studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri
studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri
saqarTvelos teqnikuri universiteti samTo _ geologiuri fakulteti o. dudauri, n. foforaZe studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri Tbilisi _ saqarTvelos samxedro gza – yazbegis municipaliteti damtkicebulia saxelmZRvanelod stu-is saredaqcio-sagamomcemlo sabWos mier Tbilisi 2012 3
- Page 2 and 3: naSromSi warmodgenilia studentTa sa
- Page 4 and 5: Sesavali saqarTvelos teqnikuri univ
- Page 6 and 7: ulSi vulkanizmi sustad gamovlinda.
- Page 8 and 9: neoproterozouri da paleozouri grani
- Page 10 and 11: geologiuri Wrili saqarTvelossamxedr
- Page 12 and 13: tostromebi); 17 - Sua eocenuri (dab
- Page 14 and 15: gogirdis abanoebis midamoebidan qal
- Page 16 and 17: sur.10. duSeTis wyebis gaSiSvleba s
- Page 18 and 19: ddaba Jinvaalidan zzeviT gziis marj
- Page 20 and 21: XVI-XVII saukuneebis ananuris cixes
- Page 22 and 23: soof. mleTTasTan gzza gadaddis md.
- Page 24 and 25: moednidan kargad Cans md. TeTri ara
- Page 26 and 27: geologiuri marSrutebi yazbegis raio
- Page 28 and 29: daba stefanwminda_darialis xeoba ma
- Page 30 and 31: darialis masivs ukavia xeobis Crdil
- Page 32 and 33: muqi feris zolebis morigeoba (sur.
- Page 34 and 35: diabazebis asaki sadaoa. avtorebis
- Page 36 and 37: daba stefanwminda_ Trusos xeobis ma
- Page 38 and 39: aqedan praqtikantebis jgufi odnav u
- Page 40 and 41: TTrusos ssakmaod ffarTo xxeobis ma
- Page 42 and 43: sur. 38. vulkanuri nakadebi md. Cxe
- Page 44 and 45: daba stefanwwminda _ sofelli kobi m
- Page 46 and 47: aqqedan md. Tergis marcxena ferdobz
- Page 48 and 49: daba stefanwminda _ sofeli gveleTi
- Page 50 and 51: daba stefanwminda_ sofeli juTa _ Wi
saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />
samTo _ <strong>geologiuri</strong> fakulteti<br />
o. dudauri, n. foforaZe<br />
<strong>studentTa</strong> <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong><br />
<strong>praqtikis</strong> <strong>megzuri</strong><br />
Tbilisi _ saqarTvelos samxedro gza –<br />
yazbegis municipaliteti<br />
damtkicebulia saxelmZRvanelod<br />
stu-is saredaqcio-sagamomcemlo<br />
sabWos mier<br />
Tbilisi<br />
2012<br />
3
naSromSi warmodgenilia <strong>studentTa</strong> saswavlo <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong><br />
<strong>praqtikis</strong> Casatareblad SerCeuli teritoriebis <strong>geologiuri</strong> marSrute-<br />
bis aRwera, kerZod mocemulia qanebis liTologiuri Sedgeniloba da ge-<br />
ologiuri struqturebis daxasiaTeba. garkveuli yuradReba aqvs daTmobi-<br />
li aRniSnul teritoriebze arsebul istoriul Zeglebs.<br />
naSromi gankuTvnilia <strong>geologiuri</strong> specialobis studentebisTvis da<br />
miznad isaxavs <strong>savele</strong> pirobebSi im codnis gaRrmavebas, romelic studen-<br />
tebs miRebuli aqvT Teoriul kursSi, laboratorul da praqtikul meca-<br />
dineobebze.<br />
redaqtori m. togoniZe<br />
recenzentebi: prof. T. lominaZe<br />
kompiuteruli uzrunvelyofa<br />
prof. u. zviadaZe<br />
q. gabaraSvili<br />
v. abzianiZe<br />
4
sarCevi<br />
Sesavali. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4<br />
saqarTvelos geografiuli mdebareoba da mokle<br />
<strong>geologiuri</strong> narkvevi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5<br />
saqarTvelos teritoriis teqtonikuri daraioneba<br />
e. gamyreliZis (2000) mixedviT. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
<strong>geologiuri</strong> Wrili saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. . . . . . 10<br />
Tbilisi – mcxeTa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10<br />
mcxeTa – fasanauri. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15<br />
fasanauri _ stefanwminda. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20<br />
<strong>geologiuri</strong> marSrutebi yazbegis raionSi. . . . . . . . . . . . . . . . 25<br />
daba stefanwminda _ darialis xeoba. . . . . . . . . . . . . . . . . 27<br />
daba stefanwminda – Trusos xeoba. . . . . . . . . . . . . . . . . . 34<br />
daba stefanwminda – Cxeris xeoba.. . . . . . . . . . . . . . . . . . 39<br />
daba stefanwminda – sofeli kobi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43<br />
daba stefanwminda – sofeli gveleTi. . . . . . . . . . . . . . . . 47<br />
daba stefanwminda – sofeli juTa _ Wiuxebi. . . . . . . . . . . 48<br />
sasrgeblo wiaRiseuli <strong>praqtikis</strong> raionis teritoriaze. . . . . . . 51<br />
literatura. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53<br />
danarTebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55<br />
1. terminebis ganmarteba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . 56<br />
2. <strong>geologiuri</strong> drois skala. . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . 58<br />
8<br />
5
Sesavali<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis samTo-<strong>geologiuri</strong> fakultetis<br />
<strong>geologiuri</strong> specialobis studentebis <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong> <strong>praqtikis</strong>-<br />
Tvis SeirCa saqarTvelos samxedro gza da yazbegis raioni. saqarTvelos<br />
samxedro gza Tbilisidan vladikavkazamde (207km) gardigardmo mimarTulebiT<br />
kveTs kavkasionis mTaTa sistemas da gzis gaswvriv <strong>geologiuri</strong><br />
Wrilis gacnoba studentebs garkveul warmodgenas Seuqmnis kavkasionis<br />
agebulebis Sesaxeb.<br />
kavkasionis <strong>geologiuri</strong> agebuleba sainteresoa mkvlevari geologebisTvisac.<br />
amitom iyo, rom saerTaSoriso <strong>geologiuri</strong> kongresis Semdeg,<br />
romelic 1937 wels moskovSi Catarda, daigegma<strong>geologiuri</strong> eqskursia saqarTvelos<br />
samxedro gzis gaswvriv.<br />
miuxedavad imisa, rom gzis Crdilo monakveTi ruseTis federaciis<br />
teritoriazea daCvenTvis miuwvdomelia, es marSruti mainc sainteresoa.<br />
samxedro gzaze da yazbegis raionSi mravali mniSvnelovani <strong>geologiuri</strong><br />
faqtis naxvis SesaZlebloba arsebobs. kavkasionis geologiur agebuleba-<br />
Si monawileobs danaleqi da magmuri qanebi, romelTa asakobrivi diapazoni<br />
moicavs drois Sualeds paleozouridan meoTxeulis CaTvliT.<br />
Cveni qveynis dedaqalaqis midamoebSi praqtikantebi gaecnobian mesameuli<br />
asakis danaleq da vulkanogenur wyebebs da struqturebs. sof. bodornasTan<br />
naxaven molasur konglomeratebs, romelic kavkasionis qedis<br />
azevebasa da gadarecxvasTan aris dakavSirebuli da romliTac aris dafaruli<br />
muxranis veli. daba Jinvalsa da sof. ananurs Sua daaTvaliereben<br />
zedaeocenur olistostromebs. sof. ananuridan sof. kobamde zedaiurulcarculi<br />
fliSuri naleqebis daRmaval Wrils gaecnobian. ufro CrdiloeTiT<br />
ki, darialis xeobis CaTvliT, qveda- da Suaiurul intensiurad danaoWebul<br />
wyebebSi gaerkvevian da bolos naxaven darialisa da gveleTis<br />
granitoidul masivebs, romlebic kavkasionis kristaluri gulis ukiduresaRmosavlur<br />
gaSiSvlebebs warmoadgens. aranakleb mniSvnelovania meoTxeuli<br />
Camqrali vulkanebis _ myinvarwverisa da qabarjinas gacnoba dama-<br />
Ti lavuri nakadebis naxva. es warmonaqmnebi Seiswavles n. sxirtlaZem<br />
(1958) da b. TuTberiZem (2004).<br />
saqarTvelos samxedro gzaze praqtikantebi daaTvaliereben Zvel<br />
arqiteqturul Zeglebs: sveticxovels, jvris monasters, ananuris arqiteqturul<br />
kompleqss, romelic aragvis erisTavebis rezidencias warmoadgenda.<br />
stefanwmindaSi yofnis dros aucileblad avlen gergeTis samebis<br />
eklesiis sanaxavad, ewvevian cnobili mwerlis aleqsandre yazbegis saxlmuzeums<br />
da daaTvaliereben darialis xeobaSi mSenebare unikalur samonastro<br />
kompleqss.<br />
6
saqarTvelos geografiuli mdebareoba da<br />
mokle <strong>geologiuri</strong> narkvevi<br />
saqarTvelos teritorias samxreT kavkasiis centraluri da dasavle-<br />
Ti nawili ukavia. CrdiloeTiT kavkasionis qedis gaswvriv saqarTvelo<br />
esazRvreba ruseTis federacias, aRmosavleTiT _ azerbaijans,<br />
samxreTiT_ somxeTs, samxreT-dasavleTiT _ TurqeTs, xolo dasavleTiT<br />
masSavi zRvis akvatoria sazRvravs. amJamad ruseTis mier okupirebulia<br />
teritoriis 20% _ afxazeTi da cxinvalis regioni. saqarTvelos<br />
mosaxleoba 4-4,5 milion kacs Seadgens, magram sazRvargareT intensiuri<br />
migraciis gamo mosaxleobis raodenoba ramdenadme Semcirebulia.<br />
saqarTvelos teritoria mravalferovani reliefiT xasiaTdeba. CrdiloeTiT<br />
mdebareobs kavkasionis qedi maRali mwvervalebiT (uSba_4700m,<br />
TeTnuldi_4851m, Sxara_5068m, myinvarwveri_5033m da sxv.) da Zlier<br />
danawevrebuli reliefiT.kavkasionis samxreTiT mdebareobs mTaTaSueTi,<br />
romelic suramis meridianuli qediT gayofilia kolxeTisa da qarTlis<br />
dablobebad. am dablobebs samxreTiT esazRvreba aWara-TrialeTis qedi,<br />
romelic mcire kavkasionis SemadgenlobaSi Sedis.<br />
saqarTvelos mdinareebi kaspiisa da Savi zRvis auzebs miekuTvneba.<br />
kaspiis zRvaSi Caedineba amierkavkasiis udidesi mdinare mtkvari, romelic<br />
saTaves TurqeTis teritoriaze iRebs. misi Senakadebia liaxvi, qsani,<br />
aragvi, xrami da alazani. kaspiis zRvas uerTdeba agreTve md. Tergi. Savi<br />
zRvis auzs miekuTvneba mdinareebi rioni, enguri, cxeniswyali, kodori<br />
da bzifi.<br />
saqarTvelos teritoriaze yvelaze Zveli qanebi monawileobs kristalurimasivebisagebulebaSi.aseTebia<br />
kavkasionisqediskristaluriguli,romelic kavkasionis centralur,<br />
maqsimalurad azevebul zonaSia gaSiSvlebuli da Sida<br />
masivebi_Zirulis,xramis da loqis.isiniagebulia metamorfuli da magmuri<br />
qanebiT: kristaluri fiqlebiT,amfibolitebiT,gneisebiT da migmatitebiT.<br />
magmuri qanebidan farTod aris gavrcelebuli<br />
kvarcianidioritebidagranitebi.amukanasknelis diferenciaciis produqtebia<br />
aplitebi dapegmatitebi.kalium-argonisizotopurimeTodiT<br />
dadgenilia granitebis Suakarbonuliasaki (320-330 mln.w). kristaluri masivebis<br />
agebulebaSi damorCilebuli raodenobiT monawileobs gabro,<br />
dioritebi da vulkanuri qanebi. Zveli naleqebiT aris agebuli dizisa da<br />
qviSis seriebi kavkasionis samxreT ferdze zemo da qvemo svaneTSi, agre-<br />
Tve filitebis seria Zirulis masivze. dizis seria moicavs asakobriv diapazons<br />
devonuridan triasulis CaTvliT. qviSis wyebis asaki zeda paleozourad,<br />
xolo Zirulis masivis filitebis wyeba kambriulad da qveda<br />
mio-pliocenurad aris miCneuli (nax. 1).<br />
kavkasionis qedis aRmosavleTi nawili qveda da Suaiuruli TixafiqlebiT<br />
aris agebuli, romelic izoklinurad aris danaoWebuli. qveda iu-<br />
7
ulSi vulkanizmi sustad gamovlinda. Zlier bazaltur vulkanur moqmedebas<br />
