30.01.2013 Views

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti<br />

<strong>Shota</strong> <strong>Rustaveli</strong> <strong>Institute</strong> <strong>of</strong> <strong>Georgian</strong> <strong>Literature</strong><br />

1


The International Scientific<br />

Conference<br />

ILIA CHAVCHAVADZE AND HIS EPOCH<br />

(Proceedings)<br />

Tbilisi 2008<br />

2


saerTaSoriso samecniero<br />

konferencia<br />

`ilia WavWavaZe da misi epoqa~<br />

(masalebi)<br />

Tbilisi 2008<br />

3


edaqtori<br />

irma ratiani<br />

saredaqcio kolegia:<br />

maka elbaqiZe<br />

miranda tyeSelaSvili<br />

maia ciskaZe<br />

© SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti<br />

daibeWda gamomcemloba `..........~<br />

ISBN<br />

4


Sinaarsi<br />

RUDOLF KREUTNET<br />

Friedrich ruckert (1788-1866) and the East..................................................................<br />

irma ratiani<br />

ilia da misi mkiTxveli...............................................................................................<br />

nana gonjilaSvili<br />

`bazaleTis tbis~ ganmsazRvreli sami saxe-idea<br />

(oqros akvanSi my<strong>of</strong>i yrma, `vaJkaci saxelovani~<br />

da `deda saxeldebuli~).................................................................................................<br />

kaxaber loria<br />

poemis momxibvleli idumaleba _ ilias `gandegilis<br />

gaazrebisaTvis...................................................................................................................<br />

mixeil qurdiani<br />

ilia WavWavaZis `master klasi~ _<br />

`nikoloz gostaSabiSvili~:<br />

kompozicia da funqcionaluri kadrireba..........................................................<br />

lia wereTeli<br />

tradiciuli gansaxovneba<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi..............................................................................<br />

Tamar SarabiZe<br />

`kvali ganaTlebulis~ motivi<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi................................................................................<br />

iuza evgeniZe<br />

`evropeizmis~, rogorc<br />

kulturul-istoriuli movlenis<br />

ilia WavWavaZiseuli interpretacia...................................................................<br />

dalila bedianiZe<br />

ilia WavWavaZe da ianoS arani...............................................................................<br />

elene gogiaSvili<br />

qarTuli folklori<br />

erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />

moZraobis ideologiur samsaxurSi...................................................................<br />

Teimuraz qurdovaniZe<br />

vaJa-fSavelas `xmiT natirali~<br />

ilia WavWavaZeze.....................................................................................................<br />

giorgi maisuraZe<br />

ilia WavWavaZe da<br />

samcxe-javaxeTis moRvaweebi................................................................................................................<br />

qeTevan elaSvili<br />

`drouloba~, rogorc zneobrivi kategoria,<br />

anu `literaturuli nacnoboba~<br />

iliaseul sivrceSi....................................................................................................<br />

5


inga milorava<br />

mxatvruli sivrcis gamosaxvis principi,<br />

sivrculi modelebi da<br />

orientirebi `mgzavris werilebSi~...................................................................<br />

maia jaliaSvili<br />

marginalobis fenomenis aspeqtebi<br />

ilias `oTaraanT qvrivSi~.......................................................................................<br />

giorgi alibegaSvili<br />

demetre II Tavdadebuli............................................................................................<br />

maia niniZe<br />

igavuri metyvelebis bibliuri principi<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi...............................................................................<br />

vaJa TvalavaZe<br />

ilia WavWavaZe sazRvargareTis qveynebis<br />

axali istoriis sakiTxebis Sesaxeb.......................................................................<br />

goCa saiTiZe<br />

ilias `iveria~ da<br />

`osmalos saqarTvelo~...............................................................................................<br />

manana SilakaZe<br />

ilia WavWavaze qarTuli musikis Sesaxeb..........................................................<br />

nana fruiZe<br />

ratom ar daibeWda akakis `Juliko~?....................................................................<br />

merab RaRaniZe<br />

erovnuli erTianobis sakiTxi<br />

ilia WavWavaZis publicistur werilSi<br />

`osmalos saqarTvelo~...............................................................................................<br />

mRvdel-monazoni ioane (kalandia)<br />

giorgi SixaSvili<br />

mamuka SixaSvili<br />

`wm. ilia marTlis (WavWavaZis)<br />

ekonomikuri moZRvreba _<br />

saqarTvelos socialur-ekonomikuri<br />

ganviTarebis erovnuli<br />

koncefciis safuZveli...........................................................................................<br />

eka CikvaiZe<br />

daujdomeli sagalobeli<br />

wmind ilia marTlisa...............................................................................................<br />

rusudan niSnianiZe<br />

ilia WavWavaZe da qarTuli emigracia...............................................................<br />

irina modebaZe<br />

Tamar ciciSvili<br />

qarTuli mwerlobis<br />

iliaseuli Sefasebis tipologiisaTvis.........................................................<br />

Tamar paiWaZe<br />

ilias faqtori simbolisturi<br />

6


miTmTxzvelobis xanaSi..............................................................................<br />

IRINA PERIANOVA<br />

Politikal Corrctness as the Mouth Wide Shut Phenomen........................................................<br />

naira bepievi<br />

gazeTi `iveria~ da osTa sakiTxi<br />

naTela Citauri<br />

pirovnebis da sazogadoebis<br />

urTierTobis sakiTxi ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

(fsiqologiur-Teologiuri aspeqti).............................................................<br />

ramaz Wilaia<br />

`Homo somatis~ iliaseuli gaazrebiT.................................................................<br />

darejan menabde<br />

gabriel ratiSvilis `mciredi moTxrobidan~<br />

ilia WavWavaZis `mgzavris werilebamde~..........................................................<br />

nestan kutivaZe<br />

XIX saukunis 60-70-iani wlebis<br />

qarTuli saliteraturo kritika<br />

da ilia WavWavaZis mxatvruli Semoqmedeba....................................................<br />

julieta gaboZe<br />

ilias ucnobi werilebi<br />

Tbilisel somexTa Sesaxeb.....................................................................................<br />

Teimuraz doiaSvili<br />

`bednieri eri~:<br />

struqtura da sazrisi...........................................................................................<br />

Tamar barbaqaZe<br />

ilias dramatuli poemebis<br />

(`qarTvlis deda~ da `irakli~) poetika<br />

da `qarTvlis dedis~ metafora...............................................................................<br />

levan bregaZe<br />

ilias bediswera..........................................................................................................<br />

venera kavTiaSvili<br />

ilia WavWavaZisa da<br />

goTHold efraim lesingis<br />

esTetikuri naazrevis tipologiisaTvis.........................................................<br />

s<strong>of</strong>iko lobJaniZe<br />

ilia WavWavaZe _ german<strong>of</strong>iluri<br />

saganmanaTleblo politikis<br />

ideologi saqarTveloSi.......................................................................................................<br />

nino popiaSvili<br />

ilia WavWavaze da misi Tanadrouli<br />

germanuli poeziis Targmanebi...........................................................................<br />

dali kandelaki<br />

ekaterine raisneri<br />

ilia da misi germaneli megobrebi...........................................................................<br />

7


FRIEDRICH RÜCKERT (1788-1866) AND THE EAST<br />

Structure:<br />

1. Rückert’s interest in Oriental languages<br />

2. Rückert’s imagination <strong>of</strong> the East<br />

3. Rückert the „scholarly poet“<br />

4. Rückert the „poetical scholar“.<br />

5. Conclusion<br />

1. Rückert’s interest in Oriental languages<br />

Rudolf Kreutner PhD, MA<br />

Rückert himself told us how he was inspired to the world <strong>of</strong> the Orient. In his poetical cycle „Childhood <strong>of</strong> a<br />

Bailiff’s son“ (Rückert 1837: 317 seq.) he describes how the interest in oriental culture and literature was founded by a<br />

catholic clergyman in the rural environment <strong>of</strong> his birthplace Schweinfurt in Franconia.<br />

The lasting effect <strong>of</strong> these early experiences with the exotic world <strong>of</strong> the Orient proves Rückert’s first dramatic<br />

attempt „The Apparent Death“ in 1812. This three-act comedy in tetrameter trochees, which is based on the legend <strong>of</strong><br />

the „dreaming peasant“ <strong>of</strong> „One Thousand and One Nights“ (already dramatized by William Shakespeare in the „The<br />

Taming <strong>of</strong> the Shrew“), deals with the romanticized world <strong>of</strong> Haroon al Rasheed (Erdmann 1988: 339 and Kötting<br />

1993: 49-72). At about the same time oriental world is again picked out as a central theme in the dramatic fragment<br />

„The Turkish Maiden“, which describes the adventures <strong>of</strong> Archilde, a princess <strong>of</strong> an oriental town, conquered by<br />

crusaders.<br />

In philosophical manner, Friedrich Rückert expressed his close relationship to foreign – and in particular to<br />

oriental – languages most articulately in his 1811 submitted – and in the same year – published dissertation „De idea<br />

philologiae“, in which he enunciates the idea, that true philology needs true philosophers, who also have to be veritable<br />

poets, because only these dispose <strong>of</strong> capacity to reunify universal unisonous poetry to the postulated common protolanguage<br />

(Confer Wiener 1994): In a few words: Philologist have to be poets to be able to accomplish their<br />

philosophical mission, the reconstruction <strong>of</strong> universal proto-language. – And also in his dissertation – almost casually<br />

– Rückert relativizes self-reliance <strong>of</strong> classic culture by referring explicitly to the oriental roots <strong>of</strong> Greek language and<br />

literature (Prang 1963: 25) – At that time, as Greek culture was considered as one <strong>of</strong> the few absolute terms in human<br />

history, Rückert’s assertion meant nothing less than a veritable scandal, all the more Rückert’s statement includes the<br />

clear primacy <strong>of</strong> oriental culture and literature.<br />

In his 1828 for the first time published „Introduction into Hamâsa, or the Oldest Arabian Folk Songs“ he<br />

repeats his philosophic-philological idea <strong>of</strong> a common proto-language, which therefore once has to be reconstructed:<br />

„Die Poesie in allen ihren Zungen<br />

Ist dem Geweihten Eine Sprache nur,<br />

Die Sprache, die im Paradies erklungen,<br />

Eh sie verwildert auf der wilden Flur.<br />

[…]“ (Wendt 1830: 284 seq.)<br />

All poetry in all its tongues<br />

Is to adepts One language just,<br />

From paradise this idiom comes,<br />

Now fallen into earthly dust.<br />

[…]<br />

A few years later, in late winter 1818/1819 in Vienna, Rückert was taught the elements <strong>of</strong> Persian, Arabic and<br />

Turkish language within about six weeks by the at that time famous teacher <strong>of</strong> oriental languages, Joseph von<br />

Hammer-Purgstall (1774-1856). From there on Rückert should become master <strong>of</strong> more than forty languages, amongst<br />

others Aramaic, Armenian, Assyrian, Avestan, Azeri, Coptic, Ethiopian, Hawaiian, Kannada (one <strong>of</strong> the Dravidian<br />

languages), Kurdish, Malayalam, Pali, Prakrit, Urdu, Sanskrit, Tamil (another Dravidian language), Telugu and<br />

Turanian (Erdmann 1988: 92) – but unfortunately not <strong>Georgian</strong>!<br />

2. Rückert’s imagination <strong>of</strong> the East<br />

It is in fact very astonishing, that we cannot find any paper on Rückert’s pattern <strong>of</strong> Orient among these more<br />

than 2000 titles which Rückert-Bibliography actually comprises. But – at least partially – solution seems to be rather<br />

simple: Rückert, who was strongly affected by German romanticism <strong>of</strong> that time, which again adored middle-ages, met<br />

8


in middle-east literatures the same literary subjects as in contemporary German literature: knightly heroism and<br />

religious mysticism (on the other hand Indian literature may have appeared to Rückert as a pendant to classic Greek<br />

literature). This assumption seems to be confirmed by two facts in Rückert’s literary producing: E. g. it is very<br />

striking, that Rückert firstly had chosen the Nibelung-Verse for his translation <strong>of</strong> the Persian „Rostam and Sohrab-<br />

Episode“ from Abū l-Qasem-e Ferdousī’s (940/1-1020) „Shahnameh“, before he finally decided in favour <strong>of</strong><br />

Alexandrines. Perhaps I should add by way <strong>of</strong> explanation, that the above-named episode as regards content is very<br />

similar to the Middle-High-German „Lay <strong>of</strong> Hildebrand“, wherein Hildebrand is also unwittingly killing his son<br />

Hadubrand in a duel like Rostam is doing with his son Sohrab.<br />

And is it really to trace back to pure coincidence when Rückert translates „Rostam and Sohrab“ at the same<br />

time as the 20 th Aventiure <strong>of</strong> the Middle-High-German „Song <strong>of</strong> the Nibelungs“? In respect <strong>of</strong> form and content there<br />

seem to be existent certain similarities between Middle-High-German and Middle-Eastern literary subjects, which may<br />

at least have lead to persistence in Rückert’s oriental studies.<br />

3. Rückert the „scholarly poet“<br />

Soon after having returned back to Germany Rückert’s phase as the „scholarly poet“ began. Yet in 1819 he<br />

started with the translation <strong>of</strong> the „Ghazals <strong>of</strong> Jalal ad-Din Rumi [(1207-1273)]“. Shortly after, in 1821, followed the<br />

„Eastern Roses“ in the spirit <strong>of</strong> the other great Persian poet Hafiz (1325/26-1390). – Consciously the emphasis is<br />

placed here on the term „in the spirit“ and instead <strong>of</strong> translation we should better speak <strong>of</strong> literary interpretation,<br />

because in the beginning <strong>of</strong> this period Rückert’s main-intention was, to make accessible oriental poetry to German<br />

readers by imitating eastern verse-art (Ghazals e. g.), communicating oriental spirit (Eastern Roses e. g.) and – at last –<br />

by unifying form and spirit in his masterpiece, the paraphrase <strong>of</strong> „Hariri’s Maqamat“ in 1826. Firstly Rückert had to<br />

confine himself to imitating pure form by lack <strong>of</strong> fluency, later he subordinated consciously philological interests to<br />

the purpose <strong>of</strong> spreading knowledge <strong>of</strong> the oriental literatures. Here for „Hariri’s Maqamat“ are the best example:<br />

Although Rückert had studied this chef-d’oeuvre <strong>of</strong> Arabian literature most intensely and even in spite <strong>of</strong> the fact that<br />

he comprehended very well this as much mannered as sophisticated refinement in style and expression <strong>of</strong> the Arabic<br />

original, he decided to come up with a „mere“ paraphrase <strong>of</strong> the Maqamat – and caused a furor among simple<br />

readership – and colleagues – because <strong>of</strong> his own high poetical capacity he had brought in. In terms <strong>of</strong> „translations“ –<br />

here as well in quotes – <strong>of</strong> Indian classic literature he took the same line, e. g. in 1828 with the poetical paraphrase <strong>of</strong><br />

„Nal and Damajanti“, a touching love-story taken from the Indian national epic „Mahâbhârata“. This „popular“<br />

paraphrase was much more appreciated by readership than the academic translation by the leading German indologist<br />

Franz Bopp (1791-1867).<br />

By the way Rückert acquired oriental poetical forms so intensely, that he adopted them as his own in his current<br />

lyrical producing. E. g. in the poetical cycle „Love Spring“, composed in 1821 and dedicated to his future wife Luise<br />

Wiethaus-Fischer (1797-1857), there are – believe it or not – 16 poems in form <strong>of</strong> Persian Quatrains (Rückert 1844:<br />

272-276), 20 Ghazals in Hafizian (Rückert 1844: 250, 276-296 and 406) and one in Rumian style (Rückert 1844: 213).<br />

Even in his „Lyrical diary“ <strong>of</strong> the years 1846 to 1866, which contains more than 10.000 unpublished poems, we find<br />

the form <strong>of</strong> the Ghazal as a matter <strong>of</strong> course.<br />

4. Rückert the „poetical scholar“.<br />

Meanwhile – in 1826 – Rückert has been appointed to the pr<strong>of</strong>essorship for oriental languages at the university<br />

<strong>of</strong> Erlangen in Bavaria (from 1841 to 1848 at Berlin-University), and more and more he put stress on philological<br />

accurate translations; this time we call the phase <strong>of</strong> the „poetical scholar“. In particular the translations <strong>of</strong> the „Quran“<br />

(completed in 1839), „Amrilkais“ in 1841, the already mentioned „Hamasa, or the Oldest Arabian Folk Songs“<br />

(completed in 1846), „Saadi’s Bostan“ in 1851 and the Indian „Atharvaveda“ in 1858 result from his philological<br />

studies combined with his unique feeling in languages. This creeping change <strong>of</strong> approach and procedural method was<br />

evidently caused by Rückert’s experience <strong>of</strong> academic life, and his translation <strong>of</strong> the „Quran“ may exemplify this<br />

change most obvious. Already in 1823 Rückert had begun to translate the Holy Book <strong>of</strong> Islam. In the very beginning<br />

his attempt was marked by a lot <strong>of</strong> concessions to the future reader: In fact he retained the vowel assonances (in<br />

German e. g. Kummer/Hunger, Haupt/Kraut; in English e. g. hunger/slumber, plough/mouth; Bobzin 2000: XVII),<br />

which are very characteristic for the language <strong>of</strong> the Quran, but otherwise he took the liberty to set the entire text into<br />

continuous rimes which is in no case adequate to the literary style <strong>of</strong> Quran, that we should better describe as a mix<br />

between rime and prose called „Sağ“ (Erdmann 1988: 256). Later Rückert became aware <strong>of</strong> his inadequate approach to<br />

the holy text and from now on he translated the Quran respecting the Arabic original in form and subject matter. But it<br />

seems that Rückert anticipated the failure <strong>of</strong> this edition regarding a broad audience and did not publish it in his<br />

lifetime. – And now, against the background <strong>of</strong> the feared „clash <strong>of</strong> cultures“ Rückert’s Quran is a bestseller in<br />

Germany, – among traditionally educated middle-class intellectuals!<br />

By the way the high quality <strong>of</strong> this translation is confirmed by the pr<strong>of</strong>essional judgement <strong>of</strong> the late orientalist<br />

Annemarie Schimmel (1922-2003): „this is the only German translation, which allows to breathe the style and the<br />

spirit <strong>of</strong> the original“ (Schimmel 1987, 86).<br />

It is evident, the more Rückert gave priority to philological accurate translation the more he lost contemporary<br />

readers. In contrast to the unpublished Quran the repeatedly mentioned „Hamâsa, or the Oldest Arabian Folk Songs“<br />

9


and the ditto old-Arabian epic „Amrilkais“ (1841/1843) were published in Rückert’s lifetime, but they did not find a<br />

ready market. And almost all the rest <strong>of</strong> Rückert’s translations produced during this second period – the „Quran“<br />

included – e. g. „Djami’s Love Songs (1831/1844-1848)“, „Saadi’s Divan“ (1845/ published 1893), „Saadi’s political<br />

Poems“ (1845/ published 1894), „Saadi’s Bostan“ (1851/ published 1882), the Indian epic „Sakuntala“ (1855/<br />

published 1867) or Hafis Quatrains (1846-1862/1877) remained a long time unpublished.<br />

5. Conclusion<br />

It seems, that Rückert could play his self chosen role as a mediator between different cultures as long as he<br />

gave priority to his poetical capacities, because this talent seems to have been the link between <strong>of</strong>fered foreign<br />

literature and accustomed lyric food. As long as the known poet Rückert shone through the literary texture <strong>of</strong> exotic<br />

oriental poems, foreign form and content did not become too strange for readership.<br />

In his second phase as „poetical scholar“ Rückert translated in fact more adequate to the oriental originals, but<br />

by following this path <strong>of</strong> academic life and work he began to „alienate“ his auditory increasingly. But these changes,<br />

corresponded with his own increasing doubts in the chosen role as mediator, as we can read in his poems <strong>of</strong> the<br />

1830ies, where he is very well aware <strong>of</strong> the difficulties <strong>of</strong> intercultural exchange between Orient and Occident.<br />

Nevertheless Rückert should continue in his oriental studies obliviously until the end <strong>of</strong> his life.<br />

<strong>Literature</strong>:<br />

Bobzin 2000: Bobzin Hartmut [editor]: Der Koran in der Übersetzung von Friedrich Rückert […], Mit erklärenden Anmerkungen<br />

von Wolfdietrich Fischer. Würzburg:Ergon 3 2000.<br />

Erdmann 1988: Erdmann Jürgen [editor]: 200 Jahre Friedrich Rückert 1788-1866 Dichter und Gelehrter. Coburg: Landesbibliothek,<br />

1988.<br />

Kötting Dagmar: „Dahinter schlief vom Orient mein Strahl“. „Der Scheintod“ eine erste poetische Beschäftigung Friedrich<br />

Rückerts mit dem Orient. Rückert-Studien VII. Würzburg: Ergon, 1993.<br />

Prang 1963: Prang Helmut: Friedrich Rückert. Geist und Form der Sprache. Schweinfurt: Stadt, 1963<br />

Rückert 1837: Rückert Friedrich: Gesammelte Gedichte. Erlangen: Heyder, 1837.<br />

Rückert 1844: Rückert Friedrich: Liebesfrühling. Frankfurt/Main: Sauerländer, 1844.<br />

Schimmel 1987: Schimmel Annemarie: Friedrich Rückert. Lebensbild und Einführung in sein Werk. Freiburg/Brsg: Herder, 1987.<br />

Wendt 1830: Wendt, Amadeus [editor]: Musenalmanach für das Jahr 1831. Zweiter Jahrgang, Mit Tiecks Bildniß. Leipzig:<br />

Weidmann, [1830].<br />

Wiener 1994: Wiener Claudia: Friedrich Rückerts „De idea philologiae“ als dichtungstheoretische Schrift und Lebensprogramm.<br />

Schweinfurt: Stadtarchiv, 1994.<br />

10


ilia da misi mkiTxveli<br />

irma ratiani<br />

mxatvruli teqsti xangrZlivobis sam tips iTvaliswinebs: Seqmnis process, romelic<br />

mimdinareobs realuri dro-sivrculi parametrebis farglebSi da teqstis mekavSired avtors<br />

moiazrebs, mxatvrul kontinuums, rac gulisxmobs konkretuli teqstisaTvis niSandoblivi<br />

individualuri mxatvruli qronotopuli modelis formirebas, da aRqmis process, romelic,<br />

agreTve, xorcieldeba realuri dro-sivrcis konteqstSi, mxolod teqstis mekavSired<br />

amjerad gvevlineba mkiTxveli. Sesabamisad, literaturuli nawarmoebi sami temporaluri -<br />

modelis farglebSi funqcionirebs _ avtoriseuli, mxatvruli da mkiTxveliseuli<br />

modelebisa, sadac avtoriseuli da mkiTxveliseuli temporaluri modelebi esadageba<br />

literaturuli teqstis garegan formas da mxatvruli temporaluri modelis gaazrebisa da<br />

aRqmis sxvadasxva poziciebad gvevlineba. am poziciaTa struqturuli urTierTmimarTebis<br />

daregulirebis mizniT, specialur literaturaSi SemuSavebulia fizikuri da mxatvruli<br />

metrikis cnebebi. fizikuri metrika, TumcaRa, TavisTavad, aRniSnavs Txrobisa da aRqmis<br />

xangrZlivobebs, magram mudmivad ganixilavs maT moTxrobilis xangrZlivobasTan, anu<br />

`mxatvrul metrikasTan~ mimarTebaSi: avtori mogviTxrobs konkretul ambavs garkveuli<br />

drois ganmavlobaSi da, aseve garkveuli drois ganmavlobaSi, mis monaTxrobs aRiqvams<br />

mkiTxveli, anu nawarmoebSi fiqsirebuli mxatvrul-siuJeturi movlena warmoadgens rogorc<br />

avtoris, ise mkiTxvelis intenciis sagans, magram gansxvavebuli perspeqtividan. ibadeba<br />

kiTxva: ramdenad SesaZlebelia avtorisa da mkiTxvelis kontaqtis dadgena teqstis<br />

konkretul monakveTTan mimarTebaSi da am kontaqtis ra Teoriuli da kompoziciuri formebi<br />

arsebobs?<br />

miuxedavad imisa, rom Txrobis xangrZlivoba avtoris prerogativaa, xolo aRqmisa _<br />

mkiTxvelis, urTierToba maT Soris imTaviTve gansazRvrulia: aRqmis drois xangrZlivoba<br />

pirdapir damokidebulebaSia Txrobis drois xangrZlivobasTan.<br />

aRqmis drois xangrZlivoba, tipologiuri TvalsazrisiT, or pozicias ganasxvavebs:<br />

kiTxvis xangrZlivobasa da wakiTxulis cnobierebaSi fiqsaciis xangrZlivobas. aqedan, Tu<br />

kiTxvis xangrZlivoba subieqtisagan damoukidebeli, gareSe mizezebiT ganisazRvreba _<br />

SesaZlebelia kiTxvis Seneleba an aCqareba, wakiTxulisaken mibruneba, Sesveneba kiTxvis<br />

procesSi da sxva, _ wakiTxulis cnobierebaSi fiqsacia, piriqiT, sruliad erTgvarovani<br />

xangrZlivobiT xasiaTdeba: igi Seesabameba Txrobis xangrZlivobas da wakiTxuli masala<br />

urRvev mTlianobaSi aRiqmeba. aRqmis mTlianoba ganpirobebulia ara marto wakiTxulis<br />

calkeuli detalebis Tanmimdevruli, mwyobri ganlagebiT, aramed maTi organuli<br />

gamTlianebiT. sxvagvarad rom vTqvaT, es aris mudmivi Serwymis procesi, rodesac avtori<br />

teqstis farglebSi iwvevs mkiTxvelis warmosaxvas, xolo mkiTxveli, aseve teqstis farglebSi,<br />

pasuxobs avtoris gamowvevas. Sesabamisad, mkiTxvelisa da avtoris kontaqti individualuri<br />

Teoriuli modelis saxes iZens konkretuli literaturuli epoqis, stilis, problematikisa<br />

da meTodologiis farglebSi: literaturis ganviTarebis nebismieri etapis, rogorc<br />

tipologiurad da struqturulad mowesrigebuli movlenis, konteqstSi avtorisa da<br />

mkiTxvelis urTierTmimarTeba konkretuli literaturuli sistemisaTvis niSandoblivi<br />

stilistur da meTodologiur kanonebs emorCileba. gamonakliss am TvalsazrisiT arc me-19<br />

saukunis realisturi literatura warmoadgens.<br />

realizmis literaturuli skola xazgasmuli yuradRebiT moekida avtorisa da<br />

mkiTxvelis urTierTmimarTebis sakiTxs. marTalia, mogvianebiT, me-20 saukunis<br />

literaturulma kritikam araerTxel gadasinja `avtoris~ problema literaturaSi da,<br />

rbilad rom vTqvaT, minimalurad Seafasa misi roli teqstSi (t. elioti, r. barti, J. Jeneti da<br />

sxv.), me-19 saukunis literaturuli tradicia ver Tavsdeba am inovaciuri gaazrebis<br />

farglebSi: realisturi literaturis wiaRSi avtori da avtoriseuli qronotopi gvevlineba<br />

Txrobis kompoziciuri da dro-sivrculi orientaciis RerZad. cxadia, aqtualuria<br />

mkiTxvelisa da mkiTxveliseuli qronotopis _ individualuri recefciis procesis _<br />

funqciac, magram, umeteswilad, is regulirebulia avtoris mier: avtori mimarTavs mkiTxvels,<br />

uxsnis, ganumartavs, ekiTxeba, pasuxobs, umtkicebs, anu, sakmaod mwired utovebs, izeris<br />

termini rom moviSvelioT, `bundovan adgilebs~ Tu `teqstualur gaurkvevlobebs~, romlebic<br />

unda Seavsos an TavsatexebiviT amoxsnas mkiTxvelma. cnobilia, rom kiTxvis aqti mudmivad<br />

gaxsnili perspeqtivaa, romelic, erTi mxriv, iTvaliswinebs konteqstualur modifikaciebs,<br />

xolo, meore mxriv, xels uwyobs mkiTxvelis maqsimaluri fleqsiurobisa da transformaciis<br />

unaris realizebas. anu sxvadasxva istoriuli da sociokulturuli konteqstis mkiTxveli<br />

sxvadasxvagvarad erTveba teqstSi da aRqmis procesi individualuri aqtis saxes iZens. me-19<br />

saukunis realisturi literatura, romelic ostaturad iyenebs teqsts social-erovnuli,<br />

eTikuri da filos<strong>of</strong>iuri xasiaTis problemebis gaxmianebis tribunad, TiTqos xelovnurad<br />

arRvevs recefciis am logikas. realisti mwerali cdilobs mkiTxvelis `dayoliebas~, misi<br />

11


ecefciis procesis garkveul kalapotSi Cayenebas da am miznis misaRwevad, aqtiurad<br />

mimarTavs oratoruli pragmatikis Tumca nacad, magram stilisturad modificirebul xerxs.<br />

* * *<br />

oratoruli pragmatikis safuZvlebi jer kidev antikur epoqaSi Camoayaliba<br />

aristotelem, rodesac maRali ritorikis mraval mniSvnelovan funqciaTa Soris, sagangebod<br />

gamohyo misi stilisturi funqcia: msmenelze zemoqmedebis oratoruli berketebis, sityvaTa<br />

logikuri ganlagebisa da saubrisaTvis Sesaferisi gamometyvelebis SerCeva. stilisturi<br />

funqciis samive z.C. komponenti Tanabrad saWiroa oratorisaTvis, Tumca, maTi xvedriTi wili<br />

bevradaa damokidebuli oratoris konkretul miznebsa da amocanebze. aseT SemTxvevaSi,<br />

romeli stilisturi komponentis gaaqtiurebas unda elodes msmeneli maSin, rodesac<br />

oratorad mxatvruli teqstis avtori gvevlineba? literaturuli teqstis avtori mxolod<br />

maSin irgebs oratoris niRabs, Tu mkiTxvelis recefciisaTvis misTvis sasurveli gezis<br />

micemas cdilobs da mTavar iaraRad, cxadia, sityvas aqcevs, sityvaTa ganlagebas _ kavSirsa da<br />

intonacias. sityvis es ritorikuli funqcia gansakuTrebuli efeqturobiT gamoiyenes Sua<br />

saukuneebis moRvaweebma. aristoteleseuli Segoneba _ `sityva Sedgeba ori nawilisagan,<br />

radgan aucilebelia daadgino is sagani, razedac msjelob da daamtkico kidec~ (aristotele<br />

1981: 195), amasTan, `sabuTebi damajerebeli unda iyos~ (aristotele 1981: 206) _ adreuli Sua<br />

saukeneebis moazrovneebma ostaturad gadmoanacvles mxatvruli teqstis sibrtyeze da<br />

alegoriuli egzegetikis umTavres ornamentad gardaqmnes. alegoriuli egzegetikis meTodis<br />

Sesabamisad, avtoris pozicia (ZiriTadad, bibliur teqstebTan mimarTebaSi), rogorc utyuari<br />

WeSmariteba, moxerxebulad ganTavsda `sxvagvarad Tqmis~ stilisturi xerxis yalibSi.<br />

aRmoCnda, rom nebismieri teqsti SeiZleba daemorCilos alegoriuli reinterpretaciis<br />

process, romlis wiaRSic ganxorcieldeba movlenis damajerebeli gadaazreba, xolo<br />

warmmarTvel rols Seasrulebs avtoris konceptualuri strategia. am mimarTulebiT<br />

mniSvnelovan warmatebebs miaRwies porfiriusma, proklem, netarma avgustinem, mogvianebiT _<br />

dantem, romlebmac, `sxvagvarad Tqmis~ meTodologiis danergviT SeZles aramarto<br />

qristianuli Teologiis tradiciis, aramed teqstebis inerpretaciuli mravalferovnebis<br />

kulturis Camoyalibeba. oratoruli pragmatika warmatebiT modelirda poetikur sistemaSi.<br />

qristianuli azrovnebis wiaRSi fesvCayrili tradicia met-naklebi upiratesobiT<br />

gagrZelda Semdgomi epoqebis literaturul azrovnebaSi: Tu neoklasikuri esTetikuri<br />

koncepti ritorikuli stilis gadaWarbebul dozas iTvaliswinebda, riTac azaralebda<br />

teqstis mxatvrul plans da metad mosawyens, mkacrad didaqtikursa da logikurs xdida<br />

Txrobas, mas TiTqmis ar aqcevdnen yuradRebas romantikosebi, rac meore ukiduresobas<br />

warmoadgenda. XIX saukunis 40-iani wlebidan gaZlierebulma realisturma tendenciam aRadgina<br />

darRveuli balansi da oratoruli pragmatika kvlavac normirebuli reJimis pirobebSi<br />

Caayena. procesis mowesrigebaSi gadamwyveti roli mieniWa avtorisa da mkiTxvelis<br />

urTierTmimarTebis struqturul daregulirebas: avtori gamoikveTa rogorc<br />

konceptualuri lideri, teqstis warmmarTveli koordinata, oratori, xolo mkiTxveli<br />

warmoCinda rogorc avtorTan aqtiur dialogSi Cabmuli mosaubre, inteleqtualuri<br />

partniori, romelic usmens avtors da romlis mxardaWerasac mudmivad saWiroebs avtori.<br />

gamomdinare aqedan, realisturi literatura da, cxadia, qarTuli realisturi literaturac,<br />

daefuZna oratoruli pragmatikis modificirebul, dialogur meTods da maqsimalurad<br />

gaaaqtiura avtorisa da mkiTxvelis urTierToba teqstSi kompoziciuri kveTis meSveobiT.<br />

kompoziciuri kveTis saukeTeso formad mkiTxvelTan avtoris Ria dialogi iqca, saubari e.w.<br />

`gaxsnili teqstiT~, rodesac avtori teqstSive afiqsirebs Tavis urTierTobas mkiTxvelTan<br />

da gulwrfeli saubrisaken mouwodebs mas. urTierTobis fiqsacia, ara marto TvalsaCinoebas<br />

sZens avtorisa da mkiTxvelis kontaqts teqstSi, aramed gamokveTs struqturuli mimarTebis<br />

_ avtoriseuli qronotopi _ mxatvruli qronotopi _ mkiTxveliseuli qronotopi _<br />

Sinaarsobriv da kompoziciur mniSvnelobas.<br />

mkiTxvelTan dialogis mosurne realisti avtori, erTi mxriv, sityvis mesaWis, teqstis<br />

gzamkvlevis, erTgvari mimarTulebis mimcemis funqciiTaa aRWurvili, xolo, meore mxriv, igi<br />

mudmivad saWiroebs da moelodeba mkiTxvelis maqsimalur mxardaWeras. cxadia, mkiTxveli,<br />

SeiZleba arc daeTanxmos mas, magram, valdebulia, gaiTvaliswinos igi, rogorc mosaubre da<br />

partniori. msgavsi urTierTobis realizebis saukeTeso formas realistur literaturul<br />

tradiciaSi warmoadgens avtoris mimarTva mkiTxvelisadmi, xerxi, romelsac warmatebiT<br />

iTvisebs zogadad realisturi literatura, xolo `qarTuli sakiTxaviT~ mxrebdamZimebuli<br />

qarTuli realizmi mas gansakuTrebuli pasuxismgeblobiT ekideba.<br />

* * *<br />

`qarTuli sakiTxavi~ im saWirboroto problemaTa erTobliobaa, romlebic mudmivad Tan<br />

sdevda (da sdevs) qarTveli erisa da misi literaturis istorias, Tumca XIX saukuneSi,<br />

12


qarTuli realizmis lideris, ilia WavWavaZis naazrevSi, igi mkveTrad gamoxatul sistemad<br />

Camoyalibda da samoqmedo lozungis _ `mamuli, ena, sarwmunoeba~ _ saxe miiRo.<br />

ilia WavWavaZe gacilebiT mets moiTxovda sakuTari Txzulebebisgan, vidre es erTi<br />

mwerlis Semoqmedeba iyo: igi ara martivad `wamkiTxvelT~, aramed Tanamoazreebsa da<br />

gulSematkivrebs, Sesabamisad, saimedo dasayrdens eZiebda qarTul sazogadoebaSi. mas ar<br />

sWirdeboda seiris macqerali mkiTxveli, romelic ramdenime saaTiT Seiqcevda Tavs kiTxviT<br />

da dascildeboda. dasustebuli, modunebuli, `gulgrilobis morevSi~ CaZiruli saqarTvelos<br />

Wirisufals kargad hqonda Segnebuli TanamebrZolTa gamoWedvis aucilebloba. aseT dros<br />

swored rom saukeTeso mokavSired moCanda oratoruli pragmatikis literaturuli<br />

modifikacia avtoris rolis aqcentirebiTa da mkiTxvelTan gaZlierebuli kontaqtiT. iliac<br />

siamovnebiT daeyrdno mas da jiutad Seudga mkiTxvelis `moTvinierebas~.<br />

ilia Riad iwvevs dialogSi Tavis mkiTxvels: uyveba, usabuTebs, uxsnis, ganumartavs,<br />

ekiTxeba, pasuxobs, anu mouRlelad da Tavdauzogavad esaubreba Tavis ers. ilias oratoruli<br />

pragmatikis mTavari berketi zneobriobaa, vinaidan mSvenivrad uwyis: `molaparakis zneobas<br />

udidesi zemoqmedebiTi Zala aqvs msmenelebze, romelTac sityviT aRtaceba SeuZliaT~<br />

(aristotele 1981: 36). mas gacnobierebuli aqvs, rom: `sityva, mimarTuli msmenelebisadmi,<br />

gamiznulia an imisaTvis, rom oratorma msmenelTa keTilganwyobileba moipovos, an imisTvis,<br />

rom maTSi brazi gamoiwvios, an maTi yuradReba miipyros, anda piriqiT. radgan msmenelis<br />

yuradRebis mipyroba yovelTvis araa sasurveli, amitom bevri oratori cdilobs msmeneli<br />

gaacinos. yovelive es ki iwvevs imis ukeT gagebas, rasac urCeven da agreTve imas, rom oratori<br />

zneobrivad wminda pirovnebad moCandes. radgan ufro metad aseT oratorebs usmenen xolme.<br />

msmenelebi TanaugrZnoben dids, Taviseburs, sakvirvels, sasiamovnos~ (aristotele 1981: 198).<br />

iliac yvela saSualebiT cdilobs mkiTxvelis yuradRebis mipyrobas da ndobis mopovebas.<br />

saetapo mniSvnelobis mqone TxzulebebSi _ `mgzavris werilebi~, `oTaraanT qvrivi~ da `kaciaadamiani?!~_<br />

sadac igi mTelis ZaliTa da energiT utevs `qarTul sakiTxavs~ da ara marto mas,<br />

ilia maqsimalurad aaqtiurebs kontaqts mkiTxvelTan. avtorisa da mkiTxvelis urTierTobis<br />

fiqsacia teqstSi avtoris mkiTxvelisadmi regularul mimarTvebSi xorcieldeba.<br />

TxzulebaSi `mgzavris werilebi~ igi mTavari personaJis piriT gadmoicema:<br />

`oTxi weliwadi iyo, rac me ruseTSi vimy<strong>of</strong>ebodi da Cemi qveyana ar menaxa. oTxi weliwadi!<br />

. . ici, mkiTxvelo, es oTxi weliwadi ra oTxi weliwadia!..~ (WavWavaZe 1950: 10).<br />

aRniSnuli mimarTva `mgzavris werilebis~ konceptualur laitmotivs warmoadgens: mas<br />

efuZneba Txzulebis Sinaarsobrivi da kompoziciuri piramida. saxezea mkacrad motivirebuli<br />

ritorikuli dialogi mkiTxvelTan, romelic adgens avtorisa da mkiTxvelis urTierTobis<br />

CarCos da gansazRvravs am urTierTobis xasiaTs naraciis procesSi. Semdgomi Txrobisas<br />

msgavsi tipis mkveTri mimarTva mkiTxvelisadmi Tumca ar fiqsirdeba, magram mZafrad<br />

SeigrZnoba emociuri qveteqstebis meSveobiT. gamonakliss warmoadgens nawarmoebis daskvniTi,<br />

merve Tavi, sadac avtorisa da mkiTxvelis kontaqti teqstis doneze kvlavac aqtiur formas<br />

iZens _ avtori amTavrebs saubars Tavis dakvirvebul mkiTxvelTan da ajamebs naraciis<br />

Sedegebs:<br />

`me, gakvriT, rogorc mgzavri, vixseneb mas, rac misgan gamigonia. Cemi cda marto imaSia,<br />

rom imis azrisaTvis imisive feri SemerCia da imis sityvisaTvis imisive kilo. Tu es Sevasrule,<br />

Cemi ganzraxvac Semisrulebia~ (WavWavaZe 1950: 30).<br />

TxzulebaSi `oTaraanT qvrivi~ avtoris erTaderTi pirdapiri mimarTva mkiTxvelisadmi<br />

giorgis personaJs ukavSirdeba, rac warmoaCens mkiTxvelis mier giorgis personaJis gaazrebis<br />

mniSvnelobas avtorisaTvis:<br />

`giorgi ki rogorc CemTvis, mkiTxvelo, ise imaTTvis gamocana iyo~ (WavWavaZe 1950: 295).<br />

mwerali TiTqos Tavazianad epatiJeba mkiTxvels Tavisufali interpretaciis samyaroSi,<br />

magram es `Tavisufleba~ maqsimaluradaa marTuli: ilia nabij-nabij xsnis `deda-Svilobisa~ da<br />

`xidCatexilobis~ problemaTa epicentrSi moqceuli personaJis gamocanas teqstSi da<br />

mkiTxvelsac Tan iaxlebs.<br />

CvenTvis saintereso mesame Txzuleba `kacia-adamiani?!~, gamorCeulad uxvadaa<br />

datvirTuli mkiTxvelisadmi mimarTvebiT. rogorc Cans, Txzulebis problematikis<br />

maqsimaluri eqsponirebiT frTaSesxmulma iliam zedmiwevniT kargad moirgo oratoris<br />

tribuna. mkiTxvelisaTvis gankuTvnili ritorikuli mimarTvebi, SekiTxvebi Tu SeZaxilebi<br />

klasikuri ritorikis stilSia Sesrulebuli da literaturuli ritorikis brwyinvale nimuSs<br />

warmoadgens:<br />

`ar gegonoT, mkiTxvelno, rom es saxli ekuTvnodes erTs vismes Raribsa da mis-gamo iyos<br />

egre gulSeutkivrad Tavminebebuli~ (WavWavaZe 1950: 127); `es qoneba, ymebidan dawyebuli<br />

cxenamdina da miwamdina, imis xelSi, _ vinc gamoyeneba icis, _ kai lukma aris. maS raRad sdgas<br />

egre cudad? mkiTxavs gakvirvebuli mkiTxveli. imitom rom qarTvelia, _ mogigebT sruliad<br />

darwmunebuli, rom kai sabuTi giTxariT~ (WavWavaZe 1950: 128); `mkiTxvelo xom ar mogewyina? . .<br />

magram es unda icode, Sen, mkiTxvelo, rom me amisa qvemore xelis momwereli mkiTxvelis<br />

gasarTvelad ar vwer am uxeiro moTxrobasa. me minda am moTxrobam Caafiqros mkiTxveli da, Tu<br />

moiwyens, amis gamo moiwyinos, imitom rom fiqri da mowyena gauyrelni da-Zmani arian. me minda,<br />

13


om mkiTxvelma imitom ki ar moiwyinos, rom gasarTveli ar ari, aramed imitom rom<br />

Camafiqrebelia. Tu amodena ixerxa da SesZlo am uxeiro werilma, me amis meti ara minda ra da<br />

arc mdomebia, Cemo mowyenilo mkiTxvelo!~ (WavWavaZe 1950: 131); `netavi imaT, mkiTxvelo! . .~<br />

(WavWavaZe 1950: 137); `luarsabi dagviRonda, mkiTxvelo!~ (WavWavaZe 1950: 164); `bolos xom, _<br />

Senc ici, mkiTxvelo, _ rom amaT erTmaneTi SeuyvardaT~ (WavWavaZe 1950: 192); `aRar gaaTaveb?~<br />

_ mkiTxavs mowyenili, da iqneba gajavrebulic, mkiTxveli. _ rogor ara! gavaTaveb, magram<br />

iciT riTa? imiTi, rom luarsabis bedniereba dairRveva. Tu magisTana mtkice bednierebac<br />

dairRveva, maS raRa y<strong>of</strong>ila daurRveveli qveyanazed? _ daiZaxebs CemTan erTad daRonebuli<br />

mkiTxveli. marto qveyanaa, mkiTxvelo, daurRveveli~ (WavWavaZe 1950: 220); `mag Sesandobars da<br />

Sesabraliss Cveulebas Tavisi azri da safuZveli hqonia, magram ar giTargmni ki, mkiTxvelo!~<br />

(WavWavaZe 1950: 221); `me gavaTave da Sen, rac ginda, hqmen, mkiTxvelo~ (WavWavaZe 1950: 221);<br />

`sxvafriv mSvidobiT brZandebodeT da SendobiT ixseniebdeT monasa Tqvensa~. . . (WavWavaZe 1950:<br />

223).<br />

mkiTxvelisadmi avtoris esoden xSiri mimarTvebi, romlebic gajerebulia ara marto<br />

calkeuli frazebiT, aramed seriozuli msjelobebiTa da daskvnebiT (gansakuTrebiT bolo<br />

TavSi), aramarto sruliad aSkarad da daufaravad afiqsirebs kontaqts avtori _ mkiTxveli,<br />

aramed warmoaCens avtoriseuli da mkiTxveliseuli qronotopuli modelebis myar poziciur<br />

kavSirs, gamokveTils mxatvrul qronotopul modelTan mimarTebaSi. daculia fizikuri<br />

metrikis norma: avtoris yuradReba, drois garkveul monakveTSi, koncentrirebulia<br />

konkretul sakiTxze da, aseve drois garkveul monakveTSi, aRiqvams mas mkiTxveli. avtorisa da<br />

mkiTxvelis kontaqti teqstis konkretul monakveTTan mimarTebaSi dadgenilia oratoruli<br />

pragmatikis meTodis farglebSi da gamoxatulia kompoziciuri kveTis formiT. avtorisa da<br />

mkiTxvelis urTierToba fiqsirdeba Riad, e.w. `gaxsnili teqstiT~, sadac avtori gvevlineba<br />

dialogis mesaWed, mkiTxveli ki _ mis aqtiur msmenelad. ilia, rogorc WeSmaritad realisti<br />

mwerali, arasodes iviwyebs `Tavis mkiTxvels~, mas, visTvisac qmnis, Sromobs, iRvwis da ibrZvis.<br />

* * *<br />

...avtorisa da mkiTxvelis urTierToba tradiciuli literaturaTmcodneobiTi<br />

samkuTxedis _ avtori, teqsti, mkiTxveli _ erT-erTi umniSvnelovanesi da urTulesi<br />

maxasiaTebelia. teqsti iseve ar moiazreba aRmqmeli subieqtis anu mkiTxvelis gareSe, rogorc<br />

ar SeiZleba moazrebul iqnas avtoris gareSe. avtorisa da mkiTxvelis kontaqtis specifikas<br />

gansazRvravs da adgens literaturuli epoqa misi esTetikuri principebiTa da<br />

meTodologiuri kanonebiT.<br />

realizmis epoqaSi gansakuTrebulad fasobs avtorisa da mkiTxvelis urTierToba<br />

teqstSi. realisti mwerali arc neoklasikuri epoqis diqtatoria, magram arc romantizmis<br />

epoqis liberali _ realisti mwerlebi Zalian hgvanan pultTan mdgom diriJorebs, romlebic,<br />

TumcaRa akontroleben orkestris (teqstis) yovel bgeras (struqturul rgols),<br />

warmatebisaTvis mudmivad saWiroeben mxardamWerTa aplodismentebs. oratoruli pragmatikis<br />

modificirebuli poetikuri sistemis principebiT SeiaraRebuli realisti mwerlebi<br />

mkiTxvelis gulisa da gonebis `dapyrobas~ eswrafvian, cdiloben, Tanamoazreebad aqcion<br />

isini, gulSematkivrebad, romlebTanac yovelTvis SeiZleba konstruqciuli dialogis<br />

warmoeba.<br />

damowmebani:<br />

aristotele 1981: arostotele. ritorika. Tb.: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1981.<br />

WavWavaZe 1950: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad. p. ingoroyvas redaqciiT. t. II. Tb.:<br />

saqarTvelos ssr saxelmwifo gamomcemloba, 1950.<br />

14


nana gonjilaSvili<br />

`bazaleTis tbis~ ganmsazRvreli sami saxe-idea<br />

(oqros akvanSi my<strong>of</strong>i yrma, `vaJkaci saxelovani~ da `deda saxeldebuli~)<br />

RvTiuri madliT cxebuli, qveynad ciT movlenili da eris wiaRSi _ ~miwierSi~ gazrdili<br />

~zecieri~ poeti, qveynis winamZRoli, gzis damsaxavi unda iyos. ilias azriT, am udidesi misiis<br />

tvirTva mxolod eris sulier Svils ZaluZs, rac udidesi movaleoba da pasuxismgeblobaa<br />

zecisa da qveynis mimarT. sulier Svilad _ ~eris moZmed~ my<strong>of</strong>oba mis bedsa da ubedobaSi,<br />

~Wmunvasa da sixarulSi~ Tanaziarobas niSnavs. Tavad RmerTTan ~molaparake~ ilia, eris<br />

wyluliT dawylulebuli, misi tanjviT nawamebi ssuliTa da Seudrekeli, ~mtkice guliT~<br />

ocnebobs da iswrafvis erisaTvis ~tanjvis cremlis~ mowmendas. gulSi cecxlad gaRvivebuli<br />

es RvTaebrivi misia, mTeli sisruliT unda ~aRfeTqdes~ da gamovlindes kaci-adamianis<br />

arsebaSi. mxolod maSinaa SesaZlebeli WeSmariti, ara marto tkbili hangebiT aRvsili, ~mRera~<br />

_ mamuliSviloba. ilias es mrwamsi misi sityvisa da saqmis mTlianobis gansxeulebaa. warsulis,<br />

awmyosa da momavlis erT uwyvet mdinarebad, Jamad Wvreta mxolod ilias msgavs pirovnebebs<br />

ZaluZT. am gziT aris SesaZlebeli sulisaTvis aRTqmuli ukvdavebis mopoveba da sicocxlis<br />

filos<strong>of</strong>iis wvdoma.<br />

~Cveni Tavi Cvenadve gveyudnes~, - es momavlisken mizanswrafuli, awmyos tkiviliani<br />

sevdaa warsulze. ilias am sityvebSi cxaddeba leibniciseuli azri _ ~awmyo, Sobili<br />

warsulisagan, aris mSobeli momavalisa~, rac oden bunebis RvTaebriv kanonzomierebas rodi<br />

gulisxmobs; Tavisuflebadakarguli, tyvedpyrobili mamulis xsna mxolod TavisuflebaSia.<br />

daCoqili, Tavmodrekili, dacemuli da dakninebuli awmyo yvelaze metad grZnobs da afasebs<br />

warsulis mTavar monapovars. amis SegrZneba da gaTaviseba ki momavlis gzaTa Ziebisa da xsnis<br />

pirobaa. warsul didebaze unda aSendes momavali. am mrwamsiT aRvsili ilia drois uwyaloebiT<br />

danTqmul, gamqral Zlevamosilebaze dardisa da naRvelis ~Cakvlas~ qadagebs, rac fuWi<br />

ocnebaa da drois kargvaa mxolod. erovnuli Rirsebebisa da naklovanebebis Segneba, ~axal<br />

varskvlavs~ midevnebuli jansaRi ~myoobadis~ Soba da momavlis micemaa WeSmarit<br />

mamuliSvilTa mTavari daniSnuleba da ~saRmrTo vali~. ilias safiqrali, ~zrunvis sagani~,<br />

dasmuli kiTxvebi, wamoWrili problemebi da gamxelili satkivari Sesazlebelia sami saxexatiT<br />

warmoCndes: mZinare mamuli, mxsneli gmiri, mZinareba _ ~gazafxuli~.<br />

Tavisuflebadakarguli samSoblo anu nebelobis armqone eri, `suldagubuli~,<br />

`gulgaleuli~, `xorcdamdnari~ qarTveloba — amgvaria iliasdroindeli saqarTvelo.<br />

winaparTagan darCenili sami saunje — mamuli, ena, sarwmunoeba — SeibRala, gaveranda, Seirya.<br />

`qriste-RmerTi jvars ecva qveynisaTvis da Cvenc jvars vecviT qristesaTvis. am patara<br />

saqarTvelos gadavuReReT mkerdi da am mkerdzed, rogorc kldezed, davudgiT qristianobas<br />

saydari, qvad Cveni Zvlebi vixmareT da kirad Cveni sisxli, da bWeTa jojoxeTisaTa ver<br />

Semusres igi~ (WavWavaZe 1984: 679), _ ambobs ilia da erovnuli Rirsebis gaxsenebiT rwmenis<br />

ganmtkicebas cdilobs.<br />

amqveyniur jojoxeTsa da gansacdelSi Cavardnil ers awmyos uarsay<strong>of</strong>ad da momavlis<br />

Sesaqmnelad sulieri winamZRoli sWirdeba, `cnobierTa dastaqari~ da `sevdis mufaraxi~<br />

raindi, romelic samSoblos RviZl sityvas etyvis da gulistkivils mourCens, davrdomils<br />

aRadgens da unugeSos anugeSebs, cremls moswmends uimedod my<strong>of</strong> qveyanas. momavlis Sinagani<br />

rwmeniTa da imediT aRvsili ilia, RvTaebrivi nebis aRsasruleblad da dakarguli harmoniis,<br />

`mSvenieri qveynisa~ da `mSvenieri eris~ aRsadgenad daeZebs gmirs `JamiT Jamad~ rom moevlineba<br />

xolme mamuls mxsnelad.<br />

`magram qarTvelno, sad aris gmiri, romelsac veZebT, romlisTvisc vtiriT?~ _ svams<br />

kiTxvas ilia da pasuxi amoikiTxeba missave leqsSi _ `bazaleTis tba~. masSi poetis natvra —<br />

ideali mxatvruladaa xorcSesxmuli da Tavisuflebis mimtani gmiris movlinebaze ocnebaa<br />

gamJRavnebuli.<br />

mecnier-kritikosTa umravlesoba (p.ratiani, al.abaSiZe, g.jiblaZe, g. qiqoZe,<br />

l.minaSvili) am raindad miiCnevs bazaleTis tbis Ziras mdgar akvanSi my<strong>of</strong> yrmas.<br />

magaliTisaTvis moviyvanT g.jiblaZis sityvebs: `...eris cremli Tu ar edineba gmiris saxels,<br />

Tu man eris tanjva ver gaigo, amave dros, erma Tavisi mfarveli kalTa ar gadaafara, ise kaci<br />

gmirad ver gaizrdeba, xolo gmiri Tavis aRmzrdel ers gmirobas ver gauwevs... leqsis<br />

ukanasknel str<strong>of</strong>ebSi iliam mTlianad gaamJRavna es ideali da legendarul yrmasac momavali<br />

gza dauloca eris sabednierod~ (jiblaZe 1983: 276); an kidev, `bazaleTis tba~, romelic<br />

miZRvnilia im gmiri yrmisadmi, `visac dRe-da-Ram natrulobs Cumis natvriTa qarTveli~<br />

(ratiani 1949: 254).<br />

aseTi mosazreba tradiciul Sexedulebad iqca da zogadsaganmanaTleblo skolis<br />

mSobliuri literaturis saxelmZRvaneloSic leqsi amgvari datvirTviTaa mowodebuli.<br />

TavisTavad, `bazaleTis tbis~ idea da problematika sakamaTo araa, magram tradiciul<br />

SexedulebaSi erovnuli gmiris persona dakargulia. leqsis detaluri analizi, Cveni azriT,<br />

15


sxvagvar wakiTxvas warmoaCens. `bazaleTis tbaSi~ sami saxe-simbolo SeiZleba gamoiyos: `deda<br />

saxeldebuli~, `vaJkaci saxelovani~ da oqros akvanSi my<strong>of</strong>i yrma.<br />

leqsi legendis safuZvelzea Seqmnili, rac poeturi warmosaxvis usazRvro<br />

SesaZleblobas qmnis. masSi mravladaa miTologiur-alegoriuli plasi, romelsac poeti<br />

qristianuli simbolikiT tvirTavs.<br />

l.minaSvili aRniSnavs, rom `bazaleTis tba~ inteleqtualizirebis gamovlenis<br />

Taviseburi saxea: `inteleqtualizirebas aq ukve is faqti ganapirobebs, rom patriotuli<br />

gancda leqsSi legendur formaSia gaxveuli, warsulSi da SoreulSia gadatanili... leqsis<br />

legenduri Sinaarsi, gancdis warsulidan momdinareoba am ideals amaRlebuls, saocnebos da<br />

poeturs xdis~ (minaSvili 1995: 179-180).<br />

leqsi iwyeba bazaleTis tbis Ziras, wylis qveS arsebuli walkotis aRweriT. igi `ucxoa~,<br />

rac mis gansakuTrebulobasa da idumalebas moaswavebs, misken swrafvisa da misi Secnobis<br />

survils aZlierebs. es `ucxooba~ mis araCveulebriobaSia: maradmwvanea walkoti da `qveynisa<br />

droTa trialsa igi ar emorCileba~, sicxe da zamTari mis simwvanes ver xely<strong>of</strong>s.<br />

zogadad, gazafxuli da `mwvane~ (simwvane) ganaxlebis, cxovelmy<strong>of</strong>elobis simboloa da<br />

sulieri SinaarsiT aRdgomas ukavSirdeba. walkotis simwvanis dro-Jams daumorCilebloba,<br />

maradferoba RvTaebriobaze mianiSnebs: `romeli-igi uflebs ZaliTa TÂsiTa saukuneTa~<br />

(fsalm. 65,7).<br />

ilia swored am TvalsazrisiT msWvalavs da aerTianebs `mwvanisa~ da `gazafxulis~<br />

cnebebs:<br />

ver erCis Turme mis mwvanes<br />

verc sicxe, verca zamTari,<br />

da imis mzian CrdilebSi<br />

mudam gazafxuli ari.<br />

(`bazaleTis tba~)<br />

aqve Semodis `mziani Crdilis~ metad tevadi mxatvruli saxe, rac antinomias, naTlisa da<br />

bnelis erTadmy<strong>of</strong>obas gulisxmobs. igi erTgvarad `mzian Rames~ miemarTeba da moaswavebs,<br />

`rameTu bneli Sen mier ara dabneldes, da Rame, viTarca dRe ganaTldes; viTarca bneli misi,<br />

egreca naTeli misi~ (fsalm. 138,12). swored sibneleSi xdeba naTlis Wvreta da RvTaebrivi<br />

WeSmaritebis Secnoba: `xolo Rame ganmanaTlebel iyos fufunebisa Cemisa~ (fsalm. 138,11).<br />

mirian mefis sulSic xom sibnelis gziT (mzis dabnelebiT) iSva da gamobrwyinda didi naTeli —<br />

qriste: `Sua Ramesa miCuena mze igi simarTlisaÁ brwyinvaled~ (~ninos cxovreba~ 1963: 158).<br />

`mziani Crdili~ da `mziani Rame~ erTi da imave Sinaarsis Semcveli saxe-xatebaa.<br />

zemoaRniSnulis mixedviT, leqsSi TandaTanobiT ikveTeba sxvadasxva saxe-simboloebi,<br />

romelTa ganmsazRvrelia RvTaebrioba; walkoti-baRi-samoTxe; simwvane, yvaviloba, gazafxuli<br />

— maradiuloba, ganaxleba — aRdgoma da `mziani Crdili~.<br />

`bazaleTis tbis~ ayvavebul walkotTan, mis maradiul simwvanesTan da gazafxulTan<br />

mimarTebiT sagulisxmoa `ninos cxovrebaSi~ mcxeTis patiosani jvris Sesamqmneli sajvre xis<br />

aRweriloba: `xolo Jamsa mas gazafxulisa pirisasa sxuaÁ xe yovelive Ãmeli iyo da ese<br />

furcel-daucuivnebel da sul-hamoÁ, da xilvaTa Suenier iyo xe igi~ (~ninos cxovreba~ 1963:<br />

148). qarTlis eri ganecvifrebina `mwvanis ferobasa mas~ (~ninos cxovreba~ 1963: 148). `ninos<br />

cxovrebis~ WeliSuri reaqciis avtori aqve ganmartavs xis saxismetyvelebas: `...da Suenieri<br />

friad, viTarca madliTa qriste Semosili~ (~ninos cxovreba~ 1963: 86). igi exmianeba fsalmunis<br />

sityvebs: `ufali sufevs, mSveniereba Seimosa~ (fsalm. 92, I). sadac ufalia, iq mSveniereba<br />

madliT imoseba. qristian avtorTa TvalTaxedviT, sajvre xec amitomaa mSvenieri. wyaros<br />

Tavze mdgari es xe (gadmocemiT alva), ar icvlida simwvanes da furclovanebas. mis Sesaxeb<br />

mTavar-diakons uTqvams daviTnis erTi muxli: `es xe ars danerguli Tana warsavalsa kldisasa<br />

zegardmoÁTa cuariTa morwyuli da furcelni misni ara dascÂven ukunisamde~ (~ninos<br />

cxovreba~ 1963: 86). xe sakvirvelia Tavisi xilviT, radgan `zegardmoÁ cvariTaa~ morwyulnasazrdoebi.<br />

amdenad igi RvTaebrivia da ukunisamdea misi simwvane-cxovelmy<strong>of</strong>eloba.<br />

SemdgomSi es xe mcxeTis patiosan jvarSi agrZelebs sulier sicocxles.<br />

`bazaleTis tbis~ saxismetyvelebiTi saxe-simboloebi metad msgavsobs `ninos cxovrebis~<br />

saxeebs. maT erTianad msWvalavs RvTaeborivi Sinaarsi, miTosuris desakralizebiTa da<br />

qristianuli sulierebiT ametyvelebuli.<br />

leqsi gvamcnobs, rom tbis Ziras, walkotSi oqros akvani `ariso~. es ukanaskneli sityva<br />

imTaviTve migvaniSnebs masSi gadmocemis, Tqmulebis arsebobaze (`amboben~ ariso). ilia<br />

walkotis ucvlelobasa da garindebul simSvides mxolod grZneuli sirinozebiT axmianebs,<br />

romlebic galoba-simReriT Tavs exvevian yrmas. leqsSi miTur arsebaTa — sirinozTa Semoyvana<br />

aramiwier, zRaprul walkotSi my<strong>of</strong>obis gancdas aZlierebs. amasTanave migvaniSnebs, rom wylis<br />

qveS raRac idumali, kacTagan xeluxlebeli, wminda sicocxlea ara marto maradi yvaviloba —<br />

gazafxuliT, aramed jadosnuri, damatyvevebeli galobiT Sesxmuli da trfobiT aRvsili.<br />

leqsis es epizodi exmianeba mcxeTis samoTxeSi wm.ninos xilvas uSvilo anastosTan<br />

dakavSirebiT: `movidian mfrinvelni cisani, STavidian mdinaresa, daibannian da movidian<br />

16


samoTxesa mas, da babilosa mas moisTulebdian da yuavilsa mas Zovdian, da mowled Cemdamo<br />

RaRadebd, reca Cemi ars samoTxÀ igi. gare momadgian JyRaviliT da Ãmobed Cemda momarT<br />

mravalferad. da Suenierad iyo xilvaÁ maTi~ (~ninos cxovreba~ 1963: 123). baRi-samoTxe,<br />

`mfrinvelni cisani~, maTi mdinareSi ganbanva, wm. ninosadmi RaRadeba-JRaviliT `gars modgoma~<br />

da samoTxis xis kuTvnilebad xmobis mTeli es suraTi `bazaleTis tbis~ siRrmeSi ixilveba:<br />

wylis qveSa walkotSi oqros akvnis yrmaze miTur sirinozTa Tavs movleba da galoba-trfobiT<br />

Semkoba samoTxis yrmisagan flobis maCvenebelia.<br />

sainteresoa `bazaleTis tbis~ oqros akvnis istoria. iliam xalxuri Tqmuleba<br />

literaturul nawarmoebad gardasaxa, saerTo modelis SenarCunebiTa da imavdroulad<br />

sxvagvari saxismetyvelebiTi semantikiT. legenda gvamcnobs, rom erT patarZals koSkSi oqros<br />

akvanSi Cawvenili, oqrosqoCriani vaJi hyolia. Widan wylis amoRebis Semdeg, mas piraxdili<br />

darCenia Wa, saidanac Zlieri wyali amovardnila da mTeli s<strong>of</strong>eli koSkianad CaZirula. leqsis<br />

mixedviT ki oqros akvani Turme Tamar mefes Caudgams, qarTvel ers ki dadenili, tbadqceuli<br />

cremli karvad gadauxuravs oqros akvanSi my<strong>of</strong>i yrmisaTvis:<br />

amboben, _ Tamar ded<strong>of</strong>als<br />

is akvani iq Caudgams,<br />

da ers TvisTa cremlT nadeniT<br />

tba karvad zed gaduxuravs.<br />

am aqtiT leqsSi mTavrdeba legenda, romlis idumali arsi gamouTqmeli rCeba da poets<br />

warmosaxvis usazRvro SesaZleblobas utovebs. `bazaleTis tbaSi~ legenda ar gvimxels, Tu vin<br />

wevs akvanSi, an eri ratom Rvris cremls am yrmisaTvis. aq ilia xmamaRla fiqrobs da kiTxvis<br />

forma aqvs mis saTqmels, romelic erTdroulad pasuxsac moicavs:<br />

iqneb, akvanSi is yrma wevs,<br />

visic ar iTqmis saxeli,<br />

visac dRe-da-Ram hnatrulobs<br />

Cumis natvriTa qarTveli?<br />

Tavis mxrivac poeti tabus adebs akvanSi mwolare `yrmis~ vinaobas, riTac xazs usvams<br />

masSi RvTaebrivis, `ucnaurisa da uTqmelis~ arsebobas. igi qarTvelTa mudmivi, mxolod<br />

faruli, Cumi natvraa, romlis xmamaRla warmoTqmis arc moTxovnileba, arc Zalisxmeva-unari<br />

arsebobs ilias Tanamedrove epoqaSi. amitom, realobaSi gamouTqmeli natvra poeturi<br />

warmosaxviT legendis sferoSi gadadis da sasurveli `samoTxis~ mxatvrul models qmnis.<br />

`bazaleTis tbis~ walkotis mTavari gamWoli xatia oqros akvanSi Casvenebuli yrma da igi<br />

sZens sulierebas garemomcvel sivrces. is eris sulieri saunjea, Tavisuflebis Ziria, xsnis<br />

gzaa; umaRles faseulobaTa, zneobrivi idealebis, eris istoriuli mexsierebis<br />

gamaerTianebelia; yovlismomcveli rwmenis, RvTaebriv sulierebaSi ganfenil RirebulebaTa<br />

ganZia, radgan: ~ueWveli sarwmunoeba saunje did ars morwmuneTaTÂs. qristianeTa<br />

sarwmunoebaÁ did moZRureba ars~ (ioane sabanisZe 1963: 48). am samoTxis dabrunebiTaa<br />

SesaZlebeli Tavisuflebadakarguli, ~darRveuli qarTvelobis~ kvlav ganaxleba, Tamaris<br />

epoqis saqarTvelos mopoveba, masTan miaxleba — ziareba. ilia WavWavaZe am mxatvruli saxis<br />

gamamTlianebel, wamyvan funqcias `walkotis SuagulSi~ misi moTavsebiT aRniSnavs. am<br />

mxatvrul fenomenSi samsaxovani simbolikaa: oqro, akvani, yrma, romelTac garkveuli<br />

Sinaarsobrivi datvirTva aqvT.<br />

uZvelesi droidan oqro mziurobis Semcveli saxea. igi simboluri TvalsazrisiT xSirad<br />

gamoiyeneba sulis niWis ZalTa aRsaniSnad (iob. 28,15); amasTanave, gamocdil, WeSmarit rwmenasa<br />

(I petr. I,7) da codvaTagan xsnas, gamosyidvas gamoxatavs; akvani ki sicocxlis simbolod<br />

aRiqmeba. maTi gamWoli saxe — xati, yrma — Cvili imTaviTve miemarTeba `yrma~ iesos da ukve<br />

Sobils, my<strong>of</strong>s niSnavs. mTlianad ki oqros akvanSi dasvenebuli yrma — mziurobiT, sulieri<br />

Zalmosileba-madliT Semosili `tyvisa~ da `tyveTa mxsnelis~ sufevis Semcveli saxe-ideaa.<br />

sirinozTa momajadoebeli simRera da yrmisadmi trfiali ki maCvenebelia imisa, rom ganaxlebaaRdgomis<br />

Jami jer kidev araa damdgari.<br />

`miTologiis Tanaxmad, wyali ganaxleba-aRorZinebas niSnavs. wyalSi mwolare yrma,<br />

cxadia, ganmaaxlebelia. amasTanave vaSinersi adevs da xseneba ar SeiZleba mxsnelis, mesiis~, _<br />

aRniSnavs ak. baqraZe (baqraZe 1983: 74).<br />

amitom hyvavis wylis qveS walkoti, ucvlelia sivrce, gayinulia dro da `mzian<br />

CrdilebSi~ maradiuli gazafxulia — sulis `simwvane~.<br />

yovelive zemoTqmulis safuZvelze SesaZlebeli xdeba aixsnas legendis personaJis —<br />

patarZlis saxeSi qristes `sZlis~ _ Tamaris xatiT Canacvlebis mizani. es erTgvari<br />

gafrTxilebaa da Sexsenebac imisa, rom `awmyo Sobili warsulisagan, aris mSobeli momavalisa~;<br />

wrsulis TvalsawieriTa da baZviT awmyoSi unda Sefasdes eris sulieri y<strong>of</strong>a, daisaxos da<br />

gamoikveTos ukeTesi mermisis gza, momzaddes safuZveli momavali xsnisa. aqve, ilias mier<br />

Tamaris xatis moxmobiT miniSnebulia saqarTvelos istoriuli warsuli _ `oqrovani<br />

17


saukunis~ Zlevamosilebisa da umaRles idealTa zeobis xana. imavdroulad TviT mefeTa-mefis<br />

mier oqros akvanSi yrmis Cawvena da eris gulidan mowurvili cremliT misi dafarva ara<br />

gaqrobasa da dasamarebas, aramed epoqaluri mexsierebis, WeSmariti rwmenisa da faseulobis<br />

`damarxva~ _ Senaxvas unda gulisxmobdes. tbadqceuli eris cremli, miTosurTan erTad<br />

(wyali — ganaxleba), qristianuli Sinaarsobrivi datvirTvis Semcvelia, axal aRTqmaSi naTloba<br />

(wyliT) codvaTagan ganwmendis saidumlo da axal cxovrebaSi sulieri aRorZinebis simboloa.<br />

oqros akvnis `yrmaze~ dadenili eris cremli sinanulis cremlia, romelic sulis sinedlis<br />

gamoxatulebaa. sinanulSi ki xsnaa: `iqmnes cremli purad Cemda dRe da Rame~ (fsalm. 41,4).<br />

cremli da locva usisxlo msxverplia da eris cremlis `sudaraSi~ `msxverplis~ _ WeSmariti<br />

rwmenis gaxveva, aRdgoma_ganaxlebis rwmena_ imediTaa nasuldgmulebi.<br />

bazaleTis tbis `wylis qveSe~ ayvavebul walkotSia sicocxlis wylis wyaro, romelsac<br />

usasyidlod miiRebs mwyurvali: `me wyurvilsa mivsce wyaroÁsa misgan wylisa cxovelisa<br />

usasyidlod~ (gamocx. 21,6). es `ukvdavebis wyaros wyalia~ sulis sazrdo, aRvseba. ukunisamde<br />

wyurvilis daokeba-cxonebaa masTan ziareba: `xolo romelman suas wylisa misgan, romeli me<br />

mivhsce mas, arRara swyurodes ukunisamde, aramed wyali igi, romeli me mivsce mas, eqmnes mas<br />

Sina wyaro wylis, romeli vidodis cxorebad saukunod~ (gamocx. 4,14).<br />

bibliis mixedviT, karavi uflis saxlia: `mzesa aRdga karavi TÂsi, da Tavadi, viTarca siZe<br />

raÁÁgamovaln ezoT TÂsiT, ixarebdes viTarca gmiri srbad gzasa~ (fsalm. 18,6). uflis wiaRi,<br />

samkvidrebeli _ `karavi~ aris `adgili mwuanviloani~, `gansasuenebeli~, `dafaruli~ da<br />

`damfarveli~: `rameTu damfara me karavsa Sina missa dResa Sina borotTa CemTasa, damifara me<br />

dafarulsa, karvisa misisa~ (fsalm. 26,5).<br />

eris sinanulis, rwmenis cremliT warmoqmnili bazaleTis tba _ `karavi~, bibliuri<br />

simbolikis kvalobaze, uflis saxlis gansaxovnebaa. es ki TvalnaTliv isaxeba misi walkotis _<br />

`samoTxis~ aRwerilobasa da oqros akvanSi `yrmis~ — macxovris, WeSmariti sarwmunoebis<br />

my<strong>of</strong>obaSi. amdenad, mxatvrul saxeTa wyvili: tba-karavi (`tba karvad zed gaduxuravs~) kravs,<br />

asrulebs mSvenieri walkotis suraTs.<br />

`bazaleTis tbis~ problematika da gansaxovneba exmianeba `aCrdilis~ saxismetyvelebas.<br />

es ukanaskneli sisruliTaa warmoCenili r.siraZis naSromSi `suli, saqmiT metyveli~<br />

(`aCrdilis saxismetyvelebisaTvis~, `lit. saqarTvelo~, 1997, 21.XI) da masze yuradRebas aRar<br />

SevaCerebT.<br />

`bazaleTis tbis~ walkotis sulismieri `samoTxis~ konturebi ixilveba ilias leqsebSi —<br />

`kiTxva-pasuxi~ da `dakarguli edemi~. erTmaneTs upirispirdeba ayvavebuli qveyana — miwieri<br />

samoTze (`me samoTxe var) da RvTis xati-adamiani (jojoxeTadqceuli `samoTxe~ _ `iq TviT<br />

samoTxe jojoxeTia~). adamis ZeTa suli savsea Zmis sisxliT, mtrobiTa da SuriT; RvTaebrivi<br />

madli codviTaa wabilwuli da amdenadaa suli _ `samoTxe~ jojoxeTis samkvidrebeli:<br />

sad daukargavs mSvenier xalxsa<br />

im TviT edemSi Tvisi edemi?<br />

(`dakarguli edemi~)<br />

`Tvisi edemi~ sulis `samoTxes~ aRniSnavs, romlis dakargva usaxovnebas badebs da ori<br />

`edemis~ sruli Seusabamoba myardeba. irRveva RvTaebrivi kavSiri — miwieri (qveyana) da<br />

zeciuri (suli); erTi hyvavis, meore _ `urwyuli~ Wkneba:<br />

iq TviT samoTxis walkoti, mdelo<br />

udabno-Raa urgeb-urwyuli,<br />

sadac ar abnevs Tvis wminda namsa<br />

suli marTali da wrfeli guli.<br />

(`kiTxva-pasuxi~)<br />

ilias mier qveynisa da adamianis am dapirispireba-mxilebaSi sasurveli harmoniis<br />

aRdgenis suraTi ixilveba. RvTis mier Seqmnili qveyana Tavis wiaRSi _ `mzian CrdilSi~<br />

zenaaris danergul da dawesebul siyvaruls iTxovs:<br />

sayvareli var... Cems mzian CrdilSi<br />

siyvaruls unda Tvis taxti edgas.<br />

(`kiTxva-pasuxi~)<br />

leqsSi qveyana—samoTxe, `mziani Crdili~, `gaxarebuli sicocxle~, madli da siuxve<br />

gamoZaxils hpovebs bazaleTis tbis wiaRSi, `ucxo~ walkotis `mziani Crdilebis~ maradiul<br />

gazafxulSi:<br />

da imis mzian CrdilebSi<br />

mudam gazafxuli ari.<br />

(`bazaleTis tba~)<br />

18


qveynad ararsebuli, saocnebo `siyvarulis taxtis~ Sinaarss ki naTels hfens bazaleTis<br />

tbis oqros akvani da masSi my<strong>of</strong>i yrma: `RmerTi siyvarul ars~ (I ioan. 4,8).<br />

qarTuli miwis gazafxuli — SefoTlili tye, mercxlis `Wyivili~ da baRSi oblad, ~metis<br />

lxeniT~ mtirali vazi, ayvavebuli mdelo da mTebi sayvareli mamulis `ayvavebis~ _<br />

`gazafxulis~ ocnebasa da mwvane molodinis gancdas aRZravs poetSi. `mamulo sayvarelo, Sen<br />

rosRa ayvavdebi?~ _ kiTxulobs ilia da pasuxi bazaleTis tbis `maradiul gazafxulSi~,<br />

ayvavebul walkotSi ipoveba. iq aris Ziri Tavisuflebis, TviT ukvdaveba, mSveniereba,<br />

siyvaruli.<br />

adam da evas dakargul samoTxes simbolurad msgavsobs ilias `dakarguli edemi~ _<br />

RvTaebrivi suli. samoTxis mxatvruli modelia `bazaleTis tbis~ walkoti. amqveyniur<br />

samoTxeSi `mSvenieri xalxis~ mier `dakarguli edemis~ dabruneba da sulis yvaviloba<br />

bazaleTis tbis walkotSi, uflis savaneSia SesaZlebeli. qristianuli moZRvebaa erovnuli<br />

xsnis, sulieri aRdgoma-ganaxlebis upirobo piroba. qarTvelTa `Cumi natvris~ aRsrulebas<br />

sulieri mzady<strong>of</strong>na sWirdeba. `adamiani mowodebulia TviTaRzrdisaken da mas ara aqvs amaze<br />

maRali mizani. TviTsruly<strong>of</strong>a, Tavisi Tavis gakeTiSobileba, aris yvelaze didi Semoqmedeba...~<br />

(siraZe 1987: 84). adamianis upirvelesi da umTavresi saocnebo ki pirvelxats mimsgavsebaa,<br />

sruly<strong>of</strong>ilebisken swrafvaa. `iyveniT Tquen srul, viTarca mamaÁ Tqueni zecaTaÁ ars~ (maT.<br />

548). aq aris xsnis gza da es gza uflis gzaa: `gza ewoda, rameTu Tqua: `me var gzaÁ da<br />

WeSmaritebaÁÁda cxovrebaÁ~(ioane sabanisZe 1963: 52). TiToeulma kacma Tavis TavSi unda<br />

aRmoaCinos `gza~, sakuTar sulSi da daimkvidros ufali, rasac mTeli eris gaTavisufleba<br />

mohyveba. eris dakarguli nebelobis aRdgena, Tavisuflebis mopoveba, darRveuli harmoniis<br />

gamTlianeba uflis wiaRSi dabrunebiTaa SesaZlebeli. ilias mrwamsiT, udabno walkotad<br />

iqceva maSin, rodesac RmerTmimsgavsebuli, znesruli adamianebi _ `suli marTali da wrfeli<br />

guli~ daabnevs `wminda nams~, madls mohfens qveyanas. `-ufalo, vin daeSenos karavsa Sensa, anu<br />

vin daemkvidros mTasa wmidasa Sensa? _ romeli vidodis ubiwod da iqmodis simarTlesa~<br />

(fsalm. 146, 1-2).<br />

`bazaleTis tbis~ `yrma~ ar aris is erovnuli, `fizikuri~ gmiri, romelic qveynis<br />

winamZRolobas gaswevs. swored am mosazrebis dasadastureblad saWirod CavTvaleT,<br />

gamogveyo oqros akvnis saxe-idea da SeZlebisdagvarad warmogveCina misi simboluri<br />

datvirTva. is uwinaresi, `ukvdavi sulia~, Tamaris epoqis `ZlevaÁ sakvirveli~ da amdenad<br />

araviTar `davaJkacebas da namdvil gmirad qcevas~ (mSobliuri literatura 1999: 199-200) igi<br />

ar saWiroebs. ar Cans marTebuli fiqri imisa, rom Tamari mamuliSvilis ideals, gmiris<br />

saocnebo saxes `tbis Ziras~ inaxavdes. aseTi gmiri eris wiaRSi unda iSvas, qveynis tkiviliTa da<br />

cremliT ikvebos da ara saocnebo walkotSi esvenos. maSin sad aris eris gmiri? am kiTxvaze<br />

pasuxs Tavad leqsi iZleva.<br />

bazaleTis tbis walkoti RvTaebrivia. amitomaa igi xeluxlebeli da Seuvali:<br />

da jer kacTagan iq Casvla<br />

aravis gaubednia.<br />

miTosis kvalobaze, misi Sexeba da siaxlove mxolod saTanado uflebiT aRWurvilsa da<br />

siwmindiT gamorCeuls ZaluZs. ilia swored aseT `vaJkacsa da saxelovansa~ natrobs da<br />

daeZebs:<br />

visica xeli pirvelad<br />

daswvdeba ima akvansa!<br />

swored bazaleTis tbidan akvnis amomtani gmiri gaswevs eris winamZRolis did misias.<br />

amaRlebuli gonebiTa da faqizi sulis rCeuli, yvelaze uwin grZnobs da mZafrad ganicdis<br />

eris tkivils; sulieri mRviZarebiT Tvalaxelili Wvrets da gulisyuriT ismens mZinare<br />

mamulis kvnesas. mas pirvels eufleba WeSmariteba, ardaviwyeba `mamulisa Cveulebisaebr<br />

slvisa~ da uflis wiaRSi kvlavmibrunebis aucilebloba, rameTu `keTil ars baZvaÁ<br />

keTilisaTÂs maradis~ (ioane sabanisZe 1963: 60). man pirvelma unda aRimaRlos xma ukeTurebaze,<br />

amxilos codvaSi Cafluli eris znedacemuloba, erovnuli fizionomiis dakargvis safrTxe<br />

SeagrZnobinos xalxs. wm.giorgis saxis mibaZviT, romelmac `mravliT JamTagan uSjuloTagan,<br />

zarganxdilTa qristianeTa aswava simxnÀ Zlieri~(giorgi merCule 1963: 261). man sicocxlis<br />

samsxverplod mitaniT, unda gaaRviZos `zarganxdil qristianeTa~ erovnuli Rirsebebi,<br />

gamoafxizlos miZinebulni, `mrwamsi _ marTali sarwmunoeba~ ganumtkicos, erT duRabad<br />

Sekras eri da uflis wiaRSi dabrunebis wyurvili sasicocxlo moTxovnilebad, `daWrili<br />

irmis~ wyurvilad aqcios: `viTarca saxed surin iremsa wyaroTa mimarT wyalTasa, egre surin<br />

sulsa Cemsa Sendami, RmerTo!~ (fsalm. 41,2).<br />

`saqmiT metyveli sulia~ cxovrebis gamciskrovnebeli da iseTive `ubolo~ _ maradiuli,<br />

viTarca `sulis STamberveli~ _ RmerTi. iliasaTvis `saqmiT metyveli suli~ znesruli<br />

19


adamiania, `vaJkaci saxelovania~, romelic am qveynadve ewafeba ukvdavebis wyaros. znesruli<br />

adamianis, `marTali sulisa da wrfeli gulis~ Semcvel mrwamss ki siyvaruli cxovelhy<strong>of</strong>s.<br />

mxolod aseT saxelovan vaJkacs aqvs bazaleTis tbaSi Casvlis RvTiuri ufleba da<br />

Zalmosileba; mxolod mas SeuZlia mieaxlos da xeli Seaxos udides siwmindes, `did saunjes~.<br />

Tamar mefis epoqis Semdeg oqros akvnis `yrma~ saukuneTa manZilze elis am misiiT aRWurvil<br />

gmirs, raTa kvlav aRdges da gamobrwyindes. `vaJkaci saxelovani~ qristes siyvarulsa da<br />

sarwmunoebas ganuaxlebs saukuno cxovrebis damviwyebel ers.<br />

g.qiqoZe aRniSnavs, rom `misi (ilias — n. g.) patriotizmi asketuri xasiaTisa iyo.<br />

samSoblos samsaxuri mas ise hqonda warmodgenili rogorc msxverplT Sewirva~ (qiqoZe 1985:<br />

339). aseTive unda iyos ilias `vaJkaci saxelovani~, `oqros akvnis~ pirveli mimaaxlebeli da<br />

`damwvdomi~:<br />

rom win waruZRves WeSmariteba<br />

ukan rCes kvali ganaTebuli.<br />

(`qarTlis dedas~)<br />

amrigad, `bazaleTis tbis~ guldasmiT wakiTxva gviCvenebs im erovnuli gmiris saxesa da<br />

RvTaebriv misias, romelsac, ilias TqmiT, mTeli eri Sehnatris. igi `vaJkaci saxelovania~,<br />

oqros akvnis pirveli mimaaxlebeli da `damwvdomi~, bazaleTis tbis Ziridan `ymis~ amomyvani.<br />

tradiciuli mosazreba ki leqsSi ugulebely<strong>of</strong>s erovnuli gmiris saxes da mas oqros akvnis<br />

`yrmas~ uTavsebs, masSi moiazrebs. leqsSi ki ilia garkveviT gamohy<strong>of</strong>s da ganasxvavebs am or<br />

saxe-xats, `vaJkacsa saxelovansa~ da `yrmas~, maT adgilsa (eris wiaRs da bazaleTis tbis<br />

walkots) da daniSnulebas. amdenad, maTi gaigiveba, urTierTCanacvleba mizanSeuwonlad<br />

migvaCnia.<br />

leqsSi gmiris saxesTan erTad Semodis sasurveli dedis xati:<br />

Tu ese aris, neta mas,<br />

dedasa saxeldebulsa<br />

vinc im yrmas pirvel miawvdis<br />

Tvis ZuZus madliT cxebulsa.<br />

es deda `saxeldebulia~ da amdenad is ar SeiZleba iyos konkretuli pirovneba, realuri<br />

adamiani, ise viT `yrma~. amis Tqmis safuZvels qmnis is, rom kacobrioba bibliur evas<br />

sayovelTao dedad saxelsdebs. `dabadebaSi~ pirveladamianTa saxeldebasTan dakavSirebiT<br />

ikiTxeba: `da uwoda adam saxeli colsa TÂssa: cxovrebaÁ. rameTu igi ars deda yovelTa<br />

macxovrebelTa~ (dab. 3,20).<br />

pirveldedis — evas saxes axal aRTqmaSi RvTismSoblis xati iTavsebs: `kurTxeul xar Sen<br />

dedaTa Soris, da kurTxeul ars nay<strong>of</strong>i muclisa Senisa, rameTu macxovari gviSev sulTa<br />

CvenTa~ (`locva RvTismSoblisa~).<br />

`ikonografiuli tradiciis Tanaxmad, `deda-RvTismSobeli~ mravalsaxovania: `dedaaRmzrdeli~<br />

(`alma mater~), `deda-gzismkvlevi~ (`odgitria~), `deda-moalerse~ (`eleusa~) da a.<br />

S.~ _ aRniSnavs r. siraZe (siraZe 1987: 102).<br />

bazaleTis walkotiT aRmdgar `yrmas~ `madliT cxebuli~ masazrdoebeli deda sWirdeba.<br />

aq gvaxsendeba `ninos cxovrebaSi~ daba `bodidan~ mcxeTis `sions~ mimavali, mdinare aragvTan<br />

my<strong>of</strong>i soji ded<strong>of</strong>lis mimarT Tqmuli: `xolo ded<strong>of</strong>ali tiriliT iareboda kidesa<br />

mdinarisasa, viTarca yrmaÁ ZuZuÁsTvis dedisa TÂsisa, egreT surviel iyo xilvisaTÂs<br />

sasurvelisa TÂsisa~ (~ninos cxovreba~ 1963: 99). es epizodi Tavad iZleva simbolur wakiTxvas:<br />

axladmoqceuli ded<strong>of</strong>ali soji — qristes, `yrmis~ savane iswrafvis deda-masazrdoebelTan _<br />

`sionTan~ Sexvedras da `saxlSi~ misvlas, rogorc yrma — dedis ZuZusken.<br />

`bazxaleTis tbis~ `saxeldebuli deda~ RvTismSoblis _ `deda-aRmzrdelis~<br />

analogiidan momdinare `deda-masazrdoeblis~ mxatvruli saxea. imavdroulad igi SesaZloa<br />

simboluri datvirTviT warmoCndes, `dedav RvTisao! es qveyana Seni xvedria~ (WavWavaZe 1983:<br />

121), _ ambobs ilia da saqarTvelos `jvarcmuli RvTisTvis TviT jvarcmul da wamebul~<br />

(WavWavaZe 1983: 117) miwad saxavs. amdenad, mxatvrul saxeSi _ `deda saxeldebuli~<br />

SesaZlebelia saqarTvelo — qveyana da eri moviazroT. mamulis xsnas erTi pirovnebis,<br />

wiamZRoli gmiris znesruloba ver ganapirobebs. mTelma qveyanam unda Seisisxlxorcos,<br />

erovnuli Rirsebebi rwmenad aqcios, `sacnobelni ege yurni gulisa da gonebisa~ `ganhmartos~<br />

(ioane sabanisZe 1963: 49) da `saxelovani vaJkacis~ sityva sakuTar sulis Zaxilad esmas:<br />

`ganiRÂZe didebao Cemo, ganiRÂZe fsalmuniTa da ebniTa~ (fsalm. 50,9). imavdroulad,<br />

TiToeulma adamianma sakuTari Tavi qristes `monad da megobrad~ unda Seicnos, `monad amis<br />

gamo rameTu `patiosanTa sisxliTa misiTa syidul xarT~ Tquen, xolo megobrad amisTÂs,<br />

rameTu misni Seqmnulni varT da dabadebulni da siyvaruliTa misiTa naTel gÂRebies~<br />

(WavWavaZe 1983: 49).<br />

saqarTvelom, uZvelesi droidan `dedad wmidaTa~ saxeldebulma qveyanam, RvTis mimarT<br />

erTxel ukve dadebuli aRTqma unda ganaaxlos, raTa Tavad ganaxldes. `SeiwynareT karavsa<br />

20


guamisa Tquenisasa da savanÀ ganumzadeT, rameTu ufalsa hnebavs damkÂdrebad asoTa Sina<br />

TquenTa (ioane sabanisZe 1963: 49), _ ambobs iovane sabanisZe da es sityvebi ilias saqarTvelos<br />

swvdeba. Tavis mxriv, saqarTvelo `deda-masazrdoeblad~ unda iqces, `madliT cxebuli ZuZu<br />

misces~ da mamuli `Tavis misadrekel~ navsayudelad ganumzados mxsnels: `ufalman Zali ersa<br />

TÂssa mosces, ufalman akurTxos eri TÂsi mSÂdobiT~ (fsalm. 28,II). Tamaris eris tbadqceuli,<br />

sinanuliTa da mwuxarebiT mowurvili cremli, bazaleTis tbis siRrmidan amomskdari<br />

ukvdavebis wyaros wylis ZaliT, sixarulis cremlad iqceva:<br />

da axal nergzed axlad Sobili<br />

ese qveyana kvlav ayvavdebis (`aCrdili~)<br />

_ ambobs ilia da am rwmenaSi `fsalmunis~ gamoZaxili ismis: `danergulni saxlsa Sina uflisasa<br />

ezoTa saxlisa RmrTisa CuenisaTa yuaodian~ (fsalm. 91,14).<br />

`bazaleTis tbis~ saxismetyveleba simboluri TvalsazrisiT msgavsobs `ninos<br />

cxovrebis~ kidev erT epizods. mcxeTaSi mosulma wm.ninom bina daido mefis samoTxis —<br />

walkotis karTan, mcvelisa da uSvilo anastos saxlSi. aq wm.ninom ixila Cveneba, romelic<br />

abiaTaris asulma sidoniam ase ganumarta: `...rameTu adgili ese samoTxisaÁÁSen mier iqmnes<br />

samoTxÀ sadideblad RmrTisa~ (~ninos cxovreba~ 1963: 124). WeliSuri redaqciiT ki iakobis<br />

Cvenebis msgavsia igi. orTave wakiTxviT gamokveTilia azri, rom ninos ZalisxmeviT mefis<br />

walkoti saukuno `samoTxed~ _ WeSmariti rwmenis SeuZrav adgilad gadaiqceva. mirian mefe<br />

RvTis saxls _ `sveticxovels~ ninos mayvlovanSi, samefo baRSi aSenebs. mis mTavar burjad<br />

samoTxeSi danergul, `libaniT mosrul~ naZvs svetad aRmarTavs, romelic qristes damarxuli<br />

kvarTis adgilis siaxlovesaa.<br />

orTave nawarmoebidan moyvanili epizodebi erovnuli idealebiTaa aRbeWdili,<br />

warmarTobasTan dakavSirebuli warmodgenebiTa da qristianuli simbolikiT datvirTuli.<br />

gamovy<strong>of</strong>T saerTo, gamWol saxe-ideebs:<br />

1. bunebis ZalTa aRdgomis simbolika: `cxovrebis xe~ _ maradiuli simwvane, gazafxuli;<br />

2. wm. nino zeciuri sulebis ganmasaxovnebeli frinvelebis RaRadebiTa da `JRaviliT~<br />

garemoculi.<br />

`yrma~ _ grZneuli sirinozebis galoba-trfialebiT garSemortymuli;<br />

3. wyali: mdinare — ganmbanveli, ganmwmendeli.<br />

cremlis tba — siwmindis Semnaxavi;<br />

4. sivrculi garemo:<br />

samefo baRi — wm.nino _ `samoTxe~.<br />

bazaleTis tbis walkoti _ `yrma~ _ `samoTxe~ _ savane.<br />

5. `samoTxe~ _ sulieri qorwineba:<br />

zeciuri sasiZo — wm.ninos `sasZlo~.<br />

`yrma~ _ saqarTvelo `sasZlo~.<br />

samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom `bazaleTis tbis~ sqema msgavsia bibliis<br />

zogierT epizodTa (edemis baRi, mxsnelis mosvla) sqemisa. am mimarTulebiT leqsTan<br />

reminiscirdeba bibliuri warRvnis epizodi, sadac noes kidobani, viTarca akvani axali<br />

sicocxlisa, RvTis nebiT garkveuli droiT inaxeba wyalSi.<br />

`bazaleTis tbis~ sqema ufro metad uaxlovdeba bibliis Txrobas moses SobasTan<br />

dakavSirebiT: levis tomis qalis mier mSvenieri yrmis damalva, misi kidobanSi Cawvena da<br />

mdinaris piras dadgma (wyalSi Senaxva); faraonis asulisagan misi povna, `mzardul~<br />

(ZuZusmawovebel) dedakacad WeSmariti dedis ayvana, yrmis gazrda _ `aRorZineba~, faraonis<br />

asulis mier misi Sviloba da saxeldeba ~mosed~; misi sityvebi: `wylisagan gamovide ege~ (gam.<br />

2,10); SemdgomSi ki mose — winamZRoli erisa da rwmenis ganmaaxlebeli.<br />

bibliasTan leqsis Semxvedri pasaJebi metad saintereso da sagulisxmoa, magram ara<br />

identuri. `bazaleTis tbis~ saxismetyveleba, garkveulwilad, zogad StrixebSi mihyveba<br />

bibliur sqemas, iseve rogorc legendas, magram originalur gansaxovnebas Seicavs. aq<br />

mJRavndeba misi paradigmuli xasiaTi da ilias didi sibrZne, `ena, guli da xelovneba~<br />

`bazaleTis tbis~ saxe-ideis gardasaxva-ganaxlebaSi.<br />

damowmebani:<br />

baqraZe 1983: baqraZe a. ilia WavWavaZe. Tbilisi: gamomcemloba ~nakaduli~, 1970.<br />

giorgi merCule 1963: giorgi merCule, `cxovreba grigol xanZTelisa~. Zveli qarTuli agiografiuli<br />

literaturis Zeglebi, I, dasabeWdad moamzades il. abulaZem, n. aTaneliSvilma, n. goguaZem,<br />

l. qajaiam, c. qurcikiZem, c. Wankievma da c. jRamaiam ilia abulaZis xelmZRvanelobiTa da<br />

redaqciiT. Tbilisi : saq. ssr akad. gamomcemloba ,1963.<br />

ioane sabanisZe 1963: ioane sabanisZe, `martviloba habo tfilelisa~. Zeglebi. I. Tbilisi : saq. ssr akad.<br />

gamomcemloba,1963.<br />

minaSvili 1995 : minaSvili l. ilia WavWavaZe. Tbilisi: gamomcemloba ~Tsu~, 1995.<br />

21


mSobliuri literatura 1999: mSobliuri literatura (VII klasis saxelmZRvanelo<br />

zogadsaganmanaTleblo skolebsaTvis, redaqtori v.rodonaia). Tbilisi: gamomcemloba<br />

~ganaTleba~ , 1999.<br />

`ninos cxovreba~ Satberdul-WeliSuri redaqcia 1963: `ninos cxovreba~ Satberdul-WeliSuri redaqcia.<br />

Zeglebi, I, Tbilisi: saq. ssr akad. gamomcemloba, 1963.<br />

ratiani 1949: ratiani p. ilia WavWavaZe. fil<strong>of</strong>osiuri da socialur-politikuri Sexedulebani. Tbilisi:<br />

gamomcemloba ~sabWoTa saqarTvelo~ , 1949.<br />

siraZe 1987: siraZe r. qarTuli agiografia. Tbilisi: gamomcemloba ~nakaduli~, 1987.<br />

qiqoZe 1985: qiqoZe g. werilebi, esseebi, narkvevebi. Tbilisi: gamomcemloba ~merani~ , 1985.<br />

WavWavaZe 1984: WavWavaZe i. Txzulebani. Tbilisi: gamomcemloba ~sabWoTa saqarTvelo~ , 1984.<br />

jiblaZe 1983: jiblaZe g. ilia WavWavaZe. Tbilisi: gamomcemloba ~sabWoTa saqarTvelo~ , 1983.<br />

22


poemis momxiblveli idumaleba _<br />

ilias ,,gandegilis~ gaazrebisaTvis<br />

kaxaber loria<br />

poema ,,gandegili~ aramarto ilia WavWavaZis poeturi memkvidreobis mwvervalia, aramed<br />

erT-erTi saukeTeso nawarmoebia mravalsaukunovan qarTul literaturaSi. am TxzulebaSi<br />

sruli masStabiT gamomJRavnda didi mwerlis azrovnebis ukidegano Tvalsawieri da<br />

gamorCeuli mxatvruli SesaZleblobebi.<br />

,,gandegilis” ideur-Tematikuri Tu mxatvrul-esTetikuri analizisas garkveuli<br />

yuradReba unda mieqces ms<strong>of</strong>lio mniSvnelobis ostatTa iseT literaturul nawarmoebebs,<br />

rogoricaa: g. floberis ,,wminda antonis cdunebani”, e. zolas ,,abe mures Secodeba”, m.<br />

lermontovis ,,mwiri”, l. tolstois ,,mama sergi”, an. fransis ,,Taisi” da sxva. ,,gandegilis”<br />

avtori Tavisi SesaniSnavi poemiT Rirseul adgils ikavebs ukvdav klasikosTa am<br />

TanavarskvlavedSi.<br />

,,gandegilis” gmirebi imdenad reliefuri da sisxlsavse personaJebi arian, rom,<br />

faqtobrivad, gamoricxulic kia maTi gancdebis, fiqrebisa Tu qmedebebis romelime saazrovno<br />

modelze dayvana. vinaidan poemaSi bolomdea daZleuli literaturuli sqematuroba,<br />

romelic ilias metnaklebad axasiaTebda Semoqmedebis garkveul etapze, ,,gandegili”, rogorc<br />

araerTi WeSmariti mxatvruli qmnileba, uamravi sxvadasxva da araerTgvarovani wakiTxvis<br />

saSualebas iZleva.<br />

am mravalplaniani nawarmoebis teqstis amomwuravad interpretireba, principis<br />

TvalsazrisiT, SeuZlebelia: sxvadasxva epoqis, ms<strong>of</strong>lmxedvelobisa Tu temperamentis<br />

mkiTxveli masSi sul axal-axal ,,saTqmels” amoikiTxavs. nurc is dagvaviwydeba, rom genialur<br />

Txzulebas avtorma legenda uwoda, riTac TiTqos winaswarve Semosa teqsti idumalebis<br />

momxiblveli saburveliT.<br />

da mainc, unda yovelgvari moridebis gareSe aRiniSnos, rom ,,gandegilis” problematikis<br />

dayvana ,,mgzavris werilebis” cnobil bipolarul konstruqciaze sakiTxis uaRres<br />

gamartivebad gveCveneba. ra Tqma unda, mTeli Tavisi SemoqmedebiTa da RrmaSinaarsiani<br />

cxovrebiT didi ilia moqmedebis kaci iyo da, faqtobrivad, yvelgan da yvelaferSi Sesabamis<br />

filos<strong>of</strong>iasac qadagebda, magram zemoxsenebuli, metnaklebad gacveTili sqemiT verafriT<br />

aixsneba is saocari xibli, rac poemas gaaCnia da verc is TiTqmis Seudarebeli interesi<br />

mkvlevarTa da literaturis kritikosTa mxridan, romelsac es nawarmoebi iwvevs da<br />

gamoqveynebis dRidanve iwvevda.<br />

am striqonebis avtori Zalian Sorsaa im azrisagan, rom TiTqos rac literaturuli<br />

nawarmoebis furclebze pirdapir Tu arapirdapir ikiTxeba, yvelaferi mwerlis mier<br />

gacnobierebuli SemoqmedebiTi aqtis Sedegia da Sesabamisad, ama Tu im nawarmoebis<br />

gaazrebisaTvis gasaRebis povna aucileblad mwerlisave cxovrebiseul Tu Teoriul<br />

SexedulebebSi unda vecadoT. da mainc, am konteqstSi ar iqneboda urigo, gagvexsenebina, da es<br />

faqti samecniero literaturaSic aris aRniSnuli(araxamia 2005: 123), rom ilia bermonazvnobasa<br />

da qristianul asketizms umoqmedobisa da pasiurobis gamoxatulebad namdvilad<br />

ar Tvlida. aqedan gamomdinare, sakmaod Zneli warmosadgenia, saero cxovrebisa da<br />

gandegilobis moqmedeba-umoqmedobis niSniT dapirispireba poemis gaazrebisaTvis amosaval<br />

wertilad gamodges.<br />

ufro metic, poemaSi ilia pirvelive striqonebidan, SeiZleba iTqvas, gamorCeuli<br />

siTboTi da mowiwebiT ixseniebs im adamianebis sulier moRvaweobas, romelTac lamis<br />

yinulebSi gamoukveTavT RvTis taZari da maTi RvawliT am adgilze RvTis gansakuTrebuli<br />

madlic ki gadmosula(WavWavaZe 1987: 256). aq, albaT, yuradReba unda mivaqcioT, rom saubaria<br />

,,ZmaTa krebulze”, anu asketuri cxovrebis TavisTavad uaRresad rTul, sagulisxmo da<br />

mniSvnelovan formaze, magram mainc ara mis ukidures da umkacres gamovlinebaze, razec<br />

poemaSi Semdgom iqneba saubari.<br />

swored am gauqmebul taZars mogvianebiT Sehkedlebia poemis mTavari gmiri, romelic<br />

,,ganSorebia am wuTis<strong>of</strong>els, sad yovli niWi macdurebaa, sad TviT siturfe da saTnoeba eSmakis<br />

maxe da cdunebaa”. es Sefaseba, albaT, ukve Tavad gandegilis poziciidan unda iyos<br />

gakeTebuli. es ukanasknelic ,,gandegila da am yinulebSi sul martod-marto dayudebula da<br />

gvami misi codvil fiqrTagan im dRidgan aRar SeZrwunebula”. imis miuxedavad, rom mwiris<br />

biografiaze araferi viciT, vfiqrob, am striqonebs Soris aSkarad ikiTxeba, rom gandegili<br />

ara marto ,,codvis sadgurs”, sazogadod, amqveyniur drtvinva_SfoTvas gamohqcevia, aramed<br />

gamohqcevia uSualod sakuTar Tavsac, sakuTar codvil fiqrebsac, sakuTar wadilsa Tu<br />

gulisTqmasac. ,,ganyenebuli wuTis<strong>of</strong>lisgan aq suli misi aRyvavebula, da xorcieli<br />

gulisTqma yvela damarxula da gansvenebula”, - esec SeiZleba Tavad gandegilis poziciidan<br />

danaxuli realoba iyos, Torem ramdenad srulfasovani anda srulebiTac SesaZlebelia es<br />

23


gaqceva, konkretulad (am sityvas gansakuTrebiT gavusvam xazs) am individisaTvis, poemis<br />

ganviTareba gviCvenebs.<br />

ilia am poemaSi ara marto uaRresad originalur moazrovned, aramed marTlac rom<br />

sworupovar mxatvrad gvevlineba. gandegilis portreti am mosazrebis cnobili dadasturebaa<br />

da amitomac sagangebo yuradRebas masze aRar SevaCereb. Tumca misi Semoqmedi, albaT,<br />

srulebiTac ar iwyebs SemTxveviT gandegilis garegnobis aRweras mis xnovanebaze<br />

aqcentirebiT: ,,ar iyo xnier”, _ acxadebs poeti da miuxedavad imisa, rom es fraza TiTqos<br />

sasxvaTaSorisoTaa naTqvami, qvecnobierad mkiTxvels igi axali peripetiebisaTvis amzadebs.<br />

Zalian male kiTxvis niSnis qveS dadgeba is faqti, Tu marTlac ramdenad ,,damarxula da<br />

gansvenebula” yvela xorcieli gulisTqma am arcTu xnier kacSi. Tumca jer-jerobiT, rogorc<br />

poeti ambobs, ,,wameba misi RmerTs Seuwiravs, vedreba misi RmerTs usmenia” da gandegilic<br />

Tavisi moRvaweobis da siwmindis Sesamowmeblad yoveldRe daayrdnobs Tavis ,,locvans” senakSi<br />

sarkmliT Semomaval mzis sxivs.<br />

literaturul kritikaSi gamoTqmulia mosazreba, rom sinaTlis sxivi ilias mier poemaSi<br />

Cafiqrebulia, rogorc mwiris grandiozuli eWvis gamaqarwylebeli iluzia(araxamia 2005: 77).<br />

xolo es iluzia, Tu niSani RvTis wyalobisa, gandegils maSinve emsxvreva, rodesac mwyemsi qali<br />

ubralo eniT Seaxsenebs mas qristianobisTvis damaxasiaTebel Rirebulebebs an iqneb sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, rogorc ki cxovreba mwyemsi qalis saxiT realurad Seaxsenebs mas Tavis<br />

Tavs. arada swored am iluziaze, Tu gnebavT, saswaulze, fanatikuri orientireba xdeba<br />

sabolood mwiris fizikuri daRupvis mizezi. es iluzia, gnebavT saswauli, xdeba<br />

gandegilisTvis ara marto da ara imdenad sulieri siwmindis erTgvari sazomi, aramed sakmaod<br />

aSkarad gamoxatuli fanatikuri TviTmizani, romlis miRweva-SenarCuneba, araa gamoricxuli,<br />

qvecnobierad mainc, gandegilis siamayisa da erTgvari ampartavnebis obieqtsac ki<br />

warmoadgendes. Cven Zalzed kargad gvesmis yovelgvari literaturuli analogiisa da<br />

paralelis garkveuli pirobiToba da isic, rom, Sesabamisad, maT gamorCeulad sifrTxiliT<br />

unda movekidoT, gansakuTrebiT maSin, rodesac esa Tu is literaturuli pasaJi Tu wiaRsvla<br />

aSkarad iZleva mravalmxrivi wakiTxvis saSualebas. magram xsenebul konteqstSi mainc unda<br />

gavixsenoT umniSvnelovanesi fragmenti emil zolas SesaniSnavi romanidan ,,abe mures<br />

Secodeba” (zola 1964: 351-354), rodesac am gaxmaurebuli romanis mTavari gmiri, gamoqanculi<br />

Tavisi brZoliT xorciel vnebebTan, TavdaviwyebiT eZleva TviTtkbobasa da<br />

TviTkmay<strong>of</strong>ilebas: ,,erTi farTo sxivi, rogorc oqros mtveri, SemoiWra saydarSi da gaanaTa<br />

misi Suaguli, kedlis saaTi, kaTedra, mTavari sakurTxeveli. SeiZleba es iyo madli uflisa,<br />

cidan naTlis bilikiT rom ubrundeboda?... da abe mure aRitaca usazRvro siamayem. is kerpi<br />

gaxda. mzis sxivi TandaTan zemoT iwevda; mTavari sakurTxeveli gizgizebda. mRvdeli Tavs<br />

arwmunebda, rom es iyo madli, romelic mas ubrundeboda... mis zurgs ukan mxecuri brdRvinva<br />

alersad gadaiqca. kefaze grZnobda mxolod xaverdovani TaTis cacuns, TiTqos romeliRac<br />

veeberTela kata ealerseboda”. Tu visi TaTis cacunia axalgazrda mRvdlis gaxurebul<br />

kefaze, sul ramdenime striqonis Semdeg xdeba cxadi: ,,araferia, araferia, araferia_<br />

warmoTqva man, _RmerTi ar arsebobs. saydars TiTqos Zlierma TrTolam gauara. SeSinebul<br />

mRvdels mkvdrisferi daedo. daayura. vin laparakobda? vin gmobda RmerTs?... mTeli zeca<br />

aRgviliyo, RvTiuri wesebi aRizianebda, saidumleobani Rimils hgvridnen”.<br />

sxvaTaSoris ,,berul pativmoyvareobaze” sakmaod Riadaa saubari da sakmaod uary<strong>of</strong>iT<br />

konteqstSic lev tolstois cnobil vrcel moTxrobaSi ,,mama sergi”. ase, magaliTad, mama sergi<br />

ukve iseT wmindanad racxda Tavs, romlis locva (gankurnebisaTvis) uTuod unda axdeniliyo<br />

(tolstoi 1966 ; 298).<br />

araa, albaT, SemTxveviTi, rom swored ,,beruli pativmoyvareobiT” Tavdajerebulia mama<br />

sergi im periodSi, rodesac ukve sakmaod xanSiSesuli umZimes codvas Cadis masTan<br />

gansakurneblad miyvanil, ocdaori wlis gonebamosusto qaliSvilTan. da es maSin, rodesac<br />

manamde, gacilebiT adre, jer kidev SedarebiT axalgazrdam uari Tqva makovkinas aRviraxsnil<br />

da uaRresad momxibvleli qalis mxridan cdunebaze; roca amisTvis sakuTari saCvenebeli<br />

TiTic ki gaimeta mosaWrelad. qali ki am zneobrivi gmirobis magaliTiT monastrisken moaqcia.<br />

magram mama sergica da abe murec acnobiereben ara marto TavianT xorciel codvebs,<br />

aramed acnobiereben, ebrZvian da Trgunaven ampartavnebasac. maT TavianT TavSi hy<strong>of</strong>niT Zala,<br />

kvlav aRmoaCinon fizikuri arsebobisa da sulieri moRvaweobis azri da sawyisi. isini ara<br />

marto Rrma sinanulSi vardebian, aramed agrZeleben gzebis Ziebas RvTisa da xalxis<br />

samsaxurisaken. aki ipovis kidec sruliad moulodnelad Tavis ideals mama sergi Soreuli<br />

naTesavis, paSenkas daumadlebel saqcielSi (tolstoi 1966: 309). ,,...RmerTisTvis cxovrobs da<br />

hgonia, rom xalxs emsaxureba. diax, keTili samsaxuri, daumadleblad gamowvdili erTi Wiqa<br />

wyali ufro Zvirfasia, vidre Cems mier keTily<strong>of</strong>ilni saqmeni”,_ase fiqrobs gardaqmnili,<br />

“strannik (странник)” -is samosSi gadacmuli mama sergi, romelic axla ukve madlobis Tqmasac<br />

aRar acdis xolme xalxs, ise gaSordeba, roca rame keTil saqmes Caidens.<br />

ki magram, maSin raRa daemarTa ,,qarTvel gandegils”, romlis Secodeba, yvelafrisda<br />

miuxedavad, mainc mxolod celqobaa imasTan SedarebiT, rac mama sergisa da abe mures<br />

gadaxdaT. ilias poemis gmiri ufalma daindo mruSobis momakvdinebeli codvisagan, ufro<br />

24


metic, imis mtkicebac ki ar aris advili, rom gandegilma Tundac gulSi imruSa. aki ganmartavs<br />

kidec ilia mwiris sulier gancdas: ,,Tu codva aris, egre rada hgavs sulisTvis aRTqmul<br />

ukvdavebasa?” iqneb es mxolod mwyemsi qalisadmi jer kidev gaucnobierebeli siyvarulia;<br />

ufro misi silamazisadmi yovelmxriv bunebrivi ltolvaa, vidre avxorcobis TavisTavad<br />

samarcxvino gancda. Tqma imisa, rom gandegili mxolod an upirveles yovlisa, xorcielma<br />

vnebam gaitaca, Zalzed gadaWarbebulad meCveneba. Tumca Tundac saqme avxorcobis<br />

CanafiqrTan an ganxorcielebul mruSobasTan gvqondes, aris Tu ara es sakmarisi, rom<br />

gandegili ukve sabolood damarcxebulad gamocxadebuliyo? nuTu mas aRar hqonda Sansi Rrma<br />

sinanuliTa da sulieri moRaweobiT uzenaesTan Tavidan miaxlebisa? vfiqrob, am konteqstSi<br />

msgavs Tematikaze Seqmnili nawarmoebebis gaxseneba sruliad gamarTlebuli da upriania.<br />

gavixsenoT, Tu ra umZafres sulier gancdebSi vardebian igive abe mure da mama sergi, an<br />

anatol fransis Tebaideli meudabnoe, saswaulmoqmedi pafnuti, romelmac Tavis droze<br />

,,aleqsandriis cis cqriala mTvare”(fransi 1914:119)_umSvenieresi, magram znedacemuli Taisi<br />

moaqcia samonastro cxovrebis gzaze; anda wmida antoni, romelic aramarto xorciel<br />

ltolvas(amonarias mimarT), aramed umZafres inteleqtualur cdunebebsac ganicdis<br />

floberis cnobil filos<strong>of</strong>iur dramaSi(floberi 1983). ase rom, msgavsi gansacdelis winaSe<br />

ilias gandegili marto ar aris.<br />

Cemi azriT, sainteresoa isic, rom ilias gandegili ar Cadis arc yvelaze umZimes codvas,<br />

romelic saerToa Cvens mier dasaxelebuli sxva gmirebisaTvis. mama sergisgan, abe muresgan,<br />

pafnutisagan gansxvavebiT, romlebic garkveul etapze (rogorc wesi, uSualod codvis<br />

Cadenis Semdeg) Riad vardebian RvTis gmobasa da uzenaesis uary<strong>of</strong>aSi, ilias gandegilis<br />

maqsimaluri ,,Secodeba”, am mxriv, imiT Semoifargleba, rom RvTis mimarT sruliad<br />

gaucnobierebeli sayveduri dascdeba: ,,xolo gza xsnisa eseTi mergo me... ubedursao”.<br />

vfiqrob, yovelive zemoxsenebulTan dakavSirebiT unda gadafasdes Sexeduleba,<br />

romliTac TiTqosda gansazRvrulia poema ,,gandegilis”, rogorc erTgvari didaqtikuralegoriuli<br />

nawarmoebis xasiaTi. ar aris aucilebeli am SesaniSnavi nawarmoebis raime<br />

xelovnur Teoriul sqemaze dayvana da TviTmiznuri mtkiceba imisa, rom gandegili da mwyemsi<br />

qali, ginda Tu ara, maincdamainc (an upirveles yovlisa) erTgvar saxe-simboloebsa da saxeideebs<br />

warmoadgenen; aramed umjobesia, yuradReba gamaxvildes mTavari gmirebis gamorCeul<br />

individualobasa da ganumeoreblobaze, romelic gansakuTrebul xibls sZens poemas.<br />

am konteqstSi sagulisxmoa isic, rom poemaSi mwyemsi qali uaRresad daSorebulia im<br />

sqemas, romelic, saerTod, xSirad moqmedebs msgavsi xasiaTis nawarmoebebSi. marTalia, mas<br />

gandegilTan, erTis mxriv, udavod moaqvs sicocxlisa da sinorCis surneli, magram, amave<br />

dros, is umankoebisa da ubiwoebis gansaxierebacaa. mas, faqtobrivad, araferi aqvs saerTo arc<br />

vnebian aleqsandriel mocekvavesa da advilad xelmisawvdom qalTan_ TaisTan, arc marTlac<br />

eSmaSeCenil, cinikos makovkinasTan, mama sergis Secdena rom surda; arc im vaWris axalgazrda<br />

gonebamosusto asulTan, mama sergis vnebianad rom Semoxvia welze xeli da samarcxvino<br />

codvisaken ubiZga da, rac unda ucnauri iyos, arc sicocxliTa da saocari xalisiT aRsavse,<br />

Tumca mainc vulgarul da gavelurebul albinasTan, romelmac Tavis iniciativiT ara mxolod<br />

,,paradus” baRis mSvenierebas aziara celibatSi mcxovrebi axalgazrda kaTolike moZRvari.<br />

mokled, ,,gandegilis” mwyems qals yvelaferi SeiZleba ewodos macduneblis garda (ufro<br />

metic, roca gandegilis ,,cduneba” xdeba, mas ubralod sZinavs). misi marTlac rom bavSvuri<br />

ubraloeba da uSualoba, Tavmdabloba da pirdapiroba, rom aRaraferi vTqvaT natif, magram<br />

srulebiTac aravulgarul garegnobaze, calsaxad gvafiqrebinebs, rom masSi aris ara raime<br />

saeWvo da bneli, aramed WeSmaritad RvTaebrivi sawyisi, RvTaebrivi sawyisi Tundac<br />

renesansuli gagebiT mainc da, amdenad, am sawyisisken asketis uneblie gadaxra (gadataniTi Tu<br />

pirdapiri mniSvnelobiT) sulac ar unda dasrulebuliyo umZafresi dramiTa da miTumetes,<br />

tragediiT. magram arc ilias gandegili hgavs sxvas bevrs. is ukiduresad mgrZnobiare<br />

fsiqikisa da gamorCeuli sulierebis individumia, romelic uTanasworo brZolaSi kidev<br />

erTxel Seerkineba da kidev erTxel daamarcxebs (!!!) cxovrebiseul sinamdviles. magram mwiri<br />

ver ereva mis cnobierebaSi daleqil fanatikur midrekilebebs, Sesabamisad, gamousworebel<br />

dacemad aRiqvams sulieri wrTobis gzaze naxevari nabijiT ukan daxevasac ki, riTac<br />

misdauneburad dauZleveli da uaRresad mkrexeluri eWvi Seaqvs uzenaesis yovlismomcvel<br />

saTnoebasa da mimteveblobaSi. yovelive es ki misi, rogorc morwmunisa da adamianis pirovnuli<br />

tragediis umTavresi mizezi xdeba.<br />

rogorc araerTxel aRniSnula, ilias ,,gandegili” uaRresad Rrma azrobrivi datvirTvis<br />

nawarmoebia. magram is, upirveles yovlisa, uzado ostatobiT Sesrulebuli mxatvruli<br />

Txzulebaa da ar SeiZleba ganixilebodes, rogorc erTgvari Teoriuli traqtati, romelmac<br />

ama Tu im umniSvnelovanes da umwvaves kiTxvaze unda gasces pasuxi. piriqiT, ,,gandegili”<br />

aranakleb SekiTxvas wamoWris, vidre amomwurav pasuxs iZleva da, mniSvnelovanwilad, swored<br />

amaSia am ukvdavi poemis idumali momxiblveloba, swored amaSia is muxti, riTac didi ilia sul<br />

axali da axali Taobis mkiTxvels uwevs jansaR provocirebas umZafres filos<strong>of</strong>iur<br />

sakiTxebze fiqrisa Tu gansjisaTvis.<br />

25


damowmebani:<br />

araxamia 2005: araxamia, nana - ilia WavWavaZis “gandegili” qarTul literaturaTmcodneobaSi, Tb. 2005.<br />

zola 1964: zola, emil- “abe mures Secodeba”, Tb. “literatura da xelovneba”, 1964.<br />

tolstoi 1966: tolstoi, lev - “mama sergi”, Txz. 10 tomad, t. 10, Tb. “sabWoTa saqarTvelo”, 1966.<br />

floberi 1983: floberi, gustav- “wminda antonis cdunebani” (rusul enaze), Txz. 3 tomad, t. 2, moskovi,<br />

1983.<br />

fransi 1914: fransi, anatol- “Taisi”, Tb. 1914.<br />

WavWavaZe 1987: WavWavaZe, ilia - “gandegili”, Txz. sr. kr. 20 tomad, t.1, Tb. “mecniereba” - “sabWoTa<br />

saqarTvelo”, 1987.<br />

26


mixeil qurdiani<br />

ilia WavWavaZis ‘master klasi” _ “nikolooz gostaSabiSvili”:<br />

kompozicia da funqcionaluri kadrireba<br />

“nikolooz gostaSabiSvili” (saaxalwlo moTxroba) 1890 wels gamoqveynda gazeTSi<br />

“iveria” (1: 2-3), romlis sacenzuro nebarTva 1889 wlis 31 dekembers aris gacemuli. daweris<br />

TariRad mas 1880 weli uzis.<br />

moTxroba ori nawilisagan (resp. Tavisagan) Sedgeba _ pirveli avtobiografiuli<br />

xasiaTisaa, meore istoriuli. orive pirobiTad.<br />

magaliTad meore TavSi istoriulobis efeqtis gamosawvevad moxmobilia qarTlis mefis<br />

giorgi meTerTmetisa da iranis sefiani mefis (“yizilbaSTa yeinis”) Sah-sulTan useinis<br />

saxelebi, romelTa meSveobiT “unda moxdes” moTxrobaSi aRwerili omis “sinqronizacia”: “erT<br />

dros Cvena gvyolia qarTlis mefe giorgi meTerTmete. imis dros yizilbaSebis yeinad dajda<br />

Sah-sulTan-usein. am yeinma gamohgzavna didis jariT Tavisi sardali, rom saqarTvelo aiklos<br />

da Tavisad daiWiros. daiZaxes CvenSiac jarianoba da Tavi moiyares qarTvelebma mtris<br />

dasaxvedrad. ” ( WavWavaZe 1985 : 222-223)<br />

swored giorgi XI-isa da husein I-is zeobis TariRebis Sedareba avlens moTxrobis<br />

kvaziistoriul fons.<br />

giorgi XI mefobda orjer (1676-1688 da 1703-1709), husein I mefobda 1694-1722 wlebSi. e.i.<br />

giorgi XI-is pirveli mefoba (1676-1688) uswrebda huseinis zeobis wlebs (am dros iranis Sahi<br />

suleiman I, igive sefi II iyo: 1666-1694). xelaxla giorgi XI swored huseinma gaamefa, magram<br />

iranidan saqarTveloSi aRar daubrunebia, yandaaris (avRaneTi) beglar-begad da iranis<br />

spasalarad daniSna da ajanyebul avRanelTa dasja daavala.<br />

esabamisad giorgi XI-sa da husein I-s Soris saqarTveloSi omi ar momxdara (huseins ar<br />

uomia agreTve arc erekle pirvelTan, romelic suleiman I-ma gaamefa giorgi XI-s nacvlad da<br />

arc vaxtang VI-sTan, romelic ganagebda qarTls giorgi XI-Tvis qarTlis mefobis aRdgenis<br />

Semdeg).<br />

moTxrobis pirveli da meore Tavebi erTmaneTis stilistur opozicias warmoadgenen.<br />

moTxrobis pirvel TavSi Txroba pirvel pirSi warmoebs TviTmxilvelisa da aqtantis<br />

mier. Txrobis manera lirikulia (nostalgiuri notebiT), rac mkiTxvelSi intimurobis<br />

gancdisa da ndobis faqtoris gamowvevas emsaxureba.<br />

meore TavSi Txroba ukve mesame pirSi warmoebs, redublikatoris mier da Txrobis<br />

manerac xazgasmiT naratiulia (heroikis elementebiT), rasac aseve funqcionaluri datvirTva<br />

aqvs: zemoqmedeba gonebaze da ara gulze.<br />

moTxrobis pirvel TavSi aRwerilia ojaxuri idilia _ bednieri, wevruklebi ojaxis<br />

saaxalwlo samzadisi, romlis procesSi deda xuTi patara xelisSemSleli “damxmarisagan”<br />

Tavis dasaxsnelad avalebs mamas bavSvebi raime ambiT Seiqcios.<br />

mama Svilebs “kargad dasaxsomeblad” uyveba erTi “qveynisaTvis Tavdadebuli vaJkacis”<br />

_ nikolooz gostaSabiSvilis ambavs.<br />

mama aRwevs Tavis mizans da swored misi monaTxrobi am istoriis gamo wers ilia WavWavaZe:<br />

“yvelazed metad damaxsovda erTis axalis wlis wina-Rame.” (WavWavaZe 1985 : 221)<br />

ambis Txrobisas gamoyenebulia funqcionaluri kadrirebis principi:<br />

Sori plani _ nikolooz gostaSabiSvili “gacxarebul omSi”, sadac is daunaneblad<br />

xocavda mters (omidan gamoxmobili “Coxis kalTiT gasisxlianebul xmalsa swmendavda”);<br />

saSualo plani _ nikolooz gostaSabiSvilis brZola erTi-erTze yizilbaSTan:<br />

“gostaSabiSvilma axsena RmerTi, aukriba sadave cxens da hkra qusli. cxenma erTi oriode<br />

kamara Sehkra, iskupa da Tvalis daxamxamebis umal vaJkaci vaJkacs win daudga. yizilbaSma<br />

wamouRera Tavisi Subi. gostaSabiSvilma xeli aukra da aicdina. es ise marjved mouvida, rom<br />

qebis kiJina dasces. minam yizilbaSi meored Seutevda SubiT, gostaSabiSvili cxen-da-cxen eca,<br />

waswvda, erTi-ori Ronivrad SehbRerta da cxenidam Zirs dasca, ase rom dacemuls fexzed<br />

adgoma gauZnelda.” ( WavWavaZe 1985 : 224)<br />

msxvili plani _ nokolooz gostaSabiSvili damarcxebuli mowinaaRmdegis winaSe:<br />

“ Camoxta cxenidam gostaSabiSvili, aayena yizilbaSi fexze da uTxra:<br />

_ nu geSinian, me Tavs ar mogWri. Seni Tavi Senis vaJkacobisaTvis mipatiebia. codvaa<br />

Seni gafuWeba. wadi da RmerTma gza mSvidobisa mogceso.” (WavWavaZe 1985 : 224)<br />

planTa cvalebadobas Semdegi datvirTva aqvs:<br />

27


nikolooz gostaSabiSvili raindia _ is Seupovrad ibrZvis xelCarTul omSic (Sori<br />

plani) da duelSic (saSualo plani), magram dacemuli da uiaraRod darCenili metoqis mokvla<br />

mas ar ZaluZs, radgan is raindia da ara jalaTi (msxvili plani) _ mteri iqceva msxverplad<br />

rogorc ki kargavs iaraRs da/an aRmoCndeba umweo mdgomareobaSi.<br />

vaJkaci (gmiri, raindi) ar SeiZleba iyos jalaTi _ ai mamis mTavari (“kargad<br />

dasaxsomebeli”) saTqmeli SvilebisaTvis Soba-axalwlis kvireulSi _ es Rirsebis saqmea.<br />

qarTuli literatura e.w. “Rirsebis literaturaa” _ “nikolooz gostaSabiSvili” mis<br />

SedevrTa ricxvs ekuTvnis (iseve rogorc SoTa rusTvelis “vefxistyaosani”, akaki wereTlis<br />

“gamzrdeli”, vaJa-fSavelas “aluda qeTelauri”,“ stumar-maspinZeli”, “bakuri”, “gvelis<br />

mWameli” da sxva).<br />

aqve isic unda iTqvas rom qarTul literaturaSive aris povnieri ilia WavWavaZis<br />

moTxrobis gmiris saqcielis alternatiuli Sefaseba sxva mwerlis (jemal qarCxaZe) aseve<br />

mxatvruli nawarmoebis (dadebiTi) personaJis (mowafe mirianis), mier:<br />

“(namdvili vaJkacoba ra aris) amas manam ver mivxvdebiT, sanam romantikuli burusidan ar<br />

gamovZvrebiT da yalb gmirobasa da praqtikul sikeTes erTmaneTisgan ar gavarCevT. aba is<br />

saqcielia kargi, rac nikoloz gostaSabiSvilma Caidina?<br />

ratomRac ara! rainduli, keTilSobiluri saqcielia!<br />

keTilSobiluri! (odnav agdebuli kilo da odnav ironiuli Rimili) is aris<br />

keTilSobileba, rom gaxurebul omSi sicocxle aCuqo mosisxle mters, romelmac saukeTeso<br />

TanamebrZolebi dagixoca! ra mSvenieri vaJkaci y<strong>of</strong>ilxar, yizilbaSo! afsusia Seni mokvla.<br />

midi da xoce qarTvelebi, sanam SegiZlia! Turme nu ityviT, es aris keTilSobileba...” (qarCxaZe<br />

1995 : 77)<br />

ilia WavWavaZis “master klasi” _ moTxrobis “kinematografiul” gadawyvetaSi<br />

mdgomareobs.<br />

cnobisaTvis: pirveli kinomatografiuli premiera Zmebi lumierebisa Sedga parizSi 1895<br />

wels, xolo funqcionaluri kadrirebis (planTa cvalebadobis), rogorc mxatvruli xerxis<br />

gamoyeneba daiwyes ukve xx saukunis ocian wlebSi.<br />

damowmebani:<br />

qarCxaZe 1995: qarCxaZe j. qaravani (romani), Tb. : “merani”, 1995.<br />

WavWavaZe 1985: WavWavaZe i. rCeuli nawarmoebebi xuT tomad, tomi II, moTxrobebebi, Tb.:<br />

“sabWoTa saqarTvelo”.<br />

28


tradiciuli gansaxovneba ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

lia wereTeli<br />

tradiciuli gansaxovneba uZveles motivTa da siuJetTa gacocxlebaa Semoqmedis mier.<br />

saxe-simboloebi da mza-formulebi, mxatvrul qsovilSi imave funqciiT erTvebian, rac maT<br />

tradiciul azrovnebaSi aqvT.<br />

folklorSi gadaganZulia sulieri saunje, romelic saukuneTa manZilze eris<br />

cnobierebam `SemoqmedebiT quraSi~ gamoawrTo. es procesi hgavs almasis qmnadobas, oqros<br />

