Untitled
Untitled
Untitled
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2 - pirveli qarTuli foto-arti<br />
3 - Street Art<br />
4 - iZebneba Tanamedrove qarTuli<br />
xelovneba<br />
5-7 - mkiTxvelis krizisi<br />
8 - "es istoriaa, romelic yvelam<br />
unda naxos"<br />
9 - akrZaluli reJisori<br />
10-11 - rogorc krimanWuli<br />
11-12 - yvela drois yvelaze<br />
ZviradRirebuli naxatebi<br />
13 - vemSvidobebi nacrisfers<br />
14 - bayayis xorci da qarTuli<br />
gemovneba
pirveli qarTuli foto-arti<br />
aprilis TveSi sazogadoebis<br />
yuradReba<br />
miipyro ukve kargad<br />
cnobili mxatvris,<br />
gigo gabaSvilis<br />
figuram, Tumca<br />
gansxvavebuli profiliT.<br />
amis safuZveli<br />
mxatvris mier<br />
gadaRebuli fotoebis<br />
minis negativebis<br />
aRmoCena gaxda.<br />
10 aprils dimitri SevardnaZis<br />
saxelobis<br />
erovnul galereaSi<br />
ukve mza fotoalbomis<br />
prezentacia gaimarTa,<br />
romelic saqarTvelos<br />
kulturisa da<br />
ZeglTa dacvis saministrom<br />
warmoadgina.<br />
gamofena aerTieanebda<br />
rogorc fotoebs,<br />
aseve am fotoebze Seqmnil ferwerul da grafikul namuSevrebs.<br />
20 aprils ki rusTavelis TatrSi mxatvris fotoebTan erTad,<br />
misi ferweruli tiloebi da mxatvris piradi nivTebi gamoifina.<br />
gigo gabaSvili umetesad zeTis saRebavebs, akvarelsa da kalams<br />
iyenebda. mas Seqmnili aqvs iseTi cnobil adamianTa portretebi,<br />
rogorebicaa akaki wereTeli, ilia WavWavaZe, grigor<br />
orbeliani da sxva. gabaSvilma xeli Seuwyo mxatvrobis donis<br />
amaRlebas saqarTveloSi, man pirvelma daamkidra mxatvrobaSi<br />
Tanamedrove cxovrebis mier STagonebuli erovnuli Tematika.<br />
kulturis saministros mier gamarTuli gamofenaTa mniSvneloba<br />
didia imdenad, ramdenadac Tuki gigo gabaSvils aqamde<br />
qarTuli realisturi mxatvrobis fuZemdebels vuwodebdiT,<br />
axla ukve igi qarTuli foto-artis erT-erT pioneradac Sei-<br />
Zleba ganvixiloT. mxatvari, romelic farTo sazogadoebisTvis<br />
bataluri scenebisa da cnobil moRvaweTa portretebiT<br />
aris cnobili, unikaluri fotoebis avtoric aRmoCnda.<br />
anonsi<br />
germaneli xelovanebi<br />
saqarTveloSi<br />
germanul xelovnebas saqarTveloSi paula moderson<br />
bekerisa da vorpsvedis koloniis mxatvarTa grafikuli<br />
namuSevrebiT warmoadgenen. paula moderson<br />
bekeri adreuli eqspresionizmis erT–erTi mniSvnelovani<br />
warmomadgenelia, romelic Tavis namuSevrebSi<br />
ZiriTadad CrdiloeT geramniis peizaJebsa da glexebis<br />
cxovrebas asaxavda. gamofenas 15 maiss Tbilisis<br />
istoriis muzeumi (qarvasla) umaspinZlebs.<br />
The Near Future<br />
The Near Future – gamofenis saxelwodebaa, romelic<br />
germanuli Jurnalis Starship–isgamomcemlebis organizebiT,<br />
TbilisSi germanuli kvireulis farglebSi<br />
ewyoba. eqspoziciaze, sxvadasxva mediebSi (foto, video,<br />
instalacia) Sesrulebul sferul modelebsa da abstraqciebs<br />
warmoadgenen, romlis STagonebis ZiriTa-<br />
aRmoCenis Sesaxeb proeqt “gigo gabaSvili - fotografis”<br />
fuZemdebeli, “praim-taimis” Jurnalisti, marita damenia aRniSnavs.<br />
“fotoebs mkvlevar gogi sarajiSvilis daxmarebioT mivakvlieT.<br />
misTvis cnobili iyo, rom arsebobda fotoebi samaryandisa<br />
da xevsureTis Tematikaze. Semdeg iyo 5-6-Tviani Ziebis<br />
periodi, romlis Sedegadac vipovneT minis negativebi. negativebi<br />
damuSavda ermakovis laboratoriaSi da miviReT 680 foto.”<br />
600-ze meti SuSis negativi TiTqmis saukunis manZilze<br />
erovnul muzeumSi inaxeboda. aRmoCenis Semdeg gazeTma<br />
“praim-taimma” Seqmna proeqti “gigo gabaSvili – fotografi,”<br />
romelsac saqarTvelos kulturis saministrom mxardaWera<br />
gamoucxada. maTive iniciativiT Seiqmna saredaqcio jgufi.<br />
fotoebi TurqeTSi daibeWda, Seiqmna fotoalbomis koncefcia<br />
da originaluri dizainic. gamofenaze warmodgenili<br />
namuSevrebi saqarTvelos erovnul muzeumSia daculi.<br />
rogorc fotoalbomis prezentacias, aseve rusTavelis TeatrSi<br />
namuSevrebis gamofenas daeswrnen saqarTvelos<br />
kulturisa da ZeglTa dacvis ministri nikoloz rurua,<br />
saqarTvelos erovnuli muzeumis generaluri direqtori<br />
daviT lorTqifaniZe da sxva mravali sapatio stumari.<br />
kaxi sanikiZe<br />
di wyaro qalaqi berlinia, Tumca vinaidan eqspozicia<br />
TbilisSiewyoba, damTvalierebeli masSi Tbilisuri<br />
atmosferos gamoZaxlisac ipovis.<br />
diadi miznebis saxelosno<br />
diadi miznebis qveS saxelmwifo akademiis oTxi magistranti<br />
studenti – salome rigvava, emzar bazeraSvili,<br />
Tamar maRlaferiZe da giorgi ruxaZe erTiandebian,<br />
romlebic damTvaliereblis winaSe ocdaaTamde ferweruli<br />
tiloTi da video–artiT warsdgebian.
,,bolo periodSi saqarTveloSi, gansakuTrebiT<br />
ki Tbilisis quCebsa<br />
da Senobebis kedlebze gansxvavebuli<br />
tipis warwerebi da<br />
naxatebi momravlda – es grafitia.“<br />
grafiti italiuri sityvaa da qarTulad<br />
Cxapnas niSnavs. mxatvrobis es<br />
mimdinareoba TviTgamoxatvis erT-erT<br />
saxeobad iTvleba. grafiti, esaa naxatebi<br />
da warwerebi sxvadasxva vertikalur<br />
zedapirze, maT Soris Senobebze,<br />
gadasasvlelebze, matareblis<br />
vagonebze, Robeebsa Tu sxva adgilebSi.<br />
saerTod, quCis mxatvrobis igive spreiartis<br />
oficialuri dabadebis<br />
adgilad niu-iorki iTvlebaa, sadac<br />
1970-ian wlebSi mSeneblobaze<br />
momuSave biWma kedlebze sakuTari<br />
inicialebis daxatva daiwyo, male<br />
ki grafiti hip-hop kulturis Semadgeneli<br />
nawilic ki gaxda.<br />
miuxedavad amisa, es mainc ar aris msgavsi<br />
tipis mxatvrobis dawyebis realuri<br />
dro. miiCneva, rom aRniSnuli mimdinareoba<br />
uxsovari droidan iRebs saTaves da<br />
grafitad iTvleba adamianis mier gamoqvabulSi<br />
gakeTebuli warwerebi da naxatebi,<br />
romlebic ZiriTadad cxovelebs, peizaJebsa<br />
da nadirobis scenebs asaxavdnen.<br />
aRniSnuli tipis mxatvrobas vxvdebiT<br />
yvela epoqaSi, maT Soris SemorCenilia<br />
Zveli saberZneTisa da romis imperiis<br />
droindeli grafikuli warwerebi da<br />
gamosaxulebebi, egviptis piramidebSi<br />
aseve aRmoCenilia jariskacebis mier<br />
Sesrulebuli naxatebi. meore msoflio<br />
omis dros da mis Semdgom periodSi damkvidrda<br />
fraza „kilroy was here,” romelsac<br />
Zalian bevr qveyanaSi dResac SevxvdebiT.<br />
grafitma nel-nela SeiZina socialuri<br />
datvirTvac da misi, rogorc politikuri<br />
gzavnilis, gamoyeneba Zalian<br />
aqtualuri gaxda. ukmayofilo mosaxleobam<br />
protestis gamoxatva swored am<br />
gziT, kerZod ki, quCaSi xatviT daiwyo.<br />
safrangeTis revoluciis dros parizis<br />
quCebSi gaCnda warwerebi „mowyeniloba<br />
kontrrevoluciuria.“ dResac,<br />
grafiti dasavluri sazogadoebis<br />
radikaluri demokratiuli xelovnebis<br />
moZraobad SeiZleba CaiTvalos.<br />
Tumca, adamianTa nawilisTvis grifiti<br />
xelovnebaa, meore nawilisTviis ki<br />
ubralod vandalizmi. bevr qveyanaSi mesakuTres<br />
nebarTvis gareSe grafitis Sesruleba<br />
kanoniTac ki isjeba. avstrali-<br />
aSi gansakuTrebuli<br />
midgoma aqvT grafitisa<br />
da reiterebis<br />
(mxatvrebi,romlebic<br />
xataven grafitis)<br />
mimarT, gamoyofilia<br />
specialuri teritoriebi, sadac<br />
daSvebulia quCis mxatvroba.<br />
