasxva</strong> winaRobaTa<br />

xarjze.<br />

P 1 = U 2 / R 1 (1)=> R 1 = U 2 / P 1<br />

P 2 = U 2 / R 2 (1)=> R 2 = U 2 / P 2<br />

naTurebi mimdevrobiTaa SeerTebuli. maTi saerTo winaRoba<br />

R= R 1 + R 2 = U 2 / P 1 + U 2 / P 2 = U 2 (1/ P 1 + 1 / P 2 ) = U 2 (P 1 + P 2 ) / P 1 P 2<br />

denis Zala wredSi I = U / R = P 1 P 2/ U (P 1 + P 2 ) = 200/ 3U<br />

TiToeuli naTuris mier realurad moxmarebuli simZlavre:<br />

P' 1 = I 2 R 1 ≈ 44,4 vt; P' 2 = I 2 R 2 ≈ 22,2 vt<br />

U; P 1<br />

I I<br />

U<br />

U; P 2


amocana 3. _ gv. 126<br />

amoxsna<br />

naTurebi CarTulia qselSi paralelurad, amitom Zabva TiToeuli maTganis boloebze erTnairia.<br />

TiToeul naTuraSi gamoyofili simZlavre gamoiTvleba formuliT:<br />

P = U 2 / R 0 (1)<br />

saerTo winaRoba gare wredSi: R = R 0 / n (2)<br />

omis kanonis Tanaxmad sruli wredisaTvis, denis Zala wredSi gamoiTvleba formuliT:<br />

I = ξ / (R+r) = ξ / ((R 0 / n) +r) (3)<br />

omis kanonis Tanaxmad wredis ubnisaTvis, Zabva wyaros momWerebze<br />

U = I R = R ξ / ((R 0 / n) +r) (4)<br />

Tu gaviTvaliswinebT, rom R = R 0 / n, miviRebT, rom U = R 0 ξ / (R 0 + n r) (5)<br />

Tu me-(5) CavsvamT (1)-Si, miviRebT: P = R 0 ξ 2 / (R 0 + n r) 2 ≈ 18,75 vt<br />

1 eleqtromomxmareblis margi qmedebis koeficienti<br />

dafiqrdi _ gv. 127<br />

ramdenad ekonomiuria Cveulebrivi 100 vt-iani eleqtruli naTura, romelsac yofa-cxovrebaSi viyenebT,<br />

Tu cnobilia, rom misi mqk 4%-ia.<br />

pas.: 100 vt-iani eleqtruli naTura sakmaod araekonomiuria, radgan is moxmarebuli eleqtroenergiis<br />

mxolod mcire nawils, 4%-s gardaqmnis xiluli sinaTlis energiad, energiis danarCeni nawili siTbos saxiT<br />

garemos gadaecema.<br />

amocana 4. _ gv. 127<br />

amoxsna<br />

sasargeblo siTbo, anu siTbos is raodenoba, romelic saWiroa V = 5 l wylis<br />

t 1 = 10 0 C-dan t 2 = 100 0 C-mde (duRilis temperaturamde) gasaTbobad gamoiTvleba formuliT:<br />

Q sas = C wy m w y (t 2 - t 1 ) = C wy ρ wy V (t 2 - t 1 )<br />

sruli siTbo, anu siTbos is raodenoba, romelic gamoiyofa maduRaras spiralSi denis gavlisas, joullencis<br />

kanonis Tanaxmad gamoiTvleba formuliT: Q sr = IU τ<br />

η = Q sas / Q sr = C wy ρ wy V (t 2 - t 1 ) / IU τ<br />

I= C wy ρ wy V (t 2 - t 1 ) / η U τ = 10,2 a<br />

amocana 6. _ gv. 128<br />

amoxsna<br />

eleqtroenergiis did manZilebze gadacemas, denis siTburi moqmedebis gamo, energiis kargva axlavs<br />

Tan.<br />

vTqvaT, P - eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavrea, xolo P 1 _ simZlavre, romelic ikargeba<br />

eleqtrogadamcem xazebSi.<br />

P _ eleqtrosadguris mier gamomuSavebuli simZlavre gamoiTvleba formuliT:<br />

P = I U (1)<br />

sadac U _ Zabvaa eleqtrosadguris generatoris gamosasvlelze, anu Zabvaa sadenebs Soris dasawyisSi,<br />

xolo I _ denis Zalaa sadenebSi.<br />

P 1 _ simZlavre, romelic ikargeba eleqtrogadamcem xazebSi gamoiTvleba formuliT:<br />

P 1 = I 2 R (2),<br />

95


sadac R - eleqtrogadamcemi xazebis winaRobaa, xolo I- denis Zalaa xazebSi.<br />

denis Zala (1)-li formulis Tanaxmad tolia: I = P / U (3)<br />

Tu me-(3) formulas CavsvamT me-(2)-Si, miviRebT: P 1 = (P / U) 2 R (4)<br />

Tu gaviTvaliswinebT, rom eleqtrogadamcemi xazebi ori paraleluri sadenisgan Sedegeba, sadenebis<br />

sruli winaRoba gamoiTvleba formuliT:<br />

R = 2 ρ l/ S (5)<br />

me-(5)-s gaTvaliswinebiT me-(4) miiRebs saxes:<br />

P 1 = (P / U) 2 2 ρ l/ S (6)<br />

gamovsaxoT me-(6) formulidan ganivkveTis farTobi:<br />

S = (P / U) 2 2 ρ l/ P 1 (7)<br />

amocanis pirobis Tanaxmad P 1 /P = 8% = 0,08, anu P 1 = 0,08P (8)<br />

SevitanoT me-(8) toloba me-(7)-Si da gamovsaxoT S, miviRebT:<br />

S = ρ l P / 0,04 U 2 = 2,8 . 10 -3 m 2 = 28 sm 2<br />

im SemTxvevaSi, Tu eleqtroenergia gadaecema U = 250 v Zabvis qveS, energiis iseTive danakargebis Sem-<br />

TxvevaSi (8%) sadenebis ganivkveTis farTobi 4.102-jer meti iqneba, anu S ≈ 11 000 m 2 , rac ararealuria.<br />

96<br />

§ 3.11 denis magnituri moqmedeba<br />

1 magnituri veli<br />

_ gv. 130<br />

ra gziT gadaecema garkveul manZilze erTi damuxtuli sxeulis moqmedeba meores, uSualo Sexebis gareSe?<br />

pas.: damuxtuli sxeulebis garSemo arsebobs eleqtruli veli, romlis saSualebiTac maT Soris ur-<br />

TierTqmedeba xorcieldeba: yoveli q 1 muxti Tavis garSemo qmnis eleqtrul vels, romelic q 2 muxtze<br />

moqmedebs da piriqiT, q 2 muxtis mier Seqmnili veli q 1 -ze moqmedebs.<br />

_ gv. 130<br />

ra gziT gadaecema garkveul manZilze erTi magnitis moqmedeba meores, uSualo Sexebis gareSe?<br />

pas.: TiToeuli magnitis garSemo arsebobs magnituri veli, romlis saSualebiTac magnitebs Soris<br />

urTierTqmedeba xorcieldeba: yoveli magniti Tavis garSemo qmnis magnitur vels, romelic sxva magnitze<br />

moqmedebs da piriqiT.<br />

_ gv. 130<br />

gaixsene: rogor SeiZleba eleqtruli velis aRmoCena?<br />

pas.: eleqtruli veli iqmneba muxtis (damuxtuli sxeulis) garSemo da garkveuli ZaliT moqmedebs yvela<br />

im muxtze (damuxtul sxeulze), romlebic velSia moTavsebuli.<br />

swored damuxtul sxeulze (an nawilakze) velis mxridan moqmedi<br />

Zalis saSualebiTaa SesaZlebeli eleqtruli velis aRmoCena<br />

2 erstedis cda<br />

cda I _ gv. 131<br />

cda I-is Sedegi: magnituri isari, romelic deniani gamtaris<br />

qveS an mis zemoTaa moTavsebuli, wredis Sekvrisas Semobrundeba<br />

da gamtaris marTobulad orientirdeba. cdis Sedegis safuZvelze<br />

savaraudoa, rom deniani gamtaris garSemo magnituri<br />

veli iqmneba.<br />

ase rom, radgan eleqtruli deni magnitur vels qmnis, e.i.<br />

eleqtrulsa da magnitur movlenebs Soris garkveuli kavSiri<br />

arsebobs.


