sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ...
sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ... sadisertacio Tema: lenturi konveierebis vakuum-amZravebis ...
saqarTvelos teqnikuri universiteti revaz molodini lenturi konveierebis vakuum-amZravebis sakontaqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva teqnikis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad samecniero xelmZRvaneli, wardgenili disertacia specialoba 05.05.06 _ samTo manqanebi teqn. mecn. kandidati, prof. v. musxeliSvili 2006
- Page 2 and 3: sarCevi Sesavali ------------------
- Page 4 and 5: S e s a v a l i samecniero-teqnikur
- Page 6 and 7: sazRvao portamde da emsaxureboda fo
- Page 8 and 9: koeficientis angariSisas ar ganixil
- Page 10 and 11: sakonveiero lentis parametrebis gaT
- Page 12 and 13: Tvisebis vakuum-amZravis sakontaqto
- Page 14 and 15: — maRali da stabiluri wevis faqto
- Page 16 and 17: ezervebi stabiluri wevis faqtoris m
- Page 18 and 19: dfreev-fv'hfdt,b cfrjynfmnj ptlfgbh
- Page 20 and 21: - 20 - maTive mcire simtkicis gamo
- Page 22 and 23: [12] (s.m.581030), koleqtoris wrfiv
- Page 24 and 25: sakontaqto zedapirebiT Seqmnil rgol
- Page 26 and 27: [54] mixedviT liTonis elastomerze s
- Page 28 and 29: pirveli meqanikuri modeliT momuSave
- Page 30 and 31: 3) amZravis rgoluri Wvritidan siTxi
- Page 32 and 33: 4. vakuum-doli misi msaxvelis paral
- Page 34 and 35: g) b) a) Sнб, даH 1500 P=200mmH
- Page 36 and 37: viTvaliswinebT ra yovelive zemoTTqm
- Page 38 and 39: gauxSoeba dabali da saSualo vakuumi
- Page 40 and 41: iseTi aucilebeli parametrebi rogore
- Page 42 and 43: dolis (ix. Sesavlis daskvniTi nawil
- Page 44 and 45: Tavi II. sakonveiero amZravebis kva
- Page 46 and 47: zedapirebis geometriis Seswavlam [3
- Page 48 and 49: koleqtoridan recipientebis atmosfer
- Page 50 and 51: lur rezervuarebsa da kapilarebSi si
saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />
revaz molodini<br />
<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />
zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva<br />
teqnikis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad<br />
samecniero xelmZRvaneli,<br />
wardgenili<br />
disertacia<br />
specialoba 05.05.06 _ samTo manqanebi<br />
teqn. mecn. kandidati, prof. v. musxeliSvili<br />
2006
sarCevi<br />
Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 4<br />
Tavi I. <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> muSaobis saerTo analizi<br />
1.1. zogadi mimoxilva --------------------------------------------------------------------------------- 15<br />
1.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciuli sqemebis kla-<br />
sifikacia da analizi ------------------------------------------------------------------------ 17<br />
1.3. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis konstruqciebi -------------- 30<br />
1.4. sakontaqto zedapirebis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formirebisad-<br />
mi miZRvnili samuSaoebis analizi --------------------------------------------------- 37<br />
1.5. daskvnebi da kvlevis Semdgomi amocanebi ---------------------------------------- 42<br />
Tavi II. sakonveiero <strong>amZravebis</strong> moxaxune zedapirebis makrosimqisis<br />
analizi<br />
2.1. zedapirebis topografiis (teqsturis) Seswavlis meTodebi da para-<br />
metrebi ---------------------------------------------------------------------------------------------- 44<br />
2.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong>, xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis daxa-<br />
siaTeba ----------------------------------------------------------------------------------------------- 46<br />
2.3. <strong>vakuum</strong>-amZravi, rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari -------------------------------------- 50<br />
2.4. <strong>vakuum</strong>-amZravis xaxunis kvanZebis stenduri gamocda --------------------- 53<br />
2.4.1. xaxunis kvanZebis gamosacdeli stendis mowyobiloba ----------- 53<br />
2.4.2 eqsperimentuli kvlevis meTodika da gamzomi aparatura ----- 61<br />
Tavi III. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> optimaluri sakontaqto zedapiris damuSaveba<br />
da Teoriuli gamokvleva<br />
3.1. teqnikuri moTxovnebi sakontaqto zedapiris mimarT---------------------- 66<br />
3.2. <strong>vakuum</strong>-amZravis axali tipis sakontaqto zedapiri da misi daxa-<br />
siaTeba ------------------------------------------------------------------------------------------------ 68<br />
- 2 -
3.3. hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis lentTan sakontaqto<br />
WvriteSi siTxis Sris sisqis gansazRvra -------------------------------------- 71<br />
3.4. <strong>vakuum</strong>-dolis rgoluri Wvritis dguSiseul sivrcesTan SemaerTebel<br />
naxvretSi siTxis uwyvet nakadad dinebis kvleva -------------------------- 79<br />
Tavi IV. Teoriuli, eqsperimentuli da kompiuteruli kvlevis Sedegebi<br />
da maTi analizi<br />
4.1. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Sedegebi da maTi analizi ----- 90<br />
4.2. kompiuteruli kvlevis Sedegebi da maTi analizi ----------------------------- 92<br />
ZiriTadi daskvnebi -------------------------------------------------------------------------------------97<br />
gamoyenebuli literatura --------------------------------------------------------------------- 100<br />
- 3 -
S e s a v a l i<br />
samecniero-teqnikuri progresi, es aris mudmiv gaumjobesebaSi<br />
myofi maRalmwarmoebluri teqnologiuri procesisa da warmoebis iara-<br />
Rebis kompleqsis gegmiani gamoyeneba. mis erT-erT mniSvnelovan rgols<br />
warmoadgens satransporto manqana, romlis srulyofil teqnologiur<br />
funqciebze mniSvnelovnadaa damokidebuli sawarmoebis ekonomika.<br />
mrewvelobis da meurneobis ganviTarebisaTvis da momsaxureobis<br />
sferos srulyofisaTvis udidesi mniSvneloba aqvs arsebuli saxis<br />
satransporto saSualebebis optimalur da mizanswraful gamoyenebas,<br />
risTvisac saWiroa maTi rekonstruqcia da srulyofa, cxovrebisa da<br />
konkretuli pirobebis mier dasmuli problemebis Sesabamisad.<br />
udidesi mniSvneloba aqvs rogorc samTamadno aseve sxva sawar-<br />
moebis satransporto manqanebis optimalur da srulyofil eqspluata-<br />
cia-momsaxurebas, risTvisac saWiroa maTi perspeqtiuli saxeebis,<br />
daniSnulebis, gaumarTaobis, mtyunebis mizezebis da gaumjobesebis<br />
mimarTulebaTa Rrmad Seswavla-analizi.<br />
mrewvelobisa da meurneobis mraval dargebSi didnakaduri<br />
tvirTebis gadazidvis erT-erT perspeqtiul satransporto danadgars<br />
warmoadgens <strong>lenturi</strong> konveieri. maTi proeqtirebis, srulyofis da<br />
warmoebis (mSeneblobis) problemebiT dakavebulia sxvadasxva qveynis<br />
mravali firma da sawarmo [46, 34, 35, 36]. proeqtirebisas didi yuradReba<br />
unda mieqces konveieris gamoyenebis ares (pirobebs) da gadasazidi<br />
tvirTebis fiziko-meqanikur Tvisebebs. maTi gaTvaliswinebiT unda moxdes<br />
sakonveiero danadgaris optimaluri parametrebis dadgena, sadac unda<br />
Caidos yvela is ZiriTadi monacemi, romelic saWiro iqneba<br />
gaangariSebisa da mTlianad proeqtis mkafiod CamoyalibebisaTvis.<br />
<strong>lenturi</strong> konveieris amZravis ZiriTad maCvenebels warmoadgens<br />
maRali wevis faqtori, sakontaqto zedaprebis maRali saeqspluatacio<br />
parametrebi, samsaxuris vada da a.S.<br />
cnobilia, rom <strong>lenturi</strong> konveieris maqsimaluri sigrZe<br />
damokidebulia: amZravis tipze (wevis faqtorze), lentis simtkiceze, mis<br />
- 4 -
sawyis daWimulobaze, tvirTis satransporto trasis profilze da<br />
saWiro simZlavreze. amasTanave miTiTebulia [35, 36], rom yvelaze mtkice<br />
rezin-gvarliani lentis simtkicis zRvari Cveulebriv Semoifargleba<br />
6000÷6300 dkn/sm. misi Semdgomi gazrda ki ekonomikuri da teqnikuri<br />
TvalsazrisiT mizanSeuwonelia. ufro mtkice lentebis warmoebisas<br />
izrdeba misi masa da Rirebuleba, lentis Sepirapirebis sigrZe, dolis<br />
diametri, reduqtoris mgrexi momenti, dgaris gabarituli zomebi da<br />
liTontevadoba da konveieris sxva mravali parametri [34].<br />
<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> mkvlevarebi, am simtkicis lentebis<br />
efeqturi (rodesac e μβ SedarebiT didia) realizaciisaTvis gvTavazoben<br />
mravaldolian amZravebs Sualedur da kudis amZravebTan kompleqsSi.<br />
maTive kvlevebis Sedegebis mixedviT Q=4000 t/sT mwarmoeblobis<br />
horizontaluri konveieris maqsimaluri sigrZe erTdoliani <strong>amZravebis</strong><br />
SemTxvevaSi ar aRemateba 850 m, ordolianisas ki 1300 m. Tumca,<br />
literaturul wyaroebSi miTiTebulia 3,5 km sigrZis konveieris proeqti-<br />
rebis SesaZlebloba ordoliani amZraviT. aseve miTiTebulia [36] 10 km<br />
sigrZis erTdgariani konveieris proeqtirebis SeuZlebloba doluri<br />
tipis amZravebiT, vinaidan problemis gadawyvetisaTvis saWiroa 10000<br />
dkn/sm da ufro meti simtkicis lenti [34]. Tanamedrove literaturul<br />
wyaroebSi ki konveiermSeneblobis miRwevebi ase gamoiyureba: germaniis<br />
karierebze “fortuna” da “xambaxi” eqspluataciaSi iyo 5 km sigrZis<br />
erTdgariani <strong>lenturi</strong> konveieri mwarmoeblobiT Q=40000 t/sT, lentis<br />
siganiT B=2,8 m da siCqariT ν=7,5 m/wm, <strong>amZravebis</strong> saerTo simZlavriT<br />
N d=6×2000=12000 kvt [35].<br />
laipcigis sagamofeno bazrobaze 1977w warmodgenili iyo<br />
germanuli firma “takraf”-is amZravi meqanizmi Zravis simZlavriT 1500<br />
kvt. aseTi samblokiani meqanizmiT akrefili ordoliani amZravis bazaze<br />
miRebuli konveieris mwarmoebloba Q=15400 m 3 /sT-ia, lentis sigane B=2,5 m,<br />
siCqare ν=6,0 m/wm, <strong>amZravebis</strong> saerTo simZlavre N d=3×1500=4500 kvt [34].<br />
msoflioSi yvelaze didi sakonveiero sistema daaproeqta da<br />
daamontaJa germanulma firma “krup”-ma. misi saerTo sigrZe Seadgenda 100<br />
km-s, ganlagebuli iyo espaneTis saharaSi (afrika) maRaro “bu-karaa”-dan<br />
- 5 -
sazRvao portamde da emsaxureboda fosfatis nedleulis transpor-<br />
tirebas. sakonveiero trasa Sesdgeboda 6,8-dan 11,7 km-mde sigrZis<br />
TerTmeti konveierisagan 10 mln t/w mwarmoeblobiT. portSi konveieris<br />
gantvirTis punqti, sakonveiero sistemis datvirTvis punqtTan SedarebiT<br />
213 m-iT dabla imyofeboda. mTel trasas emsaxureboda 51 bazisuri<br />
amZravi meqanizmi TiToeuli simZlavriT 378 kvt. jamuri simZlavre<br />
Seadgenda 19278 kvt-s da energiis xarjvis koeficienti Seadgenda 0,0001<br />
kvt.sT/tm saTavisa da kudis amZravebi aRWurvili iyo (sakuTari)<br />
damoukidebeli damWimi mowyobilobebiT. lentis siCqare Seadgenda 4,5<br />
m/wm da sabadodan portamde tvirTi Cadioda 6,18 sT-Si [34].<br />
sakonveiero transportis ganviTarebaSi mniSvnelovan nabijs<br />
warmoadgens didi britaneTis Saxta `selbi~-s daxril WaurSi 1984-85ww.<br />
erTdgariani 14930 m sigrZis, D=2,674 m diametris erTamZravdoliani<br />
naxSirmzidi konveieris eqspluataciaSi Seyvana. konveieris proeqti<br />
daamuSava firmebma: `anderson staratklaidi” (didi britaneTi) da<br />
`realizacion de eqvifments industrii~ (safrangeTi). amZravi ganla-<br />
gebulia Saxtis zedapirze da moZraobaSi modis 2×5050 kvt simZlavris<br />
mudmivi denis ZraviT. brunvis sixSire, programuli teqnikis saSualebiT,<br />
0-dan 60 wT -1 -mde narnari regulirebiT icvleba konveieris datvirTvis<br />
reJimis mixedviT. amuSavebis momenti, romelic 4-5 wT mimdinareobs,<br />
damyarebul reJimSi muSaobis momentis 106 % ar aRemeteba. tvirTiani<br />
damWimi mowyobiloba ganlagebulia uSualod amZravTan. awevis<br />
vertikaluri simaRle 1000 m-ia. mwarmoebluroba 3200 t/sT. gamoyenebulia<br />
lenti _ tipi St-7100, romlis samsaxuris vada gaTvaliswinebulia 15<br />
welze, xolo mTlianad konveirisa _ 30 welze. lentis sigane 1,3 m;<br />
maqsimaluri siCqare – 8,4 m/wm. awevis energiis xarjvis koeficienti –<br />
0,00021 kvt.sT/t.m [34, 79].<br />
Tanamedrove <strong>konveierebis</strong> damWimi mowyobiloba lentis sawyisi<br />
daWimulobis avtomaturi regulirebis mizniT aRiWurveba gadamwodebiT.<br />
isev kvlevis stadiaSia damWimi mowyobilobis muSaobis avtomaturi<br />
regulirebis sistema, romelic programuli teqnikis saSualebiT<br />
uzrunvelyofs lentis sawyis daWimulobas garemo pirobebis, amZravis<br />
- 6 -
sakontaqto zedapirebis mdgomareobisa da konveierze tvirTnakadis<br />
sididis mixedviT [34].<br />
motanili teqnikuri maCveneblebi saxasiaToa da minimalurad<br />
asaxavs danarCeni grZeldgariani <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> mravalsaxa<br />
parametrebs, romelTa didi raodenoba amJamad muSaobs msoflios<br />
sxvadasxva qveyanaSi.<br />
ganxiluli magaliTebi da sxva arsebuli danadgarebic<br />
warmoadgens imis utyuar sabuTs, rom wevis Zalebis realizacia<br />
ZiriTadad xorcieldeba: lentis sawyisi daWimulobis (S C) gazrdiT an<br />
amZravze moqnili sawevi organos Semoxvevis kuTxis (α g) matebis xarjze<br />
misi wevis faqtoris (e μαg ) gazrdiT. unda aRiniSnos, rom pirveli<br />
faqtori zrdis danadgaris liTontevadobas, xolo meore iwvevs moqnili<br />
sawevi organos (lentis) daRlilobiT cveTas, _ gaSrevebas an gvarlis<br />
mavTulebis dazianebas da simtkicis Sesustebas. arsebobs sxva<br />
problemebic, romlebic sruladaa warmodgenili SromebSi [72, 73].<br />
amZravis wevis faqtoris (e μαg ) gazrdis erT-erT efeqtur<br />
saSualebas warmoadgens sakontaqto zedapirebis CaWidebis (xaxunis)<br />
stabiluri koeficientis miReba-SenarCuneba. am mimarTulebiT Sesrule-<br />
buli kvleviTi samuSaoebi iTvaliswinebs: amZravi dolis sakontaqto<br />
zedapirebis, an misi amonagis (maRalfriqciuli masaliT futirebis)<br />
sxvadsxva konfiguraciis (sworkuTxa, Sevronuli da a.S.) naWdevebs, an<br />
specialuri <strong>amZravebis</strong> gamoyenebas (eleqtromagnituri, magnitoeleqt-<br />
ruli, meqanikuri-mimWer mowyobilobiani, pnevmokameriT, <strong>vakuum</strong>uri da a.S.)<br />
[41, 51, 22, 60, 93, 50, 70, 81 da sxva].<br />
xaxunis mecnieruli safuZvlebis fuZemdeblad da adreuli<br />
Teoriis Semqmnelad iTvlebian: leonardo da vinCi, amontoni, kuloni, de<br />
lia giri, tomlinsoni, parenti, belidori da leonard eileri. am<br />
ukanasknelma winamorbedTa kvlevis Sedegebis axsnisaTvis Seasrula<br />
zusti analizis seria. man miiRo amZravi meqanizmebiT (doliT, borbliT)<br />
mwev organoze (bagirze, lentze) xaxunis Zalis ma<strong>Tema</strong>tikuri gamosaxu-<br />
leba. am mkvlevarebis Semdgom didi xnis manZilze xaxunis TeoriaSi<br />
mniSvnelovani samuSaoebi ar Seqmnila. am periodis mecnierebi xaxunis<br />
- 7 -
koeficientis angariSisas ar ganixilavdnen aranairi pirobebis gavlenas<br />
da Tvlidnen rom f=const=0,25÷0,3. [43].<br />
xaxunis Teoriis mogvianebiTi mkvlevarebi: xardi, biri, gumbeli,<br />
ernsti, merCenti da bloki sakiTxis Seswavlisas iTvaliswinebdnen<br />
statikur da kinetikur pirobebs, sakontaqto zedapirebis mdgomareobas<br />
(tenianoba, simqise, temperatura) srialis siCqares da kuTr wnevas, rac<br />
srulfasovnadaa warmodgenilia SromebSi [54, 55, 43, 76, 82, 83, 84].<br />
liTonis, elastomerebis da sxva sakompozicio masalebis xaxunis<br />
bunebis Tanamedrove Sexedulebebi Camoyalibda mTeli rigi detaluri<br />
kvlevebis safiZvelze, romelTa avtorebic arian: kragelski, WiWinaZe,<br />
grinvudi, viliamsoni, xanti, boudeni, teibori, rabinoviCi, kurteli,<br />
freitago, ariano, dere, roti, tirioni, Salamaxi, bartenevi, ratneri,<br />
groSi, deriagini da sxva mravalni. maT kvlevebSi yuradReba gamaxvi-<br />
lebulia faqtiuri sakontaqto farTobisa da SemzeTi adsorbirebuli<br />
Sris sisqis gansazRvraze; amJamad cnobilia ramdenime Tvalsazrisi<br />
garegani xaxunis bunebaze da misi ganmartebisaTvis Semotanilia cnebebi:<br />
moxaxune zedapirebis urTierT gadafarvis koeficientis [43] (a. WiWinaZis<br />
mier), xaxunis ormagi bunebis (molekulur-meqanikuri), sakontaqto<br />
zedapirebs Soris mesame _ xaxunis Sris; plastikuri, drekadi da drekad-<br />
plastikuri deformaciis; adgeziuri, kogeziuri, simSvidis, srialisa da<br />
gorvis, sveli, zRvruli da mSrali xaxunis, histerezisis, molekuluri<br />
(SeduRebis) bogirakebis, myari fazis wakveTis, zedapirze kavSirebis<br />
mimarTuli rekombinaciisa [44] da sxva mravali. amgvarad xaxuni<br />
disipaciuri procesia da igi Sesabamisad mimdinereobs winaRobebis<br />
gadalaxvaSi da sakontaqto zedapirebis formis cvlilebebSi da<br />
damokidebulia mraval reologour faqtorze, amitom xSirad avtorTa<br />
kvlevis Sedegebi urTierTs srulad ar emTxveva da iwvevs polemikas. ase<br />
magaliTad, [82] kvlevebis mixedviT xaxunis kieficienti umniSvnelod<br />
icvleba da normaluri Zalis 16-jeradi gazrda xaxunis kieficients<br />
zrdis mxolod orjer. germaniasa da CexoslovakiaSi Sesrulebuli<br />
kvleviTi samuSaoebis mixedviT ki dolisa da lentis sakontaqto<br />
zedapirebze kuTri wnevis 10 5 -dan _ 7×10 5 pa-mde gazrdiT (dolis<br />
sakontaqto zedapiris maRalfriqciuli sworkuTxa naWdevebiani reziniT<br />
- 8 -
amogebis miuxedavad) xaxunis koeficienti mcirdeba 0,7-dan 0,46-mde, xolo<br />
Tu sakontaqto zedapirebi amavdroulad sveldeba da kaliumis mari-<br />
lebis an Tixis Semcveli xsnariT WuWyiandeba, maSin xaxunis koeficienti<br />
0,7-dan 0,11-mde da ufro metadac [35]. xaxunis koeficientis fundamen-<br />
talur kvlevebSi [43] aRniSnulia, rom daSvebebi laboratoriuli<br />
eqsperimentebis dros, romelic iTvaliswinebs mxolod moxaxune sxeu-<br />
lebis bunebis gavlenas xaxunis koeficientis sidideze, arasakmarisia da<br />
ufro metad igi damokidebulia mogvianebiTi da Tanamedrove kvlevebSi<br />
motanil cnebebsa da pirobebze, romelsac rogorc aRvniSneT, zogadad<br />
reologiuri ewodeba.<br />
yuradsaRebia erTi SeniSvna [43]: Tu myari tanis zedapiri gaTa-<br />
visuflebulia afskisagan (rac SeiZleba ganxorcieldes <strong>vakuum</strong>Si an<br />
mkacr-gansakuTrebul reJimSi xaxunisas), maSin garegani xaxuni gadadis<br />
SinaganSi, zedapirebi eWidebian-duRdebian da erTimeoris mimarT<br />
gadaadgilebisas mniSvnelovnad ziandebian. zogjer am movlenas `sufTa<br />
xaxuns~ uwodeben Tumca misi garegan xaxunad ganxilva arsebiTad ar<br />
SeiZleba. paradoqsulia Sarlota iakobis 1912 wels Sesrulebuli<br />
pirveli samuSaos Sedegebi. <strong>vakuum</strong>Si xaxunis koeficientis mniSvneloba<br />
aRmoCnda bevrad dabali vidre haerze [82]. SemdgomSi misi cdis<br />
meTodikis arasrulfasovneba dadasturda. uaxlesma kvlevebma uCvenes,<br />
rom <strong>vakuum</strong>Si xaxuni ar warmoadgens principulad axal process. igi<br />
emorCileba igive zogad kanonzomierebebs, rasac atmosferul pirobebSi.<br />
kerZod, <strong>vakuum</strong>Si xaxunisaTvis sruliad mizanSewonilia xaxunis<br />
molekulur-meqanikuri Teoria. aseve miTiTebulia, rom <strong>vakuum</strong>Si xaxunis<br />
adgeziuri mdgeneli gacilebiT maRalia vidre haeris garemoSi,<br />
Sesabamisad, didi unda iyos xaxunis koeficientic [82].<br />
winamdebare naSromi warmoadgens <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>uri<br />
<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvlevisadmi<br />
miZRvnil samuSaos, romelic ZiriTadad emyareba (sveli xaxunis<br />
pirobebSi) amZravis moxaxune zedapirebis (<strong>vakuum</strong>-doli, sakonveiero<br />
lenti) standartul parametrebs (B, D, v, μ, α) da iTvaliswinebs mTel<br />
sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>is (p) Tanabrad ganawilebis uzrunvelyofas,<br />
- 9 -
sakonveiero lentis parametrebis gaTvaliswinebiT (simqise, sixiste,<br />
konstruqcia, kuTri dawneva (P), gaglejis zRvari (S g) da a.S.).<br />
literaturuli mokvlevis mixedviT [34, 35] samTamadno sawarmoebSi<br />
Tanamedrove magistraluri sakonveiero transportis lentis moZraobis<br />
siCqare icvleba ν=5÷8,4 m/wm; lentis simtkicis maragi (m) dinamikuri<br />
(statikuri) _ rezinqsovilianisaTvis m=6,0 (9,5), xolo rezingvarliani-<br />
saTvis m=6,3 (10); amZravi dolis maqsimaluri diametri D=2,45÷2,674 m;<br />
gamoyenebuli maqsimalurad mtkice lentis tipi (2РТЛ-6000, St-6000, an St-<br />
7100), gaglejvis zRvari Sg=6000 an 7100 dkn/sm, sigane B=2,438 m (lentis<br />
maqsimaluri sigane DIN-22102 germanuli standartis mixedviT B=3,2 m.<br />
gemraniaSi Catarebulma Teoriulma kvlevebma, rezingvarliani<br />
lentebis simtkicis Teoriul zRvrad CaTvala 10 000 da 20 000 dkn/sm,<br />
Sesabamisi saorientacio masebiT 84 da 152,5 dkn/m 2 [34], xolo ν=5,2 m/wm<br />
siCqarisa da B=2,2 m lentis siganisas amZravis moTxovnili simZlavre<br />
Sesabamisad 10 700 da 23 500 kvt-is tolad. lentis simtkicis es<br />
Teoriuli SesaZleblobebi gvafiqrebinebs, rom amZravis wevis faqtoris<br />
gazrdis SesaZlebloba jer kidev ar amowurula, miT umetes, rom<br />
<strong>vakuum</strong>Si xaxunis koeficienti maRalia da amasTan stabiluri [82];<br />
zemoTqmulis mixedviT vadgenT amZravis bazisur models Semdegi<br />
parametrebiT: St tipis lentis sigane B=3,2 m, dolis diametri D=2,674 m;<br />
lentis maqsimaluri siCqare ν maqs=8,4 m/wm, simtkicis zRvari gaglejvaze<br />
S g=7100 dkn/sm (Teoriuli 10 000÷20 000 dkn/sm), simtkicis maragis dinamikuri<br />
(statikuri) koeficienti m=6,3 (10), mwarmoebloba Q=40 000 t/sT (q=1323<br />
dkn/m), amZravis simZlavre Nd=12 000÷15 150 kvt.<br />
lentis simtkicis maragis dinamikuri koeficientis (m din=6,3)<br />
mixedviT dolze lentis swrafobis wertilSi SesaZlo maqsimaluri<br />
myisuri daWimuloba S sw.din=S gamgB/m din=7100×320/6,3=360 635 dkn.<br />
xolo lentis simtkicis maragis statikuri koeficientis<br />
(m stat=10) mixedviT S sw.stat=S gamgB/m stat=7100×320/10=227 200 dkn.<br />
amZravis SerCeuli modelis mier gasaviTarebeli wevis Zalebi ori<br />
pirobis mixedviT ganisazRvreba:<br />
1) rodesac N d=12000 kvt<br />
- 10 -
F 1=102N dη/ν maqs=102⋅12000⋅0,85/8,4=123 857 dkn<br />
2) rodesac N d=15 150 kvt (3×5050 _ mudmivi denis ZraviT)<br />
F 2=102N dη/ν maqs=102⋅15150⋅0,85/8,4=156 370 dkn<br />
SerCeuli modelis mixedviT, lentis programuli (sawyisi) daWimu-<br />
lobebi pirobebisaTvis: m din=6,3; F 1=123 857 dkn (N d=12000kvt) da F 2=156 370<br />
dkn (N d=15150kvt). iqneba<br />
S C1=S sw.din-F 1=360635-123857=236778 dkn<br />
S C2=S sw.din-F 2=360635-156370=204265 dkn<br />
xolo pirobebisaTvis: m stat=10; F 1=123 857 dkn (N d=12000kvt) da<br />
F 2=156 370 dkn (N d=15150kvt). iqneba<br />
S C3=S sw.stat-F 1=227200-123857=103 343 dkn<br />
S C4=S sw.stat-F 2=227200-156370=70 830 dkn<br />
Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis [60] mixedviT <strong>vakuum</strong>-<br />
dolis gamoyenebis efeqtur zonad miRebulia<br />
S C.opt=(pRB)÷2pRB=(0,47×66,85×160)÷(0,94×133,7×320)=(40217)÷80434 dkn.<br />
amgvarad, SerCeuli etalonuri modelis <strong>vakuum</strong>-dolis Sesaferis<br />
eleqtroamZravad SegviZlia miviRoT N d=3×5050=15150kvt, rodesac m stat=10;<br />
S C=S C4=70830 dkn; vinaidan S C.opt=80434>S C4=70830 dkn; saorientacio wevis<br />
faqtori ki iqneba e μα =S sw/S C=227200/70830=3,2<br />
Tu gaviTvaliswinebT narnari gaSvebis SesaZleblobebs maSin<br />
e μα =360635/70830=5,09 (=227200/70830=3,2).<br />
S sw.stat=S gag⋅B/m stat=10000×320/6,3=507 936,5 dkn.<br />
S´ sw.stat=S gag⋅B/m stat=20000×320/6,3=1 015 873 dkn<br />
Tu CavTvliT <strong>vakuum</strong>-dolis etalonuri modelis parametrebs<br />
zemoTqmulis Sesabamiss, maSin S C.opt=80433 dkn.<br />
xolo wevis faqtorebi:<br />
e(10000) μα =S sw.stat/S C.opt=507936/80433=6,3150 da<br />
e(20000) μα =S sw.stat/S C.opt=101587300/80433=12,63<br />
samuSaos <strong>Tema</strong>: <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakon-<br />
taqto zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva, maRali weviTi<br />
- 11 -
Tvisebis <strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris, konstruqciuli da<br />
saeqspluatacio parametrebis mecnieruli dasabuTebiT.<br />
samuSaos mizani mdgomareobs <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />
zedapirebis iseTi konstruqciisa da <strong>vakuum</strong>is formirebis iseTi<br />
teqnologiuri procesis damuSavebaSi, romelic uzrunvelyofs rgolur<br />
WvriteSi maRali da Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is Seqmnas.<br />
kvlevis meTodika: eyrdnoba Teoriul da eqsperimentul<br />
kvlevebs, ma<strong>Tema</strong>tikur modelirebas da maT amonaxsnebs kompiuteruli<br />
uzrunvelyofiT; miRebuli kvlevis Sedegebis Semowmebas laboratoriul<br />
stendze fizikuri modelirebiT.<br />
mecnieruli debulebebi:<br />
avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis moqmedebis siswrafe ganisazRvreba<br />
drois erTeulSi sakontaqto zedapiris dguSiseul sivrcesTan<br />
SemaerTebel naxvretis geometriuli da masSi gadinebuli siTxis<br />
hidrodinamikuri parametrebiT;<br />
amZravis sakontaqto zedapirze myisuri, Tanabrad ganawilebuli da<br />
aucilebeli sididis <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesi mniSvnelovnad<br />
martivdeba da srulyofili xdeba rgolur Wvritesa da dguSiseul<br />
sivrceSi wveTovani siTxis iZulebiTi SeyvaniT da SemdgomSi misi<br />
uwyvet nakadad gawoviT.<br />
amZravis muSaobis uxelsayrelesi reJimebi, romelTa drosac<br />
mniSvnelovnad izrdeba amZravis wevis faqtori, arawrfiv<br />
funqcionalur damokidebulebaSia makroelastohidrodinamikis<br />
marTvad procesebTan, romlebic mxedvelobaSi miiReba <strong>vakuum</strong>-dolisa<br />
da lentur sakisars Soris msgavsebisa da ganmasxvavebeli niSnebis<br />
ganxilvisas.<br />
mecnieruli siaxlea <strong>vakuum</strong>-dolis mZlavr lentur sakisrad<br />
warmodgena, romlis safuZvelze Seiqmna axali sakontaqto zedapiri da<br />
misi optimaluri parametrebis saangariSo meTodika;<br />
makroelastohidrodinamikis procesisa da zomerfeldis<br />
ganzogadebuli ricxvis mniSvnelobebis regulirebaze dayrdnobiT<br />
warmodgenilia <strong>vakuum</strong>is SeqmniTa da misi saWiro dromde SenarCunebiT<br />
- 12 -
<strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiris sakonveiero lentTan CaWidebis<br />
koeficientis regulirebis idea.<br />
mecnieruli Sedegebis dasabuTebuloba da utyuaroba dadastu-<br />
rebulia avtoris mier Sesrulebul Teoriuli da mravali eqsperimen-<br />
tuli gamokvlevis Sedegebis dasaSveb zRvrebSi urTierTTanxvdenilobiT<br />
da emyareba drekadhidrodinamikis, <strong>vakuum</strong>Si fizikuri procesebis,<br />
moculobiTi hidravlikuri manqanebis muSaobis Teoriis, tribonikis da,<br />
saerTod, meqanikis zogad debulebebs.<br />
disertaciaSi Camoyalibebuli mecnieruli siaxleebi da<br />
debulebebi dasabuTebulia SerCeuli Teoriuli modelis (warmodgenilia<br />
SesavalSi, gv.9. - bazisuri modelis saxelwodebiT) SesabamisobiT da<br />
statistikuri monacemebis sakmarisi moculobiT, rac exeba ara mxolod<br />
<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> muSaobas, aramed zogadad tribologiis sakiTxebs.<br />
samuSaos praqtikuli Rirebuleba<br />
— pirvelad aris ganxiluli da gaangariSebuli <strong>lenturi</strong><br />
konveieris <strong>vakuum</strong>-doluri amZravi, rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari;<br />
— rgolur WvriteSi siTxis Sris sisqis gaangariSebisa da avm-is<br />
dguSiseuli sivrcis rgoluri Wvritis <strong>vakuum</strong>-arxebTan damakavSirebel<br />
naxvretSi siTxis uwyvetad gadadinebis siCqarisa da xarjis gansazRvris<br />
meTodikis damuSaveba;<br />
— kompiuteruli modelirebiT <strong>vakuum</strong>-amZravis gaangariSebis<br />
zogadi meTodikis Seqmna;<br />
— <strong>vakuum</strong>-doluri amZravis lentur sakisrad ganxilvam saSualeba<br />
mogvca iteraciuli meTodiT dagvemuSavebina sakontaqto zedapirebisa da<br />
mTlianad amZravis konstruqciuli da saeqspluatacio parametrebis<br />
gaangariSebis meTodika, romelic zrdis efeqturobis gansazRvris<br />
SesaZleblobas da gamoyenebis ares;<br />
— avm-iani <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyenebiT martivdeba maRali wevis<br />
faqtoris mqone <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> saangariSo konturuli sqema;<br />
— rgolur WvriteSi Tanabrad ganawilebuli da aucilebeli<br />
(0,95×10 5 pa ) <strong>vakuum</strong>is miRebisaTvis SemoTavazebuli meTodis (xerxis)<br />
praqtikulad realizaciis SesaZlebloba amaRlebs <strong>lenturi</strong> konveieris<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> muSaobis efeqturobas;<br />
- 13 -
— maRali da stabiluri wevis faqtori amcirebs lentis<br />
moTxovnil simtkices (gansakuTrebiT, horizontaluri da mcired<br />
daxrili danadgarebisaTvis), dgaris liTonSemcvelobas, zrdis<br />
danadgaris samsaxuris vadas da kapitaluri da saeqspluatacio<br />
danaxarjebis maqsimalurad Semcirebis safuZvelze efeqturs xdis<br />
<strong>vakuum</strong>-amZraviani <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> gamoyenebas;<br />
— Teoriuli (kompiuteruli) da eqsperimentuli gamokvlevebis<br />
safuZvelze miRebuli Sedegebi SeiZleba gamoyenebul iqnes <strong>lenturi</strong><br />
<strong>konveierebis</strong> rTul hidroteqnikur pirobebSi momuSave xaxunis amZravi<br />
meqanizmebis weviTi Tvisebebis asamaRleblad.<br />
aprobacia: calkeuli Tavebi da mTlianad <strong>sadisertacio</strong> naSromi<br />
ganxilulia samTo manqanebis, maRaros stacionaruli danadgarebisa da<br />
transportis kaTedris samecniero seminarze. amave <strong>Tema</strong>ze Sesrulda<br />
samagistro naSromi [66] da moxseneba 1998 wlis stu-s studentTa<br />
samecniero konferenciaze.<br />
publikacia: <strong>sadisertacio</strong> naSromis Sinaarsis ZiriTadi Sedegebi<br />
asaxulia 5 gamoqveynebul samecniero naSromSi.<br />
samuSaos moculoba: disertacia Sedgeba Sesavlis, 4 Tavisa da<br />
daskvnisagan. literaturis nusxaSi motanilia 93 dasaxelebis naSromi,<br />
moicavs 105 nabeWd gverds, 55 naxazs, 7 cxrils da 2 danarTs.<br />
- 14 -
Tavi 1. <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong><br />
muSaobis saerTo analizi<br />
1.1 zogadi mimoxilva<br />
xaxunis amZravi meqanizmebis Seqmnas da srulyofas or aseul<br />
welze meti xnis istoria aqvs. Teoriuli da inJinruli gaangariSebiT da<br />
konstruqciul gadawyvetilebaTa sisruleSi moyvaniT dainteresebuli<br />
iyo mravali mecnier-mkvlevari, konstruqtori, gamomgonebeli, praqtikosi.<br />
am sferos fundamentalur mkvlevarTa ricxvs ekuTvnian: l. eileri, m.<br />
kretci, m. urazbaevi, grazgofi, n. petrovi, n. Jukovski, o. kammeri, a.<br />
fiberi, e. ivanovi da sxv.<br />
mravali kvlevebi aqvT Catarebuli: v. andreevs, n. biliCenkos, v.<br />
dimitrievs, m. kotovs, b. kuznecovs, n. poliakovs, a. spivakovskis, g.<br />
solods, l. Saxmeisters, i. Stokmans da sxv.<br />
iangariSeba<br />
l. eileris kvlevebis mixedviT xaxunis amZravis wevis Zala<br />
F=S C(e μα -1) (1.1)<br />
SemdgomSi am gamosaxulebam gamoyenebis sferos mixedviT<br />
sxvadasxvanairi interpretacia ganicada. unda aRiniSnos, rom rogorc<br />
<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> muSaobis praqtikuli magaliTebi gviCvenebs, amZra-<br />
vis wevis faqtori (e μα ) arastabiluria. igi, gamowveulia droSi sakon-<br />
taqto zedapirebisaTvis reologiuri da sxva mravali gauTvaliswinebeli<br />
pirobebis cvlilebebiT. aRniSnuli faqti ki mniSvnelovan gavlenas<br />
axdens konveieris teqnikur-ekonomikur maCveneblebze. <strong>amZravebis</strong> muSaobis<br />
srulyofisaTvis wlebis manZilze ixveweboda misi parametrebis mastabi-<br />
lizebeli kvanZebi da iqmneboda axali tipis specialuri amZravebic.<br />
miuxedavad Catarebuli RonisZiebebisa maRali da stabiluri CaWidebis<br />
koeficientis (μ) miReba-SenarCunebis sakiTxi, gansakuTrebiT atmosferu-<br />
li pirobebis cvalebadobisas (rodesac icvleba temperatura da amZravis<br />
sakontaqto zedapirebis xaxuni mimdinareobs, mSrali, zRvruli, sveli<br />
xaxunisas, Tixisa da sxva samTo qanebis wyalxsnarebiT sakontaqto<br />
zedapirebis daWuWyianebisas da a.S.) ar aris gadawyvetili. amitom,<br />
- 15 -
ezervebi stabiluri wevis faqtoris miRebamde, rogorc me-20 saukunis<br />
bolo wlebis Sromebic gviCvenebs [87], amouwuravia; misi gadawyvetis<br />
gzebi mravalnairia, romelTagan erT-erT perspeqtiul mimarTulebas<br />
warmoadgens <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyeneba. am <strong>amZravebis</strong> kvlevebisas [22, 21,<br />
60, 93], sxva specialur da Cveulebrivi <strong>amZravebis</strong>agan gansxvavebiT, miRe-<br />
bulia wevis Zalebisa da weviTi faqtoris miRebisa da misi SenarCunebis<br />
sruliad damakmayofilebeli Sedegebi. Sedegebis samarTlianoba dastur-<br />
deba xaxunis klasikuri TeoriiTac [82]. ase, magaliTad: amZravis sakon-<br />
taqto zedapirebis rgolur WvriteSi nebismieri siTxis (zeTisac ki)<br />
moxvedra [22, 60] iwvevs mSral xaxunTan SedarebiT wevis Zalebis gazrdas<br />
da, maSasadme <strong>vakuum</strong>-amZraviT momuSave <strong>lenturi</strong> konveieris ekonomiku-<br />
robis garantia, sxva amZravebTan SedarebiT, gacilebiT maRalia. zemoT<br />
motanili faqtebis mixedviT vTvliT, rom <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> erT-erT<br />
perspeqtiul amZravs warmoadgens <strong>vakuum</strong>uri, romelTa moqmedebis prin-<br />
cipi SeiZleba safuZvlad davudoT, rogorc doluri tipis saTavisa da<br />
kudis, aseve rgolurad Sekrul wrfiv sawevorganoebian Sualedur<br />
amZravebsac.<br />
miuxedavad am sferoSi mecnier-mkvlevarTa mravalwliani muSao-<br />
bisa, Sedegebi ki damajerebelia, magram, Cveni azriT, SesaZleblobis<br />
mxolod minimumia gakeTebuli. logikuri analizisa da mecnierulad<br />
dasabuTebuli debulebebis mixedviT mizanSewonilad migvaCnia <strong>vakuum</strong>-<br />
<strong>amZravebis</strong> rekonstruqcia-srulyofisas gaTvaliswinebuli iqnas:<br />
a) recipientebis (<strong>vakuum</strong>-arxebis) naxvretebamde dayvaniT da hidroaero-<br />
dinamikis (makroelastohidrodinamikis) TvalsazrisiT <strong>amZravebis</strong> sakon-<br />
taqto zedapirebis ufro metad (arsebulTan SedarebiT) gamartiveba;<br />
b) damokidebuleba amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis kuTxur siCqaresa (brunvis<br />
sixSiresa) da rgoluri Wvretidan siTxis (wveTovanis, gazisebris)<br />
drenaJirebis siCqares Soris;<br />
g) sakontaqto zedapirebis (rgolur) WvriteSi maRali da Tanabrad<br />
ganawilebuli gauxSoebis miRebisa da amZravis sakontaqto zedapiridan<br />
lentis narnarad (aglejvis gareSe) gayris (gacilebis) uzrunvelyofa.<br />
dasaxuli miznis ganxorcielebisaTvis CavatareT sapatento da<br />
literaturuli mokvleva <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebis, konstruq-<br />
- 16 -
ciuli sqemebis, Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis sferoSi. mokv-<br />
leuli masalebis analizma uCvena, rom <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapire-<br />
bis parametrebis dadgena xdeboda konkretuli pirobebisaTvis, naxvre-<br />
tebSi, milsadenebSi, recipientebis fasonur nawilebsa da rgolur Wvri-<br />
teSi siTxis (haeris) dinebis winaaRmdegobis gauTvaliswineblad, xolo<br />
<strong>vakuum</strong>is formireba sakontaqto zedapirebs Soris – pirobiT rgolur<br />
WvriteSi ganixileboda raRac t 0 droSi da ara dolis (amZravis, brtye-<br />
las) brunvis sixSiris Sesabamisad. aRniSnulia reinoldsis, prandtlis<br />
da nusseltis kriteriumebis gamoyenebis Sesaxeb [93, 20]; miuxedavad amisa<br />
araferia naxsenebi knudsenis kriteriumisa, <strong>vakuum</strong>-tumbos moqmedebis<br />
siswrafisa, sakontaqto rgoluri Wvritis efeqturi amotumbvisa da<br />
rTuli labirinT0uli recipientebis gamtarunarianobis Sesaxeb.<br />
bundovnadaa warmodgenili koleqtorebis (urTierTis mimarT) moZravi<br />
nawilebis hermetizaciis xarisxi maTi resursebi da saimedooba. yuradsa-<br />
Rebia koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebis naklebad efeqtu-<br />
robac, im cnobili faqtis gaTvaliswinebiT, romlis mixedviT blant<br />
reJimSi gazebis (siTxeebis) dinebisas, mrgvali kveTis milsadenebis<br />
gamtaroba ukuproporciul damokidebulebaSia misive sigrZisa da gazis<br />
dinamikuri siblantis koeficientis [22].<br />
1.2. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciuli<br />
sqemebis klasifikacia da analizi<br />
nairsaxeobaTagan amorCeuli da ganxiluli ramdenime saxasiaTo<br />
nimuSis saSualebiT movaxdinoT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da<br />
konstruqciuli sqemebis klasifikacia da maTi Semdgomi analizi.<br />
klasifikacia movaxdineT: (1) ∗ _ konstruqciis niSniT; (2) _ konveieris<br />
dgarSi ganlagebis niSniT; (3) _ <strong>vakuum</strong>is Seqmnis principis niSniT da (4) _<br />
zedapiris konstruqciis niSniT (nax. 1.1).<br />
∗ nax.1.1-ze miTiTebulia, rogorc klasifikaciis safexuris nomeri 1, 2, 3, ... 36.<br />
- 17 -
dfreev-fv'hfdt,b<br />
cfrjynfmnj ptlfgbhbc<br />
rjycnhemwbbc ybiybs<br />
3 4 5<br />
cfrjynfmnj ptlfgbhpt<br />
dfreevbc itmvybc ghbywbgbs<br />
rjycnhemwbekb<br />
ybiybs<br />
lufhib<br />
ufykfut,bc vb[tldbs<br />
2<br />
46 47<br />
grZivi Rarebi<br />
ganapira gawoviT<br />
23 3: 41 42<br />
garegani wyaroTi<br />
<strong>vakuum</strong>-tumboTi<br />
22<br />
6 7 8 9 : 21<br />
rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is<br />
bunebrivi warmoqmniT<br />
gamWoli grZivi Wrilebi<br />
rgolurad Sekruli<br />
wrfivi sawevi brtyelaTi<br />
grZivi segmentebisagan<br />
Sedgenili rkalebiT<br />
grZivi Rarebi<br />
centraluri gawoviT<br />
43 44 45<br />
21′<br />
avtonomiuri<br />
<strong>vakuum</strong>-meqanizmebiT<br />
perforirebuli<br />
24 25<br />
Sualeduri<br />
msaxvelis paraleluri<br />
erTi rigi<br />
msaxvelis paraleluri<br />
ori rigi<br />
elastikuri masalis sawovarebiT<br />
an perforirebuli<br />
garsakriT<br />
doluri<br />
wrfivi<br />
koleqtoriT<br />
Sevronuli<br />
wriuli<br />
koleqtoriT<br />
kudis<br />
saTavis<br />
- 18 -<br />
33 34 35<br />
centraluri<br />
ganlagebiT<br />
26<br />
muSta-meqanizmebiani<br />
amZraviT<br />
36<br />
sakontaqto zedapirze gaxsnili<br />
recipientebi<br />
periferiuli<br />
ganlagebiT<br />
el.magnitebiani amZraviT<br />
WvriteSi lentTan SexebiT<br />
yvinTia TiTebiani amZraviT<br />
c il i n dr -d gu Si an i<br />
mWedlis an baianis<br />
sabervelis ti pis<br />
sakontaqto zedapirTan dakavSirebuli<br />
gauxSoebis saerTo rezervuari<br />
moqnil rgolTan moqnilkavSiriani<br />
da dolis grZiv<br />
WrilebSi gamWolad gamavali<br />
tvirTiani amZraviT<br />
Rarebis Sesabamisi elastikuri<br />
jibeebiT da garsakriT<br />
32<br />
27<br />
37<br />
38<br />
28<br />
39<br />
perforaciebiT<br />
2: 31<br />
mkveTara<br />
gamanawilebliT<br />
burTula zambarebiani<br />
sarqvelebiT<br />
29<br />
nax. 1.1. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> klasifikacia
pirveli niSnis mixedviT arsebobs (5) _ doluri [18, 61, 62] da (6) _<br />
rgolurad Sekruli wrfivi sawevi brtyelaTi warmodgenili amZravebi<br />
[15, 18].<br />
meore niSnis mixedviT arsebobs (7) _ Sualeduri, (8) _ saTavisa da<br />
(9) _ kudis amZravebi.<br />
mizanSezonilad migvaCnia, rom garda doluri <strong>amZravebis</strong>a,<br />
saTavisa da kudis amZravebad gamoviyenoT rgolurad Sekruli wrfivi<br />
sawevi brtyelaTi warmodgenili srulyofili Sualeduri amZravebic. es<br />
saSualebas mogvcems gamoviyenoT erTi tipis amZravi meqanizmebi, sigrZeSi<br />
praqtikulad SeuzRudavi konveieris mTel dgarSi. Sesabamisad konveieris<br />
mTeli simZlavre Tanabrad ganawildeba dgaris ubnebSi, rac Seamcirebs<br />
sakonveiero lentis sawyis daWimulobas (S C) da mis saWiro simtkices (S g).<br />
<strong>amZravebis</strong> aRniSnuli saxiT warmodgena uzrunvelyofs unifikaciis<br />
maRal dones da ufro moxerxebuls gaxdis eqspluataciisa da remontis<br />
process.<br />
mesame niSnis mixedviT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da<br />
konstruqciuli sqemebis farTo asortimentSi gamokveTilia sami<br />
ZiriTadi jgufi: (10) _ amZravebi <strong>vakuum</strong>is bunebrivi warmoqmniT; (11) _<br />
amZravebi <strong>vakuum</strong>is garegani wyaroTi _ <strong>vakuum</strong>-tumboTi da (12) _ amZravebi<br />
avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebiT. sakontaqto rgolur WvriteSi<br />
<strong>vakuum</strong>is (10) bunebrivad warmoqmnis idea, magaliTad (10′) elastikuri<br />
masaliT an misi sawovarebiT (nax.1.2) [52] (s.m. 543573) xorcieldeba da<br />
- 19 -
- 20 -<br />
maTive mcire simtkicis gamo<br />
araprqtikulia. (11) _ <strong>vakuum</strong>-<br />
tumboTi da (13) _ wrfivi an (14)<br />
_ wriuli, (15) _ centraluri<br />
da Tundac (16) _ periferiuli<br />
ganlagebis koleqtorebiT gaux-<br />
Soebis Seqmnas (17) _ saerTo<br />
rezervuarSi, misi Semdgomi da-<br />
kavSirebiT sakontaqto zedapir-<br />
Tan (18) _ burTula-zambaruli<br />
sarqvelebiT (nax. 1.3) (p.1054010),<br />
(19) _ mkveTar-gamanawilebliT<br />
(nax. 1.4) [49]; an uSualod (20) _<br />
perforaciebiT [15] (s.m. 1104070)<br />
naklebad saimedoa, vinaidan Tundac erTi elementis (18, 19 an 20) mtyuneba<br />
(an atmosferosTan mokled SerTva) gamoiwvevs gauxSoebis saerTo (17) _<br />
rezervuarSi <strong>vakuum</strong>is kargvas da Sesabamisad wevis Zalebis arasta-<br />
bilurobas (Semcirebas). rac Seexeba 3, 11, (13 an 14), (15 an 16), 21 sqemebiT<br />
(ix. nax. 1.1) rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnis (cxr. 1.1), mravalgziT<br />
nacadi praqtikulad ganxorcielebuli [7, 8] xerxebia.<br />
nax. 1.4<br />
literaturuli wyaroebiT [71, 54, 55] cnobilia, rom blant reJimSi<br />
gazebis (siTxeebis) dinebisas, mrgvali kveTis milsadenebis gamtarunaria
noba ukuproporciul damokidebulebaSia misive sigrZisa da gazis dina-<br />
- 21 -<br />
mikuri siblantis koe-<br />
ficientis. zemoT aR-<br />
niSnulisa da <strong>vakuum</strong>-<br />
amZravi sadguris (nax.<br />
1.6) [12] (s.m.581030) gare<br />
qselis mixedviT SeiZ-<br />
leba gakeTdes daskvna,<br />
aseTi – koleqtoriani<br />
<strong>amZravebis</strong> saeqsplua-<br />
tacio da saremonto<br />
xarjebis naklebad eko-<br />
nomikurobaze. Tu do-<br />
lis recipientebis la-<br />
nax. 1.5<br />
birinTebs (nax. 1.7) [11]<br />
(s.m.543572) da koleqtoris moZravi nawilebis hermetizaciis sakiTxsac<br />
gaviTvaliswinebT, naTeli warmosadgeni gaxdeba rTuli da sakmarisad<br />
didi sigrZis <strong>vakuum</strong>-arxebis mcire (U) gamtarunarianobis gamo gamaux-<br />
Soebeli meqanizmis moqmedebis siswrafisa (S t) da sakontaqto zedapi-<br />
rebsSorisi rgoluri Wvritidan siTxis drenaJirebis (gawovis), anu efeq-<br />
turi amotumbvis siswrafis (S ef) Seusabamod mcire mniSvneloba amZravis<br />
sakontaqto zedapiris xazovan<br />
siCqaresTan. da bolos, ro-<br />
gorc koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-<br />
<strong>amZravebis</strong> kvlevis Sedegebidan<br />
Cans [5, 17] koleqtori mniSvne-<br />
lovnad amcirebs tumbos gamo-<br />
yenebis koeficients, radgan<br />
amZravis sakontaqto zedapire-<br />
bis rgolur Wvritidan siT-<br />
xis gawova da masSi saWiro<br />
nax. 1.6.<br />
gaiSviaTebis miReba xorcieldeba (recipientebis) rTuli, didi sigrZis<br />
<strong>vakuum</strong>-arxebis saSualebiT (recipients adgens: <strong>vakuum</strong>-tumbos gare qseli
[12] (s.m.581030), koleqtoris wrfivi an rgoluri sakani, amZravis torsuli<br />
badros radialuri xvretebi, dolis msaxvelis paraleluri grZivi<br />
nax. 1.7<br />
- 22 -<br />
arxebi masSi CamontaJebuli<br />
gamosacvleli filtrebiT<br />
(nax.1.7) [11] (s.m.543572) da<br />
bolos rgolur WvritesTan<br />
damakavSirebeli perforaci-<br />
ebi an grZivi Rarebi).<br />
motanili krebsiTi<br />
cxrili 1.1, romelSic war-<br />
modgenilia saavtoro mow-<br />
mobis an patentis yvela saxasiaTo varianti, maT Sesabamis grafikul<br />
nawilTan erTad ufro naTels fens problemis aqtualobas.<br />
meoTxe niSnis mixedviT <strong>vakuum</strong>-<br />
<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis kon-<br />
struqciis niSniT (ix. nax. 1.1) Svidi<br />
ZiriTadi saxea gamokveTili. (29) _ gam-<br />
Woli grZivi WrilebiT (nax.1.8 da 1.9);<br />
(30) _ perforirebuli zedapiriT (ix.<br />
nax. 1.6, 1.7, 1.17, 1.18); (31) _ grZivi Rare-<br />
biani ganapira gawoviT (nax. 1.10, 1.11, 1.12,<br />
1.13, 1.14) ∗ , sadac Rarebi (32) erT rigad<br />
an (33) orrigad – amZravi zedapiris<br />
msaxvelis paraleluradaa ganlagebuli<br />
(mag. nax. 1.12, 1.13, 1.14); sxva konstruq-<br />
ciaSi Rarebi (34) Sevronuli ganlage-<br />
bisaa (mag. nax. 1.11). konstruqciebsa da<br />
nax. 1.9<br />
konstruqciul sqemebSi mravladaa warmodgenili (35) _ grZivi Rarebiani<br />
centraluri gawovis sakontaqto zedapirebi (mag. nax. 1.15, 1.16) da bolos (36)<br />
_ grZivi Rarebiani dolis segmentebisagan Sedgenili zedapirebi (ix. nax. 1.10).<br />
∗ 1.14 naxazSi – vinaidan koleqtori centraluri ganlagebisaa, amitom miiReba centraluri<br />
gawovis imitacia da gansxvavdeba nax. 1.11-ze naCvenebi konstruqciisagan,<br />
vinaidan am konstruqciul sqemaSi koleqtorebi periferiebSia ganlagebuli.