cnobilma amerikelma posteqspresionistma<br />
mxatvarma Jan-miSel baskiam<br />
swored grafitis xatviT daiwyo kariera.<br />
xatavda anonimurad, metsaxeliT „samo“.<br />
zogadad ki, quCis mxatvrebis didi<br />
nawili ar uTiTebs naxats sakuTar saxels<br />
da anonimad darCenas amjobineben.<br />
saqarTveloSi ki grafiti viwro<br />
wrisTvisaa cnobili, im dros, rodesac<br />
mxolod berlinSi 13 aTasi grafikeria.<br />
levan (buCo) bucxrikiZe erT-erTi pirveli<br />
grafikeria, romelmac gadawyvita qu-<br />
Cis mxatvroba saqarTveloSi Semoetana.<br />
levani bavSvobidan xatavs, magram stensiliT<br />
da grafitiT 16-17 wlis asakSi<br />
dainteresda, radgan xatvis sakmaodi<br />
didi gamocdileba aqvs. is i. nikolaZis<br />
samxatvro saswavlebelis ferweragrafikis<br />
fakultetis kursdamTavrebulia,<br />
Semdeg samxatvro akademiaSi<br />
arqiteqtura-dizainis fakultetze ganagrZo<br />
swavla da 16 wlidan veb da<br />
grafikis dizainis ganxriT muSaobs.<br />
,,konkretulad raRacis xatva ar msiamovnebs.<br />
zogadad, xatva Cemi cxovrebis<br />
ZiriTadi nawilia, ubralod miyvars is,<br />
rasac vakeTeb da ar aqvs mniSvneloba<br />
peizaJs vxatav, portrets Tu raime<br />
ilustracias, CemTvis mTavaria va-<br />
keTo sayvareli saqme da amaSi bevri<br />
fuli gadamixadon’’ – ambobs levani.<br />
saxatav masalad ZiriTadad fanqarsa<br />
da tuSs iyenebs da gamomdinare<br />
iqedan, rom saqarTveloSi didi arCevani<br />
masalis arCevis TvalsazrisiT<br />
ar aqvs, xatavs yvelafriT, maT Soris<br />
“purvelizatorebiTac”, romelsac eliavaze<br />
yidulobs, Tumca, yofila SemTxvevebi,<br />
rodesac xiliTac ki dauxatavs.<br />
,,rodesac stensils an grafits vakeTeb,<br />
ZiriTadad vcdilob rom marto viyo,<br />
radganac es ar aris mTlad legaluri<br />
saqmianoba da SeiZleba vinmes ar moewonos.<br />
garda amisa, marto rodesac<br />
var koncentracia saqmeze bevrad<br />
advili da sasiamovnoa“ – gveubneba<br />
respondenti, romelic ambobs, rom<br />
pirvel rigSi am saqmidan adrenalins<br />
iRebs da alamazebs iseT<br />
adgilebs, romlis galamazeba<br />
zogjer sxvanairad<br />
ubralod SeuZlebelia.<br />
levanis TqmiT, is stimuls<br />
aZlev sxva mxatvrebs,<br />
romelTac ar aqvT TviTrealizaciis<br />
saSualeba, radgan mTavaria<br />
survili da martivad SegiZlia Seni<br />
namuSevari aTasobiT adamians aCveno.<br />
rac Seexeba samarTaldamcavebTan ur-<br />
TierTobas, levani ambobs, rom yofila<br />
SemTxvevebi, rodesac SeniSvnebi miuciaT<br />
da es misaRebicaa, Tumca, ambobs,<br />
rom rodesac erTxel gaigeb am azartis<br />
gemos, veranairi SeniSvna an sxva sanqcia<br />
ver gaiZulebs xatvas Tavi daanebo.<br />
rac Seexeba saqarTveloSi grifitis<br />
ganviTarebis perspeqtivas, respondents<br />
uWirs pasuxis gacema. miuxedavad<br />
imisa, rom qveyanaSi Zalian bevri niWieri<br />
mxatvari cxovrobs, romelTac Seu-<br />
ZliaT kedelze kargad xatva, Zalian<br />
ezarebaT RamiT saRebavebiT SeiaraRebuli<br />
quCaSi dasaxatad gavidnen.<br />
,,es ubralod hobia, romliTac adamianebs<br />
SeuZliaT gaerTon. perspeqtiuli<br />
SeiZleba iyos saqme, romelsac SeZleb,<br />
rom komerciuli TvalsazrisiT gamoiyeno.<br />
arc grafiti da arc stensili<br />
arcerT qveyanaSi ar aris asuli komerciul<br />
doneze da mainc gasarTobad<br />
rCeba,“ – gveubneba levan bucxrikiZe da<br />
damwyeb grafikerebs urCevs, rom sworad<br />
SearCion saxatavi adgili, raTa<br />
garToba vandalizmSi ar gadaizardos.<br />
tata mirotaZe
iZebneba Tanamedrove<br />
qarTuli xelovneba<br />
iZebneba Tu ara Tanamedrove xelovneba saqarTveloSi? rogor<br />
pasuxoben qarTveli kuratorebi saqarTvelos gareT<br />
mimdinare procesebs<br />
da ratom<br />
iTxovs Tanamedrove<br />
xelovneba<br />
Seqmnis procesSi<br />
auditoriis CarTvas?<br />
am kiTxvebze<br />
pasuxis gasacemad<br />
qarTveli Semoqmedebi<br />
goeTes institutSi<br />
Seikribnen<br />
da konferencia,<br />
saxeliT - „iZebneba<br />
Tanamedrove<br />
xelovneba saqarTveloSi“<br />
gamarTes.<br />
xelovnebis raobis sakiTxi msoflioSi yovelTvis idga.<br />
adre es arc ise problemuri iyo, vinaidan mainc arsebobda<br />
konkretuli esTetikuri normebi. Tumca, mas Semdeg,<br />
rac marsel diuSanma xelovnebis tradiciuli kriteriumi<br />
eWvis qveS daayena, erT-erT gamofenaze odnav<br />
gadabrunebuli pisuari “gamofina” da “namuSevars” xeli<br />
moawera, xelovnebis garCeva ara-xelovnebisagan rTuli gaxda.<br />
fotografi, guram wibaxaSvili,<br />
romelic Tanamedrove<br />
xelovnebis SeqmnaSi ukve didi<br />
xania aqtiurad aris CarTuli,<br />
miiCnevs, rom aucilebelia<br />
aqcenti dRevandelobaze gakeTdes.<br />
misi TqmiT, ucxoeli<br />
kuratorebisTvis is ufro<br />
mniSvnelovania Tu ra iqmneba<br />
saqarTveloSi dRes<br />
da ara is, rac ukve Seiqmna.<br />
„zogadad, Tanamedrove<br />
xelovneba aris azrovnebis<br />
is wesi, romelic unda asaxavdes<br />
da Sifravdes cxovrebas.<br />
saqarTveloSi mravlad arian<br />
iseTi artistebi, romlebic<br />
amgvar nimuSebs qmnian. Tanamedrove<br />
xelovneba saqarTveloSi<br />
arsebobs, Tumca mTavari problema misi erTad Tavmoyraa,“<br />
- aRniSna fotografma -sainteresoa sad gaqra is<br />
namuSevrebi, romlebic 90-ianebSi iqmneboda?! sad aris axla,<br />
ratom ar aris muzeumSi? SesaZlebelia Tu ara maTi mo-<br />
Zebna saerTod. realurad, es yvelaferi aris ganZi da Tu<br />
misi povna SeuZlebelia e.i. is ganZi daikarga. problema rom<br />
mogvardes, Tanamedrove xelovnebis muzeumi unda Seqmnas.“<br />
saqarTveloSi muzeumis arsebobis aqtualurobas qu-<br />
Cis grafitebic mowmobs - warwerebs, SinaarsiT:” Sorry,<br />
Where is the Contemporary Art Museum?” (“ukacravad,<br />
sad aris Tanamedrove xelovnebis muzeumi?)<br />
Tbilisis centraluri quCebis kedlebze mravlad SexvdebiT.<br />
Tumca, Tanamedrove xelovnebis nimuSebs sazogadoeba<br />
jerjerobiT mxolod Ria cis qveS<br />
xvdeba. bolo dros, xSirad waawydebiT amgvar<br />
skulpturebs qalaqis quCebSi. giganturi<br />
“velosipedi,” “boTli”-monumenti, Slopancebi<br />
kvercxebze - es is namuSevrebia, romelmac auditoriaSi<br />
garkveuli rezonansi gamoiwvia.<br />
am sferoSi gavrcelebuli erT-erTi mosazrebiT,<br />
xelovnebaa yvelaferi, rasac aseT statuss mivaniWebT,<br />
Tumca ramdenad misaRebia sazogadoebisTvis<br />
esa Tu is nimuSi, mxolod maT gemovnebazea<br />
damokidebuli. Tanamedrove xelovnebaSi avtorze<br />
aranakleb mniSvnelovan adgils nel-nela mayurebeli<br />
ikavebs. nawarmoebi misi monawileobiT iqmneba.<br />
vato wereTeli, romelic Tanamedrove<br />
xelovnebis centris amJamindeli xelmZRvanelia, miiCnevs,<br />
rom aqcenti xelovnebaSi auditoriis CarTulobaze<br />
unda gakeTdes. misi TqmiT, saWiroa meti iniciativa<br />
wamovides Tavad xelovanebisa da kerZo seqtorebisgan.<br />
„saqarTveloSi mTavari problema is aris, rom ar arsebobs<br />
konteqsti, romelSic xelovneba gamosaCeni gaxdeba,“ -ganacxada<br />
vato wereTelma -„<br />
Cven yvelani vmuSaobT amis<br />
Sesacvlelad. vfiqrob, rom<br />
es Cveni mTavari amocanaa,<br />
zogadad maTi, vinc xelovnebas<br />
da kulturas vqmniT. ra<br />
Tqma unda, TviTon Semoqmedeba<br />
Zalian bevria, aris Sesabamisi<br />
auditoriac, Tumca ar arsebobs<br />
maT Soris sakmarisi komunikacia.<br />
saWiroa mayurebeli<br />
