18.06.2013 Views

biologia - Ganatleba

biologia - Ganatleba

biologia - Ganatleba

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

nana vekua<br />

rusudan gafrindaSvili<br />

<strong>biologia</strong><br />

X klasi<br />

redaqtori nana dvaliSvili<br />

gamomcemloba inteleqti<br />

Tbilisi


32<br />

II<br />

memkvidreobiTobis<br />

molekuluri safuZveli


am Tavis mizania gaecnoT memkvidruli<br />

informaciis Senaxvis, gadacemisa da<br />

realizaciis meqanizmebs<br />

33


2.1<br />

34<br />

memkvidreobiTobis molekuluri<br />

safuZveli – dnm. dnm-s struqtura<br />

gasuli saukunis dasawyisSi gaCnda varaudi, rom memkvidrul masalas yvela<br />

cocxali organizmisaTvis, agreTve, virusebisaTvis, SesaZloa, warmoadgendes<br />

nukleinis mJavebi – dnm da rnm. aRmoCnda, rom nukleinis mJavebis Taviseburebebi<br />

gansazRvraven genetikuri informaciis Senaxvasa da gadacemas. dnm-s<br />

struqturis dadgeniT SesaZlebeli gaxda, gagvego, Tu rogor qmnian ujredebi<br />

da, Sesabamisad, organizmebi Tavisnairs, rogor aris maTSi kodirebuli<br />

memkvidruli informacia.<br />

Cven ukve viciT, rom nukleinis mJavebi miekuTvneba naerTTa jgufs,<br />

romlebsac polimerebi ewodeba. polimeris molekula grZeli jaWvia, romelSic<br />

mravaljer meordeba SedarebiT martivi struqtura – monomeri. Tu monomers<br />

A asoTi aRvniSnavT, maSin polimeris struqtura SeiZleba ase daiweros:<br />

A – A – A – A – A.<br />

nukleinis mJavebis monomers warmo<br />

ad gens nukleotidi. igi Sedgeba<br />

sami nawilisagan:<br />

gavecnoT nukleotidebis age bule<br />

bas. arsebobs 4 saxis nukleotidi<br />

(sur. 35).<br />

fosformJavas<br />

naSTi<br />

a<br />

azotovani fuZe<br />

citozini<br />

1. yoveli nukleotidis SemadgenlobaSi Sedis ori erTnairi da erTi gansxvave-<br />

buli komponenti. daasaxeleT isini.<br />

rogorc xedavT, nukleotidebi erTmaneTisagan mxolod azotovani fuZiT<br />

gansxvavdeba.<br />

nukleotidebs azotovani fuZis Sesabamisad eniWeba saxelwodeba, kerZod:<br />

adeniniani (a), Timiniani (T), guaniniani (g) da citoziniani (c).<br />

a<br />

b<br />

g<br />

a – fosformJavas naSTi, b – 5-naxSirbadiani<br />

naxSirwyali – pentoza, g – azotovani fuZe.<br />

g g g g<br />

b<br />

azotovani fuZe<br />

guanini<br />

b<br />

azotovani fuZe<br />

Timini<br />

a a<br />

a<br />

naxSirwyali<br />

citoziniani guaniniani Timiniani adeniniani<br />

sur. 35<br />

b<br />

azotovani fuZe<br />

adenini<br />

g


dnm-s jaWvSi nukleotidebis SeerTeba, asaxulia 36-e suraT ze.<br />

a<br />

b<br />

g<br />

sur. 38. azotovani fuZeebis ori wyvili sam-sami cikluri komponentiT (a, b, g)<br />

a<br />

nukleotidebisagan iqmneba Za-<br />

lian grZeli molekula – poli-<br />

nuk le o tiduri jaWvi.<br />

dnm-s qimiuri Sedgenilobis dad-<br />

guanini<br />

genis miuxedavad, jer kidev araferi<br />

iyo cnobili dnm-s struqturaze.<br />

misi kvleva 50-iani wlebis dasawyiSi<br />

ame ri kelma qimikosma lai nus poling<br />

ma daiwyo. parale lurad lon -<br />

citozini<br />

donis samefo kolej Si mo ris uilkinsi<br />

da rozalind fran kli ni (sur.<br />

37a) cdilobdnen am prob le mis gadaWras<br />

rentgenul-struq turu li<br />

ana liziT. am kvlevebiT dad ginda<br />

adenini dnm-s molekulis mxo lod zo gadi<br />

struq tura.<br />

sur. 36. dnm-s jaWvi<br />

kembrijis universitetis ka ven -<br />

diSis laboratoriaSi jeims uotsonma<br />

da frensis krikma (sur. 37b) airCies gansxvavebuli midgoma. gamoiyenes ra<br />

yvela qimiuri da fizikuri monacemebi, isini See cad nen SeeqmnaT dnm-s sivrcu li<br />

