gamocdili maswavlebeli
gamocdili maswavlebeli gamocdili maswavlebeli
Tavi 7 156 v) imis gagebas, rom moswavleebi iSviaTad gviziareben realur problemas, romelic SeiZleba emociaTa wyebis qveS imalebodes. z) sxvebis privatulobis pativiscemas, romelTac SeiZleba ar undodeT TqvenTvis garkveuli emociebis gamxela, an roca undaT, mxolod TqvenTvis undaT. T) dros _ sakmaris dros procesis gasavlelad (romelic ver geqnebaT derefanSi 30 bavSviT garSemortymuls an sasadilosken mimavals.) 2. me~-Setyobineba gamgzavnisagan moiTxovs: a) gulwrfelobas emociebis gamoxatvisas. b) risks: bolos da bolos, grZnobas sxvas umxelT. 3. `me~-Setyobinebidan aqtiur mosmenaze dabrunebas egos warmatebuli kontroli sWirdeba. `me~-SetyobinebiT gamoxatuli sakuTari moTxovnilebiT, Tqven uceb sxva pirovnebis moTxovnilebaze gadarTva da misi aqtiurad mosmena giwevT. (Cveni azriT, es gordonis sistemaSi yvelaze mniSvnelovani da arasaTanadod Sefasebuli aspeqtia.) 4. III meTodi moiTxovs, rom: a) moswavleebs esmodeT misi arsi. b) moswavleebs sjerodeT, rom Zalisxmevas ar daiSurebT da Zalauflebas ar gamoiyenebT. g) gqondeT dro yvela safexuris gasavlelad. rogorc xedavT, mxardaWeris sistemis elementebi maswavleblis damokidebulebasa da rwmenas ukavSirdeba da ara fizikur mxardaWeras. maswavleblis efeqtianobis wvrTnis warmatebisTvis is garkveuli tipis pirovneba unda iyos, garkveuli gagebiTa da rwmeniT da hqondes mocemul situaciaSi sistemis ganxorcielebis dro. amgvarad, mTlianad ,,winaTgrZnobis’’ kategoriis nawilad SegviZlia mxardaWeris am elementebis klasificireba. efqtebi pirdapiri: sistemis pirdapiri efeqtebi, gordonis mixedviT, aris is, rom ,,maswavleblebs uyvarT bavSvebi da bavSvebs uyvarT maswavleblebi’’ – anu, ukeTesi urTierTobebi, rac, Tavis mxriv, komunikaciis gaumjobesebuli unar-Cvevebis Sedegia. amgvarad, `marTkuTxedSi~ (ix. principebi) uproblemo are farTovdeba da meti dro rCeba swavleba-swavlisTvis. swavleba ufro efeqtiani xdeba. sainteresoa, rom am humanisturi midgomis Sedegi dakavSirebulia ufro efeqtian swavlebasTan, magram gordons `efeqtianobis~ gansakuTrebuli gageba aqvs. aRmzrdelobiTi: Tu gavixsenebT, rom is iSveliebs maslousa da rojerss da yuradRebiT wavikiTxavT mis komentarebs aqtiuri mosmenisa da sxva meTodebis upiratesobaze, aSkara gaxdeba, rom gordonisa- Tvis `efeqtianoba~ pirovnuli zrdis xelSewyobas niSnavs; swored es xdis adamians `efeqtians~. mew-is komunikaciis axali unar- Cvevebi maswavleblisa da moswavlis urTierTobas aumjobesebs, rac naTlad vlindeba swavlis garemos saxecvlilebaSi, romelic aRsavsea siTboTi, pasuxismgeblobiT, urTierTpativiscemiTa da mimReblobiT. swavlis axali garemo xels uwyobs pirovnul zrdas da imavdroulad – akademiur swavlas.
