gamocdili maswavlebeli
gamocdili maswavlebeli gamocdili maswavlebeli
Tavi 7 144 4. iyaviT keTili da megobruli; arasodes imoqmedoT gabrazebulma. 5. iyaviT mtkice. araviTari arCevanis logikur SedegSi marTlac ar aris araviTari arCevani. moswavlem `es~ airCia da `es~ unda ganxorcieldes. ar gadaifiqroT; ar danebdeT; ar gadauxvioT Tqvens mier gamocxadebul proceduras. 6. imoqmedeT; ar ilaparakoT. zedmeti saubari (muqara, gafrTxileba, axsna-ganmarteba, darwmuneba) kargi disciplinis marcxia. 7. inerviuleT awmyoze da ara warsulze. araswor saqcielze maswavlebliseul TvalsazrisSi ar unda iyos `codvis~ elementi an warsulSi Cadenili danaSaulisTvis SurisZebis raime elementi. 8. arasodes CaebaT moswavlesTan ZalauflebisTvis brZolaSi. Tqven yovelTvis damarcxdebiT. nebis araviTari Sejibri. (`ar gavakeTeb~. `gaakeTeb, jimi preston, da axlave!~) ubralod uari TqviT aseT konfliqtSi CarTvaze. gverdi auareT mas. pozitiuri programa: brZolaze uaris Tqmisas gaigeT konfliqtis mizezi. roca Tqveni diagnoziT mizezi `Zalauflebis Cvenebisa da damtkicebis moTxovnilebaa~, eZebeT xelsayreli SemTxvevebi, rom bavSvma miRweuliT iamayos. ecadeT Zalauflebis gamoxatvis es moTxovnileba dadebiTad warmarToT. Tu mizezi yuradRebis moTxovnilebaa, eZebeT xelsayreli SemTxvevebi bavSvis miRwevaTa Sesaqebad da ugulebelyaviT yuradRebis miqcevis mizniT ganxorcielebuli devianturi qceva. Tu araswori qcevis mizezi savaraudo unarSezRudulobaa, gaamxneveT bavSvi; daexmareT warmatebis miRwevaSi; daakisreT pasuxismgebloba, frTxilad SerCeuli, magram sajarod SesamCnevi. Tu mizezi SurisZiebaa, maSin grZeli gzisTvis gamZleobas mouxmeT. agrZnobineT moswavles, rom giyvarT. dreikursi saubrobs jgufur ganxilvaze da am konteqstSi miRebaze. popularul da arapopularul, gaxsnil da imoqmedeT; ar ilaparakoT. zedmeti saubari Caketil moswavleebze monacemebis Sesagrove- kargi disciplinis marcxia. blad gamoiyeneT sociogramebi, gveubneba is. gamoiyeneT es monacemebi klasSi adgilebis ganawilebisa da dajgufebebis dros, raTa izolirebulebma socializaciis axali unar-Cvevebi SeiZinon, xolo vinc erTmaneTs eTavseba, erTad dasvaT. kviraSi erTxel regularulad CaatareT problemebis saklaso ganxilva. waaxaliseT moswavleebi, iswavlon mosmena, erTmaneTis gageba da daxmareba. pozitiur programas aqvs oTxi ZiriTadi sayrdeni, romelTagan TiToeuli dreikursis mier aRwerili araswori qcevis oTxi mizezidan erT-erTs Seesabameba. magram araswor saqcielze pirdapiri reaqciisgan gansxvavebiT pozitiuri programa maswavleblis reaqciis zogadi principebisgan Sedgeba, romlebic tradiciuli wesiT unda gamoviyenoT da ara specifikuri qmedebebis dros. araswori saqcielis mizezebis Sesaxeb saubrisas dreikursi kidev erT gzas aRniSnavs _ oTxi mizezis miCnevas moswavlis miznebad. am SemTxvevaSi pozitiuri programa araswori qcevis gverdis avliT eZebs moswavlis miznebTan Sesatyvisobis gzebs. waxaliseba am pozitiur programaSi oTxi mizezidan sam SemTxvevaSi gamoiyeneba. dreikursis mTeli wigni am sakiTxs eZRvneba. mxardaWeris sistema amtkiceben, rom dreikursis modeli yvelaze warmatebulia dawyebiTi klasebis bavSvebTan. mogvianebiT mozardobis asakTan erTad am oTx ZiriTad mizezs ufro rTuli da Sorsmimavali motivebi emateba.