_ gv. 131<br />

rogor fiqrobT, SeeZlo Tu ara ersteds 1820 wels, cdis Sedegis mixedviT, eleqtrul da magnitur<br />

movlenebs Soris kavSiri evarauda?<br />

Cvens droSi, roca ukve Zalian bevri ramaa cnobili eleqtrul da magnitur movlenebs Soris ur-<br />

TierTkavSirze, SesaZloa es cda moswavlebs metad ubralodac ki moeCvenoT da cxadia, TiToeuli maTgani<br />

ityvis, rom ersteds martivad SeeZlo evarauda am urTierTkavSiris Sesaxeb. SeaxseneT maT, rom damatebiTi<br />

ganzomilebebi, romelic SesaZloa maTi Svilebis TaobisTvis Zalian martivi da gasagebi ram gaxdes, arc<br />

Tu ise advilad warmosadgenia CvenTvis. ase rom, 1820 wels, roca TiTqmis Seuswavleli iyo eleqtruli<br />

da magnituri movlenebi, cxadia, ar iqneboda ioli amgvari varaudis gamoTqma.<br />

3 magnituri velis moqmedeba denian gamtarze<br />

cda II _ gv. 132<br />

cdis Sedegi: cdaSi gamoyenebuli gamtari aluminisaa, amitom Tu masSi deni ar gadis, magniti ar miizidavs.<br />

Tu gamtarSi deni gadis, deniani gamtaris (moZravi muxtebis) garSemo magnituri veli arsebobs da<br />

magniti miizidavs an ganizidavs mas imis mixedviT, Tu ra mimarTulebisaa gamtarSi gamavali deni. gamtarSi<br />

denis mimarTulebis Secvla SesaZlebelia, Tu denis wyaros polusebTan mierTebuli gamtaris boloebs<br />

adgilebs SevucvliT.<br />

4 deniani gamtarebis urTieTqmedeba<br />

cda III _ gv. 132<br />

cdis Sedegi: roca gamtarebSi deni ar<br />

gadis, isini ar urTierTqmedeben (sur. 7,a)<br />

Tu zolebis zeda boloebi gamtariTaa<br />

Caketili (SeerTebuli) (sur.7. b), maSin gamtarebi<br />

erTmaneTTan mimdevrobiTaa Seer-<br />

Tebuli da maTSi gamavali deni sapirispiro<br />

mimarTulebisaa.<br />

CamrTvelis CarTvis Semdeg deniani<br />

gamtarebi ganizidaven erTmaneTs.<br />

a) b) g)<br />

cda IV _ gv. 133<br />

cdis Sedegi: Tu zolebis zeda da qveda<br />

sur. 7<br />

boloebi wyvil-wyvilad gamtariTa Caketilia (SeerTebulia) (sur. 7, g), maSin gamtarebi erTmaneTTan paraleluradaa<br />

SeerTebuli da maTSi gamavali deni erTi mimarTulebisaa. CamrTvelis CarTvis Semdeg deniani<br />

gamtarebi miizidaven erTmaneTs.<br />

gv. 133 - daskvna:<br />

III da IV cdebis safuZvelze gaakeTeT daskvna: Tu or paralelur gamtarSi gamavali denebi erTi mimarTulebisaa,<br />

deniani gamtarebi miizidaven erTmaneTs, xolo Tu maTSi sapirispiro mimarTulebis denebi gadis,<br />

deniani gamtarebi ganizidaven erTmaneTs.<br />

_ gv. 133<br />

urTierTqmedeben Tu ara gamtarebi maSin, roca maTSi deni ar gadis?<br />

97


gaakeTeT daskvna: aris Tu ara gamtarebs Soris urTierTqmedeba eleqtruli urTierTqmedeba?<br />

pas.: eleqtruli urTierTqmedeba damuxtuli sxeulebis urTierTqmedebaa. gamtarebi damuxtulebi<br />

ar aris, winaaRmdeg SemTxvevaSi urTierTqmedeba maSinac SesamCnevi iqneboda, sanam maTSi deni gaivlida.<br />

urTierTqmedeba gamtarebs Soris mxolod mas Semdeg aRiZra, rac eleqtruli velis moqmedebiT muxtebis<br />

moZraoba mowesrigebuli gaxda. ase rom, deniani gamtarebi urTierTqmedeben da es urTierTqmedeba ar aris<br />

eleqtruli urTierTqmedeba.<br />

98<br />

5 magnituri velis moqmedeba denian CarCoze<br />

cda V _ gv. 133<br />

cdis Sedegi: CarCos brunva magnitur velSi CarCoze amperis<br />

Zalis moqmedebiT aixsneba. CarCos rogorc marjvena, ise<br />

marcxena mxareze magnituri velis mxridan moqmedebs amperis<br />

Zalebi. moswavleebma ar ician amperis Zalis mimarTulebis<br />

gansazRvra, magram ician, rom magnitis moqmedebis Sedegi gamtarSi<br />

gamavali denis mimarTulebazea damokidebuli (cda II).<br />

amitom maT SeiZleba ivaraudon, rom vinaidan CarCos marjvena<br />

da marcxena mxares gamaval dens sapirispiro mimarTuleba<br />

aqvs, magnituri velis mxridan moqmedi Zalebis mimarTulebac<br />

sapirispiro unda iyos. anu amperis Zalebi qmnian mabrunebel<br />

moments da amis Sedegad CarCo brunavs magnitur velSi.<br />

amperis Zalis mimarTuleba marcxena xelis wesiT ganisazRvreba:<br />

Tu gaSlil marcxena xels ise daviWerT, rom magnituri<br />

velis Zalwirebi xelisgulSi Sediodes, oTxi gaSlili TiTi ki gamtarSi denis mimarTulebas gviCvenebdes,<br />

maSin cera TiTis mimarTuleba amperis Zalis mimarTulebas daemTxveva.<br />

dafiqrdi _ gv. 134<br />

sur. 9-ze eleqtrogamzomi xelsawyoebis gamartivebuli sqemaa gamosaxuli.<br />

Seecade, gaarkvio maTi muSaobis principi, anu rogor `aRiqvams~ ampermetris (an voltmetris) isari<br />

wredSi denis gavlas.<br />

dafiqrdi, ra moxdeba, Tu gamtar CarCoSi deni gaivlis?


pas.: rogor muSaobs ampermetri an voltmetri? mudmivi magnitis (an eleqtromagnitis) polusebs (1)<br />

Soris msubuqi konstruqciis CarCoa (2) moTavsebuli, romelzec <strong>ramdenime</strong> gamtari xviaa (wiTeli konturi)<br />

daxveuli. CarCos SigniT rkinis uZravi cilindri, igive gularia (3), romlis arseboba magnituri velis<br />

gaZlierebas iwvevs. CarCoze daxveuli xviis boloebi mierTebulia liTonis drekad, spiralurad daxveul<br />

firfitasTan (4). deni xviebSi swored am spiralis gavliT gadis (saxelmZRvaneloSi naxazze miTiTebulia<br />

denis mimarTulebac).<br />

denis ararsebobis dros spiralur firfitas CarCo im mdgomareobaSi uWiravs, rom CarCoze damagrebuli<br />

isris (5) bolo skalaze 0-s uCvenebs.<br />

Tu xelsawyos CavrTavT wredSi, romelSic deni gadis, CarCos xviebSic gaivlis deni da CarCo magnituri<br />

velis zemoqmedebiT Semobrundeba. misi brunva gagrZeldeba manam, sanam spiralis mxridan moqmedi<br />

drekadobis Zalis momenti ar gaawonasworebs magnituri velis mxridan moqmedi amperis Zalis moments.<br />

rac ufro didia denis Zala wredSi, miT metia amperis Zalis momenti da miT meti kuTxiT Semobrundeba<br />

isari. ase rom, CarCos brunva aisaxeba masze damagrebuli isris orientaciaze da isari skalaze Sesabamis<br />

Cvenebas mogvcems.<br />

§ 3.12 mudmivi magnitebi. eleqtromagnitebi<br />

1 amperis hipoTeza<br />

dafiqrdi _ gv. 134<br />

ivaraude, ra SeiZleba moxdes, Tu nivTierebas, romelsac ar aqvs (an sustadaa gamoxatuli) magnituri<br />

