sarCevi - EUGBC
sarCevi - EUGBC
sarCevi - EUGBC
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
MADE IN GEORGIA<br />
axali gamowvevis<br />
winaSe gv. 5<br />
gasuli wlis bolos<br />
evrokavSirma<br />
saqarTvelosTan daiwyo<br />
molaparakebebi Rrma da<br />
yovlismomcveli<br />
Tavisufali vaWrobis<br />
(DCFTA) SeTanxmebasTan<br />
dakavSirebiT.<br />
ra gvWirdeba Tavisufali<br />
vaWrobis SeTanxmebis<br />
gasaformeblad gv. 6<br />
ratom moxvdnen smiti, marqsi da<br />
linkolni respublikuri<br />
saavadmyofos urgentul<br />
ganyofilebaSi gigisTan erTad gv. 8<br />
saqarTvelo SesaZloa<br />
azia-evropasa da azia-amerikas<br />
Soris savaWro centri gaxdes gv. 13<br />
saqarTvelos premier-ministris gancxadebiT,<br />
Tavisufal vaWrobaze molaparakebebis<br />
dawyeba umniSvnelovanesi iqneba<br />
saqarTvelos ekonomikuri winsvlisTvis.<br />
finansTa saministros<br />
momsaxurebis saagentoSi gasuli<br />
welis Seajames gv. 14<br />
siRaribe msoflios utevs gv. 16<br />
dRevandeli msoflios<br />
erT-erT umTavres<br />
problemad kvlav<br />
siRaribe da ekonomikuri<br />
uTanasworoba rCeba.<br />
maTTan brZola<br />
mTavrobebs SeuZliaT<br />
qveyanaSi Sesabamisi<br />
sagadasaxado<br />
politikiTa da<br />
miznobrivi fuladi transferebiT.<br />
<strong>sarCevi</strong><br />
mosaxleobis 56%-s<br />
internetiT arasodes<br />
usargeblia gv. 19<br />
socialur qselebSi mwvave<br />
diskusia gamoiwvia evraziis<br />
TanamSromlobis fondis<br />
angariSma, romlis Tanaxmadac,<br />
saqarTvelos mosaxleobis 56%-s<br />
internetiT arasodes usargeblia.<br />
EBRD-ma somxeTis da azerbaijanis<br />
ekonomikuri prognozi gaauaresa,<br />
saqarTvelosi ki gazarda gv. 22<br />
rogor vicxovrebT 2012 wels<br />
gv. 26<br />
yvela prognozis<br />
mixedviT, msoflios<br />
sakmaod rTuli weli<br />
daudga. saerTaSoriso<br />
vaWrobis gafarToebam<br />
da komunikaciebis<br />
ganviTarebam samyaro<br />
erT mTlian organizmad<br />
aqcia. dedamiwis<br />
nebismier wertilSi ganviTarebuli<br />
movlenebi adre Tu gvian yvela qveyanaSi<br />
asaxvas hpovebs.<br />
xili gaiafda,<br />
xorcproduqtebi<br />
gaZvirda gv. 28<br />
2012 wlis ianvarSi<br />
2011 wlis ianvarTan<br />
SedarebiT inflaciis<br />
donem saqarTveloSi<br />
0,5 procenti Seadgina.<br />
qarTuli bankebi<br />
uZravi qonebis<br />
saagentoebs<br />
hgavdnen gv. 33<br />
ratom aweven<br />
bankebi saprocento<br />
ganakveTebs gv. 32<br />
dReisaTvis qarTul ekonomikaSi<br />
yvelaze dinamiurad ganviTarebad<br />
sferod kvlav sabanko<br />
seqtori rCeba. eqspertTa<br />
SefasebiT, omis Semdgom Seqmnil<br />
mZime viTarebas bankebma<br />
warmatebiT gaarTves Tavi.
mTavrobam soflis mxardaWeris<br />
programa daamtkica gv. 36<br />
saqarTvelos mTavrobam soflis<br />
mxardaWeris programa daamtkica, romlis<br />
dasafinasebladac 2012 wlis biujetidan<br />
50 milioni lari gamoiyofa.<br />
mosaxleobis 70%-sTvis<br />
samedicino momsaxureba<br />
xelmiuwvdomelia gv. 39<br />
saqarTveloSi jandacvis<br />
sistemis decentralizaciismimarTulebiT<br />
pirveli<br />
nabijebi 2006 wels<br />
gadaidga, ris Sedegadac<br />
samedicino dawesebulebebis<br />
didi nawili<br />
kerZo seqtorSi gadavida,<br />
sadazRvevo kompaniebma<br />
ki, saxelmwifo sadazRvevo<br />
programis farglebSi, biujetidan<br />
masStaburi dafinanseba miiRes.<br />
saidan elodebian finansebs<br />
samSeneblo kompaniebi gv. 42<br />
arareitinguli evropa gv. 45<br />
sakredito reinting-<br />
Si safrangeTi,<br />
avstria da kidev<br />
Svidi qveyana, romel-<br />
Ta Sorisac italia<br />
da safrangeTi<br />
moxvdnen, Standard &<br />
Poor’s (S&P)-is 2012<br />
wlis 13 ianvris SefasebiT, CamoqveiTdnen.<br />
saberZneTis defolti<br />
aucileblad moxdeba gv. 46<br />
azias umuSevroba<br />
emuqreba gv. 48<br />
msoflios wamyvani<br />
ekonomistebi 2012<br />
wels msoflioSi<br />
ekonomikur recesias<br />
prognozireben.<br />
britaneli ekonomistebis<br />
varaudiT,<br />
recesia gardauvalia,<br />
maTi SefasebiT,<br />
momaval wels<br />
evropaSi mosalodnelia<br />
warmoebis<br />
vardna da zrdis<br />
tempebis Semcireba.<br />
BBC-m evrokavSirisgan<br />
milionobiT dolaris miReba<br />
aRiara gv. 51<br />
zrdis bumi<br />
ganadgurebas<br />
udebs saTaves gv. 55<br />
2011 wlis Sedegebis<br />
mixedviT, amerikis<br />
ekonomikam mniSvnelovan<br />
zRvars gadaabija<br />
da qveynis saxelmwifo<br />
valma II msoflio<br />
omis Semdgom pirvelad<br />
gadaaWarba<br />
qveynis mSp-s.<br />
saqarTvelos savaWro<br />
partniori qveynebis ricxvma<br />
istoriul maqsimums miaRwia gv. 61<br />
„saqstatis~ cnobiT, 2011<br />
wlis monacemebiT, saqarTvelos<br />
sagareo savaWro<br />
brunvam (araorganizebuli<br />
vaWrobis<br />
gareSe) 9247 mln aSS<br />
dolari Seadgina, rac<br />
wina wlis maCvenebel-<br />
Tan SedarebiT, 36%-iT<br />
gaizarda.<br />
2012 - ekonomikuri apokalifsi<br />
evropaSi gv. 62<br />
msoflio<br />
ekonomistebis<br />
prognozebiT, 2012<br />
wels globaluri<br />
ekonomika msoflio<br />
finansur krizisTan<br />
mebrZolis rolSi<br />
darCeba<br />
aSS-is<br />
ekonomikis<br />
mTavari<br />
draiveri _<br />
kerZo<br />
moxmareba isev<br />
moqmedebaSia<br />
gv. 68<br />
transnacionaluri<br />
kompaniebis zegavlena erovnul<br />
ekonomikaze gv. 73<br />
80-iani wlebis dasawyisidan<br />
turistuli<br />
transnacionaluri kompaniis<br />
zemoqmedebis<br />
ekonomikuri problema<br />
mecnierebis yuradRebis<br />
centrSia.<br />
OPEC — THE DOMINANT PLAYER OF THE<br />
WORLD OIL MARKET P. 80
asuli wlis bolos<br />
evrokavSirma saqarTvelosTan<br />
daiwyo molaparakebebi<br />
Rrma da yovlismomcveli<br />
Tavisufali vaWrobis<br />
(DCFTA) SeTanxmebasTan dakav-<br />
SirebiT. eqpertebis SefasebiT,<br />
procesi daaxloebiT weliwadnaxevars<br />
gastans. Tumca<br />
xelSekrulebis sabolood<br />
gaformebis vadebi, ara<br />
mxolod qarTul mxareze,<br />
aramed evrogaerTianebis<br />
SigniT mimdinare procesebzec<br />
aris damokidebuli.<br />
evrokavSiri-saqarTvelos<br />
biznes-sabWos (EUG-<br />
BC) generaluri mdivani,<br />
konstantine zaldastaniSvili:<br />
`rogorc mogexsenebaT,<br />
saqarTvelos da<br />
evrokavSirs Soris Rrma da<br />
yovlismomcveli Tavisufali<br />
savaWro sivrcis (DCFTA)<br />
SeqmnasTan dakavSirebiT molaparakebebis<br />
gaxsnis Sesaxeb<br />
gadawyvetileba evrokav-<br />
Sirma 2011 wlis 5 dekembers<br />
miiRo. am gadawyvetilebas<br />
win xangrZlivi da daZabuli<br />
mosamzadebeli periodi<br />
uZRvoda. am procesSi, evrokav-<br />
Siris rekomendaciebis Sesasruleblad,<br />
qarTul mxares<br />
didi samuSaos Sesruleba<br />
mouwia iseT sferoebSi rogorebicaa:<br />
konkurenciis<br />
politika; sursaTis uvnebloba;<br />
vaWrobasTan dakavSireuli<br />
teqnikuri barierebi<br />
da inteleqtualuri sakuTreba.<br />
ganxorcielebuli<br />
RonisZiebebidan aRsaniSnavia:<br />
Sesabamisi uflebebiT<br />
mTavari Tema<br />
MADE IN GEORGIA<br />
axali gamowvevis winaSe<br />
maka<br />
RaniaSvili<br />
g<br />
aRWurvili Tavisufali vaWrobisa<br />
da konkurenciis<br />
saagentos, rogorc damoukidebeli<br />
struqturis Camoyalibeba;<br />
konkurenciis Sesaxeb<br />
kanonproeqtis momzadeba;<br />
sursaTis uvneblobis strategiis<br />
da am sferoSi evrokavSiris<br />
kanonmdeblobasTan<br />
daaxloebis programis momzadeba;<br />
`sursaTis uvneblobis<br />
Sesaxeb~ kanonis SeCerebuli<br />
muxlebis amoqmedeba; sursa-<br />
Tis uvneblobis, veterinariisa<br />
da mcenareTa dacvis<br />
saagentos instituciuri gaZliereba;<br />
mrewvelobis prioritetuli<br />
sferoebis teqnikuri<br />
regulirebis evrokav-<br />
Siris kanonmdeblobasTan<br />
daaxloebis samTavrobo programis<br />
damtkiceba; teqnikuri<br />
da mSeneblobis inspeqtirebis<br />
saagentos Camoyalibeba;<br />
inteleqtualur sakuTrebas-<br />
Tan dakavSirebuli Sesabamisi<br />
kanonmdeblobis miReba;<br />
saavtoro uflebebis dacvis<br />
xelSewyobis mizniT, saavtoro<br />
uflebebis dacvis<br />
uwyebaTaSorisi sakoordinacio<br />
sabWos Camoyalibeba da<br />
sxva.<br />
saqarTvelos xelisuflebis<br />
mier es samuSaoebi<br />
rom ar Sesrulebuliyo, molaparakebebis<br />
procesi ar<br />
daiwyeboda. bunebrivia, molaparakebebis<br />
procesSi kidev<br />
bevri Zalisxmeva iqneba<br />
saWiro evrokavSiris vaWrobasTan<br />
dakavSirebuli regulaciebTan<br />
da standartebTan<br />
saqarTvelos kanomnmde-<br />
5
lobisa da struqturebis<br />
daaxloebis mizniT. ase rom,<br />
win daZabuli, magram Zalze<br />
saWiro procesia.<br />
s.e. _ rodisTvis SeiZleba<br />
amoqmeddes es reJimi<br />
da ras moutans es<br />
cvlileba qarTul ekonomikas?<br />
k.z. _ es, albaT, yvelaze<br />
xSiri kiTxvaa, romelic<br />
saqarTvelos da evrokavSirs<br />
Soris Rrma da yovlismomcveli<br />
Tavisufali savaWro<br />
sivrcis Seqmnis Sesaxeb molaparakebebis<br />
gaxsnis Semdeg<br />
ismeba. unda aRiniSnos<br />
rom molaparakebebis vadebi<br />
6 saqarTvelos ekonomika #1<br />
formalurad ar aris gansaz-<br />
Rvruli, Sesabamisad, dRes<br />
Zalze Znelia imisi Tqma,<br />
ramden xans gastans es procesi<br />
da rodis amoqmeddeba<br />
evrokavSirTan Tavisufali<br />
vaWrobis reJimi. Tavisufali<br />
savaWro sivrcis Seqmnaze<br />
molaparakebebi martivi da<br />
`evrokavSiris kanonmdeblobasTan daaxloebis mizniT, saqarTvelos<br />
xelisuflebas kidev mravali sakanonmdeblo Tu struqturuli<br />
reforma eqneba gasatarebeli, bizness ki axal biznesgaremosTan<br />
Segueba mouwevs. rogorc ukve vTqviT, am molaparakebebs win ramdenime<br />
wliani intensiuri mosamzadebeli periodi uZRvoda. misi<br />
warmateba ki didwilad iqneba damokidebuli mxareebis politikur<br />
nebaze da maT mzaobaze Seasrulon Sesabamisi valdebulebebi. molaparakabis<br />
procesi garkveuli valdebulebebis aRebas da evropuli<br />
`TamaSis wesebis~ aRiarebas gulisxmobs. ara mgonia, rom molaparakebis<br />
mxareebs es kargad ar hqondeT gaazrebuli<br />
`<br />
Cqari procesi ar iqneba.<br />
evrokavSiris kanonmdeblobasTan<br />
daaxloebis mizniT,<br />
saqarTvelos xelisuflebas<br />
kidev mravali sakanonmdeblo<br />
Tu struqturuli reforma<br />
eqneba gasatarebeli, bizness<br />
ki axal biznesgaremosTan<br />
Segueba mouwevs. rogorc ukve<br />
vTqviT, am molaparakebebs win<br />
ramdenime wliani intensiuri<br />
mosamzadebeli periodi<br />
uZRvoda. misi warmateba ki<br />
didwilad iqneba damokidebuli<br />
mxareebis politikur<br />
nebaze da maT mzaobaze Seasrulon<br />
Sesabamisi valdebulebebi.<br />
molaparakebis<br />
procesi garkveuli<br />
valdebulebebis<br />
aRebas da evropuli<br />
`TamaSis wesebis~<br />
aRiarebas gulisxmobs.<br />
ara mgonia,<br />
rom molaparakebis<br />
mxareebs es kargad<br />
ar hqondeT<br />
gaazrebuli. mjera,<br />
rom molaparakebebis<br />
procesi, mosamzadebeliprocesis<br />
msgavsad intensiurad warimarTeba<br />
da SenarCunebuli<br />
iqneba qarTuli mxaris<br />
politikuri neba sakanonmdeblo<br />
da struqturuli<br />
reformebis gatarebasTan<br />
dakavSirebiT, rac molaparakebis<br />
process udaod daaCqarebs.<br />
ra gvWirdeba Tavisufali vaWrobis<br />
SeTanxmebis gasaformeblad<br />
amerikasTan Tavisufali vaWrobis Sesaxeb<br />
xelSekrulebebis gasaformeblad saqarTvelo-<br />
Si sursaTis uvneblobis kanonmdebloba saer-<br />
TaSoriso standartebs unda akmayofilebdes, _<br />
amis Sesaxeb sursaTis eqspertTa nawili saubrobs.<br />
rogorc cnobilia, amerikis prezidentma<br />
saqarTvelos pirvel pirTan TeTr saxlSi gamarTul<br />
Sexvedraze qarTuli mxarisadmi erT-erT<br />
gzavnilad or qveyanas Soris Tavisufali vaWrobis<br />
perspeqtiva daasaxela.<br />
„sasursaTo eqspertTa asociaciaSi~ acxadeben,<br />
rom bolo wlebSi qveyanaSi sursaTis uvneblobis<br />
kuTxiT bevri gakeTda, Tumca saerTaSoriso<br />
kanonmdeblobasTan harmonizaciamde jer kidev<br />
Sorsaa. asociaciis prezidentis TqmiT, amerikasTan<br />
da evrokaSirTan Tavisufali vaWrobis xelSekrulebis<br />
gasaformeblad moTxovnebi identuria,<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi SeTanxmeba ver<br />
moxdeba.
s.e. _ evrokavSirs regulaciebi<br />
xom ar daamuxruWebs<br />
qarTuli biznesis<br />
ganviTarebas?<br />
k.z. _ modiT, am SekiTxvaze<br />
pasuxis gacema saqarTvelosa<br />
da evrokavSirs Soris<br />
Rrma da yovlismomcveli<br />
Tavisufali savaWro sivrcis<br />
Seqmnis mniSvnelobidan<br />
daviwyoT. rogorc cnobilia,<br />
saqarTvelo evrokav-<br />
Siris savaWro SeRavaTebiT<br />
_ preferenciaTa generalizebuli<br />
sistemiT (GSP) 1995<br />
wlidan sargeblobs. 2005 wlisivlisidan<br />
ki, saqarTvelos<br />
mieniWa GSP-is axali sqemis,<br />
GSP+-is beneficiaris statusi.<br />
am sqemis mixedviT, saqarTveloSi<br />
warmoebuli 7200<br />
dasaxelebis produqti evrokavSiris<br />
saimporto gadasaxadisganTavisu-<br />
fldeba. Tumca, aRniSnulisatarifo<br />
SeRavaTebis<br />
miniWebas, evrokav-<br />
SirSi qarTuli<br />
produqciis eqsportis<br />
saTanado<br />
zrda ar gamouwvevia.<br />
misi mTavari<br />
mizezi ki is gaxlavT,<br />
rom GSP+ satarifo<br />
barierebis daZlevaSi ki<br />
gviwyobs xels, magram evrokavSirSi<br />
produqciis eqsportisaTvis<br />
es sakmarisi ar<br />
aris. evrokavSiris sakmaod<br />
regulirebad bazarze Sesa-<br />
Rwevad satarifo barierebis<br />
garda iseTi arasatarifo<br />
barierebis daZlevaa aucilebeli,<br />
rogoricaa standartebi,<br />
sanitaruli da fitosanitaruli<br />
moTxovnebi da<br />
a.S. es ki namdvilad ar aris<br />
martivi saqme. swored arasatarifo<br />
barierebis daZlevis<br />
sirTule gaxlavT imis<br />
erT-erTi ZiriTadi mizezi,<br />
rom GSP-s sqemiT mosargeble<br />
qveynebi, maT Soris saqarTveloc,<br />
srulad ver iyeneben<br />
mTavari Tema<br />
GSP-iT miniWebul upiratesobebs.<br />
evrokavSirTan vaWrobisas<br />
arasatarifo barierebis<br />
daZlevas namdvilad Seuwyobs<br />
xels saqarTvelosa da<br />
evrokavSirs Soris Rrma da<br />
yovlismomcveli Tavisufali<br />
savaWro sivrcis Seqmna,<br />
risi didi mniSvnelobac sadao<br />
ar aris da amas naTlad<br />
xedavs qarTuli biznesi. evrokavSirTan<br />
Tavisufali savaWro<br />
reJimis drouli amoqmedeba<br />
swored kerZo seqtoris<br />
interesebSia, radgan xsenebuli<br />
evropis bazarTan<br />
mWidro integrirebas, Sesabamisad<br />
ki investiciebis da<br />
vaWrobis zrdas uzrunvelyofs.<br />
bunebrivia, rom evro-<br />
`<br />
kavSiris standarTebTan<br />
konstantine<br />
daaxloeba saSualo da grzaldastaniSvili<br />
Zelvadian perspeqtivaSi,<br />
evrokavSiris sakmaod regulirebad bazarze SesaRwevad satarifo<br />
barierebis garda, iseTi arasatarifo barierebis daZlevaaa<br />
ucilebeli, rogoricaa standartebi, sanitaruli da fitosanitaruli<br />
moTxovnebi da a.S. es ki namdvilad ar aris martivi saqme. swored<br />
arasatarifo barierebis daZlevis sirTule gaxlavT imis erTerTi<br />
ZiriTadi mizezi, rom GSP-s sqemiT mosargeble qveynebi, maT<br />
Soris saqarTveloc, srulad ver iyeneben GSP-iT miniWebul upiratesobebs<br />
`<br />
biznesisTvis da zogadad qarTuli<br />
ekonomikisTvis, dadebiT<br />
Sedegs gamoiRebs. ar<br />
unda dagvaviwydes, rom evrokavSirTan<br />
Tavisufali savaWro<br />
sivrcis Seqmnis Sedegad,<br />
saqarTvelosTvis msoflios<br />
erT-erTi yvelaze didi<br />
da mdidari evrokavSiris<br />
bazari srulad `gaixsneba~.<br />
es, ra sakvirvelia, ar niSnavs,<br />
rom iq qarTuli produqcia<br />
upirobod moxvdeba. bunebrivia,<br />
evropul bazarze<br />
dasamkvidreblad Cven produqcias<br />
mZime konkurenciis da-<br />
Zleva mouwevs, magram, rac<br />
mTavaria, amgvar konkurencia-<br />
Si monawileobis misaRebad<br />
qarTuli produqciisTvis satarifo<br />
da arasatarifo ba-<br />
rierebi moixsneba. mokled,<br />
amxela bazris da amxela SesaZleblobebis<br />
gaxsnam rogor<br />
SeiZleba biznesis ganvi-<br />
Tareba daamuxruWos?<br />
Tumca, yoveilve zemoT<br />
TqmulTan erTad, isic unda<br />
aRiniSnos, rom qarTul bizness<br />
axal biznes garemosTan<br />
Segueba mouwevs, rac martivi<br />
procesi ar iqneba, miT umetes,<br />
rom es procesi biznesis<br />
mxridan garkveul kapitaldabandebebs<br />
moiTxovs. aq kidev<br />
erTi ram minda aRvniSno. imisaTvis,<br />
rom qarTuli biznesi<br />
SedarebiT martivad Seeguos<br />
axal garemos, ukve am<br />
etapidan aqtiurad unda iyos<br />
CarTuli evrokavSirTan Tavisufali<br />
savaWro sivrcis<br />
7
ISSN 1512-4606<br />
universaluri aTobiTi klasifikacia<br />
uak 479,22<br />
s-323<br />
sakatalogo indeqsi<br />
17022<br />
yovelTviuri saerTaSoriso<br />
samecniero-analitikuri<br />
Jurnali<br />
gamomcemlebi:<br />
Tavisufali ekonomikisa da biznesis<br />
instituti<br />
Cveni partnioria<br />
mTels msoflioSi<br />
INTERNET SECURITIES,<br />
INC.<br />
www.internetsec.com<br />
referirebulia:<br />
AN AMERICAN ECONOMIC ASSOCIATION<br />
PUBLICATION (JOURNAL OF ECONOMIC<br />
LITERATURE)<br />
teqnikuri universitetis<br />
akademiuri sabWos mier<br />
Jurnali `saqarTvelos<br />
ekonomika~ Setanilia<br />
sadisertacio sabWos debulebiT<br />
gansazRvrul samecniero<br />
Jurnalebis CamonaTvalSi.<br />
Jurnalis xelmowerisaTvis da<br />
SesaZenad mimarTeT saagentoebs:<br />
s/s `macne~<br />
k. gamsaxurdias gamz. 39, 42.<br />
Sps `planeta forte~<br />
al. puSkinis q. 4, diRmis masivi 4,<br />
kv, 27 korp.<br />
Sps `saq.presa~<br />
didgoris q. 2 a , konstituciis q. 6.<br />
Sps `info-2007~<br />
a. wereTlis gamz. 142 a .<br />
Sps `pres-eqspresi~<br />
Zm. kakabaZeebis q. 7,<br />
iv. javaxiSvilis 86.<br />
Sps `jeo-media~<br />
g. CubinaSvilis q. 50.<br />
Sps `elva servisi~<br />
iosebiZis q. 49.<br />
Sps `uaid distribuSeni~<br />
marSal gelovanis 2.<br />
vrceldeba istabliSmentis<br />
siiT:<br />
biblioTekebSi;<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
struqturebSi;<br />
parlamentSi;<br />
korporaciul biznes-wreebSi;<br />
diplomatiur korpusSi<br />
Tsu profesori<br />
emzar jgerenaia<br />
ratom moxvdnen smiti,<br />
marqsi da linkolni<br />
respublikuri saavadmyofos<br />
urgentul ganyofilebaSi<br />
gigisTan erTad<br />
amas winaT smiti damesizmra, xeli hqonda motexili da saSineli<br />
xmiT bRaoda. TeTr xalaTSi gamowyobili marqsi misTvis Wrilobis<br />
Sexvevas cdilobda da Tan eburdRuneboda – aki, uxilavi iyo es xelio,<br />
arada, motexiloba sakmaod naTeli da xilvadiao. iqve kuTxeSi abraam<br />
linkolni ijda gaxsnili WrilobiT, mkvlelma rom esrola saukunenaxevris<br />
win da mosTqvamda. linkolns dabadebis dRe aqvs 12 Tebervals,<br />
mindoda mimeloca da Tan avtografi meTxova am yvela drois udidesi<br />
politikosisTvis, radgan, Cemi azriT, man Seqmna ara marto Tanamedrove<br />
amerika, aramed, garkveulwilad _ msoflioc, radgan samoqalaqo omis<br />
Semdgom aSS male gardaiqmna agraruli qveynidan industriul qveynad<br />
da Tavisuflebis axalma horizontma gaaCina amerikuli marad moZraobis,<br />
mizidulobis gravitacia – swrafva Tavisufali bazris da biznesisken.<br />
amitomac daweres am adamianze 16000-ze meti wigni. ara, nu<br />
SegeSindebaT, me ar vapireb Teqvsmeti aTas meerTes daweras. vici, misi<br />
fenomenis Tema amouwuravia da mas me ver Sevafaseb. ubralod, Tayvaniscema<br />
mindoda da avtografi Zvel xuTdolarian kupiurze, sadac misi<br />
portreti iyo gamosaxuli (mokled, es xuTi yvelganaa), Tanac, mTeli<br />
ianvari urgentulSi davdiodi: gigi daWres (Cemi naTesavi bavSvi. ara,<br />
magas saerTod aranairi kavSiri ar aqvs ekonomikur TeoriebTan da<br />
politikasTan. vityodi, rom ufro otelosTan da SeqspirTan). didi<br />
gamocdileba miviRe wamlis da damxmare masalebis mitanis, gadaxvevis<br />
da ase Semdeg. mokled, avadmyofis movlis. fantastiuria, mixval<br />
urgentulSi, gadaixdi dReSi 500 lars da morCa. mere sakuTari fuliT<br />
rac ginda is miitane: sabani, wamali, movlis saSualebebi. Setana<br />
Tavisufalia, isini ar erevian, imitom, rom TviTon ar aqvT, magram mainc<br />
magaria _ kargi `koika~ aqvT 500 larad. es ise, jandacvaze da sabazro<br />
ekonomikis etiudze...<br />
sizmars davubrundeT. es 5-dolariani xelSi gamiSeSda, radgan<br />
linkolni ise saSinlad iyo Sewuxebuli da mosTqvamda, vifiqre, Wriloba<br />
awuxebs isev-Tqo, magram rom mivuaxlovdi da yuri kargad davugde, gavige,<br />
rom ase saSinlad dRevandel msoflio kapitalizmis bedze mosTqvamda<br />
da wuxda, wuxda Tavisufali bazris artaxebze da im gaurkvevlobaze,<br />
romelic dRes msoflio bazarze sufevs. ase ambobda, Tu am wverebiani<br />
marqsis sityvebi gamarTldla kapitalizmis Sesaxeb, meored sakuTari<br />
xeliT davixli tyvias da smits meore xilul xelsac movatexo.<br />
saSineli sanaxavi iyo imedgacruebuli bumberazi da Tavzardacemuli<br />
gavecale am sazarel lazareTs. apokalifsis SiSma<br />
gamaRviZa. gavxede moTovlil TeTr sabangadafarebul, fafuk Tbilisis<br />
quCebs. iseTi mSvidi da spetaki iyo, fexis dadgma mogerideboda.<br />
irgvliv Rrma zamTari da gamyinvareba iyo. SvebiT amovisunTqe, rom<br />
es saSineli koSmari mxolod sizmari iyo da CvenTan aseTi simSvide<br />
sufevda _ arc es kaprizuli sabazro-safinaso msoflio<br />
gvawuxebda da arc uxilavi xeli Canda arsad. ise, simarTle rom<br />
vTqvaT, arc marqsiseuli socializmi gvinaxavs odisme. ra kargia,<br />
rom araferi gvexeba _ gavifiqre gulSi sizmrisgan Tavzardacemulma<br />
da uceb, ras vxedav? xelSi xuTiani miWiravs, xuTi, dolari,<br />
abraam linkolni... moulodnelad farSevangis, sisxlis gamyinavi<br />
xmiT dayvira blackberry-ma, miTxra, am dialuTenia werili mogividiao.
edaqtoris sveti<br />
gavxseni, mindoda karg rameze mefiqra _ sul erTia iqiT ra xdeba,<br />
mTavaria, Cven, saqarTveloSi xom arasodes `araferi gvexeba~.<br />
werili Financial Times-dan iyo. martin volfi werda _ The shocks inflicted on<br />
the world by the upheavals of the past few years make a thoroughgoing overhaul urgent . guli<br />
momikvda – isev im saSinel kiTxvas svamda kapitalizmis momavlis Sesaxeb<br />
da xmamaRla pasuxobda safinaso ekonomikuri krizisidan gamomdnare<br />
kiTxvebs imis Sesaxeb, rom krizisi ar ganmeoredeboda Tu ara, susti<br />
regulireba; is disbalansi ar iqneboda mosaxleobis fenebs Soris Tu ara,<br />
momxmareblis interesebis meti dacva rom iyos; 21-e saukuneSi saaqcio<br />
sazogadoebebSi menejerebis diqtati rom ar iyos da aqciis mflobelTa<br />
uflebebi qaRaldze, formalurad rom ar iyos mxolod dawerili;<br />
gadasaxadebs da maT ganawilebas sxvadasxva fenebs Soris srulyofa<br />
sWirdeba (Tumca, piradad eWvi mepareba, aman gadawyvitos ejuTrTis yuTis<br />
problema. ix. Jurnali `saqarTvelos ekonomika~ 3/2009) da rom finansebi<br />
unda gaimijnos ekonomikisgan, radgan, misi azriT, yvela ubedureba iqidan<br />
modis da is mkacrad unda gakontroldes. bolos Happy End daskvnas<br />
akeTebs, rom xarvezebis miuxedavad, kapitalizms ar aqvs alternativa da is<br />
yvelaze kargia, rac kacobriobas Seuqmnia!<br />
vaaa!... gavogndi, saxtad davrCi. axla mivxdi, ratom moitexa Tu<br />
motexes xeli smits da ratom iyo marqsi eqimi aibolitis rolSi an<br />
raze wuxda ase linkolni _ imdeni varegulireT da artaxebi vuWireT<br />
am msoflio bazars, rom saxelmwifo regulireba pirvel planze<br />
gadavida, politika da ekonomika srulad da nayofierad Seerwnen<br />
erTmaneTs da gaSiSvlda maTi intimuri urTierTobebi. ukve Riad<br />
vereviT ara marto makroekonomikis, aramed mikroekonomikis sakiTxebSi<br />
politikuri qulebis dasawerad, viTom socialuri TanasworobisaTvis<br />
viRebT biujetidan uzarmazar sagareo Tu saSiano valebs da CixSi<br />
Segvyavs msoflios wamyvani qveynebis ekonomikebi – Tan, sul ufro da<br />
ufro meti gvinda davbegroT, rom mTavrobebis kontrolqveS meti<br />
resursi aRmoCndes da meti vali gvinda aviRoT. ver gavarkvieT, CineTi<br />
rogor unda gaxdes 2016 wels sabazro ekonomikis qveyana an ruseTi? an<br />
saerTod, rogor moxda, Cinuri socializmis gareSe, dasavluri kapitalizmi<br />
rom ver arsebobs?!<br />
gaqra Tavisufali bazari Tu vaqrobT amdeni `bail auTebiT~,<br />
es yvelaferi kerZo biznesis gansaxelmwifoebas xom ar niSanvs?<br />
sawyali smiti, gamaxsenda Cemi sizmari, amitomac moatexes es<br />
uxilavi xeli mTavrobis sruliad xiluli xeliT. amitom eburdRuneboda<br />
marqsi, axia Senze da SfoTavda linkolni, radgan man<br />
Tavisufali idebiiT Sepyrobili Tavisufal bazarze dafuZnebuli<br />
qveyana datova sicocxlis fasad da is aseTive msoflios<br />
bazisad moiazra.<br />
sad midis msoflio, ratom ar vikvlevT kanonzomierebebs da<br />
Zveli TeoriebiT ratom gvinda avxsnaT axali movlenebi, romlebic<br />
raodenobrivi cvililebis, teqnologiuri da gonebrivi revoluciis<br />
Sedgia? ratom gvgonia regulireba, gapolitizireba da mTeli qveynebis<br />
erTian finansTa saministroebad gadaqceva saSveli.<br />
fanjaraSi gavixede, sudarasaviT Tovlgadafarebul TbilisSi<br />
isev siCume iyo, kvira dilis simSvides manqanebis sayviris xmac ar<br />
arRvevda, televizorSi ekonomikur forums gadmoscemdnen davosSi,<br />
sadac aseve ido Tovili, magram duRda iqauroba. xmas avuwie, daviZabe<br />
da vifiqre, imaT ician, is, rac me ar vici da iqneb, momcemen Cems<br />
kiTxvebze pasuxs-Tqo. vusmine, da _ ara, araferi axali, Tovlic ki.<br />
gvapatie, smit, Seni xelis motexva Cvenc Zalian gvtkiva!<br />
28/01/12<br />
(+995 32)25-16-00<br />
el-fosta: emzari_6@hotmail.com<br />
mTavari redaqtori:<br />
Tsu profesori<br />
emzar jgerenaia<br />
samecniero redkolegia:<br />
saq. mecn. akademiiis<br />
wevr-korespondentebi:<br />
prof. leo Ciqava<br />
prof. avTandil silagaZe;<br />
ek. mecn. doqtorebi:<br />
prof. Teimuraz beriZe<br />
stu prof. givi gamsaxurdia<br />
prof. gedeon xelaia<br />
prof. revaz kakulia<br />
Tsu prof. iakob mesxia<br />
stu prof. evgeni baraTaSvili<br />
prof. merab kakulia<br />
prof. nugzar paiWaZe<br />
prof. giorgi papava<br />
prof. mixeil jibuti<br />
prof. giorgi sigua<br />
prof. Temur xomeriki<br />
prof. eduard raupi<br />
prof. elsan polusovi<br />
prof. anton filipenko<br />
prof. vladimer verguni<br />
prof. vinsent o’braini<br />
prof. qeTevan marSava<br />
prof. bondo zarnaZe<br />
prof. slava fetelava<br />
prof. merab xalvaSi<br />
prof. merab abdalaZe<br />
prof. mzia miqelaZe<br />
prof. Tina gelaSvili<br />
e.m.d. prof. giorgi rusiaSvili<br />
prof. eka lekaSvili<br />
(pasuxismgebeli mdivani)<br />
redaqtori<br />
sofiko siWinava<br />
kompiuteruli dizaini<br />
zurab wereTeli<br />
fasi 4.50 lari<br />
kekeliZis q. #25; TEL: 25 16 00, 25 17 98<br />
contact@geoeconomics.ge;<br />
emzari_6@hotmail.com<br />
www.geoeconomics.ge;<br />
www.geoeconomic.com<br />
Jurnali gamodis<br />
yoveli Tvis 4 ricxvSi
SeqmnasTan dakavSirebuli<br />
molaparakebis procesSi. ra<br />
sakvirvelia, biznesma unda<br />
icodes, rom igi uSualod molaparakebis<br />
magidasTan ver<br />
aRmoCndeba, es saqarTvelos<br />
xelisuflebis da evrostruqturebis<br />
warmomadgenelTa<br />
prerogativaa, magram molaparakebis<br />
procesi mxolod<br />
molaparakebis magidiT ar<br />
Semoifargleba da am procesSi<br />
biznessa da xelisu-<br />
flebas Soris aqtiuri dialogi<br />
unda arsebobdes. biznesi<br />
srulad unda iyos informirebulimolaparakebebis<br />
mimdinareobis Sesaxeb,<br />
raTa droulad moemzados<br />
axali realobebisTvis da<br />
Tavisi mosazrebebi da rekomendaciebi<br />
miawodos molaparakebis<br />
mxareebs. amis-<br />
10 saqarTvelos ekonomika #1<br />
aTvis ki biznesma evrokav-<br />
Siris savaWro kanonmdeblobis<br />
Sesaxeb codna unda aimaRlos,<br />
raSic bizness rogorc<br />
samTavrobo struqturebi,<br />
aseve biznes asociaciebi<br />
da evrokav-<br />
Siris specialuriprogramebi<br />
unda daexmaron.<br />
am mimarTulebiTevrokavSirisaqarTvelos<br />
biznes-sabWo<br />
ukve didi xania<br />
muSaobs.<br />
Cven regularuladgamovcemTpublikaciebsevrokavSiris<br />
sava-<br />
Wro regulaciebisSesaxeb<br />
da Sesabamisseminarebsac<br />
vatarebT.<br />
rac Seexeba<br />
saqarTvelosa da evrokav-<br />
Sirs Soris Rrma da yovlismomcveli<br />
Tavisufali sava-<br />
Wro sivrcis SeqmnasTan dakavSirebuli<br />
molaparakebis<br />
procesSi biznesis CarTulobis<br />
xelSewyobas, evrokavSi-<br />
`evrokavSirTan Tavisufali savaWro reJimis drouli amoqmedeba<br />
swored kerZo seqtoris interesebSia, radgan xsenebuli evropis bazarTan<br />
mWidro integrirebas, Sesabamisad ki investiciebis da vaWrobis<br />
zrdas uzrunvelyofs. bunebrivia, rom evrokavSiris standarTebTan<br />
daaxloeba saSualo da grZelvadian perspeqtivaSi biznesisTvis da<br />
zogadad qarTuli ekonomikisTvis dadebiT Sedegs gamoiRebs. ar<br />
unda dagvaviwydes, rom evrokavSirTan Tavisufali savaWro sivrcis<br />
Seqmnis Sedegad saqarTvelosTvis msoflios erT-erTi yvelaze didi<br />
da mdidari, evrokavSiris bazari srulad `gaixsneba~<br />
`<br />
ri-saqarTvelos biznes-sab-<br />
Wo amJamad specialuri samuSao<br />
jgufis Seqmnaze muSaobs.<br />
samuSao jgufis mTavari<br />
funqcia saqarTvelo-evrokav-<br />
Siris Tavisufali savaWro<br />
reJimis problematikaze mu-<br />
Saoba, saqarTvelos xelisuflebis<br />
da evrostruqturebis<br />
Sesabamis samsaxurebTan<br />
mWidro urTierToba da maT-<br />
Tvis biznesis mosazrebebis<br />
miwodeba iqneba. samuSao<br />
jgufSi monawileobis misaRebad<br />
saqarTveloSi moqmedi<br />
sxva biznes asociaciebis<br />
warmomadgenlebic iqnebian<br />
miwveulni, ramac samuSao<br />
jgufi ufro warmomdgenlobiTi<br />
unda gaxados.<br />
s.e. _ romeli dargebisTvis<br />
aris evropis bazari<br />
gansakuTrebiT prioritetuli<br />
dRes saqar-<br />
TveloSi? romel dargs<br />
aqvs evropul bazarze<br />
damkvidrebis meti potenciali?<br />
k.z. _ vfiqrob, rom soflis<br />
meurneobis produqcias,<br />
gansakuTrebiT Tavisufali<br />
savaWro reJimis amuSavebis<br />
Semdeg da swori marketingis<br />
pirobebSi, aqvs kargi<br />
Sansebi evrokavSiris bazarze<br />
SesaRwevad. Zalian<br />
sainteresoa organuli (bio)<br />
produqtebis Tema. evrokavSiris<br />
bazarze aseT produqtebze<br />
moTxovna sul ufro<br />
izrdeba da qarTvelma mewarmeebma<br />
es unda gaiTvaliswinon.<br />
aseve didia moTxovna<br />
qimiuri mrewvelobis<br />
produqciaze (sasuqebi) da feroSenadnobebze.sa-<br />
qarTvelosteqstilis warmoebis kargi<br />
tradiciebi<br />
aqvs da Sesabamisi<br />
teqnologiebis danergvis<br />
pirobebSi, am<br />
sferos produqciasac<br />
kargi perspeqtivebiSeiZleba<br />
gamnouCndes.<br />
s.e. _ arsebobs<br />
pesimisturi prognozi,<br />
romlis mixedviTac, saqar-<br />
Tvelo didad ver ixeirebs<br />
evrokavSirTan Tavisufali<br />
vaWrobis reJimiT,<br />
radgan aq naklebad iwarmoeba<br />
evrokavSirisaTvis<br />
saintereso produqcia.<br />
ras ityviT am mosazrebasTan<br />
dakavSirebiT?