modeli. uilkinsis da franklinis rentgenogramebidan<br />

Canda, rom dnm-s spiraluri<br />

struqtura hqonda, amave dros,<br />

1951 wels ervin Cargafma gamoaqveyna<br />

mona cemebi, cnobili `Cargafis wesis~<br />

sa xel wodebiT, rom lis mixedviT dnm-Si<br />

a nukleo tidebis raodenoba tolia T<br />

a b<br />

nuk leotidebis, xolo g nu kle o tidebis<br />

sur. 37. a. rozalind franklini;<br />

rao denoba – c nukleo ti debis ricxvis, b. jeims uotsoni da frensis kriki<br />

a=T da g=c.<br />

Timini<br />

2. gansazRvreT romeli komponentebiT ukav-<br />

Sirdeba erTmaneTs mezobeli nukleotidebi.<br />

uotsonma SeniSna, rom aseTi Tanafardobisas azotovani fuZeebi zustad<br />

Seesabameba erTmaneTs da rom ori aseTi wyvilis saerTo zoma da forma<br />

erTnairia, radgan Seicavs sam-sam ciklur komponents (a, b, g) (sur 38).<br />

b<br />

g<br />

35


36<br />

am monacemebze dayrdnobiT, uotsonma da<br />

krikma daadgines, rom dnm polinukleotiduri<br />

jaWvis ori spiralisagan Sedgeba. polinukleotidebis<br />

jaWvebs erTmaneTTan akavSirebs azotovan<br />

fuZeebs Soris warmoqmnili wyalbaduri bmebi.<br />

erTi jaWvis adeninis pirdapir yovelTvis dgas<br />

spiralis meore jaWvis Timini, xolo guaninis<br />

pirdapir – citozini. sxva varianti ar SeiZleba<br />

iyos. erTi nukleotidi meorisaTvis damatebiTi<br />

(Semavsebeli) nukleotidis rols asrulebs (sur.<br />

39). am movlenas komplementarobis principi<br />

ewoda (laT. compliment – damateba).<br />

a<br />

g<br />

g<br />

T<br />

a T<br />

g<br />

c<br />

c<br />

c<br />

T a<br />

g<br />

1 nm<br />

c<br />

c<br />

g<br />

g<br />

c<br />

g<br />

c<br />

c<br />

g<br />

sur. 39. wyalbaduri bmebi<br />

nukleotidebis azotovan<br />

fuZeebs Soris<br />

sabolood uotsonma da krikma Seqmnes dnm-s<br />

samganzomilebiani struqtura, romelic daxveul<br />

kibes mogvagonebs (sur. 40).<br />

1962 wels jeims uotsons, frensis kriks da moris<br />

a<br />

g<br />

T<br />

c<br />

uilkins s am namuSevrisTvis nobelis premia mieniWaT.<br />

a T<br />

dnm ZiriTadad mcenareebis da cxovelebis<br />

ujredebis birTvSia moTavsebuli da mcire odenobiT<br />

sur. 40. dnm-s samganzomilebiani<br />

struqtura – citoplazmaSi mdebare organoidebSi, kerZod,<br />

mitoqondriebsa da qloroplastebSi. baqteriebSi<br />

erTi, maryuJad Sekruli dnm moTavsebulia citoplazmis centralur nawilSi.<br />

aqve mdebareobs meore, mcire zomis, aseve maryuJad Sekruli dnm – plazmida.<br />

3. SemoxazeT swori debuleba:<br />

a. monomerebis simravle qmnis:<br />

1) azotovan fuZeebs; 2) polimers; 3) wyalbadur bmebs; 4) plazmidas.<br />

b. nukleotidis SemadgenlobaSi ar gvxvdeba:<br />

1) cximovani mJava; 2) naxSirwyali; 3) azotovani fuZe; 4) fosformJava.<br />

g. genetikur informacias atarebs:<br />

1) atf; 2) dnm; 3) fosformJava; 4) azotovani fuZe.<br />

a<br />

g<br />

T<br />

a<br />

a<br />

c<br />

T<br />

c<br />

a<br />

T<br />

T<br />

g


4. komplementarobis principiT swori kombinaciaa<br />

a) g – c b) a – T g) T – c d) a – T<br />

g – c g – c g – a g – a<br />

a – g c – g c – c c – T<br />

5. SeajameT, ra iciT dnm-s agebulebis Sesaxeb: Tavad SeavseT gamotovebuli<br />

adgilebi.<br />

a. dnm Sedgeba ori jaWvisagan, TiToeuli jaWvi Sedgeba ... .<br />

b. dnm-s nukleotidebi oTxnairia: adeniniani, guaniniani, ... da ... .<br />

g. dnm-s ori jaWvi erTmaneTis pirispir mdebareobs da ori jaWvis mopirispire<br />

nukleotidebi erTmaneTs ukavSirdeba ... bmiT.<br />

6. `sixarulisagan uceb meSvide caze aRmovCndi, radgan mivageni pasuxs kiTxvaze,<br />

romelic amden xans gvawvalebda: ratom aris ... ... raodenoba Tanabari~ – es<br />

citata j. uotsons ekuTvnis.<br />

a. daazusteT, dnm-s romeli komponentis raodenobas gulisxmobda igi?<br />

b. Tqveni azriT, dnm-s sivrculi modelis Seqmnis romel etapze iTqva es<br />

fraza?<br />

7. gaasworeT Secdomebi:<br />

8. a) daakvirdiT 41-e suraTze gamosaxul<br />

dnm-s. rogor fiq robT, daculia Tu ara<br />

nukleotidebis komplemen ta robis principi?<br />

pasuxi daasabuTeT.<br />

b) aRniSneT, ra kanon zomie rebaa azotovan<br />

fuZeebs So ris wyalbaduri bmebis rao denobaSi.<br />

g) aawyveT dnm-s modeli fe radi qaRaldebis,<br />

plasti linis an sxva masalis gamo yenebiT<br />

(sxvadasxva fe ris masala pirobiTad<br />

nukleotidebis aRsaniSnavad gamoiyeneT;<br />

erT jaWvze nukleo tidebis Tanamimdevroba<br />

Tqveni survilis mixedviT SearCieT).<br />

gansazRvreT, rogori iqneba dnm-s modelis<br />

meore jaWvi.<br />

g<br />

a<br />

a<br />

c<br />

c<br />

g<br />

a<br />

a<br />

T<br />

g<br />

sur. 41<br />

c<br />

T<br />

g<br />

a<br />

g<br />

g<br />

c<br />

a<br />

T<br />

c<br />

37


2.2<br />

38<br />

dnm-s funqciebi<br />

dezoqsiribonukleinis mJavas axasiaTebs TviTgaormagebis unikaluri unari<br />

da asrulebs umniSvnelovanes funqciebs: 1) inaxavs memkvidrul informacias, 2)<br />

warmoadgens matricas (laT. `matrix~ – yalibi, nimuSi) birTvidan citoplazmaSi<br />

genetikuri informaciis gadacemis procesSi.<br />

uotsonis da krikis mier Semo Tavazebuli dnm-s struqturis mo deli<br />

imiTac aris saintereso, rom gvkarnaxobs, rogor SeiZleba xdebodes dnm-s<br />

gaormageba. or magi spiralis warmomqmnel jaW vebs SeuZlia gaSla da daSo reba,<br />

ris Semdeg TiToeuli maTga ni gaxdeba e. w. matrica, romelzec komplemen tarobis<br />

principiT nukleo tide bis axali jaWvi aigeba. es procesi Semdegnairad<br />

xorciel deba: specialuri fermentis – dezoqsiribonukleazas – moqmedebiT<br />

dnm-s Sepirispirebul nukleotidebs Soris wyalbaduri bmebi irRveva da ormagi<br />

jaWvi ixsneba (sur. 42). gaxsnili dnm-s<br />

TiToeul jaWvze arsebul nukleotidebs<br />

komplementarobis principiT (a – T; g –<br />

c) Seupirispirdeba da fermentebis moqmedebiT<br />

daukavSirdeba birTvSi arsebuli<br />

Tavisufali nukleotidebi (maT organizmi<br />

sakvebTan erTad iRebs).<br />

1. romeli bmiT daukavSirdeba Tavisufali<br />

nukleotidebi dnm-s TiToeul jaWvze arsebul<br />

nukleotidebs?<br />

c g<br />

am procesis Sedegad miiReba dnm-s<br />

T<br />

ori molekula. TiToeulSi erTi jaWvi<br />

Zveli, dediseuli dnm-saa, meore ki axalia.<br />

a<br />

miRebuli molekula dediseuli molekulis<br />

zusti aslia, amitomac dnm-s gaormagebis<br />

process replikacia (laT. `replicatio~ –<br />

fermenti – dezoqsiribonukleaza<br />

gameoreba) ewodeba.<br />

es mov lena iseT ujredebSi gvxvdeba,<br />

sur. 42. dnm-s gaormageba – romel Tac gayofis unari aqvT. am dros<br />

replikacia<br />

xdeba dnm-s axali molekulis sinTezi.<br />

rogorc xedavT, dnm-s axali jaWvi Seiqmna dediseuli jaWvis mixedviT, anu,<br />

Zveli jaWvi gamoyenebulia nimuSad, matricad axlis SeqmnisaTvis. ujredSi axali<br />

molekulebis Seqmnas nimuSis mixedviT ewodeba matriculi tipis reaqcia.<br />

g<br />

T<br />

a<br />

c<br />

a<br />

c<br />

T<br />

T<br />

a<br />

g<br />

a<br />

T<br />

*<br />

a<br />

T<br />

T<br />

a<br />

c g<br />

a T<br />

T a<br />

g c


2. davuSvaT, rom dnm-s dediseuli molekulis erT jaWvze<br />

nukleotidebis ganlageba aseTia:<br />

g-g-T-a-T-c-a-a-g-c<br />

a) rogori iqneba nukleotidebis Tanamimdevroba dediseul<br />

meore jaWvSi da replikaciis Sedegad miRebul axal<br />

molekulebSi?<br />

b) plastilinis, feradi furclebis an sxva masalis<br />

gamoyenebiT daamzadeT dnm-s molekulis modeli ise, rom<br />

SeZloT misi or jaWvad daSla da replikaciis procesis<br />

modelireba.<br />

sur. 43. dnm-s replikacia<br />

3. sqematurad gamoxateT replikaciis procesi, dediseuli jaWvebi gaaferadeT<br />

wiTlad, xolo axalwarmoqmnili jaWvebi – lurjad. gaagrZeleT replikaciis<br />

procesi (axalwarmoqmnili jaWvi gaaferadeT sxvafrad) da daakvirdiT warmoqmnil<br />

