25.08.2013 Views

sarCevi - EUGBC

sarCevi - EUGBC

sarCevi - EUGBC

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

MADE IN GEORGIA<br />

axali gamowvevis<br />

winaSe gv. 5<br />

gasuli wlis bolos<br />

evrokavSirma<br />

saqarTvelosTan daiwyo<br />

molaparakebebi Rrma da<br />

yovlismomcveli<br />

Tavisufali vaWrobis<br />

(DCFTA) SeTanxmebasTan<br />

dakavSirebiT.<br />

ra gvWirdeba Tavisufali<br />

vaWrobis SeTanxmebis<br />

gasaformeblad gv. 6<br />

ratom moxvdnen smiti, marqsi da<br />

linkolni respublikuri<br />

saavadmyofos urgentul<br />

ganyofilebaSi gigisTan erTad gv. 8<br />

saqarTvelo SesaZloa<br />

azia-evropasa da azia-amerikas<br />

Soris savaWro centri gaxdes gv. 13<br />

saqarTvelos premier-ministris gancxadebiT,<br />

Tavisufal vaWrobaze molaparakebebis<br />

dawyeba umniSvnelovanesi iqneba<br />

saqarTvelos ekonomikuri winsvlisTvis.<br />

finansTa saministros<br />

momsaxurebis saagentoSi gasuli<br />

welis Seajames gv. 14<br />

siRaribe msoflios utevs gv. 16<br />

dRevandeli msoflios<br />

erT-erT umTavres<br />

problemad kvlav<br />

siRaribe da ekonomikuri<br />

uTanasworoba rCeba.<br />

maTTan brZola<br />

mTavrobebs SeuZliaT<br />

qveyanaSi Sesabamisi<br />

sagadasaxado<br />

politikiTa da<br />

miznobrivi fuladi transferebiT.<br />

<strong>sarCevi</strong><br />

mosaxleobis 56%-s<br />

internetiT arasodes<br />

usargeblia gv. 19<br />

socialur qselebSi mwvave<br />

diskusia gamoiwvia evraziis<br />

TanamSromlobis fondis<br />

angariSma, romlis Tanaxmadac,<br />

saqarTvelos mosaxleobis 56%-s<br />

internetiT arasodes usargeblia.<br />

EBRD-ma somxeTis da azerbaijanis<br />

ekonomikuri prognozi gaauaresa,<br />

saqarTvelosi ki gazarda gv. 22<br />

rogor vicxovrebT 2012 wels<br />

gv. 26<br />

yvela prognozis<br />

mixedviT, msoflios<br />

sakmaod rTuli weli<br />

daudga. saerTaSoriso<br />

vaWrobis gafarToebam<br />

da komunikaciebis<br />

ganviTarebam samyaro<br />

erT mTlian organizmad<br />

aqcia. dedamiwis<br />

nebismier wertilSi ganviTarebuli<br />

movlenebi adre Tu gvian yvela qveyanaSi<br />

asaxvas hpovebs.<br />

xili gaiafda,<br />

xorcproduqtebi<br />

gaZvirda gv. 28<br />

2012 wlis ianvarSi<br />

2011 wlis ianvarTan<br />

SedarebiT inflaciis<br />

donem saqarTveloSi<br />

0,5 procenti Seadgina.<br />

qarTuli bankebi<br />

uZravi qonebis<br />

saagentoebs<br />

hgavdnen gv. 33<br />

ratom aweven<br />

bankebi saprocento<br />

ganakveTebs gv. 32<br />

dReisaTvis qarTul ekonomikaSi<br />

yvelaze dinamiurad ganviTarebad<br />

sferod kvlav sabanko<br />

seqtori rCeba. eqspertTa<br />

SefasebiT, omis Semdgom Seqmnil<br />

mZime viTarebas bankebma<br />

warmatebiT gaarTves Tavi.


mTavrobam soflis mxardaWeris<br />

programa daamtkica gv. 36<br />

saqarTvelos mTavrobam soflis<br />

mxardaWeris programa daamtkica, romlis<br />

dasafinasebladac 2012 wlis biujetidan<br />

50 milioni lari gamoiyofa.<br />

mosaxleobis 70%-sTvis<br />

samedicino momsaxureba<br />

xelmiuwvdomelia gv. 39<br />

saqarTveloSi jandacvis<br />

sistemis decentralizaciismimarTulebiT<br />

pirveli<br />

nabijebi 2006 wels<br />

gadaidga, ris Sedegadac<br />

samedicino dawesebulebebis<br />

didi nawili<br />

kerZo seqtorSi gadavida,<br />

sadazRvevo kompaniebma<br />

ki, saxelmwifo sadazRvevo<br />

programis farglebSi, biujetidan<br />

masStaburi dafinanseba miiRes.<br />

saidan elodebian finansebs<br />

samSeneblo kompaniebi gv. 42<br />

arareitinguli evropa gv. 45<br />

sakredito reinting-<br />

Si safrangeTi,<br />

avstria da kidev<br />

Svidi qveyana, romel-<br />

Ta Sorisac italia<br />

da safrangeTi<br />

moxvdnen, Standard &<br />

Poor’s (S&P)-is 2012<br />

wlis 13 ianvris SefasebiT, CamoqveiTdnen.<br />

saberZneTis defolti<br />

aucileblad moxdeba gv. 46<br />

azias umuSevroba<br />

emuqreba gv. 48<br />

msoflios wamyvani<br />

ekonomistebi 2012<br />

wels msoflioSi<br />

ekonomikur recesias<br />

prognozireben.<br />

britaneli ekonomistebis<br />

varaudiT,<br />

recesia gardauvalia,<br />

maTi SefasebiT,<br />

momaval wels<br />

evropaSi mosalodnelia<br />

warmoebis<br />

vardna da zrdis<br />

tempebis Semcireba.<br />

BBC-m evrokavSirisgan<br />

milionobiT dolaris miReba<br />

aRiara gv. 51<br />

zrdis bumi<br />

ganadgurebas<br />

udebs saTaves gv. 55<br />

2011 wlis Sedegebis<br />

mixedviT, amerikis<br />

ekonomikam mniSvnelovan<br />

zRvars gadaabija<br />

da qveynis saxelmwifo<br />

valma II msoflio<br />

omis Semdgom pirvelad<br />

gadaaWarba<br />

qveynis mSp-s.<br />

saqarTvelos savaWro<br />

partniori qveynebis ricxvma<br />

istoriul maqsimums miaRwia gv. 61<br />

„saqstatis~ cnobiT, 2011<br />

wlis monacemebiT, saqarTvelos<br />

sagareo savaWro<br />

brunvam (araorganizebuli<br />

vaWrobis<br />

gareSe) 9247 mln aSS<br />

dolari Seadgina, rac<br />

wina wlis maCvenebel-<br />

Tan SedarebiT, 36%-iT<br />

gaizarda.<br />

2012 - ekonomikuri apokalifsi<br />

evropaSi gv. 62<br />

msoflio<br />

ekonomistebis<br />

prognozebiT, 2012<br />

wels globaluri<br />

ekonomika msoflio<br />

finansur krizisTan<br />

mebrZolis rolSi<br />

darCeba<br />

aSS-is<br />

ekonomikis<br />

mTavari<br />

draiveri _<br />

kerZo<br />

moxmareba isev<br />

moqmedebaSia<br />

gv. 68<br />

transnacionaluri<br />

kompaniebis zegavlena erovnul<br />

ekonomikaze gv. 73<br />

80-iani wlebis dasawyisidan<br />

turistuli<br />

transnacionaluri kompaniis<br />

zemoqmedebis<br />

ekonomikuri problema<br />

mecnierebis yuradRebis<br />

centrSia.<br />

OPEC — THE DOMINANT PLAYER OF THE<br />

WORLD OIL MARKET P. 80


asuli wlis bolos<br />

evrokavSirma saqarTvelosTan<br />

daiwyo molaparakebebi<br />

Rrma da yovlismomcveli<br />

Tavisufali vaWrobis<br />

(DCFTA) SeTanxmebasTan dakav-<br />

SirebiT. eqpertebis SefasebiT,<br />

procesi daaxloebiT weliwadnaxevars<br />

gastans. Tumca<br />

xelSekrulebis sabolood<br />

gaformebis vadebi, ara<br />

mxolod qarTul mxareze,<br />

aramed evrogaerTianebis<br />

SigniT mimdinare procesebzec<br />

aris damokidebuli.<br />

evrokavSiri-saqarTvelos<br />

biznes-sabWos (EUG-<br />

BC) generaluri mdivani,<br />

konstantine zaldastaniSvili:<br />

`rogorc mogexsenebaT,<br />

saqarTvelos da<br />

evrokavSirs Soris Rrma da<br />

yovlismomcveli Tavisufali<br />

savaWro sivrcis (DCFTA)<br />

SeqmnasTan dakavSirebiT molaparakebebis<br />

gaxsnis Sesaxeb<br />

gadawyvetileba evrokav-<br />

Sirma 2011 wlis 5 dekembers<br />

miiRo. am gadawyvetilebas<br />

win xangrZlivi da daZabuli<br />

mosamzadebeli periodi<br />

uZRvoda. am procesSi, evrokav-<br />

Siris rekomendaciebis Sesasruleblad,<br />

qarTul mxares<br />

didi samuSaos Sesruleba<br />

mouwia iseT sferoebSi rogorebicaa:<br />

konkurenciis<br />

politika; sursaTis uvnebloba;<br />

vaWrobasTan dakavSireuli<br />

teqnikuri barierebi<br />

da inteleqtualuri sakuTreba.<br />

ganxorcielebuli<br />

RonisZiebebidan aRsaniSnavia:<br />

Sesabamisi uflebebiT<br />

mTavari Tema<br />

MADE IN GEORGIA<br />

axali gamowvevis winaSe<br />

maka<br />

RaniaSvili<br />

g<br />

aRWurvili Tavisufali vaWrobisa<br />

da konkurenciis<br />

saagentos, rogorc damoukidebeli<br />

struqturis Camoyalibeba;<br />

konkurenciis Sesaxeb<br />

kanonproeqtis momzadeba;<br />

sursaTis uvneblobis strategiis<br />

da am sferoSi evrokavSiris<br />

kanonmdeblobasTan<br />

daaxloebis programis momzadeba;<br />

`sursaTis uvneblobis<br />

Sesaxeb~ kanonis SeCerebuli<br />

muxlebis amoqmedeba; sursa-<br />

Tis uvneblobis, veterinariisa<br />

da mcenareTa dacvis<br />

saagentos instituciuri gaZliereba;<br />

mrewvelobis prioritetuli<br />

sferoebis teqnikuri<br />

regulirebis evrokav-<br />

Siris kanonmdeblobasTan<br />

daaxloebis samTavrobo programis<br />

damtkiceba; teqnikuri<br />

da mSeneblobis inspeqtirebis<br />

saagentos Camoyalibeba;<br />

inteleqtualur sakuTrebas-<br />

Tan dakavSirebuli Sesabamisi<br />

kanonmdeblobis miReba;<br />

saavtoro uflebebis dacvis<br />

xelSewyobis mizniT, saavtoro<br />

uflebebis dacvis<br />

uwyebaTaSorisi sakoordinacio<br />

sabWos Camoyalibeba da<br />

sxva.<br />

saqarTvelos xelisuflebis<br />

mier es samuSaoebi<br />

rom ar Sesrulebuliyo, molaparakebebis<br />

procesi ar<br />

daiwyeboda. bunebrivia, molaparakebebis<br />

procesSi kidev<br />

bevri Zalisxmeva iqneba<br />

saWiro evrokavSiris vaWrobasTan<br />

dakavSirebuli regulaciebTan<br />

da standartebTan<br />

saqarTvelos kanomnmde-<br />

5


lobisa da struqturebis<br />

daaxloebis mizniT. ase rom,<br />

win daZabuli, magram Zalze<br />

saWiro procesia.<br />

s.e. _ rodisTvis SeiZleba<br />

amoqmeddes es reJimi<br />

da ras moutans es<br />

cvlileba qarTul ekonomikas?<br />

k.z. _ es, albaT, yvelaze<br />

xSiri kiTxvaa, romelic<br />

saqarTvelos da evrokavSirs<br />

Soris Rrma da yovlismomcveli<br />

Tavisufali savaWro<br />

sivrcis Seqmnis Sesaxeb molaparakebebis<br />

gaxsnis Semdeg<br />

ismeba. unda aRiniSnos<br />

rom molaparakebebis vadebi<br />

6 saqarTvelos ekonomika #1<br />

formalurad ar aris gansaz-<br />

Rvruli, Sesabamisad, dRes<br />

Zalze Znelia imisi Tqma,<br />

ramden xans gastans es procesi<br />

da rodis amoqmeddeba<br />

evrokavSirTan Tavisufali<br />

vaWrobis reJimi. Tavisufali<br />

savaWro sivrcis Seqmnaze<br />

molaparakebebi martivi da<br />

`evrokavSiris kanonmdeblobasTan daaxloebis mizniT, saqarTvelos<br />

xelisuflebas kidev mravali sakanonmdeblo Tu struqturuli<br />

reforma eqneba gasatarebeli, bizness ki axal biznesgaremosTan<br />

Segueba mouwevs. rogorc ukve vTqviT, am molaparakebebs win ramdenime<br />

wliani intensiuri mosamzadebeli periodi uZRvoda. misi<br />

warmateba ki didwilad iqneba damokidebuli mxareebis politikur<br />

nebaze da maT mzaobaze Seasrulon Sesabamisi valdebulebebi. molaparakabis<br />

procesi garkveuli valdebulebebis aRebas da evropuli<br />

`TamaSis wesebis~ aRiarebas gulisxmobs. ara mgonia, rom molaparakebis<br />

mxareebs es kargad ar hqondeT gaazrebuli<br />

`<br />

Cqari procesi ar iqneba.<br />

evrokavSiris kanonmdeblobasTan<br />

daaxloebis mizniT,<br />

saqarTvelos xelisuflebas<br />

kidev mravali sakanonmdeblo<br />

Tu struqturuli reforma<br />

eqneba gasatarebeli, bizness<br />

ki axal biznesgaremosTan<br />

Segueba mouwevs. rogorc ukve<br />

vTqviT, am molaparakebebs win<br />

ramdenime wliani intensiuri<br />

mosamzadebeli periodi<br />

uZRvoda. misi warmateba ki<br />

didwilad iqneba damokidebuli<br />

mxareebis politikur<br />

nebaze da maT mzaobaze Seasrulon<br />

Sesabamisi valdebulebebi.<br />

molaparakebis<br />

procesi garkveuli<br />

valdebulebebis<br />

aRebas da evropuli<br />

`TamaSis wesebis~<br />

aRiarebas gulisxmobs.<br />

ara mgonia,<br />

rom molaparakebis<br />

mxareebs es kargad<br />

ar hqondeT<br />

gaazrebuli. mjera,<br />

rom molaparakebebis<br />

procesi, mosamzadebeliprocesis<br />

msgavsad intensiurad warimarTeba<br />

da SenarCunebuli<br />

iqneba qarTuli mxaris<br />

politikuri neba sakanonmdeblo<br />

da struqturuli<br />

reformebis gatarebasTan<br />

dakavSirebiT, rac molaparakebis<br />

process udaod daaCqarebs.<br />

ra gvWirdeba Tavisufali vaWrobis<br />

SeTanxmebis gasaformeblad<br />

amerikasTan Tavisufali vaWrobis Sesaxeb<br />

xelSekrulebebis gasaformeblad saqarTvelo-<br />

Si sursaTis uvneblobis kanonmdebloba saer-<br />

TaSoriso standartebs unda akmayofilebdes, _<br />

amis Sesaxeb sursaTis eqspertTa nawili saubrobs.<br />

rogorc cnobilia, amerikis prezidentma<br />

saqarTvelos pirvel pirTan TeTr saxlSi gamarTul<br />

Sexvedraze qarTuli mxarisadmi erT-erT<br />

gzavnilad or qveyanas Soris Tavisufali vaWrobis<br />

perspeqtiva daasaxela.<br />

„sasursaTo eqspertTa asociaciaSi~ acxadeben,<br />

rom bolo wlebSi qveyanaSi sursaTis uvneblobis<br />

kuTxiT bevri gakeTda, Tumca saerTaSoriso<br />

kanonmdeblobasTan harmonizaciamde jer kidev<br />

Sorsaa. asociaciis prezidentis TqmiT, amerikasTan<br />

da evrokaSirTan Tavisufali vaWrobis xelSekrulebis<br />

gasaformeblad moTxovnebi identuria,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi SeTanxmeba ver<br />

moxdeba.


s.e. _ evrokavSirs regulaciebi<br />

xom ar daamuxruWebs<br />

qarTuli biznesis<br />

ganviTarebas?<br />

k.z. _ modiT, am SekiTxvaze<br />

pasuxis gacema saqarTvelosa<br />

da evrokavSirs Soris<br />

Rrma da yovlismomcveli<br />

Tavisufali savaWro sivrcis<br />

Seqmnis mniSvnelobidan<br />

daviwyoT. rogorc cnobilia,<br />

saqarTvelo evrokav-<br />

Siris savaWro SeRavaTebiT<br />

_ preferenciaTa generalizebuli<br />

sistemiT (GSP) 1995<br />

wlidan sargeblobs. 2005 wlisivlisidan<br />

ki, saqarTvelos<br />

mieniWa GSP-is axali sqemis,<br />

GSP+-is beneficiaris statusi.<br />

am sqemis mixedviT, saqarTveloSi<br />

warmoebuli 7200<br />

dasaxelebis produqti evrokavSiris<br />

saimporto gadasaxadisganTavisu-<br />

fldeba. Tumca, aRniSnulisatarifo<br />

SeRavaTebis<br />

miniWebas, evrokav-<br />

SirSi qarTuli<br />

produqciis eqsportis<br />

saTanado<br />

zrda ar gamouwvevia.<br />

misi mTavari<br />

mizezi ki is gaxlavT,<br />

rom GSP+ satarifo<br />

barierebis daZlevaSi ki<br />

gviwyobs xels, magram evrokavSirSi<br />

produqciis eqsportisaTvis<br />

es sakmarisi ar<br />

aris. evrokavSiris sakmaod<br />

regulirebad bazarze Sesa-<br />

Rwevad satarifo barierebis<br />

garda iseTi arasatarifo<br />

barierebis daZlevaa aucilebeli,<br />

rogoricaa standartebi,<br />

sanitaruli da fitosanitaruli<br />

moTxovnebi da<br />

a.S. es ki namdvilad ar aris<br />

martivi saqme. swored arasatarifo<br />

barierebis daZlevis<br />

sirTule gaxlavT imis<br />

erT-erTi ZiriTadi mizezi,<br />

rom GSP-s sqemiT mosargeble<br />

qveynebi, maT Soris saqarTveloc,<br />

srulad ver iyeneben<br />

mTavari Tema<br />

GSP-iT miniWebul upiratesobebs.<br />

evrokavSirTan vaWrobisas<br />

arasatarifo barierebis<br />

daZlevas namdvilad Seuwyobs<br />

xels saqarTvelosa da<br />

evrokavSirs Soris Rrma da<br />

yovlismomcveli Tavisufali<br />

savaWro sivrcis Seqmna,<br />

risi didi mniSvnelobac sadao<br />

ar aris da amas naTlad<br />

xedavs qarTuli biznesi. evrokavSirTan<br />

Tavisufali savaWro<br />

reJimis drouli amoqmedeba<br />

swored kerZo seqtoris<br />

interesebSia, radgan xsenebuli<br />

evropis bazarTan<br />

mWidro integrirebas, Sesabamisad<br />

ki investiciebis da<br />

vaWrobis zrdas uzrunvelyofs.<br />

bunebrivia, rom evro-<br />

`<br />

kavSiris standarTebTan<br />

konstantine<br />

daaxloeba saSualo da grzaldastaniSvili<br />

Zelvadian perspeqtivaSi,<br />

evrokavSiris sakmaod regulirebad bazarze SesaRwevad satarifo<br />

barierebis garda, iseTi arasatarifo barierebis daZlevaaa<br />

ucilebeli, rogoricaa standartebi, sanitaruli da fitosanitaruli<br />

moTxovnebi da a.S. es ki namdvilad ar aris martivi saqme. swored<br />

arasatarifo barierebis daZlevis sirTule gaxlavT imis erTerTi<br />

ZiriTadi mizezi, rom GSP-s sqemiT mosargeble qveynebi, maT<br />

Soris saqarTveloc, srulad ver iyeneben GSP-iT miniWebul upiratesobebs<br />

`<br />

biznesisTvis da zogadad qarTuli<br />

ekonomikisTvis, dadebiT<br />

Sedegs gamoiRebs. ar<br />

unda dagvaviwydes, rom evrokavSirTan<br />

Tavisufali savaWro<br />

sivrcis Seqmnis Sedegad,<br />

saqarTvelosTvis msoflios<br />

erT-erTi yvelaze didi<br />

da mdidari evrokavSiris<br />

bazari srulad `gaixsneba~.<br />

es, ra sakvirvelia, ar niSnavs,<br />

rom iq qarTuli produqcia<br />

upirobod moxvdeba. bunebrivia,<br />

evropul bazarze<br />

dasamkvidreblad Cven produqcias<br />

mZime konkurenciis da-<br />

Zleva mouwevs, magram, rac<br />

mTavaria, amgvar konkurencia-<br />

Si monawileobis misaRebad<br />

qarTuli produqciisTvis satarifo<br />

da arasatarifo ba-<br />

rierebi moixsneba. mokled,<br />

amxela bazris da amxela SesaZleblobebis<br />

gaxsnam rogor<br />

SeiZleba biznesis ganvi-<br />

Tareba daamuxruWos?<br />

Tumca, yoveilve zemoT<br />

TqmulTan erTad, isic unda<br />

aRiniSnos, rom qarTul bizness<br />

axal biznes garemosTan<br />

Segueba mouwevs, rac martivi<br />

procesi ar iqneba, miT umetes,<br />

rom es procesi biznesis<br />

mxridan garkveul kapitaldabandebebs<br />

moiTxovs. aq kidev<br />

erTi ram minda aRvniSno. imisaTvis,<br />

rom qarTuli biznesi<br />

SedarebiT martivad Seeguos<br />

axal garemos, ukve am<br />

etapidan aqtiurad unda iyos<br />

CarTuli evrokavSirTan Tavisufali<br />

savaWro sivrcis<br />

7


ISSN 1512-4606<br />

universaluri aTobiTi klasifikacia<br />

uak 479,22<br />

s-323<br />

sakatalogo indeqsi<br />

17022<br />

yovelTviuri saerTaSoriso<br />

samecniero-analitikuri<br />

Jurnali<br />

gamomcemlebi:<br />

Tavisufali ekonomikisa da biznesis<br />

instituti<br />

Cveni partnioria<br />

mTels msoflioSi<br />

INTERNET SECURITIES,<br />

INC.<br />

www.internetsec.com<br />

referirebulia:<br />

AN AMERICAN ECONOMIC ASSOCIATION<br />

PUBLICATION (JOURNAL OF ECONOMIC<br />

LITERATURE)<br />

teqnikuri universitetis<br />

akademiuri sabWos mier<br />

Jurnali `saqarTvelos<br />

ekonomika~ Setanilia<br />

sadisertacio sabWos debulebiT<br />

gansazRvrul samecniero<br />

Jurnalebis CamonaTvalSi.<br />

Jurnalis xelmowerisaTvis da<br />

SesaZenad mimarTeT saagentoebs:<br />

s/s `macne~<br />

k. gamsaxurdias gamz. 39, 42.<br />

Sps `planeta forte~<br />

al. puSkinis q. 4, diRmis masivi 4,<br />

kv, 27 korp.<br />

Sps `saq.presa~<br />

didgoris q. 2 a , konstituciis q. 6.<br />

Sps `info-2007~<br />

a. wereTlis gamz. 142 a .<br />

Sps `pres-eqspresi~<br />

Zm. kakabaZeebis q. 7,<br />

iv. javaxiSvilis 86.<br />

Sps `jeo-media~<br />

g. CubinaSvilis q. 50.<br />

Sps `elva servisi~<br />

iosebiZis q. 49.<br />

Sps `uaid distribuSeni~<br />

marSal gelovanis 2.<br />

vrceldeba istabliSmentis<br />

siiT:<br />

biblioTekebSi;<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

struqturebSi;<br />

parlamentSi;<br />

korporaciul biznes-wreebSi;<br />

diplomatiur korpusSi<br />

Tsu profesori<br />

emzar jgerenaia<br />

ratom moxvdnen smiti,<br />

marqsi da linkolni<br />

respublikuri saavadmyofos<br />

urgentul ganyofilebaSi<br />

gigisTan erTad<br />

amas winaT smiti damesizmra, xeli hqonda motexili da saSineli<br />

xmiT bRaoda. TeTr xalaTSi gamowyobili marqsi misTvis Wrilobis<br />

Sexvevas cdilobda da Tan eburdRuneboda – aki, uxilavi iyo es xelio,<br />

arada, motexiloba sakmaod naTeli da xilvadiao. iqve kuTxeSi abraam<br />

linkolni ijda gaxsnili WrilobiT, mkvlelma rom esrola saukunenaxevris<br />

win da mosTqvamda. linkolns dabadebis dRe aqvs 12 Tebervals,<br />

mindoda mimeloca da Tan avtografi meTxova am yvela drois udidesi<br />

politikosisTvis, radgan, Cemi azriT, man Seqmna ara marto Tanamedrove<br />

amerika, aramed, garkveulwilad _ msoflioc, radgan samoqalaqo omis<br />

Semdgom aSS male gardaiqmna agraruli qveynidan industriul qveynad<br />

da Tavisuflebis axalma horizontma gaaCina amerikuli marad moZraobis,<br />

mizidulobis gravitacia – swrafva Tavisufali bazris da biznesisken.<br />

amitomac daweres am adamianze 16000-ze meti wigni. ara, nu<br />

SegeSindebaT, me ar vapireb Teqvsmeti aTas meerTes daweras. vici, misi<br />

fenomenis Tema amouwuravia da mas me ver Sevafaseb. ubralod, Tayvaniscema<br />

mindoda da avtografi Zvel xuTdolarian kupiurze, sadac misi<br />

portreti iyo gamosaxuli (mokled, es xuTi yvelganaa), Tanac, mTeli<br />

ianvari urgentulSi davdiodi: gigi daWres (Cemi naTesavi bavSvi. ara,<br />

magas saerTod aranairi kavSiri ar aqvs ekonomikur TeoriebTan da<br />

politikasTan. vityodi, rom ufro otelosTan da SeqspirTan). didi<br />

gamocdileba miviRe wamlis da damxmare masalebis mitanis, gadaxvevis<br />

da ase Semdeg. mokled, avadmyofis movlis. fantastiuria, mixval<br />

urgentulSi, gadaixdi dReSi 500 lars da morCa. mere sakuTari fuliT<br />

rac ginda is miitane: sabani, wamali, movlis saSualebebi. Setana<br />

Tavisufalia, isini ar erevian, imitom, rom TviTon ar aqvT, magram mainc<br />

magaria _ kargi `koika~ aqvT 500 larad. es ise, jandacvaze da sabazro<br />

ekonomikis etiudze...<br />

sizmars davubrundeT. es 5-dolariani xelSi gamiSeSda, radgan<br />

linkolni ise saSinlad iyo Sewuxebuli da mosTqvamda, vifiqre, Wriloba<br />

awuxebs isev-Tqo, magram rom mivuaxlovdi da yuri kargad davugde, gavige,<br />

rom ase saSinlad dRevandel msoflio kapitalizmis bedze mosTqvamda<br />

da wuxda, wuxda Tavisufali bazris artaxebze da im gaurkvevlobaze,<br />

romelic dRes msoflio bazarze sufevs. ase ambobda, Tu am wverebiani<br />

marqsis sityvebi gamarTldla kapitalizmis Sesaxeb, meored sakuTari<br />

xeliT davixli tyvias da smits meore xilul xelsac movatexo.<br />

saSineli sanaxavi iyo imedgacruebuli bumberazi da Tavzardacemuli<br />

gavecale am sazarel lazareTs. apokalifsis SiSma<br />

gamaRviZa. gavxede moTovlil TeTr sabangadafarebul, fafuk Tbilisis<br />

quCebs. iseTi mSvidi da spetaki iyo, fexis dadgma mogerideboda.<br />

irgvliv Rrma zamTari da gamyinvareba iyo. SvebiT amovisunTqe, rom<br />

es saSineli koSmari mxolod sizmari iyo da CvenTan aseTi simSvide<br />

sufevda _ arc es kaprizuli sabazro-safinaso msoflio<br />

gvawuxebda da arc uxilavi xeli Canda arsad. ise, simarTle rom<br />

vTqvaT, arc marqsiseuli socializmi gvinaxavs odisme. ra kargia,<br />

rom araferi gvexeba _ gavifiqre gulSi sizmrisgan Tavzardacemulma<br />

da uceb, ras vxedav? xelSi xuTiani miWiravs, xuTi, dolari,<br />

abraam linkolni... moulodnelad farSevangis, sisxlis gamyinavi<br />

xmiT dayvira blackberry-ma, miTxra, am dialuTenia werili mogividiao.


edaqtoris sveti<br />

gavxseni, mindoda karg rameze mefiqra _ sul erTia iqiT ra xdeba,<br />

mTavaria, Cven, saqarTveloSi xom arasodes `araferi gvexeba~.<br />

werili Financial Times-dan iyo. martin volfi werda _ The shocks inflicted on<br />

the world by the upheavals of the past few years make a thoroughgoing overhaul urgent . guli<br />

momikvda – isev im saSinel kiTxvas svamda kapitalizmis momavlis Sesaxeb<br />

da xmamaRla pasuxobda safinaso ekonomikuri krizisidan gamomdnare<br />

kiTxvebs imis Sesaxeb, rom krizisi ar ganmeoredeboda Tu ara, susti<br />

regulireba; is disbalansi ar iqneboda mosaxleobis fenebs Soris Tu ara,<br />

momxmareblis interesebis meti dacva rom iyos; 21-e saukuneSi saaqcio<br />

sazogadoebebSi menejerebis diqtati rom ar iyos da aqciis mflobelTa<br />

uflebebi qaRaldze, formalurad rom ar iyos mxolod dawerili;<br />

gadasaxadebs da maT ganawilebas sxvadasxva fenebs Soris srulyofa<br />

sWirdeba (Tumca, piradad eWvi mepareba, aman gadawyvitos ejuTrTis yuTis<br />

problema. ix. Jurnali `saqarTvelos ekonomika~ 3/2009) da rom finansebi<br />

unda gaimijnos ekonomikisgan, radgan, misi azriT, yvela ubedureba iqidan<br />

modis da is mkacrad unda gakontroldes. bolos Happy End daskvnas<br />

akeTebs, rom xarvezebis miuxedavad, kapitalizms ar aqvs alternativa da is<br />

yvelaze kargia, rac kacobriobas Seuqmnia!<br />

vaaa!... gavogndi, saxtad davrCi. axla mivxdi, ratom moitexa Tu<br />

motexes xeli smits da ratom iyo marqsi eqimi aibolitis rolSi an<br />

raze wuxda ase linkolni _ imdeni varegulireT da artaxebi vuWireT<br />

am msoflio bazars, rom saxelmwifo regulireba pirvel planze<br />

gadavida, politika da ekonomika srulad da nayofierad Seerwnen<br />

erTmaneTs da gaSiSvlda maTi intimuri urTierTobebi. ukve Riad<br />

vereviT ara marto makroekonomikis, aramed mikroekonomikis sakiTxebSi<br />

politikuri qulebis dasawerad, viTom socialuri TanasworobisaTvis<br />

viRebT biujetidan uzarmazar sagareo Tu saSiano valebs da CixSi<br />

Segvyavs msoflios wamyvani qveynebis ekonomikebi – Tan, sul ufro da<br />

ufro meti gvinda davbegroT, rom mTavrobebis kontrolqveS meti<br />

resursi aRmoCndes da meti vali gvinda aviRoT. ver gavarkvieT, CineTi<br />

rogor unda gaxdes 2016 wels sabazro ekonomikis qveyana an ruseTi? an<br />

saerTod, rogor moxda, Cinuri socializmis gareSe, dasavluri kapitalizmi<br />

rom ver arsebobs?!<br />

gaqra Tavisufali bazari Tu vaqrobT amdeni `bail auTebiT~,<br />

es yvelaferi kerZo biznesis gansaxelmwifoebas xom ar niSanvs?<br />

sawyali smiti, gamaxsenda Cemi sizmari, amitomac moatexes es<br />

uxilavi xeli mTavrobis sruliad xiluli xeliT. amitom eburdRuneboda<br />

marqsi, axia Senze da SfoTavda linkolni, radgan man<br />

Tavisufali idebiiT Sepyrobili Tavisufal bazarze dafuZnebuli<br />

qveyana datova sicocxlis fasad da is aseTive msoflios<br />

bazisad moiazra.<br />

sad midis msoflio, ratom ar vikvlevT kanonzomierebebs da<br />

Zveli TeoriebiT ratom gvinda avxsnaT axali movlenebi, romlebic<br />

raodenobrivi cvililebis, teqnologiuri da gonebrivi revoluciis<br />

Sedgia? ratom gvgonia regulireba, gapolitizireba da mTeli qveynebis<br />

erTian finansTa saministroebad gadaqceva saSveli.<br />

fanjaraSi gavixede, sudarasaviT Tovlgadafarebul TbilisSi<br />

isev siCume iyo, kvira dilis simSvides manqanebis sayviris xmac ar<br />

arRvevda, televizorSi ekonomikur forums gadmoscemdnen davosSi,<br />

sadac aseve ido Tovili, magram duRda iqauroba. xmas avuwie, daviZabe<br />

da vifiqre, imaT ician, is, rac me ar vici da iqneb, momcemen Cems<br />

kiTxvebze pasuxs-Tqo. vusmine, da _ ara, araferi axali, Tovlic ki.<br />

gvapatie, smit, Seni xelis motexva Cvenc Zalian gvtkiva!<br />

28/01/12<br />

(+995 32)25-16-00<br />

el-fosta: emzari_6@hotmail.com<br />

mTavari redaqtori:<br />

Tsu profesori<br />

emzar jgerenaia<br />

samecniero redkolegia:<br />

saq. mecn. akademiiis<br />

wevr-korespondentebi:<br />

prof. leo Ciqava<br />

prof. avTandil silagaZe;<br />

ek. mecn. doqtorebi:<br />

prof. Teimuraz beriZe<br />

stu prof. givi gamsaxurdia<br />

prof. gedeon xelaia<br />

prof. revaz kakulia<br />

Tsu prof. iakob mesxia<br />

stu prof. evgeni baraTaSvili<br />

prof. merab kakulia<br />

prof. nugzar paiWaZe<br />

prof. giorgi papava<br />

prof. mixeil jibuti<br />

prof. giorgi sigua<br />

prof. Temur xomeriki<br />

prof. eduard raupi<br />

prof. elsan polusovi<br />

prof. anton filipenko<br />

prof. vladimer verguni<br />

prof. vinsent o’braini<br />

prof. qeTevan marSava<br />

prof. bondo zarnaZe<br />

prof. slava fetelava<br />

prof. merab xalvaSi<br />

prof. merab abdalaZe<br />

prof. mzia miqelaZe<br />

prof. Tina gelaSvili<br />

e.m.d. prof. giorgi rusiaSvili<br />

prof. eka lekaSvili<br />

(pasuxismgebeli mdivani)<br />

redaqtori<br />

sofiko siWinava<br />

kompiuteruli dizaini<br />

zurab wereTeli<br />

fasi 4.50 lari<br />

kekeliZis q. #25; TEL: 25 16 00, 25 17 98<br />

contact@geoeconomics.ge;<br />

emzari_6@hotmail.com<br />

www.geoeconomics.ge;<br />

www.geoeconomic.com<br />

Jurnali gamodis<br />

yoveli Tvis 4 ricxvSi


SeqmnasTan dakavSirebuli<br />

molaparakebis procesSi. ra<br />

sakvirvelia, biznesma unda<br />

icodes, rom igi uSualod molaparakebis<br />

magidasTan ver<br />

aRmoCndeba, es saqarTvelos<br />

xelisuflebis da evrostruqturebis<br />

warmomadgenelTa<br />

prerogativaa, magram molaparakebis<br />

procesi mxolod<br />

molaparakebis magidiT ar<br />

Semoifargleba da am procesSi<br />

biznessa da xelisu-<br />

flebas Soris aqtiuri dialogi<br />

unda arsebobdes. biznesi<br />

srulad unda iyos informirebulimolaparakebebis<br />

mimdinareobis Sesaxeb,<br />

raTa droulad moemzados<br />

axali realobebisTvis da<br />

Tavisi mosazrebebi da rekomendaciebi<br />

miawodos molaparakebis<br />

mxareebs. amis-<br />

10 saqarTvelos ekonomika #1<br />

aTvis ki biznesma evrokav-<br />

Siris savaWro kanonmdeblobis<br />

Sesaxeb codna unda aimaRlos,<br />

raSic bizness rogorc<br />

samTavrobo struqturebi,<br />

aseve biznes asociaciebi<br />

da evrokav-<br />

Siris specialuriprogramebi<br />

unda daexmaron.<br />

am mimarTulebiTevrokavSirisaqarTvelos<br />

biznes-sabWo<br />

ukve didi xania<br />

muSaobs.<br />

Cven regularuladgamovcemTpublikaciebsevrokavSiris<br />

sava-<br />

Wro regulaciebisSesaxeb<br />

da Sesabamisseminarebsac<br />

vatarebT.<br />

rac Seexeba<br />

saqarTvelosa da evrokav-<br />

Sirs Soris Rrma da yovlismomcveli<br />

Tavisufali sava-<br />

Wro sivrcis SeqmnasTan dakavSirebuli<br />

molaparakebis<br />

procesSi biznesis CarTulobis<br />

xelSewyobas, evrokavSi-<br />

`evrokavSirTan Tavisufali savaWro reJimis drouli amoqmedeba<br />

swored kerZo seqtoris interesebSia, radgan xsenebuli evropis bazarTan<br />

mWidro integrirebas, Sesabamisad ki investiciebis da vaWrobis<br />

zrdas uzrunvelyofs. bunebrivia, rom evrokavSiris standarTebTan<br />

daaxloeba saSualo da grZelvadian perspeqtivaSi biznesisTvis da<br />

zogadad qarTuli ekonomikisTvis dadebiT Sedegs gamoiRebs. ar<br />

unda dagvaviwydes, rom evrokavSirTan Tavisufali savaWro sivrcis<br />

Seqmnis Sedegad saqarTvelosTvis msoflios erT-erTi yvelaze didi<br />

da mdidari, evrokavSiris bazari srulad `gaixsneba~<br />

`<br />

ri-saqarTvelos biznes-sab-<br />

Wo amJamad specialuri samuSao<br />

jgufis Seqmnaze muSaobs.<br />

samuSao jgufis mTavari<br />

funqcia saqarTvelo-evrokav-<br />

Siris Tavisufali savaWro<br />

reJimis problematikaze mu-<br />

Saoba, saqarTvelos xelisuflebis<br />

da evrostruqturebis<br />

Sesabamis samsaxurebTan<br />

mWidro urTierToba da maT-<br />

Tvis biznesis mosazrebebis<br />

miwodeba iqneba. samuSao<br />

jgufSi monawileobis misaRebad<br />

saqarTveloSi moqmedi<br />

sxva biznes asociaciebis<br />

warmomadgenlebic iqnebian<br />

miwveulni, ramac samuSao<br />

jgufi ufro warmomdgenlobiTi<br />

unda gaxados.<br />

s.e. _ romeli dargebisTvis<br />

aris evropis bazari<br />

gansakuTrebiT prioritetuli<br />

dRes saqar-<br />

TveloSi? romel dargs<br />

aqvs evropul bazarze<br />

damkvidrebis meti potenciali?<br />

k.z. ­_ vfiqrob, rom soflis<br />

meurneobis produqcias,<br />

gansakuTrebiT Tavisufali<br />

savaWro reJimis amuSavebis<br />

Semdeg da swori marketingis<br />

pirobebSi, aqvs kargi<br />

Sansebi evrokavSiris bazarze<br />

SesaRwevad. Zalian<br />

sainteresoa organuli (bio)<br />

produqtebis Tema. evrokavSiris<br />

bazarze aseT produqtebze<br />

moTxovna sul ufro<br />

izrdeba da qarTvelma mewarmeebma<br />

es unda gaiTvaliswinon.<br />

aseve didia moTxovna<br />

qimiuri mrewvelobis<br />

produqciaze (sasuqebi) da feroSenadnobebze.sa-<br />

qarTvelosteqstilis warmoebis kargi<br />

tradiciebi<br />

aqvs da Sesabamisi<br />

teqnologiebis danergvis<br />

pirobebSi, am<br />

sferos produqciasac<br />

kargi perspeqtivebiSeiZleba<br />

gamnouCndes.<br />

s.e. _ arsebobs<br />

pesimisturi prognozi,<br />

romlis mixedviTac, saqar-<br />

Tvelo didad ver ixeirebs<br />

evrokavSirTan Tavisufali<br />

vaWrobis reJimiT,<br />

radgan aq naklebad iwarmoeba<br />

evrokavSirisaTvis<br />

saintereso produqcia.<br />

ras ityviT am mosazrebasTan<br />

dakavSirebiT?