adgili hqonda SuaiurulSi, kerZod baiosur saukuneSi, ris Sedegadac<br />
warmoiSva mZlavri porfirituli seria. porfirituli seria farTod<br />
aris gavrcelebuli kavkasionis samxreTi ferdis gagra-javis zonaSi, sadac<br />
vulkanitebis simZlavre 3000m-s aRwevs. porfirituli seriis gamosavali<br />
aris agreTve Zirulisa da loqis kristaluri masivebis mimdebare<br />
teritoriaze. baiosurSi wyalqveSa vulkanuri aqtivoba mimdinareobda dedamiwis<br />
qerqis gaWimvis pirobebSi, romelic baTur saukuneSi orogenul<br />
moZraobasTan dakavSirebiT Seicvala dedamiwis qerqis SekumSvis reJimiT.<br />
am dros Camoyalibda rTuli agebulebis mravalfaziani, hipabisuri intruzivebi.<br />
aseTi intruzivebia: kelasuris, gorabis, bzifis, uSba-eceris,<br />
xevis, Walvanis da sxva. am intruzivebis asaki saSualod 170 mln w-ia (Дудауриидр.,<br />
1999). baTur saukuneSi Camoyalibda tyibulisa da tyvarCelis<br />
qvanaxSiris sabadoebi.<br />
zeda iurulSi warmoiSva normaluri zRviuri naleqebi, kerZod konglomeratebiT,<br />
sxvadasxva Sedgenilobis qviSaqvebiTa da TixebiT agebuli<br />
wyeba, romelic gvxvdeba kavkasionis samxreT ferdze. marCxi zRvis naleqebi<br />
gvxvdeba saqarTvelos beltis Crdilo periferiaze, warmodgenili<br />
rifogenuli kirqvebiTa da lagunur-kontinenturi naleqebiT e.w. feradi<br />
wyebiT, romlis agebulebaSic monawileobs sxvadasxva feris Tixebi, qvi-<br />
Saqvebi da mergelebi. feradi wyeba farTod aris gavrcelebuli dasavleT<br />
saqarTveloSi (okribaSi). wyeba mkvlevarebs kimerijulad miaCniaT.<br />
carculi periodi mniSvnelovani droa <strong>geologiuri</strong> movlenebis ganviTarebis<br />
TvalsazrisiT. adre carculSi transgresiis Sedegad zRvaSi<br />
ZiriTadad kirqvebi daileqa. kirqvebi umetesad Sreebrivia, magram aris<br />
masiuri kirqvebic (urgonuli faciesi), romelTa asakic hotrivulad aris<br />
miCneuli. kirqvebs qveS udevs konglomeratebi, romelSic granitebis qvargvalebi<br />
da kvarciani qviSaqvebis masala monawileobs.<br />
carculi karbonatuli naleqebi farTod aris gavrcelebuli saqar-<br />
TveloSi, maT Soris saqarTvelos samxedro gzis WrilSi. gviancarculSi<br />
zoganvulkanuriaqtivobadaiwyo.am<br />
droswarmoiSvarTuliagebulebisadatute Sedgenilobis mTavaris wyeba,<br />
romelic farTod aris gavrcelebuli dasavleT saqarTveloSi. es wyeba<br />
qveda turonulad aris daTariRebuli. amave drosquTaisis midamoebSi<br />
Camoyalibda teSenituri (tute gabros) mravalricxovani sxeulebi.<br />
teSenitebis gviancarculi asaki dasabuTda kalium-argonulimeTodiT.<br />
miRebuli iqna mniSvnelobebi 83-95mln. w. (Дудауриидр., 1989).<br />
gviancarculSi mZlavri vulkanuri seria Camoyalibda samxreT-aRmosavleT<br />
saqarTveloSi arTvin-bolnisis beltis farglebSi<br />
(bolnisisdadmanisis raionebi). es ariskir-tuterigis<br />
qanebi_liparitebi,albitofirebi,kvarciani albitofirebi dasxv. am<br />
vulkanitebTan arisdakavSirebuli madneulis spilenZ-kolCedanuri da<br />
oqros sabadoebi. am seriis asakobrivi diapazonimoicavs mTel<br />
zedacarculssenomanuridan maastrixtis CaTvliT. zeda carculi<br />
8
vulkanogenuri seria karbonatuli naleqebiT mTavrdeba kampanurmaastrixtulSi.<br />
saqarTvelos teritoriaze mesameuli vulkanogenuri da<br />
terigenuli naleqebi farTod aris gavrcelebuli. kerZod am asakis<br />
qanebiT agebulia aWara-TrialeTis naoWa zona.am asakis wyebebi aris<br />
arTvin-bolnisis beltze, Tbilisis midamoebSi, kavkasionis samxreT<br />
ferdze da sxvagan.<br />
saqarTvelos samxedro gzaze <strong>savele</strong>-geologiur praqtikaze mimavali<br />
studentebi sofel bodornasTan naxaven konglomeratebiT agebul vertikalurkedlebs,<br />
romelic duSeTis wyebis saxelwodebiT aris cnobili da<br />
romlisasakisarwmunod meotur-ponturia (zedamioceni-qvedaplioceni).<br />
gvianpliocenSi samxreT saqarTveloSi vulkanur aqtivobas hqonda adgili,<br />
ris Sedegadac warmoiSva mJave da fuZevulkanuri qanebi. maTi asaki 6-<br />
7mln. w. Seadgens. amave dros WiaTuris raionSi warmoiSva perevisas<br />
oliviniani bazaltebi da goraZiris bazalturi vulkanuri konusebi. meo-<br />
Txeuli naleqebi zRviur da mdinareul terasebs agebs. igi warmodgenilia<br />
agreTve aluvioniTa da myinvaruli naleqebiT.<br />
meoTxeulSi sakmaod intensiuri andezituri vulkanuri procesi gamovlinda<br />
yazbegis raionSi da yelis zeganze. Camqralma vulkanebma myinvarwverma,<br />
qabarjinam, sakoxem da saZelem mZlavri vulkanuri nakadebi<br />
warmoSva.<br />
sur. 1. saqarTvelos sqematuri <strong>geologiuri</strong> ruka (gamyreliZe da sxv. 2009)<br />
1. meoTxeuli; 2. neogenuri; 3. paleogenuri; 4.carculi; 5. iuruli; 6. Sua<br />
paleozour-triasuli; 7. neoproterozour-qveda paleozouri; 8.<br />
neogenur-meoTxeuli subaeruli vulkanitebi; 9. iuruli granitoidebi; 10.<br />
9
neoproterozouri da paleozouri granitoidebi; 11. rRvevebi; 12.<br />
SariaJebis frontaluri xazebi; 13. saqarTvelos samxedro gza.<br />
saqarTvelos teritoriis teqtonikuri daraioneba<br />
e. gamyreliZis (2000) mixedviT<br />
saqarTvelos teritoriis teqtonikur daraionebas safuZvlad udevs<br />
dedamiwis qerqis dislocirebis xarisxi, rac ganpirobebulia qerqis moqnilobis<br />
xarisxiT, danaleqi safaris simZlavriT da SedgenilobiT.<br />
saqarTvelos teritoriaze gamoiyofa Semdegi mTavari struqturulmorfologiuri<br />
erTeulebi (sur. 2):<br />
1. kavkasionis naoWa sistema<br />
2. samxreT kavkasiis mTaTaSua are<br />
3. mcire kavkasionis naoWa sistema<br />
I.kavkasionis naoWa sistema: I 1-mTavari qedis zona; I 2-yazbeg-lagodexis<br />
zona; I 3-mestia-TianeTis zona; I 4-CxalTa-lailis zona; I 5-gagra-javis zona;<br />
I 6-novorosiisk-tuafses zona; II. amierkavkasiis mTaTaSua are: II 1-dasavleTi<br />
molasuri daZirvis zona (rionis mTaTaSua rofi); II 2-centraluri azevebis<br />
zona; II 3-aRmosavleTi daZirvis zona (mtkvris mTaTaSua rofi); II 3 1 -qar-<br />
Tlis molasuri qvezona; II 3 2 -gare kaxeTis molasuri qvezona; II3 3 -alaznis<br />
zednadebi molasuri qvezona; III. mcire kavkasionis (antikavkasionis) naoWa<br />
sistema: III 1-aWara-TrialeTis naoWa zona; III 1 1 -guriis qvezona; III1 2 -CrdiloeTi<br />
qvezona; III 1 3 -centraluri (RerZuli) qvezona; III1 4 -samxreTi qvezona;<br />
III 2-arTvin-bolnisis zona (belti); III 2 1 -javaxeTis qvezona; III2 2 -bolnisis<br />
qvezona; III 3-loq-yarabaxis zona; III 3 1 -loqis qvezona; III3 2 -geqtapis qvezona.<br />
10
saqarTvelos samxedro gza samxreTidan CrdiloeTisken gadakveTs<br />
Semdeg teqtonikur erTeulebs: mcire kavkasionis aWara-TrialeTis naoWa<br />
zonas; samxreT kavkasiis mTaTaSua teritoriis aRmosavleTi daZirvis zonas;<br />
kavkasionis naoWa-SariaJuli sistemis mestia-TianeTis zonas; Semdeg<br />
yazbeg-lagodexis zonas da kavkasionis mTavari qedis aRmosavleTi daZirvis<br />
maraosebr-naoWa qvezonas.<br />
aWara-TrialeTis naoWa zona warmoadgens mcire kavkasionis mkveTrad<br />
gamoyofil struqturul-morfologiur erTeuls da antiklinuri agebuleba<br />
aqvs. igi Caisaxa albur (qveda carcul) saukuneSi iuruliswina kristalur<br />
fundametze. ganviTarda gviancarcul-paleogenur droSi. mis agebulebaSi<br />
monawileobs fuZe Sedgenilobis vulkanogenebi,terigenuli naleqebi,<br />
mcire zomis intruziuli sxeulebi.<br />
samxreT kavkasiis mTaTaSueTis aRmosavleTi daZirvis zona agebulia<br />
oligocen-mio-pliocenuri asakis molasuri naleqebiT, romelic kavkasionisa<br />
da aWara-TrialeTis gadanarecxi masalis konglomeratebs warmoadgens.<br />
mestia-TianeTis naoWa-SariaJuli zona Sedgeba Jinval-gomborisa da<br />
Sovi-fasanauris qvezonebisgan.<br />
Jinval-gomboris qvezona rTuli agebulebiT xasiaTdeba. mis farglebSi<br />
gamoiyofa oTxi SariaJi (zewari), da ganeduri mimarTulebis zedaeocenuri<br />
olistostromebi.<br />
Sovi-fasanauris naoWaqvezona agebulia zedaiuruli da carculi<br />
fliSuri naleqebiT. aq gamoiyofa ori SariaJuli zewari.<br />
Semdeg samxedro gza kveTs yazbeg-lagodexis zonas, romelic agebulia<br />
qveda- da Suaiuruli Tixafiqlebisa da qviSaqvebis wyebebiT, romleb-<br />
Sic ganviTarebulia Zlier SekumSuli izoklinuri naoWebi.<br />
CrdiloeTiT am zonas mosdevs kavkasionis naoWa sistemis aRmosavle-<br />
Ti nawilis maraosebr-naoWa qvezona. igi agebulia qvedaiuruli asakis<br />
Tixafiqlebis wyebebiT da xasiaTdeba izoklinuri danaoWebiT. aqve zedapirze<br />
gamodis gvianpaleozouri granitoidebiT agebuli darialis da<br />
gveleTis masivebi.<br />
11
<strong>geologiuri</strong> Wrili saqarTvelossamxedro<br />
gzis gaswvriv<br />
Tbilisi–mcxeTa<br />
saqarTvelos dedaqalaqi Tbilisi da misi Semogareni mdebareobs<br />
aWara-TrialeTis naoWa sistemis aRmosavleT daboloebaze. Tbilisis samxreT-aRmosavleTiT<br />
es sistema iZireba da TandaTan dabldeba.<br />
q. Tbiliss ukavia md. mtkvris farTo xeobis orive ferdi. qalaqis<br />
farglebSi md. mtkvari miedineba CrdiloeTidan samxreTisaken.<br />
qalaqis teritoria da misi Semogareni agebulia paleogenuri danaleqi<br />
da vulkanogenuri qanebiT, romelic zogan ifareba mZlavri meoTxeuli<br />
naleqebiT (sur.3).<br />
qalaqis farglebSi ganviTarebulia ganeduri mimarTulebis farTod<br />
gaSlili naoWebi. samxreTidan CrdiloeTisken md. mtkvris marjvena ferdze<br />
gamoiyofa Semdegi naoWebi (ix.sur.3): TeleTis antiklini(I);krwanisis<br />
sinklini (II);mamadaviTis antiklini(III);saburTalos sinklini(IV);lisis<br />
antiklini(V);diRmis sinklini(VI) damcxeTis antiklini(VII).<br />
am naoWebidan md. mtkvris marcxena ferdze gadadis mxolod TeleTisa<br />
da mcxeTis antiklinuri naoWebi, romelTa Sua mdebareobs xevZmaris<br />
farTo sinklini.<br />
q. Tbilisis teritoriaze yvelaze Zveli naleqebi, romlebic numulitebiT<br />
Suaeocenurad aris daTariRebuli, gaSiSvlebulia md. mtkvris marcxena<br />
kldovan napirze metexisa da orTaWalis xidebis Sua. igive naleqebi<br />
gvxvdeba botanikuri baRis teritoriaze da md. dabaxanis xeobaSi. Suaeocenuri<br />
wyebis maqsimaluri simZlavre 100-120 m udris.<br />
metexis klde Suaeocenuri naleqebis zeda nawiliT aris agebuli. aq<br />
gaSiSvleba warmodgenilia qaosurad ganlagebuli lodebisagan, romelTa<br />
zoma zogjer 50 m aRwevs. lodebi Secementebulia sxvadasxva Sedgenilobis<br />
danaleqi (qviSaqvebi, Tixebi, kirqvebi) da vulkanuri (tufebi, tufogenuri<br />
qviSaqvebi) masaliT (sur.4).<br />
es warmonaqmnebipirveladaRwera g.abixmadamasareulSreebrivi<br />
konglomeratebiuwoda.Semdegimkvlevarebi am warmonaqmnebslodbreqCiebissaxelwodebiTmoixsenieben,<br />
xolo e.gamyreliZem (1984)daf.maisaZem (1999)<br />
maT olistostromebiuwodes.amavtorebisazriTesaristipiuri<br />
gravitaciuliolistostromebi,romelTawarmoSobaukavSirdebakordilierebisferdobze<br />
wyalqveSa Caqcevebs,gamowveulsvulkanuridateqtonikurimiwisZvrebiT.<br />
olistostromebis Semadgeneli olistoliTebi warmodgenilia qveSmdebare<br />
dabaxanis wyebis qviSaqvebiT da carculi asakis danaleqi da vul-<br />
