studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri

studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri

22.06.2013 Views

saqarTvelos teqnikuri universiteti samTo _ geologiuri fakulteti o. dudauri, n. foforaZe studentTa savele-geologiuri praqtikis megzuri Tbilisi _ saqarTvelos samxedro gza – yazbegis municipaliteti damtkicebulia saxelmZRvanelod stu-is saredaqcio-sagamomcemlo sabWos mier Tbilisi 2012 3

saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />

samTo _ <strong>geologiuri</strong> fakulteti<br />

o. dudauri, n. foforaZe<br />

<strong>studentTa</strong> <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong><br />

<strong>praqtikis</strong> <strong>megzuri</strong><br />

Tbilisi _ saqarTvelos samxedro gza –<br />

yazbegis municipaliteti<br />

damtkicebulia saxelmZRvanelod<br />

stu-is saredaqcio-sagamomcemlo<br />

sabWos mier<br />

Tbilisi<br />

2012<br />

3


naSromSi warmodgenilia <strong>studentTa</strong> saswavlo <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong><br />

<strong>praqtikis</strong> Casatareblad SerCeuli teritoriebis <strong>geologiuri</strong> marSrute-<br />

bis aRwera, kerZod mocemulia qanebis liTologiuri Sedgeniloba da ge-<br />

ologiuri struqturebis daxasiaTeba. garkveuli yuradReba aqvs daTmobi-<br />

li aRniSnul teritoriebze arsebul istoriul Zeglebs.<br />

naSromi gankuTvnilia <strong>geologiuri</strong> specialobis studentebisTvis da<br />

miznad isaxavs <strong>savele</strong> pirobebSi im codnis gaRrmavebas, romelic studen-<br />

tebs miRebuli aqvT Teoriul kursSi, laboratorul da praqtikul meca-<br />

dineobebze.<br />

redaqtori m. togoniZe<br />

recenzentebi: prof. T. lominaZe<br />

kompiuteruli uzrunvelyofa<br />

prof. u. zviadaZe<br />

q. gabaraSvili<br />

v. abzianiZe<br />

4


sarCevi<br />

Sesavali. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4<br />

saqarTvelos geografiuli mdebareoba da mokle<br />

<strong>geologiuri</strong> narkvevi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5<br />

saqarTvelos teritoriis teqtonikuri daraioneba<br />

e. gamyreliZis (2000) mixedviT. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

<strong>geologiuri</strong> Wrili saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. . . . . . 10<br />

Tbilisi – mcxeTa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10<br />

mcxeTa – fasanauri. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15<br />

fasanauri _ stefanwminda. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20<br />

<strong>geologiuri</strong> marSrutebi yazbegis raionSi. . . . . . . . . . . . . . . . 25<br />

daba stefanwminda _ darialis xeoba. . . . . . . . . . . . . . . . . 27<br />

daba stefanwminda – Trusos xeoba. . . . . . . . . . . . . . . . . . 34<br />

daba stefanwminda – Cxeris xeoba.. . . . . . . . . . . . . . . . . . 39<br />

daba stefanwminda – sofeli kobi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43<br />

daba stefanwminda – sofeli gveleTi. . . . . . . . . . . . . . . . 47<br />

daba stefanwminda – sofeli juTa _ Wiuxebi. . . . . . . . . . . 48<br />

sasrgeblo wiaRiseuli <strong>praqtikis</strong> raionis teritoriaze. . . . . . . 51<br />

literatura. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53<br />

danarTebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55<br />

1. terminebis ganmarteba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . 56<br />

2. <strong>geologiuri</strong> drois skala. . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . 58<br />

8<br />

5


Sesavali<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis samTo-<strong>geologiuri</strong> fakultetis<br />

<strong>geologiuri</strong> specialobis studentebis <strong>savele</strong>-<strong>geologiuri</strong> <strong>praqtikis</strong>-<br />

Tvis SeirCa saqarTvelos samxedro gza da yazbegis raioni. saqarTvelos<br />

samxedro gza Tbilisidan vladikavkazamde (207km) gardigardmo mimarTulebiT<br />

kveTs kavkasionis mTaTa sistemas da gzis gaswvriv <strong>geologiuri</strong><br />

Wrilis gacnoba studentebs garkveul warmodgenas Seuqmnis kavkasionis<br />

agebulebis Sesaxeb.<br />

kavkasionis <strong>geologiuri</strong> agebuleba sainteresoa mkvlevari geologebisTvisac.<br />

amitom iyo, rom saerTaSoriso <strong>geologiuri</strong> kongresis Semdeg,<br />

romelic 1937 wels moskovSi Catarda, daigegma<strong>geologiuri</strong> eqskursia saqarTvelos<br />

samxedro gzis gaswvriv.<br />

miuxedavad imisa, rom gzis Crdilo monakveTi ruseTis federaciis<br />

teritoriazea daCvenTvis miuwvdomelia, es marSruti mainc sainteresoa.<br />

samxedro gzaze da yazbegis raionSi mravali mniSvnelovani <strong>geologiuri</strong><br />

faqtis naxvis SesaZlebloba arsebobs. kavkasionis geologiur agebuleba-<br />

Si monawileobs danaleqi da magmuri qanebi, romelTa asakobrivi diapazoni<br />

moicavs drois Sualeds paleozouridan meoTxeulis CaTvliT.<br />

Cveni qveynis dedaqalaqis midamoebSi praqtikantebi gaecnobian mesameuli<br />

asakis danaleq da vulkanogenur wyebebs da struqturebs. sof. bodornasTan<br />

naxaven molasur konglomeratebs, romelic kavkasionis qedis<br />

azevebasa da gadarecxvasTan aris dakavSirebuli da romliTac aris dafaruli<br />

muxranis veli. daba Jinvalsa da sof. ananurs Sua daaTvaliereben<br />

zedaeocenur olistostromebs. sof. ananuridan sof. kobamde zedaiurulcarculi<br />

fliSuri naleqebis daRmaval Wrils gaecnobian. ufro CrdiloeTiT<br />

ki, darialis xeobis CaTvliT, qveda- da Suaiurul intensiurad danaoWebul<br />

wyebebSi gaerkvevian da bolos naxaven darialisa da gveleTis<br />

granitoidul masivebs, romlebic kavkasionis kristaluri gulis ukiduresaRmosavlur<br />

gaSiSvlebebs warmoadgens. aranakleb mniSvnelovania meoTxeuli<br />

Camqrali vulkanebis _ myinvarwverisa da qabarjinas gacnoba dama-<br />

Ti lavuri nakadebis naxva. es warmonaqmnebi Seiswavles n. sxirtlaZem<br />

(1958) da b. TuTberiZem (2004).<br />

saqarTvelos samxedro gzaze praqtikantebi daaTvaliereben Zvel<br />

arqiteqturul Zeglebs: sveticxovels, jvris monasters, ananuris arqiteqturul<br />

kompleqss, romelic aragvis erisTavebis rezidencias warmoadgenda.<br />

stefanwmindaSi yofnis dros aucileblad avlen gergeTis samebis<br />

eklesiis sanaxavad, ewvevian cnobili mwerlis aleqsandre yazbegis saxlmuzeums<br />

da daaTvaliereben darialis xeobaSi mSenebare unikalur samonastro<br />

kompleqss.<br />

6


saqarTvelos geografiuli mdebareoba da<br />

mokle <strong>geologiuri</strong> narkvevi<br />

saqarTvelos teritorias samxreT kavkasiis centraluri da dasavle-<br />

Ti nawili ukavia. CrdiloeTiT kavkasionis qedis gaswvriv saqarTvelo<br />

esazRvreba ruseTis federacias, aRmosavleTiT _ azerbaijans,<br />

samxreTiT_ somxeTs, samxreT-dasavleTiT _ TurqeTs, xolo dasavleTiT<br />

masSavi zRvis akvatoria sazRvravs. amJamad ruseTis mier okupirebulia<br />

teritoriis 20% _ afxazeTi da cxinvalis regioni. saqarTvelos<br />

mosaxleoba 4-4,5 milion kacs Seadgens, magram sazRvargareT intensiuri<br />

migraciis gamo mosaxleobis raodenoba ramdenadme Semcirebulia.<br />

saqarTvelos teritoria mravalferovani reliefiT xasiaTdeba. CrdiloeTiT<br />

mdebareobs kavkasionis qedi maRali mwvervalebiT (uSba_4700m,<br />

TeTnuldi_4851m, Sxara_5068m, myinvarwveri_5033m da sxv.) da Zlier<br />

danawevrebuli reliefiT.kavkasionis samxreTiT mdebareobs mTaTaSueTi,<br />

romelic suramis meridianuli qediT gayofilia kolxeTisa da qarTlis<br />

dablobebad. am dablobebs samxreTiT esazRvreba aWara-TrialeTis qedi,<br />

romelic mcire kavkasionis SemadgenlobaSi Sedis.<br />

saqarTvelos mdinareebi kaspiisa da Savi zRvis auzebs miekuTvneba.<br />

kaspiis zRvaSi Caedineba amierkavkasiis udidesi mdinare mtkvari, romelic<br />

saTaves TurqeTis teritoriaze iRebs. misi Senakadebia liaxvi, qsani,<br />

aragvi, xrami da alazani. kaspiis zRvas uerTdeba agreTve md. Tergi. Savi<br />

zRvis auzs miekuTvneba mdinareebi rioni, enguri, cxeniswyali, kodori<br />

da bzifi.<br />

saqarTvelos teritoriaze yvelaze Zveli qanebi monawileobs kristalurimasivebisagebulebaSi.aseTebia<br />

kavkasionisqediskristaluriguli,romelic kavkasionis centralur,<br />

maqsimalurad azevebul zonaSia gaSiSvlebuli da Sida<br />

masivebi_Zirulis,xramis da loqis.isiniagebulia metamorfuli da magmuri<br />

qanebiT: kristaluri fiqlebiT,amfibolitebiT,gneisebiT da migmatitebiT.<br />

magmuri qanebidan farTod aris gavrcelebuli<br />

kvarcianidioritebidagranitebi.amukanasknelis diferenciaciis produqtebia<br />

aplitebi dapegmatitebi.kalium-argonisizotopurimeTodiT<br />

dadgenilia granitebis Suakarbonuliasaki (320-330 mln.w). kristaluri masivebis<br />

agebulebaSi damorCilebuli raodenobiT monawileobs gabro,<br />

dioritebi da vulkanuri qanebi. Zveli naleqebiT aris agebuli dizisa da<br />

qviSis seriebi kavkasionis samxreT ferdze zemo da qvemo svaneTSi, agre-<br />

Tve filitebis seria Zirulis masivze. dizis seria moicavs asakobriv diapazons<br />

devonuridan triasulis CaTvliT. qviSis wyebis asaki zeda paleozourad,<br />

xolo Zirulis masivis filitebis wyeba kambriulad da qveda<br />

mio-pliocenurad aris miCneuli (nax. 1).<br />

kavkasionis qedis aRmosavleTi nawili qveda da Suaiuruli TixafiqlebiT<br />

aris agebuli, romelic izoklinurad aris danaoWebuli. qveda iu-<br />

7


ulSi vulkanizmi sustad gamovlinda. Zlier bazaltur vulkanur moqmedebas<br />

adgili hqonda SuaiurulSi, kerZod baiosur saukuneSi, ris Sedegadac<br />

warmoiSva mZlavri porfirituli seria. porfirituli seria farTod<br />

aris gavrcelebuli kavkasionis samxreTi ferdis gagra-javis zonaSi, sadac<br />

vulkanitebis simZlavre 3000m-s aRwevs. porfirituli seriis gamosavali<br />

aris agreTve Zirulisa da loqis kristaluri masivebis mimdebare<br />

teritoriaze. baiosurSi wyalqveSa vulkanuri aqtivoba mimdinareobda dedamiwis<br />

qerqis gaWimvis pirobebSi, romelic baTur saukuneSi orogenul<br />

moZraobasTan dakavSirebiT Seicvala dedamiwis qerqis SekumSvis reJimiT.<br />

am dros Camoyalibda rTuli agebulebis mravalfaziani, hipabisuri intruzivebi.<br />

aseTi intruzivebia: kelasuris, gorabis, bzifis, uSba-eceris,<br />

xevis, Walvanis da sxva. am intruzivebis asaki saSualod 170 mln w-ia (Дудауриидр.,<br />

1999). baTur saukuneSi Camoyalibda tyibulisa da tyvarCelis<br />

qvanaxSiris sabadoebi.<br />

zeda iurulSi warmoiSva normaluri zRviuri naleqebi, kerZod konglomeratebiT,<br />

sxvadasxva Sedgenilobis qviSaqvebiTa da TixebiT agebuli<br />

wyeba, romelic gvxvdeba kavkasionis samxreT ferdze. marCxi zRvis naleqebi<br />

gvxvdeba saqarTvelos beltis Crdilo periferiaze, warmodgenili<br />

rifogenuli kirqvebiTa da lagunur-kontinenturi naleqebiT e.w. feradi<br />

wyebiT, romlis agebulebaSic monawileobs sxvadasxva feris Tixebi, qvi-<br />

Saqvebi da mergelebi. feradi wyeba farTod aris gavrcelebuli dasavleT<br />

saqarTveloSi (okribaSi). wyeba mkvlevarebs kimerijulad miaCniaT.<br />

carculi periodi mniSvnelovani droa <strong>geologiuri</strong> movlenebis ganviTarebis<br />

