მონამცვრევი
მონამცვრევი მონამცვრევი
ამბროსი გრიშიკაშვილი მონამცვრევი 20 თბილისი 08
- Page 2 and 3: ა.გრიშიკაშვი
- Page 4 and 5: შესავალის მა
- Page 6 and 7: L leonardo da vinCi *** me vcxovrob
- Page 8 and 9: amaze qmarma upasuxa: _ me xelfass
- Page 10 and 11: *** ÌáÏËÏà ÏÒ ÀÒÓÄÁÀ
- Page 12 and 13: ÊÄÒÞÏÃ, ÌÀÓÆÄ, ÒÏÌ Ü
- Page 14 and 15: Saepe stilem vertas - áÛÉÒÀÃ
- Page 16 and 17: ßÀÒÖÃÂÉÍÏ ÀÍ ÌÀÌÀÓ
- Page 18 and 19: *** axali siyvaruli _ axali sicocxl
- Page 20 and 21: viklav, magram me ara mwams, rom ar
- Page 22 and 23: ÌÀÛÉÍ ÛÄÂÉÞËÉÀ ÖÅÉ
- Page 24 and 25: ÀÒÀÊÉ: ÂÀÌÉÂÏÍÉÀ, Ò
- Page 26 and 27: *** ÅÛÒÏÌÏÁ, ÚÏÅÄË ÛÄ
- Page 28 and 29: ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ Ú
- Page 30 and 31: adamianis dabereba 30-35 wlebis mij
- Page 32 and 33: *** naTesavi nawilia Cveni xorcisa,
- Page 34 and 35: igi waagavda galiaSi gamozrdil Cits
- Page 36 and 37: eligiam didi samsaxuri gauwia siyva
- Page 38 and 39: *** rusebs aqvT kargi andaza: Zunwi
- Page 40 and 41: *** ÅÉÓÀÝ ÐÀÔÉÄÁÀ ÀÒ
- Page 42 and 43: ÚÅÄËÀ àÄÛÌÀÒÉÔÀà Ê
- Page 44 and 45: Zalad moyvanili cremli sasaciloa, s
- Page 46 and 47: ×ÀÒÈÏà ÌÏÝÅÉÓ ÓÀÛÖ
- Page 48 and 49: *** dedamiwaze yvelaferi mSvenieri
- Page 50 and 51: ÙÉÒÃÄÓ ÔÀÍãÅÀà ÃÀ Ï
ამბროსი გრიშიკაშვილი<br />
<strong>მონამცვრევი</strong><br />
20 თბილისი 08
ა.გრიშიკაშვილი <strong>მონამცვრევი</strong>. თბილისი 2008 წ.<br />
წიგნში გადმოცემულია ცნობილი მოაზროვნეების მოკლე–მოკლე აზრები<br />
ცხოვრებაზე საერთოდ, გმირობაზე ერთგულებაზე, სიყვარულზე, ბეჯითობასა და<br />
სამშობლოსათვის თავდადებაზე.<br />
წიგნი განკუთვნილია როგორც საერთოდ მკითხველი საზოგადოებისათვის, ისე, და<br />
განსაკუთრებით, ჩვენი ახალგაზრდობისათვის.<br />
2
სარჩევი<br />
Sesavalis magier;<br />
maxvilgoniereba;…………………………………………………………………<br />
ËÀÈÉÍÖÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ;<br />
siyvarulis Sesaxeb;………………<br />
Sromismoyvareobaze;<br />
codnis SeZenis Taobaze;<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ,,ÚÀÁÖÓ-ÍÀÌÄÃÀÍ”;<br />
ÛÉÒÅÀÍ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉÓ ÛÄÂÏÍÄÁÀÍÉ;<br />
andazebi da frTiani gamoTqmebi;<br />
xelovnebis Sesaxeb;<br />
mecnierebisa da mecnierTa Sesaxeb;<br />
qalebze uTqvamT;<br />
sikvdilze uTqvamT;<br />
megobrobaze;<br />
bednierebaze;<br />
patar-patara mogonebebi;<br />
ÏÒÉ àÀÃÀÒÉ;<br />
ai, istoria;<br />
politikis labirinTebSi;<br />
aseTi ramac SeiZleba moxdes;<br />
Semoqmedebis Taobaze;<br />
zne-Cveulebebis Sesaxeb;<br />
ekonomikuri Sexedulebebi;<br />
fragmentebi moazrovneTa Txzulebebidan;<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ×ÒÉÃÒÉá ÍÉÝÛÄÓ ,,ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÃÀ ÆÀÒÀÔÖÓÔÒÀ”-ÃÀÍ;<br />
indoeli brZenebi;…………………………………………………………<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ÐÒÏÓÊÖÒÉÀÊÏÅÉÓ ,,Т.мюнцер”-ÃÀÍ;<br />
ÍÄÁÀÚÏ×ËÏÁÉÈÉ ÌÏÍÏÁÀ;<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ äÏÁÓÉÃÀÍ;<br />
mwerlebisa da mwerlobis Sesaxeb;<br />
patriotobisa da gmirobaze;<br />
religiis Sesaxeb.<br />
3
შესავალის მაგიერ<br />
maxsovs, Cems bavSvobaSi, dedaCemi, Cvens mezobel qalebTan da maT<br />
bavSvebTan erTad me da Zmas kolmeurneobis uzarmazar zvrebSi wagviyvanda<br />
xolme, alaznis piras. Semodgoma ukve miwuruliyo da venaxebic daekrefaT.<br />
cxadia, isini kerZo venaxebi rom yofiliyo, mas albaT, ise dakrefavdnen misi<br />
mesakuTreni, rom rTvelis Semdeg erT kufxalsac ver ipovidi vazze, magram<br />
isini xom saxelmwifosi iyo, anu sazogadoebrivi, rogorc maSin iyo xolme<br />
modaSi es termini, xolo naTqvamia, sazogado yanao, daTvma SeWamao. hoda, am<br />
venaxebSic mravlad iyo darCenili cudad dakrefili vazebi. araa<br />
gamoricxuli, zogi maTgani gangebac daetovebinaT, raTa Semdeg Tavad<br />
daekrifaT kolmeurneebs. Cvenc mivdevdiT venaxis rigTaSorisebs da<br />
saRamomde sakmao raodenobiT yurZensac movagrovebdiT anu movimcvrevdiT<br />
xolme. ase ewodeboda maSindel im Cven saqmianobas.<br />
am wignze muSaobamac swored is bavSvobisdroindeli yurZnis momcvreva<br />
gamaxsena. masSi mravali aTeuli wlis ganmavlobaSi aRinusxeboda is<br />
yvelaferi, rac sadme qarTulad, rusulad, polonurad Tu inglisurad<br />
amomikiTxavs da momwonebia, an Tavad me momsvlia azrad da esec momwonebia<br />
(iqneb am mowonebaSi Sevmcdarvar kidec, magram ras izam, adamiani sakuTari<br />
Tavis mimarT verasodes ver iqneba obieqturi).<br />
aq waikiTxavT aseve xalxSi gagonil lamaz frazas, karg gamoTqmas da<br />
sxv. iqneb am yovelives Caweris dros guram rCeuliSvilis erTi azriTac<br />
vxelmZRvanelobdi, vin icis: ,,TiToeuli Cauweravi ambavi ise mecodeba,<br />
rogorc ubavSvod datovebuli qalio~.<br />
sxvaTaSoris, am saxis literaturuli forma ar axalia. Sua saukuneebis<br />
cnobili mwerali bruneto latini, avtoria wignisa ,,wigni_saganZuri”,<br />
romelSic igi werda: ,,surs ra mcire WurWelSi mouyaros Tavi brwyinvale<br />
faseulobebs, igi aq awyobs nivTebs, romlebic mas yvelaze Zvirfasad miaCnia<br />
amqveynad.” kerZod, ki azrebi, recenziebi, aforizmebi, gadmocemebi, Worebi da<br />
a. S. sxvaTaSoris, analogiuri wigni aqvs laTinur amerikel mwerals borxess<br />
_ ,,ÌÀÒÝÅËÄÁÉÓ ßÉÂÍÉ”.<br />
vfiqrob, wigni daainteresebs mkiTxvels -masSi xom amdeni didi<br />
adamianis naazrevia Setanili...<br />
4
maxvilgoniereba<br />
maxvilgonierebisaTvis warmateba moaqvs imis yurebs, vinc Sesabamisad<br />
aRiTqvams mas da ara warmomTqmelis enas. Seqspiri<br />
***<br />
ruseT-safrangeTis omis (1812w.) dros oficrebis wreSi viRac generalma<br />
warmoTqva: ,,Bpaг y Hoca”. amis pasuxad erT-erTma iq myofTaganma ixumra:<br />
Tqven Tu petre bagrationis cxvirs gulisxmobT, mters kidev didi dro<br />
dasWirdeba Cvenamde mosaRwevado...<br />
***<br />
samarTlianoba yvelaze didi sikeTea. xalxuri<br />
***<br />
Cven Cveni sakasacio samarTali gvaqvs, igi momavalia. balzaki<br />
***<br />
Tundac ausrulebeli maRali mizani ufro Zvirfasia, vidre aRsrulebuli<br />
aragonivruli survili. goeTe<br />
***<br />
rac ver mZlevs, mxdis ufro Zliers. nicSe<br />
***<br />
zogi sagania, romelic Tu ar dainaxe, ver irwmuneb, zogi kidev imisTanaa,<br />
rom, Tu ar irwmune, ver dainaxav. buasto<br />
***<br />
ramdeni kaci damunjdeboda amqveynad, akrZaluli rom iyos Tavisi Tavis qeba<br />
da sxvisi Zageba.<br />
***<br />
orgvari zneoba arsebobs _ erTi uqmi, romelic gveubneba, nu iqmn borotsao<br />
da meore moqmedi, _ hqmeni keTilio. ilia<br />
***<br />
napoleonis qirurgi ambobda: damarcxebul daWrilebs ufro gvian<br />
uxorcdebaT Wriloba, vidre gamarjvebul daWrilebso.<br />
***<br />
visac cilsa vwamebT, an cudad vaxsenebT, xSirad erTi asad Cvenze ukeTesni<br />
arian.<br />
***<br />
xSirad arwivi qaTamze dabla daeSveba xolme, magram qaTami Rrublebamde ver<br />
adis. krilovi<br />
***<br />
sadac kvdeba imedi, iq warmoiSveba sicariele.<br />
5
L leonardo da vinCi<br />
***<br />
me vcxovrob, rogorc meSCani da vfiqrob, rogorc naxevrad RmerTi balzaki<br />
***<br />
unda icxovro frangi burJuasaviT da iazrovno, rogorc RmerTma. balzaki<br />
***<br />
yovel saukuneSi iyo erTi didi germanuli omi, romelic Cveni eris saaTs<br />
swored momarTavda xolme momavali saukunisaTvis. bismarki<br />
***<br />
germanelebi unda gaanawilo, gafanton mTel msoflioSi, rogorc ebraelebi,<br />
raTa xalxis sasikeTod gamoavlinon yovelive kargi, rac maTSia. goeTe<br />
***<br />
Tu Tqvens winaSe erTi germanelia, is, ra Tqma unda, wesieri kacia, ori ukve<br />
bandaa, xolo sami germaneli aucileblad gamoiwvevs oms. geringi<br />
***<br />
maRal sazogadoebaSi yofna ubralod mosawyenia, magram mis gareSe cxovreba<br />
tragediaa. uaildi<br />
***<br />
filosofosisaTvis qali materiis gamarjvebaa sulze. uaildi<br />
***<br />
adamianis xasiaTs yvelaze metad is amJRavnebs, Tu ra miaCnia sasacilod.<br />
goeTe<br />
***<br />
ÐÀÔÀÒÀ ÂÏÍÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÌÂÒÞÏÁÉÀÒÄÍÉ ÀÒÉÀÍ ßÅÒÉËÉ ßÚÄÍÉÓÀÃÌÉ. ÃÉÃÉ ÂÏÍÄÁÉÓ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÊÉ, ÈÖÌÝÀ ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÀÌÜÍÄÅÄÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÓßÚÉÍÈ. ËÀÒÏÛ×ÖÊÏ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÏÉÓÖÒÅÄÁ ÅÉÍÌÄÓ ÃÀÄËÀÐÀÒÀÊÏ ÛÄÍÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ, ãÄÒ ÉÌÀÓ ÌÉÀØÝÉÄ<br />
ÚÖÒÀÃÙÄÁÀ, ÈÖ ÒÏÂÏÒÀ ÀØÅÓ ÌÀÓ ÈÀÅÀÃ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÀØÌÄ ÀßÚÏÁÉËÉ.<br />
***<br />
ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀ ÉÌÉÓÀÊÄÍ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÀÒÈÀËÉ ÂÀÌÏáÅÉÃÄ – ÅÖËÂÀÒÖËÏÁÉÓ ÍÉÛÀÍÉÀ.<br />
ÊÀÌÉÖ<br />
***<br />
ÖÁÒÀËÏÄÁÀ - ÀÉ, ÚÅÄËÀÆÄ ÞÍÄËÉ ÒÀÌ ÀÌØÅÄÚÍÀÃ; ÄÓÀÀ ÂÀÌÏÝÃÉËÄÁÉÓ ÖÊÉÃÖÒÄÓÉ<br />
ÓÀÆÙÅÀÒÉ ÃÀ ÂÄÍÉÉÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉ ÞÀËÉÓ ÌÏÊÒÄÁÀ. ãÏÒã ÓÀÍÃÉ.<br />
***<br />
aravis uyvarde _ es mxolod warumateblobaa. ar giyvardes, ai, namdvili<br />
ubedureba. a. kamiu<br />
***<br />
6
frangebs aqvT kargi gamoTqma, vinc sul cekvavs da mReris, Sors ver wavao.<br />
***<br />
ratomaa samyaro ase diadi? imitom, rom man ar uaryo arc erTi namceci, Tund<br />
kenWi. aRmosavluri andaza<br />
***<br />
,,rac mosaxdenia, moxdeba” (,,чему быть, тому не миновать”), _ es gamoTqma<br />
cxovrebis Znel wuTebSi Cemze saocrad keTilsasurvel, damamSvidebel<br />
gavlenas axdendao _ wers l. tolstoÉ<br />
***<br />
SeuZlebelia daiWiro kata bnel oTaxSi, miT ufro, Tu igi iq araa.<br />
konfuciusi<br />
***<br />
sxvis saqmeSi yvelas uyvars samarTlianoba. italiuri<br />
***<br />
aRmosavlel brZens uTqvams: ,,Cemze amboben, berdebao, imas ki ver amCneven,<br />
rogor eSveba mze Cemi sxeulidan sulSi”.<br />
***<br />
Zveli berZnebi ambobdnen, Teoria samuSao xelsawyoa, Tu igi cudad<br />
gexmareba, gamocvale.<br />
***<br />
bedi kargia, magram beds Wkua unda miadevno. napoleoni<br />
***<br />
WeSmaritad bednieri da didi mxolod isaa, vinc arc batonia da arc mona.<br />
goeTe<br />
***<br />
Zalum martoobaSia Zliereba _ germanuli andaza<br />
***<br />
wvimian weliwads nilosi udabnomde aRwevs, gvalvian weliwadSi ki udabno _<br />
nilosamde. egvipturi.<br />
***<br />
swori arCevanis garantias ver iZleva verc talanti da verc Wkua.<br />
***<br />
qva Tavis adgilasaa mZime, Torem wyalSi msubuqia<br />
***<br />
colma raRac SekiTxva dausva, razedac buzurdmixras pasuxi ar hqonda. maSin<br />
colma uTxra:<br />
_ Sen xom mefis mrCeveli xar da did xelfassac iReb; CemTvis pasuxis gacema<br />
ki ar SegiZlia!<br />
7
amaze qmarma upasuxa:<br />
_ me xelfass viReb masze, rac vici da ara imaze, rac ar vici. me rom imazec<br />
mixdidnen, rac ar vici, maSin mTeli samefo xazina ar ikmarebda Cemi<br />
jamagiris gasastumreblad, rameTu is, rac CemTvis ucnobia, gacilebiT metia<br />
masze, rac vici.<br />
***<br />
brZeni yvelafris mizezs TavisTavSi eZebs, utvino _ sxvebSi. konfuciusi<br />
***<br />
ÌÖÓÉÊÀ ÓÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ äÀÄÒÉ ÓáÄÖËÉÓÀÈÅÉÓ - ÐËÀÔÏÍÉ<br />
***<br />
ÓÉÌÄÁÉÀÍÉ ÊÏÍÝÄÒÔÉÓ ÃÀÓÒÖËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÄÒÈÌÀ ÂÒÞÍÏÁÀÌÏàÀÒÁÄÁÖËÌÀ ØÀËÁÀÔÏÍÌÀ<br />
ÈÀÅÉ ÅÄÒ ÛÄÉÊÀÅÀ, ÌÉÅÉÃÀ ÐÉÒÅÄË ÅÉÏËÉÍÏÓÈÀÍ ÃÀ ÂÀÍÖÝáÀÃÀ: ,, ÌÏáÉÁËÖËÉ ÅÀÒ<br />
ÈØÅÄÍÉ ÊÅÀÒÔÄÔÉÈ ÃÀ ÉÌÄÃÉ ÌÀØÅÓ, ÒÏÌ ÌÀÓÛÉ ÀáÀË ÃÀ ÀáÀË ÌÖÓÉÊÏÓÄÁÓ ÅÉáÉËÀÅÈ”.<br />
***<br />
ÈÖ ÜÄÌÓ ÂÀÍÓãÀÓ ÌÏÉÓÖÒÅÄÁÈ, ÉÚÀÅÉÈ ÜÄÌÛÉ ÃÀ ÀÒÀ ÜÄÌÈÀÍ. ÀÃÀÌ ÌÉÝÊÄÅÉÜÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÀÒÀ ÓÉáÀÒÁÄ, ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÜÉÔÉ ÀÒ ÂÀÄáÅÄÏÃÀ ÁÀÃÄÛÉ. ÀÌÀÅÄ ÓÀÝÃÖÍÄÁËÉÈ ÉàÄÒÄÍ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓÀÝ. ÓÔÏÌÀØÉ – ÄÓÀÀ ãÀàÅÉ áÄËÄÁÆÄ ÃÀ ÁÏÒÊÉËÄÁÉ ×ÄáÄÁÆÄ. ÌÉÓÉ ÌÏÍÀ –<br />
ÂÀÌÏÖÓßÏÒÄÁÄËÉ ÌÏÍÀÀ. ÈÖ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÂÉÍÃÀ – ÖÐÉÒÅÄËÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÈÀÅÉ<br />
ÓÔÏÌÀØÉÓÀÂÀÍ ÖÍÃÀ ÂÀÉÍÈÀÅÉÓÖ×ËÏ. àÀÌ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÛÉÌÛÉËÉ ÃÀÉÊÌÀÚÏ×ÉËÏ ÃÀ ÀÒÀ<br />
ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÓÉÀÌÏÅÍÏ. ÓÀÀÃÉ<br />
***<br />
àÀÌÉÓ ÃÉÃÀà ÌÏÚÅÀÒÖË ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÞÍÄËÀà ÒÏÌ ÛÄÄÞËÏÓ ÓÉÆÀÒÌÀÝÄÓÈÀÍ ÛÄÁÒÞÏËÄÁÀ,<br />
ÌÀÓ ÀÓÄÅÄ ÞÀËÆÄ ÖàÉÒÓ ÅÍÄÁÄÁÉÓ ÃÀÏÊÄÁÀÝ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌÀÀ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ<br />
ÓßÀÅËÄÁÀÛÉ ÈÀÅÛÄÊÀÅÄÁÉÓÊÄÍ ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀ ÉßÚÄÁÀ ÙÏÒÌÖÝÄËÏÁÀÓÈÀÍ, ÖØÍÀÒÏÁÀÓÈÀÍ,<br />
ÅÍÄÁÄÁÈÀÍ ÁÒÞÏËÉÈ. (ÓÀÀÃÉ? ÔÏËÓÔÏÉ?)<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÀÒÄÖËÉ ÝáÏÅÄËÄÁÉÓ ÌÏÌÈÅÉÍÉÄÒÄÁÄËÓÀ äÂÀÅÓ, áÏËÏ ÄÓ ÌáÄÝÄÁÉ –<br />
ÌÉÓÉ ÅÍÄÁÄÁÉÀ. ÌÀÈÈÅÉÓ ÁÒàÚÀËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÄÛÅÄÁÉÓ ßÀÞÒÏÁÀ, ÌÀÈÉ ÌÏÈÏÊÅÀ,<br />
ÌÏÈÅÉÍÉÄÒÄÁÀ, ÌÀÈÉ ÛÉÍÀÖÒ ÝáÏÅÄËÄÁÀÃ, ÈÖÍÃÀÝ ÙÌÖÉËÀ ÝáÏÅÄËÄÁÀà ÂÀÃÀØÝÄÅÀ,<br />
ÒÏÌËÄÁÉÝ, ÀÌÀÓÈÀÍ, ÌÏÒÜÉËÍÉÝ ÉØÍÄÁÏÃÍÄÍ – ÀÌÀÛÉÀ ÈÅÉÈÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÌÈÄËÉ<br />
ÀÌÏÝÀÍÀ. ÀÌÉÄËÉ<br />
***<br />
ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÀÒ ÉØÍÄÁÀ, ÈÖ ÓáÄÖËÉ ÃÀÉÔÀÍãÄÁÀ ÓÖËÉÄÒÉ ÌÖÛÀÏÁÉÓÀÂÀÍ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÓÀÌÀÒÝáÅÉÍÏÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÚÅÄËÀÆÄ ÞÅÉÒ×ÀÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ - ÓÖËÉ, ÓáÄÖËÉÓÀÂÀÍ ÉÔÀÍãÄÁÀ.<br />
ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÓÏÊÒÀÔÄ ÈÀÅÀÃÀÝ ÈÀÅÓ ÉÊÀÅÄÁÃÀ ÞÙÏÌÀÆÄ àÀÌÉÓÀÂÀÍ ÃÀ ÈÀÅÉÓ ÌÏßÀ×ÄÄÁÓÀÝ ÀÓÄ<br />
ÀÒÉÂÄÁÃÀ. ÌÀÈ ÉÂÉ ÖáÓÄÍÄÁÃÀ áÏËÌÄ ÖËÉÓÄÓ (ÏÃÉÓÄÀÓ) ÌÀÂÀËÉÈÓ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÂÒÞÍÄÖËÌÀ ÝÉÒÝÄÀÌ ÌáÏËÏà ÉÌÉÔÏÌ ÅÄÒ ÌÏÀãÀÃÏÅÀ, ÒÏÌ ÏÃÉÓÄÀ ÀÒ ÂÀÌÞÙÀÒÀ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÌÉÓÉ ÀÌáÀÍÀÂÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÀÍ ÙÏÒÄÁÀà ÀØÝÉÀ.<br />
***<br />
8
ÉÂÉ, ÅÉÍÝ ÉÓÌÄÍÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒ ÉÌÀÓ, ÒÀÓÀÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÄÍ,<br />
ÅÄÒÀÓÏÃÄÓ ÅÄÒ ÉØÍÄÁÀ ÌÛÅÉÃÀÃ (ÅÉÓÉÀ?)<br />
***<br />
ÓÀÉÃÀÍ ßÀÒÌÏÓÃÂÄÁÀ ÚÅÄËÀ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÃÀ ÓÖËÉÄÒÉ ÔÀÍãÅÀ? ÌáÏËÏà ÓÖËÉÓ<br />
ÌÉÜÅÄÅÉÃÀÍ ÉÓÄÈÉ ÓÀÂÍÄÁÉÓÀÃÌÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÌÖÃÌÉÅÉ ×ËÏÁÀÝ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ,<br />
ÒÀÌÃÄÍÀÃÀÝ ÉÓÉÍÉ ÂÀÌÖÃÌÄÁÖË ÝÅËÉËÄÁÄÁÓ ÄØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÉÀÍ.<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ áÏÌ ÄÛÉÍÉÀÈ ÃÀ ÉÔÀÍãÄÁÉÀÍ ÌÀÈÉ ÓÀÚÅÀÒÄËÉ ÓÀÂÍÄÁÉÓ ÂÀÌÏ ÃÀ ÚÅÄËÀ<br />
ÛÄÖÒÀÝÚÏ×À, ÃÀÄàÅÄÁÀ, ÌÔÒÏÁÀ - ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÄÓ ÌáÏËÏà ÀÌ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÃÀÍ<br />
ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ ÉÌ ÓÀÂÍÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ ÓÀÌÖÃÀÌÏÃ<br />
×ËÏÁÃÄÓ. ÓÐÉÍÏÆÀ<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÛÒÏÌÀ ÀÊÄÈÉËÛÏÁÉËÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ. ÀÒ ÌÉÀÜÅÉÏ ÛÅÉËÉ áÄËÉÈ<br />
ÛÒÏÌÀÓ – ÄÓ ÉÌÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÓÀÚÀÜÀÙÏÃ ÌÏÀÌÆÀÃÏ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓ ÄÛÉÍÉÀ ÔÀÍãÅÉÓ, ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓ ÄÛÉÍÉÀ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉÓ; ÂÀÀÉÂÉÅÄ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓÈÀÍ ÃÀ ÍÖ ÃÀÔÀÍãÀÅ ÃÀ ÍÖ ÃÀáÏÝÀÅ<br />
ÌÀÈ.<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓ ÓÖÒÓ ÉÂÉÅÄ, ÒÀÝ ÛÄÍ, ÌÀÈÈÅÉÓ ÞÅÉÒ×ÀÓÉÀ ÓÉÝÏÝáËÄ.<br />
ÂÀÀÉÂÉÅÄ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓÈÀÍ. – ÁÖÃÉÓÔÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
ÓÉÁÒÞÍÉÓ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÃÀÌÀÌÔÊÉÝÄÁÄËÉÀ ÓÖËÉÓ ÊÀÒ ÂÀÍßÚÏÁÀÆÄ ÚÏ×ÍÀ. ÌÏÍÔÄÍÉ<br />
***<br />
ÓÐÀÒÓÄËÄÁÓÀ ÀØÅÈ ÄÒÈÉ ÀÓÄÈÉ ÌÏÈáÒÏÁÀ:<br />
ÓÖËÉ ÂÀÒÃÀÝÅÀËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÆÄÝÀÛÉ ÌÉ×ÒÉÍÀÅÓ ÃÀ ÌÀÓ ÓÀÛÉÍÄËÉ ÛÄÓÀáÄÃÀÏÁÉÓ,<br />
àÖàÚÉÀÍÉ, ÄÒÈÉÀÍÀà ÜÉÒØÏÅÀÍÉ àÒÉËÏÁÄÁÉÈ ÃÀ×ÀÒÖËÉ ØÀËÉ ÛÄÄÜÄáÄÁÀ.<br />
– ÒÀÔÏÌ áÀÒ ÀØ, ÀÓÄÈÉ àÖàÚÉÀÍÉ ÃÀ ÓÀÛÉÍÄËÉ, ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÄÛÌÀÊÆÄ ÖÀÒÄÓÉ? –<br />
ÛÄÄÊÉÈáÄÁÀ ÓÖËÉ – ÅÉÍÀ áÀÒ?<br />
– ÌÄ ÛÄÍÉ ÍÀÌÏØÌÄÃÀÒÉ ÅÀÒ – ÉÚÏ ÐÀÓÖáÉ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÓÀÌÚÀÒÏ ÌÏÄÅËÉÍÄ, ÛÄÍ ÔÉÒÏÃÉ ÃÀ ÓáÅÄÁÉ ÌáÉÀÒÖËÏÁÃÍÄÍ. ÂÀÀÊÄÈÄ ÉÓÄ,<br />
ÒÏÌ, ÒÏÃÄÓÀÝ ØÅÄÚÀÍÀÓ ÃÀÔÏÅÄÁ, ÚÅÄËÀÍÉ ÔÉÒÏÃÍÄÍ ÃÀ ÛÄÍ ÉÙÉÌÄÁÏÃÄ. ÉÍÃÖÒÉ<br />
***<br />
ÂÉÚÅÀÒÃÄÓ ÛÄÍÉ ÌÔÄÒÉÝ ÊÉ ÃÀ ÌÀÛÉÍ ÌÔÄÒÉ ÀÙÀÒ ÂÄÚÏËÄÁÀ. ÈÏÒÌÄÔÉ ÌÏÝÉØÖËÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÒÖËÚÏ×ÉËÉ ÉÂÉÀ, ÅÉÓÀÝ ÖÚÅÀÒÓ ÈÅÉÓÉ ÌÏÚÅÀÓÉ ÃÀ<br />
ÓÉÊÄÈÄÓ ÖÊÄÈÄÁÓ ÌÀÈ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÊÀÒÂÄÁÉ ÀÒÉÀÍ ÉÓÉÍÉ, ÈÖ ÝÖÃÄÁÉ. ÌÀäÌÀÃÉ<br />
***<br />
ÅÀÉ ØÏÈÀÍÓ, ØÅÀ ÃÀÄÝÄÌÀ ÌÀÓ, ÈÖ ÉÂÉ ØÅÀÓ, ÓÖË ÄÒÈÉÀ, ØÏÈÀÍÉ ÆÀÒÀËÏÁÓ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÍÄÁÀÓ ÍÖ ÌÉÓÝÄÌÈ ÈØÅÄÍÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ ÃÀáÏÝÏÍ ÌßÄÒÄÁÉ, ÓßÏÒÄà ÀØÄÃÀÍ ÉßÚÄÁÀ<br />
ÊÀÝÉÓÊÅËÀ. ÐÉÈÀÂÏÒÉ<br />
9
***<br />
ÌáÏËÏà ÏÒ ÀÒÓÄÁÀÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÌÉÀÙßÉÏÓ ÐÉÒÀÌÉÃÉÓ ßÅÄÒÓ: ÀÒßÉÅÓ ÃÀ àÉÀÚÄËÀÓ.<br />
ÃÀËÀÌÁÄÒÉ<br />
***<br />
Ï, ÀÈÄÍÄËÄÁÏ, ÒÀÌÃÄÍÓ ÖÍÃÀ ÅÄÝÀÃÏ, ÒÏÌ ÈØÅÄÍ ÌÏÂÄßÏÍÏÈ. ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ<br />
ÌÀÊÄÃÏÍÄËÉ<br />
ÌÀØÓÉÌÄÁÉ<br />
ÉÍÂËÉÓÖÒÉ ÌÀØÓÉÌÄÁÉ<br />
ØÀËÉÓ ØÅÄËÏÁÀ ÉÌÉÈ ×ÀÓÃÄÁÀ, ÈÖ ÒÀÓ ÀÊÄÈÄÁÓ ÉÂÉ, ÊÀÝÉÓÀ ÊÉ ÉÌÉÈ, ÒÀÓÀÝ ÉÂÉ ÀÒ<br />
ÀÊÄÈÄÁÓ. ÒÏÖËÀÍÃÉ<br />
***<br />
ÊÏÌÐËÉÌÄÍÔÄÁÉÈ ØÀËÓ ÅÄÒÀÓÃÒÏÓ ÂÀÍÀÉÀÒÀÙÄÁ, ÊÀÝÉÓ ÂÀÍÉÀÒÀÙÄÁÀ ÊÉ ÈÉÈØÌÉÓ<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÛÄÉÞËÄÁÀ. ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÄÁÉÝ ÒÏÌ ÉÓÄÈÉ ÖÀÍÂÀÒÏÄÁÉ ÉÚÅÍÄÍ, ÒÏÂÏÒÝ ØÀËÄÁÉ, ÄÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÍÉ<br />
ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÀÍÂÀÒÄÁÉÀÍÄÁÉ ÂÀáÃÄÁÏÃÍÄÍ, ÅÉÃÒÄ ÊÀÝÄÁÉ. ØÏËÉÍÆÉ<br />
***<br />
ÃÒÏ ÂÀÃÉÓÏ, ÈØÅÄÍ ÀÌÁÏÁÈ? ÍÀÌÃÅÉËÀà ÅÄÒ ÃÀÂÄÈÀÍáÌÄÁÉÈ. ÄÓ ÜÅÄÍ ÌÉÅÃÉÅÀÒÈ,<br />
ÈÏÒÄÌ ÃÒÏ ÀÃÂÉËÆÄ ÃÂÀÓ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ØÏÒßÉÍÄÁÀÆÄÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ; ÈÖ ÈØÅÄÍ ÊÀÒÂÉ ÌÄÖÙËÄ ÂÚÀÅÈ, ÁÄÃÍÉÄÒÉ<br />
áÀÒÈ; áÏËÏ ÈÖ ÝÖÃÉ ØÀËÉ ÛÄÂáÅÃÀÈ, ÌÀÛÉÍ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÉ ÂÀáÃÄÁÉÈ.<br />
***<br />
ØÀËÄÁÓ ÜÅÄÍÉ ÍÀÊËÏÅÀÍÄÁÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÅÖÚÅÀÒÅÀÒÈ. ÈÖ ÜÅÄÍ ÉÓÉÍÉ ÂÅÀáÀÓÉÀÈÄÁÓ, ÌÀÛÉÍ<br />
ÛÄÖÞËÉÀÈ ÂÅÀÐÀÔÉÏÍ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÜÅÄÍÉ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÂÀÍÓßÀÅËÖËÏÁÀÝ ÊÉ. ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÉ ×ÉØÒÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÌÏáÖÝÄÁÉ ÓÖËÄËÄÁÉ ÀÒÉÀÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÏáÖÝÄÁÌÀ ÉÝÉÀÍ,<br />
ÒÏÌ ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÉ ÍÀÌÃÅÉËÀà ÀÒÉÀÍ ÀÓÄÈÄÁÉ. Â. ÜÀ×ÌÄÍÉ<br />
***<br />
ÌÄ ÌÏÌßÏÍÓ ÊÀÝÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀØÅÓ ÌÏÌÀÅÀËÉ ÃÀ ØÀËÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀØÅÓ ßÀÒÓÖËÉ.<br />
ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÊÀÝÉ ØÀËÓ ÉÒÈÀÅÓ, ÄÓ ÀÒÉÓ ÌÉÓÉ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÊÏÌÐËÉÌÄÍÔÉ, ÒÏÂÏÒÉÝ ÊÉ ÌÀÓ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÌÀÓ ÖÈáÒÀÓ, ÄÂÀÀ ÏÙÏÍÃ, ÒÏÌ ÌÉÓÉ ÈØÌÀ ÈÀÅÉÓ ÃÒÏÆÄÀ ÓÀàÉÒÏ. ÒÏÖËÀÍÃÉ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÒÀ ÂÅÚÀÅÈ ÉÓ, ÅÉÓÉ ÛÄÚÅÀÒÄÁÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÉÚÅÀÒÄÁÈ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÂÚÀÅÈ.<br />
ÁÖÁÈÀÍÉ (ÌÂÏÍÉ ÌÓÂÀÅÓÉ ÒÀÌ ËÀ ÒÏÛ×ÖÊÏÓÀÝ ÀØÅÓ ÍÀÈØÅÀÌÉ).<br />
***<br />
10
simarTlis msgavsi xumroba xumroba aRar ariso. inglisuri andaza<br />
***<br />
áÛÉÒÀÃ ÅËÀÐÀÒÀÊÏÁÈ ÜÅÄÍÓ ÌÉÄÒ ÛÅÉËÄÁÉÓ ÀÙÆÒÃÀÆÄ. ÀÌÀÓÈÀÍ ÂÅÀÅÉßÚÃÄÁÀ, ÒÏÌ<br />
ÛÅÉËÄÁÉÝ ÁÄÅÒÓ ÂÅÀÓßÀÅËÉÀÍ.<br />
***<br />
moikla Tavi, es niSnavs, rom Sen sazogadoebam dagamarcxa. uaildi<br />
***<br />
ÖÊÄÈÄÓÉ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÌÄÝÍÉÄÒÉ ÓÀÌÏÝÉ ßËÉÓ ÀÓÀÊÛÉ ÂÀÒÃÀÝÅËÉËÉÚÏ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÀÌÉÓ<br />
ÛÄÌÃÄ ÌÀÓ, ÀËÁÀÈ, ÌáÏËÏà ÉÓ ÛÄÖÞËÉÀ, ÒÏÌ ÛÄÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÓ ÚÏÅÄËÉÅÄ ÀáÀË<br />
ÌÏÞÙÅÒÄÁÀÓ. ÜÀÒËÆ ÃÀÒÅÉÍÉ ,,ÀÅÔÏÁÉÏÂÒÀ×ÉÀ”<br />
***<br />
dumili yovelTvis rodia Wkuis niSani, magram mdumare adamiani rom suleli<br />
araa, amaze ki namdvilad miuTiTebs. buasto<br />
***<br />
bednierebis Zieba ubedurebis umTavres wyaros warmoadgens. eri xoferi<br />
***<br />
Tavis Secdomas yvela eqsperiments uwodebs _ uaildi<br />
***<br />
kargma argumentebma adgili unda dauTmon ukeTesebs. Seqspiri<br />
***<br />
rodesac xedav, rom Seni mowinaaRmdege cxardeba, raime xumrobiT daasrule<br />
kamaTi. Cesterfildi<br />
***<br />
Habit is second nature – ÜÅÄÖËÄÁÀ ÌÄÏÒÄ ÁÖÍÄÁÀÀ, ØÀÒÈÅÄËÄÁÓ ÒÏÌ ÂÅÀØÅÓ, ÜÅÄÖËÄÁÀ<br />
ÒãÖËÆÄ ÖÌÔÊÉÝÄÓÉÀÏ<br />
***<br />
East or West, home is best -ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈÉÝ ÊÀÒÂÉÀ ÃÀ ÃÀÓÀÅËÄÈÉÝ, ÌÀÂÒÀÌ ÓÀÊÖÈÀÒÉ<br />
ÓÀáËÉ ÚÅÄËÀÓ ÓãÏÁÉÀ.<br />
ËÀÈÉÍÖÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ:<br />
ÖÍÃÀ ÅÉ×ÉØÒÏÈ ÉÓÄ, ÈÉÈØÏÓ ÚÏÅÄË ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÛÄÄÞËÄÁÀ ÃÀÉÍÀáÏÓ ÉÓ, ÒÀÝ ÜÅÄÍÓ ÓÖËÛÉ<br />
áÃÄÁÀ – ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÅÉÝáÏÅÒÏÈ ÉÓÄ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀÓÀÈÅÉÓ ÓÀáÄÆÄ ÅÉÚÏÈ. ÅÉÀÆÒÏÅÍÏÈ ÉÓÄ, ÒÏÌ ÜÅÄÍÉ ÓÖËÉÓ<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÉÃÖÌÀËÉ ÊÖÍàÖËÄÁÉÝ ÊÉ ÚÏÅÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÈÅÀËÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉÓÀßÅÃÏÌÉ ÉÚÏÓ.<br />
ÒÀÔÏÌ ÖÍÃÀ ÃÀÅÌÀËÏÈ ÒÀÉÌÄ ÅÉÍÌÄÓÀÂÀÍ? ÙÌÄÒÈÉÓÀÂÀÍ ÒÀÉÌÄÓ ÃÀÌÀËÅÀ<br />
ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ. ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÙÅÈÉÖÒÉ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÄÒÈ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÌÃÄ ÃÀÃÉÓ,<br />
11
ÊÄÒÞÏÃ, ÌÀÓÆÄ, ÒÏÌ ÜÅÄÍ ÚÅÄËÀÍÉ ÄÒÈÉ ÖÃÉÃÄÓÉ ÓáÄÖËÉÓ ÍÀßÉËÄÁÉ ÅÀÒÈ. ÁÖÍÄÁÀÌ<br />
ÜÅÄÍ ÄÒÈ ÏãÀáÀà ÂÀÂÅÀÄÒÈÉÀÍÀ ÃÀ ÜÅÄÍ ÛÄØÌÍÉËÄÁÉ ÅÀÒÈ ÉÓÄ, ÒÏÌ ÄÒÈÏÁËÉÅÀÃ,<br />
ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉáÌÀÒÄÁÉÈ, ÄÒÈÀà ÂÀÍÅËÏÈ ÜÅÄÍÉ ÓÉÝÏÝáËÄ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
O matre pulchra filia pulchrior – ÌÛÅÄÍÉÄÒ ÃÄÃÀÓ ÖÌÛÅÄÍÉÄÒÄÓÉ ØÀËÉÛÅÉËÉ äÚÀÅÓ.<br />
äÏÒÀÝÉÖÓÉ<br />
O sancta simplicitas! – Ï, ßÌÉÍÃÀÏ ÂÖËÖÁÒÚÅÉËÏÁÀÅ! – ÉÀÍ äÖÓÉ<br />
O tempora, O mores! – Ï, ÃÒÏÄÁÀÅ, Ï, ÆÍÄÜÅÄÖËÄÁÄÁÏ! - ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
O di profanum vulgus et arceo – ÌÄÆÉÆÙÄÁÀ ÖÆÒÃÄËÄÁÉ (ÉÂÖËÉÓáÌÄÁÀ áÄËÏÅÍÄÁÀÛÉ<br />
ÖÅÉÝÉ áÀËáÉ)<br />
Omnes una manet nox – ÚÅÄËÀ ÄÒÈÓÀ ÃÀ ÉÌÀÅÄÓ (ÙÀÌÄÓ) ÄËÉÓ. äÏÒÀÝÉÖÓÉ<br />
Omnia men mecum porto – ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÒÀÝ ÂÀÌÀÜÍÉÀ, ÈÀÍ ÃÀÌÀØÅÓ: ÐÒÉÄÍÆÄ ÓÐÀÒÓÄËÄÁÉÓ<br />
ÈÀÅÃÀÓáÌÉÓ ÃÒÏÓ ÌÏÓÀáËÄÏÁÀÌ ÃÀÔÏÅÀ ØÀËÀØÉ, ÈÀÍ ÝÃÉËÏÁÃÀ ÈÀÅÉÓÉ ØÏÍÄÁÉÓ<br />
ßÀÙÄÁÀÓ. ÁÉÀÍÔÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÀÓÄÅÄ ÃÀÔÏÅÀ ÓÀáËÉ, ÛÄÊÉÈáÅÀÆÄ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÀÒ ÌÉÀØÅÓ<br />
ÈÀÍ ÒÀÉÌÄ, ÐÀÓÖáÏÁÃÀ: ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÒÀÝ ÂÀÌÀÜÍÉÀ, ÈÀÍÀ ÌÀØÅÓÏ”. ÉÂÉ ÂÖËÉÓáÌÏÁÃÀ,<br />
ÒÏÌ ÌáÏËÏà ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉÄÒÉ ÌÉÙßÄÅÀ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ àÄÛÌÀÒÉÔ ÓÉÌÃÉÃÒÄÓ.<br />
Omnia vincit amor, et nos cedamus amori – ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÞËÄÅÓ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ÌÀÛ ÜÅÄÍÝ<br />
ÃÀÅÌÏÒÜÉËÃÄÈ ÌÀÓ. ÅÉÒÂÉËÉÖÓÉ<br />
Omnis determinatio est negatio – ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÖÀÒÚÏ×ÀÀ.<br />
Optimus quisque facera quam dicera, sua ab aliis bene facta laudari quam ipse aliorum narrare<br />
malebat – ÚÏÅÄËÉ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀÓ ÀÞËÄÅÓ ÓÀØÌÄ ÀÊÄÈÏÓ, ÅÉÃÒÄ<br />
ÉËÀÐÀÒÀÊÏÓ, ÉÓÌÉÍÏÓ ÓáÅÉÓÂÀÍ ÌÉÓÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ØÄÁÀ, ÅÉÃÒÄ ÈÀÅÀà äÚÅÄÁÏÃÄÓ ÓáÅÉÓ<br />
ÓÀØÌÄÄÁÆÄ.<br />
paete, non dolet! – ÐÄÔ, ÄÓ ÓÖËÀÝ ÀÒÀÀ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ! – ÄÓ ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÌÉÄßÄÒÄÁÀ ÀÒÉÀÓ,<br />
ÝÄÝÉÍÀ ÐÄÔÀÓ (ÊÏÍÓÖËÉ 37 ßÄËÓ) ÝÏËÓ. ÐÄÔÀÌ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀ ÌÉÉÙÏ ÒÏÌÀÄËÉ<br />
ÉÌÐÄÒÀÔÏÒÉÓ ÊËÀÅÃÉÀÓ ßÉÍÀÀÙÌÃÄ 42 ßËÉÓ ÛÄÈØÌÖËÄÁÀÛÉ.<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÀãÀÍÚÄÁÀ ÃÀÌÀÒÝáÃÀ ÃÀ ÐÄÔÀÓ ÓÉÊÅÃÉËÉ ÌÉÄÓÀãÀ, ÀÒÉÀÓ, ÓÖÒÃÀ ÒÀ, ÒÏÌ<br />
ÐÄÔÀÓ ÈÅÉÈÌÊÅËÄËÏÁÀ ÂÀÄÁÄÃÀ, ÈÀÅÀà ÂÀÉÂÌÉÒÀ ÐÉÒÅÄËÌÀ ÂÖËÉ ÌÀáÅÉËÉÈ ÃÀ<br />
ÌÄÖÙËÄÓ ÂÀÖßÏÃÀ ÓÉÔÚÅÄÁÉÈ: ÐÄÔ, ÄÓ ÓÖËÀÝ ÀÒÀÀ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ!<br />
Par pari refertus – ÌÓÂÀÅÓÉ ÌÓÂÀÅÓÉÓÈÅÉÓ ÉØÌÍÄÁÀ.<br />
Parturiunt montes – nascetur ridiculus mus – ÉÌÛÏÁÉÀÒÄÓ ÌÈÄÁÌÀ ÃÀ ÃÀÉÁÀÃÀ ÈÀÂÅÉ.<br />
äÏÒÀÝÉÖÓÉ<br />
Pax enim non belli privatio, sed virtus est, qua ex animi fortitudine oritur – ÌÛÅÉÃÏÁÀ ÏÌÉÓ<br />
ÀÒÀÒÓÄÁÏÁÀ ÊÉ ÀÒÀ, ÊÄÈÉËÉÓØÌÍÀÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÔÊÉÝÄ ÓÖËÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ.<br />
ÓÐÉÍÏÆÀ<br />
Pede poena cloudo – ÃÀÓãÀ ÊÏàËÏÁÉÈ ÃÀÃÉÓ, ÀÍÖ ÃÀÓãÀ ÂÀÒÃÖÅÀËÉÀ.<br />
12
Pereat mundus et fiat justitia! – ÃÀÄ, ÀÙÓÒÖËÃÄÓ ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀ ÃÀ ÈÖÍÃ ÓÀÌÚÀÒÏÓ<br />
ÀÙÓÀÓÒÖËÉÝ ÃÀÌÃÂÀÒÀ! – ÀÅÓÔÒÉÄËÉ ÉÌÐÄÒÀÔÏÒÉÓ ×ÄÒÃÉÍÀÍà I ÃÄÅÉÆÉ<br />
ecta est fabula! – ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀ ÃÀÌÈÀÅÒÄÁÖËÉÀ! – ÂÀÃÌÏÝÄÌÉÈ ÄÓ ×ÒÀÆÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ßÉÍ<br />
ßÀÒÌÏÈØÅÀ ÒÏÌÉÓ ÉÌÐÄÒÀÔÏÒÌÀ ÀÅÂÖÓÔÌÀ<br />
Poetae nascuntur, oratores fiunt – ÐÏÄÔÄÁÀà ÉÁÀÃÄÁÉÀÍ, ÏÒÀÔÏÒÄÁÀà áÃÄÁÉÀÍ. ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
Post festum – ÃÙÄÓÀÓßÀÖËÉÓ ÛÄÌÃÄÂ, ÀÍÖ ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÂÅÉÀÍ. ÐËÀÔÏÍÉ<br />
Primum vivere (deinde philosophari) – ãÄÒ ÝáÏÅÒÄÁÀ (ÛÄÌÃÄ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÏÁÀ)<br />
Qualis artifex pereo! – Ï, ÒÀ ÃÉÃÉ ÀÒÔÉÓÔÉ ÉÙÖÐÄÁÀ! – ÂÀÃÌÏÝÄÌÉÈ ÄÓ ÓÉÔÚÅÄÁÉ<br />
ßÀÒÌÏÈØÅÀ ÒÏÌÉÓ ÉÌÐÄÒÀÔÏÒÌÀ ÍÄÒÏÍÌÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ßÉÍ.<br />
QUANDOQUE BONUS DORMITAT HOMERUS – áÃÄÁÀ áÏËÌÄ, ÒÏÌ ÌÏáÖÝÉ äÏÌÄÒÏÓÉÝ<br />
ÜÀÓÈÅËÄÌÓ. ÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÞÀËÆÄ ÂÀÌÏÜÄÍÉË ÀÅÔÏÒÓÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ äØÏÍÃÄÓ ÓÖÓÔÉ<br />
ÀÃÂÉËÄÁÉ. äÏÒÀÝÉÖÓÉ<br />
Qui non laborat non manducet – ÅÉÍÝ ÀÒ ÛÒÏÌÏÁÓ, ÉÓ ÍÖÒÝ àÀÌÓ.<br />
Quia nominor Leo – ÒÀÌÄÈÖ ÌÄ ËÏÌÉ ÅÀÒ. ÒÏÌÀÄËÉ ÌÄÉÂÀÅÉÓ - ×ÄÃÒÀÓ ÉÂÀÅÉÃÀÍ: ËÏÌÌÀ<br />
ÃÀ ÅÉÒÌÀ ÉÍÀÃÉÒÄÓ ÃÀ ÍÀÍÀÃÉÒÄÅÉÓ ÂÀÚÏ×À ÃÀÉßÚÄÓ.<br />
ËÏÌÌÀ ÄÒÈÉ ÍÀßÉËÉ ÀÉÙÏ, ÒÏÂÏÒÝ ÝáÏÅÄËÈÀ ÌÄ×ÄÌ, ÌÄÏÒÄ ÍÀßÉËÉ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÍÀÃÉÒÏÁÉÓ ÌÏÍÀßÉËÄÌ, áÏËÏ ÌÄÓÀÌÄ ÍÀßÉËÉ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÓ ËÏÌÉÀ.<br />
QUID TIMEAS? CAESAREM VEHIS! – ÒÉÓÉ ÂÄÛÉÍÉÀ? ÛÄÍ ÊÄÉÓÀÒÉ ÌÉÂÚÀÅÓ!<br />
Quidquid delirant reges, plectuntur Achivi! – ÌÄ×ÄÈÀ ÖÂÖÍÖÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀØÀÅÄËÍÉ<br />
ÉÔÀÍãÄÁÉÀÍ. äÏÒÀÝÉÖÓÉ<br />
Quod erat demonstrandum – ÒÉÓÉ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÀÝ ÌÏÂÅÄÈáÏÅÄÁÏÃÀ. ÁÄÒÞÄÍÉ<br />
ÌÀÈÄÌÀÈÉÊÏÓÉ ÄÅÊËÉÃÄ ÀÌ ÓÉÔÚÅÄÁÉÈ ÀÌÈÀÅÒÄÁÃÀ ÚÏÅÄË ÃÀÓÊÅÍÀÓ.<br />
Malo periculosam libertatem quam quietum servitium – ÖÆÒÖÍÅÄË ÌÏÍÏÁÀÓ ÓÀÛÉÛÒÏÄÁÉÈ<br />
ÀÙÓÀÅÓÄ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ ÅÀÌãÏÁÉÍÄÁ.<br />
Quod licet jovi, non licet bovi – ÒÀÝ ÌÉÄÔÄÅÄÁÀ ÉÖÐÉÔÄÒÓ, ÉÌÀÓ ÀÒÀÅÉÍ ÀÐÀÔÉÄÁÓ áÀÒÓ.<br />
ÞÅÄËÉ ÌÉÈÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, áÀÒÉÓ ÂÀÌÏÓÀáÖËÄÁÉÀÍÌÀ ÉÖÐÉÔÄÒÌÀ (ÆÄÅÓÌÀ) ÌÏÉÔÀÝÀ<br />
×ÉÍÉÊÉÉÓ ÌÄ×ÉÓ, ÀÂÄÒÏÍÉÓ ÀÓÖËÉ ÄÅÒÏÐÀ.<br />
ÐËÉÍÉÖÓ ÖÌÝÒÏÓÉ ßÄÒÓ ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÈÖ ÒÀ ÃÉÃÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÀØÅÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓ<br />
ÜÀÌÃÄÍÉÓ ÐÉÒÏÅÍÄÁÀÓ. ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄ ÓÀØÝÉÄËÉ ÀäÚÀÅÈ ÆÄÝÀÌÃÄ ÀÍ ÂÌÏÁÉÓ ÓÀÂÍÀÃ<br />
ÀØÝÄÅÄÍ, ÉÌÉÓÃÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÄÓ ÜÀÉÃÉÍÀ ÂÀÌÏÜÄÍÉËÌÀ ÐÉÒÏÅÍÄÁÀÌ ÈÖ ÖÁÒÀËÏ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ.<br />
Quos Juppiter perdere vult, demental - ÉÖÐÉÔÄÒÓ ÅÉÓÉ ÃÀÙÖÐÅÀÝ ÂÀÍÖÆÒÀáÀÅÓ, ÂÏÍÄÁÀÓ<br />
ÖÌÙÅÒÄÅÓ.<br />
13
Saepe stilem vertas – áÛÉÒÀà ÌÏÀÁÒÖÍÄ ÓÔÉËÉ (Ä. É. ÃÀáÅÄßÄ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ,<br />
ÓÀÂÖËÃÀÂÖËÏà ÃÀÀÌÖÛÀÅÄ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ).<br />
ÞÅÄËÉ ÀÅÔÏÒÄÁÉ ßÄÒÃÍÄÍ ÓÀÍÈËÉÓ ÝÅÉËÉÈ ÃÀ×ÀÒÖË ÃÀ×ÀÆÄ. ÓÀßÄÒ ÉÌÓÔÒÖÌÄÍÔÀÃ<br />
áÌÀÒÏÁÃÍÄÍ ÓÔÉËÓ, ÀÍÖ ËÉÈÏÍÉÓ ãÏáÓ, ÒÏÌËÉÓ ÄÒÈÉ ÌáÀÒÄÝ ßÀßÅÄÔÄÁÖËÉ, áÏËÏ<br />
ÌÄÏÒÄ ÌáÀÒÄ – ÂËÖÅÉ ÉÚÏ. ÂËÖÅÉ ÌáÀÒÄ ÃÀßÄÒÉËÉÓ ßÀÓÀÛËÄËÀà ÌÏÉáÌÀÒÄÁÏÃÀ.<br />
äÏÒÀÝÉÖÓÉ ßÄÒÓ: ,,ÈÖ ÂÉÍÃÀ, ÒÏÌ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÒÀÌ ÃÀßÄÒÏ, ÒÏÌËÉÓ ßÀÊÉÈáÅÀÓÀÝ<br />
ÌÊÉÈáÅÄËÉ ÒÀÌÃÄÍãÄÒÌÄ ÌÏÉÓÖÒÅÄÁÃÀ, áÛÉÒÀà ÛÄÝÅÀËÄ ÓÔÉËÉ”.<br />
ÓÔÉËÉ – ÄÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ. ÁÉÖ×ÏÍÉ<br />
Salus populi suprema lex (esto) – ÃÀÄ, áÀËáÉÓ ÓÉÊÄÈÄ ÂÀáÃÄÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÊÀÍÏÍÉ. ÉÖÓÔÉÍÄ<br />
Sapere aude – ÉØÏÍÉÄ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ ÂÀÌÁÄÃÀÏÁÀ, ÝÏÃÍÀ ÌÏÉÐÏÅÏ.<br />
Sapienti sat – ÁÒÞÄÍÉÓÈÅÉÓ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ (àÊÅÉÀÍÉ ÂÀÉÂÄÁÓ).<br />
Satur (plenus) venter non studet libenter – ÌÀÞÙÀÒÉ ÊÖàÉ ÚÒÖÀ ÓßÀÅËÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
Sermo datur cunctis, animi sapientia paucis – ËÀÐÀÒÀÊÉÓ ÖÍÀÒÉ ÚÅÄËÀÓ ÀØÅÓ, ÓÖËÉÓ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
– ÌÝÉÒÄÓ.<br />
Si vivis Romae, Romano vivito more – ÈÖ ÒÏÌÛÉ ÝáÏÅÒÏÁ, ÒÏÌÀÖËÉ ßÄÓ-ÜÅÄÖËÄÁÄÁÉÈ<br />
ÉÝáÏÅÒÄ; ÄÓ äÂÀÅÓ ÒÖÓÖËÓ, ,,Ó ÅÏËÊÀÌÉ ÑÉÝ, ÐÏ ÅÏËÜÉ ÅÉÝ” ÃÀ ÊÉÃÄÅ ÀÓÄÅÄ ÒÖÓÖËÓ:<br />
,,ÓáÅÉÓ ÌÏÍÀÓÔÄÒÛÉ ÛÄÍÉ ßÄÓÃÄÁÉÈ ÍÖ ÌÉÞÅÒÄÁÉ” ÃÀ ØÀÒÈÖËÓ: ,,ÒÏÌÄË ÓÏ×ÄËÛÉÝ<br />
ÛÄáÅÉÃÄ, ÉÓÄÈÉ ØÖÃÉ ÃÀÉáÖÒÄÏ”.<br />
Samilis samili gaudet – ÌÓÂÀÅÓ ÌÓÂÀÅÓÉ ÖáÀÒÉÀ. ÄÓ äÂÀÅÓ ÒÖÓÖËÓ, ,,ÒÉÁÀÊ ÒÉÁÀÊÀ ÅÉÃÉÔ<br />
ÉÆÃÀËÄÊÀ”, ÀÍ ØÀÒÈÖËÓ: ÙÌÄÒÈÓ ÌÓÂÀÅÓÉ ÌÓÂÀÅÓÉÓÊÄÍ ÌÉäÚÀÅÓÏ. ÀÒÉÓÔÏÔÄËÄ ßÄÒÓ:<br />
ÌÓÂÀÅÓÓ ÌÓÂÀÅÓÉ ÄÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀ, áÏËÏ ÐËÀÔÏÍÉ: ÌÓÂÀÅÓÉ ÌÓÂÀÅÓÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ<br />
ÖÀáËÏÅÃÄÁÀ.<br />
Sine ira et studio – ÌÒÉÓáÀÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÉÊÄÒÞÏÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ.<br />
Sint ut sunt ant non sint – ÉÚÏÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÀÒÉÓ ÀÍ ÓÖËÀÝ ÍÖ ÉØÍÄÁÀ.<br />
Solus cum sola non cogitabuntur orare ,,Pater noster” – ÌÀÒÔÏÃ ÃÀÒÜÄÍÉËÉ ØÀËÉ ÃÀ ÊÀÝÉ<br />
,,ÌÀÌÀÏ ÜÅÄÍÏÓ” ÊÉÈáÅÀÓ ÀÒ ÃÀÉßÚÄÁÄÍ<br />
Sub rosa – ÓÀÉÃÖÌËÏÃ (ÓÉÔÚÅÀ-ÓÉÔÚÅÉÈ: ÅÀÒÃÉÓ ØÅÄÛ). ÞÅÄË ÒÏÌÀÄËÈÀÈÅÉÓ ÅÀÒÃÉ<br />
ÓÀÉÃÖÌËÏÄÁÉÓ ÄÌÁËÄÌÀ ÉÚÏ. ÒÏÃÄÓÀÝ ÏãÀáÉÓ Ö×ÒÏÓÉ ÉÌ ÌÀÂÉÃÉÓ ÌÀÙËÀ, ÓÀÃÀÝ<br />
ÓÀÃÉËÏÁÃÍÄÍ, ÅÀÒÃÓ ÊÉÃÄÁÃÀ, ÓÔÖÌÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÝáÀÃÉ ÉÚÏ, ÒÏÌ ÉØ ÍÀÈØÅÀÌÉ<br />
ÓÀÉÃÖÌËÏÃ ÖÍÃÀ ÃÀÒÜÄÍÉËÉÚÏ.<br />
Sublata cause, tollitur morbus (effectus) – ÌÏÓÐÄÈ ÌÉÆÄÆÉ ÃÀ ÌÀÛÉÍ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀÝ ÂÀÉÅËÉÓ.<br />
äÉÐÏÊÒÀÔÄ<br />
Summum jus – summa injuria – ÖÌÀÙËÄÓÉ ÊÀÍÏÍÉÄÒÄÁÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÖÊÀÍÏÍÏÁÀÀ. ÂÀÌÏÈØÌÀ<br />
ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÌáÏËÏà ÊÀÍÏÍÉÓ ÓÉÔÚÅÀ-ÓÉÔÚÅÉÈ ÌÉÚÏËÀ ÌÉÓÉ ÓÖËÉÓ ÃÀÝÄÌÉÓ<br />
ÌÏÌÀÓßÀÅÄÁÄËÉ ÉØÍÄÁÏÃÀ.<br />
14
Suum cuique – ÈÅÉÈÏÄÖËÓ ÈÀÅÉÓÉ ÌÉÄÆÙÏÓ (ÒÏÌÀÖËÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÖÌÈÀÅÒÄÓÉ<br />
ÐÒÉÝÉÐÉ).<br />
Tabula rasa – ÓÖ×ÈÀ ÃÀ×À; ÞÅÄËÉ ÁÄÒÞÍÄÁÉ ßÄÒÃÍÄÍ ÃÀ×ÀÆÄ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÀÍÈËÉÓ<br />
ÝÅÉËÉÈ ÉÚÏ ÃÀ×ÀÒÖËÉ, ÛÄÌÃÄ ÀÓÖ×ÈÀÅÄÁÃÍÄÍ ÃÀßÄÒÉËÓ ÃÀ ÊÅËÀÅ ßÄÒÃÍÄÍ; ÀÌ<br />
ÔÄÒÌÉÍÉÈ ÉÍÂËÉÓÄËÌÀ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÌÀ ËÏÊÌÀ ÃÀÀáÀÓÉÀÈÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÈÀÅÃÀÐÉÒÅÄËÉ<br />
ÛÄÂÍÄÁÉÓ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ, ÁÀÅÛÅÉÓ ÓÖËÉ.<br />
Tacet, sed loquitur (Cum tacent, clamant) – ÃÖÌÓ, ÌÀÂÒÀÌ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ.<br />
Tempora mutantur, et nos mutamur in illis – ÃÒÏÄÁÀ ÉÝÅËÄÁÀ ÃÀ ÜÅÄÍÝ ÅÉÝÅËÄÁÉÈ ÌÀÓÈÀÍ<br />
ÄÒÈÀÃ.<br />
Tempus fugit, aeternitas manet – ÃÒÏ ÌÃÉÍÀÒÄÁÓ, ÌÀÒÀÃÉÖËÏÁÀ ÖÝÅËÄËÉÀ.<br />
Terra incognita – ÖÝÍÏÁÉ ÌÉßÀ.<br />
Trahit sua quemque voluptas – ÈÅÉÈÏÄÖËÓ ÈÀÅÉÓÉ ÅÍÄÁÀ ÉÌÏÒÜÉËÄÁÓ. ÒÏÌÀÄËÉ<br />
ÌÈÀÅÀÒÓÀÒÃÀËÉ ÒÄÂÖËÉ ÊÀÒÈÀÂÄÍÄËÄÁÓ ÜÀÖÅÀÒÃÀ ÔÚÅÄÃ; ÌÀËÄ ÉÂÉ ÂÀÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÓ<br />
ÃÀ ÒÏÌÛÉ ÂÀÂÆÀÅÍÄÓ, ÒÀÈÀ ÌÀÓ ÆÀÅÉÓ ÃÀÃÄÁÀÆÄ ÃÀÄÒßÌÖÍÄÁÉÍÀ ÈÀÍÀÌÄÌÀÌÖËÄÄÁÉ. ÉÌ<br />
ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÈÖ ÒÏÌÀÄËÄÁÉ ÀÌÀÆÄ ÀÒ ÃÀÈÀÍáÌÃÄÁÏÃÍÄÍ, ÒÄÂÖËÉ ÊÅËÀÅ ÖÊÀÍ,<br />
ÔÚÅÄÏÁÀÛÉ ÖÍÃÀ ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÉÚÏ.<br />
ÒÄÂÖËÌÀ ÃÀÀÒßÌÖÍÀ ÈÀÅÉÓÉ ÈÀÍÀÌÄÌÀÌÖËÄÄÁÉ, ÒÏÌ ÀÒ ÃÀÈÀÍáÌÄÁÖËÉÚÅÍÄÍ<br />
ÊÀÒÈÀÂÄÍÄËÈÀ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÓ ÃÀ ÌÀÒÈËÀÝ ÖÊÀÍ ÃÀÁÒÖÍÃÀ. ÊÀÒÈÀÂÄÍÄËÄÁÌÀ ÉÂÉ<br />
ÃÀÓÀãÄÓ.<br />
ÀÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÓÔÄÍÃÀËÉ ßÄÒÓ: ÌÀÒÈÀËÉÀ ÒÄÂÖËÓ ÞÀËÉÀÍ ÄÛÉÍÏÃÀ ßÀÌÄÁÉÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ<br />
ÖÌÆÀÃÄÁÃÍÄÍ ÊÀÒÈÀÂÄÍÄËÄÁÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÆÉÆÙÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÒÏÌÛÉ<br />
ÄËÏÃÀ, ÈÖÊÉ ÉÂÉ ÉØ ÃÀÒÜÄÁÏÃÀ, ÀÍÖ ÃÀÀÒÙÅÄÅÃÀ ×ÉÝÓ, ÌÉÓÈÅÉÓ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ Ö×ÒÏ<br />
ÌÞÉÌÄ ÀÙÌÏÜÍÃÀ.<br />
Ubi bene, ibi patria – ÓÀÃÀÝ ÊÀÒÂÉÀ, ÓÀÌÛÏÁËÏÝ ÉØ ÀÒÉÓ. ÝÉÝÄÒÏÍÉÓ ÀÌ À×ÏÒÉÆÌÉÈ<br />
ÂÀÌÏáÀÔÖËÉÀ ÊÏÓÌÏÐÏËÉÔÉÆÌÉÓ ÖÐÒÉÍÝÉÐÏÁÀ.<br />
Ultima ratio regul – ÌÄ×ÄÈÀ ÓÀÁÏËÏÏ ÃÀÓÊÅÍÀ<br />
Ut desint vires, tamen est laudanda voluntas – ÃÀÄ, ÞÀËÀ ÍÖ ÉØÍÄÁÀ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÓÖÒÅÉËÉ ÓÀÍÀØÄÁÏÀ<br />
Vademecum (Vade mecum) – ßÀÌÏÃÉ ÜÄÌÈÀÍ ÄÒÈÀà (ãÉÁÉÓ ßÉÂÍÉ)<br />
Vae soli – ÅÀÉ, ÌÀÒÔÏÓ<br />
Verba et voces – ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÃÀ áÌÄÁÉ (ÌÏÊËÄà ÝÀÒÉÄËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉ)<br />
Verba Volant, scropta manent – ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÌÉ×ÒÉÍÀÅÄÍ, ÃÀßÄÒÉËÉ ÒÜÄÁÀ. ÀÉ, ÒÀÓ ßÄÒÓ<br />
äÏÒÀÝÉÖÓÉ: ÒÏÃÄÓÀÝ ÒÀÉÌÄÓ ÃÀßÄÒ, ÌÀÍÀÌÃÄ, ÅÉÃÒÄ ÌÄØÉÀÓ (ÌÄØÉÀ ÉÚÏ ÉÌÐÄÒÀÔÏÒ<br />
ÀÅÂÖÓÔÉÓ ÌÉÄÒ ÃÒÀÌÀÔÖËÉ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÄÁÉÓ ÂÀÍÓÀáÉËÅÄËÀà ÃÀÍÉÛÍÖËÉ ÓÀÝÄÍÆÖÒÏ<br />
ÊÏÌÉÔÄÔÉÓ ÏÈáÉ ßÄÅÒÉÃÀÍ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ) ÓÀÌãÀÅÒÏÆÄ ßÀÒÀÃÂÄÍÃÄ, ÌÀÍÀÌÃÄ ÛÄÍ ÖÍÃÀ<br />
15
ßÀÒÖÃÂÉÍÏ ÀÍ ÌÀÌÀÓ ÀÍ ÌÄ ÃÀ ÝáÒÀ ßÄËÉßÀÃÉ ÉÓÄ ÛÄÉÍÀáÏ, ÒÏÌ ÅÄÒÀÅÉÍ ÅÄÒ ÍÀáÏÓ.<br />
ÌÒÀÅÀËÉ ÛÄÓßÏÒÄÁÀ ÛÄÉÔÀÍÄ ÌÀÓÛÉ, ÈÏÒÄÌ ÒÀáÀÍ ÄÒÈÉ ÂÀÖÛÅÄÁ ÓÉÔÚÅÀÓ, ÖÊÀÍ ÖÊÅÄ<br />
ÅÄÙÀÒ ÃÀÉÁÒÖÍÄÁ ÌÀÓ.<br />
Veritas magis amicitiae – àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÌÄÂÏÁÒÏÁÀÆÄ ÌÀÙËÀ.<br />
Veritas obium parit – ÓÉÌÀÒÈËÄ ÆÉÆÙÓ ÛÏÁÓ (ÓÉÌÀÒÈËÄ ÈÅÀËÓ ÓàÒÉÓ).<br />
Verum index sui et falsi – àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÓÀÝÃÄËÉ ØÅÀÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÛÄÍÈÅÉÓ, ÉÓÄ<br />
ÓÉÚÀËÁÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
Veto – ÀÊÒÞÀËÅÀ. ÒÏÌÉÓ ÒÄÓÐÖÁËÉÊÉÓ ÃÒÏÉÃÀÍ ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ ÂÀÌÏÈØÌÀ. ÌÀÛÉÍ ÅÄÔÏÓ<br />
Ö×ËÄÁÉÈ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÃÍÄÍ ÓÀáÀËáÏ ÔÒÉÁÖÍÄÁÉ. ÅÄÔÏÈÉ ÌÀÈ ÛÄÄÞËÏÈ ÂÀÄÖØÌÄÁÉÍÀÈ<br />
ÌÀÂÉÓÔÒÀÔÄÁÉÓ ÂÀÍÊÀÒÂÖËÄÁÀ, ÓÀáÀËáÏ ÊÒÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓÄÍÀÔÉÓ ÃÀÃÂÄÍÉËÄÁÄÁÉ.<br />
Virtutem pramam esse puta compescere linguam – ÖÐÉÒÅÄËÄÓ ÌÀÃËÀÃ ÄÍÉÓ ÀËÀÂÌÅÀ<br />
ÜÀÈÅÀËÄ.<br />
Vita sine libertate, nihil – ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÀÒÀÒÀÏÁÀÀ.<br />
ÒÏÌÄÍ ÒÏËÀÍÉ ßÄÒÓ: ,,ÌÄ ÅÄÒ ÂÀÅÀÌÀÒÈËÄÁ ÌÊÅËÄËÏÁÀÓ, ÒÀ ÓÀáÉÓÀÝ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÉÂÉ. ÌÄ<br />
ÅÀÓÀÌÀÒÈËÄÁ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒ ÌÊÅËÄËÏÁÀÓ. ÌÀÂÒÀÌ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÛÉÍÄËÉ ÌÊÅËÄËÉÀ ÉÓ, ÅÉÍÝ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ ÊËÀÅÓ.<br />
Vitam impendere vero – ÝáÏÅÒÄÁÀ ÌÉÅÖÞÙÅÍÀÈ ÓÉÌÀÒÈËÄÓ<br />
Vivere memento – ÂÀáÓÏÅÃÄÓ ÓÉÝÏÝáËÄ<br />
Vixi et, quem dederat cursum fortuna peregi – ÌÄ ÃÀÅÀÓÒÖËÄ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÃÀ ÂÀÍÅËÄ ÂÆÀ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ÌØÏÍÃÀ ÁÄÃÉÓÀÂÀÍ.<br />
Volentem ducunt fata, nolentem trahunt – ÌÓÖÒÅÄËÉ ÁÄÃÓ ÌÉäÚÀÅÓ, ÀÒÀÌÓÖÒÅÄËÓ<br />
ÌÉÀÈÒÄÅÓ.<br />
Vox populi – vox dei – áÀËáÉÓ áÌÀ – ÙÅÈÉÓ áÌÀÀ.<br />
Nulla dies sine linea – ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÃÙÄ ÃÀÖßÄÒËÀÃ. ËÀÈÉÍÖÒÉ<br />
***<br />
iupiteri visac TvalSi amoiRebs da surs, rom daRupos, gonebas waarTmevs<br />
xolme. laTinebi<br />
***<br />
ubedurebis molodini gacilebiT didi ubedurebaa, vidre Tavad ubedureba. t.<br />
taso<br />
***<br />
ÜÅÄÍÈÅÉÓ ÞÅÉÒ×ÀÓÍÉ ÀÒÉÀÍ ÌÛÏÁËÄÁÉ, ÁÀÅÛÅÄÁÉ, ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÚÅÄËÀÓ<br />
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀ ÒÀÉÌÄÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÛÄÄÒÈÄÁÖËÉÀ ÄÒÈ ÓÉÔÚÅÀÛÉ<br />
,,ÓÀÌÛÏÁËÏ”. ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
16
***<br />
adamiani, misTvis sasurvels, advilad daijerebs xolme. iulius keisari<br />
***<br />
visac guli wminda aqvs, imas saxec ubrwyinavs. katoni<br />
siyvarulis Sesaxeb<br />
qalisa da kacis siyvaruli - esaa nebayoflobiTi xelSekruleba, da is, vinc<br />
mas daarRvevs, damnaSavea mxolod RalatSi; magram dedad gaxdomasTan erTad<br />
misi movaleoba izrdeba, rameTu bunebisagan mas mindobili aqvs momavali<br />
Taobis bedi da Tu igi am saqmeSi Sescodavs, moiqceva mdablad, veragulad<br />
da usindisod. mopasani<br />
***<br />
roca qali yvavilebs efereba, is gonebaSi viRacas kocnis. (?)<br />
***<br />
siyvarulSi namdvili bedniereba mxolod imedi da survilia.<br />
dakmayofilebuli imedi iSriteba, xolo daSretili guls gitexs da suls<br />
mxolod mware leqss utovebs. aleqsandre kuprini<br />
***<br />
ara, Cemo, jer erTi, me ukve giTxari, rom griboedovi isev miyvars. amas<br />
garda, romantiuli siyvarulis droc wavida, wavida da arasodes<br />
ganmeordeba. axla Tu vinme momewoneba, mxolod gonebis gansjiT da sadac<br />
goneba msjavrmdebelia, iq namdvil grZnobasa da siyvarulze Znelia<br />
laparaki. nino WavWavaZis werilidan daviTisadmi<br />
***<br />
ise momenatre, rogorc maxarobels didgoris omidan TbilisSi Camosvla.<br />
Tamar erisTavi<br />
***<br />
Tu ginda sZlio siyvaruls, gaeqeci. napoleoni<br />
***<br />
ganSoreba patara siyvaruls asustebs, dids ufro aZlierebs.<br />
***<br />
ucilobeli niSani umaRlesi bunebrivi Rirsebisa, Suris arqonaa.<br />
***<br />
Cven yovelTvis isini gviyvars, romlebic yuradRebiT gvekidebian da ara<br />
isini, vinc Cveni yuradRebis Rirsni arian.<br />
***<br />
zogierTi iseTi sagania, romelsac dedakacis erTi Tvali ufro SeniSnavs da<br />
dainaxavs, vidre aTasi Tvali mamakacisa. lesingi<br />
17
***<br />
axali siyvaruli _ axali sicocxlea. goeTe<br />
***<br />
msgavsad mravali brwyinvale niWiTa da SesaZleblobebiT dajildoebuli<br />
pirovnebisa, igi aRizarda seqsis mimarT gulgrili. skot ficjeraldi<br />
***<br />
namdvili siyvaruli ubedurebaSi gamoCndeba. rogorc koconi, igi miT ufro<br />
kaSkaSebs, rac ufro meti wyvdiadia irgvliv. Lleonardo da vinCi<br />
***<br />
ÉÓÉÍÉ, ÅÉÓÀÝ ÀÒ ÂÀÌÏÖÝÃÉÀÈ ÐÏÄÔÖÒÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ØÀËÓ ÉÒÜÄÅÄÍ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÓÀÊÀÔËÄÔÄ, ÀÒ ÆÒÖÍÀÅÄÍ ÀÒÀ×ÄÒÆÄ, ÂÀÒÃÀ áÏÒÝÉÓ áÀÒÉÓáÉÓÀ. ÌÏÐÀÓÀÍÉ<br />
***<br />
unda Cavwve loginSi da<br />
Tavi moviavadmyofo.<br />
mezoblebi sanaxavad movlen.<br />
maTTan erTad mova Cemi satrfo<br />
da eqimebs gaawbilebs.<br />
icis satrfom satkivari Cemi!<br />
Zvelegvipturi poeziidan<br />
***<br />
,,rac ar iwvis, ar anaTebso”, _ ambobs akaki wereTeli da umatebs, araferi ar<br />
iwvis, Tu siyvarulis cecxli ar wahkidebiao.<br />
***<br />
ratom gvjera Cven yvelaze nakleb gviani Semodgomis sizmrebisa? plutarqe<br />
***<br />
,,man (Celiom) icoda siamovnebis fasi, magram mas martoobas amjobinebda; man<br />
icoda, Tu ra matyuaraa ocnebebi, magram Tavis ocnebebs rodi amjobinebda<br />
sinamdviles. ra bednieri iqneboda qali, vinc mas Seiyvarebda.” al. miuse<br />
***<br />
unugeSo siyvaruliT damwvari qaliSvilebi qorwinebaze male Tanxmdebian.<br />
goeTe<br />
***<br />
mari diuplesi aris diuma (Svilis) ,,kamelebiani qalis” mTavari gmiris<br />
prototipi. igi namdvilad arsebuli pirovnebaa, romelic cxovrobda im<br />
drois parizSi da romelsac etrfodnen. arsebobs werilebi diuma (Svilis)<br />
da maris Soris. misi sikvdili diumam marselSi Seityo, gadaikiTxa mari<br />
werilebi da dawera romani. Semdeg igi piesad gadaakeTa.<br />
im dros parizSi yvelaze popularuli iyo istoriuli Teatri, sadac<br />
batonobda diuma-mama. am ukanasknelma jer daiwuna Svilis piesa, magram male<br />
neba darTo daedgaT igi. TeatrSi speqtakli naxa juzepe verdim da Seqmna<br />
18
ukvdavi opera ,,traviata”. SemdgomSi ,,kamelebiani qalis” avtori ambobda, Cemi<br />
romani aravis exsomeboda, verds rom ar ukvdaveyovo.<br />
***<br />
erTi da imave sqesis warmomadgenelTa Soris siyvaruls qadagebda sokrate.<br />
misi mimdevari yofila iulius keisaric. aseTi qceva gavrcelebula berZnebsa<br />
da romaelebs Soris, Semdeg igi henrix III-s SemouRia modad safrangeTSi. es<br />
Cveulebrivi ambavia arabebs Soris. misi mTavari mizezia qalebis ukmarisoba,<br />
romlebic mdidrebs hyavT misakuTrebuli.<br />
Sromismoyvareobaze<br />
geniosoba 1% niWia da 99% Sromismoyvareoba. edisoni<br />
***<br />
Sroma talantis Tanabaria (visia?)<br />
***<br />
geniosoba Seuwyveteli yuradRebaa. t. ribo<br />
***<br />
uguneboba sxva raa, Tu ara sizarmacis dargTagani. goeTe<br />
***<br />
nebismieri Zlieri adamiani xom aucileblad aRwevs mas, ris Ziebasac<br />
ubrZanebs misi bunebis WeSmariti swrafva. herman heses ,,stepebis mgelidan”<br />
***<br />
amboben, rom qalebi gacilebiT nakleb giJdebian, vidre kacebi. Tu es asea,<br />
maSin amis mizezi nawilobriv aris is wvrilmani saqmeebi, romliTac isini<br />
gamudmebiT arian dakavebuli. igi garkveulad awesrigebs azrTa mdinarebas,<br />
daaxloebiT ise, rogorc isari aregulirebs saaTis moZraobas. ar vici,<br />
marTali var, Tu ara, magram vfiqrob, rom erTadgilian cixis kameraSi rom<br />
aRmovCeniliyavi, sadac SeuZlebeli iqneboda raime moZraobis Sesruleba, an<br />
raimes gakeTeba, eqvsi Tve sakmarisi iqneboda imisaTvis, rom idiotad<br />
gadavqceuliyavi. v. skoti<br />
***<br />
yovel kacs sZuls iseTi samuSao, romelsac ZaliT akeTebineben. dostoevski<br />
***<br />
arc erT zarmacs ar miuRwevia Rrma siberemde. gufelandi<br />
***<br />
Tavisi yoveldRiuri muSaobis Sesaxeb Ggabriel garsia markesi ase wers: me<br />
vwer yoveldRe, kviris CaTvliT, dilis cxra saaTidan dRis sam saaTamde.<br />
muSaobis periodSi vewevi 40_mde magar sigarets, xolo danarCen dros<br />
vcdilob organizmidan gamoviyvano Sxami. eqimebi meubnebian, rom me Tavs<br />
19
viklav, magram me ara mwams, rom arsebobdes raime Zalze damainteresebeli<br />
samuSao, romelic ase Tu ise TviTmkvleloba ar iyos.<br />
***<br />
veneras uqmad yofna ar uyvars. Tu aRar ginda rom Segiyvardes, vnebas saqmiT<br />
gandevni. imoqmede da janmrTeli iqnebi. ovidiusi<br />
***<br />
tkbili cxovrebisadmi midrekileba adamianisaTvis yvela ubedurebaze<br />
uaresia. amitomac uaRresad mniSvnelovania, rom bavSvebi adreuli asakidanve<br />
mieCvivnen Sromas. kanti<br />
codnis SeZenis Taobaze<br />
araferi ise ar hfitavs tvins da ar aviwroebs azrovnebis horizonts,<br />
rogorc wignebis kiTxva adamianis codnis martooden erTi dargidan.<br />
skabiCevski<br />
***<br />
vinc ididebs Tavis codnas, is ididebs sakuTar mwuxarebas. montesumas<br />
asulidan<br />
***<br />
vin icis, egeb ukeTesic iyos, rom adamians gvian wamoeZalos Semecneba,<br />
romlis Sedegic aris mwuxareba da dardi. k. gamsaxurdia<br />
***<br />
maswavlebeli, Tu is patiosania, yuradRebiani mowafec unda iyos. (?)<br />
***<br />
genioss danaSaulad ar CaeTvleba, rom man ar icodes aTasi ram, rac ubralo<br />
moswavleebmac ician. mis simdidres is ki ar Seadgens, rasac mexsiereba<br />
hkrebs, aramed is, rac mas sakuTari grZnobis Zvirfasi salarodan amoaqvs.<br />
lesingi<br />
***<br />
WeSmariti codna mdgomareobs ara faqtebis codnaSi, rac kacs pedantad xdis,<br />
aramed faqtebis gamoyenebaSi, rac mas filosofosad aqcevs. bokli<br />
***<br />
veZebdi codnas, vikvlie da bevri viswavle, ukan movixede da vnaxe, rom ara<br />
vicodi ra. omar xaiami<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ,,ÚÀÁÖÓ-ÍÀÌÄÃÀÍ”<br />
,,ÚÀÁÖÓ-ÍÀÌÄ” ÃÀÉßÄÒÀ ÌÄÈÄÒÈÌÄÔÄ ÓÀÖÊÖÍÉÓ ÌÄÏÒÄ ÍÀáÄÅÀÒÛÉ. ÀÅÔÏÒÉ ØÄÉ-ØÀÖÓ ÉÁÍ-<br />
ÅÖÛÌÀÂÉÒÉ - ÓÀÌÄ×Ï ÂÅÀÒÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÉÀ. ÉÂÉ ßÉÂÍÓ ÛÅÉËÓ ÖßÄÒÓ:<br />
20
,,ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ! ÀáËÏÀ ÉÓ ÃÙÄ, ÒÏÝÀ ÌÄ ÉÌØÅÄÚÍÀà ßÀÅÀË ÃÀ ÌÀËÄ ÛÄÍÝ ÜÄÌÓ ÂÆÀÓ<br />
ÃÀÀÃÂÄÁÉ. ÃÙÄÓ, ÅÉÃÒÄ ÀÌ ÝÏÃÅÉË ØÅÄÚÀÍÀÆÄ áÀÒ, ÓÀàÉÒÏÀ ÀÙÆÒÃÀ ÌÉÉÙÏ ÃÀ ÉÓÄÈ<br />
ÓÀØÌÄÓ ÌÏäÊÉÃÏ áÄËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÀÌÖÃÀÌÏ ÓÀÌÚÏ×ÄËÛÉ ÂÀÌÏÂÀÃÂÄÁÀ. ÄÓ ØÅÄÚÀÍÀ<br />
ÓÉÊÄÈÉÓÀ ÃÀ ÁÏÒÏÔÄÁÉÓ ÓÀÈÄÓÉ ÌÉÍÃÏÒÉÀ - ÒÀÓÀÝ ÃÀÈÄÓ, ÉÌÀÓ ÌÏÉÌÊÉ. ÈÀÅÉÓ ÌÏÌÊÉËÓ<br />
ÌÉÍÃÏÒÛÉ ÀÒÀÅÉÍ ÛÄÄØÝÄÅÀ, ßÀÉÙÄÁÓ ÃÀ ÂÀÍÓÀÓÅÄÍÄÁÄË ÀÃÂÉËÆÄ ÌÉÉÒÈÌÄÅÓ.<br />
ÂÀÍÓÀÓÅÄÍÄÁÄËÉ ÀÃÂÉËÉ ÓÀÌÖÃÀÌÏ ÓÀÌÚÏ×ÄËÉÀ. ÊÄÈÉËÉ ÊÀÝÉ ËÏÌÉÅÉÈ ÉØÝÄÅÀ,<br />
ÁÏÒÏÔÉ – ÞÀÙËÉÅÉÈ, ÓÀÃÀÝ ÊÉ ÒÀÉÌÄÓ ßÀÀßÚÃÄÁÀ, ÉØÅÄ ÛÄàÀÌÓ; ËÏÌÉ ÊÉ ÍÀÍÀÃÉÒÄÅÓ<br />
ÓáÅÀÂÀÍ ÌÉÉÒÈÌÄÅÓ.<br />
ÈÖ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÂÄØÍÄÁÀ ÃÀ ÀÒ ÉÌÏÂÆÀÖÒÄÁ, ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒÉ ßÚÀËÏÁÉÓ ÓÉÀÌÄÈÀ<br />
ÃÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÀÓ ÌÈËÉÀÍÀà ÅÄÒ ÂÀÍÉÝÃÉ. ÖÌÀÙËÄÓÉ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀ ÊÉ ÉÓ ÀÒÉÓ, ÒÀÝ ÀÒ<br />
ÂÉáÉËÀÅÓ, ÉáÉËÏ, ÒÀÝ ÀÒ ÂÉÂÄÌÉÀ, ÉÂÄÌÏ ÃÀ ÒÀÝ ÀÒ ÌÏÂÉáÅÄàÀÅÓ, ÌÏÉáÅÄàÏ. ÄÓ ÊÉ<br />
ÌÏÂÆÀÖÒÏÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÀÒ ÌÏáÃÄÁÀ. ÌÏÂÆÀÖÒÍÉ ÚÅÄËÀ×ÒÉÓ ÌáÉËÅÄËÍÉ, ÂÀÌÏÝÃÉËÍÉ,<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÍÉ ÃÀ ÌÝÏÃÍÄÍÉ ÀÒÉÀÍ, ÒÀÃÂÀÍ, ÒÀÝ ÀÒ ÖáÉËÀÅÈ – ÉáÉËÀÅÄÍ ÃÀ ÒÀÝ ÀÒ<br />
ÓÌÄÍÉÀÈ – ÌÏÉÓÌÄÍÄÍ. ÀÒÀÁÄÁÓ ÖÈØÅÀÌÈ: ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÚÖÒÉÈ ÌÏÓÌÄÍÉËÓ, ÓÀÊÖÈÀÒÉ<br />
ÈÅÀËÉÈ ÍÀÍÀáÉ ÓãÏÁÓÏ.<br />
ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ! ÈÖ ÃÄÒÅÉÛÉ äÀãÓ ÛÄÀÓÒÖËÄÁÓ, ÈÀÅÓ ÂÀÍÓÀÝÃÄËÛÉ ÜÀÉÂÃÄÁÓ. ÌÃÉÃÒÉÓ<br />
ÌÉÌÁÀÞÅÄËÉ ÙÀÒÉÁÉ ÉÓÄÈ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ßÀÀÂÀÅÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ãÀÍÌÒÈÄËÉ ÊÀÝÉÓ ÓÀØÌÄÓ<br />
ÀÊÄÈÄÁÓ.<br />
ÈÖ ØÏÍÄÁÉÈ ÙÀÒÉÁÉ ÉØÍÄÁÉ, ÄÝÀÃÄ, ÂÏÍÄÁÉÈ ÌÃÉÃÀÒÉ ÉÚÏ. ÂÏÍÄÁÀ ØÏÍÄÁÀÆÄ ÖÊÄÈÄÓÉÀ.<br />
àÊÖÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÉÌÃÉÃÒÄ ÃÀÀÂÒÏÅÏ, ÓÉÌÃÉÃÒÉÈ ÊÉ àÊÖÀÓ ÅÄÒ ÛÄÉÞÄÍ. ÖàÊÖÏ ÊÀÝÉ<br />
ÌÀËÄ ÂÀÙÀÒÉÁÃÄÁÀ, àÊÅÉÀÍÉÓ ØÏÍÄÁÀÓ ÊÉ ÅÄÒÝ ØÖÒÃÉ ÌÏÉÔÀÝÄÁÓ ÃÀ ÅÄÒÝ ßÚÀËÉ ÃÀ<br />
ÝÄÝáËÉ ÂÀÀÍÀÃÂÖÒÄÁÓ. ÈÖ àÊÖÀ ÌÏÂÄÞÄÅÄÁÀ, ÂÀÍÀÈËÃÉ, ÒÀÃÂÀÍ ÂÏÍÄÁÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ<br />
ÂÀÒÄÛÄ ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ ÊÀÝÉ ÓÀÌÏÓÉÓ ÂÀÒÄÛÄ. ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÀáÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÃÀ ÓáÄÖËÉ ÓÖËÉÓ<br />
ÂÀÒÄÛÄ. ÍÀÈØÅÀÌÉÀ: ÂÀÍÀÈËÄÁÀ ÂÏÍÄÁÉÓ ÓÀáÄÀ... ÝÏÃÍÀÓ ÃÀÄßÀ×Ä ÃÀ ÄÍÀÌàÄÅÒÏÁÀÓ<br />
ÌÉÄÜÅÉÄ, ÛÄÍÉ ÄÍÀ ÌáÏËÏà ÌÀÓ ÖÍÃÀ ÀÌÁÏÁÃÄÓ, ÒÀÝ ÛÄÍ ÂÓÖÒÓ. ÍÀÈØÅÀÌÉÀ: ÅÉÓÀÝ<br />
ÔÊÁÉËÉ ÄÍÀ ÀØÅÓ, ÌÀÓ ÊÄÈÉËÉÓ ÌÓÖÒÅÄËÄÁÉÝ ÁÄÅÒÉ äÚÀÅÓÏ... áÀËáÉÓ ÈÀÍÃÀÓßÒÄÁÉÈ<br />
ÅÉÍÌÄÓÈÅÉÓ àÊÖÉÓ ÓßÀÅËÄÁÀ ËÀÍÞÙÅÀÓ ÖÃÒÉÓÏ.<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÊÄÈÉË ÓÉÔÚÅÄÁÓ ÀÒ ÃÀÉÛÖÒÄÁ, ÀÓÄÅÄ ÍÖ ÃÀÉÛÖÒÄÁ ÓÀÜÖØÒÉÓ ÂÀÝÄÌÀÓÀÝ.<br />
áÀËáÉ ÓÀÜÖØÒÉÈ Ö×ÒÏ ÉáÉÁËÄÁÀ, ÅÉÃÒÄ ÓÉÔÚÅÉÈ... áÀËáÉÓ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÍÖ ÂÀÂÀáÀÒÄÁÓ,<br />
ÒÀÈÀ ÌÀÈ ÛÄÍÉ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÀÒ ÂÀÖáÀÒÃÄÓ...<br />
ÚÏÅÄË ÓÀØÌÄÛÉ ÈÀÅÀà ÉÚÀÅÉ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉÓ ÌÓÀãÖËÉ, ÒÀÃÂÀÍ ÅÉÍÝ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÂÀÍÓãÉÓ,<br />
ÌÀÓ ÌÓÀãÖËÉ ÀÒ ÃÀÓàÉÒÃÄÁÀ. ÛÄÍÉ ÀÅ-ÊÀÒÂÉ ÉÓÄÈ ÊÀÝÓ ÖÈáÀÒÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÛÄÍÓ ÁÄÃÓÀ<br />
ÃÀ ÖÁÄÃÏÁÀÓ ÂÀÉÆÉÀÒÄÁÓ. ÌßÖáÀÒÄÁÀÓ ÃÀ ÖÁÄÃÖÒÏÁÀÓ ÚÅÄËÀÓ ÍÖ ÂÀÖÌáÄË.<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÊÀÒÂÉ ÈÖ ÝÖÃÉ ÀÌÁÀÅÉ ÌÀÛÉÍÅÄ ÍÖ ÂÀÂÀÌáÉÀÒÖËÄÁÓ ÃÀ ÍÖ ÛÄÂÀßÖáÄÁÓ,<br />
ÒÀÃÂÀÍ ÄÓ ÁÀÅÛÅÖÒÉ ÓÀØÝÉÄËÉÀ. ÌÏÈÌÉÍÄÁÉÃÀÍ ÍÖÒÀÓÏÃÄÓ ÂÀÌÏáÅÀË – ÁÒÞÄÍÈ ÀÒÝ<br />
ÓÉÌÀÒÈËÄ ÀÙÄËÅÄÁÈ ÃÀ ÀÒÝ ÓÉÝÒÖÄ. ÈÖ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ÌßÖáÀÒÄÁÀ ÌÏÓÃÄÅÓ –<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÃ ÍÖ ÜÀÈÅËÉ. ÖÉÌÄÃÏÁÉÓ ÃÒÏÓ Ö×ÒÏ ÌÄÔÉ ÓÉÌÔÊÉÝÄ ÂÌÀÒÈÄÁÓ. ÉÝÏÃÄ,<br />
ÁÄÃÉ ÃÀ ÖÁÄÃÏÁÀ ÄÒÈÌÀÍÄÈÈÀÍÀÀ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ. ÀÌ ØÅÄÚÍÀà ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ßÀÒÌÀÅÀËÉÀ.<br />
ÅÉÃÒÄ ÐÉÒÛÉ ÓÖËÉ ÂÉÃÂÀÓ, ÓÉÌÀÒÈËÉÓ ÂÆÀÓ ÍÖ ÃÀÀÂÃÄÁ. ÈÖ ÅÉÍÌÄ ÛÄÂÄÊÀÌÀÈÄÁÀ,<br />
ÃÖÌÉËÉÈ ÛÄÀßÚÅÄÔÉÍÄ ËÀÚÁÏÁÀ. ÉÝÏÃÄ, ÚÁÄÃÓ ÌáÏËÏà ÌÖÍãÉ ÃÀÙËÉÓ. ÛÒÏÌÀÓ<br />
ÍÖÒÀÅÉÓ ÃÀÖÊÀÒÂÀÅ. ÂÀÍÓÀÝÃÄËÉÓ ßÉÍÀÛÄ ÈÅÀËÓ ÍÖ ÃÀáÖàÀÅ, ÒÀÃÂÀÍ ÛáÀÌÉÓ ÃÀËÄÅÀ<br />
ÉÌ ÅÀÒÀÖÃÉÈ, ÒÏÌ ÌÀÓÛÉ ßÀÌÀËÉÀ, ÓÉÓÖËÄËÄÀ... ÓÏÊÒÀÔÄ ÀÌÁÏÁÓ, ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ<br />
ÙÉÒÓÄÁÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÀÆÄ ÖÐÉÒÀÔÄÓÉ, ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀÌÊÀÖËÉ ÓÉÒÝáÅÉËÉÓ ÂÒÞÍÏÁÀÆÄ<br />
ÖÌÛÅÄÍÉÄÒÄÓÉ ÃÀ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÌÔÄÒÉ ÝÖÃ ÜÅÄÖËÄÁÀÆÄ ÖÀÒÄÓÉ. ÀÌÉÔÏÌ, ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ,<br />
ÓßÀÅËÉÓÀÈÅÉÓ ÃÒÏ ÂÀÌÏÍÀáÄ, ÓÀÃÀÝ ÖÍÃÀ ÉÚÏ, ÒÀÓÀÝ ÖÍÃÀ ÀÊÄÈÄÁÃÄ, ÄÒÈÉ ßÀÌÉÝ ÀÒ<br />
ÃÀÊÀÒÂÏ ÂÀÌÏÖÚÄÍÄÁËÀÃ. ÈÖ ÀáËÏ-ÌÀáËÏ ÂÀÌÏÝÃÉËÉ ÌÀÓßÀÅËÄÁÄËÉ ÀÒ ÉØÍÄÁÀ,<br />
21
ÌÀÛÉÍ ÛÄÂÉÞËÉÀ ÖÅÉÝÉÓÀÂÀÍÀÝ ÒÀÉÌÄ ÛÄÉÓßÀÅËÏ. ÈÖ ÖÅÉÝÓ ÂÖËÉÓÚÖÒÉÈ ÃÀÖÊÅÉÒÃÄÁÉ<br />
ÃÀ ÂÏÍÄÁÉÓ ÈÅÀËÓ ÂÀÃÀÀÅËÄÁ, ÒÀÝ ÌÀÓÛÉ ÀÒ ÌÏÂÄßÏÍÄÁÀ, ÉÓÄ ÍÖ ÌÏÉØÝÄÅÉ.<br />
ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ ÌÀÊÄÃÏÍÄËÌÀ ÈØÅÀ: ÌÄ ÌÔÒÄÁÉÓÀÂÀÍ Ö×ÒÏ ÌÄÔÉ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÀ ÌÉÌÉÙÉÀ,<br />
ÅÉÃÒÄ ÌÄÂÏÁÒÄÁÉÓÀÂÀÍÏ. ÈÖ ÌÄ ÖÃÉÄÒÀÃ ÌÏÅÉØÝÄÅÉ, ÌÄÂÏÁÒÄÁÉ ÀÌÀÓ ÜÄÌÓ ÓÀÀÌÄÁËÀÃ<br />
ÌÉÜØÌÀËÀÅÄÍ, ÌÔÄÒÉ ÊÉ ÜÄÌÓ ÂÀÓÀãÀÅÒÄÁËÀà ÐÉÒÛÉ ÌÏÌÀáËÉÓ, ÌÄÝ ÀÌ ÍÀÊËÓ<br />
ÂÀÌÏÅÀÓßÏÒÄÁ ÃÀ ÀÌÒÉÂÀÃ, ÓÀÒÂÄÁËÏÁÀ ÌÔÒÉÓÀÂÀÍ ÌÄØÍÄÁÀ ÌÉÙÄÁÖËÉÏ.<br />
ÌáÏËÏà ÓÀáÄËÏÅÀÍ áÀËáÈÀÍ ÉØÏÍÉÄ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÀ, ÒÀÃÂÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÊÀÒ áÀËáÈÀÍ<br />
ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÉÈ ÊÀÒ ÓÀáÄËÓ ÌÏÉáÅÄàÓ. ÂÀÍÀ ÅÄÒ áÄÃÀÅ, ØÖÍÑÖÈÉÓ ÆÄÈÓ ÈÖ ÉÀÓ ÀÍ<br />
ÅÀÒÃÓ ÛÄÅÖÒÄÅÈ, ÌÀÓ ÖÊÅÄ ÖßÏÃÄÁÄÍ ÉÉÓ ÀÍ ÅÀÒÃÉÓ ÆÄÈÓ ÃÀ ÀÒÀ ØÖÍÑÖÈÉÓÀÓ. ÓÉÊÄÈÄÓ<br />
ÍÖ ÃÀÉÅÉßÚÄÁ. ÈÖ ÅÉÍÌÄ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÂÈáÏÅÓ, áÄËÓ ÍÖ ÊÒÀÅ, ÒÀÃÂÀÍ ÌÀÓ ÈÀÅÉÓÉ<br />
ÂÀàÉÒÅÄÁÀ ÄÚÏ×À.<br />
ØÅÄËÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÃÀ ÊÀÝÈÌÏÚÅÀÒÄÏÁÀ ÓÀÌÏØÌÄÃÏ ÌÉÆÍÀà ÂÀÉáÀÃÄ ÃÀ ÝÖà ÜÅÄÅÄÁÓ<br />
ÄÒÉÃÄ. áÄËÂÀÛËÉËÉ ÍÖ ÉØÍÄÁÉ, ÒÀÃÂÀÍ áÄËÂÀÛËÉËÏÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÓÀÆÒÖÍÀÅÉ<br />
ÌÏÂÄÌÀÔÄÁÀ. ÄÓ ÊÉ ÃÀÌÝÉÒÄÁÀÌÃÄ ÌÉÂÉÚÅÀÍÓ. ÄÝÀÃÄ ÌáÏËÏà ÂÀÍÓßÀÅËÖËÉ áÀËáÉÓ ØÄÁÀ<br />
ÃÀÉÌÓÀáÖÒÏ, ÒÀÃÂÀÍ ÖÅÉÝÈÀ ÃÀ ÌÃÀÁÉÏÈÀ ÛÄØÄÁÀ ÓÀÈÀÊÉËÏÀ...<br />
ÀÌÁÏÁÄÍ, ÄÒÈáÄË ÐËÀÔÏÍÉ ØÀËÀØÉÓ ÈÀÅÊÀÝÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀà ÉÓÅÄÍÄÁÃÀ. ÌÀÓÈÀÍ ÅÉÙÀÝÀ<br />
ÌÉÅÉÃÀ ÃÀ ÖÈáÒÀ: ÁÒÞÄÍÏ, ÌÓÖÒÓ ÄÒÈÉ ÊÀÝÉÓ ØÄÁÀ ÂÀÃÌÏÂÝÄ. ÅÍÀáÄ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÛÄÍ<br />
ÂÀØÄÁÃÀ ÃÀ áÏÔÁÀÓ ÂÀÓáÀÌÃÀ, ÐËÀÔÏÍÉÓ ÌÓÂÀÅÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒÝ ÚÏ×ÉËÀ ÃÀ<br />
ÀÒÝ ÉØÍÄÁÀÏ. ÒÏÝÀ ÐËÀÔÏÍÌÀ ÄÓ ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÌÏÉÓÌÉÍÀ, ÞËÉÄÒ ÃÀÍÀÙÅËÉÀÍÃÀ ÃÀ<br />
ÀÔÉÒÃÀ:<br />
-ÂÀÍÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÉÌÀÆÄ ÃÉÃÉ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ, ÅÉÃÒÄ ÅÉÙÀÝ ÒÄÂÅÄÍÉÓ ØÄÁÀ? ÀÒ ÅÉÝÉ,<br />
ÌÉÓÉ àÊÖÉÓ ÌÏÓÀßÏÍÉ ÒÀ ÓÉÓÖËÄËÄ ÜÀÅÉÃÉÍÄ, ÒÏÌ ÂÀÌÏÅÀÓßÏÒÏ. ÅßÖáÅÀÒ, ÒÏÌ<br />
ÓÖËÄËÉÓ ÓÀØÄÁÉ ÂÀÅáÃÉ.<br />
ÄÒÈÉ ÁÒÞÄÍÉ ÂÆÀÆÄ ÌÉÃÉÏÃÀ, ÂÉÑÉ ÛÄáÅÃÀ ÃÀ ÛÄÓÝÉÍÀ. ÁÒÞÄÍÌÀ ÈÀÅÉ ÌÏÉßÀÌËÀ, -<br />
ÀËÁÀÈ ÜÄÌÛÉ ÒÀÙÀÝ ÂÉÑÖÒÉ ÃÀÉÍÀáÀ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÛÄÌÏÌÝÉÍÀÏ.<br />
,,ÚÏÅÄËÉ ÜÉÔÉ ÌáÏËÏà ÈÀÅÉÓ ÌÓÂÀÅÓ ÜÉÔÄÁÈÀÍ ÃÀ×ÒÉÍÀÅÓÏ”.<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ ÓÀÒÊÄÛÉ ÖÍÃÀ ÜÀÉáÄÃÏÓ ÃÀ ÈÖ ÌÉÓÉ ÓÀáÄ ÌÏÌáÉÁËÀÅÉÀ, ÌÀÛÉÍ ÌÉÓÉ ÓÀØÌÄÝ<br />
ÓÀáÄÓÀÅÉÈ ËÀÌÀÆÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ. ÈÖ ÓÀÒÊÄÛÉ ÜÀÉáÄÃÀÅÓ ÃÀ ÃÀÉÍÀáÀÅÓ, ÒÏÌ ÌÀáÉÍãÉÀ,<br />
ÊÄÈÉËÉ ÓÀØÌÄ ÖÍÃÀ ÂÀÀÏÒÊÄÝÏÓ, ÒÀÃÂÀÍ ÈÖ ÓÉÀÅÄÓ ÜÀÉÃÄÍÓ, ÀÅÓ ÀÅÉ ÌÉÄÌÀÔÄÁÀ.<br />
ÓÉÔÚÅÀ, ÒÏÌËÉÈÀÝ áÀËáÓ ÌÉÌÀÒÈÀÅ, ÒÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÊÀÒÂÀà ÂÀÌÏÈØÅÉ, ÒÀÈÀ<br />
ÃÀÌÀãÄÒÄÁÄËÉ ÉÚÏÓ ÃÀ áÀËáÌÀ ÛÄÍÉ ÙÉÒÓÄÁÀ ÛÄÉÝÍÏÓ. ÀÒÀÁÄÁÓ ÖÈØÅÀÌÈ – ÚÏÅÄË<br />
ÓÉÔÚÅÀÛÉ ÊÀÝÉ ÉÌÀËÄÁÀÏ. ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÓÀÈØÌÄËÓ ÉÓÄ ÉÔÚÅÉÓ, ÓÖËÓ ÂÀÂÉÌßÀÒÄÁÓ, ÌÀÛÉÍ,<br />
ÒÏÝÀ ÉÂÉÅÄ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÓÄÈÍÀÉÒÀÃ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÓÖËÉ ÂÀÂÉÍÀÈÃÄÓ.<br />
ÒÀÝ ÀÒ ÉÝÉ, ÉÌÀÆÄ ÈÀÅÓ ÍÖ ÂÀÌÏÉÃÄÁ ÃÀ ÀÓÄÈÉ ÝÏÃÍÉÈ ËÖÊÌÀ-ÐÖÒÉÓ ÛÏÅÍÀÓ ÍÖ<br />
ÀÐÉÒÄÁ. ÌÉÆÀÍÓ ÌáÏËÏà ÉÌ ÝÏÃÍÉÈ ÌÉÀÙßÄÅ, ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀØÅÓ.<br />
áÏÓÒÏÓ ÌÄ×ÏÁÉÓ ÃÒÏÓ ÅÉÙÀÝ ØÀËÉ ÌÉÓ ÌÓÀãÖËÈÀÍ ÌÉÅÉÃÀ ÃÀ ÒÀÙÀÝ äÊÉÈáÀ. ÉÌ ÃÒÏÓ<br />
ÌÓÀãÖËÓ ÌÉÓÉ ÈÀÅÉ ÀÒ äØÏÍÃÀ ÃÀ ÖÈáÒÀ, ÀÒ ÅÉÝÉÏ. –ÈÖÊÉ ÀÒ ÉÝÉ, ÌÀÛÉÍ ÌÄ×ÉÓ<br />
ßÚÀËÏÁÀÓ ÒÀÛÉ ÉÙÄÁÏ? – ÛÄÄÓÉÔÚÅÀ ØÀËÉ. – ÉÌÀÛÉ, ÒÀÝ ÀÒ ÅÉÝÉ, ÌÄ×Ä ÀÒÀ×ÄÒÓ<br />
ÌÀÞËÄÅÓ, ÌáÏËÏà ÒÀÝ ÅÉÝÉ, ÌÀÓÛÉ ÌÉáÃÉÀÍ ÂÀÓÀÌÒãÄËÏÓÏ – ÖÐÀÓÖáÀ ÌÓÀãÖËÌÀ.<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÖßÚÉÍÀÒÉ ÓÀØÌÄ ÆÏÌÉÄÒÉ ÓÀØÌÄÀ. ÓÉÔÚÅÀÓÀ ÃÀ ÓÀØÌÄÛÉ ÓÉÃÉÍãÄ ÂÌÀÒÈÄÁÓ.<br />
ÓãÏÁÓ ÀÖÜØÀÒÄÁËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÓÉÃÉÍãÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÂÊÉÝáÏÍ, ÅÉÃÒÄ ÓÉÜØÀÒÉÓÀ ÃÀ<br />
ÓÉÌÜÀÔÉÓÀÈÅÉÓ ÛÄÂÀØÏÍ.<br />
22
ÄÍÀÌßÀÒÄ ÍÖ ÉØÍÄÁÉ, ÒÀÃÂÀÍ ÌßÀÒÄ ÓÉÔÚÅÀ ÉÓÄÈÉ ÈÄÓËÉÀ, ÒÏÌËÉÃÀÍÀÝ ÌÔÒÏÁÀ<br />
ÀÙÌÏÝÄÍÃÄÁÀ.<br />
ÌÒÀÅËÉÓ ÌÝÏÃÍÄ ÃÀ ÌÝÉÒÄÃÉÓ ÌÏÖÁÀÒÉ ÉÚÀÅÉ ÃÀ ÀÒÀ ÌÝÉÒÄÓ ÌÝÏÃÍÄ ÃÀ ÌÒÀÅËÉÓ<br />
ÌÏÖÁÀÒÉ.<br />
ÓÉÔÚÅÉÓ ÌÏÓÌÄÍÀ ÍÖ ÌÏÂÚÉÒàÃÄÁÀ. ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÌáÏËÏà ÓÉÔÚÅÉÓ ÌÏÓÌÄÍÉÓ ÛÄÌÃÄÂ<br />
ÀÉÃÂÀÌÓ ÄÍÀÓ. ÐÉÒÅÄËÉ ÓÀÁÖÈÉ - ÝáÒÀÊËÉÔÖËÛÉ ÅÉÓÀÝ ÂÀÆÒÃÉÀÍ, ÌÀÓ ËÀÐÀÒÀÊÉ ÀÒ<br />
ÄÝÏÃÉÍÄÁÀ. ÌÄÏÒÄ – ÅÉÍÝ ÃÄÃÉÓ ÌÖÝËÉÃÀÍ ÚÒÖ ÉÁÀÃÄÁÀ – ÉÓÉÍÉ ÌÖÍãÄÁÉÝ ÀÒÉÀÍ.<br />
ÀÍÖ ÛÉÒÅÀÍ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉÓ ÛÄÂÏÍÄÁÀÍÉ (ÊÀÒÉ ÌÄÒÅÄ)<br />
-ÅÉÃÒÄ ÃÙÄ ÃÀ ÙÀÌÄ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÄÍÀÝÅËÄÁÀ, ÁÄÃÉÓ ÔÒÉÀËÉ ÍÖ ÂÀÂÀÊÅÉÒÅÄÁÓ.<br />
-ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÓÄÈ ÒÀÌÄÓ ÒÀÔÏÌ ÍÀÍÏÁÓ, ÒÏÌËÉÓ ÂÀÌÏÝ ÓáÅÀÓ ÖÊÅÄ ÈÀÅÉ ÖßÚÄÅËÉÀ.<br />
-ÒÏÂÏÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÛÅÉÃÀà ÃÀÉÞÉÍÏÓ ÉÌ ÊÀÝÌÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÌÄ×Ä ÉÝÍÏÁÓ.<br />
-ÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÈÀÅÓ ÒÀà ÈÅËÉÓ ÝÏÝáËÀÃ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÈÀÅÉÓÉ ÓÖÒÅÉËÉÓÀÌÄÁÒ<br />
ÅÄÒ ÌÏÉßÚÏ.<br />
-ÌÔÄÒÉ ÖßÏÃÄ ÉÓÄÈ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ áÀËáÉÓ ÛÄÅÉßÒÏÅÄÁÀ ÅÀÑÊÀÝÏÁÀà ÌÉÀÜÍÉÀ.<br />
-ÁÒÉÚÅÈÀÍ ÍÖ ÉÌÄÂÏÁÒÄÁ, ÒÀÃÂÀÍ ÉÂÉ ÀÒÝ ÌÄÂÏÁÒÀÃ ÂÀÌÏÂÀÃÂÄÁÀ ÃÀ ÀÒÝ ÌÔÒÀÃ.<br />
-ÄÒÉÃÄ ÉÓÄÈ ÖÅÉÝÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÈÀÅÓ ÓßÀÅËÖËÀà ÈÅËÉÓ.<br />
-ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ ÈÅÉÈ ÂÀÍÓÀãÄ, ÒÀÈÀ ÓáÅÉÓÉ ÂÀÍÓãÀ ÀÒ ÃÀÂàÉÒÃÄÓ.<br />
-ÓÉÌÀÒÈËÄ, ÒÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÌßÀÒÄ ÉÚÏÓ, ÈØÅÉ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÛÄÍÉ ÓÀÉÃÖÌËÏ ÌÔÄÒÌÀ ÀÒ ÂÀÉÂÏÓ, ÌÄÂÏÁÀÒÓÀÝ ÍÖ ÂÀÀÍÃÏÁ.<br />
-ÃÉÃÉ ÊÀÝÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÈÀÅÓ ÌÝÉÒÄÃ ÌÉÉÜÍÄÅÓ, Ö×ÒÏ ÀÙÆÄÅÃÄÁÀ.<br />
-ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÓÈáÏÅÏ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÙÉÒÓÄÁÉÈ ÛÄÍÆÄ ÃÀÁËÀ ÃÂÀÓ, ÖÃÉÃÄÓÉ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀÀ,<br />
ÒÀÃÂÀÍ ÖÌãÏÁÄÓÉÀ ßÚÀËÛÉ ÃÀÉáÜÏ, ÅÉÃÒÄ ÁÀÚÀÚÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉÌÀÒÈÏ.<br />
-ÉÌÀÆÄ ÒÄÂÅÄÍÉ ÀÒÀÅÉÍ ÉØÍÄÁÀ, ÅÉÍÝ ÂÀÌÃÉÃÒÄÁÖË ÌÃÀÁÉÏÓ ÌÃÀÁÉÏÃ ÌÉÉÜÍÄÅÓ.<br />
-ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÉÌÀÆÄ ÓÖËÌÃÀÁÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÃÀ ÀÒ ÄáÌÀÒÄÁÀ.<br />