k.z. _ pirvel rigSi,<br />

getyviT, rom am pesimistur<br />

pozicias ver daveTanxmebi.<br />

Sevecdebi avxsna Cemi mosazreba.<br />

jer erTi, unda gavixsenoT,<br />

rom evrokavSiri amJamad<br />

saqarTvelos yvelaze didi<br />

savaWro partnioria. marTalia,<br />

evrokavSiris bazarze<br />

saqarTvelos<br />

eqsporti mniSvnelovnadCamorCeba<br />

evrokavSiridan<br />

imports, magram<br />

isic faqtia, rom<br />

eqsportis moculoba<br />

zrdis tendenciiTxasiaTdeba.<br />

es ki niSnavs,<br />

rom saqarTveloSi<br />

dResac iwarmoeba evropuli<br />

bazrisTvis saintereso produqcia.<br />

albaT dameTanxmebiT,<br />

rom mas Semdeg, rac saqarTvelo<br />

evrokavSirTan Tavisufal<br />

savaWro sivrces Seqmnis, ris<br />

Sedegadac saqarTveloSi biznesis<br />

warmoebis `evropuli<br />

wesebi~ dainergeba da saqarTveloSi<br />

warmoebuli produqciisTvis<br />

evrokavSiris bazari<br />

`gaixsneba~, Cveni qveyana<br />

bevrad ufro saintereso iqneba<br />

ucxoeli investorebisTvis.<br />

mowinave teqnologiebisa da<br />

kapitalis Semodineba ki qveyanaSi<br />

konkurentunariani,<br />

evrokavSirisTvis (da ara marto<br />

evrokavSirisTvis) saintereso<br />

produqciis Seqmnis<br />

winapiroba iqneba.<br />

s.e. _ ramdenad aris<br />

mzad qarTuli warmoeba<br />

gzardil konkurenciasTan<br />

gasamklaveblad?<br />

k.z. _ dRes ra, ar aris<br />

Ria qarTuli bazari evropuli<br />

produqciisTvis? rogorc<br />

mogexsenebaT, saqarTvelos sakmaod<br />

Ria ekonomika da liberaluri<br />

savaWro politika<br />

aqvs. 2006 wlidan saqarTvelo-<br />

Si gauqmebulia saimporto gadasaxadebi.<br />

ase rom, Tavisufali<br />

savaWro reJimi saqarTve-<br />

los evrokavSirisTvis ukve<br />

miniWebuli aqvs da evropuli<br />

produqcia saqarTveloSi<br />

yovelgvari barierebis gareSe<br />

Semodis, rasac ver vityviT<br />

saqarTvelos produqciaze,<br />

romlisTvisac evrokav-<br />

Siris arasatarifo barierebis<br />

gadalaxva, xSir SemTxve-<br />

`yvelas egona, rom qarTuli Rvino ver gadarCeboda rusuli<br />

embargos Semdeg, magram is gadaCa da Tanac ise, rom qarTuli<br />

Rvinis xarisxi mkveTrad gaumjobesda da axla is saerTaSoriso<br />

bazrebze iwyebs adgilis damkvidrebas. Tundac Cveni magaliTi<br />

aviToT. jer kidev 3-4 wlis win, qarTuli bazris 95% importirebul<br />

Cais ekava, magarm Cven am konkurenciis pirobebSi mainc Sev-<br />

ZeliT maRali xarisxis produqciis warmoebiT bazarze adgilis<br />

damkvidreba<br />

`<br />

vaSi, SeuZlebeli xdeba. rogorc<br />

zemoT aRvniSne, evrokavSirTan<br />

vaWrobisas arasatarifo<br />

barierebis daZlevis<br />

mTavari xelSemwyobi faqtori<br />

saqarTvelosa da evrokavSirs<br />

Soris Rrma da yovlismomcveli<br />

Tavisufali<br />

savaWro sivrcis Seqmna iqneba.<br />

ase rom, evrokavSirTan<br />

Tavisufali savaWro reJimis<br />

amoqmedeba saqarTvelos<br />

bizness pirobebs mxolod gauumjobesebs.<br />

amasTan erTad,<br />

rogorc zemoT aRvniSne,<br />

evrokavSirTan Tavisufali<br />

savaWro reJimis amoqmedeba<br />

udaod Seuwyobs xels qveyanaSi<br />

axali teqnologiebis<br />

Semotanas, investiciebis moc-<br />

mTavari Tema<br />

ulobis zrdas da konkurentunariani<br />

produqciis warmoebas.<br />

konkurentunariani<br />

produqcia ki mxolod saeqsportod<br />

ki ar iqneba gamiznuli,<br />

aramed, pirvel rigSi,<br />

saqarTvelos bazarze moikidebs<br />

fexs da Caanacvlebs<br />

imports.<br />

biznesis TvaliT<br />

evrokavSirTan Rrma da<br />

yovlismomcveli Tavisufali<br />

vaWrobis SeTanxmebis<br />

gaformeba qarTvel mewarmeebs<br />

SesaZleblobas miscems<br />

evropul bazarze sakuTari<br />

produqcia yovelgvari kvotebis,<br />

damatebiTi barierebisa<br />

da gadasaxadebis gareSe<br />

gaitanon. sazRvrebis gaxsnisaTvis<br />

sxvadasxva dargis<br />

warmomadgenlebi ukve emzadebian.<br />

rogorc `Cais mwarmoebelTa<br />

asocoaciaSi~ acxadeben,<br />

dargi gansakuTrebiT<br />

emzadeba, imisaTvis, rom sazRvrebis<br />

gaxsnas qarTveli<br />

Cais warmoeblebi momzadebulebi<br />

Sexvdnen da axal ga-<br />

riT gansxvavdeba saqarTvelo<br />

2012 wels saqarTvelos mTavroba msoflio bazrebze specialur<br />

sareklamo kampanias ganaxorcielebs, romlis mizanic imis Cveneba<br />

iqneba, riT gansxvavdeba saqarTvelo sxvebisgan. is, rom fraza `riT<br />

gansxvavdeba saqarTvelo~ mimdinare wlis mTavar gzavnilad iqceva,<br />

jer kidev gasuli wlis bolos gaxda cnobili.<br />

saqarTvelos mTavroba muSaobs imaze, rom am Sinaarsis informacia<br />

moxvdes dasavlur tele da beWdur saSualebebSi, maT Soris _ CNN-ze.<br />

saqarTvelos premieris gancxadebiT, msoflio ekonomikuri krizisis<br />

fonze saqarTveloSi ekonomikuri zrda fiqsirdeba, qveynis<br />

sareitingo maCveneblebi umjobesdeba da es ganasxvavebs saqarTvelos<br />

sxvebisgan.<br />

11


mowvevebTan gamklaveba maT-<br />

Tvis rTuli ar iyos.<br />

Cais mwarmoebeli kompania<br />

`geoplanti~ ZiriTadad<br />

eqsportzea orientirebuli,<br />

gasaRebis erT-erTi bazari<br />

ki evrokavSiria. `geoplan-<br />

tis~ direqtori, miSa Wkuaseli:<br />

`pirvel rigSi,<br />

Zalian misasalmebelia is<br />

faqti, rom saqarTveloevrokavSirs<br />

Soris amoqmeddeba<br />

Tavisufali vaWrobis<br />

reJimi. es qarTvel eqspor-<br />

`evrokavSiri-saqarTvelos biznes-sabWo amJamad specialuri samuSao<br />

jgufis Seqmnaze muSaobs. samuSao jgufis mTavari funqcia<br />

saqarTvelo-evrokavSiris Tavisufali savaWro reJimis problematikaze<br />

muSaoba, saqarTvelos xelisuflebis da evrostruqturebis<br />

Sesabamis samsaxurebTan mWidro urTierToba da maTTvis biznesis<br />

mosazrebebis miwodeba iqneba. samuSao jgufSi monawileobis misaRebad<br />

saqarTveloSi moqmedi sxva biznes asociaciebis warmomadgenlebic<br />

iqnebian miwveulni, ramac samuSao jgufi ufro warmomdgenlobiTi<br />

unda gaxados<br />

`<br />

tiorebs erTi-orad gauiolebs<br />

saqmes. pirvel rigSi,<br />

imitom, rom evropul bazarze<br />

SeRwevadoba da iq damkvidreba<br />

ufro advili iqneba<br />

Cveni brendebisaTvis da meorec,<br />

gaizrdeba qarTuli<br />

nawarmis konkurentunarianoba<br />

saerTaSoriso doneze.<br />

12 saqarTvelos ekonomika #1<br />

rac Seexeba konkretulad<br />

Cveni kompaniis gegmebs, am<br />

reJmis amoqmedebis gareSec,<br />

bunebrivia, rom yvela mewarme,<br />

gansakuTrebiT eqsportze<br />

orientirebuli, cdilobs<br />

ucxouri bazrebis wilis<br />

sul ufro didi masStabebiT<br />

aTvisebas, rac niSnavs damatebiT<br />

Semosavalsa da damatebiT<br />

samuSao adgilebs kompaniisaTvis.<br />

eqsportis ma-<br />

Cveneblis gazrdisken swrafva<br />

Cveulebrivi movlenaa. ga-<br />

monaklisi arc Cven varT. miT<br />

umetes, rom Cven Tavidanve<br />

aviReT orientiri evropul<br />

bazarze. miuxedavad imisa, rom<br />

jer sul raRac weliwadnaxevaria,<br />

rac bazarze varT, Cveni<br />

Cai ukve iyideba litvaSi,<br />

latviaSi, estoneTSi, italiaSi,<br />

poloneTSi, germaniasa<br />

da evropis sxva qveynebSi.<br />

bolo 30 wlis manZilze<br />

saqarTvelodan pirvelad Cven<br />

gavitaneT dafasoebuli Cai<br />

evropaSi eqsportze. evropa-<br />

Si Cai gasuli wlis seqtembridan<br />

gagvqvs, am periodos<br />

ganmavlobaSi gavitaneT 15<br />

tona dafasoebuli Cai, mimdinare<br />

wlis ganmavlobaSi<br />

ki, jamSi, 40 tona qarTuli<br />

Cais gatanas vgegmavT.<br />

s.e. _ mzard konkurenciaze<br />

ras ityviT?<br />

m.W. _ mas, visac konkurenciis<br />

eSinia, ar aris mzad<br />

im gamowvevebisaTvis, romelsac<br />

Tanamedrove bazari mewarmeebs<br />

uyenebs. pirvel rig-<br />

Si, unda aRvniSnoT, rom nebismieri<br />

ekonomika unda iyos<br />

konkurentuli, unda arsebobdes<br />

mZafri konkurencia nebismieri<br />

saxeobis warmoebaSi,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi, es<br />

ekonomika daiRupeba. meore sakiTxia,<br />

Tu ramdenad Tanabar<br />

pirobebSi iqnebian qarTveli<br />

da ucxoeli, igive _ evropeli<br />

mewarmeebi. arsebobs argumenti<br />

imis sasargeblod,<br />

rom aucilebelia adgilobrivi<br />

warmoebis dacva, Tundac<br />

imis gamo, rom aq saprocento<br />

ganakveTebi biznes sexebze<br />

maRalia, globalur bazrebTan<br />

SedarebiT,<br />

rac imas niSnavs, rom<br />

qarTveli mewarmeebisTvis<br />

warmoebis<br />

procesi met danaxarjebTan<br />

aris dakav-<br />

Sirebulio. magram<br />

me amis sapirispirod<br />

maqvs argumenti<br />

_ samagierod,<br />

CvenTan iafia muSaxeli,<br />

ganviTarebul<br />

qveynebSi ki muSaxelis daqiraveba<br />

Zalian did danaxarjebTan<br />

aris dakavSirebuli.<br />

ase rom, Cveni warmoebisaTvis<br />

konkurenciis gazrda<br />

ukeTesic iqneba, gaizrdeba<br />

Cveni nawarmis xarisxic da<br />

qarTveli momxmareblebis<br />

uflebebi metad iqneba dacu-


li. yvelas egona, rom qarTuli<br />

Rvino ver gadarCeboda<br />

rusuli embargos Semdeg, magram<br />

is gadaCa da Tanac ise,<br />

rom qarTuli Rvinis xarisxi<br />

mkveTrad gaumjobesda da axla<br />

is saerTaSoriso bazrebze iwyebs<br />

adgilis damkvidrebas.<br />

Tundac Cveni magaliTi avi-<br />

ToT. jer kidev 3-4 wlis win,<br />

qarTuli bazris 95% importirebul<br />

Cais ekava, magarm<br />

Cven am konkurenciis pirobeb-<br />

Si mainc SevZeliT maRali<br />

xarisxis produqciis warmoebiT<br />

bazarze adgilis damkvidreba~.<br />

kidev erTi dargi, romelic<br />

ZiriTadad eqsportzea<br />

orientirebuli da evropuli<br />

qveynebis bazars saeqsporto<br />

rukaze mniSvnelovani adgili<br />

uWiravs, aris Rvinis industria.<br />

Tamar metreveli,<br />

kompania `TbilRvinos~ eqsportis<br />

menejeri: `Tavisufali<br />

vaWrobis reJimi, ra Tqma<br />

unda, iqneba Zalian didi plusi<br />

kompaniebsTvis. savaWro<br />

procedurebis gamartiveba<br />

iseT did bazarze, rogoric<br />

aris evrokavSiri, mniSvnelovnad<br />

gazrdis Cveni gayidvebis<br />

moculobas. amJamad `Tbil-<br />

Rvino~ saqarTvelos erTerTi<br />

umsxvlesi eqsportioria.<br />

Cven sazRvargareT yovelwliurad<br />

gagvaqvs daaxloebiT<br />

2 milioni boTli. aqedan<br />

evropaze jer mcire nawili<br />

modis, magram, ra Tqma unda,<br />

vgegmavT eqsportis gazrdas,<br />

miT umetes, mas Semdeg, rac<br />

evrokavSirsa da saqarTvelos<br />

Soris vaWrobis Tavisufali<br />

reJimi amoqmeddeba~.<br />

`samtrestis~ marketingisa<br />

da saerTaSoriso<br />

urTierTobebis ganyofilebis<br />

xelmZRvaneli xatia<br />

beniZe: `2011 wlis<br />

monacemebis mixedviT, evrokavSiris<br />

mimarTulebiT<br />

eqsportirebul iqna 2998323<br />

boTli Rvino. mimdinare<br />

wels mosalodnelia am<br />

maCveneblis zrda. 2010 welTan<br />

SedarebiT, 2011-Si aRiniSneba<br />

eqsportis 19%-iani<br />

zrda. 2012 wels mTeli rigi<br />

RonisZiebebia dagegmili<br />

qarTuli Rvinis popularizaciis<br />

mizniT, rac Cveni<br />

produqciis cnobadobisa da<br />

eqsportirebuli raodenobis<br />

zrdas gamoiwvevs.<br />

rac Seexebaadgilobriv<br />

bazarze<br />

gazrdil konkurencias,saqarTvelosbazarze<br />

ucxouri<br />

mwarmoeblebis<br />

Semosvlis SesaZlebloba<br />

didad ar Secvlis<br />

zogad suraTs,<br />

vinaidan<br />

saqarTvelo<br />

mwarmoebeli qveyanaa da, Sesabamisad,<br />

ZiriTadad, adgilobrivi<br />

Rvino moixmareba. importirebuli<br />

Rvinos raodenoba<br />

adgilobriv bazarze<br />

Zalzed mcire procents Seadgens~.<br />

zogadi SefasebiT, evropis<br />

bazris aTvisebis gansakuTrebiT<br />

didi perspeqtiva<br />

mTavari Tema<br />

saqarTvelos soflis meurneobis<br />

seqtors aqvs. savaWro<br />

reJimebis gamartiveba xelsayrel<br />

pirobebs Seqmnis ise-<br />

Ti produqciis eqsportis-<br />

Tvis, rogoricaa xilisa da<br />

bostneulis wvenebi, xilfafebi,<br />

jemebi, xilis koncentratebi,<br />

dakonservebuli<br />

nayofi da Rvino. amasTanave,<br />

sawarmoebSi sawarmoo procesebSi<br />

saerTaSoriso standartebis<br />

danergvas ramdenime<br />

weli da seriozuli investiciis<br />

moZieba dasWirdeba.<br />

ramdenime weli da didi fuladi<br />

saxsrebia saWiro sareklamo<br />

kampaniis warmoebisa<br />

da bazarze adgilis mopovebisTvisac.<br />

saqarTvelo SesaZloa<br />

azia-evropasa<br />

da azia-amerikas Soris<br />

savaWro centri gaxdes<br />

saqarTvelos premier-ministris gancxadebiT, Tavisufal<br />

vaWrobaze molaparakebebis dawyeba umniSvnelovanesi<br />

iqneba saqarTvelos ekonomikuri winsvlisTvis. misi<br />

TqmiT, dRes saqarTvelo-evrokavSirs Soris Tavisufal<br />

vaWrobaze molaparakebebis pirveli raundi daiwyo da<br />

perspeqtivaSi saqarTvelo SeiZleba gaxdes savaWro centri,<br />

romelic azia-evropas da azia-amerikas Soris Camoyalibdeba.<br />

aq bevr kompanias SeeZleba investiciebi ganaxorcielos,<br />

radgan vaWroba damatebiTi barierebisgan<br />

gaTavisuflebuli iqneba.<br />

13


finansTa saministros<br />

momsaxurebis saagentoSi<br />

gasuli welis Seajames<br />

2<br />

011 wlis Tebervlidan<br />

saxelmwifo struqturebi,<br />

kerZo da fizikuri<br />

pirebi, uZrav da moZrav qonebas<br />

www.eauction.ge-s meSveobiT<br />

yidian. saqarTvelos finans-<br />

Ta saministros momsaxurebis<br />

saagentos xelmZRvanelma<br />

grigol baiburTma 10 ianvars<br />

sazogadoebas saagentos mu-<br />

Saobis 2011 wlis angariSi da<br />

2012 wlis samoqmedo gegma<br />

warudgina.<br />

angariSis mixedviT, saxelmwifo<br />

qonebis realizaciis<br />

Sedegad miRebulma<br />

Tanxam gasuli wlis ganmavlobaSi<br />

6 667 000 lari Seadgina.<br />

saxelmwifo biujetSi,<br />

miqceuli qonebis gankargvis<br />

Sedegad, gadairicxa 3 099 000<br />

lari. 2011 wels momsaxurebis<br />

saagentom gaxsna sami axali<br />

savaWro obieqti: samtrediaSi,<br />

axalcixesa da TbilisSi,<br />

navaWrma Tanxam mxolod<br />

am sam maRaziaSi 203<br />

400 lari Seadgina.<br />

ssip `saqarTvelos finansTa<br />

saministros momsaxurebis<br />

saagento~ momxmarebels<br />

sTavazobs saxelmwifo<br />

sakuTrebaSi arsebuli qonebis<br />

SeZenis moxerxebul siste-<br />

van<br />

baiburTi<br />

14 saqarTvelos ekonomika #1<br />

mas internet auqcionsa da<br />

internet maRaziis saxiT. garda<br />

amisa, 2011 wlis ianvridan<br />

momsaxurebis saagentom kerZo<br />

pirebisa da kompaniebis qonebis<br />

realizaciac daiwyo.<br />

dainteresebulma pirebma<br />

gasayidi qonebis Sesaxeb<br />

informacia momsaxurebis<br />

saagentos ofisSi unda<br />

waradginon da Semdgom Tavad<br />

saagento uzrunvelyofs<br />

informaciis saitze gan-<br />

Tavsebas. rogorc saagento-<br />

Si aRniSnaven, saagentos programistebi<br />

ukve muSaoben specialuri<br />

programis daweraze,<br />

romelis mixedviTac uaxloes<br />

xanebSi kerZo pirs an<br />

subieqts sakuTari e.w. interfeisi<br />

eqneba da gasayidi<br />

qonebis Sesaxeb informacias<br />

veb-gverdze Tavadve ganaTavsebs.<br />

momsaxureobis saagentos<br />

moTxovnis Tanaxmad, informaciis<br />

ganTavsebidan<br />

erTi Tvis vadaSi internetauqcioni<br />

unda dainiSnos.<br />

gasayidi qonebis fass Tavad<br />

mflobeli adgens da ara<br />

eqspertizis erovnuli biuro,<br />

rogorc es saxelmwifo<br />

qonebis Sefasebisas xdeba.<br />

momsaxurebis saagentos<br />

eleqtronul portalze<br />

www.eauction.ge _ dReisaTvis<br />

daregistrirebulia 16 189<br />

rezidenti fizikuri piri,<br />

997 rezidenti iuridiuli<br />

piri, 934 ararezidenti fizikuri<br />

piri da 62 ararezidenti<br />

iuridiuli piri. momsaxurebis<br />

saagentos partniori<br />

gaxda 390 iuridiuli<br />

da 90 fizikuri piri. 2011<br />

wels www.eauction.ge-ze gayiduli<br />

lotebis raodenoba<br />

15000 gadascda, veb-gverdze<br />

brunvam 240 000 000 Seadgina,<br />

xolo vizitorTa raodenobam<br />

1 802 000-s gadaaWarba.<br />

saagentos warmomadgenelTa<br />

gancxadebiT, saitis<br />

vizitorebis yvelaze didi<br />

raodenoba, saqarTvelos Semdeg<br />

ruseTze modis. saits<br />

yovedRiurad saSualod 7000<br />

damTvalierebeli hyavs, agvistos<br />

TveSi saits stumrobda<br />

saqarTvelodan _ 176 704,


useTidan _ 1 487, saberZneTidan<br />

_ 565, iordaniidan<br />

_ 510, aSS-dan _ 498, germaniidan<br />

_ 310, espaneTidan _ 280,<br />

poloneTidan _ 237, britaneTidan<br />

_ 221, azerbaijanidan<br />

_ 197, somx-<br />

eTidan _ 142 da<br />

sxva qveynebidan _<br />

13 910 mnaxveli.<br />

SegaxsenebT,<br />

rom noembris Tvidan,<br />

momsaxurebis<br />

saagentom daiwyo<br />

saxelwifo sakuTrebaSi<br />

moqceuli<br />

qonebis gankargvis axali<br />

formis _ lizingis gamoyeneba.<br />

momxmareblebi, romlebic<br />

ver axerxebdnen ZviradRirebuli<br />

teqnikisa da<br />

manqana-danadgarebis SeZenas,<br />

dReisaTvis eZlevaT saSualeba,<br />

gamoiyenon gankargvis axali<br />

forma _ lizingi. proeqtis<br />

avtorTa SefasebiT, aRniSnuli<br />

gankargvis forma metad<br />

xelsayreli iqneba mcire da<br />

ekonomikuri politika<br />

saSualo biznesis warmomadgenelTaTvis.<br />

Tumca, rogorc<br />

wlis Semajamabel Sexvedraze<br />

baiburTma aRniSna: `proeqtis<br />

amoqmedebis Semdeg sul oTxi<br />

loti gavaketeT da, simarTle<br />

giTxraT, daintereseba ar<br />

yofila. magram es Cveni<br />

muSaobis axali mimarTulebaa<br />

da velodebiT, rom uaxloes<br />

periodSi daintereseba<br />

investorebis mxridan am<br />

mimarTulebiT gaizrdeba.~<br />

2011 wlidan nebismier<br />

msurvels mieca saitidan sabanko<br />

plastikuri baraTis<br />

SekveTis SesaZlebloba, vebgverdidan<br />

aseve SesaZlebe-<br />

li gaxda liberTi bankis<br />

ganvadebis miReba. sagarantio<br />

Tanxis gadaxda 2011<br />

wlidan mxolod sabanko<br />

plastikuri baraTis meSveobiT<br />

xorcieldeba, aseve<br />

`momsaxurebis saagentom daiwyo saxelwifo sakuTrebaSi moqceuli<br />

qonebis gankargvis axali formis _ lizingis gamoyeneba. momxmareblebi,<br />

romlebic ver axerxebdnen ZviradRirebuli teqnikisa<br />

da manqana-danadgarebis SeZenas, dReisaTvis eZlevaT saSualeba, gamoiyenon<br />

gankargvis axali forma _ lizingi. proeqtis avtorTa<br />

SefasebiT, aRniSnuli gankargvis forma metad xelsayreli iqneba<br />

mcire da saSualo biznesis warmomadgenelTaTvis<br />

`<br />

SesaZlebeli gaxda eleqtronuli<br />

sabanko garantiis<br />

gaaqtiureba. 2012 wlidan<br />

saagentos mTavar prioritetebs<br />

warmoadgens eleqtronuli<br />

servisebis modernizacia/ganviTareba<br />

da dainteresebuli<br />

fizikuri da iuridiuli<br />

pirebis qonebis eleqtronuli<br />

auqcioniT gankargvis<br />

procesis gamartiveba.<br />

yazaxma investorebma likanis<br />

kompleqsis wili daTmes<br />

sastumro kompleqsi, romelic erT-erT yvelaze cnobil<br />

dasasvenebel kurort likanSi yazax investorebs unda ae-<br />

SenebinaT, nawilobriv saqarTvelos mTavrobis mier dafuZnebuli<br />

sapartnioro fondis sakuTrebaSi gadavida. gavrcelebuli<br />

informaciiT, saubaria sanatorium likanis 50 procentian<br />

wilze. Tumca, qarTuli mxare ar akonkretebs, ra Tanxa<br />

gadauxada `sapartnioro fondma~ yazax investorebs istoriuli<br />

kurortis dasabruneblad an saerTod gadauxada Tu<br />

ara.<br />

borjomis gamgebeli radio `komersantTan~ mxolod imis<br />

Sesaxeb saubrobs, rom yazaxi investorebi likanSi 4-varskvlaviani<br />

sastumros mSeneblobas 2012 wlis oqtomberSi daasruleben.<br />

yazaxebi sastumrosTan dakavSirebiT aRebul valdebulebas<br />

asruleben da mSeneblobas 24-saaTian reJimSi awarmoeben.<br />

rogorc cnobilia: likanis sanatoriumi yazaxebs 2006<br />

wels gadaecaT. Tumca, mas Semdeg kurortis ganaxleba ver<br />

moxerxda, ris gamoc saqarTvelos prezidentis kritika investorebma<br />

ramdenjerme daimsaxures. gakeTda mini-<br />

Snebac, rom Tu yazaxebi droulad ar warmoadgendnen<br />

kurortis gegmas, obieqti CamoerTmeodaT.<br />

15


siRaribe<br />

msoflios utevs<br />

levan<br />

asaTiani<br />

d<br />

Revandeli msoflios<br />

erT-erT umTavres<br />

problemad kvlav siRaribe<br />

da ekonomikuri uTanasworoba<br />

rCeba. maTTan brZola<br />

mTavrobebs SeuZliaT<br />

qveyanaSi Sesabamisi sagadasaxado<br />

politikiTa da miznobrivi<br />

fuladi transferebiT.<br />

bolo 2 aTwleulis<br />

ganmavlobaSi am kuTxiT warmatebuli<br />

reformebi ganaxorcieles<br />

samxreT amerikis,<br />

gansakuTrebiT ki, Cilesa da<br />

braziliis mTavrobebma. Tumca<br />

ganviTarebul qveynebTan<br />

SedarebiT laTinuri ame- meqsikisa da israelis win.<br />

rikis qveynebSi ekonomikuri da es miuxedavad imisa, rom<br />

uTanasworoba mainc didia. bolo wlebSi ganxorciele-<br />

OECD-is axali angariSis mibuli jandacvis, ganaTlebixedviT,<br />

CileSi OECD-is qveysa da socialuri dacvis pronebs<br />

Soris, ekonomikuri uTagramebi Cilesa da brazilnasworobis<br />

maCvenebeli yveiaSi warmatebulad aris Selaze<br />

maRalia. rac Seexeba fasebuli.<br />

siRaribes, maCveneblis mixed- es imas niSnavs, rom samviT,<br />

romelic zomavs mosaxxreT amerikis qveynebSi siRleobis<br />

im wils, romelsac aribisa da ekonomikuri uTa-<br />

`<br />

saSualo Semosavalze naklenasworobis maCvenebeli rambi<br />

Semosavali aqvs (brazildenime wlis win kidev ufro<br />

bolo wlebSi ganxorcielebuli jandacvis, ganaTlebisa da<br />

socialuri dacvis programebi Cilesa da braziliaSi warmatebulad<br />

aris Sefasebuli. es imas niSnavs, rom samxreT amerikis qveynebSi<br />

siRaribisa da ekonomikuri uTanasworobis maCvenebeli ramdenime<br />

wlis win kidev ufro sagangaSo niSnulebze iyo. laTinuri<br />

amerikisa da karibis zRvis auzis qveynebis gaerTianebuli<br />

erebis komisiis mier 2011 wlis bolos gamoqveynebuli monacemebis<br />

mixedviT, 2010 wels regionis msaxleobis 31.4% siRaribis zRvars<br />

qvemoT cxovrobda<br />

`<br />

ias kidev ufro uaresi maCveneblebi<br />

aqvs, magram is<br />

OECD-is wevri ar aris, amitom<br />

ver moxvda am reitingSi),<br />

Cile aris bolodan mesame,<br />

16 saqarTvelos ekonomika #1<br />

sagangaSo niSnulebze iyo.<br />

laTinuri amerikisa da karibis<br />

zRvis auzis qveynebis<br />

gaerTianebuli erebis komisiis<br />

mier 2011 wlis bo-<br />

los gamoqveynebuli monacemebis<br />

mixedviT, 2010 wels<br />

regionis mosaxleobis 31.4%<br />

siRaribis zRvars qvemoT cxovrobda.<br />

2008 wels es ma-<br />

Cvenebeli 33%, xolo 2009<br />

wels 33.1% iyo. 1990-ian wleb-<br />

Si siRaribis maCvenebeli<br />

48.4%-s Seadgenda. radikaluri<br />

nabijebis gadadgma regionis<br />

qveynebma siRaribis<br />

Sesamcireblad 1999 wlidan<br />

daiwyes. mniSvnelovani cvlilebebi<br />

moxda<br />

2000 wlidan, roca<br />

qveynebis saTaveSi<br />

memarcxene mTavrobebi<br />

movidnen.<br />

am droisaTvis ganskuTrebiT<br />

rTul<br />

viTarebaSi iyvenen<br />

Cile da brazilia.<br />

dRes am ori<br />

qveynis gamocdileba<br />

siRaribesa da<br />

ekonomikur uTanasworobas-<br />

Tan brZolaSi samagaliToa.<br />

bolo wlebSi maT reformebis<br />

warmatebas orma mniSvnelovanma<br />

faqtormac Seuw


yo xeli: 2010 wels laTinuri<br />

amerikis mSp 5.9%-iT gaizarda,<br />

rac imis maniSnebelia,<br />

rom 2008 wlis finansurma<br />

recesiam regionze<br />

mcire gavlena moaxdina. 2009<br />

wels ki regionis mSp mxolod<br />

1.9%-iT Semcirda. udidesi<br />

mniSvneloba hqonda RaribebisaTvis<br />

gankuTvnil miznobriv<br />

programebs. zogierTma<br />

qveyanam, braziliisa<br />

da kolumbiis CaTvliT, ukve<br />

moaxdina uRaribesi mosaxleobisTvis<br />

gamiznuli axali<br />

programebis prezentacia.<br />

Tumca, eqspertTa SefasebiT,<br />

miznis miRweva mxolod saxelmwifo<br />

biujetidan dafinansebuli<br />

socialuri programebiT<br />

SeuZlebelia. amis<br />

paralelurad aucilebelia,<br />

qveynis mwarmoeblurobis<br />

zrda da ganaTlebis xarisxis<br />

amaRleba. regionis<br />

mosaxleobis 13% kvlavac<br />

ukidures siRaribeSi cxovrobs.<br />

uTanasworobasa da siR-<br />

aribesTan brZola sxvadasxva<br />

qveynebs sxvadasxvagavari<br />

warmatebiT gamosdis. zogi-<br />

FAO sakvebi produqtebis fasebis indeqsi<br />

ian.<br />

Teb.<br />

mar.<br />

apr.<br />

mai.<br />

ivn.<br />

ivl.<br />

ekonomikuri politika<br />

agv.<br />

seq.<br />

oqt.<br />

noe.<br />

dek.<br />

erTma qveyanam maCveneblebi<br />

bevrad gaaumjobesa sxvebTan<br />

SedarebiT. jinis indeq-<br />

si, romelic ama Tu im qveyanaSi<br />

uTanasworobis maCvenebels<br />

zomavs, qveynebis<br />

mdgomareobas 0-dan 1-mde<br />

koeficientiT afasebs. urugvais<br />

jinis koeficienti 2009<br />

wels iyo 0.433, venesuelasi<br />

ki 0.412, maSin, roca aSS-Si<br />

es maCvenebeli 0.468 iyo. peruSi<br />

jinis koeficienti am<br />

droisaTvis iyo 0.469, salvadorSi<br />

– 0.478, ekvadorSi _<br />

0.500 da kosta-rikaSi _ 0.501.<br />

amasTanave, 2009 wels siRaribis<br />

maCvenebeli argentinas,<br />

Cilesa da urugvais<br />

naklebi hqonda, vidre aSS-s.<br />

marTalia, siRaribis SemcirebaSi<br />

regionis saerTo ekonomikurma<br />

zrdam didi wvlili<br />

Seitana, Tumca, mecnierTa<br />

azriT, aranaklebi<br />

mniSvnelobisaa is, rom Semosavlebis<br />

gadanawilebis dros<br />

uzarmazari ufskruli, romelic<br />

maRalanazRaurebad da dabalanazRaurebaddasaqmebulebs<br />

Soris arsebobda, am<br />

qveynebSi nel-nela mcirdeba.<br />

amas ki qveynebma ganaTlebis<br />

xarisxis gaumjobesebiT miaRwies,<br />

aseve, im programebiT,<br />

17


FAO sakvebi produqtebis fasebis indeqsi<br />

romlebic dabalkvalificiuri<br />

kadrebis gadamzdebasa da<br />

maTTvis fuladi transferebis<br />

saxelmwifo biujetebidan<br />

gamoyofas isaxavda miznad. am<br />

mxriv, gansakuTrebiT aRsani-<br />

Snavia braziliisa da Ciles<br />

magaliTebi.<br />

18 saqarTvelos ekonomika #1<br />

nominaluri<br />

realuri<br />

braziliuri<br />

progresi<br />

brazilia istoriulad<br />

xasiaTdeba ekonomikuri uTanasworobisa<br />

da siRaribis<br />

maRali doniT. 2001 wels<br />

braziliis jinis indeqsi<br />

`umwvavesi<br />

problemaa isic, rom umuSevarTa socialur dacvis<br />

muxli saqarTvelos socialuri dacvis funqcionalur ganawileba-<br />

Si saerTod ar aris Cadebuli. qveyanaSi umuSevarTa raodenoba ar<br />

iklebs, arc dasaqmebis politika atarebs aqtiur xasiaTs. maSin,<br />

roca specialistebi umZimesi socialuri fonis mogvarebis erTerT<br />

gzad saqarTveloSic samuSao kadrebis gadamzadebasa da biznes-unarebis<br />

gamomuSavebaSi xedaven<br />

`<br />

0.558 iyo. marTalia, 2009 wlisaTvis<br />

es maCvenebeli 0.537mde<br />

Semcirda, magram didad<br />

saxarbielo mdgomareobaze<br />

arc es cifri metyvelebs. 2001<br />

wels braziliis mosaxleobis<br />

37.5% siRaribeSi, maTgan<br />

ukidures siRaribeSi ki 13.2%<br />

cxovrobda. 2009 wlisaTvis<br />

siRaribe Semcirda 24.9%-mde,<br />

ukidures siRaribeSi mcxovrebTa<br />

maCvenebeli ki _ 7%mde.<br />

braziliis mTavrobis<br />

umTavresi mizani 2015 wlamde<br />

ukidures siRaribeSi mcxovrebi<br />

mosaxleobis raodenobis<br />

ganaxevrebaa. 2001-2009<br />

wlebSi braziliaSi siRaribe<br />

54%-iT Semcirda, ekonomikurma<br />

zrdam ki 46% Seadgina.<br />

2001-2007 wlebSi Raribi<br />

mosaxleobis Semosavali<br />

yovelwliurad<br />

7%-iT izrdeboda.<br />

maSin, roca mTlianad<br />

Semosavlebi<br />

qveyanaSi saSualod<br />

2.5%-iT, mdidrebis<br />

Semosavali ki mxolod<br />

1.1%-iT izrdeboda.<br />

moqalaqeebi gadaudebel daxmarebas<br />

ufasod ver gamoiZaxeben<br />

saqarTvelos kanonmdeblobaSi Sesuli cvlilebis<br />

Tanaxmad, 112-ze darekva fasiani iqneba.<br />

mTavrobis dadgenilebiT, satelefono nomers<br />

yovelTviurad daericxeba „112" momsaxurebis safasuri,<br />

rac iuridiuli piris SemTxvevaSi 50 TeTri,<br />

xolo indmewarmis da fizikuri piris SemTxvevaSi<br />

_ 20 TeTria.<br />

fiqsirebuli qselidan 112-ze darekvis SemTxvevaSi,<br />

momxmarebeli gadasaxads yoveli Tvis bolos,<br />

saabonentosTan erTad gadaixdis, xolo mobilur<br />

operatorebs nomris momsaxurebis Rirebuleba<br />

angariSidan CamoeWrebaT. 112-is saSualebiT<br />

SesaZlebeli iqneba saswrafo samedicino daxmarebis,<br />

saxanZro da samaSvelo samsaxurebis gamoZaxeba.<br />

Tbilisis sakrebulos umciresobis nawili<br />

aRniSnul dadgenilebas socialurad gaumarTlebel iniciativas uwodebs da acxadeben, rom gadaudebeli<br />

daxmarebis gamoZaxebaze fasis dadeba mis Sinaarss ewinaaRmdegeba. 112 amerikuli 911-is<br />

analogis Seqmnas iTvaliswinebs, Tumca, 911-ze wvdoma qarTuli 112-sgan gansxvavebiT yvelanairi<br />

dabrkolebis gareSe xdeba.


aziliis mTavrobam Sesabamisi<br />

saganmanaTleblo<br />

programebisa da umaRlesi ganaTlebis<br />

xarisxis amaRlebiT<br />

SeZlo mosaxleobis<br />

Semosavlebs Soris uzarmazari<br />

ufskrulis Semcireba.<br />

amasTanave, saxelmwifo socialuri<br />

programebis xarjze<br />

Semosavlebi gaezardaT socialurd<br />

daucvel fenebsa<br />

da umuSevvrebs. magram problemaa<br />

is, rom sax-<br />

elmwifotransferebis wili, mosaxleobis<br />

mTlian<br />

SemosavlebSi Zalian<br />

maRalia, daaxloebiT<br />

80%. rac<br />

imas niSnavs, rom<br />

braziliaSi, ekonomikuriuTanasworobis<br />

SemcirebaSi<br />

lomis wvlili<br />

swored saxelmwifo socialur<br />

programebs uWiravs. msxvili<br />

investiciebia Cadebuli<br />

`adamianuri ganviTarebis~<br />

programebSi. 2004-2006<br />

wlebSi programebSi CarTuli<br />

ojaxebisTvis gamoyofili<br />

ekonomikuri politika<br />

saprogramo Tanxebi 6.5 milionidan<br />

11 milionamde gaizrda.<br />

programam moicva 12 milionze<br />

meti ojaxis warmomadgeneli.<br />

2011 wels amoqmedda<br />

kidev erTi axali programa,<br />

romlis mTavari mizani aris<br />

Raribi ojaxebis xelmisawvdomobis<br />

gazrda xarisxian<br />

jandacvasa da ganaTlebaze.<br />

gasul wels programaSi damatebiT<br />

CaerTo 1.3 milioni<br />

bavSvi. ganaTlebis xelmisawvdomobis<br />

maCvenebeli qveyanaSi<br />

mniSvnelovnad gaizrda.<br />

2000-2008 wlebSi saSualo<br />

skolis kursdamTavrebulTa<br />

raodenoba 68.5%-dan<br />

81.5%-mde gaizarda.<br />

Cile _ samxreT<br />

amerikis OECD<br />

braziliisa da laTinuri<br />

amerikis sxva qveynebTan<br />

SedarebiT Cile istoriulad<br />

xasiaTdeba siRaribisa<br />

da ekonomiuri uTanasworobis<br />

naklebi doniT. XX-XXI<br />

saukuneebis mijnaze Cilem<br />

didi ekonomikuri zrda ganicada,<br />

ramac gadamwyveti<br />

`braziliis mTavrobam Sesabamisi saganmanaTleblo programebisa<br />

da umaRlesi ganaTlebis xarisxis amaRlebiT SeZlo mosaxleobis<br />

Semosavlebs Soris uzarmazari ufskrulis Semcireba. amasTanave,<br />

saxelmwifo socialuri programebis xarjze Semosavlebi gaezardaT<br />

socialurd daucvel fenebsa da umuSevvrebs. magram problemaa<br />

is, rom saxelmwifo transferebis wili, mosaxleobis mTlian SemosavlebSi<br />

Zalian maRalia, daaxloebiT 80%. rac imas niSnavs, rom<br />

braziliaSi, ekonomikuri uTanasworobis SemcirebaSi lomis wvlili<br />

swored saxelmwifo socialur programebs uWiravs<br />

roli Seasrula siRaribis<br />

SemcirebaSi. siRaribeSi mcxovrebi<br />

mosaxleobis raodenoba<br />

CileSi 2000-2009 wleb-<br />

Si 20-dan 11%-mde Semcirda.<br />

SedarebisaTvis _ 2009 wels<br />

aSS-is siRaribis maCvenebe-<br />

`<br />

mosaxleobis 56%-s internetiT<br />

arasodes usargeblia<br />

socialur qselebSi mwvave diskusia gamoiwvia evraziis Tanam-<br />

Sromlobis fondis angariSma, romlis Tanaxmadac, saqarTvelos mosaxleobis<br />

56%-s internetiT arasodes usargeblia. igive angariSis<br />

mixedviT, informaciis miRebis mTavari wyaro saqarTveloSi televiziaa.<br />

yvelaze xSirad mosaxleoba informacias `rusTavi2~-isa da<br />

`imedisgan~ igebs, sazogadoebrivi mauwyebeli ki ierarqiaSi mesame<br />

adgilzea.<br />

socialuri qselebis momxmareblebis erTi nawilis SefasebiT,<br />

angariSi ararealisturia, radgan, maTi azriT, internetiT mosaxleobis<br />

gacilebiT meti procenti sargeblobs.<br />

realisturad afasebs evraziis TanamSromlobis fondis angariSs<br />

`gruzia onlaini~ _ im 56% procentSi, romelsac interneti arasdros<br />

gamouyenebia, regionebis mosaxleoba (radgan iq jer kidev dgas internetizaciis<br />

problema), agreTve diasaxlisebi igulisxmeba. garda amisa,<br />

saqarTveloSi 50-55 wels gadacilebuli adamianebi naklebad sargebloben<br />

internetiT da maTi mxolod 5% Tu iyenebs globalur qsels. rogorc kvlevam aCvena,<br />

internetiT mosargeble 45%-dan, 70% internets mxolod socialuri qselebiT sargeblobisTvis<br />

iyenebs da ara informaciis misaRebad.<br />

19


li 14.3% iyo.<br />

iseve rogorc braziliaSi,<br />

socialuri programebis<br />

danaxarjebi CileSic<br />

mniSvnelovnad gaizrda. danaxarji<br />

1 sul mosaxleze 1998<br />

wels iyo 686 aSS dolari,<br />

2009 wels ki _ es maCvenebeli<br />

945 aSS dolaramde<br />

gaizarda. gaizarda ga-<br />

`siRaribis maCvenebeli Cvens qveyanaSi erT-erT mTavar problemad<br />

rCeba. 2012 wels saqarTvelos mTvarobis mier prioritetulad<br />

deklarirebul sam ZiriTad mimarTulebas Soris, ganaTlebasa<br />

da soflis meurneobasTan erTad, jandacva da socialuri sferoc<br />

Sedis. magram, sainteresoa, ramdenad Tanmimdevrulia saqarTvelos<br />

mTavrobis socialuri politika?<br />

naTlebis sistemis dafinansebac.<br />

Tu 1998 wels ganaTlebaze<br />

mSp-is 3.6% ixarjeboda,<br />

2009 wels es maCevnebeli<br />

4.3%-mde gaizrda. ganaTlebis<br />

xarisxis gazrdam<br />

ki xeli Seuwyo maRal kvalificiur<br />

da dabal kvalifiuciur<br />

muSaxelis xelfasebs<br />

Soris gansxvavebis<br />

Semcirebas.<br />

eqspertTa SefasebiT, es<br />

imas ar niSnavs, rom regionis<br />

qveynebma jandacvisa da<br />

20 saqarTvelos ekonomika #1<br />

socialuri sferos reformebs<br />

didi yuradReba<br />

aRar miaqcion da/an arsebuli<br />

programebi Seamciron da/<br />

an sxva alternatiuli programebis<br />

ganxorcielebaze<br />

ar ifiqron. radgan, miuxedavad<br />

warmatebuli statistikisa,<br />

siRaribe regionis<br />

kvlavac mTavar gamowvevad<br />

`<br />

rCeba. ganviTarebul qveynebTan<br />

SedarebiT Ciles<br />

mTavrobis socialuri danaxarjebi<br />

mcirea _ mSp-is 16%,<br />

maSin, roca OECD-is saSualo<br />

maCvenebeli 27%-ia.<br />

eqspertTa SefasebiT, socialuri<br />

programebis paralelurad,<br />

ufro efeqtiani<br />

sagadasaxado politikis gatarebaa<br />

aucilebeli imisaTvis,<br />

rom ufro metad Semcirdes<br />

ekonomikuri uTanasworoba<br />

da siRaribe. ukeTe-<br />

si samuSao pirobebi da ma-<br />

Rali xarisxis umaRlesi ganaTleba<br />

aris samuSao Zalis<br />

stimulirebisa da ekonomikuri<br />

zrdis winapiroba.<br />

korporaciebisa da individebis<br />

mier gadasaxadebisaTvis<br />

Tavis arideba mSp-s<br />

2.5%-iT amcirebs. Ciles ekonomika<br />

gasul wels 6.6%-iT<br />

gaizarda, magram wels navaraudevia<br />

mxolod 4%-iani<br />

zrda.<br />

CineTSi dRe-Ramis<br />

minimaluri<br />

saarsebo minimumi<br />

1 dolaramde<br />

izrdeba<br />

CineTi gegmavs, sofleb-<br />

Si sasicocxlo minimumis<br />

oficialuri done dRe-Rame-<br />

Si erT dolaramde gazardos.<br />

amis Sesaxeb saagento<br />

„sinhua~ ityobineba. amasTan,<br />

wliuri saarsebo minimumi<br />

200 dolaridan 360 dolaramde<br />

moimatebs.<br />

axali maCvenebeli 92%iT<br />

aRemateba CineTis xelisuflebis<br />

mier dadgenil<br />

zRvars, romelic amJamad moqmedebs,<br />

Tumca mainc ver eweva<br />

msoflio bank-<br />

is standartebs (1,25<br />

dolari dReSi) da<br />

aSS-is maCvenebels,<br />

sadac wliuri saarsebo<br />

minimumi samsulianiojaxisTvis<br />

17,347 dolaria.<br />

saarsebo minimumis TiTqmis<br />

gaormageba CineTSi Raribebis<br />

oficialur maCvenebels<br />

100 milion adamianamde<br />

gazrdis. Sesabamisad,<br />

saWiro iqneba centraluri<br />

mTavrobisgan axali finansuri<br />

daxmareba. pekinis<br />

erT-erTi universitetis<br />

profesoris li Sinis prognoziT,<br />

wliuri saarsebo minimumis<br />

310 dolaramde gazrdis<br />

SemTxvevaSi, CineTSi<br />

Raribebis ricxvi 130 mil-


ionamde moimatebs. calkeuli<br />

eqspertebi aRniSnaven,<br />

rom CineTi xelovnurad amcirebs<br />

wliuri saarsebo<br />

minimumis maCvenebels, raTa<br />

sazogadoebis yuradReba<br />

siRaribesTan brZolaSi<br />

miRweul warmatebebs miapyros.<br />

CineTis swrafma ekonomikurma<br />

zrdam bolo sami aTwleulis<br />

ganmavlobaSi milionobiT<br />

adamians siRaribisgan<br />

Tavis daRwevis saSualeba<br />

misca, magram amavdroulad<br />

Raribebsa da mdidrebs Soris<br />

qonebrivi gansxvaveba kidev<br />

ufro gaizarda.<br />

ra xdeba<br />

saqarTveloSi<br />

amJamad, saqarTvelos jinis<br />

koeficienti 40.8%-s udris.<br />

aRsaniSnavia,<br />

rom saqarTvelos<br />

indikatori laTinuri<br />

amerikis<br />

qveynebis indikatorebis<br />

msgavsia<br />

(venesuela 43.4, urugvai<br />

47.1, kolumbia<br />

58.5). am qveynebisaTvis<br />

damaxasia-<br />

Tebeli niSani sa-<br />

Sualo klasis ar<br />

arseboba anda mcirericxovani<br />

saSualo klasia. saqar-<br />

Tvelos jinis koeficienti<br />

gacilebiT maRalia ganvi-<br />

Tarebuli qveynebis Sesabamis<br />

koeficientebze, rac qveyanaSi<br />

seriozuli socialuri<br />

da ekonomikuri problemis<br />

arsebobaze metyvelebs.<br />

siRaribis maCvenebeli<br />

Cvens qveyanaSi erT-erT mTavar<br />

problemad rCeba. 2012<br />

wels saqarTvelos mTvarobis<br />

mier prioritetulad deklarirebul<br />

sam ZiriTad<br />

mimarTulebas Soris, gana-<br />

Tlebasa da soflis meurneobasTan<br />

erTad, jandacva da<br />

ekonomikuri politika<br />

socialuri sferoc Sedis.<br />

magram, sainteresoa, ramdenad<br />

Tanmimdevrulia saqarTvelos<br />

mTavrobis socialuri<br />

politika?<br />

socialur sferoSi mTavrobam<br />

arsebiTi xasiaTis<br />

cvlilebebis ganxorcieleba<br />

2005 wlidan daiwyo, rodesac<br />

ukiduresad Raribi mosaxleobisTvis<br />

socialuri<br />

dacvis axali sistemis danergvis<br />

iniciativiT gamovida<br />

da, Sesabamisad, strategiul<br />

dokumentebSic prioritetul<br />

mimarTulebad<br />

siRaribis daZleva iqna aRiarebuli.<br />

dRemde mTavrobis<br />

umTavres saSualovadian mizans,<br />

siRaribis Semcireba da<br />

mosaxleobaSi socialurad<br />

daucveli fenis keTildReobis<br />

dacva warmoadgens.<br />

Tumca, pesimisturi statis-<br />

tika aCvenebs, rom es sfero<br />

gamarTuli da mdgradi araa.<br />

is, rom saqarTvelos mosaxleobis<br />

50-55% siRaribis<br />

zRvars dabla, 15% ki _ ukiduresi<br />

siRaribis pirobeb-<br />

Si cxovrobs, reformebis gatarebis<br />

dauyovnebliv saWiroebaze<br />

metyvelebs.<br />

mTavrobam pensiebisa da<br />

miznobrivi socialuri daxmarebis<br />

programebis meSveobiT,<br />

romlebic 2006 wlis<br />

meore naxevarSi waradgina,<br />

mniSvnelovani nabiji gadadga<br />

win. 2003-2007 wlebSi<br />

socialurad daucveli ojaxebis<br />

wliuri Semosavali<br />

gaizarda, Tumca am zrdaSi,<br />

iseve rogorc Cilesa da<br />

braziliis SemTxvevaSi, mniSvnelovani<br />

komponenti socialuri<br />

daxmareba iyo da<br />

ara dasaqmebisa da, Sesabamisad,<br />

Semosavlebis gazrdili<br />

maCvenebeli.<br />

miuxedavad imisa, rom<br />

2003-2007 wlis periodSi sa-<br />

Sualo Semosavlebi gaizarda,<br />

qveyanaSi siRaribe ar<br />

Semcirebula, rasac bevri<br />

mizezi ganapirobebda. pirvel<br />

rigSi ki, is faqti, rom<br />

ekonomikuri da sajaro seqtoris<br />

yovlismomcvelma reformebma<br />

am periodSi ufro<br />

meti adamiani datova samsaxuris<br />

gareSe, vidre daasaqma;<br />

amasTanave, is seqtorebi, sadac<br />

Semosavlebis zrda<br />

dafiqsirda (mSenebloba, finansuri<br />

momsaxureba, samTo<br />

mrewveloba, sajaro samsax-<br />

`saarsebo minimumis TiTqmis gaormageba CineTSi Raribebis oficialur<br />

maCvenebels 100 milion adamianamde gazrdis. Sesabamisad,<br />

saWiro iqneba centraluri mTavrobisgan axali finansuri daxmareba.<br />

pekinis erT-erTi universitetis profesoris li Sinis prognoziT,<br />

wliuri saarsebo minimumis 310 dolaramde gazrdis SemTxvevaSi,<br />

CineTSi Raribebis ricxvi 130 milionamde moimatebs. calkeuli<br />

eqspertebi aRniSnaven, rom CineTi xelovnurad amcirebs wliuri<br />

saarsebo minimumis maCvenebels, raTa sazogadoebis yuradReba siRaribesTan<br />

brZolaSi miRweul warmatebebs miapyros<br />

`<br />

uri), mTliani dasaqmebis Zalian<br />

mcire nawils warmoadgenen.<br />

2006-2008 wlebSi saqarTvelos<br />

ekonomika yovelwliurad,<br />

saSualod, 1.8 miliardi<br />

lariT izrdeboda. Sesabamisad,<br />

izrdeboda socialuri<br />

dacvis xarjic, 2009 wlis<br />

CaTvliT, yovelwliurad, sa-<br />

Sualod, 181.6 milioni lariT.<br />

2006-2010 wlebSi socialur<br />

dacvaze sul 5.1 miliardi<br />

lari daixarja. Tumca<br />

2010 wels socialuri dacvis<br />

xarji 40 milioni lariT<br />

Semcirda. klebaze gavlena<br />

globalurma ekonomikurma<br />

krizisma moaxdina: 2009 wels<br />

21


`siRaribis Semcirebaze yvelaze ukeT moqmedebs pensiebi da<br />

miznobrivi socialuri daxmarebebi. pensiebis gareSe, siRaribis<br />

maCvenebeli gaizrdeboda 23.6%-dan 32.9%-mde, xolo miznobrivi<br />

socialuri daxmarebebi da sxva socialuri servisebi siRaribes<br />

2%-iT amcirebs. miznobrivi socialuri daxmareba kargad aRwevs<br />

Rarib moqalaqeebamde. msgavsi programebi Raribi ojaxebis Semosavlebs<br />

72%-iT zrdis, xolo ukiduresad Raribi mosaxleobis Semosavlebs<br />

_ 105%-iT<br />

`<br />

Cveni ekonomika 3.9%-iT Semcirda.<br />

2011 wels socialuri<br />

dacvis xarji daaxloebiT<br />

201 milioni lariT gaizarda<br />

da, saerTo jamSi, 1.5 miliardi<br />

lari Seadgina. aqedan<br />

`miuxedavad imisa, rom 2003-2007 wlis periodSi saqarTveloSi saSualo<br />

Semosavlebi gaizarda, qveyanaSi siRaribe ar Semcirebula, rasac<br />

bevri mizezi ganapirobebda. pirvel rigSi ki, is faqti, rom ekonomikuri<br />

da sajaro seqtoris yovlismomcvelma reformebma am periodSi ufro<br />

meti adamiani datova samsaxuris gareSe, vidre daasaqma; amasTanave,<br />

is seqtorebi, sadac Semosavlebis zrda dafiqsirda (mSenebloba, finansuri<br />

momsaxureba, samTo mrewveloba, sajaro samsaxuri), mTliani<br />

dasaqmebis Zalian mcire nawils warmoadgenen<br />

yvelaze naklebi – mTliani<br />

socialuri dacvis 0.7% –<br />

SezRuduli SesaZleblobebis<br />

mqone adamianebs xmardebaT,<br />

16% – socialurad daucv-<br />

22 saqarTvelos ekonomika #1<br />

el ojaxebsa da bavSvebs, 66.4%<br />

_ xandazmulTa socialur<br />

dacvas. 2011 wels, araklasificirebul<br />

saqmianobaze gaweuli<br />

danaxarjebi socialur<br />

sferoSi 251 milion<br />

lars Seadgens.<br />

`<br />

gamokvlevebi aCvenebs,<br />

rom siRaribis Semcirebaze<br />

yvelaze ukeT moqmedebs pensiebi<br />

da miznobrivi socialuri<br />

daxmarebebi. pensiebis<br />

gareSe, siRaribis<br />

maCvenebeli gaizrdeboda<br />

23.6%-dan<br />

32.9%-mde, xolo<br />

miznobrivi socialuri<br />

daxmarebebi<br />

da sxva socialuri<br />

servisebi siRaribes<br />

2%-iT amcirebs.<br />

miznobrivi socialuri<br />

daxmareba kargad aRwevs<br />

Rarib moqalaqeebamde. msgavsi<br />

programebi Raribi ojaxebis<br />

Semosavlebs 72%-iT<br />

zrdis, xolo ukiduresad Raribi<br />

mosaxleobis Semosavlebs<br />

_ 105%-iT.<br />

Tumca saqarTvelo-<br />

Si misi dafarvis<br />

areali mcirea. 2007<br />

wlis monacemebiT,<br />

arsebuli programebi<br />

Raribi mosaxleobis<br />

mxolod 19%s<br />

da ukiduresad Raribi<br />

mosaxleobis<br />

30%-s faravda. am<br />

monacemebidan gamomdinare,<br />

msoflio banki miiCnevs, rom<br />

Tu miznobrivi socialuri<br />

daxmareba gaswvdeba mTels<br />

Rarib da ukiduresad Rarib<br />

EBRD-ma somxeTis da azerbaijanis<br />

ekonomikuri prognozi gaauaresa,<br />

saqarTvelosi ki gazarda<br />

EBRD-is prognoziT, 2012 wels saqarTvelos ekonomika 5%-iT gaizrdeba.<br />

gasuli wlis oqtombris prognozis mixedviT, zrda mxolod 4%-s Seadgenda.<br />

`miuxedavad saerTaSoriso donori organizaciebis mxridan daxmarebis<br />

Semcirebisa, saqarTvelos mTavrobam SeZlo dafinansebis kerZo<br />

wyaroebis moZieba, aseve miiRo Sesabamisi sakanonmdeblo cvlilebebi~<br />

– aRniSnulia EBRD-is angariSSi.<br />

rac Seexeba saqarTvelos mezobel qveynebs, 2012 wels azerbaijanSi<br />

ekonomikuri zrda 3,5%-s (prognozi Semcirda 0,5%-iT), xolo somxeTSi<br />

3%-s (-0,5) Seadgens. EBRD-ma TurqeTisa da ruseTis prognozi ucvlelad<br />

_ 2,5%-isa da 4,2%-is doneze datova.<br />

zogadad, evrozonis savalo krizisis fonze, EBRD-i ganviTarebad<br />

qveynebSi zogadad ekonomikuri zrdis Senelebas prognozirebs, evrozonis<br />

krizisis damZimebis pirobebSi, misi gauaresebis perspeqtiviT.<br />

monacemebi EBRD-is 2012 wlis ianvris angariSSi _ `regionuli ekonomikuri<br />

perspeqtiva EBRD-is saoperacio qveynebSi~ (Regional Economic<br />

Prospects in EBRD Countries of Operations: January 2012) aris mocemuli.


