biologia - Ganatleba
biologia - Ganatleba
biologia - Ganatleba
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nana vekua<br />
rusudan gafrindaSvili<br />
<strong>biologia</strong><br />
X klasi<br />
redaqtori nana dvaliSvili<br />
gamomcemloba inteleqti<br />
Tbilisi
32<br />
II<br />
memkvidreobiTobis<br />
molekuluri safuZveli
am Tavis mizania gaecnoT memkvidruli<br />
informaciis Senaxvis, gadacemisa da<br />
realizaciis meqanizmebs<br />
33
2.1<br />
34<br />
memkvidreobiTobis molekuluri<br />
safuZveli – dnm. dnm-s struqtura<br />
gasuli saukunis dasawyisSi gaCnda varaudi, rom memkvidrul masalas yvela<br />
cocxali organizmisaTvis, agreTve, virusebisaTvis, SesaZloa, warmoadgendes<br />
nukleinis mJavebi – dnm da rnm. aRmoCnda, rom nukleinis mJavebis Taviseburebebi<br />
gansazRvraven genetikuri informaciis Senaxvasa da gadacemas. dnm-s<br />
struqturis dadgeniT SesaZlebeli gaxda, gagvego, Tu rogor qmnian ujredebi<br />
da, Sesabamisad, organizmebi Tavisnairs, rogor aris maTSi kodirebuli<br />
memkvidruli informacia.<br />
Cven ukve viciT, rom nukleinis mJavebi miekuTvneba naerTTa jgufs,<br />
romlebsac polimerebi ewodeba. polimeris molekula grZeli jaWvia, romelSic<br />
mravaljer meordeba SedarebiT martivi struqtura – monomeri. Tu monomers<br />
A asoTi aRvniSnavT, maSin polimeris struqtura SeiZleba ase daiweros:<br />
A – A – A – A – A.<br />
nukleinis mJavebis monomers warmo<br />
ad gens nukleotidi. igi Sedgeba<br />
sami nawilisagan:<br />
gavecnoT nukleotidebis age bule<br />
bas. arsebobs 4 saxis nukleotidi<br />
(sur. 35).<br />
fosformJavas<br />
naSTi<br />
a<br />
azotovani fuZe<br />
citozini<br />
1. yoveli nukleotidis SemadgenlobaSi Sedis ori erTnairi da erTi gansxvave-<br />
buli komponenti. daasaxeleT isini.<br />
rogorc xedavT, nukleotidebi erTmaneTisagan mxolod azotovani fuZiT<br />
gansxvavdeba.<br />
nukleotidebs azotovani fuZis Sesabamisad eniWeba saxelwodeba, kerZod:<br />
adeniniani (a), Timiniani (T), guaniniani (g) da citoziniani (c).<br />
a<br />
b<br />
g<br />
a – fosformJavas naSTi, b – 5-naxSirbadiani<br />
naxSirwyali – pentoza, g – azotovani fuZe.<br />
g g g g<br />
b<br />
azotovani fuZe<br />
guanini<br />
b<br />
azotovani fuZe<br />
Timini<br />
a a<br />
a<br />
naxSirwyali<br />
citoziniani guaniniani Timiniani adeniniani<br />
sur. 35<br />
b<br />
azotovani fuZe<br />
adenini<br />
g
dnm-s jaWvSi nukleotidebis SeerTeba, asaxulia 36-e suraT ze.<br />
a<br />
b<br />
g<br />
sur. 38. azotovani fuZeebis ori wyvili sam-sami cikluri komponentiT (a, b, g)<br />
a<br />
nukleotidebisagan iqmneba Za-<br />
lian grZeli molekula – poli-<br />
nuk le o tiduri jaWvi.<br />
dnm-s qimiuri Sedgenilobis dad-<br />
guanini<br />
genis miuxedavad, jer kidev araferi<br />
iyo cnobili dnm-s struqturaze.<br />
misi kvleva 50-iani wlebis dasawyiSi<br />
ame ri kelma qimikosma lai nus poling<br />
ma daiwyo. parale lurad lon -<br />
citozini<br />
donis samefo kolej Si mo ris uilkinsi<br />
da rozalind fran kli ni (sur.<br />
37a) cdilobdnen am prob le mis gadaWras<br />
rentgenul-struq turu li<br />
ana liziT. am kvlevebiT dad ginda<br />
adenini dnm-s molekulis mxo lod zo gadi<br />
struq tura.<br />
sur. 36. dnm-s jaWvi<br />
kembrijis universitetis ka ven -<br />
diSis laboratoriaSi jeims uotsonma<br />
da frensis krikma (sur. 37b) airCies gansxvavebuli midgoma. gamoiyenes ra<br />
yvela qimiuri da fizikuri monacemebi, isini See cad nen SeeqmnaT dnm-s sivrcu li<br />
modeli. uilkinsis da franklinis rentgenogramebidan<br />
Canda, rom dnm-s spiraluri<br />
struqtura hqonda, amave dros,<br />
1951 wels ervin Cargafma gamoaqveyna<br />
mona cemebi, cnobili `Cargafis wesis~<br />
sa xel wodebiT, rom lis mixedviT dnm-Si<br />
a nukleo tidebis raodenoba tolia T<br />
a b<br />
nuk leotidebis, xolo g nu kle o tidebis<br />
sur. 37. a. rozalind franklini;<br />
rao denoba – c nukleo ti debis ricxvis, b. jeims uotsoni da frensis kriki<br />
a=T da g=c.<br />
Timini<br />
2. gansazRvreT romeli komponentebiT ukav-<br />
Sirdeba erTmaneTs mezobeli nukleotidebi.<br />
uotsonma SeniSna, rom aseTi Tanafardobisas azotovani fuZeebi zustad<br />
Seesabameba erTmaneTs da rom ori aseTi wyvilis saerTo zoma da forma<br />
erTnairia, radgan Seicavs sam-sam ciklur komponents (a, b, g) (sur 38).<br />
b<br />
g<br />
35
36<br />
am monacemebze dayrdnobiT, uotsonma da<br />
krikma daadgines, rom dnm polinukleotiduri<br />
jaWvis ori spiralisagan Sedgeba. polinukleotidebis<br />
jaWvebs erTmaneTTan akavSirebs azotovan<br />
fuZeebs Soris warmoqmnili wyalbaduri bmebi.<br />
erTi jaWvis adeninis pirdapir yovelTvis dgas<br />
spiralis meore jaWvis Timini, xolo guaninis<br />
pirdapir – citozini. sxva varianti ar SeiZleba<br />
iyos. erTi nukleotidi meorisaTvis damatebiTi<br />
(Semavsebeli) nukleotidis rols asrulebs (sur.<br />
39). am movlenas komplementarobis principi<br />
ewoda (laT. compliment – damateba).<br />
a<br />
g<br />
g<br />
T<br />
a T<br />
g<br />
c<br />
c<br />
c<br />
T a<br />
g<br />
1 nm<br />
c<br />
c<br />
g<br />
g<br />
c<br />
g<br />
c<br />
c<br />
g<br />
sur. 39. wyalbaduri bmebi<br />