`gamoxurvebas~ da iseTi srulqmnilebis miRwevas, romelic drois cvalebadobis miRma dgas.<br />

saxismetyveleba TavisTavad marad ucvleli, ukvdavi saxeebiT azrovnebaa. Semoqmedi<br />

eziareba sakralurs da ganimsWvaleba misi `ze-cnobieri~ ZaliT. `saxe~ TavisTavad arsebobs<br />

yvelasaTvis, magram `metyvelebs~ ara yvelasaTvis erTnairad, rodesac Semoqmedi<br />

folkloridan iRebs am Tu im motivs, Tqmulebas, sagmiro ambavs Tu zRaprul siuJets, misTvis<br />

`saxemetyvelobs~ uZvelesi miTosuri cnobiereba da qristianuli rwmena-warmodgenebi.<br />

tradiciuli gansaxovnebis TvalsawieriT Semoqmedi imdenad axlis Semoqmedi rodia, igi<br />

Semmecnebeli, amTvisebeli da `kargad daviwyebuli Zvelis~ gamacocxlebelia. saxismetyveleba<br />

is `Teslia~, rasac Semoqmedis Tvali miswvda da madliT ganaaxla.<br />

ilia WavWavaZis Semoqmedeba tradiciul azrovnebasTan ziareba da `SemoqmedebiT<br />

quraSi~ gardaqmnili xatmetyvelebaa. saxierad, cxovelmy<strong>of</strong>lad gansaxovndeba folkloruli<br />

motivebi da xatovani mza-formulebi ilias SemoqmedebaSi.<br />

xalxur gadmocemebs, legendebsa da poetur qmnilebebs ilia Tavad agrovebda. duSeTis<br />

mazraSi msaxurobis dros gansakuTrebiT dauaxlovda xalxur Semoqmedebas.<br />

mravalsaukunovani xalxuri sityviereba didi mTlianobis _ qarTuli sulierebis,<br />

sarwmunoebrivi erTianobisa da simtkicis, saxelmwifoebriobis diadi gancdis namsxvrevebad<br />

esaxeboda. uRrmavdeboda xalxur sadideblebs, gamonaTqvamebs, poetur Sedevrebs, `urmulis~<br />

hangi, `erT gabmul godebad~ Caesmoda, folklorul qmnilebebSi xalxis gulisTqmis sWvretda.<br />

tradiciuli gansaxovneba ilias SemoqmedebaSi sakralurobis gancdas, eris `zecnobieri~<br />

madlis ziarebas gulisxmobs.<br />

mzis sxivze dayrdnobili gandegilis `locvani~.<br />

a) mzis sxivs dayrdnobili „locvani“<br />

gandegili beri „locvans“ mzis sxivze ayrdnobs da am saswauliT amowmebs<br />

madlmosilebas.<br />

ra wyaros eyrdnoba i. WavWavaZe am saswaulis ametyvelebisas? saswauls hagiografiaSi<br />

Tavisi gansaxovnebis sistema aqvs. konkretul istoriul realobaSi iWreba iracionaluri,<br />

zedrouli arsi. RvTiuris Semecneba swored saswaulis ZaliT sruldeba. saswauli kavSiria<br />

miwiersa da RvTiurs, realursa da irealurs Soris. ams<strong>of</strong>liuri dro-sivrcis dasazRvruli<br />

realoba iSleba Txrobis horizontad, xolo saswauli vertikaliT aRimarTeba da<br />

jvarsaxovneba warmodgeba. saswauli srulqmnis adamianis nebisa da RvTiuri nebis Tanxvedras.<br />

amrigad, saswauli RvTiuris aRqmis funqciiT iWreba TxrobaSi.<br />

sxivi, miTopoeturi tradiciiT, mzesTan kavSiris, mzis `wilis~ aRmniSvnelia. `nawiliani~<br />

gmirebi mzis niSniT aRbeWdilni warmodgebian da daumarcxebelni arian, vidre<br />

wilxvdomilobas floben. Saravandedi mzis diskos gansaxierebaa, RvTiuri naTlis Tanxleba,<br />

wmidanobis atributi... mzis sxivis `CamoSveba~, `Camosveteba~, mzis Suqis `dafena~<br />

RvTivkurTxeuloba, madlmosilebaa folklorSi.<br />

ikonografiaSi mzis sxivi svetad eSveba, Suqi vertikaliT ifineba da `naTlis svetad~<br />

cxaddeba.<br />

medievaluri azrovneba mzes `RvTis xatad~ srulqmnis. mefe `RvTis xatia~ da RvTis nebis<br />

momfeni.<br />

`vefxistyaosanSi~ mefeebi mze-mefeebad ixatebian da `naTlis sveti~ axlavT:<br />

`igi Wabukni SuqiTa vnaxen mzisaca metiTa,<br />

maT samTa Svidni mnaTobni hfaraven naTlisa svetiTa~ (1417).<br />

`mze uSenod ver iqmnebis, radgan Sen xar misi wili~.<br />

mzis sxivze dayrdnobili `locvani~ poemaSi i. WavWavaZem sarwmunoebrivi mrwamsiT,<br />

xalxuri tradiciis gaTvaliswinebiT srulqmna.<br />

konkretulad ori epizodi cxady<strong>of</strong>s folklorul wyaros:<br />

a) Tamar mefis tansacmels, xalxuri legendis Tanaxmad, mzis sxivi iWerda.<br />

b) `erekle mefe locvaze rom dadgeboda, xmals mzis Suqze dahkidebda xolme da roca<br />

locvas gaaTavebda, sxiviTgan isev aiRebda xmalsao~.<br />

29


i. WavWavaZem saswauli poemaSi `gandegili~ am xalxuri tradiciis gaTvaliswinebiT<br />

srulqmna.<br />

* * *<br />

`bazaleTisa tbis Ziras~ _ bazaleTis tba i. WavWavaZis leqsSi ori xalxuri tradiciis<br />

Serwymaa. `bazaleTSi daRupva~ formuladqceuli xatovani gamoTqmaa _ srul daRupvas,<br />

saboloo imedgacruebas, veRar gadarCenas aRniSnavs. bazaleTis tba Zalian Rrmaa, bevris<br />

tragikuli sikvdilis mizezi gaxda. wyevlis formadac qceula gamoTqma `bazaleTSi daRupva~.<br />

imavdroulad bazaleTs ukavSirdeba Soba gmirisa, raindisa, romlis dabadebasac moelis<br />

eri. am gmirma unda ixsnas qveyana.<br />

magram gana bazaleTis tbis Ziras darweul akvanSi Cveulebrivi yrma wevs?<br />

xalxuri tradiciiT, oqros akvanSi, batoniSvili wevs, bagrationi yrma ufliswuli:<br />

`am batonebis dedasa iavnaninao,<br />

udgiaT oqros akvani vardo naninao<br />

Sig uwevT batoniSvili iav naninao...~<br />

taxtdakarguli saqarTvelo, bagrationTa samefo sagvareulos ruseTSi gadasaxleba da<br />

mim<strong>of</strong>antva... bazaleTma TiTqos es tragikuloba Seirwya.<br />

i. WavWavaZe yrma ufliswulis dabadebas, samefo xelisuflebis aRdgenas eris molodins<br />

unda gulisxmobdes.<br />

vfiqrobT, i. WavWavaZe sagangebod arCevs xalxur tradiciaSi damkvidrebul, xatovan<br />

formulebad qceul, Rrmadsulieri Sinaarsis motivebs. unarCunebs maT gansaxovnebis<br />

tradicias da axleburad acocxlebs mxatvrul naazrevSi.<br />

xalxuri legenda, romelsac imowmebs vaxuSti bagrationi `aRweraSi~, oqros akvanSi<br />

mwoliare yrmaze mogviTxrobs. igi uxilavs bers, romelic beTlemis gamoqvabulSi Sesula:<br />

yinulis brwyinvale taZars Weri varskvlavebiT hqonda moWedili, iataki TvalmargalitiT,<br />

SuaSi oqros akvani idga, romelsac mtredi arwevda... beTlemidan wamosul bers Tan wamouRia<br />

abrahamis karvisa da qristes bagis xis naWrebi da mefe ereklesTvis mourTmevia... anu mefe<br />

erekle, rogorc bagrationi mefe, bibliur-saxarebiseuli siwmidis, yrma-macxovris `saunjes~<br />

wildebulia. is daviT winaswarmetyvelis STamomavalia da memkvidrea im `Zir-Stosi~,<br />

romelsac miekuTvneba RvTismSobeli da macxovari. es mrwamsi tradiciul azrovnebaSi iseve<br />

cxovelmy<strong>of</strong>elia, rogorc saistorio mwerlobaSi, agiografiaSi, ikonografiasa da<br />

himnografiaSi.<br />

am saidumloebrivi, siwmidiT mosili adgilidan _ beTlemidan iReben dasabams xevsurTa<br />

RvTisSvilni.<br />

rogorc mcxeTa aris ierusalimis analogi (k. kekeliZe) ise xevis beTlemi analogia<br />

palestinis beTlemisa tradiciul azrovnebaSi. beTlemis `kari~ zRurblia sakralurisa:<br />

`beTlemis karze hkidia voJa jurxais faria,<br />

mouvlis omis wadili, xandaxan SesZravs qaria~.<br />

beTlemis karTan, rogorc zRurblTan, hkidia es fari da igi didi winapris mxedruli<br />

suliskveTebiT aris aRvsili, omi swyuria. qari `acocxlebs~ am wadils. beTlemis karTan<br />

dakiduli fari `sam sknelSi~ moiazreba. igi rogorc jaWvi beTlemis qvabSi, or samyaros<br />

aerTebs. mas sakraluris mcvelis funqcia akisria.<br />

erTi xevsuruli andrezi oqros akvanSi RvTiur yrmaze mogviTxrobs da Sobis<br />

cxovelmy<strong>of</strong>loba ixateba:<br />

`oqros akvani dgaod, Sigav ymawvil iwviv, tred daRbrunevdesav Tavzedao, ifqlis<br />

marcvlebs aWmevdes~ (z. kiknaZe).<br />

amisdakvalad, tradiciul azrovnebaSi `oqros akvanSi~ batoniSvili, yrma ufliswuli<br />

moiazreba. `iavnanebi~ da sadideblebi moixsenieben. bagrationi yrma ufliswuli beTlemis<br />

yrmis darad aris oqros akvanSi moazrebuli, radgan igi bibliuri CamomavlobiT `daviTis<br />

saxlidan~ aris da macxovris `Zir-Stos~ memkvidrea.<br />

oqro da oqroqsovili RvTivkurTxeulobas ganasaxierebs. oqrocurvilia mefis<br />

Saravandi, anu gvirgvini, oqrosfrad ixilveba mefis samosze gadmosuli `madli~, nu diadima,<br />

sartyeli, romelic jvarSemosilad saxavs mefes, oqrosferi foCiT aris garsmovlebuli<br />

RvTismSoblis mewamulisferi Sesamoseli niSnad `zeciuri ded<strong>of</strong>lobisa~.<br />

oqros miwier samyaroSi sispetakis, siwmindis, uxrwnelobis simboloa. oqros darad mefe<br />

`RvTis xatad~, adamianTa Soris `RvTis nebis~ ganmcxadeblad moiazreba.<br />

tradiciuli azrovneba ganasaxovnebs bagrationTa samefo ideologias, romelic<br />

ganfenilia saistorio mwerlobaSi, agiografiaSi, himnografiasa da Suasaukuneobriv kedlis<br />

mxatvrobaSi. `istoriani da azmani SaravandedTani~-s avtori laSa-giorgis dabadebis adgils<br />

_ tabaxmelas adarebs beTlems da es aris paraleluri Txrobis, ori dro-sivrculi<br />

ganzomilebis wiaRi, plutarqis `paraleluri biografiebis~ darad. RvTismSoblis saxesimbolikiT,<br />

misi amqveyniuri cxovrebis epizodebiT `iwereba~ Tamar mefis `cxovreba~, raTa<br />

daixatos gvirgvinosani bagrationi mefe-Tamaris RvTismSobelTan mimsgavsebuloba,<br />

saqarTvelo warmoadgens RvTismSoblis wiaRSi, misgan kalTagadafarebuli, RvTismSoblis<br />

30


wilxvdomili~ qveyana Tamaris madliT, misi mefobiTa da RvawliT `samoTxed~ ixilveba. es<br />

mrwamsi `vefxistyaosanSic~ ganfenilia. Tamaris `qebiT~ mematiane, rusTvelis darad<br />

RvTismSoblis sagalobels warmoTqvams.<br />

Tu beTlemi gadaganZuli sakraluri ganZTsacavia, klde-yinulebSi, `bazaleTis tba~<br />

wylis wiaRSi CanTqmul saidumlos ifaravs. iliaseuli xedviT (rac xalxur legendebSi ar<br />

dasturdeba), Tamar mefes Caudgams Tavisi xeliT tbis ZirSi `is oqros akvani~.<br />

vfiqrobT, ilia WavWavaZe am tradiciuli gansaxovnebis `gasaRebs~ gvTavazobs: `oqros<br />

xanis~ RvTivkurTxeuli mefe-gvirgvinosani `oqros akvans~ _ asaidumloebs, sakralur<br />

adgilad amkvidrebs, gadaganZavs saunjes. Tu Tamar mefis saqarTvelos ruqas davakvirdebiT,<br />

bazaleTis tba `Suaguls~, Suacentrs qmnis.<br />

ilia WavWavaZe `qarTlis cxovrebis~ darad, qarTvel mefes moiazrebs eris sazRvarTa<br />

`mcvelad~, eris winamZRolad, RvTivrCeul gvirgvinosnad. iliam sami RvTaebrivi saunjis<br />

`mamuli, ena, sarwmunoebis~ ???? qarTveli saxelmwifoebriv saZirkvlad gamoacxada sami saxexati:<br />

`gvirgvini, guTani da xmali~.<br />

gvirgvini _ mefis insignia, simbolo mziurobisa da maradiulobisa miTosuri<br />

cnobierebidan... guTani _ glexis umTavresi sameurneo iaraRi, simbolo miwaTmoqmedi eris<br />

arsebobisa da xmali _ simbolo Tavdacvis, mterTan orTabrZolis, mxedruli suliskveTebisa.<br />

vfiqrobT, leqsSi `bazaleTis tba~ ilia WavWavaZe ganasaxovnebs bagrationis yrma<br />

ufliswulis dabadebas, samefo xelisuflebis aRdgenas saqarTveloSi.<br />

ilias, taxtdakargul saqarTveloSi realurad daekisra mefobis, eris winamZRolobis<br />

misia, man ganvlo golgoTa, ufalTan mimsgavsebiT qarTveli mefe-mowameni rom vlidnen. Rrmad<br />

hqonda gancdili qarTvel bagrationTa xvedri `erTmorwmune~ dampyrobis maxvilqveS ruseTSi<br />

gadasaxlebuli da mim<strong>of</strong>antuli erekle mefis STamomavalni Tu iranSi gadaxvewili<br />

aleqsandre batoniSvilis `ganwiruli suliskveTeba~.<br />

amrigad, i. WavWavaZe sagangebod arCevs xalxur tradiciaSi damkvidrebul xatovan<br />

formulad qceul, Rrmadsulieri SinaarsiT gamorCeul motivebs. unarCunebs maT<br />

gansaxovnebis tradicias da axleburad acocxlebs mxatvrul naazrevSi.<br />

eris molodini safarveldadebuli, gadaganZuli saidumlos gacxadebis Jamis<br />

molodinia. `vefxistyaosnis~ saxismetyvelebis darad, raindebs RvTiur Zalas `abjari<br />

sakvirveli~ aniWebT:<br />

`jaWvi, xrmali, muzaradi, sabarkuli maTi mgvani~,<br />

`jaWv-muzaradi almasi, xrmali basrisa mWrelio~.<br />

zRaprul epizods poemaSi qarTvel mefeTa istoriuli suraTebi mxatvruli<br />

ZalmosilebiT usworebs Tvals.<br />

sainteresoa, tradiciul azrovnebaSi gergetis samebis funqcia:<br />

`gergeti ZvelTaganve siwmidiT y<strong>of</strong>ila mosili qarTvelTa TvalSi. im adgilze, sadac<br />

dRes samebis taZari dgas, tradicia andria pirvelwodebulis kvals xedavs, mociquls aq jvari<br />

aRumarTavs, riTac dasabami miucia am aremaris sakraluri istoriisaTvis... Znelbedobis Jams<br />

samebis wmida taZarSi inaxeboda sveticxovlis ganZi, maT Soris wmida ninos jvari vazisa,<br />

gergeti mcxeTis sveticxovlis saufloSi Sedioda. isini TavianT istorias vaxtang<br />

gorgaslidan iwyeben, taZris aSenebas Tamaris andrezul xanas miaweren~. (z. kiknaZe)<br />

es andrezebi da gadmocemebi hqmnian saymos cnobierebas. saymos cnobiereba ki<br />

gamWvirvaled inaxavs mefis cxovelmy<strong>of</strong>el xats, eris damoukideblobis ideals, pirovnebis<br />

Rirsebisa da Tavisuflebis mrwams. vladikavkasidan momavali iliasa da moxevis saubarSi<br />

samebis taZarTan erTad TvalnaTliv cocxldeba `samyos~ tradiciuli azrovneba. lelT-Runia<br />

faqtobrivad `sakraluris mcvelis~ funqcias gulisxmobs.<br />

* * *<br />

TeleToba _ xatovan Tqmad qceuli sityva-formulaa, `areuloba, Rreoba, xmauroba,<br />

uwesoba. (T. saxokia). TeleTobiT aRiniSneba qaosi `erTi sityviT TeleTobaa~ (g. orbeliani).<br />

`TeleTis gorakze warmomdgaria qviTkiris eklesia wmida giorgis saxelobaze aSenebuli.<br />

dReobaze auarebeli mlocveli iyrida Tavs, ikvleboda xatisTvis Sesawiri saklavi. aTevdnen<br />

Rames, imarTeboda qeifi, drostareba, Cxubi... am uwesrigobas, xmaurobas suraTxatovnad<br />

daerqva TeleToba~.<br />

TeleToba, rogorc xatovani Tqma, aurzaurisa da Rreobis aRmniSvneli, gulisxmobs<br />

wmida giorgis dResaswaulis desakralizebas ilias epoqaSi: umTavresi funqcia dResaswauls<br />

dakarguli aqvs da TavSeyris, qeifoba-drostarebis alagad qceula. XIX s-is sasuliero pirTa<br />

qadagebebSi xSirad Cndeba mowodebebi imis Taobaze, rom did dResaswaulebze xalxi salocavad<br />

da wmidanTa pativsacemad rodi ikribeba, umetesad taZris ezoSi saklaviT modis da saero<br />

dResaswaulad aqcevs saeklesio tradicias. am epoqaSi TvalSisacemia sulier faseulobaTa<br />

gadafaseba da sasuliero wodebisadmi undobloba, rac ganapiroba saqarTveloSi ruseTis<br />

imperiulma politikam _ samefo taxtis gauqmebam da avtokefaliis dakargvam, rus egzarxosTa<br />

mier qarTvel sasuliero pirTa Seviwrovebas, sasuliero ganaTlebis mowyvetas<br />

Suasaukuneobriv tradiciasTan da rusulad wirva-locvis, zogadad rusifikaciis politikiT.<br />

31


xalxi inarCunebs dResaswaulis xsovnas, magram TandaTan es dResaswauli emsgavseba<br />

warmarTul, qristanobamdel wes-Cveulebebs.<br />

rodesac i. WavWavaZis `kacia-adamianSi~ TeleTs gamgzavreba ixateba, swored<br />

desakralizebuli, funqciadakarguli dResaswaulis xsovna warmoCndeba. uZvelesi droidan<br />

Svilierebisa da senTagan gankurnebis ZaliT ganTqmuli wmida giorgis salocavSi luarsabi da<br />

darejani rwmeniT aRvsili sasoebiT moZRvris rCeviT rodi mieSurebian, maT iq mkiTxavi<br />

agzavnis.<br />

TeleToba mciredmorwmune col-qmrisTvis wmida giorgis saswaulTa mosmenis,<br />

mravalsaukunovani taZris Tayvaniscemis surviliT rodia aRvsili, aramed isini im mrevlis<br />

RviZli Svilni arian, romelsac TeleToba TavSeyrisa da Rreobis, advilad desakralizebul<br />

dResaswaulad miaCniaT.<br />

rogorc i. WavWavaZis TvalsawierSi luarsabi ar aris wminda mefe luarsabis Rirseuli<br />

memkvidre sarwmunoebrivi mrwamsiT, arc darejania gansaxiereba rusTvelisa, pirovnebisa,<br />

rogorc saxeli luarsabi, ilias Semdgom desakralizebulia, ise TeleToba da TeleTs<br />

gamgzavreba nawarmoebSi komikuria.<br />

ilia WavWavaZis `kacia-adamianSi?!~ es desakralizebuli dResaswauli igulisxmeba,<br />

gaSarJebulia `luarsabisa da darejanis TeleTs gamgzavreba~.<br />

amrigad, ilia WavWavaZe tradiciuli azrovnebis wiaRs siRrmiseulad scdeba,<br />

sakraluris `ze-cnobier~ Zalas SeigrZnobs, acnobierebs da Tavis SemoqmedebaSi axleburad<br />

acocxlebs. tradiciuli gansaxovnebis ZaliT sakralurobis, idumalebis, saidumloebrivis<br />

madli SemoqmedebiTad SenarCunebulia.<br />

32


`kvali ganaTlebulis~<br />

motivi ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

Tamar SarabiZe<br />

yvela didi poetis SemoqmedebaSi dgeba WeSmaritebis Ziebis sakiTxi, romelsac<br />

TiToeuli Semoqmedi sxvadasxvagvarad gaiazrebs. SesaZlebelia zogadi principebi daemTxves<br />

erTmaneTs, magram niWier mwerals mainc Tavisi gansxvavebuli xedva aqvs; am xedvas ki is iseT<br />

sityaSi ayalibebs, romelic mxolod miseulad aRiqmeba.<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi mTeli simZafriT dgeba WeSmaritebis Ziebis sakiTxi,<br />

romelsac qristianuli ms<strong>of</strong>lxedva udevs safuZvlad. ilias cnobili leqsebis mixedviT<br />

poetis naazrevi ase warmoCndeba: ymawvili axlos dgas ufalTan, magram droTa ganmavlobaSi,<br />

siWabukis Jamis gasvlasTan erTad, igi Sordeba RmerTs da obldeba, radgan wydeba is kavSiri,<br />

romelsac yrma Tavisi ucodvelobiT, gulwrfelobiT, fiqriT, ocnebiT amyarebda ufalTan<br />

(`yvarlis mTebs~). Wabukis TvaliT danaxuli yvarlis mTebi SegviZlia gaviazroT rogorc<br />

zecasTan damakavSirebeli mediumi, qveynisa da cis SemaerTebeli. amgvari funqcia<br />

qristianul taZars eniWeba xolme;. maSin kidev ufro siRrmiseulad SeiZleba gavaanalizoT<br />

ilias mier gamoyenebuli leqsika: zecasTan simboluri qorwineba _ `SeuRlebuli, RmerTTan<br />

misvlis Jami _ siyrme; sxvagari SiSi, romelic ar aixsneba simxdaliT da mxolod uflis winaSe<br />

my<strong>of</strong>obis SiSad unda aRviqvaT. am azrs kidev ufro aZlierebs cisa da mTebis simaRllis erTad<br />

moazreba, mTaTa `zemo mxaris~ laJvardovani _ xiluli _ cis fonze Wvreta da poetis natvra<br />

`aRmafrenisa~, romelic mxolod `yrmobis simartiviTaa~ misawvdomi. droTa ganmavlobaSi<br />

icvleba mimarTeba mTebTan. ratom? pasuxi erTia. ymawvilobis Jami gadis, ris gamoc<br />

sxvaferdeba damokidebuleba TviT zecasTan. yrma Tu `ymawvil yrmobis simartiviT~ axerxebda<br />

ufalTan aRsvlas (Tundac ocnebiT), Jamma ymawvilobasTan erTad `simartivec~ daakargvina;<br />

gonebas ki sul sxva miznebi dausaxa _ saWiroa wuTis<strong>of</strong>lis valis moxda, radgan yrmobiT<br />

veRar mixval ufalTan: zrdasrul adamians, romlis goneba ukve wuTis<strong>of</strong>elze fiqrs<br />

moucavs, aRar Seswevs Zala RvTaebrivis aRqmisa da eZiebs sxva gzebs.<br />

ilias SemoqmedebaSi ikveTeba ramdenime gza: 1) sruly<strong>of</strong>ilebisaken swrafva, rasac<br />

adamiani uflis baZviT axorcielebs (`rodemdis~); 2) valis moxdisa da kvalis damCnevis gza<br />

(`yvarlis mTebs~, `qarTvlis dedas~, `dae, Tund movkvde~); 3)poeturi procesi (`Citi~, `ciurni<br />

xmebi~, `poeti~; 4)mwuxareba (`mwuxareba~); 5)obloba (`gazafxuli~); 6)locva (`g. abx/azs~, `mamao<br />

Cveno~, `odes demoni~); 7)siyvaruli (`giyvardes~, `risTvis miyvarxar~, `meca mqonia kargi<br />

mamuli~).<br />

WeSmaritebis Ziebis am gzebidan ilias saxe da xasiaTi yvelaze metad valis moxdisa da<br />

kvalis damCnevis gzaSi vlindeba; Tumca yvela gza sabolood erTiandeba da erT mizans isaxavs<br />

_ wuTis<strong>of</strong>lis valis moxdas. ras iTxovs wuTis<strong>of</strong>eli adamianisagan? raSi mdgomareobs<br />

misadmi vali? ilia mTeli Tavisi SemoqmedebiT cdilobs pasuxi gasces am umniSvnelovanes<br />

kiTxvas; rac daaxloebiT amgvarad aRiqmeba _ wuTis<strong>of</strong>eli amqveyniuri realobaa, amitomac<br />

adamianis valia am qveyanas daamCnios kvali, romelic `ganaTlebuli~ unda iyos, e.i. rwmeniT<br />

ganaTebuli. swored am kvalis damCnevisaTvisaa saWiro yrmobasTan da mTebTan ganSorebac da<br />

Semdeg xelmeored (ukve zrdasruli adamianis) dabruneba maTTan.<br />

uflisgan moSoreba simbolurad Tvalis naTlis dabnelebadac aRiqmeba. poetis Tvalic<br />

`mwuxari~ xdeba, roca kamaras aRar amkoben mTis mwvervalni. leqsis bolo str<strong>of</strong>ebi _<br />

`mSvidobiT, Cemno...~ _ realur yvarlis mTebTan gamosamSvidobeblad naTqvami sityvebia,<br />

romelSiac warmoCndeba sulis swrafva `Sor qveynidam~ (ruseTidan) samSoblomde, an sulac _<br />

am qveynidan im qveynamde (samSoblo da mamuli qristianul literaturaSi /sasulierosa da<br />

saeroSic/ xSirad moiazreba RvTiur kuTxed anu adgilad, sadac RmerTia).<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi adamianis valis sakiTxi mravalmxriv aris moazrebuli.<br />

zogadad ki problema kiTxvis saxiT ase SeiZleba CamovayaliboT _ raSi mdgomareobs adamianis<br />

daniSnuleba da vali RvTis winaSe, romelSiac gaerTiandeba sakiTxebi _ adamianis (yrmis,<br />

dedis Tu winamorbedis) vali samSoblos winaSe, aseve _ poetis daniSnuleba da vali?<br />

iliasaTvis uaRresad mniSvnelovania, rom adamianma Tavisi `ganaTlebuli kvali~<br />

datovos am qveynad, rom misma sicocxlem fuWad ar Caiaros, rom sxvebsac magaliTi misces<br />

`naTeli saqmisa~. amitomac poetis vedrebaa dedisadmi:<br />

`dedav, ismine qarTvlis vedreba;<br />

ise aRzarde Sen Svilis suli,<br />

rom win gauZRves WeSmariteba,<br />

ukan rCes kvali ganaTlebuli~ (WavWavaZe 1987: 67).<br />

33


poeti qristianuli ms<strong>of</strong>lxedvis Tanaxmad wuTis<strong>of</strong>els mdinared saxavs, Tavis sxeuls<br />

_ navad, romelsac wuTis<strong>of</strong>lis zvirTebi arxevs, xolo zRvas _ samyarod, romelSiac mis navs<br />

`CaRupva~ elis, kvals ki waSla. kvalis waSla iliasaTvis didi tragediaa:<br />

`Tu es maqvs garduvali,<br />

vswyevli Cem Sobis wamsa.<br />

rad mindoda svla qveynad,<br />

Tu eg bolo mxvda mxvedrad?~ (WavWavaZe 1987: 48)<br />

poeti mzadaa tanjvisaTvis, cremlis RvrisaTvis; bedis muxTlobasa da siyvarulSi<br />

Ralatsac ki aitans. erTaderTi, risi atanac ar SeuZlia, es sakuTari Tavis `arafrobaa~:<br />

`yvelas gavuZleb, rogorc klde qvisa,<br />

bedTana brZola viT meSineba?!<br />

xolo Cem Tavis arafrobisa<br />

ar ZalmiZs, Zmano, versiT gaZleba!~ (WavWavaZe 1987: 69).<br />

ara mxolod tanjvis, ilias sikvdilisac ar eSinia. tanjviTa da sikvdilisaTvis<br />

mzady<strong>of</strong>niT igi TiTqos Tavidanve emzadeba wmindanobisTvis:<br />

`dae, Tund movkvde, ar meSinian,<br />

magram ki ise, rom Cemi kvali<br />

naxon maT, vinca Cems ukan vlian,<br />

Tqvan: aRasrula man Tvisi vali~ (WavWavaZe 1987: 66).<br />

leqsSi ilia konkretulad Tavis movaleobaze saubrobs, rasac samSoblos samsaxursa da<br />

poetur moRvaweobas ukavSirebs _ qarTveli saflavSi CasZaxebs Tavis poets:<br />

` ... Seni qnari Sors Cvengan _ CrdilSi _<br />

amaod CvenTvis ar xmaurobda~ (WavWavaZe 1987: 66).<br />

poetis mizania xalxze zrunva poeziis saSualebiT; misi gam<strong>of</strong>xizleba, gamococxleba.<br />

leqsSi `rodemdis~ ilia mtkivneulad ganicdis, rom ar vcnobT sicocxlis fass, ar vcemT<br />

Tayvans am RvTiur niWs, mis yovel wuTs sifrTxiliT ar vxarjavT da aq y<strong>of</strong>na amaoebad<br />

gveCveneba. aseT adamians ilia sulels uwodebs. mas daviwyebuli aqvs qristes sityvebi da<br />

Tavis Tavs, mtvriT Seqmnils, isev mtvrad saxavs; sicocxles _ am ukvdav niWs _ ki mtvris<br />

Tanamgzavrad. ilia adamians macxovris sityvebs Seaxsenebs:<br />

`nuTu ar ici, ras gamcnebda RmerTi jvarcmuli,<br />

ros brZana: `viTa mama zecis, iyav Senc sruli~ (WavWavaZe 1987: 61).<br />

sruly<strong>of</strong>ilebisaken anu RmerTisaken swrafva aris adamianis cxovrebis dedaazri, misi<br />

gzis naTeli; is, rac tovebs am qveynad kvals; amitom adamianis mizania, miemsgavsos RmerTs.<br />

mTeli Tavisi cxovrebiTa da SemoqmedebiT amisken miiltvis iliac. is amJRavnebs qristianuli<br />

ms<strong>of</strong>lmxedvelobisa da qristianuli saxismetyvelebis udides codnas da ganmartavs `cis<br />

niWs~:<br />

`usuldgmulo cxovreba<br />

igi miwis y<strong>of</strong>ila,<br />

rasac bolo hqonia!<br />

cxovrebas aciskrovnebs<br />

suli, saqmiT metyveli,<br />

da is ubolo aris,<br />

viT sulis STamberveli~ (WavWavaZe 1987: 116).<br />

usulo cxovreba miwisaa, mas bolo aqvs; cis niWi ki sulia, `suli, saqmiT metyveli~.<br />

poeti kargi saqmiT Tavis dros aCens kvals da amasTanave `aqav~ (am s<strong>of</strong>elSi) ewafeba<br />

ukvdavebis wyals, romelic, saxarebis teqstis wminda mamaTa ganmartebiT, qristes rwmeniT<br />

mopovebuli saukuno cxovrebaa. `saqmiT metyveli suloba~ pirovnebis mier saqmeSi asaxuli<br />

sulierebaa, am qveyanaze `ganaTlebuli kvalis~ damCnevaa, Tavisuflebisaken swrafvaa,<br />

moqmedeba da moZraobaa (Sdr. ilia WavWaZis `mgzavris werilebTan~ _ myinvarisa da Tergis,<br />

dRisa da Ramis dapirispireba).<br />

sainteresoa sulis epiTetad `ubolos~ gamoyeneba, rac aranivTiersa da dausrulebels<br />

unda niSnavdes (romelsac bolo ara aqvs); uflis mxatvruli saxe ki `sulis STambervelia~<br />

(baqraZe 1984 : 63-64). kvalis datoveba am qveynad anu sruly<strong>of</strong>ilebisaken da RvTisaken swrafva<br />

`saqmiT metyvel sulobaSi~ mJRavndeba. mixeil kveselavas TqmiT, `es fausturi paradigmebis<br />

34


erT-erTi umniSvnelovanesi momentia~, radgan jer iyo sityva, romelic iTargmna gonebad,<br />

goneba Seicvala ZaliT da bolos saqmiT. WeSmaritebis kriteriumad saqme warmoCnda<br />

(kveselava 1961 : 401). saqmiT metyveli sulia is poetic, romlis qnaric `amaod CvenTvis ar<br />

xmaurobda~ (`dae, Tund movkvde~). poets ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi wmindanis funqcia<br />

akisria. is `zecisa kaci da qveyanisa angelozia~. mas ca gzavnis, ca niSnavs da gansakuTrebul<br />

misiasac akisrebs. es misia eris winamZRolobaa; swored amitomac laparakobs poeti RmerTTan,<br />

swored amitomac Rvivis mis gulSi RmerTis siyvaruli, rom eris tanjva da sixaruli mxolod<br />

ki ar gaiziaros, aramed misi `bediT da ubedobiT daedagos kidec mtkice guli~ ... da, ai,<br />

mxolod maSin, rodesac naperwkalic _ suliwmindis madli _ gadmova poetze, SeZlebs is<br />

poeturi procesis aRsrulebas; misi namoRvawari ki is wminda kvali iqneba, romelic ers<br />

tanjvis cremls moswmends (WavWavaZe 1987 : 103).<br />

iliam icis, rom poetoba sapasuxismgeblo movaleobaa — poeti wminda sityvas avrcelebs<br />

xalxSi, romelic `borotT saklavad~ aris mimarTuli. wminda sityva RvTis sityvaa, uflis<br />

mcnebebia, romelTa mizani swored eSmakTan brZolaa. ilia marTlis didi rwmena kidev erTxel<br />

gamomJRavnda farisevlobis dagmobasa da sikeTis farul qmnaSi;<br />

`Tu kacma ver scno Cveni guli, xom icis RmerTma.<br />

rom wminda aris ganzraxva da survili Cveni~ (WavWavaZe 1987 : 120).<br />

es `wminda~ Tu `RviZli~ (am sityvebs iliasaTvis erTi mniSvneloba aqvs. orive RvTiurs<br />

aRniSnavs) sityva qveyanas gulistkivils mourCens, davrdomils aRadgens, unugeSos nugeSs<br />

mohfens, mtirals cremls moswmends, muSas Sromas gauadvilebs da, rac mTavaria, imeds<br />

Caunergavs iveriis ZeT. sityvas saqme mohyveba, saqme, romelic `ganaTlebul kvals~ tovebs _<br />

erT did cecxlad Segrovdeba `is TiToeuli naperwkali, romelic ar SeiZleba rom yovels<br />

kacSi ar Jolavdes~; cecxli anu siyvaruli ki samSoblos guls gauTbobs (`mgzavris<br />

werilebi~). poetis misia ilias mraval leqssa Tu moTxrobaSi sxvadasxva mxatvruli da<br />

simboluri saxeebiTaa warmoCenili, Tumca azri misi daniSnulebis Sesaxeb yvelgan erTia _<br />

poeti `saqmiT metyveli sulia~, man Tavisi kvali unda daamCnios am qveynad, amitomac mieca<br />

niWi da amitomac `laparakobs RmerTTan~.<br />

ilias Semoqmedebis mixedviT, poeturi procesi amgvarad SeiZleba aRviqvaT: dabinduli<br />

cnobiereba, romelsac mohyveba mwuxareba da ganwmenda (RmerTTan miaxleba da laparaki),<br />

Semdeg _ cidan naperwkali (suliwmindis gadmosvla) da laRi simRera anu `wminda sityva~;<br />

sityva, romelic tovebs kvals. es aris poeziiT RmerTTan misvlis gza da RmerTis sityvis<br />

xalxTan mitana. ilias ara erTi, aramed mravali leqsi nimuSia swored xalxisaTvis RvTis<br />

sityvis STagonebis. es leqsebia: `poeti~, `Cemo kalamo~, `ciurni xmebi~, `mwuxareba~,<br />

`giyvardes~, `rodemdis~, `qarTvlis dedas~ da a.S., xolo poetis sityvas RvTisadmi<br />

warmoadgens locva.<br />

poeti mxolod erTi TxovniT mimarTavs ufals _ Seimecnos uflis mier `namcnebi<br />

siyvaruli~. esec ufalTan miaxlebis gzaa, yvelaze nacadi da utyuari. iliam kargad uwyis, ras<br />

niSnavs siyvaruli, rom uflisadmi trfoba mas mxolod moyvasis siyvaruls ar avaldebulebs;<br />

rom moyvruli siyvaruli moicavs moyvrisa da mtris _ orives _ siyvaruls. siyvaruli<br />

sulieri naTlis mopovebis gzaa, naTeli ki gadaarCens pirovnebasac da ersac. amitom dedis<br />

misias, romelsac `saRmrTo valad~ miiCnevs, mkveTrad da zustad ayalibebs ilia:<br />

`aRzarde Svili, miec Zala suls,<br />

sazrdod xmarobde qristesa mcnebas,<br />

STaagonebde kacTa siyvaruls, _<br />

Zmobas, erTobas, Tavisuflebas, _ ~ (WavWavaZe 1987 : 67).<br />

saRvTo siyvarulis CanergviT unda aRizardos Svili; Tu mis gzas win WeSmariteba<br />

gauZRveba, mas namdvilad darCeba `ganaTlebuli kvali~, razedac ocnebobda da risTvisac<br />

mTeli cxovreba iRvwoda ilia WavWavaZe. mTeli misi Semoqmedeba gamoxatulebaa imisa, Tu<br />

rogor unda SeZlos adamianma Tavisi valis imgvarad aRsruleba, rom ukan rCes `kvali<br />

ganaTlebuli~.<br />

miuxedavad imisa, rom me-19 saukunem, gansakuTrebiT 60-ianma wlebma, cnobierebis<br />

diferencireba da integrireba moitana _ ramac xeli Seuwyo azrovnebis ganviTarebas, Tamam<br />

azrsa da sityvas _ qarTvel klasikosTa Semoqmedeba religiuri TvalsazrisiT ara Tu<br />

daSorda qristianul dogmatebs, piriqiT, mTeli siRrmiT gamoxata `Cveulebisaebr mamulisa<br />

slvis~ ucvalebloba. rac Seexeba mxatvrul azrovnebas, TiToeulma Semoqmedma Taviseburad,<br />

individualurad gamoxata saTqmeli. maTi individualizmi sakiTxis dasmaSic advilad<br />

SeimCneva. ilia WavWavaZis Semoqmedeba pirovnuli siZlieris, simtkicisa da rwmenis naTel<br />

gamovlinebad migvaCnia, romlis erT-erTi magaliTicaa `kvali ganaTlebulis~ motivi.<br />

damowmebani:<br />

35


aqraZe 1984 : baqraZe a. `ilia WavWavaZe~. Tbilisi: gamomcemloba `merani ~, 1984.<br />

kveselava 1961: kveselava m. `fausturi paradigmebi~. Tbilisi: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1961.<br />

WavWavaZe 1987: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t. I. Tbilisi: gamomcemloba<br />

`mecniereba~, `sabWoTa saqarTvelo~, 1987.<br />

36


`evropeizmis~ rogorc kulturul _ istoriuli movlenis<br />

ilia WavWavaZiseuli interpretacia<br />

iuza evgeniZe<br />

ilia WavWavaZe qarTul sinamdvileSi is moazrovne gaxldaT, romelmac pirvelma dasva<br />

`evropeizmis~, rogorc kulturul _ istoriuli movlenis axnis aucilebloba. miuxedavad<br />

imisa, rom CvenSi adrec grZnobdnen aRniSnuli proplemis aqtualobas (s. dodaSvili, gr.<br />

orbeliani, v. orbeliani, n. baraTaSvili), zogierTi avtori iyenebs kidec `evropeizmis~ cnebas<br />

(m. TumaniSvili, n. berZniSvili), amJamad ki garkveuli aspeqtiT Seswavlilia (s. Ciqovani, j.<br />

WumburiZe, i. evgeniZe) da monografiuladaa damuSavebuli _ `evropeizmi qarTul<br />

literaturaSi~ (d. laSqaraZe), Tavis arsebiT nawilSi, roca sakiTxi kulturul _<br />

filos<strong>of</strong>iuri TvalsazrisiT sazogadod, `evropeizmis~ interpretacias exeba, saWiroa farTo<br />

speqtrSi iqnas gaazrebuli, rogor esmis `evropeizmi~ ilia WavWavaZes.<br />

didi mwerlisa da moazrovnis Tanamedrove ucxoel da qarTvel avtorTa (artur laisti,<br />

daviT kasraZe) gadmocemiT _ `mas surda qarTuli literatura aRmosavleTis gavlenisagan<br />

gaeTavisuflebina~ da saerTod `igi ara marto literaturis, aramed cxovrebis evropeizaciis<br />

momxre iyo~ (artur laisti). amitomac azrovnebisa da mxatvruli gemovnebis metrad saxavda<br />

ara mxolod `goeTes, Silers, bairons, puSkins da gogols~ (WavWavaZe 1998: 337), aramed `did<br />

mniSvnelobas aniWebda nicSesa da Sopenhauersac~ (a. laisti). ilia WavWavaZes, imTaviTve<br />

gacnobierebuli hqonda Tavisi misia amqveynad da amitomac ganucxadebia kidec: `Cems azrebSi<br />

bevri ram indoevropuliao~ (WavWavaZe 1998: 337-346).<br />

am winamZRvrebidan gamomdinare, gasagebia, rom ilia WavWavaZe mizanmimarTulad<br />

cdilobs, warmatebiTac axerxebs sakuTari SemoqmedebiTi interesebis evropul-filos<strong>of</strong>iuri<br />

da literaturuli problematikis wiaRSi CarTvas. amitomacaa, rom is ara mxolod Tavisi<br />

mTargmnelobiTi praqtikiT (Seqspiri, goeTe, i. polonski, v. skoti, f. Sileri, j. baironi, a.<br />

puSkini, m. lermontovi, h. haine, riukerti, t. muri, a. Senie, n. nekrasovi, a. dode, j. iakSiCi, a.<br />

buvie, g. ebersi, klareti, i. turgenevi da sxv.)., aramed originaluri Semoqmedebis<br />

problematikiT exmianeba axal droSi evrosivrceSi aqtualur iseT literaturul Temebs,<br />

rogoricaa: gogoliseburi midgoma qarTuli sinamdvilisadmi (kiknaZe 1957:) gandegilobis<br />

Tema (minaSvili 1995:; baqraZe 1990:, kalandariSvili 2006:) faustur ideaTa gamovlenis formebi<br />

(kveselava 1961:), danaSaulisa da sasjelis socialuri meqanizmi (`saxrCobelaze~), Tu axali<br />

drois egzom specifikuri e. w. adamianis `gaucxoebis~ problema (baqraZe 1990:).<br />

ilia WavWavaZe `evropeizms~ ar aRiqvams rogorc manade ucnob kulturul realobas. is<br />

XIX saukunis qarTul garemoSi erTaderTi moazrovnea, vinc obieqturad da miukerZoeblad<br />

scada Caswvdomoda ara mxolod pirovnulad simpatizirebul, aramed qarTuli<br />

mentalobisaTvis organul, misi dakvirvebiT, genetikurad maxlobel evropul samyaros da<br />

praqtikulad etvirTa kulturaTaSorisi mediatoris funqciac. amis gamoa, rom i. WavWavaZe,<br />

erTi mxriv, energiulad Targmnis evropel da rus mwerlebs; meore mxriv, literaturul<br />

megzurobas uwevs qarTul sinamdvileSi misive ZalisxmeviT SemoRweul evropel swavlulebs<br />

(artur laisti, uordropebi da sxv), raTa maT didi mwerlis konsultaciebis wyalobiT<br />

evrosamyaros jerovnad gaacnon qarTuli kultura. rasakvirvelia, ilia WavWavaZe adreve<br />

kargad grZnobs SemdgomSi CvenSi filos<strong>of</strong>iuri gansjis doneze qarTvelis eTnomenatluri<br />

ier-saxis Sesaxeb gaJRerebuli Sexedulebebis arss, romlis mixedviT: `qarTveli qarTvelia da<br />

sxva aravin. is araa aRmosavleTeli adamiani. magram arc frangia da arc ingliseli. mas<br />

sakuTari saxe aqvs, romlis gamomJRavnebis saSualebas istoria ar aZlevda~ (kodua 1978: 14-15).<br />

ilia WavWavaZem am konteqstSi aseve pirvelma dasva `axali qarTuli literaturis~,<br />

rogorc sruliad garkveuli istoriul-kulturuli movlenis, axsnis aucilebloba.<br />

marTalia, is pirdapir ar imarjvebs `axlis~ cnebas, magram, savsebiT marTebulad, `axali<br />

literaturis~ problemas kanonzomierad ukavSirebs `evropeizmis~ gagebas, anu `axlis~,<br />

rogorc aseTis, kulturul-istoriuli Sinaarsi misTvis `evropeizmis~ ekvivalentia. e. i.<br />

ilias warmodgenaSi, rac am movlenas `siaxlis~ Tvisebas sZens, swored misi `evropeizmia~.<br />

fridrix nicSe, magaliTad, `evropuls~ da `Tanamedroves~ iyenebs rogorc sinonimebs da<br />

fiqrobs, rom `TviT evropaSic ki Cvens kulturul terminSi (`evropeizmi~ _ i.e.) igulisxmeba<br />

ara Soreuli da yvela xalxi, aramed mxolod isini, romelTac aqvT erTiani warsuli _<br />

berZnuli da romauli samyaros, bibliisa da qristianobis saxiT~ (nicSe 1909: 299). amasTan, es<br />

avtori Seudareblad afarToebs `evropulis~ kulturul-istoriul da geografiul<br />

sazRvrebs, roca masSi aqcevs amerikasac, ramdenadac es qveyana, misi TqmiT, `evropuli<br />

kulturis qaliSvilia~(nicSe 1909: 229). am konteqstSi Tavis axsnas moiTxovs `evropeizmis~<br />

37


niSnis matarebeli `axali literaturisa da kulturis~, Tanamedrove, anu sakuTriv `axali<br />

adamianis~ gageba. 1<br />

amTaviTve unda aRiniSnos, rom ranairi relatiuric ar unda iyos `axali droisa~ da, mis<br />

kvalobaze `axali adamianis~, rogorc aseTis, gaCenis konkretul-istoriuli, qronologiuri<br />

CarCos Sesaxeb msjeloba, is mainc renesansis, anu humanizmis epoqas ukavSirdeba: mis arsebiT<br />

Taviseburebad miiCneven, `zogadad rom vTqvaT, individualizms da protests pirovnebis<br />

damonebis winaaRmdeg~ (jivelegovi 1908: 23-25).<br />

grZnobaTa individualizacia, pirovnebis uaRresad intimur gancdaTa socialuri<br />

Rirebulebis aRiareba aris adamianis, rogorc socialuri fenomenis, avtonomiurobis piroba.<br />

es momenti iZens gadamwyvet mniSvnelobas axali drois xelovnebisTvis, romelsac qalaqur<br />

y<strong>of</strong>as ukavSireben (a. jivelegovi, a. losevi) da Tvlian, rom esaa `adreuli qalaquri<br />

kulturis produqti~ (losevi 1978:).<br />

calkeuli individumis grZnobaTa sacialuri Sinaarsi mainc mogviano xanaSi iqna<br />

aRiarebuli, roca `Невольно бросается в глаза субьективистически-индивидуалистическая жажда<br />

жизненных ощущений независимо от их религиозных или моральных ценnостей, хотя эти последние здесь<br />

формально не только не отрицаются, но часто и выдвигаются на первый план~ (losevi 1978: 57).<br />

`axali adamiani, gasetis azriT, revoluciuria siaxlis TvalsazrisiT. is ara hgavs wina<br />

saukunis adamianebs, axali adamiani warmoSva liberalurma demokratiam, cdiseulma<br />

bunebismetyvelebam da industrializaciam~ (kodua 1976: 165). axali drois niSani adamianSi,<br />

subieqturi sawyisis gamoRviZebasa da mgrZnobiarobis gaRrmavebasTan erTad,<br />

TviTanalizisken miswrafebac aris. rogorc miuTiTeben: `mgrZnobiareba, sinaze WeSmaritad<br />

axali epoqis niSania~ da amitomac garkveviT aRniSnaven: `axalma xelovnebam arsebiTad<br />

aRmoaCina axali adamiani~ (goguaZe 1980: 177). esaa evropis erovnebaTa kulturuli<br />

TviTgamorkvevisa da adamianis bunebriv uflebaTa garkvevis xana, rac `axal dros~ erTgvarad<br />

mijnavs adreuli humanizmis epoqisagan. axali drois xelovnebisa da literaturis specifikur<br />

Tvisebad Cveni saukunis zogierTi moazrovne, swored y<strong>of</strong>iTi masalisa da mecnieruli,<br />

analizuri interesebis moWarbebis gamo, Semdeg moments saxavs: `XIX saukunis manZilze<br />

mxatvruli procesebi siwmindiT ar gamoirCevoda, xelovanT minimumamde dahyavdaT mxatvruli<br />

elementebi~ (gaseti 1957: 450). rogorc gadmogvcemen (gaseti, `goia~), `axali xelovneba,<br />

filosifiis msgavsad, `ganmcxadebeli misiis suliT iqmneba da `inteleqtis SuadRes~<br />

warmoadgens. misi funqcia sicocxlisa da y<strong>of</strong>ierebis sadumlos axsnaSi, `y<strong>of</strong>ierebis<br />

ieroglifTa gaSifvraSi~ mdgomareobs: `xelovnebis nawarmoebi sicocxlisa da y<strong>of</strong>ierebis<br />

saidumlos gvimJRavnebs~ (WavWavaZe 1973: 144-145). `axali xelovneba — esa xelovneba<br />

xelovanTaTvis~ (gaseti 1957: 450) imitomac, rom axali drois xelovani, mwerali, arsebiTad<br />

xedvis sxvadasxva, xSirad gansxvavebuli wertilebidan cdilobs dainaxos adamiani da samyaro.<br />

aRniSnulis sailustraciod ixseneben faqts, Tu rogor uyurebs da asaxavs, magaliTad,<br />

momakvdavs coli, eqimi, reportiori da xelovani.<br />

am avtoris dakvirvebiT, `adamianis agonia TiToeul maTgans gansakuTrebul aspeqtSi<br />

esaxeba da es aspeqtebi imdenad gansxvavdeba, rom maTi saerTo safuZvlis daZebna Wirs~ (gaseti<br />

1957: 451). aqedan iRebs saTaves stilizebisaken gansakuTrebuli miswrafeba, rac hqmnis<br />

aucileblobas asaxvis TaviseburebaTa msgavsebiT erTmaneTTan daaxloebuli mwerlebi,<br />

xelovanebi garkeul dajgufebebad Camoyalibdnen da bolos, isev mkvlevar-mecnierTaTvis<br />

mosaxerxeblad, efeqturad CaiTvalos maTi gaerTianeba mxatvrul mimdinareobaTa niSniT.<br />

ase rom, axali drois da, mis kvalobaze, axali xelovnebis, axali literaturis erT-erTi<br />

Tavisebureba isicaa, rom mweralma da xelovanma sxvadasxva rakursiT dainaxos da dagvanaxos<br />

adamiani, sinamdvile, rac erTgvar biZgs aZlevs mkvlevrebs gamoyon da ilaparakon calkeul<br />

mxatvrul-literaturul `izm~-ze: iqneba es sentimentalizmi, romantizmi, realizmi,<br />

naturalizmi da sxv.<br />

yovelive zemoaRniSnulis gaxseneba mxolod imisTvis dagvWirda, rom mis fonze ufro<br />

gamoikveTos, Tu qarTuli sinamdvilis magaliTze, rogor esmis ilias `axali drois~, `axali<br />

literaturis~ Sinaarsi da farglebi.<br />

qarTvel mkvlevarTa naSromebSi (jumber WumburiZe, daviT laSqaraZe, revaz siraZe...)<br />

sxvadasxva aspeqtiT gaSuqebulia `evropeizmis~ gamovlenis formebi da ilia WavWavaZis<br />

damokidebuleba am sakiTxisadmi. ase magaliTad, jumber WumburiZe wers: `sayuradReboa, rom i.<br />

WavWavaZe axali qarTuli mwerlobis dasawyiss `evropeizmis~ Semotanas ukavSirebs da aseT<br />

tendencias ukve d. guramiSvilis SemoqmedebaSi xedavs. cneba `evropeizmisa~ ilias farTod<br />

esmis. mwerlis gagebiT, es ar gulisxobs mxolod formalur-mxatvrul Taviseburebebs, aramed<br />

evropuli literaturis tendenciebTan, saerTod ki evropul-rusul kulturasTan kavSirs<br />

gamoxatavs. es iyo qarTul niadagze, evropul aspeqtSi warmodgenili axali azrovneba,<br />

ganwyobilebebi, mxatvruli xedva, Tematika, weris manera~ (WumburiZe 1974: 184). es daskvna<br />

gamotanilia i. WavWavaZis daumTavrebeli statiis _ `ciskari~ 1857 wlidan _ 1862 wlamdina~ _<br />

1 am sakiTxis daxasiaTebisas ZiriTadad veyrdnobiT Semdeg Sromas, Философский энсиклоредический словарь, 2-е<br />

издание, М., 1989, gv. 139.<br />

38


ganxilvis safuZvelze. ilias aRniSnuli werili miCneulia erTgvar monaxazad im gamokvlevisa,<br />

romelic mwerals Cafiqrebuli hqonia axali qarTuli mwerlobis Sesaxeb.<br />

ilia WavWavaZis azriT, am mxriv daviT guramiSvilma `scada TiTqmis pirvelad<br />

zogierTTagan rasakvirvelia, evropeizmis Semotana qarTuli leqsis gamoTqmaSi; aleqsandre<br />

WavWavaZe, romelic ufro xSirad cdilobda mag. evropeizmis ganvrcelebasa, magram magasac<br />

aqvs figuraluri leqsi; gr. orbeliani, gamgrZelebeli evropeizmisa; n. baraTaSvili,<br />

brwyinvale warmomadgeneli evropeizmisa; exlandeli mwerlebi, romelnic baZaven mag.<br />

evropiul gamoTqmasa, magram TavianTi azrebis mimarTulebiT, ideebiT, Zvelebsa hgvanan~<br />

(WavWavaZe 1953: 457; Srd.: WumburiZe 1974: 183). zemoT motanil SexedulebebTan dakavSirebiT,<br />

savsebiT marTebulad aris miTiTebuli isic, rom aq saqme gvaqvs `qarTuli literaturis<br />

istoriis mTliani procesis gaazrebasTan~, rom `ilia pirveli Seecada aRedgina erovnuli<br />

literaturis TandaTanobiTi ganviTarebisa da momwifebis procesi~ (WumburiZe 1974: 182),<br />

magram es TavisTavad sagulisxmo daskvnebi, iq sadac `axali literaturis~, misi gagebis da<br />

sakuTriv `evropeizmis~ iliaseul interpretacias exeba avtori, Tavis arsebiT nawilSi mainc<br />

saWiroebs garkveul axsnas, radgan yvelasaTvis savsebiT naTeli SeiZleba ar iyos gamoTqma<br />

ilias mxriv `evropeizmis~ cnebis `farTod gagebis~ Sesaxeb, Tuki mas ar daerTo ganmarteba, ra<br />

igulisxmeba `farTod gagebul~ `evropeizmis~ cnebaSi.<br />

`evropeizmis~ problemas qarTul literaturaSi, rogorc cnobilia, specialuri<br />

monografia miuZRvna daviT laSqaraZem (laSqaraZe 1977:); masSi detaluradaa gadmocemuli da<br />

dasistemebuli ilia WavWavaZis literaturul-kritikul naazrevSi `evropeizmis~ xsenebis<br />

yvela SemTxeva Tu nagulisxmevi Sinaarsi.<br />

mocemul SemTxevaSi arsebiTi mniSvneloba ara aqvs imis garkvevas, iliamde vin moimarjva<br />

es cneba qarTul mwerlobaSi. 1 mTavari isaa, Tu ra SinaarsiT itvirTeba is TviT iliasagan da<br />

ramdenad uaxlovdeba didi mwerali am cnebis gagebis Tanamedrove modifikaciebs. amasTan,<br />

savsebiT cxadi araa, Tu ra igulisxmeba `erovnuli literaturis~ `erovnul safuZvelze<br />

ganviTarebaSi~, `erovnuli sulis~ gamoxatvis ukmarisobasa da imaSi, Tu ratom iTvleba<br />

`xalxis sulieri cxovrebis siRrmeSi Caxedva~ maincdamainc `evropeizmis~ niSnad. aqedan<br />

gamomdinare, arc isaa mTlad naTeli mxolod erovnuli Tematikis gaZlierebis gamo, ratom<br />

SeiZleba CaiTvalos daviT guramiSvili `evropeizmis~ pirvel Semomtanad. amasTan<br />

dakavSirebiT, qarTuli literaturis mkvlevarni (menabde 1973; caiSvili 1986; siraZe 1980)<br />

xSirad ixseneben daviT guramiSvilis Sesaxeb ilia WavWavaZis mosazrebas misi cnobili<br />

werilidan: `ra mizezia, rom kritika ara gvaqvs~: `daviT guramiSvilis... didaqtikuri poezia<br />

pirs ar Seircxvens Tund lukrecis, virgilis da horacios didaqtikur poezias dauyeneT<br />

piris-pir, da romlis sawrmunoebrivi RaRadeba daviT winaswarmetyvelis fsalmunebis<br />

simaRlemdea asuli~ (WavWavaZe 1953: 153).<br />

literaturaTmcodneobis Tanamedrove etapze, axla, roca saguldagulo dakvirvebis<br />

sagnadaa qceuli `daviTianis~ filos<strong>of</strong>iuri wyaroebi, poetis mimarTeba antikur samyarosTan,<br />

kerZod `filos<strong>of</strong>os epikuris~ memkvidreobasTan (mosia 1986: 83-90) da SemoqmedebiT naTesaoba<br />

qristianul kulturasTan, sagangebod ki `daviT-fsalmunis avtorTan (mosia 1986: 97-101),<br />

SeiZleba erTgvarad ganzogaddes adre Catarebul StudiaTa Sedegebi da gadauWarbeblad<br />

iTqvas: ilia WavWavaZe qarTul sinamdvileSi pirveli moazrovnea, romelsac savsebiT<br />

gacnobierebuli aqvs `axali drois~, `axali adamianis~ da masTan mimarTebaSi `evropeizmis~,<br />

rogorc kulturul-istoriuli movlenis, problema. rasakvirvelia, CvenSi iliamdec<br />

grZnobdnen am sakiTxis aqtualobas, rogorc Cans, iyenebdnen kidec `axali drois~ gamomxatvel<br />

sayrden cnebas _ `evropeizms~, magram naTlad ar hqondaT warmodgenili misi raoba.<br />

`axali drois~ da, mis kvalobazed, `evropeizmis~ obieqtis _ `axali adamianis~ ZiriTad<br />

maxasiaTeblad ki iTvleba pirovnebis bunebriv uflebaTa da erovnebis kulturuli<br />

TviTgamorkvevisken swrafva. es ki bunebrivad ukavSirdeba `Tanamedroe adamianis~ gagebas.<br />

xolo iungis mixedviT, `Tanamedroveoba qronologiuri movlena ki ar aris, aramed<br />

kulturul-fsiqologiuri. iyo Tanamedrove adamani _ upirveles yovlisa niSnavs gesmodes<br />

awmyo, rac SeiZleba naklebad imy<strong>of</strong>ebode aracnobieris tyveobaSi, SegeZlos momavlis TvaliT<br />

Sexedo da Seafaso Seni dro~ (ix.: yiasaSvili 1988: 24).<br />

aqedan gamomdinare, `rodesac laparakia Tanamedrove adamianze, mis mrwamsze, am mrwamsSi<br />

igulisxmeba mecniereba ara misi Sinaarsis, aramed mecnierebisadmi ndobis, misdami imedis<br />

TvalsazrisiT~ (kodua 1978: 160); ramdenadac esaa azrovnebisa da sinamdvilisadmi imgvari<br />

damokidebuleba, romelic gulisxmobs berZnul-romaul da bibliis kulturul samyaros<br />

memkvidreobas, romelsac axali drois gadasxvaferebul garemoSi erTvis adamianis, rogorc<br />

socialuri ujredisadmi, gamaxvilebuli interesi, rac Rrma fsiqologizmsa da adamianTa<br />

urTierTdamokidebulebaSia gamJRavnebuli, maSin SeiZleba iTqvas, rom ilia WavWavaZe Tavisi<br />

Rrma inteleqtiT da araCveulebrivi intuiciiT unisonSia `evropeizmis~ gagebis Tanamedrove<br />

interpretaciebTan. is aRiarebs mecnierebisa da xelovnebis yovlisSemZle Zalas (ix. misi<br />

1<br />

avtoris azriT, 1852 wels `evropeizmi~ pirvelad gamoiyena m. TumaniSvilma, ix.<br />

laSqaraZe 1977: 27.<br />

39


`mecniereba da xelovneba~), `cxovrebis moTxovnilebaTa axsnaSi~, maT gadamwyvet rols<br />

pirovnuli da `erovnuli cnobierebis~ `gam<strong>of</strong>xizlebis~ saqmeSi (`Sinauri mimoxilva~, XXIV,<br />

1883), `saqmis xalxis~ mniSvnelobas da imis aRiarebas, rom is `cnobaSi moiyvans, `axalsa~ da maTi<br />

SemweobiT es `axali gadadis isev cxovrebaSi~ (`ciskari~, 1857 wlidan _ 1862 wlamdina~).<br />

ilia WavWavaZis azriT, raki daviT guramiSvilis kulturuli orientacia gamokveTilad<br />

emyareba antikur, berZnul-romaul samyaros (epikure, lukreciusi, horaciusi) da biblias<br />

(daviT winaswarmetyvelis fsalmunebi), ramdenadac aRniSnuli sulieri winapirobebi ukve ilia<br />

WavWavaZis Semdeg evrosivrceSi `evropuli kulturis~ ganmsazRvrel komponentebad iqcevian,<br />

amdenad, qarTveli moazrovne `evropeizmis~ Sinaarsis miseuli interpretaciiT erTgvarad win<br />

uswrebs `evropuli kulturis~ Tanamedrove definiciebs (fr. nicSe, k. iungi).<br />

ase rom, ilia WavWavaZe `evropeizms~ sayrdenebs qarTul mentalobaSi uZebnis<br />

(antikuroba da bibliasTan Tanaziarobis pirveladoba), riTac migvaniSnebs am kulturulistoriuli<br />

movlenis saTaveebTan sulieri genetikiT dakavSirebuli qarTuli gonis, rogorc<br />

uZvelesi tradicis fenomenis, imTaviTve moazrebis aucileblobaze.<br />

damowmebani:<br />

WavWavaZe 1998: WavWavaZe i. i. WavWavaZe literaturisa da xelovnebis Sesaxeb, t. II, Tb., 1998;<br />

kodua 1978: kodua e. sergi danelia, 1978.<br />

kodua 1976: kodua e. istoriis sazrisis gagebisTvis, 1976.<br />

nicSe 1909: Ницше, Антибиблиа, Собр. соч. т.5,1909.<br />

WumburiZe 1974: WumburiZe j. qarTuli kritikis istoria, Tb., 1974.<br />

laSqaraZe 1977: laSqaraZe d. è`evropeizmis~ problema qarTul literaturaSi, Tb., 1977.<br />

WavWavaZe 1973: WavWavaZe l. xelovnebis dehumanizaciis erTi arsebiTi Taviseburebis Sesaxeb; kr.<br />

estetikis da xelovnebTmcodneobis sakiTxebi, I, 1973.<br />

goguaZe 1980: goguaZe v. adamiani rogorc esTetikuri fenomeni, Tb., 1980.<br />

losevi 1978: Лосев А. Ф. Эстетика Возрождения, М., 1978.<br />

gaseti 1957: Хосе Ортега и Гасет, Дегуманизация искусства, сб.: Современная книга по эстетике, М., 1957.<br />

jivelegovi 1978: Дживелегов А.К., Начало итальянского Возрождения, М., 1908.<br />

menabde 1973: menabde l. XIX saukunis qarTveli klasikoxebi da Zveli qarTuli mwerloba, Tb., 1973.<br />

caiSvili 1986: caiSvili s., daviT guramiSvili, Tb., 1986.<br />

siraZe 1980: siraZe r., daviT guramiSvilis meore poeturi `me~, werilebi, Tb., 1980.<br />

mosia 1986: mosia t., daviT guramiSvili da qartuli sityvieri kultura, Tb., 1986.<br />

yiasaSvili 1988: yiasaSvili n., Tanamedroveoba da modernizmi. wignSi: dasavleT evropis literatura (XX<br />

saukune), Tb., 1988.<br />

40


ilia WavWavaZe da ianiS arani<br />

dalila bedianiZe<br />

XIX saukunis ungreli klasikosi _ ms<strong>of</strong>lio mniSvnelobis ungreli poeti da sazogado<br />

moRvawe ianoS arani (1817-1882) ufrosi Tanamedrovea Cveni ilia WavWavaZisa (1837-1907). Tumca<br />

ar arsebobs cnoba, rom isini erTmaneTs icnobdnen, magram maT cxovrebasa da Semoqmedebaze<br />

dakvirveba gviCvenebs, rom isini tipologiurad hgvanan erTmaneTs, rac ganpirobebuli unda<br />

iyos saqarTvelosa da ungreTSi arsebuli saerTo epoqaluri movlenebiT, upiratesad —<br />

erovnul-ganmaTavisuflebeli brZoliT.<br />

XVIII-XIX saukuneTa mijnaze moxda epoqaluri gardatexa qarTveli da ungreli xalxis<br />

istoriaSi. dasrulda mwerlobis ganviTarebis erTi cikli. XIX saukunis pirvel naxevarSi am<br />

or qveyanaSi TandaTan gzas ikvalavs da isaxeba axali epoqis Sesatyvisi mwerloba — gviani<br />

romantizmiT da adreuli realizmiT daxasiaTebuli. am literaturis erT-erTi fuZemdeblebi<br />

iyvnen saqarTveloSi ilia WavWavaZe da ungreTSi ianoS arani, romelsac gza didma<br />

romantikosma poetma mixai vereSmartim dauloca.<br />

ianoS aranisa da ilias moRvaweobis periodSi gansakuTrebuli iyo istoriuli viTareba<br />

orives samSobloSi da gansakuTrebuli Seiqmna is misiac, romelic aseT dros unda etvirTa<br />

mwerals da sazogado moRvawes. erovnuli aRorZineba unda Sexeboda TiTqmis yvela sferos —<br />

materialursa Tu suliers. yovelive aman ganapiroba maTi moRvaweobis universaluri<br />

xasiaTic. ilia WavWavaZe da ianoS arani Tavisi RvawliT da Tavisi adgiliT literaturis<br />

istoriaSi metad axlos dganan erTmaneTTan da simbolurad ganasaxiereben Tavisi xalxis,<br />

Tavisi eris sulier misias.<br />

ianoS arani, iseve, rogorc ilia, TavadiSvili iyo. igi daibada gaRatakebuli Tavadis<br />

ojaxSi ungreTis patara qalaq noZsalontSi. Tavisi cxovreba da moRvaweoba man ZiriTadad am<br />

qalaqs daukavSira, Tumca sxvadasxva dros muSaobda pedagogad noZkiorSSi, Tu sxva qalaqebSi,<br />

iyo aseve notariusi noZsalontSi. 1870-1877 wlebSi iyo ungreTis mecnierebaTa akademiis<br />

pasuxismgebeli mdivani da ojaxiTurT cxovrobda peStSi. igi iyo unegreTis erovnulganmaTavisuflebeli<br />

moZraobis aqtiuri wevri, ebrZoda habsburgTa avstrieli dinastiis<br />

mefobas ungreTSi da 1848 wlis ungreTis revoluciis damarcxebis Semdeg imaleboda, raTa ar<br />

daepatimrebinaT, rogorc revoluciis momxre. aseve malavda revoluciis momxre megobar<br />

mwerlebs vereSmartisa da baizas.<br />

axalgazrdobis wlebSi, roca debrecenSi swavlobda, TeatriTac iyo gatacebuli da<br />

erTxans msaxiobobda kidevac — iseve, rogorc Cveni ilia WavWavaZe iyo TeatriT gatacebuli:<br />

axalgazrdobaSi mas mefe liris rolic ki Seusrulebia. aranis kalams ekuTvnis mravali<br />

lirikuli leqsi, baladebi, poemebi, romelTaganac gamoirCeva trilogia mikloS toldis —<br />

ungreTis saxalxo gmiris Sesaxeb. ianoS arans, iseve, rogorc ilias, axasiaTebs socialuri<br />

problemebiT daintereseba, folklorTan siaxlove, rigiTi adamianebis siyvaruli, peizaJuri<br />

lirika, revoluciuri ideebiT gataceba. igi iseve, rogorc ilia, gatacebuli iyo<br />

sazRvargareTis mwerlobiT. ganicdida homerosis, osianis, baironis, bernsis, Sotlandieli<br />

poetebis gavlenas. Targmnili aqvs arist<strong>of</strong>anes, Seqspiris, gogolis nawarmoebebi. iliac xom<br />

Targmnida da brwyinvaledac — valter skoti iqneboda es, baironi, haine, tomas muri Tu sxvebi.<br />

rodesac notariusad muSaobda, arans exeboda sxvadasxva sasamarTlo saqmeebis<br />

gadawyveta da mis Sesaxeb ambobdnen: `RmerTic ver Secvlis, rasac arani gadawyvetso~, imdenad<br />

miukerZoebel da patiosan kacad iyo cnobili. rogorc viciT, amgvar Cinovnikur saqmianobas<br />

ilia WavWavaZec eweoda — igi iyo momrigebeli mosamarTle duSeTSi.<br />

TvalSi sacemi faqtia, rom rogorc i. WavWavaZes, aseve i. arans axasiaTebda iumoristuli<br />

TvalTaxedva, satiramde da groteskamde miyvanili nawarmoebebi — Tumca arans mxatvruli<br />

proza ar dauweria, ilias prozis satiris Zala ki CvenTvis kargad aris cnobili. aranis<br />

satirulma eposma `dakarguli konstitucia~ 1845 wels kiSfaludis sazogadoebis mier<br />

gamocxadebul konkursze satiruli poemebisa brwyinvale gamarjveba moipova. igi dawerilia<br />

ungrel liberalTa da konservatorTa gaafTrebuli urTierTbrZolis Sesaxeb da warmoadgens<br />

sagmiro eposis parodias. arani iumoriT gvixatavs am or partias, sazogadoebriv cxovrebaSi<br />

maT rols, krebebsa da arCevnebSi maT monawileobas. nawarmoebis ena daaxloebulia<br />

yoveldRiur salaparako enasTan da xasiaTdeba xalxuri metyvelebidan aRebuli frazebiT. igi<br />

Tavisi stiliTa da mniSvnelobiT utoldeba ilias leqsebs, dawerils `mamaTa da SvilTa~<br />

brZolasTan dakavSirebiT — oRond ilias leqsebi daiwera ufro gvian, vidre aranis poema — es<br />

iyo ukve 60-70-iani wlebis periodi. aris sxvaobac — ilia Tavisi da Tanamoazreebis pozicias<br />

icavs, arani ki dascinis da akritikebs rogorc liberalebs, aseve konservatorebs. orivegan<br />

TvalSi sacemia mZafri polemikuri toni. ilias `gamocanebi~ (1871), `kidev gamocanebi~ (1871) da<br />

`pasuxis pasuxi~ (1872) Tavisi mniSvnelobiT igivea qarTuli literaturis istoriaSi, rac<br />

ungruli literaturis istoriaSi , aranis satiruli poema `dakarguli konstitucia~. maTi<br />

mizani erTidaigivea — gamoafxizlos eri, moZvelebuli Sexedulebebi Secvalos axalma,<br />

progresulma azrovnebam, demokratiulma ideebma. stiluri TvalsazrisiT es nawarmoebebi<br />

41


warmoadgenen folkloris, imdroindeli Jurnalistikis da politikuri frazebis narevs,<br />

oRond Tu ilias `mamaTa da SvilTa brZolaSi~ Tanamoazreebi hyavda, arani marto ibrZoda<br />

Tavisi kalmiT. rac Seexeba enis sakiTxs, romelic iliam da misma Tanamoazreebma wamoWres,<br />

arani da sxva ungreli patriotebic exebodnen mas, moiTxovdnen ra avstrieli<br />

habsburgebisagan, rom ungreTis saxelmwifo ena ara germanuli, aramed ungruli y<strong>of</strong>iliyo. es<br />

sakiTxi ungreTSi ufro mwvaved idga.<br />

ilias bevri Tanamoazre da megobari hyavda, romelTa Sorisac gamoirCeoda misi<br />

Tanatoli akaki wereTeli. ilias da akakis saxelebi ise gadaewna erTmaneTs, rogorc Sandor<br />

petefisa da ianoS aranisa, Tumca petefis akakisTan cota ram aqvs saerTo. petefim udidesi<br />

gavlena moaxdina aranis cxovrebasa da Semoqmedebaze. swored misi gavleniT Seqmna aranma<br />

Tavisi pirveli klasikuri nawarmoebi poema `toldi~ (1845), romelic literaturis istoriaSi<br />

sagangebo movlenad Sevida. iseve, rogorc `dakarguli konstitucia~, poema `toldi~ aranma<br />

kiSfaludis sazogadoebis mier gamocxadebul meore konkursze gagzavna da isev moipova<br />

uprecedento gamarjveba. mikloS toldi iyo ungreli saxalxo gmiri. mis Sesaxeb XVI saukunis<br />

ungreTSi Seiqmna xalxuri gadmocemebi. toldis saxeSi aranma Tavi mouyara da aaRorZina<br />

ungreli mSromeli xalxis sulieri da fizikuri cxovrebis amsaxveli tradiciebi. poetis<br />

mizani iyo ungreli xalxis ukvdavi suli, misi sulieri faseulobebi eCvenebina. igi<br />

realisturi StrixebiT gvixatavs, Tu rogor moxvda da ras akeTebda toldi mefe laioS XIV-is<br />

karze. poemaSi aseve aRwerilia laioS XIV-is karis brwyinvaleba, mefis demokratiuli xasiaTi<br />

da samefo karis aristokratiuli axalgazrdobis TavaSvebuloba, romelnic Seurcxy<strong>of</strong>as<br />

ayeneben gmir mikloS toldis, Tumca mefe esarCleba mas. xalxuri Tqmulebebis safuZvelze<br />

ianoS aranamde 1574 wels peter SeimeS iloSvaimac dawera poema toldis Sesaxeb, romelic<br />

aranma SemoqmedebiTad aiTvisa, magram iloSvaisgan gansxvavebiT fsiqologiuri siRrme mianiWa<br />

gmiris WeSmaritad xalxur xasiaTs. mikloS toldi realurad arsebuli pirovneba iyo, s<strong>of</strong>el<br />

noZfaludan da samasi wlis ganmavlobaSi misi popularoba xalxSi ar Sewyvetila. poemaSi<br />

`toldi~ cotaa moqmedi piri — es aris TviTon mikloSi, misi veragi Zma ZorZi, maTi deda —<br />

ukeTilSobilesi qalbatoni, mikloSis erTguli msaxuri bence da brZeni, samarTliani mefe<br />

laioSi. mikloS toldi Tumca warmoSobiT Tavadia, magram ufrosi Zmisgan daCagruli<br />

glexurad cxovrobs da mis saxeSi avtorma Tavi mouyara ungreli glexis saukeTeso Tvisebebs.<br />

aq aqcenti gakeTebulia socialur usamarTlobaze da Cven vxedavT mkrTal msgavsebas<br />

socialuri usamarTlobiT daCagrul arsenas, kako yaCaRisa da zaqros saxeebTan ilia `kako<br />

yaCaRidan~. xolo rodesac arani laioS XIV-is saqmianobas aRwers, gvagondeba Tamar mefis saxe<br />

ilias `aCrdilis~ pirveli variantidan da `bazaleTis tbidan~. iseve, rogorc ilia exeba<br />

saqarTvelos oqros xanas Tamar mefis saxiT, arani ungreTis oqros xanas ixseniebs laioS XIV-is<br />

saxiT. msgavseba aqac mkrTalia, magram mainc arsebobs, Tumca ilias `aCrdili~ aranis poemaze<br />

gvian daiwera. msgavsia folkloruli masalebisadmi am ori avtoris midgomac. maTi gmirebi<br />

folkloruli saxeebidan zogadsakacobrio, idealur gmirebad iqcevian da samarTlis<br />

maZiebeli daumarcxebeli personaJebi arian, amasTan — maT amkobs koloriti, erTs qarTuli,<br />

meores ki — ungruli.<br />

ianoS arani imdenad iyo moxibluli da STagonebuli toldis saxiT, rom mas kidev ori<br />

poema uZRvna: `toldis saRamo~ (toldis trilogiis bolo poema) da `toldis siyvaruli~<br />

(trilogiis Sua poema). `toldis saRamoSi~ igrZnoba poetis SemoqmedebiTi zrda, aq aRwerilia<br />

toldis bolo gmiroba da misi aRsasruli — Tu rogor ausrulda mas ocneba da mefe laioSi mis<br />

winaSe warsdga ara rogorc mefe, aramed — rogorc megobari. Tu rogor moiyvana gons toldis<br />

sasaxlis karis Tavgasuli axalgazrdoba — xolo `toldis siyvaruli~ SedarebiT sustia da mas<br />

araviTari kavSiri aRara aqvs ilias poetur samyarosTan.<br />

iseve, rogorc ilias poeturi ena, ianoS aranis poeturi ena xasiaTdeba ungruli xalxuri<br />

metyvelebis saganZuridan amoRebuli brwyinvale margalitebiT. am sakiTxs araerTi<br />

gamokvleva mieZRvna da Cven mas aRar gamovekidebiT. jer marto arsenas moxsenieba rad Rirs<br />

iliasTan, anda — urmulisa!<br />

iseve, rogorc iliasTvis, aranisTvisac yvelaze ufro mniSvnelovani samSoblos bedi<br />

iyo, misi samSoblos Tavisuflebas ki ori Zlieri mteri uSlida xels — mefis ruseTi da<br />

habsburgebis avstria. am sakiTxSic hgavs es ori didebuli figura erTmaneTs. iliac xom<br />

swored mefis ruseTis dampyroblur politikas ebrZoda! aranze didi gavlena moaxdina<br />

ungreTis 1848 wlis revoluciam. igi iaraRiT xelSic ki ibrZoda samSoblos Tavisuflebi<br />

saTvis. es mis SemoqmedebaSic aisaxa, gansakuTrebiT leqsSi `14 aprili~ (14 aprils, 1848 wels<br />

ungreTis revoluciurma mTavrobam koSutis meTaurobiT ungreTis avstriisgan<br />

gaTavisuflebis da habsburgTaTvis ugreTis taxtis memkvidreobis akrZalva izeima). aranis<br />

revoluciur leqsebs miekuTvneba: `Sevedi~, `hai, ara zurgidan, hai, winidan~, `patimari~<br />

(romelSic arani glovobs revoluciis damarcxebas da leqsis lirikul gmirSi gulisxmobs<br />

udrood daRupul gmir megobar poets Sandor petefis). arani sayovelTaod cnobili gaxada<br />

revoluciis dReebSi dawerilma leqsma `erovnuli gvardiis wevris simRera~, romelic<br />

sasimRerod iqca da mTelma ungreTma aitaca. am leqsis suliskveTebas exmaureba ilias leqsi,<br />

dawerili peterburgSi 1858 wels `qarTvlis dedas~. aseve, aranis leqsi `14 aprili~ axlos dgas<br />

42


ilias SemoqmedebasTan. revoluciis damarcxebam arans sabolood gautexa guli da igi didi<br />

xniT dadumda.<br />

ianoS arani, rogorc ilia WavWavaZe, moRvaweobda gviani romantizmis, realizmis<br />

formirebisa da ganmtkicebis periodSi. XIX s-is ungruli literaturis da politikuri<br />

azrovnebis mwvervalad iTvleba Sandor petefi misi xanmokle sicocxlis miuxedavad. petefis<br />

uaxloesi megobari ianoS arani Tavisi lirikuli, Tu epikuri nawarmoebebiT da prozaikosi<br />

ioJef etvioSi petefTan erTad ungrul literaturaSi realizmis fuZemdeblebad iTvlebian.<br />

maTi pirveli nabijebi win uswrebs 1848-1849 wlebis burJuaziul revolucias, romelic<br />

erovnuli Tavisuflebis niSniT moxda da romelsac didi represiebi mohyva Tan. es revolucia<br />

Tavisi daniSnulebiT mohgavs saqarTveloSi 1832 wlis SeTqmulebas, romelic sastikad CaaxSo<br />

mefis ruseTis TviTmpyrobelobam da romelsac aseve masobrivi represiebi mohyva. rogorc<br />

cnobilia, petefi revoluciis dros brZolis velze daiRupa gmiruli sikvdiliT, xolo sxva<br />

revolucionerebi zogi masaviT daiRupa, zogi emigraciaSi wavida, zogic saerTod dadumda.<br />

erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam XIX s-Si ungreTSic da saqarTveloSic krizisi<br />

ganicada, Tumca mis brZolas mohyva orivegan baton-ymobis gauqmeba, rac TavisTavad win<br />

gadadgmuli nabiji iyo da rac aisaxa rogorc ungreli, aseve — qarTveli mwerlebis<br />

nawarmoebebSi — aranisa da ilias SemoqmedebaSic.<br />

ianoS aranis periiodis gamoCenili politikuri moRvawe iyo laioS koSuti (1802-1894) _<br />

`mama koSutad~ wodebuli, Tavisi gazeTiT `peSti hirlop~ (peStis gazeTi), romelic ormociani<br />

wlebis ungreTSi gamodioda da romelic male miatova koSutma. am gazeTTan<br />

TanamSromlobdnen ioJef etvioSi, laslo salai, antal Cengeri, moric lukaCi, axalgazrda<br />

imre madaCi da sxvebi. male gamosvla daiwyo Jurnalma `iletkipekma~ (cxovrebis suraTebi),<br />

romlis redaqtoric iyo demokratiuli azrovnebiT gamorCeuli adolf frankeburgi. am<br />

JurnalTan TanamSromlobdnen petefi, mor iokai, tompa, albert palfi da sxvebi.<br />

demokratizmis ganviTarebas uwyobdnen xels mihai tanCiCi, ianoS horariki da pal vaSvari.<br />

tanCiCis redaqtorobiT gamodioda `muSaTa gazeTi~, romelsac progresuli ideebis gamo<br />

ebrZoda Tavad-aznaurTa liberaluri banaki. xalxuri simRerebis stilSi werdnen<br />

transilvanieli poetebi ianoS kriza da mihai sentivani. im periodis gamoCenili lirikosi iyo<br />

mihai tompa, romelic agreTve warmatebiT iyenebda ungrul folklors da iyo petefisa da<br />

aranis axlo megobari da Tanamoazre. iyvnen aseve romanistebi da dramaturgebi ignac noZi,<br />

laioS kuti, ede sigligeti, Jigmond kemeni, mor iokai, pal diulai, imre madaCi, romlis<br />

dramamac `adamianis tragedia~ ianoS aranis maRali Sefaseba daimsaxura. zemoT CamoTvlili<br />

mwerlebis saqmianoba metad axlos aris ilias periodis `TergdaleulTa~ moZraobasTan,<br />

romelic ibrZoda Cvens qveyanaSi erovnuli sulis gaRvivebisa da sasikeTo ZvrebisaTvis. aseve<br />

— zemoxsenebuli ungreli mwerlebis moRvaweoba mogvagonebs `mamaTa da SvilTa brZolas~<br />

`ciskrisa~ da `saqarTvelos moambis~ furclebze saqarTvelos ganaxlebisaTvis,<br />

demokratiuli ideebis damkvidrebisaTvis, realizmis ganviTarebisaTvis literaturaSi. aqve<br />

unda vTqvaT, rom ianoS arani ar Careula amgvar literaturul paeqrobebSi, xolo ilia<br />

WavWavaZe meTauri iyo `SvilTa~ da `TergdaleulTa~ banakisa. iliasgan gansxvavebiT, aranis<br />

Semoqmedeba or periodad iy<strong>of</strong>a: XIX s-is 40-ian wlebamde da XIX s-is 50-iani wlebidan<br />

sicocxlis bolomde. Tu pirvel periodSi arani samSoblos TavisuflebisaTvis Seudrekel<br />

mebrZolad gvevlineba, meore periodSi misi poeziis lirikuli gmiri ukve<br />

damarcxebagadatanili, gulgatexili, filos<strong>of</strong>iuri azrebiT da cxovrebis av-kargianobis<br />

Sesaxeb msjelobiT aris aRbeWdili, Tumca swored meore periodSi dawera man Tavisi erT-erTi<br />

uZlieresi poema, trilogiis Sua nawili `toldis siyvaruli~ da araerTi lirikuli leqs-<br />

Sedevri, gaerTianebuli ciklad `Semodgomis yvavilebi~. aranis mebrZoli suliskveTeba<br />

Secvala agreTve y<strong>of</strong>iTi TemebiT gatacebam da is ukve aRar qmnida iseT leqsebs, romelsac<br />

avstrieli cenzorebi ar ubeWdavdnen, an adre hqonda dabWdili (`Raribi glexi~, `patimari~,<br />

`tyve yaryati~, `qera pani~ da sxva). Tavisi naturiT arani ar iyo revolucioneri da Tavisi<br />

ojaxis keTildReobisaTvis araerTxel wasula mTavrobasTan kompromisze. igi martosuli<br />

darCa sicocxlis bolomde, gansakuTrebiT — petefis Semdeg. bolo Jams igi ungreTis Sinagan<br />

saqmeTa saministroSic ki muSaobda, romelic avstrias eqvemdebareboda — Tumca misi saxeli<br />

ungrelma xalxma samudamod daukavSira revolucias.<br />

garda poeziisa, aranis kalams ekuTvnis publicistur-kritikuli xasiaTis werilebi,<br />

romelnic CvenTvis jer-jerobiT miuwvdomeli aRmoCnda da romelTa Sedarebac ilias<br />

publicistikisaTvis saintereso suraTs mogvcemda. Tumca, es ukve momavlis saqmea.<br />

43


elene gogiaSvili<br />

qarTuli folklori erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis<br />

ideologiur samsaxurSi<br />

erovnuli kulturuli memkvidreoba umniSvnelovanes rols TamaSobda imperiebSi<br />

Semavali patara qveynebisTvis maT ganmaTavisuflebel moZraobebSi.<br />

sakuTari tradiciebis dacva Zlieri iaraRia identobis SesanarCuneblad. tradiciisken<br />

mibrunebis fenomeni SeiZleba politikur elfersac atarebdes. istoria mdidari wyaroa<br />

saimisod, rom Sesabamisi faqtebi politikur programad iqnas SemoTavazebuli. istoriul<br />

dokumentebTan erTad eris siZvelis suraTis Sesaqmnelad warmatebiT gamoiyeneba<br />

folkloruli wyaroebi: xalxuri gadmocemebi, sagmiro Tqmulebebi da baladebi, legendebi,<br />

memoratebi, romlebic nacionalur istoriul gmirebs ukavSirdebian.<br />

folklori erovnuli TviTmy<strong>of</strong>adobis gamovlenis TvalsaCino saSualebaa, magram<br />

amasTan erTad didia misi gaqrobis saSiSroebac, Tu is droulad ar iqna dafiqsirebuli.<br />

folklorisadmi interesis gaZlierebas yvela qveyanaSi Tavisi mizezi hqonda. dasavleT<br />

evropaSi zepirsityviereba romantizmis STagonebis wyarod iqca. centralur evropaSi<br />

zRaprebis Sekrebas Zmebi grimebis moRvaweobam misca biZgi. berZnebis, bulgarelebis,<br />

serbebisa da balkaneTis sxva xalxebSi, romlebic Turqebis mier iyvnen dapyrobili,<br />

folklorisadmi interesis gaRviZebas ganmaTavisuflebelma moZraobam Seuwyo xeli (Stegheri<br />

2005: 2-11). rusuli folkloruli masalis Sekreba samecniero mizniT daiwyo.<br />

aRmosavleT evropis xalxebis erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba inspirirebuli<br />

iyo iohan gotfrid herderis (1744-1803) „ideebiT kacobriobis istoriis filos<strong>of</strong>iisaTvis“,<br />

ramac slavi xalxebis e. w. erovnul xelaxla dabadebas Seasxa frTebi. herderi xalxur<br />

poeziaSi xalxis sulis WeSmarit gamoxatulebas xedavda. igi miiCnevda, rom eris tradiciebSi<br />

areklilia eris Tvisebebi, romlebic bunebrivi cvlilebebisa da sulieri idealebis Sedegad<br />

Camoyalibdnen (pr<strong>of</strong>anova 1999: 219). Volksgeist niSnavda xalxis suls [germaneli mecnieri h.<br />

bauzingeri miiCnevs, rom es sxva enebze es sityva „nacionalur sulad“ unda iTargmnebodes _ e.<br />

g.] da miznad isaxavda axali politikuri reJimis xedvas, romelSic sxvadasxva xalxebi<br />

erTaderTobas miaRwevdnen da sxva xalxebs gamoey<strong>of</strong>odnen (bauzingeri 1992: 74).<br />

„folksgaistis“ idea folkloristebisTvis gamowvevad da stimulad iqca. maT yvelafris<br />

Segroveba daiwyes, rasac xalxur siZveled miiCnevdnen, rom axali erovnuli koncefciisTvis<br />

SeewyoT xeli.<br />

me-19 saukune: folklori da erovnuli ideologia<br />

saqarTveloSi folklorisadmi interesi gaCnda ara romantizmis epoqaSi, rogorc es<br />

evropaSi moxda, aramed mogvianebiT, me-19 saukunis 60-ian wlebSi. zepiri kulturuli<br />

memkvidreobis mniSvneloba, folkloris mxatvruli, SemecnebiTi da istoriuli Rirebuleba<br />

saTanado doneze manamde ver gaacnobiera qarTulma sazogadoebriobam, sanam samoRvaweo<br />

asparezze ilia WavWavaZe ar gamoCnda.<br />

kavkasia, rogorc ruseTis imperiis urTulesi regioni, me-19 saukunis 40-iani wlebidanve<br />

iyo eTnografiuli Seswavlis obieqti. mis kvlevas rusi mecnierebis mier mkveTrad<br />

gamoxatuli imperialisturi mimarTuleba hqonda (jagodniSvili 2004: 136).<br />

maSin, roca carizmis politika folklorul da eTnografiul aRwerebs<br />

administraciuli dazvervis saSualebad iyenebda, qarTuli folklori erovnulganmaTavisuflebeli<br />

moZraobis erT-erTi iaraRi gaxda. xalxuri Semoqmedebis — rogorc<br />

zepirsityvierebis, ise musikaluri folkloris _ nimuSebis Sekrebas am epoqis udidesi<br />

moRvaweebi moTaveobdnen: i. gogebaSvili, r. erisTavi, al. yazbegi, p. umikaSvili, T.<br />

razikaSvili da sxvebi (Ciqovani 1960: 138-179). ilia WavWavaZem ki eTnografiuli da<br />

folkloruli masalis Sekrebis garda maTi mecnierulad Seswavlis aucileblobis sakiTxi<br />

dasva. werilSi „xalxis zne-CveulebaTa Seswavlis Sesaxeb“ vkiTxulobT:<br />

„xalxis cxovreba yovelmxriv da harmoniulad unda SeviswavloT; imis yovelgvari<br />

gonebiTi nawarmoebi unda SevkriboT [...]. erTis romelisame sagnis amoCemeba, imisi ‚modad‘<br />

daweseba da sxva sagnebis daviwyeba _ kargi arasdros ar y<strong>of</strong>ila da arc CvenTvis iqneba.<br />

saxalxo poezia kargia, magram roca marto imisi Sekreba izidavs mTelis inteligenciis<br />

yuradRebas, roca es Sekreba ‚modad‘ xdeba, maSin saWiroa, rom sxva sagnebisakenac miixedos<br />

ganaTlebulma sazogadoebam. saWiroa, rom Cvenma naswavlma sazogadoebam erTad Tavi<br />

moiyaros, moilaparakos, aswon-daswonos yoveliferi am sagnis Sesaxeb da programa Seadginos<br />

xalxis zne-CveulebaTa SeswavlisaTvis. Tu yvelgan amas misdeven, gana CvenTvis ki dro ar<br />

aris?“ (WavWavaZe 1987: 164). faqtobrivad, am werilSi ilia WavWavaZem axalgazrda mecnierebis<br />

_ folkloristikis programa warmoadgina, romliTac qarTvel mecnierebs momavalSi unda<br />

exelmZRvanelaT.<br />

44


me-20 saukune: folklori da sabWoTa ideologia<br />

me-20 saukunis dasawyisidanve, folkloruli masalis fiqsaciis garda, aqtualuri gaxda<br />

misi mecnieruli Seswavla da sistemuri kvleva. 1901 wels saqarTveloSi Catarda pirveli<br />

samusiko folkloruli eqspedicia kompozitorisa da musikismcodne-eTnografis dimitri<br />

arayiSvilis (1873-1953) xelmZRvanelobiT, riTac safuZveli Caeyara qarTul musikalur<br />

folkloristikas. cnobilia, rom am da momdevno eqspediciebs saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi<br />

1908 wlamde mecenati daviT sarajiSvili afinansebda (xuWua 1980: 92).<br />

1921 wlis Semdeg sabWoTa xelisufleba aqtiurad muSaobda, rom folklori Tavisi<br />

ideologiis samsaxurSi Caeyenebina. folklori _ sityvieri da musikaluri _ saxelmwifos<br />

mier gansazRvrul iqna rogorc muSaTa da glexTa klasis xelovneba, rogorc „mSromeli<br />

xalxis Seqmnili“ da amdenad, mTel sabWoTa sazogadoebaSi popularuli unda gamxdariyo.<br />

mecnierebma yuradReba gadaitanes folkloris apolitikur mxareze, kvlevebi mTlianad<br />

orientirebuli iyo tradiciis Sinagan struqturaze, romelic xelSeuxebeli iyo<br />

politikisgan. 1926 wlidan Tbilisis saxelmwifo universitetSi daiwyo qarTuli<br />

zepirsityvierebis leqciebis kursis kiTxva. 1932 wels saqarTvelos muzeumSi folkloris<br />

gany<strong>of</strong>ileba daarsda. orive am wamowyebis moTave qarTveli folkloristi, literatori,<br />

xelovnebaTmcodne da moqandake vaxtang kotetiSvili (1893-1937) iyo. misi „sacdeli leqciebis<br />

brwyinvaled Catarebis Semdeg, romlebsac daswrebian cnobili mecnierebi i. javaxiSvili, k.<br />

kekeliZe da sxv., miandes folkloris kursis wakiTxva. [...] 1929 wlidan ki, misive iniciativiT,<br />

universitetis filologiis fakultetze SemoRebul iqna poetikis kursi“ (gamezardaSvili<br />

1969: 4-5).<br />

vaxtang kotetiSvili universitetSic moRvaweobda da imavdroulad saqarTvelos<br />

muzeumSi Tavisive daarsebul folkloris gany<strong>of</strong>ilebasa da folklorul arqivs<br />

xelmZRvanelobda. mogvianebiT, 1936 wels, am gany<strong>of</strong>ilebis bazaze enis, literaturisa da<br />

xelovnebis institutis (amJamad SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti)<br />

folkloris gany<strong>of</strong>ileba da arqivi Seiqmna. vaxtang kotetiSvilma pirvelma Cauyara safuZveli<br />

folklorul samecniero eqspediciebs saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi winaswar<br />

SemuSavebuli marSrutiT (kotetiSvili 1961: 14).<br />

1936 wels TbilisSi xelovnebis saqmeTa sammarTvelosTan (maSin jer ar arsebobda<br />

kulturis saministro) xalxuri Semoqmedebis kabineti gaixsna. direqtoris movaleobis<br />

droebiT Semsruleblad dainiSna mixeil mgalobliSvili, konsultantad _ vaxtang<br />

kotetiSvili. 1937 wlidan dawesebulebas xalxuri Semoqmedebis saxli ewoda (misi pirveli<br />

direqtori iyo kompozitori, folkloristi, lotbari da sazogado moRvawe grigol<br />

kokelaZe).<br />

xalxuri Semoqmedebis saxlebi mTeli sabWoTa kavSiris masStabiT Seiqmna, centri<br />

moskovSi iyo, sadac mokavSire respublikebidan yovelwliurad igzavneboda Catarebuli<br />

muSaobis Sesaxeb angariSebi. saqarTveloSi xalxuri Semoqmedebis saxls filialebi hqonda<br />

soxumSi, baTumsa da cxinvalSi.<br />

xalxuri Semoqmedebis saxlis konsultanti vaxtang kotetiSvili iyo. man kompozitor<br />

grigol kokelaZesTan, musikos-folkloristebTan _ grigol CxikvaZesa da Tamar<br />

mamalaZesTan erTad Seqmna fondi, romelSic daculia qarTuli musikaluri folklorisa da<br />

zepirsityvierebis unikaluri masalebi (amJamad, saqarTvelos folkloris saxelmwifo<br />

centris arqivi).<br />

xalxuri Semoqmedebis saxlSi gaixsna lotbarTa, qoreografTa da xalxuri rewvis<br />

ostatTa kursebi. pirvelad saqarTveloSi Seiqmna saxviTi xelovnebis saswavlo kombinati,<br />

romlis damaarseblebi xalxuri Semoqmedebis saxlis direqtori grigol kokelaZe da xalxuri<br />

rewvis ostati artem gabunia iyvnen.<br />

xalxuri Semoqmedebis saxlSi gaixsna gamoyenebiTi xelovnebis muzeumi, romelic Semdeg<br />

qarTuli xalxuri saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis muzeumad Camoyalibda.<br />

xalxuri Semoqmedebis saxli sxvadasxva saxis RonisZiebis organizatori iyo _ saxalxo<br />

mTqmelTa konkursebis, qarTuli folkloris respublikuri daTvalierebebis, moyvarulTa<br />

Teatrebis (dramatuli, Tojinebis da sabavSvo) festivalebisa da sxva.<br />

1937 wlidan xalxuri Semoqmedebis respublikuri olimpiadebi xalxuri Semoqmedebis<br />

saxlis TaosnobiT da aqtiuri monawileobiT ewyoboda (1937, 1938, 1949, 1951, 1954, 1960-1961,<br />

1979, 1981, 1997, 2001 wlebSi).<br />

olimpiadebis momzadeba evaleboda saorganizacio komitetsa da sarepertuaro komisias.<br />

pirvelad koleqtivebs kulturis raionuli gany<strong>of</strong>ilebebi TbilisSi Camosvlamde adgilze<br />

amowmebdnen, Semdeg ki maT mier SerCeuli jgufebi xalxuri Semoqmedebis saxlidan wargzavnil<br />

komisias unda Seemowmebina. jer sarepertuaro komisia afasebda yvela SemoqmedebiT<br />

koleqtivs, mere — Jiuri.<br />

1959 wlidan moyvarulTa Teatrebisa da folkloruli ansamblebisaTvis „saxalxo<br />

wodebis“ miniWeba xalxuri Semoqmedebis saxlis wardginebiT xdeboda.<br />

45


xalxuri Semoqmedebis saxls cocxali kontaqti hqonda xalxuri Semoqmedebis<br />

koleqtivebTan. maTi repertuaris daxvewa-gamdidrebisTvis mniSvnelovan rols asrulebda<br />

centris saarqivo fondi, romelSic inaxeboda xalxuri simRerebi, qoreografebis Canawerebi,<br />

piesebi da sxva. sakonsultaciod da arqivis gasacnobad modiodnen gundis xelmZRvanelebi,<br />

dramaturgebi, kompozitorebi.<br />

sabWoTa ideologiuri manqana Tvals adevnebda, Tu rogor xdeboda farTo masebisTvis<br />

xalxuri Semoqmedebis nimuSebis miwodeba da ras aswavlidnen lotbarebi raionebSi<br />

TviTmoqmed koleqtivebs. am mizniT xSirad amowmebdnen arqivs. centraluri komitetidan<br />

gamogzavnil komisias evaleboda xalxuri Semoqmedebis saxlis kontroli. arqivSi, ra Tqma<br />

unda, iyo Zveli sagaloblebis krebulebi, romlebic aTeistur saxelmwifoSi ikrZaleboda.<br />

aqve inaxeboda vaxtang kotetiSvilis nawerebic. 1947-2004 wlebSi arqivis mTavari mcveli<br />

TinaTin lobJaniZe iyo. piradad misi damsaxurebaa is, rom 30-iani wlebis represiebis Semdeg<br />

fondSi mainc gadarCa vaxtang kotetiSvilis mier Sekrebili folkloruli masala da misi<br />

ramdenime xelnaweri. TinaTin lobJaniZem gadaarCina agreTve Zveli qarTuli kanonikuri<br />

saeklesio sagaloblebis xelnawerebi, romelTa nawilobrivi gamocema mxolod 1999 wlidan<br />

daiwyo. TinaTin lobJaniZe yvelanair xerxs mimarTavda Zvirfasi masalis gadasarCenad. misgan<br />

pirad saubarSi mosmenili maqvs:<br />

„rac ki ram notebi iyo, yvelas erTad davuwyobdi win komisiis wevrebs da, rom<br />

daiRlebodnen, mere gamomqonda danarCeni _ sagaloblebi, romlebsac an aRar gadaxedavdnen,<br />

anda, Tu SemTxveviT vinme ikiTxavda, sagalobels aq ra undao, vupasuxebdi: es igive simRerebia,<br />

adre simReras galobas eZaxdnen-meTqi. komisiaSi ar iyo didad ganaTlebuli xalxi da es xerxi<br />

Wrida. gacilebiT rTuli mdgomareoba iyo zepirsityvierebaSi. vaxtang kotetiSvilis saxelis<br />

xsenebac ar SeiZleboda, araTu misi nawerebis Senaxva da movla. mis mier Cawerili<br />

folkloruli masala rom gadarCeniliyo, mis saxels da gvars vSlidi. Semdeg, ra Tqma unda,<br />

yvelaferi aRvadgine, mis kaligrafias ra damaviwyebda?!“ (interviu Cawerilia 2006 wlis 9<br />

Tebervals, inaxeba saqarTvelos folkloris saxelmwifo centris arqivSi).<br />

xalxuri Semoqmedebis saxlSi muSaobda folklorisa da TviTmoqmed kompozitorTa<br />

seqciebi. folkloris seqcia mecnierul safuZvels uqmnida dawesebulebis saqmianobas.<br />

cnobilia, 1938 wels gamocemuli ivane javaxiSvilis „qarTuli musikis istoriis<br />

ZiriTadi sakiTxebi“, romelic samagido wignia qarTuli musikis istoriisa da musikaluri<br />

folkloris mkvlevarisaTvis, „dawerilia saqarTvelos s.s.r. saxkomsabWosTan arsebul<br />

xelovnebis saqmeTa sammarTvelos xalxuri Semoqmedebis kabinetis TaosnobiT“, rogorc es<br />

weria wignis Tavfurcelze (javaxiSvili 1938).<br />

amJamad, saqarTvelos folkloris saxelmwifo centris arqivSi daculia musikaluri<br />

folklorisa da zepirsityvierebis masalebi, romelic Sekrebilia qarTuli kulturisa da<br />

mecnierebis sxvadasxva sferos moRvaweebis mier.<br />

imis miuxedavad, rom sabWoTa xelisufleba mudmivad cenzuras axorcielebda xalxur<br />

Semoqmedebaze da Tavisi interesebis sasargeblod gamoyeneba surda, qarTuli kulturisa da<br />

mecnierebis moRvaweebi sabWoTa mTavrobis davalebebis paralelurad erovnuli mniSvnelobis<br />

saqmes emsaxurebodnen da faqtiurad, agrZelebdnen erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis<br />

tradicias.<br />

folkloristebisa da eTnologebisTvis saxelmwifo ar aris mTavari sakvlevi Tema,<br />

magram is yovelTvis garkveulwilad figurirebs folklorTan mimarTebaSi. dRes<br />

mecnierebaSi sadao aRar aris, rom folklorisadmi interesi swored saxelmwifodan<br />

momdinareobda (bauzingeri 1992: 73).<br />

folkloristikis mecnieruli orientaciis dasawyisSi, folklors xelisuflebis<br />

warmomadgenlebi imisTvis iyenebdnen, rom efeqturad ganexorcielebinaT Tavisi ideebi da<br />

politika, rogorc amas akeTebda caristuli reJimi.<br />

me-19 saukunis meore naxevarSi folklori erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis<br />

samsaxurSi Cadga.<br />

me-20 saukuneSi sabWoTa ideologiam folklori Tavis mxardamWerad gadaaqcia.<br />

miuxedavad politikuri manipulaciebisa, folklori Tavisi bunebiT sruliad<br />

apolitikuri fenomenia, rac araviTar SemTxvevaSi ar unda dagvaviwydes misi kvlevisas. is, rom<br />

ilia WavWavaZem folkloris mecnierulad Seswavlis aucileblobis sakiTxi dasva, swored<br />

amaze mianiSnebs _ provokaciuli miznebiT folkloris gamoyenebis Tavidan acileba mxolod<br />

misi mecnieruli kvleviT aris SesaZlebeli.<br />

damowmebani:<br />

bauzingeri 1992: Bausinger, Hermann: Change <strong>of</strong> Paradigms? Comments on the Crisis <strong>of</strong> Ethnicity. In: Studia Fennica<br />

Folkloristica I. Folklore Processed, in Honour <strong>of</strong> Lauri Honko on his 60 th Birthday. Helsinki: Suomalaisen<br />

Kirjallisuuden Seura, 1992.<br />

gamezardaSvili 1969: gamezardaSvili, daviT. vaxtang kotetiSvili. Tbilisi: gamomcemloba „nakaduli“,<br />

1969.<br />

46


kotetiSvili 1961: kotetiSvili, vaxtang. xalxuri poezia. Tbilisi: gamomcemloba “sabWoTa mwerali”,<br />

1961.<br />

pr<strong>of</strong>anova 1999: Pr<strong>of</strong>anová, Zuzana. Historische Genres im Prozess der Mythenbildung in der Slovakei. In: Europaeische<br />

Ethnologie und Folklore im internationalen Kontext. Festschrift fuer Leander Petzoldt zum 65 Geburtstag.<br />

Herausgegeben von Ingo Schneider. Frankfurt: Peter Lang Verlag, 1999.<br />

Stegheri 2005: Stegherr, Marc. „Es ist viel Speise in den Furchen der Armen“. Die Erforschung der Maerchenkultur des<br />

europaeischen Ostens. In: Märchenspiegel. Zeitschrift fuer internationale Märchenforschung und Märchenpflege. Heft<br />

1 (Februar) 2005.<br />

Ciqovani 1960: Ciqovani, mixeil (redaqtori). qarTuli xalxuri poeturi Semoqmedeba, I. Tbilisi:<br />

saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1960.<br />

WavWavaZe 1987: WavWavaZe, ilia. rCeuli nawarmoebebi xuT tomad. tomi IV. publicisturi werilebi.<br />

Tbilisi: gamomcemloba “sabWoTa saqarTvelo”, 1987.<br />

xuWua 1980: xuWua, pavle. dimitri arayiSvili. Tbilisi: gamomcemloba „xelovneba“, 1980.<br />

jagodniSvili 2004: jagodniSvili, Temur. qarTuli folkloristikis istoria, I. Tbilisi: „Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis gamomcemloba“, 2004.<br />

javaxiSvili 1938: javaxiSvili, ivane. qarTuli musikis istoriis ZiriTadi sakiTxebi. Tbilisi:<br />

gamomcemloba „federacia“, 1938.<br />

47


ilia WavWavaZis poetur TemaTa vaJa fSavelaseuli<br />

reminiscencia<br />

Teimuraz qurdovaniZe<br />

ilias mkvlelobas vaJa fSavela ramdenjerme gamoexmaura. pirveli emociurad<br />

datvirTuli werili `ver mohkles!~ (gaz. `isari~, 1907, 195) dawerilia mRelvarebis<br />

mdgomareobaSi da, marTalia, vaJas tkivilisa da ZmaTa danaSaulis miutevleblobis gancda<br />

asazr-doebs, xazgasmulad igrZnoba, rom qarTvel xalxs elaparakeba didi ilias Rvawlis<br />

WeSmariti Semfasebeli da Tavad saqarTvelos bedze dafiqrebuli Svili. werili kiTxviTi<br />

winadadebebiT gawyobili xma-maRali fiqrebia. poeti antiTezisis mxatvruli xerxis<br />

gamoyenebiT mRelvared warmoaCens uRirs qarTvelTa qmedebis Semzaraobas. vaJasTvis ilias<br />

mkvleloba scildeba fizikuri mkvlelobis sta-tuss, igi ideis mkvlelobis cdadaa<br />

moazrebuli. poeti Tvlis, rom iliaze xelis amwevebs Tavad saqarTvelos mkvlelobis<br />

survilic amoZravebT da swored amaSi xedavs poeti gangaSis mizezs.<br />

am werilSi Zalian mniSvnelovani is aris, rom poeti cdilobs swor gzaze daayenos<br />

sazogadoeba, damoZRvros igi. erTi mxriv, vaJa gaxazavs ilias moRvaweobis mniSvnelobas<br />

qarTveli erisTvis, ganamtkicebs Tvalsazriss, rom iliam mamulis winaSe srulad da<br />

umwikvlod moixada vali. meore mxriv, vaJa darwmu-nebulia, rom ilia isev saqarTvelosa da<br />

qarTvelebze fiqriT mama-papaTa winaSe damalavs Tavisi samarcxvino Zmebis `sasiqadulo<br />

ZRvens~ _ tyviebsac da wylulebsac _ raTa winaprebs Cvenze cudi ar aTqmevinos da arc<br />

afiqrebinos, ar gaajavros Cvens saqcielze. im mZime Jams zemoxsenebuli konteqstebis Seqmnas<br />

vaJa fSavela, Cans, sagangebo mniSvnelobas aniWebda.<br />

sainteresoa kidev erTi aspeqti: ilias mkvlelobis pirvelive dReebSi vaJa uars ambobs,<br />

Suri iZion mkvlelebze. poetis motivaciis Tanaxmad, mkvlelebi pirutyvebi arian, romlebsac<br />

adamianebiviT ver dasji. am mxatvruli Sedarebis paralelurad vaJas fiqris warmmar-Tvelia<br />

qristianuli Sendobis logika: `sisxli sisxlisTvis? codva mivumatoT codvas? sircxvils _<br />

sircxvili?~ _ kiTxulobs poeti da askvnis, rom maTi dasja `Cvenive sircxvilia, Cvenis<br />

adamianobis damcirebaa~.<br />

dakrZalvis dRes warmoTqmul sityvaSi (`sityva ilia WavWavaZis cxedarze~, `isari~, 1907,<br />

198) poeti axasiaTebs ilias, rogorc mwe-rlisa da sazogadoebis winamZRolis, Rvawls: `mTeli<br />

50 weli, -wers vaJa,- gansvenebulma saqarTvelos bedi kalTiT atara, iyo misi daraji; rogorc<br />

deda erTaderT Cvils Svilsa, ise... dahkankalebda, an ar Semicivdes, ar momiSivdeso. moseuls<br />

mters, vinc saqarTvelos isrebs esroda, igi pirveli agebebda Tavis mkerds, Semoqneuls xmals<br />

pirveli ufarebda farsa~.<br />

ilias mkvlelebs vaJa fSavela saqarTvelos mkvlelebis, enis, erovnebisa da teritoriis<br />

uarmy<strong>of</strong>lebis kvalifikacias aZlevs, upirispirebs maT ilias anderZis mimdevrebs, riTac<br />

niadags amzadebs momavalSic ilias saqmisadmi erTgulebis ficis warmosaTqmelad.<br />

mesame, avtografis saxiT SemorCenili werili `yvav-yornebi ilias aCrdilis garSemo~<br />

(Txz. t. IX, 1964, gv. 274), Tavisi SinaarsiT, wamoWrili sakiTxebis xasiaTiTa da SefasebiT, gvian,<br />

1908-1909 wlebSia dawerili. masSi ilias mkvlelobisa da saqarTvelos bedisadmi vaJas<br />

mimarTeba ucvlelia.<br />

da bolos, leqss `ilia WavWavaZis saxsovrad~, romelic poetis mkvlelobisadmia<br />

miZRvnili, vaJa fSavela agebs saqarTvelos mTaSi didi tradiciebis mqone `xmiT tirilis~,<br />

kerZod, `daTvliT~ tiri-lis kompoziciuri kanonis gaTvaliswinebiT. sazogadod, tradiciuli<br />

`daTvliT~ tirilis esTetika motirals avaldebulebs `kai ymis~ yvelasaTvis cnobili<br />

`sagmiro saqmeebis~ gaxseneba-CamoTvlas, anu daTvlas. es gardacvlilis sicocxleSi<br />

namoRvawaris Sexsenebis garda, miznad isaxavda vaJkacis saxelis ukvdavy<strong>of</strong>aze zrunvas.<br />

vaJa ilias `sagmiro saqmed~ saqarTvelosa da qarTvelebze zrunvas miiCnevs da ixsenebs<br />

poetis mxatvruli Semoqmedebis ZiriTad Temebs. raki iliasa da vaJasdroindeli saqarTvelos<br />

umTavresi satkivari erovnuli da socialuri Tavisuflebis sakiTxebi iyo, amitom vaJa ilias<br />

naazrevidan mkiTxvelis yuradRebas aCerebs im problemebze, romlebsac mgosani mTeli<br />

SemoqmedebiTi cxovreba utrialebda da sxvadsxva kuTxiT warmosaxavda.<br />

leqsSi am Temebze saubris dawyebamde vaJa saerTo glovis suraTs xatavs. avtori axlo<br />

warsulis istorias mimarTavs da ambobs, rom ilias naTel saxes daukocnian aragvis saxelovani<br />

gmirebi, Tanamedroveobas ki Svilze mgloviareebad damsxdari alaznis napirebiT warmoadgens.<br />

amis Semdeg vaJa ukve awinaurebs socialur Temas. poeti qmnis konteqsts, romlis Tanaxmad,<br />

ilia usamarTlod CagrulTa qomagadaa gamoyvanili. amitom warmoidgens poeti, rom ilias<br />

dastirian poema `ramdenime suraTi...~-s gmiri kako yaCaRi da mis bedSi my<strong>of</strong>i glexkacebi.<br />

ilias mkvlelobam ufro gaamZafra Zveli problemebi. vaJa wuxs, rom ilias Zalisxmeva<br />

moakldeba tkivilian erovnul sakiTxs, konkretulad, Tavisuflebis mopovebis imeds. vaJa<br />

ixsenebs ilias mier gacocxlebul xalxur legendas eris cremliT warmoqmnili bazaleTis<br />

tbis Ziras Cadgmuli oqros akvnis Sesaxeb. vaJa Tavis wuxilian saubars oqros akvanze<br />

48


kiTxvebiT aSinaarsebs, rogorc es xalxuri xmiT natiralisTvis aris damaxasiaTebeli. poetis<br />

leqsi stiluradac amitom waagavs natirals:<br />

vai, rom rCeba akvani<br />

bazaleTis tbis Zirasa,<br />

da didxans kiTxvadve gvrCeba:<br />

vin amoiRebs imasa?<br />

an im balRs vin upatronebs,<br />

ususurs, mtirals bedisa,<br />

akvanSi rom wevs sawyali<br />

da ZuZu swyuris dedisa?<br />

an im cremlis tbas diadsa,<br />

erisgan danadinarsa,<br />

vin dahSrets, vin amoiyvans<br />

im ususursa, mtiralsa?!<br />

vaJas, rogorc sasowarkveTil motirals, pasuxi ar aqvs dasmul kiTxvaze _ am realobaSi<br />

misTvis momavlis suraTi ar ixateba.<br />

ilias gzidan CamoSorebiT,- ambobs vaJa leqsSi, - kidev ufro damZimdeba cocxlad<br />

darCenil qarTvelTa y<strong>of</strong>a, radgan Cvens qveyanas mtrebi axvevian gars da Cven ki, rogorc<br />

gvCvevia, mtris wisqvilze vasxamT wyals:<br />

gaRma gasvlisa msurvelTa<br />

ukuRma migvyavs borani.<br />

mTavari ki is aris, rom saqarTveloSi<br />

gagvibatonda siregvne Seuwonari.<br />

vaJa fSavelas mier saukunis win dawerili es leqsi mxolod warsuli istoriis farglebSi<br />

Znelad eteva. didi klasikosis gancda dRevandelobaSic xvdeba mkiTxvelis guls.<br />

ilias vaJaseuli datireba, rogorc naxeT, xalxuri xmiT natirlebis msgavsad, mZafri<br />

emociiTaa datvirTuli.<br />

49


ilia WavWavaZe da samcxe-javaxeTis moRvaweebi<br />

giorgi maisuraZe<br />

1860-iani wlebidan saqarTvelos istoriaSi mniSvnelovani xana daiwyo _ erovnulganmaTavisuflebel<br />

moZraobas saTaveSi Caudga TergdaleulTa Taoba didi qarTveli<br />

mwerlisa da sazogado moRvawis _ ilia WavWavaZis xelmZRvanelobiT. 1870-iani wlebidan es<br />

moZraoba gaaqtiurda da mTeli saqarTvelos masStabiT daiwyo gavrceleba.mas<br />

TanamgrZnoblebi da mimdevrebi uCndebodnen da umravldebodnen qveynis provinciebSi. maTTan<br />

mWidro kavSirs, TanamSromlobasa da maTTvis daxmarebas did mniSvnelobas aniWebdnen<br />

aRniSnuli moZraobis liderebi, maT Soris ilia WavWavaZec. isini did yuradRebas aqcevdnen<br />

saqarTvelos im regionebs, sadac gansakuTrebiT mZime iyo qarTveli mosaxleobis mdgomareoba<br />

da sadac metad ganicdida is erovnul Cagvrasa da gadagvarebas.<br />

am mxriv gamorCeul mdgomareobaSi imy<strong>of</strong>eboda samcxe-javaxeTi, romlis dedasamSoblosTan<br />

dabrunebiT ar damTavrebula mxaris mkvidri mosaxleobis erovnuli Cagvra-<br />

Seviwroeba. iliasa da sxva didi qarTveli moRvaweebis yuradReba am problemamac miipyro,<br />

romlis gadawyvetisa da, saerTod, maTi mdgomareobis gaumjobesebisaTvis isini Zalisxmevas ar<br />

iSurebdnen. amisaTvis myardeboda da xSirdeboda urTierToba da TanamSromlobamaTsa da<br />

adgilobriv inteligencias Soris. ilia WavWavaZesa da samcxe-javaxeTis moRvaweebs Soris<br />

urTierTobas Tavis naSromebSi Seexnen mkvlevarebi: i. maisuraZe 1 , S. lomsaZe 2 , d. koJoriZe 3 , e.<br />

bubulaSvili 4 , n. yruaSvili 5 da sxv. Tumca am sakiTxisaTvis yuradRebis sagangebod daTmoba<br />

mniSvnelovnad migvaCnia rogorc misi istoriuli mniSvnelobis, aseve sakiTxis ufro<br />

Tanmimdevrulad gaSuqebis saWiroebis gamoc.<br />

samcxe-javaxeTis qarTveli mosaxleoba XIX saukunis II naxevarSic saWiroebda mowinave<br />

qarTveli sazogadoebis mxriv mxardaWerasa da daxmarebas mraval sferoSi, rameTu<br />

saqarTvelos sxva mxareebTan SedarebiT aq bevrad uaresi iyo mkvidrTa y<strong>of</strong>a: kvlav mZime iyo<br />

mxareSi osmalTa batonobis Sedegebi, kvlav grZeldeboda maTi mravalmxriv SeWirvebuli<br />

mdgomareoba; ruseTis mTavrobis mxriv ki isev sagrZnobi iyo gulgrili damokidebuleba maT<br />

mimarT.<br />

mxaris qarTveli mosaxleobis amgvari mdgomareoba ki gamoiwvia an xeli Seuwyo aseve<br />

1828-1829 wlebis Semdeg samcxe-javaxeTSi ganviTarebulma procesebma. rogorc cnobilia,<br />

saqarTvelos am ZirZveli mxaris deda-samSoblosTan dabrunebis sixaruli gaafermkrTala<br />

adgilobrivi qarTvelebisaTvis omianobis Sedegad Tavs damtydarma ubedurebam da carizmis<br />

imperiulma politikam. omma aaoxra da Zalze Seamcira mkvidri mosaxleoba. amasTan erTad<br />

mefis ruseTma xeli Seuwyo mkvidrTa ayrasa da gadasaxlebas osmaleTis imperiaSi, maT<br />

sanacvlod ki Semoasaxla didi raodenobiT kolonistebi (osmaleTidan somxebi, mcired _<br />

berZnebi, ruseTidan ki rusi duxoborebi da a. S.). amiT mxareSi mkvidri qarTuli elementi<br />

Zalze Semcirda. amas garda, kolonistebze sagangebod zrunvis fonze is aSkarad yuradRebas<br />

ar aqcevda mZime mdgomareobaSi my<strong>of</strong> qarTvelebs, maTi gaqristianebisa da danarCen<br />

qarTvelebTan kvlav daaxloebis survilsa da mcdelobebsac.<br />

mxareSi amgvarad ganviTarebul movlenebs emateboda qarTveli mosaxleobis winaSe<br />

mdgari sxva sirTuleebic: adgilobrivi qarTvelebis 3 religiur jgufad day<strong>of</strong>a<br />

(mahmadianebad, kaTolikeebad da mcirericxovan marTlmadideblebad). mahmadiani da kaTolike<br />

qarTvelebis sarwmunoebrivi gansxvaveba, aseve ruseTisa da osmaleTis imperiuli politika<br />

qmnida maTi erovnuli gadagvarebis safrTxes, romelic sagrZnoblad izrdeboda XIX saukunis II<br />

naxevarSi; qarTveli mosaxleobis kulturuli CamorCena grZeldeboda XIX saukunis Sua<br />

xanebSic, radgan mTavroba naklebad zrunavda maTTvis da, saerTod, mxareSi kulturulsaganmanaTleblo<br />

dawesebulebebis dasaarseblad an arsebulis gasaumjobeseblad; socialurekonomiur<br />

sferoSic grZeldeboda mkvidri mosaxleobis gaWirveba, radgan mxaris ekonomiuri<br />

mdgomareoba neli tempiT umjobesdeboda; xolo qarTveli mahmadiani begebis Tavadaznaurul<br />

wodebaSi aRiarebis nacvlad regionSi didi gavleniT sargeblobdnen osmaleTidan<br />

gadmosaxlebuli vaWar-mevaxSeebi da rusi moxeleebi, qarTvel mosaxleobas ki ar hyavda<br />

warCinebuli wodeba mxareSi...<br />

am faqtorebis Sedegad XIX saukunis Sua xanebSi samcxe-javaxeTis qarTveli mosaxleobis<br />

mZime mdgomareobis miuxedavad, XIX saukunis II naxevridan qarTvel sazogadoebas gamouCnda<br />

garkveuli SesaZleblobebi mkvidri mosaxleobis amgvari viTarebis gasaumjobeseblad, maTSi<br />

1 samcxe-javaxeTis muzeumi, ilia maisuraZis fondi, 360, gv. 46-49.<br />

2 SoTa lomsaZe, mixeil TamaraSvili da qarTveli kaTolikeni, Tb., 1984.<br />

3 d. koJoriZe, ganaTleba da kultura samcxe-javaxeTSi, Tb., 1986.<br />

4 eldar bubulaSvili, ilia WavWavaZe da saqarTvelos eklesiis sakiTxebi, Tb., 2003, gv. 24-25, 55-59;<br />

5 Tbilisis saxelmwifo universitetis axalcixis fileali, Sromebis krebuli, 1, 1998, nato yruaSvili,<br />

qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis saqmianoba samcxe-javaxeTSi, gv. 166-171.<br />

50


erovnuli cnobierebis asamaRleblad. yovelive es sazogadoebis did Zalsxmevas, farTo da<br />

nay<strong>of</strong>ier moRvaweobas moiTxovda.<br />

marTlac, 1870-iani wlebidan samcxe-javaxeTSi aSkarad SeimCneoda sxvadasxva saxis<br />

sazogadoebrivi moZraobebisa da erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis gamococxleba da<br />

gaaqtiureba. mxareSi imravla inteligenciis ricxvma. maTSi mtkicdeboda erovnuli<br />

cnobiereba; mravali maTgani Tergdaleulebis ideebis momxreni da mimdevrebi xdeboda. isini<br />

ufro da ufro energiulad da nay<strong>of</strong>ierad iwyebdnen moRvaweobas sxvadasxva sferoSi: xsnidnen<br />

sazogado Tu saeklesio saswavlo dawesebulebebs da zrunavdnen arsebuli saswavleblebis<br />

muSaobis gasaumjobeseblad, udides yuradRebas aqcevdnen maTSi mSobliur enaze swavlebas an<br />

qarTuli enis Seswavlas (mag., axalcixeSi qalTa ufaso skolis gaxsna ana RoRoberiZemusxeliSvilisas<br />

iniciativiTa da xelmZRvanelobiT, sazogadoebis mier ki misi Senaxva,<br />

kaTolike mRvdlebis (i. gvaramaZe, s. aslaniSvili,...) mier da moRvaweebis (mag., al. mefisaSvili)<br />

daxmarebiT mxareSi samrevlo skolebis gaxsna); mxareSi moRvawe da aqedan sxvagan wasuli<br />

kaTolike mwignobrebis mier saswavlo-sasuliero literaturis gamocema konstantinepolsa<br />

da monTobanSi, 1880-iani wlebidan qarTuli wignebisa da Jurnal-gazeTebis gavrceleba<br />

mxareSi, 1890-iani wlebis Sua xanebidan saxalxo biblioTekebis gaxsna; qarTuli Teatraluri<br />

warmodgenebis gamarTva 1870-iani wlebidan, rasac 1900-ian wlebis Sua xanebSi mohyva qarTuli<br />

Teatraluri dasis Camoyalibeba; adgilobrivi inteligentebi dainteresebulni iyvnen<br />

kulturiT da TviTonac cdilobdnen literaturasa da kulturis zogierT dargSi muSaobas;<br />

adgilobrivi moRvaweebi TergdaleulTa organoSi, gazeT `droebaSi~, Semdeg ki `iveriaSi~<br />

iwyebdnen xangrZlivad TanamSromlobas da publicistur saqmianobas (gansakuTrebiT i.<br />

gvaramaZe, i. alxaziSvili), sadac ayenebdnen mosaxleobis ganaTlebis, maT mier sakuTari<br />

kulturisa da istoriis gacnobis, kulturis ganviTarebisa da mecnierebis safuZvlis Cayris<br />

saWiroebas, xalxis socialur-ekonomiuri mdgomareobis gaumjobesebis aucileblobas, maTSi<br />

erovnuli cnobierebis amaRlebis sakiTxs da a. S. am amocanebis gadawyvetisaTvis aRniSnulma<br />

moRvaweebma seriozuli wvlili Seitanes. Tavis nay<strong>of</strong>ier saqmianobasTan erTad adgilobrivi<br />

qarTveli inteligentebi xmas imaRlebdnen da iwyebdnen zrunvas erovnuli problemebis<br />

gadasaWrelad, rodesac mTavroba an romelime mxare aZlierebda adgilobriv qarTvelTa<br />

erovnul Seviwroebasa da Cagvras (mag., `marTlmadidebeli qristianobis aRmdgeneli<br />

sazogadoebis~ Tu ganaTlebis saministros daqvemdebarebul skolebsa da saswavleblebSi,<br />

ebrZodnen qarTul enas qarTvel kaTolikeTa eklesiebSi, zRudavdnen qarTveli mrevlisaTvis<br />

mSobliur enaze RvTismsaxurebas marTlmadidebel eklesiebSi da a. S.). droTa ganmavlobaSi es<br />

pirovnebebi (saukunis dasasrulisaTvis maTi ricxvi sagrZnoblad izrdeboda) yalibdebodnen<br />

adgilobriv erovnul moRvaweebad da sazogadoebriv saqmeebSi organizebulad moqmed<br />

inteligenciad.<br />

samcxe-javaxeTSi moqmedi mravali qarTveli moRvawisTvisac ilia WavWavaZe<br />

avtoritetuli da didi pirovneba iyo, romlis ideebsa da mimarTulebebs Tavidanve did pativs<br />

scemdnen da misi mimdevrebi xdebodnen. xolo zogierT maTgansa da eris mamas Soris piradi<br />

kavSirebic myardeboda, hqondaT masTan mimowera da Sexvedrebic.<br />

iliasTan rogorc Tanamoazreoba, aseve masTan pirovnuli kavSiris damyarebis survili<br />

XIX saukunis II naxevaris samcxe-javaxeTis moRvaweebs Soris adreve gaaCnda ivane gvaramaZes.<br />

rogorc i. gvaramaZis mier ilia WavWavaZisadmi miZRvnili biografiuli naSromidan irkveva 1 ,<br />

1860-iani wlebis dasawyisSi TbilisSi ivanes iliasTan garkveuli urTierToba hqonia. aq<br />

gvaramaZe xalisiT monawileobda sazogadoebriv SekrebebSi, sadac ukve gamorCeviT Canda<br />

axalgazrda ilia. ivanec did pativs scemda mas da moswonda misi Semoqmedeba. xolo ilias<br />

STagonebiT ivane gvaramaZes samijnuro leqsic dauweria. amis Sesaxeb Tavad ivane ase ixsenebs:<br />