Tvisebebi, gare magnitur velSi movaTavsebT?<br />

magniti liTonis samagrs izidavs, plastmasisas ki ara. ratom?<br />

pas.: atomis birTvis garSemo moZravi eleqtronebi patar-patara, elementarul magnitur velebs qmnian,<br />

anu TiToeuli atomi SeiZleba warmovidginoT, rogorc pawawina magniti.<br />

nivTierebis magnitur velSi moTavsebisas es mikroskopuli magnitebi gare magnituri velis gavleniT<br />

zustad ise Semobrundeba, rogorc magnitur velSi moTavsebuli magnituri isrebi. Tu maTi umravlesoba<br />

ise orientirdeba, rom maTi magnituri velebis mimarTulebebi gare velis mimarTulebas daemTxveva, maSin<br />

jamuri magnituri veli nulis toli ar iqneba da Sedegad nivTiereba magnitur Tvisebebs SeiZens, romelic<br />

miT ufro mkveTrad iqneba gamoxatuli, rac ufro meti mikroskopuli magnituri velis mimarTuleba daemTxveva<br />

erTmaneTs.<br />

gare magnitur velSi moTavsebisas liTonis samagrSi damagnitebis efeqti Zlieria, plastmasisaSi ki<br />

umniSvneloa. Sesabamisad, magniti liTonis samagrs izidavs, plastmasisas ki ara.<br />

cda I _ gv. 136<br />

cdis Sedegi: lursmani damagnitdeba da miizidavs rkinis samagrs.<br />

cda II _ gv. 136<br />

cdis Sedegi: koWa masSi denis gavlisas ise `iqceva~, rogorc magniti: is miizidavs<br />

mis gverdiT dayril lursmnebs an rkinis naqlibs.<br />

deniani koWas moqmedeba damokidebulia:<br />

a) masSi gamaval denis Zalaze: rac metia koWaSi gamavali denis Zala, miT Zlieria<br />

deniani koWas magnituri moqmedeba.<br />

b) xviebis ricxvze koWaSi: rac metia koWaSi xviebis ricxvi, miT Zlieria deniani<br />

koWas magnituri moqmedeba.<br />

deniani koWas magnituri moqmedebis gaZliereba ise, rom masSi denis Zala da<br />

xviaTa ricxvi ar SevcvaloT, SesaZlebelia, Tu koWaSi rkinis Reros (gulars)<br />

movaTavsebT. koWaSi rkinis gularis Setana mniSvnelovnad gaaZlierebs koWas<br />

magnitur vels.<br />

99


100<br />

fiqrisa da gansjisaTvis _ gv. 138<br />

gTavazobT morzes telegrafis <strong>sxvadasxva</strong> sqemebs:<br />

1- CamrTveli Rilaki;<br />

2- deniani koWa _ eleqtromagniti;<br />

3- Ruza (anu, rasac magniti izidavs);<br />

4- zambara;<br />

5- saweri mowyobiloba (kalami an burTula)<br />

6 - qaRaldis lenta.<br />

1<br />

2<br />

3<br />

5 6


§ 4.1 eleqtruli deni siTxeSi<br />

1 eleqtrolituri disociacia<br />

Tavi 4. eleqtruli deni <strong>sxvadasxva</strong> garemoSi<br />

gv.150 - cda I<br />

cdis Sedegi: gamoxdil, qimiurad sufTa wyalSi muxtis gadamtani Tavisufali damuxtuli nawilakebi ar<br />

aris, ris gamoc gamoxdili wyali dens ar atarebs.<br />

Tu wyalSi marils CavyriT, marilis wyalxsnari dens gaatarebs da naTura ainTeba.<br />

SeiZleba vivaraudoT, rom marilis Cayris Semdeg wyalxsnarSi damuxtuli nawilakebi gaCndeba.<br />

dafiqrdi - gv. 151<br />

daakvirdi sur. 3-s da Seecade, dawvrilebiT aRwero procesi,<br />

rogor iSleba marilis ionuri kristali wylis molekulebis<br />

moqmedebiT calkeul ionebad. rogor fiqrob, iqneba Tu ara es<br />

procesi xsnaris temperaturaze damokidebuli? rogor?<br />

pas.: wylis dipolebi TavianTi eleqtruli velis moqmedebiT<br />

ionuri kristalis calkeul ionebad daSlas uwyobs xels: isini<br />

gars ertymian marilis kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebul<br />

ionebs: natriumis dadebiT (Na + ) ions wylis dipolebi uaryofiTi polusebiT miuaxlovdebian, qloris uaryofiT<br />

ionebs (Cl- H O 2<br />

) ki _ dadebiTi polusebiT. Sedegad wylis dipolebi TavianTi eleqtruli velis moqmedebiT ise<br />

asusteben marilis ionebs Soris urTierTkavSirs, rom ionebis siTburi moZraobis energia sakmarisia imisaTvis,<br />

rom marilis ionuri kristali calkeul ionebad daiSalos. cxadia, rac metia xsnaris temperatura, miT metia<br />

kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli ionebis kinetikuri energia da miT sustia ionebs Soris kavSiri.<br />

amitom temperaturis momatebisas marilis kristalis calkeul ionebad daSlis procesi daCqardeba.<br />

dafiqrdi - gv. 151<br />

zogierT eleqtrolits molekuluri agebuleba aqvs, mag.,<br />

marilmJavas (HCl). daakvirdi sur. 5-s da Seecade, aRwero procesi,<br />

rogor iSleba marilmJavas molekula wylis molekulebis moqmedebiT<br />

calkeul ionebad (H + ; Cl-).<br />

pas.: marilmJavas wyalSi gaxsnisas misi yoveli polaruli<br />

molekulis garSemo wylis molekulebi ise orientirdeba, rogorc<br />

es sur. 5-zea gamosaxuli: wylis molekulebis dadebiTi<br />

polusebi mJavas molekulis uaryofiT polusTan ganlagdeba, wylis molekulebis uaryofiTi polusebi ki _<br />

mJavas molekulis dadebiT polusTan. amis Sedegad wylis molekulebiT garSemortymuli mJavas neitraluri<br />

molekulebi wylis dipolebis eleqtruli velis moqmedebiT `gaiweleba~. wylisa da mJavas molekulebis<br />

sapirispiro polusebs Soris aRZruli urTierTqmedebis Zalebi mJavas neitralur molekulaSi kovalentur<br />

bmas asusteben da mJavas neitraluri molekula calkeul ionebad iSleba: HCl→ H + + Cl -<br />

swored am ionebis mimarTuli moZraoba ganapirobebs mJavas wyalxsnaris eleqtrogamtarobas.<br />

2 eleqtrolizi<br />

H 2 O<br />

cda II _ gv. 152<br />

SeniSvna: cda did dros moiTxovs, amitom misi Catareba gakveTilis dasawyisSi daiwyeT.<br />

cdis Sedegi: kaTodze sufTa spilenZi gamoiyofa.<br />

101


Sabiamnis (CuSO ) wyalSi gaxsnisas eleqtrolituri disociaciis Sedegad warmoiqmneba spilenZis dadebiTi<br />

4<br />

Cu + - da SO -is uaryofiTi ionebi: CuSO4 → Cu 4<br />

+ - da SO4 Tu Sabiamnis wyalxsnarSi gare eleqtrul vels SevqmniT (masSi CavuSvebT denis wyaros <strong>sxvadasxva</strong> polusTan<br />

- mierTebul eleqtrodebs), SO -is uaryofiTi ionebi dadebiTi eleqtrodisken, anodisken daiwyeben mimarTul<br />

4<br />

moZraobas, xolo Cu + -is dadebiTi ionebi uaryofiTad damuxtuli eleqtrodisken, kaTodisken. kaTodTan<br />

Sexebisas spilenZis dadebiTi ionebi miierTeben eleqtronebs da neitralurebi gaxdebian: Cu + + 2e- → Cu<br />

warmoqnili neitraluri atomebi daileqeba eleqtrodze, ris Sedegadac kaTodze sufTa spilenZi gamoiyofa.<br />

es ki denis qimiuri moqmedebis Sedegia, rac imaSi mdgomareobs, rom zogierT xsnarSi denis gatarebisas<br />

xsnaridan sufTa nivTierebebi gamoiyofa.<br />

102<br />

fiqrisa da gansjisaTvis (jgufuri samuSao) _ gv.153<br />

rogor ganvsazRvroT faradeis kanonis gamoyenebiT elementaruli muxtis sidide?<br />

vTqvaT, N kaTodze gamoyofili spilenZis ionebis ricxvia, romelTa mierac iqna gadatanili q sididis<br />

muxti, m 0 -erTi ionis masaa (romelic mocemulia m 0 = 1,06 . 10 -25 kg), xolo q 0 -erTi ionis muxtia, maSin<br />

m = N m 0 da q = N q 0<br />

Sesabamisad, m = k q formula miiRebs saxes:<br />

N m 0 = k N q 0 )=> m 0 = k q 0 (1)<br />

maS ase, eleqtroqimiur ekvivalents aqvs martivi fizikuri azri: eleqtroqimiuri ekvivalenti tolia ionis<br />

masis Sefardebisa mis muxtTan.<br />

k = m 0 / q 0<br />

m = k q formulidan Cans, rom k - proporciulobis koeficienti ricxobrivad tolia nivTierebis masisa,<br />

romelic eleqtrodebze gamoiyofa eleqtrolitSi 1 k muxtis gavlisas. cxadia, k-s ricxviTi mniSvneloba<br />