TvalsazrisiT. adre carculSi transgresiis Sedegad zRvaSi<br />

ZiriTadad kirqvebi daileqa. kirqvebi umetesad Sreebrivia, magram aris<br />

masiuri kirqvebic (urgonuli faciesi), romelTa asakic hotrivulad aris<br />

miCneuli. kirqvebs qveS udevs konglomeratebi, romelSic granitebis qvargvalebi<br />

da kvarciani qviSaqvebis masala monawileobs.<br />

carculi karbonatuli naleqebi farTod aris gavrcelebuli saqar-<br />

TveloSi, maT Soris saqarTvelos samxedro gzis WrilSi. gviancarculSi<br />

zoganvulkanuriaqtivobadaiwyo.am<br />

droswarmoiSvarTuliagebulebisadatute Sedgenilobis mTavaris wyeba,<br />

romelic farTod aris gavrcelebuli dasavleT saqarTveloSi. es wyeba<br />

qveda turonulad aris daTariRebuli. amave drosquTaisis midamoebSi<br />

Camoyalibda teSenituri (tute gabros) mravalricxovani sxeulebi.<br />

teSenitebis gviancarculi asaki dasabuTda kalium-argonulimeTodiT.<br />

miRebuli iqna mniSvnelobebi 83-95mln. w. (Дудауриидр., 1989).<br />

gviancarculSi mZlavri vulkanuri seria Camoyalibda samxreT-aRmosavleT<br />

saqarTveloSi arTvin-bolnisis beltis farglebSi<br />

(bolnisisdadmanisis raionebi). es ariskir-tuterigis<br />

qanebi_liparitebi,albitofirebi,kvarciani albitofirebi dasxv. am<br />

vulkanitebTan arisdakavSirebuli madneulis spilenZ-kolCedanuri da<br />

oqros sabadoebi. am seriis asakobrivi diapazonimoicavs mTel<br />

zedacarculssenomanuridan maastrixtis CaTvliT. zeda carculi<br />

8


vulkanogenuri seria karbonatuli naleqebiT mTavrdeba kampanurmaastrixtulSi.<br />

saqarTvelos teritoriaze mesameuli vulkanogenuri da<br />

terigenuli naleqebi farTod aris gavrcelebuli. kerZod am asakis<br />

qanebiT agebulia aWara-TrialeTis naoWa zona.am asakis wyebebi aris<br />

arTvin-bolnisis beltze, Tbilisis midamoebSi, kavkasionis samxreT<br />

ferdze da sxvagan.<br />

saqarTvelos samxedro gzaze <strong>savele</strong>-geologiur praqtikaze mimavali<br />

studentebi sofel bodornasTan naxaven konglomeratebiT agebul vertikalurkedlebs,<br />

romelic duSeTis wyebis saxelwodebiT aris cnobili da<br />

romlisasakisarwmunod meotur-ponturia (zedamioceni-qvedaplioceni).<br />

gvianpliocenSi samxreT saqarTveloSi vulkanur aqtivobas hqonda adgili,<br />

ris Sedegadac warmoiSva mJave da fuZevulkanuri qanebi. maTi asaki 6-<br />

7mln. w. Seadgens. amave dros WiaTuris raionSi warmoiSva perevisas<br />

oliviniani bazaltebi da goraZiris bazalturi vulkanuri konusebi. meo-<br />

Txeuli naleqebi zRviur da mdinareul terasebs agebs. igi warmodgenilia<br />

agreTve aluvioniTa da myinvaruli naleqebiT.<br />

meoTxeulSi sakmaod intensiuri andezituri vulkanuri procesi gamovlinda<br />

yazbegis raionSi da yelis zeganze. Camqralma vulkanebma myinvarwverma,<br />

qabarjinam, sakoxem da saZelem mZlavri vulkanuri nakadebi<br />

warmoSva.<br />

sur. 1. saqarTvelos sqematuri <strong>geologiuri</strong> ruka (gamyreliZe da sxv. 2009)<br />

1. meoTxeuli; 2. neogenuri; 3. paleogenuri; 4.carculi; 5. iuruli; 6. Sua<br />

paleozour-triasuli; 7. neoproterozour-qveda paleozouri; 8.<br />

neogenur-meoTxeuli subaeruli vulkanitebi; 9. iuruli granitoidebi; 10.<br />

9


neoproterozouri da paleozouri granitoidebi; 11. rRvevebi; 12.<br />

SariaJebis frontaluri xazebi; 13. saqarTvelos samxedro gza.<br />

saqarTvelos teritoriis teqtonikuri daraioneba<br />

e. gamyreliZis (2000) mixedviT<br />

saqarTvelos teritoriis teqtonikur daraionebas safuZvlad udevs<br />

dedamiwis qerqis dislocirebis xarisxi, rac ganpirobebulia qerqis moqnilobis<br />

xarisxiT, danaleqi safaris simZlavriT da SedgenilobiT.<br />

saqarTvelos teritoriaze gamoiyofa Semdegi mTavari struqturulmorfologiuri<br />

erTeulebi (sur. 2):<br />

1. kavkasionis naoWa sistema<br />

2. samxreT kavkasiis mTaTaSua are<br />

3. mcire kavkasionis naoWa sistema<br />

I.kavkasionis naoWa sistema: I 1-mTavari qedis zona; I 2-yazbeg-lagodexis<br />

zona; I 3-mestia-TianeTis zona; I 4-CxalTa-lailis zona; I 5-gagra-javis zona;<br />

I 6-novorosiisk-tuafses zona; II. amierkavkasiis mTaTaSua are: II 1-dasavleTi<br />

molasuri daZirvis zona (rionis mTaTaSua rofi); II 2-centraluri azevebis<br />

zona; II 3-aRmosavleTi daZirvis zona (mtkvris mTaTaSua rofi); II 3 1 -qar-<br />

Tlis molasuri qvezona; II 3 2 -gare kaxeTis molasuri qvezona; II3 3 -alaznis<br />

zednadebi molasuri qvezona; III. mcire kavkasionis (antikavkasionis) naoWa<br />

sistema: III 1-aWara-TrialeTis naoWa zona; III 1 1 -guriis qvezona; III1 2 -CrdiloeTi<br />

qvezona; III 1 3 -centraluri (RerZuli) qvezona; III1 4 -samxreTi qvezona;<br />

III 2-arTvin-bolnisis zona (belti); III 2 1 -javaxeTis qvezona; III2 2 -bolnisis<br />

qvezona; III 3-loq-yarabaxis zona; III 3 1 -loqis qvezona; III3 2 -geqtapis qvezona.<br />

10


saqarTvelos samxedro gza samxreTidan CrdiloeTisken gadakveTs<br />

Semdeg teqtonikur erTeulebs: mcire kavkasionis aWara-TrialeTis naoWa<br />

zonas; samxreT kavkasiis mTaTaSua teritoriis aRmosavleTi daZirvis zonas;<br />

kavkasionis naoWa-SariaJuli sistemis mestia-TianeTis zonas; Semdeg<br />

yazbeg-lagodexis zonas da kavkasionis mTavari qedis aRmosavleTi daZirvis<br />

maraosebr-naoWa qvezonas.<br />

aWara-TrialeTis naoWa zona warmoadgens mcire kavkasionis mkveTrad<br />

gamoyofil struqturul-morfologiur erTeuls da antiklinuri agebuleba<br />

aqvs. igi Caisaxa albur (qveda carcul) saukuneSi iuruliswina kristalur<br />

fundametze. ganviTarda gviancarcul-paleogenur droSi. mis agebulebaSi<br />

monawileobs fuZe Sedgenilobis vulkanogenebi,terigenuli naleqebi,<br />

mcire zomis intruziuli sxeulebi.<br />

samxreT kavkasiis mTaTaSueTis aRmosavleTi daZirvis zona agebulia<br />

oligocen-mio-pliocenuri asakis molasuri naleqebiT, romelic kavkasionisa<br />

da aWara-TrialeTis gadanarecxi masalis konglomeratebs warmoadgens.<br />

mestia-TianeTis naoWa-SariaJuli zona Sedgeba Jinval-gomborisa da<br />

Sovi-fasanauris qvezonebisgan.<br />

Jinval-gomboris qvezona rTuli agebulebiT xasiaTdeba. mis farglebSi<br />

gamoiyofa oTxi SariaJi (zewari), da ganeduri mimarTulebis zedaeocenuri<br />

olistostromebi.<br />

Sovi-fasanauris naoWaqvezona agebulia zedaiuruli da carculi<br />

fliSuri naleqebiT. aq gamoiyofa ori SariaJuli zewari.<br />

Semdeg samxedro gza kveTs yazbeg-lagodexis zonas, romelic agebulia<br />

qveda- da Suaiuruli Tixafiqlebisa da qviSaqvebis wyebebiT, romleb-<br />

Sic ganviTarebulia Zlier SekumSuli izoklinuri naoWebi.<br />

CrdiloeTiT am zonas mosdevs kavkasionis naoWa sistemis aRmosavle-<br />

Ti nawilis maraosebr-naoWa qvezona. igi agebulia qvedaiuruli asakis<br />

Tixafiqlebis wyebebiT da xasiaTdeba izoklinuri danaoWebiT. aqve zedapirze<br />

gamodis gvianpaleozouri granitoidebiT agebuli darialis da<br />

gveleTis masivebi.<br />

11


<strong>geologiuri</strong> Wrili saqarTvelossamxedro<br />

gzis gaswvriv<br />

Tbilisi–mcxeTa<br />

saqarTvelos dedaqalaqi Tbilisi da misi Semogareni mdebareobs<br />

aWara-TrialeTis naoWa sistemis aRmosavleT daboloebaze. Tbilisis samxreT-aRmosavleTiT<br />

es sistema iZireba da TandaTan dabldeba.<br />

q. Tbiliss ukavia md. mtkvris farTo xeobis orive ferdi. qalaqis<br />

farglebSi md. mtkvari miedineba CrdiloeTidan samxreTisaken.<br />

qalaqis teritoria da misi Semogareni agebulia paleogenuri danaleqi<br />

da vulkanogenuri qanebiT, romelic zogan ifareba mZlavri meoTxeuli<br />

naleqebiT (sur.3).<br />

qalaqis farglebSi ganviTarebulia ganeduri mimarTulebis farTod<br />

gaSlili naoWebi. samxreTidan CrdiloeTisken md. mtkvris marjvena ferdze<br />

gamoiyofa Semdegi naoWebi (ix.sur.3): TeleTis antiklini(I);krwanisis<br />

sinklini (II);mamadaviTis antiklini(III);saburTalos sinklini(IV);lisis<br />

antiklini(V);diRmis sinklini(VI) damcxeTis antiklini(VII).<br />

am naoWebidan md. mtkvris marcxena ferdze gadadis mxolod TeleTisa<br />

da mcxeTis antiklinuri naoWebi, romelTa Sua mdebareobs xevZmaris<br />

farTo sinklini.<br />

q. Tbilisis teritoriaze yvelaze Zveli naleqebi, romlebic numulitebiT<br />

Suaeocenurad aris daTariRebuli, gaSiSvlebulia md. mtkvris marcxena<br />

kldovan napirze metexisa da orTaWalis xidebis Sua. igive naleqebi<br />

gvxvdeba botanikuri baRis teritoriaze da md. dabaxanis xeobaSi. Suaeocenuri<br />

wyebis maqsimaluri simZlavre 100-120 m udris.<br />

metexis klde Suaeocenuri naleqebis zeda nawiliT aris agebuli. aq<br />

gaSiSvleba warmodgenilia qaosurad ganlagebuli lodebisagan, romelTa<br />

zoma zogjer 50 m aRwevs. lodebi Secementebulia sxvadasxva Sedgenilobis<br />

danaleqi (qviSaqvebi, Tixebi, kirqvebi) da vulkanuri (tufebi, tufogenuri<br />

qviSaqvebi) masaliT (sur.4).<br />

es warmonaqmnebipirveladaRwera g.abixmadamasareulSreebrivi<br />

konglomeratebiuwoda.Semdegimkvlevarebi am warmonaqmnebslodbreqCiebissaxelwodebiTmoixsenieben,<br />

xolo e.gamyreliZem (1984)daf.maisaZem (1999)<br />

maT olistostromebiuwodes.amavtorebisazriTesaristipiuri<br />

gravitaciuliolistostromebi,romelTawarmoSobaukavSirdebakordilierebisferdobze<br />

wyalqveSa Caqcevebs,gamowveulsvulkanuridateqtonikurimiwisZvrebiT.<br />

olistostromebis Semadgeneli olistoliTebi warmodgenilia qveSmdebare<br />

dabaxanis wyebis qviSaqvebiT da carculi asakis danaleqi da vul-<br />

12


kanogenuri qanebiT. vulkanogenebidan gvxvdeba andezit-dacitebi, andezitebi<br />

da diabaz-porfiritebi.<br />

olistostromebis TiTqmis 40 metris simaRlis kldis Tavze, e.w.<br />

metexis platoze, agebulia gumbaTovani eklesia, romelic me-13 saukunis<br />

sur. 3. Tbilisis midamoebis <strong>geologiuri</strong> ruka (gamyreliZe da sxv. 2009)<br />

1–meoTxeuli daunawevrebeli aluviuri, deluviuri da proluviuri naleqebi;<br />

2–aRCagil-afSeronuli; 3–meotur-ponturi; 4–zedasarmatuli; 5 –<br />

Suasarmatuli; 6 – qvedasarmatuli; 7 – Suamiocenuri (daunawevrebeli);<br />

8_Cokrakuli; 9–konkur-karaganuli; 10–kowaxuri; 11–sayaraulo; 12–<br />

oligocen-qveda miocenuri (maikopis seria); 13–zedaeocenuri (Tbilisis<br />

numulitebiani wyeba); 14–zedaeocenuri (navTluRis wyeba); 15 – Sua<br />

eocenuri (aWara-TrialeTis faciesi); 16 – Suaeocenuri (Tbilisis olis-<br />

13


tostromebi); 17 – Sua eocenuri (dabaxanis wyeba); 18 – Suaeocenuri (gamkveTi<br />

sxeulebi); 19 – qveda eocenuri; 20 – paleocenuri; 21 – paleocenuri<br />

(daniuri); 22 – WaburRili; 23 – antiklini; 24_ sinklini; 25 – SariaJis da<br />

Secocebis fuZe; 26 – siRrmuli rRveva; 27 – Sesxletva-Secoceba;<br />

sur. 4. Tbilisis olistostromebis gaSiSvleba<br />

bolos (1278-1289 ww) Zveli eklesiis adgilze auSenebia demetre II Tavdadebuls<br />

