sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ...

sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ... sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ...

11.05.2013 Views

saqarTvelos teqnikuri universiteti revaz molodini lenturi konveierebis vakuum-amZravebis sakontaqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva teqnikis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad samecniero xelmZRvaneli, wardgenili disertacia specialoba 05.05.06 _ samTo manqanebi teqn. mecn. kandidati, prof. v. musxeliSvili 2006

saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />

revaz molodini<br />

<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />

zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva<br />

teqnikis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad<br />

samecniero xelmZRvaneli,<br />

wardgenili<br />

disertacia<br />

specialoba 05.05.06 _ samTo manqanebi<br />

teqn. mecn. kandidati, prof. v. musxeliSvili<br />

2006


sarCevi<br />

Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 4<br />

Tavi I. <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> muSaobis saerTo analizi<br />

1.1. zogadi mimoxilva --------------------------------------------------------------------------------- 15<br />

1.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciuli sqemebis kla-<br />

sifikacia da analizi ------------------------------------------------------------------------ 17<br />

1.3. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis konstruqciebi -------------- 30<br />

1.4. sakontaqto zedapirebis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formirebisad-<br />

mi miZRvnili samuSaoebis analizi --------------------------------------------------- 37<br />

1.5. daskvnebi da kvlevis Semdgomi amocanebi ---------------------------------------- 42<br />

Tavi II. sakonveiero <strong>amZravebis</strong> moxaxune zedapirebis makrosimqisis<br />

analizi<br />

2.1. zedapirebis topografiis (teqsturis) Seswavlis meTodebi da para-<br />

metrebi ---------------------------------------------------------------------------------------------- 44<br />

2.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong>, xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis daxa-<br />

siaTeba ----------------------------------------------------------------------------------------------- 46<br />

2.3. <strong>vakuum</strong>-amZravi, rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari -------------------------------------- 50<br />

2.4. <strong>vakuum</strong>-amZravis xaxunis kvanZebis stenduri gamocda --------------------- 53<br />

2.4.1. xaxunis kvanZebis gamosacdeli stendis mowyobiloba ----------- 53<br />

2.4.2 eqsperimentuli kvlevis meTodika da gamzomi aparatura ----- 61<br />

Tavi III. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> optimaluri sakontaqto zedapiris damuSaveba<br />

da Teoriuli gamokvleva<br />

3.1. teqnikuri moTxovnebi sakontaqto zedapiris mimarT---------------------- 66<br />

3.2. <strong>vakuum</strong>-amZravis axali tipis sakontaqto zedapiri da misi daxa-<br />

siaTeba ------------------------------------------------------------------------------------------------ 68<br />

- 2 -


3.3. hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis lentTan sakontaqto<br />

WvriteSi siTxis Sris sisqis gansazRvra -------------------------------------- 71<br />

3.4. <strong>vakuum</strong>-dolis rgoluri Wvritis dguSiseul sivrcesTan SemaerTebel<br />

naxvretSi siTxis uwyvet nakadad dinebis kvleva -------------------------- 79<br />

Tavi IV. Teoriuli, eqsperimentuli da kompiuteruli kvlevis Sedegebi<br />

da maTi analizi<br />

4.1. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Sedegebi da maTi analizi ----- 90<br />

4.2. kompiuteruli kvlevis Sedegebi da maTi analizi ----------------------------- 92<br />

ZiriTadi daskvnebi -------------------------------------------------------------------------------------97<br />

gamoyenebuli literatura --------------------------------------------------------------------- 100<br />

- 3 -


S e s a v a l i<br />

samecniero-teqnikuri progresi, es aris mudmiv gaumjobesebaSi<br />

myofi maRalmwarmoebluri teqnologiuri procesisa da warmoebis iara-<br />

Rebis kompleqsis gegmiani gamoyeneba. mis erT-erT mniSvnelovan rgols<br />

warmoadgens satransporto manqana, romlis srulyofil teqnologiur<br />

funqciebze mniSvnelovnadaa damokidebuli sawarmoebis ekonomika.<br />

mrewvelobis da meurneobis ganviTarebisaTvis da momsaxureobis<br />

sferos srulyofisaTvis udidesi mniSvneloba aqvs arsebuli saxis<br />

satransporto saSualebebis optimalur da mizanswraful gamoyenebas,<br />

risTvisac saWiroa maTi rekonstruqcia da srulyofa, cxovrebisa da<br />

konkretuli pirobebis mier dasmuli problemebis Sesabamisad.<br />

udidesi mniSvneloba aqvs rogorc samTamadno aseve sxva sawar-<br />

moebis satransporto manqanebis optimalur da srulyofil eqspluata-<br />

cia-momsaxurebas, risTvisac saWiroa maTi perspeqtiuli saxeebis,<br />

daniSnulebis, gaumarTaobis, mtyunebis mizezebis da gaumjobesebis<br />

mimarTulebaTa Rrmad Seswavla-analizi.<br />

mrewvelobisa da meurneobis mraval dargebSi didnakaduri<br />

tvirTebis gadazidvis erT-erT perspeqtiul satransporto danadgars<br />

warmoadgens <strong>lenturi</strong> konveieri. maTi proeqtirebis, srulyofis da<br />

warmoebis (mSeneblobis) problemebiT dakavebulia sxvadasxva qveynis<br />

mravali firma da sawarmo [46, 34, 35, 36]. proeqtirebisas didi yuradReba<br />

unda mieqces konveieris gamoyenebis ares (pirobebs) da gadasazidi<br />

tvirTebis fiziko-meqanikur Tvisebebs. maTi gaTvaliswinebiT unda moxdes<br />

sakonveiero danadgaris optimaluri parametrebis dadgena, sadac unda<br />

Caidos yvela is ZiriTadi monacemi, romelic saWiro iqneba<br />

gaangariSebisa da mTlianad proeqtis mkafiod CamoyalibebisaTvis.<br />

<strong>lenturi</strong> konveieris amZravis ZiriTad maCvenebels warmoadgens<br />

maRali wevis faqtori, sakontaqto zedaprebis maRali saeqspluatacio<br />

parametrebi, samsaxuris vada da a.S.<br />

cnobilia, rom <strong>lenturi</strong> konveieris maqsimaluri sigrZe<br />

damokidebulia: amZravis tipze (wevis faqtorze), lentis simtkiceze, mis<br />

- 4 -


sawyis daWimulobaze, tvirTis satransporto trasis profilze da<br />

saWiro simZlavreze. amasTanave miTiTebulia [35, 36], rom yvelaze mtkice<br />

rezin-gvarliani lentis simtkicis zRvari Cveulebriv Semoifargleba<br />

6000÷6300 dkn/sm. misi Semdgomi gazrda ki ekonomikuri da teqnikuri<br />

TvalsazrisiT mizanSeuwonelia. ufro mtkice lentebis warmoebisas<br />

izrdeba misi masa da Rirebuleba, lentis Sepirapirebis sigrZe, dolis<br />

diametri, reduqtoris mgrexi momenti, dgaris gabarituli zomebi da<br />

liTontevadoba da konveieris sxva mravali parametri [34].<br />

<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> mkvlevarebi, am simtkicis lentebis<br />

efeqturi (rodesac e μβ SedarebiT didia) realizaciisaTvis gvTavazoben<br />

mravaldolian amZravebs Sualedur da kudis amZravebTan kompleqsSi.<br />

maTive kvlevebis Sedegebis mixedviT Q=4000 t/sT mwarmoeblobis<br />

horizontaluri konveieris maqsimaluri sigrZe erTdoliani <strong>amZravebis</strong><br />

SemTxvevaSi ar aRemateba 850 m, ordolianisas ki 1300 m. Tumca,<br />

literaturul wyaroebSi miTiTebulia 3,5 km sigrZis konveieris proeqti-<br />

rebis SesaZlebloba ordoliani amZraviT. aseve miTiTebulia [36] 10 km<br />

sigrZis erTdgariani konveieris proeqtirebis SeuZlebloba doluri<br />

tipis amZravebiT, vinaidan problemis gadawyvetisaTvis saWiroa 10000<br />

dkn/sm da ufro meti simtkicis lenti [34]. Tanamedrove literaturul<br />

wyaroebSi ki konveiermSeneblobis miRwevebi ase gamoiyureba: germaniis<br />

karierebze “fortuna” da “xambaxi” eqspluataciaSi iyo 5 km sigrZis<br />

erTdgariani <strong>lenturi</strong> konveieri mwarmoeblobiT Q=40000 t/sT, lentis<br />

siganiT B=2,8 m da siCqariT ν=7,5 m/wm, <strong>amZravebis</strong> saerTo simZlavriT<br />

N d=6×2000=12000 kvt [35].<br />

laipcigis sagamofeno bazrobaze 1977w warmodgenili iyo<br />

germanuli firma “takraf”-is amZravi meqanizmi Zravis simZlavriT 1500<br />

kvt. aseTi samblokiani meqanizmiT akrefili ordoliani amZravis bazaze<br />

miRebuli konveieris mwarmoebloba Q=15400 m 3 /sT-ia, lentis sigane B=2,5 m,<br />

siCqare ν=6,0 m/wm, <strong>amZravebis</strong> saerTo simZlavre N d=3×1500=4500 kvt [34].<br />

msoflioSi yvelaze didi sakonveiero sistema daaproeqta da<br />

daamontaJa germanulma firma “krup”-ma. misi saerTo sigrZe Seadgenda 100<br />

km-s, ganlagebuli iyo espaneTis saharaSi (afrika) maRaro “bu-karaa”-dan<br />

- 5 -


sazRvao portamde da emsaxureboda fosfatis nedleulis transpor-<br />

tirebas. sakonveiero trasa Sesdgeboda 6,8-dan 11,7 km-mde sigrZis<br />

TerTmeti konveierisagan 10 mln t/w mwarmoeblobiT. portSi konveieris<br />

gantvirTis punqti, sakonveiero sistemis datvirTvis punqtTan SedarebiT<br />

213 m-iT dabla imyofeboda. mTel trasas emsaxureboda 51 bazisuri<br />

amZravi meqanizmi TiToeuli simZlavriT 378 kvt. jamuri simZlavre<br />

Seadgenda 19278 kvt-s da energiis xarjvis koeficienti Seadgenda 0,0001<br />

kvt.sT/tm saTavisa da kudis amZravebi aRWurvili iyo (sakuTari)<br />

damoukidebeli damWimi mowyobilobebiT. lentis siCqare Seadgenda 4,5<br />

m/wm da sabadodan portamde tvirTi Cadioda 6,18 sT-Si [34].<br />

sakonveiero transportis ganviTarebaSi mniSvnelovan nabijs<br />

warmoadgens didi britaneTis Saxta `selbi~-s daxril WaurSi 1984-85ww.<br />

erTdgariani 14930 m sigrZis, D=2,674 m diametris erTamZravdoliani<br />

naxSirmzidi konveieris eqspluataciaSi Seyvana. konveieris proeqti<br />

daamuSava firmebma: `anderson staratklaidi” (didi britaneTi) da<br />

`realizacion de eqvifments industrii~ (safrangeTi). amZravi ganla-<br />

gebulia Saxtis zedapirze da moZraobaSi modis 2×5050 kvt simZlavris<br />

mudmivi denis ZraviT. brunvis sixSire, programuli teqnikis saSualebiT,<br />

0-dan 60 wT -1 -mde narnari regulirebiT icvleba konveieris datvirTvis<br />

reJimis mixedviT. amuSavebis momenti, romelic 4-5 wT mimdinareobs,<br />

damyarebul reJimSi muSaobis momentis 106 % ar aRemeteba. tvirTiani<br />

damWimi mowyobiloba ganlagebulia uSualod amZravTan. awevis<br />

vertikaluri simaRle 1000 m-ia. mwarmoebluroba 3200 t/sT. gamoyenebulia<br />

lenti _ tipi St-7100, romlis samsaxuris vada gaTvaliswinebulia 15<br />

welze, xolo mTlianad konveirisa _ 30 welze. lentis sigane 1,3 m;<br />

maqsimaluri siCqare – 8,4 m/wm. awevis energiis xarjvis koeficienti –<br />

0,00021 kvt.sT/t.m [34, 79].<br />

Tanamedrove <strong>konveierebis</strong> damWimi mowyobiloba lentis sawyisi<br />

daWimulobis avtomaturi regulirebis mizniT aRiWurveba gadamwodebiT.<br />

isev kvlevis stadiaSia damWimi mowyobilobis muSaobis avtomaturi<br />

regulirebis sistema, romelic programuli teqnikis saSualebiT<br />

uzrunvelyofs lentis sawyis daWimulobas garemo pirobebis, amZravis<br />

- 6 -


sakontaqto zedapirebis mdgomareobisa da konveierze tvirTnakadis<br />

sididis mixedviT [34].<br />

motanili teqnikuri maCveneblebi saxasiaToa da minimalurad<br />

asaxavs danarCeni grZeldgariani <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> mravalsaxa<br />

parametrebs, romelTa didi raodenoba amJamad muSaobs msoflios<br />

sxvadasxva qveyanaSi.<br />

ganxiluli magaliTebi da sxva arsebuli danadgarebic<br />

warmoadgens imis utyuar sabuTs, rom wevis Zalebis realizacia<br />

ZiriTadad xorcieldeba: lentis sawyisi daWimulobis (S C) gazrdiT an<br />

amZravze moqnili sawevi organos Semoxvevis kuTxis (α g) matebis xarjze<br />

misi wevis faqtoris (e μαg ) gazrdiT. unda aRiniSnos, rom pirveli<br />

faqtori zrdis danadgaris liTontevadobas, xolo meore iwvevs moqnili<br />

sawevi organos (lentis) daRlilobiT cveTas, _ gaSrevebas an gvarlis<br />

mavTulebis dazianebas da simtkicis Sesustebas. arsebobs sxva<br />

problemebic, romlebic sruladaa warmodgenili SromebSi [72, 73].<br />

amZravis wevis faqtoris (e μαg ) gazrdis erT-erT efeqtur<br />

saSualebas warmoadgens sakontaqto zedapirebis CaWidebis (xaxunis)<br />

stabiluri koeficientis miReba-SenarCuneba. am mimarTulebiT Sesrule-<br />

buli kvleviTi samuSaoebi iTvaliswinebs: amZravi dolis sakontaqto<br />

zedapirebis, an misi amonagis (maRalfriqciuli masaliT futirebis)<br />

sxvadsxva konfiguraciis (sworkuTxa, Sevronuli da a.S.) naWdevebs, an<br />

specialuri <strong>amZravebis</strong> gamoyenebas (eleqtromagnituri, magnitoeleqt-<br />

ruli, meqanikuri-mimWer mowyobilobiani, pnevmokameriT, <strong>vakuum</strong>uri da a.S.)<br />

[41, 51, 22, 60, 93, 50, 70, 81 da sxva].<br />

xaxunis mecnieruli safuZvlebis fuZemdeblad da adreuli<br />

Teoriis Semqmnelad iTvlebian: leonardo da vinCi, amontoni, kuloni, de<br />

lia giri, tomlinsoni, parenti, belidori da leonard eileri. am<br />

ukanasknelma winamorbedTa kvlevis Sedegebis axsnisaTvis Seasrula<br />

zusti analizis seria. man miiRo amZravi meqanizmebiT (doliT, borbliT)<br />

mwev organoze (bagirze, lentze) xaxunis Zalis ma<strong>Tema</strong>tikuri gamosaxu-<br />

leba. am mkvlevarebis Semdgom didi xnis manZilze xaxunis TeoriaSi<br />

mniSvnelovani samuSaoebi ar Seqmnila. am periodis mecnierebi xaxunis<br />

- 7 -


koeficientis angariSisas ar ganixilavdnen aranairi pirobebis gavlenas<br />

da Tvlidnen rom f=const=0,25÷0,3. [43].<br />

xaxunis Teoriis mogvianebiTi mkvlevarebi: xardi, biri, gumbeli,<br />

ernsti, merCenti da bloki sakiTxis Seswavlisas iTvaliswinebdnen<br />

statikur da kinetikur pirobebs, sakontaqto zedapirebis mdgomareobas<br />

(tenianoba, simqise, temperatura) srialis siCqares da kuTr wnevas, rac<br />

srulfasovnadaa warmodgenilia SromebSi [54, 55, 43, 76, 82, 83, 84].<br />

liTonis, elastomerebis da sxva sakompozicio masalebis xaxunis<br />

bunebis Tanamedrove Sexedulebebi Camoyalibda mTeli rigi detaluri<br />

kvlevebis safiZvelze, romelTa avtorebic arian: kragelski, WiWinaZe,<br />

grinvudi, viliamsoni, xanti, boudeni, teibori, rabinoviCi, kurteli,<br />

freitago, ariano, dere, roti, tirioni, Salamaxi, bartenevi, ratneri,<br />

groSi, deriagini da sxva mravalni. maT kvlevebSi yuradReba gamaxvi-<br />

lebulia faqtiuri sakontaqto farTobisa da SemzeTi adsorbirebuli<br />

Sris sisqis gansazRvraze; amJamad cnobilia ramdenime Tvalsazrisi<br />

garegani xaxunis bunebaze da misi ganmartebisaTvis Semotanilia cnebebi:<br />

moxaxune zedapirebis urTierT gadafarvis koeficientis [43] (a. WiWinaZis<br />

mier), xaxunis ormagi bunebis (molekulur-meqanikuri), sakontaqto<br />

zedapirebs Soris mesame _ xaxunis Sris; plastikuri, drekadi da drekad-<br />

plastikuri deformaciis; adgeziuri, kogeziuri, simSvidis, srialisa da<br />

gorvis, sveli, zRvruli da mSrali xaxunis, histerezisis, molekuluri<br />

(SeduRebis) bogirakebis, myari fazis wakveTis, zedapirze kavSirebis<br />

mimarTuli rekombinaciisa [44] da sxva mravali. amgvarad xaxuni<br />

disipaciuri procesia da igi Sesabamisad mimdinereobs winaRobebis<br />

gadalaxvaSi da sakontaqto zedapirebis formis cvlilebebSi da<br />

damokidebulia mraval reologour faqtorze, amitom xSirad avtorTa<br />

kvlevis Sedegebi urTierTs srulad ar emTxveva da iwvevs polemikas. ase<br />

magaliTad, [82] kvlevebis mixedviT xaxunis kieficienti umniSvnelod<br />

icvleba da normaluri Zalis 16-jeradi gazrda xaxunis kieficients<br />

zrdis mxolod orjer. germaniasa da CexoslovakiaSi Sesrulebuli<br />

kvleviTi samuSaoebis mixedviT ki dolisa da lentis sakontaqto<br />

zedapirebze kuTri wnevis 10 5 -dan _ 7×10 5 pa-mde gazrdiT (dolis<br />

sakontaqto zedapiris maRalfriqciuli sworkuTxa naWdevebiani reziniT<br />

- 8 -


amogebis miuxedavad) xaxunis koeficienti mcirdeba 0,7-dan 0,46-mde, xolo<br />

Tu sakontaqto zedapirebi amavdroulad sveldeba da kaliumis mari-<br />

lebis an Tixis Semcveli xsnariT WuWyiandeba, maSin xaxunis koeficienti<br />

0,7-dan 0,11-mde da ufro metadac [35]. xaxunis koeficientis fundamen-<br />

talur kvlevebSi [43] aRniSnulia, rom daSvebebi laboratoriuli<br />

eqsperimentebis dros, romelic iTvaliswinebs mxolod moxaxune sxeu-<br />

lebis bunebis gavlenas xaxunis koeficientis sidideze, arasakmarisia da<br />

ufro metad igi damokidebulia mogvianebiTi da Tanamedrove kvlevebSi<br />

motanil cnebebsa da pirobebze, romelsac rogorc aRvniSneT, zogadad<br />

reologiuri ewodeba.<br />

yuradsaRebia erTi SeniSvna [43]: Tu myari tanis zedapiri gaTa-<br />

visuflebulia afskisagan (rac SeiZleba ganxorcieldes <strong>vakuum</strong>Si an<br />

mkacr-gansakuTrebul reJimSi xaxunisas), maSin garegani xaxuni gadadis<br />

SinaganSi, zedapirebi eWidebian-duRdebian da erTimeoris mimarT<br />

gadaadgilebisas mniSvnelovnad ziandebian. zogjer am movlenas `sufTa<br />

xaxuns~ uwodeben Tumca misi garegan xaxunad ganxilva arsebiTad ar<br />

SeiZleba. paradoqsulia Sarlota iakobis 1912 wels Sesrulebuli<br />

pirveli samuSaos Sedegebi. <strong>vakuum</strong>Si xaxunis koeficientis mniSvneloba<br />

aRmoCnda bevrad dabali vidre haerze [82]. SemdgomSi misi cdis<br />

meTodikis arasrulfasovneba dadasturda. uaxlesma kvlevebma uCvenes,<br />

rom <strong>vakuum</strong>Si xaxuni ar warmoadgens principulad axal process. igi<br />

emorCileba igive zogad kanonzomierebebs, rasac atmosferul pirobebSi.<br />

kerZod, <strong>vakuum</strong>Si xaxunisaTvis sruliad mizanSewonilia xaxunis<br />

molekulur-meqanikuri Teoria. aseve miTiTebulia, rom <strong>vakuum</strong>Si xaxunis<br />

adgeziuri mdgeneli gacilebiT maRalia vidre haeris garemoSi,<br />

Sesabamisad, didi unda iyos xaxunis koeficientic [82].<br />

winamdebare naSromi warmoadgens <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>uri<br />

<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvlevisadmi<br />

miZRvnil samuSaos, romelic ZiriTadad emyareba (sveli xaxunis<br />

pirobebSi) amZravis moxaxune zedapirebis (<strong>vakuum</strong>-doli, sakonveiero<br />

lenti) standartul parametrebs (B, D, v, μ, α) da iTvaliswinebs mTel<br />

sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>is (p) Tanabrad ganawilebis uzrunvelyofas,<br />

- 9 -


sakonveiero lentis parametrebis gaTvaliswinebiT (simqise, sixiste,<br />

konstruqcia, kuTri dawneva (P), gaglejis zRvari (S g) da a.S.).<br />

literaturuli mokvlevis mixedviT [34, 35] samTamadno sawarmoebSi<br />

Tanamedrove magistraluri sakonveiero transportis lentis moZraobis<br />

siCqare icvleba ν=5÷8,4 m/wm; lentis simtkicis maragi (m) dinamikuri<br />

(statikuri) _ rezinqsovilianisaTvis m=6,0 (9,5), xolo rezingvarliani-<br />

saTvis m=6,3 (10); amZravi dolis maqsimaluri diametri D=2,45÷2,674 m;<br />

gamoyenebuli maqsimalurad mtkice lentis tipi (2РТЛ-6000, St-6000, an St-<br />

7100), gaglejvis zRvari Sg=6000 an 7100 dkn/sm, sigane B=2,438 m (lentis<br />

maqsimaluri sigane DIN-22102 germanuli standartis mixedviT B=3,2 m.<br />

gemraniaSi Catarebulma Teoriulma kvlevebma, rezingvarliani<br />

lentebis simtkicis Teoriul zRvrad CaTvala 10 000 da 20 000 dkn/sm,<br />

Sesabamisi saorientacio masebiT 84 da 152,5 dkn/m 2 [34], xolo ν=5,2 m/wm<br />

siCqarisa da B=2,2 m lentis siganisas amZravis moTxovnili simZlavre<br />

Sesabamisad 10 700 da 23 500 kvt-is tolad. lentis simtkicis es<br />

Teoriuli SesaZleblobebi gvafiqrebinebs, rom amZravis wevis faqtoris<br />

gazrdis SesaZlebloba jer kidev ar amowurula, miT umetes, rom<br />

<strong>vakuum</strong>Si xaxunis koeficienti maRalia da amasTan stabiluri [82];<br />

zemoTqmulis mixedviT vadgenT amZravis bazisur models Semdegi<br />

parametrebiT: St tipis lentis sigane B=3,2 m, dolis diametri D=2,674 m;<br />

lentis maqsimaluri siCqare ν maqs=8,4 m/wm, simtkicis zRvari gaglejvaze<br />

S g=7100 dkn/sm (Teoriuli 10 000÷20 000 dkn/sm), simtkicis maragis dinamikuri<br />

(statikuri) koeficienti m=6,3 (10), mwarmoebloba Q=40 000 t/sT (q=1323<br />

dkn/m), amZravis simZlavre Nd=12 000÷15 150 kvt.<br />

lentis simtkicis maragis dinamikuri koeficientis (m din=6,3)<br />

mixedviT dolze lentis swrafobis wertilSi SesaZlo maqsimaluri<br />

myisuri daWimuloba S sw.din=S gamgB/m din=7100×320/6,3=360 635 dkn.<br />

xolo lentis simtkicis maragis statikuri koeficientis<br />

(m stat=10) mixedviT S sw.stat=S gamgB/m stat=7100×320/10=227 200 dkn.<br />

amZravis SerCeuli modelis mier gasaviTarebeli wevis Zalebi ori<br />

pirobis mixedviT ganisazRvreba:<br />

1) rodesac N d=12000 kvt<br />

- 10 -


F 1=102N dη/ν maqs=102⋅12000⋅0,85/8,4=123 857 dkn<br />

2) rodesac N d=15 150 kvt (3×5050 _ mudmivi denis ZraviT)<br />

F 2=102N dη/ν maqs=102⋅15150⋅0,85/8,4=156 370 dkn<br />

SerCeuli modelis mixedviT, lentis programuli (sawyisi) daWimu-<br />

lobebi pirobebisaTvis: m din=6,3; F 1=123 857 dkn (N d=12000kvt) da F 2=156 370<br />

dkn (N d=15150kvt). iqneba<br />

S C1=S sw.din-F 1=360635-123857=236778 dkn<br />

S C2=S sw.din-F 2=360635-156370=204265 dkn<br />

xolo pirobebisaTvis: m stat=10; F 1=123 857 dkn (N d=12000kvt) da<br />

F 2=156 370 dkn (N d=15150kvt). iqneba<br />

S C3=S sw.stat-F 1=227200-123857=103 343 dkn<br />

S C4=S sw.stat-F 2=227200-156370=70 830 dkn<br />

Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis [60] mixedviT <strong>vakuum</strong>-<br />

dolis gamoyenebis efeqtur zonad miRebulia<br />

S C.opt=(pRB)÷2pRB=(0,47×66,85×160)÷(0,94×133,7×320)=(40217)÷80434 dkn.<br />

amgvarad, SerCeuli etalonuri modelis <strong>vakuum</strong>-dolis Sesaferis<br />

eleqtroamZravad SegviZlia miviRoT N d=3×5050=15150kvt, rodesac m stat=10;<br />

S C=S C4=70830 dkn; vinaidan S C.opt=80434>S C4=70830 dkn; saorientacio wevis<br />

faqtori ki iqneba e μα =S sw/S C=227200/70830=3,2<br />

Tu gaviTvaliswinebT narnari gaSvebis SesaZleblobebs maSin<br />

e μα =360635/70830=5,09 (=227200/70830=3,2).<br />

S sw.stat=S gag⋅B/m stat=10000×320/6,3=507 936,5 dkn.<br />

S´ sw.stat=S gag⋅B/m stat=20000×320/6,3=1 015 873 dkn<br />

Tu CavTvliT <strong>vakuum</strong>-dolis etalonuri modelis parametrebs<br />

zemoTqmulis Sesabamiss, maSin S C.opt=80433 dkn.<br />

xolo wevis faqtorebi:<br />

e(10000) μα =S sw.stat/S C.opt=507936/80433=6,3150 da<br />

e(20000) μα =S sw.stat/S C.opt=101587300/80433=12,63<br />

samuSaos <strong>Tema</strong>: <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakon-<br />

taqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva, maRali weviTi<br />

- 11 -


Tvisebis <strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris, konstruqciuli da<br />

saeqspluatacio parametrebis mecnieruli dasabuTebiT.<br />

samuSaos mizani mdgomareobs <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />

zedapirebis iseTi konstruqciisa da <strong>vakuum</strong>is formirebis iseTi<br />

teqnologiuri procesis damuSavebaSi, romelic uzrunvelyofs rgolur<br />

WvriteSi maRali da Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is Seqmnas.<br />

kvlevis meTodika: eyrdnoba Teoriul da eqsperimentul<br />

kvlevebs, ma<strong>Tema</strong>tikur modelirebas da maT amonaxsnebs kompiuteruli<br />

uzrunvelyofiT; miRebuli kvlevis Sedegebis Semowmebas laboratoriul<br />

stendze fizikuri modelirebiT.<br />

mecnieruli debulebebi:<br />

avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis moqmedebis siswrafe ganisazRvreba<br />

drois erTeulSi sakontaqto zedapiris dguSiseul sivrcesTan<br />

SemaerTebel naxvretis geometriuli da masSi gadinebuli siTxis<br />

hidrodinamikuri parametrebiT;<br />

amZravis sakontaqto zedapirze myisuri, Tanabrad ganawilebuli da<br />

aucilebeli sididis <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesi mniSvnelovnad<br />

martivdeba da srulyofili xdeba rgolur Wvritesa da dguSiseul<br />

sivrceSi wveTovani siTxis iZulebiTi SeyvaniT da SemdgomSi misi<br />

uwyvet nakadad gawoviT.<br />

amZravis muSaobis uxelsayrelesi reJimebi, romelTa drosac<br />

mniSvnelovnad izrdeba amZravis wevis faqtori, arawrfiv<br />

funqcionalur damokidebulebaSia makroelastohidrodinamikis<br />

marTvad procesebTan, romlebic mxedvelobaSi miiReba <strong>vakuum</strong>-dolisa<br />

da lentur sakisars Soris msgavsebisa da ganmasxvavebeli niSnebis<br />

ganxilvisas.<br />

mecnieruli siaxlea <strong>vakuum</strong>-dolis mZlavr lentur sakisrad<br />

warmodgena, romlis safuZvelze Seiqmna axali sakontaqto zedapiri da<br />

misi optimaluri parametrebis saangariSo meTodika;<br />

makroelastohidrodinamikis procesisa da zomerfeldis<br />

ganzogadebuli ricxvis mniSvnelobebis regulirebaze dayrdnobiT<br />

warmodgenilia <strong>vakuum</strong>is SeqmniTa da misi saWiro dromde SenarCunebiT<br />

- 12 -


<strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiris sakonveiero lentTan CaWidebis<br />

koeficientis regulirebis idea.<br />

mecnieruli Sedegebis dasabuTebuloba da utyuaroba dadastu-<br />

rebulia avtoris mier Sesrulebul Teoriuli da mravali eqsperimen-<br />

tuli gamokvlevis Sedegebis dasaSveb zRvrebSi urTierTTanxvdenilobiT<br />

da emyareba drekadhidrodinamikis, <strong>vakuum</strong>Si fizikuri procesebis,<br />

moculobiTi hidravlikuri manqanebis muSaobis Teoriis, tribonikis da,<br />

saerTod, meqanikis zogad debulebebs.<br />

disertaciaSi Camoyalibebuli mecnieruli siaxleebi da<br />

debulebebi dasabuTebulia SerCeuli Teoriuli modelis (warmodgenilia<br />

SesavalSi, gv.9. - bazisuri modelis saxelwodebiT) SesabamisobiT da<br />

statistikuri monacemebis sakmarisi moculobiT, rac exeba ara mxolod<br />

<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> muSaobas, aramed zogadad tribologiis sakiTxebs.<br />

samuSaos praqtikuli Rirebuleba<br />

— pirvelad aris ganxiluli da gaangariSebuli <strong>lenturi</strong><br />

konveieris <strong>vakuum</strong>-doluri amZravi, rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari;<br />

— rgolur WvriteSi siTxis Sris sisqis gaangariSebisa da avm-is<br />

dguSiseuli sivrcis rgoluri Wvritis <strong>vakuum</strong>-arxebTan damakavSirebel<br />

naxvretSi siTxis uwyvetad gadadinebis siCqarisa da xarjis gansazRvris<br />

meTodikis damuSaveba;<br />

— kompiuteruli modelirebiT <strong>vakuum</strong>-amZravis gaangariSebis<br />

zogadi meTodikis Seqmna;<br />

— <strong>vakuum</strong>-doluri amZravis lentur sakisrad ganxilvam saSualeba<br />

mogvca iteraciuli meTodiT dagvemuSavebina sakontaqto zedapirebisa da<br />

mTlianad amZravis konstruqciuli da saeqspluatacio parametrebis<br />

gaangariSebis meTodika, romelic zrdis efeqturobis gansazRvris<br />

SesaZleblobas da gamoyenebis ares;<br />

— avm-iani <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyenebiT martivdeba maRali wevis<br />

faqtoris mqone <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> saangariSo konturuli sqema;<br />