nukleotidebis azotovan<br />
fuZeebs Soris<br />
sabolood uotsonma da krikma Seqmnes dnm-s<br />
samganzomilebiani struqtura, romelic daxveul<br />
kibes mogvagonebs (sur. 40).<br />
1962 wels jeims uotsons, frensis kriks da moris<br />
a<br />
g<br />
T<br />
c<br />
uilkins s am namuSevrisTvis nobelis premia mieniWaT.<br />
a T<br />
dnm ZiriTadad mcenareebis da cxovelebis<br />
ujredebis birTvSia moTavsebuli da mcire odenobiT<br />
sur. 40. dnm-s samganzomilebiani<br />
struqtura – citoplazmaSi mdebare organoidebSi, kerZod,<br />
mitoqondriebsa da qloroplastebSi. baqteriebSi<br />
erTi, maryuJad Sekruli dnm moTavsebulia citoplazmis centralur nawilSi.<br />
aqve mdebareobs meore, mcire zomis, aseve maryuJad Sekruli dnm – plazmida.<br />
3. SemoxazeT swori debuleba:<br />
a. monomerebis simravle qmnis:<br />
1) azotovan fuZeebs; 2) polimers; 3) wyalbadur bmebs; 4) plazmidas.<br />
b. nukleotidis SemadgenlobaSi ar gvxvdeba:<br />
1) cximovani mJava; 2) naxSirwyali; 3) azotovani fuZe; 4) fosformJava.<br />
g. genetikur informacias atarebs:<br />
1) atf; 2) dnm; 3) fosformJava; 4) azotovani fuZe.<br />
a<br />
g<br />
T<br />
a<br />
a<br />
c<br />
T<br />
c<br />
a<br />
T<br />
T<br />
g
4. komplementarobis principiT swori kombinaciaa<br />
a) g – c b) a – T g) T – c d) a – T<br />
g – c g – c g – a g – a<br />
a – g c – g c – c c – T<br />
5. SeajameT, ra iciT dnm-s agebulebis Sesaxeb: Tavad SeavseT gamotovebuli<br />
adgilebi.<br />
a. dnm Sedgeba ori jaWvisagan, TiToeuli jaWvi Sedgeba ... .<br />
b. dnm-s nukleotidebi oTxnairia: adeniniani, guaniniani, ... da ... .<br />
g. dnm-s ori jaWvi erTmaneTis pirispir mdebareobs da ori jaWvis mopirispire<br />
nukleotidebi erTmaneTs ukavSirdeba ... bmiT.<br />
6. `sixarulisagan uceb meSvide caze aRmovCndi, radgan mivageni pasuxs kiTxvaze,<br />
romelic amden xans gvawvalebda: ratom aris ... ... raodenoba Tanabari~ – es<br />
citata j. uotsons ekuTvnis.<br />
a. daazusteT, dnm-s romeli komponentis raodenobas gulisxmobda igi?<br />
b. Tqveni azriT, dnm-s sivrculi modelis Seqmnis romel etapze iTqva es<br />
fraza?<br />
7. gaasworeT Secdomebi:<br />
8. a) daakvirdiT 41-e suraTze gamosaxul<br />
dnm-s. rogor fiq robT, daculia Tu ara<br />
nukleotidebis komplemen ta robis principi?<br />
pasuxi daasabuTeT.<br />
b) aRniSneT, ra kanon zomie rebaa azotovan<br />
fuZeebs So ris wyalbaduri bmebis rao denobaSi.<br />
g) aawyveT dnm-s modeli fe radi qaRaldebis,<br />
plasti linis an sxva masalis gamo yenebiT<br />
(sxvadasxva fe ris masala pirobiTad<br />
nukleotidebis aRsaniSnavad gamoiyeneT;<br />
erT jaWvze nukleo tidebis Tanamimdevroba<br />
Tqveni survilis mixedviT SearCieT).<br />
gansazRvreT, rogori iqneba dnm-s modelis<br />
meore jaWvi.<br />
g<br />
a<br />
a<br />
c<br />
c<br />
g<br />
a<br />
a<br />
T<br />
g<br />
sur. 41<br />
c<br />
T<br />
g<br />
a<br />
g<br />
g<br />
c<br />
a<br />
T<br />
c<br />
37
2.2<br />
38<br />
dnm-s funqciebi<br />
dezoqsiribonukleinis mJavas axasiaTebs TviTgaormagebis unikaluri unari<br />
da asrulebs umniSvnelovanes funqciebs: 1) inaxavs memkvidrul informacias, 2)<br />
warmoadgens matricas (laT. `matrix~ – yalibi, nimuSi) birTvidan citoplazmaSi<br />
genetikuri informaciis gadacemis procesSi.<br />
uotsonis da krikis mier Semo Tavazebuli dnm-s struqturis mo deli<br />
imiTac aris saintereso, rom gvkarnaxobs, rogor SeiZleba xdebodes dnm-s<br />
gaormageba. or magi spiralis warmomqmnel jaW vebs SeuZlia gaSla da daSo reba,<br />
ris Semdeg TiToeuli maTga ni gaxdeba e. w. matrica, romelzec komplemen tarobis<br />
principiT nukleo tide bis axali jaWvi aigeba. es procesi Semdegnairad<br />
xorciel deba: specialuri fermentis – dezoqsiribonukleazas – moqmedebiT<br />
dnm-s Sepirispirebul nukleotidebs Soris wyalbaduri bmebi irRveva da ormagi<br />
jaWvi ixsneba (sur. 42). gaxsnili dnm-s<br />
TiToeul jaWvze arsebul nukleotidebs<br />
komplementarobis principiT (a – T; g –<br />
c) Seupirispirdeba da fermentebis moqmedebiT<br />
daukavSirdeba birTvSi arsebuli<br />
Tavisufali nukleotidebi (maT organizmi<br />
sakvebTan erTad iRebs).<br />
1. romeli bmiT daukavSirdeba Tavisufali<br />
nukleotidebi dnm-s TiToeul jaWvze arsebul<br />
nukleotidebs?<br />
c g<br />
am procesis Sedegad miiReba dnm-s<br />
T<br />
ori molekula. TiToeulSi erTi jaWvi<br />
Zveli, dediseuli dnm-saa, meore ki axalia.<br />
a<br />
miRebuli molekula dediseuli molekulis<br />
zusti aslia, amitomac dnm-s gaormagebis<br />
process replikacia (laT. `replicatio~ –<br />
fermenti – dezoqsiribonukleaza<br />
gameoreba) ewodeba.<br />
es mov lena iseT ujredebSi gvxvdeba,<br />
sur. 42. dnm-s gaormageba – romel Tac gayofis unari aqvT. am dros<br />
replikacia<br />
xdeba dnm-s axali molekulis sinTezi.<br />
rogorc xedavT, dnm-s axali jaWvi Seiqmna dediseuli jaWvis mixedviT, anu,<br />
Zveli jaWvi gamoyenebulia nimuSad, matricad axlis SeqmnisaTvis. ujredSi axali<br />
molekulebis Seqmnas nimuSis mixedviT ewodeba matriculi tipis reaqcia.<br />
g<br />
T<br />
a<br />
c<br />
a<br />
c<br />
T<br />
T<br />
a<br />
g<br />
a<br />
T<br />
*<br />
a<br />
T<br />
T<br />
