qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian ...
qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian ... qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian ...
Seicavda) SigniT Zmobis grZnoba susti, xolo erTianoba aramyari iyo saimisod, rom ucxoTa pirispir sakuTari eTnikuri gansxvavebulobis gancda Seesabamebina winaparTa miwaze politikuri avtonomiurobis SenarCunebis survilisaTvis. klasobrivi gansxvavebebi moniSnuli iyo, mTels mosaxleobasa da teritoriaze susti iyo kultis msaxurebaSi masebis monawileoba (SesaZloa, iaponiis gamoklebiT), ekonomikuri erTianoba da samarTlebrivi standartizacia. iaponiaSi aseTi viTareba gaxldaT tokugava siogunTa dinastiamde (1603–1868). meCvidmete saukunidan gare samyarosagan iaponelTa gaZlierebulma izolaciam, saSualo klasis kulturisa da solidarobis zrdam, rasac xels uwyobda iaponelTa SedarebiTi eTnikuri homogenuroba da kunZulis geografiac, gamoiwvia rCeulobis gancdis gaCena da istoriul da kulturul aRorZinebas daudo saTave, rac mogvianebiT, meiZis reJimis dros, imperatoris taxtis aRdgenis momaswavebeli Seiqna. meiZis liderebi cdilobdnen diadi warsulis gamoyenebas awmyosTvis da, Tumca dasavluri dapyrobebi cvlilebebisTvis stimulis momcemi iyo, maTi forma da Sinaarsi mainc tokugavas iaponiis da kidev ufro adrindeli imperiuli warsulidan momdinareobda. ase Cauyara safuZveli modernul iaponur nacionalizms eTnikurad SedarebiT homogenurma, saSualo klasis naciam 1868 wlidan (ix. Lehmann 1982, magram Sdr. Doak 1997). sxvagvari gamonaklisi gaxldaT sefeviduri sparseTi (1501–1722). iranis platos nawilebSi erTmaneTis monacvle mmarTvelma dinastiebma gazardes iranis eTnikuri da geografiuli mravalferovneba, riTac xeli SeuSales yovelgvari zeklasobrivi Zmobisa da Tanamonawileobis Camoyalibebas. gansakuTrebuli sparsuli identobisa da rCeulobis gancda, romelic X– XI saukuneebis axali sparsuli enis aRorZinebaSi gamovlinda, momdevno saukuneebSi ganaTlebuli elitis viwro wriT ifargleboda. magram 1501 wlidan mZlavrma Turquli warmoSobis dinastiam saTave daudo politikur aRorZinebasa da kulturul renensanss, rac maTi mebrZoli Siituri sarwmunoebiT iyo gaRvivebuli. da 162
piruku, am dinastiis mier iranis gaerTianebam xeli Seuwyo TormetTa Siizmis gavrcelebas Sah-abasis dedaqalaqidan, ispahanidan, rasac Sedegad 1722 wlisaTvis mTels iranSi sparsul enaze molaparakeTa umetesobis Siitobaze moqceva mohyva. xolo sparsuli identoba mzardad, da iqneb mizanmimarTuladac, emTxveoda Siizms. miuxedavad imisa, rom aRorZineba SemdgomSi, yajarTa avRanuri dinastiis (1796–1925) dros Senelda, man mainc moaswro safuZveli moemzadebina solidarobis gansxvavebuli, saSualo klasis eTnikuri sparsuli gancdisaTvis, romelmac politikuri gamoxatuleba 1905– 1906 wlebis sakonstitucio moZraobaSi hpova (ix. Cottam 1979; Keddie 1981: Tavebi 1–3). revoluciurad nacionalisti naciebi saSualo klasis nacionalizmi. holandiis amboxebam da inglisis samoqalaqo omma naciis axali da bevrad ufro koheziuri da mizanmimarTuli tipi Sva. pirvel rigSi, mas asazrdoebda