— rgolur WvriteSi Tanabrad ganawilebuli da aucilebeli<br />

(0,95×10 5 pa ) <strong>vakuum</strong>is miRebisaTvis SemoTavazebuli meTodis (xerxis)<br />

praqtikulad realizaciis SesaZlebloba amaRlebs <strong>lenturi</strong> konveieris<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> muSaobis efeqturobas;<br />

- 13 -


— maRali da stabiluri wevis faqtori amcirebs lentis<br />

moTxovnil simtkices (gansakuTrebiT, horizontaluri da mcired<br />

daxrili danadgarebisaTvis), dgaris liTonSemcvelobas, zrdis<br />

danadgaris samsaxuris vadas da kapitaluri da saeqspluatacio<br />

danaxarjebis maqsimalurad Semcirebis safuZvelze efeqturs xdis<br />

<strong>vakuum</strong>-amZraviani <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> gamoyenebas;<br />

— Teoriuli (kompiuteruli) da eqsperimentuli gamokvlevebis<br />

safuZvelze miRebuli Sedegebi SeiZleba gamoyenebul iqnes <strong>lenturi</strong><br />

<strong>konveierebis</strong> rTul hidroteqnikur pirobebSi momuSave xaxunis amZravi<br />

meqanizmebis weviTi Tvisebebis asamaRleblad.<br />

aprobacia: calkeuli Tavebi da mTlianad <strong>sadisertacio</strong> naSromi<br />

ganxilulia samTo manqanebis, maRaros stacionaruli danadgarebisa da<br />

transportis kaTedris samecniero seminarze. amave <strong>Tema</strong>ze Sesrulda<br />

samagistro naSromi [66] da moxseneba 1998 wlis stu-s studentTa<br />

samecniero konferenciaze.<br />

publikacia: <strong>sadisertacio</strong> naSromis Sinaarsis ZiriTadi Sedegebi<br />

asaxulia 5 gamoqveynebul samecniero naSromSi.<br />

samuSaos moculoba: disertacia Sedgeba Sesavlis, 4 Tavisa da<br />

daskvnisagan. literaturis nusxaSi motanilia 93 dasaxelebis naSromi,<br />

moicavs 105 nabeWd gverds, 55 naxazs, 7 cxrils da 2 danarTs.<br />

- 14 -


Tavi 1. <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong><br />

muSaobis saerTo analizi<br />

1.1 zogadi mimoxilva<br />

xaxunis amZravi meqanizmebis Seqmnas da srulyofas or aseul<br />

welze meti xnis istoria aqvs. Teoriuli da inJinruli gaangariSebiT da<br />

konstruqciul gadawyvetilebaTa sisruleSi moyvaniT dainteresebuli<br />

iyo mravali mecnier-mkvlevari, konstruqtori, gamomgonebeli, praqtikosi.<br />

am sferos fundamentalur mkvlevarTa ricxvs ekuTvnian: l. eileri, m.<br />

kretci, m. urazbaevi, grazgofi, n. petrovi, n. Jukovski, o. kammeri, a.<br />

fiberi, e. ivanovi da sxv.<br />

mravali kvlevebi aqvT Catarebuli: v. andreevs, n. biliCenkos, v.<br />

dimitrievs, m. kotovs, b. kuznecovs, n. poliakovs, a. spivakovskis, g.<br />

solods, l. Saxmeisters, i. Stokmans da sxv.<br />

iangariSeba<br />

l. eileris kvlevebis mixedviT xaxunis amZravis wevis Zala<br />

F=S C(e μα -1) (1.1)<br />

SemdgomSi am gamosaxulebam gamoyenebis sferos mixedviT<br />

sxvadasxvanairi interpretacia ganicada. unda aRiniSnos, rom rogorc<br />

<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> muSaobis praqtikuli magaliTebi gviCvenebs, amZra-<br />

vis wevis faqtori (e μα ) arastabiluria. igi, gamowveulia droSi sakon-<br />

taqto zedapirebisaTvis reologiuri da sxva mravali gauTvaliswinebeli<br />

pirobebis cvlilebebiT. aRniSnuli faqti ki mniSvnelovan gavlenas<br />

axdens konveieris teqnikur-ekonomikur maCveneblebze. <strong>amZravebis</strong> muSaobis<br />

srulyofisaTvis wlebis manZilze ixveweboda misi parametrebis mastabi-<br />

lizebeli kvanZebi da iqmneboda axali tipis specialuri amZravebic.<br />

miuxedavad Catarebuli RonisZiebebisa maRali da stabiluri CaWidebis<br />

koeficientis (μ) miReba-SenarCunebis sakiTxi, gansakuTrebiT atmosferu-<br />

li pirobebis cvalebadobisas (rodesac icvleba temperatura da amZravis<br />

sakontaqto zedapirebis xaxuni mimdinareobs, mSrali, zRvruli, sveli<br />

xaxunisas, Tixisa da sxva samTo qanebis wyalxsnarebiT sakontaqto<br />

zedapirebis daWuWyianebisas da a.S.) ar aris gadawyvetili. amitom,<br />

- 15 -


ezervebi stabiluri wevis faqtoris miRebamde, rogorc me-20 saukunis<br />

bolo wlebis Sromebic gviCvenebs [87], amouwuravia; misi gadawyvetis<br />

gzebi mravalnairia, romelTagan erT-erT perspeqtiul mimarTulebas<br />

warmoadgens <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyeneba. am <strong>amZravebis</strong> kvlevebisas [22, 21,<br />

60, 93], sxva specialur da Cveulebrivi <strong>amZravebis</strong>agan gansxvavebiT, miRe-<br />

bulia wevis Zalebisa da weviTi faqtoris miRebisa da misi SenarCunebis<br />

sruliad damakmayofilebeli Sedegebi. Sedegebis samarTlianoba dastur-<br />

deba xaxunis klasikuri TeoriiTac [82]. ase, magaliTad: amZravis sakon-<br />

taqto zedapirebis rgolur WvriteSi nebismieri siTxis (zeTisac ki)<br />

moxvedra [22, 60] iwvevs mSral xaxunTan SedarebiT wevis Zalebis gazrdas<br />

da, maSasadme <strong>vakuum</strong>-amZraviT momuSave <strong>lenturi</strong> konveieris ekonomiku-<br />

robis garantia, sxva amZravebTan SedarebiT, gacilebiT maRalia. zemoT<br />

motanili faqtebis mixedviT vTvliT, rom <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> erT-erT<br />

perspeqtiul amZravs warmoadgens <strong>vakuum</strong>uri, romelTa moqmedebis prin-<br />

cipi SeiZleba safuZvlad davudoT, rogorc doluri tipis saTavisa da<br />

kudis, aseve rgolurad Sekrul wrfiv sawevorganoebian Sualedur<br />

amZravebsac.<br />

miuxedavad am sferoSi mecnier-mkvlevarTa mravalwliani muSao-<br />

bisa, Sedegebi ki damajerebelia, magram, Cveni azriT, SesaZleblobis<br />

mxolod minimumia gakeTebuli. logikuri analizisa da mecnierulad<br />

dasabuTebuli debulebebis mixedviT mizanSewonilad migvaCnia <strong>vakuum</strong>-<br />

<strong>amZravebis</strong> rekonstruqcia-srulyofisas gaTvaliswinebuli iqnas:<br />

a) recipientebis (<strong>vakuum</strong>-arxebis) naxvretebamde dayvaniT da hidroaero-<br />

dinamikis (makroelastohidrodinamikis) TvalsazrisiT <strong>amZravebis</strong> sakon-<br />

taqto zedapirebis ufro metad (arsebulTan SedarebiT) gamartiveba;<br />

b) damokidebuleba amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis kuTxur siCqaresa (brunvis<br />

sixSiresa) da rgoluri Wvretidan siTxis (wveTovanis, gazisebris)<br />

drenaJirebis siCqares Soris;<br />

g) sakontaqto zedapirebis (rgolur) WvriteSi maRali da Tanabrad<br />

ganawilebuli gauxSoebis miRebisa da amZravis sakontaqto zedapiridan<br />

lentis narnarad (aglejvis gareSe) gayris (gacilebis) uzrunvelyofa.<br />

dasaxuli miznis ganxorcielebisaTvis CavatareT sapatento da<br />

literaturuli mokvleva <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebis, konstruq-<br />

- 16 -


ciuli sqemebis, Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis sferoSi. mokv-<br />

leuli masalebis analizma uCvena, rom <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapire-<br />

bis parametrebis dadgena xdeboda konkretuli pirobebisaTvis, naxvre-<br />

tebSi, milsadenebSi, recipientebis fasonur nawilebsa da rgolur Wvri-<br />

teSi siTxis (haeris) dinebis winaaRmdegobis gauTvaliswineblad, xolo<br />

<strong>vakuum</strong>is formireba sakontaqto zedapirebs Soris – pirobiT rgolur<br />

WvriteSi ganixileboda raRac t 0 droSi da ara dolis (amZravis, brtye-<br />

las) brunvis sixSiris Sesabamisad. aRniSnulia reinoldsis, prandtlis<br />

da nusseltis kriteriumebis gamoyenebis Sesaxeb [93, 20]; miuxedavad amisa<br />

araferia naxsenebi knudsenis kriteriumisa, <strong>vakuum</strong>-tumbos moqmedebis<br />

siswrafisa, sakontaqto rgoluri Wvritis efeqturi amotumbvisa da<br />

rTuli labirinT0uli recipientebis gamtarunarianobis Sesaxeb.<br />

bundovnadaa warmodgenili koleqtorebis (urTierTis mimarT) moZravi<br />

nawilebis hermetizaciis xarisxi maTi resursebi da saimedooba. yuradsa-<br />

Rebia koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebis naklebad efeqtu-<br />

robac, im cnobili faqtis gaTvaliswinebiT, romlis mixedviT blant<br />

reJimSi gazebis (siTxeebis) dinebisas, mrgvali kveTis milsadenebis<br />

gamtaroba ukuproporciul damokidebulebaSia misive sigrZisa da gazis<br />

dinamikuri siblantis koeficientis [22].<br />

1.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciuli<br />

sqemebis klasifikacia da analizi<br />

nairsaxeobaTagan amorCeuli da ganxiluli ramdenime saxasiaTo<br />

nimuSis saSualebiT movaxdinoT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da<br />

konstruqciuli sqemebis klasifikacia da maTi Semdgomi analizi.<br />

klasifikacia movaxdineT: (1) ∗ _ konstruqciis niSniT; (2) _ konveieris<br />

dgarSi ganlagebis niSniT; (3) _ <strong>vakuum</strong>is Seqmnis principis niSniT da (4) _<br />

zedapiris konstruqciis niSniT (nax. 1.1).<br />

∗ nax.1.1-ze miTiTebulia, rogorc klasifikaciis safexuris nomeri 1, 2, 3, ... 36.<br />

- 17 -


dfreev-fv'hfdt,b<br />

cfrjynfmnj ptlfgbhbc<br />

rjycnhemwbbc ybiybs<br />

3 4 5<br />

cfrjynfmnj ptlfgbhpt<br />

dfreevbc itmvybc ghbywbgbs<br />

rjycnhemwbekb<br />

ybiybs<br />

lufhib<br />

ufykfut,bc vb[tldbs<br />

2<br />

46 47<br />

grZivi Rarebi<br />

ganapira gawoviT<br />

23 3: 41 42<br />

garegani wyaroTi<br />

<strong>vakuum</strong>-tumboTi<br />

22<br />

6 7 8 9 : 21<br />

rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is<br />

bunebrivi warmoqmniT<br />

gamWoli grZivi Wrilebi<br />

rgolurad Sekruli<br />

wrfivi sawevi brtyelaTi<br />

grZivi segmentebisagan<br />

Sedgenili rkalebiT<br />

grZivi Rarebi<br />

centraluri gawoviT<br />

43 44 45<br />

21′<br />

avtonomiuri<br />

<strong>vakuum</strong>-meqanizmebiT<br />

perforirebuli<br />

24 25<br />

Sualeduri<br />

msaxvelis paraleluri<br />

erTi rigi<br />

msaxvelis paraleluri<br />

ori rigi<br />

elastikuri masalis sawovarebiT<br />

an perforirebuli<br />

garsakriT<br />

doluri<br />

wrfivi<br />

koleqtoriT<br />

Sevronuli<br />

wriuli<br />

koleqtoriT<br />

kudis<br />

saTavis<br />

- 18 -<br />

33 34 35<br />

centraluri<br />

ganlagebiT<br />

26<br />

muSta-meqanizmebiani<br />

amZraviT<br />

36<br />

sakontaqto zedapirze gaxsnili<br />

recipientebi<br />

periferiuli<br />

ganlagebiT<br />

el.magnitebiani amZraviT<br />

WvriteSi lentTan SexebiT<br />

yvinTia TiTebiani amZraviT<br />

c il i n dr -d gu Si an i<br />

mWedlis an baianis<br />

sabervelis ti pis<br />

sakontaqto zedapirTan dakavSirebuli<br />

gauxSoebis saerTo rezervuari<br />

moqnil rgolTan moqnilkavSiriani<br />

da dolis grZiv<br />

WrilebSi gamWolad gamavali<br />

tvirTiani amZraviT<br />

Rarebis Sesabamisi elastikuri<br />

jibeebiT da garsakriT<br />

32<br />

27<br />

37<br />

38<br />

28<br />

39<br />

perforaciebiT<br />

2: 31<br />

mkveTara<br />

gamanawilebliT<br />

burTula zambarebiani<br />

sarqvelebiT<br />

29<br />

nax. 1.1. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> klasifikacia


pirveli niSnis mixedviT arsebobs (5) _ doluri [18, 61, 62] da (6) _<br />

rgolurad Sekruli wrfivi sawevi brtyelaTi warmodgenili amZravebi<br />

[15, 18].<br />

meore niSnis mixedviT arsebobs (7) _ Sualeduri, (8) _ saTavisa da<br />

(9) _ kudis amZravebi.<br />

mizanSezonilad migvaCnia, rom garda doluri <strong>amZravebis</strong>a,<br />

saTavisa da kudis amZravebad gamoviyenoT rgolurad Sekruli wrfivi<br />

sawevi brtyelaTi warmodgenili srulyofili Sualeduri amZravebic. es<br />

saSualebas mogvcems gamoviyenoT erTi tipis amZravi meqanizmebi, sigrZeSi<br />

praqtikulad SeuzRudavi konveieris mTel dgarSi. Sesabamisad konveieris<br />

mTeli simZlavre Tanabrad ganawildeba dgaris ubnebSi, rac Seamcirebs<br />

sakonveiero lentis sawyis daWimulobas (S C) da mis saWiro simtkices (S g).<br />

<strong>amZravebis</strong> aRniSnuli saxiT warmodgena uzrunvelyofs unifikaciis<br />

maRal dones da ufro moxerxebuls gaxdis eqspluataciisa da remontis<br />

process.<br />

mesame niSnis mixedviT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da<br />

konstruqciuli sqemebis farTo asortimentSi gamokveTilia sami<br />

ZiriTadi jgufi: (10) _ amZravebi <strong>vakuum</strong>is bunebrivi warmoqmniT; (11) _<br />

amZravebi <strong>vakuum</strong>is garegani wyaroTi _ <strong>vakuum</strong>-tumboTi da (12) _ amZravebi<br />

avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebiT. sakontaqto rgolur WvriteSi<br />

<strong>vakuum</strong>is (10) bunebrivad warmoqmnis idea, magaliTad (10′) elastikuri<br />

masaliT an misi sawovarebiT (nax.1.2) [52] (s.m. 543573) xorcieldeba da<br />

- 19 -


- 20 -<br />

maTive mcire simtkicis gamo<br />

araprqtikulia. (11) _ <strong>vakuum</strong>-<br />

tumboTi da (13) _ wrfivi an (14)<br />

_ wriuli, (15) _ centraluri<br />

da Tundac (16) _ periferiuli<br />

ganlagebis koleqtorebiT gaux-<br />

Soebis Seqmnas (17) _ saerTo<br />

rezervuarSi, misi Semdgomi da-<br />

kavSirebiT sakontaqto zedapir-<br />

Tan (18) _ burTula-zambaruli<br />

sarqvelebiT (nax. 1.3) (p.1054010),<br />

(19) _ mkveTar-gamanawilebliT<br />

(nax. 1.4) [49]; an uSualod (20) _<br />

perforaciebiT [15] (s.m. 1104070)<br />

naklebad saimedoa, vinaidan Tundac erTi elementis (18, 19 an 20) mtyuneba<br />

(an atmosferosTan mokled SerTva) gamoiwvevs gauxSoebis saerTo (17) _<br />

rezervuarSi <strong>vakuum</strong>is kargvas da Sesabamisad wevis Zalebis arasta-<br />

bilurobas (Semcirebas). rac Seexeba 3, 11, (13 an 14), (15 an 16), 21 sqemebiT<br />

(ix. nax. 1.1) rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnis (cxr. 1.1), mravalgziT<br />

nacadi praqtikulad ganxorcielebuli [7, 8] xerxebia.<br />

nax. 1.4<br />

literaturuli wyaroebiT [71, 54, 55] cnobilia, rom blant reJimSi<br />

gazebis (siTxeebis) dinebisas, mrgvali kveTis milsadenebis gamtarunaria


noba ukuproporciul damokidebulebaSia misive sigrZisa da gazis dina-<br />

- 21 -<br />

mikuri siblantis koe-<br />

ficientis. zemoT aR-<br />

niSnulisa da <strong>vakuum</strong>-<br />

amZravi sadguris (nax.<br />

1.6) [12] (s.m.581030) gare<br />

qselis mixedviT SeiZ-<br />

leba gakeTdes daskvna,<br />

aseTi – koleqtoriani<br />

<strong>amZravebis</strong> saeqsplua-<br />

tacio da saremonto<br />

xarjebis naklebad eko-<br />

nomikurobaze. Tu do-<br />

lis recipientebis la-<br />

nax. 1.5<br />

birinTebs (nax. 1.7) [11]<br />

(s.m.543572) da koleqtoris moZravi nawilebis hermetizaciis sakiTxsac<br />

gaviTvaliswinebT, naTeli warmosadgeni gaxdeba rTuli da sakmarisad<br />

didi sigrZis <strong>vakuum</strong>-arxebis mcire (U) gamtarunarianobis gamo gamaux-<br />

Soebeli meqanizmis moqmedebis siswrafisa (S t) da sakontaqto zedapi-<br />

rebsSorisi rgoluri Wvritidan siTxis drenaJirebis (gawovis), anu efeq-<br />

turi amotumbvis siswrafis (S ef) Seusabamod mcire mniSvneloba amZravis<br />

sakontaqto zedapiris xazovan<br />

siCqaresTan. da bolos, ro-<br />

gorc koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-<br />

<strong>amZravebis</strong> kvlevis Sedegebidan<br />

Cans [5, 17] koleqtori mniSvne-<br />

lovnad amcirebs tumbos gamo-<br />

yenebis koeficients, radgan<br />

amZravis sakontaqto zedapire-<br />

bis rgolur Wvritidan siT-<br />

xis gawova da masSi saWiro<br />

nax. 1.6.<br />

gaiSviaTebis miReba xorcieldeba (recipientebis) rTuli, didi sigrZis<br />

<strong>vakuum</strong>-arxebis saSualebiT (recipients adgens: <strong>vakuum</strong>-tumbos gare qseli


[12] (s.m.581030), koleqtoris wrfivi an rgoluri sakani, amZravis torsuli<br />

badros radialuri xvretebi, dolis msaxvelis paraleluri grZivi<br />

nax. 1.7<br />

- 22 -<br />

arxebi masSi CamontaJebuli<br />

gamosacvleli filtrebiT<br />

(nax.1.7) [11] (s.m.543572) da<br />

bolos rgolur WvritesTan<br />

damakavSirebeli perforaci-<br />

ebi an grZivi Rarebi).<br />

motanili krebsiTi<br />

cxrili 1.1, romelSic war-<br />

modgenilia saavtoro mow-<br />

mobis an patentis yvela saxasiaTo varianti, maT Sesabamis grafikul<br />

nawilTan erTad ufro naTels fens problemis aqtualobas.<br />

meoTxe niSnis mixedviT <strong>vakuum</strong>-<br />

<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis kon-<br />

struqciis niSniT (ix. nax. 1.1) Svidi<br />

ZiriTadi saxea gamokveTili. (29) _ gam-<br />

Woli grZivi WrilebiT (nax.1.8 da 1.9);<br />

(30) _ perforirebuli zedapiriT (ix.<br />

nax. 1.6, 1.7, 1.17, 1.18); (31) _ grZivi Rare-<br />

biani ganapira gawoviT (nax. 1.10, 1.11, 1.12,<br />

1.13, 1.14) ∗ , sadac Rarebi (32) erT rigad<br />

an (33) orrigad – amZravi zedapiris<br />

msaxvelis paraleluradaa ganlagebuli<br />

(mag. nax. 1.12, 1.13, 1.14); sxva konstruq-<br />

ciaSi Rarebi (34) Sevronuli ganlage-<br />

bisaa (mag. nax. 1.11). konstruqciebsa da<br />

nax. 1.9<br />

konstruqciul sqemebSi mravladaa warmodgenili (35) _ grZivi Rarebiani<br />

centraluri gawovis sakontaqto zedapirebi (mag. nax. 1.15, 1.16) da bolos (36)<br />

_ grZivi Rarebiani dolis segmentebisagan Sedgenili zedapirebi (ix. nax. 1.10).<br />

∗ 1.14 naxazSi – vinaidan koleqtori centraluri ganlagebisaa, amitom miiReba centraluri<br />

gawovis imitacia da gansxvavdeba nax. 1.11-ze naCvenebi konstruqciisagan,<br />

vinaidan am konstruqciul sqemaSi koleqtorebi periferiebSia ganlagebuli.


cxrili 1.1.<br />

SeniSvna<br />

sakontaqto<br />

zedapiri<br />

avtorebi<br />

teqstSi<br />

naxazis an<br />

literaturaS<br />

i rigiTi<br />

saavtoro mowmobis<br />

an patentis nomeri<br />

da qveyana<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruq-ciis<br />

principialuri sqemis formula<br />

(klasifikaciis rigiTi niSnebis<br />

mixedviT)<br />

nomeri<br />

ri<br />

gi<br />

Ti<br />

#<br />

1 2 3 4 5 6 7<br />

1 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 gfr pat.# 1028041 [5] perforirebuli 1958w diskuri koleqtori<br />

2 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 gfr pat.# 1036159 [5] perforirebuli 1959w diskuri koleqtori<br />

3 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 17, 18; 4-30 gfr pat.# 1054010 [5] nax. 1.3 perforirebuli burTula-zambarebiani sarqveli<br />

4 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 15, 21; 4-30 gfr pat.# 1056051 [5] perforirebuli centraluri koleqtori<br />

1957w 1 028 041+Sualeduri amZravis<br />

1-5,6; 2-7; 3-11, 13, 14, 16, 21; 4-31 gfr pat.# 1146028 [5] perforirebuli<br />

5 elementebi<br />

kombinirebuli (grZiv 1953w varskvlava amZravebi firfito-vani<br />

1-6; 2-7; 3-11, 13, 16, 21; 4-31, 36 aSS pat.# 2650695 [5]<br />

6 Rarebiani) rgolurad Sekruli jaWvebiT<br />

7 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 32 ssrk. sm# 280309 [25] nax. 1.12 i. volCeki grZiv Rarebiani 1970w wriuli koleqtori<br />

1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 34 ssrk. sm# 447330 [26] nax. 1.11 i. volCeki, s. smirnovi Sevronuli Rarebi 1975w wriuli koleqtori<br />

8<br />

9 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-36 ssrk. sm# 502805 [28] nax. 1.10 i. volCeki grZivi Rara segmenti 1977w wriuli koleqtori<br />

10 1-5; 2-8; 3-10, 10'; 4-30 ssrk. sm# 543573 [52] nax. 1.2a g. lunevi elastikuri sawovrebi 1977w<br />

11 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 ssrk. sm# 543572 [11] nax. 1.7 k. vasilevi, a. kirpiCevi grZivi Rari, perforacia 1977w RarebSi-filtrebiT<br />

12 1-5; 2-8; 3-11, 14, 15, 21; 4-31, 33 ssrk. sm# 580153 [30] nax. 1.14 k. volCeki, v. graCevi grZivi orriga Rarebi 1977w centraluri koleqtoriT<br />

13 1-6; 2-9; 3-11, 13, 16, 17, 20; 4-30 ssrk. sm# 865729 [5] k.vasilevi, d.iungmeisteri perforirebuli 1981wg.b.#35, Sualeduri amZravi<br />

14 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-29 ssrk. sm# 132536 [3] nax. 1.8 v. aguSevi da sxv. [2] gamWoli grZivi Wrilebi 1960w elastikuri garsakri<br />

15 1-5; 2-8; 3-12, 23, 27; 4-30 ssrk. sm# 475323 [10] nax. 1.18 k. vasilevi, a. kirpiCevi perforirebuli 1975w yvinTia TiTebi<br />

16 1-5; 2-8,9; 3-12, 24, 25; 4-35 ssrk. sm# 543574 [61] nax. 1.15 n. molodini grZivi Rari 1977w<br />

v. musxeliSvili,<br />

1-5; 2-8,9; 3-12, 24, 25; 4-35 ssrk. sm# 676506 [62]<br />

grZivi Rari 1979w miewodeba wyali, saqSenidan<br />

17 a. quTaTelaZe, n. molodini<br />

18 1-5; 2-8; 3-12, 28; 4-29 ssrk. sm# 655614 [40] nax. 1.9 i. ermakovi [3] gamWoli grZivi Wrilebi 1979w<br />

19 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-30 ssrk. sm# 725965 [58] v. morevi da sxv. perforirebuli 1980w<br />

- 23 -<br />

1-5; 2-8; 3-12, 24, 25; 4-31,32 ssrk. sm# 753727 [57] nax. 1.13 v. morevi da sxv. grZivi Rarebi 1980w<br />

20<br />

21 1-5; 2-8; 3-12, 23, 26; 4-30 ssrk. sm# 823238 [13] nax 1.17 k. vasilevi, a. kirpiCevi perforirebuli 1981w el.magnituri amZravi<br />

22 1-5; 2-8; 3-12, 23, 25; 4-35 ssrk. sm# 967896 [56] nax.1.16 e. makarovi, v. savenko grZivi Rarebi 1982w<br />

23 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 17, 19; 4-30 _ [49] nax. 1.4 i. kogani perforirebuli 1953wmkveTara gamanawilebliT<br />

24 1-6; 2-9; 3-11, 13, 16, 17, 20; 4-30 ssrk. sm# 1104070 [5] nax. 1.5 k.vasilevi, d.iungmeisteri perforirebuli 1984w.g.b.#27Sualeduri amZravi


sakontaqto zedapirebiT Seqmnil rgolur WvriteSi saWiro da<br />

stabiluri <strong>vakuum</strong>is miRebis garantia, moZiebuli samecniero-kvleviTi<br />

masalebis gaTvaliswinebiT, gansakuTrebiT koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-amZrave-<br />

- 24 -<br />

bisaTvis SeuZlebelia an nak-<br />

lebad efeqturi. es imiT<br />

aixsneba, rom (hidro)aerodi-<br />

namikuri winaRobebi liTon-<br />

elastomers Soris (rgolur<br />

WvriteSi) gacilebiT didia<br />

(plastikurobisa da drekadi<br />

deformaciis gamo) vidre ko-<br />

leqtoris moZrav kvanZebs<br />

(liToni-liToni) Soris. wina<br />

SromebSi [17, 18, 21] sakontaq-<br />

to rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formirebis sakiTxi Seiswavleboda sta-<br />

tikaSi, zondirebis meTodiT, amZravisa da sakonveiero lentis zeda-<br />

pirebis rgolur WvriteSi, koleqtoriT, mudmivad CarTuli <strong>vakuum</strong>-tumbos<br />

magaliTze; rac niSnavs amZravis brunvis sixSiris gauTvaliswineblobas<br />

anu myisieri <strong>vakuum</strong>is formirebis<br />

cnebis uxeS darRvevas. es sakiTxi<br />

SedarebiT kargadaa warmodgenili<br />

sakvalifikacio naSromSi [60] sadac<br />

dolis brunvis sixSiris mixedviT<br />

miRebulia <strong>vakuum</strong>is formirebis<br />

oscilogramebi sakontaqto zedapi-<br />

rebis mSrali, zRvruli da sveli<br />

xaxunis pirobebisaTvis. eqsperimen-<br />

tebis Sedegebi naTlad adasturebs<br />

im aucileblobas, rom <strong>vakuum</strong>is<br />

Semqmneli meqanizmebis, am SemTxve-<br />

vaSi, ukuqceviT-winsvliT moZravi<br />

nax. 1.9<br />

elementebis hermetizaciis xarisxi<br />

nax. 1.10<br />

(msgavsad koleqtoris moZravi nawilebis hermetizaciisa) gacilebiT maRa


li unda iyos, rgoluri Wvritis hermetizaciasTan SedarebiT. unda<br />

aRiniSnos, rom <strong>vakuum</strong>is sididis oscilogramebi Cawerilia ara uSualod<br />

rgolur WvriteSi, aramed ganivi Rarebis moculobebSi, ris gamoc<br />

SeiZleba oscilogramebis Sedegebsa da sakontaqto zedapirebis rgolur<br />

WvriteSi mimdinare procesebs Soris iyos garkveuli Seusabamoba, Tumca<br />

eqsperimentul monacemebze dayrdnobiT, logikuri analizis safuZvelze<br />

gakeTebulia daskvnebi [60] pirobiT rgolur WvriteSi Tanabrad ganawile-<br />

buli <strong>vakuum</strong>is warmoqmnis Sesaxeb. amasTan unda SevniSnoT, rom sakiTxis<br />

ufro Rrma analizisaTvis saWiroa elastohidrodinamikis, makroelasto-<br />

hidrodinamikis, histerezisis da adgeziis movlenebis gaTvaliswinebiT,<br />

sakontaqto rgolur da cilindr-dguSis WvriteebSi siTxis (wveTovanis,<br />

airis) moZraobis eqsperimentuli da Teoriuli Seswavla.<br />

nax. 1.11<br />

xaxunis klasikuri Teoriisa da maRali sizustis eqsperimentuli<br />

kvlevebis [54] mixedviT, datvirTvis qveS myofi cilindris elastomerze<br />

srialis xaxunis koeficienti Sedgeba ori komponentisagan: adgeziurisa<br />

da histerezisulis, xolo xaxunis ganzogadoebuli koeficienti f/tgδ<br />

warmoadgens wnevisa da drekadobis modulis fardobis (P/E) funqcias.<br />

srialis siCqaris gazrdiT es Tanafardoba praqtikulad ar icvleba.<br />

Sesabamisad, xaxunis ganzogadoebuli koeficienti mSrali xaxunisas<br />

(SezeTvis gareSe) rCeba daaxloebiT erT doneze. grinvudisa da teiboris<br />

- 25 -


[54] mixedviT liTonis elastomerze srialisas an gorvisas erTnair<br />

gavlenas axdens histerezisis movlena. normanma ki xisti cilindris<br />

- 26 -<br />

elastomerze gorvis xaxunis koefi-<br />

cientis kvlevisas Teoriulad<br />

daadgina, rom histerezisiT (defor-<br />

maciiT) [54] ganpirobebuli xaxunis<br />

koeficienti warmoadgens rbili ma-<br />

salis (mag. rezinis) meqanikuri<br />

danakargis kuTxis tangensis rTul<br />

funqcias. xolo xaxunis adgeziuri<br />

mdgenelis gavlena elastomerze<br />

Seiswavla baldJinma da Salamaxma.<br />

maT daskvnebSi aRniSnulia, rom<br />

adgeziuri xaxunis koeficienti<br />

pirdaproporciul<br />

damokidebulebaSia elastomeris<br />

meqanikuri danakargis kuTxis tangesis da ukuproporciulia misi<br />

simagris.<br />

nax. 1.13.<br />

Cveni samuSaos swori mimarTulebis erT-erT mniSvnelovan<br />

mamtkicebel faqtad migvaCnia d. muris [54] ganzogadoebuli Teoria<br />

gadajerebulad sveli sakontaqto zedapirebisaTvis. masSi aRniSnulia,


om sakontaqto zedapirebis siTxiT uxvad dasvelebisas, maRali xaxunis<br />

koeficientis uzrunvelsayofad saWiroa zedapiridan siTxis mniSvne-<br />

lovani sadrenaJo efeqtis RonisZiebebis Catareba [54]. zemoT motanili<br />

analizis mixedviT, Cveni kvlevis modelad virCevT klasifikaciiT (ix.<br />

nax. 1.1) gaTvaliswinebul <strong>vakuum</strong>-amZravis Semdeg sqemas: 5, 8, 12, 24, 25,<br />