a<br />
c g<br />
a T<br />
T a<br />
g c
2. davuSvaT, rom dnm-s dediseuli molekulis erT jaWvze<br />
nukleotidebis ganlageba aseTia:<br />
g-g-T-a-T-c-a-a-g-c<br />
a) rogori iqneba nukleotidebis Tanamimdevroba dediseul<br />
meore jaWvSi da replikaciis Sedegad miRebul axal<br />
molekulebSi?<br />
b) plastilinis, feradi furclebis an sxva masalis<br />
gamoyenebiT daamzadeT dnm-s molekulis modeli ise, rom<br />
SeZloT misi or jaWvad daSla da replikaciis procesis<br />
modelireba.<br />
sur. 43. dnm-s replikacia<br />
3. sqematurad gamoxateT replikaciis procesi, dediseuli jaWvebi gaaferadeT<br />
wiTlad, xolo axalwarmoqmnili jaWvebi – lurjad. gaagrZeleT replikaciis<br />
procesi (axalwarmoqmnili jaWvi gaaferadeT sxvafrad) da daakvirdiT warmoqmnil<br />
oTx axal molekulaSi wiTeli da lurji jaWvebis ganawilebas. rogor fiqrobT,<br />
gaormagebis gagrZelebis SemTxvevaSi `emuqreba~ Tu ara dakargva sawyis –<br />
matricul jaWvebs?<br />
4. rogor fiqrobT, gWirdebaT Tu ara sakvebi imisaTvis, rom Tqvens ujredebSi<br />
warimarTos matriculi tipis reaqciebi?<br />
5. dnm-s molekulis gaormageba mimdinareobs<br />
saocari sizustiT: axalwarmoqmnili molekula<br />
Zveli molekulis absoluturad identuria.<br />
amaSi aris Rrma biologiuri azri, radgan<br />
dnm-s struqturis daSla Secvlida organizmisTvis<br />
damaxasiaTebeli niSan-Tvi se bebis<br />
ganviTarebas; Tumca, zogjer, qimi uri da<br />
fi zikuri faqtorebis zegavleniT (ultraiisferi<br />
da maionizebeli gamosxiveba, maRali<br />
tem peratura da sxv.) warmoiqmneba dnm-s<br />
gansxva vebuli molekula. aseT SemTxve vaSi<br />
spe cialuri fermenti `gamoicnobs~, sxva fermentebi<br />
ki Caasworeben im ubans, romelic ar<br />
Seesabameba matricul dnm-s.<br />
SeasruleT `gamomcnobi~ fermentis funqcia,<br />
SeasworeT da aRadgineT dnm-s molekula<br />
matricis mixedviT.<br />
a<br />
b<br />
g<br />
a<br />
c<br />
T<br />
T<br />
c<br />
g<br />
a<br />
a<br />
c<br />
T<br />
c<br />
g<br />
a<br />
T<br />
g<br />
a<br />
T<br />
g<br />
T<br />
a<br />
T<br />
a<br />
c<br />
T<br />
T<br />
c<br />
g<br />
a<br />
T<br />
g<br />
a<br />
a<br />
g<br />
c<br />
T<br />
T<br />
g<br />
a<br />
g<br />
T<br />
c<br />
g<br />
a<br />
sur. 44<br />
a<br />
c<br />
T<br />
T<br />
c<br />
g<br />
a<br />
c<br />
T<br />
T<br />
g<br />
a<br />
a<br />
g<br />
c<br />
T<br />
39
2.3<br />
40<br />
genetikuri kodi<br />
krikis da uotsonis mosazrebiT, genetikuri informacia, romelic Taobidan<br />
TaobaSi gadaecema da ujredis metabolizms gansazRvravs, warmodgenilia dnm-s<br />
molekulaSi nukleotidebis TanamimdevrobiT. mogvianebiT dadginda, rom dnm-s<br />
grZeli Zafisebri molekula Seicavs informacias mocemuli ujredis mTeli rigi<br />
cilebis Sesaxeb (cilis molekula, iseve rogorc nukleinis mJavebis molekulebi,<br />
polimeria da mis monomers aminomJava warmoadgens). cnobilia bevri sxvadasxva<br />
aminomJava, magram cxovelTa, mcenareTa da mikrobTa ujredebis cilaSi mxolod<br />
20 aminomJava gvxvdeba, maT `jadosnurs~ uwodeben.<br />
aminomJavebis Tanamimdevroba gansazRvravs cilis pirvelad struqturas,<br />
magram es ar aris cilis struqturuli organizaciis saboloo done.<br />
1. moiZieT informacia cilis struqturuli organizaciis sxva doneebis Sesaxeb.<br />
daazusteT, ra rols asrulebs cilis pirveladi struqtura cilis saboloo<br />
konfiguraciis SeqmnaSi?<br />
gairkva, rom dnm-s molekulaSi nukleotidebis Tanamimdevroba gansazRvravs<br />
aminomJavebis Tanamimdevrobas cilis molekulaSi. es damokidebuleba nukleotidebsa<br />
da aminomJavebs Soris cnobilia genetikuri kodis saxelwodebiT.<br />
amJa mad dadgenilia, rom cilaSi yovel aminomJavas Seesabameba dnm-s jaWvSi<br />
3 nuk leotidisagan Semd ga ri Tanamim dev roba – tripleti. dnm-s kodi mTlia -<br />
nad gaSifrulia: yo veli amino mJavisaTvis zus tad aris dad genili misi makodirebeli<br />
nu kleo tidebis – trip le tis, igive kodonis Sedge ni loba.<br />
tabulaSi (sur. 45) moyvanilia<br />
pirveli<br />
meore fuZe mesame<br />
fuZe a g T c fuZe im trip letebis Sedgeniloba,<br />
fen ser Tir cis a romle biTac kodirebulia ci lis<br />
fen ser Tir cis g mole kulis 20-ve aminomJava.<br />
a<br />
lei ser T<br />
g<br />
T<br />
c<br />
lei ser tri c<br />
lei pro his arg a<br />
lei pro his arg g<br />
lei pro gli arg T<br />
lei pro gli arg c<br />
ile tre asn ser a<br />
ile tre asn ser g<br />
ile tre liz arg T<br />
meT tre liz arg c<br />
val ala asp gli a<br />
val ala asp gli g<br />
val ala glu gli T<br />
val ala glu gli c<br />
sur. 45. tripletebi, romle biTac kodirebulia<br />
ci lis mole kulis 20-ve aminomJava<br />
tabuliT sargebloba advi lia. tripletSi<br />
pirvel nuk leo tids iReben<br />
marc xena verti ka luri sveti dan,<br />
meores zemo ho rizon tu ridan, mesa mes<br />
– mar j ve na ver ti kaluri sve ti dan. sadac<br />
sa mi ve nukleo ti didan wa mo su li<br />
xazebi erT maneTs gada kve Ts, iqneba am<br />
tripletiT ko di rebuli amino mJava.<br />
cilis mo lekulis sin Tezis dros<br />
infor ma cia gada itaneba i-rnm -dan,<br />
ami tom saxeldebac i-rnm-s nuk leo -<br />
tidebis trip let Ta Sed ge ni lobis<br />
mixed viT xdeba.
