01.03.2013 Views

fizikis kursi

fizikis kursi

fizikis kursi

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

v. melaZe<br />

<strong>fizikis</strong> <strong>kursi</strong><br />

(I nawili)<br />

`teqnikuri universiteti”@


saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />

v. melaZe<br />

<strong>fizikis</strong> <strong>kursi</strong><br />

(I nawili)<br />

damtkicebulia stu-s<br />

saredaqcio-sagamomcemlo sabWos<br />

mier. 02.07.2009, oqmi #6<br />

Tbilisi<br />

2009


<strong>fizikis</strong> <strong>kursi</strong>s pirveli nawili _ meqanika,<br />

rxevebi da talRebi, molekuluri fizika, Termo-<br />

dinamika _ Sedgenilia umaRlesi teqnikuri saswavleblis<br />

studentebisaTvis. masSi mocemulia moqmedi<br />

programiT gaTvaliswinebuli yvela sakiTxi sakmao<br />

siRrmiT, amasTan, im varaudiT, rom mkiTxvels SeeZlos<br />

wignze damoukidebeli muSaoba. igi sargeb-<br />

lobas moutans sxva specialobis studentebsac.<br />

recenzenti sr. prof. k. cxakaia<br />

© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009<br />

ISBN 978-9941-14-707-4 (yvela nawili)<br />

ISBN 978-9941-14-708-1 (pirveli nawili)<br />

http://www.gtu.ge/publishinghouse/<br />

yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,<br />

ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu<br />

meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis<br />

gareSe.<br />

saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.


sarCevi<br />

Sesavali 5<br />

fizikuri sidideebi. erTeulTa sistemebi 6<br />

1. kinematika<br />

1.1. aTvlis sxeuli. aTvlis sistema 11<br />

1.2. materialuri wertilis kinematika 11<br />

1.3. absoluturad myari sxeulis kinematika 17<br />

1.4. kuTxuri gadaadgileba, kuTxuri siCqare, kuTxuri aCqareba 18<br />

2. dinamika<br />

2.1. materialuri wertilis dinamika 22<br />

2.2. bunebis Zalebi 25<br />

2.3. muSaoba, simZlavre, energia 34<br />

2.4. myari sxeulis dinamika 41<br />

2.5. meqanikuri sistema. Senaxvis kanonebi 48<br />

2.6. sxeulTa wonasworobis pirobebi 52<br />

3. relativisturi meqanika<br />

3.1. fardofiTobis Teoriis safuZvlebi. ainStainis<br />

postulatebi<br />

3.2. lorencis gardaqmnebi da maTi Sedegebi 54<br />

3.3. relativisturi dinamika 56<br />

4. rxevebi da talRebi<br />

4.1. rxevebi. harmoniuli rxevebi 58<br />

4.2. siCqare da aCqareba harmoniuli rxevis 59<br />

4.3. harmoniuli rxevis energia 60<br />

4.4. harmoniuli rxevebis Sekreba 61<br />

4.5. milevadi rxevebi 63<br />

4.6. talRebi. ZiriTadi cnebebi 64<br />

4.7. brtyeli talRis gantoleba 65<br />

4.8. talRuri gantoleba 66<br />

4.9. talRebis interferencia 67<br />

3<br />

52


molekuluri fizika 68<br />

5. idealuri airebis kinetikuri Teoria<br />

5.1. idealuri airi. molekulur-kinetikuri<br />

Teoriis ZiriTadi gantoleba 71<br />

5.2. idealuri airis Sinagani energia 74<br />

5.3. molekulebis siCqareTa ganawilebis kanoni 75<br />

5.4. barometruli formula.<br />

bolcmanis ganawilebis kanoni 76<br />

5.5. molekulaTa dajaxebaTa ricxvis da<br />

saSualo Tavisufali ganarbenis gamoTvla 78<br />

6. Termodinamika<br />

6.1. Termodinamikuri sistema, damaxasiaTebeli parametrebi 78<br />

6.2. Termodinamikis pirveli kanoni 80<br />

6.3. airebis siTbotevadoba. maieris gantoleba 81<br />

6.4. adiabaturi procesi 83<br />

6.5. wriuli procesi. Seqcevadi da Seuqcevadi procesebi 84<br />

6.6. siTburi manqana. margi qmedebis koeficienti 85<br />

6.7. karnos cikli. karnos ciklis mqk 86<br />

6.8. Termodinamikis meore kanoni 88<br />

6.9. entropia. Termodinamikis gaerTianebuli kanoni 89<br />

7. realuri airebi<br />

7.1. realuri airebi. molekuluri Zalebi 90<br />

7.2. van-der-vaalsis gantoleba 92<br />

7.3. realuri airis izoTermebi 93<br />

damateba 95<br />

4


Sesavali<br />

<strong>fizikis</strong> sagani, misi kavSiri teqnikasTan<br />

fizika aris mecniereba, romelic Seiswavlis materiis moZraobis<br />

umartives da uzogades formebs da maT urTierTgardaqmnas. cnobilia<br />

materiis ori saxe: nivTiereba da veli. materiis pirvel saxes _<br />

nivTierebas miekuTvnebian atomebi, molekulebi da maTgan agebuli<br />

sxeulebi. materiis meore saxes qmnian gravitaciuli, eleqtromagnituri<br />

da sxva velebi.<br />

adre fiqrobdnen, rom nivTierebas diskretuli agebuleba aqvs, veli<br />

ki uwyvetia. Semdgom aRmoCnda, rom materiis orive saxes erTdroulad<br />

axasiaTebs rogorc diskretuloba, ise uwyvetoba _ rac materiis<br />

ZiriTadi Tvisebaa. nebismieri movlena, materiis yoveli cvlileba<br />

warmoebs sivrcesa da droSi. sivrce da dro materiis arsebobis<br />

formebia.<br />

fizika SeiZleba gavyoT or nawilad _ klasikurad da kvanturad.<br />

klasikuri fizika Seiswavlis sinaTlis siCqaresTan SedarebiT mcire<br />

siCqareebis mqone makroskopiuli sxeulebis moZraobas. sinaTlis<br />

siCqaresTan maxlobeli siCqareebis mqone makroskopuli sxeulebis<br />

moZraobis kanonebs Seiswavlis relativisturi fizika. mikroskopiuli<br />

sxeulebis (atomebis da elementaruli nawilakebis) moZraobis<br />

Sesaswavlad klasikuri fizika (meqanika) ar gamodgeba, is icvleba<br />

kvanturi meqanikiT.<br />

<strong>fizikis</strong> aRmoCenebis safuZvelze warmoiSva da ganviTarda teqnikis<br />

mravali dargi. Tavis mxriv teqnika xels uwyobs <strong>fizikis</strong> ganviTarebas,<br />

