24.12.2012 Views

sulamanidze.pdf

sulamanidze.pdf

sulamanidze.pdf

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

artur sulamaniZe<br />

winaRobiT SeduReba<br />

`teqnikuri universiteti”@


saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />

a. sulamaniZe<br />

winaRobiT SeduReba<br />

damtkicebulia stu-s<br />

saredaqcio-sagamomcemlo sabWos<br />

mier. 02.07.2009, oqmi #6<br />

Tbilisi<br />

2009


saxelmZRvanelo Seicavs im masalis minimums,<br />

romelic gaTvaliswinebulia „winaRobiT SeduRebis<br />

teqnologia da mowyobilobis“ kursis programiT.<br />

amitom cxadia, rom aq ganxiluli sakiTxebi ufro<br />

vrclad da amomwuravad aris gaSuqebuli mraval<br />

sxva saxelmZRvanelosa da monografiaSi, kerZod, im<br />

wignebSi, romlebic CamoTvlilia saxelmZRvanelos<br />

boloSi.<br />

winaRobiT SeduRebis Tanamedrove Teoria da<br />

praqtika dafuZnebulia mTel rog zogadteqnikuri<br />

disciplinebze, upirveles yovlisa ki eleqtroteqnikasa,<br />

samrewvelo eleqtronikasa, liTonmcodneobasa<br />

da Termodinamikaze, romelTa Seswavlac, ra Tqma<br />

unda, win unda uswrebdes aRniSnuli kursis gavlas.<br />

recenzenti asoc. profesori m. xuciSvili<br />

© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009<br />

ISBN 978-9941-14-692-3<br />

http://www.gtu.ge/publishinghouse/<br />

yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,<br />

ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu<br />

meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis<br />

gareSe.<br />

saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.


eZRvneba didebuli pirovnebis, Cveni pedagogisa<br />

da sasiqadulo mamuliSvilis, saqarTveloSi<br />

SeduRebis kaTedris pirveldamaarseblis,<br />

baton grigol RuRuniSvilis<br />

naTel xsovnas<br />

2


avtorisagan<br />

warmodgenil saxelmZRvaneloSi ganmartebulia<br />

winaRobiT SeduRebis calkeuli procesis fizikuri arsi,<br />

ganxilulia maT Sesaswavlad arsebuli Teoriis<br />

ZiriTadi debulebani, aRwerilia SeduRebis teqnologiis<br />

Sesasruleblad saWiro mowyobiloba da aparatura.<br />

garda dRevandeli saswavlo sistemis nebismieri<br />

safexuris studentebisa, wigni sasargeblo iqneba<br />

sawarmoebsa da samecniero-kvleviT organizaciebSi<br />

momuSave inJinrebisa da axalgazrda mecniermuSakTaTvis.<br />

4


Sinaarsi<br />

sarCevi<br />

Sesavali ...............................................................................................13<br />

1. winaRobiT SeduRebis arsi da istoriuli<br />

winamZRvrebi.................................................................................................14<br />

2. winaRobiT SeduRebis fizikuri<br />

procesebi.......................................................................................................22<br />

2.1. zogadi warmodgena dauSleli SeerTebis<br />

Camoyalibebaze..........................................................................................22<br />

2.2. SeduReba energetikuli procesia.........................24<br />

2.3. SesaduR masalaTa Tbofizikuri Tvisebebi..28<br />

2.4. gaxurebis Taviseburebani................................................31<br />

2.5. SeduRebis denis/daSuntva...................................................35<br />

3. moZRvrebani eleqtrul kontaqtebze...................40<br />

3.1. sakontaqto zedapiri....................................................................40<br />

3.2. fizikuri procesebi kontaqtis zedapirze................46<br />

3.3. afskebi kontaqtur zedapirze ...............................................49<br />

3.3.1. adgeziuri afskebi.............................................................................51<br />

3.3.2. gabundovanebis afskebi ...........................................................52<br />

3.3.3. pasiuri afskebi.................................................................................57<br />

3.3.4. wylis afskebi .....................................................................................57<br />

3.4. kontaqturi winaRoba........................................................................59<br />

3.5. polaruli winaRobani kontaqtebSi...................................63<br />

3.6. kontaqturi Zalis gavlena winaRobaze.........................65<br />

4. winaRobiT SeduRebis saxeebi..............................................70<br />

5


4.1. winaRobiT SeduRebis klasifikacia da<br />

konstruqciaTa saxeebi.............................................................................70<br />

4.2. SeduRebis saxeebi SeerTebis formis mixedviT....73<br />

4.2.1. pirapira SeduReba..........................................................................73<br />

4.2.2. SeduReba ignatievis meTodiT...........................................76<br />

4.2.3. wertilovani SeduReba ...........................................................77<br />

4.2.4. reliefuri SeduReba ................................................................81<br />

4.2.5. T-sebri SeduReba...............................................................................82<br />

4.2.6. gorgolaWovani SeduReba.........................................................83<br />

4.2.7. gorgolaWovan-pirapira SeduReba.................................86<br />

5. winaRobiT SeduRebis manqanaTa daproeqtebis<br />

safuZvlebi .........................................................................................................88<br />

5.1. SeduRebis manqanaTa daproeqtebis teqnologiuri<br />

winamZRvrebi.........................................................................................................88<br />

5.2. eleqtrodTa daproeqteba.......................................................90<br />

5.3. SeduRebis konturis daproeqteba ................................95<br />

5.3.1. konturis mimarT wardgenili moTxovnebi...............96<br />

5.3.2. denis miyvanis sqemebi .................................................................96<br />

5.3.3. gasaxsneli kontaqtebi ..............................................................99<br />

5.4. SeduRebis konturis kontaqtTa angariSi..............103<br />

5.5. SeduRebis konturis winaRobis angariSi.............106<br />

5.6. erTfaza manqanis SeduRebis transformatoris<br />

daproeqteba .....................................................................................................108<br />

5.6.1. denis regulirebis meTodis SerCeva ........................108<br />

5.6.2. transformatoris elementTa konstruqciis<br />

SerCeva da angariSi....................................................................................113<br />

5.6.3. gularis angariSi ......................................................................114<br />

6


5.6.4. pirveladi xviebis angariSi ...............................................117<br />

5.6.5. meoradi gragnilis kveTisa da xvivTa ricxvis<br />

SerCeva.....................................................................................................................120<br />

6. winaRobiT SeduRebis kvebis wyaroebi ...................121<br />

6.1. denis wyaroebi kondensatorTa pirdapiri<br />

ganmuxtviT .........................................................................................................121<br />

6.2. mudmivi denis kvebis wyaroebi ......................................122<br />

6.3. dabali sixSiris denis wyaroebi ................................123<br />

6.4. eleqtroakumulatorTa denis wyaroebi................125<br />

6.5. magnitur velSi dagrovili energiis denis<br />

wyaroebi.................................................................................................................125<br />

6.6. dagrovili kinetikuri energiis kvebis<br />

wyaroebi ..............................................................................................................126<br />

7. winaRobiT SeduRebis Taviseburebani .......................127<br />

7.1. SeduRebadoba winaRobiT SeduRebis dros ......127<br />

7.2. Savi liTonebis SeduRebadoba ......................................131<br />

7.2.1. naxSirbadovani da mciredlegirebuli<br />

sakonstruqcio foladebis SeduRebis<br />

Taviseburebani.................................................................................................131<br />

7.2.2. austenitis klasis foladebis SeduRebis<br />

Taviseburebani.................................................................................................152<br />

7.3. feradi liTonebis SeduRebadoba ..............................159<br />

7.3.1. aluminisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba......159<br />

7.3.2. spilenZisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba....164<br />

8. winaRobiT SeduRebis teqnologiis<br />

safuZvlebi..........................................................................................................168<br />

8.1. winaRobiT SeduRebis zogadi mimoxilva,<br />

gamoyenebis are da perspeqtivebi ..............................................168<br />

7


8.2. maRalxarisxovani nakeris miRebis fizikurqimiuri<br />

pirobebi...........................................................................................170<br />

8.2.1. saWiro gaxurebiT uzrunvelyofa................................171<br />

8.2.2. saWiro meqanikuri moqmedebani........................................176<br />

8.2.3. saWiro gasufTaveba ...................................................................178<br />

8.3. winaRobiT SeduRebis siTbos wyaroebi..................179<br />

8.4. TanabarkveTi sadenis gaxureba.......................................182<br />

8.5. gaxurebis saerTo gantolebis anu Tburi<br />

balansis Sedgena .......................................................................................185<br />

8.6. pirapira SeduRebis teqnologia...................................188<br />

8.6.1. procesis zogadi maCveneblebi .....................................188<br />

8.6.2. pirapira SenaduRi konstruqciebi..............................190<br />

8.6.3. pirapira nakeris struqtura da simtkice .........191<br />

8.7. wertilovani SeduRebis teqnologia............................194<br />

8.7.1. procesis zogadi maCveneblebi...........................................195<br />

8.7.2. wertilovani SenaduRi konstruqciebi..................197<br />

8.7.3. SeduRebis teqnologiuri ciklebi...............................199<br />

8.7.4. SenaduRi wertilis Camoyalibeba...............................201<br />

8.7.5. wertilovani nakeris struqtura da<br />

simtkice ...............................................................................................203<br />

8.8. gorgolaWovani SeduRebis teqnologia ..............205<br />

8.8.1. procesis zogadi maCveneblebi........................................205<br />

8.8.2. gorgolaWovani SeduRebis teqnologiuri<br />

sqemebi......................................................................................................................209<br />

8.8.3. SeduRebis teqnologiuri Taviseburebani ........212<br />

9. xarisxis dominant faqtorTa SesaZlo marTva.......214<br />

8


9.1. xarisxisadmi wardgenili ZiriTadi<br />

moTxovnebi...........................................................................................................214<br />

9.2. praqtikuli problemebi..........................................................215<br />

9.3. SeduRebis procesis ciklograma.......................................216<br />

9.4. SeduRebis densa da temperaturas Soris<br />

damokidebuleba.............................................................................................219<br />

9.5. moZRvrebani Termoeleqtrobis Sesaxeb.......................225<br />

9.5.1. denis gvarobis gavlena SeduRebis xarisxze..231<br />

9.5.2. kontaqtSi mimdinare Termoeleqtruli<br />

movlenebi.............................................................................................................235<br />

9.5.3. polaruli procesis Tbur da eleqtrul<br />

parametrTa Soris damokidebuleba.......................................240<br />

9.5.4. pelties siTbos raodenobis angariSi...................241<br />

9.5.4.1 balkovecis meTodi.....................................................................241<br />

9.5.4.2 balderis meTodi.......................................................................242<br />

9.5.4.3 Solcis meTodi............................................................................243<br />

9.5.5. kaganovis, sulamaniZisa da SaSanis meTodi.....246<br />

9.5.5.1. pelties Zabvisa da siTbos raodenobrivi<br />

Sefaseba.................................................................................................................246<br />

9.5.5.2 gardamavali kontaqtis temperaturasa da<br />

Zabvas Soris kavSiri...............................................................................250<br />

9.5.5.3. SeduRebis parametrTa gavlena pelties<br />

Zabvaze.....................................................................................................................260<br />

9.5.6. pelties efeqtis gavlenis ugulebelyofa<br />

saeleqtrodo kontaqtSi......................................................................261<br />

9.6. sxvadasxva sisqis detalTa SeduRebis<br />

Taviseburebani................................................................................................265<br />

9


9.6.1. sisqeTa fardobis gavlena Txevadi birTvis<br />

adgilmdebareobaze....................................................................265<br />

9.6.1.1. sisqecvalebadi nimuSis siRrmeSi<br />

temperaturis ganawilebis Teoriuli gansazRvra...281.<br />

9.6.1.2 sisqecvalebadi nimuSis centrSi Tburi<br />

mdgomareobis cvalebadobis makrografia.........................286<br />

9.6.1.3 sisqeTa sxvaobiT gamowveuli Tbur procesTa<br />

aviseburebani....................................................................................288<br />

9.6.1.4 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis metalografiul, metrologiur<br />

da meqanikur kvlevaTa Sedegebi...................................................295<br />

9.6.1.5. reJimis parametrTa gavlena wertilis<br />

adgilmdebareobaze....................................................................................300<br />

9.6.1.6 SeduRebis zonis fizikuri modelireba..............304<br />

9.7 sisqecvalebadobis gardamavali gavlena<br />

wertilis adgilmdebareobaze........................................................317<br />

9.8. teqnologiuri procesis marTvis optimizaciis<br />

gzebi.........................................................................................................................320<br />

9.8.1 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxi........321<br />

9.8.2 sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />

wertilovani SeduRebis eleqtrodebi...................................330<br />

9.9. SeduRebis xarisxis stabilurobis<br />

Sefaseba..................................................................................................................335<br />

10. winaRobiT SeduRebis avtomatizacia da<br />

robotizacia.....................................................................................................339<br />

10.1. SeduRebis avtomatizaciis ZiriTadi<br />

xerxebi....................................................................................................................339<br />

10.2. SeduRebis drois mwyvetarebi...........................................343<br />

10


10.3. droisa da denis mwyvetarebi .........................................347<br />

10.4. simZlavris mwyvetarebi...........................................................348<br />

10.5. temperaturis cvalebadobis mwyvetarebi..............351<br />

10.6. SeduRebis modulatorebi....................................................356<br />

10.7. SeduRebis robotebi.....................................................................361<br />

10.7.1. robotis aRweriloba .............................................................361<br />

10.7.2. samrewvelo robotebi..............................................................363<br />

11. manqanaTa gamarTva, eqspluatacia da<br />

usafrTxoeba.....................................................................................................367<br />

11.1. manqanaTa gamarTva, gaSveba................................................367<br />

11.2. manqanaTa eqspluataciis pirobebi.............................371<br />

11.3. usafrTxoebis teqnika.............................................................374<br />

12. praqtikuli samuSaoebi.............................................................376<br />

samuSao #1<br />

foladis firfitebs Soris arsebuli kontaqtis<br />

winaRobis gansazRvra ...........................................................................377<br />

samuSao #2<br />

pirapira SeduRebis winaRobis angariSi ..............384<br />

samuSao #3<br />

wertilovani SeduRebis winaRobis angariSi.....388<br />

samuSao #4<br />

winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi<br />

angariSi ...............................................................................................................392<br />

samuSao #5<br />

SemodnobiT SeduRebis Tburi angariSi..................397<br />

samuSao #6<br />

gaxurebis angariSi ignatievis meTodiT<br />

SeduRebisas .....................................................................................................401<br />

11


samuSao #7<br />

wertilovani SeduRebis Tburi angariSi ............403<br />

samuSao #8<br />

Suntis winaRobisa da denis angariSi.......................413<br />

13. danarTi<br />

testebi winaRobiT SeduRebis operatorTa<br />

Teoriuli codnisa da praqtikuli Cvevebis<br />

saatestaciod ...........................................................................................420<br />

13.1 testebis pasuxTa variantebi ...............................................434<br />

literatura. ...................................................................................................435<br />

avtoris საქმიანობის ვითარება..........................................................437<br />

boloTqma.............................................................................................................440<br />

12


Sesavali<br />

SeduReba aris masalaTa dauSleli SeerTebis<br />

teqnologiuri procesi atomTaSorisi Zalebis<br />

SeWidulobis xarjze. igi warmoadgens iseT teqnologiur<br />

process, romliskenac ganuxrelad mzardi yuradRebaa<br />

mipyrobili rogorc samamulo, aseve sazRvargareTis<br />

mecnier-mkvlevarTa da konstruqtorTa mravalricxovani<br />

koleqtivebisa. es aixsneba SeduRebis procesis farTo<br />

gamoyenebiT mrewvelobis mTel rig dargebSi sxvadasxva<br />

saxis konstruqciaTa dasamzadeblad da SesakeTeblad.<br />

amasTanave, liTonkonstruqciaTa damzadebis dros<br />

gamoyenebul sxva meTodebTan SedarebiT: sxmuli, Weduri,<br />

moqlonuri, analogiuri SenaduRi konstruqcia ufro<br />

msubuqia da saWiro liTonis ekonomia Seadgens 50%-mde.<br />

aRaniSnavia isic, rom SeduRebiT miiRweva gansxvavebuli<br />

masalebisagan damzadebuli konstruqciis calkeul<br />

nawilTa SeerTeba. es saSualebas iZleva mravalgvari<br />

daniSnulebis nakeTobaTa dasamzadeblad gamoyenebul<br />

iqnas axali sakonstruqcio masalebi da Senadnobebi.<br />

amJamad mrewvelobaSi moqmed saSemduReblo<br />

manqanaTa parkis daaxloebiT 30%-s Seadgens<br />

eleqtrowinaRobiT (kontaqturi) SeduRebis danadgarebi,<br />

rac ganpirobebulia danarCen saxeebTan SedarebiT misi<br />

Semdegi upiratesobebiT: SenaerTis saimedooba,<br />

meqanizaciisa da robotizaciis maRali done, procesis<br />

maRali mwarmoebloba, warmoebis kultura da sxv.<br />

13


1. winaRobiT SeduRebis arsi da<br />

istoriuli winamZRvrebi<br />

1. jer kidev 1877 wels e. tomsonma gaiTvaliswina<br />

imis SesaZlebloba, rom foladis ori nimuSi SeiZleba<br />

SeerTdes dauSlelad, Tu maTi gaTbobis agentad<br />

gamoyenebuli iqneba nimuSebSi gamWolad gamavali did<br />

Zalis eleqtruli deni.<br />

mxolod rva wlis gavlis Semdeg, 1885 wels<br />

gamomgonebelma gadawyvita Seemowmebina Tavisi<br />

gamogonebis praqtikuli Rirebuleba. imdroindeli<br />

warmoebisaTvis tomsonis mier Catarebuli cdebi<br />

damakmayofilebeli gaxda da 1886 wlis 10 agvistos e.<br />

tomsonma miiRo Tavisi gamogonebis pirveli diplomipatenti,<br />

winaRobiT SeduRebis manqanis Sesaxeb.<br />

ase daibada winaRobiT SeduRebis teqnologiuri<br />

procesi.<br />

rusul literaturaSi (rogorc „sabWoTamde“, aseve<br />

misi periodis) aRniSnaven, rom „naxSiris eleqtrodebiT<br />

eleqtrorkaluri SeduRebis niWierma rusma<br />

gamomgonebelma n. benardosma 1887 wels daapatenta<br />

naxSiris eleqtrodebs Soris wertilovani SeduRebis<br />

SesaZlebloba“ (a.s.gelmani „kontaqturi<br />

eleqtroSeduReba“, „manqanaTmSeneblobis gamomcemloba“,<br />

moskovi, 1949. gv. 5, rusul enaze).<br />

amrigad, winaRobiT SeduRebis dabadebis TariRia<br />

1886 wlis 10 agvisto da misi avtoria sayovelTaod<br />

aRiarebuli didi mecnieri elihu tomsoni.<br />

es gamogoneba Zalian adre daibada, warmoeba ar<br />

iyo mzad mis misaRebad, amitom man SeumCnevlad ganvlo<br />

14


naxevari saukune da mxolod Semdeg moaxerxa SeeZra<br />

liTonTa damuSavebis msoflio industria.<br />

2. gamoyenebis are. dReisaTvis ganusazRvrelad<br />

didia eleqtrowinaRobiT SeduRebis gamoyenebis are:<br />

manqanaTmSenebloba: satransporto saSualebaTa warmoeba,<br />

saxlTmSenebloba, soflis meurneoba, Tbomeurneoba,<br />

samxedro mrewveloba, xelsawyoTmSenebloba, marTvis<br />

sistemebis uzustes mowyobilobaTa warmoeba, saiuveliro<br />

saqme, kosmosi.<br />

konkretul magaliTad SeiZleba moviyvanoT:<br />

msubuqi avtomobili, nebismieri maTganis konstruqciaSi<br />

SenaduR wertilTa raodenoba 5000-ze mets aRwevs;<br />

Tanamedrove laineri saWiroebs ramodenime aTeul aTass<br />

da met SenaduR wertils; mzis batareis mxolod erTi<br />

Tburi elementis nakeris sigrZe _ 500m-ia da a. S.<br />

winaRobiT SeduReba aris dauSleli SeerTebis<br />

warmoqmnis iseTi teqnologiuri procesi, romelic<br />

mimdinareobs SesaduR nawilTa gaxurebiT, maTSi eleqtro<br />

denis gatarebiTa da SeerTebis zonis plastikuri<br />

deformaciis TanxlebiT.<br />

fizikuri TvalsazrisiT winaRobiT SeduRebis<br />

dros, iseve rogorc SeduRebis sxva saxeobisas, SenaerTi<br />

miiReba atomTaSorisi Zalebis SeWidulobis safuZvelze.<br />

or liTonur sakontaqto zedapirs Soris<br />

atomTaSorisi SeWidulobis Zalebis moqmedeba iwyeba<br />

maSin, roca maT Soris manZili gautoldeba (4÷5)10-8 sm-s.<br />

zedapiris umaRlesi sizustiT damuSavebis Sedegad<br />

miiReba (0,3÷1)10-4 sm zomis mikroxorklianoba. aqedan<br />

gamomdinare, sakontaqto zedapirze moqmedi mcire<br />

sididis SemkumSavi Zala umniSvnelo plastikuri<br />

15


deformaciiT aRZravs atomTaSoris SeWidulobis Zalebs<br />

calkeul mikrogamonaSverebSi, xolo RreCoebSi ki<br />

liTonsa da adsorbciuli fenis airul an Txevad<br />

molekulebs Soris myardeba mxolod adgeziuri kavSiri.<br />

SeduRebis ganxorcielebisaTvis aucilebelia an<br />

maRali sididis SemkumSavi Zalis moqmedeba, ris gamoc<br />

sakontaqto zedapiris mimdebare liTonis garkveuli<br />

moculoba daiyvaneba plastikur deformaciamde, an iseTi<br />

gaxureba, romelic gamoiwvevs sakristalizacio meseris<br />

nawilakTa aqtiurobisa da moZraobis gazrdas, garkveuli<br />

SemkumSavi Zalis moqmedebis paralelurad.<br />

winaRobiT SeduRebis dros gaxureba da<br />

erTdrouli plastikuri deformacia uzrunvelyofs<br />

metad xelsayrel pirobebs atomTaSorisi SeWidulobis<br />

Zalebis warmoqmnisaTvis. denis mier siTbos gamoyofa<br />

xdeba rogorc SesaduR nawilTa sakuTari winaRobiT,<br />

aseve maT Soris kontaqturi winaRobis safuZvelze, rac<br />

ganapirobebs TviT procesis saxelwodebas.<br />

winaRobiT SeduReba xorcieldeba rogorc<br />

saTanado zonaSi liTonis adgilobrivi gadnobiT, aseve<br />

dnobis gareSec. SeduRebis erT-erT pirvelsaxed<br />

SeiZleba CaiTvalos WedviT SeduReba. jer kidev uZveles<br />

droSi mWedeli flobda rkinis damuSavebisa da im<br />

periodisaTvis ZiriTadi teqnologiis _ SeduRebis<br />

saidumloebas, rac iTvleboda metad wminda _ saRmrTo<br />

(Бог сварог _ сварка) saqmed. arqeologiuri gaTxrebis<br />

Sedegad napovni, Cvens welTaRricxvamde VIII-VII saukunis<br />

iaraRebi, saWurveli da sasoflo-sameurneo xelsawyoebi<br />

warmoadgens imis damadasturebel magaliTebs, rom<br />

uZveles droSi WedviT SeduReba iyo erTaderTi<br />

16


teqnologiuri procesi rkinisagan nebismieri nakeTobis<br />

miRebisa. es saWurveli da iaraRebi gakvirvebas iwveven<br />

ara marto iseT sxvadasxvagvar liTonTa _ rogoricaa<br />

evteqtoiduri foladi _ sufTa rkina – SeduRebis<br />

maRali xarisxiT, aramed SesaduRi nakeTobis<br />

racionaluri konstruqciiTac. nax. 1.1-ze warmodgenilia<br />

im droisaTvis farTod gavrcelebuli danisa da<br />

maxvilis kveTebi. 2_5 mm sisqis maRalnaxSirbadiani<br />

foladis furclebi Zalian moxerxebuladaa CaduRebuli<br />

danis, maxvilisa an sxva nakeTobis gularSi.<br />

nax. 1.1. Zveli slavuri danebisa (1)<br />

da maxvilebis (2) SenaduRi konstruqciebi<br />

aseve ostaturadaa miduRebuli rkinis saxelurze<br />

saWreli piris naxSirbadiani zoli. aRsaniSnavia isic,<br />

rom danisa da maxvilis konstruqcias safuZvlad udevs<br />

TviTalesvadi iaraRis Seqmnis idea. es idea gamoyenebuli<br />

iqna meoce saukunis 20-ian wlebSic, roca daiwyes<br />

SeduRebis ignatievis meTodiT iaraRTa SenaduRi<br />

konstruqciis damzadeba. samWedlo quraTi SeduRebis<br />

xelovnebiT Seqmnili nimuSebis cqera dResac atkbobs<br />

bevr mnaxvels. leningradis sazafxulo baRis cnobili<br />

meseri, mdinare fontankis sanapiro galavani warmoadgens<br />

17


gunda rkinis konstruqciebs, damzadebuls WedviT<br />

SeduRebiT.<br />

eleqtrowinaRobiT SeduRebis yvelaze farTod<br />

gavrcelebuli Tanamedrove xerxis gamoyeneba daiwyes<br />

mecxramete saukunis 90-ian wlebSi, kerZod ki mas Semdeg,<br />

rac 1887 wels rusma gamomgonebelma benardosma gamoTqva<br />

azri ganexorcielebinaT liTonis wertilovani SeduReba<br />

naxSiris eleqtrodebs Soris ubralo marwuxebis<br />

saSualebiT (nax 1.2), romelic warmoadgens Tanamedrove<br />

Camosakidi wertilovani manqanis pirvelsaxes. benardoss<br />

ekuTvnis agreTve gorgolaWovani SeduRebis gamogoneba.<br />

TiTqmis imave dros, 1886 wels e. tompsonma (aSS)<br />

gamoigona winaRobiT pirapira SeduReba. cota<br />

mogvianebiT iqna SemuSavebuli Tanamedrove wertilovani<br />

SeduReba spilenZis eleqtrodebiT. 1887 wels g. kofeqsis<br />

mier (germania) gamogonebuli iqna SemodnobiT pirapira<br />

SeduReba.<br />

nax. 1.2. n. n. benardosis marwuxebi<br />

wertilovani SeduRebisaTvis.<br />

winaRobiT SeduRebis farTo gamoyeneba<br />

mrewvelobaSi daiwyo sabWoTa xelisuflebis wlebSi. 1927<br />

wels s. kirovis piradi miTiTebiT leningradis qarxana<br />

18


„eleqtrikma“ miiRo davaleba eleqtrokontaqtur<br />

saSemduReblo manqanaTa daproeqtebisa, romlis<br />

safuZvelze 1928 wlidan aRniSnulma qarxanam daiwyo<br />

wertilovan manqanaTa samrewvelo warmoeba, xolo<br />

momdevno wlebSi ki kontaqtur manqanaTa sxva tipebis<br />

gamoSvebac.<br />

stalinuri xuTwledebis periodis ganmavlobaSi<br />

wliTiwlobiT izrdeba kontaqtur manqanaTa warmoeba,<br />

srulyofili xdeba maTi konstruqcia, avtomatizebuli<br />

xdeba SeduRebis procesebi. amasTanave, mniSvnelovnad<br />

izrdeba warmoebul manqanaTa simZlavre da farTovdeba<br />

maTi specializacia.<br />

mTel rig avtorTa: a. ignatievi (ignatievis xerxiT<br />

SeduReba), d. balkoveci (specialuri gorgolaWovani<br />

manqanebi), v. lvovi (hidravlikuri wertilovani manqanebi),<br />

a. aleqseevi, a. axuni, n. koCanovski da sxvaTa Sromebis<br />

safuZvelze Seiqmna originaluri konstruqciis<br />

kontaqturi manqanebi, romlebic TavianTi teqnikuri<br />

monacemebiT saukeTesoa Soreuli sazRvargareTis<br />

manqanebTan SedarebiT.<br />

pirvelad SeduRebis teqnikaSi v. vologdinma<br />

gamoiyena ionuri xelsawyoebi Txevadi kaTodiT<br />

kontaqtur manqanaTa avtomaturi marTvisaTvis.<br />

sabWoTa mecnieris g. babatis mier Seqmnili iqna<br />

pirveli wertilovani manqana kondensatoris energiis<br />

ganmuxtvis gamoyenebiT.<br />

didi samamulo omis wlebSi calkeul<br />

saministroTa mier organizebul iqna kontaqtur manqanaTa<br />

warmoeba sakuTari saWiroebisaTvis. kerZod, gamoSvebul<br />

iqna specializebuli gorgolaWovani da<br />

19


mravalwertilovani manqanebi avtoqarxnebis mier.<br />

kontaqturi SeduRebis Teoriis damuSavebisa, axali<br />

konstruqciis manqanaTa da maTi marTvis avtomatizebuli<br />

sistemis SeqmnaSi didi Sroma gaswies: sabWoTa qarxnebma<br />

„eleqtrikma“ da „revtrudma“, uralis SesaduRma<br />

manqanaTmSenebelma qarxanam; leningradisa da uralis<br />

politeqnikur institutTa, n. e. baumanis saxelobis<br />

moskovis umaRlesi teqnikuri saswavleblis SeduRebis<br />

kaTedrebma, kievis e. o. patonis eleqtroSeduRebis<br />

institutis TanamSromlebma da sxv.<br />

gansakuTrebiT daCqarda ufro srulyofil<br />

kontaqtur manqanaTa gamoSveba meore msoflio omis<br />

Semdgom wlebSi. eleqtromrewvelobis mier (qarxana<br />

„eleqtriki“, eleqtroSesaduR mowyobilobaTa sakavSiro<br />

samecniero sakvlevi instituti) dawyebuli iqna erT da<br />

mravalwlovan avtomatur manqanaTa warmoeba, rogoricaa,<br />

1000 kvt simZlavris specialuri manqana msubuqi<br />

Senadnobebis SesaduReblad, 600 kvt simZlavris SesaduRi<br />

wnexebi, avtomaturi pirapira manqana eleqtro da<br />

hidravlikuri amZravebiT, gorgolaWovani manqanebi<br />

ignitronuli denmwyvetebiT, vagonmSenebeli da<br />

saavtomobilo qarxnebis mier (moskovis lixaCovis<br />

saxelobis qarxana, gorkis saavtomobilo qarxana)<br />

Seqmnili iqna mTeli rigi specializirebuli<br />

mrvalwertilovani manqanebi; kievis e. i. patonis<br />

saxelobis eleqtroSeduRebis institutSi SemuSavebuli<br />

iqna specialuri danadgarebi didi diametris milebis<br />

pirapira SeduRebisaTvis navTobisa da gazgayvanilobaTa<br />

asawyobad. manqanaTmSeneblobis teqnologiis sakavSiro<br />

centraluri samecniero-sakvlevi institutis mier<br />

20


Seqmnili iqna Txeli zolis pirapira SeduRebisaTvis<br />

saWiro mZlavri manqanebi da milSesaduRi danadgarebi;<br />

Seqmnili iqna rkinabetonis armaturis SesaduRi mTeli<br />

rigi manqanebi. moskovis n. e. baumanis saxelobis<br />

umaRlesi teqnikuri saswavleblis SeduRebis kaTedraze<br />

Seqmnili iqna kondensatoruli manqanebi<br />

xelsawyoTmSeneblobasa da vakuumur teqnikaSi arsebuli<br />

mcire kveTis sakvanZo nawilTa SesaduReblad.<br />

winaRobiT SeduRebis mowyobilobis srulyofa<br />

xdeboda procesis teqnologiis srulyofasTan erTad.<br />

gasuli saukunis 50-60-ian wlebSi farTo gamoyeneba hpova<br />

wetilovani manqanis impulsuri kvebis sqemebma da<br />

procesis programulma regulirebam; gorgolaWovani<br />

SeduRebis dros _ SesaduR nawilTa bijurma<br />

gadaadgilebam; pirapira SeduRebis dros _ konturuli<br />

SeduRebis transformatorebma; pirapira nakeruli<br />

SeduRebis dros _ maRali da radiosixSiris denebma da<br />

sxva.<br />

araCveulebrivad mravalferovani da rTulia<br />

winaRobiT SeduRebis Tanamedrove teqnika, rac<br />

ganisazRvreba rogorc SesaduR nawilTa kveTis didi<br />

diapazoniT _ 25+25 mm-dan ramodenime aTeul mikronamde _<br />

agreTve Sereul liTonTa Tu SenadnobTa<br />

mravalgvarovnebiT. kontaqturi SeduRebis udidesi roli<br />

Tanamedrove saxalxo mrewvelobaSi ganpirobebulia ara<br />

marto procesis maRali mwarmoeblobiT, aramed misi<br />

meqanizaciis, avtomatizaciisa da robotizaciis<br />

siadviliT, gansakuTrebiT ki gamoyenebis farTo<br />

diapazoniT masiur warmoebaSi.<br />

21


2. winaRobiT SeduRebis fizikuri procesebi<br />

winaRobiT SeduReba warmoadgens dauSleli<br />

SeerTebis teqnologiur process joulis siTbosa da<br />

meqanikuri dawnevis xarjze.<br />

teqnologia aris masalisa da energiis<br />

urTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro produqtis<br />

misaRebad.<br />

aqedan gamomdinare, didi mniSvneloba eniWeba<br />

SesaduR masalaTa gvarobas, maT fiziko-meqanikur<br />

Tvisebebsa da energiis saxes.<br />

2.1. zogadi warmodgena dauSleli SeerTebis<br />

Camoyalibebaze<br />

cnobilia, rom myari nivTiereba plastikuri<br />

deformaciis dros Txieri nivTierebis Tvisebebs iCens.<br />

igi ara marto denadobs, rogorc siTxe sxvadasxva<br />

naxvretebsa da milebSi, aramed aqvs namdvili siTxis<br />

difuziis unari. Tu ori myari sxeulis nimuSs SexebaSi<br />

moviyvanT da Semdeg masze vawarmoebT dawnevas, maSin<br />

nimuSebiT miviRebT erT mTlian nimuSs da maT Soris<br />

SeiZleba warmoiSos myari xsnari, qimnaerTi an<br />

mikromeqanikuri narevi.<br />

cdebiT gamokvleulia, rom rac ufro maRal<br />

temperaturamde iqneba gaxurebuli liTonis nimuSebi, miT<br />

naklebia Zala da naklebi dro iqneba saWiro maTi<br />

SeerTebisaTvis. teqnikaSi aseT SeerTebas xSirad wnevis<br />

qveS SeduReba hqvia. cxadia, ufro xelsayreli iqneba<br />

SeduReba iseTi liTonebisa, romlebic gadnobis win<br />

22


cTomebriv mdgomareobas iReben, e. i. iseT mdgomareobas,<br />

rodesac liTons didi denadobis unari aqvs.<br />

imisda mixedviT, Tu ra energiiT xurdeba liToni<br />

SeduRebisaTvis, wnevis qveS SeduRebas or ZiriTad<br />

jgufad hyofen: WedviT da eleqtroSeduRebad.<br />

WedviT SeduRebisaTvis liTons gaaxureben TeTrad<br />

varvarebamde saWiro temperaturamde samWedlo<br />

RumelebSi. RumelSi gaxurebas Semdegi nakli aqvs:<br />

airebis gavleniT liToni xenjiT ifareba, xurdeba<br />

araTanabrad sxvadasxva siRrmeSi da calkeul adgilebSi.<br />

zedmeti gaxurebis gamo SeiZleba ar gadaiwvas.<br />

xenjis mosacileblad gaxurebul zedapirs<br />

moayrian fluss, romelic xenjTan erTad advildnad<br />

widas warmoSobs. es wida dneba SeduRebis temperaturaze<br />

da Semdeg nimuSis miWerisas gamoidevneba SesaduR<br />

adgilidan.amasTan, Znelad mosalodnelia widis<br />

mTlianad gamodevna, amitomac mWedluri SeduRebiT<br />

miRebuli adgilis simtkice ar aRemateba mTliani<br />

nawilis 0,80 simtkices.<br />

winaRobiT SeduRebis dros kontaqtSi moTavsebul<br />

or SesaduR nimuSSi eldens gauSveben. cxadia, rom<br />

kontaqtSi did winaRobas unda hqondes adgili da amis<br />

gamo liToni Sexebis adgilSi Zlier unda gaxurdes.<br />

aseTi SeduRebis upiratesoba WedviT SeduRebasTan<br />

SedarebiT imaSia, rom aq SesaduRi detalebi winaswar<br />

urTierTmiWerilia da, maSasadame, haeri ver miudgeba<br />

SesaduRebel zedapirs. garda amisa, xurdeba mxolod<br />

SesaduRi adgili. gaxureba Tanabaria mTel SesaduR<br />

zedapirze. SesaZlebelia agreTve SeduRebis temperaturis<br />

zusti regulireba.<br />

23


yvela amis Sedegi is aris, rom eleqtrodeniT<br />

SeduRebuli adgilis simtkice ara Tu naklebia, xSirad<br />

ufro metic ki aris liTonis simtkiceze.<br />

winaRobiT SeduRebas zogjer kontaqtur<br />

SeduRebas uwodeben.<br />

procesis meqanizaciis xarisxis mixedviT<br />

kontaqturi SeduReba daiyofa avtomatur, naxevaravtomatur<br />

da robotizebul SeduRebad.<br />

avtomatur-kontaqtur SeduRebas iseT SeduRebas<br />

uwodeben, rodesac denis CarTva da gamorTvis garda<br />

avtomatizirebulia nimuSTa SeduRebisaTvis miWerac.<br />

naxevar-avtomatur SeduRebisas avtomaturad<br />

warmoebs mxolod denis CarTva-gamorTva.<br />

SeduRebis procesis robotizaciisas ki sawarmos<br />

am ubanze mxolod procesis Tvalyuris madevnebeli Tu<br />

SeiniSneba.<br />

2.2. SeduReba energetikuli procesia<br />

rogorc yvela nivTiereba, misi mdgomareobisagan<br />

damokidebulebiT, flobs sxvadasxva raodenobis qimiur<br />

energias. agregatul mdgomareobaTa mixedviT, cxadia, rom<br />

liTonis energia orTqlis mdgomareobaSi metia, vidre<br />

TxevadSi da Txevadi liToni energetikulad ufro<br />

maRalia, vidre myari. amasTanave, cnobilia, rom myari<br />

mdgomareobis liTonis rogorc elementarul<br />

kristalebs, aseve marcvlebs SeiZleba gaaCndeT<br />

sxvadasxva energetikuli doneebi. magaliTad,<br />

plastikurad deformacia gancdili da aseve nawrTobi<br />

liTonis marcvalTa energia ufro maRalia, vidre igive<br />

24


liTonis marcvlebisa momwvar mdgomareobaSi.<br />

TviTdinebiT mimdinare yvela procesi mimdinareobs<br />

energiis kargviT. ase magaliTad, gamyarebisa da<br />

kristalizaciis procesebi.<br />

energiis gafantvasTan dakavSirebuli zogierTi<br />

procesi SeiZleba SevaCeroT da amiT gamoviwvioT<br />

sistemaSi energiis dagroveba, Senaxva, romelic SeiZleba<br />

ganimuxtos saTanado pirobaTa SeqmniT. amis mkafio<br />

magaliTia rekristalizaciis procesi. am dros civi<br />

plastikuri deformacia qmnis erTmaneTis gverdiT<br />

energetikulad gauwonasworebel marcvalTa did<br />

raodenobas. amasTanave, mcire zomis marcvlebs gaaCnia<br />

SedarebiT ufro maRali energiebi didi zomis<br />

marcvlebTan SedarebiT, radganac isini naklebad<br />

dazaraldnen deformaciis Sedegad. aseTi dagrovili<br />

Sinagani energia SeiZleba didxans SevinarCunoT, Tu<br />

liTonze ar vimoqmedebT.<br />

energiis aseTi Senaxva (konservacia) liTonSi ar<br />

ewinaaRmdegeba energiis SemcirebiT momxdar TviTdinebad<br />

procesebs.amis TvalsaCinoeba SeiZleba warmovidginoT<br />

elementaruli modelis sqemis saSualebiT (nax. 2.1).<br />

nax. 2.1. liTonuri kristalebis<br />

energetikul doneTa modeli<br />

25


urTula moxvda 1-mdgomareobaSi da gaCerda<br />

energiis am doneze. Tumca misi yvelaze dabali<br />

energetikuli mdgomareoba aris 3. a doneze is moxdeba<br />

mxolod iseTi energetikuli biZgis miRebis Semdeg,<br />

romelic sakmarisi iqneba energetikuli barieri 2-is<br />

dasaZlevad. plastikurad deformirebuli sxeulisaTvis<br />

aseT biZgad gvevlineba gaxureba, romlis Semdeg<br />

dagrovili energia daiwyebs ganmuxtvas. am procesSi<br />

monaTesave marcvlebi STanTqaven erTmaneTs da miiReben<br />

iseT formas, romlis drosac maTi Siga energia gaxdeba<br />

minimaluri. es TviTdinebadi procesia da adgili aqvs<br />

sxvadasxva<br />

SemTxvevaSi.<br />

nivTierebaTa gansxvavebuli temperaturis<br />

liTonis SeduReba gaxlavT iseTive TviTdinebadi<br />

da bunebrivi procesi, rogoricaa magaliTad,<br />

kristalizacia.<br />

SeduReba SeiZleba ganvixiloT rogorc masalis<br />

erT-erTi TvisebaTagani. amitom savsebiT bunebrivia is,<br />

rom SemduReblebi SeduRebadobis procesTa mimarTebaSi<br />

gamoiyeneben igive kanonebsa da urTierTdamokidebulebas,<br />

romlebic damuSavebulia liTonTa dnobis, Camosxmis,<br />

plastikuri deformaciisa da Termuli damuSavebisaTvis<br />

metalurgTa mier.<br />

naTqvamidan gamomdinare, unda virwmunoT, rom<br />

SeduRebis procesi, bunebrivia, unda SeviswavloT<br />

koordinatebSi: temperatura _ dro, dawneva _<br />

temperatura da a. S.<br />

amasTanave, yuradsaRebia isic, rom zogierTi<br />

eleqtruli da fizikuri movlenebi TavisTavad axdens<br />

iseT gansakuTrebul qmedebebs liTonsa da mis<br />

26


struqturaze, romelnic SeuZlebelia aixsnas mxolod<br />

maRali an dabali temperaturiT.<br />

cxadia, rom winaRobiT SeduRebis dros<br />

gamoyenebuli maRali simkvrivis eleqtruli denebi,<br />

eleqtruli ganmuxtvebi, mkumSavi Zalebi, mimdinare<br />

maRali temperaturuli procesebi da Tanamdevi<br />

Termoeleqtruli movlenebi migvaniSnebs, imaze, rom<br />

SeuZlebelia SeduRebis yvela procesi xasiaTdebodes<br />

mxolod metalurgiaSi miRebul koordinatebSi.unda<br />

gvaxsovdes, rom: 1. kvlevis dros mraval SemTxvevaSi<br />

liTonis saSualo temperatura ar gansazRvravs liTonis<br />

mikromoculobebSi gansakuTrebul temperaturul<br />

mdgomareobebs; 2. liTonis makromoculobaTa<br />

kanonzomierebani<br />

mikromoculobebzec.<br />

ar SeiZleba gavrceldes<br />

liTonuri kontaqtis erTi fizikuri wertilis<br />

elementaruli naperwkluri ganmuxtva_esaa<br />

gansakuTrebuli katastrofa im mikromoculobebisa,<br />

romelSic mimdinareobs procesi. es katastrofa iwvevs<br />

uZlieres wnevebs da SeiZleba SevadaroT mniSvnelovan<br />

afeTqebebs.<br />

naperwklur SualedSi, RreCoSi xdeba liTonis<br />

orTqlad qceva, RreCo ionizirdeba. nawili liTonisa<br />

gardaiqmneba mtvrad. drois am periodSi zedapiruli<br />

marcvlebi ganicdian uZlieres plastikur deformacias.<br />

sabolood ki es mikromoculobis katastrofa mTeli<br />

liTonuri masisaTvis fiqsirdeba mxolod da mxolod<br />

rogorc umniSvnelo SeTboba. aseT SemTxvevas adgili<br />

aqvs SemodnobiT pirapira SeduRebis procesSi.<br />

27


2.3. SesaduR masalaTa Tbofizikuri Tvisebebi<br />

SeduRebis dros liTonis (an Senadnobis)<br />

Tbogamtaroba λ da Tbotevadoba C did gavlenas axdens<br />

gaxurebasa da siTbos ganawilebaze. erTeulebis fizikur<br />

sistemaSi Tbogamtaroba izomeba kal/sm⋅wm0C-iT erTeulebis eleqtrul sistemaSi Tbogamtaroba izomeba<br />

vt/sm0C-iT. Tbotevadoba izomeba kal/g0C-iT erTeulebis<br />

fizikur sistemaSi da vt⋅wm/g0C erTeulebis eleqtrul<br />

sistemaSi. 2.1 cxrilSi mocemulia zogierTi liTonisa da<br />

Senadnobis, Tbogamtarobisa da Tbotevadobis<br />

mniSvnelobani oTaxis temperaturaze, agreTve kuTri wona<br />

da dnobis temperatura. amave cxrilSi mocemulia<br />

temperaturagamtarobis mniSvnelobani, romelic<br />

axasiaTebs siTbos gavrcelebis siCqares<br />

araTanabarzomierad gaxurebul sxeulSi.<br />

temperaturagamtarobis koeficienti<br />

λ<br />

a=<br />

γC<br />

da<br />

izomeba sm2 /wm. rogorc Cans 2.1 cxrilidan<br />

naxSirbadmcire foladis Tbogamtaroba 6-8-jer naklebia<br />

spilenZis Tbogamtarobaze. qromnikeliani uJangavi<br />

foladis Tbogamtaroba TiTqmis 3-jer naklebia<br />

naxSirbadmcire foladis Tbogamtarobaze. es<br />

Tanafardobani gamodgeba mxolod oTaxis temperaturisas<br />

da isini SeiZleba Zlier Seicvalon SeduRebis procesSi<br />

gaxurebis dros.<br />

28


cxrili 2.1.<br />

zogierTi liTonisa da Senadnobis Tbofizikuri<br />

Tvisebebi, roca T=20 0<br />

masalis dasaxeleba<br />

spilenZi<br />

alumini<br />

duralumini Д-16<br />

magniumis Senadnobi МА-<br />

1<br />

TiTberi Л-59<br />

fosforovani brinjao<br />

mcirenaxSirbadiani<br />

foladi<br />

niqromi<br />

austenitis foladi<br />

(18%Cr da 9%Ni)<br />

austenitis foladi<br />

(25%Cr da 20%Ni)<br />

Tbogamtaro<br />

ba,<br />

kal/sm·wm°C<br />

0,86<br />

0,49<br />

0,32-0,35<br />

0,20-0,30<br />

0,14-0,22<br />

0,12<br />

0,11-0,15<br />

0,03<br />

0,044<br />

0,033<br />

liTonebisa da SenadnobTa Tbofizikuri Tvisebebi<br />

Zlier icvleba temperaturis SecvliT.<br />

nax. 2.2. 1-ze naCvenebia naxSirbadmcire (1),<br />

swrafmWreli (2) da austenituri foladis (3)<br />

Tbogamtarobis cvlileba 20-dan 900 0 -mde temperaturis<br />

SualedSi. sxvadasxva qimiuri Semadgenlobis<br />

foladebisaTvis mrudebis msvleloba sruliad<br />

gansxvavebulia: naxSirbadmcire foladis Tbogamtaroba<br />

mcirdeba 800 0 -mde temperaturis farglebSi. austenitSi<br />

gadasvliT foladis Tbogamtaroba kvlav iwyebs zrdas.<br />

29<br />

Tbotevadoba<br />

, kal/g°C<br />

0,092<br />

0,21<br />

0,20<br />

0,25<br />

0,09<br />

0,087<br />

0,11<br />

0,11<br />

0,11<br />

0,11<br />

kuTri wona,<br />

g/sm3 8,90<br />

2,71<br />

2,80<br />

1,80<br />

8,4-5,7<br />

8,90<br />

7,85<br />

8,17<br />

7,86<br />

7,9<br />

dnobis<br />

temperatura<br />

°C<br />

1083<br />

658<br />

648<br />

690<br />

930<br />

1050<br />

1530<br />

1375<br />

1440<br />

1430<br />

temperatura<br />

gamtaroba,<br />

sm2/wm<br />

1,05<br />

0,73<br />

0,62<br />

0,44-0,66<br />

0,18-0,27<br />

0,15<br />

0,15<br />

0,033<br />

0,05<br />

0,038


uxvadlegirebuli foladis Tbogamtaroba sagrZnoblad<br />

mcirea, vidre naxSirbadmcire foladisa da temperaturis<br />

aweviT nela matulobs. naxSirbadmcire da austenitis<br />

foladis (romelic daaxloebiT 18% Cr-sa da 9% Ni-s<br />

Seicavs) Tbotevadobis damokidebuleba temperaturaze<br />

warmodgenilia nax. 2.2. 2-ze. naxSirbadmcire foladis<br />

Tbotevadobis mrudis piki dakavSirebulia siTbos<br />

STanTqvasTan foladis mier magnituri Tvisebebis<br />

dakargvis dros (kiuris wertilSi). aramagnitur uJangav<br />

folads piki ar aqvs.<br />

spilenZisa da aluminis, iseve rogorc sufTa<br />

liTonebis Tbogamtaroba, izrdeba temperaturis<br />

awevasTan erTad.<br />

nax. 2.2. foladebis Tbofizikuri Tvisebebis<br />

damokidebuleba temperaturaze: naxSirbadmcire (1),<br />

swrafmWreli (2) da austenituri foladis 1X18H9T (3);<br />

Tbogamtarobis cvlileba; α-rkinisa da γ-rkinis (naxSirbadmcire<br />

da austenituri foladi) namdvili Tbotevadoba.<br />

30


2.4. gaxurebis Taviseburebani winaRobiT SeduRebisas<br />

winaRobiT SeduRebisas eleqtrodTaSoris zonaSi<br />

eleqtruli denis gavlis Sedegad gamoyofili siTbo Qgam. ixarjeba SesaerTebeli adgilis gasaxureblad Qsas., da<br />

mis mimdebare liTonur zonaSi Tbogadacemaze QTb.gamt. da<br />

gaxurebis mimdebare garemoSi Tbogamosxivebaze _ Qgam., anu<br />

Qgam. = Qsas. + QTb.gamt. + QTb.gam. (2.1)<br />

gaxurebis xangrZlivobis gazrdasTan erTad<br />

izrdeba siTbos danakargebic. amasTan dakavSirebiT,<br />

SeduRebis procesis xangrZlivobis t gazrdasTan erTad<br />

gaizrdeba agreTve SeduRebisaTvis aucilebeli siTbos<br />

saerTo raodenoba Q (nax. 2.3. 1).<br />

temperaturagamtarobis aweva iwvevs agreTve<br />

siTbos danakargTa mkveTr gazrdas.<br />

drois erTeulSi (wamSi) gamoyofili (da<br />

daxarjuli) siTbos raodenoba saSualod udris<br />

Q<br />

q = kal/wm. (2.2)<br />

t<br />

SeduRebis zonaSi daxarjul simZlavres<br />

gansazRvravs q mniSvneloba (simZlavris danarCeni nawili<br />

ixarjeba TviT SemduRebel manqanaSi transformatorisa<br />

da SeduRebis wredis dengamtari nawilebis gaxurebaze).<br />

es simZlavre SeiZleba gamovxatoT rogorc siTbos<br />

(kal/wm), ise eleqtruli erTeulebiT (vatebiT).<br />

31


gaxurebis xangrZliobis gazrdasTan erTad<br />

mocemul detalTa SeduRebisaTvis aucilebeli simZlavre<br />

mcirdeba jer swrafad, Semdeg ki nela (nax. 2.3. 2).<br />

Qlbm<br />

tbt<br />

Q=Q +Q<br />

2<br />

lbs hw<br />

Q tbt Q lbshw<br />

txn<br />

32<br />

q<br />

lbmxn<br />

nax. 2.3. SeduRebisaTvis saWiro siTbos raodenobis<br />

xarjisa (1) da SeduRebis dros moxmarebuli simZlavris<br />

(2) damokidebulebani gaxurebis xangrZliobaze.<br />

SeduRebis zonaSi temperaturis gazrdis kanoni<br />

damokidebulia am zonaSi moxmarebul simZlavreze. q1<br />

simZlavris SedarebiT didi mniSvnelobisas (nax. 2.4)<br />

temperatura TiTqmis xazovani kanonis mixedviT izrdeba<br />

da swrafad aRwevs SeduRebis gansaxorcieleblad<br />

aucilebel ISed mniSvnelobas. simZlavris SemcirebasTan<br />

erTad temperaturis zrdis siCqare klebulobs. qzRv garkveuli zRvruli mniSvnelobis SemTxvevaSi ISed saWiro<br />

temperaturas SeiZleba mivaRwioT drois Zalian didi<br />

Sualedis gavlis Semdeg. dabolos, Tu q


TC<br />

0<br />

T{Sws<br />

q 2<br />

33<br />

q {Sw<br />

nax. 2.4. SeduRebis zonaSi temperaturis tipiuri<br />

damokidebulebani gaxurebis xangrZliobaze.<br />

mocemul detalTa winaRobiT SeduRebisaTvis<br />

saWiro simZlavre mudmiv sidides ar warmoadgens. igi<br />

mcirdeba gaxurebis procesis gaxangrZlivebiT, magram ar<br />

SeiZleba gaxdes qzRv -zRvrul mniSvnelobaze naklebi.<br />

simZlavris Semcireba iwvevs SeduRebis xangrZliobis<br />

gazrdas da Sromis warmadobis daqveiTebas. gaxurebis<br />

xangrZliobis, temperaturasa da simZlavres Soris<br />

raodenobrivi kavSiri myardeba siTburi gaangarisebebiT,<br />

romelsac safuZvlad udevs joulis kanoni da<br />

Tbogadacemis gantolebani. kontaqturi SeduRebis<br />

TeoriaSi siTburi gaangariSebis safuZvelze amoixsneba<br />

sami ZiriTadi amocana, romelTagan pirvel ors udidesi<br />

praqtikuli mniSvneloba aqvs:<br />

1. procesis mocemuli xangrZliobisas<br />

(magaliTad, mocemulia SeduRebis raodenoba saaTsa an<br />

cvlaSi) ganvsazRvroT am procesis gansaxorcieleblad<br />

saWiro siTbos raodenoba da simZlavre e. i. saWiro<br />

mowyobilobis simZlavris gansazRvra;<br />

2. mocemuli simZlavrisas (samuSaos<br />

Sesasruleblad SesaZlebelia SezRuduli simZlavris<br />

q 3<br />

txn


manqanis gamoyeneba) ganvsazRvroT SeduRebis minimaluri<br />

xangrZlioba, e. i. procesis warmadoba;<br />

3. SeduRebis procesSi movnaxoT temperaturis<br />

cvlilebaTa kanoni.<br />

kontaqturi SeduRebis dros gaxurebis mixedviT<br />

amocanebis zusti gadawyveta did siZneles warmoadgens<br />

Semdegi mizezebis gamo:<br />

1. SeduRebis procesSi siTbos wyaroebis sidide<br />

da ganawileba icvleba siTbos gamoyofis intensivoba<br />

winaRobis proporciulia; SeduRebis dros rogorc<br />

sakuTari, ise kontaqturi winaRoba did farglebSi<br />

icvleba; gaxurebis dasasruls es ukanaskneli xSirad<br />

nulamde ecema;<br />

2. SesaduRebeli liTonebisa da SenadnobTa<br />

Tbofizikuri Tvisebebi mudmivi ar aris (magaliTad,<br />

naxSirbadmcire) foladis 8000 temperaturamde gaxurebis<br />

dros temperaturagamtaroba oTaxis temperaturaze mis<br />

mniSvnelobebTan SedarebiT TiTqmis 3-jer mcirdeba λ<br />

Tbogamtarobis Semcirebisa (nax. 2.2) da C Tbotevadobis<br />

erTdrouli gazrdis gamo (nax. 2.3);<br />

3. siTbos acilebis pirobebi garTulebulia.<br />

amitom kontaqturi SeduRebis Tburi procesebis<br />

analizis dros gamartivebis mizniT xorcieldeba esa Tu<br />

is daSvebebi, romelTa saSualebiTac SesaZlebeli xdeba<br />

miviRoT amocanis mxolod miaxloebiTi gadawyveta, es<br />

amoxsna, rogorc wesi, Sesworebuli unda iqnas<br />

praqtikuli monacemebis an calkeul SemTxvevebSi<br />

specialuri sakontrolo cdebiT.<br />

34


2.5. SeduRebis denis daSuntva<br />

SeduRebisaTvis aucilebeli denis daangariSebisas<br />

SeduRebis manqanis meorad wredSi bevr SemTxvevaSi deni<br />

saangariSo mniSvnelobaze meti unda iyos, radgan<br />

meoradi denis nawili zogjer gaivlis SeduRebad<br />

detalebaSi ise, rom gverds auvlis uSualod SeduRebis<br />

zonas. am movlenas denis daSuntva ewodeba.<br />

pirapira SeduRebis dros daSuntvas adgili aqvs<br />

nakeTobebSi Sekruli konturiT (nax. 2.5 1). wertilovani<br />

SeduRebis dros denis nawili Suntdeba ukve adre<br />

SeduRebuli wertilebis (nax. 2.5 2) anda detalebs Soris<br />

SemTxveviTi kontaqtebis gavliT, gorgolaWovani<br />

SeduRebis dros deni Suntdeba ukve adre SeduRebuli<br />

nakeris ubnis gavliT.<br />

yvela SemTxvevaSi manqanis meoradi wredis jamuri<br />

denis Zala<br />

I2 = ISed + IS. (2.3)<br />

omis kanonis mixedviT ganStoebuli wredisaTvis,<br />

romlis ekvivalenturi sqema mocemulia nax. 5.5 3-ze, Zabva<br />

an<br />

U = I Sed R Sed = I S Z S (2.4)<br />

RSed IS = ISed ____ , (2.5)<br />

ZS 35


2<br />

2Tfe<br />

m<br />

4<br />

3<br />

2<br />

1<br />

l2<br />

d5 d5<br />

h<br />

1<br />

l<br />

4 7<br />

3<br />

:<br />

P<br />

l<br />

36<br />

lTfe<br />

z/2<br />

z/ n 2<br />

3 4<br />

δ mm<br />

h/l<br />

3<br />

2<br />

1<br />

zn<br />

mRn<br />

h<br />

5 9 23<br />

2<br />

nax. 2.5. denis daSuntva pirapira da<br />

wertilovani SeduRebis dros:<br />

z<br />

n<br />

7<br />

ln<br />

Rtfe u<br />

1. daSuntva rgolis pirapira SeduRebis dros: 2.<br />

daSuntva ormxrivi wertilovani SeduRebis dros; 3.<br />

eqvivalenturi sqema daSuntvis dros; 4. gamtaris<br />

pirobiTi sigane Suntis winaRobis daangariSebis dros; 5.<br />

grafiki daSuntvis dros gamtaris pirobiTi siganis<br />

gansazRvrisaTvis; 6. Suntis winaRobis zedapiruli<br />

efeqtis koeficientis damokidebuleba detalis sisqeze<br />

naxSirbadmcire foladis furclebis wertilovani<br />

SeduRebisa da wertilebis normaluri bijis SemTxvevaSi;<br />

7. Suntis winaRobis tipuri damokidebuleba masSi<br />

gamaval denze.<br />

sadac: ISed aris SeduRebis zonaSi gamavali deni;<br />

h/δ


I S _ SuntSi gamavali deni;<br />

RSed _ SeduRebadi detalebis aqtiuri<br />

winaRoba (rogorc wesi, maTi reatiuli winaRoba<br />

SeiZleba ugulebelvyoT);<br />

ZS _ Suntis mTliani winaRoba.<br />

amrigad, SeduRebis deni da daSuntvis deni<br />

saTanado winaRobebis ukuproporciulia. zogad<br />

SemTxvevaSi Suntis winaRoba ganisazRvreba<br />

damokidebulebiT:<br />

ZS = √ (m RS) 2 2<br />

+ xS , (2.6)<br />

sadac: R S aris daSuntvis wredis omuri winaRoba;<br />

m _ zedapiruli efeqtis koeficienti;<br />

xS _ Suntis induqtiuri winaRoba.<br />

naxSirbadmcire an sxva magnituri foladis<br />

mrgvali Rerosagan moRunuli rgolebis pirapiruli<br />

SeduRebis dros, roca Reros diametri 20 mm-ze naklebia<br />

da sisqe 10 mm-s ar aRemateba, zedapiruli efeqtis<br />

gavlena SeiZleba ugulebelvyoT ( m ≈ 1,<br />

0 ). roca diametri<br />

udris 40 mm-s da, Sesabamisad, sisqe 20 mm, daaxloebiT<br />

m = 1,<br />

5 , xolo roca diametri 60 mm-ia, m aRwevs 2,5-s,<br />

rgolis omuri winaRoba<br />

R<br />

πD<br />

S = ρ ,<br />

0<br />

F<br />

(2.7)<br />

sadac: D aris rgolis diametri;<br />

F _ misi ganivkveTis farTi;<br />

ρ _ foladis kuTri winaRoba.<br />

0<br />

rgolis induqciuri winaRoba damokidebulia mis<br />

geometriul zomebze da masSi denis simkvriveze. pirveli<br />

37


miaxloebiT 100-dan 500 mm-mde diametris rgolebis<br />

induqciuri winaRoba SeiZleba miviRoT 300-1500 mkomis<br />

toli (cvladi denis normaluri sixSirisas, 50 hc<br />

SemTxvevaSi). es winaRoba rgolis diametris<br />

proporciulia da izrdeba denis simkvrivis<br />

SemcirebasTan erTad.<br />

wertilovani SeduRebis dros Suntis omuri<br />

winaRoba SeiZleba gamovTvaloT formuliT (nax. 2.5 4):<br />

R l<br />

S = 2ρ<br />

,<br />

0<br />

hδ<br />

sadac: δ aris SesaduR detalTa sisqe;<br />

(2.8)<br />

l _ manZili mosazRvre wertilebis centrebs Soris<br />

(wertilebis biji);<br />

ρ 0 _ kuTri winaRoba;<br />

h _ gamtaris ekvivalenturi sigane.<br />

IT<br />

ITfe<br />

u<br />

zn<br />

z1<br />

RTfe RTfe<br />

38<br />

1<br />

2<br />

nax. 2.6. denebis ganawilebis sqema (1)<br />

da eleqtruli wredebis<br />

eqvivalenturi sqema (2) erTmxrivi<br />

orwertilovani SeduRebis dros.<br />

δ1 δ2


nax. 2.5-ze mocemuli grafiki saSualebas gvaZlevs<br />

ganvsazRvroT<br />

h<br />

fardoba, l / dw fardobasTan<br />

l<br />

damokidebulebiT, sadac dw aris wertilis birTvis<br />

diametri. SedarebiT didi sisqis foladis detalebis<br />

wertilovani SeduRebis dros zedapiruli efeqtis<br />

koeficienti udidesia, xolo Txeli detalebis SeduRebis<br />

dros (2 mm-ze naklebi sisqis) igi SeiZle ugulebelvyoT.<br />

m-is damokidebuleba δ-ze wertilovani SeduRebis<br />

pirobebSi mocemulia nax. 2.5.6-ze. SuntSi denis simkvrivis<br />

cvlileba iwvevs induqciuri winaRobis mkveTr Secvlas.<br />

dasawyisSi denis gazrdiT (nax. 2.5.7) igi izrdeba, xolo<br />

Semdeg nela ecema. Cveulebriv SuntSi denis simkvrive<br />

imdenad didia, rom Suntis winaRobis induqciuri<br />

Semadgeneli wertilovani SeduRebis dros SeiZleba<br />

ugulebelvyoT. maSin Suntis winaRoba<br />

ZS = m RS. (2.9)<br />

denis daSuntvas Zalian didi mniSvneloba aqvs<br />

erTmxrivi wertilovani SeduRebis dros (nax. 2.6, 1). am<br />

SemTxvevaSi ZiriTadi SeduRebis wredis winaRoba<br />

warmoadgens kontaqtebisa da qveda furclis winaRobaTa<br />

jams (nax. 5.6, 2). qveda furclis winaRoba SeiZleba<br />

movnaxoT (2.2) formulis mixedviT m koeficientis<br />

SetaniT nax. 2.5. 6-is Tanaxmad. Suntis, e.i. zeda furclis<br />

winaRoba, uSualod ganisazRvreba (2.2) formulis<br />

mixedviT Sesabamisad m koeficientis SetaniT.<br />

39


3. moZRvrebani eleqtrul kontaqtebze<br />

saerTo gansazRvrebani<br />

sityva kontaqti warmodgeba laTinuri<br />

sityvisagan „contactus“, rac Sexebas niSnavs.<br />

eleqtruli kontaqtis mcneba niSnavs ori<br />

gamtaris iseT SeerTebas, romelic iZleva denis<br />

gatarebis saSualebas. teqnikaSi eleqtrul kontaqts<br />

gansazRvraven rogorc „denis gadasvlis adgils erTi<br />

dengamtari elementidan meoreSi“ (nax. 4.1).<br />

urTierTSemxeb elementebs ewodebaT sakontaqto<br />

elementebi. eleqtrul wredSi maTi daniSnulebis<br />

mixedviT, sakontaqto elementebs SeiZleba ewodos<br />

anodi an kaTodi.<br />

Zalas, romliTac sakontaqto elementebi<br />

erTmaneTs mieWireba, ewodeba kontaqturi Zala.<br />

winaRobas, romelic warmoiqmneba eleqtruli<br />

kontaqtis zedapirze, ewodeba kontaqturi winaRoba.<br />

3.1. sakontaqto zedapiri<br />

teqnikaSi zedapiris mcnebis qveS gulisxmoben<br />

sazRvars realurad arsebul sxeulsa da mis irgvliv<br />

myof garemos Soris. zedapiris umartivesi forma aris<br />

sibrtye. zedapiris mkacrad gansazRvruli formis<br />

miReba praqtikulad SeuZlebelia. liTonuri<br />

zedapiris mdgomareoba xasiaTdeba misi talRovanebiTa<br />

da simqisiT. talRovaneba gansazRvravs zedapiris<br />

makroskopul geometrias, simqise ki _ mikroskopiul<br />

geometrias. Tu idealurad sufTa liTonis makro da<br />

40


mikroprofils pirobiTad davyofT or<br />

profilogramad, maSin zedapiris geometria SeiZleba<br />

warmovidginoT ori mrudis saxiT: talRis mrudi (nax.<br />

4.1, 1) da simqisis mrudiT (nax. 4.1, 2), romelic<br />

daefareba talRaze. Tavisi formis, mikroSverilTa<br />

simaRlisa da maT wveroTa Soris manZilis mixedviT<br />

mqisianoba SeiZleba iyos sxvadasxvagvari. liTonis<br />

zedapiris mqisianobis xarisxi damokidebulia misi<br />

damuSavebis xerxze. qvemoT moyvanilia damokidebuleba<br />

damuSavebis xarisxsa da mikroSverilTa saSualo<br />

simaRlis daaxloebiT zomebs (mikronebSi) Soris:<br />

agleja zumfaris qaRaldiT 40 _ 120<br />

xarateba, randva 20 _ 40<br />

gaprialeba 0,3 _ 1<br />

iohansonis sazomi filebi 0,02<br />

nax. 3.2-ze naCvenebia sufTa liTonis zedapirul<br />

fenaTa mikrostruqtura. zeda fenebi gansxvavdebian<br />

ara marto simqisiT, aramed imiTac, rom<br />

mikroSverilTa Semadgeneli elementaruli kristalebi<br />

Zalian aqtiuria imis gamo, rom maT ukve ganicades<br />

Zlieri plastikuri deformacia. amis Sedegad maTSi<br />

darCa Warbi energiis mniSvnelovani maragi, romlis<br />

gamavrcelebels warmoadgens dislokaciebi, vakansiebi,<br />

kvanZTaSorisi atomebi da sxva mikrodefeqtebi.<br />

zedapirTa daaxloebisas deformacias ganicdis<br />

rogorc mikrosimqiseebi, aseve talRovanebic da Tu<br />

zedapirebi idealurad myaria, maTi urTierTSexeba<br />

moxdeba araumetes sam weliwadSi. rogorc wesi,<br />

sakontaqto Zalis moqmedebis Sedegad sakontaqto<br />

elementTa masalebSi yovelTvis aRiZvreba plastikuri<br />

41


an drekadi deformacia. mcire sakontaqto Zalis<br />

Sedegad aRZruli drekadi deformaciis dros Sexebis<br />

sawyisi wertilebi gardaiqmnebian sakontaqto<br />

zedapirebad ΔS, romlebzec faqtiurad xorcieldeba<br />

dawneva da xdeba axali sakontaqto wertilebis<br />

warmoqmna. mikrokontaqtTa jami warmoadgens faqtiur<br />

kontaqtur zedapirs Sf (nax. 3.3).<br />

S f = n · ΔS, (3.1)<br />

sadac n aris elementarul mikrokontaqtTa ricxvi.<br />

faqtiuri kontaqturi zedapiri es is zedapiria,<br />

romelzec uSualod moqmedebs sakontaqto Zala da<br />

Tavisi zomiT mcirea moCvenebiT kontaqtur zedapirze<br />

Sm-ze, romlis sazRvrebSi ganlagdebian yvela<br />

calkeuli elementaruli mikrokontaqtebi.<br />

Sn aris nominaluri farTobi, romelic<br />

ganisazRvreba urTierTSemxeb zedapirTa zomebiT.<br />

nax.3.1. talRuri da mqisi zedapirebis<br />

profilogramebi:<br />

1. talRis profili;<br />

2. mikrosimqisis profili<br />

42


nax. 3.2. meqanikurad damuSavebuli<br />

idealurad sufTa liTonuri<br />

zedapiris mikrostruqturis sqema<br />

hbnubsfcmpcjt<br />

!mbrfcj<br />

α<br />

nax. 3.3. liTonuri nimuSis nax. 3.4. mqisi zedapiris<br />

meqanikuri kontaqti. mikroreliefis sqema haerze<br />

α _ laqebi naCvenebia<br />

muqi wertilebiT.<br />

nax.3.5. liTonuri zedapiri haerze<br />

1_ionizirebuli mtvris nawilakebi:<br />

2 _ cximovan molekulaTa fena;<br />

3 _ wylis molekulaTa fena;<br />

4 _ Jangbadis anionTa da haeris<br />

neitralur molekulaTa<br />

adsorbirebuli fena;<br />

5 _ JangeulTa fena, liTonis zeda<br />

fenebisa da Siga Tu gare sazRvarTa<br />

maxasiaTebeli polaroba naCvenebia +<br />

da – niSnebiT;<br />

6 _ Siga mikrobzarebi;<br />

43


7 _ sruliad araorientirebul kristalTa zedapiruli<br />

fena JangeulTa fenebiT;<br />

8 _ liTonis siRrmiseuli fena, romelsac ar<br />

ganucdia plastikuri deformacia.<br />

eqsperimentuli monacemebi gviCvenebs, rom civ<br />

mdgomareobaSi myof mikromqisian zedapirze moqmedi<br />

sakontaqto Zali gazrda iwvevs mikrokontaqtTa<br />

ricxvis swraf zrdas, amasTanave elementarul<br />

mikrokontaqtTa saSualo zomebi izrdeba umniSvnelod.<br />

zedapiri, romelzedac uSualod moqmedebs<br />

sakontaqto Zala, Sedgeba Semdegi ubnebisagan:<br />

1. liTonuri kontaqtis ubani, romelSic deni<br />

gaivlis SeumCneveli gardamavali winaRobiT<br />

iseve, rogorc mkvrivi liTonis sxvadasxva<br />

kristalebs Soris;<br />

2. moCvenebiTi liTonuri kontaqtis ubani,<br />

romelic dafarulia Txeli afskiT da<br />

miuxedavad afskis masalis gamtareblobisa,<br />

gvirabuli efeqtis wyalobiT advilad atarebs<br />

dens. aseTi gvaris tipiur afskebs warmoadgens<br />

Jangbadis atomTa adgeziuri an sxva fenebi,<br />

romlebic warmoiqmneba liTonis sruliad sufTa<br />

zedapirze misi haerze dayovnebisas.<br />

3. monomolekuluri afskiT dafaruli ubani,<br />

gansakuTrebiT gamabundovanebeli afskebi,<br />

rogoricaa Jangeulebi, sulfidebi da sxva saxis<br />

afskebi<br />

rols.<br />

praqtikulad asrulebs izolatorTa<br />

44


gamtar kontaqtur zedapirebs ewodebaT α-laqebi<br />

(nax. 3.3). nax. 3.4. da 3.5-ze naCvenebia kontaqturi<br />

zedapiri haerze.<br />

teqnikaSi miRebulia zedapirTa pirobiTad<br />

dayofa swor gluv, swor mqise da araswor<br />

zedapirebad. gluv zedapirebs SeiZleba miekuTvnos<br />

optikur xelsawyoTa mxolod zogierTi zedapirebi.<br />

eleqtrul kontaqtTa zedapirebi ki Cveulebriv<br />

warmoadgens mqise zedapirebs.<br />

daniSnulebis mixedviT zedapirebi iyofa or<br />

jgufad: aqtiur da pasiur zedapirebad. aqtiuria<br />

zedapirebi, romlebic eqspluataciis procesSi<br />

urTierTqmedebs sxva zedapirebTan, aRiqvams<br />

datvirTvebs, ganicdis xaxuns da icviTeba. aseTebia<br />

SedarebiT kargi makro da mikrogeometriis mqone<br />

detalebi. am jgufs miekuTvneba eleqtrul kontaqtTa<br />

zedapirebic. pasiuri iseTi zedapirebia, romlebic<br />

eqspluataciis procesSi ar urTierTqmedebs sxva<br />

zedapirebTan, isini mxolod aumjobesebs nakeTobis<br />

gare xeds da icavs mas koroziisagan.<br />

eleqtrul kontaqtTa xangrZlivoba<br />

mniSvnelovnadaa damokidebuli maTi zedapiris<br />

xarisxisagan. zedapiris xarisxi ganisazRvreba<br />

liTonis gare Txeli fenebis sisufTaviT,<br />

mikrogeometriiTa da fiziko-qimiuri TvisebebiT<br />

(simtkice, mikrostruqtura, narCeni Zabvebi da a.S.).<br />

zedapiris araswori forma mniSvnelovan gavlenas<br />

axdens agreTve eleqtrul kontaqtTa iseT<br />

saeqspluatacio Tvisebebze, rogoricaa: urTierTSemxeb<br />

45


zedapirTa cveTamedegoba, daRlilobiTi simtkice,<br />

eroziisadmi winaRoba, koroziisadmi medegoba da sxv.<br />

3.2. fizikuri procesebi kontaqtis zedapirze<br />

liTonis zedapirze da kontaqtebSi mimdinare<br />

procesebi Zalian rTuli da mravalferovania. ZiriTad<br />

damaxasiaTebel zedapirul movlenaTa asaxsnelad<br />

warmovadgenT martiv Teoriul sqemebs.<br />

rogorc cnobilia, yoveli liToni Sedgeba<br />

marcvlebisagan, xolo yoveli marcvali ki kristalTa<br />

blokebisagan. calkeuli bloki ki warmoadgens<br />

erTnairad<br />

did jgufs.<br />

orientirebul elementarul kristalTa<br />

calkeul kristalTa yvela elementarul<br />

nawilTa urTierTkavSiri Tavisi bunebiT sufTa<br />

eleqtrulia. amasTanave, atomTaSorisi sivrce savsea<br />

uwyvetad moZravi Tavisufali eleqtronebiT,<br />

romlebic ar miekuTvneba romelime atoms. aRniSnul<br />

sivrces moixsenieben rogorc eleqtronul airs.<br />

liTonis fizikuri Tvisebebi, rogorebicaa:<br />

TboSemcveloba, Tbogamtaroba, Tbogamosxiveba,<br />

eleqtrogamtaroba, eleqtrowinaRoba garkveulwilad<br />

ganisazRvreba kerZod, eleqtronuli airis moZraobiT..<br />

eleqtronul<br />

Semdegi Tvisebani:<br />

masas aireulidan ganasxvavebs<br />

1. eleqtronebi temperaturaTa nebismieri<br />

mniSvnelobisaTvis, Tundac absoluturi<br />

nulis pirobebSi, xasiaTdeba sxvadasxva<br />

sididis kinetikuri energiiT.<br />

46


airuli molekulebi ki absoluturi<br />

2.<br />

nulovani temeraturisas kargavs kinetikuri<br />

energiis mTel marags da xdeba umoZrao;<br />

calkeul eleqtronTagans, Tundac erTi da<br />

igive masalisas, temperaturis Tanabari<br />

mniSvnelobisaTvis gaaCnia energiaTa<br />

gansxvavebuli raodenoba. kerZod,<br />

temperaturis absoluturi nulis dros maTi<br />

energia sxvadasxvaa:<br />

a. Zalian mcirea eleqtronTa<br />

b.<br />

raodenobisaTvis;<br />

Zalian didia umravlesi eleqtronisaTvis;<br />

3. calkeuli liToni flobs eleqtronTa<br />

gansxvavebul raodenobas, xolo yovel<br />

eleqtrons axasiaTebs gansxvavebuli sidids<br />

kinetikuri energiis maqsimumi.<br />

energiis am maqsimums uwodeben zRvruls an<br />

fermis energias.<br />

sayovelTaod miRebulia, rom liTonis<br />

zedapiruli fenis eleqtronTa kavSiri sustia. es<br />

aixsneba imiT, rom zedapirul fenaze imyofeba fermis<br />

doneze ufro meti energiis mqone eleqtronebi.<br />

energiis am siWarbes uwodeben gamosvlis muSaobas,<br />

romelic eleqtronebs aniWebs liTonis zedapiridan<br />

mowyvetis, amovardnis unars.<br />

Tu sufTa liTons movaTavsebT vakuumSi,<br />

temperaturis sididis miuxedavad, mis zedapirze<br />

myisierad Seiqmneba Warbi energiis mqone eleqtronTa<br />

Rrubeli. am dros eleqtronTa Rrubelis mowyvetisas<br />

zedapiri daimuxteba dadebiTad da liToni-vakuumis<br />

47


zRvarze Seiqmneba ormagi eleqtruli fena: minusi _<br />

eleqtronuli Rrubeli da pliusi _ liTonis<br />

zedapiri. aseTi suraTi iarsebebs maSin, roca<br />

liTonomimdinare sivrceSi ar iqneba eleqtruli da<br />

magnituri velebi.<br />

ganvixiloT,<br />

zRvarze.<br />

Tu ra xdeba liToni-haeris<br />

absoluturad sufTa liTonuri zedapiris<br />

haerTan Sexebisas, haerSi (nax. 3.5) arsebuli Jangbadis<br />

oratomiani molekulebidan TiToeuli myisierad da<br />

advilad miitacebs TiTo eleqtrons da Seiqmneba<br />

Jangbadis erTmuxtiani uaryofiTi ionebi. Jangbadis<br />

molekulaTa aseT mdgomareobaSi qimiurad Zalian<br />

aqtiuria, amitim Tu drois sawyis momentSi liTonihaeris<br />

zRvarze iqmneba ormagi eleqtruli fena,<br />

Jangbadis uaryofiTi molekulebi _ liTonis<br />

zedapiris dadebiTi fena, drois momdevno<br />

mniSvnelobidan iwyeba Jangbadis liTonTan qimiuri<br />

kavSirebis Seqmna, anu warmoiqmneba JangeulTa<br />

molekulebi ise, rom JangeulTa fenis gare zedapirze<br />

SenarCundeba dadebiTi, xolo Sigaze _ uaryofiTi<br />

muxti. gamodis, rom am SemTxvevaSic liTonis haerTan<br />

sazRvarze iqmneba ormagi eleqtruli fena.<br />

aseTi ormagi eleqtruli fenis Camoyalibeba<br />

damaxasiaTebelia erTi nivTierebis meoresTan<br />

nebismier sazRvarze da raRa Tqma unda, liTonur<br />

kontaqtSic, roca calkeuli liTonis gamosvlis<br />

energiebi sxvadasxvaa.<br />

48


3.3. afskebi kontaqtur zedapirze<br />

idealurad sufTa liTonuri zedapiris miReba<br />

SeiZleba mxolod Rrma vakuumis pirobebSi. garda<br />

amisa, is arsebobs agreTve gatexili liTonis<br />

zedapirze an misi meqanikuri damuSavebis Semdeg<br />

drois metad mcire periodis ganmavlobaSi (wamis<br />

nawilebi). atmosferosTan urTierTSexebaSi myofi<br />

eleqtruli kontaqtis zedapiris yvela<br />

mikrogamonaSveri da Rrmuli myisierad ifareba<br />

garkveuli saxis rTuli qimiuri Sedgenilobis mqone<br />

afskebiT. afskis sisqe da Semadgenloba<br />

damokidebulia sakontaqto masalis gvarobaze, qimiur<br />

aqtivobaze, sakontaqto zedapiris gasufTavebis<br />

xarisxze, irgvlivmyofi garemos mdgomareobasa da<br />

qimiur Semadgenlobaze da masTan sakontaqto<br />

zedapiris urTierTqmedebis xangrZlivobaze.<br />

yvela sufTa liTonuri zedapiri haerze<br />

myisierad ifareba garkveuli sisqis feniT, rac<br />

garkveviT Cans qvemoT moyvanili cxrilidan.<br />

cxrili 3.1<br />

liToni fenis sisqe (sm) drois xangrZlivoba (wm)<br />

spilenZi 3·10 -7 30<br />

alumini 12·10 -2 15<br />

rkina 2·10 -7 40<br />

molibdeni (2÷3)·10 -7 40<br />

germaniumi (2÷3)·10 -7 80<br />

49


oqsidur fenaTa Semdgomi zrda mimdinareobs<br />

umniSvnelod da mxolod im SemTxvevisaTvis, Tu<br />

moxdeba afskis meqanikurad dazianeba an liTonis<br />

gaxureba, an agreTve irgvlivmyofi garemosa da TviT<br />

liTonuri zedapiris garkveuli aqtivizacia.<br />

garda oqsiduri afskisa, liTonis zedapiri<br />

haeridan ifareba agreTve wylis, airebisa da cximovan<br />

masalaTa adsorbirebul molekulaTa fenebiT (nax. 3.4,<br />

3.5). TiToeul fenaTa sisqe da Tanmimdevroba SeiZleba<br />

iyos sxvadasxva irgvlivmyofi garemos<br />

Sedgenilobisagan damokidebulebiT, magram liTonur<br />

pirvel fenad yovelTvis gvevlineba oqsiduri fena<br />

(nax. 3.5, fena e).<br />

oqsiduri fena uSualod emijneba liTons da<br />

warmoadgens Zalian fxvier danafars, romelic<br />

struqturulad mieSeneba liTonis kristalur mesers.<br />

oqsiduri fenis zrdasTan erTad wesrigdeba misi<br />

kristaluri wyoba da mcirdeba misi warmoqmnis<br />

siCqare, rac gamowveulia imiT, rom TviTon oqsiduri<br />

fena gvevlineba liTonuri kaTionebisa da Jangbadis<br />

molekulaTa<br />

Semaferxeblad.<br />

urTierTSemxvedri moZraobis<br />

liTonis sazRvarTan oqsiduri fena inarCunebs<br />

uaryofiT potencials TviT liTonis dadebiTi<br />

potencialis mimarT, xolo oqsiduri danafaris gare<br />

fena xdeba dadebiTi potencialis mqone; is<br />

adsorbirebs Tavis Tavze Jangbadis uaryofiT fenas,<br />

romelic, liTonis Tavisufali kaTionebis uqonlobis<br />

gamo, kargavs qimiur kavSirs. amrigad, daJanguli<br />

liToni ifareba ormagi eleqtruli fenebiT (nax. 3.5),<br />

50


ac warmoadgens mis tipiur eleqtrul struqturas.<br />

aseve sufTa ormagi eleqtruli fenebiT xasiaTdeba<br />

kavSiri cximovan molekulaTa da liTons Soris, rac<br />

uzrunvelyofs liTonsa da erTmolekuluri sisqis<br />

afsks Soris mtkice kavSirs.<br />

cximovan molekulebs axasiaTebT agreTve<br />

liTonis zedapiris mikrobzarebSi Rrmad SeWris<br />

unari, amis gamo erTmolekuluri cximovani fenebi<br />

awarmoeben uZlieres gamTiSvel dawnevas<br />

mikroxvrelebis SigniT, kerZod, 10-7 sm siganis mqone<br />

xvrelis wveroSi cximovan molekulaTa mier<br />

gamowveuli dawnevis Zala aRwevs liTonis denadobis<br />

zRvars.<br />

sxvadasxva afskTa warmoqmnis dros mimdinare<br />

fiziko-qimiuri procesebi Tvisebrivad gansxvavdebian<br />

erTmaneTisagan, amitom afskebi iyofian: 1. adgeziur; 2.<br />

gabundovanebis; 3. pasiur da 4. wylis afskebad.<br />

3.3.1. adgeziuri afskebi<br />

am saxis afskebs gaaCniaT SedarebiT mcire<br />

sisqe, romelic ar aRemateba (2,5-3)⋅10-7 sm-s. eleqtruli<br />

denis wredisaTvis isini warmoadgenen dengamtarebs,<br />

rac xdeba gvirabuli efeqtis wyalobiT.<br />

Tu adgeziuri afskis sisqe aRemateba (2,5-3)⋅10-7 sm-s, maSin eleqtronebi veRar axdenen didi<br />