disciplina logikuri Sedegis ganxorcielebisTvis maswavlebelma unda gamoiCinos simtkice da zogierT SemTxvevaSi, axleburi da originaluri azrovnebis unari (logikuri Sedegis siurprizis tipi). logikuri Sedegis tipebis _ araviTari arCevani, myisieri _ gasatareblad, maswavlebels is Tavdajerebuloba da swrafi reaqcia sWirdeba, romelic wlebis da gamocdilebis safuZvelze dagrovil reaqciaTa farTo repertuars moaqvs. winaaRmdeg SemTxveva- Si, axalbeda maswavlebelma unda SeZlos swrafi fiqri, im situaciaSi reaqciis principebis gamoyeneba da araswori saqcielisaTvis logikuri Sedegis SemuSaveba. maswavlebelma unda `gamorTos~ Tavisi ego, SeinarCunos miukerZoebloba, rac mas bavSvebTan ZalauflebisTvis konfliqtis (kidev erTi sirTule, gansakuTrebiT axalbeda maswavleblisTvis, romelic Zalauneburad, garkveul doneze, did dros uTmobs sakuTari SesaZleblobebis gamomJRavnebas) Tavidan acilebis saSualebas aZlevs. maswavleblis mier egosadmi es miukerZoebloba moswavles uflebas miscems, sakuTari problema arCevanis pozitiur kategoriaSi marTos. metic, cudi yofaqcevis moswavlis darwmuneba, rom is gviyvars, arasayvareli bavSvis siyvaruls niSnavs, rac yvelaze Tavdajerebul, Tbil da Tanaziar maswavlebels SeuZlia. dreikursis meTodi araswori qcevis daZlevisas, moswavleebTan mtkice, mSvid, usayveduro saubars, araswor saqcielze jgufis Sexedulebis gamoxatvasa da struqturirebis teqnikas moiTxovs. SeiZleba movifiqroT konkretuli SedegebisaTvis saWiro sivrce da dro. (iqneba Tu ara vinme gakveTilebis Semdeg, rom meTvalyureoba gauwios samuSaos dasrulebas? qaRaldis burTulebis yuTSi srola metismetad xelSemSleli da xmauriani xom ar iqneba sxva moswavleebisTvis?) socialuri sistema maswavleblis, rogorc avtokratis roli, am modelis samizanea. CamosviT maswavlebli Zalauflebis kvarcxlbekidan, ambobs dreikursi; ar daikavoT wesebis Semqmnelisa da gamtareblis pozicia. da mainc, maswavlebeli mis sistemaSi wesebis gamtarebelia; ubralod, wesebi ganixileba ara rogorc maswavleblidan, aramed saganTa bunebidan, socialuri realobidan gamomdinare. swored maswavlebeli igonebs araswori saqcielisaTvis logikur Sedegs da swored is uzrunvelyofs logikuri Sedegis gamoyenebas. Tu Sedegi damoukidebelia, is `bunebrivi~ Sedegia. logikuri Sedegebis gansaxorcieleblad saWiroa adamianis Careva. wesebis Seqmna ufro demokratiulia. moswavleebi CarTuli arian konstituciur proces- Si. magram, roca yvelaferi naTqvami da gakeTebulia, logikuri Sedegebis sistemaSi maswavlebels aqvs Zalaufleba da Riad iyenebs mas. Zalauflebis aseTi gamoyeneba SeniRbuli da Sesustebulia; sxva SemTxvevaSi warmoqmnili aRSfoTeba Semcirebulia imiT, rom maswavlebeli Tavs aridebs ZalauflebisTvis aSkara brZolas, miukerZoebeli damokidebulebiT niRbavs Sedegs da logikiT ukavSirebs mas (Sedegs umarTebulo qcevas). saqme is rodia, rom Zalaufleba SecdomaSi Seyvanis mizniT gamoiyeneba, mcdaria TviT fiqri, rom sistema gvaridebs Zalauflebis gamoyenebas. logikuri Sedegebi maswavleblebsa da bavSvebs Zalauflebisadmi damokidebulebis Camoyalibebas uwyobs xels. is cdilobs, rom Zalaufleba socialur realobas daukavSiros da ara pirovnul konfrontacias; magram is ar amcirebs an ar aRmofxvris mis gamoyenebas. dreikursis bolo naSromSi (perl kaselTan TanaavtorobiT, `disciplina ucremlebod~, 1974) damatebiTi SeniSvnaa logikuri Sedegebis gamoyenebasTan dakavSirebiT, rac zemoxsenebul daskvnebs srulyofs. am wignSi logikuri Sedegebis gamoyeneba daSvebulia mxolod pirveli miznis – yuradRebis mipyrobisTvis, maSin roca wina naSromebSi aseTi SezRudva ar 145
- Page 93 and 94: 7. rutina Seesabameba individebis x
- Page 95: u t i n a - S e j a m e b a 1. gada
- Page 98 and 99: 98 biT. gakveTilis win moswavleebi
- Page 100 and 101: 100 19. aRmovaCine, rom es teqnika
- Page 102 and 103: 102 dafaze. me aseve vakrav lanCis
- Page 104 and 105: Tavi 6 104 literatura: Randolph, N.