mosaxleobas, siRaribe Ti-<br />

Tqmis orjer _ 23.6%-dan<br />

12%-mde Semcirdeba, xolo<br />

ukiduresi siRaribe TiTqmis<br />

samjer _ 9.3%-dan 2.9%mde.<br />

yvela ukiduresad Raribi<br />

moqalaqis dafarvis Sem-<br />

TxvevaSi, xarjebis gaizrdeba,<br />

mSp-is 0.4%-iT, xolo<br />

Raribi moqalaqeebis dafarvis<br />

SemTxvevaSi _ mSp-is<br />

1.1%-iT.<br />

garda amisa, `gaeros~<br />

bavSvTa fondis angariSis<br />

mixedviT, romelic gasuli<br />

wlis noembris bolos gamoqveynda,<br />

siRaribe saqarTvelos<br />

erT-erT umTavres gamowvevad<br />

rCeba. rogorc fondis<br />

angariSSia aRniSnuli,<br />

„ekonomikur zrdas saqarTveloSi,<br />

siRaribis farTomas-<br />

Stabiani Semcireba ar mohyolia~.<br />

„xSirad, siRaribe maTi<br />

mTeli cxovrebis manZilze<br />

grZeldeba. adreul asakSi<br />

siRaribem, SesaZloa, gamoiwvios<br />

xangrZlivi gonebrivi<br />

da fizikuri darRvevebi. zemoaRniSnuli<br />

garemoebebi ki,<br />

TavisTavad, ganapirobebs siRaribis<br />

momdevno TaobebisTvis<br />

gadacemis<br />

cikls. amdenad,<br />

bavSvTa keTild-<br />

ReobaSi investirebaumniSvnelovanesiakacobriobis<br />

Tanaswori da<br />

Tanamimdevruli<br />

ganviTarebis uzrunvelsayofad~,<br />

–<br />

naTqvamia gaeros bavSvTa<br />

fondis angariSSi saqarTvelos<br />

Sesaxeb.<br />

oficialuri monacemiT,<br />

2011 wlis aprilisTvis<br />

saqarTveloSi 145 665 ojaxi<br />

(mTliani mosaxleobis 12,4 %)<br />

yovelTviuri daxmarebebis<br />

saxiT fulad saarsebo minimums<br />

iRebda. yvelaze Rataki<br />

mosaxleobis umravlesoba ki,<br />

gaeros bavSvTa fondis axa-<br />

ekonomikuri politika<br />

li angariSis mixedviT, amJamad<br />

miznobriv socialur daxmarebas<br />

ar iRebs. imis miuxedavad,<br />

rom 2008 wels mTavrobam<br />

daamtkica programa „erTiani<br />

saqarTvelo siRaribis gareSe~,<br />

2008 wels siRaribis zRvars<br />

miRma myofi ojaxebisTvis<br />

Seiqmna samedicino dazRveva<br />

da miznobrivi socialuri<br />

daxmarebebi, „bavSvis ufleba-<br />

Ta komiteti kvlav SeSfoTebulia<br />

qveyanaSi farTod gavrcelebuli<br />

siRaribiTa da<br />

siduxWiriT da aRniSnavs, rom<br />

bevri bavSvis cxovrebis done<br />

Zalze dabalia.<br />

umwvavesi problemaa isic,<br />

rom umuSevarTa socialur<br />

dacvis muxli saqarTvelos<br />

socialuri dacvis funqcionalur<br />

ganawilebaSi saer-<br />

Tod ar aris Cadebuli. qveyanaSi<br />

umuSevarTa raodenoba<br />

ar iklebs, arc dasaqmebis<br />

politika atarebs aqtiur<br />

xasiaTs. maSin, roca specialistebi<br />

umZimesi socialuri<br />

`saqarTvelos mTavrobam pensiebisa da miznobrivi socialuri<br />

daxmarebis programebis meSveobiT, romlebic 2006 wlis meore naxevarSi<br />

waradgina, mniSvnelovani nabiji gadadga win. 2003-2007 wlebSi<br />

socialurad daucveli ojaxebis wliuri Semosavali gaizarda, Tumca<br />

am zrdaSi, iseve rogorc Cilesa da braziliis SemTxvevaSi, mniSvnelovani<br />

komponenti socialuri daxmareba iyo da ara dasaqmebisa<br />

da, Sesabamisad, Semosavlebis gazrdili maCvenebeli<br />

fonis mogvarebis erT-erT<br />

gzad saqarTveloSic samu-<br />

Sao kadrebis gadamzadebasa<br />

da biznes-unarebis gamomu-<br />

SavebaSi xedaven.<br />

1998 wlis Semdeg, umuSevrobis<br />

done saqarTveloSi<br />

gaizarda 12.4%-dan 16.3%-mde.<br />

Tumca, es oficialuri monacemebiT.<br />

araoficialuri<br />

maCveneblebi ki gacilebiT<br />

sagangaSoa. erovnul-demokra-<br />

`<br />

23


laTinuri amerika<br />

(siRaribeSi mcxorvebi mosaxleobis procentuli maCvenebeli)<br />

paragvai<br />

bolivia<br />

kolumbia<br />

ekvadori<br />

meqsika<br />

laTinuri<br />

amerika<br />

peru<br />

venesuela<br />

brazilia<br />

Cile<br />

`urugvai<br />

wyaro: ECLAC<br />

mniSvnelovania ara mxolod dasaqmebuli da umuSevari adamianebis<br />

raodenoba, aramed im adamianebis Semosavlebic, romelTa xelfasic<br />

saSualo minimumze dabalia. saqarTveloSi dasaqmebulTa 17.4%-i<br />

dReSi 1.25 aSS dolarze nakleb TanxiT cxovrobs. ganviTarebul qveynebSi<br />

Sesabamisi procentuli maCvenebeli nulis tolia, xolo postsabWoTa<br />

qveynebSi iseve, rogorc sxva ganviTarebad da naklebganvi-<br />

Tarebul qveynebSi, es mniSvnelovan problemas warmoadgens<br />

msoflios erT-erTi<br />

umsxvilesi auditoruli<br />

kompania saqarTveloSi<br />

oficialurad Semovida<br />

saqarTveloSi msoflios erT-erTi umsxvilesi auditoruli kompania<br />

oficialurad Semovida. saubaria inglisur „er es em-interneiSenalze~.<br />

auditoruli kompaniebis msoflio aTeulis wevri saqarTveloSi<br />

„kapto-jgufis~ partniori gaxda.<br />

„er es emi~ bazarze gasuli saukunis 60-iani wlebidan moRvaweobs.<br />

kompaniis Stab-bina londonSia. dReisTvis „er es emi~ 83-ze met<br />

qveyanaSi 714 auditorul da konsaltingur kompanias aerTianebs. organizaciaSi<br />

32 aTasze meti specialisti, maT Soris, 3113 partniori<br />

muSaobs.<br />

rac Seexeba „kapto-jgufs~, igi 2008 Seiqmna da dReisTvis qarTuli<br />

auditoruli kompaniebis reitingis aTeulSia. rogorc kompaniaSi acxadeben,<br />

momdevno Tvidan rebrendings iwyeben da saerTaSoriso<br />

auditis bazarze aqtiurad gasvlas gegmaven.<br />

24 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

tiuli institutis (NDI) mier<br />

Catarebuli kvlevis Tanaxmad,<br />

16,161 gamokiTxulidan<br />

67% respondenti Tavs umu-<br />

Sevrad Tvlis. 2011 wlis seqtemberSi<br />

gamovlenili Sedegebis<br />

mixedviT, mosaxleobis<br />

62%-s umuSevroba qveynis nomer<br />

pirvel problemad miaCnia.<br />

kidev erTi sakiTxi, romelsac<br />

ekonomistebi gansakuTrebul<br />

yuradRebas<br />

aqceven, Sromisunarian umuSevarTa<br />

ganaTlebis donea.<br />

rogorc braziliisa da<br />

Ciles magaliTebis ganxilvam<br />

gvaCvena, kadrebis gadamzadeba<br />

da ganaTlebis<br />

xarisxis gaumjobeseba, siRaribesa<br />

da umuSevrobasTan<br />

brZolis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

meTodia. saqarTveloSi<br />

umuSevarTa 81%-s sa-<br />

Sualo an umaRlesi ganaTleba<br />

aqvs miRebuli. rac<br />

imas imas, rom ga-<br />

naTlebulisamuSao Zala gamouyenebelia<br />

da mas<br />

qveynis ekonomikis<br />

funqcionirebaSi<br />

wvlili ver Seaqvs.<br />

amave dros, msofliokonkurentulobis<br />

angariSis<br />

mixedviT (2011-2012 wlebi),<br />

qveyanaSi biznesis keTebis<br />

mTavari xelisSemSleli<br />

faqtori araadeqvaturi gana-<br />

Tlebis mqone samuSao Zalaa.<br />

es arcaa gasakviri, gardamavali<br />

ekonomikis mqone<br />

qveynebis umetesoba, egreT<br />

wodebul, „struqturul<br />

umuSevrobas~ ganicdis. am<br />

tipis umuSevroba grZelvadiani<br />

umuSevrobaa, rac, ZiriTadad,<br />

gamowveulia muSaxelis<br />

unar-Cvevebis SeusabamobiT<br />

bazarze arsebul samuSaosTan.<br />

anu arsebobs didi<br />

„Seusabamoba~ damsaqmeblebis<br />

saWiroebebsa da im<br />

unar-Cvevebs Soris, romlebsac<br />

potenciuri muSaxeli<br />

sTavazobs.


siRaribe, uTanasworoba da gadanawileba<br />

mosaxleoba, romelic cxovrobs saSualo<br />

Semosavlis 50%-ze naklebi SemosavlebiT,<br />

2009 w.<br />

brazilia*<br />

meqsika<br />

Cile<br />

aSS<br />

iaponia<br />

samx. korea<br />

avstralia<br />

espaneTi<br />

kanada<br />

britaneTi<br />

saberZneTi<br />

germania<br />

SvedeTi<br />

safrangeTi<br />

wyaroebi: OECD; United Nations ECLAC<br />

amasTanave, mniSvnelovania<br />

ara mxolod dasaqmebuli<br />

da umuSevari adamianebis<br />

raodenoba, aramed im adamianebis<br />

Semosavlebic, romelTa<br />

xelfasic saSualo<br />

minimumze dabalia. saqarTveloSi<br />

dasaqmebulTa 17.4%-i<br />

dReSi 1.25 aSS dolarze nakleb<br />

TanxiT cxovrobs. ganviTarebul<br />

qveynebSi Sesabamisi<br />

procentuli maCvenebeli<br />

nulis tolia, xolo<br />

post-sabWoTa qveynebSi iseve,<br />

rogorc sxva ga-<br />

nviTarebad da naklebganviTarebul<br />

qveynebSi, es<br />

mniSvnelovan problemaswarmoadgens.<br />

SeiZleba davaskvnaT,<br />

rom saqar-<br />

TveloSi biznesis<br />

`1998 wlis Semdeg, umuSevrobis done saqarTveloSi gaizarda<br />

12.4%-dan 16.3%-mde. Tumca, es oficialuri monacemebiT. araoficialuri<br />

maCveneblebi ki gacilebiT sagangaSoa. erovnuldemokratiuli<br />

institutis (NDI) mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad,<br />

16,161 gamokiTxulidan 67% respondenti Tavs umuSevrad Tvlis.<br />

2011 wlis seqtemberSi gamovlenili Sedegebis mixedviT,<br />

mosaxleobis 62%-s umuSevroba qveynis nomer pirvel problemad<br />

miaCnia<br />

`<br />

ekonomikuri politika<br />

gadasaxadebsa<br />

da fulad<br />

transferebamde<br />

gadasaxadebisa<br />

da fuladi<br />

transferebis<br />

Semdeg<br />

jinis indeqsi: 0=sruli Tanasworoba da<br />

1=sruli uTanasworoba, 2009.<br />

gadasaxadebisa da fuladi<br />

transferebis ganxorcielebamde<br />

monacemebi miuwvdomelia<br />

keTebis erT-erTi ZiriTadi xelisSemSleli faqtori, finansebis<br />

xelmisawvdomobisa da inflaciis paralelurad,<br />

araadeqvaturi ganaTlebis mqone muSaxelia. amitom saqarTvelos<br />

mTavrobam da sxva Sesabamisma uwyebebma unda<br />

scadon am SezRudvebis aRmofxvra, raTa mewarmeoba swrafad<br />

ganviTardes. gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs<br />

ganaTlebis sferos ganviTareba. saWiroa iseTi reformebis<br />

gatareba ganaTlebis seqtorSi, rogorebicaa ganaTlebis<br />

standartebis modernizacia, dawyebiTi da saSualo<br />

ganaTlebis sayovelTao uzrunvelyofa, umaRlesi<br />

ganaTlebis xarisxis gaumjobeseba da organizaciebisTvis<br />

daxmarebis gaweva maTi TanamSromlebis gadamzadebaSi,<br />

raTa isini axlandeli bazris moTxovnebs<br />

ukeT Seesabamebodnen.<br />

25


ogor vicxovrebT<br />

2012 wels<br />

y<br />

vela prognozis mixedviT,<br />

msoflios sakmaod<br />

rTuli weli daudga.<br />

saerTaSoriso vaWrobis gafarToebam<br />

da komunikaciebis<br />

ganviTarebam samyaro erT<br />

mTlian organizmad aqcia.<br />

dedamiwis nebismier wertil-<br />

Si ganviTarebuli movlenebi<br />

adre Tu gvian yvela qveyanaSi<br />

asaxvas hpovebs. evrozonis<br />

krizisis, wamyvani<br />

ekonomikis mqone qveynebis<br />

dakarguli reitingebis, totaluri<br />

sabiujeto xarjebis<br />

Semcirebis pirobebSi<br />

cxovrebis Sedegebi Cvens<br />

sazRvrebamdec moaRwevs. amis<br />

gamo mniSvnelovania vicodeT,<br />

romel valutaSi SevinaxoT<br />

danazogi, rogoria<br />

maTi kursebis prognozi, ra<br />

elis sanedleulo bazrebs,<br />

rogori iqneba sasursaTo<br />

fasebi da saerTod, rogor<br />

vicxovrebT 2012 wels.<br />

evrokavSiris savalo<br />

krizisma valutebis Tema gan-<br />

`<br />

sakuTrebiT aqtualuri gaxda.<br />

evro, romelic bolo<br />

eqspertTa nawilis metad aqtualur kiTxvaze, romel valutaSi<br />

jobs fulis Senaxva _ standartuli pasuxi aqvs _ moklevadian<br />

periodSi, adamianma danazogi unda Seinaxos im valutaSi, romel-<br />

Sic mis daxarjvas apirebs. ufro didi xniT Tu apirebs fulis<br />

Senaxvas, yvelaze stabiluri Sveicaruli frankia<br />

wlebSi stabilurad imyarebda<br />

poziciebs msoflioSi,<br />

bolo periodSi saerTod<br />

gauqmebis safrTxis winaSea.<br />

dRes msoflios ekonomikur<br />

da politikur wreebSi yvelaze<br />

aqtualuri kiTxvebi<br />

evrokavSirsa da mis valutas<br />

ukavSirdeba. gaiyofa Tu<br />

ara evrokavSiri or nawilad<br />

_ mdidar CrdiloeTad da<br />

26 saqarTvelos ekonomika #1<br />

Rarib samxreTad? ra bedi elis evros?<br />

evropaSi ganviTarebuli movlenebis gamo, 6 Tvis ganmavlobaSi<br />

evros TviTRirebuleba 10%-iT Semcirda. eqspertebi<br />

fiqroben, rom am qveynebSi sabiujeto deficitis Sesamcireblad<br />

saukeTeso gamosavali, evrozonis farglebs miRma<br />

eqsportis moculobis zrdaa. logikuria, rom, rac ufro<br />

swrafad gagrZeldeba evros gaiafeba, miT ufro swrafad<br />

iqneba SesaZlebeli<br />

iseTi qveynebis<br />

ekonomikuri vi-<br />

Tarebis gamosworeba,<br />

rogoric italia,<br />

espaneTi da safrangeTia.<br />

rac imas<br />

niSnavs, rom evro<br />

`msxverplad~ unda Seewiros msxvili ekonomikebis gadarCenis<br />

saqmes.<br />

saberZneTi isev defoltis zRvarzea. 2011 wlis dekemberSi<br />

qveyana defolts ukve gadaurCa, evrokavSirisa da savaluto<br />

fondis 8-miliardiani daxmarebis saSualebiT. Tumca es<br />

sakmarisi ar aRmoCnda da morigi tranSisTvis aTens kvlavac<br />

mkacri ekonomikuri politikis gatarebas sTxoven. problemebia<br />

belgiaSi da espaneTSi, sadac umuSevroba Sromisunariani<br />

mosaxleobis 22%-s aWarbebs, italia mSp-is 0,5%-iT<br />

Semcirebas elodeba. jerjerobiT, myaria germaniis ekonomika,<br />

qveyanaSi dasaqmebis done rekordul maCvenebels aRwevs,<br />

`


Tumca wleuls eqspertebi sirTuleebs<br />

germaniaSic elian.<br />

amis fonze britaneli<br />

eqspertebi, romlebic evrozonas<br />

Tavidanve skeptikurad<br />

uyurebdnen, miiCneven, rom misi<br />

daSla gardauvalia. gavleniani<br />

britanuli ekonomikuri<br />

da analitikuri centris<br />

prognoziT, mimdinare weli<br />

evrozonisTvis ukiduresad<br />

mZime iqneba da misi daSlis<br />

tendencia kidev ufro daCqardeba,<br />

aTi wlis Semdeg<br />

evro aRar iarsebebs, 2012<br />

weli ki am procesis dasawyisi<br />

iqneba, mas Semdeg, rac<br />

evrozonas saberZneTi da<br />

italia datoveben.<br />

evrozonis SesaZlo daSla<br />

daasaxela 2012 wlis<br />

mTavar geopolitikur riskad<br />

iaponurma sainvesticio bankma<br />

`nomuram~. magram eqspertTa<br />

umravlesobis SefasebiT,<br />

evro politikuri poreqtia<br />

da mis gauqmebas evropeli<br />

liderebi arafriT dauSveben.<br />

germania da safrange-<br />

Ti cdiloben, evrokavSiris<br />

qveynebi maT mier SeTavazebul<br />

sabiujeto disciplinaze<br />

daiyolion da evrozona<br />

gadaarCinon.<br />

ra gavlena SeiZleba<br />

iqonios evrozonaSimimdinare<br />

krizisma saqarTveloze<br />

da<br />

laris kursze? rodesac<br />

evros SesaZlo<br />

gauqmebaze,<br />

an gaufasurebaze<br />

keTdeba gancxadebebi,<br />

cxadia, bevrs ainteresebs,<br />

Rirs Tu ara danazogebis<br />

evroSi Senaxva.<br />

saqarTveloSi `popularuli~<br />

ucxouri valuta yovelTvis<br />

dolari iyo, maSinac<br />

ki, roca evro myardeboda<br />

dolaris mimarT. aseT pirobebSi<br />

ki, roca evros bedi<br />

bewvze hkidia, momxmareblebis<br />

danazogebis evroSi Senaxvas<br />

moeridebian. CvenTan yvela operacia dolarSi xorcieldeba<br />

da evro ZiriTadi valuta ar aris, Tumca Tu evrozonaSi cudi<br />

viTareba iqneba, es niSnavs, rom Cven eqsport-importis TvalsazrisiT<br />

problemebi Segveqneba. Cveni eqsportis 25% evropaSi<br />

gadis da Tu `beber kontinentze~ problemebi gagrZeldeba,<br />

Cveni eqsporti bunebrivad Semcirdeba. es ki Cvens mTlian<br />

Sida produqts<br />

Seamcirebs. saqar-<br />

Tvelodan eqsporti<br />

TiTqmis samjer<br />

Camouvardeba<br />

qveyanaSi importirebuliproduqtis<br />

odenobas.<br />

amis gamo Cven<br />

qveyanaSi mudmivi<br />

savaWro deficitia.<br />

2011 wlis monacemebiT,uaryofiTma<br />

savaWro<br />

saldom TiTqmis<br />

oTxi miliardi<br />

aSS dolari Seadgina.<br />

es deficiti<br />

sxva dafinansebis<br />

wyaroebTan erTad,<br />

ucxoeTidan, sam-<br />

`gansakuTrebiT saintereso da mniSvnelovani ki, cxadia, navTobis<br />

fasis cvlilebasTan dakavSirebuli prognozebia. am mxriv,<br />

analitikosTa mosazrebebi faqtobrivad erTmaneTs emTxveva. maTi<br />

umravlesoba miiCnevs, rom 2012 wlis pirvel naxevarSi `Savi oqro~<br />

cotaTi gaiafdeba. amis mizezi kvlavindeburad moTxovnilebis<br />

kleba iqneba. SemdgomSi ki, iranTan dakavSirebuli problemebis<br />

gamo navTobi gaZvirdeba, Tumca, savaraudod, 130 dolari/barels ar<br />

ascdeba<br />

`<br />

bazris mimoxilva<br />

zurab gvasalia:<br />

jobs, rom<br />

danazogebi<br />

larSi Seinaxo<br />

uSaod wasuli qarTvelebis fuladi gzavnilebiT ifareba,<br />

romelic, saerTo jamSi, miliards utoldeba. yovelive aqedan<br />

gamomdinare, Zalian logikurad JRers kiTxva _ aisaxeba Tu<br />

ara evrozonis krizisi qarTul larze?<br />

saqarTvelos bankebis asociaciis prezidentis, zurab<br />

gvasalias prognoziT, evrozonis krizisi larze ar ai-<br />

saxeba da mosaxleobas urCevs, danazogebi larSi gaakeTon,<br />

vinaidan savaluto riskebs ase ufro aicileben Tavidan.<br />

gvasalias SefasebiT, savaluto riskebis Tavidan acilebis<br />

garanti erovnuli bankis rezervebi da is politikaa, romelsac<br />

qveynis centraluri banki atarebs. `saqarTveloSi dRes<br />

sakmaod maRalia dolarizaciis maCvenebeli. es erTgvari<br />

problemac ki aris qveynisTvis. rodesac Semosavlebi lar-<br />

Si gaqvs, angariSsworebas larSi axden da gadasaxadebsac<br />

larSi ixdi, jobs, rom danazogebic larSi Seinaxo~, _ acxadebs<br />

gvasalia.<br />

eqspertTa nawilis metad aqtualur kiTxvaze, romel<br />

27


28 saqarTvelos ekonomika #1<br />

Joze graciano<br />

da silva<br />

valutaSi jobs<br />

fulis Senaxva _<br />

standartuli pasuxi<br />

aqvs _ moklevadianperiodSi,<br />

adamianma<br />

danazogi unda<br />

Seinaxos im valutaSi,<br />

romel-<br />

Sic mis daxarjvas<br />

apirebs. ufro<br />

didi xniT<br />

Tu apirebs fulis<br />

Senaxvas, yvelaze<br />

stabiluri<br />

Sveicaruli frankia.<br />

meore nawili<br />

ki msurvelebs<br />

danazogis gakeTebasa<br />

da fulis<br />

dabandebas<br />

dolarSi urCevs.<br />

maTi SefasebiT,<br />

evrozonis krizisis fonze, rodesac evrokavSiris wevri<br />

qveynebi evros SenarCunebasa da stabilizaciisTvis ibr-<br />

Zvian, evropuli valuta danazogisTvis saukeTeso arCevani<br />

ar aris. dagegmili saparlamento da saprezidento arCevnebis<br />

fonze arc larSi dabandebebia mizanSewonili, radgan, politikurad<br />

aqtiur periods yovelTvis Tan axlavs savaluto<br />

kursis mcire ryevebi mainc. aqedan gamomdinare, eqsperteTa<br />

nawilis SefasebiT, 2012 wels yvelaze saimedo valutis<br />

statuss amerikuli dolari miiRebs.<br />

sursaTis fasebi<br />

valutebis meryeobis garda,<br />

kidev erTi mniSvnelovani<br />

Temaa nedleulisa<br />

da produqciis fasebi. mimdinare<br />

wels Zalian mni-<br />

Svnelovani iqneba nedleulis<br />

bazrebze arsebuli vi-<br />

Tareba. eqspertTa SefasebiT,<br />

poziciaTa umravlesobaze<br />

fasis klebaa mosalodneli,<br />

risi mizezic evropuli krizisis<br />

gamo nedleulze moTxovnilebis<br />

Semcirebaa. evropeli<br />

momxmareblis mier<br />

sxvadasxva saqonelze mo-<br />

Txovnilebis kleba, mniSvnelovan<br />

gavlenas axdens<br />

iseTi eqsportiorebis aqtiurobaze,<br />

rogoric CineTia.<br />

am ukanasknelis warmoebis<br />

tempis Semcireba 2012 wlis<br />

globaluri ekonomikis erTerTi<br />

problema iqneba, iseve<br />

rogorc sxva ganviTarebadi,<br />

eqsportze orientirebuli<br />

qveynebis.<br />

2012 wels analitikosebi<br />

bazrebze arabunebriv<br />

gadaxrebs varaudoben. jerjerobiT,<br />

Zneli saTqmelia,<br />

romeli nedleuli gaZvirdeba<br />

da romeli ara. am Tval-<br />

xili gaiafda, xorcproduqtebi gaZvirda<br />

2012 wlis ianvarSi 2011 wlis ianvarTan SedarebiT<br />

inflaciis donem saqarTveloSi 0,5 procenti<br />

Seadgina. fasebis mniSvnelovani mateba dafiqsirda<br />

satransporto momsaxurebis qvejgufze (21,2 procenti),<br />

piradi satransporto saSualebebis eqsploataciis<br />

qvejgufze (9,1 procenti).<br />

sacxovrebelze, wyalze, eleqtroenergiasa da airze<br />

fasebi gaizarda 2.7 procentiT. sursaTisa da ualkoholo<br />

sasmelebze mocemul periodSi fasebi Semcirda<br />

1,6 procentiT. fasebis klebis maRali maCveneblebi<br />

dafiqsirda Semdeg qvejgufebze: xili da yurZeni<br />

(29 procenti), bostneuli, baRCeuli, kartofili da<br />

sxva bolqvovanebi (16,5 procenti), Saqari da sxva<br />

tkbileuli (7,2 procenti).<br />

fasebi gaizarda xorcis da xorcproduqtebis<br />

qvejgufze (23,9 procenti), rZe, yveli da kvercxis<br />

qvejgufze (6,8 procenti). 2012 wlis ianvarSi 2011<br />

wlis ianvarTan SedarebiT fasebis 7,7 procentiani<br />

kleba dafiqsirda kavSirgabmulobis<br />

jgufze.


sazrisiT, mosazrebebi Zalian<br />

mravalferovania. magaliTad,<br />

analitikosTa did<br />

nawili miiCnevs, rom spilenZi<br />

gaZvirdeba, alumini<br />

ki gaiafdeba.<br />

gansakuTrebiT saintereso<br />

da mniSvnelovani ki, cxadia,<br />

navTobis fasis cvlilebasTan<br />

dakavSirebuli prognozebia.<br />

am mxriv,<br />

analitikosTa mosazrebebifaqtobrivad<br />

erTmaneTs<br />

emTxveva. maTi umravlesobamiiCnevs,<br />

rom 2012 wlis<br />

pirvel naxevarSi<br />

`Savi oqro~ cotaTi<br />

gaiafdeba.<br />

amis mizezi kvlavindeburad<br />

moTxovnilebis<br />

kleba iqneba. SemdgomSi ki,<br />

iranTan dakavSirebuli<br />

problemebis gamo navTobi<br />

gaZvirdeba, Tumca, savaraudod,<br />

130 dolari/barels ar ascdeba.<br />

eqspertTa SefasebiT,<br />

evrozonis krizisi produqciis<br />

fasebze saqarTvelo-<br />

Sic aucileblad aisaxeba.<br />

jerjerobiT, evrozonis krizisis<br />

gamo evropuli produqciis<br />

saeqsporto fasebi ar<br />

Semcirebula, Tumca unda vivaraudoT,<br />

rom wlis ganmavlobaSi<br />

es aucileblad moxdeba.<br />

bolo 10 wlis ganmavlobaSi,<br />

evropis eqsporti,<br />

evros maRali kursis gamo,<br />

dolaris saeqsporto qveynebTan<br />

SedarebiT, arakonkurentuli<br />

iyo. Tumca<br />

viTareba Seicvala. is produqti,<br />

romlis eqsporti evropidan<br />

evroSi xorcieldeba,<br />

evros kursis cvlilebasTan<br />

erTad, ra Tqma unda, gaiafdeba<br />

da ufro konkurentunariani<br />

gaxdeba. aRsaniSnavia,<br />

isic, rom evropis qveynebs<br />

aqvT umZlavresi da sakmaod<br />

mdgradi ekonomika da Sida<br />

moxmarebis Zalian maRali<br />

kultura. ris gamoc, Sida<br />

moxmarebaze evropaSi mimdinare<br />

procesebi mtkivneulad<br />

jer ar asaxula. magaliTad,<br />

evrozonis davalianebis<br />

krizisis miuxedavad,<br />

germaniis samomxmareblo<br />

ganwyobebi gacilebiT uke-<br />

Tesia, vidre gasul wels iyo.<br />

rogorc samomxmareblo<br />

`gaeros soflis meurneobis da sursaTis organizaciis xelmZRvanelis<br />

Joze graciano da silvas gancxadebiT, sasursaTo bazrebze<br />

ryeva gagrZeldeba da ekonomikuri arastabilurobis gamo sul<br />

ufro meti adamiani dadgeba SimSilis safrTxis winaSe. gaeros<br />

maRalCinosnis ganmartebiT, fasebi ise mkveTrad aRar gaizrdeba,<br />

rogorc bolo ori weli xdeba, Tumca arc daiklebs. SesaZlebelia<br />

mxolod umniSvnelo, moklevadiani Semcireba saqonlis calkeul<br />

jgufebze<br />

`<br />

moTxovnis kvlevis sazogadoebis<br />

(GfK) monacemebSia<br />

naTqvami, ianvarSi Sesabamisi<br />

jamuri indeqsi 0,2 punqtiT,<br />

5,9 niSnulamde gaizarda.<br />

ukeTesi samomxmareblo<br />

klimati qveyanaSi bolos<br />

2011 wlis martSi dafiqsirda.<br />

GfK-s eqspertis ralf<br />

bazris mimoxilva<br />

biurklis gancxadebiT, germaneli<br />

momxmarebeli jiutad<br />

ewinaaRmdegeba koniunqturuli<br />

riskebis zrdas da evropaSi<br />

mzard kriziss. specialisti<br />

yuradRebas amaxvilebs<br />

imaze, rom adamianebs msxvili<br />

SenaZenebisken aqvT midrekileba<br />

da sakuTari Semosavlebis<br />

zrdis perspeqtivebs<br />

optimisturad uyureben. zrdis<br />

mTavar mizezad eqsperti<br />

Sromis bazarze gamokve-<br />

Til dadebiT tendenciebs<br />

da samsaxuris dakargvis Si-<br />

Sis Sesustebas asaxelebs.<br />

gasaTvaliswinebelia sabanko<br />

procentis rekordulad<br />

dabali maCvenebeli da finansuri<br />

bazrebis mimarT mo-<br />

2011 wels Saqris importi<br />

21%-iT gaizarda<br />

saqarTveloSi 2011 wels 89,8<br />

milioni dolaris Rirebulebis<br />

Saqris importi ganxorcielda, rac<br />

21%-iT aRemateba gasuli wlis monacemebs.<br />

gazrdil RirebulebaSi<br />

2011 da 2010 wels msoflio bazarze<br />

gazrdilma fasebmac moaxdina gavlena.<br />

saqarTveloSi Saqris imports mxolod<br />

erTi kompania, Turqul-azerbaijanuli<br />

`qualiTi Sugari~ axorcielebs.<br />

adgilobrivi Saqris erTaderTi<br />

mwarmoebeli, agaris qarxana<br />

ki 2008 wlis Semdeg gaCerebulia.<br />

saqarTveloSi Saqris importi, Ziri-<br />

Tadad, braziliidan da azerbaijanidan<br />

xorcieldeba.<br />

29


mxmareblis undobloba. am<br />

faqtorebis gamo adamianebs<br />

fulis bankSi Setanas ZviradRirebuli<br />

nivTebis SeZena<br />

urCevniaT.<br />

amitomac, eqspertTa Se-<br />

fasebiT, fasebis kleba ar<br />

moxdeba dReebis da arc kvirebis<br />

ganmavlobaSi, magram<br />

zafxulisaTvis fasebi evropul<br />

produqciaze aucileblad<br />

gadaixedeba. saqarTveloSi<br />

pirvel rigSi, es<br />

cvlileba evropidan Semo-<br />

suli avtomobilebis fasze<br />

aisaxeba.<br />

saqarTvelos xelisufleba<br />

mimdinare wels 6%-ian<br />

inflacias varaudobs. gasuli<br />

wlis inflacia oficialuri<br />

statistikis mixedviT,<br />

8,5% iyo. 2011 wlis martidan<br />

fasebis zrda jer sasursaTo<br />

produqtebidan daiwyo,<br />

Semdeg transportze<br />

aisaxa. inflaciis maCvenebl-<br />

30 saqarTvelos ekonomika #1<br />

ma piks _ 14.5%-s maisSi miaRwia.<br />

Tumca, „saqstatis~ monacemebiT,<br />

ukve maisidan klebadi<br />

tendencia dafiqsirda.<br />

mTlianobaSi weli erTniSna<br />

inflaciiT dasrulda.<br />

2011 wlis dekemberSi<br />

noemberTan SedarebiT inflaciis<br />

donem 0,6% Seadgina.<br />

statistikis erovnuli samsaxuris<br />

informaciiT, aRniSnul<br />

periodSi sursaTisa da<br />

ualkoholo sasmelebis<br />

jgufis fasebi 1,5%-iT<br />

`bolo 10 wlis ganmavlobaSi, evropis eqsporti, evros maRali kursis<br />

gamo, dolaris saeqsporto qveynebTan SedarebiT, arakonkurentuli<br />

iyo. Tumca viTareba Seicvala. is produqti, romlis eqsporti<br />

evropidan evroSi xorcieldeba, evros kursis cvlilebasTan erTad,<br />

ra Tqma unda, gaiafdeba da ufro konkurentunariani gaxdeba. aRsani-<br />

Snavia, isic, rom evropis qveynebs aqvT umZlavresi da sakmaod mdgradi<br />

ekonomika da Sida moxmarebis Zalian maRali kultura<br />

`<br />

gaizarda da dekembris inflaciaSi<br />

misma wvlilma<br />

0,66% Seadgina. erTi Tvis<br />

ganmavlobaSi fasebis mniSvnelovani<br />

zrda bostneulze,<br />

baRCeulze, kartofilisa da<br />

sxva bolqvovanebze (9,6%),<br />

Tevzeulze (2,8%), rZeze, yvelsa<br />

da kvercxze (2%) aRiricxa.<br />

2011 wlis dekember-<br />

Si, noemberTan SedarebiT,<br />

fasebi mniSvnelovnad Sem-<br />

cirda Saqarsa da tkbileulze<br />

(4,3%) da pursa da purproduqtebze<br />

(0,9%). qarTul<br />

bazarze purproduqtebis gaiafeba<br />

2012 welsacaa mosalodneli.<br />

pur-produqtebis<br />

asociaciis warmomadgenel-<br />

Ta gancxadebiT, mimdinare<br />

wels qarTul bazarze purproduqtebis<br />

fasebi Semcirdeba.<br />

amis Tqmis safuZvels<br />

asociacias wlis dasawyisidan<br />

fqvilis fasis kleba<br />

aZlevs. erTi tomara fqvilis<br />

Rirebuleba 40-dan 31<br />

laramde Semcirda. gasul<br />

welTan SedarebiT mosavlis<br />

mxrivac ukeTesi prognozebi<br />

keTdeba, rac, purproduqtebis<br />

TviTRirebulebazec<br />

aisaxeba.<br />

rac Seexeba 2012 wlis<br />

inflaciis 6%-ian prognozs,<br />

igi saqarTveloSi keTdeba<br />

im fonze, rodesac gaero 2012<br />

wels kvebis produqtebis<br />

umniSvnelo gaiafebas varaudobs.<br />

gaeros soflis meurneobis<br />

da sursaTis organizaciis<br />

xelmZRvanelis<br />

Joze graciano da silvas<br />

gancxadebiT, sasursaTo bazrebze<br />

ryeva gagrZeldeba da<br />

ekonomikuri arastabilurobis<br />

gamo sul ufro meti adamiani<br />

dadgeba Sim-<br />

Silis safrTxis<br />

winaSe.<br />

gaeros maRal-<br />

Cinosnis ganmartebiT,<br />

fasebi ise<br />

mkveTrad aRar gaizrdeba,<br />

rogorc<br />

bolo ori weli<br />

xdeba, Tumca arc<br />

daiklebs. SesaZlebelia mxolod<br />

umniSvnelo, moklevadiani<br />

Semcireba saqonlis<br />

calkeul jgufebze. SegaxsenebT,<br />

rom sursaTze msoflio<br />

fasebi 2011 wlis TebervalSi<br />

mkveTrad gaizarda,<br />

ramac inflaciis stimulireba<br />

gamoiwvia. Sedegad, Seqmna<br />

idealuri klimati sazogadoebis<br />

ukmayofilebis da „arabuli<br />

gazafxulisTvis~.