qristianobis mebrZoli, reformirebuli da puritanuli versia eTnikuri rCeulobis amaRlebuli gancdiT, romelmac ara marto erTbaSad wamoayena reJimis axali tipi (puritanul islamur moZraobebs amis gasakeTeblad saukuneebi dasWirda), aramed Zveli aRTqmis modelebze dafuZnebuli politikuri avtonomiurobisa da saxalxo monawileobis axali saxis moTxovnilebebic warmoSva. es moTxovnilebebi Sejamda iseT sakvanZo cnebebSi, rogoricaa ‘nacia’ da ‘moqalaqe’. maT gaukvales gza burJuaziul demokratiul nacionalizms, romelSic kulturulad mravalferovani ‘xalxi’ Zalauflebis erTaderTi legitimuri wyaro unda gamxdariyo, xolo am xalxis wevroba – moqalaqeebisaTvis gankuTvnili Tavisuflebebisa da uflebebis mopovebis erTaderTi saSualeba. saSualo klasis amgvari nacionalurdemokratiuli logikiT franguli ganmanaTleblobis filosofosebma da publicistebma dawyvites absolutisturi saxelmwifos xundebi da safuZveli gamoacales mas da privilegiebis miseuli sistemis 163
- Page 111 and 112: mmarTvelobaa’, eTnikurad gacnobie
- Page 113 and 114: politika da kultura mesame gansaxil
- Page 115 and 116: saxelmwifoze kontrolSi mdgomareobs.
- Page 117 and 118: nacionalizmi, nacionalistur moZraob
- Page 119 and 120: instituciurad gardaqmniliyo. TiTqmi
- Page 121 and 122: xorcSemsxmelad moiazreboda, axla ma
- Page 123 and 124: kidev erTxel gavimeoreb, rom cneba
- Page 125 and 126: lingvisturi bazisis arsebobas da mo
- Page 127 and 128: Sesvenebebi istoriaSi, uwyvetobis d
- Page 129 and 130: xeli naciebisa da nacionalizmis Ses
- Page 131 and 132: igive periodi, evropaSi nacionalizm
- Page 133 and 134: saxelmwifoebad mxolod im naciebis S
- Page 135 and 136: eraSi yuradRebis centrSi iyo moqceu
- Page 137 and 138: Sexedulebani mwvave kritikas awydeb
- Page 139 and 140: gangrZobadobis gasaocari simyare’
- Page 141 and 142: arsebul ‘adgilobriv eTnikur jgufe
- Page 143 and 144: nacionalizmis wyaroebi neopereniali
- Page 145 and 146: warmoadgendnen. yvelafers rom Tavi
- Page 147 and 148: kavkasiaSi Tu afrikaSi), maTac safu
- Page 149 and 150: abilonelebi da sparselebi? Tuki ima
- Page 151 and 152: moicavda selevkidur sirias, pergamo
- Page 153 and 154: iseve rogorc serbeTis, bulgareTis d
- Page 155 and 156: dasavleTiT da CrdiloeTiT mkafio da
- Page 157 and 158: itualebTan, simboloebTan da miTebTa
- Page 159 and 160: dabrunebisaken mowodebaTa gamoZaxil
- Page 161: gviandeli Sua saukuneebis naciis am
- Page 165 and 166: da moklebuli iyo mZlavr institucieb
- Page 167 and 168: naciebis ricxvma, aramed nacionalis
- Page 169 and 170: anda, rogorc keduri amtkicebs, cini
- Page 171 and 172: modelis Targze gamoWrili axali saxe
- Page 173 and 174: ‘monacvleobas’ an ‘transcende
- Page 175 and 176: eTnikuri, religiuri da regionuli mo
- Page 177 and 178: saxelmwifos Zalaca da xangrZlivobac
- Page 179 and 180: Rirebulebebi da rwmenebi Searyia. e
- Page 181 and 182: saxelmwifos moqalaqeebad. amgvarad,
- Page 183 and 184: solidarobis miseuli idealebma, mkiT
- Page 185 and 186: sentmentebis gaqroba da nacionalist
- Page 187 and 188: gauwion, erTianobisa da avtonomiis
- Page 189 and 190: evoluciis inteleqtualuri monapovreb
- Page 191 and 192: nacionalizmis postmodernuli Semcvle
- Page 193 and 194: farTod gavrcelebuli da gaziarebuli
- Page 195 and 196: mniSvnelovnebas da arsobriv sikeTes
- Page 197 and 198: aRniSnuli daskvna Cems adrindel mtk
- Page 199 and 200: CarCosa da politikur arenas saWiroe
- Page 201 and 202: mosaxleobaSi, Sedegad miRebuli naci
- Page 203 and 204: SeniSvnebi ________________________
- Page 205 and 206: magaliTi ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith
- Page 207 and 208: samecniero disciplinebis gamoyeneba
- Page 209 and 210: evoluciamde da revoluciis periodSi
- Page 211 and 212: (Herberg 1960); gleizieri da moinai
Seicavda) SigniT Zmobis grZnoba susti, xolo erTianoba<br />
aramyari iyo saimisod, rom ucxoTa pirispir sakuTari<br />
eTnikuri gansxvavebulobis gancda Seesabamebina<br />
winaparTa miwaze politikuri avtonomiurobis<br />
SenarCunebis survilisaTvis. klasobrivi gansxvavebebi<br />
moniSnuli iyo, mTels mosaxleobasa da teritoriaze<br />
susti iyo kultis msaxurebaSi masebis monawileoba<br />
(SesaZloa, iaponiis gamoklebiT), ekonomikuri erTianoba<br />
da samarTlebrivi standartizacia.<br />
iaponiaSi aseTi viTareba gaxldaT tokugava<br />
siogunTa dinastiamde (1603–1868). meCvidmete saukunidan<br />
gare samyarosagan iaponelTa gaZlierebulma izolaciam,<br />
saSualo klasis kulturisa da solidarobis zrdam,<br />
rasac xels uwyobda iaponelTa SedarebiTi eTnikuri<br />
homogenuroba da kunZulis geografiac, gamoiwvia<br />
rCeulobis gancdis gaCena da istoriul da kulturul<br />
aRorZinebas daudo saTave, rac mogvianebiT, meiZis<br />
reJimis dros, imperatoris taxtis aRdg<strong>enis</strong><br />
momaswavebeli Seiqna. meiZis liderebi cdilobdnen diadi<br />
warsulis gamoyenebas awmyosTvis da, Tumca dasavluri<br />
dapyrobebi cvlilebebisTvis stimulis momcemi iyo, maTi<br />
<strong>for</strong>ma da Sinaarsi mainc tokugavas iaponiis da kidev<br />
ufro adrindeli imperiuli warsulidan momdinareobda.<br />
ase Cauyara safuZveli modernul iaponur nacionalizms<br />
eTnikurad SedarebiT homogenurma, saSualo klasis<br />
naciam 1868 wlidan (ix. Lehmann 1982, magram Sdr. Doak<br />
1997).<br />
sxvagvari gamonaklisi gaxldaT sefeviduri<br />
sparseTi (1501–1722). iranis platos nawilebSi erTmaneTis<br />
monacvle mmarTvelma dinastiebma gazardes iranis<br />
eTnikuri da geografiuli mravalferovneba, riTac xeli<br />
SeuSales yovelgvari zeklasobrivi Zmobisa da<br />
Tanamonawileobis Camoyalibebas. gansakuTrebuli<br />
sparsuli identobisa da rCeulobis gancda, romelic X–<br />
XI saukuneebis axali sparsuli <strong>enis</strong> aRorZinebaSi<br />
gamovlinda, momdevno saukuneebSi ganaTlebuli elitis<br />
viwro wriT ifargleboda. magram 1501 wlidan mZlavrma<br />
Turquli warmoSobis dinastiam saTave daudo politikur<br />
aRorZinebasa da kulturul renensanss, rac maTi<br />
mebrZoli Siituri sarwmunoebiT iyo gaRvivebuli. da<br />
162