-ÈÀÅÀÃ ÌÈØÌÄËÓ Ö×ÒÏ ÄÐÀÔÉÄÁÀ ÛÄÍÆÄ ÖÍÄÁËÉÄÃ ÀÅÉÓ ÈØÌÀ, ÅÉÃÒÄ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÌÉÓ<br />
ÍÀÈØÅÀÌÓ ÌÏÂÉÔÀÍÓ.<br />
-ÚÏÅÄËÉ ÌÏÍÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÚÉÃÖËÏÁÄÍ ÃÀ ÚÉÃÉÀÍ, Ö×ÒÏ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉÀ, ÅÉÃÒÄ ÉÓ, ÅÉÍÝ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÌÖÝËÉÓ ÌÏÍÀÀ.<br />
-ÈÖ ÊÀÝÓ ÝÏÃÍÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀà ÌÏáÄÒáÄÁÀÝ ÀÒÀ ÀØÅÓ, ÝÏÃÍÀ ÔÀÍãÅÀà ÄØÝÄÅÀ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ áÀËáÌÀ ÛÄÂÀØÏÓ, ÛÄÍÝ áÀËáÉ ÛÄÀØÄ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÀÒ ÉÔÀÍãÏ, ÛÖÒÉÀÍÉ ÍÖ ÉØÍÄÁÉ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÓÀÌÖÃÀÌÏ ÓÉÍÀÍÖËÉ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÉÝÉËÏ, ÂÖËÉÓ ÊÀÒÍÀáÉÈ ÍÖ ÌÏÉØÝÄÅÉ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÀà ÂÈÅËÉÃÍÄÍ, ÂÖËÛÉ ÓÉáÀÒÁÄÓ ÍÖ ÂÀÉÅËÄÁ.<br />
-ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÀà ÉÈÅËÄÁÏÃÄ, ÛÄÍÉ áÄËØÅÄÉÈÄÁÉ ÊÀÒÂÀà ÀÝáÏÅÒÄ.<br />
ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ! ÈÖÌÝÀ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ áÀÒ, ÌÀÂÒÀÌ ÄÝÀÃÄ ÓÉÁÒÞÍÄ ÌÏáÖÝÉÓÀ ÂØÏÍÃÄÓ. ÀÒ<br />
ÅÀÌÁÏÁ, àÀÁÖÊÖÒÀà ÍÖ ÉØÝÄÅÉ ÌÄÈØÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÈÀÅÃÀàÄÒÉËÉ ÉÚÀÅÉ. ÖÉËÀãÏ<br />
ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÓ ÍÖ ÃÀÄÌÓÂÀÅÓÄÁÉ, ÀáÀËÂÀÆÒÃÀÓ ÓÉÌÊÅÉÒÝáËÄ ÖáÃÄÁÀ. ÀÒÉÓÔÏÔÄËÄ<br />
ÀÌÁÏÁÓ: ÓÉàÀÁÖÊÄ ÂÉÑÉÓ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÓÀáÄÀÏ. ÆÀÒÌÀÝÉ ÍÖ ÉØÍÄÁÉ, ÒÀÃÂÀÍ ÓÉÆÀÒÌÀÝÉÓÀÂÀÍ<br />
áÀÈÀÁÀËÀÓ ÂÀÃÀÄÚÒÄÁÉ, ÓÉÌÊÅÉÒÝáËÉÓÀÂÀÍ ÊÉ ÀÒÀ. ÀáÀËÂÀÆÒÃÏÁÀ ÛÄÞËÄÁÉÓÃÀÂÅÀÒÀÃ<br />
ÂÀÌÏÉÚÄÍÄ, ÒÀÃÂÀÍ ÒÏÝÀ ÌÏáÖÝÃÄÁÉ, ÀÌÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÀÙÀÒ ÂÄØÍÄÁÀ. ÄÒÈÌÀ ÌÏáÖÝÌÀ<br />
ÈØÅÀ: ÌÒÀÅÀËÉ ßÄËÉ ÉÌÉÓ ÏáÅÒÀÛÉ ÂÀÅÀÔÀÒÄ, ÒÏÝÀ ÌÏÅáÖÝÃÄÁÉ ËÀÌÀÆÌÀÍÄÁÓ ÀÙÀÒ<br />
ÌÏÅÄßÏÍÄÁÉ ÌÄÈØÉ. ÀáËÀ ÒÏÝÀ ÌÏÅáÖÝÃÉ, ÈÅÉÈÏÍ ÀÙÀÒ ÌÉÍÃÀ ÉÓÉÍÉ ÃÀ ÊÉÃÄÝ ÒÏÌ<br />
ÌÏÅÉÓÖÒÅÏ, ÀÙÀÒ ÛÄÌÄ×ÄÒÄÁÀ.<br />
23
ÀÒÀÊÉ: ÂÀÌÉÂÏÍÉÀ, ÒÏÌ ÅÉÙÀÝ ÀÓÉ ßËÉÓ ÌÏáÖÝÉ, ÊÖÆÉÀÍÉ ÃÀ ßÄËÛÉ ÌÏáÒÉËÉ, ãÏáÉÓ<br />
ÁÉãÄÁÉÈ ÌÉËÀÓËÀÓÄÁÃÀ. ÄÒÈÌÀ ÚÌÀßÅÉËÌÀ ÌÀÓ ÃÀÝÉÍÅÉÈ ÖÈáÒÀ: ÛÄÉáÏ, ÄÓ ÛÅÉËÃÉ ÒÀ<br />
×ÀÓÀà ÉÚÉÃÄ, ÅÉÍÞËÏ ÌÄÝ ÅÉÚÉÃÏÏ?..<br />
-ÈÖ ÓÉÁÄÒÄÓ ÌÏÄßÒÄÁÉ, ÉÓÄÃÀÝ ÂÉßÚÀËÏÁÄÁÄÍ, ÈÖÌÝÀ ÊÉ ßÚÀËÏÁÉÓ ÙÉÒÓÉ ÀÒÀ áÀÒÏ –<br />
ÖÐÀÓÖáÀ ÌÏáÖÝÌÀ.<br />
ÏÈáÌÏÝÉ ßËÉÓ äÀãÉÁÌÀ ÝáÄÍÉÓ ÚÉÃÅÀ ÂÀÃÀßÚÅÉÔÀ. ÂÀÌáÄÃÍÀÅÌÀ ÌÓÖØÀÍÉ ÃÀ ÊÀÒÂÉ<br />
ÝáÄÍÉ ÌÏäÂÅÀÒÀ. ÌÏáÖÝÌÀ ÝáÄÍÉ ÛÄÀÈÅÀËÉÄÒÀ, ÌÏÄßÏÍÀ, ×ÀÓÆÄÝ ÂÀÖÒÉÂÃÀ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÒÏÝÀ ÊÁÉËÄÁÉ ÂÀÖÓÉÍãÀ, ÁÄÁÄÒÉ ÀÙÌÏÜÍÃÀ ÃÀ ÀÙÀÒ ÉÚÉÃÀ. ÉÓ ÝáÄÍÉ ÅÉÙÀÝ ÓáÅÀÌ<br />
ÉÚÉÃÀ.<br />
-äÄãÉÁÏ, ÉÓ ÝáÄÍÉ ÓáÅÀÌ ÈÖ ÉÚÉÃÀ, ÛÄÍ ÒÀÔÏÌ ÀÒ ÉÚÉÃÄÏ? – äÊÉÈáÄÓ.<br />
- ÉÓ ÊÀÝÉ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀÀ ÃÀ ÓÉÁÄÒÉÓ ÖÞËÖÒÄÁÉÓÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÄÓÌÉÓ. ÄÓ ÝáÄÍÉ ÛÄÓÀáÄÃÀÅÀÃ<br />
ÃÉÃÄÁÖËÉÀ ÃÀ ÈÖ ÉÓ ÀÌÉÈ ÌÏÉáÉÁËÀ, ÂÀÓÀÂÄÁÉÀ. ÌÄ ÊÉ ÓÉÁÄÒÉÓ ÖÞËÖÒÄÁÀ ÃÀ<br />
ÂÀÍÓÀÝÃÄËÉ ÂÀÌÏÌÉÝÃÉÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÖÒÅÀ ÃÀ ÂÀÍÓÀÝÃÄËÉ ÅÉÝÉ. ÌÄ ÒÏÌ ÁÄÁÄÒÉ ÝáÄÍÉ<br />
ÌÄÚÉÃÀ, ÀÒ ÌÄÐÀÔÉÄÁÏÃÀÏ.<br />
ÍÀÈØÅÀÌÉÀ - ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÓ ÈÅÉÈ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÄÞÄÁÓ, ÖÁÄÃÖÒÄÁÓ - ÓÀÌÛÏÁËÏ.<br />
ßÅÒÉËÅÀàÒÄÁÉ ßÄÓÉÓÀÌÄÁÒ ÙÀÌÉÈ àÀÌÄÍ - ÄÓ ÞËÉÄÒ ÓÀÆÉÀÍÏÀ. ÌÏËÀÛØÒÄÈÀ ßÄÓÉ ÊÉ<br />
ÀÓÄÈÉÀ: ÉÓÉÍÉ ÃÒÏÓ ÀÒ ÖÚÖÒÄÁÄÍ. ÓÀÃÀÝ ÊÉ ÒÀÌÄÓ ÌÏÀáÄËÈÄÁÄÍ, ÌÀÛÉÍÅÄ ÛÄÄØÝÄÅÉÀÍ.<br />
ÄÓ ÐÉÒÖÔÚÅÈÀ ßÄÓÉÀ. ÉÓÉÍÉÝ, ÓÀÃÀÝ ÊÉ ÍÀáÀÅÄÍ, ÉØÅÄ ÌÉÉÒÈÌÄÅÄÍ. ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÙÄÛÉ ÄÒÈáÄË ÌÄÔÀà ÐÖÒÓ ÀÒ àÀÌÓ. ÄÓ ÈÀÅÛÄÊÀÅÄÁÀ ÊÀÒÂÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÀÌÉÈ<br />
ÓáÄÖËÉ ÓÖÓÔÃÄÁÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÌÖÃÀÌ ÞÀËÀÂÀÌÏËÄÖËÉÀ. ÀÌÉÔÏÌ ÖÌãÏÁÄÓÉÀ, ÈÖ<br />
ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÉËÉÈ áÀËÅÀÈÀà ßÀÉáÄÌÓÄÁÓ, ÓÀÃÉËÀà ÊÉ ÊÀÒÂÀà ÉÓÀÃÉËÄÁÓ.<br />
àÀÌÉÓÀÓ ÓáÅÀÓ ÍÖ ÛÄÀÜÄÒÃÄÁÉ.<br />
ÀÒÀÊÉ: ÄÒÈáÄË ÀÁÀÃÉ ÈÀÅÉÓÉÀÍÄÁÛÉ ÐÖÒÓ àÀÌÃÀ. ÅÉÙÀÝÀÌ ãÀÌÉÃÀÍ ËÖÊÌÀ ÀÌÏÉÙÏ,<br />
ÒÀÓÀÝ ÁÄßÅÉ ÀÌÏäÚÅÀ. ÀÁÀÃÉÌ ÛÄÍÉÛÍÀ ÃÀ ÖÈáÒÀ. ÉÌ ÊÀÝÌÀ ËÖÊÌÀÓ áÄËÉ ÂÀÖÛÅÀ ÃÀ<br />
ßÀÅÉÃÀ - ÉÌ ÊÀÝÈÀÍ ÐÖÒÓ ÒÏÂÏÒ ÛÄÅàÀÌ, ÅÉÍÝ áÄËÄÁÛÉ ÌÉÚÖÒÄÁÓÏ.<br />
ÈÖ ÙÅÉÍÉÓ ÓÌÀÓ ÈÀÅÓ ÀÀÒÉÃÄÁ, ÀÌ ØÅÄÚÍÀÃÀÝ ÓÀÒÂÄÁÄËÓ ÍÀáÀÅ ÃÀ ÉÌ ØÅÄÚÍÀÃÀÝ. ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÈÖ ÃÀËÄÅ, ÉÝÏÃÄ, ÒÏÂÏÒ ÃÀËÉÏ. ÈÖ ÌÉÓÉ ÃÀËÄÅÀ ÀÒ ÉÝÉ, ÓÀßÀÌËÀÅÉÀ, áÏËÏ ÈÖ ÉÝÉ<br />
- ßÀÌÀËÉ. ßÀÌÀËÉ ÛáÀÌÀà ÂÄØÝÄÅÀ, ÆÏÌÀÆÄ ÌÄÔÀà ÈÖ ÌÉÉÙÄÁ.<br />
ÄÒÈÉ ËÖÊÌÉÈ ÍÀÊËÄÁÉ ÛÄàÀÌÄ ÃÀ ÄÒÈÉ ÈÀÓÉÈ ÍÀÊËÄÁÉ ÃÀËÉÄ, ÒÀÃÂÀÍ ÓÉÌÈÅÒÀËÉÓÀ<br />
ÃÀ ÓÉÌÀÞÙÒÉÓ ÌÉÆÄÆÉ ÌÈÄËÉ ÓÀàÌÄËÉ ÊÉ ÀÒÀÀ, ÀÒÀÌÄà ÁÏËÏ ÈÀÓÉ ÃÀ ÁÏËÏ ËÖÊÌÀ...<br />
áÛÉÒÀà ÍÖ ÉËÏÈÄÁ, ÌÈÅÒÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÉÑÉÅÉÈÀÀ, ÍÀÓÅÀÌÉ ÊÉ - ÀÅÀÃÌÚÏ×ÉÅÉÈ. ÀÓÄÈÌÀ<br />
ÒÀÌÄÌ ÒÏÂÏÒ ÖÍÃÀ ÌÏÂáÉÁËÏÓ?<br />
ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ! ÅÉÍÝ ÓÀÈÖÈÉ ÁÖÍÄÁÉÓ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÅÄÒÀÅÉÓ ÛÄÉÚÅÀÒÄÁÓ. ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÁÖÍÄÁÉÓ<br />
ÓÉÍÀÔÉ×ÄÆÄÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ. ÉÓ, ÒÀÝ ÍÀÆÉ ÁÖÍÄÁÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ, ÓÀÈÖÈÉÀ ÃÀ<br />
ÀÌÉÔÏÌ ÍÀÆ ÁÖÍÄÁÀÓ ÄÞÉÄÁÓ. ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÉ ÌÏáÖÝÄÁÆÄ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀà ÉÌÉÔÏÌ<br />
ÌÉãÍÖÒÃÄÁÉÀÍ, ÒÏÌ àÀÁÖÊÈÀ ÁÖÍÄÁÀ ÌÏáÖÝÈÀ ÁÖÍÄÁÀÆÄ ÓÀÈÖÈÉÀ. ÌÞÉÌÄ áÀÓÉÀÈÉÓÀ ÃÀ<br />
ÖáÄÛÉ ÁÖÍÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÅÄÒÀÓÏÃÄÓ ÂÀÌÉãÍÖÒÃÄÁÀ. ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀÀ,<br />
ÒÏÌËÉÈÀÝ áÀËÀÓÉ ÂÖËÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÅÀÃÃÄÁÉÀÍ. ÄÝÀÃÄ, ÀÒ ÂÀÌÉãÍÖÒÃÄ, ÒÀÃÂÀÍ<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÓÀàÏàÌÀÍÏ ÓÀØÌÄÀ, ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÓÉÙÀÒÉÁÉÓ ÃÒÏÓ. ÙÀÒÉÁÉ ÀÛÉÊÉ<br />
ÓÖÒÅÉËÓ ÅÄÒ ÌÉÀÙßÄÅÓ, ÌÉÈ ÖÌÄÔÄÓ, ÈÖ ÌÏáÖÝÉÀ ÃÀ ÒÀÊÉ Ö×ÖËÏà ÓÀßÀÃÄËÓ ÅÄÒ<br />
ÀÉÓÒÖËÄÁÓ, ÓÉÌßÒÉÈ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÉÓáËÉÓ ÓÌÀÓ ÃÀÉßÚÄÁÓ... ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈ ÈÖ ÅÉÍÌÄÓÈÀÍ<br />
ÊÀÒÂ ÃÒÏÓ ÂÀÀÔÀÒÄÁ, ÂÖËÉÈ ÍÖ ÌÉÄÍÃÏÁÉ ÃÀ ÂÖËÓ ÂÀÌÖÃÌÄÁÉÈ ÀÒÛÉÚÏÁÀÓ ÍÖ<br />
ÌÉÀÜÅÄÅ. ÂÒÞÍÏÁÀÓ ÍÖ ÀäÚÅÄÁÉ, ÒÀÃÂÀÍ ÄÓ ÂÏÍÉÄÒÈÀ ÓÀØÌÄ ÀÒ ÀÒÉÓ. ÛÄÚÅÀÒÄÁÖËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÍ ÓÀÔÒ×ÏÓ ÂÅÄÒÃÉÈÀÀ ÀÍ ÄÖËÀÃ. ÌÈÄËÉ ßÄËÉ ÓÀÔÒ×ÏÓÈÀÍ ÍÄÔÀÒÄÁÀ ÄÒÈÉ<br />
ÃÙÉÈ ÂÀÍÛÏÒÄÁÉÓ ÔÀÍãÅÀà ÀÒ ÙÉÒÓ. ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÔÀÍãÅÀÀ, ÂÖËÉÓßÖáÉËÉ ÃÀ<br />
ÂÀÍÓÀÝÃÄËÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÊÉ ÓÀÍÄÔÀÒÏ ÔÀÍãÅÀÀ. ÈÖ ÌÀÒÔÏ áÀÒ, ÉÔÀÍãÄÁÉ, áÏËÏ ÈÖ<br />
24
ÓÀÔÒ×ÏÓ ÂÅÄÒÃÉÈ áÀÒ ÃÀ ÓÀÔÒ×ÏÌ ÛÄÍÉ ÂÖËÉÓÍÀÃÄÁÉ ÉÝÉÓ, ÍÀÆÏÁÀÓ ÃÀÉßÚÄÁÓ... ÈÖ<br />
ÓÀÔÒ×ÏÓÈÀÍ ÍÄÔÀÒÄÁÀÓ ÂÀÍÛÏÒÄÁÀ ÌÏÓÃÄÅÓ, ÀÓÄÈÉ ÍÄÔÀÒÄÁÀ ÂÀÍÛÏÒÄÁÀÆÄ ÖÀÒÄÓÉÀ...<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀÀ. ÌÖäÀÌÄà ÀÒáÀÆÉ ,,ÀÅÀÃÌÚÏ×ÈÀ ÃÀáÀÒÉÓáÄÁÀÛÉ”<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉÈ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÌÉÆÄÆÉÓÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÀÌÁÏÁÓ: ÌÖÃÌÉÅÉ<br />
ÌÀÒáÖËÏÁÀ, ÓÉÌÞÉÌÄÄÁÉÓ ÀßÄÅÀ, ÂÒÞÄËÉ ÂÆÉÓ ÂÀÅËÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÌÉÓÈÀÍÀÍÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÛÄÍ ÈÖ<br />
ÅÉÍÌÄ ÂÉÚÅÀÒÓ ÃÀ ÌÉÓÉ ÍÀáÅÀ ÃÀ ÌÉÓ ÀáËÏÓ ÚÏ×ÍÀ ÂÓÉÀÌÏÅÍÄÁÓ, ÀÌÀÓ ÃÀÓÀÛÅÄÁÀÃ<br />
ÅÈÅËÉ. ÀÁÖ áÄÉÒÉ ÀÌÁÏÁÓ - ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÏÈáÉ ÒÀÌ, ÒÀÝ ÚÅÄËÀÓ<br />
ÈÀÅÉÓÉ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÃÀ ßÏÃÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÀËÀËÀà ÖÍÃÀ ÌÉÄÆÙÏÓ: ÐÉÒÅÄËÉ - ËÖÊÌÀ<br />
ÐÖÒÉ, ÌÄÏÒÄ - ÓÀÌÏÓÉ, ÌÄÓÀÌÄ - ÓÀáËÊÀÒÉ, ÌÄÏÈáÄ - ÓÉÚÅÀÒÖËÉ. ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÄÒÈÉÀ,<br />
ÌÄÂÏÁÒÏÁÀ - ÌÄÏÒÄ. ÓÉÚÅÀÒÖËÛÉ ÁÄÃÍÉÄÒÉ ÀÒÀÅÉÍ ÉØÍÄÁÀ. ÉÝÏÃÄ, ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÌÄÂÏÁÒÏÁÀÛÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÉÀ, ÓÉÚÅÀÒÖËÛÉ ÊÉ ÌÀÒÀà ÂÀÌßÀÒÄÁÖËÉ.<br />
ÌÀÊÄÃÏÍÄËÓ äÊÉÈáÄÓ: ÃÀÒÉÏÓÉÓ ØÀËÓ ÒÀÔÏÌ ÀÒ ÉÒÈÀÅ, ÉÓ áÏÌ ÆÄÃÌÉßÄÅÍÉÈ<br />
ËÀÌÀÆÉÀÏ. ÌÀÍ ÀÌÀÆÄ ÀÓÄ ÖÐÀÓÖáÀ: ÀÒ ÄÂÄÁÉÓ ØÀËÌÀ ÃÀÀÌÀÒÝáÏÓ ÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÅÉÍÝ<br />
ØÅÄÚÀÍÀ ÃÀÉÐÚÒÏÏ.<br />
ÈÖ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÐÀÔÉÄÁÀÓ ÂÈáÏÅÄÍ, ÌÉÖÔÄÅÄ ÃÀ ÈÖÍÃÀÝ ÖÌÞÉÌÄÓÉ ÃÀÍÀÛÀÖËÉ<br />
ÉÚÏÓ, ÛÄÍÃÏÁÀ ÀÖÝÉËÄÁËÀÃ ÜÀÈÅÀËÄ. ÈÖ ÌÏÍÀÌ ÀÒ ÛÄÓÝÏÃÀ, ÁÀÔÏÍÉÓ ßÚÀËÏÁÀ ÀÒ<br />
ÂÀÌÏÜÍÃÄÁÀ.<br />
ÛÀÉÒÏÁÀÛÉ ÉÓÄÈ ÓÉÔÚÅÀÓ ÍÖ ÉáÌÀÒ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÌÁÀÅÛÉ ÉÚÄÍÄÁ, ÒÀÃÂÀÍ ÀÌÁÀÅÉ<br />
ØÅÄÛÄÅÒÃÏÌÉÀ, ËÄØÓÉ ÊÉ - ÌÄ×Ä.<br />
ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ! ÄÝÀÃÄ ÌÔÄÒÉ ÀÒ ÂÀÉÜÉÍÏ. ÈÖ ÌÔÄÒÉ ÌÀÉÍÝ ÂÄÚÏËÄÁÀ, ÍÖ ÛÄÛÉÍÃÄÁÉ ÃÀ ÍÖ<br />
ÃÀÍÀÙÅËÉÀÍÃÄÁÉ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÅÉÓÀÝ ÌÔÄÒÉ ÀÒÀ äÚÀÅÓ, ÉÓ ÌÔÒÏÁÉÓ ÙÉÒÓÉÀ.<br />
ÀÒÀ×ÒÉÓÌØÏÍÄ ÃÀ ÌÛÉÄÒÌßÚÖÒÅÀË ÊÀÝÓ ÓÀØÌÄÓ ÍÖ ÀÍÃÏÁ, ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÃÉà ÓÀØÌÄÓ,<br />
ÒÀÃÂÀÍ ÅÉÃÒÄ ÈÅÉÈÏÍ ÀÒ ÂÀÌÃÉÃÒÃÄÁÀ, ÛÄÍÓ ÊÄÈÉËÃÙÄÏÁÀÆÄ ÀÒ É×ÉØÒÄÁÓ. ÉÓ ÊÉ,<br />
ÅÉÓÀÝ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÂÀÀÜÍÉÀ, ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ ÌÀÛÉÍÅÄ ÀÒ ÉÆÒÖÍÄÁÓ ÃÀ ÛÄÍÓ<br />
ÓÀØÌÄÓ ÓßÒÀ×Àà ÛÄÀÓÒÖËÄÁÓ. ÒÏÝÀ ÁÀÙÜÀÓÀ ÃÀ ÚÀÍÀÓ ÒßÚÀÅ, ÈÖ ÒÖ ÈÅÉÈÏÍ ÀÒÉÓ<br />
ÂÀÑÙÄÍÈÉËÉ ÃÀ ßÚËÉÈ ÂÀÌÞÙÀÒÉ, ÁÀÙÜÀÓÀ ÃÀ ÚÀÍÀÓ ßÚÀËÓ ÓßÒÀ×Àà ÌÉÀßÅÃÉÓ.<br />
***<br />
dae azrebi, romlebsac wignebSi gaecnobi, gaxdes Seni ZiriTadi kapitali,<br />
xolo azrebi, romlebic Sens TavSi warmoiSveba _ procentebi masze.<br />
***<br />
codna usazRvroa da adamiani, yvelaze ganswavlulic ki, sazogadoebis<br />
azriT, iseve daSorebulia WeSmarit codnas, rogorc uwignuri glexi. reskini<br />
***<br />
Wkvianebi ar arian mecnierebi, mecnierebi ar arian Wkvianebi. lao-Ze<br />
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÉ ÐÀÓÖáÉ ÖÂÖÍÖÒÏÁÀÆÄ – ÃÖÌÉËÉÀ. ÐÀÓÖáÉÓ ÚÏÅÄËÉ ÓÉÔÚÅÀ ÖÂÖÍÖÒÉÃÀÍ<br />
ÛÄÍÆÄ ÀÉÓáËÉÔÄÁÀ. ßÚÄÍÀÓ ÒÏÌ ßÚÄÍÉÈ ÖÐÀÓÖáÏ, ÄÓ ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ ÝÄÝáËÓ ÛÄÛÀ ÛÄÀÚÀÒÏ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÅÉÍÝ ÛÄÖÒÀÝÌÚÏ×ÄËÓ ßÚÍÀÒÀà ÛÄáÅÃÄÁÀ, ÉÂÉ ÖÊÅÄ ÀÌÉÈ ÀÌÀÒÝáÄÁÓ ÌÀÓ.<br />
ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
ÓÉÌÃÉÃÒÄ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÓÖØÉ, ÚÀÒÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÄÒÈ ÀÃÂÉËÀÓ ÀÒÉÓ ÌÏÂÒÏÅÉËÉ,<br />
ÂÀ×ÀÍÔÖËÉ ÍÉÀÃÀÂÓ ÀÍÀÚÏ×ÉÄÒÄÁÓ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
25
***<br />
ÅÛÒÏÌÏÁ, ÚÏÅÄË ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÅÝÃÉËÏÁ, ÂÈáÏÅÈ, áÄËÓ ÍÖ ÛÄÌÉÛËÉÈ - ÀÌÄÒÉÊÄËÉ<br />
ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ, ßÀÒßÄÒÀ ãÏÍ ÌÀÊ×ÉÓ ÁÉÍÉÓ ÊÀÒÄÁÆÄ<br />
***<br />
ÌÖÓÉÊÀ ÓÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ äÀÄÒÉ ÓáÄÖËÉÓÀÈÅÉÓ – ÐËÀÔÏÍÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÍÈÅÉÓ ÞÅÉÒ×ÀÓÍÉ ÀÒÉÀÍ ÌÛÏÁËÄÁÉ, ÁÀÅÛÅÄÁÉ, ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÚÅÄËÀÓ<br />
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀ ÒÀÉÌÄÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÛÄÄÒÈÄÁÖËÉÀ ÄÒÈ ÓÉÔÚÅÀÛÉ<br />
,,ÓÀÌÛÏÁËÏ”. ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
***<br />
ÓÉÌÄÁÉÀÍÉ ÊÏÍÝÄÒÔÉÓ ÃÀÓÒÖËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÄÒÈÌÀ ÂÒÞÍÏÁÀÌÏàÀÒÁÄÁÖËÌÀ ØÀËÁÀÔÏÍÌÀ<br />
ÈÀÅÉ ÅÄÒ ÛÄÉÊÀÅÀ, ÌÉÅÉÃÀ ÐÉÒÅÄË ÅÉÏËÉÍÏÓÈÀÍ ÃÀ ÂÀÍÖÝáÀÃÀ: ,,ÌÄ ÐÉÒÃÀÐÉÒ<br />
ÌÏáÉÁËÖËÉ ÅÀÒ ÈØÅÄÍÉ ÊÅÀÒÔÄÔÉÈ ÃÀ ÉÌÄÃÉ ÌÀØÅÓ, ÒÏÌ ÌÀÓÛÉ ÀáÀË ÃÀ ÀáÀË<br />
ÌÖÓÉÊÏÓÄÁÓ ÅÉáÉËÀÅÈ”.<br />
***<br />
ÈÖ ÜÄÌÓ ÂÀÍÓãÀÓ ÌÏÉÓÖÒÅÄÁÈ, ÉÚÀÅÉÈ ÜÄÌÛÉ ÃÀ ÀÒÀ ÜÄÌÈÀÍ. ÀÃÀÌ ÌÉÝÊÄÅÉÜÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÀÒÀ ÓÉáÀÒÁÄ, ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÜÉÔÉ ÀÒ ÂÀÄáÅÄÏÃÀ ÁÀÃÄÛÉ. ÀÌÀÅÄ ÓÀÝÃÖÍÄÁËÉÈ ÉàÄÒÄÍ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓÀÝ. ÓÔÏÌÀØÉ – ÄÓÀÀ ãÀàÅÉ áÄËÄÁÆÄ ÃÀ ÁÏÒÊÉËÄÁÉ ×ÄáÄÁÆÄ. ÓÔÏÌÀØÉÓ ÌÏÍÀ<br />
– ÓÖË ÌÏÍÀÀ. ÈÖ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÂÉÍÃÀ – ÖÐÉÒÅÄËÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÈÀÅÉ ÓÔÏÌÀØÉÓÀÂÀÍ ÖÍÃÀ<br />
ÂÀÉÍÈÀÅÉÓÖ×ËÏ. àÀÌ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÛÉÌÛÉËÉ ÃÀÉÊÌÀÚÏ×ÉËÏ ÃÀ ÀÒÀ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ<br />
ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀ ÌÉÉÙÏ. ÓÀÀÃÉ<br />
***<br />
àÀÌÉÓ ÃÉÃÀà ÌÏÚÅÀÒÖË ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÞÍÄËÀà ÒÏÌ ÛÄÄÞËÏÓ ÓÉÆÀÒÌÀÝÄÓÈÀÍ ÛÄÁÒÞÏËÄÁÀ,<br />
ÌÀÓ ÀÓÄÅÄ ÞÀËÆÄ ÖàÉÒÓ ÅÍÄÁÄÁÉÓ ÃÀÏÊÄÁÀÝ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌÀÀ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ<br />
ÓßÀÅËÄÁÀÛÉ ÈÀÅÛÄÊÀÅÄÁÉÓÊÄÍ ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀ ÉßÚÄÁÀ ÙÏÒÌÖÝÄËÏÁÀÓÈÀÍ, ÖØÍÀÒÏÁÀÓÈÀÍ,<br />
ÅÍÄÁÄÁÈÀÍ ÁÒÞÏËÉÈ. (ÓÀÀÃÉ? ÔÏËÓÔÏÉ?)<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÀÒÄÖËÉ ÝáÏÅÄËÄÁÉÓ ÌÏÌÈÅÉÍÉÄÒÄÁÄËÓÀ äÂÀÅÓ, áÏËÏ ÄÓ ÌáÄÝÄÁÉ –<br />
ÌÉÓÉ ÅÍÄÁÄÁÉÀ. ÌÀÈÈÅÉÓ ÁÒàÚÀËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÄÛÅÄÁÉÓ ßÀÞÒÏÁÀ, ÌÀÈÉ ÌÏÈÏÊÅÀ,<br />
ÌÏÈÅÉÍÉÄÒÄÁÀ, ÌÀÈÉ ÛÉÍÀÖÒ ÝáÏÅÄËÄÁÀÃ, ÈÖÍÃÀÝ ÙÌÖÉËÀ ÝáÏÅÄËÄÁÀà ÂÀÃÀØÝÄÅÀ,<br />
ÒÏÌËÄÁÉÝ, ÀÌÀÓÈÀÍ, ÌÏÒÜÉËÍÉÝ ÉØÍÄÁÏÃÍÄÍ – ÀÌÀÛÉÀ ÈÅÉÈÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÌÈÄËÉ<br />
ÀÌÏÝÀÍÀ. ÀÌÉÄËÉ<br />
***<br />
ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÀÒ ÉØÍÄÁÀ, ÈÖ ÓáÄÖËÉ ÃÀÉÔÀÍãÄÁÀ ÓÖËÉÄÒÉ ÌÖÛÀÏÁÉÓÀÂÀÍ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÓÀÌÀÒÝáÅÉÍÏÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÚÅÄËÀÆÄ ÞÅÉÒ×ÀÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ, - ÓÖËÉ, ÓáÄÖËÉÓÀÂÀÍ<br />
ÃÀÉÔÀÍãÄÁÀ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÁÒÞÄÍÉ ÓÏÊÒÀÔÄ ÈÀÅÀÃÀÝ ÈÀÅÓ ÉÊÀÅÄÁÃÀ ÞÙÏÌÀÆÄ àÀÌÉÓÀÂÀÍ ÃÀ ÈÀÅÉÓ ÌÏßÀ×ÄÄÁÓÀÝ<br />
ÀÓÄ ÀÒÉÂÄÁÃÀ. ÌÀÈ ÉÂÉ ÖáÓÄÍÄÁÃÀ áÏËÌÄ ÖËÉÓÄÓ (ÏÃÉÓÄÀÓ) ÌÀÂÀËÉÈÓ ÃÀ ÀÌÁÏÁÃÀ, ÒÏÌ<br />
ÂÒÞÍÄÖËÌÀ ÝÉÒÝÄÀÌ ÉÌÉÔÏÌ ÅÄÒ ÌÏÀãÀÃÏÅÀ ÉÂÉ, ÒÏÌ ÏÃÉÓÄÀ ÀÒ ÂÀÌÞÙÀÒÀ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÌÉÓÉ ÀÌáÀÍÀÂÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÀÍ ÙÏÒÄÁÀà ÀØÝÉÀ.<br />
26
***<br />
ÉÂÉ, ÅÉÍÝ ÉÓÌÄÍÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒ ÉÌÀÓ, ÒÀÓÀÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÄÍ,<br />
ÅÄÒÀÓÏÃÄÓ ÅÄÒ ÉØÍÄÁÀ ÌÛÅÉÃÀÃ (ÅÉÓÉÀ?)<br />
***<br />
ÓÀÉÃÀÍ ßÀÒÌÏÓÃÂÄÁÀ ÚÅÄËÀ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÃÀ ÓÖËÉÄÒÉ ÔÀÍãÅÀ? ÌáÏËÏà ÓÖËÉÓ<br />
ÌÉÜÅÄÅÉÃÀÍ ÉÓÄÈÉ ÓÀÂÍÄÁÉÓÀÃÌÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÌÖÃÌÉÅÉ ×ËÏÁÀÝ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ,<br />
ÒÀÌÃÄÍÀÃÀÝ ÉÓÉÍÉ ÂÀÌÖÃÌÄÁÖË ÝÅËÉËÄÁÄÁÓ ÄØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÉÀÍ.<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ áÏÌ ÄÛÉÍÉÀÈ ÃÀ ÉÔÀÍãÄÁÉÀÍ ÌÀÈÉ ÓÀÚÅÀÒÄËÉ ÓÀÂÍÄÁÉÓ ÂÀÌÏ, ÃÀ ÚÅÄËÀ<br />
ÛÄÖÒÀÝÚÏ×À, ÃÀÄàÅÄÁÀ, ÌÔÒÏÁÀ, - ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÄÓ ÌáÏËÏà ÀÌ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÃÀÍ<br />
ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ ÉÌ ÓÀÂÍÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ<br />
ÓÀÌÖÃÀÌÏÃ ÂÀÀÜÍÃÄÓ. ÓÐÉÍÏÆÀ<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÛÒÏÌÀ ÀÊÄÈÉËÛÏÁÉËÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ. ÀÒ ÌÉÀÜÅÉÏ ÛÅÉËÉ áÄËÉÈ<br />
ÛÒÏÌÀÓ – ÄÓ ÉÌÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÓÀÚÀÜÀÙÏÃ ÌÏÀÌÆÀÃÏ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÚÏÅÄË ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓ ÄÛÉÍÉÀ ÔÀÍãÅÉÓ, ÓÉÊÅÃÉËÉÓ; ÂÀÀÉÂÉÅÄ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ ÝÏÝáÀË<br />
ÀÒÓÄÁÀÓÈÀÍ ÃÀ ÍÖ ÃÀÔÀÍãÀÅ ÃÀ ÃÀáÏÝÀÅ ÌÀÈ.<br />
ÚÏÅÄË ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓ ÓÖÒÓ ÉÂÉÅÄ, ÒÀÝ ÛÄÍ, ÌÉÓÈÅÉÓ ÞÅÉÒ×ÀÓÉÀ ÓÉÝÏÝáËÄ. ÂÀÀÉÂÉÅÄ<br />
ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ ÚÏÅÄË ÝÏÝáÀË ÀÒÓÄÁÀÓÈÀÍ. ÁÖÃÉÓÔÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
ÓÉÁÒÞÍÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÃÀÌÀÌÔÊÉÝÄÁÄËÉÀ ÓÖËÉÓ ÌÖÃÌÉÅÀÃ ÊÀÒÂ ÂÀÍßÚÏÁÀÆÄ<br />
ÚÏ×ÍÀ. ÌÏÍÔÄÍÉ<br />
***<br />
ÓÐÀÒÓÄËÄÁÓÀ ÀØÅÈ ÄÒÈÉ ÀÓÄÈÉ ÌÏÈáÒÏÁÀ:<br />
ÓÖËÉ ÂÀÒÃÀÝÅÀËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÆÄÝÀÛÉ ÌÉ×ÒÉÍÀÅÓ ÃÀ ÌÀÓ ÓÀÛÉÍÄËÉ ÛÄÓÀáÄÃÀÏÁÉÓ,<br />
àÖàÚÉÀÍÉ, ÄÒÈÉÀÍÀà ÜÉÒØÏÅÀÍÉ àÒÉËÏÁÄÁÉÈ ÃÀ×ÀÒÖËÉ ØÀËÉ ÛÄÄÜÄáÄÁÀ.<br />
- ÒÀÔÏÌ áÀÒ ÛÄÍ ÀØ, ÀÓÄÈÉ àÖàÚÉÀÍÉ ÃÀ ÓÀÛÉÍÄËÉ, ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÄÛÌÀÊÆÄ ÖÀÒÄÓÉ? -<br />
ÛÄÄÊÉÈáÄÁÀ ÓÖËÉ - ÅÉÍÀ áÀÒ?<br />
- ÛÄÍÉ ÍÀÌÏØÌÄÃÀÒÉ - ÉÚÏ ÐÀÓÖáÉ<br />
***<br />
ÖÍÃÀ ÅÉ×ÉØÒÏÈ ÉÓÄ, ÈÉÈØÏÓ ÚÏÅÄË ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÛÄÄÞËÄÁÀ ÃÀÉÍÀáÏÓ ÉÓ, ÒÀÝ ÜÅÄÍÓ ÓÖËÛÉ<br />
áÃÄÁÀ - ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÛÄÍ ÀÌ ØÅÄÚÀÍÀÓ ÌÏÄÅËÉÍÄ, ÛÄÍ ÔÉÒÏÃÉ ÃÀ ÓáÅÄÁÉ ÌáÉÀÒÖËÏÁÃÍÄÍ. ÂÀÀÊÄÈÄ<br />
ÉÓÄ, ÒÏÌ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÛÄÍ ÀÌ ØÅÄÚÀÍÀÓ ÃÀÔÏÅÄÁ, ÚÅÄËÀÍÉ ÔÉÒÏÃÍÄÍ ÃÀ ÌáÏËÏà ÛÄÍ<br />
ÉÙÉÌÄÁÏÃÄ. ÉÍÃÖÒÉ<br />
***<br />
ÜÉÍÄËÄÁÉ ÀÌÁÏÁÄÍ, ÞÀËÆÄ ÌÃÉÃÀÒÉÀ ÉÓ, ÅÉÓÀÝ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀØÅÓ ÃÀÓÀÊÀÒÂÉ.<br />
***<br />
ÂÉÚÅÀÒÃÄÓ ÛÄÍÉ ÌÔÄÒÉÝ ÊÉ ÃÀ ÌÀÛÉÍ ÌÔÄÒÉ ÀÙÀÒ ÂÄÚÏËÄÁÀ. ÈÏÒÌÄÔÉ ÌÏÝÉØÖËÉ<br />
***<br />
27
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÒÖËÚÏ×ÉËÉ ÉÂÉÀ, ÅÉÓÀÝ ÖÚÅÀÒÓ ÈÅÉÓÉ ÌÏÚÅÀÓÉ ÃÀ<br />
ÓÉÊÄÈÄÓ ÖÊÄÈÄÁÓ ÌÀÈ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÊÀÒÂÄÁÉ ÀÒÉÀÍ ÉÓÉÍÉ ÈÖ ÝÖÃÄÁÉ. ÌÀäÌÀÃÉ<br />
***<br />
ÅÀÉ ØÏÈÀÍÓ, ØÅÀ ÃÀÄÝÄÌÀ ÌÀÓ, ÈÖ ÉÂÉ ÃÀÄÝÄÌÀ ØÅÀÓ. ÓÖË ÄÒÈÉÀ, ØÏÈÀÍÉ ÆÀÒÀËÏÁÓ.<br />
ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÍ ÉÓÄ ÖÍÃÀ ÅÉÝáÏÅÒÏÈ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀÓÀÈÅÉÓ ÓÀáÄÆÄ ÅÉÚÏÈ. ÉÓÄ ÖÍÃÀ ÅÉÀÆÒÏÅÍÏÈ,<br />
ÒÏÌ ÜÅÄÍÉ ÓÖËÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÉÃÖÌÀËÉ ÊÖÍàÖËÄÁÉÝ ÊÉ ÚÏÅÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÈÅÀËÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÌÉÓÀßÅÃÏÌÉ ÉÚÏÓ. ÒÀÔÏÌ ÖÍÃÀ ÃÀÅÌÀËÏÈ ÒÀÉÌÄ ÅÉÍÌÄÓÀÂÀÍ? ÙÌÄÒÈÉÓÀÂÀÍ ÒÀÉÌÄÓ<br />
ÃÀÌÀËÅÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ. ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÙÅÈÉÖÒÉ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÄÒÈ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÌÃÄ<br />
ÃÀÃÉÓ, ÊÄÒÞÏÃ, ÌÀÓÆÄ, ÒÏÌ ÜÅÄÍ ÚÅÄËÀÍÉ ÄÒÈÉ ÖÃÉÃÄÓÉ ÓáÄÖËÉÓ ÍÀßÉËÄÁÉ ÅÀÒÈ.<br />
ÁÖÍÄÁÀÌ ÜÅÄÍ ÄÒÈ ÏãÀáÀà ÂÀÂÅÀÄÒÈÉÀÍÀ ÃÀ ÜÅÄÍ ÛÄØÌÍÉËÄÁÉ ÅÀÒÈ ÉÓÄ, ÒÏÌ<br />
ÄÒÈÏÁËÉÅÀÃ, ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉáÌÀÒÄÁÉÈ, ÄÒÈÀà ÂÀÍÅËÏÈ ÜÅÄÍÉ ÓÉÝÏÝáËÄ.<br />
ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÍÄÁÀÓ ÍÖ ÌÉÓÝÄÌÈ ÈØÅÄÍÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ ÃÀáÏÝÏÍ ÌßÄÒÄÁÉ, ÓßÏÒÄà ÀØÄÃÀÍ ÉßÚÄÁÀ<br />
ÊÀÝÉÓÊÅËÀ. ÐÉÈÀÂÏÒÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÍÓ ÍÀÀÃÒÄÅ ÃÀ áÛÉÒÀà ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÁÄÅÒÉ ÊÉÈáÅÉÓÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÓÄ ÃÉÃÉ<br />
ÌÏÝÖËÏÁÉÓ ÂÀÃÀÖÌÖÛÀÅÄÁÄË ÌÀÓÀËÀÓ ÂÅÀÞËÄÅÓ, ÜÅÄÍÉ ÌÄáÓÉÄÒÄÁÀ ÜÅÄÍÉ ÂÒÞÍÏÁÄÁÉÓÀ<br />
ÃÀ ÂÄÌÏÅÍÄÁÉÓ ÄÒÈ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅÉ ÌÄÐÀÔÒÏÍÄÃ ÉØÝÄÅÀ; ÀÌÉÔÏÌ áÛÉÒÀÃ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ<br />
ÀÆÒÉÓ ÖÀÙÒÄÓÀà ÃÉÃÉ ÃÀÞÀÁÅÀ, ÒÀÈÀ ÓÀÊÖÈÀÒ ÂÒÞÍÏÁÄÁÓ ÐÉÒÅÄËÚÏ×ÉËÉ ÖÌÀÍÊÏÄÁÀ<br />
ÃÀÅÖÁÒÖÍÏÈ, ÜÅÄÍÉ ÈÀÅÉ ÅÉÐÏÅÏÈ ÖÝáÏ ÀÆÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÛÄáÄÃÖËÄÁÄÁÉÓ ÍÀÂÀÅÛÉ, ÒÀÈÀ<br />
ÈÀÅÀÃ ÃÀÅÉßÚÏÈ ÂÒÞÍÏÁÀ ÃÀ ËÀÐÀÒÀÊÉ ÃÀ, ÌÄ ÈÉÈØÌÉÓ ÌÆÀÃÀ ÅÀÒ ÅÈØÅÀ, ÒÏÌ ÏÃÄÓÌÄ<br />
ÈÀÅÀÃ ÃÀÅÉßÚÏÈ ÀÒÓÄÁÏÁÀ. ËÉáÔÄÍÁÄÒÂÉ<br />
***<br />
àÊÅÉÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÓßÀÅËÏÁÄÍ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÝÏÃÍÄÍ, ÀÒÀÒÀÏÁÄÁÉ ÊÉ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÌÀÈ<br />
ÝÍÏÁÃÍÄÍ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ<br />
***<br />
ÀÆÒÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÈØÅÄÍÛÉ ÃÀÉÁÀÃÄÁÀ ÃÀ ÂÀÌÏÈØÅÀÌÈ, ÁÏËÏÓ ÃÀ ÁÏËÏÓ,<br />
ÂÀÃÀÉØÝÄÅÉÀÍ ÁÏÒÏÔÄÁÉÓÀ ÈÖ ÓÉÊÄÈÉÓ ØÌÍÉÓ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀÃ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÈÀÅÉÓ<br />
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓÀ ÈÖ ÆÒÃÀÛÉ ÈØÅÄÍÅÄ ÃÀÂÉÁÒÖÍÃÄÁÀÈ. ËÖÉÓÉ ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
ÝÏÃÍÀ – ÉÀÒÀÙÉÀ ÃÀ ÀÒÀ ÌÉÆÀÍÉ.<br />
***<br />
ÌÄÈÏÒÌÄÔÄ ÓÀÖÊÖÍÄÛÉ, ÒÖÓÈÅÄËÆÄ ÄÒÈÉ ÓÀÖÊÖÍÉÈ ÀÃÒÄ, ÝáÏÅÒÏÁÃÀ ÉÖÓÖ× áÀÓ<br />
áÀãÉÁÉ. ÌÀÍ ÃÀÂÅÉÔÏÅÀ ÐÏÄÌÀ ,,ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ”. ÄÓ ÀÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ<br />
ÀÃÒÉÍÃÄËÉ ÞÄÂËÉ ÈÖÒØÖËÉ ÌßÄÒËÏÁÉÓÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀÓ ÛÄÌÏÒÜÀ ÓÒÖËÉ<br />
ÓÀáÉÈ. ÄÓ ÐÏÄÌÀ ÀÅÔÏÒÓ ÃÀÖÌÈÀÅÒÄÁÉÀ 1069 ßÄËÓ (ÌÖÓËÉÌÀÍÖÒÉ ÀÙßÄÒÉÈ – 462<br />
ßÄËÓ). ÀÉ, ÍÀßÚÅÄÔÉ ÀÌ ÐÏÄÌÉÃÀÍ, ÉÂÉ ÓÉÔÚÅÉÓ ßÀÒÌÏÈØÌÉÓ áÀÓÉÀÈÓ, ÌÉÓ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÀÓÀ<br />
ÃÀ ÆÉÀÍÓ ÄáÄÁÀ:<br />
àÊÅÉÀÍÉ ÓÉÔÚÅÀ – àÉÓ ßÚÀËÓÀ äÂÀÅÓ,<br />
ÓÖËÄËÉÓ ÓÉÔÚÅÀ ÌÀÓÅÄ ÖÊÀÍ ÃÀÖÁÒÖÍÃÄÁÀ,<br />
ÌÄ ÖáÅÓÉÔÚÅÀÏÁÀÛÉ ÓÀÓÉÊÄÈÏ ÅÄÒÀ×ÄÒÉ,<br />
28
ÖáÅÀÃÌÄÔÚÅÄËÈÀÂÀÍ ÓÀÒÂÄÁÄËÉ ÅÄÒ ÅÍÀáÄ.<br />
ÈÖ ÒÀÌÉÓ ÈØÌÀ ÂÓÖÒÓ, ÈØÅÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÏÊËÄÃ,<br />
ÒÀÈÀ ÓÉÔÚÅÀÛÉ ÃÉÃÉ ÀÆÒÉ ÉÃÏÓ,<br />
ÛÄÍ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÁÖÌÁÄÒÀÆÀÃ ÂÀØÝÉÏÓ ÓÉÔÚÅÀÌ,<br />
áÏËÏ ÌÒÀÅÀËÓÉÔÚÅÀÏÁÀÌ – ÓÖËÄËÀÃ.<br />
ÌÀÛ ÉÚÏÓ ÛÄÍÉ ÄÍÀ, ÀÒÝ ÌÀÔÚÖÀÒÀ ÃÀ ÀÒÝ àÏÒÉÊÀÍÀ,<br />
ÀÒÀÌÄÃ ÓÄÍÓÀ ÃÀ ÝÏÃÍÀÓ ÛÏÒÉÓ ÛÖÀÌÀÅÀËÉ.<br />
ÌÀÈ, ÅÉÍÝ ÀÒ ÉÝÉÓ, ÌÀÈ ÂÀÓÀÂÏÍÀÃ ÅÉÔÚÅÉ,<br />
ÄÍÀÓ ÀÌÏÊËÄÁÄÍ ÈÀÅÈÀÍ ÄÒÈÀÃ,<br />
ÌÀÛ ÄÍÀ ÃÀÉÌÏÊËÄ, ÛÄÉÁÒÀËÄ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ,<br />
ÄÍÀ ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÌÛÅÉÃÉÀ, ÈÀÅÉÝ Ö×ÒÏ ÌÒÈÄËÉÀ.<br />
andazebi da frTiani gamoTqmebi<br />
Tu aras ityvi, es ra Tqvio, aravin gkiTxavs, magram Tu ityvi, daamtkice, rac<br />
warmogiTqvams. (?)<br />
***<br />
sicili Zlieri ramaa, sicilisa eSiniaT maT, visac arafrisa ar eSinia.<br />
gogoli<br />
***<br />
amsoflad mosvlas ra fasi aqvs, Tu igi iseTive dastove, rogoric Senamde<br />
iyo. k. gamsaxurdia<br />
***<br />
gamoicnoben ficx cxens misi damRis mixedviT, Seyvarebul ymawvils ki misi<br />
lamazi TvalebiT. rusuli andaza<br />
***<br />
WeSmariteba, romelic pireneis iqiT WeSmaritebad ar miiCneva, ar SeiZleba<br />
WeSmaritebad iqnes Seracxuli. blez paskali<br />
***<br />
es samyaro xom udabnoa, sadac veravisTan ver dailaparakeb, rameTu veravis<br />
ver ipovi iseTs, visTanac es SesaZlebeli iqneba. gi de mopasani<br />
***<br />
fantazia samefo gvaris STamomavalia, goni meSCanuri warmoSobisa. feierbaxi<br />
***<br />
zogi sagani Cveni codnis samyaroSi adgils ver poulobs ara imitom, rom igi<br />
ar arsebobs, aramed imitom, rom Cveni codnis maragia SezRuduli. dekarte<br />
***<br />
iyavi gulwrfeli da iqnebi originaluri. l. tolstoi<br />
***<br />
29
adamianis dabereba 30-35 wlebis mijnaze iwyeba... Cveni tvini da kunTebi miT<br />
ufro naklebad berdeba, rac ufro aqtiurad viyenebT maT.<br />
***<br />
erT megobarsac ver SeiZen ise, Tu ori-sami mteri ar gaiCine. ukrainuli<br />
***<br />
ugunuri gamosaCen adgils eZebda, gonieri ki kuTxeSic Canda.<br />
***<br />
iswavle, rom giyvardes yoveli kaci, Tu ginda dRegrZeli da bednieri iyo.<br />
markus avreliusi<br />
***<br />
sisrule zneobisa imaSia, rom yoveli dRe ise gaataro, viTomc ukanaskneli<br />
dRea: aumRvrevlad, SeuSineblad da moutyueblad. markus avreliusi<br />
***<br />
roca sawyeni ram SegemTxves, eg jer kidev ubedureba ar aris; nu daiviwyeb,<br />
rom Rirseulad atana wyenisa - bednierebaa. markus avreliusi<br />
***<br />
inkebs peruSi hqoniaT ori moedani - sazeimo da mwuxris. am ukanasknelze<br />
grovdebodnen isini, visac raRac awuxebda. maTi cremlebisagan moednis<br />
filebi saceriviT aris daCvretili.<br />
***<br />
prestiJi, romelsac aRwev megobarTa TvalSi, aqaoda, mraval gamoCenil<br />
adamians vicnobo, mxolod imas amtkicebs, rom Tavad arafers warmoadgen.<br />
somerset moemi<br />
***<br />
Sinauri qaTami kvercxs rom dasdebs, erT uSvelebel kriaxs atexs xolme,<br />
tyis frinveli ki am dros arca SfoTavs da arc xmaurobs.<br />
***<br />
eWvianoba qmars sasaciloda hxdis, asulelebs da colis siyvaruls da<br />
pativiscemas umcirebs. cols ki eWvianoba ufro Tavaziansa hqmnis,<br />
gonebamaxvilobasa da mgrZnobiarobas umatebs. berne<br />
***<br />
Tu ginda Seityo dedakacis Rirseba, moucade moxucdes.<br />
***<br />
vinc eZebs WeSmaritebas, Wkviania, visac hgonia, rom vipoveo, suleli.<br />
***<br />
cremli sisxlia sulisa.<br />
***<br />
30
sirbilSi gajibrebul koWlTa Soris erTma sxvebs rom gaaswros, mainc<br />
koWlia.<br />
***<br />
qafsa da naZiralas ZvelisZveli naTesaoba aqvT.<br />
viqtor hiugo<br />
***<br />
adamiani ufro Cqara awyeninebs imas, vinc uyvars, vidre imas, vinc aSinebs.<br />
***<br />
Targmani yvavilia, SuSis qveS moqceuli.<br />
***<br />
eWviani kacis siyvaruli ufro siZulvilsa hgavs.<br />
***<br />
Tu eSmakma pirze gakoca, kbilebi daiTvale, xom ar gaklia.<br />
***<br />
grigals SeuZlia daangrios qalaqi, magram ver gaxsnis konverts an<br />
ganaskvul Zafs.<br />
***<br />
moazrovneebma ar unda miiCnion kanonad is, rac aris da kidevac unda iyos<br />
kanoni maTTvis, vinc azrovnebas moklebulia. pol burJe<br />
***<br />
ar iciT, darCiT risada,<br />
an risaTvisa hkvdebiTa. vaJa<br />
***<br />
codvis mizezi xorcisgan warmosdgeba. ambrosi RvTismetyveli<br />
***<br />
matlebs arwivebis ar eSiniaT. matlebs qaTmebis eSiniaT. lagini<br />
***<br />
futkars hkiTxes, rogor iTmens adamiani Seni nakbenis simwareso da Taflis<br />
sitkbo aTmeninebso.<br />
***<br />
ubedurebis ufskruls nu SeuSindebi da bednierebis mwvervalze nu iamayebo.<br />
***<br />
roca sawyeni ram SegemTxves, eg jer kidev ubedureba ar aris. nu daiviwyeb,<br />
rom Rirseulad atana wyenisa, bednierebaa. markus avreliusi<br />
***<br />
saidumlo Seni patimaria, vidre icav; xolo Tu ver Seinaxe, maSin Sen xdebi<br />
misi patimari.<br />
31
***<br />
naTesavi nawilia Cveni xorcisa, megobari _ Cveni sulisa. aristotele<br />
***<br />
yovel sxva Rirsebas moklebulia qali, romelic Tavs iwonebs marto imiT,<br />
rom lamazi varo. lamazi Tvals moswons, keTili - guls; pirveli - lamazi<br />
nivTia, meore - saunjea. napoleoni<br />
***<br />
fexze wamodgomis msurvels iSviaTad uWers vinme mxars, imas ki, vinc Zirs<br />
dasacemad gamzadebulia, xels bevri hkravs. napoleoni<br />
***<br />
ra mniSvneloba aqvs, kata TeTria Tu Savi, mTavaria man Tagvi daiWiros.<br />
Cinuri<br />
***<br />
melas rom Cvens sabZelSi bartyebi dauyria, es am Cveni ZaRlis siglaxiT<br />
aris.<br />
***<br />
imedi sxva ara aris ra, Tu ara cocxali arsebis undobloba Tavisi gonebis<br />
zusti winaswarxedvis mimarT.<br />
***<br />
Tvals rom gavarvarebul cecxlSi xedvis unaris SenarCuneba SeeZlos, maSin<br />
is verafers veRar dainaxavda.<br />
***<br />
Zmam Zmas uTxra: Sen wisqvilSi wadi, me qorwilSi waveTrevio<br />
***<br />
burbonebis kvlav gamarjvebis Semdeg napoleonis xsenebaze enas aWridnen.<br />
***<br />
Zvel saberZneTSi keTili gulkeTilsa da Semcodebels ki ar erqva, aramed<br />
Zliersa da gavlenians, visac hqonda imis Zala, ganemtkicebina Tavisi<br />
avtoriteti. keTili maSin friad aristokratiuli epiTeti iyo.<br />
***<br />
ra damokidebuleba aqvs CvenTan sikvdils? araviTari. sanam Cven varsebobT,<br />
sikvdili ar aris, xolo roca sikvdili modis, Cven TviTon aRara varT.<br />
demokrite<br />
***<br />
yarakalpakelebi amboben, Wkviani adamiani uandazod ar laparakobso.<br />
***<br />
32
omaelebs araferi ar aRmouCeniaT, magram maT kargad icodnen ukve<br />
aRmoCenilis gamoyeneba.<br />
***<br />
Sine me, Liber, ibis in urbem - wigno, axla Sen uCemod waxval Cems qalaqSi.<br />
ovidiusi<br />
***<br />
_ Cven qveyana davkargeT, qveyanam Cven dagvkarga. ras ityviT, megobaro<br />
tristan?<br />
_ megobaro, roca Tqven myavxarT, meti raRa minda? Tund mTeli qveyana aq<br />
yofiliyo, Tqvens garda mainc veravis davinaxavdi. tristanis romanidan<br />
***<br />
Cemo mSveniero megobaro, xom ar gagondebaT erTi siyvarulis ambavi?<br />
tristanis sigiJe<br />
***<br />
vdie, vdie ver davewie, davdeqi da davicadeo.<br />
***<br />
daSvebulia yovelgvari Janri, mosawyenis garda. franguli<br />
***<br />
xalxuri andazebi da gamoTqmebi xSirad ewinaaRmdegebian erTmaneTs, swored<br />
amaSia xalxis sibrZne. magaliTad, soli soliT amovardebao; misi<br />
sawinaaRmdegoa - sisxli sisxliT ar moibanebao. rusulSic gvxvdeba aseTi:<br />
adamiani SromiT iqebao (Celovek slavitsa trudom). misi sawinaaRmdegoa _<br />
muSaobas sulelebi uyvarso (rabota durakov lubit).<br />
***<br />
Tvali mzes ukavSirdeba. mzera mzidan aris nawarmoebi. me vambob, - Cemma mzem,<br />
svani ityvis, - Cemma Tvalma.<br />
***<br />
kargi gamoTqmaa: `TuraSaulis patroni tyeSi eZebda pantasao~.<br />
***<br />
laqiebi pativs ar scemen mas, vinc maT pativs scems.<br />
***<br />
erideT kacs, vinc arc icinis, arc mReris, arc svams da arc arSiyobs. aseTi<br />
kaci samoTxeSi SegipatiJebs da jojoxeTSi gikravs Tavs. m. javaxiSvili<br />
***<br />
da saerTod, gana aucilebelia sityvebi, raTa visaubroT? erTmaneTisaTvis<br />
xelis Cakidebis da raime mizezis gamo aRelvebis adamianis Taviseburi Cveva<br />
gacilebiT ufro mWevrmetyveluria, vidre sityvebi. alfons dode<br />
***<br />
33
igi waagavda galiaSi gamozrdil Cits, romelic ise ganacvifra<br />
Tavisuflebam, rom uecrad dakarga rogorc mReris, ise afrenis unari. al.<br />
dode<br />
***<br />
zizRi _ es susti adamianebis mrisxanebaa. al. dode<br />
***<br />
akaki baqraZe ixsenebs, grigol robaqiZes uweria, qarTvelebi ,,gaixare,<br />
gamaxare”-s xalxi varTo. rogorc me vakvirdebi, es mTlad ase ar unda iyoso,<br />
_ gulistkiviliT dasZens cnobili mwerali da publicisti. iqneb Cveni<br />
xasiaTis bralia, rom qarTvelTa sametyvelo leqsikonSi sityva ,,ara”<br />
yvelaze xSirad gamoiyeneba. Ees aris is sityva, romelic yvelaze xSirad<br />
esmis CvenTan Camosul ucxoels. sagulisxmoa: Turme iaponeli arasodes ar<br />
getyvis ,,aras”. igi yvelafers gaakeTebs imisaTvis, rom gagrZnobinos raRacas<br />
rom ver gikeTebs, ver gaZlevs, Tumca am sityvas ar axsenebs. Cven ki TiTqos<br />
siamovnebas gvaniWebso, yovel nabijze am sityvas vambobT.<br />
sazogadoeba _ xelmwifesa hgavs, romelsac pirferoba uyvars. samagierod, igi<br />
amisaTvis saCuqrebsac ar iSurebs. magram WeSmariti xelovneba amayia da mas<br />
pirferoba ar esaWiroeba. beThoveni<br />
***<br />
am dedamiwaze ar arsebobs samzareulo, sadac ori qali erTad daeteoda.<br />
irvin stouni<br />
***<br />
warsuls nu daiviwyeb, igia momavlis maswavlebeli. Cinuri<br />
***<br />
rodesac wvavdnen, jordano brunom Tqva _ ,,dawva gabaTilebas rodi niSnavs”.<br />
***<br />
mas verafriT ver gaego, rom igi iyo sayvarlebis jiSis da ara mamebis jiSis<br />
adamiani. gi de mopasani<br />
***<br />
atikuri marili - daxvewili aTenuri gonebamaxviloba.<br />
***<br />
niWi mxolod zarmacebs ara aqvT.<br />
***<br />
adamians tansacmliT ecnobian da WkuiT acileben.<br />
***<br />
xotba SevasxaT frangebs. maT izrunes adamianTa sazogadoebis ori udidesi<br />
saWiroebisaTvis: gemrieli saWmelisa da moqalaqeobrivi TanasworobisaTvis.<br />
hainrix haine<br />
***<br />
34
Cemi tvini hgavs foladis naWers; misi gakawra Znelia, magram Tu gakawri, mas<br />
TiTqmis veRar amoSlio. abraam linkolni<br />
***<br />
Wa manamde unda moTxaro, vidre mogwyurdeba. Cinuri<br />
***<br />
rusTavelma Zalian adre Tqva, rom marto brZeni eurCeba sawuTros, sxvani ki<br />
misi monebi ariano. ilia<br />
***<br />
maSa dumilic miiTvale Sendami locvad. SavTeli Tamar mefisadmi<br />
***<br />
sulelTa TamaSia adamianTa cxovreba, ginda Tu ara unda Cadge da itrialo.<br />
Seqspiri<br />
***<br />
rodesac arCevanis saSualeba araa, irCev imas, rac aris. ase iyo adamis<br />
SemTxvevaSi. man eva airCia. jek londoni<br />
***<br />
did warsuls didi momavali eqneba. vaxtang orbeliani<br />
***<br />
kuzianTa qveyanaSi Senc unda moikuzo. franguli<br />
***<br />
aravisiT aRfrTovande, Tu gsurs namdvilad Tavisufali gaxde. mopasani<br />
***<br />
iqneb gubesTan mdgari gedi ufro lamazi iyos, magram mdinaresTan mdgari<br />
ufro lamazi gveCveneba.<br />
***<br />
winaparTa damsaxurebis gazviadeba sakuTari sisustis dafarvis cdaa. haine<br />
***<br />
futkari sxvasa hkbens, magram Tavad kvdeba.<br />
***<br />
qveynad yvelaze Zlieri isaa, vinc yvelaze metad ganmartoebulia. ibseni<br />
***<br />
rusebs ara aqvT ,,me gavimarjveb”; rusi ityvis, ,,Cven gavimarjvebT”.<br />
***<br />
meore qorwineba _ es imedis gamarjvebaa gamocdilebaze. ingliseli<br />
kritikosi<br />
***<br />
35
eligiam didi samsaxuri gauwia siyvaruls, uwoda ra mas ,,wminda<br />
saidumloeba.” anatoli fransi<br />
***<br />
saubrisaTvis sulac araa aucilebeli sityvebis warmoTqma. alfons dode<br />
***<br />
igi waagavda galiaSi gazrdil Cits, romelic imdenad ganacvifra<br />
Tavisuflebam, rom moulodnelad dakarga galobisa da frenis unari. alfons<br />
dode<br />
***<br />
zizRi _ susti adamianebis mrisxanebaa. alfons dode<br />
***<br />
Seecade dasasrulic dasawyisis sakadrisi hqmna. ciceroni; etyoba ciceroni<br />
am gamoTqmis perefrazireba moaxdina eJi milerma, poloneTis memarcxene<br />
premierma, rodesac Tqva: mamakacis imiT ki ar fasdeba, Tu rogor iwyebs,<br />
aramed imiT, Tu rogor amTavrebso. Emileris es sityvebi frTian gamoTqmad<br />
iqca am qveyanaSi.<br />
***<br />
yoveli xelSekruleba ufro droebiTi Sesvenebaa, vidre namdvili mSvidoba.<br />
Jan Jak ruso<br />
***<br />
,,siberis siyrmes kidev movuvli,<br />
siyrmis siberes ra eSveleba.” m. focxiSvili<br />
***<br />
vdie da ver davewie, davdeq da davucadeo. xalxuri<br />
***<br />
anekdoti maTi maxvilgonierebaa, visac igi ar gaaCnia. franguli<br />
***<br />
vinc sul azrovnebs, emsgavseba ugunur cxovels, gadamxmar mindors rom<br />
dastrialebs da veRar amCnevs irgvliv mwvane vels. goeTe<br />
***<br />
yvelaze maRla mxeds tanjva uweria amqveynad. al muTanabi<br />
***<br />
Cveni axalgazrda Taobis gasagonad vambob: piradi cxovreba adamianisa<br />
erTgvari xelovnebaa, uusaWiroesi xelovneba! k. gamsaxurdia<br />
***<br />
ÉÓ, ÒÀÓÀÝ ÈØÅÄÍ ×ÉØÒÏÁÈ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ, ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉÀ, ÅÉÃÒÄ ÉÓ, ÈÖ<br />
ÒÀÓ ×ÉØÒÏÁÄÍ ÈØÅÄÍÆÄ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
36
xSirad didi adamiani did gemsaviT Secdomebis did zolebs tovebs Tavis<br />
sarbielze. goeTe<br />
***<br />
mTeli adamianuri kultura xom pirovnebasa da sazogadoebas Soris Seqmnili<br />
ganxeTqilebis safuZvelzea Seqmnili. k. gamsaxurdia<br />
***<br />
vinc mters mtrulad ar daxvdeba, misi saxeli krulia. vaJa-fSavela<br />
***<br />
Zveli romaelebi ambobdnen: lamazi gogo rom daibadeba, Surs cxvirs<br />
aceminebso.<br />
***<br />
keTilSobili adamianebi cudi vaWrebi arian. balzaki<br />
***<br />
roca siWabukes jer ar SeubRalavs sakuTari sindisi, ulmobelia sxvebis<br />
SecodebaTa mimarT. balzaki<br />
***<br />
katorRels axali katorRelis Semateba uxaria.<br />
***<br />
codva qvaze iwereba, madli qviSaze.<br />
***<br />
aqlems cekva xidze moundao.<br />
***<br />
mglebTan Tu cxovrob, mgeliviT unda iymuvlo.<br />
***<br />
siyvaruli aris sxvisi bednierebiT gaxareba. spinoza<br />
Suri ki piriqiT, sxvisi bednierebiT damwuxreba. ,,Suri aris mwuxareba sxvisa<br />
bednierebasa Sina”. sulxan-saba<br />
***<br />
almasi SeiZleba gatexo, daamsxvrio, magram ver gaburRav. stefan cvaigi<br />
***<br />
sasaciloa ganrisxebuli myvirala adamiani, saSiSia mdumare ganrisxebuli.<br />
abai<br />
***<br />
rogor SeiZleba qali bednieri iyos adamianTan, romelic jiutad cdilobs<br />
masSi sruliad gonieri arseba dainaxos. uaildi<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÉÂÀÅ-ÀÒÀÊÉ, ÝáÏÅÒÄÁÀ ÓÉÂÒÞÉÈ ÊÉ ÀÒÀ, ÛÉÍÀÀÒÓÉÈ ×ÀÓÃÄÁÀ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
37
***<br />
rusebs aqvT kargi andaza: Zunwi orjer iyidis, xolo zarmaci orjer<br />
gaakeTebs erTsa da igive saqmes.<br />
***<br />
laTinuri andazaa _ arcodna sabuTi ar ariso.<br />
***<br />
kargi sikvdili poetisaTvis ukanaskneli kargi leqsia. g. SatberaSvili<br />
***<br />
,,xeli mwerlisa lpeba, xolo saxeli misi hgies saukunod” Zveli qarTuli<br />
***<br />
ufro xSirad bavSvebi tirian iq, sadac ufro metad aqceven am aqts<br />
yuradRebas. d. uznaZe<br />
***<br />
,,roca gadaWarbebul meurveobas iCenen, bavSvi namdvil despotad iqceva”.<br />
biuleri<br />
***<br />
,,Tu gsurs bavSvi ubedur arsebad aqcio, mas yvelaferi ausrule”. ruso<br />
***<br />
yoveli mwerali Tavis nawarmoebSi garkveuli zomiT sakuTar Tavs<br />
gamoxatavs.<br />
***<br />
xelovneba, vidre adamians frTebs Seasxams asafrenad, manamde, Cveulebriv,<br />
fexebs daamtvrevs xolme. Carli Caplini<br />
***<br />
cxare Zmari sakuTar WurWels gaxeTqavs.<br />
***<br />
kidev midgeba qaCali mequdis karebzeo.<br />
***<br />
visac mecnierebis Tu sxva ra saqmisaTvis Seuwiravs Tavi, qalis siturfe<br />
ufro moxiblavs, vinem WeSmarit dardimands. Cesterfildi.<br />
***<br />
cicerons uTqvams platonze: me visurvebdi masTan erTad momsvloda Secdoma,<br />
vidre sxvebTan Seumcdarad memsjelao”.<br />
***<br />
yovlis gageba _ yovlis Segnebaa. franguli<br />
***<br />
Tu meseri mtkicea, maSin mezoblebic kargebi arian.<br />
38
***<br />
matiss yvarebia gamoTqma, samyaros bavSvis TvalebiT unda uyuroo.<br />
***<br />
naTqvamia kacis mkvleli kacis xeliTve mokvdebao.<br />
***<br />
Cven gvaswavlian: ,,mousmine ded_mamas, rameTu maT Seni bedniereba swadiaT”.<br />
mtkice safuZveli maqvs vTqva: ,,aRudeqi win mamasa da dedas _ da Sen maT<br />
bednierebas moutan” (visia?).<br />
***<br />
udides amqveyniur saswauls warmoadgens is, rom saswauli ar arsebobs”.<br />
puankare<br />
***<br />
Hard training makes easy fighting, ÌÞÉÌÄ ÅÀÒãÉÛÄÁÉ ÁÒÞÏËÀÓ ÀÃÅÉËÀà ÂÀÃÀÓÀÔÀÍÓ áÃÉÓ –<br />
ÓÖÅÏÒÏÅÉ<br />
***<br />
ÒÏÌÄÍ ÒÏËÀÍÉ ÈÀÅÉÓ ,,ÁÄÈäÏÅÄÍÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÓ” ÄÐÉÂÒÀÌÀà ÀÌÀÅÄ ÊÏÌÐÏÆÉÔÏÒÉÓ<br />
ÓÉÔÚÅÄÁÓ ÖÌÞÙÅÀÍÄÁÓ: ,,ÌÄ ÌÉÍÃÀ ÃÀÅÀÌÔÊÉÝÏ, ÒÏÌ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÃÀ ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÖÒÉ<br />
ÓÀØÝÉÄËÉÈ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÞÄÍÓ ÞÀËÀÓ ÖÁÄÃÖÒÄÁÉÓ ÂÀÃÀÓÀÔÀÍÀÔ.<br />
***<br />
ÉÚÏ ÌÓÌÄÍÄËÉ – áÄËÏÅÍÄÁÀÀ. ÓÄÒÂÄÉ ÄÉÍÛÔÄÉÍÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÁÒÁÏÓ, ÒÏÌÄËÈ ßÄÅÒÍÉÝ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÃÀÆÏÂÀÅÄÍ, ÃÀÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ, ÌÄÔÉ<br />
ÛÄÞËÄÁÀ ÄØÍÄÁÀ ÂÀÉÌÀÒãÅÏÍ ÈÀÅÉÓ ÌÏßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÄÁÆÄ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÁÒÞÏËÀÛÉ.<br />
ËÄÔÖÒÍÏ (Letourneau)<br />
***<br />
ÒÏÌÄÍ ÒÏËÀÍÉ ÁÄÈäÏÅÄÍÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ßÄÒÉËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÓØÏËÉÏÛÉ ßÄÒÓ: ÖÍÃÀ<br />
ÀÙÅÍÉÛÍÏ, ÒÏÌ ÉÌÃÒÏÉÍÃÄËÉ ÌÄÂÏÁÒÄÁÉ ÌÀÛÉÍÀÝ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉ ÞÀËÉÀÍ<br />
ÖÚÅÀÒÃÀÈ, ÜÅÄÍÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, ÀÒ ÂÀÌÏÉÒÜÄÏÃÍÄÍ ÂÒÞÍÏÁÀÈÀ ÛÄÖÊÀÅÄÁËÏÁÉÈ.<br />
ÁÄÈäÏÅÄÍÌÀ ÅÄÂËÄÒÓ ÀÈÉ ÈÅÉÓ ÛÄÌÃÄ ÖÐÀÓÖáÀ.<br />
***<br />
ÒÀ ÊÀÒ ßÄÒÉËÓ ßÄÒÓ ÃÄÃÀÌÉÓÉ ÌÉØÄËÀÍãÄËÏÓ:<br />
,,ÛÄÍÌÀ ÞÌÀÌ ÌÉÈáÒÀ, ÒÏÌ ÌÀÈáÏÅÀÒÉÅÉÈ ÝáÏÅÒÏÁ ÃÀ ÞÀËÉÀÍ ÃÉà ÌÏÌàÉÒÍÄÏÁÀÓ ÉÜÄÍ.<br />
ÚÀÉÒÀÈÉÀÍÏÁÀ ÊÀÒÂÉÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÓÉÙÀÔÀÊÄ – ÃÀÓÀÞÒÀáÉÓÉ. Ä ÌÀÍÊÉÀ ÙÅÈÉÓÀ ÃÀ ÊÀÝÉÓ<br />
ÈÅÀËÛÉÝ, ÅÍÄÁÓ ÛÄÍÓ ÓÖËÓÀ ÃÀ áÏÒÝÓ. ÓÀÍÀÌ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ áÀÒ, ÊÉÃÄÅ ÀÒÀ×ÄÒÉ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÒÏÝÀ ÌÏáÖÝÃÄÁÉ, ÀÈÀÓÉ ÓÄÍÉ ÃÀ ÓÀÔÊÉÅÀÒÉ, ÀÌ ÝÖà ÚÏ×ÀÛÉ ÒÏÌ ÉÛÅÀ, ÌÆÉÓ ÛÖØÆÄ<br />
ÂÀÌÏÅÀ. ÓÉÙÀÔÀÊÄÓ ÍÖ ÃÀÄÜÀÂÅÒÉÍÄÁÉ. ÚÀÉÒÀÈÉÀÍÀà ÉÝáÏÅÒÄ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÀÒ<br />
ÌÏÉÊËÏ... ÌÖÛÀÏÁÉÈ ØÀÍÝÓ ÍÖ ÂÀÉßÚÅÄÔ...<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÊÉ ÒÏÌÄËÉÌÄ ÒÄËÉÂÉÀÓ ßÀÒÌÏÄÛÅÄÁÀ ÐÒÄÔÄÍÆÉÀ ÀÉÞÖËÏÓ ÌÈÄËÉ<br />
ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀ ÌÉÉÙÏÓ ÌÉÓÉ ÃÏØÔÒÉÍÀ, ÉÂÉ ÔÉÒÀÍÉÀÃ ÉØÝÄÅÀ. ÒÀÁÉÍÃÒÀÍÀÃ ÈÀÂÏÒÉ<br />
39
***<br />
ÅÉÓÀÝ ÐÀÔÉÄÁÀ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ, ÀÍÂÒÄÅÓ ÉÌ áÉÃÓ, ÒÏÌÄËÆÄÃÀÝ ÌÀÓ ÈÀÅÀà ÌÏÖßÄÅÓ ÂÀÅËÀ,<br />
ÒÀÌÄÈÖ ÚÏÅÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÀàÉÒÏÄÁÓ ÐÀÔÉÄÁÀÓ. ËÏÒÃÉ äÄÒÁÄÒÔÉ<br />
***<br />
ÆÍÄÏÁÒÉÅÀÃ ÒÏÂÏÒ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÃÀÁÉÍÃÖËÉ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÒÞÍÏÁÄÁÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ØÒÉÓÔÉÀÍÖË ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÀÈÀÓÏÁÉÈ ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÈÀ ÛÏÒÉÓ ÈÀÅÉÓÉ ØÏÍÄÁÉÈ<br />
ÀÌÀÚÏÁÓ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÞÀËÉÀÍ ÌÃÉÃÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÞÀËÉÀÍ ÙÀÒÉÁÄÁÉÓÀÂÀÍ ÛÄÃÂÄÁÀ,<br />
ÀÃÅÉËÀà ÉØÝÄÅÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÌÓáÅÄÒÐËÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÈÀÅÉÓ áÄËÛÉ ÉÂÃÄÁÄÍ<br />
áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ. ÞÀËÉÀÍ ÙÀÒÉÁÄÁÓ ÀÒÀ ÀØÅÈ ÓÀÊÌÀÒÉÓÀà ÌÔÊÉÝÄ ÓÖËÉ, ÒÏÌ<br />
ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÀ ÂÀÖßÉÏÍ ÌÀÈ, áÏËÏ ÌÃÉÃÒÄÁÓ ÞÀËÆÄ ÁÄÅÒÉ ÀØÅÈ ÃÀÓÀÊÀÒÂÉ, ÒÀÈÀ<br />
ÂÀÒÉÓÊÏÍ. äÄÍÒÉ ãÏÒãÉ<br />
***<br />
ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÉ ÌÄÈÏÃÉÀ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÃÀÌÀÒÝáÄÁÖËÉ<br />
ÀÒ ÉØÍÄ. ÈÀÅÉÓÉ ÈÀÅÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÀ - ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÉ ÌÄÈÏÃÉ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÁÀÔÏÍÉ ÀÒ<br />
ÂÚÀÅÃÄÓ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ<br />
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÈÀÅÉÓÖ×ËÀà ÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÝáÏÅÒÏÁÓ, ÅÉÍÝ ÓÉáÀÒÖËÓ ÐÏÖËÏÁÓ ÈÀÅÉÓÉ ÅÀËÉÓ<br />
ÌÏáÃÀÛÉ, ÅÉÓÀÝ ÂÀÀÆÒÄÁÖËÉ ÀØÅÓ ÉÓ ÂÆÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÖÍÃÀ ÂÀÉÀÒÏÓ, ÅÉÍÝ ÄÌÏÒÜÉËÄÁÀ<br />
ÆÍÄÏÁÒÉÅ ÊÀÍÏÍÄÁÓ ÀÒÀ ÛÉÛÉÈ, ÀÒÀÌÄÃ ÐÀÔÉÅÓ ÓÝÄÌÓ ÌÀÈ ÃÀ ÈÅËÉÓ, ÒÏÌ ÄÓ ÀÓÄÝ ÖÍÃÀ<br />
ÉÚÏÓ, ÅÉÍÝ ÀÒ ÝÍÏÁÓ ÀÒÀÅÉÈÀÒ ÓáÅÀ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ, ÂÀÒÃÀ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÖÒÅÉËÉÓÀ ÃÀ<br />
ÀÆÒÄÁÉÓÀ. ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
***<br />
ÓÀàÉÒÏÀ ÊÄÈÉËÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ßÄÓÉ (ÀÒ ÊÀÝÉ ÊËÀ, ÀÒ ÉÌÒÖÛÏ, ÀÒ ÂÀÁÒÀÆÃÄ,<br />
ÁÏÒÏÔÄÁÀÆÄ ÁÏÒÏÔÄÁÉÈ ÀÒ ÖÐÀÓÖáÏ ÃÀ À.Û) ÌÉÉÙÏ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀà ÃÀ ÀÖÝÉËÄÁËÀÃ,<br />
ÀÒÀ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÙÅÈÉÓ ÌÝÍÄÁÄÁÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÀÒÀÌÄà ÉÓÉÍÉ ÙÅÈÉÓ ÌÝÍÄÁÄÁÀÃ<br />
ÖÍÃÀ ÌÉÉÙÏ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÈÀÅÀÃ ÅÂÒÞÍÏÁÈ, ÈÖ ÒÀÏÃÄÍ ÛÉÍÀÂÀÍÀÃ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÉÓÉÍÉ<br />
ÜÅÄÍÈÅÉÓ. ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
ÖÁÒÀËÏÄÁÀ ÜÅÄÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÛÄÂÍÄÁÀÀ. ÁÖÀÓÔÉ<br />
***<br />
ÖÁÒÀËÏÄÁÀ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÖËÉ ÂÒÞÍÏÁÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÉÀ. ÃÀËÀÌÁÄÒÉ<br />
***<br />
ÅÀàÀÒÌÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÄ×ÉÓ ÀÓÖËÆÄ ÃÀØÏÒßÉÍÃÀ, ÀÖÛÄÍÀ ÝÏËÓ ÓÀÓÀáËÄ, ÖÚÉÃÀ ÌÀÓ<br />
ÀÖÀÒÄÁÀ ÓÀÌÊÀÖËÉ, ÌÉÖÜÉÍÀ ÌÒÀÅÀËÉ ÌÓÀáÖÒÉ ÃÀ ÚÏÅÄËÍÀÉÒÀÃ ÝÃÉËÏÁÃÀ<br />
ÂÀÄÌáÉÀÒÖËÄÁÉÍÀ ÉÂÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÀÌÀÏÃ, ÌÄ×ÉÓ ÀÓÖËÉ ÌÏßÚÄÍÉËÉ ÉÚÏ ÃÀ ÓÖË ÈÀÅÉÓ<br />
ÌÄ×ÖÒ ßÀÒÌÏÛÏÁÀÆÄ ×ÉØÒÏÁÃÀ.<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁÀÝ ÉÂÉÅÄ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÈØÅÀÓ. ÒÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÌÉßÉÄÒÉ<br />
ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÄÁÉÈ ÀÀÅÓÏÓ ÉÂÉ ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ, ÉÂÉ ÌÀÉÍÝ ÈÀÅÉÓÉ ÓÀáËÉÓ, ÈÀÅÉÓÉ<br />
ÐÉÒÅÄËÓÀßÚÉÓÉÓ, ÙÌÄÒÈÆÄ ×ÉØÒÏÁÓ, ÓÀÉÃÀÍÀÝ ÉÂÉ ÂÀÌÏÅÉÃÀ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÊÄÈÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÌÏÊÀÌÀÈÄÄÁÉ ÀÒ ÀÒÉÀÍ, ÌÏÊÀÌÀÈÄÄÁÉ ÊÄÈÉËÍÉ ÀÒ ÀÒÉÀÍ.<br />
ÁÒÞÄÍÍÉ ÀÒ ÀÒÉÀÍ ÓßÀÅËÖËÍÉ. ÓßÀÅËÖËÍÉ ÀÒ ÀÒÉÀÍ ÁÒÞÄÍÍÉ.<br />
40
àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÓÉÔÚÅÀ ÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏ ÀÒ ÀÒÉÓ. ÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏ ÓÉÔÚÅÀ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÀÒ ÀÒÉÓ. ËÀÏ-ÞÄ<br />
***<br />
ÉÃÄÀËÉ ÈÀÅÀà ÛÄÍÛÉÀ. ÛÄÍÛÉÀ ÀÓÄÅÄ ÁÀÒÉÄÒÄÁÉÝ ÌÉÓÉ ÌÉÙßÄÅÉÓ ÂÆÀÆÄ. ÛÄÍÉ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ ÉÓ ÌÀÓÀËÀÀ, ÓÀÉÃÀÍÀÝ ÖÍÃÀ ÂÀÍÀáÏÒÝÉÄËÏ ÄÓ ÉÃÄÀËÉ. ÊÀÒËÄÉËÉ<br />
***<br />
ÝáÏÅÒÄÁÀ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ ÊÉ ÀÒ ÂÅÄÞËÄÅÀ, ÒÀÈÀ ÌáÏËÏà ÅÉÌáÉÀÒÖËÏÈ. ÀÒÀ, ÝáÏÅÒÄÁÀ<br />
ÁÒÞÏËÀÀ, ÁÒÞÏËÀ ÓÉÊÄÈÉÓÀ - ÁÏÒÏÔÄÁÀÓÈÀÍ, ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÉÓÀ -ÖÓÀÌÀÒÈËÏÁÀÓÈÀÍ,<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀ - ÌÏÍÏÁÀÓÈÀÍ; ÝáÏÅÒÄÁÀ ÄÓÀÀ ÉÌ ÉÃÄÀËÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÁÒßÚÉÍÀÅÓ ÜÅÄÍÓ ÓÖËÓÀ ÃÀ ÂÖËÛÉ. ÉÏÓÄÁ ÌÀÆÉÍÉ<br />
***<br />
ÌÊÉÈáÅÄËÆÄ ÁÄÅÒÉ ÒÀÌÀÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ; ÌÉÊÅÉÒÃÀ áÏËÌÄ, ÒÀÌ ÛÄØÌÍÀ ÒÄÍÄÓÀÍÓÉÓ<br />
ÙÌÄÒÈÄÁÉÓ ÔÏËÀ áÄËÏÅÍÄÁÀ ÃÀ ÛÄÌÃÄÂ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÂÀÅÉÂÄ, ÒÏÌ ÉÔÀËÉÄËÄÁÉ ØÖÃÓ<br />
ÖáÃÉÃÍÄÍ ÌáÀÔÅÒÄÁÉÓ ÃÀ ÙÌÄÒÈÄÁÉÓ ÓÀáËÓ, ÌÉÅáÅÃÉ. ÏÔÉÀ ÉÏÓÄËÉÀÍÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÖËÄÁÀ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÉÊÄÈÄÃ ÌÉÅÉÜÍÉÏÈ, ÈÖÍÃÀÝ ÄÓ ÊÀÒÂÉ ØÝÄÅÉÓ<br />
ÜÅÄÖËÄÁÀ ÉÚÏÓ. ÌÉÓÉ ßÚÀËÏÁÉÈ ÊÀÒÂÉ ÛÄßÚÅÄÔÓ ÓÉÊÄÈÄà ÚÏ×ÍÀÓ. ÓÉÊÄÈÄ ÌáÏËÏÃ<br />
ÉÓÀÀ, ÒÀÝ ÞÀËÉÓáÌÄÅÉÈ ÌÉÉÙßÄÅÀ. ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÀà ÁÒÞÄÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌáÉÀÒÖËÉÀ (?)<br />
***<br />
ÀÒÀÅÉÍ ÀÒ ÉÝÉÓ, ÒÀ ÀÒÉÓ ÓÉÊÅÃÉËÉ, ÁÏÒÏÔÄÁÀ ÈÖ ÓÉÊÄÈÄ. ÀÒÀÃÀ, ÚÅÄËÀÓ ÉÓÄ ÄÛÉÍÉÀ<br />
ÌÉÓÉ, ÈÉÈØÏÓ ÃÀÍÀÌÃÅÉËÄÁÉÈ ÉÝÏÃÍÄÍ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÁÏÒÏÔÄÁÀÀ. ÐËÀÔÏÍÉ<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒ ÅÉÞÉÏÈ ÛÖÒÉ ÜÅÄÍÓ ÌÔÄÒÆÄ? ÛÄÅÄÝÀÃÏÈ ÌÀÓ ÒÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÄÔÉ ÓÉÊÄÈÄ<br />
ÂÀÅÖÊÄÈÏÈ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÅÉÓÀÝ àÄÛÌÀÒÉÔÀà ÖÚÅÀÒÓ ÙÌÄÒÈÉ, ÉÂÉ ÀÒ ÛÄÄÝÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÙÌÄÒÈÌÀÝ ÛÄÉÚÅÀÒÏÓ ÉÂÉ.<br />
ÌÉÓÈÅÉÓ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ ÉØÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÌÀÓ ÖÚÅÀÒÓ ÉÂÉ. ÓÐÉÍÏÆÀ<br />
***<br />
ÈÀÅÛÉ ÜÀÙÒÌÀÅÄÁÉÓ ÂÀÒÊÅÄÖË ÄÔÀÐÆÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÀÊÖÈÀÒ ÀÒÓÄÁÀÛÉ ÒÀÙÀÝ<br />
ÆÄÀÃÀÌÉÀÍÖÒÓ ÀÙÌÏÀÜÄÍÓ. (ÅÉÓÉÀ)<br />
***<br />
ÖÃÉÃÄÓÉ ÀÆÒÄÁÉ ÂÖËÉÃÀÍ ÀÌÏÃÉÀÍ. ÅÏÅÄÒÀÍÂÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÉÚÏ ÌÛÅÉÃÉ ÃÀ ÞËÉÄÒÉ, ÃÀÀÌÊÅÉÃÒÄ ÒÀÙÀÝ ÒßÌÄÍÀ ÛÄÍÛÉ (?)<br />
***<br />
ÈÀÅÌÏÚÅÀÒÄÏÁÀ – ÄÓÀÀ ÝÉáÄ ÓÖËÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÉÓÄÅÄ ÂÅÀÒÈÌÄÅÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÐÚÒÏÁÉËÄ ÂÅÀÒÈÌÄÅÓ ×ÉÆÉÊÖÒ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ. ËÉÖÓÉ ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
41
ÚÅÄËÀ àÄÛÌÀÒÉÔÀà ÊÀÒÂÉ ÍÉÅÈÉ ÉÀ×ÉÀ, ÚÅÄËÀ ÌÀÅÍÄ ÍÉÅÈÉ – ÞÅÉÒ×ÀÓÉ. ÔÏÒÏ<br />
***<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÉÓ ÐÏÅÍÀ ÆÙÅÉÓ ÉØÉÈ.<br />
ÌÀÃËÏÁÀ ÙÌÄÒÈÓ, ÒÀÌÄÈÖ ÌÉÓÉ ßÚÀËÏÁÉÈ ÓÀàÉÒÏÓ ÌÏÐÏÅÄÁÀ ÞÍÄËÉ ÀÒÀÀ. áÏËÏ<br />
ÞÍÄËÀà ÌÏÓÀÐÏÅÄÁÄËÉ – ÀÒÀÀ ÓÀàÉÒÏ. ÓÊÏÅÏÒÏÃÀ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÈÀÅÉÓÉ ÈÀÅÉ ÛÄÉÌÄÝÍÏÓ ÒÏÂÏÒÝ ×ÉÆÉÊÖÒÌÀ ÀÍ ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÓÖËÉÄÒÌÀ ÀÒÓÄÁÀÌ. ÈÖ ÈÀÅÉÓ ÈÀÅÓ ×ÉÆÉÊÖÒ ÀÒÓÄÁÀà ÛÄÉÌÄÝÍÄÁÓ, ÉÂÉ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÉÚÏÓ; ÓÖËÉÄÒÉ ÀÒÓÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÊÉ ÓÀÊÉÈáÉÝ ÊÉ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÃÀÃÂÄÓ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ (?)<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÈÀÍÀÁÒÀà ÌÉÖÙßÄÅÄËÉÀ ÉÌÉÓ ÃÀÃÂÄÍÀ, ÒÏÌ ÀÒÉÓ ÙÌÄÒÈÉ ÈÖ ÀÒ ÀÒÉÓ<br />
ÙÌÄÒÈÉ, ÀÒÉÓ ÓáÄÖËÛÉ ÓÖËÉ ÀÍ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÖËÉ, ÓÀÌÚÀÒÏ ÛÄØÌÍÉËÉÀ ÈÖ ÀÒ ÀÒÉÓ<br />
ÛÄØÌÍÉËÉ. ÐÀÓÊÀËÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÜáÖÁÉ ÀÔÚÃÀ, ÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÌÀÓÛÉ, ÌÀÒÈÀËÉÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ<br />
ÃÏÍÉÈ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÀÉÍÝ, ÏÒÉÅÄ ÌáÀÒÄÀ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄ. ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÖÌßÉÊÅËÏà ÒÏÌ<br />
ÌÏØÝÄÖËÉÚÏ, ÌÀÛÉÍ áÏÌ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÜáÖÁÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀ, ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÀÓÀÍÈÉÓ ÀÍÈÄÁÀ ÀÁÓÏËÖÔÖÒÀÃ ÂËÖÅ ÆÄÃÀÐÉÒÆÄ, ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÓÀÒÊÄÆÄ.<br />
ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÙÀÌÉÈ ÚÅÄËÀ ÊÀÔÀ ÒÖáÉÀ. ÞÅÄËÉ ÀÍÃÀÆÀ<br />
***<br />
ÂÉÚÅÀÒÃÄÓ, ÍÉÛÍÀÅÓ ÂÄÓÌÏÃÄÓ, ÉÚÏ ÓÀÚÅÀÒÄËÉ, ÍÉÛÍÀÅÓ ÂÀÂÉÂÏÍ. ×ÒÀÍÂÖËÉ<br />
***<br />
XX ÓÀÖÊÖÍÉÓ 20-ÉÀÍ ßËÄÁÛÉ ×ÓÉØÏËÏÂÄÁÌÀ ÃÀÀÃÂÉÍÄÓ, ÒÏÌ ÓáÄÖËÉÓ ÚÏÅÄË ÔÉÐÓ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÍÄÒÅÖËÉ ßÚÏÁÀ ÛÄÄÓÀÁÀÌÄÁÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÀÙÍÀÂÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÌÉÓÉ ×ÓÉØÉÊÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ áÀÆÄÁÉÓ ÃÀÃÂÄÍÀ.<br />
***<br />
ÞÅÄËÉ ÀÍÃÀÆÀ ÀÌÁÏÁÓ: ÝÏËÉ ÌÏÞÄÁÍÄ ÁÏÓÔÀÍÛÉ ÃÀ ÀÒÀ ÓÉÌÙÄÒÉÓ ÂÖÍÃÛÉ. ÄÓ<br />
ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ ÉÌÀÓ äÂÀÅÓ, ×ÛÀÅËÄÁÉ ÒÏÌ ÀÌÁÏÁÄÍ:<br />
ØÀËÓ ÍÖ äÊÅËÄÅ áÀÔÏÁÀÛÉÀ,<br />
ÔÀÍÈ ÍÀÈáÏÅÀÒÉ ÀÝÅÉÀ,<br />
ÈÖ ØÀËÉ ÂÉÍÃÀ ËÀÌÀÆÉ,<br />
ÃÀäÊÅËÉÄ ÚÀÍÉÓ ÌÊÀÛÉÀ”.<br />
xelovnebis Sesaxeb<br />
unda vamayobdeT tkiviliT; yovelgvari tkivili xsovnaa Cveni maRali<br />
daniSnulebis Sesaxeb. novalisi<br />
***<br />
42
`gamoCenil adamianTa gaxseneba drodadro fiqrebs agviSlis xolme; isini<br />
wamoimarTebian Cvens Tvalwin, rogorc anderZi Taobebisa~. goeTe<br />
***<br />
siberem damakargvia siyvarulis grnoba, siyvarulis grZnobis uqonlobam ki -<br />
adamianobao. goeTe<br />
***<br />
cxovreba im xalxisa, visac xelovneba ara aqvs, nadirTa cxovrebaa. kita<br />
abaSiZe<br />
***<br />
xelovneba, es aris measejer dainaxo axleburad is, rac Senamde naxa<br />
mravalma sxvam. anatoli fransi<br />
***<br />
laTinuri gamoTqmaa: sjobs kargad ifiqro, vidre iCqaro (rusebi amas ase<br />
amboben: primi sovet, a ne kolesnicu).<br />
***<br />
av movales nacari gamoarTvi, mibrundi da TvalebSi Seayareo.<br />
***<br />
netavi imas, vinc Sen ise gamogiyena, rom drois TviTeuli monakveTiT<br />
Rirebulebas hqmnida. adamianebs erTi nakli aqvT, dros gaufTxileblad<br />
xarjaven da mxolod maSin mixvdebian xolme Secdomas, rodesac sibere<br />
karebze miukakunebT. maSin ki ukve gvianaa. kanti drois Sesaxeb.<br />
***<br />
mxolod gonebas SeuZlia didxans asazrdoos meore goneba. martoobaSi did<br />
xans Semoqmedeba SeuZlebelia. stendali<br />
***<br />
gana dRes vinmes azri gaaCnia? dRes mxolod interesebiT cxovroben. balzaki<br />
***<br />
termini `frTiani sityva~ ekuTvnis homeross. sityvas `frTians~ imitom<br />
uwodebda, rom igi mosaubris piridan msmenelis yurisaken mifrinavs.<br />
***<br />
,,veravin amosdo lagami mis mouTvinierebel bunebas”, rogorc mas goeTem<br />
uwoda, ufro aRfrTovanebiT, vidre simpaTiiT, rameTu igi idga wesrigis,<br />
beThoveni ki Tavisuflebis mxares. romen rolani<br />
***<br />
me mxolod erTi ram msurs, ar vflobde sayovelTaod aRiarebul<br />
,,gemovnebas”, vinaidan arc erTi didi adamiani ara flobda sxva adamianebis<br />
gemovnebas, aramed hqmnida axals. mopasani<br />
***<br />
43
Zalad moyvanili cremli sasaciloa, sazizRari da ara samwuxaro<br />
dasanaxavad. ilia<br />
***<br />
avtori uyurebs Tavis nawarmoebs, xan rogorc qmnilebas, romelmac gamoCeka<br />
ixvi, xanac rogorc ixvi, romelmac gamoCeka gedi. pol valeri<br />
***<br />
daufiqrdiT, raa saWiro imisaTvis, rom Tavi moawono sam milion mkiTxvels?<br />
paradoqsia: saWiroa gacilebiT naklebi, vidre imisaTvis, rom Tavi moawono<br />
mxolod da mxolod asiode kacs. magram is, vinc milionebs moswons,<br />
yovelvis kmayofilia Tavisi TaviT, maSin, rodesac is, vinc asiode kacs<br />
moswons, Tavisi TaviT metwilad ukmayofiloa. pol valeri<br />
***<br />
merimes Semdeg stendali erT_erT udides novelistad aris aRiarebuli. mas<br />
TiTqmis ara aqvs dialogebi. amis Sesaxeb igi werda: ,,italiaSi mRelvare<br />
didi vnebebi moqmedebas moiTxoven da ara sityvebs. Cems moTxrobebSi<br />
mkiTxveli Zalian cota dialogebs naxavs. is ise mieCvia franguli romanebis<br />
grZel dialogebs, rom SeiZleba weris Cemeuli manera uCveulodac ki<br />
moeCvenos”.<br />
***<br />
mopasanma srulad gviCvena novelis didi SesaZleblobani da simdidre. misi<br />
erTi novela vinme romanists ramdenime tomad SeiZleba moeca. zola<br />
***<br />
kamius azri, gamoTqmuli ,,iona an mxatvari muSaobisas”-Si mogvagonebs missave<br />
naTqvams Tavis did warmatebasa da saxelis moxveWaze: ,,sanam Cems yvela wigns<br />
davwerdi, me Sevicani reputaciiTa da saxeliT Cemi Tavis damoneba. me<br />
momixda da mixdeba amis gamo Sevejaxo da gamovglijo sazogadoebas dro<br />
Cemi muSaobisaTvis. amas vaRwev, magram Zvirad mijdeba. Cemma Semoqmedebam ki<br />
ar gamanTavisufla, aramed damimona”.<br />
***<br />
kargi poeti SeiZleba iyos cudi mTargmneli. amis magaliTia tiutCevi. karg<br />
poets SeiZleba ar hqondes Targmnisadmi midrekileba. amis magaliTia bloki.<br />
magram cudi poeti ar SeiZleba iyos kargi mTargmneli. n. zabolocki<br />
***<br />
SesaniSnavi frangi poeti nervalis saxeli debiutidanve farTod gaxmaurda.<br />
misi saxelis saqveynod popularizaciaSi mcire roli rodi iTamaSa ukve<br />
mxcovani goeTes aRiarebamac.<br />
22 wlis frangma poetma ,,fausti” Targmna. TargmaniT aRfrTovanebulma<br />
goeTem Tavis axalgazrda mTargmnels miswera: ,,me ise kargad arasodes<br />
gamigia Cemi Tavi, rogorc Tqveni Targmanis kiTxvisas.”<br />
***<br />
me rom SemZleboda da zogjer mainc uari meTqva Cemi vnebebisaTvis, maSin<br />
damrCeboda sakmarisi Zalebi imisaTvis, rom Cavreuliyavi cxovrebaSi da<br />
44
aRac Semecvala masSi. magram es ar gamikeTebia, da ai, me mxatvari var da<br />
meti araferi. a. kamiu<br />
***<br />
áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ ÊÀÌÀÈÓ ÉßÅÄÅÓ, ÌÀÛÀÓÀÃÀÌÄ, ÌÀÓÛÉ ÀÒÉÓ ÒÀÙÀÝ ÀáÀËÉ, ÒÈÖËÉ<br />
ÃÀ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ. ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÒÀÝ ÓÀÓÀÒÂÄÁËÏÀ ÞËÉÄÒÉÓÈÅÉÓ, ÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉÀ. ÐËÀÔÏÍÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÛÄÞËÏ ÂÀÄÆÀÒÃÀ ÏÒÉ ÈÀÅÈÀÅÉ ÉØ, ÓÀÃÀÝ ÌÀÍÀÌÃÄ ÉÆÒÃÄÁÏÃÀ<br />
ÄÒÈÉ ... ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ ÓÀÌÀÒÀÃÉÓÏ ÌÀÃËÉÄÒÄÁÀÓ ÉÌÓÀáÖÒÄÁÓ. ãÏÍÀÈÀÍ ÓÅÉ×ÔÉ<br />
***<br />
ermitaJi italiurad niSnavs ganmartoebis adgils. ekaterine II werda,<br />
ermitaJSi mxolod me da Tagvebi varTo.<br />
***<br />
ilia erenburgs uTqvams Turme: pikasom samyaro kubikebad daSala, magram<br />
Sekreba ver SeZloo.<br />
***<br />
nikoloz I moiwvia franc listi peterburgSi. rodesac mefe pianistis musikas<br />
usmenda, am dros darbazSi Semovida kamerdineri da raRacis CurCuli dauwyo<br />
mefes. listma Sewyvita dakvra. rodesac mefem hkiTxa, Tu ratom SeCerda<br />
kompozitori, listma upasuxa: rodesac misi udidesebuloba saubrobs,<br />
yvelani Cumad unda iyvneno.<br />
***<br />
rembrants usayvedures, ratom arasodes bolomde ar amTavreb suraTso? man<br />
upasuxa: rodesac xelovani ambobs mas, rac surs, es niSnavs, rom misi<br />
namuSevari dasrulebuliao.<br />
***<br />
áÄËÏÅÍÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÆÄÌÏØÌÄÃÄÁÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÆÄ, ÒÏÌËÉÓ ÃÒÏÓÀÝ ÌÀÈ ÓÖËÛÉ ÉÃÖÌÀËÉ<br />
áÃÄÁÀ ÀÛÊÀÒÀ, ØÀÏÔÖÒÉ ÍÀÈÄËÉ, ÒÈÖËÉ – ÌÀÒÔÉÅÉ, ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÉ – ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ.<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÖÁÒÀËÏÄÁÓ. ÀÌÉÄËÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÌÈÄËÉ ÓÀÌÚÀÒÏ, ÒÏÂÏÒÝ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀ, ÀÒÉÓ ÌáÏËÏà ÓÀÍÀáÀÏÁÀ, ÌÀÛÉÍ áÄËÏÅÍÄÁÀ<br />
ÀÒÉÓ ÀÌ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉÓ ÀáÓÍÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÀÂÍÄÁÓ ÖÜÅÄÍÄÁÓ ßÌÉÍÃÀà ÃÀ ÌÉÓÉ Ö×ÒÏ<br />