(sur. 5). kldis qimze 1967 wels aRimarTa Tbilisis damaarseblis<br />

vaxtang gorgasalis monumenturi Zegli (moqandake elguja amaSukeli).<br />

14


sur. 5. metexis eklesia da vaxtang gorgasalis Zegli<br />

md. mtkvris marjvena napirze mdebareobs gogirdiani bunebrivi cxeli<br />

wylis (temperatura 40-47 0 farglebSi meryeobs)cnobili abanoebi (sur.<br />

6). am wyaroebTan aris dakavSirebuli legenda Tbilisis daarsebis<br />

Sesaxeb.<br />

sur. 6. Tbilisis Termuli gogirdiani abanoebi<br />

15


gogirdis abanoebis midamoebidan qalaqis centris gavliT praqtikant-studentebis<br />

jgufi gaemgzavreba vake-saburTalos saavtomobilo<br />

gzis gaswvriv Wrilis sanaxavad.<br />

magistralis orive ferdze gaSiSvlebulia zedaeocenuri naleqebi<br />

warmodgenili qviSaqvebis, Tixafiqlebisa da mergelebis morigeobiT.<br />

es qanebi agebs mamadaviTis antiklinis Crdilo frTas, romelsac moyveba<br />

saburTalos sinklini da Semdeg lisis antiklini.<br />

aqedan eqskursia saqarTvelos samxedro gziT miemgzavreba daba stefanwmindisken.<br />

gzis gaswvriv mcxeTamde gaSiSvlebebi ar aris. md. mtkvris marjvena<br />

ferdze da mdinaris kalapotis marcxena napirze, zahesis zeviT, kargad<br />

Cans sqelSreebrivi qviSaqvebis gaSiSvleba, romelTa qvedamiocenuri asaki<br />

dadgenilia mikrofauniT.<br />

CrdiloeTiT, karsanis xevis mtkvarTan SesarTavTan, SiSvldeba zedaeocenuri<br />

foraminiferebianimergelebisa da qviSaqvebis morigeoba, romelzec<br />

agebulia zahesis kaSxali. amave qanebze maRal kldovan mTaze aRmarTulia<br />

Zveli arqiteqturuli Zegli – jvris monasteri (sur.7), romelic<br />

aSenda me-6 da me-7 saukuneebis mijnaze (586-605 w.w.).<br />

gzidan da gansakuTrebiT jvris monastridan kargad Cans mdinareebis<br />

mtkvrisa da aragvis SesarTavTan gaSenebuli q. mcxeTa – saqarTvelos<br />

Zveli dedaqalaqi Cv.w. V saukunemde.<br />

mcxeTis centrSi aRmarTulia XI saukunis SesaniSnavi arqiteqturuli<br />

Zegli – sveticxoveli, romelic aaSena xuroTmoZRvarma arsakiZem<br />

1010-1029 wlebSi (sur. 8).<br />

sur. 7. jvris monasteri<br />

sur. 8. sveticxoveli<br />

mcxeTaSi, md. md. mtkvrisa da aragvis SerTvis adgilidan (sur.9) dasavleTiT,<br />

md. mtkvris xeobaSi, gadis siRrmuli rRveva ori didi geoteqtonikuri<br />

erTeulis – aWara-TrialeTis zonisa da saqarTvelos beltis<br />

Sua.<br />

16


sur.9. mtkvrisa da aragvis SesarTavi<br />

mcxeTa – fasanauri<br />

md. aragvze gadebuli xidis Semdeg saqarTvelos samxedro gza gadis<br />

muxranis velze, sadac saqarTvelos belti (kristaluri substrati)<br />

Rrmad aris daZiruli da dafaruli zedaeocenur_qvedamio-pliocenuri<br />

(meotur-ponturi) molasuri naleqebiT. es naleqebi, romlebic duSeTis<br />

wyebis saxeliT aris cnobili, kargad aris gaSiSvlebuli sof. bodornasTan<br />

(sur.10). aq vertikaluri kedlebi agebulia dauxarisxebeli konglomeratebiT,<br />

romelSic Tixis linzebi gamoereva. molasuri naleqebi<br />

mTavrdeba sof. JinvalTan, sadac konglomeratebi sarmatul qviSaqvebs<br />

adevs Tavze. samxedro gzis gaswvriv molasuri naleqebis gavrceleba 20<br />

km aRwevs. misi maqsimaluri simZlavre 2 km-dea.<br />

17


sur.10. duSeTis wyebis gaSiSvleba sof. bodornasTan<br />

am naleqebzea ganlagebuli bazaleTis tba (sur. 11, 12), romelTanac<br />

samxedro gzidan midis 8 km sigrZis moasfaltebuli saavtomobilo gza.<br />

tbis zedapiri zRvis donidan 875 m-ze mdebareobs. tbis maqsimaluri siRrme<br />

7 m-ia. tbis zedapiris farTobi 1,22 km 2 udris, xolo tbaSi arsebuli<br />

wylis moculoba 5,5 mln. km 3 Seadgens. bazaleTis tba md. aragvis Walidan<br />

250 m-iT maRla mdebareobs. igi daxurul auzs warmoadgens. mas mdinare<br />

ar erTvis, ris gamoc mxolod atmosferuli naleqebiT da miwisqveSa<br />

wylebiT ikvebeba.<br />

bazaleTis tbis samxreTiT mdebare misaqcielis qedis Crdilo kal-<br />

Tebidan ramdenime mcire nakaduli moedineba, romlebic tbis napiramde<br />

ver aRwevs. uxvi atmosferuli naleqebis dros es nakadebi niaRvrebad iqceva<br />

da myar masalasTan erTad tbaSi Caaqvs is sayofacxovrebo narCenebi,<br />

romelsac mSrali amindis dros maT kalapotSi mosaxleoba yris.<br />

18


sur. 11. bazaleTis tbis aerofotosuraTi<br />

unda aRiniSnos, rom mTeli rigi Taviseburebis gamo, bazaleTis tba<br />

da misi Semogareni garemo pirobebis yovelgvari cvalebadobis mimarT<br />

uaRresad mgZnobiare sistemas warmoadgens, amitom aq adamianis sameurneo<br />

saqmianoba da miTumetes uSualod tbis piras dasaxleba yovlad dauSvebelia.<br />

biologebis daskvniTtba kvdomis procesSia.wyalmcenareebis farTo<br />

gavrcelebis gamo tbis wyals mwvane feri aqvs.<br />

sur.12. bazaleTis tba<br />

19


ddaba<br />

Jinvaalidan<br />

zzeviT<br />

gziis<br />

marjvna<br />

mxaress<br />

agebullia<br />

miwayrili<br />

ka-<br />

Sxalii,<br />

romelmmac<br />

daaguba<br />

md. aaragvi<br />

da<br />

Seqmna Jinvaliss<br />

wyalsacavi.<br />

igii<br />

520 million<br />

kubbur<br />

metr wyals iitevs.<br />

wyyalsacavvi<br />

Rrmad aris SeWWrili<br />

mT TiuleTissa<br />

da fSav-xevsur<br />

reTis ar-<br />

agvis xeobebSii<br />

(sur.13). Jinvaliis<br />

wyalsa acavidan sasmeli wyali miewodeba m a<br />

q. Tbiliss,<br />

nawwili<br />

ki Tbilisiss<br />

zRvaSi i Caedinebba.<br />

md. arragvis<br />

wyalze<br />

mu-<br />

Saobs agreTve Jinvaliss<br />

hidroeleqtros<br />

sadguri.<br />

sur.13.Jiinvalis<br />

wyalsaca w vi<br />

Jiinvalis<br />

wyalsacaavTan,gzi<br />

tad aaris<br />

gaSiSvlebulli<br />

olis<br />

agebullia<br />

mezoozouri<br />

vvulkanog<br />

daiuruli<br />

kirqvebis,<br />

carculi<br />

iosurri<br />

porfiritebis<br />

masaliT<br />

mebiT (ramdeniime<br />

aseulli<br />

m<br />

galiTTad,<br />

alevvis<br />

klde<br />

e. gamyrelliZisa<br />

da<br />

gebaSiia<br />

zedaeoocenur<br />

n<br />

ramdennime<br />

kiloometrze<br />

loeTiiT<br />

mdebarre<br />

kordi<br />

romellmac<br />

maqssimums<br />

mia<br />

Tan dakavSirebbuli<br />

wya<br />

strommebSi<br />

iSviiaTad<br />

gvx<br />

oolistoliTebi<br />

ga<br />

naleqeebSi,<br />

rommlebic<br />

n<br />

3 is marcxena<br />

mxares,sakmao<br />

manZilz zeuwyve- stostromebi(sur.<br />

14), romllebic<br />

Zi iriTadadd<br />

genuri da a danaleeqiqanebiTT,<br />

maT So oris ze-<br />

karbonat tul-teriigenuli<br />

naleqebis sa da ba-<br />

(olistoliTebi).mmaTgan<br />

yvvelaze<br />

didi d zo-<br />

) xassiaTdeba<br />

zedaiurruli<br />

riffuli<br />

kirqvebi.ma-<br />

da sof. aranisis s kirqvis kldeebii.<br />

a sxv.(20099)<br />

mixedv viT es gaamosavlebbi<br />

meorad dganla- naleqebSii.<br />

amave avtorebi a s azriT kirqvis lodebii<br />

gadaadgiilda<br />

wya alqveSa mmewyris<br />

ssaSualebiT<br />

Crdi-<br />

ilieridaan.<br />

axalm ma pirineuulma<br />

teqqtonikurma<br />

fazam, ,<br />

aRwia gviianeocenu<br />

urSi, gamooiwvia<br />

miiwisZvrebi<br />

da mas-<br />

alqveSa mmewyruli<br />

movleneebis<br />

ganviiTareba.<br />

olisto--<br />

xvdeba paaleozour<br />

ri granittebis<br />

massalac.<br />

anlagebulia<br />

zed daeocenurr<br />

alevrolitur-<br />

-peliturr<br />

numuliteebis<br />

faun niT aris daTariRRebuli.<br />

olisto--<br />

200


strommebi<br />

ganllagebulia<br />

mestia--TianeTis<br />

s fliSurri<br />

zonis Jinval-g gomboriss<br />

qvezonnaSi<br />

(ГамккрелидзеП.,<br />

ГамкрелиидзеИ.,<br />

197 77; e. gamyyreliZe<br />

dda<br />

sxv., 2009). 2<br />

sur.14.<br />

ollistostrromebi<br />

Ji invalis wwyalsacavvTan<br />

annanuriskeen<br />

mimavall<br />

gzis ppiras<br />

SiS Svldeba jer palleogenuri<br />

i, Semdegg<br />

zedaccarculi<br />

wvrilmarrcvlovani<br />

qviSaq qvebi da TTxelSreebrivi<br />

me ergelebi. .<br />

ananurris<br />

arqitteqturulli<br />

komplleqsis<br />

pi irdapir saavtomoobilogzi<br />

is marcx-<br />

ena mxares<br />

gaSiSvlebullia<br />

Sreeebrivi,<br />

da anaoWebulli,<br />

magraam<br />

zogan teqtoni-<br />

kurad aSlilli<br />

ukuuRmarTis<br />

wyeba,r romlis asaki qvedasen nomanuriaa<br />

(sur.155).mas<br />

zevviT<br />

moyveeba<br />

kaJianni<br />

naleqe ebi, romelsac<br />

gamoyofen<br />

ananuriss<br />

wyebiss<br />

saxelwoodebiT<br />

(zzedasenomanur-qve<br />

edaturonnuli).<br />

sur.15.<br />

ukuRmarrTis<br />

wyeb ba sof. ananurTann<br />

211


XVI-XVII saukuneebis ananuris cixesimagre agebulia qvedasenomanur<br />

kaJian qanebze (ukuRmarTis wyeba). ananuris arqiteqturul ansamblSi Tavmoyrilia<br />

saero, samxedro da sakulto nagebobebi. ansamblis umTavresi<br />

nagebobaa didi gumbaTiani taZari, romelic 1689 wels aragvis erisTavis<br />

brZanebiT augiaT (sur. 16).<br />

aq, md. aragvis marjvena Senakadis md. aryalas (veZaTxevis) xeobaSi,<br />

gadis sazRvari saqarTvelos beltsa da kavkasionis samxreTi ferdis naoWa<br />

sistemas Soris. aqedan CrdiloeTiT, samxedro gzis gaswvriv carculi<br />

kirqvebis, qviSaqvebis da mergelebis anu fliSuri naleqebis daRmavali<br />

Wrilia.<br />

sur.16. ananuris arqiteqturuli kompleqsi<br />

daba fasanaurTan Savi aragvi erTvis TeTr aragvs.Savi aragvi saTaves<br />

iRebs Wiuxis vulkanuri masividan da CdiloeTidan samxreTisken miedineba<br />

gudamayris xeobaSi. es xeoba agebulia iuruli asakis Savi feris<br />

TixafiqlebiT, romlebic zogan teqtonikurad aSlilia da intensiur gadarecxvas<br />

ganicdis. swored fiqlebis masala aZlevs Sav aragvs damaxasiaTebel<br />

fers.<br />

TeTri aragvi saTaves iRebs yelis zeganze arsebuli vulkanuri centris<br />

– didinefiskalos aRmosavleT ferdobidan da miedineba meoTxeul<br />

vulkanogenur da zedaiurul-carcul Ria feris naleqebSi. amitom TeTri<br />

aragvi wyaldidobis drosac ki mxolod imRvreva da fers mkveTrad ar<br />

icvlis.<br />

TeTri da Savi aragvis ferebis kontrasti kargad Cans maTi SeerTebis<br />

adgilas (sur.17).<br />

22


daba fasanaurTan, TeTri da Savi aragvis SesarTavTan, gzis marcxena<br />

mxares, naleqebi warmodgenilia qvedacarculi (hotrivul-baremuli) asakis<br />

nacrisferi sakmaod sqelSreebrivi (60 sm-de) qviSaqvebis, argilitebis,<br />

zoliani qviSaqvebis da zoliani masiuri argilitebis morigeobiT. es naleqebi<br />

agebs fasanauris antiklinis samxreT frTas (e. gamyreliZe da<br />

sxv., 2009).<br />

sur.17. TeTri da Savi aragvis SesarTavi<br />

daba fasanauri mdebareobs zRvis donidan 1060 metrze. igi warmoadgens<br />

mTiuleTis centrs. es eTnografiuli provincia mTlianad ikavebs<br />

TeTri aragvis xeobas. fasanauri SedarebiT axalgazrda dasaxlebaa. igi<br />

gaCnda XIX saukunis pirvel naxevarSi, rogorc samxedro gzis erT-erTi<br />

punqti da gzis gadasaxadis akrefis adgili.<br />

fasanauri _ stefanwminda<br />

daba fasanauridan sof. mleTamde gzis gaswvriv ZiriTadi qanebis ga-<br />

SiSvleba warmodgenilia zedaiurul-carculi fliSuri naleqebiT.<br />

sof. qveSeTidan md. aragvis marcxena ferdze Cans mleTa-gudauris<br />

lavuri nakadis daboloeba. lavuri nakadi iwyeba vulkan sakoxedan da<br />

grZeldeba TiTqmis 12 km-ze. misi sigane 2-3,5 km farglebSia. nakadi moedineba<br />

