soflis meurneobis safuZvlebi I nawili
soflis meurneobis safuZvlebi I nawili soflis meurneobis safuZvlebi I nawili
kvercxebisaganac ki da sxva. gasufTavebis Semdeg wyali bunebrivi dawoliT an satumbo sadguris saSualebiT daxuruli milgamyvaniT miewodeba mosarwyav mindors. sayofacxovrebo Camonadeni wylis qimiuri Sedgeniloba icvleba wlis sezonebis mixedviT. Amitom maTi sworad gamoyenebis TvalsazrisiT, saWiroa sistematurad gaukeTdes analizi, ramden Camonaden wyalSi SeiZleba Seerios mrewvelobis anarCeni wyali, romelSic sasargeblo nivTierebebTan erTad SesaZlebelia iyos mavne nivTierebanic. Camonaden wyals asufTaveben filtraciiT, mindvrebze, saleqavebSi aCereben Camonadeni wylis mudmiv fenas. Mis fskerze rCeba naleqi, wyali ki iwmindeba da grovdeba Rrma arxebSi. aRsaniSnavia, rom gawmendis procesis dros Camonadeni wyali kargavs mcenaris sakvebi nivTierebis mniSvnelovan raodenobas. naleqebisgan ganTavisuflebuli Camonadeni wyali, rogorc wesi, daxuruli milgamyvanebiT miemarTerba mosarwyav nakveTebze. saleqavebidan amoRebuli danaleqs iyeneben nakelTan an torfTan SereviT kompostebis dasamzadeblad. amJamad muSavdeba Camonadeni wylis biologiuri da qimiuri gawmendis meTodebi. Semodgomaze da zamTarSi SeiZleba morwyva Catardes gauwmendavi Camonadeni wyliT. mTeli wlis ganmavlobaSi morwyvis swori organizaciisaTvis saWiroa SeirCes Sesaferisi kulturebi. sarwyav miwebze mTavari adgili unda daeTmos sakveb kulturebs (mravalwlovani balaxebi, simindi, sakvebi Warxali), agreTve kartofils da xexilis nargavebs. mTels savegetacio periodSi kartofils rwyaven mxolod adreul vadebSi. Camonadeni wylis ZiriTad nawils ki iyeneben Semodgomaze an zamTarSi gamanoyierebeli rwyvis saxiT. balaxebi irwyveba vegetaciis periodSi, umTavresad zafxulis Sua periodSi. sakvebi kulturebi SeiZleba moirwyas Camonadeni wminda wyliT, teqnikuri da marcvleuli ki gauwmendavi wyliT, xolo morwyva unda Sewydes erTi TviT adre mosavlis aRebamde. ar SeiZleba mosarwyavad gamoviyenoT infeqciuri, tuperkuliozis saavadmyofoebis da sxva amgvar dawesebulebaTa Camonadeni wyali. Camonadeni wyliT morwyvis dros SeiZleba niadagi damlaSdes. Aam SemTxvevaSi Rrma xvna unda Catardes 40-45 sm-is siRrmeze, romelic asrulebs meliorirebis rols. moxnul fenaSi mcirdeba qlorisa da natriumis raodenoba da matulobs kalciumis Semcveloba. zamTarSi Camonadeni wyliT rwyvas atareben Rrma kvlebsa da zolebSi. Ggazafxulze atareben gadaxvnas an kultivacias 10-12 sm siRrmeze dafarcxviT. Ggadaxvnas atareben 44
Camonadeni wylis danaleqis Casaxnavad niadagSi. amis Semdeg mindors farcxaven da tkepnian, Tu niadagi ar aris Zalian teniani. Camonadeni wyliT sarwyav nakveTze ukeTesia saToxni kulturebi daiTesos (dairgos) kvadratul-budobrivad, rac aadvilebs morwyvis Semdgomi gafxvierebis srulyofilad Catarebas da sarevelebTan brZolas. maT mosaspobad iyeneben agreTve qimiur saSualebebs ise, rogorc Cveulebriv sarwyav miwebze. samiwaTmoqmedo sarwyav mindvrebze kulturaTa sixSire ramdenadme metia. meCxer naTesebSi metismetad izrdeba Zirxvenebi (Warxali, stafilo) da tuberebi (kartofili), magram maTi xarisxi mdarea, ukeTes Sedegs iZleva mcenareTa lentiseburi (zolebrivi) ganlageba. am dros mwkrivebi ar irwyveba da Tavidan aris aucilebeli mcenarisa da nayofebis dasveleba Camonadeni wyliT (pomidori da sxva). miuxedavad imisa, rom Camonadeni wyali Seicavs mcenarisaTvis saWiro sakveb elementebs, sarwyav mindvrebze mizanSewonilia