klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini)
klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini)
klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
(simSrale, Tmis da frCxilebis dazianeba); kuW-nawlavis traqti (madis<br />
daqveiTeba da gaukuRmareTeba, disfagia, Sekruloba an diarea), glositi, enis<br />
wva, ezofagiti: morfologiurad piris Rrus lorwovanis atrofia,<br />
hiperkeratozi, epiTeliumis vakuolizacia; kuWis lorwovani garsis<br />
ujredebis distrofiuli cvlilebebi, sekretoruli ukmarisobis<br />
ganviTarebiT; nervuli sistema _ advilad daRla, yurebSi Suili,<br />
Tavbrusxveva, Tavis tkivili, inteleqtualuri SesaZleblobebis daqveiTeba;<br />
sisxlZarRvovani sistema (taqikardia, diastoluri disfunqcia). qveiTdeba<br />
aseve ujreduli da humoruli imunitetis maCveneblebi. avadmyofebi advilad<br />
avaddebian infeqciuri da virusuli daavadebebiT.<br />
sideropeniuri sindromisTvis damaxasiaTebelia gaukuRmarTebuli gemovneba _<br />
pika qlorotika, survili Wamon carci, miwa, umi xorcis farSi da sxva<br />
(paTofagia). uCveulo midrekileba garkveuli sunebis mimarT: acetoni, benzini<br />
da sxva (paTosomia). damaxasiaTebelia lorwovanisa da kanis sifermkrTale,<br />
zogjer momwvano elferiT _ qlorozi. kans aqvs moyviTalo cvilis feri<br />
mxolod piris irgvliv (genode miusis “qlorozianebis yviTeli ulvaSebis<br />
simptomi”). lurji sklerebis simptomi (osleris simptomi) xasiaTdeba<br />
sklerebis silurjiT. am fenomenis mizezia Tvalis rqovanis distrofiuli<br />
cvlilebebi. Sardis Seukavebloba sicilis, xvelis dros, zogjer Ramis<br />
Sardis Seukavebloba, sideropeniuri subfebriliteti _ xangrZlivi<br />
subfebriliteti.<br />
b) daavadebis garTulebebi arasasurvel gavlenas axdens:<br />
• Cvili, skolamdeli da skolis asakis bavSvebis SemecnebiT, qceviT da<br />
fizikur ganviTarebaze;<br />
• SemecnebiTi unari daqveiTebulia mozrdilebSic;<br />
• imunur statussa da infeqciebiT avadobaze yvela asakobriv jgufSi;<br />
• kunTebis mier energiis wyaros gamoyenebaze da amdenad, fizikur<br />
SesaZleblobebsa da Sromisunarianobaze mozardebsa da nebismieri asakis<br />
mozrdilebSi;<br />
• amZimebs ZiriTadi daavadebis mimdinareobas.<br />
rkinadeficituri anemia orsulobis dros: (12)<br />
• zrdis perinatalur risks dedisa da axalSobilisaTvis. dedaTa<br />
perinataluri sikvdilianobis 20-40% anemias ukavSirdeba;<br />
• aseTi dedebis axalSobilebi Seicaven samarago rkinis naxevarze naklebs;<br />
• zrdis bavSvTa saerTo sikvdilianobas;<br />
• rkinis deficitis dros darRveulia kuW-nawlavis funqciebi;<br />
• icvleba hormonebis produqcia da metabolizmi;<br />
• neiromediatorebisa da Tireoiduli hormonebis cvla irRveva, rac iwvevs<br />
nevrologiur, kunTovan da Termo-regulaciis cvlilebebs. adamians<br />
umcirdeba siciveSi sxeulis temperaturis SenarCunebis unari da bolos<br />
dnm-is replikacia da reparacia moiTxovs rkinis Semcvel fermentebs.<br />
9