zafxulSi tailandis xelisuflebam,<br />

romelic msoflio<br />

bazris brinjiT erTerTi<br />

mTavari mommaragebelia,<br />

ganacxada, rom wlis bolomde,<br />

am produqtis fasi<br />

SesaZloa 56%-iT gaizardos.<br />

tailandis pirveli qaliprezidentis,<br />

iinglak Cinavatis<br />

arCevis Semdeg, bazarze<br />

meore jgufis tailanduri<br />

brinjis fasma 7,3%iT<br />

moimata da erT tonaze<br />

519 dolari Seadgina. tailanduri<br />

brinji msoflio<br />

eqsportis 30%-s Seadgens.<br />

msoflio bankis mier gakeTebuli<br />

angariSis Tanaxmad,<br />

2011 wels, sursaTis msoflio<br />

fasebma 36%-iT moimata.<br />

simindis fasi 74%-iT<br />

gaizarda, xolo marcvleulis<br />

_ 69%-iT.<br />

2011 wlis dasawyisSi sursaTze<br />

fasebma istoriul maqsimums<br />

miaRwia, ramac saerTa-<br />

Soriso eqspertTa gancxadebiT,<br />

2008 wlis „sasursaTo<br />

krizisis~ ganmeorebis safrTxe<br />

Seqmna. msoflioSi bur-<br />

Rulze fasebi<br />

gasuli wlis aprilis<br />

bolosTvis<br />

saSualod 71%-iT<br />

gaizarda, rac<br />

samjer metia 10<br />

wlis winandel<br />

fasebze. popularul<br />

britanul<br />

gamocema The Guardian-sTan<br />

interviu-<br />

Si gaeros sasursaTo<br />

saagentos ufrosi ekonomisti<br />

acxadebda, rom Tuki<br />

uaxloes periodSi evropaSi<br />

naleqi ar movida, mimdinare<br />

wlis ivnisSi sakveb produqtebze<br />

fasebi agresiulad<br />

gaizrdeba. misi ganmartebiT,<br />

gansakuTrebuli safrTxe emuqreboda<br />

ganviTarebad qveynebs,<br />

sadac sasursaTo inflacias<br />

SesaZloa aRSfoTebuli moqalaqeebis<br />

masobrivi protesti<br />

gamoewvia.<br />

bazris mimoxilva<br />

es `naleqi~ evrozonis da Semdeg ukve mTeli msolios<br />

ekonomikuri krizisi aRmoCnda. evropuli valebis krizisma<br />

msoflio ekonomikis zrdisa da sursaTis fasebis zrdis<br />

damuxruWeba ganapiroba.<br />

msoflioSi sakvebis fasi gasuli wlis dekemberSi 2.4%-<br />

iT Semcirda. gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis<br />

angariSis mixedviT, fasebis Semcireba marcvleulis<br />

maRalma mosavlianobam da masze SedarebiT naklebma moTxovnam<br />

gamoiwvia, aseve, erT-erTi mizezia Saqrisa da zeTis<br />

Rirebulebis Semcirebac.<br />

`2011 wlis dasawyisSi sursaTze fasebma istoriul maqsimums miaRwia,<br />

ramac saerTaSoriso eqspertTa gancxadebiT, 2008 wlis „sasursaTo<br />

krizisis~ ganmeorebis safrTxe Seqmna. msoflioSi bur-<br />

Rulze fasebi gasuli wlis aprilis bolosTvis saSualod 71%-iT<br />

gaizarda, rac samjer metia 10 wlis winandel fasebze. popularul<br />

britanul gamocema The uardian-sTan interviuSi gaeros sasursa-<br />

To saagentos ufrosi ekonomisti acxadebda, rom Tuki uaxloes<br />

periodSi evropaSi naleqi ar movida, mimdinare wlis ivnisSi<br />

sakveb produqtebze fasebi agresiulad gaizrdeba<br />

`<br />

evropuli krizisi msoflioSi kakaos fasebzec aisaxa.<br />

fasi produqtze 42%-iT Semcirda, rac 2008 wlis dekembris<br />

Semdeg minamluri maCvenebelia. Sokoladis umsxvilesma mwarmoebleba<br />

evropaSi nedleulis Sesyidva minimumamde Seamcires,<br />

rac, Tavis mxriv, gayidvebis mosalodnel Semcirebas ukav-<br />

Sirdeba. kakaos marcvalze fasebis dacemas afrikaSi maRalma<br />

mosavlmac Seuwyo xeli.<br />

gaerTianebuli erebis sursaTisa da soflis meurneobis<br />

organizaciis eqspertTa gancxadebiT, globalur ekonomikaSi<br />

mimdinare cvlilebebis, bazarze fulis arasaxarbielo<br />

moZraobisa da energiis gamoyenebis Sedegebis gaTvaliswinebiT,<br />

samomavlod msoflioSi sakvebis fasis gansazRvra<br />

rTulia.<br />

31


` `<br />

ratom aweven bankebi<br />

saprocento ganakveTebs<br />

maka<br />

RaniaSvili<br />

d<br />

ReisaTvis qarTul<br />

ekonomikaSi yvelaze<br />

dinamiurad ganviTarebad<br />

sferod kvlav sabanko seqtori<br />

rCeba. eqspertTa SefasebiT,<br />

omis Semdgom Seqmnil<br />

mZime viTarebas bankebma<br />

warmatebiT gaarTves Tavi<br />

da ar aris gamoricxuli,<br />

momdevno ramdenime weliwadi<br />

sabanko sfero kvlav<br />

liderad darCes qarTul<br />

ekonomikaSi. am droisTvis<br />

seqtoris momgebianoba daaxloebiT<br />

300 milionia. ris<br />

xarjze aRweven bankebi am<br />

maCvenebels?<br />

eqspertTa nawilis SefasebiT,<br />

maRali saprocento<br />

ganakveTebi qarTuli bankebis<br />

Semosavlebis umTavresi<br />

wyaroa. magaliTad, ipoTekuri<br />

sesxebi saqarTveloSi postsabWoTa<br />

sivrceSi erTerTi<br />

yvelaze Zviria. ruseT-<br />

Si komerciuli bankebi ipoTekuri<br />

sesxebs wliur 11-<br />

12.5%-Si gascemen, ukrainaSi<br />

17-20%-ad, somxeTSi ipoTekuri<br />

kreditebis saprocento ga-<br />

nakveTi 12%-dan iwyeba da<br />

26%-mde adis, azerbaijanSi<br />

ki 11-13%-s Seadgens. rac<br />

Seexeba saqarTvelos, aq moqmedi<br />

19 bankidan ipoTekur<br />

sesxebs 9 banki gascems, wli-<br />

32 saqarTvelos ekonomika #1<br />

uri saprocento ganakveTi 12%-dan 22%-mde meryeobs. rogorc<br />

am cifrebidan Cans, saqarTveloSi ipoTekur kreditebze<br />

dawesebuli saprocento ganakveTi arc ise dabalia.<br />

garda amisa, 2011 wels bankebma gaamkacres biznesTan<br />

urTierTobis wesebi. Tu ar CavTvliT ramdenime prioritetul<br />

sferos, ba-<br />

nkebi TiTqmis ar<br />

akrediteben biznessaqmianobis<br />

iseT<br />

saxeebs, romelic<br />

maRali riskis matarebelni<br />

arian (magaliTad,<br />

soflis<br />

meurneoba). Sedegad,<br />

naRdi fulis moZraoba<br />

bazarze Semcirebulia, rasac logikurad mivyavarT<br />

biznesis moculobis Semcirebamde.<br />

Tumca im mosazrebas, rom bankebi mogebas maRali procentebis<br />

xarjze aRweven, ar iziarebs eqspertTa nawili.<br />

isini miiCneven, rom, marTalia, saprocento ganakveTebi sesxebze<br />

jer kidev maRalia, magram es imas ar niSnavs, rom<br />

qarTuli bankebi akrediteben im dargebs, romelic ase Tu ise<br />

muSaoben. es aris vaWroba, msubuqi da gadamamuSavebeli mrewvelo-<br />

ba da sxva. uzarmazari potencialia soflis meurneobaSi, romelic,<br />

jerjerobiT, aTvisebuli ar aris da es ar aris marto bankebis<br />

problema, aramed mTlianad qarTuli ekonomikis problema. soflis<br />

meurneobis seqtorisaTvis unda Seiqmnas specialuri programebi


seqtoris mogebas mxolod<br />

maRali saprocento ganakveTebi<br />

ganapirobebs da rom<br />

bankebi ekonomikis sxva dargebs<br />

ar akrediteben. maTi<br />

SefasebiT, sabanko sistemis<br />

Semosavlebi gaizarda rogorc<br />

saprocento, aseve<br />

arasaprocento Semosavlebis<br />

zrdis Sedegad. magali-<br />

Tad, sabanko seqtoris mogebis<br />

sarekordo maCvenebelze<br />

gasvlaSi aranakleb mniSvnelovani<br />

roli iTamaSa<br />

vadagadacilebuli sesxebis<br />

xvedriTi wilis Semcirebam.<br />

bankebis sakredito portfelSi<br />

mTeli wlis manZilze<br />

mcirdeboda vadagadacilebuli<br />

sesxebis xvedriTi wili,<br />

am etapisTvis es maCvenebeli<br />

daaxloebiT 2%-ia, gasuli<br />

wlis analogiur periodSi<br />

es maCvenebeli 3,5% iyo.<br />

bolo 1 wlis ganmavlobaSi<br />

fizikur pirebze gacemuli<br />

sesxebidan Semosavali 24-<br />

25%-iT aris gazrdili, xolo<br />

iuridiul pirebze gacemu-<br />

sabanko-safinanso seqtori<br />

li sesxebidan Semosavlebi<br />

TiTqmis 30%-iT, yvela<br />

sakredito produqtis mixedviT.<br />

es exeba rogorc samomxmareblo<br />

da biznes sesxebs,<br />

aseve ipoTekur sesxebs da<br />

ganvadebebs.<br />

Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis sruli<br />

profesori irakli kovzanaZe:<br />

saqarTvelos sabanko<br />

sistemam 2010 wlis bolosTvis<br />

TiTqmis mTlianad<br />

daZlia 2008-2009 wlebSi warmoqmnili<br />

problemebi, romlebic,<br />

Tavis mxriv, sxva subieqtur<br />

(calkeuli bankebisaTvis<br />

sxvadasxva) mizezebTan<br />

erTad, gamowveuli iyo<br />

ruseT-saqarTvelos 2008<br />

wlis agvistos omiT da<br />

msoflio safinanso krizisiT.<br />

mogexsenebaT, sabanko<br />

sistemam 2008 weli daamTavra<br />

aqtivebis 1-miliardiani<br />

vardniT da 215 mln laris<br />

zaraliT, aseve 2009 weli<br />

dasrulda 65 mln laris<br />

zaraliT. maSindeli prob-<br />

lemebis daZleva SesaZlebeli<br />

gaxda donorebis mxridan<br />

gamoyofili farTomas-<br />

Stabiani daxmarebiT.<br />

2011 weli sabanko sistemisTvis<br />

dinamiuri zrdis<br />

periodia. bolo araaudirebuli<br />

monacemebiT, wlis ganmavlobaSi<br />

aqtivebi TiTqmis<br />

20%-iT gaizarda da 12<br />

miliard 679 milioni laria,<br />

wminda mogeba _ 323 milioni.<br />

kargi zrdaa rogorc<br />

fizikuri, aseve iuridiuli<br />

pirebis depozitebSi, gacilebiT<br />

winmswrebi qveynis<br />

ekonomikur zrdasTan SedarebiT.<br />

sabanko sistema am<br />

etapisTvis akmayofilebs<br />

mdgradobis da saimedoobis<br />

normativebsa da koeficientebs.<br />

s.e. _ `Tibisi bankis~<br />

generalurma direqtorma,<br />

vaxtang bucxrikiZem<br />

ganacxada, rom uaxloes<br />

periodSi mosalodnelia<br />

sabanko sistemaSi<br />

Serwyma-gaerTianebis<br />

qarTuli bankebi uZravi<br />

qonebis saagentoebs hgavdnen<br />

bankebis da mikrosafinanso organizaciebis mxridan val-<br />

Si waRebuli qonebis Taobaze gancxadebebi Tavad biznesis<br />

mxridan ismis. sajaro reestris cnobiT, 2011 wels 2010-Tan<br />

SedarebiT uZravi qonebis bazarze tranzaqciebi 26%-iT gaizarda,<br />

realurad ki, rogorc radio „komersantma~ gaarkvia, tranzaqciebis<br />

zrda mosaxleobisTvis safinanso institutebis<br />

mxridan qonebis CamorTmevis xarjze gaizarda.<br />

am faqtis realurobas adastureben rogorc uZravi qonebis<br />

bazris moTamaSeebi, aseve eqspertebi. dRes ki ukve mcire<br />

da saSualo biznesis asociaciis prezidenti radio „komersantis~<br />

eTerSi acxadebs, rom bankebis mxridan uZravi qonebis<br />

uzrunvelyofiT warmoudgeneli raodenobiT sesxi gaicemoda.<br />

Sedegad, giorgi isakaZis TqmiT, qonebis 99% swored valeb-<br />

Si wavida. misive TqmiT, qarTuli bankebi uZravi qonebis<br />

saagentoebs hgavdnen, radgan am mimarTulebiT aqtivebi Zalian<br />

didi raodenobiT dagrovda.<br />

erT-erTi wamyvani sainvesticio kompania „jiaiji pliusis~<br />

xelmZRvanelis daviT aslaniSvilis gancxadebiTac, uZravi<br />

qonebis bazarze bevri tranzaqcia xdeba, radgan<br />

giraoSi Cadebuli binebis brunva gaizarda.<br />

33


irakli<br />

kovzanaZe<br />

procesi. ramdenad eTanxmebiT<br />

am mosazrebas<br />

da Tu ase moxdeba, riT<br />

iqneba igi ganpirobebuli?<br />

i.k. _ me ar vici ris<br />

safuZvelze saubrobs bato-<br />

ni bucxrikiZe, Tumca ar gamovricxav<br />

msgavs movlenebs.<br />

aRsaniSnavia, rom sistemaSemqmneli<br />

bankebi qmnian sabanko<br />

sistemis aqtivebis 80%-s,<br />

danarCeni bankebi SedarebiT<br />

mcire zomisaa, magram yvela<br />

am mcire bankSi warmodgenilia<br />

ucxouri safinanso<br />

instituti. amitom ar gamovricxav<br />

iyos gaerTianebis<br />

tendenciebi, romelsac<br />

zogadad iwvevs sabanko seqtoris<br />

konkurenciis zrda.<br />

yvela es banki akmayofilebs<br />

mdgradobis da saimedoobis<br />

im normativebsa da koeficients,<br />

rac dawesebuli aqvs<br />

centralur banks.<br />

s.e. _ qonebis dayadaRebisas<br />

adre primati<br />

eniWeboda banks, axla es<br />

34 saqarTvelos ekonomika #1<br />

norma Seicvala. ra gaxda<br />

am sakanonmdeblo cvlilebebis<br />

mizezi da<br />

rogor aisaxeba es bankebze?<br />

i.k. _ zustad ver getyviT<br />

ram gamoiwvia es cvlileba.<br />

Tumca maxsovs<br />

sabanko<br />

asociacia erTi<br />

wlis win sakmaodaqtiurobda,<br />

roca ganixilebodasakiTxiproblemuri<br />

giraos<br />

SemTxvevaSi vis<br />

unda miniWeboda<br />

primati _ sagadasaxados<br />

Tu<br />

banks da garkveulikompromisebi<br />

maSin mi-<br />

Rweul iqna. bunebrivia,<br />

es cvlilebametnaklebad<br />

yvela bankze<br />

moaxdens<br />

gavlenas, gamomdinare<br />

iqidan,<br />

Tu sad gaCndeba<br />

giraosTan<br />

dakavSirebuli<br />

problemebi.<br />

s.e. _ 2011<br />

weli sabanko seqtorma<br />

daaxloebiT 300 milioniani<br />

mogebiT daasrula,<br />

ris xarjze aRweven bankebi<br />

mogebis amxela maCvenebels?<br />

i.k. _ es maCvenebeli<br />

miRweulia aqtivebis zrdis<br />

da, pirvel rigSi, sakredito<br />

portfelis zrdis xarjze.<br />

sakmaod maRalia saprocento<br />

ganakveTebi sesxebze da<br />

es ar aris gamowveuli mxolod<br />

resursis siZviriT.<br />

mniSvnelovan rols Tama-<br />

Sobs inflaciac, wlis pirvel<br />

naxevarSi CvenTan TiTqmis<br />

14%-iani inflacia iyo.<br />

izrdeba samomxmareblo sesxebis<br />

moculobac (Tu daveyrdnobiT<br />

gazeT `rezonansis~<br />

mier gavrcelebul informa-<br />

cias, yoveli 100 momxmareblidan,<br />

SeTavazebis SemTxveva-<br />

Si, asivem aiRo samomxmareblo<br />

sesxi). garda amisa, bankebs<br />

maRali aqvT sakomisio mar-<br />

Jebi savaluto operaciebze,<br />

salaros operaciebze, plastikur<br />

baraTebze da a. S. me<br />

vfiqrob, rom es sakomisioebi<br />

aris Sesamcirebeli, Tumca<br />

am ganakveTebs sabazro<br />

ekonomika, konkurencia unda<br />

aregulirebdes.<br />

s.e. _ jerovnad akrediteben<br />

Tu ara qarTuli<br />

bankebi dRes ekonomikas?<br />

migaCniaT Tu ara, rom<br />

dRes bankebs ar SeuZliaT<br />

meti riskis gaweva biznesis<br />

gansaviTareblad<br />

qveyanaSi?<br />

i.k. _ qarTuli bankebi<br />

akrediteben im dargebs, romelic<br />

ase Tu ise muSaoben.<br />

es aris vaWroba, msubuqi da<br />

gadamamuSavebeli mrewveloba<br />

da sxva. uzarmazari potencialia<br />

soflis meurneoba-<br />

Si, romelic jerjerobiT<br />

aTvisebuli ar aris da es<br />

ar aris marto bankebis problema,<br />

aramed mTlianad qarTuli<br />

ekonomikis problema.<br />

soflis meurneobis seqtorisaTvis<br />

unda Seiqmnas specialuri<br />

programebi. am<br />

TvalsazrisiT, kargi programis<br />

ganxorcieleba daiwyo<br />

evropis rekonstruqciisa da<br />

ganviTarebis bankma, romelmac<br />

agroseqtoris dakreditebisTvis<br />

garkveuli moculobis<br />

Tanxebi gamouyo qarTul<br />

bankebs.<br />

s.e. _ evrozonis krizisi<br />

ramdenad aisaxeba saqarTveloze?mosalodnelia<br />

Tu ara saprocento<br />

ganakveTebis zrda mimdinare<br />

wels?<br />

i.k. _ bunebrivia, gavlenas<br />

moaxdens. Cveni ekonomika<br />

da sabanko seqtori sakmaod<br />

aris integrirebuli<br />

Sesabamis globalur procesebsa<br />

da institutebSi.<br />

evrozonis savalo krizisi


negatiurad aisaxeba pirvel<br />

rigSi im qarTul kompaniebze,<br />

romlebic eqsports axorcieleben<br />

evrokavSirSi.<br />

krizisis pirobebSi, evrozonaSi<br />

(da mTlianad, evrokav-<br />

SirSi) isini mi-<br />

iReben nakleb SekveTebs,kontraqtebs<br />

da, cxadia,<br />

eqsportis moculobaSemcirdeba.<br />

Tumca, isic<br />

aRsaniSnavia, rom<br />

saqarTvelos eqsportSievrozonis<br />

wili 1/6–ze<br />

naklebia.<br />

gasaTvaliswinebelia<br />

isic, Tu<br />

ra gavlenas moaxdens es<br />

krizisi ruseTze. am qveynis<br />

biujetis Semosavlebis<br />

40% da mSp-is 40-45% formirdeba<br />

gazis da navTobis<br />

gayidvidan, romlis didi<br />

nawili modis evrokavSirze.<br />

problemaa isic, rom ruseT-<br />

Si mcxovrebi Cveni Tanamemamuleebidan<br />

maTi ojaxis<br />

wevrebi saqarTveloSi<br />

daxmarebebs fuladi transferebis<br />

saxiT Rebuloben.<br />

jamurad,<br />

marto 2011 wels<br />

msofliodan aseTma<br />

Semosulobebma<br />

saqarTveloSi 1268<br />

mln. aSS dolari<br />

Seadgina, romlis Ti-<br />

Tqmis 55% ruseTze<br />

modis. krizisis gavlena<br />

am mxriv iqneba<br />

aseTi Semosulobebis<br />

Semcireba<br />

rogorc ruseTSi,<br />

aseve evrokavSirSi<br />

(mag., saberZneTi, italia,<br />

espaneTi) mcxovrebi<br />

Cveni Tanamemamuleebidan.<br />

saqarTvelos<br />

bankebis ucxour<br />

safinanso institutebzedamokide-<br />

sabanko-safinanso seqtori<br />

bulebis xarisxi sakmaod maRalia. 19 bankidan 18-Si ucxouri<br />

institutia warmodgenili, xolo sistemaSemqneli<br />

bankebis xuTeulSi damokidebulebis xarisxi, pirvel rigSi,<br />

saerTaSoriso safinanso institutebze, kidev ufro maRalia.<br />

am institutebis SesaZleblobebi ki, dReisTvis sakmaod<br />

SezRudulia. evrozonis savalo krizisis didi xniT<br />

`gasaTvaliswinebelia isic, Tu ra gavlenas moaxdens es krizisi<br />

ruseTze. am qveynis biujetis Semosavlebis 40% da mSp-is 40-45%<br />

formirdeba gazis da navTobis gayidvidan, romlis didi nawili<br />

modis evrokavSirze. problemaa isic, rom ruseTSi mcxovrebi Cveni<br />

Tanamemamuleebidan maTi ojaxis wevrebi saqarTveloSi daxmarebebs<br />

fuladi transferebis saxiT Rebuloben. jamurad, marto<br />

2011 wels msofliodan aseTma Semosulobebma saqarTveloSi 1268<br />

mln. aSS dolari Seadgina, romlis TiTqmis 55% ruseTze modis.<br />

krizisis gavlena am mxriv iqneba aseTi Semosulobebis Semcireba<br />

rogorc ruseTSi, aseve evrokavSirSi (mag., saberZneTi, italia, espaneTi)<br />

mcxovrebi Cveni Tanamemamuleebidan<br />

`<br />

gagrZeleba saqarTvelos safinanso bazarze safinanso<br />

resursebs Seamcirebs. maRali riskebisa da saprocento<br />

ganakveTebis gamo gaizrdeba bankebisTvis sakredito<br />

resursebis fasi. xolo safinanso resursebis wyaroebze<br />

xelmiuwvdomloba sakredito organizaciebs aiZulebs, meti<br />

depoziti moizidon Sida bazarze, rasac saprocento<br />

ganakveTebis zrda mohyveba. zogadad, ar iqneba sakmarisi<br />

likviduri resursebi seqtoris zrdis gasagrZeleblad<br />

da sabanko sistemam SeiZleba daiwyos zrdis damuxruWeba.<br />

Tumca, meore mxriv, gasulma 2-3 welma saqarTvelos<br />

sabanko sistemas krizisTan brZolis garkveuli gamoc-<br />

35


`sistemaSemqneli bankebis xuTeulSi damokidebulebis xarisxi,<br />

pirvel rigSi, saerTaSoriso safinanso institutebze, kidev ufro<br />

maRalia. am institutebis SesaZleblobebi ki, dReisTvis sakmaod<br />

SezRudulia. evrozonis savalo krizisis didi xniT gagrZeleba<br />

saqarTvelos safinanso bazarze safinanso resursebs Seamcirebs.<br />

maRali riskebisa da saprocento ganakveTebis gamo gaizrdeba<br />

bankebisTvis sakredito resursebis fasi. xolo safinanso resursebis<br />

wyaroebze xelmiuwvdomloba sakredito organizaciebs aiZulebs,<br />

meti depoziti moizidon Sida bazarze, rasac saprocento<br />

ganakveTebis zrda mohyveba. zogadad, ar iqneba sakmarisi likviduri<br />

resursebi seqtoris zrdis gasagrZeleblad da sabanko sistemam<br />

SeiZleba daiwyos zrdis damuxruWeba<br />

dileba daugrova da, xatovnad<br />

rom vTqvaT, `instituciuri<br />

imunitetic~ ki gamoumuSava.<br />

dReisTvis bankebs<br />

sakredito portfelic ukve<br />

gawmendili aqvT wlebis ganmavlobaSi<br />

dagrovili problemuri<br />

aqtivebisagan.<br />

sabanko seqtoris<br />

finansuri<br />

maCveneblebi<br />

2011 wlis 1 dekembris<br />

mdgomareobiT, saqarTvelos<br />

36 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

sabanko seqtori 19 komerciuli<br />

bankiTaa warmodgenili.<br />

maT Soris, 16 sawesdebo kapitalSi<br />

ucxouri kapitalis<br />

monawileobiT da 2 ucxouri<br />

bankis filialiT. wina Tves-<br />

Tan SedarebiT, saqarTvelos<br />

komerciuli bankebis mTliani<br />

aqtivebi 44.9 mln lariT,<br />

anu 0.4%-iT gaizarda da<br />

11.9 mlrd lari Seadgina.<br />

sabanko seqtoris sakuTari<br />

saxsrebi 2 mlrd lars Seadgens,<br />

rac komerciuli banke-<br />

bis mTliani aqtivebis<br />

17%-ia. ucxouri<br />

kapitalis<br />

monawileobam bankebis<br />

mTlian ganaRdebulsawesdebo<br />

kapitalSi 81.8%<br />

Seadgina. 2011 wlis<br />

noemberi, iseve<br />

rogorc wina Tve, sabanko<br />

seqtorma<br />

mogebiT daamTavra.<br />

wminda mogebam Tvis<br />

SedegebiT 55.5 mln<br />

lari, xolo wlis dasawyisidan<br />

290.3 mln lari<br />

Seadgina. xuTi umsxvilesi<br />

aqtivebis mqone bankis wili<br />

sabanko seqtoris mTlian aqtivebSi<br />

wina TvesTan SedarebiT<br />

0.6 procentuli punqtiT<br />

gaizarda da 80%-s miaRwia.<br />

komerciuli bankebis<br />

sakredito dabandebis moculoba<br />

(ararezidentebze gacemuli<br />

sesxebis CaTvliT)<br />

2011 wlis noemberSi, wina<br />

TvesTan SedarebiT, 0.5%-iT,<br />

mTavrobam soflis mxardaWeris<br />

programa daamtkica<br />

saqarTvelos mTavrobam soflis mxardaWeris programa<br />

daamtkica, romlis dasafinasebladac 2012 wlis<br />

biujetidan 50 milioni lari gamoiyofa.<br />

mTavrobis dadgenilebiT, aRniSnuli Tanxa Semdegnairad<br />

nawildeba: araumetes 50-suliani soflisaTvis<br />

– 2 000 lari; 51-dan 200 sulamde soflisaTvis<br />

– 4 000 lari; 201-dan 400 sulamde soflisaTvis – 5<br />

000 lari; 401-dan 1 000 sulamde soflisaTvis – 8 000<br />

lari; 1 000-ze metsuliani soflisaTvis – 12 000<br />

lari.<br />

aRniSnuli programis ZiriTad miznebad, soflis<br />

pirveli rigis socialur-ekonomikur saWiroebaTa dafinanseba<br />

– adgilobrivi infrastruqturis obieqtebis<br />

aRdgena-reabilitacia da keTilmowyobis samuSaoebis<br />

ganxorcieleba saxeldeba.<br />

dadgenilebis Tanaxmad, programis farglebSi gansaxorcielebeli<br />

proeqtebi SesaZlebelia, damatebiT<br />

saerTaSoriso da donori organizaciebis an adgilobrivi<br />

TviTmmarTveli erTeulis saxsrebiT dafinansdes.<br />

Tanxis gamoyenebis miznobriobis gansaz-<br />

Rvra ki, soflis mosaxleobasTan mxolod<br />

winaswari konsultaciis Semdeg moxdeba.


anu 41 mln lariT gaizarda<br />

da gasuli wlis pirveli<br />

dekembrisaTvis 7.5 mlrd<br />

lars gadaaWarba. amave periodSi,<br />

erovnuli valutiT<br />

gacemuli sesxebis moculoba<br />

3%-iT, anu 69.5 mln lariT<br />

gaizarda, xolo ucxouri<br />

valutiT gacemuli sesxebis<br />

moculoba 0.5%-iT, anu 28.5<br />

mln lariT Semcirda.<br />

rezidenti iuridiuli<br />

pirebisaTvis 2011 wlis noembris<br />

bolos komerciul<br />

bankebs erovnuli valutiT<br />

gacemuli hqondaT 825.6 mln<br />

laris (wina TvesTan SedarebiT<br />

6%-iT anu 46.8 mln<br />

lariT meti), xolo ucxouri<br />

valutiT – 3.4 mlrd laris<br />

(Sesabamisad, 1.2%-iT anu 39.5<br />

mln lariT naklebi) moculobis<br />

sesxi.<br />

iuridiuli pirebis dakreditebis<br />

mTlian moculobaSi<br />

yvelaze didi xvedriTi<br />

wili – 48.9% vaWrobis sfe-<br />

sabanko-safinanso seqtori<br />

roze modis. 2011 wlis oqtomberTan<br />

SedarebiT, noemberSi<br />

vaWrobis sferoze<br />

gacemuli sesxebis moculoba<br />

0.6%-iT anu 12.1 mln lariT<br />

Semcirda da 2.1 mlrd<br />

`pegasusi~ evropis<br />

mimarTulebebze axali<br />

kompaniebis Semosvlis<br />

saWiroebas ver xedavs<br />

induri avia-gigantis „jet earveisis~ saqarTveloTi<br />

dainteresebas gamoxmaurebebi mohyva. qarTul aviabazris<br />

erT-erTi moTamaSis „pegasusis~ gancxadebiT, evropis mimarTulebiT<br />

bazari gajerebulia da damatebiT axali<br />

aviakompaniebis Semoyvanas ar saWiroebs. Tumca, kompaniis<br />

qarTuli warmomadgenlobis gancxadebiT, igives Tqma ar<br />

SeiZleba aziis mimarTulebaze.<br />

maTive ganmartebiT, qarTuli bazari dabalbiujetiani<br />

aviakompaniebisTvis ufro mimzidvelia. informaciisa-<br />

Tvis _ aviakopania `jet earveisi~ erT dReSi 64 sxvadasxva<br />

aeroportidan 400 reiss axorcielebs.<br />

cxrili #1. bankebis pirveli xuTeuli aqtivebis mixedviT<br />

(01 dekemberi 2011; milioni lari)<br />

wyaro: www.nbg.gov.ge<br />

lari Seadgina.<br />

mrewvelobaze gacemuli<br />

sesxebis wilma iuridiul<br />

pirebze gacemuli vadiani<br />

sesxebis saerTo moculoba-<br />

Si 19.8% Seadgina, rac 2011<br />

saqarTveloSi<br />

luqs-sastumroebi<br />

Semodian<br />

davosis ekonomikur forumze saqar-<br />

Tvelos premieris da investorebis Sexvedraze<br />

cnobili gaxda, rom „Seratonis~<br />

brendis mflobeli saerTaSoriso<br />

sastumroebis qseli „starvudi~ saqar-<br />

TveloSi gafarToebas gegmavs. „holidei<br />

inis~ Tbilisur sastumroSi acxadeben,<br />

rom saqarTveloSi luqs-klasis<br />

sastumroebze moTxovna maRalia.<br />

maTive TqmiT, aseT sastumroebSi ma-<br />

Rali fasi swored bazarze luqs-klasis<br />

servisis deficitiT aris gamowveuli.<br />

menejmentis gancxadebiTve, bazarze<br />

konkurenciis gazrda fasebs daaregulirebs<br />

da momxmarebeli momgebian poziciaSi<br />

aRmoCndeba. Tumca, „holidei inis~<br />

gancxadebiTve, am etapze qarTul bazarze<br />

maRali klasis sastumroebTan<br />

SedarebiT moTxovna 2-3 varskvlavian<br />

sastumroebze fiqsirdeba.<br />

37


cxrili #2. rezident iuridiul pirebze gacemuli vadiani<br />

sesxebis moculoba saqmianobis saxeebis mixedviT, larebSi<br />

da dolarebSi) (2011 wlis noemberi)<br />

wyaro: www.nbg.gov.ge<br />

`evrozonis savalo krizisi negatiurad aisaxeba pirvel rigSi<br />

im qarTul kompaniebze, romlebic eqsports axorcieleben evrokav-<br />

SirSi. krizisis pirobebSi evrozonaSi (da mTlianad, evrokavSir-<br />

Si) isini miiReben nakleb SekveTebs, kontraqtebs da, cxadia, eqsportis<br />

moculoba Semcirdeba. Tumca, isic aRsaniSnavia, rom saqarTvelos<br />

eqsportSi evrozonis wili 1/6–ze naklebia<br />

38 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

cxrili #3. rezident iuridiul pirebze gacemuli<br />

vadiani sesxebis saprocento ganakveTebi<br />

saqmianobis saxeebis mixedviT, larebSi da dolarebSi)<br />

(2011 wlis noemberi)<br />

wyaro: www.nbg.gov.ge<br />

wlis pirveli dekembrisaTvis<br />

833.2 mln lariT ganisazRvra<br />

(1.2%-iT anu 10.0 mln<br />

lariT meti wina TvesTan<br />

SedarebiT); 11.4% modis mSeneblobaze,<br />

rac 482.6 mln<br />

laria (3.2%-iT, anu 15.7 mln<br />

lariT naklebi, Sesabamisad).<br />

amdenad, iuridiuli pirebis<br />

dakreditebis saerTo moculobis<br />

80.1% mxolod sam dargze<br />

– mrewvelobaze, mSeneblobasa<br />

da vaWrobaze modis.<br />

2011 wlis noembris ganmavlobaSi<br />

1.3%-iT anu 40.6 mln<br />

lariT gaizarda rezidenti<br />

fizikuri pirebis dakreditebis<br />

moculoba da gasuli<br />

wlis pirveli dekembrisaTvis<br />

3.1 mlrd lars miaRwia.<br />

sabanko seqtorSi ganTavsebuli<br />

arasabanko depozitebis<br />

moculobam 2011 wlis<br />

pirveli dekembrisaTvis 5.3<br />

mlrd lars miaRw-<br />

ia, rac 155.5 mln lariT<br />

anu 3%-iT naklebia<br />

gasuli wlis<br />

pirveli noembrisaTvis<br />

arsebul<br />

maCvenebelze. noemberSi,<br />

wina TvesTan<br />

SedarebiT, adgili<br />

hqonda samewarmeo da Sinameurneobebis<br />

seqtorebis mimdinare<br />

angariSebis klebas 119.1<br />

mln lariT (5.8%-iT) da vadiani<br />

depozitebis klebas 37.1<br />

mln lariT, anu 1.2%-iT. depozitebis<br />

dolarizaciis<br />

koeficientma mimdinare wlis<br />

pirveli noembrisaTvis 66.3%<br />

Seadgina _ 0.6 procentuli<br />

punqtiT naklebi pirveli<br />

noembris mdgomareobasTan SedarebiT.<br />

vadian depozitebze<br />

saSualo wliurma Sewonilma<br />

saprocento ganakveTma 8.8%<br />

Seadgena, maT Soris erovnuli<br />

valutiT ganTavsebul depozitebze<br />

– 12%, xolo ucxouri<br />

valutiT ganTavsebul<br />

depozitebze – 8.4%. ucxouri<br />

valutiT ganTavsebul<br />

depozitebSi aSS dolaris<br />

wilma 74.2%, xolo evros<br />

wilma 20.6% Seadgena.


sabanko-safinanso seqtori<br />

mosaxleobis 70%-sTvis<br />

samedicino momsaxureba<br />

xelmiuwvdomelia<br />

aleqsandra<br />

laliaSvili<br />

s<br />

aqarTveloSi jandacvis<br />

sistemis decentralizaciis<br />

mimarTulebiT<br />

pirveli nabijebi 2006 wels<br />

gadaidga, ris Sedegadac samedicino<br />

dawesebulebebis<br />

didi nawili kerZo seqtor-<br />

Si gadavida, sadazRvevo kompaniebma<br />

ki, saxelmwifo<br />

sadazRvevo programis farglebSi,<br />

biujetidan masStaburi<br />

dafinanseba miiRes. am-<br />

Jamad programa biujetidan<br />

daaxloebiT 140 milioni<br />

lariT finansdeba, Tumca, amis<br />

miuxedavad, janmrTelobis<br />

dazRvevis sistema bolomde<br />

gamarTulad mainc ver muSaobs<br />

da saxelmwifo sadazR-<br />

`<br />

vevo programaSi CarTuli<br />

socialurad daucveli moqalaqeebi<br />

bevr<br />

problemas awydemTavari<br />

gamowveva jandacvis sferoSi isaa, rom mosaxleobis<br />

bian.<br />

70%-s xeli jer isev ar miuwvdeba elementarul samedicino mom-<br />

mTavari gasaxurebaze.<br />

es gansakuTrebiT exeba soflad mcxovreb mosaxleobas,<br />

mowveva jandacvis<br />

romlebic arc umweoTa paketebiT arian dazRveulebi da verc<br />

sferoSi isaa, rom<br />

asakis gamo moxvdnen dazRveulTa arealSi. imis gamo, rom mosax-<br />

mosaxleobis 70%leobis<br />

udidesi nawili TviTdasaqmebulia da mciredi Semosavs<br />

xeli jer isev<br />

lebi aqvs, maTi perspeqtiva uaxloes momavalSi mainc iqnan dazRveu-<br />

ar miuwvdeba eleli,<br />

mizerulia<br />

mentarulsamedicinomomsaxurebaze. es gansakuTrebiT exeba udidesi nawili TviTdasaqmebulia da mciredi Semosavlebi<br />

soflad mcxovreb mosaxle- aqvs, maTi perspeqtiva uaxloes momavalSi mainc iqnan dazRveuli,<br />

obas, romlebic arc umweoTa mizerulia.<br />

paketebiT arian dazRveul- garda amisa, dazRveuli moqalaqeebis mniSvnelovani<br />

ebi da verc asakis gamo mox- nawili ver iRebs jerovan samedicino momsaxurebas, risi<br />

vdnen dazRveulTa arealSi. mizezic, xSir SemTxvevaSi, informirebis dabali donea.<br />

imis gamo, rom mosaxleobis eqspertTa nawilis SefasebiT, amis erT-erTi mizezi sadazRve-<br />

`<br />

39


devi<br />

xeCinaSvili:<br />

xalxi CvenTan<br />

dazRveviT<br />

cdilobs<br />

dRevandeli<br />

problemis<br />

mogvarebas, rac,<br />

faqtobrivad,<br />

SeuZlebelia<br />

vo kompaniebis mxridan arasrulyofili<br />

momsaxureba da<br />

xelSekrulebebSi orazrovani<br />

muxlebis Cadebacaa. kritikas<br />

nawilobriv iziareben<br />

sadazRvevo kompaniebis warmomadgenlebi,<br />

romlebic acxadeben,<br />

rom mTavari problema<br />

dRes saqarTveloSi<br />

dazRvevis kulturis uqonloba<br />

da sakiTxisadmi zerele<br />

damokidebulebaa. maTi<br />

gancxadebiT, isini garantias<br />

yidian, romelic fizikurad<br />

ararealizebuli produqtia<br />

da amitom Zalian mniSvnelovania,<br />

Tu ra weria xelSekrulebis<br />

pirobebSi. `samwuxarod,<br />

amas mosaxleobis nawili<br />

dazRvevisas yuradRebas<br />

ar aqcevs da, rodesac adamiani<br />

dazRvevis pakets mxolod<br />

fasis mixedviT irCevs, bunebrivia,<br />

rom rac ufro iafia<br />

produqti, miT uaresia pirobebi~<br />

_ miiCneven kompaniebis<br />

warmomadgenlebi.<br />

saqarTvelos sadaz-<br />

Rvevo asociaciaciis gamgeobis<br />

Tavmjdomare, devi<br />

xeCinaSvili: `2006 wels,<br />

sadazRvevo industriis saer-<br />

To sapremio Semosavali 70<br />

milioni lari iyo, aqedan<br />

daaxloebiT 20%-ze nakebi<br />

modioda janmrTelobis daz-<br />

Rvevaze, dazRveuli iyo daax-<br />

40 saqarTvelos ekonomika #1<br />

loebiT 80 000 adamiani. am<br />

monacemebidan Cans, rom<br />

dazRvevis ekonomikuri mniSvneloba<br />

saqarTveloSi 4-5<br />

wlis win Zalian mcire iyo.<br />

sadazRvevo<br />

kompaniebic<br />

Sesabamisad<br />

iyvnen patara<br />

zomis, mimarTuliklientis<br />

yvela<br />

survilis<br />

dakmayofilebaze,standartuliprogramebi<br />

cota iyo,<br />

anderraitingi<br />

Zlieri,<br />

gayidvebi patara<br />

da profesiuli,Sida<br />

auditi<br />

iyo SedarebiT<br />

susti, sakmaod dabali<br />

done iyo IT-is mxrivac. 2007<br />

wlis bolodan, rodesac<br />

didi siaxle moxda da saxelmwifo<br />

jandacviTi programebis<br />

gadmotana daiwyo<br />

sadazRvevo programebze, ukve<br />

sxva gamowvevis winaSe dadga<br />

industria. naTeli gaxda,<br />

rom kompaniebis ZiriTadi biznesi<br />

iqneboda standartuli<br />

produqtis SeTavazeba, Zalian<br />

mniSvnelovani gaxda IT,<br />

standartizeba, angariSgeba,<br />

mniSvnelovani gaxda Sida<br />

kontrolis sistemebis awyoba.<br />

2007 wlidan zedamxedveloba<br />

dargze Zalian aqtiurdeba.<br />

iwyeba gacilebiT<br />

ufro gamWvirvale da informatiuli<br />

angariSgebebis<br />

sistemis danergva. 2008-2009<br />

wlebSi ukve principuli cvlilebebi<br />

xdeba. dargi angariSgasawevi<br />

da mniSvnelovani<br />

struqtura xdeba.<br />

im cifrebiT, romelic dRes<br />

ukve yovelTviurad qveyndeba,<br />

SeiZleba dargis ganvi-<br />

TarebisaTvis Tvalyuris<br />

devneba da tendenciebis<br />

danaxva. Sedegad, 2009 wlis<br />

bolos ukve milionamde adamiania<br />

saxvadasxva donis<br />

saxelmwifo programebiT<br />

dazRveuli. mniSvnelovnad<br />

aris gazrdili arasaxelmwifo<br />

programebiT dazRveulTa<br />

raodenobac, daaxloebiT<br />

250 000.<br />

s.e. _ ra ZiriTadi gamowvevebis<br />

winaSe dgas<br />

dRes jandacvis dazRvevis<br />

sistema saqarTvelo-<br />

Si?<br />

d.x. _ 2010 wlis bolos,<br />

mniSvnelovani optimizacia<br />

xdeba arsebuli sadazRvevo<br />

porgramebis _ sadazRvevo<br />

programebs emateba wamlis<br />

komponenti. manamde saxelmwifo<br />

sadazRvevo programebis<br />

ZiriTadi problema swored<br />

wamlis komponentis ar<br />

arseboba iyo. es komponenti<br />

sadazRvevo programebSi 2<br />

mniSvnelovani aspeqtiT Semodis:<br />

esencialuri wamlebis<br />

CamonaTvali da recepti.<br />

rac ase Zalian aklda<br />

Cven sistemas. amave dros,<br />

esenciuri wamlebis Camona-<br />

Tvali aris generikebze dayrdnobiT.<br />

garda amisa, Cemi azriT,<br />

jandacvis dafinansebis umniSvnelovanesi<br />

problema<br />

Tanxebis simwirea. marTalia,<br />

jandacvis dafinansebaze<br />

Cven mSp-is 10%-s vxarjavT,<br />

magram TviTon mSp gvaqvs patara<br />

da amitom dafinansebis<br />

Tanxac mcire gamodis.<br />

10%-ze bevrad zemoT verc<br />

waxval, es aris saSualo<br />

maCvenebeli, romelsac qveynebi<br />

jandacvis programebze<br />

xarjaven. amitom aucilebelia<br />

ekonomika ganviTardes<br />

da mSp gaizardos. rac imas<br />

niSavs, rom imedi imisa, rom<br />

Cven male gveqneba meti fuli<br />

jandacvis sistemis dasafinanseblad,<br />

ar arsebobs.<br />

faqtia, rom jandacvis dafinansebis<br />

jamuri Tanxa aris<br />

Zalian mcire da, ufro metic,<br />

am Tanxis 40-50% aris wamlis<br />

danaxarji, rac sruli


ad dauSvebelia.<br />

es aris, erTi mxriv, miwodebis<br />

sakiTxi da bazarze<br />

arsebuli maRali fasebi,<br />

razec, sxvaTa Soris, didi gavlena<br />

moaxdina 2009 wels<br />

wamlis importis liberalizaciam.<br />

iq, sadac konkurencia<br />

arsebobs, magaliTad,<br />

TbilisSi, fasebi wamlebze<br />

nel-nela mcirdeba. magram<br />

raionebSi, sadac konkurencia<br />

ar aris da dominireben<br />

didi komapniebi, fasebi isev<br />

maRalia. magram eqskluziur<br />

fasebze zewola nel-nela<br />

xorcieldeba. garda amisa,<br />

Cveni bazari mTlianad gajerebulia<br />

brendebiT, romlebic<br />

generiul formebze<br />

3-4-jer Zviri Rirs. eqimebis<br />

90%-ze meti mainc brendebs<br />

niSnaven. ratom iqcevian<br />

eqimebi ase? amis<br />

ramdenime mizezi<br />

arsebobs _ pirveli<br />

_ dRes eqimebi<br />

arian `Tavisufal<br />

frenaSi~,<br />

rasac undaT imas<br />

niSnaven. ar arsebobs<br />

gawerili wesebi<br />

Tu rogor<br />

sabanko-safinanso seqtori<br />

`<br />

unda ikurnebodes esa Tu is daavadeba. es aris cnobili<br />

gaidlain protokolebis Tema da maTi ar arseboba Zalian<br />

didi problemaa. aravin ukontrolebs eqimebs wesebis dac-<br />

Cveni bazari mTlianad gajerebulia brendebiT, romlebic generiul<br />

formebze 3-4-jer Zviri Rirs. eqimebis 90%-ze meti mainc<br />

brendebs niSnaven. ratom iqcevian eqimebi ase? amis ramdenime<br />

mizezi arsebobs _ pirveli _ dRes eqimebi arian `Tavisufal frenaSi~,<br />

rasac undaT imas niSnaven. ar arsebobs gawerili wesebi Tu<br />

rogor unda ikurnebodes esa Tu is daavadeba. es aris cnobili<br />

gaidlain protokolebis Tema da maTi ar arseboba Zalian didi<br />

problemaa<br />

`<br />

saqarTveloSi 2011 wels<br />

2820185 vizitori dafiqsirda<br />

Sss-s sainformacio-analitikuri departamentis<br />

informaciiT, saqarTveloSi 2011 wels 2820185 vizitori<br />

dafiqsirda. departamenti saqarTvelos sazRvarze<br />

2006-2012 wlebSi gadaadgilebul vizitorTa<br />

statistikur monacemebs aqveynebs, sadac aRniSnulia,<br />

rom 2006 wlidan dRemde saqarTveloSi Semosul<br />

vizitorTa raodenoba yovel wels izrdeba.<br />

amave monacemebiT, Tu 2006 wlis ianvarSi<br />

saqarTveloSi 34761 vizitori Semovida, 2012 wlis<br />

ianvarSi am ricxvma 227. 006 Seadgina. 2006 wels<br />

qveyanaSi sul 763231 ucxo qveynis vizitori dafiqsirda,<br />

2011 wels ki 2820185.<br />

statistikis Tanaxmad, saqarTveloSi yvelaze<br />

meti TurqeTis moqalaqe, Semdeg azerbaijanis,<br />

somxeTisa da ruseTis moqalaqeebi Semodian.<br />

41


vas. mniSvnelovani faqtoria<br />

isic, rom eqimebs aqvT pirdapiri<br />

urTierToba farmacevtul<br />

kompaniebTan da<br />

maTi politikiT niSnaven<br />

wamlebs. anu wamlebis maRali<br />

fasi ganpirobebulia<br />

bevri faqtoriT. es umniSvnelovanesi<br />

problemaa, miT<br />

umetes, rom axali hospitlebis<br />

gaxsnis fonze, servisis<br />

moxmareba sul ufro izrdeba.<br />

aqamde sadazRvevo kompaniebi<br />

kapitacias rom uxdidnen<br />

pirvelad jandacvas<br />

raionebSi, gamodiodnen<br />

iqidan, Tu ra servisis miwodeba<br />

SeeZlo am sistemas,<br />

magaliTad, lagodexis raion-<br />

Si exo ar keTdeboda, Sesabamisad,<br />

kapitacias roca ix-<br />

42 saqarTvelos ekonomika #1<br />

didnen, iTvaliswinebdnen<br />

imas, rom SezRuduli iyo<br />

servisebi, romelzedac miuwvdeboda<br />

xeli pirvelad jandacvas.<br />

axla miwodebis servisebi<br />

izrdeba, gansakuTrebiT<br />

regionebSi. izrdeba moxmarebac<br />

da amas sWirdeba<br />

meti fuli. zemoT ki vTqviT,<br />

`jandacvis dafinansebis umniSvnelovanesi problema Tanxebis simwirea.<br />

marTalia, jandacvis dafinansebaze Cven mSp-is 10%-s vxarjavT,<br />

magram TviTon mSp gvaqvs patara da amitom dafinansebis<br />

Tanxac mcire gamodis. 10%-ze bevrad zemoT verc waxval, es aris<br />

saSualo maCvenebeli, romelsac qveynebi jandacvis programebze<br />

xarjaven. amitom aucilebelia ekonomika ganviTardes da mSp gaizardos.<br />

rac imas niSavs, rom imedi imisa, rom Cven male gveqneba meti<br />

fuli jandacvis sistemis dasafinanseblad, ar arsebobs<br />

`<br />

rom meti fuli, jerjerobiT,<br />

faqtobrivad, ver gveqneba, amitom<br />

aucilebelia wamlis<br />

kolosaluri Rirebulebis<br />

Semcireba da am Tanxis xarjze<br />

momsaxurebis sxva servisebiT<br />

uzrunvelyofis gazrda.<br />

jandacvis dazRvevis<br />

sistemis meore didi problema<br />

aris TviTdasaqmebuli<br />

adamianebis dazRveva. Cemi<br />

azriT, iafi dazRvevis pro-<br />

grama iyo am gamowvevaze pasuxi.<br />

Tu daakvirdebiT, am polisebze<br />

pidapir ewera, rom<br />

formalurad dasaqmebulebi<br />

amas ver gamoiyeneben. es<br />

programa gankuTvnili iyo,<br />

ara Raribi, TviTdasaqmebuli<br />

adamianebisaTvis. es unda<br />

yofiliyo maTTvis biZgis<br />

mimcemi, imisaTvis,<br />

rom Sesuliyvnen<br />

sadazRvevo sistema-<br />

Si da Semdeg fexi<br />

moekidebinaT iq. am<br />

programiT 120 000<br />

kaci daezRva.<br />

molodini bevrad<br />

meti iyo, magram mosaxleoba<br />

am programas<br />

Zalian<br />

frTxilad Sexvda, bevrma ver<br />

gaigo misi arsi, programas<br />

hqonda cudi piari, Zalian<br />

iyo mibmuli politikur Temebs<br />

da a.S.<br />

2010 wlis meore naxevridan<br />

didi siaxleebi aRar yofila.<br />

mTavari siaxle iyo<br />

is, rom 1,5-2 weliwadSi hospitaluri<br />

infrastruqturis<br />

jer mSenebloba unda dasrulebuliyo,<br />

mere kadrebiT<br />

aRWurva da kvalificiuri<br />

saidan elodebian finansebs<br />

samSeneblo kompaniebi<br />

kompania „olimpiuri varskvlavi~ yofili saburTalos bazris<br />

teritoriaze mSeneblobas mimdinare TveSi ganaaxlebs. menejmentis<br />

informaciiT, kviris bolomde damtkicdeba sesxi „saqarTvelos<br />

bankSi~ da Tanxis gamoyofis Semdeg ganaxldeba samSeneblo<br />

samuSaoebi.<br />

olimpiur varskvlavSi~ ganmartaven, rom am droisTvis kompleqsis<br />

80% ukve aSenebulia, xolo srulad proeqti 2013 wlis zafxulisTvis<br />

dasruldeba. menejmentis ganmartebiT, sesxis damtkicebidan<br />

1 weliwadSi kompleqsSi ganTavsebuli sacxovrebeli farTebi<br />

srulad mzad iqneba. sabanko sesxis moculoba saSualod 5-6<br />

mln dolari iqneba. finansuri problemebis gamo „olimpiuri varskvlavis~<br />

mSenebloba 18 Tvea SeCerebulia.<br />

developeruli kompania „kid arqiteqtura~ ki axal proeqtebze<br />

ucxoel investorebTan erTad muSaobs. kompaniis direqtoris informaciiT,<br />

saubaria didubeSi mravalfunqciuri kompleqsis da<br />

orTaWalaSi sastumros mSeneblobaze. TiToeuli proeqti<br />

6 milioni dolaris investicias moicavs da SeTanxmebis<br />

SemTxvevaSi mSeneblobebi mimdinare wels daiwyeba.