cxrili 1.1.<br />
SeniSvna<br />
sakontaqto<br />
zedapiri<br />
avtorebi<br />
teqstSi<br />
naxazis an<br />
literaturaS<br />
i rigiTi<br />
saavtoro mowmobis<br />
an patentis nomeri<br />
da qveyana<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruq-ciis<br />
principialuri sqemis formula<br />
(klasifikaciis rigiTi niSnebis<br />
mixedviT)<br />
nomeri<br />
ri<br />
gi<br />
Ti<br />
#<br />
1 2 3 4 5 6 7<br />
1 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 gfr pat.# 1028041 [5] perforirebuli 1958w diskuri koleqtori<br />
2 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 gfr pat.# 1036159 [5] perforirebuli 1959w diskuri koleqtori<br />
3 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 16, 17, 18; 4-30 gfr pat.# 1054010 [5] nax. 1.3 perforirebuli burTula-zambarebiani sarqveli<br />
4 1-5; 2-8,9; 3-11, 14, 15, 21; 4-30 gfr pat.# 1056051 [5] perforirebuli centraluri koleqtori<br />
1957w 1 028 041+Sualeduri amZravis<br />
1-5,6; 2-7; 3-11, 13, 14, 16, 21; 4-31 gfr pat.# 1146028 [5] perforirebuli<br />
5 elementebi<br />
kombinirebuli (grZiv 1953w varskvlava amZravebi firfito-vani<br />
1-6; 2-7; 3-11, 13, 16, 21; 4-31, 36 aSS pat.# 2650695 [5]<br />
6 Rarebiani) rgolurad Sekruli jaWvebiT<br />
7 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 32 ssrk. sm# 280309 [25] nax. 1.12 i. volCeki grZiv Rarebiani 1970w wriuli koleqtori<br />
1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 34 ssrk. sm# 447330 [26] nax. 1.11 i. volCeki, s. smirnovi Sevronuli Rarebi 1975w wriuli koleqtori<br />
8<br />
9 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-36 ssrk. sm# 502805 [28] nax. 1.10 i. volCeki grZivi Rara segmenti 1977w wriuli koleqtori<br />
10 1-5; 2-8; 3-10, 10'; 4-30 ssrk. sm# 543573 [52] nax. 1.2a g. lunevi elastikuri sawovrebi 1977w<br />
11 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-30 ssrk. sm# 543572 [11] nax. 1.7 k. vasilevi, a. kirpiCevi grZivi Rari, perforacia 1977w RarebSi-filtrebiT<br />
12 1-5; 2-8; 3-11, 14, 15, 21; 4-31, 33 ssrk. sm# 580153 [30] nax. 1.14 k. volCeki, v. graCevi grZivi orriga Rarebi 1977w centraluri koleqtoriT<br />
13 1-6; 2-9; 3-11, 13, 16, 17, 20; 4-30 ssrk. sm# 865729 [5] k.vasilevi, d.iungmeisteri perforirebuli 1981wg.b.#35, Sualeduri amZravi<br />
14 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-29 ssrk. sm# 132536 [3] nax. 1.8 v. aguSevi da sxv. [2] gamWoli grZivi Wrilebi 1960w elastikuri garsakri<br />
15 1-5; 2-8; 3-12, 23, 27; 4-30 ssrk. sm# 475323 [10] nax. 1.18 k. vasilevi, a. kirpiCevi perforirebuli 1975w yvinTia TiTebi<br />
16 1-5; 2-8,9; 3-12, 24, 25; 4-35 ssrk. sm# 543574 [61] nax. 1.15 n. molodini grZivi Rari 1977w<br />
v. musxeliSvili,<br />
1-5; 2-8,9; 3-12, 24, 25; 4-35 ssrk. sm# 676506 [62]<br />
grZivi Rari 1979w miewodeba wyali, saqSenidan<br />
17 a. quTaTelaZe, n. molodini<br />
18 1-5; 2-8; 3-12, 28; 4-29 ssrk. sm# 655614 [40] nax. 1.9 i. ermakovi [3] gamWoli grZivi Wrilebi 1979w<br />
19 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-30 ssrk. sm# 725965 [58] v. morevi da sxv. perforirebuli 1980w<br />
- 23 -<br />
1-5; 2-8; 3-12, 24, 25; 4-31,32 ssrk. sm# 753727 [57] nax. 1.13 v. morevi da sxv. grZivi Rarebi 1980w<br />
20<br />
21 1-5; 2-8; 3-12, 23, 26; 4-30 ssrk. sm# 823238 [13] nax 1.17 k. vasilevi, a. kirpiCevi perforirebuli 1981w el.magnituri amZravi<br />
22 1-5; 2-8; 3-12, 23, 25; 4-35 ssrk. sm# 967896 [56] nax.1.16 e. makarovi, v. savenko grZivi Rarebi 1982w<br />
23 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 17, 19; 4-30 _ [49] nax. 1.4 i. kogani perforirebuli 1953wmkveTara gamanawilebliT<br />
24 1-6; 2-9; 3-11, 13, 16, 17, 20; 4-30 ssrk. sm# 1104070 [5] nax. 1.5 k.vasilevi, d.iungmeisteri perforirebuli 1984w.g.b.#27Sualeduri amZravi
sakontaqto zedapirebiT Seqmnil rgolur WvriteSi saWiro da<br />
stabiluri <strong>vakuum</strong>is miRebis garantia, moZiebuli samecniero-kvleviTi<br />
masalebis gaTvaliswinebiT, gansakuTrebiT koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-amZrave-<br />
- 24 -<br />
bisaTvis SeuZlebelia an nak-<br />
lebad efeqturi. es imiT<br />
aixsneba, rom (hidro)aerodi-<br />
namikuri winaRobebi liTon-<br />
elastomers Soris (rgolur<br />
WvriteSi) gacilebiT didia<br />
(plastikurobisa da drekadi<br />
deformaciis gamo) vidre ko-<br />
leqtoris moZrav kvanZebs<br />
(liToni-liToni) Soris. wina<br />
SromebSi [17, 18, 21] sakontaq-<br />
to rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formirebis sakiTxi Seiswavleboda sta-<br />
tikaSi, zondirebis meTodiT, amZravisa da sakonveiero lentis zeda-<br />
pirebis rgolur WvriteSi, koleqtoriT, mudmivad CarTuli <strong>vakuum</strong>-tumbos<br />
magaliTze; rac niSnavs amZravis brunvis sixSiris gauTvaliswineblobas<br />
anu myisieri <strong>vakuum</strong>is formirebis<br />
cnebis uxeS darRvevas. es sakiTxi<br />
SedarebiT kargadaa warmodgenili<br />
sakvalifikacio naSromSi [60] sadac<br />
dolis brunvis sixSiris mixedviT<br />
miRebulia <strong>vakuum</strong>is formirebis<br />
oscilogramebi sakontaqto zedapi-<br />
rebis mSrali, zRvruli da sveli<br />
xaxunis pirobebisaTvis. eqsperimen-<br />
tebis Sedegebi naTlad adasturebs<br />
im aucileblobas, rom <strong>vakuum</strong>is<br />
Semqmneli meqanizmebis, am SemTxve-<br />
vaSi, ukuqceviT-winsvliT moZravi<br />
nax. 1.9<br />
elementebis hermetizaciis xarisxi<br />
nax. 1.10<br />
(msgavsad koleqtoris moZravi nawilebis hermetizaciisa) gacilebiT maRa
li unda iyos, rgoluri Wvritis hermetizaciasTan SedarebiT. unda<br />
aRiniSnos, rom <strong>vakuum</strong>is sididis oscilogramebi Cawerilia ara uSualod<br />
rgolur WvriteSi, aramed ganivi Rarebis moculobebSi, ris gamoc<br />
SeiZleba oscilogramebis Sedegebsa da sakontaqto zedapirebis rgolur<br />
WvriteSi mimdinare procesebs Soris iyos garkveuli Seusabamoba, Tumca<br />
eqsperimentul monacemebze dayrdnobiT, logikuri analizis safuZvelze<br />
gakeTebulia daskvnebi [60] pirobiT rgolur WvriteSi Tanabrad ganawile-<br />
buli <strong>vakuum</strong>is warmoqmnis Sesaxeb. amasTan unda SevniSnoT, rom sakiTxis<br />
ufro Rrma analizisaTvis saWiroa elastohidrodinamikis, makroelasto-<br />
hidrodinamikis, histerezisis da adgeziis movlenebis gaTvaliswinebiT,<br />
sakontaqto rgolur da cilindr-dguSis WvriteebSi siTxis (wveTovanis,<br />
airis) moZraobis eqsperimentuli da Teoriuli Seswavla.<br />
nax. 1.11<br />
xaxunis klasikuri Teoriisa da maRali sizustis eqsperimentuli<br />
kvlevebis [54] mixedviT, datvirTvis qveS myofi cilindris elastomerze<br />
srialis xaxunis koeficienti Sedgeba ori komponentisagan: adgeziurisa<br />
da histerezisulis, xolo xaxunis ganzogadoebuli koeficienti f/tgδ<br />
warmoadgens wnevisa da drekadobis modulis fardobis (P/E) funqcias.<br />
srialis siCqaris gazrdiT es Tanafardoba praqtikulad ar icvleba.<br />
Sesabamisad, xaxunis ganzogadoebuli koeficienti mSrali xaxunisas<br />
(SezeTvis gareSe) rCeba daaxloebiT erT doneze. grinvudisa da teiboris<br />
- 25 -
[54] mixedviT liTonis elastomerze srialisas an gorvisas erTnair<br />
gavlenas axdens histerezisis movlena. normanma ki xisti cilindris<br />
- 26 -<br />
elastomerze gorvis xaxunis koefi-<br />
cientis kvlevisas Teoriulad<br />
daadgina, rom histerezisiT (defor-<br />
maciiT) [54] ganpirobebuli xaxunis<br />
koeficienti warmoadgens rbili ma-<br />
salis (mag. rezinis) meqanikuri<br />
danakargis kuTxis tangensis rTul<br />
funqcias. xolo xaxunis adgeziuri<br />
mdgenelis gavlena elastomerze<br />
Seiswavla baldJinma da Salamaxma.<br />
maT daskvnebSi aRniSnulia, rom<br />
adgeziuri xaxunis koeficienti<br />
pirdaproporciul<br />
damokidebulebaSia elastomeris<br />
meqanikuri danakargis kuTxis tangesis da ukuproporciulia misi<br />
simagris.<br />
nax. 1.13.<br />
Cveni samuSaos swori mimarTulebis erT-erT mniSvnelovan<br />
mamtkicebel faqtad migvaCnia d. muris [54] ganzogadoebuli Teoria<br />
gadajerebulad sveli sakontaqto zedapirebisaTvis. masSi aRniSnulia,
om sakontaqto zedapirebis siTxiT uxvad dasvelebisas, maRali xaxunis<br />
koeficientis uzrunvelsayofad saWiroa zedapiridan siTxis mniSvne-<br />
lovani sadrenaJo efeqtis RonisZiebebis Catareba [54]. zemoT motanili<br />
analizis mixedviT, Cveni kvlevis modelad virCevT klasifikaciiT (ix.<br />
nax. 1.1) gaTvaliswinebul <strong>vakuum</strong>-amZravis Semdeg sqemas: 5, 8, 12, 24, 25,<br />
35+wriuli amonaCarxebi (amZravis sakontaqto zedapiri warmoadgens axal<br />
konstruqcias ix. nax. 1.20T).<br />
nax. 1.15<br />
nax. 1.14<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstuqciebisa da konstuqciuli sqemebis<br />
klasifikaciam da maTma analizma (Seswavlam) gviCvena, rom sakontaqto<br />
zedapirebs Soris <strong>vakuum</strong>is Seqmnis qvemoT warmodgenili meqanikuri<br />
modelebi [66] srulad moicavs amZravis rgolur WvriteSi gauxSoebis<br />
dRemde arsebul yvela meTods.<br />
nax. 1.16<br />
- 27 -
pirveli meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi warmoad-<br />
gens (wriul an wrfiv) koleqtorSi amZravis sakontaqto zedapirze da<br />
torsul badroSi (badroebSi) arsebuli <strong>vakuum</strong>-arxebis erTobliobas<br />
damatebuli <strong>vakuum</strong>-tumbos Siga da gare qseli koleqtoramde (ix. nax. 1.6).<br />
am modelis sruli daxasiaTeba mocemulia $ 1.2-Si, romlis mixedviT da<br />
mecnieruli debulebebis (ix. Sesavali) zogierTi punqtis gaTvalis-<br />
winebiT recipientebis sirTulisa da tumbos gamoyenebis koeficientis<br />
simciris gamo aRniSnuli modeli naklebad efeqturia.<br />
meore meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi (ix. nax. 1.8.)<br />
vfiqrob arasicocxlisunariania, vinaidan erT elementSi (dolze<br />
Semokrul garsSi) cveTamedegobis, elastikurobis da amonagisaTvis saWi-<br />
ro Tvisebebis SeTavseba SeuZlebelia, xolo Tu es garsi daniSnule-<br />
bisamebr daiSala da ise SeirCa Sesabamisi sakompozicio masalebi, maSin<br />
konstruqcia montaJisa da eqspluataciisaTvis gaumarTleblad rTuli<br />
iqneba. Tumca unda aRiniSnos danarCen modelebTan SedarebiT misi vakum-<br />
arxebis simartive.<br />
nax. 1.17 nax. 1.18<br />
mesame meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebi (ix. nax. 1.17.<br />
da 1.18.) muSaunariania da TiTqos eqvemdebareba arxebis TviTgawmendasac,<br />
magram <strong>vakuum</strong>-arxebis didi sawyisi moculoba, gawmendas daqvemdebare-<br />
- 28 -
uli rTuli formis saknebi da kargvebis SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>is kompensa-<br />
ciis SeuZlebloba amcirebs aRniSnuli konstruqciis muSaunarianobas.<br />
meoTxe meqanikuri modeliT momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravebSi (ix. nax.<br />
1.15.) rgoluri Wvritis gauxSoeba xdeba cilindr-dguSiani da muSta<br />
meqanizmebiani mowyobilobis gamoyenebiT. misi recipientebis sawyisi<br />
moculoba TiTqmis nulis tolia, xolo gaiSviaTeba amZravis sakontaqto<br />
rgolur WvriteSi SeiZleba ganxorcieldes recipientebis moculobebSi<br />
winaswar miwodebuli wveTovani siTxis gawoviT. gaiSviaTebis es modeli<br />
amcirebs dguSebis svlis sidides, aumjobesebs sakontaqto zedapirze<br />
Tanabrad ganawilebuli gaiSviaTebis Seqmnis pirobas da winamorbedi<br />
mkvlevarebis Sedegebis msgavsad Cvens SemTxvevaSic zrdis <strong>vakuum</strong>Si<br />
sveli xaxuniT gamowveul weviT Tvisebebs.<br />
am meTodebidan mwevi organos sakontaqto zedapirebis optimalu-<br />
ri parametrebis kvlevisaTvis, virCevT meoTxe meqanikur models, rogorc,<br />
Cveni azriT, yvelaze srulyofils sadac <strong>vakuum</strong>is formirebisaTvis<br />
gamoyenebulia mravaljer nacadi da mravalmxriv gamocdili, utyuari<br />
moqmedebis, tradiciuli cilindr-dguSiani da muSta meqanizmebiani<br />
mowyobilobebi. garda zemoT CamoTvlilisa konstruqciul upiratesobaSi<br />
aRsaniSnavia <strong>vakuum</strong>-meqanizmisa da gauxSoebis obieqtis (rgoluri<br />
Wvritis) urTierT kavSiri martivi naxvretis saSualebiT. sakiTxisadmi<br />
kompleqsurad midgomis meTodiT: sakontaqto zedapiri (rgoluri Wvrite)<br />
_ <strong>vakuum</strong> meqanizmi, vixilavT Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis Seqmnis<br />
uzrunvelyofis aucilebel pirobebs:<br />
1) <strong>vakuum</strong>-tumbos moqmedebis siswrafe (S t) unda eTanadebodes amZravis<br />
sakontaqro zedapirebs Soris rgoluri Wvritidan siTxis (wveTovanis,<br />
gazisebris) srulfasovani drenaJirebis (gawovis) anu obieqtis efeqturi<br />
amotumbvis siswrafis (S ef) uzrunvelyofas.<br />
2) <strong>vakuum</strong>is wyarosa da amZravis rgoluri Wvritis SemaerTebeli<br />
kvanZis (umjobesia iyos naxvreti da ara rTuli labirinTuli reci-<br />
pienti) gamtaroba (U) unda uzrunvelyofdes <strong>vakuum</strong>is Smqmneli meqanizmis<br />
gamoyenebis koeficientis (Kt)-s daaxloebiT erTTan tolobas e.i.<br />
K t=S ef/S t≈1 anu K t=U/(U+S t)≈1 rac amZravis kvlevisa da proeqtirebis erT-<br />
erT mniSvnelovan pirobas warmoadgens.<br />
- 29 -
3) amZravis rgoluri Wvritidan siTxis (wveTovanis, gazobrivis)<br />
myisurad gamwovi meqanizmis (<strong>vakuum</strong>-meqanizmis, <strong>vakuum</strong>-tumbos koleq-<br />
toris) <strong>vakuum</strong>uri sistemis hermetizacia unda iyos rgoluri Wvritis<br />
hermetizaciaze ufro srulyofili (maRali monacemebis), amasTan amZravis<br />
sakontaqto zedapirebis parametrebi unda uzrunvelyofdes garemodan<br />
rgolur WvriteSi siTxis minimalur Sewovas.<br />
4) tumbos moqmedebis siswrafe (S t), obieqtis efeqturi amotumbvis<br />
siswrafe (S ef) da maTi SemaerTebeli milsadenebis (naxvretis) gamtaroba<br />
(U) unda ganixilebodes amZravisa da tvirTmzidi lentis Sesabamisi<br />
kuTxuri da xazovani siCqareebis aucilebeli gaTvaliswinebiT.<br />
1.3. <strong>vakuum</strong>uri <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis<br />
konstruqciebi<br />
warmodgenili <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebisa da konstruqciu-<br />
li sqemebis (ix. nax. 1.1. da cxr. 1.1) Seswavlisas, sakontaqto zedapirebis<br />
konstruqciis niSnis mixedviT gamokveTili Svidi tipidan (nax. 1.1; 29, 30,<br />
32, 33, 34, 35, 36) praqtikuli (laboratoriuli, naxevradsamrewvelo da<br />
samrewvelo) gamocda gaiara: perforirebulma _ (30) da grZivRarebianma _<br />
(31, 32 da 35) sakontaqto zedapirebma. am zedapirebs detalurad ganvi-<br />
xilavT winamdebare Tavis daskvniT nawilSi. qvemoT ki motanilia<br />
danarCeni TiToeuli zedapiris daxasiaTeba-Sefaseba Sesabamis <strong>vakuum</strong>is<br />
Semqmnel meqanizmTan kompleqsSi:<br />
1. gamWoli grZiWrilebiani (4-29) zedapiris rgolur WvriteSi<br />
<strong>vakuum</strong>is Seqmna (sqema 1-5; 2-8; 3-12, 22, 25; 4-29; nax.1.8; an 1-5; 2-8; 3-12,28; 4-29;<br />
nax. 1.9) xorcieldeba martivi konstruqciis mowyobilobiT, magram maT<br />
uaryofiT mxareebs warmoadgens: (nax. 1.8)-Tvis sakompozicio masalis –<br />
elastikuri garsis, rogorc amonagis da amave dros <strong>vakuum</strong>is Semqmnel<br />
elastikad muSaobis SeuZlebloba, gamoyenebis sferoTa fizikuri Tvise-<br />
bebis SeuTavseblobis gamo; (nax.1.9)Tvis – amuSavebisaTvis arasakmarisi<br />
centridanuli Zalis ganviTareba, dolisa da lentis dabali siCqarisas<br />
da <strong>vakuum</strong>is kargvisas kompensaciis SeuZlebloba. am zedapiris mimarT<br />
- 30 -
Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebi samcniero literaturul<br />
wyaroebSi ver moviZieT. sapatento fondis miseul wyaroebSi [40] ki<br />
kargadaa gadmocemuli koleqtoriani da zogierTi avtonomiur meqaniz-<br />
miani <strong>amZravebis</strong> uaryofiTi mxareebi.<br />
2. grZivRarebiani segmentebisagan Sedgenili rkalebi (4-36), romlis<br />
zedapiris rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Seqmna (sqema 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-<br />
36; nax. 1.10) xorcieldeba <strong>vakuum</strong>-tumbosa da periferiuli ganlagebis<br />
wriuli koleqtoriT, moZiebuli wyaroebis mixedviT, praqtikulad ar<br />
gamocdila, magram konstruqciuli sqemis Teoriuli da logikuri<br />
analiziT SeiZleba aRvniSnoT misi uaryofiTi mxareebi, ris mixedviT<br />
SeiZleba gakeTdes praqtikulad misi gamoyenebis vargisianoba. kerZod,<br />
segmentebs Sorisi RreCoebis xarjze sakontaqto zedapirebis urTierT<br />
gadafarvis koeficientis kidev ufro Semcireba (es ki gamoiwvevs dolis<br />
zedapirze kuTri normaluri Zalebis sididis gazdas) da dolis<br />
msaxvelis mTel sigrZeze segmentebis RreCoebs Soris lentis CaRunva da<br />
misi modeba dolis rkalis mTel ganiv Wrilze. es faqtebi uaryofiTad<br />
imoqmedebs lentis samsaxuris vadaze. amgvarad gamoyenebis ZiriTadi<br />
dedaazri – lentis TviTgawmendis SesaZlebloba, romlis mixedviT es<br />
konstruqciuli sqemaa cnobili (romelic safuZvlad udevs gamogonebis<br />
formulas), araefeqturia imis gamo, rom am konstruqciaSi wevis Zalebis<br />
realizacia moxdeba ufro uSualo modebiT, vidre garegani xaxuniT.<br />
3. ganapira gawovis SevronulRarebiani (4-31,34) zedapiris or<br />
koleqtoriani <strong>vakuum</strong>-dolis konstruqciuli sqema (nax. 1.11) Seqmnilia<br />
lentis centrirebis gaumjobesebis mizniT. centrirebis piroba SeiZleba<br />
marTlac gaumjobesdes, magram SevronulRarebiani zedapiris rgolur<br />
WvriteSi, sadac gauxSoeba xorcieldeba (sqema. 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31,<br />
34. nax. 1.11) wriuli koleqtorisa da <strong>vakuum</strong>-tumbos saSualebiT, mTeli<br />
<strong>vakuum</strong>-sistemis hermetizaciis uzrunvelyofis mizniT saWiroa amZravidan<br />
lentis Camoqanebisa da swrafobis ubnebSi, TiTo wyvili Sevronuli<br />
Raris amorTva. Rarebis amorTva gamoiwvevs <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis zonis<br />
Semcirebas, rac dauSvebelia gansakuTrebiT rgoluri Wvritis drekadi<br />
srialis rkalisaTvis [60]. aRniSnulis gamo Sevronul Rarebiani<br />
sakontaqto zedapirebi, vfiqrob ara racionaluria.<br />
- 31 -
4. <strong>vakuum</strong>-doli misi msaxvelis paraleluri, or rigi, ganapira<br />
gawovis grZivRarebiani zedapiriT (4-31, 33) da koleqtoruli rgolis<br />
centraluri ganlagebiT (nax. 1.14). gaiSviaTebis es sqema (1-5; 2-8; 3-11, 14, 15,<br />
21) Seiqmna sakontaqto rgolur WvriteSi Tanabrad ganawilebuli vakuu-<br />
mis formirebis mizniT. es konstruqciuli sqema faqtiurad imuSavebs,<br />
rogorc centraluri gawovis grZivRariani <strong>vakuum</strong>-doli. magram am<br />
sqemaSic rCeba koleqtoriani da rTuli _ labirinTebiani recipientebi.<br />
amasTan doli Sesdgeba ori cilindrisagan, romelTa Soris ganlage-<br />
bulia lentis ara muSa zedapiris figuruli nawili. mZlavri sakon-<br />
veiero <strong>amZravebis</strong>aTvis aseTi konstruqciis doli miuRebelia [78, 79] misi<br />
konstruqciuli araracionalurobis gamo. imis gaTvaliswinebiT, rom mis<br />
lilvsa da rgolur Wvriteze imoqmedebs ramodenime aTasi kilovati<br />
simZlavris Sesabamisi mgrexi momenti. wina kvleviT samuSaoebSi [60]<br />
miniSnebulia centraluri gamwovi naxvretebis anu „dabali <strong>vakuum</strong>is“<br />
centralur nawilSi ganlagebis konstuqciul upiratesobaze. am<br />
WeSmaritad realur faqtzea damyarebuli (nax. 1.15) [61, 62] da misi<br />
Semdgomi, gviani periodis saavtoro mowmobebi (ix. nax. 1.14 da 1.16 da sxv.).<br />
miuxedavad aRniSnuli sakiTxis wina planze wamowevisa ganxiluli<br />
konstruqciuli (ix. nax. 1.14) sqema, <strong>vakuum</strong>is Seqmnis rTuli sistemisa da<br />
sakontaqto zedapiris fizikuri arasrulyofili konstruqciis gamo,<br />
iTvleba kvlevis sust obieqtad.<br />
5. <strong>vakuum</strong>-doli msaxvelis paraleluri, erT rigi ganapira gawovis<br />
grZivRarebiani (4-31, 32) zedapiriT da erT periferiul koleqtoriani<br />
<strong>vakuum</strong>-arxebiT (recipientebiT) (sqema: 1-5; 2-8; 3-11, 14, 16, 21; 4-31, 32; nax.<br />
1.12), warmoadgens <strong>lenturi</strong> konveieris saTavo dolur <strong>vakuum</strong>-amZravs, misi<br />
parametrebis Seswavlis pirvel obieqts, romelzec Catarda farTomasS-<br />
tabiani kvleviTi samuSaoebi [22]. ris Sedegad gamovlinda <strong>vakuum</strong>-dolis<br />
mravali upiratesoba. es Sedegebi Semdgom kvlevebSi [21, 60] kidev ufro<br />
gamoikveTa da bevrad ufro aRmatebuli mniSvnelobebi miiRo. adreuli<br />
kvlevis monacemebi warmodgenilia samecniero literaturul wyaroebSi<br />
[92]. zogierTi gviani Sedegi ki motanili iqneba winamdebare naSromSic.<br />
paragrafis dasawyisSi aRvniSneT, rom detaluri ganxilvis obieq-<br />
tad migvaCnia grZivRarebiani da perforirebuli zedapirebi, maTi Teo-<br />
- 32 -
iuli da eqsperimentuli kvlevebis dawvrilebiTi analizi. Sedegebi<br />
warmodgenilia am paragrafis (6) da (7) punqtebSi.<br />
6. <strong>vakuum</strong>-doli msaxvelis paraleluri, erTrigi, centraluri<br />
gawovis grZivRarebiani zedapiriT (4-35) da rgolur WvriteSi avtonomiur<br />
<strong>vakuum</strong>ur meqanizmebiani (avm) gauxSoebis wyaroTi (sqema: 1-5; 2-8, 9; 3-12, 24,<br />
25; 4-35; nax. 1.15) warmoadgens pirvel avm amZravs, _ obieqts, romelzedac<br />
gakeTda Semajamebeli kvleviTi samuSaoebi [60]. naSromis Sedegebis mixed-<br />
viT, daskvniT nawilSi, aRniSnulia centraluri gawovis grZiv Rarebiani<br />
(35) sakontaqto zedapiris upiratesoba ganapira gawovis grZivRarebianTan<br />
(31) SedarebiT; pirveladaa Catarebuli rgoluri Wvritis <strong>vakuum</strong>uri<br />
zonis upiratesi adgilmdebareobis Teoriuli da eqsperimentuli dasabu-<br />
Teba [60]; Semotanilia cnebebi <strong>vakuum</strong>-amZravis sakuTari wevis faqtorisa<br />
da lentis optimaluri sawyisi (Camoqanebis Stos) daWimulobis Sesaxeb<br />
(S C ≤2pRB). aRniSvnis Rirsia is faqtoric, rom amave naSromSi<br />
gakeTebulia mimdinare paragrafis me-5 da me-6 punqtebSi ganxiluli<br />
sakontaqto zedapirebis tipebis erTnairi tipzomis <strong>vakuum</strong>-dolebis wevis<br />
Zalebis analizi (ix. nax. 1.19). nax. 1.19a-ze mocemulia [22, 32] kvlevis<br />
Sedegebi. nax. 1.19b-ze warmodgenilia imave dolis weviTi Tvisebebi,<br />
specialuri samarjvebiT (TamasebiT) centraluri gawovis imitaciis<br />
gakeTebis Semdeg [60]. nax. 1.19g-ze ki igive tipzomis stu-s samTo<br />
manqanebis, maRaros stacionaruli danadgarebisa da transportis<br />
kaTedris laboratoriaSi Seqmnili centraluri gawovis grZivRarebian<br />
wrfiv koleqtorian <strong>vakuum</strong>-dolze Sesrulebuli eqsperimentebiT<br />
miRebuli weviTi Tvisebebi [60].<br />
warmodgenili Sedegebis mixedviT centraluri gawovis grZivRare-<br />
biani zedapiris mqone <strong>vakuum</strong>-dolis wevis Zalebi TiTqmis samjer aRe-<br />
mateba (ix. nax. 1.19g; p=608 mm.v.wy.sv; S sw=2800 dkn, S C=200 dkn) ganapira<br />
gawovis grZivRarebiani zedapiris <strong>vakuum</strong>-dolis wevis Zalebs (ix. nax.<br />
1.19a; p=600 mm.v.wy.sv.; S sw=950dkn., S C=200dkn). garda aRniSnulisa, yuradsa-<br />
Rebia is faqtic, romelic SeiniSneba nax. 1.19a-ze, kerZod, sawyisi daWimu-<br />
lobis (S C) zrdiT 0-dan raRac mniSvnelobamde mcired, magram mainc,<br />
<strong>vakuum</strong>is TiTqmis yvela sididisTvis mcirdeba, swrafobis wertilSi<br />
lentis daWimuloba, xolo Semdeg zogierT SemTxvevaSi kvlav matulobs.<br />
- 33 -
g)<br />
b)<br />
a)<br />
Sнб, даH<br />
1500<br />
P=200mmHg<br />
1<br />
F0,kg<br />
3800<br />
608<br />
P=0,8 bar<br />
2<br />
P=600mmHg<br />
Sc =400 H<br />
б да<br />
P=500<br />
900<br />
P=450<br />
P=130<br />
3000<br />
bar 340<br />
P=0,526<br />
800<br />
3<br />
P=400<br />
P=300<br />
1000<br />
Sc =200 H<br />
б<br />
да<br />
304<br />
P=0,41 bar<br />
P=200<br />
700<br />
P=350<br />
600<br />
Sc =100 H<br />
б да<br />
Sc б=0<br />
2000<br />
200<br />
P=0,263 bar<br />
P=130<br />
P=250<br />
P=300<br />
P=130mmHg<br />
P=200<br />
500<br />
- 34 -<br />
500<br />
400<br />
Sc б=0<br />
P=0<br />
1000<br />
P=0<br />
300<br />
200<br />
P,kgZ/sm 2<br />
152 304 456 608<br />
0,1(76) 0,3(228) 0,5(380) 0,7(532) 0,9(684)<br />
0<br />
50 100 120<br />
S0,kg<br />
0 50 100 150 200<br />
nax. 1.19
es movlena ar aRiniSneba nax. 1.19b da g-ze dafiqsirebul<br />
eqsperimentebis SedegebSi, rac migvaniSnebs imaze, rom `Wvrituli<br />
elastikuri modebiT” wevis Zalebis realizacia (amZravis muSaobisas,<br />
gansakuTrebiT, rodesac S C≠0) an ar arsebobs an umniSvneloa. am sakiTxis<br />
analizsa da naTelmofenas udidesi mniSvneloba hqonda Cvens mier<br />
SemoTavazebul axali konstuqciis sakontaqto zedapiris damuSaveba-<br />
Seqmnisas da lentis resursebis angariSisas.<br />
7. perforirebul zedapiriani (4-30) konstruqciis <strong>vakuum</strong>-amZravebi<br />
warmoadgens kvlevis erT-erT saintereso obieqts (1-5 an 1-6; 2-7, 2-8 an 2-9;<br />
3-10, 3-11 an 3-12), romelic gamoyenebulia <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> TiTqmis yvela<br />
konstruqciuli niSnis SemTxvevaSi. amiT aixsneba mecnierul kvlevebSi<br />
[21, 19, 20, 93] maTze vrclad warmodgenili naSromebi, rogorc <strong>vakuum</strong>is<br />
formirebis aseve amZravisa da moqnili sawevi organos uerTierTqmedebis<br />
sakiTxebze. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevebis bolo monacemebis<br />
mixedviT [93] Seiqmna da gamoicada Sualeduri <strong>vakuum</strong>-amZravi, romelmac<br />
erTxel kidev TvalsaCinod daadastura rgoluri Wvritis gauxSoebaze<br />
momuSave <strong>amZravebis</strong> upiratesoba sxva amZravebTan SedarebiT. unda<br />
aRiniSnos, rom dRemde warmodgenil yvela kvleviT samuSaoSi miTiTe-<br />
bulia wevis Zalebis mniSvnelovan wilze, romelic dolis sakontaqto<br />
zedapirze lentis Wvrituli modebiT „elastikuri kbilanuri modebiT“<br />
xorcieldeba. es movlena arasasurvelia amZravis normaluri muSaobis<br />
uzrunvelyofisaTvis da yvelanairi RonisZiebaa mosaZebni da misaRebi,<br />
raTa wevis Zalebis realizacia xdebodes garegani xaxuniT, amasTan,<br />
sakontaqto zedapirze rgolur WvriteSi maqsimaluri da Tanabrad<br />
ganawilebli <strong>vakuum</strong>is pirobebSi. SromebSi miTiTebulia, rom gaiSvia-<br />
Tebis garegan wyarod gamoyenebul <strong>vakuum</strong>-tumboebs SeuZlia 70-80 kpa-is<br />
gaiSviaTebis uzrunvelyofa [20]. literaturul wyaroebSi [19] isic<br />
cnobilia, rom raRac mizezebis dros da arc Tu ise iSviaTad,<br />
sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>i mcirdeba 5÷10 kpa-mde. es ki imaze<br />
miuTiTebs, rom gamauxSoebeli meqanizmis, magaliTad tumbos gamoyeneba<br />
arasrulfasovania. Cvens mier moZiebuli masalebis mixedviT ki misi<br />
stabilizaciisa da amaRlebis SesaZlebloba mniSvnelovania. amis realur<br />
magaliTs warmoadgens Tundac nax.1.19-ze warmodgenili Sedegebi.<br />
- 35 -
viTvaliswinebT ra yovelive zemoTTqmuls, vizualurad, winaswari<br />
analizis gaadvilebis mizniT, sakontaqto zedapirebis arsebuli<br />
konstruqciebis Svidive tipis ilustraciisaTvis mogvyavs maTi<br />
gamokveTili fragmentebi (nax. 1.20 a, b, g, d, e, v, z). arsebuli Teoriuli,<br />
eqsperimentuli kvleviTi masalebisa da sakontaqto zedapirebis<br />
konstruqciebisa da konstruqciuli sqemebis analizis safuZvelze Cvens<br />
mier SemoTavazebulia <strong>amZravebis</strong> axali sakontaqto zedapiri wriuli<br />
amonaCarxisa (perforaciis msgavsi aragamWoli) da grZivi Raris sinTezis<br />
saxiT (nax. 1.20 T).<br />
nax. 1.20<br />
- 36 -<br />
d<br />
T
1.4. sakontaqto zedapirebis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is<br />
formirebisadmi miZRvnili samuSaoebis analizi<br />
<strong>vakuum</strong>is cneba fizikasa da teqnikaSi ganisazRvreba, rogorc<br />
gazis mdgomareoba, atmosferulze gacilebiT dabali wnevis pirobebSi<br />
e.i. <strong>vakuum</strong>i raodenobrivad ganisazRvreba gazis absoluturi wneviT.<br />
<strong>vakuum</strong>is fizikaSi gamoyenebuli ZiriTadi postulatebi Camoyalibebulia<br />
Semdegi saxiT:<br />
1. gazi Sesdgeba calkeuli molekulebisagan;<br />
2. arsebobs, siCqaris mixedviT, gazis molekulebis mudmivi ganawi-<br />
leba, anu molekulebis erTnairi ricxvi yovelTvis erTsa da imave<br />
siCqares flobs;<br />
3. gazis molekulebis moZraobisas ar arsebobs upiratesi mimarTu-<br />
leba anu gazis molekulebis sivrce izotropulia;<br />
4. gazis temperatura warmoadgens misi molekulebis saSualo kineti-<br />
kuri energiis sazoms;<br />
5. myari tanis zedapirTan urTierTqmedebisas gazis molekula<br />
adsorbcirdeba.<br />
gasaTvaliswinebelia isic, rom <strong>vakuum</strong>Si mimdinare mravali fizi-<br />
kuri procesi mniSvnelovnadaa damokidebuli molekulebis recipientebis<br />
kedlebze dajaxebaTa saSualo ricxvisa (K k) da molekulebis urTierT<br />
dajaxebaTa ricxvis (K m) fardobaze _ K kn= K k/K m; K kn _ aris knudsenis<br />
kriteriumis uganzomilebo koeficienti, romlis mixedviT ganisazRvreba<br />
<strong>vakuum</strong>is xarisxi: dabali, saSualo, maRali da zemaRali.<br />
dabali <strong>vakuum</strong>is dros K kn1, da L/d ef>>1 am pirobisaTvis<br />
sakmarisia absoluturi wnevis mniSvneloba p v araumetes 10 -9 pa.<br />
amgvarad, unda vigulisxmoT, rom <strong>vakuum</strong>-amZravebSi Seqmnili<br />
- 37 -
gauxSoeba dabali da saSualo <strong>vakuum</strong>is xarisxis zRvrebSia knudsenis<br />
kriteriumis mixedviT da gauxSoebiT miRebuli dolze lentis miWeris<br />
kuTri Zala (0,1÷0,95)×10 5 paskalis farglebSia moqceuli.<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> Teoriis kvleviT samuSaoebSi [39, 21, 22] sakon-<br />
taqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Tanabari ganawileba gaTvalis-<br />
winebulia dolis rogorc ganivi, aseve wriuli mimarTulebiT. Tumca, [22,<br />
32] SromebSi xazgasmiTaa miTiTebuli lentis da <strong>vakuum</strong>-dolis sakon-<br />
taqto zedapirebis, „elastikur kbilanur modebaze“, rac ewinaaRmdegeba<br />
<strong>vakuum</strong>is Tanabari ganawilebis pirobas. amgvarad, aRniSnul SromebSi<br />
gauxSoebis Tanabrad ganawilebis idea araviTar mamtkicebel debulebebs<br />
ar Seicavs, piriqiT, „elastikuri kbilanuri modebiT“ ufro met<br />
winaaRmdegobaSi vardeba.<br />
perforirebul sakontaqto zedapiriani <strong>vakuum</strong>-dolis kvlevebSi<br />
[21] miTiTebulia winamorbed mkvlevarTa uzustobebi, romlebic oTxi<br />
punqtis saxiTaa Camoyalibebuli [21]. samuSao miznad isaxavda <strong>vakuum</strong>-<br />
dolis recipientebSi gazis molekulebis moZraobis winaaRmdegobis<br />
Teoriuli SeswavliT sakontaqto rgolur WvriteSi Teoriuli gaux-<br />
Soebis gansaRzRvras da Semdgom mis eqsperimentulad Semowmebas. warmod-<br />
genilia <strong>vakuum</strong>-dolis sistemaSi narCeni wnevis cvlilebis ganmsazRvreli<br />
formulebi: haeris turbu<strong>lenturi</strong> moZraobisas, sworkuTxa formis grZivi<br />
RarebisaTvis, wriuli kveTis recipientebisaTvis, sakontaqto rgolur<br />
WvriteSi <strong>vakuum</strong>-dolis perforaciebis irgvliv da SemoTavazebulia<br />
gasaSualoebuli Teoriuli wnevaTa sxvaobis ganmsazRvreli formula,<br />
romliTac dolis zedapirs awveba lenti. miRebuli normaluri Zalebis<br />
safuZvelze gansazRvrulia amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis weviTi SesaZlebloba<br />
(W 0) da mocemulia formula haeris politropuli procesiT gafar-<br />
Toebaze momuSave <strong>vakuum</strong>-tumbos mwarmoeblobis (Q) gansazRvrisaTvis.<br />
W 0= S C(e fα -1)+ K1P3[0.8K2Rα´B+mnF1(1-K2)]( e fα′ -1)/736α´<br />
Q=60K d(V arxα´+ V kolα″) × 2.3 lgP s /P b /Rα″t<br />
am gamosaxulebebSi:<br />
K1 _ aris koeficienti, romelic axasiaTebs wnevis cvalebadobas<br />
<strong>vakuum</strong>-dolis <strong>vakuum</strong> sistemis Semaval miltuCsa da misi sakontaqto<br />
zedapiris perforacias Soris;<br />
- 38 -
K2 _ koeficienti, iTvaliswinebs rgoluri Wvritis nebismier<br />
wertilSi <strong>vakuum</strong>is vardnis xarisxs, am wertilis gaiSviaTebis zonis<br />
centridan (perforaciidan) daSorebis Sesabamisad;<br />
P3 _ <strong>vakuum</strong>metris Cveneba, mm.vr.wy.sv;<br />
R _ amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis radiusi, sm;<br />
m _ perforaciis ricxvi msaxvelis gaswvriv-recipientebze;<br />
n _ recipientebis ricxvi rgolur WvriteSi;<br />
α´ _ rgolur WvriteSi centraluri kuTxe, romelzec iqmneba <strong>vakuum</strong>i;<br />
α″ _ <strong>vakuum</strong>-dolis or mezobel recipients Soris biji;<br />
F1 _ perforaciis farTobi, sm 2 ;<br />
B _ lentis sigane, sm;<br />
K d _ koeficienti iTvaliswinebs, rgoluri Wvritidan da <strong>vakuum</strong>-<br />
sistemis sxva RreCoebidan Sewovili haeris raodenobas;<br />
V arx _ erTi Raris erTeulovani <strong>vakuum</strong>-sistemis, _ recipientis<br />
moculoba;<br />
wnevebi.<br />
V kol _ koleqtoris saknis moculoba;<br />
R _ politropiis maCvenebeli;<br />
t _amotumbvis dro;<br />
P s da P b _ amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis recipientebSi sawyisi da saboloo<br />
eqsperimetul nawilSi perforaciebs Soris sakontaqto zedapirze<br />
<strong>vakuum</strong>is gazomva warmoebda zondirebis saSualebiT da miRebuli Sedegi<br />
udardeboda koleqtoris win <strong>vakuum</strong>-tumbos qselSi CarTuli <strong>vakuum</strong>met-<br />
ris Cvenebas. eqsperimentebi Sesrulebulia sxvadasxva sididis <strong>vakuum</strong>isa<br />
da sakonveiero lentis daWimulobisas, agreTve mSrali da sveli sakon-<br />
taqto rgoluri Wvritis SemTxvevebisaTvis. mimdinareobda dakvirvebebi<br />
gavlenaze, romelsac axdenda lentis sixiste da daWimuloba Tanabrad<br />
ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is formirebaze. gakeTebulia Teoriuli da eqsperi-<br />
mentuli Sedegebis analizi da miRebulia Sesabamisi daskvnebic.<br />
magram sakontaqto zedapiris konfiguracia da misi parametrebic<br />
gansazRvrulia mxolod amZravis konstruqciuli (koleqtoris saknis<br />
zomebi, recipientebis biji da a.S.) mosazrebiT, sadac ar figurirebs<br />
- 39 -
iseTi aucilebeli parametrebi rogorebicaa dolis brunvis sixSire,<br />
koleqtoruli rgolis hermetizaciis xarisxi, <strong>vakuum</strong>-tumbos gare<br />
qselisa da sakuTriv <strong>vakuum</strong>-dolis recipientebis haeris gamtarunaria-<br />
noba naSromSi [21] warmodgenili ∇R=55×10 -3 sm sisqis rgoluri Wvritis<br />
SemTxvevaSic ki koleqtoruli rgolis RreCos (liToni-liTonTan)<br />
aerodonamikuri winaRoba gacilebiT mcire iqneba amZravis sakontaqto<br />
rgolur Wvritis winaRobasTan SedarebiT, rac sagrZnoblad gazrdis K d-<br />
koeficients (ix. <strong>vakuum</strong>-tumbos mwarmoeblurobis gamosaxuleba) da<br />
araracionalurs gaxdis konstruqcias. daskvnebSi naTqvamia, rom sveli<br />
rgoluri Wvritis SemTxvevaSi umjobesdeba <strong>vakuum</strong>-dolisa da lentis<br />
CaWidulobis piroba, <strong>vakuum</strong>is zonis hermetizaciis amaRlebis xarjze.<br />
Cveni mosazrebebi am sakiTxze srulad emTxveva xaxunis klasikur<br />
Teorias da ganxilulic gvaqvs Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis<br />
Seqmnis uzrunvelyofis aucilebel pirobebSi. (ix. I Tavis $ 1.2 daskvniTi<br />
nawili; oTxi piroba).<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> rgolur Wvriteebsa da friqciul sakontaqto<br />
farTobebze gauxSoebis formirebis procesis aRwerisadmi miZrvnil<br />
SromebSi [18, 19, 20, 17, 93] gamoyenebulia reinoldsis, prandtlis da<br />
nusseltis kriteriumebi [93], xolo laboratoriuli eqsperimentebi-<br />
saTvis, statikur reJimSi tardeboda zondirebis meTodiT <strong>vakuum</strong>is<br />
sididis gazomva perforaciebsa, grZiv RarebSi da maT Soris sakontaqto<br />
farTobebze, rac ar Seesabameba <strong>vakuum</strong>is myisurad formirebis realur<br />
suraTs.<br />
<strong>vakuum</strong>-tumbos Teoriuli mwarmoeblobis ganmsazRvreli formula<br />
warmodgenilia <strong>vakuum</strong>-arxebSi (recipientebSi-milsadenebSi) haeris moZ-<br />
raobis winaaRmdegobis gauTvaliswineblad da aqvs saxe [20].<br />
V<br />
Q =<br />
t<br />
0<br />
p<br />
ln<br />
p<br />
sadac, V a _ aris gasauxSoebeli (obieqtis) aparatis moculoba;<br />
a<br />
- 40 -<br />
1<br />
2<br />
t 0 _ gasauxSoebeli moculobidan amotumbvis dro (da ara<br />
moZravi recipientis koleqtoris sakanSi yofnis dro (t m=L s.f/v,), sadac<br />
L s.f._ Sualedi amZravis sigrZea; v _ amZravis brtyelas moZraobis siCqare).<br />
p 1 da p 2 _ aparatSi sawyisi da saboloo wneva.