gamoyenebul iqnes, rogorc mineraluri, ise organuli sasuqebi. maTi Setanis dozebis dros mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli Camonaden wyalSi sakvebi elementebis Semcveloba, Camonadeni wyliT morwyvis dros mosavlis mateba 10% naklebi iyo, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. baqteriuli sasuqebis gamoyenebis dros ki mosavlis mateba Camonadeni wyliT morwyvis dros 20%-iT metia, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. kulturaTa sarwyavi norma unda gaviangariSoT ama Tu im kulturis moTxovnilebis mixedviT azotze. sarwyav wyalSi azotis Semcveloba ar unda aRematebodes masze mcenaris moTxovnilebas (100-150 kg 1 ha-ze). masTan optimaluri sarwyavi norma gamoiyeneba arasavegetacio (Semodgoma-zamTris) da savegetacio rwyvebis saxiT. savegetacio rwyvis norma ar unda iyos niadagis wyalSemkrebis unarianobaze meti 1-1,5 m fenaSi. Camonadeni wyliT rwyvis dros kulturebis umetesi nawilisaTvis rwyvis ukeTesi wesi kvlebSi rwyvaa. agroteqnikuri TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs mcire nakadiT viwro kvlebSi rwyvis Catarebas. rwyvis Catarebis dros ukeTesia gamoyenebul iqnes daxuruli qseli, drekadi da gadasatani milsadenebi. zogjer morwyvas atareben dawvimebiT. AdawvimebiTi morwyva. dawvimebiTi rwyva imiT gansxvavdeba zedapiruli rwyvisagan, rom dawvimebiT rwyvas atareben ara niadagis zedapirze wylis moZraobiT, aramed specialuri manqanebiT an danadgarebiT, romlebic dakavSirebulia sarwyavi wylis wyarosTan (mdinare, Wa, arxi) da axdenen wvimis msgavsad wylis gadaadgilebas mosarwyav farTobze. xelovnuri 45
- Page 1 and 2: saqarTvelos ganaTlebis da mecniereb
- Page 3 and 4: Sesavali soflis meurneobis safuZvle
- Page 5 and 6: Sedgenilobaze, misi gamofitvis xasi
- Page 7 and 8: eliefis elementebidan didi mniSvnel
- Page 9 and 10: agregatebs iseTi, romelTa diametri
- Page 11 and 12: plastikuroba. plastikuroba ewodeba
- Page 13 and 14: maqsimaluri kuTri winaRoba xdeba Wk
- Page 15 and 16: niadagis Tburi Tvisebebi mcenaris z
- Page 17 and 18: fizikuri STanTqmis unarianoba damok
- Page 19 and 20: fulvomJaveebis kalciumisa da magniu
- Page 21 and 22: adgan peqtinovani nivTierebebi da l
- Page 23 and 24: dasavleT saqarTvelo akad. m.sabaSvi
- Page 25 and 26: neSompala-karbonatuli niadagebi Cve
- Page 27 and 28: mura niadagebis xsnaris reaqcia sus
- Page 29 and 30: samxreT saqarTvelo samxreT saqarTve
- Page 31 and 32: gaJRenTilia da yvela misi forebi wy
- Page 33 and 34: fosforis Semcveloba. mcenaris wyliT
- Page 35 and 36: gruntis wylis siaxlovem niadagis ze
- Page 37 and 38: wyavi reJimi sarwyavi wylis efeqti
- Page 39 and 40: Seqmnas xelsayreli pirobebi xarisxo
- Page 41 and 42: wyvis Catarebis mimdinareobis gegma
- Page 43: sm siRrmeze, xolo sxva erTwlovani k
- Page 47 and 48: dawvimebiTi rwyvis msgavsad am bolo
- Page 49 and 50: dolomiti. rbili kiriani qanebidan k
- Page 51 and 52: nivTierebaa, wyalSi kargad ixsneba,
- Page 53 and 54: organul sasuqebs miekuTvneba nakeli
- Page 55 and 56: mdinareebis Slams. niadagis moSlamv
- Page 57 and 58: dasavleTi nawilebi bunebrivi pirobe
- Page 59 and 60: asevea sagazafxulo saZovrebzec. sad
- Page 61 and 62: sarevelebis mospobiTi RonisZiebebi
- Page 63 and 64: sistemuri moqmedebis herbicidebi mg
- Page 65 and 66: niadagis normalur moxvnis siRrmed i
- Page 67 and 68: Seuwyos mravalwlian kulturebis fesv
- Page 69 and 70: damuSavebis sistema, 6. buCqnarebis