×ÀÒÈÏà ÌÏÝÅÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÉÞËÄÅÀ. áÄËÏÅÍÄÁÀ ÓÀÍÀáÀÏÁÀÀ ÓÀÍÀáÀÏÁÀÛÉ, ÓÝÄÍÀ<br />
ÓÝÄÍÀÆÄ, ÒÏÂÏÒÝ ,,äÀÌËÄÔÛÉ”. ÛÏÐÄÍäÀÖÄÒÉ<br />
***<br />
áÄËÏÅÍÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÆÄÌÏØÌÄÃÄÁÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÆÄ, ÒÏÌËÉÓ ÃÒÏÓÀÝ ÌÀÈ ÓÖËÛÉ ÉÃÖÌÀËÉ<br />
áÃÄÁÀ ÀÛÊÀÒÀ, ØÀÏÔÖÒÉ ÍÀÈÄËÉ, ÒÈÖËÉ – ÌÀÒÔÉÅÉ, ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÉ – ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ.<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÖÁÒÀËÏÄÁÓ. ÀÌÉÄËÉ<br />
***<br />
ÌÈÄËÉ ÓÀÌÚÀÒÏ, ÒÏÂÏÒÝ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀ, ÀÒÉÓ ÌáÏËÏà ÓÀÍÀáÀÏÁÀ, ÌÀÛÉÍ áÄËÏÅÍÄÁÀ<br />
ÀÒÉÓ ÀÌ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉÓ ÀáÓÍÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÀÂÍÄÁÓ ÖÜÅÄÍÄÁÓ ßÌÉÍÃÀà ÃÀ ÌÉÓÉ Ö×ÒÏ<br />
45
×ÀÒÈÏà ÌÏÝÅÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÉÞËÄÅÀ. áÄËÏÅÍÄÁÀ ÓÀÍÀáÀÏÁÀÀ ÓÀÍÀáÀÏÁÀÛÉ, ÓÝÄÍÀ<br />
ÓÝÄÍÀÆÄ, ÒÏÂÏÒÝ ,,äÀÌËÄÔÛÉ”. ÛÏÐÄÍäÀÖÄÒÉ<br />
***<br />
erT dRes rom ar davukrav, amas me TviTon vgrZnob, or dRes rom ar<br />
davukrav, amas Cemi coli grZnobs, xolo sam dRes rom ar davukrav, amas<br />
mayurebelic grZnobs. paganini<br />
mecnierebisa da mecnierTa Sesaxeb<br />
mecniereba xels uwyobs adamianSi mavne vnebaTa daTrgunvas, xolo xelovneba<br />
maT gaRvivebas. lambrozo<br />
***<br />
filosofosi sergi danelia kaTedraze gardacvlila, rodesac, rogorc<br />
oponenti sityvas ambobda. igi disertants sayvedurobda misi Sromebis<br />
mouxsenieblobis gamo da ambobda: Tqven Tu ar gvaxsenebT, viRam unda<br />
gvaxsenos; Cven vwerdiT qarTul enaze, qarTveli mkiTxvelisaTvis da pirvel<br />
rigSi misgan moveliT moxsenebas. am dros gulma Seutia, uari Tqva<br />
miSvelebaze, karebamde mivida da iq Sexvda sikvdils; dakrZalulia didubis<br />
panTeonSi.<br />
***<br />
s. danelias aqvs kantis cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb dawerili Sroma.<br />
mas ar moswons zogierT sakiTxebSi kantis araobieqturoba. magaliTad,<br />
rodesac kantma dawera religiis sawinaaRmdego Sroma, ramac mefis<br />
guliswyroma gamoiwvia. amis gamo kantma gaakeTa aseTi daskvna: nu laparakob<br />
yvelafers, rasac fiqrob. danelia wers, rom es araa mTlad swori<br />
aforizmio.<br />
***<br />
rameTu ara msmenelni Sjulisani gamarTldnen winaSe RmrTisa, aramed<br />
myofelni Sjulisani gamarTldnen. petre mociquli<br />
***<br />
raTa eCvenebina, rom mxolod adamianis moRvaweobaa mizandasaxuli, da rom<br />
yvelaze uniWo xuroTmoZRvaric ki yvelaze daostatebul futkarze didi<br />
Semoqmedia, plexanovma Semdegi magaliTi moitana:<br />
erTgvari obobaa, dasdebs kvercxebs da icis ra, rom maT daCekvas ver<br />
moeswreba, erTgvari juris buzs daiWers, erT adgilas dahkravs nestars,<br />
nervs mouklavs da daugdebs kvercxebs budeSi. rodesac obobebi<br />
gamoiCekebian, am cocxal buzs sisxls gamowoven.<br />
mecnierebma cda Caatares: buzs is adgili fisiT dauluqes da daakvirdnen.<br />
obobam buzi daiWira da sxva adgilas CaarWo nestari. Semdeg mecnierebma<br />
sxvagvari cda Caatares. budidan kvercxebi amoiRes. obobam ki mainc daiWira<br />
buzi da budeSi Caagdo. ismeba kiTxva: Tu ki esmis obobas, ras akeTebs,<br />
raRaSi sWirdeba buzi, kvercxebi xom aRar aris?<br />
analogiurad iqcevian wavebic. kvercxis dadebis Semdeg isini jebirs (mcire<br />
masStabis) akeTeben mdinaris piras, raTa wyalma ar daumsxvrios kvercxebi.<br />
mecnierebma mas kvercxebi amoacales. man ki mainc gaakeTa jebiri. raSi<br />
sWirdeba?<br />
46
***<br />
Jan Jak ruso ambobda: gaCumdi, Jan Jak! xom xedav, ver gigeben!<br />
***<br />
iakob gogebaSvili im mecnierT, romlebic samSoblos gareT moRvaweoben,<br />
adarebs Rrubels, romelmac kokuri wvima CamouSva zRvaSi da gvalviT<br />
dawuruls xmeleTs ki cvaric ar uwilada.<br />
***<br />
lauazies giliotinaze gagzavnis dRes fuke_tenvilis tribunalis sxdomaze<br />
erT_erTma mosamarTlem warmoTqva: ,,respublikas mecnierebi ar esaWiroeba”.<br />
es Sexeduleba dResac mraval qveyanaSi da maT Soris, rogorc Cans,<br />
saqarTveloSic sakmaod aqtualuria.<br />
***<br />
,,zogs hgonia, rom araCveulebrivad Rrma azrs gamoxatavs, Tu ityvis, adamiani<br />
bunebiT keTiliao; maT aviwydebaT, rom bevrad ufro Rrma azria sityvebSi _<br />
adamiani bunebiT borotia” _ hegelis es sityvebi mohyavs engelss da Semdeg<br />
ganagrZobs: hegelisaTvis boroteba formaa, romelSic istoriuli<br />
ganviTarebis mamoZravebeli Zala mJRavndeba. amaSi ormagi azria damaluli:<br />
erTis mxriv, yoveli wingadadgmuli nabiji aucileblad raime siwmindis<br />
Seuracyofaa, amboxebaa Zveli, dromoWmuli, magram Cveulebis mier nakurTxi<br />
mdgomareobis winaaRmdeg; meores mxriv, klasobrivi ganviTarebis<br />
mamoZraveblad adamianis umdablesi gulisTqma gaxda sixarbe da batonobis<br />
siyvaruli.<br />
qalebze uTqvamT<br />
yvelam da gansakuTrebiT qalebma, kargad ician, rom mamakaci, romelic<br />
siyvarulze Wkvianurad laparakobs, Seyvarebuli araa. JorJ sandi<br />
***<br />
mxolod qals esmis, ra aris siyvaruli. mamakacisaTvis igi xSirad ocnebaa,<br />
amao pativmoyvareobaa, sixarbea. qali ki erTi kocnis gamo TaviT fexebamde<br />
gulad gadaiqceva xolme da arc erTi simi da arc erTi ZarRvi ar moipoveba<br />
iseTi am dros, rom ar zeimobdes, ar TrTodes. imermani<br />
***<br />
unda gveSinodes qalis guliswyromisa. dae, yvela ufrTxodes mas; misi<br />
siyvaruli advilad modis, siZulvilic advilad brundeba. tomasi<br />
***<br />
qalis guli araviTar uflebas ar cnobs. mopasani<br />
***<br />
qalebi mamakacebs aiZuleben ieriSiT daangrion patiosnebis avad Tu kargad<br />
gamagrebuli zRudeebi. iwyeben msjelobas valdebulebebis, wesieri<br />
saqcielis, sarwmunoebis Sesaxeb. am erTgvar cixe-simagres Tavs afareben da<br />
moswonT, roca mas Zlieri SeteviT iReben. balzaki<br />
47
***<br />
dedamiwaze yvelaferi mSvenieri warmoSobilia qalisadmi siyvarulis<br />
Sedegad. gorki<br />
***<br />
ÛÄáÅÃÄ ØÀËÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÛÄÍ ÁÏËÏÌÃÄ ÂÀÂÉÂÄÁÓ, ÄÓ ÖÃÉÃÄÓÉ ÓÀØÌÄÀ. ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÌÏÒÀËÉÓ ÌÊÉÈáÅÄËÉ ÌÀÌÀÊÀÝÉ ÈÅÀËÈÌÀØÝÉÀ, áÏËÏ ÌÏÒÀËÉÓ ÌÊÉÈáÅÄËÉ ØÀËÉ –<br />
ÓÖËÄËÉ. ÖÀÉËÃÉ<br />
ØÀËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌÁÏÁÓ, ÈÖ ÒÀÌÃÄÍÉ ßËÉÓÀÀ, ÛÄÖÞËÉÀ ÌÏäÚÅÄÓ ÈÉÈØÌÉÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ.<br />
ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ØÀËÉ ÉÏÒÙÀ ÝáÄÍÓÀ äÂÀÅÓ, áÀÍÃÀáÀÍ ÓÀÃÀÅÄÄÁÉ ÈÖ ÀÒ ÌÏØÀÜÄ, ÀÉßÚÅÄÔÓ ÃÀ ËÀ×ÛÉ<br />
ÂÀÂÓÅÒÉÓ.<br />
***<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÓÖÒÓ ÉÚÏÓ ØÀËÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ÀÓÄÈÉ ÁÒÌÀ<br />
ÐÀÔÉÅÌÏÚÅÀÒÄÏÁÀ ÀØÅÈ ÌÀÈ. ØÀËÉ ÉÓÖÒÅÄÁÃÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏ ÌÀÌÀÊÀÝÉÓ ÁÏËÏ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ.<br />
ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ØÀËÓÀ ÃÀ ÊÀÝÓ ÛÏÒÉÓ ÌÄÂÏÁÒÏÁÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ. ÂÆÍÄÁÀ, ÌÔÒÏÁÀ, ßÚÄÍÀ, ÓÉÚÅÀÒÖËÉ –<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÏÙÏÍà ÀÒÀ ÌÄÂÏÁÒÏÁÀ. ÖÀÉËÃÉ<br />
,,ÔÚÖÉËÀà ÒÏÃÉ ÌÉÓßÄÒÀ ÖÃÉÃÄÓÌÀ ÍÀÈÄËÌáÉËÅÄËÌÀ ÂÖÓÔÀÅ ×ËÏÁÄÒÌÀ ÈÀÅÉÓ<br />
ÌÄÂÏÁÀÒ ØÀËÓ ÀÓÄÈÉ ÖÉÌÄÃÏ ÓÉÔÚÅÄÁÉ: ,,ÜÅÄÍ ÚÅÄËÀ ÅÝáÏÅÒÏÁÈ ÖÃÀÁÍÏÛÉ,<br />
ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÂÅÄÓÌÉÈ” ÌÏÐÀÓÀÍÉ<br />
***<br />
ØÀËÄÁÉ, ÉÓÄ ÒÏÂÏÒÝ ÀÒÀÅÉÍ, ÌÀÉÞÖËÄÁÃÍÄÍ ÌÄÂÒÞÍÏ ÓÉÌÀÒÔÏÅÄ. ÓÀÁÒÀËÏ ÜÄÌÉ ÈÀÅÉ!<br />
ÒÀÌÃÄÍÉ ÒÀÌ ÂÀÍÅÉÝÀÃÄ ÌÀÈ ÂÀÌÏ, ÒÀÃÂÀÍ ÉÓÉÍÉ, Ö×ÒÏ áÛÉÒÀÃ ÃÀ ÌÄÔÀÃ, ÅÉÃÒÄ<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÄÁÉ, ÌÉØÌÍÉÃÍÄÍ ÉËÖÆÉÀÓ, ÈÉÈØÏÓ ÌÀÒÔÏ ÀÒ ÅÚÏ×ÉËÉÚÀÅÉ! ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÏÃÉÓ<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ÓÖËÉ ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒÉ ÓÉÀÌÉÈ ÉÅÓÄÁÀ ÃÀ ÉÝÉ ÒÀÔÏÌ? ÉÝÉ, ÓÀÉÃÀÍ ÀÒÉÓ ÄÓ<br />
ÖÃÉÃÄÓÉ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÉÓ ÛÄÂÒÞÍÄÁÀ? ÌáÏËÏà ÉÌÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÏÌ ßÀÒÌÏÅÉÃÂÄÍÈ, ÈÉÈØÏÓ<br />
ÜÅÄÍÉ ÌÀÒÔÏÏÁÉÓ ÃÀÓÀÓÒÖËÉ ÃÀÌÃÂÀÒÉÚÏÓ. ÜÅÄÍ Å×ÉØÒÏÁÈ, ÒÏÌ ÖÊÅÄ ÌÏÒÜÀ, ÖÊÅÄ<br />
ÀÒÀÒÀ ÅÀÒÈ, ÌÉÔÏÅÄÁÖËÄÁÉ, ÃÀÊÀÒÂÖËÄÁÉ ÓÀÌÚÀÒÏÛÉ. ÒÀ ÃÀÁÍÄÖËÏÁÀÀ! ÌÏÐÀÓÀÍÉ<br />
***<br />
,,ÃÀ ÌÀÉÍÝ, ÚÅÄËÀÆÄ ÃÉÃÉ ÓÉáÀÒÖËÉ ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ – ØÀËÉÓ ÓÉÀáËÏÅÄÓ ÂÀÔÀÒÄÁÖËÉ<br />
ÓÀÙÀÌÏ ÉÈÅËÄÁÀ, ÀÒÀ×ÄÒÆÄ ÀÒ ÓÀÖÁÒÏÁ ÃÀ ÈÀÅÓ ÂÒÞÍÏÁ ÈÉÈØÌÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÀÃ<br />
ÌáÏËÏà ÌÉÓÉ ÛÄÍÓ ÂÅÄÒÃÉÈ ÚÏ×ÍÉÓ ÂÀÌÏ. ÍÖ ÌÏÅÉÈáÏÅÈ ÀÌÉÓ ÌÄÔÓ, ÒÀÌÄÈÖ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÀÒÓÄÁÄÁÉÓ ÓÒÖËÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ” ÌÏÐÀÓÀÍÉ<br />
***<br />
me veli, rodis Sevxvdebi iseT qals, rom lamazic iyos, Wkvianic,<br />
momxiblelobiTac savse, mxiarulic, damSvidebulic, erTgulic da vici,<br />
verasodes ver vipovi aseTs. egziuperi<br />
***<br />
,,man ar icoda, rom rodesac namdvilad surT uaris Tqma, maSin ubralo da<br />
mokle sityviT, - ,,ara”_Ti kmayofildebian. maSin ki, rodesac qali grZel<br />
48
axsna_ganmartebebs eZleva, es imas niSnavs, rom mas didi survili aqvs<br />
gadaarwmunon igi. a. miuse. daaxloebiT amgvari azri aqvs gamoTqmuli leqsad<br />
haines: ra saWiroa grZlad wera, raTa mxolod Tqva ,,momSordi”.<br />
***<br />
,,axalgazrdobaSi Cven xSirad gverds avuvliT xolme mizans im surviliT,<br />
rom rac SeiZleba swrafad mivaRwioT mas. tyuilad ki ar uTqvams napoleons,<br />
rom bedi _ qaliao. da zustad amitom igi iRebs iseT saxes, TiTqos<br />
nebayoflobiT Cuqnis mas, rasac mas ZaliT arTmeven. mxolod araa saWiro<br />
aCqareba”. al. miuse<br />
***<br />
indoel filosofoss uTqvams, daujero qals niSnavs dawero rame Cqari<br />
mdinaris talRebzeo.<br />
***<br />
kritikosebi amtkiceben, arasodes arc erTi aRmosavleTis mbrZanebeli _ arc<br />
TurqeTis sulTani, arc marokos bei, arc sparseTis Sahi, arc CineTis<br />
bogdixani, arc didi mogoli haramxanaSi ar miiRebda qaliSvils, Tu winaswar<br />
ar ecodineboda misi Camomavloba da gvartomoba. lev taqsili ,,saxaliso<br />
biblia”<br />
***<br />
qmari ki ar irCevs cols, aramed piriqiT. imisaTvis, rom saukeTeso mama<br />
airCios Tavisi bavSvebisaTvis, qalma unda icodes, Tu ra aris sikeTe da ra<br />
_ boroteba. ai, ra unda iswavlos qalma yovlis uwinares. tolstoi<br />
sikvdilze uTqvamT<br />
misi meore damaxasiaTebeli Tviseba iyo TviTmkvlelobisadmi mikuTvnebuloba.<br />
aq unda SevniSnoT, rom swori ar iqneba TviTmkvleli vuwodoT mxolod mas,<br />
vins namdvilad angariSs usworebs sakuTar Tavs. am ukanasknelTa Soris<br />
bevria iseTic, vinc TviTmkvlelad xdeba mxolod, ase vTqvaT, SemTxveviT.<br />
vinaidan TviTmkvleloba aucileblad rodi gamomdinareobs maTi Sinagani<br />
monacemebidan. im adamianebidan, romlebic ar arian aSkarad gamokveTili<br />
pirovnebebi, Cveulebrivi, ubralo adamianebidan, Tumca, mravali Tavs iklavs,<br />
magram isini TavianTi xasiaTiTa da niriT sruliadac ar miekuTvnebian<br />
TviTmkvlelTa tips da bevri maTgani sinamdvileSi arasodes ar moiklavda<br />
Tavs. herman heses ,,stepebis mgelidan”<br />
***<br />
TelavSi, erT_erT sasaflaoze saflavis qvas ase aweria:<br />
vinc ityvis, rom me varo,<br />
mec vityvi, rom me varo,<br />
yvela ase wamowveba,<br />
axla rom me vwevaro.<br />
***<br />
ÀÒÀ ÀÒÉÓ ÒÀ ÀÌØÅÄÚÍÀÃ,<br />
49
ÙÉÒÃÄÓ ÔÀÍãÅÀà ÃÀ ÏáÅÒÀÃÀ,<br />
ÜÅÄÍ ßÀÅÀËÈ ÌÏÖÓÀÅËÄÈÛÉ<br />
ÉÓ ÊÉ ÃÀÒÜÄÁÀ ÏáÒÀÃÀ. ÍÉÆÀÌÉ ÂÀÍãÄËÉ<br />
***<br />
ratom kvdeba qmari colze adre? aba wisqvilSi Seixede, romeli dolabi<br />
ufro adre cvdeba _ zeda Tu qveda? zeda bevrs brunavs da adrec sWirdeba<br />
mokodva da gamocvla. g. SatberaSvili<br />
***<br />
adamianebs ar uyvarT, rom sikvdili sicocxles mezoblobdes. swored amitom<br />
moigones maT sasaflao da a. S. rom saguldagulod moiSoron Tvalidan<br />
mokvdaobis yovelgvari kvali. moravia<br />
megobrobaze<br />
patara ers xanjali unda hqondes didi, - Tqva Samilma 1841 wels.<br />
patara ers megobrebi unda hyavdes didi, - Tqva abuTalibma 1941 wels.<br />
bednierebaze<br />
rodesac davibade, vtirodi, Semdeg cxovrebam amixsna am tirilis mizezi.<br />
***<br />
gana SeiZleba mtarvalni mecnierebis pativismcemelni iyvnen? qurds fanari ar<br />
uyvars.<br />
***<br />
bedniereba misi xvedria, vinc bevrs Sromobs. leonardo da vinCi<br />
patar-patara mogonebebi<br />
yvelaferi Tavis droze unda waikiTxos adamianma. me daaxloebiT 12 wlisam<br />
wavikiTxe ,,vefxistyaosani”, magram imave periodSi wakiTxulma zRaparma -<br />
,,amiranma” gacilebiT didi STabeWdileba moaxdina Cemze. es imitom, rom<br />
ymawvilis goneba gacilebiT ukeT aRiTqvams zRaparsa Tu amiranis msgavs<br />
nawarmoebs, vidre sibrZniT ase daunjebul poemas.<br />
***<br />
Tu dakvirvebixarT, ra mdgomareobaSia Cveni suli, rodesac urTierToba<br />
gvaqvs aramzadasTan, recidivistTan, maxinji sulis adamianTan? aseT dros<br />
igi emsgavseba Sinaur pirutyvs, romelic bagaSia gamomwyvdeuli da<br />
siaxloves esmis mglebis ymuili, Tumca ar icis, rodis da saidan daecemian<br />
isini yelis gamosaRadrad. sabralo pirutyvi aqeT-iqiT awydeba, ymuis, Rmuis,<br />
magram xsna versaiT upovia.<br />
***<br />
50
1977 wlis 6 oqtomberia. iakob nikolaZis saxl-muzeumi. 26 wlisam vnaxe<br />
adgili, romelic gacilebiT adre unda menaxa; Tumca, qalaqSi, sadac<br />
umTavres salaparako Temas fexburTi da TbilisSi Cawera-arCawera<br />
warmoadgens, amaSi gasakviri araferia.<br />
i. nikolaZe qarTuli qandakebis safuZvlis damdebia. misi biografia<br />
gansakuTrebiT imiTaa saintereso, rom 7 wlamde gaatara parizSi da erTi<br />
weli rodenTan muSaobda (ix. i. nikolaZe - `erTi weli rodenTan~).<br />
nikolaZeebis sagvareulo sofeli simoneTia. SemdegSi niko nikolaZis<br />
(iakobis biZaSvilis) mSoblebi did jixaiSSi gadasaxldebian, xolo iakobis<br />
ojaxi (iakobis garda mis mSoblebs Tormeti Svili hyavdaT. iakobi nabolara<br />
iyo) quTaisSi, safiCxiaze gadavidnen. iakobs daarqves nikos (nikolaZis) mamis<br />
saxeli, rameTu naTesaobaSi bednier kacad sTvlidnen.<br />
muzeumSi maspinZloba gamiwia misma SviliSvilma, romelsac samxatvro<br />
akademia daumTavrebia, papis saxelosnoSi muSaobs da mis saqmes erTgulebs.<br />
didxans visaubreT xelovnebaze (magaliTad, egviptis xelovnebaze.<br />
egviptelebi Zlier yofilan daostatebulni qandakebaSi, rom egvipteli Tu<br />
qalis qandakebas akeTebda, erT fexs win adgmevinebda, xolo Tu kacis, maSin<br />
mas fexebi Tanabrad edga, erTmaneTis gaswvriv. qalisa da kacis qandakeba<br />
gansxvavdeboda feriTac da sxv.).<br />
vilaparakeT rodenze, mis sayvarlebze. rodens ori sayvareli hyolia. erTTan<br />
Svilic eyola, magram imis gamo, rom loToba dauwyia, rodens igi<br />
SeuZulebia da saxlSic aRar uSvebda. unda iTqvas, rom rodens ufro adre<br />
SeuZulebia dedamisi, romelic Turme saswaulebrivad lamazi qali yofila,<br />
magram amasTan - ujiaTi xasiaTisa.<br />
miuxedavad imisa, rom rodeni Zalian momTxovni yofila, igi nikolaZes<br />
Zalian afasebda. erTxel mas viRac mweralma SekveTa misca. saerTod, rodeni<br />
SekveTebs Tavad asrulebda. igi ara yofila `xalturis~ moyvaruli, da<br />
yvelafers saukeTesod, rogorc mas Seefereboda, ise akeTebda. am mwerlis<br />
biustis gasakeTeblad rodens dro ara hqonia da amitom SekveTa iakobisaTvis<br />
gadaucia. iakobss gaukeTebia biusti, romliTac rodeni aRfrTovanebaSi<br />
mosula da wauweria: rodeni. es namuSevari Turme dResac dgas mis muzeumSi,<br />
rogorc erTaderTi namuSevari, romelic mas ar ekuTvnis.<br />
iakob nikolaZis muzeumSi mis SviliSvilTan saubari isev da isev iakobs<br />
ubrundeba. Turme nikolaZeebis gvarSi Wleqi yofila gavrcelebuli. Tavad<br />
iakobic 73 wlis asakSi WleqiT gardacvlila. masSi Wleqis ganviTarebas<br />
xeli imanac Seuwyo xeli, rom qandakebaze muSaobisas didi raodenobiT<br />
marmarilos mtvris Caylapva uwevda.<br />
Semdeg isev rodens vixsenebT. Turme rodeni nakleb yuradRebas aqcevda<br />
gamoZerwili kompoziciis marmariloSi gadatanas. am saqmes Tavis TanaSemwes<br />
andobda. amasTan, igi moiTxovda qandakeba erTi santimetriT msxvili<br />
yofiliyo, rom danarCeni Tavad Seesworebina.<br />
sakmaod ucnauri kaci yofila rodeni. xan dReebi gadioda, xmas ar amoiRebda,<br />
xanac umizezod dalanZRvda Tavis mowafeebs.<br />
udidesi kmayofilebiT savse gamovdivar muzeumidan.<br />
***<br />
v. goZiaSvils<br />
Tavi sizmarSi mgonia,<br />
Tqven roca gxedavT scenaze,<br />
Seqspiri, vaJa, dante, ilia,<br />
51
agvimetyveleT qarTul enaze.<br />
Tqven Tu moxucdiT, ara mgonia,<br />
me ase vfiqrob: albaT rolia,<br />
ase zegardmo niWiT cxebuli<br />
artisti bevri Cven ar gvyolia. a.g.<br />
ÐÄËÀÂÉÀ ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÉÓ ßÄÒÉËÄÁÉ<br />
1973 ßÄËÓ, ÖÍÉÅÄÒÓÉÔÄÔÉÓ ÃÀÓÒÖËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ, ÌÝáÄÈÉÓ ÓÀáÁÀÍÊÉÓ ÂÀÍÚÏ×ÉËÄÁÀÛÉ<br />
ÂÀÌÀÍÀßÉËÄÓ ÓÀÌÖÛÀÏà (ÌÀÛÉÍ ÀÓÄÈÉ ÐÒÀØÔÉÊÀ ÉÚÏ ÓÀÁàÏÈÀ ÊÀÅÛÉÒÛÉ). ÞÀËÉÀÍ ÀÒ<br />
ÌÏÌßÏÍÃÀ ÀÌ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÀÛÉ ÌÖÛÀÏÁÀ ÃÀ ÞÀËÆÄ áÛÉÒÀà ÁÀÍÊÉÓ ÓÉÀáËÏÅÄÓ ÌÃÄÁÀÒÄ<br />
ÝÍÏÁÉË ÌÀÌÖËÀÓÅÉËÄÁÉÓ ÁÀÙÓ ÅÄÓÔÖÌÒÄÁÏÃÉ áÏËÌÄ ,,×ÉØÒÈ ÂÀÓÀÒÈÅÄËÀÔ.<br />
ÌÀÛÉÍ ÀÌ ÁÀÙÉÓ ÃÀÌÖÞÍÄÁÄËÉ, ÃÉÃÉ ÌÄÚÅÀÅÉËÄ ÌÉáÄÉË ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÉ ÖÊÅÄ ÝÏÝáÀËÉ<br />
ÀÙÀÒ ÉÚÏ (ÌÉÓÉ ÝáÄÃÀÒÉ, ÉØÅÄ ÁÀÙÉÓ ÛÄÓÀÓÅËÄËÈÀÍÅÄÀ ÃÀÊÒÞÀËÖËÉ. ÂÀÌÏÜÄÍÉËÉ<br />
ÁÏÔÀÍÉÊÏÓÌÀ ÈÉÈØÌÉÓ 100 ßÄËÉ ÉÝÏÝáËÀ). ÌÀÓÉÍ ÁÀÙÓ ÌÉáÄÉËÉÓ ØÀËÉÛÅÉËÉ, ÉÓÉÝ<br />
ÀÓÄÅÄ ÀÓÀÊÛÉ ÛÄÓÖËÉ ÐÄËÀÂÉÀ ÖÅËÉÃÀ ÃÀ ÐÀÔÒÏÍÏÁÃÀ. ÜÅÄÍ ÞÀËÉÀÍ ÃÀÅÌÄÂÏÁÒÃÉÈ.<br />
ÌÀËÄ ÓÀÌÖÛÀÏà ÃÀ ÓÀÝáÏÅÒÄÁËÀà ÈÄËÀÅÓÉ ÂÀÃÀÅÄÃÉ. ÌÄ ÃÀ ØÀËÁÀÔÏÍÉ ÐÄËÀÂÉÀ<br />
ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ßÄÒÉËÄÁÓ ÅßÄÒÃÉÈ. ØÀËÁÀÔÏÍÉ ÐÄËÀÂÉÀÓ ßÄÒÉËÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÖÞÅÉÒ×ÀÓÄÓÉ ÒÄËÉÊÅÉÄÁÉ, ÉÓÄ ÌÀØÅÓ ÛÄÍÀáÖËÉ. ÚÏÅÄË ßÄÒÉËÓ ÖÌÛÅÄÍÉÄÒÄÓÉ<br />
ÂÀÌÛÒÀËÉ ÚÅÀÅÉËÉ ÌÏÓÃÄÅÃÀ áÏËÌÄ, ÆÄà ØÀÒÀËÃÆÄ ÃÀÊÒÖËÉ.<br />
ÀáËÀ ÂÅÓÖÒÓ ÌÊÉÈáÅÄËÓ ÛÄÅÈÀÅÀÆÏÈ ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÄÓ ßÄÒÉËÉ; Å×ÉØÒÏÁÈ ÉÓÉÍÉ ÌÀÈ<br />
ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÀÓ ÂÀÌÏÉßÅÄÅÓ.<br />
ÜÄÌÏ ÀÌÁÒÏÓÉ!<br />
ÞÀËÉÀÍ ÂÀÌÀáÀÒÀ ÛÄÍÌÀ ßÄÒÉËÌÀ. ãÄÒ ÌÄÂÏÍÀ, ÒÏÌ ÛÄÍÉ ÍÏÅÄËÄÁÉ ÂÀÌÏÌÉÂÆÀÅÍÄ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÃÀÌÐÉÒÃÉ. ÉÓ ÓÖË ÃÀÅÉßÚÄÁÖËÉ ÌØÏÍÃÀ, ÒÏÌ ,,ÓÀÁàÏÈÀ ÊÖËÔÖÒÀÛÉ” (1974<br />
ßËÉÓ 24 ÉÅÍÉÓÉÓ ÍÏÌÄÒÉ À.Â.) ÌÀÌÀÓ ÁÀÙÆÄ ÖÍÃÀ ÂÄÐÏÅÀ ÜÀÍÀßÄÒÉ ÃÀ ÂÀÌÏÂÄÂÆÀÅÍÀ.<br />
,,ÍÄÆÀÁÖÃÊÀÓ” ØÀÒÈÖËÀà äØÅÉÀ ÊÄÓÀÍÄ, ÝÉÓÀÍÀ. ßÅÒÉËÉ ÚÅÀÅÉËÄÁÉÀ, ÖÄàÅÄËÀÃ<br />
ÂÄÍÀáÅÄÁÀÈ. ËÀÌÀÆÉÀ, ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÝÉÓ×ÄÒÉÀ. ,,ÝÉÓÀ ×ÄÒÓ, ËÖÒãÓÀ ×ÄÒÓ, ÓÉÚÒÌÉÃÂÀÍ<br />
ÛÄÅÔÒ×ÏÃÉ...”<br />
ÒÏÝÀ ÒÀÌÄ ÓÀ×ÉØÒÄÁÄËÉ ÜÀÌÚÅÄÁÀ ÞÉËÛÉ, ÂÀÌÏÅÉÙÅÉÞÄÁ áÏËÌÄ ÃÀ ÓÀÍÀÌ ×ÉØÒÓ ÅÄÒ<br />
ÃÀÅÀÓÒÖËÄÁ, ÅÄÙÀÒ ÃÀÅÉÞÉÍÄÁ. ÛÄÍÉ ÚÏ×ÍÉÓ ÛÄÌÃÄ ÖÞÉËÏ ÙÀÌÄ ÂÀÅÀÈÉÄ ÃÀ ßÖáÄËÀÝ<br />
ÀÒ ÌÄÞÉÍÀ ÓÀÊÌÀÏ ÃÀ ÃÀÈÄÍÈÉËÌÀ ÂÀÅÉÙÅÉÞÄ.<br />
ÀÉ, ÒÀ ÌÏÅÉ×ÉØÒÄ. ÃÀßÄÒÄ ,,ÖÌÉÓÀÌÀÒÈÏ ßÄÒÉËÄÁÉ” ÀÍ ,,ßÄÒÉËÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÂÀÉÂÆÀÅÍÄÁÀ”. ×ÏÒÌÀ ÀÃÅÉËÉÀ, ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ. ÓßÄÒÄ, ÒÀÝ ÊÉ ÃÀÂÀ×ÉØÒÄÁÓ,<br />
ÒÀÝ ÌÉÉØÝÄÅÓ ÛÄÍÓ ÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓ. ÄÓ ÃÀÂÉáÅÄßÓ ÄÍÀÓ ÃÀ ÂÀÂÉÀÃÅÉËÄÁÓ ÛÄÌÃÄÂÛÉ ÛÄÍ<br />
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÖË ÛÒÏÌÀÓ, ÒÀÊÉ ÀÙÀÒ ÃÀÂÉÛËÉÀ ÄÓ.<br />
ÌáÀÔÅÒÄÁÉ ÁÄÅÒÓ ÌÖÛÀÏÁÄÍ, ÓÀÍÀÌ ÒÀÉÌÄ ÊÏÌÐÏÆÉÝÉÀÓ, ÓÖÒÀÈÓ ÃÀáÀÔÀÅÄÍ. ÌÀÈÉ<br />
ÄÔÉÖÃÄÁÉ, ÄÓÊÉÆÄÁÉ ÄÌÓÀáÖÒÄÁÀ ÀÌ ÓßÀÅËÀÓ.<br />
ÄÓÄÈÉÅÄ ÃÀÍÉÛÍÖËÄÁÀ ÄØÍÄÁÀ ÛÄÍ ÖÓÀáÄËÏ ßÄÒÉËÄÁÓ. ÀÁÀ ÓÝÀÃÄ.<br />
ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÄÍÉÓ ÝÏÃÍÀ ÀÒÀÅÉÓÉ ÀÒ ÛÄÌÛÖÒÄÁÉÀ. ØÀÒÈÖËÉ ÄÍÉÓ, ÊÀÒÂÉ ØÀÒÈÖËÉÓ ÝÏÃÍÀ<br />
ÊÉ ÌÛÖÒÓ áÏËÌÄ. ÒÏÂÏÒÙÀÝ ÉÓÄ ÌÏáÃÀ, ÒÏÌ ÓÀÛÖÀËÏ ÝÏÃÍÀ ÒÖÓÖË ÄÍÀÆÄ ÌÉÅÉÙÄ.<br />
ÌÀÛÉÍ ØÀÒÈÖËÉ ÂÉÌÍÀÆÉÄÁÉ ÀÒ ÉÚÏ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÝÏÃÍÀÝ ÒÖÓÖËÉ ÛÄÌáÅÃÀ. ÌÏÊËÄà -<br />
ÂÀÅÒÖÓÃÉ. ÖÁÒÀËÏ ÓÀÖÁÒÉÓÀÈÅÉÓ ÊÉ ÓÀÊÌÀÏÃ ÅÉÝÉ ØÀÒÈÖËÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÒÀÉÌÄ ÀÆÒÉÓ<br />
ÂÀÌÏØÌÉÓÀÈÅÉÓ ÒÖÓÖËÓ ÌÉÅÀÛÖÒÄÁ áÏËÌÄ.<br />
ÊÀÒÂÀà ÉÚÀÅÉ ÂÄÍÀÝÅÀËÄ, ÊÀÉ ÁÉàÉ áÀÒ. ÀÓÊÄÔÉÓ ÂÀÒÄÂÍÏÁÀ ÌÉÂÉÙÉÀ, ßÉÂÍÄÁÛÉ áÀÒ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÅáÄÃÀÅ, ÜÀ×ËÖËÉ. ßÉÂÍÄÁÛÉ ÃÀ ÀÆÒÄÁÛÉ.<br />
52
ÀÌÉÍÃÉ ÂÀÌÏÉÝÅÀËÀ ÃÀ áÀÓÉÀÈÉÝ ÛÄÌÄÝÅÀËÀ. ÀÌ ÏÒ ÈÅÄÓ ÍÏÄÌÁÄÒÓÀ ÃÀ ÃÄÊÄÌÁÄÒÓ<br />
ÌÖÃÀÌ ÔÀÍãÅÉÈ ÅÀÔÀÒÄÁ. ÀÒÀ ÌÚÏ×ÍÉÓ ÛÖØÉ. ÉÀÍÅÒÉÃÀÍ ÃÙÄ ÒÏÌ ÆÒÃÀÓ ÃÀÉßÚÄÁÓ,<br />
ÂÀÍßÚÏÁÉËÄÁÀÝ ÂÀÌÏÌÉÊÄÈÃÄÁÀ áÏËÌÄ.<br />
ÛÄÍÉ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ<br />
áÄËÉÓ ÌÏßÄÒÀ – ÐÄËÀÂÉÀ<br />
5.01.75.<br />
ÌÝáÄÈÀ<br />
P.S. ÀØÅÄ ÌÉÍÃÀ ÌÏÅÉÔÀÍÏ ÉÌ ßÄÒÉËÉÓ ØÀÒÈÖËÉ ÈÀÒÂÌÀÍÉ, ÒÏÌËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁÀÝ<br />
ØÀËÁÀÔÏÍÉ ÐÄËÀÂÉÀ ßÄÒÓ. ßÄÒÉËÉ ÃÀßÄÒÉËÉÀ ÒÖÁÒÉÊÉÈ:<br />
. ÀáÀËÉ ÖÊÅÄ ÝÍÏÁÉËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ...<br />
ÓÀÓßÀÖËÄÁÒÉÅÉ ÁÀÙÉ<br />
ÁÀÙÉ ÖÒÃÖËÉÈ ÀÒÉÓ ÃÀÊÄÔÉËÉ. ÀáËÀ ÓÀÃÉËÉÓ ÃÒÏÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÜÅÄÍ ÌÏÖÒÉÃÄÁËÀÃ<br />
ÅÀÊÀÊÖÍÄÁÈ ÃÀ ÅÀÊÀÊÖÍÄÁÈ ÀËÀÚÀ×ÉÓ ÊÀÒÄÁÆÄ (ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÄÁÉÓ ÁÀÙÉÓ ÊÀÒÄÁÆÄ<br />
ãÀàÅÉÈ ØÅÀ ÀÒÉÓ ÜÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ – À.Â.). ÜÅÄÍ ÛÏÒÉÃÀÍ ÅÀÒÈ ÃÀ ÀÒ ÅÉÝÉÈ, ÒÏÃÉÓ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀØ ÛÄÓÅËÀ ÃÀ ÒÏÃÉÓ – ÀÒÀ. ÌÀÂÒÀÌ ÒÏÂÏÒ ßÀÅÉÃÄÈ ÌÝáÄÈÉÃÀÍ ÉÓÄ, ÒÏÌ<br />
ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÄÁÉÓ ÓÀÂÀÍÞÖÒÉ ÀÒ ÅÍÀáÏÈ? ÁÏËÏÓ ÜÅÄÍÉ áÌÀ ÀÙßÄÅÓ ÁÀÙÉÓ ÓÉÙÒÌÄÛÉ<br />
ÌÃÂÀÒÉ ÓÀáËÉÓ ÁÉÍÀÃÒÄÁÀÌÃÄ, ÓÀÉÃÀÍÀÝ ÂÀÌÏÃÉÓ ØÀËÉ ÃÀ ÁÀÙÛÉ ÂÅÉÛÅÄÁÓ.<br />
ÌáÏËÏà ÌÀÓÈÀÍ ÂÀÍÛÏÒÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÅáÅÃÄÁÉÈ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÝáÏÅÒÏÁÄÍ ÀØ ÌÊÀÝÒÉ<br />
ÒÄÑÉÌÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ. ÁÀÙÉ ÉÓÄÈ ÞÀËÉÓáÌÄÅÀÓ, ÉÓÄÈ ÛÒÏÌÀÓ, ÉÌÃÄÍ ÆÒÖÍÅÀÓ ÌÏÉÈáÏÅÓ,<br />
ÒÏÌ ÚÅÄËÀ×ÄÒÆÄ ÃÒÏ ÀÒ ÒÜÄÁÀ... (ÌÈÄËÉ ßÄÒÉËÉ ÀÒ ÛÄÌÏÍÀáÖËÀ ÜÄÌÓ ÃÙÉÖÒÛÉ –<br />
À.Â.).<br />
***<br />
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÛÔÒÉáÉ ÌÄÒÀÁ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÒÏÌÀÄË, ÀÒÝ ÈÖ ÉÓÄ ÝÍÏÁÉË ÐÏÄÔÓ, ÌÀÖÒÖÓÓ, ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÛÄÌÃÄÂ, ÒÏÂÏÒÝ ×ÒÈÉÀÍÉ ÂÀÌÏØÌÀ, ÉÓÄ ÂÀÅÒÝÄËÃÀ: ,,ßÉÂÍÄÁÓÀÝ ÀØÅÈ ÈÀÅÉÓÉ ÁÄÃÉ”.<br />
ÃÉÀá, ßÉÂÍÄÁÓ ÀØÅÈ ÈÀÅÉÓÉ ÁÄÃÉ. ÃÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ßÉÂÍÄÁÓ. áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÀÒÂÛÉ<br />
ÛÄØÌÍÉË ÍÀßÀÒÌÏÄÁÓ ÈÀÅÉÓÉ ÁÄÃÉ ÃÀäÚÅÄÁÀ ÈÀÍ. ÈÉÈØÏÓ ßÉÍÀÓßÀÒ ÀÒÉÓ<br />
ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ, ÈÖ ÒÀÌÃÄÍ áÀÍÓ ÃÀäÚÏ×Ó ÃÀ ÂÀÖÞËÄÁÓ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ßÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀÂÅÉÓ<br />
ÍÀÚÏ×É ÃÒÏÉÓ ÌÃÉÍÀÒÄÁÀÓ. ÈÖÌÝÀ, ÀÒÝ ÉÓ ÉØÍÄÁÀ ÓßÏÒÉ, ÂÀÃÌÏÃÂÄÓ ÒÏÌÄËÉÌÄ<br />
áÄËÏÅÀÍÉ ÃÀ ÂÖËÉ ÂÀÀßÅÒÉËÏÓ ßÖßÖÍÉÈ, - ÒÀ ÅØÍÀ, ÁÄÃÉ ÀÒÀ ÌÀØÅÓÏ. ÌÀáÓÄÍÃÄÁÀ, ÄÒÈ<br />
ÂÀÌÏÜÄÍÉË ÊÏÌÐÏÆÉÔÏÒÆÄ ÈØÅÄÓ, ÁÄÃÉ äØÏÍÉÀÏ. ÀÌÉÓ ÂÀÂÏÍÄÁÀÆÄ ÌÀÍ ßÚÄÍÉÈ ÈØÅÀ, -<br />
ÒÏÝÀ ÀÌÃÄÍÉ ÖÞÉËÏ ÙÀÌÄ ÂÀÅÀÈÄÍÄ, ÀáËÀ ÀÌÁÏÁÄÍ, ÁÄÃÉ ÀØÅÓÏ...<br />
ÌÈÄËÉ ÄÓ ÌÓãÄËÏÁÀ ÌÄÒÀÁ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÆÄ ÃÀ ÌÉÓ áÄËÏÅÍÄÁÀÆÄ ×ÉØÒÓ ÌÏäÚÅÀ.<br />
áÄËÏÅÀÍÉÓ ØÀÍÃÀÊÄÁÄÁÉÓ ÌáÉËÅÄËÓ ÀÒ ÂÀÖàÉÒÃÄÁÀ ÃÀÀÓÊÅÍÀÓ, ÒÏÌ ÀÅÔÏÒÓ ÀÒÀ ÄÒÈÉ<br />
ÖÞÉËÏ ÙÀÌÄ ÂÀÖÔÀÒÄÁÉÀ ÈÉÈÏÄÖË ÍÀÌÖÛÄÅÀÒÆÄ. ,,ÉØÌÍÄÁÀ ÃÀ ÀÒÀÅÉÍ ÖßÚÉÓ, ÒÀ<br />
ÓÉÓáËÉÓ ×ÀÓÀà ÉØÌÍÄÁÀ” – ÀËÁÀÈ ÁÄÅÒÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ Ö×ËÄÁÀ ÂÀÉÌÄÏÒÏÓ ÌÉØÄËÀÍãÄËÏÓ<br />
ÄÓ ÍÀÈØÅÀÌÉ; ÀÌÉÓ ÈØÌÉÓ Ö×ËÄÁÀ ÍÀÌÃÅÉËÀà ÀØÅÓ Ì. ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÓ.<br />
ÜÄÌÉ ÀÆÒÉÈ, ÄÒÉÓ ÓÉÞËÉÄÒÄÆÄ ÉÓÄ ÝáÀÃËÉÅ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
áÄËÏÅÍÄÁÀ ÃÀ ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ØÀÍÃÀÊÄÁÄÁÉ ÃÀ áÖÒÏÈÌÏÞÅÒÄÁÉÓ ÞÄÂËÄÁÉ. ÒÀÌÃÄÍÉ<br />
ØÅÄÚÀÍÀ ÌÉÄÝÀ ÃÀÅÉßÚÄÁÀÓ ÀÆÉÀÓÀ ÈÖ À×ÒÉÊÀÛÉ, ÓÀÌáÒÄÈ ÀÌÄÒÉÊÀÓÀ ÈÖ ÄÅÒÏÐÀÛÉ,<br />
ÒÏÌÄËÈÀ ÓÀáÄËÄÁÉÝ ÌáÏËÏà ÉÓÔÏÒÉÊÏÓÄÁÌÀ ÃÀ ÀÒØÄÏËÏÂÄÁÌÀ ÈÖ ÉÝÉÀÍ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÚÅÄËÀ ÀÓÄ ÈÖ ÉÓÄ ÂÀÍÓßÀÅËÖËÌÀ ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ ÖßÚÉÓ ÞÅÄËÉ ÓÀÁÄÒÞÍÄÈÉ ÃÀ ÞÅÄËÉ ÒÏÌÉ,<br />
ÀÝÔÄÊÄÁÉ ÃÀ ÉÍÊÄÁÉ, ÄÂÅÉÐÔÄ ÃÀ ÁÀÁÉËÏÍÉ ÃÀ ÄÓ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÀÌ ØÅÄÚÍÄÁÌÀ<br />
ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀÓ ÃÀÖÔÏÅÄÓ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÓßÏÒÖÐÏÅÀÒÉ ØÌÍÉËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÐÉÒÅÄË ÒÉÂÛÉ,<br />
áÖÒÏÈÌÏÞÙÅÒÄÁÉÓ ÖÍÉÊÀËÖÒÉ ÞÄÂËÄÁÉ ÃÀ ÉÛÅÉÀÈÉ ØÀÍÃÀÊÄÁÄÁÉ. ÒÀÌÃÄÍÉ ÓÀÖÊÖÍÄÝ<br />
53
ÀÒ ÖÍÃÀ ÂÀÅÉÃÄÓ, ÅÉÃÒÄÌÃÉÓ ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÖËÉ ÉØÍÄÁÀ ,,ÅÄÍÄÒÀ ÌÉËÏÓÄËÉ”, ,,ÅÄÍÄÒÀ<br />
ÈÀÅÒÉÃÄËÉ”, ,,ÒÏÌÄÏ ÃÀ ãÖËÄÔÀ” (ÒÏÃÄÍÉÓ ØÀÍÃÀÊÄÁÀÓ ÅÂÖËÉÓáÌÏÁ – À.Â.),<br />
,,×ÉÒÏÓÌÀÍÉ” ÃÀ ÓáÅÀ, ÃÀÅÉßÚÄÁÀÓ ÀÒ ÌÉÄÝÄÌÀ ÞÅÄËÉ ÓÀÁÄÒÞÍÄÈÉ, ÞÅÄËÉ ÒÏÌÉ,<br />
ÓÀ×ÒÀÍÂÄÈÉ ÈÖ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ, ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ ÓáÅÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÛÄÌÏÒÜÄÓ, ÀÌ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ<br />
ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÒÏÌ ÌÏÀÂÏÍÄÁÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÓ.<br />
ÀÒÓÀà ÀÒÝ ÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÛÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÀÒÝ ÄÒÈ ÞÄÂËÓ ÀÒ ÖßÄÒÉÀ ÂÀÃÀÒÜÄÍÀ ÃÒÏÉÓ<br />
ÚÅÄËÀ×ÒÉÓ ÌÓÀáÅÒÄËÉ áÄËÉÃÀÍ, ÈÖ ÛÉ ÓÀÌÛÏÁËÏÓ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÀÒÀ ÚÏ×ÉËÀ<br />
ÜÀØÓÏÅÉËÉ. ÀÌ ÌáÒÉÅ ÌÄÒÀÁ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÓ Å×ÉØÒÏÁ, ÊÀÒÂÀà ÀØÅÓ ÂÀÂÄÁÖËÉ ÃÀÅÉÈ<br />
ÂÖÒÀÌÉÛÅÉËÉÓ ÌÛ×ÏÈÅÀÒÄ ÓÖËÉ, ÓÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÛÅÉËÉÓ ÍÀÝÅËÀÃ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÉÛÅÉËÀ ÃÀ ÂÀÌÏÆÀÒÃÀ. ÀËÁÀÈ ÉÛÅÉÀÈ ØÀÒÈÅÄË ÌßÄÒÀËÓ<br />
äÚÅÀÒÄÁÉÀ ÀÓÄ ÞÀËÖÌÀà ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÀÓÄ ÀáËÏÓ ÌÉÖÔÀÍÉÀ ÂÖËÈÀÍ ÌÉÓÉ àÉÒÉ ÃÀ<br />
ÌßÖáÀÒÄÁÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÃÀÅÉÈ ÂÖÒÀÌÉÛÅÉËÓ. ÌÈÄËÉ ÓÉÝÏÝáËÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ ÀËÁÀÈ<br />
ÉÛÅÉÀÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÀßÀÌÃÄÁÏÃÀ ÀÓÄ: ,,ßÚÄÖËÉ ßÖÈÉÓÏ×ÄËÉ, ÒÀÝ ÀÒ ÌßÀÌÓ, ÌÀÓ<br />
ÀÐÉÒÄÁÓÀ”. ÓßÚÄÅËÉÓ ßÖÈÉÓÏ×ÄËÓ ÂÀßÀÌÄÁÖËÉ ÐÏÄÔÉ. Å×ÉØÒÏÁÈ ÀÓÄ ÃÀÙËÉËÉ<br />
(ÓÖËÉÄÒÀà ÃÀÙËÉËÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÌáÏËÏà áÄËÏÅÀÍÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÉÙÀËÏÓ) ÃÀ ÌÀÉÍÝ<br />
ÌáÍÄ (ÒÏÂÏÒÝ ÌáÏËÏà áÄËÏÅÀÍÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ) ÀÒÉÓ ÂÀÌÏÓÀáÖËÉ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓ<br />
ÌÉÄÒ ÛÄØÌÍÉË ØÀÍÃÀÊÄÁÀÛÉ.<br />
ÀÒÀÅÉÓÈÅÉÓ ÀÒÀÀ ÓÀÊÀÌÀÈÏ, ÒÏÌ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÙÉÒÓÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÖÃÉÃÄÓ ÒÏËÓ ÈÀÌÀÛÏÁÓ<br />
ÈÄÌÉÓ ÛÄÒÜÄÅÀ (ÈÖÌÝÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀÐÉÒÉÓÐÉÒÏ ÀÆÒÉÝ. ÁÏÃËÄÒÉ ßÄÒÓ, ÌÏÌÀÊÅÃÀÅÉ<br />
ÞÀÙËÉ ÅÍÀáÄ, ÉÓÄÈÉ ÍÀÙÅËÉÀÍÉ ÈÅÀËÄÁÉ äØÏÍÃÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÀÃÀÌÉÀÍÓÏ). ÀËÁÀÈ<br />
ÉÛÅÉÀÈÀà ÈÖ ÂÀÌáÃÀÒÀ ÒÏÌÄËÉÌÄ ÌáÀÔÅÀÒÉ ÀÍ ÌßÄÒÀËÉ ÉÓÄÈÉ ÀÙ×ÒÈÏÅÀÍÄÁÉÓ<br />
ÓÀÂÍÀÃ, ÒÏÂÏÒÝ ÖÁÒÀËÏ ÂËÄáÉ ØÉÆÉÚÉÃÀÍ, ÍÉÊÏ ×ÉÒÏÓÌÀÍÉÛÅÉËÉ ÂÀáÃÀ. ÓÉÔÚÅÀ<br />
,,×ÉÒÏÓÌÀÍÉ” ÈÉÈØÏÓ ËÀÌÀÆÉ ÃÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÈ ÀÍÈÄÁÖËÉ ÊÀÝÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄË<br />
ÓÉÌÁÏËÏà ÉØÝÀ. ÒÀÌÃÄÍÉ ÐÏÄÔÉÓ ËÄØÓÉ ÌÉÄÞÙÅÍÀ ×ÉÒÏÓÌÀÍÓ: ÔÉÝÉÀÍÉÓ, ÐÀÏËÏÓ,<br />
ÂÒÀÍÄËÉÓ, ËÄÏÍÉÞÉÓ ÃÀ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉ ÉÚÏ, ÒÏÌ ÄÓ ÈÄÌÀ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓ ÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓÀÝ<br />
ÌÉÉÐÚÒÏÁÃÀ, ÌÉÓ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÀÛÉÝ ÃÀÉÊÀÅÄÁÃÀ ÓÀÐÀÔÉÏ ÀÃÂÉËÓ.<br />
ÀáËÀ ÈÀÅÀà ØÀÍÃÀÊÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ.<br />
ÀËÁÀÈ ÞÍÄËÉÀ ×ÉÒÏÓÌÀÍÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÓÈÀÍ ÓáÅÀ ÐÀÒÀËÄËÉÓ ÂÀÅËÄÁÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÒÀÌÄÓÈÀÍ<br />
ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÀ, ÈÖ ÀÒÀ - ÊÒÀÅÈÀÍ. ÌÀÒÈËÀÝ ÊÒÀÅÉÅÉÈ ÖÌÀÍÊÏ ÉÚÏ ÓÀßÚÀËÉ ÍÉÊÀËÀ (ÈÖÊÉ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ,,ÓÀßÚÀËÉ” ÉÈØÅÀÓ ÀÓÄÈÉ ÞËÉÄÒÉ ÓÖËÉÓ ÌØÏÍÄ ÊÀÝÆÄ), ÒÏÌÄËÉÝ àÉØÀ ÀÒÀÚÆÄ<br />
ÓÝÅËÉÃÀ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÛÄÃÄÅÒÄÁÓ. ÒÏÃÄÓÀÝ ÅÖÚÖÒÄÁ ×ÉÒÏÓÌÀÍÉÓ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓÄÖË<br />
ØÀÍÃÀÊÄÁÀÓ, ÒÏÌËÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÙÉÒÓÄÁÀ ÉÓÉÝÀÀ, ÒÏÌ ÁÒßÚÉÍÅÀËÄÃ ÄÂÖÄÁÀ ÂÀÒÄÌÏÓ,<br />
ÀÓÄ ÌÂÏÍÉÀ ÓÀÌÛÏÁËÏÓ ÓÀÊÖÒÈáÄÅÄËÆÄ ßÀÌÃÂÀÒÀ ÌÄÈØÉ ÛÄÌÏØÌÄÃÉ ÈÀÅÉÓÉ<br />
ÌÏÊÒÞÀËÄÁÖËÉ ÆÅÀÒÀÊÉÓ ÛÄÓÀßÉÒÀÃ.<br />
ÄÒÉÓ ÆÍÄÏÁÉÓ ÈÖ ÌÉÓÈÅÉÓ ÓÉÌáÍÄÅÉÓ ÂÀÍÌÔÊÉÝÄÁÀÛÉ ØÀËÓ ÌÀÒÈËÀÝ ÒÏÌ ÖÃÉÃÄÓÉ<br />
ßÅËÉËÉÓ ÛÄÔÀÍÀ ÛÄÖÞËÉÀ. ÉÂÉ ÀÒÉÓ ÊÀÝÉÓ ØÝÄÅÉÓ ÈÖ ÀÆÒÉÓ ÓÀÆÏÌÉ. ÔÚÖÉËÀà ÒÏÃÉ<br />
ÈØÅÀ ÀÊÀÊÉÌ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ØÀËÄÁÉ ÂÀÃÀÀÒÜÄÍÄÍÏ. ØÀËÉ ÆÒÃÉÓ ÌÀÌÖËÉÓ ÃÀÌÝÅÄËÈÀ<br />
ÓÀÓÀáÄËÏ ÈÀÏÁÄÁÓ ÃÀ ÀÌáÍÄÅÄÁÓ ÌÀÈ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌ ÀÒÉÓ ÀÙÌÀÒÈÖËÉ ÅÏËÂÏÂÒÀÃÛÉ<br />
ÌÀÌÀÉÓ ÚÖÒÂÀÍÆÄ ØÀËÉÓ ØÀÍÃÀÊÄÁÀ. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÀÌÂÅÀÒÉ ØÀÍÃÀÊÄÁÀÀ<br />
ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓ ØÀÍÃÀÊÄÁÀ ÀËÂÄÈÉÓ ÌÉßÀÆÄ: ,,ÊÉÃÄÅÀÝ ÃÀÉÆÒÃÄÁÉÀÍ”.<br />
ÌÄ ÐÉÒÀÃÀÃ ÔÀÍÛÉ ÑÒÖÀÍÔÄËÉ ÌÉÅËÉÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉÓ ÀÌ ØÀÍÃÀÊÄÁÀÓ<br />
ÅÖÝØÄÒÉ. ÄÓ ØÀËÉ ÀÒÉÓ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄ ÝáÒÀ ÅÀÑÉÛÅÉËÉÓ. ÝáÒÀ ÂÌÉÒÉÓ ÃÄÃÉÓ,<br />
áÄÒáÄÖËÉÞÉÓÀ. ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÒÏÌÀÄËÉ ÃÄÃÄÁÉ ÆÖÒÂÛÉ ÃÀàÒÉË ÛÅÉËÄÁÓ ÁÒÞÏËÉÓ<br />
ÅÄËÆÄ ÓÔÏÅÄÁÃÍÄÍ ÃÀÖÔÉÒÄÁÄËÓ.<br />
Tbilisidan kaxeTSi mimaval avtobusSi mosmenili:<br />
,,Tedo, aba erTi aq gadmojeqi, CvenTana;<br />
_TqvenTan ra minda, Zliv CaviTbune aqa.<br />
_modi, modi da mogviye Seni ambavi.<br />
_miTam ar ici!<br />
_romeli, stumris? _ ekiTxeba TedosTan molaparakes mis gverdSi mjdomi.<br />
54
_SarSanwin erTi stumari Camosvloda qalaqidana. bevri yurZeni eWama, kuWi<br />
Sekroda. Tedos urCies, klizma monaxe da gaukeTeo. sada hqonda klizma, adga<br />
da sawamlavi aparatis mklavi Seuyo da midi ... uqSutuna Sabiamniani wyali.<br />
_mere morCa, Tedo? _ eZaxis axla meore.<br />
_ra vici, aqedan ki kargad wavida da mas mere aRar Camosula.<br />
_raRas Camovidoda _ adasturebs meore.<br />
_Tedo, gadmojeqi aqeT, CvenTan, Torem moval da tyup wixls imdens girtyam,<br />
rom cemiT mogklav.<br />
_momklav da mgeli ki ara var, rom jildo mogcen.<br />
_xa, xa, xa… _ xarxarebs avtobusi.<br />
***<br />
sastumro ,,ungleterSi”, romelic axla sastumro ,,astoriasTan” aris<br />
SeerTebuli, 605_e oTaxSi Tavi moikla gamoCenilma rusma poetma sergei<br />
eseninma. rodesac vnaxe es oTaxi da davaTvaliere kidec, sarTulis morigem<br />
mkiTxa:<br />
_sxva oTaxebsa hgavs, ara?<br />
_eh, hgavs da arca hgavs, _ vupasuxe me.<br />
***<br />
Tu grZnobT, ra mdgomareobaSia Tqveni suli, rodesac siaxlove giwevT<br />
recidivistTan, kacis mkvlelTan, anda ubralod, maxinji sulis adamianTan?<br />
Tqveni suli maSin emsgavseba Sinaur pirutyvs, cxvars an Zroxas, romelic<br />
damwyvdeulia bagaSi, esmis mglebis ymuili, magram ver xedavs maT da ar icis,<br />
rodis da saidan daecema mas nadiri, raTa yeli gamoRadros. pirutyvi aqeTiqiT<br />
awydeba, ymuis da xsna ver upovnia. a.g.<br />
***<br />
is, rac ZiriTadad sankt_peterburgis zoologiur muzeumSi movismine an<br />
vnaxe:<br />
erTi saxeobis Tevzia, xmal_Tevza, TiTqmis ver xedavs. gems rom dainaxavs,<br />
Tevzi hgonia da waerWoba xolme Tavisi ormetriani niskartiT.<br />
gvelia erTgvari, gadaylapavs raime cxovels da Semdeg SeuZlia mTeli Tve<br />
araferi Wamos.<br />
aris erTgvari frinveli, strausi; man dakarga frenis unari da axla mxolod<br />
darbis. igi saaTSi garbis ^60 kilometramde.<br />
pingvinebic frinvelebia, romelTac frena ar ician.<br />
albatrosisaTvis afrena wylidan ufro advilia, vidre miwidan. magaliTad,<br />
gemis gembanidan ZlivZlivobiT afrindeba xolme.<br />
patara frinvelia erTi, wuTSi 500-600_jer ucems guli, SeuZlia ifrinos win<br />
da ukan, maRla-dabla. iwonis 5-6 grams. amasTan, Zalze mcire xans cocxlobs,<br />
aRar maxsovs, ramdens... …<br />
kenguro gasaWirSi Svils gadaagdebs xolme CanTidan da Tavad garbis.<br />
55
yvelaze Zvirfasi eqsponati sankt-peterburgis zoologiur muzeumSi aris<br />
1901 wels cimbirSi napovni mamontis naSTi.<br />
mglis erTgvari saxeoba iyo, romelic gadaSenda meoce saukunis 30-ian<br />
wlebSi. kerZod, maSin daafiqsires misi erTi, bolo egzemplari. sawyali, neta<br />
ra grZnoba hqonda, rodesac martod-marto darboda tye-tye?<br />
***<br />
ermitaJSi yvelaze Zalian momewona jorjones ,,ivdiTi”, ticianis<br />
,,magdalineli”, Llukas kranaxis ,,venera da amuri”, goias ,,artistis<br />
portreti”, romaeli skulptoris ,,venera magdalineli”, renuaris ,,qaliSvili<br />
maraoTi”, misive ,,Jana samaris portreti”. saerTod, impresionistebi da<br />
renuari gansakuTrebiT, brwyinvale mxatvrebi arian.<br />
***<br />
sankt-peterburgSi amboben, Tu Zveli peterburgelis naxva ginda, igi<br />
abanoSi unda ipovo. am qalaqis Zvel saxlebSi xom abanoebi ar aris.<br />
***<br />
amqveynad yvelaferi SedarebiTia. magaliTad, xelovnur TanamgzavrSi myof<br />
adamians araviTar siamovnebas ar aniWebs raketis uswrafad sriali. magram<br />
sakmarisia igive kosmonavti dedamiwaze Camovides da avtomanqana gaaqrolos,<br />
erTi-or avtomanqanas gaaswros, rom guli siamovnebiT aevseba.<br />
***<br />
Salaureli buRalteri Tbilisis sastumroSi qalTan yofila. aT maneTze<br />
yofilan morigebuli. qals wasvlisas fuli mouTxovia, buRalters jibeebi<br />
mouqeqia da 9 maneTsa da 60 kapikze meti ver upovia.<br />
-es ra ariso? – gamwyrala qali<br />
-saSemosavlo dagikaveo – upasuxia buRalters.<br />
***<br />
ratomRac momenatra mcxeTis naxva. iq yofnisas gonebaSi warmarTobis<br />
droindeli yofa_cxovrebis suraTebi amotivtivdebian xolme. sarkineTis<br />
mTis Sexedvisas iq odesRac aRmarTuli kerpebi _ gaci da gaiami... pompeusis<br />
xidze gadadixar da romis epoqis ambebi dagafiqrebs, sveticxovels naxav da...<br />
gansakuTrebiT guTeli episkoposis kurTxeva momagondeba xolme<br />
sveticxovelSi... mamulaSvilebis baRSi Sevedi qalbatoni pelagia vinaxule.<br />
albaT gardasuli dro da masTan dakavSirebuli sagnebi ufro lamazad<br />
gveCvenebian da amitomac dRevandeli mamulaSvilebis baRi ubadruli naSTi<br />
mgonia im baRisa, me rom vnaxe mixeil mamulaSvilis sikvdilis wels. iqneba<br />
meCveneba, magram miuxedavad Cemi didi siyvarulisa da mokrZalebisa pelikos<br />
mimarT, unda vTqva, rom dRes ufro biznesisa da fulis suni udis baRs,<br />
vidre im WeSmariti xelovnebisa, ra saxec mixeil mamulaSvilma misca mas.<br />
peliko motexili meCvena, TvalTac sinaTle dahklebia. Cemi misvlisas<br />
gvirgvins akeTebda.<br />
eg gvirgvini lxinSi unda wavides, Tu WirSi meTqi?- SevekiTxe.<br />
axla lxinSi viRa dadis, mTeli saqarTvelo dakrZalvebiT, ormocebiT da<br />
wlisrigebiT aris dakavebulio – mipasuxa (es Canaweri 1977 wlis oqtombris<br />
bolos aris gakeTebuli, kargi ramac peliko dRevandel saqarTvelos, anu<br />
ocdameerTe saukunis dasawyisis saqarTvelos ver moeswro...).<br />
56
qarTuli sulis siberis niSani xom ar aris meTqi eg, mwuxarebis apoTeozi?<br />
SemomCivla, mama, rogorc qriste, ise micavdao. gamiWirda axla adamianebTan<br />
urTierToba, yvelas vendobi, yvela kargi mgonia da matyuebeno.<br />
viRac rusis qali mouyvania da ixmariebs. qarTveli ver daasaqme meTqi?<br />
-ra vqna, qarTveli vinc myavda, yvela qurdi gamodgao...<br />
nuTu es marTlac asea? vai, Cvens Tavs!…<br />
***<br />
(24/XI. 78w.).<br />
wuxel l. tolstoisTan erTad vvaxSmobdi (tolstois nawarmoebebs<br />
vkiTxulob axla da albaT imitom. ra saswaulia sizmris buneba). TviT<br />
tolstoi udRegrZelebeli dagvrCa. sul xuTni viyaviT: tolstoi, viTom misi<br />
Zma, viRac moxuci kaci, ilo bezaraSvili, kote maxaraZe da me.<br />
maxsovs tolstois Zma vadRegrZeleT. me vuTxari, Sen SeiZleba ar wer<br />
leviviT, magram Sen ufro keTili xar meTqi. Cemi sadRegrZelos dros<br />
tolstoim miTxra, colis saqme unda moagvaro. ar uxdeba maseo.<br />
_ra vqna meTqi, vupasuxe, bedis saqmea yvelaferi. Sen bedma ocdaTeqvsmeti<br />
wlisas 18 wlis qaliSvili Segaxvedra meTqi, me ToTxmeti wliT ufrosi.<br />
ase damTavrda Cveni vaxSami; Semdeg maxsovs, kidev sadRac viyavi vaxSamze,<br />
sadac romeliRac sadRegrZelos mohyva kamaTi. me vTqvi, rom kargi da cudi<br />
komunistebSi arian da TavadebSic iyvnen, da sad vin meti iyo, magisi<br />
aRricxva ki ar arsebobda meTqi.<br />
***<br />
(24/XI. 78w.)<br />
dros vixelTeb Tu ara, saxlSi gavrbivar, raime wavikiTxo. saxlis patroni,<br />
vaso malania, daminaxavs, saxlSi var, Semova Tavisi yavarjnebiT (avariaSi<br />
mohyva) da dajdeba. laparaki unda vinmesTan da ra qnas. xan aubam xolme<br />
mxars, xan ara var mis xasiaTze da nervebi meSleba, rom macdens. mixvdeba,<br />
rom xels miSlis, adgeba da midis: ijeqi, ijeqi, vaso papa, veubnebi me<br />
zrdilobis gulisaTvis.<br />
_ara, raRaca saqme maqvs, waval...<br />
da midis Tavisi oTxi fexiT. ra cudia sibere, Tu saqme ara gaqvs.<br />
axla kai ramac, saWmels vakeTeb (xaxvi movdaRe, pamidori Cavkuwe, kvercxi<br />
Cavaxale) da ise aRar meSleba xeli. vaso ki zis kedelTan, Tbilad da erTi<br />
da igives aTasjer imeorebs.<br />
yvelaze metad imas imeorebs, rom pols saniao ver miveci, es oxeri maSin ar<br />
vicodi, da axla lpebao.<br />
dRes mekiTxeba:<br />
_ biWo ambros, ver gavige, ras akeTeb, raze muSaob, ra xelobis kaci xar...<br />
_ekonomisti _ vuTxari<br />
_ho, kai xeloba giSovia, erTi naTesavi myavs, ekonomisti, kargad cxovrobs,<br />
fuliani saqmea, fuli geqneba...<br />
_fuli rom mqondes, vaso papa, Sens yofil gomurSi vicxovrebdi?<br />
axla ki Semoawva mogonebebi da ra vqna, unda vusmino. hyveba, rom Cems<br />
axalgazrdobaSi wyali mtkvaridan amohqondaT, vadakaCkebi edgaT da<br />
meTuluxCeebs kasrebiT dahqondaT ezoebSio. da agrZelebs, Cems naTesavs<br />
manqana enaxa, movida wavkisSi da jer araferi eTqva da yviroda, _ uZos<br />
wminda giorgis madlma, simarTle unda giTxraTo, kidev gaimeora fici. Turme<br />
avtomanqana unaxia da ambobda, ucxeno faetoni vnaxeo... neta axla wamoayena<br />
57
is xalxi da anaxa, rogor WianWvelebiviT ireva manqanebio...… erTs kidev<br />
telefonis yurmilisaTvis miudvia yuri da uTqvams, yurmilSi kaci ijda da<br />
mRerodao...<br />
gaugebari xalxi iyo winaT, araferi ar icodneno...…<br />
zagesSio, ambobs, krwanisi romaa, restorani, iq Sav sofels eZaxdnen, xalxi<br />
cxovrobdao, mand viwro xidi iyo, cxvris xids eZaxdnen, imitom, rom mTeli<br />
kaxeTis cxvars iq unda gaevloo, axla sad wavida qalaqi, kaco, ai, iqamde<br />
mivida, ra oxroba hqvia, igonebs da ver mougonia ... sarTiWala, veubnebi me...<br />
ho, Hho, sarTiWalamde mivida. Semdeg universitetamde mivida, mand sul tyeebi<br />
iyo, xalxi laparakobda, am mamaZaRlebma es skolebi rom aaSenes aq, bavSvebi,<br />
mglebs unda SeaWamono? axla bagebamde gavida qalaqi...…<br />
es xevi rom Cavidoda, varazisxevi, iqiT rom xevia, veris xevi, imas<br />
uerTdeboda. zooparki mand ar iyo, SiSveli gora iyo. TerTmet sarTuliani<br />
saxli Cven avaSeneT, 31 weliwadSi. avtobusebis gaCereba rom aris, elbaqiZis<br />
daRmarTTan, mand satives veZaxdiT, borjomelebs tivebiT xeebi CamohqondaT<br />
da Tan raRacas ayolebdnen xels, gasayidad. xeebi kameCebiT gamohqondaT<br />
mtkvridan, mand xidi romaa, veris xids veZaxdiT. Semdeg xeebi kameCebiT<br />
xuroebamde mihqondaT da iqidan xe_masala gamodioda.<br />
_rusTavSi yofilxar? _ mekiTxeba<br />
_me saqarTveloSi qalaqi ar darCenila, rom ar vyofiliyav, vaso papa _<br />
vtrabaxob me.<br />
_xoda, imitom eZaxian rusTavs, rom mand yofila rus Tavi, ru xom ici? da<br />
mandedan arxi midioda da mTel mindvrebs rwyavda, mand Zaan Ronieri miwebia,<br />
mand migvyavda xolme saqoneli sazafxulo saZovrebze.<br />
pirvel saaTamde vilaparakeT, Semdeg vuTxari, modi visadiloT meTqi,<br />
visadileT. Cemi Rvino daZmarebuli iyo, mas erTi boTli ,,gareji” mqonda, is<br />
gavuxseni. me Cemi Rvino davlie. visadileT da wavida. mec wasasvleli var<br />
muzeumSi firosmanTan.<br />
meore diliT vaso papam SviliSvili Camogzavna da sauzmeze damiZaxa. me<br />
nasauzmevi viyavi, mainc avedi, albaT samagiero gadamixada, guSin CemTan<br />
sadilobisaTvis. TiTo arayi davlieT. mexvewa, kidev davlioTo.<br />
_ara, vaso papa, vuTxari, rom davlev, daZineba momindeba xolme, me ki saqme<br />
maqvs gasakeTebeli (imxanebSi ,,anna kareninas” vkiTxulobdi).<br />
_kaco, me kameCis sayeurebs vWeddi xolme, magram gverdiT arayi medga, Tan<br />
vsvamdi, Tanac vmuSaobdi...<br />
_kaco, nu gauWire saqme, magan tviniT unda imuSaos, Sen xelebiTa muSaobdi,<br />
nu dauniJeb axla _ Seutia maro babom.<br />
Semdeg qorwinebaze damiwyes laparaki, viRac gogos mirigeben, studentia,<br />
Zalian gamxdari, Sen unda gaasuqoo.<br />
vaso sauzmes morCa, me madloba gadavuxade da wamovedi.<br />
***<br />
arian mamakacebi, romlebic colad irTaven Tavisze gacilebiT lamaz Tu<br />
axalgazrda qalebs da imis SiSiT, rom ar miRalatoso, bevr Svilebs<br />
yolioben; maTi azriT gamudmebiT akvnis mrweveli qali dros veRar naxavs<br />
saRalatod.<br />
da tyuvdebian. veraferi ver daakavebs qals, Tu sulsa da sxeulSi eSmaki<br />
Causaxlda.<br />
l. tolstois cameti Svili hyavda, magram misi Teqvsmeti wliT umcrosi<br />
coli kompozitor taneevTan arSiyobas mainc axerxebda.<br />
58
***<br />
iyo dro, rodesac arsebobda uklaso sazogadoeba. morganma velurebs<br />
(irokezebs?) Salis naWeri misca. maT igi patar_patara naWreebad daWres da<br />
gaanawiles, Tumca es nakuwebi ukve aRaravis aRaraferSi gamoadgeboda. aseTi<br />
urTierTobebi cxadia, xels SeuSlis sazogadoebis ganviTarebas.<br />
***<br />
ras verCiT malTuss? ratom vuwodebT kacmoZules am uaRresad humanur<br />
Teorias? bolos da bolos xom dadgeba dro, rodesac adamianebi dedamiwaze<br />
fizikurad aRar daetevian? e.i. saWiroa maTi gamravlebis regulireba. amas<br />
moiTxovda is kaci. ratom vakeTebT aqcents, TiTqos es mecnieri mainc da<br />
mainc omebis saSualebiT moiTxovda amgvar regulirebas?<br />
***<br />
ÌÀÔÀÒÄÁËÉÈ ÅÌÂÀÅÒÏÁ. ÜÄÌÓ ßÉÍ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ, ÓÉÌÐÀÈÉÖÒÉ ÂÏÂÏÍÀ ÆÉÓ. ÌÉÍÃÀ<br />
ÂÀÌÏÅÄËÀÐÀÒÀÊÏ, ÂÀÅÄÝÍÏ, ÌÀÂÒÀÌ ÅÄÒ ÌÏÌÉáÄÒáÄÁÉÀ. ÀÓÄÈ ÓÉÔÖÀÝÉÄÁÛÉ ÍÀáÌÀÒÉ<br />
ÚÅÄËÀ ÓÉÔÚÅÀ ÌÒÀÅÀËÂÆÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉ ÃÀ ÂÀÝÅÄÈÉËÉ ÌÂÏÍÉÀ... ÊÀÒÂÀ ÌÀÍÞÉËÉ<br />
ÂÀÅÉÀÒÄÈ. ÁÏËÏÓ ÅÄÍÀáÛÉ ÌÏÌÖÛÀÅÄ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÝÏË-ØÌÀÒÉ ÃÀÅÉÍÀáÄ. ÂÀÌÉáÀÒÃÀ,<br />
ÀáËÀ ÊÉ ÅÄÔÚÅÉ, ÒÀ ÊÀÒÂÉ ÓÉÔÚÅÀ ÌÏÖÂÏÍÉÀÈ, ,,ÌÄÖÙËÄ”, ÛÄáÄÃÄÈ ÖÙÄËÓ ÄÒÈÀÃ<br />
ÒÏÂÏÒ ÄßÄÅÉÀÍ ÌÄÈØÉ. ÓÀÍÀÌ ÀÌÀÓ Å×ÉØÒÏÁÃÉ, ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÝÏË-ØÌÀÒÉ ×ÀÍãÒÉÃÀÍ<br />
ÖÊÅÄ ÀÙÀÒ ÜÀÍÃÀ. ÀÉ, ÊÉÃÄÅ ÛÄÂÅáÅÃÄÁÀ ÀÓÄÈÉ ßÚÅÉËÉ ÃÀ ÌÀÛÉÍ ÅÄÔÚÅÉ ÌÄÈØÉ, Å×ÉØÒÏÁ<br />
ÂÖÍÄÁÀÛÉ ÃÀ ÂÀÝÄÝÄÁÉÈ ÅÉÚÖÒÄÁÉ ÂÀÒÄÈ... ÜÄÌÓ ãÉÁÒÆÄ ÀÌÂÅÀÒÉ ßÚÅÉËÉ ÀÙÀÒ<br />
ÂÀÌÏÜÄÍÉËÀ.<br />
***<br />
ÞÅÄËÉÈ ãÄÒ ÌÀÒÔÉÝ ÀÒ ÃÀÌÃÂÀÒÀ, ÆÀÌÈÒÉÓ ÓÖÓáÉ ÉÓÄÅ ÉÂÒÞÍÏÁÀ. ÌÏØÖ×ÒÖËÉ ÝÉÃÀÍ<br />
ÒÏÌÄËÉÙÀÝ ÌÔÀÝÄÁÄËÉ ×ÒÉÍÅÄËÉÓ ÚÒÀÍÔÀËÉ ÌÏÌÄÓÌÀ, ÉÂÉ ÝÀÛÉ ßÒÄÓ ÀÊÄÈÄÁÓ,<br />
ÃÀÉØÍÄÅÓ ×ÒÈÄÁÓ ÃÀ ÛÄÌÃÄÂ ÍÀÆÀÃ ËÉÅËÉÅÄÁÓ ÝÉÓ ÊÀÁÀÃÏÍÆÄ.<br />
ÚÒÀÍÔÀËÉ ÒÏÌ ÌÄÏÒÃÄÁÀ, ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ØÀÈÌÄÁÉ ÀÔÄáÄÍ ÊÒÉÀáÓ. ÉÓÉÍÉ ÀØÄÈ-ÉØÉÈ<br />
ÀßÚÃÄÁÉÀÍ ÃÀ ÞËÉÄÒ ÀÒÉÀÍ ÃÀÌ×ÒÈáÀËÍÉ. ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÌÀÌÀËÉ ØÏÈØÏÈÄÁÃÀ, ÉÓ<br />
ÃÉÍãÀà ÃÀ ÀÌÀÅÄ ÃÒÏÓ ÛÄÛ×ÏÈÄÁÉÈ ÃÀÀÁÏÔÄÁÃÀ ÃÄÃËÄÁÓ ÛÏÒÉÓ.<br />
***<br />
ÏÒÉÂÉÍÀËÖÒÉ, ÂÉÍÃÀÝ ÚÅÄËÆÄ ÝÖÃÉ ÔÀÞÒÉÓ ÀÂÄÁÀ Ö×ÒÏ ÞÍÄËÉÀ, ÅÉÃÒÄ ÀÛÄÍÄÁÖËÉ<br />
ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÔÀÞÒÉÓ áÄËÌÄÏÒÄà ÀÛÄÍÄÁÀ.<br />
***<br />
ÌÄÔÒÏÈÉ ÅÌÆÀÅÒÏÁ, ÅÆÉÅÀÒ ÃÀ ßÉÂÍÓ ÅÊÉÈáÖËÏÁ. ÜÄÌÓ ßÉÍ ÏÈáÉ ÈÖ áÖÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÆÉÓ. ÄÒÈ-ÄÒÈÉ áÀÍÛÉ ÛÄÓÖËÉ ØÀËÉÀ, ÌÀÓ ÙÀÒÉÁÖËÀà ÀÝÅÉÀ ÃÀ ÓÀáÄÆÄ ÔÀÍãÅÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉ<br />
ÄÌÜÍÄÅÀ. ÊÀÒÂÀ áÀÍÉ ÌÉÓÈÅÉÓ ÚÖÒÀÃÙÄÁÀ ÀÒ ÌÉÌÉØÝÄÅÉÀ, ÛÄÌÃÄ ÊÅËÀÅ ÛÄÅáÄÃÄ... ÃÀ<br />
ßÉÂÍÉÓ ÊÉÈáÅÀ ÅÄÙÀÒ ÛÄÅÞÄËÉ... ÌÉÓÉ ÓÀáÄ ÀÛÊÀÒÀà ÃÀÝÉÍÅÀÓÀ ÃÀ ÖÍÃÏÁËÏÁÀÓ<br />
ÂÀÌÏáÀÔÀÅÃÀ ÜÄÌÓÀ ÃÀ ÚÅÄËÀ ÌÀÈ ÌÉÌÀÒÈ, ÅÉÓÀÝ ßÉÂÍÈÀÍ ÀØÅÓ ÓÀØÌÄ. ÉÂÉ ÈÉÈØÏÓ<br />
ÖÔÚÅÀà ÀÌÁÏÁÃÀ: ÈØÅÄ ÍÀÝÀÒØÄØÉÄÁÏ, ÚÅÄËÀ ßÉÂÍÉ ÒÏÌ ÃÀÉßÅÀÓ ÀÌØÅÄÚÍÀÃ, ÒÀ<br />
ÛÄÉÝÅËÄÁÀ, ÍÖÈÖ ÀÌÀÆÄ ÂËÀáÀÊÀà ÅÉØÍÄÁÏÃÉ ÛÄÌÏÓÉËÉ ÃÀ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀà ÍÀÔÀÍãÉ<br />
ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÂÀÍ, ÅÉÃÒÄ ÀáËÀ ÅÀÒ? ÌÀÛ ÒÀ ÓÀàÉÒÏÀ, ÒÏÌ ÈÅÀËÄÁÓ ÉßÚÀËÄÁ? ÉÌÉÔÏÌ áÏÌ<br />
ÀÒÀ, ÒÏÌ ÛÄÍ ÂÓÉÀÌÏÅÍÄÁÓ ÌáÏËÏà ßÉÂÍÉÓ ÊÉÈáÅÀ?<br />
ÝÃÄÁÏÃÀ ÉÓ ØÀËÉ?<br />
***<br />
ÌÉÍÃÏÒÛÉ ÊÄÍÔÀà ÌÃÂÏÌÉ ÀËÅÉÓ áÄ ÃÉÃáÀÍÓ ÅÄÒ ÂÀÞËÄÁÓ – ØÀÒÉ ÌÏÖÙÄÁÓ ÁÏËÏÓ.<br />
ËÄÒßÀÌÉ áÏÌ ÅÄÒ ÂÀÞËÄÁÓ ÃÀ ÅÄÒÀ. ÌáÏËÏà ÌÖáÀÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÄÓ, ÞËÉÄÒÉÀ ÃÀ ÉÌÉÔÏÌ.<br />
59
ÀÓÄÅÄÀ ÝáÏÅÄËÄÁÛÉÝ. ÊÖÒÃÙËÄÁÉ ãÂÒÏà ÝáÏÅÒÏÁÄÍ, ÀÓÄÅÄ ÄÒÈÀà ÝáÏÅÒÏÁÄÍ<br />
ØÖÒÝÉÊÄÁÉÝ. àÉÀÍàÅÄËÄÁÉÝ ÄÒÈÀà ÀÒÉÀÍ.<br />
ÌáÏËÏà ËÏÌÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÌÀÒÔÏÓ ÁÖáÖÍÉ.<br />
ÌáÏËÏà ÀÒßÉÅÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÌÀÒÔÏÓ ÁÖÁÖÍÉ.<br />
ÁÒÁÏ ÅÄÒ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÀÍ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÖÀÙÒÄÓÀà ÍÄËÀ. ÃÉÃÉ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÀ ÀÒ ÀÒÉÓ<br />
ÃÙÄÅÀÍÃÄË ÓÏ×ËÀà ÌÝáÏÅÒÄÁÈÀ ÃÀ ÂÉÏÒÂÉ ÌÈÀßÌÉÍÃÄËÉÓ ÃÒÏÉÍÃÄË ØÀÒÈÅÄËÄÁÓ<br />
ÛÏÒÉÓ. ÅÉÈÀÒÃÄÁÉÀÍ ÉÓÉÍÉ, ÅÉÍÝ ßÉÍÀÐÀÒÈÀ ÂÀÌÏÝÃÉËÄÁÀÓ ÄÆÉÀÒÄÁÀ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ<br />
ÀËÁÀÈ, ßÉÂÍÄÁÉÓ ÌÄÛÅÄÏÁÉÈ.<br />
***<br />
ÂÖÒãÀÀÍÉÓ ÝÄÍÔÒÉ ÌÞÉÌÄ ÛÈÀÁÄàÄÃÉËÄÁÀÓ ÔÏÅÄÁÓ, ÀÒÝ ÉÓÔÏÒÉÖËÉ ÞÄÂËÄÁÉÈÀÀ<br />
ÌÃÉÃÀÒÉ ÃÀ ÀÒÝ ÓáÅÀ ÒÀÉÌÄ ÊÖËÔÖÒÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÈ. ÌÀÂÒÀÌ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ ÝÉÅ-<br />
ÂÏÌÁÏÒÉÓ ÌÈÄÁÉÃÀÍ ÂÀÃÌÏÉáÄÃÏ, ÒÏÌ ÖËÀÌÀÆÄÓÉ ÁÖÍÄÁÀ ÂÀÃÀÉÛËÄÁÀ ÈØÅÄÍÓ<br />
ÈÅÀËßÉÍ.<br />
ÄÒÈ-ÄÒÈ ÙÉÒÓÛÄÓÀÍÉÛÍÀÏÁÀÓ ÂÖÒãÀÀÍÛÉ ÚÅÄËÀßÌÉÍÃÉÓ ÌÏÍÀÓÔÄÒÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ.<br />
ÔÀÞÀÒÉ VIII-IX ÓÀÖÊÖÍÄÄÁÛÉÀ ÀÛÄÍÄÁÖËÉ. ÓáÅÀ ØÀÒÈÖËÉ ÔÀÞÒÄÁÉÓÀÂÀÍ ÉÂÉ ÉÌÉÈ<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÏÒÂÖÌÁÀÈÉÀÍÉÀ.<br />
1977 ßÄËÓ, ÀÃÒÄÖË ÂÀÆÀ×áÖËÆÄ ÅÍÀáÄ ÉÂÉ. ×ÄáÉÈ ßÀÅÄÃÉ ÌÈÀÅÀÒÉ ÂÆÉÃÀÍ. ÌÀËÉÌÀË<br />
ÖÊÀÍ ÅÉáÄÃÄÁÉ. ÈÅÀËÓ ÉÔÀÝÄÁÓ ÀËÀÆÍÉÓ ÅÄËÉ. ÚÅÄËÀßÌÉÍÃÉÓÀÊÄÍ ÂÆÀ ÞÅÄË ÓÏ×ÄË<br />
ÓÀáÀÓÏÆÄ ÂÀÃÉÓ. ÉÓÔÏÒÉÖËÉ ÓÀáÄËÉÀ – ÓÀáÀÓÏ. ÚÅÄËÀßÌÉÍÃÉÓÀÊÄÍ ÌÉÌÀÅÀËÉ ÂÆÀ<br />
ÓÏ×ËÉÓ ÓÀÓÀ×ËÀÏÆÄ ÂÀÃÉÓ, ÓÀÃÀÝ ÀÓÄÅÄ ÞÅÄËÉ ÓÀÚÃÀÒÉ ÃÂÀÓ. ÀÌ ÂÆÉÃÀÍÅÄ ÜÀÍÓ ÀÓÄÅÄ<br />
ÓÏ×ÄË ÅÄãÉÍÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÉÓ ÌÏÍÀÓÔÄÒÉ.<br />
ÚÅÄËÀßÌÉÍÃÀ ÌÀÒÈËÀÝ ÏÒÉÂÉÍÀËÖÒÉ ÓÀÚÃÀÒÉÀ. ÉÂÉ ÀÂÖÒÉÈÀÀ ÀÂÄÁÖËÉ (ÉØÍÄÁ<br />
ÒÄÓÔÀÅÒÉÒÄÁÖËÉ?). ÍÀÂÄÁÏÁÉÓ ÊÖÈáÄÄÁÛÉ ÔÖ×ÉÓ ÃÉÃÉ, ÃÀÓÅÒÄÔÉËÉ ØÅÄÁÉÀ ÍÀáÌÀÒÉ,<br />
ÓÀÃÀÝ ÌÊÅÃÒÉÓ àÉÄÁÉ ÃÀÝÏÝÀÅÄÍ. ÉÌÀÈÀÝ áÏÌ ÀÒ ÛÄÖÔÚÅÉÀÈ ÒÄËÉÂÉÉÓ ÂÀÍßÉÒÖËÏÁÀ?<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓáÅÀ ÌÏÍÀÓÔÒÄÁÉÓÀÂÀÍ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÈÉÓ ßÅÄÒÄÁÆÄ,<br />
ÀÃÅÉËÀà ÃÀÓÀÍÀá ÀÃÂÉËÄÁÛÉÀ ÀÛÄÍÄÁÖËÉ, ÚÅÄËÀßÌÉÍÃÀ ÌÈÄÁÛÉÀ ÜÀÊÀÒÂÖËÉ. ÒÀÔÏÌ?<br />
ÉÒÂÅËÉÅ ÊÉ ÌÈÉÓ ÊÀËÈÄÁÆÄ ÀÚÅÀÅÄÁÖËÀ ÖÀÌÒÀÅÉ ÌÈÉÓ ÚÅÀÅÉËÉ – ÚÏÜÉÅÀÒÃÀ, ÉÀ-ÉÄÁÉ<br />
ÃÀ ÌÒÀÅÀËÉ ÓáÅÀ, ÒÏÌÄËÈÀ ÓÀáÄËÄÁÉ, ÜÄÌÃÀ ÓÀÌÀÒÝáÅÉÍÏà ÀÒ ÅÉÝÉ.<br />
ÉØÅÄ ÀáËÏÓ áÄÅ-áÌÄËÉ ÜÀÌÏÃÉÓ. ÓÀÖÝáÏÏà ËÉÊËÉÊÄÁÓ ÃÀ ÌÉÓ ßÚÍÀÒ ÀÊÏÌÐÀÍÉÌÄÍÔÆÄ<br />
ÀÈÀÓÂÅÀÒÉ ÜÉÔÄÁÉ ÂÀËÏÁÄÍ...<br />
***<br />
ÀÓÄ ÌÂÏÍÉÀ, ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÅÉÍÌÄ ÀÒ ÖÚÅÀÒÓ, ÃÉÃ ÓÀØÌÄÓ ÅÄÒ ÂÀÀÊÄÈÄÁÓ. ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ<br />
ÀÒÉÓ ÐÏÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀ ÃÉÃÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ÊÄÈÄÁÉÓÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÁÉÞÂÓ ÄËÏÃÄÁÀ<br />
ÃÀ ÀÌÀÓ ÊÉ ÌáÏËÏà ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÉÞËÄÅÀ. ÄÓ ÐÏÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀ ÉÓÄÅÄ<br />
ÄËÏÃÄÁÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÓ, ÒÀÈÀ ÂÀÌÏÌÑÙÀÅÍÃÄÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÊÅÉÒÔÉ ÖÝÃÉÓ ÂÀÆÀ×áÖËÓ ÃÀ<br />
ÌÆÉÓ ÓÉÝáÏÅÄËÄÓ, ÒÀÈÀ ÂÀÉ×ÖÒÜØÍÏÓ.<br />
***<br />
ÁÒÁÏ ÈÉÈØÌÉÓ ÀÒ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÀÍ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÞÀËÉÀÍ ÍÄËÀ. ÀËÁÀÈ ÃÉÃÉ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÀ ÀÒ<br />
ÀÒÉÓ ÃÙÄÓ ÓÏ×ËÀà ÌÝáÏÅÒÄÁ ØÀÒÈÅÄËÓÀ ÃÀ ÂÉÏÒÂÉ ÌÈÀßÌÉÍÃÄËÉÓ ÃÒÏÓ ÌÝáÏÅÒÄÁ<br />
ØÀÒÈÅÄËÓ ÛÏÒÉÓ. ÅÉÈÀÒÃÄÁÉÀÍ ÉÓÉÍÉ, ÅÉÍÝ ßÉÍÀÐÀÒÈÀ ÂÀÌÏÝÃÉËÄÁÀÓ ÄÆÉÀÒÄÁÀ,<br />
ÒÀÓÀÊÅÉÒÅÄËÉÀ, ßÉÂÍÉÓ ÌÄÛÅÄÏÁÉÈ.<br />
***<br />
ÄÒÈÉ ÈÅÉÓÄÁÀ ÂÀÍÀÓáÅÀÅÄÁÓ ÃÀ ÌÀÙËÀ ÀÚÄÍÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ – ÈÅÉÓÄÁÀ ÓÉÊÄÈÉÓ ØÌÍÉÓÀ.<br />
ÓÉÊÄÈÄÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÆÉÓ ÓáÉÅÄÁÉ ËÉÍÆÀÛÉ – ÉÊÅÄÈÄÁÀ ÃÀ ÂÒÏÅÃÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÚÅÄËÀ<br />
ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÈÅÉÓÄÁÀ.<br />
***<br />
60
ÄÒÉÓ ÊÖËÔÖÒÉÓ ÃÀÊÀÒÂÅÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÖßÉÍ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÄÁÛÉ ÂÀÌÏÉáÀÔÄÁÀ.<br />
ÖÊÖËÔÖÒÏ ÄÒÛÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÁÖÜÀÃÀÀ ÀÂÃÄÁÖËÉ, ÉØ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ×ÀÓÉ ÖÊÉÃÖÒÄÓÀÃ<br />
ÂÀÖ×ÀÓÖÒÄÁÖËÉÀ. ÄÒÉÓ ÊÖËÔÖÒÖËÉ ÀÙÌÀÅËÏÁÀ ÌÀÛÉÍ ÉßÚÄÁÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ äÖÌÀÍÖÒÉ<br />
ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀÓ ÌÏÉÈáÏÅÄÍ...<br />
***<br />
ÞÍÄËÉÀ, ÈÖÍÃÀÝ ÄÒÈÉ ÃÙÄ ÀÊÄÈÏ ÉÓ, ÒÀÝ ÀÒ ÂÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ ÃÀ ÀÓÄÅÄ ÞÍÄËÉÀ ÅÄÒ<br />
ÂÀÌÏÍÀáÏ ÃÒÏ ÉÌÉÓ ÓÀÊÄÈÄÁËÀÃ, ÒÉÓÈÅÉÓÀÝ ÂÒÞÍÏÁ, ÒÏÌ ÌÏßÏÃÄÁÖËÉ áÀÒ.<br />
ÈÖÌÝÀ ÀÒÝ ÉÓ ÖÍÃÀ ÃÀÂÅÀÅÉßÚÃÄÓ, ÒÏÌ ÒÀÓÀÝ ÂÅÀÅÀËÄÁÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ, ÉÓ ÖÍÃÀ<br />
ÂÀÀÊÄÈÏ. ÂÒÞÍÏÁ, ÒÏÌ áÀÍÃÀáÀÍ ÓÉÓÖËÄËÄÀ ÄÓ ÚÏÅÄËÉÅÄ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÌ ÓÉÓÖËÄËÄÓ<br />
ÊÄÈÄÁÀÛÉ ÂÀÞËÄÅÄÍ ÐÖÒÓ ÛÄÍÉ ÀÒÓÏÁÉÓÀÓ ÃÀ ÒÀÓ ÉÆÀÌ?!<br />
***<br />
ÈÀÅÉÓÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ ÂÀÍÀÈËÄÁÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÖÀÌÒÀÅ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓ ÙÄÁÖËÏÁÓ.<br />
ÚÅÄËÀ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ ÃÀÌÀáÓÏÅÒÄÁÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ. ÀÌ ÃÒÏÓ ÖÍÃÀ ÄÝÀÃÏ, ÒÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÔÉÐÉÖÒÉ ÂÀÌÏÚÏ ÃÀ ÜÀÉÁÄàÃÏ ÂÏÍÄÁÀÛÉ. ÀÌÂÅÀÒÀÃ, ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÏÍÄÁÀ ÌÀÂÍÉÔÓ<br />
ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÍÀÂÀÅÓ ÊÉ ÀÒ ÉÔÀÝÄÁÓ ÃÀ ÉÊÒÏÁÓ, ÀÒÀÌÄà ÌáÏËÏÃ<br />
ËÉÈÏÍÓ ÂÀÌÏÀÒÜÄÅÓ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÈÀÅÉÓ ßÀÒÓÖËÓ ÅÄÒÝ ÍÀãÀáÉÈ ÀÌÏàÒÉÓ ÃÀ ÅÄÒÝ ÝÄÝáËÉÈ ÀÌÏßÅÀÅÓ; ÀÌÉÔÏÌ<br />
ÓÉÚÒÌÉÃÀÍÅÄ ÉÓÄ ÖÍÃÀ ÉÝáÏÅÒÏ, ÒÏÌ ßÀÒÓÖËÌÀ ÓÉÍÃÉÓÉÓ ØÄãÍÀ ÀÒ ÂÀÌÏÉßÅÉÏÓ ÛÄÍÛÉ<br />
áÀÍÃÀÆÌÖËÏÁÉÓÀÓ.<br />
***<br />
ÝÏÔÀ ÀÒ ÉÚÏÓ ÛÄÌÄÁÒÀËÀ ÓÅÄÔÉÝáÏÅËÉÓ ÀÙÌÛÄÍÄÁÄËÉ, ÒÏÝÀ ÃÀÅÉÍÀáÄ, ÒÏÌ ÌÉÓ ÄÆÏÛÉ<br />
ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ßÖÈÉÈ ÛÄÓÖËÉ ÀÌÄÒÉÊÄËÉ ÆÀÍÂÉ ØÅÀÆÄ ÉãÃÀ ÃÀ ÂÀÆÄÈÓ ÊÉÈáÖËÏÁÃÀ<br />
***<br />
ÛÉÌÛÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÆÍÄÏÁÒÉÅ ÍÏÒÌÄÁÓ ÀÊÀÒÂÅÉÍÄÁÓ; Ö×ÒÏ ÓßÏÒÄà ÀáÀË<br />
ÆÍÄÏÁÒÉÅ ÍÏÒÌÄÁÓ ÛÄÖÌÖÛÀÅÄÁÓ. ÌÃÉÃÀÒÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÆÍÄÏÁÀ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉÀ<br />
ÙÀÒÉÁÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÆÍÄÏÁÉÓÀÂÀÍ.<br />
***<br />
ÃÄÃÀË ÉÍÃÀÖÒÓ ÀÌÏÉÜÒÉÀÍ áÏËÌÄ ÉÙËÉÀÛÉ ØÀËÄÁÉ ÃÀ ÂÀÓßÄÅÄÍ ÌÀÌÀËÉ ÉÍÃÀÖÒÉÓ<br />
ÓÀÞÄÁÒÀÃ. ÁÄÃÍÉÄÒÉÀ ÅÉÈÏÌ ÌÀÌÀËÉ ÉÍÃÀÖÒÉ?<br />
***<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ áÀÓÉÀÈÉ ÃÀ ÂÀÍßÚÏÁÉËÄÁÀ ÖÍÃÀ; ÈÖ áÀÓÉÀÈÆÄ ÀÒÀ áÀÒ, ÒÀÂÉÍà ÊÀÒÂÉ<br />
ÌÖÓÉÊÀ ÉÚÏÓ, ÅÄÒ ÌÏÉÓÌÄÍ, ÒÀÂÉÍà ÊÀÒÂÉ ÍÏÅÄËÀ ÉÚÏÓ, ÅÄÒ ßÀÉÊÉÈáÀÅ...<br />
***<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÖÁÄÓÈÀÍ ÌÃÂÀÒÉ ßÄÒÏ Ö×ÒÏ ËÀÌÀÆÉ ÉÚÏÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÃÉÍÀÒÄÓÈÀÍ ÀÍ<br />
ÆÙÅÀÓÈÀÍ ÌÃÂÀÒÉ Ö×ÒÏ ËÀÌÀÆÀÃ ÌÏÂÅÄÜÅÄÍÄÁÀ.<br />
***<br />
ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÀÒÀÀ ÂÌÉÒÉ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÖËÉ ÉÚÏÓ. ÆÏÂãÄÒ ÃÀÌÀÒÝáÄÁÖËÉ Ö×ÒÏ ÃÉÃÉ<br />
ÂÌÉÒÉÀ.<br />
***<br />
ÌÛÅÉÃÏÁÉÀÍÏÁÉÓ ÃÒÏÓ ÁÀÅÛÅÉÓ ÔÉÒÉËÉ Ö×ÒÏ ÂÅÀßÖáÄÁÓ, ÅÉÃÒÄ ÏÌÉÓ ÃÒÏÓ –<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÉÊÅÃÉËÉ. ÏÌÉÓ ÃÒÏÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉ ÖáÄÛÃÄÁÀ.<br />
61
***<br />
ÌÈÄÁÆÄ ßÉÈËÀà ÈÒÉÌÄËÉ ÙÅÉÏÃÀ. ÉÓÄÈÉ ÛÈÀÁÄàÃÉËÄÁÀ ÒÜÄÁÏÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÈÉÈØÏÓ<br />
ÌÈÄÁÓ ÓÉÓáËÉ ÓÃÉÓÏ.<br />
***<br />
ØÅÀ ÈÀÅÉÓ ÀÃÂÉËÆÄÀ ÌÞÉÌÄ, ÈÏÒÄÌ ßÚÀËÛÉ ÌÓÖÁÖØÉÀ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÖÚÅÀÒÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÒÀÌÄÓ ÄÊÉÈáÄÁÉÀÍ. ÄÓ ÌÀÓ ÛÄÌÊÉÈáÅÄËÆÄ ÌÀÙËÀ ÀÚÄÍÄÁÓ.<br />
***<br />
ÁÄÅÒÉ ÒÀÌÀÀ ÉÓÄÈÉ, ÒÏÌ ÅÀÊÄÈÄÁÈ, ÂÅÓÉÀÌÏÅÍÄÁÓ, ÂÀÅÀÊÄÈÄÁÈ ÃÀ ÂÅÆÀÒÀÅÓ.<br />
***<br />
ÓÉÓÖËÄËÄÀ ÌÂÄËÈÀÍ ÊÒÀÅÉÓ ÄÍÀÆÄ ËÀÐÀÒÀÊÉ.<br />
***<br />
ÊÖÒÃÙÄËÉ ÒÏÌ ÁÀàÉÄÁÓ ÃÀÚÒÉÓ áÏËÌÄ, ÛÉÛÅÄË-ÔÉÔÅËÄÁÓ, ÈÀÅÉÓ ÔÀÍÉÃÀÍ ÉÞÒÏÁÓ<br />
ÁÄßÅÓ ÃÀ ÌÀÈ À×ÀÒÄÁÓ.<br />
***<br />
ÉÓ Ö×ÒÏ ÝÖÃÀÃ ÌÏÉØÝÄÅÀ, ÅÉÍÝ ÈÄÅÆÓ ÌÏÊËÀÅÓ, ÈÖ ÉÓ, ÅÉÍÝ ÌÀÓ ÖßÚËÏÃ ÃÀÔÏÅÄÁÓ.<br />
***<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ ÃÄÃÀÓ ÛÅÉËÉ, ÀÅÔÏÒÓ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÒ<br />
ÖÚÅÀÒÃÄÓ. ÈÖÌÝÀ ÉÂÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÈËÀÃ ÖÓÀáÖÒÉÝ ÉÚÏÓ.<br />
***<br />
×ÖÔÊÀÒÉÝ ÀÊÄÈÄÁÓ ÈÀ×ËÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÉÓÉ ÌÉÆÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ<br />
ÌÏÔÀÍÀ ÊÉ ÀÒ ÀÒÉÓ.<br />
***<br />
ÀÌØÅÄÚÍÀà ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÄÖËÉ ÛÄ×ÀÒÃÄÁÉÈÉÀ. ÒÀÊÄÔÀÛÉ ÌãÃÏÌ ÊÀÝÓ<br />
ÀÒÀÅÉÈÀÒ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀÓ ÀÒ ÀÚÄÍÄÁÓ ÌÉÓÉ ÖÓßÒÀ×ÄÓÉ ØÒÏËÅÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ ÉÂÉÅÄ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÅÔÏÌÀÍØÀÍÀÛÉ ÂÀÃÀãÃÄÓ, ÃÀ ÄÒÈ-ÏÒ ÓáÅÀ ÌÀÍØÀÍÀÓ ÂÀÖÓßÒÏÓ, ÒÏÌ ÂÖËÉ<br />
ÓÉÀÌÀÚÉÈ ÀÄÅÓÄÁÀ.<br />
***<br />
ÒÀÃÂÀÍ ÂÒÉÐÓ ÓÄÒÉÏÆÖË ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀà ÀÒÀÅÉÍ ÈÅËÉÓ, ÉØÍÄÁ ÂÒÉÐÉÈ Ö×ÒÏ ÌÄÔÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÌÏÌÊÅÃÀÒÀ, ÅÉÃÒÄ ÊÉÁÏÈÉ.<br />
***<br />
ÉÍÔÄÒÄÓÉÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÔÅÉÍÉ ÂÅÀËÅÉÓÀÂÀÍ ÂÀ×ÉÔÖË, ÃÀÌÓÊÃÀÒ ÌÉßÀÓÀ äÂÀÅÓ,<br />
ÖßÚËÏÁÉÓÀÂÀÍ ÙÀÒÄÁÉ ÍÀÏà-ÍÀÏà ÒÏÌ ÂÀÓÜÄÍÉÀ. ÉÂÉÝ ÉÓÄÅÄ ÛÄÉÓÒÖÔÀÅÓ ÃÀÍÀáÖËÓÀ ÃÀ<br />
ÛÄÓÌÄÍÉËÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÍÀÂÅÀËÄÅÉ ÌÉßÀ - ßÚÀËÓ.<br />
***<br />
ÌßÄÒËÄÁÓ, ÅÉÓÀÝ ÐÒÄÔÄÍÆÉÀ ÀØÅÈ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀÓ ÄÓÌÉÓ ÌÀÈÉ, ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ<br />
ÅÄÒ ÀÂÄÁÉÍÄÁÄÍ.<br />
***<br />
62
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÏÍÄÁÉÓ ÂÀáÓÍÉËÏÁÀÓÀ ÃÀ ÂÄÌÏÅÍÄÁÀÓ ÉÌÉÈÀÝ ÂÀÉÂÄÁ, ÈÖ ÒÏÂÏÒÉ ÌÖÓÉÊÀ<br />
ÖÚÅÀÒÓ.<br />
***<br />
ÖÍÀÊËÏ ÀÒÝ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÃÀ ÀÒÝ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÒÉÅÉ ßÚÏÁÀ ÃÀ áÄËÏÅÀÍÉÓ<br />
ÌÏßÏÃÄÁÀ ÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÄÓ ÍÀÊËÉ ÛÄÍÉÛÍÏÓ ÃÀ áÀËáÓ ÌÉÓÊÄÍ ÌÉÖÈÉÈÏÓ.<br />
***<br />
ÂÀÌÖÃÌÄÁÉÈ ßÉÂÍÉÓ ÊÉÈáÅÀ ÉÌÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÓÖË ÓáÅÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÓ ÀÃÄÅÍÏ ÈÅÀËÉ ÃÀ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÊÉ ÈÉÈÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÂÀÂÄÐÀÒÏÓ.<br />
***<br />
ÔÚÖÉËÉ ÛÉÛÉÓ ÍÀÛÏÁÉÀ.<br />
***<br />
ÛÒÏÌÉÓ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÀÆÄ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒÀ ÚÏ×ÉËÀ ÀÌÃÄÍÉ ÓÀÖÁÀÒÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÀáËÀ ÃÀ ÀÒÝ<br />
ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÚÏ×ÉËÀ ÀÌÃÄÍÉ ØÓÖÅÉ ÃÀ ÐÀÒÀÆÉÔÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÀáËÀ (1977 ßËÉÓ ÜÀÍÀßÄÒÉ).<br />
***<br />
ÒÄÅÏËÖÝÉÉÓ ÃÒÏÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÖËÛÉ ÃÀÂÖÁÄÁÖË ÛÖÒÓÀ ÃÀ ÌÔÒÏÁÀÓ ÓÀÒÁÉÄËÉ ÌÉÄÝÀ<br />
ÃÀ ÌÀÍÀÝ ÀÒ ÃÀÀÚÏÅÍÀ, ÂÀÃÌÏáÄÈØÀ ÃÀ ßÀËÄÊÀ ÌÒÀÅÀËÉ, ÃÀÌÍÀÛÀÅÄ ÈÖ ÖÃÀÍÀÛÀÖËÏ...<br />
***<br />
ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÓÏÊÏÀ, ÍÀ×ÄÔÅÀÒÀÓ ÖÞÀáÉÓ áÀËáÉ, ßÅÉÌÉÓ ÛÄÌÃÄ ÖÓßÒÀ×ÄÓÀà ÌÒÀÅËÃÄÁÀ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ ÌÆÄÓ ÌÏäÊÒÀÓ ÈÅÀËÉ, ÒÏÌ ... ÖÜÉÍÀÒÃÄÁÀ, ÉÓÄÅ ÌÉßÀÛÉ ÜÀÃÉÓ...<br />