`sityva rom movidoda Cvens SeyrilobaSi me yovelTvis vaqebdi xolme (ilias _ g. m.), erTxel<br />

miTxra Ciqoanman agre, rom mogwons aba erTi Seaqe vinme misi mosiyvarule ymawvil qalisagan,<br />

vnaxoT marTalia Tqveni misi qeba guliT aris Tu piradiao. mec davswere ori-sami muxli mis<br />

gulisad ase, rogorc Tu mis mosiyvarules enaxos erTxel da ar dascalebodes Tavis<br />

siyvarulis gamocxadeba misTvis am rigad:<br />

ax! rad damagde lamazis saxe badris wamwamo.<br />

giSris qoCor ulvaSTa saros zrdilo tano lerwamo<br />

tyve vqmnil var Senis survilis, ra meTqmis an ra viwamo?<br />

momxede wyalobis TvaliTa, satrfovo gulis sawamo!<br />

mfrinvelad gaxdi an jeiranad, gamomiqrole midamod,<br />

dRe Ram guli maqvs darajad, sul warsuli vkrTo mis gamod<br />

Suqi Seni TvalTa wina, jerac midgia saamod<br />

TvalT mibneldeba, naTeli, uSenod miTqvams midamod.<br />

vera vZleb Wiris daTmobas, neta ra meqmen es are,<br />

1 g. leoniZis sax. literaturuli muzeumi, 10589-x, ivane gvaramaZe, ilia grigolis Ze WavWavaZe;<br />

51


SavTvalT wamwamebT isrebiTa guli glax mwve mwve ganmibasre,<br />

kvlav ficxelis surviliTa Semipyar miT ganmibasre,<br />

aw momxede Sensa mzesa mis droiT cremlni SemaSre.<br />

kidev maCvene eg saxe Cemis gonebis mimRebi,<br />

axlos Tu ar mainc SoriT, Svebi kari ganmeRebi,<br />

ar vin minda Senis meti, ras damxarian vicRebi,<br />

merme Tumc movkvde mzaTa var, SengniT mkvdari warviRebi!~ 1<br />

gvaramaZisve sityvebiT, `Zlier kargaT SeiZleba Tqmul iyos misi mosiyvarulisagan, am<br />

leqsis mimdgomi sityvebi mis dros Cven es xumrobiT CavagdeT. Ciqovanman sTqva: sCans<br />

axalcixes SoTa rusTavelis leqsebis kilo kidev y<strong>of</strong>ila darCenilio. vaxtang tulaSvilma ar<br />

daiwuna!~ 2<br />

rogorc irkveva, Tavidanve ivane gvaramaZes keTilganwyoba hqonda axalgazrda ilias<br />

mimarT. mas Tavisi adreuli leqsebi Sesafaseblad miutania iliasTan. TviTon ase gadmogvcems<br />

amis Sesaxeb: `es mikvirda didaT, raT Semiyvarda isre ymawvili kaci ilia. ar vicnobdi arc<br />

mWiroda da arca rame inTeresi mqonda me imasTan. umfros-umcrosoba Tu vTqvaT, pir iqiT me. 6.<br />

wliT umfrosi viyavi xniTa mas zeda... im xanebSi vswerdi raRac ubralo Txzulebas kavkasiis<br />

mTebis gmirebzeda, romelTagani erTic iyo, `ra aris kavkazis mTebo, ra ferxuli Cagibian.~<br />

merme droebaSi daibeWda. yvelani rom aqebdnen mis swavla maRal azrovnebasa, sacdelad Cemis<br />

avkargian jRabnis gasagebad, avdegi da me Cemis xeliT wavuRe ilias gadasaTvaliereblad is<br />

Cemi rveuli. vTqvi vnaxoT ra SeniSvnas miscems meTqi. masTan ufro misi gacnoba mindoda. maSin<br />

oberianebis ubanSi iyo stumrad Tavis siZesTan, samwuxarod ar damxvda saxlSi. miveci msaxurs<br />

is rveuli da vTxove mierTmia iliasaTvis gardasaTvaliereblad. erTi kviris Semdgom ukanve<br />

damibruna me is rveuli. vnaxe rom arsad ar Sexeboda Cems nawerebs. Tqma iyo ar moswoneboda<br />

arc azri da arc axalcixuli Zveli ena. rac davrCi TbilisSi 61-62 wels Cems sasuliero<br />

wodebis saqmezed, sxva da sxva mizezebis gamo sul ver SeviZel ilias naxva~. 3 amis Semdeg ivane<br />

sxvadasxva adgilebSi eweoda sasuliero-pedagogiur moRvaweobas.<br />

did qarTvel moRvaweebsa da samcxe-javaxeTis inteligencias Soris urTierToba<br />

myardeboda 1880-iani wlebis dasawyisidan, rac kulturul-saganmanaTleblo moRvaweoba<br />

iSleboda mTels saqarTveloSi. misTvis daxmarebisa da koordinaciis gawevas cdilobdnen<br />

saqarTvelos centrSi moRvawe erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis liderebi. 1881 wels<br />

`qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoeba~ cdilobda samcxe-javaxeTSi<br />

Tavisi skolebis gaxsnas. 1881 wlis 9 oqtombers ivane gvaramaZem SeTavazeba miiRo mis mier<br />

xizabavraSi gaxsnili samrevlo skolis amave `sazogadoebis~ daqvemdebarebaSi gadasvlis<br />

Sesaxeb 4 . <strong>of</strong>icialur werils xels awerda aRniSnuli sazogadoebis Tavmjdomaris amxanagi ilia<br />

WavWavaZe. `sazogadoeba~ skolis mfarvelobasa da misTvis daxmarebas gawevis valdebulebas<br />

kisrulobda. ivanesac surda, Tavisi skola `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli<br />

sazogadoebas~ daqvemdebareboda. magram es gegma ar ganxorcielda am s<strong>of</strong>elSi ganaTlebis<br />

saministros daqvemdebarebuli skolis gaxsnis gamo. amis Sesaxeb ivane gvaramaZem 1881 wlis 23<br />

oqtombers acnoba aRniSnul `sazogadoebas~ weriliT. imave werilze `sazogadoebis~<br />

rezoluciaSi aRiniSna, rom xizabavris skolas daepatrona saxalxo skolebis direqciao 5 .<br />

1880-ian wlebis damdegs dawyebuli urTierToba TbilisSi my<strong>of</strong> moRvaweebsa da samcxejavaxeTis<br />

inteligentebs Soris ramdenime wliT Seferxda `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis<br />

gamavrcelebeli sazogadoebaSi~ Seqmnili mZime viTarebis gamo, aseve, mxaris qarTveli<br />

inteligenciis mxriv kulturul-saganmanaTleblo sferoSi SesamCnevi pasiurobis gamo.<br />

Tumca calkeuli kavSirebi mainc myardeboda xolme maT Soris. 1889 wlis 21 ivliss<br />

axalqalaqSi moRvawe provizorma ilia alxaziSvilma TxovniT mimarTa ilia WavWavaZes 6 , rom<br />

daxmareboda da misi samedicino sferoSi dawerili wignis ganxilvis sakiTxi droulad<br />

gadawyvetiliyo, radgan is moskovis universitetSi saswavlad unda gamgzavrebuliyo male.<br />

werilSi i. alxaziSvilma ilias samSoblos bedis gamZRoli uwoda da iqve aRiara misi da misi<br />

mimarTulebis erTguleba: `momiteveT Cemo lmobiero xelmwifev ro ase gikadnierdebiT da<br />

bevrs gawuxebT, magram ravqnaT Tqvens mets vis mivmarToT? naxa gitvirTiaT Cveni sayvareli<br />

samSoblos bedis gaZRola Semwuxebelic bevri geyolebad...~ igi bolos ki ucxadebda i.<br />

WavWavaZes: `davSTebi Tqveni da Tqveni mimarTulebis guliTadi pativismcemeli il.<br />

alxaziSvili~. CvenTvis, samwuxarod ucnobia, ramdenad daexmara ilia i. alxaziSvils<br />

aRniSnuli naSromis pr<strong>of</strong>esiul doneze ganxilvaSi, magram, Cans, mas am saqmisaTvis<br />

<strong>of</strong>icialuri msvleloba miucia _ werils aqvs dasmuli `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis<br />

gamavrcelebeli sazogadoebis~ beWedi. xolo ilia alxaziSvili Tavisi mravalmxrivi<br />

1 g. leoniZis sax. literaturuli muzeumi, 10589-x, ivane gvaramaZe, ilia grigolis Ze WavWavaZe, gv. 28.<br />

2 iqve, gv. 28-29.<br />

3 iqve, gv. 33-34.<br />

4 samcxe javaxeTis muzeumi, xelnawerTa fondi 3977.<br />

5 saqarTvelos saxelmwifo centraluri saistorio arqivi, fondi 481, aRw. I, saq. 10, f. 31.<br />

6 ak. k. kekeliZis sax. xelnawerTa insituti, ilia WavWavaZis fondi 443.<br />

52


energiuli moRvaweobiT amtkicebda Tavis erTgulebas ilia WavWavaZis xelmZRvanelobiT<br />

warmarTuli moZraobisadmi. igi aqtiurad iyo Cabmuli kulturul-saganmanaTleblo<br />

saqmianobaSi (samcxe-javaxeTSi moRvaweobisas gansakuTrebiT didi kvali daamCnia man<br />

ganaTlebis saqmes), publicistikaSi, farmacevtul sferoSi, aseve, mogvianebiT ekonomikur<br />

saqmianobaSic... is mwuxarebas gamoTqvamda Tanamedrove saqarTvelos (mometebulad samcxejavaxeTis)<br />

dacemis gamo da qarTvel xalxs mouwodebda aqtiuri Sromisken, ganaTlebisken,<br />

kulturis Zeglebis, sakuTari erovnuli interesebis dacvisken da a. S 1 . amis praqtikul<br />

magaliTs ki TviTonac iZleoda.<br />

ilia WavWavaZisa da mis did TanamoRvaweTa ideebi 1880-1890-ian wlebSi warmatebiT<br />

vrceldeboda samcxe-javaxeTis inteligenciaSi, Tumca cnobebi iliasa da adgilobriv<br />

moRvaweebs Soris piradi kavSirebis Sesaxeb iSviaTad Segvxvda imdroindel dokumentebSi,<br />

aseve, specialur samecniero literaturaSi. amgvari urTierTobidan gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia ivane gvaramaZis urTierToba ilia WavWavaZesTan 1890-iani wlebis Sua xanebSi.<br />

ilia, rogorc Cans, icnobda ivanes, rogorc patriot moRvawes, mis SemoqmedebiT da<br />

pedagogiur saqmianobas, rogorc `iveriis~ publicists, sadac i. gvaramaZe xSirad aqveynebda<br />

Tavis statiebsa da werilebs. rogorc i. gvaramaZe gadmogvcems, 1895 wels is piradad<br />

Sexvedria ilias, miulocavs misTvis mis mowinaaRmdege dasze gamarjveba da Tavisi<br />

gulistkivili gauziarebia qarTuli enis Seviwroebis gamo. iliam ki daamSvida ivane gvaramaZe.<br />

ivanes xelawerSi vkiTxulobT: `1895 w. rogorme SeviZel naxva iliasi daRamebisa, miuloce<br />

gamarjveba Tavis mowinaaRmdege mwerlebzed, gulian gadamkocna, iyvnen masTan orni Cemi<br />

ucnobni pirni, hqondaT sja mwerlebzeda, samduravi vTqvi qarTuli enis Sesaxeb, rom<br />

swunobdnen zogi erTni da ucxo enebs etrfian. gamierTa guli da manugeSa, qarTulsac<br />

eSveleba amas iqiT Caigonebeno~ 2 .<br />

ilias TanagrZnobiT gamxnevebulma ivane gvaramaZem 1896 wlis 20 marts Sehbeda mas<br />

werili, rogorc `iveriis~ redaqtors 3 . aq man Sewuxeba gamoTqva imaze, rom ar daibeWda gazeTSi<br />

axalcixis qarTul biblioTekaSi wakiTxuli samgloviaro sityva gabriel episkoposis Sesaxeb.<br />

amasTanave aqve man mwuxarebiT aRniSna samcxe-javaxeTSi Seqmnili mZime mdgomareoba, wamyvani<br />

erovnuli moRvawis aryola; aseve man ilias auwya Tavisi didi survili aqauri qarTvelebis<br />

erovnuli gam<strong>of</strong>xizlebisa da sinanulic gamoxata, rom ar gaaCnda saamisod nay<strong>of</strong>ieri<br />

moRvaweobis saSualeba. `dRemdis velodi mis dabeWdas (gabriel episkoposis Sesaxeb<br />

warmoTqmuli samgloviaro sityvis _ g. m.) da ar daibeWda, miT rom Cvensken sxva ara vin aris<br />

sazogado saqarTvelos Wir-lxinis gulSematkivari, rom mudam Tanaziar iyos yovels<br />

SemTxvevaSi momaval Tavobis samagaliTod. me xom moxucebul var da vera mirgia ra<br />

samSoblosaTvis da axla raRas vargeb? TiTo orola Tu krints vhsZram, imasac imisTvis, rom<br />

egeb gaiRviZon Cveni mxaris Rrmad miZinebulTa da Tavs uSvelon rame, keTili mwyemsi hsWiriaT<br />

da sad aris?<br />

mander saqarTvelos yovel mxriTgan wardgnen arCeulni pirni TavianT sazogadoebisagan<br />

da axalcixiTgan da javaxeTidgan ara vin gaCnda pativ sacemlad. didi xania me es mawuxebs da<br />

mklavs saSinlad guls, rom samesxeTo ase didad dacemulia da xelis mxlebeli da<br />

aRmadginebeli ki ara vin ara hyavT. gana dasaviwyia gansvenebuli gabriel episkoposisTana kaci<br />

visganme, merme Cveneburis qristianebisgan, rom ramdeni Rvawli miuZRvian win dResac misgan<br />

dawyobili!~<br />

marTalia, ilias XIX saukunis bolos xSiri urTierToba ar hqonda samcxe-javaxeTis<br />

qarTvel moRvaweebTan, magram igi erkveoda mxareSi mimdinare movlenebSi, mkvidri<br />

qarTvelobis mZime mdgomareobaSi da mcdelobas ar aklebda aqauri qarTvelobis ganaTlebis,<br />

maTSi erovnuli interesebis dacvisa da maTSi erovnuli TviTSegnebis amaRlebis saqmes. misi<br />

xelmZRvanelobiT moqmedi `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoeba~<br />

aqtiurad moRvaweobda mosaxleobaSi qarTuli wignebis gasavrceleblad 4 , saxalxo<br />

biblioTekebis Sesaqmnelad samcxe-javaxeTSic. `sazogadoebam~ 1895 da 1897 wlebSi gaxsna<br />

saxalxo biblioTeka axalcixesa da udeSi adgilobrivi inteligenciis TanamonawileobiT, 1903<br />

wels ki xizabavraSic cdilobda igives 5 . `sazogadoeba~ da adgilobrivi moRvaweebi Zal-Rones<br />

ar iSurebdnen maTi nay<strong>of</strong>ieri saqmianobisaTvis.<br />

adgilobrivi inteligenciac kargad icnobda ilias Semoqmedeba-moRvaweobas da Tavis<br />

mxriv popularizebas uwevdnen mas. axalcixis biblioTekaSi TvalsaCino adgilze iyo<br />

gamokruli ilias foto 6 , biblioTekaze mzrunvelni ki xels uwyobdnen ilias wignebis xalxSi<br />

1 gaz. `iveria~, 1893, 227, 230, 233; 1894, 259, 260 265, 266; 1897, 46; ilia alxaziSvili, buneba da cxovreba (mgzavris<br />

dRiuridan), Tb., 1897; ilia alxaziSvili, javaxuri legendebi, Tb., 1978.<br />

2 g. leoniZis sax. literaturuli muzeumi, 10589-x, ivane gvaramaZe, ilia grigolis Ze WavWavaZe, gv. 35.<br />

3 baTumis saxelmwifo universiteti (saqarTvelos istoriis kaTedra), saistorio macne, 8, 2000, baTumi, giorgi<br />

maisuraZe, ivane gvaramaZis werili iliasadmi, gv. 75-78; ak. k. kekeliZis sax. xelnawerTa insituti, ilia WavWavaZis<br />

fondi 479.<br />

4 gaz. `droeba~, 1882, 87; sscsa, f. 481, aRw. 2, saq. 64; sscsa, f. 481, aRw. 1, saq. 537, f. 15-17.<br />

5 sscsa, f. 481, aRw. 1, saq. 4491; iveria, 1904, 210.<br />

6 iveria, 1901, 47.<br />

53


gavrcelebas. xalxSic izrdeboda interesi ilia WavWavaZis Semoqmedebis mimarT, did<br />

moTxovnileba iyo mis wignebze 1 .<br />

ilia WavWavaZe ar darCenila gulgrili samcxe-javaxeTis qarTveli kaTolikeebis<br />

patriotuli moZraobis mimarTac. es gamoiwvia mefis ruseTis politikam, somxebad<br />

gamoecxadebinaT mxaris qarTveli kaTolikeebi (somxur-kaTolikur tipikonze my<strong>of</strong>ni) da<br />

maTTvis qarTul enaze aekrZalaT RvTismsaxurebis Catareba da sasuliero saswavleblebSi<br />

swavleba, sanacvlod ki somxuri enis SemoeRoT. amas win aRudgnen mesxi kaTolike moRvaweebi<br />

(p. xarisWiraSvili, i. gvaramaZe, m. TamaraSvili da sxv.), daiwyes mrevlTan qadageba maT<br />

qarTuli warmomavlobis Sesaxeb da presiT Tu sityvierad yvelasTan amis mtkiceba. amaze<br />

polemika gaiSala qarTul-rusul-somxur gazeTebSi. aRsaniSnavia, rom ilia WavWavaZis<br />

redaqtorobiT gamomavali gazeTi `iveria~ am Temaze qarTveli (ZiriTadad mesxi) moRvaweebis<br />

statiebs did adgils uTmobda da saredaqcio werilebiTac mxars uWerda maT. xolo rodesac<br />

somxuri tipikonis mqone qarTveli kaTolikeebis laTinur tipikonze gadasvlis imedi<br />

gamoCnda (es daicavda maT erovnuli gadagvarebisagan) tiraspolis kaTolike episkopos<br />

eduard ropis saqarTveloSi mogzaurobisas, mas xvdebodnen kaTolike da, aseve,<br />

marTlmadidebeli qarTvelebi da am saqmeSi daxmarebas sTxovdnen. TbilisSi my<strong>of</strong>i episkoposi<br />

baroni ropi miiwvia ilia WavWavaZem da mas gadasca Tavisi rusulad Targmnili `qvaTa RaRadi~ 2 .<br />

ilia WavWavaZe sxva mxrivac cdilobda kaTolike qarTvelebis erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />

moZraobis mxardaWeras. Tavisi gazeTis furclebze is adgils uTmobda maT (i. gvaramaZis, m.<br />

TamaraSvilis) samecniero xasiaTis statiebs, sadac moyvanili iyo istoriuli faqtebi<br />

qarTveli kaTolike mrevlis qarTvelobis dasamtkiceblad da TiTqosda maTi somxuri<br />

warmoSobis uarsay<strong>of</strong>ad. xolo ilia apirebda kidec romSi moRvawe mixeil TamaraSvilisaTvis<br />

materialuri daxmarebis gawevas 3 .<br />

mesxi kaTolike moRvaweebic didi pativiscemiT iyvnen ganwyobilni ilias mimarT da<br />

moswondaT misi Semoqmedeba. m. TamaraSvili aRtacebuli iyo misi polemikuri naSromiT `qvaTa<br />

RaRadi~ (aseve i. gvaramaZec) da surda misi piradad gacnoba 4 .<br />

urTierToba ilia WavWavaZesa da samcxe-javaxeTis inteligentebs Soris ufro gaxSirda<br />

mas Semdeg, rac axalcixeSi daiwyo moRvaweoba cnobilma qarTvelma publicistma da<br />

istorikosma aleqsandre fronelma (yifSiZe). is Tavidanve iyo STagonebuli ilias ideebiT da<br />

misi aqtiuri mimdevari iyo 5 . es kargad Canda rogorc mis SemoqmedebaSi (publicistikaSi), ise<br />

mis aqtiur kulturul-saganmamaTleblo moRvaweobaSi (1902 wlidan iyo axalcixis qalTa<br />

ufaso skolis gamgebeli, didad zrunavda axalcixis qarTuli biblioTekis muSaobis<br />

gasaumjobeseblad da xels uwyobda axalcixeSi qarTuli Teatraluri warmodgenebis<br />

gamarTvas) 6 . amasTanave, misma axalcixeSi Casvlam axali biZgi misca adgilobrivi inteligenciis<br />

moRvaweobis gaaqtiurebas. TviT aleqsandre axlos iyo iliasTan, aqtiurad moRvaweobda<br />

`iveriaSi~. axalcixidan is mimoweras ar wyvetda masTan. xolo axalcixeSi gadasvlis win, 1900<br />

wels is estumra i. WavWavaZes, esaubra, gamomSvidobebisas ki SviliviT eambora. igi Tavis Zmas<br />

zaqarias swerda peterburgSi: `SabaTs saRamos iliasTan wavedi aRdgomis misagebeblad Zvelis<br />

Cveulebisamebr, karga xania es bednieri dRe masTan ar gamitarebia, mindoda ukanasknelad<br />

davmtkbariyavi didebuli moxucis cqeriT. marTlac davtkbi, guliT vimxiarule da bolos<br />

gamoTxovebis dros SviliviT veambore. aseTi siamovneba CemTvis dauviwyari iqneba~ 7 .<br />

iliac didad afasebda aleqsandre fronels pirovnulad da mis moRvaweobas. is xom<br />

`iveriis~ aqtiuri TanamSromelic iyo. TviT aleqsandre swerda Tavis Zmas: `levan jandieris<br />

CemTvis gamarTul vaxSamze, iliam sTqa, kviraSi erTxel SevikribnoT xolmeo, Cvens gaWirvebaze<br />

vilaparakoT xolmeo da am saRamoebs saSas saxeli uwodoTo. es ambavi ginda daijere, ginda ara,<br />

namdvili kia...~ 8<br />

aleqsandre mravalmxrivi nay<strong>of</strong>ieri moRvaweoba ufro aqcevinebda yuradRebas mowinave<br />

qarTvel sazogadoebas samcxe-javaxeTis qarTvelTa mZime mdgomareobaze. maTTan aleqsandre<br />

Suamdgomlobda xolme mxaris kulturul-saganmanaTleblo dawesebulebebisaTvis daxmarebis<br />

gasawevad, rasac dadebiTad exmaurebodnen isini. a. yifSiZem axalcixis qalTa skolis<br />

dasaxmareblad Tbilisis saTavadaznauro banks erTjeradi daxmareba sTxova. amis Sesaxeb is<br />

Tavis Zmas, zaqarias swerda: `wels saqalebo skolisaTvis 300 m. vTxove Tavadaznaurobas.<br />

oratorebma: ilia WavWavaZem, miSo maCabelma... sTqves, rom 10000 m. cotaao. Tu mxolod s (saSa<br />

_ g. m.) Txoulobs _ es amtkicebs `скромность просителя~ ilias sityvebia (500 mogvces) gana es<br />

cotaa? erovnuli grZnoba izrdeba... es didi pliusia...~. 9 1902 wlis Semodgomaze Tbilisis<br />

1 iqve.<br />

2 eldar bubulaSvili, ilia WavWavaZe da saqarTvelos eklesiis sakiTxebi, Tb. 2003, gv. 58.<br />

3 iqve, gv. 57-58.<br />

4 iqve.<br />

5 5 samcxe-javaxeTis muzeumi, ilia maisuraZis fondi, 360, gv. 57.<br />

6 iqve, gv. 50-61.<br />

7 literaturis matiane, wigni 1-2, Tb. 1940, gv. 188.<br />

8 iqve.<br />

9 literaturis matiane, wigni 1-2, Tb. 1940, gv. 188.<br />

54


guberniis saTavadaznauro krebaze dadgenileba miiRes, rom aRniSnuli skolisaTvis 500<br />

maneTi gaegzavnaT 1 .<br />

aleqsandre fronelis msgavsad, ilias q. axalcixis qarTveli sazogadoebac miiCnevda<br />

qarTveli eris winamZRolad da erovnuli interesebis upirveles damcvelad. rodesac<br />

axalcixis wminda marines eklesiaSi qarTuli enis ucodinari berZeni mRvdeli daniSnes, aqaur<br />

qarTvelebisTvis es mZime aRmoCnda, radgan mrevlis umetesi nawili rusulis ucodinarobis<br />

gamo didmarxvaSi uaRsarebod darCa. adgilobrivma sazogadoebam daiwyo Suamdgomloba<br />

saqarTvelos egzarqosTan, rom mas kvlav qarTveli mRvdeli daeniSna aqauri<br />

marTlmadidebeli qarTvelebisaTvis. magram pasuxi igvianebda saegzarqosodan. egzarqoss<br />

1904 wlis 23 marts, vnebis kviraSi kvlav Seaxsenes qarTveli mrevlis mdgomareobis simwvave da<br />

am saqmis droulad gadawyvetis saWiroeba, magram pasuxi ar Canda. maSin adgilobrivma<br />

inteligenciam daiwyo Suamdgomloba am saqmeze mowinave qarTvel sazogadoebasTan. maT jer<br />

mimarTes axalcixis mazris y<strong>of</strong>il ufross, nikoloz aleqsi-mesxiSvils 2 . misi saSualebiT<br />

aseTive Txovnebi gaugzavnes warCinebul qarTvel TavadiSvilebs da maT Soris ilia<br />

WavWavaZes 3 . 21 aprils ilias miuvida werili axalcixeli mrevlis saxeliT vasil gamrekelis,<br />

iakob orbelianisa da nikoloz asaTianisagan, sadac acnobdnen mas wmida marines eklesiis<br />

mniSvnelobas warsulSi da misi qarTveli mrevlis Tanamedrove problemebs. werilSi<br />

aRniSnuli iyo: osmalTa uRlis dros gamahmadianebas gadarCenili `mcire gundi qarTvelTa<br />

miekedla erTaT erTs ekklesias, sadac yovelive qristianobrivi wesi sruldeboda qarTuls<br />

enaze... am ekklesiis siyvarulma mosca Zala qarTvelTa rom aetanaT yovelive Sewuxeba da<br />

tanjva da ar eRalatebinaT arc sarwmunoebisaTvis da arc samSoblo enisaTvis~. axla aqauri<br />

qarTvelebis mometebulma nawilma rusuli ena ar icis, `Cven vTxoulobT, rom axalcixis wmida<br />

marines ekklesiaSi dainiSnos imisTana samRvdelo piri, romelmanc icodes qarTuli ena da am<br />

enaze SeeZlos saRmrTo wesebis Sesruleba~ 4 . rogorc Cans, saqarTvelos saegzarqosoSi<br />

angariSi gauwies aRiarebuli qarTveli moRvaweebis moTxovnas da imave wlis 30 ivniss<br />

saqarTvelos egzarqosi dekanoz vostorgovTan erTad axalcixeSi Cavida, adgilze gaecno<br />

viTarebas, da cota xanSi wminda marines eklesiaSi dainiSna mRvdeli kandelaki 5 .<br />

ilia WavWavaZis xelmZRvanelobiT saqarTveloSi moqmedi kulturul-saganmanaTleblo<br />

organizaciebi 1900-ian wlebSic daxmarebas uwevdnen samcxe-javaxeTis qarTvelTa Soris<br />

ganaTlebis gavrcelebisa da maTSi erovnuli TviTmy<strong>of</strong>adobis amaRlebis saqmes<br />

(`gansakuTrebiT qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoeba~).<br />

ilia WavWavaZis tragikuli sikvdili mZimed ganicades samcxe-javaxeTis qarTvelma<br />

inteligenciamac. isinic SeuerTdnen mTeli saqarTvelodan wamosul samZimrebs. xolo vasil<br />

gamrekelma ivane gvaramaZes sTxova ilia WavWavaZis biografiis dawera 6 . ivanes maSin xeli ar<br />

miuwvda ilias biografiis Sesaxeb mraval konkretul cnobaze. amis moTxovnis pasuxad v.<br />

gamrekeli swerda i. gvaramaZes, rom i. WavWavaZis `biografia arc me maqvs, da ramdenaTac vici,<br />

aravis vrclaT Sedgenili misi biografia ara aqvsT. mis cxovrebis, ese igi biografiis cnobebi<br />

gakvriT iyo moxsenebuli qarTul mwerlobaSi~. 7 aRniSnuli masalis Sesakrebad ivanes droc<br />

arasakmarisi hqonda. yovelive amis gamo biografiuli naSromi `ilia grigolis Ze WavWavaZe~ 8<br />

ZiriTadad zogadi da im droisTvisac arasruli gamodga. amis gamo i. gvaramaZem Txzuleba<br />

moixsenia luarsab bocvaZisadmi gasagzavn werilSi, rogorc ilias Soridan mokvleuli<br />

cxovreba mokled 9 , rodesac sTxovda mas Jurnal `ganaTlebaSi~ mis dabeWdvas. avtorma masSi i.<br />

WavWavaZis cxovreba-moRvaweobis suraTebTan erTad gadmosca Tavisi Tbili damokidebuleba<br />

misadmi da misi ideebisadmi Tavisi erTguleba. rogorc biografiis xelnawerSia aRniSnuli,<br />

ivanes Tavisi Txzuleba waukiTxavs 1907 wlis 28 oqtombers axalcixis qalTa skolaSi 10 . 1908<br />

wlis 23 maiss igi Jurnal `ganaTlebis~ redaqtors kvlav swerda: `mgoni mec ar mezraxeba Cemis<br />

nawerebiT pativis cema Cveni marad saxsovari mgosnis T. ilia grigolis Zis WavWavaZisa, miT<br />

gTxovT Tu SeiZlebodes adgili misceT Tqvens pativcemuls ganaTlebis JurnalSi<br />

saxsovrad~ 11 .<br />

1<br />

iveria, 1902, 247.<br />

2<br />

vasil gamrekeli, Tu rogor vipativeT qarTuli ena srulis gauqmebisagan axalcixis wminda marines eklesiaSi,<br />

1905, axalcixe, gv. 5-13.<br />

3<br />

iqve, gv. 13-17.<br />

4<br />

ak. k. kekeliZis sax. xelnawerTa insituti, ilia WavWavaZis fondi 476.<br />

5<br />

vasil gamrekeli, Tu rogor vipativeT qarTuli ena srulis gauqmebisagan axalcixis wminda marines eklesiaSi,<br />

1905, axalcixe, gv. 25-31.<br />

6<br />

samcxe-javaxeTis muzeumi, xelnawerTa fondi 1831.<br />

7 iqve.<br />

8 g. leoniZis sax. literaturuli muzeumi, 10859-x.<br />

9 samcxe-javaxeTis muzeumi, xelnawerTa fondi 2283.<br />

10 iqve, gv. 1.<br />

11 iqve.<br />

55


ilia WavWavaZis gardacvalebis Semdeg qarTvelma sazogadoebam mis gaxsenebasTan erTad<br />

daiwyo ilias da sxva TergdaleulTa moRvaweobis Sefasebac. ivane gvaramaZemac aRtacebiT<br />

Seafasa TergdaleulTa roli saqarTvelos istoriaSi. igi 1908 wlis 7 dekembers werilSi<br />

akakis ulocavda Semoqmedebis 50 wlis iubiles da aRniSnavda, rom bolo periodebSi bevri ram<br />

dakarga saqarTvelom, `erTad erTi ena dagvrCenoda pirSi satirel savaglaxo, isic Cvens<br />

moswrebaSi 60-70. wlis winad mixavsebul-mixrwnili iyo, is iyo suli unda daelia, rom RmerTman<br />

sxvaTa Soris am 60. wlis winad mcvel mfarvelad gagviCina, aqeT Zlieri mgosani T. ilia<br />

WavWavaZe da iqiT T. akaki wereTeli RvTis maRal niWmadlebiT dalocvilni da kurTxvilni,<br />

amaT da amaT mowafebman gamomrTel gamokeTebiT gamogvicocxles ena Cveni sicocxle da sul<br />

guli; magram ra, vin dainaxa, vin daafasa amaT ukvdavi keTilSobiluli Rvawli? sul ara vin.<br />

piriqiT SarSan dRisiT mzisiT TbilisiTgan faitoniT kaxeTSi mimavals Tavis meuRliT Sic<br />

gzaSi Tavs daesxnen da mohkles uwyalod qveynis fasi mgosani T. ilia WavWavaZe da meuRle misi<br />

mintvreul milewili daagdes da msaxuric zed waakles, isev CvenganT qarTvelebman. Cven did<br />

savalalod da savaglaxoT, romlis mware mwuxareba dResac wels swyvets mTel saqarTvelos<br />

erobasa da vin icis sidamdis gastans Cveni unugeSoba?... asre gavlil wlis T. ilia WavWavaZis<br />

samwuxaro wamebazed Tval axelilman TviT mcnobierobis saganman erTi orad ufro moamzada<br />

qarTveloba iubilaris didis gulmxurvaleobiT win misagebeblad~. 1<br />

rogorc ilia WavWavaZisa da samcxe-javaxeTis qarTveli sazogadoebis urTierTobisa da<br />

TanamSromlobis amsaxveli faqtebidan Cans, did qarTveli xalxis sulieri mama erkveoda<br />

samcxe-javaxeTis qarTvelobis mZime mdgomareobaSi da da zrunavda amis gamosasworeblad da<br />

maTi uflebebis dasacavad. mas hqonda garkveuli kavSirebi mxaris qarTvel inteligenciasTan<br />

da moralurad da saqmiT exmareboda maT moRvaweobas kulturul-saganmanaTleblo<br />

saqmianobaSi, maT zrunvasa da brZolas qarTvelTa interesebis dasacavad, xalxis erovnuli<br />

TviTSegnebis asamaRleblad, riTac did daxmarebas uwevda mxareSi erovnulganmaTavisuflebeli<br />

moZraobis gaZlierebasa da mkvidri qarTvelebis mdgomareobis<br />

TandaTanobiT gaumjobesebas, maT Cabmas saerToqarTul moZraobebSi.<br />

amrigad, XIX saukunis II naxevridan samcxe-javaxeTSi asparezze gamodis adgilobrivi<br />

inteligencia, romelic TergdaleulTa erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis ideebis<br />

gamziarebeli da misi praqtikuli ganmaxorcielebeli xdeboda mxareSi (da ara mxolod iq).<br />

isini ufro da ufro aqtiurad moRvaweobdnen kulturul-saganmanaTleblo sferoSi,<br />

zrunavdnen aqaur qarTvelTa Soris erovnuli TviTSegnebis amaRlebisaTvis, maTi erovnuli<br />

Cagvra-gadagvarebisgan dasacavad da maTi saerTo mdgomareobis gasaumjobeseblad. am saqmeSi<br />

maT did mxardaWerasa daxmarebas uwevdnen saqarTvelos centrSi moRvawe erovnuli<br />

moRvaweebi, gansakuTrebiT ilia WavWavaZe. masa da samcxe-javaxeTis moRvaweebs Soris<br />

bunebrivad myardeboda urTierToba aRniSnul sferoebSi saqmianobisas, rac ufro da ufro<br />

nay<strong>of</strong>iers xdida maT moRvaweobas.<br />

1 ak. k. kekeliZis sax. xelnawerTa insituti, akakis fondi 434.<br />

56


`drouloba~, rogorc zneobrivi kategoria anu<br />

`literaturuli nacnoboba~ iliaseul sivrceSi<br />

qeTevan elaSvili<br />

drois fenomeni erT-erTi upirvelesia, romelic adamianSi qaotur samyarosTan<br />

mimarTebisas Tanmimdevrobis gancdas badebs. Tumca es `aRqma~ imdenad fardobiTia da<br />

aramyari, rom dro-Jamis absoluturi kriteriumi ar arsebobs — arc filos<strong>of</strong>iurezoTeriuli<br />

da arc bibliuri interpretaciebiT. oRond erTia, rom Cveni — amqveyniuri drois<br />

gancdis `emociuri amplituda~ adamianuri cnobierebisaTvis safexurebrivia, anda sulac<br />

fragmentuli.<br />

nebismieri avtori drois fenomenis gaTavisebisas, erTgvari dilemis winaSe dgeba,<br />

radganac literaturuli sivrce cxovrebiseuli avanscenebisagan radikalurad<br />

gansxvavebulia. aq avtoris `Tavisufali neba~ ganuzomelia da swored mas, da ara sxvas,<br />

emorCilebian literaturuli personaJebi. amosavali wertili ki, mxolod da mxolod,<br />

avtoris xelweraa da misi cnobierebis diapazoni.<br />

ilias msgavsi masStaburi xedvis Semoqmedni ki am mimarTulebiTac sakuTar<br />

kanonzomierebas amkvidreben (sazogadod — literaturul sivrceSi), sadac droisa Tu asakis<br />

zedmiwevniTi miniSneba personaJis wardginebis ucilobeli pirobaa da `literaturuli<br />

nacnobis~ garanti.<br />

iliaseul mxatvrul sivrceSi `literaturuli sawodeblis~ funqcias SemTxveviT rodi<br />

iTavsebs avtoris mier gamxelili personaJTa asaki, anda sulac — uasakoba. am SemTxvevaSi<br />

literaturuli gmiris wlovaneba avtoris ms<strong>of</strong>lmxedvelobiTi poziciis gamoxatulebas<br />

warmoadgens, risi meSveobiTac ilia axdens Tavisi saTqmelis erTgvar ganzogadebasa Tu<br />

situaciur gamZafrebas. fiqsirebuli, myari asaki, erTi SexedviT, TiTqosda ar unda<br />

warmoadgendes Tavsatexsa Tu miT ufro mravlismTqmel miniSnebas. arada, ilia swored<br />

gacxadebuli wlovanebiTac akisrebs zneobriv pasuxismgeblobas sakuTar personaJebs.<br />

`ocdaoTxi wlis Zlivs iqneboda (igulisxmeba oTaraanT qvrivi), roca daqvrivda da erTi<br />

wlis Svili darCa~ (WavWavaZe 1988: 250). `oTaraanT qvrivis Svili giorgi ki ocdaerTis wlis<br />

biWi iyo~ (WavWavaZe 1988: 250). sagulisxmoa is faqti, rom Tavdapirvel avtografSi Tevdores<br />

gardacvalebis Jams, giorgi 5 wlis iyo, xolo oTaraanT qvrivi ki — 25 wlis. am monacemebis<br />

mixedviT 25 wlis giorgis gacilebiT sxvagvari pasuxismgebloba unda dakisreboda da<br />

`surviliT Tmobac~ misi mamakacuri znis ucilobel gamoxatulebad unda qceuliyo. ocdaoTxi<br />

wlis axalgazrda mSvenieri qvrivi qali (`Tumca bevri mTxovneli hyavda, bevri exarbeboda<br />

oTaraanT qvrivis ojaxSi Sesvlas, magram, _ Tqvenc ar momikvdeT, _ ar gaTxovda da ara... ai es<br />

oci weliwadia mxiaruli feri ar miukarebia tanzed...~ (WavWavaZe 1988: 250). Zlier, utex<br />

dedakacad gardaisaxa da iliamac misi es sulieri metamorfoza, erTi SexedviT, asakis<br />

Cveulebrivi, martivi miniSnebiT mogvawoda am nawarmoebSi. Tumca swored am asakiT xdeba<br />

mkiTxvelis aRqmaSi oTaraanT qvrivis aramarto vizualuri portretis gamoZerwva, aramed misi<br />

sulieri samyaros gacxadebac, romelic TiTqosda zneobrivi paTosis fonze qaluri<br />

sinazisagan daclilia. ilias, rogorc virtuozi avtoris, xelweraa wlovanebis definaciis<br />

wyalobiTac moaxdinos `literaturuli wardgineba~ oTaraanT qvrivisa. qmris mamakacur<br />

siZlieresa da Rirsebas Sefarebuli 24 wlis Cveulebrivi usaxelo qali, erT sabediswero dRes<br />

— Tevdores gardacvalebis Semdeg martooden `qaluri sawyisiT~ darCenas da sakuTar TavSi<br />

Zlieri pirovnebis ar gaRviZebas zneobriv upasuxismgeblobad miiCnevs (bunebrivia,<br />

igulisxmeba umamod darCenili erTi wlis giorgi).<br />

ilia giorgis mkiTxvelis winaSe 21 wlis asakSi waradgens da swored es wlovanebaa am<br />

personaJisTvis misi pirovnuli sruly<strong>of</strong>isa da gansacdelis Jami, romelic Tanmimdevruladaa<br />

Sevsebuli mTeli rigi winare CanarTi epizodebisgan da, rac mTavaria, avtori giorgis, isev da<br />

isev, am asakobriv sivrceSi abrunebs. `ocdaerTi~ yvelaze sruly<strong>of</strong>ilad iTvleboda kent<br />

ricxvTa Soris. piTagorelebic, kabalistebic mas gansakuTrebul mniSvnelobas aniWeben~<br />

(abzianiZe, elaSvili 2007: 18). Tu 24 wlis oTaraanT qvrivs iliam mizanmimarTulad Cauketa<br />

qaluri gza da dautova martooden gza dedaSvilobisa (TumcaRa erTi Senakadi oTaraanT<br />

qvrivis mSvenierebisa sosia mewisqvilea), samagierod grZnobis sabediswero gzagasayarze<br />

gaiyvana 21 wlis Wabuki giorgi. am literaturul sivrceSi ymawvilqalobac Tu siWabukec, anda<br />

sulac pirquS xandazmulobaSi Cagmanuli cxovrebiseuli sibrZne zneobriv kategoriaTa<br />

rangSia avtoris mier mowodebuli, rogorc pirovnebis umTavresi maxasiaTebeli.<br />

daaxloebiT igive asaki (oTaraanT qvrivis 44 weli, xolo luarsab TaTqariZis<br />

SemTxvevaSi ki _ 40 weli) ukve invesiuli SinaarsiTaa ilias mier gamoyenebuli moTxrobaSi<br />

`kacia-adamiani?!~. mconareobisa da absoluturad arafris keTebis, arafris Seqmnis — anu<br />

sruli statikuri mdgomareobis gamoxatulebaa luarsabis darbaisluri, keTilSobiluri<br />

asaki — 40 weli, `ormoci ritualuri ricxvia, rogorc iudeuri da qristianuli tradiciebis<br />

mixedviT, aseve islamSic da warmoadgens drois im monakveTs, ra periodSic xdeboda gandgoma,<br />

57


marTva, gamocda, uflis Secnoba~ (abzianiZe, elaSvili 2007: 18), rac misi absoluturi<br />

upasuxismgeblobis groteskuli formaa, risi erTgvari dagvirgvinebaa ilias uSeRavaTo<br />

ganaCeni luarsabisa da darejanis cxovrebiseuli avanscenidan gasvlis Jams _ `nuTu naxevari<br />

saukune imisTvis icxovres, rom oTxi fiWvis ficari eSovaT da sam-sami adli miwa?~... (WavWavaZe<br />

1988: 128). am tragikuli amoTqmis winapiroba luarsabis siWabukidan modis — 20 wlis<br />

TaTqariZes Tavi xom tarielad warmoudgenia, oRond es SegrZneba yovelgvar realobas<br />

moklebulia (aznaurSvilis msgavsi oTaraanT qvrivis giorgi da butaforiuli ieris mqone<br />

TavadiSvili — luarsabi) da mxolod misi fantaziisa da warmosaxvis nay<strong>of</strong>ia, sadac Wabukuri<br />

impulsi da energia anu `mxurvale guli~ (gavixsenoT 21 wlis giorgis vnebani) am nawarmoebSi<br />

mxolod erTxelaa gaJRerebuli da isic maWanklis meSveobiT siyvarulis Ziebis Jams, romelic<br />

mciredi eqscesebisa da uxerxulobis miuxedavad, mSvidobianad gvirgvindeba — risi<br />

magaliTicaa luarsabis da darejanis `tkbili da aumRvreveli~ cxovreba. am konkretul<br />

SemTxvevaSi literaturul personaJTa asaki daclilia yovelgvari zneobrivi sawyisisagan,<br />

rac maTi sruli upasuxismgelobis sawindari xdeba anu sababi `xorcis dReobisa da sulis<br />

daWleqebisa~.<br />

imav `cxrameti Tu oci weli~ daTikosaTvis (`glaxis naambobi~) sruli TavaSvebulobisa,<br />

uxamsobis, daundoblobis da, rac mTavaria, arakacobis anu absoluturi uzneobis asakia, mamis<br />

sikvdilis Semdeg cudad gagebuli TavadiSviloba anu absoluturi uzneoba — codviT dacema<br />

da sakuTari sikvdiliT ganwmenda.<br />

iliasaTvis ucxo ar aris TiTqmis erTi da igive asakis sxvadasxva zneobrivi Tu moraluri<br />

aspeqtiT Cveneba _ literaturuli sivrcis diapazonis gaTvaliswinebiT. amitomac<br />

literaturul personaJTa wardgineba zogjer Zlier dramatuli da tragikulia; zogjer<br />

sruli upasuxismgeblobisa da absoluturi umoqmedobis gamomsaxveli, xolo zogjer ki<br />

sabediswerod damangreveli. am fonze, iliaseul sivrceSi ikveTeba drois fenomenis<br />

ramdenadme saxecvlili kategoriebic. iqneba es petres `drouloba~ (`sarCobelazed~),<br />

gandegilis `sulis simaRlis~ zedrouloba Tu `xatebs rom hxataven~ (`glaxis naambobi~, gv.<br />

154) imis msgavsi RvTis kacis Wabukuri sidarbaisle `sxvaTa zrunviTa da gulSematkivrobiT~,<br />

cxovrebiseuli naRveliT ganspetakebuli. `drouloba~ Tu `uasakoba~ zemoxsenebul<br />

literaturul personaJebs gansakuTrebul misias aniWebs, rac gamoixateba sxvaTa `sulis<br />

aRzrdasa~ Tu formirebaSi.<br />

erT SemTxvevaSi petres droulobis gaTvaliswinebiT misma gulkeTilobam kinaRam<br />

`madlis Suqi ar Caawvdina (umcrosi Zmis) bnels gulamde~, magram `saqristiano saqarTvelo~<br />

saxecvlilia da cxovrebiseuli gansacdelis swori aRqma da sakuTari poziciis dafiqsirebis<br />

Zala ar Seswevs petres — droul kacs, amitomac is realobas warmodgenad miiCnevs, `gonebis<br />

TvaliT~ brmavdeba da egeb, umcrosi Zmac imitom adanaSaulebs Cvens droul petres, xolo<br />

Tavad ilia, rogorc avtori, ganze gadgeba da mkiTxvels erTgvari dilemis winaSe ayenebs...<br />

sulieri sawyisis zeobisas, religiuri cnobierebis absoluturi gaTavisebisas<br />

literaturuli gmiri tovebs sakuTar asaks, erTi SexedviT, ganudgeba mas da iqmneba<br />

zedroulobis gancda anu ikveTeba wmindanis xati, romelic gandegilis SemTxvevaSi, `sulis<br />

simaRlis~ miuxedavad swored Signidan ibzareba; radgan misi es `sulis xsnis gza~ erTgvarad<br />

ibindeba — sasuliero piris misia ki meyseulad SeCerebulia da drois (`zesruli drois~<br />

ukanmimarTuli svla) umZafres gancdas badebs mwyemsi qalis `monologisas~...<br />

ilias mkveTrad gamokveTili pozicia aqvs sasuliero pirTa saero pasuxismgeblobaze —<br />

rom gzaabneul ymawvilebs swored RvTis kacma unda Seuqmnas imgvarad uRrublo dReebi,<br />

rogoric gabrielis cxovreba iyo 17-18 wlis asakSi (`glaxis naambobi~). (16-17 wlisa iyo beJani<br />

moTxrobaSi `sarCobelazed~, aseve 14-15 wlisa iyo misi umcrosi Zma); zogierT SemTxvevaSi ilia<br />

iyenebs erTgvarad `wlovanebis meryeobas~ swored im personaJTa mimarT, romlebic, Tu<br />

SeiZleba aseve vuwodoT, `zneobriv gzajvaredinze~ imy<strong>of</strong>ebian, ris gamoc ganicdian sulis<br />

danawevrebasa da dabindvas.<br />

saRi pirovnebisTvis aucilebelia Sinagani wonasworoba, rac sulieri simSvidis<br />

ucilobeli pirobaa. es gancda ki WeSmariti rwmenis anareklia, romelic iseve SeiZleba<br />

gaibzaros, daziandes, rogorc adamianis suli. am WidilSi erTiani — maradiuli drois uwyvet<br />

nakadad SemoWra adamianisaTvis, Tundac sasuliero pirisaTvis, xSir SemTxvevaSi, tragikuli<br />

mizanscenebiT mTavrdeba; sulieri resursis sruli amowurviT, anda sulac — qaoturi<br />

ganbneviT. amitomac iliasaTvis mxatvrul sivrceSi `literaturuli nacnobobis~ amgvari<br />

aspeqti `Tavisufali nebis~ SemoqmedebiTi interpretaciaa.<br />

damowmebani:<br />

abzianiZe, elaSvili 2007: abzianiZe z., elaSvili q. simboloTa ilustrirebuli enciklopedia. II, Tb.:<br />

gamomcemloba `bakmi~, 2007.<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaZe i. Txzulebani. moTxrobebi, piesebi. t. II, Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1988.<br />

58


inga milorava<br />

mxatvruli sivrcis gamosaxvis principi, sivrculi modelebi da orientirebi<br />

`mgzavris werilebSi~<br />

ilia WavWavaZis mxatvrul teqstSi yvela komponenti — dro, sivrce, moqmedeba,<br />

movlenebi, xasiaTebi, saxeebi, portretebi, anturaJi, interieri, peizaJi, dialogi, monologi<br />

da a.S. _ ideis, saTqmelis srulad gamoxatvas emsaxureba da garkveuli winaswar gansazRvruli<br />

miznis irgvliv ikvreba, mkvrivdeba da mwyobr sistemad yalibdeba. idea, romelic Tavidanve<br />

cocxlobs mwerlis gonebasa da gulSi mTlianad ipyrobs mxatvrul sivrces da mis agebulebasa<br />

da Sinaarss ganapirobebs. sivrce xdeba “mizandasaxuli”. misi struqtura, calkeuli sivrculi<br />

modelebis forma, am modelebze damagrebuli drois segmentis Sinaarsi da mis dinebis ritmi,<br />

tempi, drois gamosaxvis mxatvruli Tavisebureba ganpirobebulia ara empiriuli kanonebiT,<br />

aramed saTqmelis naTlad, zustad da sakuTar warmosaxviT samyarosTan Sesabamisad<br />

gadmocemisadmi daujerebeli swrafviT.<br />

“mgzavris werilebi” saTqmelis siRrmiT da misi naTlad da Seufaravad gadmocemis<br />

TvalsazrisiT marTlac gansakuTrebuli nawarmoebia. TiToeuli saxe-wertili (sivrceSi),<br />

saxe-wami (droSi), moqmedeba, mTliani pasaJi Tu struqturulad martivi (“Tergi”, “myinvari”) an<br />

ufro rTuli modeli (“gza”, “stancia”) erTi SexedviT TiTqos qveteqstiTaa mniSvnelovani,<br />

magram es qveteqsti imdenad “amoweulia” zedapirisaken, imdenad gamWvirvalea zeda Sre (mag.:<br />

saubari rusis <strong>of</strong>icerTan, saubari leliT RuniasTan), rom arsebiTad is, rac qveteqstad unda<br />

aRqmuliyo, warmosdgeba rogorc “Ria teqstiT” komunikacia mkiTxvelTan, romelmac unda<br />

gaigos da gaiazros ideis Camoyalibebis mxatvruli gza, SeigrZnos mTxrobelis sulis<br />

moZraoba, eziaros mis faseulobaTa sistemas, Caswvdes moqmedebis WeSmarit arss.<br />

“mgzavris werilebi” namdvilad aris srulad gansazRvruli Sinaarsis mqone, karad<br />

Camoyalibebuli moqmedebis programa, romelic erTi mTavari ideis garSemo ikvreba da<br />

ikveTeba, magram mis zemoqmedebis meqanizmi damokidebulia teqstis esTetikur Rirebulebaze.<br />

mweralma Tavisi saTqmelis gadmosacemad Seqmna garkveuli mxatvruli modeli, romelic<br />

drosivrculi parametrebiTaa moniSnuli, miTiTebulia zusti orientirebi, magram<br />

gamudmebiT igrZnoba, rom ara “gare”, aramed “Sidasivrcea”, romelSic Tavisuflad iSleba<br />

azri, ibadebian saxeebi, fiqrebi, SegrZnebebi. zRvari realur da warmosaxviT Sidasamyaros<br />

Soris iSleba da teqstSi ixsneba sulis sivrce, romelmac daitia is qveyana, romelic aris<br />

mwerlis grZnobis da fiqris mudmivi sagani.<br />

calkeul modelebad danawevrebul sivrceSi TandaTanobiT cocxldeba idea. igi<br />

safexurebrivad viTardeba da sxvadasxva etapze iZens gansxvavebul niSnebs. sabolood<br />

Camoyalibebamde igi iZens ganStoebebs (“saiT midis da rogor ruseTi”, “rogor gansazRvravs<br />

rusi civilizacias”, “ra aris Rame”, “ra aris dRe”, “moZraoba”, “uZraoba”, “awina”, “adrida” da<br />

a.S.), romlebic rogorc calkeuli ujredebi ageben mTlian cocxal qsovils. es calkeul<br />

modelebze ganawilebuli, sivrculi orientirebiT zustad moniSnuli da mkveTri “saxewertilebiT”<br />

da “saxe wamebiT” gamokveTili mxatvruli procesi ganapirobebs nawarmoebis<br />

zemoqmedebis Zalas. mxatvruli qsovili igeba ferweruli tilos principiT, roca azri<br />

sivrceSi iZens Sesabamis xats, magram es sityvieri qsovilia, romelsac aqvs dinamika, mudmivad<br />

icvleba, axasiaTebs iliasaTvis ase mniSvnelovani uwyveti moZraoba-sivrceSi ganfenili sulis<br />

musika. amitom ikveTeba ara mxolod saxe-wertilebi; aramed dinamiurobis gaTvaliswinebiT,<br />

isini saxe-wamebicaa, radgan mocemul “wertilSi” da mocemul “wamSi” zusti azrobrivi<br />

datvirTva da mxatvruli funqcia gaaCniaT, romliTac gadadian Semdgom “wertilSi” da<br />

Semdgom “wamSi”, sadac axali mniSvneloba eniWebaT.<br />

“mgzavris werilebSi” mwerali qmnis “damrec” sibrtyes (mTidan barisken), romelzec ...<br />

misrialebs” idea da roca sityvier qsovilSi sabolood gaiSleba milis devizamde Cveni Tavi<br />

Cvenadve gveyudnes”. sxvadasxva Senakadi ganStoebis, xazis, xveulis (fiqris, qmedebis)<br />

SerwymiT agebuli “sxeulis” damagvirgvinebeli es devizi ganmartavs am saprogramo<br />

nawarmoebis “damrec” sibrtyeze ganlagebuli calkeuli sivrculi modelebis, movlenebis,<br />

saxe-wertilebis Sinaarss da amave dros aris maTi funqcionirebis Sedegic—saboloo<br />

wertili—sawyisi etapis dasasruli, mijna, romlis iqiTac iwyeba momavali (qveynis, mwerlis),<br />

iSleba Semdgomi moqmedebis asparezi, “axali sivrce” (qveynis mwerlis). am mijnamde misaRwevad<br />

Semoaqvs mwerlis umTavresi sivrculi modeli “gza”.<br />

kacobriobis sulier biografiaSi Znelad moiZebneba iseTi qmediTi mxatvruli sivrculi<br />

modeli, rogoricaa “gza” (erTaderTi “mTa” Tu miuaxlovdeba). “gzis” modeli saocrad tevadi<br />

da moqnilia mas aqtiurad iyenebs sxvadasxva kulturi da xelovnebis sxvadasxva dargi<br />

uZvelesi droidan dRemde da mudmivad xdeba masSi raRac axlis, ganumeoreblis aRmoCena<br />

“mgzavris werilebSi” “gzaze” damagrebulia awmyo, xolo siRrmeSi “CatvirTulia” warsuli<br />

“gza” aerTebs or ZiriTad models “mTas” da “bars” erTmaneTTan, aseve akavSirebs calkeuli<br />

59


sivrculi orientirebis (“myinvari”, “Tergi”, “sameba”, “stancia”) da awesrigebs erTi SexedviT<br />

qaoturad gabneul saxe-wertilebs (“povoska”, “iamSCiki”, “aficeri”, “fransieli” lelT Runia).<br />

TiToeuli sivrculi orientirisa da saxe-wertilis irgvliv izrdeba patara<br />

damoukidebeli cocxali qsovili — patara modeli, suraTi, romelic erTi mxriv srulad<br />

damoukidebeli Sinaarsis mqonea, meore mxriv ki — ideis sabolood xorcSesxmisaken mimarTuli<br />

procesis erTi safexuri, maTSi zustad saxeldebuli orientiri emsaxureba am ganviTarebis<br />

xelSesaxebad warmodgenas. naTelia, rom mTeli es procesi mimdinareobs sulSi, SidasivrceSi,<br />

magram mizani ar aris misi dafarva an abstragireba, aramed piriqiT, bolomde gaxsna,<br />

dakonkreteba, sxvisTvisac iolad misaRwevad gadaqceva. amitom azri, fiqri isxams xorcs,<br />

iRebs nivTier saxes, xdeba sivrceSi zusti orientiriT moniSnuli. sulis moZraoba erwymis<br />

miwier process, xdeba misi myar sibrtyeze ganfena, mimagreba (swored im miwaze, im adgilebze,<br />

im saxeebze, romelTac aRZres es sulieri aqtivoba). “gza” uzrunvely<strong>of</strong>s nawarmoebis sivrcis<br />

proporciulobis gancdas, sadac yoveli orientiri, saxe-wertili, saxe-wami Tavis adgils<br />

iWers, radgan mTavari saTqmelisaken mimaval erT konkretul Senakads Seesabameba.<br />

mTidan barisken mimaval “gzaze” Semdgar mwerals empiriul awmyoSi Semoaqvs ukiduresad<br />

dakumSuli individualuri dro — “oTxi weliwadi”, romelic SeiZleba aRviqvaT rogorc<br />

kristali. masSi kristalizebulia “oTxi wlis” gamocdileba, codna, sxva kulturasTan<br />

ziarebis Sedegi. mweralma Tavisi qveynis “awmyoSi” unda “gaxsnas” da bunebrivad ganazavos es<br />

kristali. igi zustad gamoxatavs saTqmels: “oTxi weliwadi” unda gaixsnas ara marto “xilul”<br />

awmyoSi, aramed warsulSic, romelic am “gzis” siRrmeSia ganfenili da romlis gareSec<br />

momavlisken, “axali sivrcisken” sxva ferxdeba. aucilebeli droTa kavSiris SegrZneba lelT<br />

RuniasTan dialogiTaa gamosaxuli.<br />

“oTxi weliwadis” saxe-wertili (saxe-wami) adasturebs am teqstis mxatvrul amocanas —<br />

sulier process mianiWos myari, xelSesaxebi forma. “oTxi weliwadi”, romelic aris sulieri<br />

bargi-kristali, romelic unda gaiSalos da ganzavdes “gzaze” ganfenili drois yvela<br />

plastSi, imavdroulad aris erTi Senakadi, erTi nawili im cocxali qsovilisa, romelic<br />

TandaTan izrdeba sawyisi ideuri xerxemlis irgvliv.<br />

“oTxi weliwadis” ganzavebis process Tan sdevs msjeloba, fiqris nakadi da wertilovani<br />

saxeebis gamosaxva. agreTve, e.w. realobis diskreditacia, rac nawarmoebSi “iamSikis”,<br />

“povoskis” da, rac mTavaria rusi <strong>of</strong>icris saxeebis SemotaniT xorcieldeba. lelT Rumias<br />

sityvebSi diskreditirebulia awymo. sazogadod, diskretidacia dekonstruqciis wina<br />

safexuria. mwerals sWirdeba diskreditacia, rom Semdeg moaxdinos im realobis<br />

dekonstruqcia, romelic misTvis miuRebelia. mwerali, romelic udavod kargad icnobs<br />

rusul kulturas Tavisi nawarmoebis “damrec” sibrtyeze ganlagebuli modelebis farglebSi<br />

da maTi SesaZleblobebidan gamomdinare TiTqmis mTlianad axdens saxe-wertilebis<br />

gaufasurebas. “damrec” sibrtyeze igi gviCvenebs “rusul samyaros” mxolod maxinj proeqtebs<br />

— groteskul saxeebs. aSkaraa, rom isini unda gaqrnen, aRmoifxvran. magram am SemTxvevaSi<br />

diskreditacia da misi Semdgomi dekonstruqcia aris aucilebeli safexuri ufro<br />

mniSvnelovani, keTilSobiluri etapisken mimaval gzaze. procesi ar aris Seuqcevadi. piriqiT,<br />

yvelaferi misi Semobrunebisaken gakeTda da Semdeg etapze gamoikveTeba rekonstruqciis<br />

perspeqtiva da sayrdeni orientiri — “Cveni Tavi Cvenadve gveyudneso”. es sityvebi iwvevs<br />

tkivils. tkiviliani mijnis iqiT iSleba “axali sivrce”. idea iwyebs srulfasovan arsebobas,<br />

moqmedebas. aqve ikveTeba qvecnobieri codna, mixvedrac im safasurisa, romlis gadaxdac<br />

mouwevs am ideis samsaxurSi Camdgar adamians. ilias “gzis” modeli erTgvarad pr<strong>of</strong>etuli<br />

Sinaarsis Semcvelicaa. sivrculi orientirebi “mTa” — myinvari, “mdinare” — Tergi mwerals<br />

warmodgenili aqvs rogorc opozicia dinamika-statika da maT safuZvelze gamokveTs Tavisi<br />

moRvaweobis ideur safuZvels. misi mxatvruli naazrevidan gamomdinare naTlad Cans, Tu<br />

rogor srulad SeigrZnobs igi “mTis” mniSvnelobas. am SemTxvevaSi ki igi arsebiTad uars<br />

ambobs “mTaze”, fiqriTac da qmedebiTac. “mTaze” — sulieri sruly<strong>of</strong>is, ganwmendis, simSvidis,<br />

sakuTari “mes” gamTlianebis adgilze uaris Tqma da swrafva codviani barisken, sadac “awina”<br />

mxolod dacema da sulieri tkivilebia, zevidan qveviT daSveba Tanac ise, rom adamians Tan<br />

moaqvs dakumSuli dro da informacia (“oTxi weliwadi”), aqvs moqmedebis gegma da survili da<br />

umTavresi devizi (“Cveni Tavi Cvenadve gveyudne”) aRiqmeba rogorc sakuTari “mes” gawirva,<br />

TviTSewirva.<br />

“mgzavris werilebi” saxieri magaliTia im araCveulebrivi, elvare, idumali, amoucnobi<br />

SemoqmedebiTi procesisa, romelic sruliad naTeli samoqmedo programis, gegmis warmoCenas<br />

udidesi esTetikuri Rirebulebis teqstad gardaqmnad aqcevs.<br />

60


marginalobis fenomeni ilias `oTaraanT qvrivSi~<br />

maia jaliaSvili<br />

`Cven imnairebi varT, ranairebadac gvaqcevs samyaro. Tu Cvens suls detals SevadarebT,<br />

maSin samyaro yalibi iqneba, romelSiac suli Camoisxmeba da romlis formasac igi inaxavs. eWvs<br />

gareSea, rom arsebobis procesi samyarosTan urTierTobis procesia~ (gaseti 1993: 56),_wers<br />

espaneli moazrone xose ortega i gaseti. es urTierToba ki mravalferovania. zogi cxovrebis<br />

mdinares aRma mihyveba, zogi ki daRma, dinebis sawinaaRmdegod. es mdinareba zogs napirze<br />

gamoriyavs, zogs ki cxovrebis morevSi danTqavs. ase iqceva zogi marginalad da zogi<br />

`adamian_masad~.<br />

ilias prozaSi kargad aris warmoCenili marginalobis socialur_fsiqologiuri<br />

aspeqtebi. marginalobas iwvevs, erTi mxriv, garkveul socialur fenaTa Soris dapirispireba,<br />

meore mxriv, erTsa da imave socialur jgufSi gansxvavebul zneobriv RirebulebaTa<br />

arseboba.<br />

ilias personaJebis marginaloba xasiaTdeba imiT, rom isini ar warmoadgenen mxolod im<br />

socialuri jgufis zneobriv Rirebulebebs, romelSic cxovroben. maT gaaCniaT<br />

individualuri warmodgenebi y<strong>of</strong>ierebis umTavres sakiTxebze, amitomac maTi urTierToba<br />

sazogadoebis sxva wevrebTan aris gaucxoebuli, xSirad dapirispirebuli da konfliqturi. am<br />

TvalsazrisiT, `oTaraanT qvrivSi~ pirobiTad gamoiy<strong>of</strong>ian ori tipis marginalebi: aqtiuri<br />

da pasiuri. aqtiuri marginalebi arian oTaraanT qvrivi da giorgi, romlebic aRiqvamen da<br />

gaiazreben ra marginalobas, ar cdiloben sazogadoebasTan daaxloebas sakuTar<br />

RirebulebaTa daTmobis xarjze, aramed, piriqiT, miiswrafvian sazogadoebaSi<br />

TviTdamkvidrebisa da sakuTari Sexedulebebis gatanisken. sworedac rom, sakuTari<br />

idealebis aRiarebisken. maTi Zala emyareba mxolod rwmenasa da sindiss, erTgvar idealur<br />

imperativebs, maSin, rodesac sazogadoeba pirovnebaTa mxridan ganxorcielebuli `Setevis~<br />

mosagerieleblad da Tavdasacavad eyrdnoba da iyenebs pragmatul saSualebebs. moTxrobaSi<br />

warmoCenili egzistencialuri problemebi swored am marginalTa da sazogadoebis<br />

dapirispirebaSi gamoikveTeba.<br />

`marginalis (The margin) terminiT moixsenieba sociumis periferiaze my<strong>of</strong>i, adamiani,<br />

romelic, garkveuli TvalsazrisiT, ver ewereba sazogadoebis konteqstSi. marginali xSirad<br />

xdeba xalxis kritikis, aRSfoTebis sagani da aseTad rCeba manam, sanam mis problemas ar<br />

aRiarebs da ganixilavs sazogadoeba. rogorc ki marginalis Taviseburebebs gaigebs da<br />

aRiarebs xalxi, igi xdeba sazogadoebis nawili; ase rom, marginaloba ganisazRvreba gareSe<br />

sociumiT. rogor unda ganisazRvros: adamiani marginalia Tu ara? marginaloba aris<br />

dinamikuri movlena, is damokidebulia sociumTan urTierTobis formebze. marginaloba aris<br />

is, rac ver Seegua da Seerwya sociums~ (acmoni 2007: 16)<br />

oTaraanT qvrivi Segnebulad aris ganze gamdgari im sazogadoebisgan, romelic misTvis<br />

misaReb zneobriv Rirebulebebs ver an ar aRiarebs. amitomac maT Soris aris an SiSi, an kidev<br />

gaugebroba. erTi mxriv, aravin icoda, s<strong>of</strong>elSi sZuldaT Tu uyvardaT oTaraanT qvrivi. qvis<br />

guli aqvso, ambobdnen, meore mxriv, oTaraanT qvrivi ikvirvebda, Cemi ratom unda eSinodeT,<br />

qalaCunebi ariano, amave dros, am qalis saocari, magram bevrisTvis gaugebari iyo zrunva ara<br />

mxolod sakuTari Rirsebis, aramed sxvaTa Tavmoyvareobis dasacavad. s<strong>of</strong>lis fasadur<br />

sikeTes upirispirdeba qvrivis dafaruli, ara TvalSisacemi, xSirad daunaxavi, mware sityvebs<br />

am<strong>of</strong>arebuli sikeTe. giorgisac ver ugebs s<strong>of</strong>eli, an giJia, an RvTisgan mogzavnilio. Tavad<br />

arCils ki misi sindisnamusiani qcevis fenomeni auxsnelad miaCnia da dasturad Seqspiris<br />

sityvebs moixmobs, bevri ram aris amqveynad, filos<strong>of</strong>osebs rom arc ki dasizmrebiaTo.<br />

sul sxvagvarad aixsneba sosia mewisqvilis marginaloba. igi aris pasiuri marginali, mas<br />

s<strong>of</strong>eli abuCad igdebs da iSorebs, rogorc miuRebels. am TvalsazrisiT, s<strong>of</strong>eli Tavis<br />

agresias axorcielebs pirovnebis mimarT, romelsac Tavdacvis unari ar gaaCnia, magram igi<br />

mainc nebay<strong>of</strong>lobiTi marginalia da s<strong>of</strong>lis gacivebul gulSi TanagrZnobis gaRviZebas<br />

cdilobs sityvebiT: `codo var, codo~.<br />

am moTxrobaSi marginalizaciis gza ori mimarTulebiT warimarTeba, erTi mxriv,<br />

marginali sazogadoebis zedapirze, wina rigSi, yvelas dasanaxavad, pativsacem, Tumca<br />

mosaridebel da gaugebar pirovnebad warmoCndeba (oTaraanT qvrivi da giorgi), meore mxriv,<br />

marginali sazogadoebis fskerze eSveba da gairiyeba cxovrebidan (sosia mewisqvile).<br />

amerikeli mecnieris, robert parkis azriT, marginalurni is adamianebi arian, romlebic<br />

zRvarze imy<strong>of</strong>ebian or an met socialur samyaroTa Soris, magram ar miiRebian arc erTis mier,<br />

rogorc maTi sruluflebiani wevrebi~ (kankava 1981: 76).<br />

qarTuli literaturidan cnobil marginalebad SeiZleba davasaxeloT: TaraS emxvari<br />

(konstantine gamsaxurdias `mTvaris motaceba~, daTa TuTaSxia (Wabua amirejibis `daTa<br />

TuTaSxia~), Teimuraz xevisTavi (mixeil javaxiSvilis `jayos xiznebi~), aluda qeTelauri da<br />

joyola (vaJa fSavelas `aluda qeTelauri~ da `stumar_maspinZeli~... ms<strong>of</strong>lio<br />

61


literaturidan: don kixoti (servantesis `don kixoti~), Tavadi miSkini (dostoevskis<br />

`idioti~), hamleti (Seqspiris `hamleti~) da sxva.<br />

marginalobis paradigmad SeiZleba miviCnioT ieso qriste, romelic sazogadoebam<br />

gainapira da misi axali idealebi saeWvod da miuReblad miiCnia. macxovari TviTonve<br />

gamoarCevda rCeulebs. ase rom, sxvadasxva tipis qristiani marginalebi romelime kuTxiT<br />

imeoreben im gzas, romelic macxovarma gaiara.<br />

ra Tviseba aqcevs oTaraanT qvrivsa da giorgis marginalebad? `oTaraanT qvrivSi~<br />

zedmiwevniTaa gamokveTili da fsiqologiurad damajerebeli detalebiT<br />

axsnil_ganmartebuli pirovnebisa da sazogadoebis rTuli urTierTobis calkeuli aspeqti.<br />

oTaraanT qvrivis zneoba qristianul rwmeniT nasazrdoeb da sindisiT nakarnaxev<br />

principebs emyareba. mas sisxlsa da xorcSi aqvs gamjdari sikeTisa da samarTlianobis rwmena.<br />

is cxovrobs mxolod sakuTari gulisa da gonebis karnaxiT da araviTar angariSs ar uwevs<br />

s<strong>of</strong>els, sazogadoebas, romlis mravali nabiji ganpirobebulia farisevlobiT,<br />

usamarTlobiTa Tu SeniRbuli borotebiT. gadametebuli rom ar aris aseTi kategoriuli<br />

Sefaseba: `araviTar angariSs ar uwevs s<strong>of</strong>els~, amas moTxrobis ramdenime epizodi<br />

TvalnaTliv adasturebs.<br />

1. is tkbil sityvas TvalTmaqcobad miiCnevs da amisi axsna_ganmarteba filos<strong>of</strong>iis<br />

rangSi ahyavs. tkbili sityva adamians `aZinebs~, arada: `Tu wuTis<strong>of</strong>els erTi bewo xans Tvali<br />

mouxuWe, ise gagTelavs, rogorc didoeli leki nabadsa~.<br />

2. madlobis gadaxdas arafrad miiCnevs: `kargia, muqTaa, Torem magasac xom ver iSovidi,<br />

rom garjiT saSovari iyos~. sityvas saqmes amjobinebs.<br />

3. s<strong>of</strong>lelTa Secxadebas, vis gaugonia dedakacis bari da Toxio, arad dagidevdaT, Tu ar<br />

gaugoniaT, axla gaigono.<br />

4. mamakacobisa da dedakacobis gasarCevad sakmarisad mxolod Zal_Ronis miCnevas ar<br />

iziarebda: `is mamakacia da me_dedakaci. miTam Cemzed win riT aris? imasac ori xeli da fexi<br />

aqvs da mecao~.<br />

5. s<strong>of</strong>lis sasamarTlo giorgis rom gaamarTlebs, gaikvirvebs: `daxe, mag virTagvebsac<br />

zogjer swore samarTali scodniaTo~.<br />

am SefasebiT, is Tavis Tavs s<strong>of</strong>elze (mosamarTleebze) maRla ayenebs.<br />

5. giorgi saxlidan wasvlisas bargis waRebaze uars ambobs, damcinebeno, deda etyvis:<br />

`Tavs_sicils kaci ar mouklavs. kaci rom sulelebis kbilTa RreWas ahyves, sad wava?~. igi<br />

angariSs ar uwevs, ras ityvis s<strong>of</strong>eli.<br />

mas aqvs sakuTari, yvelasgan gansxvavebuli Sexedulebebi:<br />

1. arCilsa da kesos mkvaxed etyvis: `me CemTvis ar vloculob, RmerTi ar<br />

Sevawuxo_meTqi, da TqvenTvis sad vilocebdi~.<br />

2. miiCnevs, rom adamianma nebismier drosa da viTarebaSi simarTle unda Tqvas: `enam<br />

gulisa unda sTqvas, ferumarili ra saWiroa~.<br />

3. `adamians varami da Wiri alaparakebs. qveyanazed rom Wiri ar iyos, adamiani enasac ar<br />

amoidgamda: meti bargia. lxins ra laparaki unda? ZaRls rom uxarian, kudis qneviTac ityvis<br />

xolme~.<br />

4. `adamians minam xel_fexi erCis, marto ar iqneba, saqmea tol_amxanagi martoxelisa,<br />

wuTis<strong>of</strong>eli vis aclis martoobisaTvis?~<br />

5. giorgis sikvdilisas sosias TanagrZnobaze, RmerTma gilxinos, Tu Svilis mermed<br />

kidev ram salxeni dagrCenia am wuTis<strong>of</strong>elSio, upasuxebs: `ratom ar damrCenia? sikvdilis<br />

molodini lxena Tu ar ggonia!~<br />

`rodesac vlaparakobT `marginalur pirovnebaze~, realurad vgulisxmobT<br />

`marginalur identifikacias~. pirovnuloba igive TviTidentifikaciaa, rac gulisxmobs<br />

sakuTari Tavis identificirebas, gaigivebas, garkveul ideebTan, SexedulebebTan,<br />

TvalsazrisebTan. pirovnulobis cneba, romelic ase mniSvnelovania postmodernistebisa da<br />

marginaluri TeoretikosebisTvis, miTia~(acmoni 2007: 17)<br />

vfiqrobT, xelovnuria erTmaneTs daacilo marginaluri pirovnuloba da marginaluri<br />

identifikacia. aq ufro metad terminebiT TamaSia da ara arsobrivi gansxvaveba.<br />

moTxrobis pirvelive striqonebidan mwerali gvacnobs oTaraanT qvrivs, rogorc<br />

gamorCeul pirovnebas_mas yvela icnobs, e.i. misi cxovreba yvelas Tvalwinaa, wina rigSia.<br />

misi ridi da pativiscema aqvT. aRiareben mis Zalas, romelic mxolod sulier `Zalauflebas~<br />

emyareba. `oTaraanT qvrivis kar_midamoSi~ mzisa da wvimis mets aravis SeeZlo gavla qvrivis<br />

uneburad~. mwerali amgvari hiperboliT xazs usvams, Tu ra rangSia ayvanili qvrivis neba. misi<br />

winaaRmdegoba mxolod daumorCilebel, adamianze aRmatebul bunebis stiqiur Zalebs<br />

SeuZliaT, an kidev RvTaebriv instancias (`mze~). ase rom, qvrivis `Zalaufleba~ erTgvarad<br />

zRudavs Tanas<strong>of</strong>lelebs, radgan isini mis nebas emorCilebian, ver arRveven misi pirovnebis<br />

nebiT SemosazRvrul CarCoebs. igulisxmeba, rom sxva SemTxvevaSi, sxvebTan,<br />

Tanas<strong>of</strong>lelebTan urTierTobaSi maTTvis amgvari SezRudva ar arsebobs. sagulisxmoa, rom am<br />

dauwerel wess emorCilebian s<strong>of</strong>lis <strong>of</strong>icialuri xelisufalnic (nacvali Tu iasauli). isini<br />

ver arRveven qvrivis mier SemosazRvrul mijnebs da Tu `gaiwawanebdnen, da Tu rogorme<br />

62


gahbedavdnen~, qvrivi Tav_beds awyevlinebda. sityva `gawawaneba~ xazs usvams maT Sinagan Tu<br />

garegan kninobiTobas qvrivis znemaRal bunebasTan SedarebiT. oTaraanT qvrivs yvelas<br />

dasanaxad wamoumarTavs Tavisi daurRveveli da xelSeuxebeli cixe_koSki, ara qviTkiriT,<br />

aramed nebisy<strong>of</strong>iTa da sulieri ZalebiT naSeni, rac mowmobs masze, rogorc Zlier<br />

pirovnebaze. `dee, amas iqiT icodnen, rom me oTaraanT qvrivs meZaxiano~_es aris gamowveva<br />

s<strong>of</strong>lis mimarT. qvrivi darwmunebulia sakuTar ZalebSi da ar ufrTxis, rom martoa da<br />

upirispirdeba mTel s<strong>of</strong>els. sakiTxavia, risi imediT, upirvelesad, RmerTis (romelsac is<br />

waramara arasodes axsenebs) da patiosnebis, samarTlianobis, siyvarulis, sikeTis imediT. am<br />

SemTxvevaSi, igi erTgvar idealistadac SeiZleba mogveCvenos, romelsac ideis (sikeTisa da<br />

samarTlianobis gamarjvebis) ufro sjera, vidre realobisa. Tanac igi qalia, es ki misgan met<br />

Zalasa da energias saWiroebs tradiciul qarTul patriarqalur SexedulebaTa<br />

sazogadoebaSi, sadac Zalauflebis matarebeli ZiriTadad kacia.<br />

s<strong>of</strong>eli, sazogadoeba icnobs oTaraanT qvrivs (am gacnobaze TviTon qvrivma izruna, is<br />

gamudmebiT ajerebs s<strong>of</strong>els Tavis arsebobaSi gamokveTil SexedulebaTa ganuxreli<br />

mtkicebiT).<br />

s<strong>of</strong>elma icis:<br />

1. `oTaraanT qvrivs tyuilubralod baqiaoba da muqara ar uyvarda~.<br />

2. `imisi Tqma da qmna erTi iyo~,<br />

3. `baraqala dedakacia~.<br />

4. `arc sxvisas SeirCens, arc Tavisas SearCens sxvasa~.<br />

5. `imisi xeli da fexi dilidam saRamomde ar dadgeba~.<br />

6. `visac uqmad moaswrobda, Zirianad amoiRebda, Zirianad mosTxrida~.<br />

7. `Znelad iqneboda, rom tkbili sityva eTqva visTvisme~.<br />

8. `gulis magier qva udevs~.<br />

9. `kaci ver ityvis, sZuldaT Tu uyvardaT oTaraanT qvrivi s<strong>of</strong>elSi. SiSiT ki yvelas<br />

eSinoda~.<br />

10. `gadareuli~ da `damTxveulia~: `magaTSi an didi codo trialebs, an didi<br />

madli, aq sxva niSanwyalia~.<br />

CamoTvlil SexedulebaTa mixedviT, oTaraanT qvrivi s<strong>of</strong>lelTa TvalSi, marTlac,<br />

sxvanairia, magram ra iwvevs SiSs? albaT, is, rac RvTis SiSs iwvevs_codvis mxilebis,<br />

borotebis verdafarvis SiSi. oTaraanT qvrivis Tvali xom SeumCnevels ar datovebs arafers<br />

gamrudebuls_Tavisi iqneba Tu sxvisi. swored es sxvisTvis gulSematkivroba afrTxobs da<br />

aSinebs s<strong>of</strong>els.<br />

Tanac, s<strong>of</strong>elma icis, rom oTaraanT qvrivi Tavisas yovelTvis gaitans, aravis<br />

daeCagvrineba, rkinis qalamans Caicvams, rkinis joxs aiRebs xelSi da xelmwifemde miva. es<br />

idiomi, ra Tqma unda, imaze metyvelebs, rom qvrivi arafers SeuSindeba da samarTals ipovis.<br />

amave dros, rkinis qalamnebi qvrivis simtkicesa, dauRlelobasa da Seuryevlobaze<br />

mianiSnebs, rkinis joxi ki RvTis sjulze, rogorc es meore fsalmunis mecxre muxlSia<br />

naTqvami: `hmwysne igini kuerTxiTa, rkinisaiTa~. wmida mamaTa ganmartebiT, `kuerTx rkinisa<br />

ewodebis mcnebaTa sjulisaTa, rameTu yovelive brZaneba RvTisa Zlier ars, viTarca rkina, da<br />

Semmusvrel winaaRmdgomTa misTa~ (fsalmunTa ganmarteba 1996: 8). ase rom, qvrivis qadili<br />

saRvTo sjulis kanons eyrdnoba, mas swams samarTlianobis aRsrulebisa, uzenaesi<br />

mosamarTlis simbolod ki xelmwife esaxeba.<br />

imisTvis, rom gamokveTos, Tu ra mohyveba qvrivis nebis darRvevas, mwerali xatavs<br />

epizods, qvrivma rogor iara gubernatoramde fexiT da Tavgasulsa da mouridebel gzirs,<br />

erTi warTmeuli qaTami Svideulad dausva. igulisxmeba, rom gzirma sxva s<strong>of</strong>lelebsac<br />

waarTva qaTami diambegisTvis Segrovebis sababiT, magram mxolod qvrivma amoiRo xma da Tavisi<br />

Rirseba daicva.<br />

ras eridebian s<strong>of</strong>lelebi, ratom maTac ar iares gubernatoramde?<br />

pirvel rigSi, ra Tqma unda, es aris SiSi xelisuflebis mimarT (gziri, diambegi,<br />

iasauli_saxelmwifos Zaladobas axorcieleben da mis nebas ganasaxiereben. rasakvirvelia, aq<br />

aris TviTnebobac, magram xalxis TvalSi xSirad ar xdeba amis garCeva. oTaraanT qvrivis<br />

nairebi ki amas arCeven da sakuTari uflebebis dasacavad aqtiurad gamodian). e. i. es aris SiSi<br />

dasjisa.<br />

meore, es aris SiSi masze aRmatebulis (Zalauflebrivi Tu qonebrivi TvalsazrisiT)<br />

mimarT. am SemTxevvaSi, sainteresoa, aqvs Tu ara SiSi qvrivs masze socialurad maRla<br />

mdgomi_Tavadebisa_arCilisa da kesosi.<br />

mesame, es aris laCroba, simxdale adamianebisa, romelnic Rirsebis Selaxvas iolad<br />

eguebian da ar cdiloben winaaRmdegobis gawevas.<br />

oTaraanT qvrivi am samive SiSs gadalaxavs da, amasTan erTad, amsxvrevs sayovelTaod<br />

aRiarebul Sexedulebas fulis yovlisSemZleobaze. rogorc cnobilia, fuli gaCenis dRidan<br />

iqca kerpad da keTildReobis, Zalauflebis, Rirsebis sawindrad. oTaraanT qvrivi<br />

upirispirdeba am Sexedulebasac. `fuli ra aris? xelis WuWyia~. amgvarad, fulis WuWyTan<br />

gaigivebiT is mTlianad aufasurebs mis sazogadoebriv Rirebulebas. WuWyi abinZurebs da<br />

63


amcirebs adamians da amitomac mosaSorebelia, Camosarecxia. samagierod, yvelaferze<br />

aRmatebulia Rirseba: `tyuil_ubralod rom ar daveCagvrine, cotaa?!~ da es ritorikuli<br />

kiTxva gulisxmobs pasuxs, rom swored esaa mTavari_aravis misce ufleba daCagvrisa.<br />

oTaraanT qvrivi rainds emsgavseba, amitomac Tu Seadares igi `kabagadacmul ilias~.<br />

ratom maincdamainc qals atvirTvina mweralma amgvari funqcia? cnobilia ilias<br />

damokidebuleba qarTveli qalis, dedakacis mimarT. gavixsenoT leqsi `qarTvlis dedas~,<br />

drama `qarTvlis deda~, werili `patara saubari~ da sxva. misTvis dedakaci iyo ara mxolod<br />

sicocxlis wyaro, aramed cxovrebis wyaroc, darRveul droTa SemakavSirebeli da eris<br />

gadamrCeni.<br />

`marginaluri aRqma~ marginalur Tvalsazrisad rom gadaiqces, marginalma unda<br />

irwmunos, rom `marginaloba~ realur da WeSmarit pirovnulobas gamoxatavs.<br />

oTaraanT qvrivi pirovnebaa, darwmunebuli sakuTar TvalsazrisTa WeSmaritebaSi,<br />

sxvagvarad, ar iqneboda igi aseTi ukandauxeveli. amave dros, igi sxvaTa Rirsebasac icavs,<br />

roca es sxvani arafrad agdeben amave Rirsebas. am SemTxvevaSi, qvrivi TviTon Rirsebas icavs,<br />

misi gadarCenisTvis ibrZvis, radgan Rirsebis gareSe adamiani araraobad iqceva. amis<br />

dasturia epizodebi, romlebSic moTxrobilia, Tu rogor gaikiTxavs qvrivi<br />

glaxa_maTxovrebs. jer erTi, cdilobs sikeTis sxvaTa daunaxavad gakeTebas: bazarSi<br />

meduqnesTan SoTebs saqalamne Roris tyavze gadacvlis da maTxovars miscems, amoisxio, xolo<br />

meduqnis kiTxvaze, magisi gemarTao, upasuxebs: `maSara_da, magis Tavis mzem. Cems Tavs purs<br />

davaklebdi da magis qalamanSi mivcemdi~. ityueba qvrivi. sanam am tyuilis mizezs gamovkveTT,<br />

misi sxva `tyuilebic~ gavixsenoT. karze mimdgar Sesabralis da Ronemixdil glaxas eubneba:<br />

`wamoeTrie erTi maranSi, Rvinos Cagacecxleb, nu gegonos ki, rom madls giSvrebode rasme~...<br />

ai, qvevrSi raRac wumpe naZirala damrCa, mainc gadasaRvrelia da barem Sen Cascecxle~.<br />

aq yuradRebas iqcevs is, rom: 1. qvrivs ar unda, es gakiTxva glaxas madli egonos; 2.<br />

wumpes gaZlev; 3. `Cagacecxleb~, e.i. qvrivi cdilobs maqsimalurad daamciros adamiani. ratom<br />

iqceva ase? ratom ayris pilpils madls?<br />

pirvel rigSi, is sikeTes RvTis da ara adamianTa dasanaxavad akeTebs. piriqiT, aridebs<br />

kacTa Tvals. am SemTxvevaSi, is pirdapir icavs saxarebiseul mcnebebs. rac Seexeba `wumpes~ da<br />

`Cagacecxleb~_am damamcirebelma sityvebma unda SeZran glaxas guli, daobebuli da<br />

miZinebuli, da gamoaRviZon masSi Rirsebis grZnoba. qvrivi xedavs, rom glaxa wuTis<strong>of</strong>lisgan<br />

didoeli lekis nabadiviTaa gaTelili, beds Seguebulia da arc aravin zrunavs s<strong>of</strong>elSi misi<br />

Selaxuli Tavmoyvareobis aRdgenaze. oTaraanT qvrivi ki masSi RvTis Svils, dacemulsa da<br />

ganadgurebuls xedavs, guli Sestkiva da cdilobs fexze wamoyenebas, oRond amisTvis<br />

Taviseburi gza mouZebnia, ufro meti damcirebisa da Seuracxy<strong>of</strong>isa. es rom asea, amas mowmobs<br />

is, rom glaxas is marTla wumpes ki ara, `erTi oriod Careqa kai Rvinos gadaaxuxebda da<br />

gamoistumrebda Taviseburi qeba_didebiT~.<br />

oTaraanT qvrivs sjeroda sityvis Zalisa, icoda misi fasi, amitom yovel naTqvam sityvas<br />

udides mniSvnelobas aniWebda, is sityviT amaTraxebda adamians, raTa masSi daTrgunuli suli<br />

damcirebis tkivils gaeRviZebina da adamianobis minavluli nakverCxali gaeRvivebina.<br />

daaxloebiT, msgavs `meTods~ mimarTavs Sarl bodleris miniaturis erTi gmiri<br />

(`mivasikvdiloT upovarni~): kabareSi Sesvlisas maTxovars, Cveulebisamebr, ki ar Caugdebs<br />

gamowvdil qudSi fuls, aramed kargad mibegvavs. motivacia ki aseTia: `Tanasworad mxolod<br />

igi unda CaTvalo, vinc dagimtkicebs amas, da Tavisuflebis Rirsic mxolod is aris, vinc<br />

brZoliT moipovebs amas~. kbilebCamsxvreuli, TvalebCalurjebuli maTxovari didxans<br />

iTmens ucxosgan cema_tyepas, mere uceb `gamoiRviZebs~. `me davinaxe, rom es nangrevi<br />

gacocxlda~, Semdeg siZulviliT savse mzera esrola damCagvrels da lazaTianad mibegva<br />

sapasuxod. `amrigad,_ambobs personaJi,_ Cemi energiuli wamlobiT me siamaye gavuRviZe mas<br />

da davubrune igi sicocxles~. amis Semdeg fulsac miscems maTxovars, oRond rogorc<br />

Tanaswors.<br />

vfiqrobT, TaraanT qvrivsac raRac msgavsi `wamlobis meTodi~ aqvs. igi mware,<br />

salanZRavi sityvebiT amcirebs adamians, raTa masSi Cakluli siamaye da Tavmoyvareoba<br />

gaaRviZos, Tumca es didi msxverplis fasad ujdeba, misi ar esmiT da piriqiT, samadlod ki ara,<br />

pilpilmoyrilad uTvlian sikeTes, magram qvrivi amas arad dagidevT, radgan misTvis mTavari<br />

RvTis TvalSi gamarTlebaa. misTvis yvela adamiani moyvarea, romelic Tavisi TaviviT uyvars,<br />

amitomac am ucnauri gziT cdilobs dacemulis fexze wamoyenebas.<br />

marginals unda sjerodes, rom misi Sexedulebebia WeSmariti. amisTvis aucilebelia<br />

rwmena sakuTari pirovnulobisa. SesaZlebelia Tu ara amgvari ram? dekarti Tavisi cnobili<br />

gamoTqmiT amas adasturebs: `vazrovneb, maSasadame varsebob~. Sesabamisad, TviTSemecneba aris<br />

gza pirovnulobisken.<br />

ra qmnis giorgis marginalobas?<br />

oTaraanT qvrivis Sviloba misTvis ukve erTgvari damRa, gamorCeulobis niSania, miT<br />

umetes, rom igi Tavisi qceviTa da sityva_pasuxiT Zalian waagavs dedas, amave dros, `dedis<br />

yurmoWrili ymaa~, rac imas niSnavs, rom mis rCevas iTvaliswinebs da yovel sityvas ujerebs.<br />

gavixsenoT, arCilsa da kesosTan mojamagired mimaval giorgis bargis waReba rom ar unda,<br />

64


magram dedis daJinebul Txovnas, ufro swored, bargis waRebis aucileblobas daeTanxmeba,<br />

Tumca Sinaganad winaaRmdegia. `marTalia da imitomo~_xSirad ambobs giorgi dedaze. Svils<br />

sjera dedis yoveli sityvis mizanSewonilobisa da samarTlianobisa.<br />

ra gamoarCevs giorgis sxvaTagan? ratom miviCnevT mas marginalad? individualuri<br />

marginaloba xasiaTeba individis arasruli SesvliT jgufSi, romelic mas gaiucxoebs,<br />

damnaSavesaviT ukuagdebs. r. parkis azriT, individi aris `kulturuli hibridi~, romelic<br />

iziarebs ori gansxvavebuli jgufis cxovrebasa da tradiciebs. am SemTxvevaSi, giorgi<br />

oTaraanT qvrivis sazogadoebisa (ojaxuri garemo) da s<strong>of</strong>lis sazogadoebis konfliqturi<br />

gadakveTis wertilebis mowmea. is mTlianad iziarebs dedis Sexedulebebs da ar cdilobs<br />

raimes daTmobis xarjze s<strong>of</strong>elTan harmoniul, ukonfliqto urTierTobas.<br />

giorgi cudsa da avs gverdiT gulgrilad ver Cauvlida, misTvis, am TvalsazrisiT,<br />

sxvisi saqme ar arsebobda. omaraanT mojamagiresTan uTanxmoeba imis gamo mouva, rom dainaxavs<br />

mZinare mojamagires, kameCebs ki wneliT mibmuls. giorgis ukvirs misi saqcieli, mas miaCnia,<br />

rom Tundac patroni arsad iyos axlomaxlo, RmerTi yvelafers xedavs. igi codvad miiCnevs<br />

saqmis mimarT upasuxismgeblobas, patronis motyuebas, pirutyvTa tanjvas. giorgis marad<br />

mRviZare sindisi aqvs, romelic yvelas mimarT Tanabrad mamxilebelia: Tavisi iqneba Tu sxvisi.<br />

yvelaze did danaSaulad giorgis `namusis qudis axda da talaxSi gadagdeba~ miaCnia. namusma<br />

ar unda misces adamians saSualeba ukeTuris Cadenisa.<br />

TiToeuli kacis unamusobas igi qveynis daRupvasTan akavSirebs, am TvalsazrisiTac,<br />

misi xedva qristianul zneobas efuZneba. sodom_gomors sasjeli rom aecilebina, aTiode<br />

marTali kacic ki ar moiZebna. s<strong>of</strong>eli fiqrobs, rom `giorgi an RvTisagn mogzavnilia~, an<br />

`giJia~. masSi `sxva niSanwyalia~.<br />

giorgi aqtiuri marginalia, radgan cdilobs Tavisi principebis cxovrebaSi gatanas, ar<br />

aSinebs marcxi, imdenad Tavdajerebulia. `SiSi ver ixsnis sikvdilsa~_misi zneobis sayrdenia.<br />

igi rainduli bunebisaa, radgan daCagruls esarCleba da samarTlianobisTvis ibrZvis,<br />

amitomac misi saxis arqetipad saxeldeba rogorc macxovari, aseve wminda giorgi.<br />

giorgis RvTisgan yvelaferi aqvs mimadlebuli imisaTvis, rom s<strong>of</strong>elSi sxvaTagan<br />

gamoirCeodes da pativiscemas imsaxurebdes. igi moxdenili garegnobisaa, koxtad da faqizad<br />

Cacma_daxurva uyvars (`imisi yaiTnebiT morTuli sacveTebi, Wreli windebi da lamazad<br />

gawyobili fexzed qalamani rom genaxaT, maSin daijerebdiT, rom Cvenebur glexis<br />

fexsacmelsac Tavisi siturfe da silamaze aqvs~), Sromismoyvarea (`muSaobaSi xom mTels<br />

s<strong>of</strong>elSi amas swori ara hyvanda TiTqmis~; `saqmis guliT amyolia da bolomde gamtanio~),<br />

arCilma Seafasa misi `kaikacoba~ da `Rirsebis cocxal xats~ Seadara. manve warmoidgina<br />

giorgi, rogorc waukiTxavi wigni, mravali saidumloebis momcveli. misi zneobis gasaRebi<br />

rwmenis siRrmeebSi iyo saZiebeli da ara_zedapirze. misi sulis gagebas misive swori da<br />

Tanatoli suli sWirdeboda, rac aravis gaaCnda, radgan aseTni mudam erTeulebi arian.<br />

kesosa da arCilisTvis giorgi glexia da amitomac maTgan ganapirebuli. giorgi arc<br />

eswrafvis maTgan gamy<strong>of</strong>i kedlis dangrevas, am bariers iRebs, rogorc erTgvar mocemulobas,<br />

romlis Secvla ar SeiZleba, an mxolod pasiuri molodinia gamarTlebuli. misi neba, am<br />

SemTxvevaSi, RvTisas emorCileba da ar miiCnevs, rom es misi gadasawyveti saqmea. vTqvaT,<br />

socialuri usamarTlobis winaaRmdeg galaSqreba, Tumca zneobriv usamarTlobas<br />

uSeRavaTod ebrZvis.<br />

keso da arCilic im sazogadoebis konteqstSi erTgvari marginalebi arian. arCili<br />

aRiarebs giorgis zneobriv, sulier upiratesobas. igi am axalgazrda glexSi xedavs RvTis<br />

niWsa da madls. misTvis giorgi `RvTisagn mogzavnilia~, mis winaSe ar dgas sakiTxi: an_an. ar<br />

aeWvebs misi goniereba: `Cven rani varT magasTan!.. dee, gvaswavlos da gvwurTnos~.<br />

arCili xvdeba, rom giorgis sxvanairi guli da goneba aqvs, sindisiT axelili da<br />

nasazrdoebi. igi kesosTan erTad inaniebs Tavis adrindel sibrmaves da eris gajansaRebas,<br />

ufro, metic, momavals glexebsa da Tavadebs Soris Catexili xidis gamTelebaSi xedavs.<br />

sosia mewisqvilis marginaloba iliasTvis pasuxgaucemel, `wyyevla_krulvian~<br />

saiTxavad iqca. simbolurad, sosia mewisqvile gamoxatavs sazogadod am samyaroSi adamianis<br />

marginalobas, mis gaucxoebas samyarosTan, martosulobasa da miusafrobas. sosia amitomac<br />

aris erTgvarad sqematuri, xelovnuri saxe moTxrobisa, radgan igi ufro ideaa, romelic<br />

samyaroSi adamianis dakargulobas, ucxoobas warmoaCens: `vin icis, saidam sad iyo<br />

gadmogdebuli~, `aravin icoda, vin aris da saidam aris... amisi varskvlavi marto amosuliyo~.<br />

`marTla rom codoa,_ambobs ilia masze, magram iqve miayolebs: `magram sxva vin ar aris<br />

codo~. aq Sexmianeba Cans paskalTan: `ra ubadrukni varT, roca Cvensave msgavsTa Soris<br />

daveZebT saSvels: Cvenebr ubedurni, Cvenebr umweoni, isini veras gviSvelian. adamiani marto<br />

kvdeba, maSasadame sicocxleSic martosulad unda icxovros~ da eklesiastes maradiuli<br />

sakiTxavTan. ase rom, sosia mewisqvile gamoxatavs ideas `amaoeba amaoTa da yovelive amao~.<br />

oTaraanT qvrivi, giorgi, sosia mewisqvile, arCili da keso sazogadoebis umciresobaa.<br />

isini gamoey<strong>of</strong>ian adamian_masas, romlis arsi xose ortega i gasetim warmoaCina wignSi<br />

`masebis amboxi~. es personaJebi ar arian iseTni, rogorebic yvelani. maT SeuZliaT sakuTari<br />

65


Tavis Sefaseba. isini Segnebulad irTuleben cxovrebas, radgan uamrav moTxovnas uyeneben<br />

sakuTar Tavs, raTa RvTisa da xalxis winaSe moixadon vali.<br />

amgvaria marginalobis fenomenis ramdenime aspeqtis moxazvisa da gaanalizebis cda.<br />

damowmebani:<br />

acmoni 2007: acmoni g. sionizmi da sxva marginaluri mimdinareobebi, www.serendipity.li. 2007.<br />

gaseti 1993: gaseti x. `masebis amboxi~. Tbilisi: gamomcemloba `xomli~, 1993.<br />

kankava 1981: kankava g. `marginaluri adamiani~. J. `qarTuli ena da literatura skolaSi~. Tbilisi: 1981.<br />

fsalmunTa ganmarteba 1996: fsalmunTa ganmarteba, wigni I, Tbilisi: gamomcemloba `marTlmadidebeli<br />

qristianis biblioTeka~, 1996.<br />

WavWavaZe 1985: WavWavaZe i. `oTaraanT qvrivi~. Tbilisi: gamomcemloba `nakaduli~,1985.<br />

66


demetre II Tavdadebuli<br />

giorgi alibegaSvili<br />

mefe demetre II bagrationi gansakuTrebuli RvawliTaa mosili saqarTvelos istoriaSi.<br />

cnobilia, rom sakuTari sicocxlis fasad samSoblo ixsna mtris Semosevisa da aoxrebisagan,<br />

amitom “Tavdadebulad” wodebuli Sevida Cveni eris istoriaSi.<br />

demetre II-is saxe win wamowia ilia WavWavaZem, romelmac gmir mefesa da mis saqcielze<br />

sagangebod Seqmna poema. rogorc ilias mkvlevrebi miuTiTeben, mweralze bavSvobaSive didi<br />

STabeWdileba mouxdenia mefe demetres tragikul istorias. poeti Tavis avtobiografiaSi<br />

didi siyvaruliT ixseniebs pirvel maswavlebels, s<strong>of</strong>lis mTavars, romelsac saSinao skola<br />

hqonda gaxsnili da adgilobriv bavSvebs aswavlida. igi Turme didi gatacebiT uyveboda<br />

mowafeebs saqarTvelos istoriul warsulze. “bevri am ambavTagani CamrCa gulSi da erTi maT<br />

Soris, dimitri Tavdadebuli, Temad gamoviyene mravali wlis Semdego”, - aRniSnavs ilia<br />

(WavWavaZe 1957:308).<br />

yuradRebas aRar gavamaxvilebT am poemis Seqmnis istoriaze, mxolod im faqts<br />

gavixsenebT, rom “mefe demetre Tavdadebuli” iliam miuZRvna Tavis uaxloes megobars petre<br />

nakaSiZes, romelsac pirad saubrebSi gauRrmavebia poetis interesi demetre mefis<br />

pirovnebisadmi da STaugonebia poemis daweris idea. amas mowmobs avtografis pirvel gverdze<br />

ilias minaweri: “Zmao petre! Sengan STagonebuls Senve giZRvni!”. sayuradReboa, rom petre<br />

nakaSiZesve miuZRvna iliam poema “qarTvlis deda”.<br />

cnobilia, rom gardasul istoriaTa da gmirTa ambebi gansakuTrebiT gaaqtualurda<br />

romantikosTa SemoqmedebaSi, rasac sxvadasxva mizezi hqonda. magram erTi ram ki unda<br />

SeiniSnos: saqarTvelos warsuli romantikosTa mier xSirad isea aRwerili da gaidealebuli,<br />

TiTqos Cvens qveyanas ar hyolia arc moRalateni, arc sulmokle laCrebi da arc Cveulebrivi<br />

adamianuri codvebiT damZimebuli adamianebi. TiTqos esaa erTi gabmuli sagmiro epopea<br />

yovelgvari xinjis gareSe. aseTia grigol orbelianis “sadRegrZelo”, sadac istoriul gmirTa<br />

saxeebi mxolod dadebiTi kuTxiTaa warmodgenili, rac Seexeba nikoloz baraTaSvilis poemas<br />

“bedi qarTlisa”, masSi mxolod gakvriTaa naxsenebi moRalateTa roli krwanisis tragediaSi,<br />

radgan ZiriTadi aqcenti “erTxel suls” daCneul sagmiro saqmeebsa da qarTlis bedzea<br />

gadatanili.<br />

ilias poema mihyveba saqarTvelos warsulis romantikul xedvas da, Tanadroulad,<br />

ZiriTad istoriul faqtebs iTvaliswinebs. unda iTqvas, rom ilia gverds uvlis mefe demetres<br />

adamianur naklovanebebs da mis saxes idealizeburad, romantikulad aRwers, rasac, Tavis<br />

mxriv, ra Tqma unda, gamarTleba aqvs. mefe demetres naklovanebebi ki “qarTlis cxovrebaSi”<br />

JamTaaRmwerels (XIV s.) aqvs warmodgenili.<br />

“JamTaaRmwerloba WeSmaritis metyueleba ars da ara Tualaxma visTvisme”, - werda igi da<br />

iqve ganagrZobda, rom JamTaaRmwerlis movaleobaa, warmoaCinos rogorc keTilismoqmedni, ise<br />

borotismoqmedni. marTalia, ar aris sakadrisi, mefeTa Sesaxeb cudi ram Tqva, magram<br />

iZulebuli var, zogierTi “gansakTromeli moTxroba” movaTavsoo.<br />

saqarTvelos istoriis Znelbedobis Jams literaturul Tu istoriul TxzulebebSi<br />

gansakuTrebuli simZafriT daismoda xolme kiTxva: ra mizeziT moxda Cvens qveyanaSi mtris<br />

agrerigi momZlavreba? umetes SemTxvevaSi amas esqatologiuri motivi eZebneboda. gavixsenoT<br />

Tundac ioane sabanisZe da daviT guarmiSvili, romlebic maRalmxatvruli ostatobiT<br />

gadmoscemdnen am problemas, daurideblad, ulmobeli, piruTvneli mxilebiT da, amave dros,<br />

didi gulistkiviliT.<br />

ioane sabanisZe arabTa momZlavrebas ase xsnis: “mravalni scdebodnen da mravalTa<br />

acdunebdneno”. axla ki damdgara esqatologiuri Jami, rac aRsasrulis gardauvalobas<br />

qadagebda. esqatologia kosmiur pesimizms amkvidrebda, oRond aRsasrulis gardauvalobis<br />

SegnebiT tragikul gancdas anelebda. Tumca ioane sabanisZis (da ara marto mis) sasargeblod<br />

unda iTqvas, rom qarTvel avtorebs arasodes aviwydebodaT xsnis gzis Zieba. “wm. abos<br />

wamebaSic” yvelaferi istoriuli xsnis imediTaa gamsWvaluli da aqeTken mimarTuli. amitom<br />

esqatologiuri motivebis moxmobas fsiqologiuri funqcia eniWeba. igi eris gafrTxilebasa<br />

da gam<strong>of</strong>xizlebas iTvaliswinebs.<br />

yovel dros Tavisi esqatologia aqvs. TavisTavad Zalze sayuradRebo iyo ms<strong>of</strong>lio<br />

aRsasrulis axsna adamianTa moraluri dacemiT. morali kosmiur Zalad cxaddeboda.<br />

konkretuli funqciebis miRma igulisxmeba adamianTa sayovelTao moraluri pozicia (siraZe<br />

1987:59).<br />

ioane sabanisZis msgavsad, demetre Tavdadebulis cxovrebis JamTaaRmwereli<br />

esqatologiis gasaazreblad iyenebs “drois” cnebas — “Jams”. “Jami” araa movlenaTa mxolod<br />

Tanmxlebi faqtori. igi movlenaTa raobis ganmsazRvrelia. “Jami” aRvsilia<br />

yovlismomaswavebeli Zalis SinaarsiT. amgvari “Jami” zogadad igivea, rac antikuri bediswera<br />

— “moira”, Tumca igi “xronossac” ukavSirdeba (siraZe 1987:60).<br />

67


mefe demetres dros “maT JamTa Sina” batonobdnen TaTar-mongolebi, ris wyalobiTac<br />

iyvnen “s<strong>of</strong>lisa mpyrobelni”. esqatologiuri “Jamis floba” ki, rogorc cnobilia,<br />

romantikosebamde aRwevs. “Jami Cemia da Jamisa me var imedi”, - wers nikoloz baraTaSvili (r.<br />

siraZe).<br />

ra adgili ukavia am JamSi mefe demetres da rodis dgeba misi “Jami”? esaa naCvenebi, erTi<br />

mxriv, JamTaaRmwerlis TxzulebaSi da, meore mxriv, ilias poemaSi.<br />

“iyo ese dimitri taniTa axovan, feriTa haerovan, Sesaxedavad turfa, TmiTa da wueriTa<br />

mwyazar da Suenier. TualiTa greman, beW-brtyel da Sewyobil samxedroTa wesiTa, sruli<br />

cxenosani da mSvildosani rCeuli, uxvi, mowyale da mdabali, glaxakTa, qurivTa da<br />

davrdomilTa mowyale, romel ara smenil ars naTesavi mefeTa gina sxuaTa kacTa. rameTu<br />

aqunda Cveuleba, aRiRis safase da aRdgis Rame. da movlis qalaqi, da moixilnis glaxakni da<br />

davrdomilni da obolni, da TvisiTa xeliTa miscemdis, da yovelTa uwyodian mowyaleba<br />

mefisa, da amisTvis glaxakni RamiT folocTa Sina vidodian, raTa SeemTxvevian mefesa; amas<br />

Tana moego marxuloba, RamiT locva da muxlTa — yra friadi, rameTu aTas xuTasi muxli<br />

moagdis mdablad miwasa zeda. esreT yovliTurT gaSuenebuli da ganaTebuli iyo” (qarTlis<br />

cxovreba — 1959:271-272), — ase axasiaTebs mefe demetres JamTaaRmwereli. iqve ki umatebs, rom<br />

“dReTa misTa ara iqmneboda TaTarTagan Zali da usamarTloba, arca didTa noinTagan, arca<br />

elCTagan. da esreT aSenda saqarTvelo da moirWuna”.<br />

SevniSnavT, rom ara mxolod azrobrivad mihyveba am Txrobas ilia WavWavaZe, rac<br />

adasturebs mis mier JamTaaRmwerlis Txzulebis gamoyenebas:<br />

iqve iliac umatebs:<br />

dimitri erqva saxelad,<br />

mxarbeWprtyeli, tanmaRali,<br />

jiriTSi Tu Svild-isarSi<br />

aravin hyavda badali.<br />

kaci iyo, mefe-kaci,<br />

Tvalad, tanad Svenieri,<br />

gared — risxviT mtrisa msrveli,<br />

Sin — mowyale, RvTisnieri.<br />

RamiT Turme Caicvamda<br />

ubralo kaba-jubasa,<br />

wava da inaxulebda<br />

sawyalis xalxis ubansa.<br />

moivlida qvrivs da oxers,<br />

davrdomilsa da obolsa,<br />

Tavis xeliT urigebda<br />

mowyalebas da sazrdosa.<br />

vis rac gulSi dardi hqonda,<br />

wava — imas SesCivlebda,<br />

glaxis, oblis, Cagrulisas<br />

sarCelsa ar iTakilebda.<br />

yvelgan imis samefoSi<br />

Txa da mgeli erTad sZovda,<br />

eri, beri, obol-qvrivi —<br />

sul imis dRes hloculobda.<br />

mis dros iyo yeinoba,<br />

mefe yeins hmorCilebda,<br />

magram Tavis qveynis saqmes<br />

Tvis nebazed ganagebda. (WavWavaZe 1987: 231).<br />

JamTaaRmwerlisaTvis gansakuTrebulia is faqti, Tu rogori iyo mefe demetre da<br />

Semdeg rogori gaxda. “mefeman .... aRaSenna queyanani mooxrebulni. amanve aRaSena palatsa Sina<br />

monasteri, isanTa, say<strong>of</strong>elTa metexTa RmrTismSobelsa, da Seamko gangebiTa didiTa, da<br />

Seswirna s<strong>of</strong>elni da zuarni, da ganuCina monazonTa sazrdeli da samoseli, da ganago<br />

gangebiTa keTiliTa”. am da sxva saTnoebebSi “mefe dimitri waremateboda RmrTismsaxurebiTa<br />

da kacT-moyuarebiTa”. amas mohyva is, rom “damSvidna queyana da yovliT kerZo iwyo mSvidoba.<br />

mohxedna RmerTman wyalobiT mosavTa misTa, da iyo uxueba purisa da Rvinisa, da mefe dimitri<br />

ganagebda samefoTa saqmeTa”.<br />

swored xorciel fufunebasa da siameSi imaleboda is udidesi safrTxe, romelmac<br />

gamoiwvia momakvdinebeli cduneba: qarTvelebma “viTar moicales mcired WirTagan da<br />

ganisuenebdes, da midrkes gzisagan saRmrTosa, iwyes gandgomad, rameTu mefeman moiyvanna samni<br />

colni.... da kualad sxuanica aRmoscendebodes borotni, rameTu iwyes urTierTas mZlavrebad<br />

da mixueWad, da aravin ipoveboda samarTlis my<strong>of</strong>eli”...<br />

68


es viTareba ilias poemaSi araa aRwerili. aseve sityvac araa Tqmuli mefis Sesaxeb.<br />

aqcenti sul sxva movlenebzea gakeTebuli da es SemTxveviTi araa. am sakiTxs qvemoT SevexebiT.<br />

JamTaaRmwereli ki, msgavsad mogvianebiT moRvawe daviT guramiSvilisa, Tavsdatexil<br />

ubedurebas qarTvelTagan swored RvTis gzidan gandgomas miiCnevs da ramdenjerme SeniSnavs:<br />

“maSin moiwia samarTali sasjeli codvaTa CuenTaTvis”; “didsa oTxSabaTsa SeiZra mZafrad<br />

queyana, samxileblad usjuloebaTa CuenTaTvis”; “risxviT moxedna RmerTman queyanasa,<br />

simravlisaTvis usamarTlobaTa CuenTasa”.<br />

veranairi zemoqmedeba ver iqonia qarTvelebze sulieri mamebis — nikoloz<br />

kaTolikosisa da nikoloz mawyverelis Segonebebma da mxilebam, rasac Sedegad is mohyva, rom:<br />

“safuZveliTurT SeiZra queyana da SeZrwunda esoden, romel daiqces saydarni da monasterni,<br />

eklesiani, cixeni, saxlni, naSenebni mooxrdes, mTani da borcuni maRalni daizules, kldeni<br />

saxed mtuerisa dagalnes, da miwa ganipo, da Savi wyali msgavsi kuprisa aRmoiWra, xeni maRalni<br />

daecnian da iryeodian Zrvasa queyanisasa. romlisaTvis saydari awyuerisa daiqca, rameTu<br />

yovlad-wminda awyuerisa RmrTismSobeli, litaniobiT Sesuenebuli, saSual saydrisa esuena;<br />

gumbaTi CamoiWra, da viTar qudi kacisa esreT Tavsa daerqua, da darCa uvneblad, ZlierebiTave<br />

misiTa.... mcxeTis saydarica daiqca, samcxes uricxvi suli moswyda, da yovlad saydari, eklesia<br />

da cixe arsad darCa dauqcevari, iqmna glova da tirili uzomo”.<br />

ase maRalmxatvrulad aRwers JamTaaRmwereli im apokaliptur suraTs, rac qarTvelTa<br />

uflisgan gandgomam gamoiwvia da esqatologiuri Jamis gancda dabada.<br />

nikoloz kaTolikosi sxva mizezTa gamoc iyo gulZvirad mefeze — igi “friad abralebda,<br />

da RmrTisa sasjelTa Tualuxobasa aqadebda” mas. JamTaaRmwereli xazgasmiT SeniSnavs, rom<br />

“aqamomde mefe dimitri, keTilad mmarTebeli, skiptraTa samefoTa Semkobili, da mowyalebisa<br />

da mosamarTleobisa, monazonTa da eklesiaTa, yovelTa wesTa saRmrToTa da kacobrivTa<br />

keTilad zedamiwevniT mmarTebeli, sisrulisagan mcired midrka, da aReria warmarTTa. da<br />

iswavna saqmeni maTni, uZRebebisa da siZvisa” da iqve bibliur paralelsac ixmobs: “dedaTa<br />

SeacTunes solomonisebro”.<br />

amaod damaSvralma nikolozma “dauteva kaTalikosoba, da xeliTa TvisiTa akurTxa<br />

juarismtvirTeli mefisa abraham kaTalikosad da TviT warvida mamulad da Tvisad”.<br />

rogorc irkveva, mefis sulier gamoRviZebaSi udidesi roli Seasrula mTawmindidan<br />

mosulma basili monazonma, romelic “gamocxadebiTa yovlad-wmidisa RvTismSobelisaTa, da<br />

viTarca mociquli Zlierad amxilebda da winaaRudgeboda mefesa uwesosa misTvis qorwinebisa,<br />

da aswavebda siwmidesa, da moaxsenebda taZar-RmrTisa y<strong>of</strong>asa Cuensa”.<br />

demetre mefes trapizonelTa asulisagan hyavda pirmSo daviTi, vaxtangi, laSa da<br />

manoveli, asuli rusudani; TaTris asulisagan ori Ze — baduri da iadgari, asuli jigda; xolo<br />

beqas qaliSvilisagan — “Ze mxolo giorgi” (brwyinvale).<br />

am informaciis Semdeg iwyeba demetre mefis codvaTagan gamoxsna da uflisagan<br />

movlenili udidesi gamocda, romelsac bagratovani xelmwife Rirseulad Sexvda da<br />

mowamebrivad gauZlo. aq isev axlovdeba JamTaaRmwerlis Txzuleba da ilias poema, raSic<br />

igulisxmeba gadawyevtilebis misaRebad sasuliero pirTa da saero didebulTa TavSeyra,<br />

urdoSi gamgzavreba, dagvianebis gamo mongolTa laSqris saqarTvelosken daZvra da a.S. ar<br />

SeiZleba im mSvenieri monologis gverdis avla, romelsac, erTi mxriv, gvawvdis<br />

JamTaaRmwereli da, meore mxriv, ilia warmoaTqmevinebs demetre Tavdadebuls.<br />

JamTaaRmwereli: “mravalmRelvare ars sawuTo ese, daudgromeli da warmavali, dReni<br />

Cuenni sizmrebr da aCrdilebr warvlen, da unebel da mswrafl Tana-guac warsvla s<strong>of</strong>lisa<br />

amisgan. ra sargebel ars cxovreba Cemi, ukeTu CemTvis mraval suli mokudes da me tvirT-mZime<br />

codvaTa ganvide s<strong>of</strong>lisa amisgan, aw mnebavs, raTa warvide yaens winaSe, da iyos neba RmrTisa:<br />

ukeTu momklan, vgoneb, rome queyana uvneblad darCes” (qarTlis cxovreba — 1959 :272-288).<br />

ilia: bolos brZana: “es qveyana<br />

RvTisagan maqvs monabari...<br />

me davrCe da igi warxdes,<br />

miTxariT, ra madli ari!<br />

qveynis amodena codva<br />

Cems Tavzed datrialebda,<br />

wawymdeba aqac da iqac<br />

dimitri mefis xseneba!....<br />

ara! waval, ar davdgebi,<br />

de, asruldes neba RvTisa,<br />

xorci mokvdes, suli cxondes<br />

mefis Tqvenis dimitrisa”.<br />

kaTolikosis rCevac (igulisxmebian sxva sasuliero pirebic) analogiuria:<br />

vstir da girCev RvTis saxeliT,<br />

xorci dasTmo sulisaTvis,<br />

ukvdaveba ar dahkargo<br />

69


wuTis-s<strong>of</strong>lis gulisaTvis.<br />

da kidev ilias ms<strong>of</strong>lmxedvelobis arsebiTi aspeqtis gamomxatveli str<strong>of</strong>i, romlis<br />

Sinaarsic JamTaaRmwerlis TxzulebaSi qveteqsturad ikiTxeba:<br />

gana TviTon qriste-RmerTsa<br />

gadarCena ar Zal-edva,<br />

ar ineba da qveynisTvis —<br />

RmerTi iyo da — jvars ecva (WavWavaZe — 1987 :235-238,245).<br />

am rwmenas ilia am da sxva mxatvrul qmnilebebSic yovelTvis win swevs. gavixsenoT<br />

Tundac “aCrdilis” striqonebi:<br />

jvarcmulis RvTisTvis TviT jvarcmulo da wamebulo,<br />

eklians gzazed Senebr sxvasa romels uvlia?....<br />

da davrwmundebiT, Tu ratom uvlis mwerali gverds mefe demetre Tavdadebulis<br />

adamianur naklovanebebs. im dros, rodesac saqarTveloSi esoden momZlavrebuli iyo qveynis<br />

Ralatic da mxolod piradi interesebis win wamoweva, gaurkveveli da bundovani xedva<br />

samSoblos momavlisa, gautanloba, orpiroba, muxTloba, bunebrivia, ilias sWirdeboda gmiri,<br />

is idealuri pirovneba, romelic ers gamoafxizlebda, siamayisa da Rirsebis grZnobas<br />

gauRviZebda da aumaRlebda. naklovaneba realobaSic sakmaoze meti iyo. aqdan ikveTeba<br />

heroizmis esTetizacia da zneobrivi idealis Zieba, rac ilias Semoqmedebas yovelTvis axlavs.<br />

damowmebani:<br />

siraZe 1987: siraZe r. qarTuli agiografia. Tbilisi: 1987.<br />

qarTlis cxovreba 1959: qarTlis cxovreba. t. II. Tbilisi: 1959.<br />

WavWavaZe 1957: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli. t. IX. Tbilisi: 1957.<br />

WavWavaZe 1987: wavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad. t. I. Tbilisi: 1987.<br />

70


igavuri metyvelebis bibliuri principi<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

mariam niniZe<br />

sxvadasxva religiur-kulturul arealSi esTetikac sxvadasxvagvari yalibdeba.<br />

qarTuli mwerlobis mravalsaukunovan istorias safuZvlad qristianuli tradiciebi da<br />

Rirebulebebi udevs. es exeba rogorc Zvel, ise axal literaturas. sabWoTa periodSi am<br />

faqtis ugulvebely<strong>of</strong>a xdeboda, `realizmi~ lamis `materializmTan~ igivdeboda, XIX saukunis<br />

mwerlebis, maT Soris ilia WavWavaZis Semoqmedeba ki aTeisturi poziciidan ganixileboda. es<br />

mniSvnelovnad akninebda imdroindeli literaturaTmcodneobis mecnierul Rirebulebas.<br />

dResdReobiT sarwmunoebriv sakiTxTa kvlevas tabu aexsna magram Zveli kliSeebi mainc<br />

moqmedebs. amis gamo mamuliSviluri siyvarulis iliaseul koncefciaSi, mis mier gatarebul<br />

orTografiul reformasa da qristianuli suliskveTbiT gajerebul mxatvrul simbolikaSi<br />

zogjer kvlav sarwmunoebis desakralizaciasa da sekularizacias vxedavT.<br />

RmerTis Canacvleba amqveyniuri, miwieri faqtorebiT (sekularizacia) _ ar esadageba<br />

ilia WavWavaZis mrwamss. miuxedavad aSkara sakralizaciisa, mamuls mis gulsa da gonebaSi<br />

RmerTis adgili arasodes daukavebia. piriqiT, ilias nawerebSi yvelgan igrZnoba, rom qveynis<br />

siyvaruli RvTisgan naswavlebi, misTvis misaRebi, da ara masTan dapirispirebuli, grZnobaa.<br />

`eha, mamulo, Senis trfobis Zalsa RvTiursa, ra daudgeba?~ (WavWavaZe 1987: 206); `mamuls migca<br />

zecama~ (WavWavaZe 1987: 86); `sazrdod xmarobde qristesa mcnebas~(WavWavaZe 1987: 68) wers igi.<br />

mamuli da ena mis triadaSi sarwmunoebiT aris Sekruli da dagvirgvinebuli (WavWavaZe 1991: 30).<br />

sekularizaciis kvali ar Cans arc mwerlis sazogadoebriv wamowyebebSi, maT Soris<br />

orTografiul reformaSi. Tavisufali neba, romelic RmerTma adamians mianiWa, gulisxmobs<br />

yovel wuTs alternativis winaSe dgomas. es dilema xSirad rTuli gadasawyvetia, magram<br />

orTagan ufro mniSvnelovanze arCevanis gakeTebac macxovarma gvaswavla. miuxedavad imisa,<br />

rom adamianebs SabaTi uqmed ganuwesa, maTTvis sasikeTod (maT gansaswavlad, gansakurneblad<br />

da sxv.) am SezRudvis darRvevac Tavad dauSva, imitom, rom wesebze ufro mniSvnelovani<br />

misTvis adamiani iyo. macxovris TqmiT: `taZrisa ufrois ars aqa... ufal ars Ze kacisai<br />

SabaTisaca~ (m. 12. 6-8). davufiqrdeT, aso-niSanTa sistemaSi cvlilebis ganxorcielebisas ra<br />

unda y<strong>of</strong>iliyo mniSvnelovani iliasaTvis.<br />

xmarebidan amoRebul asoebs, rogorc grafikul da ara semantikur elementebs, araTu<br />

religiasTan, arcerT konkretul TemasTan an SinaarsTanac ar hqonia raime kavSiri. imis gamo,<br />

rom maT ar gaaCnda sityvaTganmasxvavebeli, distinqturi funqcia, salaparako enam maTze<br />

TavisTavad Tqva uari da ilias drois zepir metyvelebaSi isini aRar ixmareboda. arc am<br />

faqtobrivi viTarebiT da arc ilias mier maTze uaris Tqmis dakanonebiT Cveni enis<br />

gamomsaxvelobiTi SesaZleblobebi, maT Soris religiuri Sinaarsis gamoxatvis unari,<br />

odnavadac ar dakninebula, dadebiTi mxare ki am movlenas namdvilad hqonda.<br />

XIX saukunis meore naxevris dasawyisSi wera-kiTxva ar icoda saqarTvelos mosaxleobis<br />

sakmaod didma nawilma da, rogorc imdroindel dokumentur da mxatvrl masalebSi, Tundac<br />

ilias moTxroba `glaxis naambobSi~ Cans, bevrs misi swavla miuRwevladac ki eCveneboda<br />

(WavWavaZe 1988: 143-145, 148-152). ufunqcio asoebis arseboba saqmes arTulebda,<br />

orTografiulma reformam ki qarTuli wera-kiTxva gacilebiT ufro xelmisawvdomi gaxada<br />

yvela wodebis, asakisa da gonebrivi SesaZleblobis adamianisaTvis. es wamowyeba konkretuli,<br />

praqtikuli interesebidan gamomdinareobda da araviTari kavSiri ar hqonia<br />

sekularizaciasTan.<br />

ilia WavWavaZis dapirispireba ufros TaobasTan religiur niadagze ar momxdara, igi<br />

literaturis sakiTxebze paeqrobiT daiwyo. marTalia, `mamebs~ Tavdapirvelad moeCvenaT, rom<br />

axalgazrdebi ufrosebis esTetikuri principebis saxiT sarwmunoebas upirispirdebodnen,<br />

magram Tavis pasuxSi iliam garkveviT ganmarta, rom misTvis miuRebeli farisevloba iyo da<br />

ara qristianoba (WavWavaZe 1987: 142,143). es ganacxadi movlenaTa Semdgomma ganviTarebamac<br />

daadastura. samocianelebma formalobamde dayvanili rwmena gamoacocxles da mamulis<br />

droSasTan erTad qristes jvaric Rirseulad atares. saintereso faqtia, rom vaxtang da<br />

grigol orbelianebis lirikaSi, religiuri Tematika ilia WavWavaZis `mamao Cvenos...~ Semdeg<br />

gaCnda. axali Taobis gulwrfeloba da simarTle mogvianebiT `mamebmac~ gaacnobieres. amis<br />

dasturia Tundac is, rom grigol orbelianma Tavisi axali leqsi _ `fsalmuni~, udidesi<br />

pativiscemis gamomxatvel pirad werilTan erTad, swored ilias gaugzavna Sesafaseblad da<br />

dasabeWdad.<br />

pirovnebis mrwamsi SesaZloa ara mxolod Teoriul naazrevSi, aramed calkeuli<br />

principebis, struqturebisa da elementebisadmi damokidebulebaSic gamomJRavndes, magram es<br />

yovelive garkveuli Sinaarsis matarebeli unda iyos da maT mowonebas Tu uary<strong>of</strong>as Sesabamisi<br />

axsna unda gaaCndes. amis demonstrireba SegviZlia leqsikisadmi ilias damokidebulebis<br />

CvenebiT. sityvieri maragis gasamdidreblad mas saukeTeso gzad swored bibliuri wyaroebiT<br />

sargebloba miaCnda. amas mowmobs mwerlis gamonaTqvami: `ueWvelia, Zriel gonivrad iqceva isa,<br />

vinc mudam Jams kiTxulobs saRmrTo werilsa. imis wamkiTxavi ornairad aris sargeblobaSi,<br />

71


pirvelad: Seiswavebs RvTis vedrebasa da ramdensac momatebulad kiTxulobs, imdenad<br />

mkvidrad dainergeba imis gulSi sarwmunoeba qristesi; da meored: iq Sexvdeba mraval namdvil<br />

qarTul sityvasa, romelnic amJamad bevrni maTganni aRar ixmarebian saero laparakSi, da maSin,<br />

rodesac saRmrTo werili gadmouTargmniaT qarTulad berZnulidgan, xmarebaSi y<strong>of</strong>ila.<br />

mxolod iqidgan gadmotanili sityva unda moixmaros ise, im kiloze, rogorc amJamad<br />

laparakobs xalxi...~ (WavWavaZe 1991: 79).<br />

rodesac ilia WavWavaZem rusul-qarTuli leqsikonis Sedgena gadawyvita, sityvebis<br />

SesarCevad kvlav wminda werils mimarTa. marTalia, Canafiqris ganxorcieleba ar daascalda,<br />

magram, amonawerebi, romlebic mTlianad bibliuri wignebidan aris gakeTebuli, aSkarad<br />

mowmobs mis am ganzraxvas.<br />

avTenturi konteqstidan sityvas Tan mohyveba Sesabamisi asociaciebi da ganwyoba. amitom<br />

iliasaTvis didi mniSvneloba hqonda, saidan amdidrebda mwerali Tavis leqsikur marags. igi<br />

gansakuTrebiT uqebda grigol orbelians imas, rom man Tavisi nawerebidan `sruliad gandevna<br />

sparsuli kilo da miTologiuri saxelebiT aWreleba sityvierebisa.~ (WavWavaZe 1991: 534) Cveni<br />

ms<strong>of</strong>lmxedvelobisaTvis ucxo _ aRmosavluri da miTosuri elementebi arc ilias<br />