- Page 71 and 72: saToxni kulturebis Semdeg da nawver
- Page 73 and 74: sakulise kulturebis mosavlis aRebis
- Page 75 and 76: cnobilia, rom organuli sasuqis Ziri
- Page 77 and 78: saSemodgomo kulturebis gadazamTreba
- Page 79 and 80: sawyobebSi Teslis normalurad Senaxv
- Page 81 and 82: saukeTeso pirobebi iqmneba Seqmnili
- Page 83 and 84: ganlagebulia punqtirulad 23-27 sm d
- Page 85 and 86: iZleva mravalwliani parkosani da ma
- Page 87 and 88: Sualeduri naTesebi miwaTmoqmedebis
- Page 89 and 90: m a r c v l o v a n a n e u l i a n
- Page 91 and 92: Teslbrunvis yovel mindorze Cveulebr
- Page 93 and 94: zedapiri erodirdeba wylis Txeli fen
Camonadeni wylis danaleqis Casaxnavad niadagSi. amis Semdeg mindors farcxaven da<br />
tkepnian, Tu niadagi ar aris Zalian teniani.<br />
Camonadeni wyliT sarwyav nakveTze ukeTesia saToxni kulturebi daiTesos (dairgos)<br />
kvadratul-budobrivad, rac aadvilebs morwyvis Semdgomi gafxvierebis srulyofilad<br />
Catarebas da sarevelebTan brZolas. maT mosaspobad iyeneben agreTve qimiur<br />
saSualebebs ise, rogorc Cveulebriv sarwyav miwebze.<br />
samiwaTmoqmedo sarwyav mindvrebze kulturaTa sixSire ramdenadme metia. meCxer<br />
naTesebSi metismetad izrdeba Zirxvenebi (Warxali, stafilo) da tuberebi (kartofili),<br />
magram maTi xarisxi mdarea, ukeTes Sedegs iZleva mcenareTa lentiseburi (zolebrivi)<br />
ganlageba. am dros mwkrivebi ar irwyveba da Tavidan aris aucilebeli mcenarisa da<br />
nayofebis dasveleba Camonadeni wyliT (pomidori da sxva).<br />
miuxedavad imisa, rom Camonadeni wyali Seicavs mcenarisaTvis saWiro sakveb<br />
elementebs, sarwyav mindvrebze mizanSewonilia gamoyenebul iqnes, rogorc mineraluri,<br />
ise organuli sasuqebi. maTi Setanis dozebis dros mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli<br />
Camonaden wyalSi sakvebi elementebis Semcveloba, Camonadeni wyliT morwyvis dros<br />
mosavlis mateba 10% naklebi iyo, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros. baqteriuli<br />
sasuqebis gamoyenebis dros ki mosavlis mateba Camonadeni wyliT morwyvis dros 20%-iT<br />
metia, vidre mdinaris wyliT morwyvis dros.<br />
kulturaTa sarwyavi norma unda gaviangariSoT ama Tu im kulturis moTxovnilebis<br />
mixedviT azotze. sarwyav wyalSi azotis Semcveloba ar unda aRematebodes masze<br />
mcenaris moTxovnilebas (100-150 kg 1 ha-ze). masTan optimaluri sarwyavi norma<br />
gamoiyeneba arasavegetacio (Semodgoma-zamTris) da savegetacio rwyvebis saxiT.<br />
savegetacio rwyvis norma ar unda iyos niadagis wyalSemkrebis unarianobaze meti 1-1,5 m<br />
fenaSi.<br />
Camonadeni wyliT rwyvis dros kulturebis umetesi <strong>nawili</strong>saTvis rwyvis ukeTesi<br />
wesi kvlebSi rwyvaa. agroteqnikuri TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs<br />
mcire nakadiT viwro kvlebSi rwyvis Catarebas. rwyvis Catarebis dros ukeTesia<br />
gamoyenebul iqnes daxuruli qseli, drekadi da gadasatani milsadenebi. zogjer<br />
morwyvas atareben dawvimebiT.<br />
AdawvimebiTi morwyva.<br />
dawvimebiTi rwyva imiT gansxvavdeba zedapiruli rwyvisagan, rom dawvimebiT rwyvas<br />
atareben ara niadagis zedapirze wylis moZraobiT, aramed specialuri manqanebiT an<br />
danadgarebiT, romlebic dakavSirebulia sarwyavi wylis wyarosTan (mdinare, Wa, arxi)<br />
da axdenen wvimis msgavsad wylis gadaadgilebas mosarwyav farTobze. xelovnuri<br />
45