potencialuri zRvaris gadalaxvas da afskebi iqcevian<br />

dieleqtrikebad.<br />

51


3.3.2. gabundovanebis afskebi.<br />

es afskebi Cveulebriv, miekuTvneba<br />

dieleqtrikul afskebs. maTi warmoqmnis dros liToni<br />

kargavs brwyinvalebas, ris gamoc aseT afskebs<br />

ewodebaT gabundovanebis afskebi. arsebobs<br />

gabundovanebis afskTa ori saxesxvaoba; JangeulTa<br />

afskebi, romlebic warmoiqmnebian haeris JangbadTan<br />

liTonis Sexebis Sedegad da sulfiduri afskebi,<br />

romlebic<br />

SeerTebiT.<br />

warmoiqmnebian liTonis gogirdTan<br />

gabundovanebis afskTa winaRoba sxva<br />

faqtorebis garda damokidebulia liTonis<br />

kristaluri gisosis agebulebisagan. Cveulebriv,<br />

liTonis zedapirze warmoqmnil aseT afskebs aqvT<br />

araTanabari sisqe. eqsperimentuli monacemebi<br />

gviCveneben, rom gabundovanebis afskTa xvedriTi<br />

winaRoba icvleba 104_109 omi/sm sazRvrebSi.<br />

liTonis zedapirTan Sexebisas Jangbadis<br />

molekulebi Tavdapirvelad liTons ukavSirdeba ufro<br />

susti, narCeni kavSirebiT _ van-der-vaalsis ZalebiT.<br />

rogorc cnobilia, es Zalebi gacilebiT sustia<br />

liTonuri kavSiris ZalebTan SedarebiT, romelic<br />

warmoqmnis liTonTa myar kristalur kavSirs dadebiT<br />

ionTa savalento eleqtronebTan kavSiris safuZvelze.<br />

daJangvis Semdgomi procesi iwvevs arsebuli<br />

kavSiris xasiaTis cvlas, rac gamowveulia Jangbadis<br />

atomis kristalur gisosSi SeWris Sedegad<br />

warmoqmnil JangeulTa ufro mtkice gisosTa Seqmnis<br />

gamo.<br />

52


Jangeulis afskis warmoqmnis procesi<br />

mimdinareobs Semdegi sqemis mixedviT: Jangbadi Cajdeba<br />

liTonis zedapirze, liTonis atomebi difundirdebian<br />

Jangbadis afskSi, xdeba qimiuri reaqcia, rac<br />

mTavrdeba Jangeulis molekulaTa warmoqmniT.<br />

temperaturis zrda xels uwyobs difuziis procesis<br />

daCqarebas da JangeulTa afskis warmoqmnas. es<br />

procesi aqtiurdeba agreTve naperwklisa an rkalis<br />

warmoqmnis SemTxvevaSi, denis xangrZlivad gatarebis<br />

dros da eleqtrul kontaqtTa JangbadiT mdidar an<br />

sxva aqtiur reagentebian garemoSi xangrZlivi<br />

dayovnebis SemTxvevaSi.<br />

zogierTi liTonis zedapirze JangeulTa afskis<br />

warmoqmna xdeba Zalian swrafad (wamis nawilebi),<br />

xolo zogierTebze ki Camoyalibdeba wuTis<br />

ganmavlobaSi.<br />

gabundovanebis afskis zRvruli sisqe<br />

damokidebulia<br />

aqtivobisagan.<br />

liTonis JangbadTan qimiuri<br />

zogierTi SemTxvevisaTvis garkveuli<br />

cdomilebiT SeiZleba ganisazRvros afskis sisqe<br />

reagentTa temperaturisa da moqmedebis droisagan<br />

damokidebulebiT. ase magaliTad, winaswar gawmendili<br />

sufTa spilenZis zedapirze warmoqmnili JangeulTa<br />

afskis sisqe gamoiTvleba empiriuli formuliT:<br />

1310<br />

8,<br />

2−<br />

T<br />

δ = 400 + t ⋅10<br />

, (3.2)<br />

sadac: δ aris warmoqmnili afskis sisqe, 10 -6 sm;<br />

53


T _ temperatura, 0 K;<br />

t _ sakontaqto zedapiris Jangbadze dayovnebis<br />

dro, sT.<br />

sakontaqto masalad gamoyenebul liTonTa<br />

umetesoba ifareba gabundovanebis afskiT. ase<br />

magaliTad, nikelis zedapirze temperaturaTa mcire<br />

sidideebis dros JangeulTa afski Zalian nela<br />

yalibdeba, xolo maRali temperaturis dros ki afskis<br />

sisqe swrafad izrdeba. sabolood es iwvevs<br />

eleqtruli wredis gawyvetas. uares Sedegs aqvs<br />

adgili aluminis SemTxvevaSi, saimedo eleqtruli<br />

kontaqtis miReba sakmaod rTulia. es gamowveulia<br />

imiT, rom (10-15)⋅10-7 sm sisqis mkvrivi Jangeulis afskis<br />

warmoqmna xdeba didi siCqariT da grZeldeba mxolod<br />

aTeul wams.<br />

SedarebiT advilad iJangeba TuTberi, ris gamoc<br />

misi xmareba eleqtruli kontaqtis masalad<br />

arasasurvelia.<br />

brinjao normaluri temperaturis dros<br />

SesamCnevad ar iJangeba.<br />

volframis zedapirze maizolirebeli afskebi<br />

ar warmoiqmneba, Tu garemos temperatura ar aris<br />

didi.<br />

oqro maRali temperaturis dros ki Zalian<br />

umniSvnelod iJangeba. mis zedapirze warmoiqmneba<br />

mxolod adgeziuri afskis Txeli fena.<br />

platina srulebiT ar iJangeba, xolo zogierT<br />

naxSirwyalbadian airebTan SeerTebisas mis zedapirze<br />

SeiZleba warmoiqmnas naxevradsaizolacio afski, rac<br />

iwvevs kontaqturi winaRobis ramdenadme zrdas.<br />

54


vercxli Zalian umniSvnelod iJangeba. mis<br />

zedapirze warmoqmnili JangeulTa afski aramtkicea da<br />

advilad ixsneba rogorc maRali temperaturis<br />

gavleniT, aseve meqanikuri ZaliT. mniSvnelovnad<br />

saxifaTo da mtkicea vercxlis gogirdTan SeerTebiT<br />

warmoqmnili afski, gansakuTrebiT ki maSin, Tu es<br />

xdeba tenian garemoSi. am dros vercxli bundovandeba,<br />

mis zedapirze warmoiqmneba muqi laqebi. yovelive es<br />

vercxlis kontaqtze advilad moixsneba garkveuli<br />

meqanikuri moqmedebis Sedegad, ris gamoc kvlav<br />

aRorZindebian gamtareblobis kerebi.<br />

gabundovanebis afskTa mosaxsnelad liTonis<br />

zedapiridan arsebobs mTeli rigi xerxebi. afskis fena<br />

SeiZleba gasufTavdes qlibiT, zumfaris qaRaldiT,<br />

SeiZleba moixsnas qimiuri meTodiT. garda amisa,<br />

SesaZlebelia afskis damsxvreva SerxeviT, vibraciiT,<br />

dartymiTi an statikuri damwnevi Zalis moqmedebiT.<br />

aseT xerxebs ewodebaT xelovnuri dabereba. imis gamo,<br />

rom liTonis zedapirze adsorbirebuli Jangbadi aris<br />

liTonTan SekavSirebuli umniSvnelo ZalebiT, kerZod,<br />

van-der-valsis narCeni ZalebiT, droTa ganmavlobaSi<br />

xdeba afskis daskdoma, moSoreba liTonis zedapiridan<br />

da umjobesdeba eleqtruli kontaqti. am process _<br />

kontaqtis TandaTanobiT gaumjobesebas misi<br />

xangrZlivi<br />

dabereba.<br />

eqspluataciis dros ewodeba bunebrivi<br />

garda aRniSnuli xelovnuri da bunebrivi<br />

daberebis xerxebisa, gabundovanebis afskis darRvevas<br />

iwvevs agreTve fitingis movlenac, rac mdgomareobs<br />

afskis eleqtrul gaxvretaSi. magaliTad, Tu afskis<br />

55


sisqe mniSvnelovania da aRwevs (30-40)⋅10-7 sm-s, maSin<br />

warmoqmnili dieleqtrikis fenis xvedriTi<br />

eleqtrowinaRoba iqneba didi, kerZod, (107 ÷109 ) omi.sm.<br />

amaSi advilad SeiZleba darwmuneba, Tu afskis or<br />

mxares moedeba Zabva da wredSi CairTveba ampermetri<br />

da voltmetri. Tu Zabvis mniSvneloba iqneba 1 voltze<br />

naklebi, maSin wredSi deni praqtikulad ar iarsebebs<br />

(Seadgens mikroamperis nawilebs), xolo Zabvis<br />

sididis Semdgomi gazrda garkveul mniSvnelobamde<br />

gamoiwvevs wredSi denis sididis mkacr zrdas. am<br />

eqsperimentis monacemebidan Cans, rom Zabvis sididis<br />

garkveuli mniSvnelobis dros warmoebs<br />

dieleqtrikuli afskis eleqtruli gaxvreta da denis<br />

gamtareblobis kerebis aRdgena.<br />

gabundovanebis afskis gaxvreta aris<br />

dieleqtrikis darRvevisa da dengamtari<br />

eleqtronebiTa da ionebiT savse arxis warmoSobis<br />

procesi. gaxvretis adgilze aRiZvreba maRali<br />

temperatura, liToni dneba da vrceldeba<br />

gabundovanebis afskis sisqeSi, sadac iqmneba xidi<br />

eleqtruli denisaTvis. gabundovanebis afskis<br />

gaxvreta warmoebs im momentSi, roca afskis<br />

sazRvrebze eleqtruli velis daZabuloba miaRwevs<br />

(106 ÷107 ) v/sm sidides.<br />

Tu eleqtruli gaxvretis energia SedarebiT<br />

mcirea da ar xdeba liTonis dnoba, maSin gaxvretis<br />

kerebTan axlos gabundovanebis afski garkveulad<br />

Txeldeba, ris gamoc afskisagan ganTavisuflebuli<br />

elqtruli kontaqtis zedapiri ramdenadme izrdeba.<br />

56


3.3.3. pasiuri afskebi.<br />

afskebs adgeziursa da gabundovanebis afskebs<br />

Soris ewodeba pasiuri afskebi. pasiuri afskebi<br />

warmoiqmneba zogierT 2 da metvalentian (mag., cinki)<br />

liTonTa zedapirebze. aseT afskTa sisqe ufro<br />

stabiluria da tolia (1-1,5)⋅10-7 sm, magram maTi<br />

eleqtruli winaRoba ramdenadme icvleba. drois<br />

mixedviT gvirabuli efeqtis gavlenis xarisxisagan<br />

damokidebulebiT.<br />

3.3.4. wylis afskebi.<br />

wylis afski SeiZleba warmoiqmnas nebismieri<br />

liTonis zedapirze, xolo misi sisqe yvela<br />

liTonisaTvis iqneba sxvadasxva. Tu atmosferos<br />

fardobiTi tenianoba iqneba 70-80%-ze meti, maSin<br />

wyali ganicdis adsorbcias liTonis zedapirze da<br />

warmoqmnis keTilSobili liTonebis SemTxvevaSi 5⋅10-7 sm, xolo danarCeni liTonebisaTvis 10⋅10-7 sm-mde<br />

sisqis fenas.<br />

liTonis zedapirze warmoqmnili wyali xsnis<br />

mis zeda fenebs. am dros liTonis ionebi gadadis<br />

wyalSi. garkveuli drois Semdeg eleqtrul muxtTa<br />

matarebeli wylis dipoluri molekulebi qmnian<br />

liTonis zedapirze eleqtrul vels da liTonis<br />

ionTa garkveuli raodenoba gadaaqvT xsnarSi, es<br />

procesi Semdeg wydeba, radgan wydeba potencialTa<br />

sxvaoba, romelic aucilebelia ionTa moZraobis<br />

57


gasagrZeleblad. ase iqmneba dinamiuri wonasworobis<br />

mdgomareoba da Cndeba garkveuli sisqis wylis afski.<br />

ufro sxvagvarad mimdinareobs rkinis zedapirze<br />

afskis warmoqmnis procesi. erTmaneTis Sesaxvedrad<br />

moZravi rkinis ionebi Fe + da wylis narCenis ionebi<br />

OH_ warmoqmnian FeOH-is hidromJavas molekulebs,<br />

romlebic ganlagdeba liTonis zedapirze<br />

erTmaneTisagan sakmao manZiliT daSorebulni,<br />

warmoiqmneba gorakebi, romelTa qveSac advilad<br />

grZeldeba hidromJavas molekulaTa warmoqmnis<br />

procesi. amis Sedegad gorakebi TandaTanobiT izrdeba,<br />

mZimdeba da advilad Sordeba liTonis zedapirs. im<br />

SemTxvevaSi, Tu atmosferos sineste, romelSic<br />

imyofeba rkinis naWeri, Seadgens 80-90%-s, maSin zemoT<br />

aRniSnuli procesi SeiZleba gagrZeldes uwyvetad.<br />

aRweril movlenas ewodeba rkinis korozia anu Jangva.<br />

rkinis nakeToba Jangvis procesSi Txeldeba,<br />

sabolood liToni iSleba calkeul nawilebad da<br />

gadadis irgvlivmyof garemoSi yavisferi wvrili<br />

nawilakebis mtvris saxiT.<br />

koroziuli procesis siCqare damokidebulia<br />

adgilmdebareobis xasiaTsa da klimatur pirobebze.<br />

magaliTad, soflis adgilas zomieri klimatis<br />

pirobebSi rkinis korozia mimdinareobs daaxloebiT<br />

2,6 mkm/weliwadi siCqariT. rac igive sartylis<br />

qalaqebSi 200 mkm/weliwadi, xolo tropikul<br />

sartyelSi _ zRvis napiras ki siCqare aRwevs 620<br />

mkm/weliwads.<br />

58


3.4. kontaqturi winaRoba<br />

eleqtruli kontaqti SeiZleba imyofebodes sam<br />

mdgomareobaSi:<br />

1. kontaqti Caketilia da deni dabrkolebis<br />

gareSe gaivlis mas;<br />

2. kontaqti Riaa, sakontaqto elementebi<br />

sakmaod daSorebulia erTmaneTisagan, maT<br />

Soris imyofeba mniSvnelovani sisqis<br />

dieleqtrikis fena, magaliTad haerisa da<br />

3.<br />

amitom deni ar gadis;<br />

kontaqti iyo Caketili da daiwyo misi gaReba<br />

an kontaqti iyo Ria da daiwyo misi Caketva,<br />

daiwyo sakontaqto elementTa daaxloeba<br />

manam, sanam maT Soris manZili ar gaxdeba<br />

umciresi, romelsac ewodeba RreCo. am dros<br />

marTla ar arsebobs pirdapiri liTonuri<br />

kontaqti, magram mainc SeiZleba Seikras<br />

eleqtruli wredi RreCoSi realuri<br />

procesis aRgznebis safuZvelze.<br />

am SemTxvevaSi denis sidide ar SeiZleba iyos<br />

mudmivi, amitom kontaqtTa muSaobis reJims RreCos<br />

arsebobisas ewodeba arastacionaluri, aramdgradi,<br />

gardamavali reJimi. eleqtrul kontaqtTa<br />

daproeqtebisas maTi gamoTvla yovelTvis ise unda<br />

moxdes, rom aramdgradi reJimis xangrZlivoba iyos<br />

minimaluri.<br />

gamtareblobis mixedviT arCeven kontaqtis ori<br />

saxis zedapirs, 1. idealursa da 2. realurs. idealur<br />

Caketil kontaqtSi eleqtrul dens atarebs mTeli<br />

geometriuli zedapiri, xolo realur Caketil<br />

59


kontaqtSi ki mxolod calkeuli gamtareblobis<br />

kerebi, ris gamoc, realuri zedapiris eleqtruli<br />

gamtarebloba ramdenjerme, daaxloebiT 100-jer, ufro<br />

mcirea, vidre idealuri zedapirisa. gamtareblobis<br />

realuri zedapiris kerebi naCvenebia nax. 3.3-ze Savi<br />

laqebis saxiT.<br />

idealuri kontaqtis SemTxvevaSi misi<br />

eleqtruli gardamavali winaRoba Tavisi simciris<br />

gamo SeiZleba mxedvelobaSi ar iqnes miRebuli.<br />

sinamdvileSi ki, realuri kontaqtis SemTxvevaSi,<br />

radganac eleqtruli deni gaivlis mxolod<br />

gamtareblobis kerebis, ΔS-is saSualebiT (nax. 3.6.2),<br />

eleqtruli denis xazebi mTel geometriul zedapirze<br />

ar SeiZleba ganawildes Tanabrad. isini iZulebulia,<br />

Tavi moiyaros gamtareblobis keraTa adgilebze da<br />

mrudxazovandebian (nax. 3.6.3). aqedan gamomdinare, denis<br />

xazTa Tamoyra da Seviwroeba gamtareblobis kerebSi<br />

iwvevs eleqtruli winaRobis gazrdas. am damatebiT<br />

winaRobas ewodeba Tavmoyris winaRoba RT. nax. 3.6. sadenSi cvladi denis gavlis magaliTebi:<br />

1. mTliani sadeni;<br />

2. gaWrili orad A-A xazis gaswvriv.<br />

Rl _ sufTa liTonuri winaRoba;<br />

Rk _ kontaqtis winaRoba;<br />

ΔS _ gamtareblobis kerebi anu<br />

denis Tavmoyris adgili.<br />

60


oca denis gamtari zedapiri Sedgeba ramdenime<br />

gamtareblobis kerisagan, kontaqtis mTliani<br />

Tavmoyris winaRoba ganisazRvreba rogorc calkeul<br />

gamtareblobaTa kerebis jamuri winaRobis<br />

Sebrunebuli sidide. mravali SemTxvevisaTvis<br />

Tavmoyris winaRobis gansazRvra bevr siZneleebTanaa<br />

dakavSirebuli, rogoricaa: gamtareblobis calkeul<br />

keraTa formis sirTule, keraTa zomebisa da maT<br />

Soris manZilis gamoTvla, maTi araTanabari<br />

ganawileba sakontaqto zedapirze da sxva. garda amisa,<br />

gamtareblobis yoveli keris winaRoba icvleba<br />

kontaqtis zedapiris temperaturi cvlasTan<br />

dakavSirebiT drois mixedviT.<br />

Tu gamtareblobis keraTa zedapirebze<br />

gaCndebian afskebi, magaliTad, gabundovanebis afskebi,<br />

keraTa muSa zedapiri Semcirdeba, rac kidev ufro<br />

aZlierebs denis xazTa Tavmoyris efeqts da iqmneba<br />

damatebiTi winaRoba.<br />

mxedvelobaSi misaRebia agreTve is, rom<br />

liTonTa uSualo Sexebis adgilebSic ki TiTqmis ar<br />

aris atomTa iseTi wyoba, rogorc ZiriTad liTonSi, e.<br />

i. aris iseTi sahaero zRude _ RreCo (nax. 3.7),<br />

romelic iwvevs winaaRmdegobis gazrdas.<br />

amgvarad, kontaqturi winaRoba SeiZleba<br />

warmodgenili iqnas rogorc Semdeg winaRobaTa jami:<br />

Rk = RT + Rg + Raf + RRr , (3.3)<br />

sadac: RT aris Tavmoyris winaRoba (denis Seviwroebis<br />

xazebis winaRoba), sufTa liTonuri xasiaTis;<br />

Rg _ gamonaSveris winaRoba (gamtareblobis<br />

mikrokeraTa winaRoba);<br />

61


Raf _ zedapiruli afskis winaRoba;<br />

RRr _ sahaero RreCos _ barieris winaRoba.<br />

TiToeuli am winaaRmdegobis gamoTvla<br />

SesaZlebelia Semdegnairad:<br />

lT RT = ρliT _______<br />

n·FT.saS. CT (3.4)<br />

Rg = ρg.liT _______<br />

n·Fg.saS. ∂af (3.5)<br />

Raf = ρaf _______<br />

Faf ∂Rr (3.6)<br />

RRr = ρRr _______<br />

FRr (3.7)<br />

sadac: ρliT aris sakontaqto elementis liTonis<br />

xvedriTi winaRoba;<br />

lT _ denis Seviwroebis xazTa sigrZe;<br />

n _ Sexebis wertilTa ricxvi, damokidebulia<br />

zedapiruli damuSavebis sisufTaveze.<br />

FT.saS. _ denis Seviwroebis xazTa saSualo<br />

kveTis farTi;<br />

ρg.liT _ gamonaSveris liTonis xvedriTi<br />

winaRoba;<br />

Cg _ gamonaSveris simaRle;<br />

Fg.saS. _ gamonaSveris saSualo kveTis farTi;<br />

ρaf _ afskis masalis xvedriTi winaRoba;<br />

∂af _ afskis sisqe;<br />

Faf _ afskis Sexebis farTi;<br />

ρRr _ RreCos garemos xvedriTi winaRoba.<br />

haerisTvis ρRr=108 omi;<br />

62


∂Rr _ RreCos ssqe;<br />

FRr _ RreCos Sexebis farTi.<br />

eleqtruli kontaqtis<br />

elementTa masala<br />

63<br />

cxrili 3.2.<br />

kontaqturi winaRoba (omi)<br />

koroziamde koroziis Semdeg<br />

spilenZi _ spilenZi 0,009 _ 0,012 0,084 _ 0,27<br />

spilenZi _ grafiti 0,0042 _ 0,0144 0,1 _ 0,6<br />

volframi _ volframi 0,0033 _ 0,01<br />

volframi _ vercxli 0,0006 _ 0,0009<br />

dieleqtrikuli<br />

afski<br />

0,74-dan<br />

dieleqtrikul<br />

afskamde<br />

vercxli _ vercxli 0,00008 0,0006<br />

vercxli _ grafiti<br />

0,00014 0,00033<br />

mniSvnelovan gavlenas axdens kontaqtur<br />

winaRobaze atmosfero, ris gamoc izrdeba misi winaRoba<br />

ramdenjerme. zogierTi realuri sakontaqto wyvilis<br />

winaRobis cvla atmosferos gavlenisagan<br />

damokidebulebiT moyvanilia cxrilSi 3.2.<br />

3.5. polaruli winaRobani kontaqtSi<br />

sakontaqto sibrtyis lokaluri winaRoba<br />

ganisazRvreba mikrosimqiseTa SexebiTa da moTelviT.<br />

sxvadasxva praqtikuli pirobisaTvis ki procesze<br />

gardauval gavlenas axdens sxva efeqtebic da SesamCnevad<br />

cvlis SesaduRi kontaqtis zedapirTa winaRobas. kerZod,<br />

mxedvelobaSia Termoeleqtrul efeqtTa gamovlena<br />

SeduRebis zonis eleqtrodTaSoris rogorc cxel


(detali-detali),<br />

kontaqtebSi.<br />

aseve civ (eleqtrodi-detali),<br />

Termoeleqtruli Teoriidan cnobilia, rom<br />

rogorc myari mdgomareobis sxvadasxvagvar liTonTa,<br />

aseve liTonsa da naxevargamtars Soris kontaqtSi<br />

warmoiqmneba potencialTa sxvaoba. amasTanave, aseTive<br />

TermoeleqtromamoZravebeli Zalebi da Termodenebi<br />

aRiZvreba erTi da igive liTonis gansxvavebul<br />

kristalur struqturaTa sazRvarze, magaliTad, myar da<br />

Txevad agregatul mdgomareobaTa zRvarze (nax. 3.7).<br />

aq sruli kontaqturi winaRoba gamoiTvleba<br />

gamosaxulebiT:<br />

Rk = RT + Rg + Raf + RRr + Rp1 + Rp2 , (3.3.1)<br />

romelic winaT warmodgenilisagan gansxvavebiT Seicavs<br />

or damatebiT wevrs da Sesabamisad warmoadgenen:<br />

Rp1 aris polaruli winaRoba Txevad da myar liTonTa<br />

sazRvarze (nax. 3.7-ze 1.1.);<br />

Rp2 ki aris polaruli winaRoba myar liTonsa da<br />

JangeulTa fenas Soris (nax. 3.7-ze 2.2.).<br />

nax. 3.7. pirapira kontaqtis sruli eleqtruli winaRoba<br />

64


Termoeleqtrul efeqtTa gavlena winaRobiT<br />

SeduRebis Tbur procesebze metad mniSvnelovania da<br />

moiTxovs specialur ganxilvas.<br />

3.6. kontaqturi Zalis gavlena winaRobaze<br />

kontaqturi zedapiris zomebi da misgan<br />

gamomdinare eleqtruli winaRoba pirdapirproporciul<br />

damokidebulebaSia kontaqturi Zalis sididesTan.<br />

eleqtruli kontaqtis SemTxvevaSi kontaqturi Zala<br />

warmoadgens sakontaqto elementebze moqmed SemkumSav<br />

meqanikur Zalas.<br />

xSir SemTxvevebSi kontaqturi winaRobis<br />

damokidebuleba sakontaqto ZalasTan gamoisaxeba<br />

empiriuli formuliT:<br />

Zk<br />

Rk<br />

α<br />

p<br />

= (3.8)<br />

sadac:<br />

Zk aris winaRobis koeficienti da<br />

damokidebulia liTonis gvarobaze:<br />

foladisaTvis: Zk = 0,004 ÷ 0,006<br />

sufTa spilenZisaTvis: Zk = 0,001 ÷ 0,0015<br />

α aris koeficienti, damokidebuli kontaqtis<br />

formasa da zedapiris<br />

zomebze:<br />

foladisaTvis: α = 0,5 ÷ 1<br />

sufTa spilenZisaTvis: α = 0,75 ÷ 0,85<br />

es sidideebi aRebulia daaxloebiTi<br />

mniSvnelobebiT.<br />

65


winaRobis cvlis xasiaTi kontaqturi Zalis 1.<br />

mcire, 2. saSualo da 3. did mniSvnelobaTa dros<br />

ramdenadme icvleba, magram yvela SemTxvevisaTvis<br />

kontaqtTa moWeras mivyevarT jer drekad, xolo Semdeg<br />

plastikur deformaciamde. bunebrivia, rom moWeris Zalis<br />

cvla iwvevs liTonis Siga Zabvebis cvlas.<br />

1. winaRoba mcire kontaqturi Zalis dros<br />

mcire kontaqtur Zalad miRebulia iseTi Zala,<br />

romlis sidide Seadgens gram-Zalis meaTased an meased<br />

nawilebs. sxvadasxvagvari liTonisagan Sedgenil<br />

kontaqtTa winaRobis damcemi maxasiaTebeli, gamowveuli<br />

sakontaqto Zalis gazrdis Sedegad, araerTnairia;<br />

SesaZlebelia winaRobis dacema naxtomiseburad, aCqareba<br />

da agreTve misi Semcirebis Sewyvetac.<br />

sakontaqto elementebi, erTgvarovani iqnebian<br />

isini, Tu sxvadasxvagvarovani, gansxvavebulad reagireben<br />

momWer Zalaze. miuxedavad amisa, am dros maTSi mimdinare<br />

procesebi erTnair xasiaTs atareben. dasawyisSi kontaqti<br />

gaTiSulia, winaRoba usasruloa, Semdeg warmoebs mcire<br />

dawola, rac iwvevs mxolod drekad deformacias da<br />

eleqtruli gamtareblobis warmoqmnas gvirabuli efeqtis<br />

xarjze da bolos, mniSvnelovani dawola, plastikuri<br />

deformaciis warmoqmna, rasac Tanxvdeba gabundovanebis<br />

afskis daSla da gamtareblobis keraTa didi ricxvis<br />

Seqmna. dawolis Zalis Semdgomi zrda iwvevs<br />

gamtareblobis keraTa ricxvis mdoredan naxtomiseburad<br />

zrdas.<br />

66


mcire kontaqturi Zalis SemTxvevaSi drekadi<br />

deformaciis dros sufTa liTonebisaTvis miRebulia<br />

kontaqtur Zalasa da winaRobas Soris Semdegi<br />

damokidebuleba:<br />

R k<br />

1<br />

−<br />

3<br />

≈ P (3.9)<br />

iseT kontaqtebs, romelTa elementebi warmoadgenen<br />

magnitur masalebs (nikeli da sxv.), SeuZliaT SeinarCunon<br />

Caketili mdgomareoba momWeri Zalis Semcirebis an<br />

moxsnis Semdegac rogorc mikvris an civad SeduRebis,<br />

agreTve damagnitebis Semdegac.<br />

2. winaRoba saSualo kontaqturi Zalis dros<br />

saSualo mniSvnelobis kontaqtur Zalad<br />

miRebulia iseTi Zala, romlis sidide meryeobs gram-<br />

Zalis nawilebidan aseul gram-Zalamde.<br />

kontaqturi zedapiris deformaciis xasiaTi,<br />

gamtareblobis keraTa warmoqmnis siCqare da raodenoba<br />

yoveli konkretuli SemTxvevisaTvis damokidebulia<br />

kontaqtTa geometriul formaze, sakontaqto elementTa<br />

masalaze, zedapiris sisufTavis xarisxze. zedapiris<br />

faqizad gaprialeba sxva danarCeni Tanabari pirobebis<br />

SemTxvevaSi ganapirobebs upiratesad drekad<br />

deformaciaTa aRZvras.<br />

am SemTxvevisaTvis kontaqtur Zalasa da winaRobas<br />

Soris damokidebuleba SeiZleba gamoisaxos 3.9 tolobiT.<br />

67


3. winaRoba didi kontaqturi Zalis dros<br />

didi kontaqturi Zalis dros sakontaqto<br />

elementTa zedapirebze asi gram-Zalidan aTeul<br />

kilogramamde sididis moWeris Zalebi. kontaqturi Zalis<br />

zrdiT gamowveuli kontaqturi winaRobis Semcirebis<br />

xasiaTi iseTivea, rogorc saSualo Zalebis moqmedebis<br />

dros.<br />

didi Zalebi iwveven kontaqtTa plastikur<br />

deformaciebs, kontaqtis liTonis gasresas, ris gamoc<br />

umjobesdeba eleqtruli kontaqti. es movlena imiT<br />

aixsneba, rom umetes SemTxvevebSi gabundovanebis afskebs<br />

gaaCniaT SedarebiT msxvrevadi struqtura, didi Zalebis<br />

gavlenis qveS ar aqvT plastikuri deformaciis unari da<br />

imsxvrevian, amis gamo warmoiqmneba gamtareblobis axal<br />

keraTa didi ricxvi.<br />

didi kontaqturi Zalis SemTxvevaSi sufTa<br />

plastikuri deformaciis dros kontaqtur Zalasa da<br />

winaRobas Soris arsebobs Semdegi damokidebuleba:<br />

R k<br />

1<br />

−<br />

2<br />

≈ P (3.10)<br />

didi kontaqturi Zalis qveS arsebuli winaRoba<br />

ufro stabiluria drois mixedviT, vidre winaRoba<br />

saSualo da miT umetes, mcire kontaqturi Zalis qveS.<br />

praqtikulad sufTa sakontaqto elementebs Soris<br />

arsebuli kontaqturi winaRobis zogadad saangariSod,<br />

roca kontaqturi Zala didia (ganisazRvreba<br />

kilogramebiT),<br />

gamoyeneba:<br />

SeiZleba eqsperimentuli formulis<br />

68


R ρ 1 + ρ2<br />

H<br />

k = (3.11)<br />

2 P<br />

sadac: ρ 1 da ρ 2 aris sakontaqto elementTa masalis<br />

xvedriTi winaRoba;<br />

H aris or sakontaqto elementTagan ufro rbili<br />

masalis simtkice.<br />

69


4. winaRobiT SeduRebis saxeebi<br />

4.1. winaRobiT SeduRebis<br />

klasifikacia konstruqciaTa saxeebi<br />

winaRobiT SeduRebis mravali meTodi<br />

mizanSewonilia daiyos Semdeg niSanTa mixedviT: 1.<br />

SeduRebis transformatoris kvebis xerxiT; 2. SeduRebis<br />

SeerTebis formiT; 3. teqnikuri niSniT; 4. SesaduR<br />

detalebTan denis miyvanis mixedviT.<br />

1. transformatoris kvebis wyaros mixedviT<br />

arCeven: 1.1. cvladi deniTa da 1.2. momaragebuli energiiT<br />

SeduReba.<br />

2. SeerTebis formis mixedviT gvxvdeba: 2.1.<br />

pirapiruli; 2.2. ignatievis xerxiT; 2.3. wertilovani; 2.4.<br />

reliefuri; 2.5. T-seburi; 2.6. gorgolaWovani da 2.7.<br />

gorgolaWovan-pirapiruli SeduReba.<br />

3. teqnikuri niSnis mixedviT arsebobs: 3.1. pirapira<br />

SeduReba winaRobisa da 3.2. pirapiruli SeduReba<br />

Semodnobis meTodebiT; 3.3. uwyveti gorgolaWovani da 3.4.<br />

wyvetili gorgolaWovani SeduReba;<br />

4. SesaduR detalebTan denis miyvanis mixedviT<br />

iyofa: 4.1. erTmxrivi da 4.2. ormxrivi wertilovani<br />

SeduReba.<br />

ufro vrceli klasifikacia winaRobiT SeduRebis<br />

xerxebisa warmodgenilia sqemaze (nax. 4.1.).<br />

70


ignatievis<br />

meTodiT<br />

wnexviT<br />

ganuwyveteli<br />

dabali<br />

sxSiriT<br />

(2_5 hc)<br />

winaRobiT<br />

cvladi deniT<br />

sa mrewvelo<br />

sixSiriT<br />

(50 hc)<br />

pirapiruli<br />

uwyveti<br />

SemolRobiT<br />

SeTbobiT<br />

SemolRobiT<br />

maRali<br />

sioxSiriT<br />

(150_300 hc)<br />

denis ganuwyveteli<br />

gatarebiT<br />

ormxrivi erTwertilovani<br />

kontaqturi<br />

SeduReba<br />

wertilovani<br />

mravalimpulsiani<br />

calmxrivi<br />

orwertilovani<br />

eleqgroTermiu-li<br />

damuSavebiT<br />

71<br />

momaragebuli energiiT<br />

kondensatoruli<br />

ganmuxtviT<br />

reliefuri<br />

denis ganuwyveteli<br />

gatarebiT<br />

calmxrivi<br />

erTwertilovani<br />

mr avalimpul-sia ni<br />

magnituri<br />

velis<br />

energiiT<br />

eleqgroTermiu-li<br />

damuSavebiT<br />

kinetikuri<br />

energiiT<br />

T-sebri<br />

ormxrivi<br />

ganuwyveteli<br />

calmxrivi<br />

(erTi nakeriT)<br />

gorgola-<br />

Wovani<br />

nax. 4.1. winaRobiT SeduRebis klasifikaciis sqema.<br />

winaRobiT SeduRebis xerxTa mravalsaxeoba,<br />

agreTve teqnologiis, danadgarTa da SeerTebis xarisxis<br />

diagnostikis Tanamedrove done saSualebas iZleva<br />

Seiqmnas sxvadasxva daniSnulebisa da pasuxismgeblobis<br />

nakeTobani.<br />

winaRobiT SeduRebis xerxTa mravalsaxeoba,<br />

agreTve teqnologiis, mowyobilobisa da nakeris xarisxis<br />

Semowmebis Tanamedrove done saSualebas iZleva Seiqmnas<br />

wyvetili<br />

calmxrivi<br />

(ori nakeriT)<br />

fiWuri<br />

gorgolaWovan<br />

pirapiruli


sxvadasxva daniSnulebisa da pasuxismgeblobis<br />

nakeTobani.<br />

SeduRebis praqtikaSi SeiZleba Segvxvdes rogorc<br />

konstruqciaTa mravalsaxeoba _ Ria, naxevraddaxuruli<br />

da daxuruli (nax. 4.2.), aseve gansxvavebuli sisqis (an<br />

kveTis) SesaerTebeli nawilebi, maTgan erTis sisqe<br />

SeiZleba icvlebodes δ1=(0,02÷7,00) mm-is sazRvrebSi, xolo<br />

meorisa ki _ δ2=(0,02÷ ∞) mm.<br />

1.<br />

2.<br />

3.<br />

nax. 4.2. elwinaRobiT SenaduR konstruqciaTa<br />

SesaZlo saxeebi:<br />

1. Ria;<br />

2. naxevraddaxuruli;<br />

3. daxuruli.<br />

72


4.2. SeduRebis saxeebi SeerTebis formis mixedviT<br />

4.2.1. pirapira SeduReba<br />

pirapira SeduReba aris kontaqturi SeduRebis<br />

saxeoba, roca SesaerTebeli detalebi SeduRdebian maTi<br />

Sexebis mTel sibrtyeSi. pirapira SeduRebis gamoyenebis<br />

tipuri magaliTebi naCvenebia naxazze 4.3.<br />

nax. 4.3. pirapira SeduRebis gamoyeneis magaliTebi.<br />

nax. 4.4. pirapiruli manqanis<br />

eleqtro-kinematikuri sqema<br />

73


pirapira SeduRebis dros ori detali 1 da 2 (nax.<br />

4.4.), romelTac erTnairi an erTmaneTisagan odnav<br />

gansxvavebuli kveTis zomebi aqvT, magrdebian manqanis<br />

eleqtrodebs (tuCebs) Soris. umartivesi araavtomaturi<br />

pirapira manqana berketiani amZraviT Sedgeba sadgarisagan<br />

(1), romelzedac damagrebulia uZravi fila (2) marcxena<br />

momWeriT (3). moZravi fila (suporti) (4) marjvena<br />

momWeriT (5), romelic sqemaze gaSlili saxiT aris<br />

naCvenebi, xistad aris dakavSirebuli or StangasTan (6);<br />

isini berketuli sistemis (7) saSualebiT gadadgildebian<br />

mimmarTvelebSi (8). sqematurad naCvenebi SeduRebis<br />

transformatori (9) seqciuri gadamrTveliT (10)<br />

damontaJebulia sadgarSi. transformatoris meoradi xvia<br />

moqnili salteebiT (11) SeerTebulia momWer<br />

mowyobilobebTan. denis CarTva xorcieldeba CamrTvelis<br />

(12) saSualebiT, romelic dakavSirebulia marTvis<br />

berketTan. transformatoris pirveladi gragnili<br />

ikvebeba cvladi denis qselidan seqciuri gadamrTvelis<br />

saSualebiT, romelic cvlis am gragnilis CarTul<br />

xviaTa ricxvs da amis Semdeg manqanis SeduRebis wredis<br />

Zabvasa da densac, e. i. SeduRebis dros ganviTarebul<br />

simZlavres.<br />

arsebobs pirapira SeduRebis ori ZiriTadi xerxi<br />

_ 1. winaRobiTa da 2. SemodnobiT. 1. winaRobiT pirapira<br />

SeduReba aris pirapiruli SeduRebis saxeoba, roca<br />

erTmaneTTan mWidrod miWeril detalebSi gaivlis<br />

eleqtruli deni da xurdeba dnobis temperaturis qvemoT.<br />

am dros SeduReba xdeba plastikur mdgomareobaSi.<br />

amrigad, winaRobiT SeduRebis dros detalebi<br />

74


ganuwyvetliv ikumSebian da xurdebian SeduRebis mTeli<br />

procesis ganmavlobaSi.<br />

2. SemodnobiT pirapira SeduReba aris pirapira<br />

SeduRebis saxeoba, roca SesaduR detalTa torsebi<br />

xurdeba dnobis temperaturis zemoT (100-150)°C-iT, rac<br />

xorcieldeba denis qveS maTi erTmaneTTan daaxloebisas<br />

sagrZnobi Zalis modebis gareSe, Semdeg xdeba gaxurebul<br />

detalTa swrafi SekumSva (dajdoma), es ki iwvevs<br />

SenaduRi naerTis warmoqmnas.<br />

SemodnobiT SeduRebis dros deni CairTveba<br />

mkumSavi Zalis modebamde. pirapiruli manqanis (nax. 4.04.)<br />

moZravi filis (4) nela gadaadgilebas Tan sdevs SesaduR<br />

detalTa torsebis zedapirebze erT an ramdenime<br />

wertilSi eleqtruli kontaqtebis warmoqmna. am<br />

kontaqtebTan axlos liToni Zalian swrafad (wamis<br />

meaTased nawilebSi) xurdeba gadnobamde, detalebs Soris<br />

warmoiqmneba Txevadi liTonis erTi an ramdenime Semrevi<br />

xidi (Sesakravi), romlebic Semdgomi gaxurebiTa da<br />

afeTqebiT irRvevian. SesakravTa rRveva mimdinareobs<br />

torsebs Soris RreCodan naperwklebis ramdenadme<br />

damoklebiT. detalebis erTmaneTTan ganuwyvetliv<br />

daaxloebis dros warmoiqmneba sul axali da axali<br />

Sesakravebi, romlebic iwvevs detalTa torsebis<br />

intensiur gaxurebas. Sesakravebis afeTqeba, romlebic<br />

mimdinareobs drois Zalian mcire SualedebSi erTimeores<br />

miyolebiT, qmnis naperwklebis warmoqmnis ganuwyveteli<br />

procesis STabeWdilebas, rac axasiaTebs SemolRobiT<br />

SeduRebas. detalebis sakmao sigrZis gawvis Semdeg maTi<br />

torsebidan xorcieldeba dajdoma da denis Tanadrouli<br />

gamorTva.<br />

75


pirapira SeduRebis dros ganuwyvetliv naperwklis<br />

warmoqmnis stadias Semodnoba ewodeba. saWiroebis<br />

SemTxvevaSi (Tu didia SesaduRi kveTis farTi),<br />

SemodnobiT SeduRebis procesi rTuldeba liTonis<br />

winaswari gaxurebis SemoRebiT; winaswari gaxureba<br />

xorcieldeba eleqtruli deniT uSualod pirapira<br />

manqanaSi. SemodnobiT (winaswari gaxurebiT)<br />

SesaduRebeli foladis kveTis farTma SeiZleba miaRwios<br />

25000 mm2-s. 4.2.2. SeduReba ignatievis meTodiT<br />

SeduReba ignatievis meTodiT aris kontaqturi<br />

SeduRebis saxeoba, romelic winaRobiT pirapira<br />

SeduRebisagan imiT gansxvavdeba, rom eleqtruli deni<br />

SesaduR detalebSi gadis maTi SeerTebis sibtrtyis ara<br />

perpendikularulad, aramed paralelurad.<br />

nax. 4.5. ignatievis xerxiT wnexviT (1) da uwyveti (2)<br />

SeduRebis principuli sqemebi<br />

76


ignatievis meTodiT wnexvis SeduRebis SemTxvevaSi<br />

(nax. 4.5.1) firfita (1) daedeba firfita 2-s, romelTanac<br />

denis miyvana xorcieldeba eleqtrodebis (3) saSualebiT.<br />

siTbos danakargTa Semcirebis mizniT gamoiyeneba<br />

azbestis Suasadebi (4). nela gaxurebis dros detalebis<br />

mTel kveTze temperatura praqtikulad erTnairia.<br />

saTanado temperaturis miRwevis Semdeg firfitebi 1 da 2<br />

SemoiWireba wnexis (5) saSualebiT da mimdinareobs maTi<br />

SeduReba plastikur mdgomareobaSi. ignatievis meTodiT<br />

uwyveti SeduRebis dros (nax. 4.5.2) ori zolovani namzadi<br />

1 da 2 gadaadgildeba v siCqariT mbrunav gorgolaWebSi<br />

(3) da (4), romlebic SeerTebulia SeduRebis<br />

transformatorTan (5). gorgolaWebs Soris ubanze<br />

zodebi xurdebian da P1 Zalvis moqmdebiT SeduRdebian.<br />

ignatievis meTodiT SeduReba gamoyenebulia saiaraRo<br />

warmoebaSi.<br />

4.2.3. wertilovani SeduReba<br />

wertilovani SeduReba aris kontaqturi SeduRebis<br />

saxeoba, roca SesaerTebeli detalebi SeduRdebian maTi<br />

Sexebis ara mTel zedapirze, aramed calkeul<br />

wertilebSi. wertilovani SeduRebis gamoyenebis tipiuri<br />

magaliTebi naCvenebia 4.6. naxazze. umartivesi<br />

araavtomaturi moqmedebis wertilovani manqana<br />

nax. 4.6. wertilovani SeduRebis gamoyenebis<br />

umartivesi magaliTebi<br />

77


nax. 4.7. wertilovani manqanis eleqtrokinematikuri sqema<br />

saterfuliani amZraviT Sedgeba sadgarisagan (1) (nax. 4.7)<br />

masSi moTavsebuli SeduRebis transformatoriT (2),<br />

romelic SeerTebulia manqanis mkvebav qselTan seqciuri<br />

gadamrTveli (3). eleqtrodebi (4) magrdeba uSualod<br />

manqanis mxrebSi (5) an specialur eleqtroddamWerSi (6).<br />

qveda sadgarisagan izolirebuli mxari masze WanWikebiT<br />

aris damagrebuli da SeerTebulia transformatoris<br />

meorad xviasTan saltiT (7), moqanave berketze (8)<br />

damagrebuli zeda mxari SeerTebulia transformatoris<br />

meorad xviasTan spilenZis moqnili saltiT (9). moqanave<br />

berketi (8) SeerTebulia saberketo sistemasTan (14)<br />

zambaris (11) saSualebiT, romelic aregulirebs<br />

SeduRebadi detalebis SekumSvis xarisxs saterfulis<br />

78


erketis (12) bolosTan. saterfulze daWeriT<br />

eleqtrodebi kumSaven detalebs (13) da meqanikuri<br />

CamrTveliT (22) miewodeba SeduRebis deni. SeduRebis<br />

damTavrebis Semdeg saterfulis moSvebiT deni<br />

gamoirTveba da detalebi ganTavisufldebian.<br />

wertilovan manqanaTa saeleqtrodo masalad<br />

gamoiyeneba spilenZi an spilenZis specialuri<br />

Senadnobebi, romelTac axasiaTebs maRali eleqtro da<br />

siTbogamtaroba. amis Semdeg eleqtrodebTan Semxebi<br />

detalebis zedapirTa gaxureba mimdinareobs ufro nela<br />

SeduRebadi wertilis zonaSi mdebare liTonis Siga<br />

fenebTan SedarebiT. SeduRebis procesi Cveulebriv<br />

grZeldeba manam, sanam SeduRebadi detalebis centralur,<br />

ufro metad gaxurebul zonaSi liToni ar daiwyebs<br />

lRobas. amis Sedegad warmoqmnili SeduRebis wertili<br />

warmoadgens Camosxmuli liTonis ospisebr birTvs (nax<br />

4.8. birTvis kveTi daStrixulia), garemoculs liTonis<br />

rgoliT, romlis zRvrebSic ganxorcielda SeduReba<br />

plastikur mdgomareobaSi dnobis gareSe. es rgoli,<br />

romelic gaxurebis dros ikumSeba eleqtrodebze<br />

modebuli ZaliT, ewinaaRmdegeba Txevadi liTonis<br />

gamodenas wertilis birTvidan.<br />

yoveli wertilis SeduRebis Semdeg jer<br />

gamoirTveba deni, Semdeg ki moixsneba eleqtrodebze<br />

modebuli dawnevis Zala da detalebi ganTavisufldeba<br />

manqanidan. Tu SevcvliT am Tanmimdevrobas da denis<br />

gamorTvamde movxsniT wnevas, maSin eleqtrodebsa da<br />

detalebs Soris warmoiqmdeba cudi eleqtruli kontaqti<br />

(rogorc SemodnobiT pirapira SeduRebis dros), romelic<br />

Zalian swrafad gaxurdeba da Semoiwveba. aseT<br />

79


SemTxevvaSi daziandeba rogorc SeduRebadi detalebi,<br />

aseve eleqtrodebi.<br />

erTdroulad SeduRebadi wertilebis ricxvis<br />

mixedviT arCeven erTwertilovan, orwertilovan da<br />

mravalwertilovan SeduRebas. Tu deni miiyvaneba<br />

SeduRebadi detalebis orive mxares (nax. 4.8.1), aseT<br />

SeduRebas ormxrivi ewodeba; denis erTimxriv miyvanis<br />

SemTxvevaSi ki (nax. 4.8.2) erTmxrivi. erTmxrivi SeduRebis<br />

dros deni, romelic gaivlis manqanis meorad wredSi,<br />

ganawildeba zeda da qveda detalebs Soris, rogorc es<br />

naCvenebia isrebiT 2.8.2 nax-ze. SeduRebis gaxureba<br />

ZiriTadad xorcieldeba denis im nawiliT, romelic<br />

gaivlis qveda detalsa da detalebs Soris kontaqtSi.<br />

wertilovani SeduRebis dros detalebs Soris<br />

SeerTeba xorcieldeba SedarebiT mcire farTobze _<br />

wertilze. wertilis diametric (dw, nax.4.8.1)<br />

damokidebulia SeduRebadi detalebis sisqeze da<br />

miRebul teqnologiur procesze. Cveulebriv misi<br />

mniSvneloba uaxlovdeba eleqtrodis sakontaqto<br />

zedapiris diameters de da 3_25 mm-is farglebSia.<br />

1 2<br />

nax. 4.8. eleqtrodebis ganlageba ormxrivi<br />

erTwertilovani (1) da erTmxrivi<br />

orwertilovani (2) SeduRebis dros.<br />

80


detalebis SesaerTeblad Cveulebriv miRebulia<br />

ramdenime wertili. did SenaduR kvanZebSi wertilebis<br />

raodenoba SeiZleba aRwevdes ramdenime aTass (magaliTad,<br />

avtomobilis Zara, mTliani liTonuri vagonis<br />

Semonakeri). wertilovani SeduReba aris kontaqturi<br />

SeduRebis yvelaze gavrcelebuli saxeoba. igi SeiZleba<br />

ganxorcieldes rogorc samrewvelo da arasamrewvelo<br />

sixSiris cvladi deniT, aseve momaragebuli energiiTac.<br />

4.2.4. reliefuri SeduReba<br />

reliefuri SeduReba aris wertilovani SeduRebis<br />

analogiuri konatqturi SeduRebis saxeoba, romlis dros<br />

detalebis SeerTeba xorcieldeba erTdroulad<br />

ramdenime wertilSi. maTi mdgomareobis dadgena warmoebs<br />

SverilebiT (reliefebiT, romlebic erT-erT detalze<br />

amoitvifreba (4.9). SeduRebadi detalebi (1) da (2) (maTgan<br />

zedas aqvs Sverilebi 3) qveda uZrav (4) da zeda moZrav (5)<br />

sakontaqto filebs Soris ikumSebian P ZaliT. misi<br />

moqmedebiT SeduRebadi detalebi Sverilebis adgilebSi<br />

mWidrod miekvrian erTmaneTs. sakontaqto filebTan<br />

mierTebuli SeduRebis transformatoris (6) CarTvis<br />

Sedegad mimdinareobs detalebis intensiuri gaxureba<br />

SverilebTan axlos. Sverilebis sakmaod gaxurebisa da<br />

nawilobriv gadnobis Semdeg xorcieldeba SeduReba<br />

Sverilebis erTdrouli gabrtyelebiT. SeduRebuli<br />

detalebi mWidrod ekvrian erTmaneTs mTel zedapirze.<br />

reliefuri SeduReba Tavisi arsiT cotaTi gansxvavdeba<br />

wertilovani SeduRebisagan. misTvis gamoiyeneba sakmarisi<br />

simZlavris Cveulebrivi wertilovani manqanebi. SesaduR<br />

81


nawilTa wyvetili gadaadgileba enacvleba denis<br />

impulsebs _ calkeul wertilTa SeduReba warmoebs<br />

SesaduR nawilTa uZrav mdgomareobaSi yofnis dros,<br />

romlebic aRWurvilia saTanado formis eleqtrodebiT an<br />

specializebuli SeduRebis wnexebiT. es ukanasknelni<br />

wertilovani manqanebisagan gansxvavdebian sadgaris didi<br />

sixistiT, kumSvis meqanizmis mier ganviTarebuli<br />

gadidebuli ZaliT, da SedarebiT mcire SverliT, e. i.<br />

manZiliT eleqtrodebis RerZebidan an sakontaqto<br />

filebidan manqanis korpusamde. manqanis Sveri<br />

gansazRvravs zRvrul zomebs detalebisas, romlebic<br />

Seiyvaneba manqanis konturSi SeduRebis dros.<br />

nax. 4.9. reliefuri SeduRebis manqanis sqema<br />

4.2.5. T-sebri SeduReba<br />

T-sebri SeduReba aris winaRobiT SeduRebis<br />

saxeoba, romlis dros didi zedapiris mqone detals<br />

mieduReba mcire kveTis mqone detali.<br />

am dros patara detali SeiZleba miduRdes mis<br />

mTlian kveTze (nax. 4.10),<br />

82


nax. 4.10. reliefuri SeduReba sqema<br />

a) da T-sebri SeerTebis saxeoba patara detalis mTel<br />

farTobze 1 da wriuli Sverilis 2 SeduRebis dros.<br />

an calkeul ubnebze, romlebic ganisazRvreba detalis<br />

zedapiris erT-erTi SesaduRi zedapiris winaswari<br />

momzadebiT. T-sebr SeduRebas awarmoeben wertilovan<br />

manqanebze an SeduRebis wnexebze. reliefuri da T-sebri<br />

SeduReba ZiriTadad gamoiyeneba masiur warmoebaSi,<br />

kerZod, saavtomobilo mrewvelobaSi.<br />

4.2.6. gorgolaWovani SeduReba<br />

gorgolaWovani (anu nakeriT) SeduReba aris<br />

kontaqturi SeduRebis saxeoba, romlis dros SeduRebad<br />

detalebs Soris warmoiqmneba uwyveti nakeri nawilobriv<br />

erTmaneTis gadamfaravi SenaduRi wertilebis<br />

TanmimdevrobiT rigad dasmiT (nax. 4.11.). gorgolaWovani<br />

SeduReba uzrunvelyofs nakeris simkvrives, e. i. is<br />

siTxisa da airisaTvis SeuRwevadia. mkvrivi nakerebi<br />

aucilebelia sxvadasxva avzebSi, WurWlebsa da maT<br />

msgavs nawarmSi, romlebic farTod gamoiyeneba<br />

saavtomobilo da satraqtoro mrewvelobaSi,<br />

83


TviTmfrinavTmSeneblobaSi da a. S. gorgolaWovani<br />

SeduRebis gamoyenebis tipuri magaliTebi mocemulia<br />

nax. 4.11. gorgolaWovani SeduRebis sqema 1<br />

da gamoyenebis magaliTebi<br />

nax. 4.12. gorgolaWovani<br />

SeduRebis manqanis sqema<br />

84


4.11 2 da 3 naxazze. gorgolaWovani SeduReba, rogorc<br />

wesi, xorcieldeba gorgolaWovan manqanebze, romlebic<br />

aRWurvilia mbrunavi diskuri eleqtrodebiT. detalebis<br />

momWeri meqanizmis saterfulian amZraviani umartivesi<br />

saxis gorgolaWovani manqanis eleqtrokinematikuri sqema<br />

naCvenebia 4.12 naxazze. SeduRebadi detalebi 1<br />

saterfulis 2 saSualebiT mieWireba eleqtrodebs 3<br />

Soris. qveda eleqtrodi brunavs eleqtruli ZraviT 4,<br />

gadacemis sistemaSi (cilindruli da konusuri<br />

kbilanebi, Wiaxraxnuli reduqtori) da awarmoebs<br />

detalebis gadaadgilebas maTi nakeris mimarTulebis<br />

mixedviT. manqanas aqvs Cveulebrivi erTfaziani<br />

transformatori 5, romelic salteebiT uerTdeba zeda<br />

da qveda mxrebs 6. simZlavris regulireba xorcieldeba<br />

saseqcio gadamrTveliT 7. SeduRebadi detalebis kumSvis<br />

Zala ganisazRvreba zambaris 8 deformaciis xarisxiT.<br />

gorgolaWovani SeduReba SeiZleba ganxorcieldes<br />

SeduRebadi detalebis uwyveti gadaadgilebiT da<br />

SeduRebis denis uwyvetad CarTviT. es aris uwyveti<br />

gorgolaWovani SeduReba. uwyveti SeduRebis, rogorc<br />

gorgoloWovani SeduRebis procesis yvelaze martivi<br />

sqemis praqtikuli gamoyeneba Zalian SezRudulia, radgan<br />

uwyveti SeduRebis dros SeduRebadi detalebis gare<br />

zedapirebi, romlebic eleqtrodebs exebian, Zalian<br />

xurdeba, ris Sedegadac SeduRebis xarisxi uaresdeba da<br />

eleqtrodebi dauSveblad swrafad cvdeba. mrewvelobaSi<br />

yvelaze farTo gamoyeneba hpova wyvetilma<br />

gorgolaWovanma SeduRebam, romlis dros detalebi<br />

gadaadgildeba ganuwyvetliv, xolo SeduRebis denis<br />

CarTva xdeba calkeuli impulsebiT, xangrZlivobiT wamis<br />

85


amdenime measedi nawilebidan 0,25 wamamde igive an ufro<br />

xangrZlivi pauzebis monacemebiT. iSviaTad gamoiyeneba<br />

gorgolaWovani SeduRebis mesame xerxi _ bijuri<br />

SeduReba, romlis dros detalebi wyvetilad<br />

gadaadgildeba da SeduRebis deni CairTveba mxolod<br />

maTi gaCerebisas. wyvetili da bijuri SeduRebis dros<br />

denis CarTa da amorTva xorcieldeba specialuri<br />

mowyobilobiT _ mwyvetaraTi, romlis saimedo muSaobazea<br />

ufro metad damokidebuli SenaduRi nakeris xarisxi.<br />

4.2.7. gorgolaWovan-pirapira SeduReba<br />

gorgolaWovan-pirapira SeduReba aris<br />

gorgolaWovani SeduRebis saxesxvaoba, romlis dros<br />

uwyveteli SenaduRi nakeri warmoiqmneba pirapiris<br />

SesaerTebeli furclebis nawiburebs Soris.<br />

gorgolaWovan-pirapira SeduReba ZiriTadad gamoiyeneba<br />

milebis damzadebisas, 4.13 nax-ze mocemuli sqemis<br />

mixedviT. milis namzadi 1, romelic furclisagan<br />

specialur sayalibo manqanaSia moTavsebuli, moWerilia<br />

or gorgolaWs 2 Soris; isini pirapiris adgilas<br />

wnexaven namzadis nawiburebs garkveuli P ZaliT. mili<br />

nax. 4.13. milis gorgoloWovan-pirapiruli<br />

SeduRebis sqema.<br />

86


gadaadgildeba eleqtrodebis 3 qveS, romlebic SeaerTebs<br />

SeduRebis dens nawiburebTan. eleqtrodebi mierTebulia<br />

SeduRebis transformatorTan 4. namzadis<br />

gadaadgilebasTan erTad warmoebs misi uwyveti SeduReba.<br />

aRniSnuli xerxebiT winaRobiT SeduRebis dros<br />

nakeris Camoyalibeba ganisazRvreba mTeli rigi fizikurqimiur<br />

procesTa mimdinareobiT, rac warmoadgens<br />

teqnologiis Teoriul safuZvels.<br />

87


5. winaRobiT SeuRebis manqanaTa<br />

daproeqtebis safuZvlebi<br />

5.1. SeduRebis manqanaTa daproeqtebis<br />

teqnologiuri winamZRvrebi<br />

zemoaRniSnuli xerxebiT winaRobiT SeduRebis<br />

dros nakeris Camoyalibeba ganisazRvreba mTeli rigi<br />

fizikur-qimiur procesTa mimdinareobiT, rac warmoadgens<br />

teqnologiis Teoriul safuZvels.<br />

klasikuri ganmartebiT, teqnologia aris masalisa<br />

da energiis urTierTmoqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />

produqciis misaRebad. igi gansazRvravs saSemduReblo<br />

mowyobilobisadmi wayenebul mTel rig moTxovnebs.<br />

saSemduReblo mowyobiloba ki TavisTavad warmoadgens<br />

sxvadasxva meqanizmTa da danadgarTa mTlian kompleqss.<br />

mowyobilobis ZiriTad elements warmoadgens SeduRebis<br />

manqana Tavisi marTvis sistemiT, romelic Sedgeba<br />

eleqtruli Zaluri nawilisagan, sxvadasxva daniSnulebis<br />

amZravi meqanizmebisa da ZiriTadi konstruqciuli<br />

elementebisagan. eleqtrul Zalur nawilSi Sedis<br />

eleqtruli energiis kvebis wyaro _ transformatori da<br />

denmimyvani elementebi _ spilenZis salteebi, mxrebi,<br />

eleqtrodebi da a. S. amZrav meqanizmebSi Sedis:<br />

wertilovani da nakeruli SeduRebis SemTxvevaSi _<br />

SesaduR nawilTa winaswar urTierTmWidrod mimWeri<br />

meqanizmi, pirapira SeduRebis SemTxvevaSi ki SesaduR<br />

nawilTa meorad konturSi Camagrebisa da gadaadgilebis<br />

meqanizmebi da sxva. konstruqciul elementebs Seadgens<br />

manqanis korpusi an sadgari, sabrjenebi, sayrdenebi,<br />

eleqtrodebi, filebi da sxv. maTi daniSnulebaa<br />

88


uzrunvelyos manqanis sixiste da simtkice. saSemduReblo<br />

manqana SeiZleba aRWurvili iyos SeerTebis xarisxis<br />

Tanmxlebi Semowmebis, agreTve damxmare operaciaTa<br />

meqanizaciisa da avtomatizaciis saSualebebiT.<br />

winaRobiT SeduRebis teqnologiuri procesi<br />

iZleva stabiluri simtkicis SenaerTs, aranaklebs<br />

ZiriTadi liTonisa. didia agreTve Sromis mwarmoebloba.<br />

dReisaTvis Cveulebriv aduReben 60 m/wT siCqariT, xolo<br />

radiosixSiris denebiT SeduRebis dros siCqare aRwevs<br />

150m/wT-s. Tanamedrove wertilovani SeduRebis maqanis<br />

siCqare aRwevs 16000 wertils wuTSi. did mwarmoeblobas<br />

aRweven aseve Cveulebriv mravalwertilovan manqanazec.<br />

magaliTad, moskovis lixaCovis saxelobis avtoqarxanaSi<br />

aRweven 8000 wertilis SeduRebas saaTSi. SeduRebis sxva<br />

saxeebTan SedarebiT winaRobiT SeduReba xasiaTdeba<br />

Sromis kargi higienuri pirobebiT, garda amisa SeduRebis<br />

manqana xSirad Sedis erTian nakadur xazSi da advili<br />

SesaZlebelia SeduRebis procesis avtomatizacia.<br />

yovelive zemoCamoTvlilis safuZvelze maRalia<br />

Sromisnayofiereba da nakeris xarisxi.<br />

winaRobiT SeduRebis uaryofiT mxareebad SeiZleba<br />

CaiTvalos is, rom manqana moiTxovs SedarebiT didi<br />

simZlavris eleqtroenergias, saWiroa warmoebis maRali<br />

kultura, e. i. kargi xarisxis produqciis misaRebad<br />

saWiroa momzadebisa da awyobis mTeli rigi pirobebis<br />

dacva da agreTve isic, rom kontaqturi manqanebi arian<br />

didi Rirebulebis.<br />

miuxedavad miRweuli warmatebebisa, winaRobiT<br />

SeduRebis sferoSi dReisaTvis arsebobs mravali<br />

gadasawyveti amocana, rogorebicaa: mimdinare rTuli<br />

89


Termoeleqtromeqanikur procesTa Seswavla, nakeris<br />

wunisa da manqanis mwyobridan gamosvlis mizezebis<br />

gamokvleva, axali kvebis wyaroebis Seqmna, uwyveti<br />

nakaduri xazisaTvis kontaqtur manqanaTa axali tipebis<br />

SemuSaveba, unificirebul nawilTa da kvanZTa Seqmna<br />

(damwnevi meqanizmi, eleqtrodis damWeri, SesaduRi<br />

transformatori da sxv.), romelTa saSualebiTac<br />

manqanaTmSenebeli qarxnebSi TviTon SeZleben aawyon<br />

maTTvis saWiro SesaduRi manqanebi, romlebic uSualod<br />

CairTveba nakadur xazebSi.<br />

am amocanaTa gadasaWrelad dReisaTvis Seqmnilia<br />

yvela piroba SeduRebis saqmis muSakTa didi koleqtivis<br />

Tanmimdevruli da erToblivi SemoqmedebiTi SromisaTvis.<br />

SeduRebis specialistebisaTvis xelmisawvdomia<br />

sazRvargareTuli mecnierebisa da teqnikis axali<br />

miRwevebi, raTa droulad da warmatebiT iqnas<br />

gadawyvetili samrewvelo ganviTarebis is amocanebi,<br />

romlebic komunisturi mSeneblobis gegmebiTaa<br />

gaTvaliswinebuli.<br />

5.2 eleqtrodTa daproeqteba<br />

winaRobiT-kontaqturi SeduRebis manqanis<br />

daproeqteba unda daiwyos eleqtrodebidan.<br />

eleqtrodi, esaa SeduRebis manqanis muSa iaraRi,<br />

romlis xarisxisganac damokidebulia: 1. SeerTebis _<br />

nakeris xarisxi; 2. procesis mwarmoebloba; 3.<br />

SemduReblis muSaobis pirobebi da sxv.<br />

eleqtrodis konstruqcia xasiaTdeba Semdegi<br />

pirobebiT: 1. masalis, 2. formisa da 3. zomebisagan.<br />

90


amasTanave, eleqtrodebi unda uzrunvelyofdes: 1.<br />

xarisxiani nakeris miRebas, 2. maRal Sromisunarianobas,<br />

rogoricaa simtkice _ SeduRebaTa raodenoba mopirvaTa<br />

Soris.<br />

1. masalis arCeva<br />

umetes SemTxvevaSi saeleqtrodo masalebs<br />

waeyenebaT Semdegi moTxovnebi: 1. maRali Tbo da<br />

eleqtrogamtaroba, raTa ar moxdes gardamaval<br />

kontaqtSi gadaxureba, winaaRmdeg SemTxvevaSi SeiZleba<br />

eleqtrodi an mieduRos detalis zedapirs, an misi<br />

nawilakebi gadavides SesaduR liTonSi;<br />

2. saeleqtrodo masalas maRali temperaturis<br />

pirobebSi unda gaaCndes deformaciisadmi didi winaRoba<br />

an darbilebis didi zRvari;<br />

darbilebis<br />

Tdarb=(180-200) zRvari sufTa spilenZisaTvis<br />

0 C<br />

HB darbilebis<br />

zRvari<br />

3<br />

2<br />

1<br />

nax. 5.1. Mmasalis darbilebis zRvaris<br />

damokidebuleba temperaturisagan<br />

91


3. SeduRebis procesSi saeleqtrodo masala<br />

naklebad unda iJangebodes. Tu es ase ar iqneba, maSin<br />

maRaltemperaturuli muSaobis pirobebSi xistad<br />

gaizrdeba saeleqtrodo kontaqtTa eleqtrowinaRoba;<br />

4. naklebi unda iyos SesaduR detalze<br />

eleqtrodis muSa zedapiris mikvris albaToba;<br />

5. xels unda uwyobdes pelties efeqtis<br />

sasargeblod gamoyenebas, anu liTonTa Termoeleqtrul<br />

mwkrivSi saeleqtrodo da SesaduRi masalebi unda iyos<br />

axlos erTmaneTTan, an xels uwyobdes saeleqtrodo<br />

kontaqtSi siTbos raodenobis Semcirebas.<br />

es movlenis gaTvaliswineba saWiroa mxolod<br />

polaruli deniT SeduRebisas.<br />

praqtikaSi saeleqtrodo masalad umetesad<br />

gamoiyeneba sufTa spilenZi M0 an M1 markebisa. markis<br />

zrdiT izrdeba minarevTa raodenoba. kargia civnaWedi<br />

spilenZi.<br />

am masalis uaryofiTi Tvisebaa dabali darbilebis<br />

zRvari (180-200) 0C, amitom sasurvelia gamoyenebul iqnas<br />

Semdegi Senadnobebi: 1. kadmiumiani spilenZi MK; 2.<br />

qromcinkiani brinjao ЭB; 3. qromkadmoumiani brinjao MC-<br />

5Б; 4. qromiani brinjao БрX_0,7; 5. qromcirkoniumiani<br />

brinjao МЦ–5А; 6. nikelberiliumtitaniani brinjao НБТ<br />

(Savi liTonebis SesaduReblad); 7. spilenZvercxlis<br />

Senadnobebi; 8. sufTa volframi; 9. molibdeni; 10.<br />

fxvnilebisgan Secxobili Senadnobebi W+MC _ elkoniti<br />

(kiriti).<br />

garda CamonaTvalisa, gamoiyeneba agreTve<br />

volframvercxlis SenaerTebi. sasurvelia SesaduR<br />

92


detalTa calkeuli wyvilisaTvis SerCeuli iqnas<br />

specialuri saeleqtrodo masala.<br />

sufTa spilenZis nacvlad specialur SenadnobTa<br />

gamoyeneba saSualebas iZleva sakmaod gaizardos<br />

mwarmoebloba.<br />

2. formis SerCeva.<br />

eleqtrodis forma unda akmayofilebdes Semdeg<br />

moTxovnebs:<br />

1. misi muSa zedapiri ar unda xurdebodes<br />

dasaSvebi zRvris zeviT. rac naklebia aRniSnuli<br />

temperatura, miT metia masalis mdgradoba;<br />

2. advili unda iyos eleqtrodis misadgomloba<br />

samuSao adgilisadmi;<br />

3. eleqtrodis formam unda uzrunvelyos maRali<br />

mdgradoba.<br />

eleqtrodis forma da muSa zedapiris konstruqcia<br />

damokidebulia SeduRebis saxeobisagan.<br />

1. pirapira<br />

saxeebi:<br />

SeduRebisaTvis gamodgeba Semdegi<br />

1<br />

3<br />

nax. 5.2. pirapira SeduRebis eleqtrodis muSa zedapirTa<br />

savaraudo sqemebi: 1, 2. prizmuli; 3. sferuli; 4. fasonuri<br />

93<br />

2<br />

4


2. wertilovani SeduRebis eleqtrodTa formebi<br />

1 2 3<br />

nax. 5.3. wertlilovani SeduRebis eleqtrodis muSa<br />

zedapirTa savaraudo formebi: 1. konusuri,<br />

2. sferuli, 3, 4. fasonuri.<br />

3. gorgolaWovani SeduRebis eleqtrodTa formebi<br />

Cu Cu Cu<br />

1 2 3 4<br />

nax. 5.4. gorgoloWovani SeduRebis eleqtrodis<br />

muSa zedapirTa savaraudo formebi: 1. konusuri,<br />

2. cilindruli, 3. sferuli, 4. Sedgenili.<br />

94<br />

4<br />

Cu<br />

Wo<br />

garda naxazze naCvenebisa, arsebobs agreTve<br />

specialuri fasonuri formis gorgolaWovani SeduRebis<br />

eleqrodebi.<br />

3. zomebis gansazRvra.<br />

eleqtrodTa zomebs gansazRvravs maTze mqomedi: 1.<br />

meqanikuri da 2. eleqtruli datvirTvebi.


1. pirapira SeduRebisas eleqtrodis ganikveTis<br />

farTi SeirCeva im pirobiT, rom dawnevis xvedriTi Zala<br />

ar aRematebodes Semdegs:<br />

P = (2 _ 4) kg /mm 2 (3.1.)<br />

2. wertilovani SeduRebisas es sidide aseTia:<br />

P = (7 _ 10) kg /mm 2 (3.2.)<br />

3. gorgoloWovani SeduRebis dawnevis xvedriTi<br />

Zalebi igive unda iyos, rac wertilovanis dros.<br />

eleqtrodTa damzadebisas aRsaniSnavia is<br />

mniSvnelovani faqtoric, rom konstruqciis kuTxeebSi ar<br />

unda iyos mkacri fxaurebi, rac (1,5÷2)jer gazrdis<br />

eleqtrodTa mdgradobas da ugulebelyofs SenaduR<br />

adgilze zogierTi saxis wunis warmoqmnas.<br />

5.3. SeduRebis konturis daproeqteba<br />

SeduRebis konturis qveS vgulisxmobT dengamtar<br />

nakeTobebsa da kvanZebs, romlebic aerTebs kvebis wyaros<br />

eleqtrodebTan. saSemduReblo konturis SemadgenlobaSi<br />

Sesul elementebs (detalebs) miekuTvneba:<br />

1. eleqtrodis damWeri;<br />

2. dengamtari konsolebi da filebi;<br />

3. denis gamtari sakisrebi;<br />

4. kronSteni;<br />

5. drekadi salte;<br />

6. konturis CamoTvlil elementebs Soris arsebobs<br />

gasaxsneli kontaqtebic.<br />

95


5.3.1. konturis mimarT wardgenili moTxovnebi<br />

1. SeduRebis, anu gare konturi saSualebas unda<br />

iZleodes ganvaxorcieloT SeduReba mocemuli jgufis<br />

SeerTebaze, kerZod, miviyvanoT eleqtrodebi TiToeul<br />

SesaduR SeerTebasTan mocemul nakeTobebze;<br />

2. konturi unda flobdes mcire aqtiur<br />

winaaRmdegobas. e. i. min winaRobas cvlad denTan;<br />

3. Sesabamisi xerxiT SeduRebisas konturs unda<br />

hqondes racionaluri induqciuri winaRoba;<br />

4. manqanis xangrZlivi eqspluataciis pirobebSi<br />

konturis aqtiuri winaRoba ar unda icvlebodes;<br />

5. imisaTvis, rom SenaduR SeerTebebs gadavceT max<br />

datvirTva denis gareSe, konturi unda iyos sakmaod<br />

xisti da mtkice.<br />

garda amisa, konturi unda iyos iafi, martivi da<br />

mosaxerxebeli samarTavad, eleqtrodTa gamosacvlelad<br />

da sxv.<br />

5.3.2. denis miyvanis sqemebi<br />

konturis CarTvis mimdevroba iwyeba:<br />

konturis principuli eleqtruli sqemis<br />

gansazRvridan, kerZod ki SesaduRebel nakeTobasTan<br />

denis miyvanis meTodiT.<br />

1. pirapira SeduRebis SemTxvevebi:<br />

1. pirapira sisqis nakeTobis SesaduReblad<br />

kmayofildebian calmxrivi denis miyvaniT (nax. 5.5.1).<br />

96


2. didi zomis nakeTobis SesaduReblad (didi<br />

diametris milebi) gamoiyeneben ormxriv denis miyvanas<br />

(nax. 5.5.2).<br />

1 2 3<br />

nax. 5.5. pirapira SeduRebis detalebTan<br />

denis miyvanis meTodebi<br />

1. calmxrivi; 2. ormxrivi; 3. diagonaluri.<br />

2.<br />

diagonaluri denmiyvana (nax. 5.5.3) iSviaTad<br />

gamoiyeneba. gansakuTrebul SemTxvevebSi TiToeul wyvils<br />

aqvs Tavisi individualuri denmimyvanebi (nax. 5.6).<br />

nax. 5.6. pirapira SeduRebis denmimyvanis<br />

specialuri meTodebi.<br />

1. individualuri; 2. velosipedis CarCos SeduRebisas.<br />

97


2. wertilovani SeduRebis SemTxvevebi:<br />

1<br />

2<br />

nax. 5.7. wertilovani SeduRebis<br />

denis miyvanis meTodebi<br />

1. Cveulebrivi wertilovani SeduReba;<br />

2. calmxrivi wertilovani SeduReba;<br />

3. ormxrivi orwertilovani<br />

denis miyvanis specialuri xerxebi.<br />

praqtikaSi xSirad gvxvdeba denis miyvanis sxva<br />

xerxebic (nax. 5.8.)<br />

nax. 5.8. denis miyvanis sxva xerxebi:<br />

1. konturuli SeduReba;<br />

2. reliefuri SeduReba<br />

3. gorgoloWovani SeduRebisas gamoiyeneba denis<br />

miyvanis igive meTodebi, rac wertilovani SeduRebisas.<br />

98<br />

+<br />

_<br />

3<br />

_<br />

+


3. SeduRebis konturis zomebi.<br />

SeduRebis konturis zomebi damokidebulia:<br />

1. SesaduRi nakeTobis konstruqciasa da 2. denis<br />

miyvanis sqemaze. zomebi unda davicvaT ise, rom SesaduRi<br />

nakeToba moTavsdes konturis SigniT da eleqtrodebi<br />

miyvanil iqnas nakeris (romelic gvinda) wertilTan.<br />

amisaTvis saWiroa movaxdinoT nakeTobis winaswari<br />

eskizuri<br />

SigniT.<br />

ganlageba ramodenime variantiT konturis<br />

zomebis zedmetad gadideba ar SeiZleba, raTa<br />

aqtiuri winaRoba iyos mcire, winaaRmdeg SemTxvevaSi<br />

gaizrdeba aqtiuri da induqciuri winaRobebi.<br />

konturis winaRoba unda iyos ara umetes 20 μΩ-sa.<br />

5.3.3. gasaxsneli kontaqtebi<br />

eleqtrul kontaqtSi yovelTvis adgili aqvs<br />

garkveuli simZlavris kargvas.<br />

Tu R k=100⋅10 -6 Ω, maSin I=10000A denis Zalisas am<br />

kontaqtSi dakarguli simZlavre iqneba<br />

W = 100 ⋅ 10 -6 ⋅ 10000 2 = 10000BA.<br />

gasaxsneli kontaqtebis SeduRebis konturebi<br />

SeiZleba davyoT 3 jgufad:<br />

1. mudmivi aramoZravi _ ar regulirdeba<br />

urTierTganlagebuli kontaqtebi transformatoris<br />

gamomyvanebsa da drekad salteebs Soris.<br />

2. cvladi aramoZravi _ muSaobis procesSi<br />

erTierTganlageba ar icvleba, magram gadaadgileba<br />

99


SeiZleba gamorTvis dros, magaliTad, eleqtrodis<br />

gacveTisas.<br />

3. mcocavi an moZravi kontaqti _ mudmivad<br />

gadaadgildeba SeduRebis procesSi (denis momyvan<br />

sakisars da gorgolaWebis RerZs Soris).<br />

karg kontaqtebad iTvlebian iseTebi, romlebis<br />

winaRoba aris:<br />

Rk1 ≤ (1÷2)⋅10 -6 Ω=(1÷2) μΩ<br />

Rk2 = (3÷5)⋅10 -6 Ω=(3÷5) μΩ<br />

R k3 = (10÷20)⋅10 -6 Ω=(10÷20) μΩ<br />

kontaqtebis daproeqtebisas mizanSeuwonelia<br />

SeduRebis iseTi konturebi, romlis drosac eleqtrodze<br />

miyenebuli meqanikuri datvirTvebi iZenen kontaqtis<br />

momWerebis moSvebas da Sesustebas.<br />

4. mirCiluli kontaqti _ SeduRebis konturebis<br />

daproeqtebisas aucilebelia: 1. gasaxsneli kontaqtebis<br />

raodenoba iyos minimaluri. zog SemTxvevaSi gasaxsneli<br />

kontaqtebis magivrad mizanSewonilia gamoviyenoT<br />

mirCiluli (SeduRebuli) kontaqtebi. aucileblobis<br />

SemTxvevaSi SeiZleba maTi moxsna (gancalkeveba).<br />

5. Txevadi kontaqti _ am dros sakontaqto Siga<br />

zedapirebi winaswar ifareba kaliT specialuri<br />

konstruqciis sicarieleSi (nax. 5.9.1), Semdeg Caasxamen<br />

vudis Senadnobs, romelic ver iRebs meqanikur<br />

datvirTvebs, magram aqvs patara winaRoba (vudis<br />

Senadnobis Txevadi faza praqtikulad ar icvleba).<br />

100


101<br />

2<br />

nax. 5.9. Txevadi kontaqti<br />

1. moZravi nawili;<br />

2. liTonuri siTxe;<br />

3. uZravi nawili<br />

Senadnobis dnobis temperatura dabalia, T dn=68 0 C da<br />

aseTi kontaqtis winaRobac dabalia. winaRoba Rk=(0,5÷1) μΩ. jerjerobiT aseTi meTodi iSviaTad gamoiyeneba,<br />

magram mas aqvs didi perspeqtivebi (MΒΤY). kontaqturi<br />

winaRoba ucvlelia aTeuli wlobiT.<br />

kontaqtis daproeqtebisas aucilebelia agreTve<br />

Tavidan aviciloT iseTi konstruqciebi, romlis drosac<br />

mocemuli kontaqti ganicdis sakmao meqanikur datvirTvas<br />

da iwvevs: 1. kontaqtis miSvebas da 2. kontaqtur<br />

zedapirze amcirebs SeWidulobis Zalas.<br />

zogierT manqanaze winaRoba sagrZnoblad icvleba<br />

ori Tvis ganmavlobaSic: Rk= (1÷2)⋅10 -6 Ω -dan<br />

Rk= (150÷30)⋅10Ω -mde. amis Semdeg isini swrafad gamodis<br />

mwyobridan.<br />

1<br />

3


6. TviTmWeqi kontaqti.<br />

102<br />

1<br />

2<br />

Pnhl<br />

nax. 5.10. gamWeqi kontaqtis sqema.<br />

1. eleqtroddamWeri; 2. eleqtrodi<br />

TviTmWeqi kontaqtis praqtikaSi gamoyeneba umetes<br />

SemTxvevaSi saWiroa maSin, roca Tavidan unda aviciloT<br />

iseT nakeTobaTa gamoyeneba, romlis drosac kontaqtireba<br />

mimdinareobs aluminsa da mis Senadnobebs Soris.<br />

aluminis zedapiri kontaqtis muSaobisas ifareba maRali<br />

winaRobis Jangeulis feniT, ris Sedegadac manqana<br />

swrafad, or kviraSi SeiZleba gamovides mwyobridan. Tu<br />

aucilebelia aluminis Senadnobis gamoyeneba, maSin<br />

saWiroa kontaqtis adgilas winaswar mivaduRoT<br />

spilenZis sadebi.<br />

mcocavi kontaqtis daproeqtebisas, maTi winaRobis<br />

Semcirebis mizniT, xSirad gamoiyeneben sakontaqto<br />

zedapirze vercxlis fenis mirCilvis wess, an daaduReben<br />

Senadnobs vercxlis fuZeze. vercxls gaaCnia dabali<br />

eleqtrowinaRoba da maRali gamtaroba. aseve maRali<br />

eleqtrogamtaria vercxlis Jangic.


ogorc vTqviT, Txevadi kontaqtebisaTvis iyeneben<br />

vudis Senadnobs, romelic unda gavaxuroT 700C, rac misi<br />

erT-erTi uaryofiTi mxarea. am mizniT SesaZlebelia<br />

gamoyenebuli iqnas agreTve kaliumis Senadnobi, romelic<br />

ar moiTxovs winaswar gaxurebas da iTvleba<br />

perspeqtiulad, magram igi deficituri da Zviria.<br />

5.4. SeduRebis konturis kontaqtTa angariSi<br />

am samuSaos Sesasruleblad saWiroa Catardes<br />

Semdegi Tanmimdevruli angariSi:<br />

1. kontaqtis farTisa Sk, 2. dawnevis Zalisa P, 3. saWiro<br />

WanWikTa ricxvisa n.<br />

kontaqtis farTi Sk iangariSeba Semdegi formuliT:<br />

I xangr<br />

S k= (5.3)<br />

ρ xangr<br />

sadac Ixangr denis xangrZlivobaa;<br />

ρxangr _ denis simkvrive.<br />

TiToeulis angariSi warmoebs Semdegnairad:<br />

`Cx ~<br />

Ixangr = ISed ISed _ iangariSeba Tburi balansis gantolebidan<br />

„Cx“ _ CarTvis xangrZlivoba ki _ manqanis<br />

reJimidan da tolia<br />

t denis t denis<br />

„Cx = = (5.4)<br />

t ciklis t denis + t dayovnebis<br />

103


2. dawnevis Zala _ P<br />

moWeris Zala iangariSeba Semdegi formulidan:<br />

zk Rk= , (5.5)<br />

P α<br />

sadac: zk aris mudmivi sidide da damokidebulia: 1.<br />

liTonis gvarobaze; zedapiris mdgomareobaze. sufTa<br />

spilenZisaTvis zk=2,4⋅10 -4 Ω. α koeficientia da udris 0,7-s.<br />

sasurvelia winaRoba iyos Semdegi sididis:<br />

Rk = (1÷2)⋅10 -6 Ω omi. mocemul sidideTa Casmisas<br />

gantolebaSi miviRebT dawevis Zalis ricxviT<br />

mniSvnelobas, romelic P>1000kg.<br />

3. WanWikTa ricxvi.<br />

WanWikTa ricxvi aiReba Semdegi grafikis mixedviT<br />

(nax. 5.11):<br />

minimaluri P-s iZleva II ubani, roca WanWikis<br />

raodenobaa n=(4_6).<br />

I ubanSi Tu n10_4 kg /mm 2 -sa, raTa misma simtkicem ar miaRwios<br />

denadobis zRvars. muSaobisas (gaxurebisas) yuradReba<br />

unda mieqces Semdeg moTxovnebs:<br />

104


1. zedapirebi unda momzaddes zedmiwevniT sufTad,<br />

kerZod, sasurvelia, rom iyos Sexeba did farTze;<br />

2. miRebul iqnas saTanado zomebi sakontaqto<br />

zedapirTa daJangvis winaaRmdeg. Jangeulis fena zrdis<br />

kontaqtur winaRobas Rk-s. es ki iwvevs gaxurebas,<br />

gaxureba ki Tavis mxriv adidebs Jangvis process da a. S.<br />

aRniSnulis sarealizaciod arsebobs Semdegi meTodebi:<br />

1. kontaqtis zedapirebi unda moikalos;<br />

2. kontaqturi zedapirebi unda gaipoxos sufTa<br />

samedicino vazeliniT;<br />

3. daifaros haeris Sexebisagan.<br />

yvela es RonisZiebani miRebuli unda iqnas<br />

kontaqtebisaTvis. konturis elementTa temperatura ar<br />

unda aRematebodes 70°C-s.<br />

nax. 5.11. gasaxsneli eleqtruli kontaqtis winaRobis<br />

damokidebuleba momWer WanWikTa ricxvisagan.<br />

105


5.5. SeduRebis konturis winaRobis angariSi<br />

konturis sruli winaRoba tolia:<br />

Z=<br />

R + X (5.6),<br />

S.k.<br />

sadac RS.k. aris SeduRebis konturis aqtiuri<br />

winaRoba da tolia:<br />

RS.k. = Rd.m. + Re.e.+ Rk. (5.7),<br />

sadac Rd.m. _ aris denmimyvan nawilTa winaRoba da<br />

tolia:<br />

l<br />

Rd.m. = Kz. ρ0.+(1+ α ΔT) (5.8)<br />

S<br />

Re.e _ aris eleqtrodTaSorisi zonis winaRoba<br />

SesaduR detalTa CaTvliT;<br />

Rk _ aris SeduRebis konturis kontaqtTa winaRoba<br />

106<br />

S.k.<br />

X S.k.= X k.+ X S.d. (5.9),<br />

sadac: Kz._ aris zedapiruli efeqtis koeficienti,<br />

aiReba cxrilebidan;<br />

ρ0 _ liTonis xvedriTi winaRoba nulovani<br />

temperaturis dros;<br />

ΔT _ temperaturis namatis dasaSvebi maqsimaluri<br />

mniSvneloba;<br />

l _ denmimyvan nawilTa ganikveTis farTi;<br />

Rk. _ konturis yvela kontaqtis winaRobaTa jami;<br />

Re.e.-is angariSi Znelia, SeiZleba aviRoT rogorc<br />

SesaduRi liTonis dnobis Zabva da tolia (0,5-2)


voltamde. induqciuri winaRoba SeiZleba viangariSoT<br />

ori xerxiT:<br />

1. Xk. = f(SS.k.) da empiriuli formuliT:<br />

X S.k. =<br />

0,<br />

73 -6 S Sk ⋅10 Ω (5.10)<br />

2. mTeli konturi daiyofa ubnebad Semdegnairad:<br />

β<br />

⎛ b − r ⎞<br />

X=1,37⎜<br />

⎟<br />

⎝ r ⎠<br />

0,<br />

38<br />

⎛ b − β α ⎞<br />

X=0,38⎜<br />

⋅ ⎟<br />

⎝ β β ⎠<br />

r<br />

α<br />

107<br />

b<br />

b<br />

·10 -6 Ω /sm (5.11)<br />

0,<br />

45<br />

·10 -6 Ω /sm (5.12)<br />

(ix. glebovis wigni „kontaqturi SeduRebis<br />

manqanaTa daproeqtebis safuZvlebi“, rusul enaze).