12
kanogenuri qanebiT. vulkanogenebidan gvxvdeba andezit-dacitebi, andezitebi<br />
da diabaz-porfiritebi.<br />
olistostromebis TiTqmis 40 metris simaRlis kldis Tavze, e.w.<br />
metexis platoze, agebulia gumbaTovani eklesia, romelic me-13 saukunis<br />
sur. 3. Tbilisis midamoebis <strong>geologiuri</strong> ruka (gamyreliZe da sxv. 2009)<br />
1–meoTxeuli daunawevrebeli aluviuri, deluviuri da proluviuri naleqebi;<br />
2–aRCagil-afSeronuli; 3–meotur-ponturi; 4–zedasarmatuli; 5 –<br />
Suasarmatuli; 6 – qvedasarmatuli; 7 – Suamiocenuri (daunawevrebeli);<br />
8_Cokrakuli; 9–konkur-karaganuli; 10–kowaxuri; 11–sayaraulo; 12–<br />
oligocen-qveda miocenuri (maikopis seria); 13–zedaeocenuri (Tbilisis<br />
numulitebiani wyeba); 14–zedaeocenuri (navTluRis wyeba); 15 – Sua<br />
eocenuri (aWara-TrialeTis faciesi); 16 – Suaeocenuri (Tbilisis olis-<br />
13
tostromebi); 17 – Sua eocenuri (dabaxanis wyeba); 18 – Suaeocenuri (gamkveTi<br />
sxeulebi); 19 – qveda eocenuri; 20 – paleocenuri; 21 – paleocenuri<br />
(daniuri); 22 – WaburRili; 23 – antiklini; 24_ sinklini; 25 – SariaJis da<br />
Secocebis fuZe; 26 – siRrmuli rRveva; 27 – Sesxletva-Secoceba;<br />
sur. 4. Tbilisis olistostromebis gaSiSvleba<br />
bolos (1278-1289 ww) Zveli eklesiis adgilze auSenebia demetre II Tavdadebuls<br />
(sur. 5). kldis qimze 1967 wels aRimarTa Tbilisis damaarseblis<br />
vaxtang gorgasalis monumenturi Zegli (moqandake elguja amaSukeli).<br />
14
sur. 5. metexis eklesia da vaxtang gorgasalis Zegli<br />
md. mtkvris marjvena napirze mdebareobs gogirdiani bunebrivi cxeli<br />
wylis (temperatura 40-47 0 farglebSi meryeobs)cnobili abanoebi (sur.<br />
6). am wyaroebTan aris dakavSirebuli legenda Tbilisis daarsebis<br />
Sesaxeb.<br />
sur. 6. Tbilisis Termuli gogirdiani abanoebi<br />
15
gogirdis abanoebis midamoebidan qalaqis centris gavliT praqtikant-studentebis<br />
jgufi gaemgzavreba vake-saburTalos saavtomobilo<br />
gzis gaswvriv Wrilis sanaxavad.<br />
magistralis orive ferdze gaSiSvlebulia zedaeocenuri naleqebi<br />
warmodgenili qviSaqvebis, Tixafiqlebisa da mergelebis morigeobiT.<br />
es qanebi agebs mamadaviTis antiklinis Crdilo frTas, romelsac moyveba<br />
saburTalos sinklini da Semdeg lisis antiklini.<br />
aqedan eqskursia saqarTvelos samxedro gziT miemgzavreba daba stefanwmindisken.<br />
gzis gaswvriv mcxeTamde gaSiSvlebebi ar aris. md. mtkvris marjvena<br />
ferdze da mdinaris kalapotis marcxena napirze, zahesis zeviT, kargad<br />
Cans sqelSreebrivi qviSaqvebis gaSiSvleba, romelTa qvedamiocenuri asaki<br />
dadgenilia mikrofauniT.<br />
CrdiloeTiT, karsanis xevis mtkvarTan SesarTavTan, SiSvldeba zedaeocenuri<br />
foraminiferebianimergelebisa da qviSaqvebis morigeoba, romelzec<br />
agebulia zahesis kaSxali. amave qanebze maRal kldovan mTaze aRmarTulia<br />
Zveli arqiteqturuli Zegli – jvris monasteri (sur.7), romelic<br />
aSenda me-6 da me-7 saukuneebis mijnaze (586-605 w.w.).<br />
gzidan da gansakuTrebiT jvris monastridan kargad Cans mdinareebis<br />
mtkvrisa da aragvis SesarTavTan gaSenebuli q. mcxeTa – saqarTvelos<br />
Zveli dedaqalaqi Cv.w. V saukunemde.<br />
mcxeTis centrSi aRmarTulia XI saukunis SesaniSnavi arqiteqturuli<br />
Zegli – sveticxoveli, romelic aaSena xuroTmoZRvarma arsakiZem<br />
1010-1029 wlebSi (sur. 8).<br />
sur. 7. jvris monasteri<br />
sur. 8. sveticxoveli<br />
mcxeTaSi, md. md. mtkvrisa da aragvis SerTvis adgilidan (sur.9) dasavleTiT,<br />
md. mtkvris xeobaSi, gadis siRrmuli rRveva ori didi geoteqtonikuri<br />
erTeulis – aWara-TrialeTis zonisa da saqarTvelos beltis<br />
Sua.<br />
16
sur.9. mtkvrisa da aragvis SesarTavi<br />
mcxeTa – fasanauri<br />
md. aragvze gadebuli xidis Semdeg saqarTvelos samxedro gza gadis<br />
muxranis velze, sadac saqarTvelos belti (kristaluri substrati)<br />
Rrmad aris daZiruli da dafaruli zedaeocenur_qvedamio-pliocenuri<br />
(meotur-ponturi) molasuri naleqebiT. es naleqebi, romlebic duSeTis<br />
wyebis saxeliT aris cnobili, kargad aris gaSiSvlebuli sof. bodornasTan<br />
(sur.10). aq vertikaluri kedlebi agebulia dauxarisxebeli konglomeratebiT,<br />
romelSic Tixis linzebi gamoereva. molasuri naleqebi<br />
mTavrdeba sof. JinvalTan, sadac konglomeratebi sarmatul qviSaqvebs<br />
adevs Tavze. samxedro gzis gaswvriv molasuri naleqebis gavrceleba 20<br />
km aRwevs. misi maqsimaluri simZlavre 2 km-dea.<br />
17
sur.10. duSeTis wyebis gaSiSvleba sof. bodornasTan<br />
am naleqebzea ganlagebuli bazaleTis tba (sur. 11, 12), romelTanac<br />
samxedro gzidan midis 8 km sigrZis moasfaltebuli saavtomobilo gza.<br />
tbis zedapiri zRvis donidan 875 m-ze mdebareobs. tbis maqsimaluri siRrme<br />
7 m-ia. tbis zedapiris farTobi 1,22 km 2 udris, xolo tbaSi arsebuli<br />
wylis moculoba 5,5 mln. km 3 Seadgens. bazaleTis tba md. aragvis Walidan<br />
250 m-iT maRla mdebareobs. igi daxurul auzs warmoadgens. mas mdinare<br />
ar erTvis, ris gamoc mxolod atmosferuli naleqebiT da miwisqveSa<br />
wylebiT ikvebeba.<br />
bazaleTis tbis samxreTiT mdebare misaqcielis qedis Crdilo kal-<br />
Tebidan ramdenime mcire nakaduli moedineba, romlebic tbis napiramde<br />
ver aRwevs. uxvi atmosferuli naleqebis dros es nakadebi niaRvrebad iqceva<br />
da myar masalasTan erTad tbaSi Caaqvs is sayofacxovrebo narCenebi,<br />
romelsac mSrali amindis dros maT kalapotSi mosaxleoba yris.<br />
18
sur. 11. bazaleTis tbis aerofotosuraTi<br />
unda aRiniSnos, rom mTeli rigi Taviseburebis gamo, bazaleTis tba<br />
da misi Semogareni garemo pirobebis yovelgvari cvalebadobis mimarT<br />
uaRresad mgZnobiare sistemas warmoadgens, amitom aq adamianis sameurneo<br />
saqmianoba da miTumetes uSualod tbis piras dasaxleba yovlad dauSvebelia.<br />
biologebis daskvniTtba kvdomis procesSia.wyalmcenareebis farTo<br />
gavrcelebis gamo tbis wyals mwvane feri aqvs.<br />
sur.12. bazaleTis tba<br />
19
ddaba<br />
Jinvaalidan<br />
zzeviT<br />
gziis<br />
marjvna<br />
mxaress<br />
agebullia<br />
miwayrili<br />
ka-<br />
Sxalii,<br />
romelmmac<br />
daaguba<br />
md. aaragvi<br />
da<br />
Seqmna Jinvaliss<br />
wyalsacavi.<br />
igii<br />
520 million<br />
kubbur<br />
metr wyals iitevs.<br />
wyyalsacavvi<br />
Rrmad aris SeWWrili<br />
mT TiuleTissa<br />
da fSav-xevsur<br />
reTis ar-<br />
agvis xeobebSii<br />
(sur.13). Jinvaliis<br />
wyalsa acavidan sasmeli wyali miewodeba m a<br />
q. Tbiliss,<br />
nawwili<br />
ki Tbilisiss<br />
zRvaSi i Caedinebba.<br />
md. arragvis<br />
wyalze<br />
mu-<br />
Saobs agreTve Jinvaliss<br />
hidroeleqtros<br />
sadguri.<br />
sur.13.Jiinvalis<br />
wyalsaca w vi<br />
Jiinvalis<br />
wyalsacaavTan,gzi<br />
tad aaris<br />
gaSiSvlebulli<br />
olis<br />
agebullia<br />
mezoozouri<br />
vvulkanog<br />
daiuruli<br />
kirqvebis,<br />
carculi<br />
iosurri<br />
porfiritebis<br />
masaliT<br />
mebiT (ramdeniime<br />
aseulli<br />
m<br />
galiTTad,<br />
alevvis<br />
klde<br />
e. gamyrelliZisa<br />
da<br />
gebaSiia<br />
zedaeoocenur<br />
n<br />
ramdennime<br />
kiloometrze<br />
loeTiiT<br />
mdebarre<br />
kordi<br />
romellmac<br />
maqssimums<br />
mia<br />
Tan dakavSirebbuli<br />
wya<br />
strommebSi<br />
iSviiaTad<br />
gvx<br />
oolistoliTebi<br />
ga<br />
naleqeebSi,<br />
rommlebic<br />
n<br />
3 is marcxena<br />
mxares,sakmao<br />
manZilz zeuwyve- stostromebi(sur.<br />
14), romllebic<br />
Zi iriTadadd<br />
genuri da a danaleeqiqanebiTT,<br />
maT So oris ze-<br />
karbonat tul-teriigenuli<br />
naleqebis sa da ba-<br />
(olistoliTebi).mmaTgan<br />
yvvelaze<br />
didi d zo-<br />
) xassiaTdeba<br />
zedaiurruli<br />
riffuli<br />
kirqvebi.ma-<br />
da sof. aranisis s kirqvis kldeebii.<br />
a sxv.(20099)<br />
mixedv viT es gaamosavlebbi<br />
meorad dganla- naleqebSii.<br />
amave avtorebi a s azriT kirqvis lodebii<br />
gadaadgiilda<br />
wya alqveSa mmewyris<br />
ssaSualebiT<br />
Crdi-<br />
ilieridaan.<br />
axalm ma pirineuulma<br />
teqqtonikurma<br />
fazam, ,<br />
aRwia gviianeocenu<br />
urSi, gamooiwvia<br />
miiwisZvrebi<br />
da mas-<br />
alqveSa mmewyruli<br />
movleneebis<br />
ganviiTareba.<br />
olisto--<br />
xvdeba paaleozour<br />
ri granittebis<br />
massalac.<br />
anlagebulia<br />
zed daeocenurr<br />
alevrolitur-<br />
-peliturr<br />
numuliteebis<br />
faun niT aris daTariRRebuli.<br />
olisto--<br />
200
strommebi<br />
ganllagebulia<br />
mestia--TianeTis<br />
s fliSurri<br />
zonis Jinval-g gomboriss<br />
qvezonnaSi<br />
(ГамккрелидзеП.,<br />
ГамкрелиидзеИ.,<br />
197 77; e. gamyyreliZe<br />
dda<br />
sxv., 2009). 2<br />
sur.14.<br />
ollistostrromebi<br />
Ji invalis wwyalsacavvTan<br />
annanuriskeen<br />
mimavall<br />
gzis ppiras<br />
SiS Svldeba jer palleogenuri<br />
i, Semdegg<br />
zedaccarculi<br />
wvrilmarrcvlovani<br />
qviSaq qvebi da TTxelSreebrivi<br />
me ergelebi. .<br />
ananurris<br />
arqitteqturulli<br />
komplleqsis<br />
pi irdapir saavtomoobilogzi<br />
is marcx-<br />
ena mxares<br />
gaSiSvlebullia<br />
Sreeebrivi,<br />
da anaoWebulli,<br />
magraam<br />
zogan teqtoni-<br />
kurad aSlilli<br />
ukuuRmarTis<br />
wyeba,r romlis asaki qvedasen nomanuriaa<br />
(sur.155).mas<br />
zevviT<br />
moyveeba<br />
kaJianni<br />
naleqe ebi, romelsac<br />
gamoyofen<br />
ananuriss<br />
wyebiss<br />
saxelwoodebiT<br />
(zzedasenomanur-qve<br />
edaturonnuli).<br />
sur.15.<br />
ukuRmarrTis<br />
wyeb ba sof. ananurTann<br />
211
XVI-XVII saukuneebis ananuris cixesimagre agebulia qvedasenomanur<br />
kaJian qanebze (ukuRmarTis wyeba). ananuris arqiteqturul ansamblSi Tavmoyrilia<br />
saero, samxedro da sakulto nagebobebi. ansamblis umTavresi<br />
nagebobaa didi gumbaTiani taZari, romelic 1689 wels aragvis erisTavis<br />
brZanebiT augiaT (sur. 16).<br />
aq, md. aragvis marjvena Senakadis md. aryalas (veZaTxevis) xeobaSi,<br />
gadis sazRvari saqarTvelos beltsa da kavkasionis samxreTi ferdis naoWa<br />
sistemas Soris. aqedan CrdiloeTiT, samxedro gzis gaswvriv carculi<br />
kirqvebis, qviSaqvebis da mergelebis anu fliSuri naleqebis daRmavali<br />
Wrilia.<br />
sur.16. ananuris arqiteqturuli kompleqsi<br />
daba fasanaurTan Savi aragvi erTvis TeTr aragvs.Savi aragvi saTaves<br />
iRebs Wiuxis vulkanuri masividan da CdiloeTidan samxreTisken miedineba<br />
gudamayris xeobaSi. es xeoba agebulia iuruli asakis Savi feris<br />
TixafiqlebiT, romlebic zogan teqtonikurad aSlilia da intensiur gadarecxvas<br />
ganicdis. swored fiqlebis masala aZlevs Sav aragvs damaxasiaTebel<br />
fers.<br />
TeTri aragvi saTaves iRebs yelis zeganze arsebuli vulkanuri centris<br />
– didinefiskalos aRmosavleT ferdobidan da miedineba meoTxeul<br />
