sulamanidze.pdf
sulamanidze.pdf
sulamanidze.pdf
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
artur sulamaniZe<br />
winaRobiT SeduReba<br />
`teqnikuri universiteti”@
saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />
a. sulamaniZe<br />
winaRobiT SeduReba<br />
damtkicebulia stu-s<br />
saredaqcio-sagamomcemlo sabWos<br />
mier. 02.07.2009, oqmi #6<br />
Tbilisi<br />
2009
saxelmZRvanelo Seicavs im masalis minimums,<br />
romelic gaTvaliswinebulia „winaRobiT SeduRebis<br />
teqnologia da mowyobilobis“ kursis programiT.<br />
amitom cxadia, rom aq ganxiluli sakiTxebi ufro<br />
vrclad da amomwuravad aris gaSuqebuli mraval<br />
sxva saxelmZRvanelosa da monografiaSi, kerZod, im<br />
wignebSi, romlebic CamoTvlilia saxelmZRvanelos<br />
boloSi.<br />
winaRobiT SeduRebis Tanamedrove Teoria da<br />
praqtika dafuZnebulia mTel rog zogadteqnikuri<br />
disciplinebze, upirveles yovlisa ki eleqtroteqnikasa,<br />
samrewvelo eleqtronikasa, liTonmcodneobasa<br />
da Termodinamikaze, romelTa Seswavlac, ra Tqma<br />
unda, win unda uswrebdes aRniSnuli kursis gavlas.<br />
recenzenti asoc. profesori m. xuciSvili<br />
© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009<br />
ISBN 978-9941-14-692-3<br />
http://www.gtu.ge/publishinghouse/<br />
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,<br />
ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu<br />
meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis<br />
gareSe.<br />
saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
eZRvneba didebuli pirovnebis, Cveni pedagogisa<br />
da sasiqadulo mamuliSvilis, saqarTveloSi<br />
SeduRebis kaTedris pirveldamaarseblis,<br />
baton grigol RuRuniSvilis<br />
naTel xsovnas<br />
2
avtorisagan<br />
warmodgenil saxelmZRvaneloSi ganmartebulia<br />
winaRobiT SeduRebis calkeuli procesis fizikuri arsi,<br />
ganxilulia maT Sesaswavlad arsebuli Teoriis<br />
ZiriTadi debulebani, aRwerilia SeduRebis teqnologiis<br />
Sesasruleblad saWiro mowyobiloba da aparatura.<br />
garda dRevandeli saswavlo sistemis nebismieri<br />
safexuris studentebisa, wigni sasargeblo iqneba<br />
sawarmoebsa da samecniero-kvleviT organizaciebSi<br />
momuSave inJinrebisa da axalgazrda mecniermuSakTaTvis.<br />
4
Sinaarsi<br />
sarCevi<br />
Sesavali ...............................................................................................13<br />
1. winaRobiT SeduRebis arsi da istoriuli<br />
winamZRvrebi.................................................................................................14<br />
2. winaRobiT SeduRebis fizikuri<br />
procesebi.......................................................................................................22<br />
2.1. zogadi warmodgena dauSleli SeerTebis<br />
Camoyalibebaze..........................................................................................22<br />
2.2. SeduReba energetikuli procesia.........................24<br />
2.3. SesaduR masalaTa Tbofizikuri Tvisebebi..28<br />
2.4. gaxurebis Taviseburebani................................................31<br />
2.5. SeduRebis denis/daSuntva...................................................35<br />
3. moZRvrebani eleqtrul kontaqtebze...................40<br />
3.1. sakontaqto zedapiri....................................................................40<br />
3.2. fizikuri procesebi kontaqtis zedapirze................46<br />
3.3. afskebi kontaqtur zedapirze ...............................................49<br />
3.3.1. adgeziuri afskebi.............................................................................51<br />
3.3.2. gabundovanebis afskebi ...........................................................52<br />
3.3.3. pasiuri afskebi.................................................................................57<br />
3.3.4. wylis afskebi .....................................................................................57<br />
3.4. kontaqturi winaRoba........................................................................59<br />
3.5. polaruli winaRobani kontaqtebSi...................................63<br />
3.6. kontaqturi Zalis gavlena winaRobaze.........................65<br />
4. winaRobiT SeduRebis saxeebi..............................................70<br />
5
4.1. winaRobiT SeduRebis klasifikacia da<br />
konstruqciaTa saxeebi.............................................................................70<br />
4.2. SeduRebis saxeebi SeerTebis formis mixedviT....73<br />
4.2.1. pirapira SeduReba..........................................................................73<br />
4.2.2. SeduReba ignatievis meTodiT...........................................76<br />
4.2.3. wertilovani SeduReba ...........................................................77<br />
4.2.4. reliefuri SeduReba ................................................................81<br />
4.2.5. T-sebri SeduReba...............................................................................82<br />
4.2.6. gorgolaWovani SeduReba.........................................................83<br />
4.2.7. gorgolaWovan-pirapira SeduReba.................................86<br />
5. winaRobiT SeduRebis manqanaTa daproeqtebis<br />
safuZvlebi .........................................................................................................88<br />
5.1. SeduRebis manqanaTa daproeqtebis teqnologiuri<br />
winamZRvrebi.........................................................................................................88<br />
5.2. eleqtrodTa daproeqteba.......................................................90<br />
5.3. SeduRebis konturis daproeqteba ................................95<br />
5.3.1. konturis mimarT wardgenili moTxovnebi...............96<br />
5.3.2. denis miyvanis sqemebi .................................................................96<br />
5.3.3. gasaxsneli kontaqtebi ..............................................................99<br />
5.4. SeduRebis konturis kontaqtTa angariSi..............103<br />
5.5. SeduRebis konturis winaRobis angariSi.............106<br />
5.6. erTfaza manqanis SeduRebis transformatoris<br />
daproeqteba .....................................................................................................108<br />
5.6.1. denis regulirebis meTodis SerCeva ........................108<br />
5.6.2. transformatoris elementTa konstruqciis<br />
SerCeva da angariSi....................................................................................113<br />
5.6.3. gularis angariSi ......................................................................114<br />
6
5.6.4. pirveladi xviebis angariSi ...............................................117<br />
5.6.5. meoradi gragnilis kveTisa da xvivTa ricxvis<br />
SerCeva.....................................................................................................................120<br />
6. winaRobiT SeduRebis kvebis wyaroebi ...................121<br />
6.1. denis wyaroebi kondensatorTa pirdapiri<br />
ganmuxtviT .........................................................................................................121<br />
6.2. mudmivi denis kvebis wyaroebi ......................................122<br />
6.3. dabali sixSiris denis wyaroebi ................................123<br />
6.4. eleqtroakumulatorTa denis wyaroebi................125<br />
6.5. magnitur velSi dagrovili energiis denis<br />
wyaroebi.................................................................................................................125<br />
6.6. dagrovili kinetikuri energiis kvebis<br />
wyaroebi ..............................................................................................................126<br />
7. winaRobiT SeduRebis Taviseburebani .......................127<br />
7.1. SeduRebadoba winaRobiT SeduRebis dros ......127<br />
7.2. Savi liTonebis SeduRebadoba ......................................131<br />
7.2.1. naxSirbadovani da mciredlegirebuli<br />
sakonstruqcio foladebis SeduRebis<br />
Taviseburebani.................................................................................................131<br />
7.2.2. austenitis klasis foladebis SeduRebis<br />
Taviseburebani.................................................................................................152<br />
7.3. feradi liTonebis SeduRebadoba ..............................159<br />
7.3.1. aluminisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba......159<br />
7.3.2. spilenZisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba....164<br />
8. winaRobiT SeduRebis teqnologiis<br />
safuZvlebi..........................................................................................................168<br />
8.1. winaRobiT SeduRebis zogadi mimoxilva,<br />
gamoyenebis are da perspeqtivebi ..............................................168<br />
7
8.2. maRalxarisxovani nakeris miRebis fizikurqimiuri<br />
pirobebi...........................................................................................170<br />
8.2.1. saWiro gaxurebiT uzrunvelyofa................................171<br />
8.2.2. saWiro meqanikuri moqmedebani........................................176<br />
8.2.3. saWiro gasufTaveba ...................................................................178<br />
8.3. winaRobiT SeduRebis siTbos wyaroebi..................179<br />
8.4. TanabarkveTi sadenis gaxureba.......................................182<br />
8.5. gaxurebis saerTo gantolebis anu Tburi<br />
balansis Sedgena .......................................................................................185<br />
8.6. pirapira SeduRebis teqnologia...................................188<br />
8.6.1. procesis zogadi maCveneblebi .....................................188<br />
8.6.2. pirapira SenaduRi konstruqciebi..............................190<br />
8.6.3. pirapira nakeris struqtura da simtkice .........191<br />
8.7. wertilovani SeduRebis teqnologia............................194<br />
8.7.1. procesis zogadi maCveneblebi...........................................195<br />
8.7.2. wertilovani SenaduRi konstruqciebi..................197<br />
8.7.3. SeduRebis teqnologiuri ciklebi...............................199<br />
8.7.4. SenaduRi wertilis Camoyalibeba...............................201<br />
8.7.5. wertilovani nakeris struqtura da<br />
simtkice ...............................................................................................203<br />
8.8. gorgolaWovani SeduRebis teqnologia ..............205<br />
8.8.1. procesis zogadi maCveneblebi........................................205<br />
8.8.2. gorgolaWovani SeduRebis teqnologiuri<br />
sqemebi......................................................................................................................209<br />
8.8.3. SeduRebis teqnologiuri Taviseburebani ........212<br />
9. xarisxis dominant faqtorTa SesaZlo marTva.......214<br />
8
9.1. xarisxisadmi wardgenili ZiriTadi<br />
moTxovnebi...........................................................................................................214<br />
9.2. praqtikuli problemebi..........................................................215<br />
9.3. SeduRebis procesis ciklograma.......................................216<br />
9.4. SeduRebis densa da temperaturas Soris<br />
damokidebuleba.............................................................................................219<br />
9.5. moZRvrebani Termoeleqtrobis Sesaxeb.......................225<br />
9.5.1. denis gvarobis gavlena SeduRebis xarisxze..231<br />
9.5.2. kontaqtSi mimdinare Termoeleqtruli<br />
movlenebi.............................................................................................................235<br />
9.5.3. polaruli procesis Tbur da eleqtrul<br />
parametrTa Soris damokidebuleba.......................................240<br />
9.5.4. pelties siTbos raodenobis angariSi...................241<br />
9.5.4.1 balkovecis meTodi.....................................................................241<br />
9.5.4.2 balderis meTodi.......................................................................242<br />
9.5.4.3 Solcis meTodi............................................................................243<br />
9.5.5. kaganovis, sulamaniZisa da SaSanis meTodi.....246<br />
9.5.5.1. pelties Zabvisa da siTbos raodenobrivi<br />
Sefaseba.................................................................................................................246<br />
9.5.5.2 gardamavali kontaqtis temperaturasa da<br />
Zabvas Soris kavSiri...............................................................................250<br />
9.5.5.3. SeduRebis parametrTa gavlena pelties<br />
Zabvaze.....................................................................................................................260<br />
9.5.6. pelties efeqtis gavlenis ugulebelyofa<br />
saeleqtrodo kontaqtSi......................................................................261<br />
9.6. sxvadasxva sisqis detalTa SeduRebis<br />
Taviseburebani................................................................................................265<br />
9
9.6.1. sisqeTa fardobis gavlena Txevadi birTvis<br />
adgilmdebareobaze....................................................................265<br />
9.6.1.1. sisqecvalebadi nimuSis siRrmeSi<br />
temperaturis ganawilebis Teoriuli gansazRvra...281.<br />
9.6.1.2 sisqecvalebadi nimuSis centrSi Tburi<br />
mdgomareobis cvalebadobis makrografia.........................286<br />
9.6.1.3 sisqeTa sxvaobiT gamowveuli Tbur procesTa<br />
aviseburebani....................................................................................288<br />
9.6.1.4 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis metalografiul, metrologiur<br />
da meqanikur kvlevaTa Sedegebi...................................................295<br />
9.6.1.5. reJimis parametrTa gavlena wertilis<br />
adgilmdebareobaze....................................................................................300<br />
9.6.1.6 SeduRebis zonis fizikuri modelireba..............304<br />
9.7 sisqecvalebadobis gardamavali gavlena<br />
wertilis adgilmdebareobaze........................................................317<br />
9.8. teqnologiuri procesis marTvis optimizaciis<br />
gzebi.........................................................................................................................320<br />
9.8.1 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxi........321<br />
9.8.2 sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />
wertilovani SeduRebis eleqtrodebi...................................330<br />
9.9. SeduRebis xarisxis stabilurobis<br />
Sefaseba..................................................................................................................335<br />
10. winaRobiT SeduRebis avtomatizacia da<br />
robotizacia.....................................................................................................339<br />
10.1. SeduRebis avtomatizaciis ZiriTadi<br />
xerxebi....................................................................................................................339<br />
10.2. SeduRebis drois mwyvetarebi...........................................343<br />
10
10.3. droisa da denis mwyvetarebi .........................................347<br />
10.4. simZlavris mwyvetarebi...........................................................348<br />
10.5. temperaturis cvalebadobis mwyvetarebi..............351<br />
10.6. SeduRebis modulatorebi....................................................356<br />
10.7. SeduRebis robotebi.....................................................................361<br />
10.7.1. robotis aRweriloba .............................................................361<br />
10.7.2. samrewvelo robotebi..............................................................363<br />
11. manqanaTa gamarTva, eqspluatacia da<br />
usafrTxoeba.....................................................................................................367<br />
11.1. manqanaTa gamarTva, gaSveba................................................367<br />
11.2. manqanaTa eqspluataciis pirobebi.............................371<br />
11.3. usafrTxoebis teqnika.............................................................374<br />
12. praqtikuli samuSaoebi.............................................................376<br />
samuSao #1<br />
foladis firfitebs Soris arsebuli kontaqtis<br />
winaRobis gansazRvra ...........................................................................377<br />
samuSao #2<br />
pirapira SeduRebis winaRobis angariSi ..............384<br />
samuSao #3<br />
wertilovani SeduRebis winaRobis angariSi.....388<br />
samuSao #4<br />
winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi<br />
angariSi ...............................................................................................................392<br />
samuSao #5<br />
SemodnobiT SeduRebis Tburi angariSi..................397<br />
samuSao #6<br />
gaxurebis angariSi ignatievis meTodiT<br />
SeduRebisas .....................................................................................................401<br />
11
samuSao #7<br />
wertilovani SeduRebis Tburi angariSi ............403<br />
samuSao #8<br />
Suntis winaRobisa da denis angariSi.......................413<br />
13. danarTi<br />
testebi winaRobiT SeduRebis operatorTa<br />
Teoriuli codnisa da praqtikuli Cvevebis<br />
saatestaciod ...........................................................................................420<br />
13.1 testebis pasuxTa variantebi ...............................................434<br />
literatura. ...................................................................................................435<br />
avtoris საქმიანობის ვითარება..........................................................437<br />
boloTqma.............................................................................................................440<br />
12
Sesavali<br />
SeduReba aris masalaTa dauSleli SeerTebis<br />
teqnologiuri procesi atomTaSorisi Zalebis<br />
SeWidulobis xarjze. igi warmoadgens iseT teqnologiur<br />
process, romliskenac ganuxrelad mzardi yuradRebaa<br />
mipyrobili rogorc samamulo, aseve sazRvargareTis<br />
mecnier-mkvlevarTa da konstruqtorTa mravalricxovani<br />
koleqtivebisa. es aixsneba SeduRebis procesis farTo<br />
gamoyenebiT mrewvelobis mTel rig dargebSi sxvadasxva<br />
saxis konstruqciaTa dasamzadeblad da SesakeTeblad.<br />
amasTanave, liTonkonstruqciaTa damzadebis dros<br />
gamoyenebul sxva meTodebTan SedarebiT: sxmuli, Weduri,<br />
moqlonuri, analogiuri SenaduRi konstruqcia ufro<br />
msubuqia da saWiro liTonis ekonomia Seadgens 50%-mde.<br />
aRaniSnavia isic, rom SeduRebiT miiRweva gansxvavebuli<br />
masalebisagan damzadebuli konstruqciis calkeul<br />
nawilTa SeerTeba. es saSualebas iZleva mravalgvari<br />
daniSnulebis nakeTobaTa dasamzadeblad gamoyenebul<br />
iqnas axali sakonstruqcio masalebi da Senadnobebi.<br />
amJamad mrewvelobaSi moqmed saSemduReblo<br />
manqanaTa parkis daaxloebiT 30%-s Seadgens<br />
eleqtrowinaRobiT (kontaqturi) SeduRebis danadgarebi,<br />
rac ganpirobebulia danarCen saxeebTan SedarebiT misi<br />
Semdegi upiratesobebiT: SenaerTis saimedooba,<br />
meqanizaciisa da robotizaciis maRali done, procesis<br />
maRali mwarmoebloba, warmoebis kultura da sxv.<br />
13
1. winaRobiT SeduRebis arsi da<br />
istoriuli winamZRvrebi<br />
1. jer kidev 1877 wels e. tomsonma gaiTvaliswina<br />
imis SesaZlebloba, rom foladis ori nimuSi SeiZleba<br />
SeerTdes dauSlelad, Tu maTi gaTbobis agentad<br />
gamoyenebuli iqneba nimuSebSi gamWolad gamavali did<br />
Zalis eleqtruli deni.<br />
mxolod rva wlis gavlis Semdeg, 1885 wels<br />
gamomgonebelma gadawyvita Seemowmebina Tavisi<br />
gamogonebis praqtikuli Rirebuleba. imdroindeli<br />
warmoebisaTvis tomsonis mier Catarebuli cdebi<br />
damakmayofilebeli gaxda da 1886 wlis 10 agvistos e.<br />
tomsonma miiRo Tavisi gamogonebis pirveli diplomipatenti,<br />
winaRobiT SeduRebis manqanis Sesaxeb.<br />
ase daibada winaRobiT SeduRebis teqnologiuri<br />
procesi.<br />
rusul literaturaSi (rogorc „sabWoTamde“, aseve<br />
misi periodis) aRniSnaven, rom „naxSiris eleqtrodebiT<br />
eleqtrorkaluri SeduRebis niWierma rusma<br />
gamomgonebelma n. benardosma 1887 wels daapatenta<br />
naxSiris eleqtrodebs Soris wertilovani SeduRebis<br />
SesaZlebloba“ (a.s.gelmani „kontaqturi<br />
eleqtroSeduReba“, „manqanaTmSeneblobis gamomcemloba“,<br />
moskovi, 1949. gv. 5, rusul enaze).<br />
amrigad, winaRobiT SeduRebis dabadebis TariRia<br />
1886 wlis 10 agvisto da misi avtoria sayovelTaod<br />
aRiarebuli didi mecnieri elihu tomsoni.<br />
es gamogoneba Zalian adre daibada, warmoeba ar<br />
iyo mzad mis misaRebad, amitom man SeumCnevlad ganvlo<br />
14
naxevari saukune da mxolod Semdeg moaxerxa SeeZra<br />
liTonTa damuSavebis msoflio industria.<br />
2. gamoyenebis are. dReisaTvis ganusazRvrelad<br />
didia eleqtrowinaRobiT SeduRebis gamoyenebis are:<br />
manqanaTmSenebloba: satransporto saSualebaTa warmoeba,<br />
saxlTmSenebloba, soflis meurneoba, Tbomeurneoba,<br />
samxedro mrewveloba, xelsawyoTmSenebloba, marTvis<br />
sistemebis uzustes mowyobilobaTa warmoeba, saiuveliro<br />
saqme, kosmosi.<br />
konkretul magaliTad SeiZleba moviyvanoT:<br />
msubuqi avtomobili, nebismieri maTganis konstruqciaSi<br />
SenaduR wertilTa raodenoba 5000-ze mets aRwevs;<br />
Tanamedrove laineri saWiroebs ramodenime aTeul aTass<br />
da met SenaduR wertils; mzis batareis mxolod erTi<br />
Tburi elementis nakeris sigrZe _ 500m-ia da a. S.<br />
winaRobiT SeduReba aris dauSleli SeerTebis<br />
warmoqmnis iseTi teqnologiuri procesi, romelic<br />
mimdinareobs SesaduR nawilTa gaxurebiT, maTSi eleqtro<br />
denis gatarebiTa da SeerTebis zonis plastikuri<br />
deformaciis TanxlebiT.<br />
fizikuri TvalsazrisiT winaRobiT SeduRebis<br />
dros, iseve rogorc SeduRebis sxva saxeobisas, SenaerTi<br />
miiReba atomTaSorisi Zalebis SeWidulobis safuZvelze.<br />
or liTonur sakontaqto zedapirs Soris<br />
atomTaSorisi SeWidulobis Zalebis moqmedeba iwyeba<br />
maSin, roca maT Soris manZili gautoldeba (4÷5)10-8 sm-s.<br />
zedapiris umaRlesi sizustiT damuSavebis Sedegad<br />
miiReba (0,3÷1)10-4 sm zomis mikroxorklianoba. aqedan<br />
gamomdinare, sakontaqto zedapirze moqmedi mcire<br />
sididis SemkumSavi Zala umniSvnelo plastikuri<br />
15
deformaciiT aRZravs atomTaSoris SeWidulobis Zalebs<br />
calkeul mikrogamonaSverebSi, xolo RreCoebSi ki<br />
liTonsa da adsorbciuli fenis airul an Txevad<br />
molekulebs Soris myardeba mxolod adgeziuri kavSiri.<br />
SeduRebis ganxorcielebisaTvis aucilebelia an<br />
maRali sididis SemkumSavi Zalis moqmedeba, ris gamoc<br />
sakontaqto zedapiris mimdebare liTonis garkveuli<br />
moculoba daiyvaneba plastikur deformaciamde, an iseTi<br />
gaxureba, romelic gamoiwvevs sakristalizacio meseris<br />
nawilakTa aqtiurobisa da moZraobis gazrdas, garkveuli<br />
SemkumSavi Zalis moqmedebis paralelurad.<br />
winaRobiT SeduRebis dros gaxureba da<br />
erTdrouli plastikuri deformacia uzrunvelyofs<br />
metad xelsayrel pirobebs atomTaSorisi SeWidulobis<br />
Zalebis warmoqmnisaTvis. denis mier siTbos gamoyofa<br />
xdeba rogorc SesaduR nawilTa sakuTari winaRobiT,<br />
aseve maT Soris kontaqturi winaRobis safuZvelze, rac<br />
ganapirobebs TviT procesis saxelwodebas.<br />
winaRobiT SeduReba xorcieldeba rogorc<br />
saTanado zonaSi liTonis adgilobrivi gadnobiT, aseve<br />
dnobis gareSec. SeduRebis erT-erT pirvelsaxed<br />
SeiZleba CaiTvalos WedviT SeduReba. jer kidev uZveles<br />
droSi mWedeli flobda rkinis damuSavebisa da im<br />
periodisaTvis ZiriTadi teqnologiis _ SeduRebis<br />
saidumloebas, rac iTvleboda metad wminda _ saRmrTo<br />
(Бог сварог _ сварка) saqmed. arqeologiuri gaTxrebis<br />
Sedegad napovni, Cvens welTaRricxvamde VIII-VII saukunis<br />
iaraRebi, saWurveli da sasoflo-sameurneo xelsawyoebi<br />
warmoadgens imis damadasturebel magaliTebs, rom<br />
uZveles droSi WedviT SeduReba iyo erTaderTi<br />
16
teqnologiuri procesi rkinisagan nebismieri nakeTobis<br />
miRebisa. es saWurveli da iaraRebi gakvirvebas iwveven<br />
ara marto iseT sxvadasxvagvar liTonTa _ rogoricaa<br />
evteqtoiduri foladi _ sufTa rkina – SeduRebis<br />
maRali xarisxiT, aramed SesaduRi nakeTobis<br />
racionaluri konstruqciiTac. nax. 1.1-ze warmodgenilia<br />
im droisaTvis farTod gavrcelebuli danisa da<br />
maxvilis kveTebi. 2_5 mm sisqis maRalnaxSirbadiani<br />
foladis furclebi Zalian moxerxebuladaa CaduRebuli<br />
danis, maxvilisa an sxva nakeTobis gularSi.<br />
nax. 1.1. Zveli slavuri danebisa (1)<br />
da maxvilebis (2) SenaduRi konstruqciebi<br />
aseve ostaturadaa miduRebuli rkinis saxelurze<br />
saWreli piris naxSirbadiani zoli. aRsaniSnavia isic,<br />
rom danisa da maxvilis konstruqcias safuZvlad udevs<br />
TviTalesvadi iaraRis Seqmnis idea. es idea gamoyenebuli<br />
iqna meoce saukunis 20-ian wlebSic, roca daiwyes<br />
SeduRebis ignatievis meTodiT iaraRTa SenaduRi<br />
konstruqciis damzadeba. samWedlo quraTi SeduRebis<br />
xelovnebiT Seqmnili nimuSebis cqera dResac atkbobs<br />
bevr mnaxvels. leningradis sazafxulo baRis cnobili<br />
meseri, mdinare fontankis sanapiro galavani warmoadgens<br />
17
gunda rkinis konstruqciebs, damzadebuls WedviT<br />
SeduRebiT.<br />
eleqtrowinaRobiT SeduRebis yvelaze farTod<br />
gavrcelebuli Tanamedrove xerxis gamoyeneba daiwyes<br />
mecxramete saukunis 90-ian wlebSi, kerZod ki mas Semdeg,<br />
rac 1887 wels rusma gamomgonebelma benardosma gamoTqva<br />
azri ganexorcielebinaT liTonis wertilovani SeduReba<br />
naxSiris eleqtrodebs Soris ubralo marwuxebis<br />
saSualebiT (nax 1.2), romelic warmoadgens Tanamedrove<br />
Camosakidi wertilovani manqanis pirvelsaxes. benardoss<br />
ekuTvnis agreTve gorgolaWovani SeduRebis gamogoneba.<br />
TiTqmis imave dros, 1886 wels e. tompsonma (aSS)<br />
gamoigona winaRobiT pirapira SeduReba. cota<br />
mogvianebiT iqna SemuSavebuli Tanamedrove wertilovani<br />
SeduReba spilenZis eleqtrodebiT. 1887 wels g. kofeqsis<br />
mier (germania) gamogonebuli iqna SemodnobiT pirapira<br />
SeduReba.<br />
nax. 1.2. n. n. benardosis marwuxebi<br />
wertilovani SeduRebisaTvis.<br />
winaRobiT SeduRebis farTo gamoyeneba<br />
mrewvelobaSi daiwyo sabWoTa xelisuflebis wlebSi. 1927<br />
wels s. kirovis piradi miTiTebiT leningradis qarxana<br />
18
„eleqtrikma“ miiRo davaleba eleqtrokontaqtur<br />
saSemduReblo manqanaTa daproeqtebisa, romlis<br />
safuZvelze 1928 wlidan aRniSnulma qarxanam daiwyo<br />
wertilovan manqanaTa samrewvelo warmoeba, xolo<br />
momdevno wlebSi ki kontaqtur manqanaTa sxva tipebis<br />
gamoSvebac.<br />
stalinuri xuTwledebis periodis ganmavlobaSi<br />
wliTiwlobiT izrdeba kontaqtur manqanaTa warmoeba,<br />
srulyofili xdeba maTi konstruqcia, avtomatizebuli<br />
xdeba SeduRebis procesebi. amasTanave, mniSvnelovnad<br />
izrdeba warmoebul manqanaTa simZlavre da farTovdeba<br />
maTi specializacia.<br />
mTel rig avtorTa: a. ignatievi (ignatievis xerxiT<br />
SeduReba), d. balkoveci (specialuri gorgolaWovani<br />
manqanebi), v. lvovi (hidravlikuri wertilovani manqanebi),<br />
a. aleqseevi, a. axuni, n. koCanovski da sxvaTa Sromebis<br />
safuZvelze Seiqmna originaluri konstruqciis<br />
kontaqturi manqanebi, romlebic TavianTi teqnikuri<br />
monacemebiT saukeTesoa Soreuli sazRvargareTis<br />
manqanebTan SedarebiT.<br />
pirvelad SeduRebis teqnikaSi v. vologdinma<br />
gamoiyena ionuri xelsawyoebi Txevadi kaTodiT<br />
kontaqtur manqanaTa avtomaturi marTvisaTvis.<br />
sabWoTa mecnieris g. babatis mier Seqmnili iqna<br />
pirveli wertilovani manqana kondensatoris energiis<br />
ganmuxtvis gamoyenebiT.<br />
didi samamulo omis wlebSi calkeul<br />
saministroTa mier organizebul iqna kontaqtur manqanaTa<br />
warmoeba sakuTari saWiroebisaTvis. kerZod, gamoSvebul<br />
iqna specializebuli gorgolaWovani da<br />
19
mravalwertilovani manqanebi avtoqarxnebis mier.<br />
kontaqturi SeduRebis Teoriis damuSavebisa, axali<br />
konstruqciis manqanaTa da maTi marTvis avtomatizebuli<br />
sistemis SeqmnaSi didi Sroma gaswies: sabWoTa qarxnebma<br />
„eleqtrikma“ da „revtrudma“, uralis SesaduRma<br />
manqanaTmSenebelma qarxanam; leningradisa da uralis<br />
politeqnikur institutTa, n. e. baumanis saxelobis<br />
moskovis umaRlesi teqnikuri saswavleblis SeduRebis<br />
kaTedrebma, kievis e. o. patonis eleqtroSeduRebis<br />
institutis TanamSromlebma da sxv.<br />
gansakuTrebiT daCqarda ufro srulyofil<br />
kontaqtur manqanaTa gamoSveba meore msoflio omis<br />
Semdgom wlebSi. eleqtromrewvelobis mier (qarxana<br />
„eleqtriki“, eleqtroSesaduR mowyobilobaTa sakavSiro<br />
samecniero sakvlevi instituti) dawyebuli iqna erT da<br />
mravalwlovan avtomatur manqanaTa warmoeba, rogoricaa,<br />
1000 kvt simZlavris specialuri manqana msubuqi<br />
Senadnobebis SesaduReblad, 600 kvt simZlavris SesaduRi<br />
wnexebi, avtomaturi pirapira manqana eleqtro da<br />
hidravlikuri amZravebiT, gorgolaWovani manqanebi<br />
ignitronuli denmwyvetebiT, vagonmSenebeli da<br />
saavtomobilo qarxnebis mier (moskovis lixaCovis<br />
saxelobis qarxana, gorkis saavtomobilo qarxana)<br />
Seqmnili iqna mTeli rigi specializirebuli<br />
mrvalwertilovani manqanebi; kievis e. i. patonis<br />
saxelobis eleqtroSeduRebis institutSi SemuSavebuli<br />
iqna specialuri danadgarebi didi diametris milebis<br />
pirapira SeduRebisaTvis navTobisa da gazgayvanilobaTa<br />
asawyobad. manqanaTmSeneblobis teqnologiis sakavSiro<br />
centraluri samecniero-sakvlevi institutis mier<br />
20
Seqmnili iqna Txeli zolis pirapira SeduRebisaTvis<br />
saWiro mZlavri manqanebi da milSesaduRi danadgarebi;<br />
Seqmnili iqna rkinabetonis armaturis SesaduRi mTeli<br />
rigi manqanebi. moskovis n. e. baumanis saxelobis<br />
umaRlesi teqnikuri saswavleblis SeduRebis kaTedraze<br />
Seqmnili iqna kondensatoruli manqanebi<br />
xelsawyoTmSeneblobasa da vakuumur teqnikaSi arsebuli<br />
mcire kveTis sakvanZo nawilTa SesaduReblad.<br />
winaRobiT SeduRebis mowyobilobis srulyofa<br />
xdeboda procesis teqnologiis srulyofasTan erTad.<br />
gasuli saukunis 50-60-ian wlebSi farTo gamoyeneba hpova<br />
wetilovani manqanis impulsuri kvebis sqemebma da<br />
procesis programulma regulirebam; gorgolaWovani<br />
SeduRebis dros _ SesaduR nawilTa bijurma<br />
gadaadgilebam; pirapira SeduRebis dros _ konturuli<br />
SeduRebis transformatorebma; pirapira nakeruli<br />
SeduRebis dros _ maRali da radiosixSiris denebma da<br />
sxva.<br />
araCveulebrivad mravalferovani da rTulia<br />
winaRobiT SeduRebis Tanamedrove teqnika, rac<br />
ganisazRvreba rogorc SesaduR nawilTa kveTis didi<br />
diapazoniT _ 25+25 mm-dan ramodenime aTeul mikronamde _<br />
agreTve Sereul liTonTa Tu SenadnobTa<br />
mravalgvarovnebiT. kontaqturi SeduRebis udidesi roli<br />
Tanamedrove saxalxo mrewvelobaSi ganpirobebulia ara<br />
marto procesis maRali mwarmoeblobiT, aramed misi<br />
meqanizaciis, avtomatizaciisa da robotizaciis<br />
siadviliT, gansakuTrebiT ki gamoyenebis farTo<br />
diapazoniT masiur warmoebaSi.<br />
21
2. winaRobiT SeduRebis fizikuri procesebi<br />
winaRobiT SeduReba warmoadgens dauSleli<br />
SeerTebis teqnologiur process joulis siTbosa da<br />
meqanikuri dawnevis xarjze.<br />
teqnologia aris masalisa da energiis<br />
urTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro produqtis<br />
misaRebad.<br />
aqedan gamomdinare, didi mniSvneloba eniWeba<br />
SesaduR masalaTa gvarobas, maT fiziko-meqanikur<br />
Tvisebebsa da energiis saxes.<br />
2.1. zogadi warmodgena dauSleli SeerTebis<br />
Camoyalibebaze<br />
cnobilia, rom myari nivTiereba plastikuri<br />
deformaciis dros Txieri nivTierebis Tvisebebs iCens.<br />
igi ara marto denadobs, rogorc siTxe sxvadasxva<br />
naxvretebsa da milebSi, aramed aqvs namdvili siTxis<br />
difuziis unari. Tu ori myari sxeulis nimuSs SexebaSi<br />
moviyvanT da Semdeg masze vawarmoebT dawnevas, maSin<br />
nimuSebiT miviRebT erT mTlian nimuSs da maT Soris<br />
SeiZleba warmoiSos myari xsnari, qimnaerTi an<br />
mikromeqanikuri narevi.<br />
cdebiT gamokvleulia, rom rac ufro maRal<br />
temperaturamde iqneba gaxurebuli liTonis nimuSebi, miT<br />
naklebia Zala da naklebi dro iqneba saWiro maTi<br />
SeerTebisaTvis. teqnikaSi aseT SeerTebas xSirad wnevis<br />
qveS SeduReba hqvia. cxadia, ufro xelsayreli iqneba<br />
SeduReba iseTi liTonebisa, romlebic gadnobis win<br />
22
cTomebriv mdgomareobas iReben, e. i. iseT mdgomareobas,<br />
rodesac liTons didi denadobis unari aqvs.<br />
imisda mixedviT, Tu ra energiiT xurdeba liToni<br />
SeduRebisaTvis, wnevis qveS SeduRebas or ZiriTad<br />
jgufad hyofen: WedviT da eleqtroSeduRebad.<br />
WedviT SeduRebisaTvis liTons gaaxureben TeTrad<br />
varvarebamde saWiro temperaturamde samWedlo<br />
RumelebSi. RumelSi gaxurebas Semdegi nakli aqvs:<br />
airebis gavleniT liToni xenjiT ifareba, xurdeba<br />
araTanabrad sxvadasxva siRrmeSi da calkeul adgilebSi.<br />
zedmeti gaxurebis gamo SeiZleba ar gadaiwvas.<br />
xenjis mosacileblad gaxurebul zedapirs<br />
moayrian fluss, romelic xenjTan erTad advildnad<br />
widas warmoSobs. es wida dneba SeduRebis temperaturaze<br />
da Semdeg nimuSis miWerisas gamoidevneba SesaduR<br />
adgilidan.amasTan, Znelad mosalodnelia widis<br />
mTlianad gamodevna, amitomac mWedluri SeduRebiT<br />
miRebuli adgilis simtkice ar aRemateba mTliani<br />
nawilis 0,80 simtkices.<br />
winaRobiT SeduRebis dros kontaqtSi moTavsebul<br />
or SesaduR nimuSSi eldens gauSveben. cxadia, rom<br />
kontaqtSi did winaRobas unda hqondes adgili da amis<br />
gamo liToni Sexebis adgilSi Zlier unda gaxurdes.<br />
aseTi SeduRebis upiratesoba WedviT SeduRebasTan<br />
SedarebiT imaSia, rom aq SesaduRi detalebi winaswar<br />
urTierTmiWerilia da, maSasadame, haeri ver miudgeba<br />
SesaduRebel zedapirs. garda amisa, xurdeba mxolod<br />
SesaduRi adgili. gaxureba Tanabaria mTel SesaduR<br />
zedapirze. SesaZlebelia agreTve SeduRebis temperaturis<br />
zusti regulireba.<br />
23
yvela amis Sedegi is aris, rom eleqtrodeniT<br />
SeduRebuli adgilis simtkice ara Tu naklebia, xSirad<br />
ufro metic ki aris liTonis simtkiceze.<br />
winaRobiT SeduRebas zogjer kontaqtur<br />
SeduRebas uwodeben.<br />
procesis meqanizaciis xarisxis mixedviT<br />
kontaqturi SeduReba daiyofa avtomatur, naxevaravtomatur<br />
da robotizebul SeduRebad.<br />
avtomatur-kontaqtur SeduRebas iseT SeduRebas<br />
uwodeben, rodesac denis CarTva da gamorTvis garda<br />
avtomatizirebulia nimuSTa SeduRebisaTvis miWerac.<br />
naxevar-avtomatur SeduRebisas avtomaturad<br />
warmoebs mxolod denis CarTva-gamorTva.<br />
SeduRebis procesis robotizaciisas ki sawarmos<br />
am ubanze mxolod procesis Tvalyuris madevnebeli Tu<br />
SeiniSneba.<br />
2.2. SeduReba energetikuli procesia<br />
rogorc yvela nivTiereba, misi mdgomareobisagan<br />
damokidebulebiT, flobs sxvadasxva raodenobis qimiur<br />
energias. agregatul mdgomareobaTa mixedviT, cxadia, rom<br />
liTonis energia orTqlis mdgomareobaSi metia, vidre<br />
TxevadSi da Txevadi liToni energetikulad ufro<br />
maRalia, vidre myari. amasTanave, cnobilia, rom myari<br />
mdgomareobis liTonis rogorc elementarul<br />
kristalebs, aseve marcvlebs SeiZleba gaaCndeT<br />
sxvadasxva energetikuli doneebi. magaliTad,<br />
plastikurad deformacia gancdili da aseve nawrTobi<br />
liTonis marcvalTa energia ufro maRalia, vidre igive<br />
24
liTonis marcvlebisa momwvar mdgomareobaSi.<br />
TviTdinebiT mimdinare yvela procesi mimdinareobs<br />
energiis kargviT. ase magaliTad, gamyarebisa da<br />
kristalizaciis procesebi.<br />
energiis gafantvasTan dakavSirebuli zogierTi<br />
procesi SeiZleba SevaCeroT da amiT gamoviwvioT<br />
sistemaSi energiis dagroveba, Senaxva, romelic SeiZleba<br />
ganimuxtos saTanado pirobaTa SeqmniT. amis mkafio<br />
magaliTia rekristalizaciis procesi. am dros civi<br />
plastikuri deformacia qmnis erTmaneTis gverdiT<br />
energetikulad gauwonasworebel marcvalTa did<br />
raodenobas. amasTanave, mcire zomis marcvlebs gaaCnia<br />
SedarebiT ufro maRali energiebi didi zomis<br />
marcvlebTan SedarebiT, radganac isini naklebad<br />
dazaraldnen deformaciis Sedegad. aseTi dagrovili<br />
Sinagani energia SeiZleba didxans SevinarCunoT, Tu<br />
liTonze ar vimoqmedebT.<br />
energiis aseTi Senaxva (konservacia) liTonSi ar<br />
ewinaaRmdegeba energiis SemcirebiT momxdar TviTdinebad<br />
procesebs.amis TvalsaCinoeba SeiZleba warmovidginoT<br />
elementaruli modelis sqemis saSualebiT (nax. 2.1).<br />
nax. 2.1. liTonuri kristalebis<br />
energetikul doneTa modeli<br />
25
urTula moxvda 1-mdgomareobaSi da gaCerda<br />
energiis am doneze. Tumca misi yvelaze dabali<br />
energetikuli mdgomareoba aris 3. a doneze is moxdeba<br />
mxolod iseTi energetikuli biZgis miRebis Semdeg,<br />
romelic sakmarisi iqneba energetikuli barieri 2-is<br />
dasaZlevad. plastikurad deformirebuli sxeulisaTvis<br />
aseT biZgad gvevlineba gaxureba, romlis Semdeg<br />
dagrovili energia daiwyebs ganmuxtvas. am procesSi<br />
monaTesave marcvlebi STanTqaven erTmaneTs da miiReben<br />
iseT formas, romlis drosac maTi Siga energia gaxdeba<br />
minimaluri. es TviTdinebadi procesia da adgili aqvs<br />
sxvadasxva<br />
SemTxvevaSi.<br />
nivTierebaTa gansxvavebuli temperaturis<br />
liTonis SeduReba gaxlavT iseTive TviTdinebadi<br />
da bunebrivi procesi, rogoricaa magaliTad,<br />
kristalizacia.<br />
SeduReba SeiZleba ganvixiloT rogorc masalis<br />
erT-erTi TvisebaTagani. amitom savsebiT bunebrivia is,<br />
rom SemduReblebi SeduRebadobis procesTa mimarTebaSi<br />
gamoiyeneben igive kanonebsa da urTierTdamokidebulebas,<br />
romlebic damuSavebulia liTonTa dnobis, Camosxmis,<br />
plastikuri deformaciisa da Termuli damuSavebisaTvis<br />
metalurgTa mier.<br />
naTqvamidan gamomdinare, unda virwmunoT, rom<br />
SeduRebis procesi, bunebrivia, unda SeviswavloT<br />
koordinatebSi: temperatura _ dro, dawneva _<br />
temperatura da a. S.<br />
amasTanave, yuradsaRebia isic, rom zogierTi<br />
eleqtruli da fizikuri movlenebi TavisTavad axdens<br />
iseT gansakuTrebul qmedebebs liTonsa da mis<br />
26
struqturaze, romelnic SeuZlebelia aixsnas mxolod<br />
maRali an dabali temperaturiT.<br />
cxadia, rom winaRobiT SeduRebis dros<br />
gamoyenebuli maRali simkvrivis eleqtruli denebi,<br />
eleqtruli ganmuxtvebi, mkumSavi Zalebi, mimdinare<br />
maRali temperaturuli procesebi da Tanamdevi<br />
Termoeleqtruli movlenebi migvaniSnebs, imaze, rom<br />
SeuZlebelia SeduRebis yvela procesi xasiaTdebodes<br />
mxolod metalurgiaSi miRebul koordinatebSi.unda<br />
gvaxsovdes, rom: 1. kvlevis dros mraval SemTxvevaSi<br />
liTonis saSualo temperatura ar gansazRvravs liTonis<br />
mikromoculobebSi gansakuTrebul temperaturul<br />
mdgomareobebs; 2. liTonis makromoculobaTa<br />
kanonzomierebani<br />
mikromoculobebzec.<br />
ar SeiZleba gavrceldes<br />
liTonuri kontaqtis erTi fizikuri wertilis<br />
elementaruli naperwkluri ganmuxtva_esaa<br />
gansakuTrebuli katastrofa im mikromoculobebisa,<br />
romelSic mimdinareobs procesi. es katastrofa iwvevs<br />
uZlieres wnevebs da SeiZleba SevadaroT mniSvnelovan<br />
afeTqebebs.<br />
naperwklur SualedSi, RreCoSi xdeba liTonis<br />
orTqlad qceva, RreCo ionizirdeba. nawili liTonisa<br />
gardaiqmneba mtvrad. drois am periodSi zedapiruli<br />
marcvlebi ganicdian uZlieres plastikur deformacias.<br />
sabolood ki es mikromoculobis katastrofa mTeli<br />
liTonuri masisaTvis fiqsirdeba mxolod da mxolod<br />
rogorc umniSvnelo SeTboba. aseT SemTxvevas adgili<br />
aqvs SemodnobiT pirapira SeduRebis procesSi.<br />
27
2.3. SesaduR masalaTa Tbofizikuri Tvisebebi<br />
SeduRebis dros liTonis (an Senadnobis)<br />
Tbogamtaroba λ da Tbotevadoba C did gavlenas axdens<br />
gaxurebasa da siTbos ganawilebaze. erTeulebis fizikur<br />
sistemaSi Tbogamtaroba izomeba kal/sm⋅wm0C-iT erTeulebis eleqtrul sistemaSi Tbogamtaroba izomeba<br />
vt/sm0C-iT. Tbotevadoba izomeba kal/g0C-iT erTeulebis<br />
fizikur sistemaSi da vt⋅wm/g0C erTeulebis eleqtrul<br />