35+wriuli amonaCarxebi (amZravis sakontaqto zedapiri warmoadgens axal<br />

konstruqcias ix. nax. 1.20T).<br />

nax. 1.15<br />

nax. 1.14<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstuqciebisa da konstuqciuli sqemebis<br />

klasifikaciam da maTma analizma (Seswavlam) gviCvena, rom sakontaqto<br />

zedapirebs Soris <strong>vakuum</strong>is Seqmnis qvemoT warmodgenili meqanikuri<br />

modelebi [66] srulad moicavs amZravis rgolur WvriteSi gauxSoebis<br />

dRemde arsebul yvela meTods.<br />

nax. 1.16<br />

- 27 -


pirveli meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi warmoad-<br />

gens (wriul an wrfiv) koleqtorSi amZravis sakontaqto zedapirze da<br />

torsul badroSi (badroebSi) arsebuli <strong>vakuum</strong>-arxebis erTobliobas<br />

damatebuli <strong>vakuum</strong>-tumbos Siga da gare qseli koleqtoramde (ix. nax. 1.6).<br />

am modelis sruli daxasiaTeba mocemulia $ 1.2-Si, romlis mixedviT da<br />

mecnieruli debulebebis (ix. Sesavali) zogierTi punqtis gaTvalis-<br />

winebiT recipientebis sirTulisa da tumbos gamoyenebis koeficientis<br />

simciris gamo aRniSnuli modeli naklebad efeqturia.<br />

meore meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi (ix. nax. 1.8.)<br />

vfiqrob arasicocxlisunariania, vinaidan erT elementSi (dolze<br />

Semokrul garsSi) cveTamedegobis, elastikurobis da amonagisaTvis saWi-<br />

ro Tvisebebis SeTavseba SeuZlebelia, xolo Tu es garsi daniSnule-<br />

bisamebr daiSala da ise SeirCa Sesabamisi sakompozicio masalebi, maSin<br />

konstruqcia montaJisa da eqspluataciisaTvis gaumarTleblad rTuli<br />

iqneba. Tumca unda aRiniSnos danarCen modelebTan SedarebiT misi vakum-<br />

arxebis simartive.<br />

nax. 1.17 nax. 1.18<br />

mesame meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi (ix. nax. 1.17.<br />

da 1.18.) muSaunariania da TiTqos eqvemdebareba arxebis TviTgawmendasac,<br />

magram <strong>vakuum</strong>-arxebis didi sawyisi moculoba, gawmendas daqvemdebare-<br />

- 28 -


uli rTuli formis saknebi da kargvebis SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>is kompensa-<br />

ciis SeuZlebloba amcirebs aRniSnuli konstruqciis muSaunarianobas.<br />

meoTxe meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebSi (ix. nax.<br />

1.15.) rgoluri Wvritis gauxSoeba xdeba cilindr-dguSiani da muSta<br />

meqanizmebiani mowyobilobis gamoyenebiT. misi recipientebis sawyisi<br />

moculoba TiTqmis nulis tolia, xolo gaiSviaTeba amZravis sakontaqto<br />

rgolur WvriteSi SeiZleba ganxorcieldes recipientebis moculobebSi<br />

winaswar miwodebuli wveTovani siTxis gawoviT. gaiSviaTebis es modeli<br />

amcirebs dguSebis svlis sidides, aumjobesebs sakontaqto zedapirze<br />

Tanabrad ganawilebuli gaiSviaTebis Seqmnis pirobas da winamorbedi<br />

mkvlevarebis Sedegebis msgavsad Cvens SemTxvevaSic zrdis <strong>vakuum</strong>Si<br />

sveli xaxuniT gamowveul weviT Tvisebebs.<br />

am meTodebidan mwevi organos sakontaqto zedapirebis optimalu-<br />

ri parametrebis kvlevisaTvis, virCevT meoTxe meqanikur models, rogorc,<br />

Cveni azriT, yvelaze srulyofils sadac <strong>vakuum</strong>is formirebisaTvis<br />

gamoyenebulia mravaljer nacadi da mravalmxriv gamocdili, utyuari<br />

moqmedebis, tradiciuli cilindr-dguSiani da muSta meqanizmebiani<br />

mowyobilobebi. garda zemoT CamoTvlilisa konstruqciul upiratesobaSi<br />

aRsaniSnavia <strong>vakuum</strong>-meqanizmisa da gauxSoebis obieqtis (rgoluri<br />

Wvritis) urTierT kavSiri martivi naxvretis saSualebiT. sakiTxisadmi<br />

kompleqsurad midgomis meTodiT: sakontaqto zedapiri (rgoluri Wvrite)<br />

_ <strong>vakuum</strong> meqanizmi, vixilavT Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis Seqmnis<br />

uzrunvelyofis aucilebel pirobebs:<br />

1) <strong>vakuum</strong>-tumbos moqmedebis siswrafe (S t) unda eTanadebodes amZravis<br />

sakontaqro zedapirebs Soris rgoluri Wvritidan siTxis (wveTovanis,<br />

gazisebris) srulfasovani drenaJirebis (gawovis) anu obieqtis efeqturi<br />

amotumbvis siswrafis (S ef) uzrunvelyofas.<br />

2) <strong>vakuum</strong>is wyarosa da amZravis rgoluri Wvritis SemaerTebeli<br />

kvanZis (umjobesia iyos naxvreti da ara rTuli labirinTuli reci-<br />

pienti) gamtaroba (U) unda uzrunvelyofdes <strong>vakuum</strong>is Smqmneli meqanizmis<br />

gamoyenebis koeficientis (Kt)-s daaxloebiT erTTan tolobas e.i.<br />

K t=S ef/S t≈1 anu K t=U/(U+S t)≈1 rac amZravis kvlevisa da proeqtirebis erT-<br />

erT mniSvnelovan pirobas warmoadgens.<br />

- 29 -


3) amZravis rgoluri Wvritidan siTxis (wveTovanis, gazobrivis)<br />

myisurad gamwovi meqanizmis (<strong>vakuum</strong>-meqanizmis, <strong>vakuum</strong>-tumbos koleq-<br />

toris) <strong>vakuum</strong>uri sistemis hermetizacia unda iyos rgoluri Wvritis<br />

hermetizaciaze ufro srulyofili (maRali monacemebis), amasTan amZravis<br />

sakontaqto zedapirebis parametrebi unda uzrunvelyofdes garemodan<br />

rgolur WvriteSi siTxis minimalur Sewovas.<br />

4) tumbos moqmedebis siswrafe (S t), obieqtis efeqturi amotumbvis<br />

siswrafe (S ef) da maTi SemaerTebeli milsadenebis (naxvretis) gamtaroba<br />

(U) unda ganixilebodes amZravisa da tvirTmzidi lentis Sesabamisi<br />

kuTxuri da xazovani siCqareebis aucilebeli gaTvaliswinebiT.<br />

1.3. <strong>vakuum</strong>uri <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis<br />

konstruqciebi<br />

warmodgenili <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciu-<br />

li sqemebis (ix. nax. 1.1. da cxr. 1.1) Seswavlisas, sakontaqto zedapirebis<br />

konstruqciis niSnis mixedviT gamokveTili Svidi tipidan (nax. 1.1; 29, 30,<br />

32, 33, 34, 35, 36) praqtikuli (laboratoriuli, naxevradsamrewvelo da<br />

samrewvelo) gamocda gaiara: perforirebulma _ (30) da grZivRarebianma _<br />

(31, 32 da 35) sakontaqto zedapirebma. am zedapirebs detalurad ganvi-<br />

xilavT winamdebare Tavis daskvniT nawilSi. qvemoT ki motanilia<br />

danarCeni TiToeuli zedapiris daxasiaTeba-Sefaseba Sesabamis <strong>vakuum</strong>is<br />

Semqmnel meqanizmTan kompleqsSi:<br />

1. gamWoli grZiWrilebiani (4-29) zedapiris rgolur WvriteSi<br />

<strong>vakuum</strong>is Seqmna (sqema 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-29; nax.1.8; an 1-5; 2-8; 3-12,28; 4-29;<br />

nax. 1.9) xorcieldeba martivi konstruqciis mowyobilobiT, magram maT<br />

uaryofiT mxareebs warmoadgens: (nax. 1.8)-Tvis sakompozicio masalis –<br />

elastikuri garsis, rogorc amonagis da amave dros <strong>vakuum</strong>is Semqmnel<br />

elastikad muSaobis SeuZlebloba, gamoyenebis sferoTa fizikuri Tvise-<br />

bebis SeuTavseblobis gamo; (nax.1.9)Tvis – amuSavebisaTvis arasakmarisi<br />

centridanuli Zalis ganviTareba, dolisa da lentis dabali siCqarisas<br />

da <strong>vakuum</strong>is kargvisas kompensaciis SeuZlebloba. am zedapiris mimarT<br />

- 30 -


Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebi samcniero literaturul<br />

wyaroebSi ver moviZieT. sapatento fondis miseul wyaroebSi [40] ki<br />

kargadaa gadmocemuli koleqtoriani da zogierTi avtonomiur meqaniz-<br />

miani <strong>amZravebis</strong> uaryofiTi mxareebi.<br />

2. grZivRarebiani segmentebisagan Sedgenili rkalebi (4-36), romlis<br />

zedapiris rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Seqmna (sqema 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-<br />

36; nax. 1.10) xorcieldeba <strong>vakuum</strong>-tumbosa da periferiuli ganlagebis<br />

wriuli koleqtoriT, moZiebuli wyaroebis mixedviT, praqtikulad ar<br />

gamocdila, magram konstruqciuli sqemis Teoriuli da logikuri<br />

analiziT SeiZleba aRvniSnoT misi uaryofiTi mxareebi, ris mixedviT<br />

SeiZleba gakeTdes praqtikulad misi gamoyenebis vargisianoba. kerZod,<br />

segmentebs Sorisi RreCoebis xarjze sakontaqto zedapirebis urTierT<br />

gadafarvis koeficientis kidev ufro Semcireba (es ki gamoiwvevs dolis<br />

zedapirze kuTri normaluri Zalebis sididis gazdas) da dolis<br />

msaxvelis mTel sigrZeze segmentebis RreCoebs Soris lentis CaRunva da<br />

misi modeba dolis rkalis mTel ganiv Wrilze. es faqtebi uaryofiTad<br />

imoqmedebs lentis samsaxuris vadaze. amgvarad gamoyenebis ZiriTadi<br />

dedaazri – lentis TviTgawmendis SesaZlebloba, romlis mixedviT es<br />

konstruqciuli sqemaa cnobili (romelic safuZvlad udevs gamogonebis<br />

formulas), araefeqturia imis gamo, rom am konstruqciaSi wevis Zalebis<br />

realizacia moxdeba ufro uSualo modebiT, vidre garegani xaxuniT.<br />

3. ganapira gawovis SevronulRarebiani (4-31,34) zedapiris or<br />

koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-dolis konstruqciuli sqema (nax. 1.11) Seqmnilia<br />

lentis centrirebis gaumjobesebis mizniT. centrirebis piroba SeiZleba<br />

marTlac gaumjobesdes, magram SevronulRarebiani zedapiris rgolur<br />

WvriteSi, sadac gauxSoeba xorcieldeba (sqema. 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31,<br />

34. nax. 1.11) wriuli koleqtorisa da <strong>vakuum</strong>-tumbos saSualebiT, mTeli<br />

<strong>vakuum</strong>-sistemis hermetizaciis uzrunvelyofis mizniT saWiroa amZravidan<br />

lentis Camoqanebisa da swrafobis ubnebSi, TiTo wyvili Sevronuli<br />

Raris amorTva. Rarebis amorTva gamoiwvevs <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis zonis<br />

Semcirebas, rac dauSvebelia gansakuTrebiT rgoluri Wvritis drekadi<br />

srialis rkalisaTvis [60]. aRniSnulis gamo Sevronul Rarebiani<br />

sakontaqto zedapirebi, vfiqrob ara racionaluria.<br />

- 31 -


4. <strong>vakuum</strong>-doli misi msaxvelis paraleluri, or rigi, ganapira<br />

gawovis grZivRarebiani zedapiriT (4-31, 33) da koleqtoruli rgolis<br />

centraluri ganlagebiT (nax. 1.14). gaiSviaTebis es sqema (1-5; 2-8; 3-11, 14, 15,<br />

21) Seiqmna sakontaqto rgolur WvriteSi Tanabrad ganawilebuli vakuu-<br />

mis formirebis mizniT. es konstruqciuli sqema faqtiurad imuSavebs,<br />

rogorc centraluri gawovis grZivRariani <strong>vakuum</strong>-doli. magram am<br />

sqemaSic rCeba koleqtoriani da rTuli _ labirinTebiani recipientebi.<br />

amasTan doli Sesdgeba ori cilindrisagan, romelTa Soris ganlage-<br />

bulia lentis ara muSa zedapiris figuruli nawili. mZlavri sakon-<br />

veiero <strong>amZravebis</strong>aTvis aseTi konstruqciis doli miuRebelia [78, 79] misi<br />

konstruqciuli araracionalurobis gamo. imis gaTvaliswinebiT, rom mis<br />

lilvsa da rgolur Wvriteze imoqmedebs ramodenime aTasi kilovati<br />

simZlavris Sesabamisi mgrexi momenti. wina kvleviT samuSaoebSi [60]<br />

miniSnebulia centraluri gamwovi naxvretebis anu „dabali <strong>vakuum</strong>is“<br />

centralur nawilSi ganlagebis konstuqciul upiratesobaze. am<br />

WeSmaritad realur faqtzea damyarebuli (nax. 1.15) [61, 62] da misi<br />

Semdgomi, gviani periodis saavtoro mowmobebi (ix. nax. 1.14 da 1.16 da sxv.).<br />

miuxedavad aRniSnuli sakiTxis wina planze wamowevisa ganxiluli<br />

konstruqciuli (ix. nax. 1.14) sqema, <strong>vakuum</strong>is Seqmnis rTuli sistemisa da<br />

sakontaqto zedapiris fizikuri arasrulyofili konstruqciis gamo,<br />

iTvleba kvlevis sust obieqtad.<br />

5. <strong>vakuum</strong>-doli msaxvelis paraleluri, erT rigi ganapira gawovis<br />

grZivRarebiani (4-31, 32) zedapiriT da erT periferiul koleqtoriani<br />

<strong>vakuum</strong>-arxebiT (recipientebiT) (sqema: 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 32; nax.<br />

1.12), warmoadgens <strong>lenturi</strong> konveieris saTavo dolur <strong>vakuum</strong>-amZravs, misi<br />

parametrebis Seswavlis pirvel obieqts, romelzec Catarda farTomasS-<br />

tabiani kvleviTi samuSaoebi [22]. ris Sedegad gamovlinda <strong>vakuum</strong>-dolis<br />

mravali upiratesoba. es Sedegebi Semdgom kvlevebSi [21, 60] kidev ufro<br />

gamoikveTa da bevrad ufro aRmatebuli mniSvnelobebi miiRo. adreuli<br />

kvlevis monacemebi warmodgenilia samecniero literaturul wyaroebSi<br />

[92]. zogierTi gviani Sedegi ki motanili iqneba winamdebare naSromSic.<br />

paragrafis dasawyisSi aRvniSneT, rom detaluri ganxilvis obieq-<br />

tad migvaCnia grZivRarebiani da perforirebuli zedapirebi, maTi Teo-<br />

- 32 -


iuli da eqsperimentuli kvlevebis dawvrilebiTi analizi. Sedegebi<br />

warmodgenilia am paragrafis (6) da (7) punqtebSi.<br />

6. <strong>vakuum</strong>-doli msaxvelis paraleluri, erTrigi, centraluri<br />

gawovis grZivRarebiani zedapiriT (4-35) da rgolur WvriteSi avtonomiur<br />

<strong>vakuum</strong>ur meqanizmebiani (avm) gauxSoebis wyaroTi (sqema: 1-5; 2-8, 9; 3-12, 24,<br />

25; 4-35; nax. 1.15) warmoadgens pirvel avm amZravs, _ obieqts, romelzedac<br />

gakeTda Semajamebeli kvleviTi samuSaoebi [60]. naSromis Sedegebis mixed-<br />

viT, daskvniT nawilSi, aRniSnulia centraluri gawovis grZiv Rarebiani<br />

(35) sakontaqto zedapiris upiratesoba ganapira gawovis grZivRarebianTan<br />

(31) SedarebiT; pirveladaa Catarebuli rgoluri Wvritis <strong>vakuum</strong>uri<br />

zonis upiratesi adgilmdebareobis Teoriuli da eqsperimentuli dasabu-<br />

Teba [60]; Semotanilia cnebebi <strong>vakuum</strong>-amZravis sakuTari wevis faqtorisa<br />

da lentis optimaluri sawyisi (Camoqanebis Stos) daWimulobis Sesaxeb<br />

(S C ≤2pRB). aRniSvnis Rirsia is faqtoric, rom amave naSromSi<br />

gakeTebulia mimdinare paragrafis me-5 da me-6 punqtebSi ganxiluli<br />

sakontaqto zedapirebis tipebis erTnairi tipzomis <strong>vakuum</strong>-dolebis wevis<br />

Zalebis analizi (ix. nax. 1.19). nax. 1.19a-ze mocemulia [22, 32] kvlevis<br />

Sedegebi. nax. 1.19b-ze warmodgenilia imave dolis weviTi Tvisebebi,<br />

specialuri samarjvebiT (TamasebiT) centraluri gawovis imitaciis<br />

gakeTebis Semdeg [60]. nax. 1.19g-ze ki igive tipzomis stu-s samTo<br />

manqanebis, maRaros stacionaruli danadgarebisa da transportis<br />

kaTedris laboratoriaSi Seqmnili centraluri gawovis grZivRarebian<br />

wrfiv koleqtorian <strong>vakuum</strong>-dolze Sesrulebuli eqsperimentebiT<br />

miRebuli weviTi Tvisebebi [60].<br />

warmodgenili Sedegebis mixedviT centraluri gawovis grZivRare-<br />

biani zedapiris mqone <strong>vakuum</strong>-dolis wevis Zalebi TiTqmis samjer aRe-<br />

mateba (ix. nax. 1.19g; p=608 mm.v.wy.sv; S sw=2800 dkn, S C=200 dkn) ganapira<br />

gawovis grZivRarebiani zedapiris <strong>vakuum</strong>-dolis wevis Zalebs (ix. nax.<br />

1.19a; p=600 mm.v.wy.sv.; S sw=950dkn., S C=200dkn). garda aRniSnulisa, yuradsa-<br />

Rebia is faqtic, romelic SeiniSneba nax. 1.19a-ze, kerZod, sawyisi daWimu-<br />

lobis (S C) zrdiT 0-dan raRac mniSvnelobamde mcired, magram mainc,<br />

<strong>vakuum</strong>is TiTqmis yvela sididisTvis mcirdeba, swrafobis wertilSi<br />

lentis daWimuloba, xolo Semdeg zogierT SemTxvevaSi kvlav matulobs.<br />

- 33 -


g)<br />

b)<br />

a)<br />

Sнб, даH<br />

1500<br />

P=200mmHg<br />

1<br />

F0,kg<br />

3800<br />

608<br />

P=0,8 bar<br />

2<br />

P=600mmHg<br />

Sc =400 H<br />

б да<br />

P=500<br />

900<br />

P=450<br />

P=130<br />

3000<br />

bar 340<br />

P=0,526<br />

800<br />

3<br />

P=400<br />

P=300<br />

1000<br />

Sc =200 H<br />

б<br />

да<br />

304<br />

P=0,41 bar<br />

P=200<br />

700<br />

P=350<br />

600<br />

Sc =100 H<br />

б да<br />

Sc б=0<br />

2000<br />

200<br />

P=0,263 bar<br />

P=130<br />

P=250<br />

P=300<br />

P=130mmHg<br />

P=200<br />

500<br />

- 34 -<br />

500<br />

400<br />

Sc б=0<br />

P=0<br />

1000<br />

P=0<br />

300<br />

200<br />

P,kgZ/sm 2<br />

152 304 456 608<br />

0,1(76) 0,3(228) 0,5(380) 0,7(532) 0,9(684)<br />

0<br />

50 100 120<br />

S0,kg<br />

0 50 100 150 200<br />

nax. 1.19


es movlena ar aRiniSneba nax. 1.19b da g-ze dafiqsirebul<br />

eqsperimentebis SedegebSi, rac migvaniSnebs imaze, rom `Wvrituli<br />

elastikuri modebiT” wevis Zalebis realizacia (amZravis muSaobisas,<br />

gansakuTrebiT, rodesac S C≠0) an ar arsebobs an umniSvneloa. am sakiTxis<br />

analizsa da naTelmofenas udidesi mniSvneloba hqonda Cvens mier<br />

SemoTavazebul axali konstuqciis sakontaqto zedapiris damuSaveba-<br />

Seqmnisas da lentis resursebis angariSisas.<br />

7. perforirebul zedapiriani (4-30) konstruqciis <strong>vakuum</strong>-amZravebi<br />

warmoadgens kvlevis erT-erT saintereso obieqts (1-5 an 1-6; 2-7, 2-8 an 2-9;<br />

3-10, 3-11 an 3-12), romelic gamoyenebulia <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> TiTqmis yvela<br />

konstruqciuli niSnis SemTxvevaSi. amiT aixsneba mecnierul kvlevebSi<br />

[21, 19, 20, 93] maTze vrclad warmodgenili naSromebi, rogorc <strong>vakuum</strong>is<br />

formirebis aseve amZravisa da moqnili sawevi organos uerTierTqmedebis<br />

sakiTxebze. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis bolo monacemebis<br />

mixedviT [93] Seiqmna da gamoicada Sualeduri <strong>vakuum</strong>-amZravi, romelmac<br />

erTxel kidev TvalsaCinod daadastura rgoluri Wvritis gauxSoebaze<br />

momuSave <strong>amZravebis</strong> upiratesoba sxva amZravebTan SedarebiT. unda<br />

aRiniSnos, rom dRemde warmodgenil yvela kvleviT samuSaoSi miTiTe-<br />

bulia wevis Zalebis mniSvnelovan wilze, romelic dolis sakontaqto<br />

zedapirze lentis Wvrituli modebiT „elastikuri kbilanuri modebiT“<br />

xorcieldeba. es movlena arasasurvelia amZravis normaluri muSaobis<br />

uzrunvelyofisaTvis da yvelanairi RonisZiebaa mosaZebni da misaRebi,<br />

raTa wevis Zalebis realizacia xdebodes garegani xaxuniT, amasTan,<br />

sakontaqto zedapirze rgolur WvriteSi maqsimaluri da Tanabrad<br />

ganawilebli <strong>vakuum</strong>is pirobebSi. SromebSi miTiTebulia, rom gaiSvia-<br />

Tebis garegan wyarod gamoyenebul <strong>vakuum</strong>-tumboebs SeuZlia 70-80 kpa-is<br />

gaiSviaTebis uzrunvelyofa [20]. literaturul wyaroebSi [19] isic<br />

cnobilia, rom raRac mizezebis dros da arc Tu ise iSviaTad,<br />

sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>i mcirdeba 5÷10 kpa-mde. es ki imaze<br />

miuTiTebs, rom gamauxSoebeli meqanizmis, magaliTad tumbos gamoyeneba<br />

arasrulfasovania. Cvens mier moZiebuli masalebis mixedviT ki misi<br />

stabilizaciisa da amaRlebis SesaZlebloba mniSvnelovania. amis realur<br />

magaliTs warmoadgens Tundac nax.1.19-ze warmodgenili Sedegebi.<br />

- 35 -


viTvaliswinebT ra yovelive zemoTTqmuls, vizualurad, winaswari<br />

analizis gaadvilebis mizniT, sakontaqto zedapirebis arsebuli<br />

konstruqciebis Svidive tipis ilustraciisaTvis mogvyavs maTi<br />

gamokveTili fragmentebi (nax. 1.20 a, b, g, d, e, v, z). arsebuli Teoriuli,<br />

eqsperimentuli kvleviTi masalebisa da sakontaqto zedapirebis<br />

konstruqciebisa da konstruqciuli sqemebis analizis safuZvelze Cvens<br />

mier SemoTavazebulia <strong>amZravebis</strong> axali sakontaqto zedapiri wriuli<br />

amonaCarxisa (perforaciis msgavsi aragamWoli) da grZivi Raris sinTezis<br />

saxiT (nax. 1.20 T).<br />

nax. 1.20<br />

- 36 -<br />

d<br />

T


1.4. sakontaqto zedapirebis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is<br />

formirebisadmi miZRvnili samuSaoebis analizi<br />

<strong>vakuum</strong>is cneba fizikasa da teqnikaSi ganisazRvreba, rogorc<br />

gazis mdgomareoba, atmosferulze gacilebiT dabali wnevis pirobebSi<br />

e.i. <strong>vakuum</strong>i raodenobrivad ganisazRvreba gazis absoluturi wneviT.<br />

<strong>vakuum</strong>is fizikaSi gamoyenebuli ZiriTadi postulatebi Camoyalibebulia<br />

Semdegi saxiT:<br />

1. gazi Sesdgeba calkeuli molekulebisagan;<br />

2. arsebobs, siCqaris mixedviT, gazis molekulebis mudmivi ganawi-<br />

leba, anu molekulebis erTnairi ricxvi yovelTvis erTsa da imave<br />

siCqares flobs;<br />

3. gazis molekulebis moZraobisas ar arsebobs upiratesi mimarTu-<br />

leba anu gazis molekulebis sivrce izotropulia;<br />

4. gazis temperatura warmoadgens misi molekulebis saSualo kineti-<br />

kuri energiis sazoms;<br />

5. myari tanis zedapirTan urTierTqmedebisas gazis molekula<br />

adsorbcirdeba.<br />

gasaTvaliswinebelia isic, rom <strong>vakuum</strong>Si mimdinare mravali fizi-<br />

kuri procesi mniSvnelovnadaa damokidebuli molekulebis recipientebis<br />

kedlebze dajaxebaTa saSualo ricxvisa (K k) da molekulebis urTierT<br />

dajaxebaTa ricxvis (K m) fardobaze _ K kn= K k/K m; K kn _ aris knudsenis<br />

kriteriumis uganzomilebo koeficienti, romlis mixedviT ganisazRvreba<br />

<strong>vakuum</strong>is xarisxi: dabali, saSualo, maRali da zemaRali.<br />

dabali <strong>vakuum</strong>is dros K kn1, da L/d ef>>1 am pirobisaTvis<br />

sakmarisia absoluturi wnevis mniSvneloba p v araumetes 10 -9 pa.<br />

amgvarad, unda vigulisxmoT, rom <strong>vakuum</strong>-amZravebSi Seqmnili<br />

- 37 -


gauxSoeba dabali da saSualo <strong>vakuum</strong>is xarisxis zRvrebSia knudsenis<br />

kriteriumis mixedviT da gauxSoebiT miRebuli dolze lentis miWeris<br />

kuTri Zala (0,1÷0,95)×10 5 paskalis farglebSia moqceuli.<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> Teoriis kvleviT samuSaoebSi [39, 21, 22] sakon-<br />

taqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Tanabari ganawileba gaTvalis-<br />

winebulia dolis rogorc ganivi, aseve wriuli mimarTulebiT. Tumca, [22,<br />

32] SromebSi xazgasmiTaa miTiTebuli lentis da <strong>vakuum</strong>-dolis sakon-<br />

taqto zedapirebis, „elastikur kbilanur modebaze“, rac ewinaaRmdegeba<br />

<strong>vakuum</strong>is Tanabari ganawilebis pirobas. amgvarad, aRniSnul SromebSi<br />

gauxSoebis Tanabrad ganawilebis idea araviTar mamtkicebel debulebebs<br />

ar Seicavs, piriqiT, „elastikuri kbilanuri modebiT“ ufro met<br />

winaaRmdegobaSi vardeba.<br />

perforirebul sakontaqto zedapiriani <strong>vakuum</strong>-dolis kvlevebSi<br />

[21] miTiTebulia winamorbed mkvlevarTa uzustobebi, romlebic oTxi<br />

punqtis saxiTaa Camoyalibebuli [21]. samuSao miznad isaxavda <strong>vakuum</strong>-<br />

dolis recipientebSi gazis molekulebis moZraobis winaaRmdegobis<br />

Teoriuli SeswavliT sakontaqto rgolur WvriteSi Teoriuli gaux-<br />

Soebis gansaRzRvras da Semdgom mis eqsperimentulad Semowmebas. warmod-<br />

genilia <strong>vakuum</strong>-dolis sistemaSi narCeni wnevis cvlilebis ganmsazRvreli<br />

formulebi: haeris turbu<strong>lenturi</strong> moZraobisas, sworkuTxa formis grZivi<br />

RarebisaTvis, wriuli kveTis recipientebisaTvis, sakontaqto rgolur<br />

WvriteSi <strong>vakuum</strong>-dolis perforaciebis irgvliv da SemoTavazebulia<br />

gasaSualoebuli Teoriuli wnevaTa sxvaobis ganmsazRvreli formula,<br />

romliTac dolis zedapirs awveba lenti. miRebuli normaluri Zalebis<br />

safuZvelze gansazRvrulia amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis weviTi SesaZlebloba<br />

(W 0) da mocemulia formula haeris politropuli procesiT gafar-<br />

Toebaze momuSave <strong>vakuum</strong>-tumbos mwarmoeblobis (Q) gansazRvrisaTvis.<br />

W 0= S C(e fα -1)+ K1P3[0.8K2Rα´B+mnF1(1-K2)]( e fα′ -1)/736α´<br />

Q=60K d(V arxα´+ V kolα″) × 2.3 lgP s /P b /Rα″t<br />

am gamosaxulebebSi:<br />

K1 _ aris koeficienti, romelic axasiaTebs wnevis cvalebadobas<br />

<strong>vakuum</strong>-dolis <strong>vakuum</strong> sistemis Semaval miltuCsa da misi sakontaqto<br />

zedapiris perforacias Soris;<br />

- 38 -


K2 _ koeficienti, iTvaliswinebs rgoluri Wvritis nebismier<br />

wertilSi <strong>vakuum</strong>is vardnis xarisxs, am wertilis gaiSviaTebis zonis<br />

centridan (perforaciidan) daSorebis Sesabamisad;<br />

P3 _ <strong>vakuum</strong>metris Cveneba, mm.vr.wy.sv;<br />

R _ amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis radiusi, sm;<br />

m _ perforaciis ricxvi msaxvelis gaswvriv-recipientebze;<br />

n _ recipientebis ricxvi rgolur WvriteSi;<br />

α´ _ rgolur WvriteSi centraluri kuTxe, romelzec iqmneba <strong>vakuum</strong>i;<br />