5.6. erTfaza manqanis SeduRebis transformatoris<br />

daproeqteba<br />

moTxovnebi saSemduReblo transformatorisadmi<br />

1. transformatori unda uzrunvelyofdes saWiro<br />

sazRvrebSi SeduRebis denis miRebasa da uzrunvelyofas;<br />

2. gulari da gragnilebi ar unda xurdebodes<br />

dasaSveb temperaturaze maRla, maqsimaluri denis<br />

gamoyenebis dros CarTvis xangrZlivobis minimaluri<br />

mniSvnelobisas;<br />

3. unda akmayofilebdes usafrTxoebis moTxovnebs;<br />

4. unda itandes meqanikur datvirTvebs, romelic<br />

warmoiqmneba meorad gragnilSi denis gavlis dros<br />

eleqtromagnituri Zalebis zemoqmedebiT.<br />

5.6.1. denis regulirebis meTodis SerCeva<br />

winaswar<br />

parametrebi:<br />

saWiroa vicodeT Semdegi eleqtruli<br />

V20<br />

1. I Sed = ;<br />

Z<br />

V1<br />

2. V20<br />

K<br />

=<br />

sadac V20 _ mdgradi e.m.Z. Zalis `uqmi~ svlis Zabvaa<br />

2<br />

2<br />

3. Z R +<br />

X ;<br />

2<br />

108<br />

2<br />

2<br />

2


4.<br />

W<br />

K =<br />

W<br />

sadac _ transformaciis koeficientia<br />

Z2 _ SeduRebis wredis sruli winaRobaa<br />

5.<br />

I<br />

Sed<br />

1<br />

2<br />

2<br />

109<br />

1<br />

2<br />

=<br />

U1<br />

⋅W2<br />

W ⋅ R + X<br />

2<br />

2<br />

(5.11)<br />

es denis Zalis saangariSo gantolebaa, saidanac<br />

gamomdinareobs yvela SesaZlebeli meTodebi denis Zalis<br />

regulirebisaTvis<br />

es SeduRebis denis Zalis gantolebaa, saidanac<br />

gamomdinareobs yvela SesaZlebeli meTodebi denis Zalis<br />

regulirebisaTvis.<br />

denis Zalis gantolebidan (5.13) gamomdinare, denis<br />

regulireba SeiZleba moxdes sxvadasxva xerxebiT (ix. nax.<br />

5.12, 5.13).<br />

denis regulireba U1 pirveladi Zabvis cvliT.<br />

aq ganixileba ramodenime sqema:


1. aqtiuri winaRobis daxmarebiT. …<br />

2. induqciuri winaRobis (droselis)<br />

daxmarebiT.<br />

3. avtotransformatoris daxmarebiT.<br />

4. ormagi avtotransformatoriT.<br />

5. denis regulireba tranformatoriT<br />

xviaTa ricxvis cvliT<br />

xviaTa raodenobis zrdiT deni mcirdeba<br />

U03>U01<br />

110


nax.<br />

sqemebi<br />

5.12. transformatoris denis regulirebis<br />

6. xviaTa gaxleCis meTodiT<br />

Sualeduri RreCos xarjze regulirebis zRvrebi<br />

matulobs.<br />

7<br />

7. xviebis mimdevrobiTi _ paraleluri<br />

SeerTebis meTodi.<br />

nax. 5.13. transformatoris denis regulirebis sqemebi.<br />

1. Tu xviebi erTdebian paralelurad, maSin xviaTa<br />

ricxvi toli iqneba erTi gragnilis xviaTa ricxvisa da<br />

deni iqneba maqsimaluri.<br />

111


2. Tu xviebs SevaerTebT wyvilad mimdevrobiT,<br />

xolo weevils paralelurad, maSin deni iqneba<br />

Sualeduri, wledSi yovelTvis CairTveba yvela xvia.<br />

paraleluri SeerTebisas xviebis kveTi izrdeba,<br />

e.i. igi tolia yvela kveTis jamisa, amitom deni<br />

maqsimaluria, mimdevrobiTi SeerTebisas deni<br />

minimaluria. am meTodis uaryofiTi mxarea regulirebis<br />

siuxeSe.<br />

es meTodi eTanadeba rbili regulirebis meTods. M<br />

8. meoradi xviebis SemcirebiT gamowveuli<br />

regulireba.<br />

Tu gvaqvs 2 an 3 xviaTa ricxvi, e. i. roca gvinda<br />

miviRoT meti eleqtromamoZravebeli Zala.<br />

9. aqtiuri winaRobis R2 cvla.<br />

es meTodi ekonomiurad araxelsayrelia, vinaidan<br />

meoradi deni didia da R2-is cvla iwvevs garkveuli<br />

energiis kargvas.<br />

10. induqciuri winaRobis cvla X2.<br />

gamoiyeneba iSviaTad, aqvs Tavisi upiratesoba imis<br />

gamo, rom induqciuri winaRobis cvla SeiZleba:<br />

1. SeduRebis konturis sigrZis an farTis<br />

cvlilebiT. rac metia sigrZe da farTi, miT metia X.<br />

2. feromagnitur masaSi RreCos cvliT. Mmisi<br />

upiratesobaa: denis siCqaris zrdis saSualeba da amiT<br />

SeduRebis aridan liTonis gamoSxefis Semcirebis<br />

albaToba;<br />

11. SeduRebis transformatoris pirveladi xviebis<br />

raodenobis cvla, rac TavisTavad cvlis SeduRebis<br />

denis mniSvnelobas.<br />

112


am meTodiT SeiZleba uzrunvelvyoT denis mdore<br />

regulireba;<br />

meTodis uaryofiTi mxarea is, rom klebulobs cosϕ.<br />

5.6.2. transformatoris elementTa konstruqciis<br />

SerCeva da angariSi<br />

transformatori ZiriTadad Sedgeba: 1. gularisa,<br />

2. pirveladi da 3. meoradi xviebisagan.<br />

gularisa da pirveladi gragnilis sqemebi<br />

warmodgenilia nax. 5.14-sa da 5.15-ze.<br />

didi denebi gansazRvravs didi eleqtrodinamiuri<br />

Zalebis warmoqmnas.<br />

b<br />

1 2 3<br />

nax. 5.14. transformatoris gularis saxeebi:<br />

1. Reroiani, 2. javSniani, 3. rgolisebri.<br />

L<br />

1 2<br />

nax. 5.15. transformatoris pirveladi gragnilebi:<br />

1. cilindruli, 2. diskuri.<br />

113<br />

D<br />

b<br />

D<br />

L


arsebobs gragnilis zomebs Soris Semdegi<br />

Tanafardobani: cilindruli gragnilisaTvis: 4>>D>>h,<br />

diskurisaTvis: L


κ=1,11 denis simrudis formis koeficientia;<br />

f = 50 hc _ denis sixSire;<br />

W = 1-an 2 meoradi gragnilis xviaTa ricxvia;<br />

B =10000_ 26000<br />

dasaSvebi induqciaa;<br />

gauxs. gularSi maqsimalurad<br />

2. fanjris zomebi ganisazRvreba xviebis<br />

angariSis Semdeg:<br />

Sg. spilenZi<br />

Sfanj = (5.15)<br />

0,45÷0,65<br />

sadac: 0,45÷0,65 izolaciis xarjze fanjris<br />

Sevsebis koeficientia. gularis sruli kveTi iangariSeba<br />

gamosaxulebiT:<br />

Sg. S = (5.16)<br />

KSevs. sadac, KSevs. iTvaliswinebs izolaciis xasiaTs da<br />

aiReba:<br />

KSevs. = 0,88 _ 0,9, qaRaldisaTvis.<br />

KSevs. = 0,92 _ 0,95 laqiT dafaruli<br />

furclebisaTvis.<br />

115


h<br />

b<br />

gularis zomebi:<br />

g<br />

g<br />

= 1÷ 2,<br />

5<br />

hh<br />

116<br />

bh<br />

Cveulebriv cdiloben, rom gularis<br />

tvifrva iyos unarCenod (transformatoris furclebi<br />

saxelmwifo standartis mixedviT arsebobs (750X1500 mm)<br />

zomisa. qarxana „eleqtrikSi“ tvifraven or furcels ise,<br />

rom gamodis unarCenod.<br />

aseTi gularebis awyoba mimdinareobs<br />

Semdegnairad:<br />

.<br />

A B<br />

1 2 3 4<br />

bh 1<br />

nax. 5.15. gularis awyobis sqemebi:<br />

1. javSnianis tvifrva; 2. javSniani, asawyobi;<br />

3. Reroiani asawyobi; 4. javSniani awyobili.<br />

me-2 SemTxvevaSi RreCoebis ricxvi miiReba naklebi,<br />

javSnianis SemTxvevaSi bg = 2A = 2Б. aseTi awyobiT miiReba<br />

gularis Reroebi. javSniani gularis misaRebad alageben<br />

2


gverdigverd 2 cal Reroian gulars da xviebs aTavseben<br />

Sua nawilSi. nax. 5.15.4-ze 1 _ gulari, 2 _ xviebi.<br />

5.6.4. pirveladi xviebis angariSi<br />

1. saWiroa ganisazRvros pirveladi xviebis<br />

raodenoba.<br />

U1<br />

W1 = _______ ·W2 , W=1…2.<br />

U20<br />

im SemTxvevaSi, roca denis regulirebisTvis<br />

gamoiyeneba meTodi, romelic ar aris dakavSirebuli<br />

transformatoris transformaciis koeficientTan,<br />

SeiZleba U20 toli iyos misi maqsimaluri mniSvnelobisa:<br />

U20 = I Sed ⋅ Ζ2<br />

rodesac denis regulirebisaTvis gamoiyeneba<br />

transformaciis koeficienti, saWiroa ganisazRvros<br />

SesaerTebeli xviebis maqsimaluri da minimaluri<br />

raodenoba da xviebis raodenobis Sealeduri mniSvneloba<br />

TiToeul safexurze:<br />

U1<br />

W1max = W2 _______ (5.17)<br />

U20min<br />

U1<br />

W1max = W2 _______ (5.18)<br />

U20max<br />

U1<br />

117


W1Sualed. = W2 __________ (5.19)<br />

U20Sualed.<br />

U20 saangariSo yovelTvis iReba boloswina<br />

safexurisaTvis<br />

U20angariSi<br />

U20max = ___________ , an U20max = U20ang. KP<br />

KP<br />

sadac, Kp Zabvis cvlilebaa safexurebs Soris. Tu Kp _<br />

warmoebulia, maSin Kp=1,1 ÷ 1,2.<br />

U20max<br />

_______ =1,6 ÷ 2,5<br />

U20min<br />

Kp=1,6 _ mkacrad gansazRvruli nakeTobis SeduRebisaTvis,<br />

xolo Kp=2,5 _ mravali daniSnulebis manqanebisaTvis.<br />

U20Sualed. gansazRvrisaTvis saWiroa vicodeT<br />

regulirebis safexurTa raodenoba. saxelmwifo<br />

standartiT miRebulia, rom n=5, didi denebisaTvis ufro<br />

metia: n = 5 ÷ 16. zogjer manqanebSi n=25.<br />

U20 max + U20min<br />

ΔU = ___________ ,<br />

n _ 1<br />

did transformatorebSi pirveladi xvia Sedgeba<br />

ramodenime koWisagan<br />

W2max<br />

W1koW = _______ ramdeni koWaa saWiro?<br />

nkoWa 1. mavTulis kveTis angariSi.<br />

118


mavTulis kveTi gamoiTvleba:<br />

I1xangrZ.<br />

f1 = _______ (5.20)<br />

J1xangrZ.<br />

sadac: f1 _ pirveladi xviis kveTia;<br />

I1xangrZ. _ denis sididis xangrZlivoba;<br />

J1xangrZ._ pirveladi gragnilis denis simkvrivis dasaSvebi<br />

xangrZlivoba da tolia:<br />

I<br />

I<br />

`Cx ~<br />

K<br />

Sed<br />

1 xangrZ =<br />

(5.21)<br />

sadac: K _ transformaciis koeficientia.<br />

J1xangrZ.=(1,5 ÷3,5)A/mm 2b da damokidebulia xviis masalis<br />

gaciebis intensiobaze.<br />

2. pirveladi xviis kveTis zomebi<br />

pirveladi xvia mzaddeba spilenZisa an<br />

aluminisagan, romlis kveTic sworkuTxaa. zomebi aiReba<br />

saxelmwifo standartidan. daxvevis moxerxebulobisaTvis<br />

kargi iqneba, Tu SevarCevT (1,5 ÷2) mm-mde kveTis mavTuls.<br />

daxvevis mavTulebs Soris fenebSi udeben safenebs<br />

izolaciisaTvis. koWas radialuri zoma ar unda<br />

aRematebodes fanjris zomas. Tu yvelaferi es<br />

gvecodineba, SegviZlia gavigoT, Tu ramdeni xvia<br />

119


moTavsdeba koWaze. Tu viciT xviebis raodenoba TiToeul<br />

koWaze, SegviZlia gavigoT koWebis saerTo raodenoba.<br />

sasurvelia, rom koWebis raodenoba iyos luwi.<br />

5.6.5. meoradi gragnilis kveTisa da xviaTa<br />

ricxvis SerCeva<br />

kveTi iangariSeba gamosaxulebiT (5.22)<br />

f1 =<br />

I<br />

J<br />

2x<br />

2k<br />

=<br />

I<br />

Sed<br />

J<br />

2k<br />

120<br />

`Cx ~<br />

(5.22)<br />

sadac J2k. = (1,5 ÷ 3,5)A/mm 2 , Cveulebrivi gaciebis dros;<br />

J2x.=(10_15)A/mm 2 , roca gaciveba intensiuria, anu meoradi<br />

xvia mzaddeba Txelkedliani milisagan.<br />

rac Seexeba xviaTa ricxvs, is SeirCeva Semdegi<br />

monacemebis mixedviT:<br />

roca U20 < (10_12) voltisa, W2 = 1, xolo Tu U20 >12<br />

voltze, maSin W2 = 2, zogjer 3-s.<br />

transformatoris angariSis Semdeg xdeba misi<br />

awyoba. am dros didi yuradReba unda mieqces damagrebis<br />

sixistes. am mizniT xandaxan TiToeul seqciaSi asxamen<br />

kvarcis narevs specialur masalebTan. es aadvilebs<br />

mwyobridan gamosuli seqciis gamoRebasa da mis Secvlas<br />

axliT.<br />

ra Tqma unda, didi mniSvneloba aqvs agreTve<br />

SeduRebis transformatoris swori saeqspluatacio<br />

normebis dacvas.


6. winaRobiT SeduRebis kvebis wyaroTa saxesxvaobani<br />

garda cvladi denisa, arsebobs winaRobiT SeduRebis<br />

denis wyaros sxva saxeebi. ganvixiloT yoveli maTgani<br />

cal-calke.<br />

6.1. denis wyaroebi kondensatoris pirdapiri ganmuxtviT<br />

kondensatoruli SeduRebis (dartymiTi SeduReba)<br />

zogierT SemTxvevaSi xelsayrelia aseTi sqemis<br />

gamoyeneba (ix.nax. 6.1.).<br />

n<br />

lc<br />

121<br />

TftbevSj<br />

efubmfcj<br />

nax 6.1. dartymiTi kondensatoruli<br />

SeduRebis sqema<br />

am SemTxvevaSi denis wyaros rols asrulebs<br />

kondensatorTa batarea (k.b.). darymiTi kondensatoruli<br />

SeduRebisas xdeba naperwkluri ganmuxtva da detalebis<br />

SeduReba xdeba wnevis qveS. es meTodi farTod<br />

gamoiyeneba mcire ganivkveTis mqone detalebis<br />

SesaduReblad. SeduRebis avtomaki asrulebs 30<br />

operacias. mis maxloblad (mis gverdiT) muSa ar aris.<br />

xdeba 130 wyvilis SeduReba 1 wuTSi.


6.2. mudmivi denis kvebis wyaroebi<br />

6<br />

122<br />

i<br />

2 1<br />

nax. 6.2. SeduRebis mudmivi denis wyaro da denis mrudebi<br />

km _ komutaciis mowyobiloba, g_ gammarTveli<br />

2.1. mudmivi deni; 2.2. modulirebuli deni.<br />

meorad xviaSi gvaqvs gammarTveli (g) da miiReba<br />

gamarTuli pulsirebuli deni. denis miwodeba xdeba<br />

pirveladi denis wredSi. es SedarebiT advilia. manqana<br />

Zviria, radgan Zviria gammarTvelebi. komunikaciis<br />

mowyobiloba km _ es aris samfaza transformatori,<br />

romelSic CarTulia ignitronebi da tiratronebi.<br />

gamoyenebis mTavari idea: mudmivi denisas SeduRebis<br />

konturis induqciuri winaRoba TiTqmis ar gvaqvs da<br />

simZlavre izrdeba. (X qmnis met danakargebs). 250<br />

kilovati simZlavris deni utoldeba aTas kilovatiani<br />

simZlavris cvalebadi denis efeqturobas. e.i. saWiro<br />

simZlavre mcirdeba 4-jer.<br />

ormxridan marTvisas SeiZleba miviRoT modelirebuli<br />

mrudi (nax. 6.2-ze mrudi 2).<br />

t


6.3. dabali sixSiris denis wyaroebi<br />

CarTvis momentSi mudmivi deni xvdeba induqciur<br />

winaRobas da pirveladi deni nela izrdeba. aseve xdeba<br />

meoradi denisTvisac.<br />

mudmivi denis CarTvisas Zlier transformatorze deni<br />

nel-nela izrdeba, icvleba magnituri nakadi da iwvevs<br />

meoradi wredis e.m.Z.-is<br />

4!gb{b<br />

hbnnbsU<br />

wfmj<br />

+<br />

_<br />

nax. 6.3. dabali sixSiris denis wyaros<br />

sqema da denis mrudebi<br />

1. denis wyaros eleqtruli sqema; 2. denis mrudeebi<br />

Secvlas. saWiroa SevzRudoT pirveladi denis zrdis<br />

dro, sxva SemTxvevaSi gulari gajerebulia da deni<br />

wamierad izrdeba, ikargeba gragnilis induqciuri<br />

winaRoba, xolo aqtiuri winaRoba mcirea, denis<br />

momenturi gamorTvisaTvis ayeneben specialur<br />

mowyobilobas.<br />

123<br />

i2<br />

i2<br />

i1<br />

t


i<br />

nax. 6.3. denis damokidebuleba droisagan<br />

denis gamorTvis Semdeg gulari rCeba damagnitebuli da<br />

xelmeored CarTvisTvis deni izrdeba ara nulidan,<br />

aramed romelime sidididan (nax. 6.3), amitom denis<br />

mimarTulebis SecvlisaTvis saWiroa jvaredini<br />

CamrTveli (ix. nax. 6.3.1.).<br />

es funqcia SeiZleba Sesruldes: 1. magnituri<br />

gadamrTvelis,<br />

saSualebiT.<br />

2. ignitronebis an 3. tiristorebis<br />

denis sixSires gansazRvravs gadarTvis perioduloba.<br />

erT wm-Si 5 gadarTva aris 5 herci, 10 gadarTva ki 10<br />

herci.<br />

aseTi manqanebis daniSnulebaa sixSiris SemcirebiT<br />

SevamciroT saWiro simZlavre.<br />

SeduRebis konturSi induqciuri winaRoba<br />

proporciulia denis sixSirsa, rac metia sixSire miT<br />

metia induqciuri winaRoba X-i da miT metia simZlavre,<br />

e.i. sixSiris SemcirebiT Cven vamcirebT simZlavres.<br />

saaviacio warmoebaSi Al-is Senadnobebi siganiT (8+10)mm<br />

saWiroeben did simZlavres _ 2000 kilovats (kw), roca<br />

erTfaza manqanas rTaven wredSi da qarxanaSi yvela<br />

dazga iwyebs arastabilurad muSaobas.<br />

124<br />

t


SeduRebis yvela manqanisaTvis saWiroa cal-calke<br />

eleqtroqselis qvesadgurebi.<br />

6.4. eleqtroakumulatorTa kvebis wyaroebi<br />

praqtikaSi SeiZleba eleqtroakumulatori<br />

gamoyenebuli iqnas, rogorc SeduRebis mudmivi denis<br />

kvebis wyaro. gansakuTrebiT mniSvnelovania es procesi<br />

savele pirobebSi muSaobisas.<br />

am TvalsazrisiT amJamad midis muSaoba akumulatoris<br />

gasaumjobeseblad. mTavar siZneleebs warmoadgens am<br />

dros uSualod mcire wredSi didi denebis CarTvagamorTva.<br />

6.5. magnitur velSi dagrovili energiis denis wyaroebi<br />

4!gb{b<br />

hbnnbsU<br />

wfmj<br />

+<br />

_<br />

1 2<br />

nax. 6.4. magnitur velSi energiis dagrovebis<br />

wyaros sqema 1 da miRebuli denis droisagan<br />

damokidebulebis diagrama 2.<br />

procesis dawyebis momentisas gamomrTveli Caketilia,<br />

SeduRebis transformatoris gulari magnitdeba da imis<br />

Semdeg, rac is miaRwevs gansazRvrul zRvars (nax. 6.4, 2.<br />

wertili 1), wredi ganirTveba. wredis ganrTvis Semdeg<br />

125<br />

i2<br />

i 1<br />

2<br />

t


gularis magnituri nakadi swrafad mcirdeba. rac iwvevs<br />

SeduRebis wredSi e.m.Z.-is warmoqmnas da SeduRebis<br />

wredis mZlavri impulsis aRZvras.<br />

mTavari naklia: amorTvis dros maRali Zabva da misi<br />

induqciuroba aRagznebs rkals.<br />

dadebiTi: ar saWiroebs maRal Zabvas kondensatorul<br />

manqanebTan SedarebiT.<br />

6.6. kvebis wyaroebi kinetikuri energiis dagrovebiT<br />

aq mTavari amocanaa saWiro simZlavris Semcireba<br />

(ix.nax. 6.5.). el. Zravas (1) gaaCnia mcire simZlavre (ix.<br />

sqema).<br />

3<br />

4<br />

2<br />

6<br />

nax. 6.5. dagrovili kinetikuri energiis kvebis wyaros sqema<br />

1. eleqtro Zravi; 2. generatori; 3. mqnevara;<br />

4. CamrTveli; 5. SeduRebis adgili.<br />

roca miRweulia saWiro brunTa ricxvi, generatoris<br />

wredi Caiketeba SeduRebis detalebze 4 da generatori<br />

ganirTveba, magram mbrunavi masa _ mqnevara 3 ganagrZobs<br />

muSaobas da am dros moqmedebs SeduRebis deni.<br />

126<br />

5


7. winaRobiT SeduRebis Taviseburebani<br />

7.1. SeduRebadoba winaRobiT SeduRebis dros<br />

winaRobiT SeduReba xorcieldeba dawnevis ZaliTa da<br />

SesaerTebeli detalebis adgilobrivi gaxurebiT im<br />

temperaturamde, romelic SesaduRebeli liTonis dnobis<br />

temperaturis mniSvnelobis zemoT an qvemoTaa. pirvels<br />

adgili aqvs winaRobiT pirapira SeduRebis dros (Zalian<br />

iSviaT SemTxvevaSi wertilovani SeduRebis dros), meores<br />

ki rogorc wesi, wertilovani da gorgolaWovani<br />

SeduRebisa da SemodnobiT pirapira SeduRebis dros.<br />

kontaqturi SeduRebis dros xarisxovani SeerTebis<br />

miRebas Cveulebriv Tan sdevs SesaerTebeli detalebis<br />

sazRvarze liTonis saerTo marcvlebis warmoqmna (nax.<br />

7.1.)_urTierTkristalizacia. aseTi marcvlebis<br />

warmosaqmnelad saWiroa Semdegi sami pirobis dacva: 1.<br />

SesaduRi zedapirebi mWidrod unda exebodes erTmaneTs<br />

(modebuli unda iyos sakmarisi Zala); 2. SesaduR<br />

zedapirebs ar unda hqondes Jangis, WuWyisa da sxva<br />

gareSe nivTierebaTa afskebi, romlebic xels uSlian<br />

SesaduR detalTa atomebis uSualo urTierTobas (maTi<br />

zedapirebi winaswar saTanadod unda gasufTavdes); 3.<br />

SeduRebis dros uzrunvelyofili unda iyos axal<br />

kristalTa warmoqmnis SesaZlebloba. garda amisa,<br />

sxvadasxva liTonTa detalebis SeduRebis dros am<br />

masalebma Tavisi fizikuri bunebiT unda SeZlos saerTo<br />

kristalebis warmoqmna.<br />

axali kristalebis warmoqmna SesaZlebelia: 1.<br />

rekristalizaciis gziT, e.i. arsebuli kristalebis<br />

zomebisa da formebis SecvliT maTi kristaluri gisosis<br />

127


Seucvlelad, anda 2. gadakristalebis, e.i. iseTi procesis<br />

gziT, roca kristalTa zomebisa da formis Secvlas Tan<br />

sdevs maTi kristaluri gisosis Secvla, magaliTad,<br />

foladSi feritis gardaqmna austenitad.<br />

cnobilia, rom SedarebiT dabali temperaturis dros<br />

rekristalizacia mxolod im liTonSi SeiZleba, romelic<br />

winaswar ganicdis plastikur deformacias. ramdenadac<br />

maRalia gaxurebis temperatura, imdenad naklebi unda<br />

iyos winaswari civWedvis xarisxi rekristalizaciis<br />

gansaxorcieleblad. TiToeuli liTonisa da<br />

SenadnobisaTvis arsebobs rekristalizaciis minimaluri<br />

temperatura. am temperaturaze dabal mniSvnelobamde<br />

gaxurebis SemTxvevaSi rekristalizacia SeuZlebelia,<br />

rogorc Zlieradac ar unda iyos liToni winaswar<br />

civnaWedi. maRali temperaturis dros iwyeba Semkrebi<br />

rekristalizacia (marcvlis zrda), romelic mimdinareobs<br />

winaswari plastikuri deformaciis gareSe.<br />

128


1<br />

1<br />

nax. 7.1. saerTo kristalebi pirapiris sibrtyeSi (1-1)<br />

naxSirbadmcire foladis galRobis gareSe SeduRebis dros.<br />

pirapirSi Cans calkeuli araliTonuri CanarTebi (X 500).<br />

foladis rekristalizaciis minimaluri temperatura<br />

uaxlovdeba 4500C-s. am temperaturaze foladis<br />

rekristalizacia moiTxovs mniSvnelovan civWedvas da<br />

ukiduresad nela mimdinareobs. minimaluri temperatura,<br />

129


omlis drosac zogjer SeimCneva rbili foladis<br />

adgilobrivi SeduReba, uaxlovdeba 6000C-s, zogierTi<br />

liTonis, magaliTad aluminis, rekristalizaciis<br />

minimaluri temperatura umniSvnelod aRemateba oTaxis<br />

temperaturas. amitom, Tu sufTa aluminis kargad<br />

gasufTavebul detalebs movaqcevT energiuli dawnevis<br />

gavlenis qveS, romelsac Tansdevs mniSvnelovani<br />

plastikuri deformacia da, rogorc wesi, garkveuli<br />

adgilobrivi gaxurebac, maSin SeiZleba SevqmnaT<br />

aucilebeli pirobebi rekristalizaciis procesis<br />

gansaxorcieleblad ise, rom detalebi ar gavaxuroT<br />

eleqtruli deniT an sxva gareSe siTbos wyaroTi _<br />

ganxorcieldeba ,,civi" SeduReba.<br />

Cveulebriv winaRobiT SeduReba xorcieldeba Semkrebi<br />

rekristalizaciis (magaliTad, foladisaTvis 10000C-ze meti) da ufro maRali temperaturis dros. radgan<br />

winaRobiT SeduReba yovelTvis xorcieldeba<br />

mniSvnelovani wnevis modebiT, aseTi xerxiT SesaduRi<br />

liTonebi sakmaod plastikurni unda iyos SeduRebis<br />

temperaturis dros.<br />

cxeli glinviT (gawelva, wnexva da Wedva) miRebul<br />

liTonebsa da Senadnobebs, sakmaod maRali temperaturisa<br />

da wnevis dros, rogorc wesi, aqvT iseTi Tvisebebi,<br />

romlebic maTi wneviT SeduRebis saSualebas iZlevian.<br />

yvela liTonsa da Senadnobs erTnairad rodi axasiaTebs<br />

SeduRebadoba.<br />

SeduRebadobaSi unda vigulisxmoT masalis unari<br />

Seqmnas mtkice SeerTeba SeduRebis racionaluri<br />

procesis gamoyenebis dros ise, rom TviT SeerTebisa da<br />

mis momijnave SeduRebis Termuli gavlenis zonaSi (zona,<br />

130


omelSic gaxurebis Sedegad ZiriTad liTonSi<br />

mimdinareobs esa Tu is struqturuli cvlilebebi)<br />

SesaduR masalaTa meqanikuri Tvisebebi mniSvnelovnad ar<br />

Semcirdes. am teqnologiuri gansazRvridan<br />

gamomdinareobs, rom SeduRebadoba ar aris masalis<br />

ucvleli Tviseba. SeduRebis teqnologiis srulyofiT<br />

cudi SeduRebadobis masalebi SeiZleba gadavidnen kargi<br />

SeduRebadobis jgufSi.<br />

amrigad, SeduRebadoba ar SeiZleba ganvixiloT TviT<br />

teqnologiuri procesisagan mowyvetiT. winamdebare TavSi<br />

ganxilulia mxolod ZiriTadi movlenebi, romlebic Tan<br />

sdevs sxvadasxva liTonebisa da SenadnobTa winaRobiT<br />

SeduRebas da gavlenas axdens maT SeduRebadobaze.<br />

7.2. Savi liTonebis SeduRebadoba.<br />

7.2.1 naxSirbadovani da mciredlegirebuli<br />

sakonstruqcio foladebis SeduRebis Taviseburebani<br />

naxSirbadovani da mciredlegirebuli foladebi<br />

ekuTvnis e.w. perlitis klass, radgan haerze gacivebisas<br />

maT aqvT ferito-perlitis struqtura. maT ekuTvnis<br />

naxSirbadovani foladebi, romlebic Seicaven 0,8%-mde C<br />

da sakonstruqcio foladebis umravlesoba, romlebic<br />

gamoiyeneba saerTo mSeneblobaSi. kerZod,<br />

avtomSeneblobaSi farTod gamoiyeneba qromiani<br />

foladebi, romlebic Seicavs 0,1_0,5% C; 1_1,5% Cr da<br />

qromnikeliani foladebi 0,2_0,4% C-iT; 0,8_1,5% Cr; 3_3,5%<br />

Ni; qvabebis damzadebaSi gamoiyeneba siTbomedegi<br />

qrommolibdeniani foladis milebi 0,02_0,2% C; 0,8_1,2% Cr;<br />

0,4_0,6% Mo; TviTmfrinavTmSeneblobaSi _ foladi<br />

131


qromansili 0,15_0,35% C; 0,8_1,1% Cr; 0,8_1,1% Mn; 0,9_1,2% SI;<br />

vagonmSeneblobaSi_НЛ-2 tipis qromnikelspilenZiani<br />

foladi Semdegi SemadgenlobiT: 0,12_0,18% C; 0,5_0,8% Mn;<br />

0,3_0,5% SI; 0,5_0,8% Cr; 0,3_0,7%Ni; S ≤0,045% da P≤ 0,04%.<br />

ganvixiloT calkeuli procesebi, romlebic<br />

mimdinareobs winaRobiT SeduRebis dros liTonSi<br />

uSualod SeerTebis adgilas da nakeris axlo zonaSi.<br />

rogorc ukve aRniSnuli iyo, SeduReba SeiZleba<br />

ganvaxorcieloT liTonis gadnobiT an gaudnoblad.<br />

SeduRebis procesis arsi liTonis gaundoblad<br />

ganxiluli iyo wina nawilSi. foladis detalebis<br />

gaxurebis dros garkveuli temperaturidan, romelic<br />

damokidebulia foladis qimiur Semadgenlobaze,<br />

detalebis zedapirebis mdgomareobasa da modebul<br />

wnevaze, SeiZleba daiwyos SeduReba, e.i. mWidrod<br />

SekumSul detalebs Soris sazRvarze saerTo<br />

kristaluri marcvlebis warmoqmna. temperaturisa da<br />

wnevis gazrdiT aseTi marcvlebis ricxvi matulobs da<br />

miRebuli SenaduRi SeerTebis simkvrive izrdeba. iseTi<br />

Semxebi zedapirebis SeduRebis temperaturamde gaxurebis<br />

dros, romlebic erTmaneTTan zustad arasodes ar arian<br />

morgebulni, Cndeba Jangeulis metad Tu naklebad sqeli<br />

fenebi. Jangeulebi, romlebic rCeba SeerTebaSi SeduRebis<br />

Semdeg, arsebiTad amcirebs mis meqanikur Tvisebebsa da<br />

gansakuTrebiT plastikur maCveneblebs (wagrZeleba<br />

gaWimvis dros, Runvis kuTxe, dartymiTi siblante).<br />

temperaturisa da kuTri wnevis gazrda aadvilebs<br />

foladis SeduRebas gaudnoblad, rac warmodgenilia 7.2.<br />

nax-ze (k.a. koCergini). grafikze abscisaTa RerZze<br />

gadazomilia SeerTebis adgilis is temperatura, romlis<br />

132


drosac ganxorcielda naxSirbadmcire foladis 0,7 mm<br />

sisqis furclebis wertilovani SeduReba, xolo<br />

ordinatTa RerZze ki mrRvevi datvirTvis mniSvnelobani,<br />

romlebic miRebulia SenaduRi nimuSebis gamocdis dros<br />

(gamocdebi tardeba oTaxis temperaturaze). aRweril<br />

cdebSi SeduReba mimdinareobda 650-12500C temperaturis<br />

farglebSi. moyvanili mrudebidan gamomdinareobs, rom<br />

temperaturisa da dawnevis Zalis gazrda SesamCnevad<br />

zrdis SeerTebis simkices. simkvrivis garkveuli<br />

dadableba 850-9000C temperaturis intervalSi<br />

dakavSirebulia feritis austenitad gardaqmnasTan. am<br />

temperaturis dros austenitis rekristalizacia<br />

mimdinareobs gacilebiT nela, vidre feritis<br />

rekristalizacia. austenitis Senelebuli<br />

rekristalizacia aZnelebs saerTo marcvlebis warmoqmnas<br />

da iwvevs SenaduRi SeerTebis simticis Semcirebas.<br />

foladis SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda da masSi<br />

legirebadi elementebis arseboba aZnelebs gaudnoblad<br />

SeduRebas. amitom kontaqturi SeduRebis es saxeoba,<br />

kerZod ki winaRobiT pirapira SeduReba, praqtikulad<br />

gamoiyeneba mxolod naxSirbadmcire foladis detalebis<br />

SemTxvevaSi. am siZneleebis mizezia _ legirebuli<br />

foladis dadablebuli plastikuroba maRali<br />

temperaturis dros, zogierTi legirebadi elementis<br />

SedarebiT advili Jangva, magaliTad, qromis, titanis,<br />

zogierT mciredlegirebul foladSi medegi karbidebis<br />

arseboba, romlebic ar ixsneba austenitSi Zalian maRal<br />

temperaturamde gaxurebis dros da iwvevs marcvlis<br />

zrdis Senelebas. SeduReba gaudnoblad advildeba<br />

detalebis gaxurebis dros damcvel atmosferoSi,<br />

133


omelic gamoricxavs SeduRebis zonaSi haeridan<br />

Jangbadis moxvedras.<br />

gadnobiT kontaqturi SeduRebis Taviseburebas,<br />

dnobiT SeduRebis sxva xerxebTan (magaliTad,<br />

eleqtrorkaluri da airuli) SedarebiT, warmoadgens<br />

mniSvnelovani dawnevis Zalis arseboba SenaduRi<br />

SeerTebis warmoqmnis momentSi (liTonis gaxurebisa da<br />

gadnobis dros wneva SeiZleba ar arsebobdes, magaliTad,<br />

SemodnobiTi pirapira SeduRebis dros).<br />

am wnevis moqmedeba iwvevs gaxurebis dros gamdnari<br />

liTonis mTlianad gandevnas pirapiridan, Tu amisaTvis<br />

ar arsebobs dabrkolebani, rogorc magaliTad, sworad<br />

Catarebuli wertilovani SeduRebis dros, roca gamdnari<br />

liTonis birTvi SemosazRvrulia mWidrod SekumSuli<br />

plastikuri liTonis rgoliT, romelic Txevad liTons<br />

akavebs birTvSi.<br />

lh<br />

311<br />

291<br />

22kg/mm<br />

271<br />

251<br />

231<br />

211<br />

91<br />

71<br />

51<br />

31<br />

2<br />

10kg/mm<br />

tSed=2wm<br />

2<br />

5kg/mm 2<br />

2kg/mm 2<br />

711º 911º 2111º 2311º Cº<br />

nax. 7.2. SenaduRi wertilis simtkicis cvlileba<br />

naxSirbadmcire foladis 0,7+0,7 mm sisqis furclebis<br />

SeerTebis sibrtyeSi sxvadasxva kuTri wnevis dros<br />

temperaturaze damokidebulebiT.<br />

134


pirapiridan Txevadi liTonis gandevnam SeiZleba<br />

gamoiwvis SeduRebis zonaSi foladis qimiuri<br />

Semadgenlobis Secvla ZiriTad liTonTan SedarebiT. es<br />

cvlileba imiT aixsneba, rom foladis gaxurebis dros<br />

pirvel rigSi dneba naxSirbadiT gamdidrebuli liToni.<br />

Tu dajdomis dros Txevadi liToni ganidevneba, maSin<br />

pirapiris zonaSi darCenili liToni unda Seicavdes<br />

naxSirbadis nakleb raodenobas ZiriTadad liTonTan<br />

SedarebiT. foladis Semadgenlobis Secvla gamowveulia<br />

agreTve masSi naxSirbadis raodenobis SemcirebiT haeris<br />

Jangbadis uSualo zemoqmedebis dros. wertilovani da<br />

gorgolaWovani SeduRebis dros gamdnari liToni<br />

mTlianad rCeba SeerTebaSi da uSualod atmosferos<br />

haers ar exeba. am dros foladis qimiuri Semadgenloba<br />

SeduRebis zonaSi ar gansxvavdeba ZiriTadi liTonis<br />

Semadgenlobisagan, Tu SeduRebis win zedapirze ar iyo<br />

Jangeulebi an specialuri safari.<br />

1 2<br />

nax. 7.3. 4 mm sisqis foladis furclebze SenaduRi<br />

wertilis liTonis mikrostruqtura (s.s. astafievi):<br />

1. birTvi makrodefeqtis gareSe;<br />

2. birTvi Cajdomis niJariT.<br />

135


liTonmcodneobidan cnobilia, rom foladi myari<br />

mdgomareobidan Txevad mdgomareobaSi gadadis<br />

temperaturaTa garkveul intervalSi, romelic aris<br />

solidusis (dnobis dasawyisi temperatura) da<br />

likvidusis (dnobis dasrulebis temperatura) Soris.<br />

temperaturaTa am intervalSi foladi orfaza<br />

mdgomareobaSia, e.i. warmoadgens naxSirbadiT da sxva<br />

minarevebiT gamdidrebuli Txevadi liTonisa (Txevadi<br />

faza) da myari kristalebis (myari faza) narevs.<br />

pirapirTan axlos foladis nawilobrivi gadnoba,<br />

SeduRebis zonaSi liTonis araerTgvarovani qimiuri<br />

Semadgenlobis garda, zogjer iwvevs cxel bzarebs,<br />

araliTonur CanarTebs da sxva naklovanebebs, romlebic<br />

amcirebs SenaduRi SeerTebis xarisxs. foladis<br />

SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda iwvevs misi<br />

nawilobrivi gadnobis temperaturuli intervalis<br />

gafarToebas. amis gamo izrdeba nawilobrivi gadnobis<br />

zonis sigrZe da masSi wunis warmoqmnis saSiSroebac. es<br />

aris imis erT-erTi mizezi, rom foladis SemadgenlobaSi<br />

naxSirbadis gazrdiT misi winaRobiT SeduReba Zneldeba.<br />

foladis gaWuWyianeba adviladnadi araliTonuri<br />

CanarTebiT, pirvel rigSi FeS (rkinis sulfidi) tipis<br />

gogirdovani CanarTebiT, iwvevs SeduRebis dros foladis<br />

nawilobrivi gadnobis zonis mniSvnelovan gafarToebas<br />

da auaresebs SeduRebis xarisxs.<br />

SemodnobiT pirapira SeduRebis dros, rogorc wesi,<br />

Txevadi liToni mTlianad ganidevneba pirapiridan misi<br />

dajdomis dros, sxmuli liTonis ubnebis aRmoCena<br />

metalografiulad iSviaTad xerxdeba. wertilovani da<br />

gorgolaWovani SeduRebisas gaxurebis dros gamdnari<br />

136


liToni rCeba SenaerTSi da advilad gamovlindeba<br />

foladis struqturis mixedviT.<br />

mkvrivi ospiseburi birTviT SenaduRi wertilis<br />

tipiuri makrostruqtura naCvenebia 7.3, 1. nax.-ze. birTvs<br />

aqvs sxmuli liTonis dendrituli struqtura, rac imis<br />

udavo damamtkicebelia, rom misi gadnoba moxda<br />

wertilovani SeduRebis dros. liTonis wertils birTvSi<br />

gaxurebisa da gadnobis dros ar SeuZlia Tavisuflad<br />

gafarToeba, xolo SemdgomSi gacivebiT ki _ Tavisuflad<br />

SekumSva. amis Sedegad wertilis birTvSi SeiZleba<br />

warmoiqmnas Cajdomis niJarebi (nax. 7.3,2.), xolo didi<br />

raodenobiT naxSirbadis Semcveli da aseve legirebuli<br />

foladebis dros _ bzarebi. am SemTxvevaSi SenaduRi<br />

wertilis zonaSi warmoiqmneba mniSvnelovani sakuTari<br />

Zabvebi. eleqtrodebiT SenaduRi wertilis didi wneviT<br />

SekumSva misi kristalizaciis dros amWidroebs birTvis<br />

liTons da xels uwyobs masSi CajdomasTan dakavSirebul<br />

naklovanebaTa Semcirebas, anda maT mTlian mospobas.<br />

yvela saxeobis winaRobiT SeduRebis dros nakeris axlo<br />

zonaSi adgilobrivi xasiaTis gaxurebis Sedegad<br />

temperatura icvleba SesaduR detalTa sawyisi<br />

temperaturidan (specialuri gaxurebis gareSe SeduRebis<br />

dros is SeiZleba miviRoT 0 0 C toli) an 1200, 13000C mde (gaudnobad SeduRebis dros).<br />

gaxurebisa da Semdgomi gacivebis Sedegad nakeris<br />

axlo zonaSi (SeduRebis Termuli gavlenis zona)<br />

liTonSi warmoebs sxvadasxva cvlilebebi, romlebic<br />

gavlenas axdens SenaduRi SeerTebis struqturasa da<br />

meqanikur Tvisebebze. Termuli gavlenis zonaSi<br />

cvlilebebi damokidebulia foladis qimiur<br />

137


Semadgenlobaze, winaswar mis meqanikur (civWedviT) da<br />

Termul damuSavebaze, temperaturaze, gaxurebis<br />

xangZlivobasa da, bolos, gacivebis siCqareze.<br />

kontaqturi SeduRebis pirobebSi foladi moqmedebs<br />

Termuli damuSavebis saerTo kanonebis Tanaxmad. am dros<br />

unda gaviTvaliswinoT kontaqturi SeduRebis ori<br />

Tavisebureba, romlebsac SeuZliaT mniSvnelovani<br />

gavlena moaxdinon foladis Tvisebebze Termuli<br />

gavlenis zonaSi: 1. calkeul SemTxvevebSi gaxurebisa da<br />

gacivebis gansakuTrebiT didi siCqare (magaliTad,<br />

foladis wertilovani SeduRebis dros 0,1 wm<br />

ganmavlobaSi gaxurebis siCqare aRemateba 15,000C/wm) da 2.<br />

liTonis gaxureba siTbos Sinagani wyaroebiT (RumelSi<br />

gareSe wyaroebiT gaxurebisagan gansxvavebiT, roca siTbo<br />

nela vrceldeba sxeulis zedapiridan mis siRrmeSi).<br />

ganvixiloT cvlilebebi, romlebsac amCneven cxlad<br />

gaglinuli mcirenaxSirbadiani foladis SeduRebis dros.<br />

7.4.1. nax-ze naCvenebia nakeris axlo zonaSi maqsimaluri<br />

temperaturis ganawilebis savaraudo mrudi da saTanado<br />

struqturebis sqemebi. im ubnebze, sadac liToni<br />

gaxurebuli iyo sawyisi temperaturidan temperaturamde,<br />

romelic ramdenadme aRemateba AC 1 wertilis<br />

temperaturas (perlitis austenitad gardaqmnis<br />

temperatura), romelic udris 7230C, cxlad gaglinuli<br />

aracivnaWedi foladis struqturuli cvlileba ar moxda.<br />

aq SemCneulia naxSirbadmcire foladisaTvis Cveulebrivi<br />

ferito-perlitis struqtura (na. 7.5.1.). im ubanze romelic<br />

gaxurebulia temperaturamde A C1-sa da C3-s Soris<br />

(foladis gadakristalebis damTavrebis temperatura, e.i.<br />

misi mTlianad austanitad gardaqmna), foladi ganicdis<br />

138


nawilobriv gadakristalebas. naxSirbadmcire foladSi<br />

am procesis Sedegi damokidebuli iqneba gaxurebisa da<br />

gacivebis siCqareze. wertilovani SeduRebis umetes<br />

SemTxvevaSi da, rogorc wesi, pirapira da gorgolaWovani<br />

SeduRebis dros nawilobrivi gakristalebis zonaSi<br />

gacivebis Semdeg SenarCunebulia ferito-perlituri<br />

struqtura (perlitis axlad warmoqmnili wvrili<br />

marcvlebi Semofargluli aris feritis Zveli badiT).<br />

didi siCqariT gaxurebisas wertilovani SeduRebis dros<br />

austenitis is ubnebi, romlebic perlitis gardaqmnis<br />

dros warmoiqmna, Seicaven 0,8% C. gaxurebis mcire<br />

xangZlivobis Sedegad foladis SemadgenlobaSi<br />

naxSirbadi ver aswrebs gaTanabrebas. Tu foladis<br />

swrafad gacivebiT austenitis is ubnebi, romlebic didi<br />

raodenobiT Seicaven naxSirbads, gamoiwrTobian, amis<br />

Sedegad miviRebT mcirenaxSirbadian foladisaTvis<br />

aradamaxasiaTebel myife da sali martensitis<br />

struqturas, romelic Semofarglulia rbili feritis<br />

badiT (nax. 7.5.2.). amrigad, naxSirbadmcire foladis<br />

wertilovani SeduRebis dros SesaZlebelia adgilobrivi<br />

wrToba.<br />

139


HB<br />

300<br />

200<br />

100<br />

HB<br />

150<br />

100<br />

50<br />

pi ra piris<br />

RerZi<br />

1<br />

pirapiris<br />

RerZi<br />

TC º<br />

1500<br />

1000<br />

500<br />

TC º<br />

1500<br />

1000<br />

500<br />

Ac 1<br />

Ac1<br />

1000º<br />

Ac1<br />

Ac 1<br />

1000º<br />

3 2 1 0 1 2 sm3<br />

3<br />

sm<br />

sm<br />

140<br />

ºC<br />

1200<br />

800<br />

400<br />

HB<br />

1200<br />

800<br />

400<br />

HB<br />

400<br />

200<br />

3 2 1 0 1 2 sm3<br />

pirapiris<br />

RerZi<br />

3 2 1 0 1 2 sm3<br />

2<br />

pirapiris<br />

RerZi<br />

-3 -2 -1 0 1 2 sm 3<br />

nax. 7.4. struqturebi, simagre da temperaturis<br />

cvlileba nakeris axlo zonaSi<br />

perlituri foladebis SeduRebis dros:<br />

1. cxladglinuli naxSirbadmcire foladi;<br />

2. civadglinuli naxSirbadmcire foladi;<br />

3. winaswar nawrTobi da moSvebuli legirebuli foladi;<br />

4. sisalis diagrama imave foladis SeduRebis dros<br />

momwvar mdgomareobaSi.<br />

4


naxSirbadmcire foladis zomieri siCqariT<br />

gaxurebis dros im temperaturamde, romelic AC3 wertilidan SedarebiT 30_500-iT zeviTaa, xorcieldeba<br />

foladis mTliani gadakristaleba (misi gadasvla<br />

austenitSi) marcvlis SeumCneveli gazrdiT. am<br />

temperaturidan gacivebis Semdeg foladi SeiZens<br />

wvrilmarcvlovan ferito-perilitur struqturas,<br />

romelic sawyisi liTonis struqturas waagavs. SemdgomSi<br />

gaxureba gamoiwvevs marcvlis zrdas. yvelaze ufro<br />

msxvili marcvali warmoiqmneba SeduRebis adgilidan<br />

axlos. aq xSirad gvxvdeba vidmanSteturi struqtura,<br />

romelic iwvevs SenaduR SeerTebaSi foladis<br />

plastikuri Tvisebebisa da upirveles yovlisa dartymiTi<br />

siblantis Semcirebas. vidmanStetis struqturis<br />

warmoqmnis Sedegad mcirenaxSirbadiani foladis<br />

dartymiTi siblante 10_12 kgm/sm2-dan SeiZleba Semcirdes<br />

2_4 kgm/sm2-mde. foladis vidmanStetis struqtura (nax.<br />

7.5.3.) xasiaTdeba foladis gacivebis dros Warbi feritis<br />

gamoyofiT ara badis saxiT austenitis marcvlebis<br />

sazRvrebTan, aramed am marcvlebis SigniT paraleluri<br />

firfitebiT. arasasurveli vidmanSteturi struqturis<br />

warmoqmnas xels uwyobs austenitis marcvlis zrda da<br />

misi gacivebis mcire siCqare.<br />

didi siCqariT gaxurebis dros, rogorc farTo<br />

gamokvlevebma gviCvenes, gadakristalebis damTavrebis<br />

temperatura izrdeba sufTa feritis austenitad<br />

gardaqmnis temperaturamde (9100C) da SesamCnevad<br />

matulobs marcvlis intensiuri zrdis temperatura<br />

(150_2000C-iT), magram perlitis foladis 1150_12000C-ze metad gaxurebis dros marcvlis zrdis Tavidan acileba<br />

141


ver xerxdeba gaxurebis verc erTi praqtikulad<br />

gansaxorcielebeli siCqaris dros. Cveulebriv foladi,<br />

romelsac gaxurebis Sedegad aqvs msxvili marcvali,<br />

SeiZleba gawvrildes ganmeorebiTi Termuli damuSavebiT,<br />

magaliTad, normalizaciiT (C3 wertilze ramdenadme<br />

maRal temperaturamde gaxurebiT da haerze gacivebiT).<br />

foladis SedarebiT neli gaxurebis SemTxvevaSi,<br />

magaliTad, SemodnobiT pirapira SeduRebis dros<br />

winaswari gaxurebiT solidusTan axlo temperaturamde,<br />

SesaZlebelia moxdes foladis e.w. mdgradi gadaxureba,<br />

romlis drosac austenitis marcvlebis sazRvrebTan<br />

gamoiyofa patara CanarTebi, romlebic ar ixsnebian<br />

ganmeorebiTi Termuli damuSavebis dros (nax.7.5.4.). aseTi<br />

struqtura folads aniWebs simyifes. foladis<br />

xangrZlivma dayovnebam maRal temperaturaze SeiZleba<br />

gamoiwvios misi gadawva, rasac mohyveba austenitis<br />

marcvlis sazRvrebis daJangva. winaRobiT SeduRebis<br />

pirobebSi gadawvas Cveulebriv adgili ara aqvs.<br />

142


nax. 7.5. pirapira SeduRebisaTvis damaxasiaTebelia perlitis<br />

foladis mikrostruqtura: 1_feriliti+perliti aracivnaWed<br />

naxSirbadmcire foladSi X 125; 2 _ martensitis ubnebi,<br />

romlebic Semofarglulia feritis<br />

badiT, X375 (s.k. sliozbergi);<br />

3 _ feriti+perlitis vidmanSteturi wyoba<br />

naxSirbadmcire foladSi pirapiris axlos<br />

marcvlis intensiuri zrdis zonaSi. X400;<br />

4 _ wvrili CanarTebis bade austenitis<br />

sawyisi marcvlebis sazRvrebTan naxSirbadmcire foladis<br />

mdgradi gadaxurebis dros X300 (n.s. kabanovi).<br />

143


gaxurebisa da gacivebis zomieri siCqaris dros cxlad<br />

gaglinuli naxSirbadmcire foladis sisale Termuli<br />

gavlenis zonaSi ar gansxvavdeba ZiriTadi liTonis<br />

sisalisagan da mxolod uSualod naerTTan axlos<br />

(pirapiruli SeduRebis dros) sisale Cveulebriv<br />

umniSvnelod mcirdeba, rac naxSirbadis Semadgenlobis<br />

SemcirebasTan aris dakavSirebuli.<br />

civad gaglinuli naxSirbadmcire foladis winaRobiT<br />

SeduRebis dros struqturisa da meqanikur TvisebaTa<br />

xasiaTi nakeris axlo zonaSi ufro rTulia, vidre<br />

naxSirbadis imave Semcvelobis cxladglinuli foladis<br />

SeduRebis dros.<br />

jer kidev 200_3000C temperaturamde civadglinuli<br />

foladis gaxurebis dros iwyeba Sinagan ZabvaTa<br />

Semcireba, rac misi civWedviT aris gamowveuli civad<br />

glinvis dros, da sisalis saTanadod daqveiTeba. 4500C temperaturamde nela gaxurebis dros xdeba<br />

naxSirbadmcire foladis ukuqceva, e.i. misi simtkicisa da<br />

sisalis daqveiTeba imave qimiuri Semadgenlobis<br />

mniSvnelobamde. ukuqcevas ar mohyveba foladis<br />

struqturis SesamCnevi cvlilebebi. SemdgomSi gaxurebiT<br />

iwyeba civadnaWedi foladis rekristalizacia, romelic<br />

swrafad mimdinareobs 6500-ze maRali temperaturis dros.<br />

neli gaxurebis dros rekristalizaciis Sedegad<br />

SesaZlebelia marcvlis mniSvnelovani gazrda. magram<br />

foladis winaRobiT SeduRebis dros rekristalizaciis<br />

temperaturis qveS dayovnebis dro, rogorc wesi,<br />

sakmarisi ar aris aseTi zrdisaTvis. procesebi,<br />

romlebic mimdinareobs civad gaglinuli foladis ufro<br />

maRal temperaturamde gaxurebis dros, ar gansxvavdeba<br />

144


cxlad gaglinul foladSi zemoT aRwerili<br />

procesebisagan. civadglinuli foladis SeduRebis dros<br />

temperaturasa da sisalis ganawilebis sqemebi mocemulia<br />

7.4.2. nax-ze.<br />

civad gaglinuli mcirenaxSirbadiani foladis<br />

SenaduRi nimuSis gaWimvaze gamocdisas irRveva TviT<br />

pirapiri an nakeris axlo zona. aq foladis meqanikuri<br />

Tvisebebis daqveiTeba, romelic ukuqceviT da<br />

rekristalizaciiT aris gamowveuli, ar SeiZleba<br />

aviciloT SemdgomSi Termuli damuSavebiT, radgan<br />

mcirenaxSirbadiani foladi ar iwrToba da Termuli<br />

damuSavebis dros ar myardeba. aqedan gamomdinareobs,<br />

rom civad gaglinuli Termulad damuSavebuli foladis<br />

winaRobiT SeduReba aucilebelia vawarmooT<br />

minimalurad SesaZlo Termuli gavlenis zoniT, e.i.<br />

SeduRebis gaxurebis mcire xangZlivobiT.<br />

perlitis klasis foladebis SeduRebis dros,<br />

romelsac aqvs wrTobis aTvisebis unari (SeduRebis<br />

pirobebSi), saboloo struqtura, sisalis ganawileba,<br />

agreTve, meqanikuri Tvisebebi damokidebulia foladis<br />

qimiur Semadgenlobaze, mis mdgomareobaze SeduRebis win<br />

da gaxurebisa da gacivebis pirobebze. winaswar nawrTobi<br />

da moSvebuli legirebuli da perlitis klasis<br />

sakonstruqcio foladebis SeduRebis dros momxdari<br />

struqturuli cvlilebebi sqematurad warmodgenilia<br />

7.4.3. nax-ze. iqve gavlebulia SeduRebis dros gaxurebis<br />

maqsimalur temperaturaTa mrudebi da nakeris axlo<br />

zonaSi sisalis ganawilebis diagrama.<br />

SeduRebis dros foladis gaxureba moSvebis<br />

temperaturaze dabal mniSvnelobamde, foladis<br />

145


struqturasa da mis meqnikur TvisebebSi, araviTar<br />

cvlilebas ar iwvevs. gaxureba moSvebidan AC1-mde temperaturis intervalSi iwvevs foladis damatebiT<br />

moSvebas, romelsac mohyveba misi simtkicisa da sisalis<br />

daqveiTeba sawyisi liTonis igive maxasiaTeblebTan<br />

SedarebiT, plastikurobis saTanado gazrdiT.<br />

eleqtruli gaxureba mniSvnelovnad aCqarebs moSvebis<br />

process, rac SesamCnev gavlenas axdens foladis<br />

Tvisebebze winaRobiT SeduRebis pirobebSiac ki, romlis<br />

dros Tburi zemoqmedebis xangZlivoba Zalian mcirea.<br />

foladi, romelic gaxurebulia AC1 da AC3 temperaturaTa Soris farglebSi, gadis nawilobriv<br />

gadakristalebas. gacivebis sakmarisi siCqaris dros aq<br />

amCneven nawilobriv (adgilobriv) wrTobas, sisalis<br />

TandaTanobiT zrdas A C1 temperaturamde gaxurebuli<br />

wertilidan A C3 wertilamde. im zonaSi, romelicA C3-ze zeviTaa gaxurebuli, iseve, rogorc naxSirbadmcire<br />

foladis SeduRebis adre ganxilul SemTxvevaSi,<br />

warmoebs mTliani gakristaleba. SeduRebis adgilTan<br />

uSualod axlos SeimCneva marcvlis intensiuri zrda.<br />

foladis saboloo struqtura im zonaSi, romelmac<br />

gaxurebis dros gaiara mTliani gadakristaleba,<br />

damokidebulia foladis qimiur Semadgenlobaze da<br />

gacivebis siCqareze, rac teqnologiuri procesiT<br />

ganisazRvreba. ase, magaliTad 0,6% C-is Semcvelobis<br />

foladis relsis SedarebiT neli gacivebis dros<br />

SemodnobiT SeduRebis Semdeg SenaduR SeerTebas<br />

SeiZleba hqondes sisale brinelis mixedviT sul 50_100<br />

erTeuliT meti, vidre ZiriTad liTonSi SeduRebis<br />

Termuli gavlenis zonis gareT (foladis sawyisi sisale<br />

146


udris 220 HB). imave foladis gaxurebis gareSe<br />

SemodnobiT Sedurebis dros pirapiris zonaSi SeiZleba<br />

sisale iyos 150 _ 250 erTeuliT meti, vidre ZiriTad<br />

liTonSi. aseTi foladis wertilovani SeduRebis dros<br />

0,1 wm gaxurebis xangZlivobiT wertilis birTvSi<br />

warmoiqmneba martensituli struqtura sisaliT 600 HBmde.<br />

nax. 7.6. perlitis foladis gacivebis mrudebis<br />

SemoTavazebuli sqematuri diagrama<br />

austenitis izoTermuli gardaqmnis mrudebTan<br />

foladis gacivebis siCqaris gavlena mis struqturaze<br />

TvalsaCinodaa warmodgenili austenitis izoTermuli<br />

gardaqmnis C-sebri diagramisa da foladis gacivebis<br />

mrudis SeTavazebiT (nax. 7.6.). rogorc cnobilia, C-sebri<br />

diagrama gansazRvravs drois dayovnebas mocemuli<br />

mudmivi temperaturis SemTxvevaSi, romelic aucilebelia<br />

austenitad gardaqmnis dawyebisa da damTavrebisaTvis.<br />

147


magaliTad, Tu saTanado qimiuri Sedgenilobis austenits<br />

swrafad gavacivebT 6300C-mde, maSin austenitis gardaqmna<br />

(nax. 7.6.) daiwyeba 10 wm Semdeg da damTavrdeba 100 wm<br />

Semdeg. Tumca C-sebri diagramebi aigeba austenitis<br />

gardaqmisaTvis mudmivi temperaturis dros (izoTermuli<br />

procesebisaTvis) isini saSualebas gvaZlevs daaxloebiT<br />

SevafasoT im gardaqmnaTa xasiaTi, romlebsac adgili<br />

aqvs cvladi temperaturis SemTxvevaSi foladis<br />

gacivebis dros, magaliTad, SeTbobiT, SemodnobiT<br />

pirapira SeduRebis Semdeg neli gacivebis dros B<br />

mrudis mixedviT austeniti gadaiqceva perlitad, amasTan<br />

am gardaqmnis dasawyisi diagramaze ganisazRvreba B1 wertiliT. sinamdvileSi austenitis gardaqmis<br />

temperatura iqneba ramdenadme dabali, vidre T2, radgan<br />

dro, romelic aucilebelia imisaTvis, rom daiwyos<br />

gardaqmna mudmivi T2 temperaturis dros, sakmarisi ar<br />

aris cvladi temperaturis SemTxvevaSi, romelic icvleba<br />

T1 _ T2 intervalSi. austenitis gardaqmnas perlitad Tan<br />

sdevs siTbos garkveuli raodenobis gamoyofa. es iwvevs<br />

gacivebis mrudze patara horizontaluri nawilis Seqmnas.<br />

austenitis perlitad gardaqmna mTavrdeba B2 wertilSi<br />

T3 temperaturis dros.<br />

didi siCqariT gaxurebisa da, rogorc Sedegi, didi<br />

siCqariT gacivebis dros (magaliTad, wertilovani<br />

SeduRebis dros) gacivebis mrudi (nax. 7.6, mrudi G) ar<br />

gadaikveTeba foladSi perlituri gardaqmnis mrudiT.<br />

amis Sedegad foladis gacivebis dros M wertilis<br />

Sesabamis temperaturaze dabla moxdeba martensituli<br />

gardaqmna da foladi mTlianad iwrToba. D saSualedo<br />

mrude foladis gaciebis dros D1 wertilSi iwyeba<br />

148


trostitis warmoqmna, romelic ver aswrebs damTavrebas.<br />

dauSleli austenitis nawili M temperaturaze dabla<br />

gacivebis dros gadadis martensitad. aseTi siCqariT<br />

gacivebis dros folads eqneba arasruli wrTobis<br />

struqtura, romelic Sedgeba wrTobis trostitisa da<br />

martensitisagan.<br />

D<br />

nax. 7.8 martensiti X375 foladis<br />

SeduRebis dros<br />

149


ogorc liTonmcodneobidan aris cnobili, C-sebri<br />

diagramis forma damokidebulia foladis qimiur<br />

Semadgenlobaze. amis gamo SeduRebis erTnair pirobebSi<br />

(e.i. gacivebis erTnairi siCqareebis dros) pirapiris<br />

zonaSi sxvadasxva foladis saboloo struqturebi<br />

SeiZleba arsebiTad gansxvavdebodes erTmaneTisgan.<br />

gacivebis siCqare 450_6500C temperaturaTa<br />

diapazonSi, romelic gansazRvravs umetesi<br />

sakonstruqcio foladebisaTvis SeduRebis zonaSi<br />

liTonis saboloo struqturasa da Tvisebebs, SeiZleba<br />

SevcvaloT ara marto SeduRebis procesis regulirebiT,<br />

aramed SeduRebis win saTanado SeTbobiT (xSirad<br />

SeduRebis manqanaSi an SeduRebuli detalebis<br />

Senelebuli Tbosaizolacio garemoSi an RumelSi<br />

SeduRebis dasrulebisTanave. zogjer gamoiyeneba agerTve<br />

SeduRebis Semdeg detalebis damatebiTi gaxureba<br />

uSualod SeduRebis manqanaSi. am operaciaTa Sedegad<br />

mcirdeba gacivebis siCqare da wrTobis intensivoba.<br />

winaRobiT SeuRebis Termuli ciklis Sedegad<br />

gamowrTobili foladis tipuri struqtura naCvenebia 7.8.<br />

nax-ze. pirapirTan uSualod axlos gaxurebis dros<br />

warmoiqmneba austenitis msxvili marcvlebi, romlebic<br />

SemdgomSi gacivebiT gardaiqmneba msxvil nemsisebur<br />

martensitad.<br />

zemoT ganxiluli iyo nakeris axlo zonaSi sisalisa<br />

da struqturis cvlilebebi legirebuli da<br />

naxSirbadovani foladis SeduRebis dros, romlebmac<br />

gaiara winaswari wrToba moSvebiT. aseT SemTxvevaSi im<br />

zonaSi, romelic gaxurebulia moSvebis temperaturaze<br />

maRla, magram AC1 temperaturaze dabla, amCneven sisalis<br />

150


daqveiTebas (ix. nax. 7.4.3.) imave qimiuri Semadgenlobis<br />

momwvari foladis SeduRebis dros sisalisa da<br />

simtkicis daqveiTebis are ar arsebobs da sisalis<br />

ganawilebis diagramas aqvs 7.4.4. nax.-ze naCvenebi saxe.<br />

ganxilulidan gamomdinareobs, rom perlitis klasis<br />

konstruqciuli foladebis kontaqturi SeduRebis dros<br />

SeduRebadobis xarisxis Sefasebas safuZvlad unda<br />

davudoT Semdegi monacemebi: 1. plastikuri Tvisebebi<br />

maRali temperaturis dros. ramdenadac plastikuria<br />

foladi, imdenad advilad SeiZleba misi SeduReba wneviT.<br />

2. foladis mdgomareobis diagrama. ramdenadac mcirea<br />

silidusis da likvidusis temperaturaTa sxvaoba,<br />

imdenad ukeT SeduRdeba foladi da 3. austenitis<br />

izoTermuli gardaqmnis C _ ebri diagrama. ramdenadac<br />

metia gacivebis siCqare, romelic aucilebelia<br />

martensitis struqturis misaRebad, imdenad naklebi<br />

midrekileba aqvs folads wrTobisadmi da SedarebiT<br />

advilad SeduRdeba igi.<br />

yvelaze ukeTesi SeduRebadoba axasiaTebs<br />

naxSirbadmcire folads, radgan maRali temperaturis<br />

dros igi savsebiT plastikuria, aqvs Zalian mcire<br />

intervali solodusisa da likvidusis temperaturebs<br />

Soris da naklebi midrekileba wrTobisadmi.<br />

foladis SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda iwvevs<br />

misi SeduRebadobis daqveiTebas yvela maCveneblis<br />

mixedviT.<br />

151


7.2.2. austenitis klasis foladebis<br />

SeduRebis Taviseburebani<br />

foladebi, romelic mSvid haerze gacivebis dros<br />

inarCunebs austenitis Tvisebas, miekuTvneba austenitis<br />

klass. am foladebs bevri Zvirfasi Tviseba axasiaTebs:<br />

maRali koroziuli medegoba (uJangavi da mJavagamZle<br />

foladebi), mniSvnelovani simtkice maRalitemperaturis<br />

dros da cocvadobis mcire siCqare, mxurvalgamZleoba,<br />

da bolos mxurvalmedegoba, e.i. daJangvisadmi, xenjis<br />

warmoqmnisadmi mcire midrekileba mniSvnelovani<br />

gaxurebis dros. liTonebsa da maT Senadnobebs maRali<br />

temperaturis dros axasiaTebs ganuwyvetlivi<br />

deformaciis (cocvis) Tviseba ucvleli, SedarebiT<br />

dabali datvirTvebis SemTxvevaSi. ramdenadac metia<br />

cocvadobis siCqare, imdenad Cqara amoiwureba masalis<br />

deformaciuli unarianobis zRvari da Cqara moxdeba misi<br />

rRveva. amitom cocvadobis mcire siCqare, romliTac<br />

sxvadsxvagvarad xasiaTdeba yvela austenituri foladi,<br />

warmoadgens erT-erT yvelaze ufro Zvirfas teqnikur<br />

Tvisebas.<br />

austenitis foladebis farTo klasis yvelaze<br />

gavrcelebuli warmomadgenelia 18-9 tipis qromnikeliani<br />

foladi, romelic Seicavs 17-19,5 Cr da 8-10% Ni. T=1100-<br />

11500-dan oTaxis temperaturamde gacivebis dros es<br />

foladebi inarCunebs austenitis erTfazian struqturas<br />

(nax.7.9.1.).<br />

152


1 2<br />

3<br />

nax. 7.9. austenituri foladis mikrostruqtura:<br />

1 _ nawrTobi nimuSebisausteniti calkeuli<br />

karbidebiT (e.s. slepaki X125);<br />

2 _ qromis karbidebi austenitis marcvlebis sazRvrebTan. X500;<br />

3 _ austeniti da titaniskarbidebi SeduRebis zonaSi; moCans<br />

Zvris xazebi, romlebic warmoiqmneba dajdomis dro plastikuri<br />

deformaciiT (e.s. slepaki X500).<br />

153


erTfaza agebuleba da qromis maRali Semcveloba<br />

aniWebs mniSvnelovan mdgradobas koroziis winaaRmdeg<br />

haerze, zRvis wyalsa da sxva qimiurad aqtiur garemoSi,<br />

magaliTad azotis mJavaSi. amasTan dakavSirebiT 18-9<br />

tipis folads ewodeba uJangavi foladi.<br />

praqtikaSi farTod gamoiyeneba uJangavi foladis<br />

wertilovani da gorgolaWovani SeduReba, xolo<br />

zogierT calkeul SemTxvevaSi SemodnobiT pirapira<br />

SeduRebac.<br />

18-9 tipis uJangav foladSi neli gacivebis dros<br />

sufTa austenitis struqtura SenarCunebulia mxolod<br />

maSin, roca foladi Seicavs ara umetes 0,02% naxSirbads.<br />

roca foladi naxSirbadis met raodenobas Seicavs, maSin<br />

neli gacivebis dros masSi warmoiqmneba qromis karbidis<br />

met-naklebi raodenoba. Tu qromis karbidebian foladebs<br />

gavaxurebT sakmaod maRal temperaturamde (daxloebiT<br />

11000 ), isini mTlianad gaixsneba austenitSi. foladi masSi<br />

gaxnili karbidebiT swrafi gacivebis (wrTobis) Semdeg<br />

miiRebs austenitis erTfaza struqturas, romelSic<br />

imyofeba mTeli naxSirbadi.<br />

18-9 tipis uJangav nawrTob Ffolads, romelsac aqvs<br />

erTgvarovani austenitis struqtura, Tu gavaxurebT 500-<br />

8000-mde, maSin Warbi naxSirbadi foladSi (0,02%-ze meti<br />

gaxsnili austenitSi neli gacivebis pirobebSi)<br />

gamoiyofa myari xsnaridan da warmoqmnis qromis<br />

karbidebs (nax. 7.9.2.). maTi gamoyofa dakavSirebulia<br />

imasTan, rom qroms aqvs meti naTesaoba naxSirbadTan,<br />

vidre rkinasTan. qromis karbidebi warmoiqmneba<br />

austenitis marcvlebis sazRvarTan ganlagebuli qromis<br />

atomebis xarjze. marcvlebis sazRvrebTan austeniti<br />

154


Zalian Raribdeba qromiT, rac iwvevs maTi koroziuli<br />

simtkicis mkveTr daqveiTebas. qimiurad aqtiuri airis<br />

zemoqmedebiT marcvlebis sazRvrebis swrafi rRvevis<br />

process kristalTaSorisi korozia ewodeba.<br />

kristalTaSorisi koroziis Sedegad foladis simtkice<br />

mcirdeba da mkveTrad ecema misi plastikuri Tvisebebi.<br />

aRsaniSnavia, rom 18-9 tipis uJangavi foladi, romelic<br />

gaxurebulia 8000C-ze met temperaturamde, gacivebis<br />

Semdeg, masSi qromis karbidebis arsebobis miuxedavad,<br />

kristalTaSoris korozias ar ganicdis. es imiT aixsneba,<br />

rom kristalTaSorisi koroziis mizezia ara qromis<br />

karbidebi TavisTavad, aramed marcvlebis sazRvarTa<br />

gaerTianeba. qromiT. foladis gaxurebisas 8000C-ze meti<br />

temperaturiT qromis karbidebi warmoiqmneba, magram am<br />

temperaturis dros qromis atomebi, romlebic austenitSi<br />

aris gaxsnili, iZens Zvradobas, rac sakmarisia imisTvis,<br />

rom qromis Semcveloba austenitis marcvalTa mTel<br />

moculobaSi gaTanabrdes. am dros mimdinareobs qromis<br />

saSualo Semcvelobis umniSvnelo Semcireba austenitSi,<br />

rac arsebiT gavlenas ar axdens foladis koroziul<br />

mdgomareobaze da ar xdeba marcvlebis sazRvrebis<br />

saSiSi gaRaribeba qromis mxriv.<br />

imis gamo, rom marcvlebis sazRvrebTan qromis<br />

karbidebis warmoqmna dakavSirebulia myar rkinaSi<br />

naxSirbadisa da qromis atomTa gadaadgilebasTan, e.i.<br />

difuziis procesebTan, igi saWiroebs sakmaris dros<br />

Tavisi arsebobisaTvis, amitom ramdenadac mcirea<br />

foladis gaxurebis xangZlivoba temperaturis saSiS<br />

intervalSi, imdenad SedarebiT maRalia qromis<br />

karbidebis saSiSi temperatura.<br />

155


winaRobiT SeduRebis dros nakeris axlos zonaSi<br />

foladi aucileblad xurdeba im temparaturamde,<br />

romelic karbidis amovardnis TvalsazrisiT saSiS<br />

intervalSia. am temperaturaze foladis dayovnebis<br />

xangZlivoba SedarebiT mcirea, amitom wertilovanma<br />

SeduRebam<br />

korozia.<br />

SeiZleba ar gamoiwvios kristalTaSorisi<br />

karbidebis amovardnis saSiSroebis Sesamcireblad<br />

SeduRebis dros gamoiyeneben austenitur qromnikelian<br />

foladebs naxSirbadis SemadgenlobiT 0,07%-mde. foladis<br />

gaxurebisadmi grZnobiarobis Semcireba miRweulia<br />

agreTve masSi specialuri malegirebeli danamatis<br />

SetaniT. austenituri foladis mastabilizebel<br />

danamatebad gamoiyeneba titani da niobiumi. am elementebs<br />

axasiaTebs ufro meti naTesaoba naxSirbadTan (karbidis<br />

warmoqmnis didi unari), vidre qroms, da warmoqmnian ra<br />

titanis karbidebs _ nax. 7.9.3. (an niobiumis), winaRobas<br />

uweven qromis karbidebis warmoqmnas. Warbi naxSirbadis<br />

SesakavSireblad titanisa da niobiumis sakmarisi<br />

raodenobiT arsebobis SemTxvevaSi qromis karbidebi ar<br />

warmoiqmneba, austenitis marcvlebis mTel moculobaSi<br />

qromi Tanabrad aris ganawilebuli da folads ar aqvs<br />

midrekileba kristalSorisi koroziisadmi. foladebSi<br />

titanis an niobiumis damatebiTi naxSirbadis Semcveloba<br />

SeiZleba gaizardos 0,12%-mde.<br />

winaRobiT SeduRebis dros austenituri foladebis<br />

teqnologiuri reJimebi ganisazRvreba am foladTa<br />

Semdegi TaviseburebebiT:<br />

1. austenituri foladis plastikuri deformaciisaTvis<br />

maRali temperaturisas saWiroa mniSvnelovnad ufro<br />

156


didi Zabvebi, vidre naxSirbadmcire an perlitis klasis<br />

sxva foladis deformaciisaTvis, amitom austenituri<br />

foladebis winaRobiT SeduRebisas gamoyenebuli unda<br />

iqnas dajdomis ufro didi kuTri wneva, vidre perlitis<br />

klasis foladebis SeduRebisas;<br />

2. austenituri foladebi Ceulebriv gamoiyeneba<br />

SenaduR konstruqciebSi civad gaglinuli furclebis an<br />

profilebis saxiT. gaxurebis dros foladis simtkicis<br />

maRali maCveneblebi, romlebic miiReba civWedvis an<br />

civad glinvis Sedegad, mkveTrad ecema, amitom<br />

austenitis foladebis winaRobiT SeduRebis dros<br />

gamoyenebuli unda iqnes SedarebiT ,,xisti" reJimebi<br />

(SeduRebis ,,xisti" reJimi xasiaTdeba SeduRebisas<br />

gaxurebis mcire xangZlivobiT; ,,rbili" reJimi ki _<br />

gaxurebis SedarebiT didi xangrZlivobiT); ,,xisti"<br />

reJimebiT SeduRebis dros gaxurebis zonas foladis<br />

ukuqcevis temperaturaze maRla eqneba minimaluri zomebi<br />

da ukuqceva moxdeba metad SezRudel areSi. ,,xisti"<br />

reJimebis gamoyeneba gansakuTrebiT saWiroa iseTi<br />

foladis SeduRebis dros, romelsac aqvs miswrafeba<br />

kristalTaSoriso koroziisadmi;<br />

3. austenitis foladebs axasiaTebT SedarebiT maRali<br />

eleqtruli winaRoba da dabali Tbogamtaroba, amasTan<br />

dakavSirebiT austenitis foladis gaxureba winaRobiT<br />

SeduRebis dros xorcieldeba mcire deniTa da<br />

Sesabamisad SeduRebis manqanis mcire simZlavriT, vidre<br />

naxSirbadmcire an perlitis imave kveTis sxva foladis<br />

detalebis SeduRebis dros;<br />

4. austenitur foladebs aqvT xazovani gafarToebis<br />

maRali koeficienti gaxurebis dros, magaliTad, (20-<br />

157


1000) 0C temperaturis intervalSi 18-9 tipis austenitis<br />

foladis α=20·10 -6 ; xolo naxSirbadmcire foladis α=12·10 -<br />

6<br />

, ris gamoc austenituri foladebis SeduRebis dros<br />

mosalodnelia mniSvnelovani deformaciebi. am<br />

foladebis kontaqturi SeduRebis dros maTi dabali<br />

Tbogamtarobis gamo gaxurebis zona mcirea, deformaciebi<br />

umniSvneloa da ar iwvevs ganakuTrebul deformaciebs;<br />

5. austenitur foladebSi Semavali zogierTi elementi,<br />

magaliTad qromi, advilad iJangeba, qmnis Zneldnobad<br />

Jangeulebs da arsebiTad aZnelebs xarisxovani SeerTebis<br />

miRebas im SemTxvevebSi, roca SesaduRebeli zedapirebi<br />

gaxurebisas Semofargluli aris haeriT, amasTan<br />

dakavSirebiT austenituri foladebis pirapira SeduReba<br />

ufro Znelia, vidre naxSirbadovani foladebisa;<br />

6. bevri austenituri foladi Seicavs medeg karbidebs,<br />

magaliTad titanis karbidebi, romlebic austenitSi ar<br />

ixsneba foladis dnobis temperaturasTan axlo<br />

temperaturazec ki. am karbidebis arseboba aZnelebs<br />

foladis plastikur deformacias da amuxruWebs<br />

rekristalizacias, es ki arasasurvel gavlenas axdens<br />

foladis moqmedebaze pirpira SeduRebis dros.<br />

zemoaRniSnulidan gamomdinareobs, rom austenituri<br />

foladebi unda SeduRdes wertilovani da<br />

gorgolaWovani SeduRebiT ,,xist" reJimebze,<br />

eleqtrodebze maRali wnevisa da Semcirebuli<br />

simZlavris gamoyenebiT. austenituri foladebis pirapira<br />

SeduReba plastikuri deformaciis siZneleebisa da<br />

maRal temperaturaze daJangvisaken miswrafebis gamo<br />

gamoiwvevs met siZneleebs, vidre naxSirbadmcire<br />

foladisa da perlitis sxva foladebis SeduReba.<br />

158


7.3. feradi liTonebis SeduRebadoba<br />

7.3.1. aluminisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba<br />

sufTa alumins axasiaTebs maRali Tbo da<br />

eleqtrogamtarebloba. aluminis eleqtrogamtaroba<br />

Seadgens spilenZis eleqtrogamtarianobis 62%-s, alumini<br />

Zalian advilad iJangeba, warmoqmnis ra zedapirze<br />

Zneldnobad Al2O3-is araeleqtrogamtar afskebs. maRali<br />

temperaturis pirobebSi alumins axasiaTebs<br />

mniSvnelovani simtkice da SedarebiT dabali plastikuri<br />

Tvisebebi. magaliTad, civnaWedi aluminis simtkicis<br />

zRvari, romelic oTaxis temperaturaze Seadgens 25kg/mm2 ,<br />

5000 temperaturaze 28kg/mm2-s uaxlovdeba; am<br />

temperaturaze fardobiTi wagrZeleba 15%-s ar aRemateba.<br />

yovelive es sufTa aluminis winaRobiT SeduRebas<br />

aZnelebs. sufTa aluminis wertilovani da<br />

gorgolaWovani SeduReba iSviaTad gamoiyeneba, radgan<br />

saWiroebs Zalian didi simZlavris manqanebs da<br />

eleqtrodebis swraf cveTasTanaa dakavSirebuli. kargad<br />

gasufTavebuli aluminis wertilovani da gorgolaWovani<br />

SeduReba SesaZlebelia oTaxis tempereturaze<br />

eleqtruli gaxurebis gareSe. ,,civi" SeduRebis<br />

gaxorcielebis aucilebel pirobas warmoadgens<br />

SeerTebis adgilas detalebis metad mniSvnelovani<br />

plastikuri deformacia, ris Sedegadac aluminSi<br />

mimdinareobs intensiuri rekristalizaciis procesebi,<br />

romlebic xels uwyobs SeduRebisaTvis aucilebeli<br />

saerTo marcvlebis warmoqmnas.<br />

aluminis winaRobiT pirapira SeduReba savsebiT<br />

SesaZlebelia, magram ukeTes Sedegebs vRebulobT<br />

SemodnobiT SeduRebis dros, radgan alumini xasiaTdeba<br />

159


daJangvisadmi didi miswrafebiT, amitom Semodnoba metad<br />

intensiurad unda mimdinareobdes, rasac Tan sdevs<br />

swrafi dajdoma. aluminis dabali eleqtruli winaRobis<br />

gamo misi pirapira SeduRebisaTvis (iseve, rogorc<br />

wertilovani SeduRebisaTvis) saWiroa mowyobilobis<br />

mniSvnelovani kuTri simZlavre (simZlavre, romelic<br />

modis SesaduRi detalebis ganikveTis farTis erTeulze).<br />

mrewvelobaSi xSirad iyeneben didi simtkicis<br />

aluminis SenadnobTa winaRobiT SeduRebas. ganmtkicebis<br />

mizniT es Senadnobebi konstruqciaSi gamoyenebamde<br />

ganicdian civWedvas (civi glinviT) an specialur Termul<br />

damuSavebas. im SenadnobTa damaxasiaTebel<br />

warmomadgenlad, romelTa ganmtkiceba civWedviT xdeba,<br />

iTvleba Senadnobi AMц. igi Seicavs 1_1,65% Mn, 1%-mde Fe<br />

da 1%-mde Si, danarCeni _ Al-a. civnaWed Senadnobs (AMцH)<br />

axasiaTebs Semdegi meqanikuri Tvisebebi: gaWimvis dros<br />

simtkicis zRvari aranakleb 22 kg/mm2 , SefardbiTi<br />

wagrZeleba ≥5%. imave Senadnobs gamomwvar mdgomareobaSi<br />

(Senadnobi AMцM) aqvs simtkicis minimaluri zRvari 12<br />

kg/mm2 da SefardebiTi wagrZeleba ≈20%. civnaWedi<br />

Senadnobis 250/300 0 C met temperaturamde gaxurebisas<br />

warmoiqmneba didi nawilobrivi an maRali<br />

rekristalizacia, romelsac Tan axlavs ukuqceva.<br />

civnaglini aluminis SenadnobTa winaRobiT SeduRebis<br />

dros yovelTvis SesaZlebelia maTi adgilobrivi<br />

ukuqceva nakermimdebare zonaSi.<br />

aluminis jgufSi Semaval SenadnobTa Soris,<br />

romlebic Termuli damuSavebiT myari xdeba (wrTobiTa<br />

da Semdgomi daberebiT), yvelaze ufro gavrcelebulia<br />

duraluminis tipis Senadnobebi. isini warmoadgens<br />

160


spilenZTan da aluminTan sammag Senadnobs. magaliTad,<br />

Д16 markis duralumini Seicavs 3,6 _ 4,7% Cu; 1,25 _ 1,75%<br />

Mg; 0,3 _ 0,9% Mn; ≤0,8% Si da ≤0,8% Fe; danarCeni _ Al.<br />

duralumins axasiaTebs dabali koroziuli medegoba,<br />

amasTan dakavSirebiT masze Cveulebriv miitkiceba sufTa<br />

aluminis Txeli fena. gamomwvar duralumins (Д16M) aqvT<br />

simtkicis zRvari aranakleb 21kg/mm2 , minimaluri<br />

SefardebiTi wagrZelebisas 18%. mitkecil duralumins,<br />

romelic nawrTobia da bunebrivadaa daberebuli (Д16M),<br />

aqvs simtkicis zRvari aranakleb 42kg/mm2 18 %-iani<br />

SefardebiT wagrZelebisas. duraluminis tipis Termulad<br />

damuSavebuli Senadnobebis maRali simtkice aixsneba myar<br />

aluminSi spilenZisa da magniumis SezRuduli xsnadobiT.<br />

7.10 nax.-ze mocemulia Cu_Al Senadnobis mdgomareobis<br />

diagramis marcxena nawili. alumini da spilenZi<br />

warmoqmnian liTonTa Soris (intermetalur) SeerTebas<br />

CuAl 2 (54% Cu da 46% Al). temperaturis daqveiTebiT<br />

aluminSi spilenZis xsnadoba mcirdeba BS xazis mixedviT.<br />

wrTobisaTvis duralumins BS xazze maRal<br />

temperaturaze (daaxloebiT 5000C), gaxurebis dros<br />

spilenZi da magniumi, romelsac Senadnobi Seicavs, myar<br />

aluminSi mTlianad ixsneba. Senadnobis swrafi gaciveba<br />

(wrToba) spilenZisa da magniumis atomebs myari aluminis<br />

xsnarSi afiqsirebs. aseve gadajerebuli myari xsnari<br />

aramdgradia da CuAl2, Al2CUMg da sxva umciresi<br />

(dispersiuli) nawilakebi eswrafvian misgan gamoyofas.<br />

mcire dispersiuli nawilakebis (romelTa aRmoCena<br />

mikroskopiTac ki SeuZlebelia) gamoyofis process<br />

dabereba ewodeba. daberebas eleqtruli winaRobis<br />

erTdroul SemcirebasTan erTad Tan sdevs Senadnobis<br />

161


sisalisa da simtkicis zrda. duraluminis bunebrivi<br />

daberebisas nawrTobi Senadnobi oTaxis temperaturaze<br />

unda vamyofoT. am periodSi misi sisale da simtkice<br />

izrdeba, xolo eleqtrowinaRoba ar mcirdeba. es imiT<br />

aixsneba, rom duraluminis bunebrivi daberebis dros<br />

myari xsnaridan dispersiuli nawilakebis gamoyofa ki ar<br />

warmoebs aramed xorcieldeba mxolod spilenZisa da<br />

magniumis atomebis gadajgufeba, romelic win uswrebs am<br />

nawilakebis gamoyofas. es gadajgufeba iwvevs Senadnobis<br />

sisalis zrdas, rac misi eleqtrogamtarianeblobis<br />

Seucvlelad xdeba. bunebrivad daberebuli duraluminis<br />

gaxurebas Tan sdevs misi sisalisa da simtkicis<br />

daqveiTeba. duraluminis sruli gamowva warmoebs 340-<br />

350 0 C-ze. amasTan dakavSirebiT nakeris axlo zonaSi<br />

yovelTvis xdeba duraluminis adgilobrivi ukuqceva,<br />

romelic imdenad naklebad arsebiTia, ramdenadac viwroa<br />

SeduRebisas gaxurebis Termuli gavlenis zona.<br />

duraluminis 510-520 0 C-is zeviT gaxurebisas warmoebs<br />

zedapirTa marcvlebis adgilobrivi Semodnoba, rasac<br />

gacivebis dros Tan axlavs marcvlebis sazRvrebTan<br />

evteqtikis warmoqmna. duraluminis aseTi gadaxurebis<br />

(gadawvis) Sedegad misi simtkice da plastikuroba<br />

mkveTrad ecema.<br />

162


nax. 7.10. spileZ-aluminis ormagi Senadnobis<br />

mdgomareobis diagramis nawili.<br />

amrigad, winaRobiT SeduRebis dros aluminis<br />

SenadnobebisaTvis, romlebic ganmtkicebulia rogorc<br />

civWedviT, iseve Termuli damuSavebiT, sasurvelia<br />

,,xisti" raJimis gamoyeneba Termuli gavlenis minimaluri<br />

zoniT. es gansakuTrebiT arsebiTia duraluminis tipis<br />

SenadnobebisaTvis romlebic gadawvisaken miiswrafis.<br />

aluminis Senadnobis maRali Tbo da<br />

eleqtrogamtareblobis gmo ,,xisti" reJimis gamoyeneba<br />

mizanSewonilia agreTve SeduRebis dros<br />

eleqtroenergiis xarjis Sesamcireblad.<br />

163


7.3.2. spilenZisa da mis SenadnobTa<br />

SeduRebadoba<br />

spilenZis kontaqturi SeduReba gaZnelebulia imis<br />

gamo, rom mas axasiaTebs gansakuTrebiT maRali Tbo da<br />

eleqtrogamtaroba da temperaturis mcire diapazoni,<br />

romelzec igi SeiZleba SeduRdes.<br />

spilenZi, romelic oTaxis temperaturaze Zalian<br />

plastikuria, dnobis temperaturamde miaxloebuli<br />

gaxurebis dros myife xdeba. spilenZi SeiZleba<br />

SevaduRoT winaRobiT pirapira SeduRebiT.<br />

SeduRebadobis misi viwro temperaturuli diapazonis<br />

gamo unda vawarmooT pirapira SeduRebis procesis<br />

mkacri kontroli, rac praqtikulad mxolod avtomaturi<br />

mowyobilobis gamoyenebiT SeiZleba ganvaxorcieloT.<br />

spilenZis SemodnobiT pirapira SeduReba praqtikulad<br />

Zalian gaZnelebulia, radgan gaxurebuli detalebis<br />

siRrmeSi siTbos intensiuri acilebis Sedegad ver<br />

xerxdeba Semodnobis mdgradi procesis SenarCuneba da<br />

detalebis torsebze gamdnari liTonis fenis Seqmna, rac<br />

aucilebelia dajdomis win xarisxovani SenaduRi<br />

SeerTebis misaRebad.<br />

spilenZis wertilovani da gorgolaWovani SeduReba<br />

SesaZlebelia mxolod Zneldnobadi eleqtrodebis,<br />

volframis an molifdenis gamoyenebiT, romelTa<br />

SedarebiT mcire Tbo da eleqtrogamtaroba axasiaTebs,<br />

vidre spilenZs, rac amcirebs siTbos acilebas<br />

gaxurebis procesSi. dabali Tbogamtarobis<br />

eleqtrodebis gamoyenebis SemTxvevaSi spilenZis detalTa<br />

zedapirebi, romlebic eleqtrodebs ekvris, Zalian<br />

164


xurdeba, zog adgilebSi ki dneba kidec. amis Sedegad<br />

detalebis gare xedi fuWdeba, Zalian izrdeba<br />

eleqtrodebis cveTa, amasTan dakavSirebiT spilenZis<br />

wertilovani da gorgolaWovani SeduReba praqtikulad<br />

ar gamoiyeneba.<br />

spilenZis Senadnobebi (TiTberi da brinjao)<br />

kontaqturi SeduRebiT araerTnairad kargad duRdeba.<br />

maTi SeduRebadoba damokidebulia Senadnobis qimiur<br />

Semadgenlobasa da mis eleqtrogamtarobaze.<br />

calkeuli elementebi, romlebic Cveulebriv Sedis<br />

spilenZis SenadnobTa SemadgenlobaSi, procesze axdens<br />

Semdeg gavlenas:<br />

1. TuTia _ Senadnobis eleqtro gamtarobas (nax. 7.11)<br />

SedarebiT naklebad amcirebs, radgan TuTiis dnobis<br />

temperatura (930 0 C) zogierTi TiTberis dnobis<br />

temperaturaze dabalia, SeduRebis dros am ukanasknelTa<br />

gadnobam SeiZleba TuTiis aorTqlebac ki gamoiwvios.<br />

2. kala _ swrafad amcirebs SenadnobTa<br />

eleqtrogamtarobas. spilenZis Senadnobebs kala aniWebs<br />

Txeldenadobas da zrdis solidusisa da likvidusis<br />

Soris temperaturaTa sxvaobas.<br />

3. fosfori _ SeduRebis dros advilad orTqldeba da<br />

moqmedebs ra eleqtrodis muSa zedapirze, rogorc<br />

energiuli mJangveli, iwvevs eleqtrodebis mikvras<br />

SesaduR detalTa zedapirebze. es auaresebs detalebis<br />

zedapiris<br />

cveTas.<br />

sisufTaves da iwvevs eleqtrodebis swraf<br />

165


nax. 7.11. minarevebis gavlena<br />

spilenZis eleqtrogamtarobaze.<br />

4. nikeli _ mkveTrad amcirebs Senadnobis<br />

eleqtrogamtarobas, rac aadvilebs mis SeduRebas.<br />

spilenZnikelis SenadnobTa winaRobiT SeduReba xdeba<br />

yovelgvari siZneleebis gareSe.<br />

5. kaJi _ Zalian swrafad amcirebs spilenZis<br />

SenadnobTa eleqtrogamtarobas. igi winaRobiT SeduRebis<br />

temperaturis dros araaqroladia. maRal temperaturaze<br />

kaJi ar amcirebs Senadnobis plastikur Tvisebebs.<br />

6. tyvia _ spilenZTan ar warmoqmnis myar xsnarebs,<br />

tyviis gaxurebisas dnobis temperaturaze zeviT<br />

Senadnobis marcvlebs Soris Cndeba misi damSleli<br />

Txevadi tyviis Sua SreebSi.<br />

7. surma da bismuti _ Cveulebriv, spilenZis<br />

SenadnobebSi mavne minarevebia. isini spilenZTan ar<br />

iZleva myar xsnarebs da maTi moqmedeba SeduRebis dros<br />

tyviis moqmedebis analogiuria.<br />

mrewvelobis sxvadasxva dargebSi gamosayenebeli<br />

166


spilenZis SenadnobTa didi raodenobidan, sxvebze ufro<br />

xSirad, kontaqturi SeduRebiT aduReben TiTbersa da<br />

siliciumian brinjaos.<br />

winaRobiT SeduRebis dros TiTberis SeduRebadoba<br />

masSi TuTiis Semcvelobazea damokidebuli. SedarebiT<br />

kargi SeduRebaoba axasiaTebs egreTwodebul α_TiTbers,<br />

romelic Seicavs 28-330% TuTias (magaliTad, Л68 markis<br />

TiTberi). amasTan TiTberis eleqtrogamtaroba Seadgens<br />

spilenZis eleqtrogamtarobis 28%-s. TiTberSi TuTiis<br />

Semcvelobis zrda Senadnobis eleqtrogamtarobas Tumca<br />

amcirebs, magram auaresebs TuTiis SeduRebadobas maRali<br />

temperaturis dros misi plastikurobis Semcirebis gamo.<br />

SenadnobSi TuTiis Semcvelobis Semcireba misi<br />

winaRobiT SeduRebis SesaZleblobis TvalsazrisiT aseve<br />

arasasurvelia, radgan am dros Senadnobis eleqtruli<br />

winaRoba mcirdeba da saWiroa Zalian didi simZlavris<br />

manqanis gamoyeneba. garda amisa, Tu TiTberSi TuTiis<br />

Semcvelobas SevamcirebT, Senadnobis dnobis temperatura<br />

gaizrdeba, amitom SenadnobSi TuTiis dabali<br />

Semcvelobis pirobebSi TuTia ufro advilad orTqldeba,<br />

vidre TiTberSi, romelic Seicavs daaxloebiT 30% Zn.<br />

8. sisliciumiani brinjao (4%-mde Si) maRali<br />

plastikurobisa da dabali eleqtrogamtarobis<br />

(spilenZis eleqtrogamtarobis 10%-mde) gamo Tavis<br />

SeduRebadobiT wertilovani da gorgolaWovani<br />

SeduRebis dros uaxlovdeba naxSirbadmcire folads.<br />

kargad SeduRdebian agreTve spilenZ-nikelis<br />

sxvadasxva Senadnobebi, magaliTad Senadnobi melqiori,<br />

nitinoli _ damaxsovrebis unaris mqone masala da a.S.<br />

167


8. winaRobiT SeduRebis teqnologiis safuZvlebi<br />

klasikuri ganmartebiT, teqnologia aris masalisa<br />

da energiis uTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />

produqtis misaRebad.<br />

8.1. winaRobiT SeduRebis zogadi mimoxilva,<br />

gamoyenebis are da perspeqtivebi<br />

winaRobiT SeduReba esaa masalaTa dauSleli<br />

SeerTeba joulis siTbosa da dawnevis Zalis qmedebiT.<br />

ix. pirobiTi sqema _ nax. 8.1.<br />

S<br />

1<br />

P<br />

1<br />

1<br />

2<br />

2<br />

3<br />

4<br />

168<br />

0<br />

PI 1<br />

I II III<br />

nax. 8.1. winaRobiT SeduRebis sqema 1 da ciklograma 2<br />

anu denisa I da dawnevis Zalis P–s grafikuli<br />

damokidebuleba droisagan _ t<br />

1. eleqtrodebi; 2. saeleqtrodo anu e. w. „civi<br />

kontaqtebi“; 3. SesaduRi detalebi; 4. detali-detali, anu<br />

e. w. „cxeli“kontaqti.<br />

2<br />

I (t)<br />

P (t)