disciplina sxva aRmzrdelobiTi efeqtebia moswavleTa mier aqtiuri mosmenis, `me~- Setyobinebisa da III meTodis teqnikis modelireba. mewis komunikaciis unarCvevebi maswavleblisa da moswavlis gaumjobesebuli urTierTobebi mimRebi garemo pirovnuli zrda da akademiuri winsvla V nawili Sesabamisoba dreikursis erT-erTi debuleba yovelTvis mniSvnelovnad gveCveneboda: `yvela qceva miznobrivia~. Tu misi oTxi `mizani~ (yuradReba, Zalaufleba, umweoba, SurisZieba) mTlianad ar moicavs araswori qcevis miRma arsebul motivebs, erTi ram arsebiTia – adamianebi yovlTvis garkveuli mizniT moqmedeben. maT SeiZleba gacnobierebuli ar hqondeT mizani, magram is yovelTvis arsebobs. SegviZlia vaRiaroT, rom moswavlis araswori saqcielis yvela zemoxsenebuli paternis miRma aris moTxovnilebebi, gancdili fsiqologiuri moTxovnilebebi, romelTa dakmayofilebasac moswavle konkretuli qceviT cdilobs. amis aRiarebiT sentimentaluri, metismetad `gamgebi~ an damTmobi rodi gavxdebiT; ubralod, `mivxvdebiT, sinamdvileSi ris miRebas cdilobs moswavle konkretuli qceviT da gavigebT, rogori reaqcia unda gvqondes~. moswavle SeiZleba cdilobdes daukmayofilebeli moTxovnilebis dakmayofilebas, kerZod: usafrTxoeba `sakmarisi ndoba maqvs. sul mcire minimaluri usafrTxoeba. vici ra moxdeba Semdeg~. sakuTari Tavis kontroli `me SemiZlia sakuTari Tavis kontroli. ar meSinia, rom guls vzatken sakuTar Tavs an sxvebs~. siyvaruli `viRac CemTvis mniSvnelovani Cemze zrunavs~. CarTuloba ,,me miRebuli var am jgufSi~. kontroli, rogorc Zalaufleba sakuTar bed-iRbals garkveulwilad vakontroleb~. sakuTari Tavis pativiscema `me Rirseuli pirovneba var~. aRiareba `adamianebi afaseben imas, rac gavakeTe, vinc var~. TviTaqtualizacia `me vaxden sakuTari potencialis realizebas~. gaxsovdeT, rom araswor qcevaTa umravlesobis kvals SeiZleba da ukmayofilebel fsiqologiur moTxovnilebamde ar mivyavdeT. Se iZleba bavSvebi wamoZaxiliT, baraTebis gadawodebiT 157
- Page 107 and 108: I nawiliM Sesavali da mimoxilva dis
- Page 109 and 110: fizikuri mizezebi moswavlis mier um
- Page 111 and 112: maT, rogor gaakeTon is, ris gakeTeb
- Page 113 and 114: disciplina riTac Tavidan icilebs ar
- Page 115 and 116: disciplina Sedegebidan erT-erTs da
- Page 117 and 118: disciplina roca zustad ici, ris gak
- Page 119 and 120: disciplina dadro `moveli~ kidec mas
- Page 121 and 122: disciplina Watson 1978), kooperaciu
- Page 123 and 124: disciplina klasSi sazogadoebis Camo
- Page 125 and 126: disciplina sayalibeblad. is Tavis m
- Page 127 and 128: disciplina 7. Semobruneba: qcevis a
- Page 129 and 130: socialuri sistema disciplina 1. mas
- Page 131 and 132: disciplina moswavleebs monacemTa wi
- Page 133 and 134: problemis gansazRvra `vnaxoT, ra ar
- Page 135 and 136: avSvi: SemeZlo meTxova misTvis. dis
- Page 137 and 138: disciplina le Tavs ufro komfortulad
- Page 139 and 140: disciplina aRmzrdelobiTi: 1. maswav
- Page 141 and 142: miznebi gamoiyeneT es Rirebulebebi
- Page 143 and 144: disciplina lemis qonas~ hgavs (ix.
- Page 145 and 146: disciplina logikuri Sedegis ganxorc
- Page 147 and 148: 5. siyvaruli: CarTuloba. (smg) disc
- Page 149 and 150: gegma moswavlisaTvis realuri unda i
- Page 151 and 152: disciplina saswavlo programaSi xazi
- Page 153 and 154: moswavles aqvs problem swavleba- sw
- Page 155: socialuri sistema disciplina moswav
- Page 159 and 160: fiziologiuri daculoba da usafrTxoeb
- Page 161 and 162: disciplina rogor SegviZlia gamoviye
- Page 163 and 164: disciplina dreikursis meTodi Tavs a
- Page 165 and 166: disciplina eloba, pasuxismgebloba,
- Page 167 and 168: VI nawili reaqcia akrZalul qcevaze
- Page 169 and 170: d i s c i p l i n i s p r o b l e m
- Page 171 and 172: s a v a r j i S o yoveli moswavlis
- Page 173 and 174: dartymiT an xelis kvriT. is kargavs