cota gaaqtiurdes, radgan<br />
swored maTi meSveobiT xdeba<br />
namuSevris dasruleba.“<br />
qarTveli xelovanebi fiqroben,<br />
rom ucxoeli kuratorebis<br />
yuradRebis misaqcevad<br />
meti iniciativis gamoCenaa<br />
saWiro. aseve mniSvnelovania<br />
sazogadoebasTan interaqciis meqanizmis danergva, magram vidre<br />
Cvens qveyanaSi Tavad mayurebeli Seqmnis namuSevars, iqamde<br />
TavianTi SemoqmedebiT ucxoeli xelovanebi gagvakvirveben.<br />
salome qareli
mkiTxvelis krizisi<br />
herman hese miiCnevda, rom wignebSi<br />
raRac macocxlebeli, sulierad amaRlebuli<br />
Zalaa Cadebuli. Tanamedrove<br />
epoqaSi adamiani am sasicocxlo<br />
Zalas naklebad iRebs. literaturis<br />
mniSvnelobaze da Tanamedrove mwerlobis<br />
problemebze poets, msaxiobs,<br />
dramaturgs, radio-wamyvansa<br />
da ubralod saintereso adamians<br />
sandro lorTqifaniZes vesaubreT.<br />
- sandro, Tqveni azriT, ra aris mwerlis<br />
funqcia?<br />
- banaluri, Tumca Zalian mniSvnelovani<br />
kiTxvaa. mwerlis profesia, albaT,<br />
erT-erTi yvelaze Zveli profesiaa. mwerlis<br />
funqcia ki vfiqrob, mainc epoqis<br />
konteqstidan unda ganvixiloT. mwerals<br />
sxva funqcia hqonda me-10 saukuneSi<br />
da sxva funqcia aqvs dRes. Tanamedrove<br />
epoqaSi mwerals mravali funqciis SesrulebaSi<br />
sxva profesiis warmomadgenlebi<br />
Seecilnen. SegviZlia vTqvaT, rom<br />
dRes mwerlis mniSvneloba gauferulda,<br />
radgan arsebobs informaciis miRebis<br />
uamravi saSualeba, arsebobs interneti,<br />
romelmac, erTi SexedviT, naklebad aucilebeli<br />
gaxada mwerlis arseboba. informaciisa<br />
Tu emociuri muxtis miReba,<br />
rac unda miiRo mwerlisgan, SegiZlia<br />
sxva saSualebebiTac moaxerxo. Cemi azriT,<br />
21-e saukuneSi mwerali unda iyos<br />
realobis mxatvruli JamTaaRmwereli.<br />
- magram realizmis epoqa ukve xom<br />
iyo mwerlobaSi?<br />
- marTalia, realizmis epoqa ukve iyo.<br />
dRes ki mimdinareobebi saerTod airia.<br />
amboben, rom 21-e saukune fantastikisa<br />
da postapokalipturi mwerlobis xanaao.<br />
Tumca, postapokalipturi iyo<br />
oldos haqslis mwerlobac, romelic<br />
erTi saukunis win moRvaweobda. ase<br />
rom es axali ambavi ar aris. dRes mwerlis<br />
moRvaweoba Zalian gaubralovda.<br />
imisaTvis, rom mweralma Seinar-<br />
Cunos mniSvneloba, xolo mkiTxvelma<br />
iyidos misi wignebi, is unda iyos aqtualuri,<br />
mZafri, mkacri da pirdapiri.<br />
- rogorc aRniSenT, mwerlobis mniSvneloba<br />
gaubralovda. kritikosTa<br />
erTi nawili ambobs, rom Tanamedrove<br />
mwerloba kriziss ganicdis, eTanxmebiT?<br />
- me ar mgonia, rom msoflioSi da<br />
maT Soris saqarTveloSi mwerlobis<br />
krizisi iyos. Cvens qveynaSi da qveynis<br />
gareTac sakmaod kargi nawarmoebebi<br />
iqmneba. ufro arsebobs mkiTxvelis<br />
krizisi - mkiTxveli ar arsebobs.<br />
sadavo sakiTxia ra aris amis gamomwvevi,<br />
Tavad mwerali Tu sxva garemoeba.<br />
erT-erT musikalur kritikoss naTqvami<br />
aqvs, Tu rogori unda iyos Tanamedrove<br />
musikosi da zogadad Semoqmedi.<br />
mas hqonda aRniSnuli, rom Tanamedrove<br />
musikosi, mwerali Tu zogadad<br />
xelovani ar aris mxolod mis mier<br />
Seqmnil nawarmoebze damokidebuli,<br />
aramed is Tavisi yoveldRiurobiT qmnis<br />
produqts. magaliTad, rodesac me<br />
miyvardeba robert planti, is miyvars<br />
ara mxolod misi simRerebis gamo, aramed<br />
robert plantma Tavisi cxovrebiT<br />
Seqmna is magaliTi, romelic me miyvars.<br />
giorgi duduCava<br />
Tanamedrove epoqaSi Zalian mniSvnelovania,<br />
rom ara mxolod Semoqmedeba, aramed<br />
Tavad mweralic iyos brendi, iyos<br />
magaliTi. Tu ar moxda mwerlis mier<br />
Tavisi Semoqmedebis reklamireba Tavisi<br />
yoveldRiuri cxovrebiT, Zalian rTuli<br />
iqneba nawarmoebis gayidva. rodesac<br />
vkiTxulob nawarmoebs, yovelTvis<br />
mainteresebs vin aris misi avtori.<br />
adreul epoqaSi sakmarisi iyo nawarmoebi<br />
yofiliyo saintereso da mas eyoleboda<br />
mkiTxveli, vinaidan zogadad cota<br />
nawarmoebi iqmneboda. dReisaTvis msoflioSi<br />
umaravi mweralia. magaliTad, safrangeTSi<br />
daaxloebiT yoveli meoTxe<br />
adamiani wers da uamravi wigni iwereba<br />
yovelwliurad. Sesabamisad, mkiTxveli<br />
ver moaswrebs yvelas wignis wakiTxvas.<br />
me, rogorc mkiTxveli, nawarmoebs wavikiTxav<br />
maSin, rodesac produqti aris<br />
srulad xarisxiania. srulSi vgulisxmob<br />
nawarmoebs, mwerals, mwerlis damokidebulebas,<br />
mwerlis pozicias da a.S.<br />
- ras gulisxmobT, rodesac ambobT,<br />
rom mwerali magaliTi unda iyos,<br />
zneobriv magaliTs? rogor fiqrobT<br />
es ar aris mwerlis SezRudva?<br />
- ara, mxolod zneobriv magaliTs ar<br />
vgulisxmob. viRacas SeiZleba iseTi mwerali<br />
moswondes, romelic zneobrivi<br />
magaliTi iqneba. me vgulisxmob wminda<br />
marketinguli kuTxiT, anu Tavad mweralic<br />
unda iyos produqti. ar mgonia es<br />
Semoqmeds zRudavdes. ra Tqma unda, ar<br />
vgulisxmob siyalbes. TiToeuli adamiani<br />
maSin iqneba marketingulad sain-
tereso Tu is iqneba gulwrfeli. mwerali<br />
ar unda iyos daqvemdebarebuli<br />
raime saxis koniunqturas da mis irgliv<br />
arsebul garemosa Tu situacias. aseT<br />
SemTxvevaSi is dakargavs Tavis azrs.<br />
Zalian bevri mwerali vici saqarTvelo-<br />
Si, romlebic 50-iani wlebidan moRvaweoben<br />
da isini magoneben konveirs, erTnairi<br />
nawarmoebebi, erTnairi tipaJebi.<br />
mweralTa kavSirSi aTasobiT mweralia<br />
daregistrirebuli da me ver warmomidgenia<br />
iseTi tipis organizaciis<br />
arseboba, romelic gansazRvravs sazogadoebriv<br />
azrs da romlis wevrobac<br />
avtomaturad gulisxmobs mwerlis<br />
titulis flobas. mwerlis mowmobis arseboba<br />
ar mesmis. Cemi azriT, individualizmi<br />
aris mTavari faqtori, romelic<br />
gansazRvravs avtors, rogorc brends.<br />
- garda gulwrfelobisa, ra Tvisebebi<br />
unda unda gaaCndes karg mwerals?<br />
- bevri mwerali xelovnurad cdilobs<br />
gulwrfeli gamoCndes da amisaTvis<br />
epataJs iyenebs, magram es yvelaferi<br />
yalbia. karg nawarmoebze xSirad amboben,<br />
rom mkiTxveli masSi sakuTar<br />
Tavs poulobs. imisaTvis, rom mweralma<br />
mkiTxvelisTvis Seqmna sarke, saWiroa<br />
gulwrfeloba. mweralma pirvel<br />
rigSi sakuTari Tavi ar unda moatyuos.<br />
cota ucnaurad JRers, magram mwerali<br />
mamaci unda iyos. rati amaRlobels<br />
aqvs naTqvami, roca wer, es niSnavs rom<br />
ukve raRacas bedav. marTlac asea - Tu<br />
wer imas, rac Seni gulwrfelobidan<br />
gamomdinareobs es ukve niSnavs, rom ra-<br />
Racas bedav. SeiZleba bevri Semedavos,<br />
rogor iqneba romelime fantasti mwerali<br />
gulwrfeli, rodesac is ucxoplanetelebze<br />
werso. Tumca, ver damisaxelebT<br />
vercerT fantastikuri Janris<br />
nawarmoebs, Tundac sagnebze an robotebze,<br />
romelSic laitmotivad ar iqneba<br />
gamoyenebuli adamianuri grZnobebi,<br />
an iqneba specialurad araadamianuri.<br />
mTavar lakmuss, nebismier SemTxvevaSi,<br />
adamiani warmoadgens, radgan<br />
nawarmoebi iwereba adamianisTvis.<br />
mwerali unda iyos gulwrfeli, mamaci,<br />
aucileblad unda iyos TviTkritikuli,<br />
ambiciuri da siaxlisadmi mudmivad<br />
midrekili. mwerals yovelTvis<br />