yoveli kodoni Seesa ba meba konkretul aminomJa vas. dnm-s molekulis mo na-<br />
kveTs (tripletebis erTo bliobas), romelic Sei cavs informacias er Ti cilis<br />
pirveladi struq turis Sesaxeb, geni ewodeba.<br />
dnm-s kodSi, xSir SemTxvevaSi, erTi da igive aminomJava kodirebulia ara<br />
mxo lod erTi tripletiT, aramed ramdenimeTi – oriT, oTxiT da eqvsiTac ki.<br />
2. moiZieT 43-e suraTze ori, oTxi da eqvsi tripletiT kodirebuli aminomJavebi.<br />
kodis aseT Tvisebas, savaraudod, memkvidruli informaciis saimedod<br />
Senaxvasa da gadacemas ukavSireben.<br />
3. monawileoben Tu ara cilebi memkvidruli informaciis gadacemaSi?<br />
es problema ingliseli mikrobiologebis f. grifitsis da o. eiveris 1928 wels<br />
Catarebuli saintereso cdebiT dadginda. gaecaniT am cdebis Sinaarss da gaeciT<br />
pasuxi SekiTxvas:<br />
arsebobs ori, erTma ne Ti sagan garegnulad gansxva vebuli,<br />
baqteria – pnevmokoki xorkliani zeda piriT (a tipis baqteria)<br />
da gluvi zedapiriT (b tipis baqteria) (sur. 46). b<br />
a b<br />
tipis baqteriebi dafarulia ci lo vani kafsuliT da iwvevs<br />
filtvebis anTe bas cxovelebsa da ada mianebSi. a tipis<br />
sur. 46<br />
baq teriebi ukafsuloa da ar iwvevs fil tvebis anTebas. rodesac f. gri fits<br />
b<br />
virTagvebis or ganizmSi Sehyavda b tipis<br />
baq te riebi, ramdenime dRis Sem deg isini<br />
iRupebodnen (sur. 47). a tipis baqte-<br />
sur. 47<br />
riebiT virTagvebi ar avaddebodnen;<br />
virTagvebi ar avaddebodnen maSinac,<br />
Tu maT Seuyvandnen gacxelebiT daxocil<br />
b tipis baqteriebs (sur. 48).<br />
magram, rodesac virTagvebs f. grifitma<br />
b<br />
Seuyvana a tipis cocxali baqteriebi da<br />
gacxelebiT daxocili b tipis baqterie-<br />
sur. 48<br />
bis narevi, maSin isini daavaddnen filtvebis anTebiT da ramdenime dReSi<br />
daiRupnen (sur. 49).<br />
f. grifitsma daaskvna, rom b tipis<br />
baqteriebidan gamoiyo raRac ucnobi<br />
niv Tiereba, romelmac SeaRwia cocxal<br />
b<br />
a tipis baqteriebSi, gamoiwvia maTSi<br />
kafsulis warmoqmna da gardaqmna isini<br />
a<br />
daavadebis gamomwvev baqteriebad.<br />
1944 w. o. eiverim gaimeora f. grifitsis<br />
sur. 49<br />
cdebi da aRmoaCina, rom am process gansazRvravda dnm, romelic ar ziandeboda<br />
baqteriebis gacxelebisas.<br />
41
2.4<br />
42<br />
dnm da fenotipi. mutacia<br />
dnm-s struqturis dadgenis Semdeg cxadi gaxda, rom dnm warmoadgens genis<br />
saSen masalas, magram ar iyo cnobili, rogor gadascems igi informacias. bevrad<br />
gvian dadginda, rom genebis gamovlena fenotipurad maT mier producirebuli<br />
cilebiT aris ganpirobebuli. am cilebs miekuTvneba fermentebic – cilebi,<br />
romlebic akatalizeben qimiur reaqcias ise, rom TviTon ar icvlebian. suraTze<br />
warmodgenilia (sur. 50) kavSiri dnm-s da fenotips Soris, anu rogor vlindeba<br />
geni fenotipurad. es procesi iwyeba dnm-s jaWvidan.<br />
geni gansazRvravs fermentis warmoqmna s, romelic, Tavis mxriv, mcenaris<br />
feno tips gansazRvravs. mocemul SemTxvevaSi ge nis moqmedebiT miRebuli cila<br />
fermen tia, romelic pigmentis warmoqmnaSi mo na wileobs. igi akatalizebs<br />
kodoni<br />
fermentTan<br />
dakavSirebuli<br />
molekula<br />
pigmentis<br />
winamorbedi<br />
molekulebi<br />
a.<br />
cila<br />
fermenti<br />
sur. 50. dnm-s molekulis mutacia<br />
1 mutageni – qimiuri agenti, romelic iwvevs genis fizikur an qimiur dazianebas.<br />
dnm<br />
a c c g T a a c c c T a a c c g c a a c c c T a<br />
informaciuli<br />
rnm<br />
u g g c a u u g g g a u u g g c g u u g g g a u<br />
pigmentis<br />
molekulebi<br />
kodoni<br />
cilis molekula<br />
aminomJavebiT<br />
pigmentis<br />
winamorbedi<br />
molekulebi<br />
b.<br />
a b<br />
deformirebuli<br />
cila<br />
fermenti<br />
yvavilebi
eaqcias, romel Sic monawileobs pigmentis winamorbedis mo lekula. erTi aseTi<br />
molekula ukve dakavSi re bulia fermentTan. fermenti gardaqmnis am molekulebs<br />
pigmentis molekulebad. pig mentis molekulebi grovdeba da wiTlad Re bavs<br />
yvavilis gvirgvinis furclebs.<br />
mutacia iwvevs dnm-s cvlilebas. cilebi, romlebic Secvlili genebiT<br />
warmoiqmneba, Tavis mxriv, iwvevs cvlilebebs – cvlis cilas da, Sesa ba misad,<br />
mcenaris fenotips (sur. 50a).<br />
mutacia SeiZleba gamowveuli iyos qimiuri mu tagenebiT, gamosxivebiT an sxva<br />
faq torebiT. davuSvaT, rom ultraiisferma gamosxivebam daa zia na mcenareuli<br />
ujredis dnm. 50b suraTze asaxul SemTxvevaSi ultra iisferma gamosxivebam<br />
gamoiwvia mutacia da azotovani fuZe Timini Seicvala azotovani fuZe<br />
citoziniT. transkripciis procesSi dauzianebel informaciul rnm-Si unda<br />
yofiliyo azotovani fuZe adenini, magram, am SemTxvevaSi, mis nacvlad `Cajda~<br />
azotovani fuZe guanini. rogorc iciT, informaciul rnm-s sami azotovani fu-<br />
Ze warmoadgens kodons; aRweril SemTx ve vaSi pirveli kodoni normaluria da<br />
warmoiqmneba normaluri aminomJava (a), rac Seexeba Semdeg kodons, masSi moxda<br />
mutacia da warmoiqmna `araswori~ ami nomJava (b). bunebrivia, amis Sedegi<br />
iqneba is, rom, miuxedavad sxva kodonebis sisworisa, cilis molekulaSi moxdeba<br />
cvlileba.<br />
moyvanil magaliTSi cilis molekula monawileobda mcenaris pigmenturi<br />
molekulebis warmoqmnaSi, magram viciT, rom Cveni cilis molekula `gafuWda~,<br />
ris Sedegadac warmoiqmna defeqturi cila, romelsac ar SeuZlia funqcionireba<br />
– pigmenti ar warmoiqmneba. es moaxdens gavlenas yvavilze: igi ar Seifereba.<br />
Tqven darwmundiT, rogor Secvala dnm-s mutaciam yvavilis garegnuli ieri.<br />
zog SemTxvevaSi mutacias SeuZlia letaluri Sedegi – organizmis sikvdili<br />
gamoiwvios. aris SemTxvevebi, rodesac genetikuri mutacia ar axdens gavlenas<br />
cilis molekulaze.<br />
1. 51-e suraTze asaxulia<br />
adamianSi genuri mutaciis<br />
nimuSi. gaixseneT eriTro<br />
citebis romel paTologias<br />
iwvevs es mutacia.<br />
G<br />
A<br />
A<br />
C<br />
T<br />
T<br />
glutaminis<br />
mHJava<br />
sur. 51. genuri mutacia<br />
G<br />
T<br />
A<br />
C<br />
A<br />
T<br />
valini<br />
43
2.5<br />
44<br />
ribonukleinis mJava – rnm<br />
genebis moqmedebis meqanizmSi bolomde gasarkvevad bioqimikosebs dasWirdaT<br />
imis gageba, Tu rogor gardaiqmneba dnm-Si arsebuli informacia cilis<br />
molekulaSi aminomJavebis Tanamimdevrobad – pirdapir, Tu raRac `Sualeduri<br />
nivTierebis~ daxmarebiT.<br />
am procesSi `Suamavlis~ arsebobis dasturs warmoadgens is faqti, rom<br />
dnm ujredis birTvSi imyofeba, xolo cilis molekulis awyoba citoplazmaSi<br />
mimdinareobs.<br />
1940 w. bioqimikosebma daadgines, rom am procesebSi monawileobs sxva<br />
nukleinis mJava, kerZod, ribonukleinis mJava. igi Zalian hgavs dnm-s molekulas<br />
da gansxvavdeba misgan sami niSniT (52-e suraTze isrebiTaa miniSnebuli).<br />
adenini<br />
uracili<br />
adenini<br />
Timini<br />
guanini guanini<br />
citozini citozini<br />
sur. 52. a. ribonukleinis mJava b. dezoqsiribonukleinis mJava<br />
1) rnm-s molekula warmoadgens nukleotidebis erTmag jaWvs, 2) rnm-s<br />
molekulaSic oTxi saxis nukleotidia, aqedan sami saxis azotovani fuZe dnm-s<br />
msgavsia. esenia: adenini, guanini da citozini, xolo meoTxe, azotovani fuZis<br />
Timinis nacvlad, uracilia * , 3) rnm-s nukleotidebSi naxSirwyali warmodgenilia<br />
riboziT, saidanac warmodgeba saxelwodeba ribonukleinis mJava – rnm.<br />
1. saidan warmoiqmneba dnm-s saxelwodeba?<br />
mogvianebiT aRmoaCines, rom cilis sinTezSi monawileobs sami tipis rnm:<br />
ribosomuli, satransporto da informaciuli. maTi saxelwodeba maT mier<br />
* uracili – qimiurad Timinis msgavsi azotovani fuZe, romelic gvxvdeba rnm-Si.