α″ _ <strong>vakuum</strong>-dolis or mezobel recipients Soris biji;<br />

F1 _ perforaciis farTobi, sm 2 ;<br />

B _ lentis sigane, sm;<br />

K d _ koeficienti iTvaliswinebs, rgoluri Wvritidan da <strong>vakuum</strong>-<br />

sistemis sxva RreCoebidan Sewovili haeris raodenobas;<br />

V arx _ erTi Raris erTeulovani <strong>vakuum</strong>-sistemis, _ recipientis<br />

moculoba;<br />

wnevebi.<br />

V kol _ koleqtoris saknis moculoba;<br />

R _ politropiis maCvenebeli;<br />

t _amotumbvis dro;<br />

P s da P b _ amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis recipientebSi sawyisi da saboloo<br />

eqsperimetul nawilSi perforaciebs Soris sakontaqto zedapirze<br />

<strong>vakuum</strong>is gazomva warmoebda zondirebis saSualebiT da miRebuli Sedegi<br />

udardeboda koleqtoris win <strong>vakuum</strong>-tumbos qselSi CarTuli <strong>vakuum</strong>met-<br />

ris Cvenebas. eqsperimentebi Sesrulebulia sxvadasxva sididis <strong>vakuum</strong>isa<br />

da sakonveiero lentis daWimulobisas, agreTve mSrali da sveli sakon-<br />

taqto rgoluri Wvritis SemTxvevebisaTvis. mimdinareobda dakvirvebebi<br />

gavlenaze, romelsac axdenda lentis sixiste da daWimuloba Tanabrad<br />

ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is formirebaze. gakeTebulia Teoriuli da eqsperi-<br />

mentuli Sedegebis analizi da miRebulia Sesabamisi daskvnebic.<br />

magram sakontaqto zedapiris konfiguracia da misi parametrebic<br />

gansazRvrulia mxolod amZravis konstruqciuli (koleqtoris saknis<br />

zomebi, recipientebis biji da a.S.) mosazrebiT, sadac ar figurirebs<br />

- 39 -


iseTi aucilebeli parametrebi rogorebicaa dolis brunvis sixSire,<br />

koleqtoruli rgolis hermetizaciis xarisxi, <strong>vakuum</strong>-tumbos gare<br />

qselisa da sakuTriv <strong>vakuum</strong>-dolis recipientebis haeris gamtarunaria-<br />

noba naSromSi [21] warmodgenili ∇R=55×10 -3 sm sisqis rgoluri Wvritis<br />

SemTxvevaSic ki koleqtoruli rgolis RreCos (liToni-liTonTan)<br />

aerodonamikuri winaRoba gacilebiT mcire iqneba amZravis sakontaqto<br />

rgolur Wvritis winaRobasTan SedarebiT, rac sagrZnoblad gazrdis K d-<br />

koeficients (ix. <strong>vakuum</strong>-tumbos mwarmoeblurobis gamosaxuleba) da<br />

araracionalurs gaxdis konstruqcias. daskvnebSi naTqvamia, rom sveli<br />

rgoluri Wvritis SemTxvevaSi umjobesdeba <strong>vakuum</strong>-dolisa da lentis<br />

CaWidulobis piroba, <strong>vakuum</strong>is zonis hermetizaciis amaRlebis xarjze.<br />

Cveni mosazrebebi am sakiTxze srulad emTxveva xaxunis klasikur<br />

Teorias da ganxilulic gvaqvs Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis<br />

Seqmnis uzrunvelyofis aucilebel pirobebSi. (ix. I Tavis $ 1.2 daskvniTi<br />

nawili; oTxi piroba).<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> rgolur Wvriteebsa da friqciul sakontaqto<br />

farTobebze gauxSoebis formirebis procesis aRwerisadmi miZrvnil<br />

SromebSi [18, 19, 20, 17, 93] gamoyenebulia reinoldsis, prandtlis da<br />

nusseltis kriteriumebi [93], xolo laboratoriuli eqsperimentebi-<br />

saTvis, statikur reJimSi tardeboda zondirebis meTodiT <strong>vakuum</strong>is<br />

sididis gazomva perforaciebsa, grZiv RarebSi da maT Soris sakontaqto<br />

farTobebze, rac ar Seesabameba <strong>vakuum</strong>is myisurad formirebis realur<br />

suraTs.<br />

<strong>vakuum</strong>-tumbos Teoriuli mwarmoeblobis ganmsazRvreli formula<br />

warmodgenilia <strong>vakuum</strong>-arxebSi (recipientebSi-milsadenebSi) haeris moZ-<br />

raobis winaaRmdegobis gauTvaliswineblad da aqvs saxe [20].<br />

V<br />

Q =<br />

t<br />

0<br />

p<br />

ln<br />

p<br />

sadac, V a _ aris gasauxSoebeli (obieqtis) aparatis moculoba;<br />

a<br />

- 40 -<br />

1<br />

2<br />

t 0 _ gasauxSoebeli moculobidan amotumbvis dro (da ara<br />

moZravi recipientis koleqtoris sakanSi yofnis dro (t m=L s.f/v,), sadac<br />

L s.f._ Sualedi amZravis sigrZea; v _ amZravis brtyelas moZraobis siCqare).<br />

p 1 da p 2 _ aparatSi sawyisi da saboloo wneva.


am Sromebis naklovan mxareebSi SeiZleba srulad aRvniSnoT<br />

igive, rac warmodgenilia zemoT [21] Sromis analizisas.<br />

miuxedavad <strong>sadisertacio</strong> naSromSi [60] Catarebuli Teoriuli da<br />

eqsperimetuli kvlevebisa, romelic mieZRvna sakontaqto rgolur<br />

WvriteSi mimdinare procesebs, mainc mcire yuradReba aqvs daTmobili<br />

avtonomiur <strong>vakuum</strong>ur meqanizmebiani (avm) <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapi-<br />

rebis mTel farTobze <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis xasiaTis Teoriul<br />

Seswavlas. naSromSi [60] miTiTebulia, rom <strong>vakuum</strong>i mTel sakontaqto<br />

zedapirze Tanabrad vrceldeba imis gamo, rom zedapirebis makro<br />

moculobebi da <strong>vakuum</strong>-arxebi (Sevsilia) dasvelebulia siTxiT, romelis<br />

gawoviT xdeba <strong>vakuum</strong>is Seqmna rgoluri Wvritis mTel farTobze.<br />

mtkiceba sarwmunoa, da mainc <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis siCqarisa da xasiaTis<br />

Teoriuli Seswavla am SemTxvevaSic aqtualuria da kvlevis saintereso<br />

amocanas warmoadgens. Cveni azriT mxolod am amocanis srulfasovani<br />

gadawyveta mogvcems <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optima-<br />

luri parametrebis gansazRvris meTodikas. <strong>sadisertacio</strong> naSromSi [60]<br />

warmodgenili saerTo daskvnebi, rogorebicaa: 1) axali meTodiT <strong>vakuum</strong>is<br />

Seqmna; 2) centraluri gawovis martiv recipientebiani avm-iani amZravis<br />

upiratesoba; 3) <strong>vakuum</strong>is formirebis zonad “SedarebiTi simSvidis rka-<br />

lis” aRiareba; 4) <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyenebis efeqtur zonad S C≤2pRB _<br />

programuli (lentis sawyisi) daWimulobis miCneva; 5) “drekadi srialis<br />

rkalze” myisuri “saSualo” sididis <strong>vakuum</strong>is (ix. 2.5 paragrafis<br />

dasawyisi) SenarCunebiT, amZravisaTvis SesaZlebeli yvelaze didi weviTi<br />

Tvisebebis uzrunvelyofa; 6) rom <strong>vakuum</strong>-amZravi xasiaTdeba sakuTari<br />

wevis faqtorebiT _ S sw/pRB savsebiT misaRebia da maTi gaTvaliswinebiT<br />

virCevT Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Semdgom etaps. am etapis<br />

ZiriTad mizans warmoadgens (<strong>vakuum</strong>is wyarosTan da <strong>vakuum</strong>-amZravTan<br />

kompleqsSi) sakontaqto zedapiris racionaluri konstruqciisa da misi<br />

optimaluri parametrebis saangariSod iseTi meTodikis damuSaveba,<br />

romelic marTebuli iqneba Tanamedrove nebismieri standartuli tip-<br />

zomis sakonveiero (<strong>vakuum</strong>-) amZravis saangariSod.<br />

axali sakontaqto zedapiris yvela parametris angariSi da maTi<br />

Semdgomi Semowmeba eqvemdebareba Cvens mier SerCeuli bazisuri <strong>vakuum</strong>-<br />

- 41 -


dolis (ix. Sesavlis daskvniTi nawili) misadagebas da Semdgom miRebuli<br />

axali, _ modificirebuli amZravis iteraciul gaangariSebas, romelmac<br />

saSualebaa mogvca Segveqmna amZravis sakontaqto zedapiris geometriuli<br />

zomebisa da sxva aucilebeli parametrebis gaangariSebis meTodika.<br />

1.5. daskvnebi da kvlevis Semdgomi amocanebi<br />

literaturuli da sapantento mokvlevis safuZvelze miRebuli<br />

Sedegebidan daskvnebis saxiT gamovyaviT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruirebis<br />

ramdenime yvelaze mniSvnelovani sakiTxi, xolo sakontaqto rgolur<br />

WvriteSi Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is miRebisaTvis kvlevis<br />

amocanebi<br />

daskvnebi:<br />

1. <strong>vakuum</strong>is formirebis erT-erT perspeqtiul teqnologiur sqemas<br />

warmoadgens, umartivesi recipientebiTa da avm-is rgolur WvritesTan<br />

SemaerTebeli moxerxebuli kvanZebiT aRWurvil avtonomiuri <strong>vakuum</strong><br />

meqanizmebiani (avm) <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebSi mimdinare gaux-<br />

Soebis procesi;<br />

2. <strong>vakuum</strong>is Seqmnis efeqtur (α ef) zonad miviRoT, “SedarebiTi<br />

simSvidis” rkali (dguSis svlis sidideze damokidebulebiT<br />

α ef≈(0,05÷0,2)⋅α g ), xolo wevis Zalebis realizaciis efeqtur sakontaqto<br />

ubnad “drekadi srialis rkali~, sadac saWiroebis SemTxvevaSi uzrun-<br />

velyofili unda iyos <strong>vakuum</strong>is kargvebis kompensacia.<br />

3. avm-iani <strong>vakuum</strong>-dolis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formireba da<br />

misi Tanabrad ganawileba unda ganvixiloT kompleqsurad, avm-iani<br />

dolis brunvis sixSirisa da dguSis svlis sididis gaTvaliswinebiT.<br />

4. yvela teqnikuri moTxovna, romelic Camoyalibebulia naSromSi<br />

[60], mizanSewonilad migvaCnia <strong>vakuum</strong>-amZravis konstruirebis nebismieri<br />

etapisaTvis.<br />

- 42 -


5. <strong>vakuum</strong>is Seqmnis uxelsayreles pirobas warmoadgens recipien-<br />

tebSi Caketili siTxis adiabaturi an hiperadiabaturi gafarToeba,<br />

romlis dros optimaluri sididis gauxSoveba p=(0,9-0,95)⋅10 5 pa.<br />

6. vakum-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqcia unda uzrun-<br />

velyofdes rgoluri Wvritis hermetizaciis aucilebel pirobebs: avm-<br />

ebis urTierT damoukidebel muSaobas (ar unda xdebodes mezobeli<br />

recipientebidan siTxis gawova) da lentis napirebidan (haeris) siTxis<br />

SeuRwevadobas.<br />

kvlevis amocanebi:<br />

1. konstuirebis TvalsazrisiT rgoluri Wvritis sakontaqto<br />

zedapirebze xaxunis wyvilSi liToni_sakonveiero lenti (elastomeri),<br />

friad mniSvnelovania imis codna, Tu ra pirobebia moWarbebuli<br />

(gabatonebuli) SezeTva Tu mSrali xaxuni. Sesabamisad Seswavlili unda<br />

iqnes hidrodinamikur, zRvrul da drekadhidrodinamikur reJimebSi<br />

siTxis (wveTovanis an haeris) moZraobis kanonzomiereba.<br />

2. rgolur WvriteSi xaxunis Zalis warmomSobi meqanizmis<br />

ganxilva unda moxdes inJinruli kvlevisaTvis sruliad misaReb<br />

makroskopul doneze, SedarebiT uxeSi, magram sarwmuno (damajerebeli)<br />

modelis safuZvelze (simqise gaizomos mm-Si).<br />

3. unda damuSavdes meTodika, romelic saSualebas mogvcems<br />

viangariSoT sakontaqto zedapiris optimaluri parametrebi: <strong>vakuum</strong>-<br />

arxebis biji -_ t, sakonveiero lentis sayrdeni segmentis sigane _δ,<br />

Raris sigane _ β, perforaciis diametri _ a da a.S.<br />

4. miRebuli Teoriuli Sedegebisa da ZiriTadi parametrebis<br />

Semowmeba laboratoriis fizikur da kompiuterul modelze.<br />

- 43 -


Tavi II. sakonveiero <strong>amZravebis</strong> kvanZebis moxaxune<br />

zedapirebis makrosimqisis Seswavla da analizi<br />

2.1 zedapirebis topografiis (teqsturis) Seswavlis<br />

meTodebi da parametrebi<br />

xaxunis procesis erT-erT saintereso sakiTxs warmoadgens<br />

zedapirebis meqanikuri urTierTqmedebis buneba. aRniSnul sakiTxze<br />

Tundac mxolod warmodgenis SeqmnisaTvis saWiroa zedapirebis<br />

teqsturis Seswavla, risTvisac saWiroa simqisis gazomvis meTodikis<br />

SerCeva. arsebobs simqisis gazomvis: meqanikuri, hidravlikuri da<br />

optikuri meTodebi [54, 55].<br />

zedapirebis topografiis daxasiaTebisaTvis, saWiroa misi aucile-<br />

beli parametrebis dazusteba. dReisaTvis cnobilia erTparametriani<br />

modelis 12 varianti; maTgan yvelaze pirveli iyo 1933 wels nikuraZis<br />

mier SemoTavazebuli. mkvlevarebi imedovnebdnen, rom erTparametriani<br />

modelirebiT SeiZleboda zedapiris profilis sruli aRwera, magram ver<br />

SeTanxmdnen Tu, romeli iqneboda amisaTvis yvelaze Sesaferisi para-<br />

metri. zedapirebis daxasiaTebisaTis erTparametriani modelirebis<br />

arasrulfasovnebaSi darwmunebis Semdeg ruzis, muris da sxva mkvle-<br />

varTa mier SemoTavazebuli iyo sam-sam parametriani modelebi; ufro<br />

mogvianebiT zedapiris teqsturis srulyofili aRwerisaTvis murma<br />

Camoayaliba (mkafiod gamoxatuli) xuTi parametrisagan Sedgenili<br />

modeli. arsebobs zedapiris teqsturis aRweris sxva meTodebic,<br />

magaliTad, ebbotis “sayrdeni zedapiris” cnobili mrudi, romelic<br />

warmoadgens zedapiris uswormasworobebis Sua sibrtyis mimarT Sveri-<br />

lebisa da Rrmulebis procentul ganawilebas [54, 55].<br />

amgvarad zedapiris geometriis sruli daxasiaTebisaTvis, zogierTi<br />

calkeuli SemTxvevisaTvis, sakmarisia sam parametriani modelireba,<br />

xolo zedapiris teqsturis gansakuTrebulobebis zogadi aRwerisaTvis<br />

ki xuTi Semdegi parametria SemoTavazebuli: 1. zoma; 2. forma; 3. Sve-<br />

rilebs Soris manZili; 4. uswormasworobebis pikebis mikrosimqise; 5. us-<br />

- 44 -


wormasworobebis simaRleTa ganawileba. CamoTvlilTagan pirveli sami,<br />

teqsturis aRwerisaTvis aucilebelia. aRniSnulis gamo ruzis da muris<br />

mier erTimeorisagan damoukideblad SemoTavazebuli iyo Semdegi<br />

parametrebi: 1. zomis faqtori _ ε/L; 2. formis faqtori _ shr/ε (shr-<br />

saSualo hidravlikuri radiusi) da 3. Sverilebs Soris manZilis<br />

faqtori _ (1-a/aS): sadac ε-aris zedapiris uswormasworobebis Sverilis<br />

simaRle (iTvleba mudmivad [54]), shr-ganisazRvreba siTxis nakadisaTvis<br />

arxis tipur monakveTze (nakadis zedapiris farTobis SefardebiT svel<br />

perimetrTan); L _ warmodgenili profilis sigrZea, a _ “plato” anu L×L<br />

zedapiris Sverilebis wveroebis saerTo (jamuri) farTobi; aS-zedapiris<br />

nominaluri farTobi anu L 2 .<br />

zedapiris Sverilebis simaRlis cvalebadoba naTlad aisaxeba kon-<br />

turuli grafikebis saSualebiT [54], romelic SeiZleba aigos samgan-<br />

zomilebiani tvifris moculobiTi replikebis (mikroreliefis gamomxat-<br />

veli Txeli apkis) saSualebiT. replikebis miReba SeiZleba Sesaswavl<br />

zedapirze mastikis CawnexviT (magaliTad aralditis [55]) an meieris<br />

meTodiT _ Sesaswavl zedapirze aluminis folgis (kilitas) furclis<br />

moTavsebiT, masze Semdgomi _ rezinis sadebiT dartymiTi moqmedebiT.<br />

sakontrolo zedapirebis uwesrigo teqsturis gamo, misi aRweri-<br />

saTvis sayovelTaod miRebulia maTi warmodgena idealuri formis erT<br />

an SverilTa jgufad; miRebulia kubis, konusis da sferos formis<br />

Sverilebi. arsebobs azri sxva idializebul formebze: kubi, piramida da<br />

naxevarsfero [54]. realuri zedapiris warmodgenisaTvis, umjobesia yvela<br />

formis Sverilis (kubis, konusis piramidis...) erT modelSi gaerTianeba.<br />

arsebobs sxva mniSvnelovani Sexedulebebic [54]. aRniSnulis gamo Camoya-<br />

libebulia moTxovnebi teqsturis (profilis) uwesrigobebis SezRudvaze.<br />

Cveni samuSaos Sinaarsis mixedviT mniSvnelovan moTxovnas warmoadgens<br />

zedapirze drenaJirebis Tvisebebis SenarCuneba, risTvisac aucilebelia,<br />

rom sarini arxebi ar iyos Zalian grZeli da amasTan Zalian Rrma.<br />

deriaginis kvlevebis mixedviT `siTxis moculobiTi Tvisebebi ikar-<br />

geba mxolod RreCos (arxis) 0,1 mkm-mde Semcirebis Semdeg~ [71]; n. pet-<br />

rovma aseT RreCoebSi siTxis moZraobis laminarulobis daSvebis samarT-<br />

lianoba daamtkica; liTonebis meqanikurad damuSavebisas ki maTi<br />

- 45 -


zedapirebis geometriis Seswavlam [33] makrosimqisis zomebis Semdegi<br />

xarisxobrivi monacemebi uCvena: saxarato Caxze Carxvisas _ 0,25÷2,0 mm;<br />

xexvisas _ 12,0÷75,0 mkm; wminda xexvisas _ 2,0÷25,0 mkm; gaprialebisas _ 0,2<br />

mkm. Tu imasac aRvniSnavT, rom <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> lentTan sakontaqto<br />

zedapiris damuSaveba xdeba CarxviT da sxva meqanikuri operaciebiT,<br />

maSin aRniSnulze dayrdnobiT SeiZleba gakeTdes daskvna, rom<br />

sakonveiero lentTan warmoqmnil WvriteSi siTxis moZraoba ZiriTadad<br />

iqneba laminaruli, SenarCunebuli iqneba siTxis moculobiTi Tvisebebi,<br />

xolo WvriteSi siTxis dinebis angariSisaTvis SeiZleba visargebloT<br />

ukumSvadi blanti siTxis moZraobis cnobili gantolebebiT.<br />

2.2 <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis<br />

daxasiaTeba<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> xaxunis kvanZebi warmodgenilia sxvadasxva<br />

sakompozicio masalebis konstruqciuli SeTanwyobis saxiT. am kvanZebis<br />

sakontaqto, urTierTis mimarT mimoZravi zedapirebiT xdeba arxebsa<br />

(recipientebsa) da rgolur WvriteebSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnac da garkveuli<br />

periodiT misi SenarCunebac. dRemde cnobil <strong>vakuum</strong>-amZravebSi, SeiZleba<br />

gamoiyos xaxunis sami ZiriTadi kvanZi:<br />

1. nebismieri konstruqciis koleqtori, romliTac xdeba <strong>vakuum</strong>is<br />

gare wyarosTan (<strong>vakuum</strong>-tumbosTan) <strong>vakuum</strong>-amZravis muSa recipientebis<br />

dakavSireba.<br />

2. amZravisa da lentis sakontaqto zedapirebiT Seqmnili rgo-<br />

luri Wvrite, romliTac xdeba wevis Zalebis realizacia. am kvanZSi<br />

rgoluri Wvritis doliseul zedapirebSi warmodgenilia (ganxiluri<br />

gvaqvs) [67,68] yvela cnobili sakontaqto zedapiris konstruqcia, maT<br />

Soris Cvens mier SemoTavazebuli – grZivRariani, wriuli amonaCarxebiT<br />

(ix. nax. 1.20T).<br />

3. cilindr-dguSiani avm (avtomaturi <strong>vakuum</strong>uri meqanizmi),<br />

romliTac dolis brunvis Tanxvdenilad, dguSebis ukuqceviT-winsvliTi<br />

- 46 -


moZraobiT martivi <strong>vakuum</strong>-arxebis da naxvretebis saSualebiT, rgolur<br />

WvriteSi iqmneba gauxSoeba.<br />

ganvixiloT TiToeuli.<br />

1) <strong>vakuum</strong>-dolis koleqtoris moxaxune zedapirebi liTonisaa da<br />

misi wminda xexviT damuSavebisas simqise iqneba 2÷25 mkm-is zRvrebSi. am<br />

kvanZze liTonis-liTonze xaxunis kvlevebis Sedegad miRebuli<br />

Sexedulebebi gavrceldeba, rogorc xaxunis Teoriis Seswavlisas, aseve<br />

zedapirebis teqsturis ganxilvisas [54, 55, 76, 82, 83, 84].<br />

a)<br />

b)<br />

nax. 2.1.<br />

nax. 2.1.-ze warmodgenilis mixedviT TviToeuli zedapiris simqisis<br />

mier Seqmnili `plato~ zedapiri mcirea (gansakuTrebiT maSin, Tu<br />

zedapirebi Termulad damuSavebulia da drekadi da drekadplastikuri<br />

efeqti Semcirebulia). amgvarad didia rgoluri Wvritis makrosimqise.<br />

Sesabamisad didi iqneba siCqarec da WvriteSi gamavali siTxis xarjic.<br />

yovelive es moiTxovs damatebiTi hermetizaciis RonisZiebebis Catarebas,<br />

- 47 -


koleqtoridan recipientebis atmosferosTan mokled SerTvis gamosa-<br />

ricxad.<br />

2) dolisa da lentis rgoluri Wvritis geometriuli makrozomebi<br />

koleqtoris zedapirebiT Seqmnil WvritesTan SedarebiT, Semdegnair<br />

SesabamisobaSi iqneba: gaCarxviT damuSavebisas dolis zedapiris simqisis<br />

zRvrebi 0,25÷2 mm-is farglebSia; xolo Tu elastomerebze xaxunis<br />

kvlevebis Sedegad miRebul Sexedulebebs gaviTvaliswinebT, maSin mas<br />

nax. 2.2.-ze warmodgenili saxe eqneba [54, 55].<br />

a)<br />

b)<br />

nax. 2.2.<br />

- 48 -


ogorc nax. 2.2-dan Cans, _ aRniSnul SemTxvevaSi, dolis<br />

zedapiris simqiseze (makroSverilebze) didia elastomeris deformaciis<br />

xarisxi. Sedegad didia `plato~ zedapiri. amgvarad sakontaqto zedapir-<br />

ze gveqneba erTi-meoresTan kapilaruli arxebiT dakavSirebuli, orive<br />

zedapiris simqiseebiT warmoqmnili (e.w. SemzeTi) siTxis lokaluri<br />

rezervuarebi.<br />

nax. 2.1 da 2.2. da agreTve elastohidrodinamikuri SezeTvis Teo-<br />

riis [76, 55] gaTvaliswinebiT <strong>vakuum</strong>is sistemebs daqvemdebarebuli<br />

zedapirebi: koleqtorebis SemTxvevaSi, liTonis-liTonTan xaxunisas (nax.<br />

2.1) makrosimqiseebSi ganuwyvetliv mimdinareobs SeduRebis, wakveTisa da<br />

dakawvris (daxvnis) procesebi, xolo liTonis _ elastomerTan xaxunisas<br />

liTonis simqiseebze deformirdeba da mWidrod ebjineba mas elastomeri,<br />

Sesabamisad miRebuli Wvritis kapilaruli arxebi da lokaluri rezer-<br />

vuarebi koleqtoris (liTonis-liTonTan) Wvritis makro simqiseze mcire<br />

iqneba.<br />

rezervuarebidan gawovisaTvis, ki kapilarul arxebSi siTxis<br />

hidroaerodinamikuri winaaRmdegobebi koleqtoruli mowyobilobis Wvri-<br />

tis winaaRmdegobaze naklebi unda iyos, winaaRmdeg SemTxvevaSi siTxis<br />

(haeris) Sewova <strong>vakuum</strong>-tumboTi moxdeba koleqtors gare sivrcidan (mag.<br />

atmosferodan) da ara amZravi dolis da sakonveiero lentis rgoluri<br />

Wvritidan.<br />

3. cilindr-dguSiani muSta meqanizmi, romelic SromebSi [60, 65, 66]<br />

moxseniebulia, rogorc avtonomuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebi (avm) war-<br />

moadgens standartuli zomebis U-s magvari rezinis (da misT.) samaju-<br />

rebis (manJetebis) _ dguSebis, mTlianadziduli uJangavi milebis _<br />

cilindrebis da dakalibrebuli Reroebisagan (dguSebis WokebisaTvis)<br />

Sedgenil meqanizmebs. am meqanizmebis dguSiseuli sivrcis hermetizaciis<br />

gaumjobesebisaTvis SeiZleba gamoviyenoT U-s magvari samajurebis erTob-<br />

lioba, xolo misi muSaobis saimedoobis gazrdis mizniT (konstruire-<br />

bisas da amZravi dolis sakontaqto zedapirebis konstruqciebis kvle-<br />

visas), unda gaviTvaliswinoT avm-is dguSebis optimalurad mcire svla.<br />

fizikuri da kompiuteruli modelebis saSualebiT zemoT motani-<br />

li xaxunis samive kvanZis moxaxune zedapirebis makrosimqiseebsa, loka-<br />

- 49 -


lur rezervuarebsa da kapilarebSi siTxis moZraobis Seswavla<br />

Teoriulad da eqsperimentulad ganapirobebs <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaq-<br />

to zedapirebis optimaluri parametrebis dadgenas.<br />

2.3. <strong>vakuum</strong>-amZravi rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari<br />

avm <strong>vakuum</strong>-amZravebSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesis optimalur<br />

variantad warmodgenilia [60] rgolur WvriteSi gauxSovebis Seqmnis or-<br />

safexuriani modeli. pirvel safexurSi gaTvaliswinebulia dolisa da<br />

lentis sakontaqto zedapirze siTxis wneviT miwodeba. sawnevo saqSeni<br />

sakonveiero lentisa da dolis zedapiris mimarT ise unda iyos ganla-<br />

gebuli, rom uzrunvelyofdes siTxiT amZravis rgoluri Wvritisa da avm-<br />

is dguSiseuli sivrcis maqsimalurad Sevsebas. am procesiT mTavrdeba<br />

pirveli safexuri, romelic meore safexurSi uzrunvelyofs `Txevadi<br />

dguSiT~ (siTxiT, romelic dguSiseul sivrcesa da rgolur WvriteSi<br />

iqneba Seyvanili) <strong>vakuum</strong>is formirebas sakontaqto zedapirze. meore<br />

safexurSi, SedarebiTi simSvidis rkalze, iwyeben ra dguSebi (elasto-<br />

meris U-s magvari samajurebi) moZraobas, avm-iani dolis centridan<br />

periferiebisaken, moZraobaSi moyavT, sawnevo saqSenis saSualebiT rgo-<br />

lur Wvritesa da dguSiseul sivrceSi, Cvens mier iZulebiT (wneviT)<br />

Seyvanili siTxe [62]. es procesi ganuwyvetliv meordeba amZravis muSao-<br />

bisas. rogorc zemoT aRwerilidan Cans, <strong>vakuum</strong>is Seqmnis mosamzadebeli<br />

pirveli safexuris xarisxian Sesrulebas (dguSiseuli sivrcisa da<br />

rgoluri Wvritis lokaluri rezervuarebis siTxiT maqsimalur Sevsebas)<br />

udidesi mniSvneloba aqvs amZravis rgolur WvriteSi gauxSoebis Tanab-<br />

rad ganawilebasa da formirebaSi. amitom <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesis<br />

Seswavlisas aranaklebi jerovani yuradReba unda daeTmos pirvel safe-<br />

xursac. <strong>vakuum</strong>is formirebis es epizodi SeiZleba gamoviyenoT, rogorc<br />

wevis Zalebisa da lentis moZraobis siCqaris regulirebis erT-erTi<br />

saSualeba (magaliTad konveieris gaSvebisas).<br />

zemoT aRwerilis mixedviT SeiZleba aRvniSnoT, rom saqSenis<br />

wnevis xarjze rgolur WvriteSi Setanili uxvi siTxis gamo dasawyisSi<br />

- 50 -


dolze lentis xaxuni hidrostatikur reJimSi mimdinareobs, dguSebis<br />

periferiebisaken amoZravebisTanave gadadis zRvrulSi, xolo agrZeleben<br />

ra avm-is dguSebi (intensiur) svlas periferiebisaken xaxuni praqti-<br />

kulad gadadis mSral xaxunSi (imavdroulad <strong>vakuum</strong>is garemoSi). dgu-<br />

Sebis programul moZraobas axorcielebs winaswari gaTvlebiT daproeq-<br />

tebuli, Wokis bolovanebTan dakavSirebuli mrudwiruli mimmarTvelebi.<br />

aRniSnulis gaTvaliswineba da arsebuli literaturuli wyaroebis<br />

analizi iZleva safuZvels davaskvnaT, rom dguSebis periferiebisaken<br />

svlis dawyebisTanave, rgolur WvriteSi xdeba siTxis iZulebiTi drena-<br />

Jirebis ucilobeli gaaqtiureba.<br />

<strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis procesi, gansakuTrebiT sawyisi momentSi<br />

(rodesac xaxuni mimdinareobs hidrostatikur reJimSi), <strong>lenturi</strong><br />

sakisris muSaobis reJimis identuria. Sesabamisad, misi parametrebis<br />

gansazRvrisas, iteraciuli meTodiT SeiZleba gamoviyenoT <strong>lenturi</strong><br />

sakisris gaangariSebis Teoriis sakiTxebi.<br />

rac Seexeba xisti sayrdenisa da elastomeris (mag. amZravi dolis<br />

zedapirisa da sakonveiero lentis) urTierTmiaxloebis zust Teoriul<br />

analizs, igi jer ar arsebobs [54].<br />

amgvarad, <strong>lenturi</strong> konveieris Cveulebrivi doluri amZravebi,<br />

rodesac maT muSaoba uxdebaT sveli xaxuniT e.i. elastohidrostatikur<br />

da elastohidrodinamikur reJimSi, SeiZleba gaviangariSoT, rogorc<br />

mZlavri <strong>lenturi</strong> sakisari. <strong>vakuum</strong>-dolebis SemTxvevaSi ki saWiro iqneba<br />

specifikuri procesebis gaTvaliswinebiT (dguSebis svliT drenaJirebis<br />

efeqtis aCqareba; <strong>vakuum</strong>is formirebis procesisa da dolis xazovani<br />

siCqaris meqanikuri blokireba da a.S) amZravis ZiriTadi parametrebis<br />

angariSis meTodikis damuSaveba.<br />

sakontaqto zedapirebze siTxis (nebismieris) arseboba, vfiqrobT,<br />

saWiroebs SezeTvis klasikuri Teoriis TvalsazrisiTac xaxunis Teoriis<br />

sakiTxebis gamokvleva-damuSavebis aucileblobas. SezeTvis klasikuri<br />

Teoria ki or reJims iTvaliswinebs (nax. 2.3): hidrodinamikurs da<br />

zRvruls. SezeTvis TeoriaSi ZiriTad saangariSo parametrs warmoadgens<br />

zomerfeldis ganzogadebuli ricxvi S0, romelic iangariSeba blanti<br />

- 51 -


xaxunis Zalis SefardebiT Txel SemzeT apkze moqmed wnevis ZalasTan,<br />

anu<br />

S<br />

0<br />

τ L<br />

pL<br />

2<br />

= 2<br />

μU<br />

ηN<br />

= =<br />

pL P<br />

sadac τ aris mxebi Zabva; p _ normaluri (Zala) wneva (Zabva) ; N<br />

_ brunvis sixSire; P _ saSualo dawneva; μ _ siTxis siblante ; U _<br />

siTxis moZraobis siCqare.<br />

- 52 -<br />

(2.1)<br />

zomerfeldis ricxvs fundamentaluri mniSvneloba [55] eniWeba<br />

SezeTvis amocanebis amoxsnaSi da warmoadgens sakisrebis<br />

konstruirebisas erT-erT mniSvnelovan parametrs [54, 55].<br />

rogorc ukve aRvniSneT siTxis Sris sisqe da Sesabamisad<br />

WvriteSi siTxis xarji da moZraobis siCqare dolze lentis<br />

swrafobis wertilidan Camoqanebis wertilamde maqsimalurad mcirdeba<br />

(TiTqmis utoldeba nuls), rac eTanxmeba xaxunis xasiaTis cvlilebas<br />

Txevadidan (hidrodinamikuridan) zRvrulamde da Semdeg ukve mSral<br />

xaxunamde [54, 55]. xaxunis procesis aseTi cvlileba ganpirobebulia<br />

zomerfeldis ganzogadoebuli ricxvis cvlilebiT (ix. nax. 2.3.) [55].<br />

petrovis asimptota<br />

nax. 2.3.