sistemaSi. 2.1 cxrilSi mocemulia zogierTi liTonisa da<br />
Senadnobis, Tbogamtarobisa da Tbotevadobis<br />
mniSvnelobani oTaxis temperaturaze, agreTve kuTri wona<br />
da dnobis temperatura. amave cxrilSi mocemulia<br />
temperaturagamtarobis mniSvnelobani, romelic<br />
axasiaTebs siTbos gavrcelebis siCqares<br />
araTanabarzomierad gaxurebul sxeulSi.<br />
temperaturagamtarobis koeficienti<br />
λ<br />
a=<br />
γC<br />
da<br />
izomeba sm2 /wm. rogorc Cans 2.1 cxrilidan<br />
naxSirbadmcire foladis Tbogamtaroba 6-8-jer naklebia<br />
spilenZis Tbogamtarobaze. qromnikeliani uJangavi<br />
foladis Tbogamtaroba TiTqmis 3-jer naklebia<br />
naxSirbadmcire foladis Tbogamtarobaze. es<br />
Tanafardobani gamodgeba mxolod oTaxis temperaturisas<br />
da isini SeiZleba Zlier Seicvalon SeduRebis procesSi<br />
gaxurebis dros.<br />
28
cxrili 2.1.<br />
zogierTi liTonisa da Senadnobis Tbofizikuri<br />
Tvisebebi, roca T=20 0<br />
masalis dasaxeleba<br />
spilenZi<br />
alumini<br />
duralumini Д-16<br />
magniumis Senadnobi МА-<br />
1<br />
TiTberi Л-59<br />
fosforovani brinjao<br />
mcirenaxSirbadiani<br />
foladi<br />
niqromi<br />
austenitis foladi<br />
(18%Cr da 9%Ni)<br />
austenitis foladi<br />
(25%Cr da 20%Ni)<br />
Tbogamtaro<br />
ba,<br />
kal/sm·wm°C<br />
0,86<br />
0,49<br />
0,32-0,35<br />
0,20-0,30<br />
0,14-0,22<br />
0,12<br />
0,11-0,15<br />
0,03<br />
0,044<br />
0,033<br />
liTonebisa da SenadnobTa Tbofizikuri Tvisebebi<br />
Zlier icvleba temperaturis SecvliT.<br />
nax. 2.2. 1-ze naCvenebia naxSirbadmcire (1),<br />
swrafmWreli (2) da austenituri foladis (3)<br />
Tbogamtarobis cvlileba 20-dan 900 0 -mde temperaturis<br />
SualedSi. sxvadasxva qimiuri Semadgenlobis<br />
foladebisaTvis mrudebis msvleloba sruliad<br />
gansxvavebulia: naxSirbadmcire foladis Tbogamtaroba<br />
mcirdeba 800 0 -mde temperaturis farglebSi. austenitSi<br />
gadasvliT foladis Tbogamtaroba kvlav iwyebs zrdas.<br />
29<br />
Tbotevadoba<br />
, kal/g°C<br />
0,092<br />
0,21<br />
0,20<br />
0,25<br />
0,09<br />
0,087<br />
0,11<br />
0,11<br />
0,11<br />
0,11<br />
kuTri wona,<br />
g/sm3 8,90<br />
2,71<br />
2,80<br />
1,80<br />
8,4-5,7<br />
8,90<br />
7,85<br />
8,17<br />
7,86<br />
7,9<br />
dnobis<br />
temperatura<br />
°C<br />
1083<br />
658<br />
648<br />
690<br />
930<br />
1050<br />
1530<br />
1375<br />
1440<br />
1430<br />
temperatura<br />
gamtaroba,<br />
sm2/wm<br />
1,05<br />
0,73<br />
0,62<br />
0,44-0,66<br />
0,18-0,27<br />
0,15<br />
0,15<br />
0,033<br />
0,05<br />
0,038
uxvadlegirebuli foladis Tbogamtaroba sagrZnoblad<br />
mcirea, vidre naxSirbadmcire foladisa da temperaturis<br />
aweviT nela matulobs. naxSirbadmcire da austenitis<br />
foladis (romelic daaxloebiT 18% Cr-sa da 9% Ni-s<br />
Seicavs) Tbotevadobis damokidebuleba temperaturaze<br />
warmodgenilia nax. 2.2. 2-ze. naxSirbadmcire foladis<br />
Tbotevadobis mrudis piki dakavSirebulia siTbos<br />
STanTqvasTan foladis mier magnituri Tvisebebis<br />
dakargvis dros (kiuris wertilSi). aramagnitur uJangav<br />
folads piki ar aqvs.<br />
spilenZisa da aluminis, iseve rogorc sufTa<br />
liTonebis Tbogamtaroba, izrdeba temperaturis<br />
awevasTan erTad.<br />
nax. 2.2. foladebis Tbofizikuri Tvisebebis<br />
damokidebuleba temperaturaze: naxSirbadmcire (1),<br />
swrafmWreli (2) da austenituri foladis 1X18H9T (3);<br />
Tbogamtarobis cvlileba; α-rkinisa da γ-rkinis (naxSirbadmcire<br />
da austenituri foladi) namdvili Tbotevadoba.<br />
30
2.4. gaxurebis Taviseburebani winaRobiT SeduRebisas<br />
winaRobiT SeduRebisas eleqtrodTaSoris zonaSi<br />
eleqtruli denis gavlis Sedegad gamoyofili siTbo Qgam. ixarjeba SesaerTebeli adgilis gasaxureblad Qsas., da<br />
mis mimdebare liTonur zonaSi Tbogadacemaze QTb.gamt. da<br />
gaxurebis mimdebare garemoSi Tbogamosxivebaze _ Qgam., anu<br />
Qgam. = Qsas. + QTb.gamt. + QTb.gam. (2.1)<br />
gaxurebis xangrZlivobis gazrdasTan erTad<br />
izrdeba siTbos danakargebic. amasTan dakavSirebiT,<br />
SeduRebis procesis xangrZlivobis t gazrdasTan erTad<br />
gaizrdeba agreTve SeduRebisaTvis aucilebeli siTbos<br />
saerTo raodenoba Q (nax. 2.3. 1).<br />
temperaturagamtarobis aweva iwvevs agreTve<br />
siTbos danakargTa mkveTr gazrdas.<br />
drois erTeulSi (wamSi) gamoyofili (da<br />
daxarjuli) siTbos raodenoba saSualod udris<br />
Q<br />
q = kal/wm. (2.2)<br />
t<br />
SeduRebis zonaSi daxarjul simZlavres<br />
gansazRvravs q mniSvneloba (simZlavris danarCeni nawili<br />
ixarjeba TviT SemduRebel manqanaSi transformatorisa<br />
da SeduRebis wredis dengamtari nawilebis gaxurebaze).<br />
es simZlavre SeiZleba gamovxatoT rogorc siTbos<br />
(kal/wm), ise eleqtruli erTeulebiT (vatebiT).<br />
31
gaxurebis xangrZliobis gazrdasTan erTad<br />
mocemul detalTa SeduRebisaTvis aucilebeli simZlavre<br />
mcirdeba jer swrafad, Semdeg ki nela (nax. 2.3. 2).<br />
Qlbm<br />
tbt<br />
Q=Q +Q<br />
2<br />
lbs hw<br />
Q tbt Q lbshw<br />
txn<br />
32<br />
q<br />
lbmxn<br />
nax. 2.3. SeduRebisaTvis saWiro siTbos raodenobis<br />
xarjisa (1) da SeduRebis dros moxmarebuli simZlavris<br />
(2) damokidebulebani gaxurebis xangrZliobaze.<br />
SeduRebis zonaSi temperaturis gazrdis kanoni<br />
damokidebulia am zonaSi moxmarebul simZlavreze. q1<br />
simZlavris SedarebiT didi mniSvnelobisas (nax. 2.4)<br />
temperatura TiTqmis xazovani kanonis mixedviT izrdeba<br />
da swrafad aRwevs SeduRebis gansaxorcieleblad<br />
aucilebel ISed mniSvnelobas. simZlavris SemcirebasTan<br />
erTad temperaturis zrdis siCqare klebulobs. qzRv garkveuli zRvruli mniSvnelobis SemTxvevaSi ISed saWiro<br />
temperaturas SeiZleba mivaRwioT drois Zalian didi<br />
Sualedis gavlis Semdeg. dabolos, Tu q
TC<br />
0<br />
T{Sws<br />
q 2<br />
33<br />
q {Sw<br />
nax. 2.4. SeduRebis zonaSi temperaturis tipiuri<br />
damokidebulebani gaxurebis xangrZliobaze.<br />
mocemul detalTa winaRobiT SeduRebisaTvis<br />
saWiro simZlavre mudmiv sidides ar warmoadgens. igi<br />
mcirdeba gaxurebis procesis gaxangrZlivebiT, magram ar<br />
SeiZleba gaxdes qzRv -zRvrul mniSvnelobaze naklebi.<br />
simZlavris Semcireba iwvevs SeduRebis xangrZliobis<br />
gazrdas da Sromis warmadobis daqveiTebas. gaxurebis<br />
xangrZliobis, temperaturasa da simZlavres Soris<br />
raodenobrivi kavSiri myardeba siTburi gaangarisebebiT,<br />
romelsac safuZvlad udevs joulis kanoni da<br />
Tbogadacemis gantolebani. kontaqturi SeduRebis<br />
TeoriaSi siTburi gaangariSebis safuZvelze amoixsneba<br />
sami ZiriTadi amocana, romelTagan pirvel ors udidesi<br />
praqtikuli mniSvneloba aqvs:<br />
1. procesis mocemuli xangrZliobisas<br />
(magaliTad, mocemulia SeduRebis raodenoba saaTsa an<br />
cvlaSi) ganvsazRvroT am procesis gansaxorcieleblad<br />
saWiro siTbos raodenoba da simZlavre e. i. saWiro<br />
mowyobilobis simZlavris gansazRvra;<br />
2. mocemuli simZlavrisas (samuSaos<br />
Sesasruleblad SesaZlebelia SezRuduli simZlavris<br />
q 3<br />
txn
manqanis gamoyeneba) ganvsazRvroT SeduRebis minimaluri<br />
xangrZlioba, e. i. procesis warmadoba;<br />
3. SeduRebis procesSi movnaxoT temperaturis<br />
cvlilebaTa kanoni.<br />
kontaqturi SeduRebis dros gaxurebis mixedviT<br />
amocanebis zusti gadawyveta did siZneles warmoadgens<br />
Semdegi mizezebis gamo:<br />
1. SeduRebis procesSi siTbos wyaroebis sidide<br />
da ganawileba icvleba siTbos gamoyofis intensivoba<br />
winaRobis proporciulia; SeduRebis dros rogorc<br />
sakuTari, ise kontaqturi winaRoba did farglebSi<br />
icvleba; gaxurebis dasasruls es ukanaskneli xSirad<br />
nulamde ecema;<br />
2. SesaduRebeli liTonebisa da SenadnobTa<br />
Tbofizikuri Tvisebebi mudmivi ar aris (magaliTad,<br />
naxSirbadmcire) foladis 8000 temperaturamde gaxurebis<br />
dros temperaturagamtaroba oTaxis temperaturaze mis<br />
mniSvnelobebTan SedarebiT TiTqmis 3-jer mcirdeba λ<br />
Tbogamtarobis Semcirebisa (nax. 2.2) da C Tbotevadobis<br />
erTdrouli gazrdis gamo (nax. 2.3);<br />
3. siTbos acilebis pirobebi garTulebulia.<br />
amitom kontaqturi SeduRebis Tburi procesebis<br />
analizis dros gamartivebis mizniT xorcieldeba esa Tu<br />
is daSvebebi, romelTa saSualebiTac SesaZlebeli xdeba<br />
miviRoT amocanis mxolod miaxloebiTi gadawyveta, es<br />
amoxsna, rogorc wesi, Sesworebuli unda iqnas<br />
praqtikuli monacemebis an calkeul SemTxvevebSi<br />
specialuri sakontrolo cdebiT.<br />
34
2.5. SeduRebis denis daSuntva<br />
SeduRebisaTvis aucilebeli denis daangariSebisas<br />
SeduRebis manqanis meorad wredSi bevr SemTxvevaSi deni<br />
saangariSo mniSvnelobaze meti unda iyos, radgan<br />
meoradi denis nawili zogjer gaivlis SeduRebad<br />
detalebaSi ise, rom gverds auvlis uSualod SeduRebis<br />
zonas. am movlenas denis daSuntva ewodeba.<br />
pirapira SeduRebis dros daSuntvas adgili aqvs<br />
nakeTobebSi Sekruli konturiT (nax. 2.5 1). wertilovani<br />
SeduRebis dros denis nawili Suntdeba ukve adre<br />
SeduRebuli wertilebis (nax. 2.5 2) anda detalebs Soris<br />
SemTxveviTi kontaqtebis gavliT, gorgolaWovani<br />
SeduRebis dros deni Suntdeba ukve adre SeduRebuli<br />
nakeris ubnis gavliT.<br />
yvela SemTxvevaSi manqanis meoradi wredis jamuri<br />
denis Zala<br />
I2 = ISed + IS. (2.3)<br />
omis kanonis mixedviT ganStoebuli wredisaTvis,<br />
romlis ekvivalenturi sqema mocemulia nax. 5.5 3-ze, Zabva<br />
an<br />
U = I Sed R Sed = I S Z S (2.4)<br />
RSed IS = ISed ____ , (2.5)<br />
ZS 35
2<br />
2Tfe<br />
m<br />
4<br />
3<br />
2<br />
1<br />
l2<br />
d5 d5<br />
h<br />
1<br />
l<br />
4 7<br />
3<br />
:<br />
P<br />
l<br />
36<br />
lTfe<br />
z/2<br />
z/ n 2<br />
3 4<br />
δ mm<br />
h/l<br />
3<br />
2<br />
1<br />
zn<br />
mRn<br />
h<br />
5 9 23<br />
2<br />
nax. 2.5. denis daSuntva pirapira da<br />
wertilovani SeduRebis dros:<br />
z<br />
n<br />
7<br />
ln<br />
Rtfe u<br />
1. daSuntva rgolis pirapira SeduRebis dros: 2.<br />
daSuntva ormxrivi wertilovani SeduRebis dros; 3.<br />
eqvivalenturi sqema daSuntvis dros; 4. gamtaris<br />
pirobiTi sigane Suntis winaRobis daangariSebis dros; 5.<br />
grafiki daSuntvis dros gamtaris pirobiTi siganis<br />
gansazRvrisaTvis; 6. Suntis winaRobis zedapiruli<br />
efeqtis koeficientis damokidebuleba detalis sisqeze<br />
naxSirbadmcire foladis furclebis wertilovani<br />
SeduRebisa da wertilebis normaluri bijis SemTxvevaSi;<br />
7. Suntis winaRobis tipuri damokidebuleba masSi<br />
gamaval denze.<br />
sadac: ISed aris SeduRebis zonaSi gamavali deni;<br />
h/δ
I S _ SuntSi gamavali deni;<br />
RSed _ SeduRebadi detalebis aqtiuri<br />
winaRoba (rogorc wesi, maTi reatiuli winaRoba<br />
SeiZleba ugulebelvyoT);<br />
ZS _ Suntis mTliani winaRoba.<br />
amrigad, SeduRebis deni da daSuntvis deni<br />
saTanado winaRobebis ukuproporciulia. zogad<br />
SemTxvevaSi Suntis winaRoba ganisazRvreba<br />
damokidebulebiT:<br />
ZS = √ (m RS) 2 2<br />
+ xS , (2.6)<br />
sadac: R S aris daSuntvis wredis omuri winaRoba;<br />
m _ zedapiruli efeqtis koeficienti;<br />
xS _ Suntis induqtiuri winaRoba.<br />
naxSirbadmcire an sxva magnituri foladis<br />
mrgvali Rerosagan moRunuli rgolebis pirapiruli<br />
SeduRebis dros, roca Reros diametri 20 mm-ze naklebia<br />
da sisqe 10 mm-s ar aRemateba, zedapiruli efeqtis<br />
gavlena SeiZleba ugulebelvyoT ( m ≈ 1,<br />
0 ). roca diametri<br />
udris 40 mm-s da, Sesabamisad, sisqe 20 mm, daaxloebiT<br />
m = 1,<br />
5 , xolo roca diametri 60 mm-ia, m aRwevs 2,5-s,<br />
rgolis omuri winaRoba<br />
R<br />
πD<br />
S = ρ ,<br />
0<br />
F<br />
(2.7)<br />
sadac: D aris rgolis diametri;<br />
F _ misi ganivkveTis farTi;<br />
ρ _ foladis kuTri winaRoba.<br />
0<br />
rgolis induqciuri winaRoba damokidebulia mis<br />
geometriul zomebze da masSi denis simkvriveze. pirveli<br />
37
miaxloebiT 100-dan 500 mm-mde diametris rgolebis<br />
induqciuri winaRoba SeiZleba miviRoT 300-1500 mkomis<br />
toli (cvladi denis normaluri sixSirisas, 50 hc<br />
SemTxvevaSi). es winaRoba rgolis diametris<br />
proporciulia da izrdeba denis simkvrivis<br />
SemcirebasTan erTad.<br />
wertilovani SeduRebis dros Suntis omuri<br />
winaRoba SeiZleba gamovTvaloT formuliT (nax. 2.5 4):<br />
R l<br />
S = 2ρ<br />
,<br />
0<br />
hδ<br />
sadac: δ aris SesaduR detalTa sisqe;<br />
(2.8)<br />
l _ manZili mosazRvre wertilebis centrebs Soris<br />
(wertilebis biji);<br />
ρ 0 _ kuTri winaRoba;<br />
h _ gamtaris ekvivalenturi sigane.<br />
IT<br />
ITfe<br />
u<br />
zn<br />
z1<br />
RTfe RTfe<br />
38<br />
1<br />
2<br />
nax. 2.6. denebis ganawilebis sqema (1)<br />
da eleqtruli wredebis<br />
eqvivalenturi sqema (2) erTmxrivi<br />
orwertilovani SeduRebis dros.<br />
δ1 δ2
nax. 2.5-ze mocemuli grafiki saSualebas gvaZlevs<br />
ganvsazRvroT<br />
h<br />
fardoba, l / dw fardobasTan<br />
l<br />
damokidebulebiT, sadac dw aris wertilis birTvis<br />
diametri. SedarebiT didi sisqis foladis detalebis<br />
wertilovani SeduRebis dros zedapiruli efeqtis<br />
koeficienti udidesia, xolo Txeli detalebis SeduRebis<br />
dros (2 mm-ze naklebi sisqis) igi SeiZle ugulebelvyoT.<br />
m-is damokidebuleba δ-ze wertilovani SeduRebis<br />
pirobebSi mocemulia nax. 2.5.6-ze. SuntSi denis simkvrivis<br />
cvlileba iwvevs induqciuri winaRobis mkveTr Secvlas.<br />
dasawyisSi denis gazrdiT (nax. 2.5.7) igi izrdeba, xolo<br />
Semdeg nela ecema. Cveulebriv SuntSi denis simkvrive<br />
imdenad didia, rom Suntis winaRobis induqciuri<br />
Semadgeneli wertilovani SeduRebis dros SeiZleba<br />
ugulebelvyoT. maSin Suntis winaRoba<br />
ZS = m RS. (2.9)<br />
denis daSuntvas Zalian didi mniSvneloba aqvs<br />
erTmxrivi wertilovani SeduRebis dros (nax. 2.6, 1). am<br />
SemTxvevaSi ZiriTadi SeduRebis wredis winaRoba<br />
warmoadgens kontaqtebisa da qveda furclis winaRobaTa<br />
jams (nax. 5.6, 2). qveda furclis winaRoba SeiZleba<br />
movnaxoT (2.2) formulis mixedviT m koeficientis<br />
SetaniT nax. 2.5. 6-is Tanaxmad. Suntis, e.i. zeda furclis<br />
winaRoba, uSualod ganisazRvreba (2.2) formulis<br />
mixedviT Sesabamisad m koeficientis SetaniT.<br />
39
3. moZRvrebani eleqtrul kontaqtebze<br />
saerTo gansazRvrebani<br />
sityva kontaqti warmodgeba laTinuri<br />
sityvisagan „contactus“, rac Sexebas niSnavs.<br />
eleqtruli kontaqtis mcneba niSnavs ori<br />
gamtaris iseT SeerTebas, romelic iZleva denis<br />
gatarebis saSualebas. teqnikaSi eleqtrul kontaqts<br />
gansazRvraven rogorc „denis gadasvlis adgils erTi<br />
dengamtari elementidan meoreSi“ (nax. 4.1).<br />
urTierTSemxeb elementebs ewodebaT sakontaqto<br />
elementebi. eleqtrul wredSi maTi daniSnulebis<br />
mixedviT, sakontaqto elementebs SeiZleba ewodos<br />
anodi an kaTodi.<br />
Zalas, romliTac sakontaqto elementebi<br />
erTmaneTs mieWireba, ewodeba kontaqturi Zala.<br />
winaRobas, romelic warmoiqmneba eleqtruli<br />
kontaqtis zedapirze, ewodeba kontaqturi winaRoba.<br />
3.1. sakontaqto zedapiri<br />
teqnikaSi zedapiris mcnebis qveS gulisxmoben<br />
sazRvars realurad arsebul sxeulsa da mis irgvliv<br />
myof garemos Soris. zedapiris umartivesi forma aris<br />
sibrtye. zedapiris mkacrad gansazRvruli formis<br />
miReba praqtikulad SeuZlebelia. liTonuri<br />
zedapiris mdgomareoba xasiaTdeba misi talRovanebiTa<br />
da simqisiT. talRovaneba gansazRvravs zedapiris<br />
makroskopul geometrias, simqise ki _ mikroskopiul<br />
geometrias. Tu idealurad sufTa liTonis makro da<br />
40
mikroprofils pirobiTad davyofT or<br />
profilogramad, maSin zedapiris geometria SeiZleba<br />
warmovidginoT ori mrudis saxiT: talRis mrudi (nax.<br />
4.1, 1) da simqisis mrudiT (nax. 4.1, 2), romelic<br />
daefareba talRaze. Tavisi formis, mikroSverilTa<br />
simaRlisa da maT wveroTa Soris manZilis mixedviT<br />
mqisianoba SeiZleba iyos sxvadasxvagvari. liTonis<br />
zedapiris mqisianobis xarisxi damokidebulia misi<br />
damuSavebis xerxze. qvemoT moyvanilia damokidebuleba<br />
damuSavebis xarisxsa da mikroSverilTa saSualo<br />
simaRlis daaxloebiT zomebs (mikronebSi) Soris:<br />
agleja zumfaris qaRaldiT 40 _ 120<br />
xarateba, randva 20 _ 40<br />
gaprialeba 0,3 _ 1<br />
iohansonis sazomi filebi 0,02<br />
nax. 3.2-ze naCvenebia sufTa liTonis zedapirul<br />
fenaTa mikrostruqtura. zeda fenebi gansxvavdebian<br />
ara marto simqisiT, aramed imiTac, rom<br />
mikroSverilTa Semadgeneli elementaruli kristalebi<br />
Zalian aqtiuria imis gamo, rom maT ukve ganicades<br />
Zlieri plastikuri deformacia. amis Sedegad maTSi<br />
darCa Warbi energiis mniSvnelovani maragi, romlis<br />
gamavrcelebels warmoadgens dislokaciebi, vakansiebi,<br />
kvanZTaSorisi atomebi da sxva mikrodefeqtebi.<br />
zedapirTa daaxloebisas deformacias ganicdis<br />
rogorc mikrosimqiseebi, aseve talRovanebic da Tu<br />
zedapirebi idealurad myaria, maTi urTierTSexeba<br />
moxdeba araumetes sam weliwadSi. rogorc wesi,<br />
sakontaqto Zalis moqmedebis Sedegad sakontaqto<br />
elementTa masalebSi yovelTvis aRiZvreba plastikuri<br />
41
an drekadi deformacia. mcire sakontaqto Zalis<br />
Sedegad aRZruli drekadi deformaciis dros Sexebis<br />
sawyisi wertilebi gardaiqmnebian sakontaqto<br />
zedapirebad ΔS, romlebzec faqtiurad xorcieldeba<br />
dawneva da xdeba axali sakontaqto wertilebis<br />
warmoqmna. mikrokontaqtTa jami warmoadgens faqtiur<br />
kontaqtur zedapirs Sf (nax. 3.3).<br />
S f = n · ΔS, (3.1)<br />
sadac n aris elementarul mikrokontaqtTa ricxvi.<br />
faqtiuri kontaqturi zedapiri es is zedapiria,<br />
romelzec uSualod moqmedebs sakontaqto Zala da<br />
Tavisi zomiT mcirea moCvenebiT kontaqtur zedapirze<br />
Sm-ze, romlis sazRvrebSi ganlagdebian yvela<br />
calkeuli elementaruli mikrokontaqtebi.<br />
Sn aris nominaluri farTobi, romelic<br />
ganisazRvreba urTierTSemxeb zedapirTa zomebiT.<br />
nax.3.1. talRuri da mqisi zedapirebis<br />
profilogramebi:<br />
1. talRis profili;<br />
2. mikrosimqisis profili<br />
42
nax. 3.2. meqanikurad damuSavebuli<br />
idealurad sufTa liTonuri<br />
zedapiris mikrostruqturis sqema<br />
hbnubsfcmpcjt<br />
!mbrfcj<br />
α<br />
nax. 3.3. liTonuri nimuSis nax. 3.4. mqisi zedapiris<br />
meqanikuri kontaqti. mikroreliefis sqema haerze<br />
α _ laqebi naCvenebia<br />
muqi wertilebiT.<br />
nax.3.5. liTonuri zedapiri haerze<br />
1_ionizirebuli mtvris nawilakebi:<br />
2 _ cximovan molekulaTa fena;<br />
3 _ wylis molekulaTa fena;<br />
4 _ Jangbadis anionTa da haeris<br />
neitralur molekulaTa<br />
adsorbirebuli fena;<br />
5 _ JangeulTa fena, liTonis zeda<br />
fenebisa da Siga Tu gare sazRvarTa<br />
maxasiaTebeli polaroba naCvenebia +<br />
da – niSnebiT;<br />
6 _ Siga mikrobzarebi;<br />
43
7 _ sruliad araorientirebul kristalTa zedapiruli<br />
fena JangeulTa fenebiT;<br />
8 _ liTonis siRrmiseuli fena, romelsac ar<br />
ganucdia plastikuri deformacia.<br />
eqsperimentuli monacemebi gviCvenebs, rom civ<br />
mdgomareobaSi myof mikromqisian zedapirze moqmedi<br />
sakontaqto Zali gazrda iwvevs mikrokontaqtTa<br />
ricxvis swraf zrdas, amasTanave elementarul<br />
mikrokontaqtTa saSualo zomebi izrdeba umniSvnelod.<br />
zedapiri, romelzedac uSualod moqmedebs<br />
sakontaqto Zala, Sedgeba Semdegi ubnebisagan:<br />
1. liTonuri kontaqtis ubani, romelSic deni<br />
gaivlis SeumCneveli gardamavali winaRobiT<br />
iseve, rogorc mkvrivi liTonis sxvadasxva<br />
kristalebs Soris;<br />
2. moCvenebiTi liTonuri kontaqtis ubani,<br />
romelic dafarulia Txeli afskiT da<br />
miuxedavad afskis masalis gamtareblobisa,<br />
gvirabuli efeqtis wyalobiT advilad atarebs<br />
dens. aseTi gvaris tipiur afskebs warmoadgens<br />
Jangbadis atomTa adgeziuri an sxva fenebi,<br />
romlebic warmoiqmneba liTonis sruliad sufTa<br />
zedapirze misi haerze dayovnebisas.<br />
3. monomolekuluri afskiT dafaruli ubani,<br />
gansakuTrebiT gamabundovanebeli afskebi,<br />
rogoricaa Jangeulebi, sulfidebi da sxva saxis<br />
afskebi<br />
rols.<br />
praqtikulad asrulebs izolatorTa<br />
44
gamtar kontaqtur zedapirebs ewodebaT α-laqebi<br />
(nax. 3.3). nax. 3.4. da 3.5-ze naCvenebia kontaqturi<br />
zedapiri haerze.<br />
teqnikaSi miRebulia zedapirTa pirobiTad<br />
dayofa swor gluv, swor mqise da araswor<br />
zedapirebad. gluv zedapirebs SeiZleba miekuTvnos<br />
optikur xelsawyoTa mxolod zogierTi zedapirebi.<br />
eleqtrul kontaqtTa zedapirebi ki Cveulebriv<br />
warmoadgens mqise zedapirebs.<br />
daniSnulebis mixedviT zedapirebi iyofa or<br />
jgufad: aqtiur da pasiur zedapirebad. aqtiuria<br />
zedapirebi, romlebic eqspluataciis procesSi<br />
urTierTqmedebs sxva zedapirebTan, aRiqvams<br />
datvirTvebs, ganicdis xaxuns da icviTeba. aseTebia<br />
SedarebiT kargi makro da mikrogeometriis mqone<br />
detalebi. am jgufs miekuTvneba eleqtrul kontaqtTa<br />
zedapirebic. pasiuri iseTi zedapirebia, romlebic<br />
eqspluataciis procesSi ar urTierTqmedebs sxva<br />
zedapirebTan, isini mxolod aumjobesebs nakeTobis<br />
gare xeds da icavs mas koroziisagan.<br />
eleqtrul kontaqtTa xangrZlivoba<br />
mniSvnelovnadaa damokidebuli maTi zedapiris<br />
xarisxisagan. zedapiris xarisxi ganisazRvreba<br />
liTonis gare Txeli fenebis sisufTaviT,<br />
mikrogeometriiTa da fiziko-qimiuri TvisebebiT<br />
(simtkice, mikrostruqtura, narCeni Zabvebi da a.S.).<br />
zedapiris araswori forma mniSvnelovan gavlenas<br />
axdens agreTve eleqtrul kontaqtTa iseT<br />
saeqspluatacio Tvisebebze, rogoricaa: urTierTSemxeb<br />
45
zedapirTa cveTamedegoba, daRlilobiTi simtkice,<br />
eroziisadmi winaRoba, koroziisadmi medegoba da sxv.<br />
3.2. fizikuri procesebi kontaqtis zedapirze<br />
liTonis zedapirze da kontaqtebSi mimdinare<br />
procesebi Zalian rTuli da mravalferovania. ZiriTad<br />
damaxasiaTebel zedapirul movlenaTa asaxsnelad<br />
warmovadgenT martiv Teoriul sqemebs.<br />
rogorc cnobilia, yoveli liToni Sedgeba<br />
marcvlebisagan, xolo yoveli marcvali ki kristalTa<br />
blokebisagan. calkeuli bloki ki warmoadgens<br />
erTnairad<br />
did jgufs.<br />
orientirebul elementarul kristalTa<br />
calkeul kristalTa yvela elementarul<br />
nawilTa urTierTkavSiri Tavisi bunebiT sufTa<br />
eleqtrulia. amasTanave, atomTaSorisi sivrce savsea<br />
uwyvetad moZravi Tavisufali eleqtronebiT,<br />
romlebic ar miekuTvneba romelime atoms. aRniSnul<br />
sivrces moixsenieben rogorc eleqtronul airs.<br />
liTonis fizikuri Tvisebebi, rogorebicaa:<br />
TboSemcveloba, Tbogamtaroba, Tbogamosxiveba,<br />
eleqtrogamtaroba, eleqtrowinaRoba garkveulwilad<br />
ganisazRvreba kerZod, eleqtronuli airis moZraobiT..<br />
eleqtronul<br />
Semdegi Tvisebani:<br />
masas aireulidan ganasxvavebs<br />
1. eleqtronebi temperaturaTa nebismieri<br />
mniSvnelobisaTvis, Tundac absoluturi<br />
nulis pirobebSi, xasiaTdeba sxvadasxva<br />
sididis kinetikuri energiiT.<br />
46
airuli molekulebi ki absoluturi<br />
2.<br />
nulovani temeraturisas kargavs kinetikuri<br />
energiis mTel marags da xdeba umoZrao;<br />
calkeul eleqtronTagans, Tundac erTi da<br />
igive masalisas, temperaturis Tanabari<br />
mniSvnelobisaTvis gaaCnia energiaTa<br />
gansxvavebuli raodenoba. kerZod,<br />
temperaturis absoluturi nulis dros maTi<br />
energia sxvadasxvaa:<br />
a. Zalian mcirea eleqtronTa<br />
b.<br />
raodenobisaTvis;<br />
Zalian didia umravlesi eleqtronisaTvis;<br />
3. calkeuli liToni flobs eleqtronTa<br />
gansxvavebul raodenobas, xolo yovel<br />
eleqtrons axasiaTebs gansxvavebuli sidids<br />
kinetikuri energiis maqsimumi.<br />
energiis am maqsimums uwodeben zRvruls an<br />
fermis energias.<br />
sayovelTaod miRebulia, rom liTonis<br />
zedapiruli fenis eleqtronTa kavSiri sustia. es<br />
aixsneba imiT, rom zedapirul fenaze imyofeba fermis<br />
doneze ufro meti energiis mqone eleqtronebi.<br />
energiis am siWarbes uwodeben gamosvlis muSaobas,<br />
romelic eleqtronebs aniWebs liTonis zedapiridan<br />
mowyvetis, amovardnis unars.<br />
Tu sufTa liTons movaTavsebT vakuumSi,<br />
temperaturis sididis miuxedavad, mis zedapirze<br />
myisierad Seiqmneba Warbi energiis mqone eleqtronTa<br />
Rrubeli. am dros eleqtronTa Rrubelis mowyvetisas<br />
zedapiri daimuxteba dadebiTad da liToni-vakuumis<br />
47
zRvarze Seiqmneba ormagi eleqtruli fena: minusi _<br />
eleqtronuli Rrubeli da pliusi _ liTonis<br />
zedapiri. aseTi suraTi iarsebebs maSin, roca<br />
liTonomimdinare sivrceSi ar iqneba eleqtruli da<br />
magnituri velebi.<br />
ganvixiloT,<br />
zRvarze.<br />
Tu ra xdeba liToni-haeris<br />
absoluturad sufTa liTonuri zedapiris<br />
haerTan Sexebisas, haerSi (nax. 3.5) arsebuli Jangbadis<br />
oratomiani molekulebidan TiToeuli myisierad da<br />
advilad miitacebs TiTo eleqtrons da Seiqmneba<br />
Jangbadis erTmuxtiani uaryofiTi ionebi. Jangbadis<br />
molekulaTa aseT mdgomareobaSi qimiurad Zalian<br />
aqtiuria, amitim Tu drois sawyis momentSi liTonihaeris<br />
zRvarze iqmneba ormagi eleqtruli fena,<br />
Jangbadis uaryofiTi molekulebi _ liTonis<br />
zedapiris dadebiTi fena, drois momdevno<br />
mniSvnelobidan iwyeba Jangbadis liTonTan qimiuri<br />
kavSirebis Seqmna, anu warmoiqmneba JangeulTa<br />
molekulebi ise, rom JangeulTa fenis gare zedapirze<br />
SenarCundeba dadebiTi, xolo Sigaze _ uaryofiTi<br />
muxti. gamodis, rom am SemTxvevaSic liTonis haerTan<br />
sazRvarze iqmneba ormagi eleqtruli fena.<br />
aseTi ormagi eleqtruli fenis Camoyalibeba<br />
damaxasiaTebelia erTi nivTierebis meoresTan<br />
nebismier sazRvarze da raRa Tqma unda, liTonur<br />
kontaqtSic, roca calkeuli liTonis gamosvlis<br />
energiebi sxvadasxvaa.<br />
48
3.3. afskebi kontaqtur zedapirze<br />
idealurad sufTa liTonuri zedapiris miReba<br />
SeiZleba mxolod Rrma vakuumis pirobebSi. garda<br />
amisa, is arsebobs agreTve gatexili liTonis<br />
zedapirze an misi meqanikuri damuSavebis Semdeg<br />
drois metad mcire periodis ganmavlobaSi (wamis<br />
nawilebi). atmosferosTan urTierTSexebaSi myofi<br />
eleqtruli kontaqtis zedapiris yvela<br />
mikrogamonaSveri da Rrmuli myisierad ifareba<br />
garkveuli saxis rTuli qimiuri Sedgenilobis mqone<br />
afskebiT. afskis sisqe da Semadgenloba<br />
damokidebulia sakontaqto masalis gvarobaze, qimiur<br />
aqtivobaze, sakontaqto zedapiris gasufTavebis<br />
xarisxze, irgvlivmyofi garemos mdgomareobasa da<br />
qimiur Semadgenlobaze da masTan sakontaqto<br />
zedapiris urTierTqmedebis xangrZlivobaze.<br />
yvela sufTa liTonuri zedapiri haerze<br />
myisierad ifareba garkveuli sisqis feniT, rac<br />
garkveviT Cans qvemoT moyvanili cxrilidan.<br />
cxrili 3.1<br />
liToni fenis sisqe (sm) drois xangrZlivoba (wm)<br />
spilenZi 3·10 -7 30<br />
alumini 12·10 -2 15<br />
rkina 2·10 -7 40<br />
molibdeni (2÷3)·10 -7 40<br />
germaniumi (2÷3)·10 -7 80<br />
49
oqsidur fenaTa Semdgomi zrda mimdinareobs<br />
umniSvnelod da mxolod im SemTxvevisaTvis, Tu<br />
moxdeba afskis meqanikurad dazianeba an liTonis<br />
gaxureba, an agreTve irgvlivmyofi garemosa da TviT<br />
liTonuri zedapiris garkveuli aqtivizacia.<br />
garda oqsiduri afskisa, liTonis zedapiri<br />
haeridan ifareba agreTve wylis, airebisa da cximovan<br />
masalaTa adsorbirebul molekulaTa fenebiT (nax. 3.4,<br />
3.5). TiToeul fenaTa sisqe da Tanmimdevroba SeiZleba<br />
iyos sxvadasxva irgvlivmyofi garemos<br />
Sedgenilobisagan damokidebulebiT, magram liTonur<br />
pirvel fenad yovelTvis gvevlineba oqsiduri fena<br />
(nax. 3.5, fena e).<br />
oqsiduri fena uSualod emijneba liTons da<br />
warmoadgens Zalian fxvier danafars, romelic<br />
struqturulad mieSeneba liTonis kristalur mesers.<br />
oqsiduri fenis zrdasTan erTad wesrigdeba misi<br />
kristaluri wyoba da mcirdeba misi warmoqmnis<br />
siCqare, rac gamowveulia imiT, rom TviTon oqsiduri<br />
fena gvevlineba liTonuri kaTionebisa da Jangbadis<br />
molekulaTa<br />
Semaferxeblad.<br />
urTierTSemxvedri moZraobis<br />
liTonis sazRvarTan oqsiduri fena inarCunebs<br />
uaryofiT potencials TviT liTonis dadebiTi<br />
potencialis mimarT, xolo oqsiduri danafaris gare<br />
fena xdeba dadebiTi potencialis mqone; is<br />
adsorbirebs Tavis Tavze Jangbadis uaryofiT fenas,<br />
romelic, liTonis Tavisufali kaTionebis uqonlobis<br />
gamo, kargavs qimiur kavSirs. amrigad, daJanguli<br />
liToni ifareba ormagi eleqtruli fenebiT (nax. 3.5),<br />
50
ac warmoadgens mis tipiur eleqtrul struqturas.<br />
aseve sufTa ormagi eleqtruli fenebiT xasiaTdeba<br />
kavSiri cximovan molekulaTa da liTons Soris, rac<br />
uzrunvelyofs liTonsa da erTmolekuluri sisqis<br />
afsks Soris mtkice kavSirs.<br />
cximovan molekulebs axasiaTebT agreTve<br />
liTonis zedapiris mikrobzarebSi Rrmad SeWris<br />
unari, amis gamo erTmolekuluri cximovani fenebi<br />
awarmoeben uZlieres gamTiSvel dawnevas<br />
mikroxvrelebis SigniT, kerZod, 10-7 sm siganis mqone<br />
xvrelis wveroSi cximovan molekulaTa mier<br />
gamowveuli dawnevis Zala aRwevs liTonis denadobis<br />
zRvars.<br />
sxvadasxva afskTa warmoqmnis dros mimdinare<br />
fiziko-qimiuri procesebi Tvisebrivad gansxvavdebian<br />
erTmaneTisagan, amitom afskebi iyofian: 1. adgeziur; 2.<br />
gabundovanebis; 3. pasiur da 4. wylis afskebad.<br />
3.3.1. adgeziuri afskebi<br />
am saxis afskebs gaaCniaT SedarebiT mcire<br />
sisqe, romelic ar aRemateba (2,5-3)⋅10-7 sm-s. eleqtruli<br />
denis wredisaTvis isini warmoadgenen dengamtarebs,<br />
rac xdeba gvirabuli efeqtis wyalobiT.<br />
Tu adgeziuri afskis sisqe aRemateba (2,5-3)⋅10-7 sm-s, maSin eleqtronebi veRar axdenen didi<br />
potencialuri zRvaris gadalaxvas da afskebi iqcevian<br />
dieleqtrikebad.<br />
51
3.3.2. gabundovanebis afskebi.<br />
es afskebi Cveulebriv, miekuTvneba<br />
dieleqtrikul afskebs. maTi warmoqmnis dros liToni<br />
kargavs brwyinvalebas, ris gamoc aseT afskebs<br />
ewodebaT gabundovanebis afskebi. arsebobs<br />
gabundovanebis afskTa ori saxesxvaoba; JangeulTa<br />
afskebi, romlebic warmoiqmnebian haeris JangbadTan<br />
liTonis Sexebis Sedegad da sulfiduri afskebi,<br />
romlebic<br />
SeerTebiT.<br />
warmoiqmnebian liTonis gogirdTan<br />
gabundovanebis afskTa winaRoba sxva<br />
faqtorebis garda damokidebulia liTonis<br />
kristaluri gisosis agebulebisagan. Cveulebriv,<br />
liTonis zedapirze warmoqmnil aseT afskebs aqvT<br />
araTanabari sisqe. eqsperimentuli monacemebi<br />
gviCveneben, rom gabundovanebis afskTa xvedriTi<br />
winaRoba icvleba 104_109 omi/sm sazRvrebSi.<br />
liTonis zedapirTan Sexebisas Jangbadis<br />
molekulebi Tavdapirvelad liTons ukavSirdeba ufro<br />
susti, narCeni kavSirebiT _ van-der-vaalsis ZalebiT.<br />
rogorc cnobilia, es Zalebi gacilebiT sustia<br />
liTonuri kavSiris ZalebTan SedarebiT, romelic<br />
warmoqmnis liTonTa myar kristalur kavSirs dadebiT<br />
ionTa savalento eleqtronebTan kavSiris safuZvelze.<br />
daJangvis Semdgomi procesi iwvevs arsebuli<br />
kavSiris xasiaTis cvlas, rac gamowveulia Jangbadis<br />
atomis kristalur gisosSi SeWris Sedegad<br />
warmoqmnil JangeulTa ufro mtkice gisosTa Seqmnis<br />
gamo.<br />
52
Jangeulis afskis warmoqmnis procesi<br />
mimdinareobs Semdegi sqemis mixedviT: Jangbadi Cajdeba<br />
liTonis zedapirze, liTonis atomebi difundirdebian<br />
Jangbadis afskSi, xdeba qimiuri reaqcia, rac<br />
mTavrdeba Jangeulis molekulaTa warmoqmniT.<br />
temperaturis zrda xels uwyobs difuziis procesis<br />
daCqarebas da JangeulTa afskis warmoqmnas. es<br />
procesi aqtiurdeba agreTve naperwklisa an rkalis<br />
warmoqmnis SemTxvevaSi, denis xangrZlivad gatarebis<br />
dros da eleqtrul kontaqtTa JangbadiT mdidar an<br />
sxva aqtiur reagentebian garemoSi xangrZlivi<br />
dayovnebis SemTxvevaSi.<br />
zogierTi liTonis zedapirze JangeulTa afskis<br />
warmoqmna xdeba Zalian swrafad (wamis nawilebi),<br />
xolo zogierTebze ki Camoyalibdeba wuTis<br />
ganmavlobaSi.<br />
gabundovanebis afskis zRvruli sisqe<br />
damokidebulia<br />
aqtivobisagan.<br />
liTonis JangbadTan qimiuri<br />
zogierTi SemTxvevisaTvis garkveuli<br />
cdomilebiT SeiZleba ganisazRvros afskis sisqe<br />
reagentTa temperaturisa da moqmedebis droisagan<br />
damokidebulebiT. ase magaliTad, winaswar gawmendili<br />
sufTa spilenZis zedapirze warmoqmnili JangeulTa<br />
afskis sisqe gamoiTvleba empiriuli formuliT:<br />
1310<br />
8,<br />
2−<br />
T<br />
δ = 400 + t ⋅10<br />
, (3.2)<br />
sadac: δ aris warmoqmnili afskis sisqe, 10 -6 sm;<br />
53
T _ temperatura, 0 K;<br />
t _ sakontaqto zedapiris Jangbadze dayovnebis<br />
dro, sT.<br />
sakontaqto masalad gamoyenebul liTonTa<br />
umetesoba ifareba gabundovanebis afskiT. ase<br />
magaliTad, nikelis zedapirze temperaturaTa mcire<br />
sidideebis dros JangeulTa afski Zalian nela<br />
yalibdeba, xolo maRali temperaturis dros ki afskis<br />
sisqe swrafad izrdeba. sabolood es iwvevs<br />
eleqtruli wredis gawyvetas. uares Sedegs aqvs<br />
adgili aluminis SemTxvevaSi, saimedo eleqtruli<br />
kontaqtis miReba sakmaod rTulia. es gamowveulia<br />
imiT, rom (10-15)⋅10-7 sm sisqis mkvrivi Jangeulis afskis<br />
warmoqmna xdeba didi siCqariT da grZeldeba mxolod<br />
aTeul wams.<br />
SedarebiT advilad iJangeba TuTberi, ris gamoc<br />
misi xmareba eleqtruli kontaqtis masalad<br />
arasasurvelia.<br />
brinjao normaluri temperaturis dros<br />
SesamCnevad ar iJangeba.<br />
volframis zedapirze maizolirebeli afskebi<br />
ar warmoiqmneba, Tu garemos temperatura ar aris<br />
didi.<br />
oqro maRali temperaturis dros ki Zalian<br />
umniSvnelod iJangeba. mis zedapirze warmoiqmneba<br />
mxolod adgeziuri afskis Txeli fena.<br />
platina srulebiT ar iJangeba, xolo zogierT<br />
naxSirwyalbadian airebTan SeerTebisas mis zedapirze<br />
SeiZleba warmoiqmnas naxevradsaizolacio afski, rac<br />
iwvevs kontaqturi winaRobis ramdenadme zrdas.<br />
54
vercxli Zalian umniSvnelod iJangeba. mis<br />
zedapirze warmoqmnili JangeulTa afski aramtkicea da<br />
advilad ixsneba rogorc maRali temperaturis<br />
gavleniT, aseve meqanikuri ZaliT. mniSvnelovnad<br />
saxifaTo da mtkicea vercxlis gogirdTan SeerTebiT<br />
warmoqmnili afski, gansakuTrebiT ki maSin, Tu es<br />
xdeba tenian garemoSi. am dros vercxli bundovandeba,<br />
mis zedapirze warmoiqmneba muqi laqebi. yovelive es<br />
vercxlis kontaqtze advilad moixsneba garkveuli<br />
meqanikuri moqmedebis Sedegad, ris gamoc kvlav<br />
aRorZindebian gamtareblobis kerebi.<br />
gabundovanebis afskTa mosaxsnelad liTonis<br />
zedapiridan arsebobs mTeli rigi xerxebi. afskis fena<br />
SeiZleba gasufTavdes qlibiT, zumfaris qaRaldiT,<br />
SeiZleba moixsnas qimiuri meTodiT. garda amisa,<br />
SesaZlebelia afskis damsxvreva SerxeviT, vibraciiT,<br />
dartymiTi an statikuri damwnevi Zalis moqmedebiT.<br />
aseT xerxebs ewodebaT xelovnuri dabereba. imis gamo,<br />
rom liTonis zedapirze adsorbirebuli Jangbadi aris<br />
liTonTan SekavSirebuli umniSvnelo ZalebiT, kerZod,<br />
van-der-valsis narCeni ZalebiT, droTa ganmavlobaSi<br />
xdeba afskis daskdoma, moSoreba liTonis zedapiridan<br />
da umjobesdeba eleqtruli kontaqti. am process _<br />
kontaqtis TandaTanobiT gaumjobesebas misi<br />
xangrZlivi<br />
dabereba.<br />
eqspluataciis dros ewodeba bunebrivi<br />
garda aRniSnuli xelovnuri da bunebrivi<br />
daberebis xerxebisa, gabundovanebis afskis darRvevas<br />
iwvevs agreTve fitingis movlenac, rac mdgomareobs<br />
afskis eleqtrul gaxvretaSi. magaliTad, Tu afskis<br />
55
sisqe mniSvnelovania da aRwevs (30-40)⋅10-7 sm-s, maSin<br />
warmoqmnili dieleqtrikis fenis xvedriTi<br />
eleqtrowinaRoba iqneba didi, kerZod, (107 ÷109 ) omi.sm.<br />
amaSi advilad SeiZleba darwmuneba, Tu afskis or<br />
mxares moedeba Zabva da wredSi CairTveba ampermetri<br />
da voltmetri. Tu Zabvis mniSvneloba iqneba 1 voltze<br />
naklebi, maSin wredSi deni praqtikulad ar iarsebebs<br />
(Seadgens mikroamperis nawilebs), xolo Zabvis<br />
sididis Semdgomi gazrda garkveul mniSvnelobamde<br />
gamoiwvevs wredSi denis sididis mkacr zrdas. am<br />
eqsperimentis monacemebidan Cans, rom Zabvis sididis<br />
garkveuli mniSvnelobis dros warmoebs<br />
dieleqtrikuli afskis eleqtruli gaxvreta da denis<br />
gamtareblobis kerebis aRdgena.<br />
gabundovanebis afskis gaxvreta aris<br />
dieleqtrikis darRvevisa da dengamtari<br />
eleqtronebiTa da ionebiT savse arxis warmoSobis<br />
procesi. gaxvretis adgilze aRiZvreba maRali<br />
temperatura, liToni dneba da vrceldeba<br />
gabundovanebis afskis sisqeSi, sadac iqmneba xidi<br />
eleqtruli denisaTvis. gabundovanebis afskis<br />
gaxvreta warmoebs im momentSi, roca afskis<br />
sazRvrebze eleqtruli velis daZabuloba miaRwevs<br />
(106 ÷107 ) v/sm sidides.<br />
Tu eleqtruli gaxvretis energia SedarebiT<br />
mcirea da ar xdeba liTonis dnoba, maSin gaxvretis<br />
kerebTan axlos gabundovanebis afski garkveulad<br />
Txeldeba, ris gamoc afskisagan ganTavisuflebuli<br />
elqtruli kontaqtis zedapiri ramdenadme izrdeba.<br />
56
3.3.3. pasiuri afskebi.<br />
afskebs adgeziursa da gabundovanebis afskebs<br />
Soris ewodeba pasiuri afskebi. pasiuri afskebi<br />
warmoiqmneba zogierT 2 da metvalentian (mag., cinki)<br />
liTonTa zedapirebze. aseT afskTa sisqe ufro<br />
stabiluria da tolia (1-1,5)⋅10-7 sm, magram maTi<br />
eleqtruli winaRoba ramdenadme icvleba. drois<br />
mixedviT gvirabuli efeqtis gavlenis xarisxisagan<br />
damokidebulebiT.<br />
3.3.4. wylis afskebi.<br />
wylis afski SeiZleba warmoiqmnas nebismieri<br />
liTonis zedapirze, xolo misi sisqe yvela<br />
liTonisaTvis iqneba sxvadasxva. Tu atmosferos<br />
fardobiTi tenianoba iqneba 70-80%-ze meti, maSin<br />
wyali ganicdis adsorbcias liTonis zedapirze da<br />
warmoqmnis keTilSobili liTonebis SemTxvevaSi 5⋅10-7 sm, xolo danarCeni liTonebisaTvis 10⋅10-7 sm-mde<br />
sisqis fenas.<br />
liTonis zedapirze warmoqmnili wyali xsnis<br />
mis zeda fenebs. am dros liTonis ionebi gadadis<br />
wyalSi. garkveuli drois Semdeg eleqtrul muxtTa<br />
matarebeli wylis dipoluri molekulebi qmnian<br />
liTonis zedapirze eleqtrul vels da liTonis<br />
ionTa garkveuli raodenoba gadaaqvT xsnarSi, es<br />
procesi Semdeg wydeba, radgan wydeba potencialTa<br />
sxvaoba, romelic aucilebelia ionTa moZraobis<br />
57
gasagrZeleblad. ase iqmneba dinamiuri wonasworobis<br />
mdgomareoba da Cndeba garkveuli sisqis wylis afski.<br />
ufro sxvagvarad mimdinareobs rkinis zedapirze<br />
afskis warmoqmnis procesi. erTmaneTis Sesaxvedrad<br />
moZravi rkinis ionebi Fe + da wylis narCenis ionebi<br />
OH_ warmoqmnian FeOH-is hidromJavas molekulebs,<br />
romlebic ganlagdeba liTonis zedapirze<br />
erTmaneTisagan sakmao manZiliT daSorebulni,<br />
warmoiqmneba gorakebi, romelTa qveSac advilad<br />
grZeldeba hidromJavas molekulaTa warmoqmnis<br />
procesi. amis Sedegad gorakebi TandaTanobiT izrdeba,<br />
mZimdeba da advilad Sordeba liTonis zedapirs. im<br />
SemTxvevaSi, Tu atmosferos sineste, romelSic<br />
imyofeba rkinis naWeri, Seadgens 80-90%-s, maSin zemoT<br />
aRniSnuli procesi SeiZleba gagrZeldes uwyvetad.<br />
aRweril movlenas ewodeba rkinis korozia anu Jangva.<br />
rkinis nakeToba Jangvis procesSi Txeldeba,<br />
sabolood liToni iSleba calkeul nawilebad da<br />
gadadis irgvlivmyof garemoSi yavisferi wvrili<br />
nawilakebis mtvris saxiT.<br />
koroziuli procesis siCqare damokidebulia<br />
adgilmdebareobis xasiaTsa da klimatur pirobebze.<br />
magaliTad, soflis adgilas zomieri klimatis<br />
pirobebSi rkinis korozia mimdinareobs daaxloebiT<br />
2,6 mkm/weliwadi siCqariT. rac igive sartylis<br />
qalaqebSi 200 mkm/weliwadi, xolo tropikul<br />
sartyelSi _ zRvis napiras ki siCqare aRwevs 620<br />
mkm/weliwads.<br />
58
3.4. kontaqturi winaRoba<br />
eleqtruli kontaqti SeiZleba imyofebodes sam<br />
mdgomareobaSi:<br />
1. kontaqti Caketilia da deni dabrkolebis<br />
gareSe gaivlis mas;<br />
2. kontaqti Riaa, sakontaqto elementebi<br />
sakmaod daSorebulia erTmaneTisagan, maT<br />
Soris imyofeba mniSvnelovani sisqis<br />
dieleqtrikis fena, magaliTad haerisa da<br />
3.<br />
amitom deni ar gadis;<br />
kontaqti iyo Caketili da daiwyo misi gaReba<br />
an kontaqti iyo Ria da daiwyo misi Caketva,<br />
daiwyo sakontaqto elementTa daaxloeba<br />
manam, sanam maT Soris manZili ar gaxdeba<br />
umciresi, romelsac ewodeba RreCo. am dros<br />
marTla ar arsebobs pirdapiri liTonuri<br />
kontaqti, magram mainc SeiZleba Seikras<br />
eleqtruli wredi RreCoSi realuri<br />
procesis aRgznebis safuZvelze.<br />
am SemTxvevaSi denis sidide ar SeiZleba iyos<br />
mudmivi, amitom kontaqtTa muSaobis reJims RreCos<br />
arsebobisas ewodeba arastacionaluri, aramdgradi,<br />