servisis miwodebis uzrunvelyofa.<br />

Cemi warmodgeniT,<br />

sadazRvevo industriam uprecendento<br />

ram gaakeTa. qveyanaSi<br />

amis ganxorcielebis<br />

bolomde aravis sjeroda. 1,5<br />

weliwadSi 50-mde sruliad<br />

axali hospitalis aSeneba<br />

warmoudgenlad rTuli iyo.<br />

s.e. _ sadazRvevo kultura<br />

ramdenad maRalia<br />

mosaxleobaSi?<br />

d.x. _ namdvili sadaz-<br />

Rvevo kultura niSnavs imas,<br />

rom Sen xvalindel dReze<br />

zrunav, magram Cveni sadazRvevo<br />

sferos problema is aris,<br />

rom xSirad xalxi CvenTan<br />

dazRveviT cdilobs dRevandeli<br />

problemis mogvarebas,<br />

rac, faqtobrivad, SeuZlebelia.<br />

s.e. _ sacalo gayidvebTan<br />

dakavSirebiT ra<br />

tendenciebia?<br />

d.x. _ sadazRvevo kompaniebma<br />

nel-nela daiwyes yuradRebis<br />

miqceva sacalo gayidvebisTvisac.<br />

Cven dRes daaxloebiT<br />

gvyavs milion naxevari<br />

dazRveuli. aqedan sad-<br />

Rac 400 000-mde aris e.w. korporatiuli,<br />

anu dasaqmebismieri<br />

dazRveuli.<br />

milionze metia<br />

saxelmwifo programebiT<br />

dazRveul-<br />

Ta raodenoba, xolo<br />

sacalo seqtorSi<br />

dazRveulebis<br />

raodenobam daaxloebiT<br />

40 000-s miaRwia.<br />

sacalo bazrs<br />

Zalian bevri safrTxe<br />

axlavs Tan<br />

_ pirveli, es aris antiseleqcia,<br />

anu dasazRvevad modis<br />

marto is, visac ukve problema<br />

aqvs. meorec, formalur<br />

SromaSi CaurTveli adamianisgan<br />

Tviuri premiis miReba<br />

Zalian didi problemaa saqarTveloSi.<br />

praqtikac anaxebs<br />

amas, rom sadazRvevo<br />

sabanko-safinanso seqtori<br />

premiis gadaxda yvelaze<br />

xSirad `aviwydebaT~.<br />

amas Sexseneba<br />

unda, Sexseneba<br />

ki sadazRvevo<br />

kompaniebis mxridan,<br />

did danaxarjebTanaa<br />

dakavSirebuli.<br />

xSirad wydeba kontraqtebi<br />

amis gamo.<br />

es nawili aris<br />

mniSvnelovnad dasaregulirebeli.<br />

amas emateba isic,<br />

rom samoqalaqo<br />

kanonmdeblobiT, imisaTvis,<br />

rom sadazRvevo<br />

kompaniam<br />

gauwyvitos kontraqti<br />

im dazRveulebs,<br />

romlebic sadazRvevo<br />

premias ar ixidan,<br />

daaxloebiT<br />

Tvenaxevari mainc aris<br />

saWiro. am periodis ganmavlobaSi<br />

ki sadazRvevo kompania<br />

mainc valdebulia miawodos<br />

momsaxureba dazRveuls.<br />

es sadazRvevo kompaniebisaTvis<br />

seriozuli problemaa.<br />

s.e. _ eqspertTa nawili<br />

aRniSnavs, rom gan-<br />

sakuTrebiT saxelmwifo<br />

programiT dazRveul beneficiarTa<br />

mxolod 20%<br />

iRebs kvalificiur momsaxurebas.<br />

d.x. _ araviTar SemTxvevaSi<br />

ar viziareb am Sexedulebas<br />

da amis gadamowmeba<br />

cifrebis naxviT sul martiv-<br />

ia. dRes jandacvis sistemis<br />

zaralianoba asulia 83%-ze,<br />

anu fulis 80%-ze meti ixdeba<br />

zaralianobis dafarvaze.<br />

Semosuli fulis minimum 75%<br />

ixdeba sadazRvevo zaralis dafarvaze.<br />

es naTelia. piriqiT,<br />

problema aqvT sadazRvevo kompaniebs.<br />

zaralianobis amxela<br />

maCveneblis gaTval-<br />

`Cemi azriT, iafi dazRvevis programa iyo am gamowvevaze pasuxi.<br />

Tu daakvirdebiT, am polisebze pidapir ewera, rom formalurad<br />

dasaqmebulebi amas ver gamoiyeneben. es programa gankuTvnili<br />

iyo, ara Raribi, TviTdasaqmebuli adamianebisaTvis. es unda<br />

yofiliyo maTTvis biZgis mimcemi, imisaTvis, rom Sesuliyvnen<br />

sadazRvevo sistemaSi da Semdeg fexi moekidebinaT iq. am programiT<br />

120 000 kaci daezRva. molodini bevrad meti iyo. magram<br />

mosaxleoba am programas Zalian frTxilad Sexvda, bevrma ver<br />

gaigo misi arsi, programas hqonda cudi piari, Zalian iyo mibmuli<br />

politikur Temebs da a.S.<br />

`<br />

iswinebiT aRar aris gasakviri,<br />

Tu ratom aris sadazRvevo<br />

sferos finansuri maCveneblebi<br />

uaryofiTi. es bunebrivia, radgan<br />

biznesis momgebianoba<br />

mcirdeba da xarjebi izrdeba.<br />

Tundac es hospitaluri<br />

mSenebloba. 200 milionze meti<br />

investiciaa gakeTebuli. es in-<br />

43


vesticiebi aisaxeba aqtivebSic, pasivebSic, mogebazaralSic<br />

da ase Semdeg.<br />

sadazRvevo seqtoris zaralianobas ganapirobebs<br />

isic, rom aqamde dabali iyo sadazRvevo<br />

premiebi. es ori mizeziTaa ganpirobebuli<br />

_ momsaxurebis servisi iyo ufro<br />

iafi da moxmarebac iyo ufro dabali, samedicino<br />

momsaxurebaze wvdomis sxvadasxva barie-<br />

`dRes jandacvis sistemis zaralianoba asulia 83%-ze, anu fulis<br />

80%-ze meti ixdeba zaralianobis dafarvaze. Semosuli fulis minimum<br />

75% ixdeba sadazRvevo zaralis dafarvaze. es naTelia. piriqiT,<br />

problema aqvT sadazRvevo kompaniebs. zaralianobis amxela<br />

maCveneblis gaTvaliswinebiT aRar aris gasakviri, Tu ratom aris<br />

sadazRvevo sferos finansuri maCveneblebi uaryofiTi. es bunebrivia,<br />

radgan biznesis momgebianoba mcirdeba da xarjebi izrdeba.<br />

Tundac es hospitaluri mSenebloba. 200 milionze meti investiciaa<br />

gakeTebuli. es investiciebi aisaxeba aqtivebSic, pasiveb-<br />

Sic, mogeba-zaralSic da ase Semdeg<br />

rebis gamo. es mdgomareoba, rogorc zemoT<br />

aRvniSneT, nel-nela icvleba. dargs Zalian<br />

gauWirdeba im sadazRvevo premiebiT arseboba,<br />

romelic dRes aris. axla mTeli imedi,<br />

sadazRvevo SemTxvevebis ufro efeqtur mar-<br />

Tvazea. Zalian serizulad dgas kvalificiuri<br />

kadrebis problemac. adgilebze kvalif-<br />

44 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

iciuri samedicino kadrebis moZieba Zalian<br />

Wirs.<br />

sadazRvevo<br />

seqtoris cifrebi<br />

2011 wlis 9 Tvis monacemebis mixedviT,<br />

moziduli premiis Tanxam 263 143 801 milion<br />

lari Seadgina.<br />

saidanac yvelaze<br />

didi wili, 168 153<br />

522 milioni lariTa<br />

da 64%-iT modis<br />

jandacvis dazRvevaze,<br />

Semdeg modis<br />

qonebis daz-<br />

Rveva mozidul premiaSi<br />

12.25%-iani wiliT<br />

(32 243 137 milioni<br />

lari), mesame<br />

adgilze ki saxmeleTo<br />

satransporto saSualebaTa dazRvevaa<br />

8%-iani wiliT (21 227 204 milioni<br />

lari). 2010 wlis bolosaTvis sadazRvevo<br />

seqtoris mier moziduli premia 361 457 160<br />

milion lars Seadgenda. saidanac janmrTelobis<br />

dazRvevaze modioda 245 796 219 milioni<br />

lari (moziduli premiis 68%).<br />

aSS-sTan Tavisufali vaWroba inestorebis<br />

mosazidad umniSvnelovanesi instrumentia<br />

saqarTvelos savaWro-samrewvelo palatis<br />

prezidentis kaxa bainduraSvilis gancxadebiT,<br />

aSS-sTan Tavisufali vaWroba inestorebis<br />

mosazidad umniSvnelovanesi instrumentia<br />

da qyveynis ekonomikuri zrdis-<br />

Tvis erT-erTi umniSvnelovanesi instrumenti.<br />

„aSS-i bolo sami wlis ganmavlobaSi<br />

saqarTvelosTvis mTavar savaWro partniorad<br />

gadaiqca. kerZod, 2010 wels daaxloebiT<br />

180 mln dolaris eqsporti iyo ganxorcielebuli.<br />

amasTan, aSS msoflioSi yvelaze ufro<br />

stabiluri, gadaxdis maRali unaris saeqsporto<br />

bazaria. bunebrivia, es xels Seuwyobs<br />

eqsportis ganviTarebas da investiciebis im<br />

seqtorebSi mozidvas, saidanac eqsportis warmoeba<br />

SeiZleba~, – ganacxada bainduraSvilma.<br />

misive TqmiT, aSS-is pirveli piris mier<br />

gakeTebuli gancxadeba nebismieri kerZo<br />

investorisTvis didi rwmenaa da<br />

Sesabamisad, isini investiciebs<br />

ufro Tamamad ganaxorcieleben.


eitingebi<br />

arareitinguli evropa<br />

s<br />

akredito reintingSi<br />

safrangeTi, avstria<br />

da kidev Svidi qveyana, romel-<br />

Ta Sorisac italia da safrangeTi<br />

moxvdnen, Standard &<br />

Poor’s (S&P)-is 2012 wlis 13<br />

ianvris SefasebiT, CamoqveiTdnen.<br />

aq `Tars~ ricxvs<br />

danaSauli ar miuZRvis da<br />

arc es informaciaa moulodneli.<br />

safrangeTisa da sxva<br />

danarCeni qveynebisaTvis sakredito<br />

reitingis Semcireba<br />

logikuri nabijia.<br />

axla evrozonis saxelmwifoebs<br />

Soris urTierToba<br />

axal safexurze gadadis.<br />

cxrili gviCvenebs Standard<br />

& Poor’s (S&P)-is reitingebs<br />

evro-zonisaTvis 1995 wlidan<br />

5-wliani intervaliT. cxrili<br />

naTlad mogviTxrobs<br />

mzardi progresis Sesaxeb,<br />

romelic gasuli dekadis Sua<br />

periodamde grZeldeba, rode- mTavari sakiTxia, Tu fiskalur politikaSi saersac<br />

erTiani valutis yvela rogor ganviTardeba es mod- To wesebis damkvidrebisad-<br />

17 wevri A da ufro maRali eli. krizisis adreul fami, rac misi strategiis<br />

SefasebiT sargeblobs. ra zaSi miiCnevdnen, rom evro- mixedviT, momavali krizise-<br />

Tqma unda, msoflios yvela zonis momavali azrTa sxvabis Tavidan acilebisken<br />

mdidari qveyana im droisdasxvaobiT daxasiaTdeboda, aris gamiznuli, savsebiT<br />

aTvis aSkarad karg ekonomikur<br />

`<br />

wevr qveynebs SeiZleba saer- SesaZlebelia valebis gaergaremos<br />

qmnida, reitingma evro To valuta hqonodaT, magram Tianebad `gadaiTargmnos~.<br />

sivrcis qveynebis kreditunar- maT aRar eqnebodaT sesxis Tu evrozona gaerTianebad<br />

ianobis uaryofiTi<br />

saldos Semcireba<br />

asaxa. es, egreT woaSS-Si acxadeben, rom axali bazrebi _ CineTi, brazilia, samxreT<br />

debuli,`konvergen- korea da taivani 2012 wels investorTa yuradRebis Rirsni gaxdeciuli<br />

TamaSis~ nabian, radgan es ekonomikebi ganagrZoben maTi monetaruli poliwili<br />

iyo.<br />

tikis principebis Serbilebas, 2012 wels investorebisTvis mniS-<br />

davalianebis vnelovani iqneba saimedo ekonomika da bazris xarisxi, ufro<br />

krizisis dawyebis didi yuradreba daeTmoba zrdaze orientebul globalur ekonomikas,<br />

Semdeg wevri qvey- radgan axal bazrebs naklebi sabiujeto deficiti aqvT dasavlenebi<br />

kvlav daib- Tis qveynebTan SedarebiT da aucilebel saxrsrebs floben saernen,<br />

TiTqos maT TaSoriso sisustis Casanacvelblad<br />

Soris saberZneTi<br />

gamoirCeoda, magram aSkarad Sesabamisi danaxarjebi. sa- darCeba, misi logikuri Sede-<br />

Canda, rom mas arc sxva qveyfrangeTis msgavsi qveynebi gi SesaZlebelia iyos `konebi<br />

CamorCebodnen. Standard naklebs gadaixdidnen, pornvergenciuli TamaSis~ sxva<br />

& Poor’s (S&P)-is dabalma tugaliis msgavsi qveynebi ki nairsaxeoba. warsulisgan<br />

Sefasebam qveynebis reaqcia bevrad mets.<br />

gansxvavebiT, arsebul mdgo-<br />

ufro gaamwvava.<br />

evrozonis miswrafeba mareobas ver uwodebT kon-<br />

`<br />

45


* 13 ianvris gancxadebis Semdeg<br />

wyaro: Standard & Poor’s<br />

vergenciuls, sadac yvela mi- aqvT axali wevrebis mimarT,<br />

`<br />

iswrafvis yvelaze kredi- reitingebi ki yuradRebas<br />

tunariani wevrobis safex- aqceven valebis gadanawileurisken.<br />

konvergenciuli, bas.<br />

evrozonis miswrafeba fiskalur politikaSi saerTo wesebis<br />

damkvidrebisadmi, rac misi strategiis mixedviT, momavali krizisebis<br />

Tavidan acilebisken aris gamiznuli, savsebiT SesaZlebelia<br />

valebis gaerTianebad `gadaiTargmnos~<br />

mimarTuli unda iyos saSualo<br />

da ara mowinave safexurisken,<br />

oqros qveynebs<br />

udidesi pasuxismgebloba<br />

46 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

safrangeTisa da avstraliis<br />

mimarT Standard &<br />

Poor’s (S&P)-is verdiqti,<br />

romelic sxva wevr qveyneb-<br />

sac exeba, or Zalian gansxvavebul<br />

dinamikas moicavs.<br />

erTi aris gangrZobadi dabneuloba<br />

evrozonis saxelmwifoebs<br />

Soris, romelsac er-<br />

Tiani valutis danawevreba<br />

iwvevs qveynebSi. meore _<br />

konvergenciuli azris xelaxali<br />

kalibrizacia konfiguraciaSecvlilevrozonaSi,<br />

sadac AAA qveynebs ufro<br />

emuqrebaT mdgomareobis<br />

gauareseba sxva qveynebisgan,<br />

vidre sxva qveynebs AAA qveynebis<br />

mier daxmarebis miReba<br />

da reitingis gaumjobeseba.<br />

Tu asea, safrangeTis reitingis<br />

kleba ufro mniSvnelovania,<br />

vidre germaniis<br />

reitingis SenarCuneba. iqneb,<br />

germanias imaze adre unda<br />

ganecada reitingis<br />

kleba, sanam evros<br />

proeqts usafrTxodgamoacxadebdnen?<br />

Standard &<br />

Poor’s (S&P)-is Tanaxmad,<br />

evropis kavSiris liderebma<br />

evrozonis kriziss araswori<br />

diagnozi dausves da<br />

saberZneTis defolti aucileblad moxdeba<br />

saerTaSoriso sareitingo saagento Fitch-ma evrozonis<br />

5 saxelmwifos – italiis, espaneTis, belgiis, sloveniisa<br />

da kviprosis reitingebi Seamcira. sareitingo „sasjelis~<br />

Tavidan acileba mxolod irlandiam SeZlo, romlis reitingic<br />

ВВВ+ doneze damtkicda prognoziT „negatiuri.~<br />

saagentos pres-relizSi naTqvamia, rom italiis gr-<br />

Zelvadiani sakredito reitingi А+ dan А- mde Semcirda,<br />

belgiis АА+dan АА mde, espaneTis da sloveniis АА- dan<br />

А mde, kviprosis ki BBB dan BBB- mde prognoziT „negatiuri.~<br />

amgvarad, Fitch-ma Tavisi sityva Seasrula: jer kidev<br />

2011 wlis dekemberSi yvela am qveynis reitingi SesaZlo<br />

Semcirebis gadaxedvis siaSi iqna gadayvanili. saagentos<br />

specialistebma ganacxades, rom savaluto blokSi davalianebis<br />

krizisis mogvarebaSi progress ver xedaven. garda<br />

amisa, Fitch-i acxadebs, rom saberZneTis defolti aucileblad<br />

moxdeba da es siurprizi ar unda iyos. saagentos<br />

varaudiT, saubari iqneba kontrolirebad defoltze. SegaxsenebT:<br />

mimdinare wlis 13 ianvars kidev erTma gavlenianma<br />

saagentom Standard & Poor’s-ma evrozonis<br />

9 saxelmwios reitingebi Seamcira.


orientacia aiRes sabiujeto mzardi problebis<br />

mogvarebaze, romelic mTliani problemis<br />

mxolod erT nawils Seadgenda da<br />

sakmarisi yuradReba ar dauTmes krizisis<br />

gamomwvev siRrmiseul mizezebs: gansxvavebuli<br />

konkurentunarianoba evrozonis<br />

birTvis Semadgenel Zlier ekonomikebsa<br />

da periferiebs Soris, aseve uzarmazari<br />

saerTaSoriso valebi, rac am ufsklulidan<br />

iyo amoCrili. reformebi mxolod da<br />

mxolod fiskaluri simkacrisken iyo mimarTuli,<br />

rac TviT-<br />

damarcxebisiaraRad gadaiqca.<br />

evrozonis<br />

bankebi ki kapitalis<br />

gazrdas gaSmagebiTcdilobdnen,<br />

sagadasaxado<br />

balansis Sesamcirebladtrilionebs<br />

aqtivebSi flangavdnen, aSS-is<br />

investorebi axali problemis winaSe aRmoCndnen:<br />

iafad moepovebinaT evropuli vali<br />

an sxvagan ganexorcielebinaT investicia.<br />

`morgan stenlis~ analitikosebis gaTvliT,<br />

evropis safinanso institutebi momavali<br />

18 Tvis ganmavlobaSi aqtivebidan<br />

daaxloebiT 3 trilion dolars amoiReben,<br />

rom gamoimuSavon 115 mlrd dolari axal<br />

kapitalSi, evropis bankis xelmZRvaneloba<br />

maTgan moiTxovs defoltisgan dacvis berketis<br />

aspeqtSi ivnisisaTvis koleqtiur zrdas.<br />

amisaTvis, bankebi aqtivebs potenciuri<br />

myidvelebis misazidad dabal Sefasebas<br />

aZleven.<br />

evropaSi aSS-is investorebs optimisturad<br />

uyureben. 2011 wlis mesame kvartal-<br />

Si aSS-is pretenziebi evropelebis mimarT<br />

135 mlrd dolariT gaizarda gasul<br />

kvartalTan SedarebiT. amerikis safinanso<br />

firmebi da korporaciebi evropul<br />

valebs nTqaven da maT amoRebas sulmouTmenlad<br />

elian.<br />

myidvelebi ki frTxiloben! investorebi<br />

acxadeben, rom Tu hej-fondis menejeri<br />

xar, umjobesia Seni fuli evropul valebis<br />

bazars moarido, radgan awmyos Rirebulebas<br />

gverdiT recesiis aCrdili udgas. espaneTi,<br />

italia, saberZneTi da portugalia, aravin<br />

icis rodis dadgeba maTi defoltis dRe da<br />

arc is icis vinmem, rogor moiqceva am faqtis<br />

sapasuxod evropis kavSiris xelmZRvaneloba,<br />

es ori komponenti saxeucnobi<br />

jokris rols TamaSobs.<br />

reitingebi<br />

bazari imaze didxans<br />

SeiZleba darCes iracionaluri,<br />

vidre Tqven SeiZleba<br />

warmoidginoT<br />

hej-fondebi riskebs ar uSindebian, Tumca<br />

bevrma maTganma 2011 wels seriozuli<br />

dartyma miiRo. amis miuxedavad, bevr hejfonds<br />

damatebiTi riskis ar eSinia, rogorc<br />

wesi, hejirebis fondi sakmaod likviduria<br />

da marJas SeuZlia klientis fuli xangr-<br />

`investorebi acxadeben, rom Tu hej-fondis menejeri xar, umjobesia<br />

Seni fuli evropul valebis bazars moarido, radgan awmyos<br />

Rirebulebas gverdiT recesiis aCrdili udgas. espaneTi, italia,<br />

saberZneTi da portugalia, aravin icis rodis dadgeba maTi<br />

defoltis dRe da arc is icis vinmem, rogor moiqceva am faqtis<br />

sapasuxod evropis kavSiris xelmZRvaneloba, es ori komponenti<br />

saxeucnobi jokris rols TamaSobs<br />

`<br />

Zlivad Caketos, bazris arastabilurobas<br />

daelodos aqtivis Sefasebamde. swored ase<br />

iqceva bevri hej-fondi da bazris arastabilurobas<br />

potenciur upiratesobad miiCnevs.<br />

magram, usafrTxo, riskis dabali doniT gamor-<br />

Ceuli investicia ar aris aucileblad<br />

saWiro iaraRi 2012 wels fulis saSovnelad.<br />

aSS-Si acxadeben, rom axali bazrebi _<br />

CineTi, brazilia, samxreT korea da taivani<br />

2012 wels investorTa yuradRebis Rirsni<br />

gaxdebian, radgan es ekonomikebi ganagrZoben<br />

maTi monetaruli politikis principebis<br />

Serbilebas, 2012 wels investorebisTvis mniSvnelovani<br />

iqneba saimedo ekonomika da bazris<br />

xarisxi, ufro didi yuradreba daeTmoba<br />

zrdaze orientebul globalur ekonomikas,<br />

radgan axal bazrebs naklebi sabiujeto deficiti<br />

aqvT dasavleTis qveynebTan SedarebiT<br />

da aucilebel saxrsrebs floben saerTa-<br />

Soriso sisustis Casanacvleblad.<br />

biznes-subieqtTa<br />

ricxvi izrdeba<br />

2012 wlis ianvarSi saqarTveloSi 4196 biznes-subieqti<br />

daregistrirda.<br />

es maCvenebeli 2011 wlis imave Tvis monacems 7.7%-iT<br />

aRemateba, xolo wina TvesTan SedarebiT 22.7%-iT naklebia,<br />

rac sezonur faqtors ukavSirdeba: biznesis registraciis<br />

aspeqtiT ianvari minimaluri aqtiurobiT gamoirCeva.<br />

mimdinare wlis ianvarSi biznes-subieqtTa umetesoba<br />

individualuri mewarmis da SezRuduli pasuxismgeblobis<br />

sazogadoebis saxiT daregistrirda.<br />

47


azias umuSevroba<br />

emuqreba<br />

m<br />

soflios wamyvani ekonomistebi<br />

2012 wels<br />

msoflioSi ekonomikur recesias<br />

prognozireben. britaneli<br />

ekonomistebis varaudiT,<br />

recesia gardauvalia,<br />

maTi SefasebiT, momaval<br />

wels evropaSi mosalodnelia<br />

warmoebis vardna da zrdis<br />

tempebis Semcireba. 2011<br />

wlis Sedegebidan gamomdinare,<br />

msgavsi prognozi<br />

gasakviri ar aris. saagento<br />

Bloomberg-is cnobiT, gasuli<br />

wlis ganmavlobaSi investorebma<br />

msoflio safondo bir-<br />

Jebze 6,3 trilioni dolari<br />

dakarges, msoflio biznesis<br />

kapitalizacia ki 12,1%-iT<br />

Semcirda da 45,7 trilion<br />

dolaramde daeca. evropis<br />

centraluri bankis erT-erTi<br />

xelmZRvanelis, evald novotnis<br />

gancxadebiT, evrozona<br />

`rbili recesiis~ riskis qve- germaniis kancleris gan-<br />

Saa.<br />

cxadebiT, germania ar dauS-<br />

ekonomikuri krizisma evvebs evros gauqmebas, misi<br />

rozona evros gauqmebis sa- TqmiT, Tu romelime qveyana<br />

frTxis winaSe daayena. se- evros brunvidan amoiRebs,<br />

riozuli saSiSroeba emuqre- amiT evrozonas seriozul<br />

`<br />

ba germaniasac. TNS Emnid-is safrTxes miayenebs. germane-<br />

mier jer kidev seqtemberSi li eqspertTa nawili evros<br />

saagento Bloomberg-is cnobiT, gasuli wlis ganmavlobaSi investorebma<br />

msoflio safondo birJebze 6,3 trilioni dolari dakarges,<br />

msoflio biznesis kapitalizacia ki 12,1%-iT Semcirda da 45,7<br />

trilion dolaramde daeca. evropis centraluri bankis erT-erTi<br />

xelmZRvanelis, evald novotnis gancxadebiT, evrozona `rbili<br />

recesiis~ riskis qveSaa<br />

`<br />

Catarebuli gamokiTxvebis<br />

Tanaxmad, germanelTa naxevarze<br />

mets evros gauqmeba<br />

da erovnul valutaze dabruneba<br />

surda. evropis erTiani<br />

valutis gauqmebis safrTxem<br />

evropis liderebi seriozulad<br />

daafiqra.<br />

48 saqarTvelos ekonomika #1<br />

gauqmebas mxars uWers, nawilis<br />

gancxadebiT ki evros<br />

gadasarCenad evropul banks<br />

problemuri obligaciebis<br />

yidva unda daevalos, Semdeg<br />

evrozonis problemuri qveynebis<br />

biujetis xarjviT nawilze<br />

evrokomisiis kontro-<br />

li dawesdes da cvlilebebi<br />

Sevides evrokavSiris<br />

kanonmdeblobaSic. germaneli<br />

politikosisa da bundesTagis<br />

wevris, Teo vaigelis<br />

TqmiT ki, evros seriozuli<br />

safrTxe, pirvel rigSi, saberZneTSi<br />

elis.<br />

marTalia, evro-<br />

zonam 2011 wlis<br />

ivlissa da seqtemberSi<br />

0,2%-iani<br />

zrda ganicada, magram<br />

bolo ramdenime<br />

Tvea evropaSi<br />

ekonomikuri zrda<br />

ar SeiniSneba, rac<br />

msoflio wamyvan ekonomistebs<br />

saimedo prognozebis<br />

gakeTebis saSualebas ar<br />

aZlevs. sareitingo saagentom<br />

9 evropul qveyanas Seumcira<br />

reitingebi. Standard<br />

& Poor’s-ma safrangeTis gr-<br />

Zelvadiani sakredito reit


ingi erTi safexuriT, АААdan<br />

АА+-mde Seamcira. aseve<br />

Semcirda avstriis reitingi,<br />

italiis reitingma А-dan<br />

ВВВ+ mde daiwia, espaneTisam<br />

ki AA- dan А-mde negatiuri<br />

prognoziT, rac imas niSnavs,<br />

rom uaxloes momavalSi am<br />

qveynebis maCveneblebi kidev<br />

gadaixedeba. erTi safexuriT<br />

gauuaresdaT reitingi maltas,<br />

slovenias da slovakeTs,<br />

ori punqtiT kvipross da<br />

portugalias. igive darCa<br />

germaniis, niderlandebis,<br />

fineTis, luqsemburgis, belgiis<br />

da irlandiis reitingebi,<br />

Tumca negatiuri prognoziT.<br />

saagentos eqspertTa SefasebiT,<br />

evrozonis qveynebi<br />

arasakmaris nabijebs dgamen<br />

regionSi krizisis mosagvareblad.<br />

evropeli liderebi<br />

amerikul saagentos<br />

Sefasebebs arc amJamad<br />

iziareben (iseve rogorc<br />

evropis stabilurobis fondis<br />

reitingis gansazRvrs<br />

SemTxvevaSi) da acxadeben,<br />

rom evropam damoukidebeli<br />

sareitingo saagentoebi unda<br />

Seqmnas da ar unda daeyrdnos<br />

amerikul saagentoebs.<br />

Standard Poor’s-is gadawyvetilebas<br />

evrozonis 15 qveynidan<br />

9-sTvis reitingis Semcirebis<br />

Sesaxeb mc-<br />

dari uwoda evrokomisiamac.sapasuxod,<br />

S&P-is<br />

pres-mdivanma martin<br />

uinma uaryo<br />

mosazreba, imis<br />

Sesaxeb, rom saagentosgadawyvetileba,<br />

SesaZloa, politikuri<br />

motivebiT iyos nakarnaxevi<br />

da sakuTari organizaciis<br />

saerTaSoriso reputacias<br />

gausva xazi. mis TqmiT, saagentos<br />

gadawyvetileba gamoxatavs<br />

misi eqspertebis mosazrebas<br />

imis Sesaxeb, rom<br />

evrozonis qveynebis xelmZR-<br />

evrozonis krizisi<br />

vanelTa iniciativebi ar<br />

aris sakmarisi krizisis<br />

negatiuri Sedegebis kompensaciisTvis.<br />

reitingebis<br />

Semcirebis ZiriTadi faqtorebi<br />

dakreditebis pirobebis<br />

gauareseba, evrozonis<br />

sul ufro bevri qveynisTvis<br />

riskebis gazrda, ekonomikuri<br />

zrdis prognozis Semcireba<br />

da evrokav-<br />

Siris liderebs<br />

Soris krizisis gadalaxvis<br />

saerTo xedvis<br />

ararsebobaa.<br />

magram, SeiZleba<br />

iTqvas, rom evrozonis<br />

liderebis sapasuxo<br />

gamosvlebma Tavis<br />

Sedegi gamoiRo. Standard<br />

& Poor’s-is mier<br />

evrozonis qveynebisTvis<br />

reitingebis Semcireba<br />

bazrebisTvis<br />

TiTqmis SeumCneveli<br />

darCa. investorebi,<br />

romlebic am movlenas<br />

ukve ramdenime kviraa<br />

elodebodnen, kmayofilni<br />

darCnen politikosebis<br />

gancxadebiT<br />

imis Sesaxeb, rom situacia<br />

maTi kontrolis qveSaa. reitingebis<br />

Sokismomgvrel<br />

Semcirebebs safondo bazrebze<br />

panika ar gamouwvevia.<br />

piriqiT _ ZiriTadma evrop-<br />

ulma indeqsebma vaWroba<br />

mwvane zonaSi daasrules da<br />

saSualod 0,5-0,6%-iT<br />

moimates. investorebi daamSvida<br />

evropeli politikosebis<br />

gancxadebebma imis Sesaxeb,<br />

rom qveynebis reitingebis<br />

es Semcireba aranairad<br />

ar aisaxeba finansuri sta-<br />

bilizaciis evropuli fondis<br />

EFSF-is poziciebze.<br />

parizma investorebs sakuTari<br />

poziciebis simyare<br />

saqmiT daumtkica: qveynis finansTa<br />

saministrom reitingebis<br />

Semcirebidan ramdenime<br />

dReSi moklevadiani saxelmwifo<br />

valdebulebebi gay-<br />

evald novotni:<br />

evrozona `rbili<br />

recesiis~ riskis<br />

qveSaa<br />

ida. 8,6 miliardi dolaris<br />

saerTo moculobis instrumentebi<br />

vaWrobis monawileebma<br />

ramdenime wuTis ganmavlobaSi<br />

SeiZines. Sedegad,<br />

wliurma ganakveTma 0,406%<br />

`amerikeli finansisti evros kraxs prognozirebs. sorosi miiCnevs,<br />

rom es msoflio finansuri sistemisTvis katastrofa iqneba.<br />

misive SefasebiT, evros krizisi msofliosTvis ufro seriozulia,<br />

vidre 2008 wlis ekonomikuri krizisi iyo, radgan arsebobs Zalian<br />

didi albaToba imisa, rom evros krizisi jaWvuri reaqciiT gavrceldeba<br />

mTel msoflioSi<br />

`<br />

Seadgina, rac wina emisiaze<br />

mcire maCvenebelia, rodesac<br />

safrangeTi umaRles reitings<br />

flobda. safrangeTisa<br />

da avstriis mier reitingis<br />

dakargva ar asaxula maTi<br />

obligaciebis dinamikaze<br />

meorad bazarze. safrangeTis<br />

aTwlianma qaRaldebma<br />

49


`finansur organizaciebSi personalis Semcirebis globaluri<br />

tendencia aziasac miswvda, romelic jer kidev axlaxans bevri<br />

bankisTvis ganviTarebis prioritetuli mimarTuleba iyo. saqmiani<br />

aqtivobis Semcireba da kompaniebis mogebis kleba bankebis<br />

xelmZRvanelobebs aiZulebs, ara mxolod xarjebi Seamciron, aramed<br />

mTeli ganyofilebebi daxuron da axlaxans ayvanili TanamSromlebi<br />

gaaTavisuflon<br />

`<br />

saprocento ganakveTi reitingis<br />

Semcirebamde periodis<br />

doneze (3,07%) SeinarCunes.<br />

avstriis obligaciebis momgebianoba<br />

ki mxolod erTi<br />

sabaziso punqtiT, 3,17%-mde<br />

gaizarda.<br />

miuxedavad amisa, beberi<br />

kontinentis finansuri mdgomareoba<br />

kvlav Zalian saxifaToa.<br />

rTuli ekonomikuri<br />

situaciis gamo evropuli<br />

qveynebis xelisuflebebi<br />

mkacrad gaakritika amerikelma<br />

finansistma jorj sorosmac.<br />

evrozonaSi arsebuli<br />

krizisis gaRrmavebaSi brali<br />

man piradad germaniis<br />

kancler, angela merkelsac<br />

dasdo. amerikeli finansisti<br />

evros kraxs prognozirebs.<br />

sorosi miiCnevs, rom es<br />

msoflio finansuri sistemisTvis<br />

katastrofa iqneba.<br />

50 saqarTvelos ekonomika #1<br />

misive SefasebiT, evros krizisi<br />

msofliosTvis ufro seriozulia,<br />

vidre 2008 wlis<br />

ekonomikuri krizisi iyo, radgan<br />

arsebobs Zalian didi<br />

albaToba imisa, rom evros<br />

krizisi jaWvuri reaqciiT<br />

gavrceldeba mTel msoflioSi.<br />

magaliTad, aziis reginosaTvis<br />

umTavres riskad<br />

dRes evrozonis krizisi<br />

miiCneva, romelic bankebsa da<br />

evropis monetaruli sistemis<br />

erTianobas safrTxes<br />

uqmnis. mimdinare krizisi<br />

aris mTavari dabrkoleba<br />

aziaSi warmoebis ganviTarebisTvis.<br />

globalur bazrebze<br />

msgavsi sistemuri Soki<br />

iwvevs Sida zrdis meqanizmebis<br />

moSlas iseT qveynebSi,<br />

rogoricaa indoeTi da Cine-<br />

Ti.<br />

garda amisa,<br />

finansur organizaciebSi<br />

personalis<br />

Semcirebis globaluri<br />

tendencia<br />

aziasac miswvda,<br />

romelic jer kidev<br />

axlaxans bevri bankisTvisganviTarebis<br />

prioritetuli mimarTuleba<br />

iyo. saqmiani aqtivobis<br />

Semcireba da kompaniebis<br />

mogebis kleba<br />

bankebis xelmZRvanelobebs<br />

aiZulebs, ara mxolod xarjebi<br />

Seamciron, aramed mTeli<br />

ganyofilebebi daxuron<br />

da axlaxans ayvanili TanamSromlebi<br />

gaaTavisuflon.<br />

umsxvilesi evropuli da<br />

amerikuli bankebi aziaSi<br />

xarjebis Semcirebis gzebs<br />

eZeben. saubaria rogorc warmomadgenlobiTi<br />

xarjebis<br />

Sekvecaze, ise TanamSromlebis<br />

masStabur Semcirebaze,<br />

rasac aqamde dasavluri kompaniebi<br />

warmatebiT aridebdnen<br />

Tavs. Bank of America,<br />

Merrill Lynch-i mimdinare kvartalSi<br />

regionSi mmarTveli<br />

direqtorebis 20%-iT<br />

Semcirebas apireben.<br />

2012 weli saqarTveloSi<br />

investirebisTvis saukeTeso iqneba<br />

msoflio ekonomikaSi arsebuli krizisis<br />

fonze, saqarTvelos premier-ministri darwmunebulia,<br />

rom 2012 saqarTveloSi investiciis gansaxorcieleblad<br />

saukeTeso iqneba. nika gilauris<br />

ganmartebiT, amas ramdenime faqtori ganapirobebs.<br />

premieris TqmiT, upirvelesad, saqarTvelo<br />

regionis lojistikur, turistul, energetikul<br />

centrad Camoyalibda, aqvs Ria ekonomika, qveyana-<br />

Si korufciis dabali donea da saqarTveloSi<br />

makroekonomikuri stabilurobaa.<br />

gilauris gancxadebiT, rac unda problemuri<br />

iyos msoflioSi arsebuli viTareba, am 4<br />

parametris arsebobis SemTxvevaSi, stabilurobis<br />

SenarCuneba SesaZlebelia. premier-ministrma<br />

2011 weli gaixsena da aRniSna, rom is dasavleT-aRmosavleT<br />

evropisaTvis Zalian rTuli<br />

iyo, xolo saqarTvelom stabiluroba<br />

SeinarCuna.


manamde erT-erTi aziuri<br />

ganyofilebis daxurvis Sesaxeb<br />

Credit Suisse-ma ganacxada.<br />

gamonaklisi arc avstraliuri<br />

Macquarie Group-i gaxda,<br />

romelmac TanamSromlebis<br />

nawili daiTxova. analogiur<br />

zomebs mimarTa Morgan Stanley-m<br />

da espanurma BBVA-m, romlebic<br />

gasuli wlis Sua xanebamde<br />

regionSi sakuTar resurss<br />

aqtiurad zrdidnen.<br />

Dealogic-is monace-<br />

mebiT, azia-wynari<br />

okeanis regionSi<br />

aqciebis pirveladi<br />

ganTavsebis moculoba<br />

gasul<br />

wels 169 miliardi<br />

dolaridan 84<br />

miliard dolaramde<br />

Semcirda.<br />

Standard & Poor’s-is mier<br />

evrozonis 9 qveynisTvis reitingebis<br />

Semcirebis fonze,<br />

aziis sabirJo indeqsebic daeca.<br />

kerZod, iaponuri Nikkei<br />

1,6%-iT gaufasurda. taivanuri<br />

indeqsi ki 0,8%-iT Semcirda,<br />

miuxedavad moqmedi<br />

prezidentis meore vadiT<br />

evrozonis krizisi<br />

arCevisa, rac, analitikosebis<br />

azriT, dadebiTad unda<br />

asaxuliyo ekonomikis mdgomareobaze.<br />

gamomdinare iqidan, rom<br />

evrozonis krizisi aziidan<br />

eqsportis Semcirebas gamoiwvevs,<br />

aziuri valutebi erTmaneTis<br />

miyolebiT ufasurdebian.<br />

saTaveSi ki tailanduri<br />

batia. ianvris Sua<br />

ricxvebisaTvis Bloomberg-<br />

JPMorgan Asia Dollar indeqsi<br />

daeca da tailanduri bati<br />

bolo 17 Tvis manZilze yvelaze<br />

metad gaufasurda. daeca<br />

MSCI azia wynari-okeanis<br />

saaqcio indeqsi.<br />

`evropis valebis krizisis<br />

gamo SeSfoTeba investorTa<br />

Soris sul ufro<br />

Zlierdeba, isini riskis gaw-<br />

evas eridebian, es undobloba<br />

ki uaryofiTad aisaxeba<br />

aziuri eqsportisa da aziuri<br />

valutebis perspeqtivaze~<br />

_ ambobs hideki haiaSi,<br />

tokioSi iaponiis ekonomikis<br />

kvleviTi centris eqsperti.<br />

mimdinare wlis dasawyisSi<br />

erTmaneTis miyolebiT gaufasurda<br />

tailandis, bankogis,<br />

filipinebis da samxreT koreis<br />

valutebi.<br />

`gamomdinare iqidan, rom evrozonis krizisi aziidan eqsportis<br />

Semcirebas gamoiwvevs, aziuri valutebi erTmaneTis miyolebiT<br />

ufasurdebian. saTaveSi ki tailanduri batia. ianvris Sua ricxvebisaTvis<br />

Bloomberg-JPMorgan Asia Dollar indeqsi daeca da tailanduri<br />

bati bolo 17 Tvis manZilze yvelaze metad gaufasurda. daeca<br />

MSCI azia-wynari okeanis saaqcio indeqsi<br />

`<br />

`win aris mniSvnelovani<br />

movlenebi, gansakuTrebul<br />

cvlilebebs veliT italiisa<br />

da espaneTisagan, aseve<br />

sxva qveynebis centraluri<br />

bankebis qmedebebisgan, amitomac<br />

valutiT movaWreebs ar<br />

gvsurs zedmet riskze wasla~<br />

_ acxadebs seulSi arsebuli<br />

koreis samrewvelo<br />

BBC-m evrokavSirisgan<br />

milionobiT dolaris miReba aRiara<br />

teleradiokorporacia BBC-m aRiara, rom bolo 4 wlis<br />

ganmavlobaSi evrokavSirisgan TiTqmis 5 milioni dolaris<br />

granti miiRo. garda amisa, 2003 wlidan kompanias evropis<br />

sainvesticio bankma 223 milioni dolaris kreditebi gadasca.<br />

did britaneTSi SiSoben, rom evropul dafinansebas,<br />

SesaZloa, telekompaniis mier evropaSi mimdinare movlenebis<br />

gaSuqebaze gavlena moexdina. britaneli deputatis<br />

dominik raabis TqmiT, kompaniis mier evrokavSirisgan<br />

fulis miReba eWvqveS ayenebs BBC-is saredaqcio politikis<br />

damoukideblobas.<br />

korporaciis oficialurma warmomadgenelma ki ganacxada,<br />

rom evrokavSirisgan miRebuli fuli kvleviTi<br />

proeqtebis dafinansebisTvis iyo gankuTvnili da isini<br />

miRebuli grantebis mcire wils Seadgenen. rac Seexeba<br />

evropuli bankis kreditebs, misi TqmiT, am Tanxebis miRebas<br />

mxolod komerciuli safuZveli hqonda da es faqti<br />

aranair gavlenas ar axdens saredaqcio politikaze.<br />

51


ankis savaluto dileri li<br />

iang hiuni.<br />

aziuri ekonomika<br />

2011-2012 wlebis mijnaze,<br />

aziis qveynebi ekonomikebi<br />

ganviTarebis sxvadasxva tendenciebiT<br />

xasiaTdebian.<br />

malaiziis eqsporti da war-<br />

moeba noembris bolosTvis da evropis ramdenime qvey-<br />

bolo oTxi Tvis ganmavlonis reitingis Semcirebis<br />

`<br />

baSi izrdeboda neli tempe- negatiuri gavlena iaponiis<br />

biT, filipinebis eqsporti ekonomikaze mosalodneli<br />

londonma mniSvnelovani nabiji gadadga iuaniT vaWrobis umsxviles<br />

centrad gadaqcevisken. aseTma transformaciam britane-<br />

Tis dedaqalaqi, SesaZloa, evrozonisgan naklebad damokidebuli<br />

gaxados adgilobriv bankebSi tanzaqciebis gazrdisa da aTasobiT<br />

axali samuSao adgilis Seqmnis gziT. specialuri SeTanxmeba am<br />

Temaze 18 ianvars, hongkongSi iqna miRweuli didi britaneTis<br />

finansTa ministr jorj osbornsa da hongkongis mTavar finansur<br />

maregulirebels norman Cans Soris<br />

ki bolo 7 Tvis ganmavlobaSi<br />

mcirdeboda. singapuris<br />

mTavrobis mier gamoTqmuli<br />

varaudis Tanaxmad, 2011 wlis<br />

5%-iani zrdisa da recesiis<br />

Semdgomi 2010 wlis 14.5%-iani<br />

mniSvnelovani winsvlis miuxedavad,<br />

2012 wels ekonomikuri<br />

zrda 1%-dan 3%-mde<br />

Semcirdeba.<br />

52 saqarTvelos ekonomika #1<br />

iaponiam, SesaZloa, evrozonis<br />

bedi gaiziaros, Tuki<br />

finansuri sistemis gajansa-<br />

Rebaze droulad ar izrunebs.<br />

aseTi gancxadebiT qveynis<br />

finansTa ministri Ziun<br />

aZumi gamovida. miuxedavad<br />

imisa, rom iaponur bankebSi<br />

evropis fasiani qaRaldebis<br />

wili SedarebiT mcirea<br />

`<br />

jorj sorosma<br />

krizisis<br />

gaRrmavebaSi<br />

brali angela<br />

merkels dasdo<br />

ar aris. analitikosebis umravlesoba<br />

qveynis finansur<br />

mdgomareobas kritikulad ar<br />

afasebs. Tumca mTavroba<br />

amzadebs zomebs, romlebic<br />

samomxmareblo gadasaxadis<br />

gaormagebas da socialuri<br />

dazRvevisa da sapensio reformis<br />

ganxorcielebas iTvaliswinebs.<br />

indoeTis rupia bolo<br />

periodSi myardeba. warmoeba<br />

indoeTSi 2011 wlis noemberSi<br />

gasuli wlis noemberTan<br />

SedarebiT 5.9%-iT<br />

gaizrda, maSin, roca oqtomberSi<br />

5.1%-iani kleba iyo<br />

dafiqsirebuli. eqspertTa<br />

SefasebiT, noembris warmatebuli<br />

Sedegebi ganapiroba<br />

indoeTis sarezervo bankis<br />

qmedebam, romelmac noembris<br />

dasawyisSi 2.92 miliardi<br />

aSS dolaris ucxouri valuta<br />

gayida. maSin roca<br />

rupia mkveTrad ecemoda. oqtomberSi<br />

es maCvenebeli<br />

mxolod 943 milioni aSS<br />

dolari iyo.<br />

CineTis valuta nelnela<br />

ufasurdeba. dekembridan<br />

moyolebuli iuani dolaris<br />

mimarT 0.38 procentuli<br />

punqtiT gaiufasurda.<br />

SegaxsenebT, rom 1994 wlis<br />

mere, iuanis yvelaze didi<br />

Tviuri gaufasureba dafiqsirda<br />

2010 wlis agvistoSi,<br />

0.48 procentuli punqtiT. samomxmareblo<br />

fasebis indeqsi<br />

CineTSi 2011 wlis dekemberSi<br />

2010 wlis analogiur<br />

periodTan SedarebiT 4.1%iT<br />

gaizrda.<br />

miuxedavad am tendenciebisa,<br />

iuani poziciebis msoflioSi<br />

nel-nela<br />

imyarebs. londonma<br />

mniSvnelovani<br />

nabiji gadadga iuaniT<br />

vaWrobis umsxviles<br />

centrad gadaqcevisken.<br />

aseTma<br />

transformaciam<br />

britaneTis dedaqalaqi,<br />

SesaZloa, evrozonisgannaklebad<br />

damokidebuli gaxados<br />

adgilobriv bankebSi tanzaqciebis<br />

gazrdisa da aTasobiT<br />

axali samuSao adgilis<br />

Seqmnis gziT. specialuri<br />

SeTanxmeba am Temaze 18 ianvars,<br />

hongkongSi iqna miRweuli<br />

didi britaneTis finansTa<br />

ministr jorj osbornsa<br />

da hongkongis mTavar finan


sur maregulirebels norman<br />

Cans Soris. mxareebma moilaparakes<br />

specialuri britanul-Cinuri<br />

forumis Seqmnaze,<br />

romlis mizanicaa sakliringo<br />

sistemebis Seqmnis<br />

saukeTeso gzebis moZebna,<br />

iuanSi nominirebuli finansuri<br />

instrumentebis SemuSaveba<br />

da am bazarze likvidurobis<br />

gazrda. savaraudod,<br />

„mrgvali magida~ weliwad-<br />

Si orjer Sekrebs finansuri<br />

seqtoris iseT msxvil warmomadgenlebs,<br />

rogorebicaa<br />

HSBC, Standard Chartered, Bank<br />

of China, Deutsche Bank da Barclays.<br />

CineTSi osbornis viziti<br />

pekinsa da londons<br />

Soris seqtemberSi miRweuli<br />

SeTanxmebis gagrZelebaa.<br />

CineTisTvis finansur<br />

partniorad londonis da<br />

ara, magaliTad, niu-iorkis<br />

SerCeva, SemTxveviTi ar aris:<br />

britanuli bankebis poziciebi<br />

aziaSi tradiciulad<br />

Zlieria. 2010 wels Standard<br />

Chartered-ma istoriaSi pirvelad,<br />

iuanSi nominirebuli,<br />

ucxouri kompaniis obliga-<br />

evrozonis krizisi<br />

ciebis emisia ganaxorciela.<br />

maSin McDonalds-ma wliuri<br />

3%-is ganakveTiT 30 milioni<br />

dolaris miReba SeZlo.<br />

londonis aRmosavlur-<br />

Ziun aZumi:<br />

iaponiam, SesaZloa,<br />

evrozonis bedi<br />

gaiziaros, Tuki<br />

finansuri sistemis<br />

gajansaRebaze<br />

droulad ar izrunebs<br />

ma orientaciam, SesaZloa,<br />

arsebiTad gaamyaros misi<br />

poziciebi planetis umsxvilesi<br />

finansuri centrebis<br />

siaSi. es gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania evrokavSir-<br />