- Page 175: Sarason, S. The Culture of Schools
- Page 179 and 180: sicxade sicxade cvladi sididea, rom
- Page 181 and 182: i~. meore nawilis naxvis Semdeg man
- Page 183 and 184: sicxade maswavlebelma SeiZleba wvdo
- Page 185 and 186: sicxade mxedvelobaSi gvaqvs ara mos
- Page 187 and 188: sicxade SeZlebisdagvarad meti gaigo
- Page 189 and 190: amocanisTvis _ 7,301 gayofili 45-ze
- Page 191 and 192: sicxade cnebis ruka (Archer 1990) d
- Page 193 and 194: maTematikis am gakveTilma SeiZleba
- Page 195 and 196: sicxade am SemTxvevaSi batoni oris
- Page 197 and 198: aqtivobaTa miznebi sicxade gasakvir
- Page 199 and 200: moswavleebisTvis marSrutis micema s
- Page 201 and 202: li codna aqvs. is sakuTar Tavs saSu
- Page 203 and 204: sicxade emsaxureba _ daukavSiros ax
- Page 205 and 206: sicxade Sesaxeb. amgvari warmodgeni
Tavi 7<br />
156<br />
v) imis gagebas, rom moswavleebi iSviaTad gviziareben realur problemas, romelic<br />
SeiZleba emociaTa wyebis qveS imalebodes.<br />
z) sxvebis privatulobis pativiscemas, romelTac SeiZleba ar undodeT TqvenTvis<br />
garkveuli emociebis gamxela, an roca undaT, mxolod TqvenTvis undaT.<br />
T) dros _ sakmaris dros procesis gasavlelad (romelic ver geqnebaT derefanSi 30<br />
bavSviT garSemortymuls an sasadilosken mimavals.)<br />
2. me~-Setyobineba gamgzavnisagan moiTxovs:<br />
a) gulwrfelobas emociebis gamoxatvisas.<br />
b) risks: bolos da bolos, grZnobas sxvas umxelT.<br />
3. `me~-Setyobinebidan aqtiur mosmenaze dabrunebas egos warmatebuli kontroli<br />
sWirdeba. `me~-SetyobinebiT gamoxatuli sakuTari moTxovnilebiT, Tqven uceb sxva<br />
pirovnebis moTxovnilebaze gadarTva da misi aqtiurad mosmena giwevT. (Cveni azriT,<br />
es gordonis sistemaSi yvelaze mniSvnelovani da arasaTanadod Sefasebuli aspeqtia.)<br />
4. III meTodi moiTxovs, rom:<br />
a) moswavleebs esmodeT misi arsi.<br />
b) moswavleebs sjerodeT, rom Zalisxmevas ar daiSurebT da Zalauflebas ar<br />
gamoiyenebT.<br />
g) gqondeT dro yvela safexuris gasavlelad.<br />
rogorc xedavT, mxardaWeris sistemis elementebi maswavleblis damokidebulebasa<br />
da rwmenas ukavSirdeba da ara fizikur mxardaWeras. maswavleblis efeqtianobis wvrTnis<br />
warmatebisTvis is garkveuli tipis pirovneba unda iyos, garkveuli gagebiTa da rwmeniT da<br />
hqondes mocemul situaciaSi sistemis ganxorcielebis dro. amgvarad, mTlianad ,,winaTgrZnobis’’<br />
kategoriis nawilad SegviZlia mxardaWeris am elementebis klasificireba.<br />
efqtebi<br />
pirdapiri: sistemis pirdapiri efeqtebi, gordonis mixedviT, aris is, rom ,,maswavleblebs<br />
uyvarT bavSvebi da bavSvebs uyvarT maswavleblebi’’ –<br />
anu, ukeTesi urTierTobebi, rac, Tavis mxriv, komunikaciis gaumjobesebuli<br />
unar-Cvevebis Sedegia. amgvarad, `marTkuTxedSi~ (ix.<br />
principebi) uproblemo are farTovdeba da meti dro rCeba swavleba-swavlisTvis.<br />
swavleba ufro efeqtiani xdeba.<br />
sainteresoa, rom am humanisturi midgomis Sedegi dakavSirebulia<br />
ufro efeqtian swavlebasTan, magram gordons `efeqtianobis~ gansakuTrebuli<br />
gageba aqvs.<br />
aRmzrdelobiTi: Tu gavixsenebT, rom is iSveliebs maslousa da rojerss da<br />
yuradRebiT wavikiTxavT mis komentarebs aqtiuri mosmenisa da<br />
sxva meTodebis upiratesobaze, aSkara gaxdeba, rom gordonisa-<br />
Tvis `efeqtianoba~ pirovnuli zrdis xelSewyobas niSnavs; swored<br />
es xdis adamians `efeqtians~. mew-is komunikaciis axali unar-<br />
Cvevebi maswavleblisa da moswavlis urTierTobas aumjobesebs,<br />
rac naTlad vlindeba swavlis garemos saxecvlilebaSi, romelic<br />
aRsavsea siTboTi, pasuxismgeblobiT, urTierTpativiscemiTa da<br />
mimReblobiT. swavlis axali garemo xels uwyobs pirovnul zrdas<br />
da imavdroulad – akademiur swavlas.