TeTri aragvis Zvel xeobaSi. ganlagebulia aluviur naleqebze. nakadis<br />

Ziri kargad Cans md. aragvis kalapotidan 50-60 m zeviT. sof. araxveTis<br />

pirdapir patara RarSi kargad Cans lavebis qveS Tixebis gamowva da<br />

gawiTleba(sur.18). lavuri nakadi agebulia andezit-bazaltebiTa da<br />

andezitebiT.<br />

23


soof.<br />

mleTTasTan<br />

gzza<br />

gadaddis<br />

md. TeTri<br />

araagvis<br />

marrcxena<br />

napirze.<br />

aqq<br />

gaSiSvvlebuliaa<br />

qvedacaarculi<br />

( (valanJin nuri) Savii<br />

feris bbitumiani<br />

i Tixafi-<br />

qlebi mergelebisa<br />

daa<br />

karbonnatuli<br />

qviSaqvebi<br />

q is SuaSrreebiT.<br />

zeviT z ess<br />

wyeba TandaTannobiT<br />

gaddadis<br />

muuqnacrisf<br />

fer fiqllebriv<br />

mergelebsa<br />

a da kir--<br />

qvebSii.<br />

es wyebaa<br />

struqtturulad<br />

qveSeTis s antiklinis<br />

Crdilo<br />

frT Tas warm-<br />

oadgens.<br />

zeviTT<br />

jvris ggadasasvllelisken<br />

n gza Zlier<br />

dakllaknilia<br />

damle- Ta-guddauris<br />

llavur<br />

nakkadze<br />

gaddis.<br />

sur.18. mmleTa-guddauris<br />

llavuri<br />

na akadis gaanlageba<br />

aluvionze<br />

mlleTis<br />

xiididan<br />

1, 5 kilomeetris<br />

ze eviT, gziss<br />

marjveena<br />

mxares s SiSvl-<br />

deba mleTa-guudauris<br />

andezit- bazaltu uri Sedgenilobiss<br />

lavuri i nakadi, ,<br />

romellsac<br />

svetturi<br />

gannwevreba<br />

aqvs(sur. .19). sveteebi<br />

eqvswwaxnagiani<br />

ia da ve-<br />

rtikallurad<br />

aris<br />

ganllagebulii.<br />

svetebis<br />

diametri<br />

erTi metris fargleb f -<br />

Sia. aqqve<br />

erT uubanze<br />

Caans<br />

filaqnisebri<br />

ganwevreeba.<br />

andezzit-bazal<br />

ltebina- crisfferi,<br />

Savii,<br />

iSviaTaad<br />

mowiTTalo<br />

fer ris masiuur,<br />

zogjjer<br />

forian<br />

qanebss<br />

warmoadgens.<br />

am<br />

qanebis asaki 1855-200<br />

aTas s wels SSeadgens.<br />

soof.<br />

gudauris<br />

samxreTiT<br />

ggzis<br />

marj jvena mxaares<br />

gaSeenebulia<br />

zamTriss<br />

sporttul-gamajjansaRebeeli<br />

kompleqsi<br />

sa aTxilamuuro<br />

trassebiTa<br />

da<br />

sabagi-<br />

ro gzzebiT.<br />

soof.<br />

gudaauris<br />

addgilas<br />

dasaxleb d a gaCndaa<br />

XIX s-i is 60-iann<br />

wlebSSi.<br />

soof.<br />

gudaauridan<br />

zeviT piirvel<br />

gvirabSi<br />

SSesasvlellamde,<br />

md d. TeTrii<br />

aragviis<br />

xeobiss<br />

marjvenna<br />

mxares kargad Cans C yeliis<br />

vulkanuri<br />

zeg gani, rom-<br />

elzecc<br />

cnobillia<br />

20-mdee<br />

Camqralli<br />

vulkan ni, romellTa<br />

Soriis<br />

mkveTr rad gamo--<br />

iyofa didi nefiskalos<br />

konusii,<br />

agebul li biotittiani<br />

daccitebiT<br />

(sur. 20). .<br />

yelis zegnis vvulkanurri<br />

konuseebi<br />

agebul lia andeezitebiT<br />

da dacit tebiT.<br />

244


sur.19. sveturi ganwevreba mleTa-gudauris lavur nakadSi<br />

jvris uReltexilamde, gzis marcxena mxares, aris gadasaxedi moedani,<br />

romelic aragvis xeobasa da yelis zegans gadahyurebs. md. aragvis xeobaSi<br />

moCans qvedacarculi (valanJinuri) asakis, Ria nacrisferi da nacrisferi<br />

kirqvebisa da mergelebis morigeobisgan Semdgari Sreebrivi dasta,<br />

romelsac Tavze adevs meoTxeuli asakis lavebi.<br />

sur. 20. Camqrali vulkani – didi nefiskalo<br />

25


moednidan kargad Cans md. TeTri aragvis saTave da yelis vulkanuri<br />

zegnis aRmosavleTi nawili, romlis ferdobzec sami vulkanuri nakadi<br />

SeimCneva. maTi saerTo simZlavre 350-400 m iqneba. SedgenilobiT es nakadebi<br />

andezituri, andezit-dacituri da dacituria. axasiaTebT sveturi ganwevreba.<br />

jvris uReltexili, romelic kavkasionis mTavar qedze mdebareobs,<br />

warmoadgens farTo unagiras. igi arismd. md aragvisa da Tergis<br />

auzebiswyalgamyofi.orive mdinare kaspiis zRvaSi Caedineba. jvris<br />

gadasasvlelze aRmarTulia sveti, romelzec aRniSnulia uReltexilis<br />

simaRle zRvis donidan_ 2395 metria (sur. 21).<br />

sur. 21. sveti jvris uReltexilze<br />

jvris gadasasvlelidan gza CrdiloeTisken md. bidaras xeobas miuyveba.<br />

md. bidara saTaveSi vakeze miedineba da kargad gamoxatul meandrebs<br />

qmnis. xeobis Sua nawilSi mis marcxena ferdze mraval adgilas mineraluri<br />

wyali gamodis. es aris rkinian-karbonatuli wylebi, romlebidanac<br />

ferdobebze ileqeba travertinebi.md. bidaras marcxena ferdze, sakmaod<br />

maRla, mineraluri wyaroebis gamosavlebia, romlebic qmnis saavtomobilo<br />

gzamde Camomaval travertinebis sakmaod farTo Sleifs(sur.22).<br />

wyaroebi dakavSirebulia yazbeg-cxinvalis rRvevis zonasTan (e. gamyreliZe<br />

da sxv., 2009). garda amisa xeobaSiaris lavis fragmentebi, romelic<br />

jvris uReltexilis Crdilo-aRmosavleTiT kavkasionis mTavar wyalgamyof<br />

qedze mdebare vulkan saZeledan unda iyos amofrqveuli.<br />

travertinebis gamosavlidan saavtomobilo gza eSveba sof. kobisken.<br />

26


sof. kobidan daba yazbegamde moasfaltebuli gza midis. md. Tergis<br />

marjvena mxares, sof. meore kobis gverdiT, andezituri lavebiT agebuli<br />

vertikaluri kedelia aRmarTuli, romelic Camqrali vulkan qabarjinas<br />

lavur nakads warmoadgens. kedelze kargad Cans sveturi ganwevreba. svetebi<br />

sxvadasxva mxares aris daqanebuli.<br />

sur. 22. travertinebi md. bidaras xeobaSi<br />

CrdiloeTiT, gzis marjvena mxares, gamoCndeba vulkan qabarjinas<br />

Zlier danawevrebuli konusi. kidev ufro CrdiloeTiT, sof. vardisubnis<br />

ukan, qedis ferdobze Cans laxarebis eroziuli mowmeebi svetebisa da<br />

gamoqvabulebebis saxiT.<br />

sof. sionis eklesiis qveS, gzis marjvena mxares, gaSiSvlebulia Suaiuruli<br />

(baiosur-baTuri) muqi nacrisferi argilitebisa da momwvano-nacrisferi<br />

wvril- da saSualomarcvlovani qviSaqvebis morigeoba.aqedan<br />

gzis gaswvriv sof. arSis bolos, sof. snosken gadasaxvevTan 150 m-ze,<br />

gaSiSvlebulia aalenuri asakis muqi nacrisferi argilitebis, wvril- da<br />

saSualomarcvlovani qviSaqvebis morigeoba,xolo md. TergTan md. snoswylis<br />

SesarTavTan gaSiSvlebulia qvedaiuruli (toarsuli) qviSaqvebi<br />

da argilitebi (giorgobiani, zaqaraia, 2009).<br />

aq SevwyvetT saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv Wrilis ganxilvas<br />

da yazbegis raionis teritoriaze calkeuli <strong>geologiuri</strong> marSrutebis<br />

aRweraze gadavalT.<br />

27


<strong>geologiuri</strong> marSrutebi yazbegis raionSi<br />

daba stefanwmindis bunebriv RirSesaniSnaobas warmoadgensmwvervali<br />

myinvarwveri (yazbegi). mwvervali medidurad gadmohyurebs daba stefanwmindasa<br />

da sof. gergeTs. bunebis es ganumeorebeli suraTi mnaxvelze<br />

waruSlel STabeWdilebas tovebs (sur. 23).<br />

sur.23. Camqrali vulkani myinvarwveri (yazbegi)<br />

myinvarwveri Camqral vulkans warmoadgens. igi moqmedebda daaxloebiT<br />

200 aTasi wlis winaT. am dros reliefi ukve Camoyalibebuli iyo da<br />

misgan amofrqveuli lava nakadebis saxiT daeSva yvela mimarTulebiT ferdobebze<br />

da mdinareTa xeobebSi. aseTi nakadebia: gveleTis, cdos, Cxeris,<br />

arSis, mnas da suatisis.<br />

myinvarwveris garda am raionSi mZlavr vulkanur centrebs warmoadgens<br />

qabarjina da sakoxe.garda amisa moqmedebda gverdiTi parazituli<br />

vulkanebic: tyarSeTi, Sevardeni, kiCutwveri da sxva (sur. 24).<br />

lavebi ZiriTadad andezituri Sedgenilobisaa, iSviaTad _ andezitbazalturi<br />

da dacituri.<br />

qvemoT moyvanilia yazbegis raionis teritoriaze Casatarebeli <strong>geologiuri</strong><br />

marSrutebis aRwera, romelsac Tan axlavs marSrutis teritoriis<br />

topografiuli ruka da Sesabamisi aerofoto.<br />

28


surr.<br />

24. yazbbegisvullkanurira<br />

aionisgeoologiurii<br />

ruka<br />

(ZoweeniZeda<br />

sx xv., 1985)<br />

1_myinvvarebi;<br />

22_aluviurri<br />

naleqqebi;<br />

3_ho oloceni, , andezittebi<br />

da andezit-<br />

dacittebi;<br />

4_gvian<br />

pleeistoceni,<br />

andez zitebi; 5__gvian<br />

pleistoc<br />

ceni_zedaa<br />

nawili,<br />

andezzitebi<br />

da<br />

andeziit-dacitebi;<br />

6_gvvian<br />

pleeistoceni<br />

i_ qvedaa<br />

nawili,<br />

andeziitebi,<br />

anddezit-daccitebi<br />

da d daciteebi;<br />

7_Suaa<br />

pleist toceni, a) )<br />

andeziitebi,<br />

anndezit-ddacitebi<br />

da dac citebi; bb)<br />

andezzituri,<br />

andezit--<br />

dacitturi<br />

daa<br />

dacituri<br />

pirroklasto<br />

oliTebi; ; g) llaxarebi;<br />

8_adree<br />

pleistoceni,<br />

andeziteebi;<br />

9_zeedaiurul<br />

l-qvedacaarculi<br />

karbonat tuli na-<br />

leqebii;<br />

10_baTTuri<br />

nalleqebi;<br />

11_zedaaal<br />

lenuri naleqebi; ;12_qvedaa aalenurii<br />

naleqeebi;<br />

13_ttoarsulli<br />

naleqqebi;<br />

14_ _plinsbaxxuri<br />

nalleqebi<br />

(yazbegiss<br />

wyeba); ; 15_Tanamedrove<br />

naleqebii:<br />

a) kol luviuri; b) glaccialuri;<br />

16 _ a) )<br />

vulkaanuri<br />

cenntrebi;<br />

b) ) eqstruzziuli<br />

sx xeulebi; 17 _ kaldera.<br />

299


daba stefanwminda_darialis xeoba<br />

marSruti iwyeba darialis xeobidan anu CrdiloeTidan samxreTisken.<br />

am xeobaSi gaSiSvlebulia ori magmuri sxeuli, romelic agebulia paleozouri<br />

granitoidebiT (sur.25). es aris darialisa da gveleTis kristaluri<br />

masivebi. wolis formebiT masivebi subganeduri mimarTulebiT wagrZelebul<br />

teqtonikur blokebs warmoadgens, romelic mimarTebis gaswvriv<br />

isoleba. es masivebi kavkasionis kristaluri gulis ukiduresi aRmosavleTi<br />

gamosavalia.<br />

sur. 25. darialis xeoba<br />

darialis da gveleTis kristaluri masivebis da serTod darialis<br />

xeobis agebulebis Seswavla daiwyo me-19 saukunis bolos transkavkasiuri<br />

rkinigzis mSeneblobis daproeqtebasTan dakavSirebiT da mogvianebiT<br />

gagrZelda mravali mkvlevaris mier. darialis masivis urTierTobis Sesaxeb<br />

kistinkis wyebasTan d.beliankini(1914), v.rengarteni(1932) da d.andreevi(1945)<br />

aRniSnavdnen wyebis transgresiul ganlagebas granitoidebze.<br />

mogvianebiT kistinkis wyebis ZirSi gravelitebisa da kvarcis konglomeratebis<br />

arseboba daadastures d. Sengeliam (1965), g. CixraZem (1975),i. yifianma<br />

(1984).T. giorgobianis (2000) azriT darialisa da gveleTis masivebi<br />

warmoadgens fesvebidan mowyvetil protruziul sxeulebs. ufro adre es<br />

azri gamoTqvesd. beliankinma (1944)da d. andreevma (1945),aseTive daskvnamde<br />