gardamavali reJimi. eleqtrul kontaqtTa<br />
daproeqtebisas maTi gamoTvla yovelTvis ise unda<br />
moxdes, rom aramdgradi reJimis xangrZlivoba iyos<br />
minimaluri.<br />
gamtareblobis mixedviT arCeven kontaqtis ori<br />
saxis zedapirs, 1. idealursa da 2. realurs. idealur<br />
Caketil kontaqtSi eleqtrul dens atarebs mTeli<br />
geometriuli zedapiri, xolo realur Caketil<br />
59
kontaqtSi ki mxolod calkeuli gamtareblobis<br />
kerebi, ris gamoc, realuri zedapiris eleqtruli<br />
gamtarebloba ramdenjerme, daaxloebiT 100-jer, ufro<br />
mcirea, vidre idealuri zedapirisa. gamtareblobis<br />
realuri zedapiris kerebi naCvenebia nax. 3.3-ze Savi<br />
laqebis saxiT.<br />
idealuri kontaqtis SemTxvevaSi misi<br />
eleqtruli gardamavali winaRoba Tavisi simciris<br />
gamo SeiZleba mxedvelobaSi ar iqnes miRebuli.<br />
sinamdvileSi ki, realuri kontaqtis SemTxvevaSi,<br />
radganac eleqtruli deni gaivlis mxolod<br />
gamtareblobis kerebis, ΔS-is saSualebiT (nax. 3.6.2),<br />
eleqtruli denis xazebi mTel geometriul zedapirze<br />
ar SeiZleba ganawildes Tanabrad. isini iZulebulia,<br />
Tavi moiyaros gamtareblobis keraTa adgilebze da<br />
mrudxazovandebian (nax. 3.6.3). aqedan gamomdinare, denis<br />
xazTa Tamoyra da Seviwroeba gamtareblobis kerebSi<br />
iwvevs eleqtruli winaRobis gazrdas. am damatebiT<br />
winaRobas ewodeba Tavmoyris winaRoba RT. nax. 3.6. sadenSi cvladi denis gavlis magaliTebi:<br />
1. mTliani sadeni;<br />
2. gaWrili orad A-A xazis gaswvriv.<br />
Rl _ sufTa liTonuri winaRoba;<br />
Rk _ kontaqtis winaRoba;<br />
ΔS _ gamtareblobis kerebi anu<br />
denis Tavmoyris adgili.<br />
60
oca denis gamtari zedapiri Sedgeba ramdenime<br />
gamtareblobis kerisagan, kontaqtis mTliani<br />
Tavmoyris winaRoba ganisazRvreba rogorc calkeul<br />
gamtareblobaTa kerebis jamuri winaRobis<br />
Sebrunebuli sidide. mravali SemTxvevisaTvis<br />
Tavmoyris winaRobis gansazRvra bevr siZneleebTanaa<br />
dakavSirebuli, rogoricaa: gamtareblobis calkeul<br />
keraTa formis sirTule, keraTa zomebisa da maT<br />
Soris manZilis gamoTvla, maTi araTanabari<br />
ganawileba sakontaqto zedapirze da sxva. garda amisa,<br />
gamtareblobis yoveli keris winaRoba icvleba<br />
kontaqtis zedapiris temperaturi cvlasTan<br />
dakavSirebiT drois mixedviT.<br />
Tu gamtareblobis keraTa zedapirebze<br />
gaCndebian afskebi, magaliTad, gabundovanebis afskebi,<br />
keraTa muSa zedapiri Semcirdeba, rac kidev ufro<br />
aZlierebs denis xazTa Tavmoyris efeqts da iqmneba<br />
damatebiTi winaRoba.<br />
mxedvelobaSi misaRebia agreTve is, rom<br />
liTonTa uSualo Sexebis adgilebSic ki TiTqmis ar<br />
aris atomTa iseTi wyoba, rogorc ZiriTad liTonSi, e.<br />
i. aris iseTi sahaero zRude _ RreCo (nax. 3.7),<br />
romelic iwvevs winaaRmdegobis gazrdas.<br />
amgvarad, kontaqturi winaRoba SeiZleba<br />
warmodgenili iqnas rogorc Semdeg winaRobaTa jami:<br />
Rk = RT + Rg + Raf + RRr , (3.3)<br />
sadac: RT aris Tavmoyris winaRoba (denis Seviwroebis<br />
xazebis winaRoba), sufTa liTonuri xasiaTis;<br />
Rg _ gamonaSveris winaRoba (gamtareblobis<br />
mikrokeraTa winaRoba);<br />
61
Raf _ zedapiruli afskis winaRoba;<br />
RRr _ sahaero RreCos _ barieris winaRoba.<br />
TiToeuli am winaaRmdegobis gamoTvla<br />
SesaZlebelia Semdegnairad:<br />
lT RT = ρliT _______<br />
n·FT.saS. CT (3.4)<br />
Rg = ρg.liT _______<br />
n·Fg.saS. ∂af (3.5)<br />
Raf = ρaf _______<br />
Faf ∂Rr (3.6)<br />
RRr = ρRr _______<br />
FRr (3.7)<br />
sadac: ρliT aris sakontaqto elementis liTonis<br />
xvedriTi winaRoba;<br />
lT _ denis Seviwroebis xazTa sigrZe;<br />
n _ Sexebis wertilTa ricxvi, damokidebulia<br />
zedapiruli damuSavebis sisufTaveze.<br />
FT.saS. _ denis Seviwroebis xazTa saSualo<br />
kveTis farTi;<br />
ρg.liT _ gamonaSveris liTonis xvedriTi<br />
winaRoba;<br />
Cg _ gamonaSveris simaRle;<br />
Fg.saS. _ gamonaSveris saSualo kveTis farTi;<br />
ρaf _ afskis masalis xvedriTi winaRoba;<br />
∂af _ afskis sisqe;<br />
Faf _ afskis Sexebis farTi;<br />
ρRr _ RreCos garemos xvedriTi winaRoba.<br />
haerisTvis ρRr=108 omi;<br />
62
∂Rr _ RreCos ssqe;<br />
FRr _ RreCos Sexebis farTi.<br />
eleqtruli kontaqtis<br />
elementTa masala<br />
63<br />
cxrili 3.2.<br />
kontaqturi winaRoba (omi)<br />
koroziamde koroziis Semdeg<br />
spilenZi _ spilenZi 0,009 _ 0,012 0,084 _ 0,27<br />
spilenZi _ grafiti 0,0042 _ 0,0144 0,1 _ 0,6<br />
volframi _ volframi 0,0033 _ 0,01<br />
volframi _ vercxli 0,0006 _ 0,0009<br />
dieleqtrikuli<br />
afski<br />
0,74-dan<br />
dieleqtrikul<br />
afskamde<br />
vercxli _ vercxli 0,00008 0,0006<br />
vercxli _ grafiti<br />
0,00014 0,00033<br />
mniSvnelovan gavlenas axdens kontaqtur<br />
winaRobaze atmosfero, ris gamoc izrdeba misi winaRoba<br />
ramdenjerme. zogierTi realuri sakontaqto wyvilis<br />
winaRobis cvla atmosferos gavlenisagan<br />
damokidebulebiT moyvanilia cxrilSi 3.2.<br />
3.5. polaruli winaRobani kontaqtSi<br />
sakontaqto sibrtyis lokaluri winaRoba<br />
ganisazRvreba mikrosimqiseTa SexebiTa da moTelviT.<br />
sxvadasxva praqtikuli pirobisaTvis ki procesze<br />
gardauval gavlenas axdens sxva efeqtebic da SesamCnevad<br />
cvlis SesaduRi kontaqtis zedapirTa winaRobas. kerZod,<br />
mxedvelobaSia Termoeleqtrul efeqtTa gamovlena<br />
SeduRebis zonis eleqtrodTaSoris rogorc cxel
(detali-detali),<br />
kontaqtebSi.<br />
aseve civ (eleqtrodi-detali),<br />
Termoeleqtruli Teoriidan cnobilia, rom<br />
rogorc myari mdgomareobis sxvadasxvagvar liTonTa,<br />
aseve liTonsa da naxevargamtars Soris kontaqtSi<br />
warmoiqmneba potencialTa sxvaoba. amasTanave, aseTive<br />
TermoeleqtromamoZravebeli Zalebi da Termodenebi<br />
aRiZvreba erTi da igive liTonis gansxvavebul<br />
kristalur struqturaTa sazRvarze, magaliTad, myar da<br />
Txevad agregatul mdgomareobaTa zRvarze (nax. 3.7).<br />
aq sruli kontaqturi winaRoba gamoiTvleba<br />
gamosaxulebiT:<br />
Rk = RT + Rg + Raf + RRr + Rp1 + Rp2 , (3.3.1)<br />
romelic winaT warmodgenilisagan gansxvavebiT Seicavs<br />
or damatebiT wevrs da Sesabamisad warmoadgenen:<br />
Rp1 aris polaruli winaRoba Txevad da myar liTonTa<br />
sazRvarze (nax. 3.7-ze 1.1.);<br />
Rp2 ki aris polaruli winaRoba myar liTonsa da<br />
JangeulTa fenas Soris (nax. 3.7-ze 2.2.).<br />
nax. 3.7. pirapira kontaqtis sruli eleqtruli winaRoba<br />
64
Termoeleqtrul efeqtTa gavlena winaRobiT<br />
SeduRebis Tbur procesebze metad mniSvnelovania da<br />
moiTxovs specialur ganxilvas.<br />
3.6. kontaqturi Zalis gavlena winaRobaze<br />
kontaqturi zedapiris zomebi da misgan<br />
gamomdinare eleqtruli winaRoba pirdapirproporciul<br />
damokidebulebaSia kontaqturi Zalis sididesTan.<br />
eleqtruli kontaqtis SemTxvevaSi kontaqturi Zala<br />
warmoadgens sakontaqto elementebze moqmed SemkumSav<br />
meqanikur Zalas.<br />
xSir SemTxvevebSi kontaqturi winaRobis<br />
damokidebuleba sakontaqto ZalasTan gamoisaxeba<br />
empiriuli formuliT:<br />
Zk<br />
Rk<br />
α<br />
p<br />
= (3.8)<br />
sadac:<br />
Zk aris winaRobis koeficienti da<br />
damokidebulia liTonis gvarobaze:<br />
foladisaTvis: Zk = 0,004 ÷ 0,006<br />
sufTa spilenZisaTvis: Zk = 0,001 ÷ 0,0015<br />
α aris koeficienti, damokidebuli kontaqtis<br />
formasa da zedapiris<br />
zomebze:<br />
foladisaTvis: α = 0,5 ÷ 1<br />
sufTa spilenZisaTvis: α = 0,75 ÷ 0,85<br />
es sidideebi aRebulia daaxloebiTi<br />
mniSvnelobebiT.<br />
65
winaRobis cvlis xasiaTi kontaqturi Zalis 1.<br />
mcire, 2. saSualo da 3. did mniSvnelobaTa dros<br />
ramdenadme icvleba, magram yvela SemTxvevisaTvis<br />
kontaqtTa moWeras mivyevarT jer drekad, xolo Semdeg<br />
plastikur deformaciamde. bunebrivia, rom moWeris Zalis<br />
cvla iwvevs liTonis Siga Zabvebis cvlas.<br />
1. winaRoba mcire kontaqturi Zalis dros<br />
mcire kontaqtur Zalad miRebulia iseTi Zala,<br />
romlis sidide Seadgens gram-Zalis meaTased an meased<br />
nawilebs. sxvadasxvagvari liTonisagan Sedgenil<br />
kontaqtTa winaRobis damcemi maxasiaTebeli, gamowveuli<br />
sakontaqto Zalis gazrdis Sedegad, araerTnairia;<br />
SesaZlebelia winaRobis dacema naxtomiseburad, aCqareba<br />
da agreTve misi Semcirebis Sewyvetac.<br />
sakontaqto elementebi, erTgvarovani iqnebian<br />
isini, Tu sxvadasxvagvarovani, gansxvavebulad reagireben<br />
momWer Zalaze. miuxedavad amisa, am dros maTSi mimdinare<br />
procesebi erTnair xasiaTs atareben. dasawyisSi kontaqti<br />
gaTiSulia, winaRoba usasruloa, Semdeg warmoebs mcire<br />
dawola, rac iwvevs mxolod drekad deformacias da<br />
eleqtruli gamtareblobis warmoqmnas gvirabuli efeqtis<br />
xarjze da bolos, mniSvnelovani dawola, plastikuri<br />
deformaciis warmoqmna, rasac Tanxvdeba gabundovanebis<br />
afskis daSla da gamtareblobis keraTa didi ricxvis<br />
Seqmna. dawolis Zalis Semdgomi zrda iwvevs<br />
gamtareblobis keraTa ricxvis mdoredan naxtomiseburad<br />
zrdas.<br />
66
mcire kontaqturi Zalis SemTxvevaSi drekadi<br />
deformaciis dros sufTa liTonebisaTvis miRebulia<br />
kontaqtur Zalasa da winaRobas Soris Semdegi<br />
damokidebuleba:<br />
R k<br />
1<br />
−<br />
3<br />
≈ P (3.9)<br />
iseT kontaqtebs, romelTa elementebi warmoadgenen<br />
magnitur masalebs (nikeli da sxv.), SeuZliaT SeinarCunon<br />
Caketili mdgomareoba momWeri Zalis Semcirebis an<br />
moxsnis Semdegac rogorc mikvris an civad SeduRebis,<br />
agreTve damagnitebis Semdegac.<br />
2. winaRoba saSualo kontaqturi Zalis dros<br />
saSualo mniSvnelobis kontaqtur Zalad<br />
miRebulia iseTi Zala, romlis sidide meryeobs gram-<br />
Zalis nawilebidan aseul gram-Zalamde.<br />
kontaqturi zedapiris deformaciis xasiaTi,<br />
gamtareblobis keraTa warmoqmnis siCqare da raodenoba<br />
yoveli konkretuli SemTxvevisaTvis damokidebulia<br />
kontaqtTa geometriul formaze, sakontaqto elementTa<br />
masalaze, zedapiris sisufTavis xarisxze. zedapiris<br />
faqizad gaprialeba sxva danarCeni Tanabari pirobebis<br />
SemTxvevaSi ganapirobebs upiratesad drekad<br />
deformaciaTa aRZvras.<br />
am SemTxvevisaTvis kontaqtur Zalasa da winaRobas<br />
Soris damokidebuleba SeiZleba gamoisaxos 3.9 tolobiT.<br />
67
3. winaRoba didi kontaqturi Zalis dros<br />
didi kontaqturi Zalis dros sakontaqto<br />
elementTa zedapirebze asi gram-Zalidan aTeul<br />
kilogramamde sididis moWeris Zalebi. kontaqturi Zalis<br />
zrdiT gamowveuli kontaqturi winaRobis Semcirebis<br />
xasiaTi iseTivea, rogorc saSualo Zalebis moqmedebis<br />
dros.<br />
didi Zalebi iwveven kontaqtTa plastikur<br />
deformaciebs, kontaqtis liTonis gasresas, ris gamoc<br />
umjobesdeba eleqtruli kontaqti. es movlena imiT<br />
aixsneba, rom umetes SemTxvevebSi gabundovanebis afskebs<br />
gaaCniaT SedarebiT msxvrevadi struqtura, didi Zalebis<br />
gavlenis qveS ar aqvT plastikuri deformaciis unari da<br />
imsxvrevian, amis gamo warmoiqmneba gamtareblobis axal<br />
keraTa didi ricxvi.<br />
didi kontaqturi Zalis SemTxvevaSi sufTa<br />
plastikuri deformaciis dros kontaqtur Zalasa da<br />
winaRobas Soris arsebobs Semdegi damokidebuleba:<br />
R k<br />
1<br />
−<br />
2<br />
≈ P (3.10)<br />
didi kontaqturi Zalis qveS arsebuli winaRoba<br />
ufro stabiluria drois mixedviT, vidre winaRoba<br />
saSualo da miT umetes, mcire kontaqturi Zalis qveS.<br />
praqtikulad sufTa sakontaqto elementebs Soris<br />
arsebuli kontaqturi winaRobis zogadad saangariSod,<br />
roca kontaqturi Zala didia (ganisazRvreba<br />
kilogramebiT),<br />
gamoyeneba:<br />
SeiZleba eqsperimentuli formulis<br />
68
R ρ 1 + ρ2<br />
H<br />
k = (3.11)<br />
2 P<br />
sadac: ρ 1 da ρ 2 aris sakontaqto elementTa masalis<br />
xvedriTi winaRoba;<br />
H aris or sakontaqto elementTagan ufro rbili<br />
masalis simtkice.<br />
69
4. winaRobiT SeduRebis saxeebi<br />
4.1. winaRobiT SeduRebis<br />
klasifikacia konstruqciaTa saxeebi<br />
winaRobiT SeduRebis mravali meTodi<br />
mizanSewonilia daiyos Semdeg niSanTa mixedviT: 1.<br />
SeduRebis transformatoris kvebis xerxiT; 2. SeduRebis<br />
SeerTebis formiT; 3. teqnikuri niSniT; 4. SesaduR<br />
detalebTan denis miyvanis mixedviT.<br />
1. transformatoris kvebis wyaros mixedviT<br />
arCeven: 1.1. cvladi deniTa da 1.2. momaragebuli energiiT<br />
SeduReba.<br />
2. SeerTebis formis mixedviT gvxvdeba: 2.1.<br />
pirapiruli; 2.2. ignatievis xerxiT; 2.3. wertilovani; 2.4.<br />
reliefuri; 2.5. T-seburi; 2.6. gorgolaWovani da 2.7.<br />
gorgolaWovan-pirapiruli SeduReba.<br />
3. teqnikuri niSnis mixedviT arsebobs: 3.1. pirapira<br />
SeduReba winaRobisa da 3.2. pirapiruli SeduReba<br />
Semodnobis meTodebiT; 3.3. uwyveti gorgolaWovani da 3.4.<br />
wyvetili gorgolaWovani SeduReba;<br />
4. SesaduR detalebTan denis miyvanis mixedviT<br />
iyofa: 4.1. erTmxrivi da 4.2. ormxrivi wertilovani<br />
SeduReba.<br />
ufro vrceli klasifikacia winaRobiT SeduRebis<br />
xerxebisa warmodgenilia sqemaze (nax. 4.1.).<br />
70
ignatievis<br />
meTodiT<br />
wnexviT<br />
ganuwyveteli<br />
dabali<br />
sxSiriT<br />
(2_5 hc)<br />
winaRobiT<br />
cvladi deniT<br />
sa mrewvelo<br />
sixSiriT<br />
(50 hc)<br />
pirapiruli<br />
uwyveti<br />
SemolRobiT<br />
SeTbobiT<br />
SemolRobiT<br />
maRali<br />
sioxSiriT<br />
(150_300 hc)<br />
denis ganuwyveteli<br />
gatarebiT<br />
ormxrivi erTwertilovani<br />
kontaqturi<br />
SeduReba<br />
wertilovani<br />
mravalimpulsiani<br />
calmxrivi<br />
orwertilovani<br />
eleqgroTermiu-li<br />
damuSavebiT<br />
71<br />
momaragebuli energiiT<br />
kondensatoruli<br />
ganmuxtviT<br />
reliefuri<br />
denis ganuwyveteli<br />
gatarebiT<br />
calmxrivi<br />
erTwertilovani<br />
mr avalimpul-sia ni<br />
magnituri<br />
velis<br />
energiiT<br />
eleqgroTermiu-li<br />
damuSavebiT<br />
kinetikuri<br />
energiiT<br />
T-sebri<br />
ormxrivi<br />
ganuwyveteli<br />
calmxrivi<br />
(erTi nakeriT)<br />
gorgola-<br />
Wovani<br />
nax. 4.1. winaRobiT SeduRebis klasifikaciis sqema.<br />
winaRobiT SeduRebis xerxTa mravalsaxeoba,<br />
agreTve teqnologiis, danadgarTa da SeerTebis xarisxis<br />
diagnostikis Tanamedrove done saSualebas iZleva<br />
Seiqmnas sxvadasxva daniSnulebisa da pasuxismgeblobis<br />
nakeTobani.<br />
winaRobiT SeduRebis xerxTa mravalsaxeoba,<br />
agreTve teqnologiis, mowyobilobisa da nakeris xarisxis<br />
Semowmebis Tanamedrove done saSualebas iZleva Seiqmnas<br />
wyvetili<br />
calmxrivi<br />
(ori nakeriT)<br />
fiWuri<br />
gorgolaWovan<br />
pirapiruli
sxvadasxva daniSnulebisa da pasuxismgeblobis<br />
nakeTobani.<br />
SeduRebis praqtikaSi SeiZleba Segvxvdes rogorc<br />
konstruqciaTa mravalsaxeoba _ Ria, naxevraddaxuruli<br />
da daxuruli (nax. 4.2.), aseve gansxvavebuli sisqis (an<br />
kveTis) SesaerTebeli nawilebi, maTgan erTis sisqe<br />
SeiZleba icvlebodes δ1=(0,02÷7,00) mm-is sazRvrebSi, xolo<br />
meorisa ki _ δ2=(0,02÷ ∞) mm.<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
nax. 4.2. elwinaRobiT SenaduR konstruqciaTa<br />
SesaZlo saxeebi:<br />
1. Ria;<br />
2. naxevraddaxuruli;<br />
3. daxuruli.<br />
72
4.2. SeduRebis saxeebi SeerTebis formis mixedviT<br />
4.2.1. pirapira SeduReba<br />
pirapira SeduReba aris kontaqturi SeduRebis<br />
saxeoba, roca SesaerTebeli detalebi SeduRdebian maTi<br />
Sexebis mTel sibrtyeSi. pirapira SeduRebis gamoyenebis<br />
tipuri magaliTebi naCvenebia naxazze 4.3.<br />
nax. 4.3. pirapira SeduRebis gamoyeneis magaliTebi.<br />
nax. 4.4. pirapiruli manqanis<br />
eleqtro-kinematikuri sqema<br />
73
pirapira SeduRebis dros ori detali 1 da 2 (nax.<br />
4.4.), romelTac erTnairi an erTmaneTisagan odnav<br />
gansxvavebuli kveTis zomebi aqvT, magrdebian manqanis<br />
eleqtrodebs (tuCebs) Soris. umartivesi araavtomaturi<br />
pirapira manqana berketiani amZraviT Sedgeba sadgarisagan<br />
(1), romelzedac damagrebulia uZravi fila (2) marcxena<br />
momWeriT (3). moZravi fila (suporti) (4) marjvena<br />
momWeriT (5), romelic sqemaze gaSlili saxiT aris<br />
naCvenebi, xistad aris dakavSirebuli or StangasTan (6);<br />
isini berketuli sistemis (7) saSualebiT gadadgildebian<br />
mimmarTvelebSi (8). sqematurad naCvenebi SeduRebis<br />
transformatori (9) seqciuri gadamrTveliT (10)<br />
damontaJebulia sadgarSi. transformatoris meoradi xvia<br />
moqnili salteebiT (11) SeerTebulia momWer<br />
mowyobilobebTan. denis CarTva xorcieldeba CamrTvelis<br />
(12) saSualebiT, romelic dakavSirebulia marTvis<br />
berketTan. transformatoris pirveladi gragnili<br />
ikvebeba cvladi denis qselidan seqciuri gadamrTvelis<br />
saSualebiT, romelic cvlis am gragnilis CarTul<br />
xviaTa ricxvs da amis Semdeg manqanis SeduRebis wredis<br />
Zabvasa da densac, e. i. SeduRebis dros ganviTarebul<br />
simZlavres.<br />
arsebobs pirapira SeduRebis ori ZiriTadi xerxi<br />
_ 1. winaRobiTa da 2. SemodnobiT. 1. winaRobiT pirapira<br />
SeduReba aris pirapiruli SeduRebis saxeoba, roca<br />
erTmaneTTan mWidrod miWeril detalebSi gaivlis<br />
eleqtruli deni da xurdeba dnobis temperaturis qvemoT.<br />
am dros SeduReba xdeba plastikur mdgomareobaSi.<br />
amrigad, winaRobiT SeduRebis dros detalebi<br />
74
ganuwyvetliv ikumSebian da xurdebian SeduRebis mTeli<br />
procesis ganmavlobaSi.<br />
2. SemodnobiT pirapira SeduReba aris pirapira<br />
SeduRebis saxeoba, roca SesaduR detalTa torsebi<br />
xurdeba dnobis temperaturis zemoT (100-150)°C-iT, rac<br />
xorcieldeba denis qveS maTi erTmaneTTan daaxloebisas<br />
sagrZnobi Zalis modebis gareSe, Semdeg xdeba gaxurebul<br />
detalTa swrafi SekumSva (dajdoma), es ki iwvevs<br />
SenaduRi naerTis warmoqmnas.<br />
SemodnobiT SeduRebis dros deni CairTveba<br />
mkumSavi Zalis modebamde. pirapiruli manqanis (nax. 4.04.)<br />
moZravi filis (4) nela gadaadgilebas Tan sdevs SesaduR<br />
detalTa torsebis zedapirebze erT an ramdenime<br />
wertilSi eleqtruli kontaqtebis warmoqmna. am<br />
kontaqtebTan axlos liToni Zalian swrafad (wamis<br />
meaTased nawilebSi) xurdeba gadnobamde, detalebs Soris<br />
warmoiqmneba Txevadi liTonis erTi an ramdenime Semrevi<br />
xidi (Sesakravi), romlebic Semdgomi gaxurebiTa da<br />
afeTqebiT irRvevian. SesakravTa rRveva mimdinareobs<br />
torsebs Soris RreCodan naperwklebis ramdenadme<br />
damoklebiT. detalebis erTmaneTTan ganuwyvetliv<br />
daaxloebis dros warmoiqmneba sul axali da axali<br />
Sesakravebi, romlebic iwvevs detalTa torsebis<br />
intensiur gaxurebas. Sesakravebis afeTqeba, romlebic<br />
mimdinareobs drois Zalian mcire SualedebSi erTimeores<br />
miyolebiT, qmnis naperwklebis warmoqmnis ganuwyveteli<br />
procesis STabeWdilebas, rac axasiaTebs SemolRobiT<br />
SeduRebas. detalebis sakmao sigrZis gawvis Semdeg maTi<br />
torsebidan xorcieldeba dajdoma da denis Tanadrouli<br />
gamorTva.<br />
75
pirapira SeduRebis dros ganuwyvetliv naperwklis<br />
warmoqmnis stadias Semodnoba ewodeba. saWiroebis<br />
SemTxvevaSi (Tu didia SesaduRi kveTis farTi),<br />
SemodnobiT SeduRebis procesi rTuldeba liTonis<br />
winaswari gaxurebis SemoRebiT; winaswari gaxureba<br />
xorcieldeba eleqtruli deniT uSualod pirapira<br />
manqanaSi. SemodnobiT (winaswari gaxurebiT)<br />
SesaduRebeli foladis kveTis farTma SeiZleba miaRwios<br />
25000 mm2-s. 4.2.2. SeduReba ignatievis meTodiT<br />
SeduReba ignatievis meTodiT aris kontaqturi<br />
SeduRebis saxeoba, romelic winaRobiT pirapira<br />
SeduRebisagan imiT gansxvavdeba, rom eleqtruli deni<br />
SesaduR detalebSi gadis maTi SeerTebis sibtrtyis ara<br />
perpendikularulad, aramed paralelurad.<br />
nax. 4.5. ignatievis xerxiT wnexviT (1) da uwyveti (2)<br />
SeduRebis principuli sqemebi<br />
76
ignatievis meTodiT wnexvis SeduRebis SemTxvevaSi<br />
(nax. 4.5.1) firfita (1) daedeba firfita 2-s, romelTanac<br />
denis miyvana xorcieldeba eleqtrodebis (3) saSualebiT.<br />
siTbos danakargTa Semcirebis mizniT gamoiyeneba<br />
azbestis Suasadebi (4). nela gaxurebis dros detalebis<br />
mTel kveTze temperatura praqtikulad erTnairia.<br />
saTanado temperaturis miRwevis Semdeg firfitebi 1 da 2<br />
SemoiWireba wnexis (5) saSualebiT da mimdinareobs maTi<br />
SeduReba plastikur mdgomareobaSi. ignatievis meTodiT<br />
uwyveti SeduRebis dros (nax. 4.5.2) ori zolovani namzadi<br />
1 da 2 gadaadgildeba v siCqariT mbrunav gorgolaWebSi<br />
(3) da (4), romlebic SeerTebulia SeduRebis<br />
transformatorTan (5). gorgolaWebs Soris ubanze<br />
zodebi xurdebian da P1 Zalvis moqmdebiT SeduRdebian.<br />
ignatievis meTodiT SeduReba gamoyenebulia saiaraRo<br />
warmoebaSi.<br />
4.2.3. wertilovani SeduReba<br />
wertilovani SeduReba aris kontaqturi SeduRebis<br />
saxeoba, roca SesaerTebeli detalebi SeduRdebian maTi<br />
Sexebis ara mTel zedapirze, aramed calkeul<br />
wertilebSi. wertilovani SeduRebis gamoyenebis tipiuri<br />
magaliTebi naCvenebia 4.6. naxazze. umartivesi<br />
araavtomaturi moqmedebis wertilovani manqana<br />
nax. 4.6. wertilovani SeduRebis gamoyenebis<br />
umartivesi magaliTebi<br />
77
nax. 4.7. wertilovani manqanis eleqtrokinematikuri sqema<br />
saterfuliani amZraviT Sedgeba sadgarisagan (1) (nax. 4.7)<br />
masSi moTavsebuli SeduRebis transformatoriT (2),<br />
romelic SeerTebulia manqanis mkvebav qselTan seqciuri<br />
gadamrTveli (3). eleqtrodebi (4) magrdeba uSualod<br />
manqanis mxrebSi (5) an specialur eleqtroddamWerSi (6).<br />
qveda sadgarisagan izolirebuli mxari masze WanWikebiT<br />
aris damagrebuli da SeerTebulia transformatoris<br />
meorad xviasTan saltiT (7), moqanave berketze (8)<br />
damagrebuli zeda mxari SeerTebulia transformatoris<br />
meorad xviasTan spilenZis moqnili saltiT (9). moqanave<br />
berketi (8) SeerTebulia saberketo sistemasTan (14)<br />
zambaris (11) saSualebiT, romelic aregulirebs<br />
SeduRebadi detalebis SekumSvis xarisxs saterfulis<br />
78
erketis (12) bolosTan. saterfulze daWeriT<br />
eleqtrodebi kumSaven detalebs (13) da meqanikuri<br />
CamrTveliT (22) miewodeba SeduRebis deni. SeduRebis<br />
damTavrebis Semdeg saterfulis moSvebiT deni<br />
gamoirTveba da detalebi ganTavisufldebian.<br />
wertilovan manqanaTa saeleqtrodo masalad<br />
gamoiyeneba spilenZi an spilenZis specialuri<br />
Senadnobebi, romelTac axasiaTebs maRali eleqtro da<br />
siTbogamtaroba. amis Semdeg eleqtrodebTan Semxebi<br />
detalebis zedapirTa gaxureba mimdinareobs ufro nela<br />
SeduRebadi wertilis zonaSi mdebare liTonis Siga<br />
fenebTan SedarebiT. SeduRebis procesi Cveulebriv<br />
grZeldeba manam, sanam SeduRebadi detalebis centralur,<br />
ufro metad gaxurebul zonaSi liToni ar daiwyebs<br />
lRobas. amis Sedegad warmoqmnili SeduRebis wertili<br />
warmoadgens Camosxmuli liTonis ospisebr birTvs (nax<br />
4.8. birTvis kveTi daStrixulia), garemoculs liTonis<br />
rgoliT, romlis zRvrebSic ganxorcielda SeduReba<br />
plastikur mdgomareobaSi dnobis gareSe. es rgoli,<br />
romelic gaxurebis dros ikumSeba eleqtrodebze<br />
modebuli ZaliT, ewinaaRmdegeba Txevadi liTonis<br />
gamodenas wertilis birTvidan.<br />
yoveli wertilis SeduRebis Semdeg jer<br />
gamoirTveba deni, Semdeg ki moixsneba eleqtrodebze<br />
modebuli dawnevis Zala da detalebi ganTavisufldeba<br />
manqanidan. Tu SevcvliT am Tanmimdevrobas da denis<br />
gamorTvamde movxsniT wnevas, maSin eleqtrodebsa da<br />
detalebs Soris warmoiqmdeba cudi eleqtruli kontaqti<br />
(rogorc SemodnobiT pirapira SeduRebis dros), romelic<br />
Zalian swrafad gaxurdeba da Semoiwveba. aseT<br />
79
SemTxevvaSi daziandeba rogorc SeduRebadi detalebi,<br />
aseve eleqtrodebi.<br />
erTdroulad SeduRebadi wertilebis ricxvis<br />
mixedviT arCeven erTwertilovan, orwertilovan da<br />
mravalwertilovan SeduRebas. Tu deni miiyvaneba<br />
SeduRebadi detalebis orive mxares (nax. 4.8.1), aseT<br />
SeduRebas ormxrivi ewodeba; denis erTimxriv miyvanis<br />
SemTxvevaSi ki (nax. 4.8.2) erTmxrivi. erTmxrivi SeduRebis<br />
dros deni, romelic gaivlis manqanis meorad wredSi,<br />
ganawildeba zeda da qveda detalebs Soris, rogorc es<br />
naCvenebia isrebiT 2.8.2 nax-ze. SeduRebis gaxureba<br />
ZiriTadad xorcieldeba denis im nawiliT, romelic<br />
gaivlis qveda detalsa da detalebs Soris kontaqtSi.<br />
wertilovani SeduRebis dros detalebs Soris<br />
SeerTeba xorcieldeba SedarebiT mcire farTobze _<br />
wertilze. wertilis diametric (dw, nax.4.8.1)<br />
damokidebulia SeduRebadi detalebis sisqeze da<br />
miRebul teqnologiur procesze. Cveulebriv misi<br />
mniSvneloba uaxlovdeba eleqtrodis sakontaqto<br />
zedapiris diameters de da 3_25 mm-is farglebSia.<br />
1 2<br />
nax. 4.8. eleqtrodebis ganlageba ormxrivi<br />
erTwertilovani (1) da erTmxrivi<br />
orwertilovani (2) SeduRebis dros.<br />
80
detalebis SesaerTeblad Cveulebriv miRebulia<br />
ramdenime wertili. did SenaduR kvanZebSi wertilebis<br />
raodenoba SeiZleba aRwevdes ramdenime aTass (magaliTad,<br />
avtomobilis Zara, mTliani liTonuri vagonis<br />
Semonakeri). wertilovani SeduReba aris kontaqturi<br />
SeduRebis yvelaze gavrcelebuli saxeoba. igi SeiZleba<br />
ganxorcieldes rogorc samrewvelo da arasamrewvelo<br />
sixSiris cvladi deniT, aseve momaragebuli energiiTac.<br />
4.2.4. reliefuri SeduReba<br />
reliefuri SeduReba aris wertilovani SeduRebis<br />
analogiuri konatqturi SeduRebis saxeoba, romlis dros<br />
detalebis SeerTeba xorcieldeba erTdroulad<br />
ramdenime wertilSi. maTi mdgomareobis dadgena warmoebs<br />
SverilebiT (reliefebiT, romlebic erT-erT detalze<br />
amoitvifreba (4.9). SeduRebadi detalebi (1) da (2) (maTgan<br />
zedas aqvs Sverilebi 3) qveda uZrav (4) da zeda moZrav (5)<br />
sakontaqto filebs Soris ikumSebian P ZaliT. misi<br />
moqmedebiT SeduRebadi detalebi Sverilebis adgilebSi<br />
mWidrod miekvrian erTmaneTs. sakontaqto filebTan<br />
mierTebuli SeduRebis transformatoris (6) CarTvis<br />
Sedegad mimdinareobs detalebis intensiuri gaxureba<br />
SverilebTan axlos. Sverilebis sakmaod gaxurebisa da<br />
nawilobriv gadnobis Semdeg xorcieldeba SeduReba<br />
Sverilebis erTdrouli gabrtyelebiT. SeduRebuli<br />
detalebi mWidrod ekvrian erTmaneTs mTel zedapirze.<br />
reliefuri SeduReba Tavisi arsiT cotaTi gansxvavdeba<br />
wertilovani SeduRebisagan. misTvis gamoiyeneba sakmarisi<br />
simZlavris Cveulebrivi wertilovani manqanebi. SesaduR<br />
81
nawilTa wyvetili gadaadgileba enacvleba denis<br />
impulsebs _ calkeul wertilTa SeduReba warmoebs<br />
SesaduR nawilTa uZrav mdgomareobaSi yofnis dros,<br />
romlebic aRWurvilia saTanado formis eleqtrodebiT an<br />
specializebuli SeduRebis wnexebiT. es ukanasknelni<br />
wertilovani manqanebisagan gansxvavdebian sadgaris didi<br />
sixistiT, kumSvis meqanizmis mier ganviTarebuli<br />
gadidebuli ZaliT, da SedarebiT mcire SverliT, e. i.<br />
manZiliT eleqtrodebis RerZebidan an sakontaqto<br />
filebidan manqanis korpusamde. manqanis Sveri<br />
gansazRvravs zRvrul zomebs detalebisas, romlebic<br />
Seiyvaneba manqanis konturSi SeduRebis dros.<br />
nax. 4.9. reliefuri SeduRebis manqanis sqema<br />
4.2.5. T-sebri SeduReba<br />
T-sebri SeduReba aris winaRobiT SeduRebis<br />
saxeoba, romlis dros didi zedapiris mqone detals<br />
mieduReba mcire kveTis mqone detali.<br />
am dros patara detali SeiZleba miduRdes mis<br />
mTlian kveTze (nax. 4.10),<br />
82
nax. 4.10. reliefuri SeduReba sqema<br />
a) da T-sebri SeerTebis saxeoba patara detalis mTel<br />
farTobze 1 da wriuli Sverilis 2 SeduRebis dros.<br />
an calkeul ubnebze, romlebic ganisazRvreba detalis<br />
zedapiris erT-erTi SesaduRi zedapiris winaswari<br />
momzadebiT. T-sebr SeduRebas awarmoeben wertilovan<br />
manqanebze an SeduRebis wnexebze. reliefuri da T-sebri<br />
SeduReba ZiriTadad gamoiyeneba masiur warmoebaSi,<br />
kerZod, saavtomobilo mrewvelobaSi.<br />
4.2.6. gorgolaWovani SeduReba<br />
gorgolaWovani (anu nakeriT) SeduReba aris<br />
kontaqturi SeduRebis saxeoba, romlis dros SeduRebad<br />
detalebs Soris warmoiqmneba uwyveti nakeri nawilobriv<br />
erTmaneTis gadamfaravi SenaduRi wertilebis<br />
TanmimdevrobiT rigad dasmiT (nax. 4.11.). gorgolaWovani<br />
SeduReba uzrunvelyofs nakeris simkvrives, e. i. is<br />
siTxisa da airisaTvis SeuRwevadia. mkvrivi nakerebi<br />
aucilebelia sxvadasxva avzebSi, WurWlebsa da maT<br />
msgavs nawarmSi, romlebic farTod gamoiyeneba<br />
saavtomobilo da satraqtoro mrewvelobaSi,<br />
83
TviTmfrinavTmSeneblobaSi da a. S. gorgolaWovani<br />
SeduRebis gamoyenebis tipuri magaliTebi mocemulia<br />
nax. 4.11. gorgolaWovani SeduRebis sqema 1<br />
da gamoyenebis magaliTebi<br />
nax. 4.12. gorgolaWovani<br />
SeduRebis manqanis sqema<br />
84
4.11 2 da 3 naxazze. gorgolaWovani SeduReba, rogorc<br />
wesi, xorcieldeba gorgolaWovan manqanebze, romlebic<br />
aRWurvilia mbrunavi diskuri eleqtrodebiT. detalebis<br />
momWeri meqanizmis saterfulian amZraviani umartivesi<br />
saxis gorgolaWovani manqanis eleqtrokinematikuri sqema<br />
naCvenebia 4.12 naxazze. SeduRebadi detalebi 1<br />
saterfulis 2 saSualebiT mieWireba eleqtrodebs 3<br />
Soris. qveda eleqtrodi brunavs eleqtruli ZraviT 4,<br />
gadacemis sistemaSi (cilindruli da konusuri<br />
kbilanebi, Wiaxraxnuli reduqtori) da awarmoebs<br />
detalebis gadaadgilebas maTi nakeris mimarTulebis<br />
mixedviT. manqanas aqvs Cveulebrivi erTfaziani<br />
transformatori 5, romelic salteebiT uerTdeba zeda<br />
da qveda mxrebs 6. simZlavris regulireba xorcieldeba<br />
saseqcio gadamrTveliT 7. SeduRebadi detalebis kumSvis<br />
Zala ganisazRvreba zambaris 8 deformaciis xarisxiT.<br />
gorgolaWovani SeduReba SeiZleba ganxorcieldes<br />
SeduRebadi detalebis uwyveti gadaadgilebiT da<br />
SeduRebis denis uwyvetad CarTviT. es aris uwyveti<br />
gorgolaWovani SeduReba. uwyveti SeduRebis, rogorc<br />
gorgoloWovani SeduRebis procesis yvelaze martivi<br />
sqemis praqtikuli gamoyeneba Zalian SezRudulia, radgan<br />
uwyveti SeduRebis dros SeduRebadi detalebis gare<br />
zedapirebi, romlebic eleqtrodebs exebian, Zalian<br />
xurdeba, ris Sedegadac SeduRebis xarisxi uaresdeba da<br />
eleqtrodebi dauSveblad swrafad cvdeba. mrewvelobaSi<br />
yvelaze farTo gamoyeneba hpova wyvetilma<br />
gorgolaWovanma SeduRebam, romlis dros detalebi<br />
gadaadgildeba ganuwyvetliv, xolo SeduRebis denis<br />
CarTva xdeba calkeuli impulsebiT, xangrZlivobiT wamis<br />
85
amdenime measedi nawilebidan 0,25 wamamde igive an ufro<br />
xangrZlivi pauzebis monacemebiT. iSviaTad gamoiyeneba<br />
gorgolaWovani SeduRebis mesame xerxi _ bijuri<br />
SeduReba, romlis dros detalebi wyvetilad<br />
gadaadgildeba da SeduRebis deni CairTveba mxolod<br />
maTi gaCerebisas. wyvetili da bijuri SeduRebis dros<br />
denis CarTa da amorTva xorcieldeba specialuri<br />
mowyobilobiT _ mwyvetaraTi, romlis saimedo muSaobazea<br />
ufro metad damokidebuli SenaduRi nakeris xarisxi.<br />
4.2.7. gorgolaWovan-pirapira SeduReba<br />
gorgolaWovan-pirapira SeduReba aris<br />
gorgolaWovani SeduRebis saxesxvaoba, romlis dros<br />
uwyveteli SenaduRi nakeri warmoiqmneba pirapiris<br />
SesaerTebeli furclebis nawiburebs Soris.<br />
gorgolaWovan-pirapira SeduReba ZiriTadad gamoiyeneba<br />
milebis damzadebisas, 4.13 nax-ze mocemuli sqemis<br />
mixedviT. milis namzadi 1, romelic furclisagan<br />
specialur sayalibo manqanaSia moTavsebuli, moWerilia<br />
or gorgolaWs 2 Soris; isini pirapiris adgilas<br />
wnexaven namzadis nawiburebs garkveuli P ZaliT. mili<br />
nax. 4.13. milis gorgoloWovan-pirapiruli<br />
SeduRebis sqema.<br />
86
gadaadgildeba eleqtrodebis 3 qveS, romlebic SeaerTebs<br />
SeduRebis dens nawiburebTan. eleqtrodebi mierTebulia<br />
SeduRebis transformatorTan 4. namzadis<br />
gadaadgilebasTan erTad warmoebs misi uwyveti SeduReba.<br />
aRniSnuli xerxebiT winaRobiT SeduRebis dros<br />
nakeris Camoyalibeba ganisazRvreba mTeli rigi fizikurqimiur<br />
procesTa mimdinareobiT, rac warmoadgens<br />
teqnologiis Teoriul safuZvels.<br />
87
5. winaRobiT SeuRebis manqanaTa<br />
daproeqtebis safuZvlebi<br />
5.1. SeduRebis manqanaTa daproeqtebis<br />
teqnologiuri winamZRvrebi<br />
zemoaRniSnuli xerxebiT winaRobiT SeduRebis<br />
dros nakeris Camoyalibeba ganisazRvreba mTeli rigi<br />
fizikur-qimiur procesTa mimdinareobiT, rac warmoadgens<br />
teqnologiis Teoriul safuZvels.<br />
klasikuri ganmartebiT, teqnologia aris masalisa<br />
da energiis urTierTmoqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />
produqciis misaRebad. igi gansazRvravs saSemduReblo<br />
mowyobilobisadmi wayenebul mTel rig moTxovnebs.<br />
saSemduReblo mowyobiloba ki TavisTavad warmoadgens<br />
sxvadasxva meqanizmTa da danadgarTa mTlian kompleqss.<br />
mowyobilobis ZiriTad elements warmoadgens SeduRebis<br />
manqana Tavisi marTvis sistemiT, romelic Sedgeba<br />
eleqtruli Zaluri nawilisagan, sxvadasxva daniSnulebis<br />
amZravi meqanizmebisa da ZiriTadi konstruqciuli<br />
elementebisagan. eleqtrul Zalur nawilSi Sedis<br />
eleqtruli energiis kvebis wyaro _ transformatori da<br />
denmimyvani elementebi _ spilenZis salteebi, mxrebi,<br />
eleqtrodebi da a. S. amZrav meqanizmebSi Sedis:<br />
wertilovani da nakeruli SeduRebis SemTxvevaSi _<br />
SesaduR nawilTa winaswar urTierTmWidrod mimWeri<br />
meqanizmi, pirapira SeduRebis SemTxvevaSi ki SesaduR<br />
nawilTa meorad konturSi Camagrebisa da gadaadgilebis<br />
meqanizmebi da sxva. konstruqciul elementebs Seadgens<br />
manqanis korpusi an sadgari, sabrjenebi, sayrdenebi,<br />
eleqtrodebi, filebi da sxv. maTi daniSnulebaa<br />
88
uzrunvelyos manqanis sixiste da simtkice. saSemduReblo<br />
manqana SeiZleba aRWurvili iyos SeerTebis xarisxis<br />
Tanmxlebi Semowmebis, agreTve damxmare operaciaTa<br />
meqanizaciisa da avtomatizaciis saSualebebiT.<br />
winaRobiT SeduRebis teqnologiuri procesi<br />
iZleva stabiluri simtkicis SenaerTs, aranaklebs<br />
ZiriTadi liTonisa. didia agreTve Sromis mwarmoebloba.<br />
dReisaTvis Cveulebriv aduReben 60 m/wT siCqariT, xolo<br />
radiosixSiris denebiT SeduRebis dros siCqare aRwevs<br />
150m/wT-s. Tanamedrove wertilovani SeduRebis maqanis<br />
siCqare aRwevs 16000 wertils wuTSi. did mwarmoeblobas<br />
aRweven aseve Cveulebriv mravalwertilovan manqanazec.<br />
magaliTad, moskovis lixaCovis saxelobis avtoqarxanaSi<br />
aRweven 8000 wertilis SeduRebas saaTSi. SeduRebis sxva<br />
saxeebTan SedarebiT winaRobiT SeduReba xasiaTdeba<br />
Sromis kargi higienuri pirobebiT, garda amisa SeduRebis<br />
manqana xSirad Sedis erTian nakadur xazSi da advili<br />
SesaZlebelia SeduRebis procesis avtomatizacia.<br />
yovelive zemoCamoTvlilis safuZvelze maRalia<br />
Sromisnayofiereba da nakeris xarisxi.<br />
winaRobiT SeduRebis uaryofiT mxareebad SeiZleba<br />
CaiTvalos is, rom manqana moiTxovs SedarebiT didi<br />
simZlavris eleqtroenergias, saWiroa warmoebis maRali<br />
kultura, e. i. kargi xarisxis produqciis misaRebad<br />
saWiroa momzadebisa da awyobis mTeli rigi pirobebis<br />
dacva da agreTve isic, rom kontaqturi manqanebi arian<br />
didi Rirebulebis.<br />
miuxedavad miRweuli warmatebebisa, winaRobiT<br />
SeduRebis sferoSi dReisaTvis arsebobs mravali<br />
gadasawyveti amocana, rogorebicaa: mimdinare rTuli<br />
89
Termoeleqtromeqanikur procesTa Seswavla, nakeris<br />
wunisa da manqanis mwyobridan gamosvlis mizezebis<br />
gamokvleva, axali kvebis wyaroebis Seqmna, uwyveti<br />
nakaduri xazisaTvis kontaqtur manqanaTa axali tipebis<br />
SemuSaveba, unificirebul nawilTa da kvanZTa Seqmna<br />
(damwnevi meqanizmi, eleqtrodis damWeri, SesaduRi<br />
transformatori da sxv.), romelTa saSualebiTac<br />
manqanaTmSenebeli qarxnebSi TviTon SeZleben aawyon<br />
maTTvis saWiro SesaduRi manqanebi, romlebic uSualod<br />
CairTveba nakadur xazebSi.<br />
am amocanaTa gadasaWrelad dReisaTvis Seqmnilia<br />
yvela piroba SeduRebis saqmis muSakTa didi koleqtivis<br />
Tanmimdevruli da erToblivi SemoqmedebiTi SromisaTvis.<br />
SeduRebis specialistebisaTvis xelmisawvdomia<br />
sazRvargareTuli mecnierebisa da teqnikis axali<br />
miRwevebi, raTa droulad da warmatebiT iqnas<br />
gadawyvetili samrewvelo ganviTarebis is amocanebi,<br />
romlebic komunisturi mSeneblobis gegmebiTaa<br />
gaTvaliswinebuli.<br />
5.2 eleqtrodTa daproeqteba<br />
winaRobiT-kontaqturi SeduRebis manqanis<br />
daproeqteba unda daiwyos eleqtrodebidan.<br />
eleqtrodi, esaa SeduRebis manqanis muSa iaraRi,<br />
romlis xarisxisganac damokidebulia: 1. SeerTebis _<br />
nakeris xarisxi; 2. procesis mwarmoebloba; 3.<br />
SemduReblis muSaobis pirobebi da sxv.<br />
eleqtrodis konstruqcia xasiaTdeba Semdegi<br />
pirobebiT: 1. masalis, 2. formisa da 3. zomebisagan.<br />
90
amasTanave, eleqtrodebi unda uzrunvelyofdes: 1.<br />
xarisxiani nakeris miRebas, 2. maRal Sromisunarianobas,<br />
rogoricaa simtkice _ SeduRebaTa raodenoba mopirvaTa<br />
Soris.<br />
1. masalis arCeva<br />
umetes SemTxvevaSi saeleqtrodo masalebs<br />
waeyenebaT Semdegi moTxovnebi: 1. maRali Tbo da<br />
eleqtrogamtaroba, raTa ar moxdes gardamaval<br />
kontaqtSi gadaxureba, winaaRmdeg SemTxvevaSi SeiZleba<br />
eleqtrodi an mieduRos detalis zedapirs, an misi<br />
nawilakebi gadavides SesaduR liTonSi;<br />
2. saeleqtrodo masalas maRali temperaturis<br />
pirobebSi unda gaaCndes deformaciisadmi didi winaRoba<br />
an darbilebis didi zRvari;<br />
darbilebis<br />
Tdarb=(180-200) zRvari sufTa spilenZisaTvis<br />
0 C<br />
HB darbilebis<br />
zRvari<br />
3<br />
2<br />
1<br />
nax. 5.1. Mmasalis darbilebis zRvaris<br />
damokidebuleba temperaturisagan<br />
91
3. SeduRebis procesSi saeleqtrodo masala<br />
naklebad unda iJangebodes. Tu es ase ar iqneba, maSin<br />
maRaltemperaturuli muSaobis pirobebSi xistad<br />
gaizrdeba saeleqtrodo kontaqtTa eleqtrowinaRoba;<br />
4. naklebi unda iyos SesaduR detalze<br />
eleqtrodis muSa zedapiris mikvris albaToba;<br />
5. xels unda uwyobdes pelties efeqtis<br />
sasargeblod gamoyenebas, anu liTonTa Termoeleqtrul<br />
mwkrivSi saeleqtrodo da SesaduRi masalebi unda iyos<br />
axlos erTmaneTTan, an xels uwyobdes saeleqtrodo<br />
kontaqtSi siTbos raodenobis Semcirebas.<br />
es movlenis gaTvaliswineba saWiroa mxolod<br />
polaruli deniT SeduRebisas.<br />
praqtikaSi saeleqtrodo masalad umetesad<br />
gamoiyeneba sufTa spilenZi M0 an M1 markebisa. markis<br />
zrdiT izrdeba minarevTa raodenoba. kargia civnaWedi<br />
spilenZi.<br />
am masalis uaryofiTi Tvisebaa dabali darbilebis<br />
zRvari (180-200) 0C, amitom sasurvelia gamoyenebul iqnas<br />
Semdegi Senadnobebi: 1. kadmiumiani spilenZi MK; 2.<br />
qromcinkiani brinjao ЭB; 3. qromkadmoumiani brinjao MC-<br />
5Б; 4. qromiani brinjao БрX_0,7; 5. qromcirkoniumiani<br />
brinjao МЦ–5А; 6. nikelberiliumtitaniani brinjao НБТ<br />
(Savi liTonebis SesaduReblad); 7. spilenZvercxlis<br />
Senadnobebi; 8. sufTa volframi; 9. molibdeni; 10.<br />
fxvnilebisgan Secxobili Senadnobebi W+MC _ elkoniti<br />
(kiriti).<br />
garda CamonaTvalisa, gamoiyeneba agreTve<br />
volframvercxlis SenaerTebi. sasurvelia SesaduR<br />
92
detalTa calkeuli wyvilisaTvis SerCeuli iqnas<br />
specialuri saeleqtrodo masala.<br />
sufTa spilenZis nacvlad specialur SenadnobTa<br />
gamoyeneba saSualebas iZleva sakmaod gaizardos<br />
mwarmoebloba.<br />
2. formis SerCeva.<br />
eleqtrodis forma unda akmayofilebdes Semdeg<br />
moTxovnebs:<br />
1. misi muSa zedapiri ar unda xurdebodes<br />
dasaSvebi zRvris zeviT. rac naklebia aRniSnuli<br />
temperatura, miT metia masalis mdgradoba;<br />
2. advili unda iyos eleqtrodis misadgomloba<br />
samuSao adgilisadmi;<br />
3. eleqtrodis formam unda uzrunvelyos maRali<br />
mdgradoba.<br />
eleqtrodis forma da muSa zedapiris konstruqcia<br />
damokidebulia SeduRebis saxeobisagan.<br />
1. pirapira<br />
saxeebi:<br />
SeduRebisaTvis gamodgeba Semdegi<br />
1<br />
3<br />
nax. 5.2. pirapira SeduRebis eleqtrodis muSa zedapirTa<br />
savaraudo sqemebi: 1, 2. prizmuli; 3. sferuli; 4. fasonuri<br />
93<br />
2<br />
4
2. wertilovani SeduRebis eleqtrodTa formebi<br />
1 2 3<br />
nax. 5.3. wertlilovani SeduRebis eleqtrodis muSa<br />
zedapirTa savaraudo formebi: 1. konusuri,<br />
2. sferuli, 3, 4. fasonuri.<br />
3. gorgolaWovani SeduRebis eleqtrodTa formebi<br />
Cu Cu Cu<br />
1 2 3 4<br />
nax. 5.4. gorgoloWovani SeduRebis eleqtrodis<br />
muSa zedapirTa savaraudo formebi: 1. konusuri,<br />
2. cilindruli, 3. sferuli, 4. Sedgenili.<br />
94<br />
4<br />
Cu<br />
Wo<br />
garda naxazze naCvenebisa, arsebobs agreTve<br />
specialuri fasonuri formis gorgolaWovani SeduRebis<br />
eleqrodebi.<br />
3. zomebis gansazRvra.<br />
eleqtrodTa zomebs gansazRvravs maTze mqomedi: 1.<br />
meqanikuri da 2. eleqtruli datvirTvebi.