vulkanogenur da zedaiurul-carcul Ria feris naleqebSi. amitom TeTri<br />
aragvi wyaldidobis drosac ki mxolod imRvreva da fers mkveTrad ar<br />
icvlis.<br />
TeTri da Savi aragvis ferebis kontrasti kargad Cans maTi SeerTebis<br />
adgilas (sur.17).<br />
22
daba fasanaurTan, TeTri da Savi aragvis SesarTavTan, gzis marcxena<br />
mxares, naleqebi warmodgenilia qvedacarculi (hotrivul-baremuli) asakis<br />
nacrisferi sakmaod sqelSreebrivi (60 sm-de) qviSaqvebis, argilitebis,<br />
zoliani qviSaqvebis da zoliani masiuri argilitebis morigeobiT. es naleqebi<br />
agebs fasanauris antiklinis samxreT frTas (e. gamyreliZe da<br />
sxv., 2009).<br />
sur.17. TeTri da Savi aragvis SesarTavi<br />
daba fasanauri mdebareobs zRvis donidan 1060 metrze. igi warmoadgens<br />
mTiuleTis centrs. es eTnografiuli provincia mTlianad ikavebs<br />
TeTri aragvis xeobas. fasanauri SedarebiT axalgazrda dasaxlebaa. igi<br />
gaCnda XIX saukunis pirvel naxevarSi, rogorc samxedro gzis erT-erTi<br />
punqti da gzis gadasaxadis akrefis adgili.<br />
fasanauri _ stefanwminda<br />
daba fasanauridan sof. mleTamde gzis gaswvriv ZiriTadi qanebis ga-<br />
SiSvleba warmodgenilia zedaiurul-carculi fliSuri naleqebiT.<br />
sof. qveSeTidan md. aragvis marcxena ferdze Cans mleTa-gudauris<br />
lavuri nakadis daboloeba. lavuri nakadi iwyeba vulkan sakoxedan da<br />
grZeldeba TiTqmis 12 km-ze. misi sigane 2-3,5 km farglebSia. nakadi moedineba<br />
TeTri aragvis Zvel xeobaSi. ganlagebulia aluviur naleqebze. nakadis<br />
Ziri kargad Cans md. aragvis kalapotidan 50-60 m zeviT. sof. araxveTis<br />
pirdapir patara RarSi kargad Cans lavebis qveS Tixebis gamowva da<br />
gawiTleba(sur.18). lavuri nakadi agebulia andezit-bazaltebiTa da<br />
andezitebiT.<br />
23
soof.<br />
mleTTasTan<br />
gzza<br />
gadaddis<br />
md. TeTri<br />
araagvis<br />
marrcxena<br />
napirze.<br />
aqq<br />
gaSiSvvlebuliaa<br />
qvedacaarculi<br />
( (valanJin nuri) Savii<br />
feris bbitumiani<br />
i Tixafi-<br />
qlebi mergelebisa<br />
daa<br />
karbonnatuli<br />
qviSaqvebi<br />
q is SuaSrreebiT.<br />
zeviT z ess<br />
wyeba TandaTannobiT<br />
gaddadis<br />
muuqnacrisf<br />
fer fiqllebriv<br />
mergelebsa<br />
a da kir--<br />
qvebSii.<br />
es wyebaa<br />
struqtturulad<br />
qveSeTis s antiklinis<br />
Crdilo<br />
frT Tas warm-<br />
oadgens.<br />
zeviTT<br />
jvris ggadasasvllelisken<br />
n gza Zlier<br />
dakllaknilia<br />
damle- Ta-guddauris<br />
llavur<br />
nakkadze<br />
gaddis.<br />
sur.18. mmleTa-guddauris<br />
llavuri<br />
na akadis gaanlageba<br />
aluvionze<br />
mlleTis<br />
xiididan<br />
1, 5 kilomeetris<br />
ze eviT, gziss<br />
marjveena<br />
mxares s SiSvl-<br />
deba mleTa-guudauris<br />
andezit- bazaltu uri Sedgenilobiss<br />
lavuri i nakadi, ,<br />
romellsac<br />
svetturi<br />
gannwevreba<br />
aqvs(sur. .19). sveteebi<br />
eqvswwaxnagiani<br />
ia da ve-<br />
rtikallurad<br />
aris<br />
ganllagebulii.<br />
svetebis<br />
diametri<br />
erTi metris fargleb f -<br />
Sia. aqqve<br />
erT uubanze<br />
Caans<br />
filaqnisebri<br />
ganwevreeba.<br />
andezzit-bazal<br />
ltebina- crisfferi,<br />
Savii,<br />
iSviaTaad<br />
mowiTTalo<br />
fer ris masiuur,<br />
zogjjer<br />
forian<br />
qanebss<br />
warmoadgens.<br />
am<br />
qanebis asaki 1855-200<br />
aTas s wels SSeadgens.<br />
soof.<br />
gudauris<br />
samxreTiT<br />
ggzis<br />
marj jvena mxaares<br />
gaSeenebulia<br />
zamTriss<br />
sporttul-gamajjansaRebeeli<br />
kompleqsi<br />
sa aTxilamuuro<br />
trassebiTa<br />
da<br />
sabagi-<br />
ro gzzebiT.<br />
soof.<br />
gudaauris<br />
addgilas<br />
dasaxleb d a gaCndaa<br />
XIX s-i is 60-iann<br />
wlebSSi.<br />
soof.<br />
gudaauridan<br />
zeviT piirvel<br />
gvirabSi<br />
SSesasvlellamde,<br />
md d. TeTrii<br />
aragviis<br />
xeobiss<br />
marjvenna<br />
mxares kargad Cans C yeliis<br />
vulkanuri<br />
zeg gani, rom-<br />
elzecc<br />
cnobillia<br />
20-mdee<br />
Camqralli<br />
vulkan ni, romellTa<br />
Soriis<br />
mkveTr rad gamo--<br />
iyofa didi nefiskalos<br />
konusii,<br />
agebul li biotittiani<br />
daccitebiT<br />
(sur. 20). .<br />
yelis zegnis vvulkanurri<br />
konuseebi<br />
agebul lia andeezitebiT<br />
da dacit tebiT.<br />
244
sur.19. sveturi ganwevreba mleTa-gudauris lavur nakadSi<br />
jvris uReltexilamde, gzis marcxena mxares, aris gadasaxedi moedani,<br />
romelic aragvis xeobasa da yelis zegans gadahyurebs. md. aragvis xeobaSi<br />
moCans qvedacarculi (valanJinuri) asakis, Ria nacrisferi da nacrisferi<br />
kirqvebisa da mergelebis morigeobisgan Semdgari Sreebrivi dasta,<br />
romelsac Tavze adevs meoTxeuli asakis lavebi.<br />
sur. 20. Camqrali vulkani – didi nefiskalo<br />
25
moednidan kargad Cans md. TeTri aragvis saTave da yelis vulkanuri<br />
zegnis aRmosavleTi nawili, romlis ferdobzec sami vulkanuri nakadi<br />
SeimCneva. maTi saerTo simZlavre 350-400 m iqneba. SedgenilobiT es nakadebi<br />
andezituri, andezit-dacituri da dacituria. axasiaTebT sveturi ganwevreba.<br />
jvris uReltexili, romelic kavkasionis mTavar qedze mdebareobs,<br />
warmoadgens farTo unagiras. igi arismd. md aragvisa da Tergis<br />
auzebiswyalgamyofi.orive mdinare kaspiis zRvaSi Caedineba. jvris<br />
gadasasvlelze aRmarTulia sveti, romelzec aRniSnulia uReltexilis<br />
simaRle zRvis donidan_ 2395 metria (sur. 21).<br />
sur. 21. sveti jvris uReltexilze<br />
jvris gadasasvlelidan gza CrdiloeTisken md. bidaras xeobas miuyveba.<br />
md. bidara saTaveSi vakeze miedineba da kargad gamoxatul meandrebs<br />
qmnis. xeobis Sua nawilSi mis marcxena ferdze mraval adgilas mineraluri<br />
wyali gamodis. es aris rkinian-karbonatuli wylebi, romlebidanac<br />
ferdobebze ileqeba travertinebi.md. bidaras marcxena ferdze, sakmaod<br />
maRla, mineraluri wyaroebis gamosavlebia, romlebic qmnis saavtomobilo<br />
gzamde Camomaval travertinebis sakmaod farTo Sleifs(sur.22).<br />
wyaroebi dakavSirebulia yazbeg-cxinvalis rRvevis zonasTan (e. gamyreliZe<br />
da sxv., 2009). garda amisa xeobaSiaris lavis fragmentebi, romelic<br />
jvris uReltexilis Crdilo-aRmosavleTiT kavkasionis mTavar wyalgamyof<br />
qedze mdebare vulkan saZeledan unda iyos amofrqveuli.<br />
travertinebis gamosavlidan saavtomobilo gza eSveba sof. kobisken.<br />
26
sof. kobidan daba yazbegamde moasfaltebuli gza midis. md. Tergis<br />
marjvena mxares, sof. meore kobis gverdiT, andezituri lavebiT agebuli<br />
vertikaluri kedelia aRmarTuli, romelic Camqrali vulkan qabarjinas<br />
lavur nakads warmoadgens. kedelze kargad Cans sveturi ganwevreba. svetebi<br />
sxvadasxva mxares aris daqanebuli.<br />
sur. 22. travertinebi md. bidaras xeobaSi<br />
CrdiloeTiT, gzis marjvena mxares, gamoCndeba vulkan qabarjinas<br />
Zlier danawevrebuli konusi. kidev ufro CrdiloeTiT, sof. vardisubnis<br />
ukan, qedis ferdobze Cans laxarebis eroziuli mowmeebi svetebisa da<br />
gamoqvabulebebis saxiT.<br />
sof. sionis eklesiis qveS, gzis marjvena mxares, gaSiSvlebulia Suaiuruli<br />
(baiosur-baTuri) muqi nacrisferi argilitebisa da momwvano-nacrisferi<br />
wvril- da saSualomarcvlovani qviSaqvebis morigeoba.aqedan<br />
gzis gaswvriv sof. arSis bolos, sof. snosken gadasaxvevTan 150 m-ze,<br />
gaSiSvlebulia aalenuri asakis muqi nacrisferi argilitebis, wvril- da<br />
saSualomarcvlovani qviSaqvebis morigeoba,xolo md. TergTan md. snoswylis<br />
SesarTavTan gaSiSvlebulia qvedaiuruli (toarsuli) qviSaqvebi<br />
da argilitebi (giorgobiani, zaqaraia, 2009).<br />
aq SevwyvetT saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv Wrilis ganxilvas<br />
da yazbegis raionis teritoriaze calkeuli <strong>geologiuri</strong> marSrutebis<br />
aRweraze gadavalT.<br />
27
<strong>geologiuri</strong> marSrutebi yazbegis raionSi<br />
daba stefanwmindis bunebriv RirSesaniSnaobas warmoadgensmwvervali<br />
myinvarwveri (yazbegi). mwvervali medidurad gadmohyurebs daba stefanwmindasa<br />
da sof. gergeTs. bunebis es ganumeorebeli suraTi mnaxvelze<br />
waruSlel STabeWdilebas tovebs (sur. 23).<br />
sur.23. Camqrali vulkani myinvarwveri (yazbegi)<br />
myinvarwveri Camqral vulkans warmoadgens. igi moqmedebda daaxloebiT<br />
200 aTasi wlis winaT. am dros reliefi ukve Camoyalibebuli iyo da<br />
misgan amofrqveuli lava nakadebis saxiT daeSva yvela mimarTulebiT ferdobebze<br />
da mdinareTa xeobebSi. aseTi nakadebia: gveleTis, cdos, Cxeris,<br />
arSis, mnas da suatisis.<br />
myinvarwveris garda am raionSi mZlavr vulkanur centrebs warmoadgens<br />
qabarjina da sakoxe.garda amisa moqmedebda gverdiTi parazituli<br />
vulkanebic: tyarSeTi, Sevardeni, kiCutwveri da sxva (sur. 24).<br />
lavebi ZiriTadad andezituri Sedgenilobisaa, iSviaTad _ andezitbazalturi<br />
da dacituri.<br />
qvemoT moyvanilia yazbegis raionis teritoriaze Casatarebeli <strong>geologiuri</strong><br />
marSrutebis aRwera, romelsac Tan axlavs marSrutis teritoriis<br />
topografiuli ruka da Sesabamisi aerofoto.<br />
28
surr.<br />
24. yazbbegisvullkanurira<br />
aionisgeoologiurii<br />
ruka<br />
(ZoweeniZeda<br />
sx xv., 1985)<br />
1_myinvvarebi;<br />
22_aluviurri<br />
naleqqebi;<br />
3_ho oloceni, , andezittebi<br />
da andezit-<br />
dacittebi;<br />
4_gvian<br />
pleeistoceni,<br />
andez zitebi; 5__gvian<br />
pleistoc<br />
ceni_zedaa<br />
nawili,<br />
andezzitebi<br />
da<br />
andeziit-dacitebi;<br />
6_gvvian<br />
pleeistoceni<br />
i_ qvedaa<br />
nawili,<br />
andeziitebi,<br />
anddezit-daccitebi<br />
da d daciteebi;<br />
7_Suaa<br />
pleist toceni, a) )<br />
andeziitebi,<br />
anndezit-ddacitebi<br />
da dac citebi; bb)<br />
andezzituri,<br />
andezit--<br />
dacitturi<br />
daa<br />
dacituri<br />
pirroklasto<br />
oliTebi; ; g) llaxarebi;<br />
8_adree<br />
pleistoceni,<br />
andeziteebi;<br />
9_zeedaiurul<br />
l-qvedacaarculi<br />
karbonat tuli na-<br />
leqebii;<br />
10_baTTuri<br />
nalleqebi;<br />
11_zedaaal<br />
lenuri naleqebi; ;12_qvedaa aalenurii<br />
naleqeebi;<br />
13_ttoarsulli<br />
naleqqebi;<br />
14_ _plinsbaxxuri<br />
nalleqebi<br />
(yazbegiss<br />
wyeba); ; 15_Tanamedrove<br />
naleqebii:<br />
a) kol luviuri; b) glaccialuri;<br />
16 _ a) )<br />
vulkaanuri<br />
cenntrebi;<br />
b) ) eqstruzziuli<br />
sx xeulebi; 17 _ kaldera.<br />
299
daba stefanwminda_darialis xeoba<br />
marSruti iwyeba darialis xeobidan anu CrdiloeTidan samxreTisken.<br />
am xeobaSi gaSiSvlebulia ori magmuri sxeuli, romelic agebulia paleozouri<br />
granitoidebiT (sur.25). es aris darialisa da gveleTis kristaluri<br />
masivebi. wolis formebiT masivebi subganeduri mimarTulebiT wagrZelebul<br />