***<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÍÄÁÀ ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÄÁÉÓ ÁÀÙÉÓ ÄÒÈ ÚÅÀÅÉËÓÀ äÂÀÅÓ, ÒÏÌËÉÓ ÓÀáÄËÉÝ<br />
ÀÒ ÌÀáÓÏÅÓ: ßÄËÉßÀÃÛÉ ÄÒÈáÄË, ÛÖÀÙÀÌÉÈ ÀÚÅÀÅÃÄÁÀ ÃÀ ÌáÏËÏà ÉÛÅÉÀÈ, ,,ÒÜÄÖËÈÀ<br />
ÀÌÀ ØÅÄÚÍÉÓÀÈÀ” ÀØÅÈ ÌÉÓÉ áÉËÅÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ.<br />
***<br />
ØÀËÉ ÉÓÄÈÉ ÁÖÍÄÁÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÀÒÝ ÄÒÈ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÓ, ÈÅÉÈ ÃÄÃÉÓ ÀÍ ÓáÅÀ ÓÀÚÅÀÒÄËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÉÊÅÃÉËÓÀÝ ÊÉ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ ÌÏÓÀßÏÍÄÁËÀà ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÓ.<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÉ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÛÄÌÏØÌÄÃÉ ÈÀÅÉÓÃÀ ÖÍÄÁÖÒÀà äØÌÍÉÓ ÔÉÐÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÀÓ<br />
ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ;<br />
ÛÄØÓÐÉÒÌÀ – äÀÌËÄÔÉ,<br />
ÉËÉÀÌ – ÏÈÀÒÀÀÍÈ ØÅÒÉÅÉ,<br />
ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÂÀÌÓÀáÖÒÃÉÀÌ – ÀÒÓÀÊÉÞÄ,<br />
áÏÒÀÅÀÌ – ÏÔÄËÏ<br />
ÃÀ ÓáÅÀ ÃÀ ÓáÅ.<br />
***<br />
ÀáÔÀËÀÛÉ ÙÅÈÉÓÌÛÏÁËÉÓ ÔÀÞÀÒÉÀ. ÛÄÃÉáÀÒ ÔÀÞÀÒÛÉ ÃÀ ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÊÄÃËÉÃÀÍ<br />
ÙÅÈÉÓÌÛÏÁÄËÉ ÛÄÌÏÂÝØÄÒÉÓ. ÔÀÞÀÒÉ X-XII ÓÀÖÊÖÍÄÄÁÉÓÀÀ. ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÀÅÀÃÄÁÉ,<br />
ÌÄËÉØÉÛÅÉËÄÁÉÀ ÀØ ÃÀÊÒÞÀËÖËÉ. ÌÀÈÉ ÓÀ×ËÀÅÉÓ ØÅÄÁÉ ÃÀÌÓáÅÒÄÖËÉÀ.<br />
ÙÅÈÉÌÛÏÁÄËÓ ÈÀÅÃÀÐÉÒÅÄËÉ ÈÀÅÉ ÌÏÝÉËÄÁÖËÉ ÀØÅÓ, ÀËÁÀÈ ÓÉÍÄÓÔÉÓÀÂÀÍ. ÅÉÙÀÝ<br />
ÓÏÌÄá ÌáÀÔÅÀÒÓ ÈÀÅÉ ÌÉÖáÀÔÉÀ, ÊÉÍÏÂÀÃÀÙÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÓàÉÒÃÄÁÏÃÀÈ ÈÖÒÌÄ. ÌáÀÔÅÀÒÉ<br />
ÌÀÉÍÝ ÃÀ ÌÀÉÍÝ ÃÉÃÉ ÏÓÔÀÔÉ ÅÄÒ ÚÏ×ÉËÀ ÈÀÅÉÓÉ ÓÀØÌÉÓÀ, ÀÌÉÔÏÌ ÙÅÈÉÓÌÛÏÁËÉÓ ÓÀáÄ<br />
ÀÒÝ ØÀÒÈÅÄËÓ äÂÀÅÓ ÃÀ ÀÒÝ ÓÏÌÄáÓ...<br />
63
ÀÓÄ ÌÄÓÀáÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÝ. ÌÒÀÅÀËÉ ÓÀÖÊÖÍÄÄÁÉÓ ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ ÉÂÉ áÀÍ ÁÉÆÀÍÔÉÉÓ<br />
ÃÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÀÛÉ ÉÚÏ, áÀÍ ÌÏÍÙÏËÄÁÉÓ, áÀÍÀÝ ÉÒÀÍÉÓ ÈÖ ÈÖÒØÄÈÉÓ. ÚÏÅÄËÉÅÄ ÀÌÀÍ<br />
ÈÀÅÉÓÉ ÃÀÙÉ ÃÀÀÌÜÍÉÀ ÌÀÓ ÃÀ ßÌÉÍÃÀ ÓÀáÄ ÛÄÖÁÙÀËÄÓ – ÚÅÄËÀÌ ÈÀÅÉÓÉ ÁÉÍÞÖÒÉ ÔÏÒÉÓ<br />
ÛÄáÄÁÀ ÃÀÀÌÜÍÉÀ ÌÉÓ ÍÀÈÄË ÛÖÁËÓ. ÀáËÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÀÌ ÙÅÈÉÓÌÛÏÁËÉÓ ×ÒÄÓÊÀÓ<br />
ÃÀÌÓÂÀÅÓÄÁÉÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÅÄÒ ÂÀÖÂÄÁ, ÅÉÓÉ ÓÀáÄ ÀØÅÓ.<br />
***<br />
ÓÀáÄÉÅÍÄ ÅÀÆÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÉ – ÈÖ ÒÉÂÛÉ ÜÀÒÂÀÅ ÃÀ ÓÀàÉÒÏ ÓÉÌÀÙËÄÆÄ ÀÒ ÀÖÛÅÄÁ, - ÀÒ<br />
ÃÀÉÓáÀÌÓ.<br />
***<br />
ÊÀÒÂÉ ÛÄÃÀÒÄÁÀÀ: ÁÀÅÛÅÉÓ ÈÀÅÉÓ áÄËÀ ÌÔÄÅÍÄÁÉ ÌÏÉÓáÀÏ ÅÀÆÌÀ.<br />
***<br />
ÒÀ ÞÍÄËÉÀ ÐÀÔÀÒÀ ÄÒÉÓ ÛÅÉËÏÁÀ. ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÉÓ ÀÆÒÄÁÉ ÖÍÃÀ ÌÉÉÙÏ ÃÀ ÉÓ ÉÃÄÏËÏÂÉÀ<br />
ÉßÀÌÏ, ÒÏÌÄËÉÝ ÃÉà ÄÒÄÁÓ ÌÉÖÙÉÀÈ. ÓÀßÚÀËÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ! ÝÄÝáËÈÀÚÅÀÍÉÓÝÄÌÀ<br />
ÓÐÀÒÓÄÈÌÀ ÌÏÀáÅÉÀ ÈÀÅÓ, ØÒÉÓÔÉÀÍÏÁÀ – ÁÄÒÞÍÄÁÌÀ, áÏËÏ ÊÏÌÖÍÉÆÌÉ – ÒÖÓÄÈÌÀ ÃÀ ÄÓ<br />
ÌÀÛÉÍ, ÒÏÝÀ ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÃÀ ÀÒÝ ÌÄÏÒÄ ÌÀÓ àÊÖÀÛÉ ÀÒ ÌÏÓÃÉÓ.<br />
P.S. ÄÓ 1977 ßËÉÓ ÜÀÍÀßÄÒÉÀ, ÀáËÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÌÀÓ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ ÃÀÌÀÔÄÁÏÃÀ...<br />
***<br />
ÒÀ ÖÊÖÙÌÀÒÈÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÉÓÔÏÒÉÀ! ÒÏÃÄÓÀÝ ÁÄÒÞÍÄÁÉ ÖÃÉÃÄÓ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÓ<br />
äØÌÍÉÃÍÄÍ, ÜÅÄÍ ßÄÒÀ ÀÒ ÅÉÝÏÃÉÈ, ÒÏÝÀ ÓÐÀÒÓÄÈÛÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÁÒßÚÉÅÍÀËÄ ÞÄÂËÄÁÉ<br />
ÉØÌÍÄÁÏÃÀ, ÌÀÛÉÍ ÌÉÅÄÊÄÃËÄÈ ÁÍÄËÛÉ ÌÏÁÏÒÉÀËÄ ÁÉÆÀÍÔÉÀÓ. ÀáÀË ÃÒÏÛÉ ÒÖÓÄÈÌÀ<br />
ÜÀÊÄÔÀ ÜÅÄÍÉ ÂÆÀ ÝÉÅÉËÉÆÄÁÖËÉ ÌÓÏ×ËÉÏÓÀÊÄÍ. ÒÏÃÄÌÃÄ ÂÀÂÒÞÄËÃÄÁÀ ÍÄÔÀ ÀÓÄ?...<br />
***<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ ÌÃÉÃÀÒÉ ÏãÀáÄÁÉÓÀÂÀÍ, ÙÀÒÉÁ ÏãÀáÛÉ ÁÀÅÛÅÉÓ ÙÉÒÓÄÁÀ ÉÌÉÈ<br />
ÂÀÍÉÆÏÌÄÁÀ, ÈÖ ÒÀÌÃÄÍÀÃ ÛÄÖÞËÉÀ ÌÀÓ ÌÏÌÀÅÀËÛÉ ÌÛÏÁËÉÓ ÖÁÀÃÒÖÊÉ ÀÒÓÄÁÏÁÀ<br />
ÛÄÀÌÓÖÁÖØÏÓ. ÌÈÄËÉ ÌÉÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÙÉÒÓÄÁÄÁÉ ÀÌ ÂÀÍÆÏÌÉËÄÁÀÆÄ ÃÀÉÚÅÀÍÄÁÀ.<br />
***<br />
ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÌÝÄÍÀÒÄÀ – ËÉØÄÍÉ ÀÍÖ áÀÅÓÖÒÀ (ÒÖÓÖËÀà - лишай), ÒÏÌÄËÉÝ ÌáÏËÏÃ<br />
ÖÀÙÒÄÓÀà ÓÖ×ÈÀ ÂÀÒÄÌÏÛÉ áÀÒÏÁÓ. ÄÓ ÌÝÄÍÀÒÄ, ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÉÍÂËÉÓÛÉ ÌáÏËÏà ÏÒ<br />
ÓÀÂÒÀ×ÏÛÉÀ ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ – ÃÀÒÔÌÖÍÃÛÉ ÃÀ ÀÃÒÉÀÍÏÅÉÓ ÝÄÍÔÒÀËÖÒ ÍÀßÉËÛÉ.<br />
ÓßÏÒÄà ÌÀÓ ÖÍÃÀ äÂÀÅÃÄÓ ÃÙÄÓ áÄËÏÅÀÍÉ, ÏÙÏÍà ÉÌ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, ÒÏÌ ÌÀÒÈÀËÉÀ<br />
ÉÂÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÖßÉÍ ÖÍÃÀ ÂÒÞÍÏÁÃÄÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ àÖàÚÓÀ ÃÀ ÓÉÁÉÍÞÖÒÄÓ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÈÀÅÓ ÊÉ ÀÒ ÖÍÃÀ ÀÒÉÃÄÁÃÄÓ ÌÀÓ, ÀÒÀÌÄÃ ÌÀÓÆÄ ÖÍÃÀ ÌÉÖÈÉÈÄÁÃÄÓ ÈÀÅÉÓ<br />
ÈÀÍÀÌÄÌÀÌÖËÄÄÁÓ.<br />
***<br />
ÒÀ ÁÄÃÉÓßÄÒÀÀ! ÈÁÉËÉÓÛÉ ÌáÏËÏà ÏÒ ÓÀÂÀÍÆÄ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ áÀËáÉ – ÁÉÍÄÁÉÓ<br />
ÂÀÍÀßÉËÄÁÀÓÀ ÃÀ ×ÄáÁÖÒÈÉÓ ÌÀÔÜÄÁÆÄ (1977 ßËÉÓ ÜÀÍÀßÄÒÉ).<br />
ÀÓÄÈ ÀÔÌÏÓ×ÄÒÏÛÉ ÈÖ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÒÀÉÌÄ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÛÄÉØÌÍÀÓ? ÂÀÍÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ßÀÒÌÏÅÉÃÂÉÍÏÈ, ÒÏÌ ÐËÀÔÏÍÉ ÃÀ ÀÒÉÓÔÏÔÄËÄ ÃÀÁÀÃÄÁÖËÉÚÅÍÄÍ ÀÈÄÍÛÉ (ÓÀÄÒÈÏÃ,<br />
ÓÀÁÄÒÞÍÄÈÛÉ), ÀØ ÒÏÌ ÀÈÏÁÉÈ ×ÉËÏÓÏ×ÉÖÒ ÓÊÏËÀÓ ÀÒ ÄÀÒÓÄÁÀ ÃÀ ÂÀÝáÀÒÄÁÖËÉ<br />
ÓãÀ-ÁÀÀÓÉ ÀÒ ÚÏ×ÉËÉÚÏ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ ÌÉÓÀÊÅËÄÅÀÃ?<br />
***<br />
ÉÓÔÏÒÉÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ äÚÀÅÃÀÈ ÙÌÄÒÈÄÁÉ. ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÓÖÓÔÄÁÉ<br />
ÀÒÉÀÍ ÃÀ ÙÌÄÒÈÄÁÓ ÉÌÉÔÏÌÀÝ ÉÂÏÍÄÁÄÍ, ÒÏÌ ÌÀÈÉ ÛÄÌßÄÏÁÉÓ ÉÌÄÃÉ äØÏÃÄÈ ÁÖÍÄÁÉÓ<br />
64
ÞÀËÈÀ ßÉÍÀÀÙÌÃÄ ÁÒÞÏËÀÛÉ. ÀáËÀ ÙÌÄÒÈÄÁÉ ÌÏÅÓÐÄÈ, áÀÔÄÁÉ ÃÀÅÀÌáÄÈ, ÂÀÅÞËÄÁÈ<br />
ÊÉ ÌÀÈ ÂÀÒÄÛÄ?!<br />
***<br />
ÃÀÌÀÒÝáÄÁÖËÓÀ ÃÀ ÃÀÌÏÒÜÉËÄÁÖË ØÅÄÚÀÍÀÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÐÀÔÉÏÓÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÉÜÀÂÒÄÁÀ. ÓÀÌÛÏÁËÏÓ ÁÄÃÉÓÀÃÌÉ ÉÍÃÉ×ÄÒÀÍÔÖËÀà ÂÀÍßÚÏÁÉËÉ ÊÉ ÀÃÅÉËÀà ÄÂÖÄÁÀ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓ; ÉÓÉÍÉ ÀáÄÒáÄÁÄÍ ÉÌËÉØÅÍÄËÏÍ, ÀÌÚÏËÓ ÀÚÅÍÄÍ, ÃÀÌÚÏËÓ ÃÀÚÅÍÄÍ,<br />
ÌÏÊËÄà ÉÝáÏÅÒÏÍ ÐÒÉÍÝÉÐÉÈ - ,,ÓÀáËÉ ÒÏÌ ÂÄßÅÏÃÄÓ, áÄËÉ ÌÏÉÈÁÄÏ”, ÒÀÓÀÝ<br />
ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÅÄÒ ÀáÄÒáÄÁÄÍ.<br />
***<br />
,,ÞÅÄËÉ ÀÙÈØÌÉÓ” ÛÄÌÃÂÄÍËÄÁÉ ÁÒÞÄÍÉ áÀËáÉ ÉÚÏ. ÌÀÈ ÌÏÉÂÏÍÄÓ ËÀÌÀÆÉ ÓÉÖÑÄÔÉ,<br />
ÒÏÌËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈÀÝ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÄÒÈÉ ÏãÀáÉÃÀÍ ÅÀÒÈ, ÄÒÈÉ ÓÉÓáËÉÓ ÃÀ áÏÒÝÉÓ,<br />
ÒÉÓ ÂÀÌÏÝ ÜÅÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉ ÖÍÃÀ ÂÅÉÚÅÀÒÃÄÓ. ÂÅÉÚÅÀÒÓ ÊÉ?<br />
***<br />
ÀßÚÌÏÛÉ ÒÏÌ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉÃÄÀËÖÒÀà ÌÏÅÉßÚÏÈ, ØÅÄÚÍÉÄÒÄÁÀÆÄ ÌÖÃÌÉÅÉ ÌÛÅÉÃÏÁÀ<br />
ÈÖÍÃÀÝ ÉÌÉÔÏÌ ÀÒ ÃÀÌÚÀÒÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÖÊÅÄ ÓÉÚÒÌÉÓÀÓ ÄÝÍÏÁÀ ÉÓÔÏÒÉÀÓ ÃÀ<br />
ÙÅÀÒÞËÉÈ ÃÀ ÛÖÒÉÓÞÉÄÁÉÈ ÉÅÓÄÁÀ ÈÀÅÉÓÉ ÓÀÌÛÏÁËÏÓ ÌÄÆÏÁÄËÉ ØÅÄÚÍÄÁÉÓÀÃÌÉ,<br />
ÒÏÌËÉÓ ÌÊÅÉÃÒÈÀ ÌÉÌÀÒÈÀÝ ÌÉÓ ßÉÍÀÐÒÄÁÓ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÀÖÊÖÍÄÈÀ ÌÀÍÞÉËÆÄ<br />
ÌáÏËÏà ÌÛÅÉÃÏÁÀ ÃÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ äØÏÍÏÃÀÈ.<br />
***<br />
ÀÒ ÌÀáÓÏÅÓ, ÒÀÌÃÄÍÉ ßËÉÓ ßÉÍÀÈ, ÂÖÒãÀÀÍÛÉ, ÊÖÒÏÒÔ ÀáÔÀËÉÓ ÄÆÏÛÉ, ÛÄÌÏÃÂÏÌÉÈ<br />
ÂÀÅÉÀÒÄ. ËÀÌÀÆÉ ÁÀÙÉ ÃÀ ÄÆÏ ÀØÅÓ ÊÖÒÏÒÔÓ. ÖÝÄÁ ÒÀÙÀÝ ÖÝÍÀÖÒÉ áÌÄÁÉ ÛÄÌÏÌÄÓÌÀ,<br />
ÛÒÉÀËÓ ÅÄÒ ÃÀÀÒØÌÄÅ, ÒÀÃÂÀÍ ÛÒÉÀËÆÄ ßÅÒÉËÉ áÌÄÁÉ ÉÚÏ ÃÀ Ö×ÒÏ ÓßÒÀ×É. ÈÖÒÌÄ<br />
ÉØÅÄ ÌÏÌÝÒÏ áÄ ÉÃÂÀ ÒÝáÉËÉÓÀ ÃÀ ÌÀÓ ÓÝÅÉÏÃÀ ×ÏÈËÄÁÉ. áÉÓ ÞÉÒÀÓ ÛÄÅÃÄØÉ ÃÀ<br />
ÅÖÓÌÄÍÃÉ ×ÏÈÏËÈÝÅÄÍÀÓ. ×ÏÈËÄÁÉ ÂÀÌáÌÀÒÉ ÉÚÏ ÃÀ ÃÀÌÒÂÅÀËÄÁÖËÉ, ÜÀÌÏÝÅÄÍÉÓÀÓ<br />
ÄÒÈÌÀÍÄÈÓÀ ÃÀ ÔÏÔÄÁÓ ÄãÀáÄÁÏÃÀ ÃÀ ÄÓ ÌÀÈ ÂÀäØÏÍÃÀÈ ÀÓÄÈÉ ÜáÒÉÀËÉ. ÝáÏÅÒÄÁÉÓ<br />
ÀÓÄÈÉ ßÖÈÄÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÒÀÔÏÌÙÀÝ ÞÀËÆÄ ÃÉÃáÀÍÓ ÀÌÀáÓÏÅÒÃÄÁÀ.<br />
***<br />
ÀÒÀ ÌÀÒÔÏ ÃÙÄÓ, ÀÔÏÌÉÓÀ ÃÀ ÍÄÉÔÒÏÍÖËÉ ÁÏÌÁÄÁÉÓ ÄÐÏØÀÛÉ, ÀÒÀÌÄÃ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ<br />
äØÏÍÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÌÏÄÓÐÏ ÓÉÝÏÝáËÄ ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ. ÃÀ ÈÖ ÄÓ ÀØÀÌÃÄ ÀÓÄ ÀÒ<br />
ÌÏáÃÀ, ÄÓ ÓÉÝÏÝáËÉÓ ÌÀÓÏÁÒÉÅÉ ÂÀÍÀÃÂÖÒÄÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÓ ÖØÏÍËÏÁÉÈ ÊÉ ÀÒ<br />
ÀÉáÓÍÄÁÀ, ÀÒÀÌÄà ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ äÖÌÀÍÉÆÌÉÓ ÞËÄÅÀÌÏÓÉËÄÁÉÈ. ÃÙÄÌÃÄ ÉÌÀÒãÅÄÁÃÀ<br />
äÖÌÀÍÖÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÀ ÅÍÀáÏÈ ÌÏÌÀÅÀËÛÉ.<br />
***<br />
ÏÒÉ àÀÃÀÒÉ<br />
ÏÒÏ àÀÃÀÒÏ, ßÚÅÉËÏ àÀÃÀÒÏ<br />
ÛÄÌÏáÅÄÖËÏ ÌÓÖÁÖØ ÁËÏÍÃÄÁÉÈ,<br />
ÀÒ ÅÉÝÉ, ÀáËÀ ÒÀÓ ÛÄÂÀÃÀÒÏÈ,<br />
ÀÍ ÖÝáÏÄÈÛÉ ÒÀà ÌÄÍÀÔÒÄÁÉÈ.<br />
ÂÀËÀÊÔÉÏÍÉ<br />
ÈÄËÀÅÛÉ, ØÀËÀØÉÓ ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈ ÌáÀÒÄÓ ÃÂÀÓ ÄÒÈÉ ÖÆÀÒÌÀÆÀÒÉ àÀÃÀÒÉ. ÃÂÀÓ àÀÃÀÒÉ<br />
ÀÌÀÙËÄÁÖË ÀÃÂÉËÆÄ ÃÀ ÀÌÀÚÀÃ ÂÀÃÀäÚÖÒÄÁÓÀËÀÆÍÉÓ ÅÄËÓ. ÚÏÅÄËÌÀ ÈÄËÀÅÄËÌÀ<br />
ÉÝÉÓ ÀÌ àÀÃÒÉÓ ÁÉÏÂÒÀ×ÉÀ. ÉØÅÄ, àÀÃÒÉÓ ÓÉÀáËÏÅÄÓ, ÊÄÃÄËÆÄ, ÂÀÊÒÖËÉÀ<br />
ÌÀÒÌÀÒÉËÏÓ ÃÀ×À ÃÀ ÂÅÀÖßÚÄÁÓ, ÒÏÌ ÈÖÒÌÄ áÄ 800 ßËÉÓ ÚÏ×ÉËÀ, áÏËÏ ÌÉÓÉ<br />
ÂÀÒÛÄÌÏßÄÒÉËÏÁÀ ÀÌÃÄÍÉ ÃÀ ÀÌÃÄÍÉ ÌÄÔÒÉÏ. ÈÉÈÏÄÖËÌÀ ÈÄËÀÅÄËÌÀ, ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ<br />
65
ÀÒ ÉÝÏÃÄÓ, ÒÏÌÄË ÓÀÖÊÖÍÄÛÉ ÌÏÙÅÀßÄÏÁÃÀ ÒÖÓÈÀÅÄËÉ, ÉÝÉÓ, ÒÏÌ àÀÃÀÒÉ<br />
ÒÖÓÈÀÅÄËÉÓ ÄÐÏßÉÓÀÀ. ÉÝÉÓ ÀÂÒÄÈÅÄ, ÒÏÌ àÀÃÒÉÓ ØÅÄÛ ÉÌÀÒÈÄÁÏÃÀ ÓÀáÀËáÏ<br />
ÃÙÄÓÀÓßÀÖËÉ, ÉËÉÀÏÁÀ. ÉÝÉÓ ÉÓÉÝ, ÒÏÌ ÄÒÈáÄË ÉËÉÀÏÁÀÆÄ ÓÔÖÌÒÀà ÌÏßÅÄÖËÌÀ<br />
ÀÊÀÊÉÌ ÉÓÄÈÉ ÔÊÁÉËÉ ÃÀ àÊÅÉÀÍÖÒÉ ÓÉÔÚÅÀ ÈØÅÀ, ÒÏÌ ,,ÉËÉÀÏÁÀ” ,,ÀÊÀÊÉÏÁÀÔ, ÀÍÖ<br />
ÃÉÃÉ ÐÏÄÔÉÓ ÓÀÐÀÔÉÅÓÀÝÄÌÏ ÃÙÄÓÀÓßÀÖËÀà ÉØÝÀ.<br />
ÃÀ ÁÏËÏÓ, àÀÃÒÉÓ ÖÊÉÃÄÂÀÍÏ ÌÄÒØÀÍÆÄ ÌÈÄËÉ ,,ØÀÒËÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÀ” ÀÌÏÔÅÉ×ÒÖËÉ.<br />
ÒÀÌÃÄÍ ,,ÂÌÉÒÓ” ÀÒ ÛÄáÅÃÄÁÉÈ ÀØ, ÒÏÌÄËÈÀ ÓÀáÄËÄÁÉÝ ÈÀÅÀà ÀÌ ,,ÂÌÉÒÄÁÓ”<br />
ÓÀÂÀÍÂÄÁÏà ÀÌÏÖÔÅÉ×ÒÀÅÈ:,,ÃÀÈÏ”, ,,ÂÉÅÉ”, ,,ÄËÆÀ+ÏÈÀÒÉ=ÍÀÛÄÁÓ” ÃÀ À. Û.<br />
ÈÄËÀÅÛÉ ÜÀÓÖËÉ ÓÔÖÌÒÄÁÉ ÈÖ ÔÖÒÉÓÔÄÁÉ, ÌÄ×Ä ÄÒÄÊËÄÓ ÓÀáË-ÌÖÆÄÖÌÉÓ<br />
ÃÀÈÅÀËÉÄÒÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ, àÀÃÀÒÈÀÍ ÌÉäÚÀÅÈ ÃÀ ÀÝÍÏÁÄÍ ÀÌ ÓÀáÄËÂÀÍÈØÌÖËÉ áÉÓ<br />
ÁÉÏÂÒÀ×ÉÀÓ.<br />
ÃÂÀÓ àÀÃÀÒÉ ÀÌÀÙËÄÁÖË ÀÃÂÉËÆÄ ÃÀ ÀÌÀÚÀà ÂÀÃÀäÚÖÒÄÁÓ ÀËÀÆÍÉÓ ÅÄËÓ.<br />
ÀÌ àÀÃÒÉÓÀÂÀÍ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÊÉËÏÌÄÔÒÉÓ ÌÏÛÏÒÄÁÉÈ, ÀËÀÆÍÉÓ ÍÀÐÉÒÀÓ ÃÂÀÓ ÌÄÏÒÄ,<br />
ÀÓÄÅÄ ÌáÝÏÅÀÍÉ àÀÃÀÒÉ, ÌÀÙÀËÉ ÃÀ ÖÛÅÄËÄÁÄËÉ. ÂÀÝÉËÄÁÉÈ Ö×ÒÏ áÍÉÄÒÉ ÈÀÅÉÓ<br />
ÉÓÔÏÒÉÖË ÌÄÆÏÁÄËÆÄ. ÈÖ ÒÅÀ ÊÀÝÉÀ ÓÀàÉÒÏ, ÒÏÌ ÈÄËÀÅÛÉ ÌÃÂÏÌ àÀÃÀÒÓ áÄËÉ<br />
ÛÄÌÏáÅÉÏÍ, ÀËÀÆÍÉÓ ÐÉÒÀà ÌÃÂÀÒÉ àÀÃÀÒÉ ÉÓÄÈÉ ÂÀÍÉÄÒÉÀ, ÈÏÒÌÄÔÉ ÊÀÝÉÝ ÅÄÒ<br />
ÄÚÏ×À ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ. ÀÒÀÅÉÈÀÒÉ ÃÀ×À ÀÒ ÀÌÛÅÄÍÄÁÓ ÀÌ àÀÃÀÒÓ, ÓÀÌÀÂÉÄÒÏà ÅÄÒÝ ÒÀÉÌÄ<br />
ÍÀÜáÀÐÍÓ ÍÀáÀÅÈ ÌÉÓ ÆÖÒÂÆÄ, ÌÏÝËÉËÉ ,,ÖÊÅÃÀÅÄÁÉÓ” ÌÏÚÅÀÒÖËÈÀ ÌÉÄÒ ÍÀÏÓÔÀÔÀÒÓ.<br />
ÀÒÝ ,,ÉËÉÀÏÁÀ” ÂÀÌÀÒÈÖËÀ ÌÉÓÉ ÜÒÃÉËÉÓ ØÅÄÛ ÃÀ ÀÒÝ ,,ÀÊÀÊÉÏÁÀ”, ÀÒÝ ÔÖÒÉÓÔÉ<br />
ÌÏäÚÀÅÈ ÌÉÓ ÓÀÍÀáÀÅÀà ÃÀ ÀÒÝ ØÀËÀØÉÓ ÓÔÖÌÀÒÉ ÅÉÍÌÄ. ÆÀ×áÖËÉÓ ÐÀÐÀÍÀØÄÁÀ<br />
ÓÉÝáÄÛÉÈÖ ÄÓÔÖÌÒÄÁÉÀÍ àÀÃÀÒÓ ÌßÚÄÌÓÄÁÉ, ÌÄÞÒÏáÄÄÁÉ, ÌÄÙÏÒÄÄÁÉ, ÃÀäÚÒÉÀÍ<br />
ÓÀØÏÍÄËÓ ÌÉÓÉ ÜÒÃÉËÉÓ ØÅÄÛ, ÀÌÏÀËÀÂÄÁÄÍ ÈÀÅÈÀÅÉÀÍÈ ÓÀÂÆÀËÓ ÃÀ ÃÀÍÀÚÒÃÄÁÉÀÍ.<br />
ÛÄÌÃÄ ßÀÌÏßÅÄÁÉÀÍ ÃÀ ßÀÖÞÉÍÄÁÄÍ. ÓÀÌáÒÏÁÉÓÀÓ, ÉÌ ÃÒÏÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÆÄ<br />
ÜÀÓÀÓÅËÄËÀà ÌÉÉßÄÅÓ, ßÀÌÏÚÒÉÀÍ ÈÀÅÉÓ ÓÀØÏÍÄËÓ ÃÀ ÂÀÒÄÊÀÅÄÍ ÓÀÞÏÅÒÀÃ.<br />
ÃÂÀÓ àÀÃÀÒÉ ÀËÀÆÍÉÓ ÐÉÒÀà ÃÀ ÉÒÏÍÉÖËÉ ÙÉÌÉËÉÈ ÂÀäÚÖÒÄÁÓ 800 ßËÉÓ ÀÌÀÚÀÃ<br />
ÂÀÃÌÏÌÆÉÒÀË ÈÀÅÉÓ ÉÓÔÏÒÉÖË ÌÄÆÏÁÄËÓ.<br />
ai, istoria<br />
Tavis kapitalur naSroms `Zveli qarTuli saistorio mwerloba~ ivane<br />
javaxiSvilma Zveli qarTveli moazrovnis arseni amartolis sityvebi<br />
waumZRvara: `did ars Zali siyvarulisai, romel morCil hyofs Sekadrebad<br />
Seukadrebelsaca~.<br />
***<br />
qarTul enas i. gogebaSvili adarebda `mSvenier foladis saxniss, romelic<br />
ugunur patrons kunWulSi miugdia~.<br />
***<br />
napoleoni mefis sasaxleSi ar SeWrila. ,,gavyveT am naZiralebs! ” uTxra man<br />
Tavis Tanamgzavrs, rodesac mefis sasaxlisaken mimavali xalxi dainaxa.<br />
Sexeda ra, rom am mrisxane demonstraciiT damfrTxali lui XVI fanjarasTan<br />
mivida da xalxs Tavi daukra, napoleonma zizRiT warmoTqva:<br />
,,ra mxdali yofila! erTi 500-600 kaci finTixiT unda miewvina da danarCenebi<br />
TviTon gaiqceodnen”. revolucionerebs igi ,,binZur brbos” uwodebda.<br />
napoleons pirdapiri laparaki uyvarda. ,,muSebisaTvis kargi araferi<br />
gamikeTebia da ratom unda vuyvarde maT _ Ratakni damxvdnen da Ratakebad<br />
vtoveb” _ Tqva man.<br />
jarma Tavisi Tavi TviTon unda gamokvebos” - ambobda igi da marTlac,<br />
damarcxebuli qveynebi inaxavdnen mis jars.<br />
66
72 gazeTidan man mxolod oTxi datova, …danarCenebi akrZala. daawesa mkacri<br />
cenzura.<br />
***<br />
inglisi rom daemarcxebina, napoleonma ruseTs Seutia. aqedan apirebda igi<br />
indoeTSi _ inglisis koloniaSi galaSqrebas. erT_erT megobars igi<br />
eubneboda:<br />
,,warmoidgineT, rom moskovi aviReT, ruseTi davimorCileT. miTxariT erTi,<br />
maSin frangTa jarebi gana ver miaRweven gangis napirebs? xolo sakmarisia<br />
gangs franguli daSna Seexos, rom daingres inglisis sidiadis Senoba”.<br />
***<br />
bruno baueris azriT, istoria warmoadgens kritikulad moazrovne adamianTa<br />
moqmedebis asparezs. adamianTa masa saSualebas warmoadgens mxolod.<br />
***<br />
istoria waagavs biblias, masSi yvela imas xedavs, rac Tavad surs...<br />
***<br />
petre pirvelamde ruseTSi mxatvroba ar arsebobda. manamde mxolod<br />
eklesiebs xatavdnen. pirvelad petre didma moiwvia ucxoeli mxatvrebi Tavis<br />
karze.<br />
***<br />
petre pirvelma safrangeTSi moZebna xuroTmoZRvari, romelic versalis<br />
Sadrevnebis avtori iyo. man xuroTmoZRvari menSCikovs gamougzavna da Tan<br />
miswera: ,,fuls nu dazogavT, raTa Cveni versali ufro lamazi iyos, vidre<br />
parizSi”. amgvarad daarsda petergofi.<br />
***<br />
bavSvobisas megona xolme, rom qaris dros xeebi rom irxeodnen, amiT iyo<br />
gamowveuli qari.<br />
***<br />
wminda Jenevieva _ Sua saukuneebis franguli legendis personaJi, romelmac<br />
parizi normanebis Semosevebisagan daicva, parizis mfarvelad iTvleba.<br />
meqsikis mefis anderZidan:<br />
dedamiwaze yvelafers aqvs Tavisi sazRvari da yvelaze didebulni da<br />
bedniernic ecemian. mTeli Cveni samyaro erTi udidesi samarea da araferia<br />
iseTi mis zedapirze, rom ar daifaros miwisqveSa samareSi. wylebi, mdinareebi<br />
da nakadulebi miiswrafian TavianTi daniSnulebisaken da ar ubrundebian<br />
TavianT bednier wyaros. yvelani win miiswrafian, raTa daimarxon usasrulo<br />
okeanis siRrmeSi.<br />
is, rac iyo guSin, ukve aRar aris. da is, rac aris axla, xvale ukve aRar<br />
iqneba. sasaflaoebi savsea maTi neStiT, romlebic odesRac sicocxliT<br />
savseni iyvnen, mefobdnen, marTavdnen xalxis masebs, xelmZRvanelobdnen<br />
jarebs, ipyrobdnen axal-axal qveynebs, medidurobdnen da iTxovdnen maTdami<br />
pativiscemas.<br />
magram dideba wavida, rogorc vulkanidan gamosuli Savi boli, da ar<br />
dautovebia araferi, garda moxseniebisa istoriis furclebze.<br />
67
diadni, brZenni, guladni, mSvenierni _ sad arian axla? yvela isini TixaSi<br />
areulan da is, rac maT SeemTxvaT, SegvemTxveva Cvenc, SeemTxvevaT maTac,<br />
romlebic movlen Cvens Semdeg.<br />
magram gamagrdiT Tqven yvela _ cnobili meTaurebic, WeSmariti megobrebic<br />
da erTguli xelqveiTebic _ unda veswrafoT im cisaken, sadac yvelaferi<br />
samaradJamoa da ar arsebobs arc lpoba da arc ganadgureba.<br />
sibnele - mzis akvania da varskvlavTa brwyinvisaTvis aucilebelia RameTa<br />
wyvdiadi. taskuko nezagual konotli (daaxloebiT 1460 weli Cvens w. aRr-mde)<br />
politikis labirinTebSi<br />
despotur saxelmwifoSi ar arsebobs samSoblos mcneba; aq mas sxva mcnebebi<br />
scvlian - angareba, dideba, monarqisadmi samsaxuri. labrueri<br />
***<br />
romeli mdgomareoba migaCniaT Tqven yvelaze sasiamovno da Tavisufal<br />
mdgomareobad: cxvrebisa Tu mecxvaris? fara arsebobs mecxvarisaTvis Tu<br />
mecxvare farisaTvis? ai, martivi gamoxatuleba xalxisa da xelmwifis, vinc<br />
mas marTavs, urTierTobis, Tuki igi keTili xelmwifea. labrueri<br />
***<br />
yvela politikosi Tanxmdeba imaSi, rom Tu xalxi gadametebul<br />
keTildReobaSi imyofeba, valdebulebebis CarCoebSi mas veRar daimagreb. es<br />
Sexeduleba efuZvneba imas, rom xalxi, romelsac aqvs gacilebiT naklebi<br />
codna, vidre saxelmwifos sxva fenebs, gacilebiT ukeT aRzrdilebsa da<br />
ganaTlebulebs, saeWvoa, rom darCes im wesrigisa da kanonebis erTguli,<br />
romelic misTvis aris Seqmnili, Tuki amas garkveuli doniT gaWirveba ar<br />
aiZulebs.<br />
goniereba ar gvrTavs imis nebas, rom xalxi gaTavisufldes gaWirvebisagan,<br />
vinaidan aseT SemTxvevaSi igi dakargavda Tavisi daqvemdebarebis niSans,<br />
daiviwyebda Tavisi xvedris Sesaxeb da begarisagan gaTavisuflebuls<br />
egoneboda, rom morCilebisganac Tavisufalia.<br />
igi SeiZleba Sedardes jors, romelic jafasaa SeCveuli, da romelic didi<br />
xnis manZilze dasvenebisagan ufro fuWdeba, vidre muSaobisagan.<br />
amasTan, me vici bevri xelmwife, romelTac dakarges TavianTi saxelmwifo da<br />
qveSevrdomebi maT SesanarCuneblad aucilebeli jaris uyolobis gamo. jars<br />
ki isini ar inaxavdnen imitom, rom eSinodaT metismetad ar daemZimebinaT<br />
qveSevrdomebi begariT. isic vici, rom zogierTi qveSevrdomi mters imitom<br />
uvardeboda xelT, rom metismetad surda Tavisufleba maTi namdvili<br />
monarqis xelSi. aris garkveuli sazRvari, romelic ar SeiZleba gadailaxos<br />
ise, Tu ar iqna Cadenili usamarTloba, rameTu jansaRi azri gvkarnaxobs,<br />
rom aucilebelia daculi iyos Sesabamisoba simZimesa da im Zalas Soris,<br />
romelic mas eweva. kardinali riSelie<br />
***<br />
kunZul elbidan gamoqceuli napoleoni vidre parizSi Semovidoda, mis mier<br />
gavlil yovel milTan erTad, gazeTebis toni amgvarad icvleboda:<br />
,,urCxulma Tavisufleba moipova~, ,,majlajuna kanSia~, ,,tirani lionSia~,<br />
uzurpatori samoci saaTis savalzea dedaqalaqidan~, ,,bonaparti modis<br />
forsirebuli marSiT~, `misi udidebulesoba fontenebloSia~.<br />
68
***<br />
mefeebis dros sxvebs eomebian, respublikis dros ki erTmaneTs ebrZvian.<br />
mopasani<br />
***<br />
platoni im axalgazrdebs, romlebic miiswrafodnen gamxdariyvnen qveynis<br />
mmarTvelni, ase arigebda: ,,me ki mindoda sakuTari Tavis marTva geswavlaT,<br />
vidre qveynis marTvas mihyofdiT xels”.<br />
***<br />
didi pirovnebebi usindisobis CadeniT sulmdablebs ar Camouvardebian,<br />
magram isini usindisobas Cadian farulad da mxolod siqveles amzeureben.<br />
balzaki<br />
***<br />
visac meti dapireba SeuZlia, gamarjvebac mas darCeba. bismarki<br />
***<br />
nuTu es aris yvelaferi? _ ikiTxa didebis zenits asulma iulius keisarma<br />
***<br />
zRvisa da xmeleTis mpyrobel solomons uTqvams: mTeli qveynis mflobeli<br />
viyav da CemTan mosul adamians mainc xelebSi Sevyurebdi, _ aba, ra ZRveni<br />
momarTvao.<br />
***<br />
áÌÄÁÉ ÊÉ ÀÒ ÖÍÃÀ ÃÀÉÈÅÀËÏÍ, ÖÍÃÀ ÀßÏÍÏÍ. ÛÉËÄÒÉ<br />
***<br />
ÉÌÃÄÍÀà äÚÀÅÃÀ ËÖÉ XIV-Ó áÀËáÉ ÃÀÌÏÍÄÁÖËÉ, ÒÏÌ ÄÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉ ÌÉÓÉ áÏÔÁÉÓ<br />
ÛÄÓáÌÉÓ ÌÄÔÓ ÀÒÀ×ÄÒÓ ÀÊÄÈÄÁÃÀ ÃÀ ÉÓÉÝ ÊÉ, ÈÖ ÒÀ ÓÉÌÀÙËÉÓ ÉÚÏ ÌÄ×Ä,<br />
ÂÀÆÅÉÀÃÄÁÖËÀà äØÏÍÃÀÈ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ. ÀØ ÂÀÌÏÃÂÄÁÀ ÉÖÅÄÍÀËÉÓ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ<br />
,,ÌáÏËÏà ÓÉÊÅÃÉËÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÂÀÌÏÀÌÑÙÀÅÍÏÓ, ÈÖ ÒÀ ÐÀÔÀÒÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÓáÄÖËÉ”.<br />
***<br />
ÓÐÀÒÓÄË ÁÒÞÄÍÓ ÖÈØÅÀÌÓ: ,,àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÉÌÀÓ äØÅÉÀ, ÒÏÌ ÌÄ ÜÄÌÉ<br />
ÓÖÒÅÉËÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÁÏÒÊÉËÉÝ ÀÒ ÛÄÌáÓÍÀÍÏ”.<br />
***<br />
ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÛÉ ÀÒÀ×ÄÒÉ Ö×ÒÏ ÓÀÐÀÔÉÏ, ÅÉÃÒÄ ßÄÓÒÉÂÉ, áÏËÏ ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÓÀàÉÒÏÀ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÓÖÁÏÒÃÉÍÀÝÉÀ ÃÀ ÌÚÀÒÉ ÉÄÒÀÒØÉÀ. ÓÄÍ ÓÉÌÏÍÉ Ö×ÒÏÓÉ<br />
***<br />
ÝÍÏÁÉË ÒÄ×ÏÒÌÀÔÏÒ ÊÀËÅÉÍÓ ,,ÁÒÀËÃÄÁÉÈ ÁÒÖÍÅÀÓ” ÖßÏÃÄÁÃÍÄÍ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÉÂÉ<br />
ÌÄÂÏÁÒÄÁÛÉ ÍÀÊËÓ ÄÞÄÁÃÀ ÃÀ ÈÀÅÓ ÄÓáÌÏÃÀ ÌÀÈ ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
***<br />
me ver avitan verc erT saxelmwifos, sadac ar unda iyos igi, rom mewarme<br />
ganagebdeso. ekaterine 11<br />
***<br />
omi aris garkveuli politikis gagrZeleba. klauzeni<br />
69
***<br />
sokrate arigebda karieristebs _ me ki visurvebdi, jer sakuTari Tavis<br />
marTva geswavlaT, vidre qveynis marTvas mihyofdiT xelso.<br />
***<br />
rodesac napoleoni jer kidev mowafe iyo, man Tavis geografiis rveulSi,<br />
boloSi Cawera: ,,wminda elen _ patara kunZuli”. es, SeiZleba sulac, rogorc<br />
Cven vambobT xolme, ubralo SemTxveviToba iyo, magram eWvi araa, rom masSi<br />
es kunZuli Tavidanve SiSs iwvevda. akutagava<br />
***<br />
nikolo makiavels ekuTvnis gamoTqma: Tu gsurs daamdablo Sens mier<br />
daqvemdebarebuli mcirericxovani eri, mxari dauWire kidev ufro<br />
mcirericxovani eris pretenziebs am eris winaaRmdeg.<br />
romis dapyrobiTi omebis gamarTlebas Tavisi tradicia hqonda. es tradiicia<br />
jer kidev Cven saukunemde meore saukunidan iwyeba. romaeli istorikosebi da<br />
oratorebi yovelTvis amtkicebdnen, rom romi ar axorcielebs dapyrobiT<br />
omebs da ucxo miwebze win miiwevs an mxolod adgilobrivi mosaxleobis<br />
,,TxovniT”, anda icavs Tavis megobrebs.<br />
,,Cvenma xalxma _ amtkicebda ciceroni Tavis traqtatSi ,,saxelmwifos<br />
Sesaxeb” _ Tavisi mokavSireebis dasacavad daipyro yvela miwa. provinciebze<br />
gabatonebis kanoniereba dafuZnebuli iyo imaze, rom ,,aseTi xalxisaTvis<br />
monoba sasargebloa”.<br />
***<br />
,,gaakeTe, rac ginda da gamoCndebian profesorebi, romlebic amas<br />
gaamarTleben.” bismarki<br />
***<br />
Abraham Lincoln is supposed to have said that you can fool all the<br />
people some of the time and some of the people all the time and, but you<br />
cannot fool all the people all the time. Aabraham linkolns ekuTvnis<br />
gamoTqma: Tqven SegiZliaT moatyuoT yvela adamiani mcire xniT, adamianebis<br />
garkveuli nawili mcire xniT, magram yvelas da yovelTvis ver moatyuebT.<br />
***<br />
vina Tqva es: revoluciur ideebs gamoTqvamen meocnebeni, revolucias axdenen<br />
fanatikosebi, xolo revoluciis nayofs imkian vigindarebio? _ Jan Jak<br />
russom?<br />
***<br />
markiz de kiusteni ase axasiaTebs ruseTis imperiis sabaJo uwyebis<br />
moxeleebs:<br />
amden wvrilman sifrTxiles, romelic aq albaT aucileblad miaCniaT (igi<br />
gulisxmobs ruseTis imperias, da mis mebaJeebs, magram rogorc Cans, sabWoTa<br />
kavSirSic am mxriv bevri araferi iyo Secvlili. amasTan dakavSirebiT<br />
waikiTxe r. TabukaSvilis mier m. TamaraSvilis neStis gadmosveneba,<br />
aRwerili moTxrobis saxiT r. miSvelaZis mier ,,ciskarSi”) da romlis<br />
msgavssac sxvagan versad SexvdebiT, aSkarad mowmobs imas, rom Cven SevdivarT<br />
mxolod SiSiT mocul imperiaSi, xolo SiSi ki ganuyrelia mwuxarebasTan”.<br />
70
***<br />
erTs, poloneTSi sabWoTa kavSiridan Casuls, uTxres _ ra bednierebi xarT,<br />
rom ar iciT, ra ubedurebi xarTo.<br />
***<br />
erT ebraels SeekiTxnen _ ici, rom midixar, sad midixaro?<br />
man upasuxa: is xom vici, saidanac mivdivaro.<br />
***<br />
bixovskis SeekiTxnen _ ramdeni patimaria ssrk-Si?<br />
_ 250 milionio ... iyo pasuxi<br />
***<br />
markiz de kiustini Tavis ,,nikoloz I droindeli ruseTi” wers: ...…me mxolod<br />
ramodenime qarTveli qali Semxvda, romelSiac (kiusteni aZagebs rusis<br />
qalebs) SeerTebuli iyo silamaze da graciac. es mnaTobni brwyinaven<br />
CrdiloeTis qalTa Soris, rogorc varskvlavebi samxreTis Ramis bnel caze.<br />
sefeqalebis tanisamosis formas, grZeli saxeloebiTa da boloebiT<br />
ramdenadme aRmosavleTis xasiaTi aqvT da mTeli sasaxlis qalTa wres<br />
didebul iers aZlevs.<br />
***<br />
fridrix prusielma Tqva sikvdilis win: daviRaleo monebis marTviT. ilias<br />
Turme uTqvams aseve sikvdilis win: rasac vebrZodi brZolad ar Rirdao. Jan<br />
pol marats uTqvams sikvdilis win: me daviRale qimerebTan brZoliTo.<br />
***<br />
romeliRac germanel mefes uTqvams: ,,iq, sadac surT hyavdeT monebi, saWiroa<br />
ufro meti musika iTxzvebodeso”.<br />
***<br />
fridrix engelsi 1848 wels Tavis ,,демократический панславизм”-Si werda:<br />
yvela slavistisaTvis (aq igi gulisxmobs yvela slav xalxs, garda<br />
polonelebisa. am ukanasknelT igi antislavistebad Tvlis, radganac maT<br />
Tavisive Zmebi aviwroveben) nacionalizmi, anu fantastiuri saerToslavuri<br />
nacionaluroba, yovelgvar revoluciaze maRla dgas. panslavistebi Tanaxmani<br />
arian miekedlon revolucias im pirobiT, Tuki maT neba miecemaT<br />
gaerTiandnen yvela slavTa, gamonakliss gareSe, damoukidebel slavur<br />
saxelmwifoSi, arsebiTi materialuri moTxovnisaTvis angariSis gauwevlad.<br />
rusebi yovelTvis winaaRmdegi iyvnen, rom qarTvelebi rusuli kulturis<br />
garda sxva kulturas ziarebodnen.<br />
ase magaliTad, mecxramete saukunis dasawyisSi, rodesac saqarTveloSi jer<br />
kidev iyvnen darCenili kaTolike sarwmunoebis gamavrcelebeli kapucinebi, aq<br />
Semodis eqimi Zma ivane karlo kapucini. uwin saqarTvelos mefeebs uxarodaT<br />
xolme aseTi ganaTlebuli pirebis Semosvla qveynad. es icoda kapucinebis<br />
meTaurma da general kronings sixaruliT auwya es ambavi. generalma mis<br />
sixaruls wyali gadaasxa da wyromiT uTxra _ amas iqiT aRar SeiZleba<br />
evropidan misionerebis mosvlao. rusebi xom, garda TavianTi<br />
71
aRmsareblobisa, sxva yvela danarCen sarwmunoebas krZalavdnen (ix. m.<br />
TamaraSvilis ,,kaTolikobis istoria”).<br />
dResac xom igive meordeba (es Canaweri ekuTvnis 1979 wels). rusTavelis<br />
Teatris koleqtivma mimdinare wels gastrolebze moxibla londoneli<br />
mayurebeli Tavisi ,,riCard 111-iT”. xelmeored miiwvies isini londons.<br />
amboben, rom ssrk-is mTavroba ar uSvebs maT im martivi mizezis gamo, rom<br />
Turme erTi da igive wels sazRvargareT orjer gasvla ar SeiZlebao. Semdeg<br />
Turme politbiuros wevrobis kandidat e. SevardnaZes daurekavs moskovSi da<br />
maSinRa daTanxmebulan. mokled, ,,dania cixea”, Seqspirisa ar iyos. didxans<br />
unda vijdeT aseT cixeSi?<br />
***<br />
damarcxebuli gioci kvdeba da ambobs: dgeba dro sicruisa, TvalTmaqcobisa,<br />
romelsac sruli Tavisufleba miecema. aramzadebi daiwyeben qveynis marTvas<br />
mzakvruli xerxebiT, patiosanni ki mis badeSi gaebmebian. goeTe<br />
niurbergis procesze ar vici geringi Tu sxva romeliRac hitlereli<br />
oficeri meores amxnevebda _ moigone gioc fon berlinxingerio. albaT am<br />
gamoTqmas gulisxmobda.<br />
***<br />
karl IX-s uTqvams Turme, poetebi da cxenebi arasodes ar unda amyofo<br />
mSivrebi, Tumca arc arasodes ar unda gaaZRoo.<br />
***<br />
dekabristebis zogi warmomadgeneli darwmunebuli iyo, rom maTi moZraoba<br />
gamarjvebiT ver dasruldeboda. erTi maTgani, vgoneb rileevi, ase werda<br />
kidec, marTalia Cven davmarcxdebiT, magram es saWiroa momavali<br />
TaobebisaTviso.<br />
***<br />
laTinuri andazaa _ arcodna sabuTi ar ariso.<br />
***<br />
rac ufro metad vebmebi politikaSi, miT ufro nakleb mjera<br />
adamianurobisao. bismarki<br />
***<br />
samarTali ki ar unda Seesabamos politikas, aramed politika – samarTals.<br />
yovelma politikosma muxli unda moiyaros samarTlis winaSe. emanuel kanti<br />
***<br />
volteri wers, romis erTaderTi niWi msoflios dapyroba iyoo. roms, me<br />
vfiqrob, sxva niWic hqonda magaliTad, romauli samarTali, magram ai, ruseTs<br />
ki, _ ra mogaxseno ...<br />
***<br />
mefeebi Wkvian kacs Tavis gverdiT ver iTmeneno.<br />
***<br />
mmarTveli, romelic Seecdeba Tavisi xelqveiTni karg adamianebad aqcios,<br />
upirveles yovlisa, Tavad unda gaxdes aseTi. es aucilebelia, raTa igi ar<br />
daemgvanos im ucnaur adamians, romelic Seecada gaesworebina dagrexili<br />
Crdili, nacvlad nivTisa, romelic gamoscems am Crdils.<br />
72
***<br />
rodesac asi adamianidan erTi batonobs 99_ze, es usamarTlobaa, es<br />
despotozmia. rodesac 10 batonobs 90_ze, esec usamarTlobaa, es oligarqiaa;<br />
xolo rodesac 51 batonobs 49_ze (es mxolod adamianis warmodgenaSi<br />
SeiZleba moxdes, realobaSi kvlav 10 an 11 batonobs im 51_dan), es namdvilad<br />
samarTliania, es Tavisuflebaa.<br />
gana SeiZleba raime iyos ufro uazroba, vidre amgvari logika? arada,<br />
swored igi udevs safuZvlad yvela ,,saxelmwifo wes-wyobilebis<br />
gaumjobesebis” mosurnis msjelobas am sakiTxze. tolstoi<br />
***<br />
áÀËáÉ ÌÏÌßÉ×ÃÀ ÒÄÓÐÖÁËÉÊÉÓÀÈÅÉÓ, ÃÀÄ, äØÏÍÃÄÓ ÌÀÓ ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ. ÅÉØÔÏÒ äÉÖÂÏ<br />
***<br />
ÐÏËÏÍÄËÉ ÌßÄÒÀËÉ ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ ÊÒÀÅÜÖÊÉ, ÒÏÌËÉÓ ßÉÂÍÉ ,,ÊËÄÏÐÀÔÒÀ” ÅÈÀÒÂÍÄ ÃÀ<br />
ÃÀÅÁÄàÃÄ ÑÖÒÍÀË ,,ÓÀÖÍãÄÛÉ”. ÈÀÅÉÓ ÓáÅÀ ßÉÂÍÛÉ ,,ÐÔÏËÄÌÄÄÁÉÓ ÌÆÉÓ ÜÀÓÅÄÍÄÁÀ”,<br />
ÊËÄÏÐÀÔÒÀÓ ÌÀÌÉÓ, ÐÔÏËÏÌÄÖÓ XII ÛÄÓÀáÄÁ ßÄÒÓ: ,,ÒÏÌÀÄËÄÁÉ ÌÀÓ ÔÉÐÉÖÒ<br />
ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈÄË ÃÄÓÐÏÔÀà ÈÅËÉÃÍÄÍ: ÌÛÉÛÀÒÀ ÞËÉÄÒÄÁÉÓ ßÉÍÀÛÄ, ÔÉÒÀÍÉ ÃÀÖÝÅÄËÈÀ<br />
ÌÉÌÀÒÈ”.<br />
***<br />
ÉÓ, ÅÉÍÝ ÔÉÒÀÍÉÓ ÓÀáËÛÉ ÛÄÃÉÓ, ÉØÝÄÅÀ ÌÏÍÀÃ, ÈÖÌÝÀ ÀØ ÉÂÉ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÌÏÅÉÃÀ.<br />
ÓÏ×ÏÊËÄ<br />
***<br />
ÓÐÉÍÏÆÀ ÀÌÁÏÁÓ ÌÀÊÉÀÅÄËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÉÂÉ ÝÃÉËÏÁÃÀÏ ÄÜÅÄÍÄÁÉÍÀ, ÈÖ ÒÀÌÃÄÍÀÃ<br />
ÖÂÖÍÖÒÀÃ ÉØÝÄÅÉÀÍ ÌÒÀÅÀËÍÉ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÝÃÉËÏÁÄÍ ÂÀÃÀÀÚÄÍÏÍ ÔÉÒÀÍÉ, ÌÀÛÉÍ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÒ ÞÀËÖÞÈ ÌÏÓÐÏÍ ÉÓ ÌÉÆÄÆÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÛÄÃÄÂÀÃÀÝ ÈÀÅÀÃÉ ÔÉÒÀÍÀÃ<br />
ÉØÝÄÅÀ.<br />
***<br />
ÀÌÄÒÉÊÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÛÄÌØÍÄËÉ, ÈÏÌÀÓ ãÄ×ÄÒÓÏÍÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ<br />
ÌÖáËÄÁÉÓ ÝÅËÉËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ßÄÒÃÀ 1816 ßÄËÓ: ,,ÌÄ ÐÒÉÍÝÉÐÖËÀÃ<br />
ÅÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÁÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÄÁÉÓ áÛÉÒÓÀ ÃÀ ÛÄÖÌÏßÌÄÁÄË ÝÅËÉËÄÁÄÁÓ.<br />
ÌÄ Å×ÉØÒÏÁ, ÒÏÌ ÓãÏÁÓ ÛÄÅÖÒÉÂÃÄÈ ÝÀËÊÄÖË ÍÀÊËÏÅÀÍÄÁÄÁÓ... ÀÌÀÓÈÀÍ, ÊÀÒÂÀÃ<br />
ÅÉÝÉ, ÒÏÌ ÊÀÍÏÍÄÁÉ ÃÀ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÉÍÓÔÉÔÖÔÄÁÉ ×ÄáÃÀ×Äá ÖÍÃÀ ÌÉäÚÅÄÁÏÃÍÄÍ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÀÆÒÉÓ ÐÒÏÂÒÄÓÓ”.<br />
***<br />
ÂÀÍÀ ÜÅÄÍ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÉÓÄÈÉ ÉÃÄÀËÉÓÀÊÄÍ ÀÒ ÖÍÃÀ ÅÄÓßÒÀ×ÏÃÄÈ,<br />
ÒÏÌËÉÓ ÃÒÏÓÀÝ ÈÀÍÀÌÃÄÁÏÁÒÉÅ ÊÉÁÉÓ ÓÀ×ÄáÖÒÄÁÆÄ ÃÀßÉÍÀÖÒÄÁÀ ÊÉ ÀÒ ÖÍÃÀ<br />
ÂÅáÉÁËÀÅÃÄÓ, ÀÒÀÌÄà ÖÍÃÀ ÂÅÀÛÉÍÄÁÃÄÓ? ÒÀÓÊÉÍÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÉÌÀÒÈÄÁÀ ÂÏÍÉÄÒ ÓÀßÚÉÓÄÁÆÄ ÃÀÚÒÃÍÏÁÉÈ, ÌÀÛÉÍ ÖÍÃÀ<br />
ÂÅÒÝáÅÄÍÏÃÄÓ ÀÌ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÛÉ ÙÀÔÀÊÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ; ÈÖ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÒ ÉÌÀÒÈÄÁÀ<br />
ÂÏÍÉÄÒ ÓÀßÚÉÓÄÁÆÄ ÃÀÚÒÃÍÏÁÉÈ, ÌÀÛÉÍ ÖÍÃÀ ÂÅÒÝáÅÄÍÏÃÄÓ ÓÉÌÃÉÃÒÉÓ ÃÀ<br />
ãÉËÃÏÄÁÉÓÀ. ÜÉÍÖÒÉ<br />
***<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ ÄÍÀ ÌÀÒÔÉÅÉÀ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
73
***<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÌÀ ÀÈÀÓãÄÒ ÌÏÉÍÀÍÉÏÓ ÉÓ, ÒÀÝ ÈØÅÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÀËÁÀÈ, ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒ<br />
ÌÏÖßÄÅÓ ÌÀÓ ÉÌÉÓ ÌÏÍÀÍÉÄÁÀ, ÒÀÝ ÀÒ ÖÈØÅÀÌÓ.<br />
***<br />
ÊÀÍÏÍÉÓ ÃÀÌÒÙÅÄÅ ÀÃÀÌÉÀÍÓ äÂÏÍÉÀ, ÒÏÌ ÓÉÊÅÃÉËÈÀÍ ÄÒÈÀà ÌÉÓÉ ÓÉÝÏÝáËÄÝ<br />
ÓÒÖËÃÄÁÀ; ÀÓÄÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÊÀÍÏÍÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ áÄËÄßÉ×ÄÁÀ. ãÀÌÀÐÀÃÀ<br />
***<br />
ÞÀËÆÄ ÌÀØÅÓ ÓÖËÉ ÃÀÌÞÉÌÄÁÖËÉ. ÌÈÄË ÜÄÌÓ ÂÒÞÄË ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÅÄÒÀÅÉÍ ÅÄÒ<br />
ÂÀÅÀÁÄÃÍÉÄÒÄ: ÅÄÒÝ ÜÄÌÉ ÌÄÂÏÁÒÄÁÉ, ÅÄÒÝ ÏãÀáÉ, ÅÄÒÝ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉ. ÁÄÅÒÉ, ÁÄÅÒÉ<br />
ÁÏÒÏÔÄÁÀ ÜÀÅÉÃÉÍÄ... ÌÄ ÅÉÚÀÅÉ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄ ÓÀÌÉ ÃÉÃÉ ÏÌÉÓÀ; ÜÄÌÓ ÂÀÌÏ ÁÒÞÏËÉÓ ÅÄËÆÄ<br />
800000 ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÀÉÙÖÐÀ. ÌÀÈ ÀáËÀ ÃÀÉÔÉÒÄÁÄÍ ÃÄÃÄÁÉ, ÞÌÄÁÉ, ØÅÒÉÅÄÁÉ... ÃÀ ÄÓ<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÀáËÀ ÃÂÀÓ ÜÄÌÓÀ ÃÀ ÙÌÄÒÈÓ ÛÏÒÉÓ. ÁÉÓÌÀÒÊÉ<br />
***<br />
äÄÂÄËÉÓ ÀÆÒÉÈ, ÚÅÄËÀ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ×ÖÞÍÄÁÖËÉ ÉÚÏ ÁÒßÚÉÍÅÀËÄ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ<br />
ÀÌÀÙËÄÁÖËÉ ÍÄÁÉÓ ÞÀËÉÈ.<br />
aseTi ramac SeiZleba moxdes<br />
kunZul elbidan gamoqceuli napoleoni vidre parizSi Semovidoda, mis mier<br />
gavlil yovel milTan erTad, gazeTebis toni amgvarad icvleboda:<br />
,,urCxulma Tavisufleba moipova~, ,,majlajuna kanSia~, ,,tirani lionSia~,<br />
uzurpatori samoci saaTis savalzea dedaqalaqidan~, ,,bonaparti modis<br />
forsirebuli marSiT~, `misi udidebulesoba fontenebloSia~.<br />
***<br />
zangebi RmerTebs Savkanianad warmoidgenen, xolo eSmaki maT warmodgenaSi<br />
xSirad TeTrkanianic ki aris. (?)<br />
***<br />
erT qarTvels disertacia daucavs leningradSi. viRacas ukiTxavs, ratom aq<br />
icav da ara TbilisSio. mas upasuxia: leningradis blokadis dros aq<br />
vibrZodi, magram aravis ukiTxavs, aq ra ginda, TbilisSi wadio.<br />
***<br />
amboben, jalaTebma garsia lorka rom daxvrites, daTvrnen da mRerodnen ...<br />
garsia lorkas leqsebs.<br />
***<br />
1996 wels germaniaSi gamovida ,,popularuli dabneulobebis leqsikoni”.<br />
rogorc am wignidan irkveva, mravali. Aaqamde sayovelTaod cnobili faqti,<br />
citata Tu sulac literaturuli personaJi, saerTod ar arsebula. isini<br />
mxolod dabneulobis da simcdaris nayofi yofila da meti araferi.<br />
***<br />
magaliTad, galileis arasodes warmouTqvams ,,da mainc brunavs!”. es gamoTqma<br />
misTvis abat irelis miuweria, rogorc lamazi da efeqturi.<br />
74
***<br />
cnobili aforizmi ,,lamaz sxeulSi _ lamazi sulia” romaeli poetis<br />
iuvenalis leqsSi sruliad sapirispiro konteqstSia naTqvami, kerZod, ase:<br />
,,ex, lamaz sxeulSi sulic rom lamazi iyos”.<br />
***<br />
rogorc Cans, arc lui XIV_s uTqvams ,,saxelmwifo _ es me varo”.<br />
***<br />
arc cezars uTqvams sikvdilis win: ,,Senc, brutus!”. mas saerTod araferi<br />
uTqvams.<br />
***<br />
arc marqss, miT umetes, lenins ar uTqvmas _ ,,religia opiumia xalxisaTviso”.<br />
misi avtori yofila XVIII saukunis germaneli mwerali novalisi.<br />
***<br />
Tbilisis zooparkSi, loms Svili moukvda. mas ZaRlis lekvi miuyvanes da igi<br />
gazarda mis magier.<br />
***<br />
col-qmruli cxovreba wignsa hgavs, romlis pirveli Tavi dawerilia<br />
leqsebiT, xolo Semdgomi Tavebi _ proziT.<br />
***<br />
yurZnis jiSia, ,,odesa”, ,,izabelasac” eZaxian. xeze adis da iq viTardeba.<br />
Tumca yvela xe Tanabrad rodi izidavs. uyvars muxa, ejavreba akacia.<br />
***<br />
romaelebs msoflios dasapyrobad namdvilad sakmao dro aRar darCebodaT,<br />
maT rom jer laTinuris Seswavla dasWirebodaT. haine<br />
***<br />
kalmiT dawerils najaxiT ver amoSlio. rusuli<br />
***<br />
Zvel romaels kalmis nacvlad xelSi foladis wvetiani joxebi eWira da<br />
Tixis firfitebze imiT aWednen asoebs. mas stiliusi ewodeboda, saidanac<br />
SemdgomSi warmosdga termini ,,stili”.<br />
***<br />
lagodexis nakrZalSi egerebma SeamCnies, rom irmebs udroo dros scviodaT<br />
rqebi da iqucebodnen. gaagzavnes amis Sesaxeb werili Tbilisis akademiaSi. iq<br />
veraferi gaarkvies da weriliT mimarTes sxvadasxva qveynebis akademiebs. erT<br />
xans veravin pasuxobda. bolos romeliRac akademiam SekiTxva gamoagzavna:<br />
mglebi Tu gyavTo nakrZalSi?<br />
***<br />
mamakacebi qorwindebian daRlilobisagan, qalebi Txovdebian<br />
cnobismoyvareobis gamo. uaildi<br />
75
swrafi kiTxva SeeZloT balzaks, napoleons, Jan Jak russos, ruzvelts,<br />
kenedis, puSkins, lenins. CerniSevskis.<br />
napoleoni wuTSi 2000 sityvas kiTxulobda.<br />
balzaki orjer ufro mets.<br />
amasTan, geniosi ar kiTxulobs aucileblad swrafad. arc swrafad mkiTxveli<br />
ar aris geniosi.<br />
garda amisa, zogierTi wignis swrafad kiTxva, gansakuTrebiT mxatvruli<br />
nawarmoebisa, imas hgavs, rom Saqaryinuli, nacvlad imisa, rom nel_nela<br />
Seitkbo igi, aiRo da pirapir gadaylapo.<br />
***<br />
Turme yaryatebi yovelTvis brundebian im adgilebSi, sadac daibadnen.<br />
***<br />
Eritis sicut Deus, scientes bonym et malum (laT.) ,,iyaviT rogorc RmerTi, icodeT<br />
keTili da boroti” _ am sityvebiT Seacdina gvelma eva, SesTavaza ra egema<br />
xili cnobierebis xidan. sainteresoa, gveli rom ar yofiliyo, daZlevda eva<br />
cdunebas, ar mowyvetda vaSls? albaT, mowyvetda.<br />
***<br />
me sul gaocebiT viyurebi irgvliv da vxedav, rom stolipinidan dawyebuli,<br />
romelic Tvlis, rom igi mowodebulia moawyos sxvaTa cxovreba da bolo<br />
revolucioneriT damTavrebuli, yvelani sxvebis gamo swuxan da maTTvis<br />
raRac-raRaceebis Sesworebas lamoben, maSin, rodesac yovel adamians aqvs<br />
udidesi saqme, misTvis RmerTis mier micemuli, izrunos sakuTar sulze. am<br />
saqmem sruliad unda STanTqas adamianis cxovreba. l. tolstoi<br />
***<br />
tolstois uambes erTi duxoboris werilis Sesaxeb, sadac aRwerili iyo, Tu<br />
kanadelma duxoborebma, romlebic ewvivnen sanimuSo saRores, rogor naxes iq<br />
indielebi, garkveuli safasuri fasad rom umRerdnen Rorebs, romlebic amis<br />
Sedegad swrafad suqdebodnen.<br />
- diax, diax, vici, vici eg ambavi, sadRac wamikiTxavs _ Tqva lev nikolozis<br />
Zem _ zustad isea, rogorc CvenTan: Cveni kompozitorebi, pianistebi da a.S. es<br />
yvelani Cveni indielebi arian. xolo Cven _ kargad nasuqi Rorebi varT,<br />
vusmenT maT da vsuqdebiT.<br />
***<br />
konsul pets imperatorma sikvdili miusaja. mas sicocxlis daTmoba<br />
eZneleboda. misma meuRlem daSna amoaZro da Tqva: Pate, non dolet (pet, sulac<br />
araa saSiSi).<br />
***<br />
rodesac nikoloz I moaxsenes lermontovis sikvdilis Sesaxeb, mas Turme<br />
xeli Cauqnevia da uTqvams: ZaRli ZaRlurad mokvdao.<br />
***<br />
qalis axirebam zoma ar icis,<br />
qalis axirebas vin gamoicnobs. franguli. amiT asrulebs mopasani erT-erT<br />
Tavis novellas.<br />
76
***<br />
col-qmari gaiyara. kacma sxva qali SeirTo, coli gauTxovari darCa. gadis<br />
@20-21 weli. kacs meore coli moukvdeba. pirveli samZimris werils<br />
gaugzavnis. mcire xnis Semdeg mimoweras gaanaxleben da ramdenime Tvis<br />
Semdeg kvlav col-qmaric gaxdebian.<br />
Semoqmedebis Taobaze<br />
5-6 moRvawe rom gamovricxoT, romelnic sxivsa hfenen saukunes, xalxis<br />
danarCenebisadmi Tayvaniscema mxolod sibecis Sedegia. movarayebuli oqrod<br />
saRdeba. v. hiugo<br />
***<br />
l. gudiaSvilis xasiaTis Sesaswavlad d. uznaZem mas sTxova masTan<br />
institutSi misuliyo. igi mivida da aseTi cda moawyves. viRac dajda fardis<br />
ukan da leqsi waikiTxa, ise rom l. gudiaSvils ar daunaxavs, vin iyo. mas<br />
sTxoves xmis intonaciis mixedviT daexata. l. gudiaSvilma daxata da mTavar<br />
xazebSi miamgvana kidec.<br />
***<br />
erTxel Turme pikasosaTvis uTqvams meuRles: ra aris, yvelas xatav, me ki<br />
erTxelac ar damxateo. pikasos dauxatavs, magram meuRles suraTi ar<br />
moswonebia, ara mgavso. maSin pikasos fuli gauwodebia da uTqvams _ wadi<br />
fotografTan, suraTi gadaiRe da zustad Sen iqnebio.<br />
***<br />
,,taras bulbaSi~ gogoli ar zrunavs imaze, rom movlenebis gadmocemisas<br />
zusti qronologia daecvas. erT SemTxvevaSi moqmedeba mikuTvnebulia XV<br />
saukunes, meore SemTxvevaSi - XVI saukunes. mwerals surda daexata iseTi<br />
suraTi, romelSic gamosaxuli iqneboda ukraineli xalxis mTeli erovnulgmiruli<br />
epopeis tipiuri, ZiriTadi damaxasiaTebeli niSnebi.<br />
***<br />
1821 wels baironi Tavis dRiurSi Cawers: meTxuTmetjer (me skotis yvela<br />
romani TxuTmetjer maqvs gadakiTxuli) wavikiTxe misi ,,meduqnis moTxrobebi~.<br />
brwyinvale nawarmoebia. Sotlandieli fildingia da amasTan, udidesi<br />
ingliseli poeti. brwyinvale adamiania! didi survili maqvs masTan erTad<br />
dalevisa.<br />
***<br />
valter skots tkivilis Zlieri Seteva hqonda. am mdgomareobaSi mas Tavisi<br />
mdivnisaTvis ukarnaxia romani ,,pamermureli patarZali~. Semdeg skots<br />
sruliad gadaviwyebia is yovelive, rac ukarnaxa avadmyofobis dros da am<br />
romans, rogorc sruliad ucxos, ise kiTxulobda.<br />
***<br />
me yovelTvis mecineba, rodesac mesmis: gaakeTe mxolod erTi saqme. mTeli<br />
Cemi Segnebuli cxovreba me aTeulobiT rames vakeTebdi erTdroulad. v.<br />
skoti<br />
77
***<br />
kurTxeul iyos Seni saxeli, robert berns! rodesac me raime azris gamoTqma<br />
msurs, romelsac mTeli ZaliT Sevupyrivar, sityvebs SeqspirTan an SenTan<br />
vpoulob. usaqmurebi layboben, TiTqos me Seqspirs vgavar... me imadac ar<br />
vRirvar, rom Seqspirs fexsacmelze Tasmebi Sevubnio. v. skoti<br />
***<br />
vin Seasrula Tavdasxma: man, vinc pirvelma gaisrola, Tu man, visma<br />
moqmedebamac srola gamoiwvia?v. skoti<br />
***<br />
mxatvruli literaturis qmnilebaTa gacnoba gvarwmunebs imaSi, rom yovel<br />
drosa da yovel xalxSi umTavresi moraluri Rirebulebebi TiTqmis erTi da<br />
igivea. magaliTad, ,,ramaiana~, romelic indoeTis pirvelma miTiurma poetma, -<br />
valmikim daimRera Cvens welT aRricxvamde IV saukuneSi (am poemas homerosis<br />
,,iliadasa~ da ,,odiseis~ adareben), iseTive moralur Rirebulebebs umReris,<br />
rogorsac, vTqvaT, meTormete saukuneSi rusTaveli an dante; esaa,<br />
siyvarulis, erTgulebis, megobrobis da a. S. Rirebulebebi.<br />
ai, Tundac misi es strofi:<br />
,,sazizRaria, vals vinc iviwyebs,<br />
eZebs sargebels surviliT mTvrali,<br />
movaleoba yoveliveze<br />
maRali aris, ver Seswvdes Tvali.<br />
micemul sityvis myis Sesruleba,<br />
esaa kacis pirveli vali~.<br />
***<br />
samyaro Seqmnilia sulelebis mier im mizniT, rom masSi Wkvianebma icxovron.<br />
uaildi<br />
***<br />
avadmyofebi ar kiTxuloben, sufTaa Tu ara xeli, romelmac maT sasTumali<br />
Seuswora. uaildi<br />
***<br />
guli WrilobebiT cxovrobs. dakmayofilebam guli SeiZleba gaaqvavos,<br />
simdidrem SeiZleba gamoSritos igi, magram mwuxarebam…- ara, mwuxarebas ar<br />
SeuZlia gatexos igi. uaildi<br />
***<br />
prozis mTargmneli avtoris monaa, xolo leqsis _ metoqeo.<br />
***<br />
sjobs dampal naviT Sav zRvas miendo,<br />
vidre qalisa gjerodes fici. avetik isaakiani<br />
***<br />
ÓÖËÄËÉ áÛÉÒÀà ÓÜÀÃÉÓ ÓÉÓÖËÄËÄÓ, ÌÀÂÒÀÌ áÀÍÃÀáÀÍ àÊÅÉÀÍÉ ÓÉÓÖËÄËÉÈ ÀàÀÒÁÄÁÓ<br />
ÓÖËÄËÓ.<br />
78
***<br />
ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ ÀÒÀÀ ÃÀÉÁÀÃÏ ÃÉÃ ÀÃÀÌÉÀÍÀÃ, ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÀÓÄÅÄ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÃÒÏÓÀÝ<br />
ÃÀÉÁÀÃÏ. ×ÒÀÍÂÉ ÉÓÔÏÒÉÊÏÓÉ ×ÒÀÍÓÖÀ<br />
***<br />
ÓÔÄÍÃÀËÉÓ ÀÆÒÉÈ, ÁÀÉÒÏÍÓ äØÏÍÃÀ ÌßÄÒËÄÁÀÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÄÒÈÉ<br />
ÓÉÓÖÓÔÄ, ÊÄÒÞÏÃ ÊÉ, - ÖÀÙÒÄÓÉ ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÏÁÀ ÊÒÉÔÉÊÉÓÀ ÃÀ ØÄÁÉÓÀÃÌÉ,<br />
ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÊÉ, ÈÖ ÄÓ ÌÉÓÉ áÄËÏÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÃÀÍ ÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÃÀ.<br />
***<br />
ÌÉÓÉÅÄ ÛÄáÄÃÖËÄÁÉÈ, ÁÀÉÒÏÍÓ ÀÒ ÛÄÄÞËÏ ÂÀÒÃÀØÌÍÉËÉÚÏ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÀÃ. ÀÌÉÈ<br />
ÀÉáÓÍÄÁÀ ÌÉÓÉ ÓÉÞÖËÅÉËÉ ÛÄØÓÐÉÒÉÓÀÃÌÉ. ÌÀÓ ÄÆÉÆÙÄÁÏÃÀ ÉÂÉ ÉÌÉÔÏÌÀÝ, ÒÏÌ ÌÀÓ<br />
ÛÄÄÞËÏ ÂÀÒÃÀØÌÍÀ ÒÏÂÏÒÝ ÛÄÒËÏÊÀÃ, ÌÃÀÁÀË ÅÄÍÄÝÉÄË ÄÁÒÀÄËÀÃ, ÉÓÄ ãÏÍ ÊÄÃÀÃ,<br />
ÓÀÆÉÆÙÀÒ ÃÄÌÀÂÏÂÀÃ.<br />
***<br />
ËÏÒÃ ÁÀÉÒÏÍÉ ÄÒÈÃÒÏÖËÀÃ ÀÙ×ÒÈÏÅÀÍÄÁÖËÉÝ ÉÚÏ ÃÀ ÛÖÒÃÀ ÊÉÃÄÝ ÍÀÐÏËÄÏÍ<br />
ÁÏÍÀÐÀÒÔÉÓÀ. ÉÂÉ ÀÌÁÏÁÃÀ: ,,ÌáÏËÏà ÜÅÄÍ ÏÒÍÉ, ÉÓ ÃÀ ÌÄ, ÅÀßÄÒÈ áÄËÓ Í. Á. (ÍÏÄË<br />
ÁÀÉÒÏÍ)”.<br />
***<br />
ÒÏÌÀÄË ÐÀÔÒÉÝÓ ÌÖÝÉÏÓ ÓÝÄÅÏËÀÓ ÝÉËÉ ÃÀÓßÀÌÄÓ, ÈÉÈØÏÓ ÓÀÌÛÏÁËÏÓÀÈÅÉÓ<br />
ÄÙÀËÀÔÏÓ. ÈÀÅÉÓÉ ÖÃÀÍÀÛÀÖËÏÁÀ ÒÏÌ ÃÀÄÌÔÊÉÝÄÁÉÍÀ, ÂÀÀ×ÈÒÄÁÖËÌÀ ÓÝÄÅÏËÀÌ<br />
ÂÀÅÀÒÅÀÒÄÁÖË ÍÀÊÅÄÒÜáÀËÆÄ ÃÀÀÃÏ áÄËÉ ÃÀ ÝÉËÉÓÌßÀÌÄÁÄËÈ ÈÅÀËÄÁÛÉ ÆÉÆÙÉÈ<br />
ÌÉÀÜÄÒÃÀ. ËÄÂÄÍÃÀ ÂÀÃÌÏÂÅÝÄÌÓ, ÒÏÌ ÀÌÂÅÀÒÉ ÌÀÌÀÝÏÁÉÈÀ ÃÀ ÂÀÌÞËÄÏÁÉÈ<br />
ÌÏáÉÁËÖËÌÀ ÌÏÓÀÌÀÒÈËÄÄÁÌÀ ÓÝÄÅÏËÀ ÖÃÀÍÀÛÀÖËÏà ÀÙÉÀÒÄÓ ÃÀ ÚÅÄËÀ ÐÀÔÉÅÉ ÃÀ<br />
ÙÉÒÓÄÁÀ ÀÙÖÃÂÉÍÄÓ.<br />
***<br />
áÛÉÒÀà ÂÀÉÂÏÍÄÁÈ ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÉÓÀÂÀÍ: ÌÄ ÀÒ ÌÉÍÃÀ ÓáÅÉÓÉ àÊÖÉÈ ÝáÏÅÒÄÁÀ, ÈÅÉÈÏÍ<br />
ÌÏÅÉ×ÉØÒÄÁÏ. ÒÀ ÓÀàÉÒÏÀ ÌÏÉ×ÉØÒÏ ÌÏ×ÉØÒÄÁÖËÉ, ÌÉÉÙÄ ÌÆÀÃÌÆÀÒÄÖËÉ ÃÀ ÂÀÓßÉÄ<br />
ßÉÍ. ÀÌÀÛÉÀ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ ÞÀËÀ. Ë. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ßÉÍÀ ßÄËÓ (1869 ßÄËÓ) ÜÀÒËÆ ÃÉÊÄÍÓÌÀ ÂÀÌÏÈØÅÀ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ<br />
ÊÒÄÃÏ: ,,ÜÄÌÉ ÒßÌÄÍÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÃÌÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÀÒÈÀÅÄÍ, ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏÀ. ÉÌ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÃÌÉ ÊÉ, ÒÏÌÄËÈÀÝ<br />
ÌÀÒÈÀÅÄÍ – ÖÓÀÆÙÅÒÏ”.<br />
***<br />
1970 ßÄËÓ, ÀÍÖ ÈÀÅÉÓÉ ÂÀÒÃÀÝÅÀËÄÁÉÓ ßÄËÓ, ÃÉÊÄÍÓÉ ËÏÍÃÏÍÄË ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ<br />
ßÀÒÖÃÂÀ ÈÀÅÉÓÉ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÄÁÉÈ. ÃÀÀÌÈÀÅÒÀ ÒÀ ÊÉÈáÅÀ, ÃÉÊÄÍÓÌÀ ÌÉÌÀÒÈÀ ÃÀÌÓßÒÄ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ: ,,ÅÉÃÒÄ ÀÌ ÂÀÊÀÛÊÀÛÄÁÖËÉ ÓÝÄÍÉÃÀÍ ÓÀÌÖÃÀÌÏÃ ÂÀÅØÒÄÁÏÃÄ,<br />
ÀÙÄËÅÄÁÖËÉ, ÌÀÃËÉÄÒÉ, ÓÀÅÓÄ ÐÀÔÉÅÉÓÝÄÌÉÈÀ ÃÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÈ -ÂÄÌÛÅÉÃÏÁÄÁÉÈ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÉ ÈÀÒÂÌÀÍÉÝ ÊÉ ÓÐÏÁÓ ÄÍÉÓ ÓÖËÓ. ÂÀÒÓÉÀ ËÏÒÊÀ<br />
***<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÛÉ ÌÄ ÀÈÄÉÓÔÉ ÅÀÒ: ÀÒÀ ÌãÄÒÀ ÌÉÓÉ. ÐÖÛÊÉÍÉ<br />
79
***<br />
ÔÖÒÂÄÍÄÅÉÓ ÂÀÂÄÁÉÈ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÉÓ ÂÒÞÍÏÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÈÀÍÀÁÀÒÉÀ -<br />
,,ÌÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ßÄÓÉÄÒ ÀÃÀÌÉÀÍÀà ÃÀÒÜÄÍÀ”.<br />
***<br />
,,ÍÖ ÃÀÉÅÉßÚÄÁ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀÓ, - ßÄÒÃÀ ÁËÏÊÉ ÈÀÅÉÓ ÌÄÖÙËÄÓ – ÄÓ ÀÒÉÓ<br />
ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ ÌÖÓÉÊÀ; ÝáÏÅÒÄÁÀ ÃÀ ÅÍÄÁÀ ÌÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ...”<br />
***<br />
ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÈÅÉÓÄÁÀÀ ÛÄÀØÏÍ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÌÉÉÜÍÉÏÍ ÉÂÉ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ<br />
ÖÊÄÈÄÓÀÃ, ÅÉÃÒÄ ÉÂÉ ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉÀ, ÂÀÀÆÅÉÀÃÏÍ ÌÀÓÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÓÉÊÄÈÄ.<br />
ÃÏÓÔÏÄÅÓÊÉ<br />
***<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÉÓ ÂÏÍÄÁÀÓ ãÄÒ ÀÒ ÂÀÌÏÖÂÏÍÉÀ ÉÓÄÈÉ ÒÀÌ, ÒÀÝ ÌÀÓ ØÀËÉÓ ÙÀËÀÔÉÓÀÂÀÍ<br />
ÃÀÉÝÀÅÃÀ. ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ ÌáÏËÏà ÄÒÈÉ ÒÀÌ ÀÒÓÄÁÏÁÓ – ÖÚÅÀÒÃÄ ÌÀÓ. ØÀËÉ ÊÉ ÌáÏËÏÃ<br />
ÌÀÛÉÍ ÛÄÂÉÚÅÀÒÄÁÓ, ÈÖ ÍÀÌÃÅÉËÉ ÌÀÌÀÊÀÝÉ ÉØÍÄÁÉ, ÀÌ ÓÉÔÚÅÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ<br />
ÂÀÂÄÁÉÈ. ØÀËÓ ÀÀÌÀÙËÄÁ ÌÈÅÀÒÄÀ, ÃÀÀÌÃÀÁËÄÁ ÃÀ – ÍÀÝÀÒÉÏ, ÊÀÒÂÀÃ ÀÒÉÓ ÍÀÈØÅÀÌÉ.<br />
À.Â.<br />
***<br />
ÌÀÉÌÖÍÉÓ ÓáÄÖËÉ, ÌÉÓÉ ÀÙÍÀÂÏÁÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄ, ÂÀÍÖßÚÅÄÔËÉÅ ÌÏÞÒÀÏÁÀÛÉ<br />
ÉÌÚÏ×ÄÁÀ. ÀÌÉÓ ÂÀÌÏ ÌÀÉÌÖÍÌÀ ÀÒ ÉÝÉÓ ÌÏßÚÄÍÉËÏÁÀ, - ÄÓ ÖÁÒßÚÉÍÅÀËÄÓÉ ßÚÀÒÏ<br />
,,ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÂÏÍÄÁÉÓ ÓÒÖËÚÏ×ÉËÄÁÉÓÀ”.<br />
***<br />
ÓÄÍÔ-ÄÂÆÉÖÐÄÒÉÓ, ÒÏÂÏÒÝ Ì×ÒÉÍÀÅÉÓÀ ÃÀ ÌßÄÒËÉÓ ÍÀÛÒÏÌÄÁÓ, ÀÒÓÄÁÉÈÀÃ,<br />
ËÄÉÔÌÏÔÉÅÀà ÂÀÓÃÄÅÓ ÉÓ ÀÍÃÄÒÞÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ËÄÅ ÔÏËÓÔÏÉÌ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÒÏÌÄÍ<br />
ÒÏËÀÍÓ ÃÀÖÁÀÒÀ: ,,ÌáÏËÏà ÉÓ áÄËÏÅÍÄÁÀÀ ÙÉÒÄÁÖËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ<br />
ÀÄÒÈÉÀÍÄÁÓ”.<br />
***<br />
,,ÜÄÌÈÅÉÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÉÖÙÄÁÄËÉ ÉÚÏ ÃÀÌÊÅÉÒÅÄÁËÉÓ ÒÏËÉ. ÒÀ ÚÒÉÀ ÉÌ ÓÀØÌÄÛÉ,<br />
ÒÏÌÄËÛÉÝ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀÓ ÀÒ ÅÉÙÄÁ? ÒÀÈÀ ÅÀÒÓÄÁÏÁÃÄ, ÖÍÃÀ ÅÌÏÍÀßÉËÄÏÁÃÄ ÊÉÃÄÝ”.<br />
ÒÀ ÀÃÅÉËÉÀ ÄÂÆÉÖÐÄÒÉÓ ÀÌ ÓÉÔÚÅÄÁÉÓÀ ÃÀ Í. ÁÀÒÀÈÀÛÅÉËÉÓ ÓÖËÉÓÊÅÄÈÄÁÀÓ ÛÏÒÉÓ<br />
ÌÓÂÀÅÓÄÁÉÓ ÃÀÍÀáÅÀ:<br />
,,ÀÒÝ ÊÀÝÉ ÅÀÒÂÀ, ÒÏÌ ÝÏÝáÀËÉ ÌÊÅÃÀÒÓÀ ÄÌÓÂÀÅÓÏÓ,<br />
ÉÚÏÓ ÓÏ×ÄËÛÉ ÃÀ ÓÏ×ËÉÓÈÅÉÓ ÀÒÀ ÉÆÒÖÍÏÓ”.<br />
***<br />
ÓÀÌÏØÀËÀØÏ, áÏËÏ ÛÄÌÃÄ ÓÀÌáÄÃÒÏ Ì×ÒÉÍÀÅÉÓ ÂÒÞÄË ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÄÂÆÉÖÐÄÒÌÀ<br />
ÉÌÃÄÍÉ àÒÉËÏÁÀ ÌÉÉÙÏ, ÒÏÌ ÀáËÀ ÌÀÓ ÖÝáÏÈÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÊÏÌÁÉÍÉÆÏÍÉÓ<br />
ÂÀáÃÀ ÃÀ ÈÅÉÈÌ×ÒÉÍÀÅÉÓ ÊÀÁÉÍÀÛÉ ÛÄÓÅËÀÝ ÊÉ ÀÒ ÛÄÄÞËÏ. ÌÀÓ ÀÌáÀÍÀÂÄÁÉÓ ÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ.<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÉÂÃÄÁÃÀ ÒÀ áÄËÈ ÌÀÍØÀÍÉÓ ÓÀàÄÓ, ÅÄÔÄÒÀÍÉ ÉÌßÀÌÓÅÄ ÌÛÅÄÍÉÄÒ ×ÏÒÌÀÛÉ<br />
ÃÂÄÁÏÃÀ ÃÀ ÓÀäÀÄÒÏ ÁÒÞÏËÄÁÉÓ ÅÉÒÔÖÏÆÀà ÂÅÄÅËÉÍÄÁÏÃÀ.<br />
1944 ßËÉÓ 31 ÉÅËÉÓÓ ÃÉËÉÓ ÝáÒÉÓ ÍÀáÄÅÀÒÆÄ ÉÂÉ ÊÏÒÓÉÊÉÓ ÀÄÒÏÃÒÏÌÉÃÀÍ äÀÄÒÛÉ<br />
ÀÉàÒÀ ÃÀ ÊÖÒÓÉ ÓÀÌáÒÄÈ ÓÀ×ÒÀÍÂÄÈÉÓÀÊÄÍ ÀÉÙÏ. ÓÀßÅÀÅÉ ÌáÏËÏà ÄØÅÓÉ ÓÀÀÈÉÓ<br />
ÓÀÌÚÏ×É äØÏÍÃÀ. ÃÙÉÓ ÓÀÌÉÓ ÍÀáÄÅÀÒÆÄ ÉÂÉ ÀÒ ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÀ. ÓÀÓßÀÖËÉ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ.<br />
ÝáÀÃÉÀ, ÓÀßÅÀÅÉ ÛÄÌÏÄËÉÀ. ÌÏËÏÃÉÍÉ ÀÌÀÏ ÉÚÏ. ÀÍÔÖÀÍ ÃÄ ÓÄÍÔ ÄÂÆÉÖÐÄÒÉ ÅÄÒ<br />
ÌÏÄÓßÒÏ ÓÀ×ÒÀÍÂÄÈÉÓ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÃÀÍ ÓÀÌÉ ÃÙÉÓ<br />
ÛÄÌÃÄ ÌÏáÃÀ. ÉÂÉ ÖÊÅÀËÏà ÃÀÉÊÀÒÂÀ. ÌÉÓÉ ÈÅÉÈÌ×ÒÉÍÀÅÉ ÆÙÅÀÌ ÛÈÀÍÈØÀ, -<br />
ÂÀÌÏÒÉÝáÖËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÒÏÌ ÉÂÉ ×ÀÛÉÓÔÄÁÌÀ ÜÀÌÏÀÂÃÄÓ. ÊÀÝÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÂÖËÉÓ<br />
80
ÓÉÙÒÌÄÌÃÄ ÄÆÉÆÙÄÁÏÃÀ ÖÌÏØÌÄÃÏ ÌÏßÌÉÓ ÒÏËÉ, ÁÏËÏ ßÖÈÄÁÀÌÃÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />
ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÁÒÞÏËÉÓ ÌÏÍÀßÉËÄ ÉÚÏ. Ì. ÁÀÊÓÌÀáÄÒÉ<br />
***<br />
ÃÀÃÂÄÁÀ ÃÒÏ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÁÖÍÄÁÉÓ ÃÉÃ ÓÖ×ÒÀÓÈÀÍ ÚÅÄËÀÓÀÈÅÉÓ ÀÒ ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÀ<br />
ÀÃÂÉËÉ. ÌÀËÈÖÓÉ<br />
***<br />
ÒÀÈÀ ÉÂÒÞÍÏÈ ÉÌÉÓ ×ÀÓÉ, ÒÀÓÀÝ ×ËÏÁÈ, ßÀÒÌÏÉÃÂÉÍÄÈ, ÒÏÌ ÃÀÊÀÒÂÄÈ ÉÂÉ.<br />
ÐËÖÔÀÒØÄ<br />
***<br />
ÓÖËÄËÄÁÉ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒ ÐÀÔÉÏÁÄÍ ÃÀ ÀÒ ÉÅÉßÚÄÁÄÍ; ÂÖËÖÁÒÚÅÉËÏÄÁÉ ÐÀÔÉÏÁÄÍ ÃÀ<br />
ÉÅÉßÚÄÁÄÍ; ÁÒÞÄÍÍÉ ÐÀÔÉÏÁÄÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÒ ÉÅÉßÚÄÁÄÍ. ÈÏÌÀÓ ÛÀÛÉ<br />
***<br />
hegels misces daxasiaTeba – uniWoao ... filosofiaSi.<br />
***<br />
ioane batoniSvili wers _ besikma zepirad icodao qarTuli leqsikoni.<br />
***<br />
mogzauri, romelic iaponiaSi icxovrebs erT kviras, aucileblad dawers<br />
statias, romelic icxovrebs erT wels, aucileblad dawers wigns, xolo<br />
vinc sam wels icxovrebs, igi verafers ver dawers. frangi Jurnalisti<br />
***<br />
vidre weras daiwyebde, unda icxovro _ egziuperi<br />
***<br />
aRwera ki ara, danaxva unda iswavlo, aRwera ukve Sedegia. egziuperi<br />
***<br />
muSaobiT daRlilma tenis (ipolit teni, frangi literaturis istorikosi.<br />
a.g.): ,,inglisuri literaturis istoria” gadavSale da poetebis biografiebi<br />
gadavikiTxe. ra ubedurebi yofilan. dedofal elisabedis karis iseTi<br />
gamoCenili mecnieric ki, rogoric iyo ben jonsoni, iseT nerviul stresamde<br />
mivida, rom xedavda, Tu fexis did TiTze rogor iwyebdnen romaelebi<br />
brZolas karTagenelebis winaaRmdeg. akutagava<br />
***<br />
yvelafer imas, rac xels uwyobs an SeuZlia xeli Seuwyos kacobriobis<br />
sikeTes, mivesalmebi. yvelafer imas ki, rasac es ara aqvs miznad dasaxuli da<br />
ugulvelebyofs mas, me ver vuTanaugrZob. yovelgvar Zaladobas da<br />
mkvlelobas, saidanac ar unda momdinareobdes igi, zizRiT vuyureb. l.<br />
tolstoi<br />
***<br />
Cemi saqmea vilaparako cocxali xatebiT da ara vikamaTo. me unda<br />
warmovadgino cxovreba Tavisi namdvili saxiT da ara vifilosofoso masze.<br />
gogoli<br />
81
***<br />
sicili brwyinvale ramaa; igi ar gvarTmevs arc sicocxles, arc qonebas,<br />
magram mis winaSe damnaSave SiSiT kurdReliviT caxcaxebs. gogoli<br />
***<br />
WeSmariti xelovanis bedi yovel drosa da yovel saxelmwifoSi im mxatvris<br />
bedsa hgavs, romelmac calTvala mefe daxata. mxatvarma mefes isedac<br />
gafuWebuli Tvali dauxuWa da Tofi daaWerina xelSi.<br />
***<br />
kargi gamonaTqvamia: SeiZleba ikvebo ZRomamde, magram cingis msxverpli gaxde.<br />
es gamonaTqvami SeiZleba im SemTxvevaSic iyos marTebuli, rodesac bevrs<br />
kiTxulob, magram sakuTars verafers hqmni.<br />
***<br />
áÛÉÒÀÃ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ Ö×ÒÏ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ ÞÀËÉÈ ÀÌÀÚÏÁÄÍ, ÅÉÃÒÄ ÌÀÈÆÄ<br />
ÞÀËÀÖ×ËÄÁÉÓ ÞÀËÉÈ. ÒÀ ÓÀÏÝÀÒÉ ÃÀÁÍÄÖËÏÁÀÀ! ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÛÄÖÐÚÒÉÀ ÈÀÅÉÓÉ ÓáÄÖËÉÓ ØÅÄÍÀ ÓÖÒÅÉËÄÁÓ – ÓÖÒÅÉËÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÓÀÅÓÄÀ<br />
ÓÀßÀÌËÀÅÉÈ, ÒÏÌËÉÓ ÂÀÒÛÄÌÏÝ ÖÀÌÒÀÅÉ ÔÀÍãÅÀ ÉÊÒÄÁÓ ÈÀÅÓ, ÌÄÁÒÞÏË ÐÏÅÏËÉÊÓ<br />
ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ.<br />
áÏËÏ ÉÓ, ÅÉÍÝ ÉÌÀÒãÅÄÁÓ ÀÌ ßÚÖÒÅÉËÆÄ, ÉÂÉ ÈÀÅÉÃÀÍ ÉÛÏÒÄÁÓ ÚÅÄËÀ ÀÌ ÔÀÍãÅÀÓ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ËÏÔÏÓÉÓ ×ÏÈËÉÃÀÍ ÝÅÉÅÀ ßÅÉÌÉÓ ßÅÄÈÄÁÉ. ãÀÌÀÐÀÃÀ<br />
***<br />
ÂÀÉáÓÄÍÄ, ÒÀ ÓÀÏÝÒÀà ÂÓÖÒÃÀ ÖßÉÍ ÌÒÀÅÀËÉ ÒÀÌ, ÒÀÝ ÀáËÀ ÛÄÍÛÉ áÀÍ ÆÉÆÙÓÀ ÃÀ<br />
áÀÍÀÝ ÂÖËÂÒÉËÏÁÀÓ ÉßÅÄÅÓ. ÆÖÓÔÀà ÉÂÉÅÄ ÉØÍÄÁÀ ÉÌ ÌÒÀÅÀË ÓÖÒÅÉËÈÀ ÌÉÌÀÒÈ,<br />
ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀáËÀ ÂÀÙÄËÅÄÁÓ.<br />
ÉÓÉÝ ÂÀÉáÓÄÍÄ, ÒÀÌÃÄÍÉ ÒÀÌ ÃÀÊÀÒÂÄ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÝÃÉËÏÁÃÉ ÛÄÍÉ ÀÃÒÉÍÃÄËÉ<br />
ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ ÃÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÀÓ. ÆÖÓÔÀà ÀÓÄ ÉØÍÄÁÀ ÀáËÀÝ. ÀÌÉÔÏÌ ÛÄÄÝÀÃÄ ÃÀÉÝáÒÏ<br />
ÉÓÉÍÉ, ÄÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÓÀÓÀÒÂÄÁËÏÀ ÃÀ ÉÌÀÅÃÒÏÖËÀÃ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ<br />
ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
zne-Cveulebebis Sesaxeb<br />
araferi ar gvijdeba ise iafad da araferi gvifasdeba ise didad, rogorc<br />
Tavazianoba. servantesi<br />
***<br />
vinc sisaZagles enas uTmobs, xelsac advilad gauwodebs.<br />
***<br />
Cven mxolod iseT moqmedebas vgmobT sxvisas, romelic CvenTvis usargebloa.<br />
Aa. diuma (Svili)<br />
***<br />
arian tomebi, Cacmisa rom scxveniaT. roca misionerebi orinovos tomis<br />
indielebs qsovilebis naWrebs sTavazobdnen, sxeuli amiT daifareTo, qalebi<br />
82
im naWreebs isrodnen da misionerebs eubnebodnen, `ar davifaravT, radgan<br />
gvrcxveniao~.<br />
ratom ar ganvicdiT uxerxulobas im mamakacis cqerisas, visac fiqradac ar<br />
mosdis qals Tavisi wver-ulvaSi, es namdvili sqesobrivi niSnebi, daumalos?<br />
b. virisaevi<br />
***<br />
da ai, adamianebi sapirispiro sqesTa cqerisas sazogadoebaSi ewamebian<br />
pirdapir, zogjer Tavs mZime daavadebis safrTxeSic ki igdeben, magram ver<br />
bedaven imis gamxelas, uromlisodac, es yvelam icis, - adamians arseboba ar<br />
SeuZlia. b. virisaevi<br />
***<br />
Cven ise gvzrdian, rom sakuTari sxeuli raRac samarcxvino ramed gviqcion.<br />
bunebis mier gansazRvruli mTeli rigi moTxovnilebebis dakmayofilebisas<br />
sircxvils ganvicdiT.<br />
ase gvaswavles: Tqma sircxvilia, qmna sircxvili ar ariso - ase axasiaTebs<br />
xsenebuli moTxovnilebebis dakmayofilebas ciceroni. b. virisaevi<br />
***<br />
mewvels rZe rom moeWarbeba, sxvis xbos kvebaSi TviTonac grZnobs daamebasa.<br />
v. barnovi<br />
daaxloebiT am Temaze aqvs moTxroba gi de mopasans. matareblis kupeSi<br />
msuqani, didmkerdiani qali da gamxdari studenti moxvdnen erTad. studenti<br />
mSieria, qali ki, romelic ZiZad muSaobs, ramdenime dRea bavSvisTvis rZe ar<br />
miucia da moWarbebuli rZe awuxebs. bolos moTxroba imiT mTavrdeba, rom<br />
qali students ZuZus aZlevs da orive kmayofili rCeba.<br />
***<br />
barnovis erTi moTxrobis Sinaarsi amgvaria:<br />
keisarma Tavis imperiaSi bednieri adamiani ver ipova. bolos mouyvanes<br />
axalgazrda, ulamazesi Wabuki. rodesac keisarma dawvrilebiT dauwyo<br />
gamokiTxva, aRmoCnda, rom mas iseTi raRac sWirda, rom keisars daenana igi.<br />
***<br />
maias qurumebi ar hyofdnen sityvebs da ar svamdnen sasven niSnebs, rogorc<br />
Cven.<br />
***<br />
maia, albaT erTaderTia msoflio istoriaSi, romelTa saxelmwifoc<br />
izrdeboda ara centridan periferiisaken, aramed periferiidan _ centrisaken.<br />
sakuTari centrisaken mimarTuli imperializmi! ... am uaRresad<br />
ganviTarebulma xalxma (Tavisi droisaTvis, ra Tqma unda), ver moigona<br />
guTani.<br />
***<br />
asureTSi qalaqis quCebi uaRresad zustad igegmeboda. qveynis dedaqalaqis,<br />
nineviis erT-erTi quCa siganiT 26 metrs Seadgenda. aq aRmoCenil warweraze<br />
miTiTebulia, rom vinc daarRvevda quCis sizustes da Tavis saxls quCisaken<br />
gaswevda, sakuTari saxlis saxuravze daswvavdnen<br />
83
***<br />
egviptelebi nexvis Wias wmindanad miiCnevdnen.<br />