I. pirveli nawili _ winaswari dawneva anu dawneva<br />

denis gareSe. sakontaqto zedapirTa momzadebis,<br />

moTelvis periodi;<br />

II. meore nawili _ dawneva denis qveS, anu<br />

SeduRebis periodi;<br />

III. mesame nawili _ saboloo dawneva, isic denis<br />

gareSe. SenaduRi wertilis Termuli damuSaveba _<br />

dawvrilmarcvlovaneba.<br />

dReisaTvis dauSleli SeerTebis warmoebaSi 30-35%<br />

winaRobiT SeduRebas ekuTvnis. igi gamoiyeneba warmoebis<br />

nebismier dargSi, mikrodetalebidan dawyebuli,<br />

eleqtronuli mrewveloba, gamomTvleli manqanebi,<br />

eleqtroteqnikuri warmoeba, sxvadasxva saxis gamzomi<br />

xelsawyoebi, CamrTvel-gadamrTvelebi da sxv. tranportis<br />

yvela saxis warmoeba (sazRvao, saxmeleTo, sahaero),<br />

kerZod, TviTmfrinavis Zravi Seicavs ramdenime aTas<br />

wertilovan SenaerTs, nebismieri msubuqi avtomobilis<br />

Zara 20-25 aTas SenaduR wertils. kosmosuri xomaldi<br />

(apoloni, jeminai) Seicavs 200 metramde sigrZis nakerul<br />

SeerTebas. aseve didia misi wili soflis meurneobaSi,<br />

relsebis SeduRebaSi, saojaxo warmoebis dargSi da<br />

sxvadasxva.<br />

duRdeba nebismieri masala 20mkr sisqidan<br />

dawyebuli da zeviT, rogorc erTgvarovani, aseve<br />

araerTgvarovani; rogorc Tanabari, aseve araTanabari<br />

sisqeebic; rogorc Savi, aseve feradi liTonebi da maTi<br />

Senadnobebi.<br />

yovelive zemoTCamoTvlili uzrunvelyofilia<br />

mTeli rigi upiratesobebiT: 1. saWiro masalaTa<br />

umniSvnelo xarji (igulisxmeba eleqtrodebi); 2.<br />

169


teqnologiuri procesis simartive, ris gamoc ar<br />

gvWirdeba maRalkvalificiuri muSa personali; 3.<br />

advildeba warmoebis avtomatizacia; 4. miRweulia<br />

robotizacia; 5. garemos sisufTave, e. i.<br />

uzrunvelyofilia kargi ekologiuri pirobebi; 6.<br />

uzrunvelyofilia muSaxelis usafrTxoeba; 7. miRweulia<br />

maRali da stabiluri xarisxis miReba; 8. produqciis<br />

dabali TviTRirebuleba da mravali sxva.<br />

SemdgomSi saWiro iqneba: axali ufro srulyofili<br />

kvebis wyaroTa damuSaveba energiis sxvadasxva saxeTa<br />

gamoyenebiT: 1. dagrovili energia: SeiZleba iyos<br />

kondensatorebSi, akumulatorebSi, mrunav sxeulebSi,<br />

aseve 2. mzis, 3. qimiuri da a. S. energiebi. amasTanave,<br />

saWiro gaxdeba energiis dozatorTa gaumjobeseba,<br />

aqtiuri kontrolis meTodTa Zieba. perspeqtivaSi<br />

igulisxmeba agreTve samecniero da sainJinro kadrTa<br />

momzadebis donis Semdgomi zrda.<br />

8.2. maRalxarisxovani nakeris miRebis fizikurqimiuri<br />

pirobebi<br />

aRniSnuli maRalxarisxovani nakeris misaRebad<br />

unda SevasruloT 3 piroba: 1. uzrunvelyofili iqnes<br />

SesaduR ubanSi gaxureba; 2. meqanikuri moqmedeba; 3.<br />

sakontaqto adgilebSi JangulTa afskisa da sxva WuWyis<br />

sruli moSoreba.<br />

170


8.2.1. saWiro gaxurebis uzrunvelyofa<br />

1. wertilovani SeduRebis SemTxveva<br />

nax. 8.2. wertilovani SeduRebis Tburi zonebi.<br />

1. SenaduRi wertili, nakeri;<br />

2. Termuli gavlenis zona;<br />

3. „civi“ kontaqtis (saeleqtrodo) Termuli zona.<br />

P<br />

ganvixiloT TiToeuli zonis arsi cal-calke:<br />

1. nakeris SeduRebis zona _ umetesi<br />

SemTxvevebisaTvis aq gulisxmoben liTonis miyvanas<br />

dnobis temperaturamde. zogierT SemTxvevaSi ki<br />

darbilebis temperaturamde. e. i. gvaqvs ori SemTxveva:<br />

nakeri SeiZleba Camoyalibdes Txevad mdgomareobaSi da<br />

myar mdgomareobaSi.<br />

2. Termuli gavlenis zona _ aq yvelaferi<br />

ganisazRvreba liTonis gvarobiT, aucilebelia, rom<br />

Termuli zona flobdes plastikurobasa da simtkices.<br />

171<br />

3<br />

3<br />

2<br />

1


SerCevis TvalsazrisiT liTonebi SeiZleba daiyos<br />

ramodenime jgufad:<br />

1. Termuli damuSavebis mimarT inertuli da<br />

gadaxurebisadmi naklebad mgrZnobiare liTonebi.<br />

magaliTad, dabalnaxSirbadiani foladi. Termuli<br />

gavlenis zona SeiZleba xasiaTdebodes sxvadasxva<br />

ciklebiT, rac damokidebulia gaxurebis xasiaTze.<br />

magaliTad, kondensatoruli SeduRebisas _ TSed.=0,05-dan 0,005 wamamde, e. i. gaxurebis dro Zalian mcirea, Tumca<br />

temperatura maRalia da foladic iwrToba, xdeba mtkice,<br />

mimdinareobs naxSirbadiT gajereba.<br />

2. liTonebi, romlebic wrTobisas iZens simyifes<br />

da amasTanave aris gadaxurebisadmi mgrZnobiare,<br />

magaliTad, saSualo da maRalnaxSirbadiani foladebi,<br />

daballegirebuli da saiaraRo foladebi. rogor unda<br />

moxdes maTi SeduReba? radganac swrafi gaxurebisas<br />

isini myifdebian, saWiroa Termuli gavlenis zona iyos<br />

SedarebiT viwro, rac iwvevs xistad gaciebas, xolo am<br />

dros ki miiRweva foladis wrToba. liTonTa aseTi<br />

jgufebisaTvis<br />

ixileT sqema:<br />

saWiroa gamoviyenoT saSualo reJimi.<br />

I<br />

0<br />

1<br />

172<br />

2<br />

nax. 8.3. reJimTa saxeebi:<br />

1. xisti; 2. saSualo; 3. rbili.<br />

3<br />

t


mcirenaxSirbadiani foladisagan qvemexis<br />

damzadebis dros gamoiyenebdnen xist reJimebs. am dros<br />

denis mkacrma zrdam gamoiwvia gamonaSxefebi. e. i. reJimi<br />

arasworad iyo SerCeuli, saWiro iyo saSualo reJimi.<br />

3. liTonebi, romlebic maRal temperaturaze<br />

xangrZlivi dayovnebisas kargavs antikoroziul<br />

Tvisebebs. magaliTgad, uJangavi foladi, maTi<br />

SeduRebisas Termuli gavlenis zona unda iyos mcire. e.<br />

i. gamoyenebuli unda iqnas xisti reJimebi.<br />

4. liTonebi, romlebic xangrZlivi dayovnebisas<br />

garkveul temperaturaze myifdeba, irRveva boWkovani<br />

agebuleba da miiReba TanabarRerZovani struqtura. am<br />

dros saWiroa metad xisti reJimebisa da iseTi wyaroebis<br />

gamoyeneba, rogoric aris kondensatoruli.<br />

5. alumini, magniumi _ amaTi Senadnobebi. maTi<br />

SeduRebisas xdeba eleqtrodis liTonis nawilakTa<br />

miduReba nakeTobis zedapirze, maTze agresiuli garemos<br />

moqmedebiT viTardeba korozia da nakeToba fuWdeba.<br />

2. gorgolaWovani SeduRebis SemTxveva<br />

h<br />

a b<br />

l<br />

173<br />

VT<br />

nax. 8.4. gorgolaWovani nakeris sqema.


aA _ aris mezobel wertilTa gadafarvis zoma da<br />

b<br />

udris a = ;<br />

3<br />

l _ wertilis sigrZe;<br />

h _ wertilis siRrme;<br />

VS _ SeduRebis siCqare.<br />

am dros saWiroa: 1. rom gadnes liTonis garkveuli<br />

moculoba; 2. mas gaaCndes garkveuli sigane; 3. siRrme _<br />

h/2; 4. wertilTa garkveuli gadafarva _ a, romelic toli<br />

unda iyos saorientaciod wertilis sigrZis mesamedis. 5.<br />

Termuli gavlenis zonis liTonma unda SeinarCunos<br />

plastikuroba; 6. namzadis zedapiri eleqtrodis Sexebis<br />

adgilas iyos swori, CaRrmavebis, niJarebis, bzarebisa da<br />

JangeulTa gareSe.<br />

amasTanave, yvelaferi is, rac aRniSnuli iyo<br />

wertilovan SeduRebaze, ucvlelad vrceldeba<br />

gorgolaWovan SeduRebaze.<br />

3. saWiro gaxureba pirapira SeduRebis dros<br />

P 1<br />

2<br />

174<br />

P 1<br />

1 1<br />

nax. 8.5. pirapira SeduRebis sqema<br />

1. SesaduRi detalebi; 2. damWeri tuCebi, eleqtrodebi;<br />

P _ SeduRebis dawnevis Zala, P ٰٰٰٰٰ<br />

_ moWeris Zala.<br />

2<br />

P


arsebobs pirapira SeduRebis ori saxe: 1<br />

winaRobiT da 2 SemodnobiT (SemolRobiT).<br />

SeniSvna: winaRobiT SeduRebis yvela saxeobidan<br />

nakeri myar mdgomareobaSi Camoyalibdeba mxolod<br />

SemodnobiT pirapira SeduRebis pirobebSi, yvela<br />

danarCenSi ki _ gamdnar mdgomareobaSi.<br />

P, I<br />

I<br />

I II III<br />

1<br />

P<br />

t<br />

175<br />

P I<br />

I II III<br />

nax. 8.6. pirapira SeduRebis ciklogramebi<br />

1. winaRobiTi SeduReba;<br />

2. SemodnobiT SeduReba.<br />

1. winaRobiT pirapira SeduReba _ liToni xurdeba<br />

dnobis temperaturamde. am dros saWiroa moxdes<br />

SesaerTebel adgilebze plastikuri deformacia. Tu<br />

gaxureba ar aris saTanado, maSin ar xdeba plastikuri<br />

deformacia (dajdoma) da daJanguli liToni rCeba<br />

SeduRebis zonaSi. e. i. ar xdeba liTonis gare gamodineba<br />

da xarisxic iqneba cudi. am dros gaxureba unda iyos<br />

iseTi, rom ar gamoiwvios simyife da plastikurobis<br />

dacema. saeleqtrodo zonaSi ki saWiroa gaxurebam<br />

gamoiwvios detalTa zedapiruli wva, is iyos<br />

Jangeulebisagan sufTa, e. i. am zonaSi gaxureba unda<br />

I<br />

2<br />

P<br />

t


ٰٰٰ<br />

iyos mcire. es advili misaRwevia pirapira SeduRebisas<br />

imis gamo, rom saeleqtrodi kontaqtSi dawnevis Zala<br />

(nax. 8.5,P') regulirdeba SeduRebis Zalisagan<br />

damoukideblad. amis gamo SeiZleba is gavzardoT ise,<br />

rom meti iyos SeduRebis dawnevis Zalaze Pٰ >P. amis<br />

gamo ki gaizrdeba civ kontaqtTa farTi Sk, rac<br />

gamoiwvevs amave kontaqtis winaRobisa da, saTanadod,<br />

siTbos Semcirebasac.<br />

SemodnobiT pirapira SeduRebisas gadnobis<br />

zonis saWiro gaxureba ciklogramis pirveli periodis<br />

dros unda iyos iseTi, romelic uzrunvelyofs<br />

pirapiris zedapiris mTeli farTobis Semodnobas ise,<br />

rom pirapiris zedapirebi daifaros Txevadi liTonis<br />

mTliani feniT, romelic Semdgomi dajdomisas<br />

gamoidevneba liTonidan. meore periodis gaxureba<br />

unda iyos iseTi, rom mocemuli dawnevisas moxdes<br />

plastikuri deformacia sakmao siRrmeze, anu II da III<br />

periodis gaxureba unda iyos iseTi, rogorc<br />

winaRobiT pirapira SeduRebis dros.<br />

aseTia kontaqturi SeduRebis saxesxvaobaTa<br />

saWiro gaxurebis pirobebi, misi xarisxovani niSnebi.<br />

8.2.2. saWiro meqanikuri moqmedebani<br />

meqanikur moqmedebaze didadaa damokidebuli<br />

gaxureba da piriqiT, gaxureba xSirad gansazRvravs<br />

meqanikur moqmedebas, e. i. meqanikuri moqmedeba<br />

iTvleba energetikul faqtorad.<br />

meqanikuri<br />

Semdeg moTxovnebs:<br />

moqmedeba unda akmayofilebdes<br />

176


1. uzrunvelyos saWiro gaxureba, kerZod, Tu<br />

gveqneba ultraTxel detalTa wertilovani SeduReba<br />

da gamoviyenebT did meqanikur Zalebs, SeduReba ar<br />

moxdeba, SeduRebis zonaSi Txevadi birTvi ar<br />

warmoiqmneba.<br />

Txeli firfitebis SeduRebis dros dawnevis<br />

Zala unda iyos mcire, raTa ar moxdes Txevadi<br />

birTvis ganRvra, xolo sqeli firfitebis dros<br />

SeiZleba vixmaroT dawnevis didi Zala.<br />

2. dawnevis Zalam unda uzrunvelyos SesaduR<br />

zedapirTa gaxurebis adgilas iseTi daaxloeba, rom<br />

manZili b Semcirdes da gautoldes a-s (nax. 8.7). rac<br />

uzrunvelyofs SeduRebis process.<br />

P<br />

a b a<br />

1 2 P<br />

nax. 8.7. atomTaSoris manZilTa warmodgeniTi sqema.<br />

1, 2 _ ori detalis sakontaqto zedapirebi:<br />

a aris atomTa Soris daSoreba _ SeWiduloba;<br />

b ki_or mezobel pirapiraTa umoklesi atomTaSorisi<br />

manZili.<br />

roca P izrdeba, maSin b mcirdeba da advildeba<br />

piroba: b=a an b< a: es pirobebi saWiroa SeduRebisaTvis.<br />

3. meqanikurma moqmedebam unda gamoiwvios<br />

saWiro plastikuri deformacia, romelic<br />

aucilebelia: 1. gadaxurebul da xandaxan Txevadi<br />

177


liTonis mosacileblad. 2. raTa warmoiqmnas aqtiuri<br />

centrebi _ dislokacia da gamamkvrivebeli sartyeli.<br />

ix. nax. 8.8.<br />

1 2 3<br />

nax. 8.8. SenaduRi wertilis zona:<br />

1. Txevadi birTvi; 2. gamamkvrivebeli sartyeli;<br />

3, 4. SesaduRi detalebi.<br />

4. meqanikuri moqmedeba saWiroa agreTve SeduRebis<br />

zonaSi Sida Zabvebis Sesamcireblad da Sesabamisad<br />

Txevadi liTonis gamyarebis procesSi bzarebis Cajdomis<br />

niJarebis aRZvris aRmosafxvrelad.<br />

8.2.3. saWiro gasufTaveba<br />

saWiro gasufTaveba gulisxmobs SeduRebis<br />

zonidan JangeulTa afskebisa da sxva gaWuWyianebis srul<br />

mocilebas, rac yovelTvis ver miiRweva da iwvevs wuns.<br />

JangeulTa afski muSaobs rogorc ZabvaTa<br />

koncentratori. wunis magaliTi: Tu 5500 mm2 relsis<br />

kveTaSi aRmoCndeba (3÷5)mm2 JangeulTa afskebi, maSin<br />

produqcia fasdeba uvargisad. JangeulTa arseboba<br />

ganapirobebs maRal winaRobasa da Sesabamisad gaxurebas.<br />

maT mosacileblad saWiroa plastikuri deformacia da<br />

meqanikuri moqmedeba.<br />

178<br />

4


8.3. winaRobiT SeduRebis siTbos wyaroebi<br />

winaRobiT anu kontaqturi SeduRebis<br />

ganmartebidan gamomdinareobs, rom SeduRebis dros<br />

siTbo gamoiyofa SesaduRi kontaqtis adgilas arsebuli<br />

winaRobis xarjze. am dros siTbos wyaroebad<br />

gvevlinebian: liTonis raRac garkveuli moculoba,<br />

SesaduR detalTa Soris kontaqti. rogorc cnobilia,<br />

TanabarkveTi<br />

formuliT:<br />

sadenis winaRoba (nax. 8.9) gamoiTvleba<br />

�<br />

R = ρ0<br />

,<br />

S<br />

sadac ρ 0 aris kuTri winaRoba mudmivi denis dros,<br />

xolo cvladi denisaTvis:<br />

�<br />

R = K F ρ , (8.1)<br />

S<br />

sadac K F aris fildas koeficienti (zedapiruli<br />

efeqtis koeficienti) da damokidebulia: 1. sadenis<br />

ganivkveTis farTze; 2. kveTis konfiguraciaze; 3. denis<br />

sixSireze; 4. sadenis masalis gvarobaze. sadac � aris<br />

sigrZe, sadac S aris kveTi. fildas koeficienti<br />

zogadad gamoiTvleba formuliT:<br />

Raqt<br />

KF= ______ = (10÷20)<br />

Rom sadac Raqt aris winaRoba cvladi denis dros da<br />

ganisazRvreba TbogamoyofiT, xolo Rom _ winaRoba<br />

mudmivi denis SemTxvevaSi.<br />

179


�<br />

ρ S<br />

nax.8.9. denis xazebi Tanabari kveTis sadenSi.<br />

SeniSvna: (fildas koeficientis mniSvnelobebi<br />

mocemulia wignSi Третьяк и Лисов "основы тепловых россчетов<br />

электрических машин"). cnobilia, rom temperaturis<br />

mxedvelobaSi miRebiT sadenis winaRoba iangariSeba<br />

Semdegi formuliT:<br />

�<br />

R = ρ 0 ( 1+<br />

αT<br />

) , xolo zusti angariSisaTvis<br />

S<br />

2 3 �<br />

R = ρ 0 ( 1+<br />

αT<br />

+ βT<br />

+ γT<br />

+ ...)<br />

(8.2)<br />

S<br />

feradi liTonebisaTvis da<br />

=<br />

−3<br />

α 4 10 .<br />

1. denis xazebis mimarTuleba araTanabari kveTis<br />

mqone sadenis SemTxveva<br />

didi zomis furcelTa wertilovani SeduRebisas<br />

(ix. qvemoT nax.7.10) gvaqvs denis xazebis araTanabari<br />

ganawileba.<br />

180<br />

⋅<br />


181<br />

d0<br />

İ İ İ İ İ<br />

nax. 8.10. denis xazebis araTanabari ganawileba.<br />

am dros furclis winaRoba SeiZleba gamoixatos<br />

gamosaxulebebiT:<br />

ρT R = A0<br />

(8.3)<br />

σδ<br />

d 0<br />

sadac A 0 = f ( ) , romlebSic A0 aris garkveuli<br />

δ<br />

koeficienti da aiReba Ao=0,5÷0,3. d0_kontaqtis diametria<br />

da δ furclis sisqe.<br />

SeniSvna: furclis winaRobis angariSi warmoadgens<br />

a.s. gelmanis sadoqtoro disertaciis ZiriTad Temas da<br />

es sakiTxi ganxilulia mis wignSi.<br />

denis xazebis geometriis cvalebadoba SesaduRi<br />

furclis geometriisa da SesaduR detalTa sisqeebis<br />

fardobisgan damokidebulebiT, am dros SenaduRi


wertilis xarisxis stabiluroba dawvrilebiTaa<br />

gamokvleuli a. sulamaniZis sadoqtoro disertaciaSi.<br />

Tu SesaduR furcelSi gvaqvs raime amonaWeri, es<br />

iwvevs agreTve denis araTanabar ganawilebas (ix. nax. 8.11).<br />

1<br />

1<br />

P(S )<br />

nax. 8.11. araTanabari kveTis mqone sadeni (1) da<br />

masSi denis xazebis ganawilebis sqema (2).<br />

8.4. TanabarkveTis sadenis gaxureba<br />

zemoT ganxilulTa analizidan Cans, rom: 1.<br />

mudmivi denis SemTxvevaSic ki denis ganawileba<br />

damokidebulia sadenis konfiguraciaze, e. i. sadenis<br />

formaze, xolo 2. cvladi denisas amas emateba<br />

zedapiruli efeqti.<br />

sadenSi Tbur procesTa SeswavlisaTvis, saWiroa<br />

gavixsenoT<br />

mixedviTac:<br />

Semdegi mcnebani: joulis kanoni, romlis<br />

1. Tbogamoyofa:<br />

Q gam = 0,24 I 2 Rt = 0,24 UIt,<br />

sadac Qgam sadenSi denis gavlisas gamoyofili siTbos<br />

raodenobaa, I denis moqmedi mniSvneloba, romelic<br />

tolia: I= imax 2 , e. i. sinusoidaluri denis moqmedi<br />

mniSvneloba udris iseT mudmiv dens, romelic igive<br />

182<br />

2


muSaobas asrulebs, rasac mocemuli sinusoidaluri deni<br />

(nax.8.12);<br />

I<br />

+İ<br />

0<br />

-İ<br />

183<br />

imax<br />

nax. 8.12. denis moqmedi mniSvnelobis gansazRvris<br />

warmodgeniTi suraTi.<br />

R aris sadenis sruli winaRoba, t denis moqmedebis dro<br />

(wm), U Zabva (volti).<br />

2. TboSemcvelobis gantoleba:<br />

q1 = GCT = VγCT = SlγCT.<br />

es aris sasargeblod daxarjuli siTbo, sadac G<br />

gasaxurebeli liTonis wonaa (kg), C _ TboSemcvelobis<br />

koeficienti (aiReba cxrilebidan masalis gvarobis<br />

mixedviT), T _ gaxurebis temperatura, V _ gasaxurebeli<br />

liTonis moculoba, γ _ kuTri wona, S _ ganivkveTis<br />

farTobi, l _ sigrZe, SeiZleba iyos simaRlec.<br />

t


3. Tbogamtarobis gantoleba (furies gantoleba):<br />

q2 = λSΔTt ,<br />

sadac λ Tbogamtarobis koeficientia, S _ ganivkveTis<br />

farTobi, t _ dro (Tbogadacemis), ΔT _ temperaturis<br />

gradienti, anu sigrZis erTeulze temperaturis nazardi<br />

drois erTeulis monakveTi (ix. nax. 8.13).<br />

q 3<br />

q 3<br />

Ti<br />

q 2<br />

1500 Tmax<br />

T2 ΔT<br />

x1<br />

184<br />

x2<br />

dx<br />

nax. 8.13. temperaturis gradientis warmodgenis sqema.<br />

T1 > T2<br />

T1<br />

T2<br />

ΔT(x1,x2) = T1 - T2<br />

gansaxilveli dx fenis sazRvrebze.<br />

q 3<br />

q 3<br />

4. Tbogamosxiveba (niutonis gantoleba):<br />

q3 = HFΔQt,<br />

sadac H aris mocemuli zedapiris mier irgvlivmyof<br />

garemoSi Tbogadacemis koeficienti; F _ zedapiris


farTi, ΔQ _ temperaturuli gradienti, anu sxvaoba<br />

zedapirsa da irgvlivmyof garemos temperaturaTa Soris,<br />

t _ dro.<br />

8.5. gaxurebis saerTo gantolebis anu Tburi<br />

balansis Sedgena<br />

ganvixiloT ramdenime SemTxveva mTliani<br />

TanabarmkveTi sadenisaTvis.<br />

SemTxveva 1.<br />

⎧R<br />

= const;<br />

⎨<br />

⎩i<br />

= const;<br />

0<br />

⎪⎧<br />

T ↓ −pataraa∠100<br />

C<br />

⎨<br />

⎪⎩ t ↑ −didia<br />

(saaTebi, dRe - Rame).<br />

sigrZis erTeulze Tbogamoyofa iqneba Tanabari, l<br />

sigrZis gaxurebisas gamoyofili siTbo iqneba:<br />

Ql = I 2 Rl t. (8.4)<br />

daxarjuli siTbo iqneba:<br />

q1 = GlCT;<br />

q3 = HPlΔQt;<br />

siTbos balansi iqneba Q = q1 + q3<br />

SeniSvna: Txeli an wvrili sadenisas q1 « q3 da gamodis,<br />

rom miRebuli q3=0, maSin angariSi unda vawarmooT Q = q3<br />

tolobis mixedviT. Tu CavsvamT saTanado mniSvnelobebs,<br />

miviRebT:<br />

185


0,24 I 2 Rt = HPlΔQt.<br />

am gantolebidan SeiZleba vipovoT denis sidide.<br />

kerZod:<br />

I =<br />

186<br />

HP�<br />

ΔQ<br />

0,<br />

24R<br />

SemTxveva 2.<br />

igive Tanabari kveTis sadeni xurdeba maRal<br />

temperaturaze. q1 » q3 vuSvebT, rom q3=0, gantoleba Q = q1<br />

+ q3 miiRebs saxes: Q = q1. mniSvnelobaTa CasmiT gveqneba:<br />

I 2 Rt = GCT , saidanac:<br />

GCT<br />

I =<br />

0,<br />

24Rt<br />

sadenis xvedriTi winaRoba mkveTrad icvleba<br />

temperaturis cvlaze damokidebulebiT, amitom es<br />

gamosaxuleba unda warmovadginoT Semdegi saxiT:<br />

2 �<br />

I ρT t = F�γCT<br />

F<br />

aramagnituri masalebisaTvis ρ = ρ ( 1+<br />

γT<br />

) da<br />

γ = 0,<br />

004 , maSin gveqneba: 2 �<br />

0, 24I<br />

ρ 0 ( 1+<br />

γT<br />

) dt = F�γcdt,<br />

Tu<br />

F<br />

miviRebT mxedvelobaSi imas, rom I = jF,<br />

sadac j aris<br />

denis simkvrive da F _ ganivkveTis farTobi, maSin<br />

gveqneba:<br />

T<br />

0


ρ ( 1+<br />

αT<br />

) dt = γCdT<br />

0<br />

t 2<br />

t dT<br />

S 0 i ρ 0dt<br />

= S 0 γC<br />

1+<br />

αT<br />

1<br />

ρ odt<br />

= γC<br />

ln( 1+<br />

αT<br />

)<br />

α<br />

am gantolebidan SeiZleba miviRoT nebismieri<br />

Tanafardobani.<br />

SemTxveva<br />

gaxureba.<br />

3. araTanabari kveTis mqone sadenis<br />

q2<br />

q3<br />

q1<br />

q2 q2 q3 q3 187<br />

l<br />

q3<br />

nax. 8.14. araTanabari kveTis mqone sadenis gaxureba.<br />

am naxazis mixedviT saqme gvaqvs araTanabar<br />

gaxurebasTan. am SemTxvevaSi sadenis gaxurebaze Zlier<br />

gavlenas axdens gasaxurebeli adgilis mezobel ubanTa<br />

mier siTbos acileba. SevadginoT am ubnisaTvis Tburi<br />

balansis gantoleba:<br />

1. gamoyofili siTbos raodenoba toli iqneba:<br />

Q gam = I 2 R � t = UIt .<br />

2. daxarjul siTboTa raodenoba saTanadod<br />

toli iqneba:<br />

q1 =CT = γCT.<br />

q2 = 2λFΔTt,<br />

q3 = HSΔQt.<br />

q2<br />

(8.5)


Tu CavsvamT saTanado mniSvnelobebs, SegviZlia<br />

ganvsazRvroT denis Zala:<br />

FelγCT<br />

+ 2λFΔTt + HSΔΘt<br />

I =<br />

(8.6)<br />

Ret<br />

esaa winaRobiT SeduRebis dros gaxurebis saerTo<br />

gantoleba.<br />

SeniSvna: Tu mxedvelobaSi miviRebT procesis dros<br />

arsebul maRal temperaturas da drois SedarebiT mcire<br />

monakveTs, Tbogamosxivebaze daxarjuli siTbo SeiZleba<br />

mxedvelobaSi ar miviRoT: q 3 ≈ 0 , aseve gamoyofili<br />

siTbos raodenobad vigulisxmebT UIt-s, maSin gaxurebis<br />

saerTo gantoleba miiRebs saxes:<br />

FlγCT<br />

+ 2 λFΔTt<br />

I =<br />

Ult<br />

esaa damokidebuleba SeduRebis denis Zalasa da<br />

misi moqmedebis dros Soris, anu rogorc SemdgomSi<br />

movixsenebT,<br />

gamosaxuleba.<br />

winaRobiT SeduRebis Tburi balansis<br />

8.6. pirapira SeduRebis teqnologia<br />

8.6.1. zogadi maCveneblebi<br />

1. gamoyenebis sfero. pirapira SeduReba farTod<br />

gamoiyeneba sxvadasxva sididis ReroTa (cilindruli,<br />

kvardatuli da a. S.) SesaduReblad. 10 mkr-dan 100 mm-mde<br />

diametriT; furclebis SesaduReblad (1÷8) mm sisqis da 2metromde<br />

sigrZis (duRdeba mTel sigrZeze).<br />

amerikaSi 12000 mm sigrZis milebs aduReben 45<br />

wamSi. am dros kvebis wyarod gamoiyeneba specialuri<br />

188<br />

(8.7)


eleqtrosadguri 1100 kilovati simZlavriT. moskovis<br />

baumanis saxelobis teqnikur universitetSi 0,1 mm sisqis<br />

furclebis pirapira SeduRebas awarmoeben 1,5<br />

kilovatiani simZlavriT.<br />

pirapira SeduReba gamoiyeneba relsebis, SverilTa,<br />

milebis SeerTeba da a. S. am meTodiT. SeiZleba SeduRdes<br />

ara marto swori, aramed nebismieri kuTxiT, rogorc<br />

erTgvarovani, aseve araerTgvarovani masalebi. jaWvis<br />

kvanZebis SeduReba (kerZod Ruzis jaWvebi) dafuZnebulia<br />

pirapira SeduRebaze. saiaraRo warmoebaSi daaxloebiT<br />

iTvlian 1500-mde saxis SeerTebis tipebs.<br />

2. simtkicis maCveneblebi. Tavisi simtkiciT<br />

pirapira nakeri ar Camouvardeba ZiriTadi liTonis<br />

maCveneblebs. SeerTebis darRveva xdeba ara SeduRebis<br />

adgilze. amis gamo farTod gamoiyeneba mrewvelobaSi<br />

(magaliTad, meore msoflio omis dros ssrk-Si Seiqmna<br />

relsis SesaduRi manqana-matarebeli da 1 wlis<br />

ganmavlobaSi 2 mln pirapira adgili iqna SeduRebuli.<br />

milebis pirapira SeduRebis ZiriTadi siZnele esaa _<br />

dacentreba.<br />

3. mwarmoeblobis maCvenebeli. sakmaod maRalia<br />

pirapira SeduRebis mwarmoeblobis maCvenebeli.<br />

magaliTad radionaTuris eleqtrodebi, varvarebis<br />

naTurebi: aq duRdeba 130 wyvili wamSi (moskovis<br />

elnaTurebis qarxana).<br />

SedarebiT didi kveTis SemTxvevaSi (avtomobilis<br />

borbali) mwarmoebloba aRwevs 500-600 nakers saaTSi,<br />

xolo ufro msxvil nakeTobebSi (relsebi da sxv.) 15-20<br />

pirapiras saaTSi.<br />

189


4. procesis avtomatizacia. umetes SemTxvevaSi<br />

procesi avtomatizebulia. mag.: gorkis saxelobis<br />

saavtomobilo qarxanaSi muSaobs jaWvebis saSemduReblo<br />

avtomatebi.<br />

8.6.2. pirapira SenaduRi konstruqciebi<br />

qvemoT naCvenebia pirapira SeduRebisaTvis<br />

SesaeTebel detalTa konstruqciuli Sesrulebis<br />

magaliTebi (nax. 8.15).<br />

nax. 8.15. pirapira SesaduRi konstruqciebi.<br />

1. racionaluri; 2. arasasurveli;<br />

3. nawiburTa momzadebis nimuSebi SeduRebis win.<br />

SeduRebis win konstruqciis awyobisas dasaSvebia<br />

Semdegi gadaxrebi: 1. diametris an kvardatis mxares<br />

detalis kveTis gaswvriv _ 15%; 2. furclis, zolovani<br />

konstruqciisa da milis kedlis gaswvriv _ 10%, maRali<br />

190


xarisxis nakeris misaRebad saWiroa momzaddes<br />

SesaerTebel adgilTa nawiburebi, kerZod damuSavdes da<br />

gasufTavdes teqnikuri pirobebis Sesabamisad.<br />

detalTa winaswari damuSaveba unda Sesruldes:<br />

civad _ saxarato, safrezo an sarand Carxebze; cxlad _<br />

Termuli WriT, JangbadiT, plazmiT da bolos unda<br />

moxdes naRvenTi widis da JangeulTa mocileba.<br />

sakontaqto zedapirTa gasufTavebis saxeebia:<br />

meqanikuri damuSaveba, qimiuri damuSaveba da garecxva.<br />

gasufTavebuli zedapirebiani detalebis<br />

SeduRebisas garda uxarisxo nakeris miRebisa,<br />

gardauvalia eleqtrodTa cveTis gazrdac.<br />

8.6.3. pirapira nakeris struqtura da simtkice<br />

pirapira SeduReba umTavresad gamoiyeneba<br />

foladis nakeTobebSi. amitom racionaluria ganvixiloT<br />

liTonis qceva SeduRebisas da foladis SenaduR nakerTa<br />

Tvisebebi mxolod saerTo principul safuZvlebze.<br />

am TvalsazrisiT pirvel rigSi ganvixiloT<br />

foladis Reroebis SemodnobiT pirapira SeduRebiT<br />

miRebuli nakeris tipiuri struqtura (nax. 8.16). aq<br />

temperaturis mrudi gamoxatavs ReroSi Tbur<br />

mdgomareobas denis gamorTvis momentisaTvis. mrudis<br />

Sesabamisad naCvenebia igive marjvena Reros gaswvriv<br />

liTonis agebulebis tipiuri struqtura.<br />

191


nax. 8.16. SemodnobiT SeduRebuli liTonis<br />

Reroebis struqtura.<br />

rogorc vxedavT, aq gvaqvs ramodenime<br />

gansxvavebuli zona 1, 2, 3, 4, 5 da 6.<br />

ganvixiloT TiToeuli maTgani.<br />

zona 1 _ rgolis formisaa da miRebulia<br />

SeduRebis dros Reroebis dawnevis Zalis gamo cxeli<br />

kontaqtis sibrtyidan Txevadi liTonis gamodevnis<br />

Sedegad pirapiris mTel garSemowerilobaze.<br />

zona 2 _ TeTri viwro SuaSre, araTanabari sisqis<br />

fena _ centrSi viwro, periferiebisken SedarebiT<br />

gafarToebuli. es sxadasxva sisqeoba aixsneba liTonis<br />

dajdomis stadiisas zonaSi dawnevis sxvadasxva Zalis<br />

moqmedebis gamo.<br />

192


zona 3 _ xasiaTdeba liTonis marcvalTa sakmaod<br />

didi zomebiT. aq temperatura 1100°C-ze metia da amitomac<br />

aseTi saxis struqturas uwodeben gadaxurebuls. aseTi<br />

marcvlebis mqone liToni xasiaTdeba dabali<br />

plastikurobiT, amitom sasurvelia es fena iyos rac<br />

SeiZleba Txeli.<br />

zona 4 _ ekuTvnis iseT temperaturul Sualeds,<br />

sadac dayovneba SeduRebis droze ufro metia da xdeba<br />

misi neli gaciveba, rac uzrunvelyofs liTonis<br />

TandaTanobiT dawvrilmarcvlovanebas.<br />

zona 5 _ xurdeba Ac3 temperaturaze odnav zeviT,<br />

swored amitom ganicada man sruli perekristalizacia.<br />

me-5 da me-6 zonebs Soris liToni xurdeba Ac1-sa da Ac3<br />

temperaturul zRvrebs Soris da man amitom ganicada<br />

mxolod nawilobrivi perekristalizacia.<br />

zona 6 _ miekuTvneba liTonis iseT fenebs,<br />

romlebic xurdeba Ac1 wertilis qvemoT, amitom<br />

araviTari cvlileba ar SeimCneva masSi arc marcvalTa<br />

agebulebisa da arc sididis TvalsazrisiT.<br />

rogorc Cans, SesaduRi Reroebi dajdomis<br />

procesSi plastikur Tvisebebs floben ara mTel<br />

sigrZeze pirapiridan damWer tuCebamde _<br />

eleqtrodebamde, aramed mxolod zona 2_7-sa da<br />

nawilobriv zona 5_7-Si, roca dajdomis Zala<br />

mniSvnelovania, saxeldobr, am sazRvrebSi mdebareobs<br />

manZili X, daSoreba sakontaqto sibrtyidan im zonamde,<br />

sadac liTonma ar ganicada araviTari plastikuri<br />

deformaciebi da SeduRebulma detalma ar Seicvala<br />

sawyisi zomebi (ix. nax. 8.17).<br />

193


1 2 3<br />

nax. 8.17. sxvadasxva meTodiT SeduRebul<br />

ReroTa garegani saxeebi.<br />

1. kondensatoruli, 2. SemodnobiT; 3. winaRobiT.<br />

am zonas ewodeba nulovani deformaciis zona da<br />

aRiniSneba X0d. misi mniSvnelobani damokidebulia<br />

SeduRebis meTodze. X-manZilis mniSvneloba saTanado<br />

proporciulad aisaxeba nakeris simtkiceze.<br />

8.7. wertilovani SeduRebis teqnologia<br />

wertilovani SeduRebac arsebobs gansxvavebuli<br />

saxeebisa: 1. Cveulebrivi da 2. specialuri. maTi saerTo<br />

niSania is, rom eleqtrodebze dawneva praqtikulad<br />

mudmivia, deni moqmedebs uwyvetad da erTi wertilis<br />

misaRebad gamoiyeneba mxolod erTi impulsi. 1.<br />

Cveulebrivi SeduReba esaa ormxriv erTwertilovani,<br />

xolo 2. specialuri, SesaduRi konstruqciis<br />

moTxovnilebaTa Sesabamisad, sxvadasxva _ erTmxriv<br />

orwertilovani, mravalwertilovani.<br />

194


8.7.1. procesis zogadi maCveneblebi<br />

1. gamoyenebis sfero.<br />

wertilovani SeduReba farTod gamoiyeneba<br />

datvifruli SenaduRi konstruqciebis warmoebisas, sadac<br />

martivi formis ori an meti datvifruli detali<br />

SenaduRi wertilebiT SeerTdeba rTuli konfiguraciis<br />

kvanZis warmosaqmnelad. aseTi konstruqciebi<br />

damaxasiaTebelia saavtomobilo mSeneblobaSi, kerZod ki,<br />

wertilovani SeduRebiTaa awyobili avtomobilis kabinis<br />

karkasi. didia wertilovani SeduRebis roli<br />

transportis nebismier sferoSi, rogorc miwaze, aseve<br />

miwisqveSa (metros), rogorc wyalqveSa da wyalzeda,<br />

aseve kosmosur safren aparaturasa da mowyobilobaTa<br />

damzadebaSi.<br />

warmatebiT gamoiyeneba wertilovani SeduReba<br />

gaglinulian datvifruli profilis karkasebze<br />

furclovani Semonakeris misaerTeblad. kerZod, am<br />

xerxiT mzaddeba rkinigzis vagonebis, liftis kabinebisa<br />

da karebis, soflis meurneobis manqanaTa, bunkerebisa da<br />

sxva Semonakerebi.<br />

wertilovani SeduReba farTod gamoiyeneba<br />

safreni aparatebis mSeneblobis sferoSi, kerZod,<br />

TviTmfrinavTmSemeblobaSi msubuqi Senadnobebisa, mcired<br />

da uxvad legirebuli foladebis kvanZebSi.<br />

am xerxis gamoyenebis metad mniSvnelovani sferoa<br />

samoqalaqo mSenebloba, kerZod foladis Reroebisagan<br />

damzadebuli badeebisa da karkasebis SeduReba<br />

armirebuli rkinabetonisaTvis. aRniSnul kvanZebSi<br />

195


jvaredinad duRdeba (4_25) mm da ufro meti diametris<br />

wnelebi.<br />

yvelaze farTod wertilovani SeduReba<br />

gamoiyeneba msxvil, 2,5_3 mm-mde da wvril, (5_6) mm-mde<br />

nakeTobaTa warmoebaSi. dReisaTvis SeiZleba uproblemod<br />

SeduRdes (8_10) mm sisqis detalebi.<br />

SeniSvna: am zomis qveS igulisxmeba SesaduR<br />

detalTagan erT-erTis sisqe, xolo meorisa _<br />

ganusazRvrelia.<br />

didi zomis sivrciTi konstruqciebis SeduReba<br />

moiTxovs gadasatani mowyobilobis gamoyenebas. is unda<br />

iyos gansakuTrebiT msubuqi.<br />

didi zomisa da mravali wertilis Semcveli<br />

nakeTobis SeduRebisaTvis gamoyenebuli unda iqnas<br />

mravalwertilovani manqana. aris SemTxvevebi, roca<br />

manqana gadaadgildeba nakeTobis mimarT an gamoiweva<br />

manqanidan.<br />

aseTi teqnologiurad racionaluri moTxovnebis<br />

safuZvelze Seiqmna da dainerga masobriv da farTo<br />

seriul warmoebaSi mravali wertilovani SeduRebis<br />

avtomati da roboti.<br />

bolo aTwleulebSi farTod gaizarda moTxovnebi<br />

wertilovani SeduRebis gamoyenebisa mikrosisqis<br />

detalTa dauSleli SeerTebisadmi. es dargebia:<br />

radioeleqtronika, xelsawyoTmSenebloba,<br />

mikroeleqtronika, kosmosuri safreni aparatebisa da<br />

gamzom saSualebaTa, mzis enrgiis kvebis wyaroTa<br />

damzadeba da a. S. magaliTebi:<br />

1. kosmosuri xomaldebis jeminais, apolonis da<br />

sxvaTa frTebze dagegmarebuli mzis elementTa Tburi<br />

196


atareis, kedlis sisqe 50+300 mikroni, SenaduRi nakeris<br />

sigrZe TiToeulze Seadgens daaxloebiT 200 metrs.<br />

2. saqarTveloSi damzadebuli da gamoSvebuli<br />

kosmosuri antenis (1998 w.) furclebis (50+50 mikroni,<br />

masala _ uJangavi foladi) SesaerTeblad saWiro iyo<br />

2000-mde SenaduRi wertilis miReba.<br />

rac Seexeba kosmoss, misi aTviseba moiTxovs<br />

saTanado danadgarTa, aparaturisa Tu xelsawyoTa<br />

masalis wonis Semcirebasa da specialur TvisebaTa<br />

Seqmnas, romelsac eqneboda damaxsovrebis unari. diax,<br />

damaxsovrebis unari, kerZod, unari misi erT garemoSi<br />

muSaobisas saWiro formis SenarCunebisa misi<br />

deformaciis formis Secvlis Semdeg da am formis<br />

avtomaturad aRdgenisa igive garemoSi moxvedrisas. es<br />

aadvilebs rTuli konstruqciis transportirebas. am<br />

Tvisebas uwodeben deformaciis damaxsovrebis unars.<br />

aseTi liToni ukve Seqmnilia, mas ewodeba nitinoli da<br />

amJamad vmuSaobT misi wertilovani SeduRebis<br />

damuSavebaze.<br />

8.7.2. wertilovani SenaduRi konstruqciebi<br />

qvemoT naCvenebia wertilovani SeduRebisaTvis<br />

SesaerTebel detalTa SesaZlo konstruqciuli<br />

Sesrulebis<br />

(nax. 8.18).<br />

magaliTebi Tavisi sirTuleebis mixedviT<br />

197


1 2 3 4<br />

nax. 8.18. wertilovan SenaduR konstruqciaTa saxeebi<br />

1. moxerxebuli; 2. Nnormaluri; 3. mouxerxebeli;<br />

4. Znelad Sesasrulebeli.<br />

SeniSvna: grZivi ganzomileba _ zomebi mocemulia<br />

milimetrebSi.<br />

SeduRebis win, konstruqciis awyobisas<br />

Casatarebelia TiTqmis igive operaciebi, rac pirapira<br />

SeduRebis<br />

SemTxvevebi.<br />

dros, igulisxmeba makroSeduRebis<br />

rac Seexeba mosamzadebel samuSaoebs<br />

mikroSeduRebis win, kerZod zedapirTa gasufTavebas, is<br />

unda Sesruldes spirtSi an acetonSi dasvelebuli<br />

bambiT an sxva rbili qsoviliT.<br />

unda gasufTavdes rogorc cxeli, aseve civi<br />

sakontaqto zedapirebi, winaaRmdeg SemTxvevaSi<br />

mosalodnelia sxvadasxva gamonaSxefebis warmoqmna<br />

198


liTonuri Txevadi birTvidan, eleqtrodis muSa<br />

zedapiris mikvra, miduReba orive an erT-erT SesaduR<br />

detalze. am ukanasknels xSirad aqvs adgili polaruli<br />

deniT mikroSeduRebisas.<br />

8.7.3. SeduRebis teqnologiuri ciklebi<br />

wertilovani SeduRebis teqnologias gansazRvras<br />

mimdinare Tburi procesebi, rac TavisTavad<br />

damokidebulia kontaqturi _ winaRobiT SeduRebis<br />

manqanis kvebis wyarosagan, kerZod ki gamoyenebuli<br />

SeduRebis denis mrudebisagan (nax. 8.19).<br />

nax. 8.19. wertilovan manqanaSi gamoyenebuli<br />

SeduRebis denis mrudebi.<br />

199


wertilovani SeduRebis Tanamedrove warmoebaSi<br />

gamoiyeneba SeduRebis denis mrudis sxvadasxva formebi.<br />

maTgan yvelaze gavrcelebulTagan Semdegia:<br />

1. cvladi denis manqanaTa normaluri sinusoida. is<br />

ZiriTadad gamoiyeneba foladis konstruqciaTa<br />

SesaduReblad;<br />

2. modulirebuli denis mrudi, gamoiyeneba aluminis<br />

SenadnobTa SesaduReblad. misi upiratesobaa kontaqtSi<br />

Tbogamoyofis koncentraciis sixistis acileba da<br />

ugulebelyofs gamonaSxefebis arsebobas, ar saWiroebs<br />

zedapirTa specialur damuSavebas (qimiuri an foladis<br />

susti jagrisebiT).<br />

3 da 4 _ esenia kondensatorul manqanaTa umetesi<br />

tipisaTvis damaxasiaTebeli mrudebi. 3 _Mmrudi milevadi<br />

ganmuxtviT ufro gavrcelebulia mcire simZlavris<br />

kondensatorul manqanebSi. didi simZlavris manqanebSi ki<br />

xdeba mxolod pirveli dadebiTi talRis gamoyeneba.<br />

kondensatiruli manqanebi gamoiyeneba rogorc aluminisa<br />

da magniumis SenadnobTa, aseve sxvadasxva ferad<br />

liTonTa SesaduReblad;<br />

3, 4, 5 da 6 mrudebi miekuTvneba impulsul<br />

manqanebs. maTgan:<br />

5 _ eleqtromagnituri manqanebi ufro naklebad<br />

gamoiyeneba, xolo<br />

6 _ manqanebi mudmivi denis impulsiT ufro<br />

farTodaa gavrcelebuli;<br />

7 _ mrudi damaxasiaTebelia mudmivi denis<br />

manqanebisaTvis. am tipis manqanebisaTvis SeduRebis deni<br />

miiReba meorad konturSi ganlagebuli naxevargamtaruli<br />

gammarTvelebiT.<br />

200


arsebobs agreTve rTuli teqnologiuri cikliT<br />

momuSave wertilovani manqanebi. am dros SeduRebis erTi<br />

periodis ganmavlobaSi icvleba rogorc denis mrudi,<br />

eleqtrodTa dawnevis Zala, agreTe birTvis temperatura<br />

da Termuli gavlenis zonac. isini farTodaa<br />

warmodgenili literaturul wyaroebSi.<br />

8.7.4. SenaduRi wertilis Camoyalibeba<br />

ٰٰٰٰ<br />

ganvixiloT wertilis SeduRebis procesis<br />

ramodemine calkeuli momenti. adre ganxiluli gaxurebis<br />

Tburi gantolebidan gamomdinare (7.7): 1. rTuli<br />

temperaturuli veli unda Seiqmnas SeduRebis zonis<br />

liTonSi saeleqtrodo RerZis gaswvriv (nax. 8.20). am<br />

SemTxvevaSi angariSi unda gaewios gardamaval civ,<br />

saeleqtrodo kontaqtebSi aRZrul joulis siTbos,<br />

romelTa wyalobiT eleqtrodebSi siTbos acileba iqneba<br />

mniSvnelovnad gansxvavebuli im mniSvnelobisagan,<br />

romelsac miviRebT angariSiT am wyaroTa CaTvlis gareSe.<br />

denis gamorTvis Semdeg Sewydeba aRniSnuli q da<br />

qٰ ٰٰٰٰٰ<br />

wyaroebi, daiwyeba SeduRebis zonis liTonis metad<br />

intensiuri gaciveba. am wyaroTa arsebobisa da Sewyvetis<br />

Sedegad SeduRebis wertilis gaxurebisa da gacivebis<br />

realuri mrudebi iqnebian erTmaneTisagan mniSvnelovnad<br />

gansxvavebuli da ara erTmaneTis sarkuli<br />

gamosaxulebani, rasac adgili aqvs sxva SemTxvevebSi,<br />

kerZod ki sxeulis Siga wyaroebiT gaxurebis<br />

SemTxvevebSi. suraTze SenaduRi wertilis naTeli zolis<br />

(arSia, qoba) irgvliv arsebuli liTonis fenas ewodeba<br />

Termuli gavlenis zona. nakeris metalografiuli<br />

201


analizis dros es zona aCvenebs marcvalis agebulebisa<br />

da zomebis yvela SesaZlo cvalebadobis zRvars, rac<br />

xdeba liTonSi rekristalizaciisa, perekristalizaciisa<br />

nax. 8.20. temperaturis ganawileba<br />

birTvis irgvliv saeleqtrodo RerZis gaswvriv<br />

202


Tu sxva procesTa gavleniT gamowveuli struqturuli<br />

gardaqmnebis Sedegad. Tburi balansis Tanaxmad SesaduR<br />

detalebSi sxmuli, anu Txevadi birTvis irgvliv cxeli<br />

kontaqtis gaswvrivac iarsebebs swrafad cvalebadi<br />

temperaturuli<br />

rogorc wina<br />

veli (nax. 8.21). igive momentebisaTvs,<br />

nax. 8.21. temperaturis ganawileba birTvis irgvliv cxeli<br />

kontaqtis sibrtyis gaswvriv.<br />

8.7.5. wertilovani nakeris struqtura da simtkice<br />

rogorc cnobilia, wertilovani nakeris xarisxi<br />

ganisazRvreba wertilis zomebiT: sigrZe, simaRle.<br />

ukanaskneli unda uaxlovdebodes SesaduR furcelTa<br />

jamur sisqes. birTvi, esaa Txevadi liToni,<br />

Camoyalibebuli gawelil kristalTa (dendritTa) saxiT<br />

(nax. 8.22).<br />

203


1 2<br />

nax. 8.22. SenaduRi wertilis struqtura (1) da simtkicis<br />

ganawileba SenaduR wertilSi (2).<br />

cifri 1 (nax. 8.22.2) aCvenebs gamdnar da gamyarebul<br />

birTvs, romlis saSualo temperatura ramodenimeTi<br />

aRemateboda dnobis temperaturis mniSvnelobas.<br />

ramdenadac liToni birTvSi iyo gamdnari, imdenad misi<br />

struqtura msgavsia liTonis formaSi Casxmuli Txevadi<br />

liTonisa.<br />

cifri 2-iT aRniSnulia is fena, romlis<br />

sazRvrebSi liToni awydeba maRaltemperaturul<br />

gaxurebas, kerZod ki wrTobis mdgomareobas; bolo 3<br />

cifriT aRniSnul fenaSi liToni xurdeba ukve kritikul<br />

temperaturaze dabla, ris gamoc aq ar miiReba nawrTobi<br />

struqtura da SeimCneva mxolod marcvlis sididis<br />

cvalebadoba.<br />

unda aRiniSnos is, rom mkacri sazRvari 2 da 3<br />

zonebs Sori pirobiTaa miRebuli. sinamdvileSi erTi<br />

fenis struqturis meoreSi gadasvla xdeba TandaTanobiT.<br />

rac Seexeba SenaduRi wertilis zonis simtkices<br />

(nax. 8.22.2), Tu mas gavzomavT brinelis meTodiT, Sedegebi<br />

204


anu SenaduR nakerSi simtkicis ganawileba SeiZleba<br />

gamovsaxoT 1-mrudiT (rogorc Cans, Termuli gavlenis<br />

zonaSi liToni Zalian myaria da Sesabamisad,<br />

naklebplastikuri. SenaduRi adgilis datvirTvisas yvela<br />

daZabva (daZagvra) aRiqmeba wertilis irgvliv kidura<br />

fenebis mier da yvelaze metad a_a zonebSi, sadac miiReba<br />

SenaduR furclebs Soris maxvili kuTxe.<br />

mravali mkacrad wrTobadi foladis SeduRebisas<br />

kargia Catardes moSvebis operacia, rac simkvrivis 1mruds<br />

Secvlis mrudi 2-iT. SeduRebis aseTi cikliT<br />

Termuli gavlenis zonaSi moixsneba nawrTobi fena an<br />

mkacrad nawrTobi struqtura gardaiqmneba zomierSi.<br />

8.8. gorgolaWovani SeduRebis teqnologia<br />

8.8.1. procesis zogadi maCveneblebi<br />

wertiliT SeduReba gvaZlevs mtkice, magram ara<br />

mkvriv, hermetul nakers. ukanaskneli saWiroa siTxis an<br />

airis WurWlisaTvis. mkvrivi nakeris miReba SeiZleba<br />

ganuwyveteli nakeriT, romelsac gorgolaWovani<br />

SeduReba gvaZlevs. gorgolaWiT SeduRebas bevri nakli<br />

aqvs, amitom igi gamoiyeneba mxolod Txelfurcliani<br />

arasapasuxismgeblo detalebis SeduRebisaTvis.<br />

gorgolaWebiT SeduRebis dros furclebis<br />

SeerTeba warmoebs sxvadasxva xerxiT (nax. 8.23).<br />

yvelaze ufro gavrcelebuli xerxi, romelic<br />

simkvriviT da simtkiciT saukeTesod unda CaiTvalos,<br />

aris meore (nax. 8.23.2).<br />

205


1 2 3 4 5<br />

nax. 8.23. gorgolaWovani SeduRebis saxesxvaobani<br />

gorgolaWiT SeduReba warmoebs sami meTodiT:<br />

1. gorgolaWebis uwyveti moZraoba denis uwyveti<br />

miwodebiT;<br />

2. gorgolaWebis uwyveti moZraoba denis wyvetili<br />

miwodebiT;<br />

3. gorgolaWebis wyvetili moZraoba denis<br />

wyvetili miwodebiT (bijiT SeduReba).<br />

1. pirveli xerxi damakmayofilebel Sedegebs<br />

iZleva mxolod mokle nakerebisa da Zalian kargi<br />

masalisaTvis.<br />

saqme is aris, rom denis ganuwyveteli miwodebisas,<br />

gorgolaWis gadagorebis dros, deni gaivlis wina<br />

SeduRebuli wertilis nawilSi maSin, rodesac es<br />

wertili jer gaciebuli ar aris. am SemTxvevaSi masalis<br />

winaRoba Semcirebuli unda iqnes, deni metad<br />

gaZlierdeba da SesaZlebelia liTonis gadawva. Tu ki<br />

gadawvis Tavidan asacileblad ufro sust reJims<br />

gamoviyenebT, maSin SesaZlebelia SeduReba ar moxdes.<br />

206


2. meore xerxiT SeduRebis dros deni CairTveba im<br />

momentSi, rodesac gorgolaWi ukve gadagordeba meore<br />

wertilis SeduRebisaTvis. aseTi xerxi yvelaze ufro<br />

gavrcelebulia prqtikaSi. meore xerxi uaxlovdeba<br />

wertiliT SeduRebas, mxolod aq wertilebi zedized<br />

daismeba.<br />

3. mesame xerxma ver miiRo gavrceleba, radgan igi<br />

moiTxovs Zalian rTul mowyobilobas.<br />

1. gamoyenebis sfero. gorgolaWovan SeduRebas<br />

iyeneben naxSirbadmcire, uJangavi da xurvalmtkice<br />

foladebis, milimetris nawilebidan 1,5 mm-mde, xolo<br />

calkeul SemTxvevaSi 2 mm (rbili naxSirbadmcire<br />

foladebis SeduRebis dros) sisqis xurvalmtkice da<br />

msubuqi Senadnobebis nakeTobebze mtkice an mtkicemkvrivi<br />

(hermetuli) nakerebis misaRebad.<br />

gorgolaWovani SeduRebis efeqturi gamoyenebis<br />

magaliTebia: avtomobilis benzinis avzi, romelsac<br />

aduReben konturiT ori datvifruli naxevridan;<br />

avtomobilis mayuCi, romelSic korpusis sigrZivi nakeri<br />

da misi SeerTeba fskerTan xorcieldeba gorgolaWovani<br />

SeduRebiT; rZis bidoni, romelSic yvela ZiriTadi<br />

SeerTeba sruldeba gorgolaWovani SeduRebiT.<br />

gorgolaWovani SeduReba farTod aris gamoyenebuli<br />

oTaxis eleqtromacivrebis (karadebis, saorTqleblebis<br />

damzadebaSi), airgeneratorebis, cecxlsaqrobebis,<br />

reaqtiuli Zravebisa da bevri sxva nakeTobis warmoebaSi.<br />

masalis sisqe gorgolaWovani SeduRebis dros<br />

Cveulebriv ifargleba mniSvnelobebiT (mm):<br />

rbili dekapirebuli foladi2+2<br />

cxlad glinuri naxSirbadmcire foladi 1,75+1,75<br />

207


uJangavi da xurvalmtkice foladebi da Senadnobebi1,5+1,5<br />

TiTberi da kaJiani brinjao 1,2+1,2<br />

aluminis Senadnobebi 1,5+1,5<br />

gorgolaWovani SeduRebis dros udidesi<br />

gavrceleba hpova SeerTebis orma tipma: mogobviTa da<br />

pirgadadebiT SeerTebam. pirvelis magaliTs warmoadgens<br />

benzinis avzi. am SeerTebis upiratesobebia: SeduRebis<br />

dros nakeTobis moTavseba SeduRebis manqanis konturis<br />

gareT da gadajvaredinebuli nakerebis arseboba. amiT<br />

uzrunvelyofilia SeduRebis pirobebis mudmivoba<br />

SeerTebis mTel perimetrze da, rogorc Sedegi, nakeris<br />

erTgvarovani xarisxi mis mTel sigrZeze. am tipis<br />

konstruqciis ZiriTadi naklia avzis detalebis Rrma<br />

gamoWimviT datvifris aucilebloba, rac moiTxovs<br />

mZlavri wnexebis gamoyenebas da anazRaurebulia mxolod<br />

masiur warmoebaSi.<br />

mogobvis sigane ar unda iyos 12 mm-ze naklebi<br />

foladis 1 mm sisqis SemTxvevaSi, 16 mm, roca δ=1,5 mm da<br />

18 mm, roca δ=2 mm. mogobvis ufro mcire siganis<br />

SemTxvevaSi SesaZlebelia gaxurebuli liTonis ganze<br />

gamoWyleta, rasac Tan sdevs detalebis adgilobrivi<br />

gaTxeleba da SeerTebis simtkicis dacema. detalebis<br />

normaluri jamuri sisqe SeduRebis adgilas 2δ-s<br />

uaxlovdeba.<br />

mrewvelobaSi udidesi gavrceleba hpova<br />

pirgadadebiT SeerTebam. pirgadadebis minimaluri sigane<br />

iseve, rogorc mogobviT SeerTebisas, 12_18 mm farglebSia.<br />

amasTan, nakeTobis sisqe SeduRebis adgilSi agreTve 2δ-s<br />

uaxlovdeba. zogierT SemTxvevebSi sasurvelia SeduRebis<br />

Semdeg nakeTobis gluvi zedapiris miReba uSverilebod,<br />

208


isTvisac saWiroa ganieri gorgolaWiT viwro<br />

pirgadadebaze muSaoba.<br />

es xerxebi ar iZleva SeerTebis simkvrivis<br />

garantias. SeerTeba viwro pirgadadebiT iwvevs<br />

gorgolaWebis mniSvnelovan cveTas. Suasadebisa da<br />

misarTi<br />

process.<br />

mavTulis gamoyeneba arTulebs da aZvirebs<br />

gorgolaWovan SeduRebas xSirad iyeneben<br />

cilindrul nakeTobaTa (kasrebi, bidonebi da a. S.)<br />

damzadebisas. am dros yvelaze arasaimedoa grZivi da<br />

rgolovani nakerebis gadakveTis adgili, sadac SeiZleba<br />

RriWos warmoqmna, Tu ar iqna detalebi SeduRebis win<br />

specialurad momzadebuli.<br />

8.8.2. gorgolaWovani SeduRebis<br />

teqnologiuri sqemebi<br />

gorgolaWovani SeduRebis Tbogamyofis procesi<br />

Taviseburia da iseve gansxvavdeba calke erTi wertilis<br />

SeduRebis Tburi suraTisagan, rogorc gansxvavdeba<br />

liTonis moZravi rkaliT gaxureba uZravi rkaliT<br />

gaxurebisagan.<br />

rac Seexeba SenaduRi nakeris aRnagobasa da<br />

nakeriT denis Suntirebis xasiaTs, is SeiZleba<br />

ganxiluli iqnas rogorc wertilovani bijuri SeduReba<br />

axlosmdebare wertilTa SemTxvevisaTvis. arCeven<br />

gorgolaWovani SeduRebis procesis sxvadasxva<br />

teqnologiur sqemebs (nax. 8.24).<br />

209


nax. 8.24. gorgolaWovani SeduRebis<br />

konstruqciaTa saxeebi.<br />

praqtikaSi SedarebiT farTo gamoyeneba hpova<br />

wyvetili nakeriT SeduRebis sqemam, roca gorgolaWi<br />

brunavs uwyvetad mudmivi siCqariT, xolo deni CairTveba<br />

wyvetilad t1-droiT (nax. 8.24) t2 SesvenebiT. denis<br />

SesvenebaTa regulirebis mixedviT calkeul<br />

SemTxvevebSi bijuri nakeris (marjvena sqema nax. 8.24-ze)<br />

misaRebad wertilovan manqanaTa nacvlad gamoiyeneben<br />

gorgolaWovani SeduRebis manqanebs. denis CarTvis drois<br />

210


fardobas sruli ciklis drosTan ewodeba CarTvis<br />

xangrZlivoba: Cx= t1 / t1+ t2.<br />

tS anu „Cx“= (8.8)<br />

tS+ tp es koeficienti sxvadasxvaa SesaduRi liTonisagan<br />

damokidebulebiT, kerZod: saSualonaxSirbadiani<br />

foladebisaTvis aiReba 0,5÷0,7; uJangavi foladisaTvis<br />

0,4÷0,6; aluminis SenadnobTaTvis 0,15÷0,35.<br />

amasTanave, rac ufro xistia SeduRebis reJimi, miT<br />

ufro naklebi gamodis CarTvis xangrZlivoba.<br />

SeduRebis reJimisa da CarTvis xangrZlivobis<br />

SerCeva araa damokidebuli SesaduR detalebTan denis<br />

miyvanis xerxze. SeduRebis denis komutaciis normalur<br />

sqemad iTvleba grZivi (nax. 8.24, zeda marcxena) da ganivi<br />

(zeda marjvena) nakerebi.<br />

igive naxazze, qveviT warmodgenilia sxvadasxva<br />

konstruqciis gorgolaWovani SeduRebis tipiuri<br />

teqnologiuri sqemebi. maT Soris yvelaze metadaa<br />

gavrcelebuli Tavgadadebuli, Semdeg ki gorgolaWovanpirapira.<br />

gansakuTrebiT lentisagan milis damzadebisas.<br />

bolo periodSi warmatebiT sruldeba nakerulreliefuri<br />

SeduReba kievis e. patonis saxelobis<br />

eleqtroSeduRebis institutis sqemis mixedviT.<br />

ai, es ganxiluli ramodenime magaliTi iZleva<br />

warmodgenas kontaqturi nakeruli SeduRebis<br />

SesaZleblobebze<br />

dasamzadeblad.<br />

mtkice da mkvriv nakeTobaTa<br />

211


8.8.3. SeduRebis teqnologiuri Taviseburebani<br />

gorgolaWovani SeduRebis damaxasiaTebeli<br />

Taviseburebani SeiZleba Semdegnairad Camoyalibdes.<br />

detalebi SeduRebis win ganicdian ormxriv saerTo<br />

an adgilobriv, daaxloebiT 20 mm siganeze gasufTavebas.<br />

gasufTavebis xerxi damokidebulia SeduRebadi masalis<br />

saxeobaze.<br />

gasufTavebuli detalebis awyoba warmoebs<br />

samarjvebSi Waxrakebis saSualebiT, xolo Semdeg yovel<br />

75_150 mm-ze wertilebiT miekvrebian. rac ufro sqeli da<br />

xistia SeduRebadi detalebi, miT iSviaTad SeiZleba<br />

ganlagdes mikvris wertilebi. detalebis mikvra iwyeba<br />

SeerTebis adgilidan da warimarTeba boloebisaken.<br />

mikvris dros nawiburebis gaxurebis gamo SeiZleba<br />

moxdes maTi gamrudeba (nax. 8.25.1), amitom mikvris<br />

procesSi saWiroa Tvalyuri adevnon SesaerTebeli<br />

nawiburebis urTierTganlagebis siswores. mikvris<br />

adgilebs ganalageben gorgolaWovani SeduRebis nakeris<br />

RerZis gaswvriv. saWiroa moveridoT mikvris dros<br />

zedapirze Rrma CaTelvis warmoqmnas, radgan aseTma<br />

CaTelvam SeiZleba daarRvios gorgolaWovani SeduRebis<br />

Semdgomi normaluri svla (amas iTvaliswineben<br />

wertilovani mikvris reJimis SerCevis dros).<br />

RriWoebi detalebs Soris, magaliTad, fskersa da<br />

cilindrul rkals Soris, SeZlebisamebr Tanabrad unda<br />

iyos ganawilebuli. SeerTebis perimetrze mikvris Semdeg<br />

awyobis xarisxi yuradRebiT unda gakontroldes. Tu am<br />

dros aRmoCnda mniSvnelovani RriWoebi, saWiroa maTi<br />

mocileba gasworebis saSualebiT.<br />

212


1 2 3<br />

nax. 8.25. deformacia gorgolaWovani SeduRebisas.<br />

SesaZlo gawvis Tavidan asacileblad<br />

gorgolaWovani SeduRebis win mikvris adgilebze xenjs<br />

asufTaveben zumfaris qaRaldiT an foladis jagrisiT.<br />

amavdroulad maTi gadakveTis adgilebSi gaiqlibeba<br />

„iribad“ (ix. nax. 8.25.2), Tuki gamoyenebulia nawiburebis<br />

damuSavebis es xerxi.<br />

mokle nakerebis gorgolaWovan SeduRebas<br />

awarmoeben erTi bolodan meorisaken, grZeli nakerebis<br />

SeduRebas ki _ Suidan boloebisaken. gorgolaWovani<br />

SeduReba, rogorc wesi, iwvevs SeduRebis SesamCnev<br />

deformaciebs, romlis damaxasiaTebeli magaliTebi 2, 3<br />

naxazzea naCvenebi. 8.25. naxazze sqematurad naCvenebia<br />

detalis diametris Semcireba rgoluri nakeris adgilas.<br />

me-3 naxazze _ cilindruli rkalis Semqmnelis gamrudeba<br />

sigrZivi nakeris SeduRebis Semdeg. mniSvnelovani<br />

deformaciebis SemTxvevaSi gamoyenebulia CaquCiT<br />

gasworeba mrgval budeSi an filaze deformirebuli<br />

kvanZis zomebisa da formis mixedviT.<br />

213


9. xarisxis dominant faqtorTa SesaZlo marTva<br />

SeniSvna: winaRobiT SeduRebis calkeuli saxeTa<br />

problemebi, kerZod, SeduRebis zonaze Tu Txevad<br />

birTvze calkeul faqtorTa gavlenis ganxilvis<br />

magaliTad SeiZleba zogadad gamodges wertilovani<br />

SeduRebis procesi. amitom Semdgom, Cveni yuradReba<br />

miqceuli iqneba ZiriTadad wertilovan SeduRebaze.<br />

9.1. xarisxisadmi wardgenili ZiriTadi moTxovnebi<br />

rogorc avRniSneT SeduRebis xarisxi umTavresad<br />

ganisazRvreba SenaduRi wertilis adgilmdebareobiT da<br />

zomebiT. misdami wardgenili moTxovnebi Camoyalibebulia<br />

nax. 9.1-is ganxilviT.<br />

>δmin/3<br />

h<br />

h1<br />

h2<br />

P<br />

d α<br />

d<br />

v<br />

ρ1<br />

ρ2<br />

214<br />

δ1<br />

δ2<br />

Tel<br />

d=(0,9÷ 1,4)del<br />

d=5 el δmin<br />

h=h 1+h2 h 1=h 2=0,4+0,7δmin nax. 9.1. SenaduRi nakerisadmi wayenebuli ZiriTadi moTxovnebi:<br />

δ1, δ2 _ SesaduR nawilTa sisqeebi; del_ eleqtrodis muSa<br />

zedapiris diametri;P P - SeduRebis zonis dawnevis Zala; V _<br />

zeda eleqtrodis gadaadgileba; ρ1, ρ2 _ SesaduR nawilTa kuTri<br />

eleqtrowinaRobebi; d _ SenaduRi wertilis Txevadi birTvis<br />

diametri; h _ SenaduRi wertilis simaRle; h1, h2 _ SenaduRi<br />

wertilis Cadnobis siRrmeebi.