1. pirapira SeduRebisas eleqtrodis ganikveTis<br />
farTi SeirCeva im pirobiT, rom dawnevis xvedriTi Zala<br />
ar aRematebodes Semdegs:<br />
P = (2 _ 4) kg /mm 2 (3.1.)<br />
2. wertilovani SeduRebisas es sidide aseTia:<br />
P = (7 _ 10) kg /mm 2 (3.2.)<br />
3. gorgoloWovani SeduRebis dawnevis xvedriTi<br />
Zalebi igive unda iyos, rac wertilovanis dros.<br />
eleqtrodTa damzadebisas aRsaniSnavia is<br />
mniSvnelovani faqtoric, rom konstruqciis kuTxeebSi ar<br />
unda iyos mkacri fxaurebi, rac (1,5÷2)jer gazrdis<br />
eleqtrodTa mdgradobas da ugulebelyofs SenaduR<br />
adgilze zogierTi saxis wunis warmoqmnas.<br />
5.3. SeduRebis konturis daproeqteba<br />
SeduRebis konturis qveS vgulisxmobT dengamtar<br />
nakeTobebsa da kvanZebs, romlebic aerTebs kvebis wyaros<br />
eleqtrodebTan. saSemduReblo konturis SemadgenlobaSi<br />
Sesul elementebs (detalebs) miekuTvneba:<br />
1. eleqtrodis damWeri;<br />
2. dengamtari konsolebi da filebi;<br />
3. denis gamtari sakisrebi;<br />
4. kronSteni;<br />
5. drekadi salte;<br />
6. konturis CamoTvlil elementebs Soris arsebobs<br />
gasaxsneli kontaqtebic.<br />
95
5.3.1. konturis mimarT wardgenili moTxovnebi<br />
1. SeduRebis, anu gare konturi saSualebas unda<br />
iZleodes ganvaxorcieloT SeduReba mocemuli jgufis<br />
SeerTebaze, kerZod, miviyvanoT eleqtrodebi TiToeul<br />
SesaduR SeerTebasTan mocemul nakeTobebze;<br />
2. konturi unda flobdes mcire aqtiur<br />
winaaRmdegobas. e. i. min winaRobas cvlad denTan;<br />
3. Sesabamisi xerxiT SeduRebisas konturs unda<br />
hqondes racionaluri induqciuri winaRoba;<br />
4. manqanis xangrZlivi eqspluataciis pirobebSi<br />
konturis aqtiuri winaRoba ar unda icvlebodes;<br />
5. imisaTvis, rom SenaduR SeerTebebs gadavceT max<br />
datvirTva denis gareSe, konturi unda iyos sakmaod<br />
xisti da mtkice.<br />
garda amisa, konturi unda iyos iafi, martivi da<br />
mosaxerxebeli samarTavad, eleqtrodTa gamosacvlelad<br />
da sxv.<br />
5.3.2. denis miyvanis sqemebi<br />
konturis CarTvis mimdevroba iwyeba:<br />
konturis principuli eleqtruli sqemis<br />
gansazRvridan, kerZod ki SesaduRebel nakeTobasTan<br />
denis miyvanis meTodiT.<br />
1. pirapira SeduRebis SemTxvevebi:<br />
1. pirapira sisqis nakeTobis SesaduReblad<br />
kmayofildebian calmxrivi denis miyvaniT (nax. 5.5.1).<br />
96
2. didi zomis nakeTobis SesaduReblad (didi<br />
diametris milebi) gamoiyeneben ormxriv denis miyvanas<br />
(nax. 5.5.2).<br />
1 2 3<br />
nax. 5.5. pirapira SeduRebis detalebTan<br />
denis miyvanis meTodebi<br />
1. calmxrivi; 2. ormxrivi; 3. diagonaluri.<br />
2.<br />
diagonaluri denmiyvana (nax. 5.5.3) iSviaTad<br />
gamoiyeneba. gansakuTrebul SemTxvevebSi TiToeul wyvils<br />
aqvs Tavisi individualuri denmimyvanebi (nax. 5.6).<br />
nax. 5.6. pirapira SeduRebis denmimyvanis<br />
specialuri meTodebi.<br />
1. individualuri; 2. velosipedis CarCos SeduRebisas.<br />
97
2. wertilovani SeduRebis SemTxvevebi:<br />
1<br />
2<br />
nax. 5.7. wertilovani SeduRebis<br />
denis miyvanis meTodebi<br />
1. Cveulebrivi wertilovani SeduReba;<br />
2. calmxrivi wertilovani SeduReba;<br />
3. ormxrivi orwertilovani<br />
denis miyvanis specialuri xerxebi.<br />
praqtikaSi xSirad gvxvdeba denis miyvanis sxva<br />
xerxebic (nax. 5.8.)<br />
nax. 5.8. denis miyvanis sxva xerxebi:<br />
1. konturuli SeduReba;<br />
2. reliefuri SeduReba<br />
3. gorgoloWovani SeduRebisas gamoiyeneba denis<br />
miyvanis igive meTodebi, rac wertilovani SeduRebisas.<br />
98<br />
+<br />
_<br />
3<br />
_<br />
+
3. SeduRebis konturis zomebi.<br />
SeduRebis konturis zomebi damokidebulia:<br />
1. SesaduRi nakeTobis konstruqciasa da 2. denis<br />
miyvanis sqemaze. zomebi unda davicvaT ise, rom SesaduRi<br />
nakeToba moTavsdes konturis SigniT da eleqtrodebi<br />
miyvanil iqnas nakeris (romelic gvinda) wertilTan.<br />
amisaTvis saWiroa movaxdinoT nakeTobis winaswari<br />
eskizuri<br />
SigniT.<br />
ganlageba ramodenime variantiT konturis<br />
zomebis zedmetad gadideba ar SeiZleba, raTa<br />
aqtiuri winaRoba iyos mcire, winaaRmdeg SemTxvevaSi<br />
gaizrdeba aqtiuri da induqciuri winaRobebi.<br />
konturis winaRoba unda iyos ara umetes 20 μΩ-sa.<br />
5.3.3. gasaxsneli kontaqtebi<br />
eleqtrul kontaqtSi yovelTvis adgili aqvs<br />
garkveuli simZlavris kargvas.<br />
Tu R k=100⋅10 -6 Ω, maSin I=10000A denis Zalisas am<br />
kontaqtSi dakarguli simZlavre iqneba<br />
W = 100 ⋅ 10 -6 ⋅ 10000 2 = 10000BA.<br />
gasaxsneli kontaqtebis SeduRebis konturebi<br />
SeiZleba davyoT 3 jgufad:<br />
1. mudmivi aramoZravi _ ar regulirdeba<br />
urTierTganlagebuli kontaqtebi transformatoris<br />
gamomyvanebsa da drekad salteebs Soris.<br />
2. cvladi aramoZravi _ muSaobis procesSi<br />
erTierTganlageba ar icvleba, magram gadaadgileba<br />
99
SeiZleba gamorTvis dros, magaliTad, eleqtrodis<br />
gacveTisas.<br />
3. mcocavi an moZravi kontaqti _ mudmivad<br />
gadaadgildeba SeduRebis procesSi (denis momyvan<br />
sakisars da gorgolaWebis RerZs Soris).<br />
karg kontaqtebad iTvlebian iseTebi, romlebis<br />
winaRoba aris:<br />
Rk1 ≤ (1÷2)⋅10 -6 Ω=(1÷2) μΩ<br />
Rk2 = (3÷5)⋅10 -6 Ω=(3÷5) μΩ<br />
R k3 = (10÷20)⋅10 -6 Ω=(10÷20) μΩ<br />
kontaqtebis daproeqtebisas mizanSeuwonelia<br />
SeduRebis iseTi konturebi, romlis drosac eleqtrodze<br />
miyenebuli meqanikuri datvirTvebi iZenen kontaqtis<br />
momWerebis moSvebas da Sesustebas.<br />
4. mirCiluli kontaqti _ SeduRebis konturebis<br />
daproeqtebisas aucilebelia: 1. gasaxsneli kontaqtebis<br />
raodenoba iyos minimaluri. zog SemTxvevaSi gasaxsneli<br />
kontaqtebis magivrad mizanSewonilia gamoviyenoT<br />
mirCiluli (SeduRebuli) kontaqtebi. aucileblobis<br />
SemTxvevaSi SeiZleba maTi moxsna (gancalkeveba).<br />
5. Txevadi kontaqti _ am dros sakontaqto Siga<br />
zedapirebi winaswar ifareba kaliT specialuri<br />
konstruqciis sicarieleSi (nax. 5.9.1), Semdeg Caasxamen<br />
vudis Senadnobs, romelic ver iRebs meqanikur<br />
datvirTvebs, magram aqvs patara winaRoba (vudis<br />
Senadnobis Txevadi faza praqtikulad ar icvleba).<br />
100
101<br />
2<br />
nax. 5.9. Txevadi kontaqti<br />
1. moZravi nawili;<br />
2. liTonuri siTxe;<br />
3. uZravi nawili<br />
Senadnobis dnobis temperatura dabalia, T dn=68 0 C da<br />
aseTi kontaqtis winaRobac dabalia. winaRoba Rk=(0,5÷1) μΩ. jerjerobiT aseTi meTodi iSviaTad gamoiyeneba,<br />
magram mas aqvs didi perspeqtivebi (MΒΤY). kontaqturi<br />
winaRoba ucvlelia aTeuli wlobiT.<br />
kontaqtis daproeqtebisas aucilebelia agreTve<br />
Tavidan aviciloT iseTi konstruqciebi, romlis drosac<br />
mocemuli kontaqti ganicdis sakmao meqanikur datvirTvas<br />
da iwvevs: 1. kontaqtis miSvebas da 2. kontaqtur<br />
zedapirze amcirebs SeWidulobis Zalas.<br />
zogierT manqanaze winaRoba sagrZnoblad icvleba<br />
ori Tvis ganmavlobaSic: Rk= (1÷2)⋅10 -6 Ω -dan<br />
Rk= (150÷30)⋅10Ω -mde. amis Semdeg isini swrafad gamodis<br />
mwyobridan.<br />
1<br />
3
6. TviTmWeqi kontaqti.<br />
102<br />
1<br />
2<br />
Pnhl<br />
nax. 5.10. gamWeqi kontaqtis sqema.<br />
1. eleqtroddamWeri; 2. eleqtrodi<br />
TviTmWeqi kontaqtis praqtikaSi gamoyeneba umetes<br />
SemTxvevaSi saWiroa maSin, roca Tavidan unda aviciloT<br />
iseT nakeTobaTa gamoyeneba, romlis drosac kontaqtireba<br />
mimdinareobs aluminsa da mis Senadnobebs Soris.<br />
aluminis zedapiri kontaqtis muSaobisas ifareba maRali<br />
winaRobis Jangeulis feniT, ris Sedegadac manqana<br />
swrafad, or kviraSi SeiZleba gamovides mwyobridan. Tu<br />
aucilebelia aluminis Senadnobis gamoyeneba, maSin<br />
saWiroa kontaqtis adgilas winaswar mivaduRoT<br />
spilenZis sadebi.<br />
mcocavi kontaqtis daproeqtebisas, maTi winaRobis<br />
Semcirebis mizniT, xSirad gamoiyeneben sakontaqto<br />
zedapirze vercxlis fenis mirCilvis wess, an daaduReben<br />
Senadnobs vercxlis fuZeze. vercxls gaaCnia dabali<br />
eleqtrowinaRoba da maRali gamtaroba. aseve maRali<br />
eleqtrogamtaria vercxlis Jangic.
ogorc vTqviT, Txevadi kontaqtebisaTvis iyeneben<br />
vudis Senadnobs, romelic unda gavaxuroT 700C, rac misi<br />
erT-erTi uaryofiTi mxarea. am mizniT SesaZlebelia<br />
gamoyenebuli iqnas agreTve kaliumis Senadnobi, romelic<br />
ar moiTxovs winaswar gaxurebas da iTvleba<br />
perspeqtiulad, magram igi deficituri da Zviria.<br />
5.4. SeduRebis konturis kontaqtTa angariSi<br />
am samuSaos Sesasruleblad saWiroa Catardes<br />
Semdegi Tanmimdevruli angariSi:<br />
1. kontaqtis farTisa Sk, 2. dawnevis Zalisa P, 3. saWiro<br />
WanWikTa ricxvisa n.<br />
kontaqtis farTi Sk iangariSeba Semdegi formuliT:<br />
I xangr<br />
S k= (5.3)<br />
ρ xangr<br />
sadac Ixangr denis xangrZlivobaa;<br />
ρxangr _ denis simkvrive.<br />
TiToeulis angariSi warmoebs Semdegnairad:<br />
`Cx ~<br />
Ixangr = ISed ISed _ iangariSeba Tburi balansis gantolebidan<br />
„Cx“ _ CarTvis xangrZlivoba ki _ manqanis<br />
reJimidan da tolia<br />
t denis t denis<br />
„Cx = = (5.4)<br />
t ciklis t denis + t dayovnebis<br />
103
2. dawnevis Zala _ P<br />
moWeris Zala iangariSeba Semdegi formulidan:<br />
zk Rk= , (5.5)<br />
P α<br />
sadac: zk aris mudmivi sidide da damokidebulia: 1.<br />
liTonis gvarobaze; zedapiris mdgomareobaze. sufTa<br />
spilenZisaTvis zk=2,4⋅10 -4 Ω. α koeficientia da udris 0,7-s.<br />
sasurvelia winaRoba iyos Semdegi sididis:<br />
Rk = (1÷2)⋅10 -6 Ω omi. mocemul sidideTa Casmisas<br />
gantolebaSi miviRebT dawevis Zalis ricxviT<br />
mniSvnelobas, romelic P>1000kg.<br />
3. WanWikTa ricxvi.<br />
WanWikTa ricxvi aiReba Semdegi grafikis mixedviT<br />
(nax. 5.11):<br />
minimaluri P-s iZleva II ubani, roca WanWikis<br />
raodenobaa n=(4_6).<br />
I ubanSi Tu n10_4 kg /mm 2 -sa, raTa misma simtkicem ar miaRwios<br />
denadobis zRvars. muSaobisas (gaxurebisas) yuradReba<br />
unda mieqces Semdeg moTxovnebs:<br />
104
1. zedapirebi unda momzaddes zedmiwevniT sufTad,<br />
kerZod, sasurvelia, rom iyos Sexeba did farTze;<br />
2. miRebul iqnas saTanado zomebi sakontaqto<br />
zedapirTa daJangvis winaaRmdeg. Jangeulis fena zrdis<br />
kontaqtur winaRobas Rk-s. es ki iwvevs gaxurebas,<br />
gaxureba ki Tavis mxriv adidebs Jangvis process da a. S.<br />
aRniSnulis sarealizaciod arsebobs Semdegi meTodebi:<br />
1. kontaqtis zedapirebi unda moikalos;<br />
2. kontaqturi zedapirebi unda gaipoxos sufTa<br />
samedicino vazeliniT;<br />
3. daifaros haeris Sexebisagan.<br />
yvela es RonisZiebani miRebuli unda iqnas<br />
kontaqtebisaTvis. konturis elementTa temperatura ar<br />
unda aRematebodes 70°C-s.<br />
nax. 5.11. gasaxsneli eleqtruli kontaqtis winaRobis<br />
damokidebuleba momWer WanWikTa ricxvisagan.<br />
105
5.5. SeduRebis konturis winaRobis angariSi<br />
konturis sruli winaRoba tolia:<br />
Z=<br />
R + X (5.6),<br />
S.k.<br />
sadac RS.k. aris SeduRebis konturis aqtiuri<br />
winaRoba da tolia:<br />
RS.k. = Rd.m. + Re.e.+ Rk. (5.7),<br />
sadac Rd.m. _ aris denmimyvan nawilTa winaRoba da<br />
tolia:<br />
l<br />
Rd.m. = Kz. ρ0.+(1+ α ΔT) (5.8)<br />
S<br />
Re.e _ aris eleqtrodTaSorisi zonis winaRoba<br />
SesaduR detalTa CaTvliT;<br />
Rk _ aris SeduRebis konturis kontaqtTa winaRoba<br />
106<br />
S.k.<br />
X S.k.= X k.+ X S.d. (5.9),<br />
sadac: Kz._ aris zedapiruli efeqtis koeficienti,<br />
aiReba cxrilebidan;<br />
ρ0 _ liTonis xvedriTi winaRoba nulovani<br />
temperaturis dros;<br />
ΔT _ temperaturis namatis dasaSvebi maqsimaluri<br />
mniSvneloba;<br />
l _ denmimyvan nawilTa ganikveTis farTi;<br />
Rk. _ konturis yvela kontaqtis winaRobaTa jami;<br />
Re.e.-is angariSi Znelia, SeiZleba aviRoT rogorc<br />
SesaduRi liTonis dnobis Zabva da tolia (0,5-2)
voltamde. induqciuri winaRoba SeiZleba viangariSoT<br />
ori xerxiT:<br />
1. Xk. = f(SS.k.) da empiriuli formuliT:<br />
X S.k. =<br />
0,<br />
73 -6 S Sk ⋅10 Ω (5.10)<br />
2. mTeli konturi daiyofa ubnebad Semdegnairad:<br />
β<br />
⎛ b − r ⎞<br />
X=1,37⎜<br />
⎟<br />
⎝ r ⎠<br />
0,<br />
38<br />
⎛ b − β α ⎞<br />
X=0,38⎜<br />
⋅ ⎟<br />
⎝ β β ⎠<br />
r<br />
α<br />
107<br />
b<br />
b<br />
·10 -6 Ω /sm (5.11)<br />
0,<br />
45<br />
·10 -6 Ω /sm (5.12)<br />
(ix. glebovis wigni „kontaqturi SeduRebis<br />
manqanaTa daproeqtebis safuZvlebi“, rusul enaze).
5.6. erTfaza manqanis SeduRebis transformatoris<br />
daproeqteba<br />
moTxovnebi saSemduReblo transformatorisadmi<br />
1. transformatori unda uzrunvelyofdes saWiro<br />
sazRvrebSi SeduRebis denis miRebasa da uzrunvelyofas;<br />
2. gulari da gragnilebi ar unda xurdebodes<br />
dasaSveb temperaturaze maRla, maqsimaluri denis<br />
gamoyenebis dros CarTvis xangrZlivobis minimaluri<br />
mniSvnelobisas;<br />
3. unda akmayofilebdes usafrTxoebis moTxovnebs;<br />
4. unda itandes meqanikur datvirTvebs, romelic<br />
warmoiqmneba meorad gragnilSi denis gavlis dros<br />
eleqtromagnituri Zalebis zemoqmedebiT.<br />
5.6.1. denis regulirebis meTodis SerCeva<br />
winaswar<br />
parametrebi:<br />
saWiroa vicodeT Semdegi eleqtruli<br />
V20<br />
1. I Sed = ;<br />
Z<br />
V1<br />
2. V20<br />
K<br />
=<br />
sadac V20 _ mdgradi e.m.Z. Zalis `uqmi~ svlis Zabvaa<br />
2<br />
2<br />
3. Z R +<br />
X ;<br />
2<br />
108<br />
2<br />
2<br />
2
4.<br />
W<br />
K =<br />
W<br />
sadac _ transformaciis koeficientia<br />
Z2 _ SeduRebis wredis sruli winaRobaa<br />
5.<br />
I<br />
Sed<br />
1<br />
2<br />
2<br />
109<br />
1<br />
2<br />
=<br />
U1<br />
⋅W2<br />
W ⋅ R + X<br />
2<br />
2<br />
(5.11)<br />
es denis Zalis saangariSo gantolebaa, saidanac<br />
gamomdinareobs yvela SesaZlebeli meTodebi denis Zalis<br />
regulirebisaTvis<br />
es SeduRebis denis Zalis gantolebaa, saidanac<br />
gamomdinareobs yvela SesaZlebeli meTodebi denis Zalis<br />
regulirebisaTvis.<br />
denis Zalis gantolebidan (5.13) gamomdinare, denis<br />
regulireba SeiZleba moxdes sxvadasxva xerxebiT (ix. nax.<br />
5.12, 5.13).<br />
denis regulireba U1 pirveladi Zabvis cvliT.<br />
aq ganixileba ramodenime sqema:
1. aqtiuri winaRobis daxmarebiT. …<br />
2. induqciuri winaRobis (droselis)<br />
daxmarebiT.<br />
3. avtotransformatoris daxmarebiT.<br />
4. ormagi avtotransformatoriT.<br />
5. denis regulireba tranformatoriT<br />
xviaTa ricxvis cvliT<br />
xviaTa raodenobis zrdiT deni mcirdeba<br />
U03>U01<br />
110
nax.<br />
sqemebi<br />
5.12. transformatoris denis regulirebis<br />
6. xviaTa gaxleCis meTodiT<br />
Sualeduri RreCos xarjze regulirebis zRvrebi<br />
matulobs.<br />
7<br />
7. xviebis mimdevrobiTi _ paraleluri<br />
SeerTebis meTodi.<br />
nax. 5.13. transformatoris denis regulirebis sqemebi.<br />
1. Tu xviebi erTdebian paralelurad, maSin xviaTa<br />
ricxvi toli iqneba erTi gragnilis xviaTa ricxvisa da<br />
deni iqneba maqsimaluri.<br />
111
2. Tu xviebs SevaerTebT wyvilad mimdevrobiT,<br />
xolo weevils paralelurad, maSin deni iqneba<br />
Sualeduri, wledSi yovelTvis CairTveba yvela xvia.<br />
paraleluri SeerTebisas xviebis kveTi izrdeba,<br />
e.i. igi tolia yvela kveTis jamisa, amitom deni<br />
maqsimaluria, mimdevrobiTi SeerTebisas deni<br />
minimaluria. am meTodis uaryofiTi mxarea regulirebis<br />
siuxeSe.<br />
es meTodi eTanadeba rbili regulirebis meTods. M<br />
8. meoradi xviebis SemcirebiT gamowveuli<br />
regulireba.<br />
Tu gvaqvs 2 an 3 xviaTa ricxvi, e. i. roca gvinda<br />
miviRoT meti eleqtromamoZravebeli Zala.<br />
9. aqtiuri winaRobis R2 cvla.<br />
es meTodi ekonomiurad araxelsayrelia, vinaidan<br />
meoradi deni didia da R2-is cvla iwvevs garkveuli<br />
energiis kargvas.<br />
10. induqciuri winaRobis cvla X2.<br />
gamoiyeneba iSviaTad, aqvs Tavisi upiratesoba imis<br />
gamo, rom induqciuri winaRobis cvla SeiZleba:<br />
1. SeduRebis konturis sigrZis an farTis<br />
cvlilebiT. rac metia sigrZe da farTi, miT metia X.<br />
2. feromagnitur masaSi RreCos cvliT. Mmisi<br />
upiratesobaa: denis siCqaris zrdis saSualeba da amiT<br />
SeduRebis aridan liTonis gamoSxefis Semcirebis<br />
albaToba;<br />
11. SeduRebis transformatoris pirveladi xviebis<br />
raodenobis cvla, rac TavisTavad cvlis SeduRebis<br />
denis mniSvnelobas.<br />
112
am meTodiT SeiZleba uzrunvelvyoT denis mdore<br />
regulireba;<br />
meTodis uaryofiTi mxarea is, rom klebulobs cosϕ.<br />
5.6.2. transformatoris elementTa konstruqciis<br />
SerCeva da angariSi<br />
transformatori ZiriTadad Sedgeba: 1. gularisa,<br />
2. pirveladi da 3. meoradi xviebisagan.<br />
gularisa da pirveladi gragnilis sqemebi<br />
warmodgenilia nax. 5.14-sa da 5.15-ze.<br />
didi denebi gansazRvravs didi eleqtrodinamiuri<br />
Zalebis warmoqmnas.<br />
b<br />
1 2 3<br />
nax. 5.14. transformatoris gularis saxeebi:<br />
1. Reroiani, 2. javSniani, 3. rgolisebri.<br />
L<br />
1 2<br />
nax. 5.15. transformatoris pirveladi gragnilebi:<br />
1. cilindruli, 2. diskuri.<br />
113<br />
D<br />
b<br />
D<br />
L
arsebobs gragnilis zomebs Soris Semdegi<br />
Tanafardobani: cilindruli gragnilisaTvis: 4>>D>>h,<br />
diskurisaTvis: L
κ=1,11 denis simrudis formis koeficientia;<br />
f = 50 hc _ denis sixSire;<br />
W = 1-an 2 meoradi gragnilis xviaTa ricxvia;<br />
B =10000_ 26000<br />
dasaSvebi induqciaa;<br />
gauxs. gularSi maqsimalurad<br />
2. fanjris zomebi ganisazRvreba xviebis<br />
angariSis Semdeg:<br />
Sg. spilenZi<br />
Sfanj = (5.15)<br />
0,45÷0,65<br />
sadac: 0,45÷0,65 izolaciis xarjze fanjris<br />
Sevsebis koeficientia. gularis sruli kveTi iangariSeba<br />
gamosaxulebiT:<br />
Sg. S = (5.16)<br />
KSevs. sadac, KSevs. iTvaliswinebs izolaciis xasiaTs da<br />
aiReba:<br />
KSevs. = 0,88 _ 0,9, qaRaldisaTvis.<br />
KSevs. = 0,92 _ 0,95 laqiT dafaruli<br />
furclebisaTvis.<br />
115
h<br />
b<br />
gularis zomebi:<br />
g<br />
g<br />
= 1÷ 2,<br />
5<br />
hh<br />
116<br />
bh<br />
Cveulebriv cdiloben, rom gularis<br />
tvifrva iyos unarCenod (transformatoris furclebi<br />
saxelmwifo standartis mixedviT arsebobs (750X1500 mm)<br />
zomisa. qarxana „eleqtrikSi“ tvifraven or furcels ise,<br />
rom gamodis unarCenod.<br />
aseTi gularebis awyoba mimdinareobs<br />
Semdegnairad:<br />
.<br />
A B<br />
1 2 3 4<br />
bh 1<br />
nax. 5.15. gularis awyobis sqemebi:<br />
1. javSnianis tvifrva; 2. javSniani, asawyobi;<br />
3. Reroiani asawyobi; 4. javSniani awyobili.<br />
me-2 SemTxvevaSi RreCoebis ricxvi miiReba naklebi,<br />
javSnianis SemTxvevaSi bg = 2A = 2Б. aseTi awyobiT miiReba<br />
gularis Reroebi. javSniani gularis misaRebad alageben<br />
2
gverdigverd 2 cal Reroian gulars da xviebs aTavseben<br />
Sua nawilSi. nax. 5.15.4-ze 1 _ gulari, 2 _ xviebi.<br />
5.6.4. pirveladi xviebis angariSi<br />
1. saWiroa ganisazRvros pirveladi xviebis<br />
raodenoba.<br />
U1<br />
W1 = _______ ·W2 , W=1…2.<br />
U20<br />
im SemTxvevaSi, roca denis regulirebisTvis<br />
gamoiyeneba meTodi, romelic ar aris dakavSirebuli<br />
transformatoris transformaciis koeficientTan,<br />
SeiZleba U20 toli iyos misi maqsimaluri mniSvnelobisa:<br />
U20 = I Sed ⋅ Ζ2<br />
rodesac denis regulirebisaTvis gamoiyeneba<br />
transformaciis koeficienti, saWiroa ganisazRvros<br />
SesaerTebeli xviebis maqsimaluri da minimaluri<br />
raodenoba da xviebis raodenobis Sealeduri mniSvneloba<br />
TiToeul safexurze:<br />
U1<br />
W1max = W2 _______ (5.17)<br />
U20min<br />
U1<br />
W1max = W2 _______ (5.18)<br />
U20max<br />
U1<br />
117
W1Sualed. = W2 __________ (5.19)<br />
U20Sualed.<br />
U20 saangariSo yovelTvis iReba boloswina<br />
safexurisaTvis<br />
U20angariSi<br />
U20max = ___________ , an U20max = U20ang. KP<br />
KP<br />
sadac, Kp Zabvis cvlilebaa safexurebs Soris. Tu Kp _<br />
warmoebulia, maSin Kp=1,1 ÷ 1,2.<br />
U20max<br />
_______ =1,6 ÷ 2,5<br />
U20min<br />
Kp=1,6 _ mkacrad gansazRvruli nakeTobis SeduRebisaTvis,<br />
xolo Kp=2,5 _ mravali daniSnulebis manqanebisaTvis.<br />
U20Sualed. gansazRvrisaTvis saWiroa vicodeT<br />
regulirebis safexurTa raodenoba. saxelmwifo<br />
standartiT miRebulia, rom n=5, didi denebisaTvis ufro<br />
metia: n = 5 ÷ 16. zogjer manqanebSi n=25.<br />
U20 max + U20min<br />
ΔU = ___________ ,<br />
n _ 1<br />
did transformatorebSi pirveladi xvia Sedgeba<br />
ramodenime koWisagan<br />
W2max<br />
W1koW = _______ ramdeni koWaa saWiro?<br />
nkoWa 1. mavTulis kveTis angariSi.<br />
118
mavTulis kveTi gamoiTvleba:<br />
I1xangrZ.<br />
f1 = _______ (5.20)<br />
J1xangrZ.<br />
sadac: f1 _ pirveladi xviis kveTia;<br />
I1xangrZ. _ denis sididis xangrZlivoba;<br />
J1xangrZ._ pirveladi gragnilis denis simkvrivis dasaSvebi<br />
xangrZlivoba da tolia:<br />
I<br />
I<br />
`Cx ~<br />
K<br />
Sed<br />
1 xangrZ =<br />
(5.21)<br />
sadac: K _ transformaciis koeficientia.<br />
J1xangrZ.=(1,5 ÷3,5)A/mm 2b da damokidebulia xviis masalis<br />
gaciebis intensiobaze.<br />
2. pirveladi xviis kveTis zomebi<br />
pirveladi xvia mzaddeba spilenZisa an<br />
aluminisagan, romlis kveTic sworkuTxaa. zomebi aiReba<br />
saxelmwifo standartidan. daxvevis moxerxebulobisaTvis<br />
kargi iqneba, Tu SevarCevT (1,5 ÷2) mm-mde kveTis mavTuls.<br />
daxvevis mavTulebs Soris fenebSi udeben safenebs<br />
izolaciisaTvis. koWas radialuri zoma ar unda<br />
aRematebodes fanjris zomas. Tu yvelaferi es<br />
gvecodineba, SegviZlia gavigoT, Tu ramdeni xvia<br />
119
moTavsdeba koWaze. Tu viciT xviebis raodenoba TiToeul<br />
koWaze, SegviZlia gavigoT koWebis saerTo raodenoba.<br />
sasurvelia, rom koWebis raodenoba iyos luwi.<br />
5.6.5. meoradi gragnilis kveTisa da xviaTa<br />
ricxvis SerCeva<br />
kveTi iangariSeba gamosaxulebiT (5.22)<br />
f1 =<br />
I<br />
J<br />
2x<br />
2k<br />
=<br />
I<br />
Sed<br />
J<br />
2k<br />
120<br />
`Cx ~<br />
(5.22)<br />
sadac J2k. = (1,5 ÷ 3,5)A/mm 2 , Cveulebrivi gaciebis dros;<br />
J2x.=(10_15)A/mm 2 , roca gaciveba intensiuria, anu meoradi<br />
xvia mzaddeba Txelkedliani milisagan.<br />
rac Seexeba xviaTa ricxvs, is SeirCeva Semdegi<br />
monacemebis mixedviT:<br />
roca U20 < (10_12) voltisa, W2 = 1, xolo Tu U20 >12<br />
voltze, maSin W2 = 2, zogjer 3-s.<br />
transformatoris angariSis Semdeg xdeba misi<br />
awyoba. am dros didi yuradReba unda mieqces damagrebis<br />
sixistes. am mizniT xandaxan TiToeul seqciaSi asxamen<br />
kvarcis narevs specialur masalebTan. es aadvilebs<br />
mwyobridan gamosuli seqciis gamoRebasa da mis Secvlas<br />
axliT.<br />
ra Tqma unda, didi mniSvneloba aqvs agreTve<br />
SeduRebis transformatoris swori saeqspluatacio<br />
normebis dacvas.
6. winaRobiT SeduRebis kvebis wyaroTa saxesxvaobani<br />
garda cvladi denisa, arsebobs winaRobiT SeduRebis<br />
denis wyaros sxva saxeebi. ganvixiloT yoveli maTgani<br />
cal-calke.<br />
6.1. denis wyaroebi kondensatoris pirdapiri ganmuxtviT<br />
kondensatoruli SeduRebis (dartymiTi SeduReba)<br />
zogierT SemTxvevaSi xelsayrelia aseTi sqemis<br />
gamoyeneba (ix.nax. 6.1.).<br />
n<br />
lc<br />
121<br />
TftbevSj<br />
efubmfcj<br />
nax 6.1. dartymiTi kondensatoruli<br />
SeduRebis sqema<br />
am SemTxvevaSi denis wyaros rols asrulebs<br />
kondensatorTa batarea (k.b.). darymiTi kondensatoruli<br />
SeduRebisas xdeba naperwkluri ganmuxtva da detalebis<br />
SeduReba xdeba wnevis qveS. es meTodi farTod<br />
gamoiyeneba mcire ganivkveTis mqone detalebis<br />
SesaduReblad. SeduRebis avtomaki asrulebs 30<br />
operacias. mis maxloblad (mis gverdiT) muSa ar aris.<br />
xdeba 130 wyvilis SeduReba 1 wuTSi.