teqtonikur blokebs warmoadgens, romelic mimarTebis gaswvriv<br />
isoleba. es masivebi kavkasionis kristaluri gulis ukiduresi aRmosavleTi<br />
gamosavalia.<br />
sur. 25. darialis xeoba<br />
darialis da gveleTis kristaluri masivebis da serTod darialis<br />
xeobis agebulebis Seswavla daiwyo me-19 saukunis bolos transkavkasiuri<br />
rkinigzis mSeneblobis daproeqtebasTan dakavSirebiT da mogvianebiT<br />
gagrZelda mravali mkvlevaris mier. darialis masivis urTierTobis Sesaxeb<br />
kistinkis wyebasTan d.beliankini(1914), v.rengarteni(1932) da d.andreevi(1945)<br />
aRniSnavdnen wyebis transgresiul ganlagebas granitoidebze.<br />
mogvianebiT kistinkis wyebis ZirSi gravelitebisa da kvarcis konglomeratebis<br />
arseboba daadastures d. Sengeliam (1965), g. CixraZem (1975),i. yifianma<br />
(1984).T. giorgobianis (2000) azriT darialisa da gveleTis masivebi<br />
warmoadgens fesvebidan mowyvetil protruziul sxeulebs. ufro adre es<br />
azri gamoTqvesd. beliankinma (1944)da d. andreevma (1945),aseTive daskvnamde<br />
mividnen e. gamyreliZe da d. Sengelia (2005).<br />
30
daba stefanwminda_ darialis xeobis marSrutis teritoriis<br />
topografiuli ruka da aerofoto<br />
31
darialis masivs ukavia xeobis Crdilo nawili. igi md. Tergis xeobis<br />
gaswvriv 4,2 km-ze grZeldeba. misi farTobi daaxloebiT 23 km 2 Seadgens,<br />
masivis 1/3-ze meti saqarTvelo-ruseTis sazRvris neitralur zonaSia<br />
da amJamad dakvirvebisaTvis miuwvdomelia. gveleTis masivi darialis masivis<br />
samxreTiT mdebareobs. misi farTobi 7 km 2 -ia, masivebs Sua manZili<br />
TiTqmis 1400 m-ia. am SualedSi gamodis Savi feris fiqlebis, qviSaqvebisa<br />
da kvarcitebis wyeba, romelic kistingis wyebis saxelwodebiT aris gamoyofili<br />
da romlis asakic mkvlevarebis mier qveda liasurad (sinemurulad)<br />
aris miCneuli.<br />
darialis masivis Crdilo kontaqti liasur TixafiqlebTan (kistinkis<br />
wyeba) teqtonikuria, Sexebis sibrtye vertikalurad aris daqanebuli,<br />
mimarTeba ganeduri(sur. 26). kontaqtSi Tixafiqlebi gamkvrivebuli, xolo<br />
granitebi kataklazirebulia.<br />
sur. 26. darialis masivis Crdilo kontaqti kistinkis wyebasTan<br />
darialis masivis Crdilo nawili agebulia Ria nacrisferi SedarebiT<br />
saRi biotitiani granitebiT da dioritebiT, romelTanac sivrcobrivad<br />
da geneturad muskovitiani aliaskitebi da pegmatitebi aris dakavSirebuli.<br />
pegmatitebis muskoviti daTariRebul iqna kalium-argonis meTodiT.<br />
miRebuli mniSvneloba 321 mln.weli gvianpaleozour (Suakarbonul)<br />
asakze miuTiTebs, xolo kidev ori mniSvneloba 296 mln. weli_ SedarebiT<br />
Semcirebulia da karbonisa da permis sazRvars Seesabameba. WeSmarit<br />
asakad migvaCnia Suakarbonuli, radgan amave asakis aris Zirulisa da<br />
loqis masivebis muskovitiani pegmatitebi (Дудауриидр. 2000).<br />
32
mdinare kistinkas (xdes) marjvena ferdze gzis piras biotitiani granodioritebia<br />
gaSiSvlebuli, masSi SeimCneva plagioklazis TeTri feris<br />
porfirisebri gamonayofebi. qanebs sustad gamoxatuli gneisebrioba axasiaTebs.<br />
plagioklazi oligoklazis rigisaa da xSirad metia mikroklinze.<br />
aris mikroklinis Warbi Semcvelobis qanebi _ granitebi da umikroklino<br />
qanebi_kvarciani dioritebi. qanebis yvela es saxesxvaoba Tanda-<br />
TanobiT gadadis erTmaneTSi. porfirisebri granitoidebi vrceldeba md.<br />
Tergisa da md. devdorakis SesarTavis qveviT. darialis masivis samxreTi<br />
nawili agebuliagranitoiduli Sedgenilobis gneisebiT.<br />
gneisebSi mineralebis Semcvelobis mixedviT gamoiyofa biotit-plagioklaziani<br />
da biotit-plagioklaz-mikrokliniani saxesxvaobebi. d. Sengelia<br />
(1965) aRniSnavs agreTve gneisebis turmalinian saxesxvaobas.<br />
md. kistinkis xeobis marcxena ferdze aigo darialis mTavarangelozTa<br />
miqaelis da gabrielis da wminda giorgis saxelobis samonastro kompleqsSi<br />
Semavali SesaniSnavi gumbaTiani taZari, mopirkeTebuli vulkan<br />
xorisaris mowiTalo lavis masaliT (sur. 27). samonastro kompleqsis<br />
mSenebloba jer damTavrebuli ar aris.<br />
sur. 27. taZari darialis xeobaSi<br />
darialis masivis samxreTi kontaqti kistinkis wyebasTan gzis piras<br />
ar Cans. gaSiSvlebaSi sakmao xarvezis Semdeg gzis marjvena mxareskistinkis<br />
wyebis qanebisnayaria. masivebs Sua kistinkis wyebis simZlavre 500m<br />
iqneba.<br />
samxreTiT kistinkis wyebas moyveba zoliani qanebi, romelic vertikalurad<br />
aris daqanebuli, mimarTeba ganeduria. masSi kargad Cans Ria da<br />
33
muqi feris zolebis morigeoba (sur. 28). Ria feris zolebi plagioklazian<br />
porfirits warmoadgens, masSi plagioklazis fenokristalebis reliqtebia<br />
SemorCenili. Savi feris zolebi xSirad amfiboliT aris warmodgenili.<br />
makroskopuli niSnebiTa da SedgenilobiT igi ar SeiZleba kistinkis<br />
wyebas ekuTvnodes.zoliani qanebi da kistinkis wyeba teqtonikur SexebaSi<br />
unda iyos erTmaneTTan. zoliani qanebis urTierToba gveleTis masivTan<br />
sabolood garkveuli ar aris. mosalodnelia, rom masivi kveTdes<br />
zolian qanebs. zoliani qanebissimZlavre 200m-s Seadgens. es qanebigzispiras<br />
ar Cans. wyebis gacnoba SeiZleba odnav zeviT ferdobze asvliT(Dudauri<br />
at all., 2010).<br />
sur. 28. zoliani qanebi<br />
gveleTis xidis qveviT gzispiras gveleTis masivis gaSiSvlebaiwyeba.masivi<br />
agebulia porfirisebri granitebiT, romelic zogjer biotitis<br />
qerclebis orientirebuli ganlagebis gamo sustad gamoxatul gneisebriobas<br />
iZens. makroskopulad porfirisebri granitoidebi nacrisferi da<br />
Ria nacrisferia. am fonze mkveTrad gamoiyofa plagioklazis an mikroklinis<br />
TeTri feris didi kristalebi, romelTa zoma zogjer 3 sm aRwevs.<br />
ZiriTadi masa Sedgeba plagioklazis kristalebis, biotitis qerclebis,<br />
mikroklinisa da kvarcisagan. mineralebis raodenobis mkveTri cvalebadobis<br />
gamo gveleTis masivis qanebSi gamoiyofa kvarciani dioritebi, granodioritebi,<br />
plagiogranitebi da tipiuri granitebi. es qanebi TandaTanobiT<br />
gadadis erTmaneTSi.<br />
34
gveleTis xididan 50 m zeviT, mdinaris piras, gveleTis masivis maRali<br />
kedlidan Camoyrilia granitoidebis didi lodebi. es lodebi Seicavs<br />
fuZe qanis sxvadasxva zomis qsenoliTebs. aqedan zeviT mdinaris dinebis<br />
sawinaaRmdegod 60-70 m-ze gveleTis granitoidebs sferuli ganwevreba<br />
aqvs, rac mJave qanebSi iSviaTia (sur. 29).<br />
sur. 29.sferuli ganwevreba gveleTis masivis granitoidebSi<br />
gveleTis masivis samxreTi kontaqti kistinkis wyebasTan gadis mdinaris<br />
Walidan 50-60 m-iT zeviT patara unagiraze.<br />
darialisa da gveleTis masivebi gakveTilia diabazebis da diabaz-porfiritebis<br />
daikebiT (sur.30), romelTa mimarTeba ZiriTadad Crdilo _<br />
Crdilo-dasavluria, daqaneba _ vertikaluri, daqanebis kuTxe iSviaTad<br />
50 0 -de Camodis.daikebis simZlavre 0,3-0,5-dan 10-15 m-de meryeobs da iSviaTad<br />
metic aris. diabazuri qanebi sakmaod Secvlilia. piroqseni xSiradCanacvlebulia<br />
Cveulebrivi rqatyuariT, uralitiTantremolitiTdaaqtinolitiT.<br />
plagioklazis Secvlis produqtebia sosuriti da sericiti.<br />
gveleTis masivis dasawyisSi granitoidebs kveTs diabazuri daikebis<br />
ori sistema: ganeduri da meridianuli, amasTan ganeduri mimarTebis diabaz-porfiritebs<br />
kveTs meridianuli mimarTebis Tanabarmarcvlovani diabazis<br />
daikebis sistema.<br />
diabazuri daikebi didi raodenobiT gvxvdeba rogorc masivebSi, aseve<br />
kistinkis wyebis qanebSi. darialis masivSi 90-ze meti daikaa dafiqsirebuli,<br />
xolo gveleTis masivSi md. Tergis xeobis gaswvriv 40-ze meti<br />
diabazuri daika aris daTvlili.<br />
35
diabazebis asaki sadaoa. avtorebis nawili maT Suaiurulad miiCnevs.<br />
Cveni azriT SeiZleba iyos, rogorc Suaiuruli, ise ufro axalgazrda<br />
diabazis daikebi, radgan isini zemo svaneTsa da afxazeTSi kveTs Suaiurul<br />
intruzivebsac (Дудаури, Тогонидзе, 1972).<br />
sur.30. diabazis daikebi darialis masivis granitoidebSi<br />
fuZe qanebis garda granitoidebi ikveTeba leikokratuli granituli<br />
ZarRvebiT warmodgenili aliaskitebiTa da aplitebiT. aliaskitebis Zar-<br />
Rvebis simZlavre 10 metrs aRwevs, xolo aplitebisa _ 0,5-2 metris farglebSia<br />
(Дудауриидр. 2000).<br />
aliaskitebi Rianacrisferi, TiTqmis TeTri feris saSualomarcvlovani<br />
mWidro qanebia, Tanabarmarcvlovani an porfirisebri struqturiT.<br />
ZiriTadi mineralebia albiti, kvarci da mikroklini. zogjer mikroklini<br />
Zalian cotaa da qani plagioaliaskits warmoadgens. am qanebs deformacia<br />
aqvT gancdili. mindvris Spatebis kristalebi deformirebuli da kataklazirebulia.<br />
kvarcs zogjer ZarRvis forma aqvs.<br />
orive masivis qanebi gakveTilia rqatyuaris sxvadasxva simZlavris<br />
ZarRvebiT. rqatyuara zogjer mcire dagrovebebsac warmoSobs.<br />
darialisa da gveleTis masivebs gancdili aqvT dinamometamorfizmi,<br />
amis gamo xSirad gvxvdeba kataklazitebi da milonitebi.<br />
kistinkis wyebas samxreTiT moyveba wiklauris wyeba, romlis asakic<br />
m. TofCiSvilis (2009) mixedviT plinsbaxuria (Sua liasuri). wyeba Sedgeba<br />
Saviferis aspiduri fiqlebis, rqaulebis, wvrilmarcvlovani TxelSreeb-<br />
36
ivi qviSaqvebis SuaSreebiT, sferuli lavebiTa da wyebis gamkveTi diabazebiT.<br />
wyebis simZlavre 450-500 m-ia.<br />
wiklauris wyeba vrceldeba md. sakeceTis xeobamde, romelzec amave<br />
saxelwodebis rRveva gadis. samxreTiT am wyebas mosdevs yazbegis wyeba,<br />
warmodgenili zolebrivi qviSaqvebisa da Tixafiqlebis morigeobiT. es<br />
qanebi piritis kristalebs Seicavs. yazbegis wyebis asaki (zeda liasuri)<br />
toarsulia (TofCiSvili, 2009).<br />
yazbegis wyebas samxreTiT moyveba RuduSauris wyeba. igi agebulia<br />
TixafiqlebiT, iSviaTad alevroliTebis Txeli SuaSreebiT. wyeba sideritis<br />
konkreciebs da piritis kristalebs Seicavs. wyebis simZlavre 1000 m<br />
Seadgens. RuduSauris wyebis asaki (Suaiuruli)aalenuria (TofCiSvili,<br />
2009).<br />
RuduSauris wyebas samxreTiT TandaTanobiT moyveba bursaWiris wyeba,<br />
romlis agebulebaSi monawileobs sqelSreebrivi karbonatuli qviSaqvebi<br />
Tixafiqlebis fsamituri masaliT. wyebis simZlavre 1200 m-ia, asaki –<br />
(Suaiuruli) baiosuri. mas zeviT moyveba baTurad daTariRebuli bursa-<br />
Wiris msgavsi naleqebi, romelsac Sevardenis wyebas uwodeben.<br />
sof. kobis pirdapir, md. Tergis marcxena napirze Sevardenis wyebis<br />
Tavzekonglomerat-breqCiebsaRniSnaven,racamwyebazezedaiuruli fliSuri<br />
naleqebis transgresiul ganlagebaze miuTiTebs.<br />
aseTia darialis xeobidan moyolebuli darialis da gveleTis granitoiduli<br />
masivebis Taviseburebani da qveda- da Suaiuruli danaleqi<br />
wyebebis xasiaTi.es naleqebi sof. kobamde grZeldeba. Semdeg modis zedaiurul-carculi<br />
karbonatuli fliSuri naleqebi, romelic gaSiSvlebulia<br />
saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv sof. ananuridan sof. kobamde.<br />
mleTa-kobis midamoebSi gamodis zedaiuruli naleqebi, romelSic gamoyofilia<br />
mleTis, wiforis da kasaris wyebebi.<br />
daba stefanwminda – Trusos xeoba<br />
marSrutis mizania Trusos da kasaras xeobebis daTvaliereba da Zveli<br />
da axali travertinebis naxva.<br />
daba stefanwmindidan sof. kobamde moasfaltebuli saavtomobilo<br />
gza midis. Trusos xeobisken mimavali gza marjvniv uxvevs da md. Tergis<br />
gaSlil xeobas miyveba.<br />
dasawyisSi praqtikantebis jgufi unda avides sof. oqroyanaSi da fexiT<br />
gauyves kasaras viwro xeobas. soflis zeviT gzis marjvena mxares<br />
gaSiSvlebulia Zveli travertinebi. mineraluri wyaro, romlisganac es<br />
mZlavri travertinebi daileqa, dRes aRar arsebobs. travertinebi nacrisferia<br />
da misi Wrili saintereso sanaxavia. es aris Sreebrivi, zogjer talRebrivi<br />
warmonaqmnebi (sur.31).<br />
Kkasaras xeobis ferdobebi agebulebiT mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisgan.<br />
marcxena ferdobi sakmaod daqanebulia da iuruli furcela<br />
fiqlebiT aris agebuli. es fiqlebi advilad iSleba, wvimis dros naSali<br />
37
daba stefanwminda_ Trusos xeobis marSrutis teritoriis<br />
topografiuli ruka da aerofoto<br />
38
masalawylisnakadebsgzazeCamoaqvsdaamitomgzagauvalixdeba.am mizezis<br />
gamo Trusos xeobaSi mimavali axali gza gaiWra.<br />
sur.31. Zveli travertinebisof. oqroyanasTan<br />
kasaras xeobis marjvena napiri agebulia vulkan xorisaridan Camosuli<br />
lavuri nakadiT, romelic sveturi ganwevrebis mqone vertikalur kedels<br />
warmoadgens(sur. 32).<br />
sur. 32. vulkan xorisaris lavuri nakadi kasaras xeobaSi<br />
39
aqedan praqtikantebis jgufi odnav ukan unda dabrundes da Trusos<br />
xeobaSi mimaval axal gzas daadges. es gza vulkan xorisaris mZlavr lavur<br />
nakadze gadadis da sakmaod daqanebuli daRmarTiT eSveba Trusos<br />
xeobaSi. es lavuri nakadi andezituri Sedgenilobisaa, foriania da mowi-<br />
Talo feri aqvs.<br />
Trusos xeobaSi Camavali daRmarTidan qveviT kargad Cans travertinebis<br />
veli (sur. 33).<br />
sur. 33. travertinebis veli Trusos xeobaSi<br />
es veli mdinarisken sustad daqanebul ferdobze mdebareobs. travertinebs<br />
qaTqaTa TeTri an odnav moyviTalo feri aqvs. maTze nela moedineba<br />
mineraluri wylis ramdenime Txeli nakadi da Tavisebur zedapirs<br />
warmoSobs (sur. 34).<br />
sur. 34. travertinebis zedapiri<br />
40
travertinnebis<br />
vellis<br />
qveviTT<br />
md. Ter rgis marjjvena<br />
napirze<br />
Zvel li trav-<br />
ertineebia<br />
Caqceuli.<br />
aqqedan<br />
praaqtikanteebis<br />
jguffi<br />
gaagrZ Zelebs svvlas<br />
mdiinaris<br />
di inebissa- winaaRRmdego<br />
miimarTuleebiT,<br />
gaddalaxavs<br />
md. Tergis<br />
marjjvena<br />
Senakads<br />
daa<br />
gava gzis<br />
qveviiT<br />
balaxian<br />
mindoorze.<br />
mddinaris<br />
mmarcxena<br />
napirze gamoCnde eba mineraaluri<br />
wyylis<br />
“tb ba”, rome-<br />
lic ggazebis<br />
ggamoyofiss<br />
gamo “dduRs”.<br />
mi isgan gamoomdinaree<br />
nakadul limdina- reSi CCadis.<br />
nakadulis<br />
kalapotti<br />
wiTel li feris aris rkkinis<br />
Jang gisgamo- yofis Sedegad(sur.<br />
35).<br />
sur. 35.<br />
mineraluuri<br />
wyliis<br />
“tba” md. m Tergiis<br />
marcxeena<br />
napirze<br />
soof.<br />
abanoosTan<br />
gaayvanili<br />
WaburRilidan<br />
iffrqveva<br />
nakadii,<br />
romellic<br />
sakmaaod<br />
didd<br />
farTobze<br />
warmmoSobs<br />
naleqeebs<br />
(sur. 36).<br />
surr.<br />
36. wyllisa<br />
da ggazis<br />
amo ofrqveva WaburRillidan<br />
gazisa da d wyliss<br />
mowiTalo<br />
feriss<br />
411
TTrusos<br />
ssakmaod<br />
ffarTo<br />
xxeobis<br />
ma arcxena ferdi aagebulia<br />
iurulii<br />
fiqleebiT,<br />
xollo<br />
marjjvena<br />
ferrdi<br />
zedaiuruli<br />
Sreebriivi<br />
kirqv vebiT. amm<br />
ferdiis<br />
zeda nnawilSi<br />
kkargad<br />
Caans<br />
danao oWebuli SSreebi(suur.<br />
37).<br />
sur. 377.<br />
zedaiuruli<br />
da anaoWebulli<br />
Sreebii<br />
daba<br />
stefanwwminda<br />
_ Cxeriis<br />
xeobaa<br />
yaazbegis<br />
rraionistteritoriaaze<br />
oTxi i mZlavrri<br />
Camqraali<br />
vulk kani mde-<br />
bareobbs:<br />
myiinvarwverri,qabarjina,sakoxe,saZele.<br />
arisaagreTve<br />
mTelii<br />
rigipaarazitullivulkannebisa<br />
_ didida<br />
pataratyarSSeTi,<br />
Sevardeni,<br />
,<br />
kiCutwwveri<br />
da sxv.<br />
mdd.<br />
Cxeriss<br />
xeobaSii<br />
SeiZlebba<br />
myinvar rwveris amofrqveevis<br />
Sede egad war-<br />
moSobbili<br />
lavuri<br />
nakaddebis<br />
gaccnoba.<br />
mdd.<br />
Cxeri saTaves iiRebs<br />
myiinvarwver<br />
ris Crdillo-aRmossavleTi<br />
ferdobi f -<br />
dan da<br />
mdinare<br />
Tergs uerTdeba<br />
marcxena<br />
mxridan<br />
daba sstefanwmi<br />
indasTan. .<br />
saavtoomobilo<br />
gzis zeviT<br />
xeobba<br />
sakmaod d gaSlillia<br />
da ddidi<br />
zom mis bali-<br />
Sisebrri<br />
lavebiis<br />
lodebiT<br />
ariss<br />
mofenil li. mdinaaris<br />
es gganieri<br />
da d moswo-<br />
rebulli<br />
nawili<br />
myinvarris<br />
moqmeedebiskval<br />
ls atarebs.<br />
zeviiT<br />
mdinar risdine- bis saawinaaRmddego<br />
mimarrTulebiT<br />
xeoba TandaTann<br />
viwrovddeba.<br />
mdd.<br />
Cxeris xeobis mmarcxena<br />
ferdze, mdinariss<br />
Walidaan<br />
sakmaod<br />
maRla, ,<br />
myinvarrwveridaan<br />
amofrqqveuli<br />
llavuri<br />
na akadebia gaSiSvlebuli(su<br />
ur. 38). aqq<br />
xuTamdde<br />
nakadiis<br />
daTvlla<br />
SeiZleba,<br />
roml lebic errTmaneTissgan<br />
lavu uri breq-<br />
CiebiTT<br />
aris gaamoyofilli.<br />
lavurri<br />
nakadebi<br />
andezzituri<br />
SSedgenil<br />
lobisar- is.stefanwmindidan<br />
1,5 kkm-iT<br />
qvevviT<br />
darialis<br />
xeoobisken<br />
gzis<br />
marc cxenamxa- res daaxloebiiT<br />
40 m-iTT<br />
maRla Cxeris nakads<br />
aqvvs<br />
sveturri<br />
ganwevr reba da<br />
svetebbi<br />
maraosseburad<br />
aaris<br />
ganllagebuli<br />
i (sur. 399).<br />
422
daba stefanwminda_ Cxeris xeobis marSrutis teritoriis<br />
topografiuli ruka da aerofoto<br />
43
sur. 38. vulkanuri nakadebi md. Cxeris marcxena ferdze<br />
sur.39. sveturi ganwevreba maraoseburi ganlagebiT<br />
lavur nakadebs md. Cxeris marjvena ferdic ukavia, romlebic sof.<br />
gergeTis qveviT mdebareobs. es nakadebic myinvarwveris amofrqvevis Sedegad<br />
warmoiSva. am nakadebis momcemi lava, rogorc Cans, SedarebiT blanti<br />
iyo, radgan aq vxvdebiT dinebis iseT formebs, rogoric blanti masis<br />
Segundebis dros warmoiSoba(sur.40).<br />
44
gergeTis nakadic agreTve andezituri Sedgenilobis aris, magram is<br />
calkenakadiada ar warmoadgens Cxeris nakadebTan dakavSirebul warmonaqmns.<br />
sur. 40. gergeTis blanti lavuri nakadis Segundeba<br />
md. Cxeris Sua welSi, mdinaris Tanamedrove WalaSi, aluvionze devs<br />
lavis “kunZuli”, romelic nakadis frontalur nawils warmoadgens. nakadebis<br />
hifsometruli ganlagebis mixedviT,aRniSnuli “kunZuli” yvelaze<br />
axalgazrda unda iyos. md. Cxeris marcxena napirze saavtomobilo gzas-<br />
Tan axlos aris eqsploziuri vulkanuri centri, romelic zemodan Cxeris<br />
nakadiT ifareba (sur.41).<br />
sur.41. eqsploziuri centri md. Cxeris SesarTavTan<br />
45
daba<br />
stefanwwminda<br />
_ sofelli<br />
kobi<br />
maarSruti<br />
mizanSewwonilia<br />
ddaiwyos<br />
Camqral vulkan qqabarjina<br />
as dasav-<br />
leTi ferdobiis<br />
daTvallierebiTT.<br />
vuulkan<br />
qabarjinass<br />
vulkanuuri<br />
apar rati erooziuli<br />
pprocesebi<br />
iszegav- leniTT<br />
Zlier ddanawevreebulia<br />
dda<br />
misi ag gebulebiis<br />
naxva mmiudgoml<br />
lobisga- mo gaZZnelebullia<br />
(sur. 42).<br />
surr.<br />
42.Camqrrali<br />
vul lkani qabaarjina<br />
qaabarjinass<br />
dasavlleT<br />
ferddobze,<br />
lavur l nakkadebs<br />
Suua,<br />
ramde enimead- gilass<br />
CaWrilii<br />
ubeebia, , romlebbic<br />
dakvirvebisTvis<br />
SedarrebiT<br />
misa adgomia.<br />
errT-erTi<br />
aseTi SeWrili<br />
ubis<br />
marcxena<br />
ferdobi<br />
ageebulia<br />
Ria R feriss<br />
rqatyuuariani<br />
ddacitebiTT.<br />
igi addvilad<br />
mu uSavdeba da adgilobrivi<br />
mosaxl-<br />
eoba mmas<br />
saamSeneblod<br />
iyenebs. swored am dacittebiT<br />
ariis<br />
mopirk keTebulii<br />
gergeTTis<br />
samebbis<br />
taZari.<br />
maarjvena<br />
fferdi<br />
anddezitur<br />
nakads ukavia u da sakmaod maRal qeds q war-<br />
moSobbs.<br />
es nakadi<br />
gakveeTilia<br />
bbazaltis<br />
0,5 m daaikiT.<br />
missi<br />
dakbil lulize- da nawwili<br />
kargad<br />
Cans qedis Txxemze<br />
(sur.<br />
43).<br />
aqqedan<br />
jguufi<br />
undaa<br />
gaemgzaavros<br />
so of. kobissken,<br />
rommelic<br />
md d. Tergiss<br />
marjveena<br />
mxarees<br />
mdebarreobs.<br />
sooflis<br />
gverdiT<br />
aaRmarTullia<br />
vert tikalurii<br />
kedelli,<br />
romellic<br />
agebuulia<br />
anddezitebiT<br />
T. vulkanni<br />
qabarjjina<br />
saer rTod Ra-<br />
ribia nakadebiT.<br />
yvelazze<br />
mZlavri<br />
kobis s nakadia. . vertikaluri<br />
ked dlis si--<br />
maRlee<br />
100 m-dee<br />
iqneba. kedelzee<br />
kargad Cans sveeturi<br />
gaanwevreba.<br />
svetebii<br />
sxvadaasxva<br />
mimaarTulebiTaa<br />
daqqanebuli.<br />
aris ho orizontallurad<br />
da d verti-<br />
kalurrad<br />
mdebaare<br />
sveteebi.<br />
qani SSavi<br />
an na acrisferria,<br />
xSirad<br />
_ for riani.<br />
466
daba stefanwminda_ sofeli kobis marSrutis teritoriis<br />
topografiuli ruka da aerofoto<br />
47
aqqedan<br />
md. Tergis marcxena ferdobz ze, mdinaris<br />
Waliidan<br />
sakm maod maR-<br />
la, Caans<br />
mnas llavuri<br />
nnakadis<br />
ddaboloeb<br />
ba. nakadss<br />
sveturi<br />
ganwevr reba aqvs. .<br />
svetebbi<br />
vertikkaluradaaa<br />
daqanebbuli.<br />
surr.<br />
43. anddezituri<br />
nakadis gakveTa bbazalturi<br />
daikiT T<br />
aqqedan<br />
jguufi<br />
gaemgzavreba<br />
sof. vardisubannSi,<br />
romllis<br />
ukan sakmaodd<br />
did ffarTobzee<br />
laxareebis<br />
erozziuli<br />
fo ormebi _ svetebi da gamo oqvabule-<br />
bia (suur.<br />
44, 455).<br />
natexii<br />
masala ZiriTada ad vulkaanuria<br />
_ rqatyuar rianida- citebii<br />
da andezitebi.<br />
aris Tixxafiqleb<br />
bis natexeebic.<br />
nattexebis<br />
zoma<br />
zog-<br />
jer 0,5<br />
m-dea. nnatexebi<br />
dauxarissxebelia,<br />
, Secementtebulia<br />
qviSis ma asaliT.<br />
llaxarebiss<br />
aseTi ffarTo<br />
gaavrceleba<br />
a da aseTTi<br />
eroziiuli<br />
formebi<br />
sa-<br />
qarTveeloSi<br />