Si didi britaneTis finansuri<br />

izolaciis safrTxis<br />

fonze, risi mizezic aris<br />

londonis uari, SemoiRos<br />

gadasaxadi finansur tran-<br />

zaqciebze. „hongkongTan<br />

saqmiani urTierTobebi londons<br />

SesaZleblobas miscems,<br />

gaafarTovos horizontebi da<br />

nawilobriv mainc gaTavisufldes<br />

evrozonaze damokide-<br />

evropa swor gzaze dgas<br />

saerTaSoriso savaluto fondis direqtori, kristin<br />

lagardi miiCnevs, rom evrokavSiris saxelmwifoebi<br />

davalianebis krizisTan brZolis procesSi swor gzaze<br />

dganan. es mosazreba man davosSi mimdinare msoflio<br />

ekonomikur forumze gamosvlisas gamoTqva. „krizisis<br />

daZlevisTvis didi samuSao tardeba. Cven progresis<br />

mowmeni varT~, – xazi gausva fondis xelmZRvanelma.<br />

amasTan, lagardi aucileblad miiCnevs stabilurobis<br />

qmediTi meqanizmis Seqmnas.<br />

manamde davosSi gamosvlisas germaniis kanclerma<br />

angela merkelma ganacxada, rom germania gamodis savaluto<br />

fodis moTxovnis winaaRmdeg evropis stabilizaciis<br />

meqanizmis sakredito potencialis gazrdis Sesaxeb.<br />

„Cven vapirebT evros mxardaWeras, Tumca ver mogcemT<br />

imis garantias, rac Cvens ZalebSi ar aris. germanias ar<br />

surs carieli dapirebebis micema, radganac maTi arSesruleba<br />

iqneba Zlieri dartyma evropuli bazrebisTvis~,<br />

– ganacxada merkelma da aRniSna, rom evropisadmi<br />

ndoba Seirya.<br />

53


ulebisgan. amas, SesaZloa,<br />

Taviseburi diversifikacia<br />

vuwodoT. aq bevri ram Cinur<br />

mxarezea damokidebuli,<br />

romelic, rogorc Cans, Zalian<br />

pozitiuradaa ganwyobili<br />

aseTi proeqtisadmi da mzadaa<br />

am wamowyebaSi londons<br />

maqsimaluri mxardaWera aRmouCinos~,<br />

_ acxadebs Societe<br />

Generale-is ufrosi ekonomisti,<br />

braian hilardi.<br />

CineTis saxalxo bankis<br />

amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti<br />

barak obama saerTaSoriso RonisZieba National Prayer<br />

Breakfast-ze sityviT gamovida, romlis drosac<br />

qristianul Rirebulebebze isaubra.<br />

misi TqmiT, is erTgulia qristianuli principisa,<br />

romelic susti da upovari adamianebis<br />

daxmarebas gulisxmobs. amasTan, obamam gamoTqva<br />

mzadyofna, uqoneli adamianebis dasaxmareblad<br />

uari Tqvas sikeTeebis nawilze – iseTebze,<br />

rogoricaa sagadasaxado SeRavaTebi. prezidentis<br />

TqmiT, ekonomikis kuTxiT, es gonivruli<br />

nabiji iqneba.<br />

obamam kidev erT qristianul principze<br />

gaamaxvila yuradReba, romlis mixedviTad, rac<br />

ufro uzrunvelyofilia adamiani, miT ufro xSir-<br />

54 saqarTvelos ekonomika #1<br />

monacemebiT, iuanSi saerTa-<br />

Soriso savaWro brunva<br />

yovelwliurad daaxloebiT<br />

330 miliard dolars Sead-<br />

gens. kidev 17,5 miliardi<br />

Cinur valutaSi nominirebul<br />

pirdapir ucxour investiciebze<br />

modis. Chatham<br />

House-is SefasebiT ki, ukve<br />

2020 wlisTvis iuanSi saer-<br />

TaSoriso savaWro brunva<br />

trilion dolars miaRwevs.<br />

rac Seexeba 2012 wlis<br />

prognozs, msoflio bankma<br />

globaluri ekonomikis zrdis<br />

prognozi Seamcira. bankis<br />

eqspertTa SeafsebiT, globaluri<br />

ekonomika 2012 wels<br />

2,5%-iT gaizrdeba. manamde msoflio<br />

banki varaudobda, rom<br />

msoflio ekonomika wels 3,6%iT<br />

gaizrdeboda. bankma 2013<br />

wlis prognozic Seamcira _<br />

3,6-dan 3,1%-mde. ganviTarebadi<br />

qveynebis mSp 5,4%-iT gaizrdeba<br />

da ara 6,2-iT, rogorc msoflio<br />

banki manamde prognozirebda.<br />

ganviTarebul qveynebSi<br />

ki ekonomikis zrda mxolod<br />

2,4%-iani iqneba.<br />

msoflio vaWrobis moculoba<br />

2012 wels 4,7%-iT<br />

moimatebs, manamde ki banki<br />

6,6%-ian zrdas varaudobda.<br />

globaluri ekonomikisTvis<br />

ZiriTad safrTxeebad ki banki<br />

evrozonis krizissa da<br />

msoflio finansuri sistemis<br />

mowyvladobas asaxelebs.<br />

evropis savalo krizisi pirvelad<br />

2010 wels gamoikveTa,<br />

rodesac defoltis zRvarze<br />

saberZneTi aRmoCnda. qveynis<br />

saxelmwifo vali mSp-is 130%s<br />

Seadgenda. miuxedavad<br />

evrokavSiris mier miRebuli<br />

zomebisa, male dartymis qveS<br />

sxva evropuli qveynebi aRmoCndnen.<br />

obamam sakuTari ekonomikuri xedvebi<br />

qristianuli principebiT axsna<br />

ad unda gaunawilos man simdidre garSemo myofebs.<br />

Statebis prezidentis sityva mis mimarT respublikuri<br />

partiis kritikis fonze gaisma. am<br />

ukanasknelT ar moswonT prezidentis mcdeloba,<br />

uzrunvelyofili amerikelebis xarjze sagadasaxado<br />

Semosavlebi gazardos. es punqti erTerTi<br />

sadavo momentia, ris gamoc respublikelebi<br />

da demokratebi didi xnis ganmavlobaSi ver axerxebdnen<br />

SeTanxmebas saxelmwifo xarjebis Semcirebaze.<br />

Sedegad amerikis SeerTebuli Statebi<br />

sabiujeto krizisis zRvarze aRmoCnda. obamas<br />

gamosvla aseve daemTxva winasaarCevno saprezidento<br />

kampanias.


msoflio ekonomika<br />

zrdis bumi<br />

ganadgurebas<br />

udebs saTaves<br />

2<br />

yvelaze cudi scenariT<br />

011 wlis Sedegebis<br />

mixedviT, amerikis<br />

ekonomikam mniSvnelovan<br />

zRvars gadaabija da qveynis<br />

saxelmwifo valma II msoflio<br />

omis Semdgom pirvelad<br />

gadaaWarba qveynis mSp-s. 2012<br />

wlis dasawyisisTvis aSS-is<br />

vali 15,23 trilion dolaramde<br />

gaizarda. qveyana mevale-rekordsmeni<br />

qveynebis<br />

klubSi Sevida, vali ekonomikis<br />

moculobas aRemateba.<br />

bolo periodSi mSp-is 100%ze<br />

maRali vali hqondaT mxolod<br />

iaponias, italias, portugaliasa<br />

da saberZneTs.<br />

aSS-is ekonomika (rogorc<br />

britaneTisa da kapitalizmis<br />

msgavsi modelis mqone<br />

sxva qveynebs) aqamde ganicdis<br />

Zlieri riskebis zriT<br />

gamowveul kriziss. cno-<br />

`<br />

bilma amerikelma ekonomistma,<br />

haimen minskma 1986 wels<br />

gamoaqveyna wigni<br />

`arastabiluri ekonomikebissta-<br />

ekonomikuri keTildReobis xangrZlivoba ekonomikis simyifes<br />

bilzacia~, sadac zrdis: adamianebi, romlebic investiciebisa da danazogebis Sesax-<br />

man SemogvTavaza eb gadawyvetilebebs iReben, safrTxeebs srulad ver afaseben da<br />

safinanso arasta- TavianT SesaZleblobebs gadaWarbebiT uyureben. ase rom, zrdis<br />

bilurobishi- bumi ganadgurebas udebs saTaves<br />

poTeza. misi azriT,<br />

valebis done udris iReben, safrTxeebs srulad ver afaseben da TavianT Sesaekonomikis<br />

sisustes da aseve Zleblobebs gadaWarbebiT uyureben. ase rom, zrdis bumi<br />

ganisazRvreba ekonomikuri ganadgurebas udebs saTaves.<br />

ciklebiT. ekonomikuri ke- 2008-2009 wlis winandeli dekada kerZo kreditis gafar-<br />

TildReobis xangrZlivoba Toebis periodi gaxda. es exeba rogorc kompaniebs, aseve<br />

ekonomikis simyifes zrdis: Sinameurneobebs, gansakuTrebiT aSS-Si, did britaneTSi,<br />

adamianebi, romlebic inves- irlandiasa da xmelTaSua zRvis qveynebSi. sakredito bumi<br />

ticiebisa da danazogebis efuZneboda uZrav qonebaze fasebis zrdas, igi ganviTarebu-<br />

Sesaxeb gadawyvetilebebs li qveynebis mosaxleobas aZlevda ufro meti simdidris<br />

`<br />

55


devid kameroni:<br />

qveynis saxelmwifo valis<br />

Semcireba imaze rTuli<br />

aRmoCnda, vidre Cems gundSi<br />

vinmes SeeZlo warmoedgina<br />

`aSS-is uZravi qonebis bazarma stabilizebis niSnebi aCvena:<br />

axali proeqtebis ricxvis Semcireba Sewyda, xolo fasebis vardna,<br />

prognozebis mixedviT, 2012 wlisTvis unda dasruldes. es niSnavs,<br />

rom aSS-is ekonomika SeZlebs zrdas daubrundes. Tumca, SezRudulad.<br />

amis damabrkolebel faqtorebad SeiZleba iqces saxelmwifo<br />

xarjebis Semcireba, sakredito pauzis gagrZeleba, evrozonis kolafsis<br />

riskebi da savaraudod, situacia navTobis bazarze<br />

SegrZnebas, rac ufro didi sesxis aRebis SesaZleblobas<br />

iZleoda. rogorc ki uZravi qonebis bazarze buSti CaifuSa,<br />

aman fiskaluri deficitis mkveTri zrda gamoiwvia _ faqtiurad<br />

avtomaturad.<br />

sabiujeto deficitebis mkveTri zrda im sami meqanizmidan<br />

erT-erTi gaxda, romelmac xeli SeuSala dasavlur<br />

ekonomikebs ganmeorebiT did depresiaSi gadaSvebuliyvnen,<br />

safinanso intervenciebTan da saprocento ganakveTebis<br />

56 saqarTvelos ekonomika #1<br />

`<br />

mkveTr SemcirebasTan kombinaciaSi.<br />

roca fulis Rirebuleba<br />

nulTan axlos aris<br />

(realur gamoxatulebaSi<br />

uaryofiTic ki) gadamxdelunarian<br />

saxelmwifoebs sabiujeti<br />

deficiti daexmara<br />

erToblivi moTxovnis Senar-<br />

CunebaSi, aseve kerZo davalianebis<br />

Semcirebis procesis<br />

stimulirebaSi da kerZo aqtivebis<br />

xarisxis gaumjobesebaSi.<br />

kerZo seqtori Tavs axla<br />

bevrad ukeT grZnobs. ase magaliTad,<br />

2011 wlis<br />

bolsoTvis safinanso<br />

seqtoris valis<br />

mimaTeba mSpsTan<br />

aSS-Si dabrunda<br />

2001 wlis<br />

doneze. xolo Sinameurneobebisvalis<br />

done _ 2003<br />

wlis maCvenebels<br />

miuaxlovda.<br />

garda amisa, aSS-is uZravi<br />

qonebis bazarma stabilizebis<br />

niSnebi aCvena: axali<br />

proeqtebis ricxvis Semcireba<br />

Sewyda, xolo fasebis<br />

vardna, prognozebis mixedviT,<br />

2012 wlisTvis unda das-<br />

germanias saberZneTis evrozonis<br />

gareT xilva ar surs<br />

saberZneTma Tavidan unda aicilos is mZime<br />

krizisi, romelic uaxloes momavalSi elis<br />

da safrTxe, rom saberZneTi evrozonas datovebs,<br />

aRar unda arseobobdes. winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, evropa saberZneTis ar daexmareba.<br />

amis Sesaxeb germaniis finansTa ministrma<br />

volfgan Soiblem davosis forumze gamosvlisas<br />

ganacxada.<br />

finansTa ministris am gancxadebas dadebiTi<br />

reaqciebi mohyva italiis, espaneTisa da<br />

safrangeTis mxridan. maTi warmomadgenlebis<br />

TqmiT, isini saberZneTis kreditorebTan aqtiur<br />

molaparakebebs daiwyeben, raTa qveyana<br />

Waobidan amoiyvanon. safrangeTis finansTa<br />

ministris gancxadebiT, evropas yovelTvis mzad<br />

unda hqondes samaSvelo meqanizmi<br />

rigi qveynebis, am SemTxvevaSi ki<br />

saberZneTis dasaxmareblad.


uldes. es niSnavs, rom aSS-is ekonomika SeZlebs zrdas<br />

daubrundes. Tumca, SezRudulad. amis damabrkolebel faqtorebad<br />

SeiZleba iqces saxelmwifo xarjebis Semcireba,<br />

sakredito pauzis gagrZeleba, evrozonis kolafsis riskebi<br />

da savaraudod, situacia navTobis bazarze.<br />

amerika elodeba<br />

eqspertebi fiqroben, rom yvela SemTxvevaSi, am zrdisgan<br />

ar SeiZleba mdgradobas velodoT, radgan es zrda<br />

daubalansebel ekonomikaSi moxdeba, romelic advilad Sei-<br />

Zleba axal recesiaSi gadaeSvas. saqme mxolod sagareo<br />

Sokebs ar exeba, iseTs, rogoric aris evrozonis krizisi,<br />

romelsac xelewifeba aSS-is safinanso sistemis paralizeba<br />

da eqsportis Semcireba. narCundeba mniSvnelovani<br />

Sida riskebic. aSS-is federaluri sarezevro sistemis ekonomistis,<br />

jeremi nalivekis am cota xnis win gamoqveynebuli<br />

gamokvleva aCvenebs, rom qveynis ekonomika 2012 welSi `gaCerebis<br />

siswrafiT~ Sevida. mkvlevarma aRmoaCina, rom aSS-Si<br />

bolo 60 wlis manZilze 70%-is SemTxvevaSi, roca mSp-is<br />

realuri zrda wina welTan SedarebiT 2%-ze dabla eSveboda,<br />

Semdeg weliwads recesia xdeboda. amis ZiriTadi<br />

mizezi is aris,<br />

rom 2%-s qvemoT<br />

ekonomikuri zrdis<br />

pirobebSi qveyanaSi<br />

izrdeba umuSevroba,<br />

xolo<br />

biznesi investirebas<br />

wyvets, rac<br />

qmnis TviTdamWer<br />

negatiur trends<br />

(Tavidan fsiqologiuri,<br />

xolo Semdgom<br />

ekonomikuri). 2011 wlis I naxevarSi aSS-is mSp-is<br />

realuri zrda 2%-s qvemoT iyo. Tumca, III kvartalSi mSp-m<br />

saSiS niSnulamde aiwia, es SeiZleba arasakmarisi aRmoCndes,<br />

rom ekonomika sarisko zonidan gamovides. davalianebis<br />

maRali donis SenarCuneba tempebis aRdgenas daabrkolebs.<br />

aSS-is mSp-s zrdis konsesus-prognozi 2013-2016 wlebisTvis<br />

mxolod 2,2%-s Seadgens weliwadSi (swored im saSiS zonasTan<br />

axlos). es mniSvnelovnad dabalia ara mxolod<br />

1990-iani wlebis saSualo tempebTan SedarebiT (3,2% weliwadSi),<br />

aramed winakrisizul aTwleulSi (2,7%). zrdis aRmdgen<br />

fazaSi tempi, rogorc wesi, Cveulebrivze maRalia, radgan<br />

kompaniebs SeuZliaT gamoiyenon adre dautvirTavi simZlavreebi,<br />

SedarebiT iafad aiyvanon mravalricxovani umuSevari<br />

adamianebi, aseve, gamoiyenon kapitali, romlis investireba ar<br />

xdeboda krizisis periodSi.<br />

aSS-is ekonomikis fundamentaluri mdgomareoba sakmaod<br />

urTierTsawinaaRmdegoa. erTi mxriv, saxelmwifo finansebi<br />

amazrzen mdgomareobaSia da savsebiT gaugebaria,<br />

masTan mimarTebaSi ra SeiZleba moxerxdes. ekonomikis zrdis<br />

arc Tu maRali tempebi TiTqmis SeuZlebels xdis sabiujeto<br />

deficitis kuTxiT gacxadebuli gegmebis Sesrulebas.<br />

saxelmwifos mouwevs rTuli arCevanis gakeTeba: Seamciros<br />

msoflio ekonomika<br />

ukanasknel wlebSi aSS-is biujetis<br />

deficiti Seadgens mSp-is 8-10%-s.<br />

aSS-m faqtobrivad dakarga<br />

kontroli Tavis valze. zrdis<br />

SenarCuneba xerxdeba mxolod<br />

ekonomikis fuliT gajerebis xarjze<br />

aSS-is saxelmwifo vali<br />

%, mSp<br />

wyaro: aSS-is federaluri<br />

`<br />

sarezervo sistema (fss)<br />

aSS-Si ekonomikis zrdis arc Tu maRali tempebi TiTqmis Seu-<br />

Zlebels xdis sabiujeto deficitis kuTxiT gacxadebuli gegmebis<br />

Sesrulebas. saxelmwifos mouwevs rTuli arCevanis gakeTeba: Seamciros<br />

saxelmwifo xarjebi an aswios gadasaxadebi. aq gasaTvaliswinebelia<br />

didi britaneTis sul axali gamocdileba. saxelmwifo<br />

xarjebis Semcireba iqamde, vidre ekonomikuri zrda ar daubrundeba<br />

mdgrad traeqtorias, saSiSia _ amiT mxolod umuSevroba<br />

izrdeba da mcirdeba erToblivi moTxovna. balansirebis sirTuleebi<br />

ukve britaneTis xelisuflebamac aRiara<br />

`<br />

aSS-is finansuri seqtori da<br />

Sinameurneobebi amcireben<br />

TavianT valebs, didwilad imis<br />

xarjze, rom mTavroba _ zrdis<br />

%, mSp<br />

finansuri<br />

seqtori<br />

wyaro: aSS-is fss<br />

Sinameurneobebi<br />

mTavroba arafinansuri seqtori<br />

57


saxelmwifo xarjebi an<br />

aswios gadasaxadebi. aq<br />

gasaTvaliswinebelia didi<br />

britaneTis sul axali gamocdileba.<br />

saxelmwifo xarjebis<br />

Semcireba iqamde, vidre<br />

ekonomikuri zrda ar<br />

daubrundeba mdgrad traeqtorias,<br />

saSiSia _ amiT mxolod<br />

umuSevroba izrdeba<br />

da mcirdeba erToblivi<br />

moTxovna. balansirebis<br />

sirTuleebi ukve britaneTis<br />

xelisuflebamac aRiara.<br />

nomebris bolos didi britaneTis<br />

premier-ministrma,<br />

devid kameronma ganacxada,<br />

`qveynis saxelmwifo valis<br />

Semcireba imaze rTuli aRmoCnda,<br />

vidre Cems gundSi<br />

vinmes SeeZlo warmoedgina~.<br />

ase rom, amocanas, romelic<br />

aSS-is winaSe dgas, rTuli<br />

gadasawyvetia.<br />

meore mxriv ki, amerikis<br />

fulad-savaluto politika<br />

58 saqarTvelos ekonomika #1<br />

savsebiT adeqvaturia. federalurma<br />

sarezervo sistemam<br />

ekonomika fuliT zedmetad<br />

gaajera da es kerZo seqtors<br />

SesaZleblobas aZlevs Seamciros<br />

vali, xolo saxelmwifos<br />

_ sesxis Rirebuleba<br />

Seamciros da moemsaxuros<br />

saxelmwifo vals. aseTi midgoma<br />

ekonomikas zedapirze<br />

`aSS-Si bolo 60 wlis manZilze 70%-is SemTxvevaSi, roca mSp-is<br />

realuri zrda wina welTan SedarebiT 2%-ze dabla eSveboda, Semdeg<br />

weliwads recesia xdeboda. amis ZiriTadi mizezi is aris, rom<br />

2%-s qvemoT ekonomikuri zrdis pirobebSi qveyanaSi izrdeba<br />

umuSevroba, xolo biznesi investirebas wyvets, rac qmnis TviTdamWer<br />

negatiur trends (Tavidan fsiqologiuri, xolo Semdgom<br />

ekonomikuri)<br />

`<br />

fulis mimoqcevis siCqaris mkveTri<br />

Semcireba mianiSnebs imaze, rom<br />

aSS-is ekonomikuri eqspansiis<br />

periodi finansuri teqnologiebis<br />

ganviTarebis bazaze dasrulda<br />

fulis mimoqcevis siCqare (M2)<br />

nominaluri kvartaluri mSp-is<br />

mimarTeba saSualokvartalur M2-Tan<br />

wyaro: aSS-is fss<br />

tivtivis saSualebas aZlevs,<br />

magram ekonomikuri zrdis axali<br />

talRis agorebis garantias<br />

ver iZleva, rogorc es<br />

iaponiis gamocdilebam aCvena<br />

_ iaponelebi aTwleulze<br />

metia, rac nulovani ganakveTiT<br />

cxovroben. amerikis<br />

ekonomikaSi fulis moZraobis<br />

siCqare istoriul minimumamde<br />

daeca, es ki niSnavs,<br />

rom ZiriTadi moTamaSeebi<br />

jerjerobiT molodinis<br />

reJimSi arian, radgan koniunqturis<br />

ramdenadme gaumjobesebas<br />

ganixilaven, rogorc<br />

Zalian<br />

myarebis mravalwliani tendencia<br />

misi savaWro partniori<br />

qveynebis valutebis mimarT,<br />

dairRva. es ki SesaZleblobas<br />

iZleva amerikis teritoriaze<br />

samuSao adgilebi<br />

dabrundes. ganviTarebad qveynebSi<br />

warmoebis ganTavseba<br />

ukve arc ise rentabeluria,<br />

rogorc ramdenime wlis win.<br />

am qveynebSi keTi-<br />

ldReobis zrdam,<br />

pirvel rigSi, CineTSi,<br />

iq warmoebuli<br />

produqciis<br />

TviTRirebulebis<br />

zrda gamoiwvia.<br />

dolaris dasusteba<br />

mxolod amyarebs<br />

amerikuli sawarmoebis<br />

konkurentunarianobis<br />

tendencias. garda amisa,<br />

politikuri amocana _ samuSao<br />

adgilebis `reimporti~<br />

ukve dRis wesrigSi dadga.<br />

kompaniebs, romlebic aSS-Si<br />

samuSao adgilebs qmnian, ukve<br />

arc Tu urigo sagadasaxado<br />

SeRavaTebi eZlevaT. prezident<br />

barak obamas mier<br />

inicirebuli gegmis Rirebuleba<br />

fasdeba naxevar<br />

trilion dolarad. xolo<br />

ianvris dasawyisSi obama<br />

xalxs dahpirda, rom daasabuTebda<br />

aSS-Si investire-<br />

aramdgrads imi- pirvelad ramdenime aTwleulis<br />

sTvis, rom `brZo- ganmavlobaSi dolaris realurma<br />

laSi gadaeSvan~.<br />

kursma Sewyvita zrda<br />

eqspertebi amboben,<br />

aSS dolaris kursi, gaangariSebuli<br />

rom zrdis axali urTierTvaWrobis gaTvaliswinebiT<br />

talRis inicireba<br />

mxolod bizness<br />

SeuZlia,<br />

roca is ganvi-<br />

Tarebis axal<br />

strategias Seimu-<br />

Savebs, magram aqamde,<br />

rogorc eqspertebs<br />

miaCniaT,<br />

jer Sors aris.<br />

mlrd dol.<br />

biznesis dax-<br />

yvela savaWro partniori qveynis valutasTan<br />

marebadasustebul erovnul garda im qveynebis valutebisa, romlebsac<br />

aqvT farTo moxmareba sazRvargareT<br />

valutasac Seu-<br />

Zlia. dolaris ga- wyaro: aSS-is fss


is upiratesobebze da bizness<br />

arwmunebda samuSao adgilebis<br />

Seqmnis upiratesobaze<br />

auTsorsingis strategiis<br />

sawinaaRmdegod. ara myisierad,<br />

magram aseTi strategia<br />

ramdenime wlis Semdeg<br />

TvalnaTel Sedegs moitans.<br />

aRsaniSnia, rom bolo wleb-<br />

Si aSS-is sagadamxdelo balansis<br />

deficiti mniSvnelovanad<br />

Semcirda. aSS-is nawilobrivireindustrialiazacia<br />

SeiZleba ekonomikuri<br />

zrdis axali talRis erTerTi<br />

Semadgeneli gaxdes.<br />

yvelaze cudi<br />

scenariT<br />

amerikis<br />

fonze, evrokavSir-<br />

Si situacia bevradSemaSfoTeblad<br />

gamoiyureba.<br />

miuxedavad imisa,<br />

rom liderebi<br />

yvelanairad cdiloben,<br />

erTiani<br />

evropuli valuta<br />

SeinarCunon,<br />

barak obama<br />

msoflio ekonomika<br />

`amerikis fulad-savaluto politika savsebiT adeqvaturia. federalurma<br />

sarezervo sistemam ekonomika fuliT zedmetad gaajera<br />

da es kerZo seqtors SesaZleblobas aZlevs Seamciros vali, xolo<br />

saxelmwifos _ sesxis Rirebuleba Seamciros da moemsaxuros saxelmwifo<br />

vals. aseTi midgoma ekonomikas zedapirze tivtivis<br />

saSualebas aZlevs, magram ekonomikuri zrdis axali talRis agorebis<br />

garantias ver iZleva, rogorc es iaponiis gamocdilebam<br />

aCvena _ iaponelebi aTwleulze metia, rac nulovani ganakveTiT<br />

cxovroben<br />

`<br />

inglisis parlamentis Senoba SesaZloa<br />

rusma an Cinelma investorma iyidos<br />

didi britaneTis xelisuflebam, SesaZloa, vestmisteris sasaxle<br />

rus an Cinel investorebs mihyidos. aseTi moulodneli<br />

gadawyvetileba SeiZleba miRebul iqnas imis gamo, rom Senoba,<br />

romelSic britanuli parlamentia ganTavsebuli, ingreva da temzaSi<br />

iZireba. rekonstruqcia ki gadamxdelebs miliardi girvanqa<br />

sterlingi daujdebodaT.<br />

The Telegraph-is informaciiT, istoriul nagebobas safrTxe<br />

emuqreba. imis gamo, rom mas wyali faravs, big-beni 18 diumiT<br />

gadaixara. Senobis gadarCenis gegmebs Soris ganixileba misi<br />

rusi an Cineli investorebisTvis miyidvis SesaZlebloba. aseT<br />

SemTxvevaSi, parlamenti saxelmwifo sakuTrebaSi myof romelime<br />

SenobaSi an sulac axal nagebobaSi gadava. im SemTxvevaSi<br />

ki, Tu misi rekonstruqcia gadawydeba, specialistebis TqmiT,<br />

amisTvis ramdenime weli iqneba saWiro.<br />

vestmisteris sasaxle meTerTmete saukuneSia aSenebuli. 1834<br />

wlis xanZris Semdeg is xelaxla aages. nageboba TandaTanobiT<br />

wyalSi Cadis, risi mizezic metropolitenis xazis<br />

gagrZeleba da miwisqveSa parkingis mowyobaa.<br />

59


maqsimumTan SedarebiT amerikis<br />

mimdinare sagadasaxdelo balansis<br />

deficiti TiTqmis orjer Semcirda.<br />

miuxedavad uzarmazari<br />

absoluturi sididisa, igi Seadgens<br />

aSS-is mSp-s mxolod 3%-s<br />

60 saqarTvelos ekonomika #1<br />

damoukidebeli ekonomistebi<br />

miiCneven, rom evrozonis<br />

daSlis SesaZlebloba sakmaod<br />

dasaSvebia. Economist<br />

Intelligence Unit (EIU)-is kvleviTi<br />

centri miiCnevs, rom<br />

40%-iani albaTobiT uaxloesi<br />

ori wlis ganmavlobaSi<br />

evrozona daiSleba. misi daSlis<br />

SemTxvevaSi (gaerTianebidan<br />

calkeuli wevrebis<br />

gasvlisasac), evrozonis<br />

ekonomikaSi moxdeba mSp-is<br />

10-dan 25%-mde Semcireba. amas<br />

gamoiwvevs sabanko sistemis<br />

kolafsi da seriozuli korporatiuli<br />

gakotrebebi _<br />

msgavsi araferi momxdara<br />

2008 wels investbank Lehman<br />

Brothers-is kraxis Sem-<br />

`mlrd dol. prognozi<br />

wyaro: aSS-is fss<br />

amerikis fonze, evrokavSirSi situacia bevrad SemaSfoTeblad<br />

gamoiyureba. miuxedavad imisa, rom liderebi yvelanairad cdiloben,<br />

erTiani evropuli valuta SeinarCunon, damoukidebeli<br />

ekonomistebi miiCneven, rom evrozonis daSlis SesaZlebloba sakmaod<br />

dasaSvebia. Economist Intelligence Unit (EIU)-is kvleviTi centri miiCnevs,<br />

rom 40%-iani albaTobiT uaxloesi ori wlis ganmavlobaSi<br />

evrozona daiSleba<br />

`<br />

movaleTa reestris<br />

Canawerebi isev izrdeba<br />

movaleTa reestrSi Canawerebis raodenoba isev mzardia. aRsrulebis<br />

biuros oficialuri monacemebiT, dReisTvis reestrSi 59 aTasze meti Canaweri<br />

fiqsirdeba, rac wlis bolos arsebul maCvenebelze 3 aTasiT metia.<br />

gasul wels movaleTa reestrSi Canawerebis raodenoba rekorduli<br />

40 aTasiT gaizarda. reestri 2010 wlis ianvridan amoqmedda. igi monacemTa<br />

erTiani bazaa, romelSic davalianebis mqone yvela fizikuri<br />

da iuridiuli piri xvdeba. aRsrulebis biuro movales sasamar-<br />

Tlos gadawyvetilebis Semdeg valis dasafarad 7 dRes aZlevs.<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi uZrav-moZrav qonebas uyadaRebs.<br />

deg. evrozonis qveynebsa da<br />

kompaniebs Soris bevri komerciuli<br />

kontraqti iuridiul<br />

gaurkvevlobaSi aRmoCndeba.<br />

evropis mniSvnelovan<br />

nawilSi da, savaraudod,<br />

mTlianad msoflio ekonomikaSi<br />

dairRveva teqnologiuri<br />

jaWvi (ufro masStaburi,<br />

vidre es iyo iaponuri<br />

avtokoncernisTvis 2011 wlis<br />

miwisZvris Sedegebi). evrozonis<br />

SedarebiT metad dazaralebul<br />

qveynebSi SesaZlebelia<br />

samrewvelo warmoeba<br />

saerTod Sewydes.<br />

mTavrobis Semosavlebi gadasaxadebidan<br />

mniSvnelovnad<br />

Semcirdeba, radganac kompaniebis<br />

Semosavlebi gaqreba<br />

da milionobiT<br />

TanamSromels gaaTavisuflebensamsaxuridan.evrozonis<br />

yvela qveyana-<br />

Si savale tvirTi<br />

mkveTrad gaizrdeba.<br />

umuSevroba<br />

SeiZleba 20%-mde<br />

gaizardos evrozonis<br />

yofili wevri qveynebis<br />

umetesobaSi, xolo zogierT<br />

maTganSi (saberZneTi, portugalia,<br />

espaneTi) _ 50%-mde.<br />

SedarebiT sust qveynebSi<br />

SemoiReben SezRudvas kapitalis<br />

moZraobaze fulis<br />

gaqcevis SesaCereblad (SedarebiT<br />

Zlier qveynebSic<br />

SesaZloa igive moxdes imisTvis,<br />

rom mkveTri revalvacia<br />

aicilon Tavidan). evropis<br />

centraluri banki, Tuki<br />

momavalSic iarsebebs, iZulebuli<br />

iqneba ufro da ufro<br />

aqtiurad beWdos fuli, rom<br />

saxlemwifo xarjebi daafinansos<br />

da daicvas sakvanZo<br />

saxelmwifo seqtorebi (armia,<br />

policia, saxelmwifo mmar-<br />

Tveloba) kolafsisagan. dro-<br />

Ta ganmavlobaSi situacia<br />

gamosworebas daiwyebs, magram<br />

evropis qveynebs wlebi das-<br />

WirdebaT, rom cxovrebis winakrizisul<br />

dones daubrundnen.<br />

saxelmwifoebi iZu-


lebulni iqnebian ekonomika-<br />

Si ufro mniSvnelovani<br />

roli iTamaSon _ bevri msxvili<br />

kompania da banki<br />

daeqvemdebareba nacionalizacias.<br />

evropis mniSvnelovani<br />

nawili iZulebiT daubrundeba<br />

erovnul valutebs,<br />

romelic mimoqcevaSi 1999<br />

wels iyo. savaluto kursebis<br />

konkretuli dinamika<br />

winaswar Zneli saTqmelia,<br />

radgan masze gavlenas saxelmwifo<br />

SezRudvebi iqoniebs.<br />

Tuki warmovidgenT, rom<br />

valutebi Tavisufal mimoqcevaSi<br />

iqnebian, maSin evrozonis<br />

sxvadasxva qveynis<br />

valutebi diametralurad<br />

urTierTsawinaaRmdego mimarTulebebiT<br />

imoZraveben. magaliTad,<br />

axali berZnuli<br />

valuta savaraudod dakargavs<br />

Tavisi pirvandeli Rirebulebis<br />

60-70%-s. portugalia-<br />

Si mosalodnelia 40-50%-iani<br />

devalvacia, espaneTi _ 30-40%,<br />

irlandia da italia _ daaxloebiT<br />

20-30%. amasTan, germaniis,<br />

niderlandebis, fine-<br />

Tisa da avstriis valutebi<br />

gaizrdeba. germaniis SemTxvevaSi<br />

revalvaciam SeiZleba<br />

Seadginos 10-20%, rac eqsportze<br />

orientirebuli qveynis-<br />

Tvis dartyma aRmoCndeba.<br />

ase gamoiyureba Economist<br />

Intelligence Unit (EIU)-is mier<br />

warmodgenili evrozonis daSlis<br />

scenari. ramdenad yuradsaRebia<br />

igi unda miviRoT Tu<br />

ara seriozulad? eqspertebis<br />

mosazrebiT, evrokavSirSi<br />

politikuri gaugebrobebi movlenebis<br />

aseT ganviTarebas<br />

savsebiT realurs xdis. sabiujeto<br />

ekonomias, romelsac adgili<br />

aqvs TiTqmis yvela qveyanaSi,<br />

SeuZlia mxolod Sidaevropuli<br />

daZabuloba gaamwvavos.<br />

is ufro evros gamyarebas<br />

iwvevs, romelic amis gare-<br />

Sec Zalian Zlieria evrokav-<br />

Siris problemuri qveynebi-<br />

msoflio ekonomika<br />

sTvis. `sameulis~<br />

mier SeTavazebulireformebi(evrokomisia,<br />

saerTa-<br />

Soriso savaluto<br />

fondi da<br />

evropis centraluri<br />

banki)<br />

evrokavSiris<br />

bevr qveyanaSi<br />

cxovrebis donis<br />

seriozul<br />

vardnas gamoiwvevs.<br />

es ki centridanulZalebs<br />

aamoqmedebs,<br />

romelic isedac<br />

Zlierdeba briuseliTa<br />

da berliniTgamowveuli<br />

dagrovili gaRizianebis gamo.<br />

mTavari ki is aris, rom evropeli politikosebi arafers<br />

akeTeben da arc amboben axali samuSao adgilebis Seqmnisa<br />

da warmoebis ganviTarebis aucileblobis Sesaxeb.<br />

wmindad finansuri RonisZiebebiT aseTi krizisi dauZlevelia.<br />

jerjerobiT yvelaferi keTdeba im mimarTulebiT,<br />

rom evropelebis cxovrebis done Seesabamebodes warmoebis<br />

dones, magram, eqspertebis azriT, es aris gza gaxangrZlivebul<br />

vardnisa da stagnaciisken. yovelive es ki evrokav-<br />

Sirisa da evrozonis perspeqtivebs arc ise sasixarulos<br />

xdis.<br />

saqarTvelos savaWro<br />

partniori qveynebis ricxvma<br />

istoriul maqsimums miaRwia<br />

„saqstatis~ cnobiT, 2011 wlis monacemebiT, saqarTvelos sagareo<br />

savaWro brunvam (araorganizebuli vaWrobis gareSe) 9247 mln aSS<br />

dolari Seadgina, rac wina wlis maCvenebelTan SedarebiT, 36%-iT<br />

gaizarda. aqedan eqsporti 2 189 mln aSS dolari iyo, 39%-iT meti 2010<br />

welTan SedarebiT, xolo importi 7058 mln aSS dolari, 34%-iT meti<br />

wina welTan SedarebiT.<br />

savaWro deficitis absoluturi maCveneblis zrdis miuxedavad,<br />

misi wili mTlian sagareo savaWro brunvaSi 2007 wlis Semdeg tendenciurad<br />

klebadia. am maCvenebelma yvelaze dabal niSnuls 2011<br />

wels miaRwia da 52.7 %-i Seadgina.<br />

saqarTvelos sagareo vaWrobis geografiuli areali yovelwliurad<br />

farTovdeba. 2011 wlisTvis savaWro partniori qveynebis ricxvma<br />

istoriul maqsimums miaRwia da 147 qveyana Seadgina, rac 6.5%-iT<br />

metia wina wlis monacemebTan SedarebiT.<br />

61


2012 – ekonomikuri<br />

apokalifsi evropaSi<br />

m<br />

soflio ekonomistenomikebi, magram azia namdbis<br />

prognozebiT, 2012 vilad ar iqneba mowodebis<br />

wels globaluri ekonomika simaRleze. aSS gaagrZelebs<br />

msoflio finansur krizis- misi ekonomikis mokrZale-<br />

Tan mebrZolis rolSi dar- bul zrdas, brazilia ki<br />

Ceba, dinamiurobas dakargavs, wlis orTqmavlis funqcias<br />

`<br />

magram swori mimarTulebiT Seasrulebs da laTinuri<br />

svlas ganagrZobs. analiti- amerikis, meqsikisa da argen-<br />

msoflio ekonomikis gaZlierebaSi mimdinare wels sakuTar<br />

wvlils Seitanen aziuri qveynebis ekonomikebi, magram azia namdvilad<br />

ar iqneba mowodebis simaRleze. aSS gaagrZelebs misi<br />

ekonomikis mokrZalebul zrdas, brazilia ki wlis orTqmavlis<br />

funqcias Seasrulebs da laTinuri amerikis, meqsikisa da argentinis<br />

uRels SeuerTdeba<br />

`<br />

kosebi acxadeben, rom krizisisgan<br />

dauZlurebuli evropa<br />

globaluri ekonomikis<br />

svlisTvis seriozuli muxruWi<br />

iqneba. msoflio ekonomikis<br />

gaZlierebaSi mimdinare<br />

wels sakuTar wvlils Seitanen<br />

aziuri qveynebis eko-<br />

62 saqarTvelos ekonomika #1<br />

tinis uRels SeuerTdeba.<br />

Tumca, rogor moaxerxebs<br />

uRaribesi mosaxleobis mqone<br />

brazilia msoflio ekonomikis<br />

zrdaSi lomis wvlilis<br />

Setanas mimdinare mimdinare<br />

weli gvaCvenebs, radgan<br />

am ekonomikas naklebad<br />

gaaCnia Sida moxmarebis zrdis<br />

perspeqtiva. ufro metic,<br />

braziliaSi jer kidev<br />

mkveTrad dgas Savkaniani<br />

mosaxleobis problema, isini<br />

dRemde SezRudulni arian<br />

Semosavlis, ganaTlebis<br />

da jandacvis xelmisawvdomobis<br />

kuTxiT. CineTi ki, dRemde<br />

braziliis uZlieres metoqed<br />

rCeba. CineTi ganagr-<br />

Zobs saSualo fenis Seqmnas<br />

mis qveyanaSi, izrdeba dasaqmebulTa<br />

xelfasebi, rac Sida<br />

moxmarebis dones mniSvnelovnad<br />

zrdis.<br />

cxadia, rom analitikosebs,<br />

nebiT Tu uneblied, surT<br />

CineTis ekonomikis daCrdilva<br />

sxva ganviTarebadi ekonomikebis<br />

zrdis fonze, magram<br />

faqtebisa da cifrebis mixedviT,<br />

CineTi msoflios meore<br />

umsxvilesi ekonomikaa, 2012<br />

wels ki is seriozul Tavsatexs<br />

gauCens msoflios,<br />

romelic evrozonis ekonomikur<br />

problemebzea gadarTuli.<br />

2007 wlidan CineTis<br />

ekonomikis zrda aSS-is zrdas<br />

uswrebs, mniSvnelovania<br />

misi TanamSromloba da eqsportis<br />

moculoba ganviTarebad<br />

ekonomikebSi, sadac Cine-<br />

Ti pirvelobas ara-<br />

vis uTmobs. didma<br />

CineTma yvela foni<br />

moimzada imisaTvis,<br />

rom 2012 wels msoflio<br />

ekonomikaSi<br />

mTavari roli Seasrulos.<br />

globaluri<br />

ekonomikis modelis<br />

cvlileba CineTis mTavari<br />

rolis gareSe ki, arc erT<br />

ekonomists ar warmoudgenia.<br />

msoflio ekonomikis zrda CineTis<br />

ekonomikis ganviTarebis<br />

interesebSi Sedis da mas<br />

yvelaze metad aSinebs recesiis<br />

aCrdili. Tumca, mimdinare


wels, saerTaSoriso savaluto<br />

fondma CineTis ekonomikas<br />

prognozi Seumcira da 9%is<br />

nacvlad 8.2%-iani zrda<br />

uwinaswarmetyvela, Tumca iqve<br />

dasZens, rom qveynis ekonomika<br />

2013 wels 8.8%-<br />

iT gaizrdeba.<br />

roiteris gamokiTxva,<br />

romelic<br />

exeba yvela 20 ganviTarebul<br />

da axali<br />

bazrebis mqone<br />

ekonomikas, maT<br />

Soris, azias, cxadyofs globaluri<br />

ekonomikis Senelebas<br />

3.3%-ze 2012 wlisaTvis<br />

da CamorCeba 2011 wlis 3.7%ian<br />

zrdas.<br />

roiteris prognozi msoflio<br />

bankis prognozTan SedarebiT<br />

optimisturia, radgan<br />

am ukanasknelis Tanaxmad,<br />

2012 wels msoflio ekonomika<br />

mxolod 2.5%-iT gaizrdeba.<br />

miuxedavad evro zonis<br />

uzarmazari saxelmwifo<br />

valebisa, rac seriozul<br />

risks qmnis msoflio ekonomikurijanmrTelobisaTvis,<br />

imedismomcemi niSnebi<br />

Cndeba aSS-is ekonomikaSi.<br />

roiteris gamokiTxvis<br />

Tanaxmad, msoflio ekonomikis<br />

zrdis cxrilSi Cine-<br />

Ti kvlav liderobs da msoflio<br />

ekonomikas 8.4%-ian zrdas<br />

hpirdeba. yuradRebis<br />

miRma ar unda darCes indoeTis<br />

ekonomika, romelis<br />

prognozebis Tanaxmad, 2012<br />

wels msoflios 7.0%-ian<br />

zrdas moutans, miuxedavad im<br />

faqtisa, rom qveynis ekonomikis<br />

zrda bolo ori wlis<br />

ganmavlobaSi monetaruli<br />

politikis gamkacrebisa da<br />

politikurad Cixuri mdgomareobis<br />

fonze yvelaze<br />

dabal maCveneblebs aqveynebs.<br />

braziliis maRali Sida mo-<br />

Txovna da kreditebis zrda<br />

qveynis ekonomikas 3.3%-iT gazrdis<br />

mimdinare wels da<br />

4.5%-iT 2013 wels.<br />

msoflio ekonomika<br />

rTuli droeba<br />

mimdire wels yvelaze<br />

metad mdidar, ganviTarebul<br />

ekonomikebs gauWirdebaT,<br />

msoflios umsxvilesi aSSis<br />

ekonomika 2012 wels mx-<br />

deflaciis WaobSi Caflul<br />

iaponia ki, romelic<br />

miwisZvriTa da cunamis Sedegad<br />

gamowveuli ekonomikuri<br />

Sokis daZlevas cdilobs,<br />

iolad Camoitovebs<br />

`cxadia, rom analitikosebs, nebiT Tu uneblied, surT CineTis<br />

ekonomikis daCrdilva sxva ganviTarebadi ekonomikebis zrdis fonze,<br />

magram faqtebisa da cifrebis mixedviT, CineTi msoflios meore umsxvilesi<br />

ekonomikaa, 2012 wels ki is seriozul Tavsatexs gauCens msoflios,<br />

romelic evro zonis ekonomikur problemebzea gadarTuli<br />

olod 2.2%-iT gaizrdeba.<br />

2012 wels evropis mTavari<br />

amocanaa, rogorme SeinarCunos<br />

eleganturoba, saberZneTidan<br />

agorebuli saxelmwifo<br />

valebis defolti<br />

mTlianad evropis finansur<br />

sistemas miayenebs zarals.<br />

aTenelebi sargebels naxuloben<br />

fasiani qaRaldebis<br />

svopis garigebidan mis ker-<br />

Zo kreditorebTan erTad.<br />

evro zonis<br />

politikosebis<br />

moCvenebiTi uunaroba,<br />

rom maT<br />

ar SeuZliaT<br />

saxelmwifo davalianebiskrizisTangamklaveba,<br />

sagangaSo<br />

risks uqmnis ekonomikurzrdas,<br />

rac namdvilad<br />

ar exeba<br />

regionis periferiulekonomikebs.<br />

erTaderTi<br />

mTavari evropuli<br />

ekonomika,<br />

romelic 2012<br />

wlis apokalifsurstagnacias<br />

Tavs daa-<br />

Rwevs, germania<br />

iqneba, Tumca misi<br />

ekonomika mimdinare<br />

wels<br />

mxolod 0.5%iT<br />

gaizrdeba.<br />

evropas da mis ekonomikas<br />

1.8%-iT gazrdis.<br />

saerTaSoriso savaluto<br />

fondi SiSobs, rom evropis<br />

saxelmwifo davalianebis<br />

krizisi mTlianad msoflio<br />

ekonomikas recesiis qarcecxlSi<br />

dabrunebas upirebs.<br />

cxadia, rom 2012 wels<br />

msoflio ekonomikuri miwisZvris<br />

saSiSroebis epicentri<br />

evropa iqneba, rac glo-<br />

`<br />

63


64 saqarTvelos ekonomika #1<br />

balur ekonomikas metismetad<br />

daazaralebs. analitikosebi<br />

SiSoben, rom evropis kriziss<br />

SeuZlia imdenad moikribos<br />

Zalebi, rom msoflio<br />

meore recesiis klanWebSi moaqcios,<br />

amitom gadamwyveti da<br />

saswrafo nabijebis gadadgma<br />

2012 wels aucilebeli da<br />

saWiro iqneba.<br />

ukanasknel msoflio ekonomikis<br />

mimoxilvis moxsenebaSi<br />

Cawerilia, rom 2012<br />

wlis yvelaze didi gamowveva<br />

evro zonis krizisis da-<br />

Zleva, ndobis aRdgena, berketebis<br />

amuSaveba, masTan er-<br />

Tad likvidurobisa da fulad-dakreditebis<br />

donis zrda.<br />

axla, evropisTvis aucilebelia<br />

gadarCenis fondebi gaa-<br />

Zlieros, rom am gziT aRadginos<br />

bazris ndoba da saxelmwifo<br />

qaRaldebis fasi unda<br />

daswios, raTa italiisa da<br />

espaneTis msgavsma qveynebma<br />

xelmisawvdomi ganakveTiT ai-<br />

Ron sesxebi.<br />

simwvaves ar kargavs saberZneTis<br />

krizisi, misi de-<br />

folti qveyanas, da ara marto<br />

mas, kvlav miaTrevs krizisis<br />

ufskrulisaken, analitikosebi<br />

1930-iani wlebis depresiis<br />

msgavs saSiSroebaze saubroben,<br />

amitom aucileblad miiCneven<br />

evros garadCenis fondis<br />

500 miliardamde gazrdas<br />

da am fondis moqnilobis<br />

donis amaRleba.<br />

2012 wlis davosis forumzec<br />

dafiqsirda azri, rom mimdinare<br />

weli, marTalia, aziisTvis<br />

mZime iqneba, magram msoflio<br />

ekonomikisTvis azia mainc<br />

ekonomikur katalizatorad mogvevlineba,<br />

CineTis winamZRolobiT<br />

iondoeTi da indonezia<br />

msoflio ekonomikis zrdaSi<br />

mniSvnelovan rols iTamaSeben.<br />

evropis finansurma krizisma<br />

azias seriozuli ziani<br />

moutana: evropulma bankebma da<br />

safinanso institutebma aziis<br />

kreditebi ukan gamoitanes<br />

da vaWrobis moculobis kleba,<br />

rac udidesi dartymaa Cine-<br />

TisaTvis, romlisTvisac evropa<br />

eqsportis umsxvilesi bazaria.<br />

krizisSi Caflul evropas irani<br />

navTobis deficitiT emuqreba<br />

eqspertebi msoflio bazarze navTobis gaZvirebas prognozireben.<br />

Teirani mzadaa, mkacri pasuxi gasces evrokavSiris gadawyvetilebas,<br />

1 ivlisidan iranuli navTobis importis akrZalvis Sesaxeb. kviris<br />

bolomde iranis parlamenti apirebs daamtkicos kanonproeqti evrokav-<br />

Siris qveynebSi navTobis miwodebis sruli akrZalvis Sesaxeb manamde,<br />

vidre evropeli momxmareblebi mis SeZenas Sewyveten.<br />

eqspertebi acxadeben, rom Tuki iranuli mejlisis muqara Sesruldeba,<br />

es seriozul dartymas miayenebs evropuli qveynebis<br />

ekonomikas, romlebic iZulebulni gaxdebian saswrafod daiwyon<br />

iranuli navTobis Sesyidvebi alternatiuli wyaroebidan ufro<br />

maRal fasad.<br />

1 ivlisidan iranuli navTobis importze embargos etapobrivi<br />

amoqmedebis gadawyvetileba briuselSi, evrokavSiris sagareo saqmeTa<br />

ministrebis Sexvedraze iqna miRebuli. amas ar SeuSinebia Teirani<br />

da ufro metic, iranuli mejlisis energetikuli komitetis gancxadebiT,<br />

ukve sruldeba muSaoba kanonproeqtze evropaSi navTobis<br />

eqsportis Sewyvetis Sesaxeb. analitikosebis SefasebiT, konfrontacia<br />

izrdeba da aSkaraa, rom arc erTi da arc meore mxare ar<br />

apirebs poziciebis daTmobas. Sedegad, evropis qveynebs<br />

Soris yvelaze metad saberZneTi, espaneTi da italia<br />

dazaraldebian.


