fizikis kursi
fizikis kursi fizikis kursi
nax. 28. sadac vi = ωRi materialuri wertilis wiriTi siCqarea. Ri − manZili m i wertilidan brunvis RerZamde. mbrunavi absoluturad myari sxeulis nebismieri wertilisaTvis ω = const, amitom misi kinetikuri energia Caiwereba mimarT. sadac ∑ 2 miRi = I k k 1 2 2 1 2 W = ∑Wi= ω ∑miRi= ω I. 2 2 _ sxeulis inerciis momentia brunvis RerZis miRebuli gamosaxuleba k 1 2 ( W = ω I ) 2 gviCvenebs, rom brunviTi moZraobis dros inerciis momenti asrulebs masis magivrobas, kuTxuri siCqare ki _ wiriTi siCqaris. Tu sxeuli monawileobas Rebulobs erTdroulad rogorc gadataniT, aseve brunviT moZraobaSi, maSin misi sruli kinetikuri energia iqneba: 1 = ω 2 2 W Ic + 47 1 mv 2 1 2 sadac I cω _ mbrunavi sxeulis kinetikuri energiaa, Ic − inerciis 2 momenti masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT 1 2 mv c − gadataniTi moZraobis kinetikuri energia, vc -masaTa centris 2 siCqare, m – sxeulis masaa. 2 c
dros. iqneba: am formuliT gamoiTvleba sxeulis kinetikuri energia gorvis muSaoba brunviTi moZraobisas gare Zalebis elementaruli muSaoba sxeulis brunvisas dt droSi dA = Mωdt = Mdϕ = Mωdϕ ( M = M cosα) ω sadac M - Zalis momentia wertilis mimarT dϕ = ωdt da dϕ = ωdt Sesabamisad mobrunebis kuTxe da kuTxuri gadaadgilebis veqtoria dt droSi. Mω − M veqtoris gegmilia ω veqtoris mimarTulebaze. sruli muSaoba ϕ1 -dan ϕ2 -mde gadaadgilebisas A 48 ∫ ϕ = 2 ϕ 1 Mdϕ 2.5. meqanikuri sistema. Senaxvis kanonebi yoveli myari sxeuli SeiZleba ganvixiloT rogorc materialuri wertilebis sasrulo ricxvisgan Semdgari meqanikuri sistema, e.i. meqanikuri sistema materialuri wertilebis erTobliobaa. meqanikur sistemaSi Semaval materialur wertilebs (sxeulebs) Soris momqmed Zalebs Sinagani Zalebi ewodebaT, xolo sistemaze momqmed yvela sxva Zalas _ gareSe Zala. Tu meqanikur sistemaze gareSe Zalebi ar moqmedeben, mas Caketili (izolirebuli) ewodeba. sistemaSi Semavali urTierTmomqmedi sxeulebis koordinatebi, siCqareebi da aCqarebebi ganicdian mudmiv cvlilebas. arseboben iseTi fizikuri sidideebi, romlebic Caketil sistemaSi ar icvlebian. aseTi sidideebia energia, impulsi da impulsis momenti. am sidideebis Senaxvis kanonebi dakavSirebulni arian sivrce _ drois ZiriTad TvisebebTan.
- Page 1 and 2: v. melaZe fizikis kursi (I nawili)
- Page 3 and 4: fizikis kursis pirveli nawili _ meq
- Page 5 and 6: molekuluri fizika 68 5. idealuri ai
- Page 7 and 8: fizikuri sidideebi, ganzomileba, er
- Page 9 and 10: ZiriTadi erTeulebis gansazRvra sigr
- Page 11 and 12: laTinuri anbani berZnuli anbani A,
- Page 13 and 14: sxeulis umartivesi fizikuri modelia
- Page 15 and 16: es gamosaxulebebi gansazRvraven saS
- Page 17 and 18: 2 dv v1 a τ = τ , an = n dt R τ
- Page 19 and 20: unviTi moZraobis dros sxeulis yvela
- Page 21 and 22: 1 ω υ = = T 2π 1 [ ] = wm υ =wm
- Page 23 and 24: 2. dinamika 2.1. materialuri wertil
- Page 25 and 26: niutonis meore kanoni. sxeulze momq
- Page 27 and 28: klasikur (niutonis) meqanikaSi gani
- Page 29 and 30: inerciuli da arainerciuli sistemebi
- Page 31 and 32: nax. 16. k- drekadobis koeficientia
- Page 33 and 34: xaxunis Zalebi xaxunis Zalebi warmo
- Page 35 and 36: 4. Tu sxeuli raRac ZaliT ekroba ver
- Page 37 and 38: omelic SemosazRvrulia Fr (r) mrudiT
- Page 39 and 40: 2 2 k mv 2 mv1 A = ΔW = − 2 2 sa
- Page 41 and 42: Zala da potenciuri energia davuSvaT
- Page 43 and 44: Zalis momenti _ fsevdoveqtoria, mis
- Page 45 and 46: mTeli sxeulis inerciis momenti I ud
- Page 47: ar icvleba droSi ( I z = const). im
- Page 51 and 52: d p dt = 50 ∑ sadac p sistemis im
- Page 53 and 54: 2.6 sxeulTa wonasworobis pirobebi.
- Page 55 and 56: Seeqmna masSi sinaTlis gavrcelebisa
- Page 57 and 58: 3. siCqareTa Sekrebis kanoni. galil
- Page 59 and 60: 4. rxevebi da talRebi. 4.1. rxeva.
- Page 61 and 62: mocemulia wanacvlebis, siCqaris da
- Page 63 and 64: sadac A da B sawyisi amplitudebia,
- Page 65 and 66: sadac A 0 sawyisi amplitudaa milevi
- Page 67 and 68: α − talRis sawyisi faza ⎛ x
- Page 69 and 70: 3π A = 2A 2... md amplituda maqsim
- Page 71 and 72: sxeulis simkvrive _ ewodeba sxeulis
- Page 73 and 74: _ molekulebis saSualo kvadratuli si
- Page 75 and 76: -s damokidebuleba -ze mocemulia nax
- Page 77 and 78: ganawilebis funqcia eqvemdebareba n
- Page 79 and 80: Tavisufali gadarbenis gamoTvla mart
- Page 81 and 82: sadac da Sinagani energiis mniSvnel
- Page 83 and 84: e.i. kuTri siTbotevadoba siTbos is
- Page 85 and 86: adiabaturi gafarToebis muSaoba sada
- Page 87 and 88: ciklis dros. _ siTburi manqanis mie
- Page 89 and 90: nebismieri ciklisaTvis Termodinamik
- Page 91 and 92: entropiis warmodgena, rogorc damouk
- Page 93 and 94: maxloblobaSi. Tu nivTiereba imyofeb
- Page 95 and 96: temperaturis gadidebiT grafiki iwev
- Page 97 and 98: cdomilebaTa sruli Teoriis ganxilva
nax. 28.<br />
sadac vi = ωRi<br />
materialuri wertilis wiriTi siCqarea.<br />
Ri − manZili m i wertilidan brunvis RerZamde.<br />
mbrunavi absoluturad myari sxeulis nebismieri wertilisaTvis<br />
ω = const,<br />
amitom misi kinetikuri energia Caiwereba<br />
mimarT.<br />
sadac ∑<br />
2<br />
miRi = I<br />
k<br />
k 1 2<br />
2 1 2<br />
W = ∑Wi= ω ∑miRi=<br />
ω I.<br />
2<br />
2<br />
_ sxeulis inerciis momentia brunvis RerZis<br />
miRebuli gamosaxuleba<br />
k 1 2<br />
( W = ω I )<br />
2<br />
gviCvenebs, rom brunviTi<br />
moZraobis dros inerciis momenti asrulebs masis magivrobas, kuTxuri<br />
siCqare ki _ wiriTi siCqaris. Tu sxeuli monawileobas Rebulobs<br />
erTdroulad rogorc gadataniT, aseve brunviT moZraobaSi, maSin misi<br />
sruli kinetikuri energia iqneba:<br />
1<br />
= ω<br />
2<br />
2<br />
W Ic<br />
+<br />
47<br />
1<br />
mv<br />
2<br />
1 2<br />
sadac I cω<br />
_ mbrunavi sxeulis kinetikuri energiaa, Ic − inerciis<br />
2<br />
momenti masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT<br />
1 2<br />
mv c − gadataniTi moZraobis kinetikuri energia, vc -masaTa centris<br />
2<br />
siCqare, m – sxeulis masaa.<br />
2<br />
c