SemoqmedebaSi gvxvdeba, rasac, ra Tqma unda, ver vityviT qristianul leqsikaze. piriqiT,<br />

mwerali mas savsebiT gacnobierebulad aniWebda upiratesobas, imitom, rom qristianoba<br />

misTvis ara miTosi, aramed `gulis WeSmariteba ~ iyo (WavWavaZe 2007: 279).<br />

mxatvruli tropebis umravlesoba Sedarebazea agebuli, Sedareba ki realur msgavsebas<br />

an asociacias emyareba. vidre rTuli mxatvruli saxeebis axsnas SevecdebiT, vnaxoT, rasTan<br />

mimarTebiT ra asociacia uCndeboda xolme ilia WavWavaZes. mis publicistikaSi xSirad<br />

gvxvdeba adamianTa am Tu im Rirseuli Tu uRirsi saqcielis Sedareba saWurvelTan: Wori da<br />

ciliswameba sisustis iaraRTanaa asocirebuli, kilva da Zageba _ uRonobisasTan, bezRoba _<br />

samarcxvino far-xmalTan, tyuilubralo muqara da qadili _ pirgaReWil xmalTan, codna _<br />

faqiz da wminda iaraRTan, skola _ orpir xmalTan, rjuli _ erovnobis far-xmalTan da sxv.<br />

sabrZolo aRWurvilobis Sedareba adamianur TvisebebTan da qcevasTan araerTgan<br />

gvxvdeba wminda werilSi. magaliTad, pavle mociqulis efeselTa mimarT epistoleSi<br />

moxseniebulia `fari igi sarwmunoebisai~ da `maxvili igi sulisai` (6,11). wminda weriliseuli<br />

martivi Sedarebebi da metaforebi xSirad iqceva xolme simboloebad. davakvirdeT am<br />

movlenas imave iaraRis magaliTze. rodesac macxovari mociqulebs aswavlis: `ganyiden<br />

samoseli Tvisi da iyiden maxvili~ maT sityvebze: `aha, esera arian aqa or danak~ (luka 22. 36) ki<br />

pasuxobs, rom sakmarisia, `maxvili~ da `danaki~ adamianuri Rirsebebis simboluri saxeebia<br />

(erT-erTi ganmartebiT _ WeSmariti rwmenis da sarwmunoebrivi saqmeebis).<br />

sagaloblebSi, xatebsa da freskebze qristes mxedrebis sabrZolo aRWurvilobiT<br />

warmoCenac simbolikaa. magaliTad, wminda giorgis Sesaxeb mis cxovrebaSi vkiTxulobT:<br />

`Seimosa yovlad saWurveli igi sulieri... aRiRo fari sarwmunoebisai xelTa TvisTa da<br />

maxvili igi sulisa, romel ars sityuai RmrTisai...~ (gabiZaSvili 1992: 162). rogorc Cans, msgavs<br />

xerxs _ martivi Sedarebidan simboloze gadasvlas mxatvrul TxzulebebSi ilia WavWavaZec<br />

mimarTavs. oTaraSvilebis saWurveli, romelic am ojaxis `uZvirfasesi ganZia~, romelsac<br />

ukavSirdeba sulTmobrZavi mamis _ Tevdores anderZi, romelsac qvrivi yovel kviras<br />

cremliT wmends, avtori ki am process locvas adarebs; iaraRi, romliT mokluli Citic ki ar<br />

aris naxsenebi da misi mflobelebi mainc did `monadireebad~ iTvlebian, warmoudgenelia, rom<br />

simboluri mniSvnelobisa ar iyos, da ras SeiZleba igi ukavSirdebodes, Tu ara imave<br />

qristianul tradicias.<br />

ilia WavWavaZe qarTul naraciaSi sekularuli simbolikis damamkvidrebeli ver iqneba,<br />

radgan misi simbolo-alegoriebis didi nawili wminda werilisa da sasuliero<br />

literaturiseul saxeebs ara mxolod leqsikuri aRmniSvneliT ukavSirdeba, aramed<br />

SinaarsiTac. mxatvrul TxzulebebSi ambisa da azris, gamogonilisa da realuris<br />

Tanaarsebobis, maTi orplanianobis saTaveebs ilia igavuri metyvelebis wminda weriliseul<br />

tradiciebSi xedavda. 1896 wels statiaSi `Cveni exlandeli sibrZne-sicrue~ igi aRniSnavs, rom<br />

`TiTon saRmrTo werilis igavni... orkec Tvisebisani da Rirsebisani arian...~ da `mTeli egredwodebuli<br />

sityvakazmuli literaturac am safuZvelzea aSenebuli: mogonilis ambiT cxadhyos<br />

marTali~.<br />

ilias TqmiT, `...saba orbelianis sicrue da erTob sityvakazmul literaturisa... azris<br />

amxsnelia, mauwyebelia, gagebis gza da xidia...~ orplanianoba, wminda werilis igavebis darad,<br />

ara mxolod ezopes, lafontenis, Zmebi grimebis, andersonis, krilovis, saba orbelianis igavarakebSi,<br />

aramed mTel mxatvrul literaturaSi avisa da kargis erTmaneTisagan garCevas<br />

emsaxureba. fabula, gamogonili ambavi mxolod garegani formaa, romelSiac gaxveulia<br />

mTavari saTqmeli. mwerlis azriT, amgvari teqstebis kiTxvisas erTi principiT unda<br />

vixelmZRvaneloT _ suls unda vadevnoTgulisyuri da ara xorcs, azrs da ara ambavs, radgan,<br />

`ambavi marto azris gamosasaxavad aris aq CarTuli da mogonili~.<br />

wminda weriliseul mTesvaris igavTan azrobriv kavSirSia RvTis sityvis Tavdapirvelad<br />

sixaruliT mimRebi, Semdeg ki misi uarmy<strong>of</strong>eli gabrielis dakavSireba kldis saxesTan. Sdr.<br />

keTil TeslTagan erTi davarda `kldoansa zeda, sada ara iyo miwai friad da meyseulad<br />

72


aRmoscenda, da rameTu ara iyo siRrmei miwisai, mzei aRmohxda da dacxa, da rameTu Zirni ara<br />

daebnes, da ganxma.~ macxovris ganmartebiT: `romeli igi kldovansa zeda daeTesa, ese ars:<br />

romelman sityuai igi (sasufevelisai) isminis da meyseulad sixaruliT gulsa Tvissa miiRis<br />

igi, xolo Ziri ara aqun gulsa Tvissa, aramed sawuTrosa arn da raJams arn Wiri anu devnai<br />

sityvisa misTvis, meyseulad dabrkoldian (maTe 13) `romelTa igi Jam erT hrwamn da Jamsa<br />

gansacdelisasa gandgian~ (luka 6).<br />

gabrielis problemac is aris, rom bolomde ver xsnis Tavis klde guls RvTis sityvis<br />

dasamkvidreblad. roca mRvdeli arwmunebs, `kacma rom moindomos, kldes gaarRvevso~, igi jer<br />

WoWmanobs: `kldis gamrRvev kacs sxva feric aZevso~, Semdeg hpirdeba: `vcdi, Tunda kldem qveS<br />

momitanoso~. magram sikvdilis win aRiarebs: `vai rom bedma qveS momitana... da ai, veRar<br />

wamovudeqi, Torem vin icis? iqneba mec SemZleboda kaikacobao~ kldesTan Sedareba aq<br />

arsebiTad imave Sinaarsis matarebelia, rogorisac saxarebis dasaxelebul igavSi da<br />

mizandasaxulobac iseTive aqvs _ gamogonili magaliTiT mogvces sulieri swavleba _<br />

dagvanaxos, rom gakerpebul gulSi Tesli keTili fesvebs ver gaidgams. Tu igi sinanuliT ar<br />

movarbileT, sixaruliT miRebuli madli cxovrebiseuli dabrkolebisTanave dagvekargeba.<br />

wminda weriliseul saxeebs ukavSirdeba TaTqariZeebis asocireba RorebTan da<br />

luarsabis sizmriseuli locvis mimsgavseba mezverisa da farisevlis igaviseul farisevlis<br />

locvasTan (l. 18. 10); darejanis mier `daviTnis~ codniT Tavmowoneba, misi da luarsabis<br />

uazro saubrebi wminda werilze, winaaswarmetyvelebze, xe cnobadisas almasisa da iagundis<br />

nay<strong>of</strong>ze da sxv. marTlac Zalian gavs Rorebis mier margalitebis fexqveS Telvas. sityvebSi:<br />

`nuca daugebT margalitsa winaSe RorTa~ (maTe, 7. 6) ioane oqropiris ganmartebiT macxovari<br />

iseT adamianebs gulisxmobs, `romelni maradis Seginebulsa da bilwsa moqalaqeobasa Sina<br />

iqcevian~ (ioane oqropiri 1996: 77)<br />

saxarebis igaviseuli farisevlis msgavsad lursabis locvac ori Temisgan Sedgeba _<br />

sakuTari damsaxurebis warmoCenisa da sxvisi gankiTxvisagan: `RmerTo!.. Tormet-abaziani<br />

cxvari dagikal, ori abazis wminda sanTeli aginTe... marxva me ar gamitexia... aba Cven mRvdelsa<br />

hkiTxe, Tu me codva miqnia rame...~ ambobs luarsabi. Sdr. `RmerTo... vimarxav or gzis SabaTsa<br />

Sina da aTeulsa Sevswirav yovlisagan monagebisa Cemisa~ (luka 18. 12) daviTis lukma unda<br />

gamxado?! rac imas qveyanazed cdva Caudenia, vin mosTvlis? abezRebs Zmas luarsabi. Sdr.<br />

`gmadlob Sen, rameTu ara var viTarca sxuani kacni mtacebel, cru da memruSe, gina viTarca ese<br />

mezuere...~ ambobs fariseveli (luka 18. 11). am saxeebiTac mwerali igives gvaswavlis, rasac<br />

saxarebiseuli igavi. gansxvaveba imaSia, rom Tanadrouli cxovrebidan pirdapir, cocxlad<br />

aRebuli saxis CvenebiT igi bibliur swavlebas kidev ufro axlobels da gasagebs xdis<br />

mkiTxvelisaTvis.<br />

igavebis simravlis miuxedavad, wminda werilis umetesi nawili mainc realur movlenebs<br />

asaxavs, epikuri mxatvruli Txzulebis fabula ki, faqtobrivad mTlianad igavi, mTlianad<br />

gamonagonia. amitom ilia maqsimalurad iyenebs Tavis SemoqmedebiT SesaZleblobebs da iseTi<br />

realuri piris mixedviTac, rogoric petre mociqulia, moTxrobaSi `sarCobelazed~ qmnis<br />

sruliad axal, gamogonil mxatvrul saxes, am kavSirze misaniSneblad ki masac petres arqmevs.<br />

Txzulebis gmirs mociqulTan saerTo aqvs is, rom igi Tavis garemocvaSi yvelaze<br />

gamorCeulia, Tavis Tavs qristes mimdevrad Tvlis, madli aqvs da unari Seswevs adamiani<br />

sulierad `moinadiros~, magram masac zedmeti TviTdajerebuloba Seepareba da daiqadis imas,<br />

rasac ver aRasrulebs. erTi maTgani sikvdilis, meore ki dacinvis SiSis gamo, uars amboben im<br />

madlze, romelic sxvebisagan gamoarCevda, uerTdebian codvian masas da uxmod eswrebian<br />

mociquli petre TviT uflis, meurme petre ki RvTis xatad Seqmnili _ `RvTis kerZo~ adamianis<br />

sasikvdilo ganaCens. gansxvaveba maT Soris is aris, rom mamlis yivilma petre mociquli<br />

sinanulSi Caagdo. mas yovel ganTiadze axsendeboda sakuTari Secodeba, ganicdida mas da<br />

madlic daibruna, personaJ petres ki mamlis yivili kidev ufro uRvivebs ampartavnebas da<br />

moTxroba ise mTavrdeba, rom SiSisa da TrTolvis miuxedavad, Tavis danaSauls ar aRiarebs.<br />

rogorc vxedavT, wminda werilTan aluziur kavSirs ilia Tanabari ostatobiT iyenebs rogorc<br />

msgavsebis, ise kontrastis warmosaCenad.<br />

paralelebisaTvis mwerali xSirad mimarTavs agiografiul literaturasac. amis<br />

dasturia is araerTi aluzia, romelic akavSirebs `oTaraanT qvrivs~ wminda giorgisa da wminda<br />

Teodore tironis cxovrebaTa amsaxvel TxzulebebTan (niniZe 2005: 50-65). urmis Tvalze<br />

gacmisTvis Tevdores mzaoba (`eh, netavi ki eg davaJkacebuli menaxa da!.. merme Tunda urmis<br />

Tvalzed gavcmodio...~) da misi Sedareba ToneSi gamomcxvar purTan (`aseTi puri marto imaT<br />

ToneSi cxveba~) aSkarad exmianeba wminda Tevdores aRsasruls. igi urmis Tvlebze mikruli<br />

Seagores cecxlSi da `cecxlsa Sina Seicxo, viTarca puri tkbili da Sewirul iqmna winaSe<br />

samebisa~ (wiqariSvili: )<br />

uflis mier Seqmnil cxovelebsa da mcenareebs arsebobis windawinve gansazRvruli wesi<br />

aqvT. maTi esa Tu is Tviseba TvalsaCino da ioli aRsaqmelia: velis SroSans ulamazesad<br />

mosarTavad arc kerva sWirdeba da arc rTva (luka 12.27), mdogvis umciresi marcvlidan<br />

uzarmazari xe izrdeba (mark. 4.31), leRvis furclis darbileba zafxulis moaxloebis<br />

mauwyebelia (m. 24.32) da a.S. sxva arsebebisa da bunebrivi movlenebisagan gansxvavebiT adamians<br />

73


aqvs Tavisufali neba, mravalferi da winaaRmdegobrivi buneba. sulxan-sabas igavi rom<br />

moviSvelioT, misi ena utkbesic SeiZleba iyos da umwaresic; man SeiZleba siyvarulic Tesos da<br />

mtrobac. amitom ganzogadebulad adamianis verc saTnoebaze vilaparakebT, verc cbierebaze<br />

da verc romelime sxva Tvisebaze. adamians sxva arsebaTa bunebaSi garkveva ufro uadvildeba,<br />

vidre sakuTarSi. amitom qristianulma moZRvrebam da Semdeg kulturamac farTod gamoiyena<br />

usulo da fSvinvier samyarosTan Sedareba imisaTvis, rom adamians daxmareboda sakuTari<br />

rTuli bunebis Semecnebasa da sulier swavlebaTa gaazrebaSi. velis SroSanis magaliTze man<br />

iswavla, rom Tu RmerTi mindvris balaxze ase zrunavs, arc mas datovebs unugeSod, mdogvis<br />

marcvlis magaliTze iswavla, rom RvTisTvis SeuZlebeli araferia da a.S.<br />

saWiroebisda mixedviT, wminda werilis sxvadasxva adgilas adamiani Sedarebulia<br />

gzasTan, kldovan, eklian da keTil niadagTan, RorTan, ZaRlTan, gvelTan, mtredTan da sxv.<br />

TiToeuli amvari SemTxveva gvexmareba adamianuri saqcielis an romelime sulieri swavlebis<br />

aRqmasa da gaazrebaSi. aseTi paralelebi, rogorc martivi Sedarebis, ise rTuli tropebis<br />

saxiT xSirad gvxvdeba ilia WavWavaZis nawerebSi. Zalze STambeWdavia am mxriv Tvalaxveuli,<br />

frTaSekruli, eJvangamobmuli miminos da frTebCamoyrili farSevangis saxeebi `glaxis<br />

naambobSi~, Tevzisa da cxenis simboloebi sxvadasxva nawarmoebebSi da a.S.<br />

imis gamo, rom wminda weriliseuli paralelis safuZveli romeliRac erTi aspeqtia da<br />

ara Sesadareblbs Soris arsobrivi msgavseba. TviT macxovaric ki SeiZleba matlTan an<br />

mparavTan (luka 12.39) iyos Sedarebuli (`ukueTumca icoda saxlisa ufalman, raJams mparavi<br />

movals, iRviZebdamca... da Tquenca iyveniT ganmzadebul, rameTu Jamsa, romelsa ara<br />

hgonebdeT, Ze kacisai movides~), gveli ki dadebiT konteqstSi moixseniebodes: `iyveniT Tquen<br />

mecnier viTarca guelni (m. 10.16). mTavaria, ra niSniT keTdeba paraleli, sxva raime SezRudva,<br />

rogorc Cans, ar arsebobs. amave princips emyareba wminda ilia marTalic, roca personaJTa<br />

sulieri portretebis Sesaqmnelasd axdens bibliaSi gamoyenebuli saxeebis varirebas da<br />

axlebis Semotanas. amis TvalsaCino magaliTia moTxrobaSi `glaxis naambobi~ daTikos iremTan<br />

Sedareba wminda weriliseul, RmerTsmowyurebul irmis saxesTan kontrestis gamosakveTad.<br />

Cven mier ilia WavWavaZis Semoqmedebidan moxmobilis msgavsi magaliTebi sxva<br />

kulturebSic gvxvdeba, magram iq maT sxva Sinaarsi da mizandasaxuloba aqvs. amas garda,<br />

ramdenadac publicistikaSi mwerali igavuri metyvelebis miseul princips Tavad adarebs<br />

saRvTo werilisas, vfiqrobT, rom swored mas eyrdnoba da ara romelime sxva wyaros.<br />

damowmebani:<br />

gabiZaSvili 1992: wminda giorgi Zvel qarTul mwerlobaSi, gamosacemad moamzada e. gabiZaSvilma, Tb. 1992.<br />

ioane oqropiri 1996: ioane oqropiri, Targmanebai maTes saxarebisai w. II, gamomc. Tsu, 1996.<br />

niniZe 2005: niniZe m. mxatvrul saxeTa sistema da religiuri diskursi `oTaraanT qvrivSi~, Tb. 2005<br />

WavWavaZe 1987: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t.I Tb. gamomc. `mecniereba~, `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, 1987.<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t.II Tb. gamomc. `mecniereba~, `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, 1988.<br />

WavWavaZe 1991: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t.V Tb. gamomc. `mecniereba~, 1991.<br />

WavWavaZe 2007: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t. XIV Tb. gamomc. `ilias fondi~, 2007<br />

74


vaJa TvalavaZe<br />

ilia WavWavaZe sazRvargareTis qveynebis axali istoriis sakiTxebis Sesaxeb<br />

qarTvelma mecnierebma araerTi monografia, samecniero statia Tu werili miuZRvnes XIX<br />

saukunis II naxevris qarTuli sazogadoebrivi azris ganviTarebis sakiTxebs. am periodis<br />

qarTuli sazogadoebrivi azris moTaveebad ki qarTveli samocianelebi, anu, rogorc maT<br />

xSirad uwodeben, `Tergdaleulebi~ gvevlinebia. maTi aRiarebuli lideri ilia WavWavaZe iyo.<br />

mkvlevarebi, kvlevis ZiriTad obieqtadqceul problemebTan erTad, `samocianelTa~<br />

socialur-ekonomikuri Sexedulebebis garkvevisas, Seexen, agreTve, maT mosazrebebs<br />

sazRvargareTis qveynebis istoriis calkeuli saki Txebis Sesaxeb,magram specialuri<br />

naSromebi qarTuli sazogadoebrivi azris gamoxmaurebisa sazRvargareTis qveynebis axali<br />

istoriis, maTi saSinao Tu sagareo politikis, saerTaSooriso urTierTobebis aqtualuri<br />

problemebis Sesaxeb, jer kidev mcire raodenobiT mogvepoveba. am sakiTxebis Seswavlas ki<br />

didi mniSvneloba aqvs mwerlis ms<strong>of</strong>lmxedvelobis garkvevisas.<br />

ilia WavWavaZisa da, saerTod, `TergdaleulTa~ sazogadoebriv-politikur da<br />

istoriul koncefciebs pirvelma gansakuTrebuli yuradReba miaqcia da specialuri kvlevis<br />

sagnad gaxada pr<strong>of</strong>. v. donaZem. man mravali monografia, samecniero statia Tu werili miuZRvna<br />

samocianelTa sociologiur SexedulebaTa Tu istoriuli koncefciebis garkvevas. am<br />

naSromTa CamoTvla Sors wagviyvanda. Cven aRvniSnavT mxolod imas, rom pr<strong>of</strong>. v. donaZem maRal<br />

mecnierul doneze gaaSuqa qarTvel samocianelTa moTaveebis i. WavWavaZis, n. nikolaZis, s.<br />

mesxis da g. wereTlis Sexedulebani axaldi istoriis aqtualur sakiTxebze, aCvena maTi<br />

istoriul-filos<strong>of</strong>iuri da sociologiuri naazrevis adreuli wyaroebi da SemecnebiTi<br />

mniSvneloba (TvalavaZe, donaZe 1992: 22-27).<br />

gamodioda ra istoriuli procesis erTianobis postulatidan, i. WavWavaZe,- mSobliuri<br />

qveynis istoriasTan erTad, yuradRebis gareSe ar tovebda ms<strong>of</strong>lio istoriisa da<br />

saerTaSoriso urTierTobebis problemelsac. am problemebisadmi seri ozuli yuradReba<br />

mravali garemoebiT iyo ganpirobebuli, magram mTavari iyo is, rom ilia sazRvargareTis<br />

qveynebis xalxTa istoriidan magaliTebis moSveliebiT cdilobda pasuxi gaeca im<br />

saWirboroto sakiTxebze, romlebsac imdroindeli saqarTvelos rTuli sazogadoebrivpolitikuri<br />

da ekonomikuri viTareba ayenebda progresulad moazrovne qarTveli<br />

inteligentis winaSe.<br />

swored am miznebs isaxavda i. WavWavaZe, roca gaz. `iveriis~ saprogramo werilSi werda:<br />

`sazogadoebam scno aucilebeli saWiroeba ucxo xalxTa cxovrebis gacnobisa, dainaxa, rom<br />

Tavisi bedi da ubedoba bevrad damokidebulia ucxo xalxTa bedsa da ubedobaze; dainaxa, rom<br />

xalxTa Soris misvla-mosvla, urTierTis gacnoba Zlieri saSualebaa xalxis win fexis<br />

wadgmisaTvis, cxovrebis ukeT mowyobisaTvis... rogorc adamianisaTvis calke,<br />

sazogadoebrisaTvisac saerTod sxvisi magaliTi didi ram aris, cudi, Tu kargi orive<br />

gamosayenebelia, cuds avicdenT, kargs aviTvisebT. aqedan hsCans, rom yovelma gazeTma, anu<br />

Jurnalma unda Sesaferisi adgili misces da Rirseuli yuradReba miaqcios ucxo xalxTa<br />

cxovrebasa da mdgomareobas, Tu surs sxvisi magaliTiT TviT cneoba gauadvilos<br />

sazogadoebas, bednierebis gza apovninos, ubedurebis mizezi moaspobinos, imitom, rom yovel<br />

amisaTvis magaliTi da cnobani sxvaTa cxovrebaSi auarebelia...~ (gaz. iveria~).<br />

am vrceli citatidan naTlad Cans, Tu ra didi roli ekisra sazRvargareTis xalxebis<br />

istoriis, maTi sagareo da saSinao politikis Seswavlas qarTveli xalxis `fexis win<br />

wadgmisaTvis, cxovrebis ukeT mowyobisaTvis~. ilias Segoneba — ucxo xalxTa cxovrebidan<br />

yvelaferi brmad, gauazreblad ki ar unda gadmoviRoT, aramed cuds avicdenT, kargs<br />

aviTvisebT~ _ gansakuTrebiT aqtualuri da gasaTvaliswinebelia axla, rodesac Tanamedrove<br />

ms<strong>of</strong>lioSi mimdinare globalizaciasTan dakavSirebulma procesebma bevri Tavsatexi<br />

problema daayena qarTveli xalxis winaSe.<br />

ilias maxvil Tvals ar gamorCenia imis aRniSvna, rom am axali drois erTi RirsSesaniSnavi<br />

Rirsebac isicaa, rom `sazogadoebam scno aucilebeli saWiroeba ucxo xalxTa cxovrebis<br />

gacnobisa~. magram sazogadoebis mier Secnobili aucilebeli saWiroebis dakmay<strong>of</strong>ileba<br />

SesaZlebeli gaxda im politikuri, ekonomikuri da kulturul-socialuri cvlilebebis gamo,<br />

rasac adgili hqonda XIX s. meore naxevris saqarTveloSi. marTalia, batonymobis gauqmebiT<br />

srulad ver daakmay<strong>of</strong>iles glexTa moTxovnebi, magram maT piradi Tavisufleba mainc miiRes,<br />

rasac Sedegad mohyva aReb-micemobis gamococxleba, gaizarda samrewvelo sawarmoTa ricxvi,<br />

daCqarda teqnikuri progresi, ramac, sxvaTa Soris, gamoiwvia mimosvlis saSualebaTa<br />

gaxSireba-gaiafeba da satelegrafo kavSiris ganviTareba. am cvlilebebs sxva SedegebTan<br />

erTad, ueWvelia, gavlena hqonda imdroindeli qarTuli sazogadoebriv azris ganviTarebasa<br />

da qarTuli periodikis sainformacio wyaroebis zrdaze.<br />

1860 wels firma `simensma~ aago pirveli telegrafis xazi Tbilisi-quTaisi-foTi<br />

borjomisaken ganStoebiT, 1863 wels ki Tbilisi telegrafiT daukavSirda vladikavkazsa da<br />

stavropols, ramac saSualeba misca saqarTvelos depeSebi gaecvala moskovTa da<br />

75


peterburgTan. 1864 wels Tbilisidan samxreTisaken agebulma telegrafis xazma Tbilisi jer<br />

erevanTan, xolo Semdeg julfasTan daakavSira. amis Semdeg depeSebi gacvales Teiranma da<br />

Tbilisma. 1868 w. `simensma~ eqspluataciaSi gadasca telegrafis xazi Tbilissa da baqos Soris.<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda 1870 wels v. simensis mier agebul im droisaTvis<br />

ms<strong>of</strong>lioSi yvelaze grZeli saxmeleTo telegrafis xazs, romelsac indo-evropis telegrafi<br />

uwodes. am xazs dasawyisi londonSi hqonda, gadioda berlinze, varSavaze, odesaze, qerCis<br />

srutis gavliT krasnodars aRwevda, Semdeg Savi zRvisaken uxvevda, soxumze, quTaisze da<br />

Tbilisze gavliT indoeTisaken miemarTeboda (karbelaSvili 1974: 43).<br />

i. WavWavaZe, rodesac sazRvargareTis qveynebis axali istoriis, imdroindeli<br />

saerTaSoriso urTierTobebis Sesaxeb Rrma Sinaarsis, mecnierulad argumentirebul<br />

werilebs beWdavda, misi naazrevis ZiriTadi wyaro indoevropuli telegrafiT miRebuli<br />

ms<strong>of</strong>lios cnobili sainformacio saagentoebis mier gadmocemuli cnobebi iyo.<br />

`axali drois~ damsaxureba iyo isic, rom XIX saukunis 70-iani wlebidan qarTuli<br />

perioduli presa momravlda, ∗ ramac saSualeba misca i. WavWavaZes da sxva qarTvel moRvaweebs<br />

ufro meti yuradReba daeTmoT sazRvarzed mimdinare movlenebis gaSuqebisaTvis. amasTanave<br />

Seiqmna garkveuli sirTuleebic. Tu aqamde qarTuli periodikis mesveurebi korespondentebis<br />

naklebobas uCiodnen, axla sxva dabrkoleba gaCnda — mkiTxvelTa didi nawili moumzadebeli<br />

iyo `seriozuli~ werilebisaTvis. axali drois, axali cxovrebis, axali sagnebisa da<br />

movlenebis aRmniSvneli sityvebi maTTvis gaugebari, Zneli misaxvedri iyo. dakvirvebuli<br />

mkiTxveli SeamCnevs, roca i. WavWavaZe periodul presaSi sazRvargareTis qveynebis istoriis<br />

sakiTxebs, maT sagareo Tu saSinao politikas ganixilavs, mkiTxvelisaTvis ufro gasagebi rom<br />

gaxados, xSirad Tavis werilebSi iyenebs moxdenil aforizmebs, kalamburebs, andazebsa da a. S.<br />

(baluevi 1971: 247). ∗∗<br />

axali drois saerTaSoriso urTierTobebis sakvanZo sakiTxebisa da ucxo qveynebis<br />

istoriis problematuri kiTxvebis qarTuli periodikis furclebze gaSuqeba, maTi gacnoba<br />

qarTveli sazogadoebisaTvis carizmis koloniuri politikis winaaRmdeg brZolis<br />

optimaluri gzebis Ziebis saSualebac iyo. amitom mefis ruseTis cenzura amgvari Sinaarsis<br />

werilebis mimarT gansakuTrebul yuradebas da simkacres iCenda. am mxriv i. WavWavaZes da mis<br />

mier daarsebul iverias~ didi dabrkolebebis gadalaxva uxdeboda. miuxedavad imisa, rom s.<br />

mesxis wyalobiT, qarTuli periodikis organoebma (jer gaz. `droebam~, Semdeg sxvbmac)<br />

sacenzuro komitetisagan garkveuli SeRavaTebi miiRes. ∗<br />

ilias mdidari literaturul-publicisturi memkvidreoba did masalas iZleva<br />

sazRvargareTis qveynebis ara mxolod axali drois istoriuli faqtebisa da movlenebis<br />

SefasebisaTvis, aramed ms<strong>of</strong>lio istoriuli procesebis, istoriisb filos<strong>of</strong>iis zogadi<br />

problemebis Sesaxebac.<br />

ilia aRiarebs, rom buneba garkveul kanonzomierebebs emorCileba, rom buvneba<br />

ganuwyvetel moZraobaSia, igi warmoSobisa da mospobis mudmiv procesSia. amitom adamiani<br />

bunebas ki ar unda daupirispirdes, aramed man bunebis kanonebis Sesabamisad unda imoqmedos.<br />

i. WavWavaZem mravali naSromi miuZRvna sazogadoebrivi cxovrebisa da istoiiis<br />

ganviTarebis sakiTxebs: sazogadoebis ganviTarebis formebi, geografiuli garemos roli,<br />

pirovnebis roli istoriaSi, y<strong>of</strong>ierebisa da cnobierebis urTierTdamokidebulebis<br />

sakiTxebi... aseTia im problemebis arasruli nusxa, romlebic misi interesebis sferos<br />

Seadgenda. igi Tavis zogad filos<strong>of</strong>iur koncefciebze dayrdnobiT ganixilavda ms<strong>of</strong>lioSi<br />

mimdinare istoriul proesebs, maT Soris, axali istoriis sakiTxebs.<br />

imdroindeli saqarTvelos interesebidan gamomdinare, ilia gansakuTrebul yuradRebas<br />

iCenda kolonizatorebis winaaRmdeg aziis, afrikis, amerikisa da evropis Cagruli xalxebis<br />

gamanTavisuflebeli brZolebis mimarT.<br />

∗ 1871 wels, qarTul enaze, xuTi perioduli gamocema arsebobda (`droeba~, `mnaTobi~,<br />

`ciskari~, `krebuli~, `sas<strong>of</strong>lo gazeTi~), maSin, roca sul cota xnis win erTi<br />

Jurnalic ki sanatreli iyo.<br />

∗∗ aseTi mdgomareoba iyo XIX s. 60-iani wlebis ruseTSic.<br />

∗ 1870 wels s. mesxma TxovniT mimarTa kavkasiaSi mefisnacvlis mTavar sammarTvelos<br />

imisaTvis, rom gaz. @droebis~ politikuri gany<strong>of</strong>ilebis gafarToebis ufleba miecaT<br />

misTvis da daerToT neba imisa, rom rusuli periodikidan TviTon amoerCia<br />

politikuri cnobebi da ganemarta isini (aqamde @droebas~ SeeZlo sami rusuli<br />

gazeTidan @russki invalid~, `severnaia poCta~ da `kavkaz~-idan gadmoebeWda mxolod<br />

politikuri cnobebi). s. mesxs misces imis ufleba, rom `droebis~ redaqciisaTvis<br />

Tavis Sexedulebisamebr rusuli gazeTebidan amoerCia masalebi da ganemartTa isini<br />

im pirobiT, Tu es ganmartebebi cenzuris moTxovneba daakmay<strong>of</strong>ilebda. ix. sscia, f.<br />

480, anaw. 1, saq. 172, f. 4.<br />

76


i. WavWavaZem publicistur werilebSi saTanado sisruliTa da obieqturobiT asaxa<br />

ruseT-TurqeTis 1877-1878 ww. omis mimdinareoba da Sedegebi. igi TanaugrZnobda balkaneTis<br />

Cagrul xalxebs maT samarTlian brZolaSi despoturi TurqeTis winaaRmdeg, amave dros<br />

samarcxvino boZze akravda yvela juris mtacebel saxelmwifoebs, `mRvrie wyalSi Tevzis<br />

daWeris moyvarulT~, aaSkaravebda maT namdvil zraxvebs da amiT saerTaSoriso urTieTobebis<br />

saSiSi problemebis samarTlianad gadawyvetis momxred gamodioda (TvalavaZe 1981: 61).<br />

i. WavWavaZem araerTi werili miuZRvna gaerTianebul germaniaSi ZaliT moqceuli<br />

xalxebis polonelebisa da elzas-gorenis mosaxleobis brZolas ZaliT gagermanelebis<br />

winaaRmdeg (TvalavaZe 1981: 138).<br />

germaniis imperia raixskancleri bismarki misTvis Cveuli cbierebiTa da simkacriT<br />

cdilobda aRniSnuli mosaxleobis ZaliT gagermanelebas. polonelebiT dasaxlebul miwebze,<br />

maRal Tanamdebobebze germanelebs niSnavda, yovelnairad zRudavda mSobliur enaze<br />

swavlebas, administraciul da sasamarTlo warmoebas da sxv. aseTive meTodebs iyenebda igi<br />

elzas-gorenis aragermanuli mosaxleobis mimarT.<br />

gaerTianebul germaniaSi mcxovrebi aragermanuli mosaxleoba, TavianTi erovnuli<br />

TviTmpyrobelobis SenarCunebisaTvis, medgar winaaRmdegobas uwevda germanel Sovinistebs. i.<br />

WavWavaZes Zalian kargad esmoda, rom maT am brZolaSi didi daxmarebis gaweva SeeZlo<br />

ms<strong>of</strong>lios progresul sazogadoebas. swored amitom, igi gansakuTrebul yuradRebas iCenda<br />

maT mimarT.<br />

ms<strong>of</strong>lio istoriis Rrma codna igrZnoba i. WavWavaZis im werilebSi, romlebic man<br />

miuZRvna irlaindieli xalxis brZolas miwisa da TavisuflebisaTvis. amave dros, aRsaniSnavia<br />

isic, rom es werilebi dawerilia irlandieli xalxis megobris, misi interesebis erTguli<br />

damcvelis poziciebidan (donaZe 1970: 98). igive SeiZleba iTqvas ilias im werilebis mimarT,<br />

romlebic eZRvneba evropis didi kapitalisturi saxelmwifoebis koloniur politikas aziasa<br />

da afrikaSi (donaZe 1970: 127).<br />

ara marto Cagrul xalxTa erovnul-ganmaTavisuflebli brZolebi da didi<br />

saxelmwifoebis koloniuri politika ipyrobda ilias yuradRebas, aramed evropaSi Seqmnili<br />

iseTi `Tavsatexi problmebi~, rogorebic iyo italieli xalxis gamanTavisuflebli brZolebi<br />

j. garibaldis meTaurobiT, parizis komuna, safrangeT-germaniis 1870-1871 ww. omi da mis<br />

Semdeg evropaSi Seqmnili viTareba da a. S.<br />

1878 wlis berlinis kongresis Semdeg, ms<strong>of</strong>lio istoriuli mniSvnelobis movlena iyo<br />

`samTa kavSiris~ Seqmna da antantis~ safuZvlis Cayra. am kavSirebis Seqmnis mizezebi, istori<br />

uli foni da mosalodneli Sedegebi i. WavWavaZis werilebSi iseT maRal mecnierul donezea<br />

warmodgenili, rom bevr gamoCenil istorikossac ki SeSurdeba. rad Rirs Tundac imis<br />

mixevdra, rom am kavSirebis SeqmniT perspeqtivaSi mosalodneli ms<strong>of</strong>lio omi iyo (TvalavaZe<br />

1981: 115).<br />

ilias im publicisturi werilebis didi nawili, romlebic sazRvargareTis qveynebis<br />

axali istoriis da saerTaSoriso urTierTobebis sakiTxebs eZRvneba, xelmouwerelia, magram<br />

maTi stilisturi analizi, literaturis muzeumSi daculi xelnawerebi, agreTve `iveriis~<br />

zogierTi TanamSromlis (a. axnazari, g. lasxiSvili da sxv.) mogonebebi adastureben zogierTi<br />

maTganis iliasadmi kuTvnilebas. miuxedavad amisa, jer kidev bevria gasakeTebeli ara marto<br />

ilias ucnobi werilebis gamomzeurebisaTvis, aramed, saerTod, misi publicisturi<br />

moRvaweobis SeswavlisaTvis.<br />

ilia avtobiografiaSi, romelic brokhauz-efronis rusuli enciklopediuri<br />

leqsikonisTvisaa dawerili, CamoTvlis poemebs, moTxrobebs, naTargmn mxatvrul<br />

literaturas da bolos wers: `amas garda bevri wvrili werilia kidev Cem mier dawerili<br />

sapolitiko, sapublicisto, sakritikso da sapolemiko Sinaarsisa, agreTve werilebi<br />

sapedagogo sagnebis Sesaxeb~. swored aseTi `wvrili werilebi~ aris Sesuli i. WavWavaZis<br />

Txzulebebis axal akademiur gamocemaSi. dReisaTvis mxolod ramdenime tomia dabeWdili.<br />

imedia, SoTa rusTavelis literaturis institutis TanamSromlebi am saSur saqmes bolomde<br />

miiyvanen.<br />

ilias zogierTi mosazreba da daskvna, imdroindel ms<strong>of</strong>lioSi mimdinare movlenebis<br />

Sesaxeb, SeiZleba ewinaaRmdegebodes mecnierebis Tanamedrove miRwevebs, magram es odnavadac<br />

ar Crdilavs mis damsaxurebas qarTveli xalxis winaSe.<br />

ilia WavWavaZis dauRalavma moRvaweobam sazRvargareTis qveynebis axali istoriis<br />

kvlevis sferoSi Tavisi nay<strong>of</strong>i gamoiRo. is razmavda qarTvel xalxs saqarTveloSi carizmis<br />

koloniuri, rusifikatoruli politikis winaaRmdeg, is mouwodebda xalxs samSoblos,<br />

mSobliuri enis, kulturisa da damoukideblobis adsacavad; manve Seuqmna qarTveli xalxis<br />

erovnul-gamanTavisuflebel moZraobas jansaRi ideologia-programa, romelsac safuZvlad<br />

diadi sakaciobrio da kacTmoyJvaruli principebi edo.<br />

damowmebani:<br />

baluevi 1971: Балуев Б. П. Политическая реакция 80-х годов XIX века и русская журналистика. М.: 1971.<br />

77


donaZe 1970: donaZe v. qarTveli samocianelebi axali istoriis problemaTa Sesaxeb, Tb.: 1970.<br />

TvalavaZe 1981: Твалавадзе В. Вопросы новой истории Германии и грузинская публицистика. Тб.: 1981.<br />

TvalavaZe 1993: v. donaZe. cxovreba da moRvaweoba. Tb.: 1993.<br />

iveria 1877: gaz. `iveria~, 1877, 1.<br />

karbelaSvili 1974: karbelaSvili f. germaneli gamomgonebeli saqarTveloSi. Jurnali `mecniereba da<br />

teqnika~, 3, 1974.<br />

78


ilia WavWavaZe da qarTuli musikis sakiTxebi<br />

manana SilakaZe<br />

ilia WavWavaZe — didi qarTveli mwerali, farTo masStabisa da diapazonis moazrovne,<br />

sazogado moRvawe, humanisti, qarTuli eklesiis mier wmindanad Seracxuli — ilia marTali,<br />

romlis interesebi da enciklopediuri codna vrcel speqtrs moicavda, SeuZlebeli iyo ar<br />

dafiqrebuliyo erovnuli kulturis iseT fenomenze, rogoricaa qarTuli musika, xalxuri<br />

mravalxmiani simRera. misi gancda da aRqma qarTuli xalxuri simRerisa, mosazrebani mis<br />

Sesaxeb, damokidebuleba musikisadmi rogorc xelovnebis dargisadmi, aisaxa rogorc mis<br />

mxatvrul SemoqmedebaSi, aseve publicistikaSi.<br />

ilia WavWavaZis poeziaSi gvxvdeba nimuSebi, saidanac Cans, rom musika, simRera mas<br />

warmoudgenia rogorc adamianuri emociebis gamoxatvis forma (magaliTisaTvis SeiZleba<br />

davasaxeloT leqsebi „mefandure“, „muSa“, adgilebi poemidan „ramdenime suraTi anu epizodi<br />

yaCaRis cxovrebidam“, moTxrobidan „oTaraanT qvrivi“ da sxva). moviyvan nawyvets leqsidan<br />

„mefanture“:<br />

„egreT damRerda brma mefanture Tvis martiv fanturs,<br />

egreT iglovda sevdiT, kvnesiTa sayvarel warsuls,<br />

magram mxolod mTa, naRvliT mzirali, mas yurs ugdebda<br />

da Camafiqrvel mwuxare xmiT bans gamoscemda“ da sxv.<br />

es leqsi dawerilia 1860 wlis 12 seqtembers, pavlovskSi. brma „mefanture“ _ rafsodi<br />

warmodgenilia rogorc momswre warsul droebaTa. es leqsi aRZravs asociaciebs lelT<br />

RuniasTanac („iglovda sevdiT, kvnesiTa sayvarel warsuls“) da ufro SoreulTanac (brmaa<br />

mefanture), magram amis analizi Cems kompetencias Sordeba.<br />

SegaxsenebT yvelasTvis kargad nacnob striqonebs „kako yaCaRidan“ (WavWavaZe 1987: 209):<br />

„samSoblos casa bnelad gaSlili [...]<br />

mxolod ki erTgan uremi mZime<br />

miWrialebda, gzas aRviZebda,<br />

da naRvlianad maszed meurme,<br />

mwuxars simReras daRuRunebda.<br />

RuRuni igi CamrCenia guls,<br />

mwuxare aris viT glovis zari...“ da a. S.<br />

aq gadmocemulia araCveulebrivi, momxiblavi Ramis suraTi s<strong>of</strong>lad. TiTqos ismis kidec<br />

urmis Wrialis fonze meurmis „urmuli“. aq musika aris emociis gamoxatvis idealuri forma.<br />

aqve ar SeiZleba ar gagvaxsendes erTi adgili „oTaraanT qvrividan“, arCilisa da kesos<br />

dialogSi Catexili xidis gacnobierebas rom asaxavs: „Cven raca varT, gakeTebulni varT, isini<br />

ki _ Seqmnilni [...] aba imaTs simReras uyure: erTi grZeli kvnesaa da mainc simReras eZaxian,<br />

Cveni simRera kvnesa ar aris da mainc lxena ver dagvirqmevia“ (WavWavaZe 1988: 302-303).<br />

magaliTebis moyvana kidev SeiZleboda.<br />

ilia WavWavaZis damokidebuleba simRerisadmi kargad unda y<strong>of</strong>iliyo misi<br />

TanamedroveebisaTvis cnobili. SemTxveviTi ar iqneboda is faqti, rom ilias duSeTSi y<strong>of</strong>nis<br />

dros mis pativsacemad qalaqidan (Tbilisidan) damkvrelebi hyoliaT miwveuli. amis Sesaxeb<br />

ilia werda Tavis meuRles (werili daTariRebulia 1873 wlis 4 maisiT): „...duSeTSi pirveli<br />

maisidan sul sadilebs gvimarTaven. sazandrebic daibares qalaqidan da vidre me waval, im<br />

dromde sazandrebi aq eyolebaT...“ (WavWavaZe 1979: 282). rogorc Cans, ilia kmay<strong>of</strong>ili iyo amiT,<br />

raki werilSi es faqti aRuniSnavi ar datova.<br />

ilia WavWavaZis seriozuli nafiqri qarTuli xalxuri musikis fenomenis, ms<strong>of</strong>lio<br />

musikalur kulturaSi misi adgilis, qarTuli mravalxmianobis TviTmy<strong>of</strong>adobis Sesaxeb aisaxa<br />

patara moculobis, magram Tavisi mniSvnelobiT did da RrmaSinaarsian werilSi „qarTuli<br />

xalxuri musika“ (WavWavaZe 1991: 275-282). am werilis mniSvnelobis Sesaxeb yuradReba<br />

gamaxvilebulia l. minaSvilis monografiaSi (minaSvili 1986: 71, 85-86). aRniSnuli werili<br />

pirvelad gamoqveynda gazeT „iveriaSi“, 1886 wlis 18 da 19 noembris nomrebSi ( 250, 251)<br />

meTauris saxiT. ilia WavWavaZe gamoexmaura qarTuli kulturis istoriaSi iseTi didi<br />

mniSvnelobis movlenas, rogoric iyo lado aRniaSvilis qarTuli xalxuri simRerebis<br />

Semsrulebeli gundis pirveli koncerti, 1886 wlis 15 noembers rom gaimarTa. (gundis<br />

lotbari iyo Cexi musikosi ioseb ratili,. igi saqarTveloSi didxans moRvaweobda, aqve<br />

gardaicvala. dakrZalulia didubis sazogado moRvaweTa panTeonSi).<br />

gundi asrulebda sxvaxvadasxva, maT Soris i. ratilis damuSavebul simRerebs. am gundis<br />

istoriuli mniSvneloba imaSi mdgomareobda, rom pirvelad, sajarod, scenaze Sesrulda<br />

79


qarTuli xalxuri simRerebi. am faqtma sazogadoebis didi mowoneba, yuradReba da madliereba<br />

daimsaxura. 1<br />

cxadia, aseTi mniSvnelovani movlena, rogoric iyo qarTuli xalxuri simRerebis<br />

sajarod, scenaze Sesruleba, didi ilias yuradRebis miRma ver da ar darCeboda.<br />

am werilSi ilia WavWavaZe Zalian mokrZalebulad laparakobs Tavis Tavze. ambobs, rom ar<br />

aris specialisti („Cven musikobaSi Tavs ara vsdebT, imitom rom am xelovnebisa Cven ara viciT<br />

ra“), magram magram werilidanve Cans avtoris erudicia, ganswavluloba, misi, rogorc<br />

msmenelis, maRali done, daxvewili gemovneba, raSic qvemoT moyvanili citatebiTac<br />

davrwmundebiT.<br />

aRniSnuli koncerti gaxda sababi imisaTvis, rom ilias xmamaRla gamoeTqva Tavisi azri<br />

qarTuli musikis, misi mdgomareobis, axalgazrdobis musikaluri aRzrdis safuZvlisa da<br />

mniSvnelobis Sesaxeb.<br />

ilias werili iwyeba ase: „SabaTs, 15 noembers, erTi friad sasiamovno axali ambavi moxda.<br />

qarTuls TeatrSi gamarTuli iyo qarTuli koncerti. qarTulma xorom igaloba Cveni saero<br />

simRerebi“. amis Semdeg igi gadadis musikis, rogorc xelovnebis dargis arsis garkvevaze.<br />

iSveliebs lesingis frazas _ „musika aris utyvi poezia da poezia _ metyveli musika“ da<br />

dasZens:<br />

„Cven kidev imas vityviT, rom simRera, galoba sxva ara aris ra, garda bednierad<br />

Seqsovilis poeziisa da musikisa... xma da sityva cal-calke bevrs SemTxvevaSi uRononi arian<br />

adamianis gulis siRrmidan amoxidon igi sxvili da wvrili margalitebi, romliTac savsea<br />

adamianis guli da romelnic aiSlebian yovelTvis, roca an sevda-mwuxareba, an sixaruli<br />

SesZravs xolme RvTaeburs simebs adamianis sulierebisas“ (WavWavaZe 1991: 276).<br />

am sityvebidan Cans, ra Rrmad hqonda Secnobili ilia WavWavaZes musikis, rogorc<br />

xelovnebis dargis arsi.<br />

ilias msjelobiT, rogorc calke kacis guli, ise erisa, bevrSi sxva calke eris guls ara<br />

hgavs da yovel ers Tavisi kilo, Tavisi hangi aqvs am sxvadasxvaobisaTvis. lesingis musika _<br />

utyvi poezia igive enaa, magram „xorcSesxmuli, sityviT argansazRvruli, sityviT<br />

argamorkveuli... igi Zaxilia aRfrTovanebulis sulisa. es kvnesa, es Zaxili qarTvelisa sul<br />

sxvaa, sxva erisa _ sul sxva, es Zaxili qarTvelisa sul sxvaa, sxva erisa _ sul sxva, rogorc<br />

sxvadasxva ena-metyveloba. qarTveli roca hkvnesis, sxvagvarad, sxva xmiT, sxva kiloTi<br />

hkvnesis, vidre frangi anu germaneli;¸qarTveli roca hxarobs, sul sxvagvarad hxarobs da<br />

sixarulis gamoTqmac sul sxvagvaria“ (WavWavaZe 1991: 277).<br />

„...amitomac aris erTis eris simRera rom meores moewonos, unda misTvis gasagebi iyos da<br />

rom gasagebi iyos, ise unda SeaCvios yuri, rogorc ena _ metyvelebas. SeiyvaneT Cveni<br />

glexkaci, anu imisTana vinme, Tundac Tavadic iyos, romelsac evropuli musika Tavis dReSi ar<br />

gaugonia, SeiyvaneT da Tundac baxisa, mocartisa da beThovenis simfoniebi moasmenineT, imas<br />

ar moewoneba, Tumca ki mTeli evropa aRtacebaSi modis xolme... iginive, romelnic mocartisa<br />

da beThovenis musikiT aRtacebaSi modian, iginive cxvirzeviT aicileben xolme Cvens<br />

simRerasa, Cvens musikasa, maSin rodesac Cven aRtacebaSi movdivarT xolme. aq mizezi marto<br />

gaugebrobaa, arcodnaa, da ara grZnobamoklebuloba, grZnobadaxSuloba“ (WavWavaZe 1991: 277-<br />

278).<br />

moxmobili citatidan Cans agreTve isic, rom ilia WavWavaZe naziarebi iyo klasikur<br />

musikas. amave dros is acnobierebda amas ara mxolod kulturuli msmenelis doneze, aramed<br />

musikismcodnis TvaliTac. misi sityviT, yvela ers ara aqvs musika ganviTarebis Tanabar<br />

doneze. magaliTad, evropam didad gauswro azias da evropuli musika „didad<br />

gabrwyinvebulia... daxelovnebuli da qveynierobazed upiratesobs“, rom evropul da aziur<br />

musikas Soris arsebiTi gansxvavebaa, rom aziur musikasac Tavisi ganviTarebis gza aqvs<br />

gasavleli.<br />

ilia WavWavaZes, rogorc TviTon ambobs, bevri hqonda nafiqri da mosvenebas ar aZlevda<br />

erTi kiTxva, romelzedac pasuxs ver iRebda specialistebisagan: „siTamamed migvaCnia<br />

warmovTqvaT erTi azri, romelic didi xania mosvenebas ar gvaZlevs da romelzec pasuxi<br />

CvenTvis aravis moucia, Tumca bevrjer da bevrgan Camogvigdia amazed laparaki musikis<br />

mcodne kacTa Soris“. es iyo kiTxva qarTuli xalxuri musikis TviTmy<strong>of</strong>adobis,<br />

TavisTavadobis sakiTxi, kerZod, saero da saeklesio mravalxmiani simRera, rogorc Tavad<br />

uwodebs, „baniT saTqmelni“, romlebic arc evropulTan da arc aziurTan msgavsebas ar<br />

avlenen.<br />

„rom qarTuli simRera da galoba evropiuls ara hgavs, eg aSkaraa da amas araviTari<br />

damtkiceba ar sWiria, rogorc gvarwmuneben mcodne kacebi... qarTuli simRera xom evropiuls<br />

srulebiT ara hgavs, hgavs ki aziursa? Cven aq saxeSi gvaqvs qarTuli saero, Tu saeklesio, baniT<br />

sagalobelni da ara martod saTqmelni. yovelisfriT unda igulisxmebodes, rom unda aziursa<br />

1 TviT lado aRniaSvili musikosi ar y<strong>of</strong>ila, misi didi damsaxureba qarTuli qarTuli kulturis winaSe mxolod<br />

am gundis CamoyalibebiT ar Semoifargleba. is iyo pirveli qarTveli, romelmac imogzaura fereidnel<br />

qarTvelebSi, maTi y<strong>of</strong>a aRwera. mas ekuTvnis pirveli naSromi fereidneli qarTvelebis Sesaxeb ix. gociriZe<br />

1987: 5.<br />

80


aSime hgvandes: saqarTvelo ufro aziaa, misi istoria ufro aziis kulturisa da<br />

civilizaciis gavlenis qveS iyo ukanasknel saukunemde. misvla-mosvla, istoriuli<br />

damokidebuleba, istoriuli mezobloba aziis erTa Tana hqonia da ra safiqrebelia, rom<br />

yovels amas ar emoqmedna aqaurs simReraTa mwyobrobasa da agebulebazed. vsTqvaT, rom<br />

saekklesio galobazed zemoqmedeba iqonia saberZneTis galobam mas Semdeg, rac CvenTan<br />

qristianoba Semovida, radganac yovelisferi saekklesio iqidam miviReT. es saero simRera<br />

TviTnaCenia TaviT, TavisiTmy<strong>of</strong>ia, TviTmoaruli, Tu saerTo ramaa aqvs aziis sxva erTa<br />

simRerebTana. magaliTebr, safrangeTis musikas, germaniisas, italiisas _ bevri mgzavseba aqvT<br />

erTmaneTSi, iseTi mgzavseba, rom gauWirveblad sruliad Tavisuflad _ erTis eris musika<br />

meorisaTvis pirdapir gasagebia ... Tumca amasTanave yovelis ama eris musikas Tavisi sakuTari<br />

feri aqvs zed daCneuli. egeve iTqmis, magaliTebr, aqaurs baniT saTqmels simRerebzed da<br />

sparsulebzed? ara gvgonia, sul sxvadasxva aris...“ (WavWavaZe 1991: 279).<br />

amgvarad, ilia WavWavaZe xazs usvams imas, rom saqarTvelos istoriulad mezobloba da<br />

urTierToba hqonda aziis qveynebTan, magram qarTuli musika ar hgavs arc sparsuls da arc<br />

aziis romelime xalxis musikas. amis Semdeg ilia avlebs paralels evropis _ safrangeTis,<br />

germaniis, italiis musikasTan da aRniSnavs maT Soris did msgavsebasac da TiToeuli maTganis<br />

TavisTavadobasac, ris msgavs movlenasac saqarTvelosa da sxva romelime xalxis musikaSi ver<br />

xedavs. ilia dasZens, aramcTu romelime eris simReras hgavs qarTuli „baniT saTqmeli“ (resp.<br />

mravalxmiani) simRera, aramed aris „sakuTari, TviTnaCeni, TviTmy<strong>of</strong>i“ da qarTuli simRerebi<br />

„sruliad axal ambavs unda warmoadgendes musikis istoriisa da TeoriisaTvis“ (WavWavaZe 1991:<br />

280).<br />

ilia rom kargad iyo Caxeduli im sakiTxebSi, rasac zemoT SevexeT, Cans ramdenime<br />

SeniSvnaSi „qarTuli xoros“ da baton ratilis mimarT. Sesrulebuli TerTmeti qarTuli<br />

simReridan „...ver vityviT, rom yvela qarTuli xmebi kargad iyo gadaRebuli, magram mainc<br />

kidev Cven mier qeba da dideba ekuTvniT am saqmis damwyebTa“ da ganagrZobs _ „igi<br />

naklulevaneba, romelic yovels axal saqmes aucileblad mosdevs xolme, da romelic aq<br />

vaxseneT, ukeTesis surviliT mogvivida da ara wunis dasadebad. amisTana saqmeSi TviTon wunic<br />

ki unda hmdumarebdes, imitom rom TviTon saqme qvelmoqmedebaa TaviT TvisiT“ (WavWavaZe 1991:<br />

281).<br />

es werili dawerilia koncertis (Catarda 15 noembers) mosmenisTanave (daTariRebulia<br />

15-18 noembriT, pirveli nawili gamoqveynda 18 noembers, meore _ 19 noembers), ise rom avtors<br />

mis dasawerad sagangebod momzadebis dro arc hqonia.<br />

werilidan Cans, rom ilia naziarebi iyo klasikur musikas da icnobda mas ara mxolod<br />

gemovnebiani, kulturuli msmenelis doneze. ilias aq dasmuli aqvs qarTuli xalxuri musikis<br />

TviTmy<strong>of</strong>adobis, TavisTavadobis sakiTxi.<br />

aRniSnuli werili avlens ilia WavWavaZis damokidebulebas saerTod musikisadmi<br />

rogorc xelovnebis dargisadmi, mis ganswavlulobasa da erudicias. am werilidan Cans, rom igi<br />

iyo klasikuri musikis msmeneli. Cans, ra kargad acnobierebda igi evropisa da aziis xalxTa<br />

musikaluri enis Taviseburebebsa da qarTuli mravalxmiani simReris maTgan principulad<br />

gansxvavebulobas, rac aris TavisTavadobis safuZveli, mis gansakuTrebulad gamorCeul<br />

adgils ms<strong>of</strong>lios xalxTa musikalur kulturaSi.<br />

ilia WavWavaZis es werili ar iyo ubralo gamoxmaureba Tundac friad RirsSesaniSnav<br />

movlenaze, aramed es iyo xmamaRali ganacxadi qarTuli musikis fenomenis, misi adgilis Sesaxeb<br />

ms<strong>of</strong>lio musikaluri kulturis saganZurSi.<br />

aqve minda oriode sityviT aRvniSno, rom ilia WavWavaZis Semoqmedeba, misi calkeuli<br />

nawarmoebebi, leqsebi bevri kompozitorisTvis iqca impulsad, STagonebis wyarod. mis<br />

teqstebze Seqmnilia simRerebi, operebi, gundebi. davasaxeleb ramdenimes: niko sulxaniSvilis<br />

gundi „guTnuri“, simRera „gaxsovs turfav“ (romelic xalxurad cxaddeba xolme), vano<br />

gokielis opera „qarTvlis deda“, akaki andriaSvilis opera „kako yaCaRi“, sulxan cincaZis<br />

opera „gandegili“, ioseb keWaymaZis sagundo poemebis cikli ilias teqstebze, Savleg<br />

SilakaZis gundi „Cemi locva“, aleqsi maWavarianis safortepiano poema „bazaleTis tba“,<br />

grigol CxikvaZis simRera „nana“, dabolos, yvelasaTvis kargad cnobili revaz laRiZis „Cemo<br />

kargo qveyanav“.<br />

damowmebani:<br />

WavWavaZe 1987: ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi I. Tbilisi: gamomcemloba<br />

“mecniereba”, 1987; II, 1988; V, 1991.<br />

WavWavaZe 1988: ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi II. Tbilisi: gamomcemloba<br />

“mecniereba”, 1988.<br />

WavWavaZe 1991: ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi V. Tbilisi: gamomcemloba<br />

“mecniereba”, 1991.<br />

WavWavaZe 1979: ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, tomi X, Tbilisi 1979.<br />

gociriZe 1987: gociriZe g. qorwineba fereidnel qarTvelebSi, Tbilisi: gamomcemloba “mecniereba”, 1987.<br />

minaSvili 1986: minaSvili, l. ilia WavWavaZe. Tbilisi: “nakaduli”, 1986.<br />

81


atom ar daibeWda akakis `Juliko~?<br />

nana fruiZe<br />

iSviaTad, magram mainc moxdeba xolme, rom uflis nebiT erTsa da imave epoqaSi ers ori<br />

didi moRvawe daebadeba. XIX saukunis 60-ian wlebSi araerTi SesaniSnavi adamiani gamovida<br />

sazogado asparezze, raTa dauRalavad ebrZola qveynis sakeTildReod. erma Tavad gamoarCia<br />

maT Soris ilia WavWavaZe da akaki wereTeli. es ori adamiani bedisweram da xalxis nebam erT<br />

uRelSi Seaba, romelic orovem erTgulad zida naxevari saukunis manZilze. es ori didi<br />

mamuliSvili, marTalia, erTmaneTs uaRresad did pativs scemda, magram Tu raime sworad ar<br />

miaCndaT, pirvel rigSi erTmaneTs uTiTebdnen. brbosTvis gaugebari iyo, rogor SeiZleboda<br />

gedava SenTvis sayvarel da pativsacem pirovnebasTan, amitomac aTasgvari Wori vrceldeboda<br />

iliasa da akakis Sesaxeb, rac, cxadia, maT urTierTobaze zegavlenas ver axdenda, Tumca saqmeSi<br />

Cauxedav bevr adamians ubnevda Tavgzas. ilia misTvis Cveuli auRelveblobiT xvdeboda amas,<br />

akakisaTvis, rogorc `fxukiani imerlisaTvis~, gacilebiT rTuli iyo simSvidis SenarCuneba.<br />

gansakuTrebiT garTulda viTareba iliasa da maCabels Soris momxdari ganxeTqilebis Semdeg.<br />

akakim, rogorc Cans, sagangebo ganmartebis gamoqveyneba ganizraxa. am werilSi poeti<br />

SeniSnavda: `ormoc weliwadze metia, rac me da ilia erTmaneTs vicnobT da araodes<br />

erTmaneTTan piradi usiamovneba da ukmay<strong>of</strong>ileba ar gvqonia. piriqiT, garda siam-tkbili<br />

Seyra-Sexvedrisa da zrdilobian, darbaislur sityva-pasuxisa erTi-meorisagan ara gvinaxavsra<br />

da an ki ra gvqonda gasay<strong>of</strong>i, rom erTmaneTSi usiamovneba mogvsvloda? ra maqvs misTana, rom<br />

imas Seexarbos? da an ras veZeb misTanas, rom ilias aqvs da me momenatros? marTalia, erTsa da<br />

imave ganyenebul mizans sazogados da ara sapirados mivyavarT Tavisken, magram gza sxvadasxvaa<br />

da ar moxerxdeba, rom erTmaneTs gadaveRoboT da msvleloba SevuferxoT erTma meores!<br />

`romSi yoveli gziT SeiZleba Sesvlao~,- naTqvamia da Tu Cvenc, erTi miznis mimdevari, ori<br />

sxvadasxva gziT mivdivarT calcalke — is aRmosavleTis da me dasavleTis gziT, es ar niSnavs<br />

uTanxmoebas da mtrobas. da an ki ra saWiroa, rom roca ilia Tavis sakuTari gziT miiswrafis,<br />

mec maSin Tan vaxlde, misi sagzali mimqondes da abJands davuwevde xolme? an roca me Cemi gziT<br />

mivdivar, raT unda ueWvelad Cem gverdSi idges ilia WavWavaZe?... akaki ilias yovelgvar nawers<br />

qebis taSs ar ukravs da yovel mis sazogado moRvaweobas ar eTanxmeba! sCans, rom emtereba da<br />

sZulso. igive Cem Sesaxebac iliazedac amas hfiqroben... Tu mterzedac kargi iTqmis da<br />

moyvarezec cudi, ver warmoudgeniaT~ (wereTeli 2001: 102-103). es werili akakis ar<br />

daubeWdavs.<br />

samwuxarod, am ori didi adamianis Sesaxeb araswori azris gavrcelebas zogjer iseTi<br />

pirovnebebic uwyobdnen xels, romelTac pirvel rigSi evalebodaT, sxvisTvis gaeqarwylebina<br />

umarTebulo Sexeduleba. amitomac gulistkiviliT aRniSnavda akaki zemoxsenebul werilSi:<br />

`rac s<strong>of</strong>lis miTqma-moTqmas epativeba, is ar daeTmoba mwerlobas da Cveni mwignobrebic rom<br />

cotaoden sifrTxiles daiWerdnen, ar iqneboda urigo~ (wereTeli 2001: 103).<br />

XIX saukunis miwuruls, kerZod, 1899 wels gaz. `iveriis~ furclebze gaxSirda<br />

literaturuli Tavdasxmebi akaki wereTelze. poetis azriT, amis mizezi kvlav da kvlav<br />

cnobili `bankobia~ iyo, romelSic mas Tavisi uaxloesi megobrisa da ilia WavWavaZis<br />

mowinaaRmdegis, ivane maCablis, mxare eWira. `krebulis~ ivnisis nomerSi akakim gamoaqveyna<br />

werili saTauriT `Cveni bankobia~. `iveriis~ 20 ivlisis 153-e nomerSi ki daibeWda feletoni<br />

`Cveni moRvaweebi, anu cixe Signidan gatexili~, romelSic mgosani metad udierad iyo<br />

moxseniebuli. werils xels awerda `silovani~ (silovan xundaZe). akakis igi leqsadac<br />

moZRvravda, romelic ase mTavrdeboda:<br />

Tu saqmiTa Sli sityviT aRbeWdils,<br />

niWiT Tund camdi iyo maRali,<br />

awmyosgan pativs nuras Txoulob,<br />

niWisTvis Tayvans gcems momavali.<br />

agvistoSi Jurnalma `moambem~ gamoaqveyna k. abaSiZis werili `Tavadi akaki wereTeli da<br />

quTaisis banki~. masSi bevri ram iyo usamarTlod gaSuqebuli da poetisaTvis gulsatkeni. am<br />

statiidan garkveuli principiT SerCeuli adgilebi gadmobeWda `iveriamac~.<br />

akakim vrceli weriliT mimarTa ilia WavWavaZes (wereTeli 1899) da scada gaerkvia,<br />

ramdenad Seesabameboda misdami redaqciis damokidebuleba redaqtorisas: `imdeni icocxleT,<br />

ramdeni Tqven Sesaxeb werili `krebulis~ redaqcias mosvlodes da modiodes dResac, magram<br />

Cven-ki ar gamogvqondes saqveynod!.. ar vbeWdavT, radganac zogi maTgani umniSvneloa da zogic<br />

ise wvrilmani, rom imaT gamo TqvenisTana kacis uzrdelad Sexeba da ukadrisad moxseneba<br />

umarTebulobad migvaCnia ... ver davijereb, rom es statia, sadac amdeni umarTebulobaa, Tqven<br />

wakiTxuli gqondeT dabeWdvamde da Tqvenis nebarTviT y<strong>of</strong>iliyos `iveriaSi~ gadabeWdili?<br />

yovel SemTxvevaSi, vucdiT Tqvens pasuxs, Tqveno brwyinvalebav, batono redaqtoro.~ iliam es<br />

werili upasuxod datova<br />

82


sul male `iveriis~ saaxalwlo damatebaSi (1900, 1) gamoqveynda leqsi `fuliko~,<br />

romelsac xels vinme `z~-i awerda. leqsi faqtobrivad, gaxldaT parodia akakis `sulikos~<br />

Temaze da masSi poetisaTvis metad Seuracxmy<strong>of</strong>eli azrebi iyo gamoTqmuli. Cven SevecadeT<br />

dagvedgina, vin iyo leqsis avtori. aRmoCnda, rom am fsevdonimiT ramdenime adamiani<br />

sargeblobda. eseni arian: iakob gogebaSvili, filipe gogiCaiSvili, egnate ninoSvili da<br />

aleqsandre yifSiZe. Cven eWvi Tavdapirvelad am ukanasknelze mivitaneT, Tumca veraviTari<br />

xelCasaWidi sabuTi, garda imisa, rom igi am periodSi aqtiurad TanamSromlobda `iveriasTan~,<br />

ver movipoveT. mis publikaciaTa Soris verc erTi leqsi ver moviZieT da, saerTod, aRmoCnda,<br />

rom igi TiTqmis ar exeboda literaturul sakiTxebs. amdenad, fsevdonimi jerjerobiT<br />

gauxsneli darCa.<br />

`fulikos~ wakiTxviT aRSfoTebulma akakim Seqmna `Juliko~. poetma gamoiyena 1899 wlis<br />

ivnisSi momxdari faqti, romelic maSin didi miTqma-moTqmis sababi iyo da erTgvar Crdils<br />

ayenebda ilia WavWavaZis reputacias.<br />

saqme exeboda saTavadaznauro bankis baqos saagentos, romlis gamgec pavle (paliko)<br />

yifiani iyo. 1899 wlis ianvarSi ilia WavWavaZis mier baqoSi Catarebulma reviziam mxolod ori<br />

umniSvnelo darRveva aRmoaCina. raki baqodan p. yifianis Sesaxeb cudi ambebi Camodioda, imave<br />

wlis aprilSi bankma meore komisia miavlina n. andronikaSvilis xelmZRvanelobiT (wevrebi: a.<br />

vaxvaxiSvili, g. Juruli, i. WavWavaZe da buxhalteri RvamiCava). komisiam muSaoba 10 maiss<br />

daasrula da uamravi danaSaulebrivi faqti aRnusxa, romelTa safuZvelzec p. yifianis<br />

winaaRmdeg sisxlis samarTlis saqme aRiZra. igi gadaayenes Tanamdebobidan da mis nacvlad i.<br />

mansvetaSvili daniSnes. p. yifianma moaxerxa parizSi gaqceva. man gaitaca 26 858 maneTi.<br />

saboloo jamSi gamgeobas Tavisi uyuradReboba 53 933 maneTi daujda (Telia 1989: 218-219).<br />

cxadia, es SemTxveva ilias mowinaaRmdegeebisTvis `msuye lukma~ aRmoCnda.<br />

`kvalSi~, romelic qarTveli marqsistebis pirveli legaluri organo iyo (amas imperiis<br />

masStabiT im droisaTvis analogi ar moeZebneboda), es faqti ase gaSuqda: `orSi erTi: mas (i.<br />

WavWavZes _ n.f.) an ar mouxdenia revizia da maSasadame verc rames aRmoaCenda, an moaxdina, mara<br />

imdenaT zereleT, rom aSkara faqtebi ver SeamCnia~. `kvalis~ mxridan Tavdasxma moulodneli<br />

ar iqneboda iliasaTvis. es perioduli organo 1898 wlidan n. Jordanias xelSi iyo da mxolod<br />

erTi wlis manZilze SeinarCuna erTgvari neitraliteti. 1900 wlidan ki `iveriisa~ da `kvalis~<br />

furclebze qarTuli saTavadaznauro bankis gamo iliasa da Jordanias Soris mwvave kamaTi<br />

gaCaRda. sagulisxmoa, rom jer kidev 1897 wels, roca inglisidan saqarTveloSi dabrunebulma<br />

n. Jordaniam molaparakeba gamarTa `kvalis~ mflobelebTan an. TumaniSvilTan da g.<br />

wereTelTan da xalxSi xma dairxa, `kvali~ social-demokratebis xelSi gadadiso, iliam<br />

daapira movlenaTa ganviTarebisaTvis daeswro da Jordania Tavis banakSi gadmoebirebina.<br />

Tavad Jordanias saintereso mogonebis Tanaxmad, iliam mas miugzavna al. yifSiZe, TavisTan<br />

daibara da `iveriis~ redaqtoroba SesTavaza. Jordaniam dro iTxova mosafiqreblad, Tumca<br />

winadadebis miReba arc ufiqria. roca sabolood uari ganucxada SeTavazebaze, ilias uTqvams:<br />

`Tqveni nebaa. imedi maqvs, erTmaneTs xels ar SevuSliT~. Jordanias TqmiT, man es sityvebi<br />

Tavdausxmelobis pirobad miiRo da daicva manam, sanam Tavad `iveriam~ ar daarRvia igi.<br />

ilia WavWavaZes arc baqos movlenebTan da arc `kvalis~ publikaciasTan dakavSirebiT<br />

aranairi komentari ar gaukeTebia. arc akakis daubeWdavs Tavisi `Juliko~, Tumca igi<br />

sazogadoebis garkveul wreebSi mainc gavrcelebula da `iveriis~ mxardamWerTa imdenad<br />

mZafri ukmay<strong>of</strong>ileba gamouwvevia, rom akakis `sapasuxo werili~ (wereTeli 2001) dauweria.<br />

masSi poeti or garemoebaze amaxvilebda yuradRebas: 1. mis winaaRmdeg amxedrebuli<br />

`axalmodis raindebi~ orgulsa da moRalates uwodebdnen da mTeli saqarTvelos saxeliT<br />

sTxovdnen, garideboda qveyanas; 2. am adamianebis agresia gaugebari iyo, radgan akaki maT<br />

pirovnulad arasodes Sexebia da arc gaukritikebia; poetis ganmartebiT, garkveuli wreebis<br />

gaRizianeba gamoiwvia misma igavebma. swored im igavebma, romlebic 27 wlis win daiwera da Tavis<br />

droze dRes ganawyenebulTa mamebis risxva daatexa Tavs. `igav-araki cxovrebis sarkea.<br />

mesarkes is ki ara aqvs miznad, esa da es maxinji gavajavroo! ara, is sazogadod hfiqrobs: ai me<br />

am sarkes vakeTeb, dee, yvelam Caixedos Sig, mSveniermac da maxinjmac, wmindamac da gasvrilmac.<br />

Caixedon da sasargeblod gamoiyenono!~ sakvirvelia, magram akakis arc es werili<br />

gamouqveynebia. sakiTxavia, ratom moerida poeti Tavisi samarTliani guliswyromis saqveynod<br />

gamocxadebas? `sapasuxo werili~ daiwera 1900 wlis 5 marts. SesaZloa, akakim angariSi gauwia<br />

`iveriaSi~ maisSi gamoqveynebul cnobas, rom ilia avadaa da samkurnalod germaniaSi unda<br />

gaemgzavros. Tumca, Cveni azriT, garda ilia WavWavaZisadmi uRrmesi pativiscemisa da misi<br />

janmrTelobis mdgomareobis gaTvaliswinebisa, sxva mizezic unda arsebobdes. vfiqrobT, mas<br />

unda Seetyo iseTi ram, rac movlenebs sruliad sxvagvar Suqs mohfenda.<br />

akaki baqraZe Tavis monografiaSi `ilia WavWavaZe~, sxvaTa Soris, exeba baqos saagentos<br />

ucnaur incidentsac da gamoTqvams metad sagulisxmo varauds: vinaidan sarwmuno wyaroebis<br />

mixedviT, emigraciaSi my<strong>of</strong>i p. yifiani aqtiurad monawileobda SveicariaSi iaraRis Sesyidvisa<br />

da saqarTveloSi Semogzavnis saqmeSi, xom ar miavlina igi TviTon iliam konspiraciulad<br />

sazRvargareT, raTa movmzadebuliyaviT momavali brZolisaTvis? Tu es marTlac asea, cxadia,<br />

83


ilia simarTles ver ityoda. am SemTxvevaSi yvelaze gonivruli momxdaris ukomentarod<br />

datoveba iqneboda.<br />

marTalia, Zneli saTqmelia, konkretulad ra moxda, magram garkveuli varaudis gamoTqma<br />

mainc SesaZleblad migvaCnia. saqme isaa, rom qarTuli emigraciis arcTu ise mravalricxovani<br />

wevrebi SesaniSnavad icnobdnen erTmaneTs da Tu romelime maTganis reputacia Selaxuli iyo,<br />

mniSvnelovan saqmes masTan ar daiWerdnen. aw gansvenebulma batonma guram SaraZem<br />

saqarTveloSi Camoitana parizis emigraciis arqivi. masSi p. yifianis Sesaxeb faqtobrivad<br />

veraferi aRmovaCineT (rogorc cnobilia, igi briuselSi cxovrobda, xolo iqauri arqivi<br />

jerac Seuswavlelia), Tumca Cveni yuradReba miiqcia gazeT `TeTri giorgis~ 1931 w. ivnisis 41e<br />

nomerSi dastambulma nekrologma. gazeTis redaqcia mwuxarebiT iuwyeba, rom `briuselSi<br />

(belgia) gardaicvala pavle (paliko) yifiani, `didi xnis emigranti da cnobili patrioti~.<br />

sadavod ar migvaCnia is garemoeba, rom Tu paliko yifians emigrantTa Soris xazinis qurdis<br />

saxeli eqneboda, mas arc iaraRis Sesyidvis saqmeSi Carevdnen da arc nekrologSi<br />

moixseniebdnen rogorc patriots. Cveni azriT, briuselSi daculi qarTvel emigrantTa<br />

arqivis Seswavla Tavis droze daadasturebs ak. baqraZis varauds. migvaCnia, rom swored es<br />

garemoeba unda gamxdariyo akakis dumilis mizezic. raRa Tqma unda, Tuki akakisaTvis cnobili<br />

gaxdeboda, rom momxdari danaSaulebrivi faqtis ukan saqveyno saqme idga, igi Tavs uflebas<br />

aRar miscemda, piradi Tavmoyvareobis dasakmay<strong>of</strong>ileblad gamoeyenebina Seqmnili viTareba.<br />

albaT, amiT unda aixsnas, rom `Julikoca~ da `sapasuxo werilic~ gamouqveynebeli darCa.<br />

damowmebani:<br />

wereTeli 1899: wereTeli a. akakis krebuli 1899, otomberi, 10.<br />

wereTeli 2001: wereTeli a. ucnobi akaki, Tsu gamomcemloba 2001.<br />

Telia 1989: Telia a. qarTuli saTavadaznauro banki da ilia WavWavaZe, Tb., 1989.<br />

84


ilia WavWavaZis “osmalos saqarTvelo”:<br />

erovnuli erTianobis koncefcia<br />

ilia WavWavaZis biografiaSi (1914) grigol yifSiZe (1856-1921) wers:<br />

merab RaRaniZe<br />

“lazistanis interesi ki maSin amtydarma rus-osmalos omma gamoiwvia. am omma sxva<br />

imedebic aRZra, magram bolos im “imedisa didisa” Zirs didi aRara darCa-ra.<br />

saintereso iyo JurnalSi [igulisxmeba: “iveria”] werilebi TviT iliasi. erTs maT<br />

Soris TviTonac gaixsenebda xolme aTasSi erTxel. iq gamoTqmulia, sxvaTa Soris, is<br />

azri, romelic Semdeg, sami-oTxi wlis ukan renanma ganmarta Tavis wignakSi: [“]ra aris<br />

eri[”]. werili gul-Tbilad aris dawerili, gaxsenebulia warsuli, roca mesxni da taoklarjni<br />

CvenTan iyvnen Zmurad erTs ferxulSi Cabmulni da mesveurobdnen,<br />

pirvelobdnen kidec saqarTvelos kulturis aRorZinebaSi” (yifSiZe 1987: 69).<br />

amis mohyveba mozrdili amonaweri xsenebuli werilidan, ris Semdegac ilias pirveli<br />

biografi ganagrZobs:<br />

“renanis wignakis deda-azric es iyo. eris damaxasiaTebeli Tviseba arc erT tomobaa, arc<br />

erT sarwmunoeba, arc erT enianobao. erTis eris erad Semqmneli, erT erad gardamqcevi saerTo<br />

warsulia, im warsulSi gamovlili Wiri da lxiniao” (yifSiZe 1987: 70).<br />

rogorc grigol yifSiZis mier moyvanili citatidan dasturdeba, avtori gulisxmobs<br />

publicistur werils “osmalos saqarTvelo”, romelic anonimurad gamoqveynda 1877 wels<br />

yovelkvireuli “iveriis” 9-e nomerSi (cenzuris nebarTva gacemulia im wlis 28 aprils).<br />

pirvel yovlisa, unda ganisazRvros, ras uwyebas gvawvdis ilias biografi am teqstis<br />

Sesaxeb?<br />

a) atribucia: anonimurad gamoqveynebuli teqstis avtoria ilia WavWavaZe 1 ;<br />

b) istoriuli garemo: teqsti ganapiroba ruseT-TurqeTis omma (1877-1878) da masTan<br />

dakavSirebulma imedebma qarTvelTa Soris, rac gulisxmobs osmaleTis SemadgenlobaSi my<strong>of</strong><br />

qarTul miwaTa dabrunebas 2 ;<br />

g) avtorismieri damokidebuleba: sakuTar teqsts ilia gamoarCevda _ “gaixsenebda<br />

xolme”, e. i. mniSvnelovnad miaCnda da daimowmebda;<br />

d) Sinaarsi: samcxisa da tao-klarjeTis mkvidr qarTvelTa monawileoba mTliani<br />

qarTvelobis adrindel istoriul, saxelmwifoebriv da kulturul cxovrebaSi, romlebic<br />

erT dros “pirvelobdnen kidec kulturis aRorZinebaSi”;<br />

e) koncefcia: eris (= erovnuli mTlianobis) ganmsazRvreli niSani araa arc<br />

tomobrivoba, arc sarwmunoeba da arc ena, aramed istoriis erToba;<br />

v) evropuli inteleqtualuri konteqsti: teqstis koncefcia enaTesaveba ernest renanis<br />

Semdgomdroindel koncefcias eris Sesaxeb.<br />

ra Tqma unda, werilis arsis gasagebad yvelaze mniSvnelovani am CamonaTvalidan ilias<br />

koncefciis yifSiZiseuli interpretaciaa (renanTan mimarTebaSi), magram mis gasaazreblad da<br />

misi adekvaturobis Sesafaseblad, pirvel yovlisa, im citatis wakiTxvaa aucilebeli,<br />

romelic biografs mohyavs. es citata amgvaria 3 :<br />

“yoveli eri Tvisis istoriiT suldgmulobs. igia saganZe, saca eri poulobs<br />

Tvisis sulis Rones, Tvisis sulis bgeras, Tvis zneobiTs da gonebiTs aRmatebulebas,<br />

Tvis vinaobas, Tvis Tvisebas. Cvenis fiqriT, arc erToba enisa, arc erToba<br />

sarwmunoebisa da gvar-tomobisa ise ar SeamsWvalebs xolme adamians erTmaneTTan,<br />

rogorc erToba istoriisa. eri, erTis Rvawlis damdebi, erTs istoriuls uRelSi<br />

1 saxelwodebiT “osmalos saqarTvelo” im xanebSi “iveriaSi” cxra teqsti gamoqveynda, magram teqstologebi<br />

iliaseulad mxolod am erT maTgans miiCneven. teqstis atribuciis Sesaxeb ix. WavWavaZe 1955: 395-397; WavWavaZe<br />

1997: 616-617.<br />

2 ilias damokidebulebis Sesaxeb ruseT-TurqeTis omis, masSi qarTvelTa monawileobisa da misi meSveobiT<br />

qarTul miwaTa dabrunebis mimarT ix. ingoroyva 1957: 128-133.<br />

3 teqsti mogvyavs ilias akademiuri octomeulis mixedviT, radgan yifSiZiseuli damowmeba oriod adgilas<br />

ramdenadme gansxvavdeba misgan metad arsebiTi cnebebis mowodebisas: “yoveli eri Tvisis istoriiT<br />

suldgmulobs. igia saganZe, saca eri poulobs Tvisis sulis Rones, Tvisis gulis bgeras, Tvisis zneobiTs da<br />

gonebiTs aRmatebulebas, Tvis vinaobas, Tvis TviTebas. Cvenis fiqriT, arc erToba enisa, arc erToba<br />

sarwmunoebisa da gvartomobisa ise ar SeamsWvalebs xolme adamianT erTmaneTTan, rogorc erToba istoriisa.<br />

eri erTis Rvawlis damdebi, erTs istoriuls uRelSi bmuli, erTad mebrZoli, erTsa da imave Wirsa da lxinSi<br />

gamotarebuli erTsulobiT, erTgulobiT, Zlieria” (yifSiZe 1987: 70-71, _ gansxvavebani xazgasmulia; Sdr.<br />

WavWavaZe 1955: 9)<br />

85


muli, erTad mebrZoli, erTsa da imave Wirsa da lxinSi gamotarebuli _ erTsulobiT,<br />

erTgulobiT, Zlieria” (WavWavaZe 1997: 56).<br />

yifSiZis mier am monakveTis moyvana savsebiT bunebrivia: is ara marto iwyebs iliaseul<br />

werils, aramed mis mTavar saTqmelsac gamoxatavs.<br />

mainc ra aris es saTqmeli?<br />

ilias miaCnia, rom Tavisi istoria ers aniWebs:<br />

a) “sulis Rones”: sulier Zalas, gamZleobas, moqmedebis unars;<br />

b) “sulis bgeras”: Sinagan tonalobas, cxovrebis Sidastils, Sinagan gancdas;<br />

g) “zneobiTs da gonebiTs aRmatebulebas”: moraluri da inteleqtualuri zrdis,<br />

ganviTarebis, amaRlebis unars;<br />

d) “vinaobas”: identurobas, TviTobas, erovnul meobas, _ imas, rac mas sxva erebisagan<br />

gamoarCevs;<br />

e) “Tvisebas”: erovnul xasiaTs, Taviseburebebs, znes.<br />

yvela am niSnis Camoyalibebas eris gamoxatulebaSi ganapirobebs istoria, xolo am<br />

niSnebis erToblioba anu is saganZuri, saidanac eri Tavisi cxovrebiseuli ganviTarebisas<br />

sazrdoobs, istoriaa. rogorc ilias miaCnia, eris erTianobisaTvis saerTo istoriis<br />

mniSvnelobas ver Seedreba verc enis, verc sarwmunoebis, verc gvartomobis (= sisxlismieri)<br />

erToba. adamianebs erTmaneTTan akavSirebs _ da erad kravs! _ swored erTad gavlili<br />

istoria Tavisi WiriTa da lxiniT, Tavisi damarcxebebiTa da warmatebebiT. ilias azriT,<br />

veraferi CamonakvTavs ise adamianTa kavSirs erad, rogorc istoria.<br />

da kidev: marTalia, eris darRveul nawilTa Soris mainc yovelTvis arsebobs<br />

makavSirebeli iracionaluri swrafva (“idumali SemsWvaluleba, idumali mimzidveloba”),<br />

magram erTianobis Sesustebuli grZnobis gasaRviveblad isev aucilebelia, “raTa ifeTqos,<br />

iWeqos daZinebulma istoriam” (56) 1 .<br />

amgvari SemTxvevebi dros moaqvs da erT amgvar SemTxvevad ilias osmalos saqarTvelos<br />

mTlian saqarTvelosTan SeerTebis SesaZlebloba miaCnia (rac ruseTsa da osmaleTs Soris 1877<br />

wels gaCaRebulma omma moitana), xolo am garemoebaSi ki kidev erTxel gansakuTrebuli<br />

mniSvneloba eniWeba istoriul erTobas, Tumca arc sisxlismieri da arc enismieri erTobaa<br />

daviwyebuli (“garda imisa, rom Cven varT erTis sisxlisa da xorcisani, erTisa da imave eniT<br />

molaparakeni, erTi istoriaca gvqonia” _ 56). teqstSi aq pirveladaa dadasturebuli erTi<br />

eris am orad gaxleCili nawilis sisxlisa da enis erToba, xolo ramdenime striqonis Semdeg<br />

naxsenebi iqneba sarwmunoebac, oRond ara rogorc erTianobis erT-erTi safuZveli (rac<br />

SeuZlebeli iyo, radgan osmalos saqarTveloSi mcxovrebi Tanamemamuleni, ilias cnobiT,<br />

imjerad erTianad muslimebi iyvnen, rasac teqstis bolo nawilSi daeTmoba yuradReba), aramed<br />

rogorc adreuli nimuSi istoriuli erTobisa: sazRvarsaqeTa Tu sazRvarsiqiTa qarTvelebi<br />

erT dros, sxva RirebebulebTan (swavla-ganaTleba, erTmmarTveloba) Tanabrad,<br />

sarwmunoebisaTvisac _ qristianuli sarwmunoebisaTvis _ mxardamxar da erTad ibrZodnen:<br />

“is saqarTvelos nawili, romelic dRes osmalos xelSia, medgrad ibrZoda Cvenis sarwmunoebis,<br />

ganaTlebis, erT-mTavrobis dadginebisaTvis” (57).<br />

qristianobis Tema Semdgom isev Cndeba teqstSi, rogorc qveynis saerTo istoriaSi<br />

samxreT saqarTvelos pirvelobisa da mewinaveobis niSani: “pirvelad qristianobam iq, samcxeklarjeTSi<br />

moikida fexi andria mociqulis moZRvrebiTa, maSin rodesac qarTl-kaxeTSi jer<br />

kidev kerpmsaxureba sufevda” (57). imJamindeli dapirispirebac qarTlsa da samcxe-klarjeTs<br />

Soris mxolod sarwmunoebrivi y<strong>of</strong>ila: kerpTayvanismcemelma mefe aderkim “saSineli brZola<br />

autexa samcxe-klarjeTs, magram samcxe-klarjeTSi qristianoba aramc Tu moispo, piriqiT<br />

ufro gavrcelda da damkvidrda jer isev wminda ninos mosvlamde” (57). amdenad, Tu qarTlSi<br />

qristianobis gavrceleba wmida ninos saxels ukavSirdeba, samcxesa da klarjeTSi axal<br />

sarwmunoebas _ saukuneebiT adre _ wmida andria mociquli udebs saTaves.<br />

sxvaTa Soris, RirsSesaniSnavia, rom Tavis am werilSi ilia saqarTvelos warsulis<br />

mimoxilvas, faqtobrivad, qveyanaSi qristianobis SemosvliT iwyebs (amjerad yuradRebis<br />

miRma davtovoT ilias am istoriuli mimoxilvis sizuste da wyaroebi, rac imdroindeli<br />

saistorio codniTaa ganpirobebuli, Tumca aRsaniSnavia, rom Tundac mwerlis istoriuli<br />

koncefcia, Tundac mis mier mowodebuli faqtobrivi cnobebi didad sakamaTod arc<br />

dRevandeli gadasaxedidan Cans).<br />

yuradsaRebia, agreTve, rom erovnuli erTianobis wadilis gamovlinebad da miRwevad<br />

ilia miiCnevs 586 wels qarTveli (da ukve aRara berZeni) kaTalikozis aRsaydrebas da qarTul<br />

miwebze misi samRvdelmTavaro uzenaesobis aRiarebas, Tumca mwerals es faqti amgvari<br />

swrafvis mainc paliativur formad miaCnia: “amgvarad mTelis saqarTvelos erTobis wadils<br />

cotad Tu bevrad kmay<strong>of</strong>ileba mieca, sulierad mainc, Tu ar xorcielad” (57). erovnuli<br />

erTobis gadamwyvet gamovlinebad ufro metad qarTul mxareTa saxelmwifoebrivi<br />

gaerTianebaa miCneuli, rac nel-nela xorcieldeboda kidec, gansakuTrebiT, artanujeli<br />

1 Semdgom gverdebi miTiTebulia wignis dausaxeleblad, _ igulisxmeba Semdegi gamocema: WavWavaZe 1997.<br />

86


agrationebis meTaveobiT. erTianobis impulsi isev klarjeTidan modioda! aq ilia kidev<br />

erTxel ixsenebs qristianobis dacvisaTvis samxrel qarTvelTa Rvawls: roca arabebis mier<br />

qarTul miwaTa dapyrobis Semdeg dampyroblebi qarTvelTa Soris islamis gavrcelebas<br />

cdilobdnen, “exlandeli osmaleTis saqarTvelo qristianobisaTvis iRwvoda bagrationebis<br />

meTaurobiTa da winamZRomelobiTa” (58). am konteqstidan ar mJRavndeba, niSnavs Tu ara am<br />

SemTxvevaSi qristianobisaTvis brZola qarTvelobis SenarCunebisaTvis brZolas (rac XIX<br />

saukunis meore naxevris qarTuli sazogadoebrivi cnobierebisaTvis sruliad bunebrivad<br />

Cans!): Tu am gabrZolebas religiuri Sinaarsi hqonda, maSin ramdenime saukunis Semdeg isev<br />

amgvari Semoteva _ amjerad ara arabebis, aramed osmaloTa mxriv _ iqaur qarTvelTa Soris<br />

qristianobis damarcxebiT damTavrebula (radgan im mxareSi swored islamma gaimarjva), xolo<br />

Tu es iyo brZola qarTvelobis SesanarCuneblad, maSin osmalos qarTvelebs, sarwmunoebis<br />

dakargvis miuxedavad, qarTveloba mainc mtkiced SeunarCunebiaT, rasac ilia amave teqstSi _<br />

oriod gverdis Semdeg _ ueWvelobiT aRniSnavs da adasturebs.<br />

Semdgom ilia mimoixilavs am mxaris Rvawls qarTuli qristianuli kulturis<br />

CamoyalibebaSi, raSic igi gulisxmobs mis mier moxseniebul qristianuli arqiteqturuli<br />

Zeglebis aRmSeneblobas, swavla-ganaTlebas, qristianuli literaturis Targmnas 1 . amas garda,<br />

Rirebuladaa miCneuli saganmanaTleblo urTierTobani saberZneTTan da isev araa<br />

daviwyebuli samxrel qarTvelTa Rvawli qristianobis dasacavad da gasaZliereblad, oRond<br />

amjerad ara brZolis velze, aramed sulier keraTa meSveobiT: “qristianobis<br />

ganmtkicebisaTvis awesebdnen monastrebs”, magram iqve, sagangebodaa aRniSnuli am monastrebis<br />

saero-samoqalaqo daniSnulebac: “romlebSic ymawvilebisaTvis saswavlebelT marTavdnen”<br />

(58). amave dros, naCvenebia ori religiis dapirispireba inteleqtualur asparezze (“rodesac<br />

tfilissa da garSemo adgilebSi arabebi mahmadianobis gavrcelebas mecadineobdnen Tavisi<br />

arabulis wignebis meSveobiTa”... _ 58) da amjeradac qarTvel qristianTa sulierinteleqtualuri<br />

saqmianobis sarbieli isev samcxe-klarjeTia.<br />

ilia, agreTve, yuradRebas uTmobs samcxis saero kulturas, ris erTaderT, magram<br />

mTavar dasturadac igi moixseniebs “vefxistyaosnis” avtors, romelic, mwerlis<br />

TvalsazrisiT (da tradiciuli SexedulebiT), “im mxris kaci iyo” (58), radgan “rusTavis daba,<br />

romelsac Tavis samSoblod ixseniebs rusTaveli, samcxe-saaTabagoSia” (58). qarTuli<br />

cnobierebis, erovnuli tradiciisa da kulturis centraluri teqstic 2 am mxareSi<br />

warmoSobila!<br />

ilias miaCnia, rom rac ki Zvel saqarTveloSi Rirebulad miCneula adamianuri<br />

moRvaweobis mxriv _ “swavla, ganaTleba, mamulisaTvis Tavgametebuli siyvaruli” (58) _ misi<br />

akvanic da samarec samxreT saqarTveloSi y<strong>of</strong>ila. amdenad, kulturuli erToba (sakuTari<br />

qveynisadmi emociuri damokidebulebis gverdiT) erovnuli erTianobis erTi umTavresi<br />

gamovlinebaa, _ saxelmwifoebriv, religiur, strategiul erTobasTan erTad, rac<br />

mTlianobaSi qmnis swored erovnuli erTianobisaTvis gadamwyvet da ganmapirobebel istoriis<br />

erTobas.<br />

saqarTvelos saxelmwifoebrivi daSlisa da samxreT saqarTvelos calke gamoy<strong>of</strong>is<br />

Semdeg SesamCnevi bzari gauCnda am saukunovan erovnul erTianobas, magram karga xans mainc<br />

SenarCunebuli iyo sarwmunoebrivi erToba, radgan es kuTxe jer isev qristianobis myar<br />

simagred rCeboda: “1625 wlamde samcxe-saaTabagos mTavrebs mtkiced epyraT qristianoba” (59),<br />

da am SemTxvevaSi sarwmunoebis erTguleba erovnuli TviTobis erTgulebis Tanabrad<br />

warmoCindeba: “osmalebma ver daakles ra verc sarwmunoebasa, verc qarTvelobis<br />

gvartomobasa” (59), Tumca teqstis am monakveTSi sarwmunoeba da erovneba mkafiodaa<br />

gamijnuli erTmaneTisagan.<br />

raki samcxe-saaTabagos saxelmwifoebrivad calke gamoy<strong>of</strong>is Semdegac iqauri<br />

qarTvelebi, rogorc aRiniSna, isev inarCuneben qarTvelobas, es imas metyvelebs, rom<br />

saxelmwifoebrivi erTobis daSla ver Slis erovnuli erTianobis Segnebas.<br />

magram momdevno xanaSi iwyeba sarwmunoebrivi erTobis daSlac, _ iwyeba samcxesaaTabagos<br />

TandaTanobiTi gamuslimebis procesi: “iq darCenilTa miaRebines mahmadianoba,<br />

zogs ZaldatanebiTa, zogs motyuebiTa da macdurobiTa” (59). iqaurobis imJamindeli saerTo<br />

religiuri suraTi ki ilias mier amgvaradaa daxatuli: “samRvdeloni da episkopozni<br />

moswyvites, saydrebi dasZarcves, da yoveli samRTo-saero wignebi cecxls mihsces. Cveni moZme<br />

qristiani xalxi darCa uwinamZRvrod, umoZRvrod, ueklesiod da sasowarkveTili, mwared<br />

daCagruli, uwyalod devnuli da ganadgurebuli, nel-nelad mieca mahmadianobasa” (59).<br />

Tumca ilias cnobiT, zog samxrel qarTvels mainc SeunarCunebia farulad qristianoba,<br />

da xandaxan imasac ki axerxeben, rom Svilebi mosanaTlavad qarTlSi gadmoiyvanon, anda isev<br />

1 sxvaTa Soris, ilia aRniSnavs, rom “samcxe-klarjeTis qarTvelni samRTo da saero wignebs qristianobisas<br />

hsTargmnidnen” (58), rac imas metyvelebs, rom ilia qristianul literaturaSi CarTavs rogorc sakraluri<br />

Sinaarsis teqstebs, ise saero, oRond qristianuli mimarTulebis, qristianuli suliskveTebis teqstebs, magram<br />

maT, amave dros, erTmaneTisagan mijnavs kidec, rac _ erTica da meorec _ meTodologiurad sruliad<br />

gamarTlebuli da, albaT, gacnobierebuli midgomaa.<br />

2 Sdr. “glaxis naambobi”: “es wigni aris qarTvelebis gulis saunje” (WavWavaZe 1988: 160).<br />

87


idumalad jvari daiweron (59). (rogorc Cans, arc iliam da arc qarTvelma sazogadoebam<br />

imJamad jer ar icoda, rom marTalia, samcxeSi gauCinarda aRmosavlur-bizantiuri eklesiis<br />

kvali, magram osmaleTis SemadgenlobaSi aRmoCenil samxreT saqarTvelos miwebze mcxovrebTa<br />

didi wili mtkiced inarCunebda kaTolikur sarwmunoebas da adgilobriv, Tavis samkvidroSi,<br />

wesisamebr misdevda saeklesio cxovrebas 1 .)<br />

magram metad mniSvnelovania, rom aq teqstSi gamoCndeba Tema istoriuli xsovnisa, rac<br />

Taobebs Soris, winaprebTan, tradiciasTan kavSirs ganapirobebs da rac mexsierebismieri<br />

aqtualobis saxiT jer isev arsebobs. am xsovnas ki ueWveli Rirebuleba aqvs, radgan is<br />

erovnuli erTianobis ara marto warsuli sayrdenia, aramed momavali mTlianobis SesaZlo<br />

saZirkvelic. Tu realur sinamdvileSi sarwmunoebrivi tradiciis wyveta Tvalxilulia,<br />

istoriul xsovnaSi _ rogorc xelmisawvdomi faqti _ is isev cocxlad arsebobs. amis Sesaxeb<br />

ilia ase wers: “dResac ician iqaurma qarTvelebma, rom zogis deda, zogis mama, papa jer kidev<br />

maTs xsovnaSi qristianebi y<strong>of</strong>ilan” (59).<br />

raki aRmoCnda, rom, saxelmwifoebrivi daSorebis garda, osmalos saqarTveloSi<br />

mcxovrebTa udidesi nawili sarwmunoebrivadac dascilda danarCen saqarTveloSi mcxovrebT,<br />

bunebrivia, wamoiWreba sakiTxi: SeZlebs Tu ara eris es ori gay<strong>of</strong>ili nawili _ erTmaneTTan<br />

xelaxali SeerTebis Semdeg _ erovnuli erTianobis safuZvlis mopovebas? am sakiTxs ilia<br />

mkafiod upasuxebs, da es pasuxi dadebiTia!<br />

es dasayrdeni ki, ilias TvalsazrisiT, saerTo istoriaa, istoriuli erToba, _<br />

erovnuli cnobierebis is xsovnismieri memkvidreoba, rom saukuneebis ganmavlobaSi<br />

sazRvarsaqeTa da sazRvarsiqiTa qarTvelnic iyvnen “erTad sisxlis mRvrelni, erTad Rvawlis<br />

damdebni, erTad tanjulni da erTad molxineni” (60).<br />

rac Seexeba eris or nawils Soris sarwmunoebriv gansxvavebas, aris da iqneba Tu ara is<br />

xelisSemSleli dabrkoleba erovnuli erTianobisaTvis? SeZlebs Tu ara qarTvelobis<br />

qristiani umravlesoba qarTvelobis im nawilis SeTavsebas, romelic islams aRiarebs? sakiTxi<br />

mwvavea da XIX-XX saukunis ganmavlobaSi analogiurma mdgomareobam ms<strong>of</strong>lios sxvadasxva<br />

mxareSi araTu erovnuli erTianoba, aramed mravali gadauWreli da sisxliani konfliqti<br />

warmoSva (saxeldaxelod gasaxseneblad indoeT-pakistanis damokidebulebis magaliTic kmara:<br />

muslimi indoelebi emijnebian indoeTs da brZoliT qmnian TavianT saxelmwifos _ pakistans,<br />

romelic aTwleulebis manZilze mtrul urTierTobaSia Tavis dedasamSoblosTan; anda<br />

SeuZlebelia imis daviwyeba, Tu saqarTvelosTvis ufro axlos, bizantiur samyaroSi, rogor<br />

gaemijnen balkaneli muslimi bosnielebi qristian serbebsa da xorvatebs).<br />

ilias miaCnia, rom sarwmunoebrivi gansxvaveba araviTar saSiSroebas ar warmoadgens<br />

erovnuli erTianobisaTvis, da misi argumentebi isev istoriulia: “sarwmunoebis<br />

sxvadasxvaoba Cven ar gvaSinebs. qarTvelma, Tavisis sarwmunoebisaTvis jvarcmulma 2 , icis<br />

pativi sxvis sarwmunoebisac. amitomac Cvens istoriaSi ar aris magaliTi, rom qarTvels<br />

survebiyos odesme sxvisa sarwmunoebis daCagvra da devna” (60), magaliTad ki ilia<br />

saqarTveloSi mcxovreb gansxvavebuli konfesiis mimdevrebs _ somxebs, ebraelebsa da<br />

muslimebs imowmebs, romlebic, saukunebis manZilze swored saqarTveloSi poulobdnen,<br />

mwerliseuli gamoTqmiT, “sinidisis Tavisuflebasa” (60).<br />

swored am “sinidisis” xelSeuxeblobas anu srul konfesiur SeuzRudvelobas pirdeba<br />

ilia qarTveli sazogadoebis saxeliT muslim Zmebs, “oRond movides kvlav is bednieri dRe,<br />

rom Cven erTmaneTs kidev SevuerTdeT, erTmaneTi viZmoT” (60).<br />

ra daskvnebi SegviZlia da unda gavakeToT am mcire zomis, magram umniSvnelovanesi<br />

teqstidan, sadac ilia mkafiod ayalibebs erovnuli erTianobis sakuTar koncefcias? rogorc<br />

naTlad Cans, ilia am erTianobis safuZvels istoriul erTobaSi xedavs da TviT im<br />

SemTxvevaSic ki, Tuki erovnuli mTlianoba nawilebad daiSala, xolo es nawilebi moswyda<br />

erTmaneTs da maT Soris aRar arsebobs aRarc saxelmwifoebrivi, aRarc enobrivi, aRarc<br />

sarwmunoebrivi erToba, maSinac ki is duRabi, rac eris TviT am gaxleCil nawilebsac aerTebs,<br />

aris istoriis saerTo grZnoba. xolo Tu am erToblivi istoriuli msvlelobis Jams am<br />

nawilebs erTnairi, erTi sarwmunoeba hqoniaT, es xelisSemwyobi safanelia saerTo istoriis<br />

gancdisaTvis, magram Semdgomi xanis mier motanili sarwmunoebrivi gansxvaveba aramc da aramc<br />

ar iqceva xelisSemSlel dabrkolebad erovnuli erTianobis SesanarCuneblad. amdenad,<br />

sarwmunoebrivi erTobis ganmsazRvreli Zala danaxulia isev istoriuli da ara religiuri<br />

Tvalsawieridan.<br />

ilias amgvari pozicia uCveulod ar Cans, Tuki gaviTvaliswinebT, erTi mxriv, epoqisa da<br />

garemos sekularul damokidebulebas sarwmunoebis mimarT (sxvaTa Soris, isic aRsaniSnavia,<br />

rom qveynis istoriis mokle mimoxilvisas qristianuli saqarTvelos istoriuli movlenebic<br />

1 zaqaria WiWinaZis mravali narkvevi am Temaze mxolod 1890-iani wlebidan ibeWdeba, xolo fundamenturi<br />

wyaroebi samxreT saqarTveloSi kaTolikuri sarwmunoebis gavrcelebis Sesaxeb kidev ufro mogvianebiT<br />

gamoqveynda (TamaraSvili 1902: 410 Smd.; Sdr. lomsaZe 1979).<br />

2 Sdr. “aCrdili”: “qarTvlis samkvidrov, [...] jvarcmulis RvTisTvis TviT jvarcmulo da wamebulo” (WavWavaZe<br />

1987: 193).<br />

88


ilias mier umTavresad sekularuli poziciidan aris mowodebuli) 1 , xolo, meore mxriv,<br />

aRmosavluri saqristianosaTvis damaxasiaTebel sarwmunoebisa da erovnebis faqtobriv<br />

identifikacias, sadac erovnuli Rirebulebebi xSir SemTxvevaSi Znelad Tu imijneba<br />

sarwmunoebrivi Rirebulebebisagan. ilias TvalsazrisiT, sarwmunoebisa da erovnebis amgvari<br />

ganuy<strong>of</strong>lobaa Senaxuli eris istoriul mexsierebaSi, xolo istoriuli mexsierebis swored es<br />

saganZuri warmoadgens erovnuli erTianobis balavars. erTmaneTisagan saxelmwifoebrivad<br />

gaxleCili qarTvelobis odindel saerTo istoriaSi, im istoriuli erTobis saunjeSi, rac,<br />

ilias azriT, erovnuli erTianobis ganmapirobebeli safuZvelia, sarwmunoebrivi erTobac<br />

moipoveba, Tumca am konteqstSi qristianoba aRqmulia ara rogorc cocxali sinamdvile,<br />

aramed rogorc istoriuli memkvidreobis wauSleli da gauuqmebeli Semadgeneli nawili.<br />

isic unda iTqvas, rom marTalia, “osmalos saqarTveloSi” erovnuli erTianobis<br />

upirates safuZvlad ilia erTmniSvnelovnad istoriis erTobas miiCnevs da, Tu ar<br />

gamoricxavs, yovel SemTxvevaSi, nakleb Rirebulebas aniWebs enasac, sarwmunoebasac,<br />

sisxlismier naTesaobasac (“arc erToba enisa, arc erToba sarwmunoebisa da gvartomobisa ise<br />

ar SeamsWvalebs xolme adamians erTmaneTTan, rogorc erToba istoriisa” _ 56), magram mis sxva<br />

teqstebSi Zireuli mniSvneloba eniWeba enas. magaliTad, 1881 wlis martis “Sinaur<br />

mimoxilvaSi” igi wers: “arsebiTi niSani erovnebisa, misi guli da suli enaa” (WavWavaZe 1997:<br />

452) 2 .<br />

Tumca aRsaniSnavia, rom amave mimoxilvaSi ilia erTmaneTisagan mijnavs eris erTianobis<br />

sakiTxs mravalerovani saxelmwifos erTianobis sakiTxisagan, xolo am ukanasknel SemTxvevaSi<br />

mas miaCnia, rom araTu sarwmunoeba, TviT enac ki ar warmoadgens saxelmwifoebrivi erTianobis<br />

arc dasayrdens da arc aucileblobas:<br />

“iyo dro, roca fiqrobdnen, rom iq, saca erTi da imave saxelmwifos erni<br />

sxvadasxva wesiT adideben RmerTsa, erToba saxelmwifosi ver ixeirebso da dairRvevao.<br />

reformaciam daamtkica, rom eg azri marto umecrebis nay<strong>of</strong>ia [...] mova dro, da gvgonia<br />

_ didi xnis lodinic ar mogvindes, rom enis Sesaxebac imas ityvian, rasac exla rjulis<br />

Sesaxeb brmanica da Tvalxilulnic amboben erTad” (WavWavaZe 1997: 453).<br />

rogorc cxadad Cans, arc mravalerovani saxelmwifos erTianobisaTvis, arc erTi eris<br />

erTianobisaTvis ilia gadamwyvet mniSvnelobas ar aniWebda sarwmunoebriv erTobas<br />

(mravalenovani saxelmwifos axlo momavlis perspeqtivaSi ki _ arc enobriv erTobas).<br />

xom ar upirispirdeba erovnuli erTianobis iliaseuli es koncefcia, _ Camoyalibebuli<br />

Tundac 1877 wlis “osmalos saqarTveloSi”, Tundac 1881 wlis “Sinaur mimoxilvaSi”, _<br />

erovnul faseulobaTa dResdReobiT farTod cnobil im samwevrian nusxas, romelic mweralma<br />

Tavis adreul kritikul gamoxmaurebaSi SesTavaza mkiTxvels?<br />

1860 wels Tavis pirvel nabeWd werilSi “oriode sityva Tavad revaz Salvas Zis erisTavis<br />

kazlovidgan “SeSlilis” Targmanzeda” 23 wlis ilia WavWavaZe werda:<br />

“sami RvTaebrivi saunje dagvrCa mama-papaTagan: mamuli, ena da sarwmunoeba. Tu<br />

amaTac ar vupatroneT, ra kacebi viqnebiT, ra pasuxs gavscemT STamomavlobas?”<br />

(WavWavaZe 1991: 31).<br />

magram es sameuli mas araTu ar ganuxilavs, aRarasodes aRarc mihbrunebia mas Tavis<br />

mravalricxovan nawerebSi da, miT umetes, arasodes uqcevia is an sakuTar, an qveynisa da eris<br />

samoqmedo lozungad 3 . sayuradReboa, rom am samerTiani CamonaTvalisaTvis gansakuTrebuli<br />

mniSvnelobis miniWeba azrad ar mosvlia ilias arc erT Tanamedroves, arc erT mis<br />

Tanamoazres, arc erT mis biografs 4 ! am ueWvel sinamdviles mkafiod adasturebs “iveriis”<br />

redaqtoris iseTi axlo TanamSromelic, rogoric iyo grigol yifSiZe, romelic ilias Tavis<br />

vrcel biografiaSi erTxelac arsad axsenebs am sameuls.<br />

1 Sdr. zurab kiknaZe: “TavisTavad rwmena, rasac ilia sarwmunoebas uwodebda, rogorc wminda religiuri gancda,<br />

yvelaze naklebad iyo misTvis aqtualuri, mis yoveldRiur cxovrebaSi naklebad CarTuli. sarwmunoeba misTvis<br />

iyo istoriuli kategoria, rogorc ganviTarebis erT-erTi faqtori, magram ara egzistencialuri momenti<br />

adamianTa da eris cxovrebaSi” (kiknaZe 2006: 50).<br />

2 iakob mansvetaSvilic Tavis mogonebebSi ase gadmoscems ilias sityvebs, sadac gansakuTrebiT aRiniSneba enis<br />

mniSvneloba swored erovnul erTianobasTan dakavSirebiT: “ena aris deda boZi saqarTvelos erTianobisa,<br />

mTlianobisa da Tu es deda boZi gamovacaleT, [...] Cveni mSobeli qveyana, Cveni saqarTvelo ganadgurdeba,<br />

ganiavdeba deda-miwis zurgzeo” (mansvetaSvili 1985: 74).<br />

3 Sdr. zurab kiknaZe: “es triada erTaderTxel gaaxmiana sruliad axalgazrda ilia WavWavaZem da SemdgomSi igi<br />

aRarasodes gaumeorebia. garda amisa, gavixsenoT konteqsti [...]. avtori aq ar saubrobs arc sazogadoebis<br />

mowyobaze da arc garkveul droze gaTvlil (an, miT umetes, zedroul, yvela epoqaSi gamosadeg) samoqmedo<br />

programaze. es aris, ubralod, qarTvelobis gamaerTianebeli faseulobebis CamonaTvali. ase rom, [...] ar unda<br />

vifiqroT, TiTqos igi iliasaTvis uryev princips an samoqmedo gegmas warmoadgenda” (diskusia 2006: 17; Sdr.<br />

kiknaZe 2006: 28-52).<br />

4 ix. Tundac iona meunargias sityvebi ilias Sesaxeb: “mas Canergoda gulSi mamulisa da enis siyvaruli”<br />

(meunargia 1987: 490).<br />

89


ilias arasodes auxsnia, Tu ras gulisxmobda, roca ymawvilkacobis droindel werilSi<br />

erovnul RirebulebaTa Soris gamoy<strong>of</strong>da “sam RvTaebriv saunjes”: mamuls, enasa da<br />

sarwmunoebas 1 , _ ra Sinaarssa da mniSvnelobas aniWebda maT an cal-calke an erTad, _ magram<br />

man mogvianebiT vrclad daasabuTa Tvalsazrisi, rom erovnuli erTianobis saZirkvels<br />

istoriuli erToba warmoadgens, xolo rac Seexeba sarwmunoebriv gansxvavebas, man is<br />

xelisSemSlel dabrkolebad ar miiCnia arc erovnuli da, miT umetes, arc saxelmwifoebrivi<br />

erTianobisaTvis.<br />

rogorc Cans, erovnuli erTianobis met-naklebad msgavs koncefcias iziarebda iakob<br />

gogebaSvilic: Tavis fundamentur teqstSi “burji erovnebisa” (1890) mas ara imdenad<br />

sarwmunoeba, ramdenadac ena da erovneba (= erovnuli TviTSegneba) miaCnda erovnuli<br />

TviTobis ganmsazRvrel maxasiaTeblad. sxvaTa Soris, konteqsti, sadac igi Tavis am<br />

Tvalsazriss gamoTqvams, igivea, rac iliaseul “osmalos saqarTveloSi”, _ sakiTxi isev<br />

samxrel muslim qarTvelebs Seexeba:<br />

“marTalia, aWarelebmac sarwmunoeba Seicvales, magram enasa da erovnebas ar<br />

uRalates da TaviT fexebamdis darCnen qarTvelebad” (gogebaSvili 1990: 35).<br />

gogebaSvili mkafiod acxadebs, rom aWarlebi sruli qarTvelebi arian rame danaklisis<br />

gareSe, miuxedavad imisa, rom isini im sarwmunoebas ar misdeven, romelsac qarTvelobis<br />

umravlesoba aRiarebs. amave dros, mniSvnelovania, rom igi maTgan ganasxvavebs SavSelebsa da<br />

eruSelebs, romlebmac<br />

“Zala-uneburad uRalates erovnebas da deda-enas, gascvales igi osmalurs<br />

enazed da Cveulebazed” (gogebaSvili 1990: 34).<br />

es gamonaTqvami konceptualurad didad ar gansxvavdeba zemore moyvanili<br />

gamonaTqvamisagan (_ aWarelTa Sesaxeb), magram, rogorc Cans, am SemTxvevaSi erovnul Tvisebas<br />

(da mis dakargvas!), gogebaSvilis azriT, gansazRvravs ena da tradicia (“Cveuleba”).<br />

ilia WavWavaZis “osmalos saqarTvelos” daweridan Svidi aTeuli wlis Semdeg, roca XX<br />

saukunis SuaxanebSi meore ms<strong>of</strong>lio omis damTavrebis Sedegad gaCenili politikuri<br />

koniunqtura warmoSobs TurqeTis saqarTvelos (zemo qarTlis) teritoriebis saqarTvelos<br />

sabWoTa respublikisaTvis SemoerTebis imedebs, sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqi<br />

kalistrate cincaZe mimarTavs tao-klarjeTis qarTvel mcxovrebT (“saqarTvelos<br />

sakaTalikozos zemo qarTlis eparqiebisaTvis”) 2 , moemzadon dedasamSoblosTan Sesarwymelad,<br />

“raTa sisxliTa da xorciT SekavSirebulma adamianebma moiyaron Tavi mSobliur miwa-wyalze”<br />

(vardosaniZe 2001: 193). saqarTvelos sapatriarqos meTauri qarTvelobis gaxleCil nawilTa<br />

erTianobis safuZvlad kulturul erTobas miiCnevs da yuradRebas miapyobs, rom TurqeTis<br />

saqarTvelo “is mxarea, sadac dairwa qarTuli kulturis akvani” da, “Tu raime mogvagonebs im<br />

qarTvelobas, es didebul taZarTa nangrevebia...” (iqve). mimarTva mTavrdeba dapirebiT, rom<br />

saqarTvelosTan gaerTianebis Semdeg aravin Seexeba muslim qarTvelTa sarwmunoebas da aravin<br />

aiZulebs maT, uaryon islami (iqve) 3 .<br />

sxvaTa Soris, am ori teqstis TiTo konkretuli monakveTis stilisturi siaxlove, _<br />

gacnobierebuli Tu gaucnobierebeli gamoxmaureba, _ amZafrebs istoriul-faqtobriv<br />

kontrasts:<br />

“osmalos saqarTvelo”: [samxrel qarTvelebs] “miaRebines mahmadianoba, zogs<br />

ZaldatanebiTa, zogs motyuebiTa da macdurobiTa” (WavWavaZe 1997: 59);<br />

kaTolikos-patriarqis mimarTva: “Cven aRTqmas vdebT: gabriyvebiT,<br />

mzakvrobiTa da cdunebiT arcerTi muslimani ar iqneba gaqristianebuli” (vardosaniZe<br />

2001: 193).<br />

patriarqis mimarTvis teqsti adasturebs ara oden iliaseuli ideuri<br />

memkvidreobiTobis SenarCunebasa da erTgulebas TviT komunisturi reJimis pirobebSi, aramed<br />

kidev erTxel imasac, rom Tavad saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis saWeTmpyrobelic ki,<br />

ilias erovnuli erTianobis koncefciis kalapotSi, erovnuli mTlianobis ideidan<br />

gamoricxavs sarwmunoebriv erTobas, xolo erovnuli erTianobis _ rogorc Cans _ erTaderT<br />

safuZvels igi kulturis erTobaSi xedavs.<br />

1 Sdr. ivane abxazis sityvebi, gadmocemuli grigol orbelianis CanawerebSi “mgzavroba Cemi tfilisidam<br />

peterbuRamdis”: “Tavadni da aznaurni, romelTaca uyvardaT mamuli, sarwmunoeba, mefe...” (orbeliani 1959: 172).<br />

2 Sdr. papuaSvili 1986: 105.<br />

3 Sdr. “osmalos saqarTvelo”: “qarTveli, Cvenda sasiqadulod, kvlav daumtkicebs qveyanasa, rom igi ar erCis<br />

adamianis sinidiss” (60).<br />

90


dabolos: ra akavSirebs erovnuli erTianobis ilia WavWavaZiseul koncefcias ernest<br />

renanis erT gviandel naSromTan, romelTanac “osmalos saqarTvelos” arapirdapir<br />

gadaZaxils miapyrobs yurs grigol yifSiZe.<br />

frangi pozitivisti filos<strong>of</strong>osisa da religiaTa istorikosis, erT dros metad<br />

saxelmoxveWili da sayovelTaod aRiarebuli ernest renanis (1823-1892) naSromi “ra aris eri?”<br />

(“u’est-ce qu’une nation?”) faqtobrivad misi sajaro leqciaa, romelic man sorbonis<br />

universitetSi waikiTxa 1882 wlis 11 marts 1 (sxvaTa Soris, renans ekuTvnis XIX saukuneSi<br />

daumsaxureblad farTod gavrcelebuli wigni “iesos cxovreba”, romelic mimarTulia<br />

qristianobis arsis winaaRmdeg da romelic pozitivisturi poziciidan afasebs ieso qristes<br />

pirovnebas, misiasa da moZRvrebas).<br />

renans miaCnia, rom “eris arsia, individuumebs hqondeT bevri saerTo bevri ramis<br />

dasaviwyeblad” (92), magram ras SeiZleba efuZnebodes es erTianoba? istoriulad eris<br />

erTianoba warmoiSoboda an dinastiis safuZvelze, an provinciaTa uSualo surviliT, an<br />

saerTo suliskveTebiT, daemarcxebinaT feodalizmis axirebebi (93), magram mainc, XVIII<br />

saukunemde erebis warmoSobis mTavari mamoZravebel-makavSirebeli muxti iyo dinastia.<br />

Tanamedrove xanaSi ki erovnuli TviToba SesaZloa eyrdnobodes:<br />

a) an rasas (magram renani ar iziarebs im Tvalsazriss, rom myari da mudmivi mxolod<br />

adamianTa rasebia da rom rasis ufleba pirveladia; mas amgvari Sexeduleba miuRebladac<br />

miaCnia da saxifaTodac, radgan Tanamedrove erebi TavisTavad arc erTgvarovanni arian da Tan<br />

rasis cnebas sxvadasxva Sinaarss aniWeben, erTi mxriv, anTropologebi da fiziologebi,<br />

romlebic sisxlismier naTesaobas gulisxmoben, xolo, meore mxriv, istorikosebi da<br />

filologebi, romelTaTvisac niSneulia enobrivi naTesaoba, _ ase nairgvarad gamijnuli<br />

rasobrivi dajgufebani ki ar emTxveva erTmaneTs; Sesabamisad, rasa nel-nela kargavs Tavis<br />

mniSvnelobas);<br />

b) an enas (Tumca renans miaCnia, rom adamianSi aris raRac, rac enaze maRla dgas: Tavad<br />

adamianis swrafva; xolo erovnuli politikis dafuZneba enaze niSnavs damokidebulebas<br />

filologiaze, iseve rogorc dafuZneba rasaze niSnavs damokidebulebas eTnografiaze; misi<br />

azriT, enasTan SedarebiT ufro mniSvnelovania kultura, radgan “adamiani gonieri da<br />

zneobrivi arsebaa... da igi sakuTar Tavs ama Tu im kulturas miakuTvnebs” _ 98);<br />

g) an religias (magram, renanis azriT, religias ara aqvs sakmarisi safuZveli<br />

Tanamedrove erovnebaTa dasafuZneblad da ver SeakavSirebs erovnul mTlianobas, radgan<br />

“Cven aRar gvyavs masebi, romelTac erTnairad swamT, _ yovels swams Taviseburad, rogorc<br />

SeuZlia, rogorc unda”, ris Sedegadac “religia gaxda sruliad individualuri” _ 99);<br />

d) an interesTa erTobas (romelic frang filos<strong>of</strong>oss aseve ar miaCnia sakmaris pirobad<br />

eris Sesaqmnelad);<br />

e) an geografias (Tumca, renanis sityvebiT, “teritoria, iseve rogorc rasa, ar qmnis<br />

erebs” da “eri sulieri sawyisia, istoriis Rrma garTulebaTa Sedegi, sulieri ojaxi da ara<br />

jgufi, romelic ganpirobebulia zedapiris formiT” _ 100).<br />

erovnuli erTianobis Sesaxeb am TvalsazrisTa ganxilvisa da miuReblobis Semdeg renani<br />

ayalibebs sakuTar koncefcias. mas miaCnia, rom ers mTlianobad warsuli da momavali kravs:<br />

“Tu pirveli maTgani mogonebaTa mdidari memkvidreobis erToblivi flobaa, meore aris<br />

saerTo SeTanxmeba, survili, erToblivad icxovron, erToblivad gaagrZelon wilad xvdomili<br />

daunawilebeli memkvidreobiT sargebloba” (100); “erovnebebi, rogorc individuumebi, Sedegia<br />

xangrZlivi Zalisxmevisa, msxverplisa da TviTSezRudvisa” (100); “winaparTa kulti yvelaze<br />

kanonieria yvela kults Soris, _ Cven winaprebma gagvxades imgvarni, rogorebic amJamad varT”<br />

(100); “gmiruli warsuli, didi adamianebi, dideba (magram namdvili) _ ai, mTavari kapitali,<br />

romelsac efuZneba erovnuli idea” (100); “saerTo didebis qona warsulSi, saerTo swrafvani<br />

momavalSi diad qmedebaTa erTad Casadenad, maTi survili momavalSi _ ai, mTavari pirobebi<br />

erad y<strong>of</strong>nisaTvis” (100); “amdenad, eri diadi solidarobaa, damyarebuli msxverplis grZnobaze,<br />

romelic ukve gaRebulia da romlis gaRebasac apireben momavalSi. eri gulisxmobs warsuls,<br />

magram awmyoSi is Sejamdeba xelSesaxebi faqtiT: esaa aSkarad gamoxatuli survili,<br />

gagrZeldes erToblivi cxovreba” (101); “Cven gavaZeveT politikidan metafizikuri da<br />

Teologiuri abstraqciebi. ra rCeba amis Semdeg? rCeba adamiani, misi swrafvani, misi<br />

moTxovnilebani” (101); “diadi Sejgufeba adamianebisa saRi azriTa da mgznebare guliT qmnis<br />

moralur cnobierebas, romelsac ewodeba eri” (102).<br />

advilad ver vityviT, rom eris renaniseuli koncefcia, romelic gamoiTqva (an, ufro<br />

sworad, _ warmoiTqva) ilias teqstis gamoqveynebis Semdeg, _ ernest renanis “ra aris eri?”<br />

xuTi wliT CamorCeba ilia WavWavaZis “osmalos saqarTvelos”, _ mTlianad emTxveodes<br />

erovnuli erTianobis iliaseul koncefcias, Tumca msgavsebanic SesamCnevia. gansakuTrebiT es<br />

iTqmis im poziciaze, sadac sisxlismieri naTesaobac (ese igi gvartomoba), enac da<br />

sarwmunoebac gamoricxulia eris warmomSob niSanTa wyebidan. magram SesamCnevia, rom ilia,<br />

1 teqstis gverdebs wignis dausaxeleblad Semdgom mivuTiTebT im gamocemis mixedviT, romelsac, savaradod,<br />

icnobda da eyrdnoboda grigol yifSiZe (ix. renani 1902: 87-101).<br />

91


enanisagan gansxvavebiT, nakleb yuradRebas miapyrobs momavals rogorc eris erTianobis<br />

ganmsazRvrel niSans. mTavari mainc isaa, rom iq, sadac renani msjelobs erisaTvis saerTo<br />

istoriuli warsulis ganmapirobebeli mniSvnelobis Sesaxeb, orive moazrovnis naTesaoba<br />

ueWvelia.<br />

ilias Tanamoazresa da mis pirvel biografs, grigol yifSiZes, uTuod hqonda safuZveli,<br />

amgvar naTesaobaze elaparaka, rac mis dakvirvebul da gamWriax mzeraze metyvelebs.<br />

sruliad bunebrivia, rom ilias publicisturi memkvidreobidan igi gansakuTrebiT<br />

gamoarCevs “osmalos saqarTvelos”; sruliad bunebrivia am mcire moculobis werilis mwerlis<br />

erT-erT fundamentur teqstad miCneva, sadac koncefcia erovnuli erTianobis Sesaxeb ase<br />

mkafiodaa Camoyalibebuli.<br />

damowmebani:<br />

gogebaSvili 1990: gogebaSvili i. rCeuli Txzulebani xuT tomad, t. II, Tb.: ganaTleba, 1990.<br />

diskusia 2006: “mamuli ena sarwmunoeba”: diskusia _ 17 dekemberi, 2002, saqarTvelo aTaswleulTa<br />

gasayarze, Tb.: arete, 2006.<br />

vardosaniZe 2001: vardosaniZe s. saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 1917-1952 wlebSi,<br />

Tb.: mecniereba, 2001.<br />

TamaraSvili 1902: TamaraSvili m. istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris, tf., 1902.<br />

ingoroyva 1957: ingoroyva p. ilia WavWavaZe: narkvevi, Tb.: saxelmw. gam-ba, 1957.<br />

kiknaZe 2006: kiknaZe z. ilias mamuli, saqarTvelo aTaswleulTa gasayarze, Tb.: arete, 2006.<br />

lomsaZe 1979: lomsaZe S. gviani Suasakuneebis saqarTvelos istoriidan; axalcixuri qronikebi, Tb.:<br />

mecniereba, 1979.<br />

mansvetaSvili 1985: mansvetaSvili i. mogonebebi: naxuli da gagonili, Tb.: sabWoTa saqarTvelo, 1985.<br />

meunargia 1987: meunargia i. [ilia WavWavaZe], ilia: mogonebebi gardasul dReTa, Tb.: merani, 1987.<br />

orbeliani 1959: orbeliani g. TxzulebaTa sruli krebuli, Tb.: sabWoTa mwerali, 1959.<br />

papuaSvili 1986: papuaSvili n. k. m. cincaZis cxovreba da mecnieruli memkvidreoba, mravalTavi:<br />

filologiur-istoriuli Ziebani, XIII, Tb.: mecniereba, 1986.<br />

renani 1902: Ренан Э. Собрание сочинений в 12-ти томах. Т.6. Киев, 1902.<br />

yifSiZe 1987: yifSiZe g. ilia WavWavaZe 1837-1907 (biografia), ilia: mogonebebi gardasul dReTa, Tb.:<br />

merani, 1987.<br />

WavWavaZe 1955: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. 4, Tb.: saxelmw. gam-ba, 1957.<br />

WavWavaZe 1987: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi I, Tb.: mecniereba, 1987.<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi II, Tb.: mecniereba, 1988.<br />

WavWavaZe 1997: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, tomi VI, Tb.: mecniereba, 1997.<br />

92


mRvdel-monazoni ioane (kalandia),<br />

giorgi SixaSvili, mamuka SixaSvili.<br />

wm. ilia marTlis (WavWavaZe) sameurneo-mmarTvelobiTi<br />

moZRvreba da saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis<br />

erovnuli koncefcia<br />

biblia gvaswavlis:<br />

`Tu vinmes ar surs muSaoba, maSin nurca Wams~ (2 Tes. 3, 10)<br />

`Rirsia maSvrali Tavisi sazRaurisa~ (luk. 10, 7)<br />

`netar arian mowyaleni, vinaidan isini Sewyalebul iqnebian~ (maT. 5, 7)<br />

`umjobesia gasce, vidre miiRo~ (saqme. 20, 34-35)<br />

,,miageT keisars keisrisa, xolo RmerTs RmrTisa” (maT. 22, 21)<br />

Tanamedrove pirobebSi saqarTvelos normaluri socialur-ekonomikuri ganviTareba<br />

warmoudgenelia fundamenturi erovnuli koncefciis gareSe, romlis SemuSavebisaTvis<br />

aucilebelia adgilobriv da zogadsakacobrio faseulobaTa optimaluri SeTanawyoba<br />

sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianobis procesSi.<br />

zogadsakacobrio da erovnul faseulobaTa Soris zeaRmatebuli adgili biblias,<br />

qristianul zneobas da masze dafuZnebul saTanado samurneo-mmarTvelobiT saqmianobas<br />

ukavia.<br />

saqarTvelos WeSmariti progresisaTvis aucilebelia bibliuri da religiur-eTikuri<br />

poziciebidan gaviazroT sazogadoebis ganviTarebis kanonzomierebebi. saWiroa qarTuli<br />

tradiciuli ms<strong>of</strong>lmxedvelobisaken Semobruneba da TanamedroveobasTan harmoniulad<br />