***<br />
montgomeriseburi gayofa yvelaferi erT mxares, araferi meore mxares.<br />
norvegiaSi ufross Zmas yvelaferi ergeboda, umcross _ araferi.<br />
***<br />
gaigo, niSnavs gautolde. rafaeli<br />
***<br />
,,im qveynebSi, sadac mkacri havaa, bunebasTan brZolaSic mcire Zala exarjeba<br />
kacs, amitomac iq adamiani ufro nazia. iq xalxi lamazia, moqnili, advilad<br />
aRgznebadi, sityva kazmuli aqvs, mixvra-moxvra Snoiani; aq xelovneba da<br />
mecniereba yvavis, filosofia cudi rodia, qalisadmi damokidebuleba<br />
keTilSobilobiT aRsavse”. a. Cexovi<br />
***<br />
Seqspiri, goeTe... odesme gardaicvlebian. magram maTi warmomSobi wiaRi,<br />
udidesi xalxi _ ara. yovelgvari xelovneba, rogorc ar unda icvlebodes<br />
misi forma, misi wiaRidan ibadeba. akutagava.<br />
***<br />
amerikeli sociologi stivardi wers: ,,romantiuli siyvarulis“ Sesaxeb<br />
miTis nawils Seadgens iluzia, TiTqos adamianebi, romelTac namdvilad<br />
uyvarT erTmaneTi, arasodes Cxuboben. sisulelea! maT xSirad imis survilmac<br />
ki SeiZleba mouaroT, rom erTmaneTi daaRCon”.<br />
***<br />
cnobilia, rom heterebi iyvnen ara mxolod xarWebi aramed mosaubreni,<br />
megobrebi, meuRleebic ki maTTan urTierTobaSi Sesuli mamakacebisa. hetera<br />
Teodotas kampaniaSi warmoTqvamda sokrate Tavis sibrZnes, xolo hetera<br />
frinis asls warmoadgenda praqsitelis afrodite, hetera leontiona<br />
iTvleboda epikures filosofiuri leqciebis erT_erT yvelaze mkacr<br />
kritikosad, hetera taisis gemovnebasa da azrebs ki angariSs uwevda Tavad<br />
mkacri aleqsandre makedonelic...<br />
qorwinebas Zveli berZnebi Zalze praqtikulad uyurebdnen da mas daufaravad<br />
upirispirebdnen heterebTan urTierTobas.<br />
***<br />
ZvelCinuri kanoni qmars uflebas aZlevda ganqorwinebuliyo colTan, Tuki<br />
igi aRmoCndeboda ... ybedi.<br />
***<br />
cnobili eqimi, gvarad diumleni,Ósikvdilis win kolegebs eubneboda:<br />
batonebo, me vkvdebi, magram Cems magier vtoveb sam eqims; kolegebi smenad<br />
iqcnen, maT egonaT diumleni romelime sams maTgan daasaxelebda.<br />
_ es sami eqimiao, Tqva diumlenma _ wyali, varjiSi da zomiereba.<br />
***<br />
qalebi:<br />
84
20 wlamde _ azia: veluri, misi gemo jer aravis gausinjia;<br />
20_dan 35 wlamde _ afrika: eSmaki, moxerxebuli, magram momxiblavi da<br />
mimzidveli;<br />
45_dan 55 wlamde _ amerika: fulis moyvaruli, magram mis bazarze<br />
yoveldRiurad krizisi Rrmavdeba;<br />
55 wlidan 65 wlamde _ avstralia: yvelasagan daviwyebuli da aravisaTvis<br />
saWiro;<br />
kacebi:<br />
20 wlamde _ klarneti: TamaSobs momarTvis gareSe; amasTan, mas, vinc erkveva<br />
musikaSi, ar moswons igi;<br />
20_dan 35 wlamde - violino: saukeTeso instrumenti, imarTeba 2-3 wuTSi da<br />
ukravs musikosis survilisamebr;<br />
35-dan 45 wlamde - violenCelo: imarTeba;<br />
45-dan 55 wlamde - roiali, erTi marTavs, meore TamaSobs;<br />
65-dan 75 wlamde – futliari, romlis gamoyenebac mxolod gacveTili<br />
instrumentis Sesanaxad SeiZleba.<br />
55-dan 65 wlamde, gamotovebulia. rogor SeiZleba misi daxasiaTeba?<br />
***<br />
gobelinebi yofilan Zmebi. daaxloebiT 360 wlis winaT maT gauxsniaT<br />
manufaqtura, sadac qsovdnen xaliCebs. dRes cnobili araa arc is Zafi,<br />
romliTac isini qsovdnen da arc is teqnologia, romlis gamoyenebiTac<br />
iqsoveboda gobelini.<br />
***<br />
gazafxulobiT mamali Txebi dedlebis gulisaTvis ibrZvian. zogjer xdeba<br />
xolme, rom moCxubarni rqebiT ise gadaeklirtebian erTmaneTs, rom maTi<br />
gamoxsna SeuZlebeli xdeba da orive ixoceba.<br />
***<br />
Turme gedebs uaRresad Rrma erTguleba SesZlebiaT. Tu dedali gedi kvdeba,<br />
mamali wyalSi vardeba da iRupeba.<br />
***<br />
Txis magvari cxovelia erTi, saigaki hqvia. saucxoo sirbili scodniaT, _<br />
saaTSi 80 kilometri da meti. Turme rodesac maT cxvrebi Sexvdebian, isini<br />
maTSi Seerevian da maTTan erTad mirbian. magram cxvrebi ras SeZleben am<br />
swraf cxovelebTan erTad sirbils, ecemian da ixocebian, ise rom, maT<br />
ganarben mindorze monadires SeuZlia ramdenime cxvari Tofis srolis<br />
gareSe moipovos.<br />
***<br />
,,dumili xSirad ufro aaxloebs adamianebs, vidre sityvebi. ra kargia erTad<br />
fiqri raime sasiamovnos Sesaxeb”. mopasani<br />
***<br />
mzesumziras vidremdis Tavi msubuqi aqvs, cdilobs mzes uyuros, rodesac<br />
Semosulia, Tavs Cahkidebs xolme.<br />
***<br />
nebismieri bina cixed iqceva, Tuki masSi didxans cxovrob. mopasani<br />
85
***<br />
mxolod warmosaxva gvixatavs TviTeuli Cveni codvis saSinel Sedegebs.<br />
realur samyaroSi ki codvilni ar isjebian, marTalni ar jildovdebian.<br />
ZlierTa Tanxvedri warmatebaa, sustebs ki warumatebloba xvdebaT wilad.<br />
oskar uaildi<br />
***<br />
ra Tqma unda, ojaxuri cxovreba mxolod Cvevaa, sazizRari Cveva, magram<br />
yvelaze sulelur CvevasTanac xom Znelia ganSoreba. oskar uaildi<br />
***<br />
,,gaxsovdes, Carlis ojaxSi aravin iyo iseTi ukmexi, meetle rom Seeginebina,<br />
aravin iyo iseTi uxeSi, senis piras Camomjdari maTxovrisaTvis daecina”.<br />
Carli Caplinis werilidan Tavisi qaliSvilisadmi. da Semdeg: ,,me ar viyavi<br />
angelosi, magram yovelTvis vcdilobdi adamiani vyofiliyavi, Senc ecade!”. am<br />
werilsac ase hqvia: ,,Senc ecade”.<br />
***<br />
gabriel markesi wers, rodesac mkvlelobas vxvdebi, me ufro mkvleli<br />
medardeba, vidre mkvdari.<br />
***<br />
yoveli adamianisaTvis aris damaxasiaTebeli Zaladobisaken miswrafeba.<br />
froidi<br />
***<br />
erTgvari oTaxis dekoratiuli ZaRlia (balonka), Tvalebze balani aqvs<br />
Camofarebuli. Tu am balans aaWri, verafers dainaxavs. zogi adamiani am<br />
ZaRliviT aris, raRac ideebi akviatebia, da Tundac mcdari iyos, veRar<br />
iSorebs.<br />
***<br />
Zvel saberZneTSi xalxis umravlesoba filosofiaze kamaTobda, sibrZnis<br />
siyvaruliT iyvnen gatacebuli. aTasnairi jgufebi da wreebi hqondaT<br />
Camoyalibebuli, akademia, gimnasia da sxv. sadac erTmaneTs sxvadasxva<br />
problemebis Sesaxeb ekamaTebodnen. sokrate, platoni, aristotele swored aq<br />
Camoyalibdnen filosofosebad. dRevandel TbilisSi (Cawerilia 1977 wlis<br />
oqtomberSi.) xalxi ZiriTadad or rameze saubrobs: TbilisSi Cawerisa da<br />
fexburTis Taobaze.<br />
***<br />
,,moiqec ise, rom Seni saqcielis maqsima sayovelTao kanonmdeblobis normad<br />
gamodgebodes”. i. kanti, ,,wminda gonebis kritika”.<br />
***<br />
ÌÖäÀÌÄÃÓ ÞÀËÆÄ ÖÚÅÀÒÃÀ ÈÖÒÌÄ ÙÅÉÍÏ ÃÀ ÁÄÅÒÓÀÝ ÓÅÀÌÃÀ. ÒÏÃÄÓÀÝ äÊÉÈáÄÓ, ÛÄÍ<br />
ÈÅÉÈÏÍ ÀÌÃÄÍÓÀ ÓÅÀÌ ÃÀ ÓáÅÄÁÓ ÒÀÔÏÌ ÖØÀÃÀÂÄÁ, ÀÒ ÃÀËÉÏÈÏ, ÌÀÍ ÖÐÀÓÖáÀ:<br />
ÓßÏÒÄà ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÂÀÌÏÝÃÉËÄÁÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ ÅÉÝÉ, ÙÅÉÍÉÓ ÓÌÀ ÀÒ ÅÀÒÂÀ.<br />
***<br />
86
ÊÉÈáÅÀ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÓÀÊÖÈÀÒ ÀÆÒÈÀ ßÚÀÒÏ ÀÌÏÛÒÄÔÉËÀ, ÒÀÝ<br />
ÆÏÂãÄÒ ÈÀÅÀà ÚÅÄËÀÆÄ àÊÅÉÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓÀÝ ÄÌÀÒÈÄÁÀÈ. ÌÀÂÒÀÌ ßÉÂÍÄÁÉÓ ÂÀÌÏ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ, ãÄÒÀÝ ÓÖÓÔÉ ÀÆÒÄÁÉ ÃÀÅÀ×ÒÈáÏÈ – ÄÓ ÓÖËÉÓ ßÉÍÀÀÙÌÃÄ ÜÀÃÄÍÉËÉ<br />
ÃÀÍÀÛÀÖËÉÀ. ÛÏÐÄÍäÀÖÄÒÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÓ ÚÅÄËÀ ÛÅÉËÄÁÉ – ÄÒÈÉ ÓáÄÖËÉÓ ÍÀßÉËÄÁÉÀ. ÒÏÃÄÓÀÝ ÉÔÀÍãÄÁÀ ÄÒÈÉ ÍÀßÉËÉ,<br />
ÉÔÀÍãÄÁÉÀÍ ÚÅÄËÀ ÃÀÍÀÒÜÄÍÍÉ. ÈÖ ÛÄÍ ÂÖËÂÒÉËÉ áÀÒ ÓáÅÀÈÀ ÔÀÍãÅÉÓÀÃÌÉ, ÛÄÍ ÀÒ<br />
ÉÌÓÀáÖÒÄÁ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÀáÄËÓ. ÓÀÀÃÉ<br />
***<br />
ÓÉßÌÉÍÃÉÓ ÌÉÓÀÙßÄÅÀà ÀÒÀ×ÄÒÉÀ Ö×ÒÏ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ, ÅÉÃÒÄ ÈÀÅÛÄÊÀÅÄÁÀ.<br />
ÈÀÅÛÄÊÀÅÄÁÀ ÊÉ ÀÃÒÄÖËÉ ÀÓÀÊÉÃÀÍ ÖÍÃÀ ÃÀÉßÚÏÓ. ÈÖ ÉÂÉ ÀÃÒÄÖËÉ ÜÅÄÅÀÀ, ÌÀÛÉÍ<br />
ÌÚÀÒÀÃ ÉØÝÄÅÀ ÓÉÊÄÈÉÓ ÊÄÈÄÁÀÃ. ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÅÉÍÝ ÊÄÈÉËØÌÍÀÃÏÁÀÛÉ ÌÔÊÉÝÃÄÁÀ,<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉÀ, ÒÀÓÀÝ ÅÄÒ ÀÙÄÌÀÔÏÓ. ËÀÏ ÞÄ<br />
***<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉÓ, ÒÉÈÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÓÄ ÀÙ×ÒÈÏÅÀÍÄÁÖËÄÁÉ ÀÒÉÀÍ, ÒÉÓÉ<br />
ÌÉÙßÄÅÉÓÀÈÅÉÓÀÝ ÀÓÄ ÍÄÒÅÉÖËÏÁÄÍ ÃÀ ßÅÀËÏÁÄÍ, ÚÅÄËÀ×ÄÒ ÀÌÀÓ ÌÀÈÈÅÉÓ ÌÝÉÒÄ<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÝ ÊÉ ÅÄÒ ÌÏÀØÅÓ. ÅÉÃÒÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÝÃÉËÏÁÄÍ ÒÀÉÌÄÓ ÌÏáÅÄàÀÓ, ÉÓÉÍÉ<br />
×ÉØÒÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÓÉÊÄÈÄ ÓÀáÄËÃÏÁÒ ÉÌ ÓÀÂÀÍÛÉÀ, ÒÉÓÉ áÄËÛÉ ÜÀÂÃÄÁÀÝ ÌÀÈ ÀÓÄ<br />
ÌÏÖßÀÃÉÍÄÁÉÀÈ. ÌÀÂÒÀÌ ÌÉÉÙÄÁÄÍ ÈÖ ÀÒÀ ÉÓÉÍÉ ÓÀÍÀÔÒÄË ÍÉÅÈÓ, ÉÓÉÍÉ ÊÅËÀÅ ÉßÚÄÁÄÍ<br />
ÍÄÒÅÉÖËÏÁÀÓ ÃÀ ÛÖÒÈ ÉÓ, ÒÀÝ ÌÀÈ ãÄÒ ÊÉÃÄÅ ÀÒÀ ÀØÅÈ. ÀÒÀ ÜÅÄÍÉ ÀÌÀÏ ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ<br />
ÃÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÀÛÉ ÌÉÉÙßÄÅÀ ÓÖËÉÓ ÓÉÌÛÅÉÃÄ, ÀÒÀÌÄà ÐÉÒÉØÉÈ, ÀÌÂÅÀÒÉ<br />
ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓÀÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÀÒÉÃÄÁÀÛÉ.<br />
ÈÖ ÂÓÖÒÓ ÀÌ ÃÄÁÖËÄÁÉÓ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÛÉ ÃÀÒßÌÖÍÄÁÀ, ÌÀÛÉÍ ÓÀÊÖÈÀÒ ×Öà<br />
ÓÖÒÅÉËÈÀÂÀÍ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀÊÄÍ ÌÉÌÀÒÈÄ ÉÌ ÞÀËÉÓáÌÄÅÉÓ ÍÀáÄÅÀÒÉ ÌÀÉÍÝ, ÒÀÓÀÝ<br />
ÛÄÍ ÀØÀÌÃÄ ÌÀÈ ÛÄÓÒÖËÄÁÀÆÄ áÀÒãÀÅÃÉ ÃÀ ÌÀËÄ ÍÀáÀÅ, ÒÏÌ ÌÏÉØÄÝÉ ÒÀ ÀÓÄ, ÌÉÉÙÄÁ<br />
ÌÄÔ ÓÉÌÛÅÉÃÄÓÀ ÃÀ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ßÌÉÍÃÀÍÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ ÖÃÒÄÊÉ ÃÀ ÛÄÖÅÀËÉ ÂÖËÉ. ÉÂÉ ÈÀÅÉÓ ÂÖËÉÓ ÝÄÌÀÓ ÛÄÖßÏÍÄÁÓ ÓáÅÀ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÂÖËÉÓ ÝÄÌÀÓ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ<br />
***<br />
ÁÖÃÃÀÓ ÖÈØÅÀÌÓ: ÊÀÝÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÉßÚÄÁÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÓ, ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÓÉÍÀÈËÄ ÛÄÀØÅÓ ÁÍÄË ÓÀáËÛÉ. ÓÉÁÍÄËÄ ÌÚÉÓÉÄÒÀà É×ÀÍÔÄÁÀ.<br />
***<br />
ÖÊÖÀÂÃÏ ÛÄÍÉ ÀÆÒÄÁÉ, ÒÀÈÀ ßÉÂÍÉÄÒ ÀÆÒÄÁÓ ÃÀÖÈÌÏ ÀÃÂÉËÉ, ÜÄÌÉ ÀÆÒÉÈ, ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ<br />
ÉÌÀÓ, ÒÏÌ ÂÀÚÉÃÏ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÌÉßÉÓ ÍÀÊÅÄÈÉ, ÒÀÈÀ ÓáÅÀÈÀ ÌÀÌÖËÄÁÉ ÌÏÉÍÀáÖËÏ –<br />
ÓÀáÄËÃÏÁÒ ÀÌÀÓ ÓÀÚÅÄÃÖÒÏÁÃÀ ÛÄØÓÐÉÒÉ ÈÀÅÉÓÉ ÃÒÏÉÓ ÔÖÒÉÓÔÄÁÓ.<br />
ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÓÀÂÀÍÆÄ ÊÉÈáÅÀÝ ÊÉ ÓÀÆÉÀÍÏ ÌÀÍÀÌÃÄ, ÅÉÃÒÄ ÈÀÅÀà ÀÒ ÂÀØÅÓ ÊÀÒÂÀÃ<br />
ÍÀ×ÉØÒÀËÉ ÌÀÓÆÄ, ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÀáÀË ÌÀÓÀËÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀà ÂÏÍÄÁÀÛÉ ÉàÒÄÁÀ ÖÝáÏ<br />
ÈÅÀËÈÀáÄÃÅÀ ÀÌ ÓÀÂÀÍÆÄ ÃÀ ÓáÅÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÏÁÀ ÌÉÓÀÃÌÉ, ÃÀ ÄÓ ÌÉÈ Ö×ÒÏ<br />
ÓÀÅÀÒÀÖÃÏÀ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÉÆÀÒÌÀÝÉÓÀ ÃÀ ÂÖËÂÒÉËÏÁÉÓ ÂÀÌÏ ÝÃÉËÏÁÓ ÈÀÅÉ<br />
ÃÀÀÙßÉÏÓ ÃÀÞÀÁÖË ÀÆÒÏÅÍÄÁÀÓ, ÌÉÉÙÏÓ ÌÆÀ ÀÆÒÄÁÉ ÃÀ ÌÓÅËÄËÏÁÀ ÌÉÓÝÄÓ ÌÀÈ.<br />
ÓÀáÄËÃÏÁÒ ÀÌÉÓ ÂÀÌÏÀ, ÒÏÌ ÉÛÅÉÀÈÀà ÈÖ ÛÄáÅÃÄÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄË<br />
ÀÆÒÏÅÍÄÁÉÓ ÌÄÝÍÉÄÒÓ. ÛÏÐÄÍÂÀÖÄÒÉ<br />
***<br />
87
ÉÂÉ, ÅÉÍÝ ÛÄÖÒÀÝÚÏ×ÉËÉÀ ÃÀ ÛÄÖÞËÉÀ ÌÏÒÜÉËÀà ÂÀÃÀÉÔÀÍÏÓ ÛÄÖÒÀÝÚÏ×À, ÉÓÄ ÒÏÌ<br />
ÐÀÓÖáÉ ÀÒ ÃÀÖÁÒÖÍÏÓ ÛÄÖÒÀÝÚÏ×ÄËÓ, ÀÌÉÈ ÖÃÉÃÄÓ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀÓ ÀÙßÄÅÓ<br />
ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ. ËÀÍÉ<br />
***<br />
ÃÀÉÊÀÅÄ ÀÃÂÉËÉ Ö×ÒÏ ÃÀÁËÀ, ÅÉÃÒÄ ÛÄÂÄ×ÄÒÄÁÀ. ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÖÊÄÈÄÓÉÀ ÂÉÈáÒÀÍ,<br />
ÆÄÅÉÈ ÀÉßÉÄÏ, ÅÉÃÒÄ ÂÉÈáÒÀÍ, ÃÀÁËÀ ÜÀÌÏÃÉÏ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÅÉÍ ÀÒÉÓ ÊÄÈÉËÉ ÊÀÝÉ? ÊÄÈÉËÉ ÌáÏËÏà ÌÏÒßÌÖÍÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ. ÌÀÂÒÀÌ, ÒÀ ÀÒÉÓ<br />
ÒßÌÄÍÀ? – ÄÓ ÀÒÉÓ ÈÀÍáÌÏÁÀ ÍÄÁÉÓÀ ÓÉÍÃÉÓÈÀÍ, ÌÓÏ×ËÉÏ ÂÏÍÄÁÀÓÈÀÍ. ÜÉÍÖÒÉ<br />
***<br />
,,ÓÉÊÅÃÉËÉ ÌÀÒÔÏÓ ÌÏÂÅÉßÄÅÓ” – ÖÈØÅÀÌÓ ÐÀÓÊÀËÓ. ÃÀ ÂÀÍÀ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÓÉÝÏÝáËÄÝ<br />
ÉÂÉ ÀÒÀÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÝáÏÅÒÏÁ ÌÀÒÔÏ, ÙÌÄÒÈÉÓÀ ÃÀ ÀÒÀ áÀËáÉÓ ßÉÍÀÛÄ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÔÚÖÉËÀà ×ÉØÒÏÁÈ, ÈÉÈØÏÓ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉ ÉÚÏÓ ÓÖËÉÄÒÉ ÓÉÌÛÅÉÃÉÓ ÌÏÐÏÅÄÁÀ<br />
ÒßÌÄÍÉÓ ÂÀÒÄÛÄ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÂÄÛÉÍÏÃÄÈ ÚÅÄËÀ×ÒÉÓ, ÒÀÝ ÈØÅÄÍÓÀ ÃÀ ÙÌÄÒÈÓ ÛÏÒÉÓ ÜÀÃÂÄÁÀ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÙÌÄÒÈÉÓ ÛÄÝÍÏÁÀ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÀÍ ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÀÍ ÒßÌÄÍÀÆÄ ÃÀÌÚÀÒÄÁÖËÉ<br />
ÆÍÄÏÁÒÉÅÉ ÂÆÉÈ. ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÛÄÝÍÏÁÀ ÃÙÄÌÏÊËÄÀ ÃÀ ÀÌ ÂÆÀÆÄ ÃÀÓÀÛÅÄÁÉÀ ÌÒÀÅÀËÉ<br />
ÓÀÛÉÛÉ ÛÄÝÃÏÌÉÓ ÃÀÛÅÄÁÀ. ÆÍÄÏÁÒÉÅÉ ÛÄÝÍÏÁÀ ÊÉ ÙÌÄÒÈÓ ÌÉÀßÄÒÓ ÉÓÄÈ ÈÅÉÓÄÁÄÁÓ,<br />
ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÏÉÈáÏÅÄÍ ÆÍÄÏÁÒÉÅ ÐÏÓÔÖËÀÔÄÁÓ. ÀÓÄÈÉ ÒßÌÄÍÀ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉÀ ÃÀ<br />
ÆÄÁÖÍÄÁÒÉÅÉ. ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÉÀ ÉÓ, ÅÉÍÝ ÁÄÅÒÉ ÒÀÌ ÉÝÉÓ ßÉÂÍÄÁÉÃÀÍ; ÍÀÓßÀÅËÉÀ ÉÓ, ÅÉÍÝ ÌÉÓ ÃÒÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ<br />
ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÝÏÃÍÀ ÛÄÉÈÅÉÓÀ, áÏËÏ ÂÀÍÀÈËÄÁÖËÉÀ ÉÓ, ÅÉÓÀÝ ÄÓÌÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ<br />
ÀÆÒÉ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
ekonomikuri Sexedulebebi<br />
patara inflacia orsulobasaviTaa, droTa ganmavlobaSi zrdas agrZelebs.<br />
amerikeli ekonomisti<br />
***<br />
madanaSauleben, rom vwer imis Sesaxeb, Tu rogor movawyoT ukeTesad<br />
cxovreba maSin, rodesac ar vicnob ekonomikur mecnierebebs, da ar vici, Tu<br />
ra Tqva da ra aRmoaCina karl marqsma. cdebian. me didi yuradRebiT wavikiTxe<br />
,,kapitali” marqsisa da SemiZlia gamocdac ki Cavabaro mis mixedviT, magram<br />
veraviTari siaxle me masTan ver vnaxe. Zalze gasaocari da arasasiamovnoa is<br />
ambavi, rom igi yvelaze ubralo ambebs dabneulad da brZnuli sityvebiT<br />
gadmoscems. tolstoi<br />
***<br />
88
qalebis mier TavianTi wlovanebis damalva da Semcireba ZvelTaganve iyo<br />
cnobili. ingliseli statistikosi rikmani 1801 wlis inglisis mosaxleobis<br />
pirveli aRweris Sesaxeb werda: Cemi muSaobis ormoci wlis manZilze<br />
yvelaferi davadgine, garda ingliseli qalebis wlovanebisa; gamonakliss<br />
arc Cemi ojaxi warmoadgens; dRemde ar vici Cemi colisa da mosamsaxure<br />
qalis wlovanebao.<br />
***<br />
,,siRaribe yovelTvis SeuZlebels ar xdis qorwinebas ...…igi, rogorc etyoba,<br />
xelSemwyobic aris gamravlebisa. naxevrad mSieri zemoSotlandieli dedakaci<br />
xSirad @20 bavSvze mets Sobs, maSin, rodesac kargad nakveb narnara<br />
qalbatons erTis Sobac ki ar ZaluZs da Cveulebriv igi 2 Tu 3 bavSvis<br />
Semdeg gamofitulia”. adam smiTi, ,,gamokvleva xalxTa simdidris bunebisa da<br />
mizezebis Sesaxeb”.<br />
daaxloebiT igives ambobs p. guguSvili: SemosavalTa gadideba amcirebs –<br />
xolo misi Semcireba adidebs Sobadobis sixSireso.<br />
***<br />
fininspeqtor WyoiZis naTqvami: xelosani rcxilis jagiviTaa, ramdenic ar<br />
unda kafo, mainc amoiyriso.<br />
***<br />
,,bazris gafarToeba da konkurenciis SezRudva yovelTvis eTanxmeba vaWrobis<br />
interesebs. bazris gafarToeba xSirad SeiZleba sazogadoebis interessac<br />
eTanxmebodes, magram konkurenciis SezRudva yovelTvis winaaRmdegi unda<br />
iyos sazogadoebis interesisa da is imas SeiZleba emsaxurebodes, rom<br />
vaWrebma, maTi mogebis gadidebiT imaze metad, rac igi bunebrivad iqneboda,<br />
TavianT danarCen Tanamoqalaqeebs mZime gadasaxadi axdevinon Tavis<br />
sasargeblod. am klasidan (vaWarTa – a.g.) gamomdinare yovel axal<br />
winadadebas an vaWrobis Sesaxeb axal RonisZiebas yovelTvis udidesi<br />
sifrTxiliT unda movekidoT xolme da igi miRebul unda iqnes mxolod mas<br />
Semdeg, rac xangrZliv da yovelmxriv iqneba ganxiluli uaRresad<br />
guldasmiT, magram amasTan uaRresad iWviani yuradRebiT. es imitom, rom igi<br />
gamomdinareobs im klasidan, romlis interesi arasodes araa savsebiT<br />
sazogadoebis interesebis TanamTxvevi, romelic Cveulebriv dainteresebulia<br />
imaSi, rom sazogadoeba SecdomaSi Seiyvanos, daCagros kidec da romelsac<br />
bevr SemTxvevaSi namdvilad Seuyvania igi SecdomaSi da dauCagravs” (adam<br />
smiTi, ,,gamokvleva xalxTa simdidris bunebisa da mizezebis Sesaxeb”, Tb. 1938, t.1, gv. 295.)<br />
***<br />
morgans velurebisaTvis Salis naweri miucia; maT es naWeri mraval tol<br />
naWrad dauyviaT da ise gaunawilebiaT erTmaneTs Soris, Tumca, qsovilis es<br />
patara nakuwebi ukve araferSi gamodgeboda ...…es daaxloebiT Semdeg ambavs<br />
hgavs, romelsac bertold brexti hyveba formisa da Sinaarsis urTierTobaTa<br />
Sesaxeb: mebaRem momca makrateli da miTxra dafna gamekriWa. vicodi, rom<br />
dafna mrgvlad ikriWeboda, da vcdilobdi, mec ase gamekeTebina, magram xan<br />
erTi mxridan movaWeri meti, xan meore mxridan, bolos ki gavkriWe mrgvlad,<br />
magram dafna metismetad dapataravda (arada, dafnis xe, Tu ar vcdebi,<br />
weliwadSi xuTi santimetriT izrdeba. a.g.). mebaRem gulistkiviliT<br />
Cailaparaka: mrgvali kia, magram sadRaa dafnis xe?<br />
***<br />
89
miwaTmflobelobas, rogorc amas istoria gviCvenebs, sayovelTaod aqvs is<br />
Tviseba, rom adamianSi aRviZebs damoukideblobis sulsa da aseve sakuTari<br />
Rirsebis grZnobas.<br />
***<br />
me meCveneba, rom uZvelesi crurwmena mis Sesaxeb, TiTqos simdidre<br />
gvaZlevdes bednierebas, ngrevas iwyebs. tolstoi<br />
***<br />
metismetad sqeli tansacmli xels uSlis sxeulis moZraobas; simdidre xels<br />
uSlis sulis moZraobas. demofili<br />
***<br />
simdidris moxveWis wyurvili arasodes ar cxreba da ar kmayofildeba. isini,<br />
vinc mas floben, itanjebian ara mxolod kidev ufro meti simdidris<br />
moxveWis wyurviliT, aramed imisi dakargvis SiSiTac, rac ukve gaaCniaT.<br />
ciceroni<br />
***<br />
me arasodes miwuwunia bedze. magram erTxel, rodesac fexsacmeli gamicvda<br />
da ar SemeZlo misi axliT Secvla, maSin ki gamovTqvi RmerTisadmi samduravi.<br />
Sevedi damZimebuli guliT kufas meCeTSi da iq ufexo kaci davinaxe. maSin ki<br />
madloba Sevwire RmerTs imaze, rom Tumca ar mqonda fexsacmeli, rom<br />
Camecva, magram im kacisagan gansxvavebiT me orive fexi mqonda. ladi<br />
***<br />
mxolod sami gza arsebobs, romelTa mixedviTac SesaZlebelia simdidris<br />
moxveWa: SromiT, maTxovrobiT da qurdobiT. da Tu mSromeli iRebs ase<br />
cotas, es mxolod da mxolod imitom xdeba, rom metismetad bevri modis<br />
maTxovarTa da qurdebis wilad. henri jorji<br />
***<br />
kacs briliantis Tvali Cauvarda zRvaSi da mis amosaRebad wylis CamCiT<br />
xapva daiwyo. zRvis suli gamovida napirze da hkiTxa:<br />
- rodis Sewyvet saqmianobas?<br />
- vidre wyals ar amovxapav da margalits ar vipovi - miugo kacma.<br />
zRvis sulma margaliti gamoutana. tolstoi<br />
***<br />
adamianebi gacilebiT mets zrunaven qonebis dagrovebaze, vidre TavianTi<br />
gonebisa da gulis ganviTarebaze. Tumca Cveni bednierebisaTvis is, rac aris<br />
adamianSi, gacilebiT mniSvnelovania imaze, rac aris adamianTan. Sopenhaueri<br />
***<br />
Raribi adamiani icinis ufro xSirad da gacilebiT uzrunvelad, vidre<br />
mdidari. seneka<br />
***<br />
is ki araa Raribi, visac cota aqvs, aramed is, visac ufro meti unda. seneka<br />
***<br />
90
ad unda adamians simdidre? risTvis unda mas bedaurebi, Zvirfasi<br />
tansacmeli, mSvenieri oTaxebi, saroskipobSi Sesvlis ufleba? es yvelaferi<br />
azris naklebobis bralia. mieciT am adamians azris Sinagani muSaobis<br />
saSualeba da igi gaxdeba gacilebiT bednieri, vidre yvelaze bednieri<br />
adamiani. emersoni<br />
***<br />
ÓÉÙÀÒÉÁÄ – ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÄÁÉÓ ÍÉÛÀÍÉÀ. ×ÒÀÍÓÉÓ ÁÄÊÏÍÉ<br />
***<br />
ÌÃÉÃÀÒÉ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÊÄÈÉËÉ ÉÚÏÓ. ÈÖÊÉ ÉÂÉ ÓÉÊÄÈÉÓ ØÌÍÉÓ ÈÀÅÉÓ ÁÖÍÄÁÒÉÅ<br />
ÂÒÞÍÏÁÄÁÓ ÍÄÁÀÆÄ ÂÀÖÛÅÄÁÃÀ, ÌÏÊËÄ áÀÍÛÉ ÌÈÄË ÈÀÅÉÓ ÓÉÌÃÉÃÒÄÓ ÃÀÊÀÒÂÀÅÃÀ.<br />
ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÌÉÚÀÒ-ÌÏÚÀÒÄÈ ØÖÜÀÛÉ ÊÀÊËÄÁÉ ÃÀ ÍÀÌÝáÅÒÄÁÉ, ÌßÒÀ×Ë ÃÀÄÓÄÅÉÀÍ ÁÀÅÛÅÄÁÉ,<br />
ÃÀÖßÚÄÁÄÍ ÀÊÒÄ×ÀÓ, ÃÀÉßÚÄÁÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÛÏÒÉÓ ÜáÖÁÓ. ÌÏÆÒÃÉËÄÁÉ ÀÌÉÓ ÂÀÌÏ ÀÒ<br />
ÉÜáÖÁÄÁÄÍ. ÍÀàÖàÄÁÓ ÀÒÝ ÁÀÅÛÅÄÁÉ ÃÀÖßÚÄÁÄÍ ÀÊÒÄ×ÀÓ.<br />
ÂÏÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÈÅÉÓ ÓÉÌÃÉÃÒÄ, ÙÉÒÓÄÁÀ, ÃÉÃÄÁÀ – ÀÍ ÁÀÅÛÅÖÒÉ ÔÊÁÉËÄÖËÉÀ ÀÍ<br />
ÍÀàÖàÄÁÉ. ÃÀÄ, ÁÀÅÛÅÄÁÌÀ ÀÊÒÉ×ÏÍ ÉÓÉÍÉ, ÃÀÄ, ÌÀÈ ÉÜáÖÁÏÍ ÌÉÓÈÅÉÓ, ÃÀÄ, ÊÏÝÍÏÍ<br />
ÌÃÉÃÀÒ áÄËÉÓÖ×ÀËÈÀ áÄËÄÁÉ, ÂÏÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÄÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ – ÍÀàÖàÄÁÉÀ.<br />
ÈÖ ÂÏÍÉÄÒ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈ áÄËÈ ÜÀÖÅÀÒÃÄÁÀ ÊÀÊÀËÉ, ÒÀÔÏÌÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ<br />
ÛÄàÀÌÏÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÃÀÉáÀÒÏÓ ÌÉÓ ÀÓÀÙÄÁÀÃ, ÉÜáÖÁÏÓ ÌÉÓÈÅÉÓ, ÅÉÙÀÝ ßÀÀØÝÉÏÓ ÌÉÓ ÂÀÌÏ<br />
ÀÍ ÈÀÅÀà ÃÀÄÝÄÓ, - ÄÓ ÍÀÌÃÅÉËÀà ÛÄÖ×ÄÒÄÁÄËÉ ÓÀØÝÉÄËÉÀ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÓÀÌÉ ÝÃÖÍÄÁÀ ÀßÅÀËÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀÃ: ÓáÄÖËÉÓ ÑÉÍÉ, ÓÉÀÌÀÚÄ ÃÀ<br />
ÓÉÌÃÉÃÒÉÓÀÊÄÍ ÓßÒÀ×ÅÀ. ÓÀáÄËÃÏÁÒ ÀØÄÃÀÍ ßÀÒÌÏÓÃÂÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀÍÉ,<br />
ÖÒÏÌËÉÓÏÃÀÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÁÄÃÍÉÄÒÀà ÉÝáÏÅÒÄÁÃÍÄÍ. ÌÀÈÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÃÀÓÀÙßÄÅÀÃ<br />
ÌáÏËÏà ÄÒÈÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ: ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÀÍÖßÚÅÄÔÄËÉ ÌÖÛÀÏÁÀ ÓÀÊÖÈÀÒ<br />
ÈÀÅÆÄ. áÛÉÒÀà ×ÉØÒÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÊÀÍÏÍÄÁÓÀ ÃÀ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ ÛÄÖÞËÉÀÈ ÀÌ ÓÀØÌÄÛÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÃÀáÌÀÒÏÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÄÓ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ, ÒÀÃÂÀÍ ÊÀÍÏÍÄÁÓ ßÄÒÄÍ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ<br />
ÌÀÒÈÀÅÄÍ ÀÓÄÅÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÓÄÅÄ ÉÔÀÍãÄÁÉÀÍ ÑÉÍÉÓ, ÓÉÀÌÀÚÉÓÀ ÃÀ<br />
ÀÍÂÀÒÄÁÉÓÀÂÀÍ. ÀÌÉÔÏÌ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀÃÌÉ ÍÃÏÁÀ. ÀÌÉÔÏÌ ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ,<br />
ÒÉÓÉ ÂÀÊÄÈÄÁÀÝ ÛÄÂÅÉÞËÉÀ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÉÊÄÈÉÓÀÈÅÉÓ, ÄÓÀÀ ÓÀÊÖÈÀÒ ÀÒÓÄÁÀÛÉ ÅÍÄÁÄÁÉÓ<br />
ÜÀáÛÏÁÀ. ÀÒÀÅÉÈÀÒÉ ÂÀÖÌãÏÁÄÓÄÁÀ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÅÉÃÒÄ ÈÉÈÏÄÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÒ<br />
ÃÀÉßÚÄÁÓ ÀÌÀÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÃÀÍ. ËÀÌÀÍÄ<br />
***<br />
ÈÖÊÉ ÉÌ ÃÒÏÓÀ ÃÀ ÉÓ ÄÍÄÒÂÉÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀáËÀ ÉáÀÒãÄÁÀ ÌÃÉÃÒÄÁÆÄ ÈÀÅÃÀÓÀÓáÌÄËÀÃ<br />
ÃÀ ÉÌÉÓ ÂÀÌÏÓÀÂÏÍÄÁËÀÃ, ÈÖ ÒÏÂÏÒ ÀÒÉÓ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÓÉÓÔÄÌÉÓ ÛÄÝÅËÀ,<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ ÓÒÖËÚÏ×ÀÆÄ ÃÀáÀÒãÀÅÃÀ, ÌÀÛÉÍ ÌÀËÄ ÌÏáÃÄÁÏÃÀ ÉÓ<br />
ÝÅËÉËÄÁÄÁÉ ÖÊÄÈÄÓÏÁÉÓÀÊÄÍ ÒÏÂÏÒÝ ÜÅÄÍÓ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÒÉÅ, ÉÓÄ ÆÍÄÏÁÒÉÅÓÀ ÃÀ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÜÅÄÍ ÀÓÄ ÂÅÄÍÀÔÒÄÁÀ. ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
ÓáÅÀÈÀ ÂÀÍÓãÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÖÓÀÌÀÒÈËÏÀ, ÀÒÀÌÄà ÄÒÈÃÒÏÖËÀà ÓÀÌ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÀÚÄÍÄÁÓ<br />
ÆÉÀÍÓ: ÌÀÓ, ÅÉÓ ÛÄÓÀáÄÁÀÝ ÝÖÃÓ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÄÍ, ÌÀÓ, ÅÉÓÀÝ ÓáÅÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÝÖÃÓ<br />
ÄËÀÐÀÒÀÊÄÁÉÀÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÌÀÉÍÝ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÂÀÍÓãÉÓ. ÔÚÖÉËÀà ÒÏÃÉ<br />
ÀÌÁÏÁÓ ÀÍÃÀÆÀ: ,,ÃÀÌÀËÄ ÓáÅÉÓÉ ÝÏÃÅÀ ÃÀ ÙÌÄÒÈÉ ÛÄÍ ÏÒÓ ÂÀÐÀÔÉÄÁÓ”.<br />
***<br />
91
ÞËÉÄÒÉ ÒÏÌ ÂÀáÃÄ, ßÚÀËÓ ÖÍÃÀ ÃÀÄÌÂÅÀÍÏ. ÈÖ ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÀ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÉÂÉ<br />
ÌÃÉÍÀÒÄÁÓ, ÈÖ ÊËÃÄ ÃÀáÅÃÄÁÀ, ÛÄÓÃÂÄÁÀ, ÏÈáÊÖÈáÀ àÖÒàÄËÛÉ ÉÂÉ ÏÈáÊÖÈáÄÃÉÀ,<br />
ÌÒÂÅÀËÛÉ – ÌÒÂÅÀËÉ. ÉÌÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÀÓÄÈÉ ÃÀÌÈÌÏÁÉÀ, ÉÌÉÔÏÌÀÀ ÀÓÄÈÉ ÞËÉÄÒÉ.<br />
ËÀÏ ÞÄ<br />
***<br />
ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÀÌÏÉÊÅÄÁÏÓ, ÜÀÉÝÅÀÓ-ÃÀÉáÖÒÏÓ ÃÀ äØÏÍÃÄÓ ÈÀÅÓ ÆÄÅÉÈ<br />
àÄÒÉ, ÁÄÅÒÉ ÒÀÌ ÒÏÃÉÀ ÓÀàÉÒÏ. ÚÏÅÄËÉÅÄ ÃÀÍÀÒÜÄÍÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÌÉÔÏÌ ÉáÅÄàÓ, ÒÏÌ<br />
ÓáÅÀÈÀ ÂÄÌÏÅÍÄÁÀÓ ÌÉÄÓÀÃÀÂÏÓ ÀÍ ÓáÅÀ ÃÀÜÒÃÉËÏÓ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ<br />
***<br />
ar SeiZleba, rom mdidari ubiwoc iyos,<br />
da metis ZaliT zizRi maTi TandaTan mipyrobs. firdiusi<br />
***<br />
ÄÅÒÏÐÄËÉ ÈÀÅÓ ÉßÏÍÄÁÓ ÜÉÍÄËÉÓ ßÉÍÀÛÄ ÌÀÍØÀÍÖÒÉ ÉÍÃÖÓÔÒÉÉÓ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÉÓ ÂÀÌÏ:<br />
,,ÉÂÉ ÀÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÛÒÏÌÉÓÀÂÀÍ”. ÒÀÆÄÝ ÜÉÍÄËÉ ÐÀÓÖáÏÁÓ: ,,ÊÉ ÌÀÂÒÀÌ,<br />
ÛÒÏÌÀ áÏÌ ÓÉÊÄÈÄÀ, ÌÉÓÂÀÍ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÂÀÍÀ ÖÃÉÃÄÓÉ ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ ÀÒ ÉØÍÄÁÏÃÀ?!”<br />
***<br />
ÜÉÍÄËÄÁÉ ÀÌÁÏÁÄÍ, ÞÀËÆÄ ÌÃÉÃÀÒÉÀ ÉÓ, ÅÉÓÀÝ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀØÅÓ ÃÀÓÀÊÀÒÂÉ.<br />
fragmentebi did moazrovneTa Txzulebebidan<br />
es is dro iyo, roca Tagvebi da virTxebi soroebSi Seimalnen, radgan maT<br />
sadRac bneli kunWulidan Tvalebs ubrialebda mZvinvare kata -<br />
sazogadoebrivi azri. da mxolod gamocdili virTxebi bedavdnen xelis<br />
gamoRebas. draizeris ,,finansistidan“<br />
***<br />
mudmivi gataceba koxtaobiT gonebaSezRudulobis maCvenebelia. radiSCevi<br />
***<br />
calkeul adamianTa egoizmi sazogadoebisaTvis sasargebloa. adam smiti<br />
***<br />
ar arsebobs keTili mefe. Zalaufleba ukve TavisTavad warmoadgens<br />
borotebas, romelic ryvnis imas, visac igi gaaCnia. radiSCevi<br />
***<br />
adamianis ukvdaveba xalxis keTildReobisaTvis brZolaSi mdgomareobs.<br />
radiSCevi<br />
***<br />
dabeWdilis cenzura sazogadoebas ekuTvnis, igi adgams SemTxzvels<br />
gvirgvins, an raimes gasaxvevad iyenebs misi Txzulebis furclebs... miuSvi<br />
Tavis nebaze da yvela dainaxavs, Tu ra aris Wkvianuri da ra - suleluri.<br />
misive<br />
***<br />
92
mkvircxli Wkua araa didad sasargeblo, Tu igi WeSmarit gzaze ara sdgas.<br />
saaTis Rirseba ara swrafi, aramed swored muSaobaa. (?)<br />
***<br />
nurafers waikiTxav, ris damaxsovrebac ar gsurs da araferi daimaxsovro,<br />
ris gamoyenebasac ar fiqrob. bleiki<br />
***<br />
safiqrebelia, rom swored am qveynis didebulma bunebam da misi xalxis<br />
romantikulma sinazem - swored am orma Zalam Semaguliana da momca biZgi,<br />
romelmac yofili mawanwala literatorad maqcia. gorki saqarTvelos<br />
Sesaxeb<br />
***<br />
,,frenhoferi Sebarbacda: Jileta idga mis winaSe gulubryvilo da Semcbari,<br />
rogorc umanko axalgazrda qarTveli qali, romelic mekobreebs gautaciaT<br />
da monebiT movaWrisaTvis miugvriaT”. balzaki, ,,ucxo Sedevri”<br />
***<br />
namdvilad didi adamiani garkveuli zomiT yovelTvis grZnobs, rom misi<br />
cxovreba mis xalxs ekuTvnis, rom yvelaferi, rac mas RmerTma misca, misca<br />
ara mxolod mas erTs, aramed misi saSualebiT mTel kacobriobas. filip<br />
fruksi<br />
***<br />
viviekandas (1862_1902) saxels ukavSirdeba axali drois induri filosofiisa<br />
da sazogadoebrivi azris istoriaSi erT-erTi umniSvnelovanesi furceli.<br />
biografebi gvamcnoben, rom masze Tavzardamcemi STabeWdileba moaxdina d.<br />
milis ,,religiis gamokvlevam”. Semdgom man Seiswavla dekartes, spinozas,<br />
iumis, kantis, fixtes, hegelis da sxvaTa Txzulebebi.<br />
j. neru SeniSnavs, igi udidesi damaarsebelTagania indoeTis erovnuli<br />
moZraobisa da uamravi xalxi, romelic mogvianebiT Caeba am moZraobaSi, Tavis<br />
enTuziazmiT viviekandasaganaa davalebuli... man udidesi gavlena moaxdina<br />
Tanamedrove indoeTze. ai, misi zogierTi filosofiuri azri:<br />
yoveli kacis movaleobaa Tavisi xalxis idealebis Sesabamisad iqceodes.<br />
kacma is unda akeTos, rac aamaRlebs da siqveliT Semosavs mas<br />
TanamemamuleTa TvalSi;<br />
udidesi adamianebi SeumCneveli iyvnen maradJams. CvenTvis cnobili qriste da<br />
buda meore Tanrigis gmirebi arian im didebamosil adamianebTan SedarebiT,<br />
romelTa Sesaxebac msofliom araferi icis... amnair gmirTa aseulni<br />
cxovrobdnen yvela qveyanaSi. isini Cumad muSaobdnen, cxovrobdnen da Cumadve<br />
kvdebodnen. magram droTa ganmavlobaSi budasa da qristes moZRvrebaSi<br />
poulobda gamoZaxils maTi azrebi da amitom mxolod eseni gaxdnen CvenTvis<br />
cnobilni. kacTa Soris ufro maRalTa da maRlamxedTaTvis araraa saxelis<br />
moxveWa, isini TavianT ideebs msoflios andoben da sakuTari saxelobis<br />
araviTar skolasa Tu sistemas ar aarseben. es uxamsoba iqneboda maTTvis. maT<br />
arafris daCemeba ara surT.<br />
93
ukeTu eZiebT RmerTs siyvarulisas, nurasodes daiviwyebT, rom igi umaRlesi<br />
Zalaa. siwmindeze didi Zalmosileba ar arsebobs. RvTisadmi didi siyvaruli<br />
ZabunTaTvis miuwvdomelia. maS, nurc suliT da nurc sxeuliT nu<br />
daZabundebiT. Zlierni, Zlierni, iyaviT.<br />
mamacni iyaviT! simamace umaRlesi sikeTea. yvelas Seupovrad uqadageT<br />
simarTle _ daufaravad, uSiSrad, ukompromisod da nu zrunavT mdidarTa da<br />
qedmaRalTaTvis! simdidresTan Cven araferi gvesaqmeba. maT winaSe laquci,<br />
liqna da pirferoba roskipi qalis saqmea. Cveni valia glaxakTa da upovarTa<br />
maxloblad yofna. eseni unda SeviyvaroT, sixaruliT vemsaxuroT, Tavi<br />
SevwiroT.<br />
Siva! Siva! gana odesme didi saqme mdidarTa meoxebiT gasrulebula? hqmnis<br />
guli da goneba da ara fuliT gatenili qisa!<br />
Tuki moindomebT sakuTari Tavis xsnas, jojoxeTSi moxvdebiT. sxvebis xsnas<br />
unda ecadoT. umjobesia sxvebisaTvis jojoxeTSi moxvde, vidre sakuTari<br />
Tavis xsnisaTvis ca miiTvaloT.<br />
msoflio istoria ramdenime TviTmrwmeni kacis istoriaa. aq rwmena ixmobs<br />
xolme gulSi Camarxul RvTaebas: Tqven ZalgiZT yovelive! da mxolod maSin<br />
damarcxdebiT, Tu ar daZabavT Zalas TqvenSive dafaruli dausabamo<br />
Zlierebis gamosavlenad. dakargavs Tu ara kaci sakuTari Tavis rwmenas, -<br />
sikvdili imwamsve modis. upirveles yovlisa, sakuTari Tavi irwmuneT da mere<br />
RmerTi. ZalgulovanTa erTi gundi mTel qveyanas aayiravebs. rwmena, rwmena,<br />
rwmena, sakuTari Tavis!<br />
ratom aris, rom erTi muWa ucxoelebi aTasi wlis ganmavlobaSi Tavze<br />
asxedan samasmilionian xalxs?! imitom, rom maT hqondaT rwmena sakuTari<br />
Tavisa, Cven ki _ ara.<br />
Tqven, _ patriotebad da reformatorebad wodebulno _ grZnobT Tu ara, rom<br />
RmerTTa da brZenTa STamomavali xalxi naxirs daemsgavsa? giRondebaT Tu<br />
ara amis gamo guli, gifrTxebaT Tu ara Zili? grZnobT Tu ara, rom umecreba<br />
Savi nisliviT daawva qveyanas da amisagan Wkuaze iSleba?<br />
saukuneTa manZilze Cvens xalxs unergavdnen misTvis damamcirebel azrebs.<br />
mTeli dedamiwis zurgze masebs eubnebian, rom isini arara arian. maT ise<br />
aSinebdnen saukuneTa ganmavlobaSi, rom TiTqmis cxovelTa jogs daemsgavsnen.<br />
aRsdeqiT!<br />
Cven religia gvinda, romelic adamianebs Seqmnis!<br />
Cven aRzrda gvinda, romelic adamianebs Seqmnis!<br />
samyaros udidesi WeSmariteba ubraloa, ubralo, rogorc Tqvenive yofiereba.<br />
***<br />
mravlad SeuSxapuneT janmrTel adamians eWvis baqteriebi, CaunergeT rwmena<br />
Tavis araraobisa da Semdeg Tvalyuri adevneT: es adamiani sulierad<br />
moiSleba, modundeba, motydeba da daavaddeba. am sens hqvia nebisyofis<br />
abulia. gdia janmrTeli vaJkaci da TiTsac ver iqnevs, gdia da elodeba<br />
sikvdils, zogjer ki molodinis unaric ara aqvs ...<br />
ra damarTia am adamians? Tavisi Tavis rwmena daekarga, sicocxlis unari<br />
dauClungda, nebisyofa gamoecala...<br />
94
fsiqologia kargad icnobs am sens _ zogjer masobrivsa da amitom<br />
saxifaTos...<br />
tyuilad ki ar amboben frangebi: TviTrwmena gamarjvebis naxevariao. m.<br />
javaxiSvili<br />
***<br />
,,ÍÖ ÀØÄÁ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÅÉÃÒÄ ÉÂÉ ÝÏÝáÀËÉÀ” – ÀÉ, ßÄÓÉ, ÛÖÒÉÈ ÂÀÌÏÂÏÍÉËÉ ÃÀ ÀÌÀÓÈÀÍ,<br />
ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÀÜØÀÒÄÁÉÈ ÀÔÀÝÄÁÖËÉ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÄÁÉÓ ÌÉÄÒ. ÐÉÒÉØÉÈ, ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÌÉÓ<br />
ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÀ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÖÍÃÀ ÛÄÀØÏ ÓÉÝÏÝáËÄÛÉÅÄ, ÈÖÊÉ, ÒÀ ÈØÌÀ ÖÍÃÀ, ÉÂÉ ÀÌÀÓ<br />
ÉÌÓÀáÖÒÄÁÓ. ÂÀÈÀÌÀÌÄÁÀ ÃÀ ÌÉÓÈÅÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓÉ ØÄÁÉÓ ÌÉÞÙÅÍÀ ÓÀàÉÒÏÀ ÓÀáÄËÃÏÁÒ<br />
ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÛÖÒÉ ÃÀ ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ ÀÒ ÉÍÃÏÁÄÍ ÀÒÝ ÌÉÓ ÔÀËÀÍÔÓÀ ÃÀ ÀÒÝ ÌÉÓ<br />
ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÄÁÀÓ. ÓÖËÉÈÀ ÃÀ ÂÖËÉÈ ØÄÁÀ ÓÀÛÉÛÉ ÀÒÀÀ, ÓÀÛÉÛÉÀ ÃÀÖÌÓÀáÖÒÄÁËÀÃ<br />
ÂÀÀÍÀßÚÄÍÏ ÀÃÀÌÉÀÍÉ.<br />
ÅÏÅÄÒÀÍÂÉ<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ÛÀÒË ÃÄ ÊÏÓÔÄÒÉÓ ,,ÖËÀÍÛÐÉÂÄËÉÃÀÍ...”<br />
ÌÄ×ÄÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÈÀÍáÌÏÁÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÉÓÉÍÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ<br />
ÓÀàÉÒÏÄÁÄÍ áÀËáÄÁÉÓ ßÉÍÀÀÙÌÃÄ ÁÒÞÏËÀÛÉ.<br />
ÛÀÒË ÃÄ ÊÏÓÔÄÒÉ ×ÉËÉÐÄ ÌÄ×ÄÓ ÀÈØÌÄÅÉÍÄÁÓ:<br />
ÜÅÄÍ ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÂÅÉÚÅÀÒÓ ÜÅÄÍÉ ÓÀÚÅÀÒËÄÁÉ, ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÞÅÉÒÀÃ ÂÅÉÙÉÒÀÍ ÉÓÉÍÉ.<br />
áÀËáÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÀÝ ÉÂÉÅÄÀ. ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÌÄÔÓ ÅÄÜáÖÁÄÁÉÈ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ<br />
ÅÖÚÅÀÒÅÀÒÈ ÌÀÈ. ÂÄÒÌÀÍÉÀÛÉ ÌÄ ÅÉÈÌÄÍÃÉ ÒÄ×ÏÒÌÀÝÉÀÓ, äÏËÀÍÃÉÀÛÉ ÌÊÀÝÒÀÃ<br />
ÅÃÄÅÃÉ ÌÀÈ. ÈÖÊÉ ÂÄÒÌÀÍÄËÉ ÌÄ×ÄÄÁÉ ÊÀÈÏËÉÊÄÁÀà ÃÀÒÜÄÁÏÃÍÄÍ, ÌÄ ÈÀÅÀÃ<br />
ÂÀÃÀÅÉÃÏÃÉ ËÖÈÄÒÀÍÏÁÀÆÄ, ÒÀÈÀ ÊÏÍ×ÉÓÊÀÝÉÀ ÌÏÌÄáÃÉÍÀ ÌÀÈÉ ØÏÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÌÀÈ<br />
ÊÉ ÓßÀÌÈ ÜÄÌÉ ÄÒÈÂÖËÄÁÀ ÒÏÌÀÖË-ÊÀÈÏËÉÊÖÒÉ ÒßÌÄÍÉÓÀÃÌÉ ÃÀ ßÖáÀÍ, ÒÏÌ ÌÄ<br />
ÅÔÏÅÄÁ ÌÀÈ. ÜÄÌÉ ßÚÀËÏÁÉÈ äÏËÀÍÃÉÀÛÉ ÃÀÉÙÖÐÀ 55 ÀÈÀÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ – ÚÅÄËÀÆÄ<br />
ÙÉÒÓÄÖËÉ ÌÀÌÀÊÀÝÄÁÉ ÃÀ ÖËÀÌÀÆÄÓÉ ØÀËÄÁÉ...<br />
ÊÏÍ×ÉÓÊÀÝÉÉÓ ÂÀÒÃÀ, ÌÄ ÌÀÈ ÂÀÃÀÓÀáÀÃÄÁÉÓ ÂÆÉÈ ÜÀÌÏÅÀÒÈÅÉ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÌÄÔÉ<br />
×ÖËÉ, ÅÉÃÒÄ ÌÉÓÉ ÌÏÝÄÌÀ ÛÄÄÞËÏÈ ÉÍÃÏÄÈÓÀ ÃÀ ÐÄÒÖÓ, - ÉÓÉÍÉ ÊÉ ÍÀßÚÄÍÄÁÉ ÀÒÉÀÍ,<br />
ÒÏÌ ÊÀÒÂÀÅÄÍ...ÌÄ ÂÀÅÀÍÀÃÂÖÒÄ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÒÀÓÀÝ ÛÄÄÞËÏ áÄËÉ ÛÄÄÛÀËÀ ÜÄÌÈÅÉÓ:<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ, ÓÀÌÀÒÈÀËÉ, ÐÒÉÅÉËÄÂÉÄÁÉ – ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÃÀÅÖØÅÄÌÃÄÁÀÒÄ ÜÄÌÉ<br />
ÜÉÍÏÅÍÉÊÄÁÉÓ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ, áÏËÏ ÄÓ ÁÒÉÚÅÄÁÉ ÈÀÅÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÀà ÌÉÉÜÍÄÅÄÍ,<br />
ÒÀÌÄÈÖ ÌÀÈ ÍÄÁÀ ÃÀÒÈÄÓ ÄÓÒÏËÀÈ ÉÓÀÒÉ ÃÀ ÐÒÏÝÄÓÉÀÆÄ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÓÀÀÌØÒÏÓ<br />
ÃÒÏÛÄÁÉ ÄÔÀÒÄÁÉÍÀÈ. ÉÓÉÍÉ ÂÒÞÍÏÁÄÍ ÌÐÚÒÏÁÄËÉÓ áÄËÓ: ÍÄÁÉÅÒÏÁÄÍ ÂÀËÉÀÛÉ,<br />
áÏÔÁÀÓ ÌÉÞÙÅÍÉÀÍ ÃÀ ÃÀÌÔÉÒÉÀÍ. ÛÅÉËÏ ÜÄÌÏ, ÌÏÉØÄÝÉ ÌÀÈÈÈÀÍ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÄ: ÊÄÈÉËÉ<br />
ÓÉÔÚÅÉÈ, ÌÊÀÝÒÉ ÓÀØÌÉÈ. ËÏÊÄ, ÅÉÃÒÄ ÀÒ ÌÏÓÖËÀ ÊÁÄÍÉÓ ÃÒÏ. ÛÄÖßÚÅÄÔËÀà Ä×ÉÝÄ,<br />
ÒÏÌ ÃÀÉÝÀÅ ÌÀÈ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ, Ö×ËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÄÁÓ: ÌÀÂÒÀÌ, ÃÀÉÍÀáÀÅ ÒÀ,<br />
ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÓÀÛÉÛÍÉ áÃÄÁÉÀÍ, ÃÀÈÒÂÖÍÄ ÉÓÉÍÉ. ÍÖ ÛÄÄáÄÁÉ ÌÀÈ ÌÏÍÖÒÉ áÄËÉÈ: ÌÀÛÉÍ<br />
ÉÓÉÍÉ ÒÊÉÍÉÓÄÁÉ ÀÒÉÀÍ. ÌÀÂÒÀÌ ÉÓÉÍÉ ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÉÀÍ ÌÉÍÉÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÛÄÍ ÌÀÈ<br />
ÃÀÀÌÓáÅÒÄÅ ÌÞÉÌÄ áÄËÉÈ. ÉÌÉÔÏÌ ÊÉ ÀÒ ÂÀÀÍÀÃÂÖÒÏ ÄÒÄÔÉÊÏÓÄÁÉ, ÒÏÌ ÌÀÈ ÖÀÒÚÅÄÓ<br />
ÊÀÈÏËÉÊÖÒÉ ÓÀÒßÌÖÍÏÄÁÀ, ÀÒÀÌÄà ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÌÀÈ ÛÄÖÞËÉÀÈ ÛÄÀÒÚÉÏÍ ÜÅÄÍÉ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ. ÉÓÉÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÈÀÅÓ ÄÓáÌÉÀÍ ÐÀÐÓ, ÓÀÌÉ ÂÅÉÒÂÅÉÍÉÓ ÌÀÔÀÒÄÁÄËÓ,<br />
ÀÃÅÉËÀà ÂÀÖÓßÏÒÃÄÁÉÀÍ ÉÌ áÄËÉÓÖ×ÀËÈÀÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÄÒÈ ÂÅÉÒÂÅÉÍÓ ×ËÏÁÄÍ.<br />
ÂÀÀÊÄÈÄ ÓÉÍÃÉÓÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÃÀÍ ÌÉÓÉ ÁÒßÚÉÍÅÀËÄÁÉÓ ÛÄÖÒÀÝÚÏ×À, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÈÀÍ<br />
ØÏÍÄÁÉÓ ÊÏÍ×ÉÓÊÀÝÉÀ ÌÏäÚÅÄÁÀ ÃÀ ÌÈÄËÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ, ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÄ, ÌÉÉÙÄÁ<br />
ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÀÓ. ÃÀ ÒÏÃÄÓÀÝ ÃÀÃÂÄÁÀ ÃÙÄ ÛÄÍÉ ÂÀÃÀÃÂÏÌÉÓÀ ÀÍÃÀ ÂÀÒÃÀÉÝÅËÄÁÉ,<br />
ÉÓÉÍÉ ÉÔÚÅÉÀÍ: ,,Àá, ÒÀ ÊÄÈÉËÉ ÌÄ×Ä ÉÚÏ” ÃÀ ÔÉÒÉËÓ ÃÀÉßÚÄÁÄÍ.<br />
***<br />
95
áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀ ÓÉÌÊÀÝÒÄÓ ÁÀÃÄÁÓ ...<br />
***<br />
ÀÌ ÊÀÝÌÀ ÛÄÓÝÏÃÀ ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÓÝÏÃÀÅÃÀ ÌÈÄËÉ ÈÀÅÉÓÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ -<br />
ÂÖËÊÄÈÉËÏÁÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄ…<br />
***<br />
ÂÏÒÊÉÓ ÀØÅÓ ÊÀÒÂÉ ÀÆÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÈÀÅÉÓ ,,ËÄÅ ÔÏËÓÔÏÉÛÉ”: ÃÉÃÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÓÀÛÉÍËÀà ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÒÉÅÉ ÀÒÉÀÍ. ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÒÉÏÁÀ ÓÉÓÖËÄËÄ ÀÒÀÀ.<br />
ÓÖËÄËÉ - ãÉÖÔÉÀ, ÌÀÂÒÀÌ ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÀ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ.<br />
***<br />
,,×ÀÖÓÔÉÓ” ÌÄÏÒÄ ÍÀßÉËÉ ÁÄÁÒÖËÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÀ. ÒÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÀÌÀÆÄ Ö×ÒÏ<br />
ÓÀÆÉÆÙÀÒÉ? Àá, ÖÁÒÀËÏÄÁÀ, ÀÉ, ÄàÅÂÀÒÄÛÄ ÍÉÛÀÍÉ ÍÀÌÃÅÉËÉ, ÓÄÒÉÏÆÖËÉ ÃÀ ÓÀàÉÒÏ...”<br />
ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ÌÄ ÉÓÄ ÅÀÙÌÄÒÈÄÁÃÉ ÒÖÓÓÏÓ, ÒÏÌ ÄÒÈáÀÍÏÁÀ ÌÓÖÒÃÀ ÌÉÓÉ ÐÏÒÔÒÄÔÉ ÌÄÃÀËÉÏÍÛÉ<br />
ÜÀÌÄÓÅÀ ÃÀ ÌÊÄÒÃÆÄ ÌÄÔÀÒÄÁÉÍÀ áÀÔÉÅÉÈ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
ËÉÔÄÒÀÔÏÒ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÌÄÔßÉËÀà ÓÒÖËÉÀà ÀÒ ÄáÄÒáÄÁÀÈ ËÀÐÀÒÀÊÉ ÃÀ ÐÉÒÉØÉÈ –<br />
ÌàÄÒÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ - ßÄÒÀ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
aqedan amonawerebi russos ,,aRsarebidan”:<br />
didi frangi ganmanaTlebeli Jan Jak russo daibada 1712 wels JenevaSi,<br />
mesaaTis ojaxSi, romlis winaprebic odesRac, religiuri omebis epoqaSi<br />
iyvnen safrangeTidan emigrirebulni.<br />
im droisaTvis, rodesac russo parizSi gamoCnda, igi 30 wlisa iyo. am dros<br />
veravin iwinaswarmetyvelebda imas, rom russo franguli literaturis<br />
siamayed iqceoda; Tavad russoc ar fiqrobda seriozulad Tavis momaval<br />
mwerlobaze.<br />
russo hyveba, rom yoveli zepiri gamosvla misTvis uaRresad Zneli iyo. mas<br />
uyvarda ganmartoeba da raimes SeTxzva SeeZlo mxolod seirnobis dros,<br />
rodesac saSualeba hqonda saguldagulod da yovelmxriv daexvewa Tavisi<br />
azrebi.ÒÖÓÓÓÓ<br />
russo wers, mamaCemi gardaicvala dedaCemis sikvdilidan 40 wlis Semdeg,<br />
meore colis xelebze. miuxedavad amisa, mis bageebs pirveli colis saxeli,<br />
xolo mis guls misi saxe ar moSorebiao.<br />
zogjer Cemi gaxurebuli sisxli qals moiTxovda, magram Cems aRelvebuls<br />
guls ufro metad siyvaruli sWirdeboda. fuliT nayidma qalebma CemTvis<br />
yovelgvari momxiblveloba dakarges; isic ki meeWveba, SemeZlo Tu ara maTiT<br />
saerTod sargebloba. es exeba yovelgvar CemTvis xelmisawvdom siamovnebas. me<br />
miyvars mxolod is sikeTe, romlebic ekuTvnis mxolod pirvels, visac misi<br />
dagemovneba SeuZlia.<br />
96
usos axasiaTebda TiTqmis ukiduresobamde misuli siZunwe Serwymuli<br />
fulis mimarT udides zizRTan. CemTvis fulio, wers igi, - imdenad<br />
mouxerxebeli qonebaa, rom arasodes TavSi ar momiva movisurvo igi, Tuki ara<br />
maqvs. amasTan, rodesac maqvs fuli, me didxans vinaxav, ar vxarjav mas,<br />
radganac ar vici, Tu raSi davxarjo; magram rogorc ki gamoCndeba<br />
xelsayreli da sasiamovno SemTxveva, me ise kargad vxmarob maT, rom Cemi qisa<br />
manamde icleba, vidre me amas SevamCnev. mokled, nu eZeb CemSi ZunwTaTvis<br />
damaxasiaTebel manias: fulis xarjva yvelas dasanaxad. yvelaferi gacilebiT<br />
sxvagvarad aris; me vxarjav maT saidumlod da sakuTari siamovnebisaTvis.<br />
Sorsa var imisagan, rom Tavi moviwono Cemi mflangvelobiT, me amas vmalav. me<br />
ise kargad mesmis, rom fuli CemTvis araa Seqmnili, rom TiTqmis mcxvenia,<br />
mqondes igi. me rom rodesme mqonoda cxovrebisaTvis gansazRvruli da<br />
sakmarisi Semosavali, maSin me ar damemuqreboda Zunwad gaxdoma, me mtkiced<br />
var darwmunebuli amaSi. maSin me davxarjavdi mTel Cems Semosavals, ar<br />
Sevecdebodi mis gazrdas, magram arauzrunvelyofiloba mudmiv SiSSi<br />
mamyofebs. me vaRmerTeb Tavisuflebas, mezizReba SezRuduloba, gaWirveba,<br />
vismesadmi daqvemdebarebul mdgomarebaSi yofna...…<br />
fuls, romelsac flob _ Tavisuflebis iaraRia; fuli, romliskenac<br />
miiswrafvi, monobis iaraRi. ai ratom vinaxav maT kargad da arasodes<br />
vcdilob maT mopovebas...<br />
kacis cxovrebaSio, wers russo, arsebobs wuTebi raRac bodvisa, rodesac ar<br />
unda gansajo kacze misi qcevis mixedviT.<br />
qalbaton varansis Sesaxeb russo wers: dae maT, vinc uaryofs sulTa Soris<br />
simpaTiebs, axsnan, Tu SeuZliaT, rogor moxda, rom pirvelive Sexvedris,<br />
pirvelive Sexedvis, pirvelive sityvis TqmisTanave qalbatonma varansma<br />
aramxolod udidesi ZaliT mimizida da gamoiwvia sruli ndoba, romelic<br />
arasodes ara yofila Semcdari... rogor moxda, rom pirvelad Sevxvdi<br />
momxiblav, mSvenier, damabrmavebeli silamazis, maRali sazogadoebis qals,<br />
vidre Cemi iyo, qals, romlis msgavsic me arasodes ar menaxa, romlis<br />
yuradRebamac garkveulwilad gadawyvita Cemi bedi _ rogor moxda,<br />
vkiTxulob, rom me, miuxedavad yvelafrisa, imwamsve vigrZeni Tavi ise<br />
Tavisuflad, ise damoukideblad, TiTqos savsebiT darwmunebuli viyavi, rom<br />
mas movewonebodi? rogor SeiZleboda momxdariyo, ...…<br />
russo wers, rom uazrod viqcevi, rodesac jer vvardebi gaWirvebaSi, xolo<br />
Semdeg RmerTs vexvewebi, rom iqidan gamomiyvanos. ai, amaze RmerTis pasuxi:<br />
,,me Sen Segqmeni metismetad sustad, imisaTvis, rom gamoxvide ufskrulidan,<br />
imitom, rom Segqmeni sakmaod Zlieri, rom iq ar Cavardniliyavi”.<br />
Tavisi erTi nacnobis Sesaxeb russo wers: man damixata adamianTa cxovrebis<br />
WeSmariti suraTi, romlis Taobazec me arc Tu ise swori warmodgena<br />
mqonda. misgan me gavige, rom TviT yvelaze arasasurvel pirobebSic ki brZens<br />
yovelTvis aqvs saSualeba iswrafos bednierebisaken da amisaTvis zurgis<br />
qari gamoiyenos, raTa amas miaRwios; rom ar arsebobs bedniereba sibrZnis<br />
gareSe, xolo sibrZne ki yvela wodebisaTvis aris misaRwevi. man Zlier<br />
Searyia muxlmodreka ZlierTa ama qveynisaTa mimarT, damimtkica ra, rom<br />
isini, vinc sxvebs marTaven, arc Wkvianni arian da arc bednierebi am<br />
ukanasknelebTan SedarebiT. amasTan man gamoTqva azri, romelsac me xSirad<br />
vixseneb xolme SemdgomSi: ,,Tuki adamianebs SeeZlebodaT urTierTis gulis<br />
97
zraxvaTa amocnoba, maSin imaTi ricxvi ufro meti iqneboda, visac dabla<br />
daSveba endomeboda, vidre maTi, visac aRzeveba”.<br />
es azri, romelic saocrad sworia da sruliad ar aris gadaWarbebuli,<br />
xSirad mexmareboda cxovrebaSi da maiZulebda wynarad davrCeniliyavi Cems<br />
adgilze”.<br />
cudi saqcieli Cven gvtanjavs ara maSin, rodesac igi es-esaa Cadenilia,<br />
aramed maSin, rodesac didi xani aris gasuli, rameTu misi xsovna ase<br />
advilad ar qreba.<br />
is, vinc amas waikiTxavs, ra Tqma unda, gaicinebs Cemi sasiyvarulo<br />
Tavgadasavlebis gamo, radgan naxavs, rom maTgan yvelaze gabeduli xelze<br />
kocniT aris damTavrebuli. o, Cemo mkiTxvelo, nu Secdebi! siyvaruls,<br />
romelic xelze kocniT sruldeboda, vgoneb, CemTvis mohqonda gacilebiT<br />
meti sixaruli, vidre Tqven odesme gangicdiaT Tqveni siyvarulisagan,<br />
romelic minimum amiT dagiwyiaT.<br />
me yovelTvis vpoulobdi qalebSi imis unars, rom davemSvidebine da ise<br />
araferi ar amSvidebda Cems arsebas ubedurebisa da warumateblobisagan,<br />
rogorc molodini romelime keTili arsebis TanagrZnobisa<br />
viRacaze wers russo, Tavisi Seyvarebuli imitom miatova, rom Semdeg misTvis<br />
werilebi ewerao.<br />
me ar miyvars adamianebs Soris cxovreba; amaSi imdenad Cemi brali ar aris,<br />
ramdenadac maTi.<br />
Cagvra da iZuleba autanelia CemTvis, ra formiTac ar unda vlindebodes is.<br />
amas SeuZlia SemaZulos yvelaze didi siamovnebac ki. amboben, mahmadianebSi<br />
ganTiadisas quCaSi dadis kaci da qmrebs ubrZanebs Seasrulon TavianTi<br />
col-qmruli movaleoba. aseT SemTxvevaSi me Zalian cudi Turqi viqnebodi...<br />
morwmuneT RmerTi ise warmoudgeniaT, rogorebic Tavad arian. keTilebs –<br />
keTilad, borotebs – borotad.<br />
Cven nakleb varT Seqmnili imisaTvis, rom aq, dedamiwaze viyoT bednierni.<br />
Cveni an sxeuli unda itanjebodes, an suli.<br />
parizSi mxolod qalebis daxmarebiT aris SesaZlebeli raimes miRweva.<br />
me yovelvis zizRiT viyavi ganmsWvaluli quCis qalebisadmi…... rac Seexeba<br />
qalebisaTvis gaRebul xarjebs... mTeli Cemi sicocxlis manZilze amisaTvis<br />
arasodes gamiRia erTi groSic ki.<br />
rogori talantiTac ar unda daibado, weris xelovneba uceb ar geZleva.<br />
tyuilad mabralebeno, - wers russo, - TiTqos Cems cxovrebaSi mxolod<br />
orjer gamecinos. vinc amas mabralebs, is Cems axalgazrdobas ar icnobs.<br />
,,emili” me miRirda oci wlis fiqrad da sami wlis muSaobad.<br />
98
Tu vinmes, Tuki igi intrigani araa, gadawyvetili aqvs Tavisi wignebi<br />
miuZRvnas samSoblos WeSmarit bednierebas, man isini sakuTari qveynaSi ar<br />
unda SeTxzas.<br />
mxolod Sromis xasiaTis cvlaSia SesaZlebeli namdvili dasveneba.<br />
Tu vinmes, vinc intrigani araa, namdvilad surs Tavisi wignebi samSoblos<br />
WeSmarit bednierebas miuZRvnas, man igi mis sazRvrebSi ar unda Seqmnas.<br />
pirveli Cemi moTxovnileba, yvelaze didi, yvelaze Zlieri, yvelaze<br />
daucxromeli mTlianad Cems gulSi gamoixateboda: es iyo moTxovnileba<br />
mWidro, maqsimalurad intimuri urTierTobisa; amitom me ufro vsaWiroebdi<br />
qals, vidre kacs, ufro daqals, vidre megobars. es ucnauri moTxovnileba<br />
iseTi iyo, rom ori sxeulis yvelaze ufro mWidro SeerTebasac ki ar SeeZlo<br />
yofiliyo amisaTvis sakmarisi; CemTvis saWiro iyo ori suli erT sxeuli;<br />
amis gareSe me yovelTvis sicarieles vgrZnobdi... me viyavi erTaderTi, vinc<br />
mas namdvilad uyvarda da misi wynari temperamenti ar saWiroebda sxvas,<br />
maSinac ki, rodesac me misTvis ukve aRar viyavi mamakaci (amas russo Tavis<br />
terezas Sesaxeb wers. aba, Tu mis meti sxva kaci ar yavda, lion<br />
fioxtvangerma rogor aago maT samkuTxedze romani? _a.g.).<br />
colsa da sidedrze wers russo, qalbatoni diupenisagan iRebdnen mraval<br />
saCuqars, romelsac igi Cems mimarT simpaTiebis gamo ukeTebdao. amis gamo<br />
qilikobda volteri, russo Tavad ar iRebs qrTams, Tumca amas misi coli da<br />
sidedri umisodac kargad akeTebeno.<br />
mdabali SurisZieba Seuferebelia Cemi bunebisaTvis, xolo zizRi verasodes<br />
ver naxulobs masSi adgils.<br />
viRacis, mgoni grimis Sesaxeb wers russo, ar mjeroda, rom is saxes<br />
iTeTrebdao da Semdeg dasZens:,,RmerTo Cemo! nuTu SeuZlia Zlier da Rrma<br />
gaqanebas mgrZnobiare gulisas dautovos adamians amdeni dro Tavisi<br />
umniSvnelo arsebis amgvari wvrilmani mzrunvelobisaTvis?”<br />
monteskie waeCxuba mama turnemins da Yyvela axlobels Semdegs eubneboda:<br />
,,ar mousminoT arc mama turnemins da arc me, rodesac Cven erTmaneTis<br />
Sesaxeb vlaparakobT, imitom, rom Cven ukve megobrebi aRara varT”.<br />
madam pompadurs (romelic me mgoni, lui XV_is sayvareli iyo, a.g.), rusom<br />
gaugzavna Tavisi wigni, sadac werda, rom menaxSiris coli ufro meti<br />
pativiscemis Rirsia, vidre ufliswulis sayvarelio. amiT man adresatis didi<br />
wyroma da devna daimsaxura.<br />
yovelgvari uTanasworo kavSiri yovelTvis araxelsayrelia susti<br />
mxarisaTvis.<br />
me ZiriTadad saukeTeso var adamianebs Soris da amasTan darwmunebuli var,<br />
rom rogori wmindac ar unda iyos adamianis suli, masSi mainc imaleba raRac<br />
sazizRari nakli. me vicodi, rom sazogadoebaSi mxatavdnen eSmakad, iseT<br />
donemde miumsgavsebels CemTan, xolo zogjer iseT maxinjad, rom Tuki ar<br />
99
davmalav arafers cuds Cems Sesaxeb, me SemiZlia mxolod movigo, Tuki Tavs<br />
iseTad warmovadgen, rogoric sinamdvileSi var.<br />
qalebs, gansakuTrebiT maRali sazogadoebis damebs, surT, rom isini gaarTon<br />
da maTTvis isic ki ukeTesia, rom awyeninon, vidre aiZulon isini, moiwyinon.<br />
didi xnis ganSoreba bavSvTan, romelsac jer kidev ar icnob, asustebs da<br />
bolos ki saerTod, aqrobs mamobriv da dedobriv grZnobas; da arasodes Cven<br />
ver SeviyvarebT bavSvs, romelic aRsazrdelad gavabareT, ise, rogorc mas,<br />
romelic Cvens Tvalwin gaizarda (Tavad russom, am principebidan<br />
gamomdinare, Tavisi Svilebi upatrono bavSvTa saxlSi miabara aRsazrdelad,<br />
ise, rom ar icoda, Tu vin iyo misi Svili –a.g.).<br />
mxolod jdoma da layboba oTaxSi, sadac yvela erTmaneTis pirdapir zis da<br />
mxolod enas atartarebs, CemTvis yovelvis autaneli iyo. rodesac dadixar,<br />
seirnob _ aseTi carieli layboba kidev SeiZleba aitano kacma; yovel<br />
SemTxvevaSi fexebi da Tvalebi mainc raRaciT dakavebuli arian, magram<br />
gaCereba erT adgilze, gulze xelis dakreba da saubari amindze,<br />
momabezrebel buzebze an, rac ufro uaresia, qaTinaurebis erTmaneTisaTvis<br />
gacvla _ es CemTvis autaneli wamebaa.<br />
russos uTxra golbaxma, CemTan ratom ar megobrobo. nametani mdidari xaro,<br />
_ iyo pasuxi. magram es pasuxi russos daaviwyda da male daumegobrda kidec<br />
mas. Semdeg amas russo nanobda da igi wers, rom: maSin me swori ar viyavi.<br />
gamocdilebam maswavla daveWvebuliyavi imaSi, rom adamiani, romelic flobs<br />
did qonebas, rogoric ar unda iyos igi, _ SeeZlo WeSmaritad Seeyvarebina<br />
Cemi principebi da maTi matarebeli.<br />
me arasodes ar myvarebia volteriviT uxeSi saubari.<br />
namdvili bednierebis wyaro Tavad CvenSia. arc erT adamians ar xelewifeba<br />
aqcios ubedurad is, visac namdvilad unda, bednieri iyos.<br />
axalgazrdoba _ es aris dro sibrZnis asaTviseblad; sibere _ esaa dro mis<br />
gamosayeneblad.<br />
im mraval wignTa Soris, romlebsac me kidev vkiTxulob, yvelaze metad<br />
mitacebs da moaqvs CemTvis sargebloba plutarqs. is iyo Cemi pirveli<br />
sabavSvo sakiTxavi wigni da is iqneba bolo wigni Cems moxucebulobaSi. es<br />
aris TiTqmis erTaderTi avtori, romlis kiTxvis Sedegadac me yovelTvis<br />
raRac faseuls vRebulobdi.<br />
zizRi _ es imis niSania, rom CaaxSo Seni arseboba; me ufro isa msurs, igi<br />
mTels samyaroze gavavrcelo.<br />
usamarTlobisa da borotebis sanaxaoba kvlavac aiZulebs Cems sisxls<br />
aReldes risxvisagan.<br />
Zala da Tavisufleba _ ai, yvelaferi is, rac adamians mSvenivrad aqcevs.<br />
100
me arasodes mifiqria, rom TiTqos adamianis Tavisufleba imaSi<br />
mdgomareobdes, rom gaakeTo is, rac gsurs; igi zustad imaSi mdgomareobs,<br />
rom arasodes ar gaakeTo is, risi gakeTebac ar ginda.<br />
me cota sikeTe gamikeTebia, ar vmalav; magram rac Seexeba borotebas,<br />
arasodes dambadebia misi gakeTebis survili da me veWvob, rom iyos meore<br />
adamiani dedamiwaze, romelsac gakeTebuli eqneba ufro naklebi boroteba,<br />
vidre me...<br />
me arasodes ar vyofilvar namdvilad kmayofili arc xsvebiT da arc Cemi<br />
TaviT. adamianTa fusfusi mbezrdeboda, xolo martooba mwyindeboda; me<br />
vgrZnobdi adgilis Secvlis ganuwyvetliv moTxovnilebas da arsad ar<br />
vgrZnobdi Tavs kargad.<br />
bedniereba – es aris ucvleli mdgomareoba, romelic ar aris Seqmnili<br />
adamianisaTvis amqveynad. dedamiwaze yvelaferi ganuwyvetel mdinarebaSia,<br />
romelic arafers ar aZlevs saSualebas miiRos mudmivi forma. Cvens irgvliv<br />
yvelaferi icvleba, Cven Tavadac vicvlebiT da aravis ar SeuZlia<br />
darwmunebuli iyos, rom xvalac iseve eyvareba, rogorc uyvars dRes. amitom<br />
Cveni nebismieri azri bednierebaze am cxovrebaSi qimera aRmoCndeba xolme.<br />
kmayofileba ar ganizomeba xarjebiT da sixaruli ufro liarebTan<br />
megobrobs, vidre luidorebTan (aba lermontovma rom Tqva, simdidre<br />
bednierebasTan gvaaxloebso?! (a.g.).<br />
***<br />
amboben, rom holandielebi moiTxoven anazRaurebas, Tuki getyvian, romeli<br />
saaTia, an gzas migaswavlian. rogorc Cans, es aris Zalze sazizRari xalxi,<br />
radgan is vaWrobs adamianis yvelaze ubralo movaleobiT.<br />
***<br />
SeniSnuli maqvs, rom mxolod evropaSi iyideba stumarTmoyvareoba. mTel<br />
aziaSi Tqven ufasod gagiweven maspinZlobas.<br />
***<br />
1908 wels uTqvams tolstois: me bavSvobidan minergavdnen zizRs<br />
polonelebisadmi, xolo axla me maT gansakuTrebuli sinaziT vepyrobi,<br />
erTgvarad vanazRaureb Zvel zizRs”.<br />
***<br />
nawili megobrebisa gakritikebs, nawili ki gaqebs. ufro dauaxlovdi Sens<br />
gamakritikeblebs da daSordi Sen maqebrebs. Talmudi<br />
***<br />
cxovreba gamudmebiT icvlis Tavis garegnobas. mxolod gaunaTlebeli,<br />
romelic ver xedavs sagnebs Rrmad da zedapirs aTvalierebs mxolod,<br />
fiqrobs, rom cxovreba qreba, rodesac igi erTi formidan meoreSi gadadis,<br />
rameTu, Tu igi qreba erT romelime formaSi, mxolod da mxolod imitom,<br />
rom kvlav mogvevlinos sicocxlis romelime sxva formiT. matli qreba da<br />
kvlav gvevlineba pepelas formiT, bavSvi adgils uTmobs axalgazrdas,<br />
101
cxoveluri adamiani qreba da mis adgils ikavebs sulieri adamiani. luisi<br />
maleri<br />
***<br />
yvelaferi amqveynad izrdeba, yvavis da ubrundeba Tavis fesvebs. Tavis<br />
fesvebTan dabruneba niSnavs damSvidebas, Tanxmobas bunebasTan. bunebasTan<br />
Tanxmoba ki maradisobis momaswavebelia. amitom sxeulis ganadgureba Tavis<br />
TavSi araviTar saSiSroebas ar Seicavs. lao-Ze<br />
***<br />
aramzadas ukanaskneli Tavsesafari patriotizmia. jonsoni<br />
***<br />
cxovrebis kanoni brZenTaTvis naTeli araa, magram igi TandaTan naTeli xdeba<br />
imis da mixedviT, Tu rogor misdeven isini mas.<br />
cxovrebis kanoni Cveulebriv adamianTaTvis naTelia, magram igi TandaTan<br />
ufro bneli xdeba, imis da mixedviT, Tu rogor misdeven isini mas.<br />
konfuciusi<br />
***<br />
patriotizmi imdenad ar aris Cveni drois adamianebisaTvis damaxasiaTebeli,<br />
rom igi mxolod iZulebiT SeiZleba iyo STagonebuli.<br />
saxeldobr amas akeTebs xelisufleba da isinic, visTvisac patriotizmi<br />
sasargebloa: isini am grZobas STaagoneben maT, romlebic ar ganicdian mas<br />
da romlebisTvisac igi xelsayreli araa.<br />
frTxilad unda iyo amgvari motyuebis winaaRmdeg. tolstoi<br />
***<br />
adamians Tu xeli gaWrili ara aqvs, SeuZlia Seexos Sxamian gvels. es saSiSi<br />
araa janmrTeli xelisaTvis.<br />
mxolod misTvis araa saziano boroteba, vinc Tavad ar Svreba borotebas.<br />
budisturi sibrZne<br />
***<br />
dRisiT moiqeci ise, rom RamiT mSvidad Zili SegeZlos, xolo<br />
axalgazrdobaSi ise, rom Seni moxucebuloba mSvidi da aumRvreveli iyos.<br />
induri andaza.<br />
***<br />
mas, visi rwmenac sustia, verc sxvaSi aRZravs rwmenas. lao-Ze<br />
***<br />
siwmindis misaRwevad araferia iseTi mniSvnelovani, rogorc TavSekaveba.<br />
TavSekaveba ki adreuli asakidan unda daiwyos. Tu igi adreuli Cvevaa, maSin<br />
igi bevr sxva sikeTesac iZens. lao-Ze<br />
***<br />
yvelaferi, rasac SeuZlia gvaqcios Cven ukeTesebad da bednierebad, RmerTma<br />
pirdapir Cvens win anda Cvens axlos moaTavsa. seneka<br />
***<br />
102
ar arsebobs iseTi Zlieri da janmrTeli sxeuli, romelsac arasodes<br />
uavadmyofia. ar arsebobs iseTi simdidre, romelsac dakargvis saSiSroeba ar<br />
emuqrebodes. ar arsebobs iseTi xelisufleba, romlisTvisac Ziris gamoTxras<br />
ara cdilobdnen.<br />
es yvelaferi swrafwarmavalia, ris gamoc adamiani, romelsac am yvelafris<br />
mopoveba dausaxavs miznad, yovelTvis mousvenrobas eyoleba Sepyrobili. igi<br />
verasodes ver miaRwevs imas, rac surs, aramed vardeba iseT mdgomareobaSi,<br />
risi Tavis daRwevasac cdilobda.<br />
mxolod adamianuri sulia yovelgvar auRebel cixe-simagreze usafrTxo. miT<br />
ufro gaugebaria, ratom vcdilobT yovelmxriv davasustoT es Cveni<br />
erTaderTi cixe-simagre? ratom vcdilobT vakeToT iseT rameebi, romlebsac<br />
ar SeuZliaT mogvaniWon sulieri sixaruli, da ar vzrunavT imaze, romelsac<br />
erTaderTs ZaluZs mogvces Cven sulieri simSvide?<br />
Cven yovelTvis gvaviwydeba, rom Tu Cveni sindisi sufTaa, maSin aravis ar<br />
SeuZlia odnavi zianic ki mogvayenos da mxolod Cveni gaunaTleblobiTa da<br />
imis surviliT, rom movipovoT wvrilmani raRac-raRaceebi, xdeba yovelgvari<br />
gaugebroba da mtroba. epikteti<br />
***<br />
aris ori saxis bednieri mdgomareoba sulisa: 1. sulis siwynare (sufTa<br />
sindisi) 2. yovelTvis mxiaruli guli. pirveli iqmneba im pirobiT, rom<br />
adamiani Tavs ar cnobs raimeSi damnaSaved, mas aSkarad warmoudgenia<br />
amqveyniur sikeTeTa araraoba; meore - bunebis saCuqaria. kanti<br />
***<br />
adamianebi, romlebic qadageben zneobas da Tqvens valdebulebebs Tqveni<br />
ojaxisa da samSoblos farglebiT zRudaven, giqadageben egoizms, Tumca metnaklebad<br />
farTos, magram miT umetes sazianos, rogorc TqvenTvis, ise<br />
sxvebisaTvisac. ojaxi da samSoblo _ ori wrea, romlebic Sedian sxva ufro<br />
farTo wreSi, romelsac kacobrioba ewodeba. esaa ori safexuri, romelTa<br />
gavlacaa saWiro, magram romlebzedac gaCereba ar SeiZleba. ioseb maZini<br />
***<br />
icode bevri da Tavs ar aCvenebde adamianebs did mcodned _ udidesi<br />
moraluri simaRlea. icode cota da Tavs aCvenebde adamianebs, rogorc<br />
bevris mcodne, _ avadmyofoba. mxolod am avadmyofobis gagebiT SegviZlia<br />
ganvikurnoT misgan. lao_Ze<br />
***<br />
nawyvetebi siriulidan rusulad naTargmni wignidan ,,moTxrobebi, romlebic<br />
wmenden gonebas da ukuagdeben naRvels”:<br />
mama eubneba Svils:<br />
,,Svilo, Senze fiqrisas maxsendeba mercxlis bartyebi, romlebic budidan<br />
gadmocvivdnen da sindiofalam wamokrifa. amasTan, am ukanasknelma ase<br />
mimarTa maT: _ me rom ara vyofiliyavi, maSin namdvilad did ubedurebas<br />
gadaeyrebodiTo.<br />
amis pasuxad bartyebi SeekiTxnen:<br />
_ amitom mogvaTavseo Sens pirSi?!”<br />
,,Svilo, nu daemsgavsebi katas, romelsac uTxres:<br />
103
_ Tuki qurdobas SeeSvebi, maSin agiSenebT sasaxles, sadac fufunebaSi<br />
icxovreb. amaze katam upasuxa:<br />
_ Tvalebic da yurebic erTianad vercxlisa rom mqondes, qurdobas mainc<br />
veravin momaSlevinebso...<br />
,,Svilo, mgels SeekiTxnen:<br />
_ raa, rom dReniadag cxvris faras dasdevo ukan?<br />
amaze mgelma upasuxa:<br />
_ faris mier datovebuli mtveri keTilad moqmedebso Cems mxedvelobaze.<br />
mgeli skolaSi miiyvanes:<br />
_ alfa, beta, _ aba, gaimeore _ eubneba maswavlebeli.<br />
_ Txa, cxvari...…Tqva mgelma<br />
abu _ farajidan:<br />
erT filosofoss qaliSvili hyavda, romlis xelsac ori mamakaci iTxovda _<br />
mdidari da Raribi. filosofosma qaliSvili Raribs miaTxova. rodesac<br />
hkiTxes, ratom moiqca ase, man Semdegi upasuxa:<br />
_ mdidari saqmro sulelia da vSiSob, didi xani ver SeinarCunebs simdidres.<br />
Raribi ki Wkviania da imedi maqvs, rom droTa ganmavlobaSi gamdidrdeba.<br />
aristotele ase arigebda aleqsandre makedonels:<br />
_ Seni saidumlo arasodes ar gaumxilo or adamians, rameTu Tuki Seni<br />
saidumlo gamxelili iqneba, Sen ver SeZleb imis gamocnobas, Tu vin Caidina<br />
es. Tu Sen dasji orives, maSin Sen awyenineb mas, vinc Sen saidumlo Seginaxa.<br />
im SemTxvevaSi ki, Tu ar dasji arc erTs, maSin Sen kvlav awyenineb<br />
udanaSaulos, vinaidan mas ar sWirdeba Seni patieba.<br />
Wkviani yovelTvis icnobs sulels, radgan igi, vidre Wkviani gaxdeboda,<br />
Tavad iyo mis tyavSi. suleli ki ver gamoicnobs Wkvians, vinaidan igi<br />
arasodes ara yofila Wkviani.<br />
amboben, rom mas Semdeg, rac makedonelma mowamluli Rvino dalia da<br />
sikvdilis moaxloveba igrZno, dedas werili miswera, riTic Txovda,<br />
mdidruli sufra daeSala da mxolod is adamianebi daepatiJa, visac aravin<br />
ar dakargoda.<br />
es didma aleqsandrem imitom gaakeTa, rom dedamiss Zalian ar edarda Svilis<br />
sikvdili, xolo es ki misTvis mas Semdeg ufro advili iqneboda, rac naxavda,<br />
rom amqveynad yvela cocxali arseba sikvdilis Svilia.<br />
ymawvili SeekiTxa sokrates, davqorwilde Tu arao?<br />
_ kargad dafiqrdi da nu daemgvanebi Tevzs, romelic mas Semdeg, rac badeSi<br />
gaebmeba, cdilobs Tavisuflebis mopovebas, xolo TavisuflebaSi myofi<br />
kvlav badisaken miiswrafis – upasuxa brZenma.<br />
***<br />
imas, rasac mters umalav, nurc megobars gaumxel, rameTu ara gaqvs garantia,<br />
rom Tqveni megobroba didxans gagrZeldeba.<br />
***<br />
104
diogenes hkiTxes erTi adamianis Sesaxeb, marTla mdidaria Tu arao?<br />
_ ver getyviT, - upasuxa diogenem, CemTvis mxolod isaa cnobili, rom mas<br />
bevri fuli aqvs.<br />
_ maSasadame, mdidari yofila!<br />
_ iyo mdidari da gqondes bevri fuli, es sulac araa erTi da igive _<br />
upasuxa diogenma _ WeSmaritad mdidaria igi, vinc kmayofilia imiT, rac<br />
gaaCnia.<br />
***<br />
hipokrates uTqvams, sulelia, vinc sakuTar Tavs zians ayenebs, raTa megobars<br />
sikeTe gaukeTos.<br />
***<br />
brZens uTqvams:<br />
_ yvelas, vinc ambobs, rom zizRiT uyurebs simdidres, crupentelad CavTvli,<br />
vidre igi Tavisi simarTlis damajerebel argumentebs ar warmomidgens. maSin<br />
ki, rodesac davrwmundebi mis gulwrfelobaSi, vityvi, rom suleli yofila.<br />
***<br />
sulels sikeTes gaukeTo imas niSnavs, rom Rori Zvirfasi qvebiT morTo an<br />
gveli TafliT kvebo.<br />
***<br />
Wkviani sicocxlis saSualebebis saZieblad mzadaa gaeSuros Sors, sadamdec<br />
ki Tvali swvdeba. suleli ki Tavis sakvebs iq eZebs, sadac mSoblebma Sves.<br />
***<br />
usaqmuroba warmoSobs macdur azrebs, es ukanasknelni ki mousvenrobis<br />
mSobelni xdebian.<br />
***<br />
Sahi arigebs Svils:<br />
rodesac Sahi gaxdebi, ar moumato xelfasebi Sens meomrebs, raTa maT ar<br />
mouklon samsaxurebriv sibejiTes, imis gamo, rom maTTvis Sen ukve saWiro<br />
aRar iqnebi. amasTan nu miiyvan maT siRatakemde, raTa ar SegiZulon.<br />
TiToeuls imdeni mieci, ramdensac imsaxurebs. ise imoqmede, rom maTi imedebi<br />
Sens mimarT sul izrdebodes, xolo Seni gasacemi ki maTTvis ar matulobdes.<br />
***<br />
gamoCenil pedagogs suxomlinskis uTqvams: ,,skola kulturis namdvil kerad<br />
mxolod maSin iqceva, rodesac iq oTxi kulti gabatondeba: samSoblos,<br />
adamianis, wignis da mSobliuri sityvis.<br />
***<br />
indoeli brZenebi:<br />
miwieri vnebebi zRvis wyalsa hgavs, rac metsa svam, miT metad gwyuria.<br />
***<br />
Tavisi bunebiT Semdegi eqvsi sagania aramyari: Rrublis Crdili, sulelTan<br />
megobroba, qalis siyvaruli, simdidre, despotizmi da tyuili.<br />
105
***<br />
Zlieri igia, visac SeuZlia Tavis dacva Rormucelobisa da garyvnilobisagan.<br />
***<br />
simdidre yvela naklovanebas faravs.<br />
***<br />
axalgazrdobis didma naklma _ xasiaTis sijiutem, SeiZleba mowiful asakSi<br />
did RirsebasTan _ xasiaTis simtkicesTan migviyvanos.<br />
***<br />
familiaroba akninebs pativiscemas da zians ayenebs WeSmarit siyvaruls.<br />
***<br />
daicaviT Tqveni colebi musikiTa da simReriT gatacebisagan, rameTu igi<br />
angrevs ubraloebas da badebs vnebebs, adamians xdis TavSeukavebels da<br />
gacilebiT ufro aTrobs mas, vidre Rvino (gavixsenoT l. tolstois<br />
,,kraicerovaia sonata” da isic, rom xomeinim musika akrZala. a. g. ).<br />
***<br />
metismetad familiarulad nu moiqcevi nurc masTan, vinc Senze maRla dgas<br />
da nurc masTan, vinc Senze dablaa. maRla mdgomi SeiZleba aman gaabrazos,<br />
xolo dabla myofi SeiZleba waaqezos windauxedaobisaken, rameTu Tavs Sens<br />
Tanatolad warmoidgens.<br />
***<br />
erT brZens hkiTxes:<br />
_ sada aqvs sazRvari Sens gulmowyalebas?<br />
man upasuxa:<br />
_ rogorc ar unda gavbrazde adamianze, gulSi mudam vitoveb masTan<br />
Sesarigebel adgils.<br />
***<br />
kargi Zili, msubuqi muceli da oflianoba _ ai, xansgrZlivi sicocxlis<br />
wanamZRvrebi.<br />
***<br />
mela etrabaxeba loms:<br />
- Sexede, ramdeni lekvi myavs da yovelwliurad axal-axali ibadeba. Sen ki<br />
mxolod erTi...…<br />
- samagierod is lomia – masuxobs lomi.…<br />
***<br />
saxlidan gamousvlelad da fanjridan gauxedavadac ki, Wkvianma icis is, rac<br />
unda icodes, radgan igi sakuTar TavSi zeciur gons grZnobs. rac ufro mets<br />
dadixar, miT naklebi ici. amitom goniers adamians, mogzaurobis gareSe aqvs<br />
codna, sagnebs naxvis gareSe gansazRvravs, xolo Tvinier muSaobis, udides<br />
rames hqmnis. lao-Ze<br />
106
***<br />
Sens azrebs ise moepyari, rogorc stumrebs, xolo survilebs, rogorc<br />
bavSvebs. Cinuri<br />
***<br />
adamiani iseve nakleb aris Seqmnili imisaTvis, rom sxva aiZulos, rogorc<br />
imisaTvis, rom sxvas daemorCilos. adamianebi ormxrivad fuWdebian am ori<br />
ukiduresobisagan: aq gamoSterebaa, iq Tavxedoba da arsad araa WeSmariti<br />
adamianuri Rirseba. konfuciusi<br />
***<br />
vneba SeiZleba iyos sindisze Zlieri, misi xma ki gacilebiT xmamaRali, vidre<br />
is, romliTac sindisi laparakobs. magram vneba ver flobs im Zalas, rasac<br />
flobs sindisi da amitom igi morCilebs am wynar, Rrma da saSiS xmas. Caningi<br />
***<br />
cudia, Tuki adamians ara aqvs raime iseTi, risTvisac igi sikvdilisTvisac<br />
mzad iqneba. tolstoi<br />
***<br />
SeuZlebelia RmerTsac da mamonsac erTdroulad emsaxuro. simdidris<br />
gazrdaze zrunva SeuTavsebelia WeSmarit, sulier cxovrebasTan. tolstoi<br />
***<br />
Zneli araa cudi saqmis, imis gakeTeba, romelsac CvenTvisac ubedureba moaqvs.<br />
saqme, romelic CvenTvis kargia da sasurveli, keTdeba mxolod didi SromiTa<br />
da ukiduresi ZalisxmeviT. buda<br />
***<br />
imuSave azrebis gawmendisaTvis. Tu ar geqneba suleluri azrebi, maSin arc<br />
sulelurad moiqcevi. konfuciusi<br />
***<br />
Cven ver davuSliT Citebs, Cven Tavs zeviT gadafrenas, magram Cven<br />
xelgvewifeba neba ar mivceT maT iq bude gaikeTon. zustad aseve, Cven ar<br />
gvexelwifeba win aRudgeT cudi azrebis Cvens TavSi gaelvebas, magram<br />
SegviZlia saSualeba ar mivceT maT iq dabudebis, boroti saqcielis<br />
gamoCekis da gamozardis. luTeri<br />
***<br />
ara mxolod cudi saqcielia codva, aramed cudi fiqrebic. zaratustra<br />
***<br />
sicocxle _ erTi gafrenili dRis mogonebaa, romelic stumrada gvaqvs<br />
gatarebuli. paskali<br />
***<br />
grZnoba adamianis nebisagan damoukideblad warmoiSoba, magram adamianzea<br />
damokidebuli, moiwonos Tu ara da maSasadame, waaxalisos Tu Seakavos is.<br />
tolstoi<br />
107
***<br />
yoveli adamiani grZnobs, rom igi araraobaa, romelic garkveul momentSi<br />
viRacam cxovrebisaTvis mouxmo. swored aqedan gamomdinareobs misi rwmena,<br />
rom sikvdiliT SeiZleba dasruldes misi sicocxle, magram ara misi<br />
arseboba. Sopenhaueri<br />
***<br />
is, rom Tqven Sromismoyvare xarT, bevrs arafers niSnavs; mTavaria, raze<br />
muSaobT. toro<br />
***<br />
Tu Cemi gansja gagiZraxavT, iyaviT CemSi da ara CemTan. adam mickeviCi<br />
***<br />
im azrebis mixedviT, romelTac adamiani gamoTqvams, SeuZlebelia vimsjeloT,<br />
Tu rogor moiqceva igi sinamdvileSi. SeiZleba piriqiTac iyos: adamianis<br />
saqmeebis mixedviT Zalze Znelia vimsjeloT imis Sesaxeb, Tu ratom moiqca<br />
igi ase, ra azrebi utrialebs TavSi, xolo ra grZnobebi _ gulSi. Tundac<br />
rom vxedavde, rom adamiani dauRlelad fusfusebs, kiTxulobs, wers an<br />
muSaobs muxlCauxrelad dilidan saRamomde, ufro metic, Rameebsac ki Tavis<br />
saqmeebis Sesrulebaze aTenebs, me jer kidev ver vityvi, rom mas uyvars<br />
Sroma, an muSaobs adamianebis sasikeTod, Tuki me ar mecodineba, Tu ra<br />
mizniT akeTebs igi am yovelives. gana vinmes SeuZlia Tqvas im adamianze,<br />
romelic mTeli Rameebis ganmavlobaSi qeifobs garyvnil qalebTan, rom igi<br />
sasargeblo saqmiTaa dakavebuli da rom mas uyvars Sroma? ara mxolod<br />
cudi, aramed TiTqos mSvenieri saqmec xSirad keTdeba saZageli miznebisaTvis,<br />
magaliTad, fulisa an didebisaTvis da ar SeiZleba vTqvaT adamianis Sesaxeb,<br />
romelic ase iqceva, rom igi Sromismoyvare da sasargeblo adamiania, rac ar<br />
unda dauRalavad Sromobdes da rac ar unda xmamaRali saqmeebic ar unda<br />
gaakeTos. me adamianze mxolod maSin vityvi, rom mas uyvars Sroma da<br />
sasargebloa sxvebisTvis, rodesac gavigeb, rom igi Sromobs mxolod Tavis<br />
sulisaTvis _ RmerTisaTvis.<br />
magram sxvisi suli xom wyvdiadia. maS rogor gavigeb adamianis Sinagan<br />
miswrafebebs, romelic mxolod misTvisaa cnobili?<br />
da gamodis, rom adamians ar SeuZlia sxvisi gansja, e.i. gakicxva an<br />
gamarTleba, qeba an Zageba. epikteti<br />
***<br />
namdvilad keTilSobilia is, vinc advilad patiobs adamianebs Secdomebs da<br />
imavdroulad Tavad Zalian eSinia Secdomis daSvebis, TiTqos mas Tavad<br />
aravisTvis araferi epatiebios. plinius ufrosi<br />
***<br />
rac ufro ganmartoebulia adamiani, miT ufro esmis RmerTis xma, romelic<br />
yovelTvis uxmobs. tolstoi<br />
***<br />
paskali ambobs: adamiani marto unda gardaicvalos. aseve simartoveSi unda<br />
gaataros cxovreba. imaSi, rac mTavaria cxovrebaSi, adamiani yovelTvis<br />
martoa, anu ara adamianebTan, aramed RmerTTanaa. tolstoi<br />
108
***<br />
kargia misi mdgomareoba, vinc sWirdebaT sxvebs, magram romelsac ar<br />
sWirdeba amxanagi. tolstoi<br />
***<br />
budam Tqva: aris Zneli saqmeebi: iyo Raribi, magram gulmowyale; iyo mdidari<br />
da warCinebuli da amasTan _ religiuri; daixSo vnebebi; xedavde sasiamovno<br />
sagans da ar gsurdes misi xelSi Cagdeba; gadaitano Seuracyofa gaborotebis<br />
gareSe; Seiswavlo sagani mis arsamde; ar gansjide uzrdels; Tavi Seikavo<br />
kamaTisagan; gaTavisuflde TviTmoyvareobisagan da erTnairi gaxde yvela<br />
adamianis mimarT, rogorc Sens gulSi, ise cxovrebaSi. tolstoi<br />
***<br />
imuSave ise, TiTqos samudamod unda icocxlo, xolo adamianebs moepyari ise,<br />
TiTqos sacaa daemSvidobebi sicocxles. tolstoi<br />
***<br />
is ki araa Raribi, visac cota aqvs, aramed is, visac meti unda. seneka<br />
***<br />
Znelia, Tu saerTod SeuZlebeli ara, vupovoT gonieri sazRvari Cvens<br />
survilebs, romlebic mimarTulia sakuTrebis mopovebisaken. sinamdvileSi<br />
adamianis dakmayofileba am mxriv damokidebulia ara absolutur, aramed<br />
SefardebiT sidideze da saxeldobr Sefardebaze adamianis moTxovnisa mis<br />
qonebasTan. amitom qoneba TavisTavad iseve mcires niSnavs, rogorc<br />
mricxveli mniSvnelis gareSe. adamiani SeiZleba sruliad kmayofili iyos,<br />
maSinac ki, rodesac ara aqvs yvela is sagani, romelic mas saerTod ar<br />
mouvidoda TavSi da romlebic sruliad zedmetia misTvis. amasTan, meore<br />
adamiani, romelsac aqvs asjer meti, Tavs grZnobs ubedurad imitom, rom mas<br />
ara aqvs is, rac mas surs. Sopengaueri<br />
***<br />
wminda adamians ara aqvs sakuTari grZnoba. eris grZnoba iqceva mis grZnobad.<br />
sikeTes sikeTiT pasuxobs, sikeTiTve xvdeba borotebas. morwmunes xvdeba<br />
rwmeniT da rwmeniTve xvdeba urwmunosac.<br />
wminda adamiani Sewuxebulia Tavisi urTierTobebiT adamianebTan. igi grZnobs<br />
sxva adamianebis magierac da isinic mas miapyrobs Tavis Tvalsa da yurs.<br />
***<br />
zneobrivi Zalisxmeva imitomaa aucilebeli, rom xorcieli moTxovnebi ar<br />
gveSvebian. sakmarisia SevwyvitoT sakuTar Tavze sulieri muSaoba, rom<br />
xorcielma survilebma dagvipyron. tolstoi<br />
***<br />
is, rac naTeli araa, naTeli unda gavxadoT. is, risi gakeTebac Znelia, unda<br />
gavakeToT udidesi sijiutiTa da SeupovrobiT. konfuciusi<br />
***<br />
azrebis avadmyofoba damRupvelia da gacilebiT xSirad gvxvdeba, vidre<br />
sxeulis. ciceroni<br />
109
***<br />
mTel sicocxles gaatarebs suleli brZenis axlos, magram verafers ver<br />
gaugebs WeSmaritebas, iseve rogorc kovzi ver gaigebs saWmelis gemos.<br />
budisturi sibrZne<br />
***<br />
vidre Zirfesvianad ar aRmofxvri ltolvas qalisadmi, manamde Seni suli<br />
iseve ukiduresad iqneba damokidebuli yovelive miwierisadmi, rogorc ZuZuTa<br />
xbo dedisadmi.<br />
adamianebi, romlebic uars ver amboben TavianT survilebze, emsgavsebian<br />
kurdRels, romelic xafangSi aRmoCnda. xorcieli survilebis xlarTebSi<br />
moqceulebi didxans ver daixsnian Tavs tanjvisagan. budisturi sibrZne<br />
***<br />
sazogadoeba eubneba adamians: ,,ifiqre ise, rogorc Cven vfiqrobT; irwmune is,<br />
rac Cven gvwams; svi da Wame is, rasac Cven; ise Caicvi, rogorc Cven gvacvia,<br />
anda wyeulimc iyav”<br />
Tuki vinme ar daemorCileba, maSin igi mis cxovrebas Tavisi dacinviT,<br />
WorebiT, lanZRva-ginebiT, boikotiT da a.S. jojoxeTad gadaaqcevs, magram nu<br />
SeSindebiT, gamagrdiT. luisi malori<br />
***<br />
bednieria is, vinc saqme ipova; mas ukve SeuZlia aRar eZebos sxva bedniereba.<br />
mas aqvs saqme da mizani cxovrebaSi. karleili<br />
***<br />
brwyinvale da mSvenieri sulis adamianebi wynari da kmayofilni arian;<br />
mdabali sulis adamianebi ki piriqiT, ukmayofiloni da naRvlianni.<br />
manjuriuli<br />
***<br />
adamianis WeSmariti Zala myisier gaqanebaSi (poriv) ki ara, aRuSfoTebel<br />
simSvideSia. tolstoi<br />
***<br />
yvelam icis, rom yovelgvari Cveva varjiSiT Zlierdeba da mtkicdeba.<br />
magaliTad, kargi mTasvleli rom gaxdeT, xSirad unda iaroT mTaSi; kargi<br />
mkiTxveli rom gaxdeT, xSirad da bevri unda ikiTxoT da a.S.<br />
da piriqiT, Tu Sewyvet imis keTebas, ris keTebasac miCveuli xar, maSin es<br />
Cvevac TandaTan gaqreba... igive emarTeba Cvens sulsac: rodesac Sen brazob,<br />
icode, rom Sen mxolod am erT borotebas rodi akeTeb, aramed masTan erTad<br />
Sens arsebaSi aZliereb Cvevas gabrazebisadmi. rodesac Sen danebdi xorciel<br />
cdunebas, ar ifiqro, rom Sen mxolod mas danebdi da sxvas arafers. ara, Sen<br />
imavdroulad gaaZliere SenSi amdagvari qmedebebisadmi Cveva.<br />
macdunebel azrebTan brZolaSi sasargebloa ufro keTilSobil adamianTa<br />
sazogadoebaSi moxvedra, vidre Sen xar, Senamde mcxovrebi brZeni adamianebis<br />
namoRvawaris gaxseneba an kiTxva.<br />
namdvili mebrZoli igia, vinc Tavisi macdunebeli azrebis winaaRmdeg ibrZvis.<br />
es brZola wminda brZolaa da igi Sen gaaxloebs RmerTTan. mis warmatebiT<br />
dasrulebazea damokidebuli Seni bedniereba da simSvide... yovelTvis<br />
gaxsovdes ori dro: awymo, romelSic dahyvebi ra macdunebel azrebs, Sen<br />
110
miiReb kmayofilebas, da sxva dro, romelSic, cdunebebiT moyirWebuli,<br />
daiwyeb monaniebas da sakuTari Tavisadmi sayvedurebs. mxedvelobaSi miiRe<br />
agreTve siamovnebac, rasac Sen ganicdi, Tu Tavs Seikaveb. gaxsovdes isic,<br />
rom Zneli iqneba Tavis Sekaveba, Tuki erTxel gadaxval zomas. magram Tu<br />
erTxel dauTmob Sens macdunebel azrebs da Seecdebi Tavis darwmunebas,<br />
rom Sen maT daamarcxeb xvale, xolo xval ityvi igives, maSin Sen amiT Sens<br />
Tavs ise daasusteb, rom veRarc SeamCnev Secdomebs, xolo Tu SeamCnev,<br />
yovelTvis naxav mza gamarTlebas Seni macdunebeli qmedebebisas. epikteti<br />
***<br />
nebismieri adamianisaTvisaa damaxasiaTebeli codva. adamianebs Soris<br />
gansxvaveba mxolod codvis Cadenis Semdeg sindisis qejnaSia. alfieri<br />
***<br />
mravali adamiania amqveynad, gacilebiT ubeduri, vidre Sen. marTalia es<br />
gamonaTqvami ar gamogadgeba Werad, romlis qveSac SegiZlia icxovro, magram<br />
igi sakmarisia saimisod, rom mis qveS Tavi Seafaro kokispirulisas.<br />
lixtenbergi<br />
***<br />
Suqi Suqad rCeba, Tumca brma ver xedavs. tolstoi<br />
***<br />
rogorc tkivilis SegrZnebaa aucilebeli piroba sicocxlis<br />
SesanarCuneblad, ise tanjvaa Cveni cxovrebis aucilebeli piroba. tolstoi<br />
***<br />
Cveni sxeuli gaskdeboda, Tuki Sewydeboda masze atmosferos wneva. Aseve,<br />
Tuki Sewydeboda adamianur cxovrebaze gaWirvebis, mZime Sromis da bedis<br />
sxva ukuRmarTobebis zewola _ adamianuri qedmaRloba gaizrdeboda, Tumca<br />
ara im zomamde, rom gamskdariyo, magram iseT mdgomareobamde mainc, rogoric<br />
aris sulis aRviraxsniloba da SeSliloba. Sopenhaueri<br />
***<br />
mxolod qariSxalis dros mJRavndeba srulad mezRvaurTa xelovneba;<br />
mxolod brZolis velze gamoicdeba meomris simamace; adamianis gambedaoba ki<br />
mxolod maSin gamoCndeba, Tu rogor moiqceva igi, rodesac cxovrebiseul<br />
saSiS mdgomareobaSi aRmoCndeba. danieli<br />
***<br />
nu mieCvevi keTildReobas, _ igi warmavalia; vinc mas flobs _ iswavlos<br />
dakargva, vinc bednieria _ iswavlos tanjva. Sileri<br />
***<br />
yovelTvis mikvirda, Tu rogor advilad SeuZliaT mefeebs irwmunon, rom<br />
isini arian yvelaferi, xolo xalxma ki, rom araraobaa. monteni<br />
***<br />
adamianebi fiqroben, rom TviTuaryofa arRvevs Cvens Tavisuflebas. aseTma<br />
adamianebma ar ician, rom mxolod TviTuaryofa gvaZlevs Cven namdvil<br />
Tavisuflebas, gvaTavisuflebs ra Tavad Cveni Tavisagan, Cveni garyvnilobis<br />
111
monobisagan. vnebebi _ ai, yvelaze sastiki tiranebi; sakmarisia raime dauTmo<br />
maT, da monobaSi aRmoCndebi, Tavisuflad amosunTqvis Zalac aRar geqneba.<br />
mxolod TviTuaryofa gvaTavisuflebs am monobisagan. fenegoni, frangi<br />
moazrovne, arqiepiskoposi, XVII saukune; mas ekuTvnis aseTi gamoTqmac:<br />
adamianTa umravlesoba, cdilobs ra gamoasworos Tavisi cxovreba, ufro<br />
imas cdilobs, ganaxorcielos raRac Zneli da araCveulebrivi, vidre<br />
ganiwmindos survilebi da uaryos Tavisi mdgomareobidan gamomdinare<br />
TviTdakmayofileba Cveulebriv valdebulebebSi. arada, es ukanaskneli<br />
gacilebiT mniSvnelovania pirvelze.<br />
***<br />
anderZisadmi upativcemulobas ar gaukeTebia im borotebis 1/1000-c ki,<br />
romelsac iwvevs pativiscema im Cveulebebis, kanonebisa da<br />
dawesebulebebisadmi, romelTac Cven droSi ara aqvT gonieri gamarTleba.<br />
miukerZoebloba iseTive iSviaTia, rogorc samarTlianoba. piradi interesi<br />
warmoadgens amouwurav wyaros TviTmotyuebisa Tavis gamarTlebis mizniT. im<br />
adamianTa ricxvi, romelTac surT icodnen simarTle, metismetad mcirea.<br />
adamianebze gabatonebulia SiSi WeSmaritebis mimarT, Tuki es WeSmariteba<br />
maTTvis sasargebloa...<br />
erTaderTi sasurveli adamianuri progresi - siamovnebis gazrdaa.<br />
TviTuaryofa, es siamovneba didi adamianebisa, arasodes yofila<br />
sazogadoebis kanoni. amieli<br />
***<br />
is, vinc TiTiswverebze dgas, ver SeZlebs didxans dgomas. adamiani, romelic<br />
sakuTar Tavs Tavad warmoaCens, ver SeZlebs brwyinvas. vinc kmayofilia<br />
Tavisi TaviT, ver SeZlebs didebis mopovebas. vinc trabaxobs, mas ar<br />
SeiZleba hqondes damsaxureba. vinc amayia, igi ver SeZlebs amaRlebas.<br />
gonebis msjavris winaSe aseTi adamiani emsgavseba sakvebi produqtebis<br />
narCenebs da yvelas zizRs imsaxurebs. amitom, visac goneba gaaCnia, igi<br />
mxolod sakuTar Tavs eyrdnoba. lao-Ze<br />
***<br />
adamiani, rodesac cocxalia, saTuTi da moqnilia. rodesac kvdeba,<br />
gamofituli da uxeSi xdeba.<br />
yvela sagani, balaxi, aseve xeebi, saTuTia da moqnili, vidremdis isini<br />
cocxlebi arian. rodesac kvdebian, uxeSdebian. sisastike da simagre<br />
sikvdilis niSania. sinaze da sirbile _ sicocxlis. amitom is, vinc<br />
fizikarad Zlieria, ver gaimarjvebs.<br />
rodesac xe magari xdeba, sasikvdilod aris ganwiruli. Zlierni da didni<br />
qveviT imyofebian, nazni da rbilni _ zeviT. lao-Ze<br />
***<br />
Zlieria adamiani, romelsac SeuZlia gaCumdes maSin, rodesac igi marTalia.<br />
katoni<br />
***<br />
rodesac marto xar, Sens codvebze ifiqre, sazogadoebaSi _ sxvisi codvebi<br />
daiviwye. Cinuri<br />
***<br />
112
visac keTilSobileba gaaCnia, yoveldRiurad mcirdeba da adamianebis TvalSi<br />
sul ufro patara xdeba.<br />
igi sul ufro da ufro mcirdeba manamde, vidre mTlad ar waiSleba.<br />
rodesac es moxdeba, igi maSin gaxdeba absoluturad Tavisufali da<br />
uneblied adamianTa maswavlebelic. lao-Ze<br />
***<br />
izruneT sagnebze manamde, vidre arseboben. daamyareT wesrigi manamde, vidre<br />
uwesrigoba daiwyeba.<br />
msxvili xe wvrili Rerodan daiwyo. aTas verstze mogzauroba erTi nabijiT<br />
iwyeba. didi yuradRebiT moepyariT azrebs - maTiT iwyeba moqmedeba. Llao-Ze<br />
***<br />
Cven yvelani sulelebi varT da swored amitom yvelafer imas, rasac Cven<br />
sxvebSi vkicxavT, advilad aRmovaCenT sakuTar TavSi. amitom modiT, vapatioT<br />
erTmaneTs. erTaderTi gza, romelic SegvaZlebinebda mSvidobiT cxovrebas, _<br />
urTierTpatiebaa. tolstoi<br />
***<br />
Tundac vcdebode, rom suli ukvdavia, bednieri da kmayofili viqnebodi Cemi<br />
SecdomiT. da manamde, vidre vcocxlob, veravin ver SeZlebs wamarTos es<br />
rwmena, romelic maZlevs me aseT usazRvro simSvides, aseT srul<br />
kmayofilebas. ciceroni<br />
***<br />
nu daiwyeb Woraobas, raTa Wori Tavad Senve ar Semogitrialdes, rameTu<br />
yoveli boroti suli winidan gemxmis Tavs, Woris buneba ki zurgidan<br />
moparvaa.<br />
nu mrisxaneb, rameTu adamiani, romelic am vnebas ahyveba, iviwyebs Tavis<br />
valdebulebebs da xelidan uSvebs keTili saqmis aRsrulebis SesaZleblobas.<br />
Surs nu dauTmob adgils Sens gulSi, raTa cxovreba ar moiwamlo.<br />
iyavi bejiTi da wynari, icxovre Seni SromiT, gadade misi nawili<br />
upovarTaTvis. es Cveuleba iqneba yvelaze Rirseuli saqme Sens cxovrebaSi<br />
nu moiparav sxvis sikeTes, vinaidan vinc sakuTari Sromis nayofiT ar ikvebeba<br />
da aiZulebs sxvebs gamokvebon igi, kaciWamiaa.<br />
eSmak kacTan nu daiwyeb kamaTs, ukeTesia Tu masTan araviTar saqmes ar<br />
daiWer.<br />
Zunw kacs nu Seekvrebi saqmeSi da nu miandob mas raime saerTo saqmis<br />
xelmZRvanelobas.<br />
sulelTan nu daiwyeb raimes axsnas, borotisagan nu aiReb fuls da<br />
cilismwamebelTan nu daiWer saqmes. aRmosavluri sibrZne<br />
***<br />
sikeTe gaukeTe Sens megobrebs, raTa kidev ufro metad Segiyvaron; sikeTe<br />
gaukeTe Sens mtrebsac, raTa odesme Sens megobrebad iqcnen. rodesac Seni<br />
mtris Sesaxeb laparakob, gaxsovdes, rom SeiZleba dadges dRe, roca igi Sens<br />
megobrad iqceva. klavludi<br />
***<br />
Seurachyofilma SeiZleba tkbiladac iZinos da mxiarulma gaiRviZos, maSin,<br />
rodesac Seurachmyofeli iRupeba. tolstoi<br />
113
***<br />
boroti adamiani uwinares sakuTar Tavs vnebs, vidre zians miayenebdes sxvas.<br />
avgustini<br />
***<br />
dae yovelma adamianma Tavisi Tavi iseTad aqcios, rogorsac sxvebs urCevs,<br />
rom iyvnen. vinc sakuTar Tavs sZlia, is sZlevs sxvebsac.. yvelaze Zneli<br />
sakuTari Tavis Zlevaa.<br />
yoveli adamiani mxolod sakuTari Tavis xelisufalia...<br />
roca borotebas akeTeb, Senve itanjebi misagan. roca anadgureb borotebas,<br />
amiT iwmindebi misgan.<br />
dae nuravin nu daiviwyebs Tavis vals, pativi sces sxvas, vinc ar unda iyos<br />
igi. jamapada<br />
***<br />
Tu moxuci (gamocdilebiT savse adamiani) getyvis: daangrie, xolo<br />
axalgazrda: aaSene, Sen sjobs daangrio, da ara aaSeno, vinaidan moxucTa<br />
dangreva _ aSenebaa, xolo axalazrdaTa aSeneba _ dangreva. Talmudi<br />
***<br />
samarTlianobis sazomad xmebis umravlesoba ar gamodgeba. Sileri<br />
***<br />
keTilganwyobiTa da TvinierebiT, sakuTari Tavis TviTuaryofiT nebismier<br />
mters ganaiaraReb. SeSis naklebobiT nebismieri cecxli Caqreba. budistebi<br />
***<br />
samyaro ar cruobs. daakvirdiT nebismieri arsebis fiziologias da Tqven<br />
dainaxavT, rom yvela imas ambobs, rac unda Tqvas. Taobidan Taobaze maTi<br />
Sinagani grZnobaTa gamosaxuleba maT nakvTebze uneburi niSnebiT gamoisaxa.<br />
arc mgeli, arc vefxvi ar cruobs, ar pirferobs, raTa ufro ukeT<br />
dagglijon Tqven. lomi ar Sewyvets Rmuils, raTa mogisyidoT. mas ar<br />
SeuZlia Tavisi Rmuilis gardaqmna sruliad sxva xmad.<br />
gveli imaleba, magram mis TvalebSi Tqven xedavT mis mZulvarebas. igi ar<br />
cruobs. adamianis msgavsi maimunebic ki ar cdiloben Secvalon TavianTi<br />
saxis gamometyveleba...<br />
erTaderTi arsebaa amqveynad, romelic cruobs. es adamiania.<br />
adamianma iswavla Tavisi Tavis floba da amis Sedegad sicrue mis cxovel<br />
eSmakobad iqca. ketereri<br />
***<br />
imisaTvis, raTa icxovro ise, rom ar gaigo Seni cxovrebis umTavresi azri,<br />
mxolod erTi saSualeba arsebobs: icxovro mudmivad gabruebuli sxeuliT;<br />
amas ki migaRwevinebT Tambaqo, alkoholi, morfi an gamudmebiT garTobis<br />
morevSi CaZirva. tolstoi<br />
***<br />
daTvebs xocaven imiT, rom Taflis koritas zeviT Tokze kideben mZime<br />
dolabs. daTvi ukuagdebs dolabs, raTa Wamos Tafli. dolabi ukan brundeba<br />
da daTvs TavSi xvdeba, daTvi brazdeba da Zlier isvris dolabs ukan,<br />
114
omelic kidev ufro meti siZlieriT ejaxeba mas. es grZeldeba manamde,<br />
vidre dolabi ar moklavs daTvs. nuTu adamianebi daTvze gonierni ar unda<br />
iyvnen?! tolstoi?<br />
***<br />
araferi araa amqveynad wyalze ufro nazi da damTmobi da amasTanave,<br />
mtkicesa da magars ar ZaluZs mis winaaRmdeg aRdgoma. susti imorCilebs<br />
Zliers. nazi imarjvebs mkacrze. es amqveynad yvelam icis, magram aravis ara<br />
surs amis Sesruleba.<br />
usustesi amqveynad imarjvebs uZlieresze; amitom udidesi upiratesoba aqvs<br />
siwnaresa da simSvides. mxolod iSviaT adamians SeuZlia amqveynad iyos<br />
mSvidi. Llao-Ze<br />
***<br />
rac ufro xandazmuli xdebian adamianebi, romlebic sulieri cxovrebiT<br />
cxovroben, miT ufro farTovdeba maTi gonebrivi horizonti da naTeli xdeba<br />
maTi Semecneba. is adamianebi ki, romlebic miwieri cxovrebiT cxovroben,<br />
wliTiwlobiT gonebaClungebi xdebian. Talmudi<br />
***<br />
adamianebi imas swavloben, Tu rogor ilaparakon, maSin, rodesac umTavresi<br />
mecniereba isaa, Tu rogor da rodis gavCumdeT. tolstoi<br />
***<br />
ra Zalian xSirad aris dumili pasuxebs Soris ubrZenesi. maS, modiT, ufro<br />
meti dasveneba mivceT Cvens enas, vidre xelebs. tolstoi<br />
***<br />
sulelebi fiqroben, rom ar arsebobs namdvili samarTlianoba, da rom<br />
amqveynad mxolod SemTxveviTobas aqvs adgili. es imitom, rom isini xSirad<br />
ver amCneven SurisZiebas. Tundac rom usamarTloba wlobiT da<br />
aswleulobiTac ki darCes dausjeli, mainc dahkravs SurisZiebis saaTi. es<br />
iseve ueWvelia, rogorc is, rom adamiani sikvdils ver aicilebs Tavidan.<br />
RmerTi, iseve rogorc dasawyisSi, cxovrobs da iwvis CvenTan erTad<br />
amqveyniur saqmeebSi. udidesi msoflio suli samarTliania. o Zmebo, nuTu<br />
amdensaukunovani qristianuli qadagebis Semdeg Cven kidev Sexseneba gvWirdeba<br />
imisa, rac odesRac esmodaT sxvadasxva warmarTebs, mahmadianebs, romaelebs,<br />
ebraelebs, skviTebsa Tu berZnebs. gaxseneba imisa, rom dedamiwaze namdvilad<br />
arsebobs samarTlianoba da rom arsebiTad mis garda sxva maradiuli<br />
araferi ar aris. karleili<br />
***<br />
adamianebs unda gvesmodes, rom yvelani erTi mamis Svilebi varT, mowodebuli<br />
imisaTvis, rom dedamiwaze erT kanons mivdioT, rom yoveli CvenTagani unda<br />
cxovrobdes ara TavisTvis, aramed sxvisTvis, rom cxovrebis mizani imaSi ki<br />
araa, rom vicocxloT metnaklebad bednierad, aramed imaSi, rom Cven Tavadac<br />
gavxdeT da sxvebsac mivexmaroT gaxdnen ufro keTilSobilni, vibrZoloT<br />
usamarTlobisa da cdunebebis winaaRmdeg yvelgan, sadac ar unda SevxvdeT<br />
mas; es aris ara mxolod Cveni ufleba, aramed Cveni movaleobac, romlis<br />
darRveva an misi ugulvebelyofac Cven ar SegviZlia ise, rom codvaSi ar<br />
CavcvivdeT. maZini<br />
115
***<br />
sazogadoebrivi cxovreba emyareba cnobierebas da ara mecnierebas.<br />
civilizacia upirveles yovlisa zneobrivi movlenaa. Tu sindis-namusi ar<br />
arsebobs, _ ar arsebobs pativiscema kanonisadmi, ar arsebobs<br />
valdebulebebisadmi, ar aris siyvaruli moyvasisadmi, _ mokled, Tu ar aris<br />
keTilmosurneoba, yvelafers safrTxe emuqreba, yvelaferi ingreva: da arc<br />
mecnierebas, arc xelovnebas, arc fufunebas, arc mrewvelobas, arc<br />
ritorikas, arc policias, arc sabaJos ar xelewifebaT Seakavon haerSi<br />
gamokidebuli Senoba, romelsac safuZveli ara aqvs. saxelmwifo, romelic<br />
dafuZnebulia angariSianobaze da damagrebulia SiSiT, warmoadgens sustsa<br />
da sazizRar nagebobas. mxolod zneoba warmoadgens yovelgvari<br />
civilizaciis saimedo fundaments. amieli<br />
***<br />
lev tolsti axalgazrdobis winaSe Sedegi sityviT gamovida:<br />
giyvardeT erTmaneTi<br />
...axla Cvens irgvliv mxolod imis Sesaxeb laparakoben, rom Cveni cxovreba<br />
mxolod imitom aris aseTi suleluri da ubeduri, rom igi cudad aris<br />
mowyobili, _ modiT gadavakeToT es sulelurad mowyobili cxovreba karg<br />
modelze da Cveni cxovrebac kargi iqneba.<br />
Zvirfaso Zmebo, nu gjeraT amisa, nu ujerebT imas, TiTqos cxovrebis ase Tu<br />
ise mowyobis Sedegad Cveni cxovreba ukeTesi an uaresi gaxdeba. rom araferi<br />
vTqvaT imis Sesaxeb, rom is adamianebi, romlebic zrunaven ukeTesi cxovrebis<br />
mowyobaze, erTmaneTs Sorisac ki ver SeTanxmebulan da gamudmebiT kamaToben.<br />
da rom Tundac arsebobdes amgvari saukeTeso wyobileba, Tundac rom<br />
daveTanxmoT imas, rom SeiZleba yvelaze saukeTeso wyobilebis mogoneba,<br />
rogor davamyaroT igi da rogor SevinarCunoT es saukeTeso wyobileba,<br />
rodesac adamianebi mieCvivnen da Seiyvares cudad cxovreba? ranairad<br />
SeiZleba arsebobdes kargi wyobileba, rodesac adamianebi arian cudebi?<br />
ase rom, Tundac rom iyos yvelaze kargi wyobileba, imisaTvis, rom SevZloT<br />
mis Sesabamisad cxovreba, aucilebelia adamianebi iqcnen ukeTesebad. Tqven ki<br />
gpirdebian karg cxovrebas mxolod mas Semdeg, rac garda amJamindeli<br />
suleluri cxovrebisa, brZolas dauwyebT Tqvenive msgavs adamianebs,<br />
gamoiyenebT maTze Zaladobas, daxocavT kidec maT, raTa SemoiRoT amgvari<br />
kargi wyobileba, e.i. Tqven gpirdebian karg cxovrebas mxolod mas Semdeg,<br />
rac Tqven gaxdebiT kidev ufro cudebi, vidre xarT axla.<br />
***<br />
mZime sabani koSmarul sizmrebs iwvevs, radgan aCerebs da zRudavs sisxlis<br />
moZraobas. amgvaradve zemoqmedebs adamianze didi qoneba. ,,msoflios mowinave<br />
azri”.<br />
***<br />
keTilSobileba CvenSi arsebobs ara bunebiT da arc mecnierebiT, aramed igi<br />
CvenSi Cadebulia RmerTis mier. platoni<br />
***<br />
Tu Sens gaocebas iwvevs varskvlavebiT moWedili ca an uZiro okeane, Caixede<br />
Sens sulSi da gaocdi. isidori<br />
116
***<br />
pirvel nabijs adamianis srulyofileisaken warmoadgens is, rom viswavloT<br />
Cvens sulSi sxva xmebisagan RmerTis xmis garCeva. tolstoi<br />
***<br />
adre ar iyo eqimebis ricxovnebis ase gazrdis aucilebloba. adre<br />
janmrTelobis SenarCuneba advili iyo ubralo mizezis gamo. saWmelebis<br />
raodenobis gazrdam da gamravalferovnebam gamoiwvia aTasgvari daavadebis<br />
warmoSoba. SexedeT, ra didi raodenobiT sicocxles STanTqavs kuWi _ miwis<br />
da zRvis binadarTa es gamanadgurebeli organo. seneka<br />
***<br />
zogs gadaWarbebulad moeCveneba, Tu vityviT, rom xorceuli sakvebi iwvevs<br />
naadrev sikvdils, magram is mainc ueWvelia, rom swored igia mizezi naadrevi<br />
daberebis da mis mier warmoSobili Cveulebebis _ alkoholizmis, Warbi<br />
seqsualuri urTierTobebis, da sxva mravali TavSeukaveblobis mizeziT<br />
gamowveuli mravali avadmyofobis. kingsfordi<br />
***<br />
mTeli saukune brZenTa Soris gavatare da adamianisaTvis ver vpove veraferi<br />
ukeTesi, vidre dumilia. mravlismetyveli ver aicdens codvas. Talmudi<br />
***<br />
samyarosaviT Zveli kanonis Tanaxmad, simarTle gamudmebiT iswrafvis<br />
gamarjvebisaken. daelodeT am brZolis saboloo Sedegs. Tu daelodebiT,<br />
naxavT, rom rogorc yovelgvar brZolaSi, yvelas da yvelafers Tavisi<br />
sakadrisi mieZRveba. karleili<br />
***<br />
cudi dReebi udgas keTilismyofels, _ jer kidev ar momwifebula misi<br />
keTili saqmeebis nayofi; magram netari iqneba igi maSin, rodesac misi saqmeebi<br />
keTil nayofs moitanen. budisturi sibrZne<br />
***<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ×ÒÉÃÒÉá ÍÉÝÛÄÓ ,,ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÃÀ ÆÀÒÀÔÖÓÔÒÀ”-ÃÀÍ:<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉÌÉÃÀÍ, ÒÀÝ ÛÄÈáÆÖËÀ, ÌÄ ÌáÏËÏà ÉÓ ÌÉÚÅÀÒÓ, ÒÀÝ ÓÉÓáËÉÈÀÀ ÃÀßÄÒÉËÉ.<br />
ÓÉÓáËÉÈ ßÄÒÄ ÃÀ ÌÉáÅÃÄÁÉ, ÒÏÌ ÓÉÓáËÉ ÓÖËÉÀ.<br />
ÀÃÅÉËÉ ÀÒÀÀ ÓáÅÉÓÉ ÓÉÓáËÉÓ ÂÀÂÄÁÀ: ÅÄÒ ÅÉÔÀÍ ÖÓÀØÌÖÒ ÌÊÉÈáÅÄËÄÁÓ.<br />
ÅÉÍÝ ÉÝÍÏÁÓ ÌÊÉÈáÅÄËÓ, ÉÂÉ ÖÊÅÄ ÀÒÀ×ÄÒÓ ÀÊÄÈÄÁÓ ÌÉÓÉ ÂÖËÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
ÊÉÃÄÅ ÄÒÈÉ ÓÀÖÊÖÍÄ ÌÊÉÈáÅÄËÈÀ - ÃÀ ÈÀÅÀà ÓÖËÉ ÀÌÏÖÛÅÄÁÓ ÌÚÒÀË ÓÖÍÓ.<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÖÌÀÙËÄÓ ÌßÅÄÒÅÀËÆÄ ÀÌÀÙËÄÁÖËÀ, ÌÀÍ ÃÀÌÝÉÍÀÅÀà ÛÄÉÞËÄÁÀ ÛÄáÄÃÏÓ<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒ ÔÒÀÂÄÃÉÀÓÀ ÈÖ ÓÄÅÃÀÓ.<br />
ÖÆÒÖÍÅÄËÉ, ÃÀÌÝÉÍÀÅÉ, ÌÏÞÀËÀÃÄ – ÀÉ, ÀÓÄÈÉ ÓÖÒÓ ÒÏÌ ÂÅÉáÉËÏÓ ÓÉÁÒÞÍÄÌ: ÉÂÉ<br />
ØÀËÉÀ ÃÀ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌáÏËÏà ÌÄÏÌÀÒÉ ÖÚÅÀÒÓ.<br />
***<br />
117
àÄÛÌÀÒÉÔÀÃ, ÅÉÍÝ ×ËÏÁÓ ÌÝÉÒÄÓ, ÌÀÓ ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÍÀÊËÄÁ ÃÀÄÖ×ËÄÁÉÀÍ ÓáÅÄÁÉ:<br />
ØÄÁÀÈÀØÄÁÀ ÓÉÙÀÔÀÊÄÓ!<br />
ÉØ, ÓÀÃÀÝ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÈÀÅÃÄÁÀ, ÉßÚÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÆÄÃÌÄÔÉ ÀÒÀÀ: ÉØ ÉßÚÄÁÀ<br />
ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÈÀ ÓÉÌÙÄÒÀ, ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ ÃÀ ÂÀÍÖÌÄÏÒÄÁÄËÉ ÌÄËÏÃÉÀ.<br />
***<br />
ÈÖ ÛÄÍ ÌÏÍÀ áÀÒ, ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏ ÌÄÂÏÁÀÒÉ. ÈÖ ÛÄÍ ÔÉÒÀÍÉ áÀÒ, ÛÄÍ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÂÚÀÅÃÄÓ ÌÄÂÏÁÒÄÁÉ.<br />
ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÃÉÃáÀÍÓ ÉÚÏ ÃÀÌÀËÖËÉ ØÀËÛÉ ÌÏÍÀ ÃÀ ÔÉÒÀÍÉ, ÀÌÉÔÏÌ ÌÀÓ ÌáÏËÏÃ<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÛÄÖÞËÉÀ.<br />
ÜÄÌÏ ÞÌÄÁÏ, ÀÒÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÓ ÌÏÚÅÀÓÉÓÀÃÌÉ ÂÉÒÜÄÅÈ ÈØÅÄÍ: ÌÄ ÈØÅÄÍ ÂÉÒÜÄÅÈ<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÓ ÖÝáÏ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÃÌÉ.<br />
***<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÉ ØÀËÉÓÀÈÅÉÓ ÌáÏËÏà ÓÀÛÖÀËÄÁÀÀ: ÌÉÆÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÁÀÅÛÅÉÀ.<br />
áÏËÏ ØÀËÉÓÀÂÀÍ, ßÄÒÓ ÍÉÛÝÄ, ÏÒÉ ÒÀÌ ÖÍÃÀ ÍÀÌÃÅÉË ÌÀÌÀÊÀÝÓ: ÓÀÛÉÛÒÏÄÁÀ ÃÀ<br />
ÈÀÌÀÛÉ. ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÌÀÓ ÓÖÒÓ ØÀËÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀáÉ×ÀÈÏ ÓÀÈÀÌÀÛÏ.<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÉ ÀÙÆÒÃÉËÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÏÌÉÓÀÈÅÉÓ, ØÀËÉ – ÒÏÂÏÒÝ ÌÄÏÌÒÉÓ ÃÀÓÅÄÍÄÁÉÓ<br />
ÓÀÛÖÀËÄÁÀ: ÓáÅÀ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ – ÂÀÖÂÄÁÒÏÁÀÀ.<br />
ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÔÊÁÉËÉ ÍÀÚÏ×É ÀÒ ÖÚÅÀÒÓ ÌÄÏÌÀÒÓ. ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÉÆÉÃÀÅÓ ÌÀÓ ØÀËÉ;<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÔÊÁÉË ØÀËÛÉÝ ÊÉ ÀÒÉÓ ÒÀÙÀÝ ÌßÀÒÄ.<br />
ÌÀÌÀÊÀÝÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ: ÌÄ ÌÉÍÃÀ.<br />
ØÀËÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ: ÌÀÓ ÖÍÃÀ.<br />
***<br />
ÞÀËÉÀÍ ÝÖÃÉ ãÉËÃÏÀ ÌÀÓßÀÅËÄÁËÉÓÀÈÅÉÓ, ÈÖ ÌÉÓÉ ÌÏÓßÀÅËÄ ÓÖË ÌÖÃÀÌ ÌÏÓßÀÅËÄÃ<br />
ÒÜÄÁÀ.<br />
***<br />
ÛÄÍ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ áÀÒ ÃÀ ÏÝÍÄÁÏÁ ÁÀÅÛÅÓÀ ÃÀ ØÏÒßÉÍÄÁÀÆÄ. ÌÀÂÒÀÌ ÌÄ ÂÄÊÉÈáÄÁÉ ÛÄÍ:<br />
áÀÒ ÊÉ ÉÓÄÈÉ, ÒÏÌ ÂØÏÍÃÄÓ Ö×ËÄÁÀ ÉÓÖÒÅÏ ÁÀÅÛÅÉ?<br />
ÈÖ ÌÏÉÐÏÅÄ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÄÁÉ, ÈÖ ÃÀÓÞËÉÄ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉ, ÈÖ ÂÀáÃÉ ÓÀÊÖÈÀÒÉ<br />
ÂÒÞÍÏÁÄÁÉÓ ÌÄÖ×Ä? ÈÖ ÛÄÍÓ ÓÖÒÅÉËÄÁÛÉ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ ÌáÏËÏà ÐÉÒÖÔÚÅÉ ÃÀ<br />
ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅÉ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÀ? ÀÍ ÉØÍÄÁ ÌÀÒÔÏÏÁÀ? ÀÍ ÖÈÀÍáÌÏÄÁÀ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÈÀÍ?<br />
ÌÄ ÌÉÍÃÀ ÛÄÍÌÀ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀÌ ÃÀ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÌ ÛÄÍÌÀ, ÅÍÄÁÉÀÍÀà ÉÓÖÒÅÏÍ ÁÀÅÛÅÉ.<br />
ÝÏÝáÀËÉ ÞÄÂËÉ ÖÍÃÀ ÀÙÖÌÀÒÈÏ ÛÄÍÓ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀÓÀ ÃÀ ÛÄÍÓ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ...<br />
***<br />
ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÀ – ÄÓÀÀ ÖÃÉÃÄÓÉ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÔÀÍãÅÉÓÀÂÀÍ, ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÖÃÉÃÄÓÉ<br />
ÛÄÌÓÖÁÖØÄÁÀ. ÌÀÂÒÀÌ ÛÄÌÏØÌÄÃÉ ÒÏÌ ßÀÒÌÏÉÛÅÀÓ, ÓÀàÉÒÏÀ ÔÀÍãÅÀ ÃÀ ÌÒÀÅÀËÓÀáÏÅÀÍÉ<br />
ÂÀÒÃÀØÌÍÀ.<br />
***<br />
ßÚÍÀÒ áÌÀÆÄ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ ÓÉËÀÌÀÆÄ: ÉÂÉ ÌáÏËÏà ÚÅÄËÀÆÄ ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÄ ÓÖËÛÉ ÀÙßÄÅÓ.<br />
ÀÙÅÉÒÉ ÖÍÃÀ ÀÌÏÓÃÏ ÛÄÍÓ ÂÖËÓ: ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ ÍÄÁÀÆÄ ÂÀÖÛÅÀ ÉÂÉ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀÓ ÈÀÅÂÆÀ<br />
ÀÄÁÍÄÅÀ.<br />
***<br />
ÀÓÄ ÌÉÈáÒÀ ÄÒÈáÄË ÄÛÌÀÊÌÀ: ÙÌÄÒÈÓÀÝ ÀØÅÓ ÈÀÅÉÓÉ ãÏãÏáÄÈÉ: ÄÓÀÀ ÌÉÓÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÃÌÉ.<br />
***<br />
118
ÀÓÄ ÌÄÖÁÍÄÁÏÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÀ:<br />
,,ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÒ ÀÒÉÀÍ ÈÀÍÀÓßÏÒÍÉ”.<br />
ÉÓÉÍÉ ÀÒÝ ÖÍÃÀ ÉÚÅÍÄÍ ÈÀÍÀÓßÏÒÍÉ.<br />
ÒÀ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÆÄÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÃÌÉ, ÈÖ ÌÄ ÓáÅÀÂÅÀÒÀà ÅÉËÀÐÀÒÀÊÄÁÃÉ?<br />
áÏËÏ ÅÉÍ ÀÒÉÓ ÓÀÆÉÆÙÀÒÉ áÀËáÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÂÄËÉ ÞÀÙËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ: ÄÓÀÀ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÂÏÍÄÁÀ, àÀãÅÄÁÉÓ ÌÔÄÒÉ, ÅÉÍÝ ÀÒÀÅÉÓ ÀÒ ÃÀÖáÒÉÓ ÈÀÅÓ ÃÀ ÁÉÍÀÃÒÏÁÓ<br />
ÔÚÄÛÉ.<br />
***<br />
,,ÒÀÔÏÌ áÀÒ ÀÓÄ ÌÔÊÉÝÄ! – ÖÈáÒÀ ÄÒÈáÄË ØÅÀÍÀáÛÉÒÌÀ ÀËÌÀÓÓ. ÂÀÍÀ ÜÅÄÍ ÖÀáËÏÄÓÉ<br />
ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÉ ÀÒÀ ÅÀÒÈ?”<br />
ÒÀÔÏÌ áÀÒÈ ÈØÅÄÍ ÀÓÄ ÒÁÉËÉ, Ï, ÜÄÌÏ ÞÌÄÁÏ, ÀÓÄ ÂÄÊÉÈáÄÁÉÈ ÌÄ ÈØÅÄÍ? ÂÀÍÀ ÈØÅÄÍ<br />
ÜÄÌÉ ÞÌÄÁÉ ÀÒÀ áÀÒÈ?<br />
ÒÀÔÏÌ áÀÒÈ ÀÓÄ ÒÁÉËÄÁÉ, ÓÖÓÔÍÉ ÃÀ ÃÀÌÈÌÏÁÍÉ? ÒÀÔÏÌÀÀ ÀÓÄÈÉ ÈÅÉÈÖÀÒÚÏ×À<br />
ÈØÅÄÍÓ ÂÖËÛÉ? ÂÀÍÀ ÀÓÄ ÛÄÞËÄÁÈ ÜÄÌÆÄ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀÓ?<br />
***<br />
ÌáÏËÏà ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÖàÉÒÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ ÔÀÒÄÁÀ! ÄÓ ÉÌÉÔÏÌ áÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÌÀÓ<br />
ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÃÉÃÉ ÃÀ ÀÒÀÓÀàÉÒÏ ÔÅÉÒÈÉ ÃÀÀØÅÓ ÈÀÅÉÓÉ ÌáÒÄÁÉÈ. ÉÂÉ ÀØËÄÌÉÓ<br />
ÌÓÂÀÅÓÀà ÄÛÅÄÁÀ ÌÖáËÄÁÆÄ ÃÀ Ö×ËÄÁÀÓ ÀÞËÄÅÓ ÓáÅÄÁÓ, ÃÀÔÅÉÒÈÏÍ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ áÉÃÉÀ ÃÀ ÀÒÀ ÌÉÆÀÍÉ.<br />
***<br />
ÀÓÄÈÉÀ ÊÄÈÉËÛÏÁÉË ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ áÀÓÉÀÈÉ; ÌÀÈ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÓÖÒÈ ÌÖØÈÀÃ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ<br />
ÓÉÝÏÝáËÄ.<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÁÒÁÏÃÀÍÀÀ, ÌÀÓ ÓÖÒÓ ÉÝáÏÅÒÏÓ ÌÖØÈÀÃ, ÌÀÂÒÀÌ ÜÅÄÍ ÓáÅÄÁÉ ÅÀÒÈ, ÅÉÓÀÝ<br />
ÌÏÝÄÌÖËÉ ÂÅÀØÅÓ ÓÉÝÏÝáËÄ – ÜÅÄÍ ÂÀÌÖÃÌÄÁÉÈ ÉÌÀÆÄ Å×ÉØÒÏÁÈ, ÈÖ ÒÀ ÌÉÅÝÄÈ<br />
ÓÀÌÀÂÉÄÒÏÃ.<br />
***<br />
,,ßÌÉÍÃÉÓÀÈÅÉÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ßÌÉÍÃÀÀ” – ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÓ áÀËáÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÌÄ ÂÄÖÁÍÄÁÉÈ ÈØÅÄÍ:<br />
ÙÏÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÇÅÄËÀ×ÄÒÉ ÖßÌÉÍÃÖÒÀà ÉØÝÄÅÀ.<br />
***<br />
ÓÀØÏÒßÉÍÏ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ÛÄÊÅÒÀ: ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÈ ÉÚÀÅÉÈ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÝÖÃÉ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀÒ<br />
ÀÙÌÏÜÍÃÄÓ. ÈØÅÄÍ ÉÂÉ ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà ÓßÒÀ×Àà ÃÀÃÄÈ: ÀØÄÃÀÍ ÌÏÊËÄ ÌÀÍÞÉËÉÀ ÌÉÓ<br />
ÃÀÒÙÅÄÅÀÌÃÄ!<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÖÊÄÈÄÓÉÀ ØÏÒßÉÍÄÁÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ, ÅÉÃÒÄ ÃÀÌÏÍÄÁÀ ÌÉÓÀÃÌÉ ÃÀ ÓÉÝÒÖÄ<br />
ØÏÒßÉÍÄÁÀÛÉ!<br />
ÀÓÄ ÌÉÈáÒÀ ÄÒÈáÄË ÄÒÈÌÀ ØÀËÌÀ:<br />
,,ÃÉÀá, ÌÄ ÃÀÅÀÒÙÅÉÄ ØÏÒßÉÍÄÁÀ, ÌÀÂÒÀÌ Ö×ÒÏ ÀÃÒÄ ØÏÒßÉÍÄÁÀÌ ÃÀÌÀÒÙÅÉÀ ÌÄ”.<br />
***<br />
ÌÏÂÅÄÝÉÈ ÃÒÏ ÃÀ ÌÝÉÒÄ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÏÁÀ, ÒÀÈÀ ÜÅÄÍ ÛÄÅÞËÏÈ ÃÀÅÉÍÀáÏÈ, ÅÀÒÂÉÅÀÒÈ<br />
ÈÖ ÀÒÀ ØÏÒßÉÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ!<br />
ÌÀÒÈËÀÝ ÁÒßÚÉÍÅÀËÄ ÒÀÌÀÀ – ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÄÒÈÀà ÚÏ×ÍÀ!<br />
***<br />
119
ÖÊÄÈÄÓÉÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÉÝÏÃÄ, ÅÉÃÒÄ ÓÀÍÀáÄÅÒÏà ÉÝÏÃÄ ÁÄÅÒÉ ÒÀÌ! ÖÊÄÈÄÓÉÀ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÒÉÓÊÉÈ ÓÖËÄËÉ ÉÚÏ, ÅÉÃÒÄ ÁÒÞÄÍÉ ÓáÅÀÈÀ ÀÆÒÄÁÉÓ áÀÒãÆÄ! ÌÄ ÅÄÞÄÁ<br />
ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÓ.<br />
***<br />
ÉÓ, ÒÏÌ ÔÚÖÉËÉ ÀÒ ÛÄÂÉÞËÉÀ, ÓÖËÀÝ ÀÒ ÍÉÛÍÀÅÓ ÉÌÀÓ, ÒÏÌ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÂÉÚÅÀÒÓ.<br />
ÅÉÓÀÝ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ ÓÉÝÒÖÄ, ÌÀÍ ÀÒ ÉÝÉÓ, ÒÏÌ ÀÒÓÄÁÏÁÓ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ.<br />
***<br />
ÌÀÒÔÏÏÁÀÛÉ ÉÆÒÃÄÁÀ ÆÖÓÔÀÃ ÉÓ, ÒÀÓÀÝ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÛÄÉÔÀÍÓ ÌÀÓÛÉ, ÈÖÌÝÀ ÉÆÒÃÄÁÀ<br />
ÀÓÄÅÄ ÛÉÍÀÂÀÍÉ ÝáÏÅÄËÉ. ÀÉ, ÀÌÉÔÏÌ ÂÀÖÒÁÉÓ ÁÄÅÒÉ ÌÀÒÔÏÏÁÀÓ.<br />
ÈÖ ÖÀÒÓÄÁÉÀ ÀØÀÌÃÄ ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ÏÃÄÓÌÄ Ö×ÒÏ àÖàÚÉÀÍ ÀÒÓÄÁÀÓ, ÅÉÃÒÄ ÌÄÖÃÀÁÍÏÄÀ?<br />
ÌÉÓ ÉÒÂÅËÉÅ ÛÌÀÂÏÁÓ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÄÛÌÀÊÉ, ÀÒÀÌÄà ÙÏÒÉÝ.<br />
***<br />
ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÖÊÄÈÄÓÉÀ áÌÀÖÒÉ ÃÀ àÄØÀ-ØÖáÉËÉ, ÅÉÃÒÄ ÄÓ ×ÒÈáÉËÉ ÊÀÔÉÓÄÁÖÒÉ<br />
ÓÉÌÛÅÉÃÄ. ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀÃ ÌÄÆÉÆÙÄÁÀ ÖÐÒÉÍÝÉÐÏÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÖÜÖÌÒÀÃ ÃÀÃÉÀÍ ÃÀ ÉÓÄ ÍÄËÀ ÌÏÞÒÀÏÁÄÍ, ÒÏÂÏÒÝ ÙÒÖÁÄËÉ.<br />
***<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÀà áÛÉÒÀà ÌÉÝÉÍÉÀ ÓÖÓÔÄÁÆÄ, ÒÏÌÄËÈÀÝ ÈÀÅÉÓÉ ÈÀÅÉ ÊÄÈÉË ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÀÃ<br />
ÌÉÀÜÍÉÀÈ, ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÌÀÈ ÖÞËÖÒÉ áÄËÉ ÀØÅÈ!<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÌÄÔÉÓÌÄÔÀà Ö×ÒÈáÉËÃÄÁÀ ÈÀÅÓ, ÉÂÉ ÁÏËÏÓ ÃÀ ÁÏËÏÓ ÃÀÀÅÀÃÃÄÁÀ ÀÌÉÈ.<br />
ÃÉÃÄÁÀ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÂÅÀßÒÈÏÁÓ! ÌÄ ÀÒ ÌÉÚÅÀÒÓ ØÅÄÚÀÍÀ, ÓÀÃÀÝ ÈÀ×ËÉÓ ÌÃÉÍÀÒÄÄÁÉ ÃÉÓ.<br />
ÓÀàÉÒÏÀ ÅÉÓßÀÅËÏÈ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ ÀÒÃÀÍÀáÅÀ, ÒÀÈÀ ÃÀÅÉÍÀáÏÈ ÁÄÅÒÉ ÒÀÌ: - ÄÓ<br />
ÓÉÌÔÊÉÝÄ ÓàÉÒÃÄÁÀ ÚÅÄËÀÓ, ÅÉÍÝ ÌÈÄÁÆÄ ÀÐÉÒÄÁÓ ÀÓÅËÀÓ.<br />
***<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÌÄ ÃÀÌÃÄÅÓ. ÄÓ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ØÀËÄÁÓ ÀÒ ÃÀÅÃÄÅ. ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÊÉ ØÀËÉÀ.<br />
***<br />
ÄÒÈÉÓÀÈÅÉÓ ÌÀÒÔÏÏÁÀ ÂÀØÝÄÅÀÀ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÉÓÀ, ÌÄÏÒÉÓÀÈÅÉÓ ÊÉ – ÀÅÀÃÌÚÏ×ÄÁÉÓÀÂÀÍ<br />
P.S. ×ÒÉÃÒÉá ÍÉÝÛÄÓ ,,ÆÀÒÀÔÖÓÔÒÀ” ßÀÅÉÊÉÈáÄ ËÄÅ ÔÏËÓÔÏÉÓ ÌÉÄÒ ÛÄÃÂÄÍÉËÉ<br />
ÊÒÄÁÖËÉÓ, ,,КРУГ ЧТЕНИЯ”-Ó ßÀÊÉÈáÅÉÓ ÛÄÌÃÄÂ. ÀÌ ÊÒÄÁÖËÛÉ ÚÅÄËÀ ÃÒÏÉÓ ÃÉÃ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ– ÊÏÍ×ÖÝÉÖÓÉ, ËÀÏ-ÞÄ, ÁÖÃÀ, ÐÀÓÊÀËÉ ÃÀ À. Û. ÀÆÒÄÁÉÀ ÀÌÏÊÒÄÁÉËÉ ÀÌÀÅÄ<br />
ÊÒÄÁÖËÛÉÀ ÍÉÝÛÄÓ ÓÔÀÔÉÀÝ: ,,ÊÀÈÏËÉÊÏÁÀ ÃÀ ØÒÉÓÔÉÀÍÏÁÀ”. ÒÀÏÃÄÍ ÃÉÃÉ<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ ÀÌ ÓÔÀÔÉÉÓ ÀÅÔÏÒÉ, - ÍÉÝÛÄ - ,,ÆÀÒÀÔÖÓÔÒÀÓ” ÀÅÔÏÒÉÓÀÂÀÍ: ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÌÉÆÀÍÉ ÊÉ ÀÒÀ, áÉÃÉÀÏ, ÀÌÁÏÁÓ ÉÂÉ ÀÌ ÓÔÀÔÉÀÛÉ.<br />
***<br />
ÀËÁÄÒÔ ÀÉÍÛÔÀÉÍÉ – ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ:<br />
***<br />
ÌÄ ÌßÀÌÓ ÉÍÔÖÉÝÉÀ ÃÀ ÛÈÀÂÏÍÄÁÀ.<br />
***<br />
ÌÀÓÄÁÉÓ ×ÓÉØÏËÏÂÉÀ ÞÍÄËÀÃ ÛÄÓÀÝÍÏÁÉ ÒÀÌÀÀ. ÅÛÉÛÏÁ, ÒÏÌ ÉÓÔÏÒÉÊÏÓÄÁÉ ÈÀÅÉÀÍÈÉ<br />
ÈáÆÖËÄÁÄÁÉÓ ßÄÒÉÓÀÓ ÀÒ ÉÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÄÍ ÌÀÈ ×ÓÉØÏËÏÂÉÀÓ, ÌÏÅËÄÍÄÁÓ ÉÓÉÍÉ<br />
ÖÝØÄÒÄÍ ÒÄÔÒÏÓÐÄØÔÉÖËÀÃ, ÉÌ ßÉÍÀÌÞÙÅÒÉÃÀÍ ÀÌÏÓÅËÉÈ, ÈÉÈØÏÓ ÛÄÄÞËÏÈ<br />
120
ÆÖÓÔÀÃ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÏÍ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÀÌÁÉÓ ÌÉÆÄÆÉ. ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÀÌ<br />
ÈÅÀËÓÀÜÉÍÏ ÌÉÆÄÆÓ ÂÀÒÃÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÌÀÓÄÁÉÓ ×ÓÉØÏËÏÂÉÉÓ ÌÏÖáÄËÈÄÁÄËÉ<br />
×ÀØÔÏÒÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÛÄÓÀáÄÁ ÜÅÄÍ ÝÏÔÀ ÒÀÌ, ÀÍ ÓÖË ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÅÉÝÉÈ.<br />
***<br />
ÀáËÀ ÂÀÅÒÝÄËÃÀ ÃÀ ÌÏÃÀà ÉØÝÀ ×ÉÆÉÊÉÓ ÀØÓÉÏÌÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÓÈÀÍ<br />
ÌÉÓÀÃÀÂÄÁÀ, ÒÀÝ ÀÒÀ ÌÀÒÔÏ ÓÀÅÓÄÁÉÈ ÌÝÃÀÒÉ ÌÉÃÂÏÌÀÀ, ÀÒÀÌÄÃ ÂÀÒÊÅÄÖË<br />
ÂÀÊÉÝáÅÀÓÀÝ ÉÌÓÀáÖÒÄÁÓ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÌÛÅÄÍÉÄÒÉ ÃÀ ÙÒÌÀ ÂÀÍÝÃÀ, ÒÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ßÉËÀà ÂÅÄÒÂÏÓ,<br />
ÉÃÖÌÀËÄÁÉÓ ÛÄÂÒÞÍÄÁÀÀ. ÄÓ ÂÀÍÝÃÀ ÃÄÅÓ ÒÄËÉÂÉÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÛÉ ÃÀ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÃÀ<br />
áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÚÅÄËÀ ÙÒÌÀ ÔÄÍÃÄÍÝÉÀÛÉ. ÉÓ, ÅÉÓÀÝ ÀÒ ÂÀÍÖÝÃÉÀ ÄÓ ÂÒÞÍÏÁÀ, ÖÓÖËÏ<br />
ÂÅÀÌÉ ÈÖ ÀÒÀ, ÚÏÅÄË ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÌÄ ÁÒÌÀ ÌÂÏÍÉÀ. ÉÌÉÓ ÖÍÀÒÉ, ÒÏÌ ÛÄÉÂÒÞÍÏ ÜÅÄÍÉ<br />
ÂÏÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉÖßÅÃÏÌÄËÉ, ÖÛÖÀËÏ ÂÀÍÝÃÄÁÉÓ ßÉÀÙ ÃÀ×ÀÒÖËÉ ÉÃÖÌÀËÄÁÀ,<br />
ÒÏÌËÉÓ ÓÉËÀÌÀÆÄ ÃÀ ÓÒÖËÚÏ×ÉËÄÁÀ ÜÅÄÍÓ ÂÖËÓ ÓÖÓÔ ÀÈÉÍÀÈÀà ÃÀ ÛÏÒÄÖË<br />
áÌÉÄÒÄÁÀà ßÅÃÄÁÀ – ÓßÏÒÄà ÄÓ ÀÒÉÓ ÜÄÌÈÅÉÓ ÒÄËÉÂÉÖÒÏÁÀ ÃÀ ÀÌ ÀÆÒÉÈ ÌÄ<br />
ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÅÀÒ. ÌÄ ÅÊÌÀÚÏ×ÉËÃÄÁÉ ÉÌÉÈ, ÒÏÌ ÂÀÍÝÅÉ×ÒÄÁÖËÉ ÀÈÀÓÍÀÉÒÀà ÅÓÉÍãÀÅ<br />
ÀÌ ÓÀÉÃÖÌËÏÓ ÃÀ ÅÝÃÉËÏÁ ÌÉÀáËÏÄÁÉÈÉ ÓÖÒÀÈÉ ÌÀÉÍÝ ÛÄÅØÌÍÀ ÀÒÓÄÁÖËÉ<br />
ÓÔÒÖØÔÖÒÉÓÀ.<br />
***<br />
ËÏÒÄÍÝÉÓ ÂÀÃÌÏÝÄÌÉÈ ÀÉÍÛÔÀÉÍÓ ÖÈØÅÀÌÓ:<br />
,,ÌÄ ÁÄÃÍÉÄÒÉ ÅÀÒ, ÒÀÌÄÈÖ ÅÄÊÖÈÅÍÉ ÄÒÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÄÔÀÃ ÐÀÔÀÒÀÀ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÃÉÃÉ<br />
ÓÉÓÖËÄËÄÄÁÉ ÜÀÉÃÉÍÏÓ.<br />
***<br />
ÊÀÝÓ, ÒÏÌÄËÉÝ I ÌÓÏ×ËÉÏ ÏÌÛÉ ÌÀÓÈÀÍ ÓÀÖÁÀÒÛÉ ÝÃÉËÏÁÃÀ ÃÀÄÒßÌÖÍÄÁÉÍÀ<br />
ËÏÒÄÍÝÉ, ÒÏÌ ÌáÏËÏà ÓÉÓÀÓÔÉÊÄÓÀ ÃÀ ÞÀËÀÃÏÁÀÓ ÛÄÖÞËÉÀ ÂÀÃÀßÚÅÉÔÏÓ<br />
ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ ÁÄÃÉ, ÌÀÍ ÖÐÀÓÖáÀ: ,,ÛÄÓÀÞËÏÀ, ÈØÅÄÍ ÌÀÒÈÀËÉÝ áÀÒÈ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÓÄÈ<br />
ÌÓÏ×ËÉÏÛÉ ÌÄ ÀÒ ÅÉÓÖÒÅÄÁÃÉ ÝáÏÅÒÄÁÀÓ”.<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ Å. ÐÒÏÓÊÖÒÉÀÊÏÅÉÓ ,,Томас мюнцер”-ÃÀÍ:<br />
ÌÉÖÍÝÄÒÉ ÈÀÅÀÃÈÀ ÃÀ ÌÄÁÀÔÏÍÄÈÀ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÂÀÍÀÃÂÖÒÄÁÉÓ ÌÏÌáÒÄ ÉÚÏ. ÉÂÉ ÉÝÀÅÃÀ<br />
ÈÄÆÉÓÓ ,,ÙÅÈÉÓ ÌÄÖ×ÄÁÀ ÌÉßÀÆÄ”. ÌÉÓ ÃÀÌÚÀÒÄÁÀÓ ÉÂÉ ×ÉØÒÏÁÃÀ ÓÀáÀËáÏ ÒÄÅÏËÖÝÉÉÓ<br />
ÂÆÉÈ. ÙÅÈÉÓ ÓÀÌÄ×Ï ÌÀÓ ßÀÒÌÏÄÃÂÉÍÀ ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÒÈÀËÈÀ ÓÀÚÏÅÄËÈÀÏ<br />
ÈÀÍÀÓßÏÒÏÁÀ, ÓÀÌÖÛÀÏÈÀ ÃÀ ØÏÍÄÁÉÓ ÄÒÈÏÁÀ, ÊÏÌÖÍÉÆÌÉ ÌÏáÌÀÒÄÁÀÛÉ, ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ<br />
ÉÓÄÈÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÐÉÒÅÀÍÃÄËÉ ØÒÉÓÔÉÀÍÏÁÉÓ ÃÒÏÓ...<br />
...ÈÀÅÉÓÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÁÏËÏ ÃÙÄÄÁÛÉ ÌÉÖÍÝÄÒÌÀ ÃÀÀÌÔÊÉÝÀ, ÒÏÌ ,,ÉÌ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ,<br />
ÒÏÌËÉÓÊÄÍÀÝ ÉÂÉ ÌÉÉÓßÒÀ×ÏÃÀ, ÄÒÈ-ÄÒÈ ÞÉÒÉÈÀà ÐÒÉÍÝÉÐÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÃÀ omnia<br />
sunt communia – ÓÀÚÏÅÄËÈÀÏÁÀ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÈÅÉÈÄÖËÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÖÍÃÀ ÌÉÓÝÄÌÏÃÀ<br />
ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÉÓÃÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ.<br />
ÈÀÅÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ ßÉÂÍÓ - ,,ÖÙÌÄÒÈÏ ÓÀÌÚÀÒÏÓ ÚÀËÁÉ ÒßÌÄÍÉÓ ÂÀÌÏÀÛÊÀÒÀÅÄÁÀ”,<br />
ÌÉÖÍÝÄÒÌÀ ßÀÖÌÞÙÅÀÒÀ ßÉÍÀÓßÀÒÌÄÔÚÅÄË ÉÄÒÄÌÉÀÓ ÛÄÂÏÍÄÁÀ: ,,ÉÝÏÃÄ, ÒÏÌ ÌÄ ÜÄÌÉ<br />
ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÛÄÍÉ ÁÀÂÄÁÉÈ ÂÀÌÏÅÈØÅÉ, ÌÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓÀ ÃÀ ÓÀÌÄ×ÏÄÁÓ ÆÄÅÉÈ ÃÀÂÀÚÄÍÄ,<br />
ÒÀÈÀ ÛÄÍ ÀÌÏÞÉÒÊÅÏ, ÂÀÔÄáÏ, ÂÀ×ÀÍÔÏ ÃÀ ÀÌÏÀÝÀÒÉÄËÏ, ÛÄØÌÍÀ ÃÀ ÃÀÍÄÒÂÏ”.<br />
***<br />
,,ÖÊÄÈÄÓÉÀ ÙÌÄÒÈÉ ÉÚÏÓ ÛÄÍÉ ÌÄÂÏÁÀÒÉ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ - ÌÔÒÄÁÉ, ÅÉÃÒÄ ÙÌÄÒÈÉ<br />
ÂÀÃÀÂÄÌÔÄÒÏÓ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÃÀÂÉÌÄÂÏÁÒÃÍÄÍ”. ÌÉÖÍÝÄÒÉ<br />
121
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÛÉÍÄËÉ ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ÀÒÉÓ ÉÓ, ÒÏÌ ÀÒÀÅÉÓ ÀÒ ÓÖÒÓ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ ÓÀÝÏÃÀÅ<br />
ÙÀÒÉÁÈ, ÞËÉÄÒÄÁÉ ÛÅÒÄÁÉÀÍ ÉÌÀÓ, ÒÀÝ ÓÖÒÈ... ÛÄáÄÃÄÈ, ÌÄÅÀáÛÄÏÁÉÓ, ØÖÒÃÏÁÉÓÀ ÃÀ<br />
ÚÀÜÀÙÏÁÉÓ ÖÌÈÀÅÒÄÓ ÃÀÌÝÅÄËÈ ÜÅÄÍÉ ÈÀÅÀÃÄÁÉ ÃÀ ÌÄÁÀÔÏÍÄÄÁÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÄÍ. ÌÀÈ<br />
ÌÉÉÈÅÉÓÄÓ ÓÀÊÖÈÒÄÁÀÛÉ ÚÏÅÄËÉÅÄ ÓÖËÉÄÒÉ, - ÈÄÅÆÉ ßÚÀËÛÉ, ×ÒÉÍÅÄËÉ äÀÄÒÛÉ,<br />
ÌÝÄÍÀÒÄ ÌÉßÀÆÄ – ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÌÀÈ ÄÊÖÈÅÍÉÈ. ÛÄÌÃÄ ÄÓÄÍÉ ÀÅÒÝÄËÄÁÄÍ ÙÀÒÉÁÈÀ<br />
ÛÏÒÉÓ Ö×ËÉÓ ÌÝÍÄÁÀÈ ÃÀ ÀÌÁÏÁÄÍ: ,,ÙÌÄÒÈÌÀ ÈØÅÀ – ÀÒ ÌÏÉÐÀÒÏ”, ÈÀÅÀà ÊÉ ÀÒ<br />
ÌÉÓÃÄÅÄÍ ÌÀÈ. ÀÌÒÉÂÀÃ ÉÓÉÍÉ ÀÅÉßÒÏÄÁÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ, ÉÓÉÍÉ ÞÀÒÝÅÀÅÄÍ ÙÀÒÉÁ<br />
ÌÉßÀÈÌÏØÌÄÃÈ ÃÀ áÄËÏÓÀÍÈ. ÌÀÂÒÀÌ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÖÁÒÀËÏ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÙÄÁÓ ÚÅÄËÀÆÄ<br />
ÐÀÔÀÒÀ ÓÀÂÀÍÓ, ÌÀÓ ÀÌÉÓ ÂÀÌÏ ÈÏÊÆÄ äÊÉÃÄÁÄÍ, áÏËÏ ÃÏØÔÏÒÉ ËÉÖÂÒÄÍÉ (ÌÀÔÚÖÀÒÀ,<br />
- ÌÉÍÉÛÍÄÁÀ ËÖÈÄÒÆÄ) ÀÌÀÆÄ ÌáÏËÏà ,,ÀÌÄÍ”-Ó ÉÞÀáÉÓ... ÌÉÖÍÝÄÒÉ<br />
***<br />
...ÀÌ ÃÒÏÓ ÌÉÖÍÝÄÒÉ ÈÀÅÉÈ ×ÄáÄÁÀÌÃÄ ÉÚÏ ÜÀ×ËÖËÉ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÁÒÞÏËÀÓÀ ÃÀ<br />
ÀãÀÍÚÄÁÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀÛÉ. ÌÀÓ ÖÊÅÄ ÓáÅÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÃÀ. ÃÉÃÉ ÚÖÒÀÃÙÄÁÀ<br />
ÉÌÀÓÀÝ ÊÉ ÀÒ ÌÉÀØÝÉÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÆÖÓÔÀÃ ÀÌ ÐÄÒÉÏÃÛÉ ÀÝÍÏÁÄÓ ÁÀÅÛÅÉÓ ÃÀÁÀÃÄÁÀ. ÃÀ<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÌÉÓ ÂÀÌÏ ÓÀÚÅÄÃÖÒÉ ÖÈáÒÄÓ, ÌÉÖÍÝÄÒÌÀ ÀÓÄ ÖÐÀÓÖáÀ: ,,ÀÉ, áÄÃÀÅÈ, ÌÄ<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÌÄáÄÁÀ, ÓÀÄÒÈÏà ÌÏßÚÅÄÔÉËÉ ÅÀÒ ÁÖÍÄÁÀÓ”.<br />
***<br />
ÆÏÂÉÄÒÈÓ ÌÀÒÈÀËÉÀ ÖÚÅÀÒÃÀ ÌÉÖÍÝÄÒÉ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÒ ÉÆÉÀÒÄÁÃÀ ÌÉÓ ÌÏÞÙÅÒÄÁÀÓ. ÉÓÉÍÉ<br />
ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÃÍÄÍ: ,,àÄÛÌÀÒÉÔÉ ØÒÉÓÔÉÀÍÉ áÄËÛÉ ÉÀÒÀÙÓ ÀÒ ÉÙÄÁÓ ÃÀ ÁÒÞÏËÀÓ ÀÒ ÉßÚÄÁÓ,<br />
ÒÀÌÄÈÖ ÊÀÝÈÀ ÊÅËÀ ÌÀÈÈÅÉÓ ÓÒÖËÉÀà ÖÝáÏÀ”.<br />
***<br />
ÀÉ, ÒÀÓ ÀÌÁÏÁÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÂÄÒÌÀÍÄËÉ ÈÀÅÀÃÉ ÂËÄáÈÀ ÀãÀÍÚÄÁÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ:<br />
,,ÌÄ ÌÄÆÉÆÙÄÁÀ ÞÌÖÒÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ÉÓ, ÒÉÓ ÛÄÓÀáÄÁÀÝ ÄÓ ÂËÄáÖàÄÁÉ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÄÍ. ÌÄ<br />
ÀÒÀÈÖ ÖÝáÏÄÁÈÀÍ ÃÀ ÌÉÈ Ö×ÒÏ áÀÌÄÁÈÀÍ ÂÀÅÚÏ×ÃÉ ÒÀÉÌÄÓ, ÀÒÀÌÄà ÓÉÓáËÉÈ<br />
ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÈÀ, ÞÌÄÁÈÀÍÀÝ ÊÉ ÃÉÃÉ ÓÖÒÅÉËÉÈ ÀÒ ÅÀÊÄÈÄÁ ÀÌÀÓ”.<br />
***<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉ ÌáÏËÏà ÄÒÈÉ ÍÀÁÉãÉÀ ÜÅÄÍÓ ÌÖÃÌÉÅ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÛÉ. ÀÓÄÈÉ ÍÀÁÉãÉ ÉÚÏ<br />
ÜÅÄÍÉ ÃÀÁÀÃÄÁÀÝ, ÌáÏËÏà ÉÌ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, ÒÏÌ ÃÀÁÀÃÄÁÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÀ ÚÏ×ÉÄÒÄÁÉÓ<br />
ÄÒÈÉ ×ÏÒÌÉÓÀ, áÏËÏ ÓÉÊÅÃÉËÉ - ÃÀÁÀÃÄÁÀ ÚÏ×ÉÄÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ×ÏÒÌÉÓ.<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÀ ÌÏÌÀÊÅÃÀÅÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ. ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ÛÄÌÃÄ ÖÊÅÄ ÀÙÀÒ áÀÒ<br />
ÌÏÌÀÊÅÃÀÅÉ. ÌÄ ÀÒ ÅÖÚÖÒÄÁ ÀÌ ÝÅËÉËÄÁÀÓ ÛÉÛÉÈ ÌÒÀÅÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÌÓÂÀÅÓÀÃ. ÜÄÌÉ<br />
ÀÆÒÉÈ, ÓÉÊÅÃÉËÉ ÝÅËÉËÄÁÀÀ ÖÊÄÈÄÓÏÁÉÓÀÊÄÍ. ÂÀÍÀ ÜÅÄÍ ÍÏÒÌÀËÖÒ àÊÅÀÆÄ ÅÀÒÈ<br />
ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÓÉÊÅÃÉËÉÓÀÈÅÉÓ ÅÄÌÆÀÃÄÁÉÈ? ÜÅÄÍÉ ÓÀØÌÄ ÝáÏÅÒÄÁÀÀ. ÉÓ, ÅÉÓÀÝ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÝáÏÅÒÄÁÀ, ÛÄÖÞËÉÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÝ. ÌÄ ÓÉÝÏÝáËÄ ÌßÚÖÒÉÀ, ÜÅÄÍÉ ÓÖËÉ<br />
ÀÒÀÓÃÒÏÓ ÀÒ ÂÅÄÖÁÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÌÏÅÊÅÃÄÁÉÈ. ÂÒÞÍÏÁÀ ÊÅÃÄÁÀ, áÏËÏ ÓÉÊÅÃÉËÉ ÀÌ<br />
ÂÒÞÍÏÁÀÈÀÂÀÍÀÀ ÛÄØÌÍÉËÉ. ÀÌÂÅÀÒÀà ÙÉÒÓ ÊÉ ÂÏÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ Û×ÏÈÀÅÃÄÓ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ÂÀÌÏ? ÈÄÏÃÏÒ ÐÀÒÊÄÒÉ<br />
***<br />
ÄÒÈÉ ÛÄáÄÃÅÉÈ ÉÓÄ ÜÀÍÓ, ÒÏÌ ÖÓÉÒÝáÅÉËÏ, ÔÒÀÁÀáÀ, ÖáÄÛÉ ÃÀ ÖÓÀØÌÖÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÀÃÅÉËÀÃ, ÌÓÖÁÖØÀà ÝáÏÅÒÏÁÓ ÃÀ ÒÏÌ ÉÌ ÌÏÌÀÊÅÃÀÅÉÓ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÊÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÌÉÉÓßÒÀ×ÉÓ ßÌÉÍÃÀ, ÖÝÏÃÅÄËÉ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀÊÄÍ, ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÛÅÉÃÉÀ, ÂÏÍÉÄÒÉ,<br />
ÖÀÍÂÀÒÏ, ÌÉÓÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÌÞÉÌÄÀ ÃÀ ÀÖÔÀÍÄËÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÄÓ ÌáÏËÏà ÄÒÈÉ ÛÄáÃÅÉÈÀÀ ÀÓÄ.<br />
ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÐÉÒÅÄËÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÛÄÛ×ÏÈÄÁÖËÉÀ, ÌÏÖÓÅÄÍÒÀà ÀÒÉÓ, ÌÄÏÒÄ ÊÉ<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÛÅÉÃÉÀ ÃÀ ÀÖÌÙÅÒÄÅÄËÉ. ÁÖÃÉÓÔÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
122
àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ ÉßÚÄÁÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÉßÚÄÁÀ ÈÅÉÈÖÀÒÚÏ×À.<br />
ÊÀÒËÄÉËÉ<br />