naxazze 2.3 warmodgenili grafikis mixedviT xaxunis koefi-<br />

cientis maqsimaluri mniSvneloba Seesabameba: hidrodinamikuri<br />

reJimisas _ zomerfeldis ganzogadebuli ricxvis maqsimalur<br />

mniSvnelobas, an mSrali xaxunis reJimisas _ zomerfeldis<br />

ganzogadebuli ricxvis minimalur mniSvnelobas. Cveni SemTxvevisaTvis<br />

avm tipis <strong>vakuum</strong>-amZravis muSaobis optimalur reJims warmoadgens<br />

mSrali xaxunis reJimi, zomerfeldis ganzogadebuli ricxvis (S 0)<br />

minimaluri mniSvnelobisas. (2.1) gamosaxulebis mixedviT S 0-is<br />

Semcireba ganpirobebulia, rodesac: μ _ siTxis siblante, U _ siTxis<br />

moZraobis siCqare an SeiZleba orive erTadac miiswrafis nulisaken.<br />

(U→0)<br />

(μ→0)<br />

e.i.<br />

S<br />

0<br />

( U ≈ 0)<br />

U ( η ≈ 0)<br />

μ<br />

=<br />

pL<br />

- 53 -<br />

= an<br />

2.4. <strong>vakuum</strong>-amZravis xaxunis kvanZebis stenduri gamocda<br />

pL<br />

≈ 0<br />

2.4.1. xaxunis kvanZebis gamosacdeli stendis mowyobiloba<br />

xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis eqsperimentuli<br />

SeswavlisaTvis visargebleT stendis bazisuri nawiliT, romelic Seiqmna<br />

petrov-Jukovskis amocanis mixedviT avm tipis <strong>vakuum</strong>-amZravis statikaSi<br />

kvlevisaTvis [60]. 2.2 paragrafSi warmodgenili xaxunis kvanZebis<br />

eqsperimentulad SeswavlisaTvis, stendi mzaddeboda nax. 2.4, 2.5. da 2.6-ze<br />

warmodgenili sqemebis Sesabamisad, _ kvlevis etapebis Tanxvdenilad.<br />

sqemebs Tan erTvis stendis rekonstruqciuli kvanZebis foto masala.<br />

kvleva mimdinareobda sam etapad. pirveli etapi (nax. 2.4.) iTvaliswinebda<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sxva da sxva konstruqciis sakontaqto zedapirebiT da<br />

sakonveiero lentiT Seqmnili rgoluri Wvritis hermetizaciis xaris-<br />

xobriv Sefasebas. meore etapi (nax. 2.5.) _ rgolur Wvriteze mierTebuli<br />

koleqtoris SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>-sistemis mier damatebiT Sewovili siTxis<br />

raodenobis gansazRvras. mesame etapi (nax. 2.6.) _ uSualod avm-is<br />

dguSebis hermetizaciis xarisxobriv Sefasebas.


eqsperimentebi tardeboda samive etapisaTvis maqsimalurad erT-<br />

nair pirobebSi da Sedegebi fiqsirdeboda Sesabamis cxrilebSi. saregu-<br />

lirebel parametrebad miRebuli iyo: lentis swrafobis S s da Camoqa-<br />

nebis S C Stoebis daWimulobebi; <strong>vakuum</strong>is sidide; xaxunis pirobebi: hidro-<br />

dinamikuri, zRvruli da mSrali; <strong>vakuum</strong>s daqvemdebarebuli sakontaqto<br />

zedapiris _ (recipientis) adgilmdebareoba rgolur WvriteSi da<br />

sakontaqto zedapirebis konstruqciis (tipzomebis 12 ZiriTadi) varianti<br />

(ix. cxrili 2.1.). TviToeuli parametris cvlilebiT Catarebuli<br />

eqsperimentis Sedegebi fiqsirdeboda specialuri nomriT aRniSnul 2.1.<br />

cxrilis damatebaSi (ix. mag. 2.1. cxrilis damateba #1, 2...12 da a.S.). (1...12 _<br />

variantis nomeria, I, II, III _ xaxunis pirobebi. I _ mSrali; II _ zRvruli;<br />

III hidrodinamikuri).<br />

laboratoriuli kvlevis yvela etapze ucvleli iyo Semdegi<br />

monacemebi:<br />

1. dolis diametri, mm; D=360;<br />

2. dolis sigane, mm; Bd=520;<br />

3. Raris (anu misi Sesabimisi recipientis) nomris aTvlis mimarTuleba S C-<br />

dan S s-ken _ P1, P2 . . . Pn;<br />

4. lentis sigane, mm; B l=500;<br />

5. erTnairi parametrebis mqone Rarebis raodenoba (ix. cxrili 2.1.-is<br />

SeniSvnebi);<br />

6. Raris centraluri naxvretis diametri, d nax=6 mm;<br />

7. yvela saxisa da konstruqcis Raaris siRrme, mm; h=2,0.<br />

bazisuri stendis etapis Sesabamisad momzadeba xdeboda <strong>vakuum</strong>is<br />

pirobebisaTvis misaRebi masalebiT (mag. <strong>vakuum</strong>uri moqnili milebi),<br />

samarjvebiT da xelsawyoebiT. etapis Sesatyvisi cdebis Catarebisas<br />

gamosacdeli kvanZis mdgomareoba maqsimalurad Seesatyviseboda<br />

realurs. cdebis Catarebisas <strong>vakuum</strong>-dolis dgaris mimarT saWiro<br />

mdgomareobaSi fiqsireba (ix. cxr. 2.1.), xorcieldeboda dolis lilvze<br />

damagrebuli xrutuna Tvalisa da CarCoze damontaJebuli sarekelas<br />

saSualebiT. saCeris aseTi konstruqcia saSualebas gvaZlevda<br />

dagvefiqsirebina dolis mocemuli (saWiro) zedapiri nebismier poziciaSi<br />

- 54 -


goluri Wvritis mimarT lentis swrafobis, Camoqanebis an maT Soris<br />

nebismier ubanSi.<br />

<strong>vakuum</strong>is wyarod gamoyenebuli iyo oryvinTiani mimdevrobiTi<br />

moqmedebis meqanikuri ВН-2МГ tipis <strong>vakuum</strong>-tumbo. misi saSualebiT<br />

amotumbvis siswrafe 3947 pa (0,04 at) wnevisas Seadgens 20,88 m 3 /sT.<br />

varia<br />

ntis<br />

#<br />

I sqema<br />

ba<br />

bb<br />

bg<br />

Bl<br />

SC<br />

Ss<br />

la<br />

lb<br />

lg<br />

abg aab<br />

- 55 -<br />

II sqema<br />

ba<br />

bb<br />

bg<br />

a<br />

SC<br />

Bl<br />

dnax<br />

Ss<br />

lg<br />

d<br />

lb<br />

la<br />

cxrili 2.1.<br />

b a b b b g a ab a bg l a l b l g SeniSvnebi<br />

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10<br />

1 gluvzedapiriani _ gaCarxuli α=π<br />

2<br />

3<br />

gaCarx.<br />

16<br />

16<br />

16<br />

16<br />

16<br />

_<br />

10<br />

10<br />

10<br />

_<br />

280<br />

280<br />

280<br />

280<br />

280<br />

cxrili 2.1.<br />

nR=12 4* <strong>vakuum</strong>-dolis 16 20/10 sakontaqto 20/10 10 zedapirebis 30 konstruqciuli 280 420 420 parametrebi<br />

5* 20/10 20/10 20/10 30 30 420 420 420 n<br />

zomebi (ricxviTi mniSvnelobebi) mm-Sia<br />

R=10<br />

6* 20/10 20/10 gaCarx. 30 _ 420 420 _<br />

7 20 20 20 40 40 420 420 420 nR=5 8 20 20 10 40 23 420 420 420 nR=1 9 10 10 10 10 10 420 420 420 nR=14 10 10 10 10 15 15 420 420 420 nR=12 11 10 10 10 20 20 420 420 420 nR=9 12 20 20 10 40 20 420 420 420<br />

* 20/10 ∼ Seesatyviseba d/b (ix. 2.1. cxrilis II sqema)


dolis sakontaqto zedapiris saxesxvaobebi cxrili 2.1.-is mixedviT<br />

- 56 -<br />

varianti I<br />

varianti II, III


- 57 -<br />

varianti IV, V<br />

varianti VI


- 58 -<br />

varianti VII, VIII, IX<br />

varianti X


- 59 -<br />

varianti XI<br />

varianti XII


xaxunis reJimi: rgolur WvriteSi _ I<br />

koleqtorSi _ I<br />

- 60 -<br />

2.1. cxrilis damateba # 7<br />

amZrav dolze sakonveiero lentis Semoxvevis kuTxe α=180°<br />

SeniSvna: a) dolis sakontaqto zedapirze S C-dan α kuTxiT ganlagebuli<br />

#<br />

sami mezobeli Raridan <strong>vakuum</strong>-tumbosTan mierTebuli iyo centra-<br />

luri (ix. I da II sqema da 2.1. cxrilis damatebis 6, 7 da 8 sveti).<br />

b) laboratoriuli stendis awyoba xdeboda: cxrilis 6, 7, 8,<br />

svetisaTvis nax. 2.4.-ze warmodgenili sqemiT; xolo 9, 10, 11,<br />

svetisaTvis nax. 2.5.-ze warmodgenili sqemiT.<br />

S C, dkn<br />

S s, dkn<br />

P⋅10 5 , pa<br />

recipientebis<br />

mdebareoba SC-is mimarT α°<br />

p a , pa<br />

koleqtoris<br />

gareSe<br />

q b<br />

rot ,<br />

l/sT<br />

p g , pa<br />

sqemaSi CarTuli<br />

wriuli<br />

koleqtorisaTvis<br />

p a′ , pa<br />

q b<br />

rot ′ ,<br />

l/sT<br />

p g′ , pa<br />

SeniSvnebi<br />

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12<br />

1<br />

10 0 1200 0 0 7800 0<br />

50 850 0,92 90 0 1180 0 0 7780 0<br />

170 0 1310 0 0 7880 0<br />

2<br />

10 0 1180 0 0 7800 0<br />

100 1650 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />

170 0 1150 0 0 7880 0<br />

3<br />

10 0 1100 0 0 7800 0<br />

150 2100 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />

170 0 1100 0 0 7880 0<br />

4<br />

10 0 1100 0 0 7800 0<br />

200 2470 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />

170 0 1100 0 0 7800 0<br />

5<br />

10 0 1100 0 0 7880 0<br />

300 2930 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />

170 0 1100 0 0 7800 0<br />

6<br />

10 0 1100 0 0 7880 0<br />

400 3260 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />

170 0 1100 0 0 7800 0


2.4.2 eqsperimentuli kvlevis meTodika da gamzomi aparatura<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optimaluri parametre-<br />

bis eqsperimentuli kvlevisaTvis damuSavda meTodika, romelic iTvalis-<br />

winebs xaxunis TiToeuli kvanZis gavlenis Seswavlas sakontaqto zedapi-<br />

ris weviT Tvisebaze. kvlevis aseTi meTodika gamarTlebulia wina kvle-<br />

vebis [60] Sedegebis gaTvaliswinebiTac, romlebSic <strong>vakuum</strong>uri gawovis<br />

mxolod adgilmdebareobis Secvlam TiTqmis samjer gazarda erTnairi<br />

konstruqciisa da tip-zomis zedapiris weviTi Tviseba. meTodika iTvalis-<br />

winebs kvleviTi samuSaoebis sam etaps, xolo sakvlevi konstruqciis<br />

SerCeuli zedapirebi ganvaTavseT laboratoriuli kvlevebisaTvis gan-<br />

kuTvnil ori <strong>vakuum</strong>-dolis zedapirze. zedapirebis pirveli eqvsi<br />

varianti (ix. cxrili 2.1.) ganTavsebulia erT dolze, xolo misi kvlevis<br />

Sedegebi Setanilia cxrilebSi, romlebic inomreboda 2.1. cxriliT<br />

gaTvaliswinebuli variantis nomris Sesabamisad, magaliTad varianti #1-<br />

is kvlevis Sedegebi Setanilia cxrilSi, romelic aRricxulia<br />

Semdegnairad (2.1. cxrilis damateba #1). zedapirebis meore eqvsi (7÷12 ix.<br />

cxrilSi 2.1.). varianti ganTavsebulia meore dolze, xolo kvlevis<br />

Sedegebi fiqsirdeboda Sesabamis cxrilebSi, magaliTad (2.1. cxrilis<br />

damateba #7 da a.S.) Tu 2.1 cxriliT gaTvaliswinebul variantze<br />

eqsperimenti tardeboda ramdenimejer, cvladi parametrebis (mag. <strong>vakuum</strong>i,<br />

sawyisi daWimuloba(S C), xaxunis reJimi da a.S.) gavlenis SeswavlisaTvis,<br />

maSin cxrilSi sadac Sesabamisi sidideebi fiqsirdeboda Segvqonda<br />

damatebiTi aRniSvna (mag. 2.1. cxrilis damateba #7).<br />

samive etapiT eqsperimentebis Sesrulebisas, anaTvlebis aReba<br />

(magaliTad <strong>vakuum</strong>is sididis, haeris xarjis da a.S.) warmoebda sami<br />

mezobeli Raridan, romelTagan <strong>vakuum</strong>is wyaroSi CarTuli iyo mxolod<br />

centraluri Rari. Tu Rarebs Sorisi segmentis saSualebiT moxdeboda<br />

centraluri Raris recipientis mokled SerTva ganapira Raris<br />

recipienTebTan, maSin es movlena aisaxeboda am Rarebis recipientebze<br />

CarTuli <strong>vakuum</strong>metrebis saSualebiT e.i. dafiqsirdeboda ara mxolod<br />

centraluri Raris <strong>vakuum</strong>metris Cveneba, aramed danarCeni orisac (ragind<br />

umniSvnelo, magram mainc).<br />

- 61 -


nax. 2.4.<br />

- 62 -


’<br />

nax. 2.5.<br />

- 63 -


pirveli etapis kvleviTi samuSaoebis Sesrulebis Semdeg, stendi<br />

mzaddeboda meore etapisaTvis nax. 2.5.-ze warmodgenili sqemis mixedviT.<br />

amisaTvis 12k <strong>vakuum</strong>uri milis saSualebiT wriuli koleqtoris moZravi<br />

nawili uerTdeba amZravi dolis rgolur Wvrites 12 centraluri<br />

naxvretis saSualebiT. koleqtoris meore naxevari _ uZravi nawili, 10<br />

<strong>vakuum</strong>-milis saSualebiT ki ukavSirdeboda РС-3 (РС-5) tipis rotametris<br />

miltuCs da 8 <strong>vakuum</strong>metrisa da 14 wrfivi koleqtoris saSualebiT<br />

irTveboda ВН-2МГ tipis meqanikur <strong>vakuum</strong>tumboSi. nebismieri saWiro<br />

recipientis <strong>vakuum</strong>-sistemidan CarTva amorTvis operaciebi xorcielde-<br />

boda 6 ventilis saSualebiT<br />

mesame etapis kvleviTi samuSaoebisaTvis stendi nax. 2.6-ze warmod-<br />

genili sqemis mixedviT mzaddeboda. amisaTvis avm <strong>vakuum</strong>-dolis axal<br />

konstruqciul anakrefze (ix. foto masala nax. 2.6). uSualod 12<br />

centraluri naxvretisa da 10 <strong>vakuum</strong>uri milis saSualebiT xdeboda avm-<br />

is dguSiseuli sivrcis mierTeba <strong>vakuum</strong>is wyarosTan 9 rotametrisa, 8<br />

<strong>vakuum</strong>metrisa da 6 ventilis gavliT 14 wrfivi koleqtoris saSualebiT.<br />

am etapze dguSiseuli sivrcis hermetizacia mowmdeboda individualurad<br />

sxvadasxva sididis <strong>vakuum</strong>isa da dguSiseuli sawyisi moculobebis dros.<br />

Sedegebi kvlav fiqsirdeboda cxrilebSi zemoT motanili sqemisa da<br />

aRniSvnebis saSualebiT.<br />

<strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirebis 12-ve varianti, rogorc<br />

konstruqciis aseve geometriuli parametrebis mixedviT damzadda<br />

winaswari, _ makro elastohidrodinamikuri Teoriisa da eqsperimentuli<br />

kvlevebis Sedegebis gaTvaliswinebiT.<br />

yvela saWiro fizikuri sididis gazomvisaTvis laboratoriul<br />

stendSi gaTvaliswinebuli iyo Sesabamisi aparatura. aTvlebi warmoebda:<br />

sawyisi (programuli) daWimulobis (S C) gazomvisaTvis _ ДПУ-0,5 tipis<br />

dinamometridan; swrafobis wertilSi lentis daWimulobis (S s)<br />

gazomvisaTvis _ ДПУ 5-2 tipis dinamometridan; sakvlev recipientebSi<br />

gamavali siTxis xarjis gasazomad _ РС-3 (РС-5) tipis rotametridan,<br />

<strong>vakuum</strong>-arxebSi gauxSoebis mniSvneloba _ ВО tipis <strong>vakuum</strong>metridan.<br />

- 64 -


5<br />

4<br />

6<br />

nax. 2.6.<br />

- 65 -


Tavi III. <strong>vakuum</strong>-amZravis optimaluri sakontaqto<br />

zedapiris damuSaveba da Teoriuli gamokvleva<br />

3.1. teqnikuri moTxovnebi sakontaqto zedapiris mimarT<br />

miuxedavad winamorbed mkvlevarTa mier miRebuli maRali<br />

teqnikuri maCveeeneblebisa [5÷32; 56÷63] <strong>vakuum</strong>-amZravebi kvlavac<br />

saWiroeben konstruqciisa da <strong>vakuum</strong>is Seqmnis teqnologiuri procesis<br />

Semdgom srulyofas. gansakuTrebiT es exeba (1-5; 2-8; 3-11-14-16-21; 4-30-31)<br />

sqemiT momuSave (ix. nax. 1.1. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> klasifikacia) amZravebs.<br />

<strong>amZravebis</strong> dadebiTi da uaryofiTi mxareebi da is problemuri amocanebi,<br />

romelTa gamoc umjobesia zogierT konstruqciaze uari ganvacxadoT,<br />

vrcladaa warmodgenili winamdebare naSromis 1.2 da 1.3 paragrafebSi.<br />

viTvaliswinebT ra Cvens mier Catarebuli sapatento da samecniero-<br />

kvleviTi samuSaoebis analizis Sedegebs mizanSewonilad migvaCnia<br />

<strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqciisa da optimaluri<br />

parametrebis damuSaveba-gaangariSebisas gaviTvaliswinoT Semdegi<br />

teqnikuri moTxovnebi:<br />

1. <strong>vakuum</strong>-amZravis sakonveiero lentTan sakontaqto rgolur<br />

WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formireba umjobesia ganxorcieldes avtonomiuri<br />

<strong>vakuum</strong>uri meqanizmebiT (avm), romlebic (romelTa dguSiseuli sivrce)<br />

sakontaqto zedapiris <strong>vakuum</strong>-arxebTan dakavSirebuli iqneba eqsplua-<br />

tacia-remontisaTvis moxerxebuli da martivi kvanZebis saSualebiT;<br />

2. amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis margi qmedebis koeficientis gazrdis<br />

mizniT, aucilebelia sakontaqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>i iqmdebodes<br />

hidrodinamikur reJimSi maTi muSaobis uzrunvelyofiT;<br />

3. sakontaqto zedapirebis konstruireba-damuSavebisas, saWiroa<br />

gaviTvaliswinoT rgoluri Wvritis warmoqmneli zedapirebis (lenti _<br />

amZravi doli) simqiseebis iseTi mniSvnelobebi, romelTa drosac<br />

SenarCunebuli iqneba siTxis moculobiTi Tvisebebi (ix. b. deriaginis<br />

- 66 -


kvlevebisa da n. petrovis Sexedulebebis citireba. $ 2.1. gv. 2) da<br />

uzrunvelyofili iqneba swrafi da srulyofili drenaJirebis procesi.<br />

4. Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis Seqmnis uzrunvelyofi-<br />

saTvis ganmeorebiT vadasturebT im oTxive aucilebel pirobis<br />

samarTlianobas, romelic Cvens mier ganxilulia 1.2 paragrafis daskvniT<br />

nawilSi;<br />

5. grZeldgariani sakonveiro danadgarebis saTavsi, kudis da<br />

Sualeduri <strong>amZravebis</strong> damuSavebisas umjobesia (sasurvelia)<br />

gaTvaliswinebuli iqnas erTgvarovani elementebisagan Sedgenili<br />

anakrefi mwevi btyela (sakontaqto zedapiri), rac uzrunvelyofs<br />

unifikaciis maRal dones da ufro moxerxebuls gaxdis eqspluataciisa<br />

da remontis process;<br />

6. <strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqcia unda<br />

uzrunvelyofdes rgoluri Wvritis hermetizaciis aucilebel pirobebs:<br />

avm-ebis urTierTdamoukidebel muSaobas (ar unda xdebodes mezobeli<br />

recipientebidan siTxis gawova) da lentis napirebidan siTxis (haeris)<br />

SeuRwevadobas.<br />

7. amZravis <strong>vakuum</strong>uri recipientebis gare da Siga moculobebis<br />

sidideebi unda uzrunvelyofdes <strong>vakuum</strong>is Seqmneli meqanizmebis<br />

optimalur reJimSi muSaobas;<br />

8. sakontaqto zedapiris geometrriuli parametrebis SerCeva-<br />

gaangariSeba unda moxdes amZravis (sakonveiero lentis) kuTxuri<br />

(xazovani, wrfivi) siCqaris gaTvaliswinebiT.<br />

9. avm-ebiani <strong>vakuum</strong>-dolis dguSebis (plunJerebis da a.S.)<br />

ukuqceviT-winsvliTi moZraobis uzrunvelmyofi muSta meqanizmebis<br />

profilis gaTvla aucileblad unda moxdes e.w. “SedarebiTi simSvidis”<br />

rkalis konkretuli pirobebisaTvis dasaSvebi sididis zRvrebSi.<br />

10. saerTod yvela danarCeni (me-9 punqtis garda) tipis <strong>vakuum</strong>-<br />

<strong>amZravebis</strong> recipientebsa da mis mimdebare sakontaqto zedapirebis<br />

Sesabamis nawilze, <strong>vakuum</strong>is programuli mniSvnelobis formireba unda<br />

dasruldes koleqtorebis (wriuli, wrfivi) <strong>vakuum</strong>uri saknis saSualebiT<br />

α S.s. _ “SedarebiTi simSvidis” rkalis farglebSi.<br />

- 67 -


11. sakontaqto zedapirebis optimizaciis miRwevis erT-erT<br />

mniSvnelovan winapirobas warmoadgens amZravis ganxilva <strong>lenturi</strong><br />

sakisris rangSi; amasTan avm-is dguSiseuli sivrcis zedapirTan<br />

SemaerTebeli centraluri naxvretis SerCeuli (naangariSebi) diametri,<br />

unda uzrunvelyofdes siTxis nakadis uwyvetad gadadinebas <strong>vakuum</strong>-<br />

sistemis recipientebSi _ sakontaqto zedapirze ganlagebuli gare<br />

moculobebidan (Rarebidan, perforaciebidan da a.S.) <strong>vakuum</strong>is Semqmneli<br />

meqanizmis muSa moculobamde (magaliTad dguSiseul sivrcemde).<br />

sakontaqto zedapirebisa da mTlianad <strong>vakuum</strong>-amZravis konstruq-<br />

ciisaTvis wayenebul erT-erT mniSvnelovan moTxovnas warmoadgens amZ-<br />

ravi sadguris daSla-awyobisas, misi TiToeuli kvanZisa da Semadgeneli<br />

nawilis advili misadgomoba, kompaqturoba, saremontod vargisianoba da<br />

a.S.<br />

3.2 <strong>vakuum</strong>-amZravis axali tipis sakontaqto zedapiri da misi<br />

daxasiaTeba<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> Teoriis kvleviT samuSaoebSi [5÷32, 60] sakon-<br />

taqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Tanabrad ganawileba (rac sakontaqto<br />

zedapirebisa da mTlianad amZravis efeqturad gamoyenebis aucilebel<br />

pirobas warmoadgens) gaTvaliswinebulia, rogorc ganivi, aseve amZravis<br />

wriuli (amZravze sakonveiro lentis swrafobidan Camoqanebis<br />

wertilisaken) mimarTulebiT. samecniero-kvleviTi samuSaoebis gamoqvey-<br />

nebul wyaroebSi warmodgenili Sedegebi xSirad urTierTis gamomricxavi<br />

daskvnebiT mTavrdeba. ase magaliTad, erTi da igive naSromSi [22]<br />

miTiTebulia, rom sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>is gavrceleba lentis<br />

swrafobidan Camoqanebis mimarTulebiT Tanabari da maRalia, amasTan<br />

amave naSromSi laparakia sakontaqto zedapirebis grZiv Rarebsa da<br />

sakonveiero lents Soris “elastikuri kbilanuri modebis” arsebobis<br />

SesaZleblobaze. es versia mkafiodaa gamokveTili volCekis sadiser-<br />

tacio naSromSi, sadac igi cdilobs laboratoriuli eqsperimentis<br />

- 68 -


SedegebiT gaamarTlos hipoTeza “elastikuri kbilanuri modebis”<br />

arsebobaze (ix. nax. 1.19a). am hipoTezas igi mTeli damajereblobiT<br />

ganixilavs imis gamo, rom misi laboratoriuli eqsperimentebis miTi-<br />

Tebul grafikul nawilze (nax. 1.19a) naTlad Cans wevis Zalebis klebis<br />

movlenebi sakonveiero lentis sawyisi daWimulobis gazrdisas (Cveni<br />

azriT es movlena aixsneba eqsperimentis ara swori dagegmviTa da<br />

CatarebiT). daaxloebiT msgavs Sedegebzea saubari mogvianebiT Sesrule-<br />

bul kvlevebSic [60, 93]. Tumca SemdgomSi, ara mTlad mtkicebiT formaSi,<br />

magram mainc Cveni azriT WeSmaritebasTan miaxlovebuli formiT<br />

naSromSi [60] aRniSnulia, “rom wevis Zalebis gadacema <strong>vakuum</strong>-amZravebSi<br />

xorcieldeba ara mxolod Wvrituli modebiT aramed, ZiriTadad lentisa<br />

da dolis sakontaqto zedapirebis urTierTxaxunis Sedegad”. es<br />

formulireba mainc mianiSnebs imaze, rom sakiTxi moiTxovs seriozul<br />

Seswavlas. am mizniT vfiqrob Seswavlili iqna TiTqmis yvela kvleviTo<br />

samuSao (ixile literaturis citireba), romelic exeboda perfori-<br />

rebuli da Ria arxebiani sakontaqto zedapirebiT wevis Zalebis<br />

realizacias. aqve unda SevniSnoT, rom kvleviTi samuSao [60] arcerTi<br />

cdis Sedegis grafikuli saxiT warmodgenil daskvniT nawilSi (ix. mag.<br />

nax. 1.19b da g) wevis Zalebis Semcirebis faqti lentis sawyisi<br />

daWimulobis zrdis SemTxvevaSi ar fiqsirdeba. amitom daujerebeli da<br />

gaugebaria [60] samuSaos avtoris mier gakeTebuli daskvnis da Cvens mier<br />

zemoT motanili am daskvnis citirebuli Sinaarsis samarTlianoba da<br />

avtoris mier am movlenis aseTnairad aRiarebis mizezi.<br />

aRniSnuli sakiTxis garkvevis mizniT, Cvens mier Sesrulda<br />

eqsperimentebis seria sxvadasxva tipis lentebisaTvis, rodesac dolis<br />

sakontaqto zedapirs lenti exeboda erT SemTxvevaSi muSa, xolo meore<br />

SemTxvevaSi aramuSa SemonafeniT.<br />

Cvens mier Catarebuli eqperimentebis SemTxvevaSic sawyisi<br />

(programuli) daWimulobis zrdisas (0-dan Smax=500 dkn) wevis Zalis<br />

araviTar SemcirebiT cvlilebas adgili ar hqonia. piriqiT, rogorc es<br />

[60] naSromSia aRniSnuli, mxolod dolis sakuTari wevis faqtoris<br />

amowurvis Semdeg, iwyeboda Camoqanebis wertilSi sakonveiro lentis<br />

sawyisi (programuli) daWimulobis zrda, rac Tavis mxriv zrdida<br />

- 69 -


swrafobis wertilSi daWimulobas. Tumca, unda aRiniSnos is umniSvnelo,<br />

magram mainc Cvens mierac SeniSnuli iqna sakonveiro lentis defor-<br />

maciebi, romelsac adgili hqonda Raris Wrilis adgilze amovardnili<br />

amZravi dolis zedapiris seqtorul nawilze. Tumca am “deformaciis”<br />

gavlena da “elastikuri kbilanuri modebis” faqti ver davafiqsireT.<br />

yovelive zemoT aRniSnulis gamo SevimuSaveT axali formis<br />

(konstruqciis) sakontaqto zedapiri (ix. nax. 1.20T), romelic akmayo-<br />

filebs 3.1 paragrafSi warmodgenil yvela im teqnikur moTxovnas,<br />

romlebic waeyeneba <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirebs.<br />

naxazze 1.20T warmodgenilia axali sakontaqto zedapiris centra-<br />

luri nawilis fragmenti. <strong>lenturi</strong> konveierisaTvis simetriis RerZze,<br />

<strong>vakuum</strong>-dolis zedapiris msaxvelis centrSi gakeTebulia garkveuli<br />

diametris amonaCarxi _ 1, romlis fskerze avm-is dguSiseul sivrcesTan<br />

dasakavSireblad gakeTebulia naxvreti 2, mis marjvniv da marcxniv<br />

dolis zedapirze msaxvelis gaswvriv ganlagebulia 1 amonaCarxis msgavsi<br />

3-3′ da a.S. wriuli amonaCarxebis mwkrivi.<br />

amonaCarxebi dolis mezobel msaxvelebze da amdenad mTel<br />

sakontaqto zedapirze Wadrakuli ganlagebisaa, xolo TiToeul<br />

msaxvelze iwyeba da mTavrdeba im pirobiT, rom sakonveiero lentma<br />

srulfasovnad gadafaros isini da imavdroulad ar moxdes maTi<br />

saSualebiT siTxis (airis, wveTovanis) Sewova atmosferodan (an siTxis<br />

rezervuaridan). msaxvelze wriuli amonaCarxebi erTmaneTs da yvela<br />

erTad centraluri 2 naxvretis saSualebiT ukavSirdeba avm-is<br />

dguSiseul sivrces 2 naxvretis diametris toli siganis 4 grZivi RariT,<br />

romlis fskeri wriuli amonaCarxis fskeris donezea.<br />

mezobel msaxvelze, romlis bijic SeirCeva (im pirobiT) iseTi<br />

angariSiT, rom wina msaxvelze ganlagebuli amonaCarxebis mimarT<br />

Wadrakulad ganlagebuli analogiuri konfiguraciis bijis<br />

amonaCarxebidan da misi kuTvnili <strong>vakuum</strong>is aredan ar moxdes siTxis<br />

gawova da amave dros, arc siTxiT gajerebuli rgoluri Wvritis<br />

sakontaqto zona unda darCes umoqmedod, _ siTxis gawovis gareSe.<br />

amgvari meTodiT Sesrulebuli dolis sakontaqto zedapiris ori<br />

- 70 -


mezobeli <strong>vakuum</strong>uri arxidan TiToeuli imuSavebs damoukideblad,<br />

rogorc avtonomiuri erTeuli.<br />

aseTi konfiguraciis sakontaqto zedapiris SemTxvevaSi, misi erTi<br />

bijis tolfasad lentis dazianebisas, amZravi imuSavebs wevis Zalebis<br />

umniSvnelod Semcirebul reJimSi. koleqtoriani dolis SemTxvevaSi ki<br />

sakonveiro lentis Zalze mcire dazianebac ki gamoiwvevs mTel <strong>vakuum</strong>-<br />

sistemasa da rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is mniSvnelovan cvlilebas<br />