Sexamebuli qristianuli ekonomikuri azrovnebisa da Sesabamisi sameurneo-mmarTvelobiTi<br />

saqmianobis aRorZineba-ganviTareba.<br />

swored aseT saZirkvels efuZneboda saukuneebis manZilze Cveni socialur-ekonomikuri<br />

y<strong>of</strong>a, ramac istoriul qartexilebSi fizikur gadarCenasTan erTad, Tavis droze, ms<strong>of</strong>lioSi<br />

mowinave da TviTmy<strong>of</strong>adi ekonomikuri kulturis eradac warmogvaCina.<br />

amis Sesaxeb wm. ilia marTali (WavWavaZe) werda: `ueWvelia, Cveni uwindeli ekonomiuri<br />

wyoba iseTi y<strong>of</strong>ila, rom xalxs iqidam hqonia is qonebiTi Zal-Rone, romliTac igi gasZRolia<br />

amodena vai-vaglaxsa da omebsa amodena xnis ganmavlobaSi. ai, sagani Rirs SesaniSnavi da metad<br />

saintereso gamosakvlevad. es sagani rom Tval-win hqondes Cvens exlandel meistories, am<br />

saganzed rom ueWveli pasuxi mogvces vinme, bevrs naTels mohfenda awmyosa da momavalsac<br />

gzas gaunaTebda~ (WavWavaZe 1955a: 176),<br />

` ...warsuli _ mkvidri saZirkvelia awmyosi, rogorc awmyo momavlisa. ...es samTa JamTa<br />

erTmaneTzed damokidebuleba kanonia iseTive Seuryeveli da garduvali, rogorc yovelive<br />

buneburi kanoni. ...aRdgena istoriisa _ eris gamococxlebaa, gamomxnevebaa awmyos gageba da<br />

warmarTvaa, mermisis gamorkvevaa sibnelisagan~ (WavWavaZe 1955a: 200,204), `cxovreba erTiani<br />

mdinarea oris didis totisa: erTs rom xorcisaTvis moaqvs sazrdo, meores _ sulisaTvis. Tu<br />

an erTi daSra, an meore, _ gvami erisa mkvdaria, viTarca usulod xorci da uxorcod suli,<br />

saaqaosaTvis mainca. amitomac, vinca sCivis da hRaRadebs saxorcielo purisaTvis, is<br />

amdenadve, Tu ar metad, unda iRwvodes sasuliero purisaTvisac. adamiani, Tu mTeli eri,<br />

imisaTvis ki ar aris gaCenili, rom puri sWamos, aramed pursa sWams imitom, rom kacur-kacad<br />

icxovros da acxovros Tavis STamomavali~ (WavWavaZe 1955b: 342).<br />

adamianis cxovelqmedebis procesSi gamorCeuli adgili sameurneo-mmarTvelobiT<br />

saqmianobas ukavia, igi sazogadoebis socialuri organizaciis umTavres Semadgenel nawils<br />

warmoadgens.<br />

kacobrioba da saarsebo garemo, ekonomikuri potencialis CaTvliT, RmerTis mier<br />

Seqmnili samyaros Semadgeneli nawilebia. sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli yvela procesi,<br />

maT Soris, sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianobac, saRvTo nebis, ganmgeblobis, zrunvis,<br />

ganCinebebisa da daSvebis safuZvelze mimdinareobs.<br />

sarwmunoebriv safuZvelze damyarebul sameurneo-mmarTvelobiT saqmianobas Seiswavlis<br />

da warmarTavs saTanado samecniero-praqtikuli da saswavlo disciplina — Teologiuri<br />

(qristianuli) ekonomika, romelsac aqvs Tavisi kvlevis sagani, mizani, amocanebi, principebi,<br />

paradigmebi, meTodebi da a.S.<br />

Teologiuri (qristianuli) ekonomika RvTismetyvelur-ekonomikuri xasiaTis<br />

samecniero disciplinaa. igi Seiswavlis sameurneo procesebSi adamianis da sazogadoebis<br />

moTxovnilebaTa dakmay<strong>of</strong>ilebisaTvis saWiro nivTieri da aranivTieri dovlaTis Seqmnis da<br />

gamoyenebis gonivrul gzebs RvTivdadgenil im zneobriv safuZvelze, romelic adamianis da<br />

eris saukuno netarebas uzrunvely<strong>of</strong>s. Teologiuri ekonomika aris sameurneommarTvelobiTi<br />

saqmianobis Teoriul-meTodologiuri safuZveli, romlis praqtikuli<br />

93


ealizacia uzrunvely<strong>of</strong>s calkeuli adamianis, sazogadoebis, eris, saxelmwifos da<br />

kacobriobis RvTivsulier harmoniul socialur-ekonomikur ganviTarebas.<br />

didi sjulis kanonis debulebebidan gamomdinare, qristianuli ekonomikis umTavresi<br />

principia — faseulobaTa (maT Soris fulis, qonebis, simdidris) simarTliT (RvTivdadgenili<br />

zneobiT) mopoveba da sikeTeSi gamoyeneba (Rangris... 1987: 194, 536).<br />

Teologiur-ekonomikuri xasiaTis mecnieruli kvlevebisaTvis metad mniSvnelovani da<br />

aucilebela wmindanebis cxovrebasa da SemoqmedebaSi asaxuli sameurneo-mmarTvelobiTi<br />

sakiTxebis Seswavla.<br />

socialur-ekonomikuri ganviTarebis Teologiur-marTlmadidebluri gaazrebis<br />

safuZvlebi, sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianobis Teoriul-meTodologiuri paradigmebi,<br />

koncefciebi da principebi, Sesabamisi praqtikis analizi, samecniero-ekonomikuri kvlevis<br />

meTodikis sakiTxebi da, mTlianobaSi, wm. ilia marTlis sameurneo-mmarTvelobiTi moZRvreba<br />

gadmocemul-Camoyalibebulia qarTveli eris am saTayvanebeli wmindanis, mecnieris da<br />

praqtikosi ekonomistis (bankiris) mraval naSromSi, romelTagan aRsaniSnavia: `Zveli<br />

saqarTvelos ekonomiuri wyobis Sesaxeb~, `eri da istoria~, `sameurneo dabali skolebis<br />

Sesaxeb~, `winamZRvrianT-karis qarTuli sameurneo skola~, `xilnarobisa da mevenaxeobis<br />

saswavlebelTa Sesaxeb~, `oZisis sameurneo skolis Sesaxeb~, `sateqniko da saxelosno<br />

sawavlebelTa Sesaxeb~, `mecxramete saukune~, `ra giTxraT?, riT gagaxaroT?~, sxvadasxva<br />

wlebis Sinauri mimoxilvebi, `cxovreba da kanoni~, `xiznebis saqme~, `kerZo da saTemo<br />

miwaTmflobeloba~, `sazogadoebrivi cxovrebis naklni da misi ekonomiuri mizezebi~,<br />

`polemika noe JordaniasTan~, `Cveni qveynis ekonomiuri cxovrebis sazrunavi~, `Zveli da axali<br />

Cveni ekonomiuri cxovrebisa~, `kavkasiis sas<strong>of</strong>lo meurneobis sazogadoebis Sesaxeb~, `Cveni<br />

s<strong>of</strong>lis meurneoba da SekavSirebis saqme~, `Zvirfasi saaRebmicemo Wirnaxulis saqme~,<br />

`melioraciis saqme~, `mevenaxeobis da meRvineobis saqme~, `mebambeobis saqme~, `pureulis saqme~,<br />

`mesaqonleobis saqme~, `Cveni meurneoba da gzebisa da bazris sakiTxi~, `mrewvelobis saqme~,<br />

`werilebi saqarTvelos sabanko-sakredito da safinanso saqmeebze~, `sagazeTo SeniSvnebi<br />

Tbilisis qalaqis gamgeobis mimdinare saqmeebzed~, `Cveni glexoba da tyiT sargeblobis saqme~,<br />

`s<strong>of</strong>lis moxeleTa arCevani~, `s<strong>of</strong>lis mmarTvelobis reformis sakiTxze~, `gazeTi `meurne~ da<br />

sxv.<br />

wm. ilia marTlis sameurneo-mmarTvelobiTi moZRvrebidan SeiZleba gamoiyos Semdegi<br />

ZiriTadi sakiTxebi, romlebic aqtualurad exmianebian Tanamedroveobas (veSapiZe 1999: 23-24):<br />

• iliaseuli midgomebi da meTodebi ekonomikuri sakiTxebis Seswavlisas;<br />

• zogadsakacobrio miRwevebis gamoyeneba, rogorc sisworis ZiriTadi kriteriumi<br />

ekonomikuri sakiTxebis gadawyvetisas;<br />

• yvela sazogadoebis ekonomikuri wyobilebis safuZveli sakuTrebrivi urTierTobebia;<br />

• progresuli socialur-ekonomikuri urTierTobebi da erovnuli ekonomikuri<br />

modelis Seqmnis umTavresi amocanebi;<br />

• saerTo ekonomikuri keTildReobis Teoria da misi gamoyenebis gzebi;<br />

• saSinao da sagareo ekonomikuri urTierTobebis harmoniuli kavSiri da efeqtianoba;<br />

• ekonomikuri reformis Seswavla-Sefasebis meTodologia.<br />

bibliuri moZRvrebis safuZvelze wm. ilia marTali miiCnevs, rom `sulier RonesTan<br />

erTad unda vlides Rone xorcielic~. xorciel Rones igi `saekonomio moqmedebasac~ uwodebs.<br />

yoveli adamianis, eris da qveynis WeSmariti, RvTivsulieri progresi mxolod maSin aris<br />

SesaZlebeli, rodesac es ori Zal-Rone harmoniulad SeerTdeba da `erTad da ganuyrelad~<br />

gveqneba. wmindani wers: `momwifda CvenSi is azri, rom sulier RonesTan erTad unda vlides<br />

Rone xorcielic, rom sulis, Wkuisa da gonebis gaZlierebas mxar-da mxar unda mosdevdes<br />

qonebisa, jibis gaZlierebaca, rom eri da qveyana, romelTac an erTi aklia, an meore, calfexa<br />

kacsa hgavs, da, rogorc cal-fexa kaci Sors manZils saWiro simaliT ver gaivlis, isec eri,<br />

qveyana veras gaxdeba, Tu Tavis warmatebis sayevarSi es ori uRladi, yovelT-SemZlebeli Zal-<br />

Rone ar eyoleba Sebmuli erTad da ganuyrelad~ (WavWavaZe 1955b: 337).<br />

wmindani gvaswavlis Tu rogor unda mivaRwioT warmatebebs axal droSi: ` ...exla an adli<br />

unda gveWiros xelSi, an guTani, an Carxi qarxanisa, an marTulebi manqanisa. exla vaJkacoba<br />

omisa ki ar unda, rom sisxlsa hRvrides, vaJkacoba unda Sromisa, rom <strong>of</strong>li hRvaros. kidev<br />

vityviT, qveyana exla imisia, vinc irjeba da vinc icis wesi da xerxi garjisa, vinc ufro<br />

ufrTxildeba naSroms, vinc izogavs naRvaws... xmlianma mterma ver dagvaTmobina, ver<br />

wagvarTva Cveni miwa-wyali, Cveni qveyana. ...xmliT moseulma vera dagvaklo-ra, _ SromiT da<br />

garjiT, codniT da xerxiT moseuli-ki Tan gagvitans, fex-qveSidam miwas gamogvaclis, saxels<br />

gagviqrobs, gagviwyvets, saxsenebeli qarTvelisa amoikveTeba, da Cvens mSveniers qveyanas,<br />

rogorc upatrono saydars, sxvani daepatronebian. Sromasa da garjas, codnasa da xerxs<br />

veravin-Ra gauZlebs, Tu Sroma da garja, codna da xerxi win ar mivagebeT, win ar davaxvedreT,<br />

win ar davuyeneT~ (WavWavaZe 1955b: 12-13).<br />

wm. ilia marTlis azriT, qarTuli sazogadoeba saerTo-erovnuli ekonomikuri<br />

keTildReobis bunebisa da potencialis matarebelia, rac sxva faqtorebTan erTad<br />

94


dasturdeba imiT, rom saqarTveloSi ar y<strong>of</strong>ila mwvave wodebriv-qonebrivi dapirispireba,<br />

`ekonomiuri Zali ki, romelic dRes CvenSi marto miwismflobelobidan warmosdgeba, da,<br />

yovelive, rac am Zalis Sedegi odesme iqneba, CvenSi verc erTma wodebam, RvTis madliT, ver<br />

gaisakuTra da dRes CvenSi glexic imisTana mflobelia miwisa, rogorc Tavadi, aznauri,<br />

eklesia; dRes CvenSi glexi memkvidreobiT binadaria im mamulzed, romelic yovel glexs mamapapiT<br />

daCemebuli aqvs. TiTon baton-ymobis uflebac ki ar y<strong>of</strong>ila CvenSi kuTvnilebad erTisa<br />

da imave wodebisa: glexTac, rogorc Tavad-aznaurTa da eklesias, SeeZloT ymebis yola. ...raki<br />

eseni iyo, raki ufleba qveynis gamgeobisa marto xelmwifes hqonda da aravis sxvas, _ erTsa ra<br />

unda SehSureboda meoreSi, erTi imisTanas ras daexarbeboda meores, rom amiT erTi wyoba<br />

meores ganzed gasdgomoda da Caenerga is ganTviTeulebis, gancalkevebis grZnoba wodebaTa<br />

Soris, romelic exlandelis evropis mwvavs tkivils Seadgens. ...CvenSi glexTa da sxva wodebaTa<br />

Soris keTili midrekileba sufevs; rom erTmaneTs aramc Tu eucxoebian, aramed erTmaneTisken<br />

miizidebian~ (WavWavaZe 1956a: 55-56).<br />

iuridiul-ekonomikuri, wodebriv-qonebrivi, organizaciul-mmarTvelobiTi da<br />

sas<strong>of</strong>lo-sameurneo sakiTxebis Teologiur-istoriuli analizis safuZvelze wm. ilia<br />

marTali miiCnevs, rom `...Cvens cxovrebaSi aris imisTana fesvni, romelTa zedac SeiZleba<br />

amovides sikeTe erTobisa da yvelasaTvis saxeirod gaiSalos. amas unda davtrfodeT da<br />

SevxarodeT da ara vTakilobdeT da vmtrobdeT. amas xelis Sewyoba hmarTTebs da ara xelis<br />

SemarTva~ (WavWavaZe 1956a: 56).<br />

aseTi garemoebebis gaTvaliswinebiT wmindani daaskvnis, rom sayovelTao socialurekonomikuri<br />

keTildReobis miRweva mxolod saerTo, SeerTebuli ZalisxmeviT aris<br />

SesaZlebeli.<br />

yovelgvari gaWirvebis, maT Soris, socialur-ekonomikuri problemebis daZlevis<br />

saSualebad wmindans swavla, codna da mecniereba miaCnia. sazogadoebis `umTavres senad~ igi<br />

umecrebas, gaunaTleblobas asaxelebs da aRniSnavs, rom imisaTvis, rom sxvas ar SevyurebdeT<br />

xelSi da Cvens Tavs Cvenve virCendeT, swavla-ganaTlebaa saWiro, amisaTvis araferi ar unda<br />

davzogoT _ `Raribni Tu varT, swavla-ganaTlebis uqonlobis mizezia. swavla-ganaTleba<br />

TiTon aris saTave simdidrisa, maSasadame, aq arafris dazogva ar unda, rom am saTavidam<br />

simdidris wyaro movadinoT~ (WavWavaZe 1955a: 357).<br />

wm. ilia marTlis socialur-ekonomikuri kvleva, misi azrovneba eyrdnoba obieqturi<br />

istorizmisa da istoriis RvTismetyvelebis kanonzomierebebsa da principebs. dRevandeli<br />

movlenebis analizs igi iwyebs warsulis SefasebiT, saidanac gamokveTs saTanado paradigmas,<br />

koncepcias, magistralur gzas, romelic awmyos waiyvans win momavlisaken. wmindani<br />

gvisabuTebs, rom xangrZlivi istoriis manZilze saqarTvelos swori gzebiT uvlia, sakuTari<br />

rwmeniT da imediT ucxovria. Cveni sazogadoebrivi mowyobis mravali mxare, maT Soris<br />

sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianoba didi xnis nacadi da Semowmebulia. es aris fasdaudebeli<br />

ganZi, ganuzomeli sulier-xorcieli faseuloba, romelsac aucileblad unda vuwevdeT<br />

angariSs. saWiroa istoriulad Camoyalibebuli Cveni arseboba yovelmxriv `gamoviZioT~,<br />

`gamovikvlioT~, `mecnierebamde aviyvanoT~, konceptualur safuZvlad davisaxoT da win<br />

wavimZRvaroT samomavlo warmatebebis mosapoveblad.<br />

sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebis kanonzomierebaTa obieqturi kvlevis Sedegad<br />

wm. ilia marTalma gamokveTa s<strong>of</strong>lis meurneobis upiratesi roli qveynis ekonomikuri<br />

aRorZineba-gaZlierebisa da sulier-xorcieli winsvlis saqmeSi: `s<strong>of</strong>lis meurneobas, adgilmamulis<br />

patronobis warmoebas didi mniSvneloba aqvs xalxis simdidrisaTvis yvelgan da CvenSi<br />

ufro gansakuTrebiT. imitom, rom CvenSi sxva TvalsaCino ekonomiuri warmoeba ara aris ra,<br />

Tvinier s<strong>of</strong>lis meurneobis warmoebisa. Tavi da bolo xalxis cxovrebisa, sazrdoebisa,<br />

simdidrisa, magazed aris damyarebuli. ...xalxis simdidrezed kidev dafuZnebulia yovelis<br />

mTavrobis sulieri da xorcieli keTildReoba. aqedam advilad misaxdomia, rom mTels<br />

evropaSi yovelis xalxis mTavrobas didi yuradReba, didi zrunva aqvs miqceuli Tvisis xalxis<br />

s<strong>of</strong>lis meurneobazed da did fulsac xarjven, rom mag umTavress wyaros xalxis simdidrisas<br />

farTo, rigiani da Seuferxebeli dena hqondes~ (WavWavaZe 1956b: 257-258). sazogadoebis<br />

upirvelesi zrunvisa da dacvis obieqtad wmindanma s<strong>of</strong>lis meurneoba da, kerZod,<br />

miwaTmoqmedeba aRiara, radgan xedavda, rom `erTaderTi Rone Cvenis qonebis gaZlierebisa jer<br />

xanad marto mowaTmoqmedebaa CvenSi~. `...Telavis Tavad-aznaurobas es saWiroeba ugrZvnia da<br />

sagnad Semdgar amxanagobisa daudvia gankargeba da gaZliereba miwaTmoqmedebisa. gankargeba da<br />

gaZliereba swored im mxares unda mieqces, rom miwaTmoqmedebas CvenSi sxva gza da mimarTuleba<br />

auCinon, gaumravalgvaron kultura havisa da miwis Sesaferad, yovelive axlad SemosaRebi<br />

saWirnaxulo Seuwonon saSinao da sagareo bazris moTxovnilebas, Zvirfasi ram Wirnaxuli<br />

daudvan sagnad miwismomqmeds da iefis fasis Wirnaxulze xeli aaRebinon, an gauadvilon xarji<br />

da muSaoba~ (WavWavaZe 1956b: 40,42).<br />

wmindani xazgasmiT aRniSnavda: `...Cveni Zal-Rone, Cvenis cxovrebis da vinaobis burji,<br />

Cveni mkvidri da utyuari Semnaxveli, Cveni sikeTe da simdidre, _ miwa da guTania. romels<br />

ersac es ori sagani xelT SerCenia, imas Tavi imodenad kidev Seunaxavs, rom SeuZlian<br />

TavmowonebiT sTqvas: me eri var da mkvidri bina maqvs sadReisodac da samermisodac. sxva<br />

95


yovelive fuWia da warmavali, verc eris vinaobas daedeba saZirkvlad, da verc erTi jiSis,<br />

erTis sisxlisa da xorcis adamianT Tavs erTad mouyris da verc erad Sehqmnis. saqme miwaa da<br />

guTani. ... istoria marto im ers ekiTxeba, romelsac miwazed fexi udgas da xeli guTans uvlia.<br />

Tavdapirveli Semomqmedi erovnobisa da eris simdidrisa marto guTani da miwa y<strong>of</strong>ila da<br />

iqneba kidec. radganac istorias da CvenTa mama-papaTa mxneobas da Tavganwirvas es ori<br />

Zvirfasi ganZi CvenTvis SeurCenia, radganac sapolitiko da saekonomio y<strong>of</strong>a-cxovreba am oris<br />

sagniT suldgmulobs, amitomac yoveli warmateba, yoveli win wadgmuli biji am or sagnis<br />

mimarT, CvenTvis didis yuradRebis Rirsi unda iyos~ (WavWavaZe 1956b: 173, 176).<br />

socialur-ekonomikur cxovrebaSi warmoebis (kerZod, miwaTmoqmedebis) da vaWrobis<br />

sferoebis mniSvnelobis gaazreba-analizis safuZvelze wm. ilia marTali askvnis: `vaWrobac,<br />

rasakvirvelia, saWiroa eris cxovrebisaTvis, imodenad, ramodenadac igi ezideba saqonels<br />

iqidam, saca metia, iq, _ saca uWirT da am gziT Svelis simdidris m<strong>of</strong>enas da morigebas<br />

yovelgan. xolo vaWroba, wesieradac gawyobili, amis mets samsaxurs ver gauwevs adamiansa da<br />

bunebiTad imisTana ram aris, rom erTs binazed ar ayenebs kacs; saca gamorComaa da xeiri, iq<br />

aris imisi mamuli, imisi miwa-wyali. amitomac eri, marto vaWrobazed miqceuli, darRveulia,<br />

gaqsuebuli, gafantuli. ...amisTana ers aucilebel bedad is uweria, rom sxvis kedlad unda<br />

iyos, sxva ers Seexiznos, sxvisiT icxovros. amitomac sapolitiko moqmedebisaTvis igi Ronemoklebulia,<br />

erad y<strong>of</strong>nobisaTvis niadagi ara aqvs da xelcarielia, Tundac jibeebi oqroebiT<br />

hqondes gatenili. amisTana eris ekonomiuri y<strong>of</strong>a-cxovrebac im erzed aris damokidebuli,<br />

romelsac Sehkedlebia da romelsac xelT upyria miwa da guTani, imitom _ rom vaWroba ara<br />

hqmnis simdidresa; mas marto erTis adgilidam moWarbebuli simdidre gadaaqvs meore adgilas,<br />

saca naklebia, da am gadatan-gadmotanaSi Tavis gasamrjelod doiaqs iRebs iqidamac _<br />

saidamac gadaaqvs da iqidamac _ saca miaqvs. am saxiT, vaWroba arc eris simdidris<br />

gaZlierebaSi aris TviTmomqmedi monawile, maSasadame, igi, rogorc sapolitiko, isec<br />

saekonomio saqmeebSi, mudam sxvis mayurebelia, sxvis pirSi macqerali, da namdvil ganaTlebul<br />

vaWars yovelTvis win gamosaxuli isa aqvs, rom misi keTildReoba im eris bedTan aris<br />

Sexorcebuli, romelsac Sehxiznebia. amitomac igi ar erideba da Tavisad miaCnia im eris Wirica<br />

da lxinica~ (WavWavaZe 1955b: 174-175).<br />

socialur-ekonomikuri ganviTarebis procesSi xelisuflebasa da sazogadoebas Soris<br />

sameurneo-mmarTvelobiTi urTierTobebis harmonizaciis mizniT wmindani gvirCevs:<br />

`mTavrobas imisTana wyobileba unda hqondes, rom erTis gziT, Tavis xalxis meurneobis<br />

namdvils, utyuars da aucilebels saWiroebas dRemudam hscnobdes, da meores gziT _ mzad<br />

iyos fuliT, codniT, rCeviT dauyovnebliv Semweoba miaSvelos iq mainc, saca kerZo pirTa<br />

SeZleba ver gaswvdeba~ (WavWavaZe 1956b: 258); amave dros, saWiroa uSualo mwarmoeblebi<br />

gaverTiandeT sazogadoebriv organizaciebSi, kooperativebSi da `...vecadoT, rom rac<br />

TviTeul calke kacisaTvis miuwdomelia, is erTianis Sekrul-SeboWvil RoniT vimoqmedoT:<br />

TviTeulis calke groSi erTad SevagrovoT, Rone Rones SevakecoT, Sroma Sromas mivuyenoT<br />

da am gziT bevrni erTad SevebneT uRelSi cxovrebis avkargianobis sawevlad, rom Cveni<br />

na<strong>of</strong>li, Cveni naRvawi Cvenve gvrCebodes, Cvenve gvrgebodes~ (WavWavaZe 1956b: 13). aseTi<br />

organizaciebis magaliTad wmindans mohyavs: `kavkasiis sas<strong>of</strong>lo meurneobis sazogadoeba~,<br />

`kaxeTis s<strong>of</strong>lis meurneTa kavSiri~, `xilisa da bostneulis gamsaRebeli sazogadoeba~,<br />

Wirnaxulis momyvanTa amxanagobebi, saglexo gamsesxebel-Semnaxveli sazogadoebebi da sxv.<br />

rig naSromebSi wm. ilia marTali ganixilavs zogadad monarqiuli mmarTvelobis<br />

institutis da, konkretulad, misi socialur-ekonomikuri funqciebis ganxorcielebis<br />

udides mniSvnelobas saqarTvelosaTvis. magaliTad, miwaTmflobelobis sistemis samarTliani<br />

da optimaluri mowyoba-regulirebis saqmeSi saqarTvelos mefeTa rolis Sesaxeb igi wers:<br />

`sikeTe Cvenis ekonomiuris agebulebisa da wyobisa imaSi y<strong>of</strong>ila, rom miwa, ese igi mamuldeduli,<br />

cotad Tu bevrad ufro samarTlianad morigebuli y<strong>of</strong>ila Cvens xalxSi, vidre sadme<br />

sxvagan. sakvirvelia, rom dRes-aqamomde umamulo, ubinao kaci CvenSi TiTqmis arsad ar<br />

moiZeveba. amisTana wyobam mihmarTa usaTuod Cveni xalxi miwaTmoqmedebas, romelic ufro<br />

dauSromeli da mkvidri wyaroa xalxisa da qveynis sazrdoebisaTvis, vidre sxva ram. xsna Cvenis<br />

qveynisa am wyobaSi unda y<strong>of</strong>iliyo, da vidre am wyobas ufrTxildebodnen Cveni mefeebi, im<br />

dromde qveyana Cveni Ronieri y<strong>of</strong>ila da gasZRolia mters ase Tu ise~ (WavWavaZe 1955a: 177).<br />

wmidanis aRweriT, Cveni saxelovani mefeebi Semkulni iyvnen Zlieri qarTuli<br />

saxelmwifos mmarTvelisaTvis aucilebeli da damaxasiaTebeli iseTi pirovnuli TvisebebiT,<br />

rogoricaa: eklesiuroba, suliereba, zneobrivi siwminde, didbunebovneba, guliT da azriT<br />

goniereba, ganswavluloba, lideroba, samarTlianoba, simSvide, meurnis niWi, gamrjeoba,<br />

qvelmoqmedeba, gaWirvebulTa da sneulTa daxmareba, ucxoTSemwynarebloba.<br />

Tanaxmad bibliuri zneobrivi da socialur-ekonomikuri swavlebisa, rasac efuZneba wm.<br />

ilia marTlis sameurneo-mmarTvelobiTi Teoria da misi pirovnuli praqtikuli moRvaweoba,<br />

yovelma adamianma da calkeulma organizaciam Semdegi movaleobebi da saqmeebi unda<br />

aRasrulos SeZlebisamebr:<br />

1. pativi miagos RmerTs da saxsari Seswiros eklesiis ganviTarebas;<br />

2. daexmaros sxva adamianebs, gansakuTrebiT — gaWirvebulebs;<br />

96


3. moixados movaleoba saxelmwifosa da sazogadoebis winaSe;<br />

4. izrunos RmerTis qmnilebis — bunebis dacva-SenarCunebisaTvis;<br />

5. daikmay<strong>of</strong>ilos piradi da saojaxo moTxovnilebebi;<br />

6. gamonaxos, SeinarCunos da ganaviTaros Semosavlis wyaro;<br />

7. izrunos micvalebulTa sulebis saoxad.<br />

es RvTaebrivi sibrZne unda daedos safuZvlad yoveli adamianis, sazogadoebisa da<br />

eris saqmianobas cxovelqmedebis yvela sferoSi, maT Soris, upirvelesad, sameurneommarTvelobiT<br />

praqtikaSi.<br />

aRniSnuli movaleobebi uflismierad akisria yvelas — calkeul adamians, ojaxs,<br />

samTavrobo, samewarmeo Tu arasamTavrobo, arasamewarmeo organizaciebs, parlaments,<br />

sasamarTlos, masmedias, mTlianad saxelmwifos, mis liderebs, mefeebs, prezidentebs,<br />

premier-ministrebs da TviT eklesiasac.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, migvaCnia, rom saqarTvelos RvTivsulieri,<br />

harmoniuli socialur-ekonomikuri ganviTarebisa da sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianobis<br />

radikaluri sruly<strong>of</strong>isaTvis aucilebeli da SesaZlebelia muSaobis gaSla Semdegi ZiriTadi<br />

mimarTulebebiT (SixaSvili 2003: 270-271):<br />

• harmoniuli socialur-ekonomikuri ganviTarebisaTvis aucilebeli<br />

RvTivdadgenili sibrZnis, wmindanTa cxovrebasa da SemoqmedebaSi asaxuli<br />

sameurneo-mmarTvelobiTi sakiTxebis Seswavla;<br />

• fuZemdebluri bibliuri swavlebis, qristianuli zneobis, socialuri da<br />

sameurneo-mmarTvelobiTi paradigmebis, koncefciebis da principebis<br />

Sexamebuli gamoyeneba;<br />

• saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis istoriuli aspeqtebis siRrmiseuli<br />

gaazreba;<br />

• saeklesio-samonastro meurneobriobis gamocdilebis Seswavla-gamoyeneba;<br />

• Tanamedrove ms<strong>of</strong>lios uaxlesi socialur-ekonomikuri koncefciebis<br />

(Teologiuri ekonomika, neoekonomika, metaekonomika, mdgradi ganviTareba da<br />

sxv.) da progresuli sameurneo-mmarTvelobiTi praqtikis saTanado Seswavlagamoyeneba;<br />

• saqarTveloSi mTeli sameurneo-mmarTvelobiTi saqmianobis kompleqsuri<br />

Teologiur-socialur-ekonomikur-eTikuri analizis Catareba;<br />

• aRniSnulis safuZvelze sazogadoebis harmoniuli RvTivsulieri ekonomikuri<br />

ganviTarebis erovnuli koncefciis, strategiis da Sesabamisi samTavrobo<br />

programis SemuSaveba;<br />

• erovnuli meurneobis yoveli calkeuli sferosaTvis saTanado samoqmedo<br />

qveprogramebis SemuSaveba da ganxorcieleba.<br />

saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis erovnul koncefcias safuZvlad unda daedos wm.<br />

ilia marTliseuli, qristianuli moZRvrebidan gamomdinare paradigmebis erTianoba: `mamuli,<br />

ena, sarwmunoeba~, ,,warsuli, awmyo, momavali~, `sulieri da xorcieli puri~, `sulieri da<br />

xorcieli Ronis erTianoba~, `wodebriv-qonebrivi Tanasworoba~, `saerTo-erovnuli<br />

ekonomikuri keTildReoba~, `Sroma, garja, codna da xerxi~, `swavla, codna da mecniereba~,<br />

`Rone _ Rones, Sroma _ Sromas~, `s<strong>of</strong>lis meurneobis upiratesoba~, `miwa da guTani~,<br />

`ekonomikuri siZliere _ saadgilmamulo mrewveloba~, `monarqiis roli ekonomikaSi~,<br />

`harmonia: mTavroba, xalxi, meurneoba~, `urTierTsiyvaruli~ (SixaSvili... 2007: 112).<br />

wm. ilia marTlis memkvidreoba sazogadoebrivi cnobierebisa da y<strong>of</strong>ierebis yvela<br />

sferos moicavs, romelTa Soris umTavresia socialur-ekonomikuri problematika. wmindanma<br />

da mecnierma, pirvelma qarTvel mkvlevarebs Soris, Cveni mravalsaukunovani ekonomikuri<br />

safuZvlebis gamorkveva aRiara saqmianobis Zireul miznad. man Tavisi SemoqmedebiTa da<br />

SromiT dagvanaxa, Tu ra unda vakeToT qveynis sazogadoebrivi keTildReobis aRorZinebisa da<br />

Semdgomi sruly<strong>of</strong>isaTvis (mRvdel-monazoni ioane (kalandia) 2000: 87).<br />

wm. ilia marTlis sameurneo-mmarTvelobiTi moZRvreba dRevandeli saqarTvelos<br />

ZiriTad saWiroebebs esadageba da gvaZlevs swor gezs qveynis harmoniuli RvTivsulieri<br />

socialur-ekonomikuri ganviTarebisaTvis, globalur sistemaSi misi WeSmariti misiis<br />

dadgenisa da Rirseuli adgilis damkvidrebisaTvis.<br />

damowmebani:<br />

veSapiZe 1999: veSapiZe S. ilia WavWavaZis ekonomikuri kvlevis meTodologia da Tanamedrove ekonomikuri<br />

ganviTarebis aqtualuri sakiTxebi. Tb., 1999.<br />

mRvdel-monazoni ioane (kalandia) 2000: mRvdel-monazoni ioane (kalandia). socialur-ekonomikuri<br />

sakiTxebi wm. ilia marTlis SemoqmedebaSi. sadiplomo naSromi. Tbilisis sasuliero akademiaseminaria,<br />

2000.<br />

Rangris krebis kanonebi 1987: Rangris krebis kanonebi. wignSi: saqarTvelos eklesiis kalendari 1987.<br />

saqarTvelos sapatriarqo. Tb., 1987.<br />

97


SixaSvili 2003: SixaSvili g. socialur-ekonomikuri ganviTarebis erovnuli koncefciis da sagadasaxadosafinanso<br />

saqmianobis bibliuri gaazreba. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne.<br />

ekonomikis seria. t. 11, 3., 2003.<br />

SixaSvili g., SixaSvili m. 2007: SixaSvili g., SixaSvili m. wm. ilia marTlis (WavWavaZe) ekonomikuri<br />

moZRvreba _ saqarTvelos socialur-ekonomikuri ganviTarebis erovnuli koncefciis<br />

safuZveli. saerTaSoriso konferencia `ilia WavWavaZe da misi epoqa~. Tezisebis krebuli.<br />

saiubileo RonisZiebaTa samTavrobo komisia. Tb., 2007.<br />

WavWavaZe 1955a: WavWavaZe i. Zveli saqarTvelos ekonomiuri wyobis Sesaxeb. Txz., t. 4, Tb., 1955a.<br />

WavWavaZe 1955°: WavWavaZe i. eri da istoria. Txz., t. 4, Tb., 1955a.<br />

WavWavaZe 1955°: WavWavaZe i. Tavad-aznaurobis gulgriloba swavla-ganaTlebis saqmeSi. Txz., t. 4, Tb.,<br />

1955a.<br />

WavWavaZe 1955b: WavWavaZe i. ra giTxraT? riT gagaxaroT?. Txz., t. 5, Tb., 1955b.<br />

WavWavaZe 1955b: WavWavaZe i. Sinauri mimoxilva. 1882 weli, ivlisi-agvisto. Txz., t. 5, Tb., 1955b.<br />

WavWavaZe 1955b: WavWavaZe i. Sinauri mimoxilva 1892 wlisa. Txz., t. 5, Tb., 1955b.<br />

WavWavaZe 1955b: WavWavaZe i. Sinauri mimoxilva 1895 wlisa. Txz., t. 5, Tb., 1955b.<br />

WavWavaZe 1956°: WavWavaZe i. cxovreba da kanoni. Txz., t. 6, Tb., 1956a.<br />

WavWavaZe 1956°: WavWavaZe i. Zveli da axali Cveni ekonomiuri cxovrebisa. Txz., t. 7, Tb., 1956b.<br />

WavWavaZe 1956b: WavWavaZe i. kaxeTis s<strong>of</strong>lis meurneTa kavSiri. Txz., t.7, Tb., 1956b.<br />

WavWavaZe 1956b: WavWavaZe i. kavkasiis sas<strong>of</strong>lo meurneobis sazogadoebis Sesaxeb. Txz., t. 7, Tb., 1956b.<br />

98


daujdomeli sagalobeli wmidisa ilia marTlisa<br />

eka CikvaiZe<br />

1987 wlis 20 ivliss sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqma ilia II-m sveticxovlis<br />

taZarSi brZana: `RvTis gangebiT mogvevlina ilia WavWavaZe, rogorc winaswarmetyveli da<br />

mqadagebeli, rogorc `xma mRaRadeblisa udabnosa Sina~, sityva marTali da WeSmariti, raTa<br />

bibliur mosesaviT aeRo mowamebrivi tvirTi eris winamZRvrobisa. man itvirTa jvari sruliad<br />

saqarTvelosi da Seudga golgoTis aRmarTs. swamda, rom misi Tanamedrove saqarTvelos<br />

gadarCena mxolod qristianuli sarwmunoebis ganmtkicebas SeeZlo. wmindanad aRiarebis Semdeg<br />

ilia aris ara marto poeti, mwerali, sazogado moRvawe, aramed gamorCeuli moZRvari,<br />

mqadagebeli sikeTisa da simarTlisa, rwmenis. wmindanad aRiarebis Semdeg igi aris didi<br />

sulieri mfarveli Cveni kulturis, Cveni mwerlobis, Cveni axalgazrdobis, Cveni momavali<br />

Taobebisa~. 1997 wels sasuliero akademiis studentma merab galdavam (dRes, dekanozma miqael<br />

galdavam) Seadgina wminda ilia marTlis daujdomeli sagalobeli.<br />

sasuliero mwerloba mWidrod ukavSirdeba saeklesio cxovrebas da yovelTvis asaxavs Tu<br />

exmianeba im dakveTas, rasac eklesia, mrevli iTxovs misgan. cnobilia, rom saeklesio<br />

literaturam mravali Janri SesZina mwerlobas. zogi maTgani dResac viTardeba, zogi ki_aRar.<br />

magaliTisTvis agiografiuli literatura gamogvadgeba, romelic, faqtobrivad, Caanacvla<br />

biografiam (TumcaRa, ideuri aspeqtiT biografia agiografiis datvirTvas ver SeiZens, radgan<br />

sxvaa mizani agiografiuli Txzulebisa_Seqmnas xati, gvaCvenos gza idealis msgavseba-wvdomisa<br />

da sxva biografiisa, romelic mxolod aRwers faqtebs ganurCevlad datvirTvisa). egzegetikur<br />

Txzulebebs, ZiriTadad, SemkrebelobiTi xasiaTi aqvT, cocxalia qadageba da a.S. qarTuli<br />

mwerlobis organuli nawilia himnografia. sasuliero sagaloblebSi gamoikveTa Cveni eris<br />

SemoqmedebiTi potenciali, daixvewa da ganviTarda qarTvel poetTa gemovneba Tu stili.<br />

himnografia aris sasuliero poezia, sadac poeturi teqsti, Cveulebriv, galobiT sruldeba.<br />

miuTiTeben, rom `simReris is gvari, romelic RvTaebisadmi mimarTuli locva iyo, iwodeboda<br />

himnad. himnebiT RvTaebas scemdnen Tayvans.~ 1 sasuliero poezia RvTismsaxurebas ukavSirdeba.<br />

amitom yvela qristian ers Tavisi nacionaluri himnografia aqvs. qarTuli sasuliero poeziis<br />

dasawyisad meSvide saukunes varaudoben. originalurma himnografiam Tavisi ganviTarebis<br />

umaRles mwvervals miaRwia meaTe saukuneSi. XVIII saukunidan ki sasuliero himnebi, ise, rogorc<br />

sasuliero mwerlobis sxva Janris Txzulebebi, mwirad iqmneba. TumcaRa, XX saukunis bolos<br />

qarTul saeklesio mwerlobaSi am TvalsazrisiT didi gamococxleba igrZnoba. sasuliero<br />

xasiaTis Txzulebebi ara mxolod iqmneba qarTul enaze, aramed intensiurad iTargmneba. am<br />

process isic uwyobs xels, rom saqarTvelos eklesiis wminda sinodis dadgenilebiT, qarTulma<br />

eklesiam Seimata axal wmindanTa dasi. amitom bunebrivad gaCnda saWiroeba tropar-kondakTa da<br />

sagalobelTa Seqmnisa (TumcaRa, aris meore gzac, sazogado tropar-kondakTa da sagalobelTa<br />

moSvelieba, radgan wmindanis msaxureba gansazRvrulia misi rangiT). sagalobelTa Seqmna-<br />

Targmnis process calsaxad dadebiTad ver SevafasebT, radgan dagrovda xelaRebiT,<br />

samwuxarod, xSirad ugemovnod, arasaTanado codniT, sifrTxiliT, stiliT, eniTa da leqsikiT<br />

Sesrulebuli mdare xarisxis himnebi da sakiTxavebi. swored amitom saqarTvelos sapatriarqom<br />

sagangebo komisiac Seqmna, romelsac axalTargmnil da axlad Seqmnil TxzulebaTa cenzireba<br />

evaleba. am TvalsazrisiT, ilia marTlis daujdomeli gamonaklisia. sagalobelTa avtorma<br />

mSvenivrad gaarTva Tavi im problemebs, romelTa umetesobac, upiratesad, XVIII-XX saukuneebSi<br />

TavCenili sirTuleebiT aris ganpirobebuli. mniSvnelovani iyo sami ZiriTadi sakiTxis<br />

gadawyveta: 1. kompozicia, radgan daujdomeli sagaloblis specifika rTulia, xolo im wyvetis<br />

fonze problemad warmoCndeba rogorc teqnikuri mxare sagaloblisa, ise formisa da Sinaarsis<br />

urTierTmimarTebis sakiTxi; 2. enobriv-stiluri sakiTxebi, radgan sagalobeli sruliad axal<br />

enobriv-literaturul sivrceSi iqmneba, mrevlisTvis, romelsac daujdomelma saTanado<br />

locviTi ganwyoba unda Seuqmnas, amitom, erTi mxriv, leqsikuri qsovili, enobrivi saSualebebi<br />

ar unda iyos xelovnuri (risi bunebrivi saSiSroebac aris), mZime da arqauli, meore mxriv, unda<br />

SeinarCunos ganwyobis aRmatebuloba, zeaweuli intonacia da, rac mTavaria, saeklesio stili<br />

(rac arabunebrivia dRevandeli saliteraturo enisTvis), e.i. saTqmeli stilurad da<br />

formobrivad zustad, saTanado eniTa da adekvaturi stiliT unda gadmoices, ise, rom ar<br />

dairRves mTavari_(3), warmoCndes wmindanis xati, rac rTulia rogorc zogadad, ise am<br />

konkretul SemTxvevaSi, radgan unda moxdes yoveli CvenganisTvis nacnobi mwerlis, sazogado<br />

moRvawis aRqma, transformacia wmindanad, unda Seiqmnas xati ilia marTlisa, rogorc<br />

wmindanisa. Seasbamisad, unda gamoikveTos wmindanis sulieri portreti, cxonebis gza, Rvawlis<br />

is saxe, riTac daimkvidra sasufeveli.<br />

1. akaTisto aris sagalobeli, romelic sruldeba daujdomlad. misi qarTuli<br />

saxelwodeba swored daujdomelia. igi Tavisi specifikiT, struqturiTa da SinaarsiT<br />

1 platoni, citata mogvyavs l. grigolaSvilis werilidan `qarTuli himnografia~ (qarTuli ena da literatura<br />

skolaSi, 1983 w. 1, gv. 87 )<br />

99


gansxvavdeba himnografiuli kanonisgan, formobrivad ki kondaks uaxlovdeba. Tavdapirvelad<br />

akaTisto erqva saRvTismetyvelo-qebiTi xasiaTis Txzulebas, romelic RvTismSobels eZRvneba.<br />

swored RvTismSoblis daujdomelma daudo saTave am Janrs himnografiaSi (daujdomels ikossa<br />

da xairetizms/gixarodensac uwodeben). sauflo dResaswaulTa Tu wmindanTa daujdomlebi<br />

gvian_XII saukunidan iqmneba. qarTul enaze RvTismSoblis daujdomeli XI saukuneSi iTargmna.<br />

XII saukuneSi nikoloz gulaberisZem Seqmna sveticxovlis sakiTxavi, romelsac erTvis<br />

gixarodenis muxlebi. mogvianebiT es muxlebi, calke gamokrebili, sveticxovlis daujdomlad<br />

Camoyalibda. ZiriTadi nawili qarTul enaze arsebuli akaTistoebisa naTargmnia. akaTistos<br />

qarTuli Targmani Seswavlili ar aris, rac kidev ufro arTulebs ilia marTlis daujdomlis<br />

rogorc modelze, ise formobriv-kompoziciuri struqturis sakiTxebze saubars. akaTisto,<br />

kondakis msgavsad, 24 nawilisgan Sedgeba da ikos-kondakis monacvleobazea agebuli. es aris,<br />

faqtobrivad, 12 didi da 12 mcire str<strong>of</strong>i, ikoss mosdevs 12 gixarodeni. pirvel kondaks<br />

mohyveba gixarodenis muxli, romelic yvela ikosis Semdeg meordeba, xolo danarCen 11 kondaks<br />

refrenad gasdevs `aliluia~ (n. sulava, `qarTuli himnografia: tradicia da poetika~).<br />

RvTismSoblis akaTistos win uZRvis Sesavali. berZnuli enis Sinagani struqturidan da<br />

melodiurobidan gamomdinare, daujdomlis (RvTismSoblis akaTistos) yvela ikoss erTnairi<br />

ritmuli modeli aqvs da emyareba izosilabizms, maxviliani da umaxvilo marcvlebis<br />

raodenobas. garkveul kanonzomierebas eqvemdebareba misi metruli struqturac: gixarodenis<br />

eqvsi wyvilidan pirveli aTmarcvliania, meore cameti, mesame-Teqvsmeti, meoTxe_TxuTmeti,<br />

mexuTe da meeqvse_TerTmeti. rogoria Cveni sagaloblis kompoziciuri mxare? unda iTqvas,<br />

rom daujdomlis avtori formobriv mxares ufro Tavisuflad epyroba. aq ar gvaqvs<br />

akrostiquli Sesavali, romelic win uZRvis RvTismSoblis akaTistos. sagalobeli Sedgeba 13<br />

(da ara 12) kondakisa da 12 ikosisgan, I kondaks mosdevs gixarodenis muxli: `gixaroden,<br />

ganrRveulisa mamulisa sulisa ganmacxovelebelo da gonebaTa CvenTa zecad aRmyvanebelo<br />

wmidao ilia marTalo!~ daujdomeli sruldeba bolo locviT. pirveli da meTormete ikosebis<br />

gixarodeni 11 mimarTvisgan Sedgeba, danarCeni_12_12. rogorc mosalodneli iyo, akaTistos<br />

ar axasiaTebs izosilaburi metruli struqtura da marcvalTa kanonzomieri monacvleoba.<br />

Sinagani ritmika, dinamizmi mokle da vrcel frazaTa Tavisufal monacvleobazea damyarebuli.<br />

mag.: `gixaroden, samzeosa zeda aRmobrwyinebulo moRvaweo sakvirvelo; gixaroden, iberiisa<br />

venaxisa keTilmemtileo~.<br />

2. enobriv-stiluri TvalsazrisiT akaTisto axloa homiletikasTan. sagaloblis sulieri<br />

datvirTvis mniSvneloba izrdeba, Tuki Txzulebis avtori zustad grZnobs saTqmelis Sinaarss<br />

da arCevs saTanado leqsikas, saWiro stils. sabolood, es yovelive formisa da Sinaarsis<br />

urTierTobamde daiyvaneba. cnobilia, rom sasuliero literatura formobrivgamomsaxvelobiTi<br />

saSualebebis ganviTarebis TvalsazrisiT ufro statikuria, vidre saero.<br />

rogorc wesi, sasuliero TxzulebaTa avtorni meti sifrTxiliT epyrobian Sinaarsis<br />

leqsikur-stilur mxares. zemoT aRvniSneT, rom imata mdare xarisxis TxzulebaTa ricxvma. es<br />

ki ramdenime mizeziTaa ganpirobebuli. erT-erTi ganmsazRvreli faqtori gaxlavT kadnieri<br />

midgoma, radgan saTanado codnis gareSe hkideben xels nebismieri sirTulis masalas. meore<br />

faqtoria wyveta, e.i. tradiciis darRveva, rac enobriv da leqsikur maxasiaTeblebzec isaxeba.<br />

SeuZlebelia locviTi ganwyobaSegiqmnas amgvari Sinaarsis frazam: `TviTmfrinaviT<br />

CamogabrZanes...~ (RvTismSoblis xatis erT-erTi axladSeqmnili paraklisidan). samwuxarod,<br />

aseTi ram arcTu iSviaTia. akaTistos `daxvewil stils gansazRvravs antikuri ritorikisa da<br />

poetikis tropuli metyveleba: antinomiuroba, sinonimia, etimologiuri figurebi~ (n. sulava,<br />

dasax. naSr.). rogoria ilia marTlis daujdomelis ena da stili? cxadia, enobriv-stilur<br />

analizs ar SevudgebiT da mokled SevniSnavT, riT aRwevs sagaloblis avtori sasurvel mizans.<br />

msazRvrel-sazRvrulis sruli bruneba (RmrTivkurTxeulisa codnisa sasumelsa dawafebulo);<br />

postpoziciuri wyoba (gulisa Cvenisa gansatfobelad amomzevebulo); savrcobiani formebi<br />

(mowevnulsa xmovanebasa...Tanamexme veqmneT); funqciaaRdgenili nawevari (sixaruliTa miT<br />

simSvidisaiTa); TandebulTa, zmniswinTa, wevr-kavSirTa da kavSirTa arqauli formebi<br />

(aRmyvanebelo, ganmacxovelebelo, esreT,...); Zveli qarTuli saliteraturo enis<br />

gacocxlebuli leqsikuri fondi (`metrfe, saTnoCenili, Tanamexme, marcvali lxinebuli,<br />

sulieriTa tvifariTa dabeWduli...~); mniSvnelovania isic, rom stilisa da leqsikis xarjze<br />

TviT biografiuli elementebic Zalze faqizad Semodis qebaSi da tlanq biografiul<br />

aqcentebad aRar aRiqmeba: `mamulisa SenisaTvis mamulisave dateveba saTno-iCine da<br />

peterburgsa Sina swavlulebisa beReli igi Seni uvrcelesi mwignobrobisa ifqliTa xvavrielhqmen~.<br />

ebiani mravlobiTis paralelurad didia nar-Taniani mravlobiTis wili, rac poeturmanerul<br />

stils gamokveTs. gvaqvs saxarebiseuli paradigmebi Tu tipuri antinomiebi<br />

(`aRsasruliTa SeniTa beliarisa manqanebisa Semmusrvelo~); locviTi ganwyobis misaRwevad da<br />

xatis Sesaqmnelad daujdomelis avtori mimarTavs semantikur, azrobriv sinonimiasac:<br />

`eklesiisa sagalobelisa keTilxmovano Zlispiro, romelsaca Segamkoben mefsalmuneni,<br />

romlisaTvisca enani amod Znoben...~ miuxedavad zemoTqmulisa, mniSvnelovania zomiereba<br />

arqaul formaTa Tu leqsemaTa, sintaqsuri wyobisa Tu tropTa moxmobisas, rac sazeimo,<br />

aRmatebul ganwyobas yvalasTvis misawvdoms xdis. es aris ena, romelic gasagebia yvelasTvis,<br />

100


visac waukiTxavs locva, fsalmuni, daswrebia RvTismsaxurebas da ara zogierTi<br />

axalgadmoqarTulebuli ZegliviT mZime da gaugebari.<br />

3. miuTiTeben, rom `himnografi, romelic sagalobels miuZRvnis, vTqvaT, macxovris Sobas,<br />

sxva amocanis winaSe dgas, xolo wmindanis ganmadidebeli ramdenadme gansxvavebul situaciaSia,<br />

qristianuli dResaswaulis mniSvneloba yvelasTvis erTnairad cxadia. misi gandidebis<br />

tradicia ukve Seqmnilia, am Temaze axali sagaloblis damweri agrZelebs tradicias, wmindanis<br />

Rvawlis ganzogadeba ki maTi cxovreba-moRvaweobis pirvel aRmwerTa mier xorcieldeba.<br />

tradicias axla eyreba saZirkveli. Tumca am tradiciisTvis sqema udidesi qristianuli<br />

dResaswaulebis Temaze Seqmnil nawarmoebebSi ukve moxazulia~. 1 saanalizo sagaloblis<br />

specifikas gansazRvravs swored is, rom igi ganadidebs axal wmindans, romlis moRvaweobisa da<br />

cxovrebis detalebi met-naklebad yvelam icis. pozicia gansazRvrulia, Sefasebac ki<br />

wmindanisa_TiTqos ukve ganvlili etapi. daujdomlis avtori ilia marTlis cxovrebis<br />

pirveli Semfasebeli ar aris. magram himnografi qmnis mowamis zedroul da zesivrcul models,<br />

xats. unda ganzogaddes martvilis saxe da msmenlis locviTi mimarTeba damyardes masTan.<br />

garda amisa, unda gviCvenos wmindanis konkretuli adgili zeciur ierarqiasTan mimarTebaSi.<br />

amasTan dakavSirebiT, avtoris winaSe dgeba droisa da sivrcis problema (rac sagalobelSi<br />

sxvadasxva kuTxiT warmoCndeba). amdenad, sainteresoa, ra momentebi gamoikveTeba ilia<br />

WavWavaZis RvawlSi da rogor transformirdeba ilia-sazogado moRvawe ilia marTlad: ilia<br />

uflis (`dauvalisa mis uqmnelisa mnaTobisa~) qadagia; igi `axovani mRviZarebiT Cven, udebTa da<br />

sawyalobelTa warmwymedeli sulieri Zilis ganmafrTxobelia~; `dauRamebeli naTlis metrfea~;<br />

`uflis (sikvdiliTa sikvdilisa mZlevelisa) mobaZavia; suliT mRviZarea~; `suliwmidis madliT<br />

aRbeWduli mamulis siyvarulis yrmobidanve SemsakuTrebelia~; `marcvali lxinebuli~<br />

(gaRvivebuli); `Cveni gonebis mzrdeli~; `sarwmunoebis mecnierebiT ganmamtkicebeli da<br />

mecnierebis nay<strong>of</strong>ierisa sarwmunoebiTa ganmacxovelebelia~; `slvis qristesmier<br />

wrfelmy<strong>of</strong>elia~; `ganrRveuli mamulis sulisa ganmacxovelebelia~, `mamulisaTvis muSakia~,<br />

`iberiisa mWmunvariTa bediTa damwuxrebuli aRvsebuli dauSreteli lamparia~, `sulieri<br />

trapezis zedaSea, romelic eris simrTelisTvis wyurielia~, `umecrebaTa zeda mgloviarea,<br />

romlis namuSakevsac angelozni caTa Sina xmovaneben~. xazis gagrZeleba usasrulod SeiZleba,<br />

radgan TiToeuli fraza axali plastiT warmoaCens ilias, rogorc wmindans. msmenelis<br />

locviTi ganwyoba Zalian kargad nacnob aspeqtsac axali ganwyobiT aRiqvams, ris Sedegadac<br />

`daRamebadi wiwamuridan maradisi ciskrisaken msrboli~ ukve ara ilia_mwerali da sazogado<br />

moRvawe, aramed wminda ilia marTalia, romlis rangic ganisazRvra simarTliT RvTis, erisa da<br />

sakuTari sindisis winaSe.<br />

1 l. grigolaSvili, droisa da sivrcis poetikisaTvis Zv. qarTul himnodrafiaSi, ivironi 1000, Tb. 1983, gv. 107<br />

101


ilia WavWavaZe da qarTuli emigracia<br />

rusudan niSnianiZe<br />

,,ilia WavWavaZe saqarTvelos naxevari saukunis istoriaa”, - am sityvebiT daiwyebs Tavis<br />

werils cnobili qarTveli mecnieri, rusTvelologi viktor nozaZe parizSi gamomaval Jurnal<br />

,,qarTlosis“ saiubileo (merve) nomerSi da iqve: kaci, ,,vinc” hqmnida istorias” (nozaZe 1937:3).<br />

es ukve SefasebiTi kategoriidanaa. qveynis istoria — seriozuli Tema.<br />

yoveli ganzogadeba mecnierul sifrTxiles iTxovs da TavisTavad, rTuli saqmea. miT<br />

ufro im SemTxvevaSi, roca gansxvavebulia samoqmedo da saazrovno sivrce. isic<br />

angariSgasawevia, rom adamianebi wlebis ganmavlobaSi icvlian azrs, pozicias, Sexedulebebs.<br />

kvlevis procesSi sainteresoa imis garkveva, ramdenad logikuria (an gulwrfeli ) es ,,cvla’’.<br />

ilia WavWavaZe — gamorCeuli saxeli XIX da XX saukuneebis gzasayarze. misadmi miZRvnili<br />

publicisturi werilis Tu narkvevis araerTi avtori erTad aRmoCnda ucxoeTis miwaze. isini<br />

sxvadasxva partiuli kuTvnilebis Tu inteleqtualuri SesaZleblobebis adamianebi iyvnen.<br />

,,ilias Temam’’ kidev ufro gaamZafra maTi pirovnuli urTierTobebic; gansxvavebulma<br />

ms<strong>of</strong>lmxedvelobebma mkveTrad iCina Tavi. samSobloSi es ufskruli TiTqos ase Rrma ar iyo. es<br />

polemika sazRvargareT ar dawyebula, iq gagrZelda mxolod. kontrastebis im sibrtyeze<br />

dayvana — dadebiTia es Tu uary<strong>of</strong>iTi, gaaubraloebs emigrantuli publicistikis paToss.<br />

literaturis istoriisaTvis mniSvnelovania sazRvargareT moRvawe araerTi<br />

politikosis, mecnieris da mwerlis mosazreba. statiebi, narkvevebi, leqsebi — es<br />

mravalferovani masala ms<strong>of</strong>lios sxvadasxva saxelmwifoSia dastambuli (gaz.,,TeTri giorgi”<br />

9 1927, 16 1929, 13 1928, 27 1930, 31 1930, 80 1934, 81—82-83 1934, parizi J. ,,brZolis xma” 39 1934,<br />

parizi, ,,kavkasioni” X 1965, parizi, r.gabaSvili ,,rac maxsovs”, miunxeni, 1959, noe Jordania<br />

,,Cemi warsuli”, parizi, 1953, s.bereJiani ,,nawerebi”, berlini, 1943, gr. robaqiZe ,,krebuli”,<br />

karlo inasariZis gamocema, miunxeni, 1984, al.sulxaniSvili ,,ra xdeboda metexis cixeSi<br />

qarTveleb Soris 1923 da 1924 wlebSi da ilias mkvlelobis sinamdvile”, san francisko, 1985 da<br />

mravali sxv.).<br />

,,vinc dakarga samSoblo, man dakarga yvelaferi,”_ esaa sityvebi parizSi gamomaval<br />

gazeTSi dabeWdili werilidan: ,,saxelmwifoebrioba Tu individualizmi.” avtori Tavis gvars<br />

bolomde ar amxels (d. k_Svili). saintereso statia gamorCeul ganwyobas qmnis: ,,Cven<br />

davkargeT samSoblo da misi dakargviT, rom Cven yvelaferi davkargeT amas gansakuTrebuli<br />

simwvaviT vgrZnobT aq, emigraciaSi my<strong>of</strong>i da iq, rusul komunistur monobaSi my<strong>of</strong>i<br />

qarTveloba”(k_Svili 1929:1).<br />

epoqaluri faqtebis Sefaseba arcTu iSviaTad, drois distancias gulisxmobs, magram<br />

arseboben movlenebi, romelTac maSinve daerqmevaT zusti saxeli. gaz. ,,TeTri giorgi”<br />

farTod aSuqebs ilias Temas. v. emuxvaris werili saTauriT: ,,5 ivlisis kanoni”: ,,ilia WavWavaZe<br />

iyo saqarTvelos saxelmwifoebriobis aRdgenis ideologi! xom faqtia, rom i. WavWavaZis mTeli<br />

muSaoba iyo am saxelmwifoebriobisaTvis niadagis momzadeba!”(emuxvari 1928: 4). kontrasti<br />

saxezea. statiaSi meore gvari amotivtivdeba: ,,xom faqtia, rom n. Jordania iyo ideologi<br />

qarTveli eris nacionalur gadagvarebis... n. Jordania mTels mis moRvaweobis ganmavlobaSi<br />

niadags uTxrida saqarTvelos politikur Tavisuflebis SesaZleblobas.”<br />

werilis avtori am xelisuflebas sayvedurobda uzarmazari qonebis da udevrad<br />

gaflangvas da magaliTad mohyavda is istoriuli faqti, roca 1917 wels erovnul yrilobaze<br />

gamosul kote afxazs didxans usaubria saxelmwifoebriobis Sesaxeb, nacionalizmze da Turme<br />

urCevda damswreT saqveyno saqmeebis gadawyvetisas ar exelmZRvanelaT mxolod partiuli<br />

mosazrebebiT. aqve, ilias mier daarsebuli tfilisis guberniis saTavadaznauro bankis qoneba<br />

,,30 oqros milioni maneTi” gadaucia. es ilias saqarTvelos mier Seqmnili qoneba ganadgurda<br />

Jordaniasa da misi partiis mier, Tvlis avtori. istoriuli suraTis aRsadgenad davsZendi,<br />

roca es werili iwereba kote afxazi _ didi erovnuli moRvawe, ilias diswuli saqarTveloSi<br />

ukve daxvretilia.<br />

sainteresoa saredaqcio werili ,,Cveni pasuxi ,,damoukidebel saqarTvelos” da 30<br />

martis koloniis gmirebs,” romelic gamoqveynda gaz. ,,TeTri giorgis”27 nomerSi<br />

(redaqciisagan 1930: 3). kategoriuloba marto toniT ar cnaurdeba, aramed leqsikoniT. ras da<br />

rogor elaparakebian isini erTmaneTs: ,,Tqven... tyuilebis guda xarT. erTmaneTsac ki atyuebT.<br />

raindi aravis cils ara swamebs. Tqven ki pr<strong>of</strong>esionaluri cilismwamlebi xarT.<br />

gaixseneT, ra cili daswameT ilia WavWavaZes... raindi zurgidan, qurdulad aravis mohklavs,<br />

Tqven ki teroristebis mTeli kasta SehqmeniT da saukeTeso qarTvelebs qurdulad xocavdiT.”<br />

es araa TaobaTa Soris brZola. asakobrivi sxvaoba danaxvis sxvadasxva rakurss rom<br />

gansazRvravs. es adamianebi, aw ukve miuxedavad RirebulebebTan damokidebulebis mkveTri<br />

gansxvavebisa, erTad aRmoCndnen ,,sxva” miwaze. garemom gadamwyveti gavlena iqonia.<br />

samSoblodan geografiulad Sors my<strong>of</strong>ma adamianebma sityva ,,patriotizmi” ufro mtkivneul<br />

konteqstSi gaiazres. ,,Tqveni patriotizmi _ klasTa brZolaa, kaenoba... Cven rom rusebs<br />

102


vlanZRavT es raindoba ar ariso da Tqven rom ilias lanZRavdiT, sicocxle mouwamleT, cili<br />

swameT _ es ki raindoba iyo?”<br />

zogadad aRvniSnavdi, rom emigraciaSi dabeWdili werilebis ZiriTadi paTosi<br />

xazgasmulad cxadia; iqneba es cnobili fraza: ,,tyes Wrian, nafotebi scviva!” romlis Tu<br />

SeiZleba ase iTqvas, ,,personirebul istorias” (anu, ra viTarebaSi da vis ,,braldeboda” misi<br />

avtoroba wlebis monacvleobiT) SegviZlia, gavadevnoT Tvali (gaz. ,,TeTri giorgi”, 31 parizi,<br />

1930 r. gabaSvili ,,rac maxsovs”, miunxeni,1959 gaz. ,,erToba”13 (1253)714 XII 1997 da sxv.); Tu ilia<br />

WavWavaZis mkvlelobasTan dakavSirebuli calkeuli faqtebis gaanalizeba da detalebis<br />

gamokveTa (kreb. ,,kavkasioni” X parizi, 1965 al. sulxaniSvili ,,ra xdeboda metexis cixeSi<br />

qarTveleb Soris 1923 da 1924 wlebSi da ilias mkvlelobis sinamdvile” san francisko, 1985<br />

vlasa mgelaZe ,,mogonebebi” wigni II parizi, 1972 Jurn. ,,omega”9 (47) IX 2003 da sxv.). TiToeul am<br />

TemasTan dakavSirebiT damoukidebeli, calke naSromebi daideba, albaT. amjerad, minda<br />

wamovwio es Temebi da erT saazrovno sivrceSi warmovadgino. kidev erTi sakiTxi, romelic<br />

qarTuli emigraciisTvisaa mniSvnelovani, esaa partiuli (samoqalaqo) dapirispirebis<br />

mtkivneuli aspeqti. am TvalsazrisiT sainteresoa Semdegi gamocemebi: ,,kavkasioni” X parizi,<br />

1965 gaz.<br />

,,TeTri giorgi”69. 70. 71 X_XII parizi, 1933 gaz. ,,TeTri giorgi”80 IX parizi, 1934 gaz.<br />

,,TeTri giorgi”81. 82. 83 X_XII parizi, 1934 gaz. ,,brZolis xma”29 I parizi, 1933 gaz. ,,brZolis<br />

xma”39 I parizi, 1934 saqarTvelos faSisturi darazmuloba, debulebani moRvaweobisa da<br />

brZolisaTvis, parizi, 1937.<br />

rac Seexeba mwerlobas. qarTul emigrantul poeziaSi zogadad, miZRvniTi xasiaTis<br />

leqsebi sakmaod uxvadaa, magram ,,ilias Tema” mainc gamorCeulia. isini momxdari tragediidan<br />

mravali wlis Semdeg daiwera; anu, es ar gaxlavT imwuTieri afeqtis, datirebis nimuSebi.<br />

garkveuli emociuri Tu ideuri biZgiT Seqmnili poeturi nawarmoebebi sayuradReboa da<br />

vfiqrob, mniSvnelovanic.<br />

1932 wels parizSi daiwera giorgi yifianis leqsi saTauriT: ,,ilias”. aq im tragediis<br />

gaxsenebaa, rasac marcval-marcval inaxavs xsovna.<br />

Tavze dagvengra didebis dila,<br />

lega Rrublebi aqsovs arSias,<br />

bazaleTis tbas cremlebSi sZinavs,<br />

oqros akvanic qariSxalSia.(yifiani 1930_1965: 27)<br />

SeuZlebelia, samSoblos dacilebulma poetma garkveuli paraleli ar gaavlos. misTvis<br />

ubedurebaTa seria xom ilia WavWavaZis mkvlelobiT daiwyo da avadsaxsenebeli Tebervlis<br />

dReebiT damTavrda. Tumca, amas damTavreba kacma rom Tqvas, arc ki hqvia, roca fiqriT,<br />

biografiiT, cxovrebis wesiT es TariRebi gansazRvravs arsebobis grZel gzas. es ara<br />

mxolod poeturi kavSiria:<br />

Sewyda brZola da xmam daiZira,<br />

Tebervlis qari moTqvams qaliviT,<br />

jvreb _ gadamtvreul saflavebs sZinavs,<br />

mkerd _ garRveuli gorgaslaniviT.<br />

qarTvel emigrant poets isev didi winapris aCrdili rCeba imedad, ufro zusti<br />

Semdegi naTqvami iqneba, albaT, misi Seurigebeli brZola, is erovnuli ZarRvmagari idea,<br />

romlis ganadgureba ar SeiZleba. eri isev mxsnels elodeba. ,,mamis molodini”, rogorc aseT<br />

SemTxvevaSi ityvian xolme:<br />

dRes saqarTvelo Tav daxrilia,<br />

Senze natyviar ganwirul bediT,<br />

isev geZaxis: _dido ilia!<br />

Semusrul droTa Saravandedi.<br />

marTalia, xana ferSecvlilia da gaZarcvuli, magram Soreuli naTeli jer kidev<br />

mkrTalad cimcimebs. swored es eimedeba leqsis avtors.<br />

1958 wels dawers giorgi gamyreliZe leqss, romelsac aseT minawers gaukeTebs: ,,ilias<br />

daRupvis 50 wlis Tavze” (gamyreliZe 1960: 18).<br />

es poeturi nawarmoebic droismieri gaxsenebiT iwyeba:<br />

iyo is xana<br />

kurTxeulTa welTa rigebis,<br />

roca cxovrobdi aq, Cven Soris,<br />

Cveno iliav!<br />

103


qarTvel emigrants daviwyebia, rom ,,aq, Cven Soris,” ukve is adgili araa, sadac axla<br />

Tundac TviTon cxovrobs. axla es ,,iq”_aa, saqarTveloSi. avtori aqebs am mamuliSvilis<br />

Rvawlsa da damsaxurebas eris winaSe; is arc im garemos gaTvaliswinebas iviwyebs, romelic<br />

ilias da mis Tanamoazreebs daxvdaT; is winaaRmdegobebi, siZneleebi. amgvari winapirobis<br />

aRweraa misive leqsSi, saTauriT ,,ori meuRle” (dasax. kreb.).<br />

avtori cdilobs, poetur nawarmoebs sazogadoebrivi datvirTva misces.<br />

leqsis finali ganazogadebs qveyanaSi datrialebuli tragediis masStabebs da<br />

mniSvnelobas; aqvea xazgasmiT Tqmuli umTavresi saTqmelic: es erTi kacisaTvis damiznebuli<br />

tyvia ar iyo:<br />

roca gesroles wiwamurSi muxTali tyvia,<br />

gana Sen mogkles? Cvenc dagvkodes SenTan<br />

ziarad;<br />

Cvenc gulSi mogvxvda Seni tyvia,<br />

Cveno iliav,<br />

da gulSi dagvaqvs Sen saxelTan mware iarad.<br />

Sen _ Cven!... am or sxvadasxva sityvas amjerad erTi mniSvneloba aqvs; tyviis samiznec,<br />

niSac da msxverplic saziarod gaunawilebiaT. axsna martivicaa da bunebrivic: maT xom erTi<br />

qveyana, erTi miwa da erTi fesvi aqvT.<br />

,,vinaoba”_es sityva arc aq moasvenebs gadmoxvewil qarTvelobas. marTalia, erTianoba<br />

darRveulia, magram am sityvis mniSvnelobis gancda ar dakargula. dRis wesrigidan ar<br />

moxsnila yoveli erisaTvis Tu pirovnebisTvis mravlisdamtevi kiTxva: vin var? da es mxolod<br />

sakuTari Tavis obieqtizacia ar aris. es ufro farTo masStabis pasuxs iTxovs. istoria<br />

warsuls gulisxmobs, ukve ganvlils, momxdars. TiTqmis aswleulis gadasaxedidan faqtebi<br />

ufro sxvagvarad aRiqmeba. XX saukunis dasawyisidan sxva xana dgeba. TiToeuli movlena Tu<br />

Sefaseba mZime xasiaTs iRebs. macduria ,,socialuri winsvlis” azri. ,,saamuri qveynis”<br />

mSeneblobisTvis momwodebelT sxva ideologia amoZravebT da sakiTxavia: realobis<br />

Semmecnebeli da gasaazrebelia igi Tu xelisuflebis dauflebis instrumenti.<br />

da am sruliad gansxvavebuli ms<strong>of</strong>lmxedvelobis adamianebs, bedis ironiiT, saerTo<br />

istoriuli warsuli da sadReisod ,,saziaro” awmyo aqvT. ,,ilias sikvdili angelozma<br />

mimxila sizmarSi, meore dRes mamcno gazeTma”,_ dawers grigol robaqiZe, xolo mogvianebiT,<br />

1944 wels berlinSi ityvis: ,,saqarTvelos Tavs atydeba didi ubedureba: wiwamuris veli<br />

irwyeba didi qarTvelis sisxliT. mkvleli qarTvelTa naSieria, raic kidev ufro amZafrebs<br />

tkivils. didia glova da vaeba. xolo saocari da sacnauri: eris mier Rrmad gancdil tanjvaSi<br />

mkvleloba TandaTan ,,msxverplis” saxes iRebs _ msxverplis, romlis saidumloeba<br />

sinamdvilis gardamqmneli Zalaa... yovel qarTvelSi iRviZebs saqarTvelo _ iRviZebs ara<br />

wilobiT, aramed mTlad: iRviZebs mTeli saqarTvelo, mTeli misi bediT. arc erTi meqme<br />

qarTveli ar rCeba ganze ganapirebuli. yoveli maTganis gza midis amieridan am msxverplis<br />

niSniT” ( robaqiZe 1984: 64).<br />

dameTanxmebiT, mkacri ganaCenia da umZimesi xvedri. ,,am msxverplis niSniT” _ Tumca,<br />

meoce saukunis urTules gzaze Semdgari jer kidev ar fiqrobs ase. marTalia, emigraciis<br />

periods es ar ekuTvnis, igi saqarTveloSia dastambuli 1913 wlis 12 aprils, magram<br />

TvalSisacemia gansxvaveba, mwerali sxvagvarad miiCnevs: ,,saqarTvelo aRar aris mTeli da<br />

rogorc cocxali arsi, igi qarTvelSi ar arsebobs. samagierod, darCenilan nawilni da nawilni<br />

TviTonve cdiloben mTelobas. saqarTvelo me var, _ai, fsixiuri gancda qarTvelisa... Suri,<br />

mZulvareba, gautanloba da quCis _ rogorc sicocxlis simbolos gamefeba... is, vinc mTels<br />

Taviss sicocxleSi gmiri _Svilis dabadebas eloda, Svili_qamis movlenas moeswro:<br />

didebuli moxucis sisxliT moirwyo mSobeli miwa”(robaqiZe 1913:3).<br />

grigol robaqiZem kargad icis, ras niSnavs ilia WavWavaZis ideis erTguleba da misi<br />

saqmis gagrZeleba saqarTveloSi. roca arc TviTon darCa ,,ganze ganapirebuli” da aqtiurad<br />

Seudga moRvaweobas, emigrantis mware y<strong>of</strong>a iwvnia, Tumca arc iq dauyria far_xmali da Tavisi<br />

saqmianobiT, didi literaturuli memkvidreobiT Tavis TanamoazreebTan erTad axla ,,iqedan”<br />

ismoda misi mamuliSviluri yiJina.<br />

am poetur teqstebSi araerTgzis ganmeordeba ,,gancda moxevis.”<br />

qarTul emigrantul mwerlobaSi ilia WavWavaZis monumenturi figura araerTi rakursiT<br />

(istoriuli moRvawe, lirikuli leqsis gmiri, literaturuli personaJi, mimarTvis obieqti)<br />

daixateba. sazRvargareT avtorebisaTvis ar arsebobs saxelmwifo (ideologiuri) cenzura.<br />

yoveli maTgani axla ukve imas wers, rogorc Tvlis sworad. am teqstebis gaanalizeba da kvleva<br />

sainteresoa da mniSvnelovani ara mxolod literaturuli TvalsazrisiT, aramed qveynis<br />

istoriis gaazrebis TvalTaxedviTac.<br />

damowmebani:<br />

gamyreliZe 1960: gamyreliZe g. ,,gviani rTveli”. santiago de Cile: 1960.<br />

104


emuxvari 1928: emuxvari v. ,,5 ivlisis kanoni”. gaz. ,,TeTri giorgi”, 13. X. parizi: 1928.<br />

k._Svili 1929: k_Svili d. ,,saxelmwifoebrioba Tu individualizmi”. gaz. ,,TeTri giorgi”, 16. II. 1929.<br />

nozaZe 1937: nozaZe vik. J. ,,qarTlosi”, 8, parizi: 1937.<br />

redaqciisagan 1930: ,,Cveni pasuxi ,,damoukidebeli saqarTvelos” da 30 martis koloniis gmirebs. gaz.<br />

,,TeTri giorgi” , 27, parizi: 26.V .1930.<br />

robaqiZe 1913: robaqiZe gr. gaz. ,,saxalxo gazeTi,” Tbilisi: 12. IV. 1913.<br />

robaqiZe 1984: robaqiZe gr. krebuli. k. inasariZis gamocema, miunxeni: 1984.<br />

yifiani 1930-1965: yifiani g. ,,leqsebi”. parizi: 1930-1965.<br />

105


qarTuli mwerlobis iliaseuli Sefasebis tipologiisaTvis<br />

i.modebaZe<br />

T.ciciSvili<br />

literaturaTmcodneobis calke mecnierebad Camoyalibeba XIX saukunidan iwyeba,<br />

TandaTan gamoikveTa Seswavlis sagani, Seiqmna literaturis erTiani Teoria (erTiandeba<br />

“poetika” da “ritorika”), damuSavda mxatvruli Semoqmedebis ZiriTadi kanonebi,<br />

literaturaTmcodneobiTi cnebebi da sxva. didi yuradReba daeTmo mwerlobisa da<br />

sazogadoebrivi cxovrebis urTierTkavSirs.<br />

me-XIX saukunis kritikas axasiaTebs yuradRebis mkveTri gaZliereba Tanadrouli<br />

literaturuli movlebebis mimarT. jer kidev lesingi, didro, Sileri, goeTe, frangi socialutopistebi,<br />

herderi, romantikosebi, haine, “axalgazrda germanuli” kritika, Semdgom ki sentbevi,<br />

hiugo, balzaki, bestuJevi, kiuxelbekeri, kireevski, nadeJdini da mravali sxva,<br />

cdilobdnen gaecnobierebinaT mimdinare literaturuli movlenebi, maTi specifika,<br />

progresuli sawyisebi da formebi. yovel maTgans Taviseburad esmoda literaturisa da<br />

cxovrebis urTierTkavSiri, yvela aRiarebda cxovrebis ama Tu im mxaris zegavlenas mweralze,<br />

mis Semoqmedebaze, magram Tanamedrove literaturuli procesis sistematizaciis principebi,<br />

rogorc dasrulebuli koncefcia, arcerT maTgans ar SeumuSavebia.<br />

Seiqmna “literaturis istoriebi”. mecnieruli azri nel-nela dascilda sinkretizms,<br />

magram im periodis kritikosebi literaturuli movlenebis sistematizaciisas erT-erTi<br />

romelime principiT xelmZRvanelobdnen: biografiuliT, istoriuliT, esTetikuriT,<br />

kritikul-esseisturs da a.S. iseTi zogadi xasiaTis naSromebSic ki, rogoric aris vilmenis<br />

“franguli literaturis kursi”, sent-bevis sistematuri mecnieruli Sromebi, hetneris “XVIII<br />

saukunis literaturis istoria”, Selis “poeziis dacva” da sxva. kvleva mxolod XVIII saukuniT<br />

Semoifargla ∗ . Tumca, TiTqmis yoveli maTgani, gansakuTrebiT ki sent-bevi da vilmeni, xSirad<br />

ganixilavdnen Tanamedrove literaturuli procesis movlenebsa da problemebs. miuxedavad<br />

imisa, rom XIX saukunis 30-40-iani wlebidan dasavlur kritikaSi gaZlierda socialuristoriuli<br />

tendencia, Tanamedrove saxogadoebrivi procesebisa da literaturis<br />

urTierTSefardeba mainc epizodur saxes atarebda. mas lokaluri (da ara sistematuri)<br />

xasiaTi hqonda. Tavis erT-erT werilSi iseTma gamoCenilma moazrovnemac ki, rogoric iyo<br />

sent-biovi, aRiarebs, rom sazogadoebrivi cxovrebisa da literaturis kavSiris damyarebis<br />

mcdeloba mxolod mcdelobad, “dausrulebel xidad” darCa (sent-bevi 1970:99).<br />

XIX saukunis literaturaTmcodneobaSi besarion belinskim, erT-erTma pirvelma, Seqmna<br />

meTodologiuri koncefcia, romlis safuZvelzec Semdgom ganaxorciela rusuli<br />

literaturis periodizacia-Seswavla. belinski mTeli Tavisi cxovrebis manZilze misi<br />

Tanadrouli literaturis Seswavlis meTodologiur sistemas amuSavebda, romelic daefuZna<br />

esTetikur, istoriul da kritikul-publicistur principebs. Tanamedrove literaturis,<br />

rogorc erTiani sagnis, sistemur-mecnieruli Seswavla (anu uaxlesi literaturis istoriis<br />

Seswavlis mecnieruli koncefciis Seqmna) sruliad axal mimarTulebas warmoadgenda<br />

imdroindel esTetikur-kritikul azrovnebaSi. kritikis ZiriTad principad b. belinskim<br />

“monizmi” (istoriuli da esTetikuri meTodebis gaerTianeba) gamoacxada. g. plexanovi Tvlida,<br />

rom is amuSavebda iseT “sazogadoebrivi cxovrebidan gamomdinare sistemas, romelic<br />

sazogadoebrivi cxovrebiTve aixsneboda da, Tavis mxriv, am cxovrebas ganmarTavda da masze<br />

farTo da nay<strong>of</strong>ieri zegavlenis saSualebasac ki iZleoda” (plexanovi 1975: 213).<br />

XIXs. qarTuli kritikis kvlevis ZiriTadi sagani Tanadrouli qarTuli mwerlobis winaSe<br />

mdgomi problemebisa da literaturis ganviTarebis kanonzomierebebis gaazreba iyo. cnobili<br />

qarTveli moRvaweebis (s.dodaSvilis, al. cagarelis, al. xaxanaSvilis, k.abaSiZis da sxv.)<br />

werilebSi gamoikveTa Tu ra gzebiT viTardeboda mSobliuri literaturis istoriis<br />

sistematizaciis ZiriTadi principebis damuSavebis procesi.<br />

solomon dodaSvilma, pirvelma mogvca qarTuli literaturis istoriis sistematizacia<br />

naSromSi -“mokle ganxilva qarTuli literaturisa anu sityvierebisa” (ix. dodaSvili 1832).<br />

qarTveli mecnierebi miiCneven, rom s. dodaSvilma pirvelma mimoixila da farTo sazogadoebas<br />

gaacno qarTuli mwerlobis da azrovnebis istoriis mTavari sakiTxebi, rom misi mizani iyo<br />

qarTuli sulieri kulturis ruseTisa da evropisaTvis gacnobis aucilebloba. dodaSvili<br />

mimoixilavs qarTul mwerlobas uZvelesi droidan XVIII saukunis CaTvliT da gamoy<strong>of</strong>s misi<br />

ganviTarebis Semdeg periodebs:<br />

∗ magaliTad, Selis “poeziis dacvis” pirveli nawili Seicavs antikuri da aRorZinebis xanis mwerlobis poeziis<br />

zogadi principebis mimoxilvas, xolo meore nawili, romelic unda daTmoboda Tanamedrove inglisuri<br />

literaturis daxasiaTebas poets ar Seuqmnia.<br />

106


1. Zveli saeklesio mwerloba;<br />

2. oqros epoqa, (Tamar mefi xana), romelsac s.dodaSvili uwodebs ,,tkbilxmovan”<br />

mwerlobas, igi oqros epoqis ganviTarebis umaRles safexurad “vefxistyaosans”<br />

miiCnevs.<br />

3. qarTuli mwerlobis dacemis xana anu dekadensis periodi.<br />

4. XVIII s. qarTuli mwerloba.<br />

aleqsandre cagareli ki Tavis periodizaciis sistemis safuZvlad iyenebs istoriuli (IV-<br />

XVIII ss. mwerloba) da mxatvrul-esTetikuri (XIX s. literatura) principebis Tavisebur<br />

sinTezs. werilSi ,,Cveni ubeduri mwerloba am saukuneSi’’ (ix. cagareli 1870). igi gamoy<strong>of</strong>s oTx<br />

periods:<br />

1. IV-XI saukuneebi — “uZvelesi xana”;<br />

2. XII-XIV ss. — “Zveli,” anu klasikuri xana, romelic moicavs ,,saqarTvelos politikuri da<br />

literaturuli Zlierebis” saukuneebs;<br />

3. XVII-XIII ss.- “axali”, anu “qarTuli mwerlobis, mecnierebisa da xelovnebis aRorZinebis<br />

xana”;<br />

4. XIX s. — “uaxloesi”.<br />

XIX s. literaturas al. cagareli Tavisi xasiaTiTa da mimarTulebiT 3 periodad y<strong>of</strong>s.<br />

pirveli periodis warmomadgenlebi arian: al. WavWavaZe da bes. gabaSvili, romlebic:<br />

,,gamoxataven TavianTi poeziiT imgvar xasiaTs anu mimarTulebas, romelsac anakreontuli anu<br />

herotikuli hqvian’’.<br />

meore periods ganekuTvnebian: g. erisTavi, z. antonovi da sxva. cagareli miiCnevda, rom<br />

g. erisTavma: ,,daiwyo Cven enaze komediebisa da dramebis wera, iman dahqna es mSvenieri qarTuli<br />

saliteraturo ena”. al. cagarelis azriT, giorgi erisTavma Seqmna namdvili erovnuli<br />

komedia. da amis gamo meore periods aqvs ,,komikuri mimarTuleba’’.<br />

mesame periods ganekuTvnebian: ilia da akaki, romelTa Semoqmedebas mkvlevari xazgasmiT<br />

gamoy<strong>of</strong>s da ,,ganusazRvrel mniSvnelobas” aniWebs. al. cagarelisaTvis nikoloz baraTaSvili<br />

,,gancalkavebulad dgas” da sruliad gamorCeuli da gansxvavebuli movlenaa qarTul<br />

mwerlobaSi, romelmac sakuTari periodi Seadgina literaturaSi da mas mecnieri<br />

,,dramatikuls” uwodebs: ,,n. baraTaSvils sakuTari periodi Seadgina Cven axal literaturaSi,<br />

unda y<strong>of</strong>iliyo dramatikuli, rogorc sCans imis did xelovnur da hazrovan nimuSTagan ,,bedi<br />

qarTlisa’’ (cagareli 1870: 4).<br />

XIX saukunis damlevs Seiqmna araerTi Semajamebeli xasiaTis Sroma, romelSic<br />

kritikosebma im saukunis literaturuli procesis daxasiaTeba qarTuli mwerlobis<br />

ganviTarebis farTo konteqstSi scades. davasaxelebT am tipis mxolod erT, Cveni azriT,<br />

yvelaze mniSvnelovan Sromas. es gaxlavT al. xaxanaSvilis ,,narkvevebi” (ix. xaxanaSvili 1887;<br />

1901; 1907), romelic aris - erTerTi pirveli cda qarTuli mwerlobis Semajamebeli erTiani<br />

suraTis gadmosacemad. Cven viziarebT qarTul literaturaTmcodneobaSi damkvidrebul<br />

azrs, rom qarTuli mwerlobis periodizaciisaTvis al. xaxanaSvili safuZvlad iRebda<br />

nawarmoebTa qronologiur-Janrobriv princips. is TviTonve aRniSnavda, rom gansaxilvel<br />

Zeglebs udgeboda ,,xan mravalmxrivi istoriul-literaturuli TvalsazrisiT, xan ki marto<br />

Sinaarsis gadmocemiTa da garegnuli aRweriT” (xaxanaSvili 1901) am principebze dayrdnobiT<br />

mkvlevarma miiRo Semdegnairi suraTi (,,nakveTebis’’ pirveli tomi qarTul xalxur eposis<br />

Seswavlas eZRvneba):<br />

II t. — “Zveli qarTuli mwerloba” (IV-XII ss.);<br />

a. xaxanaSvili am periodis Zeglebs hy<strong>of</strong>da oTx ZiriTad jgufad:<br />

1. hagiografiuli,<br />

2. istoriuli,<br />

3. sakuTriv literaturuli,<br />

4. samecniero, RvTismetyveluri da iuridiuli.<br />

III t. — “XIII-XVIII saukuneebis qarTuli literatura”.<br />

am epoqas mkvlevari kulturuli da politikuri dacemis xanad miiCnevs. misi azriT, XIII-<br />

XVII saukunis qarTuli mwerlobis Zeglebi ar gamoirCevodnen originalurobiTa da mxatvruli<br />

RirsebiT. is umetaswilad didaqtikuri da zRapruli Sinaarsis Semcvelia. al. xaxanaSvili<br />

swored am periods miiCnevs erovnuli motivis aRorZinebis epoqad. qarTulma mwerlobam ki al.<br />

xaxanaSvilis TvalsazrisiT, gansakuTrebul didebas XVIII-e saukuneSi miaRwia da am periods<br />

mecnieri ,,vercxlis epoqas’’ uwodebs.<br />

IV t. - XIX s. literaturas eZRvneba, romelSic mkvlevari sam safexurs gamoy<strong>of</strong>s:<br />

1. - samocian wlebamde,<br />

2. - samociani wlebidan oTxmoacdaaTian wlebamde,<br />

3. - oTxmocdaaTiani wlebidan iwyeba.<br />

107


kita abaSiZis Txzulebebma, romelic 90-ian wlebSi gamoqveynda fuZemdebluri roli<br />

Seasrula qarTuli literaturis istoriis periodizaciis saqmeSi. man pirvelma Seqmna me-19s.<br />

qarTuli literaturis istoriis sistemuri kursi, romelic TiTqmis ucvlelad damkvidrda<br />

Cvens literaturaTmcodneobaSi. misi mizani iyo me-19s. qarTuli literaturis evoluciis<br />

saerTo suraTis Cveneba, raTa literaturuli procesi daxasiaTebuliyo mTlianad mis<br />

ganviTarebaSi (ix. abaSiZe k. 1962).<br />

kita abaSiZis koncefcias safuZvlad daedo mxatvrul-esTetikuri da qronologiuristoriuli<br />

princepebis Serwyma. mis nawerebSi me-19s. qarTuli mwerlobis Seswavla<br />

qronologiuri principiTaa Sedgenili da istoriul - SedarebiTi meTodiTaa ganxiluli.<br />

k.abaSiZe iziarebs Sexedulebas literaturis ganviTarebis evoluciuri xasiaTis Sesaxeb. igi<br />

literaturuli procesis evoluciis Semdeg safexurebs gamoy<strong>of</strong>s.<br />

1) iwyeba romantizmiT - ,,romlis meTauria aleqsandreWavWavaZe, ganmaviTarebeli<br />

grigol orbeliani, umaRles wertilamde amyvani nikoloz baraTaSvili, misi dacemis,<br />

dekadensis gamomxatveli ki vaxtang orbeliani” (abaSiZe k. 1962: 85).<br />

2) romantizmi gadadis realizmSi - ,,realizmis damwyebia giorgi erisTavi, am<br />

mimarTulebis udidesi warmatebis gamomxatvelni ilia WavWavaZe da akaki wereTeli, xolo<br />

realizmis dacema, uferuli naturalizmi giorgi wereTlis SemoqmedebaSia asaxuli” (abaSiZe k.<br />

1962: 100).<br />

3) kritikosi miiCnevda, rom al. yazbegi da vaJa-fSavela Cvens mwerlobaSi neoromantizms<br />

amkvidrebden, romelic realizmisa da romantizmis saukeTeso Tvisebebis Serwymad esaxeboda<br />

avtors. vaJa-fSavelas ki kita abaSiZe simbolizmis meTaurad miiCnevda.<br />

rac Seexeba neoromantizmsa da simbolizms, aqve unda aRiniSnos, rom kita abaSiZe<br />

cdilobda eCvenebina, daemtkicebina da epovna evropuli literaturis yoveli mimdinareobis<br />

gamoZaxili da Sesatyvisi Cvens mwerlobaSi. Tumca kritikosis azriT, es ar iyo evropuli<br />

literaturis ganviTarebis etapebis meqanikuri gadmoReba.<br />

Cven veTanxmebiT mkvlevar giorgi abaSiZes (abaSiZe g. 1962) rom etiudebSi ver SexvdebiT<br />

biografiul cnobebs, radgan kritikosi miiCnevda, rom biografia bevr arafers eubneboda<br />

literaturis mkvlevarT.<br />

XIX saukuneSi qarTuli literaturis periodizaciisa da istoriis kursis principebis<br />

damuSavebis Teoriuli safuZvlebis Seswavlam cxadyo, rom es procesi (rogorc<br />

qronologiurad, iseve arsobrivad) zogadevropuli kritikuli azrovnebis farglebSi<br />

viTardeboda, xolo am ZiebaTa saerTo konteqstSi naTlad gamoikveTa iliaseuli midgomis<br />

specifika.<br />

literaturuli procesis periodebad day<strong>of</strong>a (periodizacia) ara mxolod misi<br />

sistematizaciis, aramed Sefasebis ZiriTadi kriteriumebis dadgenac gaxlavT. literaturul<br />

process ilia mTlianobaSi ixilavs da gansazRvravs, rogorc “matebasa da winsvlas”<br />

(”werilebi qarTul literaturaze”) ∗ . igi mas ramdenime “xanad” y<strong>of</strong>s (ZiriTadia maT Soris -<br />

”pirveli”, “meore” da “axali”), romlebic ara mxolod qronologiuri, aramed farTo<br />

mniSvnelobis sazogadoebriv-istoriuli cnebebicaa. faqtiurad “werilebSi” Sejamebulia<br />

ilias Sexedulebebi XIX saukunis mwerlobis ZiriTad mimarTulebebze da maTi Sefasebisas<br />

araerTxel vxvdebiTterminebs “pirvali xana”, “meore xana”, romlebic qronologiurad win<br />

uswreben “axal xanas”.<br />

ilia ZiriTad yuradRebas mainc ,,axal xanas” uTmobs. es cneba TviT ilias ekuTvnis da im<br />

periodis arc erT kritikoss TavianT TxzulebebSi ar uxmariaT. cnobilia, rom nebismieri<br />

axali cnebis Seqmna yovelTvis ganpirobebulia im garemoebiT, rom kritikoss ar akmay<strong>of</strong>ilebs<br />

arsebuli terminologia da axali azrebis “gasaformeblad” Sesabamisad axal terminebs eZiebs.<br />

cneba “axali xanis” meSveobiT ilia mimoixilavs XIX saukunis 60-ani wlebis mwerlobas. masSi<br />

naTlad gamosWvivis literaturuli procesebis iliaseuli Sefaseba, midgoma da<br />

meTodologia. imdroindel kritikaSi gamoiyeneboda cnebebi “mamebi da Svilebi” an “axali da<br />

Zveli Taoba”. ilia WavWavaZes ar akmay<strong>of</strong>ilebda amgvari midgoma da miaCnda, rom es<br />

terminologia ar iyo sakmarisad mkafio, garkveuli, zusti, da aqedan gamomdinare<br />

Tanamedrove literaturuli procesebis amgvari gaazreba miuReblad miaCnda. “werilebSi”<br />

ilia Tavidanve kategoriulad ayalibebs Tavis Sexedulebebs am sakiTxebis garSemo. igi wers:<br />

“ara erTxel atexila fexmokle literaturaSi saubari axal da Zvel Taobaze. zogi mwerali<br />

sayvedurs aZlevs axal Taobas, - ratom aras akeTebo, zogi Zvels Taobas, - ratom ara gaakeTerao.<br />

iqneba erTic marTali iyos da meorec, xolo dRemde ki aravis gamourkvevia — ra aris da<br />

vin aris da vin ar aris an axali an Zveli Taoba; da aravin icis — visze laparakoben, roca an<br />

aerTs, an meores axseneben” (WavWavaZe 1986:177) da kidev: “droa Tavi davaneboT am gacveTils<br />

saxelebs da movikiTxoT marto is, guSin ras vsdevdiT Zvelnica da axalnica da dRes rasa<br />

vsdevT, ras iTxovda wina-dRe da ra pasuxi misca dRevandelma” (WavWavaZe 1986:180).<br />

zemomoyvanili sityvebi cxadyobs, rom ilias meTodologiuri midgoma mniSvnelovani<br />

istoriul-literaturuli movlenebisadmi da esTetikur-kritikuli Sefasebis miseuli<br />

∗ nawilobriv gamoqveynda gazeT “iveriis” furclebze: pirveli nawili - 1892w. №39, xolo meoTxe — 1892w. №77.<br />

108


kriteriumebi sruliad axleburia, rac mis leqsikaSic ki aisaxa axali terminis Semotanis<br />

saxiT.<br />

“axali xana”, cneba, romelic moicavs problemebis gacilebiT ufro farTo speqtrs da<br />

sWirdeba kritikos ara “Taobebisa” da maTi mxatvruli miswrafebebis dasapirispireblad,<br />

aramed XIX saukunis periodizaciisaTvis. cnobilia, Tu ra did mniSvnelibas aniWebda ilia<br />

sazogadoebisa da literaturis urTierTzemoqmedebas. gazeT “iveriis” furclebze<br />

gamoqveynebul werilSi “Cveni literaturis dRevandeli y<strong>of</strong>a” (1886, №6) igi werda: “yvelam<br />

viciT, rom literaturas asazrdoebs sazogadoeba”. da iqve asabuTebs literaturis<br />

ganviTarebis auciloblobas sazogadoebisaTvis da imedovnebs, “rom qarTuli literatura<br />

gavrceldeba CvenSi da maSin Cveni egreT-wodebuli maRali wodebis xalxi, Tunda sruliad<br />

daeTxovos kidec Cvens literaturas, didi arafrisaa. saqme is aris, Cveni eri momzaddes,<br />

gonebis gaxsnis gzazed imodenad warimarTos, rom rogorc puris saWiroebas hgrZnobs<br />

xorcisaTvis, isec literatura miiCnios sulisa da gulisaTvis... ueWvelia gamravldeba<br />

rogorc muSaki literaturisa, isec muStari da maSin literatura da sazogadoeba ukeT<br />

moewyoba, ukeT morigdeba da moTavsdeba erTmaneTSi” (WavWavaZe 1986:77).<br />

udides mniSvnelobas aniWebda ilia mwerlobas eris sazogadoebriv-politikur<br />

ganviTarebaSi da yovel literaturul movlenasa Tu calkeul mwerlis Semoqmedebas<br />

miiCnevda “sayovelTao saqmed” (WavWavaZe 1986:185). amitom XIX saukunis literaturuli<br />

procesis Sefasebas igi udgeba ara mxolod esTetikuri principebis gaTvaliswinebiT, aramed<br />

did yuradRebas aqcevs literaturaSi erovnul-patriotuli Temis ganviTarebas (modebaZe<br />

1998:251-259).<br />

amgvari ms<strong>of</strong>lmxedveloba safuZvlad daedo mis mier damuSavebul meTodologias.<br />

aseT rTul moTxovnebs termini “axali da Zveli Taoba”, ra Tqma unda, ver akmay<strong>of</strong>ilebda,<br />

da yovelive aman ganapiroba axali cnebis Semotanis aucilebloba.<br />

amas efuZvneba XIX saukunis literaturuli procesis iliaseuli ramdenime “xanad”<br />

day<strong>of</strong>a:<br />

“pirveli xana” grZeldeba “mecxramete saukunis ocdaaTiani wlebis TiTqmis meore<br />

naxevramde” (WavWavaZe 1986:184) da xasiaTdeba imiT, rom am periodSi “moswyda orkeci dena<br />

cxovrebisa da dacarielda sazogado moqmedTa sarbielica, raki warsulsa da maSindel awmyos<br />

Sua dedamiwa gairRva, warsul anderZebTan erTad yvelaferi davkargeT” (WavWavaZe 1986:183).<br />

“orkec denaSi” ilia gulisxmobs cxovrebis or mxares, rogorc TviTon ambobs, “or did tots”,<br />

- erTi toti moazre cxovrebaa (идейная жизнь), meore - mosaqme (практическая)” (WavWavaZe 1986:183).<br />

am xanas igi afasebs, rogorc “Teslad darCenilisas, romelic roca amindi daudgeboda,<br />

xelaxlad unda gaRuebuliyo aRmosacenad, Tu cxovrebas hsurda Tavisi maxlobeli saTave ar<br />

dahkargoda samudamod, xolo raca vTqviT, - agrZelebs mwerali, - isic sakmaoa gvacodinos,<br />

rom am Teszlze gaswyda jaWvi cxovrebis zed-miyolebisa, awmyosa da warsuls Sua Castyda<br />

xidi, Semdegs saTave da dasabami mouwyda” (WavWavaZe 1986:183).<br />

“meore xana” - 30-40-ani wlebis literaturaa. misi calke periodad gamoy<strong>of</strong>a-ganxilva<br />

imave midgomiTaa ganpirobebuli. ocdaaTiani wlebis mwerlobas ilia “xelaxlad fexadgmul<br />

mwerlobad” (WavWavaZe 1986:185) miiCnevs. misi azriT, “meore xana” ara mxolod literaturuli<br />

periodia, aramed “meore xanaa Cvenis cxovrebisa”. “Cvenma azrTa svlam, mimarTulebam,<br />

saqmianobam aq Seifara Tavi da amitomac maTis gamonaskvis, zrdis da matebis ambavi aq unda<br />

veZioT”, amtkicebs igi da mis ZiriTad yvelaze damaxasiaTebel “niSnad” asaxelebs “enas”. am<br />

periodSi “upasuxod darCenili sakiTxi: “vina varT da rani varT” — xelaxlad unda gamosuliyo<br />

moedanze. pirveli aseTi niSani eris vinaobisa — enaa da, ai, swored pirvelman aman aidga fexi<br />

CvenSi, Semdeg karga xnis dumilisa” (WavWavaZe 1986:184-185).<br />

“axali xana” - ilias sityvebiT, “dawyebul iqna 60-an wlebSi”, misi yvelaze mkafiod<br />

damaxasiaTebeli niSania, “rom samocian wlebSi yvelaze uwinares gamobrwyinda daviwyebuli<br />

sityva “mamuli”, mTeli Tavis gulT-mimzidvel da didebul mniSvnelobiTa” (WavWavaZe 1986:201).<br />

Semdgom mwerali ganagrZobs am periodis daxasiaTebas da “realuri mimarTulebis”<br />

ganviTarebasTan mas akavSirebs: ”proziT Tu leqsiT, yvela hRaRadebda adamianobis darRveul<br />

uflebis saxeliTa da TviT mosaqme cxovrebis gankargebis wyurviliTa. am egreT-wodebul<br />

“realurma mimarTulebam” Cvenis azrianobisam, Cveni goneba daakvirva Cvens miwier avkargianobas<br />

da samocian wlebidan dRevandlamde am ocdaaTi wlis manZilze, bevri<br />

sayuradRebo Rvawli dasdo, bevri nay<strong>of</strong>ieri Tesli dahyara samermisod” (WavWavaZe 1986:202).<br />

amrigad, naTelia, rom 60-iani wlebis literaturis Taviseburebad ilia WavWavaZe<br />

erovnul-ganmanTavisuflebeli da socialuri (“realuri”) Temebis gaerTianebas miiCnevda. XIX<br />

saukunis qarTuli mwerlobis istoriis day<strong>of</strong>a etapebad aq ar Semoifargleba mxolod<br />

qronologiuri principiT, aramed moicavs gacilebiT rTuli cnebebis kompleqss.<br />

ilia WavWavaZis esTetikur koncefciaSi cneba “axali xana” naTlad gamoirCeva missave<br />

sxva saxis qronologiuri terminebisagan (“xana”, “xanebi”, “droni” da a.S.). “axali”-s gageba<br />

gaigivebulia progresulTan. “axali xana” aris axali etapi, rogorc mxatvrul literaturaSi,<br />

iseve eris sazogadoebriv cxovrebaSi, is ara marto erovnuli da mxatvruli cnobierebis<br />

ganviTarebis umniSvnelovanesi etapia, aramed sruliad axali etapia erovnul TviTSegnebaSi.<br />

109


igi Tanamedrove literaturis periodizaciis saZirkvalia da moicavs sakiTxTa farTo wres:<br />

“realuri mimarTulebis” Camoyalibebas, “mamulis” Temis aRorZinebasa da mraval sxvas.<br />

ufro adreuli literaturuli procesebi ilias day<strong>of</strong>ili aqvs etapebad, xolo 60-ani<br />

wlebidan 90-ian wlebamde ki, misi azriT, mimdinareobda uwyveti ganviTareba, rodesac<br />

iqmneboda realisturi tendenciebi (“realuri mimarTuleba”) da yalibdeboda erovnulpatriotuli<br />

mimarTuleba, romlis damkvidrebis procesi mas dasrulebulad ar miaCnda. “...<br />

iZulebulni varT es samocian wlebis mdidari xana, da ara nakleb nay<strong>of</strong>ierni mis Semdegni<br />

droni, marto zogadis niSnebiT zepirad aRvniSnoT, ese igi ise, rogorc Cagvsaxia gulSi,<br />

radganac mas aqeT aqamomde Cven Cvenis azris moZraobisaTvis, rogorc droTa mowames,<br />

gvidevnebia Tvali imodenad, ramodenadac TviTon Tvali gviWrida” (WavWavaZe 1986:202).<br />

“werilebSi” swored amgvarma midgomam ganapiroba XIX saukunis literaturuli procesis,<br />

rogorc ganuy<strong>of</strong>eli mTlianobis aRqma. mwerali ar iziarebs imdroindel esTetikur<br />

koncefciebSi sakmaod gavrcelebul azrs literaturuli procesis ganviTarebis Sesaxeb,<br />

romlis mixedviTac am procesis periodizacia-day<strong>of</strong>a gulisxmobs axali da Zveli<br />

tendenciebis konfliqts. is miiCnevs, rom XIX saukunis qarTuli literaturis mimarT aseTi<br />

midgoma miuRebelia: ”mTeli es mecxrameti saukune ise dagvelia, rom am sakmaod dids manZilze<br />

arc erTi xana Cvenis cxovrebisa TiTqmis ar y<strong>of</strong>ila imisTana, rom ori saxsenebelad Rirsi<br />

azri, ori mimarTuleba, ori saqme, erTmaneTis mopirispire, erTmaneTs dasjaxebodes<br />

cxovrebis moedanze adgilis dasaWerad, Tu sxva risTvisme. ver vityviT, rom am grZel drois<br />

ganmavlobaSi ar y<strong>of</strong>iliyos xana da xana, romelnic ganirCevian TvisTa azrTa wyobiT,<br />

mimarTulebiT, Tu saqmoanobiT, xolo Cven imis Tqma gvinda, rom Cven ver vipoviT erTsa da<br />

imave xanaSi imisTana sxvadasxvaobas azrTa wyobisas da mimarTulebisas, rom cal-valke<br />

banakebad gasvla-gamosvlas sazogado moRvaweobisas raime saWiroeba win gasZRoloda ”<br />

(WavWavaZe 1986:180).<br />

amgvari Sefaseba aaSkaravebs, rom ilia WavWavaZisaTvis damaxasiaTebelia sazogadoebrivsocialuri<br />

da erovnul-patriotuli ideebisadmi upiratesobis miniWeba nebismier sxva<br />

kriteriumebTan SedarebiT. swored mamulisadmi gulrwfeli siyvaruli aerTianebs ilias<br />

TvalSi sxvadasxva Taobebisa da mimarTulebebis warmomadgenlebs: “am mravalgvar sagnebSi,<br />

romelic mamulma, mamulis siyvarulma da mamulis-Svilobam Tvalwin gamogvifina, TviTeulma<br />

maTganma (“Zvel mweralTa”- i.m.) Tavisi sxivosani Suqi Seitana imisda mixedviT, vis ra ufro<br />

exerxeboda da sadamde Tvali uwvdeboda” (WavWavaZe 1986:203). aqve unda aRiniSnos, rom<br />

literaturis memkvidreobis Tezisi, romelic formulirebulia ilias mier, rogorc “mateba<br />

da winsvla”, ar gamoricxavs ama Tu im mwerlis Semoqmedebis an romelime literaturuli<br />

movlenis kritikul Sefasebas, razec metyvelebs mwerlis nebismieri kritikuli xasiaTis<br />

werili.<br />

xolo TviT iliaseuli cneba “axali xanis” Sedareba mxolod b. belinskisuel “Век”-Tan<br />

(“saukunesTanaa”) SesaZlebeli. marTalia, b. belinskic iziarebda dasavleTevropuli kritikis<br />

socialur-istoriul mimarTulebas, magram Tavis esTetikur naazrevSi Tanamedroveobis<br />

princips warmoaCenda da Tanamedrove literaturuli procesebis periodizaciisas mas<br />

Semoaqvs cneba «Век» (ix. modebaZe, 1999: 39-40).<br />

ilia WavWavaZis Tvalsazrisi belinskis esTetikur-kritikuli koncefciis mimarT<br />

kargadaa Seswavlili. aq mxolod imas aRvniSnavT, rom misi zogierTi debuleba da<br />

gansakuTvrebiT mimdinare literaturuli procesebis iliaseuli aRqma belinskis koncefciis<br />

ZiriTad debulebebs uaxlovdeba. miuxedavad amisa cnebebi “axali xana” da “Век” araidenturia.<br />

magram maT Soris garkveuli ideur-Sinaarsobrivi msgavseba ueWvelia. orive moazrovne<br />

ganavrcobs am sityvebis mniSvnelobas da gulixsmobs problemaTa rTul kompleqss. amave dros<br />

akonkretebs maT da swored am problemaTa kompleqsis aRsaniSnavad iyenebs. belinskis “Век”<br />

iseve rogorc ilias “axali xana” ara mxolod qronologiuri, aramed istoriulsazogadoebrivi<br />

kategoriaa, romelic Tanamedrove literaturis sistematizaciis safuZvels<br />

warmoadgens da pirvel rigSi, gulisxmobs ganviTarebis Tvisobriv siaxles. magram am or cnabas<br />

Soris SeimCneva arsebiTi gansxvavebac, romelic umTavresad qronologiaSi vlindeba.<br />

“Век” mTlianad moicavs XIX saukunes. b. belinskisTan xazgasmiT gamijnulia XIX da XVIII<br />

saukuneebis literaturul procesebi, xSirad isini erTmaneTs upirispirdeba. belinski ilia<br />

WavWavaZisagan gansxvavebiT siaxlis damkvidrebas arsebul tradiciebTan brZolad aRiqvams.<br />

rogorc zemod aRvniSneT, iliaseuli “axali xana” 60-an wlebSi iwyeba da ar upirispirdeba<br />

ganvlil etaps vinaidan iliaseuli “axali xana” Seicavs erovnuli TviTSegnebis cnebasac,<br />

romelic sityva “mamuliT” gamoixateba.<br />

amrigad, ilia WavWavaZis meTodologia, romliTac igi sargeblobs XIX saukunis qarTuli<br />

literaturis sistematizaciis dros, ganpirobebulia erovnul-patriotuli, socialuristoriuli<br />

da esTetikuri Sefasebebis erTianobiT. xolo mwerlis koncefciaSi erT-erT<br />

ZiriTad kriteriumad win “mamulis” cnebis wamoweva, umTavresi ganmasxvavebeli niSania iliasa<br />

da yvela mis Tanamedrove kritikosebs Soris.<br />

literatura:<br />

110


abaSiZe 1962: abaSiZe giorgi. kita abaSiZis cxovreba da literaturuli moRvaweoba. Tbilisi:<br />

gamomcemloba ,,mecniereba”, 1962.<br />

abaSiZe 1962: abaSiZe kita. etiudebi XIX saukunis qarTuli literaturis istoriidan. Tbilisi:<br />

gamomcemloba ,,Tsu”, 1962.<br />

dodaSvili 1832: dodaSvili solomon. “mokle ganxilva qarTuli literaturisa anu sityvierebisa”. gaz.:<br />

,,saliteraturo nawilni Tfilisis uwyebaTani”, 1,2, 1832<br />

modebaZe, 1998: modebaZe irina. ilia WavWavaZis kritikuli naazrevis ideur-esTetikuri koncefciis<br />

sakiTxisadmi. kreb. “literaturuli Ziebani”, XIX. Tbilisi: 1998.<br />

modebaZe, 1999: modebaZe irina. О некоторых особенностях критико-публицистической лексики И. Чавчавадзе —<br />

Доклады и материалы международной научной конференции «Актуальные вопросы филологических наук».<br />

ТГУ, 1999.<br />

plexanovi 1975: Плеханов Г.В. Сочинения, т. X. — wignSi: Возникновение русской науки о литературе. М., «Наука»,<br />

1975.<br />

sent-bevi 1970: Сент-Бев. Литературные портреты. Критические очерки. М., 1970.<br />

xaxanaSvili 1887, 1901; 1907: xaxanaSvili al. narkvevebi, tomi II. Tbilisi, 1887.; tomi III. Tbilisi: 1901; tomi<br />

IV, Tbilisi, 1907.<br />

xaxanaSvili 1901: xaxanaSvili al. narkvevebi, t.II, Tbilisi: 1901.<br />

cagareli, 1870: cagareli aleqsandre. Cveni ubeduri mwerloba am saukuneSi. gaz. droeba, 2,3,4,6,7, 1870.<br />

WavWavaZe 1986: WavWavaZe ilia. rCeuli nawarmoebebi xuT tomad. t. III, Tbilisi: gamomcemloba “sabWoTa<br />

saqarTvelo”, 1986.<br />

111


ilias faqtori simbolisturi miTTamTxzvelobis<br />

xanaSi<br />

Tamar paiWaZe<br />

ilias Semdeg, sityvebiT: “epoqa gaTavda didi” galaktionma axali mwerlobis<br />

qronologiuri zRvari, “logosis“ Ziebis axali mosaxvevi aRniSna, Torem problema, tkivili da<br />

azri kvlav erTi rCeboda.<br />

XX saukunis qarTuli leqsis istoria aTiani wlebidan iwyeba, SemoqmedebiT ZiebaTa gza,<br />

maSin kvlav ilias, akakis, vaJas poetur gakveTilebze gadioda da im xanebSi qarTvel poetebs<br />

verc warmoedginaT da arc undodaT sxva arCevani, Tvinier iliasa da akakis poeturi saxeebisa.<br />

iyo meore mimarTulebac, e.w. Tbilisuri poezia, rac Tbilisuri cxovrebis gariTmul saxes<br />

warmoadgenda. xelosanTa, vaWarTa, yaraCoRelTa, CarCTa, kintoTa, sazandarTa, aSuRTa,<br />

daxlTa, bazarTa TbilisSi maSin ZiriTadad somxebi da rusebi cxovrobdnen; aSuRuri baiaTebi,<br />

muxambazebi, robaiebi, zurna—dudukis xmaze Seqmnili simRerebi da iaffasiani saflirto—<br />

salonuri mimarTvebi maSin Zalian popularuli iyo da wignebadac ibeWdeboda. mesame, ki iyo<br />

daselTa poeturi eqsperimentebi, aralegaluri pirebi, rusi narodnikebis da<br />

internacionalistebis kvalSi Camdgari qarTveli revolucionerebi mocaleobis Jams (cixeSi<br />

jdomisas ZiriTadad) „poeturi xelovnebisTvis iRwvodnen“ da politikuri proklamaciebis<br />

msgavs leqsebSi lumpen — proletariatis da politikuri tusaRebis y<strong>of</strong>as aRwerdnen da<br />

yvelas brZolisaken mouwodebdnen.<br />

poezia ki sul sxvebma gadaarCines — eseni quTaiseli seminarelebi da gimnazielebi iyvnen,<br />

mZime fizikur da sulier atmosferoSi mouxdaT mosvla qarTvel poetebs, TiTqos maT arc<br />

elodnen da kidec gaukvirdaT maTi gamoCena. gakvirvebis mizezi pirvelyovlisa maTi poezia<br />

iyo — axali sityviT, saxiT da mimarTulebiT moazrovne poetebisadmi arasaerTazrovani<br />

reaqcia hqonda sazogadoebas, maSin isini cotas moswonda, bevrs—ara.<br />

swored aqedan daiwyo didi laSqroba poeziis mwvervalebisaken...<br />

ilias Semdeg SemoqmedebiT citadels erTmaneTismiyolebiT gaecalnen XIX saukunis<br />

literaturis klasikosebi da im drois SemoqmedebiTi vakuumis Sevseba “TavzexelaRebulma<br />

biWebma” — qarTvelma simbolistebma ikisres. Tamami da xmamaRali gamosvlebi<br />

TviTdamkvidrebisaTvis ara mxolod mxatvrul producirebaSi vlindeboda, aramed poziciur<br />

antagonizmSic cxaddeboda. _ igulisxmeba qarTvel simbolistTa cnobili damokidebuleba<br />

“TergdaleulTa” mimarT, riTac literaturul kritikaSi gaxmaurebuli gancxadebiT “maT is<br />

toti moiWres, romelzec isxdnen”.<br />

Tavdapirvelad “cisferi opiumiT mTvralni” TavianT mkiTxvelebs poetur _ mxatvruli<br />

instalirebis gansxvavebul gzebze da maTTan Sesaxvedrad mkiTxvelis gansakuTrebuli<br />

mzaobis saWiroebaze miuTiTebdnen, isini acxadebdnen, rom Zveli hangebis motrfiale Tu<br />

yursmiCveuli mkiTxvelisaTvis sakmaod rTuli iqneboda maTi gageba, da Tanamzraxvelebad e.w.<br />

“elitarul mkiTxvels” uxmobdnen.<br />

„...es Semdeg: aplodismentebi, xmauroba, aRtacebuli an mrisxane saxeebi, magram poeti<br />

Semoqmedebis dros yovelTvis martoa... lirika iZleva nirvanis grZnobas da arcerT<br />

xelovnebas ar gadahyavs suli nirvanaSi ase, rogorc lirikas, mosalodnelia, rom munjebi<br />

yvelaze ukeT gaigeben da daafaseben lirikul atirebas, radganac lirika yovelTvis aris<br />

preludia damSvidebisa da siCumis...<br />

... rogorc dekembris vefxvi movardnili sparseTidan saqarTveloSi lirika xSirad<br />

gaicxrileba tyviebiT, magram mis gansasveneblad ver gamodgeba uremi, saWiroa Savi baldaxini,<br />

edgaris cxenebiT. saWiroa rogorc parteri — didi zRva — daisebis loJebiT da ukanaskneli<br />

fardiT.<br />

TviTon lirika aravisTvis savaldebulo ar aris, is aristokratiulia zedmiwevniT...” —<br />

werda valerian gafrindaSvili 1916 wels („lirikis eliziumi“).<br />

am damokidebulebidan sul erTi nabiji iyo poetur RirsebaTa warmoCenis mizniT<br />

“cisferyanwelTa” mier ganxorcielebul ybadaRebul literaturul ganoxSirvamde, romlis<br />

Sedegic qarTuli poeturi azrovnebisa da gansaxovnebis istoria amgvari magistraluri xaziT<br />

warmoCenas gulisxmobda: rusTaveli > besiki da guramiSvili > baraTaSvili (Tumca arc misi<br />

Sefasebisas iyvnen erTsulovanni) da > vaJa-fSavela (vaJas literaturuli memkvidreoba<br />

poeturi niWis, ostatobis da mxatvruli aRqmis Zalmosilebis universalur koncentraciad<br />

aRiares).<br />

am siaSi ver moxvdnen Tergdaleuli poetebi. akakis ugulvely<strong>of</strong>a poeturi sityvis<br />

formaciis istoriidan qarTvelma simbolistebma sityvis mxatvruli sruly<strong>of</strong>is dabali<br />

xarisxiT axsnes, xolo rac Seexeba ilias, faqtia, misi poieturi memkvidreobis aSkara<br />

daufaseblobis miuxedavad, misi saxelisadmi sifrTxilesa da moridebas mainc iCendnen<br />

maSinac, roca am SefasebaTa yvelaze xazgasmuli xana _ maTi SemoqmedebiTi aqtivobis pirveli<br />

periodi idga.<br />

112


ase rom, qarTvel simbolistebi, romelTa adreuli SemoqmedebiTi nabijebi gavlenebisa<br />

da manerulobisagan bolomde dazRveuli ar iyo, mxatvruli gamosaxvis axali formebisa da<br />

saSualebebis ZiebaSi xmamaRal gancxadebebTan erTad, qarTuli klasikuri mwerlobis maTTvis<br />

misaRebi mxatvrul_ formaluri niSniT seleqcias Tu sistematizacias cdilobdnen. faqtia,<br />

swored am dros maT verc maqsimalizmisagan daizRvies Tavi da taqtmac uRalataT. isic aqve<br />

unda aRiniSnos, rom qarTuli mwerlobis tradiciebTan damokidebulebis sakiTxi<br />

`cisferyanwelebma~ ams Semdeg daayenes, rac Jurnal `cisferi yanwebis~ gamosvlisTanave<br />

kosmopolitebad da nihilistebad monaTles.<br />

yovel iWvneul pozicias TergdaleulTa an konkretulad ilias poeturi Zalmosilebis<br />

SesaZleblobebze Tanve mosdevda e.w. ganmarteba, rom maTi pretenzia aramcdaaramc ar exeboda<br />

ilias Rvawls erovnul _ sazogadoebrivi Semecnebis an zogadad mwerlobis genviTarebis<br />

saqmeSi.<br />

Tumca amgvarma poziciam da `mosaWrel totze jdomam~ isedac `denTiT savse<br />

kasrsdamsgavsebul~, asafeTqeblad dayursul, `cisferyanwuli azrebiT~ gaRizianebul<br />

sazogadoebaSi negatiuri rezonansi didxans ar daaxana. `cisferyanwelTa~ winaaRmdeg<br />

gamarTuli umowyalo sasamarTlos Tu sazogadoebrivi anaTemis ZiriTadi mizezic swored maT<br />

mier iliasa da akakis saxelebis aramxatvrul anturaJSi moqcevis mcdeloba gaxda.<br />

`mecxramete saukunis qarTuli mwerloba uTuod aris yvelaze didi literatura amave<br />

epoqis axlo aRmosavleTis maStabiT... magram es literatura mainc ver idga evropuli<br />

xelovnebis mTel simaRleze da ver Seefereba saqarTvelos brwyinvale tradiciebs. Cven viciT<br />

epoqebi, roca qarTuli mwerloba warmoadgenda uaRresad mniSvnelovan movlenas ms<strong>of</strong>lio<br />

xelovnebis sazomiT, xolo mecxramete saukunis qarTuli mwerloba, ms<strong>of</strong>lio, am SemTxvevaSi<br />

evropuli radiusiT aris pronvinciuli literatura: Tavisi viwro Sem<strong>of</strong>argvliT<br />

pronvinciuli interesebiT da esTetikuri gaumarTaobiT~ (s. cirekiZe `rubikoni~ 1.1923)<br />

`sruliad SemTxveviTi ar aris is faqti rom samociani wlebis TaobaTa omi poeziis<br />

garSemo atyda, aq ara marto TaobaTa brZola aramed kulturaTa brZolaa Zveli qarTulis da<br />

axali ruseTis ideologebis. qarTuli poeziis yvavils dauwyes Secvala `rusul xorblad...”<br />

ilia WavWavaZe SeiaraRebuli ruseTis `esTetikis damrRvevTa~ argumentebiT gamodis brZolis<br />

damwyebad. erTi xma ar y<strong>of</strong>ila Semdeg modgmaSi damarcxebulTa dasacavad. samudamod<br />

gadawyvetilad cnes sakiTxi. grigol orbelianis aRelveba aq yvelaze ufro gasagebia masSi<br />

aimRvra konservatori qarTveli da qarTveli poeti. ilia WavWavaZis mokamaTe qali kn. barbare<br />

jorjaZe ver idga im simaRleze, rom daecva Tavisi pozicia... iyo gamarjveba sruli<br />

„TergdaleulTa“, magram es iyo damarcxeba mTeli Semdgomi xelovnebisa... am `cru<br />

rusTavelebma da liberalebma“ mwerloba gaixades samitingo Zalad da poezia gazeTad _<br />

werda tician tabiZe („cisferi yanwebi“ № 2). Tumca avtori aqve amatebs: `akakis da ilias is<br />

upiratesoba hqondaT, rom moqalaqeobriv motivebSi xandisxan naxulobdnen namdvil poezias,<br />

Semdeg maTma skolam miiRo karikaturuli saxe... da dRes uimedod gahkivis moqalaqeobrivi<br />

arRani kakafonias~.<br />

`poeturi gvirgvinebi daadges iseT mgosnebs, romelTac araviTari kavSiri poeziasTan ar<br />

hqoniaT imis garda, rom beWdavdnen TavianT leqsebs~ _ werda valerian gafrindaSvili<br />

(rubikoni 8 1923).<br />

`miuxedavad ilias didi qarTuli saxelisa, Tanamedrove poezia ver miiRebs ilias<br />

leqsebs, sadac poeti yovel wuTas uxerxulia, yovel striqonze wamoiCoqebs... magram ilias<br />

poezias mainc aqvs kultura baironis, giotes, puSkinis, roca akaki wereTeli moklebulia<br />

literaturasac ki...~ (giorgi leoniZe, baxtrioni 10 1923).<br />

aqamde (igulisxmeba XVIII s_is miwuruli, romantizmamde) qarTuli poezia kidev grZnobs<br />

kavSirs Zvel poeziasTan. maTi SemaerTebeli swori xazi iRuneba, mruddeba, magram gamosavali<br />

isev ZvelSi aqvs, ase vuaxlovdebiT mesamoce wlebs, sadac es kavSiri samudamod wydeba da<br />

iqmneba axali ideologia... (tician tabiZe „cisferi yanwebi“ № 2).<br />

sabolood ki braldebebma amgvari saxe miiRo: `qarTvelma samocianelebma TavianTi<br />

gaadvilebuli orTografiiT damarxes qarTuli leqsi...~<br />

... da paolo iaSvilis ritorikuli SekiTxva: `qarTuli leqsi an poeti miaRwevs XX<br />

saukunis naxevramdis? baraTaSvilis merani ukve daiRala WenebiT, axla is beberia<br />

tyavgamxmari... `qarTlis dedis~ ZuZuebi daSra, saidumlo baraTs ki Cveni saukune aRar<br />

upasuxebs~ (`poetebi saqarTveloSi~ `baxtrioni~1 1922).<br />

aqve unda aRiniSnos, rom simbolistTa amgvari pozicia imTaviTve uaryves galaktionma<br />

da konstantine gamsaxurdiam.<br />

`maT [igulisxmeba qarTveli simbolistebi] `manifestebiT~ da `pernamentuli<br />

konferenciebiT~ mTel qarTvel sazogadoebas da `Zvel poezias~ omi gamoucxades `Seqspiris<br />

uariT...~ Cveulebriv tradicias ar Ralatoben... ilias, akakis, baraTaSvilis lanZRva<br />

monopoliad gamoacxades, cota frTxilad unda iyvnen es poeziis reportiorebi... (`ilioni 1.<br />

1922)~.<br />

`micvalebulni ganageben awmyos vidre cocxalni — ambobs deboni, da ilia swored is<br />

micvalebulia, romelic dRes anaTebs qarTvelis suls... naxevari saukune udga igi darajad<br />

113


Tavis ers. es devi Cveni literaturisa... `Cveni Tavi Cvenadve gveyudneso~ sTqva man. mTelma<br />

saqarTvelom gaigona da Seiyvara kidevac es lozungi. dRes, Cven vinc vdgevarT qarTuli<br />

kulturisa da Tvisebriobis sadarajozed — gvamxnevebs ilias simamace da gvitacebs misi<br />

brZolis stiqia. misi aCrdili dagvtrialebs Tavs da mudam gvTxovs angariSs `ra vakeTeT, ras<br />

vSvebodiT~ saqarTvelosTvis, misi warsulisa da ganviTarebisaTvis... viyoT isev medgarni,<br />

rogorc ilia, viyoT isev sastikni Cveni kulturis dacvaSi~ - werda konstantine gamsaxurdia.<br />

(`ilioni 1. 1922)~.<br />

xolo rac Seexeba galaktions, savaraudoa, rom misi 1916 wlis cnobili gandgoma<br />

`cisferyanwelebisagan~ da e.w. `saukunis Cxubi~, swored qarTuli literaturuli<br />

tradiciebisadmi maTi damokidebulebrivi da deklarirebuli poziciebisagan absoluturi<br />

gansxvavebiT iyo ganpirobebuli. galaktionma, romelic sakuTar Tavs (miT umetes im dros)<br />

`akakis qnaris~ poetTa rigSi moiazrebda, ver gaiziara `cisferyanwelTa~ Tavdajerebuli da<br />

pretenziuli gancxadebani sityvakazmuli mwerlobis maT mier dawyebuli axali<br />

welTaRricxvis Taobaze, maTi damokidebuleba qarTuli mwerlobis tradiciebisa da<br />

gansakuTrebiT iliasa da akakis misamarTiT, elitarulobisa da klanurobis xmamaRla<br />

gacxadebuli Tezisebi. `me ar vnanob~ _ werda is olia okujavas da am nabijis erTgvar<br />

argumentaciad Tu dadasturebad unda CaiTvalos 1919 wels gamoqveynebuli esse: `Zvirfasi<br />

saflavebi~, sadac galaktionma nikoloz baraTaSvilis, mamia gurielis, vaJas, yazbegis, da<br />

gansakuTrebuli xazgasmiT iliasa da akakis Rvawli Seafasa, kidev erTxel gausva ra xazi maT<br />

fassa da mniSvnelobas ara mxolod Tavad misTvis, rogorc poetisaTvis aramed sazogadod<br />

qarTuli mwerlobisaTvis.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom am droidan galaktioni TiTqos calsaxad unda gamijvnoda<br />

`simbolistur xilvebs~, yovel SemTxvevaSi `cisferyanwelTa~ ideebisagan xazgasmulad<br />

gansxvavebuli mosazrebani araerTxel gamoTqva: `me ar vici ra aris `cisferyanwelebis~<br />

mimdinareoba me vici ufro mSobliuri tradiciao~ - acxadebda. Tumca, es gamijvna rogorc<br />

Cans, iyo oden pirovnuli da poziciuri da arcerT SemTxvevaSi ms<strong>of</strong>lmxedvelobrivi, radgan<br />

am droidan galaktioni kidev ufro dauaxlovda simbolisturi ms<strong>of</strong>laRqmis `kanonikas~.<br />

Seqmnili uxerxuli, konfliqturi Tu araerTazrovani garemoebiT yvelaze metad<br />

SeiZleba iTqvas, saTavisod~ III Zalam isargebla. qarTveli simbolistebis amgvari tendencia<br />