k.z. _ pirvel rigSi,<br />
getyviT, rom am pesimistur<br />
pozicias ver daveTanxmebi.<br />
Sevecdebi avxsna Cemi mosazreba.<br />
jer erTi, unda gavixsenoT,<br />
rom evrokavSiri amJamad<br />
saqarTvelos yvelaze didi<br />
savaWro partnioria. marTalia,<br />
evrokavSiris bazarze<br />
saqarTvelos<br />
eqsporti mniSvnelovnadCamorCeba<br />
evrokavSiridan<br />
imports, magram<br />
isic faqtia, rom<br />
eqsportis moculoba<br />
zrdis tendenciiTxasiaTdeba.<br />
es ki niSnavs,<br />
rom saqarTveloSi<br />
dResac iwarmoeba evropuli<br />
bazrisTvis saintereso produqcia.<br />
albaT dameTanxmebiT,<br />
rom mas Semdeg, rac saqarTvelo<br />
evrokavSirTan Tavisufal<br />
savaWro sivrces Seqmnis, ris<br />
Sedegadac saqarTveloSi biznesis<br />
warmoebis `evropuli<br />
wesebi~ dainergeba da saqarTveloSi<br />
warmoebuli produqciisTvis<br />
evrokavSiris bazari<br />
`gaixsneba~, Cveni qveyana<br />
bevrad ufro saintereso iqneba<br />
ucxoeli investorebisTvis.<br />
mowinave teqnologiebisa da<br />
kapitalis Semodineba ki qveyanaSi<br />
konkurentunariani,<br />
evrokavSirisTvis (da ara marto<br />
evrokavSirisTvis) saintereso<br />
produqciis Seqmnis<br />
winapiroba iqneba.<br />
s.e. _ ramdenad aris<br />
mzad qarTuli warmoeba<br />
gzardil konkurenciasTan<br />
gasamklaveblad?<br />
k.z. _ dRes ra, ar aris<br />
Ria qarTuli bazari evropuli<br />
produqciisTvis? rogorc<br />
mogexsenebaT, saqarTvelos sakmaod<br />
Ria ekonomika da liberaluri<br />
savaWro politika<br />
aqvs. 2006 wlidan saqarTvelo-<br />
Si gauqmebulia saimporto gadasaxadebi.<br />
ase rom, Tavisufali<br />
savaWro reJimi saqarTve-<br />
los evrokavSirisTvis ukve<br />
miniWebuli aqvs da evropuli<br />
produqcia saqarTveloSi<br />
yovelgvari barierebis gareSe<br />
Semodis, rasac ver vityviT<br />
saqarTvelos produqciaze,<br />
romlisTvisac evrokav-<br />
Siris arasatarifo barierebis<br />
gadalaxva, xSir SemTxve-<br />
`yvelas egona, rom qarTuli Rvino ver gadarCeboda rusuli<br />
embargos Semdeg, magram is gadaCa da Tanac ise, rom qarTuli<br />
Rvinis xarisxi mkveTrad gaumjobesda da axla is saerTaSoriso<br />
bazrebze iwyebs adgilis damkvidrebas. Tundac Cveni magaliTi<br />
aviToT. jer kidev 3-4 wlis win, qarTuli bazris 95% importirebul<br />
Cais ekava, magarm Cven am konkurenciis pirobebSi mainc Sev-<br />
ZeliT maRali xarisxis produqciis warmoebiT bazarze adgilis<br />
damkvidreba<br />
`<br />
vaSi, SeuZlebeli xdeba. rogorc<br />
zemoT aRvniSne, evrokavSirTan<br />
vaWrobisas arasatarifo<br />
barierebis daZlevis<br />
mTavari xelSemwyobi faqtori<br />
saqarTvelosa da evrokavSirs<br />
Soris Rrma da yovlismomcveli<br />
Tavisufali<br />
savaWro sivrcis Seqmna iqneba.<br />
ase rom, evrokavSirTan<br />
Tavisufali savaWro reJimis<br />
amoqmedeba saqarTvelos<br />
bizness pirobebs mxolod gauumjobesebs.<br />
amasTan erTad,<br />
rogorc zemoT aRvniSne,<br />
evrokavSirTan Tavisufali<br />
savaWro reJimis amoqmedeba<br />
udaod Seuwyobs xels qveyanaSi<br />
axali teqnologiebis<br />
Semotanas, investiciebis moc-<br />
mTavari Tema<br />
ulobis zrdas da konkurentunariani<br />
produqciis warmoebas.<br />
konkurentunariani<br />
produqcia ki mxolod saeqsportod<br />
ki ar iqneba gamiznuli,<br />
aramed, pirvel rigSi,<br />
saqarTvelos bazarze moikidebs<br />
fexs da Caanacvlebs<br />
imports.<br />
biznesis TvaliT<br />
evrokavSirTan Rrma da<br />
yovlismomcveli Tavisufali<br />
vaWrobis SeTanxmebis<br />
gaformeba qarTvel mewarmeebs<br />
SesaZleblobas miscems<br />
evropul bazarze sakuTari<br />
produqcia yovelgvari kvotebis,<br />
damatebiTi barierebisa<br />
da gadasaxadebis gareSe<br />
gaitanon. sazRvrebis gaxsnisaTvis<br />
sxvadasxva dargis<br />
warmomadgenlebi ukve emzadebian.<br />
rogorc `Cais mwarmoebelTa<br />
asocoaciaSi~ acxadeben,<br />
dargi gansakuTrebiT<br />
emzadeba, imisaTvis, rom sazRvrebis<br />
gaxsnas qarTveli<br />
Cais warmoeblebi momzadebulebi<br />
Sexvdnen da axal ga-<br />
riT gansxvavdeba saqarTvelo<br />
2012 wels saqarTvelos mTavroba msoflio bazrebze specialur<br />
sareklamo kampanias ganaxorcielebs, romlis mizanic imis Cveneba<br />
iqneba, riT gansxvavdeba saqarTvelo sxvebisgan. is, rom fraza `riT<br />
gansxvavdeba saqarTvelo~ mimdinare wlis mTavar gzavnilad iqceva,<br />
jer kidev gasuli wlis bolos gaxda cnobili.<br />
saqarTvelos mTavroba muSaobs imaze, rom am Sinaarsis informacia<br />
moxvdes dasavlur tele da beWdur saSualebebSi, maT Soris _ CNN-ze.<br />
saqarTvelos premieris gancxadebiT, msoflio ekonomikuri krizisis<br />
fonze saqarTveloSi ekonomikuri zrda fiqsirdeba, qveynis<br />
sareitingo maCveneblebi umjobesdeba da es ganasxvavebs saqarTvelos<br />
sxvebisgan.<br />
11
mowvevebTan gamklaveba maT-<br />
Tvis rTuli ar iyos.<br />
Cais mwarmoebeli kompania<br />
`geoplanti~ ZiriTadad<br />
eqsportzea orientirebuli,<br />
gasaRebis erT-erTi bazari<br />
ki evrokavSiria. `geoplan-<br />
tis~ direqtori, miSa Wkuaseli:<br />
`pirvel rigSi,<br />
Zalian misasalmebelia is<br />
faqti, rom saqarTveloevrokavSirs<br />
Soris amoqmeddeba<br />
Tavisufali vaWrobis<br />
reJimi. es qarTvel eqspor-<br />
`evrokavSiri-saqarTvelos biznes-sabWo amJamad specialuri samuSao<br />
jgufis Seqmnaze muSaobs. samuSao jgufis mTavari funqcia<br />
saqarTvelo-evrokavSiris Tavisufali savaWro reJimis problematikaze<br />
muSaoba, saqarTvelos xelisuflebis da evrostruqturebis<br />
Sesabamis samsaxurebTan mWidro urTierToba da maTTvis biznesis<br />
mosazrebebis miwodeba iqneba. samuSao jgufSi monawileobis misaRebad<br />
saqarTveloSi moqmedi sxva biznes asociaciebis warmomadgenlebic<br />
iqnebian miwveulni, ramac samuSao jgufi ufro warmomdgenlobiTi<br />
unda gaxados<br />
`<br />
tiorebs erTi-orad gauiolebs<br />
saqmes. pirvel rigSi,<br />
imitom, rom evropul bazarze<br />
SeRwevadoba da iq damkvidreba<br />
ufro advili iqneba<br />
Cveni brendebisaTvis da meorec,<br />
gaizrdeba qarTuli<br />
nawarmis konkurentunarianoba<br />
saerTaSoriso doneze.<br />
12 saqarTvelos ekonomika #1<br />
rac Seexeba konkretulad<br />
Cveni kompaniis gegmebs, am<br />
reJmis amoqmedebis gareSec,<br />
bunebrivia, rom yvela mewarme,<br />
gansakuTrebiT eqsportze<br />
orientirebuli, cdilobs<br />
ucxouri bazrebis wilis<br />
sul ufro didi masStabebiT<br />
aTvisebas, rac niSnavs damatebiT<br />
Semosavalsa da damatebiT<br />
samuSao adgilebs kompaniisaTvis.<br />
eqsportis ma-<br />
Cveneblis gazrdisken swrafva<br />
Cveulebrivi movlenaa. ga-<br />
monaklisi arc Cven varT. miT<br />
umetes, rom Cven Tavidanve<br />
aviReT orientiri evropul<br />
bazarze. miuxedavad imisa, rom<br />
jer sul raRac weliwadnaxevaria,<br />
rac bazarze varT, Cveni<br />
Cai ukve iyideba litvaSi,<br />
latviaSi, estoneTSi, italiaSi,<br />
poloneTSi, germaniasa<br />
da evropis sxva qveynebSi.<br />
bolo 30 wlis manZilze<br />
saqarTvelodan pirvelad Cven<br />
gavitaneT dafasoebuli Cai<br />
evropaSi eqsportze. evropa-<br />
Si Cai gasuli wlis seqtembridan<br />
gagvqvs, am periodos<br />
ganmavlobaSi gavitaneT 15<br />
tona dafasoebuli Cai, mimdinare<br />
wlis ganmavlobaSi<br />
ki, jamSi, 40 tona qarTuli<br />
Cais gatanas vgegmavT.<br />
s.e. _ mzard konkurenciaze<br />
ras ityviT?<br />
m.W. _ mas, visac konkurenciis<br />
eSinia, ar aris mzad<br />
im gamowvevebisaTvis, romelsac<br />
Tanamedrove bazari mewarmeebs<br />
uyenebs. pirvel rig-<br />
Si, unda aRvniSnoT, rom nebismieri<br />
ekonomika unda iyos<br />
konkurentuli, unda arsebobdes<br />
mZafri konkurencia nebismieri<br />
saxeobis warmoebaSi,<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi, es<br />
ekonomika daiRupeba. meore sakiTxia,<br />
Tu ramdenad Tanabar<br />
pirobebSi iqnebian qarTveli<br />
da ucxoeli, igive _ evropeli<br />
mewarmeebi. arsebobs argumenti<br />
imis sasargeblod,<br />
rom aucilebelia adgilobrivi<br />
warmoebis dacva, Tundac<br />
imis gamo, rom aq saprocento<br />
ganakveTebi biznes sexebze<br />
maRalia, globalur bazrebTan<br />
SedarebiT,<br />
rac imas niSnavs, rom<br />
qarTveli mewarmeebisTvis<br />
warmoebis<br />
procesi met danaxarjebTan<br />
aris dakav-<br />
Sirebulio. magram<br />
me amis sapirispirod<br />
maqvs argumenti<br />
_ samagierod,<br />
CvenTan iafia muSaxeli,<br />
ganviTarebul<br />
qveynebSi ki muSaxelis daqiraveba<br />
Zalian did danaxarjebTan<br />
aris dakavSirebuli.<br />
ase rom, Cveni warmoebisaTvis<br />
konkurenciis gazrda<br />
ukeTesic iqneba, gaizrdeba<br />
Cveni nawarmis xarisxic da<br />
qarTveli momxmareblebis<br />
uflebebi metad iqneba dacu-
li. yvelas egona, rom qarTuli<br />
Rvino ver gadarCeboda<br />
rusuli embargos Semdeg, magram<br />
is gadaCa da Tanac ise,<br />
rom qarTuli Rvinis xarisxi<br />
mkveTrad gaumjobesda da axla<br />
is saerTaSoriso bazrebze iwyebs<br />
adgilis damkvidrebas.<br />
Tundac Cveni magaliTi avi-<br />
ToT. jer kidev 3-4 wlis win,<br />
qarTuli bazris 95% importirebul<br />
Cais ekava, magarm<br />
Cven am konkurenciis pirobeb-<br />
Si mainc SevZeliT maRali<br />
xarisxis produqciis warmoebiT<br />
bazarze adgilis damkvidreba~.<br />
kidev erTi dargi, romelic<br />
ZiriTadad eqsportzea<br />
orientirebuli da evropuli<br />
qveynebis bazars saeqsporto<br />
rukaze mniSvnelovani adgili<br />
uWiravs, aris Rvinis industria.<br />
Tamar metreveli,<br />
kompania `TbilRvinos~ eqsportis<br />
menejeri: `Tavisufali<br />
vaWrobis reJimi, ra Tqma<br />
unda, iqneba Zalian didi plusi<br />
kompaniebsTvis. savaWro<br />
procedurebis gamartiveba<br />
iseT did bazarze, rogoric<br />
aris evrokavSiri, mniSvnelovnad<br />
gazrdis Cveni gayidvebis<br />
moculobas. amJamad `Tbil-<br />
Rvino~ saqarTvelos erTerTi<br />
umsxvlesi eqsportioria.<br />
Cven sazRvargareT yovelwliurad<br />
gagvaqvs daaxloebiT<br />
2 milioni boTli. aqedan<br />
evropaze jer mcire nawili<br />
modis, magram, ra Tqma unda,<br />
vgegmavT eqsportis gazrdas,<br />
miT umetes, mas Semdeg, rac<br />
evrokavSirsa da saqarTvelos<br />
Soris vaWrobis Tavisufali<br />
reJimi amoqmeddeba~.<br />
`samtrestis~ marketingisa<br />
da saerTaSoriso<br />
urTierTobebis ganyofilebis<br />
xelmZRvaneli xatia<br />
beniZe: `2011 wlis<br />
monacemebis mixedviT, evrokavSiris<br />
mimarTulebiT<br />
eqsportirebul iqna 2998323<br />
boTli Rvino. mimdinare<br />
wels mosalodnelia am<br />
maCveneblis zrda. 2010 welTan<br />
SedarebiT, 2011-Si aRiniSneba<br />
eqsportis 19%-iani<br />
zrda. 2012 wels mTeli rigi<br />
RonisZiebebia dagegmili<br />
qarTuli Rvinis popularizaciis<br />
mizniT, rac Cveni<br />
produqciis cnobadobisa da<br />
eqsportirebuli raodenobis<br />
zrdas gamoiwvevs.<br />
rac Seexebaadgilobriv<br />
bazarze<br />
gazrdil konkurencias,saqarTvelosbazarze<br />
ucxouri<br />
mwarmoeblebis<br />
Semosvlis SesaZlebloba<br />
didad ar Secvlis<br />
zogad suraTs,<br />
vinaidan<br />
saqarTvelo<br />
mwarmoebeli qveyanaa da, Sesabamisad,<br />
ZiriTadad, adgilobrivi<br />
Rvino moixmareba. importirebuli<br />
Rvinos raodenoba<br />
adgilobriv bazarze<br />
Zalzed mcire procents Seadgens~.<br />
zogadi SefasebiT, evropis<br />
bazris aTvisebis gansakuTrebiT<br />
didi perspeqtiva<br />
mTavari Tema<br />
saqarTvelos soflis meurneobis<br />
seqtors aqvs. savaWro<br />
reJimebis gamartiveba xelsayrel<br />
pirobebs Seqmnis ise-<br />
Ti produqciis eqsportis-<br />
Tvis, rogoricaa xilisa da<br />
bostneulis wvenebi, xilfafebi,<br />
jemebi, xilis koncentratebi,<br />
dakonservebuli<br />
nayofi da Rvino. amasTanave,<br />
sawarmoebSi sawarmoo procesebSi<br />
saerTaSoriso standartebis<br />
danergvas ramdenime<br />
weli da seriozuli investiciis<br />
moZieba dasWirdeba.<br />
ramdenime weli da didi fuladi<br />
saxsrebia saWiro sareklamo<br />
kampaniis warmoebisa<br />
da bazarze adgilis mopovebisTvisac.<br />
saqarTvelo SesaZloa<br />
azia-evropasa<br />
da azia-amerikas Soris<br />
savaWro centri gaxdes<br />
saqarTvelos premier-ministris gancxadebiT, Tavisufal<br />
vaWrobaze molaparakebebis dawyeba umniSvnelovanesi<br />
iqneba saqarTvelos ekonomikuri winsvlisTvis. misi<br />
TqmiT, dRes saqarTvelo-evrokavSirs Soris Tavisufal<br />
vaWrobaze molaparakebebis pirveli raundi daiwyo da<br />
perspeqtivaSi saqarTvelo SeiZleba gaxdes savaWro centri,<br />
romelic azia-evropas da azia-amerikas Soris Camoyalibdeba.<br />
aq bevr kompanias SeeZleba investiciebi ganaxorcielos,<br />
radgan vaWroba damatebiTi barierebisgan<br />
gaTavisuflebuli iqneba.<br />
13
finansTa saministros<br />
momsaxurebis saagentoSi<br />
gasuli welis Seajames<br />
2<br />
011 wlis Tebervlidan<br />
saxelmwifo struqturebi,<br />
kerZo da fizikuri<br />
pirebi, uZrav da moZrav qonebas<br />
www.eauction.ge-s meSveobiT<br />
yidian. saqarTvelos finans-<br />
Ta saministros momsaxurebis<br />
saagentos xelmZRvanelma<br />
grigol baiburTma 10 ianvars<br />
sazogadoebas saagentos mu-<br />
Saobis 2011 wlis angariSi da<br />
2012 wlis samoqmedo gegma<br />
warudgina.<br />
angariSis mixedviT, saxelmwifo<br />
qonebis realizaciis<br />
Sedegad miRebulma<br />
Tanxam gasuli wlis ganmavlobaSi<br />
6 667 000 lari Seadgina.<br />
saxelmwifo biujetSi,<br />
miqceuli qonebis gankargvis<br />
Sedegad, gadairicxa 3 099 000<br />
lari. 2011 wels momsaxurebis<br />
saagentom gaxsna sami axali<br />
savaWro obieqti: samtrediaSi,<br />
axalcixesa da TbilisSi,<br />
navaWrma Tanxam mxolod<br />
am sam maRaziaSi 203<br />
400 lari Seadgina.<br />
ssip `saqarTvelos finansTa<br />
saministros momsaxurebis<br />
saagento~ momxmarebels<br />
sTavazobs saxelmwifo<br />
sakuTrebaSi arsebuli qonebis<br />
SeZenis moxerxebul siste-<br />
van<br />
baiburTi<br />
14 saqarTvelos ekonomika #1<br />
mas internet auqcionsa da<br />
internet maRaziis saxiT. garda<br />
amisa, 2011 wlis ianvridan<br />
momsaxurebis saagentom kerZo<br />
pirebisa da kompaniebis qonebis<br />
realizaciac daiwyo.<br />
dainteresebulma pirebma<br />
gasayidi qonebis Sesaxeb<br />
informacia momsaxurebis<br />
saagentos ofisSi unda<br />
waradginon da Semdgom Tavad<br />
saagento uzrunvelyofs<br />
informaciis saitze gan-<br />
Tavsebas. rogorc saagento-<br />
Si aRniSnaven, saagentos programistebi<br />
ukve muSaoben specialuri<br />
programis daweraze,<br />
romelis mixedviTac uaxloes<br />
xanebSi kerZo pirs an<br />
subieqts sakuTari e.w. interfeisi<br />
eqneba da gasayidi<br />
qonebis Sesaxeb informacias<br />
veb-gverdze Tavadve ganaTavsebs.<br />
momsaxureobis saagentos<br />
moTxovnis Tanaxmad, informaciis<br />
ganTavsebidan<br />
erTi Tvis vadaSi internetauqcioni<br />
unda dainiSnos.<br />
gasayidi qonebis fass Tavad<br />
mflobeli adgens da ara<br />
eqspertizis erovnuli biuro,<br />
rogorc es saxelmwifo<br />
qonebis Sefasebisas xdeba.<br />
momsaxurebis saagentos<br />
eleqtronul portalze<br />
www.eauction.ge _ dReisaTvis<br />
daregistrirebulia 16 189<br />
rezidenti fizikuri piri,<br />
997 rezidenti iuridiuli<br />
piri, 934 ararezidenti fizikuri<br />
piri da 62 ararezidenti<br />
iuridiuli piri. momsaxurebis<br />
saagentos partniori<br />
gaxda 390 iuridiuli<br />
da 90 fizikuri piri. 2011<br />
wels www.eauction.ge-ze gayiduli<br />
lotebis raodenoba<br />
15000 gadascda, veb-gverdze<br />
brunvam 240 000 000 Seadgina,<br />
xolo vizitorTa raodenobam<br />
1 802 000-s gadaaWarba.<br />
saagentos warmomadgenelTa<br />
gancxadebiT, saitis<br />
vizitorebis yvelaze didi<br />
raodenoba, saqarTvelos Semdeg<br />
ruseTze modis. saits<br />
yovedRiurad saSualod 7000<br />
damTvalierebeli hyavs, agvistos<br />
TveSi saits stumrobda<br />
saqarTvelodan _ 176 704,
useTidan _ 1 487, saberZneTidan<br />
_ 565, iordaniidan<br />
_ 510, aSS-dan _ 498, germaniidan<br />
_ 310, espaneTidan _ 280,<br />
poloneTidan _ 237, britaneTidan<br />
_ 221, azerbaijanidan<br />
_ 197, somx-<br />
eTidan _ 142 da<br />
sxva qveynebidan _<br />
13 910 mnaxveli.<br />
SegaxsenebT,<br />
rom noembris Tvidan,<br />
momsaxurebis<br />
saagentom daiwyo<br />
saxelwifo sakuTrebaSi<br />
moqceuli<br />
qonebis gankargvis axali<br />
formis _ lizingis gamoyeneba.<br />
momxmareblebi, romlebic<br />
ver axerxebdnen ZviradRirebuli<br />
teqnikisa da<br />
manqana-danadgarebis SeZenas,<br />
dReisaTvis eZlevaT saSualeba,<br />
gamoiyenon gankargvis axali<br />
forma _ lizingi. proeqtis<br />
avtorTa SefasebiT, aRniSnuli<br />
gankargvis forma metad<br />
xelsayreli iqneba mcire da<br />
ekonomikuri politika<br />
saSualo biznesis warmomadgenelTaTvis.<br />
Tumca, rogorc<br />
wlis Semajamabel Sexvedraze<br />
baiburTma aRniSna: `proeqtis<br />
amoqmedebis Semdeg sul oTxi<br />
loti gavaketeT da, simarTle<br />
giTxraT, daintereseba ar<br />
yofila. magram es Cveni<br />
muSaobis axali mimarTulebaa<br />
da velodebiT, rom uaxloes<br />
periodSi daintereseba<br />
investorebis mxridan am<br />
mimarTulebiT gaizrdeba.~<br />
2011 wlidan nebismier<br />
msurvels mieca saitidan sabanko<br />
plastikuri baraTis<br />
SekveTis SesaZlebloba, vebgverdidan<br />
aseve SesaZlebe-<br />
li gaxda liberTi bankis<br />
ganvadebis miReba. sagarantio<br />
Tanxis gadaxda 2011<br />
wlidan mxolod sabanko<br />
plastikuri baraTis meSveobiT<br />
xorcieldeba, aseve<br />
`momsaxurebis saagentom daiwyo saxelwifo sakuTrebaSi moqceuli<br />
qonebis gankargvis axali formis _ lizingis gamoyeneba. momxmareblebi,<br />
romlebic ver axerxebdnen ZviradRirebuli teqnikisa<br />
da manqana-danadgarebis SeZenas, dReisaTvis eZlevaT saSualeba, gamoiyenon<br />
gankargvis axali forma _ lizingi. proeqtis avtorTa<br />
SefasebiT, aRniSnuli gankargvis forma metad xelsayreli iqneba<br />
mcire da saSualo biznesis warmomadgenelTaTvis<br />
`<br />
SesaZlebeli gaxda eleqtronuli<br />
sabanko garantiis<br />
gaaqtiureba. 2012 wlidan<br />
saagentos mTavar prioritetebs<br />
warmoadgens eleqtronuli<br />
servisebis modernizacia/ganviTareba<br />
da dainteresebuli<br />
fizikuri da iuridiuli<br />
pirebis qonebis eleqtronuli<br />
auqcioniT gankargvis<br />
procesis gamartiveba.<br />
yazaxma investorebma likanis<br />
kompleqsis wili daTmes<br />
sastumro kompleqsi, romelic erT-erT yvelaze cnobil<br />
dasasvenebel kurort likanSi yazax investorebs unda ae-<br />
SenebinaT, nawilobriv saqarTvelos mTavrobis mier dafuZnebuli<br />
sapartnioro fondis sakuTrebaSi gadavida. gavrcelebuli<br />
informaciiT, saubaria sanatorium likanis 50 procentian<br />
wilze. Tumca, qarTuli mxare ar akonkretebs, ra Tanxa<br />
gadauxada `sapartnioro fondma~ yazax investorebs istoriuli<br />
kurortis dasabruneblad an saerTod gadauxada Tu<br />
ara.<br />
borjomis gamgebeli radio `komersantTan~ mxolod imis<br />
Sesaxeb saubrobs, rom yazaxi investorebi likanSi 4-varskvlaviani<br />
sastumros mSeneblobas 2012 wlis oqtomberSi daasruleben.<br />
yazaxebi sastumrosTan dakavSirebiT aRebul valdebulebas<br />
asruleben da mSeneblobas 24-saaTian reJimSi awarmoeben.<br />
rogorc cnobilia: likanis sanatoriumi yazaxebs 2006<br />
wels gadaecaT. Tumca, mas Semdeg kurortis ganaxleba ver<br />
moxerxda, ris gamoc saqarTvelos prezidentis kritika investorebma<br />
ramdenjerme daimsaxures. gakeTda mini-<br />
Snebac, rom Tu yazaxebi droulad ar warmoadgendnen<br />
kurortis gegmas, obieqti CamoerTmeodaT.<br />
15
siRaribe<br />
msoflios utevs<br />
levan<br />
asaTiani<br />
d<br />
Revandeli msoflios<br />
erT-erT umTavres<br />
problemad kvlav siRaribe<br />
da ekonomikuri uTanasworoba<br />
rCeba. maTTan brZola<br />
mTavrobebs SeuZliaT<br />
qveyanaSi Sesabamisi sagadasaxado<br />
politikiTa da miznobrivi<br />
fuladi transferebiT.<br />
bolo 2 aTwleulis<br />
ganmavlobaSi am kuTxiT warmatebuli<br />
reformebi ganaxorcieles<br />
samxreT amerikis,<br />
gansakuTrebiT ki, Cilesa da<br />
braziliis mTavrobebma. Tumca<br />
ganviTarebul qveynebTan<br />
SedarebiT laTinuri ame- meqsikisa da israelis win.<br />
rikis qveynebSi ekonomikuri da es miuxedavad imisa, rom<br />
uTanasworoba mainc didia. bolo wlebSi ganxorciele-<br />
OECD-is axali angariSis mibuli jandacvis, ganaTlebixedviT,<br />
CileSi OECD-is qveysa da socialuri dacvis pronebs<br />
Soris, ekonomikuri uTagramebi Cilesa da brazilnasworobis<br />
maCvenebeli yveiaSi warmatebulad aris Selaze<br />
maRalia. rac Seexeba fasebuli.<br />
siRaribes, maCveneblis mixed- es imas niSnavs, rom samviT,<br />
romelic zomavs mosaxxreT amerikis qveynebSi siRleobis<br />
im wils, romelsac aribisa da ekonomikuri uTa-<br />
`<br />
saSualo Semosavalze naklenasworobis maCvenebeli rambi<br />
Semosavali aqvs (brazildenime wlis win kidev ufro<br />
bolo wlebSi ganxorcielebuli jandacvis, ganaTlebisa da<br />
socialuri dacvis programebi Cilesa da braziliaSi warmatebulad<br />
aris Sefasebuli. es imas niSnavs, rom samxreT amerikis qveynebSi<br />
siRaribisa da ekonomikuri uTanasworobis maCvenebeli ramdenime<br />
wlis win kidev ufro sagangaSo niSnulebze iyo. laTinuri<br />
amerikisa da karibis zRvis auzis qveynebis gaerTianebuli<br />
erebis komisiis mier 2011 wlis bolos gamoqveynebuli monacemebis<br />
mixedviT, 2010 wels regionis msaxleobis 31.4% siRaribis zRvars<br />
qvemoT cxovrobda<br />
`<br />
ias kidev ufro uaresi maCveneblebi<br />
aqvs, magram is<br />
OECD-is wevri ar aris, amitom<br />
ver moxvda am reitingSi),<br />
Cile aris bolodan mesame,<br />
16 saqarTvelos ekonomika #1<br />
sagangaSo niSnulebze iyo.<br />
laTinuri amerikisa da karibis<br />
zRvis auzis qveynebis<br />
gaerTianebuli erebis komisiis<br />
mier 2011 wlis bo-<br />
los gamoqveynebuli monacemebis<br />
mixedviT, 2010 wels<br />
regionis mosaxleobis 31.4%<br />
siRaribis zRvars qvemoT cxovrobda.<br />
2008 wels es ma-<br />
Cvenebeli 33%, xolo 2009<br />
wels 33.1% iyo. 1990-ian wleb-<br />
Si siRaribis maCvenebeli<br />
48.4%-s Seadgenda. radikaluri<br />
nabijebis gadadgma regionis<br />
qveynebma siRaribis<br />
Sesamcireblad 1999 wlidan<br />
daiwyes. mniSvnelovani cvlilebebi<br />
moxda<br />
2000 wlidan, roca<br />
qveynebis saTaveSi<br />
memarcxene mTavrobebi<br />
movidnen.<br />
am droisaTvis ganskuTrebiT<br />
rTul<br />
viTarebaSi iyvenen<br />
Cile da brazilia.<br />
dRes am ori<br />
qveynis gamocdileba<br />
siRaribesa da<br />
ekonomikur uTanasworobas-<br />
Tan brZolaSi samagaliToa.<br />
bolo wlebSi maT reformebis<br />
warmatebas orma mniSvnelovanma<br />
faqtormac Seuw
yo xeli: 2010 wels laTinuri<br />
amerikis mSp 5.9%-iT gaizarda,<br />
rac imis maniSnebelia,<br />
rom 2008 wlis finansurma<br />
recesiam regionze<br />
mcire gavlena moaxdina. 2009<br />
wels ki regionis mSp mxolod<br />
1.9%-iT Semcirda. udidesi<br />
mniSvneloba hqonda RaribebisaTvis<br />
gankuTvnil miznobriv<br />
programebs. zogierTma<br />
qveyanam, braziliisa<br />
da kolumbiis CaTvliT, ukve<br />
moaxdina uRaribesi mosaxleobisTvis<br />
gamiznuli axali<br />
programebis prezentacia.<br />
Tumca, eqspertTa SefasebiT,<br />
miznis miRweva mxolod saxelmwifo<br />
biujetidan dafinansebuli<br />
socialuri programebiT<br />
SeuZlebelia. amis<br />
paralelurad aucilebelia,<br />
qveynis mwarmoeblurobis<br />
zrda da ganaTlebis xarisxis<br />
amaRleba. regionis<br />
mosaxleobis 13% kvlavac<br />
ukidures siRaribeSi cxovrobs.<br />
uTanasworobasa da siR-<br />
aribesTan brZola sxvadasxva<br />
qveynebs sxvadasxvagavari<br />
warmatebiT gamosdis. zogi-<br />
FAO sakvebi produqtebis fasebis indeqsi<br />
ian.<br />
Teb.<br />
mar.<br />
apr.<br />
mai.<br />
ivn.<br />
ivl.<br />
ekonomikuri politika<br />
agv.<br />
seq.<br />
oqt.<br />
noe.<br />
dek.<br />
erTma qveyanam maCveneblebi<br />
bevrad gaaumjobesa sxvebTan<br />
SedarebiT. jinis indeq-<br />
si, romelic ama Tu im qveyanaSi<br />
uTanasworobis maCvenebels<br />
zomavs, qveynebis<br />
mdgomareobas 0-dan 1-mde<br />
koeficientiT afasebs. urugvais<br />
jinis koeficienti 2009<br />
wels iyo 0.433, venesuelasi<br />
ki 0.412, maSin, roca aSS-Si<br />
es maCvenebeli 0.468 iyo. peruSi<br />
jinis koeficienti am<br />
droisaTvis iyo 0.469, salvadorSi<br />
– 0.478, ekvadorSi _<br />
0.500 da kosta-rikaSi _ 0.501.<br />
amasTanave, 2009 wels siRaribis<br />
maCvenebeli argentinas,<br />
Cilesa da urugvais<br />
naklebi hqonda, vidre aSS-s.<br />
marTalia, siRaribis SemcirebaSi<br />
regionis saerTo ekonomikurma<br />
zrdam didi wvlili<br />
Seitana, Tumca, mecnierTa<br />
azriT, aranaklebi<br />
mniSvnelobisaa is, rom Semosavlebis<br />
gadanawilebis dros<br />
uzarmazari ufskruli, romelic<br />
maRalanazRaurebad da dabalanazRaurebaddasaqmebulebs<br />
Soris arsebobda, am<br />
qveynebSi nel-nela mcirdeba.<br />
amas ki qveynebma ganaTlebis<br />
xarisxis gaumjobesebiT miaRwies,<br />
aseve, im programebiT,<br />
17
FAO sakvebi produqtebis fasebis indeqsi<br />
romlebic dabalkvalificiuri<br />
kadrebis gadamzdebasa da<br />
maTTvis fuladi transferebis<br />
saxelmwifo biujetebidan<br />
gamoyofas isaxavda miznad. am<br />
mxriv, gansakuTrebiT aRsani-<br />
Snavia braziliisa da Ciles<br />
magaliTebi.<br />
18 saqarTvelos ekonomika #1<br />
nominaluri<br />
realuri<br />
braziliuri<br />
progresi<br />
brazilia istoriulad<br />
xasiaTdeba ekonomikuri uTanasworobisa<br />
da siRaribis<br />
maRali doniT. 2001 wels<br />
braziliis jinis indeqsi<br />
`umwvavesi<br />
problemaa isic, rom umuSevarTa socialur dacvis<br />
muxli saqarTvelos socialuri dacvis funqcionalur ganawileba-<br />
Si saerTod ar aris Cadebuli. qveyanaSi umuSevarTa raodenoba ar<br />
iklebs, arc dasaqmebis politika atarebs aqtiur xasiaTs. maSin,<br />
roca specialistebi umZimesi socialuri fonis mogvarebis erTerT<br />
gzad saqarTveloSic samuSao kadrebis gadamzadebasa da biznes-unarebis<br />
gamomuSavebaSi xedaven<br />
`<br />
0.558 iyo. marTalia, 2009 wlisaTvis<br />
es maCvenebeli 0.537mde<br />
Semcirda, magram didad<br />
saxarbielo mdgomareobaze<br />
arc es cifri metyvelebs. 2001<br />
wels braziliis mosaxleobis<br />
37.5% siRaribeSi, maTgan<br />
ukidures siRaribeSi ki 13.2%<br />
cxovrobda. 2009 wlisaTvis<br />
siRaribe Semcirda 24.9%-mde,<br />
ukidures siRaribeSi mcxovrebTa<br />
maCvenebeli ki _ 7%mde.<br />
braziliis mTavrobis<br />
umTavresi mizani 2015 wlamde<br />
ukidures siRaribeSi mcxovrebi<br />
mosaxleobis raodenobis<br />
ganaxevrebaa. 2001-2009<br />
wlebSi braziliaSi siRaribe<br />
54%-iT Semcirda, ekonomikurma<br />
zrdam ki 46% Seadgina.<br />
2001-2007 wlebSi Raribi<br />
mosaxleobis Semosavali<br />
yovelwliurad<br />
7%-iT izrdeboda.<br />
maSin, roca mTlianad<br />
Semosavlebi<br />
qveyanaSi saSualod<br />
2.5%-iT, mdidrebis<br />
Semosavali ki mxolod<br />
1.1%-iT izrdeboda.<br />
moqalaqeebi gadaudebel daxmarebas<br />
ufasod ver gamoiZaxeben<br />
saqarTvelos kanonmdeblobaSi Sesuli cvlilebis<br />
Tanaxmad, 112-ze darekva fasiani iqneba.<br />
mTavrobis dadgenilebiT, satelefono nomers<br />
yovelTviurad daericxeba „112" momsaxurebis safasuri,<br />
rac iuridiuli piris SemTxvevaSi 50 TeTri,<br />
xolo indmewarmis da fizikuri piris SemTxvevaSi<br />
_ 20 TeTria.<br />
fiqsirebuli qselidan 112-ze darekvis SemTxvevaSi,<br />
momxmarebeli gadasaxads yoveli Tvis bolos,<br />
saabonentosTan erTad gadaixdis, xolo mobilur<br />
operatorebs nomris momsaxurebis Rirebuleba<br />
angariSidan CamoeWrebaT. 112-is saSualebiT<br />
SesaZlebeli iqneba saswrafo samedicino daxmarebis,<br />
saxanZro da samaSvelo samsaxurebis gamoZaxeba.<br />
Tbilisis sakrebulos umciresobis nawili<br />
aRniSnul dadgenilebas socialurad gaumarTlebel iniciativas uwodebs da acxadeben, rom gadaudebeli<br />
daxmarebis gamoZaxebaze fasis dadeba mis Sinaarss ewinaaRmdegeba. 112 amerikuli 911-is<br />
analogis Seqmnas iTvaliswinebs, Tumca, 911-ze wvdoma qarTuli 112-sgan gansxvavebiT yvelanairi<br />
dabrkolebis gareSe xdeba.
aziliis mTavrobam Sesabamisi<br />
saganmanaTleblo<br />
programebisa da umaRlesi ganaTlebis<br />
xarisxis amaRlebiT<br />
SeZlo mosaxleobis<br />
Semosavlebs Soris uzarmazari<br />
ufskrulis Semcireba.<br />
amasTanave, saxelmwifo socialuri<br />
programebis xarjze<br />
Semosavlebi gaezardaT socialurd<br />
daucvel fenebsa<br />
da umuSevvrebs. magram problemaa<br />
is, rom sax-<br />
elmwifotransferebis wili, mosaxleobis<br />
mTlian<br />
SemosavlebSi Zalian<br />
maRalia, daaxloebiT<br />
80%. rac<br />
imas niSnavs, rom<br />
braziliaSi, ekonomikuriuTanasworobis<br />
SemcirebaSi<br />
lomis wvlili<br />
swored saxelmwifo socialur<br />
programebs uWiravs. msxvili<br />
investiciebia Cadebuli<br />
`adamianuri ganviTarebis~<br />
programebSi. 2004-2006<br />
wlebSi programebSi CarTuli<br />
ojaxebisTvis gamoyofili<br />
ekonomikuri politika<br />
saprogramo Tanxebi 6.5 milionidan<br />
11 milionamde gaizrda.<br />
programam moicva 12 milionze<br />
meti ojaxis warmomadgeneli.<br />
2011 wels amoqmedda<br />
kidev erTi axali programa,<br />
romlis mTavari mizani aris<br />
Raribi ojaxebis xelmisawvdomobis<br />
gazrda xarisxian<br />
jandacvasa da ganaTlebaze.<br />
gasul wels programaSi damatebiT<br />
CaerTo 1.3 milioni<br />
bavSvi. ganaTlebis xelmisawvdomobis<br />
maCvenebeli qveyanaSi<br />
mniSvnelovnad gaizrda.<br />
2000-2008 wlebSi saSualo<br />
skolis kursdamTavrebulTa<br />
raodenoba 68.5%-dan<br />
81.5%-mde gaizarda.<br />
Cile _ samxreT<br />
amerikis OECD<br />
braziliisa da laTinuri<br />
amerikis sxva qveynebTan<br />
SedarebiT Cile istoriulad<br />
xasiaTdeba siRaribisa<br />
da ekonomiuri uTanasworobis<br />
naklebi doniT. XX-XXI<br />
saukuneebis mijnaze Cilem<br />
didi ekonomikuri zrda ganicada,<br />
ramac gadamwyveti<br />
`braziliis mTavrobam Sesabamisi saganmanaTleblo programebisa<br />
da umaRlesi ganaTlebis xarisxis amaRlebiT SeZlo mosaxleobis<br />
Semosavlebs Soris uzarmazari ufskrulis Semcireba. amasTanave,<br />
saxelmwifo socialuri programebis xarjze Semosavlebi gaezardaT<br />
socialurd daucvel fenebsa da umuSevvrebs. magram problemaa<br />
is, rom saxelmwifo transferebis wili, mosaxleobis mTlian SemosavlebSi<br />
Zalian maRalia, daaxloebiT 80%. rac imas niSnavs, rom<br />
braziliaSi, ekonomikuri uTanasworobis SemcirebaSi lomis wvlili<br />
swored saxelmwifo socialur programebs uWiravs<br />
roli Seasrula siRaribis<br />
SemcirebaSi. siRaribeSi mcxovrebi<br />
mosaxleobis raodenoba<br />
CileSi 2000-2009 wleb-<br />
Si 20-dan 11%-mde Semcirda.<br />
SedarebisaTvis _ 2009 wels<br />
aSS-is siRaribis maCvenebe-<br />
`<br />
mosaxleobis 56%-s internetiT<br />
arasodes usargeblia<br />
socialur qselebSi mwvave diskusia gamoiwvia evraziis Tanam-<br />
Sromlobis fondis angariSma, romlis Tanaxmadac, saqarTvelos mosaxleobis<br />
56%-s internetiT arasodes usargeblia. igive angariSis<br />
mixedviT, informaciis miRebis mTavari wyaro saqarTveloSi televiziaa.<br />
yvelaze xSirad mosaxleoba informacias `rusTavi2~-isa da<br />
`imedisgan~ igebs, sazogadoebrivi mauwyebeli ki ierarqiaSi mesame<br />
adgilzea.<br />
socialuri qselebis momxmareblebis erTi nawilis SefasebiT,<br />
angariSi ararealisturia, radgan, maTi azriT, internetiT mosaxleobis<br />
gacilebiT meti procenti sargeblobs.<br />
realisturad afasebs evraziis TanamSromlobis fondis angariSs<br />
`gruzia onlaini~ _ im 56% procentSi, romelsac interneti arasdros<br />
gamouyenebia, regionebis mosaxleoba (radgan iq jer kidev dgas internetizaciis<br />
problema), agreTve diasaxlisebi igulisxmeba. garda amisa,<br />
saqarTveloSi 50-55 wels gadacilebuli adamianebi naklebad sargebloben<br />
internetiT da maTi mxolod 5% Tu iyenebs globalur qsels. rogorc kvlevam aCvena,<br />
internetiT mosargeble 45%-dan, 70% internets mxolod socialuri qselebiT sargeblobisTvis<br />
iyenebs da ara informaciis misaRebad.<br />
19
li 14.3% iyo.<br />
iseve rogorc braziliaSi,<br />
socialuri programebis<br />
danaxarjebi CileSic<br />
mniSvnelovnad gaizrda. danaxarji<br />
1 sul mosaxleze 1998<br />
wels iyo 686 aSS dolari,<br />
2009 wels ki _ es maCvenebeli<br />
945 aSS dolaramde<br />
gaizarda. gaizarda ga-<br />
`siRaribis maCvenebeli Cvens qveyanaSi erT-erT mTavar problemad<br />
rCeba. 2012 wels saqarTvelos mTvarobis mier prioritetulad<br />
deklarirebul sam ZiriTad mimarTulebas Soris, ganaTlebasa<br />
da soflis meurneobasTan erTad, jandacva da socialuri sferoc<br />
Sedis. magram, sainteresoa, ramdenad Tanmimdevrulia saqarTvelos<br />
mTavrobis socialuri politika?<br />
naTlebis sistemis dafinansebac.<br />
Tu 1998 wels ganaTlebaze<br />
mSp-is 3.6% ixarjeboda,<br />
2009 wels es maCevnebeli<br />
4.3%-mde gaizrda. ganaTlebis<br />
xarisxis gazrdam<br />
ki xeli Seuwyo maRal kvalificiur<br />
da dabal kvalifiuciur<br />
muSaxelis xelfasebs<br />
Soris gansxvavebis<br />
Semcirebas.<br />
eqspertTa SefasebiT, es<br />
imas ar niSnavs, rom regionis<br />
qveynebma jandacvisa da<br />
20 saqarTvelos ekonomika #1<br />
socialuri sferos reformebs<br />
didi yuradReba<br />
aRar miaqcion da/an arsebuli<br />
programebi Seamciron da/<br />
an sxva alternatiuli programebis<br />
ganxorcielebaze<br />
ar ifiqron. radgan, miuxedavad<br />
warmatebuli statistikisa,<br />
siRaribe regionis<br />
kvlavac mTavar gamowvevad<br />
`<br />
rCeba. ganviTarebul qveynebTan<br />
SedarebiT Ciles<br />
mTavrobis socialuri danaxarjebi<br />
mcirea _ mSp-is 16%,<br />
maSin, roca OECD-is saSualo<br />
maCvenebeli 27%-ia.<br />
eqspertTa SefasebiT, socialuri<br />
programebis paralelurad,<br />
ufro efeqtiani<br />
sagadasaxado politikis gatarebaa<br />
aucilebeli imisaTvis,<br />
rom ufro metad Semcirdes<br />
ekonomikuri uTanasworoba<br />
da siRaribe. ukeTe-<br />
si samuSao pirobebi da ma-<br />
Rali xarisxis umaRlesi ganaTleba<br />
aris samuSao Zalis<br />
stimulirebisa da ekonomikuri<br />
zrdis winapiroba.<br />
korporaciebisa da individebis<br />
mier gadasaxadebisaTvis<br />
Tavis arideba mSp-s<br />
2.5%-iT amcirebs. Ciles ekonomika<br />
gasul wels 6.6%-iT<br />
gaizarda, magram wels navaraudevia<br />
mxolod 4%-iani<br />
zrda.<br />
CineTSi dRe-Ramis<br />
minimaluri<br />
saarsebo minimumi<br />
1 dolaramde<br />
izrdeba<br />
CineTi gegmavs, sofleb-<br />
Si sasicocxlo minimumis<br />
oficialuri done dRe-Rame-<br />
Si erT dolaramde gazardos.<br />
amis Sesaxeb saagento<br />
„sinhua~ ityobineba. amasTan,<br />
wliuri saarsebo minimumi<br />
200 dolaridan 360 dolaramde<br />
moimatebs.<br />
axali maCvenebeli 92%iT<br />
aRemateba CineTis xelisuflebis<br />
mier dadgenil<br />
zRvars, romelic amJamad moqmedebs,<br />
Tumca mainc ver eweva<br />
msoflio bank-<br />
is standartebs (1,25<br />
dolari dReSi) da<br />
aSS-is maCvenebels,<br />
sadac wliuri saarsebo<br />
minimumi samsulianiojaxisTvis<br />
17,347 dolaria.<br />
saarsebo minimumis TiTqmis<br />
gaormageba CineTSi Raribebis<br />
oficialur maCvenebels<br />
100 milion adamianamde<br />
gazrdis. Sesabamisad,<br />
saWiro iqneba centraluri<br />
mTavrobisgan axali finansuri<br />
daxmareba. pekinis<br />
erT-erTi universitetis<br />
profesoris li Sinis prognoziT,<br />
wliuri saarsebo minimumis<br />
310 dolaramde gazrdis<br />
SemTxvevaSi, CineTSi<br />
Raribebis ricxvi 130 mil-
ionamde moimatebs. calkeuli<br />
eqspertebi aRniSnaven,<br />
rom CineTi xelovnurad amcirebs<br />
wliuri saarsebo<br />
minimumis maCvenebels, raTa<br />
sazogadoebis yuradReba<br />
siRaribesTan brZolaSi<br />
miRweul warmatebebs miapyros.<br />
CineTis swrafma ekonomikurma<br />
zrdam bolo sami aTwleulis<br />
ganmavlobaSi milionobiT<br />
adamians siRaribisgan<br />
Tavis daRwevis saSualeba<br />
misca, magram amavdroulad<br />
Raribebsa da mdidrebs Soris<br />
qonebrivi gansxvaveba kidev<br />
ufro gaizarda.<br />
ra xdeba<br />
saqarTveloSi<br />
amJamad, saqarTvelos jinis<br />
koeficienti 40.8%-s udris.<br />
aRsaniSnavia,<br />
rom saqarTvelos<br />
indikatori laTinuri<br />
amerikis<br />
qveynebis indikatorebis<br />
msgavsia<br />
(venesuela 43.4, urugvai<br />
47.1, kolumbia<br />
58.5). am qveynebisaTvis<br />
damaxasia-<br />
Tebeli niSani sa-<br />
Sualo klasis ar<br />
arseboba anda mcirericxovani<br />
saSualo klasia. saqar-<br />
Tvelos jinis koeficienti<br />
gacilebiT maRalia ganvi-<br />
Tarebuli qveynebis Sesabamis<br />
koeficientebze, rac qveyanaSi<br />
seriozuli socialuri<br />
da ekonomikuri problemis<br />
arsebobaze metyvelebs.<br />
siRaribis maCvenebeli<br />
Cvens qveyanaSi erT-erT mTavar<br />
problemad rCeba. 2012<br />
wels saqarTvelos mTvarobis<br />
mier prioritetulad deklarirebul<br />
sam ZiriTad<br />
mimarTulebas Soris, gana-<br />
Tlebasa da soflis meurneobasTan<br />
erTad, jandacva da<br />
ekonomikuri politika<br />
socialuri sferoc Sedis.<br />
magram, sainteresoa, ramdenad<br />
Tanmimdevrulia saqarTvelos<br />
mTavrobis socialuri<br />
politika?<br />
socialur sferoSi mTavrobam<br />
arsebiTi xasiaTis<br />
cvlilebebis ganxorcieleba<br />
2005 wlidan daiwyo, rodesac<br />
ukiduresad Raribi mosaxleobisTvis<br />
socialuri<br />
dacvis axali sistemis danergvis<br />
iniciativiT gamovida<br />
da, Sesabamisad, strategiul<br />
dokumentebSic prioritetul<br />
mimarTulebad<br />
siRaribis daZleva iqna aRiarebuli.<br />
dRemde mTavrobis<br />
umTavres saSualovadian mizans,<br />
siRaribis Semcireba da<br />
mosaxleobaSi socialurad<br />
daucveli fenis keTildReobis<br />
dacva warmoadgens.<br />
Tumca, pesimisturi statis-<br />
tika aCvenebs, rom es sfero<br />
gamarTuli da mdgradi araa.<br />
is, rom saqarTvelos mosaxleobis<br />
50-55% siRaribis<br />
zRvars dabla, 15% ki _ ukiduresi<br />
siRaribis pirobeb-<br />
Si cxovrobs, reformebis gatarebis<br />
dauyovnebliv saWiroebaze<br />
metyvelebs.<br />
mTavrobam pensiebisa da<br />
miznobrivi socialuri daxmarebis<br />
programebis meSveobiT,<br />
romlebic 2006 wlis<br />
meore naxevarSi waradgina,<br />
mniSvnelovani nabiji gadadga<br />
win. 2003-2007 wlebSi<br />
socialurad daucveli ojaxebis<br />
wliuri Semosavali<br />
gaizarda, Tumca am zrdaSi,<br />
iseve rogorc Cilesa da<br />
braziliis SemTxvevaSi, mniSvnelovani<br />
komponenti socialuri<br />
daxmareba iyo da<br />
ara dasaqmebisa da, Sesabamisad,<br />
Semosavlebis gazrdili<br />
maCvenebeli.<br />
miuxedavad imisa, rom<br />
2003-2007 wlis periodSi sa-<br />
Sualo Semosavlebi gaizarda,<br />
qveyanaSi siRaribe ar<br />
Semcirebula, rasac bevri<br />
mizezi ganapirobebda. pirvel<br />
rigSi ki, is faqti, rom<br />
ekonomikuri da sajaro seqtoris<br />
yovlismomcvelma reformebma<br />
am periodSi ufro<br />
meti adamiani datova samsaxuris<br />
gareSe, vidre daasaqma;<br />
amasTanave, is seqtorebi, sadac<br />
Semosavlebis zrda<br />
dafiqsirda (mSenebloba, finansuri<br />
momsaxureba, samTo<br />
mrewveloba, sajaro samsax-<br />
`saarsebo minimumis TiTqmis gaormageba CineTSi Raribebis oficialur<br />
maCvenebels 100 milion adamianamde gazrdis. Sesabamisad,<br />
saWiro iqneba centraluri mTavrobisgan axali finansuri daxmareba.<br />
pekinis erT-erTi universitetis profesoris li Sinis prognoziT,<br />
wliuri saarsebo minimumis 310 dolaramde gazrdis SemTxvevaSi,<br />
CineTSi Raribebis ricxvi 130 milionamde moimatebs. calkeuli<br />
eqspertebi aRniSnaven, rom CineTi xelovnurad amcirebs wliuri<br />
saarsebo minimumis maCvenebels, raTa sazogadoebis yuradReba siRaribesTan<br />
brZolaSi miRweul warmatebebs miapyros<br />
`<br />
uri), mTliani dasaqmebis Zalian<br />
mcire nawils warmoadgenen.<br />
2006-2008 wlebSi saqarTvelos<br />
ekonomika yovelwliurad,<br />
saSualod, 1.8 miliardi<br />
lariT izrdeboda. Sesabamisad,<br />
izrdeboda socialuri<br />
dacvis xarjic, 2009 wlis<br />
CaTvliT, yovelwliurad, sa-<br />
Sualod, 181.6 milioni lariT.<br />
2006-2010 wlebSi socialur<br />
dacvaze sul 5.1 miliardi<br />
lari daixarja. Tumca<br />
2010 wels socialuri dacvis<br />
xarji 40 milioni lariT<br />
Semcirda. klebaze gavlena<br />
globalurma ekonomikurma<br />
krizisma moaxdina: 2009 wels<br />
21
`siRaribis Semcirebaze yvelaze ukeT moqmedebs pensiebi da<br />
miznobrivi socialuri daxmarebebi. pensiebis gareSe, siRaribis<br />
maCvenebeli gaizrdeboda 23.6%-dan 32.9%-mde, xolo miznobrivi<br />
socialuri daxmarebebi da sxva socialuri servisebi siRaribes<br />
2%-iT amcirebs. miznobrivi socialuri daxmareba kargad aRwevs<br />
Rarib moqalaqeebamde. msgavsi programebi Raribi ojaxebis Semosavlebs<br />
72%-iT zrdis, xolo ukiduresad Raribi mosaxleobis Semosavlebs<br />
_ 105%-iT<br />
`<br />
Cveni ekonomika 3.9%-iT Semcirda.<br />
2011 wels socialuri<br />
dacvis xarji daaxloebiT<br />
201 milioni lariT gaizarda<br />
da, saerTo jamSi, 1.5 miliardi<br />
lari Seadgina. aqedan<br />
`miuxedavad imisa, rom 2003-2007 wlis periodSi saqarTveloSi saSualo<br />
Semosavlebi gaizarda, qveyanaSi siRaribe ar Semcirebula, rasac<br />
bevri mizezi ganapirobebda. pirvel rigSi ki, is faqti, rom ekonomikuri<br />
da sajaro seqtoris yovlismomcvelma reformebma am periodSi ufro<br />
meti adamiani datova samsaxuris gareSe, vidre daasaqma; amasTanave,<br />
is seqtorebi, sadac Semosavlebis zrda dafiqsirda (mSenebloba, finansuri<br />
momsaxureba, samTo mrewveloba, sajaro samsaxuri), mTliani<br />
dasaqmebis Zalian mcire nawils warmoadgenen<br />
yvelaze naklebi – mTliani<br />
socialuri dacvis 0.7% –<br />
SezRuduli SesaZleblobebis<br />
mqone adamianebs xmardebaT,<br />
16% – socialurad daucv-<br />
22 saqarTvelos ekonomika #1<br />
el ojaxebsa da bavSvebs, 66.4%<br />
_ xandazmulTa socialur<br />
dacvas. 2011 wels, araklasificirebul<br />
saqmianobaze gaweuli<br />
danaxarjebi socialur<br />
sferoSi 251 milion<br />
lars Seadgens.<br />
`<br />
gamokvlevebi aCvenebs,<br />
rom siRaribis Semcirebaze<br />
yvelaze ukeT moqmedebs pensiebi<br />
da miznobrivi socialuri<br />
daxmarebebi. pensiebis<br />
gareSe, siRaribis<br />
maCvenebeli gaizrdeboda<br />
23.6%-dan<br />
32.9%-mde, xolo<br />
miznobrivi socialuri<br />
daxmarebebi<br />
da sxva socialuri<br />
servisebi siRaribes<br />
2%-iT amcirebs.<br />
miznobrivi socialuri<br />
daxmareba kargad aRwevs<br />
Rarib moqalaqeebamde. msgavsi<br />
programebi Raribi ojaxebis<br />
Semosavlebs 72%-iT<br />
zrdis, xolo ukiduresad Raribi<br />
mosaxleobis Semosavlebs<br />
_ 105%-iT.<br />
Tumca saqarTvelo-<br />
Si misi dafarvis<br />
areali mcirea. 2007<br />
wlis monacemebiT,<br />
arsebuli programebi<br />
Raribi mosaxleobis<br />
mxolod 19%s<br />
da ukiduresad Raribi<br />
mosaxleobis<br />
30%-s faravda. am<br />
monacemebidan gamomdinare,<br />
msoflio banki miiCnevs, rom<br />
Tu miznobrivi socialuri<br />
daxmareba gaswvdeba mTels<br />
Rarib da ukiduresad Rarib<br />
EBRD-ma somxeTis da azerbaijanis<br />
ekonomikuri prognozi gaauaresa,<br />
saqarTvelosi ki gazarda<br />
EBRD-is prognoziT, 2012 wels saqarTvelos ekonomika 5%-iT gaizrdeba.<br />
gasuli wlis oqtombris prognozis mixedviT, zrda mxolod 4%-s Seadgenda.<br />
`miuxedavad saerTaSoriso donori organizaciebis mxridan daxmarebis<br />
Semcirebisa, saqarTvelos mTavrobam SeZlo dafinansebis kerZo<br />
wyaroebis moZieba, aseve miiRo Sesabamisi sakanonmdeblo cvlilebebi~<br />
– aRniSnulia EBRD-is angariSSi.<br />
rac Seexeba saqarTvelos mezobel qveynebs, 2012 wels azerbaijanSi<br />
ekonomikuri zrda 3,5%-s (prognozi Semcirda 0,5%-iT), xolo somxeTSi<br />
3%-s (-0,5) Seadgens. EBRD-ma TurqeTisa da ruseTis prognozi ucvlelad<br />
_ 2,5%-isa da 4,2%-is doneze datova.<br />
zogadad, evrozonis savalo krizisis fonze, EBRD-i ganviTarebad<br />
qveynebSi zogadad ekonomikuri zrdis Senelebas prognozirebs, evrozonis<br />
krizisis damZimebis pirobebSi, misi gauaresebis perspeqtiviT.<br />
monacemebi EBRD-is 2012 wlis ianvris angariSSi _ `regionuli ekonomikuri<br />
perspeqtiva EBRD-is saoperacio qveynebSi~ (Regional Economic<br />
Prospects in EBRD Countries of Operations: January 2012) aris mocemuli.