Sesrulebul funqciebs Seesabameba. informaciul rnm-s gamoaqvs informacia<br />
birTvidan (sur. 53).<br />
ribosomuli rnm (sur. 54) gvxvdeba ribosomis SemadgenlobaSi. satransporto<br />
rnm (sur. 55) gvxvdeba citoplazmaSi. arsebobs mravali tipis satransporto<br />
rnm, TiToeuli ukavSirdeba konkretul aminomJavas da cilis sinTezis adgilze<br />
gadaaqvs.<br />
rnm-s molekula bevrad ufro moklea dnm-Tan SedarebiT. misi sigrZe<br />
ramdenime aTeul nanometrs (nm) udris, maSin rodesac dnm-s sigrZe aseul aTas<br />
nanometrs aRwevs.<br />
sur. 53. informaciuli<br />
rnm (i-rnm)<br />
daaxloebiT aTjer didia<br />
satransporto rnm-ze<br />
sur. 54. ribosomuli<br />
rnm (r-rnm)<br />
axasiaTebs yvelaze didi<br />
molekulebi, romlebic<br />
Sedian ribosomis<br />
SemadgenlobaSi<br />
2. romeli qimiuri elementebi gvxvdeba nukleinis mJavebis SemadgenlobaSi?<br />
3. ra warmoadgens memkvidrul informacias im virusebSi, romlebic ar Seicaven<br />
dnm-s?<br />
4. SemoxazeT swori debuleba:<br />
a) es molekula erTjaWviani polimeria da birTvsa da citoplazmaSi gvxvdeba:<br />
1) dnm 2) rnm 3) cximi.<br />
b) romelia dnm-s nukleotiduri Tanamimdevroba?<br />
1) aagccTTcg 2) gaauucagu 3) agccauguc.<br />
g a<br />
c u c<br />
g<br />
g g<br />
g a<br />
sur. 55. satransporto rnm<br />
(t-rnm)<br />
zomebis mixedviT is<br />
yvelaze patara rnm-a<br />
g) rnm genetikur informacias atarebs:<br />
1) baqteriebSi 2) virusebSi 3) lurj-mwvane wyalmcenareebSi.<br />
d) ribosomul rnm-s Sesaxeb yvelaferi sworia, garda<br />
1) gvxvdeba ribosomis SemadgenlobaSi<br />
2) Seicavs azotovan fuZeebs: adenins, uracils, guanins, citozins<br />
3) rnm sxva molekulebTan SedarebiT yvelaze mcire zomisaa.<br />
a g<br />
g<br />
c<br />
g<br />
g<br />
a<br />
u<br />
u<br />
u<br />
a<br />
c<br />
u<br />
g<br />
a<br />
c<br />
c<br />
c<br />
a<br />
g<br />
a<br />
c<br />
c<br />
a<br />
c<br />
g<br />
c<br />
u<br />
u<br />
a<br />
a c u<br />
g a c a c<br />
g<br />
u g u g c<br />
c<br />
T<br />
u<br />
a<br />
g<br />
g<br />
g<br />
u<br />
c<br />
a<br />
a a<br />
45
2.6<br />
46<br />
transkripcia<br />
imisaTvis, rom cila warmoiqmnas, mis pirveladi struqturis Sesaxeb infor-<br />
macia unda moxvdes citoplazmaSi ribosomebTan. es procesi oretapiania da<br />
masSi monawileobs samive tipis rnm:<br />
pirvel etapze fermentis monawileobiT dnm-s molekulaze, romlis erTerTi<br />
jaWvi asrulebs matricis rols, komplementarobis principiT, Tavisufali<br />
nukleotidebiT aigeba informaciuli rnm-s erTjaWviani molekula (sur. 56).<br />
Tavisufali nukleotidebisagan nukleinis mJavebis (magaliTad, dnm da rnm)<br />
molekulebis SeqmnaSi monawile fermentebs polimerazebi ewodeba. SegaxsenebT,<br />
rom rnm-Si nukleotid T-is nacvlad gvxvdeba nukleotidi u. amrigad, rnm-Si<br />
dnm-s a nukleotidebis pirdapir `dgeba~ u, T-s pirdapir – a nukleotidi.<br />
a<br />
T<br />
a c<br />
a<br />
dnm<br />
g<br />
a<br />
T<br />
c<br />
g<br />
sur. 56. transkripciis procesi<br />
T<br />
a<br />
a<br />
T<br />
gG<br />
c<br />
T u g c u a c<br />
a c g a T g c<br />
g<br />
informaciuli rnm<br />
warmoqmnili informaciuli rnm-s jaWvi dnm-s jaWvis aslia.<br />
am gziT informacia, romelsac geni Seicavs, TiTqos gadaiwereba informaciul<br />
rnm-ze. am process transkripcia (laT. transcriptio – gadawera) ewodeba.<br />
eukariotul ujredebSi transkripciis procesi mimdinareobs birTvSi, xolo<br />
prokariotul ujredebSi es procesi citoplazmaSi mimdinareobs, radgan maT<br />
birTvi ar gaaCniaT.<br />
1. SegviZlia Tu ara, mivakuTvnoT transkripcia matriculi tipis reaqciebs?<br />
pasuxi daasabuTeT.<br />
warmoqmnili i-rnm amave dros asrulebs matricis rols, radgan mis mixedviT<br />
xdeba cilis molekulis sinTezi. amitomaa, rom i-rnm-s sxvanairad matricul<br />
rnm-sac uwodeben. cilis informaciis gadaweris Semdeg dnm-s molekulis<br />
aRniSnuli monakveTi kvlav ibrunebs pirvandel formas, jaWvebi isev erTdeba<br />
wyalbaduri bmebiT da ormagi spiralis saxes iRebs (sur. 57).<br />
T<br />
a<br />
c<br />
g<br />
a<br />
a<br />
T<br />
g<br />
g<br />
c<br />
u<br />
c<br />
a<br />
T<br />
a<br />
g<br />
c<br />
T<br />
a<br />
a<br />
T<br />
g<br />
c
sur. 57. dnm-s molekulis pirvandeli formis adgena transkripciis Semdeg<br />
cilis warmoqmnis procesSi monawile samive tipis rnm-s transkripcia<br />
mimdinareobs birTvSi (sur. 58). mogvianebiT samive tipis rnm gamodis birTvidan<br />
da monawileobs cilis molekulis awyobaSi.<br />
transkripciis Semdeg iwyeba cilis sinTezis meore etapi – translacia<br />
(laT. translatio – gadatana, gadaTargmna).<br />
3<br />
1<br />
dnm<br />
ribosomuli rnm<br />
4<br />
1 – forebi birTvis<br />
gar s Si<br />
2 – aminomJavebi<br />
3 – satransporto rnm<br />
aminomJaviT<br />
4 – citoplazma<br />
sur. 58. samive tipis<br />
rnm-s transkripciis<br />
pro cesi<br />
2. rogor fiqrobT, gWirdebaT Tu ara sakvebi imisaTvis, rom Tqvens ujredebSi<br />
warimarTos transkripcia? pasuxi daasabuTeT.<br />
3. transkripcia mimdinareobs dnm-s ori jaWvidan erT-erTze. aqvs Tu ara<br />
mniSvneloba, dnm-s romeli jaWvi Seasrulebs matricis rols? pasuxi daasabuTeT.<br />
4. axla Tqven gaqvT sakmarisi informacia imisaTvis, rom SeqmnaT transkripciis<br />
modeli. amisaTvis aiReT genis mcire monakeveTi sami kodoniT:<br />
c a g g g T a c c<br />
genis am monakveTis mixedviT aageT i-rnm-s Sesabamisi monakveTi. ar dagaviwydeT,<br />
rom rnm-Si T-s nacvlad aris u.<br />
ra ganapirobebs imas, rom transkripciis Sedegad i-rnm-s gaaCnia dnm-s kodis<br />
Sesabamisi informacia?<br />
1<br />
2<br />
47
2.7<br />
48<br />
translacia<br />