Tu `esTetikuri poza~ da konfliqti amis gamo qarTuli mwerlobis Rirssacnobi nawilis orive<br />

mxares Soris, bevrad ufro mzakvruli da Sorsmimavali Canafiqris nawilad iqca, warmatebiT<br />

iqna ra gamoyenebuli sabWoTa ideologebisa da wiTeli saliteraturo kritikis mier,<br />

rodesac qarTveli simbolistebisagan “xalxis mtris xatis” Sesaqmnelad maTi e.w. “saymawvilo<br />

seni” — ilias faqtori gansakuTrebuli xazgasmiTa da kategoriulobiT iqna rakursirebuli.<br />

im umZimes braldebebs Soris, romlebic mogvianebiT qarTvel simbolistebs wauyenes,<br />

erTi isic iyo, rom maT xelaRebiT uaryves qarTuli mwerlobis tradiciebi da brZola<br />

gamoucxades XIX saukunis qarTuli literaturis klasikosebs - iliasa da akakis. da rac ar<br />

unda paradoqsuli iyos, es braldebani jer kidev saqarTvelos mweralTa I yrilobaze (-1926<br />

wlidan) gaisma: jer cnobili partmuSakebis, rappel-napostovelTa mxardamWerebis,<br />

iliasmoZuleTa — f. maxaraZisa da v.baxtaZis gamosvlebSi da Semdgom l. berias sadamsjelo<br />

aparatis mier SeTiTxil braldebebSic gaxmianda.<br />

Tumca `cisferyanwelTa~ mxatvrul — publicisturi memkvidreobis Tundac gadaxedvisas<br />

imTaviTve cnaurdeba is faqti, rom aRniSnuli pozicia maTi ara mxolod e.w. “saymawvilo seni”<br />

iyo, aramed am literaturuli jgufis cnobili artistuli individualizmis da<br />

miTosmeikerobis erTgvari gamovlinebac (am SemTxvevaSi arcTu warmatebuli), radgan calke<br />

ilia WavWavaZis saxeli, Rvawli da avtoriteti da zeddarTuli TavianTive “metacirebuli”<br />

gancxadebani SemdgomSi niadag awvalebda “cisferyanwelebs”. aqedan gamomdinare iliasadmi<br />

gansakuTrebul pativiscemas da mis mniSvnelobas qarTuli sazogadoebrivi Tu SemoqmedebiTi<br />

sazrisisaTvis mudmivad acxadebdnen: `ilia cnobilia qarTul mwerlobaSi rogorc<br />

mamamTavari realizmisa da fuZemdebeli axali saliteraturo enisa... cnobilia ilias<br />

enamzeoba, is SesaniSnavi oratori iyo, magram is iyo agreTve SesaniSnavi mcodne qarTuli<br />

enisa... is aris xalxuri poeti am sityvis maRali mniSvnelobiT. ilias xalxurobis garda<br />

amSvenebssisadave- igi popularulia Tavisi formiT da misawvdomia ubralo<br />

mkiTxvelisaTvisac. ilia didi ostati da xelovani iyo. misi nawarmoebni yovelTvis gauweven<br />

metoqeobas ms<strong>of</strong>lio literaturis saukeTeso Sedevrebs... arc erT qarTvel poets ar Seuqmnia<br />

iseTi mZlavri patriotuli lirika, rogoric Seqmna iliam. iliam gvaswavla, Cven siyvaruli<br />

samSoblosaadmi maSin, rodesac Cveni qveyana gminavda monarqiuli reJimis quslis qveS. me<br />

davwere 15 wlis winaT da axlac gavimeoreb, rom ilias patara leqsSi `tyem moisxa foToli~<br />

ismis gasaocari simfonia. iliam Tavisi SemoqmedebiT daidga xelTuqmneli Zegli madlieri<br />

STamomavlobis gulSi. ar darCenila arcerTi poeti, rom ar eZRvnas leqsi iliasaTvis,<br />

CvenTvis, qarTveli mwerlobisaTvis ilia gaxda namdvili Tanamedrove. iliam Seasrula Tavis<br />

epoqis socialuri dakveTa, Seqmna ra udidesi mxatvruli nawarmoebebi, gamsWvaluli farTe<br />

socialuri problemebiT, amiT igi gascilda Tavis epoqas da Tavis klass. misi sityvebi<br />

Tqmulni genialuri gulwrfelobiT gauZleben saukuneebs da sanam ki feTqs Cveni guli, ilias<br />

114


saxeli aRbeWdili iqneba am gulis ficarze, rogorc uwmindesi da umSvenieresi saxeli Cveni<br />

erisa _es Sefasebani valerian gafrindaSvils (`SeniSvnebi iliaze~) ekuTnis da isic unda<br />

aRiniSnos, rom 1937- Sia dawerili, roca erovnul Rirebulebebs Calis fasi daedo da misi<br />

damcvelnic _ valerianis umrwmesi Zmebi: paolo da ticiani politikur- represiuli wnexis<br />

msxverplad iqcnen.<br />

am TvalsazrisiT vfiqrobT aRniSvnis Rirsia giorgi leoniZis redaqtorobiT gamomavali<br />

simbolisturi gazeTi `baxtrioni~,romelmac gansakuTrebuli roli Seasrula qarTvel<br />

simbolistTa ms<strong>of</strong>lmxedvelobrivi Tu istoriuli imijis Sesaqmnelad, rameTu saqarTveloSi<br />

modernistuli skolebis da maTSi mimdinare procesebis aqtiur propagandasTan erTad igi<br />

xazgasmuli sifrTxiliTa da taqtiT epyroboda erovnul Rirebulebebsa da saxelebs, Tumca<br />

xsenebuli maqsimalisturi tendenciebi aqac gaJRerda.<br />

gazeTis 1923 wlis me-10 nomeri mieZRvna ilias mkvlelobis 15 wlisTavs, swored aq<br />

gaxmianda gansakuTrebiT yuradsaRebi pozicia, rom TergdaleulTa Soris ilias<br />

erTmniSvnelovnad ekuTnoda `cisferyanwelTa~ pativi. `ilia WavWavaZe aris baraqa da jiSi<br />

qarTuli mwerlobis da ai bedma arguna ilias Tavisi ganieri mxarbeWiT kolosiviT Camdgariyo<br />

qarTul sinamdvileSi da gamxdariyo morgvi qarTuli mwerlobisa... ilia WavWavaZem amoavso XIX<br />

saukunis carieli saqarTvelo, Tavis gaxeTqil SubliT azri misca qarTuli mwerlobas da<br />

saqarTvelos svindiss~-werda giorgi leoniZe.<br />

...da bolos tician tabiZis ganacxadi:<br />

`gadaumeteblad SeiZleba iTqvas, rom XIX saukune saqarTveloSi iliam kidec moigona,<br />

kidec Seqmna, da kidec Tavis sisxliT dahkira. Cven SeiZleba am saukunis Seswavlis dros bevri<br />

defeqtebic aRmovaCinoT, gansakuTrebiT poeziaSi, magram erTi ki mainc ucilobelia, am didi<br />

epopeis mTavari mbrZanebeli iyo mxolod ilia WavWavaZe.<br />

Cven eqvsi wlis win ganvacxadeT, rom ilia rogorc poeti miuxedavad imisa, rom<br />

emorCileboda Tavis saukunes acda namdvili poeziis rkals, SeuZlebelic iqneboda ilia<br />

y<strong>of</strong>iliyo marto poeti maSin, roca ers ar hqonda arcerTi atributi mwerlobisa da<br />

kulturis, romelic mis dros gawyvetili iyo (Cven ar vexebiT warsuls).<br />

ilias poeziidan marto wiwamuri rom darCeniliyo, mainc samudamod aatirebda qarTvels<br />

da samudamod darCebida Tema poeziisaTvis. amiT iliam daamtkica rom mwerloba aris wameba,<br />

rom saqarTveloSi TviTmkvleloba da mkvleloba orive bunebrivi xvedria poetebisTvis~<br />

cxadia, amgvari `aRiarebebiT~ qarTveli simbolistebi ara mxolod “saymawvilo<br />

senisagan” ganikurnen da sakuTar SexedulebaTa revizia ganaxorcieles, aramed isic gaacxades,<br />

rom rac ar unda deklarirebuli y<strong>of</strong>iliyo maTi ganzidva XIX saukunis qarTuli literaturis<br />

klasikosTagan, gansakuTrebiT ki ilias saxelisagan simbolisturi miTTamTxzvelobis xanaSi,<br />

es mainc xelovnuri poza Tu erTgvari manera iyo, es damokidebulebani qarTvel simbolistTa<br />

ara mxolod publicistur diskursebSi gacxadda, aramed mxatvrul qmnilebebSic aisaxa.<br />

amdenad, “sisxliT naweri leqsebi”, “mwerlobasTan sxvanairi misvla“ da ilias gziT siaruli<br />

ucxo odesme arc qarTveli simbolistebisTvis y<strong>of</strong>ila.<br />

damowmebani:<br />

tabiZe 1975: tabiZe g. Txzulebani 12 tomad, Tb.: 1975.<br />

tabiZe 1973: tabiZe t. rCeuli nawerebi. Tb.: 1973.<br />

gafrindaSvili 1990: gafrindaSvili v. poezia, proza, werilebi, esseebi. Tb.:1990.<br />

cisferi yanwebi 1916: „cisferi yanwebi“. № 2, 1916.<br />

rubikoni 1923: `rubikoni~ .1.1923.<br />

rubikoni 1923: `rubikoni~ 8.1923.<br />

baxtrioni 1922: `baxtrioni~. 1. 1922.<br />

baxtrioni 1923: `baxtrioni.~ 10. 1923.<br />

ilioni 1922: `ilioni~. 1. 1922.<br />

115


Irina Perianova<br />

POLITICAL CORRECTNESS AND THE LANGUAGE OF AVOIDANCE<br />

Key words: political correctness, avoidance language, taboo, communicative code, EU accession and Eastern<br />

Europe, globalization, consumer capitalism, ex-nomination, mind control, accommodation, otherisation, trust<br />

Abstract<br />

In this paper I aim to discuss political correctness as a communicative and behavioural code. Firstly, I intend to<br />

outline its interrelationship with the language <strong>of</strong> avoidance in general, and more specifically its specific place as its<br />

subgroup. .Secondly, I’ll dwell on the rationale <strong>of</strong> pc in the context <strong>of</strong> R.Barthes’ theory <strong>of</strong> ex-nomination, H.Giles’<br />

CAT theory and the philosophy <strong>of</strong> trust. Last but no least, I will attempt to analyse the gradual emergence <strong>of</strong> pc in<br />

post-communist space - the adoption <strong>of</strong> new rules and the intercultural perspective <strong>of</strong> pc in the wake <strong>of</strong> Bulgarian<br />

accession to the EU as well as some <strong>of</strong> its peculiarities.<br />

Political correctness (pc) is one <strong>of</strong> the most important phenomena <strong>of</strong> the 20th century and one <strong>of</strong> the presentday<br />

buzz words. Googling pc produces millions <strong>of</strong> entries referring to its history, philosophy and description.<br />

Sometimes political correctness is traced back to the totalitarian regimes <strong>of</strong> Nazi Germany with its ruthless<br />

euphemisms such as the final solution for the annihilation <strong>of</strong> the Jews, or communist Russia with its double sets <strong>of</strong><br />

terms for what was good “for us” and “for them”. It is such a common term that it means everything and nothing: in<br />

one <strong>of</strong> the on-line entries Bob Dylan was described as no longer pc – meaning not popular.<br />

Short <strong>of</strong> being described as taboo, some “objects” are now also prohibitive in their use. This is why Prince<br />

Charles is staging a campaign for healthier, more politically correct snacks in school vending machines – fruits and<br />

nuts, rather than candy and chips – and describes Brussels sprouts and leeks, as pc vegetables.<br />

However it must be emphasized that although avoidance language is a hyponym <strong>of</strong> political correctness, the<br />

latter inhabits a separate niche, with its specificity and its own areas <strong>of</strong> use. The first point I would like to make is that<br />

the use <strong>of</strong> avoidance language is universal, and like any speech behaviour it is governed by social norms and by social<br />

contexts. Significantly, there are culture-specific rules relating to taboo subjects. Thus, death, sex, even foods, may or<br />

may not be taboo in certain cultures, yet these taboos are not the same in every single cultural community and will<br />

reflect on a diversity <strong>of</strong> manifestations – from everyday rhetoric to advertising. For example, condom advertising,<br />

which is widespread in most parts <strong>of</strong> Europe, is taboo in Vietnam and other parts <strong>of</strong> Asia. Certain nationalities or<br />

minorities may be unmentionable, and thus made invisible. The best known example is probably the untouchables in<br />

India, shunned at a certain time in history. Hutus and Tutsis in Rwanda avoided using each others’ names, especially<br />

after the genocide, and were referred to as “short people” and “tall people”. Soviet Jews described themselves as<br />

“invalids <strong>of</strong> the 5th group” (the 5th item in Soviet passports was nationality). In socialist Bulgaria gypsies were <strong>of</strong>ten<br />

referred to simply as “a minority”.<br />

To throw some light on different examples <strong>of</strong> avoidance language let us, for example compare these 3<br />

statements:<br />

“People have just been freed. A little untidiness is not important.” (Donald Rumsfeld about looting in Iraq.)<br />

“Where’s the restroom? I’d like to powder my nose.” (Asked by a guest at a restaurant)<br />

“We carry medium, large and extra-large eggs.”(An announcement at a Bulgarian supermarket)<br />

No doubt, all <strong>of</strong> these phrases are euphemisms and their meaning is implied, rather than explicit. The<br />

pragmatic and semantic assumptions we make are based on something tangible – our knowledge <strong>of</strong> the world and the<br />

shared codes with the interlocutor. These codes make it unnecessary or socially unacceptable to spell out everything.<br />

Implicature, the term propounded by H.P.Grice more than 40 years ago is a very important concept for pragmatics,<br />

discourse analysis and the ethnography <strong>of</strong> communication. It is closely related to the meta-message which can only be<br />

interpreted correctly if one has the same “background knowledge” as one’s interlocutors. Charles Fillmore recounts<br />

two anecdotes concerning the fixed phrase “I thought you’d never ask” illustrating different meta-messages for<br />

speakers <strong>of</strong> British English and American English: “While in American English it is a fairly innocent teasing<br />

expression it could be taken as insulting by people who did not know its status as a routine formula. In one case a<br />

European man asked an American woman to join him in the dance, and she, being playful said “I thought you’d never<br />

ask”. Her potential dancing partner withdrew his invitation in irritation. In another case a European hostess <strong>of</strong>fered an<br />

American guest something to drink when he … said “I thought you’d never ask. He was asked to leave the party for<br />

having insulted his host.” (Fillmore, 1984)<br />

According to Grice, for a full identification <strong>of</strong> what the speaker has said, one would need to know not only the<br />

conventional meaning <strong>of</strong> the words used together with the identity <strong>of</strong> any references that may be involved but a) the<br />

identity <strong>of</strong> the speaker b) the time <strong>of</strong> utterance, c) the meaning, or the particular occasion <strong>of</strong> utterance (Grice, 1999:77).<br />

Lexical euphemisms abound in many spheres – especially business and social life. Common business avoidance<br />

clichés are, amongst others, He is in a meeting which means “He doesn’t want to answer”; business is business, as an<br />

excuse for something bad done in the course <strong>of</strong> transactions, or a formula used when one does not want to accept that<br />

one has done something unethical. It is socially unacceptable for a waiter to say: “Give me my tip now because<br />

somebody else will take over”, but the meaning is implied in the sentence: “I am leaving now”. (Findlay, 1998)<br />

The use <strong>of</strong> euphemisms is a psychological must. In ostensibly deviating from certain conversational maxims<br />

(see Grice, Ibid) the implicated statements become indirect and thus in many cases are related to politeness–related<br />

116


avoidance. Thus, the 2nd example -Where can I powder my nose? implies “where is the toilet?. The psychological<br />

euphemisms, such as restroom, part with the baby, harvest wildlife; in Bulgarian: водни пъдпъдъци (literally: “water<br />

grouse,” i.e. frogs as food), бели бъбреци (“white kidneys” – i.e. testicles), have to do with avoiding unpleasant or<br />

indecent subjects, or are used for the sake <strong>of</strong> what is perceived as politeness. Furthermore, some euphemisms give an<br />

insight into the nature and practice <strong>of</strong> different political systems, as well as people’s mentality and cultural<br />

characteristics. Consequently, when President Bush says there will be serious consequences it means “war”; when<br />

Donald Rumsfeld mentions a little untidiness, its meaning is transparent: “loot and plunder.”<br />

This type <strong>of</strong> mind control by means <strong>of</strong> lexical mis/use has always been a social fact: cf. the final solution for<br />

“annihilation <strong>of</strong> the Jews by the Nazis,” collateral damage for “civilian casualties,” friendly fire for “bombs or bullets<br />

which accidentally kill people on the side which has fired the weapons” (LDELC); wildlife management, harvesting,<br />

depopulation for “large-scale killing <strong>of</strong> animals or trees.” (Pei, 1973) Cf. also some other examples culled from CNN:<br />

“efforts are under way to get the population to settle down” (stop looting), “a major disaster” (murder, death), “respect<br />

ceasefire” (do not shoot).<br />

As Noam Chomsky noted in a BBC interview about his famous book Rogue States: When the Americans say<br />

“we are doing it to protect NATO’s credibility,” any don will tell you it means “do as we say, or else.” For this very<br />

reason the UN language is an interesting study in euphemisms: unlawful use <strong>of</strong> force against … or illegal war in…<br />

means “aggression”; when K<strong>of</strong>i Annan would say: “I have qualms about this decision,” what he really meant was that<br />

he was against it.<br />

In these cases, the avoidance language serves either to justify inaction – if it is aggression or slaughter <strong>of</strong> the<br />

civilians, the international organizations should put their foot down and act; 1 or as a means to brainwash the public, to<br />

hide the meaning <strong>of</strong> what is happening, to neutralize the importance <strong>of</strong> an event by verbal means. Not coming to the<br />

point is part <strong>of</strong> the political culture in many countries. The desire to justify and control accounts for the following<br />

statement made by Lidia Shouleva, the one-time Bulgarian Minister <strong>of</strong> Economy, who was proud to point out in a TV<br />

interview (purportedly as a sign <strong>of</strong> progress): “Вече не говорим за намаляване на безработицата, а за увеличаване<br />

на заетостта“: (We no longer talk about decreasing unemployment but about increasing employment.) 2<br />

Indeed, language or even silence as a means <strong>of</strong> control, may be traced back to totalitarianism: e.g. in the culture<br />

<strong>of</strong> secrecy <strong>of</strong> totalitarian Bulgaria, demography was taboo (no statistics could be divulged about the population breakdown<br />

into ethnic groups, the altitude <strong>of</strong> unmapped mountain tourist shelters, the depth <strong>of</strong> the Black Sea in certain<br />

areas, etc.), while in the Soviet Union there was no sex or diseases. The Russian writer Sergei Dovlatov describes an<br />

interview given to a group <strong>of</strong> American congressmen by the then Party Secretary <strong>of</strong> Leningrad. When the party <strong>of</strong>ficial<br />

was asked about the mortality rate in Leningrad the answer was that in Leningrad there was no mortality rate. This<br />

situation still rings some bells. In the 2003 film Spinning Boris directed by Roger Spottiswoode, which features Boris<br />

Yeltsin’s re-election campaign conducted using American expertise, the American consultant played by Jeff Goldblum<br />

says, -“Don’t say Yeltsin is having the flu, because in Russia everybody would think he is on his deathbed!”<br />

The use <strong>of</strong> another group <strong>of</strong> euphemisms is due to advertising and marketing reasons. Thus, in Bulgarian<br />

supermarkets there are no small eggs any more - only medium, large or extra-large, while in the USA they are<br />

described as medium, large, extra-large and jumbo. The euphemisms which you have “to see through” (like medium<br />

eggs with the meaning <strong>of</strong> “small”) cater for the market situation and aim to attract more customers. Another<br />

manifestation <strong>of</strong> avoidance is in hyper-inflation <strong>of</strong> English. According to Neil Tweedie, to make an impact now you<br />

have to be a superhero, vegetables must be dew-fresh, market-fresh or seasonal. ”Uptitling” is an <strong>of</strong>fence in which<br />

employees are given elevated titles to keep them happy. Thus managers become executive managers, associate<br />

managers or managers at large (see also vice president <strong>of</strong> a company – IP) Post room workers are now dispatch<br />

services facilitators. “As part <strong>of</strong> the ‘bigging-up’ or ‘supersizing’ trend the prefixes “ova, uber or mega prefixes are<br />

used to beef up words.”<br />

(Tweedie, 2005)<br />

In all the above examples, the most common reasons for implicating, instead <strong>of</strong> saying directly or overtly, is<br />

avoidance <strong>of</strong> what is regarded as taboo or unpleasant, as socially unacceptable or impolite or for manipulative<br />

purposes – to play down or to play up the importance <strong>of</strong> the event or object. What is being referred to is being<br />

implicated, not explicitly stated, and can only be interpreted correctly given the existence <strong>of</strong> shared codes which may<br />

range from a dialogue between two interlocutors to a cultural community at large. I would also like to postulate that<br />

the degree <strong>of</strong> indirectness differs in different cultures, amongst other things depending on the cultural dimension <strong>of</strong><br />

high and low context propounded by E.T.Hall (Hall, 1981). In fact, different communication styles <strong>of</strong> British English<br />

and American English have been noted by researchers: thus, Dunkerley and Robinson point out that the British<br />

communication style is characterized by the opaqueness <strong>of</strong> the relationship between semantics and pragmatics. “To<br />

interpret successfully requires an understanding <strong>of</strong> the particular Gricean implicatures <strong>of</strong> particular comments in which<br />

the overt context may bear a variety <strong>of</strong> relationships to the intended meaning. For example, to expect an outsider to<br />

interpret “not bad at all” as meaning “very good indeed” is to expect too much …just as the interpretation <strong>of</strong> “It might<br />

be an idea, if you were to do x” as an urgent imperative requires long acculturation to decode” (Dunkerley et al, 2002).<br />

1 Cf. “calling a spade a spade would have mattered, because if it was genocide, how could you not act, however difficult it was?” Barnaby<br />

Mason, “The Language <strong>of</strong> Diplomacy” From Our Own Correspondents:May 2004,<br />

http://newsvote.bbc.co.uk/mpapps/pagetools.print/news.bbc.co.uk/1/hi/programmes/<br />

2 There are numerous interesting examples as well as the rationale <strong>of</strong> “language demagogy” in Стефана Димитрова, 1999, pp.29-31.<br />

117


Different avoidance strategies are not only peculiar to different ethnic groups but are gender specific. Discourse<br />

styles differ – pausing or avoiding pauses, using “I” or “we” is different for men and women, as was shown by Robin<br />

Lak<strong>of</strong>f and D.Tannen. For example, women are more likely than men to say “we”, rather than “I.” Other<br />

characteristics <strong>of</strong> women’s conversation include avoiding direct requests: “It’s cold in here with the window left<br />

open,” instead <strong>of</strong> “please close the window,” which represents syntactical avoidance. Moreover, women use more<br />

euphemisms – i.e. they favour lexical avoidance. These differences in avoidance patterns are, <strong>of</strong> course, not confined<br />

to gender only but apply to different cultural communities <strong>of</strong> the same ethnic background.<br />

In many cases avoidance is also a sign <strong>of</strong> differentiation between “your own” and “alien,” “you” and “the<br />

other.” It would seem that the difference between speech codes is a sign <strong>of</strong> distancing from somebody who is not part<br />

<strong>of</strong> “my group.” Consequently, even though the phenomenon <strong>of</strong> avoidance is universal, the objects <strong>of</strong> avoidance (and<br />

the degrees <strong>of</strong> avoidance) may differ in different languages and in different cultures.<br />

Unlike avoidance language in general, which is universal although governed by culture-specific social norms<br />

and contexts, pc is undoubtedly a product <strong>of</strong> globalization and, in my opinion, it should be viewed as its<br />

communicative code. The area <strong>of</strong> pc which embraces not only language but also the entire attitude <strong>of</strong> equality is new in<br />

post-communist discourse, while what is described as socialist pc was <strong>of</strong>ten the language <strong>of</strong> inequality, rather than<br />

equality. In the present-day context it is quite apparent that avoidance is relative and depends on one’s social and<br />

linguistic community and identification.<br />

Due to such core values <strong>of</strong> globalization as a denial <strong>of</strong> hierarchy, an emphasis on a culturally pluralistic and<br />

interconnected global society lacking any single dominant center <strong>of</strong> political power, communication, or intellectual<br />

production, pc has turned into new behaviour codification, and has taken on the function <strong>of</strong> a new commodified<br />

language which, at least on the surface, aims to discontinue any form <strong>of</strong> Otherisation. It fits the following definition:<br />

“[…] correct according to a set <strong>of</strong> liberal opinions, e.g. that black people and women should have equal chances to get<br />

jobs, education, etc.” (LDELC) According to the rules <strong>of</strong> PC we are all supposed to be treated as equal. The urge to<br />

endorse equality has permeated all spheres <strong>of</strong> life .Even some forms <strong>of</strong> address are suspect: dear and darling, for<br />

example, are banned in the National Opera in London because they may be classified as sexual harassment. In many<br />

cases overzealousness in the pursuit <strong>of</strong> what is regarded as political correctness is likely to hurt the feelings <strong>of</strong> a<br />

majority group. Thus, according to online sources, one store in Sydney was once banned from displaying a traditional<br />

Christmas nativity scene because “it would be wrong to push any one religious belief.” Fortunately sanity prevailed<br />

after a public outcry. “We tried to be politically correct and that was overzealous,” said the store chief executive.<br />

Most pc language has to do with race, rank, ethnic background, gender, age, or appearance. The ab/users <strong>of</strong><br />

un/pc terms are accused <strong>of</strong> sexism, chauvinism, rankism, and ageism. The pc trademark is real or perceived equality.<br />

The epitome <strong>of</strong> PC is the term affirmative action which is “the practice or principle, when choosing people for a job or<br />

an education course, <strong>of</strong> favouring people who are <strong>of</strong>ten treated unfairly especially because <strong>of</strong> their sex or race; positive<br />

discrimination.” (LDELC) By definition any kind <strong>of</strong> hierarchy is to be avoided as not pc. For this reason certain lowstatus<br />

jobs have been made to sound grand to avoid rankism. Thus in American English “garbage collector” was<br />

replaced by “garbologist,” “bootblack” - by “bootblack maintenance engineer,” and “dogcatcher” by “animal welfare<br />

<strong>of</strong>ficer.” (Pei, Ibid: 142). According to some scholars, elitism is probably the dirtiest word in present-day American<br />

parlance. (Berman 2001), Its UK use is also marked as derogatory in contemporary dictionaries. Political correctness<br />

as defined in this way was unknown as recently as early and mid-20th century. To argue the case one only needs to<br />

look at the titles <strong>of</strong> the books written by anthropologists in early and mid- 20th century, e.g. The Savage Mind<br />

(1962/1966) by Claude Levi Strauss or The Sexual Life <strong>of</strong> Savages (1929) by Bronislaw Malinowski. These volumes<br />

abound with such terms as primitive tribes, natives etc. which are currently most emphatically considered un-pc.<br />

Another illustration <strong>of</strong> the equality principle is forms <strong>of</strong> address in different countries. In a North American<br />

school a common Bulgarian greeting, “Hello, boys and girls!” would be taboo. The preferred alternative is likely to use<br />

no name at all, or address students by their first names. Even “darling” and “dear” were regarded as suspect and<br />

banned in the London opera as instigating sexual harassment. Many people <strong>of</strong> Britain were flabbergasted by George<br />

Bush’s use <strong>of</strong> the title “Mr.” when he was talking about the dictator Saddam Hussein during his November 2003 visit<br />

in London. However, in the American culture <strong>of</strong> equality this form <strong>of</strong> address applies across the board - from<br />

condemned criminals to the Presidents.<br />

Race PC<br />

According to Mario Pei, at a certain stage there was a whole list <strong>of</strong> “UN-condemned words,” which have to do<br />

with race, including “backward, pagan, native, primitive, underdeveloped race, savage, colored (Pei, 1975: 145).<br />

“Colored” used to be the American euphemism for “black” when one didn’t want to say “Negro.” It is used differently<br />

in South Africa, to refer to groups that are neither white, nor black, like the numerous East Indians. The accepted term<br />

now seems to be “a person <strong>of</strong> color” or “African American”. Race pc language is so wide-spread that the famous<br />

novel by Agatha Christie Ten Little Niggers, known also as Ten Little Indians was published in Germany as And Then<br />

There Were None. Even the expressions like “a Dutch treat,” “a French letter” or “WASPs” are sometimes included on<br />

the “proscribed” list. Racial taboo words in North American society are contrasted with other words that have lost at<br />

least part <strong>of</strong> their taboo content. Thus “First Nations” is now <strong>of</strong>ficially used in Canada instead <strong>of</strong> “native Americans”.<br />

Gender PC<br />

118


Gender PC is characterized by the absence <strong>of</strong> any emphasis <strong>of</strong> gender – making it seem irrelevant: “they,” “he<br />

or she”, or a neutral expression is to be preferred: e.g. “chair person.” Gender inequality crops up in language making<br />

it necessary to overstate the affirmative action approach at the expense <strong>of</strong> the sense <strong>of</strong> humor.<br />

A case in point is the following item in The New York Times Sunday column “Metropolitan Diary”:<br />

“Dear Diary,<br />

Visiting an editor at Random House, I stepped into a crowded elevator and found myself pressed close to the<br />

control panel.<br />

“Has everybody got their floors?” I asked.<br />

After a moment’s silence, a young female voice from the rear said, “His or her.”<br />

“I beg your pardon? “, I said,<br />

“His or her. It’s “Has everybody got his or her floors?” Your pronouns don’t agree.”<br />

“And shouldn’t it be “his or her floor,” not “floors,” a young man piped up. “Each <strong>of</strong> us gets <strong>of</strong>f at only one<br />

floor.”<br />

“And wouldn’t it be better to say “Does everybody have?” rather than “Has everybody got?” a third voice<br />

chimed in.<br />

I stood corrected – and red faced. But I was glad to know that good grammar is alive and well”(quoted by<br />

Lak<strong>of</strong>f, 2001:78)<br />

While “affirmative action” is no doubt the epitome <strong>of</strong> PC, it should be noted that the concept is definitely a oneway<br />

street: if a “women only” meeting, for example, would be viewed as okay, a “men only” meeting would not be<br />

acceptable.<br />

Age, disability, appearance PC<br />

The pc term for those who used to be “old people” is “senior citizens.” “Differently-abled” or “challenged” are<br />

commonly used instead <strong>of</strong> “physically and mentally disabled,” - e.g. “visually challenged” for “blind,” “vertically<br />

challenged” – for “shorter or taller than average”, horizontally challenged” or differently-sized for “fat,” “follicularly<br />

challenged” for “bald,” and even “morally challenged” for “corrupt,” “special needs children” for “handicapped<br />

children.” (OPCDH) Along these lines, note also this announcement at the KLM airline counter: “Will passengers<br />

needing assistance please come to the counter first.”<br />

Education PC<br />

Another peculiarity <strong>of</strong> pc words involves positive feed-back – no implied criticism is permitted. This is<br />

especially important in academia, and it gives rise to many euphemisms. It has been noted by critics <strong>of</strong> the American<br />

educational system that for many reasons, more specifically because tuition in the US is mostly funded by students or<br />

their parents, certain terms are avoided and a new type <strong>of</strong> so-called school pc has emerged: e.g. “co-learners” instead<br />

<strong>of</strong> students,” temporally challenged” for “chronically late,” and “alternatively schooled” for “uneducated.” (Berman,<br />

2000: 124-125) “As brought out by the author <strong>of</strong> Up the Down Staircase, Bel Kaufman, ‘Let it be a challenge to you’<br />

means ‘You’re stuck with it’; ‘It has come to my attention’ means ‘You are in trouble’; ‘interpersonal relationships’ is<br />

translated as a ‘fight between kids’; and ‘ancillary civic agencies for supportive discipline’ is, in effect, ‘Call the<br />

cops!’” (Pei, 1973: 64) Note also this example from a reader’s letter:<br />

“Have you noticed how teachers never disparage children any more? My son had a note on his report that he<br />

was “very adept in the creative use <strong>of</strong> visual aids for learning.” I telephoned his teacher and asked: “What does that<br />

mean – the creative use <strong>of</strong> visual aids for learning?” She answered, “He copies from the child in the next seat”<br />

(Reader’s Digest, June, 1982) See more examples <strong>of</strong> similar euphemisms in Perianova (2002).<br />

The importance <strong>of</strong> PC cannot be overstated: it has become a practical matter – crucial for the success at work<br />

and as such an integral part <strong>of</strong> many textbooks. The following list is indicative <strong>of</strong> the tendency: (Outhart et al,<br />

2000:340)<br />

Don’t say Say instead<br />

A cripple disabled person<br />

Invalid disabled person<br />

Handicapped disabled<br />

Mentally retarded/handicapped person with learning<br />

difficulties<br />

Deaf aid hearing aid<br />

The disabled people with impaired mobility/a disability<br />

Spastic person with cerebral palsy<br />

Confined to a wheelchair wheelchair user<br />

wheelchair bound<br />

Deaf and dumb pr<strong>of</strong>oundly deaf<br />

Disabled toilet accessible toilet<br />

In all probability, pc euphemisms originated in the US. In present-day anthropology, sociology, intercultural<br />

communication, organizational behaviour and cross-cultural management different cultures are viewed and assessed in<br />

terms <strong>of</strong> so-called cultural dimensions. According to one <strong>of</strong> the topmost gurus <strong>of</strong> the new approach, Geert H<strong>of</strong>stede,<br />

119


the US has a very low power distance index 1 and therefore the main features <strong>of</strong> North American culture are equality<br />

and positive feed-back. According to many scholars equality “should be considered an assumption <strong>of</strong> American<br />

culture, social conventions tend to be more informal and social reciprocities are much less clearly defined (.Stewart et<br />

al., 1998). Hierarchy, inequality in power and influence, are seen as man-made (Storti, 2001).<br />

Significantly, the emergence <strong>of</strong> pc in the post-communist world matches B.Fay’s non-essentialist view <strong>of</strong><br />

cultures as open systems: i.e. “cultures are ideational entities, as such they are permeable, susceptible to influence from<br />

other cultures” (Fay, 1996). Grotesque, rude and inconsiderate Sacha Barron Cohen’s film Borat may arguably be, but<br />

it does mirror a certain innocence apparent in the <strong>of</strong>ficial approach to all kinds <strong>of</strong> minorities during the communist<br />

regime. Retarded, invalids, cripples – all these words were used in Russia, Bulgaria and other socialist countries<br />

indiscriminately, without fear that they may cause <strong>of</strong>fence. Thus there is a lot to be said for new political correctness.<br />

At the same time in post-communist countries such as Bulgaria pc doesn’t embrace all the subjects referred to<br />

above in the same degree, i.e. fewer objects and concepts are un-pc. A case in point: the global reality is post-modern<br />

and anti-elitist. As opposed to North America, in Bulgarian parlance elite is a very positive word and not only schools<br />

are described as elite but such unlikely products as doors and window frames. It should also be stressed that the<br />

otherisation <strong>of</strong> some signally unequal groups is still prominent. The objects <strong>of</strong> in/equality may coincide or differ. Thus<br />

in Bulgaria some race pc is prominent: цигани (gypsies) is a new taboo, still alien to many people. In a radio interview<br />

the author <strong>of</strong> a nostalgic new novel called When Romas Were Gypsies claims not to be anti-gypsy (or anti-roma);<br />

however he insists on the old label and voices his dislike <strong>of</strong> the new one. At the same time, a Bulgarian gypsy ranger<br />

who claims to be assimilated says: “I do not mind being called a gypsy, but I’d rather be referred to by a more<br />

international term.” (i.e. “roma” – IP). 2 Significantly, there is quite a range <strong>of</strong> derogatory expressions for gypsies in<br />

Bulgarian: циганин – ром – мангал –мангасар and even the borrowing джипси. The expression като бял човек (as<br />

a white man/person) is still very common and it implies the kind <strong>of</strong> praise which would be considered racist in US or<br />

Europe. The language reflects some kind <strong>of</strong> national inferiority complex as evidenced by the expression – “хубава<br />

работа, ама българска” (a nice thing/job, etc. but the way it happens in Bulgaria, i.e. it is bad or faulty).<br />

Conversely, the category which has made a lot <strong>of</strong> progress in Bulgaria is gender pc, as evidenced by a change in<br />

addresses and a greater awareness <strong>of</strong> the likelihood <strong>of</strong> an <strong>of</strong>fence and in advertising strategies: for instance, the macho<br />

beer advertising <strong>of</strong> Zagorka beer: – What does a man need – a good house, a good car, a good woman … good beer -<br />

is now safely relegated to the past because <strong>of</strong> a successful court case won by a businesswoman from Stara Zagora, the<br />

seat <strong>of</strong> the brewery.<br />

While rankism and the resulting pc are common in Bulgaria, ageism pc is currently not very prominent. There<br />

are, however, many examples <strong>of</strong> rankism pc in Bulgaria: инспекторка (“female inspector”) instead <strong>of</strong> секретарка<br />

(“secretary”), хигиенисткa (“hygiene worker”) instead <strong>of</strong> чистачка (“cleaning woman.”) The only typically<br />

Bulgarian pc example may be traced back to the time <strong>of</strong> socialism when S<strong>of</strong>ia – the capital – was opposed to other<br />

towns and villages, the “provinces,” and was viewed as “more equal” than other places. There is a still perceived<br />

inequality between S<strong>of</strong>ia universities and “provincial” universities. This is why a pr<strong>of</strong>essor from the University <strong>of</strong><br />

Veliko Tarnovo in Central Bulgaria urged colleagues from the University <strong>of</strong> S<strong>of</strong>ia at a meeting to be politically correct<br />

and not to talk about S<strong>of</strong>ia University and other universities. Note that nothing similar exists e.g. in the UK where the<br />

opposition “urban-rural” is not based on the principle <strong>of</strong> equality, and even “urban-suburban” (in the meaning <strong>of</strong><br />

“narrow-minded”, “boring”) is not a pc area.<br />

By and large, PC stops at home, which cannot but testify to its use as some kind <strong>of</strong> behavioural regulator.<br />

Hence, on BBC World Service news one can hear the following comment: “They (the Belgian rightist party declared<br />

racist - IP) are popular because they are not afraid not to be politically correct and say what ordinary people think.”<br />

Moreover, one cannot help but note that “there are a lot more places where you can say “spic” and “bitch” with<br />

impunity than places where you can smoke a cigarette.” 3 My own survey also shows that political correctness is only<br />

used in the public space – for example at home hardly anybody uses the phrase хора с увреждания (“handicapped,”<br />

“challenged”). Out <strong>of</strong> 55 Bulgarians polled only two said they used the word рома (“romani”) at home.<br />

And now to discuss the rationale <strong>of</strong> political correctness I would bring up Roland Barthes and his concept <strong>of</strong><br />

ex-nomination. If one is a member <strong>of</strong> the dominant group that group’s attributes are invisible, as one’s role in making<br />

things the way they are is not noticeable. This process is called ex-nomination. Roland Barthes discusses the<br />

bourgeoisie as an ex-nominated group: “As an ideological fact the bourgeoisie completely disappears: the bourgeoisie<br />

has obliterated its name in passing from reality to representation.” Ex-nominated groups, says Barthes, become<br />

“normalized,” they become apolitical and non-ideological. They just are. Their rules become “the rules.” (Barthes,<br />

1957) The same claims may be made <strong>of</strong> white middle-class males in contemporary America. In fact, “whites<br />

sometimes feel as if they have been ex-nominated into oblivion.” (Lak<strong>of</strong>f, 2001:.55) The process may be described as<br />

a kind <strong>of</strong> default value. As a consequence, there are attempts at what may be called re-nomination, e.g. the formation<br />

<strong>of</strong> white studies departments at some American universities. Another example: young black males in the US may call<br />

themselves “nigger” which is a taboo word for white Americans (personal communication). As the culture <strong>of</strong> the West<br />

is a victorious culture in our part <strong>of</strong> Europe, we are using their pc as a means <strong>of</strong> control and accommodation to the<br />

1 Geert H<strong>of</strong>stede outlines several sets <strong>of</strong> cultural dimensions: power distance, individualism/collectivism, uncertainty avoidance, masculinity<br />

/femininity, etc. See, for example, H<strong>of</strong>stede, 1997. On the other hand, Fons Trompenaars and Charles Hampden Turner outline their own sets<br />

<strong>of</strong> cultural dimensions, some <strong>of</strong> them commensurate with H<strong>of</strong>stede’s. ( Trompenaars and Hampden Turner, 1998).<br />

2 Cf. LDELC: most gypsies prefer to be called romanies.<br />

3 This was noted by the British journalist Catharine Whitehorn: 30.5.2004 http://members.aol.com.williwfank/pc-essay.htm<br />

120


patterns <strong>of</strong> the perceived winner, in line with the Communication Accommodation Theory (CAT) developed by<br />

Howard Giles (see for example, Giles and Smith, 1979). This theory represents a broad set <strong>of</strong> linguistic and extralinguistic<br />

signals which enable us to adapt our communicative acts to those <strong>of</strong> our partners, shifting them along a<br />

convergent or divergent direction in the sequence <strong>of</strong> exchange.<br />

However, there is a logical objection to the use <strong>of</strong> PC: some men do not approve <strong>of</strong> the fact that “men only”<br />

meetings, unlike “women only” meetings, are taboo. Hence, using PC language is a Catch-22 situation – if you do it, it<br />

means that you are painfully aware <strong>of</strong> the differences between you and the pc-ed concept and either disapprove or<br />

pretend to disapprove. And if you don’t, you are a racist, a rankist, or a male chauvinist. At the same time, it is always<br />

a moot point, whether you say what you think, pretend to do so, or are keen to pretend nothing is wrong. Semantic<br />

bleaching <strong>of</strong>ten dilutes political correctness statements, thus conjuring up the well-known words by Baudrillard that<br />

the meaning is eroded via its excess.<br />

In his seminal book Modernity and Self-Identity Anthony Giddens refers to consumer capitalism and its<br />

efforts to standardize consumption and to shape tastes through advertising and to new ‘paternalism’ in which experts<br />

<strong>of</strong> all types minister to the needs <strong>of</strong> the lay population (Giddens, 1994). Consequently, in conclusion I’d like to state<br />

that the political correctness is a way <strong>of</strong> shaping attitudes within the context <strong>of</strong> this new ‘paternalism’ which can only<br />

be achieved provided a degree <strong>of</strong> trust is generated in the ‘lay population’ by the western experts, As recipients and<br />

developers <strong>of</strong> the new code we in Eastern Europe are supposed to trust the new shared discourse which reflects<br />

standardized and globalized language. The world <strong>of</strong> the market is full <strong>of</strong> the “language <strong>of</strong> lies” and to get to the<br />

meaning behind this language <strong>of</strong> lies we need a new grammar <strong>of</strong> communication. Pc is an essential part <strong>of</strong> it. Since<br />

expertise and transaction are the determinants <strong>of</strong> the modern world which is increasingly becoming pr<strong>of</strong>essional<br />

(Moscovici), and expert-oriented (Giddens) – the new code makes the minds easier to control.<br />

Pc is a strategy used to preserve personal images mutually, achieve a symmetry within relationships by hiding<br />

(revealingly) any real or perceived inequality. It is an essential part <strong>of</strong> a new grammar <strong>of</strong> communication with its<br />

underlying structure <strong>of</strong> wishful thinking; a new post-modernist discourse, poly-semic in the Bakhtinian sense – it both<br />

reveals and hides one’s ideology simultaneously, i.e. it is the Mouth Wide Shut phenomenon.<br />

Bibliography:<br />

Barthes 1957: Barthes, R. “Mythologies“, Editions du Seul, 1957<br />

Berman 2001: Berman, M. “The Twilight <strong>of</strong> American Culture”, NY, 2001, 29<br />

Chomsky 2000: Chomsky, N. “Rogue States, the Rule <strong>of</strong> Force in World Affairs” .South End Press, Cambridge, 2000<br />

Dunkerley et al, 2002: Dunkerley, K. et al. “Similarities and Differences in Perceptions and Evaluations if the Communication<br />

Styles <strong>of</strong> American and British Managers”, Journal <strong>of</strong> Language and Social Psychology. Vol.21, No.4, 2002, p. 407<br />

Fay 1996: Fay, B. Contemporary Philosophy <strong>of</strong> Social Science: A Multicultural Approach, Oxford: Blackwell, 1996, p.59<br />

Fillmore 1984: Fillmore, C. “Remarks on Contrastive Pragmatics” in J.Fisiak (ed.) Contrastive Linguistics: Prospects and Problem.<br />

Berlin: Mouton, 1984, p. 129-130<br />

Findlay 1998: Findlay, M. “Language and Communication”. ABC CLIO, Santa Barbara, 1998, p.50<br />

Giddens 1994: Giddens, A. “Modernity and Self-Identity. Self and Society in the Late Modern Age”, Cambridge: Polity Press,<br />

1994, p. 172-174<br />

Giles and Smith 1979: Giles, H. and P.M.Smith. “Accommodation Theory: Optimal Levels <strong>of</strong> Convergence’ in Giles, H. and<br />

R..St.Clair (eds). Language and Social Psychology. Oxford: Basil Blackwell, 1979<br />

Grice 1999: Grice, H.P. ”Logic and Conversation”, in Adam Jaworski and Nikolas Coupland (eds.) The Discourse Reader. London:<br />

Routledge, 1999, 76-88<br />

Hall 1981: Hall, E.T. The Silent Language. New York: Anchor, 1981<br />

H<strong>of</strong>stede 1997: H<strong>of</strong>stede Geert “Cultures and Organisations. S<strong>of</strong>tware <strong>of</strong> the Mind. New York: McGraw-Hill, 1997<br />

Lak<strong>of</strong>f 1975: Lak<strong>of</strong>f, R. “Language and Woman’s Place”. New York: Harper and Row, 1975<br />

Lak<strong>of</strong>f R 2001: Lak<strong>of</strong>f R. “The Language War”, University <strong>of</strong> California Press, Berkeley and LA, 2001<br />

Levi Strauss 1962: Levi Strauss, C.” La Pensee sauvage”, Paris 1962<br />

LDECL: Longman Dictionary <strong>of</strong> English Language and Culture (Addison Wesley Longman, 1998<br />

OPCDH: The Official Politically Correct Dictionary and Handbook (OPCDH ) by Henry Beard and Christopher Cerf . London:<br />

Grafton, 1992<br />

Outhart et al 2000: Outhart, I et al. Travel and Tourism. Marvell Collins, 2000<br />

Pei 1973: Pei, M. Doublespeak in America. Hawthorn Books, 1973<br />

Perianova 2002: Perianova, I.”Discourse and the Language <strong>of</strong> Avoidance”, Foreign Language Teaching, No.4, 2002, S<strong>of</strong>ia<br />

Storti, 2001: Storti, C. “Old World, New World”, Yarmouth: Intercultural Press, 2001<br />

Stewart et al., 1998: Stewart E., J.Danelian and R.Foster. “Cultural Assumptions and Values”. In Basic Concepts <strong>of</strong> Intercultural<br />

Communication. Intercultural Press, Boston –London 1998, 161<br />

Trompenaars and Hampden–Turner,1997: Fons Trompenaars, F. and Ch. Hampden-Turner “Riding the Waves <strong>of</strong> Culture:<br />

Understanding Diversity in Global Business” New York: McGraw-Hill 1998<br />

Tannen 1990: Tannen D. “You Just don’t Understand. Men and Women in Conversation”, New York: W.Morrow and Company,<br />

1990<br />

Tweedie, 2005: Tweedie, N. ”Hype-inflation <strong>of</strong> English”.<br />

Http://portal.telegraph.co.uk/core/content/displayPrintable.jhtml?xml=global/2005/<br />

Димитрова,1999: Димитрова Ст. “Езикова демагогия”, София: Наука и изкуство, 1999.<br />

121


gazeTi „iveria“ da osTa sakiTxi<br />

naira bepievi<br />

„sakuTari keTildReoba Cvenis mezoblis keTildReobazea damokidebuli, mezoblis<br />

ubedurebaze Cveni bedniereba ver dafuZndeba, ver aSendeba,“ _ werda didi ilia gazeT „iveriis“<br />

furclebze 1886 wels („iveria“ 1886: 16. 10).<br />

gazeT „iverias“ imTaviTve miznad hqonda dasaxuli aesaxa ara marto qarTvelTa, aramed<br />

saerTod, kavkasiel xalxTa cxovreba, igi yurs ugdebda mezobeli eris sunTqvas, mis majiscemas.<br />

swored am gazeTis furclebze isaxeboda kavkasiel erTa kulturis, ganaTlebis, y<strong>of</strong>is amsaxveli<br />

masalebi, riTic xels uwyobda qarTveli xalxisa da kavkasiaSi mcxovreb sxva xalxTa<br />

TviTgamorkvevas, TviTmy<strong>of</strong>adobas, urTierTobis ganmtkicebas, maT Soris megobruli, Zmuri<br />

urTierTobis gamyarebas. ilias natvra xom mis sityvebSic naTlad mJRavndeba: „mTeli kavkasi...<br />

erTisa azriT, erTis grZnobiT“ gamsWvaluli exila.<br />

unda aRiniSnos, rom mravali masala qveyndeboda gazeT „iveriaSi“ osTa y<strong>of</strong>a-cxovrebis, maTi<br />

kulturis, ganaTlebisa Tu religiis sakiTxebTan dakavSirebiT.<br />

gazeTi „iveria“ aqveynebda masalebs ara mxolod saqarTveloSi mcxovrebi, aramed kavkavSi<br />

mcxovrebi osebis Sesaxeb. iSviaTi iyo nomeri, romelSic ar iqneboda masala kavkavidan. gazeTi<br />

amyarebda sainformacio kavSirs CrdiloeT kavkasiasTan, kerZod, CrdiloeT oseTTan, exmaureboda<br />

yovel saintereso siaxles, aSuqebda TiToeul mniSvnelovan movlenas da mxars uWerda yovel<br />

sasikeTo wamowyebas. gazeTi nergavda da zrdida am xalxis mimarT Tanadgomas, pativiscemas,<br />

siyvaruls.<br />

gazeT „iveriis“ furclebze isaxeboda yoveli moZraoba, kulturuli winsvla osi erisa,<br />

gazeTi Tvals adevnebda osTa cxovrebas, cdilobda SeumCneveli ar darCenoda maTi cxovrebis<br />

amsaxveli detalebi, yovel movlenas aucileblad exmaureboda da Taviseburi wvlili Sehqonda am<br />

eris winsvlasa da ganviTarebaSi.<br />

sagulisxmoa is faqti, rom gazeTma „iveriam” pirvelma miaqcia sagangebo yuradReba osTa<br />

swavla-ganaTlebis sakiTxebs. am gazeTs SeumCneveli ar rCeba sul patara warmatebac ki „ganaTlebis<br />

gzazed” damdgari am erisa: „erTi sasiamovno moZraoba aRiniSna Cvens mosazRvre xalxSi,<br />

romelTanac saqarTvelos ucxovria mravali saukune da es moZraoba gulisxmieria CvenTvisac. me<br />

mogaxsenebT osebis ganaTlebis Sesaxeb“, _ werda didi qarTveli mamuliSvili al. xaxanaSvili gaz.<br />

„iveriis“ furclebze („iveria“ 1899: 136).<br />

cnobilia, Tu ra didia sakuTar, mSobliur enaze saxelmZRvaneloebis arsebobis mniSvneloba.<br />

„iveria“ wuxiliT aRniSnavda, rom osebis swavla-ganaTlebas xels didad uSlida is garemoeba, rom<br />

ar arsebobda mSobliur enaze Seqmnili saxelmZRvaneloebi. es mtkivneuli sakiTxi aqvs win<br />

wamoweuli Tavis statiaSi al.xaxanaSvils: „Tumca skolebi sakmarisia, mainc am ukanasknel dromdis<br />

ganaTlebam ver moikida fexi oseTSi, mizezi is iyo, rom ar arsebobda osurs enazed<br />

sakiTxavi wigni saRmrTo werilis garda da skolidan gamosuli bavSvi advilad iviwyebda imasac, rac<br />

SeiZina saswavlebelSi rusuls enazed Sedgenili saxelmZRvaneloebis SemweobiT“ („iveria“ 1899:<br />

136).<br />

sakuTari enis Rrmad dauflebis gareSe, sxvaTa enaze Sedgenili saxelmZRvaneloebiT<br />

mecnierebis Seswavla urTulesi saqmea. amitomac pr<strong>of</strong>. al xaxanaSvili miuTiTebda im<br />

aucileblobaze, rom saWiro iyo mSobliur, osur enaze y<strong>of</strong>iliyo Sedgenili sxvadasxva saxis<br />

saxelmZRvanelo. rac dRemde ganuxorcielebeli rCeboda: „saWiroa Sedgenil iqmnas osurs enazed<br />

geografiuli, istoriuli, sameurneo da sxva sakiTxavi wignebi, radganac saswavlebelSi rusuls<br />

imdenad vera swavloben, rom am enazed SeiTvison saWiro cnobani. erTis sityviT, saWiroa samSoblo<br />

enazed mwerlobis Seqmna“ („iveria“ 1899: 136) (xazgasma Cemia, n. b.)<br />

Tumca unda aRiniSnos, rom marTalia, upirvelesad mSobliuri, osuri enis swavlebis<br />

aucileblobaze miuTiTebda gazeTi, magram aqve sxva enebis Seswavlis saWiroebasac ar iviwyebda.<br />

imisaTvis, rom os bavSvebs mSobliurTan erTad rusulic SeeTvisebinaT, statiis avtors saWirod<br />

miaCnda bilingvuri swavlebis SemoReba da amisaTvis did upiratesobas aniWebda orenovan<br />

gamocemebs: „osebis saukeTeso warmomadgenelni (amaTi moTave aris iuristi Rappo baevi) zrunaven<br />

am Jamad iseT saswavlo wignebis Sedgenas, romlebic erTsa da imave dros aswavlides rusulsa da<br />

osurs enebs. amisaTvis saWiroa gverdigverd moyvanili iyos rusuli da osuri teqstebi, anu<br />

moTxroba.“ („iveria“ 1899: 136).<br />

osi xalxis yovel winsvlas, yovel nabijs ganaTlebisa da kulturis gzaze „iveria“<br />

Taviseburad exmianeboda. swored gazeTi “iveria” iyo pirveli, romelmac aRniSna kosta<br />

xeTagurovis “iron fandiris” gamosvlis didi mniSvneloba. swored didi ilias dakveTa iyo, rom<br />

gamoCenili osi mwerlis, osi xalxis sulieri megzuris kosta xeTagurovis leqsTa krebulis<br />

gamocemis mniSvneloba sagangebod aRniSnuliyo.. al. xaxanaSvili dadebiTad afasebs im faqts, rom<br />

osur enaze gamoica saero Sinaarsis wignebi, rac erTgvar movlenad miiCnia osTa ganaTlebisa da<br />

saerTod winsvlis saqmeSi. igi gansakuTrebuli sixaruliT aRniSnavs kosta xeTagurovis wignis<br />

“iron fandiris” gamosvlis mniSvnelobas: “axla pirvelad ibeWdeba osurs enazed saekklesio<br />

122


wignebis garda, saero nawerebic. am gvari wigni jerjerobiT ori gamosula 1897 w. Rappo baevis<br />

safasiT “Ёвхёрдты Хёсанё“ al. kubaltis naweri da am wels k. xeTagurovis leqsTa krebuli „Ирон<br />

фёндыр“ (osebis fandiri). Sinaarsi am krebulisa mravalferovania. igi Seicavs leqsebs, andazebs da<br />

sxv.” („iveria“ 1899: 136).<br />

al. xaxanaSvili sagangebod Cerdeba da dawvrilebiT saubrobs am krebulze, sakuTar<br />

STabeWdilebas gviziarebs masze: “pirvel nawilSi b-n xeTagurovs mohyavs leqsebi, romelnic<br />

elegiuri kiloTi da mamuliSviluri grZnobiT aris gamsWvaluli. kargia leqsi "Мёгуыры зёрдё“<br />

(Raribis guli”), "А-лол-лёй “ (“iavnana”) da leqsi m. z. yifianis saxsovrad, romelmac aRuZra osebs<br />

siyvaruli erisa. meore nawili uWiravs epikur nawerebs....” („iveria“ 1899: 136)<br />

rac mTavaria, es werili gamsWvalulia osi xalxis mimarT uaRresi siTboTi da siyvaruliT,<br />

maTi sikeTisa da winsvlis gulwrfeli surviliT.<br />

am werilis paToss aaSkaravebs da aRrmavebs werilis bolo fraza: „vusurvoT osebs warmateba<br />

am patiosans gzazed da vinatroT imaTis saero mwerlobis gafurCqvna.“<br />

ase dauloca gza gazeTma “iveriam” kosta xeTagurovs, romelic iyo ara marto mwerali da<br />

sazogado moRvawe, aramed osi xalxis sulieri megzuri. albaT niSandoblivia, rom “iveriam” osTa<br />

“saero mwerlobis gafurCqvna” swored kostas qnars daukavSira, rac man brwyinvaled Seasrula<br />

kidec.<br />

aqve unda SevniSnoT, rom krebuli gamovida 1899 wels. aRniSnuli werilic imave wels, 29 ivniss<br />

daibeWda “iveriaSi,” aRiniSna misi didi mniSvneloba osuri literaturis istoriisaTvis. es maSin,<br />

roca sul sxvagvarad miiRes zogan es krebuli. yvelgan ase aRtacebiT rodi Sexvdnen am marTlac<br />

didebuli krebulis gamosvlas: Tergis olqis ufrosamde miuRwevia cnobebs, rom krebuli Seicavs<br />

mTavrobis sawinaaRmdego da aRmaSfoTebel-uzneo Sinaarsis leqsebs, rom leqsebi saTauriT<br />

“jariskaci” da “Sineli” mimarTulia samxedro begaris winaaRmdeg. maSinve kaxanovis gankargulebiT<br />

wignisTvis yadaRa daudviaT da gaugzavniaT sacenzuro komitetSi. male kaxanovs Seatyobines, rom<br />

aRniSnuli leqsebi krebulSi ar ariso da mxolod Semdeg gauTavisuflebiaT “iron fandiri”<br />

yadaRisagan.<br />

gazeTi “iveria” arc Semdeg wlebSi tovebs uyuradRebod kostas nawerebs. cnobilia, Tu ra<br />

didi megobroba akavSirebdaT qarTvel moRvawes mixeil yifiansa da kosta xeTagurovs. mixeil<br />

yifianis cxedarTan, 1891 wlis 4 marts kostam leqsi warmoTqva. gazeTi “iveria” werda:<br />

“didis grZnobiT warmoTqva leqsi jer osurad da Semdeg meore leqsi rusulad kosta<br />

xeTagurovma. Sinaarsi osuri leqsisa mokled aseTi iyo: “gza mSvidobisa qveynad gvrCeba Seni<br />

saxeli. Seni momduravi erTic ar aris CvenSi. saxeli Seni saukuno iyo. marto Sen SesZel da ers<br />

Seswire keTildReoba Seni... anTebuli lampari geWira da gvinaTebdi bnel gzas. saca saWiro iyo<br />

ibrZodi, magram ufro xSirad alersi gexerxeboda. dedasaviT giyvarda samSoblo. keTili mwyemsi<br />

iyav RaribTaTvis. riT gadagixadoT sikeTis samagiero? saukunod iyos xseneba Seni: ubedurni varT<br />

Cven. asjer ubeduria is, vinc uSenod stiris aqa.” damswre osni am leqsis warmoTqmis dros smenad<br />

gadaiqcnen, cdilobdnen gaegonaT TiToeuli sityva leqsisa, romelmac ise Zlier imoqmeda, rom maT<br />

Soris TviT gulmagrebmac ki ver Seikaves cremli,” _ ase dawvrilebiT gadmogvcems gazeTi kostasa<br />

da osi xalxis glovas mixeil yifianis gardacvalebis gamo (“iveria,” 1891: 53).<br />

sainteresoa, rom kostas rusul enaze dawerili xuTstr<strong>of</strong>iani leqsi (m. yifianisadmi<br />

miZRvnili) mTlianad daubeWdavs gazeT “iverias.”<br />

rogorc Cans, ilia WavWavaZe icnobda kosta xeTagurovis Semoqmedebas, afasebda, grZnobda mis<br />

did rolsa da mniSvnelobas erovnuli literaturis ganviTarebaSi da amitomac ibeWdeboda am<br />

gazeTis furclebze misi nawarmoebebis Sesaxeb. kosta xeTagurovis Semoqmedebas ilia WavWavaZe,<br />

aleqsandre xaxanaSvili, al. yazbegi da sxvebi mixeil yifianis saSualebiT unda gacnobodnen (aqve<br />

unda SevniSnoT, rom kostas axlos icnobda dim. arayiSvilic, romelmac mis leqsze “mTieli qalis<br />

sikvdili” pirveli musikaluri nawarmoebi Seqmna. “fatimas” nawyvetebze daweril mis or romanss ki<br />

_ “Cavida mze” da “mwyemsis simRera” asrulebda vano sarajiSvili).<br />

aseve safiqrebelia, rom ilia kostas icnobda peterburgSi mcxovrebi sona elasis asul<br />

TarxniSvilisagan. sona (erovnebiT osi) iyo qarTveli generlis TarxniSvilis meuRle da is ilia<br />

WavWavaZesTan erTad aqtiur monawileobas Rebulobda saTavadaznauro bankis muSaobaSi. amave<br />

dros sona iyo peterburgSi mcxovrebi kavkasieli studentebis mfarveli da TanamgrZnobi. swored<br />

man ixsna kosta Soreul cimbirSi gadasaxlebisagan.<br />

unda aRiniSnos, rom gazeTi “iveria” iyo is pirveli gazeTi, romelic osTa swavla-ganaTlebis,<br />

maTi y<strong>of</strong>is, kulturisa da sxva sakiTxebiT iyo dainteresebuli da es ganpirobebuli iyo imiTi, rom<br />

ilia WavWavaZe Tavad amkvidrebda sxva eris siyvaruls, kacTmoyvareobas, humanizms da amas<br />

emsaxureboda misi gazeTi “iveriac”:<br />

“yoveli adamiani, ra wodebaTa kibis safexurzedac gind idges, mainc adamiania da viTarca<br />

adamiani, _ yvelasTan Tanaswori, Tanasworad Sesawynarebeli da gulSesatkivari”(WavWavaZe 1927: 6).<br />

osTa sasuliero swavla-ganaTlebaSi Taviseburi wvlili SehqondaT qarTvel moRvaweebs,<br />

pedagogebs, misionerebs. cnobilia, rom me-XVIII saukuneSi Crd. oseTSi moRvaweobdnen iveriis<br />

eklesiis wminda mamebi _ ioseb samebeli, ioane mangneli. xolo mogvianebiT es gza gaagrZela<br />

imereTis episkoposma, didma saeklesio ganmanaTlebelma ”kavkasiaSi marTlmadidebeli<br />

qristianobis aRmdgeneli” sazogadoebis misionerma leonidma. swored misi iniciativiT<br />

123


Camoyalibda osuri skolebi oseTis s<strong>of</strong>lebSi _ rokasa da edisaSi. am faqtis Sesaxeb gazeTi<br />

“iveria” wers:<br />

“am TxuTmetiode wlis win CrdiloeT oseTSi sul aTi-TxuTmeti skola moipoveboda da isic<br />

“kavkasiaSi qristianobis aRmdgeneli sazogadoebis” xarjiT aSenebuli. maSindeli osebi didi<br />

xalisiT ki ar gzavnidnen TavianT Svilebs skolebSi, aramed, TiTqmis sayveduriT. magram<br />

CrdiloeTis mxaris osebma swavlis mniSvneloba male Seignes, mometebulad mas dRes aqeT, rac<br />

CrdiloeT osebis inspeqtorad dainiSna pativcemuli exlandeli imereTis episkoposi, yovlad<br />

samRvdelo leonidi, maSin isev mRvdel-monazoni. maTi meufeba mobrZandeboda Tu ara aqaurs<br />

skolebSi, maSinve s<strong>of</strong>lis yrilobas axdenda, da mcxovrebT tkbilis moZRvrebiT esaubreboda, Tu<br />

swavla-ganaTlebas ra mniSvneloba aqvs. ase eqceoda maTi meufeba leonidi osebs yovels wels, roca<br />

ki skolebis sareviziod mobrZandeboda xolme. keTilma Teslma nay<strong>of</strong>i keTili gamoiRo da es rCevadarigeba<br />

unay<strong>of</strong>od ar darCa... dRes ki aq skolaSi bavSvebs kenWis yriT iReben. dRes CrdiloeT<br />

oseTis yvela samrevloSi arsebobs skola” (iveria 1901).<br />

unda aRiniSnos, rom gaz. “iverias” mravali saintereso cnoba Semounaxavs meufe leonidze,<br />

rogorc osTa Soris swavla-ganaTlebis erT-erT Tavdadebul iniciatorze:<br />

“ori skolis gamarTvisaTvis tfilisidgan gvewvia komisia, romelSic sami wevri iyo.<br />

inspeqtori mRvdel-monazoni mama leonidi, dekanozi mama kalistovi da polkovniki b-ni kamarovi.<br />

skolebis gasamarTavad kamisiam airCia ori s<strong>of</strong>eli: erTi Tergs gaRma s<strong>of</strong>eli Ciristonyau da<br />

meore Tergs gamoRma, s<strong>of</strong>eli xumelaga... mama leonidma, rogorc kvlav, ise axlac, xalxs dauwyo<br />

tkbili saubari. ganumarta skolis mniSvneloba da sargebloba... Sesabamisi ganaCenic Sesdga da saqme<br />

damTavrda.” sainteresoa is enTuziazmi, rac maSin arsebobda qarTvelTa da osTa Soris. gazeTi<br />

wers: “sadilzed warmoTqves sadRegrZeloebi saqarTvelos egzarxosisa, axalis dedaTa skolisa da<br />

sxv. yvela sadRegrZelos zed mosdevda “mravalJamier” da “bira xorzaxTa”. (iveria 1891)<br />

sxva drosac bevrjer swvevia mama leonidi osur skolebs da, rogorc Cans, iqaurebis<br />

gansakuTrebuli siyvarulic daumsaxurebia: 11 ianvars s<strong>of</strong>el beslans mibrZanda kavkavis<br />

episkoposi, yovlad samRvdelo petre, axalis skolis dasaTvaliereblad. Tan axlda mama leonidi<br />

da blaRoCini mama suxievi. gaemgzavrnen skolisaken, saca miegebnen beslanSi mcxovrebi osebi<br />

purmariliT... Segirdebis gamocdis Semdeg maTma meufebam dauwyo xalxs laparaki qristianulsagnebis<br />

Sesaxeb. am dros qristianebis garda mahmadiani osebic bevrni ugdebdnen yurs maTi<br />

meufebis saubars.<br />

sainteresoa, rom Tbilisidan mivlinebuli misioneri, mama leonidi xSirad cdida Segirdebs,<br />

maTi waxalisebis mizniT urigebda maT jvrebs, wignebs da amave dros osur s<strong>of</strong>lebSi skolebis<br />

gaxsnis erT-erTi iniciatori iyo.<br />

“mama leonidma daaTvaliera vaJebis skola da gamoscada Segirdebi. rogorc sxva dros, ise<br />

exlac mama leonids egebebodnen yvela skolaSi didis sixaruliT. mama leonidi, Cveulebisamebr<br />

tkbilad da mamaSvilurad scdida Segirdebs. aZlevda darigebas qristianuli wesrigis Sesaxeb.<br />

yovelive es aris mizezi, rom es skolebi dids warmatebaSia.” (iveria 1891: 23)<br />

gazeTi Semdegac aRniSnavs:<br />

“es skolebi dids warmatebaSia. visac unaxavs am sami wlis winad baris osebSi skolebi, swored<br />

gahkvirdeba exla rom hnaxos, ise didia gansxvaveba. winandelze exla erTi-orad da samad ukeT midis<br />

baris osebis skolebis saqme.” (iveria 1893)<br />

gazeTi “iveria” sagangebo yuradRebas aqcevda osuri skolebis gaxsnis sakiTxs saqarTveloSi.<br />

mRvdelmonazoni leonidi uSualod xelmZRvanelobda am sakiTxs. man usayvedura edisisa da vanaTis<br />

mamasaxlisebsa, romelTac “gazafxulzedve unda gaekeTebinaT ediselebis skolis Senoba da<br />

vanaTelebis skolis galavani. amitom mama leonidi or-ori dRe darCa iq da sanam Tavis Tvalwin ar<br />

daasrulebina edisSi skolis saxli da vanaTSi galavani, fexic ar moucvlia iqidan. sasiamovno iyo,<br />

_ wers “”iveria,” _ rodesac oTxi s<strong>of</strong>lis sazogadoeba vanaTis skolas galavans artyamda, rigi<br />

qvas ezideboda iqve liaxvis piridan, rigi margilebs, rigi jaljas da rigi kidev tkbili simReriT<br />

galavans avlebda.”(iveria 1891: 297).<br />

“iveriaSi” xSirad ibeWdeboda masalebi osTa swavla-ganaTlebis Semaferxebel mizezebzec:<br />

vanaTis skola osur skolad iTvleboda, magram masSi mxolod 11 osi bavSvi swavlobda. “iveria”<br />

aRniSnavda:<br />

“osebi Sors cxovroben skolazed da bavSvebs ar SeuZliaT siaruli skolaSi. meored, rom<br />

osebi siRaribis gamo ver uWeren Tavis Svilebs calke saxlsa. TavSesafari rom gakeTdes, orive<br />

damabrkolebeli mizezi moispoba da osebs advilad SeeZlebaT TavianTi Svilebi SkolaSi<br />

gamozardon xolme.” (iveria 1891: 214).<br />

aseve aRfrTovanebiT miesalma “iveria” os qalTa skolis gaxsnas: 1890-91 wlebSi arsebobda<br />

javis, rokisa da edisis skolebi. amas male miemata koSkis qalTa saswavlebeli, romlis<br />

maswavleblad miavlines Tbilisis saeparqio saswavleblis kursdamTavrebuli qali a. sanakoSvili.<br />

gazeTi “iveria“ werda:<br />

“saqalaqo saswavleblis daarseba oseTSi sayuradRebo da sasiamovno saqmed unda CaiTvalos,<br />

radgan dRes am qveyanaSi qali metad duxWirs mdgomareobaSi imy<strong>of</strong>eba” (iveria 1891: 227).<br />

rogorc Cans, osTa swavla-ganaTlebas sagangebo yuradRebas aqcevdnen Tbilisidan Casuli<br />

misionerebi. isini os moswavleTa warmatebas sixaruliT aRniSnavdnen.<br />

124


gazeTma sagangebo statia uZRvna vladikavkazis skolebSi galobis SemoRebas:<br />

“iveria” periodulad aqveynebda osur legendebs, gadmocemebs, folklorul Canawerebs,<br />

eTnografiuli saxis masalebs. gazeTSi sagangebod, dawvrilebiT aris aRwerili erT-erT osur<br />

s<strong>of</strong>elSi RvTismSoblis saswaulTmoqmedi xatis mosvenebis ceremonia. rogorc gazeTi aRniSnavs, es<br />

xati<br />

oseTis calkeul s<strong>of</strong>lebze gazeTi sakmaod vrcel informacias gvTavazobs da garkveul<br />

warmodgenas gviqmnis iq macxovrebelTa y<strong>of</strong>isa Tu swavla-ganaTlebis sakiTxebze.<br />

“am s<strong>of</strong>els ori mRvdeli da ori medaviTne hyavs, _ agrZelebs werilis avtori, ekklesia ki<br />

erTi. meore ekklesiis agebisTvisac ganaCeni daadgines da aSenebas apireben. am s<strong>of</strong>lis Svils bevrsa<br />

aqvs miRebuli swavla, romelnic sxvadasxva alagas arian. isini sazafxulod dResaswaulebze<br />

Camodian da warmodgenebs, saRamoebs marTaven. ianvris sams gamarTes warmodgena rusuls enazed<br />

aqauri skolis sasargeblod. moqmedebis Sesrulebis dros saero simRerebsac mRerodnen lotbar<br />

berdievis xelmZRvanelobiT. xalxi ardonidanac Camovida” (iveria 1899: 43. 15 02.).<br />

am s<strong>of</strong>lis eklesiaSi, rogorc sxva statiaSi vkiTxulobT, galoba osur da rusul enebze<br />

sruldeboda. eklesias hyavda qalTa da mamakacTa gundi. amave dros s<strong>of</strong>els hyolia osi da<br />

qarTveli mRvdeli (a. cagolovi da n. bakuraZe).<br />

saintereso statia miuZRvna “iveriam” osTa dResaswauls “sanebobas”, sadac qristianebi da<br />

mahmadianebi erTad loculoben da es misabaZ, sanimuSo magaliTad aris miCneuli.<br />

gazeT “iveriaSi” saintereso cnobebia mowvdili osebSi qristianobis ganmtkicebasTan<br />

dakavSirebiT.<br />

sainteresoa is faqti, rom gazeTi “iveria” xSirad aqveynebs osTa y<strong>of</strong>a-cxovbrebisaTvis<br />

damaxasiaTebel wes-Cveulebebs. iqneboda es qalis gaTxovebis, misi gamziTvebisa Tu urvadis<br />

gadaxdis SemTxvevebi. am gazeTis furclebze qveyndeboda osuri legendebi, Tqmulebebi.<br />

gazeTi sagangebo statiebs gvTavazobs im pirvel sasceno warmodgenebze, romlebic osur<br />

enaze idgmeboda. gvacnobs im droindel moRvaweTa vinaobas.<br />

rogorc aRvniSneT, gazeTi xSirad aqveynebda osur andazebs, legendebs, sxvadasxva<br />

Tqmulebebs:<br />

“samlocvelos qveviT (saubaria „reqomze“) prtyel WaWeb (Txeli vebis) Sua devs erTi saqvabesakideli„<br />

marTlac mSvenieris Zvelebur xelovnebisa. ai am saqvabezed ra legenda miambes osebma:<br />

erTxel erTi osi, gvarad esenovi Tivis mosatanad wavida saTibSi. patara Tivis Ziri daudo kia<br />

esenovma xarebs, magram xarebma ver gaswies. gadmoiRo amxanagebis daxmarebiT Tiva da Sig TivaSi<br />

naxa, rom saqvabe-sakidi iyo. s<strong>of</strong>els uambo. s<strong>of</strong>elma es aitana samebis samlocvelosTan, sadac<br />

dResac inaxeba. xalxs dResac swams, roca didi gvalva iqneba, qvabs didi locviT Camoxsnian,<br />

wyaroSi Cadeben, romelsac „xatis wyaros“ eZaxian, saklavs daklaven, dailocebian da gaavdrdebao.<br />

kidev erTi legenda: erT mRvdels wauRia es qvabi aryis gamosaxdelad da ucbad ifeTqa am sakidma da<br />

qvabi WerSi miartyao. mRvdelma uambo s<strong>of</strong>els, rom ase moviqeci da RmerTma ar miyabulao da<br />

dResac aravin axlebs xels, mxolod gvalvis droso. (1899: 181).<br />

gazeTi “iveria” emsaxureboda sxvadasxva erovnebis xalxTa interesebis dacvas, maTi<br />

yoveldRiuri cxovrebis saWirboroto sakiTxebs. am mxriv sainteresoa is statiebi, romlebSic<br />

osTa say<strong>of</strong>acxovrebo sakiTxebzea gamaxvilebuli yuradReba.<br />

cnobilia, Tu rogori axlo urTierToba arsebobda cnobil os poetsa da sazogado moRvawe<br />

kosta xeTagurovsa da qarTvel moRvaweTa Soris.<br />

“iveriaSi” ibeWdeboda qarTveli da osi xalxebis Zmobisa da erTobis amsaxveli mravali<br />

masala.<br />

ilia WavWavaZe ayenebda ara marto qarTvelTa, aramed yvela Tavisuflebismoyvare erTa<br />

erovnuli TviTgamorkvevis sakiTxs. es ki sagubernio Jandarmeriis saidumlo moxsenebebSi xSirad<br />

ixileboda:<br />

“darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom mTavari xelmZRvaneli mimarTulebisa, romelsac miznad<br />

dausaxavs erovnuli moZraobis gaRrmaveba, aris kniazi ilia WavWavaZe ...romelic didi<br />

avtoritetiT sargeblobs ara marto qarTvelTa, aramed TavisufladmoazrovneTa Soris” (WavWavaZe<br />

1951: XXXVII).<br />

erovnuli TviTgamorkvevisaTvis ki aucilebeli iyo eris niWis, unaris, misi monapovaris<br />

asparezze gamotana. amitomac iyo, rom osTa yvela wamowyeba, iqneboda es skolis gaxsna,<br />

warmodgenebis gamarTva Tu erovnul enaze wignis gamosvla, “iveria” aqtiurad aSuqebda.<br />

gazeT “iverias “wminda cnebad” Seugnia “siyvaruli da saTnoeba.” am sazomiT udgeboda es<br />

gazeTi mezobeli xalxebis winsvlasa da warmatebas.<br />

„kacobriobis cxovrebas erTi maRali azri awarmoebs. es azri ganyenebulia, idealia da mis<br />

ganxorcieleba Seadgens sagans ganaTlebisas. am azris deda-ZarRvs gamohxatavs ori sityva<br />

„siyvaruli da saTnoeba“ kacTa Soris. visac es wminda cneba Seugnia, imisTvis mezoblis da<br />

TanamoZmis bedniereba sasixaruloa da misi mwuxareba savalalo“ (iveria 1899: 136) _ ase werda a.<br />

xaxanaSvili osTa Sesaxeb saukuneze meti xnis win gazeT „iveriaSi“.<br />

amrigad, ilia WavWavaZis „iveria“ swored is gazeTi iyo, romelic swavlobda da ecnoboda osTa<br />

y<strong>of</strong>as, maT kulturul tradiciebsa da Rirebulebebs, am gazeTis furclebze qveyndeboda osuri<br />

Tqmulebebi, legendebi, osTa mdidari eTnografiuli masala. gazeTi Tval-yurs adevnebda osi<br />

125


xalxebis ganviTarebas, swavlobda maTs socialur-ekonomikur viTarebas, miaCnda, rom osi glexi<br />

mSromeli, muyaiTi, mcdeli meurne iyo da ikvlevda maTi duxWiri cxovrebis ZiriTad mizezebs.<br />

gansakuTrebuli yuradRebiT ki gazeTi aSuqebda osTa swavla-ganaTlebis sakiTxebs, osuri<br />

skolebis gaxsnas, osuri wignebis, saxelmZRvaneloebis gamocemas, ganaTlebis donis gaRrmavebas,<br />

rasac osi erisaTvis uaRresad didi mniSvneloba hqonda. igi pirveli iyo, romelmac aRniSna osuri<br />

saero literaturis dasawyisis mniSvneloba osi xalxis istoriaSi. gazeTis furclebze<br />

gamoqveynebul statiebSi ikiTxeboda umTavresi azri: yvela statia, rac ki am gazeTSi qveyndeboda<br />

gamTbari iyo osisa da qarTveli xalxebis saukunovani Zmobis siTboTi.<br />

ilia WavWavaZis urTierToba oseTTan specialuri kvlevis sagani jer ar gamxdara. Cveni<br />

naSromi ver iqneba am mxriv amomwuravi da yovlismomcveli, magram, vfiqrobT, garkveul<br />

warmodgenas Segviqmnis imaze, Tu rogori yuradRebiT ekideboda ilia WavWavaZe osTa swavlaganaTlebis,<br />

maTi y<strong>of</strong>a-cxovrebis, istoriisa da sxva mniSvnelovan sakiTxebs. rogor zrunavda<br />

aemaRlebina maTi codnisa da ganaTlebis done, STaenerga maTTvis erovnuli TviTgamorkvevis,<br />

erovnuli TviTSegnebis gancda da xeli Seewyo maTTvis.<br />

am mxriv ilia WavWavaZe da misi „iveria“ dRemde rCeba mezobel os xalxze zrunvis, maTi<br />

swavla-ganaTlebisa da keTildReobisaTvis xelisSewyobis, qarTveli da osi xalxebis megobruli<br />

ureTierTobis ganmtkicebis magaliTad.<br />

iveria 1886: gaz. „iveria“, 1886 w. 16 oqtomberi.<br />

iveria 1899: gaz. „iveria,“ 1899 w. 136.<br />

iveria: 1899: gaz. “iveria”, 1899 43. 15 Tebervali.<br />

iveria 1891: gaz. „iveria“ 1891 w. 4 marti.<br />

iveria 1891: gaz. „iveria“ 1891 w. 23.<br />

iveria 1891: gaz. “iveria,” 1891 w. 10 marti, 53.<br />

iveria 1891:gaz. “iveria”, 1891 w. 214.<br />

iveria 1891: gaz. “iveria”, 1891 w. 227.<br />

iveria 1891: gaz. “iveria”, 1891 w. 297.<br />

iveria 1893: gaz. “iveria”, 1893 w.<br />

iveria 1901: gaz. “iveria”, 1901 w.<br />

WavWavaZe 1927: WavWavaZe i. t. VI, Tb., 1927 w.<br />

WavWavaZe 1951: WavWavaZe i. t. 1, 1951 w. gv. XXXVII.<br />

damowmebani:<br />

126


pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis sakiTxi<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

(fsiqologiur-Teologiuri aspeqti)<br />

naTela Citauri<br />

1. pirovnebas ayalibebs, erTi mxriv, social-politiuri garemo; meore mxriv ki,<br />

pirovneba — esaa individi, individualuri cnobiereba Tavisi biologiuri, genetikuri kodiT.<br />

yovelive amis safuZvelze pirovneba amyarebs urTierTobas sazogadoebasTan. pirovnebasa da<br />

sazogadoebas Soris ormxrivi kavSiria. sxvaTa Soris, dRes sazogadoebrivi mecnierebebi bevrs<br />

msjeloben am `ormxrivi kavSiris~ Sesaxeb; mis aRsaniSnavad terminicaa miRebuli _<br />

`fsiqocialuri identoba~ (pavlova 2002).<br />

pirovnebisa da sazogadoebis ormxrivi kavSiri SesaniSnavad aisaxa ilia WavWavaZis<br />

SemoqmedebaSi. misi nawarmoebebis personaJebi, marTalia, konkretuli social-politikuri<br />

garemos pirmSoni arian, magram ilias Semoqmedebis arc erTi sakiTxi ar rCeba mxolod socialpolitikuri<br />

problemebis farglebSi; personaJebis xasiaTi zogadfsiqologiuria, rTulia da<br />

saintereso. pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis problemaTa iliaseuli gaazreba<br />

adamianuri cnobierebis, sulierebisa da zneobriobis Rrma da urTules Sreebs moiZiebs. ilias<br />

nawarmoebebidan gamomdinare, pirovnebis sazogadoebasTan mimarTebas aucileblad<br />

gansazRvravs adamianis `mravalferi buneba~, rogorc Sedegi sxvadasxva zneobisa da moralisa.<br />

erT werilSi ilia ambobs: `viTa mama zecisa, iyavn Senc sruli — ai, Tavi da bolo adamianis<br />

cxovrebisa. vis ra manZili gauvlia ... am sisrulis gzaze, vin ramodenad win wamdgara, vis<br />

ramodenad aRfrTovanebuli aqvs sulTa swrafva am gzazed dauRalavi siarulisaTvis~<br />

(WavWavaZe 1959: 342).<br />

`mravalfer bunebaTagan~ sxvadasxvaa TaTqariZe, daTiko, gabrieli, oTaraanT qvrivi,<br />

arCili, keso, petre, lelT Runia. amitomac sxvadasxvaa maTi poziciebi, urTierToba<br />

adamianebTan. isini ara mxolod tipebi, aramed xasiaTebi, individualuri fsiqologiuri<br />

portretebi arian. zogierTis sulieri samyaro da morali piradi cxovrebis mowyobasa da<br />

gadarCenazea orientirebuli (luarsab TaTqariZe mebatonea, sut-kneina araa batoni, orives<br />

sazrunavi mxolod sakuTari Tavia); zogierTi ki zneobrivi sisrulis gzaze win wamdgara,<br />

sazogadoebasTan damokidebuleba misi moraliT, zneobrivi kriteriumebiTaa gansazRvruli.<br />

es zneobrivi normebi `WkuiT ki ar aris axilebuli, aramed `guliT gamokvebilia~. iliasaTvis<br />

`WkuiT axilebuli~ ar aris xasiaTi. `mravalferi bunebis~ safuZveli swored `guliT<br />

gamokvebili~ xasiaTia; namusia, romelic `mTelis gvamis, mTelis agebulebis wyurvilia~<br />

(WavWavaZe 1988: 282). amitomac luarsabiseuli, misi mouraviseuli `Sen ra~-s, `Cumad moxdeni~-s<br />

da sxva principebi Secvlilia sul sxva moraliT (giorgi, oTaraanT qvrivi, lelT Runia,<br />

`glaxis naambobis~ mRvdeli da a. S.); adamianebTan, sazogadoebasTan urTierTobac im `did<br />

namuszea~ damyarebuli, romelic `sxvisasac ise erCis, rogorc Tavisas~.<br />

adamianTa individualuri cnobierebidan gamomdinare, ilias arasodes dauyvia ase:<br />

uzneo batoni da zneobrivi glexi. amis dasturad ilias Semoqmedebidan mravali magaliTis<br />

motana SeiZleba. Tundac gavixsenoT arCilisa da kesos dialogi `oTaraanT qvrividan~. an<br />

kidev: Tavadi luarsabi `crumosaqmea~, magram aseve Tavadi arCili, romel socialurpolitikur<br />

garemoSic ar unda cxovrobdes (batonymobamde Tu batonymobis gadavardnis<br />

Semdeg), arasodes iqneba `crumosaqme~ (cnobilia, rom ilia momxre iyo ymebis<br />

ganTavisuflebisa, magram ara sxva adamianebis, sxva wodebis — Tavadaznaurobis da _ Cagvris<br />

xarjze).<br />

iliam, rogorc realistma mweralma da SesaniSnavma fsiqologma, pirovnebisa da<br />

sazogadoebis urTierTobis konteqstSi moiZia ara mxolod adamianTa `mravalferi buneba~,<br />

aramed erovnuli fsiqologiac, am konkretul SemTxvevaSi qarTveli kacis sazogadoebasTan<br />

mimarTebis zogierTi mkveTrad gamomJRavnebuli, garkveulwilad damaxasiaTebeli forma.<br />

`etyoba, rom qarTvelia~, _ es fraza xSirad gvxvdeba `kacia-adamianSi~. akaki baqraZis<br />

sityviT rom vTqvaT, TaTqariZeoba iliam `zogadqarTul movlenad miiCnia~ (baqraZe 1984). am<br />

zogadqarTulobidan ki gansakuTrebiT gamoyo TviTkmay<strong>of</strong>ilebis Tviseba, rac iliam<br />

gulgrilobis, qarTveli kacis sazogadoebasTan indiferentuli damokidebulebis safuZvlad<br />

aRiara.<br />

am SemTxvevaSi saintereso Semdegicaa: ilia migvaniSnebs, rom kmay<strong>of</strong>ili da, aqedan<br />

gamomdinare, pasiuri, umoqmedo, gulgrili TaTqariZe uceb ar gaCenila, anda qarTvel ers<br />

formulireba `bednieri eri~ ironiul konteqstSi uceb ar miuRia. gavixsenoT `kaciaadamianis~<br />

is adgili, sadac mwerali kmay<strong>of</strong>ilebaze saubrobs da edaveba `darbaisel Zvel<br />

qarTvels~, romelic kmay<strong>of</strong>ilebas bednierebad aRiqvamda: `kmay<strong>of</strong>ileba bedniereba ariso, _<br />

bevrjer uTqvamT moxucebs, Tanac darbaisel moxucebs CemTvis, _ ambobs ilia, _ axal Taobas<br />

imiTi mainc vjobivarT, rom Cven cotas kmay<strong>of</strong>ilebi varTo~. darbaiseli qarTveli am<br />

SemTxvevaSi, SesaZloa, marTalic iyos da mas istoriuli Wirvarami alaparakebdes, faqtia:<br />

127


qarTvel kacs mudam enatreboda simSvide. kmay<strong>of</strong>ilebas is, albaT, zogjer simSvidis<br />

pirobadac miiCnevda, Semdeg ki bednierebad moiazrebda, aRar undoda brZola, vaivaglaxi. es,<br />

albaT, arc ilias gamorCeboda mxedvelobidan. amitomac daafiqsira qarTveli darbaiseli<br />

moxucis azri kmay<strong>of</strong>ilebaze anu istoriul WrilSi, warsul dro-sivrcesTan mimarTebaSi<br />

ganixila qarTuli xasiaTis Tavisebureba, qarTveli kacis realobasTan damokidebulebis<br />

Camoyalibebis procesi.<br />

magram ilia Seedava moxuc qarTvels, radgan kmay<strong>of</strong>ileba simSvidis, bednierebis<br />

pirobad ar darCa, nel-nela TaTqariZeobis saxe miiRo; qarTvelebs, maT Soris darbaiselTac,<br />

brZolis, aqtiurobis survili da unari CauxSo. ilia amaze Tvals ver daxuWavda. amotomac mas<br />

`momakvdinebeli seni~ uwoda, brZola gamoucxada; moxuci darbaiseli qarTvelis<br />

kmay<strong>of</strong>ilebam da masze damyarebulma bednierebam ironiuli Seferiloba miiRo da iliam amas<br />

`umadloba~, xolo adamianebs `umadloni~ uwoda.<br />

am SemTxvevaSi Zalian sainteresod gveCveneba viqtor nozaZis dakvirvebani qarTul<br />

xasiaTze. didi rusTvelologis ucnob gamouqveynebel naSromSi (`qarTuli modgma da xasiaTi.<br />

qarTveli kaci~) mSvenivradaa axsnili qarTuli bunebis am Taviseburebis _ kmay<strong>of</strong>ilebis,<br />

Semgueblobis Camoyalibebis mizezebi. amis warmosaCenad moxmobilia termini `esTetikuri<br />

upasuxismgebloba~. ganmartebulia Sinaarsi: qarTveli xalxi xSirad y<strong>of</strong>ila sxvadasxva saxis<br />

politikur batonobaSi. mas xSirad ipyrobda mteri. isini batonobes emorCilebian, magram mas<br />

arasodes seriozulad ar uyureben, xdebian Semgueblebi, TiTqos udardelnic. es<br />

garkveulwilad maTi upasuxismgeblobaa. rodesac am batonobas bolo eReba, es xalxi Tavisi<br />

xasiaTiT iseTive rCeba, rogorc uwin iyo. SesaZloa, ufro Zlieric ki (`rac ver mZlevs, mxdis<br />

ufro Zliers~) esaa maTi esTetizmi. qarTvelobis am `esTetikur upasuxismgeblobaSi~ imaleba<br />

saidumloeba, erTi mxriv, maTi gadarCenisa, meore mxriv, maTi mimzidvelobisa, rogorc xalxisa<br />

(nozaZe 1954: 17). mesame mxriv ki, rogorc iliam SeniSna, imaleba saidumloeba qarTuli xasiaTi,<br />

qarTveli kacis sazogadoebasTan amgvari mimarTebis Camoyalibebisa.<br />

2. adamianis `mravalfer bunebaTagan~ erT-erTi ilias poema `gandegilis~ personaJia.<br />

saerTod ki, zemoaRniSnuli problemebis fsiqologiur-Teologiuri safuZvlebis<br />

moZiebas aucileblad mivyavarT mwerlis sarwmunoebrivi mrwamsis gaTvaliswinebamde.<br />

araerTxel aRniSnula samecniero literaturaSi, rom `qristianuli morali udevs<br />

safuZvlad ilias nawarmoebebSi asaxul yvela motivs~ (niniZe 1997: 10). igive azri gvxvdeba bevr<br />

sxva naSromSic (baqraZe 1984; kalandariSvili 2006 da sxv.).<br />

pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis problemaTa Teologiuri aspeqtebi<br />

waarmoCenilia umetesad `gandegilsa~ da `glaxis naambobSi~.<br />

`gandegilis~ Tematika gvaiZulebs masSi moviZioT ara raime alegoriuli sqema,<br />

dakavSirebuli Tundac saqarTvelos cxovrebasTan, konkretul epoqasTan, aramed zogadi<br />

problema — pirovnebis sazogadoebasTan damokidebulebis sakiTxi. poemaSi iseve, rogorc<br />

ms<strong>of</strong>lio literaturaSi arsebul ramdenime nawarmoebSi, warmodgenilia konkretuli<br />

adamianis, am SemTxvevaSi beris fsiqologiuri portreti. `gandegilis~ zogadfsiqologiur<br />

problemebze, SesaZloa, ufro gabedulad vimsjeloT, Tu gaviTvaliswinebT, rom ms<strong>of</strong>lio<br />

literaturaSi arsebobs nawarmoebi, romelic SegviZlia miviCnioT poemis literaturul<br />

pirvelwyarod. es aris iliasve Targmnili cnobili germaneli egviptologisa da romanistis<br />

georg ebersis romani `rameTu kaci var~. iliam romani Targmna 1878-1879 wlebSi. marTalia, q-ni<br />

gulnara kalandariSvili dasaxelebul metad saintereso wignSi uary<strong>of</strong>s Cven mier adreve<br />

gamoTqmul mosazrebas amis Sesaxeb (kalandariSvili 2006: 108), magram am uary<strong>of</strong>as ver<br />

gaviziarebT, radgan nawarmoebTa Sedareba sul sxvas laparakobs.<br />

da mainc rogoria gandegilis fsiqologiuri portretiT, an misi mimarTeba<br />

sazogadoebasTan~? mravaljer aRniSnula gandegili beris nebisy<strong>of</strong>is sisuste (baqraZe 1984:<br />

108), gauwonasworebeli, disharmoniuli xasiaTi, magram ratomaa unebisy<strong>of</strong>o~ ratom iqca<br />

tragikul pirovnebad~ nuTu is, rom bolomde darCe mtkice asketad, maTi xvedria, romelTac<br />

xorcis gvema miznad daisaxes~ gandegilis nebisy<strong>of</strong>is sisuste, misi tragedia — esaa<br />

konkretuli pirovnebis tragedia, romelmac araswori pozicia daikava garesamyarosTan; rac<br />

mTavaria, ararealurad, arajansaRad Seafasa sazogadoeba, romelSic is cxovrobda.<br />

qrestomaTiul donezec ki yvelasTvis cnobilia, rom poemis gmirma qveyana `borotebis<br />

samflobelod~ miiCnia. imdenad muq ferebSi warmogvidgina iliam gandegilis TvaliT<br />

danaxuli wuTis<strong>of</strong>eli, rom iq adgili aRar rCeba aranairi madlisaTvis. arada, es qveyana xom<br />

marto `codvis sadguri~ ar aris~ `siturfe da saTnoeba~ xom yovelTvis ar aris `eSmakis maxe<br />

da cduneba~. gandegilma wuTis<strong>of</strong>eli, sazogadoeba datova, rogorc pesimistma. beroba,<br />

gandegiloba am SemTxvevaSi aRmoCnda mxolod saSualeba wuTis<strong>of</strong>elSi arsebul<br />

borotebaTagan gaqcevisa, ioli xerxi, rom amqveyniuri borotebani daeviwyebina. arada, saRad<br />

unda Seefasebina yovelive: is, rom borotebis gverdiT sikeTec arsebobs, rom mSveniereba<br />

sikeTea. ase vTqvaT, `ZaliT daviwyebulma~ faqtebma Tavi Seaxsena.<br />

poemis teqstidan aSkaraa, rom gandegilis sulis foriaqi ar aris mudmivi sifxizle,<br />

yovelwuTieri mRviZareba. nawarmoebis bevri epizodi da niuansi warmoaCens gmiris<br />

disharmoniul, gauwonasworebel, eWvian unebisy<strong>of</strong>o bunebas da xasiaTs. es yvelaferi da<br />

128


olos tragedia Sedegia beris garesamyarosTan qristianulad araswori damokidebulebisa.<br />

aravis, miT umetes, sulier mamas, ar Seefereba RvTis Seqmnili qveynis borotebad gamocxadeba<br />

(mwyemsi qali: `gana swyins, rom kaci Sehxaris qveyanas, RvTiTve dabadebulsa~~).<br />

ilias imis Tqma unda, rom adamiani, romelic arasworad Seafasebs movlenebs, saRad ver<br />

iazrovnebs, ver gaarkvevs, ra aris misi mizani, ratom airCia amgvari cxovreba, mtkice ver<br />

iqneba, yovelTvis daeWvdeba sakuTar SesaZleblobebSi, arCeuli gzis sisworeSi, Tavs igrZnobs<br />

ubedurad, tragikulad.<br />

saRi azri ersac sWirdeba da bersac. saRi azrovneba, realuri cnobiereba emyareba<br />

gonebas da ara grZnobebs, impulsebs.<br />

gandegili beri erT-erTia adamianTa `mravalfer bunebaTagan~. ilia bevrjer aRniSnavs<br />

amqveynad gansxvavebul, Tandayolil xasiaTTa arsebobis kanonzomierebas. gavixsenoT<br />

`vefxistyaosnis~ gmirebis da amasTan dakavSirebiT svimeon mesvetis cxovrebis iliaseuli<br />

Sefasebac: `svimeon mesvetis ambavsac ki sxva mizezi aqvs, romelic Tavs ifaravs adamianis<br />

mravalfer bunebaSi... es farulni mizezni Sors arian ubralo ... TvalTaTvis, maTi povna da<br />

migneba xvedria ... rCeulTa~ (WavWavaZe 1991: 372).<br />

ilias saTqmeli isicaa, rom pesimizmi pirovnebas ubiZgebs gaeqces realobas,<br />

sazogadoebas. pesimizms moaqvs individualizmi, egoizmi, ambiciuroba, TviTkmay<strong>of</strong>ileba,<br />

sulieri ukontaqtoba, rac mizezia gandegilis msgavsi `gulmSralobisa~. oprtimizmi<br />

TavisTavad ubiZgebs adamians adamianebze zrunvisaken, borotebasTan brZolisaken. optimists<br />

sjera brZolis aucileblobisa da Sedegisa. amas ki mosdevs sazogadoebrivi aqtivoba, sulieri<br />

kontaqtebis survili, sabolood ki — Tanaziaroba. Tanaziaroba pirovnebisa da sazogadoebis<br />

urTierTobis saukeTeso formaa. ilias nawarmoebebidan Cans, rom pirovnebas sWirdeba<br />

Tanaziaroba. Tanaziaroba, Tavis mxriv, sazogadoebis Tanamdevia. am faqtis mSvenieri<br />

formulirebaa `oTaraanT qvrivSi~: `madli marto ors Sua hsaqmobs~.<br />

TanaziarobaSi ilia, upirveles yorvlisa, ganaTlebis, Wkuis, gonebis gacemas moiazrebs.<br />

mTavari ki isaa, rom mwerali swored sulier mamas, mRvdels did misias akisrebs da sxvebze<br />

metad avaldebulebs: misi goneba xom mets miswvda, man meti Seimecna. es codna ki ar unda<br />

damalos, Caketos individualur `me~-Si, gonebis, rwmenis aRmatebiT gamowveul ampartavnebaSi,<br />

adamianebamde unda miitanos. rwmeniT gaZlierebuls ufro evaleba zrunva sxvebze.<br />

iliasaTvis misaRebia oTaraanT qvrivis, giorgis, lelT Runias, rac mTavaria, `glaxis<br />

naambobis~ mRvdlis sazogadoebasTan urTierToba. `mRvdeli TiTqos cidam iyo Camosuli, rom<br />

kacs qveyanazed aCvenos kacoba~. pirovnebisagan sazogadoebisaTvis gacemuli sulieri sazrdo<br />

iliasaTvis metad mniSvnelovania. `kaci is aris, romelic Tavisi gonebis namuSevars xidad<br />

gasdebs~, _ esec mRvdlis anu ilias sityvebia.<br />

pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis Teologiur safuZvlad ilias qristianuli<br />

faseulobani miaCnia, romelTagan mTavaria: ganTavisufleba egoizmisagan, gaumarTlebeli<br />

pesimizmisa da TviTkmay<strong>of</strong>ilebisagan, sulieri ukontaqtobisagan. es exeba ersac da bersac.<br />

ilia swored qristianobis safuZvelze upirispirdeba ukidures individualizms (aravin<br />

aRanTis sanTeli da Sedgas igi queSe xvmirsa, aramed zed sasanTlesa gadgian, raÁTa hnaTobdes<br />

yovelTa~. maTe 5,15).<br />

3. sazogadoebisa da pirovnebis urTierTobis konteqstSi ikveTeba codnisa da rwmenis<br />

sakiTxebi.<br />

rogorc iTqva, pirovnebam saRad unda Seafasos movlenebi, saWiroa realuri codna<br />

samyaros, sociumis Sesaxeb. realuri codna ara mxolod `WkuiT axilebulia~, aramed `guliTac<br />

gamokvebilia~; esaa cnobiereba, romelic emyareba gonebriv, inteleqtualur, praqtikul<br />

SesaZleblobebs. amgvari codna aZlierebs rogorc sakuTari Tavis, aseve RvTis rwmenasac (aqve<br />

sainteresoa gavixsenoT javaxiSvilis `jayos xiznebis~ Teimurazi, misi sityvebia: `codnam<br />

momwyvita uflisadmi asafreni frTebi... codna da rwmena ver movarige erTmaneTs~. Teimurazis<br />

codna ararealuri, arajansaRi, haerSi gamokidebuli iyo, amitomac gandevna rogorc RvTis,<br />

ise sakuTari Tavis rwmena. rogorc iTqva, igive daemarTa gandegilsac).<br />

rwmenas da realuri codnis, saRi azris safuZvelze Camoyalibebul cnobierebas<br />

morigeba ar sWirdeba.<br />

`glaxis naambobis~ mRvdelma, oTaraanT qvrivma, lelT Runiam ician, vin vin aris, maTTvis<br />

yvelaferi garkveulia. amitomac swamT sakuTari Tavisa, RvTis rwmena nebisy<strong>of</strong>is gamocdas ar<br />

saWiroebs. isini advilad ar Tmoben poziciebs, sakuTar Rirebulebebs, ar arian daeWvebulni<br />

da gauwonasworebelni, miiswrafvian TviTdamkvidrebisaken; Sesabamisia maTi urTierToba<br />

sazogadoebasTan.<br />

oTaraanT qvrivma icis, rom amqveynad virTagvebic arian. `daxe, mag virTagvebsac zogjer<br />

mware simarTle scodniaTo~, magram exmareba maT. gana qvrivma ar icis, rom wuTis<strong>of</strong>eli mkacri<br />

da borotebis sadguricaa~ rom `Tu wuTis<strong>of</strong>els erTi bewo xans Tvali mouxuWe, ise gagTelavs,<br />

rogorc didoeli leki nabadsa~, magram adamianebis tkivili mainc stkiva. amitomacaa qvrivis<br />

damokidebuleba adamianebTan madli, magram im realuri codnis gamo, romelic sazogadoebis<br />

daundoblobas amxels, pilpilmoyrili.<br />

129


anda giorgi ratom mimarTavs zogjer fizikur angariSsworebas. misi codnac realuria.<br />

icis, laparaki amao iqneba, tkbili sityviT ver uSvelis garSemomy<strong>of</strong>Ta gulgrilobas.<br />

realuria `glaxis naambobis~ mRvdlis codna sazogadoebis Sesaxeb. gandegilisagan<br />

gansxvavebiT, man icis, rom amqveynad borotebac arsebobs da sikeTec. is ar gaurbis<br />

borotebas, ebrZvis mas. xvdeba, rom adamianebs sulieri sazrdo sWirdebac. gandegils ki aRar<br />

ufiqria misgan uary<strong>of</strong>il adamianebze. `glaxis naambobis~ mRvdlis mier danaxuli samyaro sul<br />

sxvaa. is gonierad, TviTSemecnebis safuZvelze aRqmuli realobaa. `yvelas RvTis suli gvidga.<br />

yvelas gulSi, batonia Tu yma, me var Tu Sen, RvTisagan anTebuli cecxli anTia... is cecxli ar<br />

unda gavaqroT. is cecxli xandaxan imisTana saqmes gaqnevinebs, rom qveyanas akvirvebs~.<br />

pirovnebisa da sazogadoebis jansaRi, iliasaTvis misaRebi urTierToba emyareba<br />

samyaros, adamianebis Sesaxeb realur codnas da masze damyarebul gonebiT mimwvdar<br />

morwmuneobas anu `gamecnierebul sarwmunoebas da gasarwmunoebul mecnierebas~.<br />

4. ilias nawarmoebebSi sakmaod sainteresod da Rrmaazrovnad aisaxa pirovnuli<br />

Tavisuflebisa da gaucxovebis sakiTxi.<br />

`glaxis naambobis~ daTiko pirovnuli ambiciebisa da cxoveluri instiqtebis monaa.<br />

daaxloebiT aseTivea TaTqariZeoba. TaTqariZeebisaTvis RmerTs niWi, ganaTleba ar miucia,<br />

arc realuri cnobiereba gaaCniaT, TviTdamkvidrebisaTvis brZola uazro fusfusiT, uazro<br />

trabaxiT, TavmomwoneobiT, crumorwmuneobiTa da SuriT uxdebaT. gaqrobis gaucnobierebeli<br />

SiSi aqvT, radgan ar gaaCniaT realobis SegrZneba, saRi azrovneba, movlenebis jansaRad<br />

Sefasebis unari. yovelive amis gamo pirovnulad Tavisufalni ar arian. marTalia, socialuri<br />

garemoc mxedvelobaSia misaRebi, magram isini Tavad Trgunaven TavianT pirovnul<br />

Tavisuflebas, maTi morali ZirSive spobs pirovnuli `me~-s SegrZnebis unars. sazogadoeba<br />

naklebadaa damnaSave maTi pirovnuli Tavisuflebis SezRudvaSi.<br />

gandegilis tragedias Tu gaviazrebT, arc is araa pirovnulad Tavisufali.<br />

pirovnulad Tavisufalia oTaraanT qvrivi, giorgi, Tundac arCili. qvarivs sikvdilis<br />

SiSic ara aqvs. znesruloba, movlenebis sworad aRqmisa da Sefasebis unari, sakuTari Rirsebis<br />

SegrZneba, Tundac am Rirsebas sazogadoeba ar an ver xedavdes, adamians xdis ufro<br />

Tavisufals, damoukidebels.<br />

TaTaqriZeebi wamdauwum RmerTs uxmoben saSvelad, mfarvelad. qvrivis pirovnuli<br />

Tavisufleba pirovnul Zlierebamde maRldeba: `me CemTvis ar vloculob, RmerTi ar SevawuxomeTqi~,<br />

_ eubneba kesos. `RmerTma adamiani gaaCina, ubZana: wadi, Sens Tavs Senve mouareo ... aq,<br />

CemTan rom amoxval, maSin sxva ariso~, _ eubneba giorgis.<br />

TaTqariZeebi sazogadoebisaTvis safrTxes ar warmoadgenen. luarsabs Tavad eSinia<br />

sazogadoebisa. daTikosac eSinia momavlisa, radgan sindisma SeiZleba Seawuxos.<br />

meore mxriv, sazogadoebas eSinia oTaraanT qvrivisa. `bavSvebsac ki oTaraanT qvrivis<br />

saxeliT aSinebdnen~. gavixsenoT, rogor martivad ganmartavs qvrivi Tavisi pirovnuli<br />

Tavisuflebisa da amis gamo sazogadoebis reaqciis mizezs: `Cemi rad unda eSinodeT~ ra<br />

baybaydevi me mnaxeso~ me marto isa var, rom Cems javrs aravis SevarCen, tyuilubralod aravis<br />

daveCagvrinebi~.<br />

am SemTxvevaSi ki, piriqiT, sazogadoeba cdilobs daTrgunos giorgisa da qvrivis<br />

pirovnuli Tavisufleba. yovel SemTxvevaSi, isini gariyulni rCebian sazogadoebisagan.<br />

aqedan gamomdinare, ilias SemoqmedebaSi ikveTeba gaucxovebis sakiTxi. mis nawrmoebebSi<br />

ufro SesamCnevia wodebrivi gaucxoveba (giorgi, qvrivi — arCili, keso; daTiko — gabrieli),<br />

SeumCnevelia Rrma fesvebi anu adamianis fsiqologia, sulis uRrmesi fenebi (sosia mewisqvile<br />

— qvrivi; deda — Svili). am konteqstSi ikveTeba `sazogadoebrivi fsiqologiac~, misi<br />

Rirebulebebi; TvalsaCinoa, vin an ratom SesaZloa ucxo gaxdes sazogadoebisaTvis.<br />

TaTqariZeebi, daTikoebi, mejinibeebi, mewisqvileebi (mejinibe, mewisqvile _ `oTaraanT<br />

qvrivis~ personaJebi) da a. S. ucxoni ar arian sazogadoebisaTvis. oTaraanT qvrivi, giorgi,<br />

mRvdeli, lelT Runia ucxoni arian; sazogadoebas maTi ar esmis: `es kaci an giJia, an RvTisagan<br />

mogzavnili~, _ ambobs xalxi giorgize. `bevri ram aris, Cemo horacio, am qveynierobaSi ...<br />

saidumlo~, _ arCili hamletis sityvebs iSveliebs giorgis pirovnebaze msjelobisas, TiTqos<br />

masac ver gaugia, glexi aseTi rogor `daiwna~. sazogadoeba ucxoobs giorgis, qvrivis<br />

znesrulobas, radgan es misTvis deficitia. qvrivi, giorgi Tavadac gaurbian sazogadoebas,<br />

romelic mis Rirebulebebs, zneobriv normebs ver an ar afasebs.<br />

sazogadoebas amave mizeziT ar esmis arCilisa da kesosi. am `mousminari~ sazogadoebis<br />

wevrebi mebatoneebic arian da glexebic. `kaci moidnes da amiT ubmen qveyanas Tvalsao~, _<br />

aseTia s<strong>of</strong>lis Sexeduleba. sazogadoebisagan gaucxovebuli SesaZloa iyos mebatonec da<br />

glexic. sworedac rom glexobas ar esmis giorgisa. mas arCili ufro ugebs. `axali cocxi<br />

kargad hgviso~, _ ase Seafases glexebma giorgis saqcieli arCilis cxenTan dakavSirebiT.<br />

`magisi namusi guliTaa gamokvebili... mTeli agebulebis wyurvilia~, _ es arCilis azria<br />

giorgis znesrulobaze.<br />

amdenad, gaucxoveba ilias nawarmoebebSi moiazreba rogorc Sedegi ara mxolod<br />

wodebrivi uTanasworobisa, aramed aseve rogorc Sedegi adamianTa `mravalferi bunebisa~,<br />

130


ogorc Sedegi adamianTa da sazogadoebriv cnobierebaSi sxvadasxva zneobriv RirebulebaTa<br />

arsebobisa.<br />

sxvaTa Soris, bolodroindel literaturul kritikaSi gacxovebis sakiTxi marTebulad<br />

moiazreba personaJis individualur qronotopTan erTad anu gaucxovebis momenti<br />

dakavSirebulia mxatvrul-prognozirebad dro-sivrcesTan, rogorc yoveli socialuri<br />

garemos maxasiaTebeli (ratiani 2006: 109).<br />

5. ilias, rogorc mrvalmxriv sazogado moRvawes da rogorc mwerals, hqonda realuri<br />

miznebi. amdenad, mis nawarmoebebSi wamoWrili nebismieri problema samomavlo perspeqtivebs<br />

aucileblad moiazrebs.<br />

social-politikuri, ekonomikuri Zvrebi iwvevs moralur-zneobrivi faseulebis cvlas,<br />

zogjer ki am faseulobaTa krizissac. ilias SemoqmedebaSi pirovnebisa da sazogadoebis<br />

urTierTobis perspeqtiva ormxrivia; efuZneba, ase vTqvaT, fsiqosocialur faqtors anu, erTi<br />

mxriv, gulisxmobs social-politikuri garemos mowesrigebas, samarTliani principebis<br />

arsebobas; meore mxriv, Sesabamisad sworad unda warimarTos adamianTa fsiqologiac.<br />

sazogadoebriv qaosTan brZolis ZiriTadi iaraRi swored zneobriv-moralur faseulobaTa<br />

SenarCunebaa.<br />

TavisTavad: mowesrigebuli, samarTliani garemo pirovnebas ar aiZulebs gaeqces<br />

sazogadoebas, aseTi sociumisaTvis ucxo ar iqneba Tundac znesruloba anu naklebad iqneba<br />

gaucxovebis momenti, magram, vfiqrobT, pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobaSi ilia did<br />

rols pirovnebis fsiqologias, mis sulier samyaros akisrebs, am urTierTobaTa mowesrgebis<br />

persreqtiva mainc pirovnebis cnobierebazea orientirebuli. ilias `sulis wvrTna~,<br />

fsiqologiuri mzaoba ufro myar sayrdenad miaCnia (gavixsenoT erTi amgvari `sulis wvrTna~<br />

_ arCilisa da kesos dialogi). Semoqmeds ki realobis fonze `sulis sawvrTnelad~ adamianis<br />

sulieri samyaros uRrmesi fenebis moZieba evaleba.<br />

pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis zogadadamianuri da konkretulfsiqologiur<br />

safuZvelTagan ilia, rogorc Cans, mniSvnelovnad miiCnevs TviTSemecnebas.<br />

realobis aRqma, movlenebis cnobierad Sefasebis unari, saRi azrovneba ubiZgebs adamians<br />

TviTSemecnebisaken. pirovnebas sazogadoebasTan urTierTobisaTvis sWirdeba, ra Tqma unda,<br />

imis garkveva, sad cxovrobs, rogoria misi garemo (social-politikuri, kulturuli);<br />

aranakleb mniSvnelovania imis Semecnebac, TviTon ra unda, rogoria misi funqcia amqveynad,<br />

romelia misi moralur-zneobrivi kriteriumebi. gavixsenoT daviT guramiSvili: `ymawvili<br />

unda swavlobdes sacnoblad Tavisadao: vin aris,sidam mosula, sad aris, wava sadao~. Tavad<br />

iliac ambobs: `vidre Ze Seni ar gaikvlevs zogads cxovrebas da mcnebis naTliT zeaRzidul,<br />

amaRlebuli, WkviT ar ganWvritavs sazoado cxovrebis dens, im dromde igi uimedo,<br />

Sewuxebuli...~ is, vinc `WkviT ganWvrets sazogado cxovrebis denas~ (cdilobs gaarkvios<br />

sazogadoebis raoba (vin vin aris), sakuTari adgili (TviTon vin aris), miiswrafvis<br />

TviTSemecnebisaken. aseTni TviT axdenen garemos modificirebas, zogjer, gansakuTrebul<br />

SemTxvevaSi, mis xelaxal formirebas, Tavad karnaxoben sazogadoebas urTierTobis formebs<br />

(TviTon qmnian TavianT drosa da sivrces).<br />

TviTSemecnebadni arian oTaraanT qvrivi, giorgi, arCili, lelT Runia, `glaxis<br />

naambobis~ mRvdeli...<br />

TaTqariZeoba TviTSeumecnebadia. am SemTxvevaSi ar arsebobs realuri codna,<br />

Sesabamisad, araa saRi azri. amgvar adamianebs akliaT pirovnuli individualoba,<br />

TviTiniciativa. isini Tavad Trgunaven TavianT pirovnul Tavisuflebas, ar SeuZliaT<br />

sakuTari `me~-s povna. TviTSemecnebis unaris arqona igive pasiurobaa; arada qmedebaa saWiro,<br />

Tundac nabijebi TviTSemecnebisaken; SesaZloa, Camoyalibebuli stereotipebis ngrevac<br />

gaxdes saWiro (kvlav gavixsenoT arCilisa da kesos dialogi).<br />

yovelive amis gaTvaliswinebiT Sesabamisia pirovnebaTa urTierToba sazogadoebasTan<br />

(kvlav gavixsenoT oTaraanT qvrivis, giorgis, mRvdlis, TaTqariZeebis, gandegilis<br />

urTierToba garesamyarosTan, sazogadoebasTan).<br />

erTic: ilias Semoqmedebidan da zemoTqmulidan gamomdinare, TviTSemecneba ar aris<br />

mxolod individualur cnobierebaze orientirebuli. pirovnebis TviTSemecnebis mizani<br />

garkveulwilad sakuTari da sazogadoebrivi pozitiuri cnobierebis SeTanxmeba unda iyos.<br />

adamianma xom ara mxolod individualuri, aramed Tavisi socialuri rolis mopovebazec unda<br />

izrunos. vfiqrobT, esec mSvenivrad Cans ilias nawarmoebebSi.<br />

pirovnebisa da sazogadoebis sakiTxebi ilias SemoqmedebaSi aris ara abstraqtuli<br />

modelebi, aramed nebismieri mkiTxvelisaTvis yoveldRiuri problemebia. mkiTxveli<br />

mweralTan erTad fiqrobs, masTan erTad moiazrebs am saintereso urTierTobebis arsebul Tu<br />

mosalodnel formaTa fsiqologiur-Teologiur aspeqtebs, saxavs am formaTa ganviTarebis,<br />

sruly<strong>of</strong>is SesaZlo perspeqtivebsac. amdenad, aRniSnuli sakixebis iliaseuli gaazreba<br />

ifargleba ara mxolod mis nawarmoebebSi realurad warmodgenili droiTa da sivrciT, aramed<br />

Zaldautaneblad moicavs esTetikurad da ideurad faseul mxatvrul, warmosaxul, momaval<br />

drosa da sivrcesac.<br />

131


damowmebani:<br />

baqraZe 1984: baqraZe a. ilia WavWavaZe. Tb.: 1984.<br />

bokani 2002: Бокан Б. Социальные конструирование реальности. Москва: 2002.<br />

kalandariSvili 2006: kalandariSvili g. tradicia da Tanamedroveoba axal qarTul literaturaSi. Tb.:<br />

2006.<br />

niniZe 1997: niniZe m. madlis wyaro. Tb.: 1997.<br />

nozaZe 1954: nozaZe v. ucnobi nawerebi. avtografi. qarTuli emigraciis muzeumi. 1954.<br />

pavlova 2001: Павлова О. Идентичность: история формирования взгладов и её структурные особенности. Москва: 2001.<br />

ratiani 2006: ratiani i. qronotopi ilia WavWavaZis prozaSi. Tb.: 2006.<br />

WavWavaZe 1959 WavWavaZe i. TxzulebaTa krebuli aT tomad. t. V, Tb.: 1959.<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaZe i. TxzulebaTa krebuli xuT tomad. Tb.: 1988.<br />

WavWavaZe 1991: WavWavaZe i. TxzulebaTa krebuli xuT tomad. Tb.: 1991.<br />

132


“Homo somatis” iliaseuli gaazrebiT<br />

ramaz Wilaia<br />

Tanamedrove samyaro swrafad icvleba; imavdroulad, es procesi sulac ar aris<br />

yovlismomcveli. cvlilebebi naklebad Seexeba sabaziso ikonur (xatismier) sistemebs.<br />

siaxleTa gaazrebisas naTeli xdeba, rom `novaciebi~ siRrmiseuli, mdgradi da Camoyalibebuli<br />

saxeobrivi sistemebis reprezentaciaa ufro. informaciis Senaxvisa da gadacemis Tanamedrove<br />

saSualebebic ki ara Tu ver jabnian, aramed yovel jerze adastureben ukve arsebuli saxexatebis<br />

arqetipurobis ganmeorebiTobas. siaxle axleburi reprezentaciis daxvewaSia<br />

mxolod. ras warmoadgens xsenebuli `sabaziso xati~? es arc sagania, arc raime mocemuloba, es<br />

arc kodia. savaraudod, es epoqismieri istoriis farglebSi, garkveul dros mimdinare<br />

movlenaa, romelic SeiZleba sasruli iyos an arc dasruldes. sabaziso xati movlenis droSi<br />

arsebobis xerxi Tu saSualebaa. misi reprezentireba mravalgvaria da ar daiyvaneba<br />

dasrulebul erTianobamde, erT geStaltamde [1,67]. mkvlevarTa upirveles, TiTqmis<br />

dauZlevel sirTules swored Sesaswavli movlenis istoriuloba warmoadgens.<br />

`Homo somatis~ anu `homo sxeulebrivis~ Sesaxeb azris ganviTareba iseve mravalferovania,<br />

rogorc adamianuri y<strong>of</strong>is sxva ganzomilebaTa Sesaxeb ideaTa ganviTarebis istoria. amis<br />

dasturia is, rom `somaturi ideologia~ sxvadasxvagvar konteqstSia CarTuli. iqneba es<br />

filos<strong>of</strong>iur-ms<strong>of</strong>lmxedvelobrivi, socialur-institucionaluri Tu kulturulnormatiuli<br />

konteqstebi. rogorc materialuri substati, sxeuli interess iwvevs adamianis<br />

cxovrebis kvlevis mxriT. kerZod, esaa fsiqosomatika da fsiq<strong>of</strong>iziologia.<br />

sadReisod, socialur praqtikaSi, sul ufro aqtualuri xdeba istoriulad<br />

Camoyalibebuli racionalisturi tradicia, `sxeulebrivs mimswrafi adamianis~ da<br />

`sulismieri adamianis~ dapirispirebisa.<br />

sulismieri movlenebis adamianis sxeulismier moqmedebaze asaxvis meqanizmebis<br />

Camoyalibebis kvleva, Tanamedrove fsiqologiis aqtualuri problemaa. miuTiTeben, rom<br />

adamianSi warmoqmnili azri, cxovrebaSi areklili xatisa da kunTovani sistemis daZabvis<br />

mTlianobaa, romelic sxeulisa da xatis urTierTSedarebiT proecirdeba. xati (iersaxe) da<br />

sxeulismieri daZabuloba gauTiSavia erTurTisagan.: sxeulebrivi vibraciebis gamosaxva<br />

cnobierebaSi uciloblad badebs xatebsa da iersaxeebs[1,624].<br />

m. mamardaSvili wers, rom adamiani, viTarca adamiani, arsebobs an ar arsebobs<br />

sindisierebisa da azris gagebis velSi. es misgan damoukideblad arsebuli velia, romelSic igi<br />

ibadeba da igebs, rom suli gaaCnia. anu mas stkiva, umizezod stkiva. is, rac umizezod gtkiva<br />

sulia. rac ar unda vuwodoT am vels, swored masSi ibadeba an meored ibadeba adamiani, amis<br />

Semdgom aris SesaZlebeli mxolod sulismierze saubari. araerTi moazrovne miuTiTebda<br />

adamianis meore, WeSmarit dabadebas. dante aRniSnavda, rom mxolod meore dabadebisas isaxeba<br />

suli. mamardaSvils didad ar awuxebs sulis adgilsamy<strong>of</strong>eli, Tumc ki swored masSi eguleba<br />

sindisi. miseuli TvalTaxedviT, sulis aRmocenebasa Tu gaxsnas uciloblad esaWiroeba<br />

garkveuli veli, veli romelic sindisiTa da azris gagebiT iqneba saxeldebuli; veli<br />

kulturismieri, sulismieri atmosfero anu pnevmatosfero. aqve vityviT, rom amgvar vels<br />

mecnieri adamianiseuli istoriis koleqtiur `sxeulsac~ uwodebda. umTavresi ki mainc isaa,<br />

rom am velSi garkveuli aqtebi unda xorcieldebodes. aseTad gvesaxeba qarTul saazrovno<br />

sivrceSi arc Tu iSviaTi `sulis uSurveloba~. amaves gulisxmobs swored luka maxaroblis<br />

sityvebic: `visac surs sulis xsna, dahkargavs mas; da vinc Cemi gulisTvis dahkargavs suls, is<br />

hpovebs mas.~ (luka 9.24).<br />

codnis sxvadasxva sferoebis miRwevebs, modificirebuli saxiT, aqtiurad iyenebs<br />

Tanamedrove literaturaTmcodneoba. am mxriT sainteresoa ilia WavWavaZis pozicia, erT<br />

polemikur werilSi gamoTqmuli: `yovelive axlad aRmoCenilni sikeTeni, ra Tqma unda,<br />

momzadebul niadagzed ibadebian da Cndebian. xolo raki erTxel gaCndnen erTs romelsame<br />

niadagzed, sxva niadagzedac saxeironi arian, sxva niadagsac ar eucxoebian. saqme mxolod<br />

imaSia, rom arseba, buneba axlad SemosaRebisa, romelic Tund sxva niadagzed iyos nacadi da<br />

aRmocenili, TavisTavad sargo da xeiriani iyos.~ [3,373]<br />

istoria cxady<strong>of</strong>s, rom nawarmoebi saukuneebiT inaxavs xolme masSi asaxul iseT<br />

viTarebebs, romelTa damajerebloba da sicxade imdenad Zalmosilia, rom gadis teqstidan da<br />

damoukidebel arsebobas iwyebs. amas ganapirobebs rogorc nawarmoebiseulad, ise<br />

sazogadoebrivad Rirebuli viTarebis asaxva. yoveli amgvari movlena datvirTulia zusti<br />

fsiqologiuri motiviT, romelic kravs naTxrobs. marjved napovni motivi samudamod<br />

imkvidrebs adgils istoriul mexsierebaSi. mkiTxvelTa axali Taoba axleburad, axal<br />

esTetikur normaTa Sesatyvisad aRiqvams nawarmoebs; magram vidre axleburi wakiTxva mainc<br />

erTgzis morgebul situaciur-stilistur moments utrialebs, teqsti araTu inarCunebs,<br />

aramed kidev ufro imyarebs pirvandel saxes.<br />

133


mwerali da misi nawarmoebi, romelsac damoZRvriT iwyebs: `moyvares pirSi uZraxe, mters<br />

pirs ukanao.~ naTxrobSi sinamdvile imdenad gazviadebulia, rom xelTa gvaqvs naskvi<br />

realurisa da fantastikuris, tragikulisa da komikuris. es yovelive mimarTulia qarTvelTa,<br />

zogadad adamianTa, kacTa gamosafxizleblad, dasafiqreblad _ rani viqnebiT xval, Tu Cvens<br />

y<strong>of</strong>as fuZe-balavrad mxolod `somatur ideologias~ davudebT.<br />

samarTlianad aRniSnaven, rom `kacia-adamiani?!~ ar gamoirCeva mZafri siuJeturi<br />

svlebiT. moTxrobaSi mocemulia `martivi~ y<strong>of</strong>iTi suraTebi. Tavad avtoric aRniSnavs amas<br />

teqstismierad (`aq ar aris arc siyvarulis eSmakoba, arc kaciskvla~...). amdenad, unda<br />

gamoiZebnos iseTi saSualeba, romelic daainteresebs mkiTxvels, daakmay<strong>of</strong>ilebs mis<br />

moTxovnas. i. WavWavaZes mTeli yuradReba gadaaqvs personaJebze, axdens maTi samyaros<br />

detalizacias. detalebisadmi gamaxvilebuli yuradReba gapirobebulia realuri y<strong>of</strong>iT, am<br />

niSniT ainteresebs igi avtors. xSirad, aramyvirala Strixi did Sinaarsobriv datvirTvas<br />

iZens. t.s. elioti naSromSi `religia da literatura~ [4,97] werda, rom teqstis<br />

literaturulobis xarisxi mxolod esTetikuri kriteriumiT unda ganisazRvros, xolo<br />

literaturuli teqstis mniSvneloba araestetikuri kriteriumiT; igulisxmeba _ eTikuri,<br />

filos<strong>of</strong>iuri, religiuri da sxva normebi. mkiTxvelis teqstSi saboloo CarTvisaTvis<br />

saWiroa myari saZirkveli,<br />

romelsac daefuZneba mTeli nawarmoebi. konkretul SemTxvevaSi, esaa<br />

tipizaciis erT-erTi saxe _ groteski (groteski gulisxmobs karikaturul<br />

gazviadebas, avtoriseuli fantaziiT deformirebul sinamdviles); moTxrobaSi maxinjia<br />

yovelive, fizikuric da suldgmulic. maxinjia Tavad TaTqariZis saxl-kari, misi patroni,<br />

diasaxlisi; saerTo suraTs avseben _ lamaziseuli, samovris meTvalyure patara biWi, daviT<br />

TaTqariZe RviZl Zmas aT Tumnad hyidis, misi meuRle ki sixaruls ver faravs mazls maxinji<br />

qali rom SeaCeCes. yovlad usiamoa moxuci maWankali sutkneina, romelic diswulsac ki<br />

agiravebs, oRond fuli iSovos.<br />

es deformirebuli saarsebo Tu saazrovno garemo, calsaxad erTiani mainc ar aris.<br />

yovelives garkveuli `individualobis~ beWedi azis. `is cxoveli, romelsac darejani<br />

lamaziseuls eZaxis, imdenad gadagvarebulia, rom ver axerxebs sakuTari naTxrobis drois<br />

umcires monakveTSi (igulisxmeba manZili cnobili `Wiis-karidam~ luarsabis samy<strong>of</strong>elamde)<br />

gonebaSi Sekavebas. gaqnili mkiTxavi, wuTis win mosmenils, ukanve `ubrunebs~ lamaziseuls, rac<br />

did STabeWdilebas axdens masze. mesamovre biWi ZaRlur y<strong>of</strong>as Senatris...<br />

tansruloba da Warbi wona srulaid ar moaswavebs adamianis degradirebas. kacis,<br />

zogadad pirovnebis, iliaseuli gaazrebac ar gulisxmobs amas. xorcsavseoba (pirdapiri da<br />

gadataniTi mniSvnelobiT) aq meore rigis movlenaa, pirovnuli Tvisebebis mosakliseba,<br />

pirovnuli deformaciaa yovelives Tavi da Tavi. TaTqariZeebis cxovreba somaturi zeimia da<br />

am zeimis apoTeozia sxeulebrivi metaforiiT gamoxatuli aseve somaturi epifania: `uraa! _<br />

daiyvira luarsabma da, radganac guldaRma iwva, Taviseburad, taxtzed, erTi fexic aiSvira<br />

maRla da manam ura ar gaaTava, fexi ar CamouRia.~<br />

TaTqariZeobis kritika `somaturi ideologiis~ kritikaa. yoveli msgavsi msgavssa Sobs _<br />

omo somatis anu homo sxeulebrivi Sobs mxolod omo otiosus-s, anu homo usaqmos (cxadia,<br />

luarsabTan miamrTebaSi ar igulisxmeba e.w. aristrokratiuli otium-i); amitomac ar aZlevs<br />

ilia Svils luarsabs.<br />

da, mainc, `cxovreba erTiani mdinarea oris didis totisa. erTs rom xorcTaTvis moaqvs<br />

sazrdo, meores sulisaTvis. Tu an erTi daSra, an meore _ gvami erisa mkvdaria, viTarca<br />

usulod xorci da uxorcod suli, saaqaosTvis mainca.~ [5,342]<br />

დამოწმებანი:<br />

Gjljhjuf 2005, D\ F\ Gjljhjuf= Gjkbnbrb тtkf\ C,jhybr| Gcb[jkjubz ntktcnyjcnb= V\ 2005= cnh\ 67<br />