SeiZleba swored imgvari eqsperimentis daxmarebiT dadgindes, romelic paragrafSia aRwerili (cda II). Tu<br />

eleqtrolitis wyalxsnarSi 1k muxts gavatarebT, eleqtrodze gamoyofili nivTierebis masa ricxobrivad<br />

daemTxveva k-s ricxviT mniSvnelobas. Tumca saskolo laboratoriis pirobebSi k-s mniSvnelobis dadgena<br />

spilenZisTvis ver moxerxdeba, amitom moswavleebs mxolod eqsperimentis aRwera evalebaT.<br />

vTqvaT, eqsperimentis Sedegad spilenZisTvis eleqtroqimiuri ekvivalentis, k-s gansazRvra SevZeliT.<br />

k-s mniSvnelobis codna dagvexmareba elementaruli muxtis sididis dadgenaSi.<br />

q 0 = ne, sadac n spilenZis valentobaa (n=2 da gviCvenebs, ramdeni eleqtronia saWiro imisaTvis, rom spilenZis<br />

dadebiTi ioni neitralur molekulad gardaiqmnas), xolo e -elementaruli muxtis sidide.<br />

(1)-li formula miiRebs saxes: m 0 = k ne )=> e = m 0 / k n<br />

maS ase, m 0 da n cnobilia. darCa mxolod k-s gansazRvra. amisaTvis ki saWiroa Sabiamnis wyalxsnarSi 1 k<br />

denis gatareba da kaTodze gamoyofili spilenZis masis gansazRvra, romelic ricxobrivad, faradeis kanonis<br />

Tanaxmad, k-s tolia.<br />

rac Seexeba elementaruli muxtis sididis gansazRvris sxva xerxs, ix. milikenis cda (§2.4)<br />

§ 4.2 eleqtruli deni airSi<br />

1 araTavisTavadi ganmuxtva<br />

cda I _ gv.156<br />

cdis Sedegi: Tu kondensatoris firfitebs <strong>sxvadasxva</strong>niSniani muxtiT davmuxtavT, eleqtrometris isari


gadaixreba, rac firfitebs Soris potencialTa sxvaobis arsebobaze mianiSnebs. isari Tavis mdgomareobas ar<br />

Seicvlis garkveuli drois gasvlis Semdegac. e. i. kondensatori ar ganimuxteba, anu firfitebs Soris deni<br />

ar gadis. kondenstoris firfitebs Soris haeriani Sualedia da cdis Sedegis Sedegad SeiZleba davaskvnaT,<br />

rom haeri dens ar atarebs.<br />

cda II _ gv.156<br />

cdis Sedegi: damuxtul firfitebs Soris spirtquris alis Setanis<br />

Semdeg eleqtrometris isari pirvandel, vertikalur mdgomareobas<br />

daubrunda, rac imas mowmobs, rom kondensatori ganimuxta, e.i. wredSi<br />

denma gaiara, anu savaraudoa, rom firfitebs Soris sivrceSi Tavisufali<br />

damuxtuli nawilakebi gaCnda.<br />

dafiqrdi _ gv.157<br />

ra msgavseba da ra gansxvavebaa eleqtrolitebisa da airebis gamtarobis meqanizms Soris?<br />

pas.: airs iseve, rogorc eleqtrolitebis wyalxsnarebs da nadnobebs, axasiaTebs rogorc ionuri, ise eleqtronuli<br />

gamtaroba. gansxvaveba isaa, rom airSi uaryofiTi muxti ZiriTadad gadaitaneba ara uaryofiTi ionebiT,<br />

rogorc es eleqtrolitebis wyalxsnarebSi da nadnobebSia, aramed eleqtronebiT. Tumca airis gamtarobaSi uaryofiTi<br />

eleqtronebic garkveul rols asruleben.<br />

arsebiTia kidev erTi gansxvaveba: eleqtrolitebis wyalxsnarebSi ionebi warmoiqmneba molekulebSi Sidamolekuluri<br />

Zalebis Sesustebis Sedegad, rac gamxsnelis (wylis) molekulebis moqmedebis Sedegia. airSi<br />

ki ionebi warmoiqmneba gare ionizatoris (mag., gaTbobis an gamosxivebis) moqmedebis Sedegad.<br />

2 TavisTavadi ganmuxtva<br />

cda III _ gv.157<br />

cdis Sedegi: eleqtrometris isari Tavis pirvandel, vertikalur mdgomareobas daubrunda.<br />

SeniSvna: eleqtroforuli manqanis daxmarebiT SegiZliaT moswavleebs analogiuri cda uCvenoT: manqanis<br />

burTulebi erTmaneTs axlo manZiliT daaSoreT. saxeluris didi xniT triali arc dagWirdebaT, rom bur-<br />

Tulebs Soris ganmuxtva moxdeba, anu maT Soris naperwkali gaxteba. magram III cdaSi eleqtrometris CarTva<br />

mosaxerxebelia imis gamo, rom TvalsaCino xdeba, rom ganmuxtva marTlac moxda: haerSi denma gaiara da Sedegad<br />

kondensatori ganimuxta. am dros isari Tavis pirvandel vertikalur mdgomareobas daubrundeba.<br />

$ 4.3 eleqtruli deni vakuumSi<br />

1 Termoeleqtronuli emisia<br />

dafiqrdi _ gv.157<br />

vakuumuri diodi dens calmxrivad atarebs. ratom?<br />

imisaTvis, rom am kiTxvaze upasuxo, dafiqrdi: vakuumur diodSi `cxeli~ eleqtrodi kaTodia, xolo<br />

anodi `civi~ eleqtrodia.<br />

ra moxdeba, Tu `cxel ~ eleqtrods, romlidanac eleqtronebi amoityorcnebian, denis wyaros dadebiT<br />

poluss mivuerTebT?<br />

gaivlis Tu ara aseT SemTxvevaSi vakuumur diodSi deni? ratom?<br />

pas.: Termoeleqtronuli emisiis gamo gaxurebuli liTonis eleqtrodidan amoityorcneba eleqtronebi,<br />

romlebic eleqtrodis garSemo `eleqtronul Rrubels~ qmnian (zustad ise, rogorc aorTqlebuli wylis<br />

molekulebi qmnian `Rrubels~ wylis zedapirTan). am dros eleqtrodi dadebiTad imuxteba da amotyorcnili<br />

eleqtronebis nawili eleqtruli velis gavleniT isev liTonSi brundeba.<br />

+<br />

_<br />

103


Tu cxel eleqtrods denis wyaros uaryofiT poluss mivuerTebT,<br />

xolo civ eleqtrods _ dadebiTs, maSin eleqtrodebs<br />

Soris aRiZvreba eleqtruli veli, romlis daZabuloba<br />

cxeli eleqtrodisken iqneba mimarTuli. am velis moqmedebiT<br />

eleqtronebi datoveben eleqtronul Rrubels, amoZravdebian<br />

civi eleqtrodisken (anodisken), wredi Seikvreba da deni<br />

gaivlis.<br />

Tu cxel eleqtrods denis wyaros dadebiT poluss<br />

mivuerTebT, am SemTxvevaSi eleqtruli velis daZabuloba<br />

cxelidan civi eleqtrodisken iqneba mimarTuli da veli amotyorcnil<br />

eleqtronebs ise liTonSi Caabrunebs. wredi aRar<br />

Seikvreba da deni ar gaivlis.<br />

damatebiTi masala<br />

Termoeleqtronuli emisia SeiZleba ganvixiloT, rogorc<br />

liTonis zedapiridan eleqtronebis aorTqleba. imisaTvis, rom<br />

eleqtronma datovos liTonis zedapiri, man unda daZlios<br />

dadebiTi ionebis mxridan mizidulobis Zalebi. oTaxis temperaturaze<br />

iseTi eleqtronebis ricxvi, romelTa kinetikuri energia sakmarisia ionebis mxridan mizidulobis<br />

dasaZlevad, umniSvneloa. temperaturis zrdasTan erTad ki aseTi eleqtronebis ricxvi sul ufro da ufro<br />

izrdeba. liTonis zedapiridan eleqtronis amotyorcna xdeba maSin, Tu eleqtronis kinetikuri energia<br />

liTonis gacxelebis Sedegad ise gaizrdeba, rom is aRmoCndeba toli an meti e. w. gamosvlis muSaobaze: E kin<br />

≥ A gamosvl<br />

gamosvlis muSaoba aris muSaoba, romelic saWiroa imisaTvis, rom eleqtroni nivTierebidan amovagdoT<br />