mosaxleobas, siRaribe Ti-<br />
Tqmis orjer _ 23.6%-dan<br />
12%-mde Semcirdeba, xolo<br />
ukiduresi siRaribe TiTqmis<br />
samjer _ 9.3%-dan 2.9%mde.<br />
yvela ukiduresad Raribi<br />
moqalaqis dafarvis Sem-<br />
TxvevaSi, xarjebis gaizrdeba,<br />
mSp-is 0.4%-iT, xolo<br />
Raribi moqalaqeebis dafarvis<br />
SemTxvevaSi _ mSp-is<br />
1.1%-iT.<br />
garda amisa, `gaeros~<br />
bavSvTa fondis angariSis<br />
mixedviT, romelic gasuli<br />
wlis noembris bolos gamoqveynda,<br />
siRaribe saqarTvelos<br />
erT-erT umTavres gamowvevad<br />
rCeba. rogorc fondis<br />
angariSSia aRniSnuli,<br />
„ekonomikur zrdas saqarTveloSi,<br />
siRaribis farTomas-<br />
Stabiani Semcireba ar mohyolia~.<br />
„xSirad, siRaribe maTi<br />
mTeli cxovrebis manZilze<br />
grZeldeba. adreul asakSi<br />
siRaribem, SesaZloa, gamoiwvios<br />
xangrZlivi gonebrivi<br />
da fizikuri darRvevebi. zemoaRniSnuli<br />
garemoebebi ki,<br />
TavisTavad, ganapirobebs siRaribis<br />
momdevno TaobebisTvis<br />
gadacemis<br />
cikls. amdenad,<br />
bavSvTa keTild-<br />
ReobaSi investirebaumniSvnelovanesiakacobriobis<br />
Tanaswori da<br />
Tanamimdevruli<br />
ganviTarebis uzrunvelsayofad~,<br />
–<br />
naTqvamia gaeros bavSvTa<br />
fondis angariSSi saqarTvelos<br />
Sesaxeb.<br />
oficialuri monacemiT,<br />
2011 wlis aprilisTvis<br />
saqarTveloSi 145 665 ojaxi<br />
(mTliani mosaxleobis 12,4 %)<br />
yovelTviuri daxmarebebis<br />
saxiT fulad saarsebo minimums<br />
iRebda. yvelaze Rataki<br />
mosaxleobis umravlesoba ki,<br />
gaeros bavSvTa fondis axa-<br />
ekonomikuri politika<br />
li angariSis mixedviT, amJamad<br />
miznobriv socialur daxmarebas<br />
ar iRebs. imis miuxedavad,<br />
rom 2008 wels mTavrobam<br />
daamtkica programa „erTiani<br />
saqarTvelo siRaribis gareSe~,<br />
2008 wels siRaribis zRvars<br />
miRma myofi ojaxebisTvis<br />
Seiqmna samedicino dazRveva<br />
da miznobrivi socialuri<br />
daxmarebebi, „bavSvis ufleba-<br />
Ta komiteti kvlav SeSfoTebulia<br />
qveyanaSi farTod gavrcelebuli<br />
siRaribiTa da<br />
siduxWiriT da aRniSnavs, rom<br />
bevri bavSvis cxovrebis done<br />
Zalze dabalia.<br />
umwvavesi problemaa isic,<br />
rom umuSevarTa socialur<br />
dacvis muxli saqarTvelos<br />
socialuri dacvis funqcionalur<br />
ganawilebaSi saer-<br />
Tod ar aris Cadebuli. qveyanaSi<br />
umuSevarTa raodenoba<br />
ar iklebs, arc dasaqmebis<br />
politika atarebs aqtiur<br />
xasiaTs. maSin, roca specialistebi<br />
umZimesi socialuri<br />
`saqarTvelos mTavrobam pensiebisa da miznobrivi socialuri<br />
daxmarebis programebis meSveobiT, romlebic 2006 wlis meore naxevarSi<br />
waradgina, mniSvnelovani nabiji gadadga win. 2003-2007 wlebSi<br />
socialurad daucveli ojaxebis wliuri Semosavali gaizarda, Tumca<br />
am zrdaSi, iseve rogorc Cilesa da braziliis SemTxvevaSi, mniSvnelovani<br />
komponenti socialuri daxmareba iyo da ara dasaqmebisa<br />
da, Sesabamisad, Semosavlebis gazrdili maCvenebeli<br />
fonis mogvarebis erT-erT<br />
gzad saqarTveloSic samu-<br />
Sao kadrebis gadamzadebasa<br />
da biznes-unarebis gamomu-<br />
SavebaSi xedaven.<br />
1998 wlis Semdeg, umuSevrobis<br />
done saqarTveloSi<br />
gaizarda 12.4%-dan 16.3%-mde.<br />
Tumca, es oficialuri monacemebiT.<br />
araoficialuri<br />
maCveneblebi ki gacilebiT<br />
sagangaSoa. erovnul-demokra-<br />
`<br />
23
laTinuri amerika<br />
(siRaribeSi mcxorvebi mosaxleobis procentuli maCvenebeli)<br />
paragvai<br />
bolivia<br />
kolumbia<br />
ekvadori<br />
meqsika<br />
laTinuri<br />
amerika<br />
peru<br />
venesuela<br />
brazilia<br />
Cile<br />
`urugvai<br />
wyaro: ECLAC<br />
mniSvnelovania ara mxolod dasaqmebuli da umuSevari adamianebis<br />
raodenoba, aramed im adamianebis Semosavlebic, romelTa xelfasic<br />
saSualo minimumze dabalia. saqarTveloSi dasaqmebulTa 17.4%-i<br />
dReSi 1.25 aSS dolarze nakleb TanxiT cxovrobs. ganviTarebul qveynebSi<br />
Sesabamisi procentuli maCvenebeli nulis tolia, xolo postsabWoTa<br />
qveynebSi iseve, rogorc sxva ganviTarebad da naklebganvi-<br />
Tarebul qveynebSi, es mniSvnelovan problemas warmoadgens<br />
msoflios erT-erTi<br />
umsxvilesi auditoruli<br />
kompania saqarTveloSi<br />
oficialurad Semovida<br />
saqarTveloSi msoflios erT-erTi umsxvilesi auditoruli kompania<br />
oficialurad Semovida. saubaria inglisur „er es em-interneiSenalze~.<br />
auditoruli kompaniebis msoflio aTeulis wevri saqarTveloSi<br />
„kapto-jgufis~ partniori gaxda.<br />
„er es emi~ bazarze gasuli saukunis 60-iani wlebidan moRvaweobs.<br />
kompaniis Stab-bina londonSia. dReisTvis „er es emi~ 83-ze met<br />
qveyanaSi 714 auditorul da konsaltingur kompanias aerTianebs. organizaciaSi<br />
32 aTasze meti specialisti, maT Soris, 3113 partniori<br />
muSaobs.<br />
rac Seexeba „kapto-jgufs~, igi 2008 Seiqmna da dReisTvis qarTuli<br />
auditoruli kompaniebis reitingis aTeulSia. rogorc kompaniaSi acxadeben,<br />
momdevno Tvidan rebrendings iwyeben da saerTaSoriso<br />
auditis bazarze aqtiurad gasvlas gegmaven.<br />
24 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
tiuli institutis (NDI) mier<br />
Catarebuli kvlevis Tanaxmad,<br />
16,161 gamokiTxulidan<br />
67% respondenti Tavs umu-<br />
Sevrad Tvlis. 2011 wlis seqtemberSi<br />
gamovlenili Sedegebis<br />
mixedviT, mosaxleobis<br />
62%-s umuSevroba qveynis nomer<br />
pirvel problemad miaCnia.<br />
kidev erTi sakiTxi, romelsac<br />
ekonomistebi gansakuTrebul<br />
yuradRebas<br />
aqceven, Sromisunarian umuSevarTa<br />
ganaTlebis donea.<br />
rogorc braziliisa da<br />
Ciles magaliTebis ganxilvam<br />
gvaCvena, kadrebis gadamzadeba<br />
da ganaTlebis<br />
xarisxis gaumjobeseba, siRaribesa<br />
da umuSevrobasTan<br />
brZolis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />
meTodia. saqarTveloSi<br />
umuSevarTa 81%-s sa-<br />
Sualo an umaRlesi ganaTleba<br />
aqvs miRebuli. rac<br />
imas imas, rom ga-<br />
naTlebulisamuSao Zala gamouyenebelia<br />
da mas<br />
qveynis ekonomikis<br />
funqcionirebaSi<br />
wvlili ver Seaqvs.<br />
amave dros, msofliokonkurentulobis<br />
angariSis<br />
mixedviT (2011-2012 wlebi),<br />
qveyanaSi biznesis keTebis<br />
mTavari xelisSemSleli<br />
faqtori araadeqvaturi gana-<br />
Tlebis mqone samuSao Zalaa.<br />
es arcaa gasakviri, gardamavali<br />
ekonomikis mqone<br />
qveynebis umetesoba, egreT<br />
wodebul, „struqturul<br />
umuSevrobas~ ganicdis. am<br />
tipis umuSevroba grZelvadiani<br />
umuSevrobaa, rac, ZiriTadad,<br />
gamowveulia muSaxelis<br />
unar-Cvevebis SeusabamobiT<br />
bazarze arsebul samuSaosTan.<br />
anu arsebobs didi<br />
„Seusabamoba~ damsaqmeblebis<br />
saWiroebebsa da im<br />
unar-Cvevebs Soris, romlebsac<br />
potenciuri muSaxeli<br />
sTavazobs.
siRaribe, uTanasworoba da gadanawileba<br />
mosaxleoba, romelic cxovrobs saSualo<br />
Semosavlis 50%-ze naklebi SemosavlebiT,<br />
2009 w.<br />
brazilia*<br />
meqsika<br />
Cile<br />
aSS<br />
iaponia<br />
samx. korea<br />
avstralia<br />
espaneTi<br />
kanada<br />
britaneTi<br />
saberZneTi<br />
germania<br />
SvedeTi<br />
safrangeTi<br />
wyaroebi: OECD; United Nations ECLAC<br />
amasTanave, mniSvnelovania<br />
ara mxolod dasaqmebuli<br />
da umuSevari adamianebis<br />
raodenoba, aramed im adamianebis<br />
Semosavlebic, romelTa<br />
xelfasic saSualo<br />
minimumze dabalia. saqarTveloSi<br />
dasaqmebulTa 17.4%-i<br />
dReSi 1.25 aSS dolarze nakleb<br />
TanxiT cxovrobs. ganviTarebul<br />
qveynebSi Sesabamisi<br />
procentuli maCvenebeli<br />
nulis tolia, xolo<br />
post-sabWoTa qveynebSi iseve,<br />
rogorc sxva ga-<br />
nviTarebad da naklebganviTarebul<br />
qveynebSi, es<br />
mniSvnelovan problemaswarmoadgens.<br />
SeiZleba davaskvnaT,<br />
rom saqar-<br />
TveloSi biznesis<br />
`1998 wlis Semdeg, umuSevrobis done saqarTveloSi gaizarda<br />
12.4%-dan 16.3%-mde. Tumca, es oficialuri monacemebiT. araoficialuri<br />
maCveneblebi ki gacilebiT sagangaSoa. erovnuldemokratiuli<br />
institutis (NDI) mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad,<br />
16,161 gamokiTxulidan 67% respondenti Tavs umuSevrad Tvlis.<br />
2011 wlis seqtemberSi gamovlenili Sedegebis mixedviT,<br />
mosaxleobis 62%-s umuSevroba qveynis nomer pirvel problemad<br />
miaCnia<br />
`<br />
ekonomikuri politika<br />
gadasaxadebsa<br />
da fulad<br />
transferebamde<br />
gadasaxadebisa<br />
da fuladi<br />
transferebis<br />
Semdeg<br />
jinis indeqsi: 0=sruli Tanasworoba da<br />
1=sruli uTanasworoba, 2009.<br />
gadasaxadebisa da fuladi<br />
transferebis ganxorcielebamde<br />
monacemebi miuwvdomelia<br />
keTebis erT-erTi ZiriTadi xelisSemSleli faqtori, finansebis<br />
xelmisawvdomobisa da inflaciis paralelurad,<br />
araadeqvaturi ganaTlebis mqone muSaxelia. amitom saqarTvelos<br />
mTavrobam da sxva Sesabamisma uwyebebma unda<br />
scadon am SezRudvebis aRmofxvra, raTa mewarmeoba swrafad<br />
ganviTardes. gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs<br />
ganaTlebis sferos ganviTareba. saWiroa iseTi reformebis<br />
gatareba ganaTlebis seqtorSi, rogorebicaa ganaTlebis<br />
standartebis modernizacia, dawyebiTi da saSualo<br />
ganaTlebis sayovelTao uzrunvelyofa, umaRlesi<br />
ganaTlebis xarisxis gaumjobeseba da organizaciebisTvis<br />
daxmarebis gaweva maTi TanamSromlebis gadamzadebaSi,<br />
raTa isini axlandeli bazris moTxovnebs<br />
ukeT Seesabamebodnen.<br />
25
ogor vicxovrebT<br />
2012 wels<br />
y<br />
vela prognozis mixedviT,<br />
msoflios sakmaod<br />
rTuli weli daudga.<br />
saerTaSoriso vaWrobis gafarToebam<br />
da komunikaciebis<br />
ganviTarebam samyaro erT<br />
mTlian organizmad aqcia.<br />
dedamiwis nebismier wertil-<br />
Si ganviTarebuli movlenebi<br />
adre Tu gvian yvela qveyanaSi<br />
asaxvas hpovebs. evrozonis<br />
krizisis, wamyvani<br />
ekonomikis mqone qveynebis<br />
dakarguli reitingebis, totaluri<br />
sabiujeto xarjebis<br />
Semcirebis pirobebSi<br />
cxovrebis Sedegebi Cvens<br />
sazRvrebamdec moaRwevs. amis<br />
gamo mniSvnelovania vicodeT,<br />
romel valutaSi SevinaxoT<br />
danazogi, rogoria<br />
maTi kursebis prognozi, ra<br />
elis sanedleulo bazrebs,<br />
rogori iqneba sasursaTo<br />
fasebi da saerTod, rogor<br />
vicxovrebT 2012 wels.<br />
evrokavSiris savalo<br />
krizisma valutebis Tema gan-<br />
`<br />
sakuTrebiT aqtualuri gaxda.<br />
evro, romelic bolo<br />
eqspertTa nawilis metad aqtualur kiTxvaze, romel valutaSi<br />
jobs fulis Senaxva _ standartuli pasuxi aqvs _ moklevadian<br />
periodSi, adamianma danazogi unda Seinaxos im valutaSi, romel-<br />
Sic mis daxarjvas apirebs. ufro didi xniT Tu apirebs fulis<br />
Senaxvas, yvelaze stabiluri Sveicaruli frankia<br />
wlebSi stabilurad imyarebda<br />
poziciebs msoflioSi,<br />
bolo periodSi saerTod<br />
gauqmebis safrTxis winaSea.<br />
dRes msoflios ekonomikur<br />
da politikur wreebSi yvelaze<br />
aqtualuri kiTxvebi<br />
evrokavSirsa da mis valutas<br />
ukavSirdeba. gaiyofa Tu<br />
ara evrokavSiri or nawilad<br />
_ mdidar CrdiloeTad da<br />
26 saqarTvelos ekonomika #1<br />
Rarib samxreTad? ra bedi elis evros?<br />
evropaSi ganviTarebuli movlenebis gamo, 6 Tvis ganmavlobaSi<br />
evros TviTRirebuleba 10%-iT Semcirda. eqspertebi<br />
fiqroben, rom am qveynebSi sabiujeto deficitis Sesamcireblad<br />
saukeTeso gamosavali, evrozonis farglebs miRma<br />
eqsportis moculobis zrdaa. logikuria, rom, rac ufro<br />
swrafad gagrZeldeba evros gaiafeba, miT ufro swrafad<br />
iqneba SesaZlebeli<br />
iseTi qveynebis<br />
ekonomikuri vi-<br />
Tarebis gamosworeba,<br />
rogoric italia,<br />
espaneTi da safrangeTia.<br />
rac imas<br />
niSnavs, rom evro<br />
`msxverplad~ unda Seewiros msxvili ekonomikebis gadarCenis<br />
saqmes.<br />
saberZneTi isev defoltis zRvarzea. 2011 wlis dekemberSi<br />
qveyana defolts ukve gadaurCa, evrokavSirisa da savaluto<br />
fondis 8-miliardiani daxmarebis saSualebiT. Tumca es<br />
sakmarisi ar aRmoCnda da morigi tranSisTvis aTens kvlavac<br />
mkacri ekonomikuri politikis gatarebas sTxoven. problemebia<br />
belgiaSi da espaneTSi, sadac umuSevroba Sromisunariani<br />
mosaxleobis 22%-s aWarbebs, italia mSp-is 0,5%-iT<br />
Semcirebas elodeba. jerjerobiT, myaria germaniis ekonomika,<br />
qveyanaSi dasaqmebis done rekordul maCvenebels aRwevs,<br />
`
Tumca wleuls eqspertebi sirTuleebs<br />
germaniaSic elian.<br />
amis fonze britaneli<br />
eqspertebi, romlebic evrozonas<br />
Tavidanve skeptikurad<br />
uyurebdnen, miiCneven, rom misi<br />
daSla gardauvalia. gavleniani<br />
britanuli ekonomikuri<br />
da analitikuri centris<br />
prognoziT, mimdinare weli<br />
evrozonisTvis ukiduresad<br />
mZime iqneba da misi daSlis<br />
tendencia kidev ufro daCqardeba,<br />
aTi wlis Semdeg<br />
evro aRar iarsebebs, 2012<br />
weli ki am procesis dasawyisi<br />
iqneba, mas Semdeg, rac<br />
evrozonas saberZneTi da<br />
italia datoveben.<br />
evrozonis SesaZlo daSla<br />
daasaxela 2012 wlis<br />
mTavar geopolitikur riskad<br />
iaponurma sainvesticio bankma<br />
`nomuram~. magram eqspertTa<br />
umravlesobis SefasebiT,<br />
evro politikuri poreqtia<br />
da mis gauqmebas evropeli<br />
liderebi arafriT dauSveben.<br />
germania da safrange-<br />
Ti cdiloben, evrokavSiris<br />
qveynebi maT mier SeTavazebul<br />
sabiujeto disciplinaze<br />
daiyolion da evrozona<br />
gadaarCinon.<br />
ra gavlena SeiZleba<br />
iqonios evrozonaSimimdinare<br />
krizisma saqarTveloze<br />
da<br />
laris kursze? rodesac<br />
evros SesaZlo<br />
gauqmebaze,<br />
an gaufasurebaze<br />
keTdeba gancxadebebi,<br />
cxadia, bevrs ainteresebs,<br />
Rirs Tu ara danazogebis<br />
evroSi Senaxva.<br />
saqarTveloSi `popularuli~<br />
ucxouri valuta yovelTvis<br />
dolari iyo, maSinac<br />
ki, roca evro myardeboda<br />
dolaris mimarT. aseT pirobebSi<br />
ki, roca evros bedi<br />
bewvze hkidia, momxmareblebis<br />
danazogebis evroSi Senaxvas<br />
moeridebian. CvenTan yvela operacia dolarSi xorcieldeba<br />
da evro ZiriTadi valuta ar aris, Tumca Tu evrozonaSi cudi<br />
viTareba iqneba, es niSnavs, rom Cven eqsport-importis TvalsazrisiT<br />
problemebi Segveqneba. Cveni eqsportis 25% evropaSi<br />
gadis da Tu `beber kontinentze~ problemebi gagrZeldeba,<br />
Cveni eqsporti bunebrivad Semcirdeba. es ki Cvens mTlian<br />
Sida produqts<br />
Seamcirebs. saqar-<br />
Tvelodan eqsporti<br />
TiTqmis samjer<br />
Camouvardeba<br />
qveyanaSi importirebuliproduqtis<br />
odenobas.<br />
amis gamo Cven<br />
qveyanaSi mudmivi<br />
savaWro deficitia.<br />
2011 wlis monacemebiT,uaryofiTma<br />
savaWro<br />
saldom TiTqmis<br />
oTxi miliardi<br />
aSS dolari Seadgina.<br />
es deficiti<br />
sxva dafinansebis<br />
wyaroebTan erTad,<br />
ucxoeTidan, sam-<br />
`gansakuTrebiT saintereso da mniSvnelovani ki, cxadia, navTobis<br />
fasis cvlilebasTan dakavSirebuli prognozebia. am mxriv,<br />
analitikosTa mosazrebebi faqtobrivad erTmaneTs emTxveva. maTi<br />
umravlesoba miiCnevs, rom 2012 wlis pirvel naxevarSi `Savi oqro~<br />
cotaTi gaiafdeba. amis mizezi kvlavindeburad moTxovnilebis<br />
kleba iqneba. SemdgomSi ki, iranTan dakavSirebuli problemebis<br />
gamo navTobi gaZvirdeba, Tumca, savaraudod, 130 dolari/barels ar<br />
ascdeba<br />
`<br />
bazris mimoxilva<br />
zurab gvasalia:<br />
jobs, rom<br />
danazogebi<br />
larSi Seinaxo<br />
uSaod wasuli qarTvelebis fuladi gzavnilebiT ifareba,<br />
romelic, saerTo jamSi, miliards utoldeba. yovelive aqedan<br />
gamomdinare, Zalian logikurad JRers kiTxva _ aisaxeba Tu<br />
ara evrozonis krizisi qarTul larze?<br />
saqarTvelos bankebis asociaciis prezidentis, zurab<br />
gvasalias prognoziT, evrozonis krizisi larze ar ai-<br />
saxeba da mosaxleobas urCevs, danazogebi larSi gaakeTon,<br />
vinaidan savaluto riskebs ase ufro aicileben Tavidan.<br />
gvasalias SefasebiT, savaluto riskebis Tavidan acilebis<br />
garanti erovnuli bankis rezervebi da is politikaa, romelsac<br />
qveynis centraluri banki atarebs. `saqarTveloSi dRes<br />
sakmaod maRalia dolarizaciis maCvenebeli. es erTgvari<br />
problemac ki aris qveynisTvis. rodesac Semosavlebi lar-<br />
Si gaqvs, angariSsworebas larSi axden da gadasaxadebsac<br />
larSi ixdi, jobs, rom danazogebic larSi Seinaxo~, _ acxadebs<br />
gvasalia.<br />
eqspertTa nawilis metad aqtualur kiTxvaze, romel<br />
27
28 saqarTvelos ekonomika #1<br />
Joze graciano<br />
da silva<br />
valutaSi jobs<br />
fulis Senaxva _<br />
standartuli pasuxi<br />
aqvs _ moklevadianperiodSi,<br />
adamianma<br />
danazogi unda<br />
Seinaxos im valutaSi,<br />
romel-<br />
Sic mis daxarjvas<br />
apirebs. ufro<br />
didi xniT<br />
Tu apirebs fulis<br />
Senaxvas, yvelaze<br />
stabiluri<br />
Sveicaruli frankia.<br />
meore nawili<br />
ki msurvelebs<br />
danazogis gakeTebasa<br />
da fulis<br />
dabandebas<br />
dolarSi urCevs.<br />
maTi SefasebiT,<br />
evrozonis krizisis fonze, rodesac evrokavSiris wevri<br />
qveynebi evros SenarCunebasa da stabilizaciisTvis ibr-<br />
Zvian, evropuli valuta danazogisTvis saukeTeso arCevani<br />
ar aris. dagegmili saparlamento da saprezidento arCevnebis<br />
fonze arc larSi dabandebebia mizanSewonili, radgan, politikurad<br />
aqtiur periods yovelTvis Tan axlavs savaluto<br />
kursis mcire ryevebi mainc. aqedan gamomdinare, eqsperteTa<br />
nawilis SefasebiT, 2012 wels yvelaze saimedo valutis<br />
statuss amerikuli dolari miiRebs.<br />
sursaTis fasebi<br />
valutebis meryeobis garda,<br />
kidev erTi mniSvnelovani<br />
Temaa nedleulisa<br />
da produqciis fasebi. mimdinare<br />
wels Zalian mni-<br />
Svnelovani iqneba nedleulis<br />
bazrebze arsebuli vi-<br />
Tareba. eqspertTa SefasebiT,<br />
poziciaTa umravlesobaze<br />
fasis klebaa mosalodneli,<br />
risi mizezic evropuli krizisis<br />
gamo nedleulze moTxovnilebis<br />
Semcirebaa. evropeli<br />
momxmareblis mier<br />
sxvadasxva saqonelze mo-<br />
Txovnilebis kleba, mniSvnelovan<br />
gavlenas axdens<br />
iseTi eqsportiorebis aqtiurobaze,<br />
rogoric CineTia.<br />
am ukanasknelis warmoebis<br />
tempis Semcireba 2012 wlis<br />
globaluri ekonomikis erTerTi<br />
problema iqneba, iseve<br />
rogorc sxva ganviTarebadi,<br />
eqsportze orientirebuli<br />
qveynebis.<br />
2012 wels analitikosebi<br />
bazrebze arabunebriv<br />
gadaxrebs varaudoben. jerjerobiT,<br />
Zneli saTqmelia,<br />
romeli nedleuli gaZvirdeba<br />
da romeli ara. am Tval-<br />
xili gaiafda, xorcproduqtebi gaZvirda<br />
2012 wlis ianvarSi 2011 wlis ianvarTan SedarebiT<br />
inflaciis donem saqarTveloSi 0,5 procenti<br />
Seadgina. fasebis mniSvnelovani mateba dafiqsirda<br />
satransporto momsaxurebis qvejgufze (21,2 procenti),<br />
piradi satransporto saSualebebis eqsploataciis<br />
qvejgufze (9,1 procenti).<br />
sacxovrebelze, wyalze, eleqtroenergiasa da airze<br />
fasebi gaizarda 2.7 procentiT. sursaTisa da ualkoholo<br />
sasmelebze mocemul periodSi fasebi Semcirda<br />
1,6 procentiT. fasebis klebis maRali maCveneblebi<br />
dafiqsirda Semdeg qvejgufebze: xili da yurZeni<br />
(29 procenti), bostneuli, baRCeuli, kartofili da<br />
sxva bolqvovanebi (16,5 procenti), Saqari da sxva<br />
tkbileuli (7,2 procenti).<br />
fasebi gaizarda xorcis da xorcproduqtebis<br />
qvejgufze (23,9 procenti), rZe, yveli da kvercxis<br />
qvejgufze (6,8 procenti). 2012 wlis ianvarSi 2011<br />
wlis ianvarTan SedarebiT fasebis 7,7 procentiani<br />
kleba dafiqsirda kavSirgabmulobis<br />
jgufze.
sazrisiT, mosazrebebi Zalian<br />
mravalferovania. magaliTad,<br />
analitikosTa did<br />
nawili miiCnevs, rom spilenZi<br />
gaZvirdeba, alumini<br />
ki gaiafdeba.<br />
gansakuTrebiT saintereso<br />
da mniSvnelovani ki, cxadia,<br />
navTobis fasis cvlilebasTan<br />
dakavSirebuli prognozebia.<br />
am mxriv,<br />
analitikosTa mosazrebebifaqtobrivad<br />
erTmaneTs<br />
emTxveva. maTi umravlesobamiiCnevs,<br />
rom 2012 wlis<br />
pirvel naxevarSi<br />
`Savi oqro~ cotaTi<br />
gaiafdeba.<br />
amis mizezi kvlavindeburad<br />
moTxovnilebis<br />
kleba iqneba. SemdgomSi ki,<br />
iranTan dakavSirebuli<br />
problemebis gamo navTobi<br />
gaZvirdeba, Tumca, savaraudod,<br />
130 dolari/barels ar ascdeba.<br />
eqspertTa SefasebiT,<br />
evrozonis krizisi produqciis<br />
fasebze saqarTvelo-<br />
Sic aucileblad aisaxeba.<br />
jerjerobiT, evrozonis krizisis<br />
gamo evropuli produqciis<br />
saeqsporto fasebi ar<br />
Semcirebula, Tumca unda vivaraudoT,<br />
rom wlis ganmavlobaSi<br />
es aucileblad moxdeba.<br />
bolo 10 wlis ganmavlobaSi,<br />
evropis eqsporti,<br />
evros maRali kursis gamo,<br />
dolaris saeqsporto qveynebTan<br />
SedarebiT, arakonkurentuli<br />
iyo. Tumca<br />
viTareba Seicvala. is produqti,<br />
romlis eqsporti evropidan<br />
evroSi xorcieldeba,<br />
evros kursis cvlilebasTan<br />
erTad, ra Tqma unda, gaiafdeba<br />
da ufro konkurentunariani<br />
gaxdeba. aRsaniSnavia,<br />
isic, rom evropis qveynebs<br />
aqvT umZlavresi da sakmaod<br />
mdgradi ekonomika da Sida<br />
moxmarebis Zalian maRali<br />
kultura. ris gamoc, Sida<br />
moxmarebaze evropaSi mimdinare<br />
procesebi mtkivneulad<br />
jer ar asaxula. magaliTad,<br />
evrozonis davalianebis<br />
krizisis miuxedavad,<br />
germaniis samomxmareblo<br />
ganwyobebi gacilebiT uke-<br />
Tesia, vidre gasul wels iyo.<br />
rogorc samomxmareblo<br />
`gaeros soflis meurneobis da sursaTis organizaciis xelmZRvanelis<br />
Joze graciano da silvas gancxadebiT, sasursaTo bazrebze<br />
ryeva gagrZeldeba da ekonomikuri arastabilurobis gamo sul<br />
ufro meti adamiani dadgeba SimSilis safrTxis winaSe. gaeros<br />
maRalCinosnis ganmartebiT, fasebi ise mkveTrad aRar gaizrdeba,<br />
rogorc bolo ori weli xdeba, Tumca arc daiklebs. SesaZlebelia<br />
mxolod umniSvnelo, moklevadiani Semcireba saqonlis calkeul<br />
jgufebze<br />
`<br />
moTxovnis kvlevis sazogadoebis<br />
(GfK) monacemebSia<br />
naTqvami, ianvarSi Sesabamisi<br />
jamuri indeqsi 0,2 punqtiT,<br />
5,9 niSnulamde gaizarda.<br />
ukeTesi samomxmareblo<br />
klimati qveyanaSi bolos<br />
2011 wlis martSi dafiqsirda.<br />
GfK-s eqspertis ralf<br />
bazris mimoxilva<br />
biurklis gancxadebiT, germaneli<br />
momxmarebeli jiutad<br />
ewinaaRmdegeba koniunqturuli<br />
riskebis zrdas da evropaSi<br />
mzard kriziss. specialisti<br />
yuradRebas amaxvilebs<br />
imaze, rom adamianebs msxvili<br />
SenaZenebisken aqvT midrekileba<br />
da sakuTari Semosavlebis<br />
zrdis perspeqtivebs<br />
optimisturad uyureben. zrdis<br />
mTavar mizezad eqsperti<br />
Sromis bazarze gamokve-<br />
Til dadebiT tendenciebs<br />
da samsaxuris dakargvis Si-<br />
Sis Sesustebas asaxelebs.<br />
gasaTvaliswinebelia sabanko<br />
procentis rekordulad<br />
dabali maCvenebeli da finansuri<br />
bazrebis mimarT mo-<br />
2011 wels Saqris importi<br />
21%-iT gaizarda<br />
saqarTveloSi 2011 wels 89,8<br />
milioni dolaris Rirebulebis<br />
Saqris importi ganxorcielda, rac<br />
21%-iT aRemateba gasuli wlis monacemebs.<br />
gazrdil RirebulebaSi<br />
2011 da 2010 wels msoflio bazarze<br />
gazrdilma fasebmac moaxdina gavlena.<br />
saqarTveloSi Saqris imports mxolod<br />
erTi kompania, Turqul-azerbaijanuli<br />
`qualiTi Sugari~ axorcielebs.<br />
adgilobrivi Saqris erTaderTi<br />
mwarmoebeli, agaris qarxana<br />
ki 2008 wlis Semdeg gaCerebulia.<br />
saqarTveloSi Saqris importi, Ziri-<br />
Tadad, braziliidan da azerbaijanidan<br />
xorcieldeba.<br />
29
mxmareblis undobloba. am<br />
faqtorebis gamo adamianebs<br />
fulis bankSi Setanas ZviradRirebuli<br />
nivTebis SeZena<br />
urCevniaT.<br />
amitomac, eqspertTa Se-<br />
fasebiT, fasebis kleba ar<br />
moxdeba dReebis da arc kvirebis<br />
ganmavlobaSi, magram<br />
zafxulisaTvis fasebi evropul<br />
produqciaze aucileblad<br />
gadaixedeba. saqarTveloSi<br />
pirvel rigSi, es<br />
cvlileba evropidan Semo-<br />
suli avtomobilebis fasze<br />
aisaxeba.<br />
saqarTvelos xelisufleba<br />
mimdinare wels 6%-ian<br />
inflacias varaudobs. gasuli<br />
wlis inflacia oficialuri<br />
statistikis mixedviT,<br />
8,5% iyo. 2011 wlis martidan<br />
fasebis zrda jer sasursaTo<br />
produqtebidan daiwyo,<br />
Semdeg transportze<br />
aisaxa. inflaciis maCvenebl-<br />
30 saqarTvelos ekonomika #1<br />
ma piks _ 14.5%-s maisSi miaRwia.<br />
Tumca, „saqstatis~ monacemebiT,<br />
ukve maisidan klebadi<br />
tendencia dafiqsirda.<br />
mTlianobaSi weli erTniSna<br />
inflaciiT dasrulda.<br />
2011 wlis dekemberSi<br />
noemberTan SedarebiT inflaciis<br />
donem 0,6% Seadgina.<br />
statistikis erovnuli samsaxuris<br />
informaciiT, aRniSnul<br />
periodSi sursaTisa da<br />
ualkoholo sasmelebis<br />
jgufis fasebi 1,5%-iT<br />
`bolo 10 wlis ganmavlobaSi, evropis eqsporti, evros maRali kursis<br />
gamo, dolaris saeqsporto qveynebTan SedarebiT, arakonkurentuli<br />
iyo. Tumca viTareba Seicvala. is produqti, romlis eqsporti<br />
evropidan evroSi xorcieldeba, evros kursis cvlilebasTan erTad,<br />
ra Tqma unda, gaiafdeba da ufro konkurentunariani gaxdeba. aRsani-<br />
Snavia, isic, rom evropis qveynebs aqvT umZlavresi da sakmaod mdgradi<br />
ekonomika da Sida moxmarebis Zalian maRali kultura<br />
`<br />
gaizarda da dekembris inflaciaSi<br />
misma wvlilma<br />
0,66% Seadgina. erTi Tvis<br />
ganmavlobaSi fasebis mniSvnelovani<br />
zrda bostneulze,<br />
baRCeulze, kartofilisa da<br />
sxva bolqvovanebze (9,6%),<br />
Tevzeulze (2,8%), rZeze, yvelsa<br />
da kvercxze (2%) aRiricxa.<br />
2011 wlis dekember-<br />
Si, noemberTan SedarebiT,<br />
fasebi mniSvnelovnad Sem-<br />
cirda Saqarsa da tkbileulze<br />
(4,3%) da pursa da purproduqtebze<br />
(0,9%). qarTul<br />
bazarze purproduqtebis gaiafeba<br />
2012 welsacaa mosalodneli.<br />
pur-produqtebis<br />
asociaciis warmomadgenel-<br />
Ta gancxadebiT, mimdinare<br />
wels qarTul bazarze purproduqtebis<br />
fasebi Semcirdeba.<br />
amis Tqmis safuZvels<br />
asociacias wlis dasawyisidan<br />
fqvilis fasis kleba<br />
aZlevs. erTi tomara fqvilis<br />
Rirebuleba 40-dan 31<br />
laramde Semcirda. gasul<br />
welTan SedarebiT mosavlis<br />
mxrivac ukeTesi prognozebi<br />
keTdeba, rac, purproduqtebis<br />
TviTRirebulebazec<br />
aisaxeba.<br />
rac Seexeba 2012 wlis<br />
inflaciis 6%-ian prognozs,<br />
igi saqarTveloSi keTdeba<br />
im fonze, rodesac gaero 2012<br />
wels kvebis produqtebis<br />
umniSvnelo gaiafebas varaudobs.<br />
gaeros soflis meurneobis<br />
da sursaTis organizaciis<br />
xelmZRvanelis<br />
Joze graciano da silvas<br />
gancxadebiT, sasursaTo bazrebze<br />
ryeva gagrZeldeba da<br />
ekonomikuri arastabilurobis<br />
gamo sul ufro meti adamiani<br />
dadgeba Sim-<br />
Silis safrTxis<br />
winaSe.<br />
gaeros maRal-<br />
Cinosnis ganmartebiT,<br />
fasebi ise<br />
mkveTrad aRar gaizrdeba,<br />
rogorc<br />
bolo ori weli<br />
xdeba, Tumca arc<br />
daiklebs. SesaZlebelia mxolod<br />
umniSvnelo, moklevadiani<br />
Semcireba saqonlis<br />
calkeul jgufebze. SegaxsenebT,<br />
rom sursaTze msoflio<br />
fasebi 2011 wlis TebervalSi<br />
mkveTrad gaizarda,<br />
ramac inflaciis stimulireba<br />
gamoiwvia. Sedegad, Seqmna<br />
idealuri klimati sazogadoebis<br />
ukmayofilebis da „arabuli<br />
gazafxulisTvis~.