aiaraRebs ra fizikas axali, srulyofili xelsawyoebiT da<br />

danadgarebiT.<br />

amgvarad, praqtikul moTxovnebs mivyavarT axal fizikur<br />

aRmoCenebamde da es aRmoCenebi xels uwyobs teqnikis winsvlas.<br />

fizika _ eqsperimentaluri mecnierebaa. eqsperimentaluri<br />

dakvirvebebi, gazomvebi da winaswar gamoTqmuli Teoriebi sabolood<br />

daiyvanebian fizikur sidideebsa da ricxvebs Soris<br />

urTierTdamokidebulebebze. amitom <strong>fizikis</strong> enaa maTematika.<br />

5


fizikuri sidideebi, ganzomileba, erTeulTa sistemebi<br />

fizikuri sididis erTeuli ewodeba pirobiT SerCeul fizikur<br />

sidides, romelsac gaaCnia gansaxilveli obieqtis fizikuri Tvisebebi.<br />

erTeulTa sistema ewodeba fizikur sidideTa erTeulebis erTobliobas,<br />

romlebic SeirCevian dadgenili wesiT. mocemuli sistemis ZiriTadi<br />

erTeulebi ewodebaT sxvadasxvagvari fizikuri sidideebis erTeulebs,<br />

romlebic nebismierad airCevian am sistemis Sedgenisas, erTeulTa<br />

sistemas ewodeba absoluturi, Tu misi ZiriTadi erTeulebia sigrZis,<br />

masis da drois erTeulebi.<br />

warmoebuli erTeulebi iseT erTeulebs ewodebaT, romlebic<br />

dadgenilebi arian mocemuli sistemis sxva erTeulebiT fizikuri<br />

kanonebis safuZvelze da warmoadgenen ZiriTadi erTeulebis<br />

ganzomilebaTa xarisxebis namravls.<br />

fizikuri sidideebis ganzomileba ewodeba gamosaxulebas, romelic<br />

axasiaTebs fizikuri sididis kavSirs mocemuli sistemis ZiriTad<br />

erTeulebTan. es gamosaxuleba warmoadgens erTwevrs ZiriTadi<br />

erTeulebis simboloebis namravlis saxiT Sesabamis xarisxebSi. sidides<br />

ewodeba uganzomilebo (ganyenebuli), Tu mis ganzomilebaSi yvela<br />

ZiriTadi sidideebi Sedian nulovan xarisxebSi. magaliTad,<br />

Tanabarwrfivi moZraobis siCqarisTvis<br />

s<br />

v = ,<br />

t<br />

ganzomileba Caiwereba<br />

dim<br />

−1<br />

= LT , sididis erTeuli [v] = m . wm-1 .<br />

fizikuri sidideebis ZiriTadi erTeulebis garda SeiZleba<br />

gamoviyenoT jeradi da wiladi erTeulebi, romlebic miiRebian ZiriTadi<br />

erTeulebis 10-is romelime xarisxSi gamravlebiT an gayofiT. mamravlebi<br />

da TavsarTebi aTis jeradi da wilobrivi erTeulebis misaRebad (maTi<br />

dasaxelebebi) mocemulia cxrilSi 1.<br />

1960 wels zoma-wonis I generalurma konferenciam miiRo<br />

dadgenileba erTeulTa saerTaSoriso (SI) sistemis SemoRebis Sesaxeb.,<br />

1971 wlidan zoma-wonis XIX konferenciaze miiRes axali ZiriTadi<br />

(meSvide) erTeuli moli da ori damatebiTi erTeuli radiani da<br />

steradiani.<br />

6


TavsarTi<br />

7<br />

cxrili 1.<br />

mamravli aRniSvna mamravli aRniSvna<br />

dasaxeleba dasaxeleba<br />

qarTuli saerTaSoriso<br />

qarTuli saerTSoriso<br />

10 18<br />

10 15<br />

10 12<br />

10 9<br />

10 6<br />

10 3<br />

10 2<br />

10 1<br />

eqsa<br />

peta<br />

tera<br />

giga<br />

mega<br />

kilo<br />

heqta<br />

deka<br />

e<br />

p<br />

t<br />

g<br />

m<br />

k<br />

h<br />

da<br />

E<br />

P<br />

T<br />

G<br />

M<br />

K<br />

h<br />

da<br />

10 -1<br />

10 -2<br />

10 -3<br />

10 -6<br />

10 -9<br />

10 -12<br />

10 -15<br />

10 -18<br />

deci<br />

santi<br />

mili<br />

mikro<br />

nano<br />

piko<br />

femto<br />

atto<br />

amgvarad, saerTaSoriso SI (Sistem International) sistemas safuZvlad<br />

daedo Svidi ZiriTadi erTeuli. ZiriTadi da damatebiTi sidideebi, maTi<br />

aRniSvnebi da erTeulebi mocemulia cxrilSi 2.<br />

sidide erTeuli<br />

d<br />

s<br />

ml<br />

mk<br />

n<br />

p<br />

f<br />

a<br />

aRniSvna<br />

d<br />

c<br />

m<br />

M<br />

n<br />

p<br />

f<br />

a<br />

cxrili 2.<br />

dasaxeleba ganzomileba dasaxeleba saerTaSoriso qarTuli<br />

sigrZe L metri m m<br />

masa M kilogrami kg kg<br />

dro T wami S wm<br />

denis Zala I amperi A a<br />

Termodinamikuri<br />

temperatura<br />

nivTierebis<br />

raodenoba<br />

θ kelvini K K<br />

NN moli mol moli<br />

sinaTlis Zala J kandela cd kd<br />

brtyeli kuTxe _ radiani rad rad<br />

sxeulovani<br />

kuTxe<br />

_ steradiani sr sr


ZiriTadi erTeulebis gansazRvra<br />

sigrZis erTeuli _ metri tolia vakuumSi brtyeli eleqtromagni-<br />

turi talRis gavlili manZilis wamis 1 , nawilSi.<br />

299792458<br />

masis erTeuli _ kilogrami aris kilogramis saerTaSoriso proto-<br />

tipis masa, damzadebuli platina-iridiumis Senadnobisgan (Pl 90%, Ir 10%)<br />

cilindruli sawonis formiT, diametriT da simaRliT toli 39 mm.<br />

drois erTeuli _ wami drois Sualedia, romelic tolia cezium-<br />

133-is atomis ZiriTadi mdgomareobis zenazi urTierTqmedebis or dones<br />

Soris gadasvlis Sesabamisi gamosxivebis 9192631770 periods.<br />

denis Zalis erTeuli _ amperi aris iseTi mudmivi denis Zala,<br />

romelic vakuumSi erTmaneTisagan 1 metriT daSorebul or paralelur,<br />

usasrulod grZel da mcire diametris gamtarebSi gavlisas, sigrZis<br />

7<br />

yovel metrze iwvevs 2⋅10<br />

niutonis tol urTierTqmedebis Zalas.<br />

temperaturuli erTeuli _ kelvini tolia wylis sammagi wertilis<br />

Termodinamikuri temperaturis<br />

1 nawilis.<br />

273,<br />

16<br />

nivTierebis raodenobis erTeuli _ moli aris sistemis nivTierebis<br />

raodenoba, romelic Seicavs imdenive struqturul elements (molekulas,<br />

ions, atoms) ramdeni atomicaa 0,012 kg C 12 naxSirbadSi.<br />

sinaTlis Zalis erTeulia _ kandela. kandela tolia sinaTlis<br />

Zalis mocemuli mimarTulebiT sinaTlis wyarodan, romelic uSvebs<br />

12<br />

monoqromatul gamosxivebas 540⋅10 hc sixSiriT da sinaTlis<br />

1 3t<br />

energetikuli Zala am mimarTulebiT Seadgens .<br />

683 sr<br />

SI sistemis damatebiTi erTeulebia: brtyeli kuTxis _ radiani,<br />

romelic tolia wris or radiuss Soris kuTxis, romlis momWimavi<br />

rkalis sigrZe radiusis tolia.<br />

sxeulovani kuTxis _ steradiani, romelic iseTi sivrculi kuTxea,<br />

romlis wvero moTavsebulia sferos centrSi da sferos zedapirze<br />

amokveTs misi radiusis kvadratis tol farTs.<br />

8


fizikuri sidide<br />

farTobi S<br />

moculoba V<br />

siCqare v<br />

simkvrive ρ<br />

aCqareba a<br />

inerciis momenti I<br />

warmoebuli erTeulebi<br />

meqanikuri sididis erTeulebi<br />

ganmsazRvreli<br />

gantoleba<br />

9<br />

sididis<br />

erTeuli<br />

sididis<br />

ganzomileba<br />

2<br />

S = a kvadr. metri m2 2<br />

L<br />

3<br />

V = a kuburi metri m3 3<br />

L<br />

s<br />

metri<br />

v = , m/wm<br />

t<br />

wm<br />

m<br />

=<br />

V<br />

ρ 3<br />

a<br />

Δv<br />

Δt<br />

−1<br />

LT<br />

kg<br />

L M<br />

m<br />

3 −<br />

m<br />

= −2<br />

2<br />

wm<br />

2<br />

I = mV<br />

kg . m2 sxeulis impulsi P P = mV<br />

kg<br />

wm<br />

m<br />

impulsis momenti L L = mV<br />

kg<br />

wm<br />

2<br />

LT<br />

L M<br />

2<br />

m<br />

−1<br />

LMT<br />

L MT<br />

2 −1<br />

Zala F F = ma niutoni (n) −2<br />

LMT<br />

Zalis momenti M M = F�<br />

n . m 2 −2<br />

L MT<br />

muSaoba, energia A A = FS<br />

jouli (j) 2 −2<br />

L MT<br />

simZlavre N<br />

kuTxuri aCqareba ω<br />

rxevis sixSire υ<br />

kuTxuri aCqareba ε<br />

A<br />

j<br />

N = vati= (vt)<br />

t<br />

wm<br />

ϕ<br />

ω =<br />

t<br />

wm<br />

1<br />

υ =<br />

wm<br />

t<br />

dω<br />

dt<br />

L MT<br />

2 −3<br />

rad<br />

−1<br />

T<br />

-1 1 −<br />

rad<br />

−2<br />

ε = 2<br />

T<br />

wm<br />

T


laTinuri anbani berZnuli anbani<br />

A, a _ a Α, α − alfa<br />

B, b _ b Β, β − beta<br />

C, c _ ce Γ, γ − gama<br />

D, d _ de Δ, δ − delta<br />

E, e _ e E, ε − efsilon<br />

F, f _ ef Ζ, ζ − Zeta<br />

G, g _ Je Η, η − eta<br />

H, h _ haS Θ, ϑ − Teta<br />

I, i _ i Ι, ι − iota<br />

J, j _ Ji Κ, κ − kapa<br />

K, k _ ka Λ, λ − lambada<br />

L, l _ el Μ, μ − miu<br />

M, m _ em Ν, ν − niu<br />

N, n _ en Ξ, ξ − qsi<br />

O, o _ o Ο, ο − omikroni<br />

P, p _ pe Π, π − pi<br />

Q, q _ qu Ρ, ρ − ro<br />

R, r _ er ∑, σ −sigma<br />

S, s _ es Τ, ι − tau<br />

T, t _ te Φ, ϕ − fi<br />

U, u _ u Χ, χ − xi<br />

V, v _ ve Υ, υ − ifsilon<br />

W, w _ dubl-ve Ψ, ψ − fsi<br />

X , x _ iqs Ω, ω − omega<br />

Y, y _ igrek<br />

Z, z _ zet<br />

10


meqanikis fizikuri safuZvlebi<br />

1. kinematika<br />

materiis moZraobis umartivesi saxea meqanikuri moZraoba. am<br />

moZraobis dros xdeba materialuri sxeulebis, an maTi nawilebis<br />

mdgomareobis Secvla (gadanacvleba) sivrceSi da droSi. klasikur<br />

(niutonis) meqanikaSi miRebulia, rom sivrces gaaCnia sami ganzomileba da<br />

masSi samarTliania evklides geometria.<br />

1.1. aTvlis sxeuli. aTvlis sistema<br />

sxeulis mdebareobis gansazRvra SesaZlebelia mxolod sxva<br />

sxeulebis mimarT. sxeuls, romlis mimarTac ganisazRvreba mocemuli<br />

sxeulis mdebareoba, aTvlis sxeuli ewodeba. aTvlis sxeuli, masTan<br />

xistad dakavSirebuli koordinatTa sistema da drois gamzomi xelsawyo<br />

(saaTi), Seadgenen aTvlis sistemas. fizikaSi sargebloben dekartes<br />

marTkuTxa koordinatTa sistemiT (nax.1), romelSic nebismieri A wertili<br />

xasiaTdeba x,y,z koordinatebiT an radius _ veqtoriT. r = OA.<br />

radius-<br />

veqtori aerTebs erTmaneTTan O koordinatTa saTaves A wertilTan.<br />

nax. 1.<br />

1.2. materialuri wertilis kinematika. traeqtoria<br />

meqanikis nawils, romelic Seiswavlis sxeulebis moZraobas<br />

gamomwvevi mizezebisagan damoukideblad, kinematika ewodeba.<br />

11


sxeulis umartivesi fizikuri modelia materialuri wertili.<br />

materialuri, anu nivTieri wertili ewodeba iseT sxeuls, romlis zoma<br />

SeiZleba ugulvebelvyoT mocemuli amocanis pirobebSi. materialuri<br />

wertilis moZraobisas misi koordinatebi icvlebian drois ganmavlobaSi<br />

da drois yovel moments Seesabameba x, y, z-is garkveuli mniSvneloba, e.i.<br />

koordinatebi warmoadgenen drois funqciebs, rac Semdegnairad Caiwereba:<br />

x=f1(t), y=f2(t), z=f3(t), (1)<br />

radius-veqtori agreTve drois funqciaa<br />

r = r(t)<br />

(2)<br />

Tu cnobilia (1) funqciebis, an veqtoruli (2) funqciis saxe, maSin<br />

cnobili iqneba wertilis mdebareoba drois yovel momentSi, rac<br />

meqanikis ZiriTadi amocanaa. (1) sam gantolebas, an maT eqvivalenturs (2)<br />

kinematikuri gantolebebi ewodebaT. (1) gantolebebidan SeiZleba miviRoT<br />

traeqtoriis gantoleba, e.i. im mrudis gantoleba, romelsac aRwers<br />

materialuri wertili moZraobisas. traeqtoriis formis mixedviT<br />

moZraoba SeiZleba iyos wrfivi an mrudwiruli.<br />

damoukidebel koordinatTa ricxvs, romlebic gansazRvraven<br />

wertilis mdebareobas sivrceSi, Tavisuflebis xarisxi ewodeba. Tu<br />

materialuri wertili sivrceSi Tavisuflad moZraobs, maSin mas gaaCnia<br />

sami Tavisuflebis xarisxi (koordinatebi x,y,z), sibrtyeze moZraobisas _<br />

ori, xolo wrfis gaswvriv moZraobisas _ erTi. ganvixiloT materialuri<br />

wertilis moZraoba nebismier traeqtoriaze, mag. (AB) (nax. 2).<br />

nax. 2<br />

12


drois aTvla daviwyoT A mdebareobidan. ΔS _ gavlili manZili (gza)<br />

ewodeba traeqtoriis AB monakveTis sigrZes da warmoadgens drois<br />

skalarul funqcias: S = ΔS(t)<br />

Δ . r = r − r0<br />

Δ veqtors, romelic gaivleba<br />

wertilis sawyisi mdebareobidan sabolooSi, Δt droSi Sesrulebuli<br />

gadaadgildeba ewodeba. cxadia, wrfivi moZraobisas gadaadgilebis<br />

veqtori emTxveva Sesabamisi traeqtoriis monakveTs da misi moduli [ Δ r]<br />

toli iqneba Δ S gavlili gzis.<br />

siCqare<br />

materialuri wertilis moZraobis dasaxasiaTeblad ganixileba<br />

veqtoruli sidide _ siCqare, romelic gansazRvravs sxeulis moZraobis<br />

siswrafes da mis mimarTulebas drois mocemul momentSi. DdavuSvaT,<br />

materialuri wertili moZraobs raime mrudze (nax. 2). drois t momentSi<br />

igi A mdebareobaSia, xolo t + Δt<br />

momentSi _ B-Si. gadaadgilebis veqtori<br />

r r r − = Δ , sididiT is udris AB qordas da gansxvavdeba gavlili<br />

iqneba 0<br />

gzisgan (AB rkali). es gansxvaveba miT ufro mcirea, rac ufro mcirea Δ t .<br />

drois Sualedis _ Δ t SemcirebiT mrudwiruli moZraoba daiyvaneba<br />

wrfiv moZraobaze. wrfivi moZraobis saSualo siCqare tolia gavlili<br />

gzis Sefardebisa Sesabamis drosTan (nax. 3).<br />

v<br />

ΔS<br />

= ,<br />

Δt<br />

13<br />

v<br />

nax. 3.<br />

Δr<br />

=<br />

Δt


es gamosaxulebebi gansazRvraven saSualo siCqaris sidides da<br />

mimarTulebas. Tu gadavalT zRvarze, roca Δt → 0,<br />

miviRebT siCqares<br />

drois momentSi, anu myis siCqares (saSualo da myisi siCqaris<br />

mimarTulebebi naCvenebia nax.3)<br />

Δr<br />

dr<br />

v = lim =<br />

Δt<br />

dt<br />

e.i. myisi, anu namdvili siCqare tolia radius-veqtoris pirveli<br />

rigis warmoebulisa droiT. rodesac Δt → 0 , maSin Δ S → Δr<br />

, amitom<br />

rogorc wrfivi, aseve mrudwiruli moZraobisaTvis gveqneba:<br />

Δr<br />

Δr<br />

ΔS<br />

ds<br />

v = v = lim = lim = lim =<br />

Δt→0 Δt<br />

Δt→0<br />

Δt<br />

Δt→0<br />

Δt<br />

dt<br />

e.i. myisi siCqaris ricxviTi mniSvneloba tolia gzis pirveli rigis<br />

warmoebulisa droiT.<br />

araTanabari, anu cvladi moZraobis SemTxvevaSi, radgan myisi<br />

siCqaris mniSvneloba droSi icvleba, ganmartaven saSualo siCqares:<br />

v<br />

ΔS<br />

=<br />

Δt<br />

nax.3-dan Cans, rom v > v , radgan Δ S > Δr<br />

, mxolod wrfivi<br />

moZraobisas Δ S = Δr<br />

sxeulis mier gavlili gza t1 -dan t 2 drois SualedSi zogadi saxiT<br />

gamoiTvleba integraliT:<br />

S =<br />

t<br />

2<br />

∫<br />

t<br />

1<br />

v(<br />

t)<br />

dt<br />

Tanabari moZraobis SemTxvevaSi v = const ( t − t = Δt)<br />

da miviRebT:<br />

S =<br />

t<br />

2<br />

14<br />

, 2 1<br />

∫vdt = v∫dt<br />

= vΔ<br />

t<br />

1<br />

aCqareba, aCqarebis mdgenelebi<br />

t<br />

t<br />

2<br />

1<br />

fizikur sidides, romelic axasiaTebs siCqaris cvlilebis<br />

siswrafes moduliT da mimarTulebiT, aCqareba ewodeba. aCqareba<br />

t


araTanabari (cvladi) moZraobis damaxasiaTebeli mniSvnelovani<br />

veqtoruli sididea.<br />

davuSvaT, (1) wertilSi t drois momentSi wertilis siCqarea v 1 ,<br />

xolo t + Δt<br />

momentSi (2) wertilSi v v + Δv<br />

saSualo aCqareba Δ t droSi<br />

2 = 1 (nax.4), v = v2<br />

− v1<br />

15<br />

nax. 4<br />

a<br />

Δ ,<br />

Δv<br />

= , xolo myisi aCqareba<br />

Δt<br />

a = lim a<br />

Δt→0 Δv<br />

dv<br />

= lim = .<br />

Δt→0<br />

Δt<br />

dt<br />

mrudwiruli moZraobis dros aCqareba icvleba<br />

rogorc sididiT, aseve mimarTulebiT. imisaTvis, rom davaxasiaToT<br />

TiToeulis cvlileba cal-calke, gamovTvaloT Δv da warmovadginoT is<br />

ori mdgenelis saxiT. nax. 4-dan Cans, rom n v v v Δ + Δ =<br />

amitom sruli aCqareba a iqneba:<br />

Δv<br />

Δvτ<br />

Δvn<br />

a = lim = lim + lim ,<br />

Δt→0 Δt<br />

Δt→0<br />

Δt<br />

Δt→0<br />

Δt<br />

dv dvτ<br />

dvn<br />

a = = + ,<br />

dt dt dt<br />

Δ τ da v = v2<br />

− v1<br />

Δ ,<br />

dvτ sadac = a τ tangencialuri (mxebi) aCqarebaa da axasiaTebs siCqaris<br />

dt<br />

dv n sididis cvlilebas, xolo = an<br />

_ normaluri aCqarebaa da axasiaTebs<br />

dt<br />

siCqaris mimarTulebis cvlilebas.


2<br />

dv<br />

v1<br />

a τ = τ , an = n<br />

dt<br />

R<br />

τ da n erTeulovani veqtorebia, a τ mimarTulia siCqaris gaswvriv<br />

traeqtoriis mxebad, xolo an _ radiusis gaswvriv centrisken.<br />

R_simrudis radiusia (nax. 5). amgvarad, mrudwiruli moZraobisas sruli<br />

aCqareba:<br />

a a +<br />

misi moduli<br />

a<br />

= τ n , an a = τ + n,<br />

2 2<br />

a = aτ<br />

+ an<br />

nax. 5.<br />

16<br />

dv<br />

dt<br />

=<br />

⎛<br />

⎜<br />

⎝<br />

dv<br />

dt<br />

dv<br />

dt<br />

2<br />

⎞<br />

⎟<br />

⎠<br />

2 ⎛ v ⎞<br />

+ ⎜<br />

⎟<br />

⎝ R ⎠<br />

aCqarebis tangencialuri da normaluri mdgenelebis gamoyenebiT<br />

SeiZleba movaxdinoT moZraobis klasificireba:<br />

1) a = 0,<br />

a = 0 _ wrfivi Tanabari moZraobaa,<br />

τ<br />

n<br />

2) a τ = a = const,<br />

a n = 0 _ wrfivi Tanabarcvladi moZraoba da<br />

Δv<br />

v2<br />

− v1<br />

aτ<br />

= a = = , Tu aTvla iwyeba 1 0<br />

Δt<br />

t − t<br />

= t momentidan, maSin t = t<br />

2<br />

1<br />

2<br />

2 da v 2 = v,<br />

xolo v 1 = v0<br />

- sawyisi siCqarea, gveqneba<br />

v − v0<br />

a = ,<br />

t<br />

saidanac v = v0<br />

+ at,<br />

gavlili gza<br />

S =<br />

t t<br />

2<br />

at<br />

( ,<br />

2<br />

∫vdt = ∫ v0<br />

+ at)<br />

dt = v0t<br />

+<br />

0 0


3) a τ = f (t),<br />

a = 0 - wrfivi aCqarebuli moZraobaa,<br />

n<br />

4) a = 0,<br />

an = const - Tanabari moZraoba wrewirze,<br />

τ<br />

5) a = 0,<br />

an = f (t)<br />

- Tanabari mrudwiruli moZraoba,<br />

τ<br />

6) a = const,<br />

a ≠ 0 - Tanabarcvladi mrudwiruli moZraoba,<br />

n<br />

7) a τ = f (t),<br />

a n ≠ 0 - aCqarebuli mrudwiruli moZraoba.<br />

mxedvelobaSi unda miviRoT, rom Cvens mier ganxilul sidideebs<br />

Soris adgili aqvs Semdeg Tanafardobebs:<br />

r ( t)<br />

= x(<br />

t)<br />

i + y(<br />

t)<br />

j + Z(<br />

t)<br />

k,<br />

dr dx dy i j dzk<br />

v(<br />

t)<br />

= = i + j + k,<br />

siCqaris modulisaTvis:<br />

dt dt dt dt<br />

v = v = v + v + v<br />

2<br />

x<br />

dv dv x y dvz<br />

( t)<br />

= i + j + k = axi<br />

+ ay<br />

j + a k,<br />

dt dt dt<br />

a z<br />

2<br />

dv d r<br />

a = = aCqarebis modulisaTvis<br />

2<br />

dt dt<br />

2<br />

2 2 2<br />

dv d r<br />

a = a = ax<br />

+ ay<br />

+ az<br />

, magram a ≠ ≠ 2<br />

dt dt<br />

1.3. absoluturad myari sxeulis kinematika<br />

absoluturad myari sxeuli iseTi sxeulis fizikuri modelia,<br />

romelic ar ganicdis deformacias mocemul konkretul amocanaSi. myari<br />

sxeulis nebismieri moZraoba SeiZleba dayvanil iqnas gadataniT da<br />

brunviT moZraobaze. gadataniTi ewodeba iseT moZraobas, romlis drosac<br />

sxeulSi gavlebuli yoveli wrfe Tavisi paraleluri rCeba (nax.6).<br />

nax. 6<br />

17<br />

2<br />

4<br />

2<br />

z


unviTi moZraobis dros sxeulis yvela wertili imoZravebs wrewirze,<br />

romelTa centrebi ganlagdebian erT da igive wrfeze, romelsac brunvis<br />

RerZi ewodeba. brunvis RerZi SeiZleba moTavsebuli iyos rogorc<br />

sxeulSi, aseve mis gareT (nax. 7 a da b).<br />

a b<br />

nax. 7 a da b.<br />

sxeulis gadataniTi moZraoba aRiwereba misi erTi wertilis<br />

moZraobiT, romelsac masaTa centri ewodeba.<br />

materialuri wertilebis sistemis (sxeulis) masaTa centri _<br />

wertilia romlis mdebareoba ganisazRvreba r c radius veqtoriT.<br />

mr1<br />

+ m2<br />

r2<br />

+ .... + mk<br />

r<br />

r c =<br />

m + m + ..... + m<br />

sadac m _ mTliani sxeulis masaa.<br />

masaTa centris siCqare<br />

1<br />

v<br />

c<br />

2<br />

drc<br />

= =<br />

dt<br />

18<br />

∑<br />

k<br />

k<br />

mi<br />

r<br />

m<br />

k<br />

∑<br />

=1<br />

m1ri<br />

i =<br />

m<br />

,<br />

1.4. kuTxuri gadaadgileba, kuTxuri siCqare, kuTxuri aCqareba<br />

wrewirze moZravi wertilis mdgomareoba ganisazRvreba<br />

Semobrunebis kuTxis ( Δ ϕ ) mniSvnelobiT (nax. 8).<br />

i


nax. 8.<br />

kuTxuri gadaadgileba:<br />

Δϕ - veqtoria, romlis sigrZe<br />

tolia Semobrunebis kuTxis modulis Δ ϕ , xolo mimarTuleba aiReba<br />

brunvis RerZis gaswvriv marjvena burRis wesiT. aseT veqtorebs _<br />

fsevdoveqtorebi (aksialurebi) ewodebaT.<br />

kuTxuri siCqare<br />

Δϕ<br />

dϕ<br />

ω = lim =<br />

Δt→0 Δt<br />

dt<br />

kuTxuri siCqare warmoadgens RerZis garSemo mbrunavi sxeulis<br />

maxasiaTebels (nax.9).<br />

ω - fsevdoveqtoria, mimarTuli brunvis RerZis gaswvriv marjvena<br />

burRis wesiT.<br />

nax. 9.<br />

rad<br />

ω = = wm<br />

wm<br />

-1 , dimω = T-1 Tu ω = const brunva Tanabaria. brunvis periodi T – droa, romlis<br />

2π<br />

ganmavlobaSi sxeuli asrulebs erT srul bruns, T = .<br />

ω<br />

brunvis sixSire υ − drois erTeulSi Sesrulebuli brunvaTa<br />

ricxvia.<br />

19


1 ω<br />

υ = =<br />

T 2π<br />

1<br />

[ ] =<br />

wm<br />

υ =wm -1 ,<br />

dim<br />

= T<br />

−1<br />

υ .<br />

Tu ω ≠ const − brunva araTanabaria. kuTxuri aCqareba tolia<br />

Δω<br />

dω<br />

ε = lim =<br />

Δt→0 Δt<br />

dt<br />

kuTxuri aCqareba warmoadgens siCqaris cvlilebis maxasiaTebels. ε _<br />

fsevdoveqtoria, mimarTuli brunvis RerZis gaswvriv (nax.10).<br />

nax. 10<br />

aCqarebuli moZraobisas ε veqtoris mimarTuleba paraleluria ω<br />

veqtoris mimarTulebis (nax. 11), xolo Senelebuli moZraobisas<br />

mimarTulia sawinaaRmdegod (nax. 12).<br />

nax.11 nax. 12.<br />

wrewirze Tanabari moZraobis SemTxvevaSi ( ε = const)<br />

2<br />

εt<br />

ω = ω0<br />

± εt,<br />

ϕ ω0t<br />

± ,<br />

2<br />

= sadac 0<br />

ω -sawyisi kuTxuri siCqarea.<br />

20


unviTi moZraobis maxasiaTeblebi, wrfivi da kuTxuri sidideebi,<br />

dakavSirebuli arian erTmaneTTan Semdegi TanafardobiT<br />

ds = Rdϕ<br />

, v = [ ω × r]<br />

, v = ωR<br />

,<br />

[ r]<br />

2<br />

2<br />

a τ = ε × , a τ = ε R , an = −ω<br />

R , an = ω R .<br />

aq r radius-veqtoria, gavlebuli brunvis RerZze mdebare<br />

koordinatTa saTavidan. is gansazRvravs materialuri wertilis<br />

mdebareobas. R veqtori gavlebulia gansaxilvel wertilSi da<br />

marTobulia brunvis RerZis.<br />

uZravi RerZis garSemo mbrunavi sxeulis da gadataniTi moZraobis<br />

Sesabamisi (analogiuri) sidideebis da gantolebebis cxrili:<br />

@ gadataniTi moZraoba brunviTi moZraoba<br />

1 masa<br />

2 gavlili manZili _ gza<br />

3 siCqare<br />

4 aCqareba<br />

m<br />

S<br />

d r<br />

v =<br />

dt<br />

dv<br />

a =<br />

dt<br />

21<br />

inerciis<br />

momenti<br />

Semobrunebis<br />

kuTxe<br />

5 Zala F Zalis<br />

6 impulsi<br />

7 dinamikis ZiriTadi<br />

gantoleba<br />

8 muSaoba<br />

9 kinetikuri energia<br />

p = mv<br />

F = ma<br />

d p<br />

F =<br />

dt<br />

dA = F ⋅ d s<br />

W =<br />

2<br />

mv<br />

2<br />

kuTxuri<br />

siCqare<br />

dϕ<br />

ω =<br />

dt<br />

kuTxuri<br />

aCqareba<br />

dω<br />

ε =<br />

dt<br />

momenti<br />

impulsis<br />

momenti<br />

dinamikis<br />

ZiriTadi<br />

gantoleba<br />

I<br />

ϕ<br />

M an Mz<br />

L = Iω<br />

M = Iε<br />

d L<br />

M =<br />

dt<br />

muSaoba<br />

M = Mdϕ<br />

kinetikuri<br />

energia<br />

W =<br />

2<br />

Iω<br />

2


2. dinamika<br />

2.1. materialuri wertilis dinamika<br />

klasikuri dinamika Seiswavlis sinaTlis siCqaresTan SedarebiT<br />

mcire siCqareebiT moZravi makroskopuli sxeulebis moZraobis kanonebs,<br />

sxeulTa urTierTqmedebis gaTvaliswinebiT.<br />

dinamikas safuZvlad udevs niutonis sami kanoni, romlebic<br />

samarTliania yvela saxis nivTieri makroskopiuli obieqtebisTvis.<br />

radgan movlenebs vswavlobT sivrcesa da droSi, amitom unda<br />

movnaxoT iseTi aTvlis sistema, romelSic sivrce da dro erTgvarovani<br />

da izotropulia. aseT sistemebSi Tavisufali izolirebuli sxeulis<br />

sivrceSi sxvadasxva mdebareoba da orientacia meqanikis TvalsazrisiT<br />

erTmaneTis eqvivalenturia. igive samarTliania droisaTvisac, e.i. misi<br />

sxvadasxva momentebi erTmaneTis eqvivalenturia. sistema, romlis mimarT<br />

sivrce da dro erTgvarovani da izotropulia sxva sistemebisgan<br />

gansxvavdeba imiT, rom, Tu am sistemaSi izolirebuli materialuri<br />

sxeuli drois erT momentSi aris uZravi, an moZraobs mudmivi siCqariT,<br />

is am mdgomareobas SeinarCunebs usasrulod didi drois ganmavlobaSi.<br />

aTvlis aseT sistemas ewodeba inerciuli.<br />

niutonis pirveli kanoni: aTvlis inerciul sistemaSi yoveli<br />

izolirebuli (Tavisufali) sxeuli inarCunebs uZraobis an Tanabari<br />

wrfivi moZraobis mdgomareobas.<br />

sxeulis Tvisebas, SeinarCunos uZraobis an Tanabari wrfivi<br />

moZraobis mdgomareoba, uwodeben inercias. aqedan warmosdgeba niutonis<br />

kanonis saxelwodeba _ inerciis kanoni.<br />

sxeulis Tvisebas, SeinarCunos Tavisi mdgomareoba, ewodeba<br />

inertuloba. sxeulis inertulobis zomaa _ masa. klasikur (niutonis)<br />

meqanikaSi, masa sididea:<br />

• skalaruli<br />

• dadebiTi (m>0),<br />

• aditiuri ( m = ∑ m1<br />

),<br />

• mudmivi ( m = const)<br />

[m]=kg<br />

22


Zala<br />

veqtoruli sidide _ Zala, warmoadgens sxeulze sxva sxeulebis an<br />

velebis zemoqmedebis zomas, romlis Sedegad sxeuli iZens aCqarebas an<br />

deformacias.<br />

mocemulia F Zala niSnavs, rom viciT misi moduli, mimarTuleba<br />

sivrceSi da modebis wertili. wrfes, romlis gaswvrivac mimarTulia<br />

Zala, ewodeba Zalis moqmedebis wrfe.<br />

sxeulebs Soris meqanikuri urTierTqmedeba SeiZleba<br />

ganxorcieldes rogorc manZilze (mzis mier planetebis mizidva), aseve<br />

uSualo kontaqtisas (xaxuni, Sexla).<br />

ZalTa superpoziciis principi<br />

materialur wertilze Zalebis erTdrouli moqmedeba eqvivalenturia<br />

erTi Zalis moqmedebis, romelsac tolqmedi (marezultirebeli) Zala<br />

ewodeba F da tolia maTi geometriuli jamis<br />

[ F ]= n (niutoni), dimF = LMT -2<br />

F =<br />

23<br />

n<br />

∑ Fi<br />

i=<br />

1<br />

materialuri wertilis impulsi<br />

P = m v<br />

sadac mi -materialuri wertilis masaa, vi - misi siCqare.<br />

materialur wertilTa sistemis (sxeulis) impulsi<br />

i<br />

p =<br />

n<br />

∑<br />

i=<br />

1<br />

i<br />

pi<br />

materialur wertilTa sistemis impulsi tolia sistemis sruli<br />

masis namravlis masaTa centris siCqareze = m v<br />

[ p]= kg m/wm, dim =LMT-1 .<br />

i<br />

p c


niutonis meore kanoni. sxeulze momqmedi Zala tolia sxeulis impulsis<br />

cvlilebis siCqaris da gaaCnia Zalis moqmedebis mimarTuleba.<br />

d p<br />

F =<br />

dt<br />

Tu m = const,<br />

meore kanoni gamoiTqmeba: sxeulis aCqareba<br />

F<br />

pirdapirproporciulia Zalis da ukuproporciulia masis: a = , sadac:<br />

m<br />

2<br />

dv<br />

d r<br />

a = = , 2<br />

dt dt<br />

2<br />

d r<br />

sxeulis moZraobis gantolebaa: m = F 2<br />

dt<br />

koordinatTa RerZebze proeqciebSi:<br />

2<br />

2<br />

2<br />

d x<br />

d y<br />

d z<br />

m = F 2 x , m = Fy,<br />

m = F ,<br />

2<br />

2 z<br />

dt<br />

dt<br />

dt<br />

sadac x,y,z, moZravi wertilis koordinatebia.<br />

niutonis mesame kanoni. sxeulebis nebismieri moqmedeba erTmaneTze<br />

yovelTvis urTierTqmedebis xasiaTs atarebs. Zalebi, romliTac<br />

urTierTmoqmedeben sxeulebi sididiT tolia, mimarTulebiT sapirispiro<br />

da modebulia sxvadasxva sxeulebze. mokled asec gamoiTqmeba _ qmedebis<br />

Zala tolia ukuqmedebis Zalis, sawinaaRmdegoa niSniT da mdebareoben<br />

erT wrfeze. (nax.13)<br />

F12 = −F<br />

21 , N<br />

p =<br />

nax. 13<br />

sadac p - sxeulis wonaa, modebulia sayrdenze, N - normaluri<br />

wnevis Zalaa, modebulia sxeulze, e.i. p da N qmedebis da ukuqmedebis<br />

Zalebia.<br />

24


niutonis meore da mesame kanonebis Sedegebi:<br />

1. nebismier meqanikur sistemaSi Sinagani Zalebis geometriuli jami<br />

nulis tolia<br />

n<br />

n<br />

∑∑<br />

i=<br />

1 k=<br />

1<br />

25<br />

F<br />

sadac n-sistemaSi Semavali urTierTmomqmedi materialuri wertilebis<br />

in<br />

= 0<br />

gare<br />

raodenobaa. gare Zalebis mTavari veqtori ( F )<br />

sadac<br />

tolqmedia.<br />

gare<br />

F =∑ gare<br />

i<br />

F<br />

gare<br />

F - i-ur materialur wertilze modebuli gare Zalebis<br />

2. impulsis warmoebuli droiT tolia sistemaze modebuli gare<br />

Zalebis mTavari veqtoris (impulsis cvlilebis kanoni).<br />

d p<br />

=<br />

dt<br />

gare<br />

F<br />

3. meqanikuri sistemis masaTa centris moZraobis kanoni:<br />

d<br />

dt<br />

( mv<br />

c ) =<br />

an mac<br />

=<br />

gare<br />

F ,<br />

gare<br />

F<br />

Tu meqanikuri sistema _ myari sxeulia, maSin gadataniTi moZraobis<br />

ZiriTadi gantoleba iqneba:<br />

ma<br />

=<br />

gare<br />

F ( a = ac<br />

)<br />

2.2. bunebis Zalebi<br />

Tanamedrove fizikaSi miRebulia urTierTqmedebis 4 saxe:<br />

1. Zlieri anu birTvuli;<br />

2. eleqtromagnituri;<br />

3. susti;<br />

4. gravitaciuli.