sxxvagan<br />
arrsad<br />
gvxvvdeba.<br />
ami itom mizzanSewoniili<br />
iqneb ba am fo-<br />
rmebs bunebis Zeglis sstatusi<br />
mmieniWos.<br />
llaxarebi<br />
vulkan qqabarjinaas<br />
moqmed debasTanaa<br />
dakavSiirebuli.<br />
yinuliss<br />
an Tovlis<br />
dnoobis<br />
Seddegad<br />
warrmoSobil<br />
li an vullkanis<br />
krraterSi<br />
dagrovi-<br />
li wyali<br />
daeSSva<br />
vulkanis<br />
ferdobze<br />
da a Tan wammoiRo<br />
iq arsebul li natexii<br />
masala.<br />
sabolood<br />
es myari massalis<br />
da a talaxiis<br />
narevi,<br />
seluri i nakadiss<br />
msgavssad,<br />
swraffad<br />
daeSSva<br />
vulkaan<br />
qabarj jinas Crddilo<br />
ferrdobze<br />
da d qveviTT<br />
488
sakmaood<br />
did ffarTobze<br />
gavrceelda.<br />
es araerTggvarovanii<br />
masa sx xvadasxvaa<br />
ubanSii<br />
sxvadassxva<br />
xariisxiT<br />
Seccementda.<br />
sustad Secementtebuli<br />
ubnebi<br />
ad-<br />
viladd<br />
gadaireecxa<br />
da uufro<br />
karrgad<br />
Sec cementebulli<br />
nawilli<br />
darCa eroziu--<br />
li moowmeebis<br />
ssaxiT.<br />
sur. 444,<br />
45. laxxarebis<br />
eroziulii<br />
formebii<br />
499
daba stefanwminda _ sofeli gveleTi<br />
marSrutis mizania soflebis gveleTisa da cdos lavuri nakadebis<br />
naxva.<br />
cdosa da gveleTis lavuri nakadebi myinvarwveris vulkanuri moqmedebis<br />
Sedegad aris warmoSobili. es nakadebi ganlagebulia qvedaiurul<br />
naleqebze.cdos lavebi oTxi nakadisgan Sedgeba, romlebic erTmaneTisgan<br />
vulkanuri breqCiebiT aris gamoiyofili.<br />
cdos nakadebi kargad aris gaSiSvlebuli saavtomobilo gzis marcxena<br />
mxares, gzidan daaxloebiT 50 m-iT maRla. lavuri nakadebi ganlagebulia<br />
wiklauris wyebis qanebze. qveda lavuri nakadi Savi feris mWidro<br />
andezits warmoadgens. zeviT mas adevs vulkanuri breqCia da meore ufro<br />
mZlavri nakadi. mesame nakadi mxolod nawilobriv faravs qveda nakadebs.<br />
meoTxe nakadi ufro mZlavria. mas zeda done ukavia da izolirebulia<br />
sxva nakadebisgan.<br />
sof. gveleTis zeviT, alpinisturi banakis ukan, kistinkis wyebaze ganlagebulia<br />
lavebis ori“kunZuli”mowyvetili lavuri nakadisgan. “kunZulebi”<br />
agreTve oTxi nakadiT aris agebuli. qveda nakadis qveS mZlavri<br />
vulkanuri breqCia devs. pirveli, qveda lavuri nakadi Savi feris aris<br />
da sveturi ganwevreba axasiaTebs. meore nakads qveS isev vulkanuri breq-<br />
Cia udevs, lavuri nakadi Savi feris aris da sveturi ganwevreba aqvs(sur.<br />
46).<br />
sur. 46. gveleTis lavuri nakadi sveturi ganwevrebiT<br />
zeda ori lavuri nakadi nacrisferi, Savi da wiTeli andezitebiT<br />
aris warmodgenili. aqedan praqtikantebi gaemgzavrebian sof. arSasTan<br />
md. Tergis marcxena ferdze arsebuli andezituri lavuri nakadis sana-<br />
50
xavad. es nakaddi<br />
myinvarrwveridan<br />
iwyeba, samxreT-aRmosavlleTisken<br />
miedine-<br />
ba da aRwevs md.<br />
Tergis<br />
marcxena<br />
napira amde. ferddobis<br />
qveeda<br />
nawil lSierT- iani nakadi<br />
Rrrma<br />
xramebbiT<br />
calkkeul<br />
nawilebad<br />
iiyofa.<br />
aseTebia:<br />
1. sof.ga- ibotennTan,<br />
2. aarSis<br />
diddi<br />
lava, 3. arSis mcire naakadi<br />
da 4. sof. fanSeTiss<br />
lava. es nakaddebi<br />
ferddobze<br />
vertikalu<br />
uri kedllebiTmTavvrdeba.<br />
lava l war-<br />
modgenilia<br />
Savi,<br />
nacriisferi<br />
daa<br />
wiTeli i andezittebiT.<br />
dabba<br />
stefaanwmindaa<br />
_ sofeli<br />
juuTa<br />
_ Wiiuxebi<br />
maarSrutiss<br />
mizania Wiuxebzee<br />
baliSisebri<br />
laavebis<br />
naxxva.<br />
daba<br />
steffanwmindiddan<br />
jguffi<br />
unda gaemgzavrros<br />
md. snos xeo obaSi.mTa-<br />
vari gzidan ggadasaxveevTan<br />
ariis<br />
sof. aCxoti. Semdeg ssof.<br />
sno oa, sadacc<br />
arissaaqarTvelloskaTollikos-pattriarqis,<br />
uwmindessisa<br />
daunnetaresis<br />
s ilia III<br />
reziddencia.<br />
aqqve<br />
aris vaxtang gorgasa alis saxxelobis<br />
eklesia da misii<br />
Zegli.<br />
arrsebobs<br />
llegenda,<br />
rom sofflis<br />
sax xeli “snoo”<br />
am soflis<br />
mc cxovrebiss<br />
saxelidan<br />
moddis.<br />
sno vvaxtang<br />
ggorgasal<br />
ls axlda oseTSi Tavisi motacebu-<br />
li diis<br />
gamosaaxsnelad.<br />
. snos daa<br />
gaunTav visuflebbiaT<br />
da ssofelSi<br />
dabrune-<br />
bulann.<br />
snos akkvanSi<br />
mwoliare<br />
ppatara<br />
bi iWi hyolia,<br />
romellic<br />
vaxt tanggor- gasals<br />
mounaTTlavs.<br />
amis<br />
Semdeg<br />
snos pativsacemmad<br />
sofllisTvis<br />
snodau- rqmeviiaT.<br />
soof.<br />
snoddan<br />
saavtomobiloo<br />
gza grZeldeba<br />
sof. juuTamde.<br />
aq qedanbi- liki midis Wiuuxebis<br />
vuulkanur<br />
masiviske en. manZilli<br />
7-8km iqqneba(sur<br />
r. 47).<br />
surr.<br />
47.Wiuxxebis<br />
vul lkanuri mmasivi<br />
511
daba stefanwminda_ sofeli juTa _ Wiuxebi marSrutis<br />
teritoriis topografiuli ruka da aerofoto<br />
52
Wiuxebis vulkanuri masivi Suaiurul droSi wyalqveSa amofrqvevis<br />
Sedegad warmoiSva. igi agebulia baliSa lavebiTa da diabazebiT. baliSa<br />
lavebi bazalturi Sedgenilobis aris. wyalqveSa amofrqvevebisas lava<br />
wyalTan Sexebis dros swrafad civdeba, ris gamoc baliSebs nawrTobi<br />
apki gadaekvreba. es ki xels uSlis baliSebis erTmaneTTan mWidrod dakavSirebas.<br />
<strong>studentTa</strong> jgufi ava Wiuxebis ZirSi, sadac mis Crdilo mxares baliSa<br />
lavebis uzarmazari lodebia Camoyrili(sur. 48).am lodebze kargad<br />
Cans baliSebis erTmanaTTan urTierToba. baliSebs gars akravs epidotis<br />
Txeli arSia, xolo baliSebs Soris samkuTxa sivrce epidotiTa da kalcitiT<br />
aris amovsebuli.<br />
sur. 48. baliSa lavebi Wiuxebidan<br />
garda amisa studentebi naxaven myinvarisTvis damaxasiaTebel gverdiT<br />
morenas, romelic lodebiTa da qviSiT aris agebuli.<br />
Wiuxebi xevis, xevsureTisa da gudamayris sazRvarze mdebareobs. gamyinvarebis<br />
dros Wiuxebidan aRmosavleTiT sof. roSkisken md. abudelauris<br />
xeobaSi myinvarma moZraoba daiwyo. Wiuxebis vertikaluri kedlebidan<br />
myinvarze uzarmazari lodebi iyreboda, romelic myinvars qveviT mihqonda.Mmyinvaris<br />
gadnobis Semdeg lodebi im adgilze darCa, sadac myinvarma<br />
miitana. dRes md. abudelauris xeoba aseTi lodebiT aris mofenili. lodebi<br />
md. aragvamdec ki aris Catanili. myinvareul lodnarSia gaSenebuli<br />
sof. roSka. roSkis ori didi lodi saqarTelos wiTel wignSia Setanili,<br />
rogorc bunebis Zeglebi. sof. roSkaSi da mis zeviT arsebuli zogi<br />
lodis moculoba aseul kubur metrs Seadgens.<br />
53
sasargeblo wiaRiseuli <strong>praqtikis</strong> raionis teritoriaze<br />
pirvel rigSi unda aRiniSnos Tbilisis Termuli gogirdiani wyali,<br />
romelic gamoiyeneba samkurnalo da higienuri saWiroebisaTvis. am wylis<br />
bazazea daarsebuli Tbilisis balneologiuri kurorti.<br />
mtknari wylis mniSvnelovan sabados warmoadgens muxranis velis arteziuli<br />
auzi. am sabados wyals sasmelad iyenebs nataxtrisa da misaqcielis<br />
mosaxleoba, romelic WaburRilebis meSveobiT iRebs wyals. garda<br />
amisa am wyals ludis warmoebisTvis iyenebs nataxtris ludis qarxana.<br />
mdinare aragvis xeoba, Jinvalis kaSxalidan qveviT aragvis xidamde,<br />
pirveli kategoriis sanitarul zonas warmoadgens TbilisisTvis, radgan<br />
aragvis xeobaSi arsebuli bulaCaurisa da nataxtris wyalsadenis saTao<br />
nagebobebi dedaqalaqs amaragebs sasmeli wyliT.<br />
sof. ananurTan, saavtomobilo gzis marcxena mxares, xevebSi da maT<br />
wyalgamyofebze SiSvldeba zedacarculi qviSiani kirqvebiT da mergelebiT<br />
agebuli wyebebi. maT Soris aRsaniSnavia zedaturonul-koniakuri asakis<br />
margalitis kldis wyeba, warmodgenili TxelSreebrivi kirqvebisa da<br />
mergelebis morigeobiT. wyebis amgebi qanebi mowiTalo, nacrisferi, momwvano,<br />
TeTri da yavisferia. Txeli Sreebisa da ferebis nairsaxeobis gamo<br />
am qanebs mosapirkeTebel da samSeneblo masalad iyeneben.<br />
daba fasanaurSi md. aragvis piras gayvanilia WaburRili, romlidanac<br />
moedineba esentukis tipis mineraluri wyali, magram misi sawarmoo<br />
gamoyeneba ar xdeba.<br />
rkiniT mdidari mineraluri wyali modis WaburRilidan sof. nadibaanTan.<br />
es WaburRili mineraluri wyliT mgzavrebs wyurvilsuklavs.<br />
bunebrivi mineraluri wyali didi debitiT moedineba sof. qveSeTis<br />
zeviT xadas xeobaSi. am wylis Camosxma xdeboda gasuli saukunis 90-ian<br />
wlebSi. amJamad warmoeba Sewyvetilia.<br />
yazbegis municipaliteti mdidaria mineraluri wylebiT. aRsaniSnavia<br />
rkinis Semcveli wyaroebi md. bidaras da Trusos xeobebSi da sof. goriscixesTan.<br />
aseTive wylebi amodis WaburRilebidan sof. yanobis xiddTan<br />
da sof. kobTan. samrewvelo da samkurnalo mniSvneloba aqvs WaburRilidan<br />
amosul sodian wyals sof. fanSeTTan.<br />
sasrgeblo wiaRiseulidan aRsaniSnavia mwvane feris, natexovani agebulebis<br />
mosapirkeTebeli qva, romelsac momxmareblebi diabazs eZaxian.<br />
es qani diabazi ar aris. natexebi bazalturi Sedgenilobisaa, isini Secementebulia<br />
epidotiT, romelic qans mwvane fers aZlevs (sur. 49).<br />
am qanis sabado myinvar devdorakis qveS mdebareobs da eqsploataciisTvis<br />
miudgomelia. damuSaveba xdeba md.md. devdorakisa da Tergis xeobebidan<br />
amoRebuli myinvaruli lodebisa. es qani warmoiSva iuruli<br />
baliSa lavebis teqtonikurad damsxvrevisa da natexebis epidotiT Secementebis<br />
gziT. natexovani bunebis gamo<br />
aRniSnulmosapirkeaTebelqvasbreqCiuli bazalti uwodes (lobJaniZe,<br />
2010).<br />
54
sur. 49. breqCiuli bazaltis lodi<br />
breqCiuli bazalti, rogorc mosapirkeTebeli qva, mraval adgilas<br />
aris gamoyenebuli. gansakuTrebiT aRsaniSnavia sof. arSis qvis saxerxi<br />
qarxnis administraciul SenobaSi agebuli buxari(sur.50).<br />
sur.50. breqCiuli bazaltiT agebuli buxari<br />
samSeneblo da mosapirkeTebel masalad gamoiyeneba yazbegis raionSi<br />
farTod gavrcelebuli vulkanuri qanebi _ andezitebi da dacitebi. vulkan<br />
qabarjinasrqatyuariani dacitebiT aris mopirkeTebuli gergeTis samebis<br />
eklesia, xolo xorisaris mowiTalo andezitebiT _ darialis xeobaSi<br />
agebuli taZari.<br />
55
literatura<br />
gamyreliZe e., maisaZe f., baSeleiSvili l. (2009). saqarTvelos samxedro<br />
gzis Wrili. Tbilisi – avenisis monakveTi //saqarTvelosa da misi<br />
mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli<br />
Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv.<br />
6-51.<br />
giorgobiani T., zaqaraia d. (2009).saqarTvelos samxedro gzis Wrili. pavleuri<br />
– zemo larsis monakveTi //saqarTvelosa da misi mosazRvre<br />
teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli Wrilis<br />
SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv. 51-97.<br />
dudauri o. (2009). paleozouri kristaluri qanebi //saqarTvelosa da misi<br />
mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli<br />
Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv.<br />
98-116.<br />
dudauri o. (2009). meoTxeuli vulkanuri warmonaqmnebi //saqarTvelosa da<br />
misi mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiurstruqturuli<br />
Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv.<br />
gv. 161-185.<br />
TofCiSvili m. (2009).qveda- da Suaiuruli naleqebi //saqarTvelosa da<br />
misi mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiurstruqturuli<br />
Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv.<br />
gv. 133-160.<br />
lobJaniZe k. (2010). yazbegismosapirkeTebeliqvisbreqCiulibazaltisSedgenilobadagenezisi//<br />
al. janeliZisgeol. inst. SromaTakrebuli. ax.seria.<br />
nakv. 125. gv. 199-203.<br />
Андреев Д.К. (1945).Новые данные о геологическом строении Главного Кавказского<br />
хребта в Дарьяльском ущелье // Изв.АН СССР, сер. Геол. № 2. С.127-135.<br />
Бельянкин Д.С. (1914). Одарьяльском граните. Геологические исследования в области<br />
перевальной железной дороги. С.-Пб. С.3-54.<br />
Гамкрелидзе И.П. (1984). Экскурсии Тбилиси-Мцхета-Тбилиси //ГССР.Экскурсии. Сводный<br />
путеводитель. Межд. Геол. Конгресс.XXVII сессия М. С.82-86.<br />
Гамкрелидзе И.П. (2000). Вновь о тектоническом расчленении территории Грузии //Тр.<br />
ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып. 115. С. 204-208.<br />
Гамкрелидзе И.П., Шенгелиа Д.М.(2005).Докембрийско-палеозойский региональный<br />
метаморфизм, гранитоидный магматизм и геодинамика Кавказа //Научный<br />
мир.М.458 с.<br />
Гамкрелидзе П.Д., Гамкрелидзе И.П. (1977). Тектонические покровы южного склона<br />
Большого Кавказа // Тр. ГИН АН ГССР. Нов. сер. Вып. 57. 80 с.<br />
Гиоргобиани Т.В. (2000). О протрузивном происхождении гранитоидных массивов Дарьяльского<br />
ущелья (Большой Кавказ)//МатериалыXXXIII Тектонического совещания.<br />
М. С.123-125.<br />
Дудаури О.З., Тогонидзе М.Г. (1972). Постпалеозойский магматизм Абхазии и его связь с<br />
тектоникой // В кн. Вопросы геологии северо-западной части Абхазии. Тбилиси.<br />
Изд. “Мецниереба”. С. 185-197.<br />
56
Дудаури О.З., Тогонидзе М.Г., Вашакидзе Г.Т. (1999).Региональные проблемы<br />
изотопной геологии // Тр. ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып.114. С. 118-132.<br />
Дудаури О.З., Цимакуридзе Г.К., Вашакидзе Г.Т., Тогонидзе М.Г. (2000).Новые данные<br />
о возрасте Дарьяльского массива //Тр. ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып.115. С.306-<br />
310.<br />
Кипиани Л.Р. (1984). Дарьяльский массив икистинкская свита: взаимоотношения и<br />
возраст // Сообщ. АН ГССР. 115. №3. С. 573-576.<br />
Майсадзе Ф.Д. (1999). Палеогеография и геологическое развитие Грузии в палеогеновое<br />
время //Тр. ГИН АН ГССР. Нов. сер. Вып. 111. 214 с.<br />
Ренгартен В.П. (1932). Геологический очерк Военно-Грузинской дороги // Тр. ВГРО.<br />
Вып. 148. М. 78с.<br />
Схиртладзе Н.И. (1958). Постпалеогеновый эффузивный вулканизм Грузии // Тбилиси.<br />
Изд-во АН ГССР. 368с.<br />
Тутберидзе Б.Д. (2004). Геология ипетрология альпийского позднеорогенного<br />
магматизма центральной части Кавказского сегмента// Изд-во ТГУ. Тбилиси. 304с.<br />
Чихрадзе Г.А. (1975). О кистинкской свите бассейна р. Терек// Сообщ. АН ГССР. 80. №2.<br />
С. 385-387.<br />
Шенгелиа Д.М. (1965). Петрология Дарьяльского массива//Тр. ГИН АН ГССР. Нов.сер.<br />
Вып.IV. Тбилиси. 104с.<br />
Dudauri O., Gabarashvili Q., Lobzhanidze K., Dograshvili I. (2010) -Are the banded rocks of<br />
the Daryal gorge a part of the Kistinka suite?.The International Scientific Conference<br />
“Problems of Geology of the Caucasus”. Tbilisi. Abstracts. P. 24-25.<br />
57
danarTebi<br />
58
danarTi 1.<br />
terminebisganmarteba<br />
breqCia _ bunebriviwarmonaqmnia, romelicSedgebaqanebisdakuTxulinatexebisadacementisagan.<br />
natexebiszoma 1 mm-zemetia. rocanatexebiszomadidia<br />
(1m-dedameti), maslodbreqCiaewodeba. breqCiaSei-<br />
Zlebaiyosvulkanuri, moqceuliornakadsSua.<br />
izoklinuri (berZn.) danaoWeba _ danaleqiqanebisiseTidanaoWebaa, rodesacnaoWebimaqsimaluradarisdakecili(naoWebisgverdebiTiTqmisparaleluria).aseTidanaoWebaxdebaintensiurigverdiTidawolisdros.aseadanaoWebulikavkasionzeqvedadaSuaiuruliTixafiqlebidaqviSaqvebi.<br />
koluviuri naleqebi _ warmoiqmneba gamofitvis produqtebis mTis ferdobebze<br />
simZimis ZaliT gadaadgilebiT. am produqtebis dagrovebebi<br />
gvxvdeba mTis ferdobebze da Sleifis saxiT mTis ZirebSi. es ukanaskneli<br />
natexovani masalis Camoyris Sedegad warmoiSoba. inglisur<br />
da amerikul literaturaSi am termins ufro farTo mniSvneloba<br />
aqvs _ igi moicavs deluviur naleqebsac.<br />
konglomerati (laT.) _ nagorebimasaliT (qvargvalebiT) agebuliqaniaSecementebuliqviSiT,<br />
TixiTdasxva. qvargvalebiszoma 1-10 sm-ia. arisbazalurikonglomeratebi,<br />
romelicqveSudevsdanaleqwyebebs.<br />
laxari(indonez.) _ talaxianinakadia, romelicwarmoiSobavulkanisferdobzevulkanurimasalisSereviTwyalTan,romelicvulkanurikrateridanaawamosulianvulkanisferdobzeyinulisanTovlisdnobisSedegadaamiRebuli.<br />
arCevencxeldacivlaxarebs. cxelilaxarebiuSualodaadakavSirebulivulkanismoqmedebasTandaSeicavscxelpiroklasturmasalas.civilaxarebiararisdakavSirebulivulkanisamofrqvevasTandaSeicavscivvulkanurmasalas.<br />
sof. vardisubnislaxarebiSeicavsdacitisdaandezitisdakuTxulmasalasdaSaviferisTixafiqlebisnatexebs.eslaxarebiciviundaiyos,<br />
radganmasSicivimasalacurevia.<br />
meandri _ termini dakavSirebulia mcire aziis mdinare meandrasTan da<br />
niSnavsmdinaris daklaknili kalapots. mdinare bidara meandrebs<br />
qmnis saTaveSi vake reliefisa da farTo xeobis pirobebSi.<br />
molasurinaleqebi _ warmoiSobamTebisdanaoWebisazevebisprocesSi, rocaazevebasaxlavsmTiswinarofis<br />
(CaRrmavebis) warmoSoba. mTebisgadanarecximasalawylisnakadebsmiaqvsdaleqavsmTiswinadablobSi.<br />
saqarTvelossamxedrogzazetipiurmolasaswarmoadgensduSeTiswyeba,<br />
romelickonglomeratebiTdaTixisSuaSreebiTarisagebuli.<br />
esqanebikargadarisgaSiSvlebulisof. bodornasTandaamnaleqebiTarisSevsebulimuxranisdepresia.<br />
59
olistostromi (berZ.) _ arisqaosuraddagrovilisxvadasxvaqanisnatexebi,<br />
SecementebuliwvrilmarcvlovaniTixur-alevroliturimasaliT.igiwarmoiSobawyalqveSamewyrisanCaqcevisSedegad.olistostromebiSedgenilobiTaraerTgvarovania.maTSigvxvdebasruliadsxvadasxvazomis,<br />
Sedgenilobisdaasakisqanebislodebi.<br />
olistostromebisamgeblodebsolistoliTebiewodeba.<br />
travertini (ital.)_ foriani, msubuqi qania, warmoSobili kalciumis karbonatis<br />
gamoleqviT naxSirmJaviani cxeli an civi wyaroebisgan. xSirad<br />
Seicavs mcenareul anabeWdebs. qani Ria, moyviTalo, momwvano,<br />
kremisferi an monacrisfro-mura ferisaa. forianoba 2-dan 40%-mdea.<br />
gamoiyeneba, rogorc mosapirkeTebeli masala.<br />
fliSi (Sveic.) _ warmoadgensRrmazRvisnaleqebs, romlisTvisacdamaxasiaTebeliariTmulimorigeobaramdenimeliTologiuradgansxvavebuliSrisa,<br />
romelTagranulometriamcirdebaqvevidanzeviT. fli-<br />
SiSedgebamravalimcireciklisgan. cikliSedgeba 2-4 Srisgan,<br />
romelTaganqvedawarmodgeniliamarcvlovaniqaniT (qviSaqva,<br />
alevroliti), xodozeda _ pelitebiT.<br />
SariaJi(frang.) _ horizontalurianmcireddaqanebuliSecocebaa,<br />
romlisdrosacxdebaqanTamasebiszewrissaxiTgadaadgilebaSecocebistalRurzedapirzeramdenimeaTeulanpirvelaseulkilometrismanZilze.<br />
60
danarTi 2.<br />
eonoTema jgufi<br />
(era)<br />
fanerozouli Az (neogea)<br />
kainozouri (neozouri) Kz<br />
sistema<br />
(periodi)<br />
meoTxeuli Q<br />
neogeni - N<br />
paleogeni –PP<br />
carculi – K<br />
iuruli – J<br />
triasuli – T<br />
<strong>geologiuri</strong> drois skala (mln.w.)<br />
245<br />
pleistoceni<br />
seqcia<br />
(epoqa)<br />
holoceni Q4<br />
gviani (zeda) Q3<br />
Sua Q2<br />
adreuli (qveda)<br />
Q1<br />
1.75<br />
sarTuli<br />
(saukune)<br />
das. evropa pliocenis adgilobrivi dayofa<br />
plioceni Pl kalabriuli Savi zR. auzi kaspiis zR. auzi<br />
N2<br />
(vilafrankuli)<br />
astiuri<br />
kimeriuli<br />
Cauduri<br />
guriis<br />
Sreebi<br />
bakuri<br />
afSeronuli<br />
aRCagiluri<br />
5.3<br />
kuialnikuri<br />
kimeriuli<br />
balaxanuri<br />
p o n t u r i<br />
zeda meoturi<br />
sarmatuli<br />
miocen<br />
konkuri<br />
i Sua<br />
karaganuli<br />
Cokrakuli<br />
N1<br />
Tarxanuli<br />
qveda kowaxuri<br />
sayaraulo<br />
23.5 aqvitanuri<br />
oligoceni Ol qaturi<br />
33.7 rupeluri<br />
zeda priabonuli<br />
eoceni E Sua bartonuli<br />
luteciuri<br />
qveda ipruli<br />
paleoceni P Taneturi<br />
65 daniuri<br />
maastrixtuli<br />
kampanuri<br />
gviani (zeda) K2 santonuri<br />
koniakuri<br />
turonuli<br />
96 senomanuri<br />
alburi<br />
apturi<br />
adreuli (qveda) baremuli<br />
K1<br />
hotrivuli<br />
valanJinuri<br />
beriasuli<br />
malmi (zeda) J3<br />
135<br />
154<br />
dogeri (Sua) J2<br />
175<br />
liasi (qveda) J1<br />
gviani(zeda) T3<br />
Sua T2<br />
203<br />
adreuli (qveda) T1<br />
senonuri<br />
neokomuri<br />
titonuri (portlanduri)<br />
kimerijuli<br />
oqxforduli<br />
kaloviuri<br />
baTuri<br />
baiosuri<br />
aalenuri<br />
toarsuli<br />
plinsbaxuri<br />
sinemuruli<br />
hetanguri<br />
retuli<br />
noriuli<br />
karniuli<br />
ladinuri<br />
anizuri<br />
skviTuri<br />
61
kriptozouri<br />
(paleogea) Krz<br />
proterozouri PR<br />
paleozouriPz<br />
rifeuli R (gvian pr-ri) PR 3<br />
permuli – P<br />
295<br />
karbonuli – C<br />
devonuri – D<br />
355<br />
408<br />
siluruli – S<br />
435<br />
ordoviciuli -<br />
O<br />
500<br />
kambriuli - C<br />
venduri V<br />
gviani<br />
Sua<br />
adreuli<br />
Sua PR2<br />
adreuli PR1<br />
1000<br />
1600<br />
2500<br />
arqeuli Ar<br />
4560<br />
540<br />
gviani (zeda) P2<br />
TaTruli<br />
yazanuri<br />
kunguruli<br />
adreuli (qveda) P1 artinskuli<br />
sakmaruli<br />
gviani (zeda) C3 stefanuri (uraluri)<br />
Sua C2<br />
vestfaluri (moskovuri)<br />
namuruli<br />
adreuli (qveda) C1<br />
vizeuri<br />
turneuli<br />
dinanturi<br />
gviani (zeda) D3 famenuri<br />
franuli<br />
Sua D2<br />
Jiveturi<br />
eifeluri<br />
adreuli (qveda) D1 koblenciuri<br />
Jedinuri<br />
gviani (zeda) S2 dauntonuri<br />
ludlouri salopuri<br />
adreuli (qveda) S1 uenlokuri<br />
valenciuri<br />
gviani (zeda) O aSjiluri<br />
karadokuli<br />
Sua O landeiluri<br />
adreuli (qveda) O<br />
potsdamuri (zeda)C3<br />
akadiuri (Sua) C2<br />
jorjiuli (qveda)<br />
skidauuri<br />
tremadokuli<br />
C1<br />
62