9.2. praqtikuli problemebi<br />

nakerisadmi wayenebuli ZiriTadi moTxovnebi advilad<br />

dakmayofilebadia, roca xdeba erTnairi eleqtrodebiT<br />

eTgvarovani masalisa da Tanabari sisqis nawilTa<br />

cvladi denis manqaniT SeduReba. Tu am pirobaTagan erTerTi<br />

icvleba (nax. 9.2.) irRveva SenaduRi wertilis<br />

Cadnobis mniSvnelobaTa toloba (h1≠h2), Sesabamisad<br />

Txevadi birTvis Camoyalibeba asimetriulad daiZvris Z<br />

manZiliT (nax. 9.2.6.) SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />

sibrtyis mimarT da nakeris xarisxi xdeba<br />

aradamakmayofilebeli misi ganikveTis farTis (s)<br />

Semcirebisas da nimuSis zedapiris erT-erTi polarobis<br />

(pliusniSniani) eleqtrodTan mikvrisa an SeduRebis gamo.<br />

nax. 9.2. praqtikuli broblemebi<br />

1 _ eleqtrodTa diametrebi sxvadasxvaa; 2 _ SesaduR nimuSTa<br />

masala araerTgvarovania; 3.4. _ monopolaruli denis wyaro; 3 _<br />

215


SesaduR nimuSTa masala erTgvarovania da eleqtrodTa masala<br />

erTgvarovani, 4 _ SesaduR nimuSTa da eleqtrodTa masala<br />

erTgvarovania, 5. Tanabari sisqis nimuSebi; 6.7. _ araTanabari<br />

sisqis SesaduRi nimuSebi; d _ Txevadi birTvis diametri; 2r _<br />

SenaduRi nakeris diametri; z _ Txevadi birTvis daZvra<br />

sakontaqto sibrtyidan, S _ SenaduRi nakeris ganivkveTis farTi.<br />

9.3. SeduRebis procesis ciklograma<br />

Tanamedrove klasikuri midgomidan gamomdinare<br />

SeiZleba ganisazRvros, rom teqnologia esaa masalisa da<br />

energiis urTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />

produqtis misaRebad. aRniSnulis gaTvaliswinebiT,<br />

eleqtrowinaRobiT SeduReba aris masalaTa dauSleli<br />

SeerTebis teqnologiuri procesi meqanikuri energiisa da<br />

joulis siTbos kombinaciis xarjze. teqnologiur<br />

cvladTa mravalgvarovanebiT wertilovani SeduReba<br />

warmoadgens SeduRebis erT-erT yvelaze rTul process,<br />

rogorc zogadad ganvixileT, misi ciklograma (nax. 9.3.)<br />

Sedgeba sami ZiriTadi stadiisagan:<br />

I_winaswari dawneva (dawneva udenod), romelmac unda<br />

uzrunvelyos eleqtrodTaSorisi zonis gardamaval<br />

kontaqtTa (rogorc "cxeli" aseve "civi") winaRobis<br />

stabiluroba. pirobiTad "cxeli" ewodeba SeduRebad<br />

kontaqts, sadac temperatura aRemateba dnobis<br />

mniSvnelobas;<br />

pirobiTad "civi" ewodeba saeleqtrodo kontaqtebs,<br />

sadac temperatura naklebi unda iyos masalis<br />

darbilebis sidideze.<br />

I_stadiis dros dawnevis gamo xdeba sakontaqto<br />

zedapirze calkeul gamonaSverTa moxsna maTi<br />

216


TandaTanobiT rRvevis Sedegad, gamoidevneba zedapiruli<br />

Jangeulobani, Sesabamisad izrdeba kontaqtis fizikuri<br />

Sexebis farTi da mcirdeba kontaqturi winaRoba Rc (nax.<br />

9.4.). yovelive amas adgili aqvs dawnevis Zalis zrdisas<br />

garkveul zRvramde _ Pcr, romelsac dawnevis kritikuli<br />

mniSvneloba ewodeba, miuxedavad zemoTaRniSnulisa, I_<br />

stadiis bolosaTvis SesaduR nawilTa fizikuri Sexeba<br />

xdeba eleqtrodTaSorisi zonis mxolod calkeul<br />

ubnebze.<br />

II_ stadiis dasawyisSi denis gavla ZiriTadad iwyeba<br />

mxolod calkeuli Sexebis ubnebSi, izrdeba maTSi denis<br />

simkvrive, eleqtrowinaRoba da maTi temperatura<br />

myisierad aRwevs dnobis sidides, Semdgom ki dawnevis<br />

Zalisa da denis Tburi kombinirebuli moqmedebiT<br />

warmoebs dengamtar mikroubanTa moTelva, SexebaSi<br />

modian sxva gamonaSverebi _ ubnebi, xdeba maTSi denis<br />

gadanawileba, isinic moiTelebian da dens saSualeba<br />

eZleva gadanawildes mTel sakontaqto sibrtyeSi da<br />

amrigad, II stadiis bolosaTvis mTavrdeba nakeris Txevad<br />

mdgomareobaSi Camoyalibebis procesi.<br />

III _ stadia iwyeba liTonis gacivebiT, romelsac<br />

dawnevis gareSe SeiZleba daerTos Semdegi uaryofiTi<br />

movlenebi: 1. liTonis Cajdoma, 2. niJarebis warmoqmna, 3.<br />

bzarebi, 4. SenaduRi nakeris plastikurobis Semcireba<br />

ZiriTad liTonTan SedarebiT da a.S. am movlenaTa<br />

Tavidan asacileblad II stadiisaTvis gamoiyeneba<br />

dawnevis moqmedebis calkeuli programirebuli meTodebi,<br />

rac SesamCnevad zrdis nakeris liTonis fiziko-meqanikur<br />

Tvisebebs.<br />

217


0<br />

P1I I II III<br />

218<br />

I (t)<br />

P (t)<br />

nax. 9.3. procesis ciklograma:<br />

P _ dawnevis Zala; I _ denis moqmedi mniSvneloba;<br />

t _ denis moqmedebis dro.<br />

Rc<br />

α=0,65→0,85 P cr P<br />

a b<br />

t<br />

Rc=<br />

P<br />

r 1=0,003→0,006 α<br />

α<br />

nax. 9.4. gardamaval (kontaqtis) winaRobasa<br />

da dawnevis Zalas Soris damokidebulebani:<br />

a. grafikuli, b. anlizuri.<br />

eleqtrowinaRobiT SeduRebisadmi miZRvnili<br />

literaturis umetesoba gankuTvnilia teqnologebisaTvis.<br />

rac Seexeba danadgarebs, maT Sesaxeb arsebuli<br />

literaturuli wyaroebi garda gamonaklisi avtorebisa:<br />

b.patoni, v.lebedevi, l.glebovi, n.peskariovi, z.riskova,<br />

ZiriTadad atareben aRweriT xasiaTs da mxolod


nawilobriv akmayofileben am dargSi momuSave<br />

specialistTa moTxovnebs.<br />

zemoTaRniSnuli migviTiTebs imaze, rom<br />

eleqtrowinaRobiT SeduRebis racionaluri teqnologiis<br />

ganxorcielebisaTvis aucilebelia mniSvnelovani<br />

yuradReba mieqces saWiro danadgarebs, upirveles<br />

yovlisa kvebis wyarosa da marTvis sistemebs.<br />

9.4. SeduRebis densa da temperaturas<br />

Soris damokidebuleba<br />

masalaTa eleqtrowinaRobiT SeduRebisaTvis<br />

SesaZlebelia xmarebul iqnas rogorc cvladi denis,<br />

aseve monopolaruli impulsis (mudmivi denis,<br />

kondensatoruli da a.S.) danadgarebi (nax. 9.5.).<br />

1. cvladi denis manqaniT SeduRebisas fazuri<br />

regulirebis pirobebis gamo iS_isa ganicdis wyvetad<br />

pulsacias (nax. 9.5.1), rasac Seesabameba gamoyofili<br />

siTbos xasiaTic. SeduRebis zonaSi temperatura _ T<br />

Tavis maqsimalur mniSvnelobas aRwevs denis pirveli<br />

naxevarperiodis ganmavlobaSi, yalibdeba Txevadi zona,<br />

xolo denis naxevarperiodTa amplitudebs Soris<br />

mcirdeba. SeduRebis denis Semdgomi moqmedebis dros<br />

Txevadi zonis sidide praqtikulad ar izrdeba. es<br />

aixsneba imiT, rom Txevadi zonis Camoyalibebis procesSi<br />

izrdeba kontaqti eleqtrodi_Txeli nimuSi, mcirdeba<br />

eleqtrodTaSorisi zonis eleqtrowinaRoba, rac<br />

arsebiTad amcirebs Tbogamoyofis intensiurobas.<br />

gadnobis zonis sididis zrda miiRweva SeduRebis denis<br />

gazrdiT, magram denis zrdis frontis simkveTris gazrda<br />

219


(tfr < 0,005 wm) iwvevs liTonis gamonaSxefTa warmoqmnas<br />

Txeli nimuSis zedapirze.<br />

gamonaSxefTa ugulebelsayofad SeiZleba Semcirdes<br />

cvladi denis pirveli impulsis amplituda modulaciis<br />

gamoyenebiT. es ki iwvevs denis moqmedebis SesvenebaTa<br />

zrdas, Sesabamisad SeduRebis zonaSi Tbogamoyofis<br />

intensiurobis Semcirebas da denis pirveli<br />

naxevarperiodis Semdeg mkveTrad mcirdeba temperatura.<br />

yovelive aRniSnulis Sedegad mcirdeba gadnobis<br />

zonis sidide da Txeli nimuSis Cadnobis siRrme, rac<br />

mkveTrad auaresebs nakeris xarisxs.<br />

220<br />

nax 9.5. SeduRebis denisa iS da<br />

wertilovani SeduRebis zonaSi<br />

temperaturis cvalebadobis<br />

xasiaTi _ T0 Semdegi SemTxvevebisaTvis:<br />

(foladi fol. X18H9T, δ1 = 0,5<br />

mm; tS = 0,04 wm);<br />

1. cvladi denis manqana;<br />

2. mudmivi denis manqana;<br />

3. kondensatoruli manqana.<br />

zemoTqmulidan gamomdnare,<br />

araTanabari sisqis namzadTa<br />

SeduRebisas, roca δmin ≤ 0,5<br />

mm, cvladi denis manqanaTa<br />

gamoyeneba iwvevs arsebiT<br />

siZneleebs SeduRebis<br />

xarisxTan dakavSirebiT.<br />

2. mudmivi denisa da dabali sixSiris manqanebs


axasiaTebs SeduRebis denis uwyveti zrda (nax.9. 5.2.). es<br />

qmnis "cxel" kontaqtSi siTbos intensiuri gamoyofis<br />

pirobebs da saWiro sididis Txevadi zonis warmoqmnas,<br />

magram maTi gamoyenebis diapazoni SezRudulia.<br />

3. kondensatoruli manqanebi (nax. 9.5.3.) xasiaTdeba<br />

SedarebiT xisti reJimebiT, amitom gamonaSxefTa<br />

ugulebelyofa moiTxovs gazrdili dawnevis Zalis<br />

gamoyenebas. maT upiratesobas warmoadgens denis sakmaod<br />

mdored regulirebis SesaZlebloba, reJimis Serbileba<br />

kondensatorTa tevadobis gazrdiT.<br />

yvela danarCeni tipis manqanebiT SesaZlebelia<br />

SeduRebis denis mxolod safexurebrivi (0,02 wm-is<br />

SualediT) gazrda, rac araTanabari sisqis namzadTa<br />

SeduRebis rigi SemTxvevebisaTvis iTvleba Zalian uxeS<br />

regulirebad.<br />

rac Seexeba kondensatoruli tipis manqanebs,<br />

n.kaganovis sakmaod Tanmimdevruli damajereblobiT<br />

ayalibebs procesis specifikurobebs roca gadmogvcems,<br />

rom maTTvis SesaduRi nimuSebis sisqeTa diapazoni<br />

calkeuli SemTxvevisaTvis sakmaod didia _ 50 mk-dan<br />

ramodenime mm-mde, xolo sisqeTa fardoba ganisazRvreba:<br />

Txeli namzadis 0,1_0,5 mm da sqeli _ 10-20 mm sisqisa da<br />

meti. SeiZleba SeduRdes nebismieri liTonuri masalebi,<br />

rogorc erTgvarovnebi, aseve araerTgvarovnebic.<br />

amasTanave SeerTebis formisa da tipis raodenoba<br />

aseulobiT aRiricxeba.<br />

aRsaniSnavia isic, rom araTanabar sisqeTa<br />

SeduRebisaTvis Txeli namzadi unda gadnes araumetes<br />

Tavisi sisqis erTi mesamedi, ori mesamedisa. yovelive es<br />

qmnis kondensatoruli SeduRebis procesis Semdeg<br />

221


specifikurobebs:<br />

SeduRebis maRali xarisxis misaRebad saWiroa<br />

wertilis birTvis temperatura aRwevdes dnobis<br />

mniSvnelobas, xolo birTvis mimdebare zonis<br />

temperatura iyos mniSvnelovnad dabali, raTa<br />

ugulebelyofili iqnas daJangvis procesi;<br />

SesaduR nimuSTa zomebisa da denis moqmedebis drois<br />

simcire miTxovs yoveli wertilisaTvis saWiro energiis<br />

mcire dozebs, rac zrdis energiis dozatorisadmi<br />

moTxovnebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi energiis umniSvnelo<br />

cvlileba arRvevvs SeduRebis xarisxis stabilurobas.<br />

sisqeTa simciris gamo mcirdeba manZili eleqtrodis<br />

muSa zedapirsa da "cxel" kontaqts Soris, riTac<br />

Zlierdeba eleqtrodSi Tboacilebis gavlena Txevadi<br />

birTvis Tbur balansze. dawnevis Zalis gazrdisas ki<br />

Tboacilebis intensiuroba imdenad didia, rom SeduRebis<br />

kontaqtSi Tburi wonasworoba myardeba SeduRebis<br />

temperaturaze dabali mniSvnelobisaTvis da adgili aqvs<br />

SeuduReblobas;<br />

eleqtrodis muSa zedapiris miaxloeba wertilis<br />

birTvTan xels uwyobs Txevadi birTvis irgvliv<br />

garsacmis sisqis Semcirebas. SedarebiT mniSvnelovani<br />

dawnevs Zalis pirobebSi xdeba aRniSnuli garsacmis<br />

nawilobrivi rRvevva da Txevadi liToni modis<br />

eleqtrodTan SexebaSi eleqtrodi miekvreba nimuSis<br />

zedapirs. aqedan gamomdinare, saWiroa dawnevis mcire<br />

Zalebis gamoyeneba _ kilogramebi, xandaxan gramebic da<br />

misi mdored regulireba;<br />

dawnevis mcire ZalebiT sargebloba denis moqmedebis<br />

drois simciris (0,01 _ 0,02 wm) SemTxvevaSi mniSvnelovnad<br />

222


izrdeba "cxeli" kontaqtis gavlena SeduRebis zonis<br />

Tbur balansze, amitom dawnevis Zalis odnavi gadaxra<br />

saWiro normidan mkacrad cvlis nimuSTa SigniT<br />

temperaturul vels da Sesabamisad, SeduRebis xarisxsac.<br />

es moiTxovs dawnevis Zalis maRal stabilurobas.<br />

garda ganxiluli specifikurobebisa, n.kaganovi<br />

sxvebze adre miuTiTebs denis impulsis zrdis frontis<br />

xasiaTis gadamwyvet gavlenas SeduRebis Sedegebze da<br />

gvTavazobs denis impulis pirveli naxevartalRis saWiro<br />

geometriis gansazRvris saangariSo-eqsperimentalur<br />

meTods. es saSualebas iZleva SeduRebis reJimTa<br />

SerCevisas<br />

moculoba.<br />

Semcirdes eqsperimentul samuSaoTa<br />

zemoTCamoTvlilidan gamomdimare p.CuliSnikovi<br />

saWirod Tvlis, rom SeduRebis optimalur reJimTa<br />

SerCeva, realizacia da maTi stabilurobis SenarCuneba<br />

ganisazRvros gamoyenebul manqanaTa srulyofis gzebiT,<br />

upirvelesad yovlisa ki danadgarTa eleqtroenergiis<br />

dozirebiTa da wnevis Zalis meqanizmTa srulyofiT.<br />

am or avtorTa Sromebis ganxilvisas naTelia maTi<br />

radikalurad gansxvavebuli midgoma dawnevis Zalis<br />

mniSvnelobaTa Serevisadmi. savsebiT misaRebia n.<br />

kaganovis mier SemoTavazebuli SeduRebis procesis<br />

Taviseburebani da misi xarisxisa da stabilurobis<br />

gasaumjobeseblad danadgarTa srulyofa, ara marto<br />

aRniSnuli mimarTulebiT SeduRebis arsebuli<br />

meTodebisaTvis eleqtroenergiisa da dawnevis Zalis<br />

meqanizmTa srulyofiT, aramed agreTve aucilebelia maTi<br />

Semdgomi kvlevis safuZvelze araTanabari sisqis<br />

masalaTa axali, SeduRebis srulyofili xerxebis Zieba.<br />

223


ganxilul samuSaoTa analizi adasturebs moTxovnas<br />

eleqtrodTaSoris zonaSi mimdinare rTul<br />

Termoeleqtrul da Termul procesTa konkretuli<br />

analizis bazaze Catardes sxvadasxva sisqis masalaTa<br />

eleqtrowinaRobiT SeduRebis procesis madominirebel<br />

faqtorTa gamokvleva.<br />

wertilovani SeduRebis xarisxisadmi wardgenili<br />

moTxovnebidan gamomdinare dadgenilia pirdapiri<br />

damokidebuleba SenaduRi nakeris simtkicesa da misi<br />

ganivkveTis farTs S-s Soris (9.2.5.6.7.). am TvalsazrisiT<br />

nakeris xarisxis ganmsazRvrel mTavar kriteriumad<br />

SeiZleba miRebuli iqnas SenaduRi wertilis mdebareoba<br />

eleqtrodTa Soris sivrceSi. kerZod, wertilis<br />

mdebareoba optimalurad iTvleba maSin (nax. 9.1.), roca<br />

misi horizontaluri RerZi mdebareobs SesaduR nawilTa<br />

sakontaqto sibrtyeSi, anu Txevadi birTvis Cadnobis<br />

sidideebi (h1, h2) SesaduR nimuSebSi Tanabaria, amasTanave,<br />

sasurvelia, rom TviT wertilis forma iyos<br />

simetriulad Camoyalibebuli misi RerZebis mimarT.<br />

SeduRebis praqtikaSi gvxvdeba uamravi SemTxveva,<br />

romelic iwvevs SenaduRi nakerisadmi wayenebuli<br />

ZiriTadi moTxovnebidan mniSvnelovan gadaxrebs. maTgan<br />

dReisaTvis naklebad Seswavlilia iseTi madominirebuli<br />

faqtorebi, rogorcaa:<br />

1. SeduRebis denis gvaroba da<br />

2. SesaduRi detalebis sisqeTa sxvaoba.<br />

arsebul problemaTa gadawyveta SesaZlebeli gaxda<br />

eleqtrowinaRobiT (kontaqturi) SeduRebis zonaSi<br />

mimdinare eleqtro-Termo-meqanikuri procesebis<br />

TaviseburebaTa gamokvleviTa da SeduRebis arsebul<br />

224


xerxTa srulyofis gzebiT (a.sulamaniZe).<br />

kerZod dadgenili iqna, rom Txevadi birTvis<br />

Camoyalibebis adgilis ganmsazRvrel mniSvnelovan<br />

faqtorad unda CaiTvalos:<br />

1. SeduRebis denis gvaroba, konkretulad ki<br />

monopolaruli denis mimarTuleba eleqtrodTaSorisi<br />

zonis cakleul, cxel da civ kontaqtebSi<br />

2. SesaduRi detalebis sisqeTa sxvaoba, anu maTi<br />

fardobis mniSvnelobaTa diapazonebi.<br />

9.5. moZRvrebani Termoeleqtrobis Sesaxeb<br />

(T.e. maxasiaTeblebi)<br />

ori sxvadsxvagvarovani gamtaris Sexebisas<br />

potencialTa kontaqturi sxvaobis aRZvra aRmoCenili<br />

iqna voltas mier XVII saulunis bolos. am movlenam<br />

miipyro fizikosTa farTo yuradReba sxvadasxvagvari<br />

masalaTa wredebSi mimdinare procesTa Seswavlisas. am<br />

dargSi erT-erT fundamentalur Sromad, romelmac<br />

safuZveli Cauyara Termoeleqtrul gamokvlevebs,<br />

iTvleba germaneli mecnieris, zeebekis statia<br />

"temperaturaTa sxvaobis pirobebSi aRZruli zogierTi<br />

masalisa da sabados magnituri polarizaciis sakiTxi",<br />

gamoqveynebuli prusiis mecnierebaTa akademiis<br />

moxsenebebSi 1822w. zeebekis mier Catarebul eqsperimentTa<br />

procesSi SemCneuli movlenis arsi, romelsac Semdgom<br />

ewoda "zeebekis efeqti", mdgomareobs SemdegSi: aiReboda<br />

ori sxvadasxvagvari liTonisagan Tavisufali boloebiT<br />

SekavSirebuli wredi ise, rom boloebs gaaCndaT<br />

225


gansxvavebuli temperaturebi. wredis Sekvrisas masTan<br />

axlos mdebare magnituri isari iseve gadaixreboda,<br />

rogorc magnituri masalis miaxloebiT. amasTanave, isris<br />

mobrunebis kuTxe damokidebuli iyo gamosakvlevi wredis<br />

SekavSirebul boloebze temperaturaTa sxvaobisagan.<br />

wredis gawyvetisas ki isari ubrundeboda sawyis<br />

mdebareobas. zeebekma am movlenas uwoda<br />

"Termomagnitizmi" da ar xsnida mas wredSi aRZruli<br />

eleqtruli deniT da piriqiT, rigi wlebis ganmavlobaSi<br />

aqtiurad ebrZoda im mecnierebs, romlebic aRmoCenili<br />

movlenis Sesaxeb gamoTqvamdnen swor hipoTezebs.<br />

magaliTad, erstedma jer kidev 1821 wels zeebekis<br />

pirveli cdebis msvlelobisas urCia avtors aRniSnuli<br />

efeqtisaTvis ewodebina "Termoeleqtruli movlena"<br />

zeebeki mainc gulmodgined ganagrZobda Tavis<br />

eqsperimentuli gamokvlevebs da Seadgina liTonTa e.w.<br />

zeebekis rigi (mwkrivi).<br />

sainteresoa aRiniSnos, rom liTonTa wyvilis<br />

magnitur isarze gavlenis damaxasiaTebeli xarisxis<br />

kriteriumad zeebekma airCia sidideebi α,σ (sadac α<br />

_T.e.m.Z.-is koeficientia, xolo σ _ kuTri<br />

eleqtrogamtarebloba), anu iseTi parametri, romelic<br />

Zalian axlosaa Tanamedrove Termoeleqtrul masalaTa<br />

xarisxis maxasiaTebel sididesTan. amitomacaa, rom ufro<br />

mogvianebiT Sedgenili masalaTa Termoeleqtruli rigebi<br />

(iusti _ 1948 w, meisneri _ 1955 w.) Zalian axlos aris<br />

zeebekis rigTan.<br />

1834 w. zeebekis aRmoCenidan 12 wlis Semdeg<br />

Sveicarielma mesaaTem da didma moyvarulma<br />

eqsperimentatorma Sarl anri peltiem frangul JurnalSi<br />

226


,,qimia da fizika, matiane" gamoaqveyna statia<br />

,,sxvadsxvagvar gamtarTa wredSi mudmivi eleqtruli<br />

denis gatarebisas SeerTebis axlos temperaturul<br />

efeqtTa Sesaxeb".<br />

peltiem, iseve rogorc zeebekma Tavisi cdebis<br />

Sedegebi arasworad axsna. is Seecada daemtkicebina<br />

axladaRmoCenili joulis kanonis miuRebloba eleqtrul<br />

wredebSi susti denis gatarebis SemTxvevisaTvis.<br />

marTlac, garegnulad ise Canda, rom joulis kanoni,<br />

gansakuTrebiT ki sxvadasxvagvar gamtarTa SeerTebis<br />

adgilas, ar sruldeboda. erTi SemTxvevisaTvis<br />

gamoyofili siTbos raodenoba aRemateboda joulis<br />

angariSiT miRebuls, meore SemTxvevaSi ki naklebi iyo.<br />

dadginda, rom aseTi gadaxrebi gamowveuli iyo<br />

eleqtruli wredis masalaTa individualuri<br />

Tvisebebisagan. peltiem SeamCnia denis mimarTulebis<br />

mkacri gavlena efeqtze: polarobis Secvlisas wredis<br />

SenaerTi boloebi TiTqosda adgils icvlidnen Tburi<br />

damokidebulebis mixedviT. rigi wlebis ganmavlobaSi<br />

pelties movlenis bunebis mimarT mecnierTa wreSi ar<br />

arsebobda saerTo azri.<br />

1838 w. akademikosma lencma Caatara originaluri<br />

eqsperimenti. man aiRo masalaTa Termoeleqtrul mwkrivSi<br />

sakaod daSorebuli nivTierebani _ bismuti da kala.<br />

maTgan Sekra wredi da Sepirapirebis siRrmeSi gaakeTa<br />

sferoseburi mcire sicariele, romelSic moaTavsa wylis<br />

wveTi, Semdgom wredSi gaatara ramodenime aTeuli amperi<br />

sididis mudmivi deni jer erTi, Semdeg ki meore<br />

mimarTulebiT. Sepirapirebis adgilis gaxsnisas denis<br />

erTi mimarTulebiT gavlis Semdeg iq arsebuli wylis<br />

227


wveTi aRmoCnda gayinuli, xolo denis meore<br />

mimarTulebiT gavlisas ki _ aorTqlebuli. am cdebis<br />

Sedegad ra Tqma unda, arsebuli wredisaTvis joulis<br />

kanonis Seusabamoba cxadi iyo. lencma gaigo, rom am<br />

SemTxvevaTaTvis adgili aqvs axali efeqtis moqmedebas,<br />

rac imaSi mdgomareobs, rom arsebul sxvadasxvagvar<br />

masalaTa eleqtrul kontaqtSi denis mimarTulebis<br />

mixedviT adgili aqvs joulis siTbosTan SefardebiT<br />

gansxvavebul siTbos damatebas an gamoklebas. amasTanave,<br />

axali siTbo SeiZleba joulisazec meti iyos.<br />

ufro mogvianebiT, 1847 wels bekerelma aCvena rom<br />

damatebiTi siTbos raodenoba izrdeba orive gamtaris<br />

zeebekis Termoeleqtruli mwkrivis sxvadasxva<br />

boloebTan miaxloebisas.<br />

male damtkicebul iqna pelties siTbos raodenobis<br />

denis pirveli xarisxis proporciuloba (da ara denis<br />

meore xarisxisa, rogorc joulis siTbosaTvis).<br />

zeebekisa da pelties movlenaTa SedarebiT Cans, rom<br />

isini erTmaneTis antipodebi arian: pirvel SemTxvevaSi<br />

Sekrul wredSi temperaturaTa sxvaoba iwvevs mudmivi<br />

eleqtruli denis aRgznebas, xolo meoreSi ki mudmivi<br />

denis gatareba aRagznebs SeerTebaTa Soris<br />

temperaturaTa sxvaobas. am or efeqtTan mWidro<br />

kavSirSia Termodinamikuri fardobidan gamoyvanili da<br />

Semdgom, 1856 wels tomsonis mier aRmoCenili mesame<br />

Termoeleqtruli movlena _ tomsonis efeqti.<br />

tomsonis efeqtis arsi Semdegia: Tu sadenSi gvaqvs<br />

temperaturaTa gradienti, es mis moculobaSi aRZravs<br />

agreTve potencialTa gradients, romlis mimarTuleba<br />

damokidebulia gamosakvlevi gamtaris mdebareobaze<br />

228


zeebekis Termoeleqtrul rigSi. fizikuri gagebiT<br />

tomsonis efeqti es igivea, rac pelties Siga efeqti,<br />

romelic aRiZvreba T.e.m.Z.-is gansxvavebul<br />

koeficientebian ubanTa sazRvrebze.<br />

zeebekis aRmoCenidan asi wlis Semdeg, 1921 w.<br />

benediqsma gaakeTa moxseneba mis mier ori axali<br />

Termoeleqtruli efeqtis aRmoCenis Sesaxeb. is maT<br />

xsnida ara sadenis boloebze arsebul temperaturaTa<br />

sxvaobiT, aramed temperaturuli gradientis sididiT.<br />

aRniSnulis Semowmebam sxva mkvlevarTa mier ar<br />

daadastura benediqsis efeqtis arseboba. SeiZleba iTqvas,<br />

rom benediqsis efeqti Tu arsebobs, is umniSvnelod<br />

mcirea tomsonis efeqtTan SedarebiT.<br />

aRsaniSnavia isic, rom samive aRniSnuli efeqti ZalaSia<br />

yoveli Termoeleqtruli procesis msvlelobisas,<br />

amasTanave SeuZlebelia maTi moqmedebis gamoricxva.<br />

garda temperaturisa da mudmivi eleqtruli denisa,<br />

Termoeleqtrul efeqtebze gavlenas axdens iseTi<br />

faqtorebi, rogoricaa: dawnevis Zala da magnituri veli.<br />

maTi gavlena, garda orientirebuli magnituri velisa,<br />

bolo monacemebiT SedarebiT umniSvneloa.<br />

unda aRiniSnos is garemoebac, rom<br />

TermoeleqtromamoZravebeli Zalebi TavianTi moqmedebaTa<br />

procesSi ganicdian garkveul inversias, maT<br />

temperaturisagan gavlenis saerTo kanonzomiereba<br />

ucnobia da saerTod, gamtarTa Termoeleqtruli<br />

Tvisebebi, SedarebiT maT Tbo da<br />

eleqtrogamtareblobasTan, warmoadgens Zalian rTul<br />

suraTs. meisnerma daamtkica, rom gamtarTa<br />

Termoeleqtruli movlenebisaTvis ar arsebobs araviTari<br />

229


saerTo kanonzomierebani.<br />

aRniSnul movlenaTa rTuli xasiaTi gureviCma axsna<br />

temperaturis sxvadasxva mniSvnelobisaTvis T.e.m.Z.-is<br />

aRmZvreli sxvadasxva meqanizmebiT. magaliTad, roca<br />

sadenSi arsebobs temperaturuli gradienti, maSin<br />

rogorc gamtarobis eleqtronebi, aseve kristaluri<br />

gisosis rxevebi ganlagebulia arasrulad<br />

gawonasworebuli saxiT. amasTanave, eleqtronTa<br />

wonasworobidan gadaxra da masTan dakavSirebuli<br />

Termoeleqtruli deni (an Ria wredSi Termoeleqtruli<br />

veli) SeiZleba gamowveul iqnas ori meqanizmiT:<br />

1. eleqtronze temperaturis gradientis uSualo<br />

moqmedebiT.<br />

2. temperaturis gradientis Seqmnili gisosTa<br />

talRuri<br />

gatacebiT.<br />

nakadis anu fononTa mier eleqtronTa<br />

temperaturuli gradientis aRniSnuli meore meqanizmi,<br />

arapirdapiri moqmedeba temperaturaTa garkveuli<br />

intervalisaTvis SeiZleba aRmoCndes ufro Zlieri, vidre<br />

pirveli meqanizmi _ pirdapiri moqmedeba, xolo sxva<br />

intervalebSi _ ufro susti. aseTi msjelobiT SeiZleba<br />

davaskvnaT, rom Termoe.m.Z._is anomaluri xasiaTi<br />

Etemperaturis cvalobadobisas gamowveulia misi aRZvris<br />

erTi meqanizmidan meoreze gadasvliT.<br />

ganxiluli masalis analizidan gamomdinare,<br />

winaRobiT SeduRebis zonaSi adgili unda hqondes<br />

Termoeleqtrul movlenaTa aRZvras, xolo Tu<br />

visargeblebT zogierTi avtoris mosazrebiT da<br />

saeleqtrodo kontaqts CaTvliT rogorc xelovnur<br />

Termowyvils, maSin saWiroa ZiriTadi yuradReba mieqces<br />

230


monopolaruli deniT winaRobiT SeduRebis procesSi<br />

pelties efeqtis rolis dadgenas.<br />

9.5.1. denis gvarobis gavlena SeduRebis xarisxze<br />

uaxlesi teqnikis ganviTarebam, kerZod,<br />

eleqtrovakuumur nakeTobaTa, zusti gamzomi _<br />

sakontrolo da sxvadasxva daniSnulebis eleqtronul<br />

xelsawyoTa warmoebam, mikrosqemaTa awyobisas SeduRebis<br />

gamoyenebis aucileblobam da a.S. moiTxova<br />

pirveladxmarebeli samrewvelo sixSiris cvladi denis<br />

kvebis wyaroTa Semdgomi gaumjobeseba da axali, denis<br />

monopolaruli impulsiis manqanaTa Seqmna. am droidan<br />

SesamCnevi gaxda SeduRebis denis gvarobis, gansakuTrebiT<br />

ki polarobis gavlena SenaduRi wertilis Camoyalibebis<br />

xasiaTze (nax. 9.6.) Tanabari sisqis erTgvarovan masalaTa<br />

cvladi deniT SeduRebisas (nax 9.6.1.) SenaduRi wertili<br />

simetriuladaa ganlagebuli orive nimuSi, xolo<br />

polaruli denis SemTxvevaSi (nax. 9.6.2.3.) igi araTanabrad<br />

nawildeba da gadaadgildeba erT-erTi niSnis (,,+") mqone<br />

nimuSSi.<br />

ultraTxeli araTanabari sisqis erTgavrovan<br />

masalaTa monopolaruri (kondensatoruli) denis<br />

impulsiT SeduRebisas mdgomareoba ufro rTulia, garda<br />

Txevadi birTvis simetriulobis darRvevisa (nax. 9.2.3.4.),<br />

xdeba nimuSis mikvra, miduReba pliusniSniani<br />

eleqtrodis muSa zedapirze. es ki warmoadgens SeduRebis<br />

dabali xarisxis ZiriTad da xSir mizezs.<br />

yovelive aRniSnulidan gamomdinare, savsebiT sworad<br />

iqna mimarTuli mkvlevarTa garkveuli jgufis<br />

231


n.kaganovis, n.andreevis, r.holmis, d.balkovecis,<br />

t.balderis, s.Solcis da sxvaTa Sromebi _ Seswavliliyo<br />

polarobis, anu denis mimarTulebis gavlena SenaduRi<br />

wertilis Camoyalibebis procesze.<br />

n.kaganovis gamokvlevebiT dadginda, rom SesaduRi<br />

nimuSis erT-erT eleqtrodze mikvra denis<br />

kondensatoruli impulsiT SeduRebis dros gamowveulia<br />

denis impulsTa pirvel da momdevno naxevartalRaTa<br />

Soris mkveTri gansxvavebiT da Sesabamisad SeduRebis<br />

zonis gaxurebaze pirveli naxevartalRis gadamwyveti<br />

gavleniT, e.i. saeleqtro kontaqtebSi denis<br />

mimarTulebaTa sxvadasxvaobiT.<br />

9.6. denis gvarobis gavlena SenaduRi wertilis<br />

adgilmdebareobaze: 1 _ cvladi denis SeduReba,<br />

2, .3 _ polaruli deniT SeduReba.<br />

232


Txevadi birTvis pliusniSniani eleqtrodisaken, anu<br />

denis mimarTulebis sawinaaRmdegod gadaadgilebis<br />

procesi n.andreevis varaudiT, gamowveuli unda iyos<br />

saeleqtrodo kontaqtebSi Seqmnili JangeulTa afskebis<br />

gammarTveli moqmedebis gamo. movlenis aseT ganmartebas<br />

damajereblad ar Tvlis d.balkoveci Semdeg mizezTa<br />

gamo: 1. gazomvaTa Sedegad ar dadasturda denis<br />

mimarTulebis gavlena saeleqtrodo kontaqtis<br />

gardamaval winaRobaze; 2. oqsidur gammarTvelTa<br />

ventiluri moqmedeba mkacrad mcirdeba (80_120) 0c temperaturis zeviT, xolo saeleqtrodo kontaqtis<br />

temperatura, rogorc cnobilia, aRemateba 2000C-s; 3.<br />

Txevadi zonis adgilmonacvleoba SeiniSneba mxolod<br />

SesaduR nimuSTa zedapirebis teqnikuri gasufTavebis<br />

SemTxvevaSi, e.i. JangeulTa afskebis sruli gasufTavebis<br />

Semdeg. amitom d.balkoveci Txevadi zonis aRniSnul<br />

gadaadgilebas ukavSirebs pelties movlenas, rasac<br />

sakuTari eqsperimentebidanac gamomdinare, (nax. 9.7.,9.8.)<br />

savsebiT eTanxmeba warmodgenili wignis avtoric.<br />

rogorc wesi, mikvra xdeba im saeleqtrodo kontaqtSi,<br />

sadac deni gadis eleqtrodidan nimuSisaken.<br />

birTvis gadaadgileba ,,dadebiTi" eleqtrodisaken da<br />

eleqtrodis mikvra xSirad iwvevs SeuduReblobas,<br />

gamonaSxefebs, Canaglejebs, saeleqtrodo kontaqtis<br />

zedapirTa gaWuWyianeba-dazianebas da sabolood,<br />

SeerTebis<br />

miRebas.<br />

xarisxis aradamakmayofilebel maCvenebelTa<br />

denis mimarTuliebis aseTi mniSvnelovani gavlena<br />

winaRobiT SeduRebis procesze moiTxova denis<br />

monopolaruli impulsiT SeduRebisas mimdinare<br />

233


Termoeleqtul movlenaTa dawvrilebiT analizi.<br />

a. (X84)<br />

2. (X84)<br />

nax. 9.7. SenaduR wertilTa ganivkveTis makrostruqturebi:<br />

1. "pliusi" niSani mierTebulia sqel nimuSze;<br />

2. "pliusi" niSani mierTebulia Txel nimuSze;<br />

nimuSTa masala _ nikeli np-2;<br />

nimuSTa sisqeeba: δ1=0,05 mm., δ2=0,3 mm.<br />

234


nax. 9.8. polarobis gavlena nakeris Camoyalibebaze:<br />

1. nimuSis zedapiri ekvris qveda eleqtrods;<br />

2. nimuSis zedapiri ekvris zeda eleqtrods;<br />

q1_ q4 da q 1<br />

1 _ q41 _ SeduRebis zonis xxvadasxva<br />

ubanSi polarobis gansxvavebul SemTxvevaTaTvis<br />

gamoyofil siTboTa raodenobani.<br />

9.5.2. kontaqtSi mimdinare Termoeleqtruli movlenebi<br />

mravlricxovani Tanmimdevruli gamokvlevebiT da<br />

Catarebul rig eqsperimentTa SedegebiT damarwmuneblad<br />

naCvenebia, rom denis monopolaruli impulsiT winaRobiT<br />

SeduRebisas saeleqtrodo kontaqtebSi mimdinare<br />

eleqtroTburi procesebi arsebiTad gansxvavdeba<br />

erTmaneTisagan.<br />

radganac TiToeulSi am kontaqtTagan gaivlis erTi<br />

da igive mniSvnelobis deni, amitom Tanabari sawyisi<br />

pirobebisaTvis maTSi aRZrul Termoeleqtrul procesTa<br />

sxvadasxvaoba ganpirobebuli unda iyos mxolod denis<br />

mimarTulebiT.<br />

235


sxvadasxvagvar sadenTa kontaqtSi aRZrul<br />

Termoeleqtrul procesTa damokidebuleba masSi<br />

gamavali denis mimarTulebaze, rogorc ukve aRiniSna,<br />

pirvelad SemCneuli iqna frangi mesaaTis pelties mier<br />

da am movlenas ewodeba pelies efeqti.<br />

am efeqtis fizikuri buneba axsna a.zommeferdlma mis<br />

mierve damuSavebul liTonTa eleqtruli Teoriis<br />

safuZvelze. am Teoriis mixedviT, roca SexebaSia<br />

erTgvarovani sadenebi da ar ganicdian gare eleqtruli<br />

velis gavlenas, eleqtronebs SeuZliaT Tavisuflad<br />

gadavidnen erTi sadenidan meoreSi ise, rom arc erTi<br />

liTonisaTvis ar Seicvleba eleqtronTa sruli<br />

kinetikuri energia. am dros ar aRiZvrebian araviTari<br />

Tburi efeqtebi.<br />

sxvadasxvagvar myar masalaTa kontaqtSi (an erTi da<br />

igive masalis myar da Txevad mdgomareobaTa sazRvarze)<br />

monopolaruli eleqtruli denis gatarebisas yovel<br />

urTierTSemxeb gamtarSi arsebiTad icvleba eleqtronTa<br />

saSualo kinetikuri energia, amasTan yovel maTganSi<br />

gansxvavebulad. amgvarad, denis gavlisas araerTgvarovan<br />

masalaTa kontaqtis sxvadasxva mxares eleqtronTa<br />

sruli energiebi arsebiTad gansxvavdebian<br />

erTmaneTisagan.<br />

Tu gare eleqtruli veli isea mimarTuli, rom igi<br />

iwvevs eleqtronTa gadasvlas didi energiis mqone<br />

gamtaridan mcire energiis mqone gamtarSi, maSin<br />

gardamavali eleqtronebi, aTanabrebs ra TavianTi<br />

energiis dones adgilobriv eleqtronebTan, kargavs<br />

TavianTi energiis nawils. energiis es nawili<br />

gardaiqmneba ra siTboSi, zrdis kontaqtis<br />

236


TboSemcvelobas da piriqiT.<br />

imisaTvis, rom kontaqtze gadasulma eleqtronma<br />

gaaTanabros Tavisi eneria adgilobriv eleqtronTan,<br />

saWiroa misi ramodenime dajaxeba kristalur meserTan,<br />

amitom siTbos gamoyofa da STanTqma warmoebs gamtarTa<br />

zedapiruli Sexebis Txel sasazRvro fenaSi.<br />

eleqtronTa sruli energiis sxvadasxva doneebi<br />

SeiZleba aRiZvres aseve erTi sadenis SigniT ara marto<br />

gare eleqtruli velis moqmedebiT, aramed agreTve mis<br />

calkeul nawilTa gaxurebis araTanabari doneebiT.<br />

gamtaris mezobeli ubnebis temperaturaTa sxvaoba<br />

ganapirobebs difuzias metad gaxurebulidan naklebad<br />

gaxurebul adgilebSi. amis Sdegad gamtaris naklebad<br />

gaxurebuli donis nawilebSi izrdeba eleqtronTa<br />

simkvrive, xolo metad gaxurebuli donis nawilebSi ki _<br />

mcirdeba. es iwvevs gamtaris cxel da civ nawilebs<br />

Soris potencialTa sxvaobis warmoSobas. misi garkveuli<br />

mniSvnelobisas Cerdeba eleqtronTa Semdegi difuzia.<br />

potencialTa sxvaobis is mniSvneloba, romlis drosac<br />

Cerdeba eleqtronTa Semdgomi difuzia, damokidebulia<br />

liTonis gvarobisagan. es sxvaoba gamtarTa<br />

Termowyvilad SeerTebisas iwvevs nulisagan gansxvavebul<br />

TermoeleqtromamoZravebeli Zalis _ T.u.m.Z._is aRZvras.<br />

Termoeleqtrul movlenaTa Teoriul da<br />

eqsperimentul gamokvlevaTa mdgomareoba asaxulia<br />

akademikos a.iofes, a.samoiloviCisa da l.korenblitis,<br />

a.burSteinis, e.iordaniSvilis, a.stilbansisa da sxvaTa<br />

SromebSi.<br />

denis monopolaruli impulsis eleqtrowinaRobiT<br />

SeduRebis SemTxvevisaTvis Termoeleqtrul movlenaTa<br />

237


ganxilvisas arsebiTad mniSvnelovania gairkves Tu<br />

mocemul sxvadasxvagvar liTonur kontaqtSi denis<br />

rogori mimarTulebisaTvis emateba pelties siTbo<br />

joulisas an akldeba mas. amisaTvis saWiroa mxedveloba<br />

gvqondes Semdegi viTarebani:<br />

1. Termoeleqtrobis TeoriaSi miRebulia, rom<br />

Termowyvilis SeerTebis adgilis gacxelebisas<br />

Termodeni miedineba dadebiTi potencialis mqone<br />

liTonidan, anu, eleqtroteqnikaSi pirobiTad miRebuli<br />

denis mimarTulebis sawinaaRmdegod. amitom, roca<br />

amboben, rom mocemuli masala termoeleqtruli gagebiT<br />

uaryofiTia sxva masalasTan SedarebiT, es niSnavs, rom<br />

deni gaivlis pirvelidan meorisaken (Termoeleqtrobis<br />

TeoriaSi miRebuli mimarTulebis Tanaxmad).<br />

2. Termoeleqtruli Tanafardobisagan<br />

damokidebulebiT Termoeleqtrul mwkrivSi masalebi<br />

ganlagebulia iseTi TanmimdevrobiT, rom yoveli masala<br />

uaryofiTia yvela winamdebaresTan, xolo dadebiTia<br />

yvela mis momdevnosTan SedarebiT (cxr. 9.1.).<br />

imis dasadgenad, emateba Tu akldeba pelties siTbo<br />

joulis siTbos denis monopolaruli impulsiiT<br />

winaRobiT SeduRebisas, mosaxerxebelia<br />

eleqtroteqnikaSi miRebuli denis mimarTulebiT<br />

sargebloba. am pirobisaTvis Tu kontaqtSi deni gadis<br />

Termoeleqtruli gagebiT dadebiTi masalidan<br />

uaryofiTisaken, pelties siTbo emateba joulis siTbos,<br />

xolo roca deni gadis Tboeleqtruli gagebiT<br />

uaryofiTi masalidan dadebiTisaken, maSin pelties siTbo<br />

akldeba joulis siTbos. aRniSnulidan gamomdinare<br />

SemdgomSi im eleqtrods, romelzec mierTebuli iqneba<br />

238


denis wyaros dadebiTi polusi da iwvevs pelties siTbos<br />

mimatebs joulis siTbosTan, ewodeba "dadebiTi"<br />

(“pliusiani") eleqtrodi. im eleqtrods ki, romelic<br />

mierTebulia denis wyaros uaryofiT polusTan da<br />

amasTanave iwvevs pelties siTbos gamoklebas joulis<br />

siTbosagan, ewodeba "uaryofiTi" ("minusiani") eleqtrodi.<br />

cxrili 9.1.<br />

masalaTa Termoeleqtruli mwkrivi<br />

Si Sb Fe Mo Cd W Au Ag Cu<br />

Zn Rh Ir Te Cs Ta Sn Pb Mg<br />

Al Hg Pt Na Pd K Ni Co Bi<br />

40<br />

30<br />

26<br />

20<br />

10<br />

5<br />

0<br />

-5<br />

-10<br />

dE<br />

dT<br />

400 600 800 1000 1200 T[K]<br />

-15<br />

nax. 9.9. diferencialur Termo-e.m.Z._is damokidebuleba<br />

temperaturisagan (balderis diagrama).<br />

239


9.5.3. polaruli procesis Tbur da eleqtrul<br />

parametrTa Soris damokidebuleba<br />

gamtarTa kontaqtSi Termoeleqtrul movlenaTa<br />

analizis safuZvelze tomsonma daadgina Semdegi<br />

Tanafardobani:<br />

Up = eT (9.1.)<br />

Qp = eTIt (9.2.)<br />

sadac Up _<br />

mxolod misi<br />

kontaqtis Zabvaa, romelic aRiZvreba<br />

temperaturis cvliT da iwodeba pelties<br />

Zabvad;<br />

e_diferencialuri TermoeleqtromamoZravebeli Zala,<br />

romelic axasiaTebs kontaqtSi temperaturis 10C-iT cvlilebisas aRZrul Termo-e.m.m.-is cvlas;<br />

T _ kontaqtis temperatura kelvinis gradusebSi;<br />

I _ kontaqtSi gamavali mudmivi denis sidide;<br />

t _ denis moqmedebis dro.<br />

sidide e-s Tu gamovsaxoT diferencialuri formiT,<br />

miviRebT:<br />

dE<br />

e = (9.3.)<br />

dT<br />

sadac E aris mocemuli temperaturisaTvis e.m.Z.-is<br />

absoluturi mniSvneloba.<br />

gamosaxuleba dE/dT-s ricxviTi mniSvnelobani<br />

240


zogierTi liTonisaTvis platinasTan damokidebulebiT<br />

moyvanilia nax. 9.9-ze t. balderis mier warmodgenil<br />

diagramaze.<br />

aRniSnulis mixedviT nebismieri wyvili sakontaqto<br />

masalisaTvis diferencialuri Termo-e.m.Z.-is dasadgenad<br />

jer unda SeirCes temperaturis ricxviTi mniSvneloba<br />

abscisaTa RerZze, Semdeg am wertilidan gatardes<br />

ordinatTa RerZis paraleluri wiri saZieb masalaTa<br />

mrudeebis gadakveTamde da gaizomos sxvaoba maT Soris.<br />

9.5.4. pelties siTbos raodenobis saangariSo meTodebi<br />

winaRobiT SeduRebis procesis racionalurad<br />

warmarTvisaTvis, garda joulis siTbos angariSisa,<br />

saWiroa SegveZlos pelties siTbos raodenobrivi<br />

angariSi, romelic mniSvnelovan gavlenas axdens<br />

SenaduRi nakeris xarisxze.<br />

arsebobs pelties siTbos raodenobis saangariSo,<br />

ramodenime yuraTsaRebi meTodi, ganvixiloT TiToeuli<br />

maTgan cal-calke.<br />

9.5.4.1 balkovecis meTodi<br />

balkovecma pelties siTbos raodenobis saangariSod<br />

gamoiyena tomsonis gantoleba (9.2.). amasTan, pirveli<br />

miaxloebisaTvis miRebulia, rom T=mt da I=kt, sadac m da<br />

k proporciulobis koeficientebia. aseTi pirobisaTvis<br />

241


Qp =∫ max t<br />

t<br />

0<br />

ekmt 2 dt (9.4.)<br />

samwuxarod balkovecis SromaSi ar aris miTiTebuli<br />

m da k koeficientTa SerCevis meTodika. amasTan<br />

dakavSirebiT avtori aRniSnavs, rom pelties siTbos<br />

raodenobis miTiTebuli meTodiT angariSi aris<br />

miaxloebuli xasiaTis.<br />

9.5.4.2 balderis meTodi<br />

pelties siTbos raodenobis saangariSod baldermac<br />

gamoiyena tomsonis gantoleba Semdegi saxiT:<br />

t dE<br />

Qp = ∫ idt<br />

t dT<br />

max<br />

0<br />

242<br />

(9.5.)<br />

sadac dE/dT-s gansazRvra xdeba igive diagramis (nax.<br />

9.9.)-is mixedviT, xolo rac Seexeba temperaturis mruds _<br />

T(t)-s (nax. 9.10), is agebulia sami sxvadasxva mniSvnelobis<br />

_ oTaxis, ufro mtkice liTonis dnobisa da gaxurebis<br />

stadiis damTavrebisas (rac airCeva intuiciiT)<br />

temperaturaTa Sesabamisad. denis mrudi _ i(t) miRebulia<br />

oscilografiT. pelties Zabvis mrudi _ Up(t) agebulia<br />

tomsonis pirveli damokidebulebis (1.2) safuZvelze, rac<br />

TavisTavad damokidebulia saTanadod agebuli T(t)<br />

mrudisagan.


T[K]<br />

1200<br />

800<br />

400<br />

0<br />

i[A]<br />

Q<br />

T<br />

p = ∫<br />

0<br />

dE<br />

Tidt<br />

dT<br />

Q p = ± 0,05Qj<br />

243<br />

T(t)<br />

Up(t)<br />

i(t)<br />

Np<br />

0 0,2 0,4 0,6 0,8 t(ms)<br />

Np<br />

T<br />

(mv) [VA]<br />

140<br />

120<br />

100<br />

nax. 9.10. balderis mixedviT pelties siTbos angariSi:<br />

T(t) _ SenaduRi adgilis temperatura;<br />

Up(t) _ pelties Zabva:<br />

Np(t) _ pelties simZlavre.<br />

SesaduRi masalebi: nikeli + molibdeni.<br />

pelties simZlavris mrudi _ Np(t) agebulia denisa da<br />

pelties Zabvis myisier mniSvnelobaTa namravliT.<br />

pelties siTbos raodenoba _ Qp gansazRvrulia<br />

pelties simZlavris mrudsa _ Np(t) da abscisaTa RerZs<br />

Soris arsebuli farTiT masStabis gaTvaliwinebiT.<br />

pelties siTbos angariSis<br />

miaxloebuli xasiaTisaa.<br />

aseTi meTodic Zalian<br />

9.5.4.3 Solcis meTodi<br />

igi mdgomareobs mza, jvaredinad SenaduRi SeerTebis<br />

kontaqtebSi winaRobaTa gazomvasa da SedarebaSi, rac<br />

80<br />

60<br />

40<br />

20<br />

0


gamoxatavs TiToeul kontaqtSi SeduRebisaTvis<br />

daxarjul eleqtroenergiaTa raodenobriv<br />

damokidebulebas. duRdeba sami mavTuli jvaruli<br />

SeerTebiT (nax. 9.11.1.). SeduRebis win "cxel" kontaqtTa<br />

eleqtro winaRoba unda iyos erTnairi sididis.<br />

SeduRebis Semdeg Catarebul gazomvaTa Sedegad<br />

miRebuli wirebis (nax. 9.11.2.2.1.) Sesabamis daxraTa<br />

fardobiT. liTonTa wyvilebisaTvis oqro _ paladiumi<br />

Solci Rebulobs pelties siTbos Semdeg gamosaxulebas:<br />

ΔW<br />

W<br />

=<br />

0 , 13 ÷ 0,<br />

15<br />

1<br />

R =f(w)<br />

244<br />

0 0,1 0,3<br />

Wp<br />

W<br />

1 2<br />

1 -3 [10 om]<br />

R<br />

6<br />

4<br />

2<br />

w[vts]<br />

= ±0,065 0,075 →<br />

nax. 9.11. Solcis mixedviT pelties<br />

fardobiTi siTbos povna denis<br />

ori mimarTulebis funqciis<br />

erTmaneTisadmi horizontalurad


gadaadgilebis mixedviT. grafikebi miRebulia<br />

empiriul wertilTa saSualo mniSvnelobebze wirebis<br />

gavleniT:<br />

1_ Seesabameba SeduRebis zeda adgils;<br />

2 _ Seesabameba SeduRebis qveda adgils.<br />

aRniSnuli meTodiT pelties fardobiTi siTbos<br />

gansazRvrisas Cven SezRuduli varT liTonTa<br />

kombinaciis arCeviT, radgan isini unda akmayofilebdes<br />

Semdeg moTxovnebs: 1. liTonTa SerCeul wyvils unda<br />

axasiaTebdes didi Termo-e.m.Z., radgan winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi pelties efeqtis mkafio gamovlenas adgili<br />

ar eqneba; 2. orive liTonis eleqtrogamtaroba unda iyos<br />

SeZlebisdagvarad Tanabari, raTa TiToeul maTganSi<br />

moxdes joulis siTbos Tanabar raodenobaTa gamoyofa; 3.<br />

liTonuri zedapirebi unda iqnes JangeulTa afskisagan<br />

Tavisufalni, raTa maT gavlena ar moaxdinon gazomvaTa<br />

Sedegebze.<br />

aRniSnuli SezRudvebi saSualebas ar iZleva<br />

gamoyenebuli iqnas Solcis meTodi praqtikaSi xSirad<br />

xmarebuli masalebis SeduRebisas.<br />

dRemde arsebul pelties siTbos saangariSo meTodTa<br />

analizidan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT, rom isini<br />

an arasakmarisad zusti meTodebia, an maTi praqtikaSi<br />

gamoyeneba SeuZlebelia. yovelive aRniSnulis gamo<br />

avtoris mier damuSavebuli iqna winaRobiT SeduRebis<br />

saeleqtrodo kontaqtebSi pelties Zabvisa da siTbos<br />

angariSis ufro misaRebi Teoriuli da eqsperimentuli<br />

meTodebi.<br />

245


9.5.5. kaganovis, sulamaniZisa da SaSanis meTodi<br />

9.5.5.1. pelties Zabvisa da siTbos<br />

raodenobrivi Sefaseba<br />

avtorebis n.kaganovisa da a.sulamaniZis da SaSinis<br />

mier zemoTganxilul problemaTa gadasawyvetad<br />

SemoTavazebuli iqna pelties Zabvis raodenobrivi<br />

Sefasebis saangariSo_eqsperimentaluri meTodi da misi<br />

temperaturasTan urTierTkavSiri, romelic dafuZnebulia<br />

Semdeg winapirobebze: erTi liTonis firfita (mag.<br />

nikelis) moTavsebulia meore liTonis (mag. spilnZi) or<br />

erTnair eleqtrods Soris garkveuli dawnevis ZliT (nax.<br />

9.12). Tu monopolaruli impulsis dens gavatarebT<br />

eleqtrodebs Soris, maSin “dadebiT” kontaqtSi deni<br />

gaivlis spilenZidan nikelisaken, xolo uaryofiT<br />

kontaqtSi ki piriqiT, nikelidan spilenZisaken.<br />

Termoeleqtrobis Teoriis Sesabamisad “dadebiT”<br />

kontaqtSi pelties siTbo emateba, xolo “uaryofiTSi” ki<br />

akldeba joulis siTbos, e.i. dt droisaTvis:<br />

aqedan<br />

dQ + = dQj + dQp (9.6)<br />

dQ - = dQj – dQp (9.7)<br />

+ −<br />

dQp = dQ − dQ<br />

(9.8)<br />

2<br />

dQ + = U + · idt (9.9)<br />

dQ - = U - · idt (9.10)<br />

Tu CavsvamT bolo ors maT winamdebareSi, miviRebT:<br />

246


meore mxriv<br />

+ −<br />

dQp = ( U − U ) idt<br />

(9.11)<br />

2<br />

dQp + Upidt (9.12)<br />

bolo oris erTmaneTTan gaTanabrebiT miviRebT:<br />

Up = 0,5(U + - U - ) (9.13)<br />

romlis mixedviT pelties Zabvis mniSvneloba tolia<br />

sxvadasxvagvar liTonTa “dadebiT” da “uaryofiT”<br />

kontaqtebSi ZabvaTa vardnebis naxevarsxvaobisa.<br />

aRwerili meTodis Teoriis eqsperimentalurad<br />

dadasturebisaTvis saWiroa "dadebiTi" da "uaryofiTi"<br />

kontaqtebSi "civ”' winaRobaTa Tanabar<br />

mniSvnelobaTaTvis denisa da Zabvebis myisier<br />

mniSvnelobaTa oscilografia.<br />

zeda da qveda saeleqtro kontaqtebis (nax. 9.12)<br />

winaRobaTa gaTanabreba miiRweva eleqtrodTa firfitaze<br />

dawnevis qveS spacialuri moTelviT.<br />

aRniSnul kontaqtTa gaxurebisa da am dros aRZruli<br />

Termo e.m.Z.-ebis minimumamde dayvanis mizniT winaRobaTa<br />

gazomva unda Catardes 1,5-2 a. cvladi denis gamoyenebiT.<br />

saeleqtrodo kontaqtebidan Zabva miiyvaneba naTurian<br />

voltmetrze. garkveuli momzadebis Semdeg TiToeul<br />

kontaqtTa winaRoba SeiZleba toli iyos 40X10-6 omis<br />

farglebSi.<br />

kontaqtebSi Zabvis vardnaTa da denis impulsis<br />

oscilografiiT miRebuli mrudebi 1 da 2 axasiaTeben<br />

"dadebiT" da "uaryofiT" saeleqtrodo kontaqtebSi Zabvis<br />

247


vardnaTa geometrias, xolo mrudi 3 axasiaTebs denis<br />

mrudis geometrias.<br />

Tanaxmad formulisa 9.13, miTiTebul ZabvaTa sxvaobis<br />

Suaze gayofiT miviRebT pelties Zabvis drois mixedviT<br />

myisier mniSvnelobebs (mrudi Up(t), nax. 9.14).<br />

nax. 9.12 eleqtrul parametrTa gazomvis sqema.<br />

nax. 9.13 SeduRebis denisa da saeleqtro<br />

kontaqtebSi Zabvis vardnaTa oscilogramebi:<br />

1. U - ep, Zabva qveda eleqtrodsa da detals Soris;<br />

2. U + ep, Zabva zeda eleqtrodsa da detals Soris;<br />

3. i, denis Zala eleqtrodebs Soris.<br />

248


denisa da pelties Zabvis myisier mniSvnelobaTa<br />

mixedviT gamoiTvleba pelties simZlavris drois<br />

mixedviT myisier mniSvnelobaTa cvalebadobani. Semdeg<br />

grafikuli integrirebiT ganisazRvreba pelties efeqtis<br />

moqmedebis Sedegad gamoyofili siTbo, Np(t) mrudis qveS<br />

arsebuli farTobi (nax. 9.14). igi tolia Qp = 0,085 j.<br />

pelties siTbos joulis siTbosTan procentuli<br />

Tanafardobis dasadgenad "dadebiT" da "uaryofiT"<br />

kontaqtebSi ZabvaTa myisier mniSvnelobaTa mixedviT<br />

ganisazRvreba saSualo ZabvaTa drois mixedviT<br />

cvalebedobis myisieri mniSvnelobani (mrudi U(t) nax. 9.14)<br />

da Sesabamisad, joulis simZlavre da siTbo, rac tolia<br />

Qj = 0,875 j. mocemuli SemTxvevisaTvis gamodis, rom<br />

pelties siTbo Seadgens joulis siTbos 8%-s.<br />

"dadebiT" kontaqtSi gamoyofili siTbos saerTo<br />

raodenoba toli iqneba:<br />

Q + = Qj + Qp = 0,96 j,<br />

xolo "uaryofiT" kontaqtSi ki:<br />

Q - = Qj - Qp = 0,76 j.<br />

amrigad, damuSavebuli meTodi saSualebas iZleva<br />

ganisazRvros pelties siTbos raodenobrivi wili<br />

sxvadasxvagvar masalaTa eleqtrul kontaqtSi.<br />

249


nax. 9.14. drois mixedviT myisier mniSvnelobaTa cvalebadoba:<br />

i(t) _ denis;<br />

U + (t) da U - (t) _ "dadebiT" da "uaryofiT" saeleqtrodo<br />

kontaqtTa Zabvebis;<br />

U(t) _ omuri Zabvis;<br />

T(t) _ "dadebiTi" saeleqtrodo kontaqtis temperaturis;<br />

Np(t) _ pelties simZlavris;<br />

Up(t) _ pelties Zabvis.<br />

9.5.5.2 gardamavali kontaqtis temperaturasa da<br />

Zabvas Soris kavSiri<br />

eleqtrodTa SesaduR nimuSebze mikvra da saeleqtro<br />

kontaqtebSi mimdinare mravali sxva procesebi<br />

ganpirobebulia SeduRebis wredis am nawilebSi<br />

temperaturebis rogorc myisier mniSvnelobaTa<br />

cvalebadobis xasiaTiT, aseve maTi maqsimluri<br />

mniSvnelobebiT.<br />

250


temperaturaTa mkacri zrdis pirobebSi _ (105_106 ) 0C/wm, roca maqsimaluri gaxurebis zonasTan midgoma<br />

gaZnelebulia, am temperaturaTa uSualo gazomva<br />

SeuZlebelia, amitom metad sainteresoa temperaturaTa<br />

cvalebadobis kinetikisa da maT maqsimalur<br />

mniSvnelobaTa arapirdapiri meTodis damuSaveba.<br />

am temperaturaTa saangariSod Cvens mier gamoyenebul<br />

iqna tomsonis pirveli Tanafardoba (9.1), romlis<br />

mixedviTac<br />

T = Up (9.14)<br />

es Tanafardoba axasiaTebs im kontaqtis temperaturas,<br />

romelSic pelties siTbo emateba joulis siTbos, anu<br />

Cveni terminologiis mixedviT "dadebiTi" kontaqtis.<br />

dasmuli amocanis gadasawyvetad saWiroa vicodeT<br />

pelties Zabva Up da diferencialuri Termo-e.m.Z. -e.<br />

pelties Zabvis gansazRvris meTodi gadmocemulia wina<br />

qveTavSi (9.5.5.1.). drois sxvadasxva myisieri momentisaTvis<br />

pelties ZabvaTa mniSvnelobani kondesatoruli<br />

SeduRebisaTvis warmodgenilia mrudis saxiT Up(t) (nax.<br />

9.14).<br />

amgvarad, temperaturis gansazRvrisaTvis gamosavleni<br />

darCa Termo-e.m.Z.-is e-s gansazRvra.<br />

spilenZi _ nikelis liTonTa wyvilisaTvis e-s<br />

mniSvnelobas vpoulobT balderis eqsperimentaluri<br />

monacemebis mixedviT winaT aRwerili meTodis<br />

Sesabamisad, rogorc am mrudidan Cans, 300-dan 9000 K<br />

temperaturis intervalSi e-s mniSvnelobani SedarebiT<br />

umniSvnelod icvleba da amitom saangariSod vRebulobT<br />

maT saSualo mniSvnelobas, romelic tolia 26mkv/ 0 (nax.<br />

9.15). gasaSualebis maqsimaluri cdomileba ar aRemateba<br />

251


±5%-s.<br />

pelties Zabvisa da e-s aRniSnul mniSvnelobaTa CasmiT<br />

formula (9.14)-Si miiReba kondensatoruli SeduRebis<br />

"dadebiTi" kontaqtis temperaturebis myisier<br />

mniSvnelobaTa mrudi T(t) (nax. 9.14).<br />

rac Seexeba "uaryofiTi” kontaqtis temperaturas, misi<br />

gansazRvra SeiZleba Semdegi daSvebidan gamomdinare:<br />

erTnairia Tboacileba orive _ "dadebiT" da "uaryofiTi"<br />

kontaqtidan da temperqturebi ki maTSi Tbogamoyofis<br />

proporciulia.<br />

radganac yovel saeleqtrodo kontaqtSi gadis erTi<br />

da igive geometriis mqone denis impulsi (nax. 9.14. mrudi<br />

3), calkeuli kontaqtis temperaturaTa mniSvnelovani<br />

proporciulni unda iyos maTze ZabvaTa mniSvnelobebisa<br />

aqedan:<br />

252<br />

(9.15)<br />

(9.16)<br />

Tu CavsvavT T + -is mniSvnelobebs gamosaxuleba (9.16)-Si,<br />

miviRebT "uaryofiTi" kontaqtis temperaturaTa<br />

cvalebadobis mruds. 9.14 naxazze naCveneb ricxobriv<br />

mniSvnelobaTaTvis temperaturaTa maqsimaluri<br />

mniSvnelobani tolebi arian: "dadebiT" kontaqtSi 2000C isa, uaryofiTSi ki 1660C-is.


Up[mv]<br />

50<br />

40<br />

30<br />

20<br />

10<br />

0<br />

2<br />

400 800 1200 1600 º K<br />

253<br />

3<br />

1<br />

55[mkv / º K]<br />

de/dT<br />

nax. 9.15. temperaturisagan damokidebulebani:<br />

1-(dE/dT)Cu-Ni _ diferencialuri Termo-e.m.Z.-Ta<br />

namdvil mniSvnelobaTaTvis;<br />

2-(dE/dT)saS.Cu-Ni _ diferencialur Termo-e.m.Z.-Ta<br />

saSualo mniSvnelobaTaTvis;<br />

dE<br />

3-Up = T pelties Zabvis sidide<br />

dT<br />

dengamtar masalaTa gaxurebisa da deformacisas maTSi<br />

mimdinare rTuli procesebis Sesaxeb aRniSnaven rogorc<br />

adreuli periodis _ samocdaaTian wlebamde, aseve<br />

Semdgomdroindel gamokvlevebSi. amasTanave liTonur<br />

kontaqtebsa Tu maTi eleqtruli gnmuxtvis areSi<br />

mimdinare metad garTulebuli procesebi specifikuri<br />

midgomebiT ganixileba mravalricxovan avtorTa<br />

SromebSi. rac Seexeba eleqtruli kontaqtis<br />

45<br />

35<br />

25<br />

15<br />

5


temperaturasa da Zabvas Soris kavSiris dadgenas,<br />

pirvelad mosinjuli iqna germaneli mecnieris, berlinis<br />

saimperatoro satelegrafo gamosacdeli sadguris<br />

saswavlo kursebis maswavleblis, doqtor kolrauSis<br />

mier. am gamokvlevebiT dadginda, rom kontaqtSi Zabvis<br />

vardnasa da tempeqrturas Soris arsebobs<br />

damokidebuleba<br />

U (9.17)<br />

sadac U _ kontaqtis orive mxaris T 0 temperaturismqone<br />

or wertils Sori Zabvis mniSvnelobaa;<br />

λ _ Tbogamtarobis koeficienti;<br />

ρ _ liTonis xvedriTi eleqtrowinaRoba.<br />

videman-franc-lorencis formulis Tanaxmad ki<br />

ρλ = aT (9.18)<br />

ukanasknelis mxedvelobaSi miRebiT kolrauSis<br />

gantoleba SeiZleba warmoadgenili iqnas Semdegnairad:<br />

(9.19)<br />

es gamosaxuleba ZalaSia kontaqtSi dnobis<br />

adgilobrivi kerebis gamovlenis dasawyisis momentamde.<br />

kolrauSis aRniSnuli gamosaxuleba aRiarebuli iqna<br />

rigi mecnierebis: diselhorsti, devidsoni, grinvudi da<br />

iuliamsi, Solci, holmi da sxvaTa mier.<br />

integrirebis Semdeg gamosaxuleba (9.19) Rebulobs<br />

Semdeg saxes:<br />

254


2<br />

2 2 U<br />

Tmax<br />

− T0<br />

=<br />

(9.20)<br />

4a<br />

saidanac gardaqmnis Semdeg miiReba<br />

videman-franc-lorencis formulis Tanaxmad<br />

255<br />

(9.21)<br />

ρ ⋅ λ<br />

a =<br />

T<br />

da aris mudmivi sidide, toli 2,45X10-8 -sa<br />

To - aris oTaxis temperatura da SeiZleba miviRoT<br />

toli 3000K-sa. Tu T0-sa da a -s miTiTebul mniSvnelobebs<br />

CavsvamT (9.17)-Si, miviRebT:<br />

Tmax = 3200 · U (9.22)<br />

Cveni SemTxvevisaTvis aRebuli unda iqnas "dadebiTi"<br />

kontaqtis Zabvis mniSvnelobani. Tu (9.22) gamosaxulebaSi<br />

CavsvamT Cvens mier "dadebiT" kontaqtSi Zabvis<br />

oscilografiiT mirebul drois ramodenime Sualedis<br />

Sesabamis sidideebs, (mrudi U + (t) nax. 9.14), miviRebT<br />

temperaturaTa Semdeg mniSvnelobebs (ix. cxr. 9.2).<br />

SedarebisaTvis cxrilSi moyvanilia avtoris mier<br />

SemoTavazebuli meTodiT angariSis Sedegebi igive<br />

wertilebisaTvis. aqedan Cans, rom kolrauSis<br />

gantolebiTa da avtoris meTodiT miRebul<br />

temperaturaTa<br />

erTmaneTisagan.<br />

sidideebi umniSvnelod gansxvavdebian


wertilis #<br />

nax.5.3-is<br />

mixedviT<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6<br />

7<br />

cxrili 9.2.<br />

angariSis Sedegebi<br />

“dadebiTi” kontaqtis temperatura<br />

kolrauSis<br />

mixedviT<br />

137<br />

192<br />

209<br />

201<br />

194<br />

187<br />

155<br />

256<br />

sulamaniZis<br />

meTodis mixedviT<br />

134<br />

182<br />

200<br />

190<br />

182<br />

163<br />

132<br />

qvemo cxrilSi moyvanilia kontaqtis sxvadasxva<br />

mdgomareobisaTvis ZabvaTa mniSvnelobani.<br />

Zabva<br />

masa<br />

dar.<br />

dnob<br />

aor<br />

cxrili 9.3.<br />

liTonur kontaqtTa darbilebis, dnobisa da<br />

aorTqlebis ZabvaTa mniSvnelobani<br />

Fe<br />

0,21<br />

0,6<br />

Mo<br />

0,25<br />

0,75<br />

1,1<br />

Cd<br />

0,15<br />

W<br />

0,4<br />

1,1<br />

2,1<br />

Au<br />

0,08<br />

0,43<br />

0,9<br />

Ag<br />

0,09<br />

0,37<br />

0,67<br />

Cu<br />

0,12<br />

0,43<br />

0,79<br />

Zn<br />

0,1<br />

0,17<br />

Sn<br />

0,07<br />

0,13<br />

Pb<br />

0,12<br />

0,19<br />

Al<br />

0,1<br />

0,3<br />

Pt<br />

0,25<br />

0,65<br />

1,5<br />

Pd<br />

0,57<br />

1,3<br />

Ni<br />

0,22<br />

0,65


Zabvisa da temperaturis dadgenili urTierTkavSiriT<br />

SeiZleba Sefasdes saeleqtrodo kontaqtis maqsimaluri<br />

temperaturis is sidide, roca iwyeba SesaduRi nimuSis<br />

eleqtrodis muSa zedapirze mikvris procesi. amisaTvis<br />

saWiroa vicodeT kontaqtSi am procesis Sesabamisi Zabvis<br />

vardnis mniSvneloba.<br />

holmis mixedviT liTonis mikvra iwyeba kontaqtSi<br />

Zbvis vardnis sruliad garkveuli mniSvnelobisaTvis da<br />

eTanadeba darbilebis Zabvas (cxrili 9.3, pirveli<br />

strofi).<br />

sxvadasxvagvar liTonTa kontaqtSi mikvris Zabvad<br />

SeiZleba miRebul iqnas darbilebis ZabvaTa ori<br />

mniSvnelobidan zeda zRvari.<br />

mikvris dawyebis Zabvisa da temperaturis gamosavlenad<br />

nax. 9.12-ze mocemuli sqemis mixedviT Catarebuli iqna<br />

rigi eqsperimentebisa. amasTanave "dadebiTi" da<br />

"uaryofiTi" kontaqtebi mzaddeboda iseTnairad, rom maTi<br />

winaRobani mudmivi denisadmi iyo Tanabari. nikelis<br />

firfitaSi tardeboda sxvadasxva sididis denis Zalebi<br />

da izomeboda orive kontaqtSi Zabvis vardnebi,<br />

erTdroulad mowmdeboda eleqtrodis firfitaze mikvris<br />

arseboba.<br />

Zabvis gazomvaTa monacemebis CasmiT formula 9.13-sa<br />

da 9.14-Si ganisaRvreboda pelties Zabva da iangariSeboda<br />

kontaqtis temperatura.<br />

am eqspermentTa Sedegebi warmodgenilia nax. 9.15-ze.<br />

naTeli wreebiT aRniSnulia ZabvaTa da temperaturaTa is<br />

sidideebi, roca ar xdeboda eleqtrodis mikvra nimuSze.<br />

muqi wreebi ki miuTiTeben mikvris arsebobas.<br />

ordinatTa marcxena RerZze gadazomilia palties<br />

257


ZabvaTa mniSvnelobani, marjvenaze ki _ "dadebiT"<br />

kontaqtSi ZabvaTa jamuri vardnis mniSvnelobani.<br />

abscisaTa ReZze ki gadazomilia angariSiT miRebuli<br />

kontaqtis temperaturaTa mniSvnelobani.<br />

nax. 9.15 '”dadebiT" saeleqtro kontaqtSi pelties Zabvisa<br />

da jamuri Zabvis vardnis temperaturisagan damokidebulebani:<br />

● _ dafiqsirebulia eleqtrodis nimuSze<br />

mikvra;<br />

○ _ mikvra ar aris.<br />

zemoTaRniSnul naxazze moyvanili grafikuli<br />

gamosaxulebis analizidan Cans, rom spilenZis<br />

eleqtrodis nikelis firfitaze mikvris procesi iwyeba<br />

maSin, roca pelties Zabva utoldeba 18 milivolts da<br />

"dadebiTi" kontaqtis jamuri Zabva _ 0,22 volts, rac<br />

Seesabameba 4300C temperaturis mniSvnelobas.<br />

radganac mikvris temperatura daaxloebiT eTanadeba<br />

ufro mtkice masalis darbilebis temperaturas, amitom<br />

literaturuli monacemebiT masalaTa mniSvnelovani<br />

darbilebis sawyisi temperaturiT SeiZleba vimjeloT<br />

mikvris sawyis temperaturaze.<br />

258


spilenZis "dadebiTi" eleqtrodis nikelis nimuSze<br />

mikvris Zabvis mier miRebuli monacemebi kargad emTxveva<br />

holmis monacemebs (cxrili. 9.3.) nikelisaTvis, rogorc<br />

ufro mtkice masala spilenZTan SedarebiT.<br />

aRniSnulidan gamomdinareobs, rom mikvris<br />

ugulebelsayofad saWiroa, rom "dadebiT" saeleqtrodo<br />

kontaqtSi Zabva ar aRematebodes 0,22 volts, xolo<br />

temperatura ki unda iyos 4300C-ze naklebi.<br />

avtoris TvalsazrisiT "dadebiTi" kontaqtSi Zabvis<br />

vardnisa da pelties Zabvis monacemebTa dapirispireba<br />

gviCvenebs, rom maT Soris damokidebuleba spilenZinikelis<br />

wyvilisaTvis SeiZleba gamoisaxos formuliT<br />

U Up = 0,082U + (9.23)<br />

am gamosaxulebis mxedvelobaSi miRebiT spilenZinikelis<br />

kontaqtisaTvis SeiZleba SemovifargloT U U + -is<br />

gansazRvriT.<br />

Semdgom formula (9.14)-Si pelties Zabvis 9.23<br />

gamosaxulebiT miRebuli mniSvnelobisa da e-s dadgenil<br />

saSualo mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT, rom<br />

T = 3150UU + (9.24)<br />

Tanafardoba (9.24) kargad emTxveva kolrauSis<br />

miaxloebiT Tanafardobas (9.22).<br />

amgvarad, eleqtruli kontaqtis temperaturis<br />

saangariSo orive meTodi kargad emTxvevian erTmaneTs da<br />

avtoris mier miRebuli gamosaxuleba (9.24) SeZleba<br />

gamoyenebuli iqnas winaRobiT SeduRebis zonis<br />

259


kontaqtTa<br />

praqtikaSi.<br />

maqsimaluri temperaturis angariSis<br />

9.5.5.3. SeduRebis parametrTa gavlena<br />

pelties Zabvaze<br />

winamdebare qveTavSi naCvenebia, rom pelties Zabva<br />

pirdapirproporciulia kontaqtis gaxurebis<br />

temperaturisa. aqedan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT,<br />

rom amaTu im faqtoris moqmedeba kontaqtze rac ufro<br />

metad zrdis misi temperaturis sidides, miT ufro metad<br />

gaizrdeba kontaqtSi pelties Zabvis mniSvnelobac.<br />

aRniSnulis gaTvaliwinebiT logikuri msjelobisas<br />

SeiZleba gamoiTqvas Semdegi mosazreba: 1. radgan denis<br />

Zalis zrda joulis kanonidan gamomdinare, iwvevs<br />

kontaqtis temperaturis gazrdas, Sesabamisad man unda<br />

gamoiwvios pelties Zabvis gazrdac; 2. Tu dawnevis Zalis<br />

gazrda iwvevs kontaqtis winaRobis Semcirebas, am<br />

drosac, joulis kanonis mixedviT unda moxdes pelties<br />

Zabvis Semcirebac; 3. rac Seexeba nimuSis sisqis zrdas,<br />

rogorc avtoris mier Catarebuli Teoriuleqsperimentuli<br />

gamokvlevebiT dadginda, igi iwvevs<br />

aqtiur kveTSi jamuri siTbos Semcirebas, ramac<br />

Sesabamisad unda moaxdinos pelties Zabvis Semcirebac.<br />

Camoyalibebuli prognozirebis Sesamowmeblad Catarda<br />

ramodenime seria eqsperimentebisa.<br />

denis impulsis amplitudis, eleqtrodTa dawnevis<br />

Zalisa da nimuSis liTonis sisqis "dadebiT" da<br />

"uaryofiT" kontaqtebSi ZabvaTa mniSvnelobebze anu<br />

pelties Zabvis sidideze gavlenis gamokvlevis SedegTa<br />

260


jamuri monacemebi moyvanilia nax. 9.16-ze diagramaTa<br />

saxiT. am monacemTa analizi adasturebs dasmuli<br />

prognozis siswores, denis amplitudis impulsis zrdiT<br />

pelties Zabva izrdeba. eleqtrodTa dawnevis Zalis<br />

zrdiT palties Zabva mcirdeba da nimuSis sisqis zrdac<br />

iwvevs pelties Zabvis SesamCnev Semcirebas.<br />

rac mTavaria, pelties Zabvis SemcirebiT iklebs<br />

SesaduRi nimuSis eleqtrodze mikvris albaToba.<br />

Im[KA] P[Kg]<br />

2<br />

1<br />

0 5 10 15 20 Vp [mv]<br />

261<br />

3<br />

δ[mk]<br />

nax. 9.16. pelties efeqtis gamovlenis damokidebuleba:<br />

1_ denis amplitudur mniSvnelobaTagan;<br />

2_ eleqtrodTa dawnevis Zalisagan;<br />

3_ liTonis sisqisagan.<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

9.5.6. pelties efeqtis gavlenis ugulebelyofa<br />

saeleqtrodo kontaqtSi<br />

zemoTmiRebul SedegTa logikuri analizis<br />

safuZvelze unda vivaraudoT, rom erT-erT eleqtrodze<br />

(pliusniSnian) SesaduRi detalis mikvris procesis<br />

Tavidan asacileblad, anu am saeleqtrodo gardamaval<br />

eleqtronul kontaqtSi pelties siTbos Sesamcireblad,


saWiroa ganxorcieldes dawnevis Zalis gazrda<br />

SeduRebis dawnevis Zalisagan damoukideblad. yovelive<br />

es SesaZlebeli gaxda Cvens mier SemoTavazebuli sqemis<br />

(nax. 9.17) praqtikuli gamoyenebiT.<br />

nax. 9.17. winaRobiT SeduRebis originaluri xerxis<br />

praqtikuli realizaciis mowyobilobaTa sqemebi<br />

1. wertilovani da 2. gorgolaWovani SeduRebis<br />

SemTxvevebisaTvis:<br />

1 _ zeda muSa eleqtrodi;<br />

2 _ brtyeli dadebiT niSniani uqmi eleqtrodi;<br />

3, 4 _ SesaduRi nimuSebi;<br />

5 _ xisti dieleqtrikuli qvesadebi;<br />

262


6_ elastikuri safeni; 7_ momWimi;<br />

8 _ nakeruli SeduRebis gadasaadgilebeli gorgolaWi.<br />

warmodgenili sqemis mixedviT SesaduR nimuSebs 3,4<br />

deni miewodebaT uaryofiTniSniani Cveulebrivi 1 da<br />

dadebiTniSniani brtyeli 2 eleqtrodebiT. nimuSTa<br />

SeerTebis zona Tavsdeba xist dieleqtrikul sadebze 5,<br />

romelic Camagrebulia brtyel eleqtrodSi 2. zeda<br />

eleqtrodze 1 moedeba SeduRebisaTvis saWiro dawnevis<br />

Zala P. qveda sqeli nimuSi 4 mieWireba brtyel-qveda<br />

eleqtrods SeduRebis dawnevaze meti ZaliT P 1 , romlis<br />

TanabarganawilebisaTvis momWersa 7 da nimuSs 4 Soris<br />

Tavsdeba eleqstikuri safeni 6. gorgolaWovani<br />

SeduRebisaTvis gamoiyeneba gadaadgilebis gorgolaWi 8.<br />

SeduRebis aRniSnuli xerxis praqtikaSi gamoyeneba<br />

iZleva saSualebas absoliuturad gamoiricxos SesaduRi<br />

detalis zedapiris mikvra pliusniSniani eleqtrodis<br />

muSa zedapirze.<br />

amasTanave dadgenilia, rom:<br />

1. `dadebiTi~ saeleqtrodo kontaqtis dawnevis Zala<br />

meti unda iyos cxel (SeduRebis) kontaqtis dawnevis<br />

Zalaze 2-3-jer.<br />

2. SemoTavazebuli xerxiT SeduRebisas saeleqtrodo<br />

zonaSi xdeba eleqtruli energiis sasargeblod<br />

gadanawileba, kerZod, dawnevis Zalis gazrda iwvevs<br />

winaRobis Semcirebas, rac TavisTavad zrdis SeduRebis<br />

denis Zalas (8-10) 0C-iT da Sesabamisad izrdeba SenaduRi<br />

wertilis zomebi daaxloebiT 1,5-jer.<br />

3. kontaqtis dawnevis Zalis gazrda zrdis<br />

kontaqtidan siTbos acilebis process;<br />

4. mniSvnelovnad umjobesia SenaduRi nakeris<br />

263


garegnuli saxe (nax. 9.18).<br />

nax. 9.18. gorgolaWovani Senaduri nakeris garegani saxe:<br />

1. arsebuli klasikuri xerxi;<br />

2. avtoris originaluri xerxi.<br />

3.<br />

1 _ wertiliT aRniSnulia pelties efeqtis Sedegebi,<br />

nakeris<br />

zedapiris eleqtodze aqtiuri mikvris ubnebi.<br />

amrigad, SeduRebis reJimis axali parametris<br />

pliusniSnian saeleqtrodo kontaqtSi SeduRebis dawnevis<br />

Zalisagan (P) damoukideblad regulirebad dawnevis<br />

Zalis (P ' ) Seqmna, nax. 9.17, saSualebas iZleva:<br />

1. Tavidan aviciloT xarisxis erT-erTi dominanti<br />

faqtoris, polarobis anu Termoeleqtruli procesis<br />

uaryofiTi gavlena, detalis erT-erT eleqtrodze mikvra<br />

da ufro metic:<br />

2. SevamciroT (8-10)%-iT SeduRebisTvis saWiro<br />

eleqtroenergiis xarji.<br />

yovelive aRniSnuli exeba winaRobiT SeduRebis<br />

ZiriTad saxeebs, wertilovan da gorgolaWovan<br />

SeduRebas. pirapira Sedurebisas ki polaruli<br />

movlenebis aRZvra saeleqtrodo kontaqtebSi, anu manqanis<br />

momWer tuCebsa da SesaduRi masalis zedapirebs Soris<br />

saziano araa imdenad, ramdenadac iq didia Tboacilebis<br />

264


efeqti SesaduRi masalis tuCebTan Sexebis farTis<br />

sididisa da maTi tuCebSi miWeris Zala regulirdeba<br />

SeduRebis Zalisagan damoukideblad.<br />

9.6. sxvadasxva sisqis detalTa SeduRebis Taviseburebani<br />

9.6.1. sisqeTa fardobis gavlena Txevadi birTvis<br />

adgilmdebareobaze<br />

winaRobiT SenaduRi SeerTebis vargisianobis erT-erT<br />

mTavar kriteriumad iTvleba Txevadi birTvis anu<br />

SenaduRi wertilis Camoyalibebis adgili, kerZod,<br />

rogorc ukve viciT, is unda ganlagdes simetriulad<br />

SesaduR nimuSTa Sexebis _ sakontaqto sibrtyis mimarT,<br />

amasTanave ar unda moxdes SesaduR detalTa zedapirebis<br />

mikvra _ miduReba gamoyenebuli danadgaris eleqtrodTa<br />

muSa zedapirebze. am pirobaTa uzrunvelyofa<br />

jerjerobiT praqtikulad gaZnelebulia rogorc cvladi<br />

denis wyaroebiT sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebisas,<br />

aseve monopolaruli denis wyaros gamoyenebisas _<br />

mikroSeduRebisas, rogorc Tanabari, aseve araTanabari<br />

sisqis nimuSTa SemTxvevebisaTvis.<br />

sxvadasxva sisqis namzadTa wertilovani SeduRebis<br />

problemebisadmi mecnierTa yuradReba mipyrobili iqna<br />

meore msoflio omis Semdeg, rac aixsneba am periodidan<br />

dawyebuli teqnikuri progresis aRmasvliT.<br />

qronologiurad Tu mivudgebiT, eleqtrowinaRobiT<br />

wertilovani SeduRebis Txevadi birTvis ganviTarebis<br />

procesis Sesaxeb TandaTanobiT ayalibebdnen TavianT<br />

Sexedulebebs sxvadasxva qveynis mkvlevarebi: a.gelmani,<br />

n.kaganovi, k.koCergini, r.vilsoni, v.moravski, l.zaicevi,<br />

265


.orlovi, p.CuloSnikovi, s.semergeevi, t.bekerti,<br />

n.kabanovi, a.atamanovi, v.iliSevi, s.sliozbergi,<br />

e.rapoporti, l.bukina, r.gaze, J.guldi da sxvebi. maTgan<br />

ganvixiloT is naSromebi, romlebSic gaSuqebulia<br />

erTgvarovani masalis araTanabari sisqis nimuSTa<br />

eleqtrowinaRobiT<br />

problemebi.<br />

SeduRebis teqnologiuri procesis<br />

a.gelmani aRniSnavs, rom sisqeTa fardobis zrdis<br />

SemTxvevaSi Txevadi birTvi daiZvris sakontaqto<br />

sibrtyidan da fardobis mniSvnelobis Sesabamisad<br />

gadaadgildeba sqel nimuSSi. amitom SedarebiT advilad<br />

SeduRebadia nimuSebi sisqeTa fardobamde _ δ2/δ1=3:1.<br />

amasTanave, SeduRebis reJimis parametrebi gansazRvrulni<br />

unda iyos Txeli nimuSis sisqis mixedviT. sqel nimuSSi<br />

siTbos gaZlierebuli acilebis sakompensaciod saWiroa<br />

denis Zalis an misi moqmedebis garkveuli gazrda.<br />

r.vilsoni miuTiTebs, rom Txevadi birTvis “cxeli”<br />

kontaqtisaken gadasaadgileblad saWiroa SeirCes erTerTi<br />

eleqtrodisaTvis meorisagan gansxvavebuli masala<br />

an zomebi; Semdeg ki a.gelmani winaTqmulisagan<br />

gansxvavebiT miuTiTebs, rom mdgomareobis<br />

gamosasworeblad saWiroa mxolod denis Zalis<br />

umniSvnelod gazrda.<br />

avtorebi l.zaiCiki, b.orlovi da p.CuloSnikovi _<br />

sisqeTa fardobis arasasurvel zRvrad miiCneven igive<br />

mniSvnelobas _ 3:1, rasac a.gelmani da aRniSnaven, rom<br />

misi Semdgomi zrdisas gadnobis zona SeiZleba mTlianad<br />

imyofebodes sqel nimuSSi ise, rom arc ki exebodes Txl<br />

nimuSs. maTi, azriT, gamdnari zonis sasurveli<br />

mdebareobis misaRebad saWiroa daregulirdes: 1.<br />

266


eleqtrodebSi siTbos acilebis intensiuroba da 2.<br />

nimuSTa pirapirSi denis simkvrive. aqedan, eleqtrodSi<br />

Tboacilebis intensiurobis Semcireba miiRweva: 1.<br />

saeleqtrodo kontaqtis farTis SemcirebiT Txeli<br />

detalis mxridan, kerZod, eleqtrodis muSa zedapiris<br />

radiusis SemcirebiT da SeduRebis xisti reJimis<br />

gamoyenebiT; 2. Txeli nimuSis mxridan dabali<br />

Tboeleqtrogamtarobis mqone saeleqtrodo masalis<br />

gamoyenebiT; 3. saeleqtrodo kontaqtSi siTbos<br />

eleqtrodSi acilebis Semamcirebeli safenis _ Tburi<br />

ekranis moTavsebiT; 4. sqel nimuSze gamWoli reliefis<br />

gamoyvaniT; 5. “cxel” kontaqtSi maRali<br />

eleqtrowinaRobisa da dnobis temperaturis mqone<br />

Sualeduri safenis moTavsebiT. amasTan, Tburi ekranis<br />

dasamzadeblad SesaZlebelia gamoyenebuli iqnes<br />

SesaduRi nimuSis masala, magram ukeTasia (0,5_0,2)mm sisqis<br />

uJangavi foladis zonari. denis gavlisas saekrano<br />

firfita xurdeba da siTbos gadacems SesaduR nimuSebs.<br />

amrigad, siTbos ori wyaros (deni da gaxurebuli<br />

foladis firfita) kombinaciam “cxel” kontaqtSi<br />

SeiZleba warmoqmnas gamdnari zona. gadnoba unda daiwyos<br />

Txeli nimuSis zedapirze da gagrZeldes sqel nimuSSi.<br />

zemoTxsenebuli avtorebi miuTiTeben aRwerili<br />

teqnologiuri xerxis naklovan mxareebzec. kerZod,<br />

ekranis gamoyeneba iwvevs: 1. gadnobis zonaSi niJarebisa<br />

da bzarebis warmoqmnas, romlis ugulebelyofa moiTxovs<br />

rbil reJimebze SeduRebas da Wedvis ZaliT damuSavebas<br />

procesis ciklogramis III-stadiis ganmavlobaSi.<br />

miuxedavad amisa, aluminisa da magniumis<br />

maRalsimtkiciani SenadnobebisaTvis SenaduR nakerSi<br />

267


zarebisa da niJaraTa warmoqmna gardauvalia; 2. Txevadi<br />

zonis gamosvlas SesaduRi nimuSis gare zedapirze da<br />

Sesabamisad,<br />

Semcirebas.<br />

SenaduRi nakeris koroziamedegobis<br />

p.CuloSnikovi ganmartavs, rom sisqeTa didi<br />

sxvaobisas Txevadi birTvis adgilmdebareobas<br />

gansakuTrebiT gansazRvravs SeduRebis reJimis xasiaTi<br />

(xisti an rbili). 1. xisti reJimis SemTxvevaSi (tSed=0,14wm.) Tboacilebis procesebi arsebiT gavlenas ar axdens<br />