- Page 107 and 108: I nawiliM Sesavali da mimoxilva dis
- Page 109 and 110: fizikuri mizezebi moswavlis mier um
- Page 111 and 112: maT, rogor gaakeTon is, ris gakeTeb
- Page 113 and 114: disciplina riTac Tavidan icilebs ar
- Page 115 and 116: disciplina Sedegebidan erT-erTs da
- Page 117 and 118: disciplina roca zustad ici, ris gak
- Page 119 and 120: disciplina dadro `moveli~ kidec mas
- Page 121 and 122: disciplina Watson 1978), kooperaciu
- Page 123 and 124: disciplina klasSi sazogadoebis Camo
- Page 125 and 126: disciplina sayalibeblad. is Tavis m
- Page 127 and 128: disciplina 7. Semobruneba: qcevis a
- Page 129 and 130: socialuri sistema disciplina 1. mas
- Page 131 and 132: disciplina moswavleebs monacemTa wi
- Page 133 and 134: problemis gansazRvra `vnaxoT, ra ar
- Page 135 and 136: avSvi: SemeZlo meTxova misTvis. dis
- Page 137 and 138: disciplina le Tavs ufro komfortulad
- Page 139 and 140: disciplina aRmzrdelobiTi: 1. maswav
- Page 141 and 142: miznebi gamoiyeneT es Rirebulebebi
- Page 143: disciplina lemis qonas~ hgavs (ix.
- Page 147 and 148: 5. siyvaruli: CarTuloba. (smg) disc
- Page 149 and 150: gegma moswavlisaTvis realuri unda i
- Page 151 and 152: disciplina saswavlo programaSi xazi
- Page 153 and 154: moswavles aqvs problem swavleba- sw
- Page 155 and 156: socialuri sistema disciplina moswav
- Page 157 and 158: disciplina sxva aRmzrdelobiTi efeqt
- Page 159 and 160: fiziologiuri daculoba da usafrTxoeb
- Page 161 and 162: disciplina rogor SegviZlia gamoviye
- Page 163 and 164: disciplina dreikursis meTodi Tavs a
- Page 165 and 166: disciplina eloba, pasuxismgebloba,
- Page 167 and 168: VI nawili reaqcia akrZalul qcevaze
- Page 169 and 170: d i s c i p l i n i s p r o b l e m
- Page 171 and 172: s a v a r j i S o yoveli moswavlis
- Page 173 and 174: dartymiT an xelis kvriT. is kargavs
- Page 175: Sarason, S. The Culture of Schools
- Page 179 and 180: sicxade sicxade cvladi sididea, rom
- Page 181 and 182: i~. meore nawilis naxvis Semdeg man
- Page 183 and 184: sicxade maswavlebelma SeiZleba wvdo
- Page 185 and 186: sicxade mxedvelobaSi gvaqvs ara mos
- Page 187 and 188: sicxade SeZlebisdagvarad meti gaigo
- Page 189 and 190: amocanisTvis _ 7,301 gayofili 45-ze
- Page 191 and 192: sicxade cnebis ruka (Archer 1990) d
- Page 193 and 194: maTematikis am gakveTilma SeiZleba
Tavi 7<br />
144<br />
4. iyaviT keTili da megobruli; arasodes imoqmedoT gabrazebulma.<br />
5. iyaviT mtkice. araviTari arCevanis logikur SedegSi marTlac ar aris araviTari<br />
arCevani. moswavlem `es~ airCia da `es~ unda ganxorcieldes. ar gadaifiqroT; ar<br />
danebdeT; ar gadauxvioT Tqvens mier gamocxadebul proceduras.<br />
6. imoqmedeT; ar ilaparakoT. zedmeti saubari (muqara, gafrTxileba, axsna-ganmarteba,<br />
darwmuneba) kargi disciplinis marcxia.<br />