msoflio ekonomika<br />

statistika cifrebSi<br />

a<br />

SS-is Sromis saministros<br />

monacemebiT, 2011<br />

wlis dekemberSi wina Tves-<br />

Tan SedarebiT samomxmareblo<br />

fasebi ar Secvlila. analitikosebi<br />

prognozirebdnen,<br />

rom es maCvenebeli 0,1%-iT<br />

gaizrdeboda. gasuli wlis<br />

analogiur periodTan SedarebiT<br />

samomxmareblo fasebi<br />

3,0%-iT gaizarda. kvebis produqtebisa<br />

da energomatareblebis<br />

fasebis gamoklebiT,<br />

samomxmareblo fasebi 2011<br />

wlis dekemberSi Tviur gamoxatulebaSi<br />

0,1%-iT gaizarda,<br />

xolo wliuri gaangariSebiT<br />

_ 2,2%-iT. 2011 wlis noemberSi<br />

wina TvesTan SedarebiT<br />

es maCvenebeli 0,2%-iT<br />

gaizarda.<br />

aSS-is Sromis saministros<br />

monacemebiT, qveyanaSi<br />

samrewvelo fasebi 2011 wlis<br />

dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />

Semcirda 0,1%-iT.<br />

2011 wlis noemberSi aSS-Si<br />

mwarmoeblebis indeqsi Tviur<br />

gamoxatulebaSi gaizarda<br />

0,3%-iT, wliur gamoxatulebaSi<br />

ki _ 4,8%-iT. kvebis<br />

produqtebisa da energomatareblebis<br />

fasebis gamoklebiT,<br />

qveyanaSi mwarmoebel-<br />

Ta indeqsma wliur gaangariSebaSi<br />

moimata 3,0%-iT,<br />

es maCvenebeli igive procentuli<br />

punqtiT gaizarda<br />

Tviur gamoxatulebaSic.<br />

aSS-is federaluri sarezervo<br />

sistemis monacemebiT,<br />

qveyanaSi samrewvelo<br />

warmoebis moculobam 2011<br />

wlis dekemberSi wina TvesTan<br />

SedarebiT moimata 0,4%iT.<br />

analitikosebi am<br />

maCveneblis zrdas 0,5%-is<br />

doneze elodnen. wliur<br />

gamoxatulebaSi ki samrewvelo<br />

warmoebis moculoba<br />

gaizarda 2,9%-iT. aSS-Si sam-<br />

rewvelo simZlavreebis gamoyenebis<br />

koeficientma 2011<br />

wlis dekemberSi wina TvesTan<br />

SedarebiT 0,3 procentuli<br />

punqtiT moimata da<br />

Seadgina 78,1%. erTi wliT<br />

adre es maCvenebeli Seadgenda<br />

76,8%-s. 2011 wlis noemberSi<br />

aSS-Si samrewvelo warmoebis<br />

moculoba, gadasinjuli<br />

monacemebiT, Tviur<br />

gamoxatulebaSi Semcirda<br />

0,3%-iT (adre iuwyebodnen,<br />

rom maCvenebeli Semcirda<br />

0,2%-iT).<br />

aSS-is finansTa saministros<br />

monacemebiT, 2011 wlis<br />

noemberSi qveyanaSi kapitalis<br />

wminda modinebam Seadgina<br />

48,6 miliardi dolari.<br />

erTi TviT adre kapitalis<br />

wminda modinebam Seadgina<br />

39,6 miliardi dolari. 2011<br />

wlis noemberSi ucxoelebis<br />

mier amerikuli grZelvadiani<br />

fasiani qaRaldebis Sesyidvebis<br />

moculobam Seadgina<br />

44,4 miliardi dolari<br />

(2011 wlis oqtomberSi dafiqsirda<br />

gayidvebis moculoba<br />

5,2 miliardi dolaris odenobiT).<br />

amerikuli moklevadiani<br />

fasiani qaRaldebisa<br />

da sxva fuladi valdebulebebis<br />

Sesyidvam ucxoelebis<br />

mier Seadgina 38,0 miliardi<br />

dolari (erTi TviT adre<br />

dafiqsirda gayidva 41,0 miliardi<br />

dolaris doneze),<br />

xolo kapitalis gadinebam,<br />

amerikuli da ucxouri bankebis<br />

kuTvnili fulad valdebulebebs<br />

Soris gansxvavebiT<br />

warmoSobilma, 2011 wlis<br />

noembris SedegebiT Seadgina<br />

33,8 miliardi dolari.<br />

aSS-is vaWrobis saministros<br />

monacemebiT, qveyanaSi<br />

axali saxlebis mSeneblobis<br />

moculoba 2011 wlis dekemberSi<br />

wina TvesTan SedarebiT<br />

Semcirda 4,1%-iT da<br />

Seadgina 657 aTasi erTeuli.<br />

eqspertebi varaudobdnen,<br />

rom es maCvenebeli iqneboda<br />

685 aTasi saxli. wli-<br />

65


germaniis ekonomikis saministrom<br />

2012 wlis mSp-is<br />

prognozi isev Semcirebisken<br />

Secvala. gamoqveynebuli<br />

monacemebis Tanaxmad, axali<br />

wlis monacemebis mixedviT,<br />

ekonomikis zrdam unda Seadginos<br />

0,7%. germaniis mTavrobis<br />

axali Sefaseba mcirediT<br />

Camouvardeba adrindels:<br />

ekonomikis saministro 2012<br />

wlis SedegebiT ekonomikis<br />

zrdas 1%-iT varaudobda.<br />

eqspertebis azriT, mimdinare<br />

wels eqsporti ver uzrun-<br />

66 saqarTvelos ekonomika #1<br />

ur gamoxatulebaSi es maCvenebeli gazrdilia 24,9%-iT.<br />

gadasinjuli monacemebiT, 2011 wlis noemberSi aSS-Si axali<br />

mSeneblobebis moculoba gaizarda 9,1%-iT (adre 9,3%ian<br />

zrdas prognozirebdnen) da Seadgina 685 aTasi erTeuli.<br />

axali saxlebis mSeneblobisTvis gacemuli nebarTvebis<br />

raodenoba 2011 wlis dekemberSi wina Tvis gadasinjul monacemebTan<br />

SedarebiT Semcirda 0,1%-iT 681 aTas erTeulamde.<br />

es maCvenebeli erTi wlis ganmavlobaSi 7,8%-iT gaizarda.<br />

aSS-is Sromis saministros monacemebiT, qveyanaSi<br />

umuSevrobis SemweobisTvis pirveladi saxelmwifo mimarTvebis<br />

raodenoba kviris ganmavlobaSi, romelic dasrulda<br />

2012 wlis 14 ianvars, Semcirda 352 aTas adamianamde.<br />

analitikosebi elodnen, rom es maCvenebeli 383 aTas moTxovnas<br />

Seadgenda. dazustebuli monacemebiT, pirveladi mimarTvebis<br />

raodenobam kviris ganmavlobaSi, romelic dasrulda<br />

7 ianvars, Seadgina 402 aTasi da ara 399 aTasi,<br />

rogorc adre varaudobdnen.<br />

germaniis 2012 wlis mSp-is<br />

prognozi Semcirebisken Seicvala<br />

velyofs qveynis mSp-is zrdas.<br />

germaniis ekonomikuri<br />

zrdis Sesustebis mizezi<br />

misi savaWro partniorebi<br />

arian. specialistebi miiCneven,<br />

rom saerTaSoriso vaWrobis<br />

wili mSp-is cvlileba-<br />

Si uaryofiTi iqneba (-0,3%),<br />

maSin, rodesac erTi wlis<br />

win am dargs SeeZlo maCveneblis<br />

0,8%-iT zrda. garda<br />

amisa, germaniis ekonomikis<br />

saministro elis, rom importisa<br />

da eqsportis tempis<br />

zrda 2012 wlis SedegebiT<br />

mkveTrad Semcirdeba<br />

2011<br />

welTan SedarebiT:<br />

3% da 2%,<br />

7,2% da 8,2%-is<br />

sapirispirod<br />

Sesabamisad.<br />

amavdroulad,<br />

saministros<br />

specialistebi<br />

prognozireben,<br />

rom 2012 wels<br />

germaniis mSpis<br />

zrda isev<br />

daCqardeba da<br />

Seadgens 1,6%-s.<br />

germaniis<br />

federaluri<br />

statistikuri samsaxuris<br />

informaciiT, gasuli wlis<br />

dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />

germaniis samrewvelo<br />

fasebi 0,4%-iT Semcirda.<br />

analitikosebi maCveneblis<br />

zrdas 0,1%-is fargleb-<br />

Si elodnen. gasuli wlis<br />

dekemberSi wina wlis igive<br />

periodTan SedarebiT es<br />

maCvenebeli momatebulia 4%iT.<br />

2011 wlis noemberSi samrewvelo<br />

fasebi Tviur gamoxatulebaSi<br />

gaizarda 0,1%iT,<br />

xolo wliuriT _ 5,2%iT.<br />

germaniis ekonomikuri<br />

kvlevis centris monacemebiT<br />

(ZEW), qveyanaSi saqmiani<br />

molodinis indeqsma mimdinare<br />

wlis ianvarSi Seadgina<br />

minus 21,6 punqti wina<br />

Tvis minus 53,8 punqtTan<br />

SedarebiT. analitikosebi<br />

varaudobdnen, rom es indikatori<br />

minus 49,2 punqti iqneboda.<br />

germaniis mimdinare<br />

ekonomikuri pirobebis indeqsi<br />

2012 wlis ianvarSi 28,4<br />

punqtamde gaizarda erTi<br />

Tvis winandeli 26,8 punqtidan,<br />

roca prognozi 24,0<br />

punqti iyo.


did britaneTSi inflaciis Seneleba<br />

yvelaze mniSvnelovani movlena gaxda<br />

didi britaneTis statistikuri<br />

samsaxuris monacemebiT,<br />

gasuli wlis dekember-<br />

Si 2010 wlis dekemberTan SedarebiT<br />

qveynis samomxmareblo<br />

fasebi 4,2%-iT gaizarda.<br />

aRsaniSnavia, rom 2011 wlis<br />

dekemberSi wina TvesTan SedarebiT<br />

inflaciis Seneleba<br />

yvelaze mniSvnelovani<br />

movlena gaxda 2,5 wlis ganmavlobaSi,<br />

anu 2009 wlis apri-<br />

Eurostat-is saboloo monacemebiT, evrozonis<br />

samomxmareblo fasebi, gasuli wlis<br />

dekemberSi wliur gamoxatulebaSi gaizarda<br />

2,7%-iT, analitikosebi ki inflacias 2,8%-is<br />

doneze elodnen. wina TvesTan SedarebiT<br />

2011 wlis dekemberSi samomxmareblo fasebi<br />

gaizarda 0,3%-iT. wliur gamoxatulebaSi 2011<br />

wlis noemberSi evrozonis samomxmareblo<br />

msoflio ekonomika<br />

lis Semdeg. Tviur<br />

gamoxatulebaSi gasuli<br />

wlis dekember-<br />

Si samomxmareblo fasebi<br />

gaizarda 0,4%iT.<br />

noemberSi ki wina<br />

TvesTan SedarebiT am<br />

maCvenebelma moimata<br />

0,2%-iT. samomxmareblo<br />

fasebis sabaziso<br />

indeqsi (energomatareblebis,<br />

kvebis produqtebis,alkoholisa<br />

da Tambaqos fasebis<br />

gamoklebiT)<br />

wliuri gaangariSebiT<br />

dekemberSi gaizarda<br />

3%-iT, xolo<br />

Tviuri gaTvlebiT<br />

0,5%-iT.<br />

umuSevrobis maCvenebeli<br />

gasuli<br />

wlis dekemberSi wina<br />

Tvis gadasinjul monacemebTan<br />

SedarebiT<br />

ar Secvlila da Seadgina<br />

5,0%. saxelmwifosTvis<br />

umuSevrobis Semweobis misaRebad<br />

mimarTvebis raodenoba<br />

2011 wlis dekemberSi wina<br />

TvesTan SedarebiT gaizarda<br />

1,2 aTasiT da miaRwia 1<br />

milion 597 aTasamde _ SedarebiT<br />

maRali maCvenebeli<br />

TiTqmis 2 wlis manZilze.<br />

analitikosebi elodnen, rom<br />

zrda 10 aTasi iqneboda. ga-<br />

dasinjuli monacemebis<br />

Tanaxmad, 2011 wlis noember-<br />

Si es maCvenebeli wina<br />

TvesTan SedarebiT gaizarda<br />

200 da ara 3 aTasiT,<br />

rogorc adre varaudobdnen.<br />

didi britaneTis umuSevroba,<br />

gamoTvlili Sromis saer-<br />

TaSoriso organizaciis mier<br />

(ILO), sami Tvis manZilze (2011<br />

wlis seqtemberidan noembramde)<br />

gaizarda 0,3 procentuli<br />

punqtiT imave wlis<br />

ivnis-agvistosTan SedarebiT<br />

da Seadgina 8,4%. es aris<br />

yvelaze maRali maCvenebeli<br />

1995 wlis noembris Semdeg.<br />

did britaneTSi sacalo<br />

gayidvebis moculoba 2011<br />

wlis dekemberSi wina TvesTan<br />

SedarebiT gaizarda 0,6%-iT.<br />

analitikosebi elodnen, rom<br />

es maCvenebeli Tviur gamoxatulebaSi<br />

gaizrdeboda 0,7%-iT.<br />

2011 wlis dekemberSi wina<br />

wlis analogiur periodTan<br />

SedarebiT es maCvenebeli<br />

gaizarda 2,6%-iT. 2011 wlis<br />

noemberSi ki, sacalo gayidvebis<br />

moculoba, dazustebuli<br />

monacemebiT, Tviur gamoxatulebaSi<br />

Semcirda 0,5%-iT<br />

(adre 0,4%-iani Semcirebas<br />

varaudobdnen), xolo wliur<br />

gamoxatulebaSi _ 0,4%-iT<br />

(adre 0,7%-ian zrdas varaudobdnen).<br />

dekemberSi yvelaze dabali inflacia<br />

SvedeTSi dafiqsirda<br />

fasebis indeqsi 3,0%-iT gaizarda. gasuli<br />

wlis dekemberSi samomxmareblo fasebi<br />

evrokavSiris 27 qveyanaSi wliuri gamoxatulebiT<br />

gaizarda 3.0%-iT, xolo Tviur gamosaxulebiT<br />

0,3%-iT. 2011 wlis dekemberSi yvelaze<br />

dabali inflacia dafiqsirda SvedeT-<br />

Si (0,4%), maltaSi (1,3%), yvelaze maRali ki _<br />

slovakeTSi (4,6%) da kviprosze (4,2%).<br />

67


aSS-is ekonomikis mTavari draiveri<br />

_ kerZo moxmareba isev moqmedebaSia<br />

aSS-is ekonomika aRdgens<br />

ganagrZobs, igi gamodis im<br />

Seokidan, romelic 2011 wels<br />

miiRo navTobis fasebis<br />

swrafi awevisa da iaponiis<br />

miwisZvrisagan. axal, 2012<br />

wels msoflioSi nomer pirveli<br />

ekonomika bevrad damajereblad<br />

Sevida, vidre 2011 wlis<br />

miwuruls prognozirebdnen.<br />

2011 wlis IV kvartalSi mSpis<br />

3,0%-iani zrda dafiqsirda,<br />

roca wina kvartalSi es<br />

maCvenebeli 1,8%-s Seadgenda.<br />

eqspertebis azriT, aSS-is<br />

ekonomikis aRdgenis tempis<br />

daCqareba ganapiroba, pirvel<br />

rigSi, kerZo moxmarebis zrdis<br />

aRdgenam da sasaqonlo<br />

maragebis brunvis gazrdam.<br />

kerZo moxmareba, rogorc cnobilia,<br />

paralizebuli iyo 2011<br />

wlis dasawyisSi mkveTrad<br />

gazrdili sanavTobe kotirebebisa<br />

da iaponiis miwisZvris<br />

Semdeg avtomobilebis<br />

gayidvebis vardnis fonze.<br />

Tumca wlis meore naxevarSi<br />

68 saqarTvelos ekonomika #1<br />

navTobproduqtebze fasebis<br />

SemcirebiT amerikelebis realuri<br />

Semosavlebi gaizarda.<br />

garda amisa, iaponiis miwisZvris<br />

Semdeg dazaralebuli<br />

aSS-is saavtomobilo in-<br />

dustria, romelic qveynis erTerTi<br />

wamyvani dargia, aseve<br />

wlis meore naxevarSi aRdga.<br />

ase rom, aSS-is ekonomikis mTavari<br />

draiveri _ kerZo moxmareba<br />

isev moqmedebaSia da,<br />

bevri eqspertis azriT, unda<br />

SeZlos zrdis stimulireba.<br />

yvelaze mokrZalebuli SefasebebiT,<br />

qveyanaSi zrdam 2012<br />

wlisTvis unda Seadginos<br />

2,5%. eqspertebs optimistur<br />

talRaze ayenebs bolos gamoqveynebuli<br />

aSS-is makroekonomikuri<br />

maCveneblebic. samrewvelo<br />

warmoebam gasuli<br />

wlis dekemberSi isev aCvena<br />

zrda noembris Cavardnis<br />

Semdgom. federaluri sarezervo<br />

sistemis monacemebiT, samrewvelo<br />

warmoebis moculoba<br />

2011 wlis dekemberSi noemberTan<br />

SedarebiT gaizarda<br />

0,4%-iT, noemberSi vardnam 0,3%<br />

Seadgina. monacemebma aCvena,<br />

rom aSS-Si gaizarda moTxovna<br />

sawarmoo teqnikaze, avtomobilebze<br />

da samSeneblo<br />

masalebze. garda amisa, warmoeba<br />

damamuSavebeli dargSi,<br />

romelzedac aSS-is ekonomikis<br />

12% modis, gaizarda 0,9%iT,<br />

noembris 0,4%-iani klebis<br />

Semdeg. saavtomobilo<br />

mrewvelobaSi warmoebis moculoba<br />

0,6%-iT da 0,8%-iT _<br />

sawarmoo teqnikis moculoba.<br />

Tumca, amave dros, TviTmfrinavebisa<br />

da sxva satransporto<br />

saSualebebis mowyobilobebis<br />

warmoeba Semcirda.<br />

dekemberSi 1%-iT gaizar-<br />

aSS-is mSp-is zrdis tempi<br />

da samSeneblo masalebis warmoeba.<br />

es aris aqtiurobis<br />

zrdis yvelaze maRali maCvenebeli<br />

bolo 5 Tvis man-<br />

Zilze. mompovebelma dargma,<br />

maT Soris, navTobmopovebam,<br />

2011 wlis dekemberSi awarmoa<br />

0,3%-iT meti produqcia,<br />

vidre wina TveSi. aq aqtivoba<br />

ramdenadme Semcirda, radgan<br />

noemberSi warmoebis Tviurma<br />

zrdam mompovebel darg


Si Seadgina 0,5%. aSS-Si mkve-<br />

Trad Semcirda eleqtroenergiis<br />

warmoeba, ramac eleqtroenergetikaSi<br />

warmoebis<br />

2,7%-iani Semcireba gamoiwvia.<br />

es yvelaze dabali maCvenebelia<br />

2011 wlis oqtombris Semdeg.<br />

gaZlierebuli samomxmareblo<br />

moTxovna da korporatiuli<br />

investirebis moculobis<br />

zrda materialurteqnikuri<br />

maragebis Sevsebis<br />

aucileblobasTan erTad,<br />

amerikel mrewvelebs aiZulebs,<br />

ara mxolod Seavson<br />

TanamSromelTa Statebi fabrika-qarxnebSi,<br />

aramed gazardon<br />

samuSao kviris xangrZlivobac.<br />

Tumca, miuxedavad amisa,<br />

evropuli qveynebis umetesobaSi<br />

mZvinvare savale krizisi<br />

didi xnis manZilze Caax-<br />

Sobs amerikuli warmoebis<br />

saqonelze moTxovnas `beber<br />

kontinentze~. aSS-is vaWrobis<br />

saministros monacemebiT,<br />

evropaSi eqsportma gasuli<br />

wlis noemberSi ukve miaRwia<br />

minimalur niSnuls bolo<br />

oTxi Tvis manZilze. Tumca,<br />

rogorc 2008 wels, situacias<br />

asworeben ganviTarebadi qveynebis<br />

importiorebi, pirvel<br />

rigSi ki, CineTidan. ganviTarebad<br />

qveynebSi amerikuli<br />

warmoebis saqonelze moTxovna<br />

kvlavindeburad maRalia.<br />

swored amitomac amerikeli<br />

manqanaTmSeneblebi simZlavres<br />

zrdian. maT Soris<br />

Maumee _ avtomobilebis sa-<br />

Rebavebis mwarmoebeli gasu-<br />

dek.<br />

iaponiaSi samomxmareblo ndoba gaizarda<br />

iaponiis mTavrobis ekonomikuri da socialuri<br />

kvleviTi institutis monacemebiT,<br />

qveynis samrewvelo warmoebis moculoba<br />

2011 wlis noemberSi wina TvesTan SedarebiT,<br />

dazustebuli informaciiT, Semcirda<br />

2,7%-iT. iaponiis samomxmareblo ndobis<br />

indeqsi 2011 wlis dekemberSi wina TvesTan<br />

SedarebiT da Seadgina 38,9 punqti. noember-<br />

Si es maCvenebeli Seadgenda 38,1 punqts.<br />

msoflio ekonomika<br />

aSS-Si samrewvlo warmoebis moculoba<br />

dek.<br />

dek.<br />

dek.<br />

dek.<br />

wyaro: federaluri sarezervo sistema<br />

li wlis SedegebiT damatebiT<br />

mogebas elodeba 1,952,05<br />

dolariT aqciaze. xolo<br />

luqs klasis avtomobilebis<br />

mwarmoebeli msoflio lideri<br />

Bayerische Motoren Werke AG<br />

sawarmoo simZlavreebis gasazrdelad<br />

da axali modelis<br />

warmoebis mosamzadeblad<br />

apirebs 900 milioni dolaris<br />

investirebas samxreT karolinas<br />

Statis qarxanaSi.<br />

imaze, rom aSS-is realur<br />

ekonomikaSi aqtivoba izrdeba,<br />

metyvelebs aSS-is Sromis departamentis<br />

monacemebic. 2011<br />

wlis dekemberSi mrewvelebma<br />

23 aTasi axali samuSao adgi-<br />

dek.<br />

dek.<br />

dek.<br />

dek.<br />

dek.<br />

samrewvelo ISM<br />

dek. dek.<br />

li Seqmnes. es yvelaze maRali<br />

maCvenebelia bolo 5 Tvis<br />

ganmavlobaSi. 2010 wlis maisis<br />

Semdeg, gasuli wlis dekemberSi<br />

samuSao kviris xangrZlivobam<br />

pirvelad miaRwia<br />

41,5 saaTs. mrewvelobis damamuSavebel<br />

dargebSi aqtivobis<br />

zrdas oficialuri vaSingtonic<br />

adasturebs. Beige Book-is<br />

bolo gamoSvebaSi, romelic<br />

2012 wlis 11 ianvars gamoqveynda,<br />

naTqvamia, rom damamuSavebel<br />

mrewvelobaSi aqtiuroba<br />

izrdeba, Tumca calkeul seqtorebSi,<br />

magaliTad, rogoricaa<br />

teqnologiuri zrdis tempi _<br />

neldeba.<br />

dek.<br />

dek.<br />

ISM punqtebi<br />

69


evropaSi inflacia mcirdeba<br />

`beber kontinentze~ fasebis<br />

zrda neldeba _ aseTia<br />

evrozonisa da didi britaneTis<br />

statistikis gasuli<br />

wlis dekembris maCveneblebi.<br />

luqsembrugSi statistikuri<br />

biuros mier gavrcelebuli<br />

monacemebiT, 2011 wlis dekemberSi<br />

evrozonis wliuri<br />

inflacia noemberTan SedarebiT<br />

Semcirda 3,0%-dan 2,7%mde.<br />

Tumca, Tveebis mixedviT<br />

fasebis zrdis tempi daCqarebulia<br />

0,1% noemberSi da 0,3%<br />

dekemberSi. garda amisa, samomxmareblo<br />

fasebis sakvanZo<br />

indeqsi (Core CPI), romelic<br />

gamoTvleba energomatareblebisa<br />

da kvebis produqtebis<br />

fasebis gareSe, jer ar<br />

aCvenebs zrdis Senelebis niSnebs.<br />

maCvenebeli meoTxe Tvea<br />

zedized wliur gamoxatulebaSi<br />

izrdeba 1,6%-iT.<br />

70 saqarTvelos ekonomika #1<br />

evrokavSiris 21<br />

qveyanaSi samomxmareblo<br />

fasebis zrda<br />

Senelda, maSin, roca<br />

2 qveyanaSi daCqarda.<br />

slovakeTSi, poloneTsa<br />

da kviprosze is<br />

maqsimalur maCvenebelzea,<br />

xolo maltasa<br />

da SvedeTSi<br />

fasebis zrda minimaluria.<br />

mTlianoba-<br />

Si evrozonaSi eleqtroenergiaze<br />

fasebma<br />

9,7%-iT moimata wliur<br />

gamoxatulebaSi,<br />

uZrav qonebaze 4,9%iT,<br />

xolo Tambaqos<br />

nawarmisa da alkoholis<br />

fasma weliwad-<br />

Si 3,8%-iT moimates.<br />

evropis centralurma<br />

bankma ukve orjer<br />

daswia sabaziso<br />

saprocento ganakveTi<br />

0,25%-iT da daiyvana<br />

1,0%-mde. centralur<br />

banks ukve SeuZlia<br />

cota xani ar gadaxedos<br />

Tavis fuladsakredito<br />

politikas da<br />

daelodos, Tu ra Sedegebs<br />

moitans ukve gadagmuli<br />

nabijebi. inflaciam Senele-<br />

mario dragi:<br />

inflaciuri<br />

riskebi ZiriTadad<br />

dabalansebulia<br />

ba daiwyo da gamoCnda imis<br />

pirveli niSnebi, rom postkrizisuli<br />

inflacia ukve<br />

warsuls Cabarda. gaxdeba Tu<br />

ara inflaciuri zewolis Sesusteba<br />

tendencia Tu es mxolod<br />

droebiTi Semcirebaa,<br />

amas Semdgomi statistika<br />

gvaCvenebs. evropis monetaruli<br />

xelisufleba cxadad avlens,<br />

rom dRes maTi prioritetuli<br />

amocana ekonomikis<br />

mxardaWeraa. 12 ianvars gamarTuli<br />

evropis centraluri<br />

bankis monetaruli politikis<br />

komitetis sxdomis<br />

Semdeg, bankis prezidenti, mario<br />

dragi, Tavis komentareb-<br />

Si acxadebda, rom inflaciuri<br />

riskebi ZiriTadad dabalansebulia.<br />

imdenad, ramdenadac<br />

ekonomikuri zrdis<br />

perspeqtivebi sakmaod gaurkvevelia,<br />

evropis centraluri<br />

bankis meTauri moelis,<br />

rom inflacia ramdenime Tve<br />

samizne 2%-ian bariers gadaaWarbebs.<br />

maSin, rodesac evropuli<br />

ekonomika recesiis zRvarzea,<br />

xolo saxelmwifo xarjebi<br />

radikalurad mcirdeba, evropeli<br />

mrewvelebi cdiloben<br />

SeinarCunon konkurentunar


ianoba da iZulebulni arian<br />

TavianT produqciaze fasebi<br />

daswion. jer kidev gasuli<br />

wlis seqtemberSi mwarmoebelTa<br />

fasebma Seneleba<br />

daiwyes 5,8% oqtomberSi, romelic<br />

jer 5,5%-ze Camovida,<br />

xolo noemberSi 5,3%-ze.<br />

garda amisa, evropel mwarmoeblebze<br />

did zewolas<br />

axdens navToproduqtebze ma-<br />

Rali fasebi. mxolod gasuli<br />

sami Tvis ganmavlobaSi<br />

sanavTobe kotirebeba 15%-iT<br />

moimates. am yvelaferTan er-<br />

Tad dolaris mimarT dasustebuli<br />

evro evropaSi importirebuli<br />

saqonlis Rirebulebas<br />

ufro maRals xdis,<br />

ramac unda ganapirobos evropul<br />

saqonelze maRali moTxovna.<br />

londonidan miRebuli<br />

ukansakneli statistika mowmobs,<br />

rom inflaciuri zewola<br />

did britaneTSic<br />

mcirdeba. londonis erovnulis<br />

statistikuri biuros<br />

monacemebiT, samomxmareblo<br />

fasebi gasuli wlis dekemberSi<br />

noemberTan SedarebiT<br />

Semcirebulia, sxvaTa<br />

Soris, sakmaod sagrZnobad<br />

wliuri 4,8%-dan 4,2%-mde.<br />

amasTan, Tviur gamoxatulebaSi<br />

CPI indeqsi dekemberSi<br />

aiwia 0,4%-iT noembris 0,2%dan.<br />

garda amisa, samomxmareblo<br />

fasebis indeqsi, gawmendilienergomatareblebis,<br />

kvebis produqtebis, alkoholosa<br />

da Tambaqos fasebisgan<br />

(Core CPI), gasuli wlis<br />

dekemberSi wliur gamoxatulebaSi<br />

aiwia 3,0%-iT noembris<br />

3,2%-iani zrdis Semdeg.<br />

londonis statistikuri<br />

biuro sacalo fasebis<br />

zrdis Senelebazec<br />

akeTebs gancxadebas. wliur<br />

gamoxatulebaSi 5,2%-dan<br />

noemberSi 4,8%-mde. Tviur<br />

gamoxatulebaSi inflacia<br />

daCqarda 0,2%-dan noemberSi<br />

0,4%-mde. ase rom, nislian al-<br />

99 dek.<br />

sfi<br />

wminda sfi<br />

00 dek.<br />

01 dek.<br />

wyaro: EUROSTAT<br />

msoflio ekonomika<br />

evrozonis samomxmareblo fasebis indeqsi<br />

02 dek.<br />

03 dek.<br />

bionze inflaciam daiwyo Semcireba winasaaxalwlo gayidvebisa<br />

da benzinze fasebis Semcirebis fonze. bolo naxevari<br />

wlis manZilze inflacia minimaluri gaxda. inglisis<br />

bankis SefasebiT, mimdinare wels inflacia sakmaod<br />

mniSvnelovnad Senelda, rac didi britaneTis mosaxleobas<br />

did samsaxurs gauwevs, romlebic sakuTar Tavze ganicdian<br />

ara marto biujetis deficitis radikaluri Semcirebis<br />

tvirTs, aramed savale krizisis virusis negatiur efeqts,<br />

romelmac mezobel qveynebSi ifeTqa. naTelia, rom didi<br />

britaneTis monetaruli xelisuflebisTvisac sakuTari<br />

ekonomikis mxardaWeris amocana nomer pirveli mniSvnelobis<br />

saqmea.<br />

98 dek.<br />

04 dek.<br />

didi britaneTis samomxmareblo fasebis indeqsi<br />

sfi<br />

wminda sfi<br />

99 dek.<br />

00 dek.<br />

01 dek.<br />

02 dek.<br />

wyaro: londonis erovnuli statistikuri biuro<br />

03 dek.<br />

04 dek.<br />

05 dek.<br />

05 dek.<br />

06 dek.<br />

06 dek.<br />

07 dek.<br />

07 dek.<br />

08 dek.<br />

08 dek.<br />

09 dek.<br />

09 dek.<br />

1 0 dek.<br />

1 0 dek.<br />

11 dek.<br />

11 dek.<br />

71


statiebi recenzirdeba!<br />

JurnalSi `saqarTvelos<br />

ekonomika~ samecniero<br />

statiebis gamoqveynebis wesi<br />

1. mTliani statia avtorma unda warmoadginos<br />

rogorc qarTulad, ise inglisurad. sxva SemTxvevaSi<br />

saerTaSoriso doneze referirebulad ar<br />

CaiTvleba;<br />

2. yvela statiis recenzirebisTvis gansazRvrulia<br />

erTkviriani vada;<br />

3. statiaSi unda iyos miTiTebuli, Tu umuSavia<br />

vinmes am Temaze da masze Tu arsebobs seriozuli<br />

gamokvlevebi;<br />

4. avtorma samecniero statias unda daurTos<br />

oTxmocsityviani lidi;<br />

5. avtorTan SeTanxmebiT statias SeiZleba<br />

Seecvalos saTauri;<br />

6. statiaSi ar unda iyos gamoyenebuli statistikidan<br />

amoRebuli cxrili, romelsac ar eqneba<br />

darTuli avtoris analizi;<br />

7. statias unda erTvodes mxolod sqolioeb-<br />

Si miTiTebuli literatura;<br />

8. statiis qarTuli teqsti akrefili unda<br />

iyos AcadNusx-iT, inglisuri – Times New Roman – iT,<br />

daculi unda iyos 12-iani Srifti da xazebs Soris<br />

1,5-iani daSoreba;<br />

9. statia warmodgenili unda iyos A4 formatiT,<br />

6 _ 8 gverdiani moculobiT. saTauri unda<br />

Seadgebodes araumetes 8 sityvisagan;<br />

10. statiis saTauris Semdeg miTiTebuli unda<br />

iyos avtoris (an avtorebis) sruli saxeli, gvari<br />

72 saqarTvelos ekonomika #1<br />

(wodeba Tu gaCnia); avtoris telefoni da eleqtronuli<br />

misamarTi;<br />

11. Tu statia moicavs meTodologias, unda gamoiyos<br />

calke qvesaTauriT. saTaurebi unda iyos<br />

mokle, gansazRvruli da daunomravi. cxrilebi,<br />

diagramebi – minimumamde dayvanili, maqsimum – 4,<br />

Sav-TeTri, arabuli cifrebis gamoyenebiT. teqst-<br />

Si aucileblad miuTiTeT: `ix. cxrili #...~;samecniero<br />

statiaSi cxrilebis, naxazebis da sqemebis<br />

raodenoba ar unda aRematebodes 4-s.<br />

12. statiebi warmodgenli unda iyos eleqtronuli<br />

da qaRaldze amobeWdili formiT (2 egzemplarad);<br />

13. statia avtors ar ubrundeba;<br />

14. saredaqcio kolegia uzrunvelyofs statiis<br />

farul recenzirebas. ibeWdeba dadebiTi recenziis<br />

mimRebi statia;<br />

15. uaryofiTi recenziis SemTxvevaSi, sadao sakiTxi<br />

saredaqcio kolegiis sxdomaze ganixileba;<br />

16. moTxovnebis darRveviT warmodgenili masala<br />

JurnalSi ar daibeWdeba;<br />

17. Jurnalis ,,saqarTvelos ekonomika~ redaqcia<br />

pasuxs ar agebs samecniero statiebSi warmodgenili<br />

monacemebis sisworeze;<br />

18. Jurnali ,,saqarTvelos ekonomika~ Sesabamis<br />

klasifikatorSi dafiqsirebuli referirebad-recenzirebadi<br />

Jurnalia.