mividnen e. gamyreliZe da d. Sengelia (2005).<br />

30


daba stefanwminda_ darialis xeobis marSrutis teritoriis<br />

topografiuli ruka da aerofoto<br />

31


darialis masivs ukavia xeobis Crdilo nawili. igi md. Tergis xeobis<br />

gaswvriv 4,2 km-ze grZeldeba. misi farTobi daaxloebiT 23 km 2 Seadgens,<br />

masivis 1/3-ze meti saqarTvelo-ruseTis sazRvris neitralur zonaSia<br />

da amJamad dakvirvebisaTvis miuwvdomelia. gveleTis masivi darialis masivis<br />

samxreTiT mdebareobs. misi farTobi 7 km 2 -ia, masivebs Sua manZili<br />

TiTqmis 1400 m-ia. am SualedSi gamodis Savi feris fiqlebis, qviSaqvebisa<br />

da kvarcitebis wyeba, romelic kistingis wyebis saxelwodebiT aris gamoyofili<br />

da romlis asakic mkvlevarebis mier qveda liasurad (sinemurulad)<br />

aris miCneuli.<br />

darialis masivis Crdilo kontaqti liasur TixafiqlebTan (kistinkis<br />

wyeba) teqtonikuria, Sexebis sibrtye vertikalurad aris daqanebuli,<br />

mimarTeba ganeduri(sur. 26). kontaqtSi Tixafiqlebi gamkvrivebuli, xolo<br />

granitebi kataklazirebulia.<br />

sur. 26. darialis masivis Crdilo kontaqti kistinkis wyebasTan<br />

darialis masivis Crdilo nawili agebulia Ria nacrisferi SedarebiT<br />

saRi biotitiani granitebiT da dioritebiT, romelTanac sivrcobrivad<br />

da geneturad muskovitiani aliaskitebi da pegmatitebi aris dakavSirebuli.<br />

pegmatitebis muskoviti daTariRebul iqna kalium-argonis meTodiT.<br />

miRebuli mniSvneloba 321 mln.weli gvianpaleozour (Suakarbonul)<br />

asakze miuTiTebs, xolo kidev ori mniSvneloba 296 mln. weli_ SedarebiT<br />

Semcirebulia da karbonisa da permis sazRvars Seesabameba. WeSmarit<br />

asakad migvaCnia Suakarbonuli, radgan amave asakis aris Zirulisa da<br />

loqis masivebis muskovitiani pegmatitebi (Дудауриидр. 2000).<br />

32


mdinare kistinkas (xdes) marjvena ferdze gzis piras biotitiani granodioritebia<br />

gaSiSvlebuli, masSi SeimCneva plagioklazis TeTri feris<br />

porfirisebri gamonayofebi. qanebs sustad gamoxatuli gneisebrioba axasiaTebs.<br />

plagioklazi oligoklazis rigisaa da xSirad metia mikroklinze.<br />

aris mikroklinis Warbi Semcvelobis qanebi _ granitebi da umikroklino<br />

qanebi_kvarciani dioritebi. qanebis yvela es saxesxvaoba Tanda-<br />

TanobiT gadadis erTmaneTSi. porfirisebri granitoidebi vrceldeba md.<br />

Tergisa da md. devdorakis SesarTavis qveviT. darialis masivis samxreTi<br />

nawili agebuliagranitoiduli Sedgenilobis gneisebiT.<br />

gneisebSi mineralebis Semcvelobis mixedviT gamoiyofa biotit-plagioklaziani<br />

da biotit-plagioklaz-mikrokliniani saxesxvaobebi. d. Sengelia<br />

(1965) aRniSnavs agreTve gneisebis turmalinian saxesxvaobas.<br />

md. kistinkis xeobis marcxena ferdze aigo darialis mTavarangelozTa<br />

miqaelis da gabrielis da wminda giorgis saxelobis samonastro kompleqsSi<br />

Semavali SesaniSnavi gumbaTiani taZari, mopirkeTebuli vulkan<br />

xorisaris mowiTalo lavis masaliT (sur. 27). samonastro kompleqsis<br />

mSenebloba jer damTavrebuli ar aris.<br />

sur. 27. taZari darialis xeobaSi<br />

darialis masivis samxreTi kontaqti kistinkis wyebasTan gzis piras<br />

ar Cans. gaSiSvlebaSi sakmao xarvezis Semdeg gzis marjvena mxareskistinkis<br />

wyebis qanebisnayaria. masivebs Sua kistinkis wyebis simZlavre 500m<br />

iqneba.<br />

samxreTiT kistinkis wyebas moyveba zoliani qanebi, romelic vertikalurad<br />

aris daqanebuli, mimarTeba ganeduria. masSi kargad Cans Ria da<br />

33


muqi feris zolebis morigeoba (sur. 28). Ria feris zolebi plagioklazian<br />

porfirits warmoadgens, masSi plagioklazis fenokristalebis reliqtebia<br />

SemorCenili. Savi feris zolebi xSirad amfiboliT aris warmodgenili.<br />

makroskopuli niSnebiTa da SedgenilobiT igi ar SeiZleba kistinkis<br />

wyebas ekuTvnodes.zoliani qanebi da kistinkis wyeba teqtonikur SexebaSi<br />

unda iyos erTmaneTTan. zoliani qanebis urTierToba gveleTis masivTan<br />

sabolood garkveuli ar aris. mosalodnelia, rom masivi kveTdes<br />

zolian qanebs. zoliani qanebissimZlavre 200m-s Seadgens. es qanebigzispiras<br />

ar Cans. wyebis gacnoba SeiZleba odnav zeviT ferdobze asvliT(Dudauri<br />

at all., 2010).<br />

sur. 28. zoliani qanebi<br />

gveleTis xidis qveviT gzispiras gveleTis masivis gaSiSvlebaiwyeba.masivi<br />

agebulia porfirisebri granitebiT, romelic zogjer biotitis<br />

qerclebis orientirebuli ganlagebis gamo sustad gamoxatul gneisebriobas<br />

iZens. makroskopulad porfirisebri granitoidebi nacrisferi da<br />

Ria nacrisferia. am fonze mkveTrad gamoiyofa plagioklazis an mikroklinis<br />

TeTri feris didi kristalebi, romelTa zoma zogjer 3 sm aRwevs.<br />

ZiriTadi masa Sedgeba plagioklazis kristalebis, biotitis qerclebis,<br />

mikroklinisa da kvarcisagan. mineralebis raodenobis mkveTri cvalebadobis<br />

gamo gveleTis masivis qanebSi gamoiyofa kvarciani dioritebi, granodioritebi,<br />

plagiogranitebi da tipiuri granitebi. es qanebi TandaTanobiT<br />

gadadis erTmaneTSi.<br />

34


gveleTis xididan 50 m zeviT, mdinaris piras, gveleTis masivis maRali<br />

kedlidan Camoyrilia granitoidebis didi lodebi. es lodebi Seicavs<br />

fuZe qanis sxvadasxva zomis qsenoliTebs. aqedan zeviT mdinaris dinebis<br />

sawinaaRmdegod 60-70 m-ze gveleTis granitoidebs sferuli ganwevreba<br />

aqvs, rac mJave qanebSi iSviaTia (sur. 29).<br />

sur. 29.sferuli ganwevreba gveleTis masivis granitoidebSi<br />

gveleTis masivis samxreTi kontaqti kistinkis wyebasTan gadis mdinaris<br />

Walidan 50-60 m-iT zeviT patara unagiraze.<br />

darialisa da gveleTis masivebi gakveTilia diabazebis da diabaz-porfiritebis<br />

daikebiT (sur.30), romelTa mimarTeba ZiriTadad Crdilo _<br />

Crdilo-dasavluria, daqaneba _ vertikaluri, daqanebis kuTxe iSviaTad<br />

50 0 -de Camodis.daikebis simZlavre 0,3-0,5-dan 10-15 m-de meryeobs da iSviaTad<br />

metic aris. diabazuri qanebi sakmaod Secvlilia. piroqseni xSiradCanacvlebulia<br />

Cveulebrivi rqatyuariT, uralitiTantremolitiTdaaqtinolitiT.<br />

plagioklazis Secvlis produqtebia sosuriti da sericiti.<br />

gveleTis masivis dasawyisSi granitoidebs kveTs diabazuri daikebis<br />

ori sistema: ganeduri da meridianuli, amasTan ganeduri mimarTebis diabaz-porfiritebs<br />

kveTs meridianuli mimarTebis Tanabarmarcvlovani diabazis<br />

daikebis sistema.<br />

diabazuri daikebi didi raodenobiT gvxvdeba rogorc masivebSi, aseve<br />

kistinkis wyebis qanebSi. darialis masivSi 90-ze meti daikaa dafiqsirebuli,<br />

xolo gveleTis masivSi md. Tergis xeobis gaswvriv 40-ze meti<br />

diabazuri daika aris daTvlili.<br />

35


diabazebis asaki sadaoa. avtorebis nawili maT Suaiurulad miiCnevs.<br />

Cveni azriT SeiZleba iyos, rogorc Suaiuruli, ise ufro axalgazrda<br />

diabazis daikebi, radgan isini zemo svaneTsa da afxazeTSi kveTs Suaiurul<br />

intruzivebsac (Дудаури, Тогонидзе, 1972).<br />

sur.30. diabazis daikebi darialis masivis granitoidebSi<br />

fuZe qanebis garda granitoidebi ikveTeba leikokratuli granituli<br />

ZarRvebiT warmodgenili aliaskitebiTa da aplitebiT. aliaskitebis Zar-<br />

Rvebis simZlavre 10 metrs aRwevs, xolo aplitebisa _ 0,5-2 metris farglebSia<br />

(Дудауриидр. 2000).<br />

aliaskitebi Rianacrisferi, TiTqmis TeTri feris saSualomarcvlovani<br />

mWidro qanebia, Tanabarmarcvlovani an porfirisebri struqturiT.<br />

ZiriTadi mineralebia albiti, kvarci da mikroklini. zogjer mikroklini<br />

Zalian cotaa da qani plagioaliaskits warmoadgens. am qanebs deformacia<br />

aqvT gancdili. mindvris Spatebis kristalebi deformirebuli da kataklazirebulia.<br />

kvarcs zogjer ZarRvis forma aqvs.<br />

orive masivis qanebi gakveTilia rqatyuaris sxvadasxva simZlavris<br />

ZarRvebiT. rqatyuara zogjer mcire dagrovebebsac warmoSobs.<br />

darialisa da gveleTis masivebs gancdili aqvT dinamometamorfizmi,<br />

amis gamo xSirad gvxvdeba kataklazitebi da milonitebi.<br />

kistinkis wyebas samxreTiT moyveba wiklauris wyeba, romlis asakic<br />

m. TofCiSvilis (2009) mixedviT plinsbaxuria (Sua liasuri). wyeba Sedgeba<br />

Saviferis aspiduri fiqlebis, rqaulebis, wvrilmarcvlovani TxelSreeb-<br />

36


ivi qviSaqvebis SuaSreebiT, sferuli lavebiTa da wyebis gamkveTi diabazebiT.<br />

wyebis simZlavre 450-500 m-ia.<br />

wiklauris wyeba vrceldeba md. sakeceTis xeobamde, romelzec amave<br />

saxelwodebis rRveva gadis. samxreTiT am wyebas mosdevs yazbegis wyeba,<br />

warmodgenili zolebrivi qviSaqvebisa da Tixafiqlebis morigeobiT. es<br />

qanebi piritis kristalebs Seicavs. yazbegis wyebis asaki (zeda liasuri)<br />

toarsulia (TofCiSvili, 2009).<br />

yazbegis wyebas samxreTiT moyveba RuduSauris wyeba. igi agebulia<br />

TixafiqlebiT, iSviaTad alevroliTebis Txeli SuaSreebiT. wyeba sideritis<br />

konkreciebs da piritis kristalebs Seicavs. wyebis simZlavre 1000 m<br />

Seadgens. RuduSauris wyebis asaki (Suaiuruli)aalenuria (TofCiSvili,<br />

2009).<br />

RuduSauris wyebas samxreTiT TandaTanobiT moyveba bursaWiris wyeba,<br />

romlis agebulebaSi monawileobs sqelSreebrivi karbonatuli qviSaqvebi<br />

Tixafiqlebis fsamituri masaliT. wyebis simZlavre 1200 m-ia, asaki –<br />

(Suaiuruli) baiosuri. mas zeviT moyveba baTurad daTariRebuli bursa-<br />

Wiris msgavsi naleqebi, romelsac Sevardenis wyebas uwodeben.<br />

sof. kobis pirdapir, md. Tergis marcxena napirze Sevardenis wyebis<br />

Tavzekonglomerat-breqCiebsaRniSnaven,racamwyebazezedaiuruli fliSuri<br />

naleqebis transgresiul ganlagebaze miuTiTebs.<br />

aseTia darialis xeobidan moyolebuli darialis da gveleTis granitoiduli<br />

masivebis Taviseburebani da qveda- da Suaiuruli danaleqi<br />

wyebebis xasiaTi.es naleqebi sof. kobamde grZeldeba. Semdeg modis zedaiurul-carculi<br />

karbonatuli fliSuri naleqebi, romelic gaSiSvlebulia<br />

saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv sof. ananuridan sof. kobamde.<br />

mleTa-kobis midamoebSi gamodis zedaiuruli naleqebi, romelSic gamoyofilia<br />

mleTis, wiforis da kasaris wyebebi.<br />

daba stefanwminda – Trusos xeoba<br />

marSrutis mizania Trusos da kasaras xeobebis daTvaliereba da Zveli<br />

da axali travertinebis naxva.<br />

daba stefanwmindidan sof. kobamde moasfaltebuli saavtomobilo<br />

gza midis. Trusos xeobisken mimavali gza marjvniv uxvevs da md. Tergis<br />

gaSlil xeobas miyveba.<br />

dasawyisSi praqtikantebis jgufi unda avides sof. oqroyanaSi da fexiT<br />

gauyves kasaras viwro xeobas. soflis zeviT gzis marjvena mxares<br />

gaSiSvlebulia Zveli travertinebi. mineraluri wyaro, romlisganac es<br />

mZlavri travertinebi daileqa, dRes aRar arsebobs. travertinebi nacrisferia<br />

da misi Wrili saintereso sanaxavia. es aris Sreebrivi, zogjer talRebrivi<br />

warmonaqmnebi (sur.31).<br />

Kkasaras xeobis ferdobebi agebulebiT mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisgan.<br />

