soflis meurneobis safuZvlebi I nawili

soflis meurneobis safuZvlebi I nawili soflis meurneobis safuZvlebi I nawili

16.01.2013 Views

kvercxebisaganac ki da sxva. gasufTavebis Semdeg wyali bunebrivi dawoliT an satumbo sadguris saSualebiT daxuruli milgamyvaniT miewodeba mosarwyav mindors. sayofacxovrebo Camonadeni wylis qimiuri Sedgeniloba icvleba wlis sezonebis mixedviT. Amitom maTi sworad gamoyenebis TvalsazrisiT, saWiroa sistematurad gaukeTdes analizi, ramden Camonaden wyalSi SeiZleba Seerios mrewvelobis anarCeni wyali, romelSic sasargeblo nivTierebebTan erTad SesaZlebelia iyos mavne nivTierebanic. Camonaden wyals asufTaveben filtraciiT, mindvrebze, saleqavebSi aCereben Camonadeni wylis mudmiv fenas. Mis fskerze rCeba naleqi, wyali ki iwmindeba da grovdeba Rrma arxebSi. aRsaniSnavia, rom gawmendis procesis dros Camonadeni wyali kargavs mcenaris sakvebi nivTierebis mniSvnelovan raodenobas. naleqebisgan ganTavisuflebuli Camonadeni wyali, rogorc wesi, daxuruli milgamyvanebiT miemarTerba mosarwyav nakveTebze. saleqavebidan amoRebuli danaleqs iyeneben nakelTan an torfTan SereviT kompostebis dasamzadeblad. amJamad muSavdeba Camonadeni wylis biologiuri da qimiuri gawmendis meTodebi. Semodgomaze da zamTarSi SeiZleba morwyva Catardes gauwmendavi Camonadeni wyliT. mTeli wlis ganmavlobaSi morwyvis swori organizaciisaTvis saWiroa SeirCes Sesaferisi kulturebi. sarwyav miwebze mTavari adgili unda daeTmos sakveb kulturebs (mravalwlovani balaxebi, simindi, sakvebi Warxali), agreTve kartofils da xexilis nargavebs. mTels savegetacio periodSi kartofils rwyaven mxolod adreul vadebSi. Camonadeni wylis ZiriTad nawils ki iyeneben Semodgomaze an zamTarSi gamanoyierebeli rwyvis saxiT. balaxebi irwyveba vegetaciis periodSi, umTavresad zafxulis Sua periodSi. sakvebi kulturebi SeiZleba moirwyas Camonadeni wminda wyliT, teqnikuri da marcvleuli ki gauwmendavi wyliT, xolo morwyva unda Sewydes erTi TviT adre mosavlis aRebamde. ar SeiZleba mosarwyavad gamoviyenoT infeqciuri, tuperkuliozis saavadmyofoebis da sxva amgvar dawesebulebaTa Camonadeni wyali. Camonadeni wyliT morwyvis dros SeiZleba niadagi damlaSdes. Aam SemTxvevaSi Rrma xvna unda Catardes 40-45 sm-is siRrmeze, romelic asrulebs meliorirebis rols. moxnul fenaSi mcirdeba qlorisa da natriumis raodenoba da matulobs kalciumis Semcveloba. zamTarSi Camonadeni wyliT rwyvas atareben Rrma kvlebsa da zolebSi. Ggazafxulze atareben gadaxvnas an kultivacias 10-12 sm siRrmeze dafarcxviT. Ggadaxvnas atareben 44

Camonadeni wylis danaleqis Casaxnavad niadagSi. amis Semdeg mindors farcxaven da tkepnian, Tu niadagi ar aris Zalian teniani. Camonadeni wyliT sarwyav nakveTze ukeTesia saToxni kulturebi daiTesos (dairgos) kvadratul-budobrivad, rac aadvilebs morwyvis Semdgomi gafxvierebis srulyofilad Catarebas da sarevelebTan brZolas. maT mosaspobad iyeneben agreTve qimiur saSualebebs ise, rogorc Cveulebriv sarwyav miwebze. samiwaTmoqmedo sarwyav mindvrebze kulturaTa sixSire ramdenadme metia. meCxer naTesebSi metismetad izrdeba Zirxvenebi (Warxali, stafilo) da tuberebi (kartofili), magram maTi xarisxi mdarea, ukeTes Sedegs iZleva mcenareTa lentiseburi (zolebrivi) ganlageba. am dros mwkrivebi ar irwyveba da Tavidan aris aucilebeli mcenarisa da nayofebis dasveleba Camonadeni wyliT (pomidori da sxva). miuxedavad imisa, rom Camonadeni wyali Seicavs mcenarisaTvis saWiro sakveb elementebs, sarwyav mindvrebze mizanSewonilia gamoyenebul iqnes, rogorc mineraluri, ise organuli sasuqebi. maTi Setanis dozebis dros mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli Camonaden wyalSi sakvebi elementebis Semcveloba, Camonadeni wyliT morwyvis dros mosavlis mateba 10% naklebi iyo, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. baqteriuli sasuqebis gamoyenebis dros ki mosavlis mateba Camonadeni wyliT morwyvis dros 20%-iT metia, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. kulturaTa sarwyavi norma unda gaviangariSoT ama Tu im kulturis moTxovnilebis mixedviT azotze. sarwyav wyalSi azotis Semcveloba ar unda aRematebodes masze mcenaris moTxovnilebas (100-150 kg 1 ha-ze). masTan optimaluri sarwyavi norma gamoiyeneba arasavegetacio (Semodgoma-zamTris) da savegetacio rwyvebis saxiT. savegetacio rwyvis norma ar unda iyos niadagis wyalSemkrebis unarianobaze meti 1-1,5 m fenaSi. Camonadeni wyliT rwyvis dros kulturebis umetesi nawilisaTvis rwyvis ukeTesi wesi kvlebSi rwyvaa. agroteqnikuri TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs mcire nakadiT viwro kvlebSi rwyvis Catarebas. rwyvis Catarebis dros ukeTesia gamoyenebul iqnes daxuruli qseli, drekadi da gadasatani milsadenebi. zogjer morwyvas atareben dawvimebiT. AdawvimebiTi morwyva. dawvimebiTi rwyva imiT gansxvavdeba zedapiruli rwyvisagan, rom dawvimebiT rwyvas atareben ara niadagis zedapirze wylis moZraobiT, aramed specialuri manqanebiT an danadgarebiT, romlebic dakavSirebulia sarwyavi wylis wyarosTan (mdinare, Wa, arxi) da axdenen wvimis msgavsad wylis gadaadgilebas mosarwyav farTobze. xelovnuri 45