6.2. mudmivi denis kvebis wyaroebi<br />
6<br />
122<br />
i<br />
2 1<br />
nax. 6.2. SeduRebis mudmivi denis wyaro da denis mrudebi<br />
km _ komutaciis mowyobiloba, g_ gammarTveli<br />
2.1. mudmivi deni; 2.2. modulirebuli deni.<br />
meorad xviaSi gvaqvs gammarTveli (g) da miiReba<br />
gamarTuli pulsirebuli deni. denis miwodeba xdeba<br />
pirveladi denis wredSi. es SedarebiT advilia. manqana<br />
Zviria, radgan Zviria gammarTvelebi. komunikaciis<br />
mowyobiloba km _ es aris samfaza transformatori,<br />
romelSic CarTulia ignitronebi da tiratronebi.<br />
gamoyenebis mTavari idea: mudmivi denisas SeduRebis<br />
konturis induqciuri winaRoba TiTqmis ar gvaqvs da<br />
simZlavre izrdeba. (X qmnis met danakargebs). 250<br />
kilovati simZlavris deni utoldeba aTas kilovatiani<br />
simZlavris cvalebadi denis efeqturobas. e.i. saWiro<br />
simZlavre mcirdeba 4-jer.<br />
ormxridan marTvisas SeiZleba miviRoT modelirebuli<br />
mrudi (nax. 6.2-ze mrudi 2).<br />
t
6.3. dabali sixSiris denis wyaroebi<br />
CarTvis momentSi mudmivi deni xvdeba induqciur<br />
winaRobas da pirveladi deni nela izrdeba. aseve xdeba<br />
meoradi denisTvisac.<br />
mudmivi denis CarTvisas Zlier transformatorze deni<br />
nel-nela izrdeba, icvleba magnituri nakadi da iwvevs<br />
meoradi wredis e.m.Z.-is<br />
4!gb{b<br />
hbnnbsU<br />
wfmj<br />
+<br />
_<br />
nax. 6.3. dabali sixSiris denis wyaros<br />
sqema da denis mrudebi<br />
1. denis wyaros eleqtruli sqema; 2. denis mrudeebi<br />
Secvlas. saWiroa SevzRudoT pirveladi denis zrdis<br />
dro, sxva SemTxvevaSi gulari gajerebulia da deni<br />
wamierad izrdeba, ikargeba gragnilis induqciuri<br />
winaRoba, xolo aqtiuri winaRoba mcirea, denis<br />
momenturi gamorTvisaTvis ayeneben specialur<br />
mowyobilobas.<br />
123<br />
i2<br />
i2<br />
i1<br />
t
i<br />
nax. 6.3. denis damokidebuleba droisagan<br />
denis gamorTvis Semdeg gulari rCeba damagnitebuli da<br />
xelmeored CarTvisTvis deni izrdeba ara nulidan,<br />
aramed romelime sidididan (nax. 6.3), amitom denis<br />
mimarTulebis SecvlisaTvis saWiroa jvaredini<br />
CamrTveli (ix. nax. 6.3.1.).<br />
es funqcia SeiZleba Sesruldes: 1. magnituri<br />
gadamrTvelis,<br />
saSualebiT.<br />
2. ignitronebis an 3. tiristorebis<br />
denis sixSires gansazRvravs gadarTvis perioduloba.<br />
erT wm-Si 5 gadarTva aris 5 herci, 10 gadarTva ki 10<br />
herci.<br />
aseTi manqanebis daniSnulebaa sixSiris SemcirebiT<br />
SevamciroT saWiro simZlavre.<br />
SeduRebis konturSi induqciuri winaRoba<br />
proporciulia denis sixSirsa, rac metia sixSire miT<br />
metia induqciuri winaRoba X-i da miT metia simZlavre,<br />
e.i. sixSiris SemcirebiT Cven vamcirebT simZlavres.<br />
saaviacio warmoebaSi Al-is Senadnobebi siganiT (8+10)mm<br />
saWiroeben did simZlavres _ 2000 kilovats (kw), roca<br />
erTfaza manqanas rTaven wredSi da qarxanaSi yvela<br />
dazga iwyebs arastabilurad muSaobas.<br />
124<br />
t
SeduRebis yvela manqanisaTvis saWiroa cal-calke<br />
eleqtroqselis qvesadgurebi.<br />
6.4. eleqtroakumulatorTa kvebis wyaroebi<br />
praqtikaSi SeiZleba eleqtroakumulatori<br />
gamoyenebuli iqnas, rogorc SeduRebis mudmivi denis<br />
kvebis wyaro. gansakuTrebiT mniSvnelovania es procesi<br />
savele pirobebSi muSaobisas.<br />
am TvalsazrisiT amJamad midis muSaoba akumulatoris<br />
gasaumjobeseblad. mTavar siZneleebs warmoadgens am<br />
dros uSualod mcire wredSi didi denebis CarTvagamorTva.<br />
6.5. magnitur velSi dagrovili energiis denis wyaroebi<br />
4!gb{b<br />
hbnnbsU<br />
wfmj<br />
+<br />
_<br />
1 2<br />
nax. 6.4. magnitur velSi energiis dagrovebis<br />
wyaros sqema 1 da miRebuli denis droisagan<br />
damokidebulebis diagrama 2.<br />
procesis dawyebis momentisas gamomrTveli Caketilia,<br />
SeduRebis transformatoris gulari magnitdeba da imis<br />
Semdeg, rac is miaRwevs gansazRvrul zRvars (nax. 6.4, 2.<br />
wertili 1), wredi ganirTveba. wredis ganrTvis Semdeg<br />
125<br />
i2<br />
i 1<br />
2<br />
t
gularis magnituri nakadi swrafad mcirdeba. rac iwvevs<br />
SeduRebis wredSi e.m.Z.-is warmoqmnas da SeduRebis<br />
wredis mZlavri impulsis aRZvras.<br />
mTavari naklia: amorTvis dros maRali Zabva da misi<br />
induqciuroba aRagznebs rkals.<br />
dadebiTi: ar saWiroebs maRal Zabvas kondensatorul<br />
manqanebTan SedarebiT.<br />
6.6. kvebis wyaroebi kinetikuri energiis dagrovebiT<br />
aq mTavari amocanaa saWiro simZlavris Semcireba<br />
(ix.nax. 6.5.). el. Zravas (1) gaaCnia mcire simZlavre (ix.<br />
sqema).<br />
3<br />
4<br />
2<br />
6<br />
nax. 6.5. dagrovili kinetikuri energiis kvebis wyaros sqema<br />
1. eleqtro Zravi; 2. generatori; 3. mqnevara;<br />
4. CamrTveli; 5. SeduRebis adgili.<br />
roca miRweulia saWiro brunTa ricxvi, generatoris<br />
wredi Caiketeba SeduRebis detalebze 4 da generatori<br />
ganirTveba, magram mbrunavi masa _ mqnevara 3 ganagrZobs<br />
muSaobas da am dros moqmedebs SeduRebis deni.<br />
126<br />
5
7. winaRobiT SeduRebis Taviseburebani<br />
7.1. SeduRebadoba winaRobiT SeduRebis dros<br />
winaRobiT SeduReba xorcieldeba dawnevis ZaliTa da<br />
SesaerTebeli detalebis adgilobrivi gaxurebiT im<br />
temperaturamde, romelic SesaduRebeli liTonis dnobis<br />
temperaturis mniSvnelobis zemoT an qvemoTaa. pirvels<br />
adgili aqvs winaRobiT pirapira SeduRebis dros (Zalian<br />
iSviaT SemTxvevaSi wertilovani SeduRebis dros), meores<br />
ki rogorc wesi, wertilovani da gorgolaWovani<br />
SeduRebisa da SemodnobiT pirapira SeduRebis dros.<br />
kontaqturi SeduRebis dros xarisxovani SeerTebis<br />
miRebas Cveulebriv Tan sdevs SesaerTebeli detalebis<br />
sazRvarze liTonis saerTo marcvlebis warmoqmna (nax.<br />
7.1.)_urTierTkristalizacia. aseTi marcvlebis<br />
warmosaqmnelad saWiroa Semdegi sami pirobis dacva: 1.<br />
SesaduRi zedapirebi mWidrod unda exebodes erTmaneTs<br />
(modebuli unda iyos sakmarisi Zala); 2. SesaduR<br />
zedapirebs ar unda hqondes Jangis, WuWyisa da sxva<br />
gareSe nivTierebaTa afskebi, romlebic xels uSlian<br />
SesaduR detalTa atomebis uSualo urTierTobas (maTi<br />
zedapirebi winaswar saTanadod unda gasufTavdes); 3.<br />
SeduRebis dros uzrunvelyofili unda iyos axal<br />
kristalTa warmoqmnis SesaZlebloba. garda amisa,<br />
sxvadasxva liTonTa detalebis SeduRebis dros am<br />
masalebma Tavisi fizikuri bunebiT unda SeZlos saerTo<br />
kristalebis warmoqmna.<br />
axali kristalebis warmoqmna SesaZlebelia: 1.<br />
rekristalizaciis gziT, e.i. arsebuli kristalebis<br />
zomebisa da formebis SecvliT maTi kristaluri gisosis<br />
127
Seucvlelad, anda 2. gadakristalebis, e.i. iseTi procesis<br />
gziT, roca kristalTa zomebisa da formis Secvlas Tan<br />
sdevs maTi kristaluri gisosis Secvla, magaliTad,<br />
foladSi feritis gardaqmna austenitad.<br />
cnobilia, rom SedarebiT dabali temperaturis dros<br />
rekristalizacia mxolod im liTonSi SeiZleba, romelic<br />
winaswar ganicdis plastikur deformacias. ramdenadac<br />
maRalia gaxurebis temperatura, imdenad naklebi unda<br />
iyos winaswari civWedvis xarisxi rekristalizaciis<br />
gansaxorcieleblad. TiToeuli liTonisa da<br />
SenadnobisaTvis arsebobs rekristalizaciis minimaluri<br />
temperatura. am temperaturaze dabal mniSvnelobamde<br />
gaxurebis SemTxvevaSi rekristalizacia SeuZlebelia,<br />
rogorc Zlieradac ar unda iyos liToni winaswar<br />
civnaWedi. maRali temperaturis dros iwyeba Semkrebi<br />
rekristalizacia (marcvlis zrda), romelic mimdinareobs<br />
winaswari plastikuri deformaciis gareSe.<br />
128
1<br />
1<br />
nax. 7.1. saerTo kristalebi pirapiris sibrtyeSi (1-1)<br />
naxSirbadmcire foladis galRobis gareSe SeduRebis dros.<br />
pirapirSi Cans calkeuli araliTonuri CanarTebi (X 500).<br />
foladis rekristalizaciis minimaluri temperatura<br />
uaxlovdeba 4500C-s. am temperaturaze foladis<br />
rekristalizacia moiTxovs mniSvnelovan civWedvas da<br />
ukiduresad nela mimdinareobs. minimaluri temperatura,<br />
129
omlis drosac zogjer SeimCneva rbili foladis<br />
adgilobrivi SeduReba, uaxlovdeba 6000C-s, zogierTi<br />
liTonis, magaliTad aluminis, rekristalizaciis<br />
minimaluri temperatura umniSvnelod aRemateba oTaxis<br />
temperaturas. amitom, Tu sufTa aluminis kargad<br />
gasufTavebul detalebs movaqcevT energiuli dawnevis<br />
gavlenis qveS, romelsac Tansdevs mniSvnelovani<br />
plastikuri deformacia da, rogorc wesi, garkveuli<br />
adgilobrivi gaxurebac, maSin SeiZleba SevqmnaT<br />
aucilebeli pirobebi rekristalizaciis procesis<br />
gansaxorcieleblad ise, rom detalebi ar gavaxuroT<br />
eleqtruli deniT an sxva gareSe siTbos wyaroTi _<br />
ganxorcieldeba ,,civi" SeduReba.<br />
Cveulebriv winaRobiT SeduReba xorcieldeba Semkrebi<br />
rekristalizaciis (magaliTad, foladisaTvis 10000C-ze meti) da ufro maRali temperaturis dros. radgan<br />
winaRobiT SeduReba yovelTvis xorcieldeba<br />
mniSvnelovani wnevis modebiT, aseTi xerxiT SesaduRi<br />
liTonebi sakmaod plastikurni unda iyos SeduRebis<br />
temperaturis dros.<br />
cxeli glinviT (gawelva, wnexva da Wedva) miRebul<br />
liTonebsa da Senadnobebs, sakmaod maRali temperaturisa<br />
da wnevis dros, rogorc wesi, aqvT iseTi Tvisebebi,<br />
romlebic maTi wneviT SeduRebis saSualebas iZlevian.<br />
yvela liTonsa da Senadnobs erTnairad rodi axasiaTebs<br />
SeduRebadoba.<br />
SeduRebadobaSi unda vigulisxmoT masalis unari<br />
Seqmnas mtkice SeerTeba SeduRebis racionaluri<br />
procesis gamoyenebis dros ise, rom TviT SeerTebisa da<br />
mis momijnave SeduRebis Termuli gavlenis zonaSi (zona,<br />
130
omelSic gaxurebis Sedegad ZiriTad liTonSi<br />
mimdinareobs esa Tu is struqturuli cvlilebebi)<br />
SesaduR masalaTa meqanikuri Tvisebebi mniSvnelovnad ar<br />
Semcirdes. am teqnologiuri gansazRvridan<br />
gamomdinareobs, rom SeduRebadoba ar aris masalis<br />
ucvleli Tviseba. SeduRebis teqnologiis srulyofiT<br />
cudi SeduRebadobis masalebi SeiZleba gadavidnen kargi<br />
SeduRebadobis jgufSi.<br />
amrigad, SeduRebadoba ar SeiZleba ganvixiloT TviT<br />
teqnologiuri procesisagan mowyvetiT. winamdebare TavSi<br />
ganxilulia mxolod ZiriTadi movlenebi, romlebic Tan<br />
sdevs sxvadasxva liTonebisa da SenadnobTa winaRobiT<br />
SeduRebas da gavlenas axdens maT SeduRebadobaze.<br />
7.2. Savi liTonebis SeduRebadoba.<br />
7.2.1 naxSirbadovani da mciredlegirebuli<br />
sakonstruqcio foladebis SeduRebis Taviseburebani<br />
naxSirbadovani da mciredlegirebuli foladebi<br />
ekuTvnis e.w. perlitis klass, radgan haerze gacivebisas<br />
maT aqvT ferito-perlitis struqtura. maT ekuTvnis<br />
naxSirbadovani foladebi, romlebic Seicaven 0,8%-mde C<br />
da sakonstruqcio foladebis umravlesoba, romlebic<br />
gamoiyeneba saerTo mSeneblobaSi. kerZod,<br />
avtomSeneblobaSi farTod gamoiyeneba qromiani<br />
foladebi, romlebic Seicavs 0,1_0,5% C; 1_1,5% Cr da<br />
qromnikeliani foladebi 0,2_0,4% C-iT; 0,8_1,5% Cr; 3_3,5%<br />
Ni; qvabebis damzadebaSi gamoiyeneba siTbomedegi<br />
qrommolibdeniani foladis milebi 0,02_0,2% C; 0,8_1,2% Cr;<br />
0,4_0,6% Mo; TviTmfrinavTmSeneblobaSi _ foladi<br />
131
qromansili 0,15_0,35% C; 0,8_1,1% Cr; 0,8_1,1% Mn; 0,9_1,2% SI;<br />
vagonmSeneblobaSi_НЛ-2 tipis qromnikelspilenZiani<br />
foladi Semdegi SemadgenlobiT: 0,12_0,18% C; 0,5_0,8% Mn;<br />
0,3_0,5% SI; 0,5_0,8% Cr; 0,3_0,7%Ni; S ≤0,045% da P≤ 0,04%.<br />
ganvixiloT calkeuli procesebi, romlebic<br />
mimdinareobs winaRobiT SeduRebis dros liTonSi<br />
uSualod SeerTebis adgilas da nakeris axlo zonaSi.<br />
rogorc ukve aRniSnuli iyo, SeduReba SeiZleba<br />
ganvaxorcieloT liTonis gadnobiT an gaudnoblad.<br />
SeduRebis procesis arsi liTonis gaundoblad<br />
ganxiluli iyo wina nawilSi. foladis detalebis<br />
gaxurebis dros garkveuli temperaturidan, romelic<br />
damokidebulia foladis qimiur Semadgenlobaze,<br />
detalebis zedapirebis mdgomareobasa da modebul<br />
wnevaze, SeiZleba daiwyos SeduReba, e.i. mWidrod<br />
SekumSul detalebs Soris sazRvarze saerTo<br />
kristaluri marcvlebis warmoqmna. temperaturisa da<br />
wnevis gazrdiT aseTi marcvlebis ricxvi matulobs da<br />
miRebuli SenaduRi SeerTebis simkvrive izrdeba. iseTi<br />
Semxebi zedapirebis SeduRebis temperaturamde gaxurebis<br />
dros, romlebic erTmaneTTan zustad arasodes ar arian<br />
morgebulni, Cndeba Jangeulis metad Tu naklebad sqeli<br />
fenebi. Jangeulebi, romlebic rCeba SeerTebaSi SeduRebis<br />
Semdeg, arsebiTad amcirebs mis meqanikur Tvisebebsa da<br />
gansakuTrebiT plastikur maCveneblebs (wagrZeleba<br />
gaWimvis dros, Runvis kuTxe, dartymiTi siblante).<br />
temperaturisa da kuTri wnevis gazrda aadvilebs<br />
foladis SeduRebas gaudnoblad, rac warmodgenilia 7.2.<br />
nax-ze (k.a. koCergini). grafikze abscisaTa RerZze<br />
gadazomilia SeerTebis adgilis is temperatura, romlis<br />
132
drosac ganxorcielda naxSirbadmcire foladis 0,7 mm<br />
sisqis furclebis wertilovani SeduReba, xolo<br />
ordinatTa RerZze ki mrRvevi datvirTvis mniSvnelobani,<br />
romlebic miRebulia SenaduRi nimuSebis gamocdis dros<br />
(gamocdebi tardeba oTaxis temperaturaze). aRweril<br />
cdebSi SeduReba mimdinareobda 650-12500C temperaturis<br />
farglebSi. moyvanili mrudebidan gamomdinareobs, rom<br />
temperaturisa da dawnevis Zalis gazrda SesamCnevad<br />
zrdis SeerTebis simkices. simkvrivis garkveuli<br />
dadableba 850-9000C temperaturis intervalSi<br />
dakavSirebulia feritis austenitad gardaqmnasTan. am<br />
temperaturis dros austenitis rekristalizacia<br />
mimdinareobs gacilebiT nela, vidre feritis<br />
rekristalizacia. austenitis Senelebuli<br />
rekristalizacia aZnelebs saerTo marcvlebis warmoqmnas<br />
da iwvevs SenaduRi SeerTebis simticis Semcirebas.<br />
foladis SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda da masSi<br />
legirebadi elementebis arseboba aZnelebs gaudnoblad<br />
SeduRebas. amitom kontaqturi SeduRebis es saxeoba,<br />
kerZod ki winaRobiT pirapira SeduReba, praqtikulad<br />
gamoiyeneba mxolod naxSirbadmcire foladis detalebis<br />
SemTxvevaSi. am siZneleebis mizezia _ legirebuli<br />
foladis dadablebuli plastikuroba maRali<br />
temperaturis dros, zogierTi legirebadi elementis<br />
SedarebiT advili Jangva, magaliTad, qromis, titanis,<br />
zogierT mciredlegirebul foladSi medegi karbidebis<br />
arseboba, romlebic ar ixsneba austenitSi Zalian maRal<br />
temperaturamde gaxurebis dros da iwvevs marcvlis<br />
zrdis Senelebas. SeduReba gaudnoblad advildeba<br />
detalebis gaxurebis dros damcvel atmosferoSi,<br />
133
omelic gamoricxavs SeduRebis zonaSi haeridan<br />
Jangbadis moxvedras.<br />
gadnobiT kontaqturi SeduRebis Taviseburebas,<br />
dnobiT SeduRebis sxva xerxebTan (magaliTad,<br />
eleqtrorkaluri da airuli) SedarebiT, warmoadgens<br />
mniSvnelovani dawnevis Zalis arseboba SenaduRi<br />
SeerTebis warmoqmnis momentSi (liTonis gaxurebisa da<br />
gadnobis dros wneva SeiZleba ar arsebobdes, magaliTad,<br />
SemodnobiTi pirapira SeduRebis dros).<br />
am wnevis moqmedeba iwvevs gaxurebis dros gamdnari<br />
liTonis mTlianad gandevnas pirapiridan, Tu amisaTvis<br />
ar arsebobs dabrkolebani, rogorc magaliTad, sworad<br />
Catarebuli wertilovani SeduRebis dros, roca gamdnari<br />
liTonis birTvi SemosazRvrulia mWidrod SekumSuli<br />
plastikuri liTonis rgoliT, romelic Txevad liTons<br />
akavebs birTvSi.<br />
lh<br />
311<br />
291<br />
22kg/mm<br />
271<br />
251<br />
231<br />
211<br />
91<br />
71<br />
51<br />
31<br />
2<br />
10kg/mm<br />
tSed=2wm<br />
2<br />
5kg/mm 2<br />
2kg/mm 2<br />
711º 911º 2111º 2311º Cº<br />
nax. 7.2. SenaduRi wertilis simtkicis cvlileba<br />
naxSirbadmcire foladis 0,7+0,7 mm sisqis furclebis<br />
SeerTebis sibrtyeSi sxvadasxva kuTri wnevis dros<br />
temperaturaze damokidebulebiT.<br />
134
pirapiridan Txevadi liTonis gandevnam SeiZleba<br />
gamoiwvis SeduRebis zonaSi foladis qimiuri<br />
Semadgenlobis Secvla ZiriTad liTonTan SedarebiT. es<br />
cvlileba imiT aixsneba, rom foladis gaxurebis dros<br />
pirvel rigSi dneba naxSirbadiT gamdidrebuli liToni.<br />
Tu dajdomis dros Txevadi liToni ganidevneba, maSin<br />
pirapiris zonaSi darCenili liToni unda Seicavdes<br />
naxSirbadis nakleb raodenobas ZiriTadad liTonTan<br />
SedarebiT. foladis Semadgenlobis Secvla gamowveulia<br />
agreTve masSi naxSirbadis raodenobis SemcirebiT haeris<br />
Jangbadis uSualo zemoqmedebis dros. wertilovani da<br />
gorgolaWovani SeduRebis dros gamdnari liToni<br />
mTlianad rCeba SeerTebaSi da uSualod atmosferos<br />
haers ar exeba. am dros foladis qimiuri Semadgenloba<br />
SeduRebis zonaSi ar gansxvavdeba ZiriTadi liTonis<br />
Semadgenlobisagan, Tu SeduRebis win zedapirze ar iyo<br />
Jangeulebi an specialuri safari.<br />
1 2<br />
nax. 7.3. 4 mm sisqis foladis furclebze SenaduRi<br />
wertilis liTonis mikrostruqtura (s.s. astafievi):<br />
1. birTvi makrodefeqtis gareSe;<br />
2. birTvi Cajdomis niJariT.<br />
135
liTonmcodneobidan cnobilia, rom foladi myari<br />
mdgomareobidan Txevad mdgomareobaSi gadadis<br />
temperaturaTa garkveul intervalSi, romelic aris<br />
solidusis (dnobis dasawyisi temperatura) da<br />
likvidusis (dnobis dasrulebis temperatura) Soris.<br />
temperaturaTa am intervalSi foladi orfaza<br />
mdgomareobaSia, e.i. warmoadgens naxSirbadiT da sxva<br />
minarevebiT gamdidrebuli Txevadi liTonisa (Txevadi<br />
faza) da myari kristalebis (myari faza) narevs.<br />
pirapirTan axlos foladis nawilobrivi gadnoba,<br />
SeduRebis zonaSi liTonis araerTgvarovani qimiuri<br />
Semadgenlobis garda, zogjer iwvevs cxel bzarebs,<br />
araliTonur CanarTebs da sxva naklovanebebs, romlebic<br />
amcirebs SenaduRi SeerTebis xarisxs. foladis<br />
SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda iwvevs misi<br />
nawilobrivi gadnobis temperaturuli intervalis<br />
gafarToebas. amis gamo izrdeba nawilobrivi gadnobis<br />
zonis sigrZe da masSi wunis warmoqmnis saSiSroebac. es<br />
aris imis erT-erTi mizezi, rom foladis SemadgenlobaSi<br />
naxSirbadis gazrdiT misi winaRobiT SeduReba Zneldeba.<br />
foladis gaWuWyianeba adviladnadi araliTonuri<br />
CanarTebiT, pirvel rigSi FeS (rkinis sulfidi) tipis<br />
gogirdovani CanarTebiT, iwvevs SeduRebis dros foladis<br />
nawilobrivi gadnobis zonis mniSvnelovan gafarToebas<br />
da auaresebs SeduRebis xarisxs.<br />
SemodnobiT pirapira SeduRebis dros, rogorc wesi,<br />
Txevadi liToni mTlianad ganidevneba pirapiridan misi<br />
dajdomis dros, sxmuli liTonis ubnebis aRmoCena<br />
metalografiulad iSviaTad xerxdeba. wertilovani da<br />
gorgolaWovani SeduRebisas gaxurebis dros gamdnari<br />
136
liToni rCeba SenaerTSi da advilad gamovlindeba<br />
foladis struqturis mixedviT.<br />
mkvrivi ospiseburi birTviT SenaduRi wertilis<br />
tipiuri makrostruqtura naCvenebia 7.3, 1. nax.-ze. birTvs<br />
aqvs sxmuli liTonis dendrituli struqtura, rac imis<br />
udavo damamtkicebelia, rom misi gadnoba moxda<br />
wertilovani SeduRebis dros. liTonis wertils birTvSi<br />
gaxurebisa da gadnobis dros ar SeuZlia Tavisuflad<br />
gafarToeba, xolo SemdgomSi gacivebiT ki _ Tavisuflad<br />
SekumSva. amis Sedegad wertilis birTvSi SeiZleba<br />
warmoiqmnas Cajdomis niJarebi (nax. 7.3,2.), xolo didi<br />
raodenobiT naxSirbadis Semcveli da aseve legirebuli<br />
foladebis dros _ bzarebi. am SemTxvevaSi SenaduRi<br />
wertilis zonaSi warmoiqmneba mniSvnelovani sakuTari<br />
Zabvebi. eleqtrodebiT SenaduRi wertilis didi wneviT<br />
SekumSva misi kristalizaciis dros amWidroebs birTvis<br />
liTons da xels uwyobs masSi CajdomasTan dakavSirebul<br />
naklovanebaTa Semcirebas, anda maT mTlian mospobas.<br />
yvela saxeobis winaRobiT SeduRebis dros nakeris axlo<br />
zonaSi adgilobrivi xasiaTis gaxurebis Sedegad<br />
temperatura icvleba SesaduR detalTa sawyisi<br />
temperaturidan (specialuri gaxurebis gareSe SeduRebis<br />
dros is SeiZleba miviRoT 0 0 C toli) an 1200, 13000C mde (gaudnobad SeduRebis dros).<br />
gaxurebisa da Semdgomi gacivebis Sedegad nakeris<br />
axlo zonaSi (SeduRebis Termuli gavlenis zona)<br />
liTonSi warmoebs sxvadasxva cvlilebebi, romlebic<br />
gavlenas axdens SenaduRi SeerTebis struqturasa da<br />
meqanikur Tvisebebze. Termuli gavlenis zonaSi<br />
cvlilebebi damokidebulia foladis qimiur<br />
137
Semadgenlobaze, winaswar mis meqanikur (civWedviT) da<br />
Termul damuSavebaze, temperaturaze, gaxurebis<br />
xangZlivobasa da, bolos, gacivebis siCqareze.<br />
kontaqturi SeduRebis pirobebSi foladi moqmedebs<br />
Termuli damuSavebis saerTo kanonebis Tanaxmad. am dros<br />
unda gaviTvaliswinoT kontaqturi SeduRebis ori<br />
Tavisebureba, romlebsac SeuZliaT mniSvnelovani<br />
gavlena moaxdinon foladis Tvisebebze Termuli<br />
gavlenis zonaSi: 1. calkeul SemTxvevebSi gaxurebisa da<br />
gacivebis gansakuTrebiT didi siCqare (magaliTad,<br />
foladis wertilovani SeduRebis dros 0,1 wm<br />
ganmavlobaSi gaxurebis siCqare aRemateba 15,000C/wm) da 2.<br />
liTonis gaxureba siTbos Sinagani wyaroebiT (RumelSi<br />
gareSe wyaroebiT gaxurebisagan gansxvavebiT, roca siTbo<br />
nela vrceldeba sxeulis zedapiridan mis siRrmeSi).<br />
ganvixiloT cvlilebebi, romlebsac amCneven cxlad<br />
gaglinuli mcirenaxSirbadiani foladis SeduRebis dros.<br />
7.4.1. nax-ze naCvenebia nakeris axlo zonaSi maqsimaluri<br />
temperaturis ganawilebis savaraudo mrudi da saTanado<br />
struqturebis sqemebi. im ubnebze, sadac liToni<br />
gaxurebuli iyo sawyisi temperaturidan temperaturamde,<br />
romelic ramdenadme aRemateba AC 1 wertilis<br />
temperaturas (perlitis austenitad gardaqmnis<br />
temperatura), romelic udris 7230C, cxlad gaglinuli<br />
aracivnaWedi foladis struqturuli cvlileba ar moxda.<br />
aq SemCneulia naxSirbadmcire foladisaTvis Cveulebrivi<br />
ferito-perlitis struqtura (na. 7.5.1.). im ubanze romelic<br />
gaxurebulia temperaturamde A C1-sa da C3-s Soris<br />
(foladis gadakristalebis damTavrebis temperatura, e.i.<br />
misi mTlianad austanitad gardaqmna), foladi ganicdis<br />
138
nawilobriv gadakristalebas. naxSirbadmcire foladSi<br />
am procesis Sedegi damokidebuli iqneba gaxurebisa da<br />
gacivebis siCqareze. wertilovani SeduRebis umetes<br />
SemTxvevaSi da, rogorc wesi, pirapira da gorgolaWovani<br />
SeduRebis dros nawilobrivi gakristalebis zonaSi<br />
gacivebis Semdeg SenarCunebulia ferito-perlituri<br />
struqtura (perlitis axlad warmoqmnili wvrili<br />
marcvlebi Semofargluli aris feritis Zveli badiT).<br />
didi siCqariT gaxurebisas wertilovani SeduRebis dros<br />
austenitis is ubnebi, romlebic perlitis gardaqmnis<br />
dros warmoiqmna, Seicaven 0,8% C. gaxurebis mcire<br />
xangZlivobis Sedegad foladis SemadgenlobaSi<br />
naxSirbadi ver aswrebs gaTanabrebas. Tu foladis<br />
swrafad gacivebiT austenitis is ubnebi, romlebic didi<br />
raodenobiT Seicaven naxSirbads, gamoiwrTobian, amis<br />
Sedegad miviRebT mcirenaxSirbadian foladisaTvis<br />
aradamaxasiaTebel myife da sali martensitis<br />
struqturas, romelic Semofarglulia rbili feritis<br />
badiT (nax. 7.5.2.). amrigad, naxSirbadmcire foladis<br />
wertilovani SeduRebis dros SesaZlebelia adgilobrivi<br />
wrToba.<br />
139
HB<br />
300<br />
200<br />
100<br />
HB<br />
150<br />
100<br />
50<br />
pi ra piris<br />
RerZi<br />
1<br />
pirapiris<br />
RerZi<br />
TC º<br />
1500<br />
1000<br />
500<br />
TC º<br />
1500<br />
1000<br />
500<br />
Ac 1<br />
Ac1<br />
1000º<br />
Ac1<br />
Ac 1<br />
1000º<br />
3 2 1 0 1 2 sm3<br />
3<br />
sm<br />
sm<br />
140<br />
ºC<br />
1200<br />
800<br />
400<br />
HB<br />
1200<br />
800<br />
400<br />
HB<br />
400<br />
200<br />
3 2 1 0 1 2 sm3<br />
pirapiris<br />
RerZi<br />
3 2 1 0 1 2 sm3<br />
2<br />
pirapiris<br />
RerZi<br />
-3 -2 -1 0 1 2 sm 3<br />
nax. 7.4. struqturebi, simagre da temperaturis<br />
cvlileba nakeris axlo zonaSi<br />
perlituri foladebis SeduRebis dros:<br />
1. cxladglinuli naxSirbadmcire foladi;<br />
2. civadglinuli naxSirbadmcire foladi;<br />
3. winaswar nawrTobi da moSvebuli legirebuli foladi;<br />
4. sisalis diagrama imave foladis SeduRebis dros<br />
momwvar mdgomareobaSi.<br />
4
naxSirbadmcire foladis zomieri siCqariT<br />
gaxurebis dros im temperaturamde, romelic AC3 wertilidan SedarebiT 30_500-iT zeviTaa, xorcieldeba<br />
foladis mTliani gadakristaleba (misi gadasvla<br />
austenitSi) marcvlis SeumCneveli gazrdiT. am<br />
temperaturidan gacivebis Semdeg foladi SeiZens<br />
wvrilmarcvlovan ferito-perilitur struqturas,<br />
romelic sawyisi liTonis struqturas waagavs. SemdgomSi<br />
gaxureba gamoiwvevs marcvlis zrdas. yvelaze ufro<br />
msxvili marcvali warmoiqmneba SeduRebis adgilidan<br />
axlos. aq xSirad gvxvdeba vidmanSteturi struqtura,<br />
romelic iwvevs SenaduR SeerTebaSi foladis<br />
plastikuri Tvisebebisa da upirveles yovlisa dartymiTi<br />
siblantis Semcirebas. vidmanStetis struqturis<br />
warmoqmnis Sedegad mcirenaxSirbadiani foladis<br />
dartymiTi siblante 10_12 kgm/sm2-dan SeiZleba Semcirdes<br />
2_4 kgm/sm2-mde. foladis vidmanStetis struqtura (nax.<br />
7.5.3.) xasiaTdeba foladis gacivebis dros Warbi feritis<br />
gamoyofiT ara badis saxiT austenitis marcvlebis<br />
sazRvrebTan, aramed am marcvlebis SigniT paraleluri<br />
firfitebiT. arasasurveli vidmanSteturi struqturis<br />
warmoqmnas xels uwyobs austenitis marcvlis zrda da<br />
misi gacivebis mcire siCqare.<br />
didi siCqariT gaxurebis dros, rogorc farTo<br />
gamokvlevebma gviCvenes, gadakristalebis damTavrebis<br />
temperatura izrdeba sufTa feritis austenitad<br />
gardaqmnis temperaturamde (9100C) da SesamCnevad<br />
matulobs marcvlis intensiuri zrdis temperatura<br />
(150_2000C-iT), magram perlitis foladis 1150_12000C-ze metad gaxurebis dros marcvlis zrdis Tavidan acileba<br />
141
ver xerxdeba gaxurebis verc erTi praqtikulad<br />
gansaxorcielebeli siCqaris dros. Cveulebriv foladi,<br />
romelsac gaxurebis Sedegad aqvs msxvili marcvali,<br />
SeiZleba gawvrildes ganmeorebiTi Termuli damuSavebiT,<br />
magaliTad, normalizaciiT (C3 wertilze ramdenadme<br />
maRal temperaturamde gaxurebiT da haerze gacivebiT).<br />
foladis SedarebiT neli gaxurebis SemTxvevaSi,<br />
magaliTad, SemodnobiT pirapira SeduRebis dros<br />
winaswari gaxurebiT solidusTan axlo temperaturamde,<br />
SesaZlebelia moxdes foladis e.w. mdgradi gadaxureba,<br />
romlis drosac austenitis marcvlebis sazRvrebTan<br />
gamoiyofa patara CanarTebi, romlebic ar ixsnebian<br />
ganmeorebiTi Termuli damuSavebis dros (nax.7.5.4.). aseTi<br />
struqtura folads aniWebs simyifes. foladis<br />
xangrZlivma dayovnebam maRal temperaturaze SeiZleba<br />
gamoiwvios misi gadawva, rasac mohyveba austenitis<br />
marcvlis sazRvrebis daJangva. winaRobiT SeduRebis<br />
pirobebSi gadawvas Cveulebriv adgili ara aqvs.<br />
142
nax. 7.5. pirapira SeduRebisaTvis damaxasiaTebelia perlitis<br />
foladis mikrostruqtura: 1_feriliti+perliti aracivnaWed<br />
naxSirbadmcire foladSi X 125; 2 _ martensitis ubnebi,<br />
romlebic Semofarglulia feritis<br />
badiT, X375 (s.k. sliozbergi);<br />
3 _ feriti+perlitis vidmanSteturi wyoba<br />
naxSirbadmcire foladSi pirapiris axlos<br />
marcvlis intensiuri zrdis zonaSi. X400;<br />
4 _ wvrili CanarTebis bade austenitis<br />
sawyisi marcvlebis sazRvrebTan naxSirbadmcire foladis<br />
mdgradi gadaxurebis dros X300 (n.s. kabanovi).<br />
143
gaxurebisa da gacivebis zomieri siCqaris dros cxlad<br />
gaglinuli naxSirbadmcire foladis sisale Termuli<br />
gavlenis zonaSi ar gansxvavdeba ZiriTadi liTonis<br />
sisalisagan da mxolod uSualod naerTTan axlos<br />
(pirapiruli SeduRebis dros) sisale Cveulebriv<br />
umniSvnelod mcirdeba, rac naxSirbadis Semadgenlobis<br />
SemcirebasTan aris dakavSirebuli.<br />
civad gaglinuli naxSirbadmcire foladis winaRobiT<br />
SeduRebis dros struqturisa da meqanikur TvisebaTa<br />
xasiaTi nakeris axlo zonaSi ufro rTulia, vidre<br />
naxSirbadis imave Semcvelobis cxladglinuli foladis<br />
SeduRebis dros.<br />
jer kidev 200_3000C temperaturamde civadglinuli<br />
foladis gaxurebis dros iwyeba Sinagan ZabvaTa<br />
Semcireba, rac misi civWedviT aris gamowveuli civad<br />
glinvis dros, da sisalis saTanadod daqveiTeba. 4500C temperaturamde nela gaxurebis dros xdeba<br />
naxSirbadmcire foladis ukuqceva, e.i. misi simtkicisa da<br />
sisalis daqveiTeba imave qimiuri Semadgenlobis<br />
mniSvnelobamde. ukuqcevas ar mohyveba foladis<br />
struqturis SesamCnevi cvlilebebi. SemdgomSi gaxurebiT<br />
iwyeba civadnaWedi foladis rekristalizacia, romelic<br />
swrafad mimdinareobs 6500-ze maRali temperaturis dros.<br />
neli gaxurebis dros rekristalizaciis Sedegad<br />
SesaZlebelia marcvlis mniSvnelovani gazrda. magram<br />
foladis winaRobiT SeduRebis dros rekristalizaciis<br />
temperaturis qveS dayovnebis dro, rogorc wesi,<br />
sakmarisi ar aris aseTi zrdisaTvis. procesebi,<br />
romlebic mimdinareobs civad gaglinuli foladis ufro<br />
maRal temperaturamde gaxurebis dros, ar gansxvavdeba<br />
144
cxlad gaglinul foladSi zemoT aRwerili<br />
procesebisagan. civadglinuli foladis SeduRebis dros<br />
temperaturasa da sisalis ganawilebis sqemebi mocemulia<br />
7.4.2. nax-ze.<br />
civad gaglinuli mcirenaxSirbadiani foladis<br />
SenaduRi nimuSis gaWimvaze gamocdisas irRveva TviT<br />
pirapiri an nakeris axlo zona. aq foladis meqanikuri<br />
Tvisebebis daqveiTeba, romelic ukuqceviT da<br />
rekristalizaciiT aris gamowveuli, ar SeiZleba<br />
aviciloT SemdgomSi Termuli damuSavebiT, radgan<br />
mcirenaxSirbadiani foladi ar iwrToba da Termuli<br />
damuSavebis dros ar myardeba. aqedan gamomdinareobs,<br />
rom civad gaglinuli Termulad damuSavebuli foladis<br />
winaRobiT SeduReba aucilebelia vawarmooT<br />
minimalurad SesaZlo Termuli gavlenis zoniT, e.i.<br />
SeduRebis gaxurebis mcire xangZlivobiT.<br />
perlitis klasis foladebis SeduRebis dros,<br />
romelsac aqvs wrTobis aTvisebis unari (SeduRebis<br />
pirobebSi), saboloo struqtura, sisalis ganawileba,<br />
agreTve, meqanikuri Tvisebebi damokidebulia foladis<br />
qimiur Semadgenlobaze, mis mdgomareobaze SeduRebis win<br />
da gaxurebisa da gacivebis pirobebze. winaswar nawrTobi<br />
da moSvebuli legirebuli da perlitis klasis<br />
sakonstruqcio foladebis SeduRebis dros momxdari<br />
struqturuli cvlilebebi sqematurad warmodgenilia<br />
7.4.3. nax-ze. iqve gavlebulia SeduRebis dros gaxurebis<br />
maqsimalur temperaturaTa mrudebi da nakeris axlo<br />
zonaSi sisalis ganawilebis diagrama.<br />
SeduRebis dros foladis gaxureba moSvebis<br />
temperaturaze dabal mniSvnelobamde, foladis<br />
145
struqturasa da mis meqnikur TvisebebSi, araviTar<br />
cvlilebas ar iwvevs. gaxureba moSvebidan AC1-mde temperaturis intervalSi iwvevs foladis damatebiT<br />
moSvebas, romelsac mohyveba misi simtkicisa da sisalis<br />
daqveiTeba sawyisi liTonis igive maxasiaTeblebTan<br />
SedarebiT, plastikurobis saTanado gazrdiT.<br />
eleqtruli gaxureba mniSvnelovnad aCqarebs moSvebis<br />
process, rac SesamCnev gavlenas axdens foladis<br />
Tvisebebze winaRobiT SeduRebis pirobebSiac ki, romlis<br />
dros Tburi zemoqmedebis xangZlivoba Zalian mcirea.<br />
foladi, romelic gaxurebulia AC1 da AC3 temperaturaTa Soris farglebSi, gadis nawilobriv<br />
gadakristalebas. gacivebis sakmarisi siCqaris dros aq<br />
amCneven nawilobriv (adgilobriv) wrTobas, sisalis<br />
TandaTanobiT zrdas A C1 temperaturamde gaxurebuli<br />
wertilidan A C3 wertilamde. im zonaSi, romelicA C3-ze zeviTaa gaxurebuli, iseve, rogorc naxSirbadmcire<br />
foladis SeduRebis adre ganxilul SemTxvevaSi,<br />
warmoebs mTliani gakristaleba. SeduRebis adgilTan<br />
uSualod axlos SeimCneva marcvlis intensiuri zrda.<br />
foladis saboloo struqtura im zonaSi, romelmac<br />
gaxurebis dros gaiara mTliani gadakristaleba,<br />
damokidebulia foladis qimiur Semadgenlobaze da<br />
gacivebis siCqareze, rac teqnologiuri procesiT<br />
ganisazRvreba. ase, magaliTad 0,6% C-is Semcvelobis<br />
foladis relsis SedarebiT neli gacivebis dros<br />
SemodnobiT SeduRebis Semdeg SenaduR SeerTebas<br />
SeiZleba hqondes sisale brinelis mixedviT sul 50_100<br />
erTeuliT meti, vidre ZiriTad liTonSi SeduRebis<br />
Termuli gavlenis zonis gareT (foladis sawyisi sisale<br />
146
udris 220 HB). imave foladis gaxurebis gareSe<br />
SemodnobiT Sedurebis dros pirapiris zonaSi SeiZleba<br />
sisale iyos 150 _ 250 erTeuliT meti, vidre ZiriTad<br />
liTonSi. aseTi foladis wertilovani SeduRebis dros<br />
0,1 wm gaxurebis xangZlivobiT wertilis birTvSi<br />
warmoiqmneba martensituli struqtura sisaliT 600 HBmde.<br />
nax. 7.6. perlitis foladis gacivebis mrudebis<br />
SemoTavazebuli sqematuri diagrama<br />
austenitis izoTermuli gardaqmnis mrudebTan<br />
foladis gacivebis siCqaris gavlena mis struqturaze<br />
TvalsaCinodaa warmodgenili austenitis izoTermuli<br />
gardaqmnis C-sebri diagramisa da foladis gacivebis<br />
mrudis SeTavazebiT (nax. 7.6.). rogorc cnobilia, C-sebri<br />
diagrama gansazRvravs drois dayovnebas mocemuli<br />
mudmivi temperaturis SemTxvevaSi, romelic aucilebelia<br />
austenitad gardaqmnis dawyebisa da damTavrebisaTvis.<br />
147
magaliTad, Tu saTanado qimiuri Sedgenilobis austenits<br />
swrafad gavacivebT 6300C-mde, maSin austenitis gardaqmna<br />
(nax. 7.6.) daiwyeba 10 wm Semdeg da damTavrdeba 100 wm<br />
Semdeg. Tumca C-sebri diagramebi aigeba austenitis<br />
gardaqmisaTvis mudmivi temperaturis dros (izoTermuli<br />
procesebisaTvis) isini saSualebas gvaZlevs daaxloebiT<br />
SevafasoT im gardaqmnaTa xasiaTi, romlebsac adgili<br />
aqvs cvladi temperaturis SemTxvevaSi foladis<br />
gacivebis dros, magaliTad, SeTbobiT, SemodnobiT<br />
pirapira SeduRebis Semdeg neli gacivebis dros B<br />
mrudis mixedviT austeniti gadaiqceva perlitad, amasTan<br />