(misTvis kinetikuri energiis miniWebis gareSec ki).<br />

nivTierebidan eleqtronis gamosvlis muSaoba ganisazRvreba nivTierebis gvarobiT da damokidebulia<br />

nivTierebis zedapiris mdgomareobaze. sufTa liTonebisTvis gamosvlis muSaoba ar aRemateba <strong>ramdenime</strong><br />

eleqtronvolts.<br />

eleqtronvolti mikrosamyaroSi xSirad gamoyenebuli energiis erTeulia:<br />

1 eleqtronvolti (1ev) aris energia, romelsac SeiZens eleqtroni im or wertils Soris garbenisas, romelTa<br />

Soris potencialTa sxvaoba 1 voltia.<br />

energiis es erTeuli im Teoremaze dayrdnobiT Semodis, romelic eleqtrul velSi moZravi nawilakis<br />

kinetikuri energiis cvlilebas akavSirebs eleqtruli velis mier nawilakis gadaadgilebaze Sesrulebul<br />

muSaobasTan, anu<br />

qU = mv2 2 /2 – mv /2 0<br />

104<br />

$ 4.4 eleqtruli deni naxevargamtarebSi<br />

1 naxevargamtaris winaRobis damokidebuleba garemo pirobebze<br />

cda I _ gv.165<br />

cdis Sedegi: wredSi, romelic Sedgeba mimdevrobiT SeerTebuli denis wyaros, miliampermetrisa da Termorezistorisagan,<br />

CamrTvelis CarTvisas davinaxavT, rom miliampermetris isari odnav gadaixreba. es imas<br />

niSnavs, rom naxevargamtaris (risganacaa damzadebuli Termorezistori) winaRoba oTaxis temperaturaze Zalian<br />

didia. Tu Termorezistors gavaTbobT (Tundac xeliT), davinaxavT, rom ampermetris isari ufro metad<br />

gadaixreba, xolo roca Termorezistors asanTiT gavaTbobT, ampermetris Cveneba SesamCnevad gaizrdeba. es<br />

imas niSnavs, rom naxevargamtaris winaRoba temperaturis matebisas Semcirda.<br />

Termorezistoris gacivebisas davinaxavT, rom denis Zala wredSi iklebs, anu naxevargamtaris winaRoba<br />

izrdeba temperaturis Semcirebisas.


cda II _ gv.166<br />

cdis Sedegi: wredSi, romelic Sedgeba mimdevrobiT SeerTebuli denis wyaros, miliampermetrisa da fotorezistorisagan,<br />

romelic dafarulia Savi, gaumWvirvale yuTiT, CamrTvelis CarTvisas davinaxavT, rom<br />

wredSi deni ar gadis.<br />

wredSi deni gaivlis mxolod mas Semdeg, rac fotorezistori ganaTdeba da deni miT meti iqneba, rac<br />

metad iqneba ganaTebuli fotorezistoris zedapiri.<br />

2 eleqtruli deni p- da n-<strong>tipis</strong> naxevargamtarTa kontaqtSi<br />

dafiqrdi _ gv. 169<br />

ra mimarTulebiT gaivlis deni wredSi p-dan n-isken Tu piriqiT?<br />

wredSi aRZruli velis moqmedebiT ra mimarTulebiT imoZraveben naxevargamtaris kristalSi Tavisufali<br />

eleqtronebi? xvrelebi?<br />

kristalSi denis gavlisas ras gadaaqvs muxti, ZiriTad gadamtanebs Tu araZiriTadebs?<br />

rogor fiqrob, rogori iqneba kristalis gamtaroba pirdapiri CarTvisas: didi Tu mcire?<br />

pas.: pirdapiri CarTvisas: deni wredSi gaivlis p-dan n-sken. gare velis moqmedebiT kristalSi daiwyeba<br />

muxtis ZiriTadi gadamtanebis moZraoba: n-dan p-sken Tavisufali eleqtronebi gadava, xolo p-dan n-sken<br />

xvrelebi.<br />

radgan n <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebis raodenoba Zalian bevria, xolo p <strong>tipis</strong> garemoSi<br />

xvrelebis raodenobaa meti, p-n gadasasvlelSi mniSvnelovani<br />

deni gaivlis. kristalis winaRoba pirdapiri CarTvisas<br />

umniSvneloa, anu kristalis gamtarobaa didi.<br />

dafiqrdi _ gv. 169<br />

ra mimarTulebiT gaivlis deni wredSi p-dan n -isken<br />

Tu piriqiT?<br />

wredSi aRZruli velis moqmedebiT ra mimarTulebiT<br />

imoZraveben p-n gadasasvlelze Tavisufali eleqtronebi?<br />

xvrelebi?<br />

denis gavlisas ras gadaaqvs muxti p-n gadasasvlelze,<br />

ZiriTad gadamtanebs Tu araZiriTadebs?<br />

rogor fiqrobT, rogori iqneba kristalis gamtaroba<br />

arapirdapiri CarTvisas: didi Tu mcire?<br />

p tipi n tipi<br />

pas.: arapirdapiri CarTvisas: deni wredSi gaivlis, n-dan<br />

p-isken. gare velis moqmedebiT kristalSi muxtis mxolod<br />

araZiriTadi gadamtanebi gadavlen: n-dan p-sken xvrelebi<br />

gadava, xolo p -dan n-isken Tavisufali eleqtronebi. magram<br />

p <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebi cotaa, xolo n<br />

<strong>tipis</strong> garemoSi xvrelebia cota, amitom kristalSi umniSvnelo<br />

p tipi n tipi<br />

deni gaivlis. kristalis winaRoba arapirdapiri CarTvisas didia, gamtaroba mcire.<br />

damatebiTi masala<br />

aRmoCnda, rom p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas, sazRvarze iqmneba are, romlis winaRoba damokidebulia<br />

masSi gamavali denis mimarTulebaze.<br />

avxsnaT es movlena.<br />

p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas qaosurad moZravi eleqtronebi n <strong>tipis</strong> garemodan (romelSic<br />

105


Tavisufali eleqtronebi ufro metia, vidre xvrelebi) difuziis gamo p <strong>tipis</strong> garemoSi (sadac Tavisufali<br />

eleqtronebi ufro naklebia, vidre xvrelebi) gadadian. xvrelebi ki, piriqiT, p <strong>tipis</strong> garemodan n <strong>tipis</strong><br />

garemoSi difundireben.<br />

ase rom, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis kontaqtisas sazRvarze iqmneba eleqtronul-xvreluri gadasasvleli,<br />

anu p-n gadasasvleli.<br />

Sedegad, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebis sazRvarTan.<br />

a) n <strong>tipis</strong> garemoSi Cndeba dadebiTi Warbi muxti: donoruli minarevis dadebiTi ionebis gaukopensirebeli<br />

muxtis gamo.<br />

(gaixseneT: dariSxans xuTi savalento eleqtroni aqvs, romelTagan oTxi siliciumis atomebTan kovalentur<br />

kavSirSi monawileobs, xolo mexuTe savalento eleqtroni (`zedmeti~ eleqtroni) sustadaa dakavSirebuli<br />

atomTan, amitom is tovebs dariSxanis atoms da Tavisufali xdeba. warmoiqmneba dadebiTi ioni As + .<br />

gaiTvaliswineT: n <strong>tipis</strong> naxevargamtaris kristalSi minarevis dadebiTi ionebis muxti gakompensirebulia<br />

Tavisufali eleqtronebis muxtiT)<br />

b) p <strong>tipis</strong> garemoSi Cndeba uaryofiTi Warbi muxti, radgan gadasuli eleqtronebi xvrelebs aRadgenen da<br />

aqceptoruli minarevis uaryofiTi ionebis muxti gaukopensirebeli aRmoCndeba.<br />

(gaixseneT: siliciumis meoTxe atomTan srulyofili kavSirisTvis galiumis atoms erTi eleqtroni aklia,<br />

amitom is naxevargamtaris uaxloesi atomebidan eleqtrons `miitacebs~, anu warmoiqmneba uaryofiTi ioni Ga -<br />

gaiTvaliswineT: p <strong>tipis</strong> naxevargamtaris kristalSi minarevis uaryofiTi ionebis muxti gakompensirebulia<br />

xvrelebis dadebiTi muxtiT)<br />

maS ase, p da n <strong>tipis</strong> naxevargamtarebis Sexebisas sazRvris orive mxares gaukompensirebeli <strong>sxvadasxva</strong>niSniani<br />

muxti Cndeba, ris Sedegadac sasazRvro fenaSi eleqtruli veli<br />

aRiZvreba (msgavsad kondensatorisa, romlis firfitebi <strong>sxvadasxva</strong>- I<br />

niSniani muxtiTaa damuxtuli), romlis daZabuloba n-idan p-<strong>tipis</strong><br />

naxevargam tariskenaa mimarTuli (sur. I).<br />

eleqtruli velis daZabuloba muxtis dagrovebasTan erTad<br />

izrdeba da sul ufro met winaaRmdegobas uwevs eleqtronebisa da<br />

xvrelebis gadasvlas sazRvarze. dgeba momenti, roca eleqtronebisa<br />

da xvrelebis gadasvla wydeba da sasazRvro fena dieleqtriki xdeba.<br />

am fenas Camket fenas uwodeben.<br />

II<br />

pirdapiri CarTvisas (sur. II): gare velis daZabuloba im velis sawinaaRmdegodaa<br />

mimarTuli, romelic Camket fenaSia aRZruli, amitom<br />

gare veli Seasustebs Camketi fenis vels. gare velis moqmedebiT p-n<br />

gadasasvlelze daiwyeba muxtis ZiriTadi gadamtanebis moZraoba: n-dan<br />

p-sken Tavisufali eleqtronebi gadava, xolo p-dan n-sken xvrelebi.<br />

radgan n <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebis raodenoba<br />