am Sromebis naklovan mxareebSi SeiZleba srulad aRvniSnoT<br />
igive, rac warmodgenilia zemoT [21] Sromis analizisas.<br />
miuxedavad <strong>sadisertacio</strong> naSromSi [60] Catarebuli Teoriuli da<br />
eqsperimetuli kvlevebisa, romelic mieZRvna sakontaqto rgolur<br />
WvriteSi mimdinare procesebs, mainc mcire yuradReba aqvs daTmobili<br />
avtonomiur <strong>vakuum</strong>ur meqanizmebiani (avm) <strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapi-<br />
rebis mTel farTobze <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis xasiaTis Teoriul<br />
Seswavlas. naSromSi [60] miTiTebulia, rom <strong>vakuum</strong>i mTel sakontaqto<br />
zedapirze Tanabrad vrceldeba imis gamo, rom zedapirebis makro<br />
moculobebi da <strong>vakuum</strong>-arxebi (Sevsilia) dasvelebulia siTxiT, romelis<br />
gawoviT xdeba <strong>vakuum</strong>is Seqmna rgoluri Wvritis mTel farTobze.<br />
mtkiceba sarwmunoa, da mainc <strong>vakuum</strong>is gavrcelebis siCqarisa da xasiaTis<br />
Teoriuli Seswavla am SemTxvevaSic aqtualuria da kvlevis saintereso<br />
amocanas warmoadgens. Cveni azriT mxolod am amocanis srulfasovani<br />
gadawyveta mogvcems <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optima-<br />
luri parametrebis gansazRvris meTodikas. <strong>sadisertacio</strong> naSromSi [60]<br />
warmodgenili saerTo daskvnebi, rogorebicaa: 1) axali meTodiT <strong>vakuum</strong>is<br />
Seqmna; 2) centraluri gawovis martiv recipientebiani avm-iani amZravis<br />
upiratesoba; 3) <strong>vakuum</strong>is formirebis zonad “SedarebiTi simSvidis rka-<br />
lis” aRiareba; 4) <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> gamoyenebis efeqtur zonad S C≤2pRB _<br />
programuli (lentis sawyisi) daWimulobis miCneva; 5) “drekadi srialis<br />
rkalze” myisuri “saSualo” sididis <strong>vakuum</strong>is (ix. 2.5 paragrafis<br />
dasawyisi) SenarCunebiT, amZravisaTvis SesaZlebeli yvelaze didi weviTi<br />
Tvisebebis uzrunvelyofa; 6) rom <strong>vakuum</strong>-amZravi xasiaTdeba sakuTari<br />
wevis faqtorebiT _ S sw/pRB savsebiT misaRebia da maTi gaTvaliswinebiT<br />
virCevT Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Semdgom etaps. am etapis<br />
ZiriTad mizans warmoadgens (<strong>vakuum</strong>is wyarosTan da <strong>vakuum</strong>-amZravTan<br />
kompleqsSi) sakontaqto zedapiris racionaluri konstruqciisa da misi<br />
optimaluri parametrebis saangariSod iseTi meTodikis damuSaveba,<br />
romelic marTebuli iqneba Tanamedrove nebismieri standartuli tip-<br />
zomis sakonveiero (<strong>vakuum</strong>-) amZravis saangariSod.<br />
axali sakontaqto zedapiris yvela parametris angariSi da maTi<br />
Semdgomi Semowmeba eqvemdebareba Cvens mier SerCeuli bazisuri <strong>vakuum</strong>-<br />
- 41 -
dolis (ix. Sesavlis daskvniTi nawili) misadagebas da Semdgom miRebuli<br />
axali, _ modificirebuli amZravis iteraciul gaangariSebas, romelmac<br />
saSualebaa mogvca Segveqmna amZravis sakontaqto zedapiris geometriuli<br />
zomebisa da sxva aucilebeli parametrebis gaangariSebis meTodika.<br />
1.5. daskvnebi da kvlevis Semdgomi amocanebi<br />
literaturuli da sapantento mokvlevis safuZvelze miRebuli<br />
Sedegebidan daskvnebis saxiT gamovyaviT <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruirebis<br />
ramdenime yvelaze mniSvnelovani sakiTxi, xolo sakontaqto rgolur<br />
WvriteSi Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is miRebisaTvis kvlevis<br />
amocanebi<br />
daskvnebi:<br />
1. <strong>vakuum</strong>is formirebis erT-erT perspeqtiul teqnologiur sqemas<br />
warmoadgens, umartivesi recipientebiTa da avm-is rgolur WvritesTan<br />
SemaerTebeli moxerxebuli kvanZebiT aRWurvil avtonomiuri <strong>vakuum</strong><br />
meqanizmebiani (avm) <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> konstruqciebSi mimdinare gaux-<br />
Soebis procesi;<br />
2. <strong>vakuum</strong>is Seqmnis efeqtur (α ef) zonad miviRoT, “SedarebiTi<br />
simSvidis” rkali (dguSis svlis sidideze damokidebulebiT<br />
α ef≈(0,05÷0,2)⋅α g ), xolo wevis Zalebis realizaciis efeqtur sakontaqto<br />
ubnad “drekadi srialis rkali~, sadac saWiroebis SemTxvevaSi uzrun-<br />
velyofili unda iyos <strong>vakuum</strong>is kargvebis kompensacia.<br />
3. avm-iani <strong>vakuum</strong>-dolis rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formireba da<br />
misi Tanabrad ganawileba unda ganvixiloT kompleqsurad, avm-iani<br />
dolis brunvis sixSirisa da dguSis svlis sididis gaTvaliswinebiT.<br />
4. yvela teqnikuri moTxovna, romelic Camoyalibebulia naSromSi<br />
[60], mizanSewonilad migvaCnia <strong>vakuum</strong>-amZravis konstruirebis nebismieri<br />
etapisaTvis.<br />
- 42 -
5. <strong>vakuum</strong>is Seqmnis uxelsayreles pirobas warmoadgens recipien-<br />
tebSi Caketili siTxis adiabaturi an hiperadiabaturi gafarToeba,<br />
romlis dros optimaluri sididis gauxSoveba p=(0,9-0,95)⋅10 5 pa.<br />
6. vakum-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqcia unda uzrun-<br />
velyofdes rgoluri Wvritis hermetizaciis aucilebel pirobebs: avm-<br />
ebis urTierT damoukidebel muSaobas (ar unda xdebodes mezobeli<br />
recipientebidan siTxis gawova) da lentis napirebidan (haeris) siTxis<br />
SeuRwevadobas.<br />
kvlevis amocanebi:<br />
1. konstuirebis TvalsazrisiT rgoluri Wvritis sakontaqto<br />
zedapirebze xaxunis wyvilSi liToni_sakonveiero lenti (elastomeri),<br />
friad mniSvnelovania imis codna, Tu ra pirobebia moWarbebuli<br />
(gabatonebuli) SezeTva Tu mSrali xaxuni. Sesabamisad Seswavlili unda<br />
iqnes hidrodinamikur, zRvrul da drekadhidrodinamikur reJimebSi<br />
siTxis (wveTovanis an haeris) moZraobis kanonzomiereba.<br />
2. rgolur WvriteSi xaxunis Zalis warmomSobi meqanizmis<br />
ganxilva unda moxdes inJinruli kvlevisaTvis sruliad misaReb<br />
makroskopul doneze, SedarebiT uxeSi, magram sarwmuno (damajerebeli)<br />
modelis safuZvelze (simqise gaizomos mm-Si).<br />
3. unda damuSavdes meTodika, romelic saSualebas mogvcems<br />
viangariSoT sakontaqto zedapiris optimaluri parametrebi: <strong>vakuum</strong>-<br />
arxebis biji -_ t, sakonveiero lentis sayrdeni segmentis sigane _δ,<br />
Raris sigane _ β, perforaciis diametri _ a da a.S.<br />
4. miRebuli Teoriuli Sedegebisa da ZiriTadi parametrebis<br />
Semowmeba laboratoriis fizikur da kompiuterul modelze.<br />
- 43 -
Tavi II. sakonveiero <strong>amZravebis</strong> kvanZebis moxaxune<br />
zedapirebis makrosimqisis Seswavla da analizi<br />
2.1 zedapirebis topografiis (teqsturis) Seswavlis<br />
meTodebi da parametrebi<br />
xaxunis procesis erT-erT saintereso sakiTxs warmoadgens<br />
zedapirebis meqanikuri urTierTqmedebis buneba. aRniSnul sakiTxze<br />
Tundac mxolod warmodgenis SeqmnisaTvis saWiroa zedapirebis<br />
teqsturis Seswavla, risTvisac saWiroa simqisis gazomvis meTodikis<br />
SerCeva. arsebobs simqisis gazomvis: meqanikuri, hidravlikuri da<br />
optikuri meTodebi [54, 55].<br />
zedapirebis topografiis daxasiaTebisaTvis, saWiroa misi aucile-<br />
beli parametrebis dazusteba. dReisaTvis cnobilia erTparametriani<br />
modelis 12 varianti; maTgan yvelaze pirveli iyo 1933 wels nikuraZis<br />
mier SemoTavazebuli. mkvlevarebi imedovnebdnen, rom erTparametriani<br />
modelirebiT SeiZleboda zedapiris profilis sruli aRwera, magram ver<br />
SeTanxmdnen Tu, romeli iqneboda amisaTvis yvelaze Sesaferisi para-<br />
metri. zedapirebis daxasiaTebisaTis erTparametriani modelirebis<br />
arasrulfasovnebaSi darwmunebis Semdeg ruzis, muris da sxva mkvle-<br />
varTa mier SemoTavazebuli iyo sam-sam parametriani modelebi; ufro<br />
mogvianebiT zedapiris teqsturis srulyofili aRwerisaTvis murma<br />
Camoayaliba (mkafiod gamoxatuli) xuTi parametrisagan Sedgenili<br />
modeli. arsebobs zedapiris teqsturis aRweris sxva meTodebic,<br />
magaliTad, ebbotis “sayrdeni zedapiris” cnobili mrudi, romelic<br />
warmoadgens zedapiris uswormasworobebis Sua sibrtyis mimarT Sveri-<br />
lebisa da Rrmulebis procentul ganawilebas [54, 55].<br />
amgvarad zedapiris geometriis sruli daxasiaTebisaTvis, zogierTi<br />
calkeuli SemTxvevisaTvis, sakmarisia sam parametriani modelireba,<br />
xolo zedapiris teqsturis gansakuTrebulobebis zogadi aRwerisaTvis<br />
ki xuTi Semdegi parametria SemoTavazebuli: 1. zoma; 2. forma; 3. Sve-<br />
rilebs Soris manZili; 4. uswormasworobebis pikebis mikrosimqise; 5. us-<br />
- 44 -
wormasworobebis simaRleTa ganawileba. CamoTvlilTagan pirveli sami,<br />
teqsturis aRwerisaTvis aucilebelia. aRniSnulis gamo ruzis da muris<br />
mier erTimeorisagan damoukideblad SemoTavazebuli iyo Semdegi<br />
parametrebi: 1. zomis faqtori _ ε/L; 2. formis faqtori _ shr/ε (shr-<br />
saSualo hidravlikuri radiusi) da 3. Sverilebs Soris manZilis<br />
faqtori _ (1-a/aS): sadac ε-aris zedapiris uswormasworobebis Sverilis<br />
simaRle (iTvleba mudmivad [54]), shr-ganisazRvreba siTxis nakadisaTvis<br />
arxis tipur monakveTze (nakadis zedapiris farTobis SefardebiT svel<br />
perimetrTan); L _ warmodgenili profilis sigrZea, a _ “plato” anu L×L<br />
zedapiris Sverilebis wveroebis saerTo (jamuri) farTobi; aS-zedapiris<br />
nominaluri farTobi anu L 2 .<br />
zedapiris Sverilebis simaRlis cvalebadoba naTlad aisaxeba kon-<br />
turuli grafikebis saSualebiT [54], romelic SeiZleba aigos samgan-<br />
zomilebiani tvifris moculobiTi replikebis (mikroreliefis gamomxat-<br />
veli Txeli apkis) saSualebiT. replikebis miReba SeiZleba Sesaswavl<br />
zedapirze mastikis CawnexviT (magaliTad aralditis [55]) an meieris<br />
meTodiT _ Sesaswavl zedapirze aluminis folgis (kilitas) furclis<br />
moTavsebiT, masze Semdgomi _ rezinis sadebiT dartymiTi moqmedebiT.<br />
sakontrolo zedapirebis uwesrigo teqsturis gamo, misi aRweri-<br />
saTvis sayovelTaod miRebulia maTi warmodgena idealuri formis erT<br />
an SverilTa jgufad; miRebulia kubis, konusis da sferos formis<br />
Sverilebi. arsebobs azri sxva idializebul formebze: kubi, piramida da<br />
naxevarsfero [54]. realuri zedapiris warmodgenisaTvis, umjobesia yvela<br />
formis Sverilis (kubis, konusis piramidis...) erT modelSi gaerTianeba.<br />
arsebobs sxva mniSvnelovani Sexedulebebic [54]. aRniSnulis gamo Camoya-<br />
libebulia moTxovnebi teqsturis (profilis) uwesrigobebis SezRudvaze.<br />
Cveni samuSaos Sinaarsis mixedviT mniSvnelovan moTxovnas warmoadgens<br />
zedapirze drenaJirebis Tvisebebis SenarCuneba, risTvisac aucilebelia,<br />
rom sarini arxebi ar iyos Zalian grZeli da amasTan Zalian Rrma.<br />
deriaginis kvlevebis mixedviT `siTxis moculobiTi Tvisebebi ikar-<br />
geba mxolod RreCos (arxis) 0,1 mkm-mde Semcirebis Semdeg~ [71]; n. pet-<br />
rovma aseT RreCoebSi siTxis moZraobis laminarulobis daSvebis samarT-<br />
lianoba daamtkica; liTonebis meqanikurad damuSavebisas ki maTi<br />
- 45 -
zedapirebis geometriis Seswavlam [33] makrosimqisis zomebis Semdegi<br />
xarisxobrivi monacemebi uCvena: saxarato Caxze Carxvisas _ 0,25÷2,0 mm;<br />
xexvisas _ 12,0÷75,0 mkm; wminda xexvisas _ 2,0÷25,0 mkm; gaprialebisas _ 0,2<br />
mkm. Tu imasac aRvniSnavT, rom <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> lentTan sakontaqto<br />
zedapiris damuSaveba xdeba CarxviT da sxva meqanikuri operaciebiT,<br />
maSin aRniSnulze dayrdnobiT SeiZleba gakeTdes daskvna, rom<br />
sakonveiero lentTan warmoqmnil WvriteSi siTxis moZraoba ZiriTadad<br />
iqneba laminaruli, SenarCunebuli iqneba siTxis moculobiTi Tvisebebi,<br />
xolo WvriteSi siTxis dinebis angariSisaTvis SeiZleba visargebloT<br />
ukumSvadi blanti siTxis moZraobis cnobili gantolebebiT.<br />
2.2 <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis<br />
daxasiaTeba<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> xaxunis kvanZebi warmodgenilia sxvadasxva<br />
sakompozicio masalebis konstruqciuli SeTanwyobis saxiT. am kvanZebis<br />
sakontaqto, urTierTis mimarT mimoZravi zedapirebiT xdeba arxebsa<br />
(recipientebsa) da rgolur WvriteebSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnac da garkveuli<br />
periodiT misi SenarCunebac. dRemde cnobil <strong>vakuum</strong>-amZravebSi, SeiZleba<br />
gamoiyos xaxunis sami ZiriTadi kvanZi:<br />
1. nebismieri konstruqciis koleqtori, romliTac xdeba <strong>vakuum</strong>is<br />
gare wyarosTan (<strong>vakuum</strong>-tumbosTan) <strong>vakuum</strong>-amZravis muSa recipientebis<br />
dakavSireba.<br />
2. amZravisa da lentis sakontaqto zedapirebiT Seqmnili rgo-<br />
luri Wvrite, romliTac xdeba wevis Zalebis realizacia. am kvanZSi<br />
rgoluri Wvritis doliseul zedapirebSi warmodgenilia (ganxiluri<br />
gvaqvs) [67,68] yvela cnobili sakontaqto zedapiris konstruqcia, maT<br />
Soris Cvens mier SemoTavazebuli – grZivRariani, wriuli amonaCarxebiT<br />
(ix. nax. 1.20T).<br />
3. cilindr-dguSiani avm (avtomaturi <strong>vakuum</strong>uri meqanizmi),<br />
romliTac dolis brunvis Tanxvdenilad, dguSebis ukuqceviT-winsvliTi<br />
- 46 -
moZraobiT martivi <strong>vakuum</strong>-arxebis da naxvretebis saSualebiT, rgolur<br />
WvriteSi iqmneba gauxSoeba.<br />
ganvixiloT TiToeuli.<br />
1) <strong>vakuum</strong>-dolis koleqtoris moxaxune zedapirebi liTonisaa da<br />
misi wminda xexviT damuSavebisas simqise iqneba 2÷25 mkm-is zRvrebSi. am<br />
kvanZze liTonis-liTonze xaxunis kvlevebis Sedegad miRebuli<br />
Sexedulebebi gavrceldeba, rogorc xaxunis Teoriis Seswavlisas, aseve<br />
zedapirebis teqsturis ganxilvisas [54, 55, 76, 82, 83, 84].<br />
a)<br />
b)<br />
nax. 2.1.<br />
nax. 2.1.-ze warmodgenilis mixedviT TviToeuli zedapiris simqisis<br />
mier Seqmnili `plato~ zedapiri mcirea (gansakuTrebiT maSin, Tu<br />
zedapirebi Termulad damuSavebulia da drekadi da drekadplastikuri<br />
efeqti Semcirebulia). amgvarad didia rgoluri Wvritis makrosimqise.<br />
Sesabamisad didi iqneba siCqarec da WvriteSi gamavali siTxis xarjic.<br />
yovelive es moiTxovs damatebiTi hermetizaciis RonisZiebebis Catarebas,<br />
- 47 -
koleqtoridan recipientebis atmosferosTan mokled SerTvis gamosa-<br />
ricxad.<br />
2) dolisa da lentis rgoluri Wvritis geometriuli makrozomebi<br />
koleqtoris zedapirebiT Seqmnil WvritesTan SedarebiT, Semdegnair<br />
SesabamisobaSi iqneba: gaCarxviT damuSavebisas dolis zedapiris simqisis<br />
zRvrebi 0,25÷2 mm-is farglebSia; xolo Tu elastomerebze xaxunis<br />
kvlevebis Sedegad miRebul Sexedulebebs gaviTvaliswinebT, maSin mas<br />
nax. 2.2.-ze warmodgenili saxe eqneba [54, 55].<br />
a)<br />
b)<br />
nax. 2.2.<br />
- 48 -
ogorc nax. 2.2-dan Cans, _ aRniSnul SemTxvevaSi, dolis<br />
zedapiris simqiseze (makroSverilebze) didia elastomeris deformaciis<br />
xarisxi. Sedegad didia `plato~ zedapiri. amgvarad sakontaqto zedapir-<br />
ze gveqneba erTi-meoresTan kapilaruli arxebiT dakavSirebuli, orive<br />
zedapiris simqiseebiT warmoqmnili (e.w. SemzeTi) siTxis lokaluri<br />
rezervuarebi.<br />
nax. 2.1 da 2.2. da agreTve elastohidrodinamikuri SezeTvis Teo-<br />
riis [76, 55] gaTvaliswinebiT <strong>vakuum</strong>is sistemebs daqvemdebarebuli<br />
zedapirebi: koleqtorebis SemTxvevaSi, liTonis-liTonTan xaxunisas (nax.<br />
2.1) makrosimqiseebSi ganuwyvetliv mimdinareobs SeduRebis, wakveTisa da<br />
dakawvris (daxvnis) procesebi, xolo liTonis _ elastomerTan xaxunisas<br />
liTonis simqiseebze deformirdeba da mWidrod ebjineba mas elastomeri,<br />
Sesabamisad miRebuli Wvritis kapilaruli arxebi da lokaluri rezer-<br />
vuarebi koleqtoris (liTonis-liTonTan) Wvritis makro simqiseze mcire<br />
iqneba.<br />
rezervuarebidan gawovisaTvis, ki kapilarul arxebSi siTxis<br />
hidroaerodinamikuri winaaRmdegobebi koleqtoruli mowyobilobis Wvri-<br />
tis winaaRmdegobaze naklebi unda iyos, winaaRmdeg SemTxvevaSi siTxis<br />
(haeris) Sewova <strong>vakuum</strong>-tumboTi moxdeba koleqtors gare sivrcidan (mag.<br />
atmosferodan) da ara amZravi dolis da sakonveiero lentis rgoluri<br />
Wvritidan.<br />
3. cilindr-dguSiani muSta meqanizmi, romelic SromebSi [60, 65, 66]<br />
moxseniebulia, rogorc avtonomuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebi (avm) war-<br />
moadgens standartuli zomebis U-s magvari rezinis (da misT.) samaju-<br />
rebis (manJetebis) _ dguSebis, mTlianadziduli uJangavi milebis _<br />
cilindrebis da dakalibrebuli Reroebisagan (dguSebis WokebisaTvis)<br />
Sedgenil meqanizmebs. am meqanizmebis dguSiseuli sivrcis hermetizaciis<br />
gaumjobesebisaTvis SeiZleba gamoviyenoT U-s magvari samajurebis erTob-<br />
lioba, xolo misi muSaobis saimedoobis gazrdis mizniT (konstruire-<br />
bisas da amZravi dolis sakontaqto zedapirebis konstruqciebis kvle-<br />
visas), unda gaviTvaliswinoT avm-is dguSebis optimalurad mcire svla.<br />
fizikuri da kompiuteruli modelebis saSualebiT zemoT motani-<br />
li xaxunis samive kvanZis moxaxune zedapirebis makrosimqiseebsa, loka-<br />
- 49 -
lur rezervuarebsa da kapilarebSi siTxis moZraobis Seswavla<br />
Teoriulad da eqsperimentulad ganapirobebs <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaq-<br />
to zedapirebis optimaluri parametrebis dadgenas.<br />
2.3. <strong>vakuum</strong>-amZravi rogorc <strong>lenturi</strong> sakisari<br />
avm <strong>vakuum</strong>-amZravebSi <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesis optimalur<br />
variantad warmodgenilia [60] rgolur WvriteSi gauxSovebis Seqmnis or-<br />
safexuriani modeli. pirvel safexurSi gaTvaliswinebulia dolisa da<br />
lentis sakontaqto zedapirze siTxis wneviT miwodeba. sawnevo saqSeni<br />
sakonveiero lentisa da dolis zedapiris mimarT ise unda iyos ganla-<br />
gebuli, rom uzrunvelyofdes siTxiT amZravis rgoluri Wvritisa da avm-<br />
is dguSiseuli sivrcis maqsimalurad Sevsebas. am procesiT mTavrdeba<br />
pirveli safexuri, romelic meore safexurSi uzrunvelyofs `Txevadi<br />
dguSiT~ (siTxiT, romelic dguSiseul sivrcesa da rgolur WvriteSi<br />
iqneba Seyvanili) <strong>vakuum</strong>is formirebas sakontaqto zedapirze. meore<br />
safexurSi, SedarebiTi simSvidis rkalze, iwyeben ra dguSebi (elasto-<br />
meris U-s magvari samajurebi) moZraobas, avm-iani dolis centridan<br />
periferiebisaken, moZraobaSi moyavT, sawnevo saqSenis saSualebiT rgo-<br />
lur Wvritesa da dguSiseul sivrceSi, Cvens mier iZulebiT (wneviT)<br />
Seyvanili siTxe [62]. es procesi ganuwyvetliv meordeba amZravis muSao-<br />
bisas. rogorc zemoT aRwerilidan Cans, <strong>vakuum</strong>is Seqmnis mosamzadebeli<br />
pirveli safexuris xarisxian Sesrulebas (dguSiseuli sivrcisa da<br />
rgoluri Wvritis lokaluri rezervuarebis siTxiT maqsimalur Sevsebas)<br />
udidesi mniSvneloba aqvs amZravis rgolur WvriteSi gauxSoebis Tanab-<br />
rad ganawilebasa da formirebaSi. amitom <strong>vakuum</strong>is Seqmnis procesis<br />
Seswavlisas aranaklebi jerovani yuradReba unda daeTmos pirvel safe-<br />
xursac. <strong>vakuum</strong>is formirebis es epizodi SeiZleba gamoviyenoT, rogorc<br />
wevis Zalebisa da lentis moZraobis siCqaris regulirebis erT-erTi<br />
saSualeba (magaliTad konveieris gaSvebisas).<br />
zemoT aRwerilis mixedviT SeiZleba aRvniSnoT, rom saqSenis<br />
wnevis xarjze rgolur WvriteSi Setanili uxvi siTxis gamo dasawyisSi<br />
- 50 -
dolze lentis xaxuni hidrostatikur reJimSi mimdinareobs, dguSebis<br />
periferiebisaken amoZravebisTanave gadadis zRvrulSi, xolo agrZeleben<br />
ra avm-is dguSebi (intensiur) svlas periferiebisaken xaxuni praqti-<br />
kulad gadadis mSral xaxunSi (imavdroulad <strong>vakuum</strong>is garemoSi). dgu-<br />
Sebis programul moZraobas axorcielebs winaswari gaTvlebiT daproeq-<br />
tebuli, Wokis bolovanebTan dakavSirebuli mrudwiruli mimmarTvelebi.<br />
aRniSnulis gaTvaliswineba da arsebuli literaturuli wyaroebis<br />
analizi iZleva safuZvels davaskvnaT, rom dguSebis periferiebisaken<br />
svlis dawyebisTanave, rgolur WvriteSi xdeba siTxis iZulebiTi drena-<br />
Jirebis ucilobeli gaaqtiureba.<br />
<strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis procesi, gansakuTrebiT sawyisi momentSi<br />
(rodesac xaxuni mimdinareobs hidrostatikur reJimSi), <strong>lenturi</strong><br />
sakisris muSaobis reJimis identuria. Sesabamisad, misi parametrebis<br />
gansazRvrisas, iteraciuli meTodiT SeiZleba gamoviyenoT <strong>lenturi</strong><br />
sakisris gaangariSebis Teoriis sakiTxebi.<br />
rac Seexeba xisti sayrdenisa da elastomeris (mag. amZravi dolis<br />
zedapirisa da sakonveiero lentis) urTierTmiaxloebis zust Teoriul<br />
analizs, igi jer ar arsebobs [54].<br />
amgvarad, <strong>lenturi</strong> konveieris Cveulebrivi doluri amZravebi,<br />
rodesac maT muSaoba uxdebaT sveli xaxuniT e.i. elastohidrostatikur<br />
da elastohidrodinamikur reJimSi, SeiZleba gaviangariSoT, rogorc<br />
mZlavri <strong>lenturi</strong> sakisari. <strong>vakuum</strong>-dolebis SemTxvevaSi ki saWiro iqneba<br />
specifikuri procesebis gaTvaliswinebiT (dguSebis svliT drenaJirebis<br />
efeqtis aCqareba; <strong>vakuum</strong>is formirebis procesisa da dolis xazovani<br />
siCqaris meqanikuri blokireba da a.S) amZravis ZiriTadi parametrebis<br />
angariSis meTodikis damuSaveba.<br />
sakontaqto zedapirebze siTxis (nebismieris) arseboba, vfiqrobT,<br />
saWiroebs SezeTvis klasikuri Teoriis TvalsazrisiTac xaxunis Teoriis<br />
sakiTxebis gamokvleva-damuSavebis aucileblobas. SezeTvis klasikuri<br />
Teoria ki or reJims iTvaliswinebs (nax. 2.3): hidrodinamikurs da<br />
zRvruls. SezeTvis TeoriaSi ZiriTad saangariSo parametrs warmoadgens<br />
zomerfeldis ganzogadebuli ricxvi S0, romelic iangariSeba blanti<br />
- 51 -
xaxunis Zalis SefardebiT Txel SemzeT apkze moqmed wnevis ZalasTan,<br />
anu<br />
S<br />
0<br />
τ L<br />
pL<br />
2<br />
= 2<br />
μU<br />
ηN<br />
= =<br />
pL P<br />
sadac τ aris mxebi Zabva; p _ normaluri (Zala) wneva (Zabva) ; N<br />
_ brunvis sixSire; P _ saSualo dawneva; μ _ siTxis siblante ; U _<br />
siTxis moZraobis siCqare.<br />
- 52 -<br />
(2.1)<br />
zomerfeldis ricxvs fundamentaluri mniSvneloba [55] eniWeba<br />
SezeTvis amocanebis amoxsnaSi da warmoadgens sakisrebis<br />
konstruirebisas erT-erT mniSvnelovan parametrs [54, 55].<br />
rogorc ukve aRvniSneT siTxis Sris sisqe da Sesabamisad<br />
WvriteSi siTxis xarji da moZraobis siCqare dolze lentis<br />
swrafobis wertilidan Camoqanebis wertilamde maqsimalurad mcirdeba<br />
(TiTqmis utoldeba nuls), rac eTanxmeba xaxunis xasiaTis cvlilebas<br />
Txevadidan (hidrodinamikuridan) zRvrulamde da Semdeg ukve mSral<br />
xaxunamde [54, 55]. xaxunis procesis aseTi cvlileba ganpirobebulia<br />
zomerfeldis ganzogadoebuli ricxvis cvlilebiT (ix. nax. 2.3.) [55].<br />
petrovis asimptota<br />
nax. 2.3.