oTx axal molekulaSi wiTeli da lurji jaWvebis ganawilebas. rogor fiqrobT,<br />

gaormagebis gagrZelebis SemTxvevaSi `emuqreba~ Tu ara dakargva sawyis –<br />

matricul jaWvebs?<br />

4. rogor fiqrobT, gWirdebaT Tu ara sakvebi imisaTvis, rom Tqvens ujredebSi<br />

warimarTos matriculi tipis reaqciebi?<br />

5. dnm-s molekulis gaormageba mimdinareobs<br />

saocari sizustiT: axalwarmoqmnili molekula<br />

Zveli molekulis absoluturad identuria.<br />

amaSi aris Rrma biologiuri azri, radgan<br />

dnm-s struqturis daSla Secvlida organizmisTvis<br />

damaxasiaTebeli niSan-Tvi se bebis<br />

ganviTarebas; Tumca, zogjer, qimi uri da<br />

fi zikuri faqtorebis zegavleniT (ultraiisferi<br />

da maionizebeli gamosxiveba, maRali<br />

tem peratura da sxv.) warmoiqmneba dnm-s<br />

gansxva vebuli molekula. aseT SemTxve vaSi<br />

spe cialuri fermenti `gamoicnobs~, sxva fermentebi<br />

ki Caasworeben im ubans, romelic ar<br />

Seesabameba matricul dnm-s.<br />

SeasruleT `gamomcnobi~ fermentis funqcia,<br />

SeasworeT da aRadgineT dnm-s molekula<br />

matricis mixedviT.<br />

a<br />

b<br />

g<br />

a<br />

c<br />

T<br />

T<br />

c<br />

g<br />

a<br />

a<br />

c<br />

T<br />

c<br />

g<br />

a<br />

T<br />

g<br />

a<br />

T<br />

g<br />

T<br />

a<br />

T<br />

a<br />

c<br />

T<br />

T<br />

c<br />

g<br />

a<br />

T<br />

g<br />

a<br />

a<br />

g<br />

c<br />

T<br />

T<br />

g<br />

a<br />

g<br />

T<br />

c<br />

g<br />

a<br />

sur. 44<br />

a<br />

c<br />

T<br />

T<br />

c<br />

g<br />

a<br />

c<br />

T<br />

T<br />

g<br />

a<br />

a<br />

g<br />

c<br />

T<br />

39


2.3<br />

40<br />

genetikuri kodi<br />

krikis da uotsonis mosazrebiT, genetikuri informacia, romelic Taobidan<br />

TaobaSi gadaecema da ujredis metabolizms gansazRvravs, warmodgenilia dnm-s<br />

molekulaSi nukleotidebis TanamimdevrobiT. mogvianebiT dadginda, rom dnm-s<br />

grZeli Zafisebri molekula Seicavs informacias mocemuli ujredis mTeli rigi<br />

cilebis Sesaxeb (cilis molekula, iseve rogorc nukleinis mJavebis molekulebi,<br />

polimeria da mis monomers aminomJava warmoadgens). cnobilia bevri sxvadasxva<br />

aminomJava, magram cxovelTa, mcenareTa da mikrobTa ujredebis cilaSi mxolod<br />

20 aminomJava gvxvdeba, maT `jadosnurs~ uwodeben.<br />

aminomJavebis Tanamimdevroba gansazRvravs cilis pirvelad struqturas,<br />

magram es ar aris cilis struqturuli organizaciis saboloo done.<br />

1. moiZieT informacia cilis struqturuli organizaciis sxva doneebis Sesaxeb.<br />

daazusteT, ra rols asrulebs cilis pirveladi struqtura cilis saboloo<br />

konfiguraciis SeqmnaSi?<br />

gairkva, rom dnm-s molekulaSi nukleotidebis Tanamimdevroba gansazRvravs<br />

aminomJavebis Tanamimdevrobas cilis molekulaSi. es damokidebuleba nukleotidebsa<br />

da aminomJavebs Soris cnobilia genetikuri kodis saxelwodebiT.<br />

amJa mad dadgenilia, rom cilaSi yovel aminomJavas Seesabameba dnm-s jaWvSi<br />

3 nuk leotidisagan Semd ga ri Tanamim dev roba – tripleti. dnm-s kodi mTlia -<br />

nad gaSifrulia: yo veli amino mJavisaTvis zus tad aris dad genili misi makodirebeli<br />

nu kleo tidebis – trip le tis, igive kodonis Sedge ni loba.<br />

tabulaSi (sur. 45) moyvanilia<br />

pirveli<br />

meore fuZe mesame<br />

fuZe a g T c fuZe im trip letebis Sedgeniloba,<br />

fen ser Tir cis a romle biTac kodirebulia ci lis<br />

fen ser Tir cis g mole kulis 20-ve aminomJava.<br />

a<br />

lei ser T<br />

g<br />

T<br />

c<br />

lei ser tri c<br />

lei pro his arg a<br />

lei pro his arg g<br />

lei pro gli arg T<br />

lei pro gli arg c<br />

ile tre asn ser a<br />

ile tre asn ser g<br />

ile tre liz arg T<br />

meT tre liz arg c<br />

val ala asp gli a<br />

val ala asp gli g<br />

val ala glu gli T<br />

val ala glu gli c<br />

sur. 45. tripletebi, romle biTac kodirebulia<br />

ci lis mole kulis 20-ve aminomJava<br />

tabuliT sargebloba advi lia. tripletSi<br />

pirvel nuk leo tids iReben<br />

marc xena verti ka luri sveti dan,<br />

meores zemo ho rizon tu ridan, mesa mes<br />

– mar j ve na ver ti kaluri sve ti dan. sadac<br />

sa mi ve nukleo ti didan wa mo su li<br />

xazebi erT maneTs gada kve Ts, iqneba am<br />

tripletiT ko di rebuli amino mJava.<br />

cilis mo lekulis sin Tezis dros<br />

infor ma cia gada itaneba i-rnm -dan,<br />

ami tom saxeldebac i-rnm-s nuk leo -<br />

tidebis trip let Ta Sed ge ni lobis<br />

mixed viT xdeba.


yoveli kodoni Seesa ba meba konkretul aminomJa vas. dnm-s molekulis mo na-<br />

kveTs (tripletebis erTo bliobas), romelic Sei cavs informacias er Ti cilis<br />

pirveladi struq turis Sesaxeb, geni ewodeba.<br />

dnm-s kodSi, xSir SemTxvevaSi, erTi da igive aminomJava kodirebulia ara<br />

mxo lod erTi tripletiT, aramed ramdenimeTi – oriT, oTxiT da eqvsiTac ki.<br />

2. moiZieT 43-e suraTze ori, oTxi da eqvsi tripletiT kodirebuli aminomJavebi.<br />

kodis aseT Tvisebas, savaraudod, memkvidruli informaciis saimedod<br />

Senaxvasa da gadacemas ukavSireben.<br />

3. monawileoben Tu ara cilebi memkvidruli informaciis gadacemaSi?<br />

es problema ingliseli mikrobiologebis f. grifitsis da o. eiveris 1928 wels<br />

Catarebuli saintereso cdebiT dadginda. gaecaniT am cdebis Sinaarss da gaeciT<br />