unda SeeZlos miiRos raRac axali, sxva<br />
SemTxvevaSi is erT adgilze gaSeSdeba.<br />
piriqiT, mweralma unda miuTiTos sazogadoebas<br />
siaxlisken da araviTar SemTxvevaSi<br />
ar unda iyos warsulis landi.<br />
- mwerali mxolod sakuTar gancdebs<br />
da grZnobebs unda gamoxatavdes Tu<br />
sazogadoebriv gamowvevebze pasuxis<br />
gacemasac unda cdilobdes?<br />
- subieqturi sakiTxia, arian mwerlebi,<br />
romlebsac mxolod sasiyvarulo istoriebi<br />
aqvT dawerili da arian mwerlebi,<br />
romlebic mxolod kosmosis Sesaxeb<br />
weren. Temas odnav gadavuxvev da Cems<br />
magaliTze vityvi. me maqvs iseTi nawarmoebi,<br />
romelSic warmoudgeneli sisastike<br />
da borotebaa asaxuli. es im<br />
mizniT ar aris dawerili, rom mkiTxvels<br />
vuCveno rom ase moqceva ar Sei-<br />
Zleba. iq iseTi ramaa aRwerili, rom es<br />
TavisTavad ar SeiZleba. ubralod es<br />
aris komediuri Janris “horori”. Tu am<br />
nawarmoebisas wakiTxvis Semdeg mkiTxveli<br />
ifiqrebs, rom es aris piradi gr-<br />
Znobebis gamoxatva an sazogadoebriv<br />
gamowvevebze pasuxis gacema, Secdeba.<br />
bunebrivia, mweralze unda aisaxebodes<br />
im sazogadoebis gavlena, romelSic<br />
cxovrobs. amasTan dakavSirebiT bolo<br />
dros zogierT qarTul kinoSi (kinos<br />
rTulad Tu uwodeb mas) arsebuli tendenciis<br />
magaliTs moviyvan. iseTi siu-<br />
Jetebia, TiTqos las-vegasSi xdeba moqmedeba,<br />
da erTaderTi safiqrali mTels<br />
Tbilissa da saqarTvelos is aqvs, Rame<br />
sad gaerTos. am dros gamodixar gareT<br />
da absoluturad sxva realoba gejaxeba.<br />
imas ar vambob, rom yvelam gaWirvebulebze<br />
da mZime socialur pirobebSi<br />
mcxovrebTa Sesaxeb unda weros, Tumca,<br />
xom unda Candes mwerlis pozicia,<br />
rom im yvelafrisadmi rac Sens irgvliv<br />
xdeba Seni azri gaqvs?Mmwerlis<br />
TviTmizani wera ar unda iyos.<br />
- anu migaCniaT, rom mwerali sazogadoebas<br />
ar unda daSordes...<br />
- me piradad mirCevnia, rom ara-<br />
Tu daSordes, aramed Semawux-<br />
ebel siaxlovezec miuaxlovdes.<br />
- vin moaxdina Tqvenze gansakuTrebuli<br />
STabeWdileba, romelma mweralma<br />
gibiZgaT, rom wera dagewyoT?<br />
- qarTuli enisa da literaturis brwyinvale<br />
pedagogi myavda, vaxtang rodonaia,<br />
romelmac erTxel genialuri<br />
ram miTxra, niWieri adamiani SeuZlebelia<br />
ar ganicdides gavlenaso. Zalian<br />
xSirad aqvT Semoqmed adamianebs Semdegi<br />
damokidebuleba - me ar vkiTxulob<br />
sxvis nawerebs, raTa gavlenis<br />
qveS ar moveqce. rac arasworad mimaCnia.<br />
Tuki Sen ar Segwevs Zala daamsxvrio<br />
is gavlena, romelsac Senda uneburad<br />
“aikideb,” maSin ubralod laybob<br />
da ar wer. gavlena aucileblad unda<br />
miiRo didi doziT, rom Semdeg es gav-<br />
lena daangrio da swored es ngrevis<br />
procesia Seni individualizmis Seqmna.<br />
Cemze gansakuTrebuli gavlena moaxdina<br />
bavSobaSi wakiTxulma hariet biCer<br />
stous “biZia Tomas qoxma,” romelmac<br />
bavSobidanve Caminerga Zaladobis<br />
winaaRmdeg protesti. msgavsi ganwyoba<br />
gamimyara rafaelo jiovaniolis “spartakma,”<br />
romelsac mohyva kidev ufro mZafri<br />
protesti, rodesac wavikiTxe eTel<br />
lilian voiniCis “krazana”. misi mTavari<br />
personaJi arturi dRemde Cemi erT-erTi<br />
sayvareli personaJia, miuxedavad imisa,<br />
rom aTeisti ar var. Semdeg ki yvelaze<br />
didi, ase vTqvaT, galawuneba moaxdina<br />
jorj oruelis “1984”-ma, romelic<br />
dRemde Cems sayvarel nawarmoebad rCeba.<br />
- Tanamedrove qarTvel mwerlebze<br />
ras ityviT, arc qarTuli<br />
mwerloba ganicdis kriziss?<br />
- mgonia, rom saqarTveloSi dRes kargi<br />
nawarmoebebi iqmneba. Tumca, arsebobs<br />
mkiTxvelis didi krizisi, xolo qar-<br />
Tul mwerlobas Zalian aklia piari.<br />
gavlenas axdens saerTo socialuri<br />
fonic. Tumca kargi piaris SemTxvevaSi<br />
moiZebneba mosaxleobaSi is kontigenti,<br />
romelic Seavsebs samkiTxvelo bazars.<br />
rogorc vici, ramdenime qarTveli avtori<br />
TanTadan axerxebs iTargmnos<br />
misi nawarmoebebi ucxour enebze<br />
da gascdes saqarTvelos sazRvrebs.<br />
bolo periodSi qarTveli avtorebis<br />
SesaniSnavi nawarmoebebi wavikiTxe.<br />
Tumca, imis gamo, rom es wignebi saqarTveloSi<br />
gamoica, isini maincdamainc ar<br />
iyideba. vfiqrob, rom evropis bazarze<br />
bevri maTgani sakmaod kargad gaiyideboda.<br />
mkiTxvels vetyodi, rom ufro meti<br />
ndoba gamoeCina qarTuli literaturisadmi.<br />
radgan namdvilad iqmneba iseTi<br />
Semoqmedeba, romelic gasiamovnebT.<br />
- e.i. azri Tanamedroveobis krizisis<br />
Sesaxeb iqidan gamomdinareobs, rom<br />
Zveli yovelTvis kargad gveCveneba?
- rTulia axlis miReba. aris gansxvaveba<br />
stilSic, leqsikaSic. mkiTxvelisTvis,<br />
romelic miCveulia saukunis winandel<br />
literaturas, rTulia axal literaturasTan<br />
Segueba. mkiTxveli araviTar<br />
SemTxvevaSi ar unda endos telepiars.<br />
anda gvqonia SemTxvevebi, rodesac konkretul<br />
nawarmoebze agordeba talRa<br />
da yvela am wigns yidulobs. ar minda<br />
vinmes Seuracxyofa mivayeno, magram, Cemi<br />
azriT, isini, vinc qarTuli telemediis<br />
saSualebiT piardebian, ZiriTadad ar<br />
arianNmaRali donis mwerlebi. ar mgonia,<br />
rom isini Tanamedrove qarTuli<br />
literaturis mwvervalze iyvnen. amitom<br />
sjobs mkiTxvelma Tavad scados Ser-<br />
Ceva. namdvilad sjobs wignis maRaziis<br />
konsultants vendoT, vidre rome-<br />
anonsi<br />
Tbilisis saerTaSoriso studenturi<br />
filmebis festivali<br />
saerTaSoriso studenturi filmebis festivali – „amirani“<br />
wels ukve mexuTed imarTeba. festivalis sakonkurso<br />
seqciisTvis, 30–wuTiani studenturi filmebis<br />
miReba, martis Sua ricxvebSi dasrulda.<br />
germanuli kvireuli TbilisSi<br />
germaniis saelCosa da TbilisSi moqmedi germanuli<br />
organizaciebis TanamSromlobiT, goeTes instituti<br />
germanul kvireuls maspinZlobs. kvireulis farglebSi<br />
dagegmilia gamofenebi, diskusiebi da sxvadsxva kulturuli<br />
Temebis ganxilva.<br />
germanuli kvali saqarTvelos arqiteqturis istoriaSi<br />
arqiteqturis TemiT dainteresebuli sazogadoeba, germanul<br />
da qarTul arqitetquturas Soris arsebul<br />
kavSirze saintereso moxsenebas moismens. arqiteqturis<br />
istoriis mkvlevari – maia mania qarTul arqiteqturaSi<br />
asaxul germanul gavlenebze isaubrebs. arqiteqtori<br />
Tamaz giorgaZe ki stumrebs, bolnisSi germanuli<br />
koloniis erT–erT tipiur saxls warudgens, romlis<br />
Tavdapirveli iersaxec man digitalurad aRadgina.<br />
wignis XIV saerTaSoriso festivali<br />
TbilisSi<br />
wignis saerTaSoriso festivali TbilisSi, tradiciaulad<br />
maisis bolos, ukve meToTxmeted gaimarTeba.<br />
wels, pirvelad festivalis arsebobs manZilze, wignis<br />
gamofena–bazrobis garda, damoukidebeli gamofenebi,<br />
forumebi da masterklasebic moewyoba.<br />
lime popularuli Sous telewamyvans.<br />
- Tqven aRniSneT, rom Tanamedrove epoqaSi<br />
mweralTa ricxvi Zalian didia, magram<br />
sad gadis zRvari namdvil xelovnebasa<br />
da fsevdoxelovnebas Soris?<br />
- uamravi sisulele ibeWdeba am egidiT,<br />
uamravi plagiati - mwerlobaSic, mxatvrobaSic<br />
da xelovnebis sxva dargeb-<br />
Sic. yvelaze Zlieri kriteriumebi mainc<br />
kinos aqvs. Kkinos SemTxvevaSi ufro<br />