naxazze 2.3 warmodgenili grafikis mixedviT xaxunis koefi-<br />
cientis maqsimaluri mniSvneloba Seesabameba: hidrodinamikuri<br />
reJimisas _ zomerfeldis ganzogadebuli ricxvis maqsimalur<br />
mniSvnelobas, an mSrali xaxunis reJimisas _ zomerfeldis<br />
ganzogadebuli ricxvis minimalur mniSvnelobas. Cveni SemTxvevisaTvis<br />
avm tipis <strong>vakuum</strong>-amZravis muSaobis optimalur reJims warmoadgens<br />
mSrali xaxunis reJimi, zomerfeldis ganzogadebuli ricxvis (S 0)<br />
minimaluri mniSvnelobisas. (2.1) gamosaxulebis mixedviT S 0-is<br />
Semcireba ganpirobebulia, rodesac: μ _ siTxis siblante, U _ siTxis<br />
moZraobis siCqare an SeiZleba orive erTadac miiswrafis nulisaken.<br />
(U→0)<br />
(μ→0)<br />
e.i.<br />
S<br />
0<br />
( U ≈ 0)<br />
U ( η ≈ 0)<br />
μ<br />
=<br />
pL<br />
- 53 -<br />
= an<br />
2.4. <strong>vakuum</strong>-amZravis xaxunis kvanZebis stenduri gamocda<br />
pL<br />
≈ 0<br />
2.4.1. xaxunis kvanZebis gamosacdeli stendis mowyobiloba<br />
xaxunis kvanZebis sakontaqto zedapirebis eqsperimentuli<br />
SeswavlisaTvis visargebleT stendis bazisuri nawiliT, romelic Seiqmna<br />
petrov-Jukovskis amocanis mixedviT avm tipis <strong>vakuum</strong>-amZravis statikaSi<br />
kvlevisaTvis [60]. 2.2 paragrafSi warmodgenili xaxunis kvanZebis<br />
eqsperimentulad SeswavlisaTvis, stendi mzaddeboda nax. 2.4, 2.5. da 2.6-ze<br />
warmodgenili sqemebis Sesabamisad, _ kvlevis etapebis Tanxvdenilad.<br />
sqemebs Tan erTvis stendis rekonstruqciuli kvanZebis foto masala.<br />
kvleva mimdinareobda sam etapad. pirveli etapi (nax. 2.4.) iTvaliswinebda<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sxva da sxva konstruqciis sakontaqto zedapirebiT da<br />
sakonveiero lentiT Seqmnili rgoluri Wvritis hermetizaciis xaris-<br />
xobriv Sefasebas. meore etapi (nax. 2.5.) _ rgolur Wvriteze mierTebuli<br />
koleqtoris SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>-sistemis mier damatebiT Sewovili siTxis<br />
raodenobis gansazRvras. mesame etapi (nax. 2.6.) _ uSualod avm-is<br />
dguSebis hermetizaciis xarisxobriv Sefasebas.
eqsperimentebi tardeboda samive etapisaTvis maqsimalurad erT-<br />
nair pirobebSi da Sedegebi fiqsirdeboda Sesabamis cxrilebSi. saregu-<br />
lirebel parametrebad miRebuli iyo: lentis swrafobis S s da Camoqa-<br />
nebis S C Stoebis daWimulobebi; <strong>vakuum</strong>is sidide; xaxunis pirobebi: hidro-<br />
dinamikuri, zRvruli da mSrali; <strong>vakuum</strong>s daqvemdebarebuli sakontaqto<br />
zedapiris _ (recipientis) adgilmdebareoba rgolur WvriteSi da<br />
sakontaqto zedapirebis konstruqciis (tipzomebis 12 ZiriTadi) varianti<br />
(ix. cxrili 2.1.). TviToeuli parametris cvlilebiT Catarebuli<br />
eqsperimentis Sedegebi fiqsirdeboda specialuri nomriT aRniSnul 2.1.<br />
cxrilis damatebaSi (ix. mag. 2.1. cxrilis damateba #1, 2...12 da a.S.). (1...12 _<br />
variantis nomeria, I, II, III _ xaxunis pirobebi. I _ mSrali; II _ zRvruli;<br />
III hidrodinamikuri).<br />
laboratoriuli kvlevis yvela etapze ucvleli iyo Semdegi<br />
monacemebi:<br />
1. dolis diametri, mm; D=360;<br />
2. dolis sigane, mm; Bd=520;<br />
3. Raris (anu misi Sesabimisi recipientis) nomris aTvlis mimarTuleba S C-<br />
dan S s-ken _ P1, P2 . . . Pn;<br />
4. lentis sigane, mm; B l=500;<br />
5. erTnairi parametrebis mqone Rarebis raodenoba (ix. cxrili 2.1.-is<br />
SeniSvnebi);<br />
6. Raris centraluri naxvretis diametri, d nax=6 mm;<br />
7. yvela saxisa da konstruqcis Raaris siRrme, mm; h=2,0.<br />
bazisuri stendis etapis Sesabamisad momzadeba xdeboda <strong>vakuum</strong>is<br />
pirobebisaTvis misaRebi masalebiT (mag. <strong>vakuum</strong>uri moqnili milebi),<br />
samarjvebiT da xelsawyoebiT. etapis Sesatyvisi cdebis Catarebisas<br />
gamosacdeli kvanZis mdgomareoba maqsimalurad Seesatyviseboda<br />
realurs. cdebis Catarebisas <strong>vakuum</strong>-dolis dgaris mimarT saWiro<br />
mdgomareobaSi fiqsireba (ix. cxr. 2.1.), xorcieldeboda dolis lilvze<br />
damagrebuli xrutuna Tvalisa da CarCoze damontaJebuli sarekelas<br />
saSualebiT. saCeris aseTi konstruqcia saSualebas gvaZlevda<br />
dagvefiqsirebina dolis mocemuli (saWiro) zedapiri nebismier poziciaSi<br />
- 54 -
goluri Wvritis mimarT lentis swrafobis, Camoqanebis an maT Soris<br />
nebismier ubanSi.<br />
<strong>vakuum</strong>is wyarod gamoyenebuli iyo oryvinTiani mimdevrobiTi<br />
moqmedebis meqanikuri ВН-2МГ tipis <strong>vakuum</strong>-tumbo. misi saSualebiT<br />
amotumbvis siswrafe 3947 pa (0,04 at) wnevisas Seadgens 20,88 m 3 /sT.<br />
varia<br />
ntis<br />
#<br />
I sqema<br />
ba<br />
bb<br />
bg<br />
Bl<br />
SC<br />
Ss<br />
la<br />
lb<br />
lg<br />
abg aab<br />
- 55 -<br />
II sqema<br />
ba<br />
bb<br />
bg<br />
a<br />
SC<br />
Bl<br />
dnax<br />
Ss<br />
lg<br />
d<br />
lb<br />
la<br />
cxrili 2.1.<br />
b a b b b g a ab a bg l a l b l g SeniSvnebi<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10<br />
1 gluvzedapiriani _ gaCarxuli α=π<br />
2<br />
3<br />
gaCarx.<br />
16<br />
16<br />
16<br />
16<br />
16<br />
_<br />
10<br />
10<br />
10<br />
_<br />
280<br />
280<br />
280<br />
280<br />
280<br />
cxrili 2.1.<br />
nR=12 4* <strong>vakuum</strong>-dolis 16 20/10 sakontaqto 20/10 10 zedapirebis 30 konstruqciuli 280 420 420 parametrebi<br />
5* 20/10 20/10 20/10 30 30 420 420 420 n<br />
zomebi (ricxviTi mniSvnelobebi) mm-Sia<br />
R=10<br />
6* 20/10 20/10 gaCarx. 30 _ 420 420 _<br />
7 20 20 20 40 40 420 420 420 nR=5 8 20 20 10 40 23 420 420 420 nR=1 9 10 10 10 10 10 420 420 420 nR=14 10 10 10 10 15 15 420 420 420 nR=12 11 10 10 10 20 20 420 420 420 nR=9 12 20 20 10 40 20 420 420 420<br />
* 20/10 ∼ Seesatyviseba d/b (ix. 2.1. cxrilis II sqema)
dolis sakontaqto zedapiris saxesxvaobebi cxrili 2.1.-is mixedviT<br />
- 56 -<br />
varianti I<br />
varianti II, III
- 57 -<br />
varianti IV, V<br />
varianti VI
- 58 -<br />
varianti VII, VIII, IX<br />
varianti X
- 59 -<br />
varianti XI<br />
varianti XII
xaxunis reJimi: rgolur WvriteSi _ I<br />
koleqtorSi _ I<br />
- 60 -<br />
2.1. cxrilis damateba # 7<br />
amZrav dolze sakonveiero lentis Semoxvevis kuTxe α=180°<br />
SeniSvna: a) dolis sakontaqto zedapirze S C-dan α kuTxiT ganlagebuli<br />
#<br />
sami mezobeli Raridan <strong>vakuum</strong>-tumbosTan mierTebuli iyo centra-<br />
luri (ix. I da II sqema da 2.1. cxrilis damatebis 6, 7 da 8 sveti).<br />
b) laboratoriuli stendis awyoba xdeboda: cxrilis 6, 7, 8,<br />
svetisaTvis nax. 2.4.-ze warmodgenili sqemiT; xolo 9, 10, 11,<br />
svetisaTvis nax. 2.5.-ze warmodgenili sqemiT.<br />
S C, dkn<br />
S s, dkn<br />
P⋅10 5 , pa<br />
recipientebis<br />
mdebareoba SC-is mimarT α°<br />
p a , pa<br />
koleqtoris<br />
gareSe<br />
q b<br />
rot ,<br />
l/sT<br />
p g , pa<br />
sqemaSi CarTuli<br />
wriuli<br />
koleqtorisaTvis<br />
p a′ , pa<br />
q b<br />
rot ′ ,<br />
l/sT<br />
p g′ , pa<br />
SeniSvnebi<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12<br />
1<br />
10 0 1200 0 0 7800 0<br />
50 850 0,92 90 0 1180 0 0 7780 0<br />
170 0 1310 0 0 7880 0<br />
2<br />
10 0 1180 0 0 7800 0<br />
100 1650 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />
170 0 1150 0 0 7880 0<br />
3<br />
10 0 1100 0 0 7800 0<br />
150 2100 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />
170 0 1100 0 0 7880 0<br />
4<br />
10 0 1100 0 0 7800 0<br />
200 2470 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />
170 0 1100 0 0 7800 0<br />
5<br />
10 0 1100 0 0 7880 0<br />
300 2930 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />
170 0 1100 0 0 7800 0<br />
6<br />
10 0 1100 0 0 7880 0<br />
400 3260 0,92 90 0 1100 0 0 7800 0<br />
170 0 1100 0 0 7800 0
2.4.2 eqsperimentuli kvlevis meTodika da gamzomi aparatura<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebis optimaluri parametre-<br />
bis eqsperimentuli kvlevisaTvis damuSavda meTodika, romelic iTvalis-<br />
winebs xaxunis TiToeuli kvanZis gavlenis Seswavlas sakontaqto zedapi-<br />
ris weviT Tvisebaze. kvlevis aseTi meTodika gamarTlebulia wina kvle-<br />
vebis [60] Sedegebis gaTvaliswinebiTac, romlebSic <strong>vakuum</strong>uri gawovis<br />
mxolod adgilmdebareobis Secvlam TiTqmis samjer gazarda erTnairi<br />
konstruqciisa da tip-zomis zedapiris weviTi Tviseba. meTodika iTvalis-<br />
winebs kvleviTi samuSaoebis sam etaps, xolo sakvlevi konstruqciis<br />
SerCeuli zedapirebi ganvaTavseT laboratoriuli kvlevebisaTvis gan-<br />
kuTvnil ori <strong>vakuum</strong>-dolis zedapirze. zedapirebis pirveli eqvsi<br />
varianti (ix. cxrili 2.1.) ganTavsebulia erT dolze, xolo misi kvlevis<br />
Sedegebi Setanilia cxrilebSi, romlebic inomreboda 2.1. cxriliT<br />
gaTvaliswinebuli variantis nomris Sesabamisad, magaliTad varianti #1-<br />
is kvlevis Sedegebi Setanilia cxrilSi, romelic aRricxulia<br />
Semdegnairad (2.1. cxrilis damateba #1). zedapirebis meore eqvsi (7÷12 ix.<br />
cxrilSi 2.1.). varianti ganTavsebulia meore dolze, xolo kvlevis<br />
Sedegebi fiqsirdeboda Sesabamis cxrilebSi, magaliTad (2.1. cxrilis<br />
damateba #7 da a.S.) Tu 2.1 cxriliT gaTvaliswinebul variantze<br />
eqsperimenti tardeboda ramdenimejer, cvladi parametrebis (mag. <strong>vakuum</strong>i,<br />
sawyisi daWimuloba(S C), xaxunis reJimi da a.S.) gavlenis SeswavlisaTvis,<br />
maSin cxrilSi sadac Sesabamisi sidideebi fiqsirdeboda Segvqonda<br />
damatebiTi aRniSvna (mag. 2.1. cxrilis damateba #7).<br />
samive etapiT eqsperimentebis Sesrulebisas, anaTvlebis aReba<br />
(magaliTad <strong>vakuum</strong>is sididis, haeris xarjis da a.S.) warmoebda sami<br />
mezobeli Raridan, romelTagan <strong>vakuum</strong>is wyaroSi CarTuli iyo mxolod<br />
centraluri Rari. Tu Rarebs Sorisi segmentis saSualebiT moxdeboda<br />
centraluri Raris recipientis mokled SerTva ganapira Raris<br />
recipienTebTan, maSin es movlena aisaxeboda am Rarebis recipientebze<br />
CarTuli <strong>vakuum</strong>metrebis saSualebiT e.i. dafiqsirdeboda ara mxolod<br />
centraluri Raris <strong>vakuum</strong>metris Cveneba, aramed danarCeni orisac (ragind<br />
umniSvnelo, magram mainc).<br />
- 61 -
nax. 2.4.<br />
- 62 -
’<br />
nax. 2.5.<br />
- 63 -
pirveli etapis kvleviTi samuSaoebis Sesrulebis Semdeg, stendi<br />
mzaddeboda meore etapisaTvis nax. 2.5.-ze warmodgenili sqemis mixedviT.<br />
amisaTvis 12k <strong>vakuum</strong>uri milis saSualebiT wriuli koleqtoris moZravi<br />
nawili uerTdeba amZravi dolis rgolur Wvrites 12 centraluri<br />
naxvretis saSualebiT. koleqtoris meore naxevari _ uZravi nawili, 10<br />
<strong>vakuum</strong>-milis saSualebiT ki ukavSirdeboda РС-3 (РС-5) tipis rotametris<br />
miltuCs da 8 <strong>vakuum</strong>metrisa da 14 wrfivi koleqtoris saSualebiT<br />
irTveboda ВН-2МГ tipis meqanikur <strong>vakuum</strong>tumboSi. nebismieri saWiro<br />
recipientis <strong>vakuum</strong>-sistemidan CarTva amorTvis operaciebi xorcielde-<br />
boda 6 ventilis saSualebiT<br />
mesame etapis kvleviTi samuSaoebisaTvis stendi nax. 2.6-ze warmod-<br />
genili sqemis mixedviT mzaddeboda. amisaTvis avm <strong>vakuum</strong>-dolis axal<br />
konstruqciul anakrefze (ix. foto masala nax. 2.6). uSualod 12<br />
centraluri naxvretisa da 10 <strong>vakuum</strong>uri milis saSualebiT xdeboda avm-<br />
is dguSiseuli sivrcis mierTeba <strong>vakuum</strong>is wyarosTan 9 rotametrisa, 8<br />
<strong>vakuum</strong>metrisa da 6 ventilis gavliT 14 wrfivi koleqtoris saSualebiT.<br />
am etapze dguSiseuli sivrcis hermetizacia mowmdeboda individualurad<br />
sxvadasxva sididis <strong>vakuum</strong>isa da dguSiseuli sawyisi moculobebis dros.<br />
Sedegebi kvlav fiqsirdeboda cxrilebSi zemoT motanili sqemisa da<br />
aRniSvnebis saSualebiT.<br />
<strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirebis 12-ve varianti, rogorc<br />
konstruqciis aseve geometriuli parametrebis mixedviT damzadda<br />
winaswari, _ makro elastohidrodinamikuri Teoriisa da eqsperimentuli<br />
kvlevebis Sedegebis gaTvaliswinebiT.<br />
yvela saWiro fizikuri sididis gazomvisaTvis laboratoriul<br />
stendSi gaTvaliswinebuli iyo Sesabamisi aparatura. aTvlebi warmoebda:<br />
sawyisi (programuli) daWimulobis (S C) gazomvisaTvis _ ДПУ-0,5 tipis<br />
dinamometridan; swrafobis wertilSi lentis daWimulobis (S s)<br />
gazomvisaTvis _ ДПУ 5-2 tipis dinamometridan; sakvlev recipientebSi<br />
gamavali siTxis xarjis gasazomad _ РС-3 (РС-5) tipis rotametridan,<br />
<strong>vakuum</strong>-arxebSi gauxSoebis mniSvneloba _ ВО tipis <strong>vakuum</strong>metridan.<br />
- 64 -
5<br />
4<br />
6<br />
nax. 2.6.<br />
- 65 -
Tavi III. <strong>vakuum</strong>-amZravis optimaluri sakontaqto<br />
zedapiris damuSaveba da Teoriuli gamokvleva<br />
3.1. teqnikuri moTxovnebi sakontaqto zedapiris mimarT<br />
miuxedavad winamorbed mkvlevarTa mier miRebuli maRali<br />
teqnikuri maCveeeneblebisa [5÷32; 56÷63] <strong>vakuum</strong>-amZravebi kvlavac<br />
saWiroeben konstruqciisa da <strong>vakuum</strong>is Seqmnis teqnologiuri procesis<br />
Semdgom srulyofas. gansakuTrebiT es exeba (1-5; 2-8; 3-11-14-16-21; 4-30-31)<br />
sqemiT momuSave (ix. nax. 1.1. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> klasifikacia) amZravebs.<br />
<strong>amZravebis</strong> dadebiTi da uaryofiTi mxareebi da is problemuri amocanebi,<br />
romelTa gamoc umjobesia zogierT konstruqciaze uari ganvacxadoT,<br />
vrcladaa warmodgenili winamdebare naSromis 1.2 da 1.3 paragrafebSi.<br />
viTvaliswinebT ra Cvens mier Catarebuli sapatento da samecniero-<br />
kvleviTi samuSaoebis analizis Sedegebs mizanSewonilad migvaCnia<br />
<strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqciisa da optimaluri<br />
parametrebis damuSaveba-gaangariSebisas gaviTvaliswinoT Semdegi<br />
teqnikuri moTxovnebi:<br />
1. <strong>vakuum</strong>-amZravis sakonveiero lentTan sakontaqto rgolur<br />
WvriteSi <strong>vakuum</strong>is formireba umjobesia ganxorcieldes avtonomiuri<br />
<strong>vakuum</strong>uri meqanizmebiT (avm), romlebic (romelTa dguSiseuli sivrce)<br />
sakontaqto zedapiris <strong>vakuum</strong>-arxebTan dakavSirebuli iqneba eqsplua-<br />
tacia-remontisaTvis moxerxebuli da martivi kvanZebis saSualebiT;<br />
2. amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis margi qmedebis koeficientis gazrdis<br />
mizniT, aucilebelia sakontaqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>i iqmdebodes<br />
hidrodinamikur reJimSi maTi muSaobis uzrunvelyofiT;<br />
3. sakontaqto zedapirebis konstruireba-damuSavebisas, saWiroa<br />
gaviTvaliswinoT rgoluri Wvritis warmoqmneli zedapirebis (lenti _<br />
amZravi doli) simqiseebis iseTi mniSvnelobebi, romelTa drosac<br />
SenarCunebuli iqneba siTxis moculobiTi Tvisebebi (ix. b. deriaginis<br />
- 66 -
kvlevebisa da n. petrovis Sexedulebebis citireba. $ 2.1. gv. 2) da<br />
uzrunvelyofili iqneba swrafi da srulyofili drenaJirebis procesi.<br />
4. Tanabrad ganawilebuli gauxSoebis Seqmnis uzrunvelyofi-<br />
saTvis ganmeorebiT vadasturebT im oTxive aucilebel pirobis<br />
samarTlianobas, romelic Cvens mier ganxilulia 1.2 paragrafis daskvniT<br />
nawilSi;<br />
5. grZeldgariani sakonveiro danadgarebis saTavsi, kudis da<br />
Sualeduri <strong>amZravebis</strong> damuSavebisas umjobesia (sasurvelia)<br />
gaTvaliswinebuli iqnas erTgvarovani elementebisagan Sedgenili<br />
anakrefi mwevi btyela (sakontaqto zedapiri), rac uzrunvelyofs<br />
unifikaciis maRal dones da ufro moxerxebuls gaxdis eqspluataciisa<br />
da remontis process;<br />
6. <strong>vakuum</strong>-amZravis sakontaqto zedapiris konstruqcia unda<br />
uzrunvelyofdes rgoluri Wvritis hermetizaciis aucilebel pirobebs:<br />
avm-ebis urTierTdamoukidebel muSaobas (ar unda xdebodes mezobeli<br />
recipientebidan siTxis gawova) da lentis napirebidan siTxis (haeris)<br />
SeuRwevadobas.<br />
7. amZravis <strong>vakuum</strong>uri recipientebis gare da Siga moculobebis<br />
sidideebi unda uzrunvelyofdes <strong>vakuum</strong>is Seqmneli meqanizmebis<br />
optimalur reJimSi muSaobas;<br />
8. sakontaqto zedapiris geometrriuli parametrebis SerCeva-<br />
gaangariSeba unda moxdes amZravis (sakonveiero lentis) kuTxuri<br />
(xazovani, wrfivi) siCqaris gaTvaliswinebiT.<br />
9. avm-ebiani <strong>vakuum</strong>-dolis dguSebis (plunJerebis da a.S.)<br />
ukuqceviT-winsvliTi moZraobis uzrunvelmyofi muSta meqanizmebis<br />
profilis gaTvla aucileblad unda moxdes e.w. “SedarebiTi simSvidis”<br />
rkalis konkretuli pirobebisaTvis dasaSvebi sididis zRvrebSi.<br />
10. saerTod yvela danarCeni (me-9 punqtis garda) tipis <strong>vakuum</strong>-<br />
<strong>amZravebis</strong> recipientebsa da mis mimdebare sakontaqto zedapirebis<br />
Sesabamis nawilze, <strong>vakuum</strong>is programuli mniSvnelobis formireba unda<br />
dasruldes koleqtorebis (wriuli, wrfivi) <strong>vakuum</strong>uri saknis saSualebiT<br />
α S.s. _ “SedarebiTi simSvidis” rkalis farglebSi.<br />
- 67 -
11. sakontaqto zedapirebis optimizaciis miRwevis erT-erT<br />
mniSvnelovan winapirobas warmoadgens amZravis ganxilva <strong>lenturi</strong><br />
sakisris rangSi; amasTan avm-is dguSiseuli sivrcis zedapirTan<br />
SemaerTebeli centraluri naxvretis SerCeuli (naangariSebi) diametri,<br />
unda uzrunvelyofdes siTxis nakadis uwyvetad gadadinebas <strong>vakuum</strong>-<br />
sistemis recipientebSi _ sakontaqto zedapirze ganlagebuli gare<br />
moculobebidan (Rarebidan, perforaciebidan da a.S.) <strong>vakuum</strong>is Semqmneli<br />
meqanizmis muSa moculobamde (magaliTad dguSiseul sivrcemde).<br />
sakontaqto zedapirebisa da mTlianad <strong>vakuum</strong>-amZravis konstruq-<br />
ciisaTvis wayenebul erT-erT mniSvnelovan moTxovnas warmoadgens amZ-<br />
ravi sadguris daSla-awyobisas, misi TiToeuli kvanZisa da Semadgeneli<br />
nawilis advili misadgomoba, kompaqturoba, saremontod vargisianoba da<br />
a.S.<br />
3.2 <strong>vakuum</strong>-amZravis axali tipis sakontaqto zedapiri da misi<br />
daxasiaTeba<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> Teoriis kvleviT samuSaoebSi [5÷32, 60] sakon-<br />
taqto rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is Tanabrad ganawileba (rac sakontaqto<br />
zedapirebisa da mTlianad amZravis efeqturad gamoyenebis aucilebel<br />
pirobas warmoadgens) gaTvaliswinebulia, rogorc ganivi, aseve amZravis<br />
wriuli (amZravze sakonveiro lentis swrafobidan Camoqanebis<br />
wertilisaken) mimarTulebiT. samecniero-kvleviTi samuSaoebis gamoqvey-<br />
nebul wyaroebSi warmodgenili Sedegebi xSirad urTierTis gamomricxavi<br />
daskvnebiT mTavrdeba. ase magaliTad, erTi da igive naSromSi [22]<br />
miTiTebulia, rom sakontaqto zedapirze <strong>vakuum</strong>is gavrceleba lentis<br />
swrafobidan Camoqanebis mimarTulebiT Tanabari da maRalia, amasTan<br />
amave naSromSi laparakia sakontaqto zedapirebis grZiv Rarebsa da<br />
sakonveiero lents Soris “elastikuri kbilanuri modebis” arsebobis<br />
SesaZleblobaze. es versia mkafiodaa gamokveTili volCekis sadiser-<br />
tacio naSromSi, sadac igi cdilobs laboratoriuli eqsperimentis<br />
- 68 -
SedegebiT gaamarTlos hipoTeza “elastikuri kbilanuri modebis”<br />
arsebobaze (ix. nax. 1.19a). am hipoTezas igi mTeli damajereblobiT<br />
ganixilavs imis gamo, rom misi laboratoriuli eqsperimentebis miTi-<br />
Tebul grafikul nawilze (nax. 1.19a) naTlad Cans wevis Zalebis klebis<br />
movlenebi sakonveiero lentis sawyisi daWimulobis gazrdisas (Cveni<br />
azriT es movlena aixsneba eqsperimentis ara swori dagegmviTa da<br />
CatarebiT). daaxloebiT msgavs Sedegebzea saubari mogvianebiT Sesrule-<br />
bul kvlevebSic [60, 93]. Tumca SemdgomSi, ara mTlad mtkicebiT formaSi,<br />
magram mainc Cveni azriT WeSmaritebasTan miaxlovebuli formiT<br />
naSromSi [60] aRniSnulia, “rom wevis Zalebis gadacema <strong>vakuum</strong>-amZravebSi<br />
xorcieldeba ara mxolod Wvrituli modebiT aramed, ZiriTadad lentisa<br />
da dolis sakontaqto zedapirebis urTierTxaxunis Sedegad”. es<br />
formulireba mainc mianiSnebs imaze, rom sakiTxi moiTxovs seriozul<br />
Seswavlas. am mizniT vfiqrob Seswavlili iqna TiTqmis yvela kvleviTo<br />
samuSao (ixile literaturis citireba), romelic exeboda perfori-<br />
rebuli da Ria arxebiani sakontaqto zedapirebiT wevis Zalebis<br />
realizacias. aqve unda SevniSnoT, rom kvleviTi samuSao [60] arcerTi<br />
cdis Sedegis grafikuli saxiT warmodgenil daskvniT nawilSi (ix. mag.<br />
nax. 1.19b da g) wevis Zalebis Semcirebis faqti lentis sawyisi<br />
daWimulobis zrdis SemTxvevaSi ar fiqsirdeba. amitom daujerebeli da<br />
gaugebaria [60] samuSaos avtoris mier gakeTebuli daskvnis da Cvens mier<br />
zemoT motanili am daskvnis citirebuli Sinaarsis samarTlianoba da<br />
avtoris mier am movlenis aseTnairad aRiarebis mizezi.<br />
aRniSnuli sakiTxis garkvevis mizniT, Cvens mier Sesrulda<br />
eqsperimentebis seria sxvadasxva tipis lentebisaTvis, rodesac dolis<br />
sakontaqto zedapirs lenti exeboda erT SemTxvevaSi muSa, xolo meore<br />
SemTxvevaSi aramuSa SemonafeniT.<br />
Cvens mier Catarebuli eqperimentebis SemTxvevaSic sawyisi<br />
(programuli) daWimulobis zrdisas (0-dan Smax=500 dkn) wevis Zalis<br />
araviTar SemcirebiT cvlilebas adgili ar hqonia. piriqiT, rogorc es<br />
[60] naSromSia aRniSnuli, mxolod dolis sakuTari wevis faqtoris<br />
amowurvis Semdeg, iwyeboda Camoqanebis wertilSi sakonveiro lentis<br />
sawyisi (programuli) daWimulobis zrda, rac Tavis mxriv zrdida<br />
- 69 -
swrafobis wertilSi daWimulobas. Tumca, unda aRiniSnos is umniSvnelo,<br />
magram mainc Cvens mierac SeniSnuli iqna sakonveiro lentis defor-<br />
maciebi, romelsac adgili hqonda Raris Wrilis adgilze amovardnili<br />
amZravi dolis zedapiris seqtorul nawilze. Tumca am “deformaciis”<br />
gavlena da “elastikuri kbilanuri modebis” faqti ver davafiqsireT.<br />
yovelive zemoT aRniSnulis gamo SevimuSaveT axali formis<br />
(konstruqciis) sakontaqto zedapiri (ix. nax. 1.20T), romelic akmayo-<br />
filebs 3.1 paragrafSi warmodgenil yvela im teqnikur moTxovnas,<br />
romlebic waeyeneba <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirebs.<br />
naxazze 1.20T warmodgenilia axali sakontaqto zedapiris centra-<br />
luri nawilis fragmenti. <strong>lenturi</strong> konveierisaTvis simetriis RerZze,<br />
<strong>vakuum</strong>-dolis zedapiris msaxvelis centrSi gakeTebulia garkveuli<br />
diametris amonaCarxi _ 1, romlis fskerze avm-is dguSiseul sivrcesTan<br />
dasakavSireblad gakeTebulia naxvreti 2, mis marjvniv da marcxniv<br />
dolis zedapirze msaxvelis gaswvriv ganlagebulia 1 amonaCarxis msgavsi<br />
3-3′ da a.S. wriuli amonaCarxebis mwkrivi.<br />
amonaCarxebi dolis mezobel msaxvelebze da amdenad mTel<br />
sakontaqto zedapirze Wadrakuli ganlagebisaa, xolo TiToeul<br />
msaxvelze iwyeba da mTavrdeba im pirobiT, rom sakonveiero lentma<br />
srulfasovnad gadafaros isini da imavdroulad ar moxdes maTi<br />
saSualebiT siTxis (airis, wveTovanis) Sewova atmosferodan (an siTxis<br />
rezervuaridan). msaxvelze wriuli amonaCarxebi erTmaneTs da yvela<br />
erTad centraluri 2 naxvretis saSualebiT ukavSirdeba avm-is<br />
dguSiseul sivrces 2 naxvretis diametris toli siganis 4 grZivi RariT,<br />
romlis fskeri wriuli amonaCarxis fskeris donezea.<br />