zafxulSi tailandis xelisuflebam,<br />
romelic msoflio<br />
bazris brinjiT erTerTi<br />
mTavari mommaragebelia,<br />
ganacxada, rom wlis bolomde,<br />
am produqtis fasi<br />
SesaZloa 56%-iT gaizardos.<br />
tailandis pirveli qaliprezidentis,<br />
iinglak Cinavatis<br />
arCevis Semdeg, bazarze<br />
meore jgufis tailanduri<br />
brinjis fasma 7,3%iT<br />
moimata da erT tonaze<br />
519 dolari Seadgina. tailanduri<br />
brinji msoflio<br />
eqsportis 30%-s Seadgens.<br />
msoflio bankis mier gakeTebuli<br />
angariSis Tanaxmad,<br />
2011 wels, sursaTis msoflio<br />
fasebma 36%-iT moimata.<br />
simindis fasi 74%-iT<br />
gaizarda, xolo marcvleulis<br />
_ 69%-iT.<br />
2011 wlis dasawyisSi sursaTze<br />
fasebma istoriul maqsimums<br />
miaRwia, ramac saerTa-<br />
Soriso eqspertTa gancxadebiT,<br />
2008 wlis „sasursaTo<br />
krizisis~ ganmeorebis safrTxe<br />
Seqmna. msoflioSi bur-<br />
Rulze fasebi<br />
gasuli wlis aprilis<br />
bolosTvis<br />
saSualod 71%-iT<br />
gaizarda, rac<br />
samjer metia 10<br />
wlis winandel<br />
fasebze. popularul<br />
britanul<br />
gamocema The Guardian-sTan<br />
interviu-<br />
Si gaeros sasursaTo<br />
saagentos ufrosi ekonomisti<br />
acxadebda, rom Tuki<br />
uaxloes periodSi evropaSi<br />
naleqi ar movida, mimdinare<br />
wlis ivnisSi sakveb produqtebze<br />
fasebi agresiulad<br />
gaizrdeba. misi ganmartebiT,<br />
gansakuTrebuli safrTxe emuqreboda<br />
ganviTarebad qveynebs,<br />
sadac sasursaTo inflacias<br />
SesaZloa aRSfoTebuli moqalaqeebis<br />
masobrivi protesti<br />
gamoewvia.<br />
bazris mimoxilva<br />
es `naleqi~ evrozonis da Semdeg ukve mTeli msolios<br />
ekonomikuri krizisi aRmoCnda. evropuli valebis krizisma<br />
msoflio ekonomikis zrdisa da sursaTis fasebis zrdis<br />
damuxruWeba ganapiroba.<br />
msoflioSi sakvebis fasi gasuli wlis dekemberSi 2.4%-<br />
iT Semcirda. gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis<br />
angariSis mixedviT, fasebis Semcireba marcvleulis<br />
maRalma mosavlianobam da masze SedarebiT naklebma moTxovnam<br />
gamoiwvia, aseve, erT-erTi mizezia Saqrisa da zeTis<br />
Rirebulebis Semcirebac.<br />
`2011 wlis dasawyisSi sursaTze fasebma istoriul maqsimums miaRwia,<br />
ramac saerTaSoriso eqspertTa gancxadebiT, 2008 wlis „sasursaTo<br />
krizisis~ ganmeorebis safrTxe Seqmna. msoflioSi bur-<br />
Rulze fasebi gasuli wlis aprilis bolosTvis saSualod 71%-iT<br />
gaizarda, rac samjer metia 10 wlis winandel fasebze. popularul<br />
britanul gamocema The uardian-sTan interviuSi gaeros sasursa-<br />
To saagentos ufrosi ekonomisti acxadebda, rom Tuki uaxloes<br />
periodSi evropaSi naleqi ar movida, mimdinare wlis ivnisSi<br />
sakveb produqtebze fasebi agresiulad gaizrdeba<br />
`<br />
evropuli krizisi msoflioSi kakaos fasebzec aisaxa.<br />
fasi produqtze 42%-iT Semcirda, rac 2008 wlis dekembris<br />
Semdeg minamluri maCvenebelia. Sokoladis umsxvilesma mwarmoebleba<br />
evropaSi nedleulis Sesyidva minimumamde Seamcires,<br />
rac, Tavis mxriv, gayidvebis mosalodnel Semcirebas ukav-<br />
Sirdeba. kakaos marcvalze fasebis dacemas afrikaSi maRalma<br />
mosavlmac Seuwyo xeli.<br />
gaerTianebuli erebis sursaTisa da soflis meurneobis<br />
organizaciis eqspertTa gancxadebiT, globalur ekonomikaSi<br />
mimdinare cvlilebebis, bazarze fulis arasaxarbielo<br />
moZraobisa da energiis gamoyenebis Sedegebis gaTvaliswinebiT,<br />
samomavlod msoflioSi sakvebis fasis gansazRvra<br />
rTulia.<br />
31
` `<br />
ratom aweven bankebi<br />
saprocento ganakveTebs<br />
maka<br />
RaniaSvili<br />
d<br />
ReisaTvis qarTul<br />
ekonomikaSi yvelaze<br />
dinamiurad ganviTarebad<br />
sferod kvlav sabanko seqtori<br />
rCeba. eqspertTa SefasebiT,<br />
omis Semdgom Seqmnil<br />
mZime viTarebas bankebma<br />
warmatebiT gaarTves Tavi<br />
da ar aris gamoricxuli,<br />
momdevno ramdenime weliwadi<br />
sabanko sfero kvlav<br />
liderad darCes qarTul<br />
ekonomikaSi. am droisTvis<br />
seqtoris momgebianoba daaxloebiT<br />
300 milionia. ris<br />
xarjze aRweven bankebi am<br />
maCvenebels?<br />
eqspertTa nawilis SefasebiT,<br />
maRali saprocento<br />
ganakveTebi qarTuli bankebis<br />
Semosavlebis umTavresi<br />
wyaroa. magaliTad, ipoTekuri<br />
sesxebi saqarTveloSi postsabWoTa<br />
sivrceSi erTerTi<br />
yvelaze Zviria. ruseT-<br />
Si komerciuli bankebi ipoTekuri<br />
sesxebs wliur 11-<br />
12.5%-Si gascemen, ukrainaSi<br />
17-20%-ad, somxeTSi ipoTekuri<br />
kreditebis saprocento ga-<br />
nakveTi 12%-dan iwyeba da<br />
26%-mde adis, azerbaijanSi<br />
ki 11-13%-s Seadgens. rac<br />
Seexeba saqarTvelos, aq moqmedi<br />
19 bankidan ipoTekur<br />
sesxebs 9 banki gascems, wli-<br />
32 saqarTvelos ekonomika #1<br />
uri saprocento ganakveTi 12%-dan 22%-mde meryeobs. rogorc<br />
am cifrebidan Cans, saqarTveloSi ipoTekur kreditebze<br />
dawesebuli saprocento ganakveTi arc ise dabalia.<br />
garda amisa, 2011 wels bankebma gaamkacres biznesTan<br />
urTierTobis wesebi. Tu ar CavTvliT ramdenime prioritetul<br />
sferos, ba-<br />
nkebi TiTqmis ar<br />
akrediteben biznessaqmianobis<br />
iseT<br />
saxeebs, romelic<br />
maRali riskis matarebelni<br />
arian (magaliTad,<br />
soflis<br />
meurneoba). Sedegad,<br />
naRdi fulis moZraoba<br />
bazarze Semcirebulia, rasac logikurad mivyavarT<br />
biznesis moculobis Semcirebamde.<br />
Tumca im mosazrebas, rom bankebi mogebas maRali procentebis<br />
xarjze aRweven, ar iziarebs eqspertTa nawili.<br />
isini miiCneven, rom, marTalia, saprocento ganakveTebi sesxebze<br />
jer kidev maRalia, magram es imas ar niSnavs, rom<br />
qarTuli bankebi akrediteben im dargebs, romelic ase Tu ise<br />
muSaoben. es aris vaWroba, msubuqi da gadamamuSavebeli mrewvelo-<br />
ba da sxva. uzarmazari potencialia soflis meurneobaSi, romelic,<br />
jerjerobiT, aTvisebuli ar aris da es ar aris marto bankebis<br />
problema, aramed mTlianad qarTuli ekonomikis problema. soflis<br />
meurneobis seqtorisaTvis unda Seiqmnas specialuri programebi
seqtoris mogebas mxolod<br />
maRali saprocento ganakveTebi<br />
ganapirobebs da rom<br />
bankebi ekonomikis sxva dargebs<br />
ar akrediteben. maTi<br />
SefasebiT, sabanko sistemis<br />
Semosavlebi gaizarda rogorc<br />
saprocento, aseve<br />
arasaprocento Semosavlebis<br />
zrdis Sedegad. magali-<br />
Tad, sabanko seqtoris mogebis<br />
sarekordo maCvenebelze<br />
gasvlaSi aranakleb mniSvnelovani<br />
roli iTamaSa<br />
vadagadacilebuli sesxebis<br />
xvedriTi wilis Semcirebam.<br />
bankebis sakredito portfelSi<br />
mTeli wlis manZilze<br />
mcirdeboda vadagadacilebuli<br />
sesxebis xvedriTi wili,<br />
am etapisTvis es maCvenebeli<br />
daaxloebiT 2%-ia, gasuli<br />
wlis analogiur periodSi<br />
es maCvenebeli 3,5% iyo.<br />
bolo 1 wlis ganmavlobaSi<br />
fizikur pirebze gacemuli<br />
sesxebidan Semosavali 24-<br />
25%-iT aris gazrdili, xolo<br />
iuridiul pirebze gacemu-<br />
sabanko-safinanso seqtori<br />
li sesxebidan Semosavlebi<br />
TiTqmis 30%-iT, yvela<br />
sakredito produqtis mixedviT.<br />
es exeba rogorc samomxmareblo<br />
da biznes sesxebs,<br />
aseve ipoTekur sesxebs da<br />
ganvadebebs.<br />
Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis sruli<br />
profesori irakli kovzanaZe:<br />
saqarTvelos sabanko<br />
sistemam 2010 wlis bolosTvis<br />
TiTqmis mTlianad<br />
daZlia 2008-2009 wlebSi warmoqmnili<br />
problemebi, romlebic,<br />
Tavis mxriv, sxva subieqtur<br />
(calkeuli bankebisaTvis<br />
sxvadasxva) mizezebTan<br />
erTad, gamowveuli iyo<br />
ruseT-saqarTvelos 2008<br />
wlis agvistos omiT da<br />
msoflio safinanso krizisiT.<br />
mogexsenebaT, sabanko<br />
sistemam 2008 weli daamTavra<br />
aqtivebis 1-miliardiani<br />
vardniT da 215 mln laris<br />
zaraliT, aseve 2009 weli<br />
dasrulda 65 mln laris<br />
zaraliT. maSindeli prob-<br />
lemebis daZleva SesaZlebeli<br />
gaxda donorebis mxridan<br />
gamoyofili farTomas-<br />
Stabiani daxmarebiT.<br />
2011 weli sabanko sistemisTvis<br />
dinamiuri zrdis<br />
periodia. bolo araaudirebuli<br />
monacemebiT, wlis ganmavlobaSi<br />
aqtivebi TiTqmis<br />
20%-iT gaizarda da 12<br />
miliard 679 milioni laria,<br />
wminda mogeba _ 323 milioni.<br />
kargi zrdaa rogorc<br />
fizikuri, aseve iuridiuli<br />
pirebis depozitebSi, gacilebiT<br />
winmswrebi qveynis<br />
ekonomikur zrdasTan SedarebiT.<br />
sabanko sistema am<br />
etapisTvis akmayofilebs<br />
mdgradobis da saimedoobis<br />
normativebsa da koeficientebs.<br />
s.e. _ `Tibisi bankis~<br />
generalurma direqtorma,<br />
vaxtang bucxrikiZem<br />
ganacxada, rom uaxloes<br />
periodSi mosalodnelia<br />
sabanko sistemaSi<br />
Serwyma-gaerTianebis<br />
qarTuli bankebi uZravi<br />
qonebis saagentoebs hgavdnen<br />
bankebis da mikrosafinanso organizaciebis mxridan val-<br />
Si waRebuli qonebis Taobaze gancxadebebi Tavad biznesis<br />
mxridan ismis. sajaro reestris cnobiT, 2011 wels 2010-Tan<br />
SedarebiT uZravi qonebis bazarze tranzaqciebi 26%-iT gaizarda,<br />
realurad ki, rogorc radio „komersantma~ gaarkvia, tranzaqciebis<br />
zrda mosaxleobisTvis safinanso institutebis<br />
mxridan qonebis CamorTmevis xarjze gaizarda.<br />
am faqtis realurobas adastureben rogorc uZravi qonebis<br />
bazris moTamaSeebi, aseve eqspertebi. dRes ki ukve mcire<br />
da saSualo biznesis asociaciis prezidenti radio „komersantis~<br />
eTerSi acxadebs, rom bankebis mxridan uZravi qonebis<br />
uzrunvelyofiT warmoudgeneli raodenobiT sesxi gaicemoda.<br />
Sedegad, giorgi isakaZis TqmiT, qonebis 99% swored valeb-<br />
Si wavida. misive TqmiT, qarTuli bankebi uZravi qonebis<br />
saagentoebs hgavdnen, radgan am mimarTulebiT aqtivebi Zalian<br />
didi raodenobiT dagrovda.<br />
erT-erTi wamyvani sainvesticio kompania „jiaiji pliusis~<br />
xelmZRvanelis daviT aslaniSvilis gancxadebiTac, uZravi<br />
qonebis bazarze bevri tranzaqcia xdeba, radgan<br />
giraoSi Cadebuli binebis brunva gaizarda.<br />
33
irakli<br />
kovzanaZe<br />
procesi. ramdenad eTanxmebiT<br />
am mosazrebas<br />
da Tu ase moxdeba, riT<br />
iqneba igi ganpirobebuli?<br />
i.k. _ me ar vici ris<br />
safuZvelze saubrobs bato-<br />
ni bucxrikiZe, Tumca ar gamovricxav<br />
msgavs movlenebs.<br />
aRsaniSnavia, rom sistemaSemqmneli<br />
bankebi qmnian sabanko<br />
sistemis aqtivebis 80%-s,<br />
danarCeni bankebi SedarebiT<br />
mcire zomisaa, magram yvela<br />
am mcire bankSi warmodgenilia<br />
ucxouri safinanso<br />
instituti. amitom ar gamovricxav<br />
iyos gaerTianebis<br />
tendenciebi, romelsac<br />
zogadad iwvevs sabanko seqtoris<br />
konkurenciis zrda.<br />
yvela es banki akmayofilebs<br />
mdgradobis da saimedoobis<br />
im normativebsa da koeficients,<br />
rac dawesebuli aqvs<br />
centralur banks.<br />
s.e. _ qonebis dayadaRebisas<br />
adre primati<br />
eniWeboda banks, axla es<br />
34 saqarTvelos ekonomika #1<br />
norma Seicvala. ra gaxda<br />
am sakanonmdeblo cvlilebebis<br />
mizezi da<br />
rogor aisaxeba es bankebze?<br />
i.k. _ zustad ver getyviT<br />
ram gamoiwvia es cvlileba.<br />
Tumca maxsovs<br />
sabanko<br />
asociacia erTi<br />
wlis win sakmaodaqtiurobda,<br />
roca ganixilebodasakiTxiproblemuri<br />
giraos<br />
SemTxvevaSi vis<br />
unda miniWeboda<br />
primati _ sagadasaxados<br />
Tu<br />
banks da garkveulikompromisebi<br />
maSin mi-<br />
Rweul iqna. bunebrivia,<br />
es cvlilebametnaklebad<br />
yvela bankze<br />
moaxdens<br />
gavlenas, gamomdinare<br />
iqidan,<br />
Tu sad gaCndeba<br />
giraosTan<br />
dakavSirebuli<br />
problemebi.<br />
s.e. _ 2011<br />
weli sabanko seqtorma<br />
daaxloebiT 300 milioniani<br />
mogebiT daasrula,<br />
ris xarjze aRweven bankebi<br />
mogebis amxela maCvenebels?<br />
i.k. _ es maCvenebeli<br />
miRweulia aqtivebis zrdis<br />
da, pirvel rigSi, sakredito<br />
portfelis zrdis xarjze.<br />
sakmaod maRalia saprocento<br />
ganakveTebi sesxebze da<br />
es ar aris gamowveuli mxolod<br />
resursis siZviriT.<br />
mniSvnelovan rols Tama-<br />
Sobs inflaciac, wlis pirvel<br />
naxevarSi CvenTan TiTqmis<br />
14%-iani inflacia iyo.<br />
izrdeba samomxmareblo sesxebis<br />
moculobac (Tu daveyrdnobiT<br />
gazeT `rezonansis~<br />
mier gavrcelebul informa-<br />
cias, yoveli 100 momxmareblidan,<br />
SeTavazebis SemTxveva-<br />
Si, asivem aiRo samomxmareblo<br />
sesxi). garda amisa, bankebs<br />
maRali aqvT sakomisio mar-<br />
Jebi savaluto operaciebze,<br />
salaros operaciebze, plastikur<br />
baraTebze da a. S. me<br />
vfiqrob, rom es sakomisioebi<br />
aris Sesamcirebeli, Tumca<br />
am ganakveTebs sabazro<br />
ekonomika, konkurencia unda<br />
aregulirebdes.<br />
s.e. _ jerovnad akrediteben<br />
Tu ara qarTuli<br />
bankebi dRes ekonomikas?<br />
migaCniaT Tu ara, rom<br />
dRes bankebs ar SeuZliaT<br />
meti riskis gaweva biznesis<br />
gansaviTareblad<br />
qveyanaSi?<br />
i.k. _ qarTuli bankebi<br />
akrediteben im dargebs, romelic<br />
ase Tu ise muSaoben.<br />
es aris vaWroba, msubuqi da<br />
gadamamuSavebeli mrewveloba<br />
da sxva. uzarmazari potencialia<br />
soflis meurneoba-<br />
Si, romelic jerjerobiT<br />
aTvisebuli ar aris da es<br />
ar aris marto bankebis problema,<br />
aramed mTlianad qarTuli<br />
ekonomikis problema.<br />
soflis meurneobis seqtorisaTvis<br />
unda Seiqmnas specialuri<br />
programebi. am<br />
TvalsazrisiT, kargi programis<br />
ganxorcieleba daiwyo<br />
evropis rekonstruqciisa da<br />
ganviTarebis bankma, romelmac<br />
agroseqtoris dakreditebisTvis<br />
garkveuli moculobis<br />
Tanxebi gamouyo qarTul<br />
bankebs.<br />
s.e. _ evrozonis krizisi<br />
ramdenad aisaxeba saqarTveloze?mosalodnelia<br />
Tu ara saprocento<br />
ganakveTebis zrda mimdinare<br />
wels?<br />
i.k. _ bunebrivia, gavlenas<br />
moaxdens. Cveni ekonomika<br />
da sabanko seqtori sakmaod<br />
aris integrirebuli<br />
Sesabamis globalur procesebsa<br />
da institutebSi.<br />
evrozonis savalo krizisi
negatiurad aisaxeba pirvel<br />
rigSi im qarTul kompaniebze,<br />
romlebic eqsports axorcieleben<br />
evrokavSirSi.<br />
krizisis pirobebSi, evrozonaSi<br />
(da mTlianad, evrokav-<br />
SirSi) isini mi-<br />
iReben nakleb SekveTebs,kontraqtebs<br />
da, cxadia,<br />
eqsportis moculobaSemcirdeba.<br />
Tumca, isic<br />
aRsaniSnavia, rom<br />
saqarTvelos eqsportSievrozonis<br />
wili 1/6–ze<br />
naklebia.<br />
gasaTvaliswinebelia<br />
isic, Tu<br />
ra gavlenas moaxdens es<br />
krizisi ruseTze. am qveynis<br />
biujetis Semosavlebis<br />
40% da mSp-is 40-45% formirdeba<br />
gazis da navTobis<br />
gayidvidan, romlis didi<br />
nawili modis evrokavSirze.<br />
problemaa isic, rom ruseT-<br />
Si mcxovrebi Cveni Tanamemamuleebidan<br />
maTi ojaxis<br />
wevrebi saqarTveloSi<br />
daxmarebebs fuladi transferebis<br />
saxiT Rebuloben.<br />
jamurad,<br />
marto 2011 wels<br />
msofliodan aseTma<br />
Semosulobebma<br />
saqarTveloSi 1268<br />
mln. aSS dolari<br />
Seadgina, romlis Ti-<br />
Tqmis 55% ruseTze<br />
modis. krizisis gavlena<br />
am mxriv iqneba<br />
aseTi Semosulobebis<br />
Semcireba<br />
rogorc ruseTSi,<br />
aseve evrokavSirSi<br />
(mag., saberZneTi, italia,<br />
espaneTi) mcxovrebi<br />
Cveni Tanamemamuleebidan.<br />
saqarTvelos<br />
bankebis ucxour<br />
safinanso institutebzedamokide-<br />
sabanko-safinanso seqtori<br />
bulebis xarisxi sakmaod maRalia. 19 bankidan 18-Si ucxouri<br />
institutia warmodgenili, xolo sistemaSemqneli<br />
bankebis xuTeulSi damokidebulebis xarisxi, pirvel rigSi,<br />
saerTaSoriso safinanso institutebze, kidev ufro maRalia.<br />
am institutebis SesaZleblobebi ki, dReisTvis sakmaod<br />
SezRudulia. evrozonis savalo krizisis didi xniT<br />
`gasaTvaliswinebelia isic, Tu ra gavlenas moaxdens es krizisi<br />
ruseTze. am qveynis biujetis Semosavlebis 40% da mSp-is 40-45%<br />
formirdeba gazis da navTobis gayidvidan, romlis didi nawili<br />
modis evrokavSirze. problemaa isic, rom ruseTSi mcxovrebi Cveni<br />
Tanamemamuleebidan maTi ojaxis wevrebi saqarTveloSi daxmarebebs<br />
fuladi transferebis saxiT Rebuloben. jamurad, marto<br />
2011 wels msofliodan aseTma Semosulobebma saqarTveloSi 1268<br />
mln. aSS dolari Seadgina, romlis TiTqmis 55% ruseTze modis.<br />
krizisis gavlena am mxriv iqneba aseTi Semosulobebis Semcireba<br />
rogorc ruseTSi, aseve evrokavSirSi (mag., saberZneTi, italia, espaneTi)<br />
mcxovrebi Cveni Tanamemamuleebidan<br />
`<br />
gagrZeleba saqarTvelos safinanso bazarze safinanso<br />
resursebs Seamcirebs. maRali riskebisa da saprocento<br />
ganakveTebis gamo gaizrdeba bankebisTvis sakredito<br />
resursebis fasi. xolo safinanso resursebis wyaroebze<br />
xelmiuwvdomloba sakredito organizaciebs aiZulebs, meti<br />
depoziti moizidon Sida bazarze, rasac saprocento<br />
ganakveTebis zrda mohyveba. zogadad, ar iqneba sakmarisi<br />
likviduri resursebi seqtoris zrdis gasagrZeleblad<br />
da sabanko sistemam SeiZleba daiwyos zrdis damuxruWeba.<br />
Tumca, meore mxriv, gasulma 2-3 welma saqarTvelos<br />
sabanko sistemas krizisTan brZolis garkveuli gamoc-<br />
35
`sistemaSemqneli bankebis xuTeulSi damokidebulebis xarisxi,<br />
pirvel rigSi, saerTaSoriso safinanso institutebze, kidev ufro<br />
maRalia. am institutebis SesaZleblobebi ki, dReisTvis sakmaod<br />
SezRudulia. evrozonis savalo krizisis didi xniT gagrZeleba<br />
saqarTvelos safinanso bazarze safinanso resursebs Seamcirebs.<br />
maRali riskebisa da saprocento ganakveTebis gamo gaizrdeba<br />
bankebisTvis sakredito resursebis fasi. xolo safinanso resursebis<br />
wyaroebze xelmiuwvdomloba sakredito organizaciebs aiZulebs,<br />
meti depoziti moizidon Sida bazarze, rasac saprocento<br />
ganakveTebis zrda mohyveba. zogadad, ar iqneba sakmarisi likviduri<br />
resursebi seqtoris zrdis gasagrZeleblad da sabanko sistemam<br />
SeiZleba daiwyos zrdis damuxruWeba<br />
dileba daugrova da, xatovnad<br />
rom vTqvaT, `instituciuri<br />
imunitetic~ ki gamoumuSava.<br />
dReisTvis bankebs<br />
sakredito portfelic ukve<br />
gawmendili aqvT wlebis ganmavlobaSi<br />
dagrovili problemuri<br />
aqtivebisagan.<br />
sabanko seqtoris<br />
finansuri<br />
maCveneblebi<br />
2011 wlis 1 dekembris<br />
mdgomareobiT, saqarTvelos<br />
36 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
sabanko seqtori 19 komerciuli<br />
bankiTaa warmodgenili.<br />
maT Soris, 16 sawesdebo kapitalSi<br />
ucxouri kapitalis<br />
monawileobiT da 2 ucxouri<br />
bankis filialiT. wina Tves-<br />
Tan SedarebiT, saqarTvelos<br />
komerciuli bankebis mTliani<br />
aqtivebi 44.9 mln lariT,<br />
anu 0.4%-iT gaizarda da<br />
11.9 mlrd lari Seadgina.<br />
sabanko seqtoris sakuTari<br />
saxsrebi 2 mlrd lars Seadgens,<br />
rac komerciuli banke-<br />
bis mTliani aqtivebis<br />
17%-ia. ucxouri<br />
kapitalis<br />
monawileobam bankebis<br />
mTlian ganaRdebulsawesdebo<br />
kapitalSi 81.8%<br />
Seadgina. 2011 wlis<br />
noemberi, iseve<br />
rogorc wina Tve, sabanko<br />
seqtorma<br />
mogebiT daamTavra.<br />
wminda mogebam Tvis<br />
SedegebiT 55.5 mln<br />
lari, xolo wlis dasawyisidan<br />
290.3 mln lari<br />
Seadgina. xuTi umsxvilesi<br />
aqtivebis mqone bankis wili<br />
sabanko seqtoris mTlian aqtivebSi<br />
wina TvesTan SedarebiT<br />
0.6 procentuli punqtiT<br />
gaizarda da 80%-s miaRwia.<br />
komerciuli bankebis<br />
sakredito dabandebis moculoba<br />
(ararezidentebze gacemuli<br />
sesxebis CaTvliT)<br />
2011 wlis noemberSi, wina<br />
TvesTan SedarebiT, 0.5%-iT,<br />
mTavrobam soflis mxardaWeris<br />
programa daamtkica<br />
saqarTvelos mTavrobam soflis mxardaWeris programa<br />
daamtkica, romlis dasafinasebladac 2012 wlis<br />
biujetidan 50 milioni lari gamoiyofa.<br />
mTavrobis dadgenilebiT, aRniSnuli Tanxa Semdegnairad<br />
nawildeba: araumetes 50-suliani soflisaTvis<br />
– 2 000 lari; 51-dan 200 sulamde soflisaTvis<br />
– 4 000 lari; 201-dan 400 sulamde soflisaTvis – 5<br />
000 lari; 401-dan 1 000 sulamde soflisaTvis – 8 000<br />
lari; 1 000-ze metsuliani soflisaTvis – 12 000<br />
lari.<br />
aRniSnuli programis ZiriTad miznebad, soflis<br />
pirveli rigis socialur-ekonomikur saWiroebaTa dafinanseba<br />
– adgilobrivi infrastruqturis obieqtebis<br />
aRdgena-reabilitacia da keTilmowyobis samuSaoebis<br />
ganxorcieleba saxeldeba.<br />
dadgenilebis Tanaxmad, programis farglebSi gansaxorcielebeli<br />
proeqtebi SesaZlebelia, damatebiT<br />
saerTaSoriso da donori organizaciebis an adgilobrivi<br />
TviTmmarTveli erTeulis saxsrebiT dafinansdes.<br />
Tanxis gamoyenebis miznobriobis gansaz-<br />
Rvra ki, soflis mosaxleobasTan mxolod<br />
winaswari konsultaciis Semdeg moxdeba.
anu 41 mln lariT gaizarda<br />
da gasuli wlis pirveli<br />
dekembrisaTvis 7.5 mlrd<br />
lars gadaaWarba. amave periodSi,<br />
erovnuli valutiT<br />
gacemuli sesxebis moculoba<br />
3%-iT, anu 69.5 mln lariT<br />
gaizarda, xolo ucxouri<br />
valutiT gacemuli sesxebis<br />
moculoba 0.5%-iT, anu 28.5<br />
mln lariT Semcirda.<br />
rezidenti iuridiuli<br />
pirebisaTvis 2011 wlis noembris<br />
bolos komerciul<br />
bankebs erovnuli valutiT<br />
gacemuli hqondaT 825.6 mln<br />
laris (wina TvesTan SedarebiT<br />
6%-iT anu 46.8 mln<br />
lariT meti), xolo ucxouri<br />
valutiT – 3.4 mlrd laris<br />
(Sesabamisad, 1.2%-iT anu 39.5<br />
mln lariT naklebi) moculobis<br />
sesxi.<br />
iuridiuli pirebis dakreditebis<br />
mTlian moculobaSi<br />
yvelaze didi xvedriTi<br />
wili – 48.9% vaWrobis sfe-<br />
sabanko-safinanso seqtori<br />
roze modis. 2011 wlis oqtomberTan<br />
SedarebiT, noemberSi<br />
vaWrobis sferoze<br />
gacemuli sesxebis moculoba<br />
0.6%-iT anu 12.1 mln lariT<br />
Semcirda da 2.1 mlrd<br />
`pegasusi~ evropis<br />
mimarTulebebze axali<br />
kompaniebis Semosvlis<br />
saWiroebas ver xedavs<br />
induri avia-gigantis „jet earveisis~ saqarTveloTi<br />
dainteresebas gamoxmaurebebi mohyva. qarTul aviabazris<br />
erT-erTi moTamaSis „pegasusis~ gancxadebiT, evropis mimarTulebiT<br />
bazari gajerebulia da damatebiT axali<br />
aviakompaniebis Semoyvanas ar saWiroebs. Tumca, kompaniis<br />
qarTuli warmomadgenlobis gancxadebiT, igives Tqma ar<br />
SeiZleba aziis mimarTulebaze.<br />
maTive ganmartebiT, qarTuli bazari dabalbiujetiani<br />
aviakompaniebisTvis ufro mimzidvelia. informaciisa-<br />
Tvis _ aviakopania `jet earveisi~ erT dReSi 64 sxvadasxva<br />
aeroportidan 400 reiss axorcielebs.<br />
cxrili #1. bankebis pirveli xuTeuli aqtivebis mixedviT<br />
(01 dekemberi 2011; milioni lari)<br />
wyaro: www.nbg.gov.ge<br />
lari Seadgina.<br />
mrewvelobaze gacemuli<br />
sesxebis wilma iuridiul<br />
pirebze gacemuli vadiani<br />
sesxebis saerTo moculoba-<br />
Si 19.8% Seadgina, rac 2011<br />
saqarTveloSi<br />
luqs-sastumroebi<br />
Semodian<br />
davosis ekonomikur forumze saqar-<br />
Tvelos premieris da investorebis Sexvedraze<br />
cnobili gaxda, rom „Seratonis~<br />
brendis mflobeli saerTaSoriso<br />
sastumroebis qseli „starvudi~ saqar-<br />
TveloSi gafarToebas gegmavs. „holidei<br />
inis~ Tbilisur sastumroSi acxadeben,<br />
rom saqarTveloSi luqs-klasis<br />
sastumroebze moTxovna maRalia.<br />
maTive TqmiT, aseT sastumroebSi ma-<br />
Rali fasi swored bazarze luqs-klasis<br />
servisis deficitiT aris gamowveuli.<br />
menejmentis gancxadebiTve, bazarze<br />
konkurenciis gazrda fasebs daaregulirebs<br />
da momxmarebeli momgebian poziciaSi<br />
aRmoCndeba. Tumca, „holidei inis~<br />
gancxadebiTve, am etapze qarTul bazarze<br />
maRali klasis sastumroebTan<br />
SedarebiT moTxovna 2-3 varskvlavian<br />
sastumroebze fiqsirdeba.<br />
37
cxrili #2. rezident iuridiul pirebze gacemuli vadiani<br />
sesxebis moculoba saqmianobis saxeebis mixedviT, larebSi<br />
da dolarebSi) (2011 wlis noemberi)<br />
wyaro: www.nbg.gov.ge<br />
`evrozonis savalo krizisi negatiurad aisaxeba pirvel rigSi<br />
im qarTul kompaniebze, romlebic eqsports axorcieleben evrokav-<br />
SirSi. krizisis pirobebSi evrozonaSi (da mTlianad, evrokavSir-<br />
Si) isini miiReben nakleb SekveTebs, kontraqtebs da, cxadia, eqsportis<br />
moculoba Semcirdeba. Tumca, isic aRsaniSnavia, rom saqarTvelos<br />
eqsportSi evrozonis wili 1/6–ze naklebia<br />
38 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
cxrili #3. rezident iuridiul pirebze gacemuli<br />
vadiani sesxebis saprocento ganakveTebi<br />
saqmianobis saxeebis mixedviT, larebSi da dolarebSi)<br />
(2011 wlis noemberi)<br />
wyaro: www.nbg.gov.ge<br />
wlis pirveli dekembrisaTvis<br />
833.2 mln lariT ganisazRvra<br />
(1.2%-iT anu 10.0 mln<br />
lariT meti wina TvesTan<br />
SedarebiT); 11.4% modis mSeneblobaze,<br />
rac 482.6 mln<br />
laria (3.2%-iT, anu 15.7 mln<br />
lariT naklebi, Sesabamisad).<br />
amdenad, iuridiuli pirebis<br />
dakreditebis saerTo moculobis<br />
80.1% mxolod sam dargze<br />
– mrewvelobaze, mSeneblobasa<br />
da vaWrobaze modis.<br />
2011 wlis noembris ganmavlobaSi<br />
1.3%-iT anu 40.6 mln<br />
lariT gaizarda rezidenti<br />
fizikuri pirebis dakreditebis<br />
moculoba da gasuli<br />
wlis pirveli dekembrisaTvis<br />
3.1 mlrd lars miaRwia.<br />
sabanko seqtorSi ganTavsebuli<br />
arasabanko depozitebis<br />
moculobam 2011 wlis<br />
pirveli dekembrisaTvis 5.3<br />
mlrd lars miaRw-<br />
ia, rac 155.5 mln lariT<br />
anu 3%-iT naklebia<br />
gasuli wlis<br />
pirveli noembrisaTvis<br />
arsebul<br />
maCvenebelze. noemberSi,<br />
wina TvesTan<br />
SedarebiT, adgili<br />
hqonda samewarmeo da Sinameurneobebis<br />
seqtorebis mimdinare<br />
angariSebis klebas 119.1<br />
mln lariT (5.8%-iT) da vadiani<br />
depozitebis klebas 37.1<br />
mln lariT, anu 1.2%-iT. depozitebis<br />
dolarizaciis<br />
koeficientma mimdinare wlis<br />
pirveli noembrisaTvis 66.3%<br />
Seadgina _ 0.6 procentuli<br />
punqtiT naklebi pirveli<br />
noembris mdgomareobasTan SedarebiT.<br />
vadian depozitebze<br />
saSualo wliurma Sewonilma<br />
saprocento ganakveTma 8.8%<br />
Seadgena, maT Soris erovnuli<br />
valutiT ganTavsebul depozitebze<br />
– 12%, xolo ucxouri<br />
valutiT ganTavsebul<br />
depozitebze – 8.4%. ucxouri<br />
valutiT ganTavsebul<br />
depozitebSi aSS dolaris<br />
wilma 74.2%, xolo evros<br />
wilma 20.6% Seadgena.
sabanko-safinanso seqtori<br />
mosaxleobis 70%-sTvis<br />
samedicino momsaxureba<br />
xelmiuwvdomelia<br />
aleqsandra<br />
laliaSvili<br />
s<br />
aqarTveloSi jandacvis<br />
sistemis decentralizaciis<br />
mimarTulebiT<br />
pirveli nabijebi 2006 wels<br />
gadaidga, ris Sedegadac samedicino<br />
dawesebulebebis<br />
didi nawili kerZo seqtor-<br />
Si gadavida, sadazRvevo kompaniebma<br />
ki, saxelmwifo<br />
sadazRvevo programis farglebSi,<br />
biujetidan masStaburi<br />
dafinanseba miiRes. am-<br />
Jamad programa biujetidan<br />
daaxloebiT 140 milioni<br />
lariT finansdeba, Tumca, amis<br />
miuxedavad, janmrTelobis<br />
dazRvevis sistema bolomde<br />
gamarTulad mainc ver muSaobs<br />
da saxelmwifo sadazR-<br />
`<br />
vevo programaSi CarTuli<br />
socialurad daucveli moqalaqeebi<br />
bevr<br />
problemas awydemTavari<br />
gamowveva jandacvis sferoSi isaa, rom mosaxleobis<br />
bian.<br />
70%-s xeli jer isev ar miuwvdeba elementarul samedicino mom-<br />
mTavari gasaxurebaze.<br />
es gansakuTrebiT exeba soflad mcxovreb mosaxleobas,<br />
mowveva jandacvis<br />
romlebic arc umweoTa paketebiT arian dazRveulebi da verc<br />
sferoSi isaa, rom<br />
asakis gamo moxvdnen dazRveulTa arealSi. imis gamo, rom mosax-<br />
mosaxleobis 70%leobis<br />
udidesi nawili TviTdasaqmebulia da mciredi Semosavs<br />
xeli jer isev<br />
lebi aqvs, maTi perspeqtiva uaxloes momavalSi mainc iqnan dazRveu-<br />
ar miuwvdeba eleli,<br />
mizerulia<br />
mentarulsamedicinomomsaxurebaze. es gansakuTrebiT exeba udidesi nawili TviTdasaqmebulia da mciredi Semosavlebi<br />
soflad mcxovreb mosaxle- aqvs, maTi perspeqtiva uaxloes momavalSi mainc iqnan dazRveuli,<br />
obas, romlebic arc umweoTa mizerulia.<br />
paketebiT arian dazRveul- garda amisa, dazRveuli moqalaqeebis mniSvnelovani<br />
ebi da verc asakis gamo mox- nawili ver iRebs jerovan samedicino momsaxurebas, risi<br />
vdnen dazRveulTa arealSi. mizezic, xSir SemTxvevaSi, informirebis dabali donea.<br />
imis gamo, rom mosaxleobis eqspertTa nawilis SefasebiT, amis erT-erTi mizezi sadazRve-<br />
`<br />
39
devi<br />
xeCinaSvili:<br />
xalxi CvenTan<br />
dazRveviT<br />
cdilobs<br />
dRevandeli<br />
problemis<br />
mogvarebas, rac,<br />
faqtobrivad,<br />
SeuZlebelia<br />
vo kompaniebis mxridan arasrulyofili<br />
momsaxureba da<br />
xelSekrulebebSi orazrovani<br />
muxlebis Cadebacaa. kritikas<br />
nawilobriv iziareben<br />
sadazRvevo kompaniebis warmomadgenlebi,<br />
romlebic acxadeben,<br />
rom mTavari problema<br />
dRes saqarTveloSi<br />
dazRvevis kulturis uqonloba<br />
da sakiTxisadmi zerele<br />
damokidebulebaa. maTi<br />
gancxadebiT, isini garantias<br />
yidian, romelic fizikurad<br />
ararealizebuli produqtia<br />
da amitom Zalian mniSvnelovania,<br />
Tu ra weria xelSekrulebis<br />
pirobebSi. `samwuxarod,<br />
amas mosaxleobis nawili<br />
dazRvevisas yuradRebas<br />
ar aqcevs da, rodesac adamiani<br />
dazRvevis pakets mxolod<br />
fasis mixedviT irCevs, bunebrivia,<br />
rom rac ufro iafia<br />
produqti, miT uaresia pirobebi~<br />
_ miiCneven kompaniebis<br />
warmomadgenlebi.<br />
saqarTvelos sadaz-<br />
Rvevo asociaciaciis gamgeobis<br />
Tavmjdomare, devi<br />
xeCinaSvili: `2006 wels,<br />
sadazRvevo industriis saer-<br />
To sapremio Semosavali 70<br />
milioni lari iyo, aqedan<br />
daaxloebiT 20%-ze nakebi<br />
modioda janmrTelobis daz-<br />
Rvevaze, dazRveuli iyo daax-<br />
40 saqarTvelos ekonomika #1<br />
loebiT 80 000 adamiani. am<br />
monacemebidan Cans, rom<br />
dazRvevis ekonomikuri mniSvneloba<br />
saqarTveloSi 4-5<br />
wlis win Zalian mcire iyo.<br />
sadazRvevo<br />
kompaniebic<br />
Sesabamisad<br />
iyvnen patara<br />
zomis, mimarTuliklientis<br />
yvela<br />
survilis<br />
dakmayofilebaze,standartuliprogramebi<br />
cota iyo,<br />
anderraitingi<br />
Zlieri,<br />
gayidvebi patara<br />
da profesiuli,Sida<br />
auditi<br />
iyo SedarebiT<br />
susti, sakmaod dabali<br />
done iyo IT-is mxrivac. 2007<br />
wlis bolodan, rodesac<br />
didi siaxle moxda da saxelmwifo<br />
jandacviTi programebis<br />
gadmotana daiwyo<br />
sadazRvevo programebze, ukve<br />
sxva gamowvevis winaSe dadga<br />
industria. naTeli gaxda,<br />
rom kompaniebis ZiriTadi biznesi<br />
iqneboda standartuli<br />
produqtis SeTavazeba, Zalian<br />
mniSvnelovani gaxda IT,<br />
standartizeba, angariSgeba,<br />
mniSvnelovani gaxda Sida<br />
kontrolis sistemebis awyoba.<br />
2007 wlidan zedamxedveloba<br />
dargze Zalian aqtiurdeba.<br />
iwyeba gacilebiT<br />
ufro gamWvirvale da informatiuli<br />
angariSgebebis<br />
sistemis danergva. 2008-2009<br />
wlebSi ukve principuli cvlilebebi<br />
xdeba. dargi angariSgasawevi<br />
da mniSvnelovani<br />
struqtura xdeba.<br />
im cifrebiT, romelic dRes<br />
ukve yovelTviurad qveyndeba,<br />
SeiZleba dargis ganvi-<br />
TarebisaTvis Tvalyuris<br />
devneba da tendenciebis<br />
danaxva. Sedegad, 2009 wlis<br />
bolos ukve milionamde adamiania<br />
saxvadasxva donis<br />
saxelmwifo programebiT<br />
dazRveuli. mniSvnelovnad<br />
aris gazrdili arasaxelmwifo<br />
programebiT dazRveulTa<br />
raodenobac, daaxloebiT<br />
250 000.<br />
s.e. _ ra ZiriTadi gamowvevebis<br />
winaSe dgas<br />
dRes jandacvis dazRvevis<br />
sistema saqarTvelo-<br />
Si?<br />
d.x. _ 2010 wlis bolos,<br />
mniSvnelovani optimizacia<br />
xdeba arsebuli sadazRvevo<br />
porgramebis _ sadazRvevo<br />
programebs emateba wamlis<br />
komponenti. manamde saxelmwifo<br />
sadazRvevo programebis<br />
ZiriTadi problema swored<br />
wamlis komponentis ar<br />
arseboba iyo. es komponenti<br />
sadazRvevo programebSi 2<br />
mniSvnelovani aspeqtiT Semodis:<br />
esencialuri wamlebis<br />
CamonaTvali da recepti.<br />
rac ase Zalian aklda<br />
Cven sistemas. amave dros,<br />
esenciuri wamlebis Camona-<br />
Tvali aris generikebze dayrdnobiT.<br />
garda amisa, Cemi azriT,<br />
jandacvis dafinansebis umniSvnelovanesi<br />
problema<br />
Tanxebis simwirea. marTalia,<br />
jandacvis dafinansebaze<br />
Cven mSp-is 10%-s vxarjavT,<br />
magram TviTon mSp gvaqvs patara<br />
da amitom dafinansebis<br />
Tanxac mcire gamodis.<br />
10%-ze bevrad zemoT verc<br />
waxval, es aris saSualo<br />
maCvenebeli, romelsac qveynebi<br />
jandacvis programebze<br />
xarjaven. amitom aucilebelia<br />
ekonomika ganviTardes<br />
da mSp gaizardos. rac imas<br />
niSavs, rom imedi imisa, rom<br />
Cven male gveqneba meti fuli<br />
jandacvis sistemis dasafinanseblad,<br />
ar arsebobs.<br />
faqtia, rom jandacvis dafinansebis<br />
jamuri Tanxa aris<br />
Zalian mcire da, ufro metic,<br />
am Tanxis 40-50% aris wamlis<br />
danaxarji, rac sruli
ad dauSvebelia.<br />
es aris, erTi mxriv, miwodebis<br />
sakiTxi da bazarze<br />
arsebuli maRali fasebi,<br />
razec, sxvaTa Soris, didi gavlena<br />
moaxdina 2009 wels<br />
wamlis importis liberalizaciam.<br />
iq, sadac konkurencia<br />
arsebobs, magaliTad,<br />
TbilisSi, fasebi wamlebze<br />
nel-nela mcirdeba. magram<br />
raionebSi, sadac konkurencia<br />
ar aris da dominireben<br />
didi komapniebi, fasebi isev<br />
maRalia. magram eqskluziur<br />
fasebze zewola nel-nela<br />
xorcieldeba. garda amisa,<br />
Cveni bazari mTlianad gajerebulia<br />
brendebiT, romlebic<br />
generiul formebze<br />
3-4-jer Zviri Rirs. eqimebis<br />
90%-ze meti mainc brendebs<br />
niSnaven. ratom iqcevian<br />
eqimebi ase? amis<br />
ramdenime mizezi<br />
arsebobs _ pirveli<br />
_ dRes eqimebi<br />
arian `Tavisufal<br />
frenaSi~,<br />
rasac undaT imas<br />
niSnaven. ar arsebobs<br />
gawerili wesebi<br />
Tu rogor<br />
sabanko-safinanso seqtori<br />
`<br />
unda ikurnebodes esa Tu is daavadeba. es aris cnobili<br />
gaidlain protokolebis Tema da maTi ar arseboba Zalian<br />
didi problemaa. aravin ukontrolebs eqimebs wesebis dac-<br />
Cveni bazari mTlianad gajerebulia brendebiT, romlebic generiul<br />
formebze 3-4-jer Zviri Rirs. eqimebis 90%-ze meti mainc<br />
brendebs niSnaven. ratom iqcevian eqimebi ase? amis ramdenime<br />
mizezi arsebobs _ pirveli _ dRes eqimebi arian `Tavisufal frenaSi~,<br />
rasac undaT imas niSnaven. ar arsebobs gawerili wesebi Tu<br />
rogor unda ikurnebodes esa Tu is daavadeba. es aris cnobili<br />
gaidlain protokolebis Tema da maTi ar arseboba Zalian didi<br />
problemaa<br />
`<br />
saqarTveloSi 2011 wels<br />
2820185 vizitori dafiqsirda<br />
Sss-s sainformacio-analitikuri departamentis<br />
informaciiT, saqarTveloSi 2011 wels 2820185 vizitori<br />
dafiqsirda. departamenti saqarTvelos sazRvarze<br />
2006-2012 wlebSi gadaadgilebul vizitorTa<br />
statistikur monacemebs aqveynebs, sadac aRniSnulia,<br />
rom 2006 wlidan dRemde saqarTveloSi Semosul<br />
vizitorTa raodenoba yovel wels izrdeba.<br />
amave monacemebiT, Tu 2006 wlis ianvarSi<br />
saqarTveloSi 34761 vizitori Semovida, 2012 wlis<br />
ianvarSi am ricxvma 227. 006 Seadgina. 2006 wels<br />
qveyanaSi sul 763231 ucxo qveynis vizitori dafiqsirda,<br />
2011 wels ki 2820185.<br />
statistikis Tanaxmad, saqarTveloSi yvelaze<br />
meti TurqeTis moqalaqe, Semdeg azerbaijanis,<br />
somxeTisa da ruseTis moqalaqeebi Semodian.<br />
41
vas. mniSvnelovani faqtoria<br />
isic, rom eqimebs aqvT pirdapiri<br />
urTierToba farmacevtul<br />
kompaniebTan da<br />
maTi politikiT niSnaven<br />
wamlebs. anu wamlebis maRali<br />
fasi ganpirobebulia<br />
bevri faqtoriT. es umniSvnelovanesi<br />
problemaa, miT<br />
umetes, rom axali hospitlebis<br />
gaxsnis fonze, servisis<br />
moxmareba sul ufro izrdeba.<br />
aqamde sadazRvevo kompaniebi<br />
kapitacias rom uxdidnen<br />
pirvelad jandacvas<br />
raionebSi, gamodiodnen<br />
iqidan, Tu ra servisis miwodeba<br />
SeeZlo am sistemas,<br />
magaliTad, lagodexis raion-<br />
Si exo ar keTdeboda, Sesabamisad,<br />
kapitacias roca ix-<br />
42 saqarTvelos ekonomika #1<br />
didnen, iTvaliswinebdnen<br />
imas, rom SezRuduli iyo<br />
servisebi, romelzedac miuwvdeboda<br />
xeli pirvelad jandacvas.<br />
axla miwodebis servisebi<br />
izrdeba, gansakuTrebiT<br />
regionebSi. izrdeba moxmarebac<br />
da amas sWirdeba<br />
meti fuli. zemoT ki vTqviT,<br />
`jandacvis dafinansebis umniSvnelovanesi problema Tanxebis simwirea.<br />
marTalia, jandacvis dafinansebaze Cven mSp-is 10%-s vxarjavT,<br />
magram TviTon mSp gvaqvs patara da amitom dafinansebis<br />
Tanxac mcire gamodis. 10%-ze bevrad zemoT verc waxval, es aris<br />
saSualo maCvenebeli, romelsac qveynebi jandacvis programebze<br />
xarjaven. amitom aucilebelia ekonomika ganviTardes da mSp gaizardos.<br />
rac imas niSavs, rom imedi imisa, rom Cven male gveqneba meti<br />
fuli jandacvis sistemis dasafinanseblad, ar arsebobs<br />
`<br />
rom meti fuli, jerjerobiT,<br />
faqtobrivad, ver gveqneba, amitom<br />
aucilebelia wamlis<br />
kolosaluri Rirebulebis<br />
Semcireba da am Tanxis xarjze<br />
momsaxurebis sxva servisebiT<br />
uzrunvelyofis gazrda.<br />
jandacvis dazRvevis<br />
sistemis meore didi problema<br />
aris TviTdasaqmebuli<br />
adamianebis dazRveva. Cemi<br />
azriT, iafi dazRvevis pro-<br />
grama iyo am gamowvevaze pasuxi.<br />
Tu daakvirdebiT, am polisebze<br />
pidapir ewera, rom<br />
formalurad dasaqmebulebi<br />
amas ver gamoiyeneben. es<br />
programa gankuTvnili iyo,<br />
ara Raribi, TviTdasaqmebuli<br />
adamianebisaTvis. es unda<br />
yofiliyo maTTvis biZgis<br />
mimcemi, imisaTvis,<br />
rom Sesuliyvnen<br />
sadazRvevo sistema-<br />
Si da Semdeg fexi<br />
moekidebinaT iq. am<br />
programiT 120 000<br />
kaci daezRva.<br />
molodini bevrad<br />
meti iyo, magram mosaxleoba<br />
am programas<br />
Zalian<br />
frTxilad Sexvda, bevrma ver<br />
gaigo misi arsi, programas<br />
hqonda cudi piari, Zalian<br />
iyo mibmuli politikur Temebs<br />
da a.S.<br />
2010 wlis meore naxevridan<br />
didi siaxleebi aRar yofila.<br />
mTavari siaxle iyo<br />
is, rom 1,5-2 weliwadSi hospitaluri<br />
infrastruqturis<br />
jer mSenebloba unda dasrulebuliyo,<br />
mere kadrebiT<br />
aRWurva da kvalificiuri<br />
saidan elodebian finansebs<br />
samSeneblo kompaniebi<br />
kompania „olimpiuri varskvlavi~ yofili saburTalos bazris<br />
teritoriaze mSeneblobas mimdinare TveSi ganaaxlebs. menejmentis<br />
informaciiT, kviris bolomde damtkicdeba sesxi „saqarTvelos<br />
bankSi~ da Tanxis gamoyofis Semdeg ganaxldeba samSeneblo<br />
samuSaoebi.<br />
olimpiur varskvlavSi~ ganmartaven, rom am droisTvis kompleqsis<br />
80% ukve aSenebulia, xolo srulad proeqti 2013 wlis zafxulisTvis<br />
dasruldeba. menejmentis ganmartebiT, sesxis damtkicebidan<br />
1 weliwadSi kompleqsSi ganTavsebuli sacxovrebeli farTebi<br />
srulad mzad iqneba. sabanko sesxis moculoba saSualod 5-6<br />
mln dolari iqneba. finansuri problemebis gamo „olimpiuri varskvlavis~<br />
mSenebloba 18 Tvea SeCerebulia.<br />
developeruli kompania „kid arqiteqtura~ ki axal proeqtebze<br />
ucxoel investorebTan erTad muSaobs. kompaniis direqtoris informaciiT,<br />
saubaria didubeSi mravalfunqciuri kompleqsis da<br />
orTaWalaSi sastumros mSeneblobaze. TiToeuli proeqti<br />
6 milioni dolaris investicias moicavs da SeTanxmebis<br />
SemTxvevaSi mSeneblobebi mimdinare wels daiwyeba.