advilad SegiZlia gaarCio kargi kino<br />
cudisgan. mwerlobaSi ufro rTulad<br />
aris saqme. SeiZleba erTnair qaRaldze<br />
eweros romelime nobeliantis Semoqdeba<br />
da sruli uazroba. rogor unda gaivlos<br />
zRvari karg nawarmoebsa da yalb<br />
quCis musikis dRe TbilisSi<br />
xelovnebas Soris. ZiriTadad zRvars<br />
avleben sxvadasxva literaturuli<br />
konkursebi, rac Cemi azriT ar aris mTlad<br />
swori. literaturuli konkursebi<br />
Zalian subieqturia. arsebobs iseTi<br />
konkursebi, romlebsac afinanseben arakompetenturi<br />
adamianebi da romlebi-<br />
Tac saxels iTqvamen cudi avtorebi.<br />
Cvengan gansxvavebiT, evropaSi, SeiZleba<br />
iTqvas, rom mkiTxvelebis done da<br />
mzaoba sakmarisad maRali, rom mkiTxvelma<br />
kritikosebisa da konkursebis<br />
gareSe moaxerxos nawarmoebTa klasificirebas<br />
da Tavad gaarCios namdvili<br />
xelovneba siyalbisgan. saqarTvelo-<br />
Si jer kidev yvelaferi sxvagvaradaa.<br />
pirvelad saqarTveloSi, musikis moyvarulebisTvis,<br />
ganurCevlad maTi musikaluri ganaTlebisa, warmomavlobisa<br />
da musikalurobisa, 19 maiss quCis musikis<br />
dRe aRiniSneba. RonisZieba gansakuTrebiT im adamianebs<br />
mouxmobs, romelTaTvisac musika yoveldRiurobis<br />
nawilia da romelTac SeuZliaT, atmosfero musikaluri<br />
hangebiT Seavson.<br />
Sexvedra givi margvelaSvilTan<br />
3 maiss 19:00 saaTze goeTes instituti mweral givi margevlaSvils<br />
maspinZlobs. berlinSi, qarTveli emigrantebis<br />
ojaxSi dabadebuli qarTveli mwerali (1927weli).<br />
givi margvelaSvilis qarTvel mkiTxvelTan Sexvedras,<br />
moderacias mwerali naira gelaSvili gauwevs, romelic<br />
mis mierve Targmnili givi margvelaSvilis mcire miniaturebs<br />
waikiTxavs<br />
anonsebi moamzada laSa qoiavam
''Es istoriaa,<br />
romelic<br />
yvelam unda naxos''<br />
qarTveli reJisoris nana janeliZis filmma “netav<br />
iq Teatri aris?!” rusuli kinoakademiis umaRlesi<br />
jildo “nika” daimsaxura. filmma dsT-sa da baltiispireTis<br />
qveynebs Soris saukeTeso namuSevris nominaciaSi<br />
gaimarjva, Tumca aRsaniSnavia, rom saqarTvelo<br />
arc baltiispira qveynebSi Sedis da arc dsT-Si.<br />
Tavad reJisori dajildoebis ceremonialze ar imyofeboda.<br />
man sakuTari filmis waramtebis Sesaxeb maSin gaigo,<br />
rodesac megobarma, nanuka xuskivaZem, misalocad daureka.<br />
”es aris istoria, romelic yvelam unda naxos,”- Tqva<br />
reJisorma nana janeliZem speqtakl “kavsaZeebis” naxvisas.<br />
filmis gadaReba man swored am speqtaklis<br />
naxvis Semdeg gadawyvita. Mmasze Zalian didi STabeWdileba<br />
moaxdina kavsaZeebis uzarmazari ojaxis<br />
ambebma. ramdenime istoris Sesaxeb man warmodgenis<br />
msvlelobis dros Seityo. gansakuTrebuli<br />
yuradReba ki kaxis mamis - daTaSkas istoriam miiqcia.<br />
reJisori ramdenime wlis ganmavlobaSi agrovebda masalebsa<br />
da Tanxebs. sabolood man moamzada proeqti,<br />
romelic saqarTvelos kinocentrSi Seitana.<br />
filmma konkursi gaiara da misi gadaRebac gadawyda.<br />
filmi “netav iq Teatri aris?!” pirvelad monrealis<br />
kinofestivalze gaitanes, saidanac prizis gareSe dabrunda.<br />
Semdeg iyo mompeli, sadac ukve jildo aiRo<br />
saukeTeso dokumneturi filmisTvis. Aamis Semdeg<br />
ki filmma ori jildo miiRo ruseTSi. erTi konfederaciis<br />
jildo saukeTeso filmisTvis, meore ki ukve<br />
minskSi Tavad batonma kaxim gaimarjva. Semdeg iyo<br />
honkongisa da bombeis festivalebi da mesame jildo<br />
ruseTSi, festival “stalkerze,” romelic adamianis<br />
uflebebis dacvas eZRvneba. filmi saukeTeso namuSevrad<br />
dasaxelda. bolos ki, nana janeliZis films ruse-<br />
Tis umaRlesi kinoakademiis jildo “nikac” gadaeca.<br />
1987 wels, rodesac kinofestivali “nika” Camoyalibda,<br />
dasrulda muSaoba filmze “monanieba.” swored “monanieba”<br />
iyo pirveli qarTuli filmi, romelic wardgenili<br />
iqna eqvs nominaciaSi, da eqvsive jildo swored<br />
“monaniebam” aiRo. amave wels rejisorma nana janeliZem<br />
aiRo prizi, rogorc scenaris erT-erTma Tanaavtorma.<br />
reJisori paradoqsulad miiCnevs im faqts, rom maSin, 1987<br />
wels filmma jildo aiRo – prizi saukeTeso samamulo<br />
filmisaTvis. F”monanieba” faqtobrivad im qveynis, sab-<br />
WoTa kavSiris, dasangrevad iyo gadaRebuli. Aam films<br />
Semdeg “perestroikis mercxalic” uwodes. 2011 wels ki<br />
reJisori ukve wardgenili iqna rogorc ucxoeli re-<br />
Jisori, xolo misi namuSevari rogorc ucxouri filmi.<br />
“netav iq Teatri aris?!” mxatvrul-dokumenturi Janrisaa<br />
da kavsaZeebiis ojaxis istorias mogviTxrobs.<br />
rogorc Tavad reJisori ambobs,<br />
es aris erTi ojaxis istoria,<br />
erTi ojaxis bedi, romelic<br />
amavedros yvelas istoriacaa.<br />
es aris Rirseuli ojaxis ambavi.<br />
ojaxisa, romelsac qarTuli sagaloblebisa<br />
da simReris SenarCunebaSi<br />
udidesi wvlili miuZRvis.<br />
Ffilmis mTavari gmiri kaxi kavsaZe<br />
Tavadve gviyveba Tavisi musikaluri<br />
da represirebuli ojaxis mZime<br />
warsuls. Ggvacnobs adamianebes,<br />
ojaxis wevrebs, romlebmac didi<br />
wvlili gaiRes qarTuli xalxuri<br />
simReris SenarCunebisTvis.<br />
filmi kavsaZeebis ojaxis – kaxis papis - sandros, mamis<br />
- daTaSkas da Tavad kaxis Tavgadasavals gvaimbobs. am<br />
ojaxis istoria erTi qveynis bedia, qveynisa, romelic<br />
dResdReobiT rukaze aRar arsebobs da mas ssrk erqva.<br />
gansakuTrebiT aRsaniSnavia kaxis mamis, daTaSkas, istoria,<br />
romelsac Tavad batoni kaxi yveba. man uamravi<br />
qarTvelis gadarCena SeZlo nacisturi banakebis<br />
tyveobidan. rogorc Cans, am istorias Tavad msaxiobi<br />
malavda, radgan mamamisi gulagSi iyo damaluli. is<br />
gadaurCa nacistur sakoncetracio banaks, magram, gulagidan<br />
samSobloSi aRar gamouSves da iqve daiRupa.<br />
filmis Txrobas fonad saqarTvelos uaxlesi istoriis<br />
amsaxveli realuri kadrebi miyveba. Mmxatvruli<br />
scenebi, romlebic dakavSirebulia kaxi kavsaZis bavSvobasTan.<br />
moqmedeba xdeba saqarTvelos vagonTmSenebelTa<br />
qarxanaSi. reJisoris TqmiT, es qarxana zustad<br />
gamoxatavda im epoqas, im Zalismier reJims, amave dros<br />
im ubadrukobas, rac sabWoTa kavSirs Tan axlda. ”es<br />
iyo paradoqsebis qveyana, es iyo Rataki siZliere,”<br />
– ase axasiaTebs nana janeliZe sabWoTa kavSirs.<br />
uaxloes momavalSi reJisor nana janeliZis filmis “netav<br />
iq Teatri aris?!” Cveneba berlnalezec igegmeba.<br />
naTia gaboZe
akrZaluli reJisori<br />
mixeil kobaxiZe – reJisori, scenaristi<br />
da msaxiobi.Tumca ufro mets mayurebels<br />
filmebi ,,qorwili“, ,,qolga“ da<br />
,,musikosebi“ eubneba. es ukanaskneli<br />
filmi mis cxovrebaSi ,,sabedisweroc“<br />
aRmoCnda – gadaRebis Semdeg, moskovis<br />
kinematografiis saxelmwifo komitetis<br />
Tavjdomaris aleqsandre romanovis<br />
gankargulebiT, mixeil kobaxiZes filmebis<br />
damoukideblad gadaReba aekrZala.<br />
mixeil kobaxiZe 1996 wlidan safrangeTSi<br />
cxovrobs da moRvaweobs.<br />
swored safrangeTSi, 2004 wels gadaiRo<br />
Tavisi bolo filmi ,,gzaze.”<br />
amJamad ki axal filmze muSaobs,<br />
romelsac ,,rogorc Rrubeli”<br />
hqvia da scenaris avtoric Tavadaa.<br />
rac Seexeba mis Semoqmedebas, reJisori<br />
ambobs, rom Tavisufal JanrSi muSaobs.<br />