klasikur (niutonis) meqanikaSi ganixilaven fundamentalur-<br />

eleqtromagnitur da gravitaciul Zalebs. drekadi da xaxunis Zalebi<br />

Tavisi bunebis gamo, miekuTvnebian eleqtromagnitur Zalebs.<br />

gravitaciuli Zalebi<br />

msoflio mizidulobis kanoni. gravitaciuli Zala, romliTac<br />

miezidebian erTmaneTs materialuri wertilebi (an ori sxeuli),<br />

pirdapirproporciulia maTi masebis namravlisa da ukuproporciulia<br />

maT Soris manZilis kvadratis (nax. 14).<br />

m m2<br />

F = G ⋅ 2<br />

R<br />

26<br />

R<br />

1 ,<br />

sadac m 1 da m 2 - materialuri wertilebis masebia,<br />

R _ maT Soris manZili,<br />

2<br />

−11 n ⋅m<br />

G _ gravitaciuli mudmiva toli 6,67 ⋅10<br />

, 2<br />

kg<br />

R - erTeulovani veqtori, romelic gviCvenebs gravitaciuli Zalis<br />

R<br />

mimarTulebas.<br />

na.x 14<br />

pirvel miaxloebaSi dedamiwa sferuli formisaa da masa<br />

ganawilebulia masSi sferuli simetriiT. dedamiwis mizidulobis Zala m<br />

masis sxeulze mimarTulia dedamiwis centrisaken, misi moduli ki<br />

tolia:<br />

mM<br />

F =<br />

G<br />

2<br />

R<br />

R


gravitaciuli Zalebi gansazRvrven planetebis, varskvlavebis da sxva<br />

makroobieqtebis moZraobas. mikroobieqtebis moZraobaSi isini<br />

praqtikulad ar monawileoben.<br />

simZimis Zala da wona.<br />

uwonadoba<br />

simZimis Zala aris msoflio mizidulobis gravitaciuli Zalis kerZo<br />

gamovlineba. igi aris Zala, romliTac dedamiwa izidavs sxeulebs, amitom<br />

P simZimis Zala moqmedi m masis sxeulze<br />

mM<br />

P = mg = F = G , 2<br />

R<br />

sadac M – dedamiwis masaa.<br />

simZimis Zalis aCqareba g gamoiTvleba niutonis meore kanoniT:<br />

F M<br />

g = = G , 2<br />

m R<br />

e.i. g simZimis Zalis aCqareba ar aris damokidebuli sxeulis masaze da<br />

yvela sxeulisaTvis erTnairia. mas xSirad Tavisufali vardnis aCqarebas<br />

uwodeben. simZimis Zala da Sesabamisad simZimis Zalis aCqareba icvleba<br />

geografiuli ganedis mixedviT, rasac ganapirobebs ori faqtori _ erTia<br />

dedamiwis dReRamuri brunva, meore ki _ dedamiwis elifsuri forma.<br />

ekvatorze simZimis Zalis aCqarebis sidide g ( ϕ = 0)<br />

=9,78 m/wm2 . xolo<br />

polusze 0<br />

( ϕ = 90 )<br />

g = 9,83 m/wm<br />

g aCqareba mimarTulia simZimis Zalis veqtoris mimarTulebiT, amitom<br />

p = mg<br />

sxeulis wona ewodeba Zalas, romliTac sxeuli gravitaciuli Zalis<br />

gavleniT moqmedebs sayrdenze.<br />

sxeulis mdgomareobas, rodesac is moZraobs mxolod simZimis Zalis<br />

gavleniT, uwonadoba ewodeba.<br />

27


inerciuli da arainerciuli sistemebi<br />

iseT sistemas, romelSic sruldeba niutonis pirveli kanoni,<br />

inerciuli sistema ewodeba. nebismieri sistema iqneba inerciuli, Tu is<br />

inerciuli sistemis mimarT uZravia, an moZraobs Tanabrad da wrfivad.<br />

sistema arainerciulia, Tu is moZraobs aCqarebulad nebismieri<br />

inerciuli sistemis mimarT (nax. 15). vTqvaT, sistema K (koordinatebiT<br />

x,y,z) inerciulia, xolo sistema K 1 (koordinatebiT x 1 y 1 z 1 ) moZraobs K-s<br />

mimarT v 0 siCqariT, ise rom x 1 y 1 z 1 RerZebi K sistemis Sesabamisi RerZebis<br />

paraleluria.<br />

nebismieri Tavisufali A wertilis radius-veqtori K sistemaSi<br />

aRvniSnoT r , xolo<br />

sistemaSi aRvniSnoT 0<br />

1) Tu<br />

nax. 15<br />

1<br />

K sistemaSi 1<br />

r -iT. 01 wertilis radius-veqtori K<br />

1<br />

r -iT. naxazidan miviRebT: r r + r0<br />

28<br />

= (1).<br />

1<br />

K sistema moZraobs K-s mimarT mudmivi v siCqariT, is xdeba<br />

inerciuli, radgan misi moZraoba K-s mimarT iqneba Tanabari da wrfivi.<br />

(1)-is droiT gawarmoeba mogvcems:<br />

1<br />

dr dr<br />

dr<br />

0<br />

1<br />

= + , anu v = v + v 0<br />

dt dt dt<br />

rac warmoadgens siCqareTa Sekrebis (galileis) kanons klasikur<br />

meqanikaSi. Tu miRebuls kvlav gavawarmoebT v = const)<br />

, miviRebT:<br />

1<br />

a = a<br />

( 0


aCqarebis tolobebi am sistemebSi niSnavs A wertilze moqmedi<br />

Zalebis tolobas:<br />

1<br />

F = F , rac koordinatTa sistemis arCevaze ar aris<br />

damokidebuli, anu K da K 1 sistemebi tolfasia. e.i. yvela inerciul<br />

sistemaSi meqanikis kanonebs erTnairi saxe aqvs. maSasadame, meqanikuri<br />

movlenebi inerciul sistemebSi erTnairad mimdinareoben. galileis mier<br />

miRebul am debulebebs fardobiTobis meqanikuri principi ewodeba.<br />

2) Tu v ≠ const,<br />

K1 sistema arainerciulia, amitom (1)-is meore<br />

warmoebuli mogvcems:<br />

anu aCqareba<br />

0<br />

d<br />

dt<br />

2 2 2<br />

1<br />

r d r d r<br />

1<br />

0<br />

= + , anu a = a + a<br />

2 2 2<br />

0<br />

dt<br />

dt<br />

1<br />

1<br />

a − K sistemaSi gansxvavebulia K-Si a aCqarebisagan<br />

1<br />

= a a0<br />

miRebulis gamravleba A wertilis masaze mogvcems:<br />

a −<br />

1<br />

1<br />

= ma<br />

ma<br />

0 , anu F = F − ma<br />

0<br />

ma −<br />

e.i. K 1 sistemaSi Zalac gansxvavebulia, amitom niutonis meore kanonic<br />

samarTliani ar iqneba. unda davuSvaT, rom K 1 sistemaSi garda<br />

garemomcveli sxeulTa moqmedebisa (F 1 Zala), A materialur wertilze<br />

moqmedebs agreTve Zala:<br />

F i = m −<br />

29<br />

( a 0<br />

gamowveuli K 1 sistemis aCqarebuli moZraobiT. F i Zalas inerciis Zala<br />

ewodeba. im damatebiT Zalas, romelic sxeulze moqmedebs arainerciul<br />

sistemaSi myofi damkvirveblis TvalsazrisiT, inerciis Zala ewodeba.<br />

drekadobis Zalebi<br />

drekadobis Zalebi warmoiqmnebian myar sxeulSi deformaciis dros da<br />

eqvemdebarebian hukis kanons.<br />

hukis kanoni: mcire deformaciis dros, deformaciis gamomwvevi Zalis<br />

sidide pirdapirproporciulia deformaciis sididis da gamoisaxeba<br />

formuliT (nax 16) F = −kx<br />

,sadac x- deformaciaa (wanacvleba),<br />

)


nax. 16.<br />

k- drekadobis koeficientia, damokidebuli sxeulis gvarobaze,<br />

sxeulis deformacia ganisazRvreba misi geometriuli zomebis<br />

cvlilebiT. grZivi deformaciis dros<br />

sadac<br />

Δ �<br />

- fardobiTi wagrZelebaa;<br />

� 0<br />

0<br />

Δ�<br />

ε = ,<br />

�<br />

Δ � = � − � - absoluturi wagrZelebaa.<br />

� 0 - sxeulis sawyisi sigrZea. F 1 = F2<br />

= Fn<br />

nax.17<br />

30<br />

0<br />

.


cda gviCvenebs, rom drekadi deformaciis dros Reros wagrZeleba<br />

Δ � gamWimavi F normaluri Zalis da Reros sawyisi sigrZis<br />

pirdapirproporciulia da ukuproporciulia misi ganivkveTis S farTisa.<br />

sadac α drekadobis, anu<br />

F�<br />

Δ � = α ,<br />

S<br />

grZivi gaWimvis koeficientia da<br />

damokidebulia nivTierebis gvarobaze.<br />

wina formulidan<br />

Δ�<br />

� 0<br />

F<br />

= α<br />

S<br />

, anu ε = α ,<br />

S<br />

Fn _ farTobis erTeulze moqmedi gamWimavi Zala, anu normaluri<br />

S<br />

Zabvaa σ , miviRebT:<br />

ε = ασ<br />

miRebuli gantoleba saSualebas gvaZlevs hukis kanoni Semdegnairad<br />

CamovayaliboT:<br />

fardobiTi deformacia deformaciis gamomwvevi Zabvis<br />

pirdapirproporciulia.<br />

grZivi gaWimvis koeficientis Sebrunebul sidides iungis moduli<br />

ewodeba:<br />

1 σ<br />

E = da ε =<br />

α E<br />

amgvarad, normaluri meqanikuri Zabva<br />

F Δ�<br />

σ<br />

σ = da = .<br />

S � E<br />

e.i. iungis moduli iseTi meqanikuri Zabvis tolia, romlis drosac<br />

fardobiTi deformacia udris erTs. myari sxeulis deformacia hukis<br />

kanons eqvemdebareba garkveul zRvrul mniSvnelobamde, rac<br />

dakavSirebulia masalis gvarobaze.<br />

[ E ]<br />

=<br />

-2<br />

n ⋅m<br />

31<br />

dimE<br />

F n<br />

−1<br />

−2<br />

= ML T


xaxunis Zalebi<br />

xaxunis Zalebi warmoiSvebian erTmaneTis mimarT raime siCqariT<br />

moZravi myari sxeulebis Sexebis zedapirze an sxeulebis garemoSi<br />

(siTxeSi, gazebSi) moZraobis Sedegad da Tavisi bunebiT gansxvavdebian<br />

meqanikuri Zalebisagan. winaaRmdegobis F Zalas, romelic mimarTulia<br />

sxeulebis moZraobis sawinaaRmdegod, xaxunis Zala ewodeba.<br />

maqsimaluri uZraobis xaxunis Zala (srialis xaxunis Zalac), ar aris<br />

damokidebuli Semxebi zedapirebis farTze da proporciulia normaluri<br />

wnevis Zalis<br />

F xax = μΝ<br />

,<br />

sadac N - normaluri wnevis Zalaa,<br />

μ _ xaxunis koeficienti, damokidebulia Semxebi zedapirebis<br />

gvarobaze da mdgomareobaze.<br />

srialis dros xaxunis koeficienti siCqaris funqciaa.<br />

uZraobis xaxuni mJRavndeba uZravi sxeulis amoZravebisas. misi<br />

koeficientia μ 0<br />

nax. 18.<br />

srialis xaxuni mJRavndeba sxeulis moZraobisas; μ < μ0<br />

.<br />

ganvixiloT xaxunis Zalebi sxeulebis srialis dros:<br />

1. Tu wevis Zala emTxveva gadaadgilebis mimarTulebas (nax. 18)<br />

F = μmg<br />

2. Tu wevis Zala gadaadgilebasTan adgens α kuTxes (nax. 19 a)<br />

xax<br />

F =<br />

( mg − F sinα<br />

)<br />

xax<br />

μ wv<br />

32


xolo nax. 19 b SemTxvevisTvis :<br />

33<br />

nax. 19.<br />

F xax = μ( mg + Fwev<br />

sinα<br />

)<br />

3. Tu sxeuli moZraobs daxril sibrtyeze, xaxunis Zala tolia (nax.<br />

20):<br />

F xax = μmg cosα<br />

am dros xaxunis koeficienti μ = tgα<br />

nax. 20


4. Tu sxeuli raRac ZaliT ekroba vertikalur zedapirs, xaxunis<br />

Zala tolia (nax. 21):<br />

F = μF<br />

xax<br />

k<br />

nax. 21<br />

transportis moZraobisas unda gaviTvaliswinoT xaxuni ara marto<br />

borblebsa da gzas Soris, aramed xaxuni burTulsakisrebSic. am dros<br />

orive xaxunis koeficienti gaiTvaliswineba moZraobis winaaRmdegobis<br />

koeficientSi.<br />

2.3. muSaoba, simZlavre, energia<br />

meqanikuri muSaoba<br />

fizikur sidides, romelic tolia Zalisa da gadaadgilebis<br />

skalaruli namravlis, muSaoba ewodeba. F Zalis elementaruli muSaoba<br />

ΔAmcire Δr gadaadgilebaze, ganmartebis Tanaxmad, iqneba (nax. 22):<br />

ΔA = ( FΔr)<br />

= FΔr<br />

cosα<br />

= FrΔr<br />

nax. 22<br />

sadac Fr = F cosα<br />

_ F Zalis proeqciaa gadaadgilebis<br />

mimarTulebaze. α _ kuTxea Zalisa da gadaadgilebis mimarTulebebs<br />

34


Soris. Δ r simciris gamo F Zala SeiZleba mudmivad CavTvaloT, xolo<br />

Δ r → dr<br />

.<br />

elementaruli gzis sigrZe, romelsac gadis Zalis modebis<br />

wertili dt drois SualedSi<br />

maSin elementaruli muSaoba<br />

ds =<br />

35<br />

d r<br />

dA = Fds cosα<br />

aq d simbolo aRniSnavs mcire sidideebs.<br />

meqanikuri muSaoba _ skalaruli sididea, aditiuri. Tu:<br />

• 90 ,<br />

°<br />

α < dA > 0,<br />

muSaoba dadebiTia.<br />

• 90 ,<br />

°<br />

α = dA = 0,<br />

muSaoba tolia nulis.<br />

• 90 ,<br />

°<br />

α > dA < 0,<br />

muSaoba uaryofiTia.<br />

n<br />

n<br />

n<br />

⎛ ⎞<br />

E dA = ∑ dAi<br />

= ⎜∑<br />

F i ⎟d<br />

r i = ∑ F i v idt<br />

,<br />

i=<br />

1 ⎝ i=<br />

1 ⎠ i=<br />

1<br />

sadac r i da v i radius-veqtori da siCqarea Zalis modebis wertilSi.<br />

materialuri wertilis moZraobis dros<br />

sadac p - wertilis impulsia.<br />

dA = vd<br />

myari sxeulis gadatanis da moZraobis dros<br />

dA c<br />

p<br />

= v d p<br />

sadac p = mv<br />

c - myari sxeulis impulsia, romlis masaTa centri<br />

moZraobs v c siCqariT. m – myari sxeulis masaa.<br />

cvladi Zalis muSaoba<br />

davuSvaT, nawilakze (sxeulze) moqmedebs cvladi Zala, romlis<br />

sidide damokidebulia koordinataze kanoniT Fr = F(r<br />

) . aseTi Zalis<br />

elementaruli muSaoba Δ Ai = FrΔr<br />

i ricxobrivad toli iqneba naxazze<br />

daStrixuli zolis farTis, xolo 1<br />

r -dan 2<br />

r gzaze is tolia farTis,


omelic SemosazRvrulia Fr (r)<br />

mrudiT, vertikaluri wrfeebiT r 1 da r 2<br />

da r RerZiT (nax. 23)<br />

∑<br />

A =<br />

Δr<br />

→0<br />

i<br />

i<br />

r<br />

2<br />

12 lim Fr<br />

Δri<br />

= ∫ Fr<br />

( r)<br />

dr = f( r112r2<br />

)<br />

r<br />

cvladi Zalis meqanikuri muSaoba<br />

A<br />

= 2<br />

12<br />

1<br />

∫ dA = ∫<br />

r<br />

r<br />

1<br />

2<br />

1<br />

F ( r)<br />

dr<br />

[ A ] = n ⋅m<br />

= j(jouli)<br />

,<br />

r<br />

dim A<br />

nax. 23<br />

2 −2<br />

= L MT<br />

simZlavre<br />

skalarul fizikur sidides, romelic tolia elementaruli<br />

muSaobis dA Sefardebis dt drosTan, romlis ganmavlobaSic sruldeba<br />

mocemuli muSaoba dA, myisi simZlavre ewodeba<br />

dA<br />

N =<br />

dt<br />

Tu dA muSaobas asrulebs F Zala, maSin N simZlavre SeiZleba<br />

warmovadginoT Semdegi skalaruli namravliT:<br />

dA d r<br />

N = = F ⋅ = ( F ⋅ v)<br />

dt dt<br />

e.i. namdvili (myisi) simZlavre udris Zalisa da siCqaris veqtorebis<br />

skalarul namravls. Tu muSaoba Tanabrad sruldeba, e.i. drois tol<br />

36


SualedebSi erTnairi muSaoba sruldeba, maSin namdvili simZlavre<br />

saSualo simZlavris toli iqneba da miviRebT:<br />

amitom<br />

A<br />

N =<br />

Δt<br />

es gantoleba gamosadegi iqneba drois nebismieri SualedisaTvis,<br />

A<br />

N =<br />

t<br />

e.i. simZlavre udris drois erTeulSi Sesrulebul muSaobas.<br />

j<br />

2 −3<br />

[ N] = = vt(vati),<br />

dim N = L TM<br />

wm<br />

energia, kinetikuri energia<br />

energia _ universaluri raodenobrivi zomaa yvela saxis materiis<br />

moZraobis da urTierTqmedebis. materiis moZraobis sxvadasxva saxeebTan<br />

dakavSirebulia energiis sxvadasxva formebi: meqanikuri, siTburi,<br />

eleqtromagnituri, birTvuli da sxva.<br />

sxeulze (nawilakze) momqmedi tolqmedi Zalis muSaoba d r<br />

gadaadgilebaze SeiZleba warmovadginoT Semdegnairad:<br />

2<br />

dv<br />

d r<br />

mv<br />

dA = ( F ⋅ d r)<br />

= m d r = mdv<br />

= mvd<br />

v = d(<br />

)<br />

dt dt<br />

2<br />

frCxilebSi gamosaxulebas kinetikuri energia ewodeba.<br />

sxeulis kinetikuri energia warmoadgens meqanikuri moZraobis<br />

zomas, romelic unda SevasruloT, rom gamoviwvioT mocemuli moZraoba.<br />

kinetikuri energia _ energiaa, romelic gaaCnia moZrav sxeulebs,<br />

e.i. is aris moZravi sistemis mdgomareobis funqcia.<br />

k<br />

W =<br />

Teorema kinetikuri energiis Sesaxeb: tolqmedi Zalis<br />

Sesrulebuli muSaoba nawilakze (sxeulze) tolia misi kinetikuri<br />

energiis cvlilebis:<br />

37<br />

mv<br />

2<br />

2


2 2<br />

k mv 2 mv1<br />

A = ΔW<br />

= −<br />

2 2<br />

sadac sxvaobis pirveli wevri Seesabameba nawilakis saboloo<br />

mdgomareobas, xolo meore _ sawyiss.<br />

kavSiri energiasa da impulss Soris<br />

W<br />

38<br />

k<br />

2<br />

p<br />

=<br />

2m<br />

sadac p = mv<br />

nawilakis impulsia, m - misi masa.<br />

[ W ] = j,<br />

dimW<br />

2 −2<br />

= L MT<br />

Zaluri veli, konservatoruli Zalebi<br />

sxeulTa urTierTqmedeba SeiZleba ganxorcieldes maTi uSualo<br />

SexebiT, an Tu sivrcis yovel wertilSi masze moqmedebs garkveuli Zala,<br />

romelic kanonzomierad icvleba. aseT SemTxvevaSi vambobT, rom sxeuli<br />

(nawilaki) moTavsebulia Zalur velSi (mag. gravitaciuli veli).<br />

Zalur vels potencialuri ewodeba, Tu masSi raime sxeulis<br />

gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaoba damokidebuli araa traeqtoriis<br />

formaze da srulad ganisazRvreba sawyisi da saboloo mdgomareobiT.<br />

potencialur velSi momqmed Zalebs konservatoruli (potencialuri)<br />

Zalebi ewodebaT. cxadia, potencialur velSi Caketil konturze sxeulis<br />

gadaadgilebaze muSaoba ar sruldeba _ A=0. aseTive Tviseba gaaCnia<br />

centralur vels. vels centraluri ewodeba, Tu sivrcis nebismier<br />

wertilSi nawilakze momqmedi Zalis mimarTuleba gadis uZrav wertilSi<br />

(centrSi), xolo Zalis sidide damokidebulia mxolod am centramde<br />

manZilze. centraluri velis magaliTia dedamiwis zedapiris<br />

maxloblobaSi gravitaciuli veli, uZravi wertilovani muxtebis mier<br />

Seqmnili eleqtruli veli.<br />

gravitaciuli, kulonuri, drekadi Zalebi _ konservatoruli<br />

Zalebia. drekadi Zalebis muSaobaa<br />

kx1<br />

Adr =<br />

2<br />

kx2<br />

−<br />

2<br />

,<br />

sadac k _ drekadobis koeficientia, x 1 da x 2 nawilakis sawyisi da<br />

saboloo mdebareobebia.<br />

2<br />

2


Zalur vels erTgvarovani ewodeba, Tu velis nebismier wertilebSi<br />

nawilakze momqmedi Zalebi erTnairia sididiT da mimarTulebiT.<br />

⎛ dF ⎞<br />

droSi ucvlel-mudmiv vels ⎜ = 0⎟<br />

⎝ dt ⎠<br />

⎛ dF ⎞<br />

cvlads ⎜ ≠ 0⎟<br />

−<br />

⎝ dt ⎠<br />

arastacionaruli.<br />

disipatiuri Zalebi<br />

39<br />

stacionaruli ewodeba, xolo<br />

Zalebs ewodebaT disipatiuri, Tu maTi Sesrulebuli muSaoba,<br />

Caketil sistemaSi nebismieri moZraobisas uaryofiTia. aseTia<br />

winaaRmdegobis, xaxunis Zala. aseTi Zalebis sidide damokidebulia<br />

rogorc sxeulebis konfiguraciaze, aseve sxeulebis fardobiT siCqareze.<br />

isini yovelTvis mimarTulia nawilakebis (sxeulebis) siCqaris<br />

sawinaaRmdegod da iwveven maT damuxruWebas.<br />

potenciuri energia<br />

sxeulebis (nawilakebis) sistemis potenciuri energia ganisazRvreba<br />

maTi urTierTmdebareobiT da damokidebulia sxeulebs (wertilebs)<br />

Soris momqmedi konservatoruli Zalebis xasiaTze. ganmartebis Tanaxmad,<br />

is warmoadgens wertilTa koordinatebis funqcias u = u(<br />

x,<br />

y,<br />

z)<br />

.<br />

Tu Cven velis yovel wertils SevusabamebT aseT funqcias u(x,y,z) =<br />

u(r), maSin velis Zalebis mier Sesrulebuli muSaoba toli iqneba am<br />

funqciis Semcirebis. aseT funqcias uwodeben da utoleben potenciur<br />

energias. amgvarad, sxeulis (nawilakis) gadaadgilebisas X RerZis<br />

gaswvriv X 1 wertilidan X 2 –Si, Sesrulebuli muSaoba Cveni ganmartebis<br />

Tanaxmad, iqneba<br />

x2<br />

p<br />

p<br />

A12 = ∫ F(<br />

x)<br />

dx = −(<br />

W ( x2)<br />

−W<br />

( x1)<br />

)<br />

x<br />

1<br />

potencialuri energia _ sxeulis (nawilakebis) urTierTqmedebis<br />

energiaa konservatorul velTan. is damokidebulia am velSi nawilakis<br />

mdebareobaze.