am gardaqmnis dasawyisi diagramaze ganisazRvreba B1 wertiliT. sinamdvileSi austenitis gardaqmis<br />
temperatura iqneba ramdenadme dabali, vidre T2, radgan<br />
dro, romelic aucilebelia imisaTvis, rom daiwyos<br />
gardaqmna mudmivi T2 temperaturis dros, sakmarisi ar<br />
aris cvladi temperaturis SemTxvevaSi, romelic icvleba<br />
T1 _ T2 intervalSi. austenitis gardaqmnas perlitad Tan<br />
sdevs siTbos garkveuli raodenobis gamoyofa. es iwvevs<br />
gacivebis mrudze patara horizontaluri nawilis Seqmnas.<br />
austenitis perlitad gardaqmna mTavrdeba B2 wertilSi<br />
T3 temperaturis dros.<br />
didi siCqariT gaxurebisa da, rogorc Sedegi, didi<br />
siCqariT gacivebis dros (magaliTad, wertilovani<br />
SeduRebis dros) gacivebis mrudi (nax. 7.6, mrudi G) ar<br />
gadaikveTeba foladSi perlituri gardaqmnis mrudiT.<br />
amis Sedegad foladis gacivebis dros M wertilis<br />
Sesabamis temperaturaze dabla moxdeba martensituli<br />
gardaqmna da foladi mTlianad iwrToba. D saSualedo<br />
mrude foladis gaciebis dros D1 wertilSi iwyeba<br />
148
trostitis warmoqmna, romelic ver aswrebs damTavrebas.<br />
dauSleli austenitis nawili M temperaturaze dabla<br />
gacivebis dros gadadis martensitad. aseTi siCqariT<br />
gacivebis dros folads eqneba arasruli wrTobis<br />
struqtura, romelic Sedgeba wrTobis trostitisa da<br />
martensitisagan.<br />
D<br />
nax. 7.8 martensiti X375 foladis<br />
SeduRebis dros<br />
149
ogorc liTonmcodneobidan aris cnobili, C-sebri<br />
diagramis forma damokidebulia foladis qimiur<br />
Semadgenlobaze. amis gamo SeduRebis erTnair pirobebSi<br />
(e.i. gacivebis erTnairi siCqareebis dros) pirapiris<br />
zonaSi sxvadasxva foladis saboloo struqturebi<br />
SeiZleba arsebiTad gansxvavdebodes erTmaneTisgan.<br />
gacivebis siCqare 450_6500C temperaturaTa<br />
diapazonSi, romelic gansazRvravs umetesi<br />
sakonstruqcio foladebisaTvis SeduRebis zonaSi<br />
liTonis saboloo struqturasa da Tvisebebs, SeiZleba<br />
SevcvaloT ara marto SeduRebis procesis regulirebiT,<br />
aramed SeduRebis win saTanado SeTbobiT (xSirad<br />
SeduRebis manqanaSi an SeduRebuli detalebis<br />
Senelebuli Tbosaizolacio garemoSi an RumelSi<br />
SeduRebis dasrulebisTanave. zogjer gamoiyeneba agerTve<br />
SeduRebis Semdeg detalebis damatebiTi gaxureba<br />
uSualod SeduRebis manqanaSi. am operaciaTa Sedegad<br />
mcirdeba gacivebis siCqare da wrTobis intensivoba.<br />
winaRobiT SeuRebis Termuli ciklis Sedegad<br />
gamowrTobili foladis tipuri struqtura naCvenebia 7.8.<br />
nax-ze. pirapirTan uSualod axlos gaxurebis dros<br />
warmoiqmneba austenitis msxvili marcvlebi, romlebic<br />
SemdgomSi gacivebiT gardaiqmneba msxvil nemsisebur<br />
martensitad.<br />
zemoT ganxiluli iyo nakeris axlo zonaSi sisalisa<br />
da struqturis cvlilebebi legirebuli da<br />
naxSirbadovani foladis SeduRebis dros, romlebmac<br />
gaiara winaswari wrToba moSvebiT. aseT SemTxvevaSi im<br />
zonaSi, romelic gaxurebulia moSvebis temperaturaze<br />
maRla, magram AC1 temperaturaze dabla, amCneven sisalis<br />
150
daqveiTebas (ix. nax. 7.4.3.) imave qimiuri Semadgenlobis<br />
momwvari foladis SeduRebis dros sisalisa da<br />
simtkicis daqveiTebis are ar arsebobs da sisalis<br />
ganawilebis diagramas aqvs 7.4.4. nax.-ze naCvenebi saxe.<br />
ganxilulidan gamomdinareobs, rom perlitis klasis<br />
konstruqciuli foladebis kontaqturi SeduRebis dros<br />
SeduRebadobis xarisxis Sefasebas safuZvlad unda<br />
davudoT Semdegi monacemebi: 1. plastikuri Tvisebebi<br />
maRali temperaturis dros. ramdenadac plastikuria<br />
foladi, imdenad advilad SeiZleba misi SeduReba wneviT.<br />
2. foladis mdgomareobis diagrama. ramdenadac mcirea<br />
silidusis da likvidusis temperaturaTa sxvaoba,<br />
imdenad ukeT SeduRdeba foladi da 3. austenitis<br />
izoTermuli gardaqmnis C _ ebri diagrama. ramdenadac<br />
metia gacivebis siCqare, romelic aucilebelia<br />
martensitis struqturis misaRebad, imdenad naklebi<br />
midrekileba aqvs folads wrTobisadmi da SedarebiT<br />
advilad SeduRdeba igi.<br />
yvelaze ukeTesi SeduRebadoba axasiaTebs<br />
naxSirbadmcire folads, radgan maRali temperaturis<br />
dros igi savsebiT plastikuria, aqvs Zalian mcire<br />
intervali solodusisa da likvidusis temperaturebs<br />
Soris da naklebi midrekileba wrTobisadmi.<br />
foladis SemadgenlobaSi naxSirbadis gazrda iwvevs<br />
misi SeduRebadobis daqveiTebas yvela maCveneblis<br />
mixedviT.<br />
151
7.2.2. austenitis klasis foladebis<br />
SeduRebis Taviseburebani<br />
foladebi, romelic mSvid haerze gacivebis dros<br />
inarCunebs austenitis Tvisebas, miekuTvneba austenitis<br />
klass. am foladebs bevri Zvirfasi Tviseba axasiaTebs:<br />
maRali koroziuli medegoba (uJangavi da mJavagamZle<br />
foladebi), mniSvnelovani simtkice maRalitemperaturis<br />
dros da cocvadobis mcire siCqare, mxurvalgamZleoba,<br />
da bolos mxurvalmedegoba, e.i. daJangvisadmi, xenjis<br />
warmoqmnisadmi mcire midrekileba mniSvnelovani<br />
gaxurebis dros. liTonebsa da maT Senadnobebs maRali<br />
temperaturis dros axasiaTebs ganuwyvetlivi<br />
deformaciis (cocvis) Tviseba ucvleli, SedarebiT<br />
dabali datvirTvebis SemTxvevaSi. ramdenadac metia<br />
cocvadobis siCqare, imdenad Cqara amoiwureba masalis<br />
deformaciuli unarianobis zRvari da Cqara moxdeba misi<br />
rRveva. amitom cocvadobis mcire siCqare, romliTac<br />
sxvadsxvagvarad xasiaTdeba yvela austenituri foladi,<br />
warmoadgens erT-erT yvelaze ufro Zvirfas teqnikur<br />
Tvisebas.<br />
austenitis foladebis farTo klasis yvelaze<br />
gavrcelebuli warmomadgenelia 18-9 tipis qromnikeliani<br />
foladi, romelic Seicavs 17-19,5 Cr da 8-10% Ni. T=1100-<br />
11500-dan oTaxis temperaturamde gacivebis dros es<br />
foladebi inarCunebs austenitis erTfazian struqturas<br />
(nax.7.9.1.).<br />
152
1 2<br />
3<br />
nax. 7.9. austenituri foladis mikrostruqtura:<br />
1 _ nawrTobi nimuSebisausteniti calkeuli<br />
karbidebiT (e.s. slepaki X125);<br />
2 _ qromis karbidebi austenitis marcvlebis sazRvrebTan. X500;<br />
3 _ austeniti da titaniskarbidebi SeduRebis zonaSi; moCans<br />
Zvris xazebi, romlebic warmoiqmneba dajdomis dro plastikuri<br />
deformaciiT (e.s. slepaki X500).<br />
153
erTfaza agebuleba da qromis maRali Semcveloba<br />
aniWebs mniSvnelovan mdgradobas koroziis winaaRmdeg<br />
haerze, zRvis wyalsa da sxva qimiurad aqtiur garemoSi,<br />
magaliTad azotis mJavaSi. amasTan dakavSirebiT 18-9<br />
tipis folads ewodeba uJangavi foladi.<br />
praqtikaSi farTod gamoiyeneba uJangavi foladis<br />
wertilovani da gorgolaWovani SeduReba, xolo<br />
zogierT calkeul SemTxvevaSi SemodnobiT pirapira<br />
SeduRebac.<br />
18-9 tipis uJangav foladSi neli gacivebis dros<br />
sufTa austenitis struqtura SenarCunebulia mxolod<br />
maSin, roca foladi Seicavs ara umetes 0,02% naxSirbads.<br />
roca foladi naxSirbadis met raodenobas Seicavs, maSin<br />
neli gacivebis dros masSi warmoiqmneba qromis karbidis<br />
met-naklebi raodenoba. Tu qromis karbidebian foladebs<br />
gavaxurebT sakmaod maRal temperaturamde (daxloebiT<br />
11000 ), isini mTlianad gaixsneba austenitSi. foladi masSi<br />
gaxnili karbidebiT swrafi gacivebis (wrTobis) Semdeg<br />
miiRebs austenitis erTfaza struqturas, romelSic<br />
imyofeba mTeli naxSirbadi.<br />
18-9 tipis uJangav nawrTob Ffolads, romelsac aqvs<br />
erTgvarovani austenitis struqtura, Tu gavaxurebT 500-<br />
8000-mde, maSin Warbi naxSirbadi foladSi (0,02%-ze meti<br />
gaxsnili austenitSi neli gacivebis pirobebSi)<br />
gamoiyofa myari xsnaridan da warmoqmnis qromis<br />
karbidebs (nax. 7.9.2.). maTi gamoyofa dakavSirebulia<br />
imasTan, rom qroms aqvs meti naTesaoba naxSirbadTan,<br />
vidre rkinasTan. qromis karbidebi warmoiqmneba<br />
austenitis marcvlebis sazRvarTan ganlagebuli qromis<br />
atomebis xarjze. marcvlebis sazRvrebTan austeniti<br />
154
Zalian Raribdeba qromiT, rac iwvevs maTi koroziuli<br />
simtkicis mkveTr daqveiTebas. qimiurad aqtiuri airis<br />
zemoqmedebiT marcvlebis sazRvrebis swrafi rRvevis<br />
process kristalTaSorisi korozia ewodeba.<br />
kristalTaSorisi koroziis Sedegad foladis simtkice<br />
mcirdeba da mkveTrad ecema misi plastikuri Tvisebebi.<br />
aRsaniSnavia, rom 18-9 tipis uJangavi foladi, romelic<br />
gaxurebulia 8000C-ze met temperaturamde, gacivebis<br />
Semdeg, masSi qromis karbidebis arsebobis miuxedavad,<br />
kristalTaSoris korozias ar ganicdis. es imiT aixsneba,<br />
rom kristalTaSorisi koroziis mizezia ara qromis<br />
karbidebi TavisTavad, aramed marcvlebis sazRvarTa<br />
gaerTianeba. qromiT. foladis gaxurebisas 8000C-ze meti<br />
temperaturiT qromis karbidebi warmoiqmneba, magram am<br />
temperaturis dros qromis atomebi, romlebic austenitSi<br />
aris gaxsnili, iZens Zvradobas, rac sakmarisia imisTvis,<br />
rom qromis Semcveloba austenitis marcvalTa mTel<br />
moculobaSi gaTanabrdes. am dros mimdinareobs qromis<br />
saSualo Semcvelobis umniSvnelo Semcireba austenitSi,<br />
rac arsebiT gavlenas ar axdens foladis koroziul<br />
mdgomareobaze da ar xdeba marcvlebis sazRvrebis<br />
saSiSi gaRaribeba qromis mxriv.<br />
imis gamo, rom marcvlebis sazRvrebTan qromis<br />
karbidebis warmoqmna dakavSirebulia myar rkinaSi<br />
naxSirbadisa da qromis atomTa gadaadgilebasTan, e.i.<br />
difuziis procesebTan, igi saWiroebs sakmaris dros<br />
Tavisi arsebobisaTvis, amitom ramdenadac mcirea<br />
foladis gaxurebis xangZlivoba temperaturis saSiS<br />
intervalSi, imdenad SedarebiT maRalia qromis<br />
karbidebis saSiSi temperatura.<br />
155
winaRobiT SeduRebis dros nakeris axlos zonaSi<br />
foladi aucileblad xurdeba im temparaturamde,<br />
romelic karbidis amovardnis TvalsazrisiT saSiS<br />
intervalSia. am temperaturaze foladis dayovnebis<br />
xangZlivoba SedarebiT mcirea, amitom wertilovanma<br />
SeduRebam<br />
korozia.<br />
SeiZleba ar gamoiwvios kristalTaSorisi<br />
karbidebis amovardnis saSiSroebis Sesamcireblad<br />
SeduRebis dros gamoiyeneben austenitur qromnikelian<br />
foladebs naxSirbadis SemadgenlobiT 0,07%-mde. foladis<br />
gaxurebisadmi grZnobiarobis Semcireba miRweulia<br />
agreTve masSi specialuri malegirebeli danamatis<br />
SetaniT. austenituri foladis mastabilizebel<br />
danamatebad gamoiyeneba titani da niobiumi. am elementebs<br />
axasiaTebs ufro meti naTesaoba naxSirbadTan (karbidis<br />
warmoqmnis didi unari), vidre qroms, da warmoqmnian ra<br />
titanis karbidebs _ nax. 7.9.3. (an niobiumis), winaRobas<br />
uweven qromis karbidebis warmoqmnas. Warbi naxSirbadis<br />
SesakavSireblad titanisa da niobiumis sakmarisi<br />
raodenobiT arsebobis SemTxvevaSi qromis karbidebi ar<br />
warmoiqmneba, austenitis marcvlebis mTel moculobaSi<br />
qromi Tanabrad aris ganawilebuli da folads ar aqvs<br />
midrekileba kristalSorisi koroziisadmi. foladebSi<br />
titanis an niobiumis damatebiTi naxSirbadis Semcveloba<br />
SeiZleba gaizardos 0,12%-mde.<br />
winaRobiT SeduRebis dros austenituri foladebis<br />
teqnologiuri reJimebi ganisazRvreba am foladTa<br />
Semdegi TaviseburebebiT:<br />
1. austenituri foladis plastikuri deformaciisaTvis<br />
maRali temperaturisas saWiroa mniSvnelovnad ufro<br />
156
didi Zabvebi, vidre naxSirbadmcire an perlitis klasis<br />
sxva foladis deformaciisaTvis, amitom austenituri<br />
foladebis winaRobiT SeduRebisas gamoyenebuli unda<br />
iqnas dajdomis ufro didi kuTri wneva, vidre perlitis<br />
klasis foladebis SeduRebisas;<br />
2. austenituri foladebi Ceulebriv gamoiyeneba<br />
SenaduR konstruqciebSi civad gaglinuli furclebis an<br />
profilebis saxiT. gaxurebis dros foladis simtkicis<br />
maRali maCveneblebi, romlebic miiReba civWedvis an<br />
civad glinvis Sedegad, mkveTrad ecema, amitom<br />
austenitis foladebis winaRobiT SeduRebis dros<br />
gamoyenebuli unda iqnes SedarebiT ,,xisti" reJimebi<br />
(SeduRebis ,,xisti" reJimi xasiaTdeba SeduRebisas<br />
gaxurebis mcire xangZlivobiT; ,,rbili" reJimi ki _<br />
gaxurebis SedarebiT didi xangrZlivobiT); ,,xisti"<br />
reJimebiT SeduRebis dros gaxurebis zonas foladis<br />
ukuqcevis temperaturaze maRla eqneba minimaluri zomebi<br />
da ukuqceva moxdeba metad SezRudel areSi. ,,xisti"<br />
reJimebis gamoyeneba gansakuTrebiT saWiroa iseTi<br />
foladis SeduRebis dros, romelsac aqvs miswrafeba<br />
kristalTaSoriso koroziisadmi;<br />
3. austenitis foladebs axasiaTebT SedarebiT maRali<br />
eleqtruli winaRoba da dabali Tbogamtaroba, amasTan<br />
dakavSirebiT austenitis foladis gaxureba winaRobiT<br />
SeduRebis dros xorcieldeba mcire deniTa da<br />
Sesabamisad SeduRebis manqanis mcire simZlavriT, vidre<br />
naxSirbadmcire an perlitis imave kveTis sxva foladis<br />
detalebis SeduRebis dros;<br />
4. austenitur foladebs aqvT xazovani gafarToebis<br />
maRali koeficienti gaxurebis dros, magaliTad, (20-<br />
157
1000) 0C temperaturis intervalSi 18-9 tipis austenitis<br />
foladis α=20·10 -6 ; xolo naxSirbadmcire foladis α=12·10 -<br />
6<br />
, ris gamoc austenituri foladebis SeduRebis dros<br />
mosalodnelia mniSvnelovani deformaciebi. am<br />
foladebis kontaqturi SeduRebis dros maTi dabali<br />
Tbogamtarobis gamo gaxurebis zona mcirea, deformaciebi<br />
umniSvneloa da ar iwvevs ganakuTrebul deformaciebs;<br />
5. austenitur foladebSi Semavali zogierTi elementi,<br />
magaliTad qromi, advilad iJangeba, qmnis Zneldnobad<br />
Jangeulebs da arsebiTad aZnelebs xarisxovani SeerTebis<br />
miRebas im SemTxvevebSi, roca SesaduRebeli zedapirebi<br />
gaxurebisas Semofargluli aris haeriT, amasTan<br />
dakavSirebiT austenituri foladebis pirapira SeduReba<br />
ufro Znelia, vidre naxSirbadovani foladebisa;<br />
6. bevri austenituri foladi Seicavs medeg karbidebs,<br />
magaliTad titanis karbidebi, romlebic austenitSi ar<br />
ixsneba foladis dnobis temperaturasTan axlo<br />
temperaturazec ki. am karbidebis arseboba aZnelebs<br />
foladis plastikur deformacias da amuxruWebs<br />
rekristalizacias, es ki arasasurvel gavlenas axdens<br />
foladis moqmedebaze pirpira SeduRebis dros.<br />
zemoaRniSnulidan gamomdinareobs, rom austenituri<br />
foladebi unda SeduRdes wertilovani da<br />
gorgolaWovani SeduRebiT ,,xist" reJimebze,<br />
eleqtrodebze maRali wnevisa da Semcirebuli<br />
simZlavris gamoyenebiT. austenituri foladebis pirapira<br />
SeduReba plastikuri deformaciis siZneleebisa da<br />
maRal temperaturaze daJangvisaken miswrafebis gamo<br />
gamoiwvevs met siZneleebs, vidre naxSirbadmcire<br />
foladisa da perlitis sxva foladebis SeduReba.<br />
158
7.3. feradi liTonebis SeduRebadoba<br />
7.3.1. aluminisa da mis SenadnobTa SeduRebadoba<br />
sufTa alumins axasiaTebs maRali Tbo da<br />
eleqtrogamtarebloba. aluminis eleqtrogamtaroba<br />
Seadgens spilenZis eleqtrogamtarianobis 62%-s, alumini<br />
Zalian advilad iJangeba, warmoqmnis ra zedapirze<br />
Zneldnobad Al2O3-is araeleqtrogamtar afskebs. maRali<br />
temperaturis pirobebSi alumins axasiaTebs<br />
mniSvnelovani simtkice da SedarebiT dabali plastikuri<br />
Tvisebebi. magaliTad, civnaWedi aluminis simtkicis<br />
zRvari, romelic oTaxis temperaturaze Seadgens 25kg/mm2 ,<br />
5000 temperaturaze 28kg/mm2-s uaxlovdeba; am<br />
temperaturaze fardobiTi wagrZeleba 15%-s ar aRemateba.<br />
yovelive es sufTa aluminis winaRobiT SeduRebas<br />
aZnelebs. sufTa aluminis wertilovani da<br />
gorgolaWovani SeduReba iSviaTad gamoiyeneba, radgan<br />
saWiroebs Zalian didi simZlavris manqanebs da<br />
eleqtrodebis swraf cveTasTanaa dakavSirebuli. kargad<br />
gasufTavebuli aluminis wertilovani da gorgolaWovani<br />
SeduReba SesaZlebelia oTaxis tempereturaze<br />
eleqtruli gaxurebis gareSe. ,,civi" SeduRebis<br />
gaxorcielebis aucilebel pirobas warmoadgens<br />
SeerTebis adgilas detalebis metad mniSvnelovani<br />
plastikuri deformacia, ris Sedegadac aluminSi<br />
mimdinareobs intensiuri rekristalizaciis procesebi,<br />
romlebic xels uwyobs SeduRebisaTvis aucilebeli<br />
saerTo marcvlebis warmoqmnas.<br />
aluminis winaRobiT pirapira SeduReba savsebiT<br />
SesaZlebelia, magram ukeTes Sedegebs vRebulobT<br />
SemodnobiT SeduRebis dros, radgan alumini xasiaTdeba<br />
159
daJangvisadmi didi miswrafebiT, amitom Semodnoba metad<br />
intensiurad unda mimdinareobdes, rasac Tan sdevs<br />
swrafi dajdoma. aluminis dabali eleqtruli winaRobis<br />
gamo misi pirapira SeduRebisaTvis (iseve, rogorc<br />
wertilovani SeduRebisaTvis) saWiroa mowyobilobis<br />
mniSvnelovani kuTri simZlavre (simZlavre, romelic<br />
modis SesaduRi detalebis ganikveTis farTis erTeulze).<br />
mrewvelobaSi xSirad iyeneben didi simtkicis<br />
aluminis SenadnobTa winaRobiT SeduRebas. ganmtkicebis<br />
mizniT es Senadnobebi konstruqciaSi gamoyenebamde<br />
ganicdian civWedvas (civi glinviT) an specialur Termul<br />
damuSavebas. im SenadnobTa damaxasiaTebel<br />
warmomadgenlad, romelTa ganmtkiceba civWedviT xdeba,<br />
iTvleba Senadnobi AMц. igi Seicavs 1_1,65% Mn, 1%-mde Fe<br />
da 1%-mde Si, danarCeni _ Al-a. civnaWed Senadnobs (AMцH)<br />
axasiaTebs Semdegi meqanikuri Tvisebebi: gaWimvis dros<br />
simtkicis zRvari aranakleb 22 kg/mm2 , SefardbiTi<br />
wagrZeleba ≥5%. imave Senadnobs gamomwvar mdgomareobaSi<br />
(Senadnobi AMцM) aqvs simtkicis minimaluri zRvari 12<br />
kg/mm2 da SefardebiTi wagrZeleba ≈20%. civnaWedi<br />
Senadnobis 250/300 0 C met temperaturamde gaxurebisas<br />
warmoiqmneba didi nawilobrivi an maRali<br />
rekristalizacia, romelsac Tan axlavs ukuqceva.<br />
civnaglini aluminis SenadnobTa winaRobiT SeduRebis<br />
dros yovelTvis SesaZlebelia maTi adgilobrivi<br />
ukuqceva nakermimdebare zonaSi.<br />
aluminis jgufSi Semaval SenadnobTa Soris,<br />
romlebic Termuli damuSavebiT myari xdeba (wrTobiTa<br />
da Semdgomi daberebiT), yvelaze ufro gavrcelebulia<br />
duraluminis tipis Senadnobebi. isini warmoadgens<br />
160
spilenZTan da aluminTan sammag Senadnobs. magaliTad,<br />
Д16 markis duralumini Seicavs 3,6 _ 4,7% Cu; 1,25 _ 1,75%<br />
Mg; 0,3 _ 0,9% Mn; ≤0,8% Si da ≤0,8% Fe; danarCeni _ Al.<br />
duralumins axasiaTebs dabali koroziuli medegoba,<br />
amasTan dakavSirebiT masze Cveulebriv miitkiceba sufTa<br />
aluminis Txeli fena. gamomwvar duralumins (Д16M) aqvT<br />
simtkicis zRvari aranakleb 21kg/mm2 , minimaluri<br />
SefardebiTi wagrZelebisas 18%. mitkecil duralumins,<br />
romelic nawrTobia da bunebrivadaa daberebuli (Д16M),<br />
aqvs simtkicis zRvari aranakleb 42kg/mm2 18 %-iani<br />
SefardebiT wagrZelebisas. duraluminis tipis Termulad<br />
damuSavebuli Senadnobebis maRali simtkice aixsneba myar<br />
aluminSi spilenZisa da magniumis SezRuduli xsnadobiT.<br />
7.10 nax.-ze mocemulia Cu_Al Senadnobis mdgomareobis<br />
diagramis marcxena nawili. alumini da spilenZi<br />
warmoqmnian liTonTa Soris (intermetalur) SeerTebas<br />
CuAl 2 (54% Cu da 46% Al). temperaturis daqveiTebiT<br />
aluminSi spilenZis xsnadoba mcirdeba BS xazis mixedviT.<br />
wrTobisaTvis duralumins BS xazze maRal<br />
temperaturaze (daaxloebiT 5000C), gaxurebis dros<br />
spilenZi da magniumi, romelsac Senadnobi Seicavs, myar<br />
aluminSi mTlianad ixsneba. Senadnobis swrafi gaciveba<br />
(wrToba) spilenZisa da magniumis atomebs myari aluminis<br />
xsnarSi afiqsirebs. aseve gadajerebuli myari xsnari<br />
aramdgradia da CuAl2, Al2CUMg da sxva umciresi<br />
(dispersiuli) nawilakebi eswrafvian misgan gamoyofas.<br />
mcire dispersiuli nawilakebis (romelTa aRmoCena<br />
mikroskopiTac ki SeuZlebelia) gamoyofis process<br />
dabereba ewodeba. daberebas eleqtruli winaRobis<br />
erTdroul SemcirebasTan erTad Tan sdevs Senadnobis<br />
161
sisalisa da simtkicis zrda. duraluminis bunebrivi<br />
daberebisas nawrTobi Senadnobi oTaxis temperaturaze<br />
unda vamyofoT. am periodSi misi sisale da simtkice<br />
izrdeba, xolo eleqtrowinaRoba ar mcirdeba. es imiT<br />
aixsneba, rom duraluminis bunebrivi daberebis dros<br />
myari xsnaridan dispersiuli nawilakebis gamoyofa ki ar<br />
warmoebs aramed xorcieldeba mxolod spilenZisa da<br />
magniumis atomebis gadajgufeba, romelic win uswrebs am<br />
nawilakebis gamoyofas. es gadajgufeba iwvevs Senadnobis<br />
sisalis zrdas, rac misi eleqtrogamtarianeblobis<br />
Seucvlelad xdeba. bunebrivad daberebuli duraluminis<br />
gaxurebas Tan sdevs misi sisalisa da simtkicis<br />
daqveiTeba. duraluminis sruli gamowva warmoebs 340-<br />
350 0 C-ze. amasTan dakavSirebiT nakeris axlo zonaSi<br />
yovelTvis xdeba duraluminis adgilobrivi ukuqceva,<br />
romelic imdenad naklebad arsebiTia, ramdenadac viwroa<br />
SeduRebisas gaxurebis Termuli gavlenis zona.<br />
duraluminis 510-520 0 C-is zeviT gaxurebisas warmoebs<br />
zedapirTa marcvlebis adgilobrivi Semodnoba, rasac<br />
gacivebis dros Tan axlavs marcvlebis sazRvrebTan<br />
evteqtikis warmoqmna. duraluminis aseTi gadaxurebis<br />
(gadawvis) Sedegad misi simtkice da plastikuroba<br />
mkveTrad ecema.<br />
162
nax. 7.10. spileZ-aluminis ormagi Senadnobis<br />
mdgomareobis diagramis nawili.<br />
amrigad, winaRobiT SeduRebis dros aluminis<br />
SenadnobebisaTvis, romlebic ganmtkicebulia rogorc<br />
civWedviT, iseve Termuli damuSavebiT, sasurvelia<br />
,,xisti" raJimis gamoyeneba Termuli gavlenis minimaluri<br />
zoniT. es gansakuTrebiT arsebiTia duraluminis tipis<br />
SenadnobebisaTvis romlebic gadawvisaken miiswrafis.<br />
aluminis Senadnobis maRali Tbo da<br />
eleqtrogamtareblobis gmo ,,xisti" reJimis gamoyeneba<br />
mizanSewonilia agreTve SeduRebis dros<br />
eleqtroenergiis xarjis Sesamcireblad.<br />
163
7.3.2. spilenZisa da mis SenadnobTa<br />
SeduRebadoba<br />
spilenZis kontaqturi SeduReba gaZnelebulia imis<br />
gamo, rom mas axasiaTebs gansakuTrebiT maRali Tbo da<br />
eleqtrogamtaroba da temperaturis mcire diapazoni,<br />
romelzec igi SeiZleba SeduRdes.<br />
spilenZi, romelic oTaxis temperaturaze Zalian<br />
plastikuria, dnobis temperaturamde miaxloebuli<br />
gaxurebis dros myife xdeba. spilenZi SeiZleba<br />
SevaduRoT winaRobiT pirapira SeduRebiT.<br />
SeduRebadobis misi viwro temperaturuli diapazonis<br />
gamo unda vawarmooT pirapira SeduRebis procesis<br />
mkacri kontroli, rac praqtikulad mxolod avtomaturi<br />
mowyobilobis gamoyenebiT SeiZleba ganvaxorcieloT.<br />
spilenZis SemodnobiT pirapira SeduReba praqtikulad<br />
Zalian gaZnelebulia, radgan gaxurebuli detalebis<br />
siRrmeSi siTbos intensiuri acilebis Sedegad ver<br />
xerxdeba Semodnobis mdgradi procesis SenarCuneba da<br />
detalebis torsebze gamdnari liTonis fenis Seqmna, rac<br />
aucilebelia dajdomis win xarisxovani SenaduRi<br />
SeerTebis misaRebad.<br />
spilenZis wertilovani da gorgolaWovani SeduReba<br />
SesaZlebelia mxolod Zneldnobadi eleqtrodebis,<br />
volframis an molifdenis gamoyenebiT, romelTa<br />
SedarebiT mcire Tbo da eleqtrogamtaroba axasiaTebs,<br />
vidre spilenZs, rac amcirebs siTbos acilebas<br />
gaxurebis procesSi. dabali Tbogamtarobis<br />
eleqtrodebis gamoyenebis SemTxvevaSi spilenZis detalTa<br />
zedapirebi, romlebic eleqtrodebs ekvris, Zalian<br />
164
xurdeba, zog adgilebSi ki dneba kidec. amis Sedegad<br />
detalebis gare xedi fuWdeba, Zalian izrdeba<br />
eleqtrodebis cveTa, amasTan dakavSirebiT spilenZis<br />
wertilovani da gorgolaWovani SeduReba praqtikulad<br />
ar gamoiyeneba.<br />
spilenZis Senadnobebi (TiTberi da brinjao)<br />
kontaqturi SeduRebiT araerTnairad kargad duRdeba.<br />
maTi SeduRebadoba damokidebulia Senadnobis qimiur<br />
Semadgenlobasa da mis eleqtrogamtarobaze.<br />
calkeuli elementebi, romlebic Cveulebriv Sedis<br />
spilenZis SenadnobTa SemadgenlobaSi, procesze axdens<br />
Semdeg gavlenas:<br />
1. TuTia _ Senadnobis eleqtro gamtarobas (nax. 7.11)<br />
SedarebiT naklebad amcirebs, radgan TuTiis dnobis<br />
temperatura (930 0 C) zogierTi TiTberis dnobis<br />
temperaturaze dabalia, SeduRebis dros am ukanasknelTa<br />
gadnobam SeiZleba TuTiis aorTqlebac ki gamoiwvios.<br />
2. kala _ swrafad amcirebs SenadnobTa<br />
eleqtrogamtarobas. spilenZis Senadnobebs kala aniWebs<br />
Txeldenadobas da zrdis solidusisa da likvidusis<br />
Soris temperaturaTa sxvaobas.<br />
3. fosfori _ SeduRebis dros advilad orTqldeba da<br />
moqmedebs ra eleqtrodis muSa zedapirze, rogorc<br />
energiuli mJangveli, iwvevs eleqtrodebis mikvras<br />
SesaduR detalTa zedapirebze. es auaresebs detalebis<br />
zedapiris<br />
cveTas.<br />
sisufTaves da iwvevs eleqtrodebis swraf<br />
165
nax. 7.11. minarevebis gavlena<br />
spilenZis eleqtrogamtarobaze.<br />
4. nikeli _ mkveTrad amcirebs Senadnobis<br />
eleqtrogamtarobas, rac aadvilebs mis SeduRebas.<br />
spilenZnikelis SenadnobTa winaRobiT SeduReba xdeba<br />
yovelgvari siZneleebis gareSe.<br />
5. kaJi _ Zalian swrafad amcirebs spilenZis<br />
SenadnobTa eleqtrogamtarobas. igi winaRobiT SeduRebis<br />
temperaturis dros araaqroladia. maRal temperaturaze<br />
kaJi ar amcirebs Senadnobis plastikur Tvisebebs.<br />
6. tyvia _ spilenZTan ar warmoqmnis myar xsnarebs,<br />
tyviis gaxurebisas dnobis temperaturaze zeviT<br />
Senadnobis marcvlebs Soris Cndeba misi damSleli<br />
Txevadi tyviis Sua SreebSi.<br />
7. surma da bismuti _ Cveulebriv, spilenZis<br />
SenadnobebSi mavne minarevebia. isini spilenZTan ar<br />
iZleva myar xsnarebs da maTi moqmedeba SeduRebis dros<br />
tyviis moqmedebis analogiuria.<br />
mrewvelobis sxvadasxva dargebSi gamosayenebeli<br />
166
spilenZis SenadnobTa didi raodenobidan, sxvebze ufro<br />
xSirad, kontaqturi SeduRebiT aduReben TiTbersa da<br />
siliciumian brinjaos.<br />
winaRobiT SeduRebis dros TiTberis SeduRebadoba<br />
masSi TuTiis Semcvelobazea damokidebuli. SedarebiT<br />
kargi SeduRebaoba axasiaTebs egreTwodebul α_TiTbers,<br />
romelic Seicavs 28-330% TuTias (magaliTad, Л68 markis<br />
TiTberi). amasTan TiTberis eleqtrogamtaroba Seadgens<br />
spilenZis eleqtrogamtarobis 28%-s. TiTberSi TuTiis<br />
Semcvelobis zrda Senadnobis eleqtrogamtarobas Tumca<br />
amcirebs, magram auaresebs TuTiis SeduRebadobas maRali<br />
temperaturis dros misi plastikurobis Semcirebis gamo.<br />
SenadnobSi TuTiis Semcvelobis Semcireba misi<br />
winaRobiT SeduRebis SesaZleblobis TvalsazrisiT aseve<br />
arasasurvelia, radgan am dros Senadnobis eleqtruli<br />
winaRoba mcirdeba da saWiroa Zalian didi simZlavris<br />
manqanis gamoyeneba. garda amisa, Tu TiTberSi TuTiis<br />
Semcvelobas SevamcirebT, Senadnobis dnobis temperatura<br />
gaizrdeba, amitom SenadnobSi TuTiis dabali<br />
Semcvelobis pirobebSi TuTia ufro advilad orTqldeba,<br />
vidre TiTberSi, romelic Seicavs daaxloebiT 30% Zn.<br />
8. sisliciumiani brinjao (4%-mde Si) maRali<br />
plastikurobisa da dabali eleqtrogamtarobis<br />
(spilenZis eleqtrogamtarobis 10%-mde) gamo Tavis<br />
SeduRebadobiT wertilovani da gorgolaWovani<br />
SeduRebis dros uaxlovdeba naxSirbadmcire folads.<br />
kargad SeduRdebian agreTve spilenZ-nikelis<br />
sxvadasxva Senadnobebi, magaliTad Senadnobi melqiori,<br />
nitinoli _ damaxsovrebis unaris mqone masala da a.S.<br />
167
8. winaRobiT SeduRebis teqnologiis safuZvlebi<br />
klasikuri ganmartebiT, teqnologia aris masalisa<br />
da energiis uTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />
produqtis misaRebad.<br />
8.1. winaRobiT SeduRebis zogadi mimoxilva,<br />
gamoyenebis are da perspeqtivebi<br />
winaRobiT SeduReba esaa masalaTa dauSleli<br />
SeerTeba joulis siTbosa da dawnevis Zalis qmedebiT.<br />
ix. pirobiTi sqema _ nax. 8.1.<br />
S<br />
1<br />
P<br />
1<br />
1<br />
2<br />
2<br />
3<br />
4<br />
168<br />
0<br />
PI 1<br />
I II III<br />
nax. 8.1. winaRobiT SeduRebis sqema 1 da ciklograma 2<br />
anu denisa I da dawnevis Zalis P–s grafikuli<br />
damokidebuleba droisagan _ t<br />
1. eleqtrodebi; 2. saeleqtrodo anu e. w. „civi<br />
kontaqtebi“; 3. SesaduRi detalebi; 4. detali-detali, anu<br />
e. w. „cxeli“kontaqti.<br />
2<br />
I (t)<br />
P (t)
I. pirveli nawili _ winaswari dawneva anu dawneva<br />
denis gareSe. sakontaqto zedapirTa momzadebis,<br />
moTelvis periodi;<br />
II. meore nawili _ dawneva denis qveS, anu<br />
SeduRebis periodi;<br />
III. mesame nawili _ saboloo dawneva, isic denis<br />
gareSe. SenaduRi wertilis Termuli damuSaveba _<br />
dawvrilmarcvlovaneba.<br />
dReisaTvis dauSleli SeerTebis warmoebaSi 30-35%<br />
winaRobiT SeduRebas ekuTvnis. igi gamoiyeneba warmoebis<br />
nebismier dargSi, mikrodetalebidan dawyebuli,<br />
eleqtronuli mrewveloba, gamomTvleli manqanebi,<br />
eleqtroteqnikuri warmoeba, sxvadasxva saxis gamzomi<br />
xelsawyoebi, CamrTvel-gadamrTvelebi da sxv. tranportis<br />
yvela saxis warmoeba (sazRvao, saxmeleTo, sahaero),<br />
kerZod, TviTmfrinavis Zravi Seicavs ramdenime aTas<br />
wertilovan SenaerTs, nebismieri msubuqi avtomobilis<br />
Zara 20-25 aTas SenaduR wertils. kosmosuri xomaldi<br />
(apoloni, jeminai) Seicavs 200 metramde sigrZis nakerul<br />
SeerTebas. aseve didia misi wili soflis meurneobaSi,<br />
relsebis SeduRebaSi, saojaxo warmoebis dargSi da<br />
sxvadasxva.<br />
duRdeba nebismieri masala 20mkr sisqidan<br />
dawyebuli da zeviT, rogorc erTgvarovani, aseve<br />
araerTgvarovani; rogorc Tanabari, aseve araTanabari<br />
sisqeebic; rogorc Savi, aseve feradi liTonebi da maTi<br />
Senadnobebi.<br />
yovelive zemoTCamoTvlili uzrunvelyofilia<br />
mTeli rigi upiratesobebiT: 1. saWiro masalaTa<br />
umniSvnelo xarji (igulisxmeba eleqtrodebi); 2.<br />
169
teqnologiuri procesis simartive, ris gamoc ar<br />
gvWirdeba maRalkvalificiuri muSa personali; 3.<br />
advildeba warmoebis avtomatizacia; 4. miRweulia<br />
robotizacia; 5. garemos sisufTave, e. i.<br />
uzrunvelyofilia kargi ekologiuri pirobebi; 6.<br />
uzrunvelyofilia muSaxelis usafrTxoeba; 7. miRweulia<br />
maRali da stabiluri xarisxis miReba; 8. produqciis<br />
dabali TviTRirebuleba da mravali sxva.<br />
SemdgomSi saWiro iqneba: axali ufro srulyofili<br />
kvebis wyaroTa damuSaveba energiis sxvadasxva saxeTa<br />
gamoyenebiT: 1. dagrovili energia: SeiZleba iyos<br />
kondensatorebSi, akumulatorebSi, mrunav sxeulebSi,<br />
aseve 2. mzis, 3. qimiuri da a. S. energiebi. amasTanave,<br />
saWiro gaxdeba energiis dozatorTa gaumjobeseba,<br />
aqtiuri kontrolis meTodTa Zieba. perspeqtivaSi<br />
igulisxmeba agreTve samecniero da sainJinro kadrTa<br />
momzadebis donis Semdgomi zrda.<br />
8.2. maRalxarisxovani nakeris miRebis fizikurqimiuri<br />
pirobebi<br />
aRniSnuli maRalxarisxovani nakeris misaRebad<br />
unda SevasruloT 3 piroba: 1. uzrunvelyofili iqnes<br />
SesaduR ubanSi gaxureba; 2. meqanikuri moqmedeba; 3.<br />
sakontaqto adgilebSi JangulTa afskisa da sxva WuWyis<br />
sruli moSoreba.<br />
170
8.2.1. saWiro gaxurebis uzrunvelyofa<br />
1. wertilovani SeduRebis SemTxveva<br />
nax. 8.2. wertilovani SeduRebis Tburi zonebi.<br />
1. SenaduRi wertili, nakeri;<br />
2. Termuli gavlenis zona;<br />
3. „civi“ kontaqtis (saeleqtrodo) Termuli zona.<br />
P<br />
ganvixiloT TiToeuli zonis arsi cal-calke:<br />
1. nakeris SeduRebis zona _ umetesi<br />
SemTxvevebisaTvis aq gulisxmoben liTonis miyvanas<br />
dnobis temperaturamde. zogierT SemTxvevaSi ki<br />
darbilebis temperaturamde. e. i. gvaqvs ori SemTxveva:<br />
nakeri SeiZleba Camoyalibdes Txevad mdgomareobaSi da<br />
myar mdgomareobaSi.<br />
2. Termuli gavlenis zona _ aq yvelaferi<br />
ganisazRvreba liTonis gvarobiT, aucilebelia, rom<br />
Termuli zona flobdes plastikurobasa da simtkices.<br />
171<br />
3<br />
3<br />
2<br />
1
SerCevis TvalsazrisiT liTonebi SeiZleba daiyos<br />
ramodenime jgufad:<br />
1. Termuli damuSavebis mimarT inertuli da<br />
gadaxurebisadmi naklebad mgrZnobiare liTonebi.<br />
magaliTad, dabalnaxSirbadiani foladi. Termuli<br />
gavlenis zona SeiZleba xasiaTdebodes sxvadasxva<br />
ciklebiT, rac damokidebulia gaxurebis xasiaTze.<br />
magaliTad, kondensatoruli SeduRebisas _ TSed.=0,05-dan 0,005 wamamde, e. i. gaxurebis dro Zalian mcirea, Tumca<br />
temperatura maRalia da foladic iwrToba, xdeba mtkice,<br />
mimdinareobs naxSirbadiT gajereba.<br />
2. liTonebi, romlebic wrTobisas iZens simyifes<br />
da amasTanave aris gadaxurebisadmi mgrZnobiare,<br />
magaliTad, saSualo da maRalnaxSirbadiani foladebi,<br />
daballegirebuli da saiaraRo foladebi. rogor unda<br />
moxdes maTi SeduReba? radganac swrafi gaxurebisas<br />
isini myifdebian, saWiroa Termuli gavlenis zona iyos<br />
SedarebiT viwro, rac iwvevs xistad gaciebas, xolo am<br />
dros ki miiRweva foladis wrToba. liTonTa aseTi<br />
jgufebisaTvis<br />
ixileT sqema:<br />
saWiroa gamoviyenoT saSualo reJimi.<br />
I<br />
0<br />
1<br />
172<br />
2<br />
nax. 8.3. reJimTa saxeebi:<br />
1. xisti; 2. saSualo; 3. rbili.<br />
3<br />
t
mcirenaxSirbadiani foladisagan qvemexis<br />
damzadebis dros gamoiyenebdnen xist reJimebs. am dros<br />
denis mkacrma zrdam gamoiwvia gamonaSxefebi. e. i. reJimi<br />
arasworad iyo SerCeuli, saWiro iyo saSualo reJimi.<br />
3. liTonebi, romlebic maRal temperaturaze<br />
xangrZlivi dayovnebisas kargavs antikoroziul<br />
Tvisebebs. magaliTgad, uJangavi foladi, maTi<br />
SeduRebisas Termuli gavlenis zona unda iyos mcire. e.<br />
i. gamoyenebuli unda iqnas xisti reJimebi.<br />
4. liTonebi, romlebic xangrZlivi dayovnebisas<br />
garkveul temperaturaze myifdeba, irRveva boWkovani<br />
agebuleba da miiReba TanabarRerZovani struqtura. am<br />
dros saWiroa metad xisti reJimebisa da iseTi wyaroebis<br />
gamoyeneba, rogoric aris kondensatoruli.<br />
5. alumini, magniumi _ amaTi Senadnobebi. maTi<br />
SeduRebisas xdeba eleqtrodis liTonis nawilakTa<br />
miduReba nakeTobis zedapirze, maTze agresiuli garemos<br />
moqmedebiT viTardeba korozia da nakeToba fuWdeba.<br />
2. gorgolaWovani SeduRebis SemTxveva<br />
h<br />
a b<br />
l<br />
173<br />
VT<br />
nax. 8.4. gorgolaWovani nakeris sqema.