Zalian bevria, xolo p <strong>tipis</strong> garemoSi xvrelebis raodenobaa meti, p-n<br />

gadasasvlelSi mniSvnelovani deni gaivlis. p-n gadasasvlelis winaRoba<br />

pirdapiri CarTvisas umniSvneloa.<br />

III<br />

arapirdapiri CarTvisas (sur. III): gare velis daZabuloba im velis<br />

mimarTulebiTaa mimarTuli, romelic Camket fenaSia aRZruli, amitom<br />

gare veli gaaZlierebs Camketi fenis vels. gare velis moqmedebiT p-n<br />

gadasasvlelze muxtis mxolod araZiriTadi gadamtanebi gadavlen: ndan<br />

p-sken xvrelebi gadava, xolo p-dan n-sken Tavisufali eleqtronebi.<br />

magram p <strong>tipis</strong> garemoSi Tavisufali eleqtronebi cotaa, xolo n <strong>tipis</strong><br />

garemoSi xvrelebia cota, amitom p-n gadasasvlelze umniSvnelo deni<br />

gaivlis. p-n gadasasvlelis winaRoba arapirdapiri CarTvisas didia.<br />

106


VIII. damatebiTi masala maswavleblebisTvis<br />

(Tavis Semajamebeli samuSaoebi da maTi pasuxebi)<br />

SeniSvna: Tavis Semajamebel samuSaoebs sarekomendacio xasiaTi aqvT<br />

107


108<br />

I varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 1 Temaze: eleqtruli muxti<br />

1. 2 qula<br />

daumuxtav eleqtroskops jer abreSumis<br />

qsovilze xaxunisas daeleqtroebuli minis Rero<br />

Seaxes (a), xolo Semdeg _ damuxtuli joxi (b).<br />

rogor fiqrob, ra niSniT iyo joxi damuxtuli?<br />

pasuxi daasabuTe.<br />

a) b)<br />

2. 2 qula<br />

ra niSniT imuxteba ebonitis Rero Salis qsovilze gaxaxunebisas? imuxteba Tu ara am dros Salis qsovili?<br />

icvleba Tu ara daeleqtroebis procesSi ebonitis Reros masa? Salis qsovilis? pasuxi daasabuTe.<br />

3. 1 qula<br />

eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 2,4 .10 -18 k -is toli, meorem<br />

_ 8 . 10 -20 k<br />

4. 1 qula<br />

ris tolia urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide or muxts Soris vakuumSi, Tu TiToeuli muxtis<br />

sidide 1 k-ia, xolo maT Soris manZili 1m?<br />

5. 1 qula<br />

gansazRvre, ra manZiliTaa daSorebuli erTmaneTisgan vakuumSi moTavsebuli ori wertilovani muxti,<br />

Tu cnobilia, rom q 1 = 2 .10 -7 k, q 2 = 4,5 .10 -7 k da maT Soris urTierTqmedebis Zala 0,1 n-ia.<br />

6. 3 qula<br />

vakuumSi moTavsebuli liTonis ori erTnairi birTvi, romelTa muxtebia<br />

9 . 10 -9 k da -2 . 10 -9 k, erTmaneTisgan 40 sm-iTaa daSorebuli. birTvebi erTmaneTs Seaxes da Semdeg imave<br />

manZiliT daaSores. gamoTvale urTierTqmedebis Zala maT Soris Sexebamde da Sexebis Semdeg.


II varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 1 Temaze: eleqtruli muxti<br />

1. 2 qula<br />

daumuxtav eleqtroskops jer Salis qsovilze<br />

xaxunisas daeleqtroebuli ebonitis Rero Seaxes (a),<br />

xolo Semdeg _ damuxtuli joxi (b). rogor fiqrob, ra<br />

niSniT iyo joxi damuxtuli? pasuxi daasabuTe.<br />

a) b)<br />

2. 2 qula<br />

ra niSniT imuxteba minis Rero abreSumis qsovilze gaxaxunebisas? imuxteba Tu ara am dros abreSumis<br />

qsovili? icvleba Tu ara daeleqtroebis procesSi minis Reros masa? abreSumis qsovilis? pasuxi<br />

daasabuTe.<br />

3. 1 qula<br />

eqsperimentebis Sedegebis kvlevisas erTma moswavlem sakvlevi muxti miiRo 9,6 .10 -20 k -is toli, xolo<br />

meorem - 4 .10 -18 k. romelma maTganma dauSva Secdoma?<br />

4.<br />

1 qula<br />

ris tolia vakuumSi moTavsebuli ori muxtis sidide da maT Soris manZili, Tu muxtebs Soris<br />

urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide 9 . 109 n-ia?<br />

5.<br />

2 qula<br />

gansazRvre, ra ZaliT urTierTqmedebs vakuumSi moTavsebuli ori wertilovani muxti, Tu cnobilia,<br />

rom q = q = 10 1 2 -8k da maT Soris manZili 3 sm-ia.<br />

6. 3 qula<br />

vakuumSi moTavsebuli ori erTnairi liTonis burTula damuxtulia ise, rom erTi maTganis muxti 5-jer<br />

aRemateba meoris muxts. burTulebi erTmaneTs Seaxes da Semdeg imave manZiliT daaSores. gamoTvale,<br />

ramdenjer Seicvala burTulebs Soris urTierTqmedebis Zala moduliT?<br />

109


110<br />

I varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 2 Temaze: eleqtruli veli<br />

1. 2 qula<br />

erT SemTxvevaSi eleqtroskopis sferos bewvze xaxunisas daeleqtrovebuli ebonitis<br />

joxi miuaxloes, xolo meore SemTxvevaSi - joxi Seaxes.<br />

erTnairad daimuxteba Tu ara eleqtroskopi pirvel da meore SemTxvevaSi? aRwere<br />

eleqtroskopis damuxtvis meqanizmi orive SemTxvevaSi.<br />

2. 2 qula<br />

axseni, ratom izidavs damuxtuli joxi wylis wvril Wavls?<br />

3. 1 qula<br />

vakuumSi moTavsebuli ori eleqtruli muxti erTmaneTisgan 9 sm-iTaa daSorebuli. ra manZilze unda<br />

movaTavsoT es muxtebi wyalSi, rom maT Soris urTierTqmedebis Zalis sidide ar Seicvalos? cnobilia,<br />

rom wylis dieleqtrikuli SeRwevadobaa 81.<br />

4. 2 qula<br />

gamoTvale, ris tolia muSaoba, romelsac eleqtrostatikuri veli asrulebs 2 k muxtis erTi wertilidan<br />

meoreSi gadaadgilebisas, Tu pirveli wertilis potenciali 20 v-ia, xolo meoresi - 5v.<br />

5. 3 qula<br />

vakuumSi A da B wertilebSi moTavsebulia q 1 = 4 . 10 -8 k da q 2 = 10 -8 k sididis eleqtruli muxtebi. ipoveT<br />

maT mier Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobisa da potencialis sidide C da D wertilebSi.<br />

A<br />

q 1<br />

+<br />

r AC = 6 sm r CB = 3 sm r BD = 3 sm<br />

q 2<br />

+<br />

C D<br />

B


II varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 2 Temaze: eleqtruli veli<br />