***<br />
ÓÖËÉ ÌÄÏÒÄ ÓÖËÉÓ ÂÀÅËÄÍÉÓ ØÅÄÛ ÄØÝÄÅÀ. ÀÌÉÔÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÓÒÖËÉ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ<br />
ÌÀÛÉÍÀÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÒÔÏÀ. ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÜÅÄÍ ÖÌÒÀÅËÄÓ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÓ ÛÄÅáÄÃÀÅÈ, ÌÏÂÅÄÜÅÄÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ<br />
ÀÒÓÄÁÀÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÛÄØÌÍÉËÉÀ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÀÈÀ, ÌÓÂÀÅÓÀà ÌÝÄÍÀÒÄÄÁÉÓÀ, ÛÄÉßÏÅÏÓ<br />
ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÓÀÓÉÝÏÝáËÏ ßÅÄÍÉ, ÂÀÉÆÀÒÃÏÓ, ÂÀÀÂÒÞÄËÏÓ ÈÀÅÉÓÉ ãÉÛÉ ÃÀ ãÉËÀÂÉ<br />
ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ, ÃÀ ÁÏËÏÓ, ÃÀÁÄÒÃÄÓ ÃÀ ÌÏÊÅÃÄÓ. ÀÓÄÈ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÚÅÄËÀ ÀÒÓÄÁÀÈÀÂÀÍ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÍÀÊËÄÁ ÀÙßÄÅÓ ÈÀÅÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ ÌÉÆÀÍÓ, ÒÀÌÄÈÖ ÉÂÉ ÈÀÅÉÓ<br />
ÁÒßÚÉÍÅÀËÄ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÓÀ ÃÀ ÖÍÀÒÓ ÉÚÄÍÄÁÓ ÉÓÄÈÉ ÌÉÆÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌÄËÈÀÝ<br />
ÃÀÍÀÒÜÄÍÉ ÀÒÓÄÁÄÁÉ ÀÙßÄÅÄÍ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÖÊÄÈ ÃÀ ÓßÏÒÀà ÃÀ ÚÅÄËÀ ÀÒÓÄÁÀÈÀÂÀÍ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÃÀÉÌÓÀáÖÒÄÁÃÀ ÆÉÆÙÓ, ÖÊÉÃÖÒÄÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, àÄÛÌÀÒÉÔÉ<br />
ÓÉÁÒÞÍÉÓ ÈÅÀËÛÉ, ÈÖ ÊÉ ÉÂÉ ÀÒ ÂÀÍÀáÏÒÝÉÄËÄÁÃÀ ÍÀßÉËÏÁÒÉÅ ÃÀ ÀÒ ÄØÍÄÁÏÃÀ ÉÌÄÃÉ<br />
ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÓÒÖËÀà ÂÀÍÀáÏÒÝÉÄËÄÁÃÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÝáÏÅÄËÖÒ, ÀÒÀÌÄà ÂÏÍÉÄÒ,<br />
ÌáÏËÏà ÍÀÌÃÅÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄË ÝáÏÅÒÄÁÀÓ, ÒÏÌËÉÓ<br />
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀÝ ÌÀÓ ÛÄÂÍÄÁÖËÉ ÀØÅÓ. ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
,,ÖÍÃÀ ÌÏÉØÝÄ ÉÓÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÉØÝÄÅÉÀÍ ÓáÅÄÁÉ”, ÄÓ ßÄÓÉ, ÈÉÈØÌÉÓ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ, ÉÌÀÓ<br />
ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÝÖÃÀÃ ÌÏÉØÝÄ. ËÀÁÒÖÄÒÉ<br />
***<br />
ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ Ö×ÒÏ ÚÀËÁÉ ÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ, ÅÉÃÒÄ áÀËáÉÓ ÀÆÒÉ.<br />
ËÀÁÒÖÄÒÉ (?)<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÔÏËÓÔÏÉ ÁÒÞÄÍÈÀ ßÉÂÍÄÁÉÃÀÍ ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÆÄ ÌÖÛÀÏÁÃÀ,<br />
ÓÀÉÃÀÍÀÝ ÂÅÀØÅÓ ÆÄÌÏÈÌÏÔÀÍÉË ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÈÀ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÀ ÀÌÏÊÒÄ×ÉËÉ ÃÀ<br />
ÈÀÒÂÌÍÉËÉ, ÉÂÉ ÒÖÓÀÍÏÅÓ ßÄÒÓ: ÅÊÉÈáÖËÏÁ ÒÏÂÏÒÝ ÞÅÄËÄÁÓ, -ÐËÖÔÀÒØÓ,<br />
ÝÉÝÄÒÏÍÓ, ÄÐÉÊÔÄÔÓ, ÉÓÄ ÀáËÄÁÓ, - ÌÏÍÔÄÓÊÉÄÓ, ÌÏÍÔÄÍÓ, ÊÀÒËÄÉËÓ, ÅÏËÔÄÒÓ,<br />
ÒÖÓÓÏÓ ÃÀ ÓáÅÄÁÓ ÃÀ ÓÀÄÒÈÏÃ, ÀÒ ÅÊÉÈáÖËÏÁÏ ÂÀÆÄÈÄÁÓ. ÉÂÉ ÀØÅÄ ßÄÒÓ: ÌÄ Ö×ÒÏ<br />
ÃÀ Ö×ÒÏ ÌÀÊÅÉÒÅÄÁÓ ÃÀ ÌÀÛ×ÏÈÄÁÓ ÀÒÀ ÉÓ ÖÝÏÃÉÍÒÏÁÀ, ÀÒÀÌÄà ,,ÊÖËÔÖÒÖËÉ”<br />
ÅÄËÖÒÏÁÀ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÜÀ×ËÖËÉÀ ÜÅÄÍÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ. ÂÀÍÀÈËÄÁÀ, ÓßÀÅËÀ áÏÌ ÉÓ<br />
ÀÒÉÓ, ÒÏÌ ÀÓÉÌÉËÉÒÄÁÖËÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÌÈÄËÉ ÜÅÄÍÉ ÓÖËÉÄÒÉ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÜÅÄÍÓ ßÉÍÀÐÒÄÁÓ ÃÀÖÔÏÅÄÁÉÀÈ, áÏËÏ ÜÅÄÍ ÊÉ ÅÉÝÉÈ ÂÀÆÄÈÄÁÉ, ÆÏËÀ, ÌÀÔÄÒËÉÍÊÉ,<br />
ÉÁÓÄÍÉ...<br />
***<br />
ÄÒÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÄÊÉÈáÄÁÀ ÌÄÏÒÄÓ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÀÊÄÈÄÁÓ ÉÂÉ ÉÌ ÓÀØÌÄÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÒ<br />
ÈÀÍÀÖÂÒÞÍÏÁÓ.<br />
- ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀ ÀÓÄ ÀÊÄÈÄÁÓ – ÖÐÀÓÖáÀ ÌÀÍ<br />
- ÅÈØÅÀÈ, ÒÏÌ ÀÒÀ ÚÅÄËÀ – ÈØÅÀ ÐÉÒÅÄËÌÀ - ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÌÄ ÀÌÀÓ ÀÒ<br />
ÅÀÊÄÈÄÁ, ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÌÉÞËÉÀ ÂÀÜÅÄÍÏ, ÀÌÀÓ ÀÒ ÀÊÄÈÄÁÓ.<br />
- ÈÖ ÚÅÄËÀ ÀÒÀ, ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÀ ÌÀÉÍÝ – ÀÒÀ ÔÚÃÄÁÏÃÀ ÐÉÒÅÄËÉ<br />
- ÌÀÛÉÍ, ÈÖ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÉÈáÀÒÉ - ÊÅËÀÅ ÃÀÄÊÉÈáÀ ÐÉÒÅÄËÉ – ÒÏÌÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ Ö×ÒÏ<br />
ÌÄÔÉÀ ÀÌØÅÄÚÍÀà – ÓÖËÄËÉ ÈÖ àÊÅÉÀÍÉ?<br />
ÒÀ ÈØÌÀ ÖÍÃÀ, ÓÖËÄËÉ! – ÉÚÏ ÐÀÓÖáÉ<br />
123
ÒÀÃÂÀÍ ÀÓÄÀ, ÌÀÛÉÍ ÂÀÌÏÃÉÓ, ÒÏÌ ÒÏÃÄÓÀÝ ÅÁÀÞÀÅÈ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÀÓ, ÅÁÀÞÀÅÈ<br />
ÓÖËÄËÄÁÓ.<br />
***<br />
ÅÀÉÞÖËÏÈ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÏÍ ÀÃÒÉÍÃÄËÉ, ÌÏÞÅÄËÄÁÖËÉ ÊÀÍÏÍÄÁÉ, ÉÌÀÓ ÂÀÅÓ,<br />
ÒÏÌ ÀÉÞÖËÏ ÜÅÄÍÉ ÃÒÏÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÉÝáÏÅÒÏÍ ÓÀáËÄÁÛÉ ÃÀ ÂÀÌÏÉÚÄÍÏÍ ÉÀÒÀÙÉ<br />
ÜÅÄÍÉ ßÉÍÀÐÒÄÁÉÓÀ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÒÀÅÀËÉ ÈÀÏÁÉÓ ßÉÍÀÈ ÝáÏÅÒÏÁÃÍÄÍ. ËÖÉÓÉ ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
ÌÀÔÄÒÉÀËÖÒÉ ÛÄÃÄÂÄÁÉ – ÌáÏËÏà ÖáÉËÀÅ ÞÀËÈÀ ÌÏÂÅÉÀÍÄÁÉÈÉ ÂÀÌÏÅËÉÍÄÁÀÀ. ÂÖËÉ<br />
ÖÊÅÄ ÃÉÃÉ áÀÍÉÀ ÂÀ×ÒÄÍÉËÀ, ÀÍÖ ÌÀÍÀÌÃÄ, ÅÉÃÒÄ ÂÀÓÒÏËÉÓ áÌÀ ÜÅÄÍÀÌÃÄ ÌÏÀÙßÄÅÃÄÓ.<br />
ÂÀÃÀÌßÚÅÄÔÉ ÌÏÅËÄÍÄÁÉ ÂÏÍÄÁÀÛÉ áÃÄÁÀ. ÀÌÉÄËÉ<br />
***<br />
ÈÖ ÜÅÄÍ ÒÀÉÌÄ ÖÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀ ÛÄÂÅÄÌÈáÅÄÅÀ, ÀÍ ÒÈÖË ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÛÉ ÀÙÌÏÅÜÍÃÄÁÉÈ,<br />
ÌÀÛÉÍ ÜÅÄÍ ÚÅÄËÀÍÉ ÅÀÒÜÄÅÈ ÀÌÀÛÉ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÍ ÁÄÃÉ ÃÀÅÀÃÀÍÀÛÀÖËÏÈ.<br />
ÖÌãÏÁÄÓÉ ÊÉ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÀÌÉÓ ÍÀÝÅËÀà ÂÀÂÅÄÀÆÒÄÁÉÍÀ, ÒÏÌ ÈÖ ÂÀÒÄÂÀÍÉ, ÜÅÄÍÂÀÍ<br />
ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄËÉ ÒÀÌ ÉØÝÄÅÀ ÜÅÄÍÈÅÉÓ ÀÒÀÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏÃ ÀÍ ÓÉÞÍÄËÄÃ, ÈÀÅÀÃ ÜÅÄÍÛÉ<br />
ÀÒÉÓ ÒÀÙÀÝ ÌÏÖßÄÓÒÉÂÄÁÄËÉ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÛÄÍ ÈÀÅÀà ÅÀÒÃÄÁÉ ÝÏÃÅÀÛÉ, ÈÀÅÀà ÂÀÍÉÆÒÀáÀÅ ÁÏÒÏÔÄÁÀÓ, ÈÀÅÀà ÂÀÖÒÁÉáÀÒ<br />
ÝÏÃÅÀÓ, ÈÀÅÀà ßÌÄÍÃÀÅ ÛÄÍÓ ÀÆÒÄÁÓ, ÈÀÅÀà áÃÄÁÉ ÊÄÈÉËÉ ÀÍ ÁÏÒÏÔÉ, ÓáÅÀ ÅÄÒÀÅÉÍ<br />
ÂÉÛÅÄËÉÓ ÛÄÍ. ãÀÌÀÐÀÃÀ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ÄÞÄÁÓ ÂÀÒÄÂÀÍ ÊÄÈÉËÃÙÄÏÁÀÛÉ, ÈÀÅÉÓ ÓÀáËÓ ÉÛÄÍÄÁÓ<br />
ØÅÉÛÀÆÄ: ÌÚÀÒÉ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÏÂÅÝÄÓ ÌáÏËÏà ÛÉÍÀÂÀÍÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ äÀÒÌÏÍÉÀÌ<br />
ÙÌÄÒÈÉÓ ÍÄÁÀÓÈÀÍ. ËÖÉÓÉ ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
ÓÖËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÄÌÏÒÜÉËÄÁÀ ÙÌÄÒÈÓ, ÃÉÃÄÁÖËÉÀ; ÓÖËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ßÉÍ ÀÙÖÃÂÄÁÀ ÌÀÓ,<br />
ÀÊÒÉÔÉÊÄÁÓ ÊÀÍÏÍÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÂÀÍÀÂÄÁÄÍ ÓÀÌÚÀÒÏÓ ÃÀ ÀÌãÏÁÉÍÄÁÓ ÂÀÌÏÀÓßÏÒÏÓ<br />
ÙÌÄÒÈÉ ÃÀ ÀÒÀ ÈÀÅÉÓÉ ÈÀÅÉ, ÐÉÒÉØÉÈ, ßÅÒÉËÌÀÍÉ ÃÀ ÂÀÒÚÅÍÉËÉÀ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÈÖ ÛÄÍ ÀÒÀ×ÄÒÓ ÄËÏÃÄÁÉ ÃÀ ÀÒ ÂÓÖÒÓ ÒÀÉÌÄÓ ÌÉÙÄÁÀ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÂÀÍ, ÌÀÛÉÍ<br />
ÉÓÉÍÉ ÀÒ ÉØÍÄÁÉÀÍ ÓÀÛÉÛÉ ÛÄÍÈÅÉÓ, ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ×ÖÔÊÀÒÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÀÛÉÛÉ ÌÄÏÒÄ<br />
×ÖÔÊÒÉÓÀÈÅÉÓ. ÌÀÂÒÀÌ ÈÖ ÛÄÍÉ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ áÄËÈÀÀ, ÌÀÛÉÍ ÛÄÍ<br />
ÀÖÝÉËÄÁËÀÃ ÀÌÂÅÀÒ ÛÉÛÛÉ ÉØÍÄÁÉ.<br />
ÀØÄÃÀÍ ÖÍÃÀ ÃÀÅÉßÚÏÈ: ÖÍÃÀ ÖÀÒÉ ÅÈØÅÀÈ ÚÅÄËÀ×ÄÒ ÉÌÀÆÄ, ÒÀÝ ÜÅÄÍ ÀÒ ÂÅÄÊÖÈÍÉÓ,<br />
ÒÀÈÀ ÉÂÉ ÜÅÄÍÓ ÌÄÁÀÔÏÍÄà ÀÒ ÉØÝÄÓ: ÖÀÒÉ ÅÈØÅÀÈ ÜÅÄÍÉ ÓáÄÖËÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÆÄ<br />
ÃÀ ÚÅÄËÀ×ÄÒ ÉÌÀÆÄ, ÒÀÝ ÌÉÓÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÓÀàÉÒÏ, ÖÀÒÉ ÅÈØÅÀÈ ØÏÍÄÁÀÆÄ, ÃÉÃÄÁÀÆÄ,<br />
ÈÀÍÀÌÃÄÁÏÁÀÆÄ, ÙÉÒÓÄÁÄÁÉÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÆÄ. ÀÌ ÀÆÒÉÈ ÖÀÒÉ ÅÈØÅÀÈ ÓÀÊÖÈÀÒ<br />
ÁÀÅÛÅÄÁÆÄ, ÝÏËÆÄ, ÞÌÄÁÆÄ. ÖÍÃÀ ÅÖÈáÒÀÈ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ, ÒÏÌ ÄÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÜÅÄÍÉ<br />
ÓÀÊÖÈÒÄÁÀ ÀÒÀÀ.<br />
ÌÀÛÉÍ ÓÀàÉÒÏ ÀÒ ÉØÍÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÞÀËÀÃÏÁÀÓ ÞÀËÀÃÏÁÉÈÅÄ ÅÖÐÀÓÖáÏÈ. ÀÉ, ÝÉáÄ. ÒÀ<br />
ÆÉÀÍÓ ÌÀÚÄÍÄÁÓ ÉÂÉ ÌÄ, ÜÄÌÓ ÓÖËÓ ÉÌÉÈ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÃÂÀÓ? ÒÀÃ ÌÉÍÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÍÂÒÄÅÀ? ÒÀÃ<br />
ÖÍÃÀ ÃÀÅÄÓáÀ ÈÀÅÓ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÞÀËÀÃÏÁÄÍ ÃÀ ÃÀÅáÏÝÏ ÉÓÉÍÉ? ÌÀÈÉ<br />
ÝÉáÄ, ãÀàÅÄÁÉ, ÉÀÒÀÙÉ ÅÄÒ ÃÀÉÌÏÒÜÉËÄÁÄÍ ÜÄÌÓ ÓÖËÓ. ÜÄÌÉ ÓáÄÖËÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ áÄËÈ<br />
124
ÉÂÃÏÍ, ÌÀÂÒÀÌ ÜÄÌÉ ÓÖËÉ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉÀ ÃÀ ÌÀÓ ÅÄÒÀÅÉÍ ÃÀ ÅÄÒÀ×ÄÒÉ ÅÄÒ ÛÄÖÛËÉÓ<br />
áÄËÓ; ÀÌÉÔÏÌ ÅÝáÏÅÒÏÁ ÉÓÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÓÖÒÓ.<br />
ÒÏÂÏÒ ÌÉÅÄÃÉ ÀÌ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÌÃÄ? ÒÏÂÏÒ ÃÀ ÜÄÌÉ ÓÖËÉ ÙÌÄÒÈÉÓ ÃÀÅÖÌÏÒÜÉËÄ:<br />
ÌÀÓ ÖÍÃÀ ÒÏÌ ÝÉÄÁÀ ÌØÏÍÃÄÓ? ÌÄÝ ÄÓ ÌÉÍÃÀ. ÌÀÓ ÖÍÃÀ, ÒÏÌ ÌÄ ÂÀÅÀÊÄÈÏ ÄÓ ÃÀ ÀÒÀ ÉÓ?<br />
ÌÄÝ ÀÌÀÓ ÅÀÊÄÈÄÁ. ÌÀÓ ÀÒ ÖÍÃÀ ÃÀ ÀÒÝ ÌÄ ÌÉÍÃÀ. ÖÍÃÀ ÌÀÓ, ÒÏÌ ÌÄ ÌÏÅÊÅÃÄ? ÌÄÝ ÌÉÍÃÀ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÒÀÏÃÄÍÏÁÀ ÊÉ ÀÒÀ, áÀÒÉÓáÉ ÖÍÃÀ ÂÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÃÄÓ ÛÄÍÉ ÃÀÌ×ÀÓÄÁËÄÁÉÓÀ: ÈÖ<br />
ÓÖËÄËÄÁÓ ÀÒ ÌÏÓßÏÍÈ, ÄÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏÝ ÊÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÀáÀËÉ ÓÖÒÅÉËÉ ÀáÀËÉ ÓÀàÉÒÏÄÁÉÓ ÃÀÓÀßÚÉÓÉÀ, ÀáÀËÉ ÓÄÅÃÉÓ ÌÀÖßÚÄÁÄËÉ.<br />
ÅÏËÔÄÒÉ<br />
***<br />
ÈÀÅÉÓÉ ÅÍÄÁÄÁÉÓ ÌÏÍÀ – ÚÅÄËÀÆÄ ÌÃÀÁÀËÉ ÌÏÍÀÀ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀà ÉÌÞÉÌÄÁÓ ÈÀÅÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÈÀÓÂÅÀÒÉ ÓÀàÉÒÏÄÁÉÈ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀÃ<br />
ÅÀÒÃÄÁÀ ÉÂÉ ÌÏÍÏÁÀÛÉ: ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÒÀÝ ÌÄÔÉ ÒÀÌÄ ÂÀáÃÄÁÀ ÌÉÓÈÅÉÓ ÓÀàÉÒÏ, ÌÉÈ<br />
ÌÄÔÀà ÛÄÌÝÉÒÃÄÁÀ ÌÉÓÉ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ. ÓÒÖËÚÏ×ÉËÉ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÉÓÀÀ, ÒÏÌ<br />
ÓÀÄÒÈÏà ÀÒÀ×ÄÒÉ ÓàÉÒÃÄÁÏÃÄÓ ÊÀÝÓ, áÏËÏ ÌÉÓÉ ÛÄÌÃÂÏÌÉ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ – ÞÀËÆÄ<br />
ÌÝÉÒÄ ÒÀÌ ÓàÉÒÃÄÁÏÃÄÓ ÌÀÓ. ÏØÒÏÐÉÒÉ<br />
***<br />
ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÉÈÉ ×Ö×ÖÍÄÁÀ – ÀÉ ÒÀÓ ÖßÏÃÄÁÈ ÈØÅÄÍ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ, ÌÄ ÊÉ Å×ÉØÒÏÁ,<br />
ÒÏÌ ÀÒÀ×ÒÉÓ ÓÖÒÅÉËÉ – ÄÓ ÍÀÌÃÅÉËÉ ÙÅÈÀÄÁÒÉÅÉ ÂÀÍÝáÒÏÌÀÀ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÌÝÉÒÄÓ<br />
ÍÃÏÌÀ ÀÒÉÓ ÀÌ ÖÌÀÙËÄÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓÈÀÍ ÌÉÀáËÏÄÁÀ. ÓÏÊÒÀÔÄ<br />
***<br />
ÒÀÝ ÌÄÔÉÀ ÀÊÒÞÀËÅÀ, ÌÉÈ ÌÄÔÉÀ ÓÉÙÀÒÉÁÄ, ÒÀÝ ÌÄÔÉÀ ÉÀÒÀÙÉ, ÌÉÈ ÌÄÔÉÀ ÀÌÁÏáÉ, ÒÀÝ<br />
ÌÄÔÉÀ ÖÌÄÝÒÄÁÀ, ÌÉÈ ÌÄÔÉÀ ÓÉáÀÒÁÄ, ÒÀÝ ÌÄÔÉÀ ÊÀÍÏÍÉ ÃÀ ÀÊÒÞÀËÅÀ, ÌÉÈ ÌÄÔÉÀ ØÖÒÃÉ<br />
ÃÀ ÀÅÀÆÀÊÉ. ËÀÏ-ÞÄ<br />
***<br />
ÊÀÝÉ, ÅÉÍÝ ÃÀÄÖ×ËÀ ÃÀÌÈÌÄÍËÏÁÀÓ, áÄËÌßÉ×ÏÁÓ áÀËáÓ ÃÀ ÌÓÀáÖÒÄÁÓ ÝÀÓ. ËÀÏ-ÞÄ<br />
***<br />
ÍÖ ÂÄÛÉÍÉÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ, ÌÀÙÀËÉÓ ÈÖ ÃÀÁÀËÉÓ, ÌÃÉÃÀÒÉÓ ÈÖ ÙÀÒÉÁÉÓ, ÌÄÝÍÉÄÒÉÓ ÈÖ<br />
ÖÌÄÝÀÒÉÓ. ÐÀÔÉÅÉ ÄÝÉ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÍÖ ÂÄÛÉÍÉÀ ÍÖÒÀÅÉÓÉ. ÌÉÓÃÉÄ ÉÌ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÛÄÍÉ ÂÏÍÄÁÀ ÂÉÜÅÄÍÄÁÓ ÃÀ ÖÄÒÈÂÖËÄ ÛÄÍÓ ÌÒßÀÌÓ, ÒÀÝ ÀÒ<br />
ÖÍÃÀ ÌÏáÃÄÓ. ÍÖ ÄËÉ ÂÀÌÏáÌÀÖÒÄÁÀÓ ÁÒÁÏÃÀÍ. ÒÀÝ ÍÀÊËÄÁÉ áÌÄÁÉ ÉÓÌÉÓ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ ÓÀÓÀÒÂÄÁËÏÃ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÀÖßÉÄ ÛÄÍÓ áÌÀÓ. ÂãÄÒÏÃÄÓ ÉÌÉÓÉ, ÒÏÌ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ Ö×ÒÏ ÞËÉÄÒÉÀ ÌÝÃÀÒ ÀÆÒÆÄ, ÅÍÄÁÀÓÀ ÈÖ ÝÒÖÒßÌÄÍÀÆÄ, ÀÌÀÓÈÀÍ<br />
ÌÖÃÌÉÅÀà ÌÆÀà ÉÚÀÅÉ ÌÏßÀÌÄÏÁÒÉÅÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ. ÂßÀÌÃÄÓ, ÒÏÌ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÀÒÀÀ<br />
ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÃÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÌÏÅËÄÍÀ, ÀÒÀÌÄÃ ÒÀÙÀÝ ÌÖÃÌÉÅÉ, ÖÝÅËÄËÉ, ÄÒÈÉÀÍÉ ÃÀ<br />
ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄ ÚÅÄËÀ ÓÀÌÚÀÒÏÛÉ. ÜÀÍÉÍÂÉ, XIX ÓÀÖÊÖÍÉÓ ÀÌÄÒÉÊÄËÉ ÙÅÈÉÓÌÓÀáÖÒÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÀÒÓÄÁÀÛÉ ÂÏÍÄÁÀÓÀ ÃÀ ÅÍÄÁÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÂÀÍÖßÚÅÄÔÄËÉ ÃÀ ÛÄÖÒÉÂÄÁÄËÉ<br />
ÁÒÞÏËÀ ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ. ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÛÄÄÞËÏ äØÏÍÏÃÀ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÓÉÌÛÅÉÃÄ, ÌÀÓÛÉ ÒÏÌ<br />
125
ÌáÏËÏà ÂÏÍÄÁÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏ, ÅÍÄÁÀÈÀ ÂÀÒÄÛÄ, ÀÍ ÐÉÒÉØÉÈ, ÅÍÄÁÄÁÉ ÂÏÍÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ.<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÌÀÓÛÉ ÄÒÈÉÝ ÀÒÉÓ ÃÀ ÌÄÏÒÄÝ, ÉÂÉ ÅÄÒ ÂÀÄØÝÄÅÀ ÁÒÞÏËÀÓ, ÌÀÓ ÀÒ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÌÛÅÉÃÏÁÉÀÍÀÃ ÉÚÏÓ ÄÒÈÈÀÍ ÉÓÄ, ÒÏÌ ÌÄÏÒÄÓ ÀÒ ÄÁÒÞÏÃÄÓ. ÉÂÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ<br />
ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÁÀ. ÐÀÓÊÀËÉ<br />
***<br />
ÒÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÞÍÄËÉ ÉÚÏÓ ÀÌÉÓ ÈØÌÀ, ÜÅÄÍÉ ÃÒÏÉÓ áÄËÏÅÍÄÁÀÓÀ ÃÀ ÜÅÄÍ ßÒÄÓ ÃÀÄÌÀÒÈÀ<br />
ÆÖÓÔÀà ÉÂÉÅÄ, ÒÀÝ ØÀËÓ ÃÀÄÌÀÒÈÄÁÀ áÏËÌÄ, ÒÏÌÄËÉÝ ÈÀÅÉÓ ØÀËÖÒ<br />
ÌÏÌáÉÁËÅÄËÏÁÀÓ, ÃÄÃÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÒÏÌ ÀÒÉÓ ÂÀÍÊÖÈÅÍÉËÉ, ÚÉÃÉÓ ÌÀÈÉ<br />
ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÉÓÈÅÉÓ ØÄÁÀÓ ÀÒ ÉÛÖÒÄÁÄÍ.<br />
ÜÅÄÍÉ ÃÒÏÉÓ ÃÀ ÜÅÄÍÉ ßÒÉÓ áÄËÏÅÍÄÁÀ ÊÀáÐÀà ÉØÝÀ ÃÀ ÄÓ ÛÄÃÀÒÄÁÀ ÂÀÌÀÒÈËÄÁÖËÉÀ<br />
ÈÅÉÈ ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏ ßÅÒÉËÌÀÍÄÁÀÌÃÄ. ÉÂÉ ÉÓÄÅÄ ÂÀÌÚÉÃÅÄËÖÒÉÀ ÃÀ ÛÄÙÄÁÉËÉ, ÉÓÄÅÄ<br />
ÌÏÌáÉÁÅËÄËÉ ÃÀ ÃÀÌÙÖÐÅÄËÉ ÃÀ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÆÀà ÌÚÏ×É.<br />
áÄËÏÅÍÄÁÉÓ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ ÌáÏËÏà ÉÛÅÉÀÈÀà ÛÄÉÞËÄÁÀ ßÀÒÌÏÉÛÅÀÓ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÂÀÍÅËÉËÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÍÀÚÏ×É, ÆÖÓÔÀà ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÁÀÅÛÅÉÓ ÜÀÓÀáÅÀ ÃÄÃÉÓ ÓÀÛÏÛÉ.<br />
ÚÀËÁ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÄÁÓ ÊÉ ÂÀÍÖßÚÅÄÔËÉÅ áÄËÏÓÍÄÁÉ ÃÀ ÏÓÔÀÔÄÁÉ äØÌÍÉÀÍ,<br />
ÏÙÏÍà ÊÉ ÉÚÏÓ ÌÀÈÆÄ ÌÏÈáÏÅÍÀ.<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÍÄÁÀ ÀÒ ÓÀàÉÒÏÄÁÓ ÌÏÒÈÅÀ-ÌÏÊÀÆÌÅÀÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÏÚÅÀÒÖËÉ ØÌÒÉÓ<br />
ÝÏËÉ. ÌáÏËÏà ÚÀËÁÉ áÄËÏÅÍÄÁÀ, ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÊÀáÐÀ ØÀËÉ, ÓÀàÉÒÏÄÁÓ ÌÏÒÈÅÀÓ.<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÌÉÆÄÆÉ ÀÒÉÓ ÃÀÂÒÏÅÉË ÂÒÞÍÏÁÀÈÀ ÂÀÌÏáÀÔÅÉÓ<br />
ÛÉÍÀÂÀÍÉ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÃÄÃÉÓÀÈÅÉÓ ÓØÄÓÏÁÒÉÅÉ ÜÀÓÀáÅÉÓ ÌÉÆÄÆÓ<br />
ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ.<br />
ÚÀËÁÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÌÉÆÄÆÉ ÀÍÂÀÒÄÁÀÀ, ÆÖÓÔÀà ÉÓÄÅÄ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÐÒÏÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ.<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÉ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÀáÀËÉ ÂÒÞÍÏÁÉÓ ÛÄÔÀÍÀÀ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÝÏËÉÓ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÛÄÃÄÂÉ ÀáÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÃÀÁÀÃÄÁÀ. ÚÀËÁÉ áÄËÏÅÍÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÉ ÊÉ<br />
ÀÒÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÀÒÚÅÍÀ, ÃÀÖÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁËÏÁÀ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÄÁÉÈ, ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉÄÒ<br />
ÞÀËÀÈÀ ÃÀÓÖÓÔÄÁÀ. ãÏÍ ÒÄÓÊÉÍÉ<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÌÝÃÄËÏÁÀ ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ áÄËÏÅÍÄÁÉÈ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÓÀáÓÀÒÉ ÉØÍÄÓ<br />
ÌÏÐÏÅÄÁÖËÉ, ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ ÚÅÄËÀÆÄ ÝÖÃÓÀ ÃÀ ÓÀÆÉÀÍÏ ÂÆÀÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÊÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÒÜÄÅÓ. ÚÏÅÄË ÈÀÏÁÀÛÉ ÌÝÉÒÄ, ÞÀËÆÄ ÌÝÉÒÄÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÒÉÝáÅÉ,<br />
ÒÏÌÄËÈÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÊÀÝÌÀ ÌÏÖÓÌÉÍÏÓ ÃÀ ÒÏÌÄËÈÀ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÄÁÉÝ ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÓ<br />
ÙÉÒÓÉÀ. ÃÀ ÄÓ ÌÝÉÒÄÍÉ ÉÌÙÄÒÄÁÄÍ ÃÀ ÃÀáÀÔÀÅÄÍ ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÏÈáÏÅÍÉÓÀ:<br />
ÉÓÉÍÉ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÉÈ ÉÛÉÌÛÉËÄÁÄÍ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉ ÉÂÀÅÉÓ àÒÉàÉÍÏÁÄËÀ, ÅÉÃÒÄ<br />
ÛÄßÚÅÄÔÃÍÄÍ ÌÙÄÒÀÓ; ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ ÈØÅÄÍ ÀÙÀÒ ÌÏÉÓÖÒÅÏÈ ÌÀÈÈÅÉÓ ÌÏÓÌÄÍÀ,<br />
ÂÖËÊÄÈÉËÏÁÉÓ ÞÀËÉÈ ÌÀÉÍÝ ÖÍÃÀ ÌÉÀßÏÃÏÈ ÌÀÈ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ËÖÊÌÀ, ÒÀÈÀ ÓÉÝÏÝáËÄ<br />
ÛÄÖÍÀÒÜÖÍÏÈ ÌÀÈ. ÌÀÂÒÀÌ ÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ áÀÔÀÅÄÍ ÃÀ ßÄÒÄÍ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ<br />
ÀÌ ÂÆÉÈ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀ ÌÏÉÐÏÅÏÍ, ÈÀÅÉÀÍÈ ÈÀÅÓ ÍÀÊËÄÁ ÓÀÆÉÆÙÒÄÁÀÃ ÃÀ<br />
Ö×ÒÏ ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÄÁÀà ÈÅËÉÀÍ, ÅÉÃÒÄ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅÉ ÌÀÈáÏÅÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ, ÌÀÛÉÍ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÉÓÉÍÉ ÀÒÓÄÁÉÈÀà áÌÀÖÒÉÀÍÉ ÃÀ ÁÏÒÏÔÉ ÌÀÈáÏÅÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ ÏÃÄÍ. ãÏÍ<br />
ÒÀÓÊÉÍÉ<br />
***<br />
ÌáÏËÏà ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÍÀÌÃÅÉËÀà ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉÀ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÉÓÄ ÝáÏÅÒÏÁÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÓÖÒÓ. ÀÓÄ ÌáÏËÏà ÂÏÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÝáÏÅÒÏÁÓ,<br />
ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÌÀÓ ÓÖÒÓ ÌáÏËÏà ÉÓ, ÒÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÉÉÙÏÓ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÂÀÍ. ÀÌÉÔÏÌ<br />
ÌáÏËÏà ÂÏÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
126
ÁÒÞÄÍÉ ÃÉÏÂÄÍÉ ÀÌÁÏÁÃÀ: ,,ÌáÏËÏà ÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ, ÅÉÍÝ ÓÖË ÌÆÀÃÀÀ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉÓÀÈÅÉÓ”. ÉÂÉ ÓÐÀÒÓÄÈÉÓ ÌÄ×ÄÓ ßÄÒÃÀ: ,,ÛÄÍ ÅÄÒ ÛÄÞËÄÁ àÄÛÌÀÒÉÔÀÃ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÌÏÍÄÁÀà ÀØÝÉÏ, ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÅÄÒ ÛÄÞËÄÁ ÈÄÅÆÉÓ<br />
ÃÀÌÏÍÄÁÀÓ. ÈÖ ÛÄÍ ÌÀÈ ÌÏÍÄÁÀà ÀÉÚÅÀÍ, ÉÓÉÍÉ ÌÀÉÍÝ ÀÒ ÃÀÂÄÌÏÍÄÁÉÀÍ ÛÄÍ, áÏËÏ ÈÖ<br />
ÉÓÉÍÉ ÔÚÅÄÏÁÀÛÉ ÃÀÉáÏÝÄÁÉÀÍ, ÒÀ ÌÏÂÄÁÀ ÂÄØÍÄÁÀ ÛÄÍ ÉÌÉÓÀÂÀÍ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÔÚÅÄÃ<br />
ÂÚÀÅÃÀ”. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ãÀÒÉÓÊÀÝÄÁÉ ÓÀ×ÀÒÛÉ ÓáÄÃÀÍ, ÌÔÒÉÓ ÓÒÏËÀÓ À×ÀÒÄÁÄÍ ÈÀÅÓ ÃÀ ÌÄÔÉ ÓÀØÌÄ<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀØÅÈ, ÉÓÉÍÉ ÂÖËÌÏÃÂÉÍÄà ÄÞÄÁÄÍ ÒÀÉÌÄ ÉÓÄÈ ÂÀÓÀÒÈÏÁÓ, ÒÉÈÉÝ ÈÀÅÓ<br />
ÛÄÉØÝÄÅÄÍ, ÒÀÈÀ ÀÃÅÉËÀà ÂÀÃÀÉÔÀÍÏÍ ÓÀ×ÒÈáÄ. ÆÏÂãÄÒ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÝ ÀÓÄÈ<br />
ãÀÒÉÓÊÀÝÄÁÓ ßÀÀÂÅÀÍÀÍ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÂÀÍ É×ÀÒÀÅÄÍ ÈÀÅÓ: ÅÉÍ<br />
ÐÀÔÉÅÌÏÚÅÀÒÄÏÁÉÈ, ÅÉÍ ÊÀÒÔÉÈ, ÅÉÍ ÊÀÍÏÍÄÁÉÓ ßÄÒÉÈ, ÅÉÍ ØÀËÉÈ, ÅÉÍ ÝáÄÍÄÁÉÈ, ÅÉÍ<br />
ÍÀÃÉÒÏÁÉÈ, ÅÉÍ ÙÅÉÍÉÈ ÃÀ ÅÉÍ - ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀØÌÄÄÁÉÈ.<br />
***<br />
ÀÌÁÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÚÏ×ÉËÀ ÄÒÈÉ ÓÄØÔÀ, ÒÏÌËÉÓ ßÄÅÒÄÁÉÝ ÛÄÊÒÄÁÉÓ ÃÀÓÒÖËÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ<br />
ÛÖØÓ ÂÀÌÏÒÈÀÅÄÍ, ÒÀÈÀ ÂÀÒÚÅÍÉËÄÁÀÓ ÌÉÄÝÍÄÍ.<br />
ÜÅÄÍÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ, ÒÀÈÀ ÂÀÍÖßÚÅÄÔÄË ÂÀÒÚÅÍÉËÄÁÀÈÀ ÌÏÒÄÅÛÉ ÜÀÉÞÉÒÏÓ, ÌÖÃÌÉÅÀÃ<br />
ÒÈÀÅÓ ÂÏÍÄÁÉÓ ÛÖØÓ ÀÈÀÓÂÅÀÒÉ ÂÀÌÀÁÒÖÄÁÄËÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ.<br />
***<br />
ÓÀà ÀÒÉÀÍ ÂÀÒÃÀÝÅËÉËÄÁÉ? ÉØÅÄ, ÓÀÃÀÝ ÀáÀËÃÀÁÀÃÄÁÖËÄÁÉ ÉÚÅÍÄÍ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÀáËÏÓ ÀÒÉÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÓÈÀÍ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÛÄÌßÚÍÀÒÄÁËÄÁÉ<br />
ÀÒÉÀÍ ÉÓÉÍÉ ÓáÅÀÈÀ ÝÏÃÅÀÈÀ ÌÉÌÀÒÈ ÃÀ ÐÉÒÉØÉÈ.<br />
***<br />
ÈÖ ÛÄÍ ×ÉØÒÏÁ, ÒÏÌ ÅÉÙÀÝ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÀ ÛÄÍ ßÉÍÀÛÄ – ÃÀÉÅÉßÚÄ ÄÓ ÃÀ ÀÐÀÔÉÄ. áÏËÏ ÈÖ<br />
ÛÄÍ ÀÃÒÄ ÀÒ ÂÀÌÏÂÉÝÃÉÀ ÀÌÂÅÀÒÉ ÂÒÞÍÏÁÀ, ÌÀÛÉÍ ÂÀÌÏÓÝÃÉ ÀáÀË ÓÉáÀÒÖËÓ –<br />
ÐÀÔÉÄÁÉÓÀÓ.<br />
***<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÓÀÓãÄËÉ ÚÏÅÄËÉ ÝÖÃÉ ÓÀØÌÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÉÓ, ÒÀÝ áÃÄÁÀ ÈÀÅÀà ÃÀÌÍÀÛÀÅÉÓ<br />
ÓÖËÛÉ ÃÀ ÒÀÝ ÂÀÌÏÉáÀÔÄÁÀ ÌÉÓ ÌÉÄÒ ÝáÏÅÒÄÁÉÈ ÌÏÂÅÒÉË ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀÈÀ ÀÙÈØÌÉÓ<br />
ÖÍÀÒÉÓ ÃÀØÅÄÉÈÄÁÀÛÉ. ÂÀÒÄÃÀÍ ÌÉÚÄÍÄÁÖËÉ ÚÏÅÄËÉ ÓÀÓãÄËÉ ÌáÏËÏà ÀÙÉÆÉÀÍÄÁÓ<br />
ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÓ.<br />
***<br />
ÄÞÄÁÄÍ ÒÀ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀÓ, ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÄÒÈÉ ÀÃÂÉËÉÃÀÍ ÌÄÏÒÄÓ ÀßÚÃÄÁÉÀÍ ÌáÏËÏà ÃÀ<br />
ÌáÏËÏà ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÂÀÍÉÝÃÉÀÍ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÓÉÝÀÒÉÄËÄÓ. ÀÌÀÓÈÀÍ ÉÓÉÍÉ<br />
ÓÒÖËÉÀÃÀÝ ÀÒ ÂÒÞÍÏÁÄÍ ÓÉÝÀÒÉÄËÄÓ ÉÌ ÀáÀËÉ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÉÓÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÀÈ ÀÓÄ<br />
ÉÆÉÃÀÅÓ. ÐÀÓÊÀËÉ<br />
***<br />
ÛÄÍ ÂÄÛÉÍÉÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÃÀ×ÉØÒÄÁÖËáÀÒ ÊÉ ÉÌÀÆÄ, ÈÖ ÒÀ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÉÌ<br />
ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÂÀÍßÉÒÖËÉ ÒÏÌ ÉÚÏ ÛÄÍÉ ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÌÀÅÄ ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÈ ÌÀÒÀÃÉÖËÉ<br />
ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ. ãÏÍ ÒÀÓÊÉÍÉ<br />
***<br />
127
ÝÏÃÍÀ ÈÀÅÌÏÃÒÄÊÉËÓ áÃÉÓ ÃÉà ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÀÍÝÅÉ×ÒÄÁÓ ÖÁÒÀËÏÓ ÃÀ ÁÄÒÀÅÓ ÐÀÔÀÒÀ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ.<br />
***<br />
ÓÉÍÃÉÓÉÓ ÌÉÈÉÈÄÁÄÁÉ ÖÛÄÝÃÏÌÏÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÉÓÉÍÉ ÈáÏÖËÏÁÄÍ ÜÅÄÍÂÀÍ ÀÒÀ ÜÅÄÍÉ<br />
ÝáÏÅÄËÖÒÉ ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ ÃÀÌÊÅÉÃÒÄÁÀÓ, ÀÒÀÌÄà ÌÉÓ ÌÏÔÀÍÀÓ ÌÓáÅÄÒÐËÀÃ.<br />
***<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ – ÂÏÍÄÁÉÓ ÓÀÊÅÄÁÉÀ. ÄÓ ÓÀÊÅÄÁÉ ÊÉ ÉÓÄÅÄ ÓÀÆÉÀÍÏ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀáÃÄÓ<br />
ÂÏÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÊÅÄÁÉ ÓáÄÖËÉÓÀÈÅÉÓ, ÈÖ ÌÀÓ ÆÏÌÉÄÒÀà ÀÒ ÌÉÅÉÙÄÁÈ. ÀÓÄ<br />
ÒÏÌ, ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÄÔÉÓÌÄÔÉ ÌÏÂÅÉÅÉÃÄÓ ÃÀ ÃÀÅÅÀÀÃÃÄÈ<br />
ÌÉÓÂÀÍ.<br />
ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÄÓ ÀÓÄ ÀÒ ÌÏáÃÄÓ, ÓÀàÉÒÏÀ ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ áÏÒÝÉÄËÉ ÓáÄÖËÉÓÀÈÅÉÓ,<br />
ÄÓ ÓÀÊÅÄÁÉ ÌÉÅÉÙÏÈ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÉÓ ÌÀÒÈËÀÝ ÓÀàÉÒÏ ÃÀ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ.<br />
ÒÀÓÊÉÍÉ<br />
P.S. ÄÓ ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ ÉÌÀÓ äÂÀÅÓ, ÒÖÓÄÁÉ ÒÏÌ ÉÔÚÅÉÀÍ: ÌÏÑÍÀ ÉÄÓÝ ÃÏ ÀÔÅÀËÀ, É ÖÌÄÒÄÝ<br />
ÏÔ ÝÉÍÂÉ.<br />
***<br />
ÝÖÃÉÀ, ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ ÒÀÉÌÄ ÉÓÄÈÉ, ÒÉÓ ÂÀÌÏÝ ÓÉÊÅÃÉËÉÝ ÙÉÒÃÄÓ.<br />
***<br />
ÅÍÄÁÄÁÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÓÉÍÃÉÓÆÄ ÞËÉÄÒÉ, ÌÉÓÉ áÌÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ Ö×ÒÏ ÞËÉÄÒÉ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÌÉÓÉ ÞÀáÉËÉ ÓÒÖËÉÀà ÓáÅÀÂÅÀÒÉÀ, ÅÉÃÒÄ ÉÓ, ÒÏÌÄËÉ áÌÉÈÀÝ ÓÉÍÃÉÓÉ<br />
ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓ. ÉÂÉ ÀÒ ×ËÏÁÓ ÉÌ ÞÀËÀÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ×ËÏÁÓ ÓÉÍÃÉÓÉÓ ÞÀËÀ. ÈÀÅÉÓ ÆÄÉÌÛÉ<br />
ÉÂÉ ÌÀÉÍÝ ØÄÃÓ ÉáÒÉÓ ÉÌ ÞÀËÉÓ ßÉÍÀÛÄ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ×ËÏÁÓ ÓÉÍÃÉÓÉÓ áÌÀ – ÄÓ ßÚÍÀÒÉ,<br />
ÙÒÌÀ ÃÀ ÛÄÌÀÛÉÍÄÁÄËÉ áÌÀ. ÜÀÍÉÍÂÉ<br />
***<br />
ÍÄÁÀÚÏ×ËÏÁÉÈÉ ÌÏÍÏÁÀ<br />
ÄÔÉÄÍ ÃÄ ËÀ ÁÏÄÔÉ ÃÀÉÁÀÃÀ 1530 ßÄËÓ. 16 ßËÉÓ ÉÚÏ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÃÀßÄÒÀ ßÄÒÉËÉ<br />
ÍÄÁÀÚÏ×ËÏÁÉÈÉ ÌÏÍÏÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÒÏÌËÉÓ ÍÀßÚÅÄÔÄÁÉÝ ØÅÄÌÏÈ ÌÏÂÅÚÀÅÓ. ÁÏÄÔÉ ÉÚÏ<br />
ÁÏÒÃÏÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÄÅÒÉ ÃÀ ÃÉÃÉ ×ÒÀÍÂÉ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÉÓ ÌÏÍÔÄÍÉÓ ÌÄÂÏÁÀÒÉ.<br />
,,ÖÄàÅÄËÉÀ ÉÓ, ÒÏÌ ÈÖ ÜÅÄÍ ÁÖÍÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÉÈ ÅÉÝáÏÅÒÄÁÃÉÈ, ÌÀÛÉÍ ÌÛÏÁËÄÁÉÓ<br />
ÃÀÌãÄÒÉ ÅÉØÍÄÁÏÃÉÈ, ÃÀÅÄØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÏÃÉÈ ÂÏÍÄÁÀÓ ÃÀ ÀÒÀÅÉÓ ÌÏÍÄÁÉÝ ÀÒ<br />
ÂÀÅáÃÄÁÏÃÉÈ...<br />
ÁÖÍÄÁÀÌ ÜÅÄÍ ÄÒÈÍÀÉÒÄÁÉ ÛÄÂÅØÌÍÀ, ÈÉÈØÏÓ ÄÒÈÉ ÚÀËÉÁÉÈ ÃÀÅÄÌÆÀÃÄÁÉÍÏÈ, ÉÌ<br />
ÀÍÂÀÒÉÛÉÈ, ÒÏÌ ÜÅÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉ ÀÌáÀÍÀÂÄÁÀà ÀÍ, Ö×ÒÏ ÓßÏÒÉ ÅÉØÍÄÁÉ, ÈÖ ÅÉÔÚÏÃÉ,<br />
ÞÌÄÁÀà ÌÉÂÅÄÙÏ; ÃÀ ÈÖ ÜÅÄÍÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÂÀÚÏ×ÉÓÀÓ ÌÀÍ ÃÀÂÅÀÍÀÈËÀ<br />
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÓáÄÖËÄÁÒÉÅÉ ÃÀ ÓÖËÉÄÒÉ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀ, ÌÀÓ ÌÀÉÍÝ ÀÒ ÄßÀÃÀ ÜÅÄÍ ÛÏÒÉÓ<br />
ÌÔÒÏÁÉÓ ÜÀÌÏÂÃÄÁÀ, ÀÒ ÓÖÒÃÀ, ÒÏÌ ÞËÉÄÒÍÉ ÃÀ àÊÅÉÀÍÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÚÀÜÀÙÄÁÉ ÔÚÄÛÉ,<br />
ÈÀÅÓ ÄÓáÌÏÃÍÄÍ ÓÖÓÔÄÁÓ.<br />
ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀÌÉ ÓÀáÉÓ ÔÉÒÀÍÉÀ: ÞÀËÀÃÏÁÀ áÀËáÉÓ ÀÒÜÄÅÀÍÆÄ, ÁÀÔÏÍÏÁÀ ÉÀÒÀÙÉÓ ÞÀËÉÈ<br />
ÃÀ – ÁÀÔÏÍÏÁÀ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÉÈ... ÓÀÏÝÀÒÉÀ, ÒÏÌ ÆÖÓÔÀà ÉÓ áÄËÉÓÖ×ÀËÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÁÀÔÏÍÏÁÄÍ áÀËáÉÓ ÀÒÜÄÅÀÍÆÄ, ÀÙÄÌÀÔÄÁÉÀÍ ÓáÅÀ ÔÉÒÀÍÄÁÓ ÌÀÍÊÉÄÒÄÁÉÈ ÃÀ<br />
ÓÉÓÀÓÔÉÊÉÈÀÝ ÊÉ...<br />
ÈÀÅÃÀÐÉÒÅÄËÀÃ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÉÌÏÒÜÉËÄÁÄÍ ÞÀËÉÈ, ÌÀÂÒÀÌ ÛÄÌÃÄÂÉ ÈÀÏÁÄÁÉ,<br />
ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÖÂÄÌÉÀÈ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÀÒ ÉÝÉÀÍ, ÈÖ ÒÀ ÀÒÉÓ ÉÓ, ÔÉÒÀÍÓ<br />
ÄÌÓÀáÖÒÄÁÉÀÍ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÓÉÍÀÍÖËÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÃÀ ÍÄÁÀÚÏ×ËÏÁÉÈ ÀÊÄÈÄÁÄÍ ÉÌÀÓ, ÒÀÝ<br />
128
ÌÀÈ ßÉÍÀÐÀÒÈ ÉÞÖËÄÁÉÈ ÖÊÄÈÄÁÉÀÈ... ÌÀÂÒÀÌ ÀÓÄÈ ÌÏÒÜÉËÈÀ ÛÏÒÉÓÀÝ ÂÅáÅÃÄÁÉÀÍ<br />
ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ, ÂÒÞÍÏÁÄÍ ÒÀ ÌÏÒÜÉËÄÁÉÓ ÖÙËÉÓ ÓÉÌÞÉÌÄÓ,<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÀÊÄÈÄÁÄÍ ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÂÀÃÀÉÂÃÏÍ ÉÂÉ ÃÀ ÅÄÒÀÓÏÃÄÓ ÌÉÄÜÅÄÅÉÀÍ ÌÀÓ. ÀÌ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÖËÉÓÄ, ÒÏÌÄËÉÝ ÆÙÅÀÓÀ ÃÀ áÌÄËÄÈÆÄ ÝÃÉËÏÁÃÀ ÃÀÄÍÀáÀ<br />
ÈÀÅÉÓÉ ÌÛÏÁËÉÖÒÉ ÊÄÒÉÉÓ ÊÅÀÌËÉ, ÀáÓÏÅÈ ÈÀÅÉÓÉ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉ Ö×ËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÉÓ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÝ, ÒÏÌËÉÈÀÝ ÌÀÈÉ ßÉÍÀÐÒÄÁÉ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÃÍÄÍ. ÌÏÍÏÁÀ ÌÀÈÈÅÉÓ<br />
ÓÀÆÉÆÙÀÒÉÀ, ÒÏÂÏÒÉ ÆÉÆÉË-ÐÉÐÉËÄÁÉÈÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÌÏÒÈÏÍ ÉÂÉ.<br />
ÈÖÒØÄÈÉÓ ÓÖËÈÀÍÌÀ ÊÀÒÂÀà ÉÝÏÃÀ ÄÓ. ÉÂÉ ÌÉáÅÃÀ ÉÌÀÓÀÝ, ÒÏÌ ßÉÂÍÄÁÉ ÃÀ<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀÃ ÀÙÅÉÞÄÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÛÉ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ ÛÄÝÍÏÁÉÓ<br />
ÓÖÒÅÉËÓÀ ÃÀ ÆÉÆÙÓ ÔÉÒÀÍÉÉÓÀÃÌÉ. ÀÌÁÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÌÉÓ ÓÀÌ×ËÏÁÄËÏÛÉ ÌáÏËÏà ÉÓÄÈÉ<br />
ßÉÂÍÄÁÓ ÖÛÅÄÁÄÍ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÉÓ ÞÀËÀÖ×ËÄÁÉÓ ÂÀÍÌÔÊÉÝÄÁÀÓ ÄÌÓÀáÖÒÄÁÏÃÀ. ÀÓÄÈ<br />
ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ, ÒÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÁÄÅÒÍÉ ÉÚÅÍÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀÝ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ<br />
ÚÅÄËÀ×ÒÉÓÀ, ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÖËÉ ÀØÅÈ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ, ÒÀÝ ÀÒ ÖÍÃÀ<br />
ÄÝÀÃÏÍ, ÂÀÅËÄÍÀÓ ÌÀÉÍÝ ÅÄÒ ÌÏÉÐÏÅÄÁÄÍ. ÀÌÉÓ ÌÉÆÄÆÉÀ ÉÓ, ÒÏÌ ØÅÄÚÀÍÀÛÉ, ÓÀÃÀÝ ÀÒ<br />
ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀÖÁÒÉÓÀ ÃÀ ×ÉØÒÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÝ ÊÉ, ÉÓÉÍÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓÀÝ ÀÒ ÉÝÍÏÁÄÍ.<br />
ÀÌÒÉÂÀà ÌÈÀÅÀÒÉ ÌÉÆÄÆÉ, ÒÉÓ ÂÀÌÏÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÍÄÁÀÚÏ×ËÏÁÉÈ ÄÞËÄÅÉÀÍ ÌÏÍÏÁÀÓ,<br />
ÉÌÀÛÉÀ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÉÁÀÃÄÁÉÀÍ ÃÀ ÉÆÒÃÄÁÉÀÍ ÀÌ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÛÉ. ÀÌ ÌÉÆÄÆÉÃÀÍ<br />
ßÀÒÌÏÉÛÅÄÁÀ ÓáÅÀÝ, ÊÄÒÞÏà ÉÓ, ÒÏÌ ÔÉÒÀÍÈÀ ÁÀÔÏÍÏÁÉÓÀÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÃÅÉËÀÃ<br />
áÃÄÁÉÀÍ ÌÛÉÛÒÄÁÉ ÃÀ ØÀËÀÜÖÍÄÁÉ. ÔÉÒÀÍÉ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒÀÀ ÃÀÒßÌÖÍÄÁÖËÉ ÓÀÊÖÈÀÒÉ<br />
ÞÀËÀÖ×ËÄÁÉÓ ÓÉÌÚÀÒÄÛÉ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÝÃÉËÏÁÓ, ÒÏÌ ÌÉÓ ÓÀÌ×ËÏÁÄËÏÛÉ ÀÒ ÉÚÏÓ ÀÒÝ<br />
ÄÒÈÉ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ.<br />
ÉÓ ÄÛÌÀÊÏÁÀ, ÒÏÌËÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÈÀÝ ÔÉÒÀÍÄÁÓ ÌÏÒÜÉËÄÁÀÛÉ äÚÀÅÈ ØÅÄÛÄÅÒÃÏÌÄÁÉ,<br />
ÀÒÀ×ÄÒÛÉ ÌÑÙÀÅÍÃÄÁÀ ÉÓÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÄÓ ÂÀÖÊÄÈÀ ÊÉÒÏÓÌÀ ËÉÃÉÄËÄÁÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÍ<br />
ÀÉÙÏ ÌÀÈÉ ÌÈÀÅÀÒÉ ØÀËÀØÉ ÃÀ ÔÚÅÄà ÉÂÃÏ ÊÒÄÆÉ, ÄÓ ÖÌÃÉÃÒÄÓÉ ÌÄ×Ä ÃÀ ÈÀÍ ßÀÉÚÅÀÍÀ<br />
ÉÂÉ. ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÓ ÀÝÍÏÁÄÓ, ÒÏÌ ÀÌ ÓÀØÝÉÄËÌÀ ËÉÃÉÄËÄÁÉ ÀÙÀÛ×ÏÈÀ, ÌÀÍ ÊÅËÀÅ<br />
ÃÀÉÐÚÒÏ ÉÓÉÍÉ; ÌÀÂÒÀÌ ÌÀÓ ÀÒ ÓÖÒÃÀ ÃÀÄÍÂÒÉÀ ÀÓÄÈÉ ËÀÌÀÆÉ ØÀËÀØÉ ÃÀ ÂÀÌÖÃÌÄÁÉÈ<br />
ÉØ ãÀÒÉ äÚÏËÏÃÀ, ÒÀÈÀ ÛÄÄÍÀÒÜÖÍÄÁÉÍÀ ÉÂÉ. ÌÀËÄ ÌÀÍ ÀÓÄÈÉ ÒÀÌ ÌÏÉ×ÉØÒÀ – ÂÀÀÛÄÍÀ<br />
ÀÌ ØÀËÀØÛÉ ÂÀÓÀÒÈÏÁÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ, ÃÖØÍÄÁÉ, ÓÀÒÏÓÊÏÐÏÄÁÉ ÃÀ ÂÀÌÏÓÝÀ ÊÀÍÏÍÉ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ØÀËÀØÄËÄÁÓ ÀÅÀËÃÄÁÖËÄÁÃÀ ÀÖÝÉËÄÁËÀÃ ÄÓÀÒÂÄÁËÀÈ ÚÏÅÄËÉÅÄ ÀÌÉÈ. ÃÀ<br />
ÄÓ ßÄÓÉ ÉÓÄÈÉ Ä×ÄØÔÖÒÉ ÀÙÌÏÜÍÃÀ, ÒÏÌ ÀÌÉÓ ÛÄÌÃÄ ÌÀÓ ÖÊÅÄ ÀÙÀÒ ÓàÉÒÃÄÁÏÃÀ<br />
ËÉÃÉÄËÄÁÈÀÍ ÏÌÉ. ÀÌ ÖÁÄÃÖÒ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÀÌÉÄÒÉÃÀÍ ÃÒÏ ÉÌÀÛÉ ÂÀäÚÀÅÃÀÈ, ÒÏÌ ÀáÀË-<br />
ÀáÀË ÂÀÓÀÒÈÏÁÄÁÓ ÉÂÏÍÄÁÃÍÄÍ. ÒÏÌÀÄËÄÁÌÀ ÌÀÈÂÀÍ ÉÓÄÓáÄÓ ÓÉÔÚÅÀ, ÒÏÌËÉÈÀÝ<br />
ÃÒÏÉÓ ÂÀÔÀÒÄÁÀÓ ÀÙÅÍÉÛÍÀÅÈ: ,,ludi”.<br />
ÔÉÒÀÍÄÁÉ ÀÒ ÀÙÉÀÒÄÁÄÍ, ÒÏÌ ÌÀÈ ØÅÄÛÄÅÒÃÏÌÈÀ ÂÀÒÚÅÍÀ ÓßÀÃÉÀÈ, ÌÀÂÒÀÌ ÉÌÀÓ, ÒÀÝ<br />
ÊÉÒÏÓÌÀ ÛÄÌÏÉÙÏ, ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÚÅÄËÀ ÀÊÄÈÄÁÓ...<br />
ßÀÒÌÏÖÃÂÄÍÄËÉÀ ÉÌÉÓ ÂÀ×ÉØÒÄÁÀ, ÒÏÌ ÀÒÓÄÁÏÁÃÄÓ ÜÉÔÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ Ö×ÒÏ ÀÃÅÉËÀÃ<br />
ÉàÄÒÃÍÄÍ ÓÀÊÄÍÊÉÈ, ÀÍ ÈÄÅÆÉ, ÒÏÌÄËÉÝ Ö×ÒÏ ÊÀÒÂÀà ÄÂÄÁÏÃÄÓ ÀÍÊÄÓÆÄ, ÅÉÃÒÄ<br />
ÚÅÄËÀ áÀËáÉ ÅÀÒÃÄÁÀ ÌÏÍÏÁÀÛÉ ÐÀÔÀÒÀ ×ÒÈÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÌÀÓ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÀÌÁÏÁÄÍ, ÔÖÜÄÁÆÄ ÂÀÖÓÅÀÌÄÍ: ÈÄÀÔÒÄÁÉ, ÈÀÌÀÛÏÁÄÁÉ, ÂËÀÃÉÀÔÏÒÄÁÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÌÓÂÀÅÓÉ<br />
ÓÉÓÖËÄËÄÄÁÉ ÜÅÄÍÓ ßÉÍÀÐÀÒÈÀÈÅÉÓ ÌÏÍÏÁÉÓ ÓÀÝÃÖÍÄÁÄËÓ, ÌÀÈÉ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ<br />
×ÀÓÓÀ ÃÀ ÔÉÒÀÍÉÉÓ ÖÌÈÀÅÒÄÓÓ ÉÀÒÀÙÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÃÀ...<br />
ÀÓÉÒÉÄËÉ, ÛÄÌÃÄ ÊÉ ËÉÃÉÄËÉ ÌÄ×ÄÄÁÉ, áÀËáÓ ÞÀËÆÄ ÉÛÅÉÀÈÀà ÄÜÅÄÍÄÁÏÃÍÄÍ, ÒÀÈÀ<br />
ÌÀÈ Ä×ÉØÒÀÈ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÓÀÓßÀÖËÄÁÒÉÅ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÄÍ, ÃÀ ÒÏÌ áÀËáÉ<br />
ÃÉÃáÀÍÓ ÃÀÒÜÄÍÉËÉÚÏ ÀÌÂÅÀÒÉ ÛÄáÄÃÖËÄÁÉÓ ÔÚÅÄÏÁÀÛÉ. áÀËáÉÓÀÈÅÉÓ áÏÌ<br />
ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ ÈÀÅÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀÛÉ ÂÀÆÅÉÀÃÄÁÀ ÚÏÅÄËÉÅÄ ÉÌÉÓÀ, ÒÉÓÉ ÃÀÍÀáÅÀÝ<br />
ÌÀÓ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀ. ÐÉÒÅÄËÉ ÄÂÅÉÐÔÄËÉ ÌÄ×ÄÄÁÉÝ áÀËáÓ ÀÒ ÄÜÅÄÍÄÁÏÃÍÄÍ ÉÓÄ, ÈÖ ÀÒÀ<br />
ÔÏÔÉÈ, ÆÏÂãÄÒÀÝ ÝÄÝáËÉÈ ÈÀÅÆÄ, ÓÀáÄÆÄ ÍÉÙÀÁÀ×ÀÒÄÁÖËÉ. ÀÌÉÈ ÓÖÒÃÀÈ<br />
áÄËØÅÄÉÈÄÁÛÉ ÂÀÏÝÄÁÀ ÃÀ ÐÀÔÉÅÉÓÝÄÌÀ ÂÀÌÏÄßÅÉÀÈ, ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÈ, ÅÉÍÝ<br />
ÌÏÍÏÁÉÓÀÂÀÍ ÀÒ ÉÚÅÍÄÍ ÃÀÙÃÀÓÌÖËÄÁÉ, ÉÓÉÍÉ ÓÀÓÀÝÉËÏÄÁÀÃ ÌÏÄÜÅÄÍÄÁÏÃÀÈ...<br />
ÈÖ ÜÅÄÍ ÃÀÅÉÈÅËÉÈ ÌÏÊËÖË ÒÏÌÀÄË ÉÌÐÄÒÀÔÏÒÄÁÓ, ÅÍÀáÀÅÈ, ÒÏÌ ÌÝÅÄËÄÁÉ ÀÒÀ<br />
ÉÌÃÄÍÀà ÛÅÄËÏÃÍÄÍ ÓÀ×ÒÈáÉÓÀÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÃÀÝÅÀÛÉ, ÀÒÀÌÄà ÐÉÒÉØÉÈ - äÊËÀÅÃÍÄÍ ÌÀÈ.<br />
ÀÒÀ ÉÀÒÀÙÉ ÃÀ ÀÒÀ ÛÄÉÀÒÀÙÄÁÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ – ØÅÄÉÈÍÉ ÈÖ ÝáÄÍÏÓÀÍÍÉ, - ÉÝÀÅÄÍ<br />
129
ÔÉÒÀÍÄÁÓ, ÀÒÀÌÄÃ, ÒÀÏÃÄÍ ÞÍÄËÉ ÃÀÓÀãÄÒÄÁÄËÉÝ ÀÒ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ, ÓÀÌÉ ÀÍ ÏÈáÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÝÀÅÓ ÔÉÒÀÍÓ ÃÀ ÌÏÍÏÁÀÛÉ ÉàÄÒÓ ÌÈÄË ØÅÄÚÀÍÀÓ. ÄÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÍ ÈÀÅÀÃ<br />
ÛÄÃÉÀÍ ÌÉÓ ÍÃÏÁÀÛÉ, ÀÍ ÌÉÓ ÉÌÃÄÍÀà ÃÀÀáËÏÄÁÖËÉ ÐÉÒÄÁÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÄÍ, ÒÏÌ ÓÀØÌÉÓ<br />
ÚÖÒÛÉ ÀÒÉÀÍ ÚÅÄËÀ ÌÉÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÏÁÄÁÛÉ ÀÍ ÈÀÅÀÃÀÝ ÉÙÄÁÃÍÄÍ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀÓ ÌÀÓÛÉ,<br />
ÀßÚÏÁÄÍ ÃÀ ÄÓßÒÄÁÉÀÍ ÌÉÓ ÂÀÍÝáÒÏÌÀÓ, ÈÀÍÀÌÏÍÀßÉËÄÄÁÉ ÀÒÉÀÍ ÌÉÓÉ ÞÀÒÝÅÀ-ÂËÄãÉÓÀ<br />
ÃÀ À. Û. ÄÓ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÉÞÖËÄÁÓ ÈÀÅÉÀÍÈ Ö×ÒÏÓÓ ÂÀÁÒÀÆÃÄÓ ÀÒÀ ÌáÏËÏÃ<br />
ÈÀÅÉÓÉ, ÀÒÀÌÄÃ ÌÀÈ ÂÀÌÏÝ. ÀÌ ÄØÅÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ äÚÀÅÓ ÄØÅÓÀÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÉÌÚÏ×ÄÁÉÀÍ ÉÓÄÈÉÅÄ ÌÏÒÜÉËÄÁÀÛÉ ÌÀÈ ÌÉÌÀÒÈ, ÆÖÓÔÀà ÉÓÄÅÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÉÓÉÍÉ ÔÉÒÀÍÉÓ<br />
ÌÉÌÀÒÈ. ÈÀÅÉÓ ÌáÒÉÅ ÀÌ ÄØÅÓÀÓ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÌÏÒÜÉËÄÁÀÛÉ äÚÀÅÓ ÄØÅÓÉ ÀÈÀÓÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÌÀÈ ÀÙÀÌÀÙËÄÓ, ÒÏÌÄËÈÀÝ ÌÀÈ ÌÉÓÝÄÓ ÓÀÁÀÔÏÍÏÃ ÐÒÏÅÉÍÝÉÄÁÉ, ÜÀÀÁÀÒÄÓ<br />
ÛÄÌÏÓÀÅËÉÀÍÉ Ó×ÄÒÏÄÁÉ, - ÀÌÀÓÈÀÍ, ÉÓÄ, ÒÏÌ ÀÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÂÖÍÃÒÖÊÉ ÄÊÌÉÀ ÌÀÈÈÅÉÓ,<br />
ÃÀÄÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÉÍÀÈ ÌÀÈÉ ÀÍÂÀÒÄÁÉÀÍÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉ ÃÀ ÁÏÒÏÔÄÁÀ ÄÈÄÓÀÈ ÉÒÂÅËÉÅ...<br />
ÌÀÈÀÝ ÉÒÂÅËÉÅ ÓÀÊÌÀÏà ×ÀÒÈÏ ßÒÄ äÚÀÅÈ ÂÀÒÛÄÌÏÒÔÚÌÖËÉ. ÃÀ ÉÂÉ, ÅÉÍÝ<br />
ÌÏÉÓÖÒÅÄÁÓ ÀÌ ßÒÉÓ ÂÀÒÙÅÄÅÀÓ, ÍÀáÀÅÓ, ÒÏÌ ÄÓ ßÒÄ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÄØÅÓÉ ÀÈÀÓÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÂÀÍ ÛÄÃÂÄÁÀ, ÀÒÀÌÄà ÌÉËÉÏÍÏÁÉÈ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ ÀÌ ãÀàÅÉÈ ÔÉÒÀÍÈÀÍ<br />
ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ. ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ ÀÌÒÀÅËÄÁÄÍ ÈÀÍÀÌÃÄÁÏÁÄÁÓ, ÒÏÌÄËÈÀ ÀÒÓÉÝ ÉÌÀÛÉ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÓ, ÒÏÌ ÌÀÈÉ ÌáÒÉÃÀÍ ÔÉÒÀÍÓ ÌáÀÒÃÀàÄÒÀ äØÏÍÃÄÓ ÈÀÅÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÄÁÛÉ.<br />
ÀÌÀÓÈÀÍ, ÝáÀÃÉÀ, ÀÌ ÈÀÍÀÌÃÄÁÏÁÉÓ ÐÉÒÈ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÝ ÂÀÀÜÍÉÀÈ. ÓßÏÒÄà ÀÌ<br />
ÊÄÒÞÏ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÈ ÀÒÉÀÍ ÄÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÔÉÒÀÍÈÀÍ ÃÀ ÀÓÄÅÄ ÉÌ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÈÀÍ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÀßÚÏÁÈ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÀÌÂÅÀÒÉ ×ÏÒÌÀ. ÀÓÄÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ<br />
ÒÉÝáÏÅÍÄÁÀ ÉÌÃÄÍÉÀ, ÒÀÌÃÄÍÉÝ ÌÀÈÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÅÄÁÉÈ ÀÌÏÉÓÖÍÈØÄÁÃÍÄÍ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÛÉ. ÒÏÂÏÒÝ ÀÌÁÏÁÄÍ ÄØÉÌÄÁÉ, ÈÖÊÉ ÜÅÄÍÓ ÓáÄÖËÛÉ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÒÀÉÌÄ<br />
ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÍÀßÉËÉ, ÌÀÛÉÍÀÈÅÄ ÌÉÓÊÄÍ ÌÉÉÌÀÒÈÄÁÀ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÌÀÅÍÄ ßÅÄÍÄÁÉ, ÀÓÄÅÄ<br />
áÃÄÁÀ áÄËÌßÉ×ÄÓÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÀÝ, ÒÏÂÏÒÝ ÊÉ ÉÂÉ ÔÉÒÀÍÉ ÂÀáÃÄÁÀ, ÌÉÓ ÉÒÂÅËÉÅ<br />
ÉÊÒÉÁÄÁÀ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÖÆÍÄÏ ÃÀ ÖÅÀÒÂÉÓÉ, ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÍÀÞÉÒÀËÀ, ØÖÒÃÄÁÉÓÀ ÃÀ<br />
ÚÀÜÀÙÄÁÉÓ áÒÏÅÀ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÓáÅÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ áÄËÄßÉ×ÄÁÀÈ, ÃÀ ÒÏÌËÄÁÉÝ ÖÀÙÒÄÓÀÃ<br />
áÀÒÁÍÉ ÃÀ ÂÀÖÌÀÙÀÒÍÉ ÀÒÉÀÍ. ÓßÏÒÄà ÀÌÂÅÀÒÉ áÀËáÉ ÉÊÒÉÁÄÁÀ ÔÉÒÀÍÉÓ ÉÒÂÅËÉÅ,<br />
ÒÀÈÀ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀ ÌÉÉÙÏÍ ÍÀÃÀÅËÉÓ ÂÀÚÏ×ÀÛÉ, ÒÀÈÀ ÉÚÅÍÄÍ ÐÀÔÀÒÀ ÔÉÒÀÍÄÁÉ ÃÉÃÉÓ<br />
×ÒÈÉÓ ØÅÄÛ, - ÄÒÈÍÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ÂÀÒÜÄÅÄÁÓ ÀßÚÏÁÄÍ, ÓáÅÄÁÉ ÀÚÀÜÀÙÄÁÄÍ ÌÏÂÆÀÖÒÄÁÓ ÃÀ<br />
À.Û,<br />
***<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ äÏÁÓÉÃÀÍ:<br />
ÝÉÝÄÒÏÍÉ ÓÀÃÙÀÝ ÀÌÁÏÁÓ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ: ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÉÓÄÈÉ ÀÁÓÖÒÃÉ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÅÄÒ ÌÏÞÄÁÍÏÈ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÈÀ ßÉÂÍÄÁÛÉÏ.<br />
***<br />
ÛÉÛÓ, ÉÌÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉÓ ÂÀÒÄÛÄ, ÈÖ ÒÀ ÌÉÆÄÆÉÈ ÀÒÉÓ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉ, ÐÀÍÉÊÖÒÉ ÄßÏÃÄÁÀ,<br />
ÒÀÃÂÀÍÀÝ ËÄÂÄÍÃÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÌßÅÄÅÉ ÐÀÍÉÀ.<br />
***<br />
ÍÀÙÅÄËÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÒÀÉÌÄ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÍÀÊËÉÈÀÀ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉ, ÓÉÒÝáÅÉËÉ ÄßÏÃÄÁÀ. ÄÓ<br />
ÅËÉÍÃÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÂÀßÉÈËÃÄÁÀÛÉ... ÀáÀËÂÀÆÒÃÄÁÛÉ ÄÓ ÅÍÄÁÀ ÊÀÒÂÉ ÒÄÐÖÔÀÝÉÉÓÀ ÃÀ<br />
ØÄÁÉÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓ ÍÉÛÀÍÉÀ; ÌÏáÖÝÄÁÛÉÝ ÉÂÉ ÀÌÀÅÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÒÀÌÄÈÖ ÉÂÉ<br />
ÌÏÃÉÓ ÂÅÉÀÍ, ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÀØÄÁÖÒÉ ÉÚÏÓ.<br />
ÅÍÄÁÄÁÀÃ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÂÀÍÀÐÉÒÏÁÄÁÄÍ ÔÅÉÍÉÓ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÀÓ,<br />
ÂÅÄÅËÉÍÄÁÉÀÍ ÌÄÔ-ÍÀÊËÄÁÉ ÓÖÒÅÉËÉ ÞÀËÀÖ×ËÄÁÉÓ, ÓÉÌÃÉÃÒÉÓ, ÝÏÃÍÉÓÀ ÈÖ ÃÉÃÄÁÉÓ.<br />
ÚÅÄËÀ ÄÓÄÍÉ ÓÀÁÏËÏÏ ãÀÌÛÉ ÌÀÉÍÝ ÐÉÒÅÄËÆÄ, ÀÍÖ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ×ËÏÁÀÓÈÀÍ<br />
ÃÀÉÚÅÀÍÄÁÀ, ÒÀÌÄÈÖ ÓÉÌÃÉÃÒÄ, ÝÏÃÍÀ ÃÀ ÃÉÃÄÁÀ ÌÀÉÍÝ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ<br />
ÀÒÓÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ... ÌÓÂÀÅÓÀà ÉÌÉÓÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÓÖÒÅÉËÉÓ ÀÒÀÒÓÄÁÏÁÀ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÓ ÌÏÀÓßÀÅÄÁÓ, ÅÍÄÁÀÈÀ ÓÉÓÖÓÔÄ ÓÉÜËÖÍÂÉÓ ÍÉÛÀÍÉÀ; ÉÓÄÈÉ ÅÍÄÁÉÓ ØÏÍÀ ÊÉ,<br />
130
ÒÏÌËÉÓÈÅÉÓÀÝ ÓÖË ÄÒÈÉ ÉØÍÄÁÀ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÓÀÂÀÍÉ, ÆÄÃÀÐÉÒÖËÏÁÀ ÃÀ<br />
ÃÀÁÍÄÖËÏÁÀÀ. ÒÏÌÄËÉÌÄ ÓÀÂÍÉÓ ÌÉÌÀÒÈ Ö×ÒÏ ÞËÉÄÒÉ ÅÍÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ, ÅÉÃÒÄ ÉÂÉ,<br />
ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ, ÂÀÀÜÍÉÀ ÓáÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ, ÀÒÉÓ ÉÓ, ÒÀÓÀÝ ÓÉÂÉÑÄÓ ÖßÏÃÄÁÄÍ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÃÉà ÀÃÀÌÉÀÍÖÒ ÞÀËÌÏÓÉËÄÁÀà ÛÄÉÞËÄÁÀ ßÀÒÌÏÅÉÃÂÉÍÏÈ ÉÓ, ÒÀÝ<br />
ÛÄÃÂÄÍÉËÉÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÉÓ ÞÀËÄÁÉÓÀÂÀÍ. ÉÓÉÍÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÀÒÉÀÍ<br />
ÛÄÈÀÍáÌÄÁÉÈ ÃÀ ÉÓÉÍÉ ÂÀÃÀÝÄÌÖËÉÀ ÄÒÈ, ×ÉÆÉÊÖÒ ÈÖ ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÐÉÒÆÄ, ÒÏÌÄËÓÀÝ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÌÈÄËÉ ÀÌ ÞÀËÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀ.<br />
ÀÉ, ÒÀÔÏÌÀÀ, ÒÏÌ ÌÏÓÀÌÓÀáÖÒÉÓ ÚÏËÀ – ÞÀËÀÀ, ÌÄÂÏÁÒÄÁÉÓ ÚÏËÀ – ÞÀËÀÀ, ÒÀÃÂÀÍ<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÄÓ ÞÀËÄÁÉÓ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀÓ ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ.<br />
ÆÖÓÔÀà ÀÓÄÅÄ ÞÀËÀà ßÀÒÌÏÂÅÉÃÂÄÁÀ ÓÉÌÃÉÃÒÄ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÂÖËÖáÅÏÁÀ ÀáËÀÅÓ ÈÀÍ,<br />
ÒÀÌÄÈÖ ÌÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÅÉÞÄÍÈ ÌÄÂÏÁÒÄÁÓÀ ÃÀ ÌÏÓÀÌÓÀáÖÒÄÄÁÓ. ÂÖËÖáÅÏÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ<br />
ÓÉÌÃÉÃÒÄ ÞÀËÀÓ ÀÒ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÒÀÌÄÈÖ ÀÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÉÂÉ ÀÒÀ ÈÖ ÅÄÒ ÉÝÀÅÓ ÈÀÅÉÓ<br />
Ì×ËÏÁÄËÓ, ÀÒÀÌÄà ÛÖÒÉÓ ÓÀÂÍÀÃÀÝ ÊÉ ÉØÝÄÅÀ.<br />
ÀÌÀÅÄ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ ÞÀËÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÐÀÔÒÉÏÔÉÓ ÒÄÐÖÔÀÝÉÀ (ÉÓ, ÒÀÓÀÝ ÖßÏÃÄÁÄÍ<br />
ÐÏÐÖËÀÒÏÁÀÓ)...<br />
ÃÉÃÉ ßÀÒÌÀÔÄÁÀÀ ÞÀËÀ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÉÂÉ ÊÀÝÓ ÀÞËÄÅÓ ÓÉÁÒÞÍÄÓ ÀÍ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ÃÀ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÀÉÞÖËÄÁÓ ÄÛÉÍÏÃÄÈ ÌÉÓÉ ÀÍÃÀ äØÏÍÃÄÈ ÌÉÓÉ ÌáÀÒÃÀàÄÒÉÓ ÉÌÄÃÉ.<br />
ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÓÀËÌÉÀÍÏÁÀ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÖÊÅÄ ×ËÏÁÄÍ ØÏÍÄÁÀÓ, ÀÒÉÓ ÌÆÀÒÃÉ ÞÀËÀ,<br />
ÒÀÌÄÈÖ ÄÓ ÞÀËÈÀ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀÓ ÌÏÀÓßÀÅÄÁÓ.<br />
***<br />
ÂÀÌÏÜÄÍÉË ÌÛÏÁËÄÁÉÃÀÍ ßÀÒÌÏÛÏÁÀ ÃÉÃÉ ÙÉÒÓÄÁÀÀ, ÒÀÃÂÀÍ ÀÓÄÈÉ ÌÛÏÁËÄÁÉÓ<br />
ÛÅÉËÄÁÉ ÀÃÅÉËÀà ÉÙÄÁÄÍ ÓáÅÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÃÀ ÉÞÄÍÄÍ ÈÀÅÉÓÉ ÌÛÏÁËÄÁÉÓ ÌÄÂÏÁÒÄÁÓ.<br />
ÁÍÄËÉ ÌÛÏÁËÄÁÉÓÀÂÀÍ ßÀÒÌÏÛÏÁÀ ÊÉ ÐÉÒÉØÉÈ, ÄÒÈÂÅÀÒÀà ÓÀÓÉÒÝáÅÉËÏÝ ÊÉÀ.<br />
***<br />
ÀÒÉÓ ÒÀÙÀÝ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÀÍÔÉÊÖÒ ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀÛÉ ÓÉÃÉÃÒÉÓÀ ÃÀ ÃÉÃÄÁÉÓÀÊÄÍ, ÒÀÃÂÀÍ ÄÓ<br />
ÌÏÀÓßÀÅÄÁÓ ÌÉÓÉ ÌÉÙßÄÅÉÓÀÈÅÉÓ ÓÀàÉÒÏ ÞÀËÉÓ ØÏÍÀÓ. ÓÉáÀÒÁÄ ÃÀ ÐÀÔÉÅÌÏÚÅÀÒÄÏÁÀ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÌÉÌÀÒÈÖËÉÀ ÌÝÉÒÄÏÃÄÍÉ ÒÀÙÀÝ-ÒÀÙÀÝÄÄÁÉÓ ÌÏÐÏÅÄÁÉÓÀÊÄÍ ÀÍ ÓÀÌÓÀáÖÒÛÉ<br />
ÐÀÔÀÒÀ ÍÀÁÉãÉÈ ßÉÍ ßÀßÄÅÉÓÀÊÄÍ – ÓÀÌÀÒÝáÅÉÍÏÀ.<br />
***<br />
ØÌÄÃÄÁÀ, ÈÖÊÉ ÉÂÉ ÃÉÀÃÉÀ, ÞÍÄËÉ ÃÀ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÃÉÃÉ ÞÀËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÌÏßÌÏÁÓ ÃÀ<br />
ÉßÅÄÅÓ ÜÅÄÍÓ ÐÀÔÉÅÉÓÝÄÌÀÓ, ÓÖË ÄÒÈÉÀ, ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉÀ ÈÖ ÖÓÀÌÀÒÈËÏ, ÒÀÌÄÈÖ<br />
ÖÜÅÄÖËÏ ÞÀËÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ ÖÊÅÄ ÐÀÔÉÅÉÓÝÄÌÀÓ ÉÌÓÀáÖÒÄÁÓ. ÀÉ, ÒÀÔÏÌ ÉÚÏ, ÒÏÌ ÞÅÄËÉ<br />
ÝÄÝáËÈÀÚÅÀÍÉÓÌÝÄÌËÄÁÉ ÅÀÒÀÖÃÏÁÃÍÄÍ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÙÉÒÓÄÁÀÓ ÊÉ ÀÒ ÖÊÀÒÂÀÅÄÍ,<br />
ÀÒÀÌÄÃ ÃÉÃ ÐÀÔÉÅÓ ÌÉÀÂÄÁÄÍ ÙÌÄÒÈÄÁÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÐÏÄÌÄÁÛÉ ÉÓÉÍÉ ÌÏÞÀËÀÃÄÄÁÀÃ,<br />
ØÖÒÃÄÁÀà ÃÀ ÓáÅÀ ÖÓÀÌÀÒÈËÏ ÃÀ ÖßÌÉÍÃÖÒÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ÌÊÄÈÄÁËÄÁÀà ÂÀÌÏäÚÀÅÈ;<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÉÓÄ ÀÒ ÀÃÉÃÄÁÓ ÉÖÐÉÔÄÒÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÉÓÉ ÓÀÓÉÚÅÀÒÖËÏ ÈÀÅÂÀÃÀÓÀÅËÄÁÉ,<br />
áÏËÏ ÌÄÒÊÖÒÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÌÉÓÉ ÈÀÙËÉÈÏÁÉÓÀ ÃÀ ØÖÒÃÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒÉÓ<br />
ÂÀÍÃÉÃÄÁÖËÉ. ÌÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÃÉà ØÄÁÀÓ äÏÌÄÒÏÓÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ äÉÌÍÛÉ ÉÓ ÛÄÀÃÂÄÍÓ, ÒÏÌ<br />
ÃÉËÉÈ ÃÀÁÀÃÄÁÖËÉ, ÉÂÉ ÉÌÀÅÄ ÛÖÀÃÙÄÓ á ÌÖÓÉÊÀÓ ÛÄÈáÆÀÅÓ, áÏËÏ ÌÉÌßÖáÒÉÓ ÑÀÌÓ<br />
ÀÐÏËÏÍÉÓ ÌßÚÄÌÓÄÁÓ ÝáÅÀÒÓ ÌÏÐÀÒÀÅÓ.<br />
***<br />
ÜÅÄÍ, ÖÐÉÒÅÄËÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÌáÄÃÅÄËÏÁÀÛÉ ÖÍÃÀ ÌÉÅÉÙÏÈ ÉÓ, ÒÏÌ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÀÌ<br />
ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÀÒ ÛÄÃÂÄÁÀ ÓÖËÉÓ ÓÉßÚÍÀÒÄÓÀ ÈÖ ÌÉÓ ÃÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÀÛÉ, ÒÀÌÄÈÖ finis<br />
ultimus (ÓÀÁÏËÏÏ ÌÉÆÀÍÉ) ÃÀ summum volum (ÖÃÉÃÄÓÉ ÓÉÊÄÈÄ), ÒÉÓ ÛÄÓÀáÄÁÀÝ<br />
ÓÀÖÁÀÒÉÀ ÞÅÄË ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÈÀ ÌÏÒÀËÉÓ ßÉÂÍÄÁÛÉ, ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ. ÀÌÀÓÈÀÍ, ÀÃÀÌÉÀÍÉ,<br />
ÅÉÓÀÝ ÓÖÒÅÉËÄÁÉ ÀÒ ÂÀÀÜÍÉÀ, ÓÖËÀÝ ÅÄÒ ÉÝáÏÅÒÄÁÓ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÆÄ ÌÛÅÉÃÀÃ, ÅÉÓÀÝ<br />
131
ÖÊÅÄ ÀÙÀÒÀ ÀØÅÓ ÛÄÂÒÞÍÄÁÄÁÉ ÃÀ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÄÁÉ. ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ ÄÒÈÉ ÏÁÉÄØÔÉÃÀÍ<br />
ÌÄÏÒÄÆÄ ÂÀÍÖßÚÅÄÔËÉÅ ÂÀÃÀÓÅËÀÛÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÓ, ÉÓÄ, ÒÏÌ ßÉÍÀ ÏÁÉÄØÔÉÓ ÌÉÙßÄÅÀ<br />
ÌáÏËÏà ÛÄÌÃÂÏÌÉ ÏÁÉÄØÔÉÓÀÊÄÍ ÂÀÓÀÅËÄË ÂÆÀÆÄ ÂÀÒÃÀÌÀÅÀË ÄÔÀÐÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ.<br />
ÉÌÉÓ ÛÄÂÒÞÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÜÅÄÍ ÅÉÍÌÄÓÀÂÀÍ, ÅÉÓÀÝ ÜÅÄÍÓ ÈÀÍÀÓßÏÒÀà ÅÈÅËÉÈ, ÌÉÅÉÙÄÈ<br />
ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÌÄÔÉ ÓÉÊÄÈÄ, ÅÉÃÒÄ Å×ÉØÒÏÁÈ, ÒÏÌ ÛÄÂÅÉÞËÉÀ ÌÏÌÀÅÀËÛÉ ÌÀÓ ÌÉÅÀÂÏÈ,<br />
ÂÀÒÄÂÍÖËÀÃ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓ, ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÊÉ – ÓÉÞÖËÅÉËÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÍÂÅÀßÚÏÁÓ. ÌÓÂÀÅÓÉ<br />
ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÖÉÌÄÃÏ ÌÏÅÀËÉÓ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÛÉ ÀÚÄÍÄÁÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÖÒÁÉÓ<br />
ÌÄÅÀËÄÓÈÀÍ ÛÄáÅÄÃÒÀÓ ÃÀ ÉÃÖÌÀËÀà ÓÖÒÓ, ÒÏÌ ÄÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉ ÉØ ÉÚÏÓ, ÓÀÃÀÝ ÀÒ<br />
ÛÄÄÞËÄÁÀ ÌÀÓÈÀÍ ÛÄáÅÄÃÒÀ.<br />
ÓÀØÌÄ ÉÌÀÛÉÀ, ÒÏÌ ÊÄÈÉËÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÂÅÀÅÀËÃÄÁÖËÄÁÓ, ÌÏÅÀËÄÏÁÀ ÊÉ – ÌÏÍÏÁÀÀ. ÉÓ<br />
ÌÏÅÀËÄÏÁÀ ÊÉ, ÒÏÌËÉÓ ÓÀÐÀÓÖáÏÓ ÂÀÃÀáÃÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ, ÓÀÌÖÃÀÌÏ ÌÏÍÏÁÀ, ÃÀ ÄÓ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ, ÉÌÉÓ ÈÀÍÀÓßÏÒÉÓÀÈÅÉÓ, ÅÉÓ ÌÉÌÀÒÈÀÝ ÉÂÉ ÅÀËÛÉÀ, ÓÀÆÉÆÙÀÒÉ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÀ ÃÀ ÌÄÔÉ ÀÒÀ×ÄÒÉ.<br />
ÈÖ ÓÉÊÄÈÄ ÌÉÅÉÙÄÈ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÂÀÍ, ÒÏÌÄËÉÝ ÜÅÄÍ ÌÉÂÅÀÜÍÉÀ ÜÅÄÍÆÄ ÌÀÙËÀ ÌÃÂÏÌÀÃ,<br />
ÄÓ ÜÅÄÍ ÂÀÍÂÅÀßÚÏÁÓ ÌÉÓÀÃÌÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÈ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÄÓ ÜÅÄÍÈÅÉÓ ÀÒ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ<br />
ÀáÀË ÃÀÌÀÌÝÉÒÄÁÄË ÂÀÒÄÌÏÄÁÀÓ, áÏËÏ ÌÉÓÉ ÌÉÙÄÁÀ ÙÉÒÓÄÁÀÝ ÊÉÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ<br />
ÌÉÅÖÞÙÅÍÉÈ ÌÀÓ, ÅÉÍÝ ÜÅÄÍ ÀÌ ÓÉÊÄÈÄÓ ÂÅÉÊÄÈÄÁÓ; ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓÀÊÄÍ ÂÀÍÂÅÀßÚÏÁÓ ÜÅÄÍ<br />
ÀÓÄÅÄ ÜÅÄÍÉ ÈÀÍÀÓßÏÒÉÓ ÀÍ ÃÀÁËÀ ÌÃÂÏÌÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÂÀÍ ÌÉÙÄÁÖËÉ ÓÉÊÄÈÄ, ÈÖÊÉ ÜÅÄÍ<br />
ÂÅÀØÅÓ ÉÌÉÓ ÉÌÄÃÉ, ÒÏÌ ÀÌ ÓÉÊÄÈÄÓ ÏÃÄÓÙÀÝ ÃÀÅÖÁÒÖÍÄÁÈ ÌÀÓ.<br />
ÌÏÌàÉÒÍÄÏÁÀ (ÒÏÌÄËÉÝ ÙÀÒÉÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÓÉÊÄÈÄà ÂÅÄÅËÉÍÄÁÀ) ÀÃÀÌÉÀÍÓ áÄËÓ<br />
ÖÛËÉÓ ÂÀÍÀáÏÒÝÉÄËÏÓ ÉÓÄÈÉ ØÌÄÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÏÉÈáÏÅÓ ÄÒÈÃÒÏÖËÀà ÌÒÀÅÀËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÄÒÈÏÁËÉÅ ÞÀËÉÓáÌÄÅÀÓ, ÒÀÌÄÈÖ ÌÀÈÉ ÀØÔÉÖÒÏÁÀ ÉÊÅÄÁÄÁÀ ÌáÏËÏÃ<br />
ãÉËÃÏÈÉ, áÏËÏ ÌÏÌàÉÒÍÄÏÁÀ ÅÄÒ ÀáÀËÉÓÄÁÓ ÌÀÈ.<br />
ÖáÅÓÉÔÚÅÀÏÁÀ ÛÄÄÒÈÄÁÖËÉ ØÄÁÀÓÈÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÊÄÈÉËÀà ÂÀÍÀßÚÏÁÓ ÌÉÓÀÃÌÉ, ÅÉÍÝ<br />
×ËÏÁÓ ÀÌ ÈÅÉÓÄÁÄÁÓ, ÒÀÌÄÈÖ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÏÜÅÄÍÄÁÉÈ ÓÉÁÒÞÍÄÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, áÏËÏ<br />
ÌÄÏÒÄ – ÌÏÜÅÄÍÄÁÉÈ ÓÉÊÄÈÄÓ.<br />
***<br />
ÊÀÍÏÍÉÓ, ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÉÓ ÃÀ ÌÀÒÈËßÄÓÒÉÂÉÓ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÁÖÍÄÁÉÓ<br />
ÖÝÏÃÉÍÒÏÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÂÀÍÀßÚÏÁÓ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÌÀÂÀËÉÈÄÁÉ<br />
ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ ßÄÓÀà ÀØÝÉÏÍ. ÀÓÄÈ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÀÒÀÓßÏÒ ÓÀØÌÄà ÉÈÅËÄÁÀ ÉÓ,<br />
ÒÀÝ ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÃÀÓãÀÃÉÀ, áÏËÏ ÓßÏÒ ÌÏØÌÄÃÄÁÀà ÉÓ, ÒÀÝ ÀÒÓÄÁÖËÉ<br />
ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÄÁÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ ÀÒÀÈÖ ÃÀÓãÀÃÉ, ÀÒÀÌÄà ÓÀØÄÁÀÒÉÀ. ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÌ<br />
ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÀÔÀÒÀ ÁÀÅÛÅÄÁÓ äÂÅÀÍÀÍ, ÅÉÓÈÅÉÓÀÝ ÊÀÒÂÉ ÈÖ ÝÖÃÉ ÓÀØÝÉÄËÉÓ<br />
ÄÒÈÀÃÄÒÈ ÌÀÓÛÔÀÁÀà ÌÛÏÁËÉÓÀ ÈÖ ÌÀÓßÀÅËÄÁËÉÓ ÌÉÄÒ ÌÉÓÉ ÃÀÓãÀ ØÝÄÖËÀ; ÀØ<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÀ ÌáÏËÏà ÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÁÀÅÛÅÄÁÉ ÌÖÃÌÉÅÀà ÀÌÀÓ Ö×ÀÒÃÄÁÄÍ ÈÀÅÉÀÍÈ<br />
ÓÀØÝÉÄËÓ, ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÊÉ – ÀÒÀ. ÐÉÒÉØÉÈ, ÂÀáÃÄÁÉÀÍ ÒÀ ÞËÉÄÒÍÉ ÃÀ ãÉÖÔÍÉ,<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÀÃÅÉËÀà ÖÊÖÀÂÃÄÁÄÍ ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÀÓ ÂÏÍÄÁÉÓ ÓÀÓÀÒÂÄÁËÏÃ, áÏËÏ<br />
ÂÏÍÄÁÀÓ ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÉÓ ÓÀÓÀÒÂÄÁËÏÃ ÉÌÉÓÃÀ ÊÅÀËÀÃ, ÈÖ ÒÀ Ö×ÒÏ ÄÌÓÀáÖÒÄÁÀ ÌÀÈ<br />
ÌÉÃÒÄÊÉËÄÁÄÁÓ. ÉÓÉÍÉ ÖÊÖÀÂÃÄÁÄÍ ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÀÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÌÀÓ ÌÏÉÈáÏÅÓ ÌÀÈÉ<br />
ÉÍÔÄÒÄÓÉ ÃÀ ÌÏØÌÄÃÄÁÄÍ ÂÏÍÄÁÉÓ ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂ, ÈÖÊÉ ÂÏÍÄÁÀ ÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÁÀ ÌÀÈ<br />
ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ.<br />
ÄàÅÉÝ ÊÉ ÀÒ ÌÄÐÀÒÄÁÀ ÉÌÀÛÉ, ÒÏÌ ÈÖÊÉ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ, ÒÏÌËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈÀÝ<br />
ÓÀÌÊÖÈáÄÃÉÓ ÊÖÈáÄ ÔÏËÉÀ ÊÅÀÃÒÀÔÉÓ ÏÒÉ ÊÖÈáÉÓÀ, ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÀÛÉ ÌÏÅÉÃÏÃÀ ÌÀÈ<br />
ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÈÀÍ, ÒÏÌËÄÁÉÝ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ ×ËÏÁÄÍ, ÂÄÏÌÄÔÒÉÉÓ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ ÈÖ<br />
ÀÖÒÚÏ×ÉËÉ ÀÒÀ, ÃÀÊÍÉÍÄÁÖËÉ ÌÀÉÍÝ ÉØÍÄÁÏÃÀ.<br />
***<br />
ÝáÏÅÒÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÓÊÏËÀÀ, ÓÀÃÀÝ ßÀÒÖÌÀÔÄÁËÏÁÀ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÖÊÄÈÄÓÉ ÌÀÓßÀÅËÄÁÄËÉÀ,<br />
ÅÉÃÒÄ ßÀÒÌÀÔÄÁÀ. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
***<br />
132
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÙÉÒÓÄÁÀ ÉÌ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÈ ÊÉ ÀÒ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÉÂÉ ×ËÏÁÓ,<br />
ÀÒÀÌÄà ÉÌ ÛÒÏÌÉÈ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÀÍ ÃÀáÀÒãÀ ÌÉÓ ÌÏÓÀÐÏÅÄÁËÀÃ. ËÄÓÉÍÂÉ<br />
***<br />
ÓÉáÀÒÁÄ – ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÝáÀÃÉ ÍÉÛÀÍÉÀ ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÞÀËÆÄ ÖÁÄÃÖÒÉÀ.<br />
ÊÀ×ÊÀ<br />
***<br />
ÁÖÃÀÓ ÛÄÓÀáÄÁ:<br />
ÃÉÃáÀÍÓ ßÅÀËÏÁÃÀ ÉÂÉ, ÃÀ ÄÒÈáÄËÀÝ ÌÀÍ ÉáÉËÀ ÉÓ, ÒÀÓÀÝ ÀÓÄ ÄÞÉÄÁÃÀ: ÌÀÓ ÂÀÄáÓÍÀ<br />
áÓÍÉÓ ÂÆÀ ÔÀÍãÅÉÓ, ÓÉÁÄÒÉÓÀ ÃÀ ÓÉÊÅÃÉËÉÓÀÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÃÀÓÀáÓÍÄËÀÃ.<br />
ÐÉÒÅÄËÉ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÉÌÀÛÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÃÀ, ÒÏÌ ÔÀÍãÅÉÓÀÈÅÉÓ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ<br />
ÂÀÍßÉÒÖËÉ. ÌÄÏÒÄ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÔÀÍãÅÉÓ ÌÉÆÄÆÉ ÅÍÄÁÄÁÉÀ. ÌÄÓÀÌÄ ÊÉ ÉÓ, ÒÏÌ<br />
ÔÀÍãÅÉÓÀÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÃÀÓÃÀáÓÍÄËÀà ÓÀàÉÒÏÀ ÜÅÄÍÓ ÀÒÓÄÁÀÛÉ ÅÍÄÁÄÁÉ ÜÀÅÀáÛÏÈ. ÌÄÏÈáÄ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÉÌÀÛÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÓ, ÒÏÌ ÅÍÄÁÀÈÀ ÜÀÓÀáÛÏÁÀà ÏÈáÉ ÒÀÌÉÓ ÂÀÊÄÈÄÁÀÀ<br />
ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ:<br />
1. ÂÖËÉÓ ÂÀÌÏÙÅÉÞÄÁÀ 2. ÀÆÒÈÀ ÂÀßÌÄÍÃÀ 3. ÈÀÅÉÓ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÖÓÉÀÌÏÅÍÏ<br />
ÀÆÒÄÁÉÓÀÂÀÍ ÃÀ 4. ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÛÉ ÓÉÚÅÀÒÖËÉÓ ÂÀÙÅÉÞÄÁÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ,<br />
ÀÒÀÌÄà ÚÏÅÄËÉÅÄ ÝÏÝáÀËÉ ÓÖËÉÄÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈ.<br />
***<br />
ÝáÏÅÄËÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÈÀÍÀÂÒÞÏÁÀ ÉÓÄ ÌàÉÃÒÏà ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÊÄÈÉË<br />
áÀÓÉÀÈÈÀÍ, ÒÏÌ ÉÓ, ÅÉÍÝ ÝáÏÅÄËÄÁÉÓÀÃÌÉ ÌÊÀÝÒÉÀ, ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÊÄÈÉËÀà ÌÉÅÉÜÍÉÏÈ.<br />
ÛÏÐÄÍäÀÖÄÒÉ<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÂÖÛÀÂÄÁÉ ÚÀÒÀÖËÏÁÄÍ ÝÉáÄ-ÓÉÌÀÂÒÄÓ, ÖÃÉÃÄÓÉ ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÈ ÀÈÅÀËÉÄÒÄÁÄÍ<br />
ÊÄÃËÄÁÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÛÉÂÍÉÃÀÍ, ÉÓÄ ÂÀÒÄÃÀÍ, ÉÓÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÖÍÃÀ ÉÝÀÅÃÄÓ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ<br />
ÃÀ ßÖÈÓÀÝ ÀÒ ÔÏÅÄÁÃÄÓ ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ. ãÀÌÀÐÀÃÀ<br />
***<br />
ÉÓ, ÒÏÌ ÜÅÄÍÓ ÔÀÍãÅÀÓÀ ÃÀ ÝÏÃÅÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ, ÀÒ ÍÉÛÍÀÅÓ ÉÌÀÓ, ÒÏÌ<br />
ÉÓ ÓÀÄÒÈÏÃ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ.<br />
***<br />
ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÈÀÅÀà ÂÀÌÏÅÝÀÃÄ ÔÀÍãÅÀ, ÌÀÛÉÍ ÌÉÅáÅÃÉ, ÈÖ ÒÏÂÏÒÉ<br />
ÌÓÂÀÅÓÄÁÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÓÖËÄÁÓ ÛÏÒÉÓ. ÓÀÊÌÀÒÉÓÉÀ ÈÀÅÀà ÊÀÒÂÀà ÃÀÉÔÀÍãÏ ÀÃÀÌÉÀÍÉ,<br />
ÒÏÌ ÌÀÛÉÍÅÄ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÛÄÍÈÅÉÓ ÂÀÓÀÂÄÁÉ ÂÀáÃÄÁÀ ÃÀ ÖÊÅÄ ÉÝÉ, ÈÖ ÒÀÆÄ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÀÈÈÀÍ ËÀÐÀÒÀÊÉ. ÂÏÂÏËÉ<br />
mwerlebisa da mwerlobis Sesaxeb<br />
jek londonsa da gi de mopasans samwerlo Temebis SerCevaSi gansxvavebuli<br />
Sexedulebebi hqondaT. Tu londoni Zalze erideba seqsualuri Temebis<br />
aRweras da miaCnia, rom mweralma araferi iseTi ar unda daweros, risi<br />
wakiTxvac SvilTan erTad Sercxveboda, mopasani xSirad aRwers amgvar ambebs<br />
da miaCnia, rom aq araferia mosaridebeli, radgan adamianis sasircxvo<br />
organoebis moqmedebis Sedegebi gacilebiT wmindaa da maTi gamoCenac<br />
gacilebiT nakleb mosaridebeli, vidre tvinis Sedegebisa.<br />
133
orive es mwerali Taviseburad marTalia da amasTan orive maTgani uaRresad<br />
keTilSobili adamiania.<br />
***<br />
sityvis met-nakleboba niWierebis saswor-sazomia. niWiereba ori-sami sityviT<br />
gamoTqvams imas, rasac Zaldatanebuli viTom niWi ramdenime striqons<br />
moandomebs. zomiereba iq SeCerdeba, sadac uniWoba Tavs ver Seikavebs da<br />
gaaWianurebs saubars. akaki<br />
***<br />
40 wlis kafka patara bavSvs hgavda. mas ar moswonda balzakis yalbi sizuste:<br />
,,is midioda im msubuqi nabijiT, romliTac dadis yoveli parizeli qali<br />
dilis aT saaTsa da TerTmet saaTs Soris~.<br />
kafkas saocrad hqonda ganviTarebuli pasuxismgeblobis grZnoba. is<br />
yvelaferze grZnobda Tavs pasuxismgeblad, rac ki amqveynad xdeboda. kafka<br />
Tavis Seyvarebuls milenas werda: `WuWyiani var milena, usazRvrod WuWyiani.<br />
amitom vyviri amdens sisufTaveze~.<br />
kafkaze igrZnoba gavlena dostoevskisa, romelmac Tqva: `yoveli CvenTagani<br />
damnaSavea meoris mimarT. me ki yvelaze metad var damnaSave~.<br />
***<br />
Cvens droSi sityva ,,romans~ aRviTqvamT rogorc mxatvrul gamonagonze<br />
dafuZvnebul qmnilebas, maSin, rodesac Tavidan igi ubralod romaniul enaze<br />
daweril poetur an prozaul nawarmoebs aRniSnavda. valter skoti<br />
***<br />
niWi raodenobis sakiTxia. ar arsebobs iseTi romani, romelsac Cveulebrivi<br />
warmosaxvis adamiani ver moifiqrebs. ar aris iseTi lamazi fraza, romelsac<br />
ver dawers damwyebi mwerali. saWiroa mxolod xelSi kalmis aReba da wera.<br />
literaturas hqmnian mxolod uRlis gamwevi xarebi. renani<br />
***<br />
Tavis dRiurSi v. skoti Cawers baironze:<br />
vfiqrob, rom igi mniSvnelovnad alamazebda sakuTar sasiyvarulo<br />
Tavgadasavlebs, garkveulwilad iyo adamiani, romelic Tavs iqebda codvebiT,<br />
romelic mas ar gaaCnda.<br />
***<br />
rodesac pirvelad gavige, rom ganwiruli viyavi gavmxdariyavi literatori,<br />
me pirdapir stoikuri Zalmosileba gamoviCine, raTa Tavi dameRwia am<br />
avadmyofuri mgrZnobiarobisagan, romelic poetebis modgmas ubedurebad da<br />
sasacilod xdis. me yovelTvis vcdilobdi Camekla CemSi qebisa da<br />
komplimentebis moxveWis poetTaTvis damaxasiaTebeli wyurvili. v. skoti<br />
***<br />
adamianebi yovelTvis gahyvirian meTodurobaze muSaobaSi. marTlac,<br />
garkveuli TvalsazrisiT, igi sasargebloa da did upiratesobas aZlevs<br />
saqmian adamianebs. magram, Cemi azriT, meToduri mwerlebi, romelTac<br />
SeuZliaT gadadon kalami an xelSi aiRon igi dadgenil dros, - sakmaod<br />
sacodavi qmnilebani arian. v. skoti<br />
134
***<br />
gi de mopasani erTi periodi saministroSi (Tu ar vcdebi, ganaTlebis)<br />
muSaobda. im periods ekuTvnis misi es Canaweri: Cems gamoTvlebSi me ukve<br />
naklebsa da nakleb Secdomebs vuSvebdi, rac imis momaswavebeli iyo, rom me<br />
gamovCerCetdi.<br />
man (mopasanma) yvelaferi naxa, gamoscada da daaskvna: adamiani briyvia,<br />
sustia, sazizRaria, bedniereba ar arsebobs. arsebobs mxolod ltolva<br />
bednierebisaken, mxolod amaoeba, Tavis motyueba, cru imedi, yalbi ocneba da<br />
……... sikvdili da araraoba.<br />
m. javaxiSvili<br />
***<br />
ÔÏËÓÔÏÉÓ ÃÙÄÄÁÆÄ, 1928 ßÄËÓ, ÛÔÄ×ÀÍ ÝÅÀÉÂÌÀ ÍÀáÀ ÒÀ ËÄÅ ÔÏËÓÔÏÉÓ ÓÀÌÖÛÀÏ<br />
ÏÈÀáÉ, ÈØÅÀ: ÀÓÄÈ ÏÈÀáÛÉ ÝáÏÅÒÄÁÀÆÄ ÜÄÌÉ ÓÀáËÉÓ ÌÄÄÆÏÅÄÝ ÀÒ ÃÀÈÀÍáÌÃÄÁÏÃÀ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÀÓÄÈ ÏÈÀáÛÉ ÌÖÛÀÏÁÀ ÛÄÄÞËÏ ÌáÏËÏà ÂÄÍÉÏÓÓ.<br />
ÄÓ ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ ÀÌÀÓ äÂÀÅÓ: ÒÏÃÄÓÀÝ ÍÀÐÏËÄÏÍÌÀ äÏËÀÍÃÉÀ ÃÀÉÐÚÒÏ, ÉÊÉÈáÀ ÐÄÔÒÄ<br />