pasuxi SekiTxvas:<br />

arsebobs ori, erTma ne Ti sagan garegnulad gansxva vebuli,<br />

baqteria – pnevmokoki xorkliani zeda piriT (a tipis baqteria)<br />

da gluvi zedapiriT (b tipis baqteria) (sur. 46). b<br />

a b<br />

tipis baqteriebi dafarulia ci lo vani kafsuliT da iwvevs<br />

filtvebis anTe bas cxovelebsa da ada mianebSi. a tipis<br />

sur. 46<br />

baq teriebi ukafsuloa da ar iwvevs fil tvebis anTebas. rodesac f. gri fits<br />

b<br />

virTagvebis or ganizmSi Sehyavda b tipis<br />

baq te riebi, ramdenime dRis Sem deg isini<br />

iRupebodnen (sur. 47). a tipis baqte-<br />

sur. 47<br />

riebiT virTagvebi ar avaddebodnen;<br />

virTagvebi ar avaddebodnen maSinac,<br />

Tu maT Seuyvandnen gacxelebiT daxocil<br />

b tipis baqteriebs (sur. 48).<br />

magram, rodesac virTagvebs f. grifitma<br />

b<br />

Seuyvana a tipis cocxali baqteriebi da<br />

gacxelebiT daxocili b tipis baqterie-<br />

sur. 48<br />

bis narevi, maSin isini daavaddnen filtvebis anTebiT da ramdenime dReSi<br />

daiRupnen (sur. 49).<br />

f. grifitsma daaskvna, rom b tipis<br />

baqteriebidan gamoiyo raRac ucnobi<br />

niv Tiereba, romelmac SeaRwia cocxal<br />

b<br />

a tipis baqteriebSi, gamoiwvia maTSi<br />

kafsulis warmoqmna da gardaqmna isini<br />

a<br />

daavadebis gamomwvev baqteriebad.<br />

1944 w. o. eiverim gaimeora f. grifitsis<br />

sur. 49<br />

cdebi da aRmoaCina, rom am process gansazRvravda dnm, romelic ar ziandeboda<br />

baqteriebis gacxelebisas.<br />

41


2.4<br />

42<br />

dnm da fenotipi. mutacia<br />

dnm-s struqturis dadgenis Semdeg cxadi gaxda, rom dnm warmoadgens genis<br />

saSen masalas, magram ar iyo cnobili, rogor gadascems igi informacias. bevrad<br />

gvian dadginda, rom genebis gamovlena fenotipurad maT mier producirebuli<br />

cilebiT aris ganpirobebuli. am cilebs miekuTvneba fermentebic – cilebi,<br />

romlebic akatalizeben qimiur reaqcias ise, rom TviTon ar icvlebian. suraTze<br />

warmodgenilia (sur. 50) kavSiri dnm-s da fenotips Soris, anu rogor vlindeba<br />

geni fenotipurad. es procesi iwyeba dnm-s jaWvidan.<br />

geni gansazRvravs fermentis warmoqmna s, romelic, Tavis mxriv, mcenaris<br />

feno tips gansazRvravs. mocemul SemTxvevaSi ge nis moqmedebiT miRebuli cila<br />

fermen tia, romelic pigmentis warmoqmnaSi mo na wileobs. igi akatalizebs<br />

kodoni<br />

fermentTan<br />

dakavSirebuli<br />

molekula<br />

pigmentis<br />

winamorbedi<br />

molekulebi<br />

a.<br />

cila<br />

fermenti<br />

sur. 50. dnm-s molekulis mutacia<br />

1 mutageni – qimiuri agenti, romelic iwvevs genis fizikur an qimiur dazianebas.<br />

dnm<br />

a c c g T a a c c c T a a c c g c a a c c c T a<br />

informaciuli<br />

rnm<br />

u g g c a u u g g g a u u g g c g u u g g g a u<br />

pigmentis<br />

molekulebi<br />

kodoni<br />

cilis molekula<br />

aminomJavebiT<br />

pigmentis<br />

winamorbedi<br />

molekulebi<br />

b.<br />

a b<br />

deformirebuli<br />

cila<br />

fermenti<br />

yvavilebi


eaqcias, romel Sic monawileobs pigmentis winamorbedis mo lekula. erTi aseTi<br />

molekula ukve dakavSi re bulia fermentTan. fermenti gardaqmnis am molekulebs<br />

pigmentis molekulebad. pig mentis molekulebi grovdeba da wiTlad Re bavs<br />

yvavilis gvirgvinis furclebs.<br />

mutacia iwvevs dnm-s cvlilebas. cilebi, romlebic Secvlili genebiT<br />

warmoiqmneba, Tavis mxriv, iwvevs cvlilebebs – cvlis cilas da, Sesa ba misad,<br />

mcenaris fenotips (sur. 50a).<br />

mutacia SeiZleba gamowveuli iyos qimiuri mu tagenebiT, gamosxivebiT an sxva<br />

faq torebiT. davuSvaT, rom ultraiisferma gamosxivebam daa zia na mcenareuli<br />

ujredis dnm. 50b suraTze asaxul SemTxvevaSi ultra iisferma gamosxivebam<br />

gamoiwvia mutacia da azotovani fuZe Timini Seicvala azotovani fuZe<br />

citoziniT. transkripciis procesSi dauzianebel informaciul rnm-Si unda<br />

yofiliyo azotovani fuZe adenini, magram, am SemTxvevaSi, mis nacvlad `Cajda~<br />

azotovani fuZe guanini. rogorc iciT, informaciul rnm-s sami azotovani fu-<br />

Ze warmoadgens kodons; aRweril SemTx ve vaSi pirveli kodoni normaluria da<br />

warmoiqmneba normaluri aminomJava (a), rac Seexeba Semdeg kodons, masSi moxda<br />

mutacia da warmoiqmna `araswori~ ami nomJava (b). bunebrivia, amis Sedegi<br />

iqneba is, rom, miuxedavad sxva kodonebis sisworisa, cilis molekulaSi moxdeba<br />

cvlileba.<br />

moyvanil magaliTSi cilis molekula monawileobda mcenaris pigmenturi<br />

molekulebis warmoqmnaSi, magram viciT, rom Cveni cilis molekula `gafuWda~,<br />

ris Sedegadac warmoiqmna defeqturi cila, romelsac ar SeuZlia funqcionireba<br />

– pigmenti ar warmoiqmneba. es moaxdens gavlenas yvavilze: igi ar Seifereba.<br />

Tqven darwmundiT, rogor Secvala dnm-s mutaciam yvavilis garegnuli ieri.<br />

zog SemTxvevaSi mutacias SeuZlia letaluri Sedegi – organizmis sikvdili<br />

gamoiwvios. aris SemTxvevebi, rodesac genetikuri mutacia ar axdens gavlenas<br />

cilis molekulaze.<br />

1. 51-e suraTze asaxulia<br />

adamianSi genuri mutaciis<br />

nimuSi. gaixseneT eriTro<br />

citebis romel paTologias<br />

iwvevs es mutacia.<br />

G<br />

A<br />

A<br />

C<br />

T<br />

T<br />

glutaminis<br />

mHJava<br />

sur. 51. genuri mutacia<br />

G<br />

T<br />

A<br />

C<br />

A<br />

T<br />

valini<br />

43


2.5<br />

44<br />

ribonukleinis mJava – rnm<br />

genebis moqmedebis meqanizmSi bolomde gasarkvevad bioqimikosebs dasWirdaT<br />

imis gageba, Tu rogor gardaiqmneba dnm-Si arsebuli informacia cilis<br />

molekulaSi aminomJavebis Tanamimdevrobad – pirdapir, Tu raRac `Sualeduri<br />

nivTierebis~ daxmarebiT.<br />

am procesSi `Suamavlis~ arsebobis dasturs warmoadgens is faqti, rom<br />

dnm ujredis birTvSi imyofeba, xolo cilis molekulis awyoba citoplazmaSi<br />

mimdinareobs.<br />

1940 w. bioqimikosebma daadgines, rom am procesebSi monawileobs sxva<br />

nukleinis mJava, kerZod, ribonukleinis mJava. igi Zalian hgavs dnm-s molekulas<br />

da gansxvavdeba misgan sami niSniT (52-e suraTze isrebiTaa miniSnebuli).<br />

adenini<br />

uracili<br />

adenini<br />

Timini<br />

guanini guanini<br />

citozini citozini<br />

sur. 52. a. ribonukleinis mJava b. dezoqsiribonukleinis mJava<br />

1) rnm-s molekula warmoadgens nukleotidebis erTmag jaWvs, 2) rnm-s<br />

molekulaSic oTxi saxis nukleotidia, aqedan sami saxis azotovani fuZe dnm-s<br />

msgavsia. esenia: adenini, guanini da citozini, xolo meoTxe, azotovani fuZis<br />

Timinis nacvlad, uracilia * , 3) rnm-s nukleotidebSi naxSirwyali warmodgenilia<br />

riboziT, saidanac warmodgeba saxelwodeba ribonukleinis mJava – rnm.<br />

1. saidan warmoiqmneba dnm-s saxelwodeba?<br />

mogvianebiT aRmoaCines, rom cilis sinTezSi monawileobs sami tipis rnm:<br />

ribosomuli, satransporto da informaciuli. maTi saxelwodeba maT mier<br />

* uracili – qimiurad Timinis msgavsi azotovani fuZe, romelic gvxvdeba rnm-Si.