1. 2 qula<br />

erT SemTxvevaSi eleqtroskopis sferos abreSumis qsovilze xaxunisas<br />

daeleqtrovebuli minis joxi miuaxloes, xolo meore SemTxvevaSi - joxi Seaxes.<br />

erTnairad daimuxteba Tu ara eleqtroskopi pirvel da meore SemTxvevaSi? aRwere<br />

eleqtroskopis damuxtvis meqanizmi orive SemTxvevaSi.<br />

2.<br />

axseni, ratom izidavs damuxtuli joxi qaRaldis neitralur<br />

nakuwebs?<br />

2 qula<br />

3. 1 qula<br />

ori eleqtruli muxti jer vakuumSi moaTavses, xolo Semdeg aragamtar garemoSi gadaitanes. gansazRvre<br />

garemos dieleqtrikuli SeRwevadoba, Tu cnobilia, rom vakuumSi muxtebi erTmaneTisgan 10 sm -iT iyo<br />

daSorebuli, xolo aragamtar garemoSi _ 5 sm.<br />

4. 2 qula<br />

gansazRvre, ris tolia eleqtrostatikuri velis or wertils Soris potencialTa sxvaoba, Tu erTi<br />

wertilidan meoreSi 4 k muxtis gadaadgilebisas eleqtruli Zalis mier Sesrulebuli muSaoba 8 j-is<br />

tolia.<br />

5. 3 qula<br />

vakuumSi A da B wertilebSi moTavsebulia q 1 = 4 . 10 -8 k da q 2 = - 10 -8 k sididis eleqtruli muxtebi. ipoveT<br />

maT mier Seqmnili jamuri eleqtruli velis daZabulobisa da potencialis sidide C da D wertilebSi, Tu<br />

cnobilia, rom AC = 6 sm, CB = BD = 3 sm.<br />

A<br />

q 1<br />

+<br />

r AC = 6 sm r CB = 3 sm r BD = 3 sm<br />

q 2<br />

_<br />

C D<br />

B<br />

111


112<br />

I varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 3 Temaze: eleqtruli deni<br />

1. 2 qula<br />

gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, ra<br />

sididis muxti gadis wredSi 20 wm-is ganmavlobaSi.<br />

2. 2 qula<br />

gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT: ra siTbos<br />

raodenoba gamoiyofa naTuraSi, Tu masSi 18 k muxtis gadis?<br />

3. 2 qula<br />

gansazRvre, ra sididis deni gaivlis 17 omi winaRobis mqone rezistorSi, romelic 6 v emZ-isa da 1 omi<br />

Siga winaRobis mqone denis wyarosTanaa mierTebuli.<br />

4. 2 qula<br />

gansazRvre U AC , Tu ampermetris Cvenebaa 5 a, R 1 = 2 omi,<br />

R 2 = 3 omi, R 3 = 6 omi, R 4 = 5 omi.<br />

5. 2 qula<br />

gansazRvre, denis gavlisas, romel gamtarSi gamoiyofa meti siTbo.<br />

R 1 = 3 omi da R 2 = 6 omi.<br />

R 1<br />

R 2


II varianti<br />

Semajamebeli samuSao # 3 Temaze: eleqtruli deni<br />

1. 2 qula<br />

gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, ra drois<br />

ganmavlobaSi gaivlis wredSi 120 k sididis muxti.<br />

2. 2 qula<br />

gansazRvre, suraTze gamosaxuli sqemis mixedviT, muxtis ra<br />

raodenoba gadis naTuraSi, Tu cnobilia, am dros naTuraSi 508 j<br />

siTbo gamoiyo.<br />

3. 2 qula<br />

gansazRvre im denis wyaros emZ, romlis Siga winaRoba 2 omia, xolo denis wyarosTan mierTebuli gare<br />

wredis winaRoba 13 omi. cnobilia, rom denis Zala wredSi 2 a-ia.<br />

4. 2 qula<br />

gansazRvre A2 da A3 ampermetrebis, aseve voltmetris<br />

Cveneba, Tu A1 ampermetris Cvenebaa 20 a, R 1 = 2 omi, R 2 = 4 omi,<br />

R 3 = 5omi.<br />

5. 2 qula<br />

gansazRvre, denis gavlisas, romel gamtarSi gamoiyofa meti siTbo.<br />

R 1 = 3 omi da R 2 = 6 omi.<br />

R 1<br />

R 2<br />

113


114<br />

Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />

samuSao N1<br />

I varianti<br />

1.<br />

abreSumis qsovilze gaxaxunebisas minis Rero dadebiTad imuxteba da Tu mas daumuxtav eleqtroskops<br />

SevaxebT, eleqtroskopic dadebiTad daimuxteba (a). mas Semdeg, rac dadebiTad damuxtul eleqtroskops<br />

damuxtuli joxi Seaxes, eleqtroskopis firfitebi ufro gaiSala (b), e.i. firfitebma damatebiTi dadebiTi<br />

muxti miiRes. aqedan daskvna: joxi dadebiTad iyo damuxtuli.<br />

2.<br />

Salis qsovilze gaxaxunebisas ebonitis Rero uaryofiTad imuxteba: Reros atombirTvebi ufro Zlierad<br />

izidaven eleqtronebs, vidre Salis, amitom eleqtronebi Salis qsovilidan Reroze gadainacvlebs. Reroze<br />

eleqtronebis Warbi ricxvi Cndeba, xolo Salis qsovilze - eleqtronebis danaklisi. Sesabamisad, Reros<br />

masa Sematebuli eleqtronebis masis xarjze gaizrdeba, xolo Salis qsovilis masa - Semcirdeba.<br />

3.<br />

Secdoma meorem dauSva, radgan 8 .10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e= 1,6 .10 -19 k-is jeradi.<br />

4.<br />

vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />

proporciulobis koeficientis (k = 9 . 10 9 nm 2 /k 2 ), Tu TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris<br />

manZili 1m.<br />

5.<br />

9 sm<br />

6.<br />

Sexebamde mizidvis Zala F 1 ≈ 1 . 10 -6 n, Sexebis Semdeg mizidvis Zala F 2 ≈ 6,9 . 10 -7 n<br />

II varianti:<br />

1.<br />

Salis qsovilze gaxaxunebisas ebonitis Rero uaryofiTad imuxteba da Tu mas daumuxtav eleqtroskops<br />

SevaxebT, eleqtroskopic uaryofiTad daimuxteba(a). mas Semdeg, rac uaryofiTad damuxtul eleqtroskops<br />

damuxtuli joxi Seaxes, eleqtroskopis firfitebs Soris kuTxe Semcirda (b), e.i. firfitebis uaryofiTi<br />

muxti Semcirda. aqedan daskvna: joxi dadebiTad iyo damuxtuli.<br />

2.<br />

abreSumis qsovilze gaxaxunebisas minis Rero dadebiTad imuxteba: Reros atombirTvebi ufro sustad<br />

izidaven eleqtronebs, vidre abreSumis, amitom eleqtronebi Rerodan abreSumis qsovilze gadainacvlebs.<br />

Reroze eleqtronebis danaklisi Cndeba, xolo abreSumis qsovilze - eleqtronebis Warbi ricxvi.<br />

Sesabamisad, Reros masa dakarguli eleqtronebis masis xarjze Semcirdeba, xolo abreSumis qsovilis<br />

masa - gaizrdeba.<br />

3.<br />

Secdoma pirvelma dauSva, radgan 9,6 . 10 -20 k ar aris elementaruli muxtis e = 1,6 . 10 -19 k -is jeradi.<br />

4.<br />

vakuumSi moTavsebul or muxts Soris urTierTqmedebis kulonuri Zalis sidide ricxobrivad tolia<br />

proporciulobis koeficientis (k = 9 .10 9 nm 2 /k 2 ), amitom Tu muxtebs Soris urTierTqmedebis kulonuri<br />

Zalis sidide 9 . 10 9 n-ia, maSin TiToeuli muxtis sidide 1 k-ia, xolo maT Soris manZili 1m.<br />

5.<br />

0,001 n<br />

6.<br />

F 2 /F 1 = 1,8


Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />

samuSao N2<br />

I varianti<br />

1.<br />

bewvze xaxunisas ebonitis joxi uaryofiTad daimuxteba. Tu uaryofiTad damuxtul joxs eleqtroskops<br />

mivuaxlovebT, eleqtroskopis sferodan ganizidebian eleqtronebi da isini firfitebisken gadainacvleben.<br />