servisis miwodebis uzrunvelyofa.<br />
Cemi warmodgeniT,<br />
sadazRvevo industriam uprecendento<br />
ram gaakeTa. qveyanaSi<br />
amis ganxorcielebis<br />
bolomde aravis sjeroda. 1,5<br />
weliwadSi 50-mde sruliad<br />
axali hospitalis aSeneba<br />
warmoudgenlad rTuli iyo.<br />
s.e. _ sadazRvevo kultura<br />
ramdenad maRalia<br />
mosaxleobaSi?<br />
d.x. _ namdvili sadaz-<br />
Rvevo kultura niSnavs imas,<br />
rom Sen xvalindel dReze<br />
zrunav, magram Cveni sadazRvevo<br />
sferos problema is aris,<br />
rom xSirad xalxi CvenTan<br />
dazRveviT cdilobs dRevandeli<br />
problemis mogvarebas,<br />
rac, faqtobrivad, SeuZlebelia.<br />
s.e. _ sacalo gayidvebTan<br />
dakavSirebiT ra<br />
tendenciebia?<br />
d.x. _ sadazRvevo kompaniebma<br />
nel-nela daiwyes yuradRebis<br />
miqceva sacalo gayidvebisTvisac.<br />
Cven dRes daaxloebiT<br />
gvyavs milion naxevari<br />
dazRveuli. aqedan sad-<br />
Rac 400 000-mde aris e.w. korporatiuli,<br />
anu dasaqmebismieri<br />
dazRveuli.<br />
milionze metia<br />
saxelmwifo programebiT<br />
dazRveul-<br />
Ta raodenoba, xolo<br />
sacalo seqtorSi<br />
dazRveulebis<br />
raodenobam daaxloebiT<br />
40 000-s miaRwia.<br />
sacalo bazrs<br />
Zalian bevri safrTxe<br />
axlavs Tan<br />
_ pirveli, es aris antiseleqcia,<br />
anu dasazRvevad modis<br />
marto is, visac ukve problema<br />
aqvs. meorec, formalur<br />
SromaSi CaurTveli adamianisgan<br />
Tviuri premiis miReba<br />
Zalian didi problemaa saqarTveloSi.<br />
praqtikac anaxebs<br />
amas, rom sadazRvevo<br />
sabanko-safinanso seqtori<br />
premiis gadaxda yvelaze<br />
xSirad `aviwydebaT~.<br />
amas Sexseneba<br />
unda, Sexseneba<br />
ki sadazRvevo<br />
kompaniebis mxridan,<br />
did danaxarjebTanaa<br />
dakavSirebuli.<br />
xSirad wydeba kontraqtebi<br />
amis gamo.<br />
es nawili aris<br />
mniSvnelovnad dasaregulirebeli.<br />
amas emateba isic,<br />
rom samoqalaqo<br />
kanonmdeblobiT, imisaTvis,<br />
rom sadazRvevo<br />
kompaniam<br />
gauwyvitos kontraqti<br />
im dazRveulebs,<br />
romlebic sadazRvevo<br />
premias ar ixidan,<br />
daaxloebiT<br />
Tvenaxevari mainc aris<br />
saWiro. am periodis ganmavlobaSi<br />
ki sadazRvevo kompania<br />
mainc valdebulia miawodos<br />
momsaxureba dazRveuls.<br />
es sadazRvevo kompaniebisaTvis<br />
seriozuli problemaa.<br />
s.e. _ eqspertTa nawili<br />
aRniSnavs, rom gan-<br />
sakuTrebiT saxelmwifo<br />
programiT dazRveul beneficiarTa<br />
mxolod 20%<br />
iRebs kvalificiur momsaxurebas.<br />
d.x. _ araviTar SemTxvevaSi<br />
ar viziareb am Sexedulebas<br />
da amis gadamowmeba<br />
cifrebis naxviT sul martiv-<br />
ia. dRes jandacvis sistemis<br />
zaralianoba asulia 83%-ze,<br />
anu fulis 80%-ze meti ixdeba<br />
zaralianobis dafarvaze.<br />
Semosuli fulis minimum 75%<br />
ixdeba sadazRvevo zaralis dafarvaze.<br />
es naTelia. piriqiT,<br />
problema aqvT sadazRvevo kompaniebs.<br />
zaralianobis amxela<br />
maCveneblis gaTval-<br />
`Cemi azriT, iafi dazRvevis programa iyo am gamowvevaze pasuxi.<br />
Tu daakvirdebiT, am polisebze pidapir ewera, rom formalurad<br />
dasaqmebulebi amas ver gamoiyeneben. es programa gankuTvnili<br />
iyo, ara Raribi, TviTdasaqmebuli adamianebisaTvis. es unda<br />
yofiliyo maTTvis biZgis mimcemi, imisaTvis, rom Sesuliyvnen<br />
sadazRvevo sistemaSi da Semdeg fexi moekidebinaT iq. am programiT<br />
120 000 kaci daezRva. molodini bevrad meti iyo. magram<br />
mosaxleoba am programas Zalian frTxilad Sexvda, bevrma ver<br />
gaigo misi arsi, programas hqonda cudi piari, Zalian iyo mibmuli<br />
politikur Temebs da a.S.<br />
`<br />
iswinebiT aRar aris gasakviri,<br />
Tu ratom aris sadazRvevo<br />
sferos finansuri maCveneblebi<br />
uaryofiTi. es bunebrivia, radgan<br />
biznesis momgebianoba<br />
mcirdeba da xarjebi izrdeba.<br />
Tundac es hospitaluri<br />
mSenebloba. 200 milionze meti<br />
investiciaa gakeTebuli. es in-<br />
43
vesticiebi aisaxeba aqtivebSic, pasivebSic, mogebazaralSic<br />
da ase Semdeg.<br />
sadazRvevo seqtoris zaralianobas ganapirobebs<br />
isic, rom aqamde dabali iyo sadazRvevo<br />
premiebi. es ori mizeziTaa ganpirobebuli<br />
_ momsaxurebis servisi iyo ufro<br />
iafi da moxmarebac iyo ufro dabali, samedicino<br />
momsaxurebaze wvdomis sxvadasxva barie-<br />
`dRes jandacvis sistemis zaralianoba asulia 83%-ze, anu fulis<br />
80%-ze meti ixdeba zaralianobis dafarvaze. Semosuli fulis minimum<br />
75% ixdeba sadazRvevo zaralis dafarvaze. es naTelia. piriqiT,<br />
problema aqvT sadazRvevo kompaniebs. zaralianobis amxela<br />
maCveneblis gaTvaliswinebiT aRar aris gasakviri, Tu ratom aris<br />
sadazRvevo sferos finansuri maCveneblebi uaryofiTi. es bunebrivia,<br />
radgan biznesis momgebianoba mcirdeba da xarjebi izrdeba.<br />
Tundac es hospitaluri mSenebloba. 200 milionze meti investiciaa<br />
gakeTebuli. es investiciebi aisaxeba aqtivebSic, pasiveb-<br />
Sic, mogeba-zaralSic da ase Semdeg<br />
rebis gamo. es mdgomareoba, rogorc zemoT<br />
aRvniSneT, nel-nela icvleba. dargs Zalian<br />
gauWirdeba im sadazRvevo premiebiT arseboba,<br />
romelic dRes aris. axla mTeli imedi,<br />
sadazRvevo SemTxvevebis ufro efeqtur mar-<br />
Tvazea. Zalian serizulad dgas kvalificiuri<br />
kadrebis problemac. adgilebze kvalif-<br />
44 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
iciuri samedicino kadrebis moZieba Zalian<br />
Wirs.<br />
sadazRvevo<br />
seqtoris cifrebi<br />
2011 wlis 9 Tvis monacemebis mixedviT,<br />
moziduli premiis Tanxam 263 143 801 milion<br />
lari Seadgina.<br />
saidanac yvelaze<br />
didi wili, 168 153<br />
522 milioni lariTa<br />
da 64%-iT modis<br />
jandacvis dazRvevaze,<br />
Semdeg modis<br />
qonebis daz-<br />
Rveva mozidul premiaSi<br />
12.25%-iani wiliT<br />
(32 243 137 milioni<br />
lari), mesame<br />
adgilze ki saxmeleTo<br />
satransporto saSualebaTa dazRvevaa<br />
8%-iani wiliT (21 227 204 milioni<br />
lari). 2010 wlis bolosaTvis sadazRvevo<br />
seqtoris mier moziduli premia 361 457 160<br />
milion lars Seadgenda. saidanac janmrTelobis<br />
dazRvevaze modioda 245 796 219 milioni<br />
lari (moziduli premiis 68%).<br />
aSS-sTan Tavisufali vaWroba inestorebis<br />
mosazidad umniSvnelovanesi instrumentia<br />
saqarTvelos savaWro-samrewvelo palatis<br />
prezidentis kaxa bainduraSvilis gancxadebiT,<br />
aSS-sTan Tavisufali vaWroba inestorebis<br />
mosazidad umniSvnelovanesi instrumentia<br />
da qyveynis ekonomikuri zrdis-<br />
Tvis erT-erTi umniSvnelovanesi instrumenti.<br />
„aSS-i bolo sami wlis ganmavlobaSi<br />
saqarTvelosTvis mTavar savaWro partniorad<br />
gadaiqca. kerZod, 2010 wels daaxloebiT<br />
180 mln dolaris eqsporti iyo ganxorcielebuli.<br />
amasTan, aSS msoflioSi yvelaze ufro<br />
stabiluri, gadaxdis maRali unaris saeqsporto<br />
bazaria. bunebrivia, es xels Seuwyobs<br />
eqsportis ganviTarebas da investiciebis im<br />
seqtorebSi mozidvas, saidanac eqsportis warmoeba<br />
SeiZleba~, – ganacxada bainduraSvilma.<br />
misive TqmiT, aSS-is pirveli piris mier<br />
gakeTebuli gancxadeba nebismieri kerZo<br />
investorisTvis didi rwmenaa da<br />
Sesabamisad, isini investiciebs<br />
ufro Tamamad ganaxorcieleben.
eitingebi<br />
arareitinguli evropa<br />
s<br />
akredito reintingSi<br />
safrangeTi, avstria<br />
da kidev Svidi qveyana, romel-<br />
Ta Sorisac italia da safrangeTi<br />
moxvdnen, Standard &<br />
Poor’s (S&P)-is 2012 wlis 13<br />
ianvris SefasebiT, CamoqveiTdnen.<br />
aq `Tars~ ricxvs<br />
danaSauli ar miuZRvis da<br />
arc es informaciaa moulodneli.<br />
safrangeTisa da sxva<br />
danarCeni qveynebisaTvis sakredito<br />
reitingis Semcireba<br />
logikuri nabijia.<br />
axla evrozonis saxelmwifoebs<br />
Soris urTierToba<br />
axal safexurze gadadis.<br />
cxrili gviCvenebs Standard<br />
& Poor’s (S&P)-is reitingebs<br />
evro-zonisaTvis 1995 wlidan<br />
5-wliani intervaliT. cxrili<br />
naTlad mogviTxrobs<br />
mzardi progresis Sesaxeb,<br />
romelic gasuli dekadis Sua<br />
periodamde grZeldeba, rode- mTavari sakiTxia, Tu fiskalur politikaSi saersac<br />
erTiani valutis yvela rogor ganviTardeba es mod- To wesebis damkvidrebisad-<br />
17 wevri A da ufro maRali eli. krizisis adreul fami, rac misi strategiis<br />
SefasebiT sargeblobs. ra zaSi miiCnevdnen, rom evro- mixedviT, momavali krizise-<br />
Tqma unda, msoflios yvela zonis momavali azrTa sxvabis Tavidan acilebisken<br />
mdidari qveyana im droisdasxvaobiT daxasiaTdeboda, aris gamiznuli, savsebiT<br />
aTvis aSkarad karg ekonomikur<br />
`<br />
wevr qveynebs SeiZleba saer- SesaZlebelia valebis gaergaremos<br />
qmnida, reitingma evro To valuta hqonodaT, magram Tianebad `gadaiTargmnos~.<br />
sivrcis qveynebis kreditunar- maT aRar eqnebodaT sesxis Tu evrozona gaerTianebad<br />
ianobis uaryofiTi<br />
saldos Semcireba<br />
asaxa. es, egreT woaSS-Si acxadeben, rom axali bazrebi _ CineTi, brazilia, samxreT<br />
debuli,`konvergen- korea da taivani 2012 wels investorTa yuradRebis Rirsni gaxdeciuli<br />
TamaSis~ nabian, radgan es ekonomikebi ganagrZoben maTi monetaruli poliwili<br />
iyo.<br />
tikis principebis Serbilebas, 2012 wels investorebisTvis mniS-<br />
davalianebis vnelovani iqneba saimedo ekonomika da bazris xarisxi, ufro<br />
krizisis dawyebis didi yuradreba daeTmoba zrdaze orientebul globalur ekonomikas,<br />
Semdeg wevri qvey- radgan axal bazrebs naklebi sabiujeto deficiti aqvT dasavlenebi<br />
kvlav daib- Tis qveynebTan SedarebiT da aucilebel saxrsrebs floben saernen,<br />
TiTqos maT TaSoriso sisustis Casanacvelblad<br />
Soris saberZneTi<br />
gamoirCeoda, magram aSkarad Sesabamisi danaxarjebi. sa- darCeba, misi logikuri Sede-<br />
Canda, rom mas arc sxva qveyfrangeTis msgavsi qveynebi gi SesaZlebelia iyos `konebi<br />
CamorCebodnen. Standard naklebs gadaixdidnen, pornvergenciuli TamaSis~ sxva<br />
& Poor’s (S&P)-is dabalma tugaliis msgavsi qveynebi ki nairsaxeoba. warsulisgan<br />
Sefasebam qveynebis reaqcia bevrad mets.<br />
gansxvavebiT, arsebul mdgo-<br />
ufro gaamwvava.<br />
evrozonis miswrafeba mareobas ver uwodebT kon-<br />
`<br />
45
* 13 ianvris gancxadebis Semdeg<br />
wyaro: Standard & Poor’s<br />
vergenciuls, sadac yvela mi- aqvT axali wevrebis mimarT,<br />
`<br />
iswrafvis yvelaze kredi- reitingebi ki yuradRebas<br />
tunariani wevrobis safex- aqceven valebis gadanawileurisken.<br />
konvergenciuli, bas.<br />
evrozonis miswrafeba fiskalur politikaSi saerTo wesebis<br />
damkvidrebisadmi, rac misi strategiis mixedviT, momavali krizisebis<br />
Tavidan acilebisken aris gamiznuli, savsebiT SesaZlebelia<br />
valebis gaerTianebad `gadaiTargmnos~<br />
mimarTuli unda iyos saSualo<br />
da ara mowinave safexurisken,<br />
oqros qveynebs<br />
udidesi pasuxismgebloba<br />
46 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
safrangeTisa da avstraliis<br />
mimarT Standard &<br />
Poor’s (S&P)-is verdiqti,<br />
romelic sxva wevr qveyneb-<br />
sac exeba, or Zalian gansxvavebul<br />
dinamikas moicavs.<br />
erTi aris gangrZobadi dabneuloba<br />
evrozonis saxelmwifoebs<br />
Soris, romelsac er-<br />
Tiani valutis danawevreba<br />
iwvevs qveynebSi. meore _<br />
konvergenciuli azris xelaxali<br />
kalibrizacia konfiguraciaSecvlilevrozonaSi,<br />
sadac AAA qveynebs ufro<br />
emuqrebaT mdgomareobis<br />
gauareseba sxva qveynebisgan,<br />
vidre sxva qveynebs AAA qveynebis<br />
mier daxmarebis miReba<br />
da reitingis gaumjobeseba.<br />
Tu asea, safrangeTis reitingis<br />
kleba ufro mniSvnelovania,<br />
vidre germaniis<br />
reitingis SenarCuneba. iqneb,<br />
germanias imaze adre unda<br />
ganecada reitingis<br />
kleba, sanam evros<br />
proeqts usafrTxodgamoacxadebdnen?<br />
Standard &<br />
Poor’s (S&P)-is Tanaxmad,<br />
evropis kavSiris liderebma<br />
evrozonis kriziss araswori<br />
diagnozi dausves da<br />
saberZneTis defolti aucileblad moxdeba<br />
saerTaSoriso sareitingo saagento Fitch-ma evrozonis<br />
5 saxelmwifos – italiis, espaneTis, belgiis, sloveniisa<br />
da kviprosis reitingebi Seamcira. sareitingo „sasjelis~<br />
Tavidan acileba mxolod irlandiam SeZlo, romlis reitingic<br />
ВВВ+ doneze damtkicda prognoziT „negatiuri.~<br />
saagentos pres-relizSi naTqvamia, rom italiis gr-<br />
Zelvadiani sakredito reitingi А+ dan А- mde Semcirda,<br />
belgiis АА+dan АА mde, espaneTis da sloveniis АА- dan<br />
А mde, kviprosis ki BBB dan BBB- mde prognoziT „negatiuri.~<br />
amgvarad, Fitch-ma Tavisi sityva Seasrula: jer kidev<br />
2011 wlis dekemberSi yvela am qveynis reitingi SesaZlo<br />
Semcirebis gadaxedvis siaSi iqna gadayvanili. saagentos<br />
specialistebma ganacxades, rom savaluto blokSi davalianebis<br />
krizisis mogvarebaSi progress ver xedaven. garda<br />
amisa, Fitch-i acxadebs, rom saberZneTis defolti aucileblad<br />
moxdeba da es siurprizi ar unda iyos. saagentos<br />
varaudiT, saubari iqneba kontrolirebad defoltze. SegaxsenebT:<br />
mimdinare wlis 13 ianvars kidev erTma gavlenianma<br />
saagentom Standard & Poor’s-ma evrozonis<br />
9 saxelmwios reitingebi Seamcira.
orientacia aiRes sabiujeto mzardi problebis<br />
mogvarebaze, romelic mTliani problemis<br />
mxolod erT nawils Seadgenda da<br />
sakmarisi yuradReba ar dauTmes krizisis<br />
gamomwvev siRrmiseul mizezebs: gansxvavebuli<br />
konkurentunarianoba evrozonis<br />
birTvis Semadgenel Zlier ekonomikebsa<br />
da periferiebs Soris, aseve uzarmazari<br />
saerTaSoriso valebi, rac am ufsklulidan<br />
iyo amoCrili. reformebi mxolod da<br />
mxolod fiskaluri simkacrisken iyo mimarTuli,<br />
rac TviT-<br />
damarcxebisiaraRad gadaiqca.<br />
evrozonis<br />
bankebi ki kapitalis<br />
gazrdas gaSmagebiTcdilobdnen,<br />
sagadasaxado<br />
balansis Sesamcirebladtrilionebs<br />
aqtivebSi flangavdnen, aSS-is<br />
investorebi axali problemis winaSe aRmoCndnen:<br />
iafad moepovebinaT evropuli vali<br />
an sxvagan ganexorcielebinaT investicia.<br />
`morgan stenlis~ analitikosebis gaTvliT,<br />
evropis safinanso institutebi momavali<br />
18 Tvis ganmavlobaSi aqtivebidan<br />
daaxloebiT 3 trilion dolars amoiReben,<br />
rom gamoimuSavon 115 mlrd dolari axal<br />
kapitalSi, evropis bankis xelmZRvaneloba<br />
maTgan moiTxovs defoltisgan dacvis berketis<br />
aspeqtSi ivnisisaTvis koleqtiur zrdas.<br />
amisaTvis, bankebi aqtivebs potenciuri<br />
myidvelebis misazidad dabal Sefasebas<br />
aZleven.<br />
evropaSi aSS-is investorebs optimisturad<br />
uyureben. 2011 wlis mesame kvartal-<br />
Si aSS-is pretenziebi evropelebis mimarT<br />
135 mlrd dolariT gaizarda gasul<br />
kvartalTan SedarebiT. amerikis safinanso<br />
firmebi da korporaciebi evropul<br />
valebs nTqaven da maT amoRebas sulmouTmenlad<br />
elian.<br />
myidvelebi ki frTxiloben! investorebi<br />
acxadeben, rom Tu hej-fondis menejeri<br />
xar, umjobesia Seni fuli evropul valebis<br />
bazars moarido, radgan awmyos Rirebulebas<br />
gverdiT recesiis aCrdili udgas. espaneTi,<br />
italia, saberZneTi da portugalia, aravin<br />
icis rodis dadgeba maTi defoltis dRe da<br />
arc is icis vinmem, rogor moiqceva am faqtis<br />
sapasuxod evropis kavSiris xelmZRvaneloba,<br />
es ori komponenti saxeucnobi<br />
jokris rols TamaSobs.<br />
reitingebi<br />
bazari imaze didxans<br />
SeiZleba darCes iracionaluri,<br />
vidre Tqven SeiZleba<br />
warmoidginoT<br />
hej-fondebi riskebs ar uSindebian, Tumca<br />
bevrma maTganma 2011 wels seriozuli<br />
dartyma miiRo. amis miuxedavad, bevr hejfonds<br />
damatebiTi riskis ar eSinia, rogorc<br />
wesi, hejirebis fondi sakmaod likviduria<br />
da marJas SeuZlia klientis fuli xangr-<br />
`investorebi acxadeben, rom Tu hej-fondis menejeri xar, umjobesia<br />
Seni fuli evropul valebis bazars moarido, radgan awmyos<br />
Rirebulebas gverdiT recesiis aCrdili udgas. espaneTi, italia,<br />
saberZneTi da portugalia, aravin icis rodis dadgeba maTi<br />
defoltis dRe da arc is icis vinmem, rogor moiqceva am faqtis<br />
sapasuxod evropis kavSiris xelmZRvaneloba, es ori komponenti<br />
saxeucnobi jokris rols TamaSobs<br />
`<br />
Zlivad Caketos, bazris arastabilurobas<br />
daelodos aqtivis Sefasebamde. swored ase<br />
iqceva bevri hej-fondi da bazris arastabilurobas<br />
potenciur upiratesobad miiCnevs.<br />
magram, usafrTxo, riskis dabali doniT gamor-<br />
Ceuli investicia ar aris aucileblad<br />
saWiro iaraRi 2012 wels fulis saSovnelad.<br />
aSS-Si acxadeben, rom axali bazrebi _<br />
CineTi, brazilia, samxreT korea da taivani<br />
2012 wels investorTa yuradRebis Rirsni<br />
gaxdebian, radgan es ekonomikebi ganagrZoben<br />
maTi monetaruli politikis principebis<br />
Serbilebas, 2012 wels investorebisTvis mniSvnelovani<br />
iqneba saimedo ekonomika da bazris<br />
xarisxi, ufro didi yuradreba daeTmoba<br />
zrdaze orientebul globalur ekonomikas,<br />
radgan axal bazrebs naklebi sabiujeto deficiti<br />
aqvT dasavleTis qveynebTan SedarebiT<br />
da aucilebel saxrsrebs floben saerTa-<br />
Soriso sisustis Casanacvleblad.<br />
biznes-subieqtTa<br />
ricxvi izrdeba<br />
2012 wlis ianvarSi saqarTveloSi 4196 biznes-subieqti<br />
daregistrirda.<br />
es maCvenebeli 2011 wlis imave Tvis monacems 7.7%-iT<br />
aRemateba, xolo wina TvesTan SedarebiT 22.7%-iT naklebia,<br />
rac sezonur faqtors ukavSirdeba: biznesis registraciis<br />
aspeqtiT ianvari minimaluri aqtiurobiT gamoirCeva.<br />
mimdinare wlis ianvarSi biznes-subieqtTa umetesoba<br />
individualuri mewarmis da SezRuduli pasuxismgeblobis<br />
sazogadoebis saxiT daregistrirda.<br />
47
azias umuSevroba<br />
emuqreba<br />
m<br />
soflios wamyvani ekonomistebi<br />
2012 wels<br />
msoflioSi ekonomikur recesias<br />
prognozireben. britaneli<br />
ekonomistebis varaudiT,<br />
recesia gardauvalia,<br />
maTi SefasebiT, momaval<br />
wels evropaSi mosalodnelia<br />
warmoebis vardna da zrdis<br />
tempebis Semcireba. 2011<br />
wlis Sedegebidan gamomdinare,<br />
msgavsi prognozi<br />
gasakviri ar aris. saagento<br />
Bloomberg-is cnobiT, gasuli<br />
wlis ganmavlobaSi investorebma<br />
msoflio safondo bir-<br />
Jebze 6,3 trilioni dolari<br />
dakarges, msoflio biznesis<br />
kapitalizacia ki 12,1%-iT<br />
Semcirda da 45,7 trilion<br />
dolaramde daeca. evropis<br />
centraluri bankis erT-erTi<br />
xelmZRvanelis, evald novotnis<br />
gancxadebiT, evrozona<br />
`rbili recesiis~ riskis qve- germaniis kancleris gan-<br />
Saa.<br />
cxadebiT, germania ar dauS-<br />
ekonomikuri krizisma evvebs evros gauqmebas, misi<br />
rozona evros gauqmebis sa- TqmiT, Tu romelime qveyana<br />
frTxis winaSe daayena. se- evros brunvidan amoiRebs,<br />
riozuli saSiSroeba emuqre- amiT evrozonas seriozul<br />
`<br />
ba germaniasac. TNS Emnid-is safrTxes miayenebs. germane-<br />
mier jer kidev seqtemberSi li eqspertTa nawili evros<br />
saagento Bloomberg-is cnobiT, gasuli wlis ganmavlobaSi investorebma<br />
msoflio safondo birJebze 6,3 trilioni dolari dakarges,<br />
msoflio biznesis kapitalizacia ki 12,1%-iT Semcirda da 45,7<br />
trilion dolaramde daeca. evropis centraluri bankis erT-erTi<br />
xelmZRvanelis, evald novotnis gancxadebiT, evrozona `rbili<br />
recesiis~ riskis qveSaa<br />
`<br />
Catarebuli gamokiTxvebis<br />
Tanaxmad, germanelTa naxevarze<br />
mets evros gauqmeba<br />
da erovnul valutaze dabruneba<br />
surda. evropis erTiani<br />
valutis gauqmebis safrTxem<br />
evropis liderebi seriozulad<br />
daafiqra.<br />
48 saqarTvelos ekonomika #1<br />
gauqmebas mxars uWers, nawilis<br />
gancxadebiT ki evros<br />
gadasarCenad evropul banks<br />
problemuri obligaciebis<br />
yidva unda daevalos, Semdeg<br />
evrozonis problemuri qveynebis<br />
biujetis xarjviT nawilze<br />
evrokomisiis kontro-<br />
li dawesdes da cvlilebebi<br />
Sevides evrokavSiris<br />
kanonmdeblobaSic. germaneli<br />
politikosisa da bundesTagis<br />
wevris, Teo vaigelis<br />
TqmiT ki, evros seriozuli<br />
safrTxe, pirvel rigSi, saberZneTSi<br />
elis.<br />
marTalia, evro-<br />
zonam 2011 wlis<br />
ivlissa da seqtemberSi<br />
0,2%-iani<br />
zrda ganicada, magram<br />
bolo ramdenime<br />
Tvea evropaSi<br />
ekonomikuri zrda<br />
ar SeiniSneba, rac<br />
msoflio wamyvan ekonomistebs<br />
saimedo prognozebis<br />
gakeTebis saSualebas ar<br />
aZlevs. sareitingo saagentom<br />
9 evropul qveyanas Seumcira<br />
reitingebi. Standard<br />
& Poor’s-ma safrangeTis gr-<br />
Zelvadiani sakredito reit
ingi erTi safexuriT, АААdan<br />
АА+-mde Seamcira. aseve<br />
Semcirda avstriis reitingi,<br />
italiis reitingma А-dan<br />
ВВВ+ mde daiwia, espaneTisam<br />
ki AA- dan А-mde negatiuri<br />
prognoziT, rac imas niSnavs,<br />
rom uaxloes momavalSi am<br />
qveynebis maCveneblebi kidev<br />
gadaixedeba. erTi safexuriT<br />
gauuaresdaT reitingi maltas,<br />
slovenias da slovakeTs,<br />
ori punqtiT kvipross da<br />
portugalias. igive darCa<br />
germaniis, niderlandebis,<br />
fineTis, luqsemburgis, belgiis<br />
da irlandiis reitingebi,<br />
Tumca negatiuri prognoziT.<br />
saagentos eqspertTa SefasebiT,<br />
evrozonis qveynebi<br />
arasakmaris nabijebs dgamen<br />
regionSi krizisis mosagvareblad.<br />
evropeli liderebi<br />
amerikul saagentos<br />
Sefasebebs arc amJamad<br />
iziareben (iseve rogorc<br />
evropis stabilurobis fondis<br />
reitingis gansazRvrs<br />
SemTxvevaSi) da acxadeben,<br />
rom evropam damoukidebeli<br />
sareitingo saagentoebi unda<br />
Seqmnas da ar unda daeyrdnos<br />
amerikul saagentoebs.<br />
Standard Poor’s-is gadawyvetilebas<br />
evrozonis 15 qveynidan<br />
9-sTvis reitingis Semcirebis<br />
Sesaxeb mc-<br />
dari uwoda evrokomisiamac.sapasuxod,<br />
S&P-is<br />
pres-mdivanma martin<br />
uinma uaryo<br />
mosazreba, imis<br />
Sesaxeb, rom saagentosgadawyvetileba,<br />
SesaZloa, politikuri<br />
motivebiT iyos nakarnaxevi<br />
da sakuTari organizaciis<br />
saerTaSoriso reputacias<br />
gausva xazi. mis TqmiT, saagentos<br />
gadawyvetileba gamoxatavs<br />
misi eqspertebis mosazrebas<br />
imis Sesaxeb, rom<br />
evrozonis qveynebis xelmZR-<br />
evrozonis krizisi<br />
vanelTa iniciativebi ar<br />
aris sakmarisi krizisis<br />
negatiuri Sedegebis kompensaciisTvis.<br />
reitingebis<br />
Semcirebis ZiriTadi faqtorebi<br />
dakreditebis pirobebis<br />
gauareseba, evrozonis<br />
sul ufro bevri qveynisTvis<br />
riskebis gazrda, ekonomikuri<br />
zrdis prognozis Semcireba<br />
da evrokav-<br />
Siris liderebs<br />
Soris krizisis gadalaxvis<br />
saerTo xedvis<br />
ararsebobaa.<br />
magram, SeiZleba<br />
iTqvas, rom evrozonis<br />
liderebis sapasuxo<br />
gamosvlebma Tavis<br />
Sedegi gamoiRo. Standard<br />
& Poor’s-is mier<br />
evrozonis qveynebisTvis<br />
reitingebis Semcireba<br />
bazrebisTvis<br />
TiTqmis SeumCneveli<br />
darCa. investorebi,<br />
romlebic am movlenas<br />
ukve ramdenime kviraa<br />
elodebodnen, kmayofilni<br />
darCnen politikosebis<br />
gancxadebiT<br />
imis Sesaxeb, rom situacia<br />
maTi kontrolis qveSaa. reitingebis<br />
Sokismomgvrel<br />
Semcirebebs safondo bazrebze<br />
panika ar gamouwvevia.<br />
piriqiT _ ZiriTadma evrop-<br />
ulma indeqsebma vaWroba<br />
mwvane zonaSi daasrules da<br />
saSualod 0,5-0,6%-iT<br />
moimates. investorebi daamSvida<br />
evropeli politikosebis<br />
gancxadebebma imis Sesaxeb,<br />
rom qveynebis reitingebis<br />
es Semcireba aranairad<br />
ar aisaxeba finansuri sta-<br />
bilizaciis evropuli fondis<br />
EFSF-is poziciebze.<br />
parizma investorebs sakuTari<br />
poziciebis simyare<br />
saqmiT daumtkica: qveynis finansTa<br />
saministrom reitingebis<br />
Semcirebidan ramdenime<br />
dReSi moklevadiani saxelmwifo<br />
valdebulebebi gay-<br />
evald novotni:<br />
evrozona `rbili<br />
recesiis~ riskis<br />
qveSaa<br />
ida. 8,6 miliardi dolaris<br />
saerTo moculobis instrumentebi<br />
vaWrobis monawileebma<br />
ramdenime wuTis ganmavlobaSi<br />
SeiZines. Sedegad,<br />
wliurma ganakveTma 0,406%<br />
`amerikeli finansisti evros kraxs prognozirebs. sorosi miiCnevs,<br />
rom es msoflio finansuri sistemisTvis katastrofa iqneba.<br />
misive SefasebiT, evros krizisi msofliosTvis ufro seriozulia,<br />
vidre 2008 wlis ekonomikuri krizisi iyo, radgan arsebobs Zalian<br />
didi albaToba imisa, rom evros krizisi jaWvuri reaqciiT gavrceldeba<br />
mTel msoflioSi<br />
`<br />
Seadgina, rac wina emisiaze<br />
mcire maCvenebelia, rodesac<br />
safrangeTi umaRles reitings<br />
flobda. safrangeTisa<br />
da avstriis mier reitingis<br />
dakargva ar asaxula maTi<br />
obligaciebis dinamikaze<br />
meorad bazarze. safrangeTis<br />
aTwlianma qaRaldebma<br />
49
`finansur organizaciebSi personalis Semcirebis globaluri<br />
tendencia aziasac miswvda, romelic jer kidev axlaxans bevri<br />
bankisTvis ganviTarebis prioritetuli mimarTuleba iyo. saqmiani<br />
aqtivobis Semcireba da kompaniebis mogebis kleba bankebis<br />
xelmZRvanelobebs aiZulebs, ara mxolod xarjebi Seamciron, aramed<br />
mTeli ganyofilebebi daxuron da axlaxans ayvanili TanamSromlebi<br />
gaaTavisuflon<br />
`<br />
saprocento ganakveTi reitingis<br />
Semcirebamde periodis<br />
doneze (3,07%) SeinarCunes.<br />
avstriis obligaciebis momgebianoba<br />
ki mxolod erTi<br />
sabaziso punqtiT, 3,17%-mde<br />
gaizarda.<br />
miuxedavad amisa, beberi<br />
kontinentis finansuri mdgomareoba<br />
kvlav Zalian saxifaToa.<br />
rTuli ekonomikuri<br />
situaciis gamo evropuli<br />
qveynebis xelisuflebebi<br />
mkacrad gaakritika amerikelma<br />
finansistma jorj sorosmac.<br />
evrozonaSi arsebuli<br />
krizisis gaRrmavebaSi brali<br />
man piradad germaniis<br />
kancler, angela merkelsac<br />
dasdo. amerikeli finansisti<br />
evros kraxs prognozirebs.<br />
sorosi miiCnevs, rom es<br />
msoflio finansuri sistemisTvis<br />
katastrofa iqneba.<br />
50 saqarTvelos ekonomika #1<br />
misive SefasebiT, evros krizisi<br />
msofliosTvis ufro seriozulia,<br />
vidre 2008 wlis<br />
ekonomikuri krizisi iyo, radgan<br />
arsebobs Zalian didi<br />
albaToba imisa, rom evros<br />
krizisi jaWvuri reaqciiT<br />
gavrceldeba mTel msoflioSi.<br />
magaliTad, aziis reginosaTvis<br />
umTavres riskad<br />
dRes evrozonis krizisi<br />
miiCneva, romelic bankebsa da<br />
evropis monetaruli sistemis<br />
erTianobas safrTxes<br />
uqmnis. mimdinare krizisi<br />
aris mTavari dabrkoleba<br />
aziaSi warmoebis ganviTarebisTvis.<br />
globalur bazrebze<br />
msgavsi sistemuri Soki<br />
iwvevs Sida zrdis meqanizmebis<br />
moSlas iseT qveynebSi,<br />
rogoricaa indoeTi da Cine-<br />
Ti.<br />
garda amisa,<br />
finansur organizaciebSi<br />
personalis<br />
Semcirebis globaluri<br />
tendencia<br />
aziasac miswvda,<br />
romelic jer kidev<br />
axlaxans bevri bankisTvisganviTarebis<br />
prioritetuli mimarTuleba<br />
iyo. saqmiani aqtivobis<br />
Semcireba da kompaniebis<br />
mogebis kleba<br />
bankebis xelmZRvanelobebs<br />
aiZulebs, ara mxolod xarjebi<br />
Seamciron, aramed mTeli<br />
ganyofilebebi daxuron<br />
da axlaxans ayvanili TanamSromlebi<br />
gaaTavisuflon.<br />
umsxvilesi evropuli da<br />
amerikuli bankebi aziaSi<br />
xarjebis Semcirebis gzebs<br />
eZeben. saubaria rogorc warmomadgenlobiTi<br />
xarjebis<br />
Sekvecaze, ise TanamSromlebis<br />
masStabur Semcirebaze,<br />
rasac aqamde dasavluri kompaniebi<br />
warmatebiT aridebdnen<br />
Tavs. Bank of America,<br />
Merrill Lynch-i mimdinare kvartalSi<br />
regionSi mmarTveli<br />
direqtorebis 20%-iT<br />
Semcirebas apireben.<br />
2012 weli saqarTveloSi<br />
investirebisTvis saukeTeso iqneba<br />
msoflio ekonomikaSi arsebuli krizisis<br />
fonze, saqarTvelos premier-ministri darwmunebulia,<br />
rom 2012 saqarTveloSi investiciis gansaxorcieleblad<br />
saukeTeso iqneba. nika gilauris<br />
ganmartebiT, amas ramdenime faqtori ganapirobebs.<br />
premieris TqmiT, upirvelesad, saqarTvelo<br />
regionis lojistikur, turistul, energetikul<br />
centrad Camoyalibda, aqvs Ria ekonomika, qveyana-<br />
Si korufciis dabali donea da saqarTveloSi<br />
makroekonomikuri stabilurobaa.<br />
gilauris gancxadebiT, rac unda problemuri<br />
iyos msoflioSi arsebuli viTareba, am 4<br />
parametris arsebobis SemTxvevaSi, stabilurobis<br />
SenarCuneba SesaZlebelia. premier-ministrma<br />
2011 weli gaixsena da aRniSna, rom is dasavleT-aRmosavleT<br />
evropisaTvis Zalian rTuli<br />
iyo, xolo saqarTvelom stabiluroba<br />
SeinarCuna.
