fizikis kursi

fizikis kursi fizikis kursi

01.03.2013 Views

nax. 28. sadac vi = ωRi materialuri wertilis wiriTi siCqarea. Ri − manZili m i wertilidan brunvis RerZamde. mbrunavi absoluturad myari sxeulis nebismieri wertilisaTvis ω = const, amitom misi kinetikuri energia Caiwereba mimarT. sadac ∑ 2 miRi = I k k 1 2 2 1 2 W = ∑Wi= ω ∑miRi= ω I. 2 2 _ sxeulis inerciis momentia brunvis RerZis miRebuli gamosaxuleba k 1 2 ( W = ω I ) 2 gviCvenebs, rom brunviTi moZraobis dros inerciis momenti asrulebs masis magivrobas, kuTxuri siCqare ki _ wiriTi siCqaris. Tu sxeuli monawileobas Rebulobs erTdroulad rogorc gadataniT, aseve brunviT moZraobaSi, maSin misi sruli kinetikuri energia iqneba: 1 = ω 2 2 W Ic + 47 1 mv 2 1 2 sadac I cω _ mbrunavi sxeulis kinetikuri energiaa, Ic − inerciis 2 momenti masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT 1 2 mv c − gadataniTi moZraobis kinetikuri energia, vc -masaTa centris 2 siCqare, m – sxeulis masaa. 2 c

dros. iqneba: am formuliT gamoiTvleba sxeulis kinetikuri energia gorvis muSaoba brunviTi moZraobisas gare Zalebis elementaruli muSaoba sxeulis brunvisas dt droSi dA = Mωdt = Mdϕ = Mωdϕ ( M = M cosα) ω sadac M - Zalis momentia wertilis mimarT dϕ = ωdt da dϕ = ωdt Sesabamisad mobrunebis kuTxe da kuTxuri gadaadgilebis veqtoria dt droSi. Mω − M veqtoris gegmilia ω veqtoris mimarTulebaze. sruli muSaoba ϕ1 -dan ϕ2 -mde gadaadgilebisas A 48 ∫ ϕ = 2 ϕ 1 Mdϕ 2.5. meqanikuri sistema. Senaxvis kanonebi yoveli myari sxeuli SeiZleba ganvixiloT rogorc materialuri wertilebis sasrulo ricxvisgan Semdgari meqanikuri sistema, e.i. meqanikuri sistema materialuri wertilebis erTobliobaa. meqanikur sistemaSi Semaval materialur wertilebs (sxeulebs) Soris momqmed Zalebs Sinagani Zalebi ewodebaT, xolo sistemaze momqmed yvela sxva Zalas _ gareSe Zala. Tu meqanikur sistemaze gareSe Zalebi ar moqmedeben, mas Caketili (izolirebuli) ewodeba. sistemaSi Semavali urTierTmomqmedi sxeulebis koordinatebi, siCqareebi da aCqarebebi ganicdian mudmiv cvlilebas. arseboben iseTi fizikuri sidideebi, romlebic Caketil sistemaSi ar icvlebian. aseTi sidideebia energia, impulsi da impulsis momenti. am sidideebis Senaxvis kanonebi dakavSirebulni arian sivrce _ drois ZiriTad TvisebebTan.

nax. 28.<br />

sadac vi = ωRi<br />

materialuri wertilis wiriTi siCqarea.<br />

Ri − manZili m i wertilidan brunvis RerZamde.<br />

mbrunavi absoluturad myari sxeulis nebismieri wertilisaTvis<br />

ω = const,<br />

amitom misi kinetikuri energia Caiwereba<br />

mimarT.<br />

sadac ∑<br />

2<br />

miRi = I<br />

k<br />

k 1 2<br />

2 1 2<br />

W = ∑Wi= ω ∑miRi=<br />

ω I.<br />

2<br />

2<br />

_ sxeulis inerciis momentia brunvis RerZis<br />

miRebuli gamosaxuleba<br />

k 1 2<br />

( W = ω I )<br />

2<br />

gviCvenebs, rom brunviTi<br />

moZraobis dros inerciis momenti asrulebs masis magivrobas, kuTxuri<br />

siCqare ki _ wiriTi siCqaris. Tu sxeuli monawileobas Rebulobs<br />

erTdroulad rogorc gadataniT, aseve brunviT moZraobaSi, maSin misi<br />

sruli kinetikuri energia iqneba:<br />

1<br />

= ω<br />

2<br />

2<br />

W Ic<br />

+<br />

47<br />

1<br />

mv<br />

2<br />

1 2<br />

sadac I cω<br />

_ mbrunavi sxeulis kinetikuri energiaa, Ic − inerciis<br />

2<br />

momenti masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT<br />

1 2<br />

mv c − gadataniTi moZraobis kinetikuri energia, vc -masaTa centris<br />

2<br />

siCqare, m – sxeulis masaa.<br />

2<br />

c

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!