marcxena ferdobi sakmaod daqanebulia da iuruli furcela<br />

fiqlebiT aris agebuli. es fiqlebi advilad iSleba, wvimis dros naSali<br />

37


daba stefanwminda_ Trusos xeobis marSrutis teritoriis<br />

topografiuli ruka da aerofoto<br />

38


masalawylisnakadebsgzazeCamoaqvsdaamitomgzagauvalixdeba.am mizezis<br />

gamo Trusos xeobaSi mimavali axali gza gaiWra.<br />

sur.31. Zveli travertinebisof. oqroyanasTan<br />

kasaras xeobis marjvena napiri agebulia vulkan xorisaridan Camosuli<br />

lavuri nakadiT, romelic sveturi ganwevrebis mqone vertikalur kedels<br />

warmoadgens(sur. 32).<br />

sur. 32. vulkan xorisaris lavuri nakadi kasaras xeobaSi<br />

39


aqedan praqtikantebis jgufi odnav ukan unda dabrundes da Trusos<br />

xeobaSi mimaval axal gzas daadges. es gza vulkan xorisaris mZlavr lavur<br />

nakadze gadadis da sakmaod daqanebuli daRmarTiT eSveba Trusos<br />

xeobaSi. es lavuri nakadi andezituri Sedgenilobisaa, foriania da mowi-<br />

Talo feri aqvs.<br />

Trusos xeobaSi Camavali daRmarTidan qveviT kargad Cans travertinebis<br />

veli (sur. 33).<br />

sur. 33. travertinebis veli Trusos xeobaSi<br />

es veli mdinarisken sustad daqanebul ferdobze mdebareobs. travertinebs<br />

qaTqaTa TeTri an odnav moyviTalo feri aqvs. maTze nela moedineba<br />

mineraluri wylis ramdenime Txeli nakadi da Tavisebur zedapirs<br />

warmoSobs (sur. 34).<br />

sur. 34. travertinebis zedapiri<br />

40


travertinnebis<br />

vellis<br />

qveviTT<br />

md. Ter rgis marjjvena<br />

napirze<br />

Zvel li trav-<br />

ertineebia<br />

Caqceuli.<br />

aqqedan<br />

praaqtikanteebis<br />

jguffi<br />

gaagrZ Zelebs svvlas<br />

mdiinaris<br />

di inebissa- winaaRRmdego<br />

miimarTuleebiT,<br />

gaddalaxavs<br />

md. Tergis<br />

marjjvena<br />

Senakads<br />

daa<br />

gava gzis<br />

qveviiT<br />

balaxian<br />

mindoorze.<br />

mddinaris<br />

mmarcxena<br />

napirze gamoCnde eba mineraaluri<br />

wyylis<br />

“tb ba”, rome-<br />

lic ggazebis<br />

ggamoyofiss<br />

gamo “dduRs”.<br />

mi isgan gamoomdinaree<br />

nakadul limdina- reSi CCadis.<br />

nakadulis<br />

kalapotti<br />

wiTel li feris aris rkkinis<br />

Jang gisgamo- yofis Sedegad(sur.<br />

35).<br />

sur. 35.<br />

mineraluuri<br />

wyliis<br />

“tba” md. m Tergiis<br />

marcxeena<br />

napirze<br />

soof.<br />

abanoosTan<br />

gaayvanili<br />

WaburRilidan<br />

iffrqveva<br />

nakadii,<br />

romellic<br />

sakmaaod<br />

didd<br />

farTobze<br />

warmmoSobs<br />

naleqeebs<br />

(sur. 36).<br />

surr.<br />

36. wyllisa<br />

da ggazis<br />

amo ofrqveva WaburRillidan<br />

gazisa da d wyliss<br />

mowiTalo<br />

feriss<br />

411


TTrusos<br />

ssakmaod<br />

ffarTo<br />

xxeobis<br />

ma arcxena ferdi aagebulia<br />

iurulii<br />

fiqleebiT,<br />

xollo<br />

marjjvena<br />

ferrdi<br />

zedaiuruli<br />

Sreebriivi<br />

kirqv vebiT. amm<br />

ferdiis<br />

zeda nnawilSi<br />

kkargad<br />

Caans<br />

danao oWebuli SSreebi(suur.<br />

37).<br />

sur. 377.<br />

zedaiuruli<br />

da anaoWebulli<br />

Sreebii<br />

daba<br />

stefanwwminda<br />

_ Cxeriis<br />

xeobaa<br />

yaazbegis<br />

rraionistteritoriaaze<br />

oTxi i mZlavrri<br />

Camqraali<br />

vulk kani mde-<br />

bareobbs:<br />

myiinvarwverri,qabarjina,sakoxe,saZele.<br />

arisaagreTve<br />

mTelii<br />

rigipaarazitullivulkannebisa<br />

_ didida<br />

pataratyarSSeTi,<br />

Sevardeni,<br />

,<br />

kiCutwwveri<br />

da sxv.<br />

mdd.<br />

Cxeriss<br />

xeobaSii<br />

SeiZlebba<br />

myinvar rwveris amofrqveevis<br />

Sede egad war-<br />

moSobbili<br />

lavuri<br />

nakaddebis<br />

gaccnoba.<br />

mdd.<br />

Cxeri saTaves iiRebs<br />

myiinvarwver<br />

ris Crdillo-aRmossavleTi<br />

ferdobi f -<br />

dan da<br />

mdinare<br />

Tergs uerTdeba<br />

marcxena<br />

mxridan<br />

daba sstefanwmi<br />

indasTan. .<br />

saavtoomobilo<br />

gzis zeviT<br />

xeobba<br />

sakmaod d gaSlillia<br />

da ddidi<br />

zom mis bali-<br />

Sisebrri<br />

lavebiis<br />

lodebiT<br />

ariss<br />

mofenil li. mdinaaris<br />

es gganieri<br />

da d moswo-<br />

rebulli<br />

nawili<br />

myinvarris<br />

moqmeedebiskval<br />

ls atarebs.<br />

zeviiT<br />

mdinar risdine- bis saawinaaRmddego<br />

mimarrTulebiT<br />

xeoba TandaTann<br />

viwrovddeba.<br />

mdd.<br />

Cxeris xeobis mmarcxena<br />

ferdze, mdinariss<br />

Walidaan<br />

sakmaod<br />

maRla, ,<br />

myinvarrwveridaan<br />

amofrqqveuli<br />

llavuri<br />

na akadebia gaSiSvlebuli(su<br />

ur. 38). aqq<br />

xuTamdde<br />

nakadiis<br />

daTvlla<br />

SeiZleba,<br />

roml lebic errTmaneTissgan<br />

lavu uri breq-<br />

CiebiTT<br />

aris gaamoyofilli.<br />

lavurri<br />

nakadebi<br />

andezzituri<br />

SSedgenil<br />

lobisar- is.stefanwmindidan<br />

1,5 kkm-iT<br />

qvevviT<br />

darialis<br />

xeoobisken<br />

gzis<br />

marc cxenamxa- res daaxloebiiT<br />

40 m-iTT<br />

maRla Cxeris nakads<br />

aqvvs<br />

sveturri<br />

ganwevr reba da<br />

svetebbi<br />

maraosseburad<br />

aaris<br />

ganllagebuli<br />

i (sur. 399).<br />

422


daba stefanwminda_ Cxeris xeobis marSrutis teritoriis<br />

topografiuli ruka da aerofoto<br />

43


sur. 38. vulkanuri nakadebi md. Cxeris marcxena ferdze<br />

sur.39. sveturi ganwevreba maraoseburi ganlagebiT<br />

lavur nakadebs md. Cxeris marjvena ferdic ukavia, romlebic sof.<br />

gergeTis qveviT mdebareobs. es nakadebic myinvarwveris amofrqvevis Sedegad<br />

warmoiSva. am nakadebis momcemi lava, rogorc Cans, SedarebiT blanti<br />

iyo, radgan aq vxvdebiT dinebis iseT formebs, rogoric blanti masis<br />

Segundebis dros warmoiSoba(sur.40).<br />

44


gergeTis nakadic agreTve andezituri Sedgenilobis aris, magram is<br />

calkenakadiada ar warmoadgens Cxeris nakadebTan dakavSirebul warmonaqmns.<br />

sur. 40. gergeTis blanti lavuri nakadis Segundeba<br />

md. Cxeris Sua welSi, mdinaris Tanamedrove WalaSi, aluvionze devs<br />

lavis “kunZuli”, romelic nakadis frontalur nawils warmoadgens. nakadebis<br />

hifsometruli ganlagebis mixedviT,aRniSnuli “kunZuli” yvelaze<br />

axalgazrda unda iyos. md. Cxeris marcxena napirze saavtomobilo gzas-<br />

Tan axlos aris eqsploziuri vulkanuri centri, romelic zemodan Cxeris<br />

nakadiT ifareba (sur.41).<br />

sur.41. eqsploziuri centri md. Cxeris SesarTavTan<br />

45


daba<br />

stefanwwminda<br />

_ sofelli<br />

kobi<br />

maarSruti<br />

mizanSewwonilia<br />

ddaiwyos<br />

Camqral vulkan qqabarjina<br />

as dasav-<br />

leTi ferdobiis<br />

daTvallierebiTT.<br />

vuulkan<br />

qabarjinass<br />

vulkanuuri<br />

apar rati erooziuli<br />

pprocesebi<br />

iszegav- leniTT<br />

Zlier ddanawevreebulia<br />

dda<br />

misi ag gebulebiis<br />

naxva mmiudgoml<br />

lobisga- mo gaZZnelebullia<br />

(sur. 42).<br />

surr.<br />

42.Camqrrali<br />

vul lkani qabaarjina<br />

qaabarjinass<br />

dasavlleT<br />

ferddobze,<br />

lavur l nakkadebs<br />

Suua,<br />

ramde enimead- gilass<br />

CaWrilii<br />

ubeebia, , romlebbic<br />

dakvirvebisTvis<br />

SedarrebiT<br />

misa adgomia.<br />

errT-erTi<br />

aseTi SeWrili<br />

ubis<br />

marcxena<br />

ferdobi<br />

ageebulia<br />

Ria R feriss<br />

rqatyuuariani<br />

ddacitebiTT.<br />

igi addvilad<br />

mu uSavdeba da adgilobrivi<br />

mosaxl-<br />

eoba mmas<br />

saamSeneblod<br />

iyenebs. swored am dacittebiT<br />

ariis<br />

mopirk keTebulii<br />

gergeTTis<br />

samebbis<br />

taZari.<br />

maarjvena<br />

fferdi<br />

anddezitur<br />

nakads ukavia u da sakmaod maRal qeds q war-<br />

moSobbs.<br />

es nakadi<br />

gakveeTilia<br />

bbazaltis<br />

0,5 m daaikiT.<br />

missi<br />

dakbil lulize- da nawwili<br />

kargad<br />

Cans qedis Txxemze<br />

(sur.<br />

43).<br />

aqqedan<br />

jguufi<br />

undaa<br />

gaemgzaavros<br />

so of. kobissken,<br />

rommelic<br />

md d. Tergiss<br />

marjveena<br />

mxarees<br />

mdebarreobs.<br />

sooflis<br />

gverdiT<br />

aaRmarTullia<br />

vert tikalurii<br />

kedelli,<br />

romellic<br />

agebuulia<br />

anddezitebiT<br />

T. vulkanni<br />

qabarjjina<br />

saer rTod Ra-<br />

ribia nakadebiT.<br />

yvelazze<br />

mZlavri<br />

kobis s nakadia. . vertikaluri<br />

ked dlis si--<br />

maRlee<br />

100 m-dee<br />

iqneba. kedelzee<br />

kargad Cans sveeturi<br />

gaanwevreba.<br />

svetebii<br />

sxvadaasxva<br />

mimaarTulebiTaa<br />

daqqanebuli.<br />

aris ho orizontallurad<br />

da d verti-<br />

kalurrad<br />

mdebaare<br />

sveteebi.<br />

qani SSavi<br />

an na acrisferria,<br />

xSirad<br />

_ for riani.<br />

466


daba stefanwminda_ sofeli kobis marSrutis teritoriis<br />

topografiuli ruka da aerofoto<br />

47


aqqedan<br />

md. Tergis marcxena ferdobz ze, mdinaris<br />

Waliidan<br />

sakm maod maR-<br />

la, Caans<br />

mnas llavuri<br />

nnakadis<br />

ddaboloeb<br />

ba. nakadss<br />

sveturi<br />

ganwevr reba aqvs. .<br />

svetebbi<br />

vertikkaluradaaa<br />

daqanebbuli.<br />

surr.<br />

43. anddezituri<br />

nakadis gakveTa bbazalturi<br />

daikiT T<br />

aqqedan<br />

jguufi<br />

gaemgzavreba<br />

sof. vardisubannSi,<br />

romllis<br />

ukan sakmaodd<br />

did ffarTobzee<br />

laxareebis<br />

erozziuli<br />

fo ormebi _ svetebi da gamo oqvabule-<br />

bia (suur.<br />

44, 455).<br />

natexii<br />

masala ZiriTada ad vulkaanuria<br />

_ rqatyuar rianida- citebii<br />

da andezitebi.<br />

aris Tixxafiqleb<br />

bis natexeebic.<br />

nattexebis<br />

zoma<br />

zog-<br />

jer 0,5<br />

m-dea. nnatexebi<br />

dauxarissxebelia,<br />

, Secementtebulia<br />

qviSis ma asaliT.<br />

llaxarebiss<br />

aseTi ffarTo<br />

gaavrceleba<br />

a da aseTTi<br />

eroziiuli<br />

formebi<br />

sa-<br />

qarTveeloSi<br />

sxxvagan<br />

arrsad<br />

gvxvvdeba.<br />

ami itom mizzanSewoniili<br />

iqneb ba am fo-<br />

rmebs bunebis Zeglis sstatusi<br />

mmieniWos.<br />

llaxarebi<br />

vulkan qqabarjinaas<br />

moqmed debasTanaa<br />

dakavSiirebuli.<br />

yinuliss<br />

an Tovlis<br />

dnoobis<br />

Seddegad<br />

warrmoSobil<br />

li an vullkanis<br />

krraterSi<br />