cilis sinTezisaTvis saWiroa rogorc ribosomebisa da i-rnm-s arseboba, ise<br />
saSeni masalac – ami nomJavebi. citoplazmaSi aminomJavebi garkveuli raodenobiT<br />
yovelTvis aris (garedan aRwevs mza saxiT an war mo iqmneba ujredSi cilebis<br />
d<br />
g<br />
c<br />
g<br />
g<br />
a<br />
u<br />
u<br />
u<br />
a<br />
a<br />
c<br />
c<br />
a<br />
c<br />
g<br />
c<br />
u<br />
u<br />
v<br />
daSlis Sede gad).<br />
ribosomebTan aminomJavebi miaqvs satrans-<br />
porto rnm-s (t-rnm-s) (sur. 59).<br />
suraTze naCvenebia t-rnm-s moleku lis<br />
rTuli maryuJisebri struq tura, romelic<br />
a<br />
a c<br />
g a c a c<br />
u g u g<br />
c<br />
T<br />
u<br />
a<br />
g<br />
g<br />
u<br />
g<br />
c<br />
formiT samyu ras foTols mogvagonebs. misi<br />
forma komplementur nukleotidebs Soris<br />
warmoqmnili wyalbaduri bme biT (a, b, g, d<br />
ubnebi) ganisazRvreba. t-rnm-s erT mxa res<br />
(suraTze aRniSnulia e-asoTi) moTav sebulia<br />
g<br />
u<br />
nukleotidebisgan Semdgari trip leti,<br />
c<br />
u<br />
g a<br />
c<br />
a<br />
a<br />
romelsac antikodoni ewodeba. t-rnm-s<br />
sapirispiro mxares (suraTze aRniS nu lia<br />
v-asoTi) monakveTia, romelsac antiko donis<br />
Sesatyvisi aminomJava uerTdeba.<br />
SegaxsenebT, rom cile bis SenebaSi<br />
monawileo bas iRebs 20 sxvadasxva amino mJa va. Sesabamisad, ar sebobs zomiTa<br />
da formiT erTmaneTis msgavsi, magram antikodonis mixedviT erTmaneTisagan<br />
gansxvavebuli, sul mcire, 20 t-rnm.<br />
a<br />
g<br />
g<br />
g<br />
g<br />
a<br />
c<br />
g<br />
a<br />
u c<br />
a g<br />
a<br />
c<br />
c<br />
b<br />
c<br />
a g<br />
g<br />
e<br />
sur. 59. satransporto rnm<br />
1. zog SemTxvevaSi i-rnm-ze pirveli<br />
meore fuZe mesame<br />
SeiZleba warimarTos erT - fuZe u (a) c (g) a (T) g (c) fuZe<br />
dro ulad ramdenime ci lis<br />
molekulis sin Tezi. erTma<br />
neTisagan maT da saci leblad<br />
arsebobs spe cia lu ri<br />
tripletebi, rom le bic ar<br />
Seicaven infor ma cias ami-<br />
u (a)<br />
c (g)<br />
fen<br />
fen<br />
lei<br />
lei<br />
lei<br />
lei<br />
lei<br />
ser<br />
ser<br />
ser<br />
ser<br />
pro<br />
pro<br />
pro<br />
Tir<br />
Tir<br />
his<br />
his<br />
gli<br />
cis<br />
cis<br />
tri<br />
arg<br />
arg<br />
arg<br />
u (a)<br />
c (g)<br />
a (T)<br />
g (c)<br />
u (a)<br />
c (g)<br />
a (T)<br />
no mJavebze, mag ram miu Ti Te-<br />
lei pro gli arg g (c)<br />
ben cilis mole ku lis sin Te-<br />
ile tre asn ser u (a)<br />
zis dasasrulze, anu as ruleben<br />
`sasveni niSnis~ rols.<br />
a (T)<br />
ile<br />
ile<br />
tre<br />
tre<br />
asn<br />
liz<br />
ser<br />
arg<br />
c (g)<br />
a (T)<br />
sxvanairad maT stop-sig -<br />
nalebs uwodeben.<br />
mo ZebneT da amoiwereT cxrilidan<br />
stop-signalebi.<br />
g (c)<br />
meT<br />
val<br />
val<br />
val<br />
val<br />
tre<br />
ala<br />
ala<br />
ala<br />
ala<br />
liz<br />
asp<br />
asp<br />
glu<br />
glu<br />
arg<br />
gli<br />
gli<br />
gli<br />
gli<br />
g (c)<br />
u (a)<br />
c (g)<br />
a (T)<br />
g (c)<br />
sur. 60. genetikuri kodi (radgan informacia ikiTxeba informaciuli<br />
rnm-dan, tripletebi miTiTebulia informaciuli rnm-s mixedviT. frCxilebSi<br />
aRniSnulia dnm-s Sesabamisi tripletebi).
aminomJavebs erTmaneTTan akavSirebs ribosomebi,<br />
romlebic eukariotebSi, endoplazmuri ba dis membra-<br />
nebis gare zedapirzea gan la gebuli. ribo so ma (sur. 61)<br />
umciresi, magram uaRresad speciali ze buli organoidia.<br />
igi Sedgeba didi da mci re na wi lebis, anu suberTeu-<br />
lebisagan. Ti Toeuli suberTeuli Sedgeba ribo so muli<br />
rnm-s da cilisagan.<br />
i-rnm-s molekulaze cilis sinTezs erTdroulad<br />
araerTi ribosoma awarmo ebs. ribosomebis jgufs,<br />
romelic mona wileobs erTi da igive cilis sinTezSi, polisoma (berZn. `poli~<br />
– mravali, `soma~ – sxeuli) ewodeba. cilis molekulis awyobisas, ribosoma<br />
i-rnm-s Zafisebr molekulaze marcxnidan marjvniv gadaadgildeba wyvetilad,<br />
triplet-triplet. ribosomis im monakveTis zoma, romelSic translacia xdeba,<br />
or triplets Seesabameba. es ribosomis funqciuri centria.<br />
rogorc ki i-rnm moxvdeba citoplazmaSi, mas ukavSirdeba ribosoma. rogorc<br />
aRvniSneT, eukariotul ujredebSi ribosomebi mdebareobs endoplazmur badeze,<br />
xolo prokariotul ujredebSi, magaliTad, beqteriebSi, isini Tavisuflad<br />
`dacuravs~ citoplazmaSi. i-rnm-s sami azotovani fuZisagan Semdgari jgufi<br />
(kodoni) gansazRvravs cilis molekulaSi aminomJavis tips. ribosoma-i-rnm-s<br />
kompleqsis warmoqmnis garda, citoplazmaSi sxva procesic mimdinareobs,<br />
kerZod, t-rnm-s dakavSireba zustad gansazRvrul aminomJavasTan. 62-e suraTze<br />
t-rnm<br />
lizini<br />
g<br />
alanini<br />
a<br />
g<br />
u<br />
g<br />
c<br />
informaciuli<br />
rnm<br />
t-rnm<br />
serini<br />
alanini<br />
a<br />
alanini<br />
lizini<br />
ribosoma<br />
lizini<br />
triptofani<br />
t-rnm t-rnm<br />
a<br />
u<br />
u<br />
u a<br />
g<br />
g<br />
c<br />
c c<br />
c c c<br />
sur. 62. translaciis procesi<br />
t-rnm<br />
sur. 61. ribosoma.<br />
t-rnm<br />
TirozinisTvis<br />
t-rnm<br />
c g g g a c u a g u<br />
u<br />
g<br />
a<br />
a<br />
c<br />
u<br />
u<br />
c<br />
valini<br />
a<br />
49
50<br />
Cans, rom aminomJava lizini Tavisuflad `dacuravs~, maSin rodesac lizinis<br />
meore molekula ukve dakavSirebulia t-rnm-Tan. rogorc gaxsovT, t-rnm-s<br />
ukavSirdeba antikodonis Sesabamisi aminomJava. magaliTad, aminomJava alaninis<br />
t-rnm-s antikodonia aug, xolo lizinis – ccc. garda amisa, citoplazmaSi<br />
xedavT t-rnm-Tan dakavSirebul triftofansa da valins.<br />