Zala da potenciuri energia<br />

davuSvaT, urTierTqmedebis konservatoruli F Zalis moqmedebiT<br />

nivTieri wertili asrulebs dr gadaadgilebas, F Zalis Sesrulebuli<br />

muSaoba Caiwereba<br />

dA =<br />

40<br />

( Fd<br />

r<br />

meores mxriv, potenciuri energia Semcirdeba imave sididiT.<br />

amitom<br />

p<br />

( Fdr) = Fdrcosα<br />

= Frdr<br />

= −dW<br />

, ( Fr = F cosα<br />

)<br />

p<br />

p<br />

dW<br />

Frdr = −dW<br />

da Fr = −<br />

dr<br />

e.i. Zalis gegmili dr mimarTulebaze udris potenciuri energiis<br />

warmoebuls imave mimarTulebiT. skalaruli W funqciis warmoebuls im<br />

mimarTulebiT, romliskenac warmoebuli udidesia, am funqciis gradienti<br />

ewodeba _ grad W.<br />

funqciis gradienti aris veqtori, romlis gaswvriv am funqciis<br />

zrdis siCqare maqsimaluria da sididiT tolia am mimarTulebiT<br />

funqciis cvlilebisa manZilis erTeulze, veqtorulad:<br />

)<br />

p<br />

F = −gradW<br />

niSani minusi aCvenebs, rom Zala mimarTulia potencialuri<br />

energiis Semcirebis mimarTulebiT. simbolo<br />

(ortebi).<br />

p<br />

p<br />

p<br />

p ∂W<br />

∂W<br />

∂W<br />

grad W = i + i + k<br />

∂x<br />

∂y<br />

∂z<br />

p<br />

gradW -Ti aRniSnulia jami:<br />

sadac i , j,<br />

k − koordinatTa RerZebis erTeulovani veqtorebia<br />

w funqciis gradientis gegmilebi RerZebze konservatoruli<br />

p<br />

∂W<br />

Zalebis SemTxvevaSi iqnebian ,<br />

∂x<br />

dagegmilebiT miviRebT:<br />

F x<br />

∂W<br />

= −<br />

∂x<br />

p<br />

,<br />

F x<br />

∂W<br />

= −<br />

∂y<br />

p<br />

,<br />

F x<br />

∂ p<br />

W<br />

∂y<br />

∂W<br />

= −<br />

∂z<br />

p<br />

∂W<br />

,<br />

∂z<br />

p<br />

,<br />

amitom<br />

F −gradW<br />

p<br />

= RerZebze


• Mmaterialuri wertilis (nawilakis)<br />

potencialuri energia erTgvarovan Zalur velSi<br />

dedamiwis zedapiris maxloblobaSi simZimis Zalis veli miviRoT<br />

erTgvarovnad. maSin nawilakis potencialuri energia<br />

p<br />

p<br />

W ( z)<br />

= mgz + W ( 0)<br />

.<br />

sadac m nawilakis masaa (z RerZi mimarTulia vertikalurad maRla,<br />

p<br />

Fz= _ (mg). W ( 0)<br />

nawilakis potencialuri energiis mniSvnelobaa z=0 dros.<br />

nawilakis potencialuri energia centraluri Zalebis velSi _<br />

W<br />

p<br />

∞<br />

= ∫<br />

r<br />

p<br />

( r)<br />

F ( r)<br />

dr + W ( ∞)<br />

41<br />

r<br />

sadac Fr − F Zalis proeqciaa r veqtoris mimarTulebaze, r _<br />

radius-veqtoria, gavlebuli ZalTa centridan gansaxilvel nawilakamde,<br />

p<br />

W ( ∞ ) - potencialuri energiaa usasrulobaSi, romelic nulad miiCneva.<br />

2.4. myari sxeulis dinamika<br />

myari sxeulis moZraoba SeiZleba dayvanil iqnas or martiv<br />

moZraobaze: masaTa centris gadataniT moZraobaze da uZravi RerZis<br />

garSemo brunviT moZraobaze.<br />

Zalis momenti<br />

veqtorul sidides, romelic tolia F Zalis veqtoruli namravlis 0<br />

uZravi wertilidan Zalis modebis wertilSi gavlebul radius-veqtorze<br />

r , ewodeba F Zalis momenti 0 uZravi wertilis mimarT (nax. 24)<br />

nax. 24<br />

[ r F ]<br />

M = ×


Zalis momenti _ fsevdoveqtoria, misi mimarTuleba ganisazRvreba<br />

marjvena burRis wesiT misi mobrunebisas r -dan F -sken. Zalis momentis<br />

moduli<br />

M = r ⋅ F sin α = � ⋅ F<br />

aq α _ kuTxea r da F veqtorebs Soris, � = r sinα<br />

-Zalis mxari 0<br />

wertilis mimarT.<br />

Tu adgili aqvs ramdenime Zalis, an ZalTa sistemis zemoqmedebas,<br />

maSin ZalTa sistemis momenti _ mTavari an tolqmedi momenti _<br />

geometriuli jamia am wertilis mimarT sistemis n Zalebis:<br />

M<br />

=<br />

n<br />

∑<br />

i−1<br />

42<br />

[ r1<br />

× Fi<br />

]<br />

sadac ri - radius-veqtoria, gavlebuli 0 wertilidan F i Zalis<br />

modebis wertilamde.<br />

[ ] = n ⋅m<br />

M ,<br />

dimM<br />

2 −2<br />

= L MT<br />

impulsis momenti<br />

materialuri wertilis impulsis momenti 0 uZravi wertilis mimarT<br />

ewodeba L i veqtors, romelic tolia r i . radius-veqtoris veqtoruli<br />

namravlis impulsis Pi � veqtorze. ri � radius veqtori gaivleba 0<br />

wertilidan materialur wertilamde (nax. 25)<br />

nax. 25<br />

[ r i ]<br />

L ×<br />

i = pi


impulsis momenti fsevdoveqtoria. misi mimarTuleba ganisazRvreba<br />

marjvena burRis wesiT, i r -dan p i -sken brunvisas. impulsis momentis<br />

moduli tolia:<br />

mxaria.<br />

L = r ⋅ p sin α = � ⋅ p<br />

i<br />

i<br />

43<br />

i<br />

sadac α kuTxea r da p veqtorebs Soris, xolo � = r sinα<br />

Zalis<br />

materialur wertilTa sistemis (sxeulis) impulsis momenti uZravi 0<br />

wertilis mimarT, ewodeba L veqtors, romelic tolia igive 0 wertilis<br />

mimarT wertilebis impulsebis L i momentTa geometriuli jamis:<br />

L =<br />

n<br />

∑<br />

i=<br />

1<br />

[ r i × p i ]<br />

sxeulis impulsis momenti uZravi z RerZis mimarT ewodeba<br />

skalarul sidides, romelic tolia amave RerZze mdebare 0 wertilis<br />

mimarT L impulsis momentis veqtoris gegmilisa imave RerZze:<br />

L<br />

z<br />

=<br />

n<br />

∑<br />

i=<br />

1<br />

2<br />

m<br />

L = kg = j ⋅wm,<br />

wm<br />

n<br />

[ r i × p i ] = ∑<br />

i−1<br />

i<br />

i<br />

m v r<br />

dim L<br />

inerciis momenti<br />

i<br />

i<br />

2 −1<br />

= L MT<br />

materialuri wertilis (m) masis namravls brunvis RerZidan<br />

manZilis kvadratze ewodeba inerciis momenti I igive brunvis RerZis<br />

mimarT (nax. 26)<br />

RerZamde.<br />

I = m<br />

i<br />

sadac mi _ materialuri wertilis masaa, ri - manZili brunvis<br />

nax. 26<br />

2<br />

iri<br />

i


mTeli sxeulis inerciis momenti I udris sxeulis Semadgeneli n<br />

materialuri wertilebis (an elementebis) inerciis momentebis jams:<br />

I<br />

=<br />

2 [ I ] = kg ⋅m<br />

,<br />

44<br />

n<br />

∑<br />

i=<br />

1<br />

i i r m<br />

2<br />

2<br />

dim I = ML<br />

inerciis momenti warmoadgens sxeulis inertulobis zomas brunvis<br />

procesSi, iseve rogorc masa gadataniTi moZraobisas.<br />

masis uwyveti ganawilebis SemTxvevaSi<br />

Δmi<br />

→0<br />

2 2<br />

∑ Δmir<br />

= ∫ r dm = ∫<br />

2<br />

I = lim i<br />

ρ r dV<br />

sadac ρ -sxeulis simkvrivea, dV − moculobis elementi.<br />

Teorema brunvis RerZis gadatanis Sesaxeb _ Steineris Teorema: Tu<br />

m masis sxeulis inerciis momenti 0 I 0 I RerZis mimarT I , xolo C masaTa<br />

centrSi gamavali da 0I0I RerZis paraleluri 00 RerZis mimarT I c , maSin<br />

(nax. 27) maT Soris Semdegi damokidebulebaa:<br />

I = Ic<br />

+<br />

2<br />

ma<br />

sadac a manZilia 00 da 0 I 0 I RerZebs Soris<br />

nax. 27


zogierTi erTgvarovani m masis sxeulebis<br />

inerciis momentebis tabula<br />

sxeuli RerZebis mdebareoba inerciis momenti<br />

Rru Telkedliani R<br />

radiusiani cilindri<br />

mTliani cilindri an<br />

R radiusiani diski<br />

simetriis RerZi<br />

simetriis RerZi<br />

l sigrZis Txeli Rero RerZi marTobia Rerosi<br />

da gadis mis Sua<br />

wertilSi<br />

l sigrZis Txeli Rero RerZi marTobTa Rerosi<br />

da gadis mis boloSi<br />

R radiusiani sfero RerZi<br />

centrSi<br />

gadis sferos<br />

mR 2<br />

1<br />

mR<br />

2<br />

1<br />

ml<br />

12<br />

1<br />

ml<br />

3<br />

siCqariT, maSin misi inerciis momenti I z igive RerZis mimarT<br />

45<br />

2<br />

2<br />

mR<br />

5<br />

myari sxeulis brunviTi moZraobis dinamikis ZiriTadi gantoleba<br />

brunviTi moZraobis dros dinamikis ZiriTadi sidideebia Zalis<br />

momenti M , impulsis momentis L da inerciis momenti I .<br />

dinamikis ZiriTadi kanoni warmoadgens urTierTkavSirs maT Soris.<br />

• Tu materialuri wertili brunavs uZravi 0 RerZis mimarT,<br />

maSin impulsis momentis droiT warmoebuli 0 wertilis<br />

mimarT tolia amave 0 wertilis mimarT Zalis momentis:<br />

d L<br />

=<br />

dt<br />

M<br />

i<br />

• Tu myari sxeuli brunavs uZravi RerZis garSemo, maSin<br />

dinamikis ZiriTadi kanoni Rebulobs saxes:<br />

d L<br />

dt<br />

∑<br />

gare<br />

= M i<br />

sadac ∑ i M -gare Zalebis momentebis jamia (mTavari momenti).<br />

• Tu myari sxeuli brunavs Oz uZravi RerZis garSemo ω kuTxuri<br />

2<br />

2<br />

2


ar icvleba droSi ( I z = const).<br />

impulsis momenti am RerZis<br />

mimarT L z = I ω<br />

z<br />

uZravi RerZis garSemo mbrunavi sxeulis myari sxeulis dinamikis<br />

ZiriTadi kanoni miiRebs saxes:<br />

I z<br />

an<br />

dω<br />

=<br />

dt<br />

ε =<br />

46<br />

gare<br />

M<br />

1 <br />

M<br />

sadac ε − sxeulis kuTxuri aCqarebaa.<br />

I z<br />

uZravi sxeulis garSemo mbrunavi sxeulis brunvis diferencialuri<br />

gantolebaa:<br />

I z<br />

2<br />

d ϕ<br />

=<br />

dt<br />

gare<br />

gare<br />

M<br />

sadac I z - inerciis momentia igive RerZis mimarT, ϕ - kuTxuri<br />

gadaadgileba,<br />

gare<br />

M _ gare Zalebis mTavari momenti.<br />

zogad SemTxvevaSi Tavisufali myari sxeulis moZraoba<br />

akmayofilebs or diferencialur gantolebas:<br />

siCqare,<br />

d<br />

dt<br />

gare<br />

( mvc<br />

) = F ,<br />

d L<br />

=<br />

dt<br />

gare<br />

M<br />

sadac m sxeulis masaa, v c − masaTa centris gadataniTi moZraobis<br />

gare<br />

F - sxeulze modebuli gareSe ZalTa mTavari veqtori, gare<br />

M _<br />

gare Zalebis mTavari momenti brunvis wertilis mimarT, L − sxeulis<br />

impulsis momenti imave wertilis mimarT.<br />

mbrunavi myari sxeulis kinetikuri energia<br />

m i masis materialuri wertilis kinetikuri energia, romelic<br />

brunavs ω = const mudmivi kuTxuri siCqariT, tolia (nax. 28):<br />

2<br />

i<br />

k miv<br />

1 2<br />

W =<br />

= miω<br />

R<br />

R 2<br />

2<br />

i


nax. 28.<br />

sadac vi = ωRi<br />

materialuri wertilis wiriTi siCqarea.<br />

Ri − manZili m i wertilidan brunvis RerZamde.<br />

mbrunavi absoluturad myari sxeulis nebismieri wertilisaTvis<br />

ω = const,<br />

amitom misi kinetikuri energia Caiwereba<br />

mimarT.<br />

sadac ∑<br />

2<br />

miRi = I<br />

k<br />

k 1 2<br />

2 1 2<br />

W = ∑Wi= ω ∑miRi=<br />

ω I.<br />

2<br />

2<br />

_ sxeulis inerciis momentia brunvis RerZis<br />

miRebuli gamosaxuleba<br />

k 1 2<br />

( W = ω I )<br />

2<br />

gviCvenebs, rom brunviTi<br />

moZraobis dros inerciis momenti asrulebs masis magivrobas, kuTxuri<br />

siCqare ki _ wiriTi siCqaris. Tu sxeuli monawileobas Rebulobs<br />

erTdroulad rogorc gadataniT, aseve brunviT moZraobaSi, maSin misi<br />

sruli kinetikuri energia iqneba:<br />

1<br />

= ω<br />

2<br />

2<br />

W Ic<br />

+<br />

47<br />

1<br />

mv<br />

2<br />

1 2<br />

sadac I cω<br />

_ mbrunavi sxeulis kinetikuri energiaa, Ic − inerciis<br />

2<br />

momenti masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT<br />

1 2<br />

mv c − gadataniTi moZraobis kinetikuri energia, vc -masaTa centris<br />

2<br />

siCqare, m – sxeulis masaa.<br />

2<br />

c


dros.<br />

iqneba:<br />

am formuliT gamoiTvleba sxeulis kinetikuri energia gorvis<br />

muSaoba brunviTi moZraobisas<br />

gare Zalebis elementaruli muSaoba sxeulis brunvisas dt droSi<br />

dA = Mωdt<br />

= Mdϕ<br />

= Mωdϕ<br />

( M = M cosα)<br />

ω<br />

sadac M - Zalis momentia wertilis mimarT dϕ = ωdt<br />

da dϕ = ωdt<br />

Sesabamisad mobrunebis kuTxe da kuTxuri gadaadgilebis veqtoria dt<br />

droSi.<br />

Mω − M veqtoris gegmilia ω veqtoris mimarTulebaze.<br />

sruli muSaoba ϕ1 -dan ϕ2 -mde gadaadgilebisas<br />

A<br />

48<br />

∫<br />

ϕ<br />

= 2<br />

ϕ<br />

1<br />

Mdϕ<br />

2.5. meqanikuri sistema. Senaxvis kanonebi<br />

yoveli myari sxeuli SeiZleba ganvixiloT rogorc materialuri<br />

wertilebis sasrulo ricxvisgan Semdgari meqanikuri sistema, e.i.<br />

meqanikuri sistema materialuri wertilebis erTobliobaa.<br />

meqanikur sistemaSi Semaval materialur wertilebs (sxeulebs)<br />

Soris momqmed Zalebs Sinagani Zalebi ewodebaT, xolo sistemaze momqmed<br />

yvela sxva Zalas _ gareSe Zala.<br />

Tu meqanikur sistemaze gareSe Zalebi ar moqmedeben, mas Caketili<br />

(izolirebuli) ewodeba.<br />

sistemaSi Semavali urTierTmomqmedi sxeulebis koordinatebi,<br />

siCqareebi da aCqarebebi ganicdian mudmiv cvlilebas. arseboben iseTi<br />

fizikuri sidideebi, romlebic Caketil sistemaSi ar icvlebian. aseTi<br />

sidideebia energia, impulsi da impulsis momenti. am sidideebis Senaxvis<br />

kanonebi dakavSirebulni arian sivrce _ drois ZiriTad TvisebebTan.


energiis Senaxvis kanoni da drois erTgvarovneba<br />

sxeulebis (nawilakebis) sruli meqanikuri energia konservatorul<br />

ZalTa velSi gamoisaxeba Semdegnairad:<br />

sadac<br />

W +<br />

k p p<br />

= W + W W gare ,<br />

k<br />

W _ sistemis kinetikuri energiaa<br />

p<br />

W _ sxeulebis (nawilakebis) urTierTqmedebis energia erTmaneTTan,<br />

k<br />

W g _ nawilakebis (sxeulebis) urTierTqmedebis potenciuri energia<br />

gare sxeulebTan.<br />

davuSvaT, sistemaSi Semaval sxeulebze garda konservatoruli<br />

Zalebisa, moqmedeben agreTve arakonservatoruli Zalebic.<br />

arakonservatoruli Zalebis muSaoba tolia sruli energiis cvlilebis:<br />

dA = dW ,<br />

sadac dA - arakonservatoruli Zalebis muSaobaa,<br />

dW − sruli energiis cvlileba.<br />

rodesac dA = 0 , dW = 0 da miviRebT:<br />

k p p<br />

W + W + W = const<br />

p<br />

Tu sistema Caketilia, W = 0 da energiis Senaxvis kanoni miiRebs<br />

k p<br />

saxes W = W + W = const<br />

gare<br />

da gamoiTqmeba: Caketilis sistemis sruli meqanikuri energia<br />

mudmivi sididea _ ar icvleba droSi.<br />

energiis mudmivobis kanoni bunebis fundamentaluri kanonia,<br />

dakavSirebulia drois erTgvarovnebasTan. magaliTad, Tavisufali<br />

vardnis dros simZimis ZalTa velSi, sxeulis siCqare da Tavisufali<br />

vardnis xangrZlivoba damokidebulia sxeulis sawyis siCqareze da ara im<br />

drois momentze, roca is iwyebs vardnas (diliT Tu saRamos).<br />

impulsis Senaxvis kanoni da sivrcis erTgvarovneba<br />

sxeulebis (nawilakebis) sistemis moZraobis gantolebas, romelzec<br />

moqmedeben gareSe Zalebi, aqvs saxe<br />

49<br />

gare


d p<br />

dt<br />

=<br />

50<br />

∑<br />

sadac p sistemis impulsia, ∑ gare<br />

i<br />

Zalebis tolqmedi.<br />

∑ gare<br />

i<br />

F<br />

gare<br />

i<br />

F - sistemaze momqmedi gareSe<br />

Tu sistema Caketilia, F = 0,<br />

p = const , rac warmoadgens<br />

impulsis Senaxvis kanons, romelic Semdegnairad gamoiTqmeba:<br />

Caketili sistemis impulsi mudmivi sididea. impulsis mudmivobis<br />

kanoni bunebis fundamentaluri kanonia. is Sedegia sivrcis<br />

erTgvarovnebis, rac dakavSirebulia im faqtTan, rom Caketili sistemis<br />

fizikuri Tvisebebi da misi moZraobis kanonebi ar aris damokidebuli<br />

koordinatTa sistemis saTavis mdebareobis arCevaze.<br />

reaqtiuli moZraoba<br />

impulsis mudmivobis kanonis damtkicebas teqnikaSi warmoadgens<br />

reaqtiuli moZraoba. sxeulis moZraobas, romelic aRiZvreba misgan<br />

gamotyorcnili nawilakebis reaqciis xarjze, reaqtiuli moZraoba<br />

ewodeba. gamotyorcnili nawilakebis (gazebis) nakadis reaqciis Zala<br />

sxeuls (raketas) aniWebs aCqarebas, romelic mimarTulia gamotyorcnili<br />

gazebis moZraobis sawinaaRmdegod.<br />

meSCerskis mier miRebuli cvladi masis sxeulis moZraobis<br />

gantolebaa:<br />

sadac F - gareSe Zalaa, xolo<br />

Tu F = 0,<br />

vRebulobT<br />

m a = F +<br />

dv dm<br />

m = −u<br />

,<br />

dt dt<br />

saidanac reaqtiuli moZraobis siCqare<br />

Fn<br />

dm<br />

F n = −u<br />

-s reaqtiuli Zala ewodeba.<br />

dt<br />

dm<br />

v = −u∫<br />

= −u<br />

ln m + c<br />

m<br />

sawyisi pirobebis gamoyenebiT C = u lnm0<br />

( m0 − sastarto masaa), da


miRebuls ciolkovskis<br />

m0<br />

v = u ln<br />

m<br />

formula ewodeba. is miRebulia<br />

ararelativisturi moZraobisTvis.<br />

∑ i<br />

impulsis momentis mudmivobis kanoni da<br />

sivrcis izotropiuloba<br />

dinamikis ZiriTadi kanonis Tanaxmad,<br />

d L<br />

= ∑ M<br />

dt<br />

sadac L- sistemis impulsis momentia. Caketili sistemisTvis<br />

M = 0,<br />

miviRebT:<br />

d L<br />

= 0,<br />

dt<br />

51<br />

i<br />

L = const,<br />

an I ω = const<br />

miRebuli warmoadgens impulsis momentis mudmivobis kanons:<br />

Caketili sistemis impulsis momenti mudmivi sididea, rac bunebis<br />

fundamentaluri kanonia. is dakavSirebulia sivrcis<br />

izotropiulobasTan, anu fizikuri kanonebis invariantobasTan<br />

koordinatTa sistemis RerZebis mimarTulebis mimarT (Caketili sistemis<br />

SemobrunebasTan sivrceSi nebismieri kuTxiT).<br />

amgvarad, Caketil sistemebSi sami fizikuri sidide _ energia,<br />

impulsi da impulsis momenti – mudmivi sidideebia. isini koordinatebis<br />

da siCqareebis funqciebia da maT moZraobis integralebi ewodebaT.<br />

impulsis mudmivobis kanoni<br />

SeiZleba SevamowmoT mbrunavi skamis<br />

saSualebiT, romelzec zis adamiani,<br />

Tu brunvis dros adamiani xelebs<br />

gaSlis, misi inerciis momenti<br />

gaizrdeba da kuTxuri siCqare<br />

Semcirdeba. xelebis daSvebis dros<br />

inerciis momenti Semcirdeba, xolo<br />

kuTxuri siCqare imatebs.


2.6 sxeulTa wonasworobis pirobebi.<br />

myari sxeulis moZraoba aRiwereba Semdegi gantolebebiT:<br />

d � � gare dL � gare<br />

( mvc<br />

) = ∑ F , = ΣM<br />

dt<br />

dt<br />

sadac – m sxeulis masaa, vc � - misi masaTa centris siCqarea.<br />

myari sxeulis wonasworobis pirobebia:<br />

1. sxeulze modebuli gareSe ZalTa tolqmedi unda iyos nuli:<br />

gare<br />

Σ F = 0<br />

�<br />

2. gareSe ZalTa momentebis tolqmedi sxeulis nebismieri wertilis<br />

mimarT unda iyos nuli<br />

ΣM = 0<br />

�<br />

es veqtoruli pirobebi eqvivalenturia sami skalarulis:<br />

gare<br />

ΣM<br />

= 0 , ΣM<br />

= 0 ΣM<br />

= 0<br />

x<br />

y<br />

gare<br />

52<br />

z<br />

gare<br />

3. relativisturi meqanika<br />

3.1. fardobiTobis Teoriis safuZvlebi. ainStainis postulatebi<br />

Tanamedrove fizika Camoyalibda mas Semdeg, rac ainStainis mier<br />

Seiqmna fardobiTobis specialuri Teoria. es Teoria warmoadgens<br />

sivrce-droze Tanamedrove Sexedulebebs, romelic niutonis Teoriis<br />

msgavsad varaudobs, rom dro erTgvarovania, xolo sivrce erTgvarovani<br />

da izotropiulia. amasTan erTad is uaryofs klasikuri <strong>fizikis</strong> ZiriTad<br />

daSvebebs eTeris Teoriis, sivrcisa da drois absoluturobis Sesaxeb.<br />

fardobiTobis principi, urTierTqmedebis gavrcelebis maqsimaluri<br />

siCqaris debuleba da sinaTlis siCqaris invariantoba _ warmoadgens<br />

ainStainis fardobiTobis specialuri Teoriis, relativisturi Teoriis<br />

ZiriTad principebs. mas safuZvlad udevs ainStainis mier<br />

formulirebuli ori postulati:


1. fardobiTobis principi: bunebis kanonebi invariantulia inerciuli<br />

sistemebis mimarT, anu bunebis kanonebi erTnairad mimdinareoben<br />

sxvadasxva inerciul sistemebSi.<br />

2. sinaTlis siCqaris invariantobis principi: sinaTlis siCqare<br />

vakuumSi, erTnairia yvela inerciul sistemebSi da ar aris<br />

damokidebuli damkvirveblis an sinaTlis wyaros siCqareze.<br />

ainStainis pirveli postulati warmoadgens galileis fardobiTobis<br />

principis ganzogadoebas nebismier fizikur procesze. gantolebebi,<br />

romlebic gamosaxaven fizikur kanonebs, inarCuneben TavianT saxes yvela<br />

aTvlis inerciul sistemaSi.<br />

meore postulatis Tanaxmad, nebismieri urTierTqmedebis gavrcelebis<br />

siCqare sasruloa. maqsimaluri urTierTqmedebis (signalis) gavrcelebis<br />

dasaSvebi siCqare aris sinaTlis gavrcelebis siCqare vakuumSi.<br />

ainStainamde miRebuli iyo msoflio eTeris arsebobis hipoTeza,<br />

romelic ganWolavda msoflio sivrces da warmoadgenda<br />

urTierTqmedebis gadamcem garemos. warmodgenebi aseT substanciaze<br />

arsebobda jer kidev antikuri xanidan. magaliTad, demokrites<br />

koncefciis mixedviT, nivTiereba Sedgeboda nawilakebisgan, romelTa<br />

Soris sicarielea. aristoteles koncefciis mixedviT ki, samyaroSi ar<br />

aris iseTi adgili, sadac `araferia~. es hipoTeza gamoiyeneboda<br />

mecnierebis mier movlenebis asaxsnelad gasuli saukunis dasawyisSic,<br />

xolo hipoTezur garemos, romelic unda arsebobdes sxeulis nawilakebs<br />

Soris da ganWolavdes msoflio sivrces, ewodeba eTeri.<br />

gansakuTrebiT gaizarda interesi eTeris bunebis Sesaxeb gamoCenili<br />

Teoretikosis, maqsvelis mier eleqtromagnituri velis aRmoCenis Semdeg.<br />

eleqtruli da magnituri velebis erTmaneTSi TanmimdevrobiTi<br />

monacvleoba aucilebels xdida procesebis ganxilvas gansakuTrebul<br />

drekad garemoSi. mas unda uzrunveleyo gravitaciuli Zalebis<br />

urTierTqmedeba, sinaTlis talRebis gamtarebloba-gavrceleba da<br />

saerTod pasuxi unda gaeca bunebis nebismier movlenebze. yvela am<br />

funqciebis Sesasruleblad eTers unda hqonoda Zalian gansxvavebuli da<br />

xSirad urTierTsawinaaRmdego Tvisebebi. magaliTad, misi drekadoba unda<br />

yofiliyo foladze bevrad meti da amave dros winaaRmdegoba ar unda<br />

53


Seeqmna masSi sinaTlis gavrcelebisaTvis da amave dros ciuri sxeulebis<br />

(varskvlavebis da planetebis) moZraobisaTvis.<br />

ainStainis fardobiTobis TeoriiT eTeri uaryofil iqna,<br />

fardobiTobis Teoriis paralelurad Seqmnilma velis kvanturma Teoriam<br />

ki ainStainis sivrceSi aRmoaCina specifikuri materialuri garemo<br />

eTeris Semcvleli _ romelsac fizikuri vakuumi ewoda.<br />

marTalia, fizikuri vakuumis realuri arseboba dasturdeba cdebiT,<br />

magram misi struqtura dRemde daudgenelia. fizikuri vakuumis<br />

struqturis da Tvisebebis dadgena warmoadgens Tanamedrove <strong>fizikis</strong><br />

erT-erT mniSvnelovan mecnierul mimarTulebas.<br />

3.2. lorencis gardaqmnebi<br />

lorencis gardaqmnebi. koordinatebis da drois gardaqmnis<br />

formulebi, romlebic akmayofilebs ainStainis fardobiTobis princips,<br />

Semdegia:<br />

1<br />

x + v t<br />

x =<br />

1− β<br />

t<br />

t =<br />

1<br />

0<br />

2<br />

54<br />

x<br />

1<br />

x − v0t<br />

=<br />

2<br />

1− β<br />

1<br />

1<br />

y = y<br />

y = y<br />

1<br />

1<br />

z = z<br />

z<br />

1<br />

x<br />

+ v0<br />

2<br />

c<br />

2<br />

1− β<br />

sadac C _ sinaTlis siCqarea vakuumSi,<br />

1<br />

v0 − k sistemis siCqarea k-s mimarT.<br />

t<br />

1<br />

v0 β =<br />

c<br />

z =<br />

x<br />

t − v0<br />

2<br />

=<br />

c<br />

2<br />

1− β<br />

v 0


nax. 29<br />

lorencis gardaqmnebis Sedegebi<br />

1. wrfivi zomebis fardobiToba. lorencis gardaqmnebis formulebidan<br />

gamomdinareobs, rom inerciuli sistemis mimarT moZravi sxeulis wrfivi<br />

zoma mcirdeba moZraobis mimarTulebis gaswvriv (lorencis Semokleba):<br />

= � �<br />

0<br />

55<br />

2<br />

1 β −<br />

sadac � 0 sxeulis wrfivi zomaa im inerciul sistemaSi, romlis<br />

mimarTac is uZravia, xolo � zomaa moZravi inerciuli sistemis mimarT.<br />

sxeulis wrfivi zomebi udidesia uZravi sistemis mimarT, maT sakuTari<br />

zomebi ewodebaT. sxeulis sxva zomebi, romlebic ar emTxveva moZraobis<br />

mimarTulebas, ucvlelni rCebian.<br />

2. movlenis xangrZlioba sxvadasxva sistemebSi.<br />

davuSvaT k sistemis mimarT uZrav wertilSi koordinatiT x, adgili<br />

1<br />

aqvs movlenas, romlis xangrZliobaa δ . 2 1<br />

xangrZlioba k 1 sistemaSi aRvniSnoT<br />

gardaqmnis formulebidan<br />

1<br />

δ =<br />

saidanac gamomdinareobs, rom<br />

v0x<br />

t1<br />

− 2<br />

1<br />

t 1 = c ,<br />

2<br />

1− β<br />

1.<br />

δ = t − t<br />

t<br />

− t<br />

1<br />

2<br />

1 1 2 1<br />

t 2 − t1<br />

= = ,<br />

2<br />

2<br />

1− β 1−<br />

β<br />

1<br />

δ = t − t . amave movlenis<br />

v0<br />

x<br />

t2<br />

− 2<br />

1<br />

t 2 =<br />

c , miviRebT:<br />

2<br />

1− β<br />

δ<br />

1<br />

δ < δ , anu wertilSi momxdari movlenis<br />

xangrZlioba umciresia im inerciul sistemaSi, romlis mimarTac<br />

aRniSnuli wertili uZravia.


3. siCqareTa Sekrebis kanoni. galileis siCqareTa Sekrebis<br />

kanonis Tanaxmad,<br />

v = v1<br />

+ v0<br />

fardobiTobis specialur TeoriaSi siCqareTa Sekrebis kanons aqvs<br />

Semdegi saxe:<br />

v′<br />

+ v0<br />

v =<br />

v′<br />

v<br />

1+<br />

c<br />

mcire siCqareebis SemTxvevaSi ( v ′<br />

v′<br />

v0<br />


inerciuli m masa, romelic axasiaTebs sxeulis reaqcias gare Zalaze.<br />

Tu v


4. rxevebi da talRebi.<br />

4.1. rxeva. harmoniuli rxevebi<br />

rxeva ewodeba iseT moZraobas an process, romelic zustad an<br />

raime miaxloebiT meordeba drois erTsa da imave SualedSi. fizikuri<br />

procesebis xasiaTis mixedviT ansxvaveben meqanikur da eleqtromagnitur<br />

rxevebs da maT kombinaciebs. droze damokidebulebiT ansxvaveben<br />

periodul (nax. 30 a,b,g) da araperiodul rxevebs (nax. 30 d)<br />

periodulobis pirobaa:<br />

nax. 30<br />

x ( t + T)<br />

= x(<br />

t)<br />

)<br />

sadac T - rxevis periodia, x − droSi cvladi fizikuri sidide.<br />

perioduli rxevis mniSvnelovani saxea harmoniuli (sinosoidaluri)<br />

rxevebi (nax. 30 a). merxevi sistemis mixedviT arCeven martiv (erTi<br />

Tavisuflebis xarisxiT), Tavmoyrili parametrebiT (Tavisuflebis<br />

xarisxis sasrulo raodenobiT) da ganawilebuli parametrebiT,<br />

romelTac gaaCniaT sakuTari sixSireebis usasrulo raodenoba.<br />

periodul rxevebs, romlis drosac merxevi sidide icvleba sinusis<br />

an kosinusis kanoniT, harmoniuli rxevebi ewodeba (nax. 31).<br />

x = A ω t + ϕ),<br />

an x = A ω t + ϕ)<br />

cos( 0<br />

nax. 31.<br />

sin( 0<br />

58


sadac x merxevi sistemis fizikuri sididis (parametris) garkveuli<br />

gadaxraa (wanacvleba) wonasworobis mdebareobidan – x =0 -dan.<br />

A - rxevis amplitudaa, udidesi gadaxra wonasworobis<br />

mdebareobidan.<br />

ω 0 t + ϕ - rxevis fazaa,<br />

ϕ − rxevis sawyisi fazaa.<br />

rxevis periodi T – erTi sruli rxevis droa.<br />

ω t + T)<br />

+ ϕ = ( ω t + ϕ)<br />

+ 2π<br />

, saidanac<br />

0 ( 0<br />

2π<br />

T =<br />

ω<br />

rxevis sixSire υ -rxevaTa ricxvia drois erTeulSi<br />

[ ]<br />

υ = hc(herci ), dimυ<br />

= T<br />

−1<br />

ω −wriuli<br />

(cikluri) sixSire – rxevaTa ricxvia 2π wamSi:<br />

0<br />

2π<br />

ω 0 = , ω0 = 2πυ<br />

T<br />

4.2. siCqare da aCqareba harmoniuli rxevis dros<br />

59<br />

0<br />

harmoniuli oscilatori _ sistemaa (sxeuli), romelic asrulebs<br />

harmoniul rxevebs mdgradi wonasworobis maxloblobaSi ω 0 sakuTari<br />

rxevis sixSiriT. sistemis merxevi sididis x wanacvleba (gadaxra) iqneba<br />

x = A ω t + ϕ)<br />

,<br />

cos( 0<br />

romlis gawarmoebiTac miviRebT rxevis siCqares<br />

dx<br />

v =<br />

dt<br />

⎛ π ⎞<br />

= −Aω<br />

0 sin( ω0t<br />

+ ϕ)<br />

= Aω0<br />

cos⎜ω0t<br />

+ ϕ + ⎟<br />

⎝ 2 ⎠<br />

2<br />

d x<br />

2<br />

rxevis aCqareba a = = −Aω<br />

0 cos( ω0t<br />

+ ϕ + π ) (nax. 32)<br />

2<br />

dt<br />

nax. 32.


mocemulia wanacvlebis, siCqaris da aCqarebis damokidebuleba droze.<br />

harmoniuli rxevebi sruldebian drekadi (an kvazidrekadi) F d = −k<br />

x<br />

Zalis gavleniT. Tu visargeblebT niutonis me-2 kanoniT da am Zalebs<br />

gavutolebT erTmaneTs, martivi gardaqmnebiT miviRebT harmoniuli rxevis<br />

diferencialur gantolebas:<br />

k 2<br />

= ω0<br />

m<br />

2<br />

2<br />

d x<br />

d x k<br />

F = m F = −kx<br />

2 d da + = 0<br />

2<br />

dt<br />

dt m<br />

- oscilatoris sakuTari rxevis sixSirea. gantoleba Caiwereba<br />

2<br />

d x 2<br />

+ ω 0 x = 0<br />

2<br />

dt<br />

miRebuli diferencialuri gantolebis amoxsnaa:<br />

x = A ω t + ϕ)<br />

cos( 0<br />

4.3. harmoniuli rxevis energia.<br />

merxev sxeuls wonasworobis mdebareobaSi gaaCnia mxolod<br />

kinetikuri energia, maqsimaluri gadaxrisas ki _ mxolod potencialuri.<br />

potencialuri energia gaizomeba F = −kx<br />

drekadi Zalis<br />

sawinaaRmdegod x manZilze sxeulis gadasaadgileblad Sesrulebuli<br />

muSaobiT. elementaruli Sesrulebuli muSaoba iqneba<br />

sruli muSaoba<br />

A =<br />

dA = Fdx =<br />

x<br />

∫<br />

0<br />

x<br />

60<br />

kxdx<br />

kx<br />

Fdx = ∫ kxdx =<br />

2<br />

2 2<br />

kx kA 2<br />

e.i. potenciuri energia W ( t)<br />

= = cos ( ω 0t<br />

+ ϕ)<br />

2 2<br />

p<br />

kinetikuri energia wonasworobidan x manZilze<br />

W k<br />

2<br />

mω<br />

A 2<br />

( t)<br />

= sin ( ω0t<br />

+<br />

2<br />

sruli energiisTvis gveqneba ( k = mω<br />

)<br />

0<br />

2<br />

0 ϕ<br />

2<br />

0<br />

2<br />

2<br />

2<br />

mω<br />

0 A<br />

[ cos ( ω t + ϕ)<br />

+ sin ( ω t + ϕ)<br />

] = const.<br />

2 2<br />

mω<br />

0 A<br />

W =<br />

0<br />

0<br />

=<br />

2<br />

2<br />

2<br />

)


e.i. harmoniuli rxevis dros sruli energia mudmivia, rac imis Sedegia,<br />

rom garda wonasworobisadmi damabrunebeli drekadi (kvazidrekadi)<br />

Zalisa, sxva Zala ar moqmedebs.<br />

4.4. harmoniuli rxevebis Sekreba<br />

erTnairi sixSiris da mimarTulebis rxevebis veqtoruli Sekreba<br />

ori harmoniuli rxevis x 1 da x 2 Sekrebisas, romlebic ganisazRvrebian<br />

gantolebebiT:<br />

x = A cos( ω t + ϕ ) da x = A ω t + ϕ )<br />

1<br />

, 0 1<br />

miviRebT igive sixSiris harmoniul rxevas:<br />

x = x + x = A ω t + ϕ)<br />

jamuri rxevis amplituda iqneba (nax. 33)<br />

A<br />

2<br />

2<br />

1<br />

1<br />

2<br />

2<br />

2<br />

2 cos( 0 2<br />

x = Acosωt,<br />

y<br />

= Bcos(<br />

ω t + ϕ)<br />

61<br />

2<br />

cos( 0<br />

= A + A + A cos( ϕ −ϕ<br />

)<br />

xolo faza ϕ gamoisaxeba gantolebiT:<br />

a) Tu − ϕ = 0<br />

ϕ 2 1 , maSin 1 2 A A A +<br />

1<br />

2A1 2 1 2<br />

A1<br />

sinϕ1<br />

+ A2<br />

sinϕ<br />

2<br />

tgϕ<br />

=<br />

A cosϕ<br />

+ A cosϕ<br />

1<br />

nax. 33<br />

2<br />

= amplituda udidesia<br />

b) Tu ϕ 2 − ϕ1<br />

= ± π , maSin A = A1<br />

− A2<br />

, rxevebi sawinaaRmdego fazebSia<br />

da amplituda minimaluria.<br />

urTierTmarTobi harmoniuli rxevebis Sekreba.<br />

Tu materialuri wertili erTdroulad irxeva OX da OY koordinatTa<br />

RerZebis gaswvriv kanoniT:<br />

2


sadac A da B sawyisi amplitudebia,<br />

ω _ maTi sixSireebi,<br />

ϕ − erT-erTi rxevis sawyisi fazaa.<br />

SedegiTi rxeva warmoadgens elifss, romlis gantolebaa (nax. 34):<br />

a) Tu ϕ = 0<br />

x<br />

A<br />

2<br />

2<br />

y<br />

+<br />

B<br />

2<br />

2<br />

2xy<br />

− cosϕ<br />

= sin<br />

AB<br />

nax. 34<br />

⎛ x y ⎞<br />

⎜ − ⎟ = 0,<br />

⎝ A B ⎠<br />

traeqtoria _ wrfea, romlis gantolebaa<br />

B<br />

Y = X<br />

A<br />

wertili gairxeva gantolebidan miRebuli wrfis gaswvriv ω sixSiriT da<br />

2 2<br />

A + B amplitudiT.<br />

B<br />

b) Tu ϕ = ± π , traeqtoria isev wrfea, gantoleba iqneba Y = − X<br />

A<br />

π<br />

g) Tu ϕ = ± , traeqtoria elifsia<br />

2<br />

x<br />

A<br />

2<br />

2<br />

Y<br />

+<br />

B<br />

62<br />

2<br />

2<br />

2<br />

= 1<br />

2<br />

ϕ


Tu A = B , elifsi gadadis wrewirSi<br />

iwarmoebs saaTis isris mimarTulebiT, xolo<br />

sawinaaRmdegod.<br />

4.5. milevadi rxevebi<br />

63<br />

π<br />

ϕ = + SemTxvevaSi moZraoba<br />

2<br />

π<br />

ϕ = − SemTxvevaSi _ mis<br />

2<br />

Tavisufal rxevebs, romelTa amplituda droSi mcirdeba energiis<br />

kargvis gamo, milevadi rxevebi ewodeba. energiis Semcireba ori mizeziT<br />

aris gamowveuli: winaaRmdegobis Zalebis arsebobiT da gamosxivebiT.<br />

milevadi meqanikuri rxevis aRmweri diferencialuri gantolebaa:<br />

2<br />

d x dx 2<br />

+ 2β<br />

+ ω 0 x = 0,<br />

2<br />

dt dt<br />

sadac x -droSi cvladi fizikuri sididea<br />

β − milevis koeficienti,<br />

ω − sistemis sakuTari sixSirea<br />

0<br />

mocemuli gantolebis amonaxsnia<br />

x = A e<br />

0<br />

sadac<br />

−βt<br />

cos( ωt<br />

+ ϕ)<br />

ω −<br />

2 2<br />

= ω0<br />

β - milevadi rxevis sixSirea<br />

dx<br />

A 0 da ϕ - mudmivi sidideebia, damokidebuli t = 0 momentSi x − is da<br />

dt<br />

mniSvnelobebze _ anu sawyis pirobebze. milevadi rxevis grafiki<br />

mocemulia nax. 35.<br />

nax. 35.<br />

milevadi rxevis amplituda icvleba eqsponencialuri kanoniT:<br />

A(<br />

t)<br />

=<br />

Aoe<br />

−βt


sadac A 0 sawyisi amplitudaa<br />

milevis siCqare ganisazRvreba milevis koeficientiT: β =<br />

sadac r -xaxunis koeficientia<br />

m - merxevi wertilis masa.<br />

relaqsaciis dro δ drois Sualedia, romlis ganmavlobaSi milevadi<br />

rxevis amplituda mcirdeba е-jer.<br />

milevadi rxevis periodi<br />

1<br />

δ =<br />

β<br />

2π<br />

T = =<br />

ω<br />

64<br />

2π<br />

2<br />

ω − β<br />

milevis logariTmuli dekrementi _ λ ewodeba rxevis ori momdevno<br />

amplitudebis naturaluri logariTmebis Sefardebas<br />

2<br />

0<br />

A(<br />

t)<br />

T 1<br />

λ = � n = βT<br />

= =<br />

A(<br />

t + T ) δ N<br />

sadac Ne - rxevaTa ricxvia, romlis ganmavlobaSi amplituda mcirdeba<br />

е-jer.<br />

4.6. talRebi<br />

talRebi _ garemoSi (an vakuumSi) gavrcelebuli SeSfoTebaa _<br />

talRebs gadaaqvs energia nivTierebis gadatanis gareSe. SeiZleba iTqvas,<br />

rom talRa _ garemos rxevaa.<br />

fizikuri bunebiT ansxvaveben meqanikur (drekad, bgeriT) talRebs,<br />

eleqtromagnitur talRebs talRgamtarebSi da sxvadasxva garemoSi<br />

(sinaTle, radiotalRebi, rentgenis gamosxiveba).<br />

SeSfoTebis orientaciis mixedviT ansxvaveben ganiv da grZiv<br />

talRebs. iseT talRas, romelSic rxeva warmoebs gavrcelebis<br />

mimarTulebis marTobulad, ganivi talRa ewodeba. grZivi talRa ewodeba<br />

iseT talRas, romelSic rxeva warmoebs talRis gavrcelebis<br />

mimarTulebiT.<br />

e<br />

r<br />

m


drekadi talRebi. ZiriTadi cnebebi. drekadi talRebi drekad<br />

garemoSi gavrcelebuli meqanikuri SeSfoTebaa (deformaciebi) talRis<br />

wyaroebad gvevlinebian sxeulebi, romlebic garemoze zemoqmedebiT masSi<br />

aRZraven SeSfoTebebs.<br />

talRebia.<br />

bgeriTi (akustikuri) talRebi mcire intensivobis drekadi<br />

adamianis yuri aRiqvams bgerebs, romelTa sixSire moTavsebulia 20<br />

hc-dan 20 khc-mde. 20 hc dabali sixSiris rxevebs infrabgera ewodeba, 20<br />

khc maRals ki ultrabgera.<br />

garemo erTgvarovania, Tu misi fizikuri Tvisebebi ucvlelia<br />

wertilidan wertilSi, xolo izotropiulia Tu fizikuri Tvisebebi<br />

erTnairia yvela mimarTulebiT (sawinaaRmdegoa anizropuli).<br />

msrboli talRa _ talRaa, romelsac gadaaqvs energia sivrceSi.<br />

talRis fronti _ im wertilebis geometriuli adgilia, romlebsac<br />

talRa garkveul momentSi miaRwevs.<br />

talRis zedapiri _ im wertilebis geometriuli adgilia, romlebic<br />

erTnair fazebSi irxevian.<br />

talRis gavrcelebis mimarTulebas sxivi ewodeba, xolo manZils,<br />

romelzedac sinosoidaluri talRuri moZraoba vrceldeba erT<br />

periodSi, talRis sigrZe ewodeba.<br />

4.7. brtyeli talRis gantoleba<br />

talRuri zedapirebis mixedviT ganixilebian brtyeli, sferuli da<br />

cilindruli talRebi. talRuri zedapirebis raodenoba talRaSi<br />

usasruloa, gansxvavebiT talRuri frontisgan. isini gadaadgilebas ar<br />

ganicdian. talRuri fronti ganicdis mudmiv gadaadgilebas da drois<br />

yoveli momentisTvis erTaderTia.<br />

brtyeli sinosoidaluri, x RerZis dadebiTi mimarTulebis gaswvriv<br />

gavrcelebuli talRis gantolebaa<br />

⎡ ⎛ x ⎞ ⎤<br />

ξ ( x, t)<br />

= Acos⎢ω⎜<br />

t − ⎟ + α ⎥<br />

⎣ ⎝ v ⎠ ⎦<br />

sadac A − talRis amplitudaa;<br />

ω − talRis cikluri (wriuli) sixSire;<br />

65


α − talRis sawyisi faza<br />

⎛ x ⎞<br />

ω⎜t<br />

− ⎟ + α − talRis fazaa<br />

⎝ v ⎠<br />

v − talRis gavrcelebis siCqare<br />

x t droSi talRis gavlili gzaa.<br />

2π<br />

ω<br />

talRuri ricxvi k = = ,<br />

λ v<br />

sadac λ talRis sigrZea, ω − wriuli sixSire, v − talRis siCqare.<br />

talRuri veqtoria k , romlis moduli tolia talRuri ricxvis,<br />

mimarTulia talRuri zedapiris marTobulad.<br />

brtyeli talRis gantoleba, romelic vrceldeba k veqtoriT<br />

gansazRvruli mimarTulebiT, iqneba:<br />

ξ ( r , t)<br />

= Acos(<br />

ωt<br />

− kr<br />

+ α).<br />

sadac r − dakvirvebis wertilis radius veqtoria;<br />

α − rxevis faza r = 0 wertilSi, rodesac t = 0,<br />

anu rxevis faza<br />

koordinatTa saTaveSi.<br />

4.8. talRuri gantoleba<br />

talRuri gantoleba _ meore rigis diferencialuri gantolebaa da<br />

aRwers talRebis gavrcelebas erTgvarovan da izotropiul garemoSi:<br />

an<br />

2 2 2<br />

2<br />

∂ ξ ∂ ξ ∂ ξ 1 ∂ ξ<br />

+ + =<br />

2 2 2 2 2<br />

∂x<br />

∂y<br />

∂z<br />

v ∂t<br />

Δξ<br />

=<br />

66<br />

1<br />

2<br />

∂ ξ<br />

2 2<br />

v ∂t<br />

sadac ξ -fizikuri sididea, axasiaTebs SeSfoTebis gavrcelebas<br />

garemoSi v siCqariT, Δ- laplasis operatori<br />

∂<br />

Δ =<br />

∂<br />

2<br />

∂<br />

+<br />

∂<br />

2<br />

2<br />

∂<br />

+<br />

z<br />

2 2<br />

x y ∂<br />

brtyeli talRisTvis talRuri gantoleba Caiwereba:<br />

2<br />

2<br />

∂ ξ<br />

1 ∂ ξ<br />

= 2 2 2<br />

∂x<br />

v ∂t<br />

2


sadac x − talRis gavrcelebis mimarTulebaa,<br />

v - gavrcelebis siCqare<br />

talRuri gantolebis amoxsnaa:<br />

sadac k - talRuri veqtoria,<br />

α − rxevis sawyisi faza<br />

ξ ( r , t)<br />

= Acos(<br />

ωt<br />

− kr<br />

+ α)<br />

4.9. talRebis interferencia<br />

koherentuli talRebi erTnairi sixSiris talRebia, romelTa<br />

fazaTa sxvaoba drois mixedviT mudmivia ( Δϕ = const)<br />

koherentuli talRebis zeddebas interferencia ewodeba.<br />

interferenciis Sedegad rxevebi sivrcis zogierT wertilebSi<br />

Zlierdebian, zogierTSi ki _ asusteben erTmaneTs.<br />

ori erTnairi sixSiris da amplitudis Semxvedri sinusoidaluri<br />

talRebis zeddebis Sedegs mdgari talRa ewodeba (nax. 36)<br />

mdgari talRis gantolebaa<br />

amplituda<br />

burcobebi<br />

kvanZebi<br />

nax. 36.<br />

⎛ x ⎞<br />

ξ = ⎜2<br />

Acos 2π<br />

⎟ ⋅ cosωt<br />

⎝ λ ⎠<br />

x<br />

Amd = 2 Acos<br />

2π<br />

= 2Acos<br />

kx<br />

λ<br />

wertilebisTvis, romlebSic kx = 0, π... Ak<br />

= 0 − warmoadgenen mdgari<br />

talRis kvanZebs, xolo wertilebisaTvis, romlebSic kx = π ,<br />

2<br />

67


3π A = 2A<br />

2...<br />

md amplituda maqsimaluria _ mdgari talRis burcobebia<br />

(nax. 36).<br />

umokles manZils mezobel kvanZebs (an burcobebs Soris mdgari<br />

talRis sigrZe ewodeba<br />

sadac λ − msrboli talRis sigrZea.<br />

λ =<br />

md<br />

mdgar talRaSi nawilakebis siCqare ganisazRvreba gantolebiT:<br />

68<br />

λ<br />

,<br />

2<br />

� ∂ξ<br />

⎛<br />

x ⎞<br />

ξ = = −⎜2<br />

Aω<br />

cos 2π<br />

⎟sinωt<br />

= −(<br />

2Aω<br />

cos kx)<br />

⋅sinωt<br />

∂t<br />

⎝<br />

λ ⎠<br />

garemos deformacia ki toli iqneba:<br />

∂ξ<br />

⎛ 2π<br />

x ⎞<br />

ε = = −⎜2<br />

A cos 2π<br />

⎟ ⋅cosωt<br />

= −(<br />

2Ak<br />

cos kx)<br />

cosωt<br />

∂x<br />

⎝ λ λ ⎠<br />

mdgari talRis SemTxvevaSi adgili ar aqvs energiis gadatanas.<br />

energia periodulad (2ω sixSiriT) burcobebidan, sadac kinetikuri<br />

energia<br />

k<br />

W maqsimaluria, gadaiqaCeba kvanZebSi potenciur<br />

molekuluri fizika<br />

p<br />

W energiad.<br />

molekuluri fizika (molekulur-kinetikuri Teoria) <strong>fizikis</strong><br />

nawilia, romelic Seiswavlis sxeulTa fizikur Tvisebebs sxvadasxva<br />

agregatul mdgomareobaSi maTi molekuluri aRnagobis ganxilvis<br />

safuZvelze. molekulur-kinetikuri Teoria Camoyalibda XIX saukuneSi<br />

daltonis, klauziusis, maqsvelis da bolcmanis Sromebis ganviTarebiT.<br />

nivTierebis molekulur-kinetikur Teorias safuZvlad udevs Semdegi<br />

debulebebi:<br />

1. nivTierebas gaaCnia diskretuli agebuleba, is Sedgeba<br />

molekulebisagan (atomebisagan). nivTierebis erTi moli agregatuli<br />

mdgomareobisgan damoukideblad Seicavs molekulas ( -s<br />

avogadros ricxvi ewodeba).<br />

2. molekulebi nivTierebaSi imyofebian ganuwyvetel siTbur-qaosur<br />

moZraobaSi.


3. molekulebis siTburi moZraobis xasiaTi damokidebulia<br />

molekulebs Soris urTierTqmedebis bunebaze da icvlebian nivTierebis<br />

erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi gadasvlisas.<br />

4. siTburi moZraobis intensivoba damokidebulia sxeulis gaTbobis<br />

xarisxze, rac xasiaTdeba absoluturi (Termodinamikuri) temperaturiT<br />

.<br />

5. molekulur-kinetikuri TeoriiT sxeulis sruli energia<br />

warmoadgens Semdeg SesakrebTa jams:<br />

sadac da warmoadgenen sxeulis, rogorc mTlianis kinetikur<br />

da potencialur energiebs, xolo warmoadgens sxeulis Semadgeneli<br />

molekulebis (atomebis) energias. mas Sinagani energia ewodeba.<br />

debulebebis irib mtkicebulebebs warmoadgenen brounis moZraoba da<br />

difuziis movlena, xolo pirdapirs _ atomebze dakvirveba eleqtronuli<br />

da ionuri mikroskopebiT.<br />

makroskopiuli sistema. mdgomareobis parametrebi. sistemas (sxeuls)<br />

ewodeba makroskopiuli, Tu is Sedgeba molekulebis didi<br />

raodenobisagan. makroskopiuli sistemis Tvisebebis damaxasiaTebel<br />

sidideebs _ parametrebi ewodebaT. ZiriTad parametrebs warmoadgenen<br />

sistemis wneva , moculoba da temperatura .<br />

wneva _ fizikuri sididea, is ricxobrivad tolia farTobis<br />

erTeulze moqmedi marTobi Zalis:<br />

sadac _ marTobi (normaluri) Zalis ricxviTi mniSvnelobaa,<br />

moqmedi sxeulis zedapiris mcire farTobze.<br />

pa (paskali),<br />

temperatura _ fizikuri sididea, axasiaTebs sxeulis gaTbobis<br />

xarisxs. Termodinamikuri wonasworobis pirobebSi sistemis Semadgeneli<br />

sxeulebis temperaturebi erTnairia.<br />

_ kelvinis skaliT, _ celsiusis skaliT.<br />

wneva da temperatura statistikuri sidideebia, amitom am cnebebs<br />

erTi an ramdenime molekulisTvis azri ara aqvs.<br />

69<br />

,


sxeulis simkvrive _ ewodeba sxeulis masis Sefardebas mis<br />

moculobasTan.<br />

xvedriTi wona _ ewodeba sxeulis wonis Sefardebas mis<br />

moculobasTan.<br />

avogadros ricxvi warmoadgens nivTierebis erT molSi<br />

nawilakebis (molekulebis) raodenobas.<br />

moli -1 .<br />

molis masa _ molaruli masaa, xolo erTi molis moculobas<br />

molaruli moculoba ewodeba.<br />

molekuluri <strong>fizikis</strong> meTodebi.<br />

makrosistemebis Tvisebebis Seswavlis ori meTodi arsebobs:<br />

statistikuri da Termodinamikuri.<br />

mTeli sxeulis mdgomareobis damaxasiaTebeli sidideebi miiReba<br />

calkeuli molekulebis damaxasiaTebel sidideTa gasaSualoebiT.<br />

magaliTad, sxeulis temperatura warmoadgens molekulebis saSualo<br />

kinetikuri energiis proporciul sidides; gazis wneva gaizomeba im<br />

saSualo impulsiT, romelsac molekulebi gadascemen kedlis erTeul<br />

farTobs drois erTeulSi; idealuri gazis Sinagani energia warmoadgens<br />

misi Semadgeneli molekulebis saSualo kinetikuri energiebis jams.<br />

sxeulis makroskopiuli Tvisebebis Sesaswavlad saWiroa molekuluri<br />

warmodgenebidan gamomdinare, gamoviyvanoT is zogadi kanonzomierebani,<br />

romlebic mTel sxeuls axasiaTebs. aseTi Seswavla xorcieldeba e.w.<br />

statistikuri meTodis saSualebiT. statistikuri meTodi emyareba<br />

albaTobis Teorias. mas gamoyavs is zogadi kanonzomierebani, romlebsac<br />

emorCileba SemTxveviTi movlenaTa erToblioba.<br />

Termodinamikuri meTodi _ aqsiomaturi meTodia. aqsiomebad<br />

gamoiyenebian is fundamentaluri kanonebi, romelTa samarTlianoba<br />

70


emyareba eqsperimentebs. maT Termodinamikis principebi ewodebaT. am<br />

principebze dayrdnobiT, Termodinamika Seiswavlis energiis gardaqmnis<br />

movlenebs sistemebSi maTi molekuluri aRnagobis gaTvaliswinebis<br />

gareSe.<br />

Termometruli xelsawyoebis dasagraduireblad gamoiyeneba e.w.<br />

`reperuli wertilebi~ _ zogierTi nivTierebis dnobis da duRilis<br />

temperaturebi, romlebic mudmivi moculobis pirobebSi ar icvlebian.<br />

5. idealuri airebis kinetikuri Teoria<br />

airebis kinetikuri Teoria _ Seiswavlis airebis aRnagobas, maT<br />

fizikur Tvisebebs da efuZneba kvlevis statistikur meTods.<br />

5.1. idealuri airi. molekulur-kinetikuri Teoriis<br />

ZiriTadi gantoleba<br />

iseT airs, romlis molekulebs Soris ugulvebelyofilia<br />

urTierTqmedebis energia da romelSiac molekulebis zoma SeiZleba<br />

ugulebelvyoT, idealuri airi ewodeba. es fizikuri modelia.<br />

urTierTqmedeba idealuri airis molekulebs Soris warmoebs mxolod<br />

dajaxebisas. molekulebis uamravi dajaxebebis Sedegia airis warmoebuli<br />

wneva WurWlis kedlebze, romelSic is moTavsebulia.<br />

airebis molekulur-kinetikuri Teoriis ZiriTadi gantolebaa:<br />

airis wneva tolia erTeul moculobaSi moTavsebuli molekulebis<br />

gadataniTi moZraobis kinetikuri energiis -is,<br />

sadac _ airis molekulebis gadataniTi moZraobis saSualo<br />

kinetikuri energiaa, _ siCqaris kvadratis saSualo mniSvnelobaa.<br />

71


_ molekulebis saSualo kvadratuli siCqarea,<br />

kv _ molekulebis koncentraciaa, _ airis<br />

moculobaa, _ molekulebis raodenoba mocemul moculobaSi.<br />

kavSiri temperaturasa da molekulebis<br />

saSualo kinetikur energias Soris<br />

siTburi movlenebi gvarwmunebs, rom molekulebis saSualo<br />

kinetikuri energia izrdeba temperaturis gazrdiT. rodesac gazs<br />

vaTbobT, misi wneva izrdeba, rac aisaxeba imiT, rom gaTbobis dros<br />

izrdeba molekulebis kinetikuri energia, amitom izrdeba dajaxebisas<br />

molekulebis mier kedlisadmi gadacemuli impulsi. uamravi<br />

dakvirvebidan gamomdinare, airis temperatura proporciulia<br />

molekulebis saSualo kinetikuri energiis (warmoadgens energiis zomas)<br />

. molekulis gadataniTi moZraobis saSualo kinetikuri energia<br />

gad gad<br />

sadac gadamyvani koeficientia energiis erTeulebidan<br />

temperaturis erTeulebSi. _ bolcmanis universaluri<br />

mudmivaa, absoluturi temperaturaa, is aiTvleba kelvinis skalaze,<br />

sadac nulad aRebulia , romelsac absoluturi nuli ewodeba.<br />

es is temperaturaa, romelzec molekulaTa gadataniTi moZraoba wydeba.<br />

igi dakavSirebulia celsiusis skalaze aTvlil temperaturasTan<br />

formuliT .<br />

Tu gaviTvaliswinebT wina formulebs, miviRebT, rom idealuri airis<br />

wneva dakavSirebulia temperaturasTan TanafardobiT, rac agreTve<br />

ZiriTad gantolebas warmoadgens _ .<br />

Tu , wneva damokidebulia mxolod koncentraciaze da ar<br />

aris damokidebuli molekulis (atomis) gvarobaze.<br />

idealuri airis gantoleba.<br />

airebis kinetikuri Teoriis ZiriTadi gantolebidan vRebulobT:<br />

72


es gantoleba amyarebs kavSirs airis mdgomareobis da<br />

parametrebs Soris, amitom faqtiurad warmoadgens idealuri airis<br />

gantolebas. am gantolebiT sargebloba praqtikulad mouxerxebelia,<br />

radgan is Seicavs molekulebis saerTo ricxvs airSi _ .<br />

aRvniSnoT airSi molebis raodenoba -iT, maSin , amitom<br />

, miviRebT da , rac warmoadgens<br />

klapeironis gantolebas idealuri airisaTvis, sadac airis masaa, _<br />

molaruli masa, xolo warmoadgens airis universalur<br />

mudmivas.<br />

idealuri airis kanonebi.<br />

idealuri airis gantolebidan SesaZlebelia miviRoT idealuri<br />

airebis yvela kanoni.<br />

1. izoTermuli procesi _ boil-mariotis kanoni:<br />

izoTermis gantolebaa.<br />

nax. 37<br />

nax. 1. naCvenebia -s damokidebulebis grafiki -ze.<br />

2. , izobaruli procesi _ gei-lusakis kanoni: _<br />

izobaris gantolebaa.<br />

-s damokidebuleba -ze mocemulia nax. 2. .<br />

3. , izoqoruli procesi _ Sarlis kanoni: _<br />

izoqoris gantolebaa.<br />

73


-s damokidebuleba -ze mocemulia nax. 3. .<br />

nax. 38 nax. 39<br />

4. avogadros kanoni. erTnairi wnevisa da temperaturis pirobebSi<br />

nebismieri airis tol moculobebSi molekulebis erTnairi ricxvi<br />

imyofeba, radgan<br />

maSin<br />

sadac _ molekulebis raodenobaa airis nebismier tol<br />

moculobebSi.<br />

5. daltonis kanoni. airebis narevis wneva tolia narevSi Semavali<br />

airebis parcialuri wnevebis jamis:<br />

parcialuri wneva ewodeba narevis erT-erTi komponentis wnevas, Tu<br />

marto is Seavsebda narevis mTel moculobas.<br />

5.2. idealuri airis Sinagani energia<br />

Sinagani energia moicavs airis Semadgeneli nawilakebis Sinagani<br />

moZraobis da urTierTqmedebis energiis yvela saxeobas. mravalatomiani<br />

airis Sinagani energiis Semadgenlebia:<br />

1. molekulebis siTburi da brunviTi moZraobebis kinetikuri<br />

energiebi.<br />

74


2. molekulebSi atomebis rxeviTi moZraobis kinetikuri da<br />

potencialuri energiebi.<br />

3. molekulebSorisi urTierTqmedebis potencialuri energia.<br />

4. atomebis da ionebis garsebis energia.<br />

5. atomebis birTvebSi nuklonebis kinetikuri da urTierTqmedebis<br />

potencialuri energiebi.<br />

energiis Tanabari ganawilebis kanoni<br />

Tavisuflebis xarisxTa ricxvi ewodeba im damoukidebel<br />

koordinatTa ricxvs, romlebic gansazRvraven sxeulis mdebareobas<br />

sivrceSi. magaliTisTvis, wrfeze moZrav materialur wertils gaaCnia<br />

Tavisuflebis xarisxi, sibrtyeze xolo sivrceSi rac<br />

Seesabameba moZraobis ganmsazRvrel koordinatebs.<br />

energiis Tanabari ganawilebis kanoni Tavisuflebis xarisxebis<br />

mixedviT. nebismieri saxis moZraobisas erT Tavisuflebis xarisxs<br />

eTanadeba energiis raodenoba. Tu molekulas gaaCnia Tavisuflebis<br />

xarisxTa raodenoba, maSin misi saSualo energia<br />

masis airis Sinagani energia iqneba<br />

5.3. molekulaTa siCqareTa ganawilebis kanoni<br />

maqsvelis kanoni molekulebis siCqareebis ganawilebis mixedviT,<br />

gansazRvravs molekulebis raodenobas saerTo raodenobidan,<br />

romelTa siCqareebi moTavsebulia SualedSi mocemul<br />

temperaturaze<br />

sadac _ molekulis siCqaris absoluturi<br />

mniSvnelobaa, _ molekulis masaa.<br />

molekulebis ganawilebis funqcia , romlis maTematikuri<br />

gamosaxuleba miiRo maqsvelma, Semdegia:<br />

75


ganawilebis funqcia eqvemdebareba normirebis pirobas<br />

integrireba warmoebs 0-dan -mde, radgan siCqareebi moTavsebulia am<br />

intervalSi.<br />

grafikulad maqsvelis ganawilebis kanoni gamosaxulia nax. 4.,<br />

siCqares, romelsac ganawilebis mrudis maqsimumi Seesabameba ( -s RerZze<br />

1), ualbaTesi siCqare ewodeba. ualbaTesi siCqaris maxlobeli siCqareebi<br />

gaaCnia molekulebis umetes nawils,<br />

nax. 40 nax. 41<br />

grafikze daStrixuli farTi ricxobrivad tolia molekulebis im<br />

fardobiTi raodenobis, romelTa siCqareebi moTavsebulia da<br />

intervals Soris.<br />

temperaturis gazrdiT mrudis maqsimumi inacvlebs didi<br />

siCqareebisken, magram siCqareebis absoluturi mniSvneloba klebulobs<br />

(nax. 5).<br />

5.4. barometruli formula. bolcmanis ganawilebis kanoni<br />

dedamiwis mizidulobis velSi airis (haeris) molekulebi imyofebian<br />

ganuwyvetel siTbur-qaosur moZraobaSi da ganicdian simZimis Zalis<br />

moqmedebas. mizidulobis da siTburi moZraobis moqmedeba iwvevs airis<br />

stacionalur mdgomareobas, ris gamoc atmosferuli wneva da simkvrive<br />

mcirdeba dedamiwis zedapiridan manZilis gazrdiT.<br />

76


gantoleba, romelic gansazRvravs airis wnevis damokidebulebis<br />

kanons simaRlesTan, aris barometruli formula da aqvs Semdegi saxe:<br />

sadac _ airis wnevaa simaRleze, _ wnevaa simaRleze,<br />

_ molekulis masaa,M _ molaruli masaa.<br />

wnevis damokidebuleba simaRlesTan mocemulia nax. 6-ze.<br />

nax. 42<br />

radgan koncentraciis ganawilebis kanoni simaRlis<br />

cvlilebasTan, iqneba<br />

sadac da _ molekulaTa koncentraciaa im wertilebSi,<br />

romelTa Soris simaRleTa sxvaoba -is tolia.<br />

_ molekulis potencialuri energiaa simaRleze.<br />

Tu , adgili aqvs koncentraciis gaTanabrebas airis<br />

dakavebul moculobaSi.<br />

Tu dedamiwis atmosferos yvela molekula unda daeSvas<br />

dedamiwis zedapirze.<br />

bolcmanis ganawileba sruldeba nebismier Zalovan velSi<br />

sadac molekulis potencialuri energiaa.<br />

5.5. molekulaTa dajaxebaTa ricxvis da saSualo<br />

77


Tavisufali gadarbenis gamoTvla<br />

martivi cdebi (brounis moZraoba, difuzia) aCveneben, rom molekulis<br />

moZraoba airis erTi nawilidan meoresken ar aris Tavisufali, igi<br />

ganicdis mraval dajaxebas sxva molekulebTan. manZils _ , romelsac<br />

gaivlis molekula erTi dajaxebidan meoremde, Tavisufali ganarbeni<br />

ewodeba. radgan molekulaTa dajaxeba (Sexla) SemTxveviTi xasiaTisaa,<br />

amitom gansazRvraven Tavisufali ganarbenis saSualo mniSvnelobas _<br />

sadac dajaxebaTa raodenobaa,<br />

molekulis efeqturi diametri _ minimaluri manZilia,<br />

romelzedac uaxlovdebian molekulebis centrebi Sexlisas. es xdeba<br />

maSin, roca maTi urTierTganzidvis potenciuri energia gadaaWarbebs<br />

maTi fardobiTi moZraobis kinetikur energias.<br />

gamoTvlebis Tanaxmad, drois erTeulSi TiToeuli molekula<br />

ganicdis dajaxebaTa saSualo raodenobas, rac tolia<br />

sadac _ molekulis saSualo ariTmetikuli siCqarea, _<br />

koncentraciaa.<br />

mudmivi temperaturis pirobebSi airis koncentracia wnevis<br />

pirdapirproporciulia ( ) da molekulis saSualo Tavisufali<br />

ganarbeni tolia:<br />

formula aCvenebs, rom izrdeba temperaturis gazrdiT da wnevis<br />

SemcirebiT: da .<br />

6. Termodinamika<br />

6.1. Termodinamikuri sistema, damaxasiaTebeli parametrebi<br />

makroskopiuli sxeulebis Tvisebebis Seswavla SeiZleba<br />

ganxorcieldes maTi molekuluri aRnagobis gaTvaliswinebis gareSe.<br />

78


amisaTvis sakmarisia ganvixiloT energiis gardaqmnis movlenebi,<br />

romlebsac adgili aqvs fizikuri procesebis dros.<br />

<strong>fizikis</strong> im nawils, romelic Seiswavlis energiis gardaqmnis<br />

movlenebs, Termodinamika ewodeba.<br />

Termodinamikuri sistema _ makroskopiuli obieqtebia (sxeulebi da<br />

velebi), romlebsac SeuZliaT energocvla, rogorc erTmaneTTan, aseve<br />

gareSe sxeulebTan.<br />

Termodinamikuri sistemebis mdgomareoba calsaxad ganisazRvreba<br />

sami parametriT: wneviT P, moculobiT V da Termodinamikuri<br />

(absoluturi) temperaturiT T.<br />

Termodinamikuri sistemis mdgomareobas, romlis drosac misi<br />

mdgomareobis ganmsazRvreli parametrebi ucvlelia, ucvleli garemo<br />

pirobebisas, wonasworuli mdgomareoba ewodeba. am mdgomareomaSi<br />

sistemis temperatura mudmivia da warmoadgens molekulebis moZraobis<br />

intensivobis zomas. sistema arawonasaworul mdgomareobaSia, Tu mis<br />

Termodinamikur parametrebs sxvadasxva wertilebSi sxvadasxva<br />

mniSvnelobebi gaaCnia.<br />

relaqsacia iseTi procesia, rodesac sistema arawonasaworuli<br />

mdgomareobidan gadadis wonasworulSi.<br />

Termodinamikuri sistema stacionalur mdgomareobaSia, Tu misi<br />

mdgomareobis ganmsazRvreli parametrebi, droSi mudmivi rCebian sistemis<br />

nebismier wertilSi.<br />

process wonasworuli ewodeba, rodesac sistemis mdgomareobis<br />

cvlileba imdenad nela mimdinareobs, rom is uwyvetad gaivlis<br />

usasrulod maxlobel Termodinamikur wonasworul mdgomareobebs.<br />

procesebi, romlebic ar akmayofileben am moTxovnebs _<br />

arawonasworulia.<br />

Termodinamikuri sistemis Sinagani energia<br />

sistemis Sinagani energia U damokidebulia mxolod mis<br />

Termodinamikur mdgomareobaze. is calsaxa funqciaa sistemis<br />

mdgomareobis: misi cvlileba dU-Ti sistemis gadasvlisas 1<br />

mdgomareobidan 2-Si ar aris damokidebuli procesis gvarobaze da<br />

tolia<br />

79


sadac da Sinagani energiis mniSvnelobebia 1 da 2<br />

mdgomareobebSi. Tu sistema asrulebs wriul process (cikls), anu<br />

ubrundeba Tavis sawyis mdgomareobas, maSin Sinagani energiis cvlileba<br />

iqneba nuli.<br />

muSaoba da siTbo<br />

nebismieri Termodinamikuri sistemis mdgomareobis cvlilebas Tan<br />

axlavs muSaoba, romelsac is asrulebs _ an muSaoba, romelsac masze<br />

asruleben gare Zalebi. cxadia, muSaoba gamoisaxeba sistemis<br />

parametrebiT da nebismieri maTi cvlileba dakavSirebulia Sesrulebul<br />

muSaobasTan.<br />

Tu sistemis elementarul Sesrulebul muSaobas gare sxeulebze<br />

aRvniSnavT -Ti, maSin niutonis me-3 kanonis Tanaxmad<br />

sadac gare sxeulebis Sesrulebuli muSaobaa sistemaze.<br />

sistemis mier Sesrulebuli muSaoba gare wnevis Zalis sawinaaRmdegod<br />

(gafarToebis muSaoba), gamoisaxeba formuliT<br />

sadac p _ gare wnevaa, dV _ moculobis cvlileba.<br />

sruli muSaoba gafarToebaze<br />

sistemis mdgomareobis cvlilebas procesi ewodeba. muSaoba da<br />

siTbo _ procesis funqciebia. amitom dA da dQ aRniSnaven muSaobis da<br />

siTbos mcire sidideebs, xolo dU warmoadgens srul diferencials.<br />

6.2. Termodinamikis pirveli kanoni<br />

80


Termodinamikuri sistemis Sinagani energiis Secvlis ori gza<br />

arsebobs:<br />

a) siTbos miReba an gacema,<br />

b) muSaobis Sesruleba.<br />

Termodinamikis I kanoni (principi), warmoadgens energiis Senaxvis<br />

kanons siTburi procesebisaTvis: sistemis mier miRebuli siTbos<br />

raodenoba (dQ) ixarjeba am sistemis Sinagani energiis gazrdaze da mis<br />

mier Sesrulebul muSaobaze gare Zalebis sawinaaRmdegod: . Tu<br />

Sinagani energiis cvlileba usasrulod mcirea, maSin formula aseT<br />

saxes miiRebs<br />

Tu sistema periodulad ubrundeba sawyiss mdgomareobas, misi<br />

Sinagani energiis cvlileba da Termodinamikis I kanonis Tanaxmad<br />

e.i. ar SeiZleba avagoT periodulad momqmedi siTburi manqana,<br />

romelic met muSaobas Seasrulebda, vidre Sesabamisi miwodebuli<br />

energiaa. sxva sityvebiT, pirveli gvaris mudmivi Zravi (perpetuum mobile)<br />

SeuZlebelia.<br />

6.3. airebis siTbotevadoba. maieris gantoleba<br />

sistemis (sxeulis) siTbotevadoba fizikuri sididea da tolia<br />

sistemisTvis gadacemuli siTbos raodenobis Sefardebis mis<br />

temperaturis cvlilebasTan:<br />

kuTri siTbotevadoba ( ). nivTierebis kuTri siTbotevadoba<br />

ewodeba skalarul fizikur sidides, romelic tolia sxeulis<br />

siTbotevadobis Sefardebis amave sxeulis masasTan:<br />

81


e.i. kuTri siTbotevadoba siTbos is raodenobaa, romelic saWiroa<br />

sxeulis erTi kilogramis gasaTbobad erTi kelvinis gradusiT.<br />

iqneba<br />

sxeulis gasaTbobad kelviniT, saWiro siTbos raodenoba ,<br />

da kuTri siTbotevadobebia Sesabamisad mudmivi wnevis da<br />

mudmivi moculobis pirobebSi.<br />

molaruli siTbotevadoba ( ). nivTierebis molaruli<br />

siTbotevadoba ewodeba fizikur sidides, romelic tolia sistemis<br />

siTbotevadobis fardobis masSi Semaval nivTierebis raodenobasTan.<br />

ansxvaveben siTbotevadobebs mudmivi moculobis da wnevis pirobebSi.<br />

sadac molaruli siTbotevadobaa mudmivi moculobis pirobebSi,<br />

2.<br />

_Sinagani energiis cvlilebaa temperaturis cvlilebisas,<br />

_ molekuluri masaa, _ nivTierebis masa.<br />

sadac _ molaruli siTbotevadobaa mudmivi wnevis pirobebSi,<br />

_ sxeulisadmi gadacemuli siTbos raodenobaa temperaturis<br />

cvlilebisas. maieris gantoleba akavSirebs molarul siTbotevadobebs<br />

da erTmaneTTan:<br />

kuTri siTbotevadobebisTvis maieris gantolebaa:<br />

sadac _ airebis universaluri mudmivaa.<br />

82


airebis universaluri mudmiva ricxobrivad tolia im muSaobis,<br />

romelic sruldeba airis nivTierebis erTi molis gasaTbobad erTi<br />

kelviniT mudmivi wnevis pirobebSi.<br />

gazebis siTbotevadoba da Tavisuflebis xarisxi<br />

Taviseflebis xarisxTa mixedviT, Sinagani energiis ganawilebis<br />

kanonis da maieris gantolebis gaTvaliswinebiT, vRebulobT:<br />

sadac da molaruli siTbotevadobebia mudmivi moculobis da<br />

wnevis pirobebSi. Termodinamikuri procesebis ganxilvisas, sargebloben<br />

gamosaxulebiT<br />

erTatomiani molekulisTvis Tavisuflebis xarisxi = 3,<br />

oratomianisTvis = 5, xolo sam da mravalatomiani airebisTvis = 6.<br />

6.4. adiabaturi procesi<br />

process, romelic mimdinareobs garemosTan siTbocvlis gareSe,<br />

adibaturi procesi ewodeba _ = 0.<br />

imisaTvis, rom airi adiabaturad gafarTovdes, is unda movaTavsoT<br />

siTbos aragamtar WurWelSi. gafarToebisas airi siTbos ar miiRebs, e.i.<br />

muSaobas asrulebs Sinagani energiis xarjze da civdeba. adiabaturi<br />

kumSvisas muSaobas gareSe Zala asrulebs da, radgan airi siTbos ar<br />

gascems, misi Sinagani energia izrdeba, e.i. airi gaTbeba.<br />

maSasadame, adiabaturi gafarToebis dros airi civdeba, xolo<br />

adiabaturi kumSvis dros _ Tbeba.<br />

ewodeba:<br />

adiabaturi procesis gamomsaxvel gantolebas puasonis gantoleba<br />

83


adiabaturi gafarToebis muSaoba<br />

sadac _ adiabaturi gafarToebis muSaobaa, da procesis<br />

sawyisi da saboloo temperaturebia.<br />

6.5. wriuli procesi. Seqcevadi da Seuqcevadi procesebi<br />

wriuli procesi anu cikli _ Termodinamikuri procesebis<br />

erTobliobaa, romlis Sesrulebis Semdeg sxeuli ubrundeba sawyis<br />

mdgomareobas (nax. 7)<br />

nax. 43<br />

gamovTvaloT ciklis dros Sesrulebuli muSaoba. aRvniSnoT ACB<br />

procesis dros Sesrulebuli muSaoba -iT. is dadebiTia da ACB<br />

farTobiT gamoisaxeba. kumSvis procesis dros Sesrulebuli<br />

muSaoba uaryofiTia da ADB farTobiT gamoisaxeba. amitom, ciklis<br />

dros Sesrulebuli sruli muSaoba toli iqneba<br />

ACB ADB ACB<br />

e.i. ciklis dros Sesrulebuli muSaoba cikliT SemosazRvruli<br />

farTobiT gamoisaxeba. ciklis dros Sinagani energiis cvlileba nulis<br />

tolia:<br />

cikls pirdapiri ewodeba, Tu sistema asrulebs dadebiT muSaobas<br />

84


da Seqceulia (ukucikli), Tu sistemis Sesrulebuli muSaoba<br />

uaryofiTia<br />

Seqcevadi ewodeba iseT Termodinamikur process, romelic SeiZleba<br />

warmoebdes rogorc pirdapiri, ise Sebrunebuli mimarTulebiT;<br />

Sebrunebuli procesis dros sistema TanmimdevrobiT gaivlis yvela im<br />

saSualedo mdgomareobas, romlebic man gaiara pirdapiri procesis dros<br />

da ise dabrunda sawyis mdgomareobaSi,rom gareSe sxeulebSi araviTari<br />

cvlileba ar moxda. winaaRmdeg SemTxvevaSi cikli Seuqcevadia.<br />

saerTod, nebismieri wminda meqanikuri procesi (xaxunis gareSe<br />

mimdinare), Seqcevadia. praqtikulad Seqcevadi procesebi ar<br />

xorcieldeba.<br />

6.6. siTburi manqana. margi qmedebis koeficienti<br />

nebismieri siTburi manqanis Semadgeneli sami nawilia gamaxurebeli,<br />

macivari da muSa sxeuli.<br />

muSa sxeuli _ Termodinamikuri sistemaa, romelic asrulebs wriul<br />

process da siTbocvlaSia sxva sxeulebTan. Cveulebriv is airia.<br />

gamaxurebeli (siTbogadamcemi) _ sxeulia, romelic Termodinamikur<br />

sistemas gadascems energias siTbos saxiT.<br />

macivari (siTbos mimRebi) _ sxeulia, romelic Termodinamikuri<br />

sistemidan Rebulobs energias siTbos saxiT.<br />

siTburi manqanis Termodinamikuri margi qmedebis koeficienti<br />

ewodeba sasargeblo muSaobaze daxarjul siTbos raodenobis<br />

Sefardebas gamxureblidan miRebul siTbos raodenobasTan<br />

sadac _ muSa sxeulis mier gamaxureblidan miRebuli siTbos<br />

raodenobaa temperaturisas,<br />

_ macivris mier muSa sxeulisgan miRebuli siTbos raodenobaa<br />

temperaturisas,<br />

85


ciklis dros.<br />

_ siTburi manqanis mier Sesrulebuli sasargeblo muSaobaa erTi<br />

_ margi qmedebis Termodinamikuri (mqk) koeficientia.<br />

6.7. karnos cikli. karnos ciklis mqk<br />

karnos cikli pirdapiri wriuli procesia, romlis drosac sistemis<br />

Sesrulebuli muSaoba maqsimaluria. vTqvaT cilindrSi dguSis qveS<br />

moTavsebulia idealuri airis erTi moli (nax. 8). cilindris kedlebi da<br />

dguSi siTbos aragamtarebia, xolo fskeri atarebs siTbos. mivadgaT<br />

cilindris fskers gamaxurebeli , maSin airi miiRebs gamaxureblis<br />

temperaturas, rac iqneba airis sawyisi temperatura. aRvniSnoT sawyisi<br />

moculoba , sawyisi wneva _ . airis sawyisi mdgomareoba diagramaze<br />

gamoisaxeba 1 wertiliT (nax. 9).<br />

nax. 44 nax. 45<br />

Tu airis sawyisi wneva metia gareSe wnevaze, maSin is<br />

gafarTovdeba da Seasrulebs muSaobas, masTan, airis temperatura ar<br />

Seicvleba, radganac is iRebs siTbos gamaxureblisgan. Tu gafarToeba<br />

sakmaod nela iwarmoebs, procesi izoTermuli iqneba da 2 mdgomareobaSi<br />

airis parametrebi iqneba da . 1-2 izoTermuli gafarToebis dros<br />

muSa sxeulis miRebuli siTbos raodenoba aRvniSnoT -iT. 2<br />

86


mdgomareobaSi movaciloT cilindrs gamaxurebeli da mivadgaT siTbos<br />

aragamtari firfita, maSin airi gafarTovdeba da is siTbos arc<br />

miiRebs da arc gascems e.i. procesi adiabatauri iqneba. airi Seasrulebs<br />

muSaobas Sinagani energiis xarjze, misi temperatura Semcirdeba da<br />

gafarToebas SevwyvetT, rodesac airis temperatura macivris<br />

temperaturas gautoldeba. adiabaturi procesi 2-3 mrudiT gamoisaxeba da<br />

3 mdgomareobaSi airis parametrebi iqnebian da . am mdgomareobaSi<br />

firfitis nacvlad cilindrs mivadgaT macivari da daviwyoT airis<br />

kumSva. am dros muSaobas gareSe Zala asrulebs, airi ar Tbeba, radgan<br />

gamoyofili siTbo macivars gadaecema e.i. kumSva izoTermulad<br />

iwarmoebs, procesi gamoisaxeba 3-4 izoTermiT. aRvniSnoT am procesis<br />

dros macivrisadmi gadacemuli siTbos raodenoba -iT. me-4<br />

mdgomareobaSi airis parametrebia da . me-4 mdgomareobaSi<br />

movaciloT cilindrs macivari da mivadgaT siTbogaumtari firfita.<br />

radganac, exla gazi izolirebulia siTbos mxriv, kumSva adiabaturad<br />

iwarmoebs da, Tu meoTxe mdgomareoba saTanadod aris SerCeuli, airi<br />

daubrundeba sawyis 1 mdgomareobas. Sesruldeba erTi cikli, romelic<br />

Sedgeba ori izoTermuli da ori adiabaturi procesisgan.<br />

mTeli ciklis dros muSa sxeulis mier miRebuli siTbos raodenoba<br />

iqneba . radgan airi asrulebs wriul process _ cikls,<br />

energiis cvlileba da Termodinamikis I kanonis Tanaxmad<br />

A .<br />

karnos Teorema. gamxureblis da macivris erTi da igive<br />

temperaturebisas, verc erTi siTburi manqanis mqk ver gadaaWarbebs<br />

karnos Seqcevadi ciklis mqk-s.<br />

karnos ciklis mqk ar aris damokidebuli muSa sxeulis gvarobaze<br />

da warmoadgens mxolod gamaxureblis da macivris temperaturebis<br />

funqcias<br />

es formula gviCvenebs agreTve mqk gazrdis gzas. karnos Seqcevadi<br />

ciklisaTvis sruldeba Sefardeba<br />

87


nebismieri ciklisaTvis Termodinamikuri mqk<br />

sadac tolobis niSani Seqcevad cikls Seesabameba, utolobis ki _<br />

Seuqcevads.<br />

6.8. Termodinamikis meore kanoni<br />

Termodinamikis I kanoni faqtiurad energiis mudmivobis kanonia<br />

siTburi procesebisaTvis da amitom yvela procesSi sruldeba, magram is<br />

ar aCvenebs procesis mimarTulebas. magaliTad, siTbo TavisTavad<br />

arasodes ar gadadis civi sxeulidan cxelze, Tumca am process<br />

Termodinamikis I kanoni ar ewinaaRmdegeba.<br />

Termodinamikis II kanoni (principi) gansazRvravs Termodinamikuri<br />

procesis mimarTulebas da amiT pasuxs cems kiTxvas, Tu romeli<br />

procesebi SeiZleba ganxorcieldes bunebaSi.<br />

ganvixiloT meore kanonis ramdenime formulireba:<br />

a) SeuZlebelia procesi, romlis erTaderTi Sedegi iqneba siTbos<br />

gadacema civi sxeulidan cxelze.<br />

b) SeuZlebelia iseTi perioduli procesi, romlis erTaderTi<br />

Sedegi iqneboda siTburi energiis gardaqmna mis eqvivalentur muSaobad.<br />

g) SeuZlebelia avagoT iseTi periodulad momqmedi manqana, romlis<br />

moqmedebis erTaderTi Sedegia muSaobis Sesruleba siTbos erTi wyaros<br />

gacivebis xarjze.<br />

davuSvaT, rom sxeuli vardeba dedamiwaze. vardnis procesSi<br />

meqanikuri potenciuri energia siTbod gardaiqmneba _ Tbeba sxeulic da<br />

miwac. Sebrunebuli procesi _ siTburi energiis xarjze (miwis gacivebis),<br />

sxeulis asvla imave simaRleze arasodes ganxorcieldeba.<br />

Termodinamikis I kanonis TvalsazrisiT es procesi ar aris SeuZlebeli,<br />

magram igi ewinaaRmdegeba Termodinamikis meore kanons, radgan<br />

Sesruldeba muSaoba mxolod erTi wyaros _ dedamiwis gacivebis xarjze.<br />

88


6.9. entropia. Termodinamikis gaerTianebuli kanoni<br />

siTburi procesebis Seswavlidan gamomdinareobs, rom unda<br />

arsebobdes iseTi funqcia , romlis cvlileba 1-dan 2 mdgomareobaSi<br />

raime Seqcevadi procesis gadasvlisas, toli iqneba<br />

funqcias entropia ewodeba. da entropiis mniSvnelobebia 1 da<br />

2 mdgomareobebi. -s dayvanili siTbo ewodeba.<br />

amgvarad, entropia warmoadgens mdgomareobis funqcias, romlis<br />

cvlileba Seqcevadi procesis dros, gvaZlevs dayvanil siTbos<br />

raodenobaTa jams.<br />

Tu sistema izolirebulia, maSin , Seqcevadi procesisTvis<br />

gveqneba , xolo nebismierisTvis e.i. izolirebul<br />

sistemaSi procesebi ise warmoebs, rom sistemis entropia mudmivi rCeba,<br />

an izrdeba. es debuleba warmoadgens Termodinamikis meore kanonis<br />

uzogades formulirebas.<br />

Tu 1 da 2 wertilebi usasrulod axlosaa erTmaneTTan e.i. sistemis<br />

mdgomareoba usasrulod mcired icvleba, maSin entropiis sasrulo<br />

cvlilebis magivrad gveqneba usasrulod mcire nazrdi da<br />

Termodinamikis meore kanoni Semdeg saxes miiRebs (entropiis zrdis<br />

kanoni):<br />

xolo, Tu sistema araizolirebulia, maSin<br />

kavSiri entropiasa da informacias Soris mogvca bolcmanma<br />

sadac _ bolcmanis mudmivaa, _ Termodinamikuri albaToba. am<br />

formulidan gamomdinareobs entropiis fizikuri arsi kinetikuri<br />

TeoriiT _ entropia warmoadgens fizikuri sistemis mouwesrigeblobis<br />

zomas.<br />

89


entropiis warmodgena, rogorc damoukidebeli parametris ucnauri<br />

Canda, radgan ar arsebobda misi gazomvis pirdapiri meTodi. es problema<br />

moxsna nerstis siTburma Teoriam, romlis Tanaxmadac Tu , maSin<br />

, e.i. absolutur nulze entropiac nuls utoldeba. amgvarad,<br />

nerstis TeoremiT moxda entropiis kalibreba.<br />

cnobilia, rom nebismier energetikul kontaqts Seesabameba<br />

parametrebis wyvili. Termodinamikis meore kanonidan , e.i.<br />

temperatura da entropia parametrTa wyvilia. radgan siTbocvla<br />

proporciulia entropiis zrdis, is miCneulia eqstenciur parametrad,<br />

xolo temperatura intensiurad.<br />

Termodinamikis I da II kanonebis ( ) SerwymiT miviRebT<br />

Termodinamikis gaerTianebul kanons:<br />

es formula saSualebas gvaZlevs srulad miviRoT Termodinamikuri<br />

Tanafardobebi nebismieri konkretuli fizikuri sistemisaTvis.<br />

7. realuri airebi<br />

7.1. realuri airebi. molekuluri Zalebi<br />

realuri airebis Tvisebebis gansxvaveba idealurebTan gansakuTrebiT<br />

SesamCnevia didi wnevebisa da dabali temperaturebis dros. didi wnevebis<br />

dros airis molekulebs Soris manZili imdenac mcirdeba, rom aRar<br />

SeiZleba molekulebis sakuTari moculobisa da maTi urTierTqmedebis<br />

ugulvebelyofa, xolo temperaturis Semcirebis dros, molekulebis<br />

saSualo kinetikuri energia mcirdeba, amitom dabal temperaturaze<br />

molekulebis urTierTqmedebis energiebs veRar ugulvebelvyofT maT<br />

kinetikur energiebTan SedarebiT.<br />

realuri iseT airebs ewodebaT, romlis molekulebs Soris<br />

moqmedebs mizidva-ganzidvis Zalebi. es Zalebi sxvadasxvanairad arian<br />

damokidebulni molekulebs Soris manZilebze. atomis zomis tol<br />

manZilebze (10 -10 m) Warbobs ganzidvis Zalebi, xolo 10 -9 m manZilebze _<br />

ki urTierTmizidvis Zalebi (nax. 10). tolqmedi Zala<br />

90


Tu<br />

Tu xolo Tu<br />

_ aRniSnulia molekulebSorisi moqmedebis radiusi _ es aris<br />

manZili molekulebs Soris wonasworuli mdgomareobisas, rodesac<br />

siTburi moZraoba ar warmoebs.<br />

eTanadeba molekulebis wonasworul mdgomareobas, rasac<br />

ewinaaRmdegeba molekulebis siTburi moZraoba.<br />

nax. 46<br />

nivTierebebis sxvadasxva agregatuli mdgomareobis kriteriums<br />

warmoadgens Tanafardoba molekulebis urTierTqmedebis minimalur<br />

potencialur da sidides Soris. gansazRvravs mizidvis<br />

Zalebis sawinaaRmdego muSaobas, raTa daaSoron molekulebi<br />

wonasworul mdgomareobas ( ), xolo sidide gansazRvravs<br />

molekulebis siTburi moZraobis intensivobis xarisxs.<br />

Tu , nivTiereba imyofeba airovan mdgomareobaSi, radgan<br />

molekulebis intensiuri siTburi moZraoba ewinaaRmdegeba maT SeerTebas.<br />

Tu , nivTiereba imyofeba myar mdgomareobaSi. am dros<br />

molekulebs Soris mizidvis Zalebs gaaCniaT didi mniSvnelobebi da<br />

isini asruleben mxolod rxeviT moZraobas wonasworuli mdgomareobis<br />

91


maxloblobaSi. Tu nivTiereba imyofeba Txevad mdgomareobaSi.<br />

siTburi moZraobis Sedegad molekulebi gadaadgildebian siTxis mTel<br />

moculobaSi, magram ar scildebian erTmaneTs -ze met manZilze.<br />

amgvarad, nebismieri nivTierebis agregatuli mniSvneloba<br />

ganisazRvreba -sididiT. magaliTad, inertuli airebis mcire<br />

sidideebia, xolo liTonebis didi, amitomac Cveulebriv (oTaxis)<br />

temperaturaze isini Sesabamisad imyofebian airovan da myar<br />

mdgomareobebSi.<br />

7.2. van der vaalsis gantoleba<br />

realuri airis gantolebis misaRebad holandielma mecnierma<br />

idealuri airis gantolebaSi ori Sesworeba Seitana: 1. Sesworeba<br />

molekulebis sakuTar moculobaze, 2. Sesworeba molekulebis<br />

urTierTmizidvaze.<br />

1. imis gamo, rom realuri airis molekulebs sakuTari moculoba<br />

gaaCniaT, maT SeuZliaT moZraoba ara mTel moculobaSi, aramed<br />

moculobis im nawilebSi, romelic Tavisufalia. Tu -Ti aRvniSnavT<br />

moculobis im nawils, romelic molekulebisTvis SeuRwevadia, maSin<br />

molekulebis moZraobis Tavisufali moculoba iqneba ara , aramed<br />

. warmoadgens Sesworebas molekulebis sakuTari moculobis<br />

gaTvaliswinebiT, da is tolia erT mol gazSi arsebuli molekulebis<br />

gaoTxkecebuli moculobis:<br />

sadac _ avogadros ricxvia, _ molekulis diametri.<br />

2. airSi molekulebis urTierTmizidvis gaTvaliswineba iwvevs<br />

damatebiTi wnevis warmoqmnas, romelsac Sinagani wneva ewodeba. van der<br />

vaalsis gamoTvlebiT Sinagani wneva tolia<br />

sadac _ mudmivaa, damokidebulia airis gvarobaze, _ molaruli<br />

moculobaa.<br />

92


Sesworebebis gaTvaliswinebiT realuri airis mdgomareobis<br />

gantoleba _ van der vaalsis gantoleba _ erTi moli airisTvis, iqneba<br />

saxisaa<br />

nebismieri masisaTvis realuri airis mdgomareobis gatoleba Semdegi<br />

sadac airis moculobaa.<br />

Tu da , van der vaalsis gantoleba gadadis<br />

klapeironis gantolebaSi.<br />

7.3. realuri airis izoTermebi<br />

realuri airis izoTerma warmoadgens airis molaruli moculobis<br />

damokidebulebas wnevaze mudmivi temperaturis pirobebSi. kritikul<br />

mdgomareobamde ( -mde), mrudebi warmoadgenen nivTierebis uwyvet<br />

gadasvlas airovani mdgomareobidan siTxeSi (nax. 11).<br />

monakveTi Seesabameba nivTierebis airovan mdgomareobas, _<br />

airovani mdgomareobis gadasvlas siTxur mdgomareobaSi, _ siTxes.<br />

wertili Seesabameba mduRare siTxes, _ mSral najer orTqls (nax.<br />

11).<br />

nax. 47<br />

93


temperaturis gadidebiT grafiki iwevs zeviT da orTqlis<br />

kondensaciis dasawyisis da damTavrebis wertilebi erTmaneTs<br />

uaxlovdeba. rac metia temperatura, miT naklebi moculobis dros iwyeba<br />

da miT meti moculobis dros mTavrdeba orTqlis siTxed qceva. Tu<br />

avagebT izoTermebs TandaTan ufro maRal temperaturaze, miviRebT, rom<br />

erT garkveul temperaturaze, romelsac kritikuli ewodeba, grafikis<br />

nawili moispoba da am ubnis nacvlad miviRebT gadaRunvis<br />

wertils. -s Sesabamiss mdgomareobas kritikuli ewodeba, xolo mis<br />

Sesabamis parametrebs _ kritikuli wneva , kritikuli moculoba da<br />

kritikuli temperatura .<br />

kritikul temperaturaze ispoba gansxvaveba airsa da siTxes Soris.<br />

Tu izoTermas avagebT temperaturaze, vnaxavT, rom realuri airis<br />

izoTerma emTxveva idealuri airis izoTermas, e.i. aq nivTiereba SeiZleba<br />

imyofebodes mxolod airis mdgomareobaSi, anu -s zeviT SeuZlebelia<br />

airis (orTqlis) gaTxevadeba.<br />

van der vaalsis gantolebidan kritikuli mdgomareobisaTvis,<br />

SesaZlebelia kritikuli parametrebis gamoTvla.<br />

94


damateba<br />

cdomilebaTa Teoriis ZiriTadi debulebebi<br />

fizikuri sididis gazomva niSnavs mis Sedarebas imave gvaris<br />

fizikur sididesTan, specialuri gamzomi saSualebebis (xelsawyoebis)<br />

gamoyenebiT.<br />

gazomvas, romlis drosac fizikuri sididis mniSvnelobas uSualod<br />

vsazRvravT cdiT, pirdapiri gazomva ewodeba. aseTi gazomvis magaliTia<br />

temperaturis gazomva TermometriT, denis Zalis – ampermetriT da sxva.<br />

pirdapiri gazomvisas sidideebis mniSvnelobebi uSualod aiTvlebian<br />

xelsawyoebze.<br />

arapirdapiri gazomvebis SemTxvevaSi, saZiebeli sidideebis<br />

gansazRvrisas, eyrdnobian sxva fizikuri sidideebis pirdapiri gazomvis<br />

Sedegs, romlebTanac saZiebeli sidide funqcionalur kavSirSia.<br />

uxeSi.<br />

gazomvis cdomilebebi SeiZleba iyos sistematuri, SemTxveviTi da<br />

uxeSi cdomilebebi dakavSirebulia gamzomi xelsawyoebis<br />

dazianebasTan, eqsperimentatoris SecdomebTan anaTvlis aRebisas an<br />

gazomvis pirobebis mkveTr cvlilebasTan.<br />

sistemuri cdomileba ori saxisaa: meToduri da instrumentaluri.<br />

meToduri cdomileba gamowveulia movlenis fizikuri Teoriis,<br />

gazomvis meTodis da saZiebeli sididis saangariSo formulis<br />

naklovanebebiT.<br />

instrumentaluri cdomileba gamowveulia danadgaris konstruqciis<br />

da gamzomi xelsawyobis arasrulfasovnebiT.<br />

gazomvis SemxveviTi cdomilebebi iseTi cdomilebebia, romelTa<br />

absoluturi sidideebi da niSani icvlebian erTi da igive fizikuri<br />

sididis mravaljeradi gazomvebisas. maTi gamomwvevi faqtorebi mravalia<br />

da ar eqvemdebarebian aRricxvas. SemTxveviT cdomilebebi Tan sdevs<br />

nebismier gazomvas, maTi Tavidan acileba SeuZlebelia.<br />

cdomilebaTa Teoriis saSualebiT SeiZleba gamoviTval-<br />

oTYmosalodneli cdomileba da davadginoT sazRvrebi, romelTa Sorisac<br />

unda iyos moTavsebuli gasazomi sididis WeSmariti mniSvneloba.<br />

95


cdomilebaTa sruli Teoriis ganxilva warmoadgens sakmarisad rTul<br />

amocanas. Cven gavecnobiT damuSavebis ZiriTad da gavrcelebul meTodebs.<br />

cdomilebis Semcirebis mizniT mizanSewonilia saZiebeli sididis<br />

mravaljeradi gazomva. mravali gazomvis saSualo ariTmetikuli, cxadia<br />

yvelaze axlos iqneba gasazomi sididis WeSmarit mniSvnelobasTan.<br />

davuSvaT Catarda fizikuri sididis -jer gazomva da gazomvis<br />

Semdegad miRebuli iqna mniSvnelobebi. gasazomi fizikuri<br />

sididis saSualo mniSvneloba iqneba<br />

calkeuli gazomvebis absoluturi cdomilebebi<br />

sididis saSualo absoluturi cdomileba iqneba:<br />

gasazomi sididis WeSmariti mniSvneloba moTavsebuli iqneba<br />

da sidideebs Soris, cdis pasuxi Caiwereba:<br />

romelsac xSirad ase warmoadgenen:<br />

mxolod absoluturi cdomileba ver gansazRvravs gazomvis<br />

sizustes. erTi da igive absoluturi cdomileba SeiZleba mcired<br />

CaiTvalos erT SemTxvevaSi da piriqiT, Zalian uxeSad sxva<br />

SemTxvevisaTvis, es damokidebulia gasazomi fizikuri sididis<br />

mniSvnelobaze. gazomvis sizustis Sesafaseblad saWiroa ganisazRvros<br />

fardobiTi cdomileba. fardobiTi cdomileba aris absoluturi<br />

cdomilebis Sefardeba gasazomi fizikuri sididis WeSmarit<br />

mniSvnelobasTan, is gviCvenebs gasazomi sididis ra nawils Seadgens<br />

absoluturi cdomileba. Cveulebriv fardobiT cdomilebas procentebSi<br />

gamosaxaven. cdis sizuste ganisazRvreba saSualo fardobiTi<br />

cdomilebiT .<br />

96


Tu calkeul gazomvaTa SemTxvevaSi cdomilebebi ar aRemateba im<br />

Secdomas, rasac xelsawyo iZleva, sakmarisia Catardes erTjeradi<br />

gazomva. (magaliTad: temperaturis gazomva TermometriT). im SemTxvevaSi<br />

rodesac SeiZleba SemovifargloT erTi gazomviT, absoluturi<br />

cdomileba xelsawyos umciresi danayofis naxevris toli iqneba.<br />

magaliTad, Tu Termometris umciresi danayofi -ia, maSin absoluturi<br />

cdomileba aiReba .<br />

arapirdapiri gazomvebis SemTxveviTi cdomilebebis gamoTvla.<br />

sidideebis arapirdapiri gamoTvlebisas fizikuri sidide<br />

gamoiTvleba formuliT<br />

sadac fizikuri sididis pirdapiri<br />

gazomvis Sedegebia. arapirdapiri gazomvis absoluturi cdomileba<br />

gamoiTvleba formuliT , (1)<br />

sadac , funqciis kerZo warmoebulia -iT; absoluturi<br />

cdomilebaa sididis gazomvisas.<br />

arapirdapiri, (iribi) gazomvis Sedegs warmoadgenen:<br />

sadac - sadac funqcia -is<br />

mniSvneloba Seesabameba -bis saSualo mniSvnelobas. fardobiTi<br />

cdomilebebisTvis gveqneba<br />

sadac<br />

gamoviTvaloT cdomileba cilindruli formis sxeulis simkvrivis<br />

gansazRvrisas:<br />

sadac - sxeulis simkvrivea, - misi masa, - cilindris diamteria,<br />

- misi simaRlea.<br />

(1) formuliT gamoviTvaloT absoluturi cdomileba:<br />

;<br />

97


sadac , , - pirdapiri gazomvebis absoluturi cdomilebebia –<br />

masis, diametris da simaRlis.<br />

gamoTvlebis pasuxia<br />

cdomilebebis gamoTvla (2) formuliT<br />

gavalogariTmoT -s formula:<br />

gansazRvroT warmoebulebi :<br />

fardobiTi cdomileba:<br />

.<br />

sadac -sidideebis saSualo mniSvne-<br />

lobebia, -pirdapiri gazomvebis cdomilebebia, _<br />

absoluturi cdomilebaa.<br />

gamoTvlebis pasuxia<br />

absolutur cdomilebas da saSualo Sedegs amrgvaleben<br />

Semdegnairad:<br />

• Tu pirveli ukusagdebi cifri metia 4-ze, maSin mis Semdeg cifrs<br />

emateba erTi. magaliTad, 18,6782 damrgvalebisas measedamde gveqneba 18,68.<br />

• Tu pirveli ukusagdebi cifri naklebia an tolia 4, maSin bolo<br />

cifri ar icvleba. magaliTad, Tu vamrgvalebT measemde 29,3531, gveqneba<br />

29,35.<br />

• Tu dasamrgvalebeli nawilis bolo ricxvSia 5, maSin mas<br />

amrgvaleben ise, rom bolo ricxvi darCes luwi. magaliTad meaTemde<br />

damrgvalebisas 25,65 Caiwereba 25,6, xolo 27,75 iqneba 27,8.<br />

saSualo ariTmetikuli meTodiT cdomilebaTa gamoTvlis wesi:<br />

1) erTi da igive ucvleli sididis gazomva xdeba mravaljeradad<br />

erTnair pirobebSi.<br />

2) yvela gazomva warmoebs erTnairi aTvlis cdomilebiT<br />

3) am meTods iyeneben im SemTxvevaSi, rodesac gansxvaveba calkeul<br />

gazomvebs Soris aRemateba TiToeuli gazomvis an dasaSveb<br />

instrumentalur cdomilebas.<br />

4) Tu saZiebeli sidide mniSvnelovania (didia) da damokidebulia<br />

gazomvebis mravaljeradobaze, maSin praqtikulad savsebiT sakmarisia<br />

98


gazomvebis imdenjer gameoreba, rom saSualo ariTmetikuli cdomileba<br />

miuaxlovdes dasaSveb instrumentalurs, an dayvanil iqnas aTvlis<br />

calkeuli gazomvis cdomilebaze.<br />

5) Tu ganmeorebiTi gazomvisas miiReba erTi da igive Sedegebi, maSin<br />

gazomvis cdomilebad miiReben gamzom xelsawyos, an instrumentalur<br />

cdomilebas.<br />

SeniSvnis saxiT aRvniSnavT, rom saSualo ariTmetikuli cdomileba<br />

dakavSirebulia saSualo kvadratul cdomilebasTan formuliT<br />

sadac<br />

Tu miviCnevT, rom maSin wina formula SeiZleba<br />

CavweroT gamoTvlebisaTvis iol formaSi .<br />

qvemoT cxrilis saxiT mogvyavs absoluturi da fardobiTi<br />

cdomilebebis formulebi. da miaxloebiTi ricxvebia, -Sesabamisi<br />

absoluturi cdomilebebis sazRvrebi, .<br />

N<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6<br />

7<br />

8<br />

algebruli<br />

maqsimaluri cdomileba<br />

gamosaxuleba absoluturi fardobiTi<br />

rogorc formulebi aCveneben, absoluturi cdo-milebis moZebnis<br />

wesebi emTxveva gadiferencialebis wesebs, im gansxvavebiT rom<br />

absolutur cdomilebaTa formulebSi damoukidebeli cvladebis<br />

99


diferencialebi Secvlilia fizikur sidideTa gazomvis absoluturi<br />

cdomilebebiT da kerZo warmoebulebi aRebulia dadebiTi niSnebiT.<br />

fardobiTi cdomilebis wesebi ki emTxveva logariTmul gadife-<br />

rencialebis Sesabamis wesebs.<br />

100


ibeWdeba avtoris mier warmodgenili saxiT<br />

gadaeca warmoebas 03.07.2009. xelmowerilia dasabeWdad<br />

10.07.2009. qaRaldis zoma 60X84 1/16. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 6.<br />

tiraJi 100 egz.<br />

sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi,<br />

kostavas 77

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!