Sesrulebul funqciebs Seesabameba. informaciul rnm-s gamoaqvs informacia<br />

birTvidan (sur. 53).<br />

ribosomuli rnm (sur. 54) gvxvdeba ribosomis SemadgenlobaSi. satransporto<br />

rnm (sur. 55) gvxvdeba citoplazmaSi. arsebobs mravali tipis satransporto<br />

rnm, TiToeuli ukavSirdeba konkretul aminomJavas da cilis sinTezis adgilze<br />

gadaaqvs.<br />

rnm-s molekula bevrad ufro moklea dnm-Tan SedarebiT. misi sigrZe<br />

ramdenime aTeul nanometrs (nm) udris, maSin rodesac dnm-s sigrZe aseul aTas<br />

nanometrs aRwevs.<br />

sur. 53. informaciuli<br />

rnm (i-rnm)<br />

daaxloebiT aTjer didia<br />

satransporto rnm-ze<br />

sur. 54. ribosomuli<br />

rnm (r-rnm)<br />

axasiaTebs yvelaze didi<br />

molekulebi, romlebic<br />

Sedian ribosomis<br />

SemadgenlobaSi<br />

2. romeli qimiuri elementebi gvxvdeba nukleinis mJavebis SemadgenlobaSi?<br />

3. ra warmoadgens memkvidrul informacias im virusebSi, romlebic ar Seicaven<br />

dnm-s?<br />

4. SemoxazeT swori debuleba:<br />

a) es molekula erTjaWviani polimeria da birTvsa da citoplazmaSi gvxvdeba:<br />

1) dnm 2) rnm 3) cximi.<br />

b) romelia dnm-s nukleotiduri Tanamimdevroba?<br />

1) aagccTTcg 2) gaauucagu 3) agccauguc.<br />

g a<br />

c u c<br />

g<br />

g g<br />

g a<br />

sur. 55. satransporto rnm<br />

(t-rnm)<br />

zomebis mixedviT is<br />

yvelaze patara rnm-a<br />

g) rnm genetikur informacias atarebs:<br />

1) baqteriebSi 2) virusebSi 3) lurj-mwvane wyalmcenareebSi.<br />

d) ribosomul rnm-s Sesaxeb yvelaferi sworia, garda<br />

1) gvxvdeba ribosomis SemadgenlobaSi<br />

2) Seicavs azotovan fuZeebs: adenins, uracils, guanins, citozins<br />

3) rnm sxva molekulebTan SedarebiT yvelaze mcire zomisaa.<br />

a g<br />

g<br />

c<br />

g<br />

g<br />

a<br />

u<br />

u<br />

u<br />

a<br />

c<br />

u<br />

g<br />

a<br />

c<br />

c<br />

c<br />

a<br />

g<br />

a<br />

c<br />

c<br />

a<br />

c<br />

g<br />

c<br />

u<br />

u<br />

a<br />

a c u<br />

g a c a c<br />

g<br />

u g u g c<br />

c<br />

T<br />

u<br />

a<br />

g<br />

g<br />

g<br />

u<br />

c<br />

a<br />

a a<br />

45


2.6<br />

46<br />

transkripcia<br />

imisaTvis, rom cila warmoiqmnas, mis pirveladi struqturis Sesaxeb infor-<br />

macia unda moxvdes citoplazmaSi ribosomebTan. es procesi oretapiania da<br />

masSi monawileobs samive tipis rnm:<br />

pirvel etapze fermentis monawileobiT dnm-s molekulaze, romlis erTerTi<br />

jaWvi asrulebs matricis rols, komplementarobis principiT, Tavisufali<br />

nukleotidebiT aigeba informaciuli rnm-s erTjaWviani molekula (sur. 56).<br />

Tavisufali nukleotidebisagan nukleinis mJavebis (magaliTad, dnm da rnm)<br />

molekulebis SeqmnaSi monawile fermentebs polimerazebi ewodeba. SegaxsenebT,<br />

rom rnm-Si nukleotid T-is nacvlad gvxvdeba nukleotidi u. amrigad, rnm-Si<br />

dnm-s a nukleotidebis pirdapir `dgeba~ u, T-s pirdapir – a nukleotidi.<br />

a<br />

T<br />

a c<br />

a<br />

dnm<br />

g<br />

a<br />

T<br />

c<br />

g<br />

sur. 56. transkripciis procesi<br />

T<br />

a<br />

a<br />

T<br />

gG<br />

c<br />

T u g c u a c<br />

a c g a T g c<br />

g<br />

informaciuli rnm<br />

warmoqmnili informaciuli rnm-s jaWvi dnm-s jaWvis aslia.<br />

am gziT informacia, romelsac geni Seicavs, TiTqos gadaiwereba informaciul<br />

rnm-ze. am process transkripcia (laT. transcriptio – gadawera) ewodeba.<br />

eukariotul ujredebSi transkripciis procesi mimdinareobs birTvSi, xolo<br />

prokariotul ujredebSi es procesi citoplazmaSi mimdinareobs, radgan maT<br />

birTvi ar gaaCniaT.<br />

1. SegviZlia Tu ara, mivakuTvnoT transkripcia matriculi tipis reaqciebs?<br />

pasuxi daasabuTeT.<br />

warmoqmnili i-rnm amave dros asrulebs matricis rols, radgan mis mixedviT<br />

xdeba cilis molekulis sinTezi. amitomaa, rom i-rnm-s sxvanairad matricul<br />

rnm-sac uwodeben. cilis informaciis gadaweris Semdeg dnm-s molekulis<br />

aRniSnuli monakveTi kvlav ibrunebs pirvandel formas, jaWvebi isev erTdeba<br />

wyalbaduri bmebiT da ormagi spiralis saxes iRebs (sur. 57).<br />

T<br />

a<br />

c<br />

g<br />

a<br />

a<br />

T<br />

g<br />

g<br />

c<br />

u<br />

c<br />

a<br />

T<br />

a<br />

g<br />

c<br />

T<br />

a<br />

a<br />

T<br />

g<br />

c


sur. 57. dnm-s molekulis pirvandeli formis adgena transkripciis Semdeg<br />

cilis warmoqmnis procesSi monawile samive tipis rnm-s transkripcia<br />

mimdinareobs birTvSi (sur. 58). mogvianebiT samive tipis rnm gamodis birTvidan<br />

da monawileobs cilis molekulis awyobaSi.<br />

transkripciis Semdeg iwyeba cilis sinTezis meore etapi – translacia<br />

(laT. translatio – gadatana, gadaTargmna).<br />

3<br />

1<br />

dnm<br />

ribosomuli rnm<br />

4<br />

1 – forebi birTvis<br />

gar s Si<br />

2 – aminomJavebi<br />

3 – satransporto rnm<br />

aminomJaviT<br />

4 – citoplazma<br />

sur. 58. samive tipis<br />

rnm-s transkripciis<br />

pro cesi<br />

2. rogor fiqrobT, gWirdebaT Tu ara sakvebi imisaTvis, rom Tqvens ujredebSi<br />

warimarTos transkripcia? pasuxi daasabuTeT.<br />

3. transkripcia mimdinareobs dnm-s ori jaWvidan erT-erTze. aqvs Tu ara<br />

mniSvneloba, dnm-s romeli jaWvi Seasrulebs matricis rols? pasuxi daasabuTeT.<br />