Gjljhjuf 2005, D\ F\ Gjljhjuf= iqve gv. 624<br />

WavWavaZe, i. WavWavaZe, Txz. sr. kr. aT tomad, t.VII, gv. 373<br />

Eliot 1975, T.S. Eliot, Religion and <strong>Literature</strong> (1935), Selected Prose, 1975, p.97.<br />

WavWavaZe, i. WavWavaZe, Txz. sr. kr. aT tomad, t. V, gv. 342<br />

134


gabriel ratiSvilis `mciredi moTxrobidan~<br />

ilia WavWavaZis `mgzavris werilebamde~<br />

darejan menabde<br />

1863 wels, `saqarTvelos moambis~ XI-XII nomrebSi, ilia WavWavaZem gamoaqveyna gabriel<br />

ratiSvilis samogzauro-memuaruli Janris Txzuleba `mciredi ram moTxroba rosiisa~. g.<br />

ratiSvili (1771-daaxl. 1825) qarTuli literaturis e. w. gardamavali xanis saintereso poeti,<br />

prozaikosi da memuaristia. misimisi biografia naklebadaa cnobili da arc mis Semoqmedebaze<br />

gvaqvs sruli warmodgena.<br />

g. ratiSvilis literaturuli memkvidreoba cnobilia erTi mozrdili krebuliT (S #<br />

2910), romelic avtograful xelnaweradaa miCneuli (ruxaZe 1966; qarTul xelnawerTa<br />

aRweriloba 1965). misi Sedgeniloba aseTia:<br />

1. mciredi raime moTxroba rosiisa (1r-92v).<br />

2. [kalendaruli cnobebi] (92v-104v).<br />

3. [gabriel ratiSvilis leqsebi] (105r-119r).<br />

4. [svimon ratiSvilis leqsi] (119r).<br />

5. [baraTebi]: `megobarTan misaweri baraTi~, `samRvdeloTa Tana misaweri~, `batonTan da<br />

batonis SvilTan misaweri baraTi~, `dasTan misaweri baraTi ars ese~, `samZimris baraTi ars ese~,<br />

`qalTan misaweri baraTi ars ese~ (120v-133v) (qarTul xelnawerTa aRweriloba 1965).<br />

`saqarTvelos moambeSi~ daibeWda am Txzulebis pirveli (arasruli) publikacia,<br />

romelsac iliam aseTi SeniSvna daurTo: `es werili ekuTvnis T. gab. ratiSvils, romelic Cven<br />

mefis Svilebs Tana xlebia, roca isini gadausaxlebiaT ruseTSi. rac unaxavs tfilisidam<br />

peterburgamde, rac gadaxdenia, yvelafers gviambobs, _ da is naambobi uintereso ar ari~<br />

(`saqarTvelos moambe~ 1863). i. WavWavaZem Txzulebis beWdva ki daiwyo, magram Jurnalis<br />

daxurvis gamo veRar daasrula. igi mxolod 1962 wels gamoaqveyna v. Sadurma krebulSi<br />

`qarTveli mwerlebi ruseTis Sesaxeb~ (Saduri 1962: 156-301). gamomcemelma `mciredi moTxroba~<br />

mcireodeni SemoklebiT dabeWda — gamotovebulia aleqsandre pirvelis manifesti da platon<br />

moskovelis sityva (Saduri 1962: 254; 260). `mciredi moTxroba~ ZiriTadad prozauli teqstia,<br />

romelSic CarTulia ramdenime aTeuli leqsi. Txzuleba 1801-1802 wlebSi unda iyos dawerili.<br />

g. ratiSvili farTo sazogadoebisaTvis arcTu kargad nacnobi avtoria, amitom,<br />

SevecdebiT avxsnaT, Tu ratom unda dainteresebuliyo i. WavWavaZe am TxzulebiT.<br />

g. ratiSvili XIX s. damdegs ioane batoniSvils adiutantad axlda ruseTSi, iyo<br />

peterburgsa da moskovSi, daeswro imperator aleqsandre I-is kurTxevas da axali imperatoris<br />

mier 1801 wlis 12 seqtembris cnobili manifestis gamocxadebas. misi marSruti iyo: Tbilisi,<br />

mcxeTa, larsi, mozdoki, moskovi, sanqt-peterburgi da ukan: moskovi, caricini, astraxani,<br />

mozdoki, vladikavkazi, larsi, stefanwminda... mis TxzulebaSi Txroba iwyeba Tbilisidan<br />

gamgzavrebiT (7.III.1801), mTavrdeba g. ratiSvilis samSobloSi, sakuTar mamulSi (zogi cnobiT,<br />

s<strong>of</strong>. qsovrisi) dabrunebiT. Txzulebis faqtobrivi masala uTuod drois am monakveTSi<br />

daiwera, misi literaturuli gaformeba, damTavreba da saboloo redaqtireba ki avtoris<br />

dabrunebisTanave, cocxali STabeWdilebiT moxda. safiqrebelia, g. ratiSvili mogzaurobisas<br />

werda dRiurs, romelSic Sehqonda STabeWdilebebi da dakvirvebebi. sxvagvarad<br />

warmoudgenelia iseTi detalizacia, iseTi dawvrilebiTi aRweriloba faqtebisa da<br />

movlenebisa, rogoric `mciredi moTxrobis~ TiTqmis yovel gverdze gvxvdeba. miuxedavad<br />

mokrZalebuli saTaurisa, is srulebiTac araa `mciredi moTxroba~, piriqiT, es aris vrceli,<br />

leqsCarTuli aRweriloba qarTveli mwerlis ruseTSi mogzaurobisa, vrceli Txroba<br />

ruseTze, Zvirfasi saistorio wyaro, romelSic uxvadaa cnobebi ruseTis imdroindel<br />

saxelmwifoebriv-politikur cxovrebaze, socialur-ekonomikur mdgomareobaze,<br />

saqarTvelo-ruseTis urTierTobaze da sxv.<br />

g. ratiSvilis saxiT Cven winaSea Zveli qarTuli literaturis tradiciebze aRzrdili da<br />

erovnul satkivarze Rrmad dafiqrebuli memuaristi, romelic gvacnobs Tavisi mogzaurobis<br />

mizezebs, gvixsnis, Tu ram aiZula batoniSvilebi, XIX saukunis damdegs daetovebinaT<br />

saqarTvelo, rogor moxvda ruseTSi da rogor ganicada ucxoeTSi y<strong>of</strong>na, ram gadaawyvetina<br />

memuarebis wera da sxv.<br />

`mciredi raime moTxroba rossiisa~ mravalmxriv mniSvnelovani Txzulebaa. Tavis<br />

winamorbed memuaristTagan (g. gelovani, v. orbeliani da sxv.) gansxvavebiT, g. ratiSvils<br />

politikuri alRoc hqonda gamaxvilebuli. man igrZno ruseTis mxridan mosalodneli<br />

safrTxe, tragizmi arsebuli viTarebisa da es yovelive STambeWdavad gadmosca kidec Tavis<br />

TxzulebaSi.<br />

g. ratiSvili imiTacaa mniSvnelovani, rom es aris erTaderTi avtori, uSualod momswre<br />

da monawile aleqsandre I-is manifestis gamocxadebisa. mwerali, romelmac mTeli sicxadiT<br />

dainaxa mosalodneli istoriuli movlenebi.<br />

135


miuxedavad imisa, rom `mcire moTxrobaSi~ dawvrilebiTaa aRwerili ruseTis qalaqebi da<br />

s<strong>of</strong>lebi, xalxi, tradiciebi, zne-Cveulebebi da RirsSesaniSnaobani, mTel Txzulebas gasdevs<br />

avtoris ukiduresad sevdiani da sasowarkveTili ganwyoba. g.ratiSvili gvacnobs mogzaurobis<br />

mizezebs, Tu ram aiZula batoniSvilebi daetovebinaT saqarTvelo, rogor moxvda TviTon<br />

avtori ruseTSi da rogor ganicada ucxoeTSi y<strong>of</strong>na, ram gadaawyvetina memuarebis wera da sxv.<br />

mogzaurobis aRwera misTvis iyo `mizezi... mxiarul hy<strong>of</strong>isa~ da `ganmdevneli sevdisa~,<br />

amasTanave, gamiznuli iyo `gansaRviZeblad gonebisa~.<br />

nostalgiuri ganwyoba saerTod axlavs `mcired moTxrobas~. g. ratiSvilis sityviT:<br />

`davagdeT Cveni areni, gvxvda dReni gasamwareni~, `dadga dRe mwuxarebisa~, rom igi `cruman<br />

s<strong>of</strong>elman uwyalod dasaja~, `xelni magrad Seukra~, `ucxos Temsa~ gadakarga, anda _ `visdami<br />

mogviyvana Cven mwuxarebisa saxlad da sevdisa sadgurad~. aqedan gamomdinare, g. ratiSvili<br />

svams kiTxvas: `viT iqmnebis da viT moxdebis saqme Cvenni bednierad da anu ubedurad~ _ es iyo<br />

misi safiqrali da sawuxari. xolo rodesac moskovSi, aleqsandre pirvelis mefed kurTxevis<br />

ceremonialze Casul batoniSvilebsa da maTi amalis wevrebs 12 seqtembris manifesti gaacnes,<br />

g. ratiSvili mwuxarebiT werda: `daibeWda manifesti da gamoxda brZaneba ese, viTa arRa<br />

iqmnebis mefoba saqarTvelosa memkvidreTa mefeTa mier, aramed iqmnebian brZanebasa qveSe<br />

rosiisasa da dapyrobil kanoniTa maTTaebr, romel aw yovelive TiToeulad scnaT<br />

warkiTxviTa amiT, xolo Cven aramciredi mwuxareba miviReT momlodineTa sixarulisa wil da<br />

ukanasknel ganagos RmerTman, viTa iqmnebis~ (Saduri 1962:259) da iqve: `mefobisa wil<br />

saqarTveloisa miviReT lenti ese wiTeli annasi da ara uwyiT Cven da varT gankvirvebul,<br />

rameTu rai vyaviT nacvlad amissa mefobisa damkargavTa da ojaxisa gamaubedurebelTa~<br />

(Saduri 1962: 263-264).<br />

ase miiRes, _ g. ratiSvilis TqmiT, _ qarTvelma batoniSvilebma `mefobisa wil<br />

saqarTveloisa... lenti wiTeli annasi~ da sxva da sxva... ai, am suliskveTebiTaa dawerili g.<br />

ratiSvilis `mciredi moTxroba~, ase Wvretda TviTmxilveli mwerali Tavisi samSoblos<br />

momavals.<br />

vfqrobT, i. WavWavaZis daintereseba g. ratiSvilis `mciredi moTxrobiT~ SemTxveviTi ar<br />

unda iyos. `is naambobi uintereso ar ari~ _ werda ilia mravalmniSvnelovnad, radgan g.<br />

ratiSvilis mier saukunis dasawyisSi gamoTqmuli mosazrebebi Tu varaudebi gacilebiT ufro<br />

mwvaved aRiqmeboda XIX s. 60-iani wlebis saqarTveloSi. sagulisxmoa, rom TviTon iliamac igive<br />

gza _ `vladikavkasidam tfilisamde~ _ airCia imisaTvis, raTa qarTveli sazogadoebisaTvis<br />

Tavisi samoqmedo programa gaecno.<br />

peterburgidan dabrunebuli 24 wlis ilia WavWavaZe imave gziT brundeba samSobloSi,<br />

romelic Tavis droze gaiara g. ratiSvilma — vladikavkazi, larsi, stefanwminda, fasanauri...<br />

modis da fiqrobs Tavisi samSoblos warsulze, awmyosa da momavalze, fiqrobs: `... rogor<br />

Seveyrebi me Cems qveyanas da rogor Semeyreba igi me~, aqvs sruliad konkretuli mizani:<br />

`...SeviZleb ki, rom mas RviZli sityva vuTxra... im sityviT vasmino, rom aris mravali qveynebi,<br />

Cvenzed ufro ubedurad gaCenilni, magram ufro bednierad mcxovrebni; da is TiToeuli<br />

naperwkali, romelic ar SeiZleba rom yovels kacSi ara Jolavdes, erT did cecxlad<br />

Sevagrovo Cemis qveynis gaciebulis gulis gasaTboblad~ (WavWavaZe 1980: 14).<br />

gzas, romelic mweralma unda gaiaros, rasakvirvelia, Tavisi datvirTva aqvs (ratiani<br />

2006: 64-67; 74; 82-88; 121-123; 154-156). am gzaze unda naxos man `iamSCiki~ da moxeve lelT Runia,<br />

Tvali Seavlos Tergsa da myinvars, inatros Tavisi qveynis wiaRSi `adamiani, romelsac ZilSiac<br />

ara sZinavs, qveynis ubedurobiT gul-aRtyinebulsa~ da Sewuxdes imis fiqriT, rom `warxda,<br />

moisra qveyanai~...<br />

i. WavWavaZis `mgzavris werilebs~ g. ratiSvilis `mcire moTxrobisgan~ samoci weli<br />

aSorebs. Tu movlenebis ganviTarebiT dabneuli g. ratiSvili Tavis TxzulebaSi SiSiTa da<br />

eWviT kiTxulobs: `ra moxdeba da anu amisa Semdgomad viTa iqnebis...~, imave peterburgidan<br />

momavali 24 wlis i. WavWavaZe, acnobierebs ra saxelmwifoebriobadakargul saqarTveloSi<br />

Seqmnil sazogadoebriv-politikur viTarebas, kiTxvas pirdapir svams: `rodemdis? ox,<br />

rodemdis, rodemdis?.. Cemo sayvarelo miwa-wyalo, momec amis pasuxi~.<br />

da kidev erTi:<br />

rogorc zemoT ukve aRvniSneT, g. ratiSvilis TxzulebaSi CarTulia aleqsandre<br />

pirvelis manifestis teqsti, romelic, rogorc minaweridan Cans, dednidan uTargmnia vasil<br />

maTes Ze Cilaevs (WilaZes). es is vasil Cilaevia, romelic miamagres ruseTSi Casul qarTvelebs<br />

Tarjimnad (`preoCikad~). igi batoniSvilebTan erTad eswreboda aleqsandre I-is mefed<br />

kurTxevas, manifestis gamocxadebas da Semdegac araerTxel Cans TxzulebaSi. es aris<br />

aleqsandre I-is 1801 wlis 12 seqtembris manifestis pirveli Targmani, romelic v. Cilaevs<br />

Seusrulebia ruseTSi my<strong>of</strong>i batoniSvilebisaTvis dokumentis gacnobis mizniT. aq aris erTi<br />

saintereso detali: `manifesti aleqsandre I-isa saqarTvelos ruseTTan SeerTebis Sesaxeb~<br />

rusul enaze orjer gamoica, rusul-qarTuli paraleluri teqsti pirvelad daibeWda<br />

moskovSi, 1801 wels, saidanac igi gadmoRebuli aqvs platon ioselians. vasil maTes Ze<br />

Cilaeviseuli Targmani ki aqamde am bolo dromde ar gamoqveynebula. igi zemoxsenebuli<br />

<strong>of</strong>icialuri Targmanisagan gansxvavdeba frazeologiur-leqsikuri wyobiTa da<br />

136


TaviseburebebiT, amas garda, mTargmnelisa Tu `mciredi moTxrobis~ avtoris mier<br />

Camatebulia ramdenime saintereso detali. ilias `saqarTvelos moambeSi~ g. ratiSvilis<br />

`mciredi moTxrobis~ mxolod pirveli nawilia dabeWdili (mogzauroba Tbilisidan<br />

moskovamde), amitom manifesti masSi ver moxvda. manifestis teqsti gamotovebulia `mciredi<br />

moTxrobis~ v. Saduriseul gamocemaSic, rac, vfiqrobT, imdroindeli politikurideologiuri<br />

koniunqturiT unda iyos gamowveuli (menabde 2005: 200-207).<br />

irkveva, rom aRniSnuli manifesti saqarTveloSi qarTul enaze daibeWda mxolod 1867<br />

wels (cxovreba mefis giorgis XIII-isa... 1867: 287-294), e. i. mas Semdeg, rac iliam `saqarTvelos<br />

moambeSi~ `mciredi moTxrobis~ beWdva daiwyo (1863 w.), manamde ki aRniSnuli manifesti<br />

qarTveli mkiTxvelisaTvis jer kidev ar iyo qarTul enaze xelmisawvdomi. vfiqrobT, es<br />

garemoebac SeiZlebodaa gamxdariyo i. WavWavaZis am TxzulebiT dainteresebis erT-erTi<br />

mizezi, Tumca, samwuxarod, `mciredi moTxrobis~ es monakveTi maSin veRar gamoqveynda.<br />

TavisTavad is faqti, rom `mciredi moTxrobis~ beWdva i. WavWavaZem wamoiwyo da<br />

`saqarTvelos moambem~ mas Tavisi furclebi dauTmo, ukve mowmobs g. ratiSvilis Txzulebis<br />

maRal Sefasebasa da aRiarebas. aRsaniSnavia isic, rom, rodesac a. cagarelma Seadgina<br />

qarTveli poetebis TxzulebaTa xelnaweri krebuli, masSi besikis, al. WavWavaZis, gr.<br />

orbelianis, n. baraTaSvilis, i. WavWavaZis, a. wereTlis leqsebTan erTad Seitana erTi `Sairi~<br />

(`RmerTo, romelsa gaqeben...~) `mciredi moTxrobidan~ (konkretulad, i. WavWavaZis<br />

publikaciidan _ A 1753, 27 r) (saqarTvelos saxelmwifo muzeumis... 1955: 223).<br />

rogorc davinaxeT, orive Txzulebas safuZvlad udevs mogzauroba ruseTsa da<br />

saqarTvelos Soris. magram mTavari da arsebiTi, rac maT aerTianebs, aris avtorTa<br />

damokidebuleba `qarTlis bedisadmi~. am or teqstze dakvirveba naTeli magaliTia imisa, Tu<br />

rogor viTardeboda saqarTvelos politikuri cxovreba da, Sesabamisad, rogor viTardeboda<br />

sazogadoebrivi azri XIX saukunis saqarTveloSi, eqvsi aTeuli wlis ganmavlobaSi.<br />

damowmebani:<br />

menabde 2005: menabde d. gabriel ratiSvili _ saqarTvelos tragediis mematiane. literaturuli Ziebani,<br />

XXVI, Tb.: 2005.<br />

ratiani 2006: ratiani i. qronotopi ilia WavWavaZis prozaSi. Tb.: `universali~, 2006.<br />

ratiSvili 1863: ratiSvili g. mciredi ram moTxroba rosiisa. `saqarTvelos moambe~, 11, 12, 1863.<br />

ruxaZe 1966: ruxaZe t. gabriel ratiSvili. wignSi: qarTuli literaturis istoria (eqvs tomad), II, Tb.:<br />

`sabWoTa saqarTvelo~, 1966.<br />

saqarTvelos saxelmwifo muzeumis... 1955: saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa<br />

aRweriloba, y<strong>of</strong>ili saeklesio muzeumis xelnawerebi (A koleqcia), V (tomi<br />

Seadgina l. quTaTelaZem), a. baramiZis redaqciiT, Tb., `mecniereba~, 1955.<br />

qarTul xelnawerTa aRweriloba 1965: qarTul xelnawerTa aRweriloba, y<strong>of</strong>ili qarTvelTa Soris werakiTxvis<br />

gamavrcelebeli sazogadoebis (S) koleqcia. IV, Sedgenilia da dasabeWdad<br />

damzadebuli: T. bregaZis, l. kiknaZis, m. qavTarias, l. qajaias, m. SaniZis, q.<br />

SaraSiZis, c. Wankievis mier, e. metrevelis redaqciiT. Tb.: `mecniereba~, 1965.<br />

Saduri 1962: Saduri v. qarTveli mwerlebi ruseTis Sesaxeb. Semdgenli v. Saduri. Tb.: `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, 1962.<br />

cxovreba mefis giorgis XIII-isa... 1867: cxovreba mefis giorgis XIII-isa, aRwerili platon ioselianisagan.<br />

Tfilisi, Cyiz [1867].<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad. t. II, Tb.: `mecniereba~, `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, 1988.<br />

137


XIX saukunis 60-70-iani wlebis qarTuli saliteraturo<br />

kritika da ilia WavWavaZis mxatvruli Semoqmedeba<br />

nestan kutivaZe<br />

qarTul sazogadoebriv da kulturul y<strong>of</strong>aSi ilia WavWavaZis Rvawlis<br />

gansakuTrebulobas, bevr sxva faqtTan erTad, cxady<strong>of</strong>s qarTuli saliteraturo kritikis<br />

damokidebuleba `Cemo kalamos” avtoris mimarT. poetis erT-erT pirvel leqss maSinve mohyva<br />

XIX saukunis 50-iani wlebis cnobili kritikosis nikoloz berZniSvilis dadebiTi<br />

gamoxmaureba. XIX saukunis 70-iani wlebis bolos ki am periodis, aseve, erT-erTi cnobili<br />

kritikosi giorgi TumaniSvili werda, rom 10-15 wlis winaT ilia WavWavaZe axdenda yvelaze<br />

did gavlenas qarTul literaturaze, Tumca am droisaTvis mas gauCnda gancda, rom qarTuli<br />

mwerloba `Sesdga `kacia-adamiansa” da `mgzavris werilebze”. ilias Tanamedrove kritika<br />

araerTgvarovani, xSirad urTierTgamomricxavi da zogjer subieqturic iyo misi calkeuli<br />

nawarmoebis SefasebaSi, Tumca arasdros gulgrili.<br />

ilia WavWavaZis mxatvrul memkvidreobaze TanamedroveTa mier Seqmnilia Zalze<br />

sayuradRebo, dRevandeli gadasaxedidanac ki STambeWdavi werilebi, romlebic nawilobriv<br />

manic aRadgens ilias mSfoTvare epoqas. am TvalsazrisiT sainteresoa: a. wereTlis, a.<br />

furcelaZis, n. nikolaZis, al. cagarelis, d. janaSvilis, al. sarajiSvilis, gr. volskisa da<br />

sxvaTa werilebi.<br />

1877 wels gazeT `kavkazSi” daibeWda n. berZniSvilis werili: `ramdenime sityva qarTuli<br />

literaturis Sesaxeb”, romelSic avtori mimoixilavda Jurnal `ciskris” pirvel wigns.<br />

rogorc cnobilia, masSi dabeWda iliam Tavisi erT-erTi pirveli leqsi `Citi”. cnobilma<br />

kritikosma damwyebi avtoris publikacias maSinve miaqcia yuradReba da aRniSna, rom<br />

`ukanaskneli leqsi mogvewona, gansakuTrebiT, bunebis umwikvlo siwmindis aRweriT,<br />

simsubuqisa da gamoTqmis xmovanebis gamoo” (qarT. lit. krit. istoriidan 1955: 67). magram am<br />

mosazrebis gamoqveynebidan sul oriode wlis Semdeg, swored ilias poezia gaxda<br />

gansakuTrebuli Tavdasxmis sagani. gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad, es gapirobebuli iyo<br />

ufro metad 60-iani wlebis dasawyisSi mimdinare TaobaTa Soris dapirispirebiT da im<br />

SexedulebaTa xSirad radikaluri sxvaobiTac, romliTac mamebisa da Svilebis banakebi<br />

gamoirCeodnen, vidre ilias mxatvruli Semoqmedebis, kerZod ki poeziis RirsebanaklovanebebiT.<br />

Tumca samarTlianoba moiTxovs aRvniSnoT, rom ilias leqsebis<br />

`ugarmonioba, undiloba da simZime” swored akakis, romelic aseve ilias Tanamoazre iyo,<br />

poeziis `simardesTan” SedarebiT sabuTdeboda (g. baraTaSvili) an is, rac mieteveboda giorgi<br />

erisTavs, romlis `galobac,_anton furcelaZis azriT, gaTavebuli iyo”, ar epatieboda ilia<br />

WavWavaZes, radgan `is TiTonac axals xalxsa da sazogadoebaSia gazrdili da axals<br />

elementebSi gamosuli” (qarT. lit. krit. istoriidan 1955: 358). is faqti ki, rom ilias leqsebi<br />

sxvebisas sjobda, poetis Tanamedrove kritokisebisaTvis SeRavaTis sagans ar warmoadgenda.<br />

amgvarad ganisjeboda ilias: `poeti”, `mas aqeT, raki”, `ciuri xmebi”, `mZinare qali”,<br />

`usuldgmulo cxovreba”, `guTnis deda”, `muSa”, `locva”. am leqsebs, kritikosis TqmiT,<br />

etyoboda mcdeloba imisa, rom `ZalaTi suli Caudgas da aSkaraTa hxedavT, rom aq niWi ki ar<br />

muSaobs, xelovneba muSaobs. Cven ar vityviT, rom esec Rirseba ar iyves, esec Tavis mxriv<br />

Rirsebaa avtorisa, _magram poetur niWSi da amaSi didi garCevaa”,-werda anton furcelaZe<br />

(qarT. lit. krit. istoriidan 1955: 359).<br />

swored anton furcelaZesa da mis Tanamoazreebs pasuxobda meore didi `Tergdaleuli”<br />

akaki wereTeli Tavis cnobil werilSi `ramdenime sityva Canguris Sesaxeb”, rodesac<br />

aRniSnavda: `Tu WavWavaZis leqsebSi marto xelovnebas mivaqcevT yuradRebas, maSin mis<br />

leqsebs ar eqneba didi Rirseba, magram Cven marto xelovnebas ar veZebT” (wereTeli 1990: 23).<br />

akakis es werili sayurdReboa wminda xelovnebisa da xelovnebis sazogadoebrivi<br />

Rirebulebis mniSvnelobis Sesaxeb sakiTxis dasmiT (es problema saerTod aqtualuria XIX<br />

saukunis qarTvel mweralTa publicistikaSic da mxatvrul SemoqmedebaSic). poeti<br />

`bulbulobas” da `kacobas”upirispirebs erTmaneTs da qveynisaTvis, Tavisi droisaTvis<br />

gaweuli samsaxuris gamo misTvis umTavresi mxatvrulad asaxuli s<strong>of</strong>lis sazrunavia. am<br />

TvalsazrisiT, ilias poezias gamorCeulad Tvlis: `WavWavaZe aris baraTaSvilis mokananaxe da<br />

misi didi Rirsebac amazed aris dafuZnebuli”,-wers akaki(wereTeli 1990: 21). ufro<br />

mogvianebiT amgvari Sexeduleba gamoTqva anton furcelaZemac. isic aRniSnavda, rom ilias<br />

Semoqmedebis pasaJebs aqvT Tanxvedra grigol orbelianisa da nikoloz baraTaSvilis<br />

poeziasTan, magram sakiTxis amgvar WrilSi gadatana upirvelesad akaki wereTlis saxelTanaa<br />

dakavSirebuli.<br />

sagangebod gvinda SevCerdeT aleqsandre cagarelis werilze: `Cveni ubeduri<br />

mwignobroba am saukuneSi”, romelic 1870 wels daibeWda `droebis” xuT nomerSi. al. cagareli<br />

Tvlida, rom 70-iani wlebis dasawyisSi umTavresi vnebebi ukve damcxrali iyo, gansxvavebiT im<br />

periodisa, rodesac asparezze axladgamosuli ilias arc qeba da arc Zageba ar iyo<br />

138


gaazrebuli. misi azriT, roca `TviTon WavWavaZec ki Tvals moefara” SesaZlebelia misi<br />

Semoqmedebis obieqturi gaanalizeba, amisaTvis ki saWiroa XIX saukunis qarTul<br />

literaturaze `Tvalis gadavleba mainc”.<br />

miuxedavad imisa, rom al. cagarelis am mimoxilvaSi bevri sakamaTo da miuRebeli<br />

Sexedulebaa gamoTqmuli, werili mniSvnelovania im mxriv, rom, rogorc avtori aRniSnavs,<br />

masSi lesingisa da tenis esTetikur Teoriebze dayrdnobiT, mocemulia XIX saukunis I naxevris<br />

qarTuli literaturis analizi.<br />

cagarelma XIX saukunis qarTuli literatura sam periodad dayo. pirvel periods man<br />

al. WavWavaZis samijnuro mimarTulebis periodi uwoda. calke mdgomad miiCnia n. baraTaSvili,<br />

romelic `ar saWiroebda sxvis mibaZvas da imas ki veravin mihbaZa” (qarT. lit. krit.<br />

istoriidan 1956: 73). meore periods g. erisTavis, komikuri mimarTulebis periodi uwoda,<br />

mesamed ki ilia WavWavaZisa da akaki wereTlis Semoqmedeba miiCnia, Tan iqve aRniSna: `exla<br />

yvelasaTvis cxadi Seiqna, rom ilia WavWavaZes marTla toli, uRlis gamwevi ara hyavs Cven<br />

literaturaSi”( qarT. lit. krit. istoriidan 1956: 3,85).<br />

bunebrivia, rom cagarelma ilias Semoqmedebas am werilSi didi adgili dauTmo da<br />

isaubra rogorc Rirsebebze, ise naklovanebebze.<br />

kritikosis TqmiT, WavWavaZis poezia aCvenebs avtoris `Rrma poetur bunebas, amas versad<br />

ver ipovnis da ver SeiZens kaci, Tu bunebiT ar aris dajildoebuli, Tund kacma Tavis dReni<br />

imis ZebnaSi daaRamos; marTalia bejiTobiT da cdiT kaci bevrs Seimatebs, magram il.<br />

WavWavaZeebi marto ibadebian...” (wereTeli 1990: 86). cagarelis azriT, `udidesi Rirseba imis<br />

poeziisa aris sityva_gamoTqmaT saSineli da Seumagrebeli Zala, gulwrfeloba da<br />

gulRiaoba,_aqedan warmodgeba imis poeziis Rrma grZnoba da yovlis SemZvreli zed<br />

moqmedeba” (qarT. lit. krit. istoriidan 1956: 88). am RirsebebTan erTad ilias poezias gaaCnda<br />

naklovanebac, romelzedac amaxvildeba yuradRebas cagareli da romelic, winamorbedTa<br />

Sexedulebebis msgavsad, ilias leqsis formis garSemo fokusirdeboda. `umetesi nawili<br />

naklulovanoba aqvs il. WavWavaZis poeziasa garegani formis, xelovnebis, enisa da leqsTwyobis<br />

SeumuSavebloba, agreTve Sinagani Tvisebis Seufardebloba cota grZnobis qona zog<br />

leqsSi da bevri msjelobis CaCra...”,_aRniSnavda kritikosi (wereTeli 1990: 89), rac, misi<br />

azriT, poezias `filos<strong>of</strong>iur gansjad” aqcevda, poets ki `msjelad”.<br />

cagarels ilias `samoqalaqo simamacis” nimuSad miaCnda misi `agviyolia siyrmidanve Cven<br />

qarTlis bedma”, magram, amasTanave, qalis teqstad Tvlida frazas: `dae, Tund gvZraxon”.<br />

poeti pirveli qristianebis msgavsad, unda werdes, "gvdevnono”( qarT. lit. krit. istoriidan<br />

1956: 95).<br />

am da sxva SeniSvnebis miuxedavad, cagareli marTebulad xedavda ilias gamorCeulobas,<br />

Rvawlis mniSvlobasac da swored amitom usurvebda mas dawyebuli saqmeebis bolomde<br />

warmatebiT gasrulebas, rom misi `ukuwirva uRvTo ar y<strong>of</strong>iliyo”.<br />

amave periodSi ilias poezia kidev araerTxel gamxdara cxare msjelobis sagani. magram<br />

amjerad gvinda SevexoT im polemikas, romelic 1870-iani wlebis bolos ilias poemis `mefe<br />

dimitri Tavdadebulis” gamoqveynebas mohyva.<br />

giorgi TumaniSvilis azriT, miuxedavad imisa, rom ilia WavWavaZe kvlav `moqmedobs<br />

qarTuli literaturis asparezze” da veravin ityvis, rom misi poeturi niWi dasustda, risi<br />

dasturic `dimitri Tavdadebulia” ufro msubuqia misi leqsi da ufro xalxuria ena, vidre<br />

Tundac `muSisa” an `poetisa”, mainc maSindeli sazogadoebisaTvis iliasa da akakis poezias<br />

winandeli mniSvneloba aRar hqonda, radgan winaT `isini upasuxebdnen im kiTxvebze, romelnic<br />

dRe da Ram mosvenebas ar aZlevdnen Cven ganaTlebulobas. Cven vpoulobT am leqsebSi axal<br />

grZnobas, axal azrebs”,- werda TumaniSvili (qarT. lit. krit. istoriidan 1956: 311).<br />

misi TqmiT, `dimitri TavdadebulSi” axali azri aRar ido. miuxedavad imisa, rom poeti<br />

mefis gmirobas asxamda xotbas, am gamorCeul gmirobaSic ki axali aRaraferi iyo. Tu imasac<br />

gaviTvaliswinebT, rom kritikosis azriT, umjobesi iyo avtors glexTa cxovrebaze<br />

gaemaxvilebina yuradReba, naTeli iqneba social_demokratiuli ideebis gavlena ra Zalumad<br />

ikidebda fexs XIX saukunis ukanasknel meoTxedSi.<br />

giorgi TumaniSvilis am werils gamoexmaura aleqsandre Wyonia, romelic Tvlida, rom<br />

kritikosi ver gansjida, ra unda eqadaga poets da ra ara.<br />

sagangebod exeba poemas al. sarajiSvilic. 1879 wlis `iveriis” pirveli nomris<br />

mimoxilvaSi is aRniSnavs, rom `ucnauri gmiria dimitri Tavdadebuli”. mas TavSi mxolod<br />

mamulis daxsnis azri utrialebs, gulSi ki sicocxlis siyvaruli. misi azriT, mefe gmiri ki ar<br />

aris, mamulis msxverplia, romelic ver xvdeba, rom am msxverplSewirviT mamuls ver uSvelis,<br />

mas mxolod umefod datovebs da amiT ufro daRupavs. magram, kritikosis azriT, poemis<br />

umTavresi nakli ambis brma mefanduris poziciidan Txrobaa, radgan swored igi ver Caswvda<br />

mefis gmirul suls, samagierod kritikosma leqsTwyobis mxriv poema rusTvelis<br />

`vefxistyaosansac” ki Seadara (qarT. lit. krit. istoriidan 1956: 320-321).<br />

al. sarajiSvilis am recenzias Seexo da Tavisi mosazrebebi gamoTqva gr. volskim,<br />

romelic ar eTanxmeboda recenzents da miaCnda, rom poema rigian analizs moiTxovda, ris<br />

139


saSualebasac mas `droebis” (romelSic gamoqveynda es werili) formati ar aZlevda, Tumca man<br />

mainc sakmaod detalurad imsjela dimitri Tavdadebulis gmirobasa da poemis Rirsebebze.<br />

literaturaTmcodneebma "mefe dimitri Tavdadebuls" jerovani yuradReba dauTmes<br />

ilias poeziis Temebis, mxatvruli Taviseburebebisa Tu sxva damaxasiaTebeli tendenciebis<br />

Seswavlisas. TavisTavad cxadia, rom literaturul kritikas SemdgomSi samsjelod ar<br />

gauxdia, iyo Tu ara poemaSi aRwerili ambavi gmiroba, Tumca es sakamaTod arc ilias<br />

Tanamedrove bevr kritikoss miaCnda.<br />

dRes am SexedulebaTa umravlesoba Zalze gulubryviloa da mxolod imis dasturad Tu<br />

gamogvadgeba, raoden mgrZnobiare iyo ilias epoqa Tavisi saukeTeso Svilis Semoqmedebisadmi.<br />

calke unda SevexoT 60-70-iani wlebis literaturuli kritikis damokidebulebas ilias<br />

prozis mimarT. rogorc cnobilia, am periodSi daibeWda ilias `glaxis naambobi”, `kaciaadamiani?!”<br />

da `mgzavris werilebi”, romlebsac imTaviTve miaqcies yuradReba da, poeziisagan<br />

gansxvavebiT, saukeTeso prozaul nawarmoebebadac Seafases.<br />

niko nikolaZe Tvlida, rom anton furcelaZes 60-ian wlebSi iliasTan dapirispirebis<br />

gamo edo imgvari codva, romelsac igi verafriT ver gamoisyidda da samareSi Caitanda.<br />

cxadia, aseTi mZime braldeba upasuxod ar datova adresatma da Seaxsena nikolaZes, rom mas<br />

moswonda rogorc ilias `glaxis naambobi”, ise misi Semoqmedebis sxva mxareebi, Tumca<br />

aRiarebda imasac, rom arasdros ahyavda sxvebiviT caSi da xedavda misi Semoqmedebis naklsac,<br />

romlis aRniSvnac aucileblad miaCnda, radgan yovelTvis udavod icoda, rom `avtoriteti i.<br />

WavWavaZisa ise moqmedebs, rom mwerlebi brmad baZven masa Tavis naklulovanebiTa” (qarT. lit.<br />

krit. istoriidan 1956: 193).<br />

swored anton furcelaZem miuZRvna pirveli vrceli werili ilias `kacia_adamians?!”<br />

saTauriT `kacia, adamiani”-moTxroba m. jimSeriZisa”. am statiidan vgebulobT, rom `glaxis<br />

naambobTan erTad am Txzulebasac TanamedroveTa araCveulebrivi gamoxmaureba mohyolia da<br />

bevrs igi ms<strong>of</strong>lio mniSvnelobis nawarmoebadac miuCnevia. kritikosma vrclad isaubra `kaciaadamianis?!”<br />

mTavari gmirebis Sesaxeb. aRniSna, rom moTxrobaSi zogadi suraTi iyo aRwerili<br />

da TaTqariZeebi mravlad iyvnen mis Tanamedrove sazogadoebaSi, aseve, gamoiyena terminebi:<br />

"TaTqariZeoba", "TaTqariZevSCina", romelsac, misive TqmiT, mravali mxare hqonda, magram ar<br />

gaiziara avtoris Sexeduleba "TaTqariZevSCinis" qarTul movlenad warmosaxvasTan<br />

dakavSirebiT da dauwuna mas Zlieri sulieri vnebebis gadmocemis unari. Cveni azriT, a.<br />

furcelaZis es Sexeduleba winaaRmdegobrivia. erTi mxriv, igi aRiarebs, rom "TaTqariZeobas"<br />

saerTo xasiaTi aqvs, magram, meore mxriv, ar Tvlis mas zogad qarTul problemad. am movlenas<br />

Semdgomi periodis kvlevebiT ufro Rrma gaazreba mieca, swored, rogorc sazogado<br />

movlenas, rasac dRes sakamaTod aRaravin xdis.<br />

Tu ilias leqsebTan SedarebiT a. furcelaZe upiratesobas akakis poezias aniWebda,<br />

prozaul TxzulebebSi igi pirvelobas jimSeriZes akuTvnebda. Tavis cnobil `ramdenime<br />

sityvaSi” akakic amjobinebda ilias prozad eTqva saTqmeli da darbaislurad emusaifa,<br />

amasTan miaCnda, rom `kacia-adamiani?!” da `glaxis naambobi” im periodis qarTuli mwerlobis<br />

obol margalitebs warmoadgendnen (wereTeli 1990: 23). aseve fiqrobda dimitri janaSvilic.<br />

igi ilias `saqarTvelos moambis” daxurvis gamo sayvedurobda, Tan aRniSnavda, rom `kaciaadamiani?!”<br />

da `glaxis naambobi” calke wignebad unda daestambaT, rom am nawarmoebebs is<br />

sargebloba moetanaT, romelzec Tavad ilia werda `poetSi”.<br />

al. cagareli ki `kacia-adamianis” msgavsebas poulobda `micvalebul sulebTan” da<br />

swored is miaCnda `yvelaze did da SesaniSnav” nawarmoebad, rac ilias dauweria. Tumca iqve<br />

aRniSnavda, rom es msgavseba mxolod garegnulia da mweralma qarTlis cxovrebis Sig gulSi<br />

Caixeda. misi azriT, `kacia-adamiani?!” aris patar-patara didi xelovnebiT aRwerili scenebi<br />

da suraTebi erTad Sekrebili. magram, rom avcdeT TaTqariZeobas, mweralma umjobesia<br />

istorias mimarTos, radgan didi azris gamosaxatavad didi sagania saWiro (qarT. lit. krit.<br />

istoriidan 1956: 103).<br />

`suraTebis ostaturi Sezaveba” miiCnia niko nikolaZemac `kacia-adamianis?!” erT-erT<br />

umTavres Rirsebad. `kacia, adamianSi” gamorCeuli sagani swored isea aRwerili, rogorc<br />

namdvil cxovrebaSi arsebobs da dafasebulia pirdapir sjiT ki ara, suraTebis ostaturi<br />

SezavebiT da erTmaneTze gadabmiT”,- wers niko nikolaZe (qarTuli mwerloba 1997: 82), `glaxis<br />

naambobze” sagangebod gamoqveynebul werilSi. am nawarmoebSi, rogorc aRniSnavs kritikosi,<br />

`gamourCeveli mwerali dgas”. misi azriT, `glaxis naambobi” ufro publicisturi xasiaTisaa,<br />

xolo `kacia-adamiani?!” mxatvruli. miuxedavad amisa, miaCnia, rom ilia WavWavaZis<br />

SemoqmedebaSi `glaxis naambobi” saukeTeso nawarmoebad darCeboda, rom mas `kacia aadmiani?!”<br />

ar daewera.<br />

unda aRvniSnoT, rom ilia WavWavaZis Semoqmedebis mimarTeba XIX saukunis rusul<br />

literaturasTan ar y<strong>of</strong>ila mxolod 60-70-iani wlebis qarTuli literaturuli kritikis<br />

interesis sagani. ilia kargad icnobda rusul kulturas, razec Tavadac mianiSnebda. es<br />

sakiTxi uyuradRebod arc momdevno saukunis mkvlevrebs dautovebiaT, Tumca am<br />

TvalsazrisiT bevri ram jer kidev Sesaswavlia.<br />

140


mowoneba da aRiareba xvda wilad ilias `mgazavris werilebsac”. niko yifianma<br />

TanamedroveTa yuradReba gansakuTrebiT `oTxi weliwadis” epizodze gaamaxvila da sevdianad<br />

aRniSna, rom `qarTvelebSi naklebadaa cxovrebisaTvis saWiro swavla-miRebuli adamianebi”<br />

(qarT. lit. krit. istoriidan 1956: 123). albaT, amis gamoc iyo, rom petre umikaSvils ilias<br />

`oriode sityvidan” sul raRac aTiode wlis Semdeg ukvirda kidec, ratom gacxardnen maSin<br />

aseTi `mSvidobiani guliT nawerze”.<br />

SeiZleba iTqvas, rom XIX saukunis 60-70-iani wlebis literaturulma kritikam SeZlo<br />

ZiriTadad marTebulad daenaxa da Seefasebina Tavisi gamorCeuli Tanamedrovis Rvawli da is<br />

vnebaTaRelvac, arcTu iSvaiaTad rom axlda mis Semoqmedebas, swored amgvari<br />

damokidebulebiT iyo gapirobebuli.<br />

1877 wels `droebis” furclebidan niko nikolaZe `Tavs uflebas aZlevda erTi rCeva<br />

mieca uf. WavWavaZisaTvis”: `nu daiviwyebda, rom xangrZlivia marto Sinagani Zala, marto<br />

dedaazri”. sxva sakiTxia, ramdenad saWiroebda ilia amis Sexsenebas, magram erTi ram udavoa:<br />

swored Tavisi nawarmoebebis Sinagani Zalisa da dedaazris gamo iqca ilia WavWavaZe<br />

saqarTvelos ukvdav Tanamdev sulad, raSic im periodis saliteraturo kritikamac Seitana<br />

wvlili.<br />

damowmebani:<br />

qarTuli literaturuli kritikis istoriidan 1955: qarTuli literaturuli kritikis istoriidan,<br />

qrestomaTia, t. I, Tb., 1955.<br />

qarTuli literaturuli kritikis istoriidan 1956: qarTuli literaturuli kritikis istoriidan,<br />

qrestomaTia, t. II, Tb., 1956.<br />

qarTuli mwerloba 1997: qarTuli mwerloba 30 tomad, t. XIV, Tb., 1997.<br />

wereTeli 1990: akaki wereTeli, rCeuli nawerebi xuT tomad, t.IV, Tb.,1990.<br />

141


ilias ucnobi werilebi Tbilisel somexTa Sesaxeb<br />

juli gaboZe<br />

sazogadoebisaTvis cnobilia, rom XIX saukunis 90_ian wlebSi ilia WavWavaZem didi<br />

kamaTi gamarTa im somex vai mecnierebTan, romlebic urcxvad, aTasi xrikebiT cdilobdnen<br />

saqarTvelos istoriis gayalbebas da Cveni erovnuli siamayis daCemebas. ilia Zalian<br />

principulad gamoexmaura maT am mcdelobas da uZRvna werilebis mTeli cikli saTauriT:<br />

somexTa mecnierni da “qvaTa RaRadi”,(WavWavaZe, iveria: 1899 64_76 ) esaris asgverdiani<br />

naSromi, romelic imave wels calke broSuradac daibeWda( iveria 1899). da Semdgom wlebSic<br />

ara erTgzis gamoqveynda. es naSromi amjerad ilia WavWavaZis TxzulebaTa octomeulis XIV<br />

tomSi daibeWda.( WavWavaZe 2007 b: 177) Tumca, rogorc irkveva, ilias kidev ufro adre<br />

dauwyia eris Rirsebis dacva. jer kidev maSin, rodesac Tbiliselma somxebma qalaqis<br />

TviTmmarTvelobaSi moiyares Tavi da gamoacxades: “Tbilisi Cveniao”!<br />

albaT, advili warmosadgenia, rogor daicavda ilia qarTvelTa am siwmindes, aRniSnuli<br />

polemika 1897 wlis gazafxulze daiwyo da “iveriaSi” gaCnda ilias morigi xelmouwereli da<br />

usaTauro werilebi. Cveni kvlevis interess swored es meTaurebi warmoadgens, romlebic<br />

pirvelad qveyndeba ilia WavWavaZis TxzulebaTa octomeulis XIII tomSi. (tomi Seadgines da<br />

komentarebi daurTes eTer SaraSeniZem da julieta gaboZem). dadgenilia, rom “iveriis” yvela<br />

xelmouwereli meTauri werili ilias kalams ekuTvnis. dRemde arsebul yvela<br />

bibliografiaze dayrdnobiT mecnierma levan WrelaSvilma Seiswavla “iveriis”<br />

xelmouwereli meTaurebis atribuciis sakiTxi, ris Sedegadac ilias Txzulebani ramdenime<br />

aTeuli tomiT gamdidrda.( WrelaSvili :43 ). Tbiliseli somxebisadmi miZRvnili werilebi<br />

ilia WavWavaZis TxzulebaTa XIII tomSi ibeWdeba. (WavWavaZe2007 a: 300_356) somexTa sakiTxs<br />

iliam 12 werili miuZRvna. isini erTmaneTis miyolebiT ibeWdeboda da bevr maTgans Tavad<br />

avtori imowmebs momdevno werilebSi. am meTaurebis atribuciis sakiTxs Cven sagangebod<br />

ganvixilavT. amjerad, gvinda SevniSnoT ilias polemikis is saocari manera, rac albaT, bevr<br />

mecniersa da politikoss daamSvenebda. patriotizmi da humanizmi, didi codna da ufro<br />

didi gansjisa da analizis unari. mouridebloba mowinaaRmdegesTan da imavdroulad saocari<br />

taqti da TavSekaveba. ilia erTsa da imave dros aris bralmdebelica da damcvelic,<br />

Wirisufalica da kargi mezobelic. igi didi ostatobiT axerxebs yvela sakiTxis siRrmiseul<br />

analizs da mxolod amis Semdeg akeTebs saTanado daskvnebs problemis Sesaxeb.<br />

“gvetyvian, rom aq mTels somxobaze aris laparaki da ara calke kacze, marTalia,<br />

somxobaze aris, magram ara mTels somxobaze. sxva somexTan, romelnic vin icis sad ar arian<br />

dasaxlebulni, Cven ra xeli gvaqvs! RmerTma imaTs kacurkacobas da adamianurs sulTa<br />

swrafvas xeli moumarTos yvelgan. Cven pirvelni guliTadis sixaruliT mivegebebiT am<br />

marTla-da sasixarulo ambavs. aqaur somxobaze Tu vilaparakebT an sxvani hlaparakoben, eg<br />

sul sxva saqmea. aq mTels erTan saqme aravis ara aqvs ra. yvelam kargad icis, rom ar aris<br />

qveyanaze imisTana eri, romel Sorisac kargic ar iyos da avic. ueWvelia, somxebsac eyolebaT<br />

imisTana kacni, romlis winaSe Cvenc quds movixdiT pativiscemis niSnad. aq Cven vlaparakobT<br />

marto Cvens somxobaze, romelic, Cvenda samwuxarod, raRac calke razmad daewyo da imisTana<br />

moZRvrebas adgia, rom TviT gonebagaxsnil somexsac ki unda eTakilebodes, ar moswondes.”(<br />

WavWavaZe.a2007a: 304).<br />

pirveli werilis pirobiTi saTauri aseTia: “TbilisSi somxobam xelT igdo qalaqis<br />

marTveloba” (igive) ilias sawuxari swored isaa, rom Tbilisis TviTmmarTveloba mxolod<br />

somxebiT dakompleqtda da xmosnebs im niSniT ki ar irCevdnen, vin risi gamkeTebeli iyo,<br />

aramed imiT, somexia Tu ara. ilia imasac aRniSnavs, rom Tbilisis mosaxleobis 53%<br />

araqarTulia “gagvibatondnen tfilisis TviTmarTvelobaSi, qalaqi xelT igdes da TiTqo<br />

siciliT gveubnebian: Tu cxonebaa, Cven, somxebic kargad gacxonebTo.” ( iqve).<br />

ilia Tanmimdevrulad cdilobs am sakiTxis analizs. is mSvenivrad xvdeba, rom somxebis<br />

ase dajgufeba da mmarTvelobaSi gamoketva sulac araa ganpirobebuli qalaqis ukeTesad<br />

movlis mizniT. maT programac ar gaaCniaT, erTaderTi survili aqvT: “ qalaqi Cveniao..<br />

tfilisi romeli somxeTia an sazRvarmdebareobiT an xelmwifebiT rom ase kadnierad<br />

Cemuloben somxebi, _ Cveniao? saidam sada? sad somexi da somxeTi da sad tfilisis qalaqi?<br />

saidam sad iwvdian xelsa! kidev vityviT, aq marto saxlebia somxebisa, isic, vin icis, ramdenad,<br />

da ara qalaqi, romelic saqarTvelos miwa-wyalzea da saqarTvelosTan erTad ekuTvnis<br />

ruseTsa. aq somexs, rogorc erovnebas somxobisas, krintic ar SeuZlian dasZras, somxis<br />

saxeliT aq droSas ver gaSlis da somxobiT ver ibatonebs. aq somxisa ara aris ra, aq yvelani<br />

tfilisis Tanaswori mkvidrni arian, ganurCevlad qarTvelisa, somexisa, rusisa da sxvisa da<br />

sxvisa. aq laparaki qalaqis mkvidris saxeliT aris marto Sesawynarebeli da ara somexisiT, da<br />

nametnavad somexisiT, romelic aq xizania da sxva arara.”<br />

ilias es werilic 1897 wels daibeWda xelmouwerelad da da dasaTaurebulia ilias<br />

fraziTve; “sad somxeTi da sad Tbilis qalaqi? (WavWavaZe 2007a: 309) es werilic imis dasturia<br />

Tu, rogor wuxs ilia qveynis bedze, Tumca rogorc Cans, mezobel erTan amgvari saubari arc<br />

142


Tu ise did siamovnebas aniWebs: ” vwuxvarT, rom somxebis dauWerelma saubarma iZulebuli<br />

gagvxada yovelive es gveTqva da ara gvgonia, rom yoveli gonebamixvedrili somexic amasve ar<br />

swuxdes.”<br />

“movida somexi da moitana sxva mexio” (WavWavaZe 2007a: 316) wers ilia erT-erTi<br />

xelmouwerel meTaurSi.” rogorc ilia ambobs, somxebma esec ar ikmares da qarTvelebs<br />

sizarmace da uqnaroba daswames. Turme maTi TqmiT “exlandel droSi ,,humanoba~,<br />

kacTmoyvareoba da sxva amisTana tkbil-tkbili da adamianis sasaxelo madli zRaparia da<br />

tyuil-ubralo laqlaqi moclil da usaqmo kacisao. esec ar ikmares da iqamde Tavs gavidnen,<br />

rom gveubnebian: kulturis warmomadgenelni kavkasiaSi Cvena varTo da Cveni madlobelni<br />

iyaviT, rom kultura Cven Semogvaqvs saqarTveloSio”.<br />

ilia aRSfoTebulia mezobeli xalxis amgvari gancxadebebiT. ufro ki is ukvirs, ratom<br />

ar exmianebian am ugunur gancxadebas Wkviani somxebi, ratom uyrueben: “Tu kultura marTla<br />

imaSia, rom kacTmoyvareoba sulelobaa da gandevnil unda iyos kacTa sacxovrebelidam,<br />

RmerTma is kulturac Searcxvinos da misi momgonica. ramdeni sikeTe warmosdgeba amisTana<br />

kulturul moZRvrebisagan, RmerTma mSvidobaSi moaxmaroT da Cven, qarTvelebs ki sxva ara<br />

dagvrCenia garda imisa, rom vTqvaT: movida somexi da moitana sxva mexio. Tu amisi Tqma ar<br />

undodaT, TviTon somxobas unda gamoedva aq Tavi da uareyo eseTi kulturuli moZRvreba da<br />

qadageba imav gziT, ra gziTac gamoqveynda.”<br />

rogorc aRvniSneT, ilia mowinaveebs usaTaurod beWdavda, da es kidev erTi niSania<br />

maTi atribuciis sakiTxis dasadgenad. yvela im mowinaves, romelic ilias kalams ar ekuTvnis<br />

axlavs xelmowera. mag “a. f-li” ( aleqsandre froneli), “kita” ( kita abaSiZe) , farnaozi .<br />

arsebobs artem axnazarovis mogonebac, romlis mixedviT irkveva, rom “iveriis” gazeTad<br />

gadakeTebis pirvel or-sam weliwads ilia TiTqmis yoveldRe meTaur werilebsa werda<br />

gazeTisaTvis da es werilebi xelmouwerlad ibeWdeboda. Tu sxva vinme dawerda meTaurs,<br />

mxolod maSin aRiniSneboda werilis boloSi damweris vinaoba, fsevdonimi an saxelisa da<br />

gvaris inicialebi.”(WrelaSvili 1981: 43).<br />

iliam ramdenime werili gamoaqveyna amgvari rubrikiT “patara saubari” ( WavWavaZe<br />

2007a: 321). amjerad Cveni yuradReba miiqcia orma aseTma werilma. erTSi moTxrobilia im<br />

samoswavlo gegmis Sesaxeb, romlis mixedviTac saqarTvelos saeqsarxosoSi qarTul samrevlo<br />

skolebSi slavianuri enis magier qarTuli saeklesio ena unda aswavlon da radgan saWiro<br />

raodenobis saxelmZRvaneloebi ara hqoniaT, TxovniT miumarTavT sinodis samoswavlo<br />

komitetisaTvis: qarTuli saxareba da fsalmunebi gamogvigzavneTo. 1892 uwmindes sinods<br />

gamougzavnia ramdenime aseuli saxareba, oRond somxuri.<br />

meore patara saubari (WavWavaZe 2007a: 334). aseve somex-qarTvelTa urTierTobas exeba<br />

da mniSvnelovania imdenad, ramdenadac aq moTxrobil ambavs franguli gazeT “ Temps “<br />

korespondentis kutulis saqarTveloSi mogzaurobisa da somexTa mier misi maspinZlobis<br />

Sesaxeb (rogorc ilia wers, bevri ramiT mouxiblavT stumari, Tumca igi s<strong>of</strong>. SindisSi<br />

qorwilSi qalebis grZel cxvirebs gauocebia, razedac maspinZlebs uTqvamT, egeni qarTveli<br />

qalebi ariano). ilia TiTqmis sityva-sityviT imeorebs “qvaTa RaRadSi”, rac utyuari<br />

argumentia am werilebis atribuciis dasadgenad (WavWavaZe2007 b: 177).<br />

“qarTvelebisa da somxebis gansxvavebuli xasiaTi da interesi” (WavWavaZe 2007 a:321) es<br />

xelmouwereli usaTauro werili iliam 1897 rlis 5 aprils dabeWda. werili metad saintereso<br />

dakvirvebebs Seicavs da igi obieqturi, civiluri kamaTis nimuSia. es aris analitikuri<br />

msjelobiT gajerebuli werili. roca adamians ar aviwydeba sakuTar TvalSi dires SemCneva,<br />

sxvisi Rirsebisa da damsaxurebis aRiareba. ilia Rrma analizis Sedegad xsnis im sxvaobebsa da<br />

maT mizez-Sedegobriv kavSirebs, rac am or ers gamoarCevs erTmaneTisagan. rac ganapirobebs<br />

am ori eris xasiaTis sxvadasxvaobas. ilia exmaureba somexTa gancxadebebs, rom kavkasiaSi<br />

kulturis Semomtani eri varT da bevri ganaTlebuli adamiani gyavso. “ qeba da dideba<br />

somxebs, rom Taviss Svilebs uswavlelad ara stoveben. amisaTvis, swored unda vTqvaT, somexi<br />

ded-mama arafersa hzogavs SvilisaTvis da welebze fexs idgams, Svils codna risame misces,<br />

saswavlebelSi fexi Seadgmevinos. yvelaferSi xelmoWerili da yairaTiani somexi aq Tavisis<br />

Svilis sikeTisaTvis xelgaSlilia da meti ar iqneba vTqvaT, rom TiTqmis guluxvica. TviTon<br />

iqneba xmeli puric ikmaros da erTi dRec sixarulisa da siamovnebisa ar gamoiaros da Svilis<br />

swavlisaTvis araferi hSurs: groSs groSze akowiwebs, marcvals marcvalze sdebs, rom Svils<br />

swavlisa da codnis SeZenis gza misces. sasaxelod somexisa esec unda iTqvas, rom arc Svilebi<br />

hyavT umadurni. esenic Taviss mxriT ded-mamas samagieros imiT uxdian, rom rac SeiZleba<br />

bejiToben, TavgamodebiT bolomde gulgautexelad da gulaucrueblad ebrZvian siZneles<br />

swavla-codnisas, dawyebuli bolomde gaaqvT.”(iqve, 324).<br />

iliam mSvenivrad icis, rom bavSvi pirvel yovlisa, ojaxidan iRebs yovelgvar zne-<br />

Cveulebas, amitomac udidesi mniSvneloba aqvs, rogor garemoSi izrdeba is. ilia am mxriv,<br />

somex mSoblebsa da maT gulmodginebas gansakuTrebiT afasebs: “RmerTma nuravis nu<br />

mouSalos aseTi ojaxoba, aseTi saojaxo anderZi, aseTi wurTvna Svilisa saxlSive, ojaxSive da<br />

143


aseTi gulmodgine ded-mama, _ es pirveldamwyebi da uebro mwurTvneli, romlis magierobas<br />

Znelad Tu gauwevs vinme SemdegSi, rac gind karg saswavlebelSi iyos mibarebuli.”<br />

ilia WavWavaZe piruTvneli Semfasebelia sakuTari eris mdgomareobisa. igi uary<strong>of</strong>iT<br />

epiTetebsac ar iSurebs Tavisi xalxis mankierebis warmosaCenad: “qarTvelebs es unari ara<br />

gvaqvs. Cveni ojaxi am dargze ar aris dayenebuli, Cvenda saubedurod. qarTveli ded-mama jer<br />

yvelaze uwinares bedovlaTia”<br />

Tumca ilia aqac ar Ralatobs Tavisi msjelobis Cveul stils da igi gamowvlilviT,<br />

siRrmiseulad eZebs ama Tu im problemis mizezebs. am SemTxvevaSi ilia cdilobs auxsnas<br />

mkiTxvels, ra aris qarTvelTa bedovlaTobis mizezebi: “iqneba aq Cveni istoriac iyos mizezi.<br />

istoriulma bedma aseTs mdgomareobaSi daayena qarTveli, rom dRes ar icoda, xvale misi<br />

iqneba Tu ara. igeriebda yoveldRe mters, yovel wuTs moeloda, rom ai an exla amiklebs mteri<br />

an exlao, sarCo-qonebas gadamibugavs, wamglejs, waiRebs da exla rom cocxali var, ar vici,<br />

wuTis Semdegac viqnebiRa cocxali Tu arao. sakvirvelic ar aris, rom dRiTi dRidam, wliTiwlobiT<br />

da saukunidam saukunemde amisTana y<strong>of</strong>am xvalis uimedobisam ver SeuCvia fiqri _<br />

dRevandeli dRe igulvos xvalisaTvis, dRevandeli dahzogos merme gamoyenebisaTvis,<br />

radganac igi ,,merme~, ar icoda, mis xelT iqneba Tu ara. amitomac rac dRes hqonda, dResve<br />

Tavis Tavs axmarebda, sjobia Cemi meve virgo, vidre Cems mters darCeso. ers, romelic<br />

imisTana y<strong>of</strong>aSia, rom yovel dRe da yovels wuTs moelis gansacdeli an gaZarcul iqmnas<br />

mtrisagan, an sulamoxdili da sadme mokluli, da romelsac es lodini gansacdelisa mTeli<br />

saukunoebi gamouklebliv guls ucruebda yvelaferze, sakvirveli ar aris, rom dasCemda<br />

xasiaTi dRevandelis dauzogvelobisa, dRevandelis daklebiT da xelmoWeriT cxovrebisa.<br />

visTvis da risTviso? CemiT gavamdidro Cemi mterio? me dRes daviklo, davzogo imisaTvis,<br />

rom xval gamarjvebulma mterma daavlos xeli da sul gaxvetoso.”( iqve, 325).<br />

“Cveneburi somxebic xom am dReSi iyvnen da ratom imaTze ki ar imoqmeda amisTana<br />

istoriulma garemoebamao? ikiTxaven. rac somxis saxelmwifo daeca, somexi xmliT aRaravis<br />

dasdgomia win, sasikvdilod Tavi aRar gamoumetnia, asaklebad aRaravin misevia. isini zogi sad<br />

Seixiznen da zogi sad da yvelgan imisTana xelobas mohkides xeli, romelic odesRac<br />

saTakilod miaCndaT meomarT erTa da rogorc ukadriss, dabals, maSindelis azriT, xelobas<br />

aravin Seecilnen. exlaa vaWroba, aRebmicemoba dids pativSi, Torem maSin ra iyo da vin<br />

Seecileboda. saca ciloba ar aris, iq arc SiSia, arc lodini Tavdasxmisa, mosevisa da sisxlis<br />

Rvrisa. garda amisa, TviT igi xeloba, romelsac vaWrobas, aRebmicemobas eZaxian, imisTana<br />

bunebisaa, imisTana Tvisebisa, rom dauzogvelad erTs dResac ver iWaWanebs qveyanaze. xeloba,<br />

romelic imazea marto damyarebuli, rom dRes iyide xvale gasasyidad, xvalezea<br />

damokidebuli da amitom dReisas zogva unda, rom xvale sagzali hqondes. aq xvalis imedi rom<br />

ar iyos, arc dReisi iqneba, aq xvale gvirgvinia dReisa, viTarca dasawyisi dasasrulisa,” es<br />

vrceli amonaweri sagangebod movitaneT, raTa amgvari Tanmimdevruli SedarebiTi analiziT<br />

vaCvenoT mkiTxvels ilias ukompromisoba. es mowinave werili imiTacaa mniSvnelovani, rom<br />

ilia aqve msjelobs qarTvelisa da somxis xasiaTsa da sxva Tvisebebze “somxis erTi didi<br />

Tviseba is aris, rom igi batoni da mbZanebelia gulTa-Tqmisa, Tvalwin gamorkveuli sagani<br />

aqvs cxovrebisa. unda gavmdirdeo, iZaxis da amis misaRwevad arafers erideba, yovels<br />

dabrkolebas ebrZvis, yovelisfers iTmens: SimSils, wyurvils, wvimas, Tovls, sicxes, sicives,<br />

ybadaRebas, dacinebas, oRond naTqvami ki Seisrulos. raki erTxel dasdo, dReSi erTi groSi<br />

xvalisaTvis gadasdos, dRes mSieri darCeba, Tu gauWirda, da mainc gadasdebs. eseTis mtkice<br />

da dadgromilis xasiaTis kacia da viRacama sTqva, istorias marto xasiaTi hqmniso. igia<br />

batoni Tavisis wadilebisa da survilebisa. gana iman ki ar icis sitkboeba lxinisa,<br />

siamovnebisa, Seqcevisa, magram minam yovels amas miecema, gaetacineba, valad hracxs jer<br />

saWiro iqonios, jer mamasaxlisoba gauwios ojaxs, col-Svils, jer saxli, ojaxi kargad<br />

daabinavos, Svilebs gza misces da lxini da siamovneba arsad wauva. qarTveli ki jer yvelaze<br />

uwinaress bedovlaTobas emsaxureba. igi qeifisaTvis, Seqcevisa da lxinisaTvis, erTis<br />

mxolod baraqalaobisaTvis saWirosac anacvalebs xolme da zed waaklavs. wadili, survili,<br />

gulTaTqmani arian misi batonebi da bZanebelni da TviTon ymaa yurmoWrili. qarTvels<br />

imodena xasiaTi ara aqvs, rom lxinisa da Seqcevis macdurobas ar daeZlevinos. vaJkaci Tavis<br />

gulTaTqmas xelSi mCvrad uxdeba da eTelvineba. tabla gared gaaqvs maSin, rodesac Sin col-<br />

Svilni utirian.” (iqve: 325 ). ilia somxebis siZunwesac exeba da Tvlis, rom es saZraxisi<br />

Tviseba sulac araa. isini Zunwebi arian tyuil-ubralod flangvisaTvis. ilia im mdidari<br />

somxebis Sesaxebac msjelobs, romlebic uangarod exmarebian Tavisianebs? “ aba axla hnaxeT,<br />

raki somexi qons moicxobs, gamdidrdeba, ramodenad guluxvia Tavisis erisaTvis, Tavisis eris<br />

swavla-ganaTlebisaTvis. ise ar mokvdeba, rom karga zorbad fuli an qoneba rame ar Seswiros<br />

Tavisis eris sazogado saWiroebisaTvis, somexTa SvilTa swavla-codnisaTvis saerTod. aq<br />

aramc Tu mzrunveloba da naRveli sCans Tavisis sakuTaris SvilisaTvis, sCans sxvaTa<br />

SvilTaTvisac fiqri da naRveli gulidam, cocxalia Tu mkvdari, moSorebuli ara hqonia, sxva<br />

somxis SvilisaTvisac is wyurvili hqonia, rac Tavisis sakuTarisaTvis da Tavisis<br />

naWirnaxulevis nametanobisagan xels umarTavs. ras ityviT? gana codvaa, rom kacma amisTana<br />

madlisaTvis iZunwos, TviTon iklos da Tavisis erisaTvis ase sasaxelod imetos.”<br />

144


ilias azriT somxebs isic exmarebaT Svilebis swavla-ganaTlebaSi, rom TbilisSi binis<br />

xarji ar aqvT. gansxvavebiT s<strong>of</strong>lelisagan( rogorc Cans, saqarTvelos mosaxleoba<br />

dRevandeliviT mxolod TbilisSi ar iyo Tavmoyrili j.g.).<br />

swavla-ganaTlebisa da “diplomiani codnis” mniSvnelobas iliam ramdenime werili<br />

uZRvna. misi dakvirvebiT somxebi ZiriTadad sam specialobas etanebian, esenia: advokatis,<br />

inJinrisa da eqimis. es ki imitom, rom samive fuliani pr<strong>of</strong>esiaa, Tumca ilia iqve da Semdeg<br />

mowinaveebSic aseve dawvrilebiT ganixilavs am sakiTxs da mkiTxvels aCvenebs randenad<br />

adgebian qveyanas es “diplomiani” eqimebi, veqilebi da inJinrebi. “yovelive is sikeTe da<br />

sidiade codnisa gvwams da Cven mxolod imas vambobT, rom gulgaunaTlebeli, marto<br />

saxveWavad mimarTuli codna ufro mosaridebelia, vidre sanatreli, Tu TavSi gaiwia, piridam<br />

lagami namusisa wamoiyara da ganaTlebulma gulma sadave ar aukriba. codna daufasebeli<br />

madlia mxolod marTla ganaTlebul kacis xelSi. marTalia, ganaTleba ucodnelad Znelad<br />

sagulvebelia, magram marto codna ganaTleba ar aris. codna marto Wkua-gonebis Tvalis<br />

axilebaa da ganaTleba ki masTan erTad gulisac, romelic saTnoebis sadguria. codna Tu<br />

cxovrebis gzas gvinaTebs, saTnoeba gviTbobs. ganaTleba hgavs mzesa, romelic ise ar anaTebs,<br />

rom imave dros ar aTbos da ise ar aTbos, rom ar anaTos.<br />

aba am sawyaoTi miviwyoT aqauri inJeneroba, mkurnaloba da advokatoba _ qarTvelisa<br />

iqneba Tu somxebisa da maSin gamoCndeba, ra didi xvavi dadgeba. “ maSin, roca Tbilisi<br />

Cabnelebulia, inJineri ganaTebis sakeTeblad ucxoeTidan mogvyavs, roca gzaa dasagebi, Tu<br />

kanalizacia gasayvani, isev ucxoel specialistebs mivmarTavT,_ wuxs ilia. mkurnalis<br />

funqcia daavadebis mecnieruli kvlevac unda iyos. “CvenSi diplomia niSani mkurnalis<br />

codnisa da ara TviT codna” (WavWavaZe 2007 a:352), “swavla-codna, rogorc mxolod fulis<br />

xveWis sagani”(WavWavaZe 2007 a: 338) ase dasaTaurda ilias 19 aprilis mowinave. “usicocxlo<br />

codna xvedria uniWobisa “ ( iqve :343) acxadebs ilia 25 aprilis mowinaveSi. amrigad, ilia<br />

WavWavaZe piruTvnelad, mourideblad akritikebs sazogadoebis yvela mankier Tvisebebs,<br />

ganurCevlad imisa, romeli erisTvisaa damaxasiaTebeli igi. amis Sesaxeb sayvedurobdnen<br />

kidec: aqaur ,,kulturis~ moZRvarni ,,iverias~ codvad uTvlian, qarTvelebs wuni daunaxeso.<br />

amasac ,,abrundi~ daarqves. namusi mwerlobisa ras iTxovda, raki amaze laparaki saWirod<br />

danaxuli iqmna? marTla daunaxes wuni Tu moigones? ai sakiTxi da saZiebeli ra iyo. amis<br />

magier ras gveubnebian? avzneobaao qarTvelis mier qarTvels wuni ram SeamCnioso. es,<br />

rasakvirvelia, qarTvelis siyvaruliT ki ar mosdiT, aramed SemCnevelis SesaCveneblad.<br />

gamodis, rom qarTvelma qarTvels yvelaferi unda uqos. aba, amaSi azria rame gauTlel<br />

sibriyvis meti?! somexma rom somexs yvelaferi uqos, Cven ra dava gvaqvs: Cveuleba rjulT<br />

umtkicesia. Cven qarTvelebs ki dagvexsnan da mowyaleba moiRon, Tu magisTana ,,kulturul~<br />

anderZebs ar SeviferebT da arc miviRebT” (iqve).<br />

Cven sagangebod SeviswavleT gaz. ,,iveriis~ 1894-1897 wlebSi dabeWdili meTauri<br />

werilebi. kvlevisas dadginda: ,,iveriaSi~ ibeWdeboda meTaurebi xelmowerebiT: kita,<br />

farnaozi, al. froneli. xSirad qveyndeboda meTaurebi xelmouwerlad. aseve xelmouwerlad<br />

daibeWda ramdenime patara saubari, feletoni da narkvevi (Jurnal-gazeTebidan). kvlevam<br />

cxadyo rom yvela xelmouwereli meTauri ilias kalams ekuTvnis. yvela es werili, oriode<br />

gamonaklisis garda (mag. patara saubari da feletoni) usaTaurodaa dabeWdili da<br />

dasaTaurda Cven mier avtoris frazebiTve.<br />

am werilebs sxvebisagan aSkarad gamoarCevs ramdenime niSani. esenia: Sinaarsobrivstruqturuli<br />

_ ilias interesTa speqtri Zalian farToa, misi werilebi exeba politikas,<br />

ekonomikas, s<strong>of</strong>lis meurneobas, ganaTlebas, sazogadoebis sxvadasxva fenis y<strong>of</strong>as, mezobel<br />

erebTan urTierTobas, Tbilisis komunalursa da finansur sakiTxebs da mraval sxvas.<br />

yvela es werili dawerilia amgvari TanmimdevrobiT: sakiTxis zogadi mimoxilva,<br />

arsebuli viTarebis analizi, problemis dasma da gamosavlis Zieba. ilias<br />

publicistikisaTvis niSandoblivia agreTve zogadis mimarTeba konkretulisaken.<br />

teqstologiuri kvleva cxady<strong>of</strong>s, rom tomSi warmodgenili meTaurebis mTeli cikli<br />

eZRvneba im droisaTvis ramdenime aqtualur da problemur sakiTxs; mag: werilebis seria<br />

,,Saumovis seldebisa da aruTinovis trixiniani Rorebisa da lorebis sakiTxi~ (WavWavaZe 2007<br />

a:357). garda imisa, rom T. saxokias mogonebiT dgindeba am werilTa iliaseuloba, yoveli<br />

werilis dasawyisSi avtori uTiTebs (WavWavaZe 2007 a: 534-535) wina werilis Sesaxeb.<br />

werilebis seria Tbilisel somexTa Sesaxeb, rom ilias kalams ekuTvnis amis Sesaxeb<br />

ixileT vrclad ilia WavWavaZis TxzulebaTa sruli krebulis XIII tomiss SeniSvnebi “teq<br />

stisaTvis”( WavWavaZe2007 a :534). xSirad werilis atribuciisaTvis utyuari wyaroa oponentis<br />

werilis Sinaarsi. am SemTxvevaSi J. ,,kvalSi~ dabeWdili g. wereTlis weriliT irkveva, rom<br />

somexTa sakiTxis Sesaxeb dawerili yvela xelmouwereli mowinave iliasia.<br />

enobriv-stilisturi formebi aris erT-erTi yvelaze sarwmuno argumenti atribuciis<br />

sakiTxis dadgenisaTvis. ilias ena Zalian mdidaria, misi nawerebi gajerebulia xalxuri<br />

gamonaTqvamebiTa da frazeologizmebiT. mag: ,,ozma-ozmad uwyviaT~, ,,zahla waiRo~,<br />

,,abrundis eZaxiano~, ,,mtreduli uguneboba~, ,,dafoleba~, ,,TabauTi~, baSvi, ,,sameurnoe~,<br />

145


,,erTbamad~, ,,ufros-erTi~, ,,kazuistoba~, ,,orWobad laparaki”, ‘dalabrebuli bejiToba’<br />

sarTadaudeblad, fexmokle ostatoba, urgeniaT, ,,aberCxardeba venaxi~, ,,napolioni~, da<br />

mravali sxva. vfiqrobT, ilias publicisturi nawerebi SesaniSnavi wyaro iqneba misi enis<br />

Semdgomi kvlevisaTvis.<br />

dasasrul, gvinda siamovnebiT aRvniSnoT, rom dReisaTvis, ilias saiubileod,<br />

gamocemulia ilia WavWavaZis 15 tomi, gamoqveynda sazogadoebisaTvis ucnobi asobiT werili,<br />

dadginda gaz. “droebisa” da “iveriis” meTauri werilebis avtorobis sakiTxi, gamoqveynda<br />

dRemde tabudadebuli da bevri koniunqturuli werili, rac saSualebas miscems Cvens<br />

mecnierebsa da sazogadoebas, rom Tvali gausworon sinamdviles da ukeT Seiswavlon istoria.<br />

damowmebani:<br />

WavWavaZe 2007 a: WavWavaZe i.TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad t.XIII Tb. 2007.<br />

WavWavaZe 2007 b: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t.XIV.<br />

WrelaSvili macne: WrelaSvili l. ilia WavWavaZis TxzulebaTa atribuciisa da gamocemis istoriis<br />

sakiTxebi J. macne els 1981 2-3.<br />

iveria 1999: gaz. “iveria” 1999 64-76.<br />

WavWavaZe 1899: WavWavaZe i. somexTa mecnierni da qvaTa RaRadi” iveria 1899.<br />

146


`bednieri eri~: struqtura da sazrisi<br />

Teimuraz doiaSvili<br />

ilia WavWavaZis `bednieri eris~ struqtura arasodes gamxdara specialuri dakvirvebis<br />

sagani. amis mizezi, albaT, isicaa, rom Tvalis erTi SevlebiT, forma leqsisa, Tundac<br />

versifikaciis doneze, arafriT iqcevs yuradRebas: klasikuri da romantikuli tradiciis<br />

fonze, rvamarcvliani maRali Sairi (4/4) SidariTmebiT da modernizebuli grafikiT raime<br />

siaxles ar amJRavnebs. ramdenadme moulodneli _ ilias evropeizmze orientirebuli<br />

esTetikis konteqstSi _ mxolod SidariTmis aqtualizeba Cans.<br />

`bednieri eris~ teqsti erTmaneTisagan gamijnuli oTxi monakveTisagan Sedgeba. pirveli<br />

sami, formis mxriv, urTierTidenturia: TiToeuli Seicavs 14 taeps, metrulad igiveobrivia<br />

da imeorebs gariTmvis specifikur sistemas. bolo, meoTxe monakveTi orstriqoniania, vrceli<br />

monakveTebisagan grafikulad gamoy<strong>of</strong>ili da damoukidebeli:<br />

CvenisTana bednieri<br />

kidev aris sadme eri?!<br />

sivrcobrivad araTanadi ortaepedis xazgasmuli avtonomiuroba Ria signalia<br />

specifikuri struqturuli organizaciisa, rac teqstis dakvirvebuli wakiTxvis drosac<br />

aRqmadi da TvalsaCinoa: es ortaepedi, gameorebuli samive vrceli monakveTis dasawyisSi,<br />

yvela parametris mixedviT, refrens warmoadgens.<br />

marTlac, leqsSi oTxgzis dafiqsirebuli kiTxviTi winadadeba, rogorc es tipiur<br />

refrens moeTxoveba, Tematurad gamokveTilia, metrulad gaformebuli da sintaqsurad<br />

dasrulebuli. amgvar kvalifikacias xels ver SeuSlis gavrcelebuli warmodgena, TiTqos<br />

refreni mxolod mosdevs, aboloebs ZiriTad str<strong>of</strong>ebs, maSin, roca `bednier erSi~ igi yvelgan<br />

sawyis poziciaSi dgas. rogorc folkloruli, ise literaturuli faqtebi mowmobs, rom<br />

refrens ara aqvs mkacrad moniSnuli adgili: igi xSiradaa boloSi, magram SesaZloa<br />

garemoicavdes ZiriTad str<strong>of</strong>s an win uZRodes mas. konkretulad, ilias winare da Tanadroul<br />

poeziaSi refreni str<strong>of</strong>is dasawyisSi iSviaTobas ar warmoadgenda (guramiSvili, besiki, al.<br />

WavWavaZe, gr. orbeliani, akaki).<br />

refrenis Tavisebureba `bednier erSi~ isicaa, rom igi Tematur-Sinaarsobrivad<br />

mWidrodaa dakavSirebuli ZiriTad teqstTan, metrulad ar gansxvavdeba misgan da vrcel<br />

monakveTebSi arc grafikuladaa gamocalkevebuli. albaT, es garemoebani iyo mizezi imisa, rom<br />

ganmeorebadi fraza, arcTu usafuZvlod, 14-taepiani kompoziciuri monakveTebis organul<br />

nawilad aRiqmeboda da ara _ refrenad.<br />

refrenis, rogorc Tematuri, metruli da sintaqsuri erTobis, ganmsazRvreli niSani<br />

mainc is aris, rom igi ar moiazreba im ZiriTadi kompoziciuri sididis (str<strong>of</strong>is) Semadgenel<br />

nawilad, romlis refrensac warmoadgens (v. Jirmunski). refrenuli struqturis teqstSi<br />

arsebobs, erTi mxriv, ZiriTadi saleqso forma da, meore mxriv, misgan met-naklebad<br />

damoukidebeli, gankerZoebuli erTeuli _ refreni.<br />

Tu `bednier ers~ am kuTxidan SevxedavT anu erTmaneTs davaSorebT refrens da ZiriTad<br />

teqsts, gzas gavikvlevT nawarmoebis sawyisi, amosavali saleqso formisaken. saanalizo leqsis<br />

14-taepian, identur kompoziciur monakveTebSi, refrenis gareSe, inakvTeba Zveli qarTuli<br />

poeziis erT-erTi saxeoba, romlis amosacnobad teqsts Tavdapirveli grafikuli formiT<br />

warmovadgenT:<br />

mZime yalniT, lamaz falniT morTuli da mSvenieri;<br />

uwyinari, uCinari, qeddrekili, madlieri;<br />

uSfoTveli, qvemZromeli, rigiani, wesieri;<br />

yovlad mTmeni, viT jor-cxeni, naxedni da Ronieri.<br />

vinc qarTuli klasikuri leqsis saxeebs icnobs, mas aq ar gauWirdeba Zveli, amosavali<br />

formis danaxva _ esaa Teqvsmetmarcvlovani maRali Sairi winacezuruli riTmebiT, romlis<br />

erTaderTi zusti versifikaciuli analogi CaxruxaZis `TamarianSi~ dasturdeba. marTalia, es<br />

saxotbo poema, TiTqmis TaviT bolomde (sami str<strong>of</strong>is gamoklebiT), ocmarcvlediT (55/55)<br />

aris dawerili, magram maRali SairiT gamarTuli es unikaluri str<strong>of</strong>i odiTganve erTgvari<br />

esTetikuri parolia CaxruxaZis poeziisa:<br />

Tamar wynari, Sesawynari, xma-narnari, pir-mcinari,<br />

mze-mcinari, saCinari, wyali mqnari, momdinari.<br />

misTvis qnari ra ars? _ qnari arsiT mTqnari, uCinari.<br />

vard-Sambnari, Samb-maRnari, Rawv-mwyazari, Suq-mfinari.<br />

147


damowmebuli str<strong>of</strong>i imiTac iqcevs yuradRebas, rom aq aramarto savaldebulo<br />

winacezuruli riTmebia realizebuli, aramed uCveulo siWarbea riTmebisa: yoveli muxli _<br />

oTxmarcvliani segmenti _ evfoniurad erTmaneTTanaa Sewyobili. amis gamo, `Tamarianis~ es<br />

fragmenti _ mesame oda _ Zveli droidan harmoniulobisa da miuwvdomeli poeturi<br />

xelovnebis misabaZ nimuSad miiCneoda.<br />

amrigad, `bednier erSi~ sayrden saleqso formad SerCeulia `Tamarianis~ unikaluri<br />

str<strong>of</strong>i _ e.w. Sairi-Caxruxauli. marTalia, ilias leqsSi mxolod savaldebulo<br />

winacezuruli riTmebia, yvela muxli erTmaneTTan gariTmuli araa, magram aSkaraa analogia<br />

stilis doneze _ orive teqstSi gansazRvreba-epiTetebis (`zedSesrulebis~) gabmuli<br />

mwkrivia. ilia amodis saxotbo odis formidan, rogorc versifikaciul-stiluri erTobidan,<br />

oRond leqss grafikulad modernizebul saxes aZlevs.<br />

tradiciuli formis aRdgena-gamoyenebaSi TavisTavad uCveulo araferia, rom ara erTi<br />

gansakuTrebuli garemoeba _ ilias mkveTrad uary<strong>of</strong>iTi damokidebuleba CaxruxaZisa da<br />

`Tamarianisadmi~, Caxruxaulis saleqso formisa da stilisadmi, rac man Cveuli pirdapirobiT<br />

gamoTqva statiaSi `oriode sityva~. gamodis, rom poetma mxatvrul praqtikaSi, `bednieri eris~<br />

Seqmnisas, im poetikas mimarTa, romelsac, rogorc Teoretikosi, principulad gaemijna. es<br />

ucnauri faqti axsnas moiTxovs.<br />

* * *<br />

`oriode sityva~, romelSic mocemulia CaxruxaZisa da misi poemis negatiuri Sefaseba,<br />

1861 wels, `bednieri eris~ daweramde aTi wliT adre gamoqveynda da saqarTveloSi kritikuli<br />

realizmis manifests warmoadgens. am istoriul statiaSi iliam ganaCeni gamoutana uZraobis<br />

ideologias (`CineTis filos<strong>of</strong>ias~), romelic arsebobis erTaderT wess aRiarebda: `rac mamapapas<br />

uqnia, is Cven unda vqnaTo~. Zveli, konservatiuli ms<strong>of</strong>lmxedvelobis Taoba ver amCnevda,<br />

an ar surda daenaxa cvlilebani cxovrebis yvela sferoSi, maT Soris _ mwerlobaSic da axal,<br />

Tvisebrivad gansxvavebul epoqaSi gardasuli xanis esTetikisa da poetikis erTgulebas<br />

qadagebda. anton kaTalikosis mimdevrebma, misive avtoritetis zegavleniT, CaxruxaZe da misi<br />

poezia gamoacxades idealad da normad da rogorc Seuval WeSmaritebas, ise imowmebdnen<br />

antonis cnobil iambikos:<br />

Caxruxais Ze _ ucxo piitikosi;<br />

Tamar didisa mmkobi SairebiTa;<br />

SoTas SairTa, Tu sTqua, ukeTesTaca<br />

mTqmeli mestixe, didi sibrZnis-moyuare,<br />

yovlad saqebi, ritorT-mestixT guirguini.<br />

ilia Tvlida, rom is, rac warsulSi nimuSad iyo miCneuli, miT ufro, `warsul droTa<br />

sicrue da cTomileba~, axal mwerlobas ar gamoadgeboda. arc ZvelTa kerpTa ganusjeli<br />

Tayvaniscema iyo misTvis misaRebi mxolod imitom, rom sazogadoebis aRiareba hqonda, miT<br />

ufro, im sazogadoebisa, romelic ar iyo `estetikurad gaxsnili da ganviTarebuli~.<br />

swored am konteqstSi ikiTxeba `oriode sityvaSi~ CaxruxaZis Sefaseba:<br />

`Tamaris qeba mTel moTxrobis odenaa, zedSesruliT daiwyoba da TiTqmis zedSesruliT<br />

Tavdeba. ra vai-vaglaxiT da kisris mtvreviT mogogavs davardnil cxensaviT misi ocmarcvlovani<br />

tyviasaviT mZime leqsebi!.. arc azri, arc suraTi, arc mSveniereba, arc Wkua, arc<br />

guli, arafrisTana araferi, garda zedSesrulebis raxa-ruxisa!~<br />

`Tamarians~ ilia WavWavaZe axali esTetikis _ kritikuli realizmis poziciidan<br />

afasebda, amitom misTvis miuRebeli aRmoCnda saxotbo Janris paTosi, ritorika da poetika,<br />

moklebuli cocxali poeziis arsebiT niSnebs _ azrs, grZnobas, suraTovnebas, mSvenierebas.<br />

ilias damokidebuleba Caxruxaulisadmi ufro naTeli gaxdeba, Tu gaviTvaliswinebT, rom man<br />

`Tavidanve sastikad dascina `mwyobr xmovan braxabruxs riTmebisa~, `ubralo sityvebisa da<br />

riTmebis raxaruxs~, _ aseT poetebs man `axali riTmebis moraxuneblebi~ uwoda da<br />

aRSfoTebiT Seutia yovelgvar `maSriy-maRribuli enis konstruqcias~ da `uTavbolod<br />

aSenebul sityvis yores~ (grigol kiknaZe). gamoTqma `axali riTmebis moraxuneblebi~<br />

gulisxmobda, rom arsebobdnen maTi winamorbedni _ Zveli riTmebis moraxuneblebi, romlebic<br />

riTmis, zogadad formis `trfialebisa gamo~, gulgrilni iyvnen azris, Sinaarsis mimarT.<br />

`Tamarianis~ umkacresi Sefaseba (`arafrisTana araferi~) ekuTvnoda axali formaciis<br />

poet-moqalaqes, visTvisac poezia cxovrebis sarkea, xalxis cxovrebis gamomTqmelia, amitom<br />

igi, cxadia, ver iguebda iseT nawarmoebs, romelic mefis saxotbod da gansadideblad (`Tamars<br />

vaqebdeT mefed cxebulsa~) riTmebis yores agebda.<br />

klasikuri xanis poemis Sefasebas axali esTetikuri Teoriis TvalTaxedviT, zogi<br />

mkvlevari istorizmis principis darRvevad Tvlis, rac, erTi SexedviT, TiTqos asecaa. magram<br />

dasaviwyebeli araa, rom ilias mizani ar iyo CaxruxaZis adgilis gansazRvra qarTuli poeziis<br />

istoriaSi. `oriode sityva~, rogorc literaturuli manifesti, aaSkaravebda Zveli<br />

esTetikuri warmodgenebis SeuTavseblobas TanamedroveobasTan, asabuTebda, rom awmyoSi<br />

148


warsulis kanonebiT cxovreba ar SeiZleba, `Tamariani~, rogorc literaturuli faqti,<br />

warsuls ekuTvnis...<br />

istorizmi ganuy<strong>of</strong>eli niSania ilia WavWavaZis azrovnebisa. statiaSi `pasuxi~ igi anton<br />

kaTalikosis istoriuli mniSvnelobis Sesaxeb wers: `antoni dids alags daiWers Cvens<br />

literaturaSi, rogorc warmomadgeneli im drois saqarTvelos ganaTlebisa~... magram es rodi<br />

niSnavda, rom axal droSic misi Sexedulebani Seuval dogmebad unda darCeniliyo! ilia<br />

ganagrZobs: `exla rom poeziis ganxilva im drois kanonebiT movindomoT, Zalian SevcdebiT.<br />

maSin sxva-rigad esmodaT, exla sxva-rigad~.<br />

ueWvelia, ilias CaxruxaZis istoriuli rolis gansazRvra rom ganezraxa, ar daukargavda<br />

Rvawls `misi drois saqarTvelos~ mwerlobaSi, magram realizmis medroSis winaSe sul sxva<br />

amocana idga. ilia WavWavaZem xma aRimaRla ara istoriuli CaxruxaZis, aramed `im drois<br />

kanonebis~ _ moZvelebuli esTetikuri Sexedulebebis winaaRmdeg, romelsac konservatorebi<br />

CaxruxaZis saxeliT Tavs axvevdnen axal mwerlobas. es iyo Tanamedroveobis interesebis dacva<br />

warsulis pretenziebisagan, Torem Znelia antiistorizmi usayveduro im pirovnebas, visac ase<br />

Rrmad esmoda, rom `WeSmariti meistorie, viTarca gamkiTxveli, jer im droebis qerqSi unda<br />

Cajdes da mere ganikiTxos TviT droebis Svilnica~.<br />

da mainc, ilias radikalizmis asaxsnelad, polemikis specifikasTan erTad, isic<br />

gasaTvaliswinebelia, rom `Tamariani~ im droisaTvis mecnierulad ar iyo Seswavlili, ar iyo<br />

amokiTxuli urTules poetur formaSi moqceuli ideologiuri koncefcia, rac CaxruxaZis<br />

poemas `qarTuli saxelmwifoebrivi azrovnebis ganviTarebis istoriisa da frTaSesxmuli<br />

patriotizmis udides Zeglad~ warmoaCens (korneli kekeliZe).<br />

amrigad, `Tamarianis~ Sefaseba ilias mier ar iyo subieqturi, antiistoriuli midgomis<br />

Sedegi. igi gamoTqvamda axali, realisturi esTetikis verdiqts, gamotanils e.w. klasicisturi<br />

esTetikisadmi. konceptualuri dapirispirebis simaRlidan ufro met mniSvnelobas iZens<br />

kiTxva, ratom mimarTa ilia WavWavaZem Caxruxaulis saleqso formasa da stilistikas.<br />

* * *<br />

`bednier erSi~ dominanturia axali esTetikis erT-erTi ZiriTadi niSani _ kriticizmi.<br />

ukve `oriode sityvaSi~ werda axalgazrda ilia:<br />

`maS, rogor unda gavswordeT, Tu Cveni simrude ar gvecodineba? netavi oriode kaci<br />

iyos saqarTveloSi, rom Cveni boroteba erTianad asweros da dagvanaxos... aba, is iqneba<br />

namdvili saqebari mamulis-moyvare, da ara is, vinc metis-metad damJavebuli siyvarulisa gamo,<br />

angeloziviT asaxelebs saqarTvelosa. borotebis Rviareba naxevari gasworebaa~.<br />

hegelis dialeqtikas naziarebi ilia WavWavaZe sinamdviles, cxovrebas aRiqvamda,<br />

rogorc dapirispirebulTa erTianobas da Widils, sadac siaxle Zvelis uary<strong>of</strong>iT, nabijnabij<br />

miiwevs myoobadisaken. mwerlobis sarkeSi `sicudec da sikargec~ unda aisaxos, xolo<br />

visac sakuTari eris winsvla surs, man WeSmariti siyvarulis saxeliT unda amxilos is, rac<br />

CvenSi `cudia da sazizRari~. marto `umecar siyvaruls~ miaCnia siqveled `Cveni cxovrebis<br />

siborotis damalva~, mamuliSvilisTvis ki mxolod pirSi Zraxvis, marTlis Tqmis zneobrivi<br />

kanoni moqmedebs:<br />

vaJkac igia, vinc marTals<br />

etyvis qveyanas mcdomsao.<br />

cdomilebaTa uary<strong>of</strong>a, naklis mxileba, rogorc gza gamosworebisa, kritika, rogorc<br />

pozitiuri Zala ilias literaturuli mrwamsis erT-erTi arsebiTi komponentia.<br />

`bednieri eri~ mTels qarTul poeziaSi unikaluri nimuSia `mcdomi qveynisaTvis~<br />

simarTlis Tqmisa. aq kritikuli gansjis obieqtia ara pirovneba, aramed mTeli eri. iliam<br />

Tavdapirveli saTauri _ `bednieri xalxi~ Secvala, radgan warsul epoqebSi `xalxi~ mxolod<br />

aristokratias gulisxmobda da ara ers, rogorc eTnikur erTobas. Secvlili saTauri<br />

mTlianad moicavda mxilebis obieqts _ ara mxolod elitas, Tavadaznaurobas, aramed<br />

uklebliv yvelas _ sruliad qarTvelobas.<br />

eris, rogorc poeturi gansjis obieqtis, SerCeva logikuri Sedegi iyo axali istoriuli<br />

sazrisis damkvidrebisa, rasac, dimitri yifianTan da dimitri baqraZesTan erTad, ilia<br />

WavWavaZemac didad Seuwyo xeli.<br />

poema `aCrdilis~ istoriul nawilze muSaobisas, iliam qarTuli istoriuli qronikebis<br />

erT mniSvnelovan Taviseburebas miaqcia yuradReba. jer daviT erisTavisadmi gagzavnil pirad<br />

werilSi (1872), ramdenadme mogvianebiT (1880) ki erT-erT publicistur statiaSi man `qarTlis<br />

cxovrebis~ ZiriTad tendenciaze mianiSna:<br />

`Cveni `qarTlis cxovreba~ xalxis istoria ki ar aris, mefeTa istoriaa, da xalxi ki,<br />

rogorc momqmedi piri istoriisa, CrdilSia miyenebuli. TiTqo xalxis istoriis<br />

Sesamecneblad sakmaoa kacma icodes marto mefeTa istoria~.<br />

149


Zneli saTqmelia, icnobda Tu ara ilia volteris analogiur azrs _ ` TiTqmis yvelgan<br />

mxolod mefeebis istorias vxedav, me ki adamianebis istoriis dawera msurso~, magram<br />

sadReisod erTi ram garkveulia _ `qarTlis cxovrebisa~ da misi istoriuli sazrisis kritika<br />

axali, evropuli pozitivisturi istoriografiis poziciidan warmoebda (SoTa badriZe).<br />

ilias istoriulma koncefciam zegavlena moaxdina mis mxatvrul Semoqmedebaze. kerZod,<br />

poetma mniSvnelovnad Sekveca da Secvala istoriuli nawili `aCrdilis~ adrindeli<br />

variantisa, sadac didi adgili eTmoboda farnavazis, daviT aRmaSeneblis, Tamaris, demetre<br />

Tavdadebulis da sxva istoriul pirTa gaxsenebas (XXII-XXVIII Tavebi). dadgenilia, rom<br />

`aCrdilis~ saboloo redaqciaSi, `gadamuSavebuli saxiT, mxolod is adgilebia datovebuli,<br />

romlebic zogadad mianiSnebdnen Cveni xalxis qvelobaze, mis simamacesa da mamulisTvis<br />

Tavganwirulebaze. am variantSi ukve aRar gvxvdeba saxelovan qarTvel mefeTadmi mimarTuli<br />

aRtacebis striqonebi~ (lado minaSvili).<br />

iliam poema `aCrdilis~ istoriuli nawili im Tvalsazrisis Sesabamisad Seaswora, rac d.<br />

erisTavisadmi gagzavnil baraTSi gamoTqva: `eg oxeri Cveni istoria... marto omebisa da<br />

mefeebis istoriaa, eri arsada Cans, me ki aseTis agebulebis adamiani var, rom mefeebis da<br />

omebis saxe ar mimizidavs xolme. saqme xalxia da xalxi ki Cvens istoriaSi ara Cans. vwuxvar da<br />

vdrtvinav da gankiTxva arsaiT ari~.<br />

`bednieri eri~ TiTqmis imave xanebSi Seiqmna, rodesac es baraTi daiwera, amitom<br />

dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom leqsis Temis _ gansjis obieqtis SerCeva ilias axali<br />

istoriuli sazrisidan gamomdinare gadawyvetileba iyo: ara mefeTa istoria, aramed `xalxi,<br />

rogorc momqmedi piri istoriisa~!<br />

istoria iliasaTvis eris saganZe iyo, `sadac eri poulobs Tavisis sulis Rones~, magram<br />

misTvis aseve mniSvnelovani iyo `winaparTa cdomilebani~, istoriis gakveTilebi. `istoriis<br />

saZirkvelSi, magarTan erTad, bevri uvargisi da fxvieri qvaa Cadebuli~, amitom visac<br />

myoobadze pretenzia aqvs, mas unda SeeZlos warsulis misxlobiT awonva da gojiT gazomva _<br />

istoriisadmi kritikuli midgoma, fxizeli gansja.<br />

`bednier erSi~ gaerTianebulia ori umniSvnelovanesi ram _ istoriuli procesis<br />

axleburi xedva da kriticizmi. igi yuradRebis arealSi moaqcevs istoriis axal subieqts _<br />

ers da mis sulier wyobas, rogorc istoriuli procesis logikur Sedegs. ras warmoadgens, ra<br />

mdgomareobaSia qarTveli eri, rogorc sakuTari istoriis Semoqmedi? _ pasuxi am kiTxvaze<br />

istoriis siRrmeebSia ganfenili, daskvna ki, romelic iliam gamoitana, Tavzardamcemi<br />

aRmoCnda, diametrulad gansxvavebuli romantikuli xedvisagan.<br />

warsulisadmi mowiwebis miuxedavad, ilia Sors idga eris istoriis idealizaciisgan. eri<br />

da misi istoria realisti mwerlisTvis arasodes gamxdara Wvretisa da oden aRtacebis<br />

obieqti, rogorc es grigol orbelianis didebul striqonebSia:<br />

sxva saqarTvelo sad aris, romeli kuTxe qveynisa?<br />

eri _ guladi, puradi, mebrZoli Savis bedisa?!<br />

SavTa droT vera Sescvales mis guli andamatisa,<br />

igiv mxne, igiv mRerali, moyvare Tavis miwisa!..<br />

`bednieri eri~ erTgvari mxatvruli antiTezaa `sadRegrZelos~ mgznebare paTosisa _<br />

romantikul aRtyinebas da xotbas, idiliur Wvretas, ilias satiraSi, eris fizikuri da<br />

sulieri mdgomareobis realuri daxasiaTeba cvlis, kritikis mizani ki Semgueblobisa da<br />

inertulobis daZleva, moqmedebisaken waqezebaa. istoria, rogorc myari safuZveli momavlisa,<br />

magari qvebiT, `uvargisi da fxvieri qvebis~ gangdebiT unda amoSendes. es mizani aqvs ironias,<br />

kriticizms, e.w. siZulvils, romelic mamuliSvilis uangaro siyvarulis nay<strong>of</strong>ia.<br />

`bednier erSi~, satiruli Janris nawarmoebisaTvis, iliam sagangebod SearCia da<br />

gamoiyena mis mier uary<strong>of</strong>ili saxotbo Janris saleqso forma da stili, rac imis niSania, rom<br />

poetma-realistma Seqmna anti-`Tamariani~ _ parodia CaxruxaZis `Tamarianze~! Zvel,<br />

panegirikul tradiciasTan dakavSirebul formaSi man axali Sinaarsi _ axali esTetikuristoriuli<br />

sazrisi Seitana, ganaxorciela parodiuli Canacvleba struqturuli ierarqiis<br />

yvela doneze: odur Janrs cvlis satira, odis obieqts (mefe) _ eris koncepti, xotbas _<br />

ironia, maidealizebel stilistikas _ parodiuli Seferilobis zedSesrul-epiTetebi.<br />

ilia rom CaxruxaZis saxotbo odis parodirebas mimarTavs, amas mxars uWers erTi<br />

sagulisxmo detalic. SavTelurs da Caxruxauls, rogorc klasikuri qarTuli poeziis<br />

saleqso formebs, mxolod erTi ram ganasxvavebs: SavTelurSi gareriTma erTi str<strong>of</strong>iT<br />

Semoifargleba, erT str<strong>of</strong>ze vrceldeba, Caxruxauli ki _ mTeli oda! _ erT gareriTmazea<br />

agebuli anu monorimulia (pavle ingoroyva). ilias `bednieri eric~ monorimuli anti-odaa,<br />

romelic TaviT bolomde erT riTmazea agebuli: bednieri _ eri _ mSvenieri _ madlieri _<br />

wesieri _ Ronieri da a.S. gareriTmaSi gatanili `eri~ uwyvetad xmianobs da mkiTxvels<br />

gamudmebiT axsenebs konceptualurad umniSvnelovanes cnebas, romelsac miemarTeba<br />

satirul-ironiuli nakadi.<br />

`bednieri eris~ dasawerad, SemoqmedebiTi impulsi ilias, Cemi varaudiT, mefe-poetis _<br />

arCilis erTma ucnaurma str<strong>of</strong>ma misca, romelic, Tavis mxriv, `Tamarianis~ cnobili str<strong>of</strong>is<br />

150


(`Tamar wynari, Sesawynari~) mibaZvas warmoadgens. arCili, vinc Semogvinaxa ZiriTadi<br />

biografiuli cnobebi CaxruxaZis Sesaxeb, mas rusTvelis badal poetad saxavda da misi<br />

poetikis gavlenasac ganicdida.<br />

ilia WavWavaZe did pativs miagebda arCilis `RirsSesaniSnav gonebriv Rvawls~, arcTu<br />

iSviaTad imowmebda mis striqonebs Tavis statiebSi. 70-iani wlebis mijnaze, rodesac ilia<br />

intensiurad muSaobda saqarTvelos istoriis wyaroebze, igi `arCiliansac~ gadaxedavda da,<br />

gasageb mizezTa gamo, SeuZlebelia, yuradReba ar mieqcia iseTi TxzulebisaTvis, rogoricaa<br />

`mefeTa saqebelni da samxilebelni~. tipiuri ocmarcvliani CaxruxauliT daweril am xotbaTa<br />

nakrebSi mxilebuli mxolod Sah abasia, sxva mefeebi ki _ maT Soris, Tamari _ gandidebulni<br />

arian. swored am TxzulebaSia ucnauri str<strong>of</strong>i, romlis pirveli sami taepi Sairi-Caxruxaulis<br />

formiTaa warmodgenili, bolo taepi ki ocmarcvledia. str<strong>of</strong>i Sinaarsobrivad ruseTis<br />

imperatoris _ petre didis qebas eZRvneba da ase ikiTxeba:<br />

gonieri, mecnieri, bednieri, kadnieri,<br />

Svenieri, nivTieri, armcbieri, saxnieri,<br />

mqonieri, cnobieri, mZnobieri, mgrZnobieri!<br />

amdoni eri amqveynieri monebri ari, gamgonieri.<br />

petres ganmadidebel am str<strong>of</strong>Si, `Tamarianis~ msgavsad mijriT gariTmuli epiTetebis<br />

am wyebaSi, aramarto `bednieri eris~ mTavari sityva-koncepti `eri~ xmianobs, aramed zogi<br />

epiTeti (bednieri, mSvenieri) iliasTan _ ironiuli intonaciiT _ meordeba kidec.<br />

arCili petres gansakuTrebul siqveled uTvlis, rom man mravali eri daimona,<br />

`gamgonieri~ qmna. ilia Tavis satiraSi, faqtiurad, im istoriul Sedegebs gviCvenebs, rac<br />

qarTvel ers `gamgonierobam~ moutana anu ramac gaxada igi `yovlad mTmeni, viT jor-cxeni~.<br />

parodireba aq ukve evfoniur donezec vrceldeba, Sinaarsobrivad ki naCvenebia sadamde dasca<br />

`gonieri, mecnieri, saxnieri da mgrZnobieri~ imperatorebis `zrunvam~ saqarTvelo.<br />

parodireba sakmaod damaxasiaTebeli movlenaa ilias lirikuli memkvidreobisa. `bednier<br />

erSi~ igi ganxorcielebulia axali esTetikur-istoriuli sazrisis SetaniT `klasicisturi<br />

mexsierebis~ mqone saleqso formaSi (CaxruxaZe, arCili), rac amjerad ukve poetur praqtikaSi<br />

_ `versifikaciuli ironiiT~ cxady<strong>of</strong>s Zveli esTetikis anaqronizms, misi transformirebis<br />

aucileblobas.<br />

* * *<br />

parodireba `bednier erSi~ substruqturis doneze SeiniSneba, leqsis 14-taepiani<br />

mTliani monakveTebi ki, romlebSic refreni da Sairi-Caxruxauli davafiqsireT, sxva<br />

principiTaa agebuli. TiToeuli maTgani iwyeba SekiTxviT, romelic Tematuri laitmotivia<br />

nawarmoebisa. Riad dasmul SekiTxvas (ritorikul kiTxvas) mosdevs teqsti-ganmarteba, xolo<br />

maTi Sinaarsobrivi kontrasti _ erTi mxriv, epiTeti `bednieri~ da, meore mxriv, obieqtis<br />

detaluri negatiuri daxasiaTeba _ qmnis leqsis ironiul-satirul tonalobas.<br />

`bednieri eris~ Sinaarsobriv-Tematurad da intonaciurad dakavSirebuli vrceli<br />

monakveTebi kompoziciuri mTlianobebia, romlebic leqsis axal formas qmnian. es forma,<br />

vfiqrob, zustad Seesabameba ilias axal istoriul sazriss pirovnebisa da xalxis Sesaxeb.<br />

istorias xalxi qmnis, magram mxolod rCeuli pirovneba, geniosi `Semoibertyavs droebis<br />

mtversa~, mxolod mas ZaluZs `Sorsmxedveloba da droebazed ufleba~, _ fiqrobda ilia.<br />

geniosi misTvis is ki ar aris, vinc `Rrublis curvas da caSi bolTis cemas asdevnebia~, aramed<br />

cxovrebis, xalxis Svili, vinc drois karnaxiT acnobierebs, `rac TviTon cxovrebas amouriyavs<br />

Tavis mdinarebaSi~.<br />

`bednieri eri~, tradiciulad, gaiazreba, rogorc poetis monologi _ poeti, viTarca<br />

mose ebraelebs, win miuZRvis xalxs, Rrmad swvdeba mis gulisTqmas da, saWiroebisas, amxels,<br />

afxizlebs kidec mas. ilias satirul leqsSi gansakuTrebiT mniSvnelovani isaa, rom subieqti<br />

ar mijnavs Tavs kritikis obieqtisagan, igi ar aris brbosTan dapirispirebuli `me~<br />

romantizmisa. poetis `me~ ganuy<strong>of</strong>eli Semadgeneli nawilia ganusazRvreli mravlobiTobisa<br />

(`Cven~) anu xalxisa, erisa. sityva `CvenisTana~, riTac iwyeba leqsi da meordeba yoveli<br />

kompoziciuri monakveTis dasawyisSi, mudmivad gvagrZnobinebs, rom ganzemdgomi mkacri<br />

bralmdebeli ki ar gvesaubreba, aramed `eris moZme~ da pasuxismgeblobis moziare. poeti<br />

mxolod problemas ar svams _ mosalodnel katastr<strong>of</strong>aze ar mianiSnebs, igi xalxTan erTad<br />

monawileobs TviTmxilebis kaTarzisul procesSi.<br />

`bednier erSi~ axali Sinaarsobrivi sazrisisaTvis ilia, Cemi azriT, axal formas<br />

gvTavazobs. ise, rogorc xalxur sagundo simReraSi korifes individualuri xma gadadis<br />

gundis koleqtiur xmaSi, ilias satiraSic poetis kritikul-ironiuli SekiTxva-refreni<br />

bunebrivad gadaizrdeba xalxis TviTSefasebaSi, TviTmxilebaSi. dialeqtikurad gagebuli<br />

uary<strong>of</strong>a, uary<strong>of</strong>a, rogorc progresis mamoZravebeli, erovnuli optimizmis, imedis wyaroa.<br />

151


xalxuri sagundo simReris formas, romlis literaturuli saTave antikuri diTirambia,<br />

qmnis refrenisa da ZiriTadi teqstis erTianoba. dialoguri mimarTeba korifesa da gunds<br />

Soris, kiTxva-pasuxis antifonuri struqtura xalxuri poeziis erT-erT uZveles formad aris<br />

miCneuli (a. veselovski). iliam, Tavisi esTetikur-istoriuli sazrisis Sesabamisad,<br />

didostaturad gamoiyena sagundo simReris forma _ eris, xalxis Temas xalxur SemoqmedebaSi<br />

mouZebna saWiro struqturuli wyoba.<br />

xalxur formas unda ukavSirdebodes Caxruxaulis ZiriTadi metris _ ocmarcvledis<br />

Canacvleba SairiT. marTalia, amis saSualebas `Tamarianis~ unikaluri str<strong>of</strong>i iZleoda, magram<br />

gadamwyveti, albaT, axali formis moTxovna iyo: xalxuri kilosaTvis arabunebrivi da<br />

xelovnuri iqneboda aSkarad samwerlobo tradiciis sazomi.<br />

`is xalxi, is cxovreba, romelic ar izrdeba, (...) misCanCalebs samarisaken~, _ werda ilia.<br />

amitomac ar epueboda `patriotTa~ risxvas, Seupovrad miuyveboda arCeul gzas, radgan<br />

swamda: `rac ufro mkafiod da daundobelad aris gamoTqmuli boroteba da naklulovaneba<br />

cxovrebisa, zogjer miT ufro sCans gamomTqmelis gulis simxurvale, mouTmeneli, cxari<br />

wadili gasworebisa~.<br />

`bednier erSi~ sworedac rom samSoblos gasworeba-aRdginebis surviliT anTebuli<br />

gulis simxurvale igrZnoba, gvesmis didi eriskacis xma _ eris xmaSi gardasaxuli.<br />

`bednieri eri~ nimuSia imisa, Tu raoden did mniSvnelobas aniWebda `utilitaristi~,<br />

`Sinaarsis poeti~ ilia WavWavaZe mxatvrul formas, forma-Sinaarsis erTianobis princips.<br />

152


Tamar barbaqaZe<br />

ilias dramatuli poemebis (`qarTvlis deda~ da `irakli~) poetika da<br />

`qarTvlis dedis~ metafora<br />

ilia WavWavaZis orive dramatuli poema: `deda da Svili~ (`qarTvlis dedis~ I varianti) da<br />

`irakli~ (`mama da Svili~) erTi da imave sazomiT (5/4/5) aris Sesrulebuli 1860 wels. amave<br />

metriT, 1859 wels, iliam dawera poema `aCrdilis~ avtografis `ZRvna~.<br />

poetma am epikur TxzulebebSi gamokveTa Tavisi Semoqmedebis ZiriTadi koncefcia:<br />

mSoblis mier SvilisaTvis msxverplSewirvis ideis STagoneba, TviTSewirvisaTvis mzady<strong>of</strong>na<br />

da `saRmrTo ZRvenis~ (poeziis) Sewirva poetis mier sazogadoebisaTvis; semantikis<br />

(dramatizmis) da metrikis (5/4/5) urTierTgapirobebuloba gansazRvravs ilias dramatuli<br />

poemebis poetikas.<br />

msxverplSewirvisa da dramis Teoriis ucxoeli da qarTveli mkvlevarebi (r. Jirari, p.<br />

raseli, g. lomiZe, i. ratiani, r. canava da sxv.) aRniSnaven, erTi mxriv, sikvdil-sicocxlis<br />

Seuqcevadobas Tavganwirvis ritualis funqcionirebisas da, meore mxriv, ilias rols dramis<br />

Janris Teoriis ganviTarebaSi; Tumca ilias Teoriuli naazrevi TviTSewirvis ideis recefciis<br />

Taobaze missave dramebSi dRemde saTanadod ar gaanalizebula.<br />

ilia WavWavaZis poetikis kvlevisas gansakuTrebiT sayuradRebod miviCnieT misi<br />

Txzulebebis SemoqmedebiTi istoriis Seswavla nikoloz baraTaSvilis `bedi qarTlisas~<br />

fonze. kerZod, ilias poezia 1858-1860 wlebSi STagonebuli da ganpirobebulia romantikosi<br />

poetis poemis saTauriTa da personaJebiT (s<strong>of</strong>io, irakli).<br />

rogorc cnobilia, nikoloz baraTaSvilisa da ilias poetikuri Ziebani, ZiriTadad,<br />

erTiania. viziarebT Teimuraz doiaSvilis Tvalsazriss: `ilias lirika principuli siaxlis<br />

matarebeli iyo, amitom misi moazreba SeiZleboda ara moqmedi poeturi kanonis farglebSi,<br />

aramed qarTuli klasikuri poeziis tradiciebTan Sepirispirebisas. poetis Tanamedrove<br />

mkiTxvelma ver igua inteleqtualur principze dafuZnebuli axali saazrovno sistema,<br />

romlis safuZvlis damdebi CvenSi nikoloz baraTaSvili iyo, magram misi damkvidrebisaTvis<br />

mTeli simZime, cnobili mizezebis gamo, ilia WavWavaZem itvirTa~ (doiaSvili 1999: 346).<br />

nikoloz braTaSvilis poeturi gzis memkvidred ilia WavWavaZe pirvelad akaki<br />

wereTelma miiCnia, rodesac mas `baraTaSvilis kvalSi Camdgari poeti~ uwoda.<br />

baraTaSvilma, rogorc viciT, qarTul poetur sityvas `sibrZnis erTi dargis~ Tviseba<br />

daubruna. igi, erTdroulad, arqaistic iyo da novatoric: man rusTvelis epikuri poemis<br />

sibrZne, aforistuloba axali, evropuli lirikuli poeziis formats Seuxama da axal,<br />

romantikul poemasTan erTad, lirikul Sedevrebsac mianiWa ufleba sibrZnis gamoxatvisa.<br />

nikoloz baraTaSvilis mier sibrZned gardaqmnili misi Tanamedrove cxovrebis suraTebi<br />

lirikul poemasa da filos<strong>of</strong>iur lirikaSi eziara ukvdavebas. daviT guramiSvilis `qarTlis<br />

Wirs~, baraTaSvilis `bedi qarTlisas~ da ilias `aCrdils~ erTi trilogiis nawilebad<br />

moixsenieben CvenSi, magram amjerad sxva ram gvinda aRvniSnoT: tradiciulad, epikisaTvis<br />

dasaSvebi da SesaZlebeli ganzogadebis Zala da siRrme itvirTa baraTaSvilis lirikam.<br />

galaktionamde nik. baraTaSvili iqca qarTuli poeziis `axal rusTavelad~. swored es Seicno<br />

iliam, rodesac 1858 wels Wabukma poetma Tavisi sulieri Zma aRmoaCina: ekaterine WavWavaZedadianisam<br />

waskiTxad misca nikoloz baraTaSvilis sakuTari xeliT naweri: `bedi qarTlisa~ da<br />

`merani~. koxta afxazis mogonebis meoxebiT, dRes yvela qarTvelma icis, ra gamaognebeli<br />

STabeWdileba moaxdina am Txzulebebma samSoblosagan Sors my<strong>of</strong> iliaze: `TiTqmis erTi kvira<br />

ymawvili hbodavda baraTaSviliT~. isic warmoudgenelia, rom ilias manamde ar waekiTxa<br />

Jurnal `ciskarSi~ dabeWdili baraTaSvilis 4 leqsi (1852 wels), da Semdeg, isev `ciskarSi~, 1858<br />

wels gamoqveynebuli poetis kidev ori leqsi. cxadia, rom damwyeb poetze yvelaze metad<br />

imoqmeda swored poemam `bedi qarTlisa~ da `meranma~.<br />

Cveni azriT, poemis saTauri `bedi qarTlisa~ gansakuTrebuli dramatizmiT ixsneba<br />

Txzulebis bolos, avtoris poziciis gamokveTisas, Tanamedrove qarTveli dedebis<br />

Sefasebisas. s<strong>of</strong>ios suliskveTeba tragikulad aRiqmeba XIX s. 30-iani wlebis bolos, 32 wlis<br />

SeTqmulebis marcxis Semdeg, rodesac nel-nela ikargeba `Svilis~, `mamulis~, `qarTvelobis~<br />

tradiciuli cnebebi.<br />

`bedi qarTlisas~ aRniSnuli Tormettaepedi (`hoÁ, dedano, marad netarno... miTom ras<br />

gvavnebs ucxo tomoba!~), poemis lirikuli CanarTi, eTanxmeba ilias patriotuli lirikis<br />

Sedevris `qarTvlis dedis~ struqturasa da suliskveTebas: `qarTvlis dedis~ teqsti,<br />

pirobiTad, 3 nawilad iy<strong>of</strong>a: I _ 12 taepedi, II _ 6 taepedi, III _ 14 taepedi. pirvel nawilSi<br />

warmodgenilia qarTveli dedisa da gmiris roli warsulSi; meore nawili poetis mowodebaa,<br />

xolo III _ mTlianad qarTvlis dedis `saRmrTo valis~ naTely<strong>of</strong>aa.<br />

baraTaSvilis msgavsad, iliac xSirad poeturi mimarTviT iwyebs leqsebs (`samSoblo<br />

mTebo! Tqveni Svili ganebebT Tavsa...~, `erTs beds qveSa varT, labav, me da Sen~, `qarTvlis<br />

dedao! ZuZu qarTlisa~). baraTaSvilis poeziaSi taepebis dasawyisSi Sorisdebulebis siWarbes<br />

153


ak. gawerelia s. dodaSvilis gramatikuli sistemis didi zegavleniT xsnis (gawerelia 1978: 168).<br />

s. dodaSvilis azriT, Sorisdebuli aris `sulis grZnobelobis anu moZraobis~ gamomxatveli<br />

`nawili sityvisa~. Cveni azriT ki, baraTaSvilis poeziaSi ufro himnografebis enisa da<br />

metyvelebis anarekli unda iyos es Sorisdebulebi da poeturi mimarTvebi.<br />

`qarTvlis deda~ ilias poeziaSi, xTonuri `didi dedis~ analogiurad, sicocxlis<br />

momniWebelic aris da sikvdilis ufalic, rogorc berZnul miTologiasa da literaturaSi<br />

heras saxeSi moiazreboda (canava 2005: 96).<br />

gmiri wminda msxverplia, xolo `qarTvlis deda~ _ am msxverplis aRmzrdeli — es aris<br />

Cveni eris uwmindesi tradicia da vali, romelsac ukve didi xania miTis mniSvneloba mieniWa.<br />

sulieri kavSiri ki enasa da miTs Soris swored metaforiT iqmneba. metaforis saTaves ki xan<br />

enaSi, xan ki miTologiis fantaziaSi eZieben, amitomac aRiarebdnen metaforis Seqmnis or gzas:<br />

logikur-diskursulsa da lingvo-miTologiurs (kasireri 1990: 8). `qarTvlis dedis~<br />

metaforis Seqmnis SemTxvevaSi orive gza igulisxmeba: logikur-sityvieri, semanti kuri<br />

Sinaarsi `dedisa~ gautolda mis uZveles, miTologiur, `didi dedis~ mniSvnelobas, rogorc<br />

sikvdil-sicocxlis gamaerTianebels, gmiris mSobels.<br />

80-ian wlebSi ilia, qarTul Teatrze saubrisas, sagangebod aRniSnavda: `gmiroba, ra<br />

saxisac unda iyos, sulis Ronea da ara xorcisa da amitom gmiris siyvaruli marto suliTve<br />

Roniers SeuZlian. aq xorciels Tvals ver gaaWrevinebT, sulieri Tvali unda~ (`qarTuli<br />

Teatri~, 1886). `poeziis mixvedra aris sulis saqme~, _ werda ilia, romelic `qarTlis dedis~<br />

metaforas ukavSirebda s<strong>of</strong>ios, qarTvel dedebs da amiT baraTaSvilis poeturi sulis<br />

Tanaziari xdeboda.<br />

1858 wlis 15 dekembriT aris daTariRebuli ilias leqsi `qarTvlis dedas~, xolo imave<br />

dRoT leqsi `s...s~ pirveli varianti: `leqsi `s...s~ daweridan male, 30 dekembers, imave<br />

saTauriT dawera man TiTqmis axali leqsi, romelic ilias akademiur gamocemaSi poetis mier<br />

dawunebul leqsebSia Setanili. am leqsis (`s...s~) qaragmis gaxsna da adresatis Zieba karga xania,<br />

sagonebelSi agdebs ilias lirikis mkvlevarT: zogi mas poetis imdroindeli satrfos<br />

aleqsandra (saSa) Caikovskaiasadmi (saSensakasadmi) miZRvnilad miiCnevs, maia niniZe ki ase ar<br />

fiqrobs, rasac savsebiT samarTlianad, damajereblad asabuTebs. misi azriT, es leqsi<br />

`samSoblos~, `saqarTvelos~ eZRvneba da ara satrfos, qaragmiTac am ori sityvidan erT-erTi<br />

unda iyos daqaragmebuli (niniZe 1997: 131).<br />

mogvianebiT mweralma am leqsis avtografi gadaxaza da miawera: `ritorika~. amgvarive<br />

minaweriT: `ritorika~ gadaxazulia 1858 wels dawerili: `pavlovskis parkisaTvis~; aseve<br />

uary<strong>of</strong>iTi konteqstiT moixseniebs sityva `ritorikas~ ilia 1864 wels kirile<br />

lorTqifaniZisadmi miweril baraTSi poema `qarTvlis dedis~ adreuli redaqciis Sefasebisas.<br />

`kacia-adamianSic?!~ axsenebs ilia `ritorikas~ da Tavis sadebiuto kritikul werilSic, 1861<br />

wlis `ciskris~ aprilis nomerSi. vfiqrobT, 1858-1861 wlebSi ilia intensiurad fiqrobs<br />

qarTvel mkiTxvelTan salaparako, saTqmeli masalis ara marto Sinaarsze (`ras vetyvi me Cems<br />

qveyanas?~), aramed — formaze. am formis Ziebisas `bedi qarTlisas~ sada metyveleba, sasaubro<br />

intonacia, dialoguroba, gadaWarbebuli ritorobisagan sruliad Tavisufali, kritikuli,<br />

miukerZoebeli gansja. 1858 wlis Semdeg, nik. baraTaSvilis `bedi qarTlisas~ teqstis<br />

STagonebasa da zemoqmedebas ilias sulze gvidasturebs `aCrdilis~ avtografi, romelic 1859<br />

wlis 26 ianvriT aris daTariRebuli.<br />

`aCrdilis~ cnobili, saboloo, II variantis avtografisagan gansxvavebiT, B avtografs<br />

axlavs `ZRvna~ da bolosityva: `qarTvelTadmi~, romelic Taviseburad exmianeba `bedi<br />

qarTlisas~ miZRvnas: `kaxTa mimarT~. versifikaciuli Tanxvedrac TvalsaCinoa orive<br />

teqstisa: ZiriTadi teqsti orive poemisa 5/4/5-iT aris Sesrulebuli: miZRvna `aCrdilSi~<br />

5/4/5-iT, `bedi qarTlisaSi~ ki _ 5/5/5-iT.<br />

aqve gvinda SevniSnoT sazomis 5/4/5-is Taobaze: ilias mier baraTaSvilisaTvis am erTerTi<br />

sayvareli sazomis, dramatuli SinarsiT datvirTvis Taobaze sagangebod miuTiTeben: ak.<br />

gawerelia, ak. xinTibiZe, T. doiaSvili. 5/4/5 — e. w. `besikuri~ sul sxva Sinaarsis gadmosacemad<br />

iyo momarjvebuli besarion gabaSvilis lirikaSi, baraTaSvilma ki mas sxva datvirTva mianiWa,<br />

magram iqneb isic vifiqroT, rom es sazomi besikis poeziaSic sasuliero mwerlobidan<br />

aRmoCnda: e. w. `abukurasa~ da `ninos sagaloblis~ striqonebis meSveobiT:<br />

`da abukura / axalnergi / sabawmidisaÁ~.<br />

an: `romelsa Sina / mgalobelni / ganmaZlieren~.<br />

an iqneb: baraTaSvilma, qarTuli himnografiisa da sasuliero mwerlobis saukeTeso<br />

mcodnem, TviTon miagno am sazoms besikisagan damoukideblad~?<br />

`aCrdilis~ B avtografSi ramdenimegzis meordeba striqonebi, romelic `bedi<br />

qarTlisas~ cnobili taepis `warvidnen welni mosvenebisa~ perifrazi unda iyos:<br />

`nu SiSob, velo! Sens mSvenier xalxs<br />

154


waruvlen weli Zilis Jamisa~.<br />

(T. XXX)<br />

`warvlen es welni Zilis Jamisa~.<br />

(T. XXXI)<br />

baraTaSvilis `welni mosvenebisa~ da ilias `welni Zilis Jamisa~ identuri cnebebia, rac<br />

qarTvel ers, samwuxarod, drodadro, xangrZlivad eufleba xolme.<br />

gansakuTrebiT sayuradReboa `aCrdilis~ am avtografis XXVI da XXVIII Tavebi, romlebic<br />

Tamar mefes eZRvneba (rogorc cnobilia, `aCrdilis~ saboloo variantSi es Tavebi da Tamar<br />

mefe aRar moixsenieba). `didi Tamari~ `aCrdilis~ am teqstSi `qarTvlis dedad~ igulisxmeba:<br />

`garna Tamaris Zlier saxelma<br />

ganhfanta mtveri saukunebis...~<br />

qarTveli dedis saxesTan erTad, `aCrdilis~ am avtografis naTesaobas `bedi qarTlisas~<br />

teqstTan cxady<strong>of</strong>s is faqtic, rom 1859 wels Jurnal `ciskarSi~ (# 10) gamoqveynda poemis<br />

mxolod VI Tavi (`Cveno aragvo...~), saTauriT `aragvi~ (sakuTari poemidan `aCrdili~). ilias<br />

striqonebi:<br />

`ras veZebdi me?.. Cem qveynis warsuls,<br />

Sen win daRupul Cem Zvelsa mamuls...~<br />

iraklisa da solomonis droindeli aragvispiris aRdgenis cdaa. saqarTvelos, rogorc<br />

satrfos, ise Sehyurebs aCrdili B avtografis mixedviT (T. VII):<br />

sul saqarTvelo moCanda Sorsa...<br />

da is moxuci, rogorc satrfosa,<br />

TvaliTa sWamda, TrToliT umzerda<br />

da ufro, ufro guli uZgerda...<br />

es trfiali, rogorc m. niniZec miuTiTebs, samSoblos ekuTvnis, xolo leqsSi `s...s~,<br />

rogorc Cven vfiqrobT, konkretul qaTvel qals, _ s<strong>of</strong>io leoniZes eZRvneba.<br />

s<strong>of</strong>io, metaforulad, qarTvlis dedaa, misi konkretuli saxe. sxva saqmea, rom es<br />

metafora Semdgom, XIX s. II naxevarsa da XX s-Si qarTvelma erma erTgvar simbolod aqcia, mas<br />

sakuTari erovnuli TviTSegnebis gamoxatvis funqcia mianiWa.<br />

qarTvelTa didi dedis — Tamaris — droindeli istoriuli suraTi cocxldeba ilias<br />

dramatul poemaSi `qarTvlis deda~, romlis I variants `deda da Svili~ uwoda poetma.<br />

`qarTvlis dedis~ saboloo variantSi (1871) Secvlilia am dramis epigrafic: `sjobs<br />

sicocxlesa nazraxsa sikvdili saxelovani~ nacvlad, aris: `gagviZex, bero mindiav...~ albaT,<br />

imitom, rom xalxis xma, jaris simReriT poemaSi gamoxatuli, gansakuTrebiT moswonda ilias.<br />

avtors surda, xalxis xma gaeZlierebina da mkacri da sastiki bediswerisaTvis sikvdilis arad<br />

Camgdebi xalxi daepirispirebina. ara mxolod zogadad idealia faseuli da saocnebo<br />

avtorisaTvis, aramed, konkretulad, am idealis ganmaxorcielebeli qarTveli.<br />

ilias dramatuli poema `qarTvlis deda~ klasicisturi dramaturgiis principebs<br />

eyrdnoba da misi gmirebic: deda da kiazo saxe-ideebi arian, msjeloba-Sefasebaze<br />

damyarebulni. amJamad Cven gvsurs yuradReba gavamaxviloT msxverplSewirvis obieqtis<br />

Taviseburebaze, erTi mxriv, poema `qarTvlis dedisa~ da, meore mxriv, `aCrdilis~ avtografis<br />

`ZRvnis~ mixedviT. Tu poemis gmiri dedis mier Svilis msxverplad Sewirvis motivacia emTxveva<br />

kiazos mier TviTSewirvis motivacias — patriotizms, mamulis dacvas, momavlis gadarCenas,<br />