aA _ aris mezobel wertilTa gadafarvis zoma da<br />
b<br />
udris a = ;<br />
3<br />
l _ wertilis sigrZe;<br />
h _ wertilis siRrme;<br />
VS _ SeduRebis siCqare.<br />
am dros saWiroa: 1. rom gadnes liTonis garkveuli<br />
moculoba; 2. mas gaaCndes garkveuli sigane; 3. siRrme _<br />
h/2; 4. wertilTa garkveuli gadafarva _ a, romelic toli<br />
unda iyos saorientaciod wertilis sigrZis mesamedis. 5.<br />
Termuli gavlenis zonis liTonma unda SeinarCunos<br />
plastikuroba; 6. namzadis zedapiri eleqtrodis Sexebis<br />
adgilas iyos swori, CaRrmavebis, niJarebis, bzarebisa da<br />
JangeulTa gareSe.<br />
amasTanave, yvelaferi is, rac aRniSnuli iyo<br />
wertilovan SeduRebaze, ucvlelad vrceldeba<br />
gorgolaWovan SeduRebaze.<br />
3. saWiro gaxureba pirapira SeduRebis dros<br />
P 1<br />
2<br />
174<br />
P 1<br />
1 1<br />
nax. 8.5. pirapira SeduRebis sqema<br />
1. SesaduRi detalebi; 2. damWeri tuCebi, eleqtrodebi;<br />
P _ SeduRebis dawnevis Zala, P ٰٰٰٰٰ<br />
_ moWeris Zala.<br />
2<br />
P
arsebobs pirapira SeduRebis ori saxe: 1<br />
winaRobiT da 2 SemodnobiT (SemolRobiT).<br />
SeniSvna: winaRobiT SeduRebis yvela saxeobidan<br />
nakeri myar mdgomareobaSi Camoyalibdeba mxolod<br />
SemodnobiT pirapira SeduRebis pirobebSi, yvela<br />
danarCenSi ki _ gamdnar mdgomareobaSi.<br />
P, I<br />
I<br />
I II III<br />
1<br />
P<br />
t<br />
175<br />
P I<br />
I II III<br />
nax. 8.6. pirapira SeduRebis ciklogramebi<br />
1. winaRobiTi SeduReba;<br />
2. SemodnobiT SeduReba.<br />
1. winaRobiT pirapira SeduReba _ liToni xurdeba<br />
dnobis temperaturamde. am dros saWiroa moxdes<br />
SesaerTebel adgilebze plastikuri deformacia. Tu<br />
gaxureba ar aris saTanado, maSin ar xdeba plastikuri<br />
deformacia (dajdoma) da daJanguli liToni rCeba<br />
SeduRebis zonaSi. e. i. ar xdeba liTonis gare gamodineba<br />
da xarisxic iqneba cudi. am dros gaxureba unda iyos<br />
iseTi, rom ar gamoiwvios simyife da plastikurobis<br />
dacema. saeleqtrodo zonaSi ki saWiroa gaxurebam<br />
gamoiwvios detalTa zedapiruli wva, is iyos<br />
Jangeulebisagan sufTa, e. i. am zonaSi gaxureba unda<br />
I<br />
2<br />
P<br />
t
ٰٰٰ<br />
iyos mcire. es advili misaRwevia pirapira SeduRebisas<br />
imis gamo, rom saeleqtrodi kontaqtSi dawnevis Zala<br />
(nax. 8.5,P') regulirdeba SeduRebis Zalisagan<br />
damoukideblad. amis gamo SeiZleba is gavzardoT ise,<br />
rom meti iyos SeduRebis dawnevis Zalaze Pٰ >P. amis<br />
gamo ki gaizrdeba civ kontaqtTa farTi Sk, rac<br />
gamoiwvevs amave kontaqtis winaRobisa da, saTanadod,<br />
siTbos Semcirebasac.<br />
SemodnobiT pirapira SeduRebisas gadnobis<br />
zonis saWiro gaxureba ciklogramis pirveli periodis<br />
dros unda iyos iseTi, romelic uzrunvelyofs<br />
pirapiris zedapiris mTeli farTobis Semodnobas ise,<br />
rom pirapiris zedapirebi daifaros Txevadi liTonis<br />
mTliani feniT, romelic Semdgomi dajdomisas<br />
gamoidevneba liTonidan. meore periodis gaxureba<br />
unda iyos iseTi, rom mocemuli dawnevisas moxdes<br />
plastikuri deformacia sakmao siRrmeze, anu II da III<br />
periodis gaxureba unda iyos iseTi, rogorc<br />
winaRobiT pirapira SeduRebis dros.<br />
aseTia kontaqturi SeduRebis saxesxvaobaTa<br />
saWiro gaxurebis pirobebi, misi xarisxovani niSnebi.<br />
8.2.2. saWiro meqanikuri moqmedebani<br />
meqanikur moqmedebaze didadaa damokidebuli<br />
gaxureba da piriqiT, gaxureba xSirad gansazRvravs<br />
meqanikur moqmedebas, e. i. meqanikuri moqmedeba<br />
iTvleba energetikul faqtorad.<br />
meqanikuri<br />
Semdeg moTxovnebs:<br />
moqmedeba unda akmayofilebdes<br />
176
1. uzrunvelyos saWiro gaxureba, kerZod, Tu<br />
gveqneba ultraTxel detalTa wertilovani SeduReba<br />
da gamoviyenebT did meqanikur Zalebs, SeduReba ar<br />
moxdeba, SeduRebis zonaSi Txevadi birTvi ar<br />
warmoiqmneba.<br />
Txeli firfitebis SeduRebis dros dawnevis<br />
Zala unda iyos mcire, raTa ar moxdes Txevadi<br />
birTvis ganRvra, xolo sqeli firfitebis dros<br />
SeiZleba vixmaroT dawnevis didi Zala.<br />
2. dawnevis Zalam unda uzrunvelyos SesaduR<br />
zedapirTa gaxurebis adgilas iseTi daaxloeba, rom<br />
manZili b Semcirdes da gautoldes a-s (nax. 8.7). rac<br />
uzrunvelyofs SeduRebis process.<br />
P<br />
a b a<br />
1 2 P<br />
nax. 8.7. atomTaSoris manZilTa warmodgeniTi sqema.<br />
1, 2 _ ori detalis sakontaqto zedapirebi:<br />
a aris atomTa Soris daSoreba _ SeWiduloba;<br />
b ki_or mezobel pirapiraTa umoklesi atomTaSorisi<br />
manZili.<br />
roca P izrdeba, maSin b mcirdeba da advildeba<br />
piroba: b=a an b< a: es pirobebi saWiroa SeduRebisaTvis.<br />
3. meqanikurma moqmedebam unda gamoiwvios<br />
saWiro plastikuri deformacia, romelic<br />
aucilebelia: 1. gadaxurebul da xandaxan Txevadi<br />
177
liTonis mosacileblad. 2. raTa warmoiqmnas aqtiuri<br />
centrebi _ dislokacia da gamamkvrivebeli sartyeli.<br />
ix. nax. 8.8.<br />
1 2 3<br />
nax. 8.8. SenaduRi wertilis zona:<br />
1. Txevadi birTvi; 2. gamamkvrivebeli sartyeli;<br />
3, 4. SesaduRi detalebi.<br />
4. meqanikuri moqmedeba saWiroa agreTve SeduRebis<br />
zonaSi Sida Zabvebis Sesamcireblad da Sesabamisad<br />
Txevadi liTonis gamyarebis procesSi bzarebis Cajdomis<br />
niJarebis aRZvris aRmosafxvrelad.<br />
8.2.3. saWiro gasufTaveba<br />
saWiro gasufTaveba gulisxmobs SeduRebis<br />
zonidan JangeulTa afskebisa da sxva gaWuWyianebis srul<br />
mocilebas, rac yovelTvis ver miiRweva da iwvevs wuns.<br />
JangeulTa afski muSaobs rogorc ZabvaTa<br />
koncentratori. wunis magaliTi: Tu 5500 mm2 relsis<br />
kveTaSi aRmoCndeba (3÷5)mm2 JangeulTa afskebi, maSin<br />
produqcia fasdeba uvargisad. JangeulTa arseboba<br />
ganapirobebs maRal winaRobasa da Sesabamisad gaxurebas.<br />
maT mosacileblad saWiroa plastikuri deformacia da<br />
meqanikuri moqmedeba.<br />
178<br />
4
8.3. winaRobiT SeduRebis siTbos wyaroebi<br />
winaRobiT anu kontaqturi SeduRebis<br />
ganmartebidan gamomdinareobs, rom SeduRebis dros<br />
siTbo gamoiyofa SesaduRi kontaqtis adgilas arsebuli<br />
winaRobis xarjze. am dros siTbos wyaroebad<br />
gvevlinebian: liTonis raRac garkveuli moculoba,<br />
SesaduR detalTa Soris kontaqti. rogorc cnobilia,<br />
TanabarkveTi<br />
formuliT:<br />
sadenis winaRoba (nax. 8.9) gamoiTvleba<br />
�<br />
R = ρ0<br />
,<br />
S<br />
sadac ρ 0 aris kuTri winaRoba mudmivi denis dros,<br />
xolo cvladi denisaTvis:<br />
�<br />
R = K F ρ , (8.1)<br />
S<br />
sadac K F aris fildas koeficienti (zedapiruli<br />
efeqtis koeficienti) da damokidebulia: 1. sadenis<br />
ganivkveTis farTze; 2. kveTis konfiguraciaze; 3. denis<br />
sixSireze; 4. sadenis masalis gvarobaze. sadac � aris<br />
sigrZe, sadac S aris kveTi. fildas koeficienti<br />
zogadad gamoiTvleba formuliT:<br />
Raqt<br />
KF= ______ = (10÷20)<br />
Rom sadac Raqt aris winaRoba cvladi denis dros da<br />
ganisazRvreba TbogamoyofiT, xolo Rom _ winaRoba<br />
mudmivi denis SemTxvevaSi.<br />
179
�<br />
ρ S<br />
nax.8.9. denis xazebi Tanabari kveTis sadenSi.<br />
SeniSvna: (fildas koeficientis mniSvnelobebi<br />
mocemulia wignSi Третьяк и Лисов "основы тепловых россчетов<br />
электрических машин"). cnobilia, rom temperaturis<br />
mxedvelobaSi miRebiT sadenis winaRoba iangariSeba<br />
Semdegi formuliT:<br />
�<br />
R = ρ 0 ( 1+<br />
αT<br />
) , xolo zusti angariSisaTvis<br />
S<br />
2 3 �<br />
R = ρ 0 ( 1+<br />
αT<br />
+ βT<br />
+ γT<br />
+ ...)<br />
(8.2)<br />
S<br />
feradi liTonebisaTvis da<br />
=<br />
−3<br />
α 4 10 .<br />
1. denis xazebis mimarTuleba araTanabari kveTis<br />
mqone sadenis SemTxveva<br />
didi zomis furcelTa wertilovani SeduRebisas<br />
(ix. qvemoT nax.7.10) gvaqvs denis xazebis araTanabari<br />
ganawileba.<br />
180<br />
⋅<br />
�
181<br />
d0<br />
İ İ İ İ İ<br />
nax. 8.10. denis xazebis araTanabari ganawileba.<br />
am dros furclis winaRoba SeiZleba gamoixatos<br />
gamosaxulebebiT:<br />
ρT R = A0<br />
(8.3)<br />
σδ<br />
d 0<br />
sadac A 0 = f ( ) , romlebSic A0 aris garkveuli<br />
δ<br />
koeficienti da aiReba Ao=0,5÷0,3. d0_kontaqtis diametria<br />
da δ furclis sisqe.<br />
SeniSvna: furclis winaRobis angariSi warmoadgens<br />
a.s. gelmanis sadoqtoro disertaciis ZiriTad Temas da<br />
es sakiTxi ganxilulia mis wignSi.<br />
denis xazebis geometriis cvalebadoba SesaduRi<br />
furclis geometriisa da SesaduR detalTa sisqeebis<br />
fardobisgan damokidebulebiT, am dros SenaduRi
wertilis xarisxis stabiluroba dawvrilebiTaa<br />
gamokvleuli a. sulamaniZis sadoqtoro disertaciaSi.<br />
Tu SesaduR furcelSi gvaqvs raime amonaWeri, es<br />
iwvevs agreTve denis araTanabar ganawilebas (ix. nax. 8.11).<br />
1<br />
1<br />
P(S )<br />
nax. 8.11. araTanabari kveTis mqone sadeni (1) da<br />
masSi denis xazebis ganawilebis sqema (2).<br />
8.4. TanabarkveTis sadenis gaxureba<br />
zemoT ganxilulTa analizidan Cans, rom: 1.<br />
mudmivi denis SemTxvevaSic ki denis ganawileba<br />
damokidebulia sadenis konfiguraciaze, e. i. sadenis<br />
formaze, xolo 2. cvladi denisas amas emateba<br />
zedapiruli efeqti.<br />
sadenSi Tbur procesTa SeswavlisaTvis, saWiroa<br />
gavixsenoT<br />
mixedviTac:<br />
Semdegi mcnebani: joulis kanoni, romlis<br />
1. Tbogamoyofa:<br />
Q gam = 0,24 I 2 Rt = 0,24 UIt,<br />
sadac Qgam sadenSi denis gavlisas gamoyofili siTbos<br />
raodenobaa, I denis moqmedi mniSvneloba, romelic<br />
tolia: I= imax 2 , e. i. sinusoidaluri denis moqmedi<br />
mniSvneloba udris iseT mudmiv dens, romelic igive<br />
182<br />
2
muSaobas asrulebs, rasac mocemuli sinusoidaluri deni<br />
(nax.8.12);<br />
I<br />
+İ<br />
0<br />
-İ<br />
183<br />
imax<br />
nax. 8.12. denis moqmedi mniSvnelobis gansazRvris<br />
warmodgeniTi suraTi.<br />
R aris sadenis sruli winaRoba, t denis moqmedebis dro<br />
(wm), U Zabva (volti).<br />
2. TboSemcvelobis gantoleba:<br />
q1 = GCT = VγCT = SlγCT.<br />
es aris sasargeblod daxarjuli siTbo, sadac G<br />
gasaxurebeli liTonis wonaa (kg), C _ TboSemcvelobis<br />
koeficienti (aiReba cxrilebidan masalis gvarobis<br />
mixedviT), T _ gaxurebis temperatura, V _ gasaxurebeli<br />
liTonis moculoba, γ _ kuTri wona, S _ ganivkveTis<br />
farTobi, l _ sigrZe, SeiZleba iyos simaRlec.<br />
t
3. Tbogamtarobis gantoleba (furies gantoleba):<br />
q2 = λSΔTt ,<br />
sadac λ Tbogamtarobis koeficientia, S _ ganivkveTis<br />
farTobi, t _ dro (Tbogadacemis), ΔT _ temperaturis<br />
gradienti, anu sigrZis erTeulze temperaturis nazardi<br />
drois erTeulis monakveTi (ix. nax. 8.13).<br />
q 3<br />
q 3<br />
Ti<br />
q 2<br />
1500 Tmax<br />
T2 ΔT<br />
x1<br />
184<br />
x2<br />
dx<br />
nax. 8.13. temperaturis gradientis warmodgenis sqema.<br />
T1 > T2<br />
T1<br />
T2<br />
ΔT(x1,x2) = T1 - T2<br />
gansaxilveli dx fenis sazRvrebze.<br />
q 3<br />
q 3<br />
4. Tbogamosxiveba (niutonis gantoleba):<br />
q3 = HFΔQt,<br />
sadac H aris mocemuli zedapiris mier irgvlivmyof<br />
garemoSi Tbogadacemis koeficienti; F _ zedapiris
farTi, ΔQ _ temperaturuli gradienti, anu sxvaoba<br />
zedapirsa da irgvlivmyof garemos temperaturaTa Soris,<br />
t _ dro.<br />
8.5. gaxurebis saerTo gantolebis anu Tburi<br />
balansis Sedgena<br />
ganvixiloT ramdenime SemTxveva mTliani<br />
TanabarmkveTi sadenisaTvis.<br />
SemTxveva 1.<br />
⎧R<br />
= const;<br />
⎨<br />
⎩i<br />
= const;<br />
0<br />
⎪⎧<br />
T ↓ −pataraa∠100<br />
C<br />
⎨<br />
⎪⎩ t ↑ −didia<br />
(saaTebi, dRe - Rame).<br />
sigrZis erTeulze Tbogamoyofa iqneba Tanabari, l<br />
sigrZis gaxurebisas gamoyofili siTbo iqneba:<br />
Ql = I 2 Rl t. (8.4)<br />
daxarjuli siTbo iqneba:<br />
q1 = GlCT;<br />
q3 = HPlΔQt;<br />
siTbos balansi iqneba Q = q1 + q3<br />
SeniSvna: Txeli an wvrili sadenisas q1 « q3 da gamodis,<br />
rom miRebuli q3=0, maSin angariSi unda vawarmooT Q = q3<br />
tolobis mixedviT. Tu CavsvamT saTanado mniSvnelobebs,<br />
miviRebT:<br />
185
0,24 I 2 Rt = HPlΔQt.<br />
am gantolebidan SeiZleba vipovoT denis sidide.<br />
kerZod:<br />
I =<br />
186<br />
HP�<br />
ΔQ<br />
0,<br />
24R<br />
SemTxveva 2.<br />
igive Tanabari kveTis sadeni xurdeba maRal<br />
temperaturaze. q1 » q3 vuSvebT, rom q3=0, gantoleba Q = q1<br />
+ q3 miiRebs saxes: Q = q1. mniSvnelobaTa CasmiT gveqneba:<br />
I 2 Rt = GCT , saidanac:<br />
GCT<br />
I =<br />
0,<br />
24Rt<br />
sadenis xvedriTi winaRoba mkveTrad icvleba<br />
temperaturis cvlaze damokidebulebiT, amitom es<br />
gamosaxuleba unda warmovadginoT Semdegi saxiT:<br />
2 �<br />
I ρT t = F�γCT<br />
F<br />
aramagnituri masalebisaTvis ρ = ρ ( 1+<br />
γT<br />
) da<br />
γ = 0,<br />
004 , maSin gveqneba: 2 �<br />
0, 24I<br />
ρ 0 ( 1+<br />
γT<br />
) dt = F�γcdt,<br />
Tu<br />
F<br />
miviRebT mxedvelobaSi imas, rom I = jF,<br />
sadac j aris<br />
denis simkvrive da F _ ganivkveTis farTobi, maSin<br />
gveqneba:<br />
T<br />
0
ρ ( 1+<br />
αT<br />
) dt = γCdT<br />
0<br />
t 2<br />
t dT<br />
S 0 i ρ 0dt<br />
= S 0 γC<br />
1+<br />
αT<br />
1<br />
ρ odt<br />
= γC<br />
ln( 1+<br />
αT<br />
)<br />
α<br />
am gantolebidan SeiZleba miviRoT nebismieri<br />
Tanafardobani.<br />
SemTxveva<br />
gaxureba.<br />
3. araTanabari kveTis mqone sadenis<br />
q2<br />
q3<br />
q1<br />
q2 q2 q3 q3 187<br />
l<br />
q3<br />
nax. 8.14. araTanabari kveTis mqone sadenis gaxureba.<br />
am naxazis mixedviT saqme gvaqvs araTanabar<br />
gaxurebasTan. am SemTxvevaSi sadenis gaxurebaze Zlier<br />
gavlenas axdens gasaxurebeli adgilis mezobel ubanTa<br />
mier siTbos acileba. SevadginoT am ubnisaTvis Tburi<br />
balansis gantoleba:<br />
1. gamoyofili siTbos raodenoba toli iqneba:<br />
Q gam = I 2 R � t = UIt .<br />
2. daxarjul siTboTa raodenoba saTanadod<br />
toli iqneba:<br />
q1 =CT = γCT.<br />
q2 = 2λFΔTt,<br />
q3 = HSΔQt.<br />
q2<br />
(8.5)
Tu CavsvamT saTanado mniSvnelobebs, SegviZlia<br />
ganvsazRvroT denis Zala:<br />
FelγCT<br />
+ 2λFΔTt + HSΔΘt<br />
I =<br />
(8.6)<br />
Ret<br />
esaa winaRobiT SeduRebis dros gaxurebis saerTo<br />
gantoleba.<br />
SeniSvna: Tu mxedvelobaSi miviRebT procesis dros<br />
arsebul maRal temperaturas da drois SedarebiT mcire<br />
monakveTs, Tbogamosxivebaze daxarjuli siTbo SeiZleba<br />
mxedvelobaSi ar miviRoT: q 3 ≈ 0 , aseve gamoyofili<br />
siTbos raodenobad vigulisxmebT UIt-s, maSin gaxurebis<br />
saerTo gantoleba miiRebs saxes:<br />
FlγCT<br />
+ 2 λFΔTt<br />
I =<br />
Ult<br />
esaa damokidebuleba SeduRebis denis Zalasa da<br />
misi moqmedebis dros Soris, anu rogorc SemdgomSi<br />
movixsenebT,<br />
gamosaxuleba.<br />
winaRobiT SeduRebis Tburi balansis<br />
8.6. pirapira SeduRebis teqnologia<br />
8.6.1. zogadi maCveneblebi<br />
1. gamoyenebis sfero. pirapira SeduReba farTod<br />
gamoiyeneba sxvadasxva sididis ReroTa (cilindruli,<br />
kvardatuli da a. S.) SesaduReblad. 10 mkr-dan 100 mm-mde<br />
diametriT; furclebis SesaduReblad (1÷8) mm sisqis da 2metromde<br />
sigrZis (duRdeba mTel sigrZeze).<br />
amerikaSi 12000 mm sigrZis milebs aduReben 45<br />
wamSi. am dros kvebis wyarod gamoiyeneba specialuri<br />
188<br />
(8.7)
eleqtrosadguri 1100 kilovati simZlavriT. moskovis<br />
baumanis saxelobis teqnikur universitetSi 0,1 mm sisqis<br />
furclebis pirapira SeduRebas awarmoeben 1,5<br />
kilovatiani simZlavriT.<br />
pirapira SeduReba gamoiyeneba relsebis, SverilTa,<br />
milebis SeerTeba da a. S. am meTodiT. SeiZleba SeduRdes<br />
ara marto swori, aramed nebismieri kuTxiT, rogorc<br />
erTgvarovani, aseve araerTgvarovani masalebi. jaWvis<br />
kvanZebis SeduReba (kerZod Ruzis jaWvebi) dafuZnebulia<br />
pirapira SeduRebaze. saiaraRo warmoebaSi daaxloebiT<br />
iTvlian 1500-mde saxis SeerTebis tipebs.<br />
2. simtkicis maCveneblebi. Tavisi simtkiciT<br />
pirapira nakeri ar Camouvardeba ZiriTadi liTonis<br />
maCveneblebs. SeerTebis darRveva xdeba ara SeduRebis<br />
adgilze. amis gamo farTod gamoiyeneba mrewvelobaSi<br />
(magaliTad, meore msoflio omis dros ssrk-Si Seiqmna<br />
relsis SesaduRi manqana-matarebeli da 1 wlis<br />
ganmavlobaSi 2 mln pirapira adgili iqna SeduRebuli.<br />
milebis pirapira SeduRebis ZiriTadi siZnele esaa _<br />
dacentreba.<br />
3. mwarmoeblobis maCvenebeli. sakmaod maRalia<br />
pirapira SeduRebis mwarmoeblobis maCvenebeli.<br />
magaliTad radionaTuris eleqtrodebi, varvarebis<br />
naTurebi: aq duRdeba 130 wyvili wamSi (moskovis<br />
elnaTurebis qarxana).<br />
SedarebiT didi kveTis SemTxvevaSi (avtomobilis<br />
borbali) mwarmoebloba aRwevs 500-600 nakers saaTSi,<br />
xolo ufro msxvil nakeTobebSi (relsebi da sxv.) 15-20<br />
pirapiras saaTSi.<br />
189
4. procesis avtomatizacia. umetes SemTxvevaSi<br />
procesi avtomatizebulia. mag.: gorkis saxelobis<br />
saavtomobilo qarxanaSi muSaobs jaWvebis saSemduReblo<br />
avtomatebi.<br />
8.6.2. pirapira SenaduRi konstruqciebi<br />
qvemoT naCvenebia pirapira SeduRebisaTvis<br />
SesaeTebel detalTa konstruqciuli Sesrulebis<br />
magaliTebi (nax. 8.15).<br />
nax. 8.15. pirapira SesaduRi konstruqciebi.<br />
1. racionaluri; 2. arasasurveli;<br />
3. nawiburTa momzadebis nimuSebi SeduRebis win.<br />
SeduRebis win konstruqciis awyobisas dasaSvebia<br />
Semdegi gadaxrebi: 1. diametris an kvardatis mxares<br />
detalis kveTis gaswvriv _ 15%; 2. furclis, zolovani<br />
konstruqciisa da milis kedlis gaswvriv _ 10%, maRali<br />
190
xarisxis nakeris misaRebad saWiroa momzaddes<br />
SesaerTebel adgilTa nawiburebi, kerZod damuSavdes da<br />
gasufTavdes teqnikuri pirobebis Sesabamisad.<br />
detalTa winaswari damuSaveba unda Sesruldes:<br />
civad _ saxarato, safrezo an sarand Carxebze; cxlad _<br />
Termuli WriT, JangbadiT, plazmiT da bolos unda<br />
moxdes naRvenTi widis da JangeulTa mocileba.<br />
sakontaqto zedapirTa gasufTavebis saxeebia:<br />
meqanikuri damuSaveba, qimiuri damuSaveba da garecxva.<br />
gasufTavebuli zedapirebiani detalebis<br />
SeduRebisas garda uxarisxo nakeris miRebisa,<br />
gardauvalia eleqtrodTa cveTis gazrdac.<br />
8.6.3. pirapira nakeris struqtura da simtkice<br />
pirapira SeduReba umTavresad gamoiyeneba<br />
foladis nakeTobebSi. amitom racionaluria ganvixiloT<br />
liTonis qceva SeduRebisas da foladis SenaduR nakerTa<br />
Tvisebebi mxolod saerTo principul safuZvlebze.<br />
am TvalsazrisiT pirvel rigSi ganvixiloT<br />
foladis Reroebis SemodnobiT pirapira SeduRebiT<br />
miRebuli nakeris tipiuri struqtura (nax. 8.16). aq<br />
temperaturis mrudi gamoxatavs ReroSi Tbur<br />
mdgomareobas denis gamorTvis momentisaTvis. mrudis<br />
Sesabamisad naCvenebia igive marjvena Reros gaswvriv<br />
liTonis agebulebis tipiuri struqtura.<br />
191
nax. 8.16. SemodnobiT SeduRebuli liTonis<br />
Reroebis struqtura.<br />
rogorc vxedavT, aq gvaqvs ramodenime<br />
gansxvavebuli zona 1, 2, 3, 4, 5 da 6.<br />
ganvixiloT TiToeuli maTgani.<br />
zona 1 _ rgolis formisaa da miRebulia<br />
SeduRebis dros Reroebis dawnevis Zalis gamo cxeli<br />
kontaqtis sibrtyidan Txevadi liTonis gamodevnis<br />
Sedegad pirapiris mTel garSemowerilobaze.<br />
zona 2 _ TeTri viwro SuaSre, araTanabari sisqis<br />
fena _ centrSi viwro, periferiebisken SedarebiT<br />
gafarToebuli. es sxadasxva sisqeoba aixsneba liTonis<br />
dajdomis stadiisas zonaSi dawnevis sxvadasxva Zalis<br />
moqmedebis gamo.<br />
192
zona 3 _ xasiaTdeba liTonis marcvalTa sakmaod<br />
didi zomebiT. aq temperatura 1100°C-ze metia da amitomac<br />
aseTi saxis struqturas uwodeben gadaxurebuls. aseTi<br />
marcvlebis mqone liToni xasiaTdeba dabali<br />
plastikurobiT, amitom sasurvelia es fena iyos rac<br />
SeiZleba Txeli.<br />
zona 4 _ ekuTvnis iseT temperaturul Sualeds,<br />
sadac dayovneba SeduRebis droze ufro metia da xdeba<br />
misi neli gaciveba, rac uzrunvelyofs liTonis<br />
TandaTanobiT dawvrilmarcvlovanebas.<br />
zona 5 _ xurdeba Ac3 temperaturaze odnav zeviT,<br />
swored amitom ganicada man sruli perekristalizacia.<br />
me-5 da me-6 zonebs Soris liToni xurdeba Ac1-sa da Ac3<br />
temperaturul zRvrebs Soris da man amitom ganicada<br />
mxolod nawilobrivi perekristalizacia.<br />
zona 6 _ miekuTvneba liTonis iseT fenebs,<br />
romlebic xurdeba Ac1 wertilis qvemoT, amitom<br />
araviTari cvlileba ar SeimCneva masSi arc marcvalTa<br />
agebulebisa da arc sididis TvalsazrisiT.<br />
rogorc Cans, SesaduRi Reroebi dajdomis<br />
procesSi plastikur Tvisebebs floben ara mTel<br />
sigrZeze pirapiridan damWer tuCebamde _<br />
eleqtrodebamde, aramed mxolod zona 2_7-sa da<br />
nawilobriv zona 5_7-Si, roca dajdomis Zala<br />
mniSvnelovania, saxeldobr, am sazRvrebSi mdebareobs<br />
manZili X, daSoreba sakontaqto sibrtyidan im zonamde,<br />
sadac liTonma ar ganicada araviTari plastikuri<br />
deformaciebi da SeduRebulma detalma ar Seicvala<br />
sawyisi zomebi (ix. nax. 8.17).<br />
193
1 2 3<br />
nax. 8.17. sxvadasxva meTodiT SeduRebul<br />
ReroTa garegani saxeebi.<br />
1. kondensatoruli, 2. SemodnobiT; 3. winaRobiT.<br />
am zonas ewodeba nulovani deformaciis zona da<br />
aRiniSneba X0d. misi mniSvnelobani damokidebulia<br />
SeduRebis meTodze. X-manZilis mniSvneloba saTanado<br />
proporciulad aisaxeba nakeris simtkiceze.<br />
8.7. wertilovani SeduRebis teqnologia<br />
wertilovani SeduRebac arsebobs gansxvavebuli<br />
saxeebisa: 1. Cveulebrivi da 2. specialuri. maTi saerTo<br />
niSania is, rom eleqtrodebze dawneva praqtikulad<br />
mudmivia, deni moqmedebs uwyvetad da erTi wertilis<br />
misaRebad gamoiyeneba mxolod erTi impulsi. 1.<br />
Cveulebrivi SeduReba esaa ormxriv erTwertilovani,<br />
xolo 2. specialuri, SesaduRi konstruqciis<br />
moTxovnilebaTa Sesabamisad, sxvadasxva _ erTmxriv<br />
orwertilovani, mravalwertilovani.<br />
194
8.7.1. procesis zogadi maCveneblebi<br />
1. gamoyenebis sfero.<br />
wertilovani SeduReba farTod gamoiyeneba<br />
datvifruli SenaduRi konstruqciebis warmoebisas, sadac<br />
martivi formis ori an meti datvifruli detali<br />
SenaduRi wertilebiT SeerTdeba rTuli konfiguraciis<br />
kvanZis warmosaqmnelad. aseTi konstruqciebi<br />
damaxasiaTebelia saavtomobilo mSeneblobaSi, kerZod ki,<br />
wertilovani SeduRebiTaa awyobili avtomobilis kabinis<br />
karkasi. didia wertilovani SeduRebis roli<br />
transportis nebismier sferoSi, rogorc miwaze, aseve<br />
miwisqveSa (metros), rogorc wyalqveSa da wyalzeda,<br />
aseve kosmosur safren aparaturasa da mowyobilobaTa<br />
damzadebaSi.<br />
warmatebiT gamoiyeneba wertilovani SeduReba<br />
gaglinulian datvifruli profilis karkasebze<br />
furclovani Semonakeris misaerTeblad. kerZod, am<br />
xerxiT mzaddeba rkinigzis vagonebis, liftis kabinebisa<br />
da karebis, soflis meurneobis manqanaTa, bunkerebisa da<br />
sxva Semonakerebi.<br />
wertilovani SeduReba farTod gamoiyeneba<br />
safreni aparatebis mSeneblobis sferoSi, kerZod,<br />
TviTmfrinavTmSemeblobaSi msubuqi Senadnobebisa, mcired<br />
da uxvad legirebuli foladebis kvanZebSi.<br />
am xerxis gamoyenebis metad mniSvnelovani sferoa<br />
samoqalaqo mSenebloba, kerZod foladis Reroebisagan<br />
damzadebuli badeebisa da karkasebis SeduReba<br />
armirebuli rkinabetonisaTvis. aRniSnul kvanZebSi<br />
195
jvaredinad duRdeba (4_25) mm da ufro meti diametris<br />
wnelebi.<br />
yvelaze farTod wertilovani SeduReba<br />
gamoiyeneba msxvil, 2,5_3 mm-mde da wvril, (5_6) mm-mde<br />
nakeTobaTa warmoebaSi. dReisaTvis SeiZleba uproblemod<br />
SeduRdes (8_10) mm sisqis detalebi.<br />
SeniSvna: am zomis qveS igulisxmeba SesaduR<br />
detalTagan erT-erTis sisqe, xolo meorisa _<br />
ganusazRvrelia.<br />
didi zomis sivrciTi konstruqciebis SeduReba<br />
moiTxovs gadasatani mowyobilobis gamoyenebas. is unda<br />
iyos gansakuTrebiT msubuqi.<br />
didi zomisa da mravali wertilis Semcveli<br />
nakeTobis SeduRebisaTvis gamoyenebuli unda iqnas<br />
mravalwertilovani manqana. aris SemTxvevebi, roca<br />
manqana gadaadgildeba nakeTobis mimarT an gamoiweva<br />
manqanidan.<br />
aseTi teqnologiurad racionaluri moTxovnebis<br />
safuZvelze Seiqmna da dainerga masobriv da farTo<br />
seriul warmoebaSi mravali wertilovani SeduRebis<br />
avtomati da roboti.<br />
bolo aTwleulebSi farTod gaizarda moTxovnebi<br />
wertilovani SeduRebis gamoyenebisa mikrosisqis<br />
detalTa dauSleli SeerTebisadmi. es dargebia:<br />
radioeleqtronika, xelsawyoTmSenebloba,<br />
mikroeleqtronika, kosmosuri safreni aparatebisa da<br />
gamzom saSualebaTa, mzis enrgiis kvebis wyaroTa<br />
damzadeba da a. S. magaliTebi:<br />
1. kosmosuri xomaldebis jeminais, apolonis da<br />
sxvaTa frTebze dagegmarebuli mzis elementTa Tburi<br />
196
atareis, kedlis sisqe 50+300 mikroni, SenaduRi nakeris<br />
sigrZe TiToeulze Seadgens daaxloebiT 200 metrs.<br />
2. saqarTveloSi damzadebuli da gamoSvebuli<br />
kosmosuri antenis (1998 w.) furclebis (50+50 mikroni,<br />
masala _ uJangavi foladi) SesaerTeblad saWiro iyo<br />
2000-mde SenaduRi wertilis miReba.<br />
rac Seexeba kosmoss, misi aTviseba moiTxovs<br />
saTanado danadgarTa, aparaturisa Tu xelsawyoTa<br />
masalis wonis Semcirebasa da specialur TvisebaTa<br />
Seqmnas, romelsac eqneboda damaxsovrebis unari. diax,<br />
damaxsovrebis unari, kerZod, unari misi erT garemoSi<br />
muSaobisas saWiro formis SenarCunebisa misi<br />
deformaciis formis Secvlis Semdeg da am formis<br />
avtomaturad aRdgenisa igive garemoSi moxvedrisas. es<br />
aadvilebs rTuli konstruqciis transportirebas. am<br />
Tvisebas uwodeben deformaciis damaxsovrebis unars.<br />
aseTi liToni ukve Seqmnilia, mas ewodeba nitinoli da<br />
amJamad vmuSaobT misi wertilovani SeduRebis<br />
damuSavebaze.<br />
8.7.2. wertilovani SenaduRi konstruqciebi<br />
qvemoT naCvenebia wertilovani SeduRebisaTvis<br />
SesaerTebel detalTa SesaZlo konstruqciuli<br />
Sesrulebis<br />
(nax. 8.18).<br />
magaliTebi Tavisi sirTuleebis mixedviT<br />
197
1 2 3 4<br />
nax. 8.18. wertilovan SenaduR konstruqciaTa saxeebi<br />
1. moxerxebuli; 2. Nnormaluri; 3. mouxerxebeli;<br />
4. Znelad Sesasrulebeli.<br />
SeniSvna: grZivi ganzomileba _ zomebi mocemulia<br />
milimetrebSi.<br />
SeduRebis win, konstruqciis awyobisas<br />
Casatarebelia TiTqmis igive operaciebi, rac pirapira<br />
SeduRebis<br />
SemTxvevebi.<br />
dros, igulisxmeba makroSeduRebis<br />
rac Seexeba mosamzadebel samuSaoebs<br />
mikroSeduRebis win, kerZod zedapirTa gasufTavebas, is<br />
unda Sesruldes spirtSi an acetonSi dasvelebuli<br />
bambiT an sxva rbili qsoviliT.<br />
unda gasufTavdes rogorc cxeli, aseve civi<br />
sakontaqto zedapirebi, winaaRmdeg SemTxvevaSi<br />
mosalodnelia sxvadasxva gamonaSxefebis warmoqmna<br />
198
liTonuri Txevadi birTvidan, eleqtrodis muSa<br />
zedapiris mikvra, miduReba orive an erT-erT SesaduR<br />
detalze. am ukanasknels xSirad aqvs adgili polaruli<br />
deniT mikroSeduRebisas.<br />
8.7.3. SeduRebis teqnologiuri ciklebi<br />
wertilovani SeduRebis teqnologias gansazRvras<br />
mimdinare Tburi procesebi, rac TavisTavad<br />
damokidebulia kontaqturi _ winaRobiT SeduRebis<br />
manqanis kvebis wyarosagan, kerZod ki gamoyenebuli<br />
SeduRebis denis mrudebisagan (nax. 8.19).<br />
nax. 8.19. wertilovan manqanaSi gamoyenebuli<br />
SeduRebis denis mrudebi.<br />
199
wertilovani SeduRebis Tanamedrove warmoebaSi<br />
gamoiyeneba SeduRebis denis mrudis sxvadasxva formebi.<br />
maTgan yvelaze gavrcelebulTagan Semdegia:<br />
1. cvladi denis manqanaTa normaluri sinusoida. is<br />
ZiriTadad gamoiyeneba foladis konstruqciaTa<br />
SesaduReblad;<br />
2. modulirebuli denis mrudi, gamoiyeneba aluminis<br />
SenadnobTa SesaduReblad. misi upiratesobaa kontaqtSi<br />
Tbogamoyofis koncentraciis sixistis acileba da<br />
ugulebelyofs gamonaSxefebis arsebobas, ar saWiroebs<br />
zedapirTa specialur damuSavebas (qimiuri an foladis<br />
susti jagrisebiT).<br />
3 da 4 _ esenia kondensatorul manqanaTa umetesi<br />
tipisaTvis damaxasiaTebeli mrudebi. 3 _Mmrudi milevadi<br />
ganmuxtviT ufro gavrcelebulia mcire simZlavris<br />
kondensatorul manqanebSi. didi simZlavris manqanebSi ki<br />
xdeba mxolod pirveli dadebiTi talRis gamoyeneba.<br />
kondensatiruli manqanebi gamoiyeneba rogorc aluminisa<br />
da magniumis SenadnobTa, aseve sxvadasxva ferad<br />
liTonTa SesaduReblad;<br />
3, 4, 5 da 6 mrudebi miekuTvneba impulsul<br />
manqanebs. maTgan:<br />
5 _ eleqtromagnituri manqanebi ufro naklebad<br />
gamoiyeneba, xolo<br />
6 _ manqanebi mudmivi denis impulsiT ufro<br />
farTodaa gavrcelebuli;<br />
7 _ mrudi damaxasiaTebelia mudmivi denis<br />
manqanebisaTvis. am tipis manqanebisaTvis SeduRebis deni<br />
miiReba meorad konturSi ganlagebuli naxevargamtaruli<br />
gammarTvelebiT.<br />
200
arsebobs agreTve rTuli teqnologiuri cikliT<br />
momuSave wertilovani manqanebi. am dros SeduRebis erTi<br />
periodis ganmavlobaSi icvleba rogorc denis mrudi,<br />
eleqtrodTa dawnevis Zala, agreTe birTvis temperatura<br />
da Termuli gavlenis zonac. isini farTodaa<br />
warmodgenili literaturul wyaroebSi.<br />
8.7.4. SenaduRi wertilis Camoyalibeba<br />
ٰٰٰٰ<br />
ganvixiloT wertilis SeduRebis procesis<br />
ramodemine calkeuli momenti. adre ganxiluli gaxurebis<br />
Tburi gantolebidan gamomdinare (7.7): 1. rTuli<br />
temperaturuli veli unda Seiqmnas SeduRebis zonis<br />
liTonSi saeleqtrodo RerZis gaswvriv (nax. 8.20). am<br />
SemTxvevaSi angariSi unda gaewios gardamaval civ,<br />
saeleqtrodo kontaqtebSi aRZrul joulis siTbos,<br />
romelTa wyalobiT eleqtrodebSi siTbos acileba iqneba<br />
mniSvnelovnad gansxvavebuli im mniSvnelobisagan,<br />
romelsac miviRebT angariSiT am wyaroTa CaTvlis gareSe.<br />
denis gamorTvis Semdeg Sewydeba aRniSnuli q da<br />
qٰ ٰٰٰٰٰ<br />
wyaroebi, daiwyeba SeduRebis zonis liTonis metad<br />
intensiuri gaciveba. am wyaroTa arsebobisa da Sewyvetis<br />
Sedegad SeduRebis wertilis gaxurebisa da gacivebis<br />
realuri mrudebi iqnebian erTmaneTisagan mniSvnelovnad<br />
gansxvavebuli da ara erTmaneTis sarkuli<br />
gamosaxulebani, rasac adgili aqvs sxva SemTxvevebSi,<br />
kerZod ki sxeulis Siga wyaroebiT gaxurebis<br />
SemTxvevebSi. suraTze SenaduRi wertilis naTeli zolis<br />
(arSia, qoba) irgvliv arsebuli liTonis fenas ewodeba<br />
Termuli gavlenis zona. nakeris metalografiuli<br />
201
analizis dros es zona aCvenebs marcvalis agebulebisa<br />
da zomebis yvela SesaZlo cvalebadobis zRvars, rac<br />
xdeba liTonSi rekristalizaciisa, perekristalizaciisa<br />
nax. 8.20. temperaturis ganawileba<br />
birTvis irgvliv saeleqtrodo RerZis gaswvriv<br />
202
Tu sxva procesTa gavleniT gamowveuli struqturuli<br />
gardaqmnebis Sedegad. Tburi balansis Tanaxmad SesaduR<br />
detalebSi sxmuli, anu Txevadi birTvis irgvliv cxeli<br />
kontaqtis gaswvrivac iarsebebs swrafad cvalebadi<br />
temperaturuli<br />
rogorc wina<br />
veli (nax. 8.21). igive momentebisaTvs,<br />
nax. 8.21. temperaturis ganawileba birTvis irgvliv cxeli<br />
kontaqtis sibrtyis gaswvriv.<br />
8.7.5. wertilovani nakeris struqtura da simtkice<br />
rogorc cnobilia, wertilovani nakeris xarisxi<br />
ganisazRvreba wertilis zomebiT: sigrZe, simaRle.<br />
ukanaskneli unda uaxlovdebodes SesaduR furcelTa<br />
jamur sisqes. birTvi, esaa Txevadi liToni,<br />
Camoyalibebuli gawelil kristalTa (dendritTa) saxiT<br />
(nax. 8.22).<br />
203
1 2<br />
nax. 8.22. SenaduRi wertilis struqtura (1) da simtkicis<br />
ganawileba SenaduR wertilSi (2).<br />
cifri 1 (nax. 8.22.2) aCvenebs gamdnar da gamyarebul<br />
birTvs, romlis saSualo temperatura ramodenimeTi<br />
aRemateboda dnobis temperaturis mniSvnelobas.<br />
ramdenadac liToni birTvSi iyo gamdnari, imdenad misi<br />
struqtura msgavsia liTonis formaSi Casxmuli Txevadi<br />
liTonisa.<br />
cifri 2-iT aRniSnulia is fena, romlis<br />
sazRvrebSi liToni awydeba maRaltemperaturul<br />
gaxurebas, kerZod ki wrTobis mdgomareobas; bolo 3<br />
cifriT aRniSnul fenaSi liToni xurdeba ukve kritikul<br />
temperaturaze dabla, ris gamoc aq ar miiReba nawrTobi<br />
struqtura da SeimCneva mxolod marcvlis sididis<br />
cvalebadoba.<br />
unda aRiniSnos is, rom mkacri sazRvari 2 da 3<br />
zonebs Sori pirobiTaa miRebuli. sinamdvileSi erTi<br />
fenis struqturis meoreSi gadasvla xdeba TandaTanobiT.<br />
rac Seexeba SenaduRi wertilis zonis simtkices<br />
(nax. 8.22.2), Tu mas gavzomavT brinelis meTodiT, Sedegebi<br />
204
anu SenaduR nakerSi simtkicis ganawileba SeiZleba<br />
gamovsaxoT 1-mrudiT (rogorc Cans, Termuli gavlenis<br />
zonaSi liToni Zalian myaria da Sesabamisad,<br />
naklebplastikuri. SenaduRi adgilis datvirTvisas yvela<br />
daZabva (daZagvra) aRiqmeba wertilis irgvliv kidura<br />
fenebis mier da yvelaze metad a_a zonebSi, sadac miiReba<br />
SenaduR furclebs Soris maxvili kuTxe.<br />
mravali mkacrad wrTobadi foladis SeduRebisas<br />
kargia Catardes moSvebis operacia, rac simkvrivis 1mruds<br />
Secvlis mrudi 2-iT. SeduRebis aseTi cikliT<br />
Termuli gavlenis zonaSi moixsneba nawrTobi fena an<br />
mkacrad nawrTobi struqtura gardaiqmneba zomierSi.<br />
8.8. gorgolaWovani SeduRebis teqnologia<br />
8.8.1. procesis zogadi maCveneblebi<br />
wertiliT SeduReba gvaZlevs mtkice, magram ara<br />
mkvriv, hermetul nakers. ukanaskneli saWiroa siTxis an<br />
airis WurWlisaTvis. mkvrivi nakeris miReba SeiZleba<br />
ganuwyveteli nakeriT, romelsac gorgolaWovani<br />
SeduReba gvaZlevs. gorgolaWiT SeduRebas bevri nakli<br />
aqvs, amitom igi gamoiyeneba mxolod Txelfurcliani<br />
arasapasuxismgeblo detalebis SeduRebisaTvis.<br />
gorgolaWebiT SeduRebis dros furclebis<br />
SeerTeba warmoebs sxvadasxva xerxiT (nax. 8.23).<br />
yvelaze ufro gavrcelebuli xerxi, romelic<br />
simkvriviT da simtkiciT saukeTesod unda CaiTvalos,<br />
aris meore (nax. 8.23.2).<br />
205
1 2 3 4 5<br />
nax. 8.23. gorgolaWovani SeduRebis saxesxvaobani<br />
gorgolaWiT SeduReba warmoebs sami meTodiT:<br />
1. gorgolaWebis uwyveti moZraoba denis uwyveti<br />
miwodebiT;<br />
2. gorgolaWebis uwyveti moZraoba denis wyvetili<br />
miwodebiT;<br />
3. gorgolaWebis wyvetili moZraoba denis<br />
wyvetili miwodebiT (bijiT SeduReba).<br />
1. pirveli xerxi damakmayofilebel Sedegebs<br />
iZleva mxolod mokle nakerebisa da Zalian kargi<br />
masalisaTvis.<br />
saqme is aris, rom denis ganuwyveteli miwodebisas,<br />
gorgolaWis gadagorebis dros, deni gaivlis wina<br />
SeduRebuli wertilis nawilSi maSin, rodesac es<br />
wertili jer gaciebuli ar aris. am SemTxvevaSi masalis<br />
winaRoba Semcirebuli unda iqnes, deni metad<br />
gaZlierdeba da SesaZlebelia liTonis gadawva. Tu ki<br />
gadawvis Tavidan asacileblad ufro sust reJims<br />
gamoviyenebT, maSin SesaZlebelia SeduReba ar moxdes.<br />
206
2. meore xerxiT SeduRebis dros deni CairTveba im<br />
momentSi, rodesac gorgolaWi ukve gadagordeba meore<br />
wertilis SeduRebisaTvis. aseTi xerxi yvelaze ufro<br />
gavrcelebulia prqtikaSi. meore xerxi uaxlovdeba<br />
wertiliT SeduRebas, mxolod aq wertilebi zedized<br />
daismeba.<br />
3. mesame xerxma ver miiRo gavrceleba, radgan igi<br />
moiTxovs Zalian rTul mowyobilobas.<br />
1. gamoyenebis sfero. gorgolaWovan SeduRebas<br />
iyeneben naxSirbadmcire, uJangavi da xurvalmtkice<br />
foladebis, milimetris nawilebidan 1,5 mm-mde, xolo<br />
calkeul SemTxvevaSi 2 mm (rbili naxSirbadmcire<br />
foladebis SeduRebis dros) sisqis xurvalmtkice da<br />
msubuqi Senadnobebis nakeTobebze mtkice an mtkicemkvrivi<br />
(hermetuli) nakerebis misaRebad.<br />
gorgolaWovani SeduRebis efeqturi gamoyenebis<br />
magaliTebia: avtomobilis benzinis avzi, romelsac<br />
aduReben konturiT ori datvifruli naxevridan;<br />
avtomobilis mayuCi, romelSic korpusis sigrZivi nakeri<br />
da misi SeerTeba fskerTan xorcieldeba gorgolaWovani<br />
SeduRebiT; rZis bidoni, romelSic yvela ZiriTadi<br />
SeerTeba sruldeba gorgolaWovani SeduRebiT.<br />
gorgolaWovani SeduReba farTod aris gamoyenebuli<br />
oTaxis eleqtromacivrebis (karadebis, saorTqleblebis<br />
damzadebaSi), airgeneratorebis, cecxlsaqrobebis,<br />
reaqtiuli Zravebisa da bevri sxva nakeTobis warmoebaSi.<br />
masalis sisqe gorgolaWovani SeduRebis dros<br />
Cveulebriv ifargleba mniSvnelobebiT (mm):<br />
rbili dekapirebuli foladi2+2<br />
cxlad glinuri naxSirbadmcire foladi 1,75+1,75<br />
207
uJangavi da xurvalmtkice foladebi da Senadnobebi1,5+1,5<br />
TiTberi da kaJiani brinjao 1,2+1,2<br />
aluminis Senadnobebi 1,5+1,5<br />
gorgolaWovani SeduRebis dros udidesi<br />
gavrceleba hpova SeerTebis orma tipma: mogobviTa da<br />
pirgadadebiT SeerTebam. pirvelis magaliTs warmoadgens<br />
benzinis avzi. am SeerTebis upiratesobebia: SeduRebis<br />
dros nakeTobis moTavseba SeduRebis manqanis konturis<br />
gareT da gadajvaredinebuli nakerebis arseboba. amiT<br />
uzrunvelyofilia SeduRebis pirobebis mudmivoba<br />
SeerTebis mTel perimetrze da, rogorc Sedegi, nakeris<br />
erTgvarovani xarisxi mis mTel sigrZeze. am tipis<br />
konstruqciis ZiriTadi naklia avzis detalebis Rrma<br />
gamoWimviT datvifris aucilebloba, rac moiTxovs<br />
mZlavri wnexebis gamoyenebas da anazRaurebulia mxolod<br />
masiur warmoebaSi.<br />
mogobvis sigane ar unda iyos 12 mm-ze naklebi<br />
foladis 1 mm sisqis SemTxvevaSi, 16 mm, roca δ=1,5 mm da<br />
18 mm, roca δ=2 mm. mogobvis ufro mcire siganis<br />
SemTxvevaSi SesaZlebelia gaxurebuli liTonis ganze<br />
gamoWyleta, rasac Tan sdevs detalebis adgilobrivi<br />
gaTxeleba da SeerTebis simtkicis dacema. detalebis<br />
normaluri jamuri sisqe SeduRebis adgilas 2δ-s<br />
uaxlovdeba.<br />
mrewvelobaSi udidesi gavrceleba hpova<br />
pirgadadebiT SeerTebam. pirgadadebis minimaluri sigane<br />
iseve, rogorc mogobviT SeerTebisas, 12_18 mm farglebSia.<br />
amasTan, nakeTobis sisqe SeduRebis adgilSi agreTve 2δ-s<br />
uaxlovdeba. zogierT SemTxvevebSi sasurvelia SeduRebis<br />
Semdeg nakeTobis gluvi zedapiris miReba uSverilebod,<br />
208
isTvisac saWiroa ganieri gorgolaWiT viwro<br />
pirgadadebaze muSaoba.<br />
es xerxebi ar iZleva SeerTebis simkvrivis<br />
garantias. SeerTeba viwro pirgadadebiT iwvevs<br />
gorgolaWebis mniSvnelovan cveTas. Suasadebisa da<br />
misarTi<br />
process.<br />
mavTulis gamoyeneba arTulebs da aZvirebs<br />
gorgolaWovan SeduRebas xSirad iyeneben<br />
cilindrul nakeTobaTa (kasrebi, bidonebi da a. S.)<br />
damzadebisas. am dros yvelaze arasaimedoa grZivi da<br />
rgolovani nakerebis gadakveTis adgili, sadac SeiZleba<br />
RriWos warmoqmna, Tu ar iqna detalebi SeduRebis win<br />
specialurad momzadebuli.<br />
8.8.2. gorgolaWovani SeduRebis<br />
teqnologiuri sqemebi<br />
gorgolaWovani SeduRebis Tbogamyofis procesi<br />
Taviseburia da iseve gansxvavdeba calke erTi wertilis<br />
SeduRebis Tburi suraTisagan, rogorc gansxvavdeba<br />
liTonis moZravi rkaliT gaxureba uZravi rkaliT<br />
gaxurebisagan.<br />
rac Seexeba SenaduRi nakeris aRnagobasa da<br />
nakeriT denis Suntirebis xasiaTs, is SeiZleba<br />
ganxiluli iqnas rogorc wertilovani bijuri SeduReba<br />
axlosmdebare wertilTa SemTxvevisaTvis. arCeven<br />
gorgolaWovani SeduRebis procesis sxvadasxva<br />
teqnologiur sqemebs (nax. 8.24).<br />
209
nax. 8.24. gorgolaWovani SeduRebis<br />
konstruqciaTa saxeebi.<br />
praqtikaSi SedarebiT farTo gamoyeneba hpova<br />
wyvetili nakeriT SeduRebis sqemam, roca gorgolaWi<br />
brunavs uwyvetad mudmivi siCqariT, xolo deni CairTveba<br />
wyvetilad t1-droiT (nax. 8.24) t2 SesvenebiT. denis<br />
SesvenebaTa regulirebis mixedviT calkeul<br />
SemTxvevebSi bijuri nakeris (marjvena sqema nax. 8.24-ze)<br />
misaRebad wertilovan manqanaTa nacvlad gamoiyeneben<br />
gorgolaWovani SeduRebis manqanebs. denis CarTvis drois<br />
210
fardobas sruli ciklis drosTan ewodeba CarTvis<br />
xangrZlivoba: Cx= t1 / t1+ t2.<br />
tS anu „Cx“= (8.8)<br />
tS+ tp es koeficienti sxvadasxvaa SesaduRi liTonisagan<br />
damokidebulebiT, kerZod: saSualonaxSirbadiani<br />
foladebisaTvis aiReba 0,5÷0,7; uJangavi foladisaTvis<br />
0,4÷0,6; aluminis SenadnobTaTvis 0,15÷0,35.<br />
amasTanave, rac ufro xistia SeduRebis reJimi, miT<br />
ufro naklebi gamodis CarTvis xangrZlivoba.<br />
SeduRebis reJimisa da CarTvis xangrZlivobis<br />
SerCeva araa damokidebuli SesaduR detalebTan denis<br />
miyvanis xerxze. SeduRebis denis komutaciis normalur<br />
sqemad iTvleba grZivi (nax. 8.24, zeda marcxena) da ganivi<br />
(zeda marjvena) nakerebi.<br />
igive naxazze, qveviT warmodgenilia sxvadasxva<br />
konstruqciis gorgolaWovani SeduRebis tipiuri<br />
teqnologiuri sqemebi. maT Soris yvelaze metadaa<br />
gavrcelebuli Tavgadadebuli, Semdeg ki gorgolaWovanpirapira.<br />
gansakuTrebiT lentisagan milis damzadebisas.<br />
bolo periodSi warmatebiT sruldeba nakerulreliefuri<br />
SeduReba kievis e. patonis saxelobis<br />
eleqtroSeduRebis institutis sqemis mixedviT.<br />
ai, es ganxiluli ramodenime magaliTi iZleva<br />
warmodgenas kontaqturi nakeruli SeduRebis<br />
SesaZleblobebze<br />
dasamzadeblad.<br />
mtkice da mkvriv nakeTobaTa<br />
211
8.8.3. SeduRebis teqnologiuri Taviseburebani<br />
gorgolaWovani SeduRebis damaxasiaTebeli<br />
Taviseburebani SeiZleba Semdegnairad Camoyalibdes.<br />
detalebi SeduRebis win ganicdian ormxriv saerTo<br />
an adgilobriv, daaxloebiT 20 mm siganeze gasufTavebas.<br />
gasufTavebis xerxi damokidebulia SeduRebadi masalis<br />
saxeobaze.<br />
gasufTavebuli detalebis awyoba warmoebs<br />
samarjvebSi Waxrakebis saSualebiT, xolo Semdeg yovel<br />
75_150 mm-ze wertilebiT miekvrebian. rac ufro sqeli da<br />
xistia SeduRebadi detalebi, miT iSviaTad SeiZleba<br />
ganlagdes mikvris wertilebi. detalebis mikvra iwyeba<br />
SeerTebis adgilidan da warimarTeba boloebisaken.<br />
mikvris dros nawiburebis gaxurebis gamo SeiZleba<br />
moxdes maTi gamrudeba (nax. 8.25.1), amitom mikvris<br />
procesSi saWiroa Tvalyuri adevnon SesaerTebeli<br />
nawiburebis urTierTganlagebis siswores. mikvris<br />
adgilebs ganalageben gorgolaWovani SeduRebis nakeris<br />
RerZis gaswvriv. saWiroa moveridoT mikvris dros<br />
zedapirze Rrma CaTelvis warmoqmnas, radgan aseTma<br />
CaTelvam SeiZleba daarRvios gorgolaWovani SeduRebis<br />
Semdgomi normaluri svla (amas iTvaliswineben<br />
wertilovani mikvris reJimis SerCevis dros).<br />
RriWoebi detalebs Soris, magaliTad, fskersa da<br />
cilindrul rkals Soris, SeZlebisamebr Tanabrad unda<br />
iyos ganawilebuli. SeerTebis perimetrze mikvris Semdeg<br />
awyobis xarisxi yuradRebiT unda gakontroldes. Tu am<br />
dros aRmoCnda mniSvnelovani RriWoebi, saWiroa maTi<br />
mocileba gasworebis saSualebiT.<br />
212
1 2 3<br />
nax. 8.25. deformacia gorgolaWovani SeduRebisas.<br />
SesaZlo gawvis Tavidan asacileblad<br />
gorgolaWovani SeduRebis win mikvris adgilebze xenjs<br />
asufTaveben zumfaris qaRaldiT an foladis jagrisiT.<br />
amavdroulad maTi gadakveTis adgilebSi gaiqlibeba<br />
„iribad“ (ix. nax. 8.25.2), Tuki gamoyenebulia nawiburebis<br />
damuSavebis es xerxi.<br />
mokle nakerebis gorgolaWovan SeduRebas<br />
awarmoeben erTi bolodan meorisaken, grZeli nakerebis<br />
SeduRebas ki _ Suidan boloebisaken. gorgolaWovani<br />
SeduReba, rogorc wesi, iwvevs SeduRebis SesamCnev<br />
deformaciebs, romlis damaxasiaTebeli magaliTebi 2, 3<br />
naxazzea naCvenebi. 8.25. naxazze sqematurad naCvenebia<br />
detalis diametris Semcireba rgoluri nakeris adgilas.<br />
me-3 naxazze _ cilindruli rkalis Semqmnelis gamrudeba<br />
sigrZivi nakeris SeduRebis Semdeg. mniSvnelovani<br />
deformaciebis SemTxvevaSi gamoyenebulia CaquCiT<br />
gasworeba mrgval budeSi an filaze deformirebuli<br />
kvanZis zomebisa da formis mixedviT.<br />
213
9. xarisxis dominant faqtorTa SesaZlo marTva<br />
SeniSvna: winaRobiT SeduRebis calkeuli saxeTa<br />
problemebi, kerZod, SeduRebis zonaze Tu Txevad<br />
birTvze calkeul faqtorTa gavlenis ganxilvis<br />
magaliTad SeiZleba zogadad gamodges wertilovani<br />
SeduRebis procesi. amitom Semdgom, Cveni yuradReba<br />
miqceuli iqneba ZiriTadad wertilovan SeduRebaze.<br />
9.1. xarisxisadmi wardgenili ZiriTadi moTxovnebi<br />
rogorc avRniSneT SeduRebis xarisxi umTavresad<br />
ganisazRvreba SenaduRi wertilis adgilmdebareobiT da<br />
zomebiT. misdami wardgenili moTxovnebi Camoyalibebulia<br />
nax. 9.1-is ganxilviT.<br />
>δmin/3<br />
h<br />
h1<br />
h2<br />
P<br />
d α<br />
d<br />
v<br />
ρ1<br />
ρ2<br />
214<br />
δ1<br />
δ2<br />
Tel<br />
d=(0,9÷ 1,4)del<br />
d=5 el δmin<br />
h=h 1+h2 h 1=h 2=0,4+0,7δmin nax. 9.1. SenaduRi nakerisadmi wayenebuli ZiriTadi moTxovnebi:<br />
δ1, δ2 _ SesaduR nawilTa sisqeebi; del_ eleqtrodis muSa<br />
zedapiris diametri;P P - SeduRebis zonis dawnevis Zala; V _<br />
zeda eleqtrodis gadaadgileba; ρ1, ρ2 _ SesaduR nawilTa kuTri<br />
eleqtrowinaRobebi; d _ SenaduRi wertilis Txevadi birTvis<br />
diametri; h _ SenaduRi wertilis simaRle; h1, h2 _ SenaduRi<br />
wertilis Cadnobis siRrmeebi.
