fizikis kursi

fizikis kursi fizikis kursi

01.03.2013 Views

gravitaciuli Zalebi gansazRvrven planetebis, varskvlavebis da sxva makroobieqtebis moZraobas. mikroobieqtebis moZraobaSi isini praqtikulad ar monawileoben. simZimis Zala da wona. uwonadoba simZimis Zala aris msoflio mizidulobis gravitaciuli Zalis kerZo gamovlineba. igi aris Zala, romliTac dedamiwa izidavs sxeulebs, amitom P simZimis Zala moqmedi m masis sxeulze mM P = mg = F = G , 2 R sadac M – dedamiwis masaa. simZimis Zalis aCqareba g gamoiTvleba niutonis meore kanoniT: F M g = = G , 2 m R e.i. g simZimis Zalis aCqareba ar aris damokidebuli sxeulis masaze da yvela sxeulisaTvis erTnairia. mas xSirad Tavisufali vardnis aCqarebas uwodeben. simZimis Zala da Sesabamisad simZimis Zalis aCqareba icvleba geografiuli ganedis mixedviT, rasac ganapirobebs ori faqtori _ erTia dedamiwis dReRamuri brunva, meore ki _ dedamiwis elifsuri forma. ekvatorze simZimis Zalis aCqarebis sidide g ( ϕ = 0) =9,78 m/wm2 . xolo polusze 0 ( ϕ = 90 ) g = 9,83 m/wm g aCqareba mimarTulia simZimis Zalis veqtoris mimarTulebiT, amitom p = mg sxeulis wona ewodeba Zalas, romliTac sxeuli gravitaciuli Zalis gavleniT moqmedebs sayrdenze. sxeulis mdgomareobas, rodesac is moZraobs mxolod simZimis Zalis gavleniT, uwonadoba ewodeba. 27

inerciuli da arainerciuli sistemebi iseT sistemas, romelSic sruldeba niutonis pirveli kanoni, inerciuli sistema ewodeba. nebismieri sistema iqneba inerciuli, Tu is inerciuli sistemis mimarT uZravia, an moZraobs Tanabrad da wrfivad. sistema arainerciulia, Tu is moZraobs aCqarebulad nebismieri inerciuli sistemis mimarT (nax. 15). vTqvaT, sistema K (koordinatebiT x,y,z) inerciulia, xolo sistema K 1 (koordinatebiT x 1 y 1 z 1 ) moZraobs K-s mimarT v 0 siCqariT, ise rom x 1 y 1 z 1 RerZebi K sistemis Sesabamisi RerZebis paraleluria. nebismieri Tavisufali A wertilis radius-veqtori K sistemaSi aRvniSnoT r , xolo sistemaSi aRvniSnoT 0 1) Tu nax. 15 1 K sistemaSi 1 r -iT. 01 wertilis radius-veqtori K 1 r -iT. naxazidan miviRebT: r r + r0 28 = (1). 1 K sistema moZraobs K-s mimarT mudmivi v siCqariT, is xdeba inerciuli, radgan misi moZraoba K-s mimarT iqneba Tanabari da wrfivi. (1)-is droiT gawarmoeba mogvcems: 1 dr dr dr 0 1 = + , anu v = v + v 0 dt dt dt rac warmoadgens siCqareTa Sekrebis (galileis) kanons klasikur meqanikaSi. Tu miRebuls kvlav gavawarmoebT v = const) , miviRebT: 1 a = a ( 0

gravitaciuli Zalebi gansazRvrven planetebis, varskvlavebis da sxva<br />

makroobieqtebis moZraobas. mikroobieqtebis moZraobaSi isini<br />

praqtikulad ar monawileoben.<br />

simZimis Zala da wona.<br />

uwonadoba<br />

simZimis Zala aris msoflio mizidulobis gravitaciuli Zalis kerZo<br />

gamovlineba. igi aris Zala, romliTac dedamiwa izidavs sxeulebs, amitom<br />

P simZimis Zala moqmedi m masis sxeulze<br />

mM<br />

P = mg = F = G , 2<br />

R<br />

sadac M – dedamiwis masaa.<br />

simZimis Zalis aCqareba g gamoiTvleba niutonis meore kanoniT:<br />

F M<br />

g = = G , 2<br />

m R<br />

e.i. g simZimis Zalis aCqareba ar aris damokidebuli sxeulis masaze da<br />

yvela sxeulisaTvis erTnairia. mas xSirad Tavisufali vardnis aCqarebas<br />

uwodeben. simZimis Zala da Sesabamisad simZimis Zalis aCqareba icvleba<br />

geografiuli ganedis mixedviT, rasac ganapirobebs ori faqtori _ erTia<br />

dedamiwis dReRamuri brunva, meore ki _ dedamiwis elifsuri forma.<br />

ekvatorze simZimis Zalis aCqarebis sidide g ( ϕ = 0)<br />

=9,78 m/wm2 . xolo<br />

polusze 0<br />

( ϕ = 90 )<br />

g = 9,83 m/wm<br />

g aCqareba mimarTulia simZimis Zalis veqtoris mimarTulebiT, amitom<br />

p = mg<br />

sxeulis wona ewodeba Zalas, romliTac sxeuli gravitaciuli Zalis<br />

gavleniT moqmedebs sayrdenze.<br />

sxeulis mdgomareobas, rodesac is moZraobs mxolod simZimis Zalis<br />

gavleniT, uwonadoba ewodeba.<br />

27

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!