Sesabamisad, sfero dadebiTad daimuxteba, xolo firfitebi uaryofiTad.<br />

eleqtroskopze Sexebisas uaryofiTad damuxtuli joxidan eleqtronebi gadava sferoze da masze<br />

eleqtronebis siWarbe gaCndeba. sferoze gadasuli eleqtronebi gadanawildeba eleqtroskopis Reroze<br />

da firfitebzec, ris gamoc Rero da firfitebic uaryofiTad daimuxteba.<br />

3.<br />

1 sm.<br />

4.<br />

30 j.<br />

5.<br />

E C =0; E D = 125 kv/m<br />

φ C =9 . 10 3 v ; φ D = 6 . 10 3 v<br />

II varianti:<br />

1.<br />

abreSumis qsovilze xaxunisas minis joxi dadebiTad daimuxteba. Tu dadebiTad damuxtul joxs<br />

eleqtroskops mivuaxlovebT, joxi miizidavs eleqtroskopis eleqtronebs da eleqtronebi firfitebidan<br />

sferosken gadainacvleben. Sedegad firfitebi dadebiTad daimuxteba, sfero ki uaryofiTad.<br />

eleqtroskopze Sexebisas dadebiTad damuxtul joxze eleqtronebi gadava sferodan da sferoze<br />

eleqtronebis danaklisi gaCndeba. Sesabamisad, eleqtroskopis sfero, Rero da firfitebi dadebiTad<br />

daimuxteba.<br />

3.<br />

ε = 4.<br />

4.<br />

2 v.<br />

5.<br />

E C =200 kv/m; E B = 75 kv/m<br />

φ C =3 . 10 3 v ; φ D = 0<br />

115


116<br />

I varianti<br />

1.<br />

0,02 K.<br />

2.<br />

72 j.<br />

3.<br />

330 ma<br />

4.<br />

5.<br />

R 2 -Si<br />

II varianti:<br />

1.<br />

0,005 wm.<br />

2.<br />

4 k.<br />

3.<br />

30 v<br />

4.<br />

5.<br />

R 1 -Si<br />

Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />

samuSao N3


IX. ganmartebiTi leqsikoni<br />

aqtivobebi _ miznis misaRwevad gamoyenebuli swavlisa<br />

da swavlebis savarjiSoebi, romle bic moswavleTa<br />

asaks, SesaZleblobebs da swav lis stils Seesabameba.<br />

biheviorizmi _ saswavlo Teoria, romlis Ta nax mad,<br />

adamianebi swavloben asociaciebsa da ga moc di lebas<br />

Soris, azrovnebasa da qcevebs So ris urTierTobebis<br />

damyarebis safuZvel ze. mas `maxsovrobisa da<br />

codnis SeZenis Teori a sac~ uwo deben.<br />

garemo _ sagnebisa da movlenebis erToblioba, romelTa<br />

garemocvaSi vimyofebiT, situacia, atmosfero.<br />

gonebrivi ieriSi _ swavlebis meTodi, rodesac moswavleebi<br />

mokle droSi adgilze mofiq re bul sakuTar<br />

azrebs gamoTqvamen.<br />

dakvirveba _ procesze an mis amsaxvel masalaze monacemebis<br />

Segroveba.<br />

debrifingi _ ukukavSiri, anu pozitiuri gamox mau reba<br />

samuSaos ganxilvisa da gaazrebis Semdeg.<br />

diskusia _ sadavo sakiTxebze azrTa gacvla-ga mocv<br />

la, kamaTi.<br />

drama _ dialogis saxiT dawerili scenaze war mo sadgeni<br />

teqsti, romelSic asaxulia Zlieri gancdebi,<br />

mZafri konfliqti.<br />

efeqtiani swavleba _ maswavleblis saswavlo stra -<br />

tegiis SeTavseba moswavleTa swavlis stil Tan.<br />

indikatori _ maCvenebeli, romelic gansazRv ravs,<br />

ramdenad aris mizani miRweuli.<br />

instruqcia _ zogadi CarCo, romelSic mocemuli principebis<br />

dacva evalebaT skolis maswavleb lebs.<br />

integracia _ Sevseba, nawilebis mTlianSi gaerTianeba.<br />

inteleqti _ gonebrivi ganviTarebis done, ada mianis<br />

saazrovno SesaZleblobebi. emociuri inte leqti<br />

_ sakuTari da sxvisi grZnobebis Sec nobisa da mar-<br />

Tvis unari.<br />

konstruqtivizmi _ saswavlo Teoria, romlis Tanaxmad,<br />

moswavle aqtiurad swavlobs samyaroSi<br />

arsebuli gamocdilebis safuZvelze da aSenebs<br />

codnas, anu axdens codnis konstruirebas (piaJe).<br />

socialuri konstruqtivizmis modeliT (vigodski)<br />

moswavle aqtiurad swavlobs socia lur konteqstSi<br />

da ufrosebTan (maswavlebel Tan) urTierTobiT.<br />

kritikuli azrovneba _ azrovnebis stili, rome lic<br />

gadawyvetilebis misaRebad SekiTxvebis dasmas gulisxmobs.<br />

kurikulumi _ skolebSi winaswargansazRvruli swavlebis<br />

Sinaarsi.<br />

meTodologiuri gansja _ sakuTari peda gogi uri praqtikis<br />

gamokvleviTa da analiziT gadawyve tilebis<br />

miReba.<br />

meTodologiuri codna _ saswavlo procesis dagegmva<br />

moswavleTa swavlis stilis, saWiroebe bisa<br />

da moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT.<br />

motivacia _ risame sasargeblod mosazrebis, safuZvlis,<br />

sabuTis moyvana. motivi aris raRac qmedebis<br />

gamomwvevi mizezi an sababi. yuradRebis koncentracia,<br />

swavlis survili, CarTuloba swavlis<br />

procesSi da masalis saSualo siZnele motivaciis<br />

faqtorebia.<br />

monitoringi _ arsebuli situaciis analizisa da<br />

Semowmebis safuZvelze realuri monacemebis Segroveba.<br />

paradigma _ moTxovnebis Sesabamisad ideologiis<br />

Secvlis nimuSi.<br />

pragmatizmi _ qmedeba, romelic movlenebis Tanmimdevruli<br />

gadmocemiT SemoizRudeba da ar xsnis<br />

obieqtur, gare kavSirs.<br />

profesiuli ganviTareba _ procesi, romelic amzadebs<br />

maswavlebels skolisTvis saWiro cvli lebebis<br />

Sesasruleblad. miiRweva treningebis gziT.<br />

refleqsia _ procesi, rodesac praqtikosi aana lizebs<br />

Tavis gamocdilebas profesionalizmis srulyofis<br />

mizniT.<br />

saswavlo garemo _ swavleba/swavlisTvis gan kuTv nili<br />

adgili, aRWurviloba.<br />

saswavlo Teoria _ maswavleblobaSi daostate bisTvis<br />

saWiro wesebis erToblioba. princi pebis, ideebis<br />

sistema, romelic praqtikul gamocdilebas ganazogadebs,<br />

bunebis, sazoga doebisa da azrovnebis<br />

kanonzomierebebs asaxavs.<br />

saswavlo miznebi _ ganacxadi, ras unda mivaRwioT<br />

swavlis procesSi. zogadi miznisgan gamomdinare<br />

konkretuli amocanis ganviTarebas hqvia specifikuri<br />

saswavlo mizani.<br />

saswavlo Sedegebi _ codnis, unar-Cvevebisa da ganwyoba-damokidebulebebis<br />

erToblioba, ro mel Tac<br />

moswavleebi swavlisas SeiZenen.<br />

saswavlo teqnologia _ dadebiTi Sedegebis misaRwevad<br />

SerCeuli saswavlo meTodebis kompleqsis<br />

gamoyenebiT swavlebis specifikuri organizacia.<br />

stili _ manera, qcevis an moqmedebis Tavisebureba.<br />

strategia _ miznis misaRwevad gadamwyveti operaciebis<br />

momzadebis, dagegmvis, warmoebis, xelmZRvanelobis<br />

xelovneba (ostatoba). damokide bulia<br />

ganaTlebis politikaze da gamomdina reobs skolis<br />

SesaZleblobidan.<br />

swavlebis meTodi _ saswavlo Sinaarsis Sesabamisad<br />

maswavleblisa da moswavlis erToblivi, mizanmimarTuli<br />

saqmianoba, saswavlo miznis miRwevis<br />

xerxi.<br />

treningi _ jgufuri muSaobis meTodi, romelic<br />

aZlevs maswavlebels saWiroebebis xedvas da uzrunvelyofs<br />

mis profesiul ganviTarebas.<br />

treneri _ mwvrTneli, romelic adgens audito riis<br />

saWiroebas, arCevs didaqtikur masalas, awodebs,<br />

marTavs informacias da konstruq ciuli dialogis<br />

gziT exmareba msmenelebs miz nis miRwevaSi.<br />

Semowmeba _ moswavleTa miRwevebis Sesaxeb informacia;<br />

warmatebis da progresis dadgena.<br />

Sefaseba _ monitoringis Sedegebze dayrdnobiT procesis<br />

analizi.<br />

117

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!