manamde erT-erTi aziuri<br />
ganyofilebis daxurvis Sesaxeb<br />
Credit Suisse-ma ganacxada.<br />
gamonaklisi arc avstraliuri<br />
Macquarie Group-i gaxda,<br />
romelmac TanamSromlebis<br />
nawili daiTxova. analogiur<br />
zomebs mimarTa Morgan Stanley-m<br />
da espanurma BBVA-m, romlebic<br />
gasuli wlis Sua xanebamde<br />
regionSi sakuTar resurss<br />
aqtiurad zrdidnen.<br />
Dealogic-is monace-<br />
mebiT, azia-wynari<br />
okeanis regionSi<br />
aqciebis pirveladi<br />
ganTavsebis moculoba<br />
gasul<br />
wels 169 miliardi<br />
dolaridan 84<br />
miliard dolaramde<br />
Semcirda.<br />
Standard & Poor’s-is mier<br />
evrozonis 9 qveynisTvis reitingebis<br />
Semcirebis fonze,<br />
aziis sabirJo indeqsebic daeca.<br />
kerZod, iaponuri Nikkei<br />
1,6%-iT gaufasurda. taivanuri<br />
indeqsi ki 0,8%-iT Semcirda,<br />
miuxedavad moqmedi<br />
prezidentis meore vadiT<br />
evrozonis krizisi<br />
arCevisa, rac, analitikosebis<br />
azriT, dadebiTad unda<br />
asaxuliyo ekonomikis mdgomareobaze.<br />
gamomdinare iqidan, rom<br />
evrozonis krizisi aziidan<br />
eqsportis Semcirebas gamoiwvevs,<br />
aziuri valutebi erTmaneTis<br />
miyolebiT ufasurdebian.<br />
saTaveSi ki tailanduri<br />
batia. ianvris Sua<br />
ricxvebisaTvis Bloomberg-<br />
JPMorgan Asia Dollar indeqsi<br />
daeca da tailanduri bati<br />
bolo 17 Tvis manZilze yvelaze<br />
metad gaufasurda. daeca<br />
MSCI azia wynari-okeanis<br />
saaqcio indeqsi.<br />
`evropis valebis krizisis<br />
gamo SeSfoTeba investorTa<br />
Soris sul ufro<br />
Zlierdeba, isini riskis gaw-<br />
evas eridebian, es undobloba<br />
ki uaryofiTad aisaxeba<br />
aziuri eqsportisa da aziuri<br />
valutebis perspeqtivaze~<br />
_ ambobs hideki haiaSi,<br />
tokioSi iaponiis ekonomikis<br />
kvleviTi centris eqsperti.<br />
mimdinare wlis dasawyisSi<br />
erTmaneTis miyolebiT gaufasurda<br />
tailandis, bankogis,<br />
filipinebis da samxreT koreis<br />
valutebi.<br />
`gamomdinare iqidan, rom evrozonis krizisi aziidan eqsportis<br />
Semcirebas gamoiwvevs, aziuri valutebi erTmaneTis miyolebiT<br />
ufasurdebian. saTaveSi ki tailanduri batia. ianvris Sua ricxvebisaTvis<br />
Bloomberg-JPMorgan Asia Dollar indeqsi daeca da tailanduri<br />
bati bolo 17 Tvis manZilze yvelaze metad gaufasurda. daeca<br />
MSCI azia-wynari okeanis saaqcio indeqsi<br />
`<br />
`win aris mniSvnelovani<br />
movlenebi, gansakuTrebul<br />
cvlilebebs veliT italiisa<br />
da espaneTisagan, aseve<br />
sxva qveynebis centraluri<br />
bankebis qmedebebisgan, amitomac<br />
valutiT movaWreebs ar<br />
gvsurs zedmet riskze wasla~<br />
_ acxadebs seulSi arsebuli<br />
koreis samrewvelo<br />
BBC-m evrokavSirisgan<br />
milionobiT dolaris miReba aRiara<br />
teleradiokorporacia BBC-m aRiara, rom bolo 4 wlis<br />
ganmavlobaSi evrokavSirisgan TiTqmis 5 milioni dolaris<br />
granti miiRo. garda amisa, 2003 wlidan kompanias evropis<br />
sainvesticio bankma 223 milioni dolaris kreditebi gadasca.<br />
did britaneTSi SiSoben, rom evropul dafinansebas,<br />
SesaZloa, telekompaniis mier evropaSi mimdinare movlenebis<br />
gaSuqebaze gavlena moexdina. britaneli deputatis<br />
dominik raabis TqmiT, kompaniis mier evrokavSirisgan<br />
fulis miReba eWvqveS ayenebs BBC-is saredaqcio politikis<br />
damoukideblobas.<br />
korporaciis oficialurma warmomadgenelma ki ganacxada,<br />
rom evrokavSirisgan miRebuli fuli kvleviTi<br />
proeqtebis dafinansebisTvis iyo gankuTvnili da isini<br />
miRebuli grantebis mcire wils Seadgenen. rac Seexeba<br />
evropuli bankis kreditebs, misi TqmiT, am Tanxebis miRebas<br />
mxolod komerciuli safuZveli hqonda da es faqti<br />
aranair gavlenas ar axdens saredaqcio politikaze.<br />
51
ankis savaluto dileri li<br />
iang hiuni.<br />
aziuri ekonomika<br />
2011-2012 wlebis mijnaze,<br />
aziis qveynebi ekonomikebi<br />
ganviTarebis sxvadasxva tendenciebiT<br />
xasiaTdebian.<br />
malaiziis eqsporti da war-<br />
moeba noembris bolosTvis da evropis ramdenime qvey-<br />
bolo oTxi Tvis ganmavlonis reitingis Semcirebis<br />
`<br />
baSi izrdeboda neli tempe- negatiuri gavlena iaponiis<br />
biT, filipinebis eqsporti ekonomikaze mosalodneli<br />
londonma mniSvnelovani nabiji gadadga iuaniT vaWrobis umsxviles<br />
centrad gadaqcevisken. aseTma transformaciam britane-<br />
Tis dedaqalaqi, SesaZloa, evrozonisgan naklebad damokidebuli<br />
gaxados adgilobriv bankebSi tanzaqciebis gazrdisa da aTasobiT<br />
axali samuSao adgilis Seqmnis gziT. specialuri SeTanxmeba am<br />
Temaze 18 ianvars, hongkongSi iqna miRweuli didi britaneTis<br />
finansTa ministr jorj osbornsa da hongkongis mTavar finansur<br />
maregulirebels norman Cans Soris<br />
ki bolo 7 Tvis ganmavlobaSi<br />
mcirdeboda. singapuris<br />
mTavrobis mier gamoTqmuli<br />
varaudis Tanaxmad, 2011 wlis<br />
5%-iani zrdisa da recesiis<br />
Semdgomi 2010 wlis 14.5%-iani<br />
mniSvnelovani winsvlis miuxedavad,<br />
2012 wels ekonomikuri<br />
zrda 1%-dan 3%-mde<br />
Semcirdeba.<br />
52 saqarTvelos ekonomika #1<br />
iaponiam, SesaZloa, evrozonis<br />
bedi gaiziaros, Tuki<br />
finansuri sistemis gajansa-<br />
Rebaze droulad ar izrunebs.<br />
aseTi gancxadebiT qveynis<br />
finansTa ministri Ziun<br />
aZumi gamovida. miuxedavad<br />
imisa, rom iaponur bankebSi<br />
evropis fasiani qaRaldebis<br />
wili SedarebiT mcirea<br />
`<br />
jorj sorosma<br />
krizisis<br />
gaRrmavebaSi<br />
brali angela<br />
merkels dasdo<br />
ar aris. analitikosebis umravlesoba<br />
qveynis finansur<br />
mdgomareobas kritikulad ar<br />
afasebs. Tumca mTavroba<br />
amzadebs zomebs, romlebic<br />
samomxmareblo gadasaxadis<br />
gaormagebas da socialuri<br />
dazRvevisa da sapensio reformis<br />
ganxorcielebas iTvaliswinebs.<br />
indoeTis rupia bolo<br />
periodSi myardeba. warmoeba<br />
indoeTSi 2011 wlis noemberSi<br />
gasuli wlis noemberTan<br />
SedarebiT 5.9%-iT<br />
gaizrda, maSin, roca oqtomberSi<br />
5.1%-iani kleba iyo<br />
dafiqsirebuli. eqspertTa<br />
SefasebiT, noembris warmatebuli<br />
Sedegebi ganapiroba<br />
indoeTis sarezervo bankis<br />
qmedebam, romelmac noembris<br />
dasawyisSi 2.92 miliardi<br />
aSS dolaris ucxouri valuta<br />
gayida. maSin roca<br />
rupia mkveTrad ecemoda. oqtomberSi<br />
es maCvenebeli<br />
mxolod 943 milioni aSS<br />
dolari iyo.<br />
CineTis valuta nelnela<br />
ufasurdeba. dekembridan<br />
moyolebuli iuani dolaris<br />
mimarT 0.38 procentuli<br />
punqtiT gaiufasurda.<br />
SegaxsenebT, rom 1994 wlis<br />
mere, iuanis yvelaze didi<br />
Tviuri gaufasureba dafiqsirda<br />
2010 wlis agvistoSi,<br />
0.48 procentuli punqtiT. samomxmareblo<br />
fasebis indeqsi<br />
CineTSi 2011 wlis dekemberSi<br />
2010 wlis analogiur<br />
periodTan SedarebiT 4.1%iT<br />
gaizrda.<br />
miuxedavad am tendenciebisa,<br />
iuani poziciebis msoflioSi<br />
nel-nela<br />
imyarebs. londonma<br />
mniSvnelovani<br />
nabiji gadadga iuaniT<br />
vaWrobis umsxviles<br />
centrad gadaqcevisken.<br />
aseTma<br />
transformaciam<br />
britaneTis dedaqalaqi,<br />
SesaZloa, evrozonisgannaklebad<br />
damokidebuli gaxados<br />
adgilobriv bankebSi tanzaqciebis<br />
gazrdisa da aTasobiT<br />
axali samuSao adgilis<br />
Seqmnis gziT. specialuri<br />
SeTanxmeba am Temaze 18 ianvars,<br />
hongkongSi iqna miRweuli<br />
didi britaneTis finansTa<br />
ministr jorj osbornsa<br />
da hongkongis mTavar finan
sur maregulirebels norman<br />
Cans Soris. mxareebma moilaparakes<br />
specialuri britanul-Cinuri<br />
forumis Seqmnaze,<br />
romlis mizanicaa sakliringo<br />
sistemebis Seqmnis<br />
saukeTeso gzebis moZebna,<br />
iuanSi nominirebuli finansuri<br />
instrumentebis SemuSaveba<br />
da am bazarze likvidurobis<br />
gazrda. savaraudod,<br />
„mrgvali magida~ weliwad-<br />
Si orjer Sekrebs finansuri<br />
seqtoris iseT msxvil warmomadgenlebs,<br />
rogorebicaa<br />
HSBC, Standard Chartered, Bank<br />
of China, Deutsche Bank da Barclays.<br />
CineTSi osbornis viziti<br />
pekinsa da londons<br />
Soris seqtemberSi miRweuli<br />
SeTanxmebis gagrZelebaa.<br />
CineTisTvis finansur<br />
partniorad londonis da<br />
ara, magaliTad, niu-iorkis<br />
SerCeva, SemTxveviTi ar aris:<br />
britanuli bankebis poziciebi<br />
aziaSi tradiciulad<br />
Zlieria. 2010 wels Standard<br />
Chartered-ma istoriaSi pirvelad,<br />
iuanSi nominirebuli,<br />
ucxouri kompaniis obliga-<br />
evrozonis krizisi<br />
ciebis emisia ganaxorciela.<br />
maSin McDonalds-ma wliuri<br />
3%-is ganakveTiT 30 milioni<br />
dolaris miReba SeZlo.<br />
londonis aRmosavlur-<br />
Ziun aZumi:<br />
iaponiam, SesaZloa,<br />
evrozonis bedi<br />
gaiziaros, Tuki<br />
finansuri sistemis<br />
gajansaRebaze<br />
droulad ar izrunebs<br />
ma orientaciam, SesaZloa,<br />
arsebiTad gaamyaros misi<br />
poziciebi planetis umsxvilesi<br />
finansuri centrebis<br />
siaSi. es gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania evrokavSir-<br />
Si didi britaneTis finansuri<br />
izolaciis safrTxis<br />
fonze, risi mizezic aris<br />
londonis uari, SemoiRos<br />
gadasaxadi finansur tran-<br />
zaqciebze. „hongkongTan<br />
saqmiani urTierTobebi londons<br />
SesaZleblobas miscems,<br />
gaafarTovos horizontebi da<br />
nawilobriv mainc gaTavisufldes<br />
evrozonaze damokide-<br />
evropa swor gzaze dgas<br />
saerTaSoriso savaluto fondis direqtori, kristin<br />
lagardi miiCnevs, rom evrokavSiris saxelmwifoebi<br />
davalianebis krizisTan brZolis procesSi swor gzaze<br />
dganan. es mosazreba man davosSi mimdinare msoflio<br />
ekonomikur forumze gamosvlisas gamoTqva. „krizisis<br />
daZlevisTvis didi samuSao tardeba. Cven progresis<br />
mowmeni varT~, – xazi gausva fondis xelmZRvanelma.<br />
amasTan, lagardi aucileblad miiCnevs stabilurobis<br />
qmediTi meqanizmis Seqmnas.<br />
manamde davosSi gamosvlisas germaniis kanclerma<br />
angela merkelma ganacxada, rom germania gamodis savaluto<br />
fodis moTxovnis winaaRmdeg evropis stabilizaciis<br />
meqanizmis sakredito potencialis gazrdis Sesaxeb.<br />
„Cven vapirebT evros mxardaWeras, Tumca ver mogcemT<br />
imis garantias, rac Cvens ZalebSi ar aris. germanias ar<br />
surs carieli dapirebebis micema, radganac maTi arSesruleba<br />
iqneba Zlieri dartyma evropuli bazrebisTvis~,<br />
– ganacxada merkelma da aRniSna, rom evropisadmi<br />
ndoba Seirya.<br />
53
ulebisgan. amas, SesaZloa,<br />
Taviseburi diversifikacia<br />
vuwodoT. aq bevri ram Cinur<br />
mxarezea damokidebuli,<br />
romelic, rogorc Cans, Zalian<br />
pozitiuradaa ganwyobili<br />
aseTi proeqtisadmi da mzadaa<br />
am wamowyebaSi londons<br />
maqsimaluri mxardaWera aRmouCinos~,<br />
_ acxadebs Societe<br />
Generale-is ufrosi ekonomisti,<br />
braian hilardi.<br />
CineTis saxalxo bankis<br />
amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti<br />
barak obama saerTaSoriso RonisZieba National Prayer<br />
Breakfast-ze sityviT gamovida, romlis drosac<br />
qristianul Rirebulebebze isaubra.<br />
misi TqmiT, is erTgulia qristianuli principisa,<br />
romelic susti da upovari adamianebis<br />
daxmarebas gulisxmobs. amasTan, obamam gamoTqva<br />
mzadyofna, uqoneli adamianebis dasaxmareblad<br />
uari Tqvas sikeTeebis nawilze – iseTebze,<br />
rogoricaa sagadasaxado SeRavaTebi. prezidentis<br />
TqmiT, ekonomikis kuTxiT, es gonivruli<br />
nabiji iqneba.<br />
obamam kidev erT qristianul principze<br />
gaamaxvila yuradReba, romlis mixedviTad, rac<br />
ufro uzrunvelyofilia adamiani, miT ufro xSir-<br />
54 saqarTvelos ekonomika #1<br />
monacemebiT, iuanSi saerTa-<br />
Soriso savaWro brunva<br />
yovelwliurad daaxloebiT<br />
330 miliard dolars Sead-<br />
gens. kidev 17,5 miliardi<br />
Cinur valutaSi nominirebul<br />
pirdapir ucxour investiciebze<br />
modis. Chatham<br />
House-is SefasebiT ki, ukve<br />
2020 wlisTvis iuanSi saer-<br />
TaSoriso savaWro brunva<br />
trilion dolars miaRwevs.<br />
rac Seexeba 2012 wlis<br />
prognozs, msoflio bankma<br />
globaluri ekonomikis zrdis<br />
prognozi Seamcira. bankis<br />
eqspertTa SeafsebiT, globaluri<br />
ekonomika 2012 wels<br />
2,5%-iT gaizrdeba. manamde msoflio<br />
banki varaudobda, rom<br />
msoflio ekonomika wels 3,6%iT<br />
gaizrdeboda. bankma 2013<br />
wlis prognozic Seamcira _<br />
3,6-dan 3,1%-mde. ganviTarebadi<br />
qveynebis mSp 5,4%-iT gaizrdeba<br />
da ara 6,2-iT, rogorc msoflio<br />
banki manamde prognozirebda.<br />
ganviTarebul qveynebSi<br />
ki ekonomikis zrda mxolod<br />
2,4%-iani iqneba.<br />
msoflio vaWrobis moculoba<br />
2012 wels 4,7%-iT<br />
moimatebs, manamde ki banki<br />
6,6%-ian zrdas varaudobda.<br />
globaluri ekonomikisTvis<br />
ZiriTad safrTxeebad ki banki<br />
evrozonis krizissa da<br />
msoflio finansuri sistemis<br />
mowyvladobas asaxelebs.<br />
evropis savalo krizisi pirvelad<br />
2010 wels gamoikveTa,<br />
rodesac defoltis zRvarze<br />
saberZneTi aRmoCnda. qveynis<br />
saxelmwifo vali mSp-is 130%s<br />
Seadgenda. miuxedavad<br />
evrokavSiris mier miRebuli<br />
zomebisa, male dartymis qveS<br />
sxva evropuli qveynebi aRmoCndnen.<br />
obamam sakuTari ekonomikuri xedvebi<br />
qristianuli principebiT axsna<br />
ad unda gaunawilos man simdidre garSemo myofebs.<br />
Statebis prezidentis sityva mis mimarT respublikuri<br />
partiis kritikis fonze gaisma. am<br />
ukanasknelT ar moswonT prezidentis mcdeloba,<br />
uzrunvelyofili amerikelebis xarjze sagadasaxado<br />
Semosavlebi gazardos. es punqti erTerTi<br />
sadavo momentia, ris gamoc respublikelebi<br />
da demokratebi didi xnis ganmavlobaSi ver axerxebdnen<br />
SeTanxmebas saxelmwifo xarjebis Semcirebaze.<br />
Sedegad amerikis SeerTebuli Statebi<br />
sabiujeto krizisis zRvarze aRmoCnda. obamas<br />
gamosvla aseve daemTxva winasaarCevno saprezidento<br />
kampanias.
msoflio ekonomika<br />
zrdis bumi<br />
ganadgurebas<br />
udebs saTaves<br />
2<br />
yvelaze cudi scenariT<br />
011 wlis Sedegebis<br />
mixedviT, amerikis<br />
ekonomikam mniSvnelovan<br />
zRvars gadaabija da qveynis<br />
saxelmwifo valma II msoflio<br />
omis Semdgom pirvelad<br />
gadaaWarba qveynis mSp-s. 2012<br />
wlis dasawyisisTvis aSS-is<br />
vali 15,23 trilion dolaramde<br />
gaizarda. qveyana mevale-rekordsmeni<br />
qveynebis<br />
klubSi Sevida, vali ekonomikis<br />
moculobas aRemateba.<br />
bolo periodSi mSp-is 100%ze<br />
maRali vali hqondaT mxolod<br />
iaponias, italias, portugaliasa<br />
da saberZneTs.<br />
aSS-is ekonomika (rogorc<br />
britaneTisa da kapitalizmis<br />
msgavsi modelis mqone<br />
sxva qveynebs) aqamde ganicdis<br />
Zlieri riskebis zriT<br />
gamowveul kriziss. cno-<br />
`<br />
bilma amerikelma ekonomistma,<br />
haimen minskma 1986 wels<br />
gamoaqveyna wigni<br />
`arastabiluri ekonomikebissta-<br />
ekonomikuri keTildReobis xangrZlivoba ekonomikis simyifes<br />
bilzacia~, sadac zrdis: adamianebi, romlebic investiciebisa da danazogebis Sesax-<br />
man SemogvTavaza eb gadawyvetilebebs iReben, safrTxeebs srulad ver afaseben da<br />
safinanso arasta- TavianT SesaZleblobebs gadaWarbebiT uyureben. ase rom, zrdis<br />
bilurobishi- bumi ganadgurebas udebs saTaves<br />
poTeza. misi azriT,<br />
valebis done udris iReben, safrTxeebs srulad ver afaseben da TavianT Sesaekonomikis<br />
sisustes da aseve Zleblobebs gadaWarbebiT uyureben. ase rom, zrdis bumi<br />
ganisazRvreba ekonomikuri ganadgurebas udebs saTaves.<br />
ciklebiT. ekonomikuri ke- 2008-2009 wlis winandeli dekada kerZo kreditis gafar-<br />
TildReobis xangrZlivoba Toebis periodi gaxda. es exeba rogorc kompaniebs, aseve<br />
ekonomikis simyifes zrdis: Sinameurneobebs, gansakuTrebiT aSS-Si, did britaneTSi,<br />
adamianebi, romlebic inves- irlandiasa da xmelTaSua zRvis qveynebSi. sakredito bumi<br />
ticiebisa da danazogebis efuZneboda uZrav qonebaze fasebis zrdas, igi ganviTarebu-<br />
Sesaxeb gadawyvetilebebs li qveynebis mosaxleobas aZlevda ufro meti simdidris<br />
`<br />
55
devid kameroni:<br />
qveynis saxelmwifo valis<br />
Semcireba imaze rTuli<br />
aRmoCnda, vidre Cems gundSi<br />
vinmes SeeZlo warmoedgina<br />
`aSS-is uZravi qonebis bazarma stabilizebis niSnebi aCvena:<br />
axali proeqtebis ricxvis Semcireba Sewyda, xolo fasebis vardna,<br />
prognozebis mixedviT, 2012 wlisTvis unda dasruldes. es niSnavs,<br />
rom aSS-is ekonomika SeZlebs zrdas daubrundes. Tumca, SezRudulad.<br />
amis damabrkolebel faqtorebad SeiZleba iqces saxelmwifo<br />
xarjebis Semcireba, sakredito pauzis gagrZeleba, evrozonis kolafsis<br />
riskebi da savaraudod, situacia navTobis bazarze<br />
SegrZnebas, rac ufro didi sesxis aRebis SesaZleblobas<br />
iZleoda. rogorc ki uZravi qonebis bazarze buSti CaifuSa,<br />
aman fiskaluri deficitis mkveTri zrda gamoiwvia _ faqtiurad<br />
avtomaturad.<br />
sabiujeto deficitebis mkveTri zrda im sami meqanizmidan<br />
erT-erTi gaxda, romelmac xeli SeuSala dasavlur<br />
ekonomikebs ganmeorebiT did depresiaSi gadaSvebuliyvnen,<br />
safinanso intervenciebTan da saprocento ganakveTebis<br />
56 saqarTvelos ekonomika #1<br />
`<br />
mkveTr SemcirebasTan kombinaciaSi.<br />
roca fulis Rirebuleba<br />
nulTan axlos aris<br />
(realur gamoxatulebaSi<br />
uaryofiTic ki) gadamxdelunarian<br />
saxelmwifoebs sabiujeti<br />
deficiti daexmara<br />
erToblivi moTxovnis Senar-<br />
CunebaSi, aseve kerZo davalianebis<br />
Semcirebis procesis<br />
stimulirebaSi da kerZo aqtivebis<br />
xarisxis gaumjobesebaSi.<br />
kerZo seqtori Tavs axla<br />
bevrad ukeT grZnobs. ase magaliTad,<br />
2011 wlis<br />
bolsoTvis safinanso<br />
seqtoris valis<br />
mimaTeba mSpsTan<br />
aSS-Si dabrunda<br />
2001 wlis<br />
doneze. xolo Sinameurneobebisvalis<br />
done _ 2003<br />
wlis maCvenebels<br />
miuaxlovda.<br />
garda amisa, aSS-is uZravi<br />
qonebis bazarma stabilizebis<br />
niSnebi aCvena: axali<br />
proeqtebis ricxvis Semcireba<br />
Sewyda, xolo fasebis<br />
vardna, prognozebis mixedviT,<br />
2012 wlisTvis unda das-<br />
germanias saberZneTis evrozonis<br />
gareT xilva ar surs<br />
saberZneTma Tavidan unda aicilos is mZime<br />
krizisi, romelic uaxloes momavalSi elis<br />
da safrTxe, rom saberZneTi evrozonas datovebs,<br />
aRar unda arseobobdes. winaaRmdeg<br />
SemTxvevaSi, evropa saberZneTis ar daexmareba.<br />
amis Sesaxeb germaniis finansTa ministrma<br />
volfgan Soiblem davosis forumze gamosvlisas<br />
ganacxada.<br />
finansTa ministris am gancxadebas dadebiTi<br />
reaqciebi mohyva italiis, espaneTisa da<br />
safrangeTis mxridan. maTi warmomadgenlebis<br />
TqmiT, isini saberZneTis kreditorebTan aqtiur<br />
molaparakebebs daiwyeben, raTa qveyana<br />
Waobidan amoiyvanon. safrangeTis finansTa<br />
ministris gancxadebiT, evropas yovelTvis mzad<br />
unda hqondes samaSvelo meqanizmi<br />
rigi qveynebis, am SemTxvevaSi ki<br />
saberZneTis dasaxmareblad.
uldes. es niSnavs, rom aSS-is ekonomika SeZlebs zrdas<br />
daubrundes. Tumca, SezRudulad. amis damabrkolebel faqtorebad<br />
SeiZleba iqces saxelmwifo xarjebis Semcireba,<br />
sakredito pauzis gagrZeleba, evrozonis kolafsis riskebi<br />
da savaraudod, situacia navTobis bazarze.<br />
amerika elodeba<br />
eqspertebi fiqroben, rom yvela SemTxvevaSi, am zrdisgan<br />
ar SeiZleba mdgradobas velodoT, radgan es zrda<br />
daubalansebel ekonomikaSi moxdeba, romelic advilad Sei-<br />
Zleba axal recesiaSi gadaeSvas. saqme mxolod sagareo<br />
Sokebs ar exeba, iseTs, rogoric aris evrozonis krizisi,<br />
romelsac xelewifeba aSS-is safinanso sistemis paralizeba<br />
da eqsportis Semcireba. narCundeba mniSvnelovani<br />
Sida riskebic. aSS-is federaluri sarezevro sistemis ekonomistis,<br />
jeremi nalivekis am cota xnis win gamoqveynebuli<br />
gamokvleva aCvenebs, rom qveynis ekonomika 2012 welSi `gaCerebis<br />
siswrafiT~ Sevida. mkvlevarma aRmoaCina, rom aSS-Si<br />
bolo 60 wlis manZilze 70%-is SemTxvevaSi, roca mSp-is<br />
realuri zrda wina welTan SedarebiT 2%-ze dabla eSveboda,<br />
Semdeg weliwads recesia xdeboda. amis ZiriTadi<br />
mizezi is aris,<br />
rom 2%-s qvemoT<br />
ekonomikuri zrdis<br />
pirobebSi qveyanaSi<br />
izrdeba umuSevroba,<br />
xolo<br />
biznesi investirebas<br />
wyvets, rac<br />
qmnis TviTdamWer<br />
negatiur trends<br />
(Tavidan fsiqologiuri,<br />
xolo Semdgom<br />
ekonomikuri). 2011 wlis I naxevarSi aSS-is mSp-is<br />
realuri zrda 2%-s qvemoT iyo. Tumca, III kvartalSi mSp-m<br />
saSiS niSnulamde aiwia, es SeiZleba arasakmarisi aRmoCndes,<br />
rom ekonomika sarisko zonidan gamovides. davalianebis<br />
maRali donis SenarCuneba tempebis aRdgenas daabrkolebs.<br />
aSS-is mSp-s zrdis konsesus-prognozi 2013-2016 wlebisTvis<br />
mxolod 2,2%-s Seadgens weliwadSi (swored im saSiS zonasTan<br />
axlos). es mniSvnelovnad dabalia ara mxolod<br />
1990-iani wlebis saSualo tempebTan SedarebiT (3,2% weliwadSi),<br />
aramed winakrisizul aTwleulSi (2,7%). zrdis aRmdgen<br />
fazaSi tempi, rogorc wesi, Cveulebrivze maRalia, radgan<br />
kompaniebs SeuZliaT gamoiyenon adre dautvirTavi simZlavreebi,<br />
SedarebiT iafad aiyvanon mravalricxovani umuSevari<br />
adamianebi, aseve, gamoiyenon kapitali, romlis investireba ar<br />
xdeboda krizisis periodSi.<br />
aSS-is ekonomikis fundamentaluri mdgomareoba sakmaod<br />
urTierTsawinaaRmdegoa. erTi mxriv, saxelmwifo finansebi<br />
amazrzen mdgomareobaSia da savsebiT gaugebaria,<br />
masTan mimarTebaSi ra SeiZleba moxerxdes. ekonomikis zrdis<br />
arc Tu maRali tempebi TiTqmis SeuZlebels xdis sabiujeto<br />
deficitis kuTxiT gacxadebuli gegmebis Sesrulebas.<br />
saxelmwifos mouwevs rTuli arCevanis gakeTeba: Seamciros<br />
msoflio ekonomika<br />
ukanasknel wlebSi aSS-is biujetis<br />
deficiti Seadgens mSp-is 8-10%-s.<br />
aSS-m faqtobrivad dakarga<br />
kontroli Tavis valze. zrdis<br />
SenarCuneba xerxdeba mxolod<br />
ekonomikis fuliT gajerebis xarjze<br />
aSS-is saxelmwifo vali<br />
%, mSp<br />
wyaro: aSS-is federaluri<br />
`<br />
sarezervo sistema (fss)<br />
aSS-Si ekonomikis zrdis arc Tu maRali tempebi TiTqmis Seu-<br />
Zlebels xdis sabiujeto deficitis kuTxiT gacxadebuli gegmebis<br />
Sesrulebas. saxelmwifos mouwevs rTuli arCevanis gakeTeba: Seamciros<br />
saxelmwifo xarjebi an aswios gadasaxadebi. aq gasaTvaliswinebelia<br />
didi britaneTis sul axali gamocdileba. saxelmwifo<br />
xarjebis Semcireba iqamde, vidre ekonomikuri zrda ar daubrundeba<br />
mdgrad traeqtorias, saSiSia _ amiT mxolod umuSevroba<br />
izrdeba da mcirdeba erToblivi moTxovna. balansirebis sirTuleebi<br />
ukve britaneTis xelisuflebamac aRiara<br />
`<br />
aSS-is finansuri seqtori da<br />
Sinameurneobebi amcireben<br />
TavianT valebs, didwilad imis<br />
xarjze, rom mTavroba _ zrdis<br />
%, mSp<br />
finansuri<br />
seqtori<br />
wyaro: aSS-is fss<br />
Sinameurneobebi<br />
mTavroba arafinansuri seqtori<br />
57
saxelmwifo xarjebi an<br />
aswios gadasaxadebi. aq<br />
gasaTvaliswinebelia didi<br />
britaneTis sul axali gamocdileba.<br />
saxelmwifo xarjebis<br />
Semcireba iqamde, vidre<br />
ekonomikuri zrda ar<br />
daubrundeba mdgrad traeqtorias,<br />
saSiSia _ amiT mxolod<br />
umuSevroba izrdeba<br />
da mcirdeba erToblivi<br />
moTxovna. balansirebis<br />
sirTuleebi ukve britaneTis<br />
xelisuflebamac aRiara.<br />
nomebris bolos didi britaneTis<br />
premier-ministrma,<br />
devid kameronma ganacxada,<br />
`qveynis saxelmwifo valis<br />
Semcireba imaze rTuli aRmoCnda,<br />
vidre Cems gundSi<br />
vinmes SeeZlo warmoedgina~.<br />
ase rom, amocanas, romelic<br />
aSS-is winaSe dgas, rTuli<br />
gadasawyvetia.<br />
meore mxriv ki, amerikis<br />
fulad-savaluto politika<br />
58 saqarTvelos ekonomika #1<br />
savsebiT adeqvaturia. federalurma<br />
sarezervo sistemam<br />
ekonomika fuliT zedmetad<br />
gaajera da es kerZo seqtors<br />
SesaZleblobas aZlevs Seamciros<br />
vali, xolo saxelmwifos<br />
_ sesxis Rirebuleba<br />
Seamciros da moemsaxuros<br />
saxelmwifo vals. aseTi midgoma<br />
ekonomikas zedapirze<br />
`aSS-Si bolo 60 wlis manZilze 70%-is SemTxvevaSi, roca mSp-is<br />
realuri zrda wina welTan SedarebiT 2%-ze dabla eSveboda, Semdeg<br />
weliwads recesia xdeboda. amis ZiriTadi mizezi is aris, rom<br />
2%-s qvemoT ekonomikuri zrdis pirobebSi qveyanaSi izrdeba<br />
umuSevroba, xolo biznesi investirebas wyvets, rac qmnis TviTdamWer<br />
negatiur trends (Tavidan fsiqologiuri, xolo Semdgom<br />
ekonomikuri)<br />
`<br />
fulis mimoqcevis siCqaris mkveTri<br />
Semcireba mianiSnebs imaze, rom<br />
aSS-is ekonomikuri eqspansiis<br />
periodi finansuri teqnologiebis<br />
ganviTarebis bazaze dasrulda<br />
fulis mimoqcevis siCqare (M2)<br />
nominaluri kvartaluri mSp-is<br />
mimarTeba saSualokvartalur M2-Tan<br />
wyaro: aSS-is fss<br />
tivtivis saSualebas aZlevs,<br />
magram ekonomikuri zrdis axali<br />
talRis agorebis garantias<br />
ver iZleva, rogorc es<br />
iaponiis gamocdilebam aCvena<br />
_ iaponelebi aTwleulze<br />
metia, rac nulovani ganakveTiT<br />
cxovroben. amerikis<br />
ekonomikaSi fulis moZraobis<br />
siCqare istoriul minimumamde<br />
daeca, es ki niSnavs,<br />
rom ZiriTadi moTamaSeebi<br />
jerjerobiT molodinis<br />
reJimSi arian, radgan koniunqturis<br />
ramdenadme gaumjobesebas<br />
ganixilaven, rogorc<br />
Zalian<br />
myarebis mravalwliani tendencia<br />
misi savaWro partniori<br />
qveynebis valutebis mimarT,<br />
dairRva. es ki SesaZleblobas<br />
iZleva amerikis teritoriaze<br />
samuSao adgilebi<br />
dabrundes. ganviTarebad qveynebSi<br />
warmoebis ganTavseba<br />
ukve arc ise rentabeluria,<br />
rogorc ramdenime wlis win.<br />
am qveynebSi keTi-<br />
ldReobis zrdam,<br />
pirvel rigSi, CineTSi,<br />
iq warmoebuli<br />
produqciis<br />
TviTRirebulebis<br />
zrda gamoiwvia.<br />
dolaris dasusteba<br />
mxolod amyarebs<br />
amerikuli sawarmoebis<br />
konkurentunarianobis<br />
tendencias. garda amisa,<br />
politikuri amocana _ samuSao<br />
adgilebis `reimporti~<br />
ukve dRis wesrigSi dadga.<br />
kompaniebs, romlebic aSS-Si<br />
samuSao adgilebs qmnian, ukve<br />
arc Tu urigo sagadasaxado<br />
SeRavaTebi eZlevaT. prezident<br />
barak obamas mier<br />
inicirebuli gegmis Rirebuleba<br />
fasdeba naxevar<br />
trilion dolarad. xolo<br />
ianvris dasawyisSi obama<br />
xalxs dahpirda, rom daasabuTebda<br />
aSS-Si investire-<br />
aramdgrads imi- pirvelad ramdenime aTwleulis<br />
sTvis, rom `brZo- ganmavlobaSi dolaris realurma<br />
laSi gadaeSvan~.<br />
kursma Sewyvita zrda<br />
eqspertebi amboben,<br />
aSS dolaris kursi, gaangariSebuli<br />
rom zrdis axali urTierTvaWrobis gaTvaliswinebiT<br />
talRis inicireba<br />
mxolod bizness<br />
SeuZlia,<br />
roca is ganvi-<br />
Tarebis axal<br />
strategias Seimu-<br />
Savebs, magram aqamde,<br />
rogorc eqspertebs<br />
miaCniaT,<br />
jer Sors aris.<br />
mlrd dol.<br />
biznesis dax-<br />
yvela savaWro partniori qveynis valutasTan<br />
marebadasustebul erovnul garda im qveynebis valutebisa, romlebsac<br />
aqvT farTo moxmareba sazRvargareT<br />
valutasac Seu-<br />
Zlia. dolaris ga- wyaro: aSS-is fss
is upiratesobebze da bizness<br />
arwmunebda samuSao adgilebis<br />
Seqmnis upiratesobaze<br />
auTsorsingis strategiis<br />
sawinaaRmdegod. ara myisierad,<br />
magram aseTi strategia<br />
ramdenime wlis Semdeg<br />
TvalnaTel Sedegs moitans.<br />
aRsaniSnia, rom bolo wleb-<br />
Si aSS-is sagadamxdelo balansis<br />
deficiti mniSvnelovanad<br />
Semcirda. aSS-is nawilobrivireindustrialiazacia<br />
SeiZleba ekonomikuri<br />
zrdis axali talRis erTerTi<br />
Semadgeneli gaxdes.<br />
yvelaze cudi<br />
scenariT<br />
amerikis<br />
fonze, evrokavSir-<br />
Si situacia bevradSemaSfoTeblad<br />
gamoiyureba.<br />
miuxedavad imisa,<br />
rom liderebi<br />
yvelanairad cdiloben,<br />
erTiani<br />
evropuli valuta<br />
SeinarCunon,<br />
barak obama<br />
msoflio ekonomika<br />
`amerikis fulad-savaluto politika savsebiT adeqvaturia. federalurma<br />
sarezervo sistemam ekonomika fuliT zedmetad gaajera<br />
da es kerZo seqtors SesaZleblobas aZlevs Seamciros vali, xolo<br />
saxelmwifos _ sesxis Rirebuleba Seamciros da moemsaxuros saxelmwifo<br />
vals. aseTi midgoma ekonomikas zedapirze tivtivis<br />
saSualebas aZlevs, magram ekonomikuri zrdis axali talRis agorebis<br />
garantias ver iZleva, rogorc es iaponiis gamocdilebam<br />
aCvena _ iaponelebi aTwleulze metia, rac nulovani ganakveTiT<br />
cxovroben<br />
`<br />
inglisis parlamentis Senoba SesaZloa<br />
rusma an Cinelma investorma iyidos<br />
didi britaneTis xelisuflebam, SesaZloa, vestmisteris sasaxle<br />
rus an Cinel investorebs mihyidos. aseTi moulodneli<br />
gadawyvetileba SeiZleba miRebul iqnas imis gamo, rom Senoba,<br />
romelSic britanuli parlamentia ganTavsebuli, ingreva da temzaSi<br />
iZireba. rekonstruqcia ki gadamxdelebs miliardi girvanqa<br />
sterlingi daujdebodaT.<br />
The Telegraph-is informaciiT, istoriul nagebobas safrTxe<br />
emuqreba. imis gamo, rom mas wyali faravs, big-beni 18 diumiT<br />
gadaixara. Senobis gadarCenis gegmebs Soris ganixileba misi<br />
rusi an Cineli investorebisTvis miyidvis SesaZlebloba. aseT<br />
SemTxvevaSi, parlamenti saxelmwifo sakuTrebaSi myof romelime<br />
SenobaSi an sulac axal nagebobaSi gadava. im SemTxvevaSi<br />
ki, Tu misi rekonstruqcia gadawydeba, specialistebis TqmiT,<br />
amisTvis ramdenime weli iqneba saWiro.<br />
vestmisteris sasaxle meTerTmete saukuneSia aSenebuli. 1834<br />
wlis xanZris Semdeg is xelaxla aages. nageboba TandaTanobiT<br />
wyalSi Cadis, risi mizezic metropolitenis xazis<br />
gagrZeleba da miwisqveSa parkingis mowyobaa.<br />
59
maqsimumTan SedarebiT amerikis<br />
mimdinare sagadasaxdelo balansis<br />
deficiti TiTqmis orjer Semcirda.<br />
miuxedavad uzarmazari<br />
absoluturi sididisa, igi Seadgens<br />
aSS-is mSp-s mxolod 3%-s<br />
60 saqarTvelos ekonomika #1<br />
damoukidebeli ekonomistebi<br />
miiCneven, rom evrozonis<br />
daSlis SesaZlebloba sakmaod<br />
dasaSvebia. Economist<br />
Intelligence Unit (EIU)-is kvleviTi<br />
centri miiCnevs, rom<br />
40%-iani albaTobiT uaxloesi<br />
ori wlis ganmavlobaSi<br />
evrozona daiSleba. misi daSlis<br />
SemTxvevaSi (gaerTianebidan<br />
calkeuli wevrebis<br />
gasvlisasac), evrozonis<br />
ekonomikaSi moxdeba mSp-is<br />
10-dan 25%-mde Semcireba. amas<br />
gamoiwvevs sabanko sistemis<br />
kolafsi da seriozuli korporatiuli<br />
gakotrebebi _<br />
msgavsi araferi momxdara<br />
2008 wels investbank Lehman<br />
Brothers-is kraxis Sem-<br />
`mlrd dol. prognozi<br />
wyaro: aSS-is fss<br />
amerikis fonze, evrokavSirSi situacia bevrad SemaSfoTeblad<br />
gamoiyureba. miuxedavad imisa, rom liderebi yvelanairad cdiloben,<br />
erTiani evropuli valuta SeinarCunon, damoukidebeli<br />
ekonomistebi miiCneven, rom evrozonis daSlis SesaZlebloba sakmaod<br />
dasaSvebia. Economist Intelligence Unit (EIU)-is kvleviTi centri miiCnevs,<br />
rom 40%-iani albaTobiT uaxloesi ori wlis ganmavlobaSi<br />
evrozona daiSleba<br />
`<br />
movaleTa reestris<br />
Canawerebi isev izrdeba<br />
movaleTa reestrSi Canawerebis raodenoba isev mzardia. aRsrulebis<br />
biuros oficialuri monacemebiT, dReisTvis reestrSi 59 aTasze meti Canaweri<br />
fiqsirdeba, rac wlis bolos arsebul maCvenebelze 3 aTasiT metia.<br />
gasul wels movaleTa reestrSi Canawerebis raodenoba rekorduli<br />
40 aTasiT gaizarda. reestri 2010 wlis ianvridan amoqmedda. igi monacemTa<br />
erTiani bazaa, romelSic davalianebis mqone yvela fizikuri<br />
da iuridiuli piri xvdeba. aRsrulebis biuro movales sasamar-<br />
Tlos gadawyvetilebis Semdeg valis dasafarad 7 dRes aZlevs.<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi uZrav-moZrav qonebas uyadaRebs.<br />
deg. evrozonis qveynebsa da<br />
kompaniebs Soris bevri komerciuli<br />
kontraqti iuridiul<br />
gaurkvevlobaSi aRmoCndeba.<br />
evropis mniSvnelovan<br />
nawilSi da, savaraudod,<br />
mTlianad msoflio ekonomikaSi<br />
dairRveva teqnologiuri<br />
jaWvi (ufro masStaburi,<br />
vidre es iyo iaponuri<br />
avtokoncernisTvis 2011 wlis<br />
miwisZvris Sedegebi). evrozonis<br />
SedarebiT metad dazaralebul<br />
qveynebSi SesaZlebelia<br />
samrewvelo warmoeba<br />
saerTod Sewydes.<br />
mTavrobis Semosavlebi gadasaxadebidan<br />
mniSvnelovnad<br />
Semcirdeba, radganac kompaniebis<br />
Semosavlebi gaqreba<br />
da milionobiT<br />
TanamSromels gaaTavisuflebensamsaxuridan.evrozonis<br />
yvela qveyana-<br />
Si savale tvirTi<br />
mkveTrad gaizrdeba.<br />
umuSevroba<br />
SeiZleba 20%-mde<br />
gaizardos evrozonis<br />
yofili wevri qveynebis<br />
umetesobaSi, xolo zogierT<br />
maTganSi (saberZneTi, portugalia,<br />
espaneTi) _ 50%-mde.<br />
SedarebiT sust qveynebSi<br />
SemoiReben SezRudvas kapitalis<br />
moZraobaze fulis<br />
gaqcevis SesaCereblad (SedarebiT<br />
Zlier qveynebSic<br />
SesaZloa igive moxdes imisTvis,<br />
rom mkveTri revalvacia<br />
aicilon Tavidan). evropis<br />
centraluri banki, Tuki<br />
momavalSic iarsebebs, iZulebuli<br />
iqneba ufro da ufro<br />
aqtiurad beWdos fuli, rom<br />
saxlemwifo xarjebi daafinansos<br />
da daicvas sakvanZo<br />
saxelmwifo seqtorebi (armia,<br />
policia, saxelmwifo mmar-<br />
Tveloba) kolafsisagan. dro-<br />
Ta ganmavlobaSi situacia<br />
gamosworebas daiwyebs, magram<br />
evropis qveynebs wlebi das-<br />
WirdebaT, rom cxovrebis winakrizisul<br />
dones daubrundnen.<br />
saxelmwifoebi iZu-
lebulni iqnebian ekonomika-<br />
Si ufro mniSvnelovani<br />
roli iTamaSon _ bevri msxvili<br />
kompania da banki<br />
daeqvemdebareba nacionalizacias.<br />
evropis mniSvnelovani<br />
nawili iZulebiT daubrundeba<br />
erovnul valutebs,<br />
romelic mimoqcevaSi 1999<br />
wels iyo. savaluto kursebis<br />
konkretuli dinamika<br />
winaswar Zneli saTqmelia,<br />
radgan masze gavlenas saxelmwifo<br />
SezRudvebi iqoniebs.<br />
Tuki warmovidgenT, rom<br />
valutebi Tavisufal mimoqcevaSi<br />
iqnebian, maSin evrozonis<br />
sxvadasxva qveynis<br />
valutebi diametralurad<br />
urTierTsawinaaRmdego mimarTulebebiT<br />
imoZraveben. magaliTad,<br />
axali berZnuli<br />
valuta savaraudod dakargavs<br />
Tavisi pirvandeli Rirebulebis<br />
60-70%-s. portugalia-<br />
Si mosalodnelia 40-50%-iani<br />
devalvacia, espaneTi _ 30-40%,<br />
irlandia da italia _ daaxloebiT<br />
20-30%. amasTan, germaniis,<br />
niderlandebis, fine-<br />
Tisa da avstriis valutebi<br />
gaizrdeba. germaniis SemTxvevaSi<br />
revalvaciam SeiZleba<br />
Seadginos 10-20%, rac eqsportze<br />
orientirebuli qveynis-<br />
Tvis dartyma aRmoCndeba.<br />
ase gamoiyureba Economist<br />
Intelligence Unit (EIU)-is mier<br />
warmodgenili evrozonis daSlis<br />
scenari. ramdenad yuradsaRebia<br />
igi unda miviRoT Tu<br />
ara seriozulad? eqspertebis<br />
mosazrebiT, evrokavSirSi<br />
politikuri gaugebrobebi movlenebis<br />
aseT ganviTarebas<br />
savsebiT realurs xdis. sabiujeto<br />
ekonomias, romelsac adgili<br />
aqvs TiTqmis yvela qveyanaSi,<br />
SeuZlia mxolod Sidaevropuli<br />
daZabuloba gaamwvavos.<br />
is ufro evros gamyarebas<br />
iwvevs, romelic amis gare-<br />
Sec Zalian Zlieria evrokav-<br />
Siris problemuri qveynebi-<br />
msoflio ekonomika<br />
sTvis. `sameulis~<br />
mier SeTavazebulireformebi(evrokomisia,<br />
saerTa-<br />
Soriso savaluto<br />
fondi da<br />
evropis centraluri<br />
banki)<br />
evrokavSiris<br />
bevr qveyanaSi<br />
cxovrebis donis<br />
seriozul<br />
vardnas gamoiwvevs.<br />
es ki centridanulZalebs<br />
aamoqmedebs,<br />
romelic isedac<br />
Zlierdeba briuseliTa<br />
da berliniTgamowveuli<br />
dagrovili gaRizianebis gamo.<br />
mTavari ki is aris, rom evropeli politikosebi arafers<br />
akeTeben da arc amboben axali samuSao adgilebis Seqmnisa<br />
da warmoebis ganviTarebis aucileblobis Sesaxeb.<br />
wmindad finansuri RonisZiebebiT aseTi krizisi dauZlevelia.<br />
jerjerobiT yvelaferi keTdeba im mimarTulebiT,<br />
rom evropelebis cxovrebis done Seesabamebodes warmoebis<br />
dones, magram, eqspertebis azriT, es aris gza gaxangrZlivebul<br />
vardnisa da stagnaciisken. yovelive es ki evrokav-<br />
Sirisa da evrozonis perspeqtivebs arc ise sasixarulos<br />
xdis.<br />
saqarTvelos savaWro<br />
partniori qveynebis ricxvma<br />
istoriul maqsimums miaRwia<br />
„saqstatis~ cnobiT, 2011 wlis monacemebiT, saqarTvelos sagareo<br />
savaWro brunvam (araorganizebuli vaWrobis gareSe) 9247 mln aSS<br />
dolari Seadgina, rac wina wlis maCvenebelTan SedarebiT, 36%-iT<br />
gaizarda. aqedan eqsporti 2 189 mln aSS dolari iyo, 39%-iT meti 2010<br />
welTan SedarebiT, xolo importi 7058 mln aSS dolari, 34%-iT meti<br />
wina welTan SedarebiT.<br />
savaWro deficitis absoluturi maCveneblis zrdis miuxedavad,<br />
misi wili mTlian sagareo savaWro brunvaSi 2007 wlis Semdeg tendenciurad<br />
klebadia. am maCvenebelma yvelaze dabal niSnuls 2011<br />
wels miaRwia da 52.7 %-i Seadgina.<br />
saqarTvelos sagareo vaWrobis geografiuli areali yovelwliurad<br />
farTovdeba. 2011 wlisTvis savaWro partniori qveynebis ricxvma<br />
istoriul maqsimums miaRwia da 147 qveyana Seadgina, rac 6.5%-iT<br />
metia wina wlis monacemebTan SedarebiT.<br />
61
2012 – ekonomikuri<br />
apokalifsi evropaSi<br />
m<br />
soflio ekonomistenomikebi, magram azia namdbis<br />
prognozebiT, 2012 vilad ar iqneba mowodebis<br />
wels globaluri ekonomika simaRleze. aSS gaagrZelebs<br />
msoflio finansur krizis- misi ekonomikis mokrZale-<br />
Tan mebrZolis rolSi dar- bul zrdas, brazilia ki<br />
Ceba, dinamiurobas dakargavs, wlis orTqmavlis funqcias<br />
`<br />
magram swori mimarTulebiT Seasrulebs da laTinuri<br />
svlas ganagrZobs. analiti- amerikis, meqsikisa da argen-<br />
msoflio ekonomikis gaZlierebaSi mimdinare wels sakuTar<br />
wvlils Seitanen aziuri qveynebis ekonomikebi, magram azia namdvilad<br />
ar iqneba mowodebis simaRleze. aSS gaagrZelebs misi<br />
ekonomikis mokrZalebul zrdas, brazilia ki wlis orTqmavlis<br />
funqcias Seasrulebs da laTinuri amerikis, meqsikisa da argentinis<br />
uRels SeuerTdeba<br />
`<br />
kosebi acxadeben, rom krizisisgan<br />
dauZlurebuli evropa<br />
globaluri ekonomikis<br />
svlisTvis seriozuli muxruWi<br />
iqneba. msoflio ekonomikis<br />
gaZlierebaSi mimdinare<br />
wels sakuTar wvlils Seitanen<br />
aziuri qveynebis eko-<br />
62 saqarTvelos ekonomika #1<br />
tinis uRels SeuerTdeba.<br />
Tumca, rogor moaxerxebs<br />
uRaribesi mosaxleobis mqone<br />
brazilia msoflio ekonomikis<br />
zrdaSi lomis wvlilis<br />
Setanas mimdinare mimdinare<br />
weli gvaCvenebs, radgan<br />
am ekonomikas naklebad<br />
gaaCnia Sida moxmarebis zrdis<br />
perspeqtiva. ufro metic,<br />
braziliaSi jer kidev<br />
mkveTrad dgas Savkaniani<br />
mosaxleobis problema, isini<br />
dRemde SezRudulni arian<br />
Semosavlis, ganaTlebis<br />
da jandacvis xelmisawvdomobis<br />
kuTxiT. CineTi ki, dRemde<br />
braziliis uZlieres metoqed<br />
rCeba. CineTi ganagr-<br />
Zobs saSualo fenis Seqmnas<br />
mis qveyanaSi, izrdeba dasaqmebulTa<br />
xelfasebi, rac Sida<br />
moxmarebis dones mniSvnelovnad<br />
zrdis.<br />
cxadia, rom analitikosebs,<br />
nebiT Tu uneblied, surT<br />
CineTis ekonomikis daCrdilva<br />
sxva ganviTarebadi ekonomikebis<br />
zrdis fonze, magram<br />
faqtebisa da cifrebis mixedviT,<br />
CineTi msoflios meore<br />
umsxvilesi ekonomikaa, 2012<br />
wels ki is seriozul Tavsatexs<br />
gauCens msoflios,<br />
romelic evrozonis ekonomikur<br />
problemebzea gadarTuli.<br />
2007 wlidan CineTis<br />
ekonomikis zrda aSS-is zrdas<br />
uswrebs, mniSvnelovania<br />
misi TanamSromloba da eqsportis<br />
moculoba ganviTarebad<br />
ekonomikebSi, sadac Cine-<br />
Ti pirvelobas ara-<br />
vis uTmobs. didma<br />
CineTma yvela foni<br />
moimzada imisaTvis,<br />
rom 2012 wels msoflio<br />
ekonomikaSi<br />
mTavari roli Seasrulos.<br />
globaluri<br />
ekonomikis modelis<br />
cvlileba CineTis mTavari<br />
rolis gareSe ki, arc erT<br />
ekonomists ar warmoudgenia.<br />
msoflio ekonomikis zrda CineTis<br />
ekonomikis ganviTarebis<br />
interesebSi Sedis da mas<br />
yvelaze metad aSinebs recesiis<br />
aCrdili. Tumca, mimdinare
wels, saerTaSoriso savaluto<br />
fondma CineTis ekonomikas<br />
prognozi Seumcira da 9%is<br />
nacvlad 8.2%-iani zrda<br />
uwinaswarmetyvela, Tumca iqve<br />
dasZens, rom qveynis ekonomika<br />
2013 wels 8.8%-<br />
iT gaizrdeba.<br />
roiteris gamokiTxva,<br />
romelic<br />
exeba yvela 20 ganviTarebul<br />
da axali<br />
bazrebis mqone<br />
ekonomikas, maT<br />
Soris, azias, cxadyofs globaluri<br />
ekonomikis Senelebas<br />
3.3%-ze 2012 wlisaTvis<br />
da CamorCeba 2011 wlis 3.7%ian<br />
zrdas.<br />
roiteris prognozi msoflio<br />
bankis prognozTan SedarebiT<br />
optimisturia, radgan<br />
am ukanasknelis Tanaxmad,<br />
2012 wels msoflio ekonomika<br />
mxolod 2.5%-iT gaizrdeba.<br />
miuxedavad evro zonis<br />
uzarmazari saxelmwifo<br />
valebisa, rac seriozul<br />
risks qmnis msoflio ekonomikurijanmrTelobisaTvis,<br />
imedismomcemi niSnebi<br />
Cndeba aSS-is ekonomikaSi.<br />
roiteris gamokiTxvis<br />
Tanaxmad, msoflio ekonomikis<br />
zrdis cxrilSi Cine-<br />
Ti kvlav liderobs da msoflio<br />
ekonomikas 8.4%-ian zrdas<br />
hpirdeba. yuradRebis<br />
miRma ar unda darCes indoeTis<br />
ekonomika, romelis<br />
prognozebis Tanaxmad, 2012<br />
wels msoflios 7.0%-ian<br />
zrdas moutans, miuxedavad im<br />
faqtisa, rom qveynis ekonomikis<br />
zrda bolo ori wlis<br />
ganmavlobaSi monetaruli<br />
politikis gamkacrebisa da<br />
politikurad Cixuri mdgomareobis<br />
fonze yvelaze<br />
dabal maCveneblebs aqveynebs.<br />
braziliis maRali Sida mo-<br />
Txovna da kreditebis zrda<br />
qveynis ekonomikas 3.3%-iT gazrdis<br />
mimdinare wels da<br />
4.5%-iT 2013 wels.<br />
msoflio ekonomika<br />
rTuli droeba<br />
mimdire wels yvelaze<br />
metad mdidar, ganviTarebul<br />
ekonomikebs gauWirdebaT,<br />
msoflios umsxvilesi aSSis<br />
ekonomika 2012 wels mx-<br />
deflaciis WaobSi Caflul<br />
iaponia ki, romelic<br />
miwisZvriTa da cunamis Sedegad<br />
gamowveuli ekonomikuri<br />
Sokis daZlevas cdilobs,<br />
iolad Camoitovebs<br />
`cxadia, rom analitikosebs, nebiT Tu uneblied, surT CineTis<br />
ekonomikis daCrdilva sxva ganviTarebadi ekonomikebis zrdis fonze,<br />
magram faqtebisa da cifrebis mixedviT, CineTi msoflios meore umsxvilesi<br />
ekonomikaa, 2012 wels ki is seriozul Tavsatexs gauCens msoflios,<br />
romelic evro zonis ekonomikur problemebzea gadarTuli<br />
olod 2.2%-iT gaizrdeba.<br />
2012 wels evropis mTavari<br />
amocanaa, rogorme SeinarCunos<br />
eleganturoba, saberZneTidan<br />
agorebuli saxelmwifo<br />
valebis defolti<br />
mTlianad evropis finansur<br />
sistemas miayenebs zarals.<br />
aTenelebi sargebels naxuloben<br />
fasiani qaRaldebis<br />
svopis garigebidan mis ker-<br />
Zo kreditorebTan erTad.<br />
evro zonis<br />
politikosebis<br />
moCvenebiTi uunaroba,<br />
rom maT<br />
ar SeuZliaT<br />
saxelmwifo davalianebiskrizisTangamklaveba,<br />
sagangaSo<br />
risks uqmnis ekonomikurzrdas,<br />
rac namdvilad<br />
ar exeba<br />
regionis periferiulekonomikebs.<br />
erTaderTi<br />
mTavari evropuli<br />
ekonomika,<br />
romelic 2012<br />
wlis apokalifsurstagnacias<br />
Tavs daa-<br />
Rwevs, germania<br />
iqneba, Tumca misi<br />
ekonomika mimdinare<br />
wels<br />
mxolod 0.5%iT<br />
gaizrdeba.<br />
evropas da mis ekonomikas<br />
1.8%-iT gazrdis.<br />
saerTaSoriso savaluto<br />
fondi SiSobs, rom evropis<br />
saxelmwifo davalianebis<br />
krizisi mTlianad msoflio<br />
ekonomikas recesiis qarcecxlSi<br />
dabrunebas upirebs.<br />
cxadia, rom 2012 wels<br />
msoflio ekonomikuri miwisZvris<br />
saSiSroebis epicentri<br />
evropa iqneba, rac glo-<br />
`<br />
63
64 saqarTvelos ekonomika #1<br />
balur ekonomikas metismetad<br />
daazaralebs. analitikosebi<br />
SiSoben, rom evropis kriziss<br />
SeuZlia imdenad moikribos<br />
Zalebi, rom msoflio<br />
meore recesiis klanWebSi moaqcios,<br />
amitom gadamwyveti da<br />
saswrafo nabijebis gadadgma<br />
2012 wels aucilebeli da<br />
saWiro iqneba.<br />
ukanasknel msoflio ekonomikis<br />
mimoxilvis moxsenebaSi<br />
Cawerilia, rom 2012<br />
wlis yvelaze didi gamowveva<br />
evro zonis krizisis da-<br />
Zleva, ndobis aRdgena, berketebis<br />
amuSaveba, masTan er-<br />
Tad likvidurobisa da fulad-dakreditebis<br />
donis zrda.<br />
axla, evropisTvis aucilebelia<br />
gadarCenis fondebi gaa-<br />
Zlieros, rom am gziT aRadginos<br />
bazris ndoba da saxelmwifo<br />
qaRaldebis fasi unda<br />
daswios, raTa italiisa da<br />
espaneTis msgavsma qveynebma<br />
xelmisawvdomi ganakveTiT ai-<br />
Ron sesxebi.<br />
simwvaves ar kargavs saberZneTis<br />
krizisi, misi de-<br />
folti qveyanas, da ara marto<br />
mas, kvlav miaTrevs krizisis<br />
ufskrulisaken, analitikosebi<br />
1930-iani wlebis depresiis<br />
msgavs saSiSroebaze saubroben,<br />
amitom aucileblad miiCneven<br />
evros garadCenis fondis<br />
500 miliardamde gazrdas<br />
da am fondis moqnilobis<br />
donis amaRleba.<br />
2012 wlis davosis forumzec<br />
dafiqsirda azri, rom mimdinare<br />
weli, marTalia, aziisTvis<br />
mZime iqneba, magram msoflio<br />
ekonomikisTvis azia mainc<br />
ekonomikur katalizatorad mogvevlineba,<br />
CineTis winamZRolobiT<br />
iondoeTi da indonezia<br />
msoflio ekonomikis zrdaSi<br />
mniSvnelovan rols iTamaSeben.<br />
evropis finansurma krizisma<br />
azias seriozuli ziani<br />
moutana: evropulma bankebma da<br />
safinanso institutebma aziis<br />
kreditebi ukan gamoitanes<br />
da vaWrobis moculobis kleba,<br />
rac udidesi dartymaa Cine-<br />
TisaTvis, romlisTvisac evropa<br />
eqsportis umsxvilesi bazaria.<br />
krizisSi Caflul evropas irani<br />
navTobis deficitiT emuqreba<br />
eqspertebi msoflio bazarze navTobis gaZvirebas prognozireben.<br />
Teirani mzadaa, mkacri pasuxi gasces evrokavSiris gadawyvetilebas,<br />
1 ivlisidan iranuli navTobis importis akrZalvis Sesaxeb. kviris<br />
bolomde iranis parlamenti apirebs daamtkicos kanonproeqti evrokav-<br />
Siris qveynebSi navTobis miwodebis sruli akrZalvis Sesaxeb manamde,<br />
vidre evropeli momxmareblebi mis SeZenas Sewyveten.<br />
eqspertebi acxadeben, rom Tuki iranuli mejlisis muqara Sesruldeba,<br />
es seriozul dartymas miayenebs evropuli qveynebis<br />
ekonomikas, romlebic iZulebulni gaxdebian saswrafod daiwyon<br />
iranuli navTobis Sesyidvebi alternatiuli wyaroebidan ufro<br />
maRal fasad.<br />
1 ivlisidan iranuli navTobis importze embargos etapobrivi<br />
amoqmedebis gadawyvetileba briuselSi, evrokavSiris sagareo saqmeTa<br />
ministrebis Sexvedraze iqna miRebuli. amas ar SeuSinebia Teirani<br />
da ufro metic, iranuli mejlisis energetikuli komitetis gancxadebiT,<br />
ukve sruldeba muSaoba kanonproeqtze evropaSi navTobis<br />
eqsportis Sewyvetis Sesaxeb. analitikosebis SefasebiT, konfrontacia<br />
izrdeba da aSkaraa, rom arc erTi da arc meore mxare ar<br />
apirebs poziciebis daTmobas. Sedegad, evropis qveynebs<br />
Soris yvelaze metad saberZneTi, espaneTi da italia<br />
dazaraldebian.