(Semcirebas), Sesabamisad wevis Zalebis Semcirebas da <strong>vakuum</strong>-amZravis<br />

sakonveiro lentis mimarT srialis reJimze gadasvlas.<br />

Cveni azriT, aRniSnuli movlena warmoadgens mniSvnelovani<br />

avariuli situaciis mizezs, gansakuTrebiT mZlavri grZeldgariani<br />

sakonveiro sistemebis SemTxvevaSi, rac mniSvnelovnad Seamcirebs<br />

danadgaris droSi gamoyenebis koeficients.<br />

vakeTebT ra, winamdebare naSromSi, am etapisTvis Sesabamis<br />

saboloo daskvnis analizs, gamomdinare zemoT motanili yvela<br />

mtkicebiTi mosazrebidan, Cveni eqsperimentuli kvlevis obieqtad vsaxavT<br />

yvela konstruqciis sakontaqto zedapirs (ix. nax. 1.20). gansakuTrebuli<br />

yuradReba ki mieqceva axali tipis zedapiris kvlevas, rogorc<br />

perspeqtiul, sakonveiro lentisaTvis karg sayrden da mcire sawyisi<br />

moculobis mqone centraluri gawovis <strong>vakuum</strong>-arxebiT daproeqtebul<br />

sakontaqto <strong>vakuum</strong>-zedapirs.<br />

3.3. hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis lentTan<br />

sakontaqto WvriteSi siTxis Sris sisqis gansazRvra<br />

rogorc ukve viciT, hidrodinamikur (sveli xaxunis) reJimSi<br />

momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravis wevis faqtori da wevis Zalebi, identur<br />

pirobebSi da sxva principze momuSave <strong>amZravebis</strong> (magaliTad futirebul<br />

zedapiriani dolebiT; eleqtro-magnituri, magnito-eleqtruli, pnevmo-<br />

kameriani da a.S. sxva specamZravebi) SemTxvevebTan SedarebiT [92]<br />

gacilebiT meti da ufro stabiluria.<br />

- 71 -


zemoT motanili versiis gaTvaliswinebiT da imis mxedvelobaSi<br />

miRebiT, rom xSir SemTxvevaSi sakonveiro <strong>amZravebis</strong> muSaoba isedac<br />

ZiriTadad mimdinareobs uxvad tenian pirobebSi, am paragrafSi Sevecaded<br />

hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolsa da lentur sakisars<br />

Soris identurobis paraleli gagvevlo da uSualod <strong>lenturi</strong><br />

<strong>konveierebis</strong> <strong>amZravebis</strong> gaangariSebis TeoriaSi pirvelad iteraciuli<br />

operaciebis saSualebiT (gansakuTrebiT <strong>lenturi</strong> konveieris amZravis<br />

“SedarebiTi simSvidis” rkalis ubanze) gamogveyenebina SezeTvis<br />

gaangariSebis klasikuri meTodebi da maTi Sedegebi.<br />

gamoyenebaSi igulisxmeba drekadhidrodinamikur reJimSi momuSave<br />

<strong>lenturi</strong> sakisris im variantis SerCeva, romelSic brunviT moZraobaSia,<br />

rogorc lilvi (Cvens SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiri)<br />

aseve lenti, SemdegSi am variantisaTvis gaangariSebis cnobili<br />

meTodikis moZebnis safuZvelze Cveni sakvlevi obieqtis _ amZravi <strong>vakuum</strong>-<br />

dolis zedapirisa da sakonveiro lentis rgolur WvriteSi siTxis Sris<br />

sisqis gansazRvra, xolo xaxunis Semdgomi saWiro reJimis miRwevisaTvis,<br />

zomerfeldis ganzogadebuli (S0) ricxvis im mniSvnelobis gansazRvra,<br />

romelic saZiebo reJims Seesabameba.<br />

zemoT motanili TiToeuli RonisZiebis SerCevisa da gaTvlis<br />

Semdgom, saWiroa amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis iseTnairi reJimis<br />

SerCeva, romelSic nebismieri kuTxuri siCqarisaTvis, rgolur WvriteSi<br />

Cvens mier SerCeuli reJimi gabatondeba. am ukanasknelis ganxorcieleba<br />

ki SesaZlebelia <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis dguSebis Wokis bolovanebis,<br />

muSta meqanizmebis iseTi simrudis mimmarTvelebTan dakavSireba,<br />

romlebic uzrunvelyofen siTxis uwyveti nakadiT dinebas dolis<br />

sakontaqto zedapirisa da dguSiseuli sivrcis SemaerTebel naxvretSi,<br />

drois konkretuli xangrZlivobisaTvis. nakadis uwyvetobis ganxorciele-<br />

bisaTvis ki vfiqrobT saWiro iqneba naxvretis diametris gaangariSeba<br />

dolis brunvis kuTxuri siCqarisa da siTxis parametrebis gaTvalis-<br />

winebiT.<br />

magram, vinaidan <strong>lenturi</strong> sakisrisagan gansxvavebiT xaxunis<br />

amZravi meqanizmis daniSnulebas warmoadgens maqsimaluri xaxunis (wevis)<br />

Zalis ganviTareba, SevecdebiT xaxunis procesis Semdgomi marTviT,<br />

- 72 -


amZravis “drekadi srialis” (α d.s.) Sesabamis rkalze, makroelastohidro-<br />

dinamikuridan zRvrulSi da bolos lentis drekadi srialis procesis<br />

mSral reJimSi gadayvanas, riTac saSualeba gveZleva vifiqroT xaxunis<br />

koeficientis sididis gazrdaze (ix. $ 2.3. nax. 2.3) rgoluri Wvritis im<br />

ubanSi, sadac lentis daWimulobis kleba (da Sesabamisad lentis<br />

drekadi srialiT moZraobis dawyeba) da sakontaqto zedapirze<br />

normaluri Zalebis Semcireba mimdinareobs [85] anu es niSnavs, xaxunis<br />

koeficientis gazrdas amZravis lentTan sakontaqto zedapiris (roluri<br />

Wvritis) im ubanze, sadac mimdinareobs wevis Zalebis realizacia. am<br />

sakiTxebis ufro vrceli da Rrma analizi, manqanebis kvanZebSi mimdinare<br />

xaxunis saxeobiT dawyebuli, zedapiris xarisxisa da maTi fizikur-<br />

qimiuri Tvisebebis ganxilviT, cveTis, SezeTvis, zedapirebis rRvevis<br />

saxeobebis, sakontaqto simtkicisa da daRlilobis da a.S. mraval sxva, _<br />

XXI saukunisaTvis Sesaferisi manqanaTmSeneblobis ganviTarebisaTvis<br />

saWiro sakiTxze (rasac winamdebare naSromSi srulfasovnad ver<br />

SevZlebT, maTi mravalferovnebisa da moculobis sididis gamo) SesaZle-<br />

belia moZiebul iqnas Tanamedrove metad saintereso triboteqnikis [33]<br />

(tribologiis, tribonikis) literaturul wyaroebSi (ix. literaturis<br />

CamonaTvali) da internetis saSualebiT.<br />

xaxunis Zalis sididis marTvis procesis realurad Sesrulebis<br />

(ganxorcielebis) idea dagvebada mosriale zedapirebis wyvilis SezeTvis<br />

reJimis gacnobisas, romelic warmodgenilia grafikuli saxiT – koordi-<br />

natebSi: zomerfeldis ganzogaoebuli (S0) ricxvi, xaxunis (f) koeficienti<br />

(ix. $ 2.3 nax. 2.3).<br />

am sakiTxis Tundac mxolod miaxloebiTi modelirebisaTvis,<br />

saWiroa sakontaqto rgolur WvriteSi siTxis Sris sawyisi da<br />

Sualeduri sisqis gansazRvra. misi mniSvnelobis codna saWiroa Tundac<br />

imitom, rom movaxerxoT <strong>vakuum</strong>-amZravis recipientebis gare, _ sakontaqto<br />

zedapiris <strong>vakuum</strong>-arxis siTxiT Sevsebamde moculobis arsebuli<br />

optimaluri parametrebis (gansazRvra) dadgena. am pirobis dakmayofi-<br />

lebis Semdeg vfiqrobT, rom rgoluri Wvritis hermetizaciisac da (avm)<br />

avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebisac, rogorc avtonomiuri erTeulis<br />

muSaobac, TavisTavad mogvardeba.<br />

- 73 -


swored am sakiTxs eZRvneba winamdebare naSromis es paragrafi.<br />

cnobilia, rom amZravi dolis mimarT sakonveiro lentis<br />

fardobiTi simrude – (1/r′) SeiZleba ganisazRvros formuliT [53].<br />

2<br />

d h<br />

2<br />

1 =<br />

ds<br />

r′<br />

2 ⎡ ⎛ dh ⎞ ⎤<br />

⎢1<br />

+ ⎜ ⎟ ⎥<br />

⎢⎣<br />

⎝ ds ⎠ ⎥⎦<br />

3<br />

2<br />

es simrude cvalebadia s-is anu amZravi dolis rkalis<br />

mimarTulebiT. igi fizikuri modelis mixedviT SeiZleba Caiweros<br />

Semdegi saxiT<br />

1 1 1<br />

r′<br />

= −<br />

(3.2)<br />

r R<br />

radgan amZravi dolisa da sakonveiro lentis sakontaqto<br />

WvriteSi siTxis sisqe h umniSvnelod icvleba dolis rkalis gaswvriv<br />

(amZravis SedarebiTi simSvidis rkalze β S.s. rac praqtikuladac<br />

dasturdeba), amitom (dh/ds) 2 SeiZleba ugulebelvyoT, maSin (3.2)-Si (3.1)-is<br />

gaTvaliswinebiT miviRebT<br />

- 74 -<br />

(3.1)<br />

2<br />

1 1 d h<br />

= −<br />

(3.3)<br />

R<br />

2<br />

r ds<br />

saidanac lentis simrudis radiusi amZravis mimarT<br />

−1<br />

2 ⎡1 d h⎤<br />

R = ⎢ − 2 ⎥<br />

(3.4)<br />

⎣r<br />

ds ⎦<br />

Tu gaviTvaliswinebT, rom moxaxune zedapirebs (doli –<br />

sakonveiro lenti) Soris siTxis h Sre Cveulebriv imdenad Txelia, rom,<br />

blanti xaxunis Zalebi gacilebiT didia inerciis Zalebze, maSin<br />

WvriteSi arsebuli siTxis meqanikuri qcevis aRmweri navie-stoksis<br />

gantoleba daiyvaneba reinoldsis yvelaze ufro zogadi formis (3.5)<br />

gantolebaze<br />

( ρh)<br />

3<br />

3<br />

∂ ⎛ ρh<br />

∂p<br />

⎞ ∂ ⎛ ρh<br />

∂p<br />

⎞<br />

∂ ∂<br />

∂ ρ<br />

= ( U −U<br />

) + h ( U + U ) +<br />

x ⎜ ⋅<br />

x ⎟ +<br />

y ⎜ ⋅<br />

y ⎟ 6 1 2 6ρ<br />

1 2 12<br />

∂ ⎝ μ ∂ ⎠ ∂ ⎝ μ ∂ ⎠<br />

∂x<br />

∂x<br />

∂t<br />

( h)<br />

xolo Tu mxedvelobaSi miviRebT, rom Wvritis Semqmneli zeda<br />

zedapiri (ix. nax. 3.1) elastomeria, maSin (3.5) gantolebaSi U1=U, ρ=const<br />

(3.5)


h<br />

r= /2<br />

Dd<br />

- 75 -<br />

(ix. nax. 3.2) Sesabamisad<br />

(3.5) gantolebis marjvena<br />

nawilis bolo Sesakrebi<br />

nulis tolia, xolo<br />

meore Sesakrebi pirveli<br />

miaxlovebiT SeiZleba ga-<br />

movricxoT da miviRebT,<br />

nax. 3.1.<br />

rom ukumSvadi erTganzomilebiani<br />

denadi siTxisaTvis reinoldsis gantoleba Cveni pirobebi-<br />

saTvis SeiZleba CavweroT (3.6) gamosaxulebis saxiT.<br />

v= Mh<br />

Mt<br />

h<br />

μ, ρ, p<br />

∂ ⎛ 3 ∂p<br />

⎞ ∂h<br />

⎜h<br />

⎟ = 6μU<br />

∂s<br />

⎝ ∂s<br />

⎠ ∂s<br />

U1<br />

U2<br />

y<br />

z, h<br />

miviRoT, rom lentis “SedarebiTi simSvidis” _ Rβ S.s. Sesabamis<br />

rkalze wonasworobis pirobebis mixedviT lilvis mxridan moqmedebs<br />

normaluri Zala.<br />

x<br />

(3.6)<br />

T<br />

P = (3.7)<br />

R<br />

gantolebaSi (3.7) (3.3)-is gaTvaliswinebiT miviRebT, rom<br />

−1<br />

2 ⎛<br />

1 d h ⎞<br />

p = T ⎜ − 2 ⎟ da<br />

r<br />

⎝ ds<br />

⎟<br />

⎠<br />

⎟<br />

3<br />

∂p<br />

⎛ d h ⎞<br />

= T ⎜<br />

⎜−<br />

(3.8)<br />

3<br />

∂s<br />

⎝ ds ⎠<br />

am gantolebebSi p –aris lokaluri wneva siTxeSi; ρ da μ –<br />

Sesabamisad simkvrive da absoliturad siblante; h – siTxis Sris sisqe;<br />

U1 da U2 – Sesabamisad zeda da qveda sakontaqto zedapirebis srialis<br />

siCqare; T da P – Sesabamisad lentis daWimuloba da normaluri Zala (ix.<br />

nax.3.2).<br />

Bd<br />

Bl<br />

dnax<br />

nax. 3.2.<br />

R


(3.6) gantolebaSi (3.8)-is gaTvaliswinebiT miviRebT e.w. <strong>lenturi</strong><br />

sakisris gantolebas<br />

3<br />

∂ ⎛ 3 ∂ h ⎞ 6μU<br />

∂h<br />

h = ⋅<br />

s ⎜<br />

s<br />

⎟ 3<br />

∂ ⎝ ∂ ⎠ T ∂s<br />

cnobilia, rom a. grasgofis, n. Jukovskis, o. kammerris, a. fiberis,<br />

a. friderixis, e. gutiaris da sxva mraval mecnier-mkvlevarTa mier<br />

amZravis sakontaqto zedapiri gayofilia or nawilad: mosrialed – Cveni<br />

SemTxvevisaTvis e.w. “drekadi srialis” da aramosrialed anu “SedarebiTi<br />

simSvidis” ubnebad [1] aRniSnulis gamo SeiZleba miviRoT, rom<br />

aramosriale ubanze U=0, xolo tvirTmzidi lentis daWimuloba T=const;<br />

maSin<br />

6μU<br />

∂h<br />

⋅ = 0<br />

T ∂s<br />

∂ ⎛<br />

⎜<br />

⎜h<br />

∂s<br />

⎝<br />

3<br />

- 76 -<br />

3<br />

∂ h ⎞<br />

= 0 3 ⎟<br />

∂s<br />

⎠<br />

Tu (3.10) gamosaxulebas vaintegrirebT, miviRebT<br />

3<br />

∂ h C<br />

= 3 3<br />

∂s<br />

h<br />

(3.9)<br />

(3.10)<br />

(3.11)<br />

radgan h/h0=(1-Δh) da Δh


6μU<br />

T<br />

= 3<br />

a<br />

- 77 -<br />

= const<br />

maSin (3.9) tolobis orive mxaris integrebiT miviRebT<br />

anu<br />

(3.13)<br />

3<br />

3 ∂ h 3<br />

h + a h − c = 0<br />

(3.14)<br />

3<br />

∂s<br />

3<br />

∂ h a<br />

+ 3<br />

∂s<br />

h<br />

am SemTxvevaSic avRniSnoT<br />

h<br />

h<br />

0<br />

= 1−<br />

Δh<br />

3<br />

2<br />

c<br />

− = 0 3<br />

h<br />

anu h = h ( 1−<br />

Δh)<br />

(3.15)<br />

0 (3.16)<br />

Tu gantolebas (3.16)-s gaviTvaliswinebT (3.15)-Si da miRebul<br />

Sedegs gavyofT h0-ze maSin<br />

∂<br />

3<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

∂s<br />

3<br />

+<br />

h<br />

3<br />

0<br />

3<br />

∂ Δh<br />

a h<br />

+ 3<br />

∂s<br />

a<br />

3<br />

−<br />

2 4<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

h ( 1−<br />

Δh)<br />

3<br />

0<br />

4<br />

h0<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

0<br />

c<br />

− c<br />

= 0<br />

3<br />

3<br />

= 0<br />

(3.17)<br />

(3.18)<br />

Tu c-s SevarCevT ise, rom Sesruldes toloba a 3 h0=c, maSin<br />

1<br />

Tu ( ) 3<br />

1−<br />

Δh<br />

SeiZleba CavweroT, rom<br />

wevrebs, maSin<br />

3<br />

∂ Δh<br />

+ 3<br />

∂s<br />

h<br />

3<br />

0<br />

3<br />

a Δh<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

3<br />

= 0<br />

(3.19)<br />

gamosaxulebas gavSliT progresiis mwkrivad, maSin<br />

Δh<br />

( 1−<br />

Δh)<br />

3<br />

= Δh<br />

( ) 3<br />

2 3<br />

1+<br />

Δh<br />

− Δh<br />

+ Δh<br />

+ ........<br />

Tu mxedvelobaSi ar miviRebT meore da ufro maRali rigis<br />

3<br />

3 2 4<br />

( 1 + Δh)<br />

= Δh<br />

+ 3Δh<br />

+ Δh<br />

+ Δh<br />

= h<br />

Δh<br />

Δ<br />

da (3.19) gantoleba Caiwereba Semdegi saxiT<br />

3<br />

∂ Δh<br />

a<br />

+ 3<br />

∂s<br />

h<br />

3<br />

3<br />

0<br />

Δh<br />

= 0<br />

(3.20)<br />

miRebuli gantolebis zogadi amonaxsni moicema Semdegi saxiT [45]<br />

() s<br />

λ1S<br />

λ2S<br />

λ3S<br />

Δ h = Ae + Be + Ce<br />

(3.21)


sadac A, B, C mudmivebia, xolo λ 1, λ 2, da λ 3 maxasiaTebeli<br />

gantolebis fesvebia. (3.20) gamosaxuleba SeiZleba warmovadginoT,<br />

rogorc<br />

e.i.<br />

amgvarad,<br />

maSin<br />

amitom<br />

3<br />

a<br />

y′ ′<br />

+ μ y = 0,<br />

sadac μ = ; 3<br />

h<br />

3<br />

0<br />

- 78 -<br />

y = e<br />

λS<br />

⎛ a ⎞<br />

3 λS<br />

⎛ a ⎞ λS<br />

y ′ +<br />

⎜<br />

⎟ y = 0 , anu λ e + = 0<br />

⎝ h<br />

⎜<br />

⎟ e ;<br />

0 ⎠<br />

⎝ h0<br />

⎠<br />

3 ⎡<br />

3 ⎛ a ⎞ ⎤<br />

λS<br />

S<br />

⎢λ<br />

+<br />

⎜<br />

⎟ ⎥e<br />

= 0 , vinaidan e ≠ 0<br />

⎢<br />

0 ⎣ ⎝ h ⎠ ⎥⎦<br />

λ<br />

3<br />

2<br />

3 ⎛ a ⎞<br />

⎛ a ⎞⎛<br />

2 a a ⎞<br />

λ +<br />

⎜<br />

⎟ = 0 ; ⎟ = 0 2<br />

⎝ h<br />

⎜<br />

⎜λ<br />

+<br />

⎟<br />

⎟⎜<br />

⎜ λ − λ +<br />

⎟<br />

;<br />

0 ⎠<br />

⎝ h0<br />

⎠⎝<br />

h0<br />

h0<br />

⎠<br />

am gantolebis fesvebi iqneba<br />

a<br />

λ + = 0 ; anu<br />

h<br />

o<br />

2<br />

a a ⎛ a ⎞<br />

± − 4 2 ⎜<br />

⎟<br />

h0<br />

h0<br />

⎝ h0<br />

⎠<br />

λ 2,<br />

3 =<br />

;<br />

2<br />

1<br />

a<br />

= −<br />

h<br />

0<br />

2<br />

0<br />

3<br />

2<br />

a<br />

2 a a<br />

λ 1 = − ; λ − λ + = 0 ; 2<br />

h<br />

h h<br />

3 2<br />

2<br />

a a<br />

+ ⋅i<br />

h0<br />

h0<br />

λ 2 =<br />

;<br />

2<br />

3<br />

0<br />

λ =<br />

a<br />

a<br />

λ ; λ = ( 1+<br />

i 3)<br />

; λ = ( 1−<br />

i 3)<br />

2<br />

2h0 Tu gamoviyenebT eileris formulas<br />

β<br />

e i<br />

= cos β + i sin β<br />

3<br />

2h0 maSin (3.21) gantolebidan SeiZleba CavweroT, rom<br />

a<br />

Δ h<br />

Δ h<br />

() s<br />

a<br />

h<br />

() s<br />

= Ae<br />

= Ae<br />

a<br />

− S<br />

h0<br />

a<br />

− S<br />

h0<br />

+ Be<br />

+ Be<br />

a<br />

h<br />

a<br />

( 1+<br />

i 3 ) S<br />

( 1−i<br />

3 )S<br />

2h<br />

+ Ce<br />

a<br />

2h0 0<br />

a a<br />

a a<br />

S iS 3<br />

− iS<br />

2h0 2h0<br />

2h0<br />

2h0<br />

⋅ e<br />

+ Ce<br />

() ⎟ − S<br />

S ⎛ ⎞<br />

S ⎛ ⋅<br />

⋅ ⎞<br />

h<br />

2 a 3 ⋅ s a 3 ⋅ s 2 a 3 s a 3 s<br />

0<br />

0<br />

Δ = + ⎜<br />

⎟<br />

0<br />

h s Ae Be<br />

+ ⎜<br />

⎜<br />

cos + i sin<br />

⎟<br />

Ce<br />

⎜<br />

cos − i sin<br />

⎝ 2h0<br />

2h0<br />

⎠ ⎝ 2h0<br />

2h0<br />

⎠<br />

a<br />

h<br />

⋅ e<br />

0<br />

−<br />

3<br />

0<br />

2<br />

3a 2<br />

h0<br />

2<br />

⋅i


Δh<br />

a<br />

−<br />

a<br />

h<br />

a 3 ⋅ s<br />

2h<br />

h0<br />

2 0<br />

() s = Ae + ( B + C)<br />

e cos + i(<br />

B − C)<br />

s<br />

- 79 -<br />

0<br />

e<br />

a<br />

s<br />

2h0<br />

a 3 ⋅ s<br />

sin<br />

2h<br />

Tu gaviTvaliswinebT a-s mniSvnelobas (3.13) gamosaxulebidan da<br />

aRvniSnavT, rom B+C=B1 da maSin SeiZleba CavweroT<br />

Δh<br />

Δh<br />

6μu<br />

s<br />

6μu<br />

s<br />

6μu<br />

3<br />

8Th<br />

6μu<br />

s<br />

6μu<br />

3<br />

8Th<br />

−3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

Th0<br />

8Th0<br />

8Th0<br />

() s = Ae + B e cos 3 3s<br />

+ C e sin 3 3s<br />

6μu<br />

s<br />

3μu<br />

s<br />

1<br />

3μu<br />

3<br />

4Th<br />

−3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

3<br />

Th0<br />

4Th0<br />

4Th0<br />

() s = Ae + B e cos 3 3s<br />

+ C e sin 3 3s<br />

1<br />

0<br />

0<br />

1<br />

3μu<br />

s<br />

1<br />

3μu<br />

3<br />

4Th<br />

0<br />

0<br />

0<br />

(3.22)<br />

miRebul (3.22) gantolebaSi A, B1, C1 namdvili mudmivebia da<br />

ganisazRvreba konkretuli amocanis pirobidan.<br />

3.4. <strong>vakuum</strong>-dolis rgoluri Wvritis dguSiseul sivrcesTan<br />

SemaerTebel naxvretSi siTxis uwyvet nakadad dinebis kvleva<br />

ganvixiloT hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />

lentTan sakontaqto WvriteSi, siTxis Sris sisqis Semcirebis<br />

(minimumamde dayvanis) mizniT, <strong>vakuum</strong>-meqanizmebiT (dguSebiT) naxvretSi<br />

siTxis uwyvet nakadad gawovis konkretuli SemTxveva (nax. 3.3.).<br />

v0<br />

p<br />

p 0<br />

dnax<br />

Bl<br />

nax. 3.3.<br />

v<br />

σ0<br />

σ


vigulisxmoT, rom masobrivi Zala aris siTxis simZimis Zala da<br />

naxvretis win RarSi da naxvretis Semdeg dguSiseul sivrceSi, wnevaTa<br />

Soris sxvaobiT gamowveuli erTeulovani Zala.<br />

kerZo SemTxvevaSi, roca siTxe ukumSia, SemosazRvrulia Sekruli<br />

myari zedapiriT (Cvens SemTxvevaSi Raris konturebiT) da Z RerZi<br />

SegviZlia mivmarToT vertikalurad zeviT, maSin SegviZlia bernulis<br />

gantolebis mixedviT davweroT<br />

2<br />

v p<br />

Z + + = const<br />

2g<br />

ρg<br />

- 80 -<br />

(3.23)<br />

aRvniSnoT, rom σ aris naxvretis farTobi (ix. nax. 3.3.); σ 0 –<br />

siTxis zedapiris farTobi RarSi; v – siTxis siCqare naxvretSi, v0 –<br />

siTxis siCqare zedapiris wertilSi (RarSi); p 0 – siTxis wneva RarSi; p –<br />

siTxis wneva dguSiseul sivrceSi.<br />

Raris σ 0 zedapirSi gamavali siTxis raodenoba drois erTeulSi<br />

iqneba _ σ 0v0, xolo naxvretSi gamavali siTxis raodenoba ki σv. siTxis<br />

dinebis uwyvetobis pirobis mixedviT<br />

σ 0 v0 = σv<br />

(3.24)<br />

(3.23)-is gaTvaliswinebiT SegviZlia davweroT<br />

2<br />

2<br />

v0<br />

p0<br />

v p<br />

zg + + = zg + +<br />

2 ρ 2 ρ<br />

(3.25)<br />

(3.24) da (3.25) gamosaxulebebis saSualebiT SegviZlia<br />

ganvsazRvroT naxvretSi siTxis dinebis siCqare<br />

v<br />

0<br />

v<br />

2<br />

0<br />

σ<br />

= v ;<br />

σ<br />

(3.26)-Si (3.27)-is gaTvaliswinebiT<br />

avRniSnoT p0 − p = Δp<br />

maSin<br />

0<br />

2 p0<br />

2 2 p<br />

+ = v +<br />

(3.26)<br />

ρ ρ<br />

v<br />

2<br />

v<br />

σ<br />

2<br />

0<br />

2<br />

= 2<br />

σ 0<br />

2<br />

v<br />

(3.27)<br />

2<br />

2 σ 2 p0<br />

− 2 p<br />

− v = ,<br />

2<br />

σ ρ<br />

2<br />

2 ⎛ σ ⎞ 2Δp<br />

v ⎜ ⎟<br />

⎜<br />

1− = 2<br />

σ ⎟<br />

⎝ 0 ⎠ ρ<br />

0<br />

(3.28)


da<br />

2<br />

2Δpσ<br />

v =<br />

(3.29)<br />

ρ<br />

0<br />

2 2 ( σ −σ<br />

)<br />

xolo Tu gaviTvaliswinebT, rom<br />

maSin (3.28) gantolebidan<br />

2<br />

0<br />

0<br />

2<br />

σ<br />

≈ 0<br />

σ<br />

Δp<br />

v =<br />

ρ<br />

2<br />

naxvretSi gamavali siTxis xarji Q = σv<br />

xolo naxvretis kveTis aucilebeli farTobi<br />

2<br />

2<br />

Q<br />

⎛ πd<br />

⎞ nax Q<br />

σ = ; anu ⎜ ⎟ = 2<br />

v<br />

⎜ 4 ⎟<br />

⎝ ⎠ v<br />

am gamosaxulebidan<br />

2 ( d )<br />

saidanac naxvretis diametri<br />

d<br />

() 1<br />

2<br />

8ρQ<br />

π Δp<br />

- 81 -<br />

2<br />

(3.30)<br />

(3.31)<br />

(3.32)<br />

2<br />

nax = (3.33)<br />

2<br />

= 0,<br />

95<br />

Q ⋅<br />

ρ<br />

Δp<br />

nax<br />

4<br />

(3.34)<br />

rogorc (3.34) gamosaxulebidan Cans naxvretis diametris sidide<br />

pirdapirproporciulia siTxis saWiro xarjisa da misi siblantisa da<br />

ukuproporciulia wnevaTa sxvaobisa, romelic amZravis amuSavebisTanave<br />

myisurad izrdeba dolisa da lentis sakontaqto WvriteSi (RarSi,<br />

perforaciaSi, maTi kombinaciiTYSeqmnil arxSi da a.S.).<br />

e.i. damokidebuleba SeiZleba CavweroT<br />

d<br />

nax<br />

⎛ Q<br />

= f<br />

⎜<br />

⎝<br />

, ρ ⎞<br />

⎟<br />

Δp<br />

⎠<br />

es piroba aucileblad unda gaviTvaliswinoT sakonveiero<br />

amZravis konstruirebisa da damzadebis dros.<br />

Tu (3.30) gamosaxulebas, ragind mcire, magram nulisagan gansxva-<br />

vebul mniSvnelobas mivaniWebT, maSin (3.32)-Si (3.28)-is gaTvaliswinebiT


Q<br />

v<br />

2<br />

σ =<br />

2<br />

; 2<br />

da<br />

2<br />

0<br />

2<br />

ρσ<br />

Q<br />

2<br />

2 ⎛ σ ⎞<br />

ρ ⎜<br />

⎜1−<br />

⎟<br />

2<br />

⎝ σ 0 ⎠<br />

2Δp<br />

2<br />

2 −2<br />

2<br />

σ =<br />

; σ ( ρσ 0 ) ρ<br />

2 1<br />

σ = anu<br />

2<br />

2Δp<br />

σ + Q ρ<br />

Q<br />

2<br />

0<br />

(3.36) gaviTvaliswinoT, rom<br />

d<br />

xolo d ( 2)<br />

2<br />

nax(2)<br />

- 82 -<br />

2<br />

0<br />

2<br />

2Δp + Q = Q<br />

2<br />

2 Q ρ<br />

σ = (3.35)<br />

2<br />

Q ρ<br />

2Δp<br />

+<br />

σ<br />

4Q<br />

= ⋅<br />

π<br />

2 2<br />

Q ρσ 0<br />

= (3.36)<br />

2<br />

2Δpσ + Q ρ<br />

2<br />

σ 2<br />

0<br />

2<br />

2<br />

2 ⎛ πd<br />

⎞ nax σ = ⎜ , maSin<br />

⎜<br />

⎝<br />

4 ⎟⎟<br />

⎠<br />

2<br />

ρσ<br />

2<br />

2Δpσ<br />

+ Q<br />

0<br />

ρσ<br />

0<br />

nax = 0,<br />

95 Q ⋅ 4<br />

2<br />

0<br />

(3.37)<br />

2 2<br />

Δpσ<br />

0 + Q ρ<br />

2<br />

σ<br />

amgvarad, Tu CaTvliT, rom ≈ 0 , maSin naxvretis diametrs<br />

2<br />

σ<br />

viangariSebT (3.34) formuliT; winaaRmdeg SemTxvevaSi angariSs Cava-<br />

tarebT (3.37) gamosaxulebiT. ganvsazRvroT (3.34) da (3.37) gamosaxulebebiT<br />

naangariSeb diametrebs Soris sxvaoba.<br />

0<br />

amisaTvis (3.37) gantolebis fesqveSa gamosaxuleba warmovadginoT<br />

qvemoT motanili saxiT:<br />

2<br />

2<br />

2 2<br />

ρσ ρ ⎛ ρσ ρ ⎞<br />

0<br />

0<br />

ρ Q ρ<br />

= + ⎜<br />

2 2<br />

2 2<br />

2 2<br />

pσ 0 Q ρ p ⎜<br />

− ⎟ = +<br />

Δ + Δ pσ<br />

0 Q ρ p ⎟<br />

⎝ Δ + Δ ⎠ Δp<br />

Δp<br />

σ 0 + ΔpQ<br />

maSin (3.37) formula SeiZleba CavweroT<br />

d<br />

nax<br />

( 2)<br />

=<br />

0,<br />

95<br />

Q ⋅<br />

xolo sxvaoba, sm<br />

=<br />

− d<br />

dnax 1<br />

( 2)<br />

nax(<br />

)<br />

0,<br />

95<br />

Q ⋅<br />

4<br />

4<br />

=<br />

ρ ⎛<br />

⎜<br />

Δp<br />

⎜<br />

⎝<br />

2 2<br />

ρ Q ρ<br />

+ 2<br />

Δp<br />

Δp<br />

σ + ΔpQ<br />

0,<br />

95<br />

4<br />

⎛<br />

Q ⋅ ⎜<br />

⎜<br />

⎝<br />

4<br />

2<br />

0<br />

2<br />

ρ<br />

2<br />

Q ρ ⎞<br />

1+<br />

−1⎟<br />

2 2<br />

Δpσ<br />

+ ⎟<br />

0 Q ρ<br />

⎠<br />

2<br />

ρ<br />

2 2<br />

ρ Q ρ<br />

+<br />

−<br />

2 2<br />

2<br />

Δp<br />

Δp<br />

σ + ΔpQ<br />

ρ<br />

0<br />

4<br />

ρ ⎞<br />

⎟ =<br />

Δp<br />

⎟<br />

⎠<br />

2<br />

ρ<br />

(3.38)