mezobel msaxvelze, romlis bijic SeirCeva (im pirobiT) iseTi<br />
angariSiT, rom wina msaxvelze ganlagebuli amonaCarxebis mimarT<br />
Wadrakulad ganlagebuli analogiuri konfiguraciis bijis<br />
amonaCarxebidan da misi kuTvnili <strong>vakuum</strong>is aredan ar moxdes siTxis<br />
gawova da amave dros, arc siTxiT gajerebuli rgoluri Wvritis<br />
sakontaqto zona unda darCes umoqmedod, _ siTxis gawovis gareSe.<br />
amgvari meTodiT Sesrulebuli dolis sakontaqto zedapiris ori<br />
- 70 -
mezobeli <strong>vakuum</strong>uri arxidan TiToeuli imuSavebs damoukideblad,<br />
rogorc avtonomiuri erTeuli.<br />
aseTi konfiguraciis sakontaqto zedapiris SemTxvevaSi, misi erTi<br />
bijis tolfasad lentis dazianebisas, amZravi imuSavebs wevis Zalebis<br />
umniSvnelod Semcirebul reJimSi. koleqtoriani dolis SemTxvevaSi ki<br />
sakonveiro lentis Zalze mcire dazianebac ki gamoiwvevs mTel <strong>vakuum</strong>-<br />
sistemasa da rgolur WvriteSi <strong>vakuum</strong>is mniSvnelovan cvlilebas<br />
(Semcirebas), Sesabamisad wevis Zalebis Semcirebas da <strong>vakuum</strong>-amZravis<br />
sakonveiro lentis mimarT srialis reJimze gadasvlas.<br />
Cveni azriT, aRniSnuli movlena warmoadgens mniSvnelovani<br />
avariuli situaciis mizezs, gansakuTrebiT mZlavri grZeldgariani<br />
sakonveiro sistemebis SemTxvevaSi, rac mniSvnelovnad Seamcirebs<br />
danadgaris droSi gamoyenebis koeficients.<br />
vakeTebT ra, winamdebare naSromSi, am etapisTvis Sesabamis<br />
saboloo daskvnis analizs, gamomdinare zemoT motanili yvela<br />
mtkicebiTi mosazrebidan, Cveni eqsperimentuli kvlevis obieqtad vsaxavT<br />
yvela konstruqciis sakontaqto zedapirs (ix. nax. 1.20). gansakuTrebuli<br />
yuradReba ki mieqceva axali tipis zedapiris kvlevas, rogorc<br />
perspeqtiul, sakonveiro lentisaTvis karg sayrden da mcire sawyisi<br />
moculobis mqone centraluri gawovis <strong>vakuum</strong>-arxebiT daproeqtebul<br />
sakontaqto <strong>vakuum</strong>-zedapirs.<br />
3.3. hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis lentTan<br />
sakontaqto WvriteSi siTxis Sris sisqis gansazRvra<br />
rogorc ukve viciT, hidrodinamikur (sveli xaxunis) reJimSi<br />
momuSave <strong>vakuum</strong>-amZravis wevis faqtori da wevis Zalebi, identur<br />
pirobebSi da sxva principze momuSave <strong>amZravebis</strong> (magaliTad futirebul<br />
zedapiriani dolebiT; eleqtro-magnituri, magnito-eleqtruli, pnevmo-<br />
kameriani da a.S. sxva specamZravebi) SemTxvevebTan SedarebiT [92]<br />
gacilebiT meti da ufro stabiluria.<br />
- 71 -
zemoT motanili versiis gaTvaliswinebiT da imis mxedvelobaSi<br />
miRebiT, rom xSir SemTxvevaSi sakonveiro <strong>amZravebis</strong> muSaoba isedac<br />
ZiriTadad mimdinareobs uxvad tenian pirobebSi, am paragrafSi Sevecaded<br />
hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolsa da lentur sakisars<br />
Soris identurobis paraleli gagvevlo da uSualod <strong>lenturi</strong><br />
<strong>konveierebis</strong> <strong>amZravebis</strong> gaangariSebis TeoriaSi pirvelad iteraciuli<br />
operaciebis saSualebiT (gansakuTrebiT <strong>lenturi</strong> konveieris amZravis<br />
“SedarebiTi simSvidis” rkalis ubanze) gamogveyenebina SezeTvis<br />
gaangariSebis klasikuri meTodebi da maTi Sedegebi.<br />
gamoyenebaSi igulisxmeba drekadhidrodinamikur reJimSi momuSave<br />
<strong>lenturi</strong> sakisris im variantis SerCeva, romelSic brunviT moZraobaSia,<br />
rogorc lilvi (Cvens SemTxvevaSi <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiri)<br />
aseve lenti, SemdegSi am variantisaTvis gaangariSebis cnobili<br />
meTodikis moZebnis safuZvelze Cveni sakvlevi obieqtis _ amZravi <strong>vakuum</strong>-<br />
dolis zedapirisa da sakonveiro lentis rgolur WvriteSi siTxis Sris<br />
sisqis gansazRvra, xolo xaxunis Semdgomi saWiro reJimis miRwevisaTvis,<br />
zomerfeldis ganzogadebuli (S0) ricxvis im mniSvnelobis gansazRvra,<br />
romelic saZiebo reJims Seesabameba.<br />
zemoT motanili TiToeuli RonisZiebis SerCevisa da gaTvlis<br />
Semdgom, saWiroa amZravi <strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis iseTnairi reJimis<br />
SerCeva, romelSic nebismieri kuTxuri siCqarisaTvis, rgolur WvriteSi<br />
Cvens mier SerCeuli reJimi gabatondeba. am ukanasknelis ganxorcieleba<br />
ki SesaZlebelia <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis dguSebis Wokis bolovanebis,<br />
muSta meqanizmebis iseTi simrudis mimmarTvelebTan dakavSireba,<br />
romlebic uzrunvelyofen siTxis uwyveti nakadiT dinebas dolis<br />
sakontaqto zedapirisa da dguSiseuli sivrcis SemaerTebel naxvretSi,<br />
drois konkretuli xangrZlivobisaTvis. nakadis uwyvetobis ganxorciele-<br />
bisaTvis ki vfiqrobT saWiro iqneba naxvretis diametris gaangariSeba<br />
dolis brunvis kuTxuri siCqarisa da siTxis parametrebis gaTvalis-<br />
winebiT.<br />
magram, vinaidan <strong>lenturi</strong> sakisrisagan gansxvavebiT xaxunis<br />
amZravi meqanizmis daniSnulebas warmoadgens maqsimaluri xaxunis (wevis)<br />
Zalis ganviTareba, SevecdebiT xaxunis procesis Semdgomi marTviT,<br />
- 72 -
amZravis “drekadi srialis” (α d.s.) Sesabamis rkalze, makroelastohidro-<br />
dinamikuridan zRvrulSi da bolos lentis drekadi srialis procesis<br />
mSral reJimSi gadayvanas, riTac saSualeba gveZleva vifiqroT xaxunis<br />
koeficientis sididis gazrdaze (ix. $ 2.3. nax. 2.3) rgoluri Wvritis im<br />
ubanSi, sadac lentis daWimulobis kleba (da Sesabamisad lentis<br />
drekadi srialiT moZraobis dawyeba) da sakontaqto zedapirze<br />
normaluri Zalebis Semcireba mimdinareobs [85] anu es niSnavs, xaxunis<br />
koeficientis gazrdas amZravis lentTan sakontaqto zedapiris (roluri<br />
Wvritis) im ubanze, sadac mimdinareobs wevis Zalebis realizacia. am<br />
sakiTxebis ufro vrceli da Rrma analizi, manqanebis kvanZebSi mimdinare<br />
xaxunis saxeobiT dawyebuli, zedapiris xarisxisa da maTi fizikur-<br />
qimiuri Tvisebebis ganxilviT, cveTis, SezeTvis, zedapirebis rRvevis<br />
saxeobebis, sakontaqto simtkicisa da daRlilobis da a.S. mraval sxva, _<br />
XXI saukunisaTvis Sesaferisi manqanaTmSeneblobis ganviTarebisaTvis<br />
saWiro sakiTxze (rasac winamdebare naSromSi srulfasovnad ver<br />
SevZlebT, maTi mravalferovnebisa da moculobis sididis gamo) SesaZle-<br />
belia moZiebul iqnas Tanamedrove metad saintereso triboteqnikis [33]<br />
(tribologiis, tribonikis) literaturul wyaroebSi (ix. literaturis<br />
CamonaTvali) da internetis saSualebiT.<br />
xaxunis Zalis sididis marTvis procesis realurad Sesrulebis<br />
(ganxorcielebis) idea dagvebada mosriale zedapirebis wyvilis SezeTvis<br />
reJimis gacnobisas, romelic warmodgenilia grafikuli saxiT – koordi-<br />
natebSi: zomerfeldis ganzogaoebuli (S0) ricxvi, xaxunis (f) koeficienti<br />
(ix. $ 2.3 nax. 2.3).<br />
am sakiTxis Tundac mxolod miaxloebiTi modelirebisaTvis,<br />
saWiroa sakontaqto rgolur WvriteSi siTxis Sris sawyisi da<br />
Sualeduri sisqis gansazRvra. misi mniSvnelobis codna saWiroa Tundac<br />
imitom, rom movaxerxoT <strong>vakuum</strong>-amZravis recipientebis gare, _ sakontaqto<br />
zedapiris <strong>vakuum</strong>-arxis siTxiT Sevsebamde moculobis arsebuli<br />
optimaluri parametrebis (gansazRvra) dadgena. am pirobis dakmayofi-<br />
lebis Semdeg vfiqrobT, rom rgoluri Wvritis hermetizaciisac da (avm)<br />
avtonomiuri <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebisac, rogorc avtonomiuri erTeulis<br />
muSaobac, TavisTavad mogvardeba.<br />
- 73 -
swored am sakiTxs eZRvneba winamdebare naSromis es paragrafi.<br />
cnobilia, rom amZravi dolis mimarT sakonveiro lentis<br />
fardobiTi simrude – (1/r′) SeiZleba ganisazRvros formuliT [53].<br />
2<br />
d h<br />
2<br />
1 =<br />
ds<br />
r′<br />
2 ⎡ ⎛ dh ⎞ ⎤<br />
⎢1<br />
+ ⎜ ⎟ ⎥<br />
⎢⎣<br />
⎝ ds ⎠ ⎥⎦<br />
3<br />
2<br />
es simrude cvalebadia s-is anu amZravi dolis rkalis<br />
mimarTulebiT. igi fizikuri modelis mixedviT SeiZleba Caiweros<br />
Semdegi saxiT<br />
1 1 1<br />
r′<br />
= −<br />
(3.2)<br />
r R<br />
radgan amZravi dolisa da sakonveiro lentis sakontaqto<br />
WvriteSi siTxis sisqe h umniSvnelod icvleba dolis rkalis gaswvriv<br />
(amZravis SedarebiTi simSvidis rkalze β S.s. rac praqtikuladac<br />
dasturdeba), amitom (dh/ds) 2 SeiZleba ugulebelvyoT, maSin (3.2)-Si (3.1)-is<br />
gaTvaliswinebiT miviRebT<br />
- 74 -<br />
(3.1)<br />
2<br />
1 1 d h<br />
= −<br />
(3.3)<br />
R<br />
2<br />
r ds<br />
saidanac lentis simrudis radiusi amZravis mimarT<br />
−1<br />
2 ⎡1 d h⎤<br />
R = ⎢ − 2 ⎥<br />
(3.4)<br />
⎣r<br />
ds ⎦<br />
Tu gaviTvaliswinebT, rom moxaxune zedapirebs (doli –<br />
sakonveiro lenti) Soris siTxis h Sre Cveulebriv imdenad Txelia, rom,<br />
blanti xaxunis Zalebi gacilebiT didia inerciis Zalebze, maSin<br />
WvriteSi arsebuli siTxis meqanikuri qcevis aRmweri navie-stoksis<br />
gantoleba daiyvaneba reinoldsis yvelaze ufro zogadi formis (3.5)<br />
gantolebaze<br />
( ρh)<br />
3<br />
3<br />
∂ ⎛ ρh<br />
∂p<br />
⎞ ∂ ⎛ ρh<br />
∂p<br />
⎞<br />
∂ ∂<br />
∂ ρ<br />
= ( U −U<br />
) + h ( U + U ) +<br />
x ⎜ ⋅<br />
x ⎟ +<br />
y ⎜ ⋅<br />
y ⎟ 6 1 2 6ρ<br />
1 2 12<br />
∂ ⎝ μ ∂ ⎠ ∂ ⎝ μ ∂ ⎠<br />
∂x<br />
∂x<br />
∂t<br />
( h)<br />
xolo Tu mxedvelobaSi miviRebT, rom Wvritis Semqmneli zeda<br />
zedapiri (ix. nax. 3.1) elastomeria, maSin (3.5) gantolebaSi U1=U, ρ=const<br />
(3.5)
h<br />
r= /2<br />
Dd<br />
- 75 -<br />
(ix. nax. 3.2) Sesabamisad<br />
(3.5) gantolebis marjvena<br />
nawilis bolo Sesakrebi<br />
nulis tolia, xolo<br />
meore Sesakrebi pirveli<br />
miaxlovebiT SeiZleba ga-<br />
movricxoT da miviRebT,<br />
nax. 3.1.<br />
rom ukumSvadi erTganzomilebiani<br />
denadi siTxisaTvis reinoldsis gantoleba Cveni pirobebi-<br />
saTvis SeiZleba CavweroT (3.6) gamosaxulebis saxiT.<br />
v= Mh<br />
Mt<br />
h<br />
μ, ρ, p<br />
∂ ⎛ 3 ∂p<br />
⎞ ∂h<br />
⎜h<br />
⎟ = 6μU<br />
∂s<br />
⎝ ∂s<br />
⎠ ∂s<br />
U1<br />
U2<br />
y<br />
z, h<br />
miviRoT, rom lentis “SedarebiTi simSvidis” _ Rβ S.s. Sesabamis<br />
rkalze wonasworobis pirobebis mixedviT lilvis mxridan moqmedebs<br />
normaluri Zala.<br />
x<br />
(3.6)<br />
T<br />
P = (3.7)<br />
R<br />
gantolebaSi (3.7) (3.3)-is gaTvaliswinebiT miviRebT, rom<br />
−1<br />
2 ⎛<br />
1 d h ⎞<br />
p = T ⎜ − 2 ⎟ da<br />
r<br />
⎝ ds<br />
⎟<br />
⎠<br />
⎟<br />
3<br />
∂p<br />
⎛ d h ⎞<br />
= T ⎜<br />
⎜−<br />
(3.8)<br />
3<br />
∂s<br />
⎝ ds ⎠<br />
am gantolebebSi p –aris lokaluri wneva siTxeSi; ρ da μ –<br />
Sesabamisad simkvrive da absoliturad siblante; h – siTxis Sris sisqe;<br />
U1 da U2 – Sesabamisad zeda da qveda sakontaqto zedapirebis srialis<br />
siCqare; T da P – Sesabamisad lentis daWimuloba da normaluri Zala (ix.<br />
nax.3.2).<br />
Bd<br />
Bl<br />
dnax<br />
nax. 3.2.<br />
R
(3.6) gantolebaSi (3.8)-is gaTvaliswinebiT miviRebT e.w. <strong>lenturi</strong><br />
sakisris gantolebas<br />
3<br />
∂ ⎛ 3 ∂ h ⎞ 6μU<br />
∂h<br />
h = ⋅<br />
s ⎜<br />
s<br />
⎟ 3<br />
∂ ⎝ ∂ ⎠ T ∂s<br />
cnobilia, rom a. grasgofis, n. Jukovskis, o. kammerris, a. fiberis,<br />
a. friderixis, e. gutiaris da sxva mraval mecnier-mkvlevarTa mier<br />
amZravis sakontaqto zedapiri gayofilia or nawilad: mosrialed – Cveni<br />
SemTxvevisaTvis e.w. “drekadi srialis” da aramosrialed anu “SedarebiTi<br />
simSvidis” ubnebad [1] aRniSnulis gamo SeiZleba miviRoT, rom<br />
aramosriale ubanze U=0, xolo tvirTmzidi lentis daWimuloba T=const;<br />
maSin<br />
6μU<br />
∂h<br />
⋅ = 0<br />
T ∂s<br />
∂ ⎛<br />
⎜<br />
⎜h<br />
∂s<br />
⎝<br />
3<br />
- 76 -<br />
3<br />
∂ h ⎞<br />
= 0 3 ⎟<br />
∂s<br />
⎠<br />
Tu (3.10) gamosaxulebas vaintegrirebT, miviRebT<br />
3<br />
∂ h C<br />
= 3 3<br />
∂s<br />
h<br />
(3.9)<br />
(3.10)<br />
(3.11)<br />
radgan h/h0=(1-Δh) da Δh
6μU<br />
T<br />
= 3<br />
a<br />
- 77 -<br />
= const<br />
maSin (3.9) tolobis orive mxaris integrebiT miviRebT<br />
anu<br />
(3.13)<br />
3<br />
3 ∂ h 3<br />
h + a h − c = 0<br />
(3.14)<br />
3<br />
∂s<br />
3<br />
∂ h a<br />
+ 3<br />
∂s<br />
h<br />
am SemTxvevaSic avRniSnoT<br />
h<br />
h<br />
0<br />
= 1−<br />
Δh<br />
3<br />
2<br />
c<br />
− = 0 3<br />
h<br />
anu h = h ( 1−<br />
Δh)<br />
(3.15)<br />
0 (3.16)<br />
Tu gantolebas (3.16)-s gaviTvaliswinebT (3.15)-Si da miRebul<br />
Sedegs gavyofT h0-ze maSin<br />
∂<br />
3<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
∂s<br />
3<br />
+<br />
h<br />
3<br />
0<br />
3<br />
∂ Δh<br />
a h<br />
+ 3<br />
∂s<br />
a<br />
3<br />
−<br />
2 4<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
h ( 1−<br />
Δh)<br />
3<br />
0<br />
4<br />
h0<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
0<br />
c<br />
− c<br />
= 0<br />
3<br />
3<br />
= 0<br />
(3.17)<br />
(3.18)<br />
Tu c-s SevarCevT ise, rom Sesruldes toloba a 3 h0=c, maSin<br />
1<br />
Tu ( ) 3<br />
1−<br />
Δh<br />
SeiZleba CavweroT, rom<br />
wevrebs, maSin<br />
3<br />
∂ Δh<br />
+ 3<br />
∂s<br />
h<br />
3<br />
0<br />
3<br />
a Δh<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
3<br />
= 0<br />
(3.19)<br />
gamosaxulebas gavSliT progresiis mwkrivad, maSin<br />
Δh<br />
( 1−<br />
Δh)<br />
3<br />
= Δh<br />
( ) 3<br />
2 3<br />
1+<br />
Δh<br />
− Δh<br />
+ Δh<br />
+ ........<br />
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT meore da ufro maRali rigis<br />
3<br />
3 2 4<br />
( 1 + Δh)<br />
= Δh<br />
+ 3Δh<br />
+ Δh<br />
+ Δh<br />
= h<br />
Δh<br />
Δ<br />
da (3.19) gantoleba Caiwereba Semdegi saxiT<br />
3<br />
∂ Δh<br />
a<br />
+ 3<br />
∂s<br />
h<br />
3<br />
3<br />
0<br />
Δh<br />
= 0<br />
(3.20)<br />
miRebuli gantolebis zogadi amonaxsni moicema Semdegi saxiT [45]<br />
() s<br />
λ1S<br />
λ2S<br />
λ3S<br />
Δ h = Ae + Be + Ce<br />
(3.21)
sadac A, B, C mudmivebia, xolo λ 1, λ 2, da λ 3 maxasiaTebeli<br />
gantolebis fesvebia. (3.20) gamosaxuleba SeiZleba warmovadginoT,<br />
rogorc<br />
e.i.<br />
amgvarad,<br />
maSin<br />
amitom<br />
3<br />
a<br />
y′ ′<br />
+ μ y = 0,<br />
sadac μ = ; 3<br />
h<br />
3<br />
0<br />
- 78 -<br />
y = e<br />
λS<br />
⎛ a ⎞<br />
3 λS<br />
⎛ a ⎞ λS<br />
y ′ +<br />
⎜<br />
⎟ y = 0 , anu λ e + = 0<br />
⎝ h<br />
⎜<br />
⎟ e ;<br />
0 ⎠<br />
⎝ h0<br />
⎠<br />
3 ⎡<br />
3 ⎛ a ⎞ ⎤<br />
λS<br />
S<br />
⎢λ<br />
+<br />
⎜<br />
⎟ ⎥e<br />
= 0 , vinaidan e ≠ 0<br />
⎢<br />
0 ⎣ ⎝ h ⎠ ⎥⎦<br />
λ<br />
3<br />
2<br />
3 ⎛ a ⎞<br />
⎛ a ⎞⎛<br />
2 a a ⎞<br />
λ +<br />
⎜<br />
⎟ = 0 ; ⎟ = 0 2<br />
⎝ h<br />
⎜<br />
⎜λ<br />
+<br />
⎟<br />
⎟⎜<br />
⎜ λ − λ +<br />
⎟<br />
;<br />
0 ⎠<br />
⎝ h0<br />
⎠⎝<br />
h0<br />
h0<br />
⎠<br />
am gantolebis fesvebi iqneba<br />
a<br />
λ + = 0 ; anu<br />
h<br />
o<br />
2<br />
a a ⎛ a ⎞<br />
± − 4 2 ⎜<br />
⎟<br />
h0<br />
h0<br />
⎝ h0<br />
⎠<br />
λ 2,<br />
3 =<br />
;<br />
2<br />
1<br />
a<br />
= −<br />
h<br />
0<br />
2<br />
0<br />
3<br />
2<br />
a<br />
2 a a<br />
λ 1 = − ; λ − λ + = 0 ; 2<br />
h<br />
h h<br />
3 2<br />
2<br />
a a<br />
+ ⋅i<br />
h0<br />
h0<br />
λ 2 =<br />
;<br />
2<br />
3<br />
0<br />
λ =<br />
a<br />
a<br />
λ ; λ = ( 1+<br />
i 3)<br />
; λ = ( 1−<br />
i 3)<br />
2<br />
2h0 Tu gamoviyenebT eileris formulas<br />
β<br />
e i<br />
= cos β + i sin β<br />
3<br />
2h0 maSin (3.21) gantolebidan SeiZleba CavweroT, rom<br />
a<br />
Δ h<br />
Δ h<br />
() s<br />
a<br />
h<br />
() s<br />
= Ae<br />
= Ae<br />
a<br />
− S<br />
h0<br />
a<br />
− S<br />
h0<br />
+ Be<br />
+ Be<br />
a<br />
h<br />
a<br />
( 1+<br />
i 3 ) S<br />
( 1−i<br />
3 )S<br />
2h<br />
+ Ce<br />
a<br />
2h0 0<br />
a a<br />
a a<br />
S iS 3<br />
− iS<br />
2h0 2h0<br />
2h0<br />
2h0<br />
⋅ e<br />
+ Ce<br />
() ⎟ − S<br />
S ⎛ ⎞<br />
S ⎛ ⋅<br />
⋅ ⎞<br />
h<br />
2 a 3 ⋅ s a 3 ⋅ s 2 a 3 s a 3 s<br />
0<br />
0<br />
Δ = + ⎜<br />
⎟<br />
0<br />
h s Ae Be<br />
+ ⎜<br />
⎜<br />
cos + i sin<br />
⎟<br />
Ce<br />
⎜<br />
cos − i sin<br />
⎝ 2h0<br />
2h0<br />
⎠ ⎝ 2h0<br />
2h0<br />
⎠<br />
a<br />
h<br />
⋅ e<br />
0<br />
−<br />
3<br />
0<br />
2<br />
3a 2<br />
h0<br />
2<br />
⋅i
Δh<br />
a<br />
−<br />
a<br />
h<br />
a 3 ⋅ s<br />
2h<br />
h0<br />
2 0<br />
() s = Ae + ( B + C)<br />
e cos + i(<br />
B − C)<br />
s<br />
- 79 -<br />
0<br />
e<br />
a<br />
s<br />
2h0<br />
a 3 ⋅ s<br />
sin<br />
2h<br />
Tu gaviTvaliswinebT a-s mniSvnelobas (3.13) gamosaxulebidan da<br />
aRvniSnavT, rom B+C=B1 da maSin SeiZleba CavweroT<br />
Δh<br />
Δh<br />
6μu<br />
s<br />
6μu<br />
s<br />
6μu<br />
3<br />
8Th<br />
6μu<br />
s<br />
6μu<br />
3<br />
8Th<br />
−3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
Th0<br />
8Th0<br />
8Th0<br />
() s = Ae + B e cos 3 3s<br />
+ C e sin 3 3s<br />
6μu<br />
s<br />
3μu<br />
s<br />
1<br />
3μu<br />
3<br />
4Th<br />
−3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
3<br />
Th0<br />
4Th0<br />
4Th0<br />
() s = Ae + B e cos 3 3s<br />
+ C e sin 3 3s<br />
1<br />
0<br />
0<br />
1<br />
3μu<br />
s<br />
1<br />
3μu<br />
3<br />
4Th<br />
0<br />
0<br />
0<br />
(3.22)<br />
miRebul (3.22) gantolebaSi A, B1, C1 namdvili mudmivebia da<br />
ganisazRvreba konkretuli amocanis pirobidan.<br />
3.4. <strong>vakuum</strong>-dolis rgoluri Wvritis dguSiseul sivrcesTan<br />
SemaerTebel naxvretSi siTxis uwyvet nakadad dinebis kvleva<br />
ganvixiloT hidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />
lentTan sakontaqto WvriteSi, siTxis Sris sisqis Semcirebis<br />
(minimumamde dayvanis) mizniT, <strong>vakuum</strong>-meqanizmebiT (dguSebiT) naxvretSi<br />
siTxis uwyvet nakadad gawovis konkretuli SemTxveva (nax. 3.3.).<br />
v0<br />
p<br />
p 0<br />
dnax<br />
Bl<br />
nax. 3.3.<br />
v<br />
σ0<br />
σ
vigulisxmoT, rom masobrivi Zala aris siTxis simZimis Zala da<br />
naxvretis win RarSi da naxvretis Semdeg dguSiseul sivrceSi, wnevaTa<br />
Soris sxvaobiT gamowveuli erTeulovani Zala.<br />
kerZo SemTxvevaSi, roca siTxe ukumSia, SemosazRvrulia Sekruli<br />
myari zedapiriT (Cvens SemTxvevaSi Raris konturebiT) da Z RerZi<br />
SegviZlia mivmarToT vertikalurad zeviT, maSin SegviZlia bernulis<br />
gantolebis mixedviT davweroT<br />
2<br />
v p<br />
Z + + = const<br />
2g<br />
ρg<br />
- 80 -<br />
(3.23)<br />
aRvniSnoT, rom σ aris naxvretis farTobi (ix. nax. 3.3.); σ 0 –<br />
siTxis zedapiris farTobi RarSi; v – siTxis siCqare naxvretSi, v0 –<br />
siTxis siCqare zedapiris wertilSi (RarSi); p 0 – siTxis wneva RarSi; p –<br />
siTxis wneva dguSiseul sivrceSi.<br />
Raris σ 0 zedapirSi gamavali siTxis raodenoba drois erTeulSi<br />
iqneba _ σ 0v0, xolo naxvretSi gamavali siTxis raodenoba ki σv. siTxis<br />
dinebis uwyvetobis pirobis mixedviT<br />
σ 0 v0 = σv<br />
(3.24)<br />
(3.23)-is gaTvaliswinebiT SegviZlia davweroT<br />
2<br />
2<br />
v0<br />
p0<br />
v p<br />
zg + + = zg + +<br />
2 ρ 2 ρ<br />
(3.25)<br />
(3.24) da (3.25) gamosaxulebebis saSualebiT SegviZlia<br />
ganvsazRvroT naxvretSi siTxis dinebis siCqare<br />
v<br />
0<br />
v<br />
2<br />
0<br />
σ<br />
= v ;<br />
σ<br />
(3.26)-Si (3.27)-is gaTvaliswinebiT<br />
avRniSnoT p0 − p = Δp<br />
maSin<br />
0<br />
2 p0<br />
2 2 p<br />
+ = v +<br />
(3.26)<br />
ρ ρ<br />
v<br />
2<br />
v<br />
σ<br />
2<br />
0<br />
2<br />
= 2<br />
σ 0<br />
2<br />
v<br />
(3.27)<br />
2<br />
2 σ 2 p0<br />
− 2 p<br />
− v = ,<br />
2<br />
σ ρ<br />
2<br />
2 ⎛ σ ⎞ 2Δp<br />
v ⎜ ⎟<br />
⎜<br />
1− = 2<br />
σ ⎟<br />
⎝ 0 ⎠ ρ<br />
0<br />
(3.28)
da<br />
2<br />
2Δpσ<br />
v =<br />
(3.29)<br />
ρ<br />
0<br />
2 2 ( σ −σ<br />
)<br />
xolo Tu gaviTvaliswinebT, rom<br />
maSin (3.28) gantolebidan<br />
2<br />
0<br />
0<br />
2<br />
σ<br />
≈ 0<br />
σ<br />
Δp<br />
v =<br />
ρ<br />
2<br />
naxvretSi gamavali siTxis xarji Q = σv<br />
xolo naxvretis kveTis aucilebeli farTobi<br />
2<br />
2<br />
Q<br />
⎛ πd<br />
⎞ nax Q<br />
σ = ; anu ⎜ ⎟ = 2<br />
v<br />
⎜ 4 ⎟<br />
⎝ ⎠ v<br />
am gamosaxulebidan<br />
2 ( d )<br />
saidanac naxvretis diametri<br />
d<br />
() 1<br />
2<br />
8ρQ<br />
π Δp<br />
- 81 -<br />
2<br />
(3.30)<br />
(3.31)<br />
(3.32)<br />
2<br />
nax = (3.33)<br />
2<br />
= 0,<br />
95<br />
Q ⋅<br />
ρ<br />
Δp<br />
nax<br />
4<br />
(3.34)<br />
rogorc (3.34) gamosaxulebidan Cans naxvretis diametris sidide<br />
pirdapirproporciulia siTxis saWiro xarjisa da misi siblantisa da<br />
ukuproporciulia wnevaTa sxvaobisa, romelic amZravis amuSavebisTanave<br />
myisurad izrdeba dolisa da lentis sakontaqto WvriteSi (RarSi,<br />
perforaciaSi, maTi kombinaciiTYSeqmnil arxSi da a.S.).<br />
e.i. damokidebuleba SeiZleba CavweroT<br />
d<br />
nax<br />
⎛ Q<br />
= f<br />
⎜<br />
⎝<br />
, ρ ⎞<br />
⎟<br />
Δp<br />
⎠<br />
es piroba aucileblad unda gaviTvaliswinoT sakonveiero<br />
amZravis konstruirebisa da damzadebis dros.<br />
Tu (3.30) gamosaxulebas, ragind mcire, magram nulisagan gansxva-<br />
vebul mniSvnelobas mivaniWebT, maSin (3.32)-Si (3.28)-is gaTvaliswinebiT
Q<br />
v<br />
2<br />
σ =<br />
2<br />
; 2<br />
da<br />
2<br />
0<br />
2<br />
ρσ<br />
Q<br />
2<br />
2 ⎛ σ ⎞<br />
ρ ⎜<br />
⎜1−<br />
⎟<br />
2<br />
⎝ σ 0 ⎠<br />
2Δp<br />
2<br />
2 −2<br />
2<br />
σ =<br />
; σ ( ρσ 0 ) ρ<br />
2 1<br />
σ = anu<br />
2<br />
2Δp<br />
σ + Q ρ<br />
Q<br />
2<br />
0<br />
(3.36) gaviTvaliswinoT, rom<br />
d<br />
xolo d ( 2)<br />
2<br />
nax(2)<br />
- 82 -<br />
2<br />
0<br />
2<br />
2Δp + Q = Q<br />
2<br />
2 Q ρ<br />
σ = (3.35)<br />
2<br />
Q ρ<br />
2Δp<br />
+<br />
σ<br />
4Q<br />
= ⋅<br />
π<br />
2 2<br />
Q ρσ 0<br />
= (3.36)<br />
2<br />
2Δpσ + Q ρ<br />
2<br />
σ 2<br />
0<br />
2<br />
2<br />
2 ⎛ πd<br />
⎞ nax σ = ⎜ , maSin<br />
⎜<br />
⎝<br />
4 ⎟⎟<br />
⎠<br />
2<br />
ρσ<br />
2<br />
2Δpσ<br />
+ Q<br />
0<br />
ρσ<br />
0<br />
nax = 0,<br />
95 Q ⋅ 4<br />
2<br />
0<br />
(3.37)<br />
2 2<br />
Δpσ<br />
0 + Q ρ<br />
2<br />
σ<br />
amgvarad, Tu CaTvliT, rom ≈ 0 , maSin naxvretis diametrs<br />
2<br />
σ<br />
viangariSebT (3.34) formuliT; winaaRmdeg SemTxvevaSi angariSs Cava-<br />
tarebT (3.37) gamosaxulebiT. ganvsazRvroT (3.34) da (3.37) gamosaxulebebiT<br />
naangariSeb diametrebs Soris sxvaoba.<br />
0<br />
amisaTvis (3.37) gantolebis fesqveSa gamosaxuleba warmovadginoT<br />
qvemoT motanili saxiT:<br />
2<br />
2<br />
2 2<br />
ρσ ρ ⎛ ρσ ρ ⎞<br />
0<br />
0<br />
ρ Q ρ<br />
= + ⎜<br />
2 2<br />
2 2<br />
2 2<br />
pσ 0 Q ρ p ⎜<br />
− ⎟ = +<br />
Δ + Δ pσ<br />
0 Q ρ p ⎟<br />
⎝ Δ + Δ ⎠ Δp<br />
Δp<br />
σ 0 + ΔpQ<br />
maSin (3.37) formula SeiZleba CavweroT<br />
d<br />
nax<br />
( 2)<br />
=<br />
0,<br />
95<br />
Q ⋅<br />
xolo sxvaoba, sm<br />
=<br />
− d<br />
dnax 1<br />
( 2)<br />
nax(<br />
)<br />
0,<br />
95<br />
Q ⋅<br />
4<br />
4<br />
=<br />
ρ ⎛<br />
⎜<br />
Δp<br />
⎜<br />
⎝<br />
2 2<br />
ρ Q ρ<br />
+ 2<br />
Δp<br />
Δp<br />
σ + ΔpQ<br />
0,<br />
95<br />
4<br />
⎛<br />
Q ⋅ ⎜<br />
⎜<br />
⎝<br />
4<br />
2<br />
0<br />
2<br />
ρ<br />
2<br />
Q ρ ⎞<br />
1+<br />
−1⎟<br />
2 2<br />
Δpσ<br />
+ ⎟<br />
0 Q ρ<br />
⎠<br />
2<br />
ρ<br />
2 2<br />
ρ Q ρ<br />
+<br />
−<br />
2 2<br />
2<br />
Δp<br />
Δp<br />
σ + ΔpQ<br />
ρ<br />
0<br />
4<br />
ρ ⎞<br />
⎟ =<br />
Δp<br />
⎟<br />
⎠<br />
2<br />
ρ<br />
(3.38)