Camonadeni wylis danaleqis Casaxnavad niadagSi. amis Semdeg mindors farcxaven da<br />

tkepnian, Tu niadagi ar aris Zalian teniani.<br />

Camonadeni wyliT sarwyav nakveTze ukeTesia saToxni kulturebi daiTesos (dairgos)<br />

kvadratul-budobrivad, rac aadvilebs morwyvis Semdgomi gafxvierebis srulyofilad<br />

Catarebas da sarevelebTan brZolas. maT mosaspobad iyeneben agreTve qimiur<br />

saSualebebs ise, rogorc Cveulebriv sarwyav miwebze.<br />

samiwaTmoqmedo sarwyav mindvrebze kulturaTa sixSire ramdenadme metia. meCxer<br />

naTesebSi metismetad izrdeba Zirxvenebi (Warxali, stafilo) da tuberebi (kartofili),<br />

magram maTi xarisxi mdarea, ukeTes Sedegs iZleva mcenareTa lentiseburi (zolebrivi)<br />

ganlageba. am dros mwkrivebi ar irwyveba da Tavidan aris aucilebeli mcenarisa da<br />

nayofebis dasveleba Camonadeni wyliT (pomidori da sxva).<br />

miuxedavad imisa, rom Camonadeni wyali Seicavs mcenarisaTvis saWiro sakveb<br />

elementebs, sarwyav mindvrebze mizanSewonilia gamoyenebul iqnes, rogorc mineraluri,<br />

ise organuli sasuqebi. maTi Setanis dozebis dros mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli<br />

Camonaden wyalSi sakvebi elementebis Semcveloba, Camonadeni wyliT morwyvis dros<br />

mosavlis mateba 10% naklebi iyo, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. baqteriuli<br />

sasuqebis gamoyenebis dros ki mosavlis mateba Camonadeni wyliT morwyvis dros 20%-iT<br />

metia, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros.<br />

kulturaTa sarwyavi norma unda gaviangariSoT ama Tu im kulturis moTxovnilebis<br />

mixedviT azotze. sarwyav wyalSi azotis Semcveloba ar unda aRematebodes masze<br />

mcenaris moTxovnilebas (100-150 kg 1 ha-ze). masTan optimaluri sarwyavi norma<br />

gamoiyeneba arasavegetacio (Semodgoma-zamTris) da savegetacio rwyvebis saxiT.<br />

savegetacio rwyvis norma ar unda iyos niadagis wyalSemkrebis unarianobaze meti 1-1,5 m<br />

fenaSi.<br />

Camonadeni wyliT rwyvis dros kulturebis umetesi <strong>nawili</strong>saTvis rwyvis ukeTesi<br />

wesi kvlebSi rwyvaa. agroteqnikuri TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs<br />

mcire nakadiT viwro kvlebSi rwyvis Catarebas. rwyvis Catarebis dros ukeTesia<br />

gamoyenebul iqnes daxuruli qseli, drekadi da gadasatani milsadenebi. zogjer<br />

morwyvas atareben dawvimebiT.<br />

AdawvimebiTi morwyva.<br />

dawvimebiTi rwyva imiT gansxvavdeba zedapiruli rwyvisagan, rom dawvimebiT rwyvas<br />

atareben ara niadagis zedapirze wylis moZraobiT, aramed specialuri manqanebiT an<br />

danadgarebiT, romlebic dakavSirebulia sarwyavi wylis wyarosTan (mdinare, Wa, arxi)<br />

da axdenen wvimis msgavsad wylis gadaadgilebas mosarwyav farTobze. xelovnuri<br />

45

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!