Txevadi zonis warmoqmnaSi, amitom is ufro<br />

simetriuladaa ganlagebuli SesaduR nimuSTa Sexebis<br />

sibrtyis mimarT. 2. rbili reJimis dros (tSed=1,0wm.) ki<br />

piriqiT, Tboacilebis procesebi SesaduR nimuSTa<br />

liTonSi da eleqtrodebSi axdens did gavlenas Txevadi<br />

zonis warmoqmnaSi, amitom SesaduRi wertili<br />

gadainacvlebs sqel nimuSSi da Camoyalibdeba SesaduR<br />

nimuSTa jamuri sisqis centris simetriulad. es<br />

gamonaTvami axsnilia imiT, rom rbili reJimis dros<br />

gaxurebis procesi SedarebiT nelia, ris gamoc ufro<br />

intensiurad mimdinareobs Tbogadacemis procesebi<br />

SeduRebis zonis SigniT da agreTve Txeli nimuSidan<br />

eleqtrodisken. SeduRebadi kontaqtis periferiul da<br />

centralur zonaTa temperaturebi Tanabrdeba. Txeli<br />

nimuSidan eleqtrodSi intensiuri Tbogadacemis Sedegad<br />

maqsimalur temperaturaTa are Seiqmneba nimuSTa<br />

sakontaqto sibrtyisagan moSorebiT _ sqel nimuSSi.<br />

swored amitom Txevadi zonac ganlagdeba sqel nimuSSi<br />

ise, rom srulebiT ar exebodes Txel nimuSs. radganac<br />

avtoris azriT, gamonaSxefTa Tavidan acilebis mizniT<br />

araTanabari sisqis masalaTa SeduReba mizanSewonilia<br />

268


ganxorcieldes cvladi denis manqanebze (maTi reJimebi<br />

ufro rbilia, vidre kondensatoruli manqanebisa). is<br />

saWirod Tvlis am SemTxvevisaTvis pirapirSi (“cxel”<br />

kontaqtSi) da Txel nimuSSi gaizardos temperatura<br />

zemoTaRniSnuli xerxebis msgavsad _ Txeli nimuSis<br />

mxridan dabali Tbo-eleqtrogamtarebis mqone<br />

eleqtrodisa da saeleqtrodo kontaqtSi Tburi ekranisafenis<br />

gamoyenebiT. aRniSnuli xerxi ganxorcieldeba<br />

Txeli nimuSis mxridan eleqtrodis muSa zedapirze<br />

volframis an molibdenis nawilis CayenebiT, an Txel<br />

nimuSsa da eleqtrods Soris cxelmedegi masalis (vJ 98,<br />

molibdeni da a.S.) 0,15_0,25 mm sisqis safenis gamoyenebiT.<br />

procesis naklovaneba isaa, rom safeni SeiZleba<br />

miekros_mieduRos Txel nimuSs. amitom SeduRebis reJimi<br />

unda SeirCes faqizad da safenisa da Txeli nimuSis<br />

zedapirebi winaswar bejiTad gaiwmindos liTonur<br />

brwyinvalebamde.<br />

n.kabanovis mixedviT SesaduRi nimuSebis sisqeTa didi<br />

sxvaobis dros Txevadi zona ganlagdeba sqel nimuSSi<br />

ise, rom Txel nimuSs arc Seexeba. misi gadaadgileba<br />

Txeli nimuSisaken SesaZlebelia: 1. nimuSTa kontaqtSi<br />

gamoyofil da 2. eleqtrodebSi acilebul siTboTa<br />

regulirebiT. aqedan pirveli miiRweva “cxel” kontaqtSi<br />

denis simkvrivis gazrdiT. amisaTvis saWiroa reliefis<br />

gamoyvana Txeli an sqeli nimuSis sakontaqto adgilze.<br />

denis simkvrivis gazrdis TvalsazrisiT metad<br />

perspeqtiulia kondensatoruli SeduReba. rac Seexeba<br />

meores, eleqtrodebSi siTbos acilebis regulireba<br />

SeiZleba ganxorcieldes: saleqtrodo kontaqtTa<br />

zomebisa da eleqtrodis masis SecvliT “civi” kontaqtis<br />

269


zonaSi, kerZod, maTi gazrda gamoiwvevs sakontaqto<br />

zonaSi temperaturaTa vardnis zrdas da daCqardeba<br />

gaxurebuli liTonis gaciveba. praqtikulad sqeli<br />

nimuSis mxridan ayeneben didi diametrisa da didi<br />

sakontaqto zedapiris mqone eleqtrods, xolo Txelis<br />

mxridan _ mcire diametrisas, rac zog SemTxvevaSi iwvevs<br />

gamonaSxefebs, Rrma CaTelvas da SenaduRi wertilis<br />

zomaTa Semcirebas. aluminis SenadnobTa SeduRebisas<br />

Txeli nimuSis mxridan saeleqtrodo masalad gamoiyeneba<br />

Senadnobi Мц-5D, xolo foladis SeduRebisas _<br />

volfrani, molibdeni da agreTve milibdenisa da 15%<br />

spilenZis pudris Senacxobi, s.sliozbergi da<br />

p.CuloSnikovi gvamcnoben, rom Txevadi zonis<br />

CamoyalibebaSi arsebiT gavlenas axdens saeleqtrodo<br />

kontaqtSi denis simkvrivis xasiaTi, xolo am kontaqtSi<br />

denis simkvrivis ganawileba mniSvnelovnadaa<br />

damokidebuli: 1. eleqtrodis muSa nawilis formisagan.<br />

magaliTad, wagrZelebuli konusuri muSa nawilis mqone<br />

eleqtrodis SemTxvevaSi saeleqtrodo kontaqtSi denis<br />

simkvrive ufro Tanabarzomieria, vidre cilindruli<br />

formis muSa nawilis mqone eleqtrodis dros; 2.<br />

eleqtrodis gamaciebeli arxis Ziridan mis muSa<br />

zedapiramde arsebuli sawyisi kveTis SemcirebiT (rac<br />

gardauvalia eqspluataciis pirobebSi eleqtrodis muSa<br />

zedapiris periodulad gadaCarxvis aucileblobiT)<br />

mniSvnelovnad irRveva masSi gamavali denis<br />

Tanabarsimkvriveoba _ saeleqtrodo kontaqtis<br />

periferiebSi xdeba SedarebiT meti; vidre mis centralur<br />

nawilSi. es iwvevs Txevadi birTvis diametrisa da misi<br />

nimuSSi Cadnobis sididis Semcirebas. avtorebi aRniSnaven<br />

270


agreTve saeleqtrodo kontaqtSi denis simkvrivis<br />

sasurveli cvalebadobis miRwevas rogorc eleqtrodTa<br />

formisa da zomebis, aseve maTi masalebis SerCeviT,<br />

magram amasTanave miuTiTeben mis naklovanebazec. kerZod,<br />

dasaSvebia saeleqtro masalis eleqtrogamtarobis<br />

Semcireba spilenZis eleqtrogamtarobis mxolod 30%-mde,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi am kontaqtSi mniSvnelovani<br />

Tbogamoyofis gamo eleqtrodi mieduReba Txeli nimuSis<br />

zedapirs.<br />

p.CuloSnikovi Semdgom naSromSi anviTarebs Tavis<br />

adrindel Sexedulebebs, kvlav amaxvilebs yuradRebas<br />

SeduRebis reJimsa da sxmuli birTvis<br />

urTierTdamokidebulebaze da aqedan gamomdinare<br />

aRniSnavs, rom: 1. sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebisas<br />

saWiro manqana_danadgarebs waeyenebaT specifikuri<br />

moTxovnebi. maT unda hqondeT adviladmoZravi da<br />

mcireinerciuli eleqtrodTa dawnevis amZravi meqanizmebi.<br />

eleqtrodebiT dawneva una xdebodes gansakuTrebiT<br />

stabilurad da Txeli nimuSis sisqis mixedviT unda<br />

regulirdebodes SedarebiT did zRvrebSi, magliTad (150-<br />

500)kg.Z., 2. xisti reJimiT SeduRebisas Txeli nimuSis<br />

Cadnobis sidide ar aris damokidebuli sqeli nimuSis<br />

mxridan moqmedi eleqtrodis muSa zedapiris zomebisagan.<br />

miuxedavad amisa, sasurvelia mas qondes brtyeli<br />

(cilindruli) muSa zedapiri, rac xels SeuSlis sqeli<br />

nimuSis gadaxurebas da mis zedapirze CaTelil adgilTa<br />

warmoqmnas. igi aRwers agreTve saintereso, magram<br />

damafiqrebel Sedegebs. magaliTad: 1. nax. 9.19-ze<br />

warmodgenilia Txevadi birTvis Camoyalibebis procesi<br />

drois mixedviT. 1 _ Seesabameba gadnobis zonis<br />

271


mdgomareobas wertilovani SeduRebis procesis<br />

ciklogramis II _ periodis sawyis moments. es aixsneba<br />

"cxeli" kontaqtis kveTSi denis simkvrivis araTanabari<br />

ganawilebiT (nax. 9.19.4). misi maqsimaluri mniSvnelobani<br />

aRiniSnebian periferiebze, ris gamoc araTanabaria<br />

kontaqtis temperaturuli veli da amitom liTonis<br />

periferiuli zonebi dnobis temperaturamde xurdebian<br />

ufro adre, vidre kontaqti centralur nawilSi. drois<br />

Semdgom mniSvnelobaTaTvis periferiul zonaTa<br />

gaxurebis Sedegad izrdeba maTi eleqtrowinaRoba da<br />

Tanmimdevrulad xdeba denis gadanawileba kontaqtis<br />

centralur nawilSi, rac TavisTavad iwvevs iq denis<br />

simkvrivis zrdas da liTonis dnobis dawyebas, amgvarad<br />

warmoiqmneba normaluri Txevadi zona (nax. 9.19.2),<br />

procesis amgvar ganviTarebas p.CuloSnikovi savaraudod<br />

miiCnevs xisti reJimis SemTxvevaSi, risi dadasturebac<br />

moiTxovs Semdgom kvlevaTa Catarebas.<br />

rac Seexeba mis mier SemoTavazebul sqel nimuSSi<br />

eleqtruli velis (nax. 9.19.3) dengamtari konusis<br />

saangariSo formulas:<br />

D = (3 ÷ 3,5)deL (9.25)<br />

avtoris azriT SeiZleba iTqvas, rom: jer erTi, aq ar<br />

aris mocemuli am meqanizmis roli sxmuli birTvis<br />

ganviTarebis procesisaTvis da Semdeg meore, denis velis<br />

xasiaTi ar SeiZleba calsaxad iyos damokidebuli<br />

mxolod eleqtrodis diametrze da masze gavlenas ar<br />

axdendes agreTve TviT nimuSis geometriuli parametrebi,<br />

kerZod ki sisqe. bolos ki, denis xazebis gamrudeba unda<br />

272


moxdes orive nimuSSi _ rogorc sqelSi, aseve TxelSic.<br />

nax. 9.19 gansxvavebul sisqeTa nimuSebis xisti reJimiT<br />

SeduRebisas gadnobis zonisa da denis velis xasiaTebi:<br />

1. 0,544 mm. sisqeTa foladis X18H9T<br />

wertilovani SeduRebis dros miRebuli<br />

wriuli Cadnoba;<br />

2. 0,5+3 mm sisqeTa foladis fol. X18H9T<br />

wertilovani SeduRebis dros miRebuli<br />

Txevadi birTvi;<br />

3. denis veli;<br />

4. cxel kontaqtSi (nimuSi-nimuSi) denis<br />

simkrive.<br />

rac Seexeba sisqeTa fardobis gavlenas Txevadi zonis<br />

adgilmde-bareobaze, p. CuloSnikovis Tvalsazrisis<br />

dasadgenad Cvens mier dalagebuli iqna gansaxilvel<br />

273


naSromSi warmodgenili metalografiuli kvlevis<br />

Sedegebi (nax. 9.20) da Sesabamisi sacxrilo monacemebi.<br />

amrigad nax. 9.20-ze Tavmoyril masalaTa analizi<br />

metyvelebs Semdegs: SesaduRi nimuSebis sisqeTa fardobis<br />

zrdiT 4-dan 20-mde gadnobis zona rom moedos Txel<br />

nimuSsac, saWiroa: 1. fardobis 4-dan 13-is CaTvliT<br />

SualedisaTvis (9.20.1,2,3,4) gamoyenebuli iqnas rogorc<br />

xisti, aseve umetesad rbili reJimebi; amasTanave, yvela<br />

SemTxvevisaTvis damatebiT aucilebelia garkveuli<br />

teqnologiuri xerxis xmareba. 2. sisqeTa fardobis<br />

Semdgomi gazrdiT, kerZod δ2/δ1 = 20, araviTari<br />

teqnologiuri xerxis gamoyeneba saWiro ar aris da<br />

gadnobis zona (Txevadi birTvi) TiTqmis simetriuladaa<br />

ganlagebuli nimuSTa Sexebis sakontaqto sibrtyis<br />

mimarT (nax. 9.20.5,6).<br />

am bolo SedegTan dakavSirebiT yuradsaRebia<br />

avtoriseuli saintereso daskvnac: silfonTa xisti<br />

reJimiT SeduRebisas SedarebiT didi diametris (


mniSvnelobis Semdgomi zrdisas gadnobis zona unda<br />

mTlianad moTavsdes sqel nimuSSi.<br />

am gansxvavebul Sexedulebebidan gamomdinade, Cveni<br />

azriT, Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />

kanionzomierebis dadgena moiTxovs garkveul kvleviT<br />

samuSaoTa Catarebas.<br />

nax. 9.20 araTanabari sisqeebis nimuSTa SeduRebisas<br />

Txevadi zonis Camoyalibebis SemTxvevebi (nimuSTa<br />

masala_foladi X18H9T; 1,2,3,4-wertilovani, 5,6 gorgolaWovani<br />

SeduReba) qveda cxrilSi naCvenebi teqnoligiuri<br />

xerxebis mixedviT:<br />

275


# aRniSvna fardoba<br />

1.<br />

2.<br />

3.<br />

4.<br />

5.<br />

6.<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6<br />

δ2/δ 1<br />

4,0<br />

6,6<br />

8,0<br />

113,3<br />

20,2<br />

20,0<br />

sisqeebi<br />

(mm)<br />

0,5; 2<br />

0,3; 2<br />

0,5; 4<br />

0,15; 2<br />

0,15; 3<br />

0,2; 4<br />

276<br />

reJimi teqnologiuri<br />

xerxi<br />

rbili<br />

rbili<br />

rbili<br />

xisti<br />

_<br />

_<br />

safeni<br />

sferuli<br />

eleqtrodi<br />

volframis Casma<br />

brtyeli<br />

eleqtrodi<br />

_<br />

_<br />

sainteresoa avtorTa jgufis _ v. atamanovi, a. isaevi, n.<br />

kaganovi _ mier damuSavebuli kondensatoruli SeduRebis<br />

xarisxis stbilurobis aqtiuri kontrolis meTodi. is<br />

mdgomareobs SemdegSi: liTonTa dnobis Sedegad<br />

xvedriTi winaRobis mkveTri zrda (nax. 9.21) gamoyenebulia<br />

dnobis stadiis aqtiuri kontrolis signalad, amasTan,<br />

misi aRricxva xdeba uSualod SeduRebis eleqtrodebidan<br />

da gamoiyeneba ukukavSirebis dasadgenad. meTodis<br />

gansaxorcielebeli mowyobilobis eleqtronuli sqemis<br />

muSaobas safuZvlad udevs SeduRebis eleqtridebs Soris<br />

Zabvis mniSvnelobis Sedarebis principi saregulirebel<br />

sayrden ZabvasTan (rac aiReba SesaduRi masalis dnobis<br />

Zabvis toli). roca SeduRebis eleqtrodebze Zabvis<br />

mniSvneloba gautoldeba saregulirebeli Zabvis<br />

dadgenil dones, amoqmeddeba eleqtronuli sqema, ris<br />

Sedegad moxdeba SeuduRebis transformatoris pirveladi<br />

gragnilis uinercio Suntireba, am dros ki mkveTrad<br />

ecema meoradi wredis deni da SeduRebis procesi wydeba.<br />

am meTodiT SeiZleba gnxorcieldes SeduRebis zonis<br />

sigrZis cvla (6.21.3). saWiroa aRiniSnos, rom aRwerili


meTodi saSualebas mogvcems SenaduRi nakeris<br />

dauSlelad (metalografiuli analizis gareSe)<br />

davadginoT, nakeri Camoyalibda myar mdgomareobaSi Tu<br />

gadnobiT. xolo rac mTavaria, Txevadi birTvis<br />

adgilmdebareobis gansazRvrisa da misi saWiro<br />

regulirebis sakiTxi, aq ar ganixileba.<br />

d<br />

I<br />

u<br />

I<br />

u<br />

nax. 9.21 SeduRebis denisa (i) da Zabvis vardnis (U)<br />

oscilogramebi (1,2) "cxel" kontaqtSi da SeduRebis<br />

zonis sigrZis (diametris _ d) damokidebuleba kontaqtis<br />

Zabvis (U) amplitudisagan. kondensatorTa<br />

batareis damuxtvis Zabva:<br />

1 _ 216 v; dnobis procesi ar aRZrula;<br />

2 _ 222 v; dnobis procesi aRZrulia.<br />

b. orlovi garkveulad iziarebs umetes avtorTa<br />

277<br />

t<br />

t<br />

1<br />

2<br />

Uee<br />

3


mosazrebebs araTanabari sisqis nimuSTa SeduRebis<br />

TaviseburebaTa Sesaxeb, amasTanave ufro meti simZafriT<br />

warmoadgens aRniSnul teqnologiur process da<br />

aRniSnavs, rom sisqeTa sxvaobis zrda (aluminis<br />

SenadnobebisaTvis 1:2-ze da foladisaTvis 1:3-ze metad)<br />

teqnologebis winaSe ayenebs sakmaod seriozul<br />

problemebs procesis mdgradobis SenarCunebis<br />

TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi is ususurad miiCnevs<br />

mdgomareobis gamosworebas reJimTa SerCeviT (nax. 9.22).<br />

sxvebisagan gansxvavebiT, b.orlovi "cxel" kontaqtSi<br />

denis simkvrivis gazrdis mizezad Tvlis sqeli nimuSis<br />

kveTSi denis Zlier ganSlas. aqedan gamomdinare<br />

mdgomareobis gansaumjobeseblad adre CamoTvlil<br />

klasikur meTodebTan damatebiT gvirCevs magnituri denis<br />

xazTa xelovnur SekumSvas, ramac unda gaaZlieros<br />

Tbogamoyofa Txel nimuSSi da ugulebelyos Txevadi<br />

birTvis sqel nimuSSi gadaadgileba. Cveni azriT,<br />

yovelgvari teqnologiuri xerxebis gamoyeneba da<br />

miTumetes, denis xazebis xelovnuri SekumSva<br />

dakavSirebulia specifikur siZneleebTan da mainc ver<br />

iZleva sasurvel Sedegebs. magnituri velis gamoyeneba ki<br />

gamoiwvevs denis xazebis SekumSvas sqel nimuSSic da<br />

Sesabamisad masSic Tbogamoyofis gazrdas. ukeTesi iqneba<br />

miinaxos meqanizmi, romelic uzrunvelyofs sqeli nimuSis<br />

kveTidan Tboacilebis gaZlierebas.<br />

Semdgomi periodis literaturaSi Txeli nimuSis<br />

mxridan sxvadsxva diametris eleqtrodTa<br />

SemTxvevebisaTvis aRniSnulia, rom rac ufro mcirea<br />

birTvis diametri, (e.i. mcirea eleqtrodis diametri), miT<br />

ukeTesadaa uzrunvelyofili Txeli nimuSis gadnoba.<br />

278


aqedan gamomdinare avtori askvnis, rom Zalian<br />

racionaluria reliefis gamoyvana Txel nimuSze. es<br />

rekomendacia ewinaaRmdegeba igive mkvlevaris<br />

TanaavtorobiT adre gamoqveynebul naSromSi<br />

Camoyalibebul azrs, sadac araTanabari sisqis masalaTa<br />

SeduRebisas gvirCeven reliefis gamoyvanas sqel nimuSze.<br />

nax. 9.22 araTanabari sisqis namzadTa SeduRebis<br />

dros gadnobis zona da denis simkvrive:<br />

1. rbili reJimi; 2. xisti reJimi.<br />

monografiuli xasiaTis naSromis "winaRobiT<br />

SeduReba"-s im nawilis daskvnaSi sadac ganxilulia<br />

sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebis dros arsebuli<br />

praqtikuli problemebi, rolan gaze ambobs, rom es<br />

sakiTxi dReisaTvis metad aqtualuria, magram ar<br />

279


arsebobs sakmarisi gamokvlevebi arsebul problemaTa<br />

mosagvareblad.<br />

Catarebuli literaturuli analizis safuZvelze<br />

miRebuli mosazrebani SeiZleba ase Camoyalibdes: sisqeTa<br />

tolobis darRvevis momentidan δ2/δ1> 1 fardobis<br />

garkveul mniSvnelobamde xdeba Txevadi birTvis<br />

TandaTanobiTi gadaadgileba sqeli nimuSis siRrmeSi da<br />

is warmoiqmneba SesaduR nimuSTa jamuri sisqis Sua<br />

adgilas. sisqeTa fardobis garkveuli mniSvnelobis<br />

Semdgomi zrdiT Txevadi birTvi brundeba ukan da<br />

SeiZleba gamovides Txeli nimuSis zedapirze.<br />

d.balkovecisa da r.xolmis hipoTezaTa mixedviT ki erTerTi<br />

nimuSis sisqis zrdiT Txevadi birTvi uwyvetad<br />

unda gadaadgildes sqel nimuSSi jamuri sisqis<br />

ganikveTis centrSi. aseTi mosalodneli Sedegi romelsac<br />

axsnilia imiT, rom es adgili yvelaze metad<br />

daSorebulia gamaciebeli eleqtrodebidan da amitom<br />

yvelaze metad unda iyos gaxurebuli. gamodis, rom es<br />

gamonaTqvamebi arasakmarisia da araTanabari sisqis<br />

masalaTa eleqtrowinaRobiT SeduRebis Txevadi birTvis<br />

Camoyalibebis procesi moiTxovs dazustebul damatebiT<br />

ganmartebebs.<br />

gakeTebuli daskvnebidan gamomdinare saWiro iyo<br />

Semdgomi metalografiuli da metrologiuri kvlevebis,<br />

meqanikuri gamocdebisa da fizikuri modelirebis<br />

safuZvelze dadgeniliyo: sxvadasxva sisqis masalaTa<br />

SeduRebisas Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />

kanonzomiereba; gamovleniliyo sisqeTa fardobis<br />

kritikuli da optimaluri mniSvnelobani; garkveuliyo<br />

SenaduRi wertlis adgilmdebareobis ganmsazRvreli<br />

280


ZiriTadi faqtorebi, yovelive amiT ki axsniliyo erTerTi<br />

nimuSis sisqis zrdis gavlenis meqanzmi SeduRebis<br />

zonaSi mimdinare Tbur proesebze.<br />

am amocanaTa gadawyvetas mieZRvna avtoris sadoqtoro<br />

naSromi, sadac gamokvleuli problemebisa da miRebuli<br />

Sedegebis Sesaxeb qvemoT mogaxsenebT.<br />

9.6.1.1. sisqecvalebadi nimuSis siRrmeSi temperaturis<br />

ganawilebis Teoriuli gansazRvra<br />

Catarebulma literaturulma analizma gviCvena, rom<br />

winaRobiT SeduRebis erT-erTi nimuSis sisqis<br />

ganuxreli zrda iwvevs Txevadi birTvis (an gaxurebis<br />

maqsimaluri zonis) daZvras sqeli nimuSis centrisaken da<br />

piriqiT. am movlenis mniSvnelovan madominirebel<br />

faqtorad ganisazRvra swored nimuSis sisqis cvla da<br />

denis gvaroba. aqedan gamomdinare, procesis Semdgomi<br />

regulirebisa da optimalurad marTvisaTvis<br />

aucilebelia Teoriulad da eqsperimentalurad<br />

Seswavlili da axsnili iqnas cvalebadi sisqis nimuSis,<br />

rogorc Txevadi birTvis adgilmonacvleobis meqanizmis<br />

roli winaRobiT SeduRebis zonis Tburi procesisaTvis.<br />

gadasawyveti sakiTxisadmi Teoriuli midgoma SeiZleba<br />

ganxorcieldes winaRobiT SeduRebis procesTa<br />

tradiciuli saangariSo meTodebis, kerZod akad. n.<br />

rikalinis mier gamoyvanili myisieri wriuli Tburi<br />

wyarosaTvis naxevarsasrul sxeulSi Tbogadacemis<br />

gantolebaTa safuZvelze.<br />

aRniSnulis mixedviT SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />

sibrtyidan X _ manZiliT daSorebuli dx mcire kveTis<br />

281


sasazRvro wertilis temperatura drois garkveuli<br />

mniSvnelobisaTvis gamoiTvleba mocemuli formuliT:<br />

T<br />

( x,<br />

t)<br />

= T ( 1−<br />

k<br />

2<br />

π<br />

282<br />

2<br />

∫<br />

0<br />

−<br />

y<br />

y<br />

e<br />

dy)<br />

(9.26)<br />

(gamosaxuleba miRebulia Tbogamtarobis gantolebis<br />

amoxsniT siTbos wrfivi gavrcelebis SemTxvevisaTvis)<br />

sadac, TK _ “cxeli” kontaqtis temperaturaa da aiReba<br />

masalis dnobis temperaturis farglebSi<br />

0C –iT;<br />

rkinisa da misi SenadnobebisaTvis<br />

miRebulia<br />

TK = 15000C; , xolo<br />

x _ aris gansaxilveli wertilis daSoreba<br />

“cxeli” kontaqtidan mm-Si, SeirCeva<br />

angariSis<br />

farglebSi;<br />

win SesaduRi nimuSis sisqis<br />

t _ aris dro wam-Si, SeirCeva aseve angariSis win<br />

SeduRebis procesis drois farglebSi;<br />

a _ temperaturagamtarobis koeficienti;<br />

λ _ SesaduRi masalis Tbogamtarobis koeficienti<br />

_ kal/sm wm0C-Si, SeirCeva cxrilebidan;<br />

γ _ SesaduRi masalis xvedriTi wona _ g/sm 3 -Si,<br />

SeirCeva cxrilebidan;<br />

C _ SesaduRi masalis TboSemcveloba _ kal/g-Si,<br />

SeirCeva cxrilebidan.<br />

aRniSnuli (9.26) gamosaxuleba SeiZleba gamoyenebuli<br />

iqnas ufro gamartivebuli saxiT:


sadac φ(y) = [1-f(y)]<br />

T(x,t)=Tkφ(y) (9.27)<br />

xolo gamosaxuleba _ φ(y)-is gansazRvra SeiZleba<br />

moxdes ori gziT: 1. k.koCerginis mier mocemuli<br />

temperaturis droisa da kooordinatis mixedviT<br />

ganawilebis gansazRvris funqciur damokidebulebaTa<br />

grafikuli monacemiT da 2. gausis integralis<br />

maTematikuri cxrilebis gamoyenebiT (cxr. 9.4).<br />

ganxiluli monacemebis safuZvelze avtoris mier<br />

Catarebuli iqna SeduRebis sqeli nimuSis siRrmeSi,<br />

kerZod misi aqtiuri ganikveTis centrSi temperaturis<br />

mniSvnelobaTa angariSi sisqeTa fardobis zrdis<br />

mixedviT. manZilis koordinati X-i aRebulia nebismieri<br />

sisqisaTvis misi naxevramniSvnelobis toli. nimuSis<br />

masalad aRebulia igive liTonebi, rac winaswari<br />

metalografiul eqsperimentTa SemTxvevebisaTvis. sisqeTa<br />

fardobis cvalebadoba xdeboda sazRvrebSi 1/22, amasTan,<br />

Txeli nimuSis sisqe miRebulia ucvlelad, kerZod,<br />

nikelisaTvis δ1=0,05 mm, foladisaTvis δ1=0,5 mm. fizikur<br />

sidideTa: λ, γ, C-s ricxviTi mniSvnelobani aRebulia<br />

literaturul wyaroTa sacxrilo monacemebidan r.<br />

xolmisa da b. livSicis mixedviT. gamosaxuleba φ(y)-is<br />

mniSvneloba aRebul iqna cxrili 9.4-is monacemebidan.<br />

Catarebuli angariSiT miRebuli Sedegebi<br />

warmodgenilia grafikTa saxiT (nax. 9.23). isini naTlad<br />

metyveleben, rom nimuSis sisqis zrda, miuxedavad<br />

masalisa, iwvevs misi ganikveTis centrSi maqsimaluri<br />

temperaturis mkveTrad Semcirebas. amasTanave,<br />

283


temperaturis mniSvnelobaTa aRniSnuli Semcireba ar<br />

aris sisqeTa fardobis zrdisagan wrfivad damokidebuli.<br />

roca fardoba δ2/ δ1=(1÷3)-mde, temparaturis dacema<br />

swarmoebs xistad, Tumca maTi absolituri mniSvnelobani<br />

jer kidev maRalia; δ2/δ1>3-18, temperatura ecema SedarebiT<br />

mdored, xolo fardobis Semdgomi zrdisaTvis _ δ2/ δ1>18, temperaturis dacema SedarebiT umniSvnelo xdeba.<br />

Tu movaxdenT miRebuli Sedegis Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis kanonzomierebasTan Sedarebas,<br />

davinaxavT garkveul analogias sisqTa fardobis<br />

zrdisagan damokidebulebiT. aqedan gamomdinare, SeiZleba<br />

ufro damajereblad vTqvaT, rom winaRobiT SeduRebis<br />

erT-erTi nimuSis sisqis cvalebadobis meqanizmi<br />

warmoadgens Txevadi birTvis adgilmdebareobis<br />

ganmsazRvrel madominirebel faqtors.<br />

y<br />

φ(y)<br />

y<br />

φ(y)<br />

y<br />

φ(y)<br />

y<br />

φ(y)<br />

y<br />

φ(y)<br />

cxrili 9.4<br />

gausis integralis maTematikuri monacemebi<br />

0,05<br />

0,944<br />

0,45<br />

0,524<br />

0,85<br />

0,229<br />

1,25<br />

0,077<br />

1,65<br />

0,020<br />

0,10<br />

0,887<br />

0,50<br />

0,479<br />

0,90<br />

0,203<br />

1,30<br />

0,066<br />

1,70<br />

0,016<br />

0,15<br />

0,832<br />

0,55<br />

0,437<br />

0,95<br />

0,178<br />

1,35<br />

0,056<br />

1,75<br />

0,013<br />

0,20<br />

0,777<br />

0,60<br />

0,396<br />

1,00<br />

0,157<br />

1,40<br />

0,048<br />

1,80<br />

0,010<br />

284<br />

0,25<br />

0,724<br />

0,65<br />

0,358<br />

1,05<br />

0,139<br />

1,45<br />

0,040<br />

1,85<br />

0,009<br />

0,30<br />

0,681<br />

0,70<br />

0,322<br />

1,10<br />

0,120<br />

1,50<br />

0,034<br />

1,90<br />

0,007<br />

0,35<br />

0,621<br />

0,75<br />

0,289<br />

1,15<br />

0,104<br />

1,55<br />

0,028<br />

1,95<br />

0,006<br />

0,470<br />

0,581<br />

0,80<br />

0,258<br />

1,20<br />

0,090<br />

1,60<br />

0,024<br />

2,00<br />

0,005


y<br />

y<br />

x t = Tk<br />

− ∫ e<br />

− 2<br />

2<br />

( , ) ( 1<br />

π 0<br />

T<br />

T<br />

( x,<br />

t)<br />

= T ϕ(<br />

y)<br />

k<br />

x<br />

y =<br />

2 at<br />

λ<br />

a =<br />

γ ⋅C<br />

dy)<br />

285<br />

t = 10<br />

σ<br />

1<br />

2<br />

−4<br />

γ = 0,<br />

5σ<br />

( 10<br />

2<br />

−2<br />

) sec<br />

σ = const = 0,<br />

05(<br />

0 ⋅ 5)<br />

mm<br />

= Var<br />

nax. 9.23 sxvadasxva masalis<br />

sisqecvalebadi nimuSis centrSi<br />

temperaturis Teoriuli angariSis Sedegebi.<br />

gamoTqmuli Tvalsazrisis gansamtkiceblad saWiroa<br />

Catardes Teoriulad miRebuli Sedegebis realuri<br />

eqsperimentebiT dasabuTeba.


9.6.1.2 sisqecvalebadi nimuSis centrSi Tburi<br />

mdgomareobis cvalebadobis makrografia<br />

kvlevis obieqtad gamoiyeneba rogorc feradi (nikelis<br />

furclebi, δ1=0,05 mm, δ2=var), aseve Savi (foladis<br />

furclovanis masala δ2=0,5 mm, δ2=var) liTonis<br />

saSemduReblo nimuSebi. amasTan, denis wyarod rogorc<br />

kondensatoruli (t=10_4wm), aseve cvladi denis<br />

samrewvelo sixSiris manqanebi. icvleba sisqeTa fardoba,<br />

xolo SeduRebis reJimis parametrebi yoveli calkeuli<br />

SemTxvevisaTvis rCeba mudmivi. SeduRebis procesis Semdeg<br />

mzaddeboda nimuSebi makrografiuli dakvirvebebisaTvis.<br />

miRebuli Sedegebis (nax. 9.24) mixedviT Tu vimsjelebT,<br />

SeiZleba iTqvas: roca sisqeTa fardoba 1


procesebze, kerZod, am fardobis gavlena procesis Tburi<br />

balansis xasiaTze.<br />

nax. 9.24 sisqezrdadi nimuSis kveTis Tburi mdgomareobis<br />

cvalebadobis makrografiuli kvlevis Sedegebi (X8)<br />

287


9.6.1.3 sisqeTa sxvaobiT gamowveuli Tbur<br />

procesTa Taviseburebani<br />

winaRobiT SeduRebis eleqtrodTaSoris zonaSi<br />

mimdinare procesis Tburi balansis xasiaTi garkveulad<br />

gamoxatavs masSi monawile siTbos gamoyofisa da<br />

acilebis calkeul faqtorTa bunabas, amasTanave,<br />

mxolod Tburi balansis angariSis safuZvelze SeiZleba<br />

gamoTvlil iqnas SeduRebis denisa da misi moqmedebis<br />

drois ricxviTi mniSvnelobani. aqedan cxadad Cans<br />

procesis Tburi balansis angariSis racionalurad<br />

asaxvisa da praqtikulad gamoyenebis mniSvneloba<br />

dasaxul amocanaTa optimalurad gadawyvetaSi.<br />

Cven ukve gvqonda Sexeba gaxurebis saerTo<br />

gantolebasTan (T.7.5) pirapira SeduRebis SemTxvevisaTvis.<br />

gavixsenoT es masala da gamoviyenoT wertilovani<br />

SeduRebis procesisaTvis, gansakuTrebiT ki sxvadasxva<br />

sisqis masalaTa SeduRebisas (nax. 9.25.1) sawyisi pirobaa<br />

miRebul Q + da daxarjul Q - siTboTa wonasworoba:<br />

Q + = Q -<br />

sadac Q + _ joulis siTbo iangariSeba miRebuli<br />

klasikuri gamosaxulebiT:<br />

+<br />

t<br />

2<br />

Q = 0, 24∫<br />

I ( t)<br />

Ree<br />

( t)<br />

dt = 0,<br />

24u(<br />

t)<br />

I ( t)<br />

d(<br />

t)<br />

0<br />

daxarjuli siTbo: Q - = Q1 + Q2 + Q3<br />

288


nax. 9.25 winaRobiT SeduRebis procesis Tburi<br />

balansis saangariSo sqemebi:<br />

1 _ pirapira SeduRebisaTvis;<br />

2 _ Tanabarsisqis nimuSTa wertilovani<br />

SeduRebisaTvis;<br />

3_sxvadasxva sisqis nimuSTa wertilovani<br />

SeduRebisaTvis.<br />

289


sadac: Q1 = GCT _ TboSemcvelobaze daxarjuli siTboa;<br />

Q2 = 2λFΔTt _ Tbogadacemaze daxarjuli siTboa;<br />

Q1 = HSΔθt _ Tbogamosxivabaze daxarjuli siTboa.<br />

Tbogamosxivabaze daxarjuli siTbos ugulvebelyofiT<br />

(misi simciris gamo), denis moqmedi (efeqturi)<br />

sididisaTvis, mdgenelTa Sesabamis mniSvnelobaTa CasmiT<br />

sawyis gamosaxulebaSi miiReba saboloo saxe:<br />

0,24I 2 Rt = FeγCT + 2λFΔTt<br />

an<br />

0,24UIt=FeγCT + 2λFΔTt (9.28)<br />

sadac: I _ SeduRebis (meoradi) denis Zalaa, amperebSi;<br />

U _ Zabvis vardna SeduRebis zonaSi, voltebSi;<br />

R _ SeduRebis zonis sruli eleqtrowinaRoba,<br />

omebSi;<br />

t _ denis moqmedebis dro, wamebSi;<br />

F _ SesaduR nimuSTa kveTis farTi, sm2-Si;<br />

e _ SeduRebis zonis ubani, romlisTvisac<br />

Sedgenilia siTbos balansi, sm-Si;<br />

γ _ SesaduRi liTonis xvedriTi wona, g/sm3-Si;<br />

C _ SesaduRi liTonis TboSemcveloba, kal/g-Si;<br />

T _ ubnis saSualo temperatura gaxurebis stadiis<br />

bolosaTvis, 0C-Si; λ _ SesaduRi liTonis Tbogamtarobis koeficienti,<br />

kal/sm.wm 0C-Si; ΔT _ gansaxilveli ubnis sazRvarTan sigrZis<br />

erTeulze temperaturis saSualo vardna.<br />

misi mniSvneloba drois sxvadasxva momentisaTvis<br />

ganisazRvreba gansaxilveli ubnis or sxvadasxva mxares<br />

290


0,05 sm-is daSorebiT mdebare wertilebis temperaturaTa<br />

sxvaobiT.<br />

rac Seexeba eleqtrodTaSoris winaRobas, is<br />

iangariSeba:<br />

R = Rc + Rm<br />

sadac<br />

Rc _ gardamaval kontaqtTa winaRobaa om-Si da calkeuli<br />

kontaqtisaTvis miRebulia<br />

Rc = r1 + r2 + r3<br />

sadac<br />

r1_faqtiur sakontaqto adgilebSi (mikrogamonaSverebSi)<br />

Seviwroebuli denis gzis (nax. 3.25.3) winaRobaa;<br />

r2 _ faqtiur sakontaqto gamonaSverTa winaRobaa;<br />

r3 _ calkeul sakontaqto adgilTa JangeulTa afskisa da<br />

adsorbirebul gazTa winaRobaa.<br />

bolo gamosaxulebis TiToeuli mdgeneli iangariSeba<br />

ase:<br />

lSev<br />

r1<br />

= ρliT<br />

FSev<br />

hgam<br />

r2<br />

= ρgam<br />

Fgam<br />

δafs<br />

r3<br />

= ρafs<br />

F<br />

sadac:<br />

ρ liT. _ sakontaqto liTonis xvedriTi winaRobaa;<br />

291<br />

afs<br />

l Sev. _ denis xazTa Seviwroebis sigrZea;<br />

F Sev. _ denis xazTa Seviwroebis saSualo kveTia;<br />

ρ gam. _ sakontaqto gamonaSverTa liTonis xvedriTi<br />

winaRobaa;


h gam. _ sakontaqto gamosaSverTa jamuri simaRle;<br />

F gam. _ sakontaqto gamonaSverTa saSualo kveTia;<br />

ρ afsk. _ JangeulTa afskis xvedriTi winaRobaa;<br />

δ afsk. _ JangeulTa afskis sisqea;<br />

Fafsk. _ JangeulTa afskis sakontaqto Sexebis farTi.<br />

rogorc Cans, gamosaxuleba (9.3)-is saangariSod<br />

Casatarebeli rigi gazomvebisa da gamoTvlebisa mraval<br />

sirTuleebTanaa dakavSirebuli. amasTanave, TviT<br />

SeduRebis procesis ciklis dawyebis momentidan<br />

arsebiTad rTuldeba rogorc “civi”, aseve “cxeli”<br />

gardamavali kontaqtebis winaRobaTa buneba. yovelive<br />

aRniSnulidan amomdinare, praqtikaSi miRebulia<br />

saWiroebis mixedviT an SeduRebis procesis dawyebis win<br />

moxdes kontaqtur winaRobaTa gazomva, an visargebloT<br />

eleqtroteqnikaSi miRebuli dasaSleli kontaqtis<br />

winaRobis saangariSo formuliT (“civi” kontaqtisaTvis):<br />

sadac rc _ xvedriTi winaRobaa, roca dawnevis Zala P = 1<br />

kg da aiReba sazRvrebSi 0,003_0,006;<br />

P _ kontaqtis dawnevis Zala kg-Si;<br />

α _ xarisxis maCvenebeli koeficientia, aiReba<br />

sazRvrebSi 0,5_ 1,0.<br />

kontaqtis kargi morgebis SemTxvevisaTvis<br />

eqsperimentuli monacemebiT miRebulia empiriuli<br />

damokidebuleba<br />

Soris:<br />

kontaqtur da liTonur winaRobaTa<br />

292<br />

Rc<br />

≈ 100<br />

Rm


ac Seexeba liTonur winaRobas _ Rm, misi angariSi<br />

pirapira SeduRebis SemTxvevaSi, roca TiTqmis ar xdeba<br />

SesaduR ReroebSi gamavali denis xazebis Seviwroeba,<br />

SeiZleba Catardes klasikuri gamosaxulebiT:<br />

an ufro swori iqneba Caiweros temperaturis<br />

mxedvelobaSi miRebiT:<br />

xolo cvladi denis SemTxvisaTvis, zedapiruli efeqtis<br />

moqmedebis gamo mxedvelobaSi unda iqnas miRebuli<br />

fildas koeficienti KF, maSin gveqneba:<br />

wertilovani SeduRebis SemTxvevaSi, Tanabari sisqis<br />

nimuSebisaTvisac ki (nax. 3.3,b), maT SigniT denis xazTa<br />

gamrudebis gamo rTuldeba nimuSis im aqtiuri ganikveTis<br />

farTis (S) angariSi, romelSic faqtiurad gaivlian denis<br />

xazebi.<br />

Tu SesaduRi iqneba araTanabari sisqis nimuSebi<br />

(nax.3,3,5), maSin denis xazebis gamrudebasTan erTad<br />

calkeul nimuSSi adgili eqneba maTi simetriulobis<br />

darRvevasac, anu irRveva TiToeul nimuSSi denis<br />

gavlenis qveS e.w. liTonis aqtiur moculobaTa toloba<br />

da aqedan gamomdinare, xdeba garkveuli gadaxrebi<br />

procesis siTburi balansis pirobidan.<br />

aRniSnuli msjelobis safuZvelze SeiZleba<br />

Camoyalibdes Semdegi saxis hipoTeza: winaRobiT<br />

SeduRebis procesis Tburi balansis gantoleba<br />

293


(formula 9.3), rom vargisi iyos araTanabari sisqis<br />

masalaTa wertilovani SeduRebis SemTxvevisaTvis,<br />

aucilebelia gairkves: 1.erT-erTi nimuSis sisqis<br />

cvalebadobis gavlena misi liTonuri winaRobis xasiaTze<br />

da Sesabamisad, 2.dadgindes sisqeTa fardobis zrdis<br />

roli sqeli nimuSis centrSi aRZrul Q + m da dakargul<br />

Q + m siTboTa raodenobaze.<br />

bolo gamonaTqvamis dasadgenad, imis mxedvelobaSi<br />

miRebiT, rom nimuSis sisqis zrdiT icvleba mis kveTSi<br />

denis xazTa ganlagebis suraTi, e.i. denis simkvrive da<br />

Sesabamisad gaxurebis intensiuroba, TviT nimuSis mier<br />

gamoyofili joulis siTbos saangariSo gamosaxulebaSi<br />

SevcvaloT<br />

I = jF<br />

da gveqneba:<br />

Q - m = 0,24IjFmt[kal.]<br />

sadac Q + m aris nimuSis mier gamoyofili siTbo.<br />

rac Seexeba nimuSis sisqis zrdiT mis mier dakarguli<br />

siTbos raodenobis cvalebadobas, es movlena cnobilia<br />

da liTonSi dakarguli siTbos raodenobis saangariSod<br />

k.koCerginis mier rekomendebulia ubralo, gamartivebuli<br />

saxis formula:<br />

Q - m = 4IπλδTt[kal.] 9.29<br />

sadac:<br />

λ _ liTonis Tbogamtarobis koeficientia _ kal/sm wm 0 C;<br />

δ _ SesaduRi nimuSis sisqea _ mm-Si;<br />

T _ SeduRebis zonis cilindris gverdiTi zedapiris<br />

saSualo temperaturaa t _ drois ganmavlobaSi da<br />

aiReba 10000C-is toli;<br />

t _ SeduRebis dro _ wm-Si.<br />

294


nimuSis sisqis meqanizmis rolis asaxsnelad<br />

SeduRebis siTburi balansis angariSi, da Sesabamisad,<br />

Txevadi birTvis adgilmonacvleobis kanonzomierebaSi<br />

saWiroa moxdes bolo ori gamosaxulebis mixedviT<br />

angariSis Catareba. formula (9.5)-Tvis es advilad<br />

SesaZlebelia, xolo formula (9.4)-Tvis ki saWiroa<br />

vicodeT nimuSis aqtiuri moculobis liTonuri winaRoba<br />

(Rm) da kuTri denis (j) saangariSo gamosaxulebani<br />

SesaduRi nimuSis geometriul da fizikur<br />

maxasiaTeblebTan Sesabamisad.<br />

9.6.1.4 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi<br />

birTvis adgilmonacvleobis metalografiul,<br />

metrologiur da meqanikur kvlevaTa Sedegebi<br />

aRniSnuli samuSaos Sedegad dadginda Txevadi<br />

birTvis adgilmonacvleobis saerTo kanonzomiereba da<br />

amasTanave gamovlinda sisqeTa fardobis kritikuli da<br />

optimaluri mniSvnelobani. SeduRebis reJimis<br />

parametrebi SerCeuli iyo Txeli nimuSis sisqis mixedviT<br />

da rCeboda ucvleli sisqeTa fardobis nebismieri<br />

mniSvnelobisaTvis.<br />

1. metalografiuli kvleva<br />

Catarebul mravalricxovan eqsperimentTa sanimuSo<br />

makrostruqturebi rogorc Cveulebrivi, aseve<br />

mikroSeduRebisaTvis, masalisa da sisqeTa fardobis<br />

Tanmimdevrobis mixedviT naCvenebia naxazze 9.26.<br />

miRebuli mikroSlifebidan naTlad Cans, rom, sisqeTa<br />

fardobis zrdiT garkveul mniSvnelobaTa (4:1) Semdeg<br />

Txevadi birTvi mTlianad gadaadgilebulia sqel<br />

295


nimuSSi. fardobis kvlav zrdiT meore garkvul<br />

mniSvnelobaTa Semdeg (18:1, 20:1) birTvi daaxloebiT<br />

warmoiqmneba SesaduR nimuSTa gamyof pirapirze da misi<br />

aseTi mdebareoba rCeba stabilur mdebareobaSi<br />

miuxedavad sisqeTa fardobis SemdgomSi ganuxreli<br />

zrdisa (22:1, 25:1...). yovelive es adasturebs<br />

kondensatoruli SeduRebis SemTxvevisaTvis avtoris<br />

mier adre gamoTqmuli Tvalsazrisis siswores.<br />

2. metrologiuri kivleva saWiro gaxda miRebul<br />

dakvirvebaTa Sedegebis dasazusteblad da Txevadi<br />

birTvis adgilmonacvleobis kanonzomierebis gasarkvevad.<br />

izomeboda manZili SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />

sibrtyesa da Txevadi birTvis horizontaluri simetriis<br />

RerZs Soris _ Z. miRebul ricxviT mniSvnelobaTa<br />

mixedviT agebul iqna Txevadi birTvis<br />

agdilmonacvleobis kanonzomierebaTa SesaduRi nimuSebis<br />

sisqeTa fardobisagan damokidebulebiT Z=f(δ2/δ1) (nax.<br />

9.27). aRniSnuli diagramidan cxadia, rom SesaduRi<br />

nimuSebis sisqeTa fardobis kritikul mniSvnelobebad<br />

SeiZleba CaiTvalos: δ2/δ1=6_8. am dros birTvis<br />

gadaadgileba “cxeli” kontaqtidan aRwevs maqsimalur<br />

sidides. rac Seexeba fardobis optimalur mniSvnelobas,<br />

mas Seesabameba Semdegi sidideebi: 1=δ2/δ1>18. 3. nakeris xarisxis meqanikuri gamocdis Sedegebi,<br />

damokidebuleba Rt=f(δ2/δ1), (nax. 9.27) ki:<br />

1. mkafiod adasturebs Catarebul metalografiul<br />

da metrologiur kvlevaTa analizi sisqeTa<br />

fardobis kritikul mniSvnelobaTa Sesaxeb;<br />

296


2. man gvaCvena, rom sisqeTa fardobis or optimalur<br />

mniSvnelobaTagan nakeris ukeTesi meqanikuri<br />

Tvisebebis misaRebad umjobesia pirveli, δ2/δ1=1. nax. 9.26 SenaduRi SerTebis makrostruqturebi<br />

a. foladi+foladi, δmin=const=0,5 (cvladi deni);<br />

b. nikeli+nikeli δmin=const=0,5 (kondensatoruli deni).<br />

297


nax. 9.27 nakeris meqanikuri gamocdisa _ Rt=f(δ2/δ1) da metrologiuri kvlevis Z=f(δ2/δ1) Sedegebi:<br />

Rt _ nakeris simtkice<br />

Z _ Txevadi birTvis dacileba nimuSTa SesaduRi<br />

zedapirebis urTierTSexebis sibrtyidan.<br />

rac Seexeba sisqeTa fardobis meore optimalur<br />

mniSvnelobaTa diapazons δ2/δ1>18, am zRvrebSi nakeris<br />

meqanikuri Tvisebebis Semcireba, miuxedavad Txevadi<br />

birTvis normaluri adgilmdebareobisa, gamowveuli unda<br />

iyos mxolod birTvis geometriuli zomebis SemcirebiT,<br />

rac TavisTavad axdens nakeris kveTisa da Sesabamisad,<br />

298


misi meqanikuri simtkicis Semcirebas. aqedan gamomdinare<br />

SeiZleba davaskvnaT, rom:<br />

3. sisqeTa fardobis optimalur mniSvnelobaTa meore<br />

diapazonisaTvis (δ2/δ1>18) SenaduRi nakeris xarisxis<br />

gasazrdelad aucilebelia procesisaTvis saWiro Tburi<br />

energiis gazrda erT-erTi nimuSis sisqis zrdis<br />

Sesabamisad.<br />

Catarebul eqsperimentul samuSaoTa Sedegebis naTel<br />

suraTs iZleva winaRobiT SesaduRi nimuSebis sisqeTa<br />

fardobis mixedviT Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />

warmodgeniTi zogadi sqema (nax. 9.28). rogorc Cans,<br />

sisqeTa fardobis kritikuli mniSvnelobani (δ2/δ1=6_8) Tavsdeba fardobis or optimalur mniSvnelobaTa<br />

(1=δ2/δ1>18) Soris, roca Txevadi birTvi gadaadgilebulia<br />

sakontaqto sibrtyidan ise, rom igi sisqeTa fardobis<br />

zrdis Sesabamisad an scildeba, an uaxlovdeba “cxel”<br />

kontaqts.<br />

nax. 9.28 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis warmodgeniTi zogadi sqema:<br />

Z - “cxeli” kontaqtis sibrtyidan Txevadi birTvis, SenaduRi<br />

wertilis gadaadgilebis sidide.<br />

299


Semdgom saWiroa SeviswavloT sisqeTa arasasurveli<br />

fardobis SemTxvevisaTvis, kerZod or optimalur<br />

mniSvnelobaTa SualedSi birTvis adgilmonacvleobaze<br />

moqmedi faqtorebi, raTa SesaZlebeli gaxdes am procesis<br />

marTva. am mimarTulebiT mizanSewonilia Tavdapirvelad<br />

gairkves SeduRebis reJimis ZiriTad parametrTa (I,t,P)<br />

cvalebadobis gavlena SenaduRi wertilis<br />

adgilmdebareobaze.<br />

9.6.1.5. reJimis parametrTa gavlena<br />

wertilis adgilmdebareobaze<br />

kvlevis obieqtad SerCeulia sisqeTa fardobis<br />

kritikuli mniSvnelobani, kerZod: δ2/δ1=6, maT Soris<br />

δ1=0,5 mm. masalad gamoyenebulia wynari foladi, kvebis<br />

wyarod _ cvladi denis pf-2 tipis wertilovani<br />

SeduRebis manqana. parametrTa sawyisi mniSvnelobani<br />

SeirCa a.gelmanis monacemebiT. Semdgom, erTi cvladi<br />

funqciis mixedviT, xdeboda denis sididis (I), misi<br />

moqmedebis drosa (t) da eleqtrodebze dawnevis Zalis (P)<br />

cvalebadoba_TandaTanobiTi zrda ramodenime Sualedur<br />

ricxviT mniSvnelobaTaTvis, nakeris simtkiceze<br />

gamocdiT. miRebuli Sedegebis mixedviT Tu vimsjelebT,<br />

naTlad Cans, rom SeduRebis procesSi daxarjuli Tburi<br />

energiis gazrdam garkveul zRvramde gamoiwvia nakeris<br />

xarisxis _ meqanikuri Tvisebis gazrda (nax. 9.29),<br />

mrudeebi: Rt = f(I) da Rt = f(t), xolo dawnevis Zalis<br />

Semcirebam ki piriqiT, mrudi Rt = f(P), nakeris xarisxis<br />

uwyveti gauareseba. miRebul Sedegebs Tu SevadarebT<br />

300


sisqeTa Tanabari fardobis pirobas, (nax. 9.27), miuxedavad<br />

energiis gazrdis ori SemTxvevisa (I,t) nakeris meqanikuri<br />

gamocdis Sedegebi sisqeTa kritikuli fardobisaTvis (6/1)<br />

SesamCnevad dabalia, vidre nakeris meqanikuri gamocdis<br />

Sedegebi Tanabari sisqis nimuSTa SeduRebis dros.<br />

amasTanave aRsaniSnavia is faqti, rom SeduRebis denis<br />

mniSvnelobis zrdis gavlenis xarisxi nakeris simtkiceze<br />

ufro metia, vidre denis moqmedebis drois zrdisa.<br />

aRiSnuli movlenis gasarkvevad Catarda miRebuli<br />

nakeris rogorc vizualuri (nax. 9.30.1), aseve<br />

metalografiuli (nax. 9.30.2) Semowmeba.<br />

Catarebul eqsperimentTa Sedegebidan naTlad Cans rom<br />

SeduRebis denis zrda iwvevs Txevadi birTvis zomebis<br />

Sesabamis zrdas siRrmeSi, xolo denis moqmedebis drois<br />

zrda ki _ Txevadi birTvis sigrZis zrdas, rac emTxveva<br />

umravles mkvlevarTa azrs am sakiTxs irgvliv. swored<br />

am niSnebiT aixsneba denisa da misi moqmedebis drois<br />

mniSvnelobaTa raodenobrivad gansxvavebuli gavlena<br />

nakeris xarisxis meqanikur Tvisebaze.<br />

301


nax. 9.29 SeduRebis reJimis parametrTa<br />

optimizaciis Sedegebi:<br />

Rt _ nakeris simtkice;<br />

I _ SeduRebis deni;<br />

t _ denis moqmedebis dro;<br />

P _ dawnevis Zala.<br />

302


1. (X8)<br />

2. (X8)<br />

nax. 9.30 SeduRebis reJimis parametrTa gavlena<br />

SenaduRi wertilis Camoyalibebaze:<br />

1. nakeris vizualuri saxe;<br />

2. nakeris makrografia;<br />

3. 1,1 _ IS. = max;<br />

4. 2,2 _ tS. = max;<br />

5. 3,3 _ PS. = max.<br />

303


yuradsaRebia is faqti, rom gamosakvlev SeduRebis<br />

reJimis parametrTagan _ deni, dro, dawnevis Zala _ arc<br />

erTis cvla faqtiur gavlenas ar axdens Txevadi<br />

birTvis adgilmonacvleobaze, e.i. ar iwvevs misi<br />

xarisxis optimalur mniSvnelobamde gazrdas energiis<br />

sakmaod gadaxarjvis miuxedavad.<br />

aRniSnulidan gamomdinare, problemis gadasawyvetad<br />

saWiroa moxdes Catarebuli eqsperimentebis<br />

informaciaTa sruli damuSaveba da Semdgom Catardes<br />

procesis Tburi balansis specifikuri analizi.<br />

9.6.1.6 SeduRebis zonis fizikuri modelireba<br />

1. zogadi monacemebi<br />

winamdebare nawilSi dasmul sakiTxTa _ sqeli nimuSis<br />

aqtiuri moculobis liTonuri winaRobisa da kuTri<br />

denis nimuSis geometrul da fizikur monacemebTan<br />

maTematikur damokidebulebaTa gamosayvanad Catarebuli<br />

iqna winaRobiT wertilovani SeduRebis zonis brtyeli<br />

fizikuri modelireba, romelTa saSualebiT gamoCenili<br />

iqna SesaduR nimuSTa sisqeSi denis ganawilebis<br />

xarisxobrivi suraTi.<br />

miRebuli Sedegebi muSavdeboda maTematikurad.<br />

modelis masalad gamoiyeneboda: uJangavi foladis<br />

furclebi sisqiT _ 1 mm., agreTve aluminis SenadnobTa<br />

mikrosisqis furclebi. modelSi CairTveboda mudmivi<br />

denis wyaro eleqtruli monacemiT: denis Zala (0,3_10) a,<br />

Zabva (12_20) v. (nax. 9.31.2).<br />

modelireba xdeboda rogorc sisqeTa sxvaobisa,<br />

304


agreTve eleqtrodTa sxvadasxva diametrebisa. modeli<br />

Sesabamisad ise iyo ganTavsebuli, rom masSi mudmivi<br />

denis gatarebisas SesaZlebeli yofiliyo mgrZnobiare<br />

xelsawyos saSualebiT garkveul wertilebSi gagvezoma<br />

Zabvis vardna an denis mniSvneloba. am mizniT<br />

gamoyenebuli iqna ori nemsisebri kontaqti, romelTa<br />

Soris daSoreba iyo mudmivad 2 mm.<br />

modelis masalis kargi Tbogamtarobis gamo misi<br />

yvela wertilis temperatura dadgenili reJimisaTvis<br />

SeiZleba CaiTvalos Tanabari mniSvnelobis.<br />

nemsisebri kontaqtebiT modelis calkeuli ubnis<br />

winaRobaTa mudmivi mniSvnelobis SemTxvevaSi izomeboda<br />

denis simkvrivis an Zabvis proporciuli sidide<br />

nebismieri sasurveli mimarTulebisaTvis. Semdgom<br />

xdeboda denis gavlis kidura xazebis ageba nimuSis<br />

kveTis gaswvriv, ris mixedviT izomeboda dengamtar<br />

konusTa diametri (D). gazomvaTa Sedegebis safuZvelze<br />

dgeboda garkveuli cxrilebi da igeboda<br />

damokidebulebaTa diagramebi.<br />

305


nax. 9.31 SeduRebis zonis modelireba:<br />

1 _ nimuSis aqtiuri naxevarkveTis eleqtrowinaRobis<br />

saangariSo sqema;<br />

2 _ eleqtrodTaSorisi zonis brtyeli fizikuri<br />

modelis sqema.<br />

analogiuri gamokvlevebi tardeboda agreTve sxva<br />

samodelo masalaTa gamoyenebiT, mag. nikelisaTvis, marka<br />

np_2, sisqe 0,05 mm. spilenZisaTvis, marka m1, sisqe _ 0,2 mm.<br />

Semdeg xdeboda yvela SedegTa xarisxobrivi suraTebis<br />

Sedareba.<br />

306


2. nimuSis aqtiuri kveTis<br />

eleqtrowinaRobis angariSi<br />

SesaduRi nimuSis aqtiuri kveTis liTonuri<br />

eleqtrowinaRobis angariSs safuZvlad daedo v.<br />

arkadievis mier rekomendebuli wakveTili konusis<br />

formis sadenis eleqtrowinaRobis saangariSo formula<br />

(nax. 9.31.1)<br />

307<br />

(9.30)<br />

warmodgenili sadenis sqema eTanadeba erT-erTi SesaduRi<br />

nimuSis aqtiuri (denis moqmedebis qveS arsebuli)<br />

moculobis naxevars, anu gvaqvs or tol wakveTil<br />

konusTa a′b′c′d′, a′′d′c′ b′′ didi fuZeebiT zeddebis suraTi<br />

(nax. 9.31.2), aqedan gamomdinare miviRebT<br />

(9.31)<br />

sadac ρ _ sadenis masalis kuTri winaRobaa, aiReba<br />

cxrilebidan;<br />

δ _ sadenis sisqe, miiReba sadenis gazomviT;<br />

d _ sadenis mcire diametri, gaizomeba;<br />

D _ sadenis (wakveTili konusis) didi diametri,<br />

gaizomeba.<br />

aRniSnuli gamosaxuleba SeduRebis nimuSis<br />

SemTxvevaSi praqtikulad ar gamodgeba, radgan<br />

daudgenelia dengamtari wakveTili konusis didi<br />

diametris (D) angariSis meTodi.


ogorc modelis sqemmidan Cans (nax. 9.31.2), denis<br />

moqmedebis qveS arsebuli liTonis moculoba ZiriTadad<br />

ganisazRvreba dengamtari konusis diametriT D, romlis<br />

mniSvneloba, p.CuloSnikovis monacemebiT: D=(3_3,5)d, sadac<br />

d aris eleqtrodis sakontaqto zedapiris diametri.<br />

aRniSnuli gamosaxuleba migviTiTebs, rom sisqeTa<br />

fardobis cvalebadobam eleqtrodis muSa zedapiris<br />

diametris mudmivi mniSvnelobis SemTxvevaSi ar unda<br />

gamoiwvios Txevadi birTvis adgilmebareobis cvla, rac,<br />

rogorc zeviT aRvniSneT, avtoris azriT praqtikaSi ar<br />

dasturdeba. aqedan gamomdinare, dengamtari konusis<br />

diametris analizuri gamosaxulebis misaRebad brtyeli<br />

modeliT aRwerili iqna nimuSis sisqeSi denis<br />

ganawilebis xarisxobrivi suraTi. modelis masalad<br />

ixmareboda uJangavi foladis furclebi sisqiT 1 mm. erT<br />

SemTxvevaSi icvleboda qveda nimuSis sisqeebi, meore<br />

SemTxvevaSi ki qveda eleqtrodis diametrebi. modeli<br />

CairTveboda 10 amperis mudmivi denis wredSi, Zabva ki iyo<br />

20 volti. Semdgom garkveul wertilebSi mgrZnobiare<br />

xelsawyoebiT izomeboda Zabvis vardna da denis<br />

simkvrive, amgvarad igeboda denis kidura<br />

eqvipotencialuri xazebi nimuSis kveTSi, Semdeg ki<br />

dengamtari konusis diametrebi. Sedegebi moyvanilia<br />

cxrilebisa (cxr. 9.5, 9.6) da diagramaTa saxiT (nax. 9.3.2,<br />

9.3.3).<br />

308


cxrili 9.5<br />

nimuSis sisqis gavlena denis xazebis eqstremalur<br />

ganStoebaTa sidideze<br />

sisqe δ<br />

[mm]<br />

nimuSis eleqtrodis diametric d[mm]<br />

10<br />

δ1 = δ2 D1 D2 D1 D2 D1 D2<br />

5 32 32 44 44 50 50<br />

10 44 44 56 56 62 62<br />

15 56 56 65 65 75 75<br />

20 70 70 78 78 86 86<br />

25 80 80 88 88 94 94<br />

30 92 93 98 98 106 106<br />

msgavsi gamokvlevebi Catarda sxva masalebzec,<br />

magaliTad 0,05 mm. sisqis np1 markis nikelze, 0,2 mm sisqis<br />

m1 _ markis sufTa spilenZze da miRebul iqna yvela<br />

SedegTa erTnairi xarisxobrivi suraTi.<br />

309<br />

20<br />

30


nax. 9.32 nimuSis sisqis gavlena mis kveTSi<br />

dengamtari konusis diametrTa mniSvnelobebze:<br />

_ eqsperimentTa Sedegebi; _ angariSis Sedegebi.<br />

310


nax. 9.33 eleqtrodis diametris gavlena nimuSis kveTSi<br />

dengamtari konusis diametrTa mniSvnelobebze:<br />

_ eqsperimentTa Sedegebi; _ angariSis Sedegebi.<br />

eqspermentTa monacemebma gviCvena, rom rogorc nimuSis<br />

sisqis, aseve eleqtrodis diametris zrda iwvevs<br />

dengamtari konusis Sesabamis zrdas. eqsperimentebiT<br />

miRebul SedegTa maTematikuri aproqsimaciiT<br />

Camoyalibda Semdegi gamosaxuleba:<br />

D=1,25d + 2,8 δ (9.32)<br />

311


cxrili 9.6<br />

eleqtrodis diametris gavlena denis xazebis<br />

eqstremalur ganStoebaTa sidideze<br />

eleqtrodis<br />

nimuSis sisqe δ[mm]<br />

diametri δ1 = δ2 = 10 δ1 = δ2 = 10 δ1 = δ2 = 10<br />

5<br />

10<br />

15<br />

20<br />

25<br />

30<br />

24<br />

28<br />

34<br />

40<br />

44<br />

50<br />

24<br />

28<br />

34<br />

40<br />

44<br />

50<br />

312<br />

40<br />

44<br />

48<br />

54<br />

57<br />

60<br />

40<br />

44<br />

48<br />

54<br />

57<br />

60<br />

romlis SetaniT wina formulaSi (9.6) gveqneba:<br />

(9.32)<br />

amrigad gardaqmnili gamosaxuleba vargisia SeduRebis<br />

praqtikaSi inJinruli gamoTvlebisaTvis.<br />

Catarebulma aeqsperimentebma aCvenes aseve, rom sisqeTa<br />

fardobis miuxedavad, Txeli nimuSis ucvleli sisqis<br />

SemTxvevaSi masSi dengamtari wakveTili konusis didi<br />

diametri D1 faqtiurad ucvlelia da igi yovelTvis<br />

mdebareobs nimuSis sisqis centris horizontalur<br />

sibrtyeze. miRebul SedegTa maTematikuri damuSavebiT<br />

gamoyvanili iqna agreTve Semdegi mniSvnelovani<br />

saangariSo gamosaxulebani:<br />

66<br />

70<br />

76<br />

80<br />

82<br />

86<br />

1. D2 = 0,5D 1(1+δ1/ δ2), (9.33)<br />

romelic saWiroa detalis aqtiuri kveTis liTonuri<br />

66<br />

70<br />

76<br />

80<br />

82<br />

86


winaRobis gamosaTvlelad da:<br />

2.<br />

2<br />

P1<br />

δ1<br />

d ⎛ 2 D1<br />

+ δ 2 + d 2D<br />

⎞ 1<br />

1−<br />

⋅ ⋅ ⎜<br />

⎟<br />

2<br />

δ P<br />

1 2 δ 2 d ⎜<br />

1 2 δ ⎟<br />

⎝ D + 1 + d1D<br />

2<br />

= ⋅<br />

⎠ , (9.34)<br />

Z<br />

δ<br />

δ<br />

2<br />

1<br />

1+<br />

δ<br />

romelic saWiroa wertilis normaluri<br />

mdebareobidan gadaadgilebis mniSvnelobis apriorulad<br />

dadgenisaTvis.<br />

3. sqel nimuSSi denis simkvrivis ganawilebis xasiaTi<br />

sqeli nimuSis mier gamoyofili siTbos raodenobis<br />

gamosaTvlelad (formula 9.4) garda liTonuri<br />

winaRobisa (Rm), saWiroa vicodeT kuTri deni (j).<br />

zemoTdadgenili grafikuli damokidebulebis<br />

Sesabamisad saWiro empiriuli formulis SerCevisaTvis<br />

sakiTxi dgeba sxvadasxva sisqis namzadTa winaRobiT<br />

SeduRebis eqsperimentuli kvlevis procesSi miRebul<br />

ganazomTa ori rigis, SesaduRi nimuSis sisqeTa fardobis<br />

(δ2/δ1) cvlisagan (δ1=cost, δ2=var) sqeli detalis centrSi<br />

denis simkvrivis (j) damokidebulebis mixedviT funqciis<br />

algebruli gamosaxulebis SerCevaSi, aRniSnul funqcias<br />

j=f(δ2/δ1) uwodeben empiriul formulas. misi SerCevis<br />

aucilebloba konkretul SemTxvevaSi ganpirobebulia<br />

Sesaswavli procesis sirTuliT da amasTanave SeiZleba<br />

iTqvas, rom ar arsebobs am damokidebulebis aRweris<br />

raime zogadi analizuri gamosaxleba. aqedan gamomdinare,<br />

gamoyenebuli iqna gamartivebuli saxis miaxloebiTi<br />

2<br />

313


empiriuli formula, romelic SerCeuli iqna<br />

orparametriani damokidebulebisaTvis kvadratuli<br />

polinomis gamoyenebiT. formulam miiRo saxe:<br />

y = 41,75 _4,114X _ 0,127x 2 ,<br />

2<br />

romlisTvisac ΣE = 7,<br />

7698,<br />

xolo avtokorelaciaze<br />

Semowmebam sawyisi aRniSvnis SetaniT miRebulia Semdegi<br />

saxis gamosaxuleba<br />

δ 2 δ 2 2<br />

j=41,75 _ 4,114 + 0,<br />

127(<br />

) (9.35)<br />

δ<br />

esaa miaxloebiT empiriuli formula mocemuli<br />

saZiebeli damokidebulebis adeqvaturi asaxvisaTvis.<br />

winamdebare gamosaxulebis Sesabamisad nimuSis<br />

centrSi (nax. 9.34, b_wertlili) nebismieri sisqisaTvis<br />

gvaqvs denis simkvriveTa minimaluri mniSvnelobani, xolo<br />

maqsimaluri mniSvnelobani nawildeba nimuSis aqtiuri<br />

moculobis periferiebSi (nax. 9.34, a da c wertilebi);<br />

amasTanave aRsaniSnavia, rom nimuSis sisqis zrda iwvevs<br />

denis simkvrivis rogorc maqsimalur, aseve minimalur<br />

mniSvnelobaTa Semcirebas.<br />

1<br />

314<br />

δ<br />

1


nax. 9.34 nimuSis sisqis gavlena mis kveTSi gamavali<br />

denis simkvrivis cvalebadobis xasiaTze.<br />

bolos Seswavlili iqna sisqeTa sxvadasxva<br />

fardobisaTvis eleqtruli denis simkvrivis ganawilebis<br />

xasiaTi sqel nimuSSi. eqsperimentebiT miRebuli ricxviTi<br />

monacemebiT agebuli diagramidan Cans (nax. 9.35) rom,<br />

sisqeTa fardobis zrdis Sesabamisad sqeli nimuSis<br />

315


centralur nawilSi: 1. mcirdeba denis simkvrive j (nax.<br />

9.35 wyvetili mrudi) da 2. izrdeba denis simkvrivis<br />

minmalur mniSvnelobaTa zona _ Δδ2, (nax. 9.35, uwyveti<br />

mrudi), rac damatebiT adasturebs Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis realuri procesis gamokvleviT<br />

dadgenil kanonzomierebas.<br />

nax. 9.35 sisqecvalebadi nimuSis aqtiuri<br />

moculobis centrSi denis simkvrivis<br />

ganawilebis xasiaTi.<br />

316


9.7 sisqecvalebadobis gardamavali gavlena<br />

wertilis adgilmdebareobaze<br />

SesaduRi nimuSis aqtiuri moculobis liTonuri<br />

winaRobisa (Rm) da kuTri denis (j) saangariSo sarwmuno<br />

gamosaxulebaTa miRebam SesaZlebelio gaxada<br />

garkveuliyo erT-erTi nimuSis sisqis cvalebadobis<br />

gavlena SeduRebis procesis Tburi balansis xasiaTze. am<br />

mizniT 9.36-e naxazze warmodgenili sqemis Sesabamisad<br />

Catarda TviT nimuSis mier gamoyofil da dakargul<br />

siTboTa raodenobis angariSi sisqis zrdisagan<br />

damokidebulebiT (erTeuli moculobisa da droisaTvis).<br />

gamoyofili siTbos raodenobis Q + m gamosaTvlelad<br />

gamoyenebuli iqna formula (9.4). masSi j-sa, formula (9.35)<br />

da Rm-is, formula (9.32), miRebul damokidebulebaTa<br />

SetaniT. dakarguli siTbos Q - m raodenobis angariSi<br />

Sesrulda formula (9.29)-iT. miRebuli ricxviTi<br />

monacemebis Sedegebi warmodgenilia Sesabamisi<br />

grafikebis saxiT (nax. 9.36).<br />

Semdeg Catarda am ori diagramis grafikuli<br />

Sejameba:<br />

(nax. 3.36, uwyveti xazi).<br />

amrigad miRebul informaciaTa analizidan<br />

gamomdinare SeiZleba davaskvnaT: 1. sisqeTa tolobis<br />

darRvevis momentidan icvleba xasiaTi sqel nimuSSi<br />

arsebuli ori Tburi, erTdroulad moqmedi meqanizmisa:<br />

siTbos gamoyofisa _ arawrfivi (nax. 9.36, wyvetili mrudi)<br />

da siTbos dakargvisa _ wrfivi, wyvetil-wertilovani<br />

wrfe. 2. sisqecvalebad nimuSSi aRZruli siTboTa jamuri<br />

317


mniSvneloba uwyveti mrudi, klebadi da<br />

niSancvalebadi xasiaTisaa sisqeTa fardobisagan<br />

damokidebulebiT. kerZod, roca δ2/δ16,<br />

aRniSnuli daskvnebi mkafiod xsnis sxvadasxva sisqis<br />

masalaTa winaRobiT SeduRebis Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis dadgenil kanonzomierebas (nax. 9.27).<br />