4. axla Tqven gaqvT sakmarisi informacia imisaTvis, rom SeqmnaT transkripciis<br />

modeli. amisaTvis aiReT genis mcire monakeveTi sami kodoniT:<br />

c a g g g T a c c<br />

genis am monakveTis mixedviT aageT i-rnm-s Sesabamisi monakveTi. ar dagaviwydeT,<br />

rom rnm-Si T-s nacvlad aris u.<br />

ra ganapirobebs imas, rom transkripciis Sedegad i-rnm-s gaaCnia dnm-s kodis<br />

Sesabamisi informacia?<br />

1<br />

2<br />

47


2.7<br />

48<br />

translacia<br />

cilis sinTezisaTvis saWiroa rogorc ribosomebisa da i-rnm-s arseboba, ise<br />

saSeni masalac – ami nomJavebi. citoplazmaSi aminomJavebi garkveuli raodenobiT<br />

yovelTvis aris (garedan aRwevs mza saxiT an war mo iqmneba ujredSi cilebis<br />

d<br />

g<br />

c<br />

g<br />

g<br />

a<br />

u<br />

u<br />

u<br />

a<br />

a<br />

c<br />

c<br />

a<br />

c<br />

g<br />

c<br />

u<br />

u<br />

v<br />

daSlis Sede gad).<br />

ribosomebTan aminomJavebi miaqvs satrans-<br />

porto rnm-s (t-rnm-s) (sur. 59).<br />

suraTze naCvenebia t-rnm-s moleku lis<br />

rTuli maryuJisebri struq tura, romelic<br />

a<br />

a c<br />

g a c a c<br />

u g u g<br />

c<br />

T<br />

u<br />

a<br />

g<br />

g<br />

u<br />

g<br />

c<br />

formiT samyu ras foTols mogvagonebs. misi<br />

forma komplementur nukleotidebs Soris<br />

warmoqmnili wyalbaduri bme biT (a, b, g, d<br />

ubnebi) ganisazRvreba. t-rnm-s erT mxa res<br />

(suraTze aRniSnulia e-asoTi) moTav sebulia<br />

g<br />

u<br />

nukleotidebisgan Semdgari trip leti,<br />

c<br />

u<br />

g a<br />

c<br />

a<br />

a<br />

romelsac antikodoni ewodeba. t-rnm-s<br />

sapirispiro mxares (suraTze aRniS nu lia<br />

v-asoTi) monakveTia, romelsac antiko donis<br />

Sesatyvisi aminomJava uerTdeba.<br />

SegaxsenebT, rom cile bis SenebaSi<br />

monawileo bas iRebs 20 sxvadasxva amino mJa va. Sesabamisad, ar sebobs zomiTa<br />

da formiT erTmaneTis msgavsi, magram antikodonis mixedviT erTmaneTisagan<br />

gansxvavebuli, sul mcire, 20 t-rnm.<br />

a<br />

g<br />

g<br />

g<br />

g<br />

a<br />

c<br />

g<br />

a<br />

u c<br />

a g<br />

a<br />

c<br />

c<br />

b<br />

c<br />

a g<br />

g<br />

e<br />

sur. 59. satransporto rnm<br />

1. zog SemTxvevaSi i-rnm-ze pirveli<br />

meore fuZe mesame<br />

SeiZleba warimarTos erT - fuZe u (a) c (g) a (T) g (c) fuZe<br />

dro ulad ramdenime ci lis<br />

molekulis sin Tezi. erTma<br />

neTisagan maT da saci leblad<br />

arsebobs spe cia lu ri<br />

tripletebi, rom le bic ar<br />

Seicaven infor ma cias ami-<br />

u (a)<br />

c (g)<br />

fen<br />

fen<br />

lei<br />

lei<br />

lei<br />

lei<br />

lei<br />

ser<br />

ser<br />

ser<br />

ser<br />

pro<br />

pro<br />

pro<br />

Tir<br />

Tir<br />

his<br />

his<br />

gli<br />

cis<br />

cis<br />

tri<br />

arg<br />

arg<br />

arg<br />

u (a)<br />

c (g)<br />

a (T)<br />

g (c)<br />

u (a)<br />

c (g)<br />

a (T)<br />

no mJavebze, mag ram miu Ti Te-<br />

lei pro gli arg g (c)<br />

ben cilis mole ku lis sin Te-<br />

ile tre asn ser u (a)<br />

zis dasasrulze, anu as ruleben<br />

`sasveni niSnis~ rols.<br />

a (T)<br />

ile<br />

ile<br />

tre<br />

tre<br />

asn<br />

liz<br />

ser<br />

arg<br />

c (g)<br />

a (T)<br />

sxvanairad maT stop-sig -<br />

nalebs uwodeben.<br />

mo ZebneT da amoiwereT cxrilidan<br />

stop-signalebi.<br />

g (c)<br />

meT<br />

val<br />

val<br />

val<br />

val<br />

tre<br />

ala<br />

ala<br />

ala<br />

ala<br />

liz<br />

asp<br />

asp<br />

glu<br />

glu<br />

arg<br />

gli<br />

gli<br />

gli<br />

gli<br />

g (c)<br />

u (a)<br />

c (g)<br />

a (T)<br />

g (c)<br />

sur. 60. genetikuri kodi (radgan informacia ikiTxeba informaciuli<br />

rnm-dan, tripletebi miTiTebulia informaciuli rnm-s mixedviT. frCxilebSi<br />

aRniSnulia dnm-s Sesabamisi tripletebi).


aminomJavebs erTmaneTTan akavSirebs ribosomebi,<br />

romlebic eukariotebSi, endoplazmuri ba dis membra-<br />

nebis gare zedapirzea gan la gebuli. ribo so ma (sur. 61)<br />

umciresi, magram uaRresad speciali ze buli organoidia.<br />

igi Sedgeba didi da mci re na wi lebis, anu suberTeu-<br />

lebisagan. Ti Toeuli suberTeuli Sedgeba ribo so muli<br />

rnm-s da cilisagan.<br />

i-rnm-s molekulaze cilis sinTezs erTdroulad<br />

araerTi ribosoma awarmo ebs. ribosomebis jgufs,<br />

romelic mona wileobs erTi da igive cilis sinTezSi, polisoma (berZn. `poli~<br />

– mravali, `soma~ – sxeuli) ewodeba. cilis molekulis awyobisas, ribosoma<br />

i-rnm-s Zafisebr molekulaze marcxnidan marjvniv gadaadgildeba wyvetilad,<br />

triplet-triplet. ribosomis im monakveTis zoma, romelSic translacia xdeba,<br />

or triplets Seesabameba. es ribosomis funqciuri centria.<br />

rogorc ki i-rnm moxvdeba citoplazmaSi, mas ukavSirdeba ribosoma. rogorc<br />

aRvniSneT, eukariotul ujredebSi ribosomebi mdebareobs endoplazmur badeze,<br />

xolo prokariotul ujredebSi, magaliTad, beqteriebSi, isini Tavisuflad<br />

`dacuravs~ citoplazmaSi. i-rnm-s sami azotovani fuZisagan Semdgari jgufi<br />

(kodoni) gansazRvravs cilis molekulaSi aminomJavis tips. ribosoma-i-rnm-s<br />

kompleqsis warmoqmnis garda, citoplazmaSi sxva procesic mimdinareobs,<br />

kerZod, t-rnm-s dakavSireba zustad gansazRvrul aminomJavasTan. 62-e suraTze<br />