davuSvaT, rom siTxis (wylis) temperatura t, °C=18°, maSin<br />

ρ=0,00105 dkn/mwm; Δp=0,95 kg/sm 2 =9500 dkn/m 2 ;<br />

Qmax=504 sm 3 ; b×l×h=3,36×250×0,6 sm 3 (SerCeuli etalonuri modelisaTvis)<br />

Qmin=50,4 sm 3 ; b×l×h=2×42×0,6 sm 3 (laboratoriuli stendisaTvis)<br />

σ0(max)= 840 sm 2 , SerCeuli etalonuri modelisaTvis;<br />

σ0(min)= 84 sm 2 , laboratoriuli stendisaTvis;<br />

am monacemebis mixedviT laboratoriuli stendisaTvis (3.38)<br />

gantolebidan miviRebT<br />

( d − d )<br />

=<br />

=<br />

nax<br />

0,<br />

95<br />

0,<br />

95<br />

( 2)<br />

nax(<br />

1)<br />

⋅ 7,<br />

099 ⋅<br />

= 1,223170 ⋅10<br />

( d − d )<br />

nax<br />

4<br />

min<br />

0,<br />

95<br />

1,10526 ⋅10<br />

⋅ 7,<br />

099 ⋅ 0,018233⋅<br />

−9<br />

=<br />

sm<br />

50,<br />

4<br />

-7<br />

⋅<br />

⎛<br />

⋅⎜<br />

⎜<br />

⎝<br />

4<br />

4<br />

0,<br />

00105 ⎛<br />

⎜<br />

9500 ⎜<br />

⎝<br />

4<br />

2<br />

50,<br />

4 ⋅ 0,<br />

00105<br />

1+<br />

2 2<br />

9500 ⋅84<br />

+ 50,<br />

4 ⋅ 0,<br />

00105<br />

2,667168 ⎞<br />

1+<br />

−1⎟<br />

=<br />

67032000 + 2,667168 ⎟<br />

⎠<br />

4<br />

-8<br />

( 1+<br />

3,978965 ⋅10<br />

−1)<br />

= 0,12296426365<br />

⋅ ( 1,000000009947<br />

-1)<br />

xolo SerCeuli modelisaTvis<br />

( 2)<br />

nax(<br />

1)<br />

= 3,868024 ⋅10<br />

max<br />

−9<br />

sm<br />

0,<br />

95<br />

504 ⋅<br />

4<br />

= 0,<br />

95 ⋅ 22,44994432<br />

⋅ 1,10526 ⋅10<br />

= 0,<br />

95 ⋅ 22,44994432<br />

⋅ 0,018233⋅<br />

=<br />

4<br />

0,<br />

00105 ⎛<br />

⎜<br />

9500 ⎜<br />

⎝<br />

-7<br />

⎛<br />

⋅⎜<br />

⎜<br />

⎝<br />

4<br />

4<br />

266,7168 ⎞<br />

1+<br />

−1⎟<br />

=<br />

6703200000 + 266,7168 ⎟<br />

⎠<br />

- 83 -<br />

⎞<br />

−1⎟<br />

=<br />

⎟<br />

⎠<br />

2<br />

504 ⋅ 0,<br />

00105 ⎞<br />

1+<br />

−1⎟<br />

=<br />

2 2<br />

9500 ⋅840<br />

+ 504 ⋅ 0,<br />

00105 ⎟<br />

⎠<br />

4<br />

-8<br />

( 1+<br />

3,9789472 ⋅10<br />

−1)<br />

= 0,3888633⋅<br />

( 1,000000009947<br />

-1)<br />

aqedan gamomdinare (3.34) gamosaxulebiT naxvretis diametris<br />

naangariSebi sidide dasaSvebi cdomilebis areSia, amitom proeqtirebisas,<br />

rogorc SedarebiT martivs, rekomendacia eZleva (3.34) formuliT<br />

sargeblobas. gavarCioT (3.34) gamosaxuleba detalurad<br />

d<br />

nax<br />

() 1<br />

=<br />

0,<br />

95<br />

Q ⋅<br />

4<br />

ρ<br />

Δp<br />

=<br />

=


cxrili 3.1.<br />

, ricxviTi mniSvnelobebi ρ =f (t, ° C)<br />

ρ<br />

Δp<br />

4<br />

0.001797 0.001518 0.001307 0.001140 0.001004 0.000895 0.000803 0.000655 0.000551 0.000470 0.000407 0.000357 0.000317 0.000284<br />

ρ ⋅10-6 dkn/mwm<br />

0 5 10 15 20 25 30 40 50 60 70 80 90 100<br />

t, °C<br />

Δp, atm<br />

Δp<br />

dkn/m 2<br />

500 0,05 0.043541 0.041742 0.040209 0.038858 0.037644 0.036577 0.035599 0.033831 0.032400 0.031137 0.030037 0.029069 0.028218 0.027453<br />

1000 0,10 0.036613 0.035101 0.033812 0.032676 0.031654 0.030758 0.029935 0.028449 0.027245 0.026183 0.025258 0.024444 0.023728 0.023085<br />

2000 0,20 0.030788 0.029516 0.028432 0.027477 0.026618 0.025864 0.025172 0.023922 0.022910 0.022017 0.021239 0.020555 0.019953 0.019412<br />

3000 0,30 0.027820 0.026671 0.025691 0.024828 0.024052 0.023371 0.022746 0.021616 0.020702 0.019895 0.019192 0.018573 0.018030 0.017541<br />

4000 0,40 0.025889 0.024820 0.023909 0.023105 0.022383 0.021749 0.021167 0.020116 0.019265 0.018514 0.017860 0.017284 0.016778 0.016324<br />

- 84 -<br />

5000 0,50 0.024485 0.023473 0.022611 0.021852 0.021169 0.020569 0.020019 0.019025 0.018220 0.017510 0.016891 0.016346 0.015868 0.015438<br />

6000 0,60 0.023394 0.022427 0.021604 0.020878 0.020225 0.019653 0.019127 0.018177 0.017408 0.016730 0.016138 0.015618 0.015161 0.014750<br />

7000 0,70 0.022509 0.021580 0.020787 0.020089 0.019461 0.018910 0.018404 0.017490 0.016750 0.016097 0.015528 0.015028 0.014588 0.014192<br />

8000 0,80 0.021770 0.020871 0.020105 0.019429 0.018822 0.018289 0.017799 0.016916 0.016200 0.015569 0.015018 0.014534 0.014109 0.013726<br />

9000 0,90 0.021139 0.020265 0.019521 0.018865 0.018276 0.017758 0.017283 0.016425 0.015730 0.015117 0.014583 0.014113 0.013699 0.013328<br />

9500 0,95 0.020855 0.019993 0.019259 0.018612 0.018030 0.017520 0.017051 0.016204 0.015519 0.014914 0.014387 0.013923 0.013516 0.013149<br />

10000 -1 0.020589 0.019739 0.019014 0.018375 0.017801 0.017296 0.016834 0.015998 0.015321 0.014724 0.014204 0.013746 0.013343 0.012982


cxrili 3.2<br />

, ricxviTi mniSvnelobebi ρ =f (t, ° C)<br />

2 Δ p<br />

ρ<br />

=<br />

cxrilis<br />

v<br />

0.001797 0.001518 0.001307 0.001140 0.001004 0.000895 0.000803 0.000655 0.000551 0.000470 0.000407 0.000357 0.000317 0.000284<br />

p⋅10-6 dkn/mwm<br />

0 5 10 15 20 25 30 40 50 60 70 80 90 100<br />

t, °C<br />

Δp, atm<br />

Δp<br />

dkn/m 2<br />

500 0,05 746.0 811.6 874.7 936.6 998.0 1057.0 1115.9 1235.6 1347.2 1458.6 1567.5 1673.7 1776.1 1876.5<br />

1000 0,10 1055.0 1147.8 1237.0 1419.1 1411.4 1494.9 1578.2 1747.4 1905.2 2062.8 2216.8 2366.9 2511.8 2653.7<br />

2000 0,20 1492.0 1623.3 1749.4 1687.6 1996.0 2114.1 2231.9 2471.2 2694.4 2917.3 3135.0 3347.3 3552.2 3752.9<br />

3000 0,30 1827.3 1988.1 2142.6 1867.6 2444.6 2589.2 2733.5 3026.6 3299.9 3572.9 3839.5 4099.6 4350.6 4596.4<br />

4000 0,40 2109.9 2295.7 2474.0 2006.9 2822.8 2989.7 3156.4 3494.8 3810.4 4125.7 4433.5 4733.8 5023.6 5307.4<br />

- 85 -<br />

5000 0,50 2359.0 2566.6 2766.1 2122.0 3156.0 3342.6 3528.9 3907.3 4260.1 4612.7 4956.8 5292.6 5616.6 5933.9<br />

6000 0,60 2584.1 2811.6 3030.1 2221.0 3457.2 3661.7 3865.7 4280.3 4666.8 5052.9 5429.9 5797.7 6152.6 6500.3<br />

7000 0,70 2791.2 3036.9 3272.9 2308.2 3734.2 3955.1 4175.5 4623.2 5040.7 5457.8 5865.0 6262.2 6645.6 7021.1<br />

8000 0,80 2983.9 3246.6 3498.8 2386.6 3992.0 4228.1 4463.8 4942.4 5388.7 5834.6 6269.9 6694.6 7104.4 7505.9<br />

9000 0,90 3164.9 3443.5 3711.1 2457.9 4234.2 4484.6 4734.5 5242.2 5715.6 6188.5 6650.3 7100.7 7535.4 7961.2<br />

9500 0,95 3251.6 3537.9 3812.8 2491.3 4350.2 4607.5 4864.3 5385.9 5872.2 6358.1 6832.5 7295.3 7741.9 8179.3<br />

10000 -1 3336.1 3629.8 3911.8 2523.5 4463.2 4727.2 4990.7 5525.8 6024.8 6523.3 7010.0 7484.8 7943.0 8391.8


am gamosaxulebaSi ρ aris rgoluri Wvritis, dolis zedapiris<br />

arxebis, centraluri naxvretisa da dguSiseuli sivrcis sawyisi mocu-<br />

lobis Semavsebeli siTxis (wylis) siblante, romelic mniSvnelovnad<br />

icvleba temperaturis gavleniT. viTvaliswinebT ra im farTo (areals)<br />

diapazons, romelSic muSaoba uxdeba <strong>lenturi</strong> konveieris amZravs,<br />

mizanSewonilad migvaCnia siTxis (wylis) siblante ganvixiloT tempera-<br />

turis cvlilebis t =0÷100 °C-is zRvrebSi. Sesabamisad warmovadgineT<br />

(3.34) gamosaxulebiT naangariSebi Sedegebis is ganmasxvavebeli<br />

mniSvnelobebi, romelic miiReba 4<br />

- 86 -<br />

ρ<br />

Tanamamravlis cvlilebiT.<br />

Δp<br />

Sedegebi warmodgenilia cxr. 3.1-Si. mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis<br />

siTxis moZraobis siCqarec. misi savaraudo cvlilebebis saorientacio<br />

mniSvnelobebi, rogorc temperaturisa da siblantis, aseve <strong>vakuum</strong>is<br />

mixedviT mocemulia cxr. 3.2.<br />

miRebuli cxrilebis (cxr. 3.1 da 3.2) saSualebiT, nebismieri<br />

sididis <strong>vakuum</strong>isa da diametris dolisaTvis, romelic brunvis sixSiriT<br />

da geometriuli zomebiT eqvemdebareba standartiT gaTvaliswinebul<br />

monacemebs, SegviZlia viangariSoT dolis sakontaqto zedapiris da avm-<br />

is damakavSirebeli naxvretis diametri, romelic siTxis nakadis<br />

uwyvetad gadadinebas uzrunvelyofs, Wvritedan dguSiseul sivrceSi.<br />

amasTan, aucileblad gasaTvaliswinebelia, rom es procesi unda<br />

dasruldes dolis mTeli sakontaqto zedapiris 10-20 %-ze e.i.<br />

“SedarebiTi simSvidis rkalze”; amisaTvis, vangariSobT Raris Sesatyvisi<br />

moculobis siTxis im mniSvnelobas, romlis uwyvet nakadad gadadineba<br />

SesaZlebelia “SedarebiTi simSvidis” ubanSi <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis<br />

saSualebiT (misive dguSiseul sivrceSi).<br />

( 0,<br />

1÷<br />

0,<br />

2)<br />

πRd<br />

v<br />

vSesaZlo =<br />

vcxrili<br />

= 628<br />

v<br />

v<br />

lenti<br />

(3.39) gamosaxulebaSi<br />

cxrili<br />

( 0,<br />

314 ÷ 0,<br />

) Rd<br />

lenti<br />

(3.39)<br />

Δp<br />

v =<br />

ρ<br />

2<br />

cxrili da misi mniSvnelobebi aiReba<br />

3.2 cxrilidan Sesabamisi svetis _ Δp da striqonis ρ=f(t °C) gadakveTaze.


aseve, cxr. 3.1. aiReba 4<br />

ρ<br />

gamosaxulebis ricxviTi mniSvnelobebi, xolo<br />

Δp<br />

lentis (dolis) standartuli siCqare Sesabamis sacnobaro litera-<br />

turidan [88, 89, 90, 91, 92].<br />

cxrilSi 3.2-Si mocemulia erTeulovan droSi naxvretidan uwyvet<br />

nakadad momdinare siTxis siCqare (xarji). rogorc cxrilidan naTlad<br />

Cans siTxis siCqare, temperaturis zrdiT (da Sesabamisad siblantis<br />

SemcirebiT) izrdeba. ase magaliTad 500 dkn/m 2 gaiSviaTebisas da 0 °C-dan<br />

100 °C-mde siTxis temperaturis momatebiT, siTxis siCqare (xarji)<br />

icvleba 746-dan 1876-mde m/wm. erTidaigive simkvrivisas (mag. ρ=179⋅10 -6<br />

dkn/mwm) ki izrdeba ra <strong>vakuum</strong>is mniSvneloba 5000 pa-dan 100 000-mde, 0 °C<br />

garemosa da Sesabamisad siTxis temperaturisas, siTxis siCqare da<br />

Sesabamisad xarji izrdeba 746-dan 3336-mde m/wm. xolo Tu temperatura<br />

100 °C miaRwevs maSin siTxis siCqare <strong>vakuum</strong>is imave zRvrebSi cvlile-<br />

bebisas 1876-dan 8392-mde m/wm izrdeba.<br />

aRniSnuli faqti da is SemTxveva, rom konveieris amZravi muSaobas<br />

iwyebs, sakontaqto zedapirze _ WvriteSi SedarebiT didi siblantis<br />

mqone siTxiT (dabali temperaturis gamo) da <strong>vakuum</strong>is gareSe, rac<br />

amZravis srulfasovan amuSavebamde gagrZeldeba, gvafiqrebinebs, _<br />

naxvretis zoma, romelSic siTxem uwyvet nakadad unda idinos, saWiroa<br />

gavTvaloT (3.2.) cxrilis v cxrilis da <strong>vakuum</strong>is sididis saSualo<br />

(Sesabamisi) mniSvnelobis mixedviT (3.38) formuliT, xolo <strong>vakuum</strong>is<br />

Seqmnis zonad unda miviRoT “SedarebiTi simSvidis” ubnis raRac<br />

garkveuli nawili (misi sidide mniSvnelovnad iqneba damokidebuli avm-is<br />

dguSis svlis maqsimalur mniSvnelobaze, rac Tavis mxriv ganapirobebs<br />

muSta meqanizmis profils _ simrudes da misi eqscentrisitetis<br />

mniSvnelobas). ubnis am nawilis sididis gaTvaliswineba moxdeba (3.38)<br />

formulis mricxvelSi (0,1÷0,2) ricxvebidan, an mis maxloblobaSi<br />

romelime saWiro cifris CasmiT.<br />

nax. 3.4 warmodgenilia (3.2. cxrilis monacemebiT agebuli) <strong>vakuum</strong>-<br />

dolis muSaobis sami reJimis Sesabamisi mrudi:<br />

- 87 -


ρ,<br />

dkn/mwm<br />

2000 -1 2 3 3336 4 5<br />

1600<br />

1200<br />

800<br />

400<br />

0,8<br />

0,6<br />

0,4<br />

0,2<br />

0,05<br />

Δp<br />

dkn/m 2<br />

746<br />

1492<br />

1876<br />

2791<br />

6 7<br />

3164<br />

2984<br />

2359<br />

2110<br />

3753<br />

0 700 2100 3500<br />

nax. 3.4.<br />

4900 6300 7700<br />

- 88 -<br />

5307<br />

5934<br />

7021<br />

8392<br />

7506<br />

7961<br />

v, m/wm<br />

mrudi – 1 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t) da t=(0÷100) °C. am<br />

dros Δp=500 dkn/m 2 =const;<br />

mrudi – 3 aRwers process, rodesac v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500<br />

dkn/m 2- dan 10 000-mde. Aam dros t=0 °C, xolo ρ=0,001797 dkn/mwm;<br />

mrudi _ 2 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t) da t=(0÷100) °C. am<br />

dros Δp≈-1 anu 10 000 dkn/m 2 = const;<br />

mrudi _ 4 aRwers process, v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500 dkn/m 2 -dan 10<br />

000 dkn/m 2 -mde. am dros t=100 °C, xolo ρ=0,000284 dkn/mwm.<br />

mrudi – 5 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t°C) da t=(0÷100) °C. am<br />

dros Δp=0,2 anu 2000 dkn/m 2 =const, xolo ρ=(284÷1797)⋅10 -6 ;<br />

mrudi _ 6 aRwers process, rodesac v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500<br />

dkn/m 2- dan 10 000-mde. Aam dros t=20 °C, xolo ρ=0,001004=const dkn/mwm;


1-3 da 2-4 reJimebis aRmweri mrudebi gadakveTis wertilebiT<br />

gvaZleven im optimalur reJimebs, romelTa saSualebiT SegviZlia<br />

ganvsazRvroT naxvretis optimaluri diametris saangariSod ρ da Δp-s<br />

sawyisi monacemebi. maTive saSualebiT (3.39) formuliT ganisazRvreba<br />

sakontaqto zedapiris <strong>vakuum</strong>uri arxis saorientacio moculoba, rome-<br />

lic Semdgom grZiv parametrebSi gadaiTvleba yoveli konkretuli<br />

SemTxvevisas. aseTi reJimuli wertilebis moZebna SesaZlebelia yoveli<br />

konkretuli SemTxvevisaTvis cxrilebis (3.1) da (3.2)-is monacemebis<br />

saSualebiT.<br />

ganvixiloT Cvens mier SerCeuli:<br />

a) laboratoriuli <strong>vakuum</strong>-dolisa (ix. winamdebare naSromis<br />

Sesavali nawili); da<br />

b) bazisuri (etalonuri) modelis <strong>vakuum</strong>-dolis magaliTze v SesaZlo-s<br />

mniSvnelobis (3.39) gantolebiT da naxvretis d nax diametris optimaluri<br />

zomis (3.34) gamosaxulebis gaangariSebis meTodika (wesi).<br />

a) laboratoriuli <strong>vakuum</strong>-dolisaTvis B l=0,5 m; D d=0,36 m; α=180°;<br />

Δp=0,95; v d=1,25÷1,6 m/wm; t=20 °C; maSin nax. 3.4.-dan (1-3) mrudebis reJimuli<br />

wertilidan Δp≈0,2 dkn/m 2 -dan v=1600 m/wm; Sesabamisad cxrilidan (3.2)<br />

viRebT (Δp-v)-saTvis ρ=1518⋅10 -6 da v cxr=1623 xolo 3.1 cxrilidan (ρ-Δpmax)<br />

mixedviT 4<br />

d<br />

v<br />

ρ<br />

-s mniSvnelobas _ 0,01999; da bolos<br />

Δp<br />

0,<br />

15πR<br />

v<br />

SesaZlo =<br />

d<br />

vcxrili<br />

lenti<br />

xolo<br />

=<br />

0,<br />

15<br />

⋅<br />

3,<br />

14<br />

1,<br />

0<br />

⋅<br />

- 89 -<br />

0,<br />

18<br />

⋅1623<br />

= 137,<br />

59794 , m/wm<br />

= 0,<br />

95<br />

ρ<br />

Q ⋅ 4 = 0,<br />

95⋅<br />

Δp<br />

−6<br />

1518⋅10<br />

138 ⋅ 4<br />

0,<br />

2<br />

= 0,<br />

95⋅11,<br />

747 ⋅0,029516<br />

= 0,<br />

33 , sm<br />

b) analogiurad iangariSeba bazisuri modelisaTvis Bl=3,2 m;<br />

nax<br />

D=2,674 m; α=180°; Δp=0,95 dkn/sm 2 ; v d=8,4 m/wm; t=20 °C;<br />

v<br />

0,<br />

15πR<br />

v<br />

SesaZlo =<br />

d<br />

vcxrili<br />

lenti<br />

=<br />

0,<br />

15<br />

⋅<br />

3,<br />

14<br />

1,<br />

0<br />

⋅<br />

1,<br />

337<br />

⋅ 5242 =<br />

3301,<br />

0289<br />

, m/wm<br />

xolo<br />

dnax<br />

= 0,<br />

95<br />

ρ<br />

Q ⋅ 4 = 0,<br />

95⋅<br />

Δp<br />

−6<br />

1518⋅10<br />

3301 ⋅ 4<br />

0,<br />

95<br />

= 0,<br />

95⋅<br />

57,<br />

454⋅<br />

0,29516 = 1,611 sm


Tavi IV. Teoriuli, eqsperimentuli da kompiuteruli<br />

kvlevis Sedegebi da maTi analizi<br />

4.1. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Sedegebi da maTi<br />

analizi<br />

mecnieruli kvlevis utyuarobisa da dasabuTebulobis dadas-<br />

turebis mizniT, winamdebare TavSi, movaxdineT Cvens mier Sesrulebuli<br />

Teoriuli da eqsperimentuli gamokvlevis Sedegebis urTierTTanxvdeni-<br />

lobis dasaSveb zRvrebSi arsebobis analizi. imavdroulad viTvaliswi-<br />

nebdiT da veyrdnobodiT: makroelastohidrodinamikis, <strong>vakuum</strong>Si fizikuri<br />

procesebis, moculobiTi hidravlikuri manqanebis muSaobis Teoriis,<br />

tribonikis da saerTod meqanikis zogad debulebebs.<br />

Teoriuli kvlevebis Sedegad miviReT <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />

zedapirebisaa da maTi <strong>vakuum</strong>is wyaroebTan SemaerTebeli kvanZebis ∗ (Cveni<br />

SemTxvevisaTvis wriulamonaCarxebiani grZivi Rarebis moculobebis avm-<br />

is dguSiseul sivrcesTan SemaerTebeli _ naxvretebi) uxelsayrelesi<br />

geometriul parametrebis (milsadenebis _ naxvretebis sigrZis da<br />

diametris, grZivi arxebis moculobebis, maTi upiratesi geometriuli<br />

formebisa da zomebis da a.S.) da rgolur WvriteSi mimdinare xaxunis<br />

reJimis teqnologiuri procesis upirates pirobebSi warmarTvis Teo-<br />

riuli sqema (ixile drekadhidrodinamikuri anu zomerfeldis ricxvTan<br />

dakavSirebuli sakiTxebi); rodesac cocia, _ Cveni SemTxvevisaTvis<br />

sakonveiero lenti, _ sayrden zedapirze anu <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />

zedapirze tangencialuri moZraobiT ganapirobebs misi Semkavebeli _<br />

SemzeTi siTxis gamownexvas.<br />

miviReT, rom gasauxSoebeli da gamauxSoebeli meqanizmebis<br />

SemaerTebeli elementis, _ naxvretis diamteri (ix. 3.33).<br />

d<br />

= 0,<br />

95<br />

Q ⋅<br />

nax<br />

4<br />

(4.1)<br />

∗<br />

koleqtorian <strong>vakuum</strong>-dolebSi igi warmoadgens sakmarisad grZel da rTullabirinTul<br />

recipientebs (<strong>vakuum</strong>-arxebs).<br />

- 90 -<br />

ρ<br />

Δp


Tu gaviTvaliswinebT, rom am gamosaxulebaSi erTeulovani<br />

drosTvis Q=v, maSin<br />

Δp<br />

Q =<br />

ρ<br />

2<br />

;<br />

d nax-is mniSvnelobis saangariSod saWiroa daviTvaloT grZivi<br />

arxis moculobis (v=Q)-s is realuri mniSvneloba, romlidanac `drekadi<br />

srialis~ rkalis garbenamde, siTxe uwyvet nakadad, gadadindeba<br />

dguSiseul sivrceSi amitom vsargeblobT (3.38) gamosaxulebiT<br />

( 0 , 1÷<br />

0,<br />

2)<br />

πRd<br />

Q = vSesaZlo<br />

=<br />

vcxr<br />

(4.2)<br />

v<br />

lent<br />

v SesaZlo-s miRebuli mniSvneloba warmoadgens <strong>vakuum</strong>-dolis<br />

sakontaqto zedapiris grZivi arxis moculobas, xolo (4.1) gamosaxu-<br />

lebiT naangariSevi d nax-is mniSvneloba warmoadgens wriuli amonaCar-<br />

xebis erTmaneTTan da avm-is dguSiseul sivrcesTan SemaerTebeli grZivi<br />

Rarebis siganes.<br />

eqsperimentuli monacemebis mixedviT wriuli amonaCarxebis<br />

optimaluri diametri d amonaC=3d nax; xolo amonaCarxebis centrebs Soris<br />

manZili l amonaC=2d amonaC=6d nax.<br />

amonaCarxebis raodenoba erT grZiv arxze<br />

n<br />

amonaC<br />

grZivi arxebis biji<br />

=<br />

Bl<br />

− 2d<br />

2d<br />

amonaC<br />

amonaC<br />

amonaC<br />

- 91 -<br />

B<br />

=<br />

6d<br />

l<br />

nax<br />

−1<br />

t = ( 4 ÷ 4,<br />

5)<br />

⋅ d = ( 12 ÷ 13,<br />

5)<br />

⋅ d<br />

arxebis raodenoba dolis sakontaqto zedapirze<br />

grZivi arxis farTobi<br />

( 3d<br />

)<br />

πDd<br />

πDd<br />

D<br />

n arx = =<br />

= ( 0,<br />

26 ÷ 0.<br />

23)<br />

t ( 12 ÷ 13,<br />

5)<br />

d<br />

d<br />

πd<br />

4<br />

nax<br />

Sarx =<br />

2<br />

amonaC ⋅ namonaC<br />

+ namonaC<br />

⋅ dnax<br />

⋅<br />

⎛<br />

B<br />

2<br />

nax<br />

l<br />

l<br />

Sarx = ⋅⎜<br />

1⎟<br />

⎜ 1⎟<br />

⋅ dnax<br />

⋅3<br />

4 ⎜<br />

−<br />

6d<br />

⎟<br />

+<br />

⎜<br />

−<br />

nax 6d<br />

⎟<br />

nax<br />

π<br />

⎝<br />

⎞<br />

⎠<br />

⎛<br />

⎝<br />

B<br />

⎞<br />

⎠<br />

d<br />

nax<br />

d<br />

nax<br />

amonaC<br />

da bolos wriulamonaCarxebiani grZivi arxis farTobi<br />

d<br />

nax


S = d 1,<br />

678B<br />

−10,<br />

065d<br />

)<br />

(4.3)<br />

arx<br />

nax ( l<br />

nax<br />

gamosaxulebis (3.39) da (4.2) mixedviT<br />

v<br />

SesaZlo<br />

0,<br />

1πD<br />

=<br />

v<br />

- 92 -<br />

lent<br />

xolo <strong>vakuum</strong>-dolis SerCeuli etalonuri modelisaTvis<br />

lent<br />

d<br />

v<br />

cxr<br />

0, 1πDd<br />

0,<br />

1⋅3,<br />

14⋅<br />

2,<br />

674<br />

vSesaZlo = vcxr<br />

=<br />

vcxr<br />

= 0,<br />

0999⋅<br />

v<br />

v<br />

8,<br />

4<br />

cxr<br />

(4.4)<br />

maSin (4.3.) da (4.4) gamosaxulebebis gaTvaliswinebiT etalonuri<br />

modelis Raris siRrme<br />

h<br />

Raris<br />

v<br />

=<br />

s<br />

SesaZlo<br />

arxisa<br />

=<br />

d<br />

nax<br />

0,<br />

0999<br />

( 1,<br />

678B<br />

l<br />

⋅ v<br />

cxr<br />

−10,<br />

065d<br />

amgvarad, <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiris yvela geometriuli<br />

zoma gamosaxulia naxvretis d nax diametris <strong>vakuum</strong>-dolis D dol _ diamet-<br />

ris da sakonveiero lentis B lent siganis saSualebiT. aRniSnuli paramet-<br />

rebis angariSisas vsargeblobT (cxrili 3.2)-is monacemebiT, saidanac<br />

cxrilis ricxviT mniSvnelobebs virCevT im regionis gabatonebuli<br />

klimaturi pirobebis mixedviT, sadac unda imuSaos dasaproeqtebelma<br />

obieqtma (lenturma konveierma, modernizebuli <strong>vakuum</strong>-amZraviT).<br />

4.2. kompiuteruli kvlevis Sedegebi da maTi analizi<br />

zemoT motanili saproeqto samuSaoebis Sesrulebis Semdeg,<br />

kompiuteruli modelirebis saSualebiT, movaxdineT Cvens mier<br />

daproeqtebuli da gaangariSebuli <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirisa<br />

da sakonveiro lentis rgolur WvriteSi siTxis Sris sisqisa da mTeli<br />

Semoxvevis kuTxis [orive: “SedarebiTi simSvidis” [0÷0,2]π da „drekadi<br />

srialis“ (0,2÷π ) radianze] sazRvrebSi misi cvlilebis Seswavla.<br />

aRniSnulis ganxorcielebis mizniT Cvens mier miRebul (3.22.)<br />

gamosaxulebaSi А, В1, С1 namdvili mudmivebis gansazRvrisa da Δh(s)-is<br />

cvlilebis kompiuteruli modelis SedgenisaTvis visargebleT qvemoT<br />

nax<br />

)


motanili konkretuli magaliTis pirobebiT. kerZod: Tu (3.16)<br />

gamoaxulebaSi<br />

h<br />

Δ h = 1− gaviTvaliswinebT „SedarebiTi simSvidis“ da<br />

h<br />

0<br />

„drekadi srialis“ Sesabamis rkalebze <strong>vakuum</strong>is Seqmnisa da siTxis<br />

drenaJirebis<br />

CavweroT:<br />

Cvens mier SemoTavazebul procesebs, maSin SeiZleba<br />

„SedarebiTi simSvidis“ rkalis centralur nawilSi h=h0<br />

amitom S=0,1π, maSin h=h0 da Δh(s)=0;<br />

agreTve S=0,1π, da h=h0 da (Δh(s))′=0;<br />

xolo, rodesac 0,1π


h<br />

αmax=π rad _ dolze lentis Semoxvevis kuTxe;<br />

p=0,35÷0,95 dkn/sm 2 _ <strong>vakuum</strong>is sidide;<br />

R=133,7 sm _ <strong>vakuum</strong>-dolis radiusi;<br />

B l=320 sm _ lentis sigane;<br />

E=6000÷20000 dkn/sm lentis drekadobis moduli;<br />

n arx=50 _ dolze <strong>vakuum</strong>-arxebis saerTo raodenoba;<br />

m=6,5÷9,5 simtkicis maragis koeficienti.<br />

0<br />

⎛ 6μU<br />

⎞<br />

= 0, 643R⎜<br />

⎟<br />

⎝ T ⎠<br />

2<br />

3<br />

nawilSi siTxis Sris sisqe;<br />

_ `SedarebiTi simSvidis rkalis~ centralur<br />

<strong>vakuum</strong>-dolis etalonuri modelis sakontaqto zedapirze arxebis<br />

saerTo raodenoba n arx=50 ; maTgan rgoluri Wvritis (0,2÷π ) radiani<br />

kuTxis Sesabamisi `SedarebiTi simSvidis rkalze~ ganTavsdeba (4÷5) arxi-<br />

nomrebiT K=24, 23, 22, 21. danarCeni 20÷1 <strong>vakuum</strong>-arxi (0,2π÷π) radianis tol<br />

kuTxeze `drekadi srialiT~ imuSavebs mTel sakontaqto zedapirze<br />

<strong>vakuum</strong>is danakargebis TandaTanobiTi kompensaciiT K=20-dan K=1-ken.<br />

ganvixiloT <strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis ori SesaZlo reJimi:<br />