ase magaliTad: Tu meore daskvnaSi miTiTebul sisqeTa<br />

fardobis zRvars δ2/δ1=6 (roca sisqecvalebad nimuSSi<br />

aRZruli siTboTa jamuri mniSvneloba xdeba uaryofiTi<br />

niSnis) davafiqsirebT birTvis adgilmdebareobis<br />

diagramis abscisaTa RerZze (nax. 9.27) da ganvixilavT mis<br />

mimarT birTvis gadaadgilebas, SevamCnevT, rom am zRvris<br />

marcxniv birTvi scildeba mis normalur mdebareobas,<br />

xolo marjvniv ki _ uaxlovdeba. SeiZleba am movlenis<br />

sxva formiTac Camoyalibeba, magaliTad:<br />

1. Tu sisqeTa fardoba iseTia, rom igi iwvevs sqel<br />

nimuSSi jamuri siTbos gamoyofas, maSin Txevadi<br />

birTvi miiswrafis “cxeli” kontaqtidan sqeli<br />

details centrisken da piriqiT:<br />

2. Tu sisqeTa fardoba iseTia, rom igi iwvevs sqel<br />

nimuSSi jamuri siTbos dakargvas, maSin Txevadi<br />

birTvi nimuSis centridan brundeba “cxeli”<br />

kontaqtisaken.<br />

318


Q<br />

[kk]<br />

20<br />

15<br />

10<br />

5<br />

0<br />

-5<br />

-10<br />

-15<br />

-20<br />

-25<br />

Q + m<br />

Q - m<br />

319<br />

Q - m<br />

d<br />

P<br />

Q + m Q - m<br />

Q + m=IJFRmt J- sa daRm is<br />

miRebul mniSvnelobaTa<br />

CasmiT gveqneba:L<br />

Q- m=4πλδ Tt<br />

T=1000° C<br />

ΣQm<br />

δ1<br />

δ2<br />

ΣQm=(Q + m+Q - m)<br />

Q + m=<br />

2 2 10 14 18<br />

98Iρt d δ<br />

nax. 9.36 erT-erTi nimuSis sisqis zrdis gavlena<br />

misi aqtiuri moculobis centrSi mimdinare Tbur<br />

procesebze:<br />

_ dakarguli siTbos raodenoba;<br />

_ gamoyofili siTbos raodenoba;<br />

_ jamuri siTbos raodenoba.<br />

es movlena mxedvelobaSi ar aris miRebuli winaRobiT<br />

SeduRebis procesis siTburi balansis tradiciuli


gantolebisaTvis (9.3)da SemdgomSi miRebul SedegTa<br />

gaTvaliswinebiT saWiroa misi srulyofa, raTa igi<br />

saangariSod vargisi gaxdes araTanabar sisqeTa<br />

SemTxvevisaTvisac.<br />

amrigad, miRebul gamosaxulebaTa gamoyenebiT<br />

procesis Tburi balansis analiziT dadgenil<br />

formulaTa sargeblobisas axsnili iqna araTanabari<br />

sisqis erTgvarovan nimuSTa SeduRebis Txevadi birTvis<br />

adgilmonacvleobis dadgenili kanonzomierebis meqanizmi.<br />

aRniSnuli meqanizmis analizi migviTiTebs, rom<br />

mosalodneli wunis ugulvelsayofad saWiroa<br />

ganxorcieldes sqel namzadSi denis eqstremalur<br />

ganStoebaTa xelovnuri gazrda Semdeg mniSvnelobamde:<br />

Dx=10·(D1-D2), rac gamoiwvevs mis kveTSi Tburi<br />

mdgomareobis racionalurad regulirebas.<br />

9.8. teqnologiuri procesis marTvis<br />

optimizaciis gzebi<br />

mas Semdeg rac dadgenili iqna sisqecvalebadi nimuSis<br />

roli mis kveTSi miRebul da dakargul siTboTa<br />

mniSvnelobebze da axsnil iqna sxmuli birTvis<br />

adgilmonacvleobis gamomwvevi meqanizmi, cxadad<br />

gamoikveTa wunis ugulebelyofis gzebi, kerZod,<br />

SeduRebis zonaSi sqeli nimuSis aqtiuri moculobis<br />

xelovnuri gazrda eleqtrodTa urTierTdaZvriT maTi<br />

simetriis RerZis paralelurad garkveuli manZiliT.<br />

320


9.8.1 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxi<br />

(patenti gamogonebaze GEP 1999 1785B, inteleqtualuri<br />

sakuTrebis erovnuli centri “saqpatenti”)<br />

gamogoneba ganekuTvneba eleqtrowinaRobiT SeduRebis<br />

sferos, keZod ki sisqeTa nebismieri fardobisa da/an<br />

nebismieri masalis detalTa kontaqtur SeduRebas<br />

nebismieri gvaris deniT.<br />

gamogonebis formula<br />

“kontaqturi SeduRebis xerxi, romelic iTvaliswinebs<br />

detalebze eleqtrodTa ormxriv modebas dawneviT,<br />

gansxvavdeba imiT, rom eleqtrodebis modebas<br />

axorcieleben SesaduRebeli detalebis jamur sisqesTan<br />

SedarebiT eleqtrodebis muSa zedapirebis centrebs<br />

Soris manZilis metobis gaTvaliswinebiT da<br />

damoukideblad<br />

9.37)<br />

regulirebadi dawnevis ZalebiT.” (nax.<br />

nax. 9.37 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxis sqema<br />

1,2 _ SesaduRi detalebi; 3,4 _ eleqtrodebi;<br />

5,6 _ eleqtrodTa muSa zedapirebis centrebi.<br />

321


xerxis Catareba SeiZleba ganxorcieldes<br />

Semdegnairad: eleqtrodebs 3 da 4 modeben SesaduR<br />

detalebze 1 da 2 dawneviT, eleqtrodTa modebas<br />

detalebze awarmoeben maTi muSa zedapirebis centrebs 5<br />

da 6 Soris manZilis metobis gaTvaliswinebiT SesaduRi<br />

detalebis jamur sisqeze, amasTan erTad SesaZlebelia<br />

eleqtrodebis dawnevis Zalebis detalebze<br />

damoukideblad regulireba. am xerxis Catareba<br />

uzrunvelyofs detalebis dengamtari moculobis<br />

gazrdas, rac Tavis mxriv uzrunvelyofs am detalebSi<br />

optimaluri temperaturuli reJimis Seqmnas, rodesac<br />

denis nakadi uaxlovdeba detalebis urTierTsakontaqto<br />

zedapirebs, sadac am zedapirebis simqisis gamo<br />

mimdinareobs denis nakadis SemWidroeba da, rogorc<br />

Sedegi, urTierTsakontaqto zedapirze maqsimaluri<br />

temperaturuli (SeduRebis) reJimis Seqmna, rac<br />

uzrunvelyofs<br />

Camoyalibebas.<br />

simetriuli sxmuli birTvis<br />

damuSavebuli xerxis konstruqciul _ teqnologiur<br />

TvisebebTa Seswavlisas gamovlinda, rom<br />

tradiciulisagan gansxvavebiT is Seicavs or axal<br />

parameters: 1.eleqtrodebis RerZTaSoris manZils X-s da<br />

2.dawnevis meore Zalas P-s (nax. 9.38). aqedan gamomdinare,<br />

Semdgom Seswavlili iqna SeduRebis aRniSnuli<br />

srulyofili xerxis konstruqciul _ teqnologiuri<br />

SesaZleblobani da Taviseburebani.<br />

322


δ 2<br />

δ 1<br />

D 2/2<br />

P<br />

d 1<br />

D 2<br />

x=Dx-D 2<br />

ΔX<br />

x<br />

Dx<br />

323<br />

d 2<br />

P΄> P<br />

D 2/2<br />

nax. 9.38 winaRobiT SeduRebis saorientacio modeli:<br />

X _ saeleqtrodo RerZTaSorisi manZili;<br />

ΔX_ eleqtrodTaSorisi manZili;<br />

P _ SeduRebis dawnevis Zala;<br />

P′ _ ganmxoloebuli saeleqtrodo kontaqtis dawnevis Zala;<br />

Dx _ sqel nimuSSi denis xazebis eqstremalur ganStoebaTa<br />

xelovnurad gazrdili diametri;<br />

d1 _ zeda eleqtrodis diametri.<br />

rogorc ukve ganvixileT, SenaduRi wertilis<br />

normaluri mdebareoba miiReba nimuSebis sisqeTa<br />

fardobis meore zRvrul mniSvnelobaTaTvis, roca<br />

δ2/δ1≥19. amasTanave SeduRebis zonis fizikurma<br />

modelirebam gamoavlina, rom sisqeTa fardobis zrda<br />

iwvevs sqeli nimuSis aqtiuri moculobis zrdas, anu<br />

didi fuZeebiT zeddebul wakveTil konusTa didi<br />

diametris D2-is zrdas (nax. 9.31). es ki iwvevs Txevadi<br />

birTvis adgilmdebareobas im zRvramde, sanam sqeli<br />

nimuSis aqtiuri kveTis wakveTili konusis didi fuZis<br />


xelovnuri diametric Dx (nax. 9.38) ar gautoldeba Tavis<br />

mniSvnelobas sisqeTa optimaluri fardobisaTvis: δ2/δ1=19.<br />

SeduRebis SemoTavazebuli xerxi Tavisi konstruqciul<br />

_ teqnologiuri SesaZleblobidan gamomdinare,<br />

saSualebas iZleva miviRoT SenaduRi nakeri Semdegi<br />

upiratesobiT: maRali hermetuloba da meqanikuri<br />

Tvisebebi, damakmayofilebeli gare xedi (nax. 9.39),<br />

Txevadi birTvis normaluri mdgomareoba da zomebi<br />

sisqeTa nebismieri TanafardobisaTvis, rogorc cvladi<br />

(nax. 9.40), ase monopolaruli denis (nax. 9.41) gamoyenebiT.<br />

normaluria agreTve gorgolaWovani SeduRebis procesSi<br />

calkeul wertilTa Tavgadadebis mniSvnelobani (nax.<br />

9.39), rac TavisTavad sawindaria nakeris maRali<br />

hermetulobisa.<br />

aRsaniSnavia isic, rom am dros gamoricxulia<br />

detalis eleqtrodze mikvrac.<br />

axali xerxis gamoyenebiT Catarebuli eqsperimentebis<br />

Sedegad dadginda SeduRebis sarekomendacio reJimebi<br />

rogorc sinusoidaluri cvladi denis SemTxvevisaTvis,<br />

nimuSis sisqeTa diapazoniT 0,5 mm-dan dawyebuli da<br />

zeviT, aseve monopolaruli denis impulsis gamoyenebiT,<br />

mikro SeduRebis pirobebSi (ix. cxrilebi 9.9, 9.10).<br />

sacxrilo monacemebi damuSavebulia: 1. samrewveli<br />

sixSiris sinusoida-luri cvladi denis seriuli<br />

avtomaturi manqanebisaTvis: 2. mikro SeduRebisaTvis ki K-<br />

51 tipis kondesatoruli SeduRebis dagadgaris<br />

magaliTze.<br />

SeduRebis dawnevis Zala SeirCa gardamaval<br />

winaRobaTa stabilizaciis pirobisaTvis kontaqtis<br />

zonaSi plastikur deformaciaTa mimdinareobis<br />

324


Sesabamisad. “dadebiTi” saeleqtrodo kontaqtis dawnevis<br />

Zala unda iyos 2-jer meti mainc vidre SeduRebisa,<br />

saeleqtrodo RerZTaSorisi manZili ki SeZlebisdagvarad<br />

minimaluri. saeleqtrodo masalad gamoiyeneboda m1 _<br />

markis spilenZi, diametri (4_6)mm. laboratoriul<br />

pirobebSi SeduRebulma nimuSebma gaiara teqnikuri<br />

pirobebiT gaTvaliswinebuli gamocdebi. nakeris gare<br />

xedi da simtkice iyo maRali.<br />

SeduRebis damuSavebuli xerxi da saTanado danadgari<br />

dainerga moskovis denis wyaroTa institutis sacdeleqsperimentul<br />

warmoebaSi.<br />

325


nax. 9.39 SemoTavazebuli xerxiT nikelis Tbur<br />

elementTa (0,05+0,3) SeduRebis Sedegebi:<br />

1 _ nakeris (gorgolaWovani) gare xedi_mikvris gareSe.<br />

2 _ aglejis xazi _ aCvenebs uwyvet SeduRebas.<br />

3,4 _ nakeris grZivi kveTis makrostruqtura, Cans normalurad<br />

Camoyalibebuli Tavgadadebuli Txevadi birTvebi.<br />

5. _ wertilTa Tavgadadebis adgilebi.<br />

326


nax. 9.40 sxvadasxva sisqis masalaTa (foladis) cvladi deniT<br />

tradiciuli da SemoTavazebuli xerxebiT SeduRebul<br />

Sesadarebel nimuSTa makrostruqturebi (X80):<br />

1_tradiciuli xerxi_SenaduRi wertili gadaadgilebulia<br />

sqeli (qveda) nimuSis siRrmeSi (Z>0);<br />

2,3,4_SemoTavazebuli xerxi _ SenaduR wertilTa mdebareoba<br />

normaluria (Z=0).<br />

327


nax. 9.41 sxvadasxva sisqis masalaTa (nikelis)<br />

monopolaruli deniT tradiciuli da SemoTavazebuli<br />

xerxebiT SeduRebul Sesadarebel nimuSTa makrostruqturebi:<br />

1_ tardiciuli xerxi _ SenaduRi wertili gadaadgilebulia<br />

sqeli (qveda) nimuSis siRrmeSi (Z>0);<br />

2,3_SemoTavazebuli xerxi _ SenaduR wertilTa<br />

mdebareoba normaluria (Z=0).<br />

328


cxrili 9.9<br />

ZiriTad parametrTa mniSvnelobani samrewvelo<br />

sixSiris cvadi deniT wertilovani makro SeduRebisas<br />

simuSis sisqe<br />

(mcire<br />

naxSirbadiani<br />

foladi) mm<br />

0,5 _ 1,0<br />

0,5 _ 1,5<br />

0,5 _2<br />

0,5 _ 2,5<br />

0,5 _ 3,0<br />

eleqtrodis<br />

sakontaqto<br />

zedapiris<br />

diametri mm<br />

4<br />

4<br />

5<br />

6<br />

6<br />

SeduRebis<br />

dawnevis<br />

Zala kg<br />

30<br />

30<br />

35<br />

40<br />

40<br />

329<br />

denis<br />

Zala<br />

4000<br />

4200<br />

4400<br />

4700<br />

500<br />

denis<br />

moqmedebis<br />

dro wm<br />

0,15<br />

0,15<br />

0,20<br />

0,25<br />

0,25<br />

manqanis<br />

saWiro<br />

simZlavre<br />

kva<br />

10<br />

10<br />

10 _ 20<br />

10 _ 20<br />

20<br />

cxrili 9.10<br />

ZiriTad parametrTa mniSvnelobani denis<br />

kondensatoruli impulsiT mikroSeduRebisis<br />

simuSis sisqe<br />

(nikeli+nikeli)<br />

mm<br />

0,05 _ 0,3<br />

0,15 _ 0,15<br />

0,3 _ 0,3<br />

dasamuxti<br />

Zabva<br />

420<br />

350<br />

400<br />

kondnsatorTa<br />

batareis<br />

tevadoba mkf<br />

540<br />

1500<br />

1500<br />

SeduRebis<br />

dawnevis<br />

Zala<br />

12<br />

15<br />

15<br />

impulsTa<br />

sixSire<br />

impulse/wT<br />

150<br />

120<br />

100<br />

SeduRebis<br />

siCqare<br />

mm/wm<br />

60<br />

60<br />

60


9.8.2 sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />

wertilovani SeduRebis eleqtrodebi<br />

wina nawilSi warmodgenili masalebi ZiriTadad<br />

ganekuTvneba nakeruli (gorgolaWovani) SeduRebis<br />

SemTxvevas sxvadasxva sisqis masalaTa dauSleli<br />

SeerTebis miRebis aucilebelobis SemTxvevisaTvis.<br />

warmodgenili sqema da saTanadod damuSavebuli modeli<br />

ra Tqma unda, SeiZleba igive dadebiT Sedegebze<br />

orientaciiT SeiZleba gamoyenebuli iqnas wertilovani<br />

SeduRebis SemTxvevebisaTvisac, farTod xmarebul<br />

praqtikul saqmianobaSi. amasTanave mxedvelobaSi iqna ra<br />

miRebuli SemoTavazebuli xerxis konstruqciuli<br />

Taviseburebisagan gamomdinare praqtikulad<br />

Sesasruleblad garkveuli saxis teqnikuri sirTuleebi,<br />

SemdgomSi avtorTa garkveuli koleqtivis mier,<br />

warmoebis moTxovnolebaTa Sesabamisad, (1998w. kosmosuri<br />

antenis qarTuli varianti, xel-li meZmariaSvili),<br />

damuSavebuli iqna sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />

wertilovani SeduRebis specialuri eleqtrodebi. qvemoT<br />

ganxiluli iqneba TiToeuli maTgani cal-calke.<br />

1 kontaqturi wertilovani SeduRebis<br />

eleqtrodi, patenti U439<br />

avtorebis a.k. sulamaniZisa da g.a. sulamaniZis mier<br />

1999 wels damuSavebuli, dapatentebuli da<br />

SemoTavazebuli iqna kontaqturi wertilovani SeduRebis<br />

eleqtrodi sxvadasxva sisqisa da/an sxvadasxvagvari<br />

330


masalis detalTa cvladi an polaruli deniT<br />

SeduRebisaTvis.<br />

saTanado analogebSi da prototipSi moyvanil<br />

eleqtrodebs axasiaTebT konstruqciis, damzadebisa da<br />

eqsploataciis sirTule. didi ekonomiuri danaxarjebi,<br />

aseve eleqtrodis muSa nawilis ganivkveTSi arsebuli<br />

gardamavali elqtruli kontaqtis mier gamowveuli<br />

saeleqtrodo kontaqtis gadaxureba Sesabamisad ki<br />

eleqtrodis muSaobis xangZlivobis daqveiTeba, misi muSa<br />

zedapirisa da SenaduRi namzadis gare xedis gauareseba.<br />

aRniSnuli gamogoneba uzrunvelyofs zemoTCamoTvlil<br />

naklovanebaTa aucileblobas (ix. nax. 9.42).<br />

nax. 9.42 eleqtrodis ganivi kveTi.<br />

1 _ tani; 2 _ gamaciebeli gamWoli wylis arxi;<br />

3 _ muSa nawili; 4 _sayrdeni, dengaumtari masala.<br />

SeduRebis aseTi konstruqciis eleqtrodTa<br />

sarkiseburi gamosaxulebis mqone ganlagebiT<br />

uzrunvelyofilia zeda da qveda eleqtrodTa dengamtari<br />

muSa nawilakebis RerZTa Soris paraleluri daZvra<br />

331


garkveuli manZiliT, SeduRebis reJimis axali<br />

parametriT, rac TavisTavad iwvevs SenaduR detalTa<br />

jamur sisqesTan SedarebiT eleqtrodis muSa zedapirTa<br />

centrTaSorisi manZilis gazrdas, rac uzrunvlyofs<br />

sqeli detalis siRrmeSi dengamtari moculobis<br />

xelovnurad gazrdasa da gamoyofili siTbos raodenobis<br />

Semcirebas. misi teqnikuri Sedegia SeduRebis<br />

eleqtrodis konsrtuqciis gamartiveba, saWiro<br />

danaxarjebis Semcireba da SeduRebis ufro maRali da<br />

stabiluri xarisxis miReba.<br />

aRniSnuli teqnikuri Sedegi miiRweva zeda da qveda<br />

eleqtrodTa dengamtari nawilebis urTierTparalelurad<br />

daZvriT maTSi dengaumtari nawilebis iseTi CasmiT, rom<br />

moxdes SesaduR detalTa ganikveTebSi denis gavlis<br />

centraluri sworxazovani gzis eleqtrodTa RerZebis<br />

paralelurobidan garkveuli kuTxiT gadaxra, misi<br />

sigrZis gazrda, denis gzis kidura eqvipotencialuri<br />

xazebis urTierTdaSoreba da Sesabamisad liTonis<br />

aqtiur moculobaTa sqel an naklebeleqtro da<br />

Tbogamtarobis mqone detalSi metad, xolo Txel an meti<br />

eleqtro da Tbogamtarobis mqone detalSi naklebad<br />

zrda. amiT ki sqeli an naklebi eleqtro da<br />

Tbogamtarobis mqone detalis siRrmeSi mcirdeba<br />

gamoyofili da izrdeba Tbogadacemaze daxarjuli<br />

siTbos raodenoba da Sesabamisad masSi aRmoifxvreba<br />

liTonis gadnobis kerebis warmoqmnis pirobebi,<br />

privilegirebuli xdeba cxeli kontaqtis roli Txevadi<br />

birTvis adgilis gansazRvraSi da Camoyalibdeba SesaduR<br />

detalTa sakontaqto sibrtyisadmi simetriulad<br />

ganlagebuli SenaduRi wertrili.<br />

332


2 wertilovani SeduRebis eleqtrodi, patenti U1142<br />

avtorTa koleqtivis, a. sulamaniZis, g. kiknaZis, g.<br />

kuciasa da g. sulamaniZis mier 2004 wels damuSavebuli,<br />

dapatentebuli da SemoTavazebuli iqna sasargeblo<br />

modeli sxvadasxva sisqis detalTa kontaqturi<br />

SeduRebis eleqtrodi (ix. nax. 9.43).<br />

D'1


am SemTxvevaSi sasurveli Sedegi miiRweva zeda da<br />

qveda eleqtrodTa dengamtari nawilebis urTierTdaZvriT<br />

maTSi dengaumtari nawilebis iseTi CasmiT, rom moxdes<br />

SesaduR detalTa ganivkveTebSi denis gavlis<br />

centraluri sworxazovani gzis eleqtrodTa RerZebis<br />

paralelurobidan garkveuli kuTxiT gadaxra, misi gzis<br />

sigrZis gzrda sqelsa da Semcireba Txel detalSi,<br />

kerZod, D′1D2;<br />

eleqtodebis aseTi konstruqcia uzrunvelyofs sqeli<br />

da/an naklebi eleqtro da Tbogamtarobis detalebis<br />

siRrmeSi dengamtari moculobis xelovnurad zrdas, rac,<br />

TavisTavad garkveulad Seamcirebs masSi temperaturis<br />

mniSvnelobas da ugulvebelyofs iq liTonis gamdnari<br />

zonis warmoqmnis SesaZleblobas. amasTanave izrdeba<br />

detalTSorisi eleqtruli kontaqtis rolis aqtiuroba,<br />

Cndeba maT Soris gadnobis kerebi da yalibdeba am<br />

kontaqtisadmi simetriulad ganlagubuli sxmuli birTvi<br />

_ SenaduRi wertili.<br />

ufro metic, klasikur xerxTan SedarebiT, roca zeda<br />

da qveda eleqtrodTa moCvenebiTi diametrebi erTnairia,<br />

SemoTavazebuli xerxis konstruqciisaTvis ara marto<br />

izrdeba sqel detalSi denis xazebis ganStoebaTa<br />

diametri, aramed mcirdeba Txeli detalis siRrmeSi igive<br />

denis xazebis ganStoebaTa diametric da saTanadod<br />

izrdeba mis mxares gamoyofili siTbos raodenoba.<br />

yovelive es ki xels uwyobs wertilis normalurad<br />

ganlagebas.<br />

334


9.9. SeduRebis xarisxis stabilurobis Sefaseba<br />

damuSavebuli xerxiT miRebul SenaduR SeerTebaTa<br />

xarisxisa da TviT SeduRebis xerxis stabilurobis<br />

Sesafaseblad nakeris rRvevaze gamocdis Sedegebis<br />

mixedviT Catarda xarisxis statistikuri analizi. am<br />

mizniT gamoyenebuli iqna e. vencelisa da r. Stormis<br />

maTodika. arsebuli da SemoTavazebuli xerxebiT K _ 51<br />

tipis kondensatorul danadgarze SeduRda<br />

Tavgadadebuli tipis as-asi sasinji nimuSebi nikelis<br />

firfitebisagan sisqiT 0,05 + 0,3 mm. Semdeg reJimebiT:<br />

1. arsebuli xerxisaTvis; SeduRebis dawnevis Zala<br />

P=12 kg., kondesatorTa batareis tevadoba C=540 mkf.,<br />

damuxtvis Zabva U=500 v.; 2. SemoTavazebuli xerxisaTvis;<br />

SeduRebis dawnevis Zala P=12 kg., kondensatorTa<br />

batareis tevadoba C=540 mkf, damuxtvis Zabva U=420 v.,<br />

eleqtrodTaSorisi manZili ΔX=1 mm., “dadebiT”<br />

saeleqtrodo kontaqtebSi dawnevis Zala P’=50 kg.<br />

SeduRebul nimuSTa gamocda Catarda simtkiceze<br />

“uesima sisakuise”-s firmis (iaponia) manqanaze.<br />

gamosacdeli datvirTvis ganawilebis kanonis<br />

gasarkvevad aigo SenaduRi SeerTebis simtkicis<br />

ganawilebis histogramebi. dajgufebis itervalis sigrZe<br />

Seadgenda Δ=0,1 kg. simtkicis ganawilebis histogramebi<br />

atareben normalurTan axlos xasiaTs, rac kargad<br />

eTanxmeba arsebul warmodgenebs. simtkicis ganawilebis<br />

normaluroba Semowmda albaTobis qaRaldze da<br />

miRebuli iqna eqsperimentTa da Teoriuli normaluri<br />

mrudebis SedegTa kargi damTxveva. am mrudebs gaaCniaT<br />

Semdegi saxeebi:<br />

335


Zvelix xerxisaTvis:<br />

axali xerxisaTvis:<br />

rogorc angariSebma gviCvena, nakeris simtkice da<br />

saSualo kvadratuli gadaxra Zveli da axali<br />

xerxebisaTvis Sesabamisad Seadgens: X1=3,28 kg., SX1=0,47<br />

kg., X2=7,02 kg., SX1=0,24 kg. SeduRebis xerxTa<br />

stabilurobis Sefaseba Catarda variaciis koeficientis<br />

povniT arsebuli damokidebulebis Sesabamisad:<br />

da miviReT Semdegi mniSvnelobani: 1. Zveli xerxiT V1 =<br />

14%; 2. axali xerxiT V2 = 3,4,%, e.i. SeduRebis axali<br />

xerxi uzrunvelyofs xarisxis SedarebiT maRal<br />

stabilurobas.<br />

SeduRebis tradiciuli da SemoTavazebuli xerxiT<br />

miRebul nakerTa Tanabarsaimedobis SedarebiTi<br />

albaToba gamoTvlili iqna xarisxis fardobiTi<br />

maCveneblis Qγi-s gansazRvriT.<br />

1' 2'<br />

1.<br />

336


1' 2'<br />

2.<br />

nax. 9.44. SenaduRi nakeris xarisxis Sefaseba<br />

statikuri monacemebiT:<br />

1 _ simtkicis ganawilebis histogramebi;<br />

2 _ simtkicis ganawilebis normalurobis Semowmeba;<br />

1' _ SeduRebis arsebuli xerxisaTvis;<br />

2' _ SeduRebis SemoTavazebuli, srulyofili<br />

xerxisaTvis.<br />

am mizniT gamoyenebuli iqna v.volCenkos<br />

SemoTavazebuli maTodika, romlis Tanaxmadac Qγ1-sa da<br />

Qγ2-is mniSvnelobani ganisazRvreba Semdeg<br />

damokidebulebaTa mixedviT:<br />

sadac,<br />

X _ ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo ariTmetikuli<br />

mniSvnelobaa;<br />

SX _ ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo kvadratuli<br />

gadaxraa;<br />

Zγ _ normaluri ganawilebis qvantilia Sesabamisad X1-sa da X2-is Tanabari albaTobisaTvis.<br />

337


ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo mniSvnelobis Xisa<br />

da simtkicis mniSvnelobis saSualo kvadratuli<br />

gadaxris SX-is sapovnelad eqsperimentTa Catarebis<br />

sirTulisa, agreTve literaturaSi aseT monacemTa<br />

uqonlobis gamo napovni iqna Zveli da axali xerxebiT<br />

SeduRebul nakerTa xarisxis maCvenebelTa fardoba.<br />

Sesadarebel SenaduR SeerTebaTa Tanabari simtkicis<br />

pirobisaTvis gveqneba:<br />

Qγ = Qγ2/Qγ1 = 1<br />

statikur utyuar mniScnelobaTa cdiseuli monacemebiT<br />

miRebuli iqna<br />

γ = 0,95. SemTxveviTi sididis calmxrivi SemosazRvruli<br />

γ-saTvis qvantili iqneba Zγ = 1,645.<br />

Tu X1, X2, SX1, SX2 da Zγ-s miRebul mniSvnelobebs<br />

CavsvamT gamosaxuleba<br />

Q<br />

γ<br />

X 2 − Zγ<br />

⋅ SX 2<br />

=<br />

X Z ⋅ SX<br />

1<br />

miviRebT: Qr = 2,75>>1, e.i. SemoTavazebuli xerxiT<br />

miRebuli nakeris Tanabarsaimedobis albaToba SedarebiT<br />

metia, vidre tradiciuli xerxiT SeduRebisa.<br />

amrigad, tradiciuli da damuSavebuli xerxebiT<br />

miRebul SenaduR SeerTebaTa xarisxis statistikuri<br />

analizidan Cans, rom:<br />

1. srulyofili xerxiT SenaduRi nakeris simtkice<br />

izrdeba 2-jer,<br />

2. xolo stabiluroba _ 4-jer.<br />

γ<br />

338<br />

1


10. winaRobiT SeduRebis avtomatizacia da robotizacia<br />

10.1. SeduRebis avtomatizaciis<br />

ZiriTadi xerxebi<br />

wertilovani SeduRebis avtomatizaciis mTavar<br />

amocanas warmoadgens mocemuli simtkicis SenaduRi<br />

wertilebis miReba procesis maRali warmadobis dros.<br />

rogorc ukve vTqviT, SenaduR wertilebs sxmuli birTvis<br />

erTnairi zomebisa da struqturis dros axasiaTebs<br />

Tanabari simtkice. birTvis zomebi da struqtura<br />

ganisazRvreba SeduRebis wertilis gaxurebisa da<br />

gacivebis pirobebiTa da temperaturis ganawilebiT<br />

SeduRebis zonaSi procesis damTavrebis procesSi.<br />

SeduRebis wertilebis gaxureba damokidebulia Zalian<br />

bevr parametrze, romlebidanac ZiriTads warmoadgens: 1.<br />

SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t Sed., 2. SeduRebis<br />

wredis denis I2 Zala, 3. eleqtrodebs Soris wredis<br />

ubnis winaRoba R, 4. dawnevis Zala P, romelic<br />

modebulia eleqtrodebze SeduRebis dros da<br />

eleqtrodis sakontaqto zedapiri d e. maTgan 4 parametri<br />

damoukidebelia, xolo winaRoba R ganisazRvreba<br />

sidideebiT P da de da SesaduRi detalebis zedapirTa<br />

mdgomareobiT. mocemuli masalis mudmivi sisqis<br />

detalebiis wertilovani SeduRebisas TiToeuli<br />

wertilis Tanabari gaxureba da, maSasadame, Tanabari<br />

sisale uzrunvelyofili iqneba procesis zemoT<br />

CamoTvlili 5 ZiriTadi parametris mudmivobis dros.<br />

saWiroa aRiniSnos, rom mxolod sami parametris, 1.<br />

SeduRebis denis CarTvis xangZlivobis, 2. denis Zalisa<br />

da 3. winaRobis mudmivobis dros joulis kanonis<br />

339


Sesabamisad SeduRebis zonaSi uzrunvelyofili iqneba<br />

ucvleli raodenobiT siTbos gamoyofa. magram procesis<br />

danarCeni ori parametris (P da de) aramudmivobisas am<br />

siTbos ganawileba SesaduRi detalebis sxeulSi<br />

SeiZleba Seicvalos, rac gamoiwvevs SeduRebis dros<br />

Txevadi birTvis zomebis Secvlasa da misi simtkicis<br />

aramudmivobas _ SeduRebis xarisxi arastabiluri iqneba.<br />

aseT mdgomareobas vamCnevT, magaliTad, eleqtrodebis<br />

sakontaqto diametris mniSvnelovani gadidebis dros,<br />

rodesac siTbos mocemuli raodenoba ixarjeba liTonis<br />

gadidebuli moculobis gaxurebaze.<br />

sawarmoos pirobebSi metad Znelia wertilovani<br />

SeduRebis yvela parametris mudmivobis miRweva.<br />

SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba icvleba: 1.<br />

CamrTvel mowyobilobaTa arasrulyofilobisa da 2.<br />

drois regulirebis arasizustis Sedegad.<br />

denis Zala Seicvleba: 1. SeduRebis manqanis mkvebav<br />

qselSi Zabvis cvlis, 2. SesaduRi detalebis winaRobaTa<br />

Secvlis, 3. manqanis konturSi magnituri masalis Setanisa<br />

da 4. denis daSuntebis Sedegad.<br />

SesaduRi detalebis winaRobani SeiZleba Seicvalos: 1.<br />

im Zalis SecvliT, romelic uSualod moqmedebs SesaduR<br />

detalebs Soris kontaqtze; 2. eleqtrodebis kontaqturi<br />

zedapirebis SecvliT, 3. SesaduR detalTa araerTnairi<br />

xarisxiT winaswari gawmendis gamo.<br />

eleqtrodebze modebuli Zala SeiZleba gadaixaros<br />

mocemuli sidididan: 1. sahaero reduqtorebis arazusti<br />

muSaobis gamo, romelic ver uzrunvelyofs mudmiv wnevas<br />

wertilovani manqanis kumSvis meqanizmis muSa cilindrSi;<br />

2. kumSvis meqanizmis moZrav elementebSi xaxunis Zalebis<br />

340


mniSvnelovani da aramudmivi sididis gamo mimmarTvelTa<br />

gaWeqvis, cudi SezeTvis, SesamWidroebeli samajurebis<br />

aradamakmayofilebeli kontruqciisa da sxva mizezebis<br />

Sedegad; 3. moZravi nawilebis didi inerciis gamo<br />

(manqanebSi, romlebic muSaoben SeduRebis gansakuTrebiT<br />

xist reJimebSi, magaliTad, induqciur manqanebSi); 4.<br />

eleqtrodebis sigrZeTa Secvlis Sedegad (es arsebiTia im<br />

manqanebSi, romlebSic Zala eleqtrodebze zambarebiT<br />

gadaecema, eleqtrodebis sigrZeTa Secvlis dros icvleba<br />

maregulirebeli zambaris kumSvis xarisxi).<br />

wertilovani SeduRebis dros avtomatizebulma<br />

mowyobilobam unda uzrunvelyos SeduRebis srul<br />

ciklSi Semavali calkeuli operaciebis mocemuli<br />

xangZlivoba da maTi Sesruleba zustad gansazRvruli<br />

TanmimdevrobiT.<br />

mowyobilobas, romelic CarTavs da aregulirebs<br />

Seguebis dens, mwyvetara ewodeba. rogorc zemoT iyo<br />

naCvenebi, SeduRebisaTvis gaxurebis xangZlivobis<br />

uzrunvelyofa jer kidev ar uzrunvelyofs SenaduR<br />

wertilTa Tanabar xarisxs. amitom zogierT Tanamedrove<br />

mwyvetaraSi wertilovani SeduRebis procesis avtomaturi<br />

marTvisaTvis gaxurebis xangrZlivoba mudmivi ki ar aris,<br />

aramed avtomaturad regulirdeba danarCeni parametrebis<br />

mixedviT, romlebic gavlenas axdenen SeduRebadi<br />

wertilebis gaxurebaze. wertilovani SeduRebis<br />

mwyvetarebi moqmedebis principiT SeiZleba daiyos or<br />

ZiriTad jgufad: 1. mwyvetarebi, romlebic SeduRebis<br />

process marTaven erTi an ramodenime eleqtruli<br />

parametriT da 2. mwyvetarebi, romlebic marTaven process<br />

341


ama Tu im fizikuri parametriT. es parametrebi uSualod<br />

arian dakavSirebuli SenaduRi wertilis warmoqmnasTan.<br />

pirvel jgufs miekuTneba: 1. mwyvetarebi, romlebic<br />

uzrunvelyofen SeduRebis denis CarTvis mudmiv<br />

xangZlivobas, tSed.=const, 2. mwyvetarebi, romlebic<br />

erTdroulad inarCuneben SeduRebis droisa t Sed. da<br />

denis I2 mocemul mniSvnelobebs, tSed.=const da I=const, 3.<br />

mwyvetarebi, romlebic zRudaven TiToeuli wertilis<br />

SeduRebis dros daxarjuli eleqtroenergiis<br />

raodenobas UIt =const.<br />

meore jgufs miekuTvneba mwyvetarebi, romlebic<br />

CarTaven SeduRebis dens, roca: 1. kontaqtSi<br />

(eleqtrodi_detali) miiRweva garkveuli temperatura<br />

(Termolegulatori) an da 2. eleqtrodebs Soris<br />

moWerili SesaduRi detalebis mocemul sididemde<br />

gafarToebis dros, rac dakavSirebulia detalebis<br />

gaxurebis xarisxTan (dilatometri).<br />

amJamad gamoyenebuli mwyvetarebis didi umravlesoba<br />

ar axorcielebs procesis avtomatur regulirebas,<br />

aramed asrulebs mxolod SeduRebis denis gamorTvas<br />

procesis ama Tu im parametris (an maTi jgufis) mocemul<br />

sididemde miRwevis momentSi. mwyvetarebi, romlebic<br />

erTdroulad akontroleben da aregulireben procesis<br />

ZiriTad parametrebs; principulad ufro srulyofilni<br />

arian, magram maTi konstruqcia da eleqtruli sqema<br />

gacilebiT rTulia da jerjerobiT SezRudulad<br />

gamoiyeneba. am mwyvetarebs miekuTvneba tSed. = const da I =<br />

const tipis mwyvetara, radgan igi akontrolebs process<br />

CarTvis xangZlivobiT, avtomaturad inarCunebs ra am<br />

procesis umniSvnelovanes parametrs _ denis Zalas.<br />

342


10.2. SeduRebis drois mwyvetarebi<br />

am tipis mwyvetarebi yvelaze ufro gavrcelebulia<br />

mrewvelobaSi. arsebiTad aseTi mwyvetara warmoadgens<br />

drois met-naklebad srulyofil reles. isini SeiZleba<br />

iyos asinqronuli an sinqronuli. eleqtroamZravian<br />

manqanebSi Cveulebriv iyeneben martiv asinqronul muSa<br />

mwyvetaras, romlis principuli sqema mocemulia 9.1, 1<br />

nax.-ze. muSta K modis brunvaSi ZraviT da CarTavs<br />

kontaqts K1, romelic Sekravs kontaqtoris K2 koWas<br />

wreds. pnevmaturamZravian manqanebSi xSirad iyeneben<br />

drois eleqtronul reles, eleqtromagnitur<br />

kontaqtorTan an ignitronul CamrTvelTan erTad.<br />

K Rilakze (nax. 9.1,2) daWeris dros eleqtrosarqveli<br />

ЭК1 miawodebs haers muSa cilindrs C. masSi mocemuli<br />

wnevis miRwevisas Seikvreba kontaqtori K1 da<br />

erTdroulad CairTveba kontaqtorebi K2 (iwyeba<br />

SeduReba) da sarqveli ЭК2, romelic awodebs SekumSul<br />

haers drois pnevmatur reles PR (sqemaze naCvenebi ar<br />

aris). drois dadgenili Sualedis gasvlis Semdeg es<br />

rele ganrTavs normalurad Sekrul kontaqtebs PR da<br />

SeduReba mTavrdeba. asinqronuli ignitronuli<br />

mwyvetarebis (romlebic dafuZvnebulia umartivesi<br />

ignitronuli CamrTvelebis gamoyenebaze drois<br />

eleqtronul relesTan SerwymiT) xmareba umravles<br />

SemTxvevaSi uzrunvelyofs SenaduRi wertilebis<br />

sruliad stabilur xarisxs, xolo ufro srulyofil da<br />

rTul sinqronul ignitronul mwyvetarebze gadasvla<br />

SeduRebis xarisxobrivi Sedegebis arsebiT gaumjobesebas<br />

ar iZleva. es ori mizeziT aixsneba: erTi mxriv imiT, rom<br />

343


ignitronuli mwyvetaris nebismieri tipis SemTxvevaSi<br />

(amaT Soris asinqronulis) denis gamorTva yovelTvis<br />

warmoebs misi nulovani mniSvnelobisas daugvianebliv,<br />

rac SesaZlebelia, magaliTad, Cveulebrivi<br />

eleqtromagnituri kontaqtoris gamoyenebis dros<br />

gawyvetis momentSi rkalis Seqmnis gamo, xolo, meores<br />

mxriv imiT, rom t Sed. formulaSi Sedis pirvel xarisxSi,<br />

rac gansazRvravs SeduRebisas gamoyofili siTbos<br />

raodenobas im dros, rodesac I2 deni masSi Sedis<br />

kvadratSi. amitom rxevebi t Sed. sididiT, rac gardauvalia<br />

asinqronuli CarTvis dros, gacilebiT nakleb gavlenas<br />

axdens. SeduRebis Sedegebze, vidre, I2 sididis<br />

cvalebadoba _ gadaxrebi garkveul daSvebaTa zRvrebSi.<br />

sinqronuli ignitronuli mwyvetarebis upiratesobaa:<br />

CarTvis dros ufro zusti dozireba asinqronul<br />

mwyvetarebTan SedarebiT. simZlavris mdore regulirebis<br />

SesaZlebloba (ignitronebis anTebis momentis Secvlis<br />

gziT denis sinusoidis mimarT), manqanis pirvelad wredSi<br />

denis zrdis Semcireba denis mimarTulebiT swori<br />

Tanmimdevrobis Sedegad misi CarTvisa da gamorTvis<br />

momentSi (magaliTad, CarTva yovelTvis warmoebs cvladi<br />

denis dadebiT, xolo gamorTva uaryofiT _<br />

naxevarperiodSi; Tu es piroba ar aris daculi, e.i.<br />

SeduRebis transformatori CarTulia denis im<br />

naxevarsferoSi, romelic mimarTulebiT emTxveva denis<br />

naxevarperiods misi adrindeli CarTvis momentSi,<br />

transformatoris pirvelad wredSi gaivlis Zalian didi<br />

deni transformatoris gularis erTi da imave<br />

mimarTulebiT ganmeorebiTi damagnitebis gamo).<br />

344


nax. 10.1. mwyvetarebis principuli<br />

sqemebi tSed.=const tipis wertilovani SeduRebisaTvis<br />

damuSavebulia sinqronuli ignitronuli mwyvetarebis<br />

ori ZiriTadi tipi: 1. eleqtruli masinqronizebeli<br />

mowyobilobebiT da 2. eleqtromeqanikuri. orive tipSi<br />

SeduRebis transformatoris pirveladi wredis CarTva<br />

xorcieldeba ori ignitroniT И1 da И2, romelTa<br />

amanTeblebi CarTulia damxmare tiratronebis T1 da T2<br />

anodur wredSi (nax. 9.1,3). pirveli tipis sinqronul<br />

mwyvetaraSi K kontaqtis Sekvris Semdeg (magaliTad,<br />

pnevmaturi reles amoqmedebis momentSi) eleqtrodebs<br />

Soris SeduRebadi detalebis moWerisas komutatori BK,<br />

romelsac abrunebs sinqronuli eleqtroZrava, iwyebs<br />

cvladi denis sinusoidas mimarT drois zustad<br />

345


gansazRvrul miwodebas, romlebic rigrigobiT xsnian<br />

tiratronebs T1 da T2-s. amis Sedegad ainTeba Sesabamisi<br />

ignitronebi da amrigad, CairTveba SeduRebis<br />

transformatori. komutatoris musebis mdgomareobis<br />

regulirebiT SeiZleba ignitronebis anTebis momentis<br />

Secvla. amasTan Seicvleba SeduRebis transformatoris<br />

efeqturi simZlavre.<br />

1. eleqtruli tipis masinqronebeli mowyobiloba<br />

Sedgeba Semdegi ZiriTadi elementebisagan: drois<br />

eleqtronuli rele, pikuri transformatori da<br />

fazoregulatori. amuSavebis Rilakze daWeris dros<br />

CairTveba drois rele da pikuri transformatoriT<br />

iwyeben impulsebis miwodebas damxmare tiratronebis<br />

badeebze. am impulsebis miwodebis momenti SeiZleba<br />

regulirdebodes fazoregulatoriT. am xerxiT<br />

SesaZlebelia SeduRebis dros simZlavris mdore<br />

regulireba. masinqronebeli mowyobilobis sqemas<br />

Cveulebriv iseTnairad asruleben, rom pirvelad ainTos<br />

yovelTvis erTi da igive tiratroni (magaliTad, T1),<br />

romelsac wamyvans uwodeben. amitom TiToeuli wertilis<br />

SeduReba iwyeba erTi da imave mimarTulebis denis<br />

naxevarperiodidan. T1 tiratrionisa da misiT marTuli И1<br />

ignitronis CarTvis naxevarperiodis damTavrebisas<br />

anTebis impulsi avtomaturad miewodeba T2 tiratrons,<br />

romelic aanTebs И2 ignitrons. am SemTxvevaSi T2<br />

tiratrons ewodeba amyoli. SeduReba grZeldeba<br />

yovelTvis denis naxevarperiodebis luwi ricxviTa da<br />

mTavrdeba И2 ingnitronis CaqrobiT. am sqemis SemTxvevaSi<br />

daculia denis mimarTulebis iZulebiTi Tanmimdevroba<br />

SeduRebis transformatoris CarTvisa da gamorTvis<br />

346


dros da transformatoris erTmxrivi ganmeorebiTi<br />

damagniteba SeuZlebelia.<br />

2. eleqtromeqanikuri marTvis upiratesobaa sqemis<br />

simartive; ZiriTadi nakli _ mbrunavi meqanizmebisa da<br />

samuso komutatoris arseboba. seriozuli gamoSvebis<br />

sinqronul mwyvetarebs amzadeben umTavresad<br />

eleqtronuli marTviT, magaliTad, ПИТ-1 tipis<br />

ignitronuli mwyvetara wertilovani SeduRebisaTvis.<br />

10.3. droisa da denis mwyvetarebi<br />

am tipis mwyvetarebi gansakuTrebiT mizanSewonilia im<br />

SemTxvevaSi, rodesac SesaZlebelia denis mniSvnelovani<br />

gadaxrebi_rxevebi SeduRebis dros, magaliTad, im qselis<br />

Zabvis rxevisas, romelic SeduRebis manqanas kvebavs da<br />

SeduRebis procesSi manqanis meorad konturSi magnituri<br />

masis elementebis Setanisas. nax.9.2-ze warmodgenili<br />

diagramiT ilustrirebulia ganxiluli tipis mwyvetaras<br />

gamoyenebis efeqturoba. am diagramaze abscisaTa RerZze<br />

gadazomilia Zabvis vardna procentebSi nominaluris<br />

mimarT, ordinatTa RerZze _ SenaduRi wertilis<br />

damrRvevi datvirTva gadakveTaze misi gamocdis dros.<br />

1_mrudi Seesabameba SeduRebas Cveulebrivi tSed.=const tipis sinqronuli mwyvetariT, xolo 2 wrfe _ im<br />

mwyvetaris gamoyenebas, romelic avtomaturad<br />

uzrunvelyofs denis mudmivobas. rogorc diagramidan<br />

Cans, Zabvis dacemisas 20%-ze im wertilis simtkice,<br />

romelic SeduRebulia tSed.=const dros, qveiTdeba TiTqmis<br />

40%-iT, maSin, rodesac tSed da I mudmivobisas daqveiTeba<br />

praqtikulad ar xdeba.<br />

347


%<br />

100<br />

80<br />

60<br />

40<br />

20<br />

0<br />

348<br />

2<br />

1<br />

10 20 Δ u%<br />

nax.10.2. SenaduRi wertilis sisalis damokidebuleba<br />

qselis Zabvis dacemaze:<br />

1.Cveulebrivi tSed.=const tipis mwyvetara da<br />

2. tSed.= const da I = const tipis mwyvetara.<br />

aRwerili mwyvetarebi isea mowyobili, rom Zabvis<br />

dacemis dros avtomaturad Seicvleba damxmare<br />

tiratronebis anTebis momenti. Zabvis Semcirebis dros<br />

gaizrdeba SeduRebis denis faqtiurad CarTvis<br />

xangZlivoba TiToeuli naxevarperiodis ganmavlobaSi da,<br />

piriqiT, Zabvis zrdisas am CarTvis xangZlivoba ecema<br />

amasTan, efeqturi deni praqtikulad mudmivi rCeba. denis<br />

Zalis avtomaturad regulirebadi mwyvetarebis seriuli<br />

warmoeba amJamad aTvisebis procesSia.<br />

10.4. simZlavris mwyvetarebi<br />

am tipis mwyvetara uzrunvelyofs TiToeuli wertilis<br />

SeduRebis dros eleqtroenergiis Tanabari procesiT<br />

xarjvas. iyeneben SeduRebis dros UI tSed.= const miRebis<br />

or xerxs:


1. pirveli am miznisaTvis iyeneben eleqtroenergiis<br />

mricxvels, romelic gamorTavs SeduRebis<br />

transformators procesze dadgenili eleqtroenergiis<br />

daxarjvis Semdeg. am mwyvetaraSi UI sididis rxevebi,<br />

romelic SeimCneva, kerZod, Zabvis vardnis dros qselSi,<br />

avtomaturad kompensirdeba misi avtomaturad saTanadod<br />

gazomviT. SeduRebis transformatoris pirvelad wredSi<br />

denis gavlisas mricxvelis disko mobrundeba kuTxiT,<br />

romelic daxarjuli eleqtroenergiis raodenobis<br />

proporciulia. diskos mobrunebis dros mocemuli<br />

kuTxiT Seikvreba damxmare kontaqtebi da<br />

transformatori avtomaturad gamoirTveba _ SeduReba<br />

mTavrdeba. 1.SeduRebis xisti reJimebisas aRwerili<br />

mwyvetarebi uvargisia maTi moZravi nawilebis<br />

mniSvnelovani inerciis gamo. 2.SeduRebis rbili reJimebis<br />

drosac mwyvetarebi, romlebic Sesrulebulia<br />

eleqtroenergiis mricxvelis saxiT, ar iZlevian<br />

damakmayofilebel Sedegebs. es kerZod imiT aixsneba, rom<br />

procesis mniSvnelovnad gagrZelebisas siTbos<br />

raodenoba, romelic sakmarisia wertilis SeduRebisaTvis<br />

normalur pirobebSi, arasakmarisi xdeba, radgan<br />

SeduRebis gaWianurebiT izrdeba siTbos danakargebi, rac<br />

dakavSirebulia wertilis garemomcveli zonis zedmet<br />

gaxurebisas da eleqtrodebSi siTbos acilebasTan. UI<br />

tSed.=const tipis mwyvetaras originaluri sqema<br />

SemogvTavaza k.a.koCerginma. am sqemaSi energiis mricxveli<br />

uSualod reagirebs SeduRebis wredis densa da Zabvaze<br />

eleqtrodebs Soris, riTac uzrunvelyofs SeduRebisas<br />

qselidan moxmarebul ara saerTo energiis xarjvis<br />

mudmivobas, aramed sasargeblo xarjvis mudmivobas<br />

349


SeduRebis zonaSi. am mwyvetaris eqsperimentulma<br />

Semowmebam cxadyo SeduRebis wertilis sisalis<br />

maCvenebelTa kargi damTxveva mwyvetaris maCvenebelTan.<br />

aRweril sqemas aqvs iseTive naklovanebani, rogorc UI<br />

tSed.=const tipis yvela mwyvetaras, romlebic tSed cvlad<br />

mniSvnelobaze muSaobs.<br />

2. gacilebiT ukeTes Sedegs iZleva UI tSed.=const miRebis meore xerxi: igi dafuZnebulia TiToeuli<br />

wertilis SeduRebisaTvis eleqtroenergiis mocemuli<br />

porciis gamoyenebaze, romelic ixarjeba drois mudmivi<br />

an umniSvnelod cvalebadi intervalis ganmavlobaSi. am<br />

SemTxvevaSi erTdroulad uzrunvelyofen UI =const da<br />

tSed.=const. am principiT muSaobs kondensatoruli da<br />

induqciuri manqanebi, romlebic axorcieleben SeduRebas<br />

dagrovili energiiT. Tu am dros uzrunvelyofili iqna<br />

eleqtrodebTan modebuli Zalebis P da eleqtrodebis<br />

kontaqturi zedapirebis diametris de mudmivoba, Seiqmneba<br />

pirobebi metad stabiluri xarisxis SenaduRi wertilebis<br />

miRebisaTvis. sinamdvileSi dagrovili energiiT SeduReba<br />

uzrunvelyofs stabilur Sedegebs. dagrovili energiis<br />

impulsebiT SeduRebis praqtikuli gamoyeneba<br />

SezRudulia am impulsis sididiT, romlis gadideba<br />

iwvevs SeduRebis manqanaTa gaZvirebas, kondensatorebis<br />

tevadobis gazrdas, anda induqciur manqanebSi SeduRebis<br />

transformatoris zomebisa da wonis gadidebas.<br />

wertilovani SeduRebis procesis marTvis yvela<br />

aRwerili sistemis arsebiTi naklia is, rom isini ar<br />

reagireben SeduRebis denis daSuntvisadmi. im<br />

SemTxvevaSic ki, rodesac mwyvetara inarCunebs denis<br />

350


mudmiv mniSvnelobas, an avtomaturad cvlis misi<br />

CarTvis xangZlivobas<br />

I-s cvlilebis dros. aparatura reagirebs srul denze,<br />

romelic gadis manqanis pirvelad wredSi (iSviaT<br />

SemTxvevaSi meoradSi). denis nawilis ganStoeba SuntSi,<br />

romelic amcirebs SenaduRi wertilebis gaxurebis<br />

intensivobas, ver kompensirdeba aRwerili mwyvetarebiT.<br />

10.5. temperaturis cvalebadobis mwyvetarebi<br />

dReisaTvis axlo sazRvargareTis qveynebSi<br />

funqcionirebs mwyvetarebis ori tipi, romlebic<br />

uSualod reagirebs gasaxurebel detalTa fizikuri<br />

Tvisebebis Secvlaze.<br />

1. aseTi mwyvetaris pirvel tipSi sakontrolo<br />

parametrs warmoadgens temperatura kontaqtSi<br />

eleqtrodi_detali. Catarebulma cdebma cxadyo, rom<br />

SesaduRi wertilis temperatura am kontaqtSi gaxurebis<br />

bolosaTvis uaxlovdeba 0,5Tdn, sadac Tdn SesaduRi<br />

detalebis liTonis dnobis temperaturaa.<br />

2. gaxurebis procesis marTvis meore sistema<br />

(d.s.balokeci) dafuZvnebulia imaze, rom detalebis<br />

gaxurebisas da gansakuTrebiT wertilis birTvis dnobis<br />

dros, warmoebs liTonis SesamCnevi gafarToeba. Txevad<br />

birTvs ar SeuZlia Tavisuflad gafarTovdes siganeSi,<br />

radgan birTvi garSemortymulia SedarebiT civi liTonis<br />

sartyeliT, romlis deformacia da gafarToeba<br />

gaZnelebulia.<br />

SesaduRi detalebis gaxurebisas eleqtrodebs Soris<br />

manZili diddeba, xolo SeduRebis denis gamorTvis<br />

351


Semdeg kvlav mcirdeba, amasTan detalebis saboloo sisqe<br />

maTi gacivebis Semdeg, rogorc wesi, sawyis sisqeze<br />

naklebia SeduRebis dros detals zedapirze warmoqmnili<br />

CanaWyletebis Sedegad. cdis saSualebiT dadginda, rom<br />

foladis, gansakuTrebiT, austenturi foladis<br />

SeduRebisas, romelsac xazovani gafarToebis didi<br />

koeficienti axasiaTebs, deformacia gaxurebis dros<br />

SeiZleba warmoadgendes maTi gaxurebis sazoms. foladis<br />

dnobis temperaturaze qveviT gaxurebisas gafarToebasa<br />

da gadnobis Semdeg gafarToebas Soris arsebiTi<br />

gansxvavebaa. es saSualebas iZleva detalebis gaxurebis<br />

xasiaTis, e.i. SeduRebis dros eleqtrodebs Soris<br />

manZilis gadidebis mixedviT vimsjeloT gadnobili<br />

liTonis birTvis ar arsebobasa an arsebobaze.<br />

35з<br />

T Э D<br />

K1 R<br />

гр<br />

R RB<br />

KG<br />

352<br />

K<br />

RB K2<br />

220з<br />

nax. 10.3. wertilovani SeduRebis Termoregulatoris<br />

principuli eleqtrosqema.<br />

saeleqtrodo kontaqtSi, eleqtrodi_detali,<br />

temperaturiT wertilovani SeduRebis procesis marTvis<br />

xelsawyos ewodeba wertilovani SeduRebis


Termoregulatori, romlis martivi sqema gamosaxulkia<br />

nax. 10.3.-ze.<br />

SeduReba iwyeba K CamrTvelis SekvriT, romelic<br />

CarTavs SeduRebis transformatoris kontaqtebs КЛ.<br />

eleqtrodis Э Termoeleqtro- mamoZravebeli Zala,<br />

romelic aRiZvreba detalebis D SeduRebis dros,<br />

zemoqmedebs specialurad momarjvebul sakontaqto<br />

galvanometris koWaze KG. eleqtrodi Э warmoadgens<br />

Termowyvils, romelic Seqmnilia TviT spilenZis<br />

eleqtrodiTa da konstantanis wvrili mavTuliT T,<br />

romelic Setanilia eleqtrodSi gamoburRul arsSi. es<br />

mavTuli Semoxveulia minis boWkoze Txeli izolaciiT<br />

da mWidrod aris Cawnexili eleqtrodis xvrelSi ise,<br />

rom faqtiurad kontaqti konstantansa da spilenZs<br />

Soris, e.i. Termowyvilis narCili eleqtrodis kontaqtur<br />

zedapirzea moTavsebuli.<br />

24 voltiani mudmivi denis damxmare wredi gadis<br />

galvanometris isarSi mis moZrav kontaqtSi K1 da R<br />

reles koWaSi SesaduRi detalebis zedapirze mocemuli<br />

temperaturis miRwevisas galvanometris isari KG Sekravs<br />

am wreds, ris Sedegadac amoqmeddeba R da mis Semdeg<br />

mablokirebeli rele RB gawyvets mTavari kontaqtoris<br />

koWis operatiul wreds K2-s, SeduReba mTavrdeba.<br />

Termoregulatoris samrewvelo modelSi sakontaqto<br />

galvanometri Secvlilia uinercio sarkiani vibratoriT.<br />

am xelsawyoSi termoeleqtromamoZravebeli Zala<br />

moabrunebs vibratoris sarkes. SesaduRi detalis<br />

mocemul temperaturaze sinaTlis Suqi, areklili<br />

vibratoris sarkidan, anaTebs fotoelements, romelic<br />

353


specialuri releTi (gamaZlierebliT) gamorTavs manqanis<br />

mTavar kontaqtors.<br />

0,02<br />

I2<br />

1 2<br />

nax.10.4. eleqtrodis gadaadgilebis Canaweri<br />

kargi (1) da cudi (2) SeduRebis SemTxvevaSi.<br />

Termolegulatori amaRlebs SenaduRi wertilebis<br />

xarisxobriv maCvenebelTa stabilurebas, amcirebs ra<br />

SeuduReblobis saSiSroebas denis Semcirebisas SesaduRi<br />

kontaqturi zedapirebis gadidebis, SesaduRi detalebis<br />

sisqis SemTxveviTi gazrdisa da zogierTi sxva mizezis<br />

gamo. Termoregulatoris gamoyeneba ar iZleva dadebiT<br />

Sedegs cudad gawmendil zedapiriani foladis SeduRebis<br />

dros, radgan SeiZleba mwyobridan gamovides<br />

Termowyvili.<br />

rogorc zemoT iyo aRniSnuli, wertilovani<br />

SeduRebis kontrolisa da avtomaturi marTvis<br />

dilatometrulma meTodma SeiZleba kargi Sedegi mogvces<br />

foladis, pirvel rigSi ki austenitis klasis foladisa<br />

da mxurvalmtkice Senadnobis detalTa SeduRebis dros.<br />

nax.8.4. mocemulia SeduRebisas denisa da eleqtrodebs<br />

Soris manZilis cvlilebis oscilografiuli Canawerebi<br />

or SemTxvevaSi: wertilis kargi SeduRebis SemTxvevaSi 1<br />

354<br />

I2


da SeduRebis ararsebobisas 2. amJamad damuSavebulia<br />

foladis detalebis wertilovani SeduRebis procesis<br />

kontrolis aparatura dilatometruli meTodis<br />

samrewvelo gamoyenebisaTvis.<br />

wertilovani SeduRebisaTvis mwyvetaris tipis<br />

arCevisas aucilebelia 1. saeqsploatacio da 2.<br />

teqnologiur moTxovnilebaTa gaTvaliswineba. pirvels<br />

miekuTvneba konstruqciis simartive da aparaturis<br />

eleqtruli sqemebi, misi saimedooba eqspuataciaSi.<br />

teqnologiuri moTxovna ganisazRvreba SesaduRi masalis<br />

saxeobiTa da sisqiT, nakeTobis konfiguraciiTa da<br />

pasuxismgeblobis xarisxiT. wertilovani SeduRebis<br />

procesis marTvis sxvadasxva xerxis racionaluri<br />

gamoyenebis sferoebi Semdegia:<br />

1. tSed.=const tipis asinqronuli mwyvetarebi (drois<br />

eleqtromeqanikuri da eleqtronuli regulatoriT)<br />

mcire da saSualo sisqis (5_6 mm-mde) naxSirbadmcire<br />

foladis SeduRebis dros SedarebiT rbili reJimebiT<br />

(t Sed ≥ 0,25 wm);<br />

2. tSed.=const tipis asinqronuli ignitronuli<br />

mwyvetarebi uJangavi foladisa da mxurvalmtkice<br />

Senadnobis detalTa SeduRebisa da, calkeul<br />

SemTxvevaSi, aluminis Senadnobebis detalebis SeduRebis<br />

dros;<br />

3. tSed.=const tipis sinqronuli ignitronuli<br />

mwyvetarebi aluminisa da magniumis SenadnobTa<br />

SesaduReblad;<br />

4. ISed.=const tipis da I .=const tipis asinqronuli an<br />

sinqronuli ignitronuli mwyvetarebi magnituri<br />

355


foladebis didi zomebis nakeTobaTa, magaliTad,<br />

mTlianliTonuri vagonis gverdulas SesaduReblad;<br />

5. sistemebi, romlebic uzrunvelyofs UIt=const<br />

aluminis Senadnobis sapasuxismgeblo kvanZebis<br />

SeduRebis dros;<br />

6. SeduRebis Termolegulatorebi 2 mm-ze meti<br />

sisqis foladis SeduRebisa da dilatrometrebi<br />

austentis foladebisa da mxurvalmtkice SenadnobTa<br />

SeduRebis dros<br />

10.6. SeduRebis modulatorebi<br />

rogorc zemoT iyo aRniSnuli, gorgolaWovani<br />

SeduRebis maRali xarisxi uzrunveiyofilia SeduRebis<br />

denis wyvetadi CarTviT. denis impulsebis swori<br />

monacvleoba mocemuli xangZlivobis pauzebTan miiRweva<br />

mwyvetarebiT. gorgolaWovani SeduRebis dros, iseve<br />

rogorc wertilovani SeduRebisas, gamoyenebulia<br />

asinqronuli da sinqronuli mwyvetarebi. sinqronuli<br />

CarTvisas amCneven denis mniSvnelovan naxtomebs<br />

SeduRebis transformatoris pirvelad wredSi (nax. 10.5,1.),<br />

rasac Tan sdevs denis naklebad mniSvnelovani rxevebi<br />

SeduRebis wredSi. sinqronuli CarTvisas (nax. 10.5,2) denis<br />

TiToeul impulss aqvs zustad garkveuli xangZlivoba<br />

denis mimarTulebis regularuli monacvleobiT misi<br />

CarTvisa da gamorTvis momentSi. siTbos raodenoba,<br />

romelic gamoiyofa denis TiToeuli impulsis<br />

ganmavlobaSi, erTnairia, ris gamoc nakeris xarisxi<br />

erTgvarovania mis mTel sigrZeze.<br />

356


1<br />

Nnax. 10.5. pirveladi denis oscilogramebi SeduRebis<br />

transformatorSi gorgolaWovani SeduRebis dros<br />

asinqronuli (1) da sinqronuli (2) CarTviT.<br />

1. sapauxismgeblo nakeTobaTa SeduRebis Tanamedrove<br />

praqtikaSi yvelaze farTo gavrceleba moipova<br />

ignitronulma sinqronulma mwyvetaram. gorgolaWovani<br />

SeduRebisaTvis sinqronuli mwyvetarebis ori ZiriTadi<br />

tipia gamoyenebuli: eleqtromeqanikuri da eleqtronuli<br />

sinqronizatori. mwyvetaris pirvel tipSi gamoyenebulia<br />

komutatori, romelic moZraobaSi mohyavs sinqronul<br />

eleqtroZravs. aseTi sinqronizatoris erT-erTi SesaZlo<br />

sqema naCvenebia 10.6. naxazze. sinqronuli eleqtroZrava 1<br />

abrunebs jaWvuri gadacemis 3 varskvlavas 4. jaWvs 100<br />

rgoli aqvs. gadacema isea daproeqtebuli, rom 1 wm<br />

ganmavlobaSi sakontaqto sistemis 5 gverdiT gaivlis<br />

jaWvis yvela 100 rgoli. TiToeul maTganSi aris<br />

xvretili wkiris (Stiftis) 6-is dasamagreblad. Stifti<br />

kontaqtebis 5 gverdiT gavlisas isini xanmokled<br />

Seikvreba, miawvdis ra operatiuli wrediT 7 denis<br />

saWiro impulss damxmare transformatorze,<br />

tiratronebisa da mwyvetaras Zalovan ignitronebze.<br />

amasTan, ignitronebis anTebis faqtiuri momenti<br />

ganisazRvreba calkeuli pikuri transformatoris<br />

357<br />

2


awyobiT, rac xorcieldeba Sesabamisi<br />

fazoregulatoriT. mwyvetaris wredSi Camagrebuli<br />

TiToeuli Stifti uzrunvelyofs SeduRebis denis<br />

CarTvas erT naxevarperiodSi. mocemuli TanmimdevrobiT<br />

wkiriani an uwkiro rgolebis monacvleobisas xerxdeba<br />

saWiro SeduRebis ciklis miReba. magaliTad, eqvsi<br />

wkiriani da oTxi uwkiro rgolis monacvleobiT<br />

vRebulobT SeduRebis denis impulsis xangZlivobas (0,06<br />

_ 0,04)wm-is pauzis dros. advili saCvenebelia, rom am<br />

dros dens CarTvisa da gamorTvisas sxvadasxva niSani<br />

eqneba da rogorc Sedegi, gamoiricxeba<br />

transformatoris ganmeorebiTi damagniteba erTi<br />

mimarTulebiT, rasac mivyavarT denis mniSvnelovan<br />

naxtomebTan transformatoris pirvelad wredSi.<br />

SesaZlebelia agreTve doluri komutatorebisa da sxva<br />

sisitemebis sinqronizatorTa gamoyeneba sinqronul<br />

Zravas sqemis ZiriTadi elementis saxiT.<br />

2. meore tipis sinqronizatorebs mbrunavi elementebi<br />

ara aqvs. denis impulsebis xangZlivoba da sixSire<br />

ganisazRvreba eleqtruli regulatorebiT. kerZod, am<br />

sqemiT asruleben ПИШ-2-2 tipis seriul mwyvetarebs. am<br />

mwyvtarebis naklia eleqtruli sqemis sirTule, rac<br />

aZnelebs maT momsaxureobas eqsploataciis dros.<br />

eleqtromeqanikur sinqronizatorebiani mwyvetarebi<br />

martivia. amave dros saeqsploatacio TvisebebiT isini<br />

ar CamorCeba eleqtronulsinqronizatorebian<br />

mwyvetarebs.<br />

358


1<br />

3<br />

4<br />

nax. 10.6. eleqtromeqanikuri sinqronizatoris<br />

sqema gorgolaWovani SeduRebis mwyvetarasaTvis.<br />

gorgolaWovani SeduRebisas damakmayofilebeli<br />

xarisxis nakeris miReba, rogorc wesi, SeiZleba<br />

aramarto SeduRebis denis sruli gamorTvisas pauzis<br />

droSi, aramed misi perioduli Semcirebis drosac.<br />

gorgolaWovani manqanis wredSi denis periodul<br />

Semcirebis mowyobilobas modulatori ewodeba.<br />

umartivesi modulatori warmoadgens drosels 1 (nax.<br />

10.7.) mbrunavi uRliT 2 magnitur wredSi. droseli<br />

CairTveba SeduRebis transformatoris 3 pirvelad<br />

wredSi. uReli 2 siCqareTa yuTis 4 saSualebiT<br />

uerTdeba sinqronuli Zravas lilvs 5. droselis<br />

magnituri wredis winaRoba icvleba mbrunavi uRlis<br />

mdgomareobis mixedviT. magnitur wredSi didi RreCos<br />

SemTxvevaSi (uReli gamosaxulia mTliani xazebiT) am<br />

wredSi winaRoba Zalian didia, xolo droselis<br />

induqciuroba SedarebiT naklebi. mcire RreCos<br />

359<br />

7<br />

2<br />

5<br />

6


SemTxvevaSi (uReli naCvenebia punqtiriT) magnituri<br />

wredis winaRoba mcirdeba, xolo droselis<br />

induqciuroba izrdeba. pirvel SemTxvevaSi SeduRebis<br />

wredSi gadis udidesi deni, xolo meoreSi _ umciresi.<br />

denisa da simZlavris cvlileba uRlis brunvis dros<br />

grafikulad naCvenebia 10.7, 2 da 3 naxazebze. denis<br />

Secvlis erTi ciklis t c xangZlivoba ganisazRvreba<br />

uRlis brunTa ricxviT da regulirdeba siCqareTa yuTis<br />

gadarTviT.<br />

1<br />

1<br />

2<br />

4<br />

3<br />

5<br />

I<br />

P<br />

nax. 10.7. modulatorebi gorgolaWovani SeduRebisaTvis:<br />

1 _ principuli sqema;<br />

2 _ denis cvlilebis (modulirebis mrudi);<br />

3 _ simZlavris cvlilebis mrudi.<br />

aRwerili modulatoris naklia modulirebuli denis<br />

mrudis formis Secvlis SeuZlebloba. es zRudavs aseTi<br />

modulatorebis gamoyenebas. feradi liTonebis<br />

SeduRebisas es modulatorebi uvargisia. cnobilia<br />

ufro rTuli sistemis modulatorebi, romlebic<br />

dasaSvebia maqsimaluri denis periodebs Soris<br />

xangZlivobis nebismieri fardobis miRma. magram es<br />

360<br />

tn<br />

2<br />

3<br />

t<br />

t


modulatorebi rTulia da Zviri, maT ar SeuZliaT<br />

konkurencia<br />

mwyvetarebs.<br />

gauwion sinqronul ignitronul<br />

10.7. SeduRebis robotebi<br />

Tanamedrove robotebi farTod inergeboda SeduRebis<br />

praqtikaSi jer kidev meoce saukunis meore naxevarSi<br />

rogorc axlo, aseve Soreuli sazRvargareTis qveynebSi.<br />

maT Soris SesamCnevia winaRobiT, (kontaqturi)<br />

wertilovani SeduRebis masiuri warmoebis robotizacia.<br />

10.7.1. robotis aRweriloba<br />

roboti es aris atomaturad moqmedi manipulatori,<br />

romelsac gaaCnia programuli marTvis sistema.<br />

roboti asrulebs sawarmoo operaciebs umetesad<br />

adamianis monawileobis gareSe. mas gaaCnia sami ZiriTadi<br />

moqmedi kvanZi: 1. Semsrulebeli muSa organo; 2.<br />

eleqtronul-gammarTveli manqana, romelic marTavs muSa<br />

organos da 3. damamaxsovrebeli mowyobiloba.<br />

robotis muSa organos bolos gaaCnia wamtaci (10.8,8),<br />

romelic mogvagonebs xelis mtevans; `xeli” (10.8,1)<br />

SeiZleba gadaadgildes sami urTierTperpendikularuli<br />

ReZis (X,Y,Z)-is mimarT. xolo wamtaci ki brunavs am<br />

RerZebis irgvliv. garda amisa, TviT robotic ganicdis<br />

gadaadgilebas im mimmarTvelTa saSualebiT, romelzec<br />

TviTonaa damagrebuli.<br />

SeduRebis robotTa umetesoba gaTvaliswinebulia<br />

programaTa mniSvnelovan raodenobaze imisgan<br />

361


damokidebulebiT, Tu ra saxis SesaduRi kvanZebis<br />

kompleqsTan gveqneba saqme.<br />

Semsrulebel organos brZaneba miewodeba<br />

dammaxsovrebeli mowyobilobidan. wamtaci aRWurvilia<br />

specialuri wertilovani SeduRebis marwuxebiT,<br />

romelic uzrunvelyofs did mwarmoeblobas _ 180<br />

wertils wuTSi. amasTanave garantirebulia SenaduRi<br />

nakeris maRali da stabiluri xarisxi da rac mTavaria,<br />

samuSaos Sesruleba Znelmisadgom adgilebSi. SenaduR<br />

wertilTa ganlagebis sizuste aRwevs ±(0,5-1,5)mm-s.<br />

wamtacis tvirTamweoba aris 100 kg-mde, misi<br />

sworxazovani gadaadgilebis siCqare icvleba 0,05-dan 0,5mde<br />

metri wamSi; xolo brunvis siCqare aRwevs 10-dan 300mde<br />

graduss wamSi.<br />

robotis urika 7 SeiZleba gadaadgildes<br />

mimmarTvelTa gaswvriv mocemuli programis sazRvrebSi.<br />

wamtaci 8 SeiZleba daixaros damWeris 9 mimarT. xelis<br />

amZravi 2 uzrunvelyofs mis Y RerZis gaswvriv<br />

moZraobas. svetis gamomwvevi nawili 3 da misi<br />

mamoZravebeli meqanizmi 5 axdens svetis gadaadgilebasa<br />

da mobrunebas Z_RerZis mimarT. urikaze moTavsebulia<br />

marTvis kolofi 6.<br />

wertilovani SeduRebis robotTa gamoyeneba<br />

mizanSewonilia masiur da msxvilseriul warmoebaSi,<br />

magaliTad, saavtomobilo qarxnebSi.<br />

362


nax. 10.8. SeduRebis roboti<br />

1_”xeli”; 2_xelis amZravi; 3_svetis mosawevi nawili;<br />

4_sveti; 5_svetis mabrunebeli meqanizmi; 6_marTvis<br />

kolofi; 7_urika; 8_wamtaci; 9_wamtacis damweri<br />

.<br />

10.7.2. samrewvelo robotebi<br />

SenaduR konstruqciaTa warmoebis dargSi ocdameerTe<br />

saukunis dasawyisisaTvis farTod inergeba samrewvelo<br />

robotebi _ programul marTviani avtomaturi<br />

mowyobilobani. maTi meqanikuri nawili warmoadgens samieqvsi<br />

Tavisuflebis xarisxis mqone manipulators.<br />

SeduRebis samrewvelo robotebs Soris ganixilaven<br />

wertilovani SeduRebis or variants: 1. SeduReba<br />

specialuri marwuxebis an pistolet-avtomatebis<br />

gamoyenebiT, romlebic magrdeba robotis xelze da 2.<br />

363


SesaduR kvanZTa transportireba _ maTi dayeneba<br />

SeduRebis stacionaluri manqanis eleqtrodTa qveS,<br />

gadaadgileba, moxsna da Semdegi kvanZis dayeneba. am<br />

SemTxvevaSi robotis muSa organos warmoadgens wamtaci<br />

mowyobiloba.<br />

muSa organos moZraoba SeiZleba ganxorcieldes<br />

koordinatTa sworkuTxa, cilindrul an sferul<br />

sistemebSi (nax. 10.9.). maTgan: 1. koordinatTa sworkuTxa<br />

sistemas Seesabameba sami winsvliTi moZraoba; 2.<br />

koordinatTa cilindrul sistemas Seesabameba ori<br />

winsvliTi da erTi brunviTi moZraoba da 3.<br />

koordinatTa sferul sistemas ki Seesabameba erTi<br />

winsvliTi da ori brunviTi moZraoba.<br />

1. koordinatTa sworkuTxa sistemis robotis xeliT<br />

momsaxure samuSao sivrce warmoadgens paralelopipeds.<br />

koordinatTa 2. cilindruli da 3. sferuli sistema<br />

robotebs axasiaTebs momsaxure sivrcis didi. 2 metri<br />

radiusis moculoba, maSin roca TviT manipulatoris<br />

fuZis farTi SedarebiT mcirea. am SemTxvevaSi detalTa<br />

watacebisa da SeduRebis Zalis Sesaqmnelad gamoiyeneba<br />

hidravlikuri pnevmaturi amZravebi. am dros<br />

ganviTarebulma Zalam SeiZleba miaRwios 5 kH-s.<br />

samrewvelo robotebs axasiaTebs: swrafi moqmedeba<br />

SenaduRi wertilis dasma, gadasaadgilebeli<br />

marwuxebisa Tu SesaduRi kvanZebis masis maqsimaluri<br />

mniSvneloba. magaliTad, Tanamedrove robotebi: 1. muSa<br />

organos gadaadgilebis siCqare _ 0,05 metrs wamSi, 2.<br />

poziciis sizustes _ ±0,4 milimetrs, 3.xelis<br />

tvirTamweobas 200 kilograms, rac iZleva<br />

364


SesaZleblobas<br />

robotis xelSi.<br />

SeduRebis transformatori moTavsdes<br />

gansakuTrebiT perspeqtiulia mrewvelobisaTvis<br />

modulaturi robotebi. maTi Tavisebureba isaa, rom<br />

gaaCniaT universaluri sacvleli blokebi, modulebi,<br />

romlebic uzrunvelyofs xazobriv an brunviT<br />

moZraobas da maTgan SeiZleba aiwyos specialuri<br />

robotebi Tavisuflebis xarisxis minimaluri ricxviT<br />

warmoebis garkveuli pirobebisaTvis. aseTi robotebis<br />

samrewvelo gamoyenebisas, msubuqi avtomobilis Zaris<br />

SeduRebisas, miRweuli iqna avtomatizaciis sakmaod<br />

maRali xarisxi_ 80%.<br />

nax. 10.9. samrewvelo roboti.<br />

1. kinematikuri sqema; 2. gare saerTo xedi<br />

robotis marTvis sistemis avtomaturi muSaobisas<br />

Semsrulebel elementebs gadaecema sakomando signalebi,<br />

romlebic inaxeba damamaxsovrebel mowyobilobaSi. es<br />

signalebi miiReba robotis “swavlebiT”. swavlebis<br />

reJimSi operatori SeduRebis manqanasTan ganlagebul<br />

gamosatan pultTan atarebs samuSaos calkeuli<br />

365


wertilebis mixedviT. muSa organos mdgomareobis<br />

Sesaxeb informacia moxdeba damamaxsovrebel<br />

mowyobilobaSi da iq inaxeba magnitur saperforacio<br />

zonarze.<br />

dReisaTvis mrewvelobaSi gamoyenebul robotTa<br />

umetesoba muSaobs xisti programiT da reagirebs gare<br />

pirobaTa cvalebadobaze. isini iTvleba pirveli Taobis<br />

robotebad. robotTa mcire Taobas gaaCnia marTvis<br />

srulyofili sistemebi da aqvs unari: 1. moaxdinos<br />

gansazRvrul programaTa SerCeva; 2. Secvalon SeduRebis<br />

reJimi da a.S. es TviTawyobadi robotebi aRWurvilia<br />

iseTi xelsawyoebiT, romelTac SuZlia gansazRvros<br />

SesaduR detalTa ganlageba eleqtrodebis mimarT da<br />

SeduRebis reJimis parametrTa mniSvnelobani.<br />

sawarmoos robotizebul kompleqsTa daproeqtebisas<br />

maTi centralizebuli marTvisas gamoiyeneba<br />

eleqtronuli gamomrTveli manqanebi. magaliTad,<br />

germaniis saavtomobilo firma “Volkswagen”-Si<br />

ramodenime asakref xazze gamoiyeneba 165 roboti, maTgan<br />

135_wertilovani SeduRebisaTvis. samrewvelo robotTa<br />

gamoyeneba garda Sromis mwarmoeblobis gazrdisa,<br />

sagrZnoblad aumjobesebs produqciis xarisxs.<br />

mTel rig qveynebSi saavtomobilo mrewvelobaSi<br />

robotTa gamoyeneba aRwevs danadgarTa saerTo<br />

raodenobis 30%-s, Sromis mwarmoebloba izrdeba 1,5_2jer<br />

da raRa Tqma unda, mcirdeba xeliT mZime Sromis<br />

moculoba.<br />

366


11. manqanaTa gamarTva, eqsploatacia da usafrTxoeba<br />

manqanaTa swori eqsploataciisaTvis saWiroa maTi<br />

sworad dayeneba, gamarTva da muSaobis usafrTxoebis<br />

pirobebis mkacrad dacva.<br />

11.1. manqanaTa gamarTva, gaSveba<br />

winaRobiTi SeduRebis manqanebis dadgma-dayenebisas<br />

saWiroa daculi iqnes Semdegi pirobebi:<br />

1. saamqroSi ganlagdes manqanebi dasaxuli<br />

teqnologiuri procesis gaTvaliswinebiT;<br />

2. uzrunvelyofili<br />

momsaxureoba;<br />

iqnes manqanis mosaxerxebeli<br />

3. uzrunvelyofili iqnes manqanis kveba<br />

eleqtroenergiiT, ise rom ar dairRves saamqroSi<br />

energiis sxva momxmarebelTa normaluri muSaoba;<br />

4. gaTvaliswinebul iqnes gacivebisaTvis wylis<br />

mosaxerxebeli miwodeba da gadineba;<br />

5. saWiroebis SemTxvevaSi uzrunvelyofili iqnes<br />

manqanasTan SekumSuli haeris mowodeba saTanado<br />

wneviT da raodenobiT.<br />

kontaqturi SeduRebis manqanebi SeiZleba ganlagdes<br />

gamTbari saamqros nebismier adgilze, radgan maTi<br />

eqsploataciis dros, rogorc wesi, ar gamoiyofa mavne<br />

airebi an gamosxiveba, romlebic specialur dacvas<br />

saWiroeben. amitom manqanebs Cveulebriv teqnoloogiur<br />

nakadSi ganalageben. SemodnobiT pirapiruli SeduRebis<br />

dros SeduRebis zonaSi gavarvarebuli liTonidan<br />

367


amovardnilma nawilakebma mezobeli Carxebisa da<br />

manqanebis damuSavebul zedapirze moxvedrisas SeiZleba<br />

daazianos isini. amitom saCarxo mowyobiloba unda<br />

ganlagdes sakmao manZilze pirapiruli manqanebidan.<br />

garda amisa, uSualod pirapiruli SeduRebis manqanaze<br />

gamoyenebuli<br />

mowyobilobani.<br />

unda iyos adgilobrivi damcavi<br />

muSa farTobis ekonomiis mizniT damxmare<br />

mowyobiloba da aparatura xSirad iatakze ki ar aris<br />

ganlagebuli, aramed specialur kronSteinebze, romlebic<br />

kedlebsa da svetebzea damagrebuli.<br />

manqanis mosaxerxebeli momsaxureoba iTvaliswinebs<br />

Tavisufal midgomas mis yvela nawilebTan. gansakuTrebiT<br />

unda iqnes gaTvaliswinebuli manqanidan SeduRebis<br />

transformatoris amoRebis SesaZlebloba SesakeTeblad<br />

manqanis mTlianad daSlis gareSe.<br />

saamqros eleqtroqselTan winaRobis SeduRebis<br />

manqanaTa mierTebis xerxs didi mniSvneloba aqvs rogorc<br />

am manqanaTa muSaobisTvis, aseve saamqroSi arsebuli sxva<br />

eleqtruli manqanebisa da aparatebis eqsploataciisaTvis.<br />

SeduRebis manqana rogorc wesi, momaragebulia<br />

erTfaziani transformatoriT. amitom rodesac saamqroSi<br />

ramdenime aseTi manqanaa, isini unda ikvebebodes<br />

sxvadasxva fazidan, raTa SesaZleblobisamebr<br />

uzrunvelyofili iyos datvirTvisTvis Tanabari<br />

ganawileba yvela fazas Soris. didi simZlavris<br />

SeduRebis manqanis xanmokle CarTvisas xSirad SeimCneva<br />

Zabvis mkveTri vardna saamqros qselSi, rac iwvevs<br />

eleqtronaTurebis arasasiamovno cimcims. es SeiZleba<br />

acilebuli iqnes, Tu mZlavri SeduRebis manqanebi<br />

368


calkeuli Zalovani transformatoridan ikvebeba.<br />

saamqroebSi, sadac SeduRebis manqanebi didi<br />

raodenobiTaa, kvebis aseTi sistema saukeTeso Sedegebs<br />

iZleva da farTod aris gavrcelebuli.<br />

Zabvis vardna im sadenebSi, romlebic kvebaven<br />

SeduRebis manqanebs, ar unda aRematebodes 5%-s. amitom<br />

sadenebis gaangariSebisas maT amowmeben ara marto<br />

gaxurebaze, aramed Zabvis vardnazec. amasTan<br />

dakavSirebiT, manqanasa da mis mkvebav wyaros Soris<br />

manZilis gazrdisas sadenebis kveTebi unda gadiddes.<br />

Tumca sadenebis gaxureba am manZilze ki ar aris<br />

damokidebuli, aramed damokidebulia mxolod masSi<br />

gamavali denis simkvriveze. saamqroSi didi raodenobiT<br />

SeduRebis manqanebis dadgmis dros maTi kveba warmoebs<br />

saerTo salteebidan, romlebic manqanebs dadgmis<br />

adgilTan axlos gadis. amasTan, mcirdeba spilenZis<br />

xarjva sadenebSi da uzrunvelyofilia Zabvis minimaluri<br />

vardna wredis ubanze Zalovan da SeduRebis<br />

transformatorebs Soris.<br />

gansakuTrebiT sapasuxismgeblo SeduRebis operaciebis<br />

Sesrulebisas, rogorc SeduRebis stabiluri xarisxis<br />

uzrunvelsayofad, saWiroa SeduRebis reJimis yvela<br />

parametris mudmivobis mkacri dacva, dauSvebelia<br />

mniSvnelovani rxevebi manqanis mkvebav qselSi.<br />

winaRobiT SeduRebis manqanebs Cveulebriv aqvT<br />

SedarebiT dabali simZlavris koeficienti (cosφ). mis<br />

gasaumjibeseblad SeiZleba gamoyenebul iqnes<br />

kondensatorebi, romelTac SeduRebis transformatoris<br />

paralelurad CarTaven.<br />

369


specialur gamomrTvel mowyobilobaTa garda,<br />

romlebic gaTvaliswinebulia TviT SeduRebis manqanebSi,<br />

misi mierTeba qselTan yovelTvis unda warmoebdes<br />

damoukidebeli gamomrTvelisa da dnadi mcvelebis<br />

saSualebiT. aseTi gamorTva saSualebas iZleva Catardes<br />

Semowmeba, specialur gamomrTvel mowyobilobaTa mcire<br />

remonti da dnadi mcvelebis mosaxerxebeli gamocvla.<br />

mcvelebis kveTebs arCeven SeduRebis transformatoris<br />

pirveladi wredis nominaluri deniT.<br />

gacivebisaTvis iyeneben rogorc sasmel, ise teqnikur<br />

wyals. gawmendili wylis gamoyeneba ufro sasurvelia,<br />

radgan am dros danaleqis raodenoba milakebSi mcirea.<br />

SeduRebis manqanis win mkvebav milsadenze akeTeben<br />

individualur onkans, romelic saSualebas iZleva<br />

regulirebul iqnes wylis miwodeba manqanaSi da<br />

sruliad Sewydes kidec xangZlivi gaCerebis dros,<br />

magaliTad, samuSao cvlis bolos. gamacivebeli wylis<br />

Casxma manqanidan katalizatorSi aucileblad Ria ZabriT<br />

unda moxdes, romelic isea moTavsebuli, rom muSaobis<br />

dros SemduRebeli xedavs mas. wylis gacivebis<br />

ramodenime paraleluri Stos SemTxvevaSi, magaliTad,<br />

transformatorisa da eleqtrodebis damoukideblad<br />

gacivebisas, TiToeul Stos Tavisi Ria Casxma unda<br />

hqondes, rac SesaZleblobas iZleva Tvalyuri adevnon<br />

wylis normalur mowodebas gacivebis TiToeul StoSi.<br />

wylis Casxmisas saerTo milakSi wylis gacivebis<br />

sistemis erT-erTi Stos gamognesa SeiZleba SeumCneveli<br />

darCes, rac gamoiwvevs manqanis ama Tu im elementis<br />

dazianebas, magaliTad, transformatoris dawvas,<br />

370


gaucivebeli eleqtrodebis swraf gamosvlas mwyobridan<br />

da sxv.<br />

pnevmaturamZraviani manqanis muSaoba damokidebulia<br />

SekumSuli haeriT maTi kvebis pirobebze. am manqanebis<br />

normaluri muSaobisaTvis wneva qselSi, rogorc wesi,<br />

unda iyos aranaklebi 5 atmosferosi. Tu SeduRebis<br />

manqanas ara aqvs Cadgmuli haersakrebi, maSin manqanasTan<br />

unda dadges damoukidebeli sakrebi, romelic awesrigebs<br />

sahaero qselis wnevasa da uzrunvelyofs manqanaSi<br />

SeduRebis momentSi didi raodenobiT haeris miwodebas im<br />

magistralis gamtarunarianobis damoukideblad, romelic<br />

manqanas aerTebs kompresorTan an saamqros saerTo<br />

haersakrebTan. manqanaSi Sesuli haeri SeZlebisamebr unda<br />

gaSres da gaifiltros. am miznisaTvis saWiro<br />

mowyobilobani Cveulebriv gaTvaliswinebulia saamqros<br />

SekumSuli haeris qselSi.<br />

11.2. manqanaTa eqsploataciis pirobebi<br />

kontaqturi SeduRebis manqanaTa eqsplloatacia<br />

Sedgeba maT meqanizmebsa da eleqtromowyobilobebze<br />

sistematuri dakvirvebisa da movlisagan. amZravis moZravi<br />

nawilebis regularuli SezeTvis garda, saWiroa<br />

mimmarTvelebis sisufTavis dacva, pirvel rigSi<br />

pirapirul manqanebSi.<br />

1. pirapirul manqanebSi aucilebelia periodulad<br />

Semowmdes mimmarTvelebsa da moZravi filebis miwodebis<br />

meqanizmTa elementebSi RreCoebis arseboba. am mizniT<br />

foladis Zelaks an wnels mouWeren manqanis orive<br />

momWerSi ise, rom eleqtrodebis daaxloeba SeuZlebeli<br />

371


gaxdes da Semdeg, SeduRebis denis CaurTvelad, iwyeben<br />

filis miwodebis amZravis saxeluris mobrunebas an am<br />

amZravis mTavari lilvis mobrunebas xeliT<br />

(eleqtroamZravian manqanebSi). maTi mobrunebis kuTxe<br />

axasiaTebs sistemaSi arsebul RreCoTa sidides. RreCoebi<br />

warmoiqmneba kbilebis mocveTis gamo Wiaxraxnulsa da<br />

kbilanur gadacemebSi, lilvakebisa da milisebis<br />

mocveTis gamo saxsrovan SeerTebebSi, sogmanebisa da<br />

WanWikur SeerTebaTa Sesustebis, sakisrebis damuSavebisa<br />

da sxva mizezebis Sedegad. RreCoebis aRmoCenisas maTi<br />

gamomwvevi mizezebi acilebuli unda iqnes gacveTili<br />

detalebis Secvlis gziT, modebis elementTa<br />

urTierTganlagebis SecvliT maTi udidesi datvirTvis<br />

momentSi, e.i. dajdomisas da a.S. periodulad unda<br />

warmoebdes agreTve mimmarTvelebis Semowmeba da<br />

regulireba.<br />

2. gorgolaWovani SeduRebis manqanaTa eqspluataciis<br />

dros gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs SeduRebis<br />

wredSi mosriale kontaqti, romelic erTdroulad<br />

manqanis rogorc meqanikuri, ise eleqtruli nawilebis<br />

sapasuximgeblo elements warmoadgens. manqanis muSaobis<br />

dros SeduRebis gorgolaWis RerZi Tavisuflad unda<br />

brunavdes sakisarSi, qanaobis gareSe.<br />

3. gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs eleqtrodebis<br />

kontaqturi zedapiris mocemuli zomebis SenarCuneba da<br />

sisufTave.<br />

4. SeduRebis manqanebis eleqtruli nawilis muSaoba<br />

moiTxovs agreTve sistematur yuradRebasa da movlas.<br />

372


5. SemduRebelma pirvel rigSi Tval-yuri unda adevnos<br />

wyliT gacivebis sistemiT muSaobas imisaTvis, rom<br />

manqanis elementebi da eleqtrodebi ar gadaxurdnen.<br />

6. SeduRebis manqanis intensiuri muSaobisas misi<br />

SeduRebis wredis elementebi SeiZleba mniSvnelovnad<br />

gaxurdes. am dros amCneven kontaqturi zedapirebis<br />

SesamCnev daJangvas SeduRebis konturis calkeul<br />

elementTa SeerTebis adgilebSi. es iwvevs sakontaqto<br />

winaRobis mkveTr gazrdas da, rogorc Sedegi, SeduRebis<br />

wredSi deni mcirdeba da manqana modunebulad iwyebs<br />

muSaobas. amasTan dakavSirebiT intensiuri eqsploataciis<br />

dros manqanis SeduRebis yvela elementi unda daiSalos<br />

yovel 1_2 TveSi. am dros, kontaqturi zedapirebi<br />

gaiwmindeba liTonur bzinvarebamde da awyobis Semdeg<br />

yvela kontaqts saimedodD mouWeren WanWikebiT.<br />

7. manqanis pirvelad wredSi sistematur dakvirvebas<br />

saWiroebs meqanikuri CamrTvelebi da eleqtromagnituri<br />

kontaqtorebi. am mowyobilobaTa kontaqtebi xSirad<br />

WuWyiandeba da moiwveba. amasTan dakavSirebiT<br />

aucilebelia yovel 2_3 dReSi es kontaqtebi gaiwmindos<br />

zumfariT an wvrili qlibiT. asinqronuli ignitronuli<br />

mwyvetarebis arsebobisas, gansakuTrebiT ki wertilovani<br />

da gorgolaWovani SeduRebisas, sinqronuli mwyvetarebis<br />

eqsploataciis dros, maT muSaobaze dakvirveba<br />

mniSvnelovnad martivdeba oscilografis gamoyenebiT,<br />

romlis arseboba avtomaturi moqmedebis manqanaTa parkSi<br />

savaldebuloa.<br />

373


11.3. usafrTxoebis teqnika<br />

Sromis pirobebis Sefaseba winaRobiT SeduRebisas da<br />

usafrTxoebis teqnikis RonisZiebaTa gamomuSaveba am<br />

saxeobis SeduRebis dros unda warmoebdes: 1. SeduRebisas<br />

ganaTebis energiis gamoyofis; 2. haeris gaWuWyianebis; 3.<br />

damwvrobis saSiSroebisa da 4. eleqtruli deniT<br />

dazianebaTa SesaZleblobis gaTvaliswinebiT.<br />

sxivuri siTbos gamoyofa kontaqturi SeduRebis dros<br />

SedarebiT did ar aris. wertilovani da gorgolaWovani<br />

SeduRebisas mas praqtikuli mniSvneloba ara aqvs.<br />

pirapira SeduRebis drosac ki siTburi moqmedebis<br />

xanmokleobis Sedegad saWiro ar aris specialuri<br />

RonisZiebani SemduReblis dasacavad arasasurveli<br />

siTburi Semosxivebisagan. kontaqturi SeduRebisa da<br />

pirvel rigSi ki, SemodnobiT pirapira SeduRebisas,<br />

gamoiyofa didi raodenobiT liTonuri mtveri, rac<br />

aWuWyianebs haers. amasTan gamoiyofa garkvuli<br />

raodenobis naxSirorJanga airi CO. im SemTxvevaSi,<br />

rodesac warmoebs feradi liTonebis an danafaris mqone<br />

foladebis SeduReba, romelTa gaxurebisas SesaZlebelia<br />

mavne nivTierebaTa gamoyofa, magaliTad, tyviis an<br />

TuTiis, gaTvaliswinebuli unda iqnes adgilobrivi an<br />

saerTo nakadur-gamwovi ventiliacia.<br />

SemduRebeli daculi unda iyos damwvrobisagan, rac<br />

mosalodnelia amoSxefiT wertilovani da<br />

gorgolaWovani SeduRebisa da SemodnobiT pirapira<br />

SeduRebis dros. am ukanasknel SemTxvevaSi manqanaze<br />

gaTvaliswinebulia SemduReblis muSa adgilis<br />

adgilobrivi dacva SeduRebis zonidan amovardnili<br />

374


gavarvarebuli liTonis nawilakTa pirdapir<br />

moxvedrisagan. wertilovani da gorgolaWovani SeduRebis<br />

dros SemduRebeli Tvalebs icavs ufero minis<br />

saTvaleebiT. garda amisa, SemduReblisTvis ukeTesia<br />

winsafris xmareba.<br />

SemduReblisaTvis udides safrTxes warmoadgens<br />

eleqtroenergiiT dazianebis SesaZlebloba. manqanebis<br />

meoradi Zabva didi ar aris da SemduReblisaTvis<br />

uSualo safrTxes ar warmoadgens. magram SeduRebis<br />

transformatoris pirvelad da meorad gragnilebs Soris<br />

izolaciis SemTxveviTi dazianebisas SemduRebelma<br />

SeiZleba maRali Zabvis moqmedeba ganicados. amasTan<br />

dakavSirebiT manqanis meoradi wredis erTi wertili<br />

yovelTvis eleqtrulad aris SeerTebuli manqanis<br />

sadgarTan, xolo TviT sadgari saimedod unda iyos<br />

damiwebuli.<br />

375


12. praqtikuli samuSaoebi<br />

dasaxeleba gverdi<br />

1. samuSao # 1<br />

foladis firfitebs Soris arsebuli<br />

kontaqtis winaRobis gansazRvra........................................................ 271<br />

2. samuSao # 2<br />

pirapira SeduRebis winaRobis<br />

angariSi..........................................................................................................................276<br />

3. samuSao # 3<br />

wertilovani SeduRebis winaRobis<br />

angariSi..........................................................................................................................279<br />

4. samuSao # 4<br />

winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi<br />

angariSi..........................................................................................................................282<br />

5. samuSao # 5<br />

SemodnobiT SeduRebis Tburi<br />

angariSi.........................................................................................................................285<br />

6. samuSao # 6<br />

gaxurebis angariSi ignatievis meTodiT<br />

SeduRebisas...............................................................................................................288<br />

7. samuSao # 7<br />

wertilovani SeduRebis Tburi<br />

angariSi.........................................................................................................................289<br />

8. samuSao # 8<br />

Suntis winaRobisa da denis<br />

angariSi.........................................................................................................................296<br />

376


samuSao # 1<br />

foladis firfitebs Soris arsebuli<br />

kontaqtis winaRobis gansazRvra<br />

mocemulia: 1. dawnevis Zala P = 400kg.<br />

2. miviRoT, rom: α = 0,75 pv da<br />

377<br />

Z k= 0,006<br />

saWiro monacemebi<br />

1. liTonis zedapiris mdgomareoba kontaqtis<br />

winaRobaze did gavlenas axdens, rac foladisaTvis<br />

ilustrirebulia cxr.1-is monacemebiT, xolo aluminis<br />

SenadnobebisaTvis 3.2 nax.-ze, unda gvaxsovdes, rom<br />

ucvleli xerxiT zedapiris damuSavebisa da dawnevis<br />

Zalis erTnairi mniSvnelobis dros kontaqturi<br />

winaRoba SeiZleba meryeobdes SedarebiT did farglebSi<br />

(200_300%).<br />

eleqtrodsa (maRali eleqtrogamtareblobis<br />

spilenZi an misi Senadnobi) da liTonur bzinvarebamde<br />

gasufTavebul foladis detals Soris kontaqturi<br />

winaRoba udris:<br />

R el= 0,5R k , (1)<br />

sadac, Rk aris foladis detalebs Soris<br />

arsebuli kontaqturi winaRoba imave pirobebSi.