t-rnm<br />

lizini<br />

g<br />

alanini<br />

a<br />

g<br />

u<br />

g<br />

c<br />

informaciuli<br />

rnm<br />

t-rnm<br />

serini<br />

alanini<br />

a<br />

alanini<br />

lizini<br />

ribosoma<br />

lizini<br />

triptofani<br />

t-rnm t-rnm<br />

a<br />

u<br />

u<br />

u a<br />

g<br />

g<br />

c<br />

c c<br />

c c c<br />

sur. 62. translaciis procesi<br />

t-rnm<br />

sur. 61. ribosoma.<br />

t-rnm<br />

TirozinisTvis<br />

t-rnm<br />

c g g g a c u a g u<br />

u<br />

g<br />

a<br />

a<br />

c<br />

u<br />

u<br />

c<br />

valini<br />

a<br />

49


50<br />

Cans, rom aminomJava lizini Tavisuflad `dacuravs~, maSin rodesac lizinis<br />

meore molekula ukve dakavSirebulia t-rnm-Tan. rogorc gaxsovT, t-rnm-s<br />

ukavSirdeba antikodonis Sesabamisi aminomJava. magaliTad, aminomJava alaninis<br />

t-rnm-s antikodonia aug, xolo lizinis – ccc. garda amisa, citoplazmaSi<br />

xedavT t-rnm-Tan dakavSirebul triftofansa da valins.<br />

Tvali mivadevnoT, Tu rogor mimdinareobs translaciis procesi. t-rnm<br />

Tavisi aminomJaviT miemarTeba i-rnm-Tan dakavSirebul ribosomasTan. Zalze<br />

mniSvnelovania am procesSi i-rnm-s kodonisa da t-rnm-s antikodonis daaxloeba<br />

komplementarobis principiT. sqemaze am poziciaSi imyofeba aminomJava alaninisa<br />

da aminomJava lizinis matarebeli ori t-rnm. aminomJava alaninis Sesabamisi<br />

tripletis translacia ukve damTavrda, xolo lizinis Sesabamisi tripletis<br />

translacia axla iwyeba. aminomJava alanini ukve SeuerTda mis winamorbed<br />

aminomJava serins, romelic Tavisufldeba misi matarebeli t-rnm-sagan. serinis<br />

gverdiT imyofeba aminomJava alanini, romelic ukve ganTavisuflda t-rnmsagan.<br />

rogorc sqemidan Cans, ribosomisken miemarTeba aminomJava triftofanis<br />

matarebeli t-rnm.<br />

rogorc xedavT, ribosoma i-rnm-ze marcxnidan marjvniv micocavs da, rodesac<br />

garkveul manZils gaivlis, i-rnm-ze `adis~ meore, mesame da a. S. ribosoma.<br />

2. SeecadeT, gaarkvioT, romeli aminomJava iqneba Semdegi.<br />

translaciis procesi mTavrdeba, rodesac i-rnm-s molekulaze stop-kodoni<br />

gascems saTanado signals. am stadiaze cilis molekula ganTavisufldeba<br />

ribosomisagan da ganicdis Semdgom gardaqmnebs.<br />

amis Semdeg cila misTvis damaxasiaTebel unikalur geometriul<br />

samganzomilebian konfiguracias warmoqmnis.<br />

cilis sinTezis reaqcia rTulia, masSi monawileobs mravali fermenti da<br />

ixarjeba didi odenobiT energia.<br />

3. gamoiyeneT cxrili da daasaxeleT aminomJavebis prolinis, asparaginis,<br />

glutaminis, leicinis Semqmneli tripletebi.<br />

4. romeli aminomJavebis koduri tripletebia: cga, uuu, caa, aca.<br />

5. sxvadasxva masalis (plastilini, Zafi, biseri, feradi qaRaldi, muyao)<br />

gamoyenebiT SeqmeniT transkripciisa da translaciis modeli.<br />

matricad gamoiyeneT dnm-s molekulis orive jaWvi (TiTo jgufma TiTo<br />

jaWvi). SeadareT, rogoria cilis miRebul molekulebSi aminomJavebis raoba<br />

da Tanamimdevroba. gaakeTeT daskvna: aqvs Tu ara mniSvneloba, dnm-s romeli<br />

jaWvi Seasrulebs matricis rols? miiReba Tu ara erTnairi cilis molekulebi?<br />

pasuxebi daasabuTeT.


genis moqmedebis regulacia<br />

(laq-operoni)<br />

dResdReobiT varaudoben, rom adamianis ujredi Seicavs 25000-mde gens<br />

(maTi ricxvi sabolood dadgenili ar aris). drois umetes nawilSi genebis<br />

umravlesoba umoqmedoa, maTi mxolod mcire raodenoba monawileobs cilebis<br />

sinTezis procesSi. magaliTad, kunTovan ujredebSi moqmedebs am ujredebisaTvis<br />

damaxasiaTebeli cilebis ganmsazRvreli genebi, xolo sxva genebi umoqmedodaa.<br />

nervul ujredebSi gansxvavebuli genebi aqtiuroben da a. S. genebis `CarTvis~<br />

da `gamorTvis~ meqanizmi Seiswavles baqteriul ujredebze, romlebic genebis<br />

SedarebiT mcire raodenobas Seicavs.<br />

1940-ian wlebSi frangma mkvlevarebma fransua Jakobma da Jak monom<br />

gamoikvlies baqteriebSi genebis moqmedebis regulacia da maTve SemoiRes cneba<br />

operoni – genis moqmedebis regulaciis erTeuli.<br />

ganvixiloT magaliTi:<br />

imisaTvis, rom nawlavis Cxiris (Escherichia coli) baqteriam gadaamuSaos<br />

naxSirwyali laqtoza, mas sWirdeba sami fermenti.<br />

63-e suraTze asaxulia am baqteriis magaliTze genis moqmedebis regu laciis<br />

meqanizmi. pirvel SemTxvevaSi naxSirwyali laqtozas gareSe, xolo meore<br />

SemTxvevaSi (sur. 64) – misi Tanaobisas. rodesac baqteriis saarsebo garemoSi<br />

ar aris laqtoza, igi ar gamoimuSavebs laqtozas gadamamuSavebel fermentebs,<br />

xolo, rodesac laqtoza aris garemoSi, baqteria gamoimuSavebs laqtozas<br />

gadamuSavebisaTvis saWiro fermentebs.<br />

baqteriisaTvis am fermentebis ganmsazRvreli genebi 63-e suraTze aRniSnulia<br />

a, b da g asoebiT. isini struqturuli genebia. am sami struqturuli genis<br />

win mdebare dnm-s monakveTs operatori ewodeba. misi funqciaa `CarTos~<br />

an `gamorTos~ mocemuli struqturuli genebis transkripciis procesi.<br />

operatoris win mdebare ubans ewodeba promotori. igi transkripciis procesSi<br />

geni-regulatori promotori operatori<br />

cila-represori<br />

rnm-polimerizas<br />

molekula<br />

a b g<br />

sur. 63. genebis moqmedebis regulacia<br />

laqtozas gareSe<br />

2.8<br />

51


52<br />

cilarepresori<br />

geni-regulatori promotori<br />

laqtozas<br />

molekula<br />

rnmpolimeraza<br />

i-rnm<br />

fermentebisTvis<br />

rnmpolimeraza<br />

informaciul rnm-s sinTezSi monawileobs. mas ukavSirdeba rnm polimeraza. Tu<br />

ki operatorTan ar aris dakavSirebuli e. w. cila-represori, rnm-polimeraza<br />

axdens struqturuli genebis transkripcias; cila-represoris Sesaxeb informacias<br />