msoflio ekonomika<br />
statistika cifrebSi<br />
a<br />
SS-is Sromis saministros<br />
monacemebiT, 2011<br />
wlis dekemberSi wina Tves-<br />
Tan SedarebiT samomxmareblo<br />
fasebi ar Secvlila. analitikosebi<br />
prognozirebdnen,<br />
rom es maCvenebeli 0,1%-iT<br />
gaizrdeboda. gasuli wlis<br />
analogiur periodTan SedarebiT<br />
samomxmareblo fasebi<br />
3,0%-iT gaizarda. kvebis produqtebisa<br />
da energomatareblebis<br />
fasebis gamoklebiT,<br />
samomxmareblo fasebi 2011<br />
wlis dekemberSi Tviur gamoxatulebaSi<br />
0,1%-iT gaizarda,<br />
xolo wliuri gaangariSebiT<br />
_ 2,2%-iT. 2011 wlis noemberSi<br />
wina TvesTan SedarebiT<br />
es maCvenebeli 0,2%-iT<br />
gaizarda.<br />
aSS-is Sromis saministros<br />
monacemebiT, qveyanaSi<br />
samrewvelo fasebi 2011 wlis<br />
dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />
Semcirda 0,1%-iT.<br />
2011 wlis noemberSi aSS-Si<br />
mwarmoeblebis indeqsi Tviur<br />
gamoxatulebaSi gaizarda<br />
0,3%-iT, wliur gamoxatulebaSi<br />
ki _ 4,8%-iT. kvebis<br />
produqtebisa da energomatareblebis<br />
fasebis gamoklebiT,<br />
qveyanaSi mwarmoebel-<br />
Ta indeqsma wliur gaangariSebaSi<br />
moimata 3,0%-iT,<br />
es maCvenebeli igive procentuli<br />
punqtiT gaizarda<br />
Tviur gamoxatulebaSic.<br />
aSS-is federaluri sarezervo<br />
sistemis monacemebiT,<br />
qveyanaSi samrewvelo<br />
warmoebis moculobam 2011<br />
wlis dekemberSi wina TvesTan<br />
SedarebiT moimata 0,4%iT.<br />
analitikosebi am<br />
maCveneblis zrdas 0,5%-is<br />
doneze elodnen. wliur<br />
gamoxatulebaSi ki samrewvelo<br />
warmoebis moculoba<br />
gaizarda 2,9%-iT. aSS-Si sam-<br />
rewvelo simZlavreebis gamoyenebis<br />
koeficientma 2011<br />
wlis dekemberSi wina TvesTan<br />
SedarebiT 0,3 procentuli<br />
punqtiT moimata da<br />
Seadgina 78,1%. erTi wliT<br />
adre es maCvenebeli Seadgenda<br />
76,8%-s. 2011 wlis noemberSi<br />
aSS-Si samrewvelo warmoebis<br />
moculoba, gadasinjuli<br />
monacemebiT, Tviur<br />
gamoxatulebaSi Semcirda<br />
0,3%-iT (adre iuwyebodnen,<br />
rom maCvenebeli Semcirda<br />
0,2%-iT).<br />
aSS-is finansTa saministros<br />
monacemebiT, 2011 wlis<br />
noemberSi qveyanaSi kapitalis<br />
wminda modinebam Seadgina<br />
48,6 miliardi dolari.<br />
erTi TviT adre kapitalis<br />
wminda modinebam Seadgina<br />
39,6 miliardi dolari. 2011<br />
wlis noemberSi ucxoelebis<br />
mier amerikuli grZelvadiani<br />
fasiani qaRaldebis Sesyidvebis<br />
moculobam Seadgina<br />
44,4 miliardi dolari<br />
(2011 wlis oqtomberSi dafiqsirda<br />
gayidvebis moculoba<br />
5,2 miliardi dolaris odenobiT).<br />
amerikuli moklevadiani<br />
fasiani qaRaldebisa<br />
da sxva fuladi valdebulebebis<br />
Sesyidvam ucxoelebis<br />
mier Seadgina 38,0 miliardi<br />
dolari (erTi TviT adre<br />
dafiqsirda gayidva 41,0 miliardi<br />
dolaris doneze),<br />
xolo kapitalis gadinebam,<br />
amerikuli da ucxouri bankebis<br />
kuTvnili fulad valdebulebebs<br />
Soris gansxvavebiT<br />
warmoSobilma, 2011 wlis<br />
noembris SedegebiT Seadgina<br />
33,8 miliardi dolari.<br />
aSS-is vaWrobis saministros<br />
monacemebiT, qveyanaSi<br />
axali saxlebis mSeneblobis<br />
moculoba 2011 wlis dekemberSi<br />
wina TvesTan SedarebiT<br />
Semcirda 4,1%-iT da<br />
Seadgina 657 aTasi erTeuli.<br />
eqspertebi varaudobdnen,<br />
rom es maCvenebeli iqneboda<br />
685 aTasi saxli. wli-<br />
65
germaniis ekonomikis saministrom<br />
2012 wlis mSp-is<br />
prognozi isev Semcirebisken<br />
Secvala. gamoqveynebuli<br />
monacemebis Tanaxmad, axali<br />
wlis monacemebis mixedviT,<br />
ekonomikis zrdam unda Seadginos<br />
0,7%. germaniis mTavrobis<br />
axali Sefaseba mcirediT<br />
Camouvardeba adrindels:<br />
ekonomikis saministro 2012<br />
wlis SedegebiT ekonomikis<br />
zrdas 1%-iT varaudobda.<br />
eqspertebis azriT, mimdinare<br />
wels eqsporti ver uzrun-<br />
66 saqarTvelos ekonomika #1<br />
ur gamoxatulebaSi es maCvenebeli gazrdilia 24,9%-iT.<br />
gadasinjuli monacemebiT, 2011 wlis noemberSi aSS-Si axali<br />
mSeneblobebis moculoba gaizarda 9,1%-iT (adre 9,3%ian<br />
zrdas prognozirebdnen) da Seadgina 685 aTasi erTeuli.<br />
axali saxlebis mSeneblobisTvis gacemuli nebarTvebis<br />
raodenoba 2011 wlis dekemberSi wina Tvis gadasinjul monacemebTan<br />
SedarebiT Semcirda 0,1%-iT 681 aTas erTeulamde.<br />
es maCvenebeli erTi wlis ganmavlobaSi 7,8%-iT gaizarda.<br />
aSS-is Sromis saministros monacemebiT, qveyanaSi<br />
umuSevrobis SemweobisTvis pirveladi saxelmwifo mimarTvebis<br />
raodenoba kviris ganmavlobaSi, romelic dasrulda<br />
2012 wlis 14 ianvars, Semcirda 352 aTas adamianamde.<br />
analitikosebi elodnen, rom es maCvenebeli 383 aTas moTxovnas<br />
Seadgenda. dazustebuli monacemebiT, pirveladi mimarTvebis<br />
raodenobam kviris ganmavlobaSi, romelic dasrulda<br />
7 ianvars, Seadgina 402 aTasi da ara 399 aTasi,<br />
rogorc adre varaudobdnen.<br />
germaniis 2012 wlis mSp-is<br />
prognozi Semcirebisken Seicvala<br />
velyofs qveynis mSp-is zrdas.<br />
germaniis ekonomikuri<br />
zrdis Sesustebis mizezi<br />
misi savaWro partniorebi<br />
arian. specialistebi miiCneven,<br />
rom saerTaSoriso vaWrobis<br />
wili mSp-is cvlileba-<br />
Si uaryofiTi iqneba (-0,3%),<br />
maSin, rodesac erTi wlis<br />
win am dargs SeeZlo maCveneblis<br />
0,8%-iT zrda. garda<br />
amisa, germaniis ekonomikis<br />
saministro elis, rom importisa<br />
da eqsportis tempis<br />
zrda 2012 wlis SedegebiT<br />
mkveTrad Semcirdeba<br />
2011<br />
welTan SedarebiT:<br />
3% da 2%,<br />
7,2% da 8,2%-is<br />
sapirispirod<br />
Sesabamisad.<br />
amavdroulad,<br />
saministros<br />
specialistebi<br />
prognozireben,<br />
rom 2012 wels<br />
germaniis mSpis<br />
zrda isev<br />
daCqardeba da<br />
Seadgens 1,6%-s.<br />
germaniis<br />
federaluri<br />
statistikuri samsaxuris<br />
informaciiT, gasuli wlis<br />
dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />
germaniis samrewvelo<br />
fasebi 0,4%-iT Semcirda.<br />
analitikosebi maCveneblis<br />
zrdas 0,1%-is fargleb-<br />
Si elodnen. gasuli wlis<br />
dekemberSi wina wlis igive<br />
periodTan SedarebiT es<br />
maCvenebeli momatebulia 4%iT.<br />
2011 wlis noemberSi samrewvelo<br />
fasebi Tviur gamoxatulebaSi<br />
gaizarda 0,1%iT,<br />
xolo wliuriT _ 5,2%iT.<br />
germaniis ekonomikuri<br />
kvlevis centris monacemebiT<br />
(ZEW), qveyanaSi saqmiani<br />
molodinis indeqsma mimdinare<br />
wlis ianvarSi Seadgina<br />
minus 21,6 punqti wina<br />
Tvis minus 53,8 punqtTan<br />
SedarebiT. analitikosebi<br />
varaudobdnen, rom es indikatori<br />
minus 49,2 punqti iqneboda.<br />
germaniis mimdinare<br />
ekonomikuri pirobebis indeqsi<br />
2012 wlis ianvarSi 28,4<br />
punqtamde gaizarda erTi<br />
Tvis winandeli 26,8 punqtidan,<br />
roca prognozi 24,0<br />
punqti iyo.
did britaneTSi inflaciis Seneleba<br />
yvelaze mniSvnelovani movlena gaxda<br />
didi britaneTis statistikuri<br />
samsaxuris monacemebiT,<br />
gasuli wlis dekember-<br />
Si 2010 wlis dekemberTan SedarebiT<br />
qveynis samomxmareblo<br />
fasebi 4,2%-iT gaizarda.<br />
aRsaniSnavia, rom 2011 wlis<br />
dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />
inflaciis Seneleba<br />
yvelaze mniSvnelovani<br />
movlena gaxda 2,5 wlis ganmavlobaSi,<br />
anu 2009 wlis apri-<br />
Eurostat-is saboloo monacemebiT, evrozonis<br />
samomxmareblo fasebi, gasuli wlis<br />
dekemberSi wliur gamoxatulebaSi gaizarda<br />
2,7%-iT, analitikosebi ki inflacias 2,8%-is<br />
doneze elodnen. wina TvesTan SedarebiT<br />
2011 wlis dekemberSi samomxmareblo fasebi<br />
gaizarda 0,3%-iT. wliur gamoxatulebaSi 2011<br />
wlis noemberSi evrozonis samomxmareblo<br />
msoflio ekonomika<br />
lis Semdeg. Tviur<br />
gamoxatulebaSi gasuli<br />
wlis dekember-<br />
Si samomxmareblo fasebi<br />
gaizarda 0,4%iT.<br />
noemberSi ki wina<br />
TvesTan SedarebiT am<br />
maCvenebelma moimata<br />
0,2%-iT. samomxmareblo<br />
fasebis sabaziso<br />
indeqsi (energomatareblebis,<br />
kvebis produqtebis,alkoholisa<br />
da Tambaqos fasebis<br />
gamoklebiT)<br />
wliuri gaangariSebiT<br />
dekemberSi gaizarda<br />
3%-iT, xolo<br />
Tviuri gaTvlebiT<br />
0,5%-iT.<br />
umuSevrobis maCvenebeli<br />
gasuli<br />
wlis dekemberSi wina<br />
Tvis gadasinjul monacemebTan<br />
SedarebiT<br />
ar Secvlila da Seadgina<br />
5,0%. saxelmwifosTvis<br />
umuSevrobis Semweobis misaRebad<br />
mimarTvebis raodenoba<br />
2011 wlis dekemberSi wina<br />
TvesTan SedarebiT gaizarda<br />
1,2 aTasiT da miaRwia 1<br />
milion 597 aTasamde _ SedarebiT<br />
maRali maCvenebeli<br />
TiTqmis 2 wlis manZilze.<br />
analitikosebi elodnen, rom<br />
zrda 10 aTasi iqneboda. ga-<br />
dasinjuli monacemebis<br />
Tanaxmad, 2011 wlis noember-<br />
Si es maCvenebeli wina<br />
TvesTan SedarebiT gaizarda<br />
200 da ara 3 aTasiT,<br />
rogorc adre varaudobdnen.<br />
didi britaneTis umuSevroba,<br />
gamoTvlili Sromis saer-<br />
TaSoriso organizaciis mier<br />
(ILO), sami Tvis manZilze (2011<br />
wlis seqtemberidan noembramde)<br />
gaizarda 0,3 procentuli<br />
punqtiT imave wlis<br />
ivnis-agvistosTan SedarebiT<br />
da Seadgina 8,4%. es aris<br />
yvelaze maRali maCvenebeli<br />
1995 wlis noembris Semdeg.<br />
did britaneTSi sacalo<br />
gayidvebis moculoba 2011<br />
wlis dekemberSi wina TvesTan<br />
SedarebiT gaizarda 0,6%-iT.<br />
analitikosebi elodnen, rom<br />
es maCvenebeli Tviur gamoxatulebaSi<br />
gaizrdeboda 0,7%-iT.<br />
2011 wlis dekemberSi wina<br />
wlis analogiur periodTan<br />
SedarebiT es maCvenebeli<br />
gaizarda 2,6%-iT. 2011 wlis<br />
noemberSi ki, sacalo gayidvebis<br />
moculoba, dazustebuli<br />
monacemebiT, Tviur gamoxatulebaSi<br />
Semcirda 0,5%-iT<br />
(adre 0,4%-iani Semcirebas<br />
varaudobdnen), xolo wliur<br />
gamoxatulebaSi _ 0,4%-iT<br />
(adre 0,7%-ian zrdas varaudobdnen).<br />
dekemberSi yvelaze dabali inflacia<br />
SvedeTSi dafiqsirda<br />
fasebis indeqsi 3,0%-iT gaizarda. gasuli<br />
wlis dekemberSi samomxmareblo fasebi<br />
evrokavSiris 27 qveyanaSi wliuri gamoxatulebiT<br />
gaizarda 3.0%-iT, xolo Tviur gamosaxulebiT<br />
0,3%-iT. 2011 wlis dekemberSi yvelaze<br />
dabali inflacia dafiqsirda SvedeT-<br />
Si (0,4%), maltaSi (1,3%), yvelaze maRali ki _<br />
slovakeTSi (4,6%) da kviprosze (4,2%).<br />
67
aSS-is ekonomikis mTavari draiveri<br />
_ kerZo moxmareba isev moqmedebaSia<br />
aSS-is ekonomika aRdgens<br />
ganagrZobs, igi gamodis im<br />
Seokidan, romelic 2011 wels<br />
miiRo navTobis fasebis<br />
swrafi awevisa da iaponiis<br />
miwisZvrisagan. axal, 2012<br />
wels msoflioSi nomer pirveli<br />
ekonomika bevrad damajereblad<br />
Sevida, vidre 2011 wlis<br />
miwuruls prognozirebdnen.<br />
2011 wlis IV kvartalSi mSpis<br />
3,0%-iani zrda dafiqsirda,<br />
roca wina kvartalSi es<br />
maCvenebeli 1,8%-s Seadgenda.<br />
eqspertebis azriT, aSS-is<br />
ekonomikis aRdgenis tempis<br />
daCqareba ganapiroba, pirvel<br />
rigSi, kerZo moxmarebis zrdis<br />
aRdgenam da sasaqonlo<br />
maragebis brunvis gazrdam.<br />
kerZo moxmareba, rogorc cnobilia,<br />
paralizebuli iyo 2011<br />
wlis dasawyisSi mkveTrad<br />
gazrdili sanavTobe kotirebebisa<br />
da iaponiis miwisZvris<br />
Semdeg avtomobilebis<br />
gayidvebis vardnis fonze.<br />
Tumca wlis meore naxevarSi<br />
68 saqarTvelos ekonomika #1<br />
navTobproduqtebze fasebis<br />
SemcirebiT amerikelebis realuri<br />
Semosavlebi gaizarda.<br />
garda amisa, iaponiis miwisZvris<br />
Semdeg dazaralebuli<br />
aSS-is saavtomobilo in-<br />
dustria, romelic qveynis erTerTi<br />
wamyvani dargia, aseve<br />
wlis meore naxevarSi aRdga.<br />
ase rom, aSS-is ekonomikis mTavari<br />
draiveri _ kerZo moxmareba<br />
isev moqmedebaSia da,<br />
bevri eqspertis azriT, unda<br />
SeZlos zrdis stimulireba.<br />
yvelaze mokrZalebuli SefasebebiT,<br />
qveyanaSi zrdam 2012<br />
wlisTvis unda Seadginos<br />
2,5%. eqspertebs optimistur<br />
talRaze ayenebs bolos gamoqveynebuli<br />
aSS-is makroekonomikuri<br />
maCveneblebic. samrewvelo<br />
warmoebam gasuli<br />
wlis dekemberSi isev aCvena<br />
zrda noembris Cavardnis<br />
Semdgom. federaluri sarezervo<br />
sistemis monacemebiT, samrewvelo<br />
warmoebis moculoba<br />
2011 wlis dekemberSi noemberTan<br />
SedarebiT gaizarda<br />
0,4%-iT, noemberSi vardnam 0,3%<br />
Seadgina. monacemebma aCvena,<br />
rom aSS-Si gaizarda moTxovna<br />
sawarmoo teqnikaze, avtomobilebze<br />
da samSeneblo<br />
masalebze. garda amisa, warmoeba<br />
damamuSavebeli dargSi,<br />
romelzedac aSS-is ekonomikis<br />
12% modis, gaizarda 0,9%iT,<br />
noembris 0,4%-iani klebis<br />
Semdeg. saavtomobilo<br />
mrewvelobaSi warmoebis moculoba<br />
0,6%-iT da 0,8%-iT _<br />
sawarmoo teqnikis moculoba.<br />
Tumca, amave dros, TviTmfrinavebisa<br />
da sxva satransporto<br />
saSualebebis mowyobilobebis<br />
warmoeba Semcirda.<br />
dekemberSi 1%-iT gaizar-<br />
aSS-is mSp-is zrdis tempi<br />
da samSeneblo masalebis warmoeba.<br />
es aris aqtiurobis<br />
zrdis yvelaze maRali maCvenebeli<br />
bolo 5 Tvis man-<br />
Zilze. mompovebelma dargma,<br />
maT Soris, navTobmopovebam,<br />
2011 wlis dekemberSi awarmoa<br />
0,3%-iT meti produqcia,<br />
vidre wina TveSi. aq aqtivoba<br />
ramdenadme Semcirda, radgan<br />
noemberSi warmoebis Tviurma<br />
zrdam mompovebel darg
Si Seadgina 0,5%. aSS-Si mkve-<br />
Trad Semcirda eleqtroenergiis<br />
warmoeba, ramac eleqtroenergetikaSi<br />
warmoebis<br />
2,7%-iani Semcireba gamoiwvia.<br />
es yvelaze dabali maCvenebelia<br />
2011 wlis oqtombris Semdeg.<br />
gaZlierebuli samomxmareblo<br />
moTxovna da korporatiuli<br />
investirebis moculobis<br />
zrda materialurteqnikuri<br />
maragebis Sevsebis<br />
aucileblobasTan erTad,<br />
amerikel mrewvelebs aiZulebs,<br />
ara mxolod Seavson<br />
TanamSromelTa Statebi fabrika-qarxnebSi,<br />
aramed gazardon<br />
samuSao kviris xangrZlivobac.<br />
Tumca, miuxedavad amisa,<br />
evropuli qveynebis umetesobaSi<br />
mZvinvare savale krizisi<br />
didi xnis manZilze Caax-<br />
Sobs amerikuli warmoebis<br />
saqonelze moTxovnas `beber<br />
kontinentze~. aSS-is vaWrobis<br />
saministros monacemebiT,<br />
evropaSi eqsportma gasuli<br />
wlis noemberSi ukve miaRwia<br />
minimalur niSnuls bolo<br />
oTxi Tvis manZilze. Tumca,<br />
rogorc 2008 wels, situacias<br />
asworeben ganviTarebadi qveynebis<br />
importiorebi, pirvel<br />
rigSi ki, CineTidan. ganviTarebad<br />
qveynebSi amerikuli<br />
warmoebis saqonelze moTxovna<br />
kvlavindeburad maRalia.<br />
swored amitomac amerikeli<br />
manqanaTmSeneblebi simZlavres<br />
zrdian. maT Soris<br />
Maumee _ avtomobilebis sa-<br />
Rebavebis mwarmoebeli gasu-<br />
dek.<br />
iaponiaSi samomxmareblo ndoba gaizarda<br />
iaponiis mTavrobis ekonomikuri da socialuri<br />
kvleviTi institutis monacemebiT,<br />
qveynis samrewvelo warmoebis moculoba<br />
2011 wlis noemberSi wina TvesTan SedarebiT,<br />
dazustebuli informaciiT, Semcirda<br />
2,7%-iT. iaponiis samomxmareblo ndobis<br />
indeqsi 2011 wlis dekemberSi wina TvesTan<br />
SedarebiT da Seadgina 38,9 punqti. noember-<br />
Si es maCvenebeli Seadgenda 38,1 punqts.<br />
msoflio ekonomika<br />
aSS-Si samrewvlo warmoebis moculoba<br />
dek.<br />
dek.<br />
dek.<br />
dek.<br />
wyaro: federaluri sarezervo sistema<br />
li wlis SedegebiT damatebiT<br />
mogebas elodeba 1,952,05<br />
dolariT aqciaze. xolo<br />
luqs klasis avtomobilebis<br />
mwarmoebeli msoflio lideri<br />
Bayerische Motoren Werke AG<br />
sawarmoo simZlavreebis gasazrdelad<br />
da axali modelis<br />
warmoebis mosamzadeblad<br />
apirebs 900 milioni dolaris<br />
investirebas samxreT karolinas<br />
Statis qarxanaSi.<br />
imaze, rom aSS-is realur<br />
ekonomikaSi aqtivoba izrdeba,<br />
metyvelebs aSS-is Sromis departamentis<br />
monacemebic. 2011<br />
wlis dekemberSi mrewvelebma<br />
23 aTasi axali samuSao adgi-<br />
dek.<br />
dek.<br />
dek.<br />
dek.<br />
dek.<br />
samrewvelo ISM<br />
dek. dek.<br />
li Seqmnes. es yvelaze maRali<br />
maCvenebelia bolo 5 Tvis<br />
ganmavlobaSi. 2010 wlis maisis<br />
Semdeg, gasuli wlis dekemberSi<br />
samuSao kviris xangrZlivobam<br />
pirvelad miaRwia<br />
41,5 saaTs. mrewvelobis damamuSavebel<br />
dargebSi aqtivobis<br />
zrdas oficialuri vaSingtonic<br />
adasturebs. Beige Book-is<br />
bolo gamoSvebaSi, romelic<br />
2012 wlis 11 ianvars gamoqveynda,<br />
naTqvamia, rom damamuSavebel<br />
mrewvelobaSi aqtiuroba<br />
izrdeba, Tumca calkeul seqtorebSi,<br />
magaliTad, rogoricaa<br />
teqnologiuri zrdis tempi _<br />
neldeba.<br />
dek.<br />
dek.<br />
ISM punqtebi<br />
69
evropaSi inflacia mcirdeba<br />
`beber kontinentze~ fasebis<br />
zrda neldeba _ aseTia<br />
evrozonisa da didi britaneTis<br />
statistikis gasuli<br />
wlis dekembris maCveneblebi.<br />
luqsembrugSi statistikuri<br />
biuros mier gavrcelebuli<br />
monacemebiT, 2011 wlis dekemberSi<br />
evrozonis wliuri<br />
inflacia noemberTan SedarebiT<br />
Semcirda 3,0%-dan 2,7%mde.<br />
Tumca, Tveebis mixedviT<br />
fasebis zrdis tempi daCqarebulia<br />
0,1% noemberSi da 0,3%<br />
dekemberSi. garda amisa, samomxmareblo<br />
fasebis sakvanZo<br />
indeqsi (Core CPI), romelic<br />
gamoTvleba energomatareblebisa<br />
da kvebis produqtebis<br />
fasebis gareSe, jer ar<br />
aCvenebs zrdis Senelebis niSnebs.<br />
maCvenebeli meoTxe Tvea<br />
zedized wliur gamoxatulebaSi<br />
izrdeba 1,6%-iT.<br />
70 saqarTvelos ekonomika #1<br />
evrokavSiris 21<br />
qveyanaSi samomxmareblo<br />
fasebis zrda<br />
Senelda, maSin, roca<br />
2 qveyanaSi daCqarda.<br />
slovakeTSi, poloneTsa<br />
da kviprosze is<br />
maqsimalur maCvenebelzea,<br />
xolo maltasa<br />
da SvedeTSi<br />
fasebis zrda minimaluria.<br />
mTlianoba-<br />
Si evrozonaSi eleqtroenergiaze<br />
fasebma<br />
9,7%-iT moimata wliur<br />
gamoxatulebaSi,<br />
uZrav qonebaze 4,9%iT,<br />
xolo Tambaqos<br />
nawarmisa da alkoholis<br />
fasma weliwad-<br />
Si 3,8%-iT moimates.<br />
evropis centralurma<br />
bankma ukve orjer<br />
daswia sabaziso<br />
saprocento ganakveTi<br />
0,25%-iT da daiyvana<br />
1,0%-mde. centralur<br />
banks ukve SeuZlia<br />
cota xani ar gadaxedos<br />
Tavis fuladsakredito<br />
politikas da<br />
daelodos, Tu ra Sedegebs<br />
moitans ukve gadagmuli<br />
nabijebi. inflaciam Senele-<br />
mario dragi:<br />
inflaciuri<br />
riskebi ZiriTadad<br />
dabalansebulia<br />
ba daiwyo da gamoCnda imis<br />
pirveli niSnebi, rom postkrizisuli<br />
inflacia ukve<br />
warsuls Cabarda. gaxdeba Tu<br />
ara inflaciuri zewolis Sesusteba<br />
tendencia Tu es mxolod<br />
droebiTi Semcirebaa,<br />
amas Semdgomi statistika<br />
gvaCvenebs. evropis monetaruli<br />
xelisufleba cxadad avlens,<br />
rom dRes maTi prioritetuli<br />
amocana ekonomikis<br />
mxardaWeraa. 12 ianvars gamarTuli<br />
evropis centraluri<br />
bankis monetaruli politikis<br />
komitetis sxdomis<br />
Semdeg, bankis prezidenti, mario<br />
dragi, Tavis komentareb-<br />
Si acxadebda, rom inflaciuri<br />
riskebi ZiriTadad dabalansebulia.<br />
imdenad, ramdenadac<br />
ekonomikuri zrdis<br />
perspeqtivebi sakmaod gaurkvevelia,<br />
evropis centraluri<br />
bankis meTauri moelis,<br />
rom inflacia ramdenime Tve<br />
samizne 2%-ian bariers gadaaWarbebs.<br />
maSin, rodesac evropuli<br />
ekonomika recesiis zRvarzea,<br />
xolo saxelmwifo xarjebi<br />
radikalurad mcirdeba, evropeli<br />
mrewvelebi cdiloben<br />
SeinarCunon konkurentunar
ianoba da iZulebulni arian<br />
TavianT produqciaze fasebi<br />
daswion. jer kidev gasuli<br />
wlis seqtemberSi mwarmoebelTa<br />
fasebma Seneleba<br />
daiwyes 5,8% oqtomberSi, romelic<br />
jer 5,5%-ze Camovida,<br />
xolo noemberSi 5,3%-ze.<br />
garda amisa, evropel mwarmoeblebze<br />
did zewolas<br />
axdens navToproduqtebze ma-<br />
Rali fasebi. mxolod gasuli<br />
sami Tvis ganmavlobaSi<br />
sanavTobe kotirebeba 15%-iT<br />
moimates. am yvelaferTan er-<br />
Tad dolaris mimarT dasustebuli<br />
evro evropaSi importirebuli<br />
saqonlis Rirebulebas<br />
ufro maRals xdis,<br />
ramac unda ganapirobos evropul<br />
saqonelze maRali moTxovna.<br />
londonidan miRebuli<br />
ukansakneli statistika mowmobs,<br />
rom inflaciuri zewola<br />
did britaneTSic<br />
mcirdeba. londonis erovnulis<br />
statistikuri biuros<br />
monacemebiT, samomxmareblo<br />
fasebi gasuli wlis dekemberSi<br />
noemberTan SedarebiT<br />
Semcirebulia, sxvaTa<br />
Soris, sakmaod sagrZnobad<br />
wliuri 4,8%-dan 4,2%-mde.<br />
amasTan, Tviur gamoxatulebaSi<br />
CPI indeqsi dekemberSi<br />
aiwia 0,4%-iT noembris 0,2%dan.<br />
garda amisa, samomxmareblo<br />
fasebis indeqsi, gawmendilienergomatareblebis,<br />
kvebis produqtebis, alkoholosa<br />
da Tambaqos fasebisgan<br />
(Core CPI), gasuli wlis<br />
dekemberSi wliur gamoxatulebaSi<br />
aiwia 3,0%-iT noembris<br />
3,2%-iani zrdis Semdeg.<br />
londonis statistikuri<br />
biuro sacalo fasebis<br />
zrdis Senelebazec<br />
akeTebs gancxadebas. wliur<br />
gamoxatulebaSi 5,2%-dan<br />
noemberSi 4,8%-mde. Tviur<br />
gamoxatulebaSi inflacia<br />
daCqarda 0,2%-dan noemberSi<br />
0,4%-mde. ase rom, nislian al-<br />
99 dek.<br />
sfi<br />
wminda sfi<br />
00 dek.<br />
01 dek.<br />
wyaro: EUROSTAT<br />
msoflio ekonomika<br />
evrozonis samomxmareblo fasebis indeqsi<br />
02 dek.<br />
03 dek.<br />
bionze inflaciam daiwyo Semcireba winasaaxalwlo gayidvebisa<br />
da benzinze fasebis Semcirebis fonze. bolo naxevari<br />
wlis manZilze inflacia minimaluri gaxda. inglisis<br />
bankis SefasebiT, mimdinare wels inflacia sakmaod<br />
mniSvnelovnad Senelda, rac didi britaneTis mosaxleobas<br />
did samsaxurs gauwevs, romlebic sakuTar Tavze ganicdian<br />
ara marto biujetis deficitis radikaluri Semcirebis<br />
tvirTs, aramed savale krizisis virusis negatiur efeqts,<br />
romelmac mezobel qveynebSi ifeTqa. naTelia, rom didi<br />
britaneTis monetaruli xelisuflebisTvisac sakuTari<br />
ekonomikis mxardaWeris amocana nomer pirveli mniSvnelobis<br />
saqmea.<br />
98 dek.<br />
04 dek.<br />
didi britaneTis samomxmareblo fasebis indeqsi<br />
sfi<br />
wminda sfi<br />
99 dek.<br />
00 dek.<br />
01 dek.<br />
02 dek.<br />
wyaro: londonis erovnuli statistikuri biuro<br />
03 dek.<br />
04 dek.<br />
05 dek.<br />
05 dek.<br />
06 dek.<br />
06 dek.<br />
07 dek.<br />
07 dek.<br />
08 dek.<br />
08 dek.<br />
09 dek.<br />
09 dek.<br />
1 0 dek.<br />
1 0 dek.<br />
11 dek.<br />
11 dek.<br />
71
statiebi recenzirdeba!<br />
JurnalSi `saqarTvelos<br />
ekonomika~ samecniero<br />
statiebis gamoqveynebis wesi<br />
1. mTliani statia avtorma unda warmoadginos<br />
rogorc qarTulad, ise inglisurad. sxva SemTxvevaSi<br />
saerTaSoriso doneze referirebulad ar<br />
CaiTvleba;<br />
2. yvela statiis recenzirebisTvis gansazRvrulia<br />
erTkviriani vada;<br />
3. statiaSi unda iyos miTiTebuli, Tu umuSavia<br />
vinmes am Temaze da masze Tu arsebobs seriozuli<br />
gamokvlevebi;<br />
4. avtorma samecniero statias unda daurTos<br />
oTxmocsityviani lidi;<br />
5. avtorTan SeTanxmebiT statias SeiZleba<br />
Seecvalos saTauri;<br />
6. statiaSi ar unda iyos gamoyenebuli statistikidan<br />
amoRebuli cxrili, romelsac ar eqneba<br />
darTuli avtoris analizi;<br />
7. statias unda erTvodes mxolod sqolioeb-<br />
Si miTiTebuli literatura;<br />
8. statiis qarTuli teqsti akrefili unda<br />
iyos AcadNusx-iT, inglisuri – Times New Roman – iT,<br />
daculi unda iyos 12-iani Srifti da xazebs Soris<br />
1,5-iani daSoreba;<br />
9. statia warmodgenili unda iyos A4 formatiT,<br />
6 _ 8 gverdiani moculobiT. saTauri unda<br />
Seadgebodes araumetes 8 sityvisagan;<br />
10. statiis saTauris Semdeg miTiTebuli unda<br />
iyos avtoris (an avtorebis) sruli saxeli, gvari<br />
72 saqarTvelos ekonomika #1<br />
(wodeba Tu gaCnia); avtoris telefoni da eleqtronuli<br />
misamarTi;<br />
11. Tu statia moicavs meTodologias, unda gamoiyos<br />
calke qvesaTauriT. saTaurebi unda iyos<br />
mokle, gansazRvruli da daunomravi. cxrilebi,<br />
diagramebi – minimumamde dayvanili, maqsimum – 4,<br />
Sav-TeTri, arabuli cifrebis gamoyenebiT. teqst-<br />
Si aucileblad miuTiTeT: `ix. cxrili #...~;samecniero<br />
statiaSi cxrilebis, naxazebis da sqemebis<br />
raodenoba ar unda aRematebodes 4-s.<br />
12. statiebi warmodgenli unda iyos eleqtronuli<br />
da qaRaldze amobeWdili formiT (2 egzemplarad);<br />
13. statia avtors ar ubrundeba;<br />
14. saredaqcio kolegia uzrunvelyofs statiis<br />
farul recenzirebas. ibeWdeba dadebiTi recenziis<br />
mimRebi statia;<br />
15. uaryofiTi recenziis SemTxvevaSi, sadao sakiTxi<br />
saredaqcio kolegiis sxdomaze ganixileba;<br />
16. moTxovnebis darRveviT warmodgenili masala<br />
JurnalSi ar daibeWdeba;<br />
17. Jurnalis ,,saqarTvelos ekonomika~ redaqcia<br />
pasuxs ar agebs samecniero statiebSi warmodgenili<br />
monacemebis sisworeze;<br />
18. Jurnali ,,saqarTvelos ekonomika~ Sesabamis<br />
klasifikatorSi dafiqsirebuli referirebad-recenzirebadi<br />
Jurnalia.
