fizikis kursi
fizikis kursi fizikis kursi
drois aTvla daviwyoT A mdebareobidan. ΔS _ gavlili manZili (gza) ewodeba traeqtoriis AB monakveTis sigrZes da warmoadgens drois skalarul funqcias: S = ΔS(t) Δ . r = r − r0 Δ veqtors, romelic gaivleba wertilis sawyisi mdebareobidan sabolooSi, Δt droSi Sesrulebuli gadaadgildeba ewodeba. cxadia, wrfivi moZraobisas gadaadgilebis veqtori emTxveva Sesabamisi traeqtoriis monakveTs da misi moduli [ Δ r] toli iqneba Δ S gavlili gzis. siCqare materialuri wertilis moZraobis dasaxasiaTeblad ganixileba veqtoruli sidide _ siCqare, romelic gansazRvravs sxeulis moZraobis siswrafes da mis mimarTulebas drois mocemul momentSi. DdavuSvaT, materialuri wertili moZraobs raime mrudze (nax. 2). drois t momentSi igi A mdebareobaSia, xolo t + Δt momentSi _ B-Si. gadaadgilebis veqtori r r r − = Δ , sididiT is udris AB qordas da gansxvavdeba gavlili iqneba 0 gzisgan (AB rkali). es gansxvaveba miT ufro mcirea, rac ufro mcirea Δ t . drois Sualedis _ Δ t SemcirebiT mrudwiruli moZraoba daiyvaneba wrfiv moZraobaze. wrfivi moZraobis saSualo siCqare tolia gavlili gzis Sefardebisa Sesabamis drosTan (nax. 3). v ΔS = , Δt 13 v nax. 3. Δr = Δt
es gamosaxulebebi gansazRvraven saSualo siCqaris sidides da mimarTulebas. Tu gadavalT zRvarze, roca Δt → 0, miviRebT siCqares drois momentSi, anu myis siCqares (saSualo da myisi siCqaris mimarTulebebi naCvenebia nax.3) Δr dr v = lim = Δt dt e.i. myisi, anu namdvili siCqare tolia radius-veqtoris pirveli rigis warmoebulisa droiT. rodesac Δt → 0 , maSin Δ S → Δr , amitom rogorc wrfivi, aseve mrudwiruli moZraobisaTvis gveqneba: Δr Δr ΔS ds v = v = lim = lim = lim = Δt→0 Δt Δt→0 Δt Δt→0 Δt dt e.i. myisi siCqaris ricxviTi mniSvneloba tolia gzis pirveli rigis warmoebulisa droiT. araTanabari, anu cvladi moZraobis SemTxvevaSi, radgan myisi siCqaris mniSvneloba droSi icvleba, ganmartaven saSualo siCqares: v ΔS = Δt nax.3-dan Cans, rom v > v , radgan Δ S > Δr , mxolod wrfivi moZraobisas Δ S = Δr sxeulis mier gavlili gza t1 -dan t 2 drois SualedSi zogadi saxiT gamoiTvleba integraliT: S = t 2 ∫ t 1 v( t) dt Tanabari moZraobis SemTxvevaSi v = const ( t − t = Δt) da miviRebT: S = t 2 14 , 2 1 ∫vdt = v∫dt = vΔ t 1 aCqareba, aCqarebis mdgenelebi t t 2 1 fizikur sidides, romelic axasiaTebs siCqaris cvlilebis siswrafes moduliT da mimarTulebiT, aCqareba ewodeba. aCqareba t
- Page 1 and 2: v. melaZe fizikis kursi (I nawili)
- Page 3 and 4: fizikis kursis pirveli nawili _ meq
- Page 5 and 6: molekuluri fizika 68 5. idealuri ai
- Page 7 and 8: fizikuri sidideebi, ganzomileba, er
- Page 9 and 10: ZiriTadi erTeulebis gansazRvra sigr
- Page 11 and 12: laTinuri anbani berZnuli anbani A,
- Page 13: sxeulis umartivesi fizikuri modelia
- Page 17 and 18: 2 dv v1 a τ = τ , an = n dt R τ