esaa Sav-TeTri, uxmo kino, romelic<br />
mayurebels aiZulebs ekrans miejaWvos.<br />
es Janri qarTul kinematografiaSi<br />
swored mixeil kobaxiZem Semoitana.<br />
individualuri stili reJisors yvelasagan<br />
gamoarCevs – ,,mainc ver getyviT, vis<br />
vbaZavdi. imas ki vcdilobdi, rom roca<br />
erT films vakeTebdi, meoreSi sakuTari<br />
TavisTvis ar mimebaZa,” – ambobs kobaxiZe.<br />
mis namuSevrebs Tu gadavxedavT, davrwmundebiT,<br />
rom maTSi saerTo marTlac mxolod<br />
siCume da araferadovnebaa. iq mefobs<br />
mxolod gamosaxuleba da musika.<br />
musika, romelic personaJebis nacvlad<br />
gvesaubreba da romelsac reJisori Ziri-<br />
Tadad Tavadve urCevs sakuTar filmebs.<br />
,,filmis montaJisas unda Sege-<br />
Zlos TiToeul epizods<br />
udiriJoro,”-ambobs kobaxiZe.<br />
,,qorwili” is erTaderTi suraTia,<br />
romelic oficiozma uproblemod miiRo.<br />
reJisorisTvis filmis mTavari<br />
daniSnulebac swored es iyo, aeRo<br />
diplomi da Semdeg survilisamebr<br />
ekeTebina sakuTari saqme. SeiZleba iTqvas,<br />
rom ,,qorwilis” scenari kobaxiZes<br />
Tavad cxovrebam ukarnaxa. misi pirveli<br />
sakurso filmi, romelic ,,rvanaxevari”<br />
unda yofiliyo, antisabWour nawarmoebad<br />
miiCnies da moskovSi gadagzavnamde<br />
gaanadgures. reJisori ramdenime intervi-<br />
uSi aRniSavs, rom swored am sakurso<br />
filmTan dakavSirebulma imedgacruebam<br />
ubiZga ,,qorwilis’’ scenaris Seqmnisaken.<br />
,,me, mTavari gmiriviT, vawyob gegmebs,<br />
raRacaze vocnebob, realoba ki sul<br />
sxvaa, mkacri”,– aRniSnavs reJisori.<br />
filmi, romelsac batoni miSasTvis<br />
ubralod diplomi unda moetana,<br />
oberhauzenis moklemetraJiani filmebis<br />
saerTaSoriso festivalis sami<br />
prizis mflobelia. ,,qorwilma“ kanisa<br />
da buenos airesis saerTaSoriso<br />
kino-festivalebis prizebic moipova.<br />
krakovis saerTaSoriso kinofestivalis<br />
prizis mflobeli ,,qolga” ki mayurebels<br />
srul Tavisuflebas aniWebs<br />
uyuros iseT films, rogoric mas warmoudgenia;<br />
rogoric mas unda, rom iyos.<br />
visTvis qolga siyvarulia, visTvis ocneba,<br />
visTvis TavSesafari, viRacisTvis ki,<br />
SesaZloa, cdunebac. msgavsi simbolos<br />
SemotaniT reJisorma qarTul kinematografias<br />
nel-nela axali stili Semoapara:<br />
faruli saubari mayurebelTan, Tavisi<br />
siCumiT, mimikebiT, JestebiTa da musikiT.<br />
kobaxiZis Semdegi namuSevari ,,musikosebi”<br />
1969 wliT TariRdeba. Tavdapirvelad<br />
is iyo erT-erTi novela im<br />
oTxeulidan, romlis mixedviTac re-<br />
Jisors erTi srulmetraJiani filmi<br />
unda gadaeRo. saxelwodebad ki ,,omi<br />
da mSvidoba” iyo Cafiqrebuli. pirveli<br />
akrZalva swored saxelis Secvlas ukav-<br />
Sirdeboda, rasac maleve mohyva reJisoris<br />
kinematografiisgan CamoSorebac.<br />
,,vicodi, rom am filmiT Cemi gza kinematografiaSi<br />
mTavrdeboda. akr-<br />
Zalvis brZaneba filmis pirveli<br />
naxvisTanave movida, finalic Seicvala<br />
da am gasvliT kadridan me davemSvidobe<br />
kidec kinematografias,”gviambobs<br />
mixeil kobaxiZe.<br />
Semdeg ki iwyeba 33–wliani pauza<br />
reJisoris SemoqmedebaSi, romelic<br />
mxolod 2004 wels dasruldeba<br />
moklemetraJiani filmiT “gzaze.”<br />
mixel kobaxiZis kinoSi dabrunebidan<br />
ramdenime welSi, berlinSi, kinoTeatr<br />
“arsenalSi”, qarTuli filmebis retrospeqtivis<br />
“fokusSia saqarTvelos”gaxsna<br />
mohyva, sadac qarTuli kinos klasikosma<br />
Tavisi eqvsi moklemetraJiani filmi aCvena,<br />
maT Soris qarTveli mayureblisTvis<br />
TiTqmis sruliad ucnobi studenturi<br />
filmebic: “axalgazrda siyvaruli”da<br />
“karuseli”. analogiuri retrospeqtivebi<br />
moewyo safrangeTsa da londonSic.<br />
,,es raRac civi wylis SesxmasaviT<br />
iyo da mec gamovfxizldi. am yvvelaferma<br />
gamomacocxla, Semo-<br />
Tavazebulma samuSaoebma, veneciis<br />
festivalze mowyobilma Cemi filmebis<br />
retrospeqtivam...”-saubrobs igi.<br />
sainteresoa, rom Tavad reJisori sakuTar<br />
filmebs sulac ar miiCnevs<br />
Sedevrebad da ,,wiTeli zonis” specialur<br />
reportaJSi, romelic 2009 wels<br />
mis iublies mieZRvna, ambobs kidec, rom<br />
isini moyvarulis doneze gadaRebuls<br />
ufro gavs, vidre seriozul namuSevars.<br />
... da maSin rodesac qolga gafrinda,<br />
qorwili CaiSala, musikosebi ki kadridan<br />
cekva-cekviT gavidnen, Seiqmna axali<br />
kino – mixeil kobaxiZis kino, romelmac<br />
gauZlo reJims da dros. wlebma<br />
ki mas mxolod meti xibli SesZina.<br />
esaa Sav-TeTri samyaro, romelic Tavisi<br />
uxmo personaJebiT imaze mets<br />
gvagebinebs, vidre xSirad sxva filmebi<br />
molaparake msaxiobebiT. mimika, moZraoba<br />
da musika is iaraRebia, romli-<br />
Tac reJisori mixeil kobaxiZe dRemde<br />
aocebs da ganusazRvrelad farTo asparezs<br />
aZlevs mayureblis warmosaxvas.<br />
salome nikolaiSvili
evropis saxlma proeqts „erTi<br />
da mravalsaxovani evropa<br />
XX-XXI saukuneebis baletis<br />
fonze“ 25 aprils ukve meoTxed<br />
umaspinZla<br />
da saRamoze nawyvetebi<br />
msoflio<br />
donis oTxi qoreografisbaletidan<br />
warmoadgina.<br />
„es proeqti keTdeba<br />
im mizniTa<br />
da fiqriT, rom<br />
wvlili Seitanos<br />
saqarTveloSi<br />
Tanamedrove baletis<br />
ganviTarebaSi,<br />
Tavisi Sinaarsobrivi,<br />
emociuri<br />
da SemoqmedebiTi<br />
datvirTviT,“- ambobs<br />
filosofosi<br />
da damoukidebeli<br />
Jurnalisti xaTuna mzarelua.<br />
igi 2008 wels Jenevidan<br />
saqarTveloSi imisaTvis dabrunda,<br />
rom qarTvelebisaTvis<br />
''rogorc krimanWuli''<br />
gaeziarebina evropaSi miRebuli<br />
codna da gamocdileba<br />
Tanamedrove xelovnebis da<br />
kerZod, baletis sferoSi.<br />
2011 wlis oqtombridan dRemde,<br />
ukve oTxi saRamo gaimarTa evropis<br />
saxlSi, sadac warmoadgines<br />
sxvadasxva Taobisa da<br />
erovnebis, Tanamedrove baletis<br />
qoreografebis speqtaklis<br />
nawyvetebi. iseTebis rogorebic<br />
arian: bronislava<br />
niJinska, magi mareni da sxvebi.<br />
pirveli saRamo mieZRvna<br />
frangi qoreografis, anjelin<br />
prelJokaJis balets „medeas<br />
sizmari.“ igi 2004 wels<br />
daidga da imeorebs evripides<br />
mier Seqmnili „medeas“<br />
fabulas. Semdeg saRamoebze<br />
naCvenebi iyo bronislava ni-<br />
Jinskas reJisorobiT Seqmni-<br />
li baleti „lurji matarebeli,“<br />
romelic 1992 wels<br />
parizis nacionaluri operis<br />
repertuarSic Sevida.<br />
ukanaskneli Sexvedra ki,<br />
gamorCeuli iyo, Sinaarsi-<br />
Tac da saxelwodebiTac.<br />
saRamo - „rogorc kriman-<br />
Wuli“ - sakmaod mravalferovani<br />
gamovida. Tavad<br />
saxelwodeba xaTuna mzareluas<br />
TqmiT, aRniSnavs imas,<br />
rom qoreografebi, romelTa<br />
cekvebsac isini aCveneben, ise-<br />
Tive umaRlesia, rogorc krimanWuli,<br />
romelsac Zalian<br />
maRali xma sWirdeba da ur-<br />
Tulesia Sesasruleblad.<br />
proeqtis meoTxe Sexvedra<br />
cekvis saerTaSoriso<br />
dResTan dakavSirebiT Catarda.<br />
es dRe oficialurad<br />
29 aprils aRiniSneba xolme<br />
mTels msoflioSi. „mindoda<br />
aq mosul adamianebs enaxaT<br />
ramdenad gansxvavebuli xelweris<br />
mqone qoreografebi arian<br />
Tanamedrove baletSi. Tu<br />
rogor floben mocekvaveebi,<br />
kerZod, parizis nacionaluri<br />
baletis varskvlavebi, sxvadasxva<br />
cekvis enas da Tavisuflad<br />
gadadian klasikuri<br />
baletis enidan, uaxlesi<br />
baletis enaze. Cemi azriT,<br />
swored mravalferovneba<br />
qmnis uaxlesi baletis<br />
simdidres,“ - aRniSna<br />
xaTuna mzareluam.<br />
saRamoze warmoadgines<br />
oTxi gansxvavebuli<br />
xelovani da maTi yvelaze<br />
cnobili baletebi. maT<br />
Soris iyvnen iseTi qoreografebi,<br />
rogorebic arian:<br />
albanuri warmoSobis<br />
frangi qoreografi anjelin<br />
prelJokaJi da misi<br />
cnobili baleti - „qorwili.“<br />
(“Noces”) am baletis<br />
musika da libreto<br />
ekuTvnis rus kompozitorsa<br />
da diriJors igor stravinskis.<br />
„qorwilis“ premiera<br />
1923 wels, parizSi Sedga ser-<br />
gei diagilevis sabaleto dasis<br />
mocekvaveebis monawileobiT.<br />
prelJokaJis mier 1989<br />
wels, misive sabaleto kompaniisTvis<br />
da 10 mocekvavisTvis<br />
Seqmnili „qorwilis“<br />
Tanamedrove versia, kerZod,<br />
2006 wlis Canaweri, parizis<br />
Teatre de la Ville–dan<br />
Tavisive sabaleto kompaniam<br />
specialurad gamogzavna evropis<br />
saxlSi dagegmili<br />
saRamosaTvis. momxseneblis,<br />
xaTuna mzareluas SefasebiT,<br />
baletis minimalistur dekoracias<br />
ori monawile hyavs:<br />
grZeli xis skamebi, romlebzec<br />
mitovebul parkebSi<br />
Seyvarebuli wyvilebi sxdebian<br />
xolme erTmaneTisTvis<br />
sakocnad da TeTri sapatar-<br />
Zlo kabebi, romelTac sastiki<br />
bedi eliT: aRzeveba da<br />
mere garderobis Soreul ganyofilebaSi<br />
daviwyebas micema.<br />
ambors daviwyebasa da cxovrebas<br />
Soris, romelSic, prel-<br />
JokaJis azriT, ori sxeulis<br />
xorcieli Tanaarseboba, sanam<br />
mas sikvdili daarRvevdes, arsebiTi<br />
ram aris. Cven Tvalwin<br />
iSleba - sakvirveli, me<br />
vityodi SesaSuri harmoniiT,<br />
simetriiT, sizustiT, wesrigiT<br />
da udidesi energiiT agebuli,<br />
xan friad SekumSuli,<br />
xan ki gaSlili mravalferovani<br />
moZraobebis kaskadi;<br />
Svedi mats eki, rogorc sayovelTaod<br />
aRiarebuli qoreografis<br />
Semoqmedeba, dakavSirebulia<br />
iseTi klasikuri<br />
baletebis Tanamedrove interpretaciasTan,<br />
rogoric<br />
iyo: „Jizeli“ (1982), „karmeni“<br />
(1998). 2000 wels ki,<br />
parizis nacionaluri baletis<br />
SekveTiT dgams balets<br />
„bina“ (“Appartement”). igi 11<br />
suraTisgan Sedgeba, musikas<br />
ki Sveduri rok Jgufi<br />
„fleSkvarteti“ asrulebs;<br />
saRamo kidev ufro saintereso<br />
gaxada Sveicarieli<br />
mocekvavisa da Tanamedrove<br />
baletis qoreografis Jil<br />
Jobenisa da misi espaneli<br />
meuRlis la ribotis warmodgenebma.<br />
Jobenis bolo,<br />
2011 wliT daTariRebuli<br />
baletia „Spider Galaxies.”<br />
„Tanamedrove cekvaSi TiTqmis<br />
imdenive teqnikuri xelweraa,<br />
ramdenic qoreografia. CemTvis<br />
moZraobaSi umniSvnelovanesia<br />
zurgis pozicia.<br />
aseve bevrs vmuSaob moZraobis<br />
dinamikis, daxvewilobisa<br />
da uwyvetobis sakiTxebze.<br />
mocekvaveebisgan ki moviTxov<br />
azrovnebas, radgan TiToeu-
li pasuxismgebelia ama-<br />
Tuim moZraobis ara mxolod<br />
Sesrulebaze, aramed misi<br />
qveteqstebis gaazrebazec.<br />
vfiqrob, Cems baletebSi es<br />
SesamCnevia,“ - ganacxada xa-<br />
Tuna mzareluasTan erT-erT<br />
yvela drois yvelaze ZviradRirebuli naxatebi<br />
N1. Ppol sezani ''kartis moTamaSeebi'' -<br />
250 milioni dolari.<br />
saubarSi Jobenma. rac Seexeba<br />
mis meuRles, la ribots, misi<br />
cekva-performansebi yovelTvis<br />
eqstravagantulobiTa da<br />
originalurobiT gamoirCeva.<br />
proeqtma „erTi da mravals-<br />
axovani evropa XX-XXI saukuneebis<br />
baletis fonze“ namdvilad<br />
SeZlo es ukanaskneli<br />
Sexvedra gansakuTrebulad<br />
mravalferovani yofiliyo.<br />
isini momavalSi kvlav gaagreleben<br />
Tanamedrove cekvis<br />
N2. jekson poloki ''nomeri 5,1948'' - 140<br />
milioni dolari.<br />
Sesaxeb saintereso leqciebsa<br />
da mimoxilvebs yvela<br />
dainteresebuli pirisaTvis.<br />
gvanca nemsaZe<br />
3.Uuiliam de kungi ''qali me-3'' - 137<br />
milioni dolari.
4. gustav klitmi. del blox-baueris<br />
portreti - 135 milioni dolari.<br />
7. endi uorholi ''rva elvisi'' - 100 milioni dolari.<br />
9. gustav klimti. ''del blox-baueris portreti''<br />
92.4 milioni dolari<br />
N5. Ppablo pikaso. ''gaSiSvlebuli,<br />
mwvane foToli da biusti'' - 106,5<br />
milioni dolari.<br />
6. pablo pikaso ''biWi CibuxiT'' - 104.2<br />
milioni dolari.<br />
8. pablo pikaso. ''dora maari katiT'' -<br />
95.2 milioni dolari<br />
10. fensis bekoni ''triprixi'' - 86,3 milioni dolari.<br />
gverdi moamzada laSa qoiavam
vemSvidobebi<br />
nacrisfers!<br />
mariam ugrexeliZe<br />
yovelTvis meocnebe da idealisti viyavi. mjeroda,<br />
rom arsebobs raRac bevrad ufro meti vidre<br />
yoveldRiurobaa da mtkiced mwamda, rom Sev-<br />
Zlebdi Cemi cxovreba depresiuli nacrisferidan ara uzrunvel<br />
vardisferSi, aramed cecxlovan wiTelSi gadameyvana.<br />
Tumca, gavizarde da vin icis iqneb imitom, rom Cemi ocnebebi<br />
ubralod daviviwye da sadRac momabezrebel yavisfer skivrSi<br />
gamovkete, an iqneb imitom, rom ubralod gavizarde. ase xdeba<br />
yvelasTan da yovelTvis, magram nel-nela, ubralod, yoveldRiurobaSi<br />
gadaveSvi da Cemi diadi „raRac ufro meti“ Tvalsa<br />
da xels Sua gamelia. Cems yovledRiurobad televizia iqca.<br />
adgili, sadac TiTqos yovelTvis mindoda muSaoba, erTgvar<br />
galiad gadaiqca da rogorc unda vcdilobde iqidan gamoRwevas,<br />
jer ar gamomdis (vin icis iqneb saTanadod arc vcdilob).<br />
xandaxan vfiqrob rom Cemi samsaxuri maxrCobs da sunTqvis<br />
saSualebas ar maZlevs. hoda, cota xnis win gavige, rom mediasivrceSi<br />
haeris axali nakadi SemoWrila. qalaqSi, sadac<br />
„kultura SiaT“ da xelovneba, Cemi ocnebebis ar iyos, Tvalsa<br />
da xels Sua qreba, siaxlea!!!! “artarea“ ase qvia axal mediaproeqts,<br />
romelsac „Tibisi“ banki axorcielebs. es iqneba<br />
sruliad axali Taobis televizia, romelsac ubralod<br />
„niusavikebi“ ki ar gaakeTeben, aramed Seqmnian video blogerebi.<br />
amiT vinmes Seuracxyofas ki ar vayeneb (mec erTi<br />
mokvdavi“ niusaviki“ var), ubralod imis xazgasma minda, rom<br />
keTebasa da Semoqmedebas Soris uzarmazari gansxvavebaa.<br />
mokled, interenetSi ukve arsebobs saiti - www.artarea.ge, sadac<br />
maT, visac xelovneba ainteresebT, maT visac suli exuTebaT<br />
yviTeli da brWyviala varskvlavebisgan da maT visac<br />
ubralod cnobismoyvareoba awuxebT, SeuZliaT Sevidnen da<br />
naxon im gadacemebis anonsi, romlebsac sul male qalaqis<br />
kulturul arteriad yofnis kandidati multimediuri<br />
proeqti SemogvTavazebs. es mxiaruli cisferi feris video<br />
portali sruliad gansxvavebuli da gamorCeuli sxva mediasaSualebebisgan<br />
iqneba ara mxolod Tavisi feradovnebiTa<br />
da xarisxiani mediaproduqtiT (risi didi imedic maqvs), aramed<br />
imiTac, rom mxolod kulturaze iqneba orientirebuli.<br />
video blogerebi mogiyvebian warsulze, Segatyobineben yvela<br />
im siaxles, romelic dRes kulturaSi xdeba da cota abstraqtul,<br />
odnav gaugebar da mistikur samyaroSic gamogzaureben.<br />
ase magaliTad cxovrebiseul misteriebze laSa buRaZe<br />