1) `SedarebiTi simSvidis~ rkalis K=24÷21 arxebSi <strong>vakuum</strong>is sawyisi<br />

mniSvneloba p=0,35 dkn/sm 2 ; xolo (0,2π_π) radianis `drekadi srialis<br />

rkalze~ miviRoT <strong>vakuum</strong>is zrda p=0,35-dan 0,95 dkn/sm 2 -mde, K=20-dan K=1-ken<br />

<strong>vakuum</strong>-arxisaken zrdis bijiT 0,03÷0,1 dkn/sm 2 (mxedvelobaSi miiReba<br />

<strong>vakuum</strong>is kargvebic);<br />

2) `SedarebiTi simSvidis~ rkalis K=24÷21 arxebSi <strong>vakuum</strong>i aRwevs<br />

maqsimalur p=0,95 dkn/sm 2 mniSvnelobas. K=20-dan K=1-ken <strong>vakuum</strong>-arxebSi ki<br />

`drekadi srialiT~ xdeba mTel sakontaqto zedapirze Seqmnili <strong>vakuum</strong>is<br />

SenarCuneba (aRniSnul process adgili eqneba uxvad dasvelebuli da<br />

dguSiseuli sivrcis siTxiT maqsimalurad Sevsebis SemTxvevaSi). (ix. IV<br />

Tavis danarTi II).<br />

yvela SesaZlo varianti monacemi Setanili iqna kompiuterSi Δh(s)-<br />

is, S=0÷π, radianis sazRvrebSi, cvlilebis SeswavlisaTvis. ori maTgani<br />

IV Tavs Tan erTvis.<br />

- 94 -


p R B μ δ P=F2/2 U1 U ho a<br />

0.35 133.7 320 0.63 0.1167 14974.4 0.005 0.003366247 0.004859 0.840583<br />

F1 F2 Fo S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2) b1(S=π/10) b2(S=π) b3(S=π/10)<br />

186789 29949 480000 0.31416 0.767914 1.141152647 0.974023753 0.226445862 0 1 0<br />

3.1416 0.071306 3.744875807 -0.654465666 0.756091722<br />

a11 a12 a13 a21 a22 a23 a31 a32 a33<br />

0.76791 1.1115 0.2584 0.071306 -2.450893 2.831469598 -0.645495682 0.266977922 0.266975<br />

1.2<br />

D Dx Dy Dz X=Dx/D Y=Dy/D Z=Dz/D<br />

-3.5395 -0.2278 0.3718 -0.92249 0.064346 -0.10504681 0.260625535<br />

1<br />

0.8<br />

0.6<br />

dh<br />

0.4<br />

0.2<br />

a S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2)<br />

0.84058 0.1 0.3142 0.767914 1.141153 0.974023753 0.226445862<br />

0.84058 0.2 0.6283 0.589692 1.302229 0.897444543 0.441127297<br />

0.84058 0.3 0.9425 0.452832 1.486042 0.774240851 0.632891069<br />

0.84058 0.4 1.2566 0.347736 1.695801 0.610813416 0.791774571<br />

0.84058 0.5 1.5708 0.267032 1.935168 0.4156527 0.90952341<br />

0.84058 0.6 1.885 0.205057 2.208322 0.19889779 0.980020239<br />

0.84058 0.7 2.1991 0.157466 2.520033 -0.02819036 0.999602573<br />

0.84058 0.8 2.5133 0.120921 2.875742 -0.25381394 0.96725306<br />

0.84058 0.9 2.8274 0.092857 3.281661 -0.46625126 0.884652339<br />

0.84058 1 3.1416 0.071306 3.744876 -0.65446567 0.756091722<br />

- 95 -<br />

0<br />

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5<br />

S<br />

IV Tavis danarTi 1.<br />

0.6 0 0.6 0.3 10 0.08535188 0.35 20 0.02833 S dH<br />

0.57 1 0.5027 0.27 11 0.067743056 0.35 21 0.024984 0.31416 0<br />

0.54 2 0.42 0.24 12 0.053103292 0.35 22 0.022033 0.62832 0.064894637<br />

0.51 3 0.3498 0.21 13 0.040976861 0.35 23 0.01943 0.94248 0.153395133<br />

0.48 4 0.2903 0.18 14 0.03097427 Σ 0.094777 1.25664 0.263506102<br />

0.45 5 0.24 0.15 15 0.022762975 ΣΣ 3.431637 1.5708 0.391409279<br />

0.42 6 0.1976 0.12 16 0.016059358 1.88496 0.53110086<br />

0.39 7 0.1618 0.09 17 0.010621813 2.19912 0.674118853<br />

0.36 8 0.1317 0.06 18 0.006244772 2.51328 0.809403089<br />

0.33 9 0.1065 0.03 19 0.002753568 2.82744 0.923334345<br />

Σ 3.0003 Σ 0.336591843 3.1416 1


p R B μ δ P=F2/2 U1 U ho a<br />

0.95 133.7 320 0.63 0.1167 40644.8 0.005 0.000565495 0.00076 2.125058<br />

F1 F2 Fo S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2) b1(S=π/10) b2(S=π) b3(S=π/10)<br />

507002 81290 480000 0.31416 0.512934 1.39626964 0.837840381 0.545915283 0 1 0<br />

3.1416 0.001261 28.16391009 0.873537261 -0.486757284<br />

a11 a12 a13 a21 a22 a23 a31 a32 a33<br />

0.51293 1.1699 0.7622 0.001261 24.60222 -13.7089884 -1.090014394 -0.159564455 -0.159575<br />

1.2<br />

D Dx Dy Dz X=Dx/D Y=Dy/D Z=Dz/D<br />

34.7864 0.0651 0.749 -1.19331 0.00187 0.021531613 -0.034303922<br />

1<br />

0.8<br />

0.6<br />

0.4<br />

dh<br />

0.2<br />

0<br />

a S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2)<br />

2.12506 0.1 0.3142 0.512934 1.39627 0.837840381 0.545915283<br />

2.12506 0.2 0.6283 0.263101 1.949569 0.403953007 0.914779737<br />

2.12506 0.3 0.9425 0.134954 2.722124 -0.1609441 0.986963524<br />

2.12506 0.4 1.2566 0.069222 3.800819 -0.67364394 0.739056052<br />

2.12506 0.5 1.5708 0.035506 5.306968 -0.96786809 0.251458484<br />

2.12506 0.6 1.885 0.018212 7.409958 -0.94819399 -0.317691907<br />

2.12506 0.7 2.1991 0.009342 10.3463 -0.62100235 -0.783808702<br />

2.12506 0.8 2.5133 0.004792 14.44622 -0.0924077 -0.995721255<br />

2.12506 0.9 2.8274 0.002458 20.17082 0.466156551 -0.884702249<br />

2.12506 1 3.1416 0.001261 28.16391 0.873537261 -0.486757284<br />

- 96 -<br />

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5<br />

-0.2<br />

-0.4<br />

S<br />

IV Tavis danarTi 2.<br />

0.6 0 0.6 0.3 10 0.08535188 0.35 20 0.02833 S dH<br />

0.57 1 0.5027 0.27 11 0.067743056 0.35 21 0.024984 0.31416 0<br />

0.54 2 0.42 0.24 12 0.053103292 0.35 22 0.022033 0.62832 -0.043729618<br />

0.51 3 0.3498 0.21 13 0.040976861 0.35 23 0.01943 0.94248 -0.101343026<br />

0.48 4 0.2903 0.18 14 0.03097427 Σ 0.094777 1.25664 -0.151360405<br />

0.45 5 0.24 0.15 15 0.022762975 ΣΣ 3.431637 1.5708 -0.156307517<br />

0.42 6 0.1976 0.12 16 0.016059358 1.88496 -0.070494424<br />

0.39 7 0.1618 0.09 17 0.010621813 2.19912 0.13986355<br />

0.36 8 0.1317 0.06 18 0.006244772 2.51328 0.464707275<br />

0.33 9 0.1065 0.03 19 0.002753568 2.82744 0.814620683<br />

Σ 3.0003 Σ 0.336591843 3.1416 1


ZiriTadi daskvnebi<br />

<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> amZravi <strong>vakuum</strong>-dolebis da maTi arsebuli da<br />

axali sakontaqto zedapirebis konstruqciebis muSaobis, rgolur<br />

WvriteSi makro-elastohidrodinamikuri reJimisas <strong>vakuum</strong>is Seqmnis proce-<br />

sebis analizis, sakontaqto zedapirze siTxis Sris sisqisa da misi<br />

sadrenaJo efeqtis Teoriuli da eqsperimentuli gamokvlevis da<br />

kompiuteruli modelirebis Sedegebis gaTvaliswinebiT miRebulia<br />

Semdegi daskvnebi:<br />

1. SemoTavazebuli axali konstruqciis sakontaqto zedapiri<br />

warmoadgens sakonveiero lentisaTvis optimalur sayrden da mcire<br />

sawyisi moculobis mqone centraluri gawovis <strong>vakuum</strong>-arxebiT warmoqmnil<br />

sakontaqto <strong>vakuum</strong>-zedapirs.<br />

2. avtonomiur <strong>vakuum</strong>urmeqanizmebiani (avm) amZravebi SemoTavaze-<br />

buli axali sakontaqto zedapiriT, racionaluria da iZleva saSualebas:<br />

_ sakontaqto zedapirze, rgolur WvriteSi, <strong>vakuum</strong>i Seiqmnas<br />

praqtikulad ukumSvadi wveTovani siTxis (Txevadi dguSis) saSualebiT;<br />

_ identuri wevis Zalebisas sxva tipis amZravebTan SedarebiT,<br />

gamoyenebul iqnes ufro naklebi simtkicis lenti an gaizardos<br />

sakonveiero dgaris sigrZe;<br />

_ rogorc ganivi, aseve amZravis wriuli mimarTulebiT, maRali da<br />

Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is ganviTarebiT aamaRlos misi efeqturad<br />

gamoyeneba margi qmedebis koeficientisa da amZravis sakontaqto<br />

zedapirze dayvanili kuTri simZlavris gazrdiT;<br />

_ <strong>vakuum</strong>is formireba davasruloT kompaqturi avm-iT mTeli<br />

sakontaqto rgoluri Wvritis (0,05÷0,2)⋅α g Sesabamis rkalze, romelic<br />

iwyeba amZravze lentis swrafobis wertilidan anu e.w. “SedarebiTi<br />

simSvidis rkalze”;<br />

3. makroelastohidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />

lentur sakisarTan gaigivebis Semdeg, iteraciuli operaciebis saSuale-<br />

biT, <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>amZravebis</strong> gaangariSebis TeoriaSi pirvelad,<br />

gamoyenebuli iqna SezeTvis gaangariSebis klasikuri meTodebi.<br />

- 97 -


4. makroelastodinamikur reJimSi, sakonveiero lentis drekadad<br />

mosriale da <strong>vakuum</strong>-dolis zedapirebis wyvilis SezeTvis reJimisa da<br />

xaxunis xasiaTis cvlilebis marTvis safuZvelze, zomerfeldis<br />

ganzogadebuli ricxvis mniSvnelobis cvlilebiT gaizarda xaxunis<br />

koeficientis mniSvneloba da, Sesabamisad, amZravis wevis faqtori da<br />

misi wevis Zala.<br />

5. navie-stoksisa da reinoldsis gantolebebze dayrdnobiT gani-<br />

sazRvra dolisa da sakonveiero lentis sakontaqto WvriteSi siTxis<br />

Sris h sisqe, misi h0 mniSvneloba Semoxvevis saZiebo kuTxis (α S.s.)<br />

centralur nawilSi da maT Soris gansxvaveba Δh ori konkretuli<br />

SemTxvevisaTvis: 1) rodesac sakontaqto zedapiri gayofilia ”drekadi<br />

srialis” da aramosriale anu “SedarebiTi simSvidis” ubnebad da 2)<br />

pirobisaTvis, romlis mixedviT sakontaqto zedapirze “simSvidis rkali”<br />

ar arsebobs. orive SemTxvevisaTvis miRebulia gantolebebi Δh, h0 da h-is<br />

gaangariSebisaTvis, ris safuZvelzec damuSavebulia <strong>vakuum</strong>is Seqmnis<br />

procesis srulyofisaTvis sakontaqto zedapiris grZivi arxebis<br />

optimaluri konstruqcia da gansazRvrulia maTi sawyisi aucilebeli<br />

moculobis mniSvneloba.<br />

6. damuSavebulia rgoluri Wvritedan <strong>vakuum</strong>is Semqmneli meqanizmis<br />

(kerZo SemTxvevaSi dguSiseuli sivrcis) moculobasTan damakavSirebel<br />

naxvretSi siTxis uwyvet nakadad gadadinebis gaangariSebis meTodika,<br />

romelic uzrunvelyofs Tanabari da saWiro <strong>vakuum</strong>is sididis formi-<br />

rebasa da SenarCunebas, romelic misaRebia nebismieri diametris<br />

amZravisaTvis, lentis nebismieri siCqarisaTvis, temperaturuli reJimisa<br />

da <strong>vakuum</strong>is saWiro sididis gaTvaliswinebiT.<br />

7. fizikuri da kompiuteruli modelebis saSualebiT <strong>vakuum</strong>-<br />

<strong>amZravebis</strong> <strong>vakuum</strong>s daqvemdebarebuli moxaxune zedapirebis makrosimqi-<br />

seebis, lokalur rezervuarebsa da kapilarebSi siTxis moZraobis<br />

Teoriulad da eqsperimentulad Seswavlis safuZvelze dadgenilia<br />

<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebisa da <strong>vakuum</strong>is Semqneli<br />

meqanizmebis (<strong>vakuum</strong>-arxebis da maTi urTierTdamakavSirebeli kvanZebisa<br />

da naxvretebis, cilindr-dguSebis da muSta meqanizmebis da a.S.)<br />

optimaluri parametrebi.<br />

- 98 -


8. Catarebuli kvleviTi samuSaoebis SedegebiT damuSavda teqnikuri<br />

moTxovnebi <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> yvela teqnologiuri rgolisaTvis,<br />

romelmac gviCvena, rom Tanabari da aucilebeli <strong>vakuum</strong>is formireba<br />

damokidebulia ara mxolod sakontaqto zedapirebis konstruqciisa da<br />

<strong>vakuum</strong>is Semqneli meqanizmebis SesaZlo amotumbvis siswrafeze, aramed<br />

maTi SemaerTebeli naxvretebis (recipientebis) gamtarobis unarzec.<br />

- 99 -


gamoyenebuli literatura<br />

1. Андреев А.В. Передача трением М. «Машиностроение», 1978-176 с.<br />

2. Ампилогова Н.В. Обоснование эксплуатационных свойств и разработка<br />

высокомодульных лент для конвейеров горной промышленности. Автореф.докт.<br />

диссерт. Москва 1996 – 28 с.<br />

3. Агушев В.А. и др. «Приводной барабан для ленточных конвейеров.» Авт. св. СССР от<br />

05.10.59 г. № 132536 – Бюл. Изобр. №19, 1960 г.<br />

4. Борохович А.И., Пискун И.А. «Экспериментальные исследования ленточного<br />

конвейера на воздушной подушке». – Известия высших учебных заведений.<br />

Горный журнал №5,1983 г., с.61-64<br />

5. Васильев К.А. «Вакуум-приводы ленточных конвейеров». ЦНИИЭИ тяжмаш,1980г.<br />

№38 – 50 с.<br />

6. Васильев К.А. «Приводные вакуум-барабаны для ленточных конвейеров». ЦНИИЭИ<br />

тяжмаш,1980г.№15 –12-14 с.<br />

7. Васильев К.А. «Ленточный конвейер 1КЛВ-800 с приводным вакуум-<br />

барабаном».ЦНИИЭИтяжмаш,1981г.,№16 – 14-16 с.<br />

8. Васильев К.А. Использование приводных вакуум-барабанов для увеличения тяговой<br />

способности однобарабанных приводов ленточных конвеиеров. Научно-<br />

технический Журнал министерство станкостроительной и инструментальной<br />

промишленности СССР «Механизация и автоматизация производство». изд.<br />

«Машиностроение» №4, 1980 – (29-31) с.<br />

9. Васильев К.А., Кирпичев А.К. приводной барабан ленточного конвеиера. Авт. СССР<br />

№457644, бюлл. изобретений №3, 1975.<br />

10. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейера»<br />

СССР №475232. Б.И. №24, 1975.<br />

11. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейера»<br />

А. С. СССР №543572, Б.И. №3, 1977.<br />

12. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводная станция ленточного конвейера» А. С. СССР<br />

№581030, Б.И. №43, 1977.<br />

13. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан ленточного конвейера»<br />

СССР №823238 Б.И. №15, 1981.<br />

- 100 -


14. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного<br />

конвейера» А.С. СССР №973450 Б.И. №42, 1982.<br />

15. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Промежуточний вакуум-привод ленточного<br />

конвейера» Авт. свид СССР №1104 070. бюлл. изобр. 1984.<br />

16. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Промежуточний вакуум-привод ленточного<br />

конвейера» А.С. 1027 108 бюлл. изобр. №25. 1983.<br />

17. Васильев К.А., Журавлев Б.П. Тяговая способность вакуум-приводов ленточных<br />

конвейров с пазми-каналами в рабочей поверхности исполнительных органовю –<br />

Известия ВУЗОВю Горный журнал №07, 1988 – с 80-84.<br />

18. Васильев К.А. Юнгмейстер Д.А. Оценка тяговой способности и ефективныи<br />

применения протежуточного вакуум-привода для многоприводных ленточных<br />

конвеиров – известия ВУЗОВ. Горный журнал. №7, 1984 – с. 61-65.<br />

19. Васильев К.А., Журавлев Б.П. Методика определения параметров поверхности<br />

приводных вакуум-барабанов ленточных конвеиров. Записки ЛГИ – 1981. – т 88, -<br />

с. 49-54.<br />

20. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. Проблема создания многоприводных ленточных<br />

конвеиров с промежуточными вакуум-приводами. Записки ЛГИ – 1981 – т88 – с 55-62.<br />

21. Во-Куанг-Фьен. «Повышение тяговой способности ленточных конвейеров за счёт<br />

применения приводного вакуум-барабана с перфорированной поверхностью<br />

вакуумного отсоса». Автореф. канд. диссерт. Ленинград,1973г. – 22с.<br />

22. Волчек И.Б. «Экспериментальные и теоретические исследования приводов ленточных<br />

конвейеров с вакуумным прижатием ленты».Автореф. канд.диссерт. Ленинград,<br />

1970. -19 с.<br />

23. Волчек И.Б. «Приводы ленточных конвейеров с вакуумными барабанами».<br />

НИИИНФОРМтяжмаш,1972г. №20 – 22 с.<br />

24. Волчек И.Б. «Приводы для конвейеров большой протяжённости». Труды ВНИИТП,<br />

вып-35. Под редакц. В.А.Грачёва.Л.: «Энергия», 1975. – 70—73 с.<br />

25. Волчек И.Б. «Приводной барабан ленточного конвеира» А.С. СССР №320424 б.и.<br />

№34, 1972.<br />

26. Волчек И.Б. Смирнов С.Л. «Приводной барабан ленточного конвеира» А.С. СССР<br />

№447330 б.и. №39, 1975.<br />

27. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №477074 б.и.<br />

№26, 1975.<br />

- 101 -


28. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №502805 б.и.<br />

№13, 1977.<br />

29. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №562468 б.и.<br />

№23, 1977.<br />

30. Волчек И.Б. Грачев В.А. «Приводной барабан» А.С. СССР №580153. б.и. №42, 1977.<br />

31. Волчек И.Б. Сур Н.Г. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №613971<br />

б.и. №25, 1978.<br />

32. Волчек И.Б. «Приводы денточных конвеиров с вакуумными барабанами».<br />

(НИИИНФОРМТЯЖМАШ)» 1972, №20 (6-72-20) 22 с.<br />

33. Гаркунов Д.Н. Трибоника – М. Машиностроение, 1985, - 424 с.<br />

34. Дьячков В.К. «Ленточные конвейеры большой протяженности – Подъемно-<br />

транспортное оборудование М. ЦНИИЕЭИ тяжмаш, 1984, вып,1. 45 с.<br />

35. Дьячков В.К. «Особенности проектирования ленточных конвейеров за рубежом Обзор<br />

- М. ЦНИИЕЭИ тяжмаш, 1986 – 48 с.<br />

36. Дьячков В.К. «Современные конструкции узлов ленточных конвейеров. Подъемно-<br />

транспортное оборудование (НИИинформ тяжмаш), 1978, №34. 50 с.<br />

37. Дьячков В.К., Жариков В.С. «Приводные устроиства ленточных конвейеров –<br />

Подъемнотрансп. оборудование (НИИинформ тяжмаш), 1972, №29-30 с.<br />

38. Дьячков В.К., «Приводы мошных ленточных конвейеров – Промышленный<br />

транспорт» №7, 1984. с. 14-16.<br />

39. Евневич А.В. Транспортные машины и комплексы М. «Недра», 1975 – 415 с.<br />

40. Ермаков Ю.Г. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейере» Авт. Свид.<br />

СССР №655614 бюл. изобр. №13, 1979.<br />

41. Жариков В.С. Лягушев Г.С. «Испитание пневмокамерного привода ленточного<br />

конвеира на модели М. НИИИнформтяжмаш, 6-77-12, - 13-16 с.<br />

42. Зеленский А.В., Петров А.С. Справочник по проектированию ленточных конвеиров –<br />

М. Недра, 1980-223 с.<br />

43. Крагельский И.В., Виноградова И.Э. Коеффициенты трения справочное пособие М.<br />

1962, 220 с.<br />

44. Крагельский И.В. и др. Основы расчётов на трение и износ. М. «Машиностроение»,<br />

1977.<br />

45. Камке Э. Справочник по обикнавенным Диференциальным уровнениям. Перевод с<br />

неменкого С.В. Фомина. Издание 2-е, м.1961.<br />

- 102 -


46. Котяшев А.А. Каледин А.В. Применение ленточных крутонакдщнных конвейров для<br />

транспортирования горной массы. Научно-технический и производственный<br />

журнал «Горный журнал» №5, 1990, м.: «Недра» (61-63) с.<br />

47. Коваль П.В. Гидропривод горных машин изд. : «Недра» м. 1967 – 387 с.<br />

48. Костерин Л.С., Дмитрин В.П. квыбору состава смазочно-охлаждающей среды для<br />

конвейера со скалзящей лентой – Известия ВУЗ ов, «Горный журнал» №11, 1986-с.<br />

52-54.<br />

49. Коган И.Я. «Ленточные конвейеры и их применение в годротехническом<br />

строительстве» м. «Машгиз» 1953, 240 с.<br />

50. Кречнев Э.Г. «Привод ленточного конвеиере с гидравлическим прижимным<br />

устроиством. Научные сообщения 85. м. 1971.<br />

51. Лягушев Г.С. Примкнкние пневмокамерных устроиств для ленточных конвеиров. М.:<br />

НИИИнформтяжмаш, 6-77-12, 9-13 с.<br />

52. Лунев Г.Г. Приводной ленточного конвейра. Авт. Свид. СССР №543573 бюлл. Изобр.<br />

№3, 1977.<br />

53. Лузин Н.Н. Дифференцияльное исчисление» издание пятое. Советская наука. м. 1955.<br />

54. Мур Д. Трение и смазка эластомеров США, 1972 пер сангл. Канд. Хим. Наук. Г.И.<br />

55. Мур. Д. Основы и применения трибоники. Пер. С англис. Канд. Физ. Наук. С.А.<br />

Харлиамова . М. «МИР» 1978 – 488 с.<br />

56. Макаров Э.С. Савенко В.М. Приводной вакуум-барабан ленточного конвеира. Авт.<br />

Свид. №967896 бюлл. Икобр. №39, 1982.<br />

57. Морев В.Я. и др. Приводной барабан ленточного конвеиера Авт. Свид. СССР № 753<br />

727 бюлл. Изобр. №29, 1980.<br />

58. Морев В.Я. и др. Приводной барабан ленточного конвеиере Авт. Свид. СССР № 725<br />

965 бюлл. Изобр. №13, 1980.<br />

59. Монастирский В.Ф. Разработка методов и средств управлкния надежностью мощных<br />

ленточных конвеиров. автореф. Докт. Диссукт. Днепропетровск, 1991, 33 с.<br />

60. Молодини Н.Ш. Разработка вакуум – барабана с автономними вакуумными<br />

механизмами для приводов рудничных ленточных конвеиров. Дисс. На соиск. Уч.<br />

Степ. Канд. Тех. Наук. Тбилиси 1980г. 177с.<br />

61. Молодини Н.Ш. Приводной барабан ленточного конвеиера. Авт. Свид. СССР<br />

№543574, бюлл. Изобретении №3, 1977.<br />

62. Мусхелишвили В.Л. Кутателадзе А.А. Молодини Н.Ш. Привод ленточного конвеиера.<br />

Авт. Свид. СССР №676 506. бюл. Изобретении №28, 1979.<br />

- 103 -


63. Молодини Н.Ш. Лештаева Е.Н. оценка качества однобарабанных приводов ленточных<br />

конвеиров труды ГПИ, №2 (259), 1983, 38-42 с.<br />

64. Молодини Р.Н. Характеристика контактных поверхностей вакуум-приводов как<br />

ленточного подшипника «GEORGIAN ENGINEERING NEWZ” №1, 2004, с122-125.<br />

65. v. musxeliSvili, n. molodini, r. molodini. konveirebis <strong>amZravebis</strong> weviTi<br />

Tvisebebis analizi. samTo Jurnali #2, 1998, gv. 20-21.<br />

66. r. molodini. <strong>lenturi</strong> konveirebis <strong>vakuum</strong>uri <strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />

zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva. naSromi magistris<br />

akademiuri xarisxis mosapoveblad, Tbilisi 2000, 80 gv.<br />

67. v. musxeliSvili, r. molodini, n. molodini, <strong>lenturi</strong> konveiris <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong><br />

klasifikacia da analizi. samTo Jurnali #1-2 (10-11), 2003, gv. 36-39.<br />

68. v. musxeliSvili, r. molodini, n. molodini. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />

zedapirebis konstruqciebi. samTo Jurnali #1 (12), 2004. gv. 21-23.<br />

69. n. molodini, r. molodini. hidravlikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />

lentTan sakontaqto WvritebSi siTxis Sris sisqis gansazRvrisaTvis.<br />

samTo Jurnali #2 (15), 2005, Ggv. 60-62.<br />

70. Начала магнитного транспорта. Под общ. Ред. Проф. В.Г. Гейера, М. «Недре» 1966,<br />

174 с.<br />

71. Осипов А.Ф. – Объемные гидравлические машины изд. «Машиностроение», М. 1966,<br />

160 с.<br />

72. Петров О.П. Исследование взаимодеиствия конвейерной ленты с двухбарабанным<br />

приводом ленточного конвеира. Автореф. Кандидат. Диссерт. Тула-1975.<br />

73. Проблемы совершенствования технологических схем и средств рудничного<br />

транспорта. Ответств. Редакт. Чл. Корр. А.В. Спивоковский издат. «НАУКА» М.<br />

1967г. 240 с.<br />

74. Розанов Л.Н. Вакуумная техника: Учебник для вузов.- М. Высш. Школа, 1982, 207 с.<br />

75. Рождественская Л.А. Ленточные конвеиеры повышенной производительности –<br />

НИИИиформтяжмаш, 1978, №35, - 48 с.<br />

76. Справочник по триботехнике под общ. Ред. М.Хебды, А.В. Чичинадзе В. Зт. Т.1<br />

Теоретические основы – М.: Машиностроение, 1989 – 400 с.<br />

77. Смирнов В.К. Научное обоснование методов расчёта мошных ленточных конвеиров<br />

Автореы. Докт. Диссерт. Днепропетровск -1979 32 с.<br />

78. Смирнов В.К Стаховскийй Е.А. Тяговая способность привода денточного конвеира.<br />

Вопросы рудничного транспорта №13 КИЕВ. 1974, с. 119-140.<br />

- 104 -


79. Спиваковский А.О. Дьяков В.А. состояние и направлкния развития конвеирного<br />

транспорта на карьерах. (Промишленный транспорт №10, 1984г. c. 4-6.<br />

80. Славарь-справочник по трению, иэносу и смазке деталей машин Е.Л. Шведков, Д.Я.<br />

Ровтнский, В.Д.Зозуля, Э.Д. Браун, Киев: Наука дунка, 1979. 188 с.<br />

81. Титов А.М. Пути повышения тяговой способности и прочности барабанов ленточных<br />

конвеиров, Автореф. Диссерт. Харьков-1985. 24 с.<br />

82. Трение и износ в вакууме М. «Машиностроение» 1973 Авт.: Крагельский И.В. И.В. и<br />

др. 216 с.<br />

83. Трение. Изнашивание и смазка: справочник в 2-х кн. Под. Ред. И.В.Крагельского, В.В.<br />

Алисина – М. Машиностроение 1978-Кн. 1. 400 с.<br />

84. Трение. Изнашивание и смазка: справочник в 2-х кн. Под. Ред. И.В.Крагельского, В.В.<br />

Алисина – М. Машиностроение 1979-Кн. 2. 358 с.<br />

85. Транспорт на горных предприятиях. Под общей ред. Проф. Б.А. Кузнецова. Изд. 2-е.<br />

М. «Недра». 1976, с. 552. Авт.: Б.Д.Кузнецова, А.А. Ренгевич, и др.<br />

86. Чиряев И.В. и др. Приводной Вакуум-барабан Авт. Свидет. СССР, №781 130 бюлл.<br />

Изобретений №43, 1980.<br />

87. Чугреев Л.И.. Усупов С.С. Тяговой усилие при переменном коэффициенте трения<br />

между лентой и барабаном ленточного конвеиера известия ВУЗОВ «Горный<br />

журнал» №7. 1990, с. 72-75.<br />

88. Шахмеистер Л.Г., Дмитриев В.Г. Расчёт ленточных конвеиров для шахт и карьеров м.:<br />

1972, 298 с.<br />

89. Шахмеистер Л.Г., Дмитриев В.Г. Теория и расчёт ленточных конвеиров – М.<br />

Машинастроение, 1978. – 392 с.<br />

90. Штокман И.Г. Основние итоги и направления работ кафедры горнозаводского<br />

транспорта Донецкого политехнического института в области создания магнитных<br />

транспортных установок. – Транспорт шахт и карьеров. М., 1971, с. 96-100.<br />

91. Штокман И.Г. Основие задачи и направления развития в ВУЗ-фх науки о транспорте<br />

угольных шахт в десятой пятилетке. Извест. ВУЗ. Горный журнал №7, 1976, с.82-87<br />

92. Шахмейстер Л.Г., Солод Г.И. – Подземные конвеиерные установки М., «Недра» 1976,<br />

432 с.<br />

93. Юнгмеистер Д.А. Исследование промежутечного вакууь-привода и разработка его<br />

конструкции для многоприборного ленточного конвеиера, Автореф. Канд. Диссерт.<br />

Ленинград 1984г. 19 с.<br />

- 105 -

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!