- Page 19 and 20: unviTi moZraobis dros sxeulis yvela
- Page 21 and 22: 1 ω υ = = T 2π 1 [ ] = wm υ =wm
- Page 23 and 24: 2. dinamika 2.1. materialuri wertil
- Page 25 and 26: niutonis meore kanoni. sxeulze momq
- Page 27 and 28: klasikur (niutonis) meqanikaSi gani
- Page 29 and 30: inerciuli da arainerciuli sistemebi
- Page 31 and 32: nax. 16. k- drekadobis koeficientia
- Page 33 and 34: xaxunis Zalebi xaxunis Zalebi warmo
- Page 35 and 36: 4. Tu sxeuli raRac ZaliT ekroba ver
- Page 37 and 38: omelic SemosazRvrulia Fr (r) mrudiT
- Page 39 and 40: 2 2 k mv 2 mv1 A = ΔW = − 2 2 sa
- Page 41 and 42: Zala da potenciuri energia davuSvaT
- Page 43 and 44: Zalis momenti _ fsevdoveqtoria, mis
- Page 45 and 46: mTeli sxeulis inerciis momenti I ud
- Page 47 and 48: ar icvleba droSi ( I z = const). im
- Page 49 and 50: dros. iqneba: am formuliT gamoiTvle
- Page 51 and 52: d p dt = 50 ∑ sadac p sistemis im
- Page 53 and 54: 2.6 sxeulTa wonasworobis pirobebi.
- Page 55 and 56: Seeqmna masSi sinaTlis gavrcelebisa
- Page 57 and 58: 3. siCqareTa Sekrebis kanoni. galil
- Page 59 and 60: 4. rxevebi da talRebi. 4.1. rxeva.
- Page 61 and 62: mocemulia wanacvlebis, siCqaris da
- Page 63 and 64: sadac A da B sawyisi amplitudebia,
es gamosaxulebebi gansazRvraven saSualo siCqaris sidides da<br />
mimarTulebas. Tu gadavalT zRvarze, roca Δt → 0,<br />
miviRebT siCqares<br />
drois momentSi, anu myis siCqares (saSualo da myisi siCqaris<br />
mimarTulebebi naCvenebia nax.3)<br />
Δr<br />
dr<br />
v = lim =<br />
Δt<br />
dt<br />
e.i. myisi, anu namdvili siCqare tolia radius-veqtoris pirveli<br />
rigis warmoebulisa droiT. rodesac Δt → 0 , maSin Δ S → Δr<br />
, amitom<br />
rogorc wrfivi, aseve mrudwiruli moZraobisaTvis gveqneba:<br />
Δr<br />
Δr<br />
ΔS<br />
ds<br />
v = v = lim = lim = lim =<br />
Δt→0 Δt<br />
Δt→0<br />
Δt<br />
Δt→0<br />
Δt<br />
dt<br />
e.i. myisi siCqaris ricxviTi mniSvneloba tolia gzis pirveli rigis<br />
warmoebulisa droiT.<br />
araTanabari, anu cvladi moZraobis SemTxvevaSi, radgan myisi<br />
siCqaris mniSvneloba droSi icvleba, ganmartaven saSualo siCqares:<br />
v<br />
ΔS<br />
=<br />
Δt<br />
nax.3-dan Cans, rom v > v , radgan Δ S > Δr<br />
, mxolod wrfivi<br />
moZraobisas Δ S = Δr<br />
sxeulis mier gavlili gza t1 -dan t 2 drois SualedSi zogadi saxiT<br />
gamoiTvleba integraliT:<br />
S =<br />
t<br />
2<br />
∫<br />
t<br />
1<br />
v(<br />
t)<br />
dt<br />
Tanabari moZraobis SemTxvevaSi v = const ( t − t = Δt)<br />
da miviRebT:<br />
S =<br />
t<br />
2<br />
14<br />
, 2 1<br />
∫vdt = v∫dt<br />
= vΔ<br />
t<br />
1<br />
aCqareba, aCqarebis mdgenelebi<br />
t<br />
t<br />
2<br />
1<br />
fizikur sidides, romelic axasiaTebs siCqaris cvlilebis<br />
siswrafes moduliT da mimarTulebiT, aCqareba ewodeba. aCqareba<br />
t