isaubrebs; giorgi kalandia imaze moyveba, rac qarTvelebs<br />
sveti<br />
gveamayeba, an unda gveamayebodes da ar viciT; sisxladuRebuli<br />
da revolucioneri TineijerebisTvis „seqsi, narkotikebi<br />
da kibernetika, anu saxelmZRvanelo norCi mutantebisTvis“<br />
iarsebebs. arc jazis moyvarulebi daviwyebia vinmes da maTTvis<br />
tusia beriZe moamzadebs gadacemebs yvelaze ritmuli da<br />
„SeSlili“ musikis Sesaxeb. qarTul media arteriaSi modazec<br />
isaubreben, axal aRmoCenebzec da Zveli drois mtversac gadmobertyaven.<br />
mokled es iqneba media sivrce, sadac xmauriani da<br />
momabezrebeli politikis, priala da brWyviala varskvlavebis<br />
da matyuara xelovanebis garda yvelas da yvelafers naxavT.<br />
hoda, axla warmodgineT, ra bednierebaa, rodesac igeb, rom<br />
arsebobs adgili, sadac aravin saubrobs politikaze, suls<br />
da nervebs ase rom Rlis!!! adgili, sadac aravin cdilobs<br />
moipovos „eqskluzivi“ momRelisgan, romelic mTeli cxovrebis<br />
ganmavlobaSi fonogramaze mReris da isic sul araswor<br />
notebs gahkivis da Tavis atkiebis mets arafers akeTebs.<br />
adgili, sadac axal adamianebs eZeben, saintereso mxatvrebze,<br />
momRelebze an sulac mwerlebze giyvebian, gacnoben xalxs<br />
vinc realurad Cvens gverdiT cxovrobs da vin ubralod<br />
xelovnebas emsaxureba. es yvelaferi warmovidgine da marTla<br />
momeca imis imedi, rom xelovneba ubralod ki ar gaipareba<br />
da gaqreba, aramed sadRac, romeliRac „kultur arteriaSi“<br />
moxvdeba da sazogadoebamde iseTive sainterso<br />
formiT miaRwevs, rogoradac mas Semqmnelebi Caifiqreben.<br />
miuxedavad imisa, rom jer darwmunebiT imasac ver getyviT rodidan<br />
daiwyebs aqtiurad mauwyeblobas axali media portali,<br />
imeds vitoveb , rom is SeZlebs aRmoaCinos „axali xelovneba“-<br />
moyves raRac axali da bolosdabolos gagvacnos Tundac<br />
samxatvro akademiis studentebidan erTi iseTi adamiani mainc,<br />
vinc mxatvrobas, arqiteqturas an Tundac dizains ubralod ki<br />
ar swavlobs, aramed misiT sunTqavs da qmnis imas, rasac ubralod<br />
xelovneba ki ar hqvia, aramed Tavisi arsiTaa xelovneba.<br />
ar vici SeZlebs Tu ara ,,artarea’’ marTlac gaxdes qalaqis<br />
mTavari kulturuli arteria, SeZlebs Tu ara gauCinos<br />
mayurebels survili gamorTon televizorebi da mxolod<br />
artareas momzadebuli gadacemebi naxon, an daakmayofilebs<br />
Tu ara sazogadoebis sulier da kultur SimSils, magram<br />
erTi vici darwmunebiT - isev gamiCnda survili, rom<br />
Cemi ocnebebi movZebno, mosawyeni yavisferi skviridan amovqeqo<br />
isini da naftalinis suniT gaJRenTilebi sarecxis<br />
Tokze feradi sarWebiT gamovfino. marto im ideam, rom<br />
Seiqmneba mediasivrce mxolod xelovnebisTvis, isev gamimZafra<br />
survili imisa, rom veZebo cecxlovani wiTeli da<br />
erTxel da samudamod davemSvidobo am oxer nacrisfers!
ayayis xorci<br />
da qarTuli<br />
gemovneba<br />
visac cota mainc smenia frangebis gurmanuli<br />
tradiciebis Sesaxeb, ra Tqma unda, ecodineba,<br />
rom qveynis mosaxleobisaTvis bayayis xorci<br />
upirveles delikatess warmoadgens. diax,<br />
frangebi bayayebs Wamen. ingliselebi, amis gamo,<br />
maT “bayayiWamiebadac” ki moixsenieben. garda<br />
amisa, frangul meniuSi SexvdebiT bostneulis<br />
kerZebs, 500-mde saxeobis yvels, yvela saxis<br />
xorcsa da zRvis produqtebs (Tevzi, xamanwkebi,<br />
krevetebi da a.S), romlebic gansakuTrebuli popularobiT sargeblobloben frangebSi; aseve<br />
lokokinisgan damzadebul kerZebs.<br />
saqarTvelo ki Tavisi tradiciuli samzareuloTi gamoirCeva: msuye, kaloriuli, cxare kerZebiT.<br />
qarTuli kerZebis receptebSi ver vnaxavT amfibiebs, mwerebsa da msgavs egzotikur ingrendientebs.<br />
iqidan gamomdinare, rom saqarTveloSi sul ramdenime franguli restorania, gadavwyvite, gamerkvia,<br />
ramdenad popularulia saqarTveloSi bayayis xorci da sxva msgavsi egzotikuri kerZebi.<br />
qarTvelTa tradiciuli gemovnebis gamo, adgilobrivi gurmanebisaTvis pirveli nabijis gadadgma<br />
am “ucxo xilis” dasagemovneblad da Sesafaseblad cota rTuli unda yofiliyo.<br />
marCielobas vamjobine, TbilisSi arsebul erT-erTi popularuli franguli restornis Sef-mzareuls<br />
Tekuna gaCeCilaZes gavsaubrebodi.<br />
Tekuna niu-iorkis kulinariis akademiaSi swavlobda da pirveli, rasac daeufla, rogorc Tavad<br />
uwodebs, kulinariuli klasika - franguli samzareulo iyo. masSi gansakuTrebiT rac moswons, es<br />
am egzotikuri kerZebis damaxasiaTebeli improvizaciuloba da daxvewilobaa.<br />
“bayayis xorci frangebSi marTlac delikatesad iTvleba. mas, marTalia cota, magram Zalian gemrieli<br />
xorci aqvs. uSualod safrangeTSi bayayebs ar aSeneben, kerZebi ZiriTadad importirebuli<br />
saqonliT keTdeba,” _ aRniSnavs Tekuna.<br />
cnobili faqtia, rom safrangeTi “Cuisses de grenouille”- s, anu bayayis TaTebis erT-erTi umsxvilesi<br />
importioria, magram es sulac ar niSnavs, rom safrangeTSi yovel dRe bayayis xorcisgan<br />
damzadebul kerZebs miirTmeven. is delikatesia da erTgvar elitur kerZad iTvleba.<br />
es rac SeexebaT frangebs. axla saqarTvelos davbrundeT. sainteresoa rogori moTxovnilebaa<br />
qarTvel gurmanebSi aRniSnul kerZebze da, saerTod, rogor Seeguen da miiRes maT bayayis TaTebisgan,<br />
an Tundac lokokinisgan damzarebuli kerZebi.<br />
“rom vTqva, qarTvelebi aRfrTovandnen da iseTi sixSiriT miirTmeven msgavs kerZebs, rogorc,<br />
magaliTad, tradiciuli qarTuli samzareulosaTvis damaxasiaTebel xinkals da a.S. tyuili gamomiva.<br />
Tumca unda aRvniSno is faqti, rom restornebs, sadac aseTi egzotikuri kerZebi mzaddeba,<br />
Tavisi momxmarebeli hyavs. anu vinc aseT restoranSi Sedis, man ukve icis, iq rogor kerZebs Ses-<br />
Tavazeben da egzotikazec ar ambobs uars. Cems qarTul praqtikaSi yofila SemTxvevebi, rodesac<br />
axalbeda gurmanebs gaukeTebiaT bayayis xorcisgan damzadebuli kerZis SekveTa da maTi reaqciis<br />
gaxsenebisas axlac meRimeba,”- ixsenebs Tekuna.<br />
bayayis kerZis dagemovnebisas miRebuli pirveli STabeWdilebis gaziareba gurman besik CixlaZes<br />
vTxove, romelic, rogorc Tavad ambobs, qarTuli tradiciuli sufris qomagia, Tumca sxva qveynebis<br />
delikatesebsac siamovnebiT miirTmevs.<br />
“xSirad vmogzaurob sxvadasxva qveyanaSi da saSualeba meZleva, maT samzareulosac gavecno. samwuxarod,<br />
safrangeTSi namyofi ar var. xSirad msmenia maTi delikatesebis Sesaxeb, rac yovelTvis<br />
did interess iwvevda CemSi. saqarTveloSi erT-erT frangul restorans vestumre da bayayis Ta-<br />
Tebis kerZi SevukveTe. rodesac momitanes cota yoymani daviwye. bolos gambedaoba movikribe, cnobismoyvareobamac<br />
mZlia da gavsinje. minda giTxraT, rom momewona da Tqvenc girCevT. qaTmis xorcis<br />
gemos waagavs, magram bevrad gemrielia. axla namdvilad mesmis frangebis, ratom Tvlian mas<br />
delikatesad.”<br />
qababis, xinklis, mwvadisa da qaTmis Caxoxbilis Semdeg qarTulma gurmanma sazogadoebam bayayis<br />
xorcic daagemovna, romelic Zalian dabalkaloriuli da vitaminebiT savsea. amfibiebisagan<br />
damzadebuli kerZebi ki arc Tu didi popularobiT sargeblobs saqarTveloSi. erTi ram ki aRsaniSnavia,<br />
franguli samzareulosTvis damaxasiaTebeli egzotikuri kerZebi iseve rogorc safrangeTSi,<br />
CvenTanac delikatesis statusis matareblebi arian.<br />
madona muxuliSvili