ki atarebs geni-regulatori, romelic moSorebiT mdebareobs.<br />

rodesac laqtoza ar aris baqteriis garemoSi, geni-regulatoris mixedviT<br />

iqmneba cila-represori. isari gviCvenebs, rom represori ukavSirdeba<br />

operators. iqve Cndeba rnm-polimerazas molekula, romelic ukavSirdeba<br />

promotors. cila-represori ar aZlevs ferments saSualebas, gaaaqtiuros<br />

struqturuli a, b da g genebi. amitom, rodesac garemoSi ar aris laqtoza,<br />

misi gadamamuSavebeli fermentebi arc warmoiqmneba.<br />

axla davuSvaT, rom adamianma dalia Wiqa rZe da mis nawlavebSi moxvda<br />

laq toza. am SemTxvevaSi ujreds sWirdeba fermentebi, rom igi SeiTvisos.<br />

laqtozas molekula (sur. 64) uerTdeba cila-represors da es kompleqsi<br />

veRar ukavSirdeba promotors. Sesabamisad, rnm polimeraza gadaadgildeba<br />

qromosomis gaswvriv da aaqtiurebs struqturul genebs. Sedegad miiReba<br />

informaciuli rnm, romelic atarebs informacias laqtozis gadasamuSaveblad<br />

saWiro fermentebis (laq -laq -laq -is) Sesaxeb. am operons laq-operoni<br />

1 2 3<br />

ewodeba.<br />

1. SeadgineT operonis modeli feradi qaRaldebis, plastilinis an sxva<br />

saSualebebis gamoyenebiT da moaxdineT am ori procesis modelireba.<br />

2. struqturuli genebis moqmedebas Trgunavs:<br />

a. promotori b. represori g. fermentebi d. baqteria.<br />

laq 1<br />

sur. 64. genebis moqmedebis regulacia laqtozas Tanaobisas<br />

3. cila-represoris warmoqmnas gansazRvravs:<br />

a. struqturuli genebi b. rnm-polimeraza<br />

g. geni-regulatori d. promotori.<br />

laq 2<br />

laq 3


genis moqmedebis regulacia<br />

(trip-operoni)<br />

axla ganvixiloT operoni, romelic marTavs aminomJava triptofanis sinTezs;<br />

mas trip-operoni ewodeba. nawlavis Cxiris baqteria asinTezirebs triptofans<br />

da am procesisTvis iyenebs xuT ferments. sailustraciod ganvixilavT<br />

triptofanis sinTezis regulacias sami fermentis monawileobiT (sur. 65).<br />

geni-regulatori<br />

cilarepresori<br />

geni-regulatori<br />

promotori operatori d<br />

a b g<br />

triptofanis<br />

molekula<br />

promotori operatori d e v<br />

rnm-polimeraza rnm-polimeraza<br />

trip 1<br />

trip 2<br />

trip 3<br />

sur. 65. genebis moqmedebis regulacia triptofanis gareSe<br />

cilarepresori<br />

triptofan represoris<br />

kompleqsi<br />

e v<br />

sur. 66. genebis moqmedebis regulacia<br />

triptofanis Tanaobisas<br />

struqturul genebs, romlebic am fermentebs kodirebs (d, e, v), esazRvreba<br />

operatori, romelic `CarTavs~ an `gamorTavs~ aRniSnul genebs. rogorc<br />

xedavT, trip-operoni struqturiT laq-operonis msgavsia. ganvixiloT genis<br />

moqmedebis regulaciis meqanizmi, rodesac ujreds ar `hyofnis~ triptofani<br />

(sur. 66). regulatoruli genis saboloo produqtia cila-represori, romelsac<br />

triptofanis gareSe ar SeuZlia daukavSirdes operators. Sesabamisad, rnmpolimeraza<br />

daubrkoleblad gadaadgildeba da aaqtiurebs struqturul<br />

2.9<br />

53


54<br />

genebs. warmoiqmneba trip 1 , trip 2 da trip 3 fermentebi, romlebic aucilebelia<br />

triptofanis sinTezisTvis.<br />

rogorc xedavT, trip-operonis gaaqtiureba xdeba garemoSi triptofanis<br />

ararsebobis SemTxvevaSic, maSin rodesac laq-operonis aqtivacia SesaZlebelia<br />

mxolod laqtozas Tanaobisas.<br />

axla ganvixiloT genebis moqmedebis regulacia triptofanis Tanaobisas<br />

(sur. 63). aq situacia ramdenadme icvleba: triptofan-represoris kompleqsi<br />

ukavSirdeba operators, xels uSlis rnm-polimerazas gadaadgilebas da,<br />

Sesabamisad, struqturuli genebis gaaqtiurebas; amitom ar xdeba triptofanis<br />

gadasamuSavebeli fermentebis warmoqmna.<br />

genis moqmedebis regulacia ganxilul SemTxvevaSi icavs ujreds Warbi<br />

fermentebis dagrovebisagan.<br />

rodesac triptofani gamoileva garemoSi, fermentebi, romlebic saWiroa<br />

misi gardaqmnisaTvis, xelaxla warmoiqmneba.<br />

eukariotul ujredebSi genebis moqmedebis regulaciis principebi baqteriebSi<br />

aRwerili meqanizmis msgavsia. gansxvaveba is aris, rom eukariotebSi<br />

genis aqtivobis regulacia damatebiT gulisxmobs kontrols sxvadasxva etapze:<br />

transkripciis procesSi da transkripciis Semdgom (romeli genebi da ra<br />

siCqariT unda transkripcirdes, ra cvlilebebi unda ganicados gadawerilma<br />

i-rnm-m), translaciis procesSi da mis Semdgom (ramden xans unda iyos i-rnm<br />

citoplazmaSi da rodis dakargavs is ribosomebTan dakavSirebis unars, ra<br />

damatebiTi gardaqmnebi unda ganicados translaciis produqtma – polipeptidma,<br />

rom daiwyos aqtiurad funqcionireba).<br />

1. daakvirdiT 63-e suraTs.<br />

a) daasaxeleT a, b da g monakveTebis saxelwodeba da funqcia.<br />

b) SeadareT triptofanis da laqtozas ganmsazRvreli genebis regulacia. ra<br />

msgavsebas da gansxvavebas xedavT?<br />

2. amoarCieT genebis moqmedebis regulaciis swori Tanamimdevroba baqteriis<br />

garemoSi triptofanis Tanaobisas:<br />

a. 1. rnm polimeraza gadaadgildeba daubrkoleblad da aaqtiurebs struqturul<br />

genebs;<br />

2. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />

3. triptofanis molekula ukavSirdeba represors.<br />

b. 1. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />

2. triptofanis molekula ukavSirdeba represors;<br />

3. rnm polimeraza gadaadgildeba daubrkoleblad da aaqtiurebs struqturul<br />

genebs.<br />

g. 1. triptofanis molekula ukavSirdeba represors;<br />

2. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />

3. rnm-polimeraza ver gadaadgildeba da ver aaqtiurebs struqturul genebs.


SeamowmeT Tqveni codna<br />

I. SemoxazeT swori debulebebi:<br />

1. dnm-s molekulaSi qimiuri kavSiri myardeba:<br />

a) nukleotidebis fosformJavas naSTebs Soris;<br />

b) mezobeli nukleotidebis naxSirwylebs Soris;<br />

g) mezobeli nukleotidebis fosformJavas naSTs da naxSirwyals Soris.<br />

2. romeli rnm-s molekulaa yvelaze grZeli:<br />

a) satransporto;<br />

b) informaciuli;<br />

g) ribosomuli.<br />

3. romel reaqcias udevs safuZvlad matriculi principi:<br />

a) atf-is molekulis sinTezs;<br />

b) glukozis sinTezs naxSirorJangisa da wylisagan;<br />

g) lipidebis warmoqmnas;<br />

d) aminomJavebisgan cilis molekulis awyobas.<br />

4. ujredis romeli struqturaa gamosaxuli naxatze:<br />

a) endoplazmuri bade;<br />

b) vakuoli;<br />

g) plazmuri membrana;<br />

d) t-rnm.<br />

5. antikodonis ubani aqvs:<br />

a) dnm-s; b) i-rnm-s; g) t-rnm-s; d) r-rnm-s.<br />

II. aRwereT 67-e suraTze asaxuli procesi. daasaxeleT operonis Semadgeneli<br />

ubnebi da kiTxvis niSniT aRniSnuli komponentebi.<br />

laqtozas<br />

molekula<br />

? ? ? ? ? ?<br />

?<br />

rnm-polimeraza<br />

sur. 67<br />

i-rnm<br />

?<br />

?<br />

?<br />

fermentebi<br />

2.10<br />

55

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!