davuSvaT, rom siTxis (wylis) temperatura t, °C=18°, maSin<br />
ρ=0,00105 dkn/mwm; Δp=0,95 kg/sm 2 =9500 dkn/m 2 ;<br />
Qmax=504 sm 3 ; b×l×h=3,36×250×0,6 sm 3 (SerCeuli etalonuri modelisaTvis)<br />
Qmin=50,4 sm 3 ; b×l×h=2×42×0,6 sm 3 (laboratoriuli stendisaTvis)<br />
σ0(max)= 840 sm 2 , SerCeuli etalonuri modelisaTvis;<br />
σ0(min)= 84 sm 2 , laboratoriuli stendisaTvis;<br />
am monacemebis mixedviT laboratoriuli stendisaTvis (3.38)<br />
gantolebidan miviRebT<br />
( d − d )<br />
=<br />
=<br />
nax<br />
0,<br />
95<br />
0,<br />
95<br />
( 2)<br />
nax(<br />
1)<br />
⋅ 7,<br />
099 ⋅<br />
= 1,223170 ⋅10<br />
( d − d )<br />
nax<br />
4<br />
min<br />
0,<br />
95<br />
1,10526 ⋅10<br />
⋅ 7,<br />
099 ⋅ 0,018233⋅<br />
−9<br />
=<br />
sm<br />
50,<br />
4<br />
-7<br />
⋅<br />
⎛<br />
⋅⎜<br />
⎜<br />
⎝<br />
4<br />
4<br />
0,<br />
00105 ⎛<br />
⎜<br />
9500 ⎜<br />
⎝<br />
4<br />
2<br />
50,<br />
4 ⋅ 0,<br />
00105<br />
1+<br />
2 2<br />
9500 ⋅84<br />
+ 50,<br />
4 ⋅ 0,<br />
00105<br />
2,667168 ⎞<br />
1+<br />
−1⎟<br />
=<br />
67032000 + 2,667168 ⎟<br />
⎠<br />
4<br />
-8<br />
( 1+<br />
3,978965 ⋅10<br />
−1)<br />
= 0,12296426365<br />
⋅ ( 1,000000009947<br />
-1)<br />
xolo SerCeuli modelisaTvis<br />
( 2)<br />
nax(<br />
1)<br />
= 3,868024 ⋅10<br />
max<br />
−9<br />
sm<br />
0,<br />
95<br />
504 ⋅<br />
4<br />
= 0,<br />
95 ⋅ 22,44994432<br />
⋅ 1,10526 ⋅10<br />
= 0,<br />
95 ⋅ 22,44994432<br />
⋅ 0,018233⋅<br />
=<br />
4<br />
0,<br />
00105 ⎛<br />
⎜<br />
9500 ⎜<br />
⎝<br />
-7<br />
⎛<br />
⋅⎜<br />
⎜<br />
⎝<br />
4<br />
4<br />
266,7168 ⎞<br />
1+<br />
−1⎟<br />
=<br />
6703200000 + 266,7168 ⎟<br />
⎠<br />
- 83 -<br />
⎞<br />
−1⎟<br />
=<br />
⎟<br />
⎠<br />
2<br />
504 ⋅ 0,<br />
00105 ⎞<br />
1+<br />
−1⎟<br />
=<br />
2 2<br />
9500 ⋅840<br />
+ 504 ⋅ 0,<br />
00105 ⎟<br />
⎠<br />
4<br />
-8<br />
( 1+<br />
3,9789472 ⋅10<br />
−1)<br />
= 0,3888633⋅<br />
( 1,000000009947<br />
-1)<br />
aqedan gamomdinare (3.34) gamosaxulebiT naxvretis diametris<br />
naangariSebi sidide dasaSvebi cdomilebis areSia, amitom proeqtirebisas,<br />
rogorc SedarebiT martivs, rekomendacia eZleva (3.34) formuliT<br />
sargeblobas. gavarCioT (3.34) gamosaxuleba detalurad<br />
d<br />
nax<br />
() 1<br />
=<br />
0,<br />
95<br />
Q ⋅<br />
4<br />
ρ<br />
Δp<br />
=<br />
=
cxrili 3.1.<br />
, ricxviTi mniSvnelobebi ρ =f (t, ° C)<br />
ρ<br />
Δp<br />
4<br />
0.001797 0.001518 0.001307 0.001140 0.001004 0.000895 0.000803 0.000655 0.000551 0.000470 0.000407 0.000357 0.000317 0.000284<br />
ρ ⋅10-6 dkn/mwm<br />
0 5 10 15 20 25 30 40 50 60 70 80 90 100<br />
t, °C<br />
Δp, atm<br />
Δp<br />
dkn/m 2<br />
500 0,05 0.043541 0.041742 0.040209 0.038858 0.037644 0.036577 0.035599 0.033831 0.032400 0.031137 0.030037 0.029069 0.028218 0.027453<br />
1000 0,10 0.036613 0.035101 0.033812 0.032676 0.031654 0.030758 0.029935 0.028449 0.027245 0.026183 0.025258 0.024444 0.023728 0.023085<br />
2000 0,20 0.030788 0.029516 0.028432 0.027477 0.026618 0.025864 0.025172 0.023922 0.022910 0.022017 0.021239 0.020555 0.019953 0.019412<br />
3000 0,30 0.027820 0.026671 0.025691 0.024828 0.024052 0.023371 0.022746 0.021616 0.020702 0.019895 0.019192 0.018573 0.018030 0.017541<br />
4000 0,40 0.025889 0.024820 0.023909 0.023105 0.022383 0.021749 0.021167 0.020116 0.019265 0.018514 0.017860 0.017284 0.016778 0.016324<br />
- 84 -<br />
5000 0,50 0.024485 0.023473 0.022611 0.021852 0.021169 0.020569 0.020019 0.019025 0.018220 0.017510 0.016891 0.016346 0.015868 0.015438<br />
6000 0,60 0.023394 0.022427 0.021604 0.020878 0.020225 0.019653 0.019127 0.018177 0.017408 0.016730 0.016138 0.015618 0.015161 0.014750<br />
7000 0,70 0.022509 0.021580 0.020787 0.020089 0.019461 0.018910 0.018404 0.017490 0.016750 0.016097 0.015528 0.015028 0.014588 0.014192<br />
8000 0,80 0.021770 0.020871 0.020105 0.019429 0.018822 0.018289 0.017799 0.016916 0.016200 0.015569 0.015018 0.014534 0.014109 0.013726<br />
9000 0,90 0.021139 0.020265 0.019521 0.018865 0.018276 0.017758 0.017283 0.016425 0.015730 0.015117 0.014583 0.014113 0.013699 0.013328<br />
9500 0,95 0.020855 0.019993 0.019259 0.018612 0.018030 0.017520 0.017051 0.016204 0.015519 0.014914 0.014387 0.013923 0.013516 0.013149<br />
10000 -1 0.020589 0.019739 0.019014 0.018375 0.017801 0.017296 0.016834 0.015998 0.015321 0.014724 0.014204 0.013746 0.013343 0.012982
cxrili 3.2<br />
, ricxviTi mniSvnelobebi ρ =f (t, ° C)<br />
2 Δ p<br />
ρ<br />
=<br />
cxrilis<br />
v<br />
0.001797 0.001518 0.001307 0.001140 0.001004 0.000895 0.000803 0.000655 0.000551 0.000470 0.000407 0.000357 0.000317 0.000284<br />
p⋅10-6 dkn/mwm<br />
0 5 10 15 20 25 30 40 50 60 70 80 90 100<br />
t, °C<br />
Δp, atm<br />
Δp<br />
dkn/m 2<br />
500 0,05 746.0 811.6 874.7 936.6 998.0 1057.0 1115.9 1235.6 1347.2 1458.6 1567.5 1673.7 1776.1 1876.5<br />
1000 0,10 1055.0 1147.8 1237.0 1419.1 1411.4 1494.9 1578.2 1747.4 1905.2 2062.8 2216.8 2366.9 2511.8 2653.7<br />
2000 0,20 1492.0 1623.3 1749.4 1687.6 1996.0 2114.1 2231.9 2471.2 2694.4 2917.3 3135.0 3347.3 3552.2 3752.9<br />
3000 0,30 1827.3 1988.1 2142.6 1867.6 2444.6 2589.2 2733.5 3026.6 3299.9 3572.9 3839.5 4099.6 4350.6 4596.4<br />
4000 0,40 2109.9 2295.7 2474.0 2006.9 2822.8 2989.7 3156.4 3494.8 3810.4 4125.7 4433.5 4733.8 5023.6 5307.4<br />
- 85 -<br />
5000 0,50 2359.0 2566.6 2766.1 2122.0 3156.0 3342.6 3528.9 3907.3 4260.1 4612.7 4956.8 5292.6 5616.6 5933.9<br />
6000 0,60 2584.1 2811.6 3030.1 2221.0 3457.2 3661.7 3865.7 4280.3 4666.8 5052.9 5429.9 5797.7 6152.6 6500.3<br />
7000 0,70 2791.2 3036.9 3272.9 2308.2 3734.2 3955.1 4175.5 4623.2 5040.7 5457.8 5865.0 6262.2 6645.6 7021.1<br />
8000 0,80 2983.9 3246.6 3498.8 2386.6 3992.0 4228.1 4463.8 4942.4 5388.7 5834.6 6269.9 6694.6 7104.4 7505.9<br />
9000 0,90 3164.9 3443.5 3711.1 2457.9 4234.2 4484.6 4734.5 5242.2 5715.6 6188.5 6650.3 7100.7 7535.4 7961.2<br />
9500 0,95 3251.6 3537.9 3812.8 2491.3 4350.2 4607.5 4864.3 5385.9 5872.2 6358.1 6832.5 7295.3 7741.9 8179.3<br />
10000 -1 3336.1 3629.8 3911.8 2523.5 4463.2 4727.2 4990.7 5525.8 6024.8 6523.3 7010.0 7484.8 7943.0 8391.8
am gamosaxulebaSi ρ aris rgoluri Wvritis, dolis zedapiris<br />
arxebis, centraluri naxvretisa da dguSiseuli sivrcis sawyisi mocu-<br />
lobis Semavsebeli siTxis (wylis) siblante, romelic mniSvnelovnad<br />
icvleba temperaturis gavleniT. viTvaliswinebT ra im farTo (areals)<br />
diapazons, romelSic muSaoba uxdeba <strong>lenturi</strong> konveieris amZravs,<br />
mizanSewonilad migvaCnia siTxis (wylis) siblante ganvixiloT tempera-<br />
turis cvlilebis t =0÷100 °C-is zRvrebSi. Sesabamisad warmovadgineT<br />
(3.34) gamosaxulebiT naangariSebi Sedegebis is ganmasxvavebeli<br />
mniSvnelobebi, romelic miiReba 4<br />
- 86 -<br />
ρ<br />
Tanamamravlis cvlilebiT.<br />
Δp<br />
Sedegebi warmodgenilia cxr. 3.1-Si. mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis<br />
siTxis moZraobis siCqarec. misi savaraudo cvlilebebis saorientacio<br />
mniSvnelobebi, rogorc temperaturisa da siblantis, aseve <strong>vakuum</strong>is<br />
mixedviT mocemulia cxr. 3.2.<br />
miRebuli cxrilebis (cxr. 3.1 da 3.2) saSualebiT, nebismieri<br />
sididis <strong>vakuum</strong>isa da diametris dolisaTvis, romelic brunvis sixSiriT<br />
da geometriuli zomebiT eqvemdebareba standartiT gaTvaliswinebul<br />
monacemebs, SegviZlia viangariSoT dolis sakontaqto zedapiris da avm-<br />
is damakavSirebeli naxvretis diametri, romelic siTxis nakadis<br />
uwyvetad gadadinebas uzrunvelyofs, Wvritedan dguSiseul sivrceSi.<br />
amasTan, aucileblad gasaTvaliswinebelia, rom es procesi unda<br />
dasruldes dolis mTeli sakontaqto zedapiris 10-20 %-ze e.i.<br />
“SedarebiTi simSvidis rkalze”; amisaTvis, vangariSobT Raris Sesatyvisi<br />
moculobis siTxis im mniSvnelobas, romlis uwyvet nakadad gadadineba<br />
SesaZlebelia “SedarebiTi simSvidis” ubanSi <strong>vakuum</strong>uri meqanizmebis<br />
saSualebiT (misive dguSiseul sivrceSi).<br />
( 0,<br />
1÷<br />
0,<br />
2)<br />
πRd<br />
v<br />
vSesaZlo =<br />
vcxrili<br />
= 628<br />
v<br />
v<br />
lenti<br />
(3.39) gamosaxulebaSi<br />
cxrili<br />
( 0,<br />
314 ÷ 0,<br />
) Rd<br />
lenti<br />
(3.39)<br />
Δp<br />
v =<br />
ρ<br />
2<br />
cxrili da misi mniSvnelobebi aiReba<br />
3.2 cxrilidan Sesabamisi svetis _ Δp da striqonis ρ=f(t °C) gadakveTaze.
aseve, cxr. 3.1. aiReba 4<br />
ρ<br />
gamosaxulebis ricxviTi mniSvnelobebi, xolo<br />
Δp<br />
lentis (dolis) standartuli siCqare Sesabamis sacnobaro litera-<br />
turidan [88, 89, 90, 91, 92].<br />
cxrilSi 3.2-Si mocemulia erTeulovan droSi naxvretidan uwyvet<br />
nakadad momdinare siTxis siCqare (xarji). rogorc cxrilidan naTlad<br />
Cans siTxis siCqare, temperaturis zrdiT (da Sesabamisad siblantis<br />
SemcirebiT) izrdeba. ase magaliTad 500 dkn/m 2 gaiSviaTebisas da 0 °C-dan<br />
100 °C-mde siTxis temperaturis momatebiT, siTxis siCqare (xarji)<br />
icvleba 746-dan 1876-mde m/wm. erTidaigive simkvrivisas (mag. ρ=179⋅10 -6<br />
dkn/mwm) ki izrdeba ra <strong>vakuum</strong>is mniSvneloba 5000 pa-dan 100 000-mde, 0 °C<br />
garemosa da Sesabamisad siTxis temperaturisas, siTxis siCqare da<br />
Sesabamisad xarji izrdeba 746-dan 3336-mde m/wm. xolo Tu temperatura<br />
100 °C miaRwevs maSin siTxis siCqare <strong>vakuum</strong>is imave zRvrebSi cvlile-<br />
bebisas 1876-dan 8392-mde m/wm izrdeba.<br />
aRniSnuli faqti da is SemTxveva, rom konveieris amZravi muSaobas<br />
iwyebs, sakontaqto zedapirze _ WvriteSi SedarebiT didi siblantis<br />
mqone siTxiT (dabali temperaturis gamo) da <strong>vakuum</strong>is gareSe, rac<br />
amZravis srulfasovan amuSavebamde gagrZeldeba, gvafiqrebinebs, _<br />
naxvretis zoma, romelSic siTxem uwyvet nakadad unda idinos, saWiroa<br />
gavTvaloT (3.2.) cxrilis v cxrilis da <strong>vakuum</strong>is sididis saSualo<br />
(Sesabamisi) mniSvnelobis mixedviT (3.38) formuliT, xolo <strong>vakuum</strong>is<br />
Seqmnis zonad unda miviRoT “SedarebiTi simSvidis” ubnis raRac<br />
garkveuli nawili (misi sidide mniSvnelovnad iqneba damokidebuli avm-is<br />
dguSis svlis maqsimalur mniSvnelobaze, rac Tavis mxriv ganapirobebs<br />
muSta meqanizmis profils _ simrudes da misi eqscentrisitetis<br />
mniSvnelobas). ubnis am nawilis sididis gaTvaliswineba moxdeba (3.38)<br />
formulis mricxvelSi (0,1÷0,2) ricxvebidan, an mis maxloblobaSi<br />
romelime saWiro cifris CasmiT.<br />
nax. 3.4 warmodgenilia (3.2. cxrilis monacemebiT agebuli) <strong>vakuum</strong>-<br />
dolis muSaobis sami reJimis Sesabamisi mrudi:<br />
- 87 -
ρ,<br />
dkn/mwm<br />
2000 -1 2 3 3336 4 5<br />
1600<br />
1200<br />
800<br />
400<br />
0,8<br />
0,6<br />
0,4<br />
0,2<br />
0,05<br />
Δp<br />
dkn/m 2<br />
746<br />
1492<br />
1876<br />
2791<br />
6 7<br />
3164<br />
2984<br />
2359<br />
2110<br />
3753<br />
0 700 2100 3500<br />
nax. 3.4.<br />
4900 6300 7700<br />
- 88 -<br />
5307<br />
5934<br />
7021<br />
8392<br />
7506<br />
7961<br />
v, m/wm<br />
mrudi – 1 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t) da t=(0÷100) °C. am<br />
dros Δp=500 dkn/m 2 =const;<br />
mrudi – 3 aRwers process, rodesac v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500<br />
dkn/m 2- dan 10 000-mde. Aam dros t=0 °C, xolo ρ=0,001797 dkn/mwm;<br />
mrudi _ 2 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t) da t=(0÷100) °C. am<br />
dros Δp≈-1 anu 10 000 dkn/m 2 = const;<br />
mrudi _ 4 aRwers process, v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500 dkn/m 2 -dan 10<br />
000 dkn/m 2 -mde. am dros t=100 °C, xolo ρ=0,000284 dkn/mwm.<br />
mrudi – 5 aRwers process, rodesac v=f(ρ), ρ=f(t°C) da t=(0÷100) °C. am<br />
dros Δp=0,2 anu 2000 dkn/m 2 =const, xolo ρ=(284÷1797)⋅10 -6 ;<br />
mrudi _ 6 aRwers process, rodesac v=f(Δp), Δp=0,05→-1 anu 500<br />
dkn/m 2- dan 10 000-mde. Aam dros t=20 °C, xolo ρ=0,001004=const dkn/mwm;
1-3 da 2-4 reJimebis aRmweri mrudebi gadakveTis wertilebiT<br />
gvaZleven im optimalur reJimebs, romelTa saSualebiT SegviZlia<br />
ganvsazRvroT naxvretis optimaluri diametris saangariSod ρ da Δp-s<br />
sawyisi monacemebi. maTive saSualebiT (3.39) formuliT ganisazRvreba<br />
sakontaqto zedapiris <strong>vakuum</strong>uri arxis saorientacio moculoba, rome-<br />
lic Semdgom grZiv parametrebSi gadaiTvleba yoveli konkretuli<br />
SemTxvevisas. aseTi reJimuli wertilebis moZebna SesaZlebelia yoveli<br />
konkretuli SemTxvevisaTvis cxrilebis (3.1) da (3.2)-is monacemebis<br />
saSualebiT.<br />
ganvixiloT Cvens mier SerCeuli:<br />
a) laboratoriuli <strong>vakuum</strong>-dolisa (ix. winamdebare naSromis<br />
Sesavali nawili); da<br />
b) bazisuri (etalonuri) modelis <strong>vakuum</strong>-dolis magaliTze v SesaZlo-s<br />
mniSvnelobis (3.39) gantolebiT da naxvretis d nax diametris optimaluri<br />
zomis (3.34) gamosaxulebis gaangariSebis meTodika (wesi).<br />
a) laboratoriuli <strong>vakuum</strong>-dolisaTvis B l=0,5 m; D d=0,36 m; α=180°;<br />
Δp=0,95; v d=1,25÷1,6 m/wm; t=20 °C; maSin nax. 3.4.-dan (1-3) mrudebis reJimuli<br />
wertilidan Δp≈0,2 dkn/m 2 -dan v=1600 m/wm; Sesabamisad cxrilidan (3.2)<br />
viRebT (Δp-v)-saTvis ρ=1518⋅10 -6 da v cxr=1623 xolo 3.1 cxrilidan (ρ-Δpmax)<br />
mixedviT 4<br />
d<br />
v<br />
ρ<br />
-s mniSvnelobas _ 0,01999; da bolos<br />
Δp<br />
0,<br />
15πR<br />
v<br />
SesaZlo =<br />
d<br />
vcxrili<br />
lenti<br />
xolo<br />
=<br />
0,<br />
15<br />
⋅<br />
3,<br />
14<br />
1,<br />
0<br />
⋅<br />
- 89 -<br />
0,<br />
18<br />
⋅1623<br />
= 137,<br />
59794 , m/wm<br />
= 0,<br />
95<br />
ρ<br />
Q ⋅ 4 = 0,<br />
95⋅<br />
Δp<br />
−6<br />
1518⋅10<br />
138 ⋅ 4<br />
0,<br />
2<br />
= 0,<br />
95⋅11,<br />
747 ⋅0,029516<br />
= 0,<br />
33 , sm<br />
b) analogiurad iangariSeba bazisuri modelisaTvis Bl=3,2 m;<br />
nax<br />
D=2,674 m; α=180°; Δp=0,95 dkn/sm 2 ; v d=8,4 m/wm; t=20 °C;<br />
v<br />
0,<br />
15πR<br />
v<br />
SesaZlo =<br />
d<br />
vcxrili<br />
lenti<br />
=<br />
0,<br />
15<br />
⋅<br />
3,<br />
14<br />
1,<br />
0<br />
⋅<br />
1,<br />
337<br />
⋅ 5242 =<br />
3301,<br />
0289<br />
, m/wm<br />
xolo<br />
dnax<br />
= 0,<br />
95<br />
ρ<br />
Q ⋅ 4 = 0,<br />
95⋅<br />
Δp<br />
−6<br />
1518⋅10<br />
3301 ⋅ 4<br />
0,<br />
95<br />
= 0,<br />
95⋅<br />
57,<br />
454⋅<br />
0,29516 = 1,611 sm
Tavi IV. Teoriuli, eqsperimentuli da kompiuteruli<br />
kvlevis Sedegebi da maTi analizi<br />
4.1. Teoriuli da eqsperimentuli kvlevis Sedegebi da maTi<br />
analizi<br />
mecnieruli kvlevis utyuarobisa da dasabuTebulobis dadas-<br />
turebis mizniT, winamdebare TavSi, movaxdineT Cvens mier Sesrulebuli<br />
Teoriuli da eqsperimentuli gamokvlevis Sedegebis urTierTTanxvdeni-<br />
lobis dasaSveb zRvrebSi arsebobis analizi. imavdroulad viTvaliswi-<br />
nebdiT da veyrdnobodiT: makroelastohidrodinamikis, <strong>vakuum</strong>Si fizikuri<br />
procesebis, moculobiTi hidravlikuri manqanebis muSaobis Teoriis,<br />
tribonikis da saerTod meqanikis zogad debulebebs.<br />
Teoriuli kvlevebis Sedegad miviReT <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />
zedapirebisaa da maTi <strong>vakuum</strong>is wyaroebTan SemaerTebeli kvanZebis ∗ (Cveni<br />
SemTxvevisaTvis wriulamonaCarxebiani grZivi Rarebis moculobebis avm-<br />
is dguSiseul sivrcesTan SemaerTebeli _ naxvretebi) uxelsayrelesi<br />
geometriul parametrebis (milsadenebis _ naxvretebis sigrZis da<br />
diametris, grZivi arxebis moculobebis, maTi upiratesi geometriuli<br />
formebisa da zomebis da a.S.) da rgolur WvriteSi mimdinare xaxunis<br />
reJimis teqnologiuri procesis upirates pirobebSi warmarTvis Teo-<br />
riuli sqema (ixile drekadhidrodinamikuri anu zomerfeldis ricxvTan<br />
dakavSirebuli sakiTxebi); rodesac cocia, _ Cveni SemTxvevisaTvis<br />
sakonveiero lenti, _ sayrden zedapirze anu <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto<br />
zedapirze tangencialuri moZraobiT ganapirobebs misi Semkavebeli _<br />
SemzeTi siTxis gamownexvas.<br />
miviReT, rom gasauxSoebeli da gamauxSoebeli meqanizmebis<br />
SemaerTebeli elementis, _ naxvretis diamteri (ix. 3.33).<br />
d<br />
= 0,<br />
95<br />
Q ⋅<br />
nax<br />
4<br />
(4.1)<br />
∗<br />
koleqtorian <strong>vakuum</strong>-dolebSi igi warmoadgens sakmarisad grZel da rTullabirinTul<br />
recipientebs (<strong>vakuum</strong>-arxebs).<br />
- 90 -<br />
ρ<br />
Δp
Tu gaviTvaliswinebT, rom am gamosaxulebaSi erTeulovani<br />
drosTvis Q=v, maSin<br />
Δp<br />
Q =<br />
ρ<br />
2<br />
;<br />
d nax-is mniSvnelobis saangariSod saWiroa daviTvaloT grZivi<br />
arxis moculobis (v=Q)-s is realuri mniSvneloba, romlidanac `drekadi<br />
srialis~ rkalis garbenamde, siTxe uwyvet nakadad, gadadindeba<br />
dguSiseul sivrceSi amitom vsargeblobT (3.38) gamosaxulebiT<br />
( 0 , 1÷<br />
0,<br />
2)<br />
πRd<br />
Q = vSesaZlo<br />
=<br />
vcxr<br />
(4.2)<br />
v<br />
lent<br />
v SesaZlo-s miRebuli mniSvneloba warmoadgens <strong>vakuum</strong>-dolis<br />
sakontaqto zedapiris grZivi arxis moculobas, xolo (4.1) gamosaxu-<br />
lebiT naangariSevi d nax-is mniSvneloba warmoadgens wriuli amonaCar-<br />
xebis erTmaneTTan da avm-is dguSiseul sivrcesTan SemaerTebeli grZivi<br />
Rarebis siganes.<br />
eqsperimentuli monacemebis mixedviT wriuli amonaCarxebis<br />
optimaluri diametri d amonaC=3d nax; xolo amonaCarxebis centrebs Soris<br />
manZili l amonaC=2d amonaC=6d nax.<br />
amonaCarxebis raodenoba erT grZiv arxze<br />
n<br />
amonaC<br />
grZivi arxebis biji<br />
=<br />
Bl<br />
− 2d<br />
2d<br />
amonaC<br />
amonaC<br />
amonaC<br />
- 91 -<br />
B<br />
=<br />
6d<br />
l<br />
nax<br />
−1<br />
t = ( 4 ÷ 4,<br />
5)<br />
⋅ d = ( 12 ÷ 13,<br />
5)<br />
⋅ d<br />
arxebis raodenoba dolis sakontaqto zedapirze<br />
grZivi arxis farTobi<br />
( 3d<br />
)<br />
πDd<br />
πDd<br />
D<br />
n arx = =<br />
= ( 0,<br />
26 ÷ 0.<br />
23)<br />
t ( 12 ÷ 13,<br />
5)<br />
d<br />
d<br />
πd<br />
4<br />
nax<br />
Sarx =<br />
2<br />
amonaC ⋅ namonaC<br />
+ namonaC<br />
⋅ dnax<br />
⋅<br />
⎛<br />
B<br />
2<br />
nax<br />
l<br />
l<br />
Sarx = ⋅⎜<br />
1⎟<br />
⎜ 1⎟<br />
⋅ dnax<br />
⋅3<br />
4 ⎜<br />
−<br />
6d<br />
⎟<br />
+<br />
⎜<br />
−<br />
nax 6d<br />
⎟<br />
nax<br />
π<br />
⎝<br />
⎞<br />
⎠<br />
⎛<br />
⎝<br />
B<br />
⎞<br />
⎠<br />
d<br />
nax<br />
d<br />
nax<br />
amonaC<br />
da bolos wriulamonaCarxebiani grZivi arxis farTobi<br />
d<br />
nax
S = d 1,<br />
678B<br />
−10,<br />
065d<br />
)<br />
(4.3)<br />
arx<br />
nax ( l<br />
nax<br />
gamosaxulebis (3.39) da (4.2) mixedviT<br />
v<br />
SesaZlo<br />
0,<br />
1πD<br />
=<br />
v<br />
- 92 -<br />
lent<br />
xolo <strong>vakuum</strong>-dolis SerCeuli etalonuri modelisaTvis<br />
lent<br />
d<br />
v<br />
cxr<br />
0, 1πDd<br />
0,<br />
1⋅3,<br />
14⋅<br />
2,<br />
674<br />
vSesaZlo = vcxr<br />
=<br />
vcxr<br />
= 0,<br />
0999⋅<br />
v<br />
v<br />
8,<br />
4<br />
cxr<br />
(4.4)<br />
maSin (4.3.) da (4.4) gamosaxulebebis gaTvaliswinebiT etalonuri<br />
modelis Raris siRrme<br />
h<br />
Raris<br />
v<br />
=<br />
s<br />
SesaZlo<br />
arxisa<br />
=<br />
d<br />
nax<br />
0,<br />
0999<br />
( 1,<br />
678B<br />
l<br />
⋅ v<br />
cxr<br />
−10,<br />
065d<br />
amgvarad, <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapiris yvela geometriuli<br />
zoma gamosaxulia naxvretis d nax diametris <strong>vakuum</strong>-dolis D dol _ diamet-<br />
ris da sakonveiero lentis B lent siganis saSualebiT. aRniSnuli paramet-<br />
rebis angariSisas vsargeblobT (cxrili 3.2)-is monacemebiT, saidanac<br />
cxrilis ricxviT mniSvnelobebs virCevT im regionis gabatonebuli<br />
klimaturi pirobebis mixedviT, sadac unda imuSaos dasaproeqtebelma<br />
obieqtma (lenturma konveierma, modernizebuli <strong>vakuum</strong>-amZraviT).<br />
4.2. kompiuteruli kvlevis Sedegebi da maTi analizi<br />
zemoT motanili saproeqto samuSaoebis Sesrulebis Semdeg,<br />
kompiuteruli modelirebis saSualebiT, movaxdineT Cvens mier<br />
daproeqtebuli da gaangariSebuli <strong>vakuum</strong>-dolis sakontaqto zedapirisa<br />
da sakonveiro lentis rgolur WvriteSi siTxis Sris sisqisa da mTeli<br />
Semoxvevis kuTxis [orive: “SedarebiTi simSvidis” [0÷0,2]π da „drekadi<br />
srialis“ (0,2÷π ) radianze] sazRvrebSi misi cvlilebis Seswavla.<br />
aRniSnulis ganxorcielebis mizniT Cvens mier miRebul (3.22.)<br />
gamosaxulebaSi А, В1, С1 namdvili mudmivebis gansazRvrisa da Δh(s)-is<br />
cvlilebis kompiuteruli modelis SedgenisaTvis visargebleT qvemoT<br />
nax<br />
)
motanili konkretuli magaliTis pirobebiT. kerZod: Tu (3.16)<br />
gamoaxulebaSi<br />
h<br />
Δ h = 1− gaviTvaliswinebT „SedarebiTi simSvidis“ da<br />
h<br />
0<br />
„drekadi srialis“ Sesabamis rkalebze <strong>vakuum</strong>is Seqmnisa da siTxis<br />
drenaJirebis<br />
CavweroT:<br />
Cvens mier SemoTavazebul procesebs, maSin SeiZleba<br />
„SedarebiTi simSvidis“ rkalis centralur nawilSi h=h0<br />
amitom S=0,1π, maSin h=h0 da Δh(s)=0;<br />
agreTve S=0,1π, da h=h0 da (Δh(s))′=0;<br />
xolo, rodesac 0,1π
h<br />
αmax=π rad _ dolze lentis Semoxvevis kuTxe;<br />
p=0,35÷0,95 dkn/sm 2 _ <strong>vakuum</strong>is sidide;<br />
R=133,7 sm _ <strong>vakuum</strong>-dolis radiusi;<br />
B l=320 sm _ lentis sigane;<br />
E=6000÷20000 dkn/sm lentis drekadobis moduli;<br />
n arx=50 _ dolze <strong>vakuum</strong>-arxebis saerTo raodenoba;<br />
m=6,5÷9,5 simtkicis maragis koeficienti.<br />
0<br />
⎛ 6μU<br />
⎞<br />
= 0, 643R⎜<br />
⎟<br />
⎝ T ⎠<br />
2<br />
3<br />
nawilSi siTxis Sris sisqe;<br />
_ `SedarebiTi simSvidis rkalis~ centralur<br />
<strong>vakuum</strong>-dolis etalonuri modelis sakontaqto zedapirze arxebis<br />
saerTo raodenoba n arx=50 ; maTgan rgoluri Wvritis (0,2÷π ) radiani<br />
kuTxis Sesabamisi `SedarebiTi simSvidis rkalze~ ganTavsdeba (4÷5) arxi-<br />
nomrebiT K=24, 23, 22, 21. danarCeni 20÷1 <strong>vakuum</strong>-arxi (0,2π÷π) radianis tol<br />
kuTxeze `drekadi srialiT~ imuSavebs mTel sakontaqto zedapirze<br />
<strong>vakuum</strong>is danakargebis TandaTanobiTi kompensaciiT K=20-dan K=1-ken.<br />
ganvixiloT <strong>vakuum</strong>-dolis muSaobis ori SesaZlo reJimi:<br />
1) `SedarebiTi simSvidis~ rkalis K=24÷21 arxebSi <strong>vakuum</strong>is sawyisi<br />
mniSvneloba p=0,35 dkn/sm 2 ; xolo (0,2π_π) radianis `drekadi srialis<br />
rkalze~ miviRoT <strong>vakuum</strong>is zrda p=0,35-dan 0,95 dkn/sm 2 -mde, K=20-dan K=1-ken<br />
<strong>vakuum</strong>-arxisaken zrdis bijiT 0,03÷0,1 dkn/sm 2 (mxedvelobaSi miiReba<br />
<strong>vakuum</strong>is kargvebic);<br />
2) `SedarebiTi simSvidis~ rkalis K=24÷21 arxebSi <strong>vakuum</strong>i aRwevs<br />
maqsimalur p=0,95 dkn/sm 2 mniSvnelobas. K=20-dan K=1-ken <strong>vakuum</strong>-arxebSi ki<br />
`drekadi srialiT~ xdeba mTel sakontaqto zedapirze Seqmnili <strong>vakuum</strong>is<br />
SenarCuneba (aRniSnul process adgili eqneba uxvad dasvelebuli da<br />
dguSiseuli sivrcis siTxiT maqsimalurad Sevsebis SemTxvevaSi). (ix. IV<br />
Tavis danarTi II).<br />
yvela SesaZlo varianti monacemi Setanili iqna kompiuterSi Δh(s)-<br />
is, S=0÷π, radianis sazRvrebSi, cvlilebis SeswavlisaTvis. ori maTgani<br />