ÃÉÃÉ ÓÀà ÝáÏÅÒÏÁÃÀÏ (ÐÄÔÒÄ ÐÉÒÅÄËÉ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÌ ØÅÄÚÀÍÀÛÉ ÂÄÌÈÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓ<br />
ÓÀÓßÀÅËÀà ÜÀÅÉÃÀ, ÉÍÊÏÂÍÉÔÏà ÝáÏÅÒÏÁÃÀ ÀØ). ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÜÅÄÍÄÓ ÌÏÝÖÝØÍÖËÉ<br />
ÏÈÀáÉ, ÖÊÉÈáÀÅÓ ÈÖÒÌÄ, ÓÀÃÙÀ ÄÞÉÍÀÏ. ÀÜÅÄÍÄÓ ÄÒÈÉ ÐÀÔÀÒÀ ÓÀßÏËÉ. ÌÀÛÉÍ ÃÀÖÞÅÒÉÀ<br />
áÌÀËÉ ÃÀ ÊÄÃÄËÆÄ ßÀÖßÄÒÉÀ: ÀØ ÉßÅÀ ÃÉÃÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ. ÃÉÃÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒÀ×ÄÒÉ<br />
ÀÒ ÀÒÉÓ ÐÀÔÀÒÀ (ÆÃÄÓ ËÄÑÀË ÅÄËÉÊÉ; ÅÄËÉÊÏÌÖ ÍÉÜÔÏ ÍÄ ÌÀËÏ).<br />
,,ÓÀßÚÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ! ÉÓÉÍÉ ÜÄÌÛÉ ÀÒÀ ÆÉÆÙÓ, ÀÒÀÌÄà ÖÓÀÆÙÅÒÏ ÓÉÁÒÀËÖËÓ ÉßÅÄÅÄÍ.<br />
ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÂÀÌÏÝÀÍÉÃÀÍ ÌÄ ÌáÏËÏà ÄÒÈÓ ÅáÓÍÉ: ÚÅÄËÀÆÄ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÜÅÄÍ<br />
ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀà ÌÖÃÌÉÅÉ ÌÀÒÔÏÏÁÉÓÀÂÀÍ ÅÉÔÀÍãÄÁÉÈ ÃÀ ÚÅÄËÀ ÜÅÄÍÉ ÓÀØÝÉÄËÉ, ÚÅÄËÀ<br />
ÜÅÄÍÉ ÌÝÃÄËÏÁÀ ÌÉÌÀÒÈÖËÉÀ ÉØÉÈÊÄÍ, ÒÏÌ ÂÀÅÄØÝÄÈ ÌÀÓ”. ÌÏÐÀÓÀÍÉ<br />
***<br />
,,ÛÄÌÄÝÍÄÁÀ – ÄÓ ÀÒÉÓ ÖÃÉÃÄÓÉ ÌÏÒÀËÖÒÉ ÁÏÒÏÔÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÛÄÄÌÈáÅÀÓ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ”. Ë. ÔÏËÓÔÏÉ<br />
TeTri Tu riTmiani leqsis dasaxasiaTeblad gamogvadgeba ilias gamonaTqvami:<br />
,,leqsi imiT ar leqsobs, rom striqonebis boloebi erTmaneTisaTvis<br />
SeuwyviaTo”. mets verafers ver ityvi. es gansakuTrebiT misi poeziis<br />
ganmaqiqeblebs unda hqondeT yovelTvis mxedvelobaSi.<br />
***<br />
axla CemTvis sasaciloa imis gaxseneba, Tu rogor vfiqrobdi, da ase mgonia,<br />
Tqvenc amgvarad fiqrobT, rom SeiZleba moiwyoT bednieri da patiosani mikro<br />
samyaro, romelSic wynarad, uSecdomod, sinanulis gareSe SegeZlebodaT<br />
cxovreba da wesierad imis gakeTeba, rac mxolod da mxolod kargia.<br />
sasaciloa! es SeuZlebelia, biZiko, SeuZlebeli. es zustad iseve ar SeiZleba,<br />
rogorc ar SeiZleba is, rom gaunZrevlad, Tundac mcire varjiSebis gareSe,<br />
janmrTeli iyo.<br />
raTa patiosnad icxovro, unda iswrafode, ibrZode, uSvebde Secdomebs,<br />
iwyebde da Tavs anebebde... da ganuwyvetliv ibrZode da kargavde.<br />
rac Seexeba simSvides, igi sulieri simdablea. tolstoi<br />
***<br />
135
me ise vaRmerTebdi russos, rom erT dros misi portreti medalionSic ki<br />
Cavsvi da mkerdze, xatebTan erTad vatarebdi. l. tolstoi.<br />
***<br />
Cven ise verafers vpoebT cxovrebaSi, Tu sadRac viRacam amdenive ar dakarga.<br />
golsuorsi.<br />
daaxloebiT amasve ambobs rusTaveli: RmerTma erTi viT acxovnos, Tu meore<br />
ar wawyminda.<br />
***<br />
me yovelTvis im rwmenis viyavi, rom vaJkacma arc araferi unda sTxovos qals<br />
da arc araferSi Zala ar unda daatanos mas. diacebi sulgrZelebi arian da<br />
rac SeuZliaT, imas Tavadac ar daiSureben. golsuorsi.<br />
***<br />
,,aba vis SeuZlia urTierToba iseT kacTan, romelic arasodes Secdeba, mudam<br />
aRmavlobis gziT midis da namdvili wmindania”. golsuorsi.<br />
***<br />
,,zogi iseTi bunebisaa, aT saaTze CamoxCoba rom elodes, rva saaTze arxeinad<br />
Wadraks iTamaSebs. amnairi xalxi mudam warmatebis gziT midis. amaTgan<br />
gamodian Cinebuli episkoposebi, redaqtorebi, msajulebi, sardlebi. isini<br />
marTlac mSvenivrad arTmeven Tavs yovel Tanamdebobas, maT moepovebaT<br />
sulieri sayinuleebi, sadac inaxeba maTi nerviuli sistema. amisTana<br />
adamianebs an Zalian mcire aqvT, anda saerTod ar gaaCniaT is moZravi,<br />
mCqefare grZnoba da mtkice ganwyobileba, rogoric gaxlavT azrovneba,<br />
poezia, filosofia... isini grZnobas yovelTvis gonebas uqvemdebareben”.<br />
golsuorsi.<br />
***<br />
,,sayvareli qalis SebRaluli da tanjuli warsuli zog vaJkacSi mxolod<br />
raindul grZnobas aRviZebs, sxvebs, ufro wesrigisa da pativis moyvareebs,<br />
mxecur vnebaTa Relvasa da boRmian vnebianobas aRuZravs imisaTvis, rom<br />
winaT, masze adre, sxvas rgebia igi”. golsuorsi.<br />
***<br />
silamazisaken ltolva Rrmad moikidebs xolme fexs im ojaxSi, romlis<br />
wevrebic mdabio warmoSobis arian da Tavad ikafaven gzas sazogadoebaSi.<br />
golsuorsi.<br />
***<br />
bunebis yvelaze didi ironia isaa, rom aRzevebas gaamayeba mosdevs da es<br />
ukanaskneli ki dacemis mauwyebelia. golsuorsi.<br />
***<br />
tolstois ana kareninas prototipad gamoyenebuli hyavs puSkinis ufrosi<br />
qaliSvili – mariami.<br />
***<br />
ivane gonCarovi xomaldiT mgzavrobda, amovarda qariSxali, kapitanma<br />
mwerali gembanze miiwvia, mwerali brZandebiT da aucileblad unda naxoT es<br />
136
grandiozuli sanaxaobao. ,,oblomovis” avtorma Tvali moavlo<br />
gamZvinvarebul okeanes da Cailaparaka: ,,ra simaxinjea, ra qaosia” da Tavis<br />
kaiutas daubrunda.<br />
***<br />
literator adamianebs metwilad ar exerxebaT laparaki da piriqiT –<br />
mWevrmetyvel adamianebs srulebiT ar exerxebaT wera. tolstoi<br />
***<br />
lev tolstoi ar moswonda Tavisi ,,ana karenina”. mas ekuTvnis Semdegi fraza:<br />
,,Zlier maocebs is ambavi, rom aseTi Cveulebrivi da ubadruki ram moswonTo.<br />
***<br />
lev tolstois ar uyvarda kritikosebi da ambobda am saqmiT mxolod isini<br />
arian dakavebuli, visac Tavad arafris Seqmna ar SeuZliao. sulelebi<br />
ganikiTxaven Wkvianebso.<br />
***<br />
turgenevi wers, rom misi da lev tolstois ,,Tanavarskvlavedebi ...<br />
erTmaneTis sapirispiro mimarTulebiT moZraoben eTerSi”. igi lev tolstois<br />
Sesaxeb amasac wers: ,,roca es maWari daduRdeba, misgan RmerTebis sakadrisi<br />
sasmeli dadgeba”.<br />
***<br />
zogs ukvirda, rad ar avsaxe garepolitikuri omebi ,,didostatSi”, an rad<br />
davuTme mometebuli yuradReba Sinaur amboxebaTa Caqrobis momentebs?<br />
unda vaRiaro: eg Seugneblad maqvs Cadenili. Sinapolitikuri viTarebani<br />
swyveten yoveli naciis, yoveli saxelmwifos beds... arcerTi nacionaluri<br />
moZraoba, arc erTi saxelmwifo martooden garepolitikuri invaziebis<br />
Sedegad ar darRveula. k. gamsaxurdia<br />
***<br />
,,mwerlisaTvis yvelaze saWiro iaraRi zusti sityvaa, romelic daWimuli<br />
Svildidan israd mowydeba da caxcaxiT Caesoba mizanSi” Tomas manni<br />
***<br />
amonawerebi wignidan: ,,И. С. ТУРГЕНЕВ В ВОСПОМЫНАНИЯХ СОВРЕМЕННиКОВ”, М. 1969.:<br />
turgenevi ambobs: ,,ingliselebi yvela ucxoelis Sesaxeb fiqroben, rom isini<br />
maimunebi arian da mxolod frangebs Tvlian naxevrad adamianebad”.<br />
***<br />
turgenevi arigebs viRacas: ,,daqorwindiT! aucileblad daqorwindiT! Tqven<br />
ver warmoidgenT, Tu ra Znelia martoobaSi sibere, rodesac Sendauneburad<br />
iZulebuli xdebi SeeyuJo sxvis budes, Sendami adamianuri damokidebuloba<br />
miiRo rogorc mowyaleba da dakmayofilde im beberi ZaRlis mdgomareobiT,<br />
romelsac mxolod imitom ar agdeben, rom mieCvivnen mas da ebralebaT.<br />
daijereT Cemi rCeva. nu gaswiravT Tavs aseT usixarulo momavlisaTvis!”<br />
***<br />
turgenevi: uCveulod momravldnen riTmis mTxzvelebi. ar momwons me es:<br />
riTmisadmi vnebam ara erTi da ori eri daRupa.<br />
137
***<br />
turgenevi: miaqcieT yuradReba Tanamedrove frangul xelovnebas, Teatrs,<br />
romans, Tundac poezias: yvelgan Warbadaa warmodgenili SiSveli<br />
materializmi, yvelaferi uaRresad saguldagulod, detalurad da lamazad<br />
aris gaformebuli, magram arafers ar eubneba arc azrs, arc grZnobas ... unda<br />
SevniSnoT, rom frangebi mTeli Tavisi istoriis manZilze arasodes<br />
gamoirCeodnen fsiqologiuri procesebis analizis siRrmiT an gaqanebiT.<br />
isini am TvalsazrisiT yovelTvis dabla idgnen rogorc germanelebze, aseve<br />
ingliselebze. maTTan forma yovelTvis aRemateboda Sinaarss, sityva sulier<br />
muSaobas, xolo imis moTxovnileba, rom swrafad da lamazad eTqvaT,<br />
frangebs ar aZlevda imis dros, rom Rrmad da yovelmxriv moefiqrebinaT<br />
saTqmeli.<br />
SesaZloa amiT aixsneba frangebTan oratoruli xelovnebis da stilis<br />
ganviTareba da filosofiis, fsiqologiisa da dramis ar arseboba.<br />
***<br />
velikorosi araferSi ar uqnia RmerTs, _ Tqva erTxel turgenevma _<br />
damisaxeleT ruseTSi wminda rusuli warmoSobis Tundac erTi didi<br />
adamiani?! puSkini _ afrikuli sisxlia, lermontovi _ Sotlandieli, gogoli<br />
_ malorosi, Jukovskis _ deda hyavda Turqi...<br />
_turgenevi? _ Seawyvetina mas q-nma viardom.<br />
magram turgenevi mas ukve aRar usmenda. gacxarebuli agrZelebda yvelaferi<br />
mSobliuris lanZRvas, uaryofda TanamemamuleTa Sromisadmi siyvaruls,<br />
rusuli xelovnebis TviTmyofadobas. igi rusebSi mxolod baZvis unarsa da<br />
ususurobas xedavda.<br />
amis mosmenisas, _ wers turgenevisadmi miZRvnili wignis avtori _ potuginis<br />
sityvebi maxsendebodao:<br />
,,me Tan miyvars da Tan mezizReba Cemi ruseTi, Cemi ucnauri, keTili, Zvirfasi<br />
samSoblo”.<br />
***<br />
rusi gacilebiT nakleb individualuria, vidre dasavleT evropeli _ ambobs<br />
turgenevi (gonkurebis dRiurebidan).<br />
***<br />
,,mTeli Cemi cxovreba qaliT aris gaJRenTili. arc wigns, arc sxva raimes ar<br />
SeuZlia CemTvis qalis Secvla... ranairad gamovxato es grZnoba? me<br />
vvaraudob, rom mxolod siyvaruls SeuZlia gamoiwvios adamianis mTeli<br />
arsebis iseTi gamococxleba, rogoric sxva arafers ar xelewifeba, xom<br />
marTals vambobs?” _ turgenevi<br />
***<br />
x. boieseni wers: me vuambe turgenevs Cemi vizitis Sesaxeb ibsenTan<br />
(drezdenSi) da gaoceba ver davmale ibsenis simpaTiis gamo saerTod<br />
despoturi mmarTvelobis da kerZod, rusi imperatoris nikoloz I mimarTo.<br />
_ es saocrad kuriozuli faqtia _ SeniSna turgenevma _ rom mravali<br />
adamiani, romlebic im qveynebSi cxovroben, sadac demokratiuli wyobaa,<br />
aRtacebuli arian despoturi mmarTvelobiT. Zalze advilia giyvardes<br />
despotizmi Soridan. am ramdenime wlis winaT karleils (cnobili ingliseli<br />
istorikosi da sazogado moRvawe _ a.g.) vestumre. igic Tavs esxmoda<br />
138
demokratias da simpaTias gamoTqvamda ruseTisa da misi maSindeli<br />
imperatoris mimarT. ,,xalxis masebis moZraobaSi erTi Zlieri xeli daqneviT<br />
moyvana _ Tqva man _ azrs aZlevs istoriul process. zogjer metad sawyenia<br />
imis naxva, rom iseT qveyanaSi, rogoric didi britaneTia, aTasi juris<br />
araraobas SeuZlia Tavi wamoyos rogorc bayayma gubidan da mTeli xmiT<br />
iyviros. saganTa aseT mdgomareobas mxolod uwesrigoba SeuZlia warmoSvas”.<br />
amis pasuxad karleils SevTavaze, rom kargi iqneboda, Tu igi ruseTSi<br />
wavidoda da erT-or weliwads mis romeleme guberniaSi icxovrebda. maSin<br />
sakuTari TvaliT ixilavda mis mier naqebi demokratiis sikeTes ... is, vinc<br />
daiRala demokratiiT, imitom, rom igi warmoSobs uwesrigobas, emsgavseba<br />
adamians, romelic suicidisaTvis emzadeba. es adamiani moqanculia cxovrebis<br />
erTferovnebiT da ocnebobs sikvdilis monotonurobaze. manamde, vidre Cven<br />
vrCebiT individualistebad da ara erTi da igive tipis erTferovan<br />
ganmeorebebad, cxovreba Wreli, gansxvavebuli da uwesrigoc ki iqneba.<br />
interesTa da ideaTa am dausrelebel SejaxebaSi kacobriobis progresis<br />
umTavresi imedi devs. CemTvis amerikuli demokratiis udides momxiblvelobas<br />
yovelTvis is garemoeba warmoadgenda, rom is iZleva individualuri<br />
ganviTarebis farTo SesaZleblobas, ris daSvebac despotizms ar xelewifeba.<br />
es gakveTili xangrZlivma cxovrebiseulma gzam momca.<br />
mravali wlis manZilze faqtiurad ,,gandegilis” cxovrebiTa vcxovrob, xolo<br />
garkveuli drois manZilze ki, imperatoris nebiT, iZulebuli viyavi Cems<br />
mamulSi Caketils mecxovra, saidan gasvlac mekrZaleboda. rogorc xedavT, me<br />
Tavad gamovcade Cems tyavze absolutizmis mTeli brwyinvaleba, da albaT ar<br />
aris saWiro imis Tqma, rom am gamocdilebam me ar maqcia mmarTvelobis<br />
amgvari formis Tayvanismcemlad.<br />
SemCneuli maqvs, rom ibsenis aRfrTovaneba rusuli mmarTvelobis wesiT<br />
warmoiSva rogorc cxovrebaze pesimisturi Sexedulebis Sedegi, rom<br />
WeSmaritma demokratma, rogorc ar unda imedgacruebuli iyos igi calkeuli<br />
pirovnebebiT, unda SeinarCunos rwmena adamianis mimarT da zustad aseTi<br />
rwmena ar hqonda ibsens. mas, sxvaTa Soris, uyvarda imis mtkiceba, rom<br />
umciresoba yovelTvis marTalia da rom igi dakargavda yovelgvar<br />
pativiscemas sakuTari Tavisadmi, Tuki naxavda, rom romelime mniSvnelovan<br />
sakiTxSi misi azri emTxveva sazogadoebis umravlesobis azrs.<br />
_ me eWvi ar mepareba ibsenis TanmimdevrulobaSi, _ Tqva turgenevma. _ unda<br />
SevniSno, rom SesaZlebelia movlenaTa iseTi damTxveva, romlis drosac<br />
umciresoba marTali aRmoCndeba, magram es gamonaklisia da ara wesi. bunebaSi<br />
janmrTeloba yovelTvis aWarbebs avadmyofobas. samyaroSi uaryofiTi<br />
principi rom Warbobdes, kacobriobas ar eyofoda sasicocxlo Zalebi<br />
arsebobisaTvis. Tqven albaT SeniSneT, rom me ara vflob filosofiur Wkuas,<br />
mxolod irgvliv viyurebi da daskvnebs danaxuli movlenebidan vakeTeb,<br />
iSviaTad mivmarTav abstraqciebs. ufro metic, abstraqciebi Cems gonebaSi<br />
konkretuli suraTebis saxiT warmoiSveba.<br />
***<br />
- rusul sofelSi me erT ramesTan ar SemiZlia Segueba. es aris xramebi. ra<br />
mizezia, rom mTel dasavleT evropaSi ver naxav verc erT xrams? _ turgenevi.<br />
amis Semdeg biografi agrZelebs: xramebi wretavs miwas sasicocxlo<br />
Zalebisagan. xramebi _ es glexuri miwaTmoqmedebis uaRresi CamorCenilobis<br />
simboloa. isini miwis naoWebia. da turgenevi, diaxac marTalia: xramebTan<br />
Serigeba SeuZlebelia.<br />
139
***<br />
turgenevs Turme Zalian moswonda bekonis gamonaTqvami: art est homo additus<br />
naturae – xelovneba aris adamiani, damatebuli bunebas, da aseve paskalis<br />
gamoTqma: adamianebma ver SeZles sakuTari TavisaTvis miecaT samarTali da<br />
Zalas misces samarTali.<br />
***<br />
turgenevi: karleilTan viyavi. unda giTxraT, rom aravis movuxiblivar ase<br />
Zalumad Tavisi azrTa wyobiT. igi adamianis saukeTeso Tvisebad upirobo<br />
morCilebas sTvlis da miTxra, rom yovel sazogadoebas, romelic usityvod<br />
emorCileba Tavis monarqs, ufro bednier da ukeTesad saxelmwifod Tvlis,<br />
vidre inglisuri sazogadoebaa, Tavisi TavisuflebiTa da konstituciiT.<br />
***<br />
turgenevi odoevskis Sesaxeb ambobs, Zalian dabneuli kaci iyoo. Amis gamo<br />
mas dascinodnen, radgan ar esmodaT, rom amgvari dabneuloba raime axal<br />
azrze, amocanaze an hipoTezaze mwerlis yuradRebis koncentraciis Sedegi<br />
iyo.<br />
***<br />
turgenevi ambobs: yvelaze bednieri wuTebi cxovrebaSi qalisadmi siyvaruls<br />
ukavSirdeba. es is wuTebia, rodesac TvalebSi Sexedav mas, vinc giyvars da<br />
igeb, rom masac uyvarxar. turgenevi Cerdeba da Semdeg umatebs: ,,es me<br />
cxovrebaSi erTxel, SesaZloa, orjerac SememTxva”.<br />
vixseneb axla turgenevis am sityvebs, wers biografi, da magondeba aseve<br />
kritikosebis gesliani msjelobebic mis romanebze. magaliTad, n. staxovi<br />
wers, TiTqmis yvela maTganSi gamoyvanilia axalgazrda, romelsac surs<br />
daqorwindes qaliSvilze da amas verafriT ver axerxebs. es marTlac swori<br />
SeniSvnaa, turgenevis gmirebi Seyvarebulebi arian axalgazrduli vnebiT,<br />
Tumca ar qorwindebian. staxovs surda gaelanZRa turgenevi, magram amis<br />
nacvlad, misi Seqeba gamouvida. turgenevi umRers ara xorciel, aramed<br />
wminda, Tavdadebul siyvaruls, romelic xSirad, mopasanis ar iyos,<br />
sikvdilze Zlieria. swored ase esmoda turgenevs siyvaruli, ris gamoc mas<br />
ar sWirdeboda daeqorwinebina Tavisi gmirebi. igi Tavad moxucebulobamde<br />
rCeboda im ymawvilad, romelsac ZaluZda hyvareboda Rrmad da TavdadebiT,<br />
magram daqorwineba ar SeeZlo. mis Sesaxeb dedamisi Semdegs ambobda: igi<br />
marad erTgulia, mas mxolod erTi qalis siyvaruli SeuZliao.<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ ÊÀ×ÊÀÃÀÍ:<br />
áÄËÏÅÍÄÁÉ ÝÃÉËÏÁÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÓáÅÀ ÈÅÀËÉ ÌÉÓÝÄÍ, ÒÀÈÀ ÀÌ ÂÆÉÈ ÛÄÝÅÀËÏÍ<br />
ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌ ÂÅÄÅËÉÍÄÁÉÀÍ ÀÍÔÉÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÄËÄÌÄÍÔÄÁÀÃ, ÒÀÌÄÈÖ<br />
ÓÖÒÈ ÛÄÝÅÀËÏÍ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï. ÀÌ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÓ ÊÉ, ÌÈÄËÉ ÈÀÅÉÓÉ ÄÒÈÂÖËÉ<br />
ÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ, ÌáÏËÏà ÈÀÅÉÓ ÂÀÃÀÒÜÄÍÀ ÓÖÒÓ.<br />
***<br />
ÊÒÉÔÉÊÏÓÉ ßÄÒÓ: ÊÀ×ÊÀ ÈÉÈØÌÉÓ ÀÒÀ×ÄÒÓ ÀÊÄÈÄÁÃÀ ßÉÍÀÓßÀÒ ÂÀÍÞÒÀá, ÐÄÃÀÂÏÂÉÖÒÉ<br />
ÌÉÆÍÉÈ ÈÖ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÊÒÉÔÉÊÉÓ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄ. ÉÂÉ ÖÁÒÀËÏÃ ÀÓÄ<br />
áÄÃÀÅÃÀ ÓÀÌÚÀÒÏÓ. ÉÂÉ ÀÒ ÀÊÒÉÔÉÊÄÁÃÀ, ÉÔÀÍãÄÁÏÃÀ.<br />
***<br />
140
ÚÏÅÄËÉ àÄÛÌÀÒÉÔÀà ÒÄÅÏËÖÝÉÖÒÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÁÏËÏÓ ÂÅÄÅËÉÍÄÁÀ ÍÀÐÏËÄÏÍ<br />
ÁÏÍÀÐÀÒÔÄ... ÒÀÝ Ö×ÒÏ áÀÍÂÒÞËÉÅÀà ÂÒÞÄËÃÄÁÀ ßÚÀËÃÉÃÏÁÀ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÌÃÏÒÄ ÃÀ<br />
ÌÙÅÒÉÄ áÃÄÁÀ ßÚÀËÉ. ÒÄÅÏËÖÝÉÖÒÉ ÔÀËÙÀ ÖÊÖÉØÝÄÅÀ ÃÀ ÒÜÄÁÀ ÀáÀËÉ<br />
ÁÉÖÒÏÊÒÀÔÉÉÓ ËÀÌÉ.<br />
***<br />
ÌÄ ÀÒÀ ÌÀØÅÓ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÖËÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉ, ÌÄ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÓÀÂÀÍ ÛÄÅÃÂÄÁÉ.<br />
***<br />
,,ÃÏÍ ÊÉáÏÔÉÓ ßÚÄÅËÀ ÌÉÓÉ ×ÀÍÔÀÆÉÀ ÊÉ ÀÒÀ, ÓÀÍÜÏ ÐÀÍÓÀÀ, Ä. É. ÌÉßÉÄÒÉ, ÊÏÍÊÒÄÔÖËÉ,<br />
ÐÒÏÆÀÖËÉ.<br />
***<br />
ÈÖ ãÏÉÓÉÓ ÓÉÌÁÏËÉÊÉÓ ÀáÓÍÀ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÒ áÄÒáÃÄÁÀ, ÄÓ ÀÒÀ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÀÒ<br />
ÀÒÓÄÁÏÁÓ, ÀÒÀÌÄà ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÍÀÐÏÅÍÉ ÀÒÀÀ. ÈÀÅÀà ãÏÉÓÌÀ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÉÝÏÃÀ,<br />
ÈÖ ÒÉÓÉ ÈØÌÀ ÖÍÃÏÃÀ. ÊÀ×ÊÀÌ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÒÏÃÉ ÉÝÏÃÀ ÄÓ.<br />
***<br />
,,ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÒÀÝ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÓ ÀÒ ÄáÄÁÀ, ÌÏßÚÄÍÉËÏÁÀÓ ÌÂÅÒÉÓ ÃÀ ÆÉÆÙÓ ÉßÅÄÅÓ<br />
ÜÄÌÛÉ” – ßÄÒÓ ÊÀ×ÊÀ ×ÄËÉÝÉÀÓ ÌÀÌÀÓ, ÁÀÖÄÒÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÓ ÖáÓÍÉÓ ÈÀÅÉÓ ÖÅÀÒÂÉÓÏÁÀÓ<br />
ÝÏËØÌÒÖËÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
ÀÌÏÍÀßÄÒÄÁÉ Ë. ÔÏËÓÔÏÉÓ 41 ÔÏÌÉÃÀÍ:<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÖÍÃÀ ÖÚÅÀÒÃÄÓ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÈÀÅÉÓÉ ÝÏËÉ, ØÌÀÒÉ, ÌÀÌÀ ÃÀ ÛÅÉËÉ, ÀÒÀÌÄÃ<br />
ÙÌÄÒÈÉ ÃÀ ÌÏÚÅÀÓÉ ÈÅÉÓÉ. ÄÓ ÌÏÈáÏÅÍÀ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉÀ ÀÒÀ ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÍÀÈØÅÀÌÉÀ<br />
ÓÀáÀÒÄÁÀÛÉ, ÀÒÀÌÄà ÓÀáÀÒÄÁÀÛÉ ÉÌÉÔÏÌÀÀ ÍÀÈØÅÀÌÉ, ÒÏÌ ÄÓ ÍÀÌÃÅÉËÉ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÀ.<br />
***<br />
ØÒÉÓÔÉÀÍÏÁÀ ÌáÏËÏà ÉÓÔÏÒÉÖËÀà ÃÀÖÊÀÅÛÉÒÃÀ ÄÁÒÀÄËÏÁÀÓ. ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÚÅÄËÀ ÒÄËÉÂÉÀÛÉ ÌÓÂÀÅÓÉÀ – ÅÄÃÀÛÉÝ, ÆÏÒÏÀÓÔÒÉÆÌÛÉÝ, ÁÖÃÉÆÌÛÉÝ,<br />
ÊÏÍ×ÖÝÉÀÍÉÆÌÛÉÝ, ËÀÏ-ÞÄÓÈÀÍÀÝ ÃÀ ÁÉÁËÉÀÛÉÝ.<br />
***<br />
ËÄØÓÈÀ ÌÈáÆÅÄËÏÁÀ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÚÀËÁ ÓÀáÄà ÌÉÌÀÜÍÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ áÄË-×ÄáÓ<br />
ÖÁÏÒÊÀÅÓ ÀÆÒÓ.<br />
***<br />
ÄÒÈÉ ÝÍÏÁÉËÉ ×ÉÆÉÊÏÓÉ ßÄÒÉËÛÉ ÔÏËÓÔÏÉÓ ÄÊÉÈáÄÁÀ: ÄÅÏËÖÝÉÉÓ ÈÄÏÒÉÀÓ ÈÖ<br />
ÖÀÒÚÏ×È, ÒÀÔÏÌ ÈÀÅÀà ÀÒ ÛÄØÌÍÉÈÏ ÓÀÊÖÈÀÒÓ? ÀÌ ßÄÒÉËÓ ÔÏËÓÔÏÉÌ ÛÄÌÃÄÂÉ<br />
ßÀÀßÄÒÀ: ÄÒÈ ÓÖËÄËÓ ÉÌÃÄÍÉ ÊÉÈáÅÉÓ ÃÀÓÌÀ ÛÄÖÞËÉÀ, ÒÀÌÃÄÍÓÀÝ ÀÈÀÓÉ àÊÅÉÀÍÉ ÅÄÒ<br />
ÖÐÀÓÖáÄÁÓ ÃÀ ÀÓÄ ÐÀÓÖáÏÁÓ:<br />
,,ÈØÅÄÍ ßÄÒÈ ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÈÖ ÒÏÂÏÒ ßÀÒÌÏÉÛÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÀ ÞÀËÉÀÍ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÍÀÃ<br />
ÂÄÜÅÄÍÄÁÀÈ ÀÌ ÌÏÅËÄÍÉÓ ÉÓ ÀáÓÍÀ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÉÞËÄÅÉÀÍ ÓÀÁÖÍÄÁÉÓÌÄÔÚÅÄËÏ<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÄÁÉ ÃÀ ÃÀÒÅÉÍÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÌÄ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÌÀÏÝÄÁÃÀ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÜÄÒÃÄÁÉÀÍ<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀÆÄ, ÓÀáÄÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀÆÄ, ÃÄÃÀÌÉßÉÓ, ÌÆÉÓ<br />
ßÀÒÌÏÛÏÁÀÆÄ, ÈÖÍÃÀÝ ÐÉÒÅÄËÉ ÏÒÁÀÍÉÆÌÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀÆÄ... ÒÏÂÏÒÝ ÊÉ ÜÅÄÍ ÃÒÏÓÀ<br />
ÃÀ ÓÉÅÒÝÄÛÉ ÀÌ ÊÉÈáÅÄÁÆÄ ÐÀÓÖáÉÓ ÞÄÁÍÀÓ ÃÀÅÉßÚÄÁÈ, ÅÄÒÓÀà ÛÄÅÞËÄÁÈ ÛÄÜÄÒÄÁÀÓ,<br />
áÏËÏ ÉÓ, ÒÏÌ ÅÄÒ ÛÄÅÞËÄÁÈ ÓÀÃÌÄ ÛÄÜÄÒÄÁÀÓ, ÉÓ, ÒÏÌ ÜÅÄÍ ÅÄÞÄÁÈ ÜÅÄÍÈÅÉÓ<br />
ÌÉÖßÅÃÏÌÄË Ó×ÄÒÏÛÉ, ÉÌÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÌÀÓ, ÒÀÓÀÝ ÜÅÄÍ ÅÄÞÄÁÈ, ÅÄÞÄÁÈ ÀÒÀ ÉØ,<br />
ÓÀÃÀÝ ÓÀàÉÒÏÀ.<br />
141
***<br />
ÈØÅÄÍ ÀÌÁÏÁÈ, ÒÏÌ ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÈÖÍÃÀÝ ÄÒÈ ßÄËÉßÀÃÓ ÃÀÉÝÀÅÃÍÄÍ ÊÀÍÏÍÓ<br />
ßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏÁÉÓ ÂÀÖßÄÅËÏÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÌÀÛÉÍ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀ ÂÀÃÀÛÄÍÃÄÁÏÃÀ. ÌÀÂÒÀÌ ÈÖ<br />
ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÃÀÉÝÀÅÃÀ ÀÌ ÊÀÍÏÍÓ, ÌÀÛÉÍ ÅÉÍ ÃÀÄÌÖØÒÄÁÏÃÀ ÌÀÈ ÓÉÝÏÝáËÄÓ?<br />
ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ ÞÀËÆÄ ÌÝÉÒÄ ÒÉÝáÅÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀ ÌÉÓÃÄÅÃÄÓ ÀÌ ÊÀÍÏÍÓ, ÌÀÛÉÍ ÌÉÓÉ<br />
ÛÄÓÒÖËÄÁÀ ÓáÅÀÓÀÝ ÂÀÃÀÄÃÄÁÏÃÀ, ÉÂÉ ÛÄÄÝÃÄÁÏÃÀ ÌÉÓÈÅÉÓ ÌÉÄÁÀÞÀ ÃÀ ÌÀÓÀÝ ÉÂÉÅÄ<br />
ÂÀÄÊÄÈÄÁÉÍÀ. ÀÌÒÉÂÀÃ ÞÀËÀÃÏÁÀ ÈÀÍÃÀÈÀÍ ÛÄÌÝÉÒÃÄÁÏÃÀ.<br />
***<br />
ÓÉÝÏÝáËÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ ÓÉÊÄÈÉÓÀÈÅÉÓ ÄÞËÄÅÀÈ ÃÀ ÈÖ ÉÓÉÍÉ ÅÄÒ ÂÀÍÉÝÃÉÀÍ ÀÌ ÓÉÊÄÈÄÓ,<br />
ÀÌÀÛÉ ÌáÏËÏà ÈÀÅÀà ÀÒÉÀÍ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÍÉ.<br />
***<br />
ÈØÅÄÍÉ ÓÖÒÅÉËÉ ÌßÄÒËÀà ÂÀáÃÏÌÉÓÀ, ÞÀËÆÄ ÓÖËÄËÖÒÉÀ. ÄÓ ÓÖÒÅÉËÉ ÉÌÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ,<br />
ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÃÉÃÄÁÀ ÂÓÖÒÈ. ÄÓ ÊÉ ÌáÏËÏà ÌÄÃÉÃÖÒÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÀÀ. ÈØÅÄÍ<br />
ÄÒÈÉ ÒÀÌ ÖÍÃÀ ÂÓÖÒÃÄÈ: ÉÚÏÈ ÊÄÈÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÀÒÀÅÉÍ ÂÀÀÍÀßÚÄÍÏÈ, ÀÒ ÂÀÍÓÀãÏÈ,<br />
ÀÒ ÛÄÉÆÉÆÙÏÈ, ÀÒÀÌÄÃ ÂÉÚÅÀÒÃÄÈ ÚÅÄËÀ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀ ÃÀÜÀÂÒÖËÉ ÃÀ ÃÀÌÏÍÄÁÖËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ ÄÒÄÁÉ ÃÀ ÊËÀÓÄÁÉ (ÜÅÄÍÉ<br />
ÃÒÏÉÓ ÌÖÛÄÁÉ), ÀÓÄÅÄ ØÀËÄÁÉ, ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÃÍÄÍ ÀÒÀ ÉÌ ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÉÈ,<br />
ÌÉÀÙßÉÏÍ ÉÌÀÅÄ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓ, ÒÀ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÛÉÝ ÉÌÚÏ×ÄÁÉÀÍ ÌÜÀÂÅÒÄËÄÁÉ, ÀÒÀÌÄÃ<br />
ÉÌÉÈ, ÒÏÌ ÈÀÅÉÀÍÈ ÛÄÂÍÄÁÀÛÉ ÃÀ ÈÀÅÉÀÍÈ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÌÀÈÆÄ ÌÀÙËÀ ÃÀÃÂÍÄÍ.<br />
ÃÀÜÀÂÒÖËÉ áÀËáÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÐÏËÏÍÄËÄÁÉ, ÉÍÃÖÓÄÁÉ ÃÀ ÌÒÀÅÀËÉ ÓáÅÀ, ÄÓßÒÀ×ÉÀÍ ÒÀ<br />
ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ, ÓÖÒÈ ÌÉÉÙÏÍ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÌÜÀÂÅÒÄËÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ. ÆÖÓÔÀà ÀÓÄÅÄ<br />
ÌÖÛÄÁÓ, ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÈÀÅÉÓ ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀÛÉ, ÓÖÒÈ ÌÉÉÙÏÍ ÊÀÐÉÔÀËÉÓÔÈÀ –<br />
ÌÃÉÃÀÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉ. ÆÖÓÔÀà ÀÓÄÅÄ ØÀËÄÁÉ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÉÃÄÀËÀÃ<br />
ÓÀáÀÅÄÍ ÌÀÌÀÊÀÝÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÓ. ÄÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÌáÏËÏà ÉÌÀÓ ÖÜÅÄÍÄÁÓ, ÒÏÌ ÜÀÂÒÖËÍÉ<br />
ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÌÓÏ×ËÌáÄÃÅÄËÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÓÖËÀÝ ÀÒÀ ÃÂÀÍÀÍ ÉÌ ÉÃÄÀËÄÁÆÄ ÌÀÙËÀ,<br />
ÒÏÌÄËÉ ÉÃÄÀËÄÁÉÈÀÝ ÌÜÀÂÅÒÄËÄÁÉ ÝáÏÅÒÏÁÄÍ. ÉÓÉÍÉ ÈÀÅÉÀÍÈ ÌÜÀÂÅÒÄËÄÁÆÄ<br />
ÃÀÁËÀÝ ÊÉ ÃÂÀÍÀÍ. ÌÀÈ ÀÒÀ ÀØÅÈ ÒÀ ÞÀËÀ ÌÉÀÙßÉÏÍ ÀÌ ÉÃÄÀËÄÁÓ ÃÀ ÌáÏËÏà ÛÖÒÈ<br />
ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÌÜÀÂÅÒÄËÄÁÉÓÀ.<br />
***<br />
ÚÅÄËÀ ÒÄËÉÂÉÀÛÉ ÌÏÈáÒÏÁÉËÉÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÓÀÓßÀÖËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÒÏÌËÄÁÉÝ<br />
ÈÉÈØÏÓÃÀ ÌÏÀáÃÉÍÄÓ ÌÀÈÌÀ ÃÀÌ×ÖÞÍÄÁËÄÁÌÀ. ÌÀäÌÀÃÉÝ, ÊÒÉÛÍÀÝ ÉÍÃÖÒ ÒÄËÉÂÉÀÛÉ<br />
ÃÀ ÓáÅÄÁÉÝ ÈÉÈØÏÓÃÀ ÀÊÄÈÄÁÃÍÄÍ ÉÂÉÅÄ ÓÀÓßÀÖËÄÁÓ, ÒÏÌÄËÈÀ ÌÓÂÀÅÓÉÝ ÓÀáÀÒÄÁÀÛÉÀ<br />
ÀÙßÄÒÉËÉ. ÀÌÉÔÏÌ ÖÌÈÀÅÒÄÓÉÀ ÀÒÀ ÒÀÉÌÄ ÓÀÓßÀÖËÉÓ ÃÀãÄÒÄÁÀ, ÀÒÀÌÄà ÌÏÞÙÅÒÄÁÉÓ<br />
ÀÒÓÛÉ ÜÀßÅÃÏÌÀ. ÒÄËÉÂÉÀÈÀ ÃÀÌ×ÖÞÍÄÁÄËÈÀ ÓÀÓßÀÖËÄÁÉ ÚÅÄËÀ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÀÂÀÍ<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ, áÏËÏ ÚÅÄËÀ ÌÏÞÙÅÒÄÁÉÓ ÀÒÓÉ – ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÙÌÄÒÈÉÓÀÃÌÉ ÃÀ<br />
ÌÏÚÅÀÓÉÓÀÃÌÉ - ÚÅÄËÂÀÍ ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄÀ.<br />
***<br />
ÈÖ ÛÉÂÍÉÈ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ßÄÓÒÉÂÛÉÀ, ÌÀÛÉÍ ÚÅÄËÂÀÍ ÊÀÒÂÉÀ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÏÒ ãÂÖ×Àà ÃÀÅÚÏÈ. ÄÒÈÍÉ ÖÊÌÀÚÏ×ÉËÏÍÉ ÀÒÉÀÍ ÂÀÒÄ<br />
ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÃÀ ÝÃÉËÏÁÄÍ ÛÄÝÅÀËÏÍ ÉÂÉ (ÀÌÉÓ ÂÀÖÌãÏÁÄÓÄÁÀÓ ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ<br />
ÃÀÓÀÓÒÖËÉ).<br />
ÌÄÏÒÄ ÓÀáÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, ÐÉÒÉØÉÈ, ÝÃÉËÏÁÄÍ ÊÌÀÚÏ×ÉËÍÉ ÉÚÅÍÄÍ ÉÌ ÂÀÒÄ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ,<br />
ÒÏÌÄËÛÉÝ ÌÀÈ ÖáÃÄÁÀÈ ÚÏ×ÍÀ.<br />
ÐÉÒÅÄËÄÁÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÖÁÄÃÖÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ;<br />
142
ÌÄÏÒÄÍÉ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÅÍÄÍ ÖÁÄÃÖÒÍÉ.<br />
***<br />
ØÀËÉ ÖÐÉÒÀÔÄÓÀà ÓáÄÖËÉÈ ÊÄÊËÖÝÏÁÓ, ÌÀÌÀÊÀÝÉ – àÊÖÉÈ.<br />
ØÀËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ àÊÖÉÈ ÊÄÊËÖÝÏÁÓ, ÉÓÄÅÄ ÓÀÓÀÝÉËÏÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÌÀÊÀÝÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÊÄÊËÖÝÏÁÓ ÓáÄÖËÉÈ.<br />
***<br />
ÈÀÅÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ ßÄÒÉËÛÉ ÔÏËÓÔÏÉ ßÄÒÓ: ÌáÏËÏà ÉÌÉÔÏÌ ÃÀØÏÒßÉÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÄÓ<br />
ÓÀàÉÒÏÀ – ÀÒ ÛÄÌÉÞËÉÀ. ÌÄ ÌÏÅÉÈáÏÅ ÓÀÛÉÍÄËÓ, ÉÌÀÓ, ÒÀÝ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÝÏË-ØÌÒÏÁÀÌ<br />
ÌÏÌÝÄÓ. ÌÄ ÌÏÅÉÈáÏÅ, ÒÏÌ ÅÖÚÅÀÒÃÄ ÉÓÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÄ ÛÄÌÉÞËÉÀ ÓÉÚÅÀÒÖËÉ. ÌÀÂÒÀÌ ÄÓ<br />
ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ.<br />
***<br />
ÅÊÉÈáÖËÏÁÃÉ ÛÄØÓÐÉÒÓ – ÊÏÒÉÏËÀÍÓ, ÌÛÅÄÍÉÄÒÉ ÂÄÒÌÀÍÖËÉ ÈÀÒÂÌÀÍÉÀ, ÉÊÉÈáÄÁÀ<br />
ÞÀËÆÄ ÌÓÖÁÖØÀÃ, ÈÖÌÝÀ ÉÓÄÈÉ ÖÀÆÒÏÁÀÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌáÏËÏà ÌÓÀáÉÏÁÓ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÌÏÄßÏÍÏÓ.<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÉ ÒßÌÄÍÉÓ ÓÉÙÒÌÄÛÉ ÌÃÉÍÀÒÄÁÓ ÄÒÈÉÀÍÉ ÌÀÒÀÃÉÖËÉ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ ßÚÀÒÏ...<br />
ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÀÒÓÉ ÚÅÄËÀ ÒÄËÉÂÉÉÓÀ – ÓÉÚÅÀÒÖËÉ ÌÏÚÅÀÓÉÓÀÃÌÉ, ÈÀÍÀÁÒÀà ÄÓÀàÉÒÏÄÁÀ<br />
ÆÏÒÏÀÓÔÒÓ, ÁÖÃÀÓ, ÌÏÓÄÓ, ÓÏÊÒÀÔÄÓ, ÌÀäÌÀÃÓ...<br />
***<br />
ÞÅÄËÉ ÒÖÓÖËÉ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÞÄÂËÆÄ ,,моление даниила<br />
заточника” Á. ÁÄËÉÍÓÊÉ ÀÌÁÏÁÃÀ: ,,ÅÉÍÝ ÖÍÃÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏ ÃÀÍÉÄË ÐÚÒÏÁÉËÉ, ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÀà ÃÀÅÀÓÊÅÍÀÈ, ÒÏÌ ÉÂÉ ÉÌ ÐÉÒÏÅÍÄÁÀÈÀÂÀÍÉÀ, ÒÏÌÄËÍÉÝ, ÈÀÅÉÓÃÀ<br />
ÓÀÖÁÄÃÖÒÏÃ, ÌÄÔÀà àÊÅÉÀÍÉ, ÌÄÔÀà ÍÉàÉÄÒÉ, ÌÄÔÀà ÁÄÅÒÉÓ ÌÝÏÃÍÄÍÉ ÀÒÉÀÍ ÃÀ, ÅÄÒ<br />
ÌÀËÀÅÄÍ ÒÀ ÈÀÅÉÀÍÈ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀÓ,<br />
patriotobasa da gmirobaze<br />
Cexebis ganmaTavisuflebeli ian JiJka omis dros dabrmavda da brma iZleoda<br />
brZanebebs.<br />
***<br />
mark kuraciom, romaelma axalgazrdam gmirulad Seswira Tavi mamulis<br />
keTildReobas. kerZod, rodesac romis forumze 362 wels ufskruli gaCnda,<br />
misanTa winaswarmetyvelebiT romis saxelmwifo manamde iqneboda safrTxeSi,<br />
vidre igi pirs ar Seikravda. es ki mxolod im SemTxvevaSi moxdeboda, Tuki<br />
romi romelime Tavis moqalaqes Seswiravda. gaigo ra es kuraciom, aisxa<br />
iaraRi, moaxta cxens da ufskrulSi STainTqa.<br />
***<br />
ÓÉÍÃÉÓÉ ÃÀ ÓÉÌáÃÀËÄ ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄÀ. ÓÉÍÃÉÓÉ ÓÉÌáÃÀËÉÓ Ï×ÉÝÉÀËÖÒÉ ÓÀáÄËÉÀ.<br />
ÖÀÉËÃÉ<br />
***<br />
ÌÄ ÃÀÅÉÙÀËÄ ÌÏÍÄÁÉÓ ÌÀÒÈÅÉÈ. ×ÒÉÃÒÉá ÐÒÖÓÉÄËÉ<br />
***<br />
143
ÒÏÌÄËÉÙÀÝ ÂÄÒÌÀÍÄË ÌÄ×ÄÓ ÖÈØÅÀÌÓ: ÉØ, ÓÀÃÀÝ ÓÖÒÈ äÚÀÅÃÄÈ ÌÏÍÄÁÉ, ÓÀàÉÒÏÀ ÒÀÝ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÄÔÉ ÌÖÓÉÊÀ ÛÄØÌÍÀÍ.<br />
***<br />
,,gavige, rac yovelTvis maocebda: ratom ayenebda platoni saTnoebaTa Soris<br />
ukanasknel adgilze vaJkacobas. diax, vaJkacoba mainc da mainc lamazi<br />
grZnobebisagan rodi Sedgeba: mcireodeni gaSmageba, mcireodeni<br />
pativmoyvareoba, sijiutis mniSvnelovani nawili da uxamsi sportuli<br />
dakmayofileba. arasodes aRar aRmafrTovanebs adamiani, romelic mxolod da<br />
mxolod vaJkacobas avlens”. egziuperi<br />
***<br />
jer unda Caeba seriozul brZolaSi da Semdeg vnaxavTo. napoleoni<br />
***<br />
ÍÖ ×ÉØÒÏÁ, ÈÉÈØÏÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÉÌÀÌÀÝÄ ÌáÏËÏà ÂÀÌÁÄÃÀÏÁÀÓÀ ÃÀ ÞÀËÀÛÉ<br />
ÂÀÌÏÉáÀÔÄÁÏÃÄÓ. ÍÀÌÃÅÉËÉ ÅÀÑÊÀÝÏÁÀ ÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÃÀÃÂÄ ÌÒÉÓáÀÍÄÁÀÆÄ ÆÄÅÉÈ ÃÀ<br />
ÛÄÉÚÅÀÒÏ ÛÄÍÉ ÛÄÖÒÀÝÌÚÏ×ÄËÉ. ÓÐÀÒÓÖËÉ<br />
***<br />
ËÀÜÒÏÁÀ ÉÓÀÀ, ÉÝÏÃÄ ÈÖ ÒÀ ÖÍÃÀ ÀÊÄÈÏ ÃÀ ÀÒ ÂÀÀÊÄÈÏ ÉÓ. ÊÏÍ×ÖÝÉÖÓÉ<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÊÉ ÅÉÂÒÞÍÏÁÈ ÌÒÉÓáÀÍÄÁÀÓ ÊÀÌÀÈÉÓÀÓ, ÜÅÄÍ ÖÊÅÄ ÅÊÀÌÀÈÏÁÈ ÀÒÀ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ, ÀÒÀÌÄà ÜÅÄÍÓ ÂÀÌÏ. ÊÀÒËÄÉËÉ<br />
***<br />
ÄÝÀÃÄ ÊÀÌÀÈÛÉ ÛÄÍÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÒÁÉËÉ ÉÚÏÓ, áÏËÏ ÃÀÓÊÅÍÄÁÉ – ÌÔÊÉÝÄ. ÓÀàÉÒÏÀ<br />
ÌÏßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÉÓ ÀÒÀ ÅÍÄÁÀ, ÀÒÀÌÄà ÃÀÒßÌÖÍÄÁÀ. ÅÉËÊÀÍÓÉ<br />
***<br />
ÌÔÒÄÃÉÓ ÊÄÈÉËÉÓÌÚÏ×ÄËÏÁÀ - ÊÄÈÉËÉÓÌÚÏ×ÄËÏÁÀ ÀÒ ÀÒÉÓ. ÌÔÒÄÃÉ ÌÂÄËÆÄ<br />
ÊÄÈÉËÉÓÌÚÏ×ÄËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ. ÊÄÈÉËÉÓÌÚÏ×ÄËÏÁÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÏÍÄÄÁÉ ÌÀÛÉÍ ÉßÚÄÁÀ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÉßÚÄÁÀ ÞÀËÉÓáÌÄÅÀ. (ÅÉÓÉÀ?)<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÌÒÉÓáÀÍÄÁÀ ÖÞËÖÒÄÁÉÃÀÍ ßÀÒÌÏÓÃÂÄÁÀ. ÒÖÓÓÏ<br />
***<br />
bedniereba gvaniWebs simamaces. goeTe<br />
***<br />
mamacobis arc Seswavla SeiZleba da arc daviwyeba. goeTe<br />
***<br />
Cven prusielebi yvelani samxedro mundirebiT vibadebiT. bismarki<br />
religiis Sesaxeb<br />
legendis mixedviT, mesame saukuneSi wmindani yofila, saxelad qristefore.<br />
metad lamazi vinme da qalebi mosvenebas ar aZlevdnen. qristefores<br />
144
RmerTisaTvis uTxovia, _ ise damamaxinje, qalebs Cemi Sexedva ezizRebodeTo.<br />
RmerTs Seusmenia vedreba da qristeforesaTvis mwevari ZaRlis garegnoba<br />
miucia. amis Semdeg nadirTa saqmes es wmindani ganagebs. eklesiebSi<br />
qristefore mwevris saxiT ixateboda (`ZaRlTapiri~).<br />
***<br />
wariwymindos Tavi meqrTameman, xolo moZule qrTamisa cxondes.<br />
***<br />
,,me xSirad davfiqrebulvar: rogor xdeba, rom mravali mecnieri _<br />
fizikosebi, bunebaTmcodneni, _ religiuri adamianebi arian? maxsovs, sadRac<br />
wamikiTxavs (iqneb a. fransTan?) ori mecnieris, eqimis saubris Sesaxeb. erTi<br />
maTgani morwmune iyo, xolo meore _ aTeisti. aTeisti ekiTxeba morwmunes: `es<br />
rogor xdeba, rom Sen, eqims, SegiZlia ubiwo Casaxvis Sesaxeb saswauli<br />
irwmuno?” razedac morwmune pasuxobs: ,,gana Cveulebrivi Casaxva udidesi<br />
saswauli ar aris?”<br />
es sofisturi msjelobaa, romelic ar iZleva pasuxs kiTxvaze, Tu ratom<br />
swamT inteligentur adamianebs, mecnierebis warmomadgenlebs RmerTi?<br />
me ara mgonia arsebobdes swori pasuxi am kiTxvaze. religiis sakiTxebi,<br />
rogorc wesi, rogorc magidis yuTSi, isea Caketili adamianis tvinSi da<br />
Znelia misadmi midgoma. axalgazrdobaSi me araerTxel micdia amgvar kamaTSi<br />
Cavbmuliyavi, magram igi sagnobrivi dasabuTebulobis sferodan emociis<br />
sferoSi gadadioda, sadac logikuri argumentebi Sedegs ar iZlevian. amitom<br />
Sevwyvite amgvar diskusiebSi monawileoba. l. infeldi ,,religia da me”.<br />
***<br />
ÄÒÈÉ ßÌÉÍÃÀ ÊÀÝÉ ÀÓÄ ÛÄÓÈáÏÅÃÀ ÙÌÄÒÈÓ: ,,ÙÌÄÒÈÏ ÜÄÌÏ! ÊÄÈÉËÂÀÍÄßÚÄ ÁÏÒÏÔÈÀ<br />
ÌÉÌÀÒÈ, ÒÀÃÂÀÍ ÊÄÈÉËÈÀÃÌÉ ÛÄÍ ÖÊÅÄ ÉÚÀÅÉ ÊÄÈÉËÉ: ÌÀÈÈÅÉÓ ÊÀÒÂÉÀ ÉÓ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ<br />
ÖÊÅÄ ÀÒÉÀÍ ÊÄÈÉËÍÉ” ÓÀÀÃÉ<br />
***<br />
ÌÏÓÄ ÄÊÉÈáÄÁÀ ÙÌÄÒÈÓ:<br />
,,ÙÌÄÒÈÏ ÜÄÌÏ, ÓÀÃ ÛÄÌÉÞËÉÀ ÂÉÐÏÅÏ?!<br />
ÙÌÄÒÈÉÓ ÐÀÓÖáÉ ÀÓÄÈÉ ÉÚÏ:,,ÒÀÃÂÀÍ ÌÄÞÄÁ, ÖÊÅÄ ÌÉÐÏÅÄ”.<br />
***<br />
ÄÁÒÀÄËÄÁÈÀÍ ÝÏÃÅÀà ÉÈÅËÄÁÀ ÙÌÄÒÈÉÓ ÓÀáÄËÉÈ ÌÏáÓÄÍÉÄÁÀ. ÌÀÒÈËÄÁÉÝ ÀÒÉÀÍ.<br />
ÙÌÄÒÈÉ - ÓÖËÉÀ. áÏËÏ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÓÀáÄËÉ ÓáÄÖËÄÁÒÉÅÉÀ ÃÀ ÀÒÀ ÓÖËÉÄÒÉ.<br />
(ÔÏËÓÔÏÉ?)<br />
***<br />
ÅÉÓÀÝ ÄÛÉÍÉÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ, ÌÀÓ ÀÒ ÄÛÉÍÉÀ ÙÌÄÒÈÉÓ. áÏËÏ ÅÉÓÀÝ ÄÛÉÍÉÀ ÙÌÄÒÈÉÓ, ÌÀÓ ÀÒ<br />
ÄÛÉÍÉÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ. (ÅÉÓÉÀ?)<br />
***<br />
ÌÄ ÁÄÅÒÉ ÒÀÌ ÅÉÓßÀÅËÄ ÜÄÌÉ ÌÀÓßÀÅËÄÁËÄÁÉÓÀÂÀÍ, Ö×ÒÏ ÌÄÔÉ, ÜÄÌÉ ÀÌáÀÍÀÂÄÁÉÓÀÂÀÍ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÌÄÔÉ ÅÉÓßÀÅËÄ ÜÄÌÉ ÌÏÓßÀÅËÄÄÁÉÓÀÂÀÍ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÝÏÃÅÀÓÈÀÍ ÍÖ ÛÄßÚÅÄÔ ÜáÖÁÓ, áÏËÏ ÝÏÃÅÉÀÍÓ ÛÄÖÒÉÂÃÉ. ÛÄÉÆÉÆÙÄ ÖÂÅÀÍÉ ÒÀÌ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ, áÏËÏ ÈÀÅÀà ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÂÉÚÅÀÒÃÄÓ. (ÅÉÓÉÀ?)<br />
145
***<br />
ÅÍÄÁÄÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ ÈÀÅÉÃÀÍ ÏÁÏÁÀÓ ØÓÄËÉÅÉÈÀÀ, ÛÄÌÃÄÂ ÒÏÂÏÒÝ ÓØÄËÉ ÈÏÊÉ.<br />
ÅÍÄÁÄÁÉ ÈÀÅÉÃÀÍ ÖÝáÏÓÀÅÉÈÀÀ, ÛÄÌÃÄ – ÓÔÖÌÀÒÉÅÉÈ ÉØÝÄÅÀ, ÃÀ ÁÏËÏÓ ÓÀáËÉÓ<br />
ÐÀÔÒÏÍÉÅÉÈ ÂÀÍÀÂÄÁÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÍÀÌÃÅÉËÀÃ ÞËÉÄÒÉ ÉÂÉÀ, ÅÉÍÝ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÞËÄÅÓ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
ÊÄÈÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÉÂÉÀ, ÅÉÓÀÝ ÀáÓÏÅÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÝÏÃÅÄÁÉ ÃÀ ÉÅÉßÚÄÁÓ ÈÀÅÉÓ ÓÉÊÄÈÄÓ,<br />
ÁÏÒÏÔÉ ÊÉ ÉÂÉ, ÅÉÓÀÝ ÀáÓÏÅÓ ÈÀÅÉÓÉ ÓÉÊÄÈÄ ÃÀ ÉÅÉßÚÄÁÓ ÓÀÊÖÈÀÒ ÝÏÃÅÄÁÓ.<br />
ÍÖ ÀÐÀÔÉÄÁ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÃÀ ÌÀÛÉÍ ÀÃÅÉËÉ ÉØÍÄÁÀ ÓáÅÉÓÈÅÉÓ ÐÀÔÉÄÁÀÝ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÈ ÉÚÀÅÉ ÚÏÅÄËÉÅÄ ÉÌÉÓ ÌÉÌÀÒÈ, ÒÀÓÀÝ ÀÊÄÈÄÁ ÃÀ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ<br />
ÜÀÈÅÀËÏ ÚÖÒÀÃÙÄÁÉÓ ÌÉØÝÄÅÉÓ ÖÙÉÒÓÀÃ. ÊÏÍ×ÉÝÉÖÓÉ<br />
***<br />
ÌÄ ÛÄÌÏÅÉÀÒÄ ÌÈÄËÉ ÃÄÃÀÌÉßÀ, ÒÀÈÀ ÊÀÝÈÀ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ßÀÌÌÀÒÈÅÄËÉ ÛÖØÉ ÌÄÐÏÅÀ.<br />
ÛÄÖÓÅÄÍÄÁËÉÅ ÅÄÞÄÁÃÉ ÌÀÓ ÃÙÉÈÀ ÈÖ ÙÀÌÉÈ, ÃÀ ÁÏËÏÓ, ÛÄÌÏÌÄÓÌÀ<br />
ßÉÍÀÓßÀÒÌÄÔÚÅÄËÉÓ áÌÀ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÌÄ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÓ ÌÀÆÉÀÒÀ. ÄÓ ßÉÍÀÓßÀÒÌÄÔÚÅÄËÉÓ<br />
ÜÄÌÓ ÓÖËÛÉ ÉÚÏ ÃÀ ÉÓ ÛÖØÉÝ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÌÄ ÅÄÞÄÁÃÉ ÌÈÄË ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ, ÉÚÏ ÜÄÌÛÉ.<br />
ÓÖ×ÉÓÔÖÒÉ ÓÉÁÒÞÍÄ<br />
***<br />
ÁÄÃÉÓßÄÒÀÛÉ ÀÒÀÀ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÏÁÀ. ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÈÀÅÀà ØÌÍÉÓ ÃÀ ÀÒÀ áÅÃÄÁÀ ÈÀÅÉÓ<br />
ÁÄÃÉÓßÄÒÀÓ. ÅÉËÌÄÍÉ<br />
***<br />
ÛÄÍÉ ÓáÄÖËÉ – ØÀËÀØÉÀ, ÓÀÅÓÄ ÓÉÊÄÈÉÈÀ ÃÀ ÁÏÒÏÔÄÁÉÈ. ÛÄÍ ÓÖËÔÀÍÉ áÀÒ, áÏËÏ ÛÄÍÉ<br />
ÂÏÍÄÁÀ – ÛÄÍÉ ÃÉÃÉ ÅÄÆÉÒÉ. ÓÄÉ× ÌÖËÖÊÉ<br />
***<br />
ÛÄÄÝÀÃÄ ÈÀÅÉ ÀÀÒÉÃÏ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ ÂÀÍÓãÀÓ ÃÀ ÒÀÝ ÌÈÀÅÀÒÉÀ, ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓ<br />
ÓáÅÄÁÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÀÓ. ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉ ÌáÏËÏà ÓÒÖËÚÏ×ÉËÄÁÀÓ ÛÄÀÃÀÒÄ. ÓÄÉ×<br />
ÌÖËÖÊÉ<br />
***<br />
ÉÓ, ÒÏÌ ÌÃÉÍÀÒÄÄÁÉ ÃÀ ÆÙÅÄÁÉ ÁÀÔÏÍÏÁÄÍ ÅÄËÄÁÆÄ, ÒÏÌËÄÁÆÄÃÀÝ ÉÓÉÍÉ ÌÉÄÃÉÍÄÁÉÀÍ,<br />
ÉÌÉÔÏÌ áÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÌÀÈÆÄ ÃÀÁËÀ ÀÒÉÀÍ.<br />
ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌ ßÌÉÍÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÈÖÊÉ ÌÀÓ ÓÖÒÓ ÉÃÂÄÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÆÄ ÌÀÙËÀ, ÖÍÃÀ<br />
ÃÀÃÂÄÓ ÌÀÓÆÄ ÃÀÁËÀ. ÈÖ ÌÀÓ ÓÖÒÓ ÖáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏÓ áÀËáÓ, ÉÂÉ ÖÍÃÀ ÉÃÂÄÓ ÌÉÓ ÖÊÀÍ.<br />
ÀÌÉÔÏÌ ßÌÉÍÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ ÉÃÂÄÓ áÀËáÓ ÆÄÅÉÈ, áÀËáÉ ÅÄÒ ÂÒÞÍÏÁÓ ÀÌÀÓ.<br />
ÈÖÊÉ ÃÂÀÓ áÀËáÉÓ ßÉÍ, áÀËáÉ ÅÄÒ áÄÃÀÅ ÀÌÀÓ ÃÀ ÀÒ ÉÔÀÍãÄÁÀ ÀÌÉÈ. ÉÂÉ ÀÒ ÄÊÀÌÀÈÄÁÀ<br />
ÀÒÀÅÉÓ, ÃÀ ÀÒÝ ÀÒÀÅÉÍ ÄÊÀÌÀÈÄÁÀ ÌÀÓ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÓ ÂÀÌÏ ÌÏÓßÏÍÓ ÉÂÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ<br />
ÃÀ ÀÒ ÉÛÖÒÄÁÓ ÌÉÓ ØÄÁÀÓ. ËÀÏ-ÞÄ<br />
***<br />
ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ×ÉØÒÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÌáÏËÏà ÉÓÄÈÉ ÒÀÌ, ÒÉÓÉ áÄËÉÈ ÛÄÂÒÞÍÄÁÀÝ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÌÀÛÉÍ ÀÓÄÈÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÞÀËÆÄ ÂÀÍÖÅÉÈÀÒÄÁËÄÁÉ ÀÒÉÀÍ. ÐËÀÔÏÍÉ<br />
***<br />
146
ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÄÒÈÃÒÏÖËÀÃ ÉÆÒÖÍÏ ÛÄÍÓ ÓÖËÆÄÝ ÃÀ ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒ ÓÉÊÄÈÄÆÄÝ. ÈÖ<br />
ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒÉ ÓÉÊÄÈÄ ÂÓÖÒÓ, ÌÀÛÉÍ ÖÀÒÉ ÖÍÃÀ ÈØÅÀ ÓÖËÆÄ, áÏËÏ ÈÖ ÓÖËÉÓ ÃÀÝÅÀ<br />
ÂÀÍÂÉÆÒÀáÀÅÓ, ÌÀÛÉÍ ÌÏÂÉßÄÅÓ ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒ ÓÉÊÄÈÄÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÀ.ÓáÅÀÂÅÀÒÀà ÌÖÃÌÉÅÀÃ<br />
ÂÀÏÒÄÁÖËÉ ÉØÍÄÁÉ ÃÀ ÅÄÒÝ ÄÒÈÓ ÌÉÉÙÄÁ ÃÀ ÅÄÒÝ ÌÄÏÒÄÓ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÌØÅÄÚÍÀÃ ÛÄÊÖÌÛÖËÉ ÌÖÛÔÄÁÉÈ ÌÏÃÉÓ, ÈÉÈØÏÓ ÀÌÁÏÁÓ: ÌÈÄËÉ ÄÓ ÓÀÌÚÀÒÏ<br />
ÜÄÌÉÀ. ÀÌØÅÄÚÍÉÃÀÍ ÊÉ ÌÉÃÉÓ ÂÀÛËÉËÉ áÄËÄÁÉÈ, ÈÉÈØÏÓ ÀÌÁÏÁÃÄÓ: ÛÄáÄÃÄÈ, ÈÀÍ<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÉÌÀØÅÓ. ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÓÖËÉ ÀÒÀ×ÄÒÓ ÀÒ ÓßÀÅËÏÁÓ. ÉÂÉ ÌáÏËÏà ÉÂÏÍÄÁÓ ÉÌÀÓ, ÒÀÝ ÌÀÍ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÉÝÏÃÀ.<br />
(ÅÉÓÉÀ?)<br />
***<br />
ÁÒÞÄÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÌáÏËÏà ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÈáÏÅÓ, ÐÀÔÀÒÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÊÉ<br />
ÓáÅÉÓÂÀÍ ÈáÏÖËÏÁÓ ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ. ÜÉÍÖÒÉ<br />
***<br />
ÉÚÏÓ ÖÝÍÏÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÍÃÀ ÀÌ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÈ ÀÒ ÄÓÌÏÃÄÈ ÌÉÓÉ - ÄÓ ÀÒÉÓ<br />
ÍÀÌÃÅÉËÀÃ ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÈÅÉÓÄÁÀ. ÜÉÍÖÒÉ<br />
***<br />
ÌÏÉØÄÝÉ ÉÓÄ, ÒÏÌ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀÈÅÉÓ ÛÄÂÄÞËÏÓ ÈØÌÀ: ÌÏÉØÄÝÉ ÜÄÌÓÀÅÉÈ.<br />
ÊÀÍÔÉ<br />
***<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÁÏËÉ ÄÒÄÊÄÁÀ ×ÖÔÊÒÄÁÓ ÓÊÉÃÀÍ, ÉÓÄ ÓÉÌÀÞÙÒÄ ÂÀÌÏÃÄÍÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉÄÒ<br />
ÖÍÀÒÓÀ ÃÀ ÂÏÍÄÁÉÓ ÓÒÖËÚÏ×ÉËÄÁÀÓ. ÅÀÓÉËÉ ÃÉÃÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÍÉ ÓÖÒÅÉËÄÁÉ – ÐÀÔÀÒÀ ÁÀÅÛÅÄÁÓ äÂÅÀÍÀÍ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÓÖË ÌÏÖÓÅÄÍÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ ÃÀ<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÈáÏÅÄÍ ÃÄÃÀÓ áÀÍ ÀÌÀÓ ÃÀ áÀÍ ÉÌÀÓ, ÀÌÀÓÈÀÍ, ÀÒÀÓÏÃÄÓ ÀÒ ÀÒÉÀÍ<br />
ÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÉ ÃÀ ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÌÄÔÓ ÖÈÌÏÁÄÍ ÌÀÈ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ ÈÀÅÉÓÌÏÌÀÁÄÆÒÄÁÄËÄÁÉ<br />
áÃÄÁÉÀÍ ÉÓÉÍÉ.<br />
***<br />
ÓÖËÉÓ ÌáÉÀÒÖËÄÁÀ ÌÉÓÉ ÞÀËÉÓ ÍÉÛÀÍÉÀ. ÄÌÄÒÓÏÍÉ<br />
***<br />
ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÌÉÆÀÍÉÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÖË ÃÏÍÄÆÄ ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÀ. ÉÂÉ ÀÌÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÓÃÄÅÍÉÓ ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÃÂÀÍÀÍ ÓÀÄÒÈÏ ÃÏÍÉÓ ÌÀÙËÀ ÃÀ ÝÃÉËÏÁÄÍ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀÓÀÝ, ÀÓÄÅÄ ÌÀÈÀÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÃÂÀÍÀÍ ÌÀÓÆÄ ÃÀÁËÀ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÖÝÉËÄÁËÀà ÌÏÍÀ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ. ÌÉÓÈÅÉÓ ÀÒÜÄÅÀÍÉ ÌáÏËÏà ÉÌÀÛÉÀ, ÅÉÓÉ: ÈÖ<br />
ÉÂÉ ÄÌÏÍÄÁÀ ÈÀÅÉÓ ÅÍÄÁÄÁÓ, ÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÄÌÏÍÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ; ÈÖ ÉÂÉ ÄÌÏÍÄÁÀ ÈÀÅÉÓ<br />
ÓÖËÉÄÒ ÓÀßÚÉÓÓ, ÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÄÌÏÍÄÁÀ ÌáÏËÏà ÙÌÄÒÈÓ.<br />
ÚÅÄËÀÓÀÈÅÉÓ ÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÐÀÔÒÏÍÉ äÚÀÅÃÄÓ.<br />
***<br />
147
ÌÄ ÀÒ ÌßÀÌÓ ÀÒÝ ÄÒÈÉ ÃÙÄÅÀÍÃÄËÉ ÒÄËÉÂÉÉÓ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÜÄÌÓ ÌÉÌÀÒÈ<br />
ÄàÅÉÓ ÂÀÜÄÍÀ ÉÌÀÛÉ, ÈÉÈØÏÓ ÁÒÌÀà ÅÓÃÄÅ ÒÀÉÌÄ ÝÒÖÒßÌÄÍÀÓ ÀÍÃÀ ÅÄØÝÄÅÉ ÀÙÆÒÃÉÓ<br />
ÂÀÅËÄÍÉÓ ØÅÄÛ. ÌÀÂÒÀÌ ÌÄ, ÌÈÄËÉ ÜÄÌÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ, ÉÓÄ ÙÒÌÀÃ<br />
Å×ÉØÒÏÁÃÉ ÜÅÄÍÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÀÆÒÆÄ, ÒÀÌÃÄÍÀÃÀÝ ÄÓ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉ ÉÚÏ. ÌÄ ÌÀÓ ÅÄÞÄÁÃÉ<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ ÉÓÔÏÒÉÀÛÉ, ÉÓÄ ÜÄÌÓ ÂÏÍÄÁÀÛÉ ÃÀ ÌÉÅÄÃÉ ÉÌ ÃÀÓÊÅÍÀÌÃÄ, ÒÏÌ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÉ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ; ÒÏÌ ÓÉÝÏÝáËÄ ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÓáÅÀÂÅÀÒÉ, ÈÖ ÀÒÀ<br />
ÓÀÌÖÃÀÌÏ; ÒÏÌ ÖÓÀÓÒÖËÏ ÓÒÖËÚÏ×À ÀÒÉÓ ÓÉÝÏÝáËÉÓ ÊÀÍÏÍÉ, ÃÀ ÒÏÌ ÚÏÅÄËÂÅÀÒ<br />
ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÊÉ ÜÄÌÛÉÀ ÜÀÃÄÁÖËÉ, ÖÍÃÀ äØÏÍÃÄÓ ÈÀÅÉÓÉ ÐÒÀØÔÉÊÖËÉ<br />
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ; ÒÏÌ ÜÅÄÍÛÉÀ ÀÆÒÉ, ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÞÀËÆÄ ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ ÜÅÄÍÉ<br />
ÌÉßÉÄÒÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÓ; ÒÏÌ ÆÖÓÔÀà ÉÓ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÛÄÌÏÃÉÀÍ ÜÅÄÍÛÉ<br />
Ó×ÄÒÏÃÀÍ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÓ ÃÄÃÀÌÉßÉÓ ÂÀÒÄÈ ÃÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ<br />
ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÖËÉ ÌáÏËÏà ÌÉÓ ÂÀÒÄÈ; ÒÏÌ ÀÒÀÅÉÍ ÀÒ ÉÙÖÐÄÁÀ ÀØ, ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ,<br />
ÂÀÒÃÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÍÉÅÈÉÄÒÄÁÄÁÉÓÀ, ÃÀ ÒÏÌ ×ÉØÒÉÝ ÊÉ ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÒÏÌ ÒÏÌ<br />
ÜÅÄÍ ÅÊÅÃÄÁÉÈ, ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÊÅÃÄÁÀ ÜÅÄÍÉ ÓáÄÖËÉ – ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ ×ÉØÒÉ ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ,<br />
ÒÏÌ ÌÖÛÀ ÊÅÃÄÁÀ, ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÂÀÝÅÃÀ ÌÉÓÉ ÛÒÏÌÉÓ ÉÀÒÀÙÉ. ÉÏÓÄÁ ÌÀÞÉÍÉ<br />
***<br />
ÈÀÅÉÃÀÍ ÒÏÌ ÀÅÉÒÉÃÏÈ ÃÀ ÃÀÅÀÌÀÒÝáÏÈ ÝÏÃÅÄÁÉ, ÖÐÉÒÅÄËÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÖÍÃÀ<br />
ÅÀÙÉÀÒÏÈ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÉ ÝÏÃÅÉÓ ×ÄÓÅÉ – ÝÖà ×ÉØÒÄÁÛÉÀ. ÜÅÄÍ ÚÅÄËÀÍÉ – ÌáÏËÏÃ<br />
ÛÄÃÄÂÉ ÅÀÒÈ ÉÌÉÓÀ, ÒÀÓÀÝ ÜÅÄÍ Å×ÉØÒÏÁÈ. ÁÖÃÀ<br />
***<br />
ÆÍÄÏÁÒÉÅÉ ÃÀ ÂÏÍÉÄÒÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÄÌÈáÅÄÅÉÀÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ.<br />
***<br />
ÔÀÍãÅÀ ÀÒÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÐÉÒÏÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ×ÉÆÉÊÖÒÉ, ÉÓÄ ÓÖËÉÄÒÉ ÆÒÃÉÓÀ.<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÞÀÙËÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀà ßÅÄÁÀ ÃÀÓÀÞÉÍÄÁËÀÃ, ÉÓ ÔÉËÄÁÉÈ ÃÀáÖÍÞËÖËÉ ÉÙÅÉÞÄÁÓ.<br />
***<br />
ÒÀÝ Ö×ÒÏ ÓÀÓÔÉÊÀà ÃÀ ÖßÚÀËÏà ÂÀÍÉÊÉÈáÀÅ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ, ÌÉÈ Ö×ÒÏ<br />
ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÀà ÃÀ ÌÏßÚÀËÄà ÂÀÍÉÊÉÈáÀÅ ÓáÅÀÓ. ÊÏÍ×ÖÝÉÖÓÉ<br />
***<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÂÀÖÌãÏÁÄÓÄÁÀ ÛÄÖÞËÉÀÈ ÌáÏËÏà ÆÍÄÏÁÒÉÅÀÃ<br />
ÓÒÖËÚÏ×ÉË ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ.<br />
***<br />
ÛÄÍ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ áÀÒ, ÌÏàÀÒÁÄÁÖËÉ ÂÀØÅÓ ÅÍÄÁÄÁÉ, ÂÉÚÅÀÒÓ ÂÀÒÈÏÁÀ. ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ<br />
ÀÌÉÓÀ, ÀáÀËÂÀÆÒÃÏÁÉÃÀÍÅÄ ÌÏÖÓÌÉÍÄ ÓÉÍÃÉÓÉÓ áÌÀÓ, ÚÅÄËÀ×ÄÒÆÄ ÌÀÙËÀ ÉÂÉ ÃÀÀÚÄÍÄ.<br />
ÀÒ ÖÊÖÉØÝÄ ÌÉÓÂÀÍ ÀÒÝ ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÉÓ, ÀÒÝ ÅÍÄÁÉÓ, ÀÒÝ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÀÆÒÉÓ, ÆÍÄ-<br />
ÜÅÄÖËÄÁÉÓ ÂÀÌÏ, ÈÖÍÃÀÝ ÒÏÌ ÌÀÓ ÊÀÍÏÍÓ ÖßÏÃÄÁÃÍÄÍ. ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÛÄÄÊÉÈáÄ ÛÄÍÓ<br />
ÈÀÅÓ: ÄÈÀÍáÌÄÁÀ ÊÉ ÄÓ ÜÄÌÓ ÓÉÍÃÉÓÓ? ÉÚÀÅ ÌÀÌÀÝÉ ÃÀ ÈÅÉÈÃÀÒßÌÖÍÄÁÖËÉ ÓÉÍÃÉÓÉÓ<br />
ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓ ÂÀÌÏ. ÍÖ ÛÄÂÄÛÉÍÃÄÁÀ ÉÌÉÓÉ, ÒÏÌ áÀËáÉÓ ÛÄáÄÃÖËÄÁÄÁÓ ÃÀÛÏÒÃÄ.<br />
ÐÀÒÊÄÒÉ<br />
***<br />
ÌÏÍÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÊÌÀÚÏ×ÉËÉÀ ÈÀÅÉÓÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÈ, ÏÒÌÀÂÀà ÌÏÍÀÀ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÀÒÀ<br />
ÌáÏËÏà ÌÉÓÉ ÓáÄÖËÉÀ ÌÏÍÏÁÀÛÉ, ÀÒÀÌÄà ÌÉÓÉ ÓÖËÉÝ. ÁÖÒÊÄ<br />
***<br />
148
ÉØ, ÓÀÃÀÝ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÀÒÀÀ, ÉØ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÝáÏÅÄËÖÒ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÄÌÓÂÀÅÓÄÁÀ. ÉÏÓÄÁ<br />
ÌÀÞÉÍÉ<br />
***<br />
ÜÅÄÍÈÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÙÉÒÓÄÁÀÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ. ÃÀÅÉÝÅÀÈ ÉÓÉÍÉ ÀÍ<br />
ÃÀÅÉáÏÝÏÈ. ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
***<br />
ÌÛÅÉÃÏÁÀ ÖÃÉÃÄÓÉ ÓÉÊÄÈÄÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÈÖ ÉÂÉ ÌÉÉÙßÄÅÀ ÌÏÍÏÁÉÈ, ÌÀÛÉÍ ÉÂÉ áÃÄÁÀ ÀÒÀ<br />
ÓÉÊÄÈÄ, ÀÒÀÌÄà ÖÁÄÃÖÒÄÁÀ. ÌÛÅÉÃÏÁÀ – ÄÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÄÌÚÀÒÄÁÀ ÚÏÅÄËÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÝÏÃÍÀÓ. ÌÏÍÏÁÀ - ÖÀÒÚÏ×ÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ, ÌÉÓÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÙÉÒÓÄÁÄÁÉÓ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÓÀàÉÒÏÀ ÚÅÄËÀ×ÒÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÀà ÛÄßÉÒÅÀ<br />
ÌÛÅÉÃÏÁÉÓ ÌÉÓÀÙßÄÅÀà ÃÀ Ö×ÒÏ ÌÄÔÉÓ ÂÀÊÄÈÄÁÀ ÌÏÍÏÁÉÓÀÂÀÍ ÈÀÅÉÓ ÃÀÓÀÙßÄÅÀÃ.<br />
ÝÉÝÄÒÏÍÉ<br />
***<br />
ÌÏÒÝáÅÏÁÀ áÀÓÉÀÈÉÓ ÓÀÍÀØÄÁÏ ÈÅÉÓÄÁÀÀ: ÌÏÒÝáÅÉ – ÀÃÅÉËÀà ÀÒ ÛÄÓÝÏÃÀÅÓ.<br />
ÈÀËÌÖÃÉ<br />
***<br />
ÁÄÃÍÉÄÒÓ ÖßÏÃÄÁÈ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÈÀÅÉÓ ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ÛÅÉËÄÁÓ, ÌÄÂÏÁÒÄÁÓ, ÀÍÖ<br />
ÀÒÀÌÚÀÒ ÃÀ ÓßÒÀ×ßÀÒÌÀÅÀË ÓÀÂÍÄÁÓ ÖÊÀÅÛÉÒÄÁÓ? ÀÓÄÈ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ áÏÌ ßÀÌÉÄÒÀÃ<br />
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÉÍÂÒÄÓ ÌÈÄËÉ ÌÉÓÉ ÊÄÈÉËÃÙÄÏÁÀ?! ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌ, ÍÖ ÀÙÉÀÒÄÁÈ<br />
ÍÖÒÀÅÉÈÀÒ ÓáÅÀ ÓÀÚÒÃÄÍÄÁÓ, ÂÀÒÃÀ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉÓÀ ÃÀ ÙÅÈÀÄÁÉÓÀ. ÃÄÌÏ×ÉËÄ<br />
***<br />
ÙÌÄÒÈÌÀ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÒÀÝ ÌÏÂÅÝÀ, ÏÒ ÍÀßÉËÀà ÂÀÚÏ: ÄÒÈÉ ÍÀßÉËÉ ÌÏÂÅÝÀ ÓÒÖË<br />
ÂÀÍÊÀÒÂÖËÄÁÀÛÉ; ÄÓ ÍÀßÉËÉ ÜÅÄÍÉ ÍÀÌÃÅÉËÉ ÓÀÊÖÈÒÄÁÀÀ; ÌÄÏÒÄ ÍÀßÉËÉ ÜÅÄÍÉ<br />
Ö×ËÄÁÉÓ ÂÀÒÄÈÀÀ ÃÀÒÜÄÍÉËÉ, ÀÓÄ ÅÈØÅÀÈ, ÉÂÉ ÜÅÄÍ ÀÒ ÂÅÄÊÖÈÍÉÓ: ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉÓ, ÒÀÝ<br />
ÓáÅÀÓ ÛÄÖÞËÉÀ ßÀÂÅÀÒÈÅÀÓ, ÜÅÄÍ ÀÒ ÂÅÄÊÖÈÍÉÓ, áÏËÏ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉÓ, ÒÀÝ ÓáÅÀÓ ÀÒ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ßÀÂÅÀÒÈÅÀÓ ÃÀ ÀÌÉÈ ÅÍÄÁÀ ÌÏÂÅÀÚÄÍÏÓ, ÜÅÄÍÓ ÓÀÊÖÈÒÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ. ÃÀ<br />
ÙÌÄÒÈÌÀ, ÌÉÓÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÏÁÉÓ ÂÀÌÏ ÌÏÂÅÝÀ ÜÅÄÍÓ ÆÖÓÔÀà ÉÓ,<br />
ÒÀÝ ÍÀÌÃÅÉË ÓÉÊÄÈÄÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ. ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÄÒÈÉ ÍÀßÉËÉ ÊÄÈÉËÃÙÄÏÁÀÓ ÄÞÄÁÓ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÛÉ, ÌÄÏÒÄ ÍÀßÉËÉ -<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀÛÉ, ÌÄÓÀÌÄ - ÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀÛÉ. ÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÌÀ ÛÄØÌÍÄÓ ÓÀÌÉ<br />
ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÉÓ ÓÊÏËÀ ÃÀ ÚÅÄËÀ ×ÉËÏÓÏ×ÏÓÉ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÀÌ ÓÊÏËÉÓ<br />
ÌÉÌÃÄÅÀÒÉ ÂÀáÃÀ. ÐÀÓÊÀËÉ<br />
***<br />
ÓÖËÉÓ ÝÖÃÉ ÂÀÍßÚÏÁÉËÄÁÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÌÔÀÍãÅÄËÉÀ ÀáËÏÌÚÏ×ÈÀÈÅÉÓ, ÀÒÀÌÄÃ<br />
ÂÀÃÀÌÃÄÁÉÝ. ÀÌÉÔÏÌ ßÄÓÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ ÚÅÄËÀ ÓáÅÀ ÉÌ ÓÀØÌÄÓ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÀÒ ÉØÍÄÁÏÃÀ ÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏ ÉÒÂÅËÉÅÌÚÏ×ÈÀÈÅÉÓ, ÀÊÄÈÄÁÓ ÂÀÍÆÄ ÂÀÌÃÂÀÒÉ ÃÀ<br />
ÂÀÍÌÀÒÔÏÄÁÖËÉ, ÀÓÄÅÄ ÂÀÍÌÀÒÔÏÄÁÖËÉ ÌÉÄÝÄÌÀ ÈÀÅÉÓ ÌßÖáÀÒÄ ÀÆÒÄÁÓÀ ÃÀ ÀÓÄ<br />
ÌÏÉØÀÒÅÄÁÓ ÌÀÈ. (ËÄÅ ÔÏËÓÔÏÉ?)<br />
***<br />
ÉÌÉÓ ÂÀ×ÉØÒÄÁÀÝ ÊÉ, ÒÏÌ ÂÀÒÄÂÀÍÉ ÌÉÆÄÆÄÁÉ ÂÀÅËÄÍÀÓ ÀáÃÄÍÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓÖËÉÄÒ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÆÄ, ÀÒÉÓ ÓÀÆÉÀÍÏ ÃÀ ÞÀËÆÄ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÉÅÉ ÃÀÁÍÄÖËÏÁÀ. (ËÄÅ<br />
ÔÏËÓÔÏÉ?)<br />
149
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÁÄÃÍÉÄÒÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ, ÈÖ ÉÓ ÖÁÄÃÖÒÉÀ, ÀÌÀÛÉ ÉÂÉ ÈÀÅÀÃÀÀ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄ.<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÓÖÒÓ ÄÌÓÀáÖÒÏÓ ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÀÓÀ ÃÀ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀÓ, ÌÆÀà ÖÍÃÀ<br />
ÉÚÏÓ ÌÀÒÔÏÃ ÃÀÒÜÄÍÉÓ. ÁÄÒÓÉÄ<br />
***<br />
ÞÍÄËÉÀ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÉÓ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÀ ÀÙÔÊÉÍÄÁÖËÉ ÐÀÒÔÉÄÁÉÓ ÚÅÉÒÉËÛÉ. ÛÉËÄÒÉ<br />
***<br />
ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÉÓÄÈÉ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÀËØÉÌÉÀ, ÒÏÌËÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÈÀÝ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉ<br />
ÂÀáÃÄÁÏÃÀ ÏØÒÏÓ ÓÀØÝÉÄËÉÓ ÌÉÙÄÁÀ ÔÚÅÉÉÓ ÉÍÓÔÉØÔÄÁÉÓÀÂÀÍ. äÄÒÁÄÒÔ ÓÐÄÍÓÄÒÉ<br />
***<br />
ÌÀÛÉÍ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÉÓÖÒÅÄÁÄÍ, ÍÀÝÅËÀà ÌÓÏ×ËÉÏÓ áÓÍÉÓÀ, ÉáÓÍÀÍ ÓÀÊÖÈÀÒÉ<br />
ÈÀÅÉ; ÍÀÝÅËÀà ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ ÂÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓÀ, ÂÀÀÍÈÀÅÉÓÖ×ËÏÍ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÈÀÅÉ, -<br />
ÒÀ ÃÉà ÒÀÌÄÓ ÂÀÀÊÄÈÄÁÃÍÄÍ ÉÓÉÍÉ ÒÏÂÏÒÝ ÌÓÏ×ËÉÏÓ áÓÍÉÓ, ÉÓÄ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÉÓ<br />
ÂÀÓÀÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁËÀÃ. ÂÄÒÝÄÍÉ<br />
***<br />
ÓÏËÏÌÏÍÌÀ ÃÀ ÉÏÁÌÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÖÊÄÈ ÖßÚÏÃÍÄÍ ÃÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÀÃÀÝ ÂÀÌÏÈØÅÀÌÃÍÄÍ<br />
ÌÉßÉÄÒÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÌÈÄËÉ ÀÌÀÏÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ: ÄÒÈÉ ÌÀÈÂÀÍÉ ÉÚÏ ÚÅÄËÀÆÄ ÁÄÃÍÉÄÒÉ,<br />
ÌÄÏÒÄ – ÚÅÄËÀÆÄ ÖÁÄÃÖÒÉ; ÄÒÈÌÀ ÈÀÅÀÃ ÂÀÌÏÓÝÀÃÀ ÀÌØÅÄÚÍÉÖÒÉ ÓÉÀÌÉÈ<br />
ÃÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÉÓ ÌÈÄËÉ ÀÌÀÏÄÁÀ, ÌÄÏÒÄÌ – ÖÁÄÃÖÒÄÁÉÓ ÌÈÄËÉ ÀÒÓÉ. ÐÀÓÊÀËÉ<br />
***<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÁÖÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ ÀÌÏÖßÖÒÀÅÉ ÓÀÓÉÝÏÝáËÏ<br />
ÓÖËÉÄÒÉ ÄÍÄÒÂÉÉÓ ÛÄÞÄÍÀ. ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÀÓ ÊÉ ÂÀÒÄÂÀÍ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÒ ÓÉÊÄÈÉÓ<br />
ÌÉÙÄÁÀÆÄ ÜÅÄÍ ÃÀÅÚÀÅÀÒÈ ÌÏÍÖÒ ÌÏÒÜÉËÄÁÀÌÃÄ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀ ÃÀ<br />
ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÏÁÄÁÉÓÀÃÌÉ. ÄÌÄÒÓÏÍÉ<br />
***<br />
ÄÊËÄÓÉÀÓ, ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ, ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ ÂÀÀÜÍÉÀÈ ÝÍÏÁÉËÉ ÔÉÐÉÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉ,<br />
ÒÏÌËÄÁÛÉÝ áÃÄÁÀ ÀáÀËÂÀÆÒÃÏÁÉÓ ÀÆÒÄÁÉÓ ÜÀÌÏÓáÌÀ. ÃÀ ÒÏÃÄÓÀÝ ÃÂÄÁÀ ÃÒÏ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÖÍÃÀ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÄÓ ÀáÀËÉ ÈÀÏÁÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉ<br />
ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÀ áÏËÌÄ, ÒÏÌ ÌÉÓÉ ÀÆÒÉ ÖÊÅÄ ÂÀÖáÄÛÄÁÖËÉÀ ÀÌ ×ÏÒÌÄÁÉÓ ÆÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈ<br />
ÃÀ ÀÙÀÒ ÞÀËÖÞÓ ÌÉÉÙÏÓ ÒÀÉÌÄ ÓÉÀáËÄ. ËÖÓÉ ÌÀËÏÒÉ<br />
***<br />
ÉÓ, ÒÀÝ ÛÄÍ ÂÀÄÝÉ, - ÛÄÍÉÀ, áÏËÏ ÉÓ, ÒÀÝ ÛÄÉÍÀÒÜÖÍÄ, - ÃÀÊÀÒÂÖËÉ. ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ. ÄÓ<br />
ÒÖÓÈÀÅÄËÉÓ À×ÏÒÉÆÌÓ äÂÀÅÓ: ,,ÒÀÓÀÝÀ ÂÀÓÝÄÌ ÛÄÍÉÀ, ÒÀÝ ÀÒÀ – ÃÀÊÀÒÂÖËÉÀ”.<br />
***<br />
ÀÒ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÓÖËÉÓ áÓÍÉÓÀÈÅÉÓ ÍÀÌÃÅÉËÀÃ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÉÚÏÓ ØÒÉÓÔÄÓ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ÓÀáÉÓ ÀÙÉÀÒÄÁÀ; ÌÀÂÒÀÌ ÓÖËÉÓ áÓÍÉÓÀÈÅÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÙÅÈÉÓ ÛÅÉËÉÓ<br />
ÀÙÉÀÒÄÁÀ, ÀÍÖ ÉÌ ÌÀÒÀÃÉÖËÉ ÓÉÁÒÞÍÉÓ ÀÙÉÀÒÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÚÏÅÄË ÍÉÅÈÛÉ<br />
ÃÀ ÒÀÝ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀÃ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÉÄÓÏ ØÒÉÓÔÄÛÉ. ÀÌ ÓÉÁÒÞÍÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÀÒÀÅÉÓ ÀÒ<br />
ÛÄÖÞËÉÀ ÌÉÀÙßÉÏÓ ÍÄÔÀÒÄÁÀÓ, ÉÌÉÔÏÌ ÒÏÌ ÌáÏËÏà ÉÂÉ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ, ÒÀ ÀÒÉÓ<br />
àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ ÃÀ ÒÀ ÀÒÉÓ ÓÉÚÀËÁÄ, ÒÀ ÀÒÉÓ ÓÉÊÄÈÄ ÃÀ ÒÀ ÁÏÒÏÔÄÁÀ. ÓÐÉÍÏÆÀ<br />
***<br />
150
ÉÓÄ ÖÍÃÀ ÉÝáÏÅÒÏ, ÒÏÌ ÛÄÉÞËÄÁÏÃÄÓ ÛÄÍÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÂÀÀ×ÈÒÄÁÖË ÌÔÄÒÓ ÀÍÃÏ ÉÓ<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ, ÒÀÝ ÛÄÍÓ ÓÖËÛÉÀ. ÓÄÍÄÊÀ<br />
***<br />
ÁÏÒÏÔÄÁÉÓÀÃÌÉ ßÉÍÀÀÙÃÂÏÌÏÁÀ ÓÖËÀÝ ÀÒ ÍÉÛÍÀÅÓ ÉÌÀÓ, ÒÏÌ ÀÒ ÄÁÒÞÏËÏ ÌÀÓ:<br />
ÐÉÒÉØÉÈ, ÄÓ ÍÉÛÍÀÅÓ ÄÁÒÞÏËÏ ÁÏÒÏÔÄÁÀÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÒ ÄÁÒÞÏËÏ ÀÃÀÌÉÀÍÓ, ÉÁÒÞÏËÏ<br />
ÌáÏËÏà ÉÌÀÓ, ÒÀÝ ÀÒÉÓ ÁÏÒÏÔÉ, ÌÝÃÀÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÛÉ. ÁÖÊÀ<br />
***<br />
-Ï, ÒÏÂÏÒÉ ÖÁÄÃÖÒÉ ÅÀÒ! ÒÀ ÞÀËÉÀÍ ÌÓÖÒÃÀ ÌÛÅÄÍÉÄÒÉ ßÉÂÍÉÓ ßÀÊÉÈáÅÀ ÃÀ ÀÌÉÓ<br />
ÍÀÝÅËÀà ÀÌ ÈÀÅÌÏÌÀÁÄÆÒÄÁÄËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÈáÏÅÍÉÓ ÛÄÓÀÓÒÖËÄÁËÀà ÖÍÃÀ ÅÉÆÒÖÍÏ.<br />
-ÃÀ ÂÀÍÀ, - ÂÉÐÀÓÖáÄÁ ÌÄ – ÛÄÍÉ ÌÏÅÀËÄÏÁÀ ÉÌÀÓ ÛÄÀÃÂÄÍÓ, ÒÏÌ ßÉÂÍÄÁÉ ÉÊÉÈáÏ ÌÀÛÉÍ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÂÈáÏÅÄÍ? ÛÄÍ ÖÍÃÀ ÉÝÏÃÄ ÃÀ ÂÀáÓÏÅÃÄÓ ÌáÏËÏà ÄÒÈÉ: ÒÀ<br />
ÖÍÃÀ ÙÌÄÒÈÓ, ÒÏÌ ÛÄÍ ÂÀÀÊÄÈÏ ÀáËÀ ÃÀ ÒÀ ÀÒ ÖÍÃÀ ÌÀÓ. ÀÌ ÌÝÉÒÄ áÍÉÓ ßÉÍ ÌÀÍ ÉÓÄ<br />
ÌÏÀßÚÏ, ÒÏÌ ÛÄÍ ÌÀÒÔÏÃ ÃÀÒÜÄÍÉËÉÚÀÅÉ, ÒÀÈÀ ÛÄÍ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÓ ÜÀÙÒÌÀÅÄÁÏÃÉ,<br />
ÂÄÊÉÈáÀ, ÃÀÂÄßÄÒÀ, ÌÏÌÆÀÃÄÁÖËÉÚÀÅÉ ÊÄÈÉËÉ ÓÀØÌÄÄÁÉÓÀÈÅÉÓ. ÃÙÄÓ ÊÉ ÌÀÍ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ÂÀÌÏÂÉÂÆÀÅÍÀ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÍ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÂÈáÏÅÄÍ. ÀÌÉÈ ÙÌÄÒÈÉ ÈÉÈØÏÓ<br />
ÂÄÖÁÍÄÁÀ:<br />
-ÂÀÌÏÃÉ ÛÄÍÉ ÌÀÒÔÏÏÁÉÃÀÍ, ÓÀØÌÉÈ ÃÀÀÌÔÊÉÝÄ ÉÓ, ÒÀÝ ÉÓßÀÅËÄ, ÒÀÃÂÀÍ ÃÀÃÂÀ ÃÒÏ,<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÛÄÍÝÀ ÃÀ áÀËáÌÀÝ ÖÍÃÀ ÃÀÉÍÀáÏÓ ÉÓ ÓÉÊÄÈÄ, ÒÀÓÀÝ ÊÉÈáÅÀ ÃÀ ÓßÀÅËÀ<br />
ÉÞËÄÅÀ.<br />
ÍÖ ÛÄÉÒÝáÅÄÍ ÈÀÅÓ; ÍÖ ßÚÒÄÁÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÆÄ ÉÌÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÏÌ ÌÀÈ ÌÄÝÀÃÉÍÄÏÁÀ<br />
ÛÄÂÀßÚÅÄÔÉÍÄÓ: ÉÓÉÍÉ ÒÏÌ ÀÒ ÚÏ×ÉËÉÚÅÍÄÍ, ÅÉÓÈÅÉÓ ÖÍÃÀ ÂÄÌÓÀáÖÒÀ ÃÀ ÒÀ ÀÆÒÉ<br />
ÄØÍÄÁÏÃÀ ßÉÂÍÄÁÉÓ ÊÉÈáÅÀÓ ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÈÖ ÒÏÂÏÒÀÀ ÖÊÄÈÄÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓÀÃÌÉ<br />
ÌÓÀáÖÒÄÁÀ? ÄÐÉÊÔÄÔÉ<br />
***<br />
,,ÉÓ, ÅÉÍÝ ÀÒ ÉÝÉÓ àÄÛÌÀÒÉÔÄÁÀ, ÌáÏËÏà ÓÖËÄËÉÀ, áÏËÏ ÉÂÉ, ÅÉÍÝ ÉÝÍÏÁÓ ÌÀÓ ÃÀ<br />
ÓÉÝÒÖÄÓ ÖßÏÃÄÁÓ, ÃÀÌÍÀÛÀÅÄ”. ÁÒÄáÔÉ<br />
***<br />
,,ÈÖ ÌÛÉÄÒ ÃÀÈÅÓ ÈÀ×ËÓ ÂÀÖßÅÃÉ, ÉÝÏÃÄ, áÄËÓÀÝ ÃÀÊÀÒÂÀÅ”. ÁÒÄáÔÉ<br />
***<br />
ÍÃÏÁÀ ÉßÖÒÄÁÀ, ÈÖ ÌÀÓ ÌÄÔÉÓÌÄÔÀÃ áÛÉÒÀÃ ÉÚÄÍÄÁÄÍ ÁÏÒÏÔÀÃ. ÁÒÄáÔÉ<br />
***<br />
ÅÉÓÀÝ ÀÙÅÉÒÉ ÀÌÏÖÃÅÉÀ ÈÀÅÉÓÉ ÂÏÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÖÊÄÈÄÓÉÀ ÌÀÓÆÄ, ÅÉÓÀÝ ØÀËÀØÉ<br />
ÃÀÖÐÚÒÉÀ. ÓÏËÏÌÏÍÉ<br />
***<br />
ÌÄÈÄÅÆÉÓ ÓÀáËÛÉ ÈÄÅÆÓ ÀÒÀ ÓàÀÌÄÍ.<br />
***<br />
ÅÉÍÝ ÓÖËÉÈ ÀÒÉÓ ÃÀÝÄÌÖËÉ, ÌÀËÄ ÓáÄÖËÉÈÀÝ ÃÀÄÝÄÌÀ. ÓÏËÏÌÏÍÉ<br />
***<br />
,,ÈÖ ÉÝÉÈ, ÒÏÂÏÒ ßÀÒÌÏÉÛÅÄÁÀ ÌÀÒÂÀËÉÔÉ Margiritifera-Ó ÍÉÑÀÒÀÛÉ? ÄÓ ÌÏËÖÓÊÉ?<br />
ÓÀÓÉÊÅÃÉËÏà ÀÅÀÃÃÄÁÀ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÌÀÓÛÉ ÒÀÉÌÄ ÖÝáÏ ÓáÄÖËÉ ÉàÒÄÁÀ, ÈÖÍÃÀÝ, ØÅÉÛÀ.<br />
ÌÏËÖÓÊÉ ØÅÉÛÀÓ ÉÒÂÅËÉÓ ÍÄÒßÚÅÉÓ À×ÓÊÓ ÛÄÌÏÀáÅÄÅÓ. ÀÌÀÓÈÀÍ, ÉÂÉ ÈÀÅÀà ÊÉÍÀÙÀÌ<br />
ÉÙÖÐÄÁÀ. ÄÛÌÀÊÓÀÝ ßÀÖÙÉÀ ÌÀÒÂÀËÉÔÉ, ÌÄ ãÀÍÌÒÈÄË ÌÏËÖÓÊÓ ÅÀÌãÏÁÉÍÄÁ. ÁÒÄáÔÉ<br />
151
***<br />
ÌÄ ÂÀÞËÄÅ, ÒÀÈÀ ÛÄÍÝ ÌÏÌÝÄ. ÞÅÄËÉ ÒÏÌÀÄËÄÁÉ ÀÌÁÏÁÃÍÄÍ<br />
***<br />
ÉÓ ØÀËÉ ÊÉ ÀÒÀÀ ÖÁÄÃÖÒÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÌÃÀÁÀËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÛÄÉÚÅÀÒÀ; ÄÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉÀ<br />
ÖÁÄÃÖÒÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÀÌÉÈ ÀÒ ÉÓÀÒÂÄÁËÀ ÃÀ ÙÉÒÓÄÖËÉ ÀÒ ÂÀáÃÀ... ÀÙÌÏÓÀÅËÖÒÉ<br />
152