saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba
saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba
20 rogor warmoiSva metri feodalurma daqucmacebulobam mniSvnelovnad Seaferxa sazom sidideTa erTeulebis ganviTareba. yvela mmarTveli (mefe, mTavari, hercogi, Tavadi, grafi) Tavis pirdapir movaleobad Tvlida fizikuri sidideebis (masis, sigrZis, moculobis) sazomi sakuTari erTeulebi SemoeRo, rac ZiriTadad maTi dacarielebuli xazinis Sevsebas emsaxureboda. xdeboda isec, rom erTi da imave saxelwodebiT sxvadasxva sididis erTeuli mimoiqceoda, rac srul qaoss qmnida da sabolood xels uSlida mrewvelobis, vaWrobis, zRvaosnobis ganviTarebas. gasakviri ar aris, rom safrangeTis revoluciis dros, 1789 wels, generaluri Stabis amomrCevelTa erT-erTi moTxovna swored zomisa da wonis erTeulTa sistemis mowesrigeba iyo. imdroindeli safrangeTis revoluciuri mTavrobis, konventis gadawyvetilebiT 1793 wlis 1 agvistos sazomTa metruli sistema Seiqmna. metruli sistemis erT-erTi avtori da am sistemis praqtikaSi danergvis komisiis Tavmjdomare iyo frangi ma Te matikosi, fizikosi da astronomi p. lap la si. mas kargad esmoda, rom sigrZis er Te u lad romelime nacionaluri erTeulis Se mota na (mag., franguli tuazis, inglisuri iar dis, rusuli saJenis da a. S.) garkveul uxerxulobas Seqmnida saerTaSoriso ur- Ti erTobebSi. saWiro iyo iseTi erTeulis Se motana, romelic yvela saxelmwifosTvis erTnairad misaRebi iqneboda. im droisTvis laplass Tavisi astronomiuli kvlevisTvis dedamiwis meridianis gazomva esa Wiroeboda.cxadia, laplasma kargad ico- da, rom kvlevisTvis saWiro uzarmazar Tanxebs mTavroba ar gaiRebda da amitom aseTi dip lomatiuri svla gaakeTa: 1791 wlis 25 marts nacionalur krebas warudgina pro eqti, romelSic is dabejiTebiT amtkicebda, rom sigrZis erTeulad unda aerCiaT erTi metri _ parizze gamavali meridianis meoTxedis (CrdiloeT polusidan ekvatoramde) 1/10 000 000 nawili (sur.1). laplasma moaxerxa krebis darwmuneba da miiRo kidec dafinaseba im eqspediciisa, romelsac unda gaezoma meridiani diunker ksa da barselonas Soris. meridianis sigrZis gazomva urTules pirobebSi mimdinareobda: eqspediciis wevrebi orjer Cavardnen espaneTSi tyved. maT sakuTari sicocxlis riskis fasad mainc moaxerxes gazomvebis Sedegebis gadarCena da Catarebuli samuSaoebis Sedegad 1799 sur.2. `arqivis metri~ sur.1 wels damzadda sigrZis etaloni: 25 mm siganis, 4 mm sisqisa da 1 m sigrZis pla
sur.3.es xis naWdevebiani joxi sigrZis erT-erTi yvelaze Zveli sazomia, romelsac Zvel egvipteSi iyenebdnen. joxis sigrZe (52,4 sm) faraonis mklavis sigrZes utoldeboda. ti nis Rero (sur. 2). es etaloni safrangeTis nacionalur arqivSia daculi da mas `arqivis metri~ hqvia. arqivis metrze amotvifrulia warwera: `yvela droisTvis, yvela xalxisTvis.~ es devizi winaswarmetyveluri aR moCnda: metruli sistema msof lios yvela civilizebulma qve yanam aRiara (dResdReobiT 1 metrad miRebulia vakuumSi sinaT lis mier wamis 1/299 792 458 na wilSi gavlili manZili). erTi sityviT, metruli sistemis Camoyalibebas Zalze saintereso istoria aqvs da Tu Tqvenc daga interesebT, moi- ZieT in for macia metris warmoSobis Sesaxeb inter netSi: sur.4. XIX saukunis dasawyisSi safrangeTSi metrTan erTad masisa da moculobis sazomebi SemoiRes. www. en.wikipedia.org/wiki/metre XIX saukunis dasawyisSi safrangeTSi metrTan erTad masisa da moculobis sazomi erTeulebi SemoiRes: kilogrami da litri. 1 litri wylis is moculobaa, romelic 10 sm sigrZis wibos mqone kubis formis WurWels avsebda, xolo erTi litri wylis ma sa 1kg-ad iqna miC ne uli. SemdgomSi daamzades masis etalonic. kilogramis etaloni platina-iridiumis Senadnobisgan damzadebuli cilindria, romlis simaRle da diametri 39 mm-ia (sur. 5). etaloni safrangeTSi, q. sevrSi inaxeba. moipoveT informacia, romel sazom erTeulebs iyenebdnen Zvelad saqarTveloSi (raSic Zalian dagexmareba sulxan - sabas leqsikoni) da warmoadgineT Tanaklaselebis winaSe prezentacia Temaze: `Zveli sazomi erTeulebi saqarTveloSi~. sur. 5 21