0-iani wlebis dasawyisidan<br />
turistuli<br />
transnacionaluri kompaniis<br />
zemoqmedebis ekonomikuri<br />
problema mecnierebis yuradRebis<br />
centrSia. dasavleT-<br />
Si gamoqveynebul iqna mravali<br />
Sroma, romelic mas yovelmxriv<br />
aRwerda. ukeTaa Seswavlili<br />
turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis zemoqmedeba<br />
mimRebi qveynis ekonomikaze.<br />
specialistebi gamoyofen<br />
xuT ZiriTad sakiTxs:<br />
• turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis kontroli<br />
turistuli bazris<br />
mecnieruli xedva<br />
transnacionaluri<br />
kompaniebis zegavlena<br />
erovnul ekonomikaze<br />
goris saswavlo universitetis sruli<br />
profesori, xaTuna kakauriZe.<br />
studentebi: nino tramakiZe;<br />
TaTia gugutiSvili, bakalavri ssip gsu<br />
8<br />
struqturaze, turizmisa da<br />
misi calkeuli seqtorebis<br />
ganviTarebaze mimReb qveyanaSi;<br />
• kontroli turistul<br />
nakadebze;<br />
• turistul produqciaze<br />
faswarmoqmna;<br />
• saerTaSoriso turizmidan<br />
sazRvargareT Semosavlebis<br />
gadinebis problema;<br />
• turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis teqnologiuri<br />
zegavlena qveyana<br />
– importiorebis ekonomikaze.<br />
turistuli transnacio-<br />
naluri kompaniis misazidad<br />
iniciativa Zalian xSirad<br />
modis mimRebi qveynidan, sadac<br />
adgilobrivi kompaniebi<br />
an saerTod ar arian, an<br />
maT ar gaaCniaT sakmarisi<br />
resursebi. filipinebis, indoneziis,<br />
pakistanis, Srilankas<br />
mTavrobebi ucxoel<br />
investorebs ara marto sagadasaxado<br />
SeRavaTebs aZleven,<br />
aramed zogjer aTavisufleben<br />
begarisgan danadgarebis,<br />
meqanizmebisa da<br />
masalebis importze. turistul<br />
seqtorSi, gansakuTrebiT<br />
ki sustad ganviTarebul<br />
qveynebSi, turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis<br />
gamoCena iwvevs garedan kontrols<br />
adgilobrivi turistuli<br />
bazris struqturisa<br />
da turizmis industriis<br />
gamoCenaze. ucxoeTis aviakompanias,<br />
romelic emsaxureba<br />
patara qveynis sahaero<br />
mimosvlis saerTaSoriso<br />
xazebs, SeuZlia, winaaRmdegoba<br />
gauwios am bazarze sxva<br />
aviagadazidvebis gamosvlas,<br />
rogorc sazRvargareTuls,<br />
ise erovnulsac da daadginos<br />
axali monopolia, romelic<br />
yovelTvis ar pasuxobs<br />
mimRebi qveynis interesebs.<br />
zogierTma saxelmwifom,<br />
romelmac gaaforma kontraqtebi<br />
turistul korporaciebTan:<br />
,,xmelTaSua zRvis<br />
klubi~ (safrangeTi) an amerikul<br />
sastumros jgufebTan<br />
_ ara mxolod SezRudes<br />
konkurencia, aramed dakarg-<br />
73
es ekonomikuri ganviTarebis<br />
SerCevis Tavisufleba.<br />
daamkvidra ra Tavisi monopoliuri<br />
mdgomareoba mimRebi<br />
qveynis ekonomikaSi, turistul<br />
transnacionalur<br />
kompanias Sewevs unari, zewola<br />
moaxdinos mTavrobaze<br />
imisaTvis, rom man gazardos<br />
xarjebi infrastruqturaze.<br />
arc Tu iSviaTia<br />
SemTxvevebi, rodesac transnacionaluri<br />
kompaniebi<br />
saWiroeben axali aeroportis<br />
mSeneblobas, miwiszeda<br />
transportis Camoyalibebuli<br />
sistemis Secvlas an miwaTsargeblobisstruqturis<br />
gadasinjvas. turistuli<br />
transnacionaluri kompaniebi<br />
iswrafvian, gansazRvron<br />
politika turizmis sfero-<br />
Si Tavisi sakuTari miznebis<br />
ganxorcielebisaTvis. es<br />
kargad Cans espaneTis magaliTze,<br />
sadac sargebels infrastruqturisganviTarebisgan<br />
iReben ucxoeli turistebi,<br />
xolo adgilobrivi<br />
mosaxleoba ki iZulebulia,<br />
gaiRos xarjebi mis Sesaqmnelad.<br />
senegalSi ganviTarebis<br />
IV nacionaluri gegmis farglebSi<br />
turistuli infrastruqturis<br />
mSeneblobaze<br />
gamoyofili iyo 23 mlrd.<br />
seneg. franki e. i. saxelmwifo<br />
biujetis 12%. Sesadareblad:<br />
danaxarjebma jandacvaze<br />
imave periodSi Seadgina<br />
mxolod 3.4 mlrd, ganaTlebaze<br />
_ 7.4 mlrd., soflis<br />
meurneobaze _ 24 mlrd.<br />
seneg. frankiani turistuli<br />
obieqtebis didi kapitaltevadobis<br />
gamo ganviTarebadi<br />
qveynebi iZulebuli arian,<br />
aiRon sesxebi da kreditebi<br />
turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis moTxovnebis<br />
Sesabamisad infrastruqturis<br />
Sesaqmnelad. zemoT-<br />
CamoTvlili problemebis<br />
miuxedavad, zogierTi qveyana<br />
Zveleburad xsnis turistul<br />
bazrebs turistuli<br />
74 saqarTvelos ekonomika #1<br />
transnacionaluri kompaniisTvis,<br />
ukavSirebs ra maT<br />
ukanasknel imeds CamorCenilobis<br />
dasaZlevad. amasTan<br />
erTad, mTavrobebi xdebian<br />
ufro diplomatiurebi transnacionalur<br />
kompaniebTan<br />
molaparakebebis Casatareblad.<br />
saerTaSoriso turizmis<br />
ganviTarebasTan erTad<br />
izrdeba turistuli transnacionaluri<br />
kompaniis<br />
raodenobac, romlebic cdiloben<br />
gazardon TavianTi<br />
zegavlenis sfero da mimRebi<br />
mxare sul ufro met Zalauflebas<br />
iZens maTTan<br />
SeTanxmebis gaformebisas.<br />
turistuli transnacionaluri<br />
kompania kontrolis<br />
Sedegad zegavlenas axdens<br />
qveyana-recipientis ekonomikaze,<br />
turistul nakadebze.<br />
turizmis sferoSi transnacionaluri<br />
kompaniebis<br />
saqmianobam ganapiroba Zvrebi<br />
turistuli moTxovnebis<br />
geografiaSi, Secvala mimosvlaTa<br />
nakadebis mimarTuleba.<br />
aiZules ra xelisuflebebi,<br />
gadaexedaT fiskaluri<br />
politika da gaezardaT xarjebi<br />
turistul infrastruqturaze,<br />
maT gamoiwvies saer-<br />
TaSoriso turizmis aRmasvla<br />
mraval raionSi.<br />
amasTan erTad, turistuli<br />
transnacionaluri kompaniis<br />
Zalisxmeva destinaciaSi<br />
turistebis misazidad, arc<br />
Tu iSviaTad ewinaaRmdegeba<br />
erovnuli turistuli administraciebis<br />
interesebs. es<br />
ukanasknelni miznobrivi<br />
saxiT xSirad irCeven elitaruli<br />
turistebis viwro<br />
sabazro segments, imedi aqvT<br />
ra, rom eqnebaT maRali Semosavali<br />
maTi momsaxurebis<br />
Sedegad. magram transnacionaluri<br />
kompaniisTvis,<br />
romelic xelmZRvanelobs<br />
mogebis maqsimizaciis principiT,<br />
SesaZlebelia, ufro<br />
xelsayreli iyos masobriv<br />
turizmTan muSaoba. mis mier<br />
organizebuli da marTuli<br />
farTo turistuli nakadebi<br />
saSiSroebas Seicavs adgilobrivi<br />
kulturisa da bunebis<br />
garemosTvis. adgenen ra<br />
kontrols turistul nakadebze,<br />
turistuli transnacionaluri<br />
kompaniebi iyeneben<br />
am berkets mimReb qveyanaze<br />
zemoqmedebisTvis dawesebuli<br />
sagadasaxado da sxva<br />
saxis SeRavaTebis gafarToebis<br />
mizniT. 70-iani wlebis<br />
bolos tunisis mTavrobis<br />
moqmedebis sapasuxod, romelic<br />
winaaRmdegobas uwevda<br />
erT-erTi dasavleT germanuli<br />
turistuli korporaciis<br />
isedac uzarmazari mogebis<br />
zrdas, firmam mkveTrad<br />
Seamcira germaneli turistebis<br />
Seyvana (60 aTasidan 12<br />
aTasamde) qveyanaSi, riTac<br />
mniSvnelovani ziani miayena<br />
tunisis ekonomikas. amgvarad,<br />
yalibdeba axalgazrda<br />
saxelmwifoebis ucxour<br />
kapitalze damokidebuleba.<br />
Tanamedrove transnacionaluri<br />
kompaniebi gamoirCevian<br />
qcevis globaluri<br />
strategiiT mogzaurobebis<br />
msoflio bazarze. isini<br />
Tavis gamoxatulebas hpoveben<br />
transfertuli faswarmoqmnis<br />
meqanizmSi. axdenen<br />
ra turistuli produqciis<br />
komponentebis fasebiT manipulirebas,<br />
erT SemTxveva-<br />
Si maTi gazrdiT, sxva SemTxvevaSi,<br />
piriqiT, SemcirebiT,<br />
transnacionaluri kompaniebi<br />
zrdian korporaciul<br />
mogebas. fasebis donis cvalebadoba<br />
ar aris transnacionaluri<br />
kompaniis gamogoneba.<br />
is Cveulebriv komerciuli<br />
praqtikaa. kontragentebs<br />
Soris SeTanxmebis SemTxveva-<br />
Si xdeba sabazo fasis gazrda<br />
an Semcireba. mravali<br />
saqonlisa da momsaxurebis<br />
mimarT moqmedebs Camofaseba<br />
brunvaze, romelic gamoiyeneba<br />
sabiTumo Sesyidvebis<br />
dros. turizmSi aseve far-<br />
Tod gamoiyeneba sezonuri<br />
Camofasebebi produqciis
SeZenisas ara sezonis mixedviT,<br />
ris Sedegadac Tanabarzomieri<br />
xdeba moTxovna da<br />
winadadeba. turoperatorebi<br />
da turagentebi, rogorc Suamavlebi<br />
turistuli momsaxurebis<br />
mimwodeblisgan<br />
iReben fasdaklebas gasaRebaze,<br />
rac maT saSualebas<br />
aZlevT, gauZlon fasobriv<br />
konkurencias bazarze. magaliTad,<br />
germaneli da britaneli<br />
turoperatorebi cnobilni<br />
arian espanuri da<br />
berZnuli otelebis momsaxurebiTa<br />
da iq garTobis<br />
Zalian dabali fasebiT. fasebis<br />
done yovel konkretul<br />
SemTxvevaSi yalibdeba sxvadasxva<br />
garigebis monawileebs<br />
Soris SeTanxmebis<br />
Sedegad. es principi moqmedebs<br />
transnacionaluri<br />
kompaniis produqtebze<br />
faswarmoqmnis drosac. transnacionaluri<br />
kompania molaparakebebis<br />
mxolod<br />
garkveul formas da Sigasafirmo<br />
xasiaTs aniWebs. erTerTi<br />
yvelze mZafri problema,<br />
rac dakavSirebulia<br />
transnacionaluri kompaniis<br />
sazRvargareT saqmianobasTan,<br />
es aris saerTa-<br />
Soriso turizmidan miRebuli<br />
Semosavlis gadineba mim-<br />
Rebi qveynidan. is iSleba<br />
or Semadgenel nawilad:<br />
importirebuli saqonlis<br />
(momsaxurebis) anazRaureba<br />
da sawarmoo resursebis<br />
mflobelTaTvis jildos<br />
gadaxda. Catarebuli kvlevebi<br />
gviCveneben, rom transnacionaluri<br />
kompaniis sazRvargareTul<br />
filialebs midrekileba<br />
aqvT, iseve moaxdinon<br />
saqonlis (momsaxurebis)<br />
importireba, rogorc<br />
adgilobrivma kompaniebma.<br />
ufro metic, mravali transnacionaluri<br />
kompania cdilobs,<br />
ra rom Seiqmnas da<br />
SeinarCunos Tavisi dadebi-<br />
Ti imiji mimReb qveynebSi,<br />
winaswarganzraxulad iyenebs<br />
adgilobriv resursebs<br />
iq, sadac ki es SesaZlebelia.<br />
magram amasTan erTad,<br />
transnacionaluri kompaniebi,<br />
gansakuTrebiT ki turizmSi,<br />
mtkice kavSirs inar-<br />
mecnieruli xedva<br />
Cuneben Tavisi warmoSobis<br />
qveyanasTan. isini orientacias<br />
akeTeben ,,mSobliuri~<br />
mnaxvelebis miRebaze. magaliTad,<br />
aSS-is msxvilma sastumros<br />
kompaniebma daiwyes<br />
gasvla erovnul sazRvrebs<br />
gareT, sawarmoTa jaWvis Seqmna<br />
da amerikuli stumarTmoyvareobis<br />
standartebis<br />
gavrceleba gasvliTi turistuli<br />
nakadebis gafarToebiT.<br />
dRes mTels msoflio-<br />
Si gafantuli otelebi, romlebic<br />
gaerTianebulia ,,aiti-ti<br />
Seratonisa~ Tu ,,hilton<br />
houtelz korporeiSnis~<br />
tipis sastumroebis jaWveb-<br />
Si, TavianTi Tanamemamuleebis<br />
gemovnebis gaTvaliswinebiT<br />
ewevian ludisa<br />
da sigaretebis imports aSSdan.<br />
iaponuri transnacionaluri<br />
kompaniebis filialebs<br />
sarestorno meurneobaSi<br />
iaponiidan SeaqvT<br />
kvebis produqtebi da aveji.<br />
meore xazi, rac aiZulebs<br />
filialebs moaxdinon saqonlisa<br />
da momsaxurebis importi,<br />
dakavSirebulia standar-<br />
aleqsandre xeTagurma qarTul energetikul<br />
reformebi ruseTis akademiur wreebs gaacno<br />
19 ianvars energetikisa da bunebrivi resursebis ministri<br />
aleqsandre xeTaguri ruseTis akademiuri wreebis,<br />
sxvadasxva tipis uflebadacviTi da media organizaciebis<br />
warmomadgenlebs Sexvda da saqarTvelos energoseqtorSi<br />
ganxorcielebul reformebs gaacno.<br />
ministrTan Sexvedra proeqtis `qarTvel da rus axalgazrda<br />
profesionalTa dialogis~ farglebSi moewyo,<br />
romelsac `kulturul urTierTobaTa centri-kavkasiuri<br />
saxli~ cnobili rusi Jurnalistis oleg panfilovis<br />
xelmZRvanelobiT axorcielebs. proeqtis mizania, ormxrivi<br />
urTierTobebis gaZlierebiT, xeli Seuwyos ndobis<br />
mSeneblobasa da grZelvadian mSvidobas qarTul da<br />
rusul sazogadoebebs Soris.<br />
aRniSnuli proeqtis farglebSi saqarTveloSi stumrad<br />
Camosuli ruseTis samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebi<br />
qarTvel kolegebTan erTad, Sexvedrebs<br />
saqarTvelos saxelmwifo struqturebis, arasamTavrobo<br />
seqtoris warmomadgenlebsa da damoukidebel<br />
eqspertebTan marTaven.<br />
75
tizaciis globalur procesebTan<br />
da ,,mSobliuri~ qveynis<br />
saxis SeqmnasTan. mag.,<br />
aviakompania ,,er fransi~ win<br />
wevs Tavis frangul markas,<br />
xolo kompania ,,roial viking<br />
laini~ yvelaferSi<br />
xazs usvams Tavis skandinaviur<br />
warmoSobas. saqonlisa da<br />
momsaxurebis importi saer-<br />
TaSoriso turistul bazarze<br />
xarjebis sakmaod SesamCnevi<br />
statiaa mravali ganviTarebadi<br />
qveynis saxelmwifo<br />
biujetebSi. es operaciebi<br />
Tumca ganapirobeben<br />
valutis gadinebas sazRvargareT,<br />
magram arc ise dids,<br />
rogorc es iqneboda im<br />
SemTxvevaSi, Tu ki transnacionaluri<br />
kompania mimReb<br />
qveyanas dauTmobda garkveuli<br />
anazRaurebis safasurad<br />
turistuli produqciis warmoebis<br />
faqtors. Cadebul<br />
kapitalze transnacionaluri<br />
kompania iRebs Semosavals<br />
procentis saxiT,<br />
romelsac is ricxavs ,,sam-<br />
SobloSi~. mis filialebSi<br />
dakavebuli muSa-xelis ZiriTadi<br />
nawili, gansakuTrebiT<br />
ki umaRlesi da saSualo<br />
76 saqarTvelos ekonomika #1<br />
zonis menejerebi _ es aris<br />
sazRvargareTidan mowveuli<br />
kvalificiuri kadri. Tavisi<br />
SromisTvis isini iReben<br />
Zalian maRal anazRaurebas,<br />
rasac ricxaven mudmiv sacxovrebel<br />
adgilze.<br />
aRsaniSnavia, rom mimRebi<br />
qveyana saerTaSoriso<br />
turizmidan Semosavlebis<br />
did nawils kargavs transnacionaluri<br />
kompaniebis<br />
mier TavianTi mogebis gazidvis<br />
Sedegad. miuxedavad<br />
imisa, aris Tu ara transnacionaluri<br />
kompania sawarmos<br />
mepatrone, Tu kontraqtiT<br />
marTavs mas, mas mainc<br />
aqvs samewarmeo Semosavali<br />
anu mogeba. transfertuli<br />
faswarmoqmnis meqanizmis sa-<br />
SualebiT mogeba SeiZleba<br />
gadatanil iqnas erTi qveynidan<br />
meoreSi yovelgvari<br />
xiluli gadinebis gareSe.<br />
aqedan gamomdinare, mimRebi<br />
qveynis ekonomikaSi saerTa-<br />
Soriso turizmis CarTva SesaZlebelia<br />
adgilobrivi<br />
muSa Zalis mozidvis Sedegad<br />
(saubaria samuSaoebis<br />
iseT saxeobebze, romlebic<br />
ar moiTxovs maRal kvali-<br />
fikacias da specialur momzadebas),<br />
adgilobrivi<br />
masalebis gamoyenebisas<br />
turistuli kompleqsis aR-<br />
Wurvisas, agreTve sasoflosameurneo<br />
produqtebis<br />
gamoyenebis Sedegad ucxoeli<br />
vizitorebis gamosakvebad.<br />
am SemTxvevaSi saerTa-<br />
Soriso turizmi zrdis qveyanarecipientis<br />
mSp-s, xels<br />
uwyobs mis ekonomikur ganviTarebas.<br />
erovnul ekonomikaze<br />
transnacionaluri kompaniis<br />
zemoqmedebis Sefaseba<br />
ar iqneba sruli, Tu yuradRebas<br />
ar mivaqcevT transnacionaluri<br />
kompaniebis<br />
rols codnis, gamocdilebis,<br />
teqnologiuri saidumloebebis<br />
(imis, rasac dasavleTSi<br />
,,nou-haus~ uwodeben)<br />
gadacemis kuTxiT. teqnologiebis<br />
transferti SeiniSneba,<br />
ara marto restornebis<br />
meurneobaSi, aramed sastumroebis,turoperatorebis<br />
da turistuli industriis<br />
sxva seqtorebSi. ganaTavseben<br />
ra sazRvargareT<br />
sawarmoebs, xSirad inovaciursac,<br />
transnacionaluri<br />
kompaniebi uaxlesi teqni-<br />
saqarTvelosTan aviamimosvla<br />
aRdgenilia, `borjomi~ ki ruseTSi<br />
ramdenime TveSi dabrundeba<br />
saqarTvelosa da ruseTs Soris aviamimosvla faqtobrivad<br />
aRdgenilia. marTalia, avia-xelisuflebebi moskovi-Tbilisis<br />
reisebs Carters uwodeben, rusuli „sibiri~ da qarTuli „airzena~<br />
TavianT saitebze bileTebs Riad hyidian.<br />
amis Sesaxeb rusuli gazeTi Rbcdaily wers. Tumca, gamocemis<br />
informaciiT, pirdapiri aviareisebiT mgzavroba TiTqmis orjer<br />
Zviri jdeba, vidre mesame qveynis gavliT frena. magaliTad,<br />
martSi „sibiris~ aRniSnul reisebze bileTi 15,5 aTasi rubli<br />
eRireba. aseTive fasi aqvs „airzenasac~. kievis gavliT moskovidan<br />
TbilisSi an piriqiT mgzavroba ki TiTqmis orjer<br />
naklebi jdeba. Rbcdaily-is SefasebiT, Tbilissa da ruseTs Soris<br />
aviareisebze maRali moTxovnaa, Tumca turistuli nakadi politikuri<br />
mizezebis gamo TiTqmis ar aris. Rbcdaily rusul bazarze<br />
qarTuli produqciis SesaZlo dabrunebazec wers da<br />
aRniSnavs, rom ruseTSi „borjomis~ miwodeba savaraudod<br />
uaxloes TveebSi ganaxldeba.
kisa da srulyofili teqnologiis<br />
gamoyenebiT<br />
demonstrirebas ukeTeben<br />
TavianT upiratesobebs nacionalur<br />
kompaniebTan SedarebiT.<br />
am ukanasknelebs<br />
gadmoaqvT mmarTvelobiTi<br />
da samewamreo gamocdileba,<br />
zrdian ra amiT TavianT<br />
konkurentunarioanobas.<br />
iseT qveynebSi, rogorebicaa<br />
tailandi da tunisi, sadac<br />
turizmSi mowinave sazRvargareTuli<br />
gamocdileba gansakuTrebiT<br />
swrafad vrceldeba,<br />
SeiniSneba mogebis<br />
aCqarebuli zrda mogzaurobis<br />
industriis adgilobriv<br />
sawarmoebSi. zogier-<br />
Ti mTavroba calke gamoyofs<br />
teqnologiis transferts,<br />
rogorc transnacionaluri<br />
kompaniis saqmianobis<br />
pirobas maTi saxelmwifos<br />
teritoriaze. transnacionaluri<br />
kompaniebi ekonomikur<br />
zegavlenas axdenen<br />
ara marto mimReb, aramed<br />
,,mSobliur~ qveyanaSic. es,<br />
internacionalizaciis meore<br />
mxare Seswavlilia gac-<br />
ilebiT cudad. turistul<br />
transnacionalur kompaniebs<br />
SeuZliaT Secvalon mogzaurobebis<br />
Siga bazris<br />
struqtura da turistuli<br />
produqtis warmoebis rentabeloba.<br />
jer erTi, patara<br />
qveyanaSi, sadac turizmis<br />
bazris tevadoba ar aris<br />
sakmarisi warmoebis masSta-<br />
mecnieruli xedva<br />
bidan ekonomiis misaRebad,<br />
singapuris aviaxazebis tipis<br />
korporaciebi orientirebas<br />
iReben ekonomikuri<br />
strategiis ,,saeqsporto variantze~.<br />
msoflio ekonomikaSi<br />
integraciis gareSe<br />
isini ver SeZlebdnen arsebobas.<br />
meore, transnacionaluri<br />
kompaniebi investicie-<br />
limonaTis da mineraluri wylebis<br />
markirebis Sesaxeb kanonproeqti mzaddeba<br />
Semosavlebis samsaxuri limonaTis da<br />
mineraluri wylebis markirebis Sesaxeb kanonproeqts<br />
amzadebs. samsaxuris ufrosis ganmartebiT,<br />
gadawyvetileba ukavSirdeba imas,<br />
rom qveyanaSi limonaTis warmoebasTan dakav-<br />
SirebiT sakmaod didi riskebia.<br />
jaba ebanoiZis TqmiT, markirebis axali<br />
sistemis danergviT SesaZlebeli xdeba aqcizur<br />
da araaqcizur saqonelze qaRalduri<br />
da uSualo markirebis ganxorcieleba; monacemTa<br />
marTvis erTiani centralizebuli<br />
sistemis Seqmna; adgilobrivi da importirebuli<br />
produqciis markirebis Sesaxeb informaciis<br />
realur droSi floba; samomxmareblo<br />
bazarze markirebuli saqonlis moZraobis<br />
kontroli da momxmareblis<br />
dacva falsificirebuli saqonlis<br />
moxmarebisgan.<br />
77
s mimarTaven im destinaciebSi,<br />
romlebic uzrunvelyofen<br />
zRvrulad maRal<br />
Semosavlebs da amiT xels<br />
uwyoben turizmis erovnul<br />
industriaSi Cadebul kapitalze<br />
saSualo Semosavlis<br />
zrdas. mesame, nakadSi gasvliTi<br />
turizmis produqtebis<br />
warmoebaSi CaSvebiT, isini<br />
agdeben fasebis dones<br />
Siga bazarze. meoTxe, gasvliTi<br />
turizmze daxelovnebuli<br />
transnacionaluri kompaniebi<br />
Rebuloben bazirebis<br />
qveynis bazarze monopolistur<br />
sargeblobas.<br />
Tuki mas aqvs oligopoliuri<br />
struqtura, korporaciebi<br />
erTiandebian blokebSi<br />
TavianTi sabazro pozi-<br />
78 saqarTvelos ekonomika #1<br />
ciebis dasacavad. da bolos,<br />
transnacionaluri kompaniebi<br />
erovnul ekonomikaze Sualedur<br />
zegavlenas axdenen<br />
turistuli nakadebis saSualebiT.<br />
mogzaurobebis bazarze<br />
maTi yofna, gansakuTrebiT<br />
ki iseTi Zlierebis,<br />
rogorebic evropuli turoperatorebi<br />
arian, xSirad<br />
xdeba gasvliTi turizmis<br />
aqtivizaciis erT-erTi mizezi.<br />
sazRvargareT gasvlaTa<br />
raodenobis gazrdiTa da mas-<br />
Tan dakavSirebuli qveynidan<br />
valutis gadinebiT, iqmneba<br />
turistuli sagadamxdelo<br />
balansis uaryofiTi saldo.<br />
amasTan erTad, swored transnacionaluri<br />
kompaniebis<br />
saqmianobis Sedegad SesaZle-<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
beli xdeba turistebis gatanili<br />
valutis nawilis sam-<br />
SobloSi dabruneba.<br />
transnacionlizaciis<br />
procesebi maTi gamovlenis<br />
Tanamedrove formebSi ZalianurTierTsawinaaRmdegoa.<br />
cxeli diskusiebi transnacionaluri<br />
kompaniebis<br />
Sesaxeb, romelTac safuZvlad<br />
udevT RirebulebiTi, ideologiuri<br />
da politikuri<br />
uTanxmoebebi socialur-ekonomikuri<br />
ganviTarebis bunebasa<br />
da wyaroebze, agreTve<br />
nacionaluri usafrTxoebis<br />
saSiSroebaze, izrdeba, transnacionaluri<br />
firmebis<br />
zrdisa da maTi ekonomikuri<br />
eqspansiis gafarToebis Sesabamisad.<br />
1. metreveli m. “turizmis Tanamedrove mdgomareoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi<br />
saqarTveloSi~ sadisertacio naSromi Tb., 2001.<br />
2. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006; Tb. 2007. gv. 70<br />
3. SublaZe v. “saqarTveloSi turizmis ganviTarebis makroekonomikuri regulirebis<br />
meqanizmi (siRaribis daZlevis konteqstSi) sadisertacio naSromi. Tb., 2004.<br />
4. CikvaiZe T. ekonomikuri globalizaciisa da integraciis axali paradigma: arsi,<br />
problemebi, perspeqtivebi. – J., “komersanti~, 2 2007<br />
5. Александрова А.Ю. Международный туризм. М., 2003.
CONTENT<br />
IRAKLI TEDORADZE.<br />
OPEC — THE DOMINANT PLAYER OF THE WORLD OIL MARKET--- 80<br />
ADJARA TOURISM DEPARTMENT‘S ANNUAL REPORT---------------- 80<br />
LAZIKA PROJECT SCARES RUSSIANS -------------------------------------- 85<br />
OPIC TRANSFERS 5 MLN TO TELLIANI VALLEY--------------------------- 86<br />
79
OPEC — THE DOMINANT<br />
PLAYER OF THE WORLD<br />
OIL MARKET<br />
IRAKLI TEDORADZE<br />
T<br />
he aim of the article is<br />
to clarify the System<br />
of OPEC, how does it works,<br />
how OPEC does monopolize oil<br />
production and pricing. Also we<br />
will highlight the historical conditions<br />
that caused such kind<br />
of monopoly and changes of the<br />
world demand conditions.<br />
Oil, due to its specific nature,<br />
is a key product and a strategic<br />
commodity in today’s international<br />
society. All over the world industry<br />
is depending on it to survive<br />
and its cost will always affect<br />
the price of the finished product,<br />
thereby its control is a powerful<br />
tool in today’s international<br />
market. According to the EIA1 (U.S. Energy Information Administration),<br />
the world currently<br />
consumes 85.64 million barrels of<br />
crude oil daily – roughly equivalent<br />
to every single person on the<br />
planet using 2 liters of oil a day.<br />
With the current market prices of<br />
a barrel of oil being $113.05, global<br />
consumption of oil costs $8.7<br />
billion every single day or $1.25<br />
for every person. Of course, the<br />
global distribution of oil consumption<br />
is not evenly spread out<br />
and developed and oil-rich states<br />
consume far more oil than less<br />
developed states. Also, all of this<br />
oil is not simply consumed with<br />
an end product. Oil is involved in<br />
the manufacture of a large number<br />
of everyday items, such as<br />
1 EIA official dates.<br />
80 saqarTvelos ekonomika #1<br />
plastics, asphalt, or fertilizers.<br />
All the above leads to the fact<br />
that oil prices fluctuate around $<br />
110 whereas the cost of producing<br />
is approximately 20 times less.<br />
Despite this, there is no sharp increase<br />
in the supply and it has lasted<br />
for decades, since 1973. There<br />
is monopoly pricing and production<br />
- which is dictated by OPEC<br />
(Organization of Petroleum Exporting<br />
Countries).<br />
The first move towards the<br />
establishment of the Organization<br />
of the Petroleum Exporting Countries<br />
(OPEC) took place in 1949,<br />
when Venezuela approached Iran,<br />
Iraq, Kuwait and Saudi Arabia and<br />
suggested that they should exchange<br />
views and explore revenues<br />
for regular and closer communications<br />
between them.<br />
The need for closer cooper-<br />
ation became more apparent<br />
when, in 1959, the oil companies<br />
inexplicable reduced the posted<br />
price for Venezuelan crude between<br />
5¢ to 25¢ per barrel and that<br />
for the Middle East by 18¢/b. This<br />
prompted the convening of the<br />
First Arab Petroleum Congress<br />
which took place in Cairo, Egypt.<br />
The Congress adopted a resolution<br />
calling on oil companies to<br />
consult with the governments of<br />
the producing countries before<br />
taking any decision on oil prices.<br />
It also set up the general agreement<br />
on the establishment of an `Oil<br />
Consultation Commission’.<br />
In August 1960, the oil companies<br />
further reduced Middle<br />
East posted prices for crude by<br />
between 10¢ and 14¢/b. The following<br />
month, the Government of<br />
Iraq invited Iran, Kuwait, Saudi<br />
ADJARA TOURISM<br />
DEPARTMENT‘S ANNUAL REPORT<br />
Tourism Department of the Adjara Region summed up the year 2011<br />
at the briefing today. Department‘s authorities say the year was very<br />
successful from the point of view of the tourist attraction, as the number<br />
of visitors to the region increased with 39%.<br />
In 2012, the department offers five novelties to the visitors in 2012.<br />
Within the infrastructure development project, the department foresees<br />
opening of new hotels, new tourist info-centers, holding agriculture exhibitions,<br />
development of cycle racing in Batumi and skiing-tourism in mountainous<br />
regions of Adjara.<br />
The head of the Adjara Tourism Department Vazha Diasamidze said<br />
the international prize given to Batumi as the best resort city and the<br />
record number of visitors in winter proved that the region was developing.<br />
He said the results were satisfactory, however, the department<br />
would intensify its efforts to improve these results.
Scientific View<br />
Arabia and Venezuela have to meet in Baghdad, to discuss the inexplicable reduction in prices of crude’s<br />
produced by their respective countries.<br />
As a result, from 10–14 September 1960, a conference was held in Baghdad, attended by representatives<br />
of the Governments of Iran, Iraq, Kuwait, Saudi Arabia and Venezuela. It was this First Conference<br />
which established OPEC as a permanent intergovernmental organization of oil-exporting developing nations<br />
that coordinates and unifies the petroleum policies of its Member Countries. OPEC seeks to ensure the<br />
stabilization of oil prices in international oil markets, with a view to eliminate harmful and unnecessary<br />
fluctuations, due to being given at any time to the interests of oil-producing nations and to the necessity of<br />
securing a steady income for them. Equally important is OPEC’s role in overseeing an efficient, economic and<br />
regular supply of petroleum to consuming nations, and a fair return on capital to those investing in the<br />
petroleum industry.<br />
OPEC member courtiers 2 :<br />
OPEC’s monopoly position in the world oil market is determined by the several factors. Let discuss<br />
them in chronological order:<br />
The First Oil Shock (1973 – 1975). The 1973 oil crisis started in October 1973, when the members of<br />
Organization of Arab Petroleum Exporting Countries or the OPEC (consisting of the Arab members of<br />
OPEC, plus Egypt, Syria and Tunisia) proclaimed an oil embargo “in response to the U.S. decision to resupply<br />
the Israeli military~ during the Yom Kippur war; it lasted until March 1974. 4 With the US actions seen<br />
as initiating the oil embargo and the long term possibility of high oil prices, disrupted supply and recession,<br />
a strong rift was created within NATO. Additionally, some European nations and Japan sought to avoid<br />
themselves from the US Middle East policy. Arab oil producers had also linked the end of the embargo with<br />
successful US efforts to create peace in the Middle East, which complicated the situation. Independently,<br />
the OPEC members agreed to use their leverage over the world price setting mechanism for oil to stabilize<br />
2 Ecuador suspended its Membership in December 1992 and reactivated it in December 2007. Gabon, which became a Full<br />
Member in 1975, terminated its Membership with effect from 1 January 1995. Indonesia, which became a Full Member in 1962,<br />
suspended its Membership in December 2008.<br />
3 Ecuador suspended its Membership in December 1992 and reactivated it in December 2007. Gabon, which became a Full<br />
Member in 1975, terminated its Membership with effect from 1 January 1995. Indonesia, which became a Full Member in 1962,<br />
suspended its Membership in December 2008.<br />
4 Hubbert, Marion King (June 1956). “Nuclear Energy and the Fossil Fuels `Drilling and Production Practice’~ (PDF). Spring<br />
Meeting of the Southern District. Division of Production. American Petroleum Institute. San Antonio, Texas: Shell Development<br />
Company. pp. 22–27.<br />
81
their real incomes by raising world oil prices. This<br />
action followed several years of steep income declines<br />
after the recent failure of negotiations with<br />
the major Western oil companies earlier in the month.<br />
Impact of the 1973-1975 oil shock on the world<br />
economy 5 :<br />
• The growth rate fell to 2.1% in 1974 and to<br />
1.4% in 1975.<br />
• The impact on worldwide trade also was<br />
tremendous: after a growth rate of 12% in 1973,<br />
growth was negative in the following two years -<br />
5.4% and -7.3% in 1975.<br />
• Another factor which has changed significantly<br />
was the flow of Foreign Direct Investment.<br />
While the annual Foreign Direct Investment Growth<br />
reached 40% in 1973, the rate fell by half in 1974.<br />
• The oil shock of 1973-1974 had had a big<br />
effect on the US economy; however its GDP growth<br />
fell from more than 5.7% in 1973 to -0.5% and -<br />
0.19% in 1974 and 1975.<br />
• Another factor which was significantly affected<br />
by this oil shock is inflation, which was more<br />
than tripled from 1972 to 1974, from 3.3% to 11.1%.<br />
• These changes also impacted upon the unemployment<br />
rate, which rose from 4.9% in 1973 to approximately<br />
8.5% in 1975. 6<br />
The Second Oil Shock (1979 – 1980). The 1979<br />
(or second) oil crisis in the world occurred in the wake<br />
of the Iranian Revolution. This crisis has an impact on<br />
the world economy which was emphasized in:<br />
1. Worldwide economy growth slightly decreased<br />
from 4.7% in 1978 to 4% in 1979 to reach<br />
0.8% in 1982.<br />
2. greater fluctuation in the international trade,<br />
from 5.2% to -3.1% in 1982.<br />
3. US GDP growth fell by 0.23% in 1980 and<br />
unemployment in the US rose from 5.8% in 1979 to<br />
7.6% in 1981 and 9.7% in 1982. also US inflation<br />
rose from 7.6% in 1978 to 13.5% in 1980.<br />
From the mid-1980s to September 2003, the inflation-adjusted<br />
price of a barrel of crude oil on<br />
NYMEX was generally under $25/barrel. During 2003,<br />
the price rose above $30, reached $60 by August 11,<br />
2005, and peaked at $147.30 in July 2008. annalists<br />
were attributed these price increasing to many factors,<br />
including reports from the United States Department<br />
of Energy and others showing a decline in pe-<br />
5 The conclusions are based on IMF statistical annual publications.<br />
82 saqarTvelos ekonomika #1<br />
troleum reserves, 7 worries over peak oil, 8 Middle East<br />
tension, and oil price speculation. But the most important<br />
in the dominant role of OPEC is the oil reserves<br />
which this organization has 9 Alternative sources<br />
of energy are not so efficient as an oil or the business<br />
risks are higher. All mentioned above makes<br />
OPEC a dominant player in the world oil market.<br />
The natural strength of OPEC arises from the distribution<br />
of oil production capacity among members.<br />
Countries with large populations and considerable development<br />
require to be tended to smaller oil reserves. 10<br />
When we are talking about OPEC we have to<br />
underline that OPEC is a non typical cartel. It has its<br />
own distinctive features, which makes it possible to<br />
operate efficiently and do not decompose, which<br />
contradicts the traditional theory of international cartels.<br />
So what has caused such a stability of OPEC?<br />
Certainly this is the specific nature of oil, the mentality<br />
of the participants, special flexible rules of quoting<br />
and the allocation. OPEC is a Cartel but the main<br />
difference is that it’s a cartel of countries of mostly<br />
one, Muslim ideology; the natural wealth of OPEC<br />
is not the case of one day. It has to save resources<br />
for the next generations even to the account of today’s<br />
profit. OPEC is a cartel which monopolies<br />
specific product – oil on the world market.<br />
The success of OPEC is defined not only by<br />
the monopolization of oil but also by the Arabian<br />
mentalities of member countries and the overall ideas<br />
where the West is existed in the role of enemy. In<br />
spite of a profit it draws more attention to the unity<br />
of their Arabian originality.<br />
OPEC Member Countries respond to market fundamentals<br />
and forecast developments by coordinating<br />
their petroleum policies.<br />
Production quotas are one possible response.<br />
If demand grows, or some producers supply less<br />
oil, OPEC can increase its oil production to prevent a<br />
sudden rise in prices or shortfall in supply. OPEC<br />
might also reduce its oil production in response to<br />
market conditions, as a means of countering falling<br />
prices or a glut on the market.<br />
The impact of OPEC output decisions on crude oil<br />
prices must be considered separately from the issue of<br />
changes in the prices of oil products, such as gasoline<br />
or heating oil. There are many factors that influence the<br />
prices paid by end-consumers for oil products. So even<br />
6 Licklider, Roy (1988), “The Power of Oil: The Arab Oil Weapon and the Netherlands, the United Kingdom, Canada, Japan,<br />
and the United States~, International Studies Quarterly 32 (2): 205–226 [p. 206].<br />
7 “Record oil price sets the scene for $200 next year~. AME. July 6, 2006.. Retrieved 2007-11-29.<br />
8 “Peak Oil News Clearinghouse~. EnergyBulletin.net.<br />
9 OPEC official site.<br />
10 H. Houthakker. The world price of oil: A medium-term analysis p.13.
a major change in the price of crude<br />
might have only a minor impact on<br />
consumer prices.<br />
In general most members<br />
have always produced within their<br />
quotas but there have been many<br />
cases when members cheat 11 . In<br />
their settlement among the OPEC<br />
countries Saudi Arabia is the most<br />
influential Member. Other member<br />
nations can produce as within<br />
their Quota limit (which is almost<br />
close to their maximum capacity)<br />
but Saudi Arabia works as<br />
a swing producer meaning that in<br />
case any fluctuation in oil production<br />
Saudi Arabia will cover any<br />
loss or gain in production. This<br />
way the overall production will be<br />
at stable limit. Nations can produce<br />
other hydrocarbon grades<br />
not within OPEC quota limits.<br />
OPEC doesn’t have specific<br />
regulations of voting and allocation<br />
process. Neither OPEC statue, nor<br />
other standing orders contain the<br />
description of this issue. That’s<br />
11 Emma, Ukpana: “OPEC as a Cartel:<br />
Can US antitrust laws are applied extraterritorially?~<br />
why we will have to summarize<br />
the OPEC’s reports of final meeting.<br />
OPEC consumes the simple<br />
majority system. It will be extremely<br />
simple to explain only with<br />
this words the system of voting if<br />
we go through the issue deeper it<br />
will be found out that is very complicated<br />
and inexhaustible.<br />
With in taking decision OPEC<br />
based on two backwards:<br />
• On the one hand maximization<br />
goal of profit and<br />
• Other hand interests of each<br />
member countries<br />
It’s too complicated to reach<br />
balance between of these two sides.<br />
Saudi Arabia as a core producer and<br />
exporter which has main role to take<br />
the responsibility for itself.<br />
Absence of voting rules and<br />
problems connected with it clearly<br />
revealed in OPEC’s quota system<br />
decision, where OPEC prefers to<br />
“close eye~ to the cheating in order<br />
to avoid the official precedent<br />
of quoting changes.<br />
In the picture 1 we see the<br />
world oil price curve which illustrate<br />
the rising of price<br />
Scientific View<br />
The US Energy Information<br />
Administration (EIA) and the International<br />
Energy Agency (IEA)<br />
should make official statements<br />
about declining world oil production<br />
now to renew the focus on<br />
oil conservation and alternative<br />
renewable energy sources 12 .<br />
As it is already known the<br />
formation of prices depends on<br />
two factors: demand and supply.<br />
So to make a prediction about the<br />
future of oil prices we must take<br />
into account two aspects - the<br />
policy of OPEC as the major supplier,<br />
and the demand of oil consumer<br />
countries: where United<br />
States with 19,150,000 million<br />
bbl/day consumption is the first,<br />
China is the world’s second largest<br />
oil consuming country<br />
with 9.1 million bbl/day. Japan<br />
ranked third word’s oil consuming<br />
country with oil consumption<br />
of 4.6 million bbl/day. India is the<br />
fifth largest oil consuming country<br />
with 3.1 million bbl/day.<br />
Over the past decade, China’s<br />
oil consumption has doubled<br />
12 EIA dates.<br />
83
Pic. 1.<br />
to more than 9.1 million barrels a<br />
day. And many believes that the<br />
next decade could be seen as even<br />
larger increase, as the country’s<br />
demand has been growing at a<br />
20%. It has even become the<br />
world’s second biggest importer<br />
of oil, relying on outside sources<br />
for about 5 million out of the 9.1<br />
million barrels of oil a day it uses.<br />
In January 2010, China’s oil demand<br />
increased by 28% year by<br />
year, prompting the International<br />
Energy Agency to call it “astonishing.~<br />
That stems from not only<br />
the country’s rapid industrialization,<br />
but also its growing middle<br />
class and their growing needs.<br />
China’s recently announced<br />
12th Five Year Plan for the period<br />
2011–2015 includes a focus upon<br />
increasing energy efficiency, decreasing<br />
carbon intensities, reducing<br />
the share of fossil fuels in the<br />
energy mix, pushing battery cell<br />
technology development, as well<br />
as sustaining economic growth at<br />
an average of 7% p.a. over the<br />
next five years. The Plan contains<br />
an energy consumption target no<br />
more than 2,800 million tones of<br />
oil equivalent p.a. by 2015. This<br />
is a challenging target considering<br />
that it is only 8.5% above 2010<br />
84 saqarTvelos ekonomika #1<br />
levels. In the previous five-year<br />
period, China’s energy consumption<br />
actually increased by around<br />
39%. A new carbon intensity reduction<br />
concept is also included;<br />
in terms of CO emissions per unit<br />
of gross domestic product, the<br />
Plan states that the country will<br />
look to reduce this by 17% by<br />
2015 compared to 2010 levels.<br />
Chinese oil demand is expected<br />
to grow the most world-wide<br />
despite of the government efforts<br />
to curb energy use within the<br />
country. Chinese oil demand is<br />
expected to inch up by 5.1% yo-y.<br />
Along with China, the Middle<br />
East, India, Brazil, and the rest<br />
of the non- OECD countries will<br />
boost world oil demand by 1.2<br />
mb/d or 1.4 % in 2012.<br />
Based on the OPEC’s long-term<br />
strategy paper 13 it seems that OPEC<br />
will reduce the production but the<br />
demand will grow up. So, it will inevitably<br />
increase the price of oil.<br />
Oil prices are important for<br />
Georgia because it is an oil importer.<br />
Georgia’s oil consuming is<br />
13,000 bbl/day when its produces<br />
about 984 bbl/day. According<br />
to this data we can make a simple<br />
conclusion – Georgia is a passive<br />
13 Official document of OPEC.<br />
player in the world of oil market<br />
and totally depends on pricing of<br />
oil exporting countries.<br />
CONCLUSION<br />
As it’s already mentioned<br />
OPEC mostly consists from the<br />
member countries with one Arabian<br />
mentality and they are acting as<br />
a non traditional cartel which creates<br />
their main strength. The right<br />
policy, tactical decisions and the<br />
dominant place by the world oil reserves<br />
puts OPEC into the unbreakable<br />
and invincible position. Within<br />
taking decision OPEC based on two<br />
backwards: 1) On the one hand<br />
maximization goal of profit and 2)<br />
take into account national interests<br />
of each member countries. It’s too<br />
complicated to reach balance between<br />
of these two sides. Saudi<br />
Arabia as a core producer and exporter<br />
which has main role to take<br />
the responsibility for itself.<br />
Absence of voting rules and<br />
problems connected with it clearly<br />
revealed in OPEC’s quota system<br />
decision, where OPEC prefers to<br />
“close eye~ to the cheating in order<br />
to avoid the official precedent<br />
of quoting changes.<br />
The global financial crisis of<br />
2008 and the ensuing Great Reces-
sion had enormous implications for<br />
demand projections in both the<br />
short- and medium-term. For example,<br />
the WTO 14 2009 documented<br />
how dramatically GDP forecasts<br />
for 2009 were revised: while<br />
14 World trade Organization.<br />
in July 2008 expected economic<br />
growth in OECD regions for this<br />
year was in the range of 1.3–1.6%,<br />
OECD economies actually shrunk<br />
by an average of 3.4%. This, in<br />
turn, had consequences for oil demand,<br />
which in OECD countries<br />
Scientific View<br />
contracted by 1.4 million barrels<br />
per day (mb/d) in 2009. Moreover,<br />
the WTO 2009 foresaw recovery<br />
from the recession as being only<br />
gradual, and this affected medium<br />
term oil demand prospects, which<br />
reached just 90.2 mb/d in 2015<br />
LAZIKA PROJECT SCARES RUSSIANS<br />
The project of a new resort city, the construction of which begins this year in<br />
Samegrelo Region, Georgia, has scared Russians. Political analysts and media believes<br />
that Russia`s investments made in the development of Olympic Villages in<br />
the seaside resort of Sochi, will be just a waste of funds and time, as Lazika will be<br />
the project which will attract tourists in the region.<br />
The author of an analytical article published on Russianrealty.ru website, Albert<br />
Akopyan says he sees no chances of the development of Sochi; the investments<br />
will not be profitable as the business sector has already confirmed this.<br />
According to experts, teh hotels in Sochi will lack visitors after the Winter<br />
Olympics 2014, as the development of the seaside resort needs not only hotels, but<br />
development of tourism, shopping tours, food and wine tours, which do not work in<br />
Sochi currently.<br />
Akopyan says Lazika will be the second success of Georgian tourism after<br />
Mestia, adding the new airport in Zugdidi grew the prospects of the resort development.<br />
The journalist emphasizes the speed, sort and the low prices of construction<br />
business, which finally is reflected on the price of product. Akopyan says the<br />
president of the neighbor country will organize to bring international<br />
festivals to the new city of Lazika from Europe and the Black Sea states,<br />
which diminishes the prospect of Sochi development as a resort.<br />
85
compared to the 96.1 mb/d expected<br />
in the WTO 2008. This had already<br />
been factored into the WTO<br />
2010, with increased medium<br />
term demand expectations. This<br />
process of re-evaluation has continued<br />
with global economic<br />
growth for 2010 at an average of<br />
4.7%. As a result, the mediumterm<br />
outlook for oil demand reflects<br />
an upward revision from<br />
last year’s assessment. However,<br />
it is worth stressing that risks<br />
appear skewed towards the downside,<br />
especially since the sovereign<br />
debt crisis in some EU countries<br />
seems to be spreading and<br />
the world economy slowing down<br />
further, with potential consequences<br />
for the global financial<br />
system.<br />
OPIC TRANSFERS 5 MLN<br />
TO TELLIANI VALLEY<br />
The first outcome of the meeting between Georgian and<br />
US presidents came a day after the meeting in the Oval Office<br />
of the White House in Washington on Monday - International<br />
governmental organization has transferred the five<br />
million dollar tranche to the account of the Telliani Valley<br />
Company.<br />
The funds will be spent on the popularization and development<br />
of the Georgian wine business, including exploring<br />
new markets for Georgian wine, development of wine<br />
tourism in Georgia, making new products and growth of wine<br />
export.<br />
OPIC - Overseas Private Investment Corporation -is the<br />
U.S. Government’s development finance institution. It mobilizes<br />
private capital to help solve critical world challenges<br />
and in doing so, advances U.S. foreign policy. Because OPIC<br />
works with the U.S. private sector, it helps U.S. businesses<br />
gain footholds in emerging markets catalyzing revenues, jobs<br />
and growth opportunities both at home and abroad. OPIC<br />
achieves its mission by providing investors with financing,<br />
guarantees, political risk insurance, and support for private<br />
equity investment funds.<br />
Negotiations between the OPIC and the Telliani Valley<br />
were underway for the past two years, but the direct transaction<br />
was made only right after the meeting of the two presidents.<br />
U.S. president Barack Obama said at the meeting<br />
with Mikheil Saakashvili on Monday that OPIC was<br />
actively involved in the development of private business<br />
in Georgia.<br />
86 saqarTvelos ekonomika #1<br />
The world economic outlook<br />
has been worsening due to the<br />
challenges facing to the OECD<br />
economies. The forecast for<br />
world GDP next year has been<br />
revised further down reflecting<br />
these uncertainties. Next year’s<br />
oil demand growth is expected to<br />
come from the non-OECD, mainly<br />
China, India, the Middle East<br />
and Latin America. By sector, industrial<br />
– particularly, petrochemical<br />
– and transport sectors<br />
will contribute the most expectations<br />
oil demand growth. US oil<br />
demand is expected to return to<br />
its normal growth mode; however,<br />
it will remain the wild card<br />
for 2012. Furthermore, petroleum<br />
product retail prices will<br />
play a major role in oil demand<br />
next years, mainly in the transport<br />
sector. The EU oil demand<br />
will continue to contact next<br />
years resulting not only from<br />
weak economic growth but also<br />
from maintaining its efficiency<br />
trend. OECD Pacific oil demand<br />
will be in better shape than Europe’s<br />
Japan’s oil consumption<br />
will reflect rebuilding projects.<br />
World oil demand is forecast to<br />
grow by 1.2 mb/d in 2012 to average<br />
89.0 mb/d.<br />
Based on World oil outlook<br />
paper 15 and having considered<br />
the supply and demand perspectives<br />
made by OPEC oil basket<br />
price will be risen to $106 by<br />
2030 16 .<br />
15 WOO official paper of OPEC.<br />
16 For now its 94$.<br />
bavariuli mini ludsaxarSis saSualebiT<br />
SesaZlebelia nebismieri saxis ludis moxarSva.<br />
boTlSi Camosxmuli ludisgan gansxvavebiT CvenTan<br />
moxarSuli ludi ar Seicavs konservantebsa da<br />
stabilizatorebs, rac mis 100% naturalobaze<br />
miuTiTebs. gvewvieT da isiamovneT ugemrielesi<br />
germanuli da evropuli samzareulos lanC meniuTi<br />
(Sveduri magida), kviris dReebSi 12-3 saaTamde.<br />
mxolod 10 lari. aseve specialuri meniu nabaxusevze,<br />
yovel diliT 9-11 saaTamde. fabSi damontaJebuli<br />
didi monitoris saSualebiT Tqven SegiZliaT<br />
pirdapir eTerSi Tvalyuri adevnoT<br />
dawvrilebiTi<br />
informaciisTvis,<br />
darekeT: 320 322<br />
an 899 220 243