kontaqturi winaRoba 3 mm sisqis naxSirbadmcire<br />

foladis furclebs Soris T=20 0 C da 200 kg dawnevis<br />

Zalis dros, roca maTi zedapirebi sxvadasxvanairad<br />

arian momzadebuli<br />

cxrili 1<br />

momzadebis saxeoba<br />

amoWma mJavaSi .....................................................<br />

gasufTaveba zumfaris qargoliT.............................<br />

igive SemdgomSi JangviT ................................................<br />

zeTiT dafarva gasufTavebis Semdeg....................<br />

zedapiri xenjiT .................................................................<br />

zedapiri xenjiTa da JangiT .....................................<br />

damuSaveba saWrisiT ..........................................................<br />

damuSaveba qlibiT ............................................................<br />

xexa .....................................................................................................<br />

378<br />

winaRoba<br />

mikroomebiT<br />

(µΩ)<br />

300<br />

100<br />

80000<br />

300<br />

80000<br />

500000<br />

1200<br />

280<br />

110<br />

Eeleqtrodsa da aluminis Senadnobis amoWmul<br />

detalebs Soris kontaqturi winaRoba SeiZleba iyos 0,5<br />

R k mniSvnelobaze gacilebiT naklebi, Sexebis adgilze<br />

Jangeulis afskis SesaZlo rRvevis gamo.<br />

xoloDduraluminis orTofosformJavaSi amoWmis<br />

Sedegad winaRoba R el TiTqmis 25-jer naklebia<br />

kontaqturi winaRobis mniSvnelobasTan SedarebiT.<br />

2. kontaqtis gaxurebisas misi winaRoba Zlier<br />

icvleba. es cvalebadoba dakavSirebulia or<br />

movlenasTan: 1. temperaturis gadidebis Sedegad


kontaqtis mimdinare liTonis fenis kuTri winaRobis<br />

gazrdisa da 2. liTonis gaxurebisas SedarebiT msubuqi<br />

deformaciis Sedegad calkeuli kontaqtebis<br />

raodenobisa da farTobis gazrdiT. kontaqturi<br />

SeduRebis pirobebSi kontaqtis gaxurebis Sedegad misi<br />

farTobis gazrda gadamwyvet gavlenas axdens kontaqtis<br />

winaRobis mniSvnelobaze. winaRobiT SeduRebis dros<br />

tempereturis gazrdiT kontaqtis winaRoba, rogorc<br />

wesi, swrafad ecema (nax.1).<br />

μΩ<br />

51<br />

31<br />

1<br />

P=350lh<br />

P=1500lh<br />

211 311 411 511 611 °C<br />

379<br />

P=120lh<br />

P=20lh<br />

lpoubrujt!ufnqfsbuvsb<br />

nax. 1 mcirenaxSirbadiani foladis detalebs<br />

Soris kontaqtis winaRobis damokidebuleba<br />

temperaturaze kontaqtSi sxvadasxva mniSvnelobis<br />

Zalis moqmedebis dros.<br />

foladis detalebisaTvis daaxloebiT 6000 temperaturaze kontaqtis winaRobis mniSvneloba<br />

praqtikulad ar aris damokidebuli dawnevis Zalaze


da Cveulebrivi mcirenaxSirbadiani foladisaTvis<br />

Zalian mcire xdeba. A<br />

aluminis Senadnobis kontaqturi winaRoba 350 0 C<br />

temperaturaze TiTqmis mTlianad qreba. zogierT<br />

SemTxvevaSi gaxurebis dros adgili aqvs Jangis<br />

furCis rRvevas, rac agreTve xels uwyobs<br />

kontaqturis winaRobis Semcirebas.<br />

3. dawnevis Zalisa da kontaqtur winaRobas Soris<br />

analizuri damokidebuleba eqsperimentTa<br />

monacemebiT damtkicebulia, rom:<br />

Zk<br />

Rk<br />

= α<br />

(2)<br />

P<br />

sadac: R k __ aris kontaqtis winaRoba (Ω);<br />

P __ kontaqtze moqmedi Zala (N);<br />

Z k __ erTeuli sakontaqto winaRoba,<br />

roca Zala P=1 kg;<br />

α __ xarisxis maCvenebeli, mdebareobs<br />

0,50 _ 1,00-is farglebSi.<br />

erTeuli sakontaqto winaRoba Z k damokidebulia<br />

liTonis gvarobaze.<br />

4. liTonis kuTri winaRobis damokidebuleba<br />

temperaturaze SeiZleba gamovsaxoT Semdegi saxiT:<br />

ρt=ρ0(1+αT) (3)<br />

sadac: ρ0 _ aris kuTri winaRoba O O C dros;<br />

ρt _ igive T 0 C dros;<br />

380


α_eleqtruli winaRobis temperaturuli<br />

koeficienti, romelic sufTa aramagnituri<br />

liTonebisaTvis (spilenZi, alumini da sxva)<br />

daaxloebiT 0,004-s udris. foladisaTvis es<br />

koeficienti mudmiv sidides ar warmoadgens da ρ da T<br />

sidideTa damokidebuleba mocemulia me-2 nax.-ze.<br />

foladis kuTri winaRoba oTaxis temperaturaze did<br />

farglebSi icvleba, Tu SevcvliT mis qimiur<br />

Semadgenlobas. ase, magaliTad, uJangavi austenituri<br />

qromnikeliani foladis kuTri winaRoba, roca T = 20 0 C 5-6jer<br />

metia mcirenaxSirbadiani foladis kuTr winaRobaze.<br />

μΩ<br />

231<br />

91<br />

71<br />

1<br />

3<br />

2<br />

511!!!!!911!!!2311!!!!°C<br />

nax. 2. kuTri winaRobis damokidebuleba temperaturaze:<br />

1. mcirenaxSirbadiani foladisaTvis;<br />

2. uJangavi austenituri foladisaTvis.<br />

oTaxis temperaturis pirobebSi mcirenaxSirbadiani da<br />

austenituri foladis kuTri winaRobis mniSvnelobaTa<br />

381


Soris arsebuli didi gansxvaveba praqtikulad qreba<br />

maTi gaxurebiT 850_9000C-mde. am temperaturaze orive<br />

folads aqvs erTnairi struqtura (austeniti) da amasTan<br />

dakavSirebiT msgavsi eleqtruli Tvisebebic. amitom<br />

foladis kuTri winaRoba oTaxis temperaturaze ar<br />

warmoadgens misi SeduRebisas siTbos gamoyofis<br />

intensiobis zust maCvenebelebs.<br />

5. zedapiruli efeqti.<br />

gamtarSi gamavali cvladi deni mis miurve Seqmnil<br />

magnitur velTan urTierTqmedebis Sedegad ganicdis<br />

Seviwroebas gamtaris gare zedapirisagan, rasac<br />

zedapirisagan, rasac zedapirul efeqts uwodeben.<br />

am movlenis Sedegia gamtaris aqtiur da intensiur<br />

winaRobaTa zrda omur winaRobasTan (mudmivi denis<br />

gavlisas) SedarebiT.<br />

pirapira SeduRebisas am efeqtis gavlena metad<br />

SesamCnevia (50-150). kiuris wertilze (7680C) zeviT<br />

gaxurebisas rkina kargavs magnitur Tvisebebs da<br />

zedapiruli efeqtis gavlenac umniSvneloa.<br />

wertilovani SeduRebis dros ki, denis Zalian didi<br />

simkvrivis gamo, zedapiruli efeqtis gavlena mcirea da<br />

SeiZleba ugulvebelvyoT.<br />

6. dawnevis Zalasa da kontaqtis winaRobas Soris<br />

grafikuli damokidebuleba aseTia:<br />

382


μΩ<br />

711<br />

611<br />

511<br />

411<br />

311<br />

211<br />

1<br />

311!!511!!!711<br />

Kg<br />

μΩ<br />

711<br />

611<br />

511<br />

411<br />

311<br />

211<br />

1<br />

!!311!!511!!!711<br />

383<br />

4<br />

3<br />

2<br />

Kg<br />

μΩ<br />

711<br />

611<br />

511<br />

411<br />

311<br />

211<br />

1<br />

3<br />

4 2<br />

311!!!511!!711<br />

nax. 3. civi kontaqtis winaRobis<br />

damokidebuleba dawnevis Zalaze:<br />

1. kargad gawmendili naxSirbadmcire foladisaTvis;<br />

2. Д 16 Т duraluminisaTvis furclebs Soris kontaqtSi: 1_1,5+1,5<br />

mm sisqis, foladis jagrisiT gawmendili 2_1,5+1,5 mm<br />

orTofosformJavaSi amoWriT, 3-0,5+0,5 mm sisqis,<br />

orTofosformJavaSi amoWmiT;<br />

3.spilenZis eleqtrodsa da Д 16 Т duraluminis furclebs<br />

Soris; 1_1,5 mm sisqis foladis jagrisiT gawmendili; 2_imave<br />

sisqis, orTofosformJavaSi amoWriT;<br />

3_0,5 mm sisqis, orTofosformJavaSi amoWriT.<br />

davubrundeT samuSaos amoxsnas. visargebloT formuliT<br />

(2)-iT:<br />

R<br />

Z<br />

k<br />

k α<br />

p<br />

=<br />

maCvenebeli α icvleba aluminis SenadnobebisaTvis 0,75<br />

_ 0,85 farglebSi; foladebisaTvis _ 0,65 - 0,75 farglebSi.<br />

erTeuli winaRoba masalis saxeobisa da misi zedapiris<br />

mdgomareobis mixedviT mkveTrad icvleba: kargad<br />

gasufTavebuli foladisaTvis Zk mniSvneloba icvleba<br />

0,005_0,006 omis farglebSi; alumins SenadnobisaTvis<br />

Kg


(zedapiris gulmodgined meqanikuri gasufTavebis<br />

SemTxvevaSi (0,001_0,002 omis farglebSi).<br />

SevitanoT saTanado mniSvnelobani da miviRebT:<br />

R k<br />

0,<br />

006 67<br />

= = omi = 67μΩ<br />

0,<br />

75 400 106<br />

R k = 67 μΩ<br />

daskvna:<br />

mcirenaxSirbadiani foladis civ firfitebs Soris<br />

arsebuli kontaqtis winaRoba 400kg. dawnevis Zalisas<br />

Seadgens 67 mikrooms.<br />

samuSao # 2<br />

pirapira SeduRebis angariSi<br />

ganisazRvros naxSirbadmcire foladis Reros<br />

winaRoba procesis dasawyisSi da dasasruls.<br />

cnobilia: 1. kveTi tolia 400 mm 2 (diametri 22 mm).<br />

2. gamonaSveris sigrZe 25 mm.<br />

3. Semodnobis siCqare _ 0,2sm/wm.<br />

4. tenis simkvrive udris 18 A/ mm 2<br />

5. dajdomis moqmedi Zala udris 400kg.<br />

miviRoT, rom SeduRebis procesis dasasruls pirapiris<br />

temperatura TSed=12500C. procesis dasawyisSi civi<br />

detalebis kontaqturi winaRoba, roca P = 400kg. nax. 3-is<br />

grafikis mixedviT, udris:<br />

384


Rk = 30 μΩ<br />

Reroebis sakuTari winaRoba, roca P0=13,5 μΩ, sm (cxrili<br />

1, saSualo mniSvneloba naxSirbadmcire foladisaTvis)<br />

civi detalebisaTvis (roca Reroebis diametri 30 mm-ze<br />

naklebia (zedapiruli efeqtis gavlenas ugulebelvyofT)<br />

udris:<br />

2l<br />

5<br />

2RRer = ρ 0 = 13,<br />

5 17μΩ<br />

F 4<br />

SeduRebis dasawyisSi saerTo winaRoba:<br />

R = 17 + 30 = 47 μΩ<br />

zogierTi liTonisa da Senadnobis kuTri winaRoba,<br />

masala<br />

rodesac T=20 0 C<br />

alumini ...................................................................................<br />

duralumini Д 16 .................................................................<br />

magniumis Senadnobi MA-1 .........................................<br />

mcirenaxSirbadiani foladi....................................<br />

TiTberi Л 59 ...........................................................................<br />

fosforiani brinjao (5% kala) .........................<br />

spilenZi ....................................................................................<br />

nikeli .........................................................................................<br />

niqromi .......................................................................................<br />

austenitis foladi (18% Cr da 9% Ni) ..........<br />

austenitis foladi (25% Cr da 20% Ni) .......<br />

swrafmWreli foladi ................................................<br />

385<br />

cxrili 1.<br />

kuTri<br />

winaRoba<br />

μΩ*Sm<br />

2,8<br />

3,4<br />

7<br />

12_15<br />

7_10<br />

9,7<br />

1,75<br />

9<br />

110<br />

70_75<br />

88<br />

48


*1 m sigrZisa da 1 mm2 ganikveTis gamtaris kuTri<br />

winaRobis gansazRvrisas cxrilis monacemebi<br />

aucileblad unda gavamravloT 10000-ze.<br />

SeduRebis dasasruls kontaqtis winaRoba Rk=0, Reroebis saSualo temperatura tuCebidan<br />

(eleqtrodebidan) gamoSveril ubanze daaxloebiT<br />

movnaxoT (ix. nax. 1) 1 naxazis mixedviT. 1.1 nax-ze es<br />

temperatura udris: 0,75·TSed = 9350C. naxSirbadmcire<br />

foladis kuTri winaRoba am temperaturis dros (samuSao<br />

1, nax. 2-is grafikis mixedviT) udris 116 μΩ·Sm, maSin:<br />

2R Rer<br />

saSualo saangariSo winaRoba:<br />

2 ⋅ 2,<br />

5<br />

= 116 = 145μΩ<br />

4<br />

47 + 145<br />

R = = 96μΩ<br />

2<br />

naxSirmcire foladis mrgvali Reroebis kontaqturi<br />

winaRoba<br />

mixedviT:<br />

SemodnobiT SeduRebis dros formulis<br />

maSin:<br />

R Semod =<br />

R<br />

Semod<br />

K1<br />

⋅<br />

=<br />

1<br />

2 3 F ⋅V<br />

⋅ j<br />

9500<br />

9500 ⋅ 1 9500<br />

=<br />

= 360μΩ<br />

2 1<br />

2.<br />

52 ⋅ 0.<br />

58 ⋅18<br />

3 3 4 ⋅ 0,<br />

2 ⋅18<br />

386


gaxurebis dasasruls pirapiris temperatura aRwevs<br />

15000C. Reroebis gamoSverili boloebis saSualo<br />

temperatura SemodnobiT SeduRebis dros winaswari<br />

gaxurebiT (nax. 1, xazi 2) daaxloebiT udris TsaS=0,50. TSemodn=7500C. am temperaturaze naxSirbadmcire foladis<br />

kuTri winaRoba (samuSao # 1, nax. 2) Seadgens 100 mkomi ·<br />

sm. Reroebis sakuTari winaRoba SemodnobiT SeduRebis<br />

dasasruls (winaswari gaxurebiT) tolia:<br />

1-4T<br />

2<br />

1-6a 1-6a<br />

1-5a 1-5a<br />

3a<br />

2<br />

RRer t<br />

2l<br />

2 ⋅ 2,<br />

5<br />

= ρ = 100 = 125μΩ<br />

.<br />

F 4<br />

2 34<br />

TTfe<br />

Teopc<br />

nax. 1. pirapira SeduRebis dros nimuSebis gaswvriv<br />

temperaturis ganawilebis mrudebi:<br />

1. saangariSo sqema; 2. namdvili ganawileba;<br />

1. winaRobis meTodiT SeduReba;<br />

2 SeduReba SemodnobiTa da gaxurebiT;<br />

3. gaxurebis gareSe SemodnobiT SeduReba.<br />

Semodnobis procesis dasasruls saerTo winaRoba:<br />

R = 125 + 360 = 485 μΩ<br />

387<br />

3a<br />

3<br />

2 34<br />

TTfe<br />

Teopc


pirapiris dajdomis momentSi saerTo winaRoba<br />

mkveTrad Semcirdeba da gautoldeba gaxurebuli<br />

liTonebis sakuTar winaRobas (mocemul SemTxvevaSi 125<br />

μΩ).<br />

daskvna:<br />

miRebuli cifrebis analizidan SeiZleba ori<br />

mniSvnelovani daskvnis gamotana: 1. SemodnobiTi<br />

pirapiruli SeduRebis dros saerTo winaRoba<br />

mniSvnelovnad ufro maRalia winaRobis meTodiT<br />

SeduRebasTan SedarebiT da 2. winaRobis meTodiT<br />

SeduRebis dros sakuTari winaRobis mniSvneloba<br />

kontaqtur winaRobasTan SedarebiT didia, xolo<br />

SemodnobiT SeduRebis dros SedarebiT mcirea.<br />

samuSao # 3<br />

wertilovani SeduRebis winaRobis angariSi<br />

saWiroa ganisazRvros naxSirbadmcire foladis ori<br />

detalis winaRoba wertilovani SeduRebisas.<br />

cnobilia:<br />

1. TiToeuli detalis sisqe δ = 4,0 mm,<br />

2. eleqtrodis dawnevis Zala ρ = 800 kg,<br />

3. eleqtrodis sakontaqto zedapiris diametri<br />

de = 12 mm.<br />

firfitis omuri winaRobis gamosaangariSeblad<br />

aucilebeli<br />

formuliT:<br />

sidide d0 formulidan ganisazRvreba<br />

d<br />

0 =<br />

4P<br />

, (1)<br />

πσ<br />

T<br />

388


sadac: P _ aris kontaqtis dawnevis Zava kg;<br />

σ T _ liTonis Telvis winaRoba kg/sm 2 .<br />

naxSirbadmcire foladis detalebisaTvis spilenZis<br />

eleqtrodebis SemTxvevaSi SeiZleba miviRoT, rom σT= 4000 kg/sm2 .<br />

SeduRebis dros gaxurebisas detalebis sakuTari<br />

winaRoba icvleba rTuli kanonis mixedviT: erTis mxriv<br />

igi unda gaizardos liTonis kuTri winaRobis gazrdis<br />

Sedegad, xolo, meores mxriv, unda Semcirdes kontaqturi<br />

zedapiris gazrdis gamo (gaxurebis dros liTonis<br />

plastikuri deformacia advildeba). gaxurebis sawyis<br />

stadiaSi detalebis sakuTari winaRoba Cveulebriv<br />

ramdenadme izrdeba, Semdeg ki, rogorc wesi, met-naklebad<br />

swrafad ecema. SeduRebis dasasruls eleqtrodis Sexeba<br />

detalTan xorcieldeba mis mTlian muSa zedapirze.<br />

gaxurebul detalebs Soris kontaqtis saangariSo<br />

diametri am SemTxvevaSi SeiZleba ganvsazRvroT (1)<br />

formulis mixedviT da miviRebT, rom naxSirbadmcire<br />

foladisaTvis σ T = 4000 kg/sm 2 .<br />

wertilovani SeduRebis dasasruls detalebis<br />

sakuTari winaRoba ganisazRvreba formuliT:<br />

= A K<br />

R′det 0<br />

ρt<br />

δ<br />

389<br />

, (2)<br />

sadac, ρt_ aris kuTri winaRoba, romelic Seesabameba<br />

denis gavlis zonaSi SesaduRi detalebis saSualo<br />

temperaturas (SeduRebis dasasruls foladisaTvis ρt<br />

SeiZleba miviRoT I = 1200_1300 0 C mniSvnelobis mixedviT);


K _ erTze naklebi (0,8_0,9) koeficientia,<br />

iTvaliswinebs detalis winaRobis Semcirebas naklebi<br />

xvedriTi winaRobis SesaduRebeli wertilis gverdiT<br />

liTonis SedarebiT civ ubnebSi denis garkveuli nawilis<br />

gavlis gamo.<br />

koeficienti A0, moinaxeba nax.1-ze mocemuli grafikis<br />

d 0<br />

mixedviT, fardobasTan damokidebulebiT.<br />

δ<br />

A0<br />

2-3<br />

2-1<br />

1-9<br />

1-7<br />

1-5<br />

1-3<br />

G0<br />

1 2-3!!!3-1!!!!4-1!!!5-1!!!6-1 δ<br />

nax. 1. A0 koeficientis grafiki detalebis<br />

sakuTari winaRobis gansazRvrisaTvis<br />

wertilovani SeduRebis dros.<br />

erT-erTi firfitis namdvili omuri winaRoba<br />

gamoiTvleba formuliT:<br />

ρ0 nam A0<br />

(3)<br />

R =<br />

sadac: ρ 0 _ aris firfitis sakuTreba winaRoba omi.sm-Si<br />

δ _ firfitis sisqe sm;<br />

390<br />

δ


0<br />

A 0<br />

δ<br />

d fardobaze damokidebuli koeficientia.<br />

civi kontaqtebis saangariSo diametric (1) formulis<br />

mixedviT, Tu vigulisxmebT, rom σ T = 4000 kg/sm 2 , udris<br />

4P<br />

4 ⋅800<br />

d0 = =<br />

= 0,<br />

5sm<br />

πσ 3,<br />

14 ⋅ 4000<br />

T<br />

am SemTxvevaSi d 0 0,<br />

5<br />

= = 1,<br />

25<br />

δ 0,<br />

4<br />

da (1 nax-is) grafikis<br />

mixedviT A0 = 0,42. roca<br />

p0 = 13,5 μΩ. sm. (3) formula gvaZlevs:<br />

ρ 0,<br />

42 ⋅13,<br />

5<br />

= 0 = = 14μΩ<br />

∂ 0,<br />

4<br />

o<br />

Rdet A<br />

naxSirbadmcire foladisaTvis, roca P = 800 kg. nax. 1-is<br />

grafikis mixedviT, civi detalebis kontaqturi winaRoba<br />

Rk = 15 μΩ, kargad gasufTavebuli foladis detalebisa<br />

da spilenZis eleqtrodebis SemTxvevaSi kontaqtis<br />

(eleqtrodi_detali) winaRoba iqneba Re=0,5 Rk=7,5 μΩ. civi<br />

detalebis saerTo winaRoba SeduRebis dasawyisSi<br />

Rcivi = 2 · 14 + 15 + 2 · 7,5 = 58 μΩ<br />

SeduRebis dasasruls kontaqtis (eleqtrodi_detali)<br />

saangariSo diametrs vRebulobT eleqtrodis muSa<br />

diametris tolad, maSin d1=d0=1,2 sm.<br />

SeduRebis dasasruls detalebs Soris kontaqtis<br />

saangariSo diametris mniSvnelobas ganvsazRvravT (4)<br />

formulis mixedviT;<br />

d2=<br />

4 p<br />

πδ<br />

T<br />

vgulisxmobT ra, rom σT = 4000 kg/sm 2 , maSin:<br />

391<br />

(4)


4 p 4 ⋅800<br />

d 2 = =<br />

= 1,<br />

5sm<br />

πσ T 3,<br />

14 ⋅ 450<br />

kontaqtis saangariSo diametris saSualo mniSvneloba:<br />

ddet =<br />

1 , 2 + 1,<br />

5<br />

= 1,35 sm<br />

2<br />

1 nax.-is grafikis mixedviT:<br />

mniSvnelobas<br />

392<br />

d 0<br />

=<br />

δ<br />

1,<br />

35<br />

0,<br />

4<br />

=3,38-Tvis movnaxavT<br />

A0 = 0,1. CaTvaloT, rom (11) formulaSi k = 0,85 da ρt = 135<br />

μΩ . sm; miviRebT:<br />

R det. = 0,1 · 0,85<br />

135<br />

= 29 μΩ<br />

0,<br />

4<br />

SeduRebis dasasruls winaRobebi Rk da Rel praqtikulad<br />

iqneba:<br />

nulis tolia, amitom saerTo winaRoba<br />

Rcx = 2Rdet.cx = 2 · 29 = 58 μΩ<br />

daskvna:<br />

wertilovani SeduRebis detalis saerTo winaRoba:<br />

R cx = 58 mikroms.<br />

samuSao # 4<br />

winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi angariSi<br />

1. saWiroa ganisazRvros pirapiris temperatura<br />

400mm 2 kveTis naxSirbadmcire foladis Reroebis<br />

winaRobiT SeduRebis dros.<br />

mocemulia:


1. TiToeuli Reros dasayenebeli sigrZe, gamonaSveri<br />

aris 25 mm 2 .<br />

2. dajdomis Zala _ 400 N;<br />

3.Ogaxurebis xangZlivoba _ t = 12 S;<br />

4. denis Zala _ I = 12000 A.<br />

saWiro monacemebi:<br />

civ detalebs Soris kontaqtis winaRoba:<br />

Rk=30 mkomi=30· 10_6 , Ω (ix. magaliTi samuSao #3)<br />

naxSirbadmcire foladisaTvis miviRoT Semdegi saSualo<br />

mniSvnelobani;<br />

λ = 0,1, C = 0,15 j da ρt = 48 · 10 _6 Ω sm .<br />

K2=0,75–0,9, spec. koeficientia; m1=0,4 da<br />

iTvaliswinebs Rk-s cvlilebas gaxurebis procesSi.<br />

gaxurebis<br />

formuliT:<br />

dasasruls temperatura gamoiTvleba (1)<br />

2<br />

2<br />

T=T1+T2= 0, 24K<br />

2ρ<br />

+ Ι 2t<br />

0,<br />

24m1RΙ<br />

2 t<br />

+<br />

(1)<br />

2<br />

F Cγ<br />

F πγCλ<br />

masSi saTanado mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT:<br />

T=T1+T2<br />

0,<br />

24<br />

−6<br />

⋅ 0,<br />

75⋅<br />

48⋅10<br />

⋅12000<br />

2<br />

0,<br />

15⋅<br />

7,<br />

85⋅<br />

4<br />

2⋅12<br />

−6<br />

2<br />

0,<br />

24⋅<br />

0,<br />

4 ⋅30<br />

⋅10<br />

⋅12000<br />

12<br />

0<br />

+<br />

= 710 + 600 = 1310 C<br />

4 3,<br />

14 ⋅ 7,<br />

85⋅<br />

0,<br />

15⋅<br />

0,<br />

10<br />

393


2. gasnvsazRvroT pirapira manqanis minimaluri<br />

simZlavre, romelic aucilebelia naxSirbadmcire<br />

foladis Reroebis (diametriT 10 mm) winaRobiT<br />

SeduRebisaTvis, warmadobiT 600 SeduReba saaTSi.<br />

cnobilia, rom damxmare dro, romelic saWiroa<br />

detalebis dasayeneblad, mosaWerad da manqanidan<br />

mosaxsnelad, Seadgens 4 wm-s.<br />

SeduRebis erTi mTliani ciklis xangZlioba:<br />

tSed = 3600<br />

= 6S<br />

600<br />

gaxurebis SesaZlo maqsimaluri xangZlioba mocemuli<br />

warmadobis SemTxvevaSi:<br />

t gax. = 6 _ 4 = 2S<br />

miviRoT, rom dajdomis Zala udris 150 kg. aseTi Zalis<br />

dros civi kontaqtis winaRoba Rk = 80 MΩ-s,<br />

SeduRebis temperaturamde gaxurebisaTvis<br />

aucilebeli denis Zala (miviRoT, rom TSed=12500C) ganisazRvreba (2) formuliT:<br />

Ι<br />

2<br />

=<br />

I<br />

0,<br />

24K<br />

2ρ<br />

+ t 0,<br />

24m1R3<br />

t<br />

+<br />

2<br />

F Cγ<br />

F πγCλ<br />

Sed (2)<br />

(Tbofizikur maxasiaTebelTa mniSvneloba<br />

iseTivea, rogorc wina magaliTSi), maSin gveqneba:<br />

394


Ι<br />

2<br />

6<br />

1250<br />

1250 ⋅10<br />

=<br />

=<br />

= 5150A<br />

−6<br />

−6<br />

0,<br />

24 ⋅ 0,<br />

75⋅<br />

48⋅10<br />

⋅ 2 0,<br />

24 ⋅ 0,<br />

40 ⋅80<br />

⋅10<br />

2 24,<br />

6 + 22,<br />

7<br />

+ 2<br />

0,<br />

15⋅<br />

7,<br />

85⋅<br />

0,<br />

78 0,<br />

78 3,<br />

14 ⋅ 7,<br />

85⋅<br />

0,<br />

15⋅<br />

0,<br />

10<br />

viciT ra saWiro denis Zalis mniSvneloba,<br />

cnobarTa monacemebis mixedviT SegviZlia SevarCioT<br />

saTanaddo simZlavris manqana. Tu gansaxilveli<br />

SemTxvevisaTvis manqanis meorad wredSi pirveli<br />

miaxloebiTi Zabvis mniSvnelobad miviRebT 2,3 v., maSin<br />

manqanis simZlavre iqneba daaxloebiT 12 kVA.<br />

3. 50 kVA simZlavris pirapirul manqanaze<br />

(SeduRebis maqsimaluri deni 15000 A) saWiroa pirapiri<br />

SevaduRoT winaRobiTi 400mm2 kveTis naxSirbadmcire<br />

foladis Reroebi. unda ganvsazRvroT procesis SesaZlo<br />

maqsimaluri warmadoba im pirobiT, rom SeduRebis<br />

damxmare dro Seadgenda 8 s-s.<br />

am SemTxvevaSi R k=30 · 10 -6 Ω. Tu (1) formulaSi<br />

CavsvamT yvela mniSvnelobas, miviRebT kvadratul<br />

gantolebas t-s mimarT:<br />

an<br />

1250 =<br />

0,<br />

24<br />

−6<br />

2<br />

−6<br />

2<br />

⋅ 0,<br />

75 ⋅ 48 ⋅10<br />

⋅15000<br />

t 0,<br />

24 ⋅ 0,<br />

40 ⋅ 0,<br />

30 ⋅10<br />

⋅15000<br />

t<br />

+<br />

2<br />

0,<br />

15 ⋅ 7,<br />

85 ⋅ 4<br />

4 ⋅3,<br />

14 ⋅ 7,<br />

85 ⋅ 0,<br />

15 ⋅ 0,<br />

10<br />

1250 = 103t + 270 t , aqedan:<br />

t = 1,<br />

4 da t = 5,8 S<br />

erTi SeduRebis operaciis sruli xangZlivoba:<br />

395


t 1 = 8 + 5,8 = 13,8 S<br />

saaTobrivi warmadoba 3600<br />

N = = 260 cali<br />

13,<br />

8<br />

daskvna:<br />

SemodnobiTi SeduRebis dros gaxureba unda<br />

ganvixiloT or SermTxvevaSi: 1. SeduRebisas, roca ar<br />

warmoebs detalebis winaswari gaxureba (uwyvati<br />

SemodnobiTi SeduReba) da 2. winaswari gaxurebiT<br />

SeduRebisas. uwyvati SemodnobiT SeduReba xasiTdeba<br />

temperaturis Zalian swrafi dacemiT pirapiris<br />

sibrtyidan dacilebasTan erTad (ix. mrudi B, samuSao #<br />

2, nax. 1). es imiT aixsneba, rom Semodnobis dros<br />

SeduRebadi detalebis pirapirSi RreCodan ganuwyvetliv<br />

amoityorcneba pirapiris axlomdebare liTonis<br />

SedarebiT gaxurebuli nawilebi, romalTac Tan miaqvT<br />

siTbos didi raodenoba. am dros pirapiris sibrtyis<br />

ganuwyvetliv uaxlovdeba detalebis SedarebiT civi<br />

ubnebi. ramdenadac metia Semodnobis siCqare (detalebis<br />

jamuri damokleba drois erTeulSi), imdenad SedarebiT<br />

mcire manZilze aswrebs gavrcelebas siTbo SesaduRebeli<br />

detalebis gaswvriv pirapiris sibrtidan da miT ufro<br />

swrafad ecema temperatura pirapiridan daSorebasTan<br />

erTad, miT ufro metia temperaturis gradienti.<br />

396


samuSao # 5<br />

SemodnobiTi SeduRebis Tburi angariSi<br />

unda SeduRdes naxSirbadmcire foladis milebi<br />

cnobilia: 1. miRebis gare diametri udris 150mm;<br />

2. kedlis sisqe tolia 20 mm;<br />

3. pirapira SeduRebis manqana iZleva 2500 A<br />

denis Zalas;<br />

4. milis kveTis farTi udris 82000 mm 2 .<br />

angariSi daviwyoT 1 mm/s siCqariT SesaZlebeli<br />

uwyveti SemodnobiT SeduRebis Semowmebidan.<br />

vigulisxmoT, rom (1) formulaSi T SeT = 0 0 C-s,<br />

q Semodn.=V Semodn.FL[C(T Semod._T SeT.)+m0], (1)<br />

sadac: VSemoRn _ aris Semodnobis siCqare;<br />

TSemodn _Semodnobis dros liTonis amotyorcnili<br />

nawilakebis<br />

saSualo temperatura (foladis SeduRebis dros<br />

T Semodn. ≈ 2000 0 C;<br />

T SeT _ SeTbobis temperatura;<br />

m0 _ dnobis faruli siTbo. foladisaTvis m0 = 65.<br />

maSin miviRebT siTbos xarjs SemodnobisaTvis:<br />

qSemodn.=0,1·7,85 82(0,15·2000+65)=23600kal/wm.= 98884 v/s<br />

danakargebi detalSi siTbos acilebaze udris:<br />

q ac. = 2 · 0,1 · 82 · 4000 = 65200 kal/wm. = 273188 v/s<br />

397


Semodnobis dros kontaqtSi gamoyofili siTbos<br />

raodenoba iangareSeba formula (2)-iT<br />

q Semod.=q_q ac. (2)<br />

da Seadgens: qk. = 98884 + 273188 = 372072 v/s<br />

Tu Semodnobis dros kontaqtis winaRobas<br />

viangariSebT cnobili formula (3)-iT<br />

RSemod.= K<br />

F V<br />

398<br />

⋅ (3)<br />

1<br />

2 1<br />

3 3<br />

9500<br />

Aam dros CavTvliT rom: K1=(1-1,1); V = 0,1 da j = 3.<br />

miviRebT:<br />

RSemodn.= 9500<br />

2 1<br />

3 3 82 ⋅ 0,<br />

1 ⋅3<br />

= 360μΩ<br />

= 360 ⋅10<br />

Semodnobis dros wamSi gamoyofili siTbos raodenoba<br />

ρ k=0,24 · 0,7 · 360 · 10 -6 ·25000 2 kal/wm = 15922 j/s<br />

faqtiurad gamoyofili siTbosa da SeduRebisaTvis<br />

aucilebeli siTbos raodenobis Sedareba gviCvenebs, rom<br />

uwyveti SemodnobiT SeduRebis ganxorcieleba<br />

SeuZlebelia. am SemTxvevaSi saWiroa winaswari gaxureba.<br />

ganvsazRvroT Semodnobis siCqare, romelic SesaZlebelia<br />

T SeT.=1000 0C - mde gaxurebis Semdeg; am SemTxvevaSi:<br />

j<br />

−6<br />

Ω


1500 −1000<br />

ρac=2·0,1·82·4000 = 22000kal/wm<br />

= ρ<br />

1500<br />

uSualod Semodnobaze SeiZleba daixarjos:<br />

ρ Semodn. = 38000 _ 22000 = 16000 kal/wm = 67040j/s<br />

Semdgom (1) formulis mixedviT movnaxavT<br />

16000<br />

7,<br />

85 ⋅82<br />

⋅ 0,<br />

15(<br />

2000 −1000)<br />

+ 65<br />

VSemodn.= = 0,<br />

115sm<br />

/ s<br />

gaxurebis dros deni ufro maRalia, vidre<br />

SemolRobis dros da udris 550000A.<br />

UTu gamoviyenebT detalTa temperaturis saangariSo<br />

formulas:<br />

2<br />

0,<br />

24K<br />

2ρ<br />

xI<br />

2 t<br />

T1<br />

= (4)<br />

2<br />

F γC<br />

da amovxsnaT t-s mimarT ganvsazRvroT gaxurebisaTvis<br />

aucilebel xangZlivoba. mas aqvs aseTi saxe:<br />

2<br />

t= 1000 ⋅ 7,<br />

85⋅<br />

0,<br />

15⋅<br />

82<br />

= 265s<br />

−6<br />

2<br />

0,<br />

24 ⋅ 48⋅10<br />

⋅55000<br />

⋅ 0,<br />

75<br />

gaxurebis mTliani xangZlivoba denis calkeul<br />

impulsebs Soris pauzebis CaTvliT Seadgens:<br />

t= 1,3t = 1,3 · 265 = 344 s<br />

399


am gaangariSebiT sargeblobisas saWiroa mxedvelobaSi<br />

miviRoT Semdegi: isini emyareba mraval arasavsebiT zust<br />

daSvebas, ris gamoc am gaangariSebaTa Sedegebi unda<br />

dazustdes cdis saSualebiT SeduRebis teqnologiuri<br />

procesis mowesrigebis dros. kerZod, (1) formula<br />

gviCvenebs, rom SemodnobisaTvis aucilebeli simZlavre<br />

izrdeba Semodnobis siCqaris zrdasTan da gaxurebis<br />

temperaturis SemcirebasTan erTad. foladis SeduRebis<br />

siCqareebi (1÷3) mm/s-is farglebSia.<br />

iseTi foladebis SeduRebis dros, romlebsac<br />

wrTobisadmi midrekileba aqvs, zogjer saWiroa<br />

SevzRudoT gacivebis siCqare ise, rom Tavidan aviciloT<br />

SeerTebis dauSvebeli simyife. ramdenadac maRalia<br />

gaxurebis siCqare, imdenad metia Semdgomi gacivebis<br />

siCqarec. Ees ilustrirebulia temperaturis cvlilebaTa<br />

mrudebiT swrafi (nax. 1, mrudi A) da neli (nax. 1, mrudi<br />

B) gaxurebis dros.<br />

°C<br />

1<br />

2<br />

ΔT<br />

α<br />

Δt<br />

t<br />

nax. 1. gaxurebisa da gaciebis dros temperaturis<br />

cvlilebis mrudebi:<br />

1. swrafi gaxureba; 2. neli gaxureba<br />

400


gacivebis siCqare, romelic udris Δ T<br />

= tgα<br />

pirvel<br />

Δt<br />

SemTxvevaSi ufro mniSvnelovania, vidre meoreSi.<br />

winaswari gaxureba, romelic amcirebs temperaturis<br />

matebas, iwvevs gacivebis siCqaris Semcirebas.<br />

daskvna:<br />

Aamrigad, SemodnobiT SeduRebis dros gaxureba xels<br />

uwyobs aucilebeli simZlavris Semcirebas, iwvevs<br />

detalebSi temperaturis SedarebiT Tanabarzomierad<br />

ganawilebas da amcirebs gacivebis siCqares SeduRebis<br />

Semdeg.<br />

samuSao # 6<br />

gaxurebis angariSi ignatevis meTodiT<br />

SeduRebisasganvsazRvroT siTbos raodenoba da<br />

eleqtroenergiis xarji Semdegi monacemebisaTvis:<br />

1. erTi firfitis kveTia 50 × 20 mm;<br />

2. misi sigrZea 100 mm;<br />

3. meore firfitis kveTia 20 × 20 mm;<br />

4. misi sigrZea igive 100 mm;<br />

5. nimuSTa masala foladi.<br />

saWiro monacemebi:<br />

1. ignatievis meTodiT SeduRebis dros detalebis<br />

gaxurebisaTvis aucilebeli siTbos saerTo<br />

raodenoba ganisazRvreba formuliT (1):<br />

Q = K4G · C · TSed. (1)<br />

401


sadac, G _ SeduRebadi detalebis wona, kg.<br />

TSed._aris gaxurebisaTvis saWiro temperatura, 0C; C_SesaduRebeli foladebis saSualo Tbotevadoba<br />

oTaxis temperaturidan T Sed. temperaturemde farglebSi;<br />

K4 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs siTbos<br />

danakargebs (K4=3-4)<br />

ignatevis meTodiT SeduRebis dros foladi<br />

Cveulebriv xurdeba 12500 _ 13000-mde. wneviT SeduRebis<br />

dros Tanazomier gaxurebas uzrunvelyofen temperaturis<br />

neli zrdiT saSualod 70C/wm siCqariT, rac Seexeba 3<br />

wuTamde gaxurebis saerTo xangZlivobas, am dros 1kg<br />

wonis namzadis gaxurebisaTvis aucilebeli sasargeblo<br />

simZlavre, 12 _ 25 kvt/kg-is farglebSia, xolo SeduRebis<br />

manqanis kuTri simZlavre (simZlavre namzadis 1kg<br />

wonasTan SedarebiT) aRwevs 50 kva/kg-s.<br />

ignatievis meTodiT uwyveti SeduRebis dros (ix. nax.<br />

1.6.) wamSi gaxurebuli liTonis wona (gramebiT) udris<br />

G1 = vFγ, (2)<br />

sadac: v _ aris namzadebis gadaadgilebis siCqare<br />

(SeduRebis siCqare) sm/s ,<br />

2<br />

F _ namzadTa ganivkveTis jamuri farTi, sm ,<br />

γ _ foladis kuTri wona.<br />

siTbos xarji wamSi ganisazRvreba formuliT:<br />

q = K4G1CTSed., sadac, T _ aris gaxurebis saWiro temperatura, 0 C;<br />

C _ saSualo Tbotebadoba;<br />

K4 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs siTbos<br />

danakargebs.<br />

uwyveti SeduRebis dros (ix.nax.1-6) Tanabarzomieri<br />

gaxureba ufro advilad miiRweva, vidre wneviT SeduRebis<br />

402


dros. amasTan dakavSirebiT, uwyveti SeduRebis dros<br />

dasaSvebia gaxurebis didi siCqare, rac mkveTrad<br />

amcirebs siTbos danakargebs (K4 koeficienti 1,5_2,0<br />

farglebSia).<br />

davubrundeT angariSs:<br />

SeduRebadi detalebis jamuri wona:<br />

( 5 + 20)<br />

20 ⋅100<br />

⋅ 7,<br />

85<br />

1000<br />

G1 = ≈ 390g<br />

(1) formulis mixedviT, roca K4 =3,5<br />

Q = K4CTSed.G = 3,5 ·0,15·1300·390=266000 kal=111454 j<br />

an 266000/0,24 = 1110000 vt · wm. uSualod SeduRebis zonaSi<br />

moxmarebuli simZlavre 3 wuTis ganmavlobaSi gaxurebis<br />

dros iqneba<br />

A =<br />

1110000<br />

= 6,<br />

2kw<br />

3⋅<br />

60 ⋅1000<br />

daskvna:<br />

ganxilul magaliTSi gasaxureblad saWiro siTbos<br />

raodenoba tolia 111454 joulisa, saWiro<br />

eleqtroenergiis xarji Seadgens 6,2 kilovats.<br />

samuSao # 7<br />

wertilovani SeduRebis Tburi angariSi<br />

magaliTi 1. ganvsazRvroT siTbos saerTo xarji da<br />

deni naxSirbadmcire foladis firfitebis wertilovani<br />

SeduRebis dros, mocemulia:<br />

403


1. TiToeuli firfitis sisqe udris 4,0 mm;<br />

2. konusuri eleqtrodis muSa diametric de = 12 mm;<br />

3. dawnevis eleqtrodebze P = 800kg;<br />

4. SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t = 1,0 S;<br />

5. Tbotevadoba foladis C = 0,16, spilenZis _ 0,09.<br />

saWiro monacemebi<br />

formula 1-is mixedviT iangariSeba saTburi rgolis<br />

gare sazRvris zoma X-i, (1)<br />

X=4 at , (1)<br />

sadac: a _ aris temperaturagamtarobis koeficienti<br />

sm2 /s;<br />

t _ SeduRebis xangZlivoba S.<br />

foladisaTvis X = 1 , 2 t = 1,<br />

2 1 = 1,<br />

2sm<br />

spilenZisaTvis X 1 = 3 , 6 t = 3,<br />

6 1 = 3,<br />

6sm<br />

siTbos raodenoba ganisazRvreba formuliT (2)<br />

Q=Q1+Q2+ Q3 + Q4, (2)<br />

sadac: Q aris erTi wertilis SeduRebis dros<br />

eleqtrodebs Soris (SesaduReblad detalebSi da<br />

gardamaval<br />

raodenoba;<br />

kontaqtebSi) gamoyofili siTbos saerTo<br />

Q1 – siTbo, romelic ixarjeba eleqtrodebs Soris<br />

moWerili liTonis pirobiTad gamoyofil del diametric<br />

svetis gaxurebaze da ganisazRvreba centraluri svetis<br />

404


zomebiT eleqtrodebis muSa zedapiris diametriT del SesaduRebeli masalis sisqiT δ) da liTonis Tofizikuri<br />

TvisebebiT. igi TiTqmis ar aris damokidebuli gaxurebis<br />

xangZlivobaze, Tu gaviTvaliswinebT im siTbos, romelic<br />

aucilebelia birTvSi liTonis gadnobisaTvis, SeduRebis<br />

gaxurebis dasasruls centraluri svetis saSualo<br />

saangariSo temperatura SeiZleba miviRoT dnobis<br />

temperaturis Tdnob. tolad, maSin ori detalis<br />

SeduRebis dros<br />

2<br />

πdel<br />

Q1= 2δCγT<br />

(3)<br />

dnob<br />

4<br />

sadac: C _ aris saSualo Tbotevadoba gadnobis<br />

temperaturamde gaxurebis<br />

t _ gaxurebis dro;<br />

γ _ kuTri wona;<br />

Q2 _ siTbo, romelic ixarjeba centraluri<br />

svetis Semomfargvleli detalebis liTonis gaxurebaze;<br />

naxSirbadmcire foladis SeduRebis dros<br />

centraluri svetis Semomfargvleli rgolis saSualo<br />

temperature udris 0,25Tdnob = 375 0 C. am temperaturis dros<br />

a = 0,09 sm/s da X = 4√0,09t = 1,2√t. spilenZisaTvis X 1 = 3,6√t da<br />

aluminisaTvis X=3,1√t. siTbo Q2 SeiZleba gamoviangariSoT<br />

formuliT:<br />

Q2=K1πx(d el+X)2δcγ (4)<br />

sadac: π X (d el+X) aris rgolis moculoba,<br />

T dn _ rgolis saSualo temperatura;<br />

4<br />

405


K1 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs<br />

rgolis araTanabar gaxurebas da miiReba<br />

0,8-is toli.<br />

Q3 _ siTbo, romelic ixarjeba eleqtrodebis<br />

gasaxureblad<br />

igi SeiZleba gamoviangariSoT, Tu miviRebT, rom maTi<br />

sakontaqto zedapirebis temperatura Te = 0,5Tdnob. am<br />

dros eleqtrodebis X 1 sigrZis intensiurad gaxurebuli<br />

ubnis temperatura Seadgens T 1 e=0,25Tel. eleqtrodis<br />

gaxurebuli nawilis moculoba udris:<br />

V<br />

πd<br />

2<br />

el 2<br />

= K 2 x<br />

(5)<br />

4<br />

sadac: del aris eleqtrodis sakontaqto zedapiris<br />

diametri (SeiZleba SevcvaloT wertilis birTvis<br />

diametric dw); X 1 _ manZili sakontaqto zedapiridan eleqtrodSi<br />

siTbos gavrcelebis pirobiT sazRvramde;<br />

K1 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs<br />

eleqtrodebis formas<br />

1.cilindruli eleqtrodisaTvis K2=1;<br />

2. konusuri eleqtrodidisaTvis SeiZleba miviRoT K2 = 1,5;<br />

3.sferuli sakontaqto zedapirebis eleqtrodebisaTvis<br />

K2 = 2.<br />

ori eleqtrodis gaxurebaze daxarjuli siTbo Q3<br />

ganisazRvreba formuliT:<br />

Q3=2K2 (6)<br />

406


sadac: C 1 da γ 1 aris eleqtrodebis liTonis Tbotevadoba<br />

da kuTri wona;<br />

Q4 _ siTbos danakargebi SeduRebadi detalebis<br />

zedapirebidan gamosxivebisas.<br />

wertilovani SeduRebis xanmokle procesebis dros<br />

gamosxivebaze siTbos danakargebi SeiZleba<br />

ugulvebelvyoT. am SemTxvevaSi siTbos balansis<br />

gantoleba miiRebs aseT saxes (ori detalis SeduRebisas):<br />

2<br />

2<br />

Q= πd<br />

el<br />

Tdn<br />

πd<br />

e T<br />

1 1 1 dnob<br />

2δCγTdnob<br />

+ K1πx(<br />

d 0 + x)<br />

2δCγ<br />

+ 2K<br />

2 x C γ (7)<br />

4<br />

4 4 8<br />

detalebsa da eleqtrodebSi temperaturis ganawilebis<br />

sqemebi naCvenebia 1. nax.-ze.<br />

siTbos saerTo raodenoba Q, romelic (7) formulis<br />

mixedviT unda gamoviangariSod, damokidebulia gaxurebis<br />

xangZlivobaze T, Tumca am formulaSi T sidide aSkara<br />

saxiT ar Sedis _ gaxurebis xangZlivobis gazrdiT<br />

izrdeba X da X 1 sidideebi.<br />

amrigad, miRebuli gamosaxulebiT (7) Tu<br />

ganvsazRvravT siTbos saerTo raodenobas. miviRoT, rom<br />

K1 = 0,8; K2 = 1,5, gveqneba:<br />

3,<br />

14 ⋅ 1,<br />

2<br />

Q = 2 ⋅ 0,<br />

4 ⋅ 0,<br />

16 ⋅ 7,<br />

85 ⋅ 1500 + 0,<br />

3 ⋅ 3,<br />

14 ⋅ 1,<br />

2(<br />

1,<br />

2 + 1,<br />

2)<br />

⋅ 2 ⋅ 0,<br />

4 ⋅ 016 ⋅<br />

4<br />

2<br />

1500 3,<br />

14 ⋅ 1,<br />

2 3,<br />

6 ⋅ 0,<br />

09 ⋅ 1500<br />

⋅ 7,<br />

85 ⋅ + 2 ⋅ 1,<br />

5 ⋅<br />

= 1700 + 2270 + 1830 =<br />

4<br />

4<br />

8<br />

= 5800kal<br />

= 24302<br />

pasuxi: Q = 24302 jouli.<br />

407


warmodgenil magaliTSi gamoangariSebuli iyo 4mm<br />

sigrZisa da gaxurebul detalTa saboloo winaRoba,<br />

roca P = 800kg, igi udris 58 MΩ-is miviRoT, rom M2 = 1,2-s.<br />

SeduRebis zonis<br />

temperaturis ganawilebis sqemebi<br />

eleqtrodebSi, romlebic, rogorc wesi, maRali Tbo<br />

da eleqtrogamtarobiT xasiaTdebian, siTbos intensiuri<br />

acilebis Sedegad temperatura Zalian swrafad ecema<br />

birTvis sazRvridan detalebis gare zedapirisken, sadac<br />

igi Cveulebriv (0,4_0,6) T dnob. ar aRemateba.<br />

wertilis gamdnari birTvis sazRvridan dacilebasTan<br />

erTad temperatura radialuri mimarTulebiT SedarebiT<br />

iseve swrafad ecema. ramdenadac maRalia SesaduRebi<br />

detalebis temperaturagamtaroba, imdenad nela<br />

mimdinareobs<br />

gradiantic.<br />

es Semcireba da mcirea temperaturuli<br />

408


mm<br />

T°C<br />

do<br />

T°C<br />

2311<br />

:11<br />

711<br />

411 36<br />

3<br />

2<br />

T<br />

mm<br />

mm x d2 x mm<br />

mm<br />

nax. 1. temperaturis ganawileba wertilovani SeduRebis dros:<br />

1. tipiuri temperaturuli veli maRali (1) da dabali<br />

(2) temperaturagamtarobis liTonebis SeduRebis dros;<br />

2. da 3. saangariSo sqema.<br />

1.1. nax-ze naCvenebia temperaturis ganawilebis sqemebi<br />

RerZuli (z) da radialuri (R) mimarTulebiT maRali (A)<br />

(magaliTad, alumini) da dabali (B)<br />

temperaturagamtarobis (magaliTad, foladi) liTonebis<br />

SeduRebis dros.<br />

409<br />

2<br />

3<br />

T°C<br />

0,57<br />

T<br />

T°C


SeduRebis denis sidide ganisazRvreba formula (8)-is<br />

mixedviT:<br />

I 2=<br />

Q<br />

0,<br />

24m<br />

R<br />

sadac: I 2 aris SeduRebis wredis deni;<br />

410<br />

2<br />

cx<br />

, (8)<br />

t<br />

R cx _ detalebis saerTo winaRoba SesaduReblad<br />

gaxurebis dasasruls;<br />

t _ SeduRebis xangZlivoba;<br />

m2 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs winaRobis<br />

cvlilebas<br />

SeduRebis<br />

m2≈1,0 ÷ 1,1;<br />

procesSi; foladis detalebisaTvis<br />

aluminis SenadnobisaTvis m2≈1,2 ÷ 1,4.<br />

am formulebiT sargeblobis dros saWiroa<br />

gvaxsovdes, rom siTbo q da masTan dakavSirebuli sidide<br />

q = Q/t axasiaTebs mxolod SeduRebis wredSi eleqtrodebs<br />

Soris moTavsebul ubanze moxmarebuli eleqtroenergiis<br />

xarjsa da simZlavres, magram sruliad ar gansazRvravs<br />

SeduRebis dros energies xarjis saerTo raodenobis<br />

simZlavres, radgan wertilovani SeduRebis dros,<br />

rogorc wesi, eleqtroeneergiis Zalian didi nawili<br />

ixarjeba TviT manqanis elementebSi.<br />

formula (8)-Si saWiro mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT:<br />

I2= Q<br />

5800<br />

= = 18600a<br />

≈ 19000A.<br />

−6 0,<br />

24m<br />

R t 0,<br />

24⋅1,<br />

2⋅<br />

58⋅10<br />

⋅1<br />

2 cx


moyvanili cifrebidan Cans, rom erTi wertilis<br />

SeduRbisaTvis daxarjuli siTbos saerTo raodenobis<br />

daaxloebiT 30% ixarjeba eleqtrodebis gaxurebaze.<br />

magaliTi 2. gamoviangariSoT siTbos saerTo<br />

raodenoba, romelic aucilebelia Д16T duraluminis 1 mm<br />

sisqis furclebis wertilovani SeduRebisaTvis.<br />

mocemulia:<br />

1. eleqtrodebs aqvT sferuli sakontaqto<br />

zedapiri<br />

2. eleqtrodebze modebuli Zala P = 240kg;<br />

3. wertilis dasaangariSebeli diametri dw=5 mm;<br />

4. SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t = 0,18 s.<br />

duraluminisaTvis: X = 3,1√t = 3,1√0,18 = 1,31sm spilenZis<br />

eleqtrodebisaTvis: X 1 = 3,6√t = 3,6√0,18 = 1,52 sm.<br />

duraluminis Tbotevadoba udris 0,20 kal/g0C, kuTri<br />

wona 2,8 g/sm 2 . duraluminisaTvis k1 koeficienti miviRoT<br />

0,8-is toli. sferuli eleqtrodebisaTvis koeficienti k2<br />

udris 2-s.<br />

siTbos saerTo raodenoba (35) formulis mixedviT<br />

udris<br />

2<br />

3,<br />

14 ⋅ 0,<br />

5<br />

648<br />

Q = ⋅ 2 ⋅ 0,<br />

1⋅<br />

0,<br />

2 ⋅ 2,<br />

8⋅<br />

648 ⋅ 0,<br />

8⋅<br />

3,<br />

14 ⋅1,<br />

31(<br />

1,<br />

31+<br />

0,<br />

5)<br />

⋅ 2 ⋅ 0,<br />

1⋅<br />

0,<br />

2 ⋅ 2,<br />

8 +<br />

4<br />

4<br />

2<br />

3,<br />

14 ⋅ 0,<br />

5<br />

648<br />

+ 2 ⋅ 2 1,<br />

52 ⋅ 0,<br />

09 ⋅8,<br />

8 = 14 + 101+<br />

77 = 192kal<br />

= 804,<br />

48 j<br />

4<br />

8<br />

saerTo denis Zalis gamosaangariSeblad aucilebelia<br />

winaswar ganvsazRvroT efeqturi winaRoba. roca<br />

wertilis diametri d w = 5 mm da furclis sisqe 1 mm,<br />

411


dw<br />

dw<br />

maSin fardoba = 5 . am mniSvnelobisaTvis 1.1. nax-iT<br />

σ δ<br />

movnaxavT A0 = 0,06. oTaxis temperaturaze duraluminis<br />

kuTri winaRoba ρ0=3,4µΩ·sm. duraluminisaTvis kuTri<br />

winaRobis temperaturuli koeicienti udris 0,0022. kuTri<br />

winaRoba 648 0 C dros<br />

ρt = ρ0 (1+αT) = 3,4(1+0,0022 · 648) = 8,3 µΩ·sm.<br />

roca k = 0,9, maSin<br />

detalisaTvis gvaqvs<br />

(11) formulis mixedviT ori<br />

iqneba:<br />

8 , 3<br />

Rcx = 2 · 0,06 = 10 µΩ<br />

0,<br />

1<br />

formulis I Q<br />

2= = mixedviT aucilebeli deni<br />

0,<br />

24m<br />

R t<br />

I 2 =<br />

2<br />

cx<br />

192<br />

0,<br />

24 ⋅ 0,<br />

18 ⋅1,<br />

4 ⋅10<br />

⋅10<br />

412<br />

−6<br />

=18000°.<br />

pasuxi: SeduRebis saWiro deni tolia 1800<br />

amperis.<br />

eleqtrodebSi siTbos danakargebi duraluminis<br />

SeduRebis dros ufro metia, vidre foladis SewduRebis<br />

dros da ganxilul magaliTSi aRwevs 45%-s.


daskvna:<br />

naxSirbadmcire foladisa da duraluminis<br />

wertilovani SeduRebis gaangariSebaTa Sedegebis<br />

Sedarebidan Cans, rom praqtikulad erTsa da imave denis<br />

SemTxvevaSi foladis detalebis sisqe da miRebuli<br />

wertilis zomebi ramdenjerme metia, vidre duraluminis<br />

detalebis SeduRebis dros. amasTan, aluminis Senadnobis<br />

SeduRebis dros siTbos xarji, Sesworebac ki rom<br />

SevitanoT procesis araTanabar xangZlivobaSi, bevrJer<br />

ufro mcirea, vidre foladis detalebis SeduRebis dros.<br />

aqedan gamomdinareobs, rom msubuq SenadnobTa<br />

SeduRebisaTvis saWiro SedarebiT maRali simZlavre<br />

dakavSirebulia am SenadnobTa ara Tbofizikur<br />

TvisebebTan (maRal TbogamtarobasTan), aramed ZiriTadad<br />

maT dabal eleqtrul winaRobasTan.<br />

samuSao #8<br />

Suntis winaRobisa da denis angariSi<br />

ganvsazRvroT Suntis winaRoba da deni<br />

naxSirbadmcire foladis mrgvali wnelisagan moRunuli<br />

rgolis SemolRobiT pirapira SeduRebis dros.<br />

mocemulia:<br />

1. wnelis kveTi udris 700 mm 2 da diametric 300 mm 2 ;<br />

2. SeduRebis dros eleqtrodebze Zabva udris 2,5 v.<br />

saWiro monacemebi:<br />

SeduRebadi detalebis winaRoba, Tu ugulebelvyoT<br />

eleqtrodebidan gamoSverili rgolis ubnebis<br />

413


sakuTar winaRobas, ganisazRvreba empiriuli<br />

formuliT (1)<br />

RSemodn.= K19500<br />

,<br />

2<br />

3<br />

F ν<br />

1<br />

3<br />

sadac: F aris SeduRebadi detalebis kveTis farTi, sm2 ;<br />

v _ Semodnobis siCqare, sm/s;<br />

j _ denis simkvrive, A/mm 2 ;<br />

K _koeficienti romelic iTvaliswinebs gasadnobi<br />

foladis Tvisebebs (naxSirbadiani da<br />

ligirebuli sakonstruqcio foladebisaTvis<br />

K1=1; austenitis foladebisaTvis K1=1,1).<br />

denis simkvrive (1) formulaSi ganisazRvreba<br />

SeduRebis denis I2 gayofiT SesaduRebeli detalebis F<br />

kveTis farTze.<br />

vlRob.=0,2 sm/wm da j=10 a/mm2 mniSvnelobebisaTvis Tu<br />

viangariSebT, miviRebT:<br />

Rdnob.= 9500<br />

2 1<br />

3 3 20 ⋅ 0,<br />

2 ⋅10<br />

= 220<br />

j<br />

414<br />

(1)<br />

mkomi = 220 · 10 -6 Ω<br />

Suntis omuri winaRoba ganisazRvreba formula (2)<br />

mixedviT:<br />

R S.=<br />

πD<br />

F<br />

ρ 0 (2)<br />

sadac: D _ aris siTburi rgolis gare diametri:


F _ misi ganikveTis farTi;<br />

ρ0 _ foladis kuTri winaRoba.<br />

Suntis omuri winaRoba (2) formulis mixedviT udris:<br />

πD<br />

−6 3,<br />

14 ⋅ 30<br />

−6<br />

RS.= ρ 0 = 13,<br />

5 ⋅10<br />

⋅ = 180 ⋅10<br />

Ω<br />

F<br />

7<br />

Suntis aqtiuri winaRoba zedapiruli efeqtis<br />

koeficientis gaTvaliswinebiT, romelic 30 mm diametris<br />

SemTxvevaSi udris 1,2, iqneba<br />

mR S.= 1,2 · 180 · 10 -6 = 216 · 10 -6 = 216 μΩ<br />

300 mm diametric rgolis induqciuri winaRoba<br />

daaxloebiT udris 600 μΩ-s. Suntis mTliani winaRoba<br />

2 2<br />

2 2<br />

ZS = ( mR ) + x = 216 + 600 = 638μΩ<br />

winaRobaTa miRebuli mniSvnelobisas SesaduRi deni<br />

da SuntSi gamavali deni<br />

2,<br />

5<br />

ISed. = = 11300A,<br />

−6<br />

220 ⋅10<br />

IS =<br />

2,<br />

5<br />

3900<br />

6<br />

638 10<br />

= −<br />

⋅<br />

saWiroa mxedvelobaSi miviRoT, zedapiruli efeqtis<br />

koeficienti da rgolis induqciuri winaRoba, roca<br />

415


didad aris damokidebuli rgolSi gamavali denis<br />

Zalaze, maSin miRebuli denis saangariSo mniSvneloba IS SeiZleba ganvixiloT mxolod rogorc miaxloebuli.<br />

SeduRebis manqanis meorad wredSi gamavali jamuri<br />

deni udris ISed da IS denebis geometriul jams.<br />

gansaxilvel magaliTSi ISed deni sufTa _ aqtiuria,<br />

xolo IS deni _ TiTqmis sufTa reaqtiuli, amis gamo<br />

isini daZruRli arian faziT 900-iT, da saerTo deni<br />

2<br />

2<br />

I2 = 2 2 = 11300 + 3900 = 11900<br />

Sed + S<br />

pasuxi: I2 = 11900 A.<br />

ganvsazRvroT Suntis winaRoba da deni<br />

naxSirbadmcire<br />

SeduRebis dros.<br />

foladis ori detalis wertilovani<br />

mocemulia:<br />

1. TiToeuli details sisqe udris 4 mm;<br />

2. wertilebis biji 75 mm;<br />

3. eleqtrodebze modebuli dawnevis Zala 800 kg;<br />

4. eleqtrodebis sakontaqto zedepiris diametric 12,5<br />

mm;<br />

5. wertilis diametric aseve 12,5 mm.<br />

6.<br />

� 75<br />

= = 6 mniSvnelobisaTvis 1.2. nax-is grafikis<br />

d 12,<br />

5<br />

h<br />

mixedviT = 1,28,<br />

�<br />

saidanac: h = 1,28 · 75 = 96 mm = 9,6 sm<br />

416


Suntis omuri winaRoba iangariSeba<br />

R S.= 2 ρ0<br />

417<br />

e<br />

(3)<br />

hδ<br />

formula (3)-is da nax. 1-is mixedviT. saTanado<br />

mniSvneloba CasmiT gveqneba:<br />

RS = � 2ρ0<br />

−6 7,<br />

5<br />

−6<br />

2 ⋅13,<br />

5⋅10<br />

= 53⋅10<br />

Ω<br />

hδ<br />

9,<br />

6 ⋅ 0,<br />

4<br />

4 mm sisqis detalebisaTvis nax. 1.3-is mixedviT<br />

zedapiruli efeqtis koeficienti m=2,2. Suntis aqtiuri<br />

winaRoba 2,2·53·10 -6 omi=116·10 -6 Ω=116μΩ Suntis induqciur<br />

winaRobas ugulebelvyofT.<br />

SeduRebadi detalebis winaRoba udris 58 mkoms (ix.<br />

winaRobis daangariSebis magaliTi wertilovani<br />

SeduRebis dros).


d5 d5<br />

h<br />

2<br />

l<br />

m<br />

4<br />

3<br />

2<br />

1<br />

4 7<br />

4<br />

418<br />

h/l<br />

3<br />

2<br />

:<br />

1<br />

5 9 23<br />

3<br />

δ mm<br />

nax.1. gamtaris pirobiTi sigane h Suntis winaRobis<br />

gangariSebisaTvis (1.1) da grafiki daSuntvisas<br />

gamtaris pirobiTi siganis gansazRvrisaTvis (1.2)<br />

Suntis winaRobis zedapiruli efeqtis koeficientis,<br />

m-is damokidebuleba detalis sisqeze (1.3).<br />

Suntis deni iangariSeba formuliT (3)<br />

Sesabamisad:<br />

I S=I Sed.<br />

R<br />

Z<br />

R<br />

(3)<br />

Z<br />

58<br />

116<br />

IS = ISed. = I = 0,<br />

5I<br />

Sed.<br />

h/δ


daskvna:<br />

praqtikulad Suntis deni naklebia miRebul<br />

saangariSo mniSvnelobaze Suntis gaxurebis dros misi<br />

liTonis kuTri winaRobis gazrdisa da Suntis winaRobis<br />

induqciuri Semadgenlis arsebobis gamo. moyvanili<br />

magaliTidan Cans rom, wertilovani SeduRebis dros<br />

denis daSuntva arsebiT gavlenas axdens SeduRebis<br />

procesze.<br />

419


danarTi<br />

13. testebi winaRobiT SeduRebis operatorTa<br />

Teoriuli codnisa da praqtikuli Cvevebis<br />

saatestaciod<br />

1. rogori SeerTeba aris SeduReba<br />

a. maRaltemperaturuli;<br />

b. dauSleli;<br />

g. gasaSleli.<br />

2. ra Zalebis xarjze miiReba SenaduRi nakeri<br />

a. meqanikuri;<br />

b. eleqtruli;<br />

g. atomTaSorisi.<br />

3. ra elementTa urTierTqmedeba aris<br />

teqnologia<br />

a. droisa da temperaturis;<br />

b. dawnevisa da denis;<br />

g. masalisa da energiis.<br />

4. ra aris winaRobiT SeduRebis ciklograma<br />

a. damokidebuleba drosa da energias Soris;<br />

420


. damokidebuleba, drosa da siTbos Soris;<br />

g. damokidebuleba drosa, dawnevasa da dens<br />

Soris.<br />

5. rogori SeiZleba iyos SeduRebis reJimi<br />

a. susti, saSualo da Zlieri;<br />

b. maRali, saSualo da dabali;<br />

g. xisti, saSualo da rbili.<br />

6. riT ganisazRvreba SenaduRi wertilis<br />

diametri<br />

a. denis sididiT;<br />

b. eleqtrodis diametriT;<br />

g. SesaduRi masalis gvarobiT.<br />

7. ras udris erT-erT detalSi wertilis<br />

Cadnobis siRrme<br />

a. odnav metia an naklebia detalis sisqis<br />

naxevrisa;<br />

b. tolia eleqtrodis diametrisa;<br />

g. wertilis diametris naxevars.<br />

421


8. romelia yvelaze advilad Sesasrulebeli<br />

operacia<br />

a. sxvadasxva masalaTa SeduReba;<br />

b. sxvadasxva sisqeTa SeduReba;<br />

g. erTnair sisqeTa da masalaTa SeduReba.<br />

9. ra problemaa sxvadasxva sisqeTa SeduRebisas<br />

a. detali miekvris erT-erTi eleqtrodis<br />

zedapirs;<br />

b. SenaduRi wertili anu sxmuli birTvi<br />

gamoiRvenTeba gareT;<br />

g. sxmuli birTvi gadaadgildeba sqel<br />

detalSi.<br />

10. ra problemaa sxvadasxva masalaTa<br />

SeduRebisas<br />

a. wertili gadaadgildeba meti winaRobis<br />

mqone detalSi;<br />

b. naklebi winaRobis mqone masala ar dneba;<br />

g. meti winaRobis mqone masala orTqldeba;<br />

11. romeli pirobebia ufro sasurveli<br />

422


a. erTnairi masalisa da sisqis SeduReba<br />

cvladi deniT;<br />

b. erTnairi masalisa da sisqis SeduReba<br />

polaruli deniT;<br />

g. sxvadsxva sisiqis masalaTa SeduReba<br />

cvladi deniT.<br />

12. romeli parametri iwvevs wertilis diametris<br />

cvlas<br />

a. denis Zala;<br />

b. dawnevis Zala;<br />

g. denis moqmedebis dro.<br />

13. romeli parametri iwvevs Cadnobis siRrmis<br />

zrdas<br />

a. denis Zala;<br />

b. dawnevis Zala;<br />

g. denis moqmedebis dro.<br />

14. SeduRebis ciklogramis ZiriTadi periodebia<br />

a. winaswari<br />

TermodamuSaveba;<br />

dawneva, SeduReba,<br />

b. SeTboba, SeduReba, dawneva;<br />

423


g. dawneva, SeduReba, daduReba.<br />

15. romelia kontaqturi SeduRebis ZiriTadi<br />

saxeebi<br />

a. pirapira, wertilovani, gorgolaWovani;<br />

b. reliefuri, ignatievis xerxiT, erTmxrivi<br />

orwertilovani;<br />

g. SeduReba civad myar da Txevad<br />

mdgomareobaSi.<br />

16. romelia SeduRebis zonis “cxeli” kontaqtebi<br />

a. eleqtrodsa da detals Soris;<br />

b. detalebs Soris;<br />

g. eleqtrodsa da mis damWers Soris.<br />

17. romelia SeduRebis zonis “civi” kontaqtebi<br />

a. eleqtrodebs Soris;<br />

b. eleqtrodsa da detals Soris;<br />

g. detalsa da eleqtrods Soris.<br />

18. ra faqtorebi moqmedebs kontaqtur winaRobaze<br />

a. denis Zala;<br />

b. dawnevis Zala;<br />

424


g. dro.<br />

19. ra mosdis kontaqtur winaRobas dawnevis<br />

gazrdiT<br />

a. izrdeba;<br />

b. ugulebeliyofa;<br />

g. mcirdeba.<br />

20. ra mosdis kontaqtur winaRobas farTis<br />

gazrdiT<br />

a. izrdeba;<br />

b. mcirdeba;<br />

g. ar icvleba.<br />

21. ra mosdis kontaqtur winaRobas siTbos<br />

gazrdiT<br />

a. ucvlelia;<br />

b. izrdeba;<br />

g. mcirdeba.<br />

22. ras iwvevs dasaSleli kontaqtis WanWikTa<br />

ricxvis cvla<br />

a. WanWikis diametris Semcirebas;<br />

425


. kontaqtis gaxurebas;<br />

g. kontaqturi winaRobis cvlas.<br />

23. ras iwvevs sakontaqto zedapiris gasufTaveba<br />

a. maTi bunenis Secvlas;<br />

b. kontaqturi winaRobis Semcirebas;<br />

g. kuTri denis gazrdas.<br />

24. romeli kanoniT iangariSenba sadenSi<br />

gamoyofili siTbo<br />

a. omis;<br />

b. arqimedes;<br />

g. joulis.<br />

25. ra gziT SeiZleba kontaqtSi siTbos gazrda<br />

a. eleqtrodTa dawnevis Zalis gazrdiT;<br />

b. kontaqtSi<br />

moTavsebiT;<br />

damatebiTi firfitis<br />

g. eleqtriodTa winaswari gaxurebiT.<br />

26. ras gamoiwvevs eleqtrodTa TanaRerZulobis<br />

darRveva<br />

a. misi eleqtrowinaRobis Semcirebas;<br />

426


. Txevadi birTvis gamoSxefas;<br />

g. wertilis zomebis Semcirebas.<br />

27. ra ZiriTadi nawilebisagan Sedgeba<br />

kontaqturi manqana<br />

a. eleqtruli da meqanikurisagan;<br />

b. Tburi, hidravlikuri da<br />

eleqtronulisagan;<br />

g. gasaSleli, gauSleli da<br />

mosabrunebulisagan.<br />

28. ra ZiriTadi nawilebisagan Sedgeba<br />

transformatori<br />

a. gularisa, pirveladi da meoradi<br />

gragnilebisagan;<br />

b. dengadamrTvelebisa,<br />

gularisagan;<br />

drois reles da<br />

g. induqciuri da aqtiuri winaRobaTa<br />

koWebisagan.<br />

29. ra elementebisagan Sesdgeba manqanis<br />

SeduRebis wredi<br />

a. SesaduRi detalebisagan;<br />

427


. transformatorisa da eleqtrodebisagan;<br />

g. transformatoris meoradi gragnilisa da<br />

denmimyvani nawilebisagan.<br />

30. ra aris SeduRebis eleqtrodebi<br />

a. ZiriTadi muSa iaraRi;<br />

b. dawnevis meranizmi;<br />

g. denmimyvani elementi.<br />

31. dawnevis ra saSualebani arsebobs<br />

a. giragi da brtyeltuCa;<br />

b. meqanikuri, hidravlikuri da pnevmaturi;<br />

g. zambariani, Wiaxraxniani da berketisebri.<br />

32. rogoria xisti reJimi<br />

a. deni didia, dro mcire;<br />

b. deni didia, dro didi;<br />

g. deni mcirea, dro mcire.<br />

33. rogoria rbili reJimi<br />

a. deni mcirea, dro mcire;<br />

b. deni didia, dro didi;<br />

428


g. deni mcirea, dro didi;<br />

34. rogor yalibdeba SenaduRi wertili drois<br />

mixedviT<br />

a. periferiebidan centrisken;<br />

b. centridan periferiisaken;<br />

g. zeda eleqtrodidan qvedasken.<br />

35. rogori forma aqvs SenaduR wertils<br />

a. weriuli;<br />

b. birTviseburi;<br />

g. elifsuri.<br />

36. transformatoris gularis ra saxeobebia<br />

cnobili<br />

a. xviiseburi da cilindruli;<br />

b. Reroiani, javSniani da wriuli;<br />

g. tesebri, oTxkuTxa da wriuli.<br />

37. rogor xdeba SeduRebis denis regulireba<br />

a. pirveladi<br />

cvliT;<br />

gragnilis xviaTa ricxvis<br />

b. meoradi gragnilis xviaTa ricxvis cvliT;<br />

429


g. gajerebis droseliT;<br />

38. romeli masalis SeduRebaa gaZnelebuli<br />

a. uJangavi foladis;<br />

b. dabalnaxSirbadiani foladis;<br />

g. Tujis<br />

39. romeli masalis SeduRebaa ufro advili<br />

a. aluminisa da misi Senadnobebisa;<br />

b. spilenZisa da misi Senadnobebisa;<br />

g. nukelisa.<br />

40. rodisaa SenaduRi wertili normaluri<br />

a. rodesac is zeda eleqtrodisken aris<br />

gadaxrili;<br />

b. rodesac is qveda eleqtrodisken aris<br />

gadaxrili;<br />

g. rodesac is “cxeli” kontaqtisadmi aris<br />

ganlagebuli.<br />

41. xarisxis kontrolis romeli xerxi<br />

gansazRvravs wertilis adgils<br />

a. metalografiuli;<br />

430


. meqanikuri;<br />

g. fizikuri.<br />

42. manqanis markebSi “mtm”, “mtp” da a.S. ras<br />

niSnavs mesame aso<br />

a. dawnevis meqanizmis saxes _ meqanikuri,<br />

pnevmaturi;<br />

b. gamoSvebis adgils _ moskovi, permi;<br />

g. zomas _ maRals, pataras.<br />

43. ra masalisgan aris damzadebuli manqanis<br />

sadgari<br />

a. foladisgan;<br />

b. feradi masalisgn;<br />

g. Tujisgan.<br />

44. ras uwyobs xels Tujis sadgari SeduRebisas<br />

a. Jangvis Tavidan acilebas;<br />

b. rxevebis CaxSobas, bzarebis<br />

ugulvebelyofas;<br />

g. manqanis myarad dogmas samuSao adgilze.<br />

431


45. ras gulixmobs kontaqturi SeduRebis<br />

winaswari kontroli<br />

a. SesaduRi masalis, awyobisa da danadgaris<br />

teqnikuri mdgomarobis Semowmebas;<br />

b. namzadTa meqanikur gamocdas;<br />

g. SeduRebis reJimis monacemTa gazomvas.<br />

46. ras niSnavs kontroli SeduRebis procesSi<br />

a. SeduRebis<br />

Semowmebas;<br />

samarjveebisa da iaraRis<br />

b. manqanis meoradi wredis sruli winaRobis<br />

Semowmebas;<br />

g. teqnologiuri sinjis Catarebas, maqanikuri<br />

gamocdebis da<br />

reJimis Semowmebas.<br />

47. ras gulisxmobs mza nakeTobis kontroli<br />

a. garegan daTvalierebas, rentgenuli<br />

gamosxivebiTa da ultrabgeriT Semowmebas;<br />

b. nakeTobis gabarituli zomebis Semowmebas;<br />

g. nakeTobis gamocdas eqspluataciis<br />

pirobebSi.<br />

432


48. ras niSnavs manqanis montaJi<br />

a. avtomatebis fundamentiTa da Cveulebriv<br />

ufundamentod dayenebas;<br />

b. saSualo simZlavris manqanaTa magidebze<br />

moTavsebas;<br />

g. samuSao adgilis dagegmvas.<br />

49. rogoria manqanis teqnikuri momsaxureoba<br />

a. yoveldRiuri, yovelkvireuli,<br />

yovelTviuri da kvartaluri;<br />

b. naxevarwliuri;<br />

g. orwliuri.<br />

50. ra elementebs Sicavs Sromis dacva<br />

a. haeris sisufTaves, eleqtrodenisagan<br />

izolirebas, nakleb xmaurs;<br />

b. saxanZro usafrTxoebas;<br />

g. garemos klimatis SerCevas.<br />

433


testebis pasuxTa varianti<br />

1 a b g 26 a b g<br />

2 a b g 27 a b g<br />

3 a b g 28 a b g<br />

4 a b g 29 a b g<br />

5 a b g 30 a b g<br />

6 a b g 31 a b g<br />

7 a b g 32 a b g<br />

8 a b g 33 a b g<br />

9 a b g 34 a b g<br />

10 a b g 35 a b g<br />

11 a b g 36 a b g<br />

12 a b g 37 a b g<br />

13 a b g 38 a b g<br />

14 a b g 39 a b g<br />

15 a b g 40 a b g<br />

16 a b g 41 a b g<br />

17 a b g 42 a b g<br />

18 a b g 43 a b g<br />

19 a b g 44 a b g<br />

20 a b g 45 a b g<br />

21 a b g 46 a b g<br />

22 a b g 47 a b g<br />

23 a b g 48 a b g<br />

24 a b g 49 a b g<br />

25 a b g 50 a b g<br />

434


literatura<br />

1. Такези Окамото. Электросварка сопротивлением, Москва,<br />

1936.<br />

2. Э.С.М., Машиностроение, энциклопедический справочник, т.<br />

1, 2, Москва, 1947, 49.<br />

3. g.k. gedevaniSvili, SeduReba, Tbilisi. 1948.<br />

4. g.i. RuRuniSvili, SeduReba, Wra da rCilva,<br />

5.<br />

Tbilisi, 1958.<br />

Хольм Р. Электрические контакты, Москва, 1961.<br />

6. Кабанов Н.С. Слепак Э.Ш. Стыковая сварка, Москва, 1962.<br />

7. Аксельрод Ф.А. и др., Контактная сварка, Москва, 1962.<br />

8. тр. МВТУ, №132, технология и автоматизация процессов<br />

сварки и паики, Москва, 1969.<br />

9. Патон Б.Е., Лебедев В.К. эл. оборудование для Контактной<br />

сварки, Москва, 1969.<br />

10. Буткевич Г.В. и др. Основы теории электрических аппаратов,<br />

Москва, 1969.<br />

11. Слиозберг С.К. Чулошников П.Л., электроды для контактной<br />

сварки, Москва, 1972.<br />

12. Кочергин К.А. Сварка давлением, Ленинград, 1972.<br />

13. Волченко В.Н. Контроль качества сварки, Москва, 1975.<br />

14. G.Cotant, Technologie professionnalle du travail des metaux en<br />

feuilles, tubes, profiles, Paris, 1976.<br />

15. Сергеев Н.П. справочник молодого сваршика на контактных<br />

машинах, Москва 1984<br />

16. Орлов Б.Д. технология и оборудование контактной сварки,<br />

Москва, 1986.<br />

17. Кочергин К.А. Контактная сварка, Москва, 1983.<br />

435


18. a.k. sulamaniZe, sxvadasxva sisqis masalaTa<br />

eleqtrowinaRobiT SeduRebis Taviseburebani da<br />

srulyofis gzebi. sad. dis. Tbilisi, 1995.<br />

19. Орлов Б.Д., Чулошников П.Л. и др. Контроль точечной и<br />

роликовой электросварки. Москва, 1973.<br />

436


avtoris საქმიანობის ვითარება<br />

CV<br />

სახელი, გვარი : არტურ სულამანიძე<br />

დაბადების თარიღი: 18.05.1940<br />

დაბადების ადგილი: simoneTi, თერჯოლა,<br />

საქართველო<br />

მოქალაქეობა: ქართველი<br />

მისამართი: თბილისი, დიღმის მასივი, მე-5 კვ; მე-20 კორპ; ბ.6<br />

ტელეფონი: (+995 32) 523715; +995 93 74 15 13<br />

ელ–ფოსტა: arturosula@yahoo.com<br />

ოჯახური მდგომარეობა: დაოჯახებული<br />

განათლება:<br />

1960 - 1965 წ.წ. "საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი"<br />

შედუღების ტექნოლოგია და მანქანები<br />

1963 - 1965 წ.წ. თბილისის უცხო ენათა ინსტიტუტი,<br />

ფრანგული<br />

ენა<br />

1971 - 1974 წ.წ. მოსკოვის ბაუმანის სახ. ტექნიკური<br />

უნივერსიტეტის ასპირანტურა, შედუღების<br />

სპეციალობით<br />

1977 - 1978 წ.წ. მოსკოვის მორის ტორეზის სახ. უცხო ენათა<br />

ინსტიტუტის 10-თვიანი კურსები, ფრანგული<br />

ენის სპეციალობა<br />

1992 - 1994 წ.წ. "სტუ"–ს დოქტორანტურა<br />

გამოცდილება:<br />

437


1960 - 1961 წ.წ. თბილისის ლითონკონსტრუქციის ქარხანა,<br />

მუშა<br />

– შემდუღებელი<br />

1967 - 1969 წ.წ. სმოლენსკის ხელსაწყოთმშენებლობის ს.კ.<br />

ინსტიტუტი, ინჟინერ – შემდუღებელი<br />

1969 - 1975 წ.წ. ასისტენტი, სტუ–ს შედუღების სპეციალობის<br />

კათედრა<br />

1975 - 1995 წ.წ. უფროსი მასწავლებელი, დოცენტი<br />

1995 - 2006 წ.წ. პროფესორი<br />

2006 - დღემდე stu-s სრული პროფესორი, საშემდუღებლო<br />

წარმოების მიმართულების ხელ-ლი<br />

პედაგოგიურ მოღვაწეობასთან ერთად:<br />

2003 - 2004 წ.წ. იყო თანამედროვე ჰუმანიტარული აკადემიის<br />

პირველი პრორექტორი – თბილისში<br />

1987 - 1991 წ.წ. იყო საბჭოთა სპეციალისტების კონტრაქტის<br />

უფროსი ალჟირის ქალაქ ბლიდის<br />

საუნივერსიტეტო kompleqsSi<br />

1983 - 1984 წ.წ. იყო "სტუ"–ს ქალაქ რუსთავის საღამოს<br />

სწავლების ფაკ–ის დეკანის მოადგილე სასწავლო<br />

დარგში<br />

თანამშრომლობდა:<br />

2003 წ. შპს " ჰიდროენერგეტიკასთან" – ხელმძღვანელობდა<br />

"ბახვის ჰესის" მილსადენის<br />

კონსტრუქციის შედუღების ტექნოლოგიის დამუშავებას<br />

2002 წ. ფირმა "გეოინჟინერინგთან" misi xelmZRvanelobiT<br />

მომზადებული იქნა საერთაშორისო კვალიფიკაციის<br />

ხელით ელექტროშემდუღებელთა მუშა ჯგუფი, საქ.<br />

438


ტერიტორიაზე გამავალ მილსადენთა სამუშაოების<br />

შესასრულებლად<br />

1996 - 1997 წ.წ. საქ. კოსმოსურ ნაგებობათა ინსტიტუტთან –<br />

შემუშავებულ იქნა ქართული ანტენა-რეფლექტორის<br />

(ფურცლის სისქე 0.05+0.05მმ) კონტაქტური შედუღების<br />

ტექნოლოგია და დანადგარი<br />

1997 - 1998 წ.წ. საფრანგეთი (ანტრეპოზი) – საქართველოს<br />

(მაგთი)<br />

საერთო პროექტის კონსულტანტი შედუღების<br />

ტექნოლოგიასა და რადიოგრაფიაში (სუფსის<br />

ტერმინალი<br />

– საქართველო)<br />

არჩეულია:<br />

1991 წ. ალჟირის ქალაქ ბლიდის საუნივერსიტეტო კომპლექსის<br />

საპატიო დოქტორად<br />

2000 წ. საქ. საინჟინრო აკადემიის წევრ–კორად<br />

2005 წ. საქ. საინჟინრო აკადემიის ნამდვილ წევრად -<br />

აკადემიკოსად<br />

დაჯილდოვებულია:<br />

1982 წ. ალჟირში ყოფილი სსრკ–ის საელჩოს საპატიო სიგელით<br />

ენები:<br />

ქართული – მშობლიური<br />

რუსული – სრულყოფილად<br />

ფრანგული – kargad<br />

გერმანული – საშუალოდ<br />

ინტერესთა სფერო:<br />

439


კლასიკური მუსიკა, ფსიქოლოგიური ლიტერატურა, ლექსების<br />

წერა<br />

boloTqma<br />

danarTi studentebisaTvis<br />

* * *<br />

imedis Taobas<br />

Tqven eZebT, eZebT,<br />

asparezs eZebT...<br />

da asfrenad emzadeba<br />

Tqveni Taoba,<br />

eZebeT Svilo,<br />

Tu ar eZeb da ar daeZeb,<br />

mona xar maSin,<br />

mona xar da araraoba.<br />

aanTeT cecxli,<br />

samSoblos ca rom ar dabinddes,<br />

frTa frTas gahkariT,<br />

gadaenTeT am bnel qarafebs,<br />

wadiT ifrineT,<br />

erovnuli suli azideT,<br />

RmerTi gfaravdeT,<br />

saqarTvelos droSa<br />

gfaravdeT.<br />

440


tvmb!<br />

!<br />

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!tvmjfsfcb!<br />

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!v{fobftpcjt!<br />

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!mbnqbsjb!<br />

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!boUfcvmj!<br />

!<br />

441


ibeWdeba avtoris mier warmodgenili saxiT<br />

gadaeca warmoebas 03.07.2009. xelmowerilia dasabeWdad<br />

09.07.2009. qaRaldis zoma 60X84 1/16. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 20.<br />

tiraJi 100 egz.<br />

sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi,<br />

kostavas 77

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!