- Page 1 and 2: Sinaarsi Tema I. saubari fizikis Se
- Page 3 and 4: sityva `fizika~ ( `fiuzis~) berZnul
- Page 5 and 6: fizika _ mecniereba bunebis Sesaxeb
- Page 7 and 8: fizikuri sxeuli. nivTiereba. fiziku
- Page 9 and 10: aristotele amtkicebda, rom msubuqi
- Page 11 and 12: cxrili 1.1 metruli sistemis TavsarT
- Page 13 and 14: II praqtikuli samuSao #1 _ sxeulis
- Page 15: gansazRvreT wris far- Tobi uj re de
- Page 19 and 20: gaixseneT: ras Seiswavlis fizika? f
- Page 21 and 22: cda III erTi bolodan daxSul minis m
- Page 23 and 24: molekula rom fanq risxela gaxdes, f
- Page 25 and 26: mexuTe elements _ `RvTiur kvintesen
- Page 27 and 28: CaagdeT sinjaraSi niSaduris spirtSi
- Page 29 and 30: sur.3. brounis nawilakze garemos mo
- Page 31 and 32: molekulaTa urTierTqmedeba 2.4 amrig
20<br />
rogor warmoiSva metri<br />
feodalurma daqucmacebulobam mniSvnelovnad Seaferxa sazom sidideTa<br />
erTeulebis ganviTareba. yvela mmarTveli (mefe, mTavari, hercogi, Tavadi,<br />
grafi) Tavis pirdapir movaleobad Tvlida fizikuri sidideebis (masis,<br />
sigrZis, moculobis) sazomi sakuTari erTeulebi SemoeRo, rac ZiriTadad<br />
maTi dacarielebuli xazinis Sevsebas emsaxureboda. xdeboda isec, rom erTi<br />
da imave saxelwodebiT sxvadasxva sididis erTeuli mimoiqceoda, rac srul<br />
qaoss qmnida da sabolood xels uSlida mrewvelobis, vaWrobis, zRvaosnobis<br />
ganviTarebas. gasakviri ar aris, rom safrangeTis revoluciis dros, 1789<br />
wels, generaluri Stabis amomrCevelTa erT-erTi moTxovna swored zomisa<br />
da wonis erTeulTa sistemis mowesrigeba iyo.<br />
imdroindeli safrangeTis revoluciuri mTavrobis, konventis gadawyvetilebiT<br />
1793 wlis 1 agvistos sazomTa metruli sistema Seiqmna.<br />
metruli sistemis erT-erTi avtori da am sistemis praqtikaSi danergvis<br />
komisiis Tavmjdomare iyo frangi ma Te matikosi,<br />
fizikosi da astronomi p. lap la si.<br />
mas kargad esmoda, rom sigrZis er Te u lad<br />
romelime nacionaluri erTeulis Se mota<br />
na (mag., franguli tuazis, inglisuri<br />
iar dis, rusuli saJenis da a. S.) garkveul<br />
uxerxulobas Seqmnida saerTaSoriso ur-<br />
Ti erTobebSi. saWiro iyo iseTi erTeulis<br />
Se motana, romelic yvela saxelmwifosTvis<br />
erTnairad misaRebi iqneboda.<br />
im droisTvis laplass Tavisi astronomiuli<br />
kvlevisTvis dedamiwis meridianis gazomva<br />
esa Wiroeboda.cxadia, laplasma kargad ico-<br />
da, rom kvlevisTvis saWiro uzarmazar Tanxebs<br />
mTavroba ar gaiRebda da amitom aseTi<br />
dip lomatiuri svla gaakeTa: 1791 wlis 25 marts nacionalur krebas warudgina<br />
pro eqti, romelSic is dabejiTebiT amtkicebda, rom sigrZis erTeulad unda<br />
aerCiaT erTi metri _ parizze gamavali meridianis meoTxedis (CrdiloeT<br />
polusidan ekvatoramde) 1/10 000 000 nawili (sur.1).<br />
laplasma moaxerxa krebis darwmuneba<br />
da miiRo kidec dafinaseba im eqspediciisa,<br />
romelsac unda gaezoma meridiani diunker<br />
ksa da barselonas Soris. meridianis<br />
sigrZis gazomva urTules pirobebSi<br />
mimdinareobda: eqspediciis wevrebi orjer<br />
Cavardnen espaneTSi tyved. maT<br />
sakuTari sicocxlis riskis fasad mainc<br />
moaxerxes gazomvebis Sedegebis gadarCena<br />
da Catarebuli samuSaoebis Sedegad 1799<br />
sur.2. `arqivis metri~<br />
sur.1<br />
wels damzadda sigrZis etaloni: 25 mm<br />
siganis, 4 mm sisqisa da 1 m sigrZis pla