7. inerviuleT awmyoze da ara warsulze. araswor saqcielze maswavlebliseul TvalsazrisSi<br />
ar unda iyos `codvis~ elementi an warsulSi Cadenili danaSaulisTvis SurisZebis<br />
raime elementi.<br />
8. arasodes CaebaT moswavlesTan ZalauflebisTvis brZolaSi. Tqven yovelTvis<br />
damarcxdebiT. nebis araviTari Sejibri. (`ar gavakeTeb~. `gaakeTeb, jimi preston, da<br />
axlave!~) ubralod uari TqviT aseT konfliqtSi CarTvaze. gverdi auareT mas.<br />
pozitiuri programa:<br />
brZolaze uaris Tqmisas gaigeT konfliqtis mizezi. roca Tqveni diagnoziT mizezi `Zalauflebis<br />
Cvenebisa da damtkicebis moTxovnilebaa~, eZebeT xelsayreli SemTxvevebi, rom<br />
bavSvma miRweuliT iamayos. ecadeT Zalauflebis gamoxatvis es moTxovnileba dadebiTad<br />
warmarToT. Tu mizezi yuradRebis moTxovnilebaa, eZebeT xelsayreli SemTxvevebi bavSvis<br />
miRwevaTa Sesaqebad da ugulebelyaviT yuradRebis miqcevis mizniT ganxorcielebuli devianturi<br />
qceva. Tu araswori qcevis mizezi savaraudo unarSezRudulobaa, gaamxneveT bavSvi;<br />
daexmareT warmatebis miRwevaSi; daakisreT pasuxismgebloba, frTxilad SerCeuli, magram sajarod<br />
SesamCnevi. Tu mizezi SurisZiebaa, maSin grZeli gzisTvis gamZleobas mouxmeT. agrZnobineT<br />
moswavles, rom giyvarT. dreikursi saubrobs jgufur ganxilvaze da am konteqstSi<br />
miRebaze.<br />
popularul da arapopularul, gaxsnil da<br />
imoqmedeT; ar ilaparakoT. zedmeti saubari<br />
Caketil moswavleebze monacemebis Sesagrove-<br />
kargi disciplinis marcxia.<br />
blad gamoiyeneT sociogramebi, gveubneba is.<br />
gamoiyeneT es monacemebi klasSi adgilebis ganawilebisa<br />
da dajgufebebis dros, raTa izolirebulebma socializaciis axali unar-Cvevebi<br />
SeiZinon, xolo vinc erTmaneTs eTavseba, erTad dasvaT.<br />
kviraSi erTxel regularulad CaatareT problemebis saklaso ganxilva. waaxaliseT moswavleebi,<br />
iswavlon mosmena, erTmaneTis gageba da daxmareba.<br />
pozitiur programas aqvs oTxi ZiriTadi sayrdeni, romelTagan TiToeuli dreikursis<br />
mier aRwerili araswori qcevis oTxi mizezidan erT-erTs Seesabameba. magram araswor<br />
saqcielze pirdapiri reaqciisgan gansxvavebiT pozitiuri programa maswavleblis reaqciis<br />
zogadi principebisgan Sedgeba, romlebic tradiciuli wesiT unda gamoviyenoT da ara<br />
specifikuri qmedebebis dros. araswori saqcielis mizezebis Sesaxeb saubrisas dreikursi<br />
kidev erT gzas aRniSnavs _ oTxi mizezis miCnevas moswavlis miznebad. am SemTxvevaSi pozitiuri<br />
programa araswori qcevis gverdis avliT eZebs moswavlis miznebTan Sesatyvisobis gzebs.<br />
waxaliseba am pozitiur programaSi oTxi mizezidan sam SemTxvevaSi gamoiyeneba. dreikursis<br />
mTeli wigni am sakiTxs eZRvneba.<br />
mxardaWeris sistema<br />
amtkiceben, rom dreikursis modeli yvelaze warmatebulia dawyebiTi klasebis bavSvebTan.<br />
mogvianebiT mozardobis asakTan erTad am oTx ZiriTad mizezs ufro rTuli da Sorsmimavali<br />
motivebi emateba.