`aCrdilSi~ poeti Seswiravs mkiTxvels Tavis Txzulebas. poetur sityvas, romelsac avtori<br />

Tavis `pirmSos~, `Zes~ uwodebs. `aCrdili~ marTlac pirmSo, pirveli poemaa poetisa: pirveli<br />

epikuri Txzuleba, romelic, Cveni azriT, `bedi qarTlisas~ sulieri ganwyobilebis<br />

gagrZelebaa. `aCrdilis~ B avtografSi vkiTxulobT:<br />

ZRvna<br />

miiReT, Cemo megobrebo, pirmSo Ze Cemi<br />

axlad Sobili, nugeSis da imedT momcemi!..<br />

igi mogiTxrobT Cemsa tanjvas da Cemsa fiqrsa,<br />

ra mamis cremli zed atyvia loyebzed Svilsa.<br />

ueWvelia, rom `mama~ poetia, xolo _ `Svili~ _ Txzuleba. ToTxmetmercvledis 5/4/5<br />

misadageba dramatuli SinaarsisaTvis iliam pirvelad `aCrdilis~ `ZRvnaSi~ 1859 wels scada,<br />

xolo Semdeg am metriT dawera poema `qarTvlis deda~, sadac es sazomi aris `Sinaganad<br />

motivirebuli da masalis specifikiT ganpirobebuli~ (doiaSvili 1999: 354). amave sazomiT aris<br />

155


Sesrulebuli 1860 wels ilias daumTavrebeli poema, romelsac, pirobiTad [�`irakli~] hqvia,<br />

SesaZloa, mas `mama da Svili~ vuwodoT, radgan fragmentSi mxolod es ori personaJi<br />

monawileobs. sagulisxmoa rom mama, qarTvlis dedis msgavsad, orgvar siyvaruls Soris eZiebs<br />

arCevans:<br />

`su! veRar SevZel or siyvarulT erTad tareba:<br />

erTi RvTisadmi da meore TviT Cem Zisadmi~.<br />

ukvdavebas irakli im wignSi eZebs, `romlisac aso varskvlavebia~. varskvlavTa, mTiebTa<br />

Soris sakuTari adgilis Zieba romantikosTa idealebisaken gvibiZgebs. safiqrebelia, rom<br />

bediswerisa da gangebis urTierTdapirispirebis problemam ubiZga ilias 1860 wels, eTargmna<br />

baironis `kaenisa~ da `manfredis~ nawyvetebi , 1859-60 wlebSi ki _ lermontovis `mwiri~ da sxva<br />

romantikuli leqsebi. romantikul da antiklasicistur dramaSi, antikuri tragediebis<br />

msgavsad, aqtualuria mamebisa da Svilebis damokidebuleba, idealebisadmi erTguleba. ilias<br />

1859-1860 wlebis SemoqmedebaSi erTmaneTs gauTanabrda eris sulieri Tvalis asaxelad poetis<br />

mier sakuTari qmnilebis msxverplad Sewirvis aucilebloba da dedis mier Svilis<br />

mamulisaTvis msxverplSewirvis gardauvaloba: `sityvisa~ da `Zis~ gaTanabreba `aCrdilis~<br />

avtografsa da dramatul poemebSi mkiTxvelis sulis ganwyobilebis gamowvevas emsaxureba.<br />

ilias naklebad cnobili werili `(kargad wakiTxva wasakiTxisa)~ gviCvenebs, rom mwerali<br />

did mniSvnelobas aniWebda teqstis msmenelamde mitanis xelovnebas: `xma-Sewyobilad gamoTqma<br />

sityvisa, Tu mTlad musika ar aris, misi erTi dargia mainc, radgan mis kanons cotad Tu bevrad<br />

eqvemdebareba~. saRmrTo werilis eklesiaSi kiTxvis xelovnebazea yuradReba gamaxvilebuli.<br />

iliam wakiTxvis xelovneba Tavis dramatul poemaSic `qarTvlis deda~ gamoikveTa, rodesac igi<br />

`sam xmas~ dauqvemdebara: dedis, Svilisa da jaris xmebs. `irakli~ ki mamisa da Svilis xmebs<br />

eyrdnoba mxolod, igi dausrulebeli poemaa, Targmansa da originalur Txzulebas Soris<br />

zRvargadaulaxavi. `iraklis~ teqsti erTgvari safexuria poema `qarTvlis dedis~ saboloo<br />

variantisaTvis.<br />

rogorc cnobilia, xelovnebis qmnileba CarTulia aRmqmeli subieqtis cnobierebaSi.<br />

amave dros, is monawileobs istoriis obieqtur msvlelobaSic. mxatvruli Txzuleba<br />

ukukavSirSia Tavis adresatTan da am faqts, Cans, ukavSirdeba misi gamZleoba droSi da ama Tu<br />

im epoqisaTvis (agreTve — erTi da imave epoqis adamianebisaTvis) gansxvavebuli informaciis<br />

miwodeba.<br />

CvenTvis, XXI saukunis mkiTxvelisaTvis poema `qarTvlis dedis~ dasasruli<br />

msxverplSewirvis, TviTSewirvis dausrulebel molodinad qceula, romelic Cveni eris<br />

maradiuli arsebobis aucileblobas ganapirobebs.<br />

damowmebani:<br />

doiaSvili 1999: doiaSvili T. ilias leqsTwyoba. `literaturuli Ziebani~. XX, Tb.: 1999.<br />

gawerelia 1978: gawerelia ak. rCeuli nawerebi. t. II, Tb.: `merani~, 1978.<br />

canava 2005: canava r. miToritualuri modelebi, simboloebi antikur mwerlobaSi da qarTul<br />

literaturul-eTnologiuri paralelebi. Tb.: `logosi~, 2005.<br />

Кассирер 1990: Кассирер Э. Сила метафоры. В кн.: Теория метафоры. М.: "Прогресс", 1990.<br />

niniZe 1997: niniZe m. madlis wyaro. Tb.: 1997.<br />

156


ilias bediswera<br />

levan bregaZe<br />

ocdaoTxi wlis ilia WavWavaZe 1861 wlis oqtomberSi wers usaTauro leqs-Sedevrs `Cemo<br />

kalamo, Cemo kargo, rad gvinda taSi~ (daibeWda 1863 wels, `saqarTvelos moambis~ 1-Si),<br />

romelSic Tematizebulia misi damokidebuleba im faqtTan, rom mSobeli xalxis erT nawils igi<br />

samSoblos moZuled Seuracxavs:<br />

`Cemzed amboben: is siaves qarTvlisas ambobs,<br />

Cvens cuds ar malavs, eg xom cxadi siZulvilia!~<br />

(WavWavaZe 1951: 75).<br />

ram gamoiwvia aseTi risxva axalgazrda poetis mimarT? jer xom arc `kacia-adamiani?!~-a<br />

dawerili, arc `bednieri eri~, arc `ra vakeTeT, ras vSvrebodiT~, romlebSic mSobeli xalxis<br />

naklovanebaTa kritikam mwvervals miaRwia. jerjerobiT (am leqsis daweris droisTvis) ilias<br />

xelidan gamosul im mraval `aRmaSfoTebel~ teqstTagan, romelTac SeZres qarTvelobis guli<br />

da goneba, sazogadoebisTvis mxolod kritikuli statia `oriode sityva Tavad revaz Salvas<br />

Zis erisTavis kazlovis-mier `SeSlili~-s Targmnazeda~ aris cnobili; igi `Cemo kalamos...~<br />

daweramde ramdenime TviT adre gamoqveynda.<br />

`oriode sityvaSi~ ukve mkafiod igrZnoba, rom misi avtori aramarto qarTuli anbanis,<br />

aramed cxovrebis modernizaciis mosurnea, modernis momxrea, rac yvelgan da yovelTvis<br />

winaaRmdegobas awydeba konservatorTa mxridan.<br />

citata `oriode sityvidan~:<br />

`rac mama-papas uqnia, is Cven unda vqnaTo, _ eg CineTis filos<strong>of</strong>ia aris; Tu magas<br />

mivyeviT, Cvenc CinebsaviT SevsdgebiT erT alagzed da win fexs veRar wavsdgamT~ (WavWavaZe<br />

1953: 12).<br />

sami wlis Semdeg `kacia-adamianSic~ amasve imeorebs:<br />

`marto qveyanaa, mkiTxvelo, daurRveveli, da erTi lamazi, gonieri qarTvelis andaza: `is<br />

urCevnia mamulsa, rom Svili sjobdes mamasa~, Torem `nu daagdeb Zvelsa gzasao~ _ es<br />

CineTidam Semogvepara da rasac CineTis feri adevs, is, rasakvirvelia, dairRveva...~ (WavWavaZe<br />

1950: 220).<br />

sityva `moderns~ ilia WavWavaZe ar xmarobs. giorgi kankavas dakvirvebiT, imJamad<br />

qarTul enaSi modernis Sesatyvisi gamoTqma y<strong>of</strong>ila `gamocvlili dro~; mas iyeneben<br />

`Zvelebic~ da `axlebic~, oRond maTi damokidebuleba am movlenis mimarT, bunebrivia,<br />

erTmaneTisgan gansxvavebulia (giorgi kankavas sityviT, `uTuoa, rom `Zvelebma~ saTanadod,<br />

mTeli siRrmiT ver Seafases `gamocvlili drois~ raoba da mniSvneloba qarTvelobis<br />

arsebobis Tu warmatebis saqmeSi~. _ kankava 2001: 30). mkvlevaris SetyobiT, `gamocvlili<br />

drois~ cneba mTavaria ilias saazrovno sistemaSi~ (iqve).<br />

yvelaze aRmaSfoTebeli ilias oponentTaTvis albaT devizis _ `rac mama-papas uqnia, is<br />

Cven unda vqnaT~ _ `CineTis filos<strong>of</strong>iad~ (anu umarTebulo mowodebad) gamocxadeba unda<br />

y<strong>of</strong>iliyo, Tumca amaze isini TavianT sapasuxo werilebSi sityvas ar Zraven, dumiliT uvlian<br />

mas gverds.<br />

(mxolod erTgan, barbare jorjaZis pasuxSi, igrZnoba faruli dapirispireba am<br />

TvalsazrisTan. mxedvelobaSi gvaqvs es adgili ilias oponentis statiis pirvelive<br />

winadadebidan: `...Cven movmdinareobT mamapapaT Cveulebazed da umaRles poezias, gina<br />

filas<strong>of</strong>ias vpovebT umetesad saRmrTo wignebSi...~. _ jorjaZe 1988: 127. xazgasma Cvenia. _ l.<br />

b.).<br />

am principul sakiTxze Wabuk poetTan mopaeqreTa dumilis mizezi SeiZleba is iyos, rom<br />

`oriode sityvis~ bolos ilia WavWavaZe mkafiod acxadebs: `sami RvTaebrivi saunje dagvrCa<br />

Cven mama-papaTagan: mamuli, ena da sarwmunoeba, Tu amaTac ar upatroneT, ra kacebi viqnebiT, ra<br />

pasuxs gavscemT STamomavlobas?~ (WavWavaZe 1953: 26-27).<br />

oponentebs SeeZloT ekiTxaT, Tuki mama-papis gza davagdeT, mama-papaTagan datovebul<br />

saunjes rogorRa vupatronoTo? razedac ilias mouwevda ganemarta maTTvis Sinagani<br />

winaaRmdegobis, viTarca mamoZraveblis, mniSvneloba progresisaTvis sazogadod, xolo, am<br />

SemTxvevaSi winaparTagan datovebuli saunjis saTanadod, drois Sesaferisad mosavlelad da<br />

sapatroneblad.<br />

yvelaze sagulisxmo leqsSi `Cemo kalamo...~ mSobeli xalxisa da mSobeli qveynisadmi<br />

ilias ambivalenturi damokidebulebaa. igi ar uary<strong>of</strong>s, rom mas raRac sZuls mis Tanamedrove<br />

samSobloSi, magram iqve dasZens, kargi guli maSinve grZnobs `am siZulvilSi raodenic<br />

siyvaruliao~ (WavWavaZe 1951: 75). xolo ra sZuls da ra uyvars mas samSobloSi, mkafiod<br />

gamoTqva poetma am leqsis avtografis minawerSi:<br />

`exlandeli qarTveli rom Zaliana mZuls, amiT vamtkiceb, rom saqarTvelo Zalian<br />

miyvars~ (WavWavaZe 1951: 455).<br />

157


saerTod, ilias uyvars da exerxeba ambivalenturi, winaaRmdegobrivi gancdebis<br />

gadmocema, romlebic antonimebiT gamoixatebian da paradoqsis forma aqvT (gavixsenoT<br />

`gulSi raRac mziani Crdili iyo~ _ `glaxis naambobidan~ [WavWavaZe 1950: 80], Sdr. `..da imis<br />

mzian CrdilebSi...~ _ `bazaleTis tbidan~ [WavWavaZe 1951: 104]; an kidev: `magram Tu naRvels<br />

mohbers daCagruls, uku-hyris kidec, viT Rrubels qari~ _ `kako yaCaRidan~ [WavWavaZe 1951:<br />

159]).<br />

`Cemo kalamoSi~ Tematizebuli es siZulvil-siyvaruli gasdevs bolomde ilia WavWavaZis<br />

cxovrebasac da Semoqmedebasac _ es misi bedisweraa. amis gamo am leqsis mniSvneloba<br />

gansakuTrebulia rogorc ilia WavWavaZis Semoqmedebis, ise mTeli qarTuli poeziisTvisac.<br />

modernis epoqis (`gamocvlili drois~) umniSvnelovanesi maxasiaTebelia moZraoba, is<br />

Tviseba, riTac moderni TvalsaCinod gansxvavdeba uZraobisken, stagnaciisken midrekili<br />

premodernisagan. `oriode sityvaSi~ vkiTxulobT:<br />

`baironis gmirebi kazlovis berisaviT ar knavian da Civian, raTa nugeSi sces vinme, (...)<br />

isini ar Seekedlebian monastris kedlebsa mosasveneblad, imaT sul moZraoba undaT~<br />

(WavWavaZe 1953: 10. xazgasma Cvenia. _ l. b.), xolo imave xanebSi daweril, Tumca mogvianebiT<br />

gamoqveynebul, `mgzavris werilebSi~ igi am azrs, anu moZraobis mniSvnelobas, ase ganmartavs<br />

bunebis movlenaTa simbolikis moSveliebiT:<br />

`didebulia [myinvari], myudro da mSvidobiani, magram (...) ar maRelvebs, maciebs da ar<br />

maTbobs. (...) qveynis yayani, qveynis qariSxali, qrolva, qveynis av-kargi mis maRals Sublzed erT<br />

ZarRvsac ar aatokebs. (...) ganzed gamdgara, miukarebelia. (...) myinvari did getes magonebs da<br />

Tergi ki mrisxane da Seupovars baironsa. netavi Sen, Tergo! imiTi xar kargi, rom mousvenari<br />

xar. aba patara xans dadeg, Tu myral gubed ar gardaiqce da eg Seni saSiSari xmauroba bayayebis<br />

yiyinzed ar Segecvalos. moZraoba da marto moZraoba aris, Cemo Tergo, qveynis Ronisa da<br />

sicocxlis mimcemi...~ (WavWavaZe 1950: 20-21).<br />

amrigad, SeiZleba davaskvnaT, rom `mamebis~ brZola ilias winaaRmdeg, arsebiTad,<br />

modernis winaaRmdeg brZolaa.<br />

oponentebisTvis aSkara iyo meore mxarec ilias ms<strong>of</strong>lmxedvelobisa _ misi liberalizmi<br />

(`is liberali, burTiviT mrgvali...~, dawers mis Sesaxeb mogvianebiT grigol orbeliani. _<br />

orbeliani 1959: 151), ris gamoc ilia miuRebeli iyo ara marto konservatori `mamebis~, aramed<br />

social-demokrati `SvilebisTvisac~.<br />

imave `mgzavris werilebSi~ vkiTxulobT:<br />

`sityvam `revolucia~ ar SegaSinos, mkiTxvelo! revolucia imisTvis aris gaCenili, rom<br />

mSvidobianoba moaqvs. Rvino jer unda aduRdes, airios-dairios da mere dawmndeba xolme. esea<br />

yvelaferi am qveyanazed~ (WavWavaZe 1950: 11).<br />

magram social-demokratebma kargad icodnen, rom es is revolucia ar iyo, rasac isini<br />

eswrafodnen. ilias liberalizmi, yovlad miuRebeli ram imdroindel socialdemokratTaTvis,<br />

mkafiod Cans mis am sityvebSi:<br />

`...kerZo sakuTreba jer kidev qvakuTxedad udevs aramcTu mTels saxelmwifurs da<br />

sazogadoebur wyobas ruseTisas, aramed mTels cxovrebas dawinaurebul qveynebisas mTel<br />

dedamiwis zurgze. (...) kerZo sakuTreba, samarTlianad Tu usamarTlod, Cvenda sabednierod Tu<br />

saubedurod, jer kidev did xans iqneba dids pativSi da mis sarbielze Zalmomreoba,<br />

erTmaneTze miseva, vinc gind iyos, iafad ar daujdeba~ (WavWavaZe 1957: 279-280).<br />

istoriam savsebiT daadastura ilia WavWavaZis am Tvalsazrisis marTebuloba. am<br />

striqonebis daweridan TiTqmis asi wlis Semdeg Cven Tvalwin kraxiT damTavrda kerZo<br />

sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli grandiozuli eqsperimenti, ideologiurad, politikurad<br />

da ekonomikurad maqsimalurad uzrunvely<strong>of</strong>ili sabWoTa kavSirsa da `socialisturi banakis~<br />

sxva qveynebSi.<br />

* * *<br />

bernSi guverniorad muSaobisas axalgazrda hegels Sveicariis alpebSi umogzauria da<br />

Tavisi STabeWdilebebi dRiurSi Cauweria. am Canawerebze dayrdnobiT arseni guliga wers:<br />

`mudmivi TovliT dafarulma goliaTma mTebma hegeli gulgrili datova... filos<strong>of</strong>oss,<br />

romlis azrebic mTlianad daepyro saukunis mCqefare politikur da sulier cxovrebas,<br />

alpebis landSaftis uZravi didebuleba ar itacebs, is arc siwynares eZebs da arc mosvenebas,<br />

da mTeli guliT xarobs, roca bunebaSi iseT raRacas aRmoaCens, rac misi azrebis daucxromel<br />

mdinarebas Seesatyviseba. ase gaixara man raixenbaxis CanCqeris xilvisas. aq yovelive moZraobs,<br />

da, Tumca gveCveneba, TiTqos Cven Tvalwin sul erTi da igive suraTia, sinamdvileSi igi<br />

ganuwyvetliv icvleba~ (guliga 1970: 26).<br />

ilia WavWavaZis `mgzavris werilebSic~ bunebis movlenebisadmi aseTive damokidebulebaa<br />

gamJRavnebuli _ yvelas kargad gvaxsovs qrestomaTiuli `myinvarisa da Tergis<br />

dapirispireba~ (zemoT nawilobriv citirebuli).<br />

26 wlis hegelisa da 24 wlis ilia WavWavaZis msgavsma sulierma ganwyobam, bunebis<br />

movlenebisadmi maT msgavs damokidebulebaSic iCina Tavi. orive erTnairad `kiTxulobs~<br />

158


landSafts, orive simboloebis erTi da imave leqsikoniT sargeblobs, orive boboqari<br />

cxovrebisTvis aris dabadebuli...<br />

damowmebani:<br />

guliga 1970: Гулыга А. Гегель. М., 1970.<br />

kankava 2001: kankava g. ilias erovnuli cnobierebis Taviseburebis gamo. Jurn. `saguramo~, 2001,<br />

1.<br />

orbeliani 1959: orbeliani g., TxzulebaTa sruli krebuli. Tb., 1959.<br />

WavWavaZe 1951: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. 1. Tb., 1951.<br />

WavWavaZe 1950: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. 2. Tb., 1950.<br />

WavWavaZe 1953: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. 3. Tb., 1953.<br />

WavWavaZe 1957: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. 9. Tb., 1957.<br />

jorjaZe 1988: jorjaZe b. rCeuli Txzulebani. Tb., 1988.<br />

159


venera kavTiaSvili<br />

ilia WavWavaZisa da goThold efraim lesingis esTetikuri naazrevis<br />

tipologiisaTvis<br />

rodesac ori sxvadasxva qveynis Semoqmedis esTetikuri naazrevis tipologiurobaze<br />

vsaubrobT, pirvel rigSi yuradReba unda gamaxvildes im socialur-politikur da kulturul<br />

garemoze, romelSic maT uxdebaT moRvaweoba, radgan garemo pirobebis msgavseba problemaTa<br />

da azrovnebis msgavsebasac iwvevs da Semdeg — im komunikaciebze, romlebic am qveynebsa da<br />

pirovnebebs Soris arsebobs, Tu, rasakvirvelia, aseTsac aqvs adgili. is, rom germania<br />

imTaviTve saqmis kursSi iyo, Tu ra procesebi mimdinareobda saqarTveloSi, amas mowmobs is<br />

oTxi wigni, romelic me-18 saukuneSi saqarTvelos Sesaxeb germaniaSi gamoica. aqedan ori Cven<br />

movipoveT germaniis biblioTekebSi. esenia: `Geschichte des Unruhen in Persen und Georgien~<br />

(sparselebsa da saqarTvelos Soris SfoTis istoria), romelic 1755 wels frankfurtSi<br />

gamoica da `Kurze Geschichte des Prinzen Heraklius und des gegenwärtigen Zustandes von Georgien~ (princ<br />

ereklesa da Tanamedrove saqarTvelos viTarebis mokle istoria), gamocemuli laipcigSi 1793<br />

wels da kidev: Tavad lesingis cnobili drama `mina fon barnhelmi~, sadac metad saintereso<br />

miniSnebebia saqarTveloze. kerZod, piesis mTavari moqmedi gmiris, maior telhaimis msaxur<br />

iusts vaxmistri verneri ekiTxeba: `Hast du von Prinzen Heraklius gehört?~ (gsmenia rame princ<br />

erekleze?), xolo iustis pasuxze — araferio, metad mniSvnelovania vaxmistris replika:<br />

`etnsch, ich glaube, du liesest ebensowenig die Zeitungen als die Bibel~ (adamiano, vfiqrob, iseve iSviaTad<br />

kiTxulob gazeTebs, rogorc biblias) (lesingi 1954: 52). aqedan Cans, rom lesingisdroindel<br />

germanul presaSi xSirad ibeWdeboda cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. amas adasturebs<br />

vernerisave momdevno msjeloba. igi mefe erekles moixseniebs, rogorc `groβen elden~-s — did<br />

gmirs, romelmac `daimorCila sparselebi~ (`den Persen weggenommen~) da `am dReebSi otomanTa<br />

portas karibWesac Selewavs (`nächsten Tage die ottomanische Pforte einsprengen wird~). mas gadauwyvetia<br />

aRmosavleTSi wasvla, `misi mefuri udidebulesobis~ (Seiner Königleichen Hoheit) (lesingi 1954: 52)<br />

armiaSi Caricxva da otomanTa winaaRmdeg brZola. verneris mTeli am msjelobidan naTlad<br />

ikveTeba dasavleTSi Seqmnili swori azri qarTvelTa ganmaTavisuflebel brZolebze<br />

aRmosavleTis Zlieri dampyrobluri qveynebis winaaRmdeg. am azrs axmianebs swored lesingi<br />

da es aris am SemTxvevaSi CvenTvis umTavresi.<br />

rac Seexeba ilia WavWavaZes, igi zedmiwevniT kargad icnobda Zveli da Tavisi<br />

Tanamedrove evropuli literaturis, filos<strong>of</strong>iis, ekonomikis, sociologiis da sxva sferos<br />

met-naklebad mniSvnelovani warmomadgenlebis naRvaws, magram xazgasmiT unda iTqvas, rom misi<br />

gansakuTrebuli interesis sagans germanuli klasikuri literatura warmoadgenda, rasac<br />

Tavisi obieqturi mizezebi hqonda. kerZod, me-19 saukuneSi germaniis klasikuri filos<strong>of</strong>ia da<br />

literatura mTeli evropisa da ruseTis mowinave moazrovneTa yuradRebis centrSi iyo<br />

moqceuli da gansazRvravda kidec axal mimarTulebebs. bunebrivia, es procesi SeumCneveli ar<br />

darCeboda peterburgSi ganaTlebamiRebuli iliasaTvis, magram am interess bunebrivad da<br />

SesaZlebelia, qvecnobieradac gansazRvravda ucxoel dampryrobTa mudmivi SemosevebiTa da<br />

ruseTis imperiis Zlieri wnexis qveS moqceuli saqarTvelosa da ocdaaTwliani omebiT<br />

gapartaxebuli germaniis politikur-ekonomikuri da kulturuli dakninebiT nasazrdoebi<br />

zneobrivi simdable, ramac am erebis Sinagani daSla-daqucmaceba gamoiwvia. swored<br />

analogiuri istoriuli konteqstiT gamowveuli sazogadoebrivi cxovrebis im tipologiuri<br />

SesabamisobiT unda aixsnas holderlinisa da ilia WavWavaZis mier sakuTari qveynebis<br />

mdgomareobis Sefasebis msgavseba. holderlinis hiperioni swers belarmins: `mware sityvaa,<br />

magram mainc unda vTqva, radgan WeSmaritebaa: me ver warmomidgenia sxhva xalxi, romelic ufro<br />

dafleTili (zerriβner) iyos, vidre germanelebia. xelosans xedav aq, magram ara adamianebs,<br />

moazrovneebs, magram ara adamianebs, moZRvrebs, magram ara adamianebs, batonebs da msaxurebs,<br />

axalgazrdebs da moxucebs, magram ara adamianebs. gana es ar hgavs brZolis vels, sadac sxeulis<br />

yvela nakvTi nakuwebad erTmaneTze hyria, maSin, roca macocxlebeli sisxli miwaSi Jonavs~<br />

(holderlini 1966: 635). aki iliac moTqvamda, rom saqarTveloSi `arian Tavadni, aznaurni,<br />

mRvdelni, vaWarni, glexni, Cinianni da uCinoni — yvelani arian da qarTveli ki arsad aris... vai<br />

im xalxs, romelsac saerTo ZarRvi gauwyda, vai im qveyanas, saca saerTo ZarRvSi sisxli<br />

gaSra...~ (WavWavaZe 1991: 163, 165). aseT viTarebaSi ilias Sexedulebebze ar SeiZleba Rrma kvali<br />

ar daeCnia germanul literaturas, romlis erT-erTi umTavresi sazrunevi swored erovnuli<br />

mTlianoba iyo. amitomac aqtiurad iyenebda igi germaneli korifeebis naazrevs da mxatvruli<br />

praqtikis gamocdilebebs. maT Soris ki, uwinares yovlisa, aRsaniSnavia misi mimarTeba<br />

germanuli ganmanaTleblobis uTvalsaCinoes warmomadgenelTan — lesingTan. lesings,<br />

rogorc `gonebis saukunis~ Svils, adamianobis umTavres ganmsazRvrelad azrovneba miaCnda da<br />

werda: `didxans icocxlo, ar niSnavs, rom mravali weli icxovro, xolo didxans Tu giazrovnia,<br />

didxansac gicocxliao~ (ritceli 1966: 320. amas unda daematos brZolis is uSreti vneba, ramac<br />

haines aTqmevina: `igi (lesingi v.k.) Tavisi drois cocxali kritika iyo da mTeli misi cxovreba<br />

160


polemikas warmoadgenda~ (haine 1962: 86). cxadia, es sityvebi mTlianad esadageba ilia<br />

WavWavaZis pirovnul xats da aseTi sulieri Tanaziarobac, garemo pirobebTan erTad,<br />

gansazRvravda maTi azrovnebis tipologiurobas.<br />

lesingma ukve 24 wlis asakSi gansazRvra Tavisi socialur-politikuri da SemoqmedebiTi<br />

mizani, rac mokled Semdegi sityvebiT gamoxata `Die edelste Beschäftigung des Menschen ist der Mensch~<br />

(adamianis ukeTilSobilesi saqme adamiania). iliamac Tavisi samoRvaweo mizani adamianebs<br />

daukavSira: `Cveni saqme saqarTvelos xalxis cxovrebaa. misi gamomjobineba Cveni pirveli da<br />

ukanaskneli survilia~ (WavWavaZe 1991: 129). am `gamomjobinebisaTvis~ maTi brZola Tu<br />

meamboxuri suliskveTebiT daiwyo (gavixsenoT ilias `mgzavris werilebi~ da lesingis `samuel<br />

henci~ da `spartavi~, romelic aRar daumTavrebia, radgan Seicvala azri da cxovrebis<br />

humanistur-demokratiul safuZvelze mowyobisaTvis adamianTa moralur-inteleqtualuri<br />

srulqmna miiCnia, ramac Tavisi asaxva hpova kidec TxzulebaSi `adamianuri modgmis aRzrda~.<br />

aseve evoluciuri gardaqmnebisaken gadaixara mogvianebiT iliac. igi safuZvlianad rom<br />

icnobda lesingis Semoqmedebas, es kargad Cans Tavis werilebSi misi naazrevis citaciiT, xolo<br />

statiaSi `ra mizezia, rom kritika ara gvaqvs~ igi wers: `Cveni swavlulni, ganaTlebulni<br />

darvinis Teorias zedmiwevniT gacodineben, hegelis esTetikas, lesingisa da tenis<br />

filos<strong>of</strong>ias xelovnebisas xelisguliviT gadagiSlian... erTs pawawina leqss ki Cvenis<br />

romelime poetisas ver gauZRvebian, rogorc rigia~ (WavWavaZe 1991: 344) (es seni xSir<br />

SemTxvevaSi dResac ganukurnebelia).<br />

lesingis esTetikuri naazrevis mwvervals warmoadgens misi ori Sroma: `laokooni, anu<br />

ferwerisa da poeziis sazRvrebisaTvis~ da `hamburgis dramaturgia~. `laokoonSi~ igi<br />

akritikebda bualosa da rasins, maT kvalad ki germaniaSi franguli klasicizmis epigon<br />

gotSeds, rogorc sakaro klasicizmis Teoretikosebs, romlebsac TavianTi esTetikis<br />

amosavlad aurCeviaT horaciusis gamoTqma _ `upictura poesis~ (poezia mxatvrobis msgavsia). es,<br />

unda iTqvas, rom maT mxolod abstraqtul-racionalisturad esmodaT, rac garegani formis<br />

mSvenierebasa da sagnis calkeul nawilTa harmoniulobaSi gamoixateboda. amas lesingma<br />

daupirispira Sinaarsis, grZnobis, gancdis momenti da amis safuZvelze gaavlo paralelebi<br />

poeziasa da ferweras Soris. man, miuxedavad asasaxad gamoyenebuli masalis da saSualebebis<br />

sxvadasxvaobisa, xelovnebisa da literaturis yoveli dargis saerTo amocanad `ideis saxeSi~<br />

(sinnliches Bild) gadmocema miiCnia, xolo poezias upiratesoba mianiWa, rogorc dinamiurs,<br />

moZravs, droSi ganviTarebads ferweris statikurobasTan SedarebiT.<br />

Tu gavixsenebT ilias `pasuxs~ da statias _ `werilebi literaturis Sesaxeb~, igi<br />

mTlianad iziarebs lesingis aRniSnul mosazrebebs da Tavis Sexedulebebs `laokoonSi~<br />

ganviTarebuli azris Sesabamisad ayalibebs. kerZod, `pasuxSi~ wers: `xelovneba aris<br />

ganxorcieleba saxeSi ideisa, azrisa. musika, mxatvroba, poezia — eseni sul saxeSi gamoTqvamen<br />

ideas, mxolod imiT ganiy<strong>of</strong>ebian, rom Tavisi ideis gamosaTqmelad sxvadasxva masalas xmaroben<br />

— musika —xmasa, mxatvroba — xazsa, poezia — sityvebsa~ (WavWavaZe 1991: 34).<br />

lesingi, bualos Teoriis sapirispirod, romelic sakaro cxovrebis Seswavlas da mis<br />

asaxvas saxavda xelovnebis miznad, iRwvoda cxovrebiseuli movlenebis Rrmad Seswavlisa da<br />

misi asaxvisaTvis. amitomac germanuli literaturisaTvis inglisuri da kerZod, Seqspiris<br />

dramebs miiCnevda ufro sasargneblod, vidre frangi klasicistebisaTvis mibaZvas. iliac<br />

ebrZoda ra sentimentalur mimarTulebas, rogorc uvargiss da arafris momcems Cveni<br />

literaturisaTvis, moiTxovda cxovrebis morevSi SeWras, misi av-kargis gamowvilviT<br />

Seswavlas da mxolod mis asaxvas literaturaSi. igi gadaWriT ambobda: `Tvalni ze zecisa da<br />

qveynis saidumloTa mxedvelad, yurni zesknelisa da qvesknelisa ucnaur xmaTa msmenelad,<br />

xelni cisa da qveynis majiscemis Semtyvebrad da ena yovlisa amis aRmomTqmelad da<br />

mTargmnelad~ (WavWavaZe 1991: 31).<br />

mxatvorobasTan SedJarebiT poezias imitomac aniWebda upiratesobas, rom mxatvrovbas<br />

mxolod xilulis asaxva SeuZlia, poezias ki xilulisac da uxilavisac da roca igi klod<br />

keliuss ekamaTeba miltonis `dakarguli samoTxis~ gamo, wers: `...Tu Cemi xorcieli Tvalis (das<br />

leibliche Auge) xilvis sfero iqneboda Cemi Sinagani Tvalis (das innerliche Auge) xilvis sferos<br />

ganmsazRvreli, Cems Rirsebad CavTvlidi pirvelis dakargvas, oRondac am SezRudulobisagan<br />

gavTavisuflebuliyavio~ (lesingi 1954: 246). aki iliac or Tvals ganasxvavebda — garegansa da<br />

Sinagans, suliersa da xorciels. amisi brwyinvale magaliTia oTaraanT qvrivis usityvo<br />

mwuxareba, razec ilia wers: `...amas marto Tvali gulisaRa Tu xedavda da yuri gulisa Tu<br />

ismenda... xorcieli smena, xorcieli xedva amisi uRonoao~ (WavWavaZe 1988: 294). igive azrs<br />

araerTgzis aviTarebs `werilebSi Teatrze~ (`gaviyareniT~, `vefxistyaosnis gmirebTan ninos<br />

Sedareba), sadac daaskvnis: `CvenSi xorcieli Tvali ufro moqmedebs, vidre Tvali sulisao~<br />

(WavWavaZe 1991: 327).<br />

raki orive SemoqmedisaTvis mTavari cxovrebis Rrma Seswavla iyo Tavisi av-kargiT da<br />

Semdeg misi maRalmxatvruli aRwera, am moTxovnas isini bunebrivad mihyavda tipsa da tipurze<br />

msjelobasTan, radgan konkretulis ganzogadebis safuZvelze individualur saxeebSi<br />

Seijleba zogadkacobriulis gamoxatva, rac sabolood ganapirobebs kidec aseTi nawarmoebis<br />

adgils ms<strong>of</strong>lio kulturis saganZurSi. am azris dasasabuTeblad lesingi msjelobs kornelis<br />

161


`rodigunaSi~ kleopatras saxeze, axasiaTebs metismetad uary<strong>of</strong>iTad da ambobs, rom es ar aris<br />

tipuri saxe da madloba RmerTs, rom aseTi qalebi aTas weliwadSi erTi Tu daibadebiT. igi<br />

kleopatras `cTomil qmnilebas~ (Miβgeschopfte) uwodebs. iliac im azrs aviTareba, rom mweralma<br />

`rac ar unda zedmiwevniT da mSvenvrad dagvixatos erTi romelime calke aRebuli kaci — ivane<br />

Tu petre. yovelTvis upiratesoba unda daeTmos imas, vinc zogadis gamoxatvis SemZlebeliao.<br />

tipze gansakuTrebiT sainteresoa ilias msjeloba, roca igi akakis werils _ `vefxistyaosani~<br />

aanalizebs. igi swored imas uwunebs poets, rom man `vefxistyaosnis gmirebi<br />

eTnografiul gmirebad warmogvidginao da askvnis, rom homerosi, rusTaveli, Seqspiri,<br />

baironi da baraTaSvili imitom arian `ms<strong>of</strong>lio geniosebi, rom isini `kacad-kacobis vrcel<br />

mindors~ swvdebodnen da gamoxatavdnen `zogad tipebs, romlebic `erovnuli samkauliT~<br />

individualizebulni `zogadkacoboriul tipebs~ warmoadgeneno. es mosazreba man<br />

brwyinvaled ganaxorciela sakuTari SemoqmedebiTi praqtikiTac. man iseTi cocxali da<br />

metyveli tipebi Seqmna garkveuli Tvisebebis da xasiaTebis matarebeli adamianebisa, rom<br />

mkiTxvelis mexsierebaSi samudamod aRibeWdnen luarsab TaTqariZe, rogorc uqnarobis,<br />

uvicobis, sibnelis, uZraobis; oTaraanT qvrivis, rogorc garjis, azrianobis, patiosnebis,<br />

samarTlianobis; glaxa WriaSvili, rogorc gonebaSezRudulobis, uazro, Tavmoubmeli<br />

metyvelebis, cxovrebisagan fexqveSgaTelili adamianis simboluri saxeebi.<br />

lesingisa da ilias SexedulebaTa msgavseba gansakuTrebiT TvalsaCinoa maT nawerebSi<br />

Teatrze. rogorc cnobilia, lesingi 1767-69 wlebSi muSaobda hamburgis TeatrSi da<br />

sistematurad aqveynebda recenziebs warmodgenil speqtaklebze, romlebic erTad Sekrebili<br />

cnobilia `hamburgis dramaturgiis~ saxeliT. msgavsad lesingisa, iliac 1886-92 wlebSi<br />

qarTuli dramatuli sazogadoebis mier warmodgenili speqtaklebis Sesaxeb aqveynebda<br />

recenziebs, romlebic cnobilia cikluri saxeliT `werilebi qarTul Teatrze~ (sul oci<br />

werilia aseTi), romlebic Seexebian repertuars, msaxiobTa TamaSs da xalxis sulier Tu<br />

pirovnul daxvewaSi Teatris rols. lesingi werda, rom `Teatri moraluri aRzrdis kera unda<br />

iyos~ da amave dros mSobliuri enis siwmindis dacvasa da ganviTarebas unda emsaxurebodeso.<br />

am azrs TiTqmis sityva-sityviT gadmoscems ilia Tavis `Sinaur mimoxilvaSi~: `scena igive<br />

Skolaa, romelic cxovelis suraTebiT elaparakeba kacis gulsa da Wkuasa~ (WavWavaZe 1897: 275)<br />

da Semdeg: `Cven Cvens scenas or Rvawlsa vsTxovT. pirveli — rom marTla ganmwmendeli iyos<br />

Cvenis cxovrebisa, Cvenis Wkuis da gulis ganmanaTlebeli da mwvrTneli da meore — igi unda<br />

iqmnas im adgilad, sadac Cveni ena fexzed unda wamodges mTelis Tavisi mSvenebiTa da<br />

simdidriTa~ (WavWavaZe 1897: 276). Teatris mier am rolis Sesruleba ki mTlianad<br />

damokidebulia repertuarze, risTvisac orive moRvawis mTavar sazrunavs erovnuli<br />

repertuaris Seqmna Seadgenda da rogorc lesingi germaniaSi, ise ilia saqarTveloSi<br />

miiCnevda, rom vidre erovnuli dramaturgia fexs aidgamda, iseTi nawarmoebebi unda<br />

eTargmnaT, romlebic eris interesebs Seesatyvisebodnen da mayureblis zneobriv sruly<strong>of</strong>as<br />

xels Seuwyobdnen. aseve urTierTs Tanxvdeba maTi msjeloba dramatul nawarmoebebSi<br />

istoriuli faqtebis gamoyenebisa da personaJebis xasiaTebis Zerwvis Sesaxebac. lesingis<br />

azriT, tragedia ar aris dialogis formiT gadmocemuli istoria. istoriuli misTvis mxolod<br />

saxelebis nusxaa (Reportorium von Namen), romelSic Tuki Semoqmedi Tavisi siuJetisaTvis<br />

Sesatyvis situaciebs da individualizebisaTvis tipaJebs ipovis, ... SeuZlia gamoiyenos igi~.<br />

iliac Sesabamisad werda: `dramaturgi istorikosi xom ar aris, rom istoria gvaswavlos,<br />

istoriuli qronika gviweros... xolo Tu surs istoriuli Rirseba mianiWos Tavis dramas,<br />

usaTuod... suli epoqisa... unda gadagvixsnas~ (WavWavaZe 1991: 498). maTi azriT, raki Teatrma<br />

cxovreba unda asaxos Tavisi av-kargiT, xolo cxovrebaSi tragikuli momentebic gvxvdeba da<br />

komikuric, amitom komediac iseTsave rols asrulebs adamianims sulis ganwmendaze, rogorsac<br />

tragedia da amitom orives erTnairi ufleba unda hqondes scenaze, oRond es aris, rom<br />

komedia `farsad ar unda iqceso~ _ ambobda lesingi. igive azrs aviTarebs ilia, roca wers:<br />

`yvela sicili~ ver iqneba `sagani xelovnebisa~. qveynad bevri ram aris sasacilo, magram esTeti<br />

kuri grZnoba yvela sicils ver Seiwynarebs, Tavis Svilad ver gaixdiso~ (WavWavaZe 1991: 314) da<br />

mkacrad gmobs `lazRandarobad gardaqmnil~ sicils.<br />

dramatuli nawarmoebis sruly<strong>of</strong>ilad aRqmis sakiTxSi lesingi udides mniSvnelobas<br />

aniWebda msaxiobs. igi werda: `msaxiobi yovelTvis avtorTan erTad unda azrovnebdes da<br />

valdebulia, sadac avtori subieqturi mosazrebiT Secdomas uSvebs, mis magivrad ifiqroso<br />

(lesingi 1954: 273). ilia l. mesxiSvils swored imas uqebs, rom `SeSlilSi~ gmiris rolSi<br />

`Seavso, ganaviTara~ avtolris Canafiqrio. kerZod, eqimis winaSe, roca coli qmarze `erTi<br />

sityviTac ar mianiSnebs, es kaci SeSliliao, mesxiSvilma iseTi scena gaiTamaSa, rom `SesZra<br />

mayurebelio~ (WavWavaZe 1991: 285). rac Seexeba Jestikulacias, romelzec lesingi Zalian<br />

frTxil da zomier midgomas moiTxovs, `Warbi Jestikulacia afuWebs saqmeso~ _ ambobs igi,<br />

iliac, Tumca k. yifians uaRresad niWier da daxelovnebul msaxiobad miiCnevs, swored imas<br />

uwunebs, rom `metad xSirad da uadgilo adgilas icis xelebis da TiTebis moZraobao~<br />

(WavWavaZe 1991: 269).<br />

da bolos gvinda xazgasmiT aRvniSnoT, rom, rogorc ekonomikurad, politikurad da<br />

kulturulad daZabunebul germanias moevlina lesingi, romelmac ise gadmonerga Tavisi<br />

162


epoqis mowinave, upirvelesad inglisel da frang ganmanaTlebelTa ideebi da suliskveTebani,<br />

rom maT axali Sinaarsi SesZina mSobliur niadagze, aseve iliamac, rogorc sazogadoebrivi<br />

cxovrebis nebismier dargSi, esTetikis sakiTxebSic meqanikurad ki ar gadmohqonda evropel<br />

moazrovneTa da am konkretul SemTxvevaSi lesingis naazrevi, aramed SemoqmedebiTad iyenebda<br />

da qarTuli sulis Sesatyvisad, axal Sinaarss sZenda maT, ris gamoc sruliad originalur<br />

naazrevad gvevlinebian isini.<br />

damowmebani:<br />

lesingi 1954: Gotthold Ephreim Lessing. Ausgewählte Werke. Verlag für Fremdsprachige Literatur. Moskau: 1954.<br />

ritceli 1966: Ritzel. G. E. Lessing. Stuttgart: 1966.<br />

WavWavaZe 1991: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad. t. V, Tb.: gamomcemloba `mecniereba~,<br />

1991.<br />

WavWavaZe 1997: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad. t. VI, Tb.: gamomcemloba `mecniereba~,<br />

1997.<br />

haine 1962: Heinrich Heines. Werke in fünf Bänben. Bnd 5., Volks Verlag Weimar: 1962.<br />

holderlini 1962: Johann Chr. H. Hölderlin. Sämtliche Werke, herausgegeben von Friedrich Beisner. Stuttgart: 1966.<br />

163


s<strong>of</strong>iko lobJaniZe<br />

ilia WavWavaZe german<strong>of</strong>iluri saganmanaTleblo politikis ideologi<br />

saqarTveloSi<br />

XIX-XX saukuneebSi orma urTierTsapirispiro procesma _ erTi mxriv didi imperiebis<br />

mier mcirericxovan xalxTa saxelmwifoebis dapirispirebis xarjze sazRvrebis gafarToebam<br />

da meores mxriv priqiT, didi imperiebis kolonialuri uRlidan Tavis daxsnam, bunebrivad<br />

daayena orive am procesSi monawile xalxebisaTvis erovnuli (dedaenovani) skolis problema.<br />

pirvelTaTvis es aucilebeli iyo Tavis dasacavad kulturulad mZlavri an mzardi da<br />

militaristulad aRmatebuli imperiis maasimilirebeli meqanizmisagan, meoreTaTvis ki<br />

gardauvali _ axalSeqmnili, damoukidebeli saxelmwifos kulturuli TviTmy<strong>of</strong>adobisa da<br />

aRmavlobisaTvis.<br />

pirvelTa rigSi moxvda saqarTvelo, romelic TiTqmis mTeli XIX saukunis ganmavlobaSi<br />

(1801 wlidan _ 1875 wlis CaTvliT) nawil-nawil da TandaTanobiT okupaciisa da aneqsiis gziT<br />

xdeboda ruseTis imperiis nawili.<br />

ruseTis imperiis mier saqarTvelos dapyrobis droisaTvis saqarTveloSi sul ori<br />

seminaria arsebobda: Tbilisisa (1755) da Telavis (1782). qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da<br />

ruseTTan SeerTebis Semdeg (1801) orive es qarTuli seminaria daixura da ganaTlebis enad 1918<br />

wlamde saqarTveloSi faqtobrivad rusuli iqca.<br />

ruseTis imperiis kavkasiaSi gabatoneba saqarTvelos kulturuli da saganmanaTleblo<br />

institutebis absoluturi arakonkurentunarianobis periods daemTxva. kulturulad nela,<br />

magram mainc mzardi imperiis zewolas saqarTvelo ver gauZlebda, miT umetes, rom qarTuli<br />

ganaTlebisa da kulturis iseTi tradiciuli burji, rogoric avtokefaluri eklesia iyo,<br />

rusulma marTlmadideblobam daiqvemdebara da iqidan qarTuli, rogorc RvTismsaxurebis ena,<br />

gamoaZeva.<br />

samagierod, ruseTma scada qarTveli eris Semadgenel nawilebad daSla da saanbano<br />

wignebi megrulad da svanuradac gamosca (mogvianebiT amas ruseTis sabWoTa imperiac<br />

gaimeorebs da saanbano wignebisa da gazeTebis gamocemas wamoiwyebs megrulad da lazurad),<br />

Tumca Zv. w. 284 wlidan moyolebuli qarTuli ena qarTuli saxelmwifos da yvela qarTveluri<br />

tomis erTaderTi samwerlo ena iyo.<br />

agresiulma da ukompromiso rusifikatorulma politikam kavkasiaSi qarTuli<br />

inteleqtualuri elitis dRis wesrigSi daayena iseTi precenden- tis povnis aucilebloba<br />

evropul imperiaTa saganmanaTleblo sivrceSi, romlis dapirispireba gaxdeboda SesaZlebeli<br />

rusulisaTvis, rogorc eTnikuri da lingvisturi tolerantobis, aseve sakuTriv pedagogiuri<br />

TvalsazrisiT. da aseTi precendenti iqna kidec napovni ganaTlebis germanuli (resp.<br />

prusiuli) imperiuli sistemis saxiT.<br />

rogorc ucnauradac ar unda JRerdes, saqarTveloSi germanuli skolisa da<br />

pedagogiuri azrisadmi interesis gacxoveleba oto eduard leopold bisamarkis (1815-1898)<br />

saxels ukavSirdeba da ara imdenad mis samxedro da politikur warmatebebs, ramdenadac<br />

keTilSobilur Jests, romliTac man Tavisi epoqaluri gamarjvebis dafnis gvirgvini<br />

uyoymanod gauyo germanuli skolis maswavlebels.<br />

ilia WavWavaZe amasTan dakavSirebiT werda: “1870 welsa, roca germaniam Tavs-zari dasca<br />

minamde TiTqmis uZlevels safrangeTsa da saca Sexvda, bre gaadina, sTqves, rom germaniis<br />

skolis maswavlebelma sZlia safrangeTsa da daamarcxao. amiTi imis Tqma undaT, rom uxvad<br />

m<strong>of</strong>enilma da kargad mowyobilma skolebma da swavla-ganaTlebam germaniisam misca ers is<br />

sulieri da xorcieli Zal-Rone, romelmac Semusra safrangeTio. mas aqeT germaniam axla sxva<br />

gzaze iCina Tavisi Zlevamosileba da winsvla imave RonisZiebiT. aqac, rogorc etyoba, mizezi<br />

Zlevamosilobisa igiv skolis maswavlebelia, igiv swavla da ganaTleba” (WavWavaZe 1997: 375-<br />

376).<br />

1889 wels ilia WavWavaZe ase axasiaTebs germanelTa midrekilebas swavlaganaTlebisadmi,<br />

da Tanac ara abstraqtul germanelTa, aramed saqarTvelos germanuli<br />

kolonistebisas:<br />

“germaneli purs daiklebs, Rvinos daiklebs, SimSils, wyurvils ar SeuSindeba da Svilis<br />

gasazrdelad-ki Tavis monagars groSs gadasdebs, Svilis mcodne kacad qcevisaTvis arafers<br />

dahzogavs da yvelafers gaimetebs. germanelma icis, rom Svilis kacad gamosvla, maZRrad<br />

y<strong>of</strong>na da utkivrad rCena swavla-ganaTlebazea damokidebuli.” (WavWavaZe 1938: 351)<br />

is amasve moiTxovs Tavisi Tanamemamuleebisgan, misi mizani am “germanuli” Tvisebis<br />

gamomuSavebis miRwevaa qarTvel adamianSi. igi germanelebs qarTvelTa misabaZ magaliTad<br />

saxavs, radgan TbilisSi mcxovreb qarTvelTa mxolod mesamedma icis wera-kiTxva, xolo<br />

TbilisSi mcxoveb xalxTagan: “wera-kiTxvis codnis kvalobazed yvelaze win arian germanelni,<br />

romelTa Soris mcodinari oTxSi samia.” (WavWavaZe 1938: 351)<br />

germanelebs is uwonebs SvilTa ganaTlebisTvis zrunvas:<br />

164


“raki germanelisaTvis codna, swavla-ganaTleba aucilebeli saWiroebaa, mis saekonomio<br />

angariSSi, mis saRvawosa da saamagoSo Svilis gasazrdelad saxarjos mopvebas TiTqmis<br />

upirvelesi adgili uWiravs. jafas, garjas iorkecebs da, Tu amiT veras gamxdara, sxvagan<br />

iklebs da am saxarjos ki hmatebs.” (WavWavaZe 1938: 351-352)<br />

qarTvelebze ki gulistkiviliT ambobs:<br />

“Cven yovels amazed Zalian Sorsa varT. Cvens saekonomio angariSSi, Cvenis cxovrebis<br />

“CotkSi” Svilis gasazrdels saxarjos araviTari adgili ar uWiravs.” (WavWavaZe 1938: 352)<br />

ilia urCevs qarTvelebs germanelebiviT miudgnen SvilTa swavla-ganaTlebis saqmes:<br />

“tanT moikal, fexT moikal, mSier-mwyurvali iare da nu Cadgebi-ki jer Svilisa da mere<br />

qveynis codvaSi, _ ai ra unda eweros gulis ficarzed im wminda saqmes, romelsac mama-<br />

Svilobas eZaxian.” (WavWavaZe 1938: 353)<br />

ilia germanelebs idealad usaxavs Tavis Tanamemamuleebs swored am Tvisebis,<br />

ganaTlebisadmi swrafvisa da saganmanaTleblo saqmis organizaciis unaris gamo, da aseT<br />

prognozs akeTebs germanelTa da germaniis momavalTan dakavSirebiT:<br />

“germanelni axovanni da Zlierni arian suliTa da xorciT. amaTi mermisi didia da<br />

TvalTgauwvdeneli. me mgonia, rom kacobrioba pirvelobas amaT dauTmobs qveynierebaze Tavis<br />

droze. didi janiani eria, rogorc vTqvi, suliTa da xorciT. didi mermisi moeliT.” (WavWavaZe<br />

1997: 146)<br />

TavisTavad cxadia, rom saqarTvelo, romelic daqucmacebuli samefo-samTavroebad<br />

nawil-nawil iyo okupirebuli da aneqsirebuli ruseTis imperiis mier, grZnobda ra Tavisi<br />

mravalsaukunovani sasuliero saganmanaTleblo tradiciasTan ganuwyveteli kavSiris<br />

aRdgenis SeuZleblobas, eZebda axal orientirebs ganaTlebis sferoSi. umZimesi pirobebi,<br />

romelSic imperiis rusificirebulma politikam Caagdo saqarTvelo (qarTuli eklesiis<br />

avtokefaliis gauqmeba da qarTul enaze liturgiis akrZalva, qarTuli sasuliero<br />

seminariebis daxurva, saxelmwifo skolebSi da gimnaziebSi qarTuli enis faqtobrivi akrZalva<br />

da a. S.), rogorc vTqviT, aiZulebdnen qarTvel inteleqtualebs, evropisken miepyroT mzera da<br />

axali erovnuli ganaTlebis sistemisaTvis Sesaferisi modeli SeerCiaT.<br />

saero ganaTlebis sistemis organizaciis TvalsazrisiT ki evropaSi yvelaze saintereso<br />

da mimzidveli germaniasa da SveicariaSi mimdinare procesebi Canda da qarTuli presac<br />

maqsimalurad cdilobda am procesebis Sesaxeb operatiuli informacia miewodebina qarTveli<br />

sazogadoebisTvis.<br />

ai ramdenime nimuSi XIX-XX saukuneTa mijnis yvelaze popularuli qarTuli JurnalgazeTebidan:<br />

gadaRmeli (am fsevdonimis ukan idga anTimoz juReli)<br />

“ucxo cxovrebidan” _ statia exeboda berlinSi “saskolo sazogadoebis daarsebas”,<br />

germanelTa Soris ganaTlebis gavrcelebis mizniT. gaz. “droeba” 1883. XII. 13. 251. gv. 1-2.<br />

gansakuTrebiT aqtiurobda ilia WavWavaZis mier daarsebuli gazeTi “iveria”:<br />

1890. 17. 06. 127:3 “germaniis dedaTa peticia” _ medicines Seswavlis nebarTvis Sesaxeb:<br />

1890. 27. 11 252:3 „germania“ — saSualo da umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb; 1891. 4. 04. 73:3 “germania”<br />

— ganaTlebis saqmisaTvis berlinis mmarTvelobis mier gadadebuli Tanxebis ganawilebis<br />

Sesaxeb; 1892. 12. 02. 33:3-4 “germania” — qalTa ganaTlebis saqmis Sesaxeb; 1893. 7. 04 69:3<br />

“germania” — istorikosTa kreba miunhenSi saSualo saswavleblebSi istoriis swavlebis<br />

sakiTxebis Sesaxeb; 1893. 8. 09. 192:4 “saero skolebi germaniaSi”; 1898. 31. 05. 113:1-2<br />

“saswavlebeli mermisisa” — axali tipis saswavleblebis daarsebis sakiTxi evropaSi. aseTi<br />

skolebi inglissa da germaniaSi; 1900. 1. 01. 1:3 “qarTveli moswavle axalgazrdobis<br />

sayuradRebod” — umaRlesi sakomercio saswavleblis daarsebis Sesaxeb laipcigSi; 1901. 14. 09<br />

199:1-3; 26. 09. 209:1-4 (filipe gogiCaiSvili) “kerZo iniciativa saxalxo swavla-ganaTlebis<br />

saqmeSi germanelTa Soris”; 1902. 1. 09. 185:2-3 “saero skola prusiaSi ”; 1903. 13. 04. 80:2-3<br />

“saxalxo saswavlebeli germaniaSi”; 1904. 25. 04. 98:2-3 “saero maswavlebelTa kursebi<br />

SveicariaSi”. da a.S.<br />

gazeTi “cnobis furceli”:<br />

1898. 24. 01. 436:3 S. froneli “savaldebulo swavla germaniaSi”; 1989. 11. 11. 676:3-4 iv.<br />

kavTeli (jajanaSvili) “samagaliTo oblebis skola germaniaSi”; 1898. 19. 11. 684:4, 20. 11. 685:4 iv.<br />

kavTeli “pestaloci-frebelis instituti berlinSi”; 1901. 28. 08. 1566:1-3; 29.08. 1567:1-3; 1.09.<br />

1569:1-3; 6. 09. 1574: 1-3 p. paWkoria “pedagogiuri dakvirvebani SveicariaSi”; 1902. 12. 04. 1779:3-4<br />

“germaniis politeqnikumebis gamo”; 1902. 23-25. 1817: 3 “sazRvargareTeli politeqnikumebi” —<br />

germaniis politeqnikumebSi miRebis Sesaxeb. da a.S.<br />

1873 wels jurnal krebulSi 8: 141-166, 16: 49-94 gamoqveynda ivane mesxis gamokvleva<br />

“ymawvilebis aRzrda SveicariaSi”.<br />

Cven sagangebod SevarCieT Tematurad gansxvavebuli statiebi, raTa gveCvenebina, Tu<br />

rogori farTo iyo qarTuli sazogadoebis interesis speqtri germanuli (da germanulenovani<br />

Sveicariis) saganmanaTleblo sistemis struqturebis efeqturobisa da siaxleebisadmi.<br />

yovelive es ibeWdeba im mizniT, rom qarTul sazogadoebas miebaZa germanulisaTvis<br />

ganaTlebis sferoSi da aeTvisebina misi gamocdileba _ es ase xdeboda kidec, miT umetes, rom<br />

165


germanul (prusiul) skolas sanimuSod saxavdnen imdroindeli saqarTvelos inteleqtualuri<br />

liderebi, upirveles yovlisa Tavad ilia WavWavaZe da rac aranakleb mniSvnelovania, axali<br />

qarTuli skolisa da mecniereuli pedagogikis fuZemdebeli iakob gogebaSvili (1840-1912).<br />

ilia germanul saero skolas, iseve rogorc Tavad germanelebs, qarTvelTaTvis<br />

samagaliTod miiCnevs. mas ar akmay<strong>of</strong>ilebs saqarTvelos saero skolebSi dakanonebuli<br />

swavlebis samwliani kursi da 1881 wels misi gazrdis moTxovnisas isev germaniis precendents<br />

iSveliebs:<br />

“germania, da nametnavad prusia, aris is qveyana, saca saero skolis gansakuTrebuli<br />

Tviseba misxlobiT gamokvleuli aqvT gamoCenilTa mecnierTa SemweobiT, misi Tavi da bolo,<br />

sigrZe da sigane didis codniT da sifrTxiliT gazomili aqvT; iq saero skolis<br />

gansakuTrebuli saqme imdenad Znelad da samZimod aqvT aRiarebuli da cnobili, rom misi<br />

kursi xuTisa da eqvsis, zogan rva wlobiTac aris xolme. Tu iq, saca, rac unda vsTqvaT, eris<br />

gonebrivi da qonebrivi y<strong>of</strong>a-cxovreba gacilebiT Cvenzed metia da ukeTesi, saca, eri ufro<br />

mixvedrilia da goneba-gaxsnili, saca daxelovnebuli da kargad momzadebuli ostatebi<br />

mravalia da maSasadame, saca, yovel am mizeziT, skolis saqme ufro gaadvilebulia, xuTs<br />

weliwadzed aranakleb axmaren saero skolis pirdapir daniSnulebas, _ nuTu es CvenSi es sami<br />

weliwadi, es mokle xani, imisTvisac sakmarisia, rom saero skolam Tavisi pirdapiri<br />

daniSnulebac aasrulos da rusuli enac imodenad acodinos bavSvs, rom umaRles<br />

saswavlebelSi Sesvla SesZlos?!” (WavWavaZe 1938: 225).<br />

ilia WavWavaZis mier ganaTlebis sferoSi aRebul german<strong>of</strong>ilur kurss, rogorc im<br />

droisaTvis erTaderT swor orientirs, iseTi avtoritetuli momxre da mimdevari gamouCnda,<br />

rogoric iyo iakob gogebaSvili. iakobma iliaseul argumentebs rusulTan SedarebiT<br />

germanuli saganmanaTleblo sistemis upiratesobis damadasturebeli axali, da rac mTavaria,<br />

aranakleb mniSvnelovani argumentebi moiyvana.<br />

upirispirdeboda ra ruseTis agresiul da ukompromiso rusifikatorul politikas<br />

kavkasiasa da, kerZod, saqarTveloSi, iakob gogebaSvili ruseTis aseT Sovinistur pozicias<br />

ganaTlebis sferoSi adarebda da amsgavsebda avstrielTa gamocdilebas da sanimuSod isic<br />

germanul (resp. prusiul) skolas miiCnevda:<br />

“avstria da prusia ors sxva-da-sxva gvars wess misdevdnen ucxo-Temelebis ganaTlebaSi.<br />

avstria xSirad winaaRmdegobas uwevda pirvel-dawyebiTs skolebSi deda-enis swavlebas da<br />

cdilobda, rac SeiZleba adre daewyoT nemcurs enazed swavleba. prusia ki deda-enas yovelgvars<br />

uflebas aZlevda da iTxovda kidec rom swavla yovels saxalxo skolaSi bavSvebis dedaenazed<br />

y<strong>of</strong>iliyo. da ra moxda? avstriam am gvaris moqmedebiT aramc Tu Tavis wadili ver<br />

Seasrula da Tavis qveSevrdomi ucxo xalxebi ver gaanemca, aramed ufro auyara guli<br />

nemcobazed. prusiam ki mWidrod daakavSira qveSevrdomi ucxo-Temelebi.” (gogebaSvili 1955:<br />

243)<br />

swored am TvalsazrisiT, e. i. saero skolebSi deda-enaze swavlebis aucileblobis<br />

dasasabuTeblad, ara marto ilia WavWavaZe da iakob gogebaSvili, aramed mTeli qarTuli<br />

pedagogiuri azri mimarTavs prusiisa da germanulenovani Sveicariis gamocdilebas.<br />

saqarTveloSi ewevian henrix pestalocis, fridrix frebelis, fridrix adolf distervegis,<br />

karl rixteris da sxvaTa pedagogiuri naazrevis popularizaciasa da gaTavisebas.<br />

saero skolebisTvis, pirvel rigSi dawyebiTi klasebisTvis qarTuli<br />

saxelmZRvaneloebis Sedgenisas iakob gogebaSvili iTvaliswinebs sinqroniaSi arsebul<br />

saukeTeso germanuli saxelmZRvaneloebis avtorebis, kerZod klauvelisa da Sindleris<br />

gamocdilebas.<br />

1896 wels TbilisSi qarTulad gamodis pestalocis mTavari pedagogiuri Txzuleba,<br />

romani “lingardi da hertruda”, Targmnili pedagog iv. rostomaSvilis (1852-1924) mier. imave<br />

wels gamodis ernst bemes “aRzrda Svilisa, pedagogiuri werilebi dedasTan ernst bemesi” da<br />

sxv.<br />

iwereba sagangebo gamokvlevebi: “henrix pestaloci, rogorc kaci da pedagogi” (v.<br />

algandaSvili, J. “mogzauri” 1903, 5-6: 347-355), “fridrix frebeli” (al. naTaZe J. “pedagogiuri<br />

furceli”, 1905, 6: 12-18) da sxv.<br />

zemoT Cven vaCveneT ilia WavWavaZis pozicia saqarTvelos germanuli kolonistebisa da<br />

kerZod maTi damokidebulebis mimarT swavla-ganaTlebisadmi. germaneli kolonistebi<br />

saqarTveloSi XIX saikuneSi, 1817-1819 wlebSi iqnen gadmosaxlebulni da maT aq rva kolonias<br />

Cauyares safuZveli. germaneli kolonistebi ZiriTadaT luTeranebi iyvnen, magram maT Soris<br />

seqtebis (“separatistebi” igive “hiliastebi”) angariSgasawevi raodenobac iyo, es<br />

ukanasknelebi saqarTvelosken (resp. kavkasiisken) miiswrafodnen, rogorc aRTqmuli miwisken<br />

“qveynierebis dasasrulisgan” Tavdasaxsnelad, maTi religiuri lideris iung-Stilingis (1740-<br />

1818) winaswarmetyvelebis Tanaxmad. (manjgalaZe 1968: 155)<br />

rac Seexeba luTeranebs, maTi misionerebis pirveli gamoCenas saqarTveloSi XVI s. meore<br />

naxevarSi hqonda adgili (martin krusiusi, stefane gerlaxi, iakob andrea da sxv.) da Tavidan<br />

maT, rogorc Cans, sakmao warmatebiTac umoRvawiaT.<br />

166


am warmatebis mizezi isev qarTvelTaTvis esoden mtkivneul problemas, deda-enaze<br />

swavlebas ukavSirdeba _ saqarTvelos istoriul samxreT-dasavleTSi, romelic im dros<br />

Turqebis mier iyo okupirebuli, <strong>of</strong>icialurad ikrZaleboda qarTulenovani mRvdelmsaxureba<br />

(qarTvel marTlmadideblebs mxolod berZnulad unda ewarmoebinaT liturgia, qarTvel<br />

kaTolikebs mxolod somxurad), luTeranebze es akrZalva ar vrceldeboda, garda amisa,<br />

luTeranoba principuli momxre iyo liturgiis erovnul enaze Catarebisa, rac mas qarTuli<br />

enisa da eTnikuri TviTmy<strong>of</strong>adobis mxsnelis funqcias aniWebda xsenebul regionSi (javaxia<br />

2005: 146). politikuri koniunqturis cvlilebam luTeranobis gavrcelebas aRar Seuwyo xeli.<br />

saqarTveloSi luTeranobis gadmosaxlebis Semdeg qarTvelTa interesi<br />

luTeranobisadmi ufro pedagogiuri niSniT aris aRbeWdili, vidre TeologiuriT an<br />

religiuriT.<br />

1884 wels Jurnal “iveria”-Si qveyndeba gadaRmelis (anTimoz juReli) statia “liuteri,<br />

rogorc pedagogi” (“iveria” 5-6: 127-150)<br />

1820 wels TbilisSi daarsda luTeranuli skola, romelmac 1919 wlis ivnisSi Tavisi 100<br />

wlisTavi izeima (kutalia 1993: 217; kutalia 2004: 33). luTeranuli skolebi saqarTveloSi<br />

bolSevikuri ruseTis mier misi okupaciisa da aneqsiis (1921 w.) Semdeg daixura.<br />

luTeranul skolebs Tbilisis guberniaSi pastorebi uwevdnen kuratorobas, rogorc es<br />

saerTod iyo miRebuli. Tavdapirvelad pastorebad bazelis samisionero institutes<br />

kursdamTavrebulebs niSnavdnen (kolonistebis wridan), XIX saukunis meore naxevridan<br />

ruseTis xelisuflebis moTxovniT kolonistebi ukve derptSi agzavnidnen Tavis<br />

axalgazrdebs umaRlesi ganaTlebis misaRebad da pastorad mosamzadeblad. (kutalia 1993: 214;<br />

kutalia 2004: 31).<br />

orklasiani samrevlo tipis germanulenovani skolis (saswavleblis) damTavrebis Semdeg<br />

germanel kolonistTa bavSvebi, iseve rogorc maTi qarTveli Tanatolebi rusulenovan<br />

skolebsa da gimnaziebSi agrZeleben swavlas da isini erTnairad gamocdidnen xolme sakuTar<br />

Tavze gansxvavebas rusul da germanul (resp. prusiul) saskolo ganaTlebis sistemebsa da<br />

principebs Soris.<br />

XIX-XX saukuneebis mijnaze germanuli saskolo da sauniversteto ganaTlebis<br />

sistemebisadmi gansakuTrebuli simpaTia qarTul inteleqtualur wreebSi, swrafva<br />

axalgazrdoba saswavleblad swored germanul universitetebSi gaegzavnaT swavlis misaRebad<br />

da qarTvel mecnierTa, maT Soris 1918 wels Tbilisis universitetis dafuZnebelTa<br />

umravlesobis orientacia germanul samecniero skolebze, SeiZleba daxasiaTdes, rogorc<br />

inteleqtualuri german<strong>of</strong>iloba, ramac XX saukunis dasawyisisaTvis ruseTis imperiis<br />

uRlisagan saqarTvelos daxsnisaTvis moRvawe erovnul ZalebSi politikuri german<strong>of</strong>ilobis<br />

Seuqcevadi saxe miiRo. Tumca, es ukve sxva gamokvlevis sagania.<br />

damowmebani:<br />

gogebaSvili 1955: gogebaSvili i. Txzulebani 10 tomad, tomi pirveli, Tbilisi: “institutis<br />

gamomcemloba”, 1955.<br />

kutalia 1993: kutalia g. martin luTeris sazogadoebriv-politikuri Sexedulebani, Tbilisi: “Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba”, 1993.<br />

kutalia 2004: kutalia g. narkvevebi da mogonebebi, Tbilisi: “meridiani”, 2004.<br />

manjgalaZe 1968: manjgalaZe guram, seqtanturi moZraoba amierkavkasiis germanul kolonistebSi,<br />

krebuli “religiis istoriisa da aTeizmis sakiTxebi saqarTveloSi”, Tbilisi, 1968.<br />

WavWavaZe 1938: WavWavaZe i. pedagogiuri Txzulebani, Tbilisi: “saxelmwifo gamomcemloba”, 1938.<br />

WavWavaZe 1997: WavWavaZe i. amas vambob da vRaRadeb, quTaisi: “s.s. stamba”, 1997.<br />

javaxia 2005: javaxia b. saqarTveloSi luTeranobis gavrcelebis mcdelobis istoriidan, Jurnali:<br />

“kriteriumi”, 2005.<br />

167


ilia WavWavaZe da misi Tanadrouli<br />

germanuli poeziis Targmanebi<br />

nino popiaSvili<br />

ilia WavWavaZe studentobis periodidan iyo dainteresebuli da Targmnida germenul<br />

poezias. ilia iyo fridrix Sileris, hainrix haines, iohan goeTes leqsebis pirveli qarTveli<br />

mTargmneli.<br />

ilias ekuTvnis cnobili germaneli romantikosi poetis, fridrix riukertis (1788-1866)<br />

leqsebis pirveli qarTuli Targmanebi. ilias 1859 wlis 18 ianvars peterburgSi uTargmnia<br />

leqsi usaTaurod “Crdilni maRal mTebisa”. leqsis xelnaweri avtografi Senaxulia 108 (); 17<br />

501 (C). saTauris qveS ilias miuweria “riukertiT”, TariRic TviTon dausvams: “1859-sa welsa,<br />

19-sa ianvars, s. peterburRi”. (WavWavaZe 1988: 669-670) leqsi gamoqveynda “iveriaSi”, xolo 1892<br />

wels ilia WavWavaZis Txzulebebis pirvel tomSi (WavWavaZe 1892: 48).<br />

leqsi, romelsac iliam TargmanSi “Crdilni maRal mTebisa” uwoda pirveli striqonis<br />

analogiiT, germaniaSi pirvelad 1835 wels gamoqveynda q. StutgartSi, xolo 1838 wels Sevida<br />

riukertis rCeuli Txzulebebis mexuTe tomSi. leqss hqvia “saRamos mgzavruli” “Abendlied des<br />

Wanderers“, meore variantiT: „Wanderers Abendlied.“<br />

Abendlied des Wanderers<br />

Wie sich Schatten dehnen<br />

Vom Gebirg zum See,<br />

Fühlt das Herz ein Sehen<br />

Und ein süßes Weh.<br />

Wie die Möven fliegen<br />

Fluter uferwärts,<br />

Möchte ich nun mich schmiegen<br />

An ein treues Herz.<br />

Froh im Morgenschimmer<br />

Zieht ein Wanderer aus,<br />

Aber abends immer<br />

Möchte er sein zuhaus (riukerti: 1835: 124).<br />

am leqsis iliaseuli Targmani Tavisebur Tavisufal Targmans warmoadgens.<br />

***<br />

(riukertisa)<br />

Crdilni maRal mTebisa<br />

ager wyalze gadmovlen<br />

da gundi batebisa<br />

TeTrad Sorsa aRmoCndnen.<br />

siCumea... daRlilad<br />

mkerdSi sustad guli hscems...<br />

aw megobars rarigad<br />

magrad mivapyrobdi mkerds!<br />

gzazeda sixaruliT<br />

gamodis mgzavri diliT,<br />

magram ki saRamoJams<br />

Sin natrobs gansvenebas. (WavWavaze 1988: 24)<br />

rogorc vxedavT, leqsis saTauri ar aris Targmnili. TavisTavad cxadia, rom ilias<br />

leqsis Targmanisas saTauris Targmna ar gauWirdeboda. vfiqrobT, man saWirod ar CaTvala<br />

leqsis saTauris Targmna, radgan es leqsi ideurad ufro farTo Sinaarsis momcvelia, vidre<br />

mgzavris simRera. cnobilia, rom ilia Targmanis dros garkveuli Tavisuflebis momxre iyo.<br />

1858 wels ilias uTargmnia fridrix Sileris balada “Des Mädchens Klage” baladis saTauri ilias<br />

ar uTargmnia da misTvis daurqmevia “cremlTa Sina nugeSi,” rac Sileris baladis finalis<br />

bolo striqonebis analogiiTaa gadmoRebuli.<br />

“baladis rogorc saTauri aseve, finaluri ori striqoni ilias mxatvruli mignebis<br />

genialur unarze metyvelebs da originalSi Rrma wvdomis gareSe baladis ZiriTadi arsis<br />

168


aseTi lakonuri da brZnuli gaazreba albaT SeuZlebeli iqneboda”, _ miiCnevs mkvlevari j.<br />

gagniZe (gagniZe 1979: 76.).<br />

Targmani mihyveba originals. riukertiseuli leqsi jvaredini riTmiT aris dawerili.<br />

jvaredini riTma aris SenarCunebuli ilias TargmanSic. leqsi dawerilia eqvsmarcvliani<br />

sazomiT, ilias TargmanSi sazomi Svidmarcvliania, rogorc Cans, Targmani maqsimalurad<br />

daaxloebulia dedniseul sazoms. leqsi sam str<strong>of</strong>iania, str<strong>of</strong>ebis raodenoba TargmanSic<br />

zustad aris daculi, Tumca striqonebi iliaseul TargmanSi xSirad aris adgilSecvlili.<br />

pirveli ori striqonis Sinaarsi aseTia:<br />

ilias uTargmnia:<br />

“rogor iweleba Crdili mTidan tbaze.”<br />

“Crdilni maRal mTebisa<br />

ager wyalze gadmowvnen”.<br />

ilias zustad da poeturad uTargmnia germanuli “dehnen“ _ gawelva, Crdilis gawelvis<br />

magier man „gadmowvnen“ ufro Sesaferisad miiCnia, Tumca germanuli „der See (zum See)“ _<br />

qarTulad tba ilias ratomRac uTargmnia rogorc „wyalze“, Tumca TargmanSi marcvali ar<br />

daakldeboda da arc JReradobas SeuSlida xels nacvlad „wyalze“, tbaze rom y<strong>of</strong>iliyo.<br />

riukertis leqsis Semdegi ori striqoni:<br />

“Fühlt das Herz ein Sehen<br />

Und ein süßes Weh“.<br />

“guls avsebs naRvliTa da tkbili tkiviliT” iliaseul TargmanSi gamotovebuli an<br />

gadaadgilebuli Cans, xolo mis adgils ikavebs meore str<strong>of</strong>is pirveli ori striqoni:<br />

“rogor dafrinaven Toliebi, farfateben napirze”<br />

ilias uTargmnia:<br />

“da gundi batebisa<br />

TeTrad Sorsa aRmoCndnen”.<br />

aq saqme gvaqvs Tavisufal TargmanTan. germanuli “öven“, Toliebi ilias uTargmnia<br />

„gundi batebisa“, xolo striqoni „luter uferwärts“ farfateben, frenen napirze ilias<br />

uTargmnia ara pirdapir Sinaarsoblivad, aramed Taviseburi poeturi interpretaciiT, magram<br />

SinaarsTan axlos.<br />

vfiqrobT, ilias meore str<strong>of</strong>is pirveli da meore striqonebi<br />

“siCumea... daRlilad<br />

mkerdSi sustad guli hscems...”<br />

riukertiseuli pirveli str<strong>of</strong>is mesame da meoTxe striqonebis<br />

“Fühlt das Herz ein Sehen<br />

Und ein süßes Weh“.<br />

“guls avsebs naRvliTa da tkbili tkiviliT” Taviseburi da Tavisufali interpretaciaa,<br />

sadac mxolod gulis naRvliani gancdebia riukertis dedanTan axlo kavSirSi, xolo siCume da<br />

daRla ilias Tavisufali Targmanis Sedegia.<br />

originalis meore str<strong>of</strong>is mesame-meoTxe striqonebis Sinaarsi aseTia:<br />

ilias uTargmnia:<br />

“minda erTgul guls mivekra”,<br />

“aw megobars rarigad<br />

magrad mivapyrobdi mkerds”.<br />

germanuli sityva “schmiegen“ _ qarTulad _ mikvra, moxuteba ilias poeturad savsebiT<br />

gamarTlebulad da Sesabamisad uTargmnia „mivapyro“, Tumca riukertiseuli „treues Herz“ _<br />

erTguli guli ilias uTargmnia, rogorc megobris mkerdi.<br />

mesame str<strong>of</strong>is Targmani yvelaze axlos aris originalTan. riukertTan vkiTxulobT:<br />

169


“gariJraJze (dilis sust Suqze) gamodis gaxarebuli mgzavri, magram saRamos mudam surs<br />

Sin y<strong>of</strong>na”.<br />

ilias uTargmnia:<br />

“gzazeda sixaruliT<br />

gamodis mgzavri diliT,<br />

magram ki saRamoJams<br />

Sin natrobs gansvenebas”.<br />

rogorc aRvniSneT, leqsis Targmani ar aris originalisagan Zalze daSorebuli, Tumca<br />

garkveuli Tavisufleba Targmanis dros aSkaraa. kerZod, “Morgenschimmer“ _ gariJraJi, dilis<br />

susti Suqi, ilias gadmoutania, rogorc dila, danarCeni mTlianad mihyveba dedans.<br />

unda aRiniSnos, rom fridrix riukertis am leqsis iliaseuli Targmanis Sesaxeb dRemde<br />

ar y<strong>of</strong>ila sagangebo msjeloba qarTul mecnierebaSi. ufro metic, ilia WavWavaZis<br />

octomeulis mesame tomSi, sadac ilias aRniSnuli Targmania gamoqveynebuli, SeniSvnebSi (gv.<br />

670) araswored aris miTiTebuli, rom TiTqos fridrix riukertis namdvili gvari fraimund<br />

raimari iyos. sinamdvileSi, rogorc aRvniSneT, fridrix riukerti fraimund raimeris<br />

fsevdonimiT aqveynebda nawarmoebebs napoleonis winaaRmdeg.<br />

rogorc cnobilia, ilia WavWavaZe didi novatori da gansakuTrebuli niWiT<br />

dajildoebuli adamiani iyo. es iTqmis ara mxolod originaluri nawarmoebebis Seqmnis niWze,<br />

aramed im niWzec, rom ilias Zalze advilad SeeZlo sxvisi niWis, gansakuTrebulobis,<br />

gamorCeulobis Secnoba. cnobilia, rom swored ilia WavWavaZes ekuTvnis sulxan-saba<br />

orbelianis „sibrZne sicruisas“ saTauris pirveli ideur-filos<strong>of</strong>iuri gaazreba, ilia<br />

WavWavaZem ganixila pirvelma aleqsandre WavWavaZis leqsebi, xolo leqsSi „vah, s<strong>of</strong>elsa amas<br />

da misTa mdgmurTa“ iliam dainaxa eklesiasteseuli „amaoeba amaoTa“, riTac es leqsi<br />

socialur uTanasworobaze ufro maRal ideas dauqvemdebara. swored iliam amoicno<br />

baraTaSvilis genia, gza dauloca vaJa-fSavelas da sxva. rac Seexeba germanulenovan avtorebs,<br />

rogorc ukve aRvnisneT, qarTul enaze pirvelad iliam aametyvela hainrix haines, goeTes,<br />

Silerisa da sxva cnobili poetebis Semoqmedeba.<br />

udavod sainteresoa Tavad is, rom germaneli poeti fridrix riukerti mis sicocxleSive<br />

iTargmna qarTulad da isic, rom swored ilia WavWavaZes ekuTvnis riukertis pirveli<br />

Targmanebi. es faqti kidev ufro zrdis iliaseuli Targmanis mniSvnelobas.<br />

imis gasarkvevad, germanuli enidan Targmna Tu ara iliam es leqsi, pirvel rigSi,<br />

sainteresoa, icoda Tu ara man germanuli ena. mecnierTa Soris am sakiTxTan dakavSirebiT ar<br />

arsebobs erTgvarovani azri. mkvlevarTa nawili fiqrobs, rom iliam ar icoda germanuli ena,<br />

xolo nawilis azriT, “ilia germanul enas imdenad flobda, rom SeeZlo nawarmoebebi uSualod<br />

germanulidan eTargmna” (kalandaZe 1965: 337).<br />

TbilisSi swavlis dros 1848-1851 wlebSi ilia swavlobda germaneli maswavleblis, hakes<br />

pansionSi, 1852 wels ilia saswavleblad gadavida gimnaziaSi, magram kvlavac hakes saxlSi<br />

cxovrobda. garda amisa, arsebobs ilias minawerebi sxvadasxva wignis germanulenovan<br />

citatebze, ilia germanul enaze iRebda cnobili qarTvelologis, avstrieli mkvlevris hugo<br />

Suxartis werilebs. es da sxva cnobebi ilias germanul enasTan kavSirze miuTiTebs. sakiTxs<br />

icoda Tu ara germanuli ena iliam, gansakuTrebuli yuradReba miaqcia doqtorma v.<br />

kavTaSvilma. igi fiqrobs: “ilias SeeZlo yvela saxis literaturis kiTxva germanul enaze. amas<br />

uTuod gvafiqrebinebs isic, rom ilias Targmnili haines leqsebi originalidan Sesrulebuli<br />

Cans. yovel SemTxvevaSi, mTargmnels sakontrolo Sedareba mainc unda moexdina dedanTan”.<br />

(kavTiaSvili 1978: 33).<br />

fridrix Sileris baladis “cremlTa Sina nugeSi” iliaseuli Targmanis germanul<br />

dedanTan siaxloveze da manamde arsebul erTaderT rusul Jukovskiseul TargmanTan<br />

originalisa da ilias Targmanis SepirispirebiT mkvlevari j. gagniZe askvnis, rom ilias ar<br />

usargeblia Sileris baladis im droisaTvis arsebuli erTaderTi rusuli TargmaniT.<br />

“Sileris baladis qarTuli da rusuli citirebuli teqstebis urTierTSejereba,<br />

vfiqrobT, sakmao safuZvels gvaZlevs davaskvnaT, rom ilias xsenebuli rusuli TargmaniT ar<br />

usargeblia... Targmani uSualod germanuli originalidan momzadda” (gagniZe 1979: 75).<br />

Targmani SemoqmedebiTi procesia, amitom igi xSirad gansxvavdeba originalisgan. ilias<br />

mier Targmnili riukertis leqsi “saRamos mgzavruli” ar aris arc Sinaarsoblivad, arc<br />

ideurad da arc formis mxriv originalisagan daSorebuli. leqsSi saTanadodaa gadmotanili<br />

poetis sulieri mdgomareoba, Sin, saxlSi y<strong>of</strong>nis survili, rac, rogorc Cans, riukerts<br />

sakmaod xSirad uCndeboda, radgan bevrs mogzaurobda da sxvadasxva qalaqSi uwevda cxovreba.<br />

es gancda ki, rogorc Cans, sruliad Seefereboda peterburgSi my<strong>of</strong>i ilias ganwyobas (es leqsi<br />

iliam peterburgSi Targmna).<br />

1859 wels qarTul enaze iTargmna riukertis kidev erTi leqsi “karebTan”<br />

170


“Vor den Thüren“<br />

Ich habe geklopft an des Reichtums Haus!<br />

Man Reicht es mir einen Pfenning zum Fenster heraus.<br />

Ich habe geklopft an der Liebe Thür!<br />

Da standen schon funfzehn andere dafür.<br />

Ich klopfte leise an der Ehre Schloss;<br />

„Hier thut man nur auf dem Ritter zu Ross“.<br />

Ich habe gesucht der Arbeit Dach;<br />

Da hörte ich drinnen nur Weh und Ach!<br />

Ich suchte das Haus der Zufriedenheit;<br />

Es kannte es niemand weit und breit.<br />

Nun weis ich noch ein Häuslein still,<br />

wo ich zuletzt anklopfen will.<br />

Zwar wohnt darin schon mancher Gast,<br />

Doch ist für viele im Grab noch Rast.<br />

(riukerti 1837: 221)<br />

unda aRiniSnos, rom es leqsi pirvelad daibeWda 1816 wels. aRniSnuli leqsi Sesulia<br />

riukertis rCeul TxzulebebSi (tomi mexuTe, 1838 w).<br />

“karebTan”, aseTi saTauriT uTargmnia giorgi erisTavs riukertis leqsi qarTul enaze<br />

1859 wlis 7 ianvars s<strong>of</strong>el giorgianSi y<strong>of</strong>nis dros da igive leqsi 26 ivliss uTargmnia ilia<br />

WavWavaZes TbilisSi.<br />

giorgi erisTaviseuli Targmani<br />

iliaseuli Targmani<br />

“karebTan”<br />

(riukertiT)<br />

“im didris karTan mivedi, ageb saunje moeca,<br />

didxansa vrekdi karebsa, fanjariT fexT groSi dameca.<br />

siyvarulisa karebsa Tumc Sesavalad viwie,<br />

magram metisa xalxisgan SigniT ki ver Sevawie.<br />

mivel sasaxles, sadaca dideba ganisvenebda,<br />

magram sabralos, miTxariT, me iq viRa SemiSvebda.<br />

Sromisa saxlsa ra mivel, WmunviTa iyo moculi,<br />

Tavi ra Sevyav, mec SevkrTi, davbrundi SeSinebuli.<br />

bednierebis sasaxle, bevrjel me sizmrad meCvena,<br />

Tumca veZebdi fxizeli, magram gza arvin miCvena.<br />

erTi-Ra damrCa karebi, jer is ara maqvs dacdili:<br />

saflavs Tumc bevrni stumroben, magram aqvs CemTvis adgili”.<br />

(erisTavi 1936: 52).<br />

“karTa Tana”<br />

(riukertisa)<br />

“simdidris kari varakune didxansa meca,<br />

fanjridam groSi trialiT Cem fex win daeca.<br />

siyvarulis saxls ver miuvel me karamdisa,<br />

ise WediT gugunebda iq grova xalxisa.<br />

davkar cixis kars, sadac kacis dideba scxovrobs:<br />

“qveiTi xaro, ar gagiRebT, iq miTxres, karebs”.<br />

Sromis saxlidam kvnesis xmani me momesmoda<br />

da me iq Sesvla saSiSrada meCveneboda.<br />

171


ednierebis saxlis qveynad daviwye Zebna,<br />

da veravina imisken gza me ver miCvena.<br />

erTi saxliRa damrCenia exla sawyalsa,<br />

aqac gamovcdi, Camovrekav karisa zarsa;<br />

iq ki uTuod, _ Tumc stumari bevri hqavs saflavs, _<br />

vpoveb sawyali CamTvisaca mciredsa alags”. (WavWavaZe 1988: 44)<br />

Zalze sainteresoa Tavad is faqti, rom cnobili germaneli poetis leqsi mis<br />

sicocxleSive iTargmna qarTulad da isic, rom qarTul enaze erTi leqsis ori Targmani erTsa<br />

da imave wels aris Sesrulebuli. sanam Targmanebs ganvixilavdeT, aqve unda aRvniSnoT, rom<br />

fridrix riukertis leqsze “karebTan” orma sxvadasxva kompozitorma dawera musika. fridrix<br />

hainrix tiriotma (1838-1919) am leqsze Seqmna sagundo nawarmoebi, xolo rixard Strausma<br />

(1864-1949) amave leqsze dawera musika mamakacTa triosaTvis.<br />

fridrix riukertis leqsis “karebTan” giorgi erisTavisa da ilia WavWavaZis Targmanebi<br />

amJRavneben originalTan siaxloves, garkveulwilad, hgvanan kidec erTmaneTs, Tumca maT<br />

Soris gansxvaveba ufro didia.<br />

Cven sagangeboT SevCerdebiT riukertis am leqsis orive Targmanze.<br />

riukertis leqsi gariTmulia paraleluri riTmiT, rac rogorc giorgi erisTavis, ise<br />

ilia WavWavaZis TargmanebSi daculia da orivegan paraleluri riTma gvxvdeba. leqsi<br />

dawerilia Tormetmarcvliani sazomiT. giorgi erisTavs igi uTargmnia Teqvsmetmarcvlovani<br />

sazomiT, xolo ilias _ ToTxmetmarcvlovani sazomiT. rogorc Cans, ilias mier arCeuli<br />

sazomi ufro axlosaa originalTan. garda amisa, riukertis leqsi Sedgeba ToTxmeti<br />

striqonisagan, giorgi erisTavisaTvis Targmani sul Tormet striqons Seicavs, iliaseuli ki<br />

imeorebs leqsis originalur Semcvelobas da ToTxmeti striqonisagan Sedgeba.<br />

bunebrivia, sainteresoa, ra kavSirSia originalTan da erTmaneTTan giorgi erisTavisa da<br />

ilia WavWavaZis Targmanebi. amitomac, orive Targmans originalTan da erTmaneTTan<br />

mimarTebaSi ganvixilavT. Tavdapirveladve unda iTqvas, rom iliaseuli Targmani garda imisa,<br />

rom axloa originalTan, gacilebiT ufro poeturia. amaze TviT leqsis saTauris Targmanic<br />

metyvelebs. riukertiseuli saTauri: “karebTan” giorgi erisTavs uTargmnia: “karebTan”, xolo<br />

ilias _ “karTa Tana”.<br />

mivyveT leqsis Targmanebs:<br />

pirveli striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“davakakune simdidris saxlis karze”.<br />

“im didris karTan mivedi, ageb saunje moeca”.<br />

“simdidris kari varakune didxansa meca”.<br />

rogorc Cans, riukertiseuli “habe geklopft” _ davakakune mxolod ilias gadmoutania.<br />

meore striqoni, originali:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“fanjridan mxolod erTi pfeningi makmares”.<br />

“didxansa vrekdi karebsa, fanjriT fexT groSi dameca”.<br />

“fanjridan groSi trialiT Cem fex win daeca”.<br />

germanuli pfeningi (xurda fuli) giorgi erisTavsac da iliasac uTargmniaT, rogorc<br />

groSi. aseve, orive TargmanSi saerToa is, rom orivegen naxsenebia fex(eb)Tan Tumca<br />

originalSi ase araa.<br />

mesame striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

“me davakakune siyvarulis karze”.<br />

172


ilia:<br />

“siyvarulisa karebsa Tumc Sesavalad viwie”.<br />

“siyvarulis saxls ver miuvel me karamdisa”.<br />

am striqonis Targmnisas arcerTi mTargmneli monurad ar mihyveba germanul originals,<br />

Tumca ilia Targmanis dros kidev ufro met Tavisuflebas iCens. riukerti wers, “davakakune<br />

siyvarulis karze”, xolo ilia Targmnis: “siyvarulis saxls ver miuvel me karamdisa”.<br />

meoTxe striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“amisaTvis iq ukve idga TxuTmeti sxva”.<br />

“magram metisa xalxisagan SigniT ki ver Sevawie”.<br />

“ise WediT iq gugunebda grova xalxisa”.<br />

am striqonSi giorgi erisTavica da iliac ZiriTad azrs Targmnian. sainteresoa, rom<br />

riukertTan ar aris sityva xalxi, rac orive mTargmnelTan gvxvdeba.<br />

mexuTe striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“Cumad davakakune didebis sasaxleze”.<br />

“mivel sasaxles, sadaca dideba ganisvenebda”.<br />

“davkar cixis kars, sadac kacis dideba scxovrobs”.<br />

sainteresoa, rom es striqoni Zalze axloa dedanTan orive TargmanSi. sainteresoa, rom<br />

germanuli “Schloss” qarTulad niSnavs sasaxlesac da cixe-simagresac. ase rom, es erTi<br />

sityva giorgi erisTavs uTargmnia “sasaxle”, xolo ilias _ “cixe”. gamomdinare aqedan,<br />

vfiqrobT, rom giorgi erisTavma da ilia WavWavaZem erTmaneTisgan sruliad damoukideblad<br />

Targmnes es leqsi da Tu romelime an orive maTgani sargeblobda rusuli TargmaniT, maSin an<br />

mTargmnelebi amowmebdnen Targmans germanul originalSic, an sargeblobdnen riukertis am<br />

leqsis sxvadasxva rusuli TargmaniT.<br />

meeqvse striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“aq mxolod cxenze Semjdar mxedrebs uSveben”.<br />

“magram sabralos, miTxariT, me iq viRa SemiSvebda”.<br />

“qveiTi xaro, ar gagiRebT, iq miTxres, karebs”.<br />

am striqonis iliaseuli Targmani ufro axloa dedanTan, vidre giorgi erisTaviseuli.<br />

jer erTi, riukerts es striqoni, rogorc iribi naTqvami, brWyalebSi Causvams. brWyalebSia<br />

Casmuli es striqoni ilias TargmanSic. garda amisa, riukertiseuli sityvebi: “ier thut man<br />

nur auf dem Ritter zu Ross” qarTulad _ “aq mxolod cxenze Semjdar mxedrebs uSveben”-<br />

ilias uTargmnia alegoriulad “qveiTi xaro...”<br />

meSvide striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

“me veZebdi Sromis Wers (saxls)”.<br />

173


ilia:<br />

“Sromisa saxlsa ra mivel, WmunviTa iyo moculi”.<br />

“Sromis saxlidam kvnesis xmani me momesmoda”.<br />

sainteresoa, rom am striqons orive mTargmneli riukertiseuli merve striqonis “a<br />

hörte ich drinnen nur Weh und ch!“ „iqidan mesmoda mxolod wuxili da oxvra“ SinaarsiT<br />

avseben. aseve, dedniseuli „habe gesucht“ _ veZebdi da „ach“ Weri arcerT TargmanSi ar aris<br />

gadmotanili. sainteresoa, rom orive TargmanSi gvxvdeba sityva „saxli“, romelic originalSi<br />

ar aris.<br />

merve striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“iqidan mesmoda mxolod wuxili da oxvra”.<br />

“Tavi ra Sevyav, mec SevkrTi, davbrundi SeSinebuli”<br />

“da me iq Sesvla saSiSrada meCveneboda”.<br />

rogorc ukve aRvniSneT, riukertiseuli merve striqoni orive mTargmnelma meSvide<br />

striqonTan erTad Targmna da, Sesabamisad, orivegan merve striqonis Tavisufali Targmania.<br />

mecxre striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“me veZebdi bednierebis saxls”.<br />

“bednierebis sasaxle, bevrjel me sizmrad meCvena”.<br />

“bednierebis sasaxlis qveynad daviwye Zebna”.<br />

es striqoni iliasTan ufro zustad aris Targmnili. riukertiseuli “Ich suchte“<br />

veZebdi iliasTan Sesabamisad aris gadmotanili „daviwye Zebna“, Tumca germanuli sityva „das<br />

aus“ _ saxli orive mTargmnels naTargmni aqvs, rogorc „sasaxle“.<br />

meaTe striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“aravin icnobda mTel sigrZe-siganeze”.<br />

“Tumca veZebdi fxizeli, magram gza arvin miCvena”.<br />

“da veravina imisken gza me ver miCvena”.<br />

germanuli “weit und breit“ _ sigrZe-siganiT arcerT avtors ar uTargmnia sityvasityviT.<br />

ucnauria is, rom orivegan amis Sesatyvisad erTi da igive formulireba gvxvdeba _<br />

giorgi erisTavi: „gza arvin miCvena“, ilia: „gza me ver miCvena“.<br />

meTerTmete striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“axla ki vici erTi myudro qoxi (saxlaki)”.<br />

“erTiRa damrCa karebi, jer is ara maqvs dacdili”.<br />

174


“erTi saxliRa damrCenia axla sawyalsa”.<br />

am striqonis Targmani iliasTan ufro zustia. riukertiseuli “äuslein“ _ patara<br />

saxli giorgi erisTavs ar uTargmnia zustad da dauweria „karebi“, xolo ilias uTargmnia,<br />

rogorc „saxli“.<br />

meTormete striqoni, riukerti:<br />

“sadac sul bolos minda davakakuno”.<br />

giorgi erisTavs es striqoni calke ar aqvs Targmnili, magram giorgi erisTavis<br />

Targmnili meTerTmete striqonis „jer is ara maqvs dacdili,“ Targmania riukertis am<br />

striqonisa.<br />

ilia:<br />

“iqac gamovcdi, Camovrekav karisa zarsa”.<br />

Cans, rom giorgi erisTavis Targmnili, “jer is ara maqvs dacdili,” ufro axloa<br />

originalis SinaarsTan, Tumc arc ilias Targmania Zalze daSorebuli.<br />

mecamete striqoni, riukerti:<br />

giorgi erisTavi:<br />

ilia:<br />

“Tumca iq ukve cxovrobs zogi stumari”.<br />

“saflavs Tumc bevrni stumroben, magram aqvs CemTvis adgili”.<br />

“iq ki uTuod, _ Tumc stumari bevri hyavs saflavs”.<br />

riukertiseuli “Zwar“ _ „Tumca“ giorgi erisTavsac da iliasac zustad aqvs<br />

gadmotanili. orive Targmani axlos aris dedanTan., Tumca germanuli „mancher“ _ „zogi“<br />

orive TargmanSi gadmotanilia, rogorc bevri.<br />

meToTxmete striqoni, riukerti:<br />

“magram bevrisTvis aris saflavSi gansasvenebeli”.<br />

giorgi erisTavs es striqoni calke ar uTargmnia, Tumca misi Targmanis meTormete<br />

striqonSi es azri Cautevia: “magram aqvs CemTvis adgili”.<br />

ilia:<br />

“vpoveb sawyali CamTvisaca mciredsa alags”.<br />

riukertiseuli “Doch ist für viele im Grab noch Rast“, „bevrisTvis aris adgili“ orive<br />

mTargmnels gadmoutania piervel pirSi.<br />

riukertis leqsis giorgi erisTaviseuli Targmani pirvelad daibeWda g. erisTavis<br />

TxzulebaTa 1867 wlis gamocemis pirvel nawilSi.<br />

giorgi erisTavis “TxzulebanSi”, “federacia”, tfilisi, 1936, S. radianisa da i.<br />

balaxaSvilis redaqciiT, SeniSvnebSi miTiTebulia: “es leqsi germanulidan Targmna v. a.<br />

Jukovskom, xolo g. erisTavma misgan gadmoiRo” (erisTavi 1936: 394).<br />

iliaseuli Targmani “karTa Tana” xelnaweri 217 pirvelad daibeWda “ciskarSi”, 1859<br />

wels 12. 1892 wels Sevida ilia WavWavaZis “TxzulebanSi”, “Tbilisis amxanagobis<br />

gamomcemloba”, tfilisi, t. I, gv. 46. imave 1882 wels es leqsi kidev gamoica. iliaseul<br />

avtografSi leqss aqvs xelmowera da TariRi, aseve, saTauris qveS miTiTeba, rom leqsi<br />

riukertisaa.<br />

fridrix riukertis “karebTan” savsea filos<strong>of</strong>iuri gancdebiT. poeti agviwers, rom<br />

mraval karTan daakakuna, ewvia simdidris, siyvarulis, didebis, Sromis, bednierebis karebs,<br />

magram arsad SeuSves, mas mxolod erTi kariRa eguleba, romelsac gauReben da es aris<br />

sikvdilis saxlis kari. leqsis mTeli filos<strong>of</strong>iur-ideuri gaazreba gadmotanilia rogorc<br />

giorgi erisTavis, aseve ilia WavWavaZis TargmanebSi. leqsis mTavari saTqmeli, romelic ar<br />

aris religiur aspeqtSi gadatanili da metad realisturia, sevdiani da cxovrebiseuli, orive<br />

mTargmnelma SeZlo gadmoetana. es aris Civili adamianisa, romelsac yvelgan kari gamouxures,<br />

arsad miiRes, romelsac TiTqos aRaraferi darCenia sikvdilis garda. am ideas orive Targmani<br />

Tanabrad uziarebs qarTvel mkiTxvels, Tumca, rogorc vnaxeT, Targmanebi garkveul<br />

Taviseburebasac amJRavneben.<br />

175


iukertis leqsis „karebTan“ giorgi erisTavisa da ilia WavWavaZiseuli Targmanebi,<br />

rogorc Cans, erTi mxriv, Zalze gansxvavdeba erTmaneTisagan. giorgi erisTavi leqss Targmnis<br />

Sinaarsis sruli dacviT, magram misi ena ufro xelovnuria, gacilebiT arqauli da mZime. ilias<br />

Targmani mihyveba riukertiseul originals, Tumca ufro poeturi da daxvewilia, enac ufro<br />

Tanamedrove. meore mxriv, orive Targmani amJRavnebs garkveul siaxloves, rac, pirvel rigSi,<br />

Targmanebis leqsikaSi vlindeba. kerZod, leqsis meore, meoTxe, meSvide, mecxre, meaTe,<br />

mecamete da meToTxmete striqonebSi TargmanebSi vxvdebiT sityvebis damTxvevas, rac,<br />

SesaZloa, ar iyos SemTxveviTi saxis.<br />

Targmnes Tu ara giorgi erisTavma da ilia WavWavaZem riukertis “karebTan”<br />

originalidan, Tu orive mTargmneli, an erT-erTi maTgani rusul Targmans iyenebda, Znelia<br />

dadgindes, radgan Cven amJamad xelT ar gvaqvs riukertis leqsis rusulenovani Targmanebi.<br />

Tumca aqve gvsurs aRvniSnoT, riukertis Txzulebebis ramdenime gamocemas, rogorc Cans,<br />

poetis sicocxleSive mouRwevia saqarTvelomde. arsebobs riukertis TxzulebaTa<br />

octomeuli, Svidtomeuli, ortomeuli gamocemebi, romlebic wera-kiTxvis gamavrcelebeli<br />

sazogadoebis mier aris Semonaxuli da amJamad daculia saqarTvelos parlamentis erovnul<br />

biblioTekaSi. SesaZlebelia, es gamocemebi swored ilia WavWavaZis an giorgi erisTavis<br />

Camotanilia. miT ufro, rom, rogorc cnobilia, ilia WavWavaZeca da giorgi erisTavic<br />

imy<strong>of</strong>ebodnen germaniaSi, kerZod, miunxenSi, sadac riukertic moRvaweobda da sadac fridrix<br />

riukerti da misi Semoqmedeba Zalze cnobili iyo.<br />

sainteresoa is faqti, rom dRemde aranairi samecniero kvleva-Zieba fridrix riukertis<br />

leqsebis iliaseul TargmanebTan da riukertis erTi leqsis or TargmanTan dakavSirebiT ar<br />

y<strong>of</strong>ila. aravin dainteresebula imiT, Tu ra mimarTebaSia Targmanebi originalTan da<br />

erTmaneTTan.<br />

fridrix riukertis avtoris sicocxleSive qarTuli Targmanebis arseboba dRemde<br />

ucnobi iyo germanuli sazogadoebisTvisac. riukertis sazogadoebam, romelic mudmivad<br />

zrunavs fridrix riukertis Semoqmedebis popularizaciaze, awyobs Sexvedrebs,<br />

konferenciebsa da seminarebs, aqveynebs yovelTviur biuletens, riukertis bibliografiasa<br />

da anTologiebs, maT Soris, Targmanebsac uwevs popularizacias, aseve qalaq Svainfurtis<br />

ganaTlebisa da kulturis administraciulma gany<strong>of</strong>ilebam, sadac yovelwliurad garkveuli<br />

RonisZiebebi ewyoba riukertTan dakavSirebiT, aseve riukertis muzeumma da sxva kulturulsaganmanaTleblo<br />

dawesebulebam, agreTve ramdenime doqtorma da docentma, romlebic<br />

riukertis Semoqmedebas ikvleven, araferi icodnen imis Sesaxeb, rom fridrix riukerti mis<br />

sicocxleSive iTargmna qarTul enaze da rom riukertis pirveli qarTveli mTargmneli ilia<br />

WavWavaZe iyo.<br />

aqve isic unda aRiniSnos, rom 2005 wels goeTes institutma gamosca “germanulenovani<br />

mxatvruli literaturis qarTuli Targmanebis bibliografia”, sadac Sesulia<br />

germanulenovani literaturis qarTuli Targmanebi 1852 wlidan 2002 wlamde rogorc<br />

calkeul wignebad gamocemuli, agreTve krebulebi da rCeuli Txzulebebi, ise anTologiebi,<br />

aseve Jurnal-gazeTebSi gamoqveynebuli germanulenovani mxatvruli literaturis<br />

Targmanebi qarTul enaze, magram masSi ar aris Setanili riukertis leqsebis iliaseuli<br />

Targmani da arc giorgi erisTavis mier Targmnili riukertis “karebTan”.<br />

garda am metad saintereso Targmanebisa, qarTul enaze arsebobs fridrix riukertis<br />

sxva Targmanebi, romlebic meoce saukunis bolos aris Sesrulebuli. is, rom dRemde ar<br />

daukargavs interesi fridrix riukertis Semoqmedebas qarTveli mTargmnelebisa da<br />

mkiTxvelebisaTvis, Zalze mniSvnelovania, magram, bunebrivia, uyuradRebod ar unda darCes<br />

riukertis adreuli qarTuli Targmanebi.<br />

damowmebani:<br />

gagniZe... 1979: gagniZe j., kenWoSvili i... evropuli literaturis qarTuli Targmanebi XIX saukunis meore<br />

naxevarSi. Tbilisi: gamomcemloba „mecniereba“, 1979.<br />

goeTes... goeTes instituti, qecba-xundaZe l., germanulenovani mxatvruli literaturis qarTuli<br />

Targmanebis bibliografia. Tbilisi: gamomcemloba „bakur sulakauris gamomcemloba“.<br />

erisTavi 1936: erisTavi g. Txzulebani. Tbilisi: gamomcemloba „federacia“, tf. 1936.<br />

kavTiaSvili 1987: kavTiaSvili v. hainrix haine qarTul literaturaSi, Tbilisi: gamomcamloba<br />

„mecniereba“, 1978.<br />

kalandaZe 1965: kalandaZe al., qarTuli Jurnalistikis istoria, Tbilisi: 1965.<br />

riukerti 1816: Rückert F. Für müssige Studien. Erste Bändchen, Hildburghausen, im Comptoir für Literatur 1816.<br />

riukerti 1835: Friedrich Rückerts Werke in sechs Bänden, Herausgeber: Ludwig Laistner, J.G.Cotta´sche Buchhandlung<br />

Nachfolger, Stuttgart und Berlin, o.J. 1835 Dritter Band.<br />

riukerti 1837: Rückert F. Gesammelte Werke von Friedrich Rückert, Dritter Band, Erlangen: Carl Heyder 1837.<br />

WavWavaZe 1988: WavWavaze i., TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, Tbilisi: gamomcemloba „mecniereba“<br />

sabWoTa saqarTvelo 1988.<br />

WavWavaZe, 1892: WavWavaZe i. Txzulebebi, t. I, Tb., 1892.<br />

176


ilia da misi germaneli megobrebi<br />

kandelaki dali<br />

raisneri ekaterine<br />

“pirveli, vinac germanuli sistemiT da iSviaTi gamZleobiT siberemde miitana<br />

saqarTvelos mwerlobisa da istoriis siyvaruli, es aris mxolod artur laisti.. am ormoci<br />

wlis ganmavlobaSi b-ni artur laisti Seucvleli elCia germaniis erisa saqarTveloSi. man<br />

bevri daTesa Tavisi eris siyvarulisaTvis Cvens mxareSi 40 wlis ganmavlobaSi. artur laisti<br />

iyo ganuyreli megobari ilia WavWavaZisa, is icnobda da megobrobda agreTve bevr gamoCenil<br />

maSindel qarTvelTan da yvelgan aqvs damsaxurebuli iSviaTi erTgulebis grZnoba — saWiro<br />

iyo artur laistis keTilSobileba da gamZleoba, rom Tavisi megobroba ilia WavWavaZisadmi<br />

daemtkicebina misi sikvdilis Semdegac, roca ilias ojaxi Cavarda ubedurebaSi da ilias<br />

meuRle avadmy<strong>of</strong>i SimSilobda kidec da am cameti wlis ganmavlobaSi artur laists da mis<br />

ojaxs cameti dRec ar gamoutovebia, rom ar enugeSebinos bedisagan ase datanjuli ilias<br />

ojaxi,”(tabiZe 1966: 259-260) — aseTi siyvaruliT ixsenebda tician tabiZe qarTveli eris<br />

ucxoel megobars.<br />

ras werdnen artur laistis Sesaxeb XX saukunis miwurulSi misi Tanamemamuleebi?<br />

1987 wels germaniaSi gamocemul wignSi “mogzaurobebi kavkasiaSi” Tavmoyrilia me-19<br />

saukunis germanel mogzaurTa da moRvaweTa Canawerebi kavkasiis Sesaxeb. artur laistisadmi<br />

miZRvnil statiaSi mcdaradaa warmodgenili misi biografiuli cnobebi: “1906 wels man<br />

TbilisSi daaarsa pirveli germanulenovani gazeTi kavkasiaSi “kaukaziSe post”. Semdeg<br />

ramodenimejer imogzaura italiaSi, saberZneTsa da TurqeTSi. misi cxovrebis Semdgomi wlebi<br />

ucnobia”(Breuste J., Malich . 1987: 175) statiaSi moyvanili zogierTi cnoba uzustobas Seicavs,<br />

amitom saWirod CavTvaleT germaneli mkiTxvelisaTvis damatebiTi cnobebi migvewodebina<br />

artur laistis Sesaxeb. JurnalSi “georgika” gamovaqveyneT statia, sadac aRvniSneT, rom<br />

“1892 wlidan artur laisti saqarTveloSi damkvidrda. is aqtiurad monawileobda qveynis<br />

sazogadoebriv cxovrebaSi. 1918 wlidan igi Tbilisis universitetSi moiwvies germanuli enis<br />

leqtorad. 1922 wels qarTulma sazogadoebam mas saqarTveloSi moRvaweobis 40 wlis iubile<br />

gadauxada. 1923 da 1927 wlebSi gamoica artur laistis TxzulebaTa krebuli “saqarTvelos<br />

guli” or wignad. artur laisti 1927 wlis 22 marts gardaicvala da dakrZalulia TbilisSi,<br />

sazogado moRvaweTa didubis panTeonSi.”( Kandelaki 1990-1991: 103-106)<br />

artur laistis cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb qarTul enaze araerTi gamokvlevaa<br />

gamoqveynebuli. qarTveli eri arasodes daiviwyebs Tavis germanel megobars, romelsac jer<br />

kidev ucxoeTSi moRvawes, ilia WavWavaZem “Soreuli Tvisiani” uwoda.<br />

artur laistma gaacno ilias TvalsaCino germaneli mecnieri, asiriologi da<br />

urartologi - karl leman-haupti. misi saxeli xSirad ixsenieba im qarTvel istorikosTa<br />

SromebSi, vinc Zveli welTaRricxvis periodis Cven winaparTa cxovrebas ikvlevs.<br />

saqarTveloSi miRebuli STabeWdilebebi da Sexvedrebi ilia WavWavaZesTan karl lemanhauptma<br />

aRwera narkvevSi “saqarTvelodan”, romelic oTxi werilad gamoaqveyna 1901 wels<br />

JurnalSi “ie Zeit”. es narkvevi qarTul enaze pirvelad iTargmneba.<br />

1967 wels JurnalSi “droSa” gamoqveynda r.niJaraZis statia “ilia WavWavaZe da karl<br />

leman-haupti” (niJaraZe 1967: 9). avtors Targmnili aqvs germanulenovan JurnalSi “Die ilfe”-<br />

Si 1910 wels dabeWdili leman-hauptis narkvevi, romelic “ie Zeit”-Si gamoqveynebuli statiis<br />

sakmaod Semoklebul variants warmoadgens.<br />

pirvel werilSi germaneli mecnieri saqarTveloSi sami wlis win gatarebul dros da<br />

TbilisSi ilias saxlSi Sexvedris detalebs ixsenebs: “TiTqmis sami welia, rac kavkasiasa da<br />

somxeTSi weliwadnaxevriani vizitis Semdeg isev samSobloSi davbrundi. nanaxisa da<br />

gancdilis, wvalebisa da warmatebebis, bednieri aRmoCenebis saaTebisa da dReebis, kvirebis<br />

ganmavlobaSi uSedego kvlevebis mogonebebi sul ufro da ufro ileqeba mexsierebaSi da<br />

warsulis burusiT imoseba. drodadro sizmariviT amomitivtivdeba xolme calkeuli<br />

epizodebi da SemTxvevebi. aseve sizmariviT momeCvena amas win berlinSi dalanduli qali,<br />

romelic qarTul samosSi gamowyobili megona. ufro axlos misvlisas aRmovaCine, rom<br />

marTali viyavi: Tavze viwro, diademismagvari xaverdis lenti, saidanac nazi TeTri vuali<br />

kefisaken eSveboda, mxrebze kululebad dafenili muqi Tma da abreSumis mosaxvevi namdvilad<br />

qarTul samosze mianiSnebda. Tbilissa da mis midamoebSi mcxovrebi somexi qalebic qarTul<br />

samosSi gamowyobilni ufro dadian, vidre sxva tansacmelSi, Tumca xandaxan evropuladac<br />

imosebian da Tanac gamomwvevad usvamen xazs TavianTi sxeulis simdidres. magram male gairkva,<br />

rom am SemTxvevaSi, samosi namdvilad Seesabameboda nacionalobas. kidev ufro gamaoca erT<br />

dRes qarTveli Tavadis ilia WavWavaZis stumrobam. 1899 wlis seqtemberSi masTan TbilisSi da<br />

dedaqalaqTan axlos mdebare mis mamulSi gatarebuli ori dRe, Cemi somxur-kavkasiuri<br />

mogzaurobisa da TbilisSi bolo, wvalebiTa da winaaRmdegobebiT savse, nawilobriv<br />

iZulebiTi stumrobis naTeli dasasrulia. Tavadis gacnobas TbilisSi mcxovreb Cvens<br />

177


Tanamemamules baton laists unda vumadlode, romelic qarTuli literaturis safuZvliani<br />

mcodnea da saukeTesod Sesrulebuli germanuli TargmanebiT gagvacno qarTuli poeziis<br />

uZvirfasesi nimuSebi, maT Soris qarTuli nacionaluri eposi „vefxistyaosani“. sul axlaxans<br />

gamovida baton laistis Targmanebis axali krebuli.” (Lehman-Haupt 1901: I, 466)<br />

germaneli mecnieri sakmaod dadebiTad axasiaTebs ilias da ambobs: “batonma laistma<br />

TbilisSi TavadTan stumrobamde bevri ram miambo WavWavaZis Sesaxeb, romelsac, rogorc Cans,<br />

savsebiT samarTlianad moixseniebda qarTvelebis winamZRolad. aseTi daskvna mxolod<br />

wodebidan „Tavadi“ ar modis. aseTi wodebiT aq mravalni arian. odesRac damoukidebeli<br />

qarTvelebi (rusulad-gruzinebi; orive forma Zveli saxelidan „iberebi“ modis) ruseTis<br />

qveSevrdomebi rom gaxdnen, qarTvelma Tavad-aznaurma Tavadis rusuli saxeli „kniaz“-i<br />

miiRo. Tavadi WavWavaZe erTdroulad poeti, politikosi da finansistia; xelmZRvanelobs<br />

banks, uSvebs mowinave qarTul Jurnal „iverias“ da s<strong>of</strong>lis meurneobasac misdevs Tavis did<br />

mamulSi. Tavadi WavWavaZe warmoSobiT kavkasiuri saukeTeso Rvinis samSoblodan — kaxeTidan,<br />

kerZod ki wiTeli RviniT ganTqmul s<strong>of</strong>el yvarelidanaa.” (Lehman-Haupt 1901: I,466)<br />

karl leman-haupti ilias Tbilisis saxls da zogadad dedaqalaqis saxlebis<br />

arqiteqturazec saubrobs: “Tavadis saxli, romelSic man TbilisSi mimiRo, garedan arafriT<br />

gamoirCeva, magram Sig Sesul stumars, qarTuli arqiteqturis TviTmy<strong>of</strong>adoba gadaeSleba<br />

Tvalwin. s<strong>of</strong>lebsa da Tbilisis qarTul ubnebSi saxlebis mTel siganeze minimum erT, xandaxan<br />

ki ramdenime sarTulze miSenebuli lojiebis msgavsi aivnebi da verandebi mogxvdebaT TvalSi,<br />

magram aq calkeuli danay<strong>of</strong>ebi qviT naSenebi svetebiT ki ara, ubralo xis boZebiTaa<br />

gamoy<strong>of</strong>ili erTmaneTisagan da horizontaluri gadaxurvis sayrdens warmoadgens. amgvar<br />

aivnebs xandaxan Sveicariul saxlebzec naxavT, magram qarTulisagan gansxvavebiT iq ar aris<br />

mwvane da TeTri moxatuloba da aivnebic iSviaTad Tua ase organulad Serwymuli Senobis<br />

fasadTan. aq, qalaqis axali ubnis erT-erT mTavar quCaze, aivani baRis mxaresaa miSenebuli da<br />

orive mxriv gasdevs saxls. Cafskvnilma, Zlieri aRnagobisa da erTob sasiamovno garegnobis<br />

Tavadma guliTadad mimiRo da amixsna, rom es araCveulebrivi lojia zamTrobiT imineba da<br />

daxurul verandad gadakeTdeba. kedlebze gam<strong>of</strong>enil naxatebs Soris gansakuTrebuli<br />

yuradReba qarTveli mxatvris gabaSvilis erT tiloze SemaCerebines. masze xalxi sazamTros<br />

Seeqceva. amgvari suraTi araerTxel minaxavs da Tavadac xSirad gavreulvar am xalxSi, radgan<br />

mtkvrisa da aragvis dablobebisaTvis damaxasiaTebel sicxeSi mwyurvale adamianisaTvis<br />

sazamTro Seudarebeli da Seucvleli siamovnebaa.” ( Lehman-Haupt 1901:I, 467)<br />

germaneli stumari iliasa da misi ojaxis wevrebis Cacmulobaze saubrobs: “Tavad<br />

WavWavaZes evropuli samosi ecva da ara qarTvelebSi popularuli „Cerqezka“. evropuladve<br />

iyo Cacmuli misi sandomiani meuRle; Tavadis da ki, romelic generlis qvrivi gaxldaT,<br />

erovnul samosSi iyo gamowyobili. orive qalbatons mogvianebiT kvlav Sevxvdi berlinSi.” (<br />

Lehman-Haupt 1901:I, 467)<br />

leman-haupti ilias ojaxis stumarTmoyvareobaze, qarTul sufrasa da tradiciebze<br />

didi siyvaruliT saubrobs: “male Cems sapativcemulod SeZlebisdagvarad qarTulad<br />

gawyobil sufras mivusxediT da saubaric gaiba. ruseTSi miRebuli wesisamebr aqac pirvelad<br />

„zakuska“ da „vodka“ moitanes. davagemovneT qarTuli, Tumca albaT ufro kavkasiuri kerZi<br />

„CixirTma“ — zafraniT, ZmriT, mwvaniliTa da sxva ingredientebiT Sekmazuli qaTmis xorcis<br />

momJavo wvniani. amas mosdevda „boiani“, gansakuTrebulad momzadebuli bostneuli naRebiTa<br />

da dariCiniT. ufro internacionaluri kerZebic vigemeT - Semwvari xorci mJave kombostoTi,<br />

da kavkasielebSi, TurqebSi, TaTrebSi, somxebsa da sparselebSi gavrcelebuli brinjis flavi,<br />

romelsac SoTxvi da Sindi gansakuTrebul aromats aZlevda. Tavadi da Cveni Tanamemamule<br />

batoni laisti sufrasTan eweodnen, magram Cemma maspinZelma xazgasmiT aRniSna, rom es ar<br />

gaxldaT qarTuli tradicia. aqve iyo Tixis forebian WurWelSi civad Senaxuli wyali, magram<br />

qarTuli tradiciisamebr Cven adgilobriv, mZime wiTelsa da qarvisfer Rvinos ufro<br />

vetanebodiT. amasTanave arc qeifis moyvarul qarTvelebSi gavrcelebuli da<br />

germanelebisaTvis ucxo sadRegrZeloebi da qarTuli melodiuri simRerebi iyo daviwyebuli.<br />

batoni laisti aqve Sevipire Tavadis mamulSi stumrobaze da erT naSuadRevs mas Tbilisis<br />

sadgurSi Sevxvdi. aTi wuTis Semdeg matarebelma mtkvris marcxena sanapiroTi avWalaSi<br />

Cagviyvana, sadac Cveni maspinZlis etli gvelodeboda. yvela Semxvedri didi mowiwebiT<br />

esalmeboda Tavad WavWavaZes.” ( Lehman-Haupt 1901:I, 467)<br />

meore werilSi avtori iliasTan saguramoSi stumrobasa da mis Tvalwin gadaSlil<br />

xedebs aRwers: “mTis ferdobze zurgiT tyisaken mdgari qarTul stilSi agebuli Tavadis<br />

s<strong>of</strong>lis saxli ukve Soridan moCans. saxlis aivnidan saucxoo xedi iSleba: nacrisfrad<br />

molivlive aragvi, romlis kalapotSi qviSis borcvebi Cans; iqve ki saqarTvelos samxedro<br />

gzis rux-TeTri silueti; marjvniv, gzis gayolebaze aRmarTuli kldeebi SedarebiT ukeT<br />

moCans, Tumca mainc ibureba Semodgomis Camavali mzis Suqze. es iseTi uCveulo, TiTqmis<br />

SemaSfoTebeli sinaTlea, rom gzad gavlili Semodgomis daburuli tye masTan SedarebiT<br />

simSvidis savaned meCveneba. sufra saxlis ukan, baRSi, Wis maxloblad iyo gaSlili.<br />

mobinadreebi mudam erTnairi temperaturis gamo (+11 gradusi) Was gansakuTrebiT afaseben.<br />

178


aqvea kaklis xec, romlis totebidan, Cemda gasakvirad, bayayebis yiyini ismoda da drodadro<br />

musikasaviT JRerda sufrasTan.” (Lehman-Haupt 1901:II, 503)<br />

germaneli mecnieri mesame werilSi qarTvelTa ukvdav poemaze “vefxistyaosani” da ilias<br />

“gandegilze” saubrobs da saTanado Sefasebebsac aZlevs: “mogvianebiT saxlis aivnidan<br />

sasiamovnod ganaTebul oTaxebSi gadavinacvleT. vidre vaxSmisTvis Cais, kalaTebSi Cawyobil<br />

saucxoo xils, Sav, TeTr da moyviTalo-moyavisfro yurZensa da saukeTeso atmebs<br />

mogvarTmevdnen, Tavadis wignebma qarTul mwerlobaze gadagvatanina yuradReba. ukve<br />

naxsenebi „vefxistyaosani“ namdvili xalxuri eposia, mas yanis lewvis drosac amboben.<br />

qarTvelebma am poemis mTliani str<strong>of</strong>ebi ician zepirad. iseTi SemTxvevebic y<strong>of</strong>ila, roca<br />

poemis citirebisas mTqmels ramdenjerme Seuwyvetia leqsi sityvebiT: „ki, namdvilad asea, me<br />

iq viyavi!“. bavSvobidan naswavli eposis Sinaarsi ise aqvT gamjdari sisxlsa da xorcSi, rom<br />

poemaSi asaxuli gancdilad miaCniaT da am gancdilis axlebur warmosaxvas pouloben leqsSi.<br />

maSin vinane, rom qarTuli mxolod anbani vicodi da ar SemeZlo, Zveli nawarmoebebisa Tu<br />

WavWavaZiseuli Txzulebebis originalSi Sefaseba. gamacnes Tavadis erT-erTi<br />

umniSvnelovanesi nawarmoebis „gandegilis“ inglisuri Targmani, romelsac SesavalSi poetis<br />

biografiuli cnobebi erTvis. poemis mTargmneli qali ZmasTan erTad kavkasiaSi cxovrobs da<br />

piradad icnobs Tavadsa da mis ojaxs.<br />

poema yazbegis erT-erT gamoqvabulSi mcxovrebi, yvelasagan pativcemuli gandegilis<br />

cdunebis ambavs gvamcnobs. nawarmoebis fsiqologiuri qarga, sidiadiTa da silamaziT<br />

aRvsili bunebis grandiozuli warmosaxva, enis moqniloba da Zala, Targmanidanac rom<br />

gamosWvivis, mSobel xalxSi fesvgadgmul, sakuTari azris Tamamad gamomxatvel da eris<br />

ganmanaTlebel WeSmarit poets warmoaCens.“ (Lehman-Haupt 1901: III, 531)<br />

meoTxe werilSi moTxrobilia aragvis piras gamarTul pikniksa da qarTuli erTi Zveli<br />

wes-Cveulebis Sesaxeb: „meore diliT CrdiloeTidan TeTrad gabrwyinebuli kavkasionis<br />

mTavari mTa, saqarTvelos samxedro gzis guSagi - yazbegi gvesalmeba da aragvze dagegmili<br />

TevzaobisTvis karg dRes gviqadis. daaxloebiT naxevari saaTi dagvWirda cxenebiT mdinareze<br />

Casasvlelad. sanovage da fardagebi daitvirTa uremze, aqaur tvirTis gadamzidze, romelic<br />

Cvensas Camohgavs da xSirad tilos naWriTaa gadafarebuli. male gairkva, rom Tevzaoba<br />

mxolod sababi iyo aragvis piras, buCqebTan xavsian molze gaSlili piknikisaTvis.<br />

vidre maspinZlebi nadimisaTvis emzadebian da qarTveli meTevzeebs TavianTi badeebi<br />

wesrigSi mohyavT, stumrebi aremares vaTvalierebT. Cveni nivTebi iqve SegviZlia davtovoT,<br />

radgan Tavad WavWavaZis TqmiT qarTul s<strong>of</strong>lSi qurdoba ar arsebobs. marTlac, qarTveli<br />

kaci saukeTeso TvisebebiT - gulwrfelobiTa da gulRiaobiT gamoirCeva. Tavadma WavWavaZem<br />

ramdenime Zveli, magram dRemde SemorCenili qarTuli wes-Cveulebis Sesaxeb miambo, maT<br />

Soris erT ucnaur SemTxvevazec: saqarTvelos samxedro gzis yazbegis sadgurTan mdebare<br />

s<strong>of</strong>el gergetSi erTxel patara saxnavi miwis gamo dava wamoWrila. mflobelisaTvis miwis<br />

CamorTmeva gadawyvetili iyo, roca gamoCnda Tormeti wlis ymawvili da ganacxada: me var imis<br />

mowme, rom sadao miwa mis axlandel mflobels yvela wesis dacviT aqvs Sesyiduli da<br />

namdvilad misi sakuTreba ariso!<br />

- es ambavi Seni cxovrebisas moxda?<br />

- ara!<br />

- maS sadauri mowme xar, albaT mowmeebisagan gaqvs es ambavi mosmenili!“<br />

- ara, me piradad var amis mowme!<br />

- SeuZlebelia! ramdeni xnis win moxda es ambavi?<br />

- zustad ar vici, albaT ramdenime saukunis win.“<br />

- ki magram, maSin rogor xar TviTmxilveli am ambis, es xom savsebiT SeuZlebelia!<br />

biWi ki Tavisas amtkicebda: uSualo mowme var saukuneebis win momxdari am ambiso.<br />

ukve yvela im azrs daadga, rom es ymawvili aranormaluri iyo, roca man aCvena xeli<br />

mokveTili TiTis wina saxsriT.<br />

Semdeg ki aseTi ram gairkva: damowmebis es niSani Taobidan Taobaze ufros Svilze<br />

gadaiodaa da amisaTvis isini TiTs isaxiCrebdnen. ase moeqca Tavis droze pirveli namdvili<br />

mowme Tavis Svils; am biWunasac mamam sikvdilis win damowmebis es niSani dautova. xalxma scno<br />

es damowmeba da rus mosamarTlesac sxva aRaraferi darCenoda.<br />

gasagebia, rom Tavadis piridan da im situaciaSi mosmenilma am ambavma gansakuTrebiT<br />

damainteresa da berlinSi Cveni Sexvedrisas Cemi wiwamurSi stumroba gamaxsena.“ (Lehman-Haupt<br />

1901: IV, 562-564)<br />

Cven madlierebis grZnobiT gvsurda kidev erTxel mogvegonebina ilia WavWavaZis germaneli<br />

megobrebi, didi mecnierebi da sazogado moRvaweebi — artur laisti da karl leman-haupti,<br />

romlebmac didi siyvaruliTa da siTboTi aRweres Cveni qveyana, misi adamianebi da buneba. maTi<br />

Txzulebebi warmoadgenda im wyaros, romliTac evropelebi saqarTvelos istorias,<br />

kulturasa da literaturas ecnobodnen.<br />

gamoyenebuli wyaroebi da literatura:<br />

179


Breuste…1987: BJ., Breuste J., Malich B., Reisen im Kaukasus. Leipzig, 1987.<br />

Kandelaki 1990-1991: Kandelaki D., Einige ungeneuigkeiten in der neueren deutschen Fachliteratur . “Georgica”, 1990-1991, N<br />

13-14.<br />

Lehman-Haupt 1901: Lehman-Haupt C., Aus Georgien. “Die Zeit”, 1901.<br />

niJaraZe 1967: niJaraZe r., ilia WavWavaZe da karl leman-haupti. Jurnali “droSa”, 1967. 10.<br />

tabiZe 1966: tabiZe t., Txzulebani sam tomad, t.II, Tbilisi, 1966.<br />

180

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!