Tvali mivadevnoT, Tu rogor mimdinareobs translaciis procesi. t-rnm<br />
Tavisi aminomJaviT miemarTeba i-rnm-Tan dakavSirebul ribosomasTan. Zalze<br />
mniSvnelovania am procesSi i-rnm-s kodonisa da t-rnm-s antikodonis daaxloeba<br />
komplementarobis principiT. sqemaze am poziciaSi imyofeba aminomJava alaninisa<br />
da aminomJava lizinis matarebeli ori t-rnm. aminomJava alaninis Sesabamisi<br />
tripletis translacia ukve damTavrda, xolo lizinis Sesabamisi tripletis<br />
translacia axla iwyeba. aminomJava alanini ukve SeuerTda mis winamorbed<br />
aminomJava serins, romelic Tavisufldeba misi matarebeli t-rnm-sagan. serinis<br />
gverdiT imyofeba aminomJava alanini, romelic ukve ganTavisuflda t-rnmsagan.<br />
rogorc sqemidan Cans, ribosomisken miemarTeba aminomJava triftofanis<br />
matarebeli t-rnm.<br />
rogorc xedavT, ribosoma i-rnm-ze marcxnidan marjvniv micocavs da, rodesac<br />
garkveul manZils gaivlis, i-rnm-ze `adis~ meore, mesame da a. S. ribosoma.<br />
2. SeecadeT, gaarkvioT, romeli aminomJava iqneba Semdegi.<br />
translaciis procesi mTavrdeba, rodesac i-rnm-s molekulaze stop-kodoni<br />
gascems saTanado signals. am stadiaze cilis molekula ganTavisufldeba<br />
ribosomisagan da ganicdis Semdgom gardaqmnebs.<br />
amis Semdeg cila misTvis damaxasiaTebel unikalur geometriul<br />
samganzomilebian konfiguracias warmoqmnis.<br />
cilis sinTezis reaqcia rTulia, masSi monawileobs mravali fermenti da<br />
ixarjeba didi odenobiT energia.<br />
3. gamoiyeneT cxrili da daasaxeleT aminomJavebis prolinis, asparaginis,<br />
glutaminis, leicinis Semqmneli tripletebi.<br />
4. romeli aminomJavebis koduri tripletebia: cga, uuu, caa, aca.<br />
5. sxvadasxva masalis (plastilini, Zafi, biseri, feradi qaRaldi, muyao)<br />
gamoyenebiT SeqmeniT transkripciisa da translaciis modeli.<br />
matricad gamoiyeneT dnm-s molekulis orive jaWvi (TiTo jgufma TiTo<br />
jaWvi). SeadareT, rogoria cilis miRebul molekulebSi aminomJavebis raoba<br />
da Tanamimdevroba. gaakeTeT daskvna: aqvs Tu ara mniSvneloba, dnm-s romeli<br />
jaWvi Seasrulebs matricis rols? miiReba Tu ara erTnairi cilis molekulebi?<br />
pasuxebi daasabuTeT.
genis moqmedebis regulacia<br />
(laq-operoni)<br />
dResdReobiT varaudoben, rom adamianis ujredi Seicavs 25000-mde gens<br />
(maTi ricxvi sabolood dadgenili ar aris). drois umetes nawilSi genebis<br />
umravlesoba umoqmedoa, maTi mxolod mcire raodenoba monawileobs cilebis<br />
sinTezis procesSi. magaliTad, kunTovan ujredebSi moqmedebs am ujredebisaTvis<br />
damaxasiaTebeli cilebis ganmsazRvreli genebi, xolo sxva genebi umoqmedodaa.<br />
nervul ujredebSi gansxvavebuli genebi aqtiuroben da a. S. genebis `CarTvis~<br />
da `gamorTvis~ meqanizmi Seiswavles baqteriul ujredebze, romlebic genebis<br />
SedarebiT mcire raodenobas Seicavs.<br />
1940-ian wlebSi frangma mkvlevarebma fransua Jakobma da Jak monom<br />
gamoikvlies baqteriebSi genebis moqmedebis regulacia da maTve SemoiRes cneba<br />
operoni – genis moqmedebis regulaciis erTeuli.<br />
ganvixiloT magaliTi:<br />
imisaTvis, rom nawlavis Cxiris (Escherichia coli) baqteriam gadaamuSaos<br />
naxSirwyali laqtoza, mas sWirdeba sami fermenti.<br />
63-e suraTze asaxulia am baqteriis magaliTze genis moqmedebis regu laciis<br />
meqanizmi. pirvel SemTxvevaSi naxSirwyali laqtozas gareSe, xolo meore<br />
SemTxvevaSi (sur. 64) – misi Tanaobisas. rodesac baqteriis saarsebo garemoSi<br />
ar aris laqtoza, igi ar gamoimuSavebs laqtozas gadamamuSavebel fermentebs,<br />
xolo, rodesac laqtoza aris garemoSi, baqteria gamoimuSavebs laqtozas<br />
gadamuSavebisaTvis saWiro fermentebs.<br />
baqteriisaTvis am fermentebis ganmsazRvreli genebi 63-e suraTze aRniSnulia<br />
a, b da g asoebiT. isini struqturuli genebia. am sami struqturuli genis<br />
win mdebare dnm-s monakveTs operatori ewodeba. misi funqciaa `CarTos~<br />
an `gamorTos~ mocemuli struqturuli genebis transkripciis procesi.<br />
operatoris win mdebare ubans ewodeba promotori. igi transkripciis procesSi<br />
geni-regulatori promotori operatori<br />
cila-represori<br />
rnm-polimerizas<br />
molekula<br />
a b g<br />
sur. 63. genebis moqmedebis regulacia<br />
laqtozas gareSe<br />
2.8<br />
51
52<br />
cilarepresori<br />
geni-regulatori promotori<br />
laqtozas<br />
molekula<br />
rnmpolimeraza<br />
i-rnm<br />
fermentebisTvis<br />
rnmpolimeraza<br />
informaciul rnm-s sinTezSi monawileobs. mas ukavSirdeba rnm polimeraza. Tu<br />
ki operatorTan ar aris dakavSirebuli e. w. cila-represori, rnm-polimeraza<br />
axdens struqturuli genebis transkripcias; cila-represoris Sesaxeb informacias<br />
ki atarebs geni-regulatori, romelic moSorebiT mdebareobs.<br />
rodesac laqtoza ar aris baqteriis garemoSi, geni-regulatoris mixedviT<br />
iqmneba cila-represori. isari gviCvenebs, rom represori ukavSirdeba<br />
operators. iqve Cndeba rnm-polimerazas molekula, romelic ukavSirdeba<br />
promotors. cila-represori ar aZlevs ferments saSualebas, gaaaqtiuros<br />
struqturuli a, b da g genebi. amitom, rodesac garemoSi ar aris laqtoza,<br />
misi gadamamuSavebeli fermentebi arc warmoiqmneba.<br />
axla davuSvaT, rom adamianma dalia Wiqa rZe da mis nawlavebSi moxvda<br />
laq toza. am SemTxvevaSi ujreds sWirdeba fermentebi, rom igi SeiTvisos.<br />
laqtozas molekula (sur. 64) uerTdeba cila-represors da es kompleqsi<br />
veRar ukavSirdeba promotors. Sesabamisad, rnm polimeraza gadaadgildeba<br />
qromosomis gaswvriv da aaqtiurebs struqturul genebs. Sedegad miiReba<br />
informaciuli rnm, romelic atarebs informacias laqtozis gadasamuSaveblad<br />
saWiro fermentebis (laq -laq -laq -is) Sesaxeb. am operons laq-operoni<br />
1 2 3<br />
ewodeba.<br />
1. SeadgineT operonis modeli feradi qaRaldebis, plastilinis an sxva<br />
saSualebebis gamoyenebiT da moaxdineT am ori procesis modelireba.<br />
2. struqturuli genebis moqmedebas Trgunavs:<br />
a. promotori b. represori g. fermentebi d. baqteria.<br />
laq 1<br />
sur. 64. genebis moqmedebis regulacia laqtozas Tanaobisas<br />
3. cila-represoris warmoqmnas gansazRvravs:<br />
a. struqturuli genebi b. rnm-polimeraza<br />
g. geni-regulatori d. promotori.<br />
laq 2<br />
laq 3
genis moqmedebis regulacia<br />
(trip-operoni)<br />
axla ganvixiloT operoni, romelic marTavs aminomJava triptofanis sinTezs;<br />
mas trip-operoni ewodeba. nawlavis Cxiris baqteria asinTezirebs triptofans<br />
da am procesisTvis iyenebs xuT ferments. sailustraciod ganvixilavT<br />
triptofanis sinTezis regulacias sami fermentis monawileobiT (sur. 65).<br />
geni-regulatori<br />
cilarepresori<br />
geni-regulatori<br />
promotori operatori d<br />
a b g<br />
triptofanis<br />
molekula<br />
promotori operatori d e v<br />
rnm-polimeraza rnm-polimeraza<br />
trip 1<br />
trip 2<br />
trip 3<br />
sur. 65. genebis moqmedebis regulacia triptofanis gareSe<br />
cilarepresori<br />
triptofan represoris<br />
kompleqsi<br />
e v<br />
sur. 66. genebis moqmedebis regulacia<br />
triptofanis Tanaobisas<br />
struqturul genebs, romlebic am fermentebs kodirebs (d, e, v), esazRvreba<br />
operatori, romelic `CarTavs~ an `gamorTavs~ aRniSnul genebs. rogorc<br />
xedavT, trip-operoni struqturiT laq-operonis msgavsia. ganvixiloT genis<br />
moqmedebis regulaciis meqanizmi, rodesac ujreds ar `hyofnis~ triptofani<br />
(sur. 66). regulatoruli genis saboloo produqtia cila-represori, romelsac<br />
triptofanis gareSe ar SeuZlia daukavSirdes operators. Sesabamisad, rnmpolimeraza<br />
daubrkoleblad gadaadgildeba da aaqtiurebs struqturul<br />
2.9<br />
53
54<br />
genebs. warmoiqmneba trip 1 , trip 2 da trip 3 fermentebi, romlebic aucilebelia<br />
triptofanis sinTezisTvis.<br />
rogorc xedavT, trip-operonis gaaqtiureba xdeba garemoSi triptofanis<br />
ararsebobis SemTxvevaSic, maSin rodesac laq-operonis aqtivacia SesaZlebelia<br />
mxolod laqtozas Tanaobisas.<br />
axla ganvixiloT genebis moqmedebis regulacia triptofanis Tanaobisas<br />
(sur. 63). aq situacia ramdenadme icvleba: triptofan-represoris kompleqsi<br />
ukavSirdeba operators, xels uSlis rnm-polimerazas gadaadgilebas da,<br />
Sesabamisad, struqturuli genebis gaaqtiurebas; amitom ar xdeba triptofanis<br />
gadasamuSavebeli fermentebis warmoqmna.<br />
genis moqmedebis regulacia ganxilul SemTxvevaSi icavs ujreds Warbi<br />
fermentebis dagrovebisagan.<br />
rodesac triptofani gamoileva garemoSi, fermentebi, romlebic saWiroa<br />
misi gardaqmnisaTvis, xelaxla warmoiqmneba.<br />
eukariotul ujredebSi genebis moqmedebis regulaciis principebi baqteriebSi<br />
aRwerili meqanizmis msgavsia. gansxvaveba is aris, rom eukariotebSi<br />
genis aqtivobis regulacia damatebiT gulisxmobs kontrols sxvadasxva etapze:<br />
transkripciis procesSi da transkripciis Semdgom (romeli genebi da ra<br />
siCqariT unda transkripcirdes, ra cvlilebebi unda ganicados gadawerilma<br />
i-rnm-m), translaciis procesSi da mis Semdgom (ramden xans unda iyos i-rnm<br />
citoplazmaSi da rodis dakargavs is ribosomebTan dakavSirebis unars, ra<br />
damatebiTi gardaqmnebi unda ganicados translaciis produqtma – polipeptidma,<br />
rom daiwyos aqtiurad funqcionireba).<br />
1. daakvirdiT 63-e suraTs.<br />
a) daasaxeleT a, b da g monakveTebis saxelwodeba da funqcia.<br />
b) SeadareT triptofanis da laqtozas ganmsazRvreli genebis regulacia. ra<br />
msgavsebas da gansxvavebas xedavT?<br />
2. amoarCieT genebis moqmedebis regulaciis swori Tanamimdevroba baqteriis<br />
garemoSi triptofanis Tanaobisas:<br />
a. 1. rnm polimeraza gadaadgildeba daubrkoleblad da aaqtiurebs struqturul<br />
genebs;<br />
2. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />
3. triptofanis molekula ukavSirdeba represors.<br />
b. 1. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />
2. triptofanis molekula ukavSirdeba represors;<br />
3. rnm polimeraza gadaadgildeba daubrkoleblad da aaqtiurebs struqturul<br />
genebs.<br />
g. 1. triptofanis molekula ukavSirdeba represors;<br />
2. triptofan-represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm-polimerazas;<br />
3. rnm-polimeraza ver gadaadgildeba da ver aaqtiurebs struqturul genebs.
SeamowmeT Tqveni codna<br />
I. SemoxazeT swori debulebebi:<br />
1. dnm-s molekulaSi qimiuri kavSiri myardeba:<br />
a) nukleotidebis fosformJavas naSTebs Soris;<br />
b) mezobeli nukleotidebis naxSirwylebs Soris;<br />
g) mezobeli nukleotidebis fosformJavas naSTs da naxSirwyals Soris.<br />
2. romeli rnm-s molekulaa yvelaze grZeli:<br />
a) satransporto;<br />
b) informaciuli;<br />
g) ribosomuli.<br />
3. romel reaqcias udevs safuZvlad matriculi principi:<br />
a) atf-is molekulis sinTezs;<br />
b) glukozis sinTezs naxSirorJangisa da wylisagan;<br />
g) lipidebis warmoqmnas;<br />
d) aminomJavebisgan cilis molekulis awyobas.<br />
4. ujredis romeli struqturaa gamosaxuli naxatze:<br />
a) endoplazmuri bade;<br />
b) vakuoli;<br />
g) plazmuri membrana;<br />
d) t-rnm.<br />
5. antikodonis ubani aqvs:<br />
a) dnm-s; b) i-rnm-s; g) t-rnm-s; d) r-rnm-s.<br />
II. aRwereT 67-e suraTze asaxuli procesi. daasaxeleT operonis Semadgeneli<br />
ubnebi da kiTxvis niSniT aRniSnuli komponentebi.<br />
laqtozas<br />
molekula<br />
? ? ? ? ? ?<br />
?<br />
rnm-polimeraza<br />
sur. 67<br />
i-rnm<br />
?<br />
?<br />
?<br />
fermentebi<br />
2.10<br />
55