IV Tavs Tan erTvis.<br />
- 94 -
p R B μ δ P=F2/2 U1 U ho a<br />
0.35 133.7 320 0.63 0.1167 14974.4 0.005 0.003366247 0.004859 0.840583<br />
F1 F2 Fo S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2) b1(S=π/10) b2(S=π) b3(S=π/10)<br />
186789 29949 480000 0.31416 0.767914 1.141152647 0.974023753 0.226445862 0 1 0<br />
3.1416 0.071306 3.744875807 -0.654465666 0.756091722<br />
a11 a12 a13 a21 a22 a23 a31 a32 a33<br />
0.76791 1.1115 0.2584 0.071306 -2.450893 2.831469598 -0.645495682 0.266977922 0.266975<br />
1.2<br />
D Dx Dy Dz X=Dx/D Y=Dy/D Z=Dz/D<br />
-3.5395 -0.2278 0.3718 -0.92249 0.064346 -0.10504681 0.260625535<br />
1<br />
0.8<br />
0.6<br />
dh<br />
0.4<br />
0.2<br />
a S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2)<br />
0.84058 0.1 0.3142 0.767914 1.141153 0.974023753 0.226445862<br />
0.84058 0.2 0.6283 0.589692 1.302229 0.897444543 0.441127297<br />
0.84058 0.3 0.9425 0.452832 1.486042 0.774240851 0.632891069<br />
0.84058 0.4 1.2566 0.347736 1.695801 0.610813416 0.791774571<br />
0.84058 0.5 1.5708 0.267032 1.935168 0.4156527 0.90952341<br />
0.84058 0.6 1.885 0.205057 2.208322 0.19889779 0.980020239<br />
0.84058 0.7 2.1991 0.157466 2.520033 -0.02819036 0.999602573<br />
0.84058 0.8 2.5133 0.120921 2.875742 -0.25381394 0.96725306<br />
0.84058 0.9 2.8274 0.092857 3.281661 -0.46625126 0.884652339<br />
0.84058 1 3.1416 0.071306 3.744876 -0.65446567 0.756091722<br />
- 95 -<br />
0<br />
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5<br />
S<br />
IV Tavis danarTi 1.<br />
0.6 0 0.6 0.3 10 0.08535188 0.35 20 0.02833 S dH<br />
0.57 1 0.5027 0.27 11 0.067743056 0.35 21 0.024984 0.31416 0<br />
0.54 2 0.42 0.24 12 0.053103292 0.35 22 0.022033 0.62832 0.064894637<br />
0.51 3 0.3498 0.21 13 0.040976861 0.35 23 0.01943 0.94248 0.153395133<br />
0.48 4 0.2903 0.18 14 0.03097427 Σ 0.094777 1.25664 0.263506102<br />
0.45 5 0.24 0.15 15 0.022762975 ΣΣ 3.431637 1.5708 0.391409279<br />
0.42 6 0.1976 0.12 16 0.016059358 1.88496 0.53110086<br />
0.39 7 0.1618 0.09 17 0.010621813 2.19912 0.674118853<br />
0.36 8 0.1317 0.06 18 0.006244772 2.51328 0.809403089<br />
0.33 9 0.1065 0.03 19 0.002753568 2.82744 0.923334345<br />
Σ 3.0003 Σ 0.336591843 3.1416 1
p R B μ δ P=F2/2 U1 U ho a<br />
0.95 133.7 320 0.63 0.1167 40644.8 0.005 0.000565495 0.00076 2.125058<br />
F1 F2 Fo S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2) b1(S=π/10) b2(S=π) b3(S=π/10)<br />
507002 81290 480000 0.31416 0.512934 1.39626964 0.837840381 0.545915283 0 1 0<br />
3.1416 0.001261 28.16391009 0.873537261 -0.486757284<br />
a11 a12 a13 a21 a22 a23 a31 a32 a33<br />
0.51293 1.1699 0.7622 0.001261 24.60222 -13.7089884 -1.090014394 -0.159564455 -0.159575<br />
1.2<br />
D Dx Dy Dz X=Dx/D Y=Dy/D Z=Dz/D<br />
34.7864 0.0651 0.749 -1.19331 0.00187 0.021531613 -0.034303922<br />
1<br />
0.8<br />
0.6<br />
0.4<br />
dh<br />
0.2<br />
0<br />
a S exp(-aS) exp(aS/2) cos(1.73aS/2) sin(1.73aS/2)<br />
2.12506 0.1 0.3142 0.512934 1.39627 0.837840381 0.545915283<br />
2.12506 0.2 0.6283 0.263101 1.949569 0.403953007 0.914779737<br />
2.12506 0.3 0.9425 0.134954 2.722124 -0.1609441 0.986963524<br />
2.12506 0.4 1.2566 0.069222 3.800819 -0.67364394 0.739056052<br />
2.12506 0.5 1.5708 0.035506 5.306968 -0.96786809 0.251458484<br />
2.12506 0.6 1.885 0.018212 7.409958 -0.94819399 -0.317691907<br />
2.12506 0.7 2.1991 0.009342 10.3463 -0.62100235 -0.783808702<br />
2.12506 0.8 2.5133 0.004792 14.44622 -0.0924077 -0.995721255<br />
2.12506 0.9 2.8274 0.002458 20.17082 0.466156551 -0.884702249<br />
2.12506 1 3.1416 0.001261 28.16391 0.873537261 -0.486757284<br />
- 96 -<br />
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5<br />
-0.2<br />
-0.4<br />
S<br />
IV Tavis danarTi 2.<br />
0.6 0 0.6 0.3 10 0.08535188 0.35 20 0.02833 S dH<br />
0.57 1 0.5027 0.27 11 0.067743056 0.35 21 0.024984 0.31416 0<br />
0.54 2 0.42 0.24 12 0.053103292 0.35 22 0.022033 0.62832 -0.043729618<br />
0.51 3 0.3498 0.21 13 0.040976861 0.35 23 0.01943 0.94248 -0.101343026<br />
0.48 4 0.2903 0.18 14 0.03097427 Σ 0.094777 1.25664 -0.151360405<br />
0.45 5 0.24 0.15 15 0.022762975 ΣΣ 3.431637 1.5708 -0.156307517<br />
0.42 6 0.1976 0.12 16 0.016059358 1.88496 -0.070494424<br />
0.39 7 0.1618 0.09 17 0.010621813 2.19912 0.13986355<br />
0.36 8 0.1317 0.06 18 0.006244772 2.51328 0.464707275<br />
0.33 9 0.1065 0.03 19 0.002753568 2.82744 0.814620683<br />
Σ 3.0003 Σ 0.336591843 3.1416 1
ZiriTadi daskvnebi<br />
<strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> amZravi <strong>vakuum</strong>-dolebis da maTi arsebuli da<br />
axali sakontaqto zedapirebis konstruqciebis muSaobis, rgolur<br />
WvriteSi makro-elastohidrodinamikuri reJimisas <strong>vakuum</strong>is Seqmnis proce-<br />
sebis analizis, sakontaqto zedapirze siTxis Sris sisqisa da misi<br />
sadrenaJo efeqtis Teoriuli da eqsperimentuli gamokvlevis da<br />
kompiuteruli modelirebis Sedegebis gaTvaliswinebiT miRebulia<br />
Semdegi daskvnebi:<br />
1. SemoTavazebuli axali konstruqciis sakontaqto zedapiri<br />
warmoadgens sakonveiero lentisaTvis optimalur sayrden da mcire<br />
sawyisi moculobis mqone centraluri gawovis <strong>vakuum</strong>-arxebiT warmoqmnil<br />
sakontaqto <strong>vakuum</strong>-zedapirs.<br />
2. avtonomiur <strong>vakuum</strong>urmeqanizmebiani (avm) amZravebi SemoTavaze-<br />
buli axali sakontaqto zedapiriT, racionaluria da iZleva saSualebas:<br />
_ sakontaqto zedapirze, rgolur WvriteSi, <strong>vakuum</strong>i Seiqmnas<br />
praqtikulad ukumSvadi wveTovani siTxis (Txevadi dguSis) saSualebiT;<br />
_ identuri wevis Zalebisas sxva tipis amZravebTan SedarebiT,<br />
gamoyenebul iqnes ufro naklebi simtkicis lenti an gaizardos<br />
sakonveiero dgaris sigrZe;<br />
_ rogorc ganivi, aseve amZravis wriuli mimarTulebiT, maRali da<br />
Tanabrad ganawilebuli <strong>vakuum</strong>is ganviTarebiT aamaRlos misi efeqturad<br />
gamoyeneba margi qmedebis koeficientisa da amZravis sakontaqto<br />
zedapirze dayvanili kuTri simZlavris gazrdiT;<br />
_ <strong>vakuum</strong>is formireba davasruloT kompaqturi avm-iT mTeli<br />
sakontaqto rgoluri Wvritis (0,05÷0,2)⋅α g Sesabamis rkalze, romelic<br />
iwyeba amZravze lentis swrafobis wertilidan anu e.w. “SedarebiTi<br />
simSvidis rkalze”;<br />
3. makroelastohidrodinamikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />
lentur sakisarTan gaigivebis Semdeg, iteraciuli operaciebis saSuale-<br />
biT, <strong>lenturi</strong> <strong>konveierebis</strong> <strong>amZravebis</strong> gaangariSebis TeoriaSi pirvelad,<br />
gamoyenebuli iqna SezeTvis gaangariSebis klasikuri meTodebi.<br />
- 97 -
4. makroelastodinamikur reJimSi, sakonveiero lentis drekadad<br />
mosriale da <strong>vakuum</strong>-dolis zedapirebis wyvilis SezeTvis reJimisa da<br />
xaxunis xasiaTis cvlilebis marTvis safuZvelze, zomerfeldis<br />
ganzogadebuli ricxvis mniSvnelobis cvlilebiT gaizarda xaxunis<br />
koeficientis mniSvneloba da, Sesabamisad, amZravis wevis faqtori da<br />
misi wevis Zala.<br />
5. navie-stoksisa da reinoldsis gantolebebze dayrdnobiT gani-<br />
sazRvra dolisa da sakonveiero lentis sakontaqto WvriteSi siTxis<br />
Sris h sisqe, misi h0 mniSvneloba Semoxvevis saZiebo kuTxis (α S.s.)<br />
centralur nawilSi da maT Soris gansxvaveba Δh ori konkretuli<br />
SemTxvevisaTvis: 1) rodesac sakontaqto zedapiri gayofilia ”drekadi<br />
srialis” da aramosriale anu “SedarebiTi simSvidis” ubnebad da 2)<br />
pirobisaTvis, romlis mixedviT sakontaqto zedapirze “simSvidis rkali”<br />
ar arsebobs. orive SemTxvevisaTvis miRebulia gantolebebi Δh, h0 da h-is<br />
gaangariSebisaTvis, ris safuZvelzec damuSavebulia <strong>vakuum</strong>is Seqmnis<br />
procesis srulyofisaTvis sakontaqto zedapiris grZivi arxebis<br />
optimaluri konstruqcia da gansazRvrulia maTi sawyisi aucilebeli<br />
moculobis mniSvneloba.<br />
6. damuSavebulia rgoluri Wvritedan <strong>vakuum</strong>is Semqmneli meqanizmis<br />
(kerZo SemTxvevaSi dguSiseuli sivrcis) moculobasTan damakavSirebel<br />
naxvretSi siTxis uwyvet nakadad gadadinebis gaangariSebis meTodika,<br />
romelic uzrunvelyofs Tanabari da saWiro <strong>vakuum</strong>is sididis formi-<br />
rebasa da SenarCunebas, romelic misaRebia nebismieri diametris<br />
amZravisaTvis, lentis nebismieri siCqarisaTvis, temperaturuli reJimisa<br />
da <strong>vakuum</strong>is saWiro sididis gaTvaliswinebiT.<br />
7. fizikuri da kompiuteruli modelebis saSualebiT <strong>vakuum</strong>-<br />
<strong>amZravebis</strong> <strong>vakuum</strong>s daqvemdebarebuli moxaxune zedapirebis makrosimqi-<br />
seebis, lokalur rezervuarebsa da kapilarebSi siTxis moZraobis<br />
Teoriulad da eqsperimentulad Seswavlis safuZvelze dadgenilia<br />
<strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto zedapirebisa da <strong>vakuum</strong>is Semqneli<br />
meqanizmebis (<strong>vakuum</strong>-arxebis da maTi urTierTdamakavSirebeli kvanZebisa<br />
da naxvretebis, cilindr-dguSebis da muSta meqanizmebis da a.S.)<br />
optimaluri parametrebi.<br />
- 98 -
8. Catarebuli kvleviTi samuSaoebis SedegebiT damuSavda teqnikuri<br />
moTxovnebi <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> yvela teqnologiuri rgolisaTvis,<br />
romelmac gviCvena, rom Tanabari da aucilebeli <strong>vakuum</strong>is formireba<br />
damokidebulia ara mxolod sakontaqto zedapirebis konstruqciisa da<br />
<strong>vakuum</strong>is Semqneli meqanizmebis SesaZlo amotumbvis siswrafeze, aramed<br />
maTi SemaerTebeli naxvretebis (recipientebis) gamtarobis unarzec.<br />
- 99 -
gamoyenebuli literatura<br />
1. Андреев А.В. Передача трением М. «Машиностроение», 1978-176 с.<br />
2. Ампилогова Н.В. Обоснование эксплуатационных свойств и разработка<br />
высокомодульных лент для конвейеров горной промышленности. Автореф.докт.<br />
диссерт. Москва 1996 – 28 с.<br />
3. Агушев В.А. и др. «Приводной барабан для ленточных конвейеров.» Авт. св. СССР от<br />
05.10.59 г. № 132536 – Бюл. Изобр. №19, 1960 г.<br />
4. Борохович А.И., Пискун И.А. «Экспериментальные исследования ленточного<br />
конвейера на воздушной подушке». – Известия высших учебных заведений.<br />
Горный журнал №5,1983 г., с.61-64<br />
5. Васильев К.А. «Вакуум-приводы ленточных конвейеров». ЦНИИЭИ тяжмаш,1980г.<br />
№38 – 50 с.<br />
6. Васильев К.А. «Приводные вакуум-барабаны для ленточных конвейеров». ЦНИИЭИ<br />
тяжмаш,1980г.№15 –12-14 с.<br />
7. Васильев К.А. «Ленточный конвейер 1КЛВ-800 с приводным вакуум-<br />
барабаном».ЦНИИЭИтяжмаш,1981г.,№16 – 14-16 с.<br />
8. Васильев К.А. Использование приводных вакуум-барабанов для увеличения тяговой<br />
способности однобарабанных приводов ленточных конвеиеров. Научно-<br />
технический Журнал министерство станкостроительной и инструментальной<br />
промишленности СССР «Механизация и автоматизация производство». изд.<br />
«Машиностроение» №4, 1980 – (29-31) с.<br />
9. Васильев К.А., Кирпичев А.К. приводной барабан ленточного конвеиера. Авт. СССР<br />
№457644, бюлл. изобретений №3, 1975.<br />
10. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейера»<br />
СССР №475232. Б.И. №24, 1975.<br />
11. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейера»<br />
А. С. СССР №543572, Б.И. №3, 1977.<br />
12. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводная станция ленточного конвейера» А. С. СССР<br />
№581030, Б.И. №43, 1977.<br />
13. Васильев К.А., Кирпичев А. «Приводной вакуум-барабан ленточного конвейера»<br />
СССР №823238 Б.И. №15, 1981.<br />
- 100 -
14. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Приводной вакуум-барабан для ленточного<br />
конвейера» А.С. СССР №973450 Б.И. №42, 1982.<br />
15. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Промежуточний вакуум-привод ленточного<br />
конвейера» Авт. свид СССР №1104 070. бюлл. изобр. 1984.<br />
16. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. «Промежуточний вакуум-привод ленточного<br />
конвейера» А.С. 1027 108 бюлл. изобр. №25. 1983.<br />
17. Васильев К.А., Журавлев Б.П. Тяговая способность вакуум-приводов ленточных<br />
конвейров с пазми-каналами в рабочей поверхности исполнительных органовю –<br />
Известия ВУЗОВю Горный журнал №07, 1988 – с 80-84.<br />
18. Васильев К.А. Юнгмейстер Д.А. Оценка тяговой способности и ефективныи<br />
применения протежуточного вакуум-привода для многоприводных ленточных<br />
конвеиров – известия ВУЗОВ. Горный журнал. №7, 1984 – с. 61-65.<br />
19. Васильев К.А., Журавлев Б.П. Методика определения параметров поверхности<br />
приводных вакуум-барабанов ленточных конвеиров. Записки ЛГИ – 1981. – т 88, -<br />
с. 49-54.<br />
20. Васильев К.А., Юнгмейстер Д.А. Проблема создания многоприводных ленточных<br />
конвеиров с промежуточными вакуум-приводами. Записки ЛГИ – 1981 – т88 – с 55-62.<br />
21. Во-Куанг-Фьен. «Повышение тяговой способности ленточных конвейеров за счёт<br />
применения приводного вакуум-барабана с перфорированной поверхностью<br />
вакуумного отсоса». Автореф. канд. диссерт. Ленинград,1973г. – 22с.<br />
22. Волчек И.Б. «Экспериментальные и теоретические исследования приводов ленточных<br />
конвейеров с вакуумным прижатием ленты».Автореф. канд.диссерт. Ленинград,<br />
1970. -19 с.<br />
23. Волчек И.Б. «Приводы ленточных конвейеров с вакуумными барабанами».<br />
НИИИНФОРМтяжмаш,1972г. №20 – 22 с.<br />
24. Волчек И.Б. «Приводы для конвейеров большой протяжённости». Труды ВНИИТП,<br />
вып-35. Под редакц. В.А.Грачёва.Л.: «Энергия», 1975. – 70—73 с.<br />
25. Волчек И.Б. «Приводной барабан ленточного конвеира» А.С. СССР №320424 б.и.<br />
№34, 1972.<br />
26. Волчек И.Б. Смирнов С.Л. «Приводной барабан ленточного конвеира» А.С. СССР<br />
№447330 б.и. №39, 1975.<br />
27. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №477074 б.и.<br />
№26, 1975.<br />
- 101 -
28. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №502805 б.и.<br />
№13, 1977.<br />
29. Волчек И.Б. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №562468 б.и.<br />
№23, 1977.<br />
30. Волчек И.Б. Грачев В.А. «Приводной барабан» А.С. СССР №580153. б.и. №42, 1977.<br />
31. Волчек И.Б. Сур Н.Г. «Приводной барабан денточного конвеира» А.С. СССР №613971<br />
б.и. №25, 1978.<br />
32. Волчек И.Б. «Приводы денточных конвеиров с вакуумными барабанами».<br />
(НИИИНФОРМТЯЖМАШ)» 1972, №20 (6-72-20) 22 с.<br />
33. Гаркунов Д.Н. Трибоника – М. Машиностроение, 1985, - 424 с.<br />
34. Дьячков В.К. «Ленточные конвейеры большой протяженности – Подъемно-<br />
транспортное оборудование М. ЦНИИЕЭИ тяжмаш, 1984, вып,1. 45 с.<br />
35. Дьячков В.К. «Особенности проектирования ленточных конвейеров за рубежом Обзор<br />
- М. ЦНИИЕЭИ тяжмаш, 1986 – 48 с.<br />
36. Дьячков В.К. «Современные конструкции узлов ленточных конвейеров. Подъемно-<br />
транспортное оборудование (НИИинформ тяжмаш), 1978, №34. 50 с.<br />
37. Дьячков В.К., Жариков В.С. «Приводные устроиства ленточных конвейеров –<br />
Подъемнотрансп. оборудование (НИИинформ тяжмаш), 1972, №29-30 с.<br />
38. Дьячков В.К., «Приводы мошных ленточных конвейеров – Промышленный<br />
транспорт» №7, 1984. с. 14-16.<br />
39. Евневич А.В. Транспортные машины и комплексы М. «Недра», 1975 – 415 с.<br />
40. Ермаков Ю.Г. «Приводной вакуум-барабан для ленточного конвейере» Авт. Свид.<br />
СССР №655614 бюл. изобр. №13, 1979.<br />
41. Жариков В.С. Лягушев Г.С. «Испитание пневмокамерного привода ленточного<br />
конвеира на модели М. НИИИнформтяжмаш, 6-77-12, - 13-16 с.<br />
42. Зеленский А.В., Петров А.С. Справочник по проектированию ленточных конвеиров –<br />
М. Недра, 1980-223 с.<br />
43. Крагельский И.В., Виноградова И.Э. Коеффициенты трения справочное пособие М.<br />
1962, 220 с.<br />
44. Крагельский И.В. и др. Основы расчётов на трение и износ. М. «Машиностроение»,<br />
1977.<br />
45. Камке Э. Справочник по обикнавенным Диференциальным уровнениям. Перевод с<br />
неменкого С.В. Фомина. Издание 2-е, м.1961.<br />
- 102 -
46. Котяшев А.А. Каледин А.В. Применение ленточных крутонакдщнных конвейров для<br />
транспортирования горной массы. Научно-технический и производственный<br />
журнал «Горный журнал» №5, 1990, м.: «Недра» (61-63) с.<br />
47. Коваль П.В. Гидропривод горных машин изд. : «Недра» м. 1967 – 387 с.<br />
48. Костерин Л.С., Дмитрин В.П. квыбору состава смазочно-охлаждающей среды для<br />
конвейера со скалзящей лентой – Известия ВУЗ ов, «Горный журнал» №11, 1986-с.<br />
52-54.<br />
49. Коган И.Я. «Ленточные конвейеры и их применение в годротехническом<br />
строительстве» м. «Машгиз» 1953, 240 с.<br />
50. Кречнев Э.Г. «Привод ленточного конвеиере с гидравлическим прижимным<br />
устроиством. Научные сообщения 85. м. 1971.<br />
51. Лягушев Г.С. Примкнкние пневмокамерных устроиств для ленточных конвеиров. М.:<br />
НИИИнформтяжмаш, 6-77-12, 9-13 с.<br />
52. Лунев Г.Г. Приводной ленточного конвейра. Авт. Свид. СССР №543573 бюлл. Изобр.<br />
№3, 1977.<br />
53. Лузин Н.Н. Дифференцияльное исчисление» издание пятое. Советская наука. м. 1955.<br />
54. Мур Д. Трение и смазка эластомеров США, 1972 пер сангл. Канд. Хим. Наук. Г.И.<br />
55. Мур. Д. Основы и применения трибоники. Пер. С англис. Канд. Физ. Наук. С.А.<br />
Харлиамова . М. «МИР» 1978 – 488 с.<br />
56. Макаров Э.С. Савенко В.М. Приводной вакуум-барабан ленточного конвеира. Авт.<br />
Свид. №967896 бюлл. Икобр. №39, 1982.<br />
57. Морев В.Я. и др. Приводной барабан ленточного конвеиера Авт. Свид. СССР № 753<br />
727 бюлл. Изобр. №29, 1980.<br />
58. Морев В.Я. и др. Приводной барабан ленточного конвеиере Авт. Свид. СССР № 725<br />
965 бюлл. Изобр. №13, 1980.<br />
59. Монастирский В.Ф. Разработка методов и средств управлкния надежностью мощных<br />
ленточных конвеиров. автореф. Докт. Диссукт. Днепропетровск, 1991, 33 с.<br />
60. Молодини Н.Ш. Разработка вакуум – барабана с автономними вакуумными<br />
механизмами для приводов рудничных ленточных конвеиров. Дисс. На соиск. Уч.<br />
Степ. Канд. Тех. Наук. Тбилиси 1980г. 177с.<br />
61. Молодини Н.Ш. Приводной барабан ленточного конвеиера. Авт. Свид. СССР<br />
№543574, бюлл. Изобретении №3, 1977.<br />
62. Мусхелишвили В.Л. Кутателадзе А.А. Молодини Н.Ш. Привод ленточного конвеиера.<br />
Авт. Свид. СССР №676 506. бюл. Изобретении №28, 1979.<br />
- 103 -
63. Молодини Н.Ш. Лештаева Е.Н. оценка качества однобарабанных приводов ленточных<br />
конвеиров труды ГПИ, №2 (259), 1983, 38-42 с.<br />
64. Молодини Р.Н. Характеристика контактных поверхностей вакуум-приводов как<br />
ленточного подшипника «GEORGIAN ENGINEERING NEWZ” №1, 2004, с122-125.<br />
65. v. musxeliSvili, n. molodini, r. molodini. konveirebis <strong>amZravebis</strong> weviTi<br />
Tvisebebis analizi. samTo Jurnali #2, 1998, gv. 20-21.<br />
66. r. molodini. <strong>lenturi</strong> konveirebis <strong>vakuum</strong>uri <strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />
zedapirebis optimaluri parametrebis kvleva. naSromi magistris<br />
akademiuri xarisxis mosapoveblad, Tbilisi 2000, 80 gv.<br />
67. v. musxeliSvili, r. molodini, n. molodini, <strong>lenturi</strong> konveiris <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong><br />
klasifikacia da analizi. samTo Jurnali #1-2 (10-11), 2003, gv. 36-39.<br />
68. v. musxeliSvili, r. molodini, n. molodini. <strong>vakuum</strong>-<strong>amZravebis</strong> sakontaqto<br />
zedapirebis konstruqciebi. samTo Jurnali #1 (12), 2004. gv. 21-23.<br />
69. n. molodini, r. molodini. hidravlikur reJimSi momuSave <strong>vakuum</strong>-dolis<br />
lentTan sakontaqto WvritebSi siTxis Sris sisqis gansazRvrisaTvis.<br />
samTo Jurnali #2 (15), 2005, Ggv. 60-62.<br />
70. Начала магнитного транспорта. Под общ. Ред. Проф. В.Г. Гейера, М. «Недре» 1966,<br />
174 с.<br />
71. Осипов А.Ф. – Объемные гидравлические машины изд. «Машиностроение», М. 1966,<br />
160 с.<br />
72. Петров О.П. Исследование взаимодеиствия конвейерной ленты с двухбарабанным<br />
приводом ленточного конвеира. Автореф. Кандидат. Диссерт. Тула-1975.<br />
73. Проблемы совершенствования технологических схем и средств рудничного<br />
транспорта. Ответств. Редакт. Чл. Корр. А.В. Спивоковский издат. «НАУКА» М.<br />
1967г. 240 с.<br />
74. Розанов Л.Н. Вакуумная техника: Учебник для вузов.- М. Высш. Школа, 1982, 207 с.<br />
75. Рождественская Л.А. Ленточные конвеиеры повышенной производительности –<br />
НИИИиформтяжмаш, 1978, №35, - 48 с.<br />
76. Справочник по триботехнике под общ. Ред. М.Хебды, А.В. Чичинадзе В. Зт. Т.1<br />
Теоретические основы – М.: Машиностроение, 1989 – 400 с.<br />
77. Смирнов В.К. Научное обоснование методов расчёта мошных ленточных конвеиров<br />
Автореы. Докт. Диссерт. Днепропетровск -1979 32 с.<br />
78. Смирнов В.К Стаховскийй Е.А. Тяговая способность привода денточного конвеира.<br />
Вопросы рудничного транспорта №13 КИЕВ. 1974, с. 119-140.<br />
- 104 -
79. Спиваковский А.О. Дьяков В.А. состояние и направлкния развития конвеирного<br />
транспорта на карьерах. (Промишленный транспорт №10, 1984г. c. 4-6.<br />
80. Славарь-справочник по трению, иэносу и смазке деталей машин Е.Л. Шведков, Д.Я.<br />
Ровтнский, В.Д.Зозуля, Э.Д. Браун, Киев: Наука дунка, 1979. 188 с.<br />
81. Титов А.М. Пути повышения тяговой способности и прочности барабанов ленточных<br />
конвеиров, Автореф. Диссерт. Харьков-1985. 24 с.<br />
82. Трение и износ в вакууме М. «Машиностроение» 1973 Авт.: Крагельский И.В. И.В. и<br />
др. 216 с.<br />
83. Трение. Изнашивание и смазка: справочник в 2-х кн. Под. Ред. И.В.Крагельского, В.В.<br />
Алисина – М. Машиностроение 1978-Кн. 1. 400 с.<br />
84. Трение. Изнашивание и смазка: справочник в 2-х кн. Под. Ред. И.В.Крагельского, В.В.<br />
Алисина – М. Машиностроение 1979-Кн. 2. 358 с.<br />
85. Транспорт на горных предприятиях. Под общей ред. Проф. Б.А. Кузнецова. Изд. 2-е.<br />
М. «Недра». 1976, с. 552. Авт.: Б.Д.Кузнецова, А.А. Ренгевич, и др.<br />
86. Чиряев И.В. и др. Приводной Вакуум-барабан Авт. Свидет. СССР, №781 130 бюлл.<br />
Изобретений №43, 1980.<br />
87. Чугреев Л.И.. Усупов С.С. Тяговой усилие при переменном коэффициенте трения<br />
между лентой и барабаном ленточного конвеиера известия ВУЗОВ «Горный<br />
журнал» №7. 1990, с. 72-75.<br />
88. Шахмеистер Л.Г., Дмитриев В.Г. Расчёт ленточных конвеиров для шахт и карьеров м.:<br />
1972, 298 с.<br />
89. Шахмеистер Л.Г., Дмитриев В.Г. Теория и расчёт ленточных конвеиров – М.<br />
Машинастроение, 1978. – 392 с.<br />
90. Штокман И.Г. Основние итоги и направления работ кафедры горнозаводского<br />
транспорта Донецкого политехнического института в области создания магнитных<br />
транспортных установок. – Транспорт шахт и карьеров. М., 1971, с. 96-100.<br />
91. Штокман И.Г. Основие задачи и направления развития в ВУЗ-фх науки о транспорте<br />
угольных шахт в десятой пятилетке. Извест. ВУЗ. Горный журнал №7, 1976, с.82-87<br />
92. Шахмейстер Л.Г., Солод Г.И. – Подземные конвеиерные установки М., «Недра» 1976,<br />
432 с.<br />
93. Юнгмеистер Д.А. Исследование промежутечного вакууь-привода и разработка его<br />
конструкции для многоприборного ленточного конвеиера, Автореф. Канд. Диссерт.<br />
Ленинград 1984г. 19 с.<br />
- 105 -