0-iani wlebis dasawyisidan<br />

turistuli<br />

transnacionaluri kompaniis<br />

zemoqmedebis ekonomikuri<br />

problema mecnierebis yuradRebis<br />

centrSia. dasavleT-<br />

Si gamoqveynebul iqna mravali<br />

Sroma, romelic mas yovelmxriv<br />

aRwerda. ukeTaa Seswavlili<br />

turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis zemoqmedeba<br />

mimRebi qveynis ekonomikaze.<br />

specialistebi gamoyofen<br />

xuT ZiriTad sakiTxs:<br />

• turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis kontroli<br />

turistuli bazris<br />

mecnieruli xedva<br />

transnacionaluri<br />

kompaniebis zegavlena<br />

erovnul ekonomikaze<br />

goris saswavlo universitetis sruli<br />

profesori, xaTuna kakauriZe.<br />

studentebi: nino tramakiZe;<br />

TaTia gugutiSvili, bakalavri ssip gsu<br />

8<br />

struqturaze, turizmisa da<br />

misi calkeuli seqtorebis<br />

ganviTarebaze mimReb qveyanaSi;<br />

• kontroli turistul<br />

nakadebze;<br />

• turistul produqciaze<br />

faswarmoqmna;<br />

• saerTaSoriso turizmidan<br />

sazRvargareT Semosavlebis<br />

gadinebis problema;<br />

• turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis teqnologiuri<br />

zegavlena qveyana<br />

– importiorebis ekonomikaze.<br />

turistuli transnacio-<br />

naluri kompaniis misazidad<br />

iniciativa Zalian xSirad<br />

modis mimRebi qveynidan, sadac<br />

adgilobrivi kompaniebi<br />

an saerTod ar arian, an<br />

maT ar gaaCniaT sakmarisi<br />

resursebi. filipinebis, indoneziis,<br />

pakistanis, Srilankas<br />

mTavrobebi ucxoel<br />

investorebs ara marto sagadasaxado<br />

SeRavaTebs aZleven,<br />

aramed zogjer aTavisufleben<br />

begarisgan danadgarebis,<br />

meqanizmebisa da<br />

masalebis importze. turistul<br />

seqtorSi, gansakuTrebiT<br />

ki sustad ganviTarebul<br />

qveynebSi, turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis<br />

gamoCena iwvevs garedan kontrols<br />

adgilobrivi turistuli<br />

bazris struqturisa<br />

da turizmis industriis<br />

gamoCenaze. ucxoeTis aviakompanias,<br />

romelic emsaxureba<br />

patara qveynis sahaero<br />

mimosvlis saerTaSoriso<br />

xazebs, SeuZlia, winaaRmdegoba<br />

gauwios am bazarze sxva<br />

aviagadazidvebis gamosvlas,<br />

rogorc sazRvargareTuls,<br />

ise erovnulsac da daadginos<br />

axali monopolia, romelic<br />

yovelTvis ar pasuxobs<br />

mimRebi qveynis interesebs.<br />

zogierTma saxelmwifom,<br />

romelmac gaaforma kontraqtebi<br />

turistul korporaciebTan:<br />

,,xmelTaSua zRvis<br />

klubi~ (safrangeTi) an amerikul<br />

sastumros jgufebTan<br />

_ ara mxolod SezRudes<br />

konkurencia, aramed dakarg-<br />

73


es ekonomikuri ganviTarebis<br />

SerCevis Tavisufleba.<br />

daamkvidra ra Tavisi monopoliuri<br />

mdgomareoba mimRebi<br />

qveynis ekonomikaSi, turistul<br />

transnacionalur<br />

kompanias Sewevs unari, zewola<br />

moaxdinos mTavrobaze<br />

imisaTvis, rom man gazardos<br />

xarjebi infrastruqturaze.<br />

arc Tu iSviaTia<br />

SemTxvevebi, rodesac transnacionaluri<br />

kompaniebi<br />

saWiroeben axali aeroportis<br />

mSeneblobas, miwiszeda<br />

transportis Camoyalibebuli<br />

sistemis Secvlas an miwaTsargeblobisstruqturis<br />

gadasinjvas. turistuli<br />

transnacionaluri kompaniebi<br />

iswrafvian, gansazRvron<br />

politika turizmis sfero-<br />

Si Tavisi sakuTari miznebis<br />

ganxorcielebisaTvis. es<br />

kargad Cans espaneTis magaliTze,<br />

sadac sargebels infrastruqturisganviTarebisgan<br />

iReben ucxoeli turistebi,<br />

xolo adgilobrivi<br />

mosaxleoba ki iZulebulia,<br />

gaiRos xarjebi mis Sesaqmnelad.<br />

senegalSi ganviTarebis<br />

IV nacionaluri gegmis farglebSi<br />

turistuli infrastruqturis<br />

mSeneblobaze<br />

gamoyofili iyo 23 mlrd.<br />

seneg. franki e. i. saxelmwifo<br />

biujetis 12%. Sesadareblad:<br />

danaxarjebma jandacvaze<br />

imave periodSi Seadgina<br />

mxolod 3.4 mlrd, ganaTlebaze<br />

_ 7.4 mlrd., soflis<br />

meurneobaze _ 24 mlrd.<br />

seneg. frankiani turistuli<br />

obieqtebis didi kapitaltevadobis<br />

gamo ganviTarebadi<br />

qveynebi iZulebuli arian,<br />

aiRon sesxebi da kreditebi<br />

turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis moTxovnebis<br />

Sesabamisad infrastruqturis<br />

Sesaqmnelad. zemoT-<br />

CamoTvlili problemebis<br />

miuxedavad, zogierTi qveyana<br />

Zveleburad xsnis turistul<br />

bazrebs turistuli<br />

74 saqarTvelos ekonomika #1<br />

transnacionaluri kompaniisTvis,<br />

ukavSirebs ra maT<br />

ukanasknel imeds CamorCenilobis<br />

dasaZlevad. amasTan<br />

erTad, mTavrobebi xdebian<br />

ufro diplomatiurebi transnacionalur<br />

kompaniebTan<br />

molaparakebebis Casatareblad.<br />

saerTaSoriso turizmis<br />

ganviTarebasTan erTad<br />

izrdeba turistuli transnacionaluri<br />

kompaniis<br />

raodenobac, romlebic cdiloben<br />

gazardon TavianTi<br />

zegavlenis sfero da mimRebi<br />

mxare sul ufro met Zalauflebas<br />

iZens maTTan<br />

SeTanxmebis gaformebisas.<br />

turistuli transnacionaluri<br />

kompania kontrolis<br />

Sedegad zegavlenas axdens<br />

qveyana-recipientis ekonomikaze,<br />

turistul nakadebze.<br />

turizmis sferoSi transnacionaluri<br />

kompaniebis<br />

saqmianobam ganapiroba Zvrebi<br />

turistuli moTxovnebis<br />

geografiaSi, Secvala mimosvlaTa<br />

nakadebis mimarTuleba.<br />

aiZules ra xelisuflebebi,<br />

gadaexedaT fiskaluri<br />

politika da gaezardaT xarjebi<br />

turistul infrastruqturaze,<br />

maT gamoiwvies saer-<br />

TaSoriso turizmis aRmasvla<br />

mraval raionSi.<br />

amasTan erTad, turistuli<br />

transnacionaluri kompaniis<br />

Zalisxmeva destinaciaSi<br />

turistebis misazidad, arc<br />

Tu iSviaTad ewinaaRmdegeba<br />

erovnuli turistuli administraciebis<br />

interesebs. es<br />

ukanasknelni miznobrivi<br />

saxiT xSirad irCeven elitaruli<br />

turistebis viwro<br />

sabazro segments, imedi aqvT<br />

ra, rom eqnebaT maRali Semosavali<br />

maTi momsaxurebis<br />

Sedegad. magram transnacionaluri<br />

kompaniisTvis,<br />

romelic xelmZRvanelobs<br />

mogebis maqsimizaciis principiT,<br />

SesaZlebelia, ufro<br />

xelsayreli iyos masobriv<br />

turizmTan muSaoba. mis mier<br />

organizebuli da marTuli<br />

farTo turistuli nakadebi<br />

saSiSroebas Seicavs adgilobrivi<br />

kulturisa da bunebis<br />

garemosTvis. adgenen ra<br />

kontrols turistul nakadebze,<br />

turistuli transnacionaluri<br />

kompaniebi iyeneben<br />

am berkets mimReb qveyanaze<br />

zemoqmedebisTvis dawesebuli<br />

sagadasaxado da sxva<br />

saxis SeRavaTebis gafarToebis<br />

mizniT. 70-iani wlebis<br />

bolos tunisis mTavrobis<br />

moqmedebis sapasuxod, romelic<br />

winaaRmdegobas uwevda<br />

erT-erTi dasavleT germanuli<br />

turistuli korporaciis<br />

isedac uzarmazari mogebis<br />

zrdas, firmam mkveTrad<br />

Seamcira germaneli turistebis<br />

Seyvana (60 aTasidan 12<br />

aTasamde) qveyanaSi, riTac<br />

mniSvnelovani ziani miayena<br />

tunisis ekonomikas. amgvarad,<br />

yalibdeba axalgazrda<br />

saxelmwifoebis ucxour<br />

kapitalze damokidebuleba.<br />

Tanamedrove transnacionaluri<br />

kompaniebi gamoirCevian<br />

qcevis globaluri<br />

strategiiT mogzaurobebis<br />

msoflio bazarze. isini<br />

Tavis gamoxatulebas hpoveben<br />

transfertuli faswarmoqmnis<br />

meqanizmSi. axdenen<br />

ra turistuli produqciis<br />

komponentebis fasebiT manipulirebas,<br />

erT SemTxveva-<br />

Si maTi gazrdiT, sxva SemTxvevaSi,<br />

piriqiT, SemcirebiT,<br />

transnacionaluri kompaniebi<br />

zrdian korporaciul<br />

mogebas. fasebis donis cvalebadoba<br />

ar aris transnacionaluri<br />

kompaniis gamogoneba.<br />

is Cveulebriv komerciuli<br />

praqtikaa. kontragentebs<br />

Soris SeTanxmebis SemTxveva-<br />

Si xdeba sabazo fasis gazrda<br />

an Semcireba. mravali<br />

saqonlisa da momsaxurebis<br />

mimarT moqmedebs Camofaseba<br />

brunvaze, romelic gamoiyeneba<br />

sabiTumo Sesyidvebis<br />

dros. turizmSi aseve far-<br />

Tod gamoiyeneba sezonuri<br />

Camofasebebi produqciis


SeZenisas ara sezonis mixedviT,<br />

ris Sedegadac Tanabarzomieri<br />

xdeba moTxovna da<br />

winadadeba. turoperatorebi<br />

da turagentebi, rogorc Suamavlebi<br />

turistuli momsaxurebis<br />

mimwodeblisgan<br />

iReben fasdaklebas gasaRebaze,<br />

rac maT saSualebas<br />

aZlevT, gauZlon fasobriv<br />

konkurencias bazarze. magaliTad,<br />

germaneli da britaneli<br />

turoperatorebi cnobilni<br />

arian espanuri da<br />

berZnuli otelebis momsaxurebiTa<br />

da iq garTobis<br />

Zalian dabali fasebiT. fasebis<br />

done yovel konkretul<br />

SemTxvevaSi yalibdeba sxvadasxva<br />

garigebis monawileebs<br />

Soris SeTanxmebis<br />

Sedegad. es principi moqmedebs<br />

transnacionaluri<br />

kompaniis produqtebze<br />

faswarmoqmnis drosac. transnacionaluri<br />

kompania molaparakebebis<br />

mxolod<br />

garkveul formas da Sigasafirmo<br />

xasiaTs aniWebs. erTerTi<br />

yvelze mZafri problema,<br />

rac dakavSirebulia<br />

transnacionaluri kompaniis<br />

sazRvargareT saqmianobasTan,<br />

es aris saerTa-<br />

Soriso turizmidan miRebuli<br />

Semosavlis gadineba mim-<br />

Rebi qveynidan. is iSleba<br />

or Semadgenel nawilad:<br />

importirebuli saqonlis<br />

(momsaxurebis) anazRaureba<br />

da sawarmoo resursebis<br />

mflobelTaTvis jildos<br />

gadaxda. Catarebuli kvlevebi<br />

gviCveneben, rom transnacionaluri<br />

kompaniis sazRvargareTul<br />

filialebs midrekileba<br />

aqvT, iseve moaxdinon<br />

saqonlis (momsaxurebis)<br />

importireba, rogorc<br />

adgilobrivma kompaniebma.<br />

ufro metic, mravali transnacionaluri<br />

kompania cdilobs,<br />

ra rom Seiqmnas da<br />

SeinarCunos Tavisi dadebi-<br />

Ti imiji mimReb qveynebSi,<br />

winaswarganzraxulad iyenebs<br />

adgilobriv resursebs<br />

iq, sadac ki es SesaZlebelia.<br />

magram amasTan erTad,<br />

transnacionaluri kompaniebi,<br />

gansakuTrebiT ki turizmSi,<br />

mtkice kavSirs inar-<br />

mecnieruli xedva<br />

Cuneben Tavisi warmoSobis<br />

qveyanasTan. isini orientacias<br />

akeTeben ,,mSobliuri~<br />

mnaxvelebis miRebaze. magaliTad,<br />

aSS-is msxvilma sastumros<br />

kompaniebma daiwyes<br />

gasvla erovnul sazRvrebs<br />

gareT, sawarmoTa jaWvis Seqmna<br />

da amerikuli stumarTmoyvareobis<br />

standartebis<br />

gavrceleba gasvliTi turistuli<br />

nakadebis gafarToebiT.<br />

dRes mTels msoflio-<br />

Si gafantuli otelebi, romlebic<br />

gaerTianebulia ,,aiti-ti<br />

Seratonisa~ Tu ,,hilton<br />

houtelz korporeiSnis~<br />

tipis sastumroebis jaWveb-<br />

Si, TavianTi Tanamemamuleebis<br />

gemovnebis gaTvaliswinebiT<br />

ewevian ludisa<br />

da sigaretebis imports aSSdan.<br />

iaponuri transnacionaluri<br />

kompaniebis filialebs<br />

sarestorno meurneobaSi<br />

iaponiidan SeaqvT<br />

kvebis produqtebi da aveji.<br />

meore xazi, rac aiZulebs<br />

filialebs moaxdinon saqonlisa<br />

da momsaxurebis importi,<br />

dakavSirebulia standar-<br />

aleqsandre xeTagurma qarTul energetikul<br />

reformebi ruseTis akademiur wreebs gaacno<br />

19 ianvars energetikisa da bunebrivi resursebis ministri<br />

aleqsandre xeTaguri ruseTis akademiuri wreebis,<br />

sxvadasxva tipis uflebadacviTi da media organizaciebis<br />

warmomadgenlebs Sexvda da saqarTvelos energoseqtorSi<br />

ganxorcielebul reformebs gaacno.<br />

ministrTan Sexvedra proeqtis `qarTvel da rus axalgazrda<br />

profesionalTa dialogis~ farglebSi moewyo,<br />

romelsac `kulturul urTierTobaTa centri-kavkasiuri<br />

saxli~ cnobili rusi Jurnalistis oleg panfilovis<br />

xelmZRvanelobiT axorcielebs. proeqtis mizania, ormxrivi<br />

urTierTobebis gaZlierebiT, xeli Seuwyos ndobis<br />

mSeneblobasa da grZelvadian mSvidobas qarTul da<br />

rusul sazogadoebebs Soris.<br />

aRniSnuli proeqtis farglebSi saqarTveloSi stumrad<br />

Camosuli ruseTis samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebi<br />

qarTvel kolegebTan erTad, Sexvedrebs<br />

saqarTvelos saxelmwifo struqturebis, arasamTavrobo<br />

seqtoris warmomadgenlebsa da damoukidebel<br />

eqspertebTan marTaven.<br />

75


tizaciis globalur procesebTan<br />

da ,,mSobliuri~ qveynis<br />

saxis SeqmnasTan. mag.,<br />

aviakompania ,,er fransi~ win<br />

wevs Tavis frangul markas,<br />

xolo kompania ,,roial viking<br />

laini~ yvelaferSi<br />

xazs usvams Tavis skandinaviur<br />

warmoSobas. saqonlisa da<br />

momsaxurebis importi saer-<br />

TaSoriso turistul bazarze<br />

xarjebis sakmaod SesamCnevi<br />

statiaa mravali ganviTarebadi<br />

qveynis saxelmwifo<br />

biujetebSi. es operaciebi<br />

Tumca ganapirobeben<br />

valutis gadinebas sazRvargareT,<br />

magram arc ise dids,<br />

rogorc es iqneboda im<br />

SemTxvevaSi, Tu ki transnacionaluri<br />

kompania mimReb<br />

qveyanas dauTmobda garkveuli<br />

anazRaurebis safasurad<br />

turistuli produqciis warmoebis<br />

faqtors. Cadebul<br />

kapitalze transnacionaluri<br />

kompania iRebs Semosavals<br />

procentis saxiT,<br />

romelsac is ricxavs ,,sam-<br />

SobloSi~. mis filialebSi<br />

dakavebuli muSa-xelis ZiriTadi<br />

nawili, gansakuTrebiT<br />

ki umaRlesi da saSualo<br />

76 saqarTvelos ekonomika #1<br />

zonis menejerebi _ es aris<br />

sazRvargareTidan mowveuli<br />

kvalificiuri kadri. Tavisi<br />

SromisTvis isini iReben<br />

Zalian maRal anazRaurebas,<br />

rasac ricxaven mudmiv sacxovrebel<br />

adgilze.<br />

aRsaniSnavia, rom mimRebi<br />

qveyana saerTaSoriso<br />

turizmidan Semosavlebis<br />

did nawils kargavs transnacionaluri<br />

kompaniebis<br />

mier TavianTi mogebis gazidvis<br />

Sedegad. miuxedavad<br />

imisa, aris Tu ara transnacionaluri<br />

kompania sawarmos<br />

mepatrone, Tu kontraqtiT<br />

marTavs mas, mas mainc<br />

aqvs samewarmeo Semosavali<br />

anu mogeba. transfertuli<br />

faswarmoqmnis meqanizmis sa-<br />

SualebiT mogeba SeiZleba<br />

gadatanil iqnas erTi qveynidan<br />

meoreSi yovelgvari<br />

xiluli gadinebis gareSe.<br />

aqedan gamomdinare, mimRebi<br />

qveynis ekonomikaSi saerTa-<br />

Soriso turizmis CarTva SesaZlebelia<br />

adgilobrivi<br />

muSa Zalis mozidvis Sedegad<br />

(saubaria samuSaoebis<br />

iseT saxeobebze, romlebic<br />

ar moiTxovs maRal kvali-<br />

fikacias da specialur momzadebas),<br />

adgilobrivi<br />

masalebis gamoyenebisas<br />

turistuli kompleqsis aR-<br />

Wurvisas, agreTve sasoflosameurneo<br />

produqtebis<br />

gamoyenebis Sedegad ucxoeli<br />

vizitorebis gamosakvebad.<br />

am SemTxvevaSi saerTa-<br />

Soriso turizmi zrdis qveyanarecipientis<br />

mSp-s, xels<br />

uwyobs mis ekonomikur ganviTarebas.<br />

erovnul ekonomikaze<br />

transnacionaluri kompaniis<br />

zemoqmedebis Sefaseba<br />

ar iqneba sruli, Tu yuradRebas<br />

ar mivaqcevT transnacionaluri<br />

kompaniebis<br />

rols codnis, gamocdilebis,<br />

teqnologiuri saidumloebebis<br />

(imis, rasac dasavleTSi<br />

,,nou-haus~ uwodeben)<br />

gadacemis kuTxiT. teqnologiebis<br />

transferti SeiniSneba,<br />

ara marto restornebis<br />

meurneobaSi, aramed sastumroebis,turoperatorebis<br />

da turistuli industriis<br />

sxva seqtorebSi. ganaTavseben<br />

ra sazRvargareT<br />

sawarmoebs, xSirad inovaciursac,<br />

transnacionaluri<br />

kompaniebi uaxlesi teqni-<br />

saqarTvelosTan aviamimosvla<br />

aRdgenilia, `borjomi~ ki ruseTSi<br />

ramdenime TveSi dabrundeba<br />

saqarTvelosa da ruseTs Soris aviamimosvla faqtobrivad<br />

aRdgenilia. marTalia, avia-xelisuflebebi moskovi-Tbilisis<br />

reisebs Carters uwodeben, rusuli „sibiri~ da qarTuli „airzena~<br />

TavianT saitebze bileTebs Riad hyidian.<br />

amis Sesaxeb rusuli gazeTi Rbcdaily wers. Tumca, gamocemis<br />

informaciiT, pirdapiri aviareisebiT mgzavroba TiTqmis orjer<br />

Zviri jdeba, vidre mesame qveynis gavliT frena. magaliTad,<br />

martSi „sibiris~ aRniSnul reisebze bileTi 15,5 aTasi rubli<br />

eRireba. aseTive fasi aqvs „airzenasac~. kievis gavliT moskovidan<br />

TbilisSi an piriqiT mgzavroba ki TiTqmis orjer<br />

naklebi jdeba. Rbcdaily-is SefasebiT, Tbilissa da ruseTs Soris<br />

aviareisebze maRali moTxovnaa, Tumca turistuli nakadi politikuri<br />

mizezebis gamo TiTqmis ar aris. Rbcdaily rusul bazarze<br />

qarTuli produqciis SesaZlo dabrunebazec wers da<br />

aRniSnavs, rom ruseTSi „borjomis~ miwodeba savaraudod<br />

uaxloes TveebSi ganaxldeba.


kisa da srulyofili teqnologiis<br />

gamoyenebiT<br />

demonstrirebas ukeTeben<br />

TavianT upiratesobebs nacionalur<br />

kompaniebTan SedarebiT.<br />

am ukanasknelebs<br />

gadmoaqvT mmarTvelobiTi<br />

da samewamreo gamocdileba,<br />

zrdian ra amiT TavianT<br />

konkurentunarioanobas.<br />

iseT qveynebSi, rogorebicaa<br />

tailandi da tunisi, sadac<br />

turizmSi mowinave sazRvargareTuli<br />

gamocdileba gansakuTrebiT<br />

swrafad vrceldeba,<br />

SeiniSneba mogebis<br />

aCqarebuli zrda mogzaurobis<br />

industriis adgilobriv<br />

sawarmoebSi. zogier-<br />

Ti mTavroba calke gamoyofs<br />

teqnologiis transferts,<br />

rogorc transnacionaluri<br />

kompaniis saqmianobis<br />

pirobas maTi saxelmwifos<br />

teritoriaze. transnacionaluri<br />

kompaniebi ekonomikur<br />

zegavlenas axdenen<br />

ara marto mimReb, aramed<br />

,,mSobliur~ qveyanaSic. es,<br />

internacionalizaciis meore<br />

mxare Seswavlilia gac-<br />

ilebiT cudad. turistul<br />

transnacionalur kompaniebs<br />

SeuZliaT Secvalon mogzaurobebis<br />

Siga bazris<br />

struqtura da turistuli<br />

produqtis warmoebis rentabeloba.<br />

jer erTi, patara<br />

qveyanaSi, sadac turizmis<br />

bazris tevadoba ar aris<br />

sakmarisi warmoebis masSta-<br />

mecnieruli xedva<br />

bidan ekonomiis misaRebad,<br />

singapuris aviaxazebis tipis<br />

korporaciebi orientirebas<br />

iReben ekonomikuri<br />

strategiis ,,saeqsporto variantze~.<br />

msoflio ekonomikaSi<br />

integraciis gareSe<br />

isini ver SeZlebdnen arsebobas.<br />

meore, transnacionaluri<br />

kompaniebi investicie-<br />

limonaTis da mineraluri wylebis<br />

markirebis Sesaxeb kanonproeqti mzaddeba<br />

Semosavlebis samsaxuri limonaTis da<br />

mineraluri wylebis markirebis Sesaxeb kanonproeqts<br />

amzadebs. samsaxuris ufrosis ganmartebiT,<br />

gadawyvetileba ukavSirdeba imas,<br />

rom qveyanaSi limonaTis warmoebasTan dakav-<br />

SirebiT sakmaod didi riskebia.<br />

jaba ebanoiZis TqmiT, markirebis axali<br />

sistemis danergviT SesaZlebeli xdeba aqcizur<br />

da araaqcizur saqonelze qaRalduri<br />

da uSualo markirebis ganxorcieleba; monacemTa<br />

marTvis erTiani centralizebuli<br />

sistemis Seqmna; adgilobrivi da importirebuli<br />

produqciis markirebis Sesaxeb informaciis<br />

realur droSi floba; samomxmareblo<br />

bazarze markirebuli saqonlis moZraobis<br />

kontroli da momxmareblis<br />

dacva falsificirebuli saqonlis<br />

moxmarebisgan.<br />

77


s mimarTaven im destinaciebSi,<br />

romlebic uzrunvelyofen<br />

zRvrulad maRal<br />

Semosavlebs da amiT xels<br />

uwyoben turizmis erovnul<br />

industriaSi Cadebul kapitalze<br />

saSualo Semosavlis<br />

zrdas. mesame, nakadSi gasvliTi<br />

turizmis produqtebis<br />

warmoebaSi CaSvebiT, isini<br />

agdeben fasebis dones<br />

Siga bazarze. meoTxe, gasvliTi<br />

turizmze daxelovnebuli<br />

transnacionaluri kompaniebi<br />

Rebuloben bazirebis<br />

qveynis bazarze monopolistur<br />

sargeblobas.<br />

Tuki mas aqvs oligopoliuri<br />

struqtura, korporaciebi<br />

erTiandebian blokebSi<br />

TavianTi sabazro pozi-<br />

78 saqarTvelos ekonomika #1<br />

ciebis dasacavad. da bolos,<br />

transnacionaluri kompaniebi<br />

erovnul ekonomikaze Sualedur<br />

zegavlenas axdenen<br />

turistuli nakadebis saSualebiT.<br />

mogzaurobebis bazarze<br />

maTi yofna, gansakuTrebiT<br />

ki iseTi Zlierebis,<br />

rogorebic evropuli turoperatorebi<br />

arian, xSirad<br />

xdeba gasvliTi turizmis<br />

aqtivizaciis erT-erTi mizezi.<br />

sazRvargareT gasvlaTa<br />

raodenobis gazrdiTa da mas-<br />

Tan dakavSirebuli qveynidan<br />

valutis gadinebiT, iqmneba<br />

turistuli sagadamxdelo<br />

balansis uaryofiTi saldo.<br />

amasTan erTad, swored transnacionaluri<br />

kompaniebis<br />

saqmianobis Sedegad SesaZle-<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

beli xdeba turistebis gatanili<br />

valutis nawilis sam-<br />

SobloSi dabruneba.<br />

transnacionlizaciis<br />

procesebi maTi gamovlenis<br />

Tanamedrove formebSi ZalianurTierTsawinaaRmdegoa.<br />

cxeli diskusiebi transnacionaluri<br />

kompaniebis<br />

Sesaxeb, romelTac safuZvlad<br />

udevT RirebulebiTi, ideologiuri<br />

da politikuri<br />

uTanxmoebebi socialur-ekonomikuri<br />

ganviTarebis bunebasa<br />

da wyaroebze, agreTve<br />

nacionaluri usafrTxoebis<br />

saSiSroebaze, izrdeba, transnacionaluri<br />

firmebis<br />

zrdisa da maTi ekonomikuri<br />

eqspansiis gafarToebis Sesabamisad.<br />

1. metreveli m. “turizmis Tanamedrove mdgomareoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi<br />

saqarTveloSi~ sadisertacio naSromi Tb., 2001.<br />

2. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006; Tb. 2007. gv. 70<br />

3. SublaZe v. “saqarTveloSi turizmis ganviTarebis makroekonomikuri regulirebis<br />

meqanizmi (siRaribis daZlevis konteqstSi) sadisertacio naSromi. Tb., 2004.<br />

4. CikvaiZe T. ekonomikuri globalizaciisa da integraciis axali paradigma: arsi,<br />

problemebi, perspeqtivebi. – J., “komersanti~, 2 2007<br />

5. Александрова А.Ю. Международный туризм. М., 2003.


CONTENT<br />

IRAKLI TEDORADZE.<br />

OPEC — THE DOMINANT PLAYER OF THE WORLD OIL MARKET--- 80<br />

ADJARA TOURISM DEPARTMENT‘S ANNUAL REPORT---------------- 80<br />

LAZIKA PROJECT SCARES RUSSIANS -------------------------------------- 85<br />

OPIC TRANSFERS 5 MLN TO TELLIANI VALLEY--------------------------- 86<br />

79


OPEC — THE DOMINANT<br />

PLAYER OF THE WORLD<br />

OIL MARKET<br />

IRAKLI TEDORADZE<br />

T<br />

he aim of the article is<br />

to clarify the System<br />

of OPEC, how does it works,<br />

how OPEC does monopolize oil<br />

production and pricing. Also we<br />

will highlight the historical conditions<br />

that caused such kind<br />

of monopoly and changes of the<br />

world demand conditions.<br />

Oil, due to its specific nature,<br />

is a key product and a strategic<br />

commodity in today’s international<br />

society. All over the world industry<br />

is depending on it to survive<br />

and its cost will always affect<br />

the price of the finished product,<br />

thereby its control is a powerful<br />

tool in today’s international<br />

market. According to the EIA1 (U.S. Energy Information Administration),<br />

the world currently<br />

consumes 85.64 million barrels of<br />

crude oil daily – roughly equivalent<br />

to every single person on the<br />

planet using 2 liters of oil a day.<br />

With the current market prices of<br />

a barrel of oil being $113.05, global<br />

consumption of oil costs $8.7<br />

billion every single day or $1.25<br />

for every person. Of course, the<br />

global distribution of oil consumption<br />

is not evenly spread out<br />

and developed and oil-rich states<br />

consume far more oil than less<br />

developed states. Also, all of this<br />

oil is not simply consumed with<br />

an end product. Oil is involved in<br />

the manufacture of a large number<br />

of everyday items, such as<br />

1 EIA official dates.<br />

80 saqarTvelos ekonomika #1<br />

plastics, asphalt, or fertilizers.<br />

All the above leads to the fact<br />

that oil prices fluctuate around $<br />

110 whereas the cost of producing<br />

is approximately 20 times less.<br />

Despite this, there is no sharp increase<br />

in the supply and it has lasted<br />

for decades, since 1973. There<br />

is monopoly pricing and production<br />

- which is dictated by OPEC<br />

(Organization of Petroleum Exporting<br />

Countries).<br />

The first move towards the<br />

establishment of the Organization<br />

of the Petroleum Exporting Countries<br />

(OPEC) took place in 1949,<br />

when Venezuela approached Iran,<br />

Iraq, Kuwait and Saudi Arabia and<br />

suggested that they should exchange<br />

views and explore revenues<br />

for regular and closer communications<br />

between them.<br />

The need for closer cooper-<br />

ation became more apparent<br />

when, in 1959, the oil companies<br />

inexplicable reduced the posted<br />

price for Venezuelan crude between<br />

5¢ to 25¢ per barrel and that<br />

for the Middle East by 18¢/b. This<br />

prompted the convening of the<br />

First Arab Petroleum Congress<br />

which took place in Cairo, Egypt.<br />

The Congress adopted a resolution<br />

calling on oil companies to<br />

consult with the governments of<br />

the producing countries before<br />

taking any decision on oil prices.<br />

It also set up the general agreement<br />

on the establishment of an `Oil<br />

Consultation Commission’.<br />

In August 1960, the oil companies<br />

further reduced Middle<br />

East posted prices for crude by<br />

between 10¢ and 14¢/b. The following<br />

month, the Government of<br />

Iraq invited Iran, Kuwait, Saudi<br />

ADJARA TOURISM<br />

DEPARTMENT‘S ANNUAL REPORT<br />

Tourism Department of the Adjara Region summed up the year 2011<br />

at the briefing today. Department‘s authorities say the year was very<br />

successful from the point of view of the tourist attraction, as the number<br />

of visitors to the region increased with 39%.<br />

In 2012, the department offers five novelties to the visitors in 2012.<br />

Within the infrastructure development project, the department foresees<br />

opening of new hotels, new tourist info-centers, holding agriculture exhibitions,<br />

development of cycle racing in Batumi and skiing-tourism in mountainous<br />

regions of Adjara.<br />

The head of the Adjara Tourism Department Vazha Diasamidze said<br />

the international prize given to Batumi as the best resort city and the<br />

record number of visitors in winter proved that the region was developing.<br />

He said the results were satisfactory, however, the department<br />

would intensify its efforts to improve these results.


Scientific View<br />

Arabia and Venezuela have to meet in Baghdad, to discuss the inexplicable reduction in prices of crude’s<br />

produced by their respective countries.<br />

As a result, from 10–14 September 1960, a conference was held in Baghdad, attended by representatives<br />

of the Governments of Iran, Iraq, Kuwait, Saudi Arabia and Venezuela. It was this First Conference<br />

which established OPEC as a permanent intergovernmental organization of oil-exporting developing nations<br />

that coordinates and unifies the petroleum policies of its Member Countries. OPEC seeks to ensure the<br />

stabilization of oil prices in international oil markets, with a view to eliminate harmful and unnecessary<br />

fluctuations, due to being given at any time to the interests of oil-producing nations and to the necessity of<br />

securing a steady income for them. Equally important is OPEC’s role in overseeing an efficient, economic and<br />

regular supply of petroleum to consuming nations, and a fair return on capital to those investing in the<br />

petroleum industry.<br />

OPEC member courtiers 2 :<br />

OPEC’s monopoly position in the world oil market is determined by the several factors. Let discuss<br />

them in chronological order:<br />

The First Oil Shock (1973 – 1975). The 1973 oil crisis started in October 1973, when the members of<br />

Organization of Arab Petroleum Exporting Countries or the OPEC (consisting of the Arab members of<br />

OPEC, plus Egypt, Syria and Tunisia) proclaimed an oil embargo “in response to the U.S. decision to resupply<br />

the Israeli military~ during the Yom Kippur war; it lasted until March 1974. 4 With the US actions seen<br />

as initiating the oil embargo and the long term possibility of high oil prices, disrupted supply and recession,<br />

a strong rift was created within NATO. Additionally, some European nations and Japan sought to avoid<br />

themselves from the US Middle East policy. Arab oil producers had also linked the end of the embargo with<br />

successful US efforts to create peace in the Middle East, which complicated the situation. Independently,<br />

the OPEC members agreed to use their leverage over the world price setting mechanism for oil to stabilize<br />

2 Ecuador suspended its Membership in December 1992 and reactivated it in December 2007. Gabon, which became a Full<br />

Member in 1975, terminated its Membership with effect from 1 January 1995. Indonesia, which became a Full Member in 1962,<br />

suspended its Membership in December 2008.<br />

3 Ecuador suspended its Membership in December 1992 and reactivated it in December 2007. Gabon, which became a Full<br />

Member in 1975, terminated its Membership with effect from 1 January 1995. Indonesia, which became a Full Member in 1962,<br />

suspended its Membership in December 2008.<br />

4 Hubbert, Marion King (June 1956). “Nuclear Energy and the Fossil Fuels `Drilling and Production Practice’~ (PDF). Spring<br />

Meeting of the Southern District. Division of Production. American Petroleum Institute. San Antonio, Texas: Shell Development<br />

Company. pp. 22–27.<br />

81


their real incomes by raising world oil prices. This<br />

action followed several years of steep income declines<br />

after the recent failure of negotiations with<br />

the major Western oil companies earlier in the month.<br />

Impact of the 1973-1975 oil shock on the world<br />

economy 5 :<br />

• The growth rate fell to 2.1% in 1974 and to<br />

1.4% in 1975.<br />

• The impact on worldwide trade also was<br />

tremendous: after a growth rate of 12% in 1973,<br />

growth was negative in the following two years -<br />

5.4% and -7.3% in 1975.<br />

• Another factor which has changed significantly<br />

was the flow of Foreign Direct Investment.<br />

While the annual Foreign Direct Investment Growth<br />

reached 40% in 1973, the rate fell by half in 1974.<br />

• The oil shock of 1973-1974 had had a big<br />

effect on the US economy; however its GDP growth<br />

fell from more than 5.7% in 1973 to -0.5% and -<br />

0.19% in 1974 and 1975.<br />

• Another factor which was significantly affected<br />

by this oil shock is inflation, which was more<br />

than tripled from 1972 to 1974, from 3.3% to 11.1%.<br />

• These changes also impacted upon the unemployment<br />

rate, which rose from 4.9% in 1973 to approximately<br />

8.5% in 1975. 6<br />

The Second Oil Shock (1979 – 1980). The 1979<br />

(or second) oil crisis in the world occurred in the wake<br />

of the Iranian Revolution. This crisis has an impact on<br />

the world economy which was emphasized in:<br />

1. Worldwide economy growth slightly decreased<br />

from 4.7% in 1978 to 4% in 1979 to reach<br />

0.8% in 1982.<br />

2. greater fluctuation in the international trade,<br />

from 5.2% to -3.1% in 1982.<br />

3. US GDP growth fell by 0.23% in 1980 and<br />

unemployment in the US rose from 5.8% in 1979 to<br />

7.6% in 1981 and 9.7% in 1982. also US inflation<br />

rose from 7.6% in 1978 to 13.5% in 1980.<br />

From the mid-1980s to September 2003, the inflation-adjusted<br />

price of a barrel of crude oil on<br />

NYMEX was generally under $25/barrel. During 2003,<br />

the price rose above $30, reached $60 by August 11,<br />

2005, and peaked at $147.30 in July 2008. annalists<br />

were attributed these price increasing to many factors,<br />

including reports from the United States Department<br />

of Energy and others showing a decline in pe-<br />

5 The conclusions are based on IMF statistical annual publications.<br />

82 saqarTvelos ekonomika #1<br />

troleum reserves, 7 worries over peak oil, 8 Middle East<br />

tension, and oil price speculation. But the most important<br />

in the dominant role of OPEC is the oil reserves<br />

which this organization has 9 Alternative sources<br />

of energy are not so efficient as an oil or the business<br />

risks are higher. All mentioned above makes<br />

OPEC a dominant player in the world oil market.<br />

The natural strength of OPEC arises from the distribution<br />

of oil production capacity among members.<br />

Countries with large populations and considerable development<br />

require to be tended to smaller oil reserves. 10<br />

When we are talking about OPEC we have to<br />

underline that OPEC is a non typical cartel. It has its<br />

own distinctive features, which makes it possible to<br />

operate efficiently and do not decompose, which<br />

contradicts the traditional theory of international cartels.<br />

So what has caused such a stability of OPEC?<br />

Certainly this is the specific nature of oil, the mentality<br />

of the participants, special flexible rules of quoting<br />

and the allocation. OPEC is a Cartel but the main<br />

difference is that it’s a cartel of countries of mostly<br />

one, Muslim ideology; the natural wealth of OPEC<br />

is not the case of one day. It has to save resources<br />

for the next generations even to the account of today’s<br />

profit. OPEC is a cartel which monopolies<br />

specific product – oil on the world market.<br />

The success of OPEC is defined not only by<br />

the monopolization of oil but also by the Arabian<br />

mentalities of member countries and the overall ideas<br />

where the West is existed in the role of enemy. In<br />

spite of a profit it draws more attention to the unity<br />

of their Arabian originality.<br />

OPEC Member Countries respond to market fundamentals<br />

and forecast developments by coordinating<br />

their petroleum policies.<br />

Production quotas are one possible response.<br />

If demand grows, or some producers supply less<br />

oil, OPEC can increase its oil production to prevent a<br />

sudden rise in prices or shortfall in supply. OPEC<br />

might also reduce its oil production in response to<br />

market conditions, as a means of countering falling<br />

prices or a glut on the market.<br />

The impact of OPEC output decisions on crude oil<br />

prices must be considered separately from the issue of<br />

changes in the prices of oil products, such as gasoline<br />

or heating oil. There are many factors that influence the<br />

prices paid by end-consumers for oil products. So even<br />

6 Licklider, Roy (1988), “The Power of Oil: The Arab Oil Weapon and the Netherlands, the United Kingdom, Canada, Japan,<br />

and the United States~, International Studies Quarterly 32 (2): 205–226 [p. 206].<br />

7 “Record oil price sets the scene for $200 next year~. AME. July 6, 2006.. Retrieved 2007-11-29.<br />

8 “Peak Oil News Clearinghouse~. EnergyBulletin.net.<br />

9 OPEC official site.<br />

10 H. Houthakker. The world price of oil: A medium-term analysis p.13.


a major change in the price of crude<br />

might have only a minor impact on<br />

consumer prices.<br />

In general most members<br />

have always produced within their<br />

quotas but there have been many<br />

cases when members cheat 11 . In<br />

their settlement among the OPEC<br />

countries Saudi Arabia is the most<br />

influential Member. Other member<br />

nations can produce as within<br />

their Quota limit (which is almost<br />

close to their maximum capacity)<br />

but Saudi Arabia works as<br />

a swing producer meaning that in<br />

case any fluctuation in oil production<br />

Saudi Arabia will cover any<br />

loss or gain in production. This<br />

way the overall production will be<br />

at stable limit. Nations can produce<br />

other hydrocarbon grades<br />

not within OPEC quota limits.<br />

OPEC doesn’t have specific<br />

regulations of voting and allocation<br />

process. Neither OPEC statue, nor<br />

other standing orders contain the<br />

description of this issue. That’s<br />

11 Emma, Ukpana: “OPEC as a Cartel:<br />

Can US antitrust laws are applied extraterritorially?~<br />

why we will have to summarize<br />

the OPEC’s reports of final meeting.<br />

OPEC consumes the simple<br />

majority system. It will be extremely<br />

simple to explain only with<br />

this words the system of voting if<br />

we go through the issue deeper it<br />

will be found out that is very complicated<br />

and inexhaustible.<br />

With in taking decision OPEC<br />

based on two backwards:<br />

• On the one hand maximization<br />

goal of profit and<br />

• Other hand interests of each<br />

member countries<br />

It’s too complicated to reach<br />

balance between of these two sides.<br />

Saudi Arabia as a core producer and<br />

exporter which has main role to take<br />

the responsibility for itself.<br />

Absence of voting rules and<br />

problems connected with it clearly<br />

revealed in OPEC’s quota system<br />

decision, where OPEC prefers to<br />

“close eye~ to the cheating in order<br />

to avoid the official precedent<br />

of quoting changes.<br />

In the picture 1 we see the<br />

world oil price curve which illustrate<br />

the rising of price<br />

Scientific View<br />

The US Energy Information<br />

Administration (EIA) and the International<br />

Energy Agency (IEA)<br />

should make official statements<br />

about declining world oil production<br />

now to renew the focus on<br />

oil conservation and alternative<br />

renewable energy sources 12 .<br />

As it is already known the<br />

formation of prices depends on<br />

two factors: demand and supply.<br />

So to make a prediction about the<br />

future of oil prices we must take<br />

into account two aspects - the<br />

policy of OPEC as the major supplier,<br />

and the demand of oil consumer<br />

countries: where United<br />

States with 19,150,000 million<br />

bbl/day consumption is the first,<br />

China is the world’s second largest<br />

oil consuming country<br />

with 9.1 million bbl/day. Japan<br />

ranked third word’s oil consuming<br />

country with oil consumption<br />

of 4.6 million bbl/day. India is the<br />

fifth largest oil consuming country<br />

with 3.1 million bbl/day.<br />

Over the past decade, China’s<br />

oil consumption has doubled<br />

12 EIA dates.<br />

83


Pic. 1.<br />

to more than 9.1 million barrels a<br />

day. And many believes that the<br />

next decade could be seen as even<br />

larger increase, as the country’s<br />

demand has been growing at a<br />

20%. It has even become the<br />

world’s second biggest importer<br />

of oil, relying on outside sources<br />

for about 5 million out of the 9.1<br />

million barrels of oil a day it uses.<br />

In January 2010, China’s oil demand<br />

increased by 28% year by<br />

year, prompting the International<br />

Energy Agency to call it “astonishing.~<br />

That stems from not only<br />

the country’s rapid industrialization,<br />

but also its growing middle<br />

class and their growing needs.<br />

China’s recently announced<br />

12th Five Year Plan for the period<br />

2011–2015 includes a focus upon<br />

increasing energy efficiency, decreasing<br />

carbon intensities, reducing<br />

the share of fossil fuels in the<br />

energy mix, pushing battery cell<br />

technology development, as well<br />

as sustaining economic growth at<br />

an average of 7% p.a. over the<br />

next five years. The Plan contains<br />

an energy consumption target no<br />

more than 2,800 million tones of<br />

oil equivalent p.a. by 2015. This<br />

is a challenging target considering<br />

that it is only 8.5% above 2010<br />

84 saqarTvelos ekonomika #1<br />

levels. In the previous five-year<br />

period, China’s energy consumption<br />

actually increased by around<br />

39%. A new carbon intensity reduction<br />

concept is also included;<br />

in terms of CO emissions per unit<br />

of gross domestic product, the<br />

Plan states that the country will<br />

look to reduce this by 17% by<br />

2015 compared to 2010 levels.<br />

Chinese oil demand is expected<br />

to grow the most world-wide<br />

despite of the government efforts<br />

to curb energy use within the<br />

country. Chinese oil demand is<br />

expected to inch up by 5.1% yo-y.<br />

Along with China, the Middle<br />

East, India, Brazil, and the rest<br />

of the non- OECD countries will<br />

boost world oil demand by 1.2<br />

mb/d or 1.4 % in 2012.<br />

Based on the OPEC’s long-term<br />

strategy paper 13 it seems that OPEC<br />

will reduce the production but the<br />

demand will grow up. So, it will inevitably<br />

increase the price of oil.<br />

Oil prices are important for<br />

Georgia because it is an oil importer.<br />

Georgia’s oil consuming is<br />

13,000 bbl/day when its produces<br />

about 984 bbl/day. According<br />

to this data we can make a simple<br />

conclusion – Georgia is a passive<br />

13 Official document of OPEC.<br />

player in the world of oil market<br />

and totally depends on pricing of<br />

oil exporting countries.<br />

CONCLUSION<br />

As it’s already mentioned<br />

OPEC mostly consists from the<br />

member countries with one Arabian<br />

mentality and they are acting as<br />

a non traditional cartel which creates<br />

their main strength. The right<br />

policy, tactical decisions and the<br />

dominant place by the world oil reserves<br />

puts OPEC into the unbreakable<br />

and invincible position. Within<br />

taking decision OPEC based on two<br />

backwards: 1) On the one hand<br />

maximization goal of profit and 2)<br />

take into account national interests<br />

of each member countries. It’s too<br />

complicated to reach balance between<br />

of these two sides. Saudi<br />

Arabia as a core producer and exporter<br />

which has main role to take<br />

the responsibility for itself.<br />

Absence of voting rules and<br />

problems connected with it clearly<br />

revealed in OPEC’s quota system<br />

decision, where OPEC prefers to<br />

“close eye~ to the cheating in order<br />

to avoid the official precedent<br />

of quoting changes.<br />

The global financial crisis of<br />

2008 and the ensuing Great Reces-


sion had enormous implications for<br />

demand projections in both the<br />

short- and medium-term. For example,<br />

the WTO 14 2009 documented<br />

how dramatically GDP forecasts<br />

for 2009 were revised: while<br />

14 World trade Organization.<br />

in July 2008 expected economic<br />

growth in OECD regions for this<br />

year was in the range of 1.3–1.6%,<br />

OECD economies actually shrunk<br />

by an average of 3.4%. This, in<br />

turn, had consequences for oil demand,<br />

which in OECD countries<br />

Scientific View<br />

contracted by 1.4 million barrels<br />

per day (mb/d) in 2009. Moreover,<br />

the WTO 2009 foresaw recovery<br />

from the recession as being only<br />

gradual, and this affected medium<br />

term oil demand prospects, which<br />

reached just 90.2 mb/d in 2015<br />

LAZIKA PROJECT SCARES RUSSIANS<br />

The project of a new resort city, the construction of which begins this year in<br />

Samegrelo Region, Georgia, has scared Russians. Political analysts and media believes<br />

that Russia`s investments made in the development of Olympic Villages in<br />

the seaside resort of Sochi, will be just a waste of funds and time, as Lazika will be<br />

the project which will attract tourists in the region.<br />

The author of an analytical article published on Russianrealty.ru website, Albert<br />

Akopyan says he sees no chances of the development of Sochi; the investments<br />

will not be profitable as the business sector has already confirmed this.<br />

According to experts, teh hotels in Sochi will lack visitors after the Winter<br />

Olympics 2014, as the development of the seaside resort needs not only hotels, but<br />

development of tourism, shopping tours, food and wine tours, which do not work in<br />

Sochi currently.<br />

Akopyan says Lazika will be the second success of Georgian tourism after<br />

Mestia, adding the new airport in Zugdidi grew the prospects of the resort development.<br />

The journalist emphasizes the speed, sort and the low prices of construction<br />

business, which finally is reflected on the price of product. Akopyan says the<br />

president of the neighbor country will organize to bring international<br />

festivals to the new city of Lazika from Europe and the Black Sea states,<br />

which diminishes the prospect of Sochi development as a resort.<br />

85


compared to the 96.1 mb/d expected<br />

in the WTO 2008. This had already<br />

been factored into the WTO<br />

2010, with increased medium<br />

term demand expectations. This<br />

process of re-evaluation has continued<br />

with global economic<br />

growth for 2010 at an average of<br />

4.7%. As a result, the mediumterm<br />

outlook for oil demand reflects<br />

an upward revision from<br />

last year’s assessment. However,<br />

it is worth stressing that risks<br />

appear skewed towards the downside,<br />

especially since the sovereign<br />

debt crisis in some EU countries<br />

seems to be spreading and<br />

the world economy slowing down<br />

further, with potential consequences<br />

for the global financial<br />

system.<br />

OPIC TRANSFERS 5 MLN<br />

TO TELLIANI VALLEY<br />

The first outcome of the meeting between Georgian and<br />

US presidents came a day after the meeting in the Oval Office<br />

of the White House in Washington on Monday - International<br />

governmental organization has transferred the five<br />

million dollar tranche to the account of the Telliani Valley<br />

Company.<br />

The funds will be spent on the popularization and development<br />

of the Georgian wine business, including exploring<br />

new markets for Georgian wine, development of wine<br />

tourism in Georgia, making new products and growth of wine<br />

export.<br />

OPIC - Overseas Private Investment Corporation -is the<br />

U.S. Government’s development finance institution. It mobilizes<br />

private capital to help solve critical world challenges<br />

and in doing so, advances U.S. foreign policy. Because OPIC<br />

works with the U.S. private sector, it helps U.S. businesses<br />

gain footholds in emerging markets catalyzing revenues, jobs<br />

and growth opportunities both at home and abroad. OPIC<br />

achieves its mission by providing investors with financing,<br />

guarantees, political risk insurance, and support for private<br />

equity investment funds.<br />

Negotiations between the OPIC and the Telliani Valley<br />

were underway for the past two years, but the direct transaction<br />

was made only right after the meeting of the two presidents.<br />

U.S. president Barack Obama said at the meeting<br />

with Mikheil Saakashvili on Monday that OPIC was<br />

actively involved in the development of private business<br />

in Georgia.<br />

86 saqarTvelos ekonomika #1<br />

The world economic outlook<br />

has been worsening due to the<br />

challenges facing to the OECD<br />

economies. The forecast for<br />

world GDP next year has been<br />

revised further down reflecting<br />

these uncertainties. Next year’s<br />

oil demand growth is expected to<br />

come from the non-OECD, mainly<br />

China, India, the Middle East<br />

and Latin America. By sector, industrial<br />

– particularly, petrochemical<br />

– and transport sectors<br />

will contribute the most expectations<br />

oil demand growth. US oil<br />

demand is expected to return to<br />

its normal growth mode; however,<br />

it will remain the wild card<br />

for 2012. Furthermore, petroleum<br />

product retail prices will<br />

play a major role in oil demand<br />

next years, mainly in the transport<br />

sector. The EU oil demand<br />

will continue to contact next<br />

years resulting not only from<br />

weak economic growth but also<br />

from maintaining its efficiency<br />

trend. OECD Pacific oil demand<br />

will be in better shape than Europe’s<br />

Japan’s oil consumption<br />

will reflect rebuilding projects.<br />

World oil demand is forecast to<br />

grow by 1.2 mb/d in 2012 to average<br />

89.0 mb/d.<br />

Based on World oil outlook<br />

paper 15 and having considered<br />

the supply and demand perspectives<br />

made by OPEC oil basket<br />

price will be risen to $106 by<br />

2030 16 .<br />

15 WOO official paper of OPEC.<br />

16 For now its 94$.<br />

bavariuli mini ludsaxarSis saSualebiT<br />

SesaZlebelia nebismieri saxis ludis moxarSva.<br />

boTlSi Camosxmuli ludisgan gansxvavebiT CvenTan<br />

moxarSuli ludi ar Seicavs konservantebsa da<br />

stabilizatorebs, rac mis 100% naturalobaze<br />

miuTiTebs. gvewvieT da isiamovneT ugemrielesi<br />

germanuli da evropuli samzareulos lanC meniuTi<br />

(Sveduri magida), kviris dReebSi 12-3 saaTamde.<br />

mxolod 10 lari. aseve specialuri meniu nabaxusevze,<br />

yovel diliT 9-11 saaTamde. fabSi damontaJebuli<br />

didi monitoris saSualebiT Tqven SegiZliaT<br />

pirdapir eTerSi Tvalyuri adevnoT<br />

dawvrilebiTi<br />

informaciisTvis,<br />

darekeT: 320 322<br />

an 899 220 243

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!