9.2. praqtikuli problemebi<br />
nakerisadmi wayenebuli ZiriTadi moTxovnebi advilad<br />
dakmayofilebadia, roca xdeba erTnairi eleqtrodebiT<br />
eTgvarovani masalisa da Tanabari sisqis nawilTa<br />
cvladi denis manqaniT SeduReba. Tu am pirobaTagan erTerTi<br />
icvleba (nax. 9.2.) irRveva SenaduRi wertilis<br />
Cadnobis mniSvnelobaTa toloba (h1≠h2), Sesabamisad<br />
Txevadi birTvis Camoyalibeba asimetriulad daiZvris Z<br />
manZiliT (nax. 9.2.6.) SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />
sibrtyis mimarT da nakeris xarisxi xdeba<br />
aradamakmayofilebeli misi ganikveTis farTis (s)<br />
Semcirebisas da nimuSis zedapiris erT-erTi polarobis<br />
(pliusniSniani) eleqtrodTan mikvrisa an SeduRebis gamo.<br />
nax. 9.2. praqtikuli broblemebi<br />
1 _ eleqtrodTa diametrebi sxvadasxvaa; 2 _ SesaduR nimuSTa<br />
masala araerTgvarovania; 3.4. _ monopolaruli denis wyaro; 3 _<br />
215
SesaduR nimuSTa masala erTgvarovania da eleqtrodTa masala<br />
erTgvarovani, 4 _ SesaduR nimuSTa da eleqtrodTa masala<br />
erTgvarovania, 5. Tanabari sisqis nimuSebi; 6.7. _ araTanabari<br />
sisqis SesaduRi nimuSebi; d _ Txevadi birTvis diametri; 2r _<br />
SenaduRi nakeris diametri; z _ Txevadi birTvis daZvra<br />
sakontaqto sibrtyidan, S _ SenaduRi nakeris ganivkveTis farTi.<br />
9.3. SeduRebis procesis ciklograma<br />
Tanamedrove klasikuri midgomidan gamomdinare<br />
SeiZleba ganisazRvros, rom teqnologia esaa masalisa da<br />
energiis urTierTqmedeba garkveul garemoSi saWiro<br />
produqtis misaRebad. aRniSnulis gaTvaliswinebiT,<br />
eleqtrowinaRobiT SeduReba aris masalaTa dauSleli<br />
SeerTebis teqnologiuri procesi meqanikuri energiisa da<br />
joulis siTbos kombinaciis xarjze. teqnologiur<br />
cvladTa mravalgvarovanebiT wertilovani SeduReba<br />
warmoadgens SeduRebis erT-erT yvelaze rTul process,<br />
rogorc zogadad ganvixileT, misi ciklograma (nax. 9.3.)<br />
Sedgeba sami ZiriTadi stadiisagan:<br />
I_winaswari dawneva (dawneva udenod), romelmac unda<br />
uzrunvelyos eleqtrodTaSorisi zonis gardamaval<br />
kontaqtTa (rogorc "cxeli" aseve "civi") winaRobis<br />
stabiluroba. pirobiTad "cxeli" ewodeba SeduRebad<br />
kontaqts, sadac temperatura aRemateba dnobis<br />
mniSvnelobas;<br />
pirobiTad "civi" ewodeba saeleqtrodo kontaqtebs,<br />
sadac temperatura naklebi unda iyos masalis<br />
darbilebis sidideze.<br />
I_stadiis dros dawnevis gamo xdeba sakontaqto<br />
zedapirze calkeul gamonaSverTa moxsna maTi<br />
216
TandaTanobiT rRvevis Sedegad, gamoidevneba zedapiruli<br />
Jangeulobani, Sesabamisad izrdeba kontaqtis fizikuri<br />
Sexebis farTi da mcirdeba kontaqturi winaRoba Rc (nax.<br />
9.4.). yovelive amas adgili aqvs dawnevis Zalis zrdisas<br />
garkveul zRvramde _ Pcr, romelsac dawnevis kritikuli<br />
mniSvneloba ewodeba, miuxedavad zemoTaRniSnulisa, I_<br />
stadiis bolosaTvis SesaduR nawilTa fizikuri Sexeba<br />
xdeba eleqtrodTaSorisi zonis mxolod calkeul<br />
ubnebze.<br />
II_ stadiis dasawyisSi denis gavla ZiriTadad iwyeba<br />
mxolod calkeuli Sexebis ubnebSi, izrdeba maTSi denis<br />
simkvrive, eleqtrowinaRoba da maTi temperatura<br />
myisierad aRwevs dnobis sidides, Semdgom ki dawnevis<br />
Zalisa da denis Tburi kombinirebuli moqmedebiT<br />
warmoebs dengamtar mikroubanTa moTelva, SexebaSi<br />
modian sxva gamonaSverebi _ ubnebi, xdeba maTSi denis<br />
gadanawileba, isinic moiTelebian da dens saSualeba<br />
eZleva gadanawildes mTel sakontaqto sibrtyeSi da<br />
amrigad, II stadiis bolosaTvis mTavrdeba nakeris Txevad<br />
mdgomareobaSi Camoyalibebis procesi.<br />
III _ stadia iwyeba liTonis gacivebiT, romelsac<br />
dawnevis gareSe SeiZleba daerTos Semdegi uaryofiTi<br />
movlenebi: 1. liTonis Cajdoma, 2. niJarebis warmoqmna, 3.<br />
bzarebi, 4. SenaduRi nakeris plastikurobis Semcireba<br />
ZiriTad liTonTan SedarebiT da a.S. am movlenaTa<br />
Tavidan asacileblad II stadiisaTvis gamoiyeneba<br />
dawnevis moqmedebis calkeuli programirebuli meTodebi,<br />
rac SesamCnevad zrdis nakeris liTonis fiziko-meqanikur<br />
Tvisebebs.<br />
217
0<br />
P1I I II III<br />
218<br />
I (t)<br />
P (t)<br />
nax. 9.3. procesis ciklograma:<br />
P _ dawnevis Zala; I _ denis moqmedi mniSvneloba;<br />
t _ denis moqmedebis dro.<br />
Rc<br />
α=0,65→0,85 P cr P<br />
a b<br />
t<br />
Rc=<br />
P<br />
r 1=0,003→0,006 α<br />
α<br />
nax. 9.4. gardamaval (kontaqtis) winaRobasa<br />
da dawnevis Zalas Soris damokidebulebani:<br />
a. grafikuli, b. anlizuri.<br />
eleqtrowinaRobiT SeduRebisadmi miZRvnili<br />
literaturis umetesoba gankuTvnilia teqnologebisaTvis.<br />
rac Seexeba danadgarebs, maT Sesaxeb arsebuli<br />
literaturuli wyaroebi garda gamonaklisi avtorebisa:<br />
b.patoni, v.lebedevi, l.glebovi, n.peskariovi, z.riskova,<br />
ZiriTadad atareben aRweriT xasiaTs da mxolod
nawilobriv akmayofileben am dargSi momuSave<br />
specialistTa moTxovnebs.<br />
zemoTaRniSnuli migviTiTebs imaze, rom<br />
eleqtrowinaRobiT SeduRebis racionaluri teqnologiis<br />
ganxorcielebisaTvis aucilebelia mniSvnelovani<br />
yuradReba mieqces saWiro danadgarebs, upirveles<br />
yovlisa kvebis wyarosa da marTvis sistemebs.<br />
9.4. SeduRebis densa da temperaturas<br />
Soris damokidebuleba<br />
masalaTa eleqtrowinaRobiT SeduRebisaTvis<br />
SesaZlebelia xmarebul iqnas rogorc cvladi denis,<br />
aseve monopolaruli impulsis (mudmivi denis,<br />
kondensatoruli da a.S.) danadgarebi (nax. 9.5.).<br />
1. cvladi denis manqaniT SeduRebisas fazuri<br />
regulirebis pirobebis gamo iS_isa ganicdis wyvetad<br />
pulsacias (nax. 9.5.1), rasac Seesabameba gamoyofili<br />
siTbos xasiaTic. SeduRebis zonaSi temperatura _ T<br />
Tavis maqsimalur mniSvnelobas aRwevs denis pirveli<br />
naxevarperiodis ganmavlobaSi, yalibdeba Txevadi zona,<br />
xolo denis naxevarperiodTa amplitudebs Soris<br />
mcirdeba. SeduRebis denis Semdgomi moqmedebis dros<br />
Txevadi zonis sidide praqtikulad ar izrdeba. es<br />
aixsneba imiT, rom Txevadi zonis Camoyalibebis procesSi<br />
izrdeba kontaqti eleqtrodi_Txeli nimuSi, mcirdeba<br />
eleqtrodTaSorisi zonis eleqtrowinaRoba, rac<br />
arsebiTad amcirebs Tbogamoyofis intensiurobas.<br />
gadnobis zonis sididis zrda miiRweva SeduRebis denis<br />
gazrdiT, magram denis zrdis frontis simkveTris gazrda<br />
219
(tfr < 0,005 wm) iwvevs liTonis gamonaSxefTa warmoqmnas<br />
Txeli nimuSis zedapirze.<br />
gamonaSxefTa ugulebelsayofad SeiZleba Semcirdes<br />
cvladi denis pirveli impulsis amplituda modulaciis<br />
gamoyenebiT. es ki iwvevs denis moqmedebis SesvenebaTa<br />
zrdas, Sesabamisad SeduRebis zonaSi Tbogamoyofis<br />
intensiurobis Semcirebas da denis pirveli<br />
naxevarperiodis Semdeg mkveTrad mcirdeba temperatura.<br />
yovelive aRniSnulis Sedegad mcirdeba gadnobis<br />
zonis sidide da Txeli nimuSis Cadnobis siRrme, rac<br />
mkveTrad auaresebs nakeris xarisxs.<br />
220<br />
nax 9.5. SeduRebis denisa iS da<br />
wertilovani SeduRebis zonaSi<br />
temperaturis cvalebadobis<br />
xasiaTi _ T0 Semdegi SemTxvevebisaTvis:<br />
(foladi fol. X18H9T, δ1 = 0,5<br />
mm; tS = 0,04 wm);<br />
1. cvladi denis manqana;<br />
2. mudmivi denis manqana;<br />
3. kondensatoruli manqana.<br />
zemoTqmulidan gamomdnare,<br />
araTanabari sisqis namzadTa<br />
SeduRebisas, roca δmin ≤ 0,5<br />
mm, cvladi denis manqanaTa<br />
gamoyeneba iwvevs arsebiT<br />
siZneleebs SeduRebis<br />
xarisxTan dakavSirebiT.<br />
2. mudmivi denisa da dabali sixSiris manqanebs
axasiaTebs SeduRebis denis uwyveti zrda (nax.9. 5.2.). es<br />
qmnis "cxel" kontaqtSi siTbos intensiuri gamoyofis<br />
pirobebs da saWiro sididis Txevadi zonis warmoqmnas,<br />
magram maTi gamoyenebis diapazoni SezRudulia.<br />
3. kondensatoruli manqanebi (nax. 9.5.3.) xasiaTdeba<br />
SedarebiT xisti reJimebiT, amitom gamonaSxefTa<br />
ugulebelyofa moiTxovs gazrdili dawnevis Zalis<br />
gamoyenebas. maT upiratesobas warmoadgens denis sakmaod<br />
mdored regulirebis SesaZlebloba, reJimis Serbileba<br />
kondensatorTa tevadobis gazrdiT.<br />
yvela danarCeni tipis manqanebiT SesaZlebelia<br />
SeduRebis denis mxolod safexurebrivi (0,02 wm-is<br />
SualediT) gazrda, rac araTanabari sisqis namzadTa<br />
SeduRebis rigi SemTxvevebisaTvis iTvleba Zalian uxeS<br />
regulirebad.<br />
rac Seexeba kondensatoruli tipis manqanebs,<br />
n.kaganovis sakmaod Tanmimdevruli damajereblobiT<br />
ayalibebs procesis specifikurobebs roca gadmogvcems,<br />
rom maTTvis SesaduRi nimuSebis sisqeTa diapazoni<br />
calkeuli SemTxvevisaTvis sakmaod didia _ 50 mk-dan<br />
ramodenime mm-mde, xolo sisqeTa fardoba ganisazRvreba:<br />
Txeli namzadis 0,1_0,5 mm da sqeli _ 10-20 mm sisqisa da<br />
meti. SeiZleba SeduRdes nebismieri liTonuri masalebi,<br />
rogorc erTgvarovnebi, aseve araerTgvarovnebic.<br />
amasTanave SeerTebis formisa da tipis raodenoba<br />
aseulobiT aRiricxeba.<br />
aRsaniSnavia isic, rom araTanabar sisqeTa<br />
SeduRebisaTvis Txeli namzadi unda gadnes araumetes<br />
Tavisi sisqis erTi mesamedi, ori mesamedisa. yovelive es<br />
qmnis kondensatoruli SeduRebis procesis Semdeg<br />
221
specifikurobebs:<br />
SeduRebis maRali xarisxis misaRebad saWiroa<br />
wertilis birTvis temperatura aRwevdes dnobis<br />
mniSvnelobas, xolo birTvis mimdebare zonis<br />
temperatura iyos mniSvnelovnad dabali, raTa<br />
ugulebelyofili iqnas daJangvis procesi;<br />
SesaduR nimuSTa zomebisa da denis moqmedebis drois<br />
simcire miTxovs yoveli wertilisaTvis saWiro energiis<br />
mcire dozebs, rac zrdis energiis dozatorisadmi<br />
moTxovnebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi energiis umniSvnelo<br />
cvlileba arRvevvs SeduRebis xarisxis stabilurobas.<br />
sisqeTa simciris gamo mcirdeba manZili eleqtrodis<br />
muSa zedapirsa da "cxel" kontaqts Soris, riTac<br />
Zlierdeba eleqtrodSi Tboacilebis gavlena Txevadi<br />
birTvis Tbur balansze. dawnevis Zalis gazrdisas ki<br />
Tboacilebis intensiuroba imdenad didia, rom SeduRebis<br />
kontaqtSi Tburi wonasworoba myardeba SeduRebis<br />
temperaturaze dabali mniSvnelobisaTvis da adgili aqvs<br />
SeuduReblobas;<br />
eleqtrodis muSa zedapiris miaxloeba wertilis<br />
birTvTan xels uwyobs Txevadi birTvis irgvliv<br />
garsacmis sisqis Semcirebas. SedarebiT mniSvnelovani<br />
dawnevs Zalis pirobebSi xdeba aRniSnuli garsacmis<br />
nawilobrivi rRvevva da Txevadi liToni modis<br />
eleqtrodTan SexebaSi eleqtrodi miekvreba nimuSis<br />
zedapirs. aqedan gamomdinare, saWiroa dawnevis mcire<br />
Zalebis gamoyeneba _ kilogramebi, xandaxan gramebic da<br />
misi mdored regulireba;<br />
dawnevis mcire ZalebiT sargebloba denis moqmedebis<br />
drois simciris (0,01 _ 0,02 wm) SemTxvevaSi mniSvnelovnad<br />
222
izrdeba "cxeli" kontaqtis gavlena SeduRebis zonis<br />
Tbur balansze, amitom dawnevis Zalis odnavi gadaxra<br />
saWiro normidan mkacrad cvlis nimuSTa SigniT<br />
temperaturul vels da Sesabamisad, SeduRebis xarisxsac.<br />
es moiTxovs dawnevis Zalis maRal stabilurobas.<br />
garda ganxiluli specifikurobebisa, n.kaganovi<br />
sxvebze adre miuTiTebs denis impulsis zrdis frontis<br />
xasiaTis gadamwyvet gavlenas SeduRebis Sedegebze da<br />
gvTavazobs denis impulis pirveli naxevartalRis saWiro<br />
geometriis gansazRvris saangariSo-eqsperimentalur<br />
meTods. es saSualebas iZleva SeduRebis reJimTa<br />
SerCevisas<br />
moculoba.<br />
Semcirdes eqsperimentul samuSaoTa<br />
zemoTCamoTvlilidan gamomdimare p.CuliSnikovi<br />
saWirod Tvlis, rom SeduRebis optimalur reJimTa<br />
SerCeva, realizacia da maTi stabilurobis SenarCuneba<br />
ganisazRvros gamoyenebul manqanaTa srulyofis gzebiT,<br />
upirvelesad yovlisa ki danadgarTa eleqtroenergiis<br />
dozirebiTa da wnevis Zalis meqanizmTa srulyofiT.<br />
am or avtorTa Sromebis ganxilvisas naTelia maTi<br />
radikalurad gansxvavebuli midgoma dawnevis Zalis<br />
mniSvnelobaTa Serevisadmi. savsebiT misaRebia n.<br />
kaganovis mier SemoTavazebuli SeduRebis procesis<br />
Taviseburebani da misi xarisxisa da stabilurobis<br />
gasaumjobeseblad danadgarTa srulyofa, ara marto<br />
aRniSnuli mimarTulebiT SeduRebis arsebuli<br />
meTodebisaTvis eleqtroenergiisa da dawnevis Zalis<br />
meqanizmTa srulyofiT, aramed agreTve aucilebelia maTi<br />
Semdgomi kvlevis safuZvelze araTanabari sisqis<br />
masalaTa axali, SeduRebis srulyofili xerxebis Zieba.<br />
223
ganxilul samuSaoTa analizi adasturebs moTxovnas<br />
eleqtrodTaSoris zonaSi mimdinare rTul<br />
Termoeleqtrul da Termul procesTa konkretuli<br />
analizis bazaze Catardes sxvadasxva sisqis masalaTa<br />
eleqtrowinaRobiT SeduRebis procesis madominirebel<br />
faqtorTa gamokvleva.<br />
wertilovani SeduRebis xarisxisadmi wardgenili<br />
moTxovnebidan gamomdinare dadgenilia pirdapiri<br />
damokidebuleba SenaduRi nakeris simtkicesa da misi<br />
ganivkveTis farTs S-s Soris (9.2.5.6.7.). am TvalsazrisiT<br />
nakeris xarisxis ganmsazRvrel mTavar kriteriumad<br />
SeiZleba miRebuli iqnas SenaduRi wertilis mdebareoba<br />
eleqtrodTa Soris sivrceSi. kerZod, wertilis<br />
mdebareoba optimalurad iTvleba maSin (nax. 9.1.), roca<br />
misi horizontaluri RerZi mdebareobs SesaduR nawilTa<br />
sakontaqto sibrtyeSi, anu Txevadi birTvis Cadnobis<br />
sidideebi (h1, h2) SesaduR nimuSebSi Tanabaria, amasTanave,<br />
sasurvelia, rom TviT wertilis forma iyos<br />
simetriulad Camoyalibebuli misi RerZebis mimarT.<br />
SeduRebis praqtikaSi gvxvdeba uamravi SemTxveva,<br />
romelic iwvevs SenaduRi nakerisadmi wayenebuli<br />
ZiriTadi moTxovnebidan mniSvnelovan gadaxrebs. maTgan<br />
dReisaTvis naklebad Seswavlilia iseTi madominirebuli<br />
faqtorebi, rogorcaa:<br />
1. SeduRebis denis gvaroba da<br />
2. SesaduRi detalebis sisqeTa sxvaoba.<br />
arsebul problemaTa gadawyveta SesaZlebeli gaxda<br />
eleqtrowinaRobiT (kontaqturi) SeduRebis zonaSi<br />
mimdinare eleqtro-Termo-meqanikuri procesebis<br />
TaviseburebaTa gamokvleviTa da SeduRebis arsebul<br />
224
xerxTa srulyofis gzebiT (a.sulamaniZe).<br />
kerZod dadgenili iqna, rom Txevadi birTvis<br />
Camoyalibebis adgilis ganmsazRvrel mniSvnelovan<br />
faqtorad unda CaiTvalos:<br />
1. SeduRebis denis gvaroba, konkretulad ki<br />
monopolaruli denis mimarTuleba eleqtrodTaSorisi<br />
zonis cakleul, cxel da civ kontaqtebSi<br />
2. SesaduRi detalebis sisqeTa sxvaoba, anu maTi<br />
fardobis mniSvnelobaTa diapazonebi.<br />
9.5. moZRvrebani Termoeleqtrobis Sesaxeb<br />
(T.e. maxasiaTeblebi)<br />
ori sxvadsxvagvarovani gamtaris Sexebisas<br />
potencialTa kontaqturi sxvaobis aRZvra aRmoCenili<br />
iqna voltas mier XVII saulunis bolos. am movlenam<br />
miipyro fizikosTa farTo yuradReba sxvadasxvagvari<br />
masalaTa wredebSi mimdinare procesTa Seswavlisas. am<br />
dargSi erT-erT fundamentalur Sromad, romelmac<br />
safuZveli Cauyara Termoeleqtrul gamokvlevebs,<br />
iTvleba germaneli mecnieris, zeebekis statia<br />
"temperaturaTa sxvaobis pirobebSi aRZruli zogierTi<br />
masalisa da sabados magnituri polarizaciis sakiTxi",<br />
gamoqveynebuli prusiis mecnierebaTa akademiis<br />
moxsenebebSi 1822w. zeebekis mier Catarebul eqsperimentTa<br />
procesSi SemCneuli movlenis arsi, romelsac Semdgom<br />
ewoda "zeebekis efeqti", mdgomareobs SemdegSi: aiReboda<br />
ori sxvadasxvagvari liTonisagan Tavisufali boloebiT<br />
SekavSirebuli wredi ise, rom boloebs gaaCndaT<br />
225
gansxvavebuli temperaturebi. wredis Sekvrisas masTan<br />
axlos mdebare magnituri isari iseve gadaixreboda,<br />
rogorc magnituri masalis miaxloebiT. amasTanave, isris<br />
mobrunebis kuTxe damokidebuli iyo gamosakvlevi wredis<br />
SekavSirebul boloebze temperaturaTa sxvaobisagan.<br />
wredis gawyvetisas ki isari ubrundeboda sawyis<br />
mdebareobas. zeebekma am movlenas uwoda<br />
"Termomagnitizmi" da ar xsnida mas wredSi aRZruli<br />
eleqtruli deniT da piriqiT, rigi wlebis ganmavlobaSi<br />
aqtiurad ebrZoda im mecnierebs, romlebic aRmoCenili<br />
movlenis Sesaxeb gamoTqvamdnen swor hipoTezebs.<br />
magaliTad, erstedma jer kidev 1821 wels zeebekis<br />
pirveli cdebis msvlelobisas urCia avtors aRniSnuli<br />
efeqtisaTvis ewodebina "Termoeleqtruli movlena"<br />
zeebeki mainc gulmodgined ganagrZobda Tavis<br />
eqsperimentuli gamokvlevebs da Seadgina liTonTa e.w.<br />
zeebekis rigi (mwkrivi).<br />
sainteresoa aRiniSnos, rom liTonTa wyvilis<br />
magnitur isarze gavlenis damaxasiaTebeli xarisxis<br />
kriteriumad zeebekma airCia sidideebi α,σ (sadac α<br />
_T.e.m.Z.-is koeficientia, xolo σ _ kuTri<br />
eleqtrogamtarebloba), anu iseTi parametri, romelic<br />
Zalian axlosaa Tanamedrove Termoeleqtrul masalaTa<br />
xarisxis maxasiaTebel sididesTan. amitomacaa, rom ufro<br />
mogvianebiT Sedgenili masalaTa Termoeleqtruli rigebi<br />
(iusti _ 1948 w, meisneri _ 1955 w.) Zalian axlos aris<br />
zeebekis rigTan.<br />
1834 w. zeebekis aRmoCenidan 12 wlis Semdeg<br />
Sveicarielma mesaaTem da didma moyvarulma<br />
eqsperimentatorma Sarl anri peltiem frangul JurnalSi<br />
226
,,qimia da fizika, matiane" gamoaqveyna statia<br />
,,sxvadsxvagvar gamtarTa wredSi mudmivi eleqtruli<br />
denis gatarebisas SeerTebis axlos temperaturul<br />
efeqtTa Sesaxeb".<br />
peltiem, iseve rogorc zeebekma Tavisi cdebis<br />
Sedegebi arasworad axsna. is Seecada daemtkicebina<br />
axladaRmoCenili joulis kanonis miuRebloba eleqtrul<br />
wredebSi susti denis gatarebis SemTxvevisaTvis.<br />
marTlac, garegnulad ise Canda, rom joulis kanoni,<br />
gansakuTrebiT ki sxvadasxvagvar gamtarTa SeerTebis<br />
adgilas, ar sruldeboda. erTi SemTxvevisaTvis<br />
gamoyofili siTbos raodenoba aRemateboda joulis<br />
angariSiT miRebuls, meore SemTxvevaSi ki naklebi iyo.<br />
dadginda, rom aseTi gadaxrebi gamowveuli iyo<br />
eleqtruli wredis masalaTa individualuri<br />
Tvisebebisagan. peltiem SeamCnia denis mimarTulebis<br />
mkacri gavlena efeqtze: polarobis Secvlisas wredis<br />
SenaerTi boloebi TiTqosda adgils icvlidnen Tburi<br />
damokidebulebis mixedviT. rigi wlebis ganmavlobaSi<br />
pelties movlenis bunebis mimarT mecnierTa wreSi ar<br />
arsebobda saerTo azri.<br />
1838 w. akademikosma lencma Caatara originaluri<br />
eqsperimenti. man aiRo masalaTa Termoeleqtrul mwkrivSi<br />
sakaod daSorebuli nivTierebani _ bismuti da kala.<br />
maTgan Sekra wredi da Sepirapirebis siRrmeSi gaakeTa<br />
sferoseburi mcire sicariele, romelSic moaTavsa wylis<br />
wveTi, Semdgom wredSi gaatara ramodenime aTeuli amperi<br />
sididis mudmivi deni jer erTi, Semdeg ki meore<br />
mimarTulebiT. Sepirapirebis adgilis gaxsnisas denis<br />
erTi mimarTulebiT gavlis Semdeg iq arsebuli wylis<br />
227
wveTi aRmoCnda gayinuli, xolo denis meore<br />
mimarTulebiT gavlisas ki _ aorTqlebuli. am cdebis<br />
Sedegad ra Tqma unda, arsebuli wredisaTvis joulis<br />
kanonis Seusabamoba cxadi iyo. lencma gaigo, rom am<br />
SemTxvevaTaTvis adgili aqvs axali efeqtis moqmedebas,<br />
rac imaSi mdgomareobs, rom arsebul sxvadasxvagvar<br />
masalaTa eleqtrul kontaqtSi denis mimarTulebis<br />
mixedviT adgili aqvs joulis siTbosTan SefardebiT<br />
gansxvavebul siTbos damatebas an gamoklebas. amasTanave,<br />
axali siTbo SeiZleba joulisazec meti iyos.<br />
ufro mogvianebiT, 1847 wels bekerelma aCvena rom<br />
damatebiTi siTbos raodenoba izrdeba orive gamtaris<br />
zeebekis Termoeleqtruli mwkrivis sxvadasxva<br />
boloebTan miaxloebisas.<br />
male damtkicebul iqna pelties siTbos raodenobis<br />
denis pirveli xarisxis proporciuloba (da ara denis<br />
meore xarisxisa, rogorc joulis siTbosaTvis).<br />
zeebekisa da pelties movlenaTa SedarebiT Cans, rom<br />
isini erTmaneTis antipodebi arian: pirvel SemTxvevaSi<br />
Sekrul wredSi temperaturaTa sxvaoba iwvevs mudmivi<br />
eleqtruli denis aRgznebas, xolo meoreSi ki mudmivi<br />
denis gatareba aRagznebs SeerTebaTa Soris<br />
temperaturaTa sxvaobas. am or efeqtTan mWidro<br />
kavSirSia Termodinamikuri fardobidan gamoyvanili da<br />
Semdgom, 1856 wels tomsonis mier aRmoCenili mesame<br />
Termoeleqtruli movlena _ tomsonis efeqti.<br />
tomsonis efeqtis arsi Semdegia: Tu sadenSi gvaqvs<br />
temperaturaTa gradienti, es mis moculobaSi aRZravs<br />
agreTve potencialTa gradients, romlis mimarTuleba<br />
damokidebulia gamosakvlevi gamtaris mdebareobaze<br />
228
zeebekis Termoeleqtrul rigSi. fizikuri gagebiT<br />
tomsonis efeqti es igivea, rac pelties Siga efeqti,<br />
romelic aRiZvreba T.e.m.Z.-is gansxvavebul<br />
koeficientebian ubanTa sazRvrebze.<br />
zeebekis aRmoCenidan asi wlis Semdeg, 1921 w.<br />
benediqsma gaakeTa moxseneba mis mier ori axali<br />
Termoeleqtruli efeqtis aRmoCenis Sesaxeb. is maT<br />
xsnida ara sadenis boloebze arsebul temperaturaTa<br />
sxvaobiT, aramed temperaturuli gradientis sididiT.<br />
aRniSnulis Semowmebam sxva mkvlevarTa mier ar<br />
daadastura benediqsis efeqtis arseboba. SeiZleba iTqvas,<br />
rom benediqsis efeqti Tu arsebobs, is umniSvnelod<br />
mcirea tomsonis efeqtTan SedarebiT.<br />
aRsaniSnavia isic, rom samive aRniSnuli efeqti ZalaSia<br />
yoveli Termoeleqtruli procesis msvlelobisas,<br />
amasTanave SeuZlebelia maTi moqmedebis gamoricxva.<br />
garda temperaturisa da mudmivi eleqtruli denisa,<br />
Termoeleqtrul efeqtebze gavlenas axdens iseTi<br />
faqtorebi, rogoricaa: dawnevis Zala da magnituri veli.<br />
maTi gavlena, garda orientirebuli magnituri velisa,<br />
bolo monacemebiT SedarebiT umniSvneloa.<br />
unda aRiniSnos is garemoebac, rom<br />
TermoeleqtromamoZravebeli Zalebi TavianTi moqmedebaTa<br />
procesSi ganicdian garkveul inversias, maT<br />
temperaturisagan gavlenis saerTo kanonzomiereba<br />
ucnobia da saerTod, gamtarTa Termoeleqtruli<br />
Tvisebebi, SedarebiT maT Tbo da<br />
eleqtrogamtareblobasTan, warmoadgens Zalian rTul<br />
suraTs. meisnerma daamtkica, rom gamtarTa<br />
Termoeleqtruli movlenebisaTvis ar arsebobs araviTari<br />
229
saerTo kanonzomierebani.<br />
aRniSnul movlenaTa rTuli xasiaTi gureviCma axsna<br />
temperaturis sxvadasxva mniSvnelobisaTvis T.e.m.Z.-is<br />
aRmZvreli sxvadasxva meqanizmebiT. magaliTad, roca<br />
sadenSi arsebobs temperaturuli gradienti, maSin<br />
rogorc gamtarobis eleqtronebi, aseve kristaluri<br />
gisosis rxevebi ganlagebulia arasrulad<br />
gawonasworebuli saxiT. amasTanave, eleqtronTa<br />
wonasworobidan gadaxra da masTan dakavSirebuli<br />
Termoeleqtruli deni (an Ria wredSi Termoeleqtruli<br />
veli) SeiZleba gamowveul iqnas ori meqanizmiT:<br />
1. eleqtronze temperaturis gradientis uSualo<br />
moqmedebiT.<br />
2. temperaturis gradientis Seqmnili gisosTa<br />
talRuri<br />
gatacebiT.<br />
nakadis anu fononTa mier eleqtronTa<br />
temperaturuli gradientis aRniSnuli meore meqanizmi,<br />
arapirdapiri moqmedeba temperaturaTa garkveuli<br />
intervalisaTvis SeiZleba aRmoCndes ufro Zlieri, vidre<br />
pirveli meqanizmi _ pirdapiri moqmedeba, xolo sxva<br />
intervalebSi _ ufro susti. aseTi msjelobiT SeiZleba<br />
davaskvnaT, rom Termoe.m.Z._is anomaluri xasiaTi<br />
Etemperaturis cvalobadobisas gamowveulia misi aRZvris<br />
erTi meqanizmidan meoreze gadasvliT.<br />
ganxiluli masalis analizidan gamomdinare,<br />
winaRobiT SeduRebis zonaSi adgili unda hqondes<br />
Termoeleqtrul movlenaTa aRZvras, xolo Tu<br />
visargeblebT zogierTi avtoris mosazrebiT da<br />
saeleqtrodo kontaqts CaTvliT rogorc xelovnur<br />
Termowyvils, maSin saWiroa ZiriTadi yuradReba mieqces<br />
230
monopolaruli deniT winaRobiT SeduRebis procesSi<br />
pelties efeqtis rolis dadgenas.<br />
9.5.1. denis gvarobis gavlena SeduRebis xarisxze<br />
uaxlesi teqnikis ganviTarebam, kerZod,<br />
eleqtrovakuumur nakeTobaTa, zusti gamzomi _<br />
sakontrolo da sxvadasxva daniSnulebis eleqtronul<br />
xelsawyoTa warmoebam, mikrosqemaTa awyobisas SeduRebis<br />
gamoyenebis aucileblobam da a.S. moiTxova<br />
pirveladxmarebeli samrewvelo sixSiris cvladi denis<br />
kvebis wyaroTa Semdgomi gaumjobeseba da axali, denis<br />
monopolaruli impulsiis manqanaTa Seqmna. am droidan<br />
SesamCnevi gaxda SeduRebis denis gvarobis, gansakuTrebiT<br />
ki polarobis gavlena SenaduRi wertilis Camoyalibebis<br />
xasiaTze (nax. 9.6.) Tanabari sisqis erTgvarovan masalaTa<br />
cvladi deniT SeduRebisas (nax 9.6.1.) SenaduRi wertili<br />
simetriuladaa ganlagebuli orive nimuSi, xolo<br />
polaruli denis SemTxvevaSi (nax. 9.6.2.3.) igi araTanabrad<br />
nawildeba da gadaadgildeba erT-erTi niSnis (,,+") mqone<br />
nimuSSi.<br />
ultraTxeli araTanabari sisqis erTgavrovan<br />
masalaTa monopolaruri (kondensatoruli) denis<br />
impulsiT SeduRebisas mdgomareoba ufro rTulia, garda<br />
Txevadi birTvis simetriulobis darRvevisa (nax. 9.2.3.4.),<br />
xdeba nimuSis mikvra, miduReba pliusniSniani<br />
eleqtrodis muSa zedapirze. es ki warmoadgens SeduRebis<br />
dabali xarisxis ZiriTad da xSir mizezs.<br />
yovelive aRniSnulidan gamomdinare, savsebiT sworad<br />
iqna mimarTuli mkvlevarTa garkveuli jgufis<br />
231
n.kaganovis, n.andreevis, r.holmis, d.balkovecis,<br />
t.balderis, s.Solcis da sxvaTa Sromebi _ Seswavliliyo<br />
polarobis, anu denis mimarTulebis gavlena SenaduRi<br />
wertilis Camoyalibebis procesze.<br />
n.kaganovis gamokvlevebiT dadginda, rom SesaduRi<br />
nimuSis erT-erT eleqtrodze mikvra denis<br />
kondensatoruli impulsiT SeduRebis dros gamowveulia<br />
denis impulsTa pirvel da momdevno naxevartalRaTa<br />
Soris mkveTri gansxvavebiT da Sesabamisad SeduRebis<br />
zonis gaxurebaze pirveli naxevartalRis gadamwyveti<br />
gavleniT, e.i. saeleqtro kontaqtebSi denis<br />
mimarTulebaTa sxvadasxvaobiT.<br />
9.6. denis gvarobis gavlena SenaduRi wertilis<br />
adgilmdebareobaze: 1 _ cvladi denis SeduReba,<br />
2, .3 _ polaruli deniT SeduReba.<br />
232
Txevadi birTvis pliusniSniani eleqtrodisaken, anu<br />
denis mimarTulebis sawinaaRmdegod gadaadgilebis<br />
procesi n.andreevis varaudiT, gamowveuli unda iyos<br />
saeleqtrodo kontaqtebSi Seqmnili JangeulTa afskebis<br />
gammarTveli moqmedebis gamo. movlenis aseT ganmartebas<br />
damajereblad ar Tvlis d.balkoveci Semdeg mizezTa<br />
gamo: 1. gazomvaTa Sedegad ar dadasturda denis<br />
mimarTulebis gavlena saeleqtrodo kontaqtis<br />
gardamaval winaRobaze; 2. oqsidur gammarTvelTa<br />
ventiluri moqmedeba mkacrad mcirdeba (80_120) 0c temperaturis zeviT, xolo saeleqtrodo kontaqtis<br />
temperatura, rogorc cnobilia, aRemateba 2000C-s; 3.<br />
Txevadi zonis adgilmonacvleoba SeiniSneba mxolod<br />
SesaduR nimuSTa zedapirebis teqnikuri gasufTavebis<br />
SemTxvevaSi, e.i. JangeulTa afskebis sruli gasufTavebis<br />
Semdeg. amitom d.balkoveci Txevadi zonis aRniSnul<br />
gadaadgilebas ukavSirebs pelties movlenas, rasac<br />
sakuTari eqsperimentebidanac gamomdinare, (nax. 9.7.,9.8.)<br />
savsebiT eTanxmeba warmodgenili wignis avtoric.<br />
rogorc wesi, mikvra xdeba im saeleqtrodo kontaqtSi,<br />
sadac deni gadis eleqtrodidan nimuSisaken.<br />
birTvis gadaadgileba ,,dadebiTi" eleqtrodisaken da<br />
eleqtrodis mikvra xSirad iwvevs SeuduReblobas,<br />
gamonaSxefebs, Canaglejebs, saeleqtrodo kontaqtis<br />
zedapirTa gaWuWyianeba-dazianebas da sabolood,<br />
SeerTebis<br />
miRebas.<br />
xarisxis aradamakmayofilebel maCvenebelTa<br />
denis mimarTuliebis aseTi mniSvnelovani gavlena<br />
winaRobiT SeduRebis procesze moiTxova denis<br />
monopolaruli impulsiT SeduRebisas mimdinare<br />
233
Termoeleqtul movlenaTa dawvrilebiT analizi.<br />
a. (X84)<br />
2. (X84)<br />
nax. 9.7. SenaduR wertilTa ganivkveTis makrostruqturebi:<br />
1. "pliusi" niSani mierTebulia sqel nimuSze;<br />
2. "pliusi" niSani mierTebulia Txel nimuSze;<br />
nimuSTa masala _ nikeli np-2;<br />
nimuSTa sisqeeba: δ1=0,05 mm., δ2=0,3 mm.<br />
234
nax. 9.8. polarobis gavlena nakeris Camoyalibebaze:<br />
1. nimuSis zedapiri ekvris qveda eleqtrods;<br />
2. nimuSis zedapiri ekvris zeda eleqtrods;<br />
q1_ q4 da q 1<br />
1 _ q41 _ SeduRebis zonis xxvadasxva<br />
ubanSi polarobis gansxvavebul SemTxvevaTaTvis<br />
gamoyofil siTboTa raodenobani.<br />
9.5.2. kontaqtSi mimdinare Termoeleqtruli movlenebi<br />
mravlricxovani Tanmimdevruli gamokvlevebiT da<br />
Catarebul rig eqsperimentTa SedegebiT damarwmuneblad<br />
naCvenebia, rom denis monopolaruli impulsiT winaRobiT<br />
SeduRebisas saeleqtrodo kontaqtebSi mimdinare<br />
eleqtroTburi procesebi arsebiTad gansxvavdeba<br />
erTmaneTisagan.<br />
radganac TiToeulSi am kontaqtTagan gaivlis erTi<br />
da igive mniSvnelobis deni, amitom Tanabari sawyisi<br />
pirobebisaTvis maTSi aRZrul Termoeleqtrul procesTa<br />
sxvadasxvaoba ganpirobebuli unda iyos mxolod denis<br />
mimarTulebiT.<br />
235
sxvadasxvagvar sadenTa kontaqtSi aRZrul<br />
Termoeleqtrul procesTa damokidebuleba masSi<br />
gamavali denis mimarTulebaze, rogorc ukve aRiniSna,<br />
pirvelad SemCneuli iqna frangi mesaaTis pelties mier<br />
da am movlenas ewodeba pelies efeqti.<br />
am efeqtis fizikuri buneba axsna a.zommeferdlma mis<br />
mierve damuSavebul liTonTa eleqtruli Teoriis<br />
safuZvelze. am Teoriis mixedviT, roca SexebaSia<br />
erTgvarovani sadenebi da ar ganicdian gare eleqtruli<br />
velis gavlenas, eleqtronebs SeuZliaT Tavisuflad<br />
gadavidnen erTi sadenidan meoreSi ise, rom arc erTi<br />
liTonisaTvis ar Seicvleba eleqtronTa sruli<br />
kinetikuri energia. am dros ar aRiZvrebian araviTari<br />
Tburi efeqtebi.<br />
sxvadasxvagvar myar masalaTa kontaqtSi (an erTi da<br />
igive masalis myar da Txevad mdgomareobaTa sazRvarze)<br />
monopolaruli eleqtruli denis gatarebisas yovel<br />
urTierTSemxeb gamtarSi arsebiTad icvleba eleqtronTa<br />
saSualo kinetikuri energia, amasTan yovel maTganSi<br />
gansxvavebulad. amgvarad, denis gavlisas araerTgvarovan<br />
masalaTa kontaqtis sxvadasxva mxares eleqtronTa<br />
sruli energiebi arsebiTad gansxvavdebian<br />
erTmaneTisagan.<br />
Tu gare eleqtruli veli isea mimarTuli, rom igi<br />
iwvevs eleqtronTa gadasvlas didi energiis mqone<br />
gamtaridan mcire energiis mqone gamtarSi, maSin<br />
gardamavali eleqtronebi, aTanabrebs ra TavianTi<br />
energiis dones adgilobriv eleqtronebTan, kargavs<br />
TavianTi energiis nawils. energiis es nawili<br />
gardaiqmneba ra siTboSi, zrdis kontaqtis<br />
236
TboSemcvelobas da piriqiT.<br />
imisaTvis, rom kontaqtze gadasulma eleqtronma<br />
gaaTanabros Tavisi eneria adgilobriv eleqtronTan,<br />
saWiroa misi ramodenime dajaxeba kristalur meserTan,<br />
amitom siTbos gamoyofa da STanTqma warmoebs gamtarTa<br />
zedapiruli Sexebis Txel sasazRvro fenaSi.<br />
eleqtronTa sruli energiis sxvadasxva doneebi<br />
SeiZleba aRiZvres aseve erTi sadenis SigniT ara marto<br />
gare eleqtruli velis moqmedebiT, aramed agreTve mis<br />
calkeul nawilTa gaxurebis araTanabari doneebiT.<br />
gamtaris mezobeli ubnebis temperaturaTa sxvaoba<br />
ganapirobebs difuzias metad gaxurebulidan naklebad<br />
gaxurebul adgilebSi. amis Sdegad gamtaris naklebad<br />
gaxurebuli donis nawilebSi izrdeba eleqtronTa<br />
simkvrive, xolo metad gaxurebuli donis nawilebSi ki _<br />
mcirdeba. es iwvevs gamtaris cxel da civ nawilebs<br />
Soris potencialTa sxvaobis warmoSobas. misi garkveuli<br />
mniSvnelobisas Cerdeba eleqtronTa Semdegi difuzia.<br />
potencialTa sxvaobis is mniSvneloba, romlis drosac<br />
Cerdeba eleqtronTa Semdgomi difuzia, damokidebulia<br />
liTonis gvarobisagan. es sxvaoba gamtarTa<br />
Termowyvilad SeerTebisas iwvevs nulisagan gansxvavebul<br />
TermoeleqtromamoZravebeli Zalis _ T.u.m.Z._is aRZvras.<br />
Termoeleqtrul movlenaTa Teoriul da<br />
eqsperimentul gamokvlevaTa mdgomareoba asaxulia<br />
akademikos a.iofes, a.samoiloviCisa da l.korenblitis,<br />
a.burSteinis, e.iordaniSvilis, a.stilbansisa da sxvaTa<br />
SromebSi.<br />
denis monopolaruli impulsis eleqtrowinaRobiT<br />
SeduRebis SemTxvevisaTvis Termoeleqtrul movlenaTa<br />
237
ganxilvisas arsebiTad mniSvnelovania gairkves Tu<br />
mocemul sxvadasxvagvar liTonur kontaqtSi denis<br />
rogori mimarTulebisaTvis emateba pelties siTbo<br />
joulisas an akldeba mas. amisaTvis saWiroa mxedveloba<br />
gvqondes Semdegi viTarebani:<br />
1. Termoeleqtrobis TeoriaSi miRebulia, rom<br />
Termowyvilis SeerTebis adgilis gacxelebisas<br />
Termodeni miedineba dadebiTi potencialis mqone<br />
liTonidan, anu, eleqtroteqnikaSi pirobiTad miRebuli<br />
denis mimarTulebis sawinaaRmdegod. amitom, roca<br />
amboben, rom mocemuli masala termoeleqtruli gagebiT<br />
uaryofiTia sxva masalasTan SedarebiT, es niSnavs, rom<br />
deni gaivlis pirvelidan meorisaken (Termoeleqtrobis<br />
TeoriaSi miRebuli mimarTulebis Tanaxmad).<br />
2. Termoeleqtruli Tanafardobisagan<br />
damokidebulebiT Termoeleqtrul mwkrivSi masalebi<br />
ganlagebulia iseTi TanmimdevrobiT, rom yoveli masala<br />
uaryofiTia yvela winamdebaresTan, xolo dadebiTia<br />
yvela mis momdevnosTan SedarebiT (cxr. 9.1.).<br />
imis dasadgenad, emateba Tu akldeba pelties siTbo<br />
joulis siTbos denis monopolaruli impulsiiT<br />
winaRobiT SeduRebisas, mosaxerxebelia<br />
eleqtroteqnikaSi miRebuli denis mimarTulebiT<br />
sargebloba. am pirobisaTvis Tu kontaqtSi deni gadis<br />
Termoeleqtruli gagebiT dadebiTi masalidan<br />
uaryofiTisaken, pelties siTbo emateba joulis siTbos,<br />
xolo roca deni gadis Tboeleqtruli gagebiT<br />
uaryofiTi masalidan dadebiTisaken, maSin pelties siTbo<br />
akldeba joulis siTbos. aRniSnulidan gamomdinare<br />
SemdgomSi im eleqtrods, romelzec mierTebuli iqneba<br />
238
denis wyaros dadebiTi polusi da iwvevs pelties siTbos<br />
mimatebs joulis siTbosTan, ewodeba "dadebiTi"<br />
(“pliusiani") eleqtrodi. im eleqtrods ki, romelic<br />
mierTebulia denis wyaros uaryofiT polusTan da<br />
amasTanave iwvevs pelties siTbos gamoklebas joulis<br />
siTbosagan, ewodeba "uaryofiTi" ("minusiani") eleqtrodi.<br />
cxrili 9.1.<br />
masalaTa Termoeleqtruli mwkrivi<br />
Si Sb Fe Mo Cd W Au Ag Cu<br />
Zn Rh Ir Te Cs Ta Sn Pb Mg<br />
Al Hg Pt Na Pd K Ni Co Bi<br />
40<br />
30<br />
26<br />
20<br />
10<br />
5<br />
0<br />
-5<br />
-10<br />
dE<br />
dT<br />
400 600 800 1000 1200 T[K]<br />
-15<br />
nax. 9.9. diferencialur Termo-e.m.Z._is damokidebuleba<br />
temperaturisagan (balderis diagrama).<br />
239
9.5.3. polaruli procesis Tbur da eleqtrul<br />
parametrTa Soris damokidebuleba<br />
gamtarTa kontaqtSi Termoeleqtrul movlenaTa<br />
analizis safuZvelze tomsonma daadgina Semdegi<br />
Tanafardobani:<br />
Up = eT (9.1.)<br />
Qp = eTIt (9.2.)<br />
sadac Up _<br />
mxolod misi<br />
kontaqtis Zabvaa, romelic aRiZvreba<br />
temperaturis cvliT da iwodeba pelties<br />
Zabvad;<br />
e_diferencialuri TermoeleqtromamoZravebeli Zala,<br />
romelic axasiaTebs kontaqtSi temperaturis 10C-iT cvlilebisas aRZrul Termo-e.m.m.-is cvlas;<br />
T _ kontaqtis temperatura kelvinis gradusebSi;<br />
I _ kontaqtSi gamavali mudmivi denis sidide;<br />
t _ denis moqmedebis dro.<br />
sidide e-s Tu gamovsaxoT diferencialuri formiT,<br />
miviRebT:<br />
dE<br />
e = (9.3.)<br />
dT<br />
sadac E aris mocemuli temperaturisaTvis e.m.Z.-is<br />
absoluturi mniSvneloba.<br />
gamosaxuleba dE/dT-s ricxviTi mniSvnelobani<br />
240
zogierTi liTonisaTvis platinasTan damokidebulebiT<br />
moyvanilia nax. 9.9-ze t. balderis mier warmodgenil<br />
diagramaze.<br />
aRniSnulis mixedviT nebismieri wyvili sakontaqto<br />
masalisaTvis diferencialuri Termo-e.m.Z.-is dasadgenad<br />
jer unda SeirCes temperaturis ricxviTi mniSvneloba<br />
abscisaTa RerZze, Semdeg am wertilidan gatardes<br />
ordinatTa RerZis paraleluri wiri saZieb masalaTa<br />
mrudeebis gadakveTamde da gaizomos sxvaoba maT Soris.<br />
9.5.4. pelties siTbos raodenobis saangariSo meTodebi<br />
winaRobiT SeduRebis procesis racionalurad<br />
warmarTvisaTvis, garda joulis siTbos angariSisa,<br />
saWiroa SegveZlos pelties siTbos raodenobrivi<br />
angariSi, romelic mniSvnelovan gavlenas axdens<br />
SenaduRi nakeris xarisxze.<br />
arsebobs pelties siTbos raodenobis saangariSo,<br />
ramodenime yuraTsaRebi meTodi, ganvixiloT TiToeuli<br />
maTgan cal-calke.<br />
9.5.4.1 balkovecis meTodi<br />
balkovecma pelties siTbos raodenobis saangariSod<br />
gamoiyena tomsonis gantoleba (9.2.). amasTan, pirveli<br />
miaxloebisaTvis miRebulia, rom T=mt da I=kt, sadac m da<br />
k proporciulobis koeficientebia. aseTi pirobisaTvis<br />
241
Qp =∫ max t<br />
t<br />
0<br />
ekmt 2 dt (9.4.)<br />
samwuxarod balkovecis SromaSi ar aris miTiTebuli<br />
m da k koeficientTