30.01.2013 Views

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

ilias SemoqmedebasTan. revoluciis damarcxebam arans sabolood gautexa guli da igi didi<br />

xniT dadumda.<br />

ianoS arani, rogorc ilia WavWavaZe, moRvaweobda gviani romantizmis, realizmis<br />

formirebisa da ganmtkicebis periodSi. XIX s-is ungruli literaturis da politikuri<br />

azrovnebis mwvervalad iTvleba Sandor petefi misi xanmokle sicocxlis miuxedavad. petefis<br />

uaxloesi megobari ianoS arani Tavisi lirikuli, Tu epikuri nawarmoebebiT da prozaikosi<br />

ioJef etvioSi petefTan erTad ungrul literaturaSi realizmis fuZemdeblebad iTvlebian.<br />

maTi pirveli nabijebi win uswrebs 1848-1849 wlebis burJuaziul revolucias, romelic<br />

erovnuli Tavisuflebis niSniT moxda da romelsac didi represiebi mohyva Tan. es revolucia<br />

Tavisi daniSnulebiT mohgavs saqarTveloSi 1832 wlis SeTqmulebas, romelic sastikad CaaxSo<br />

mefis ruseTis TviTmpyrobelobam da romelsac aseve masobrivi represiebi mohyva. rogorc<br />

cnobilia, petefi revoluciis dros brZolis velze daiRupa gmiruli sikvdiliT, xolo sxva<br />

revolucionerebi zogi masaviT daiRupa, zogi emigraciaSi wavida, zogic saerTod dadumda.<br />

erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam XIX s-Si ungreTSic da saqarTveloSic krizisi<br />

ganicada, Tumca mis brZolas mohyva orivegan baton-ymobis gauqmeba, rac TavisTavad win<br />

gadadgmuli nabiji iyo da rac aisaxa rogorc ungreli, aseve — qarTveli mwerlebis<br />

nawarmoebebSi — aranisa da ilias SemoqmedebaSic.<br />

ianoS aranis periiodis gamoCenili politikuri moRvawe iyo laioS koSuti (1802-1894) _<br />

`mama koSutad~ wodebuli, Tavisi gazeTiT `peSti hirlop~ (peStis gazeTi), romelic ormociani<br />

wlebis ungreTSi gamodioda da romelic male miatova koSutma. am gazeTTan<br />

TanamSromlobdnen ioJef etvioSi, laslo salai, antal Cengeri, moric lukaCi, axalgazrda<br />

imre madaCi da sxvebi. male gamosvla daiwyo Jurnalma `iletkipekma~ (cxovrebis suraTebi),<br />

romlis redaqtoric iyo demokratiuli azrovnebiT gamorCeuli adolf frankeburgi. am<br />

JurnalTan TanamSromlobdnen petefi, mor iokai, tompa, albert palfi da sxvebi.<br />

demokratizmis ganviTarebas uwyobdnen xels mihai tanCiCi, ianoS horariki da pal vaSvari.<br />

tanCiCis redaqtorobiT gamodioda `muSaTa gazeTi~, romelsac progresuli ideebis gamo<br />

ebrZoda Tavad-aznaurTa liberaluri banaki. xalxuri simRerebis stilSi werdnen<br />

transilvanieli poetebi ianoS kriza da mihai sentivani. im periodis gamoCenili lirikosi iyo<br />

mihai tompa, romelic agreTve warmatebiT iyenebda ungrul folklors da iyo petefisa da<br />

aranis axlo megobari da Tanamoazre. iyvnen aseve romanistebi da dramaturgebi ignac noZi,<br />

laioS kuti, ede sigligeti, Jigmond kemeni, mor iokai, pal diulai, imre madaCi, romlis<br />

dramamac `adamianis tragedia~ ianoS aranis maRali Sefaseba daimsaxura. zemoT CamoTvlili<br />

mwerlebis saqmianoba metad axlos aris ilias periodis `TergdaleulTa~ moZraobasTan,<br />

romelic ibrZoda Cvens qveyanaSi erovnuli sulis gaRvivebisa da sasikeTo ZvrebisaTvis. aseve<br />

— zemoxsenebuli ungreli mwerlebis moRvaweoba mogvagonebs `mamaTa da SvilTa brZolas~<br />

`ciskrisa~ da `saqarTvelos moambis~ furclebze saqarTvelos ganaxlebisaTvis,<br />

demokratiuli ideebis damkvidrebisaTvis, realizmis ganviTarebisaTvis literaturaSi. aqve<br />

unda vTqvaT, rom ianoS arani ar Careula amgvar literaturul paeqrobebSi, xolo ilia<br />

WavWavaZe meTauri iyo `SvilTa~ da `TergdaleulTa~ banakisa. iliasgan gansxvavebiT, aranis<br />

Semoqmedeba or periodad iy<strong>of</strong>a: XIX s-is 40-ian wlebamde da XIX s-is 50-iani wlebidan<br />

sicocxlis bolomde. Tu pirvel periodSi arani samSoblos TavisuflebisaTvis Seudrekel<br />

mebrZolad gvevlineba, meore periodSi misi poeziis lirikuli gmiri ukve<br />

damarcxebagadatanili, gulgatexili, filos<strong>of</strong>iuri azrebiT da cxovrebis av-kargianobis<br />

Sesaxeb msjelobiT aris aRbeWdili, Tumca swored meore periodSi dawera man Tavisi erT-erTi<br />

uZlieresi poema, trilogiis Sua nawili `toldis siyvaruli~ da araerTi lirikuli leqs-<br />

Sedevri, gaerTianebuli ciklad `Semodgomis yvavilebi~. aranis mebrZoli suliskveTeba<br />

Secvala agreTve y<strong>of</strong>iTi TemebiT gatacebam da is ukve aRar qmnida iseT leqsebs, romelsac<br />

avstrieli cenzorebi ar ubeWdavdnen, an adre hqonda dabWdili (`Raribi glexi~, `patimari~,<br />

`tyve yaryati~, `qera pani~ da sxva). Tavisi naturiT arani ar iyo revolucioneri da Tavisi<br />

ojaxis keTildReobisaTvis araerTxel wasula mTavrobasTan kompromisze. igi martosuli<br />

darCa sicocxlis bolomde, gansakuTrebiT — petefis Semdeg. bolo Jams igi ungreTis Sinagan<br />

saqmeTa saministroSic ki muSaobda, romelic avstrias eqvemdebareboda — Tumca misi saxeli<br />

ungrelma xalxma samudamod daukavSira revolucias.<br />

garda poeziisa, aranis kalams ekuTvnis publicistur-kritikuli xasiaTis werilebi,<br />

romelnic CvenTvis jer-jerobiT miuwvdomeli aRmoCnda da romelTa Sedarebac ilias<br />

publicistikisaTvis saintereso suraTs mogvcemda. Tumca, es ukve momavlis saqmea.<br />

43

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!