dagrovi-<br />

li wyali<br />

daeSSva<br />

vulkanis<br />

ferdobze<br />

da a Tan wammoiRo<br />

iq arsebul li natexii<br />

masala.<br />

sabolood<br />

es myari massalis<br />

da a talaxiis<br />

narevi,<br />

seluri i nakadiss<br />

msgavssad,<br />

swraffad<br />

daeSSva<br />

vulkaan<br />

qabarj jinas Crddilo<br />

ferrdobze<br />

da d qveviTT<br />

488


sakmaood<br />

did ffarTobze<br />

gavrceelda.<br />

es araerTggvarovanii<br />

masa sx xvadasxvaa<br />

ubanSii<br />

sxvadassxva<br />

xariisxiT<br />

Seccementda.<br />

sustad Secementtebuli<br />

ubnebi<br />

ad-<br />

viladd<br />

gadaireecxa<br />

da uufro<br />

karrgad<br />

Sec cementebulli<br />

nawilli<br />

darCa eroziu--<br />

li moowmeebis<br />

ssaxiT.<br />

sur. 444,<br />

45. laxxarebis<br />

eroziulii<br />

formebii<br />

499


daba stefanwminda _ sofeli gveleTi<br />

marSrutis mizania soflebis gveleTisa da cdos lavuri nakadebis<br />

naxva.<br />

cdosa da gveleTis lavuri nakadebi myinvarwveris vulkanuri moqmedebis<br />

Sedegad aris warmoSobili. es nakadebi ganlagebulia qvedaiurul<br />

naleqebze.cdos lavebi oTxi nakadisgan Sedgeba, romlebic erTmaneTisgan<br />

vulkanuri breqCiebiT aris gamoiyofili.<br />

cdos nakadebi kargad aris gaSiSvlebuli saavtomobilo gzis marcxena<br />

mxares, gzidan daaxloebiT 50 m-iT maRla. lavuri nakadebi ganlagebulia<br />

wiklauris wyebis qanebze. qveda lavuri nakadi Savi feris mWidro<br />

andezits warmoadgens. zeviT mas adevs vulkanuri breqCia da meore ufro<br />

mZlavri nakadi. mesame nakadi mxolod nawilobriv faravs qveda nakadebs.<br />

meoTxe nakadi ufro mZlavria. mas zeda done ukavia da izolirebulia<br />

sxva nakadebisgan.<br />

sof. gveleTis zeviT, alpinisturi banakis ukan, kistinkis wyebaze ganlagebulia<br />

lavebis ori“kunZuli”mowyvetili lavuri nakadisgan. “kunZulebi”<br />

agreTve oTxi nakadiT aris agebuli. qveda nakadis qveS mZlavri<br />

vulkanuri breqCia devs. pirveli, qveda lavuri nakadi Savi feris aris<br />

da sveturi ganwevreba axasiaTebs. meore nakads qveS isev vulkanuri breq-<br />

Cia udevs, lavuri nakadi Savi feris aris da sveturi ganwevreba aqvs(sur.<br />

46).<br />

sur. 46. gveleTis lavuri nakadi sveturi ganwevrebiT<br />

zeda ori lavuri nakadi nacrisferi, Savi da wiTeli andezitebiT<br />

aris warmodgenili. aqedan praqtikantebi gaemgzavrebian sof. arSasTan<br />

md. Tergis marcxena ferdze arsebuli andezituri lavuri nakadis sana-<br />

50


xavad. es nakaddi<br />

myinvarrwveridan<br />

iwyeba, samxreT-aRmosavlleTisken<br />

miedine-<br />

ba da aRwevs md.<br />

Tergis<br />

marcxena<br />

napira amde. ferddobis<br />

qveeda<br />

nawil lSierT- iani nakadi<br />

Rrrma<br />

xramebbiT<br />

calkkeul<br />

nawilebad<br />

iiyofa.<br />

aseTebia:<br />

1. sof.ga- ibotennTan,<br />

2. aarSis<br />

diddi<br />

lava, 3. arSis mcire naakadi<br />

da 4. sof. fanSeTiss<br />

lava. es nakaddebi<br />

ferddobze<br />

vertikalu<br />

uri kedllebiTmTavvrdeba.<br />

lava l war-<br />

modgenilia<br />

Savi,<br />

nacriisferi<br />

daa<br />

wiTeli i andezittebiT.<br />

dabba<br />

stefaanwmindaa<br />

_ sofeli<br />

juuTa<br />

_ Wiiuxebi<br />

maarSrutiss<br />

mizania Wiuxebzee<br />

baliSisebri<br />

laavebis<br />

naxxva.<br />

daba<br />

steffanwmindiddan<br />

jguffi<br />

unda gaemgzavrros<br />

md. snos xeo obaSi.mTa-<br />

vari gzidan ggadasaxveevTan<br />

ariis<br />

sof. aCxoti. Semdeg ssof.<br />

sno oa, sadacc<br />

arissaaqarTvelloskaTollikos-pattriarqis,<br />

uwmindessisa<br />

daunnetaresis<br />

s ilia III<br />

reziddencia.<br />

aqqve<br />

aris vaxtang gorgasa alis saxxelobis<br />

eklesia da misii<br />

Zegli.<br />

arrsebobs<br />

llegenda,<br />

rom sofflis<br />

sax xeli “snoo”<br />

am soflis<br />

mc cxovrebiss<br />

saxelidan<br />

moddis.<br />

sno vvaxtang<br />

ggorgasal<br />

ls axlda oseTSi Tavisi motacebu-<br />

li diis<br />

gamosaaxsnelad.<br />

. snos daa<br />

gaunTav visuflebbiaT<br />

da ssofelSi<br />

dabrune-<br />

bulann.<br />

snos akkvanSi<br />

mwoliare<br />

ppatara<br />

bi iWi hyolia,<br />

romellic<br />

vaxt tanggor- gasals<br />

mounaTTlavs.<br />

amis<br />

Semdeg<br />

snos pativsacemmad<br />

sofllisTvis<br />

snodau- rqmeviiaT.<br />

soof.<br />

snoddan<br />

saavtomobiloo<br />

gza grZeldeba<br />

sof. juuTamde.<br />

aq qedanbi- liki midis Wiuuxebis<br />

vuulkanur<br />

masiviske en. manZilli<br />

7-8km iqqneba(sur<br />

r. 47).<br />

surr.<br />

47.Wiuxxebis<br />

vul lkanuri mmasivi<br />

511


daba stefanwminda_ sofeli juTa _ Wiuxebi marSrutis<br />

teritoriis topografiuli ruka da aerofoto<br />

52


Wiuxebis vulkanuri masivi Suaiurul droSi wyalqveSa amofrqvevis<br />

Sedegad warmoiSva. igi agebulia baliSa lavebiTa da diabazebiT. baliSa<br />

lavebi bazalturi Sedgenilobis aris. wyalqveSa amofrqvevebisas lava<br />

wyalTan Sexebis dros swrafad civdeba, ris gamoc baliSebs nawrTobi<br />

apki gadaekvreba. es ki xels uSlis baliSebis erTmaneTTan mWidrod dakavSirebas.<br />

<strong>studentTa</strong> jgufi ava Wiuxebis ZirSi, sadac mis Crdilo mxares baliSa<br />

lavebis uzarmazari lodebia Camoyrili(sur. 48).am lodebze kargad<br />

Cans baliSebis erTmanaTTan urTierToba. baliSebs gars akravs epidotis<br />

Txeli arSia, xolo baliSebs Soris samkuTxa sivrce epidotiTa da kalcitiT<br />

aris amovsebuli.<br />

sur. 48. baliSa lavebi Wiuxebidan<br />

garda amisa studentebi naxaven myinvarisTvis damaxasiaTebel gverdiT<br />

morenas, romelic lodebiTa da qviSiT aris agebuli.<br />

Wiuxebi xevis, xevsureTisa da gudamayris sazRvarze mdebareobs. gamyinvarebis<br />

dros Wiuxebidan aRmosavleTiT sof. roSkisken md. abudelauris<br />

xeobaSi myinvarma moZraoba daiwyo. Wiuxebis vertikaluri kedlebidan<br />

myinvarze uzarmazari lodebi iyreboda, romelic myinvars qveviT mihqonda.Mmyinvaris<br />

gadnobis Semdeg lodebi im adgilze darCa, sadac myinvarma<br />

miitana. dRes md. abudelauris xeoba aseTi lodebiT aris mofenili. lodebi<br />

md. aragvamdec ki aris Catanili. myinvareul lodnarSia gaSenebuli<br />

sof. roSka. roSkis ori didi lodi saqarTelos wiTel wignSia Setanili,<br />

rogorc bunebis Zeglebi. sof. roSkaSi da mis zeviT arsebuli zogi<br />

lodis moculoba aseul kubur metrs Seadgens.<br />

53


sasargeblo wiaRiseuli <strong>praqtikis</strong> raionis teritoriaze<br />

pirvel rigSi unda aRiniSnos Tbilisis Termuli gogirdiani wyali,<br />

romelic gamoiyeneba samkurnalo da higienuri saWiroebisaTvis. am wylis<br />

bazazea daarsebuli Tbilisis balneologiuri kurorti.<br />

mtknari wylis mniSvnelovan sabados warmoadgens muxranis velis arteziuli<br />

auzi. am sabados wyals sasmelad iyenebs nataxtrisa da misaqcielis<br />

mosaxleoba, romelic WaburRilebis meSveobiT iRebs wyals. garda<br />

amisa am wyals ludis warmoebisTvis iyenebs nataxtris ludis qarxana.<br />

mdinare aragvis xeoba, Jinvalis kaSxalidan qveviT aragvis xidamde,<br />

pirveli kategoriis sanitarul zonas warmoadgens TbilisisTvis, radgan<br />

aragvis xeobaSi arsebuli bulaCaurisa da nataxtris wyalsadenis saTao<br />

nagebobebi dedaqalaqs amaragebs sasmeli wyliT.<br />

sof. ananurTan, saavtomobilo gzis marcxena mxares, xevebSi da maT<br />

wyalgamyofebze SiSvldeba zedacarculi qviSiani kirqvebiT da mergelebiT<br />

agebuli wyebebi. maT Soris aRsaniSnavia zedaturonul-koniakuri asakis<br />

margalitis kldis wyeba, warmodgenili TxelSreebrivi kirqvebisa da<br />

mergelebis morigeobiT. wyebis amgebi qanebi mowiTalo, nacrisferi, momwvano,<br />

TeTri da yavisferia. Txeli Sreebisa da ferebis nairsaxeobis gamo<br />

am qanebs mosapirkeTebel da samSeneblo masalad iyeneben.<br />

daba fasanaurSi md. aragvis piras gayvanilia WaburRili, romlidanac<br />

moedineba esentukis tipis mineraluri wyali, magram misi sawarmoo<br />

gamoyeneba ar xdeba.<br />

rkiniT mdidari mineraluri wyali modis WaburRilidan sof. nadibaanTan.<br />

es WaburRili mineraluri wyliT mgzavrebs wyurvilsuklavs.<br />

bunebrivi mineraluri wyali didi debitiT moedineba sof. qveSeTis<br />

zeviT xadas xeobaSi. am wylis Camosxma xdeboda gasuli saukunis 90-ian<br />

wlebSi. amJamad warmoeba Sewyvetilia.<br />

yazbegis municipaliteti mdidaria mineraluri wylebiT. aRsaniSnavia<br />

rkinis Semcveli wyaroebi md. bidaras da Trusos xeobebSi da sof. goriscixesTan.<br />

aseTive wylebi amodis WaburRilebidan sof. yanobis xiddTan<br />

da sof. kobTan. samrewvelo da samkurnalo mniSvneloba aqvs WaburRilidan<br />

amosul sodian wyals sof. fanSeTTan.<br />

sasrgeblo wiaRiseulidan aRsaniSnavia mwvane feris, natexovani agebulebis<br />

mosapirkeTebeli qva, romelsac momxmareblebi diabazs eZaxian.<br />

es qani diabazi ar aris. natexebi bazalturi Sedgenilobisaa, isini Secementebulia<br />

epidotiT, romelic qans mwvane fers aZlevs (sur. 49).<br />

am qanis sabado myinvar devdorakis qveS mdebareobs da eqsploataciisTvis<br />

miudgomelia. damuSaveba xdeba md.md. devdorakisa da Tergis xeobebidan<br />

amoRebuli myinvaruli lodebisa. es qani warmoiSva iuruli<br />

baliSa lavebis teqtonikurad damsxvrevisa da natexebis epidotiT Secementebis<br />

gziT. natexovani bunebis gamo<br />

aRniSnulmosapirkeaTebelqvasbreqCiuli bazalti uwodes (lobJaniZe,<br />

2010).<br />

54


sur. 49. breqCiuli bazaltis lodi<br />

breqCiuli bazalti, rogorc mosapirkeTebeli qva, mraval adgilas<br />

aris gamoyenebuli. gansakuTrebiT aRsaniSnavia sof. arSis qvis saxerxi<br />

qarxnis administraciul SenobaSi agebuli buxari(sur.50).<br />

sur.50. breqCiuli bazaltiT agebuli buxari<br />

samSeneblo da mosapirkeTebel masalad gamoiyeneba yazbegis raionSi<br />

farTod gavrcelebuli vulkanuri qanebi _ andezitebi da dacitebi. vulkan<br />

qabarjinasrqatyuariani dacitebiT aris mopirkeTebuli gergeTis samebis<br />

eklesia, xolo xorisaris mowiTalo andezitebiT _ darialis xeobaSi<br />

agebuli taZari.<br />

55


literatura<br />

gamyreliZe e., maisaZe f., baSeleiSvili l. (2009). saqarTvelos samxedro<br />

gzis Wrili. Tbilisi – avenisis monakveTi //saqarTvelosa da misi<br />

mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli<br />

Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv.<br />

6-51.<br />

giorgobiani T., zaqaraia d. (2009).saqarTvelos samxedro gzis Wrili. pavleuri<br />

– zemo larsis monakveTi //saqarTvelosa da misi mosazRvre<br />

teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli Wrilis<br />

SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv. 51-97.<br />

dudauri o. (2009). paleozouri kristaluri qanebi //saqarTvelosa da misi<br />

mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiur-struqturuli<br />

Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv. gv.<br />

98-116.<br />

dudauri o. (2009). meoTxeuli vulkanuri warmonaqmnebi //saqarTvelosa da<br />

misi mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiurstruqturuli<br />

Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv.<br />

gv. 161-185.<br />

TofCiSvili m. (2009).qveda- da Suaiuruli naleqebi //saqarTvelosa da<br />

misi mosazRvre teqtonikuri erTeulebis detaluri geologiurstruqturuli<br />

Wrilis SeswavlasaqarTvelos samxedro gzis gaswvriv.<br />

gv. 133-160.<br />

lobJaniZe k. (2010). yazbegismosapirkeTebeliqvisbreqCiulibazaltisSedgenilobadagenezisi//<br />

al. janeliZisgeol. inst. SromaTakrebuli. ax.seria.<br />

nakv. 125. gv. 199-203.<br />

Андреев Д.К. (1945).Новые данные о геологическом строении Главного Кавказского<br />

хребта в Дарьяльском ущелье // Изв.АН СССР, сер. Геол. № 2. С.127-135.<br />

Бельянкин Д.С. (1914). Одарьяльском граните. Геологические исследования в области<br />

перевальной железной дороги. С.-Пб. С.3-54.<br />

Гамкрелидзе И.П. (1984). Экскурсии Тбилиси-Мцхета-Тбилиси //ГССР.Экскурсии. Сводный<br />

путеводитель. Межд. Геол. Конгресс.XXVII сессия М. С.82-86.<br />

Гамкрелидзе И.П. (2000). Вновь о тектоническом расчленении территории Грузии //Тр.<br />

ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып. 115. С. 204-208.<br />

Гамкрелидзе И.П., Шенгелиа Д.М.(2005).Докембрийско-палеозойский региональный<br />

метаморфизм, гранитоидный магматизм и геодинамика Кавказа //Научный<br />

мир.М.458 с.<br />

Гамкрелидзе П.Д., Гамкрелидзе И.П. (1977). Тектонические покровы южного склона<br />

Большого Кавказа // Тр. ГИН АН ГССР. Нов. сер. Вып. 57. 80 с.<br />

Гиоргобиани Т.В. (2000). О протрузивном происхождении гранитоидных массивов Дарьяльского<br />

ущелья (Большой Кавказ)//МатериалыXXXIII Тектонического совещания.<br />

М. С.123-125.<br />

Дудаури О.З., Тогонидзе М.Г. (1972). Постпалеозойский магматизм Абхазии и его связь с<br />

тектоникой // В кн. Вопросы геологии северо-западной части Абхазии. Тбилиси.<br />

Изд. “Мецниереба”. С. 185-197.<br />

56


Дудаури О.З., Тогонидзе М.Г., Вашакидзе Г.Т. (1999).Региональные проблемы<br />

изотопной геологии // Тр. ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып.114. С. 118-132.<br />

Дудаури О.З., Цимакуридзе Г.К., Вашакидзе Г.Т., Тогонидзе М.Г. (2000).Новые данные<br />

о возрасте Дарьяльского массива //Тр. ГИН АН Грузии. Нов. сер. Вып.115. С.306-<br />

310.<br />

Кипиани Л.Р. (1984). Дарьяльский массив икистинкская свита: взаимоотношения и<br />

возраст // Сообщ. АН ГССР. 115. №3. С. 573-576.<br />

Майсадзе Ф.Д. (1999). Палеогеография и геологическое развитие Грузии в палеогеновое<br />

время //Тр. ГИН АН ГССР. Нов. сер. Вып. 111. 214 с.<br />

Ренгартен В.П. (1932). Геологический очерк Военно-Грузинской дороги // Тр. ВГРО.<br />

Вып. 148. М. 78с.<br />

Схиртладзе Н.И. (1958). Постпалеогеновый эффузивный вулканизм Грузии // Тбилиси.<br />

Изд-во АН ГССР. 368с.<br />

Тутберидзе Б.Д. (2004). Геология ипетрология альпийского позднеорогенного<br />

магматизма центральной части Кавказского сегмента// Изд-во ТГУ. Тбилиси. 304с.<br />

Чихрадзе Г.А. (1975). О кистинкской свите бассейна р. Терек// Сообщ. АН ГССР. 80. №2.<br />

С. 385-387.<br />

Шенгелиа Д.М. (1965). Петрология Дарьяльского массива//Тр. ГИН АН ГССР. Нов.сер.<br />

Вып.IV. Тбилиси. 104с.<br />

Dudauri O., Gabarashvili Q., Lobzhanidze K., Dograshvili I. (2010) -Are the banded rocks of<br />

the Daryal gorge a part of the Kistinka suite?.The International Scientific Conference<br />

“Problems of Geology of the Caucasus”. Tbilisi. Abstracts. P. 24-25.<br />

57


danarTebi<br />

58


danarTi 1.<br />

terminebisganmarteba<br />

breqCia _ bunebriviwarmonaqmnia, romelicSedgebaqanebisdakuTxulinatexebisadacementisagan.<br />

natexebiszoma 1 mm-zemetia. rocanatexebiszomadidia<br />

(1m-dedameti), maslodbreqCiaewodeba. breqCiaSei-<br />

Zlebaiyosvulkanuri, moqceuliornakadsSua.<br />

izoklinuri (berZn.) danaoWeba _ danaleqiqanebisiseTidanaoWebaa, rodesacnaoWebimaqsimaluradarisdakecili(naoWebisgverdebiTiTqmisparaleluria).aseTidanaoWebaxdebaintensiurigverdiTidawolisdros.aseadanaoWebulikavkasionzeqvedadaSuaiuruliTixafiqlebidaqviSaqvebi.<br />

koluviuri naleqebi _ warmoiqmneba gamofitvis produqtebis mTis ferdobebze<br />

simZimis ZaliT gadaadgilebiT. am produqtebis dagrovebebi<br />

gvxvdeba mTis ferdobebze da Sleifis saxiT mTis ZirebSi. es ukanaskneli<br />

natexovani masalis Camoyris Sedegad warmoiSoba. inglisur<br />

da amerikul literaturaSi am termins ufro farTo mniSvneloba<br />

aqvs _ igi moicavs deluviur naleqebsac.<br />

konglomerati (laT.) _ nagorebimasaliT (qvargvalebiT) agebuliqaniaSecementebuliqviSiT,<br />

TixiTdasxva. qvargvalebiszoma 1-10 sm-ia. arisbazalurikonglomeratebi,<br />

romelicqveSudevsdanaleqwyebebs.<br />

laxari(indonez.) _ talaxianinakadia, romelicwarmoiSobavulkanisferdobzevulkanurimasalisSereviTwyalTan,romelicvulkanurikrateridanaawamosulianvulkanisferdobzeyinulisanTovlisdnobisSedegadaamiRebuli.<br />

arCevencxeldacivlaxarebs. cxelilaxarebiuSualodaadakavSirebulivulkanismoqmedebasTandaSeicavscxelpiroklasturmasalas.civilaxarebiararisdakavSirebulivulkanisamofrqvevasTandaSeicavscivvulkanurmasalas.<br />

sof. vardisubnislaxarebiSeicavsdacitisdaandezitisdakuTxulmasalasdaSaviferisTixafiqlebisnatexebs.eslaxarebiciviundaiyos,<br />

radganmasSicivimasalacurevia.<br />

meandri _ termini dakavSirebulia mcire aziis mdinare meandrasTan da<br />

niSnavsmdinaris daklaknili kalapots. mdinare bidara meandrebs<br />

qmnis saTaveSi vake reliefisa da farTo xeobis pirobebSi.<br />

molasurinaleqebi _ warmoiSobamTebisdanaoWebisazevebisprocesSi, rocaazevebasaxlavsmTiswinarofis<br />

(CaRrmavebis) warmoSoba. mTebisgadanarecximasalawylisnakadebsmiaqvsdaleqavsmTiswinadablobSi.<br />

saqarTvelossamxedrogzazetipiurmolasaswarmoadgensduSeTiswyeba,<br />

romelickonglomeratebiTdaTixisSuaSreebiTarisagebuli.<br />

esqanebikargadarisgaSiSvlebulisof. bodornasTandaamnaleqebiTarisSevsebulimuxranisdepresia.<br />

59


olistostromi (berZ.) _ arisqaosuraddagrovilisxvadasxvaqanisnatexebi,<br />

SecementebuliwvrilmarcvlovaniTixur-alevroliturimasaliT.igiwarmoiSobawyalqveSamewyrisanCaqcevisSedegad.olistostromebiSedgenilobiTaraerTgvarovania.maTSigvxvdebasruliadsxvadasxvazomis,<br />

Sedgenilobisdaasakisqanebislodebi.<br />

olistostromebisamgeblodebsolistoliTebiewodeba.<br />

travertini (ital.)_ foriani, msubuqi qania, warmoSobili kalciumis karbonatis<br />

gamoleqviT naxSirmJaviani cxeli an civi wyaroebisgan. xSirad<br />

Seicavs mcenareul anabeWdebs. qani Ria, moyviTalo, momwvano,<br />

kremisferi an monacrisfro-mura ferisaa. forianoba 2-dan 40%-mdea.<br />

gamoiyeneba, rogorc mosapirkeTebeli masala.<br />

fliSi (Sveic.) _ warmoadgensRrmazRvisnaleqebs, romlisTvisacdamaxasiaTebeliariTmulimorigeobaramdenimeliTologiuradgansxvavebuliSrisa,<br />

romelTagranulometriamcirdebaqvevidanzeviT. fli-<br />

SiSedgebamravalimcireciklisgan. cikliSedgeba 2-4 Srisgan,<br />

romelTaganqvedawarmodgeniliamarcvlovaniqaniT (qviSaqva,<br />

alevroliti), xodozeda _ pelitebiT.<br />

SariaJi(frang.) _ horizontalurianmcireddaqanebuliSecocebaa,<br />

romlisdrosacxdebaqanTamasebiszewrissaxiTgadaadgilebaSecocebistalRurzedapirzeramdenimeaTeulanpirvelaseulkilometrismanZilze.<br />

60


danarTi 2.<br />

eonoTema jgufi<br />

(era)<br />

fanerozouli Az (neogea)<br />

kainozouri (neozouri) Kz<br />

sistema<br />

(periodi)<br />

meoTxeuli Q<br />

neogeni - N<br />

paleogeni –PP<br />

carculi – K<br />

iuruli – J<br />

triasuli – T<br />

<strong>geologiuri</strong> drois skala (mln.w.)<br />

245<br />

pleistoceni<br />

seqcia<br />

(epoqa)<br />

holoceni Q4<br />

gviani (zeda) Q3<br />

Sua Q2<br />

adreuli (qveda)<br />

Q1<br />

1.75<br />

sarTuli<br />

(saukune)<br />

das. evropa pliocenis adgilobrivi dayofa<br />

plioceni Pl kalabriuli Savi zR. auzi kaspiis zR. auzi<br />

N2<br />

(vilafrankuli)<br />

astiuri<br />

kimeriuli<br />

Cauduri<br />

guriis<br />

Sreebi<br />

bakuri<br />

afSeronuli<br />

aRCagiluri<br />

5.3<br />

kuialnikuri<br />

kimeriuli<br />

balaxanuri<br />

p o n t u r i<br />

zeda meoturi<br />

sarmatuli<br />

miocen<br />

konkuri<br />

i Sua<br />

karaganuli<br />

Cokrakuli<br />

N1<br />

Tarxanuli<br />

qveda kowaxuri<br />

sayaraulo<br />

23.5 aqvitanuri<br />

oligoceni Ol qaturi<br />

33.7 rupeluri<br />

zeda priabonuli<br />

eoceni E Sua bartonuli<br />

luteciuri<br />

qveda ipruli<br />

paleoceni P Taneturi<br />

65 daniuri<br />

maastrixtuli<br />

kampanuri<br />

gviani (zeda) K2 santonuri<br />

koniakuri<br />

turonuli<br />

96 senomanuri<br />

alburi<br />

apturi<br />

adreuli (qveda) baremuli<br />

K1<br />

hotrivuli<br />

valanJinuri<br />

beriasuli<br />

malmi (zeda) J3<br />

135<br />

154<br />

dogeri (Sua) J2<br />

175<br />

liasi (qveda) J1<br />

gviani(zeda) T3<br />

Sua T2<br />

203<br />

adreuli (qveda) T1<br />

senonuri<br />

neokomuri<br />

titonuri (portlanduri)<br />

kimerijuli<br />

oqxforduli<br />

kaloviuri<br />

baTuri<br />

baiosuri<br />

aalenuri<br />

toarsuli<br />

plinsbaxuri<br />

sinemuruli<br />

hetanguri<br />

retuli<br />

noriuli<br />

karniuli<br />

ladinuri<br />

anizuri<br />

skviTuri<br />

61


kriptozouri<br />

(paleogea) Krz<br />

proterozouri PR<br />

paleozouriPz<br />

rifeuli R (gvian pr-ri) PR 3<br />

permuli – P<br />

295<br />

karbonuli – C<br />

devonuri – D<br />

355<br />

408<br />

siluruli – S<br />

435<br />

ordoviciuli -<br />

O<br />

500<br />

kambriuli - C<br />

venduri V<br />

gviani<br />

Sua<br />

adreuli<br />

Sua PR2<br />

adreuli PR1<br />

1000<br />

1600<br />

2500<br />

arqeuli Ar<br />

4560<br />

540<br />

gviani (zeda) P2<br />

TaTruli<br />

yazanuri<br />

kunguruli<br />

adreuli (qveda) P1 artinskuli<br />

sakmaruli<br />

gviani (zeda) C3 stefanuri (uraluri)<br />

Sua C2<br />

vestfaluri (moskovuri)<br />

namuruli<br />

adreuli (qveda) C1<br />

vizeuri<br />

turneuli<br />

dinanturi<br />

gviani (zeda) D3 famenuri<br />

franuli<br />

Sua D2<br />

Jiveturi<br />

eifeluri<br />

adreuli (qveda) D1 koblenciuri<br />

Jedinuri<br />

gviani (zeda) S2 dauntonuri<br />

ludlouri salopuri<br />

adreuli (qveda) S1 uenlokuri<br />

valenciuri<br />

gviani (zeda) O aSjiluri<br />

karadokuli<br />

Sua O landeiluri<br />

adreuli (qveda) O<br />

potsdamuri (zeda)C3<br />

akadiuri (Sua) C2<br />

jorjiuli (qveda)<br />

skidauuri<br />

tremadokuli<br />

C1<br />

62

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!