fizikis kursi
fizikis kursi fizikis kursi
1. fardobiTobis principi: bunebis kanonebi invariantulia inerciuli sistemebis mimarT, anu bunebis kanonebi erTnairad mimdinareoben sxvadasxva inerciul sistemebSi. 2. sinaTlis siCqaris invariantobis principi: sinaTlis siCqare vakuumSi, erTnairia yvela inerciul sistemebSi da ar aris damokidebuli damkvirveblis an sinaTlis wyaros siCqareze. ainStainis pirveli postulati warmoadgens galileis fardobiTobis principis ganzogadoebas nebismier fizikur procesze. gantolebebi, romlebic gamosaxaven fizikur kanonebs, inarCuneben TavianT saxes yvela aTvlis inerciul sistemaSi. meore postulatis Tanaxmad, nebismieri urTierTqmedebis gavrcelebis siCqare sasruloa. maqsimaluri urTierTqmedebis (signalis) gavrcelebis dasaSvebi siCqare aris sinaTlis gavrcelebis siCqare vakuumSi. ainStainamde miRebuli iyo msoflio eTeris arsebobis hipoTeza, romelic ganWolavda msoflio sivrces da warmoadgenda urTierTqmedebis gadamcem garemos. warmodgenebi aseT substanciaze arsebobda jer kidev antikuri xanidan. magaliTad, demokrites koncefciis mixedviT, nivTiereba Sedgeboda nawilakebisgan, romelTa Soris sicarielea. aristoteles koncefciis mixedviT ki, samyaroSi ar aris iseTi adgili, sadac `araferia~. es hipoTeza gamoiyeneboda mecnierebis mier movlenebis asaxsnelad gasuli saukunis dasawyisSic, xolo hipoTezur garemos, romelic unda arsebobdes sxeulis nawilakebs Soris da ganWolavdes msoflio sivrces, ewodeba eTeri. gansakuTrebiT gaizarda interesi eTeris bunebis Sesaxeb gamoCenili Teoretikosis, maqsvelis mier eleqtromagnituri velis aRmoCenis Semdeg. eleqtruli da magnituri velebis erTmaneTSi TanmimdevrobiTi monacvleoba aucilebels xdida procesebis ganxilvas gansakuTrebul drekad garemoSi. mas unda uzrunveleyo gravitaciuli Zalebis urTierTqmedeba, sinaTlis talRebis gamtarebloba-gavrceleba da saerTod pasuxi unda gaeca bunebis nebismier movlenebze. yvela am funqciebis Sesasruleblad eTers unda hqonoda Zalian gansxvavebuli da xSirad urTierTsawinaaRmdego Tvisebebi. magaliTad, misi drekadoba unda yofiliyo foladze bevrad meti da amave dros winaaRmdegoba ar unda 53
Seeqmna masSi sinaTlis gavrcelebisaTvis da amave dros ciuri sxeulebis (varskvlavebis da planetebis) moZraobisaTvis. ainStainis fardobiTobis TeoriiT eTeri uaryofil iqna, fardobiTobis Teoriis paralelurad Seqmnilma velis kvanturma Teoriam ki ainStainis sivrceSi aRmoaCina specifikuri materialuri garemo eTeris Semcvleli _ romelsac fizikuri vakuumi ewoda. marTalia, fizikuri vakuumis realuri arseboba dasturdeba cdebiT, magram misi struqtura dRemde daudgenelia. fizikuri vakuumis struqturis da Tvisebebis dadgena warmoadgens Tanamedrove fizikis erT-erT mniSvnelovan mecnierul mimarTulebas. 3.2. lorencis gardaqmnebi lorencis gardaqmnebi. koordinatebis da drois gardaqmnis formulebi, romlebic akmayofilebs ainStainis fardobiTobis princips, Semdegia: 1 x + v t x = 1− β t t = 1 0 2 54 x 1 x − v0t = 2 1− β 1 1 y = y y = y 1 1 z = z z 1 x + v0 2 c 2 1− β sadac C _ sinaTlis siCqarea vakuumSi, 1 v0 − k sistemis siCqarea k-s mimarT. t 1 v0 β = c z = x t − v0 2 = c 2 1− β v 0
- Page 3 and 4: fizikis kursis pirveli nawili _ meq
- Page 5 and 6: molekuluri fizika 68 5. idealuri ai
- Page 7 and 8: fizikuri sidideebi, ganzomileba, er
- Page 9 and 10: ZiriTadi erTeulebis gansazRvra sigr
- Page 11 and 12: laTinuri anbani berZnuli anbani A,
- Page 13 and 14: sxeulis umartivesi fizikuri modelia
- Page 15 and 16: es gamosaxulebebi gansazRvraven saS
- Page 17 and 18: 2 dv v1 a τ = τ , an = n dt R τ
- Page 19 and 20: unviTi moZraobis dros sxeulis yvela
- Page 21 and 22: 1 ω υ = = T 2π 1 [ ] = wm υ =wm
- Page 23 and 24: 2. dinamika 2.1. materialuri wertil
- Page 25 and 26: niutonis meore kanoni. sxeulze momq
- Page 27 and 28: klasikur (niutonis) meqanikaSi gani
- Page 29 and 30: inerciuli da arainerciuli sistemebi
- Page 31 and 32: nax. 16. k- drekadobis koeficientia
- Page 33 and 34: xaxunis Zalebi xaxunis Zalebi warmo
- Page 35 and 36: 4. Tu sxeuli raRac ZaliT ekroba ver
- Page 37 and 38: omelic SemosazRvrulia Fr (r) mrudiT
- Page 39 and 40: 2 2 k mv 2 mv1 A = ΔW = − 2 2 sa
- Page 41 and 42: Zala da potenciuri energia davuSvaT
- Page 43 and 44: Zalis momenti _ fsevdoveqtoria, mis
- Page 45 and 46: mTeli sxeulis inerciis momenti I ud
- Page 47 and 48: ar icvleba droSi ( I z = const). im
- Page 49 and 50: dros. iqneba: am formuliT gamoiTvle
- Page 51 and 52: d p dt = 50 ∑ sadac p sistemis im
- Page 53: 2.6 sxeulTa wonasworobis pirobebi.
- Page 57 and 58: 3. siCqareTa Sekrebis kanoni. galil
- Page 59 and 60: 4. rxevebi da talRebi. 4.1. rxeva.
- Page 61 and 62: mocemulia wanacvlebis, siCqaris da
- Page 63 and 64: sadac A da B sawyisi amplitudebia,
- Page 65 and 66: sadac A 0 sawyisi amplitudaa milevi
- Page 67 and 68: α − talRis sawyisi faza ⎛ x
- Page 69 and 70: 3π A = 2A 2... md amplituda maqsim
- Page 71 and 72: sxeulis simkvrive _ ewodeba sxeulis
- Page 73 and 74: _ molekulebis saSualo kvadratuli si
- Page 75 and 76: -s damokidebuleba -ze mocemulia nax
- Page 77 and 78: ganawilebis funqcia eqvemdebareba n
- Page 79 and 80: Tavisufali gadarbenis gamoTvla mart
- Page 81 and 82: sadac da Sinagani energiis mniSvnel
- Page 83 and 84: e.i. kuTri siTbotevadoba siTbos is
- Page 85 and 86: adiabaturi gafarToebis muSaoba sada
- Page 87 and 88: ciklis dros. _ siTburi manqanis mie
- Page 89 and 90: nebismieri ciklisaTvis Termodinamik
- Page 91 and 92: entropiis warmodgena, rogorc damouk
- Page 93 and 94: maxloblobaSi. Tu nivTiereba imyofeb
- Page 95 and 96: temperaturis gadidebiT grafiki iwev
- Page 97 and 98: cdomilebaTa sruli Teoriis ganxilva
- Page 99 and 100: sadac , , - pirdapiri gazomvebis ab
- Page 101 and 102: diferencialebi Secvlilia fizikur si
Seeqmna masSi sinaTlis gavrcelebisaTvis da amave dros ciuri sxeulebis<br />
(varskvlavebis da planetebis) moZraobisaTvis.<br />
ainStainis fardobiTobis TeoriiT eTeri uaryofil iqna,<br />
fardobiTobis Teoriis paralelurad Seqmnilma velis kvanturma Teoriam<br />
ki ainStainis sivrceSi aRmoaCina specifikuri materialuri garemo<br />
eTeris Semcvleli _ romelsac fizikuri vakuumi ewoda.<br />
marTalia, fizikuri vakuumis realuri arseboba dasturdeba cdebiT,<br />
magram misi struqtura dRemde daudgenelia. fizikuri vakuumis<br />
struqturis da Tvisebebis dadgena warmoadgens Tanamedrove <strong>fizikis</strong><br />
erT-erT mniSvnelovan mecnierul mimarTulebas.<br />
3.2. lorencis gardaqmnebi<br />
lorencis gardaqmnebi. koordinatebis da drois gardaqmnis<br />
formulebi, romlebic akmayofilebs ainStainis fardobiTobis princips,<br />
Semdegia:<br />
1<br />
x + v t<br />
x =<br />
1− β<br />
t<br />
t =<br />
1<br />
0<br />
2<br />
54<br />
x<br />
1<br />
x − v0t<br />
=<br />
2<br />
1− β<br />
1<br />
1<br />
y = y<br />
y = y<br />
1<br />
1<br />
z = z<br />
z<br />
1<br />
x<br />
+ v0<br />
2<br />
c<br />
2<br />
1− β<br />
sadac C _ sinaTlis siCqarea vakuumSi,<br />
1<br />
v0 − k sistemis siCqarea k-s mimarT.<br />
t<br />
1<br />
v0 β =<br />
c<br />
z =<br />
x<br />
t − v0<br />
2<br />
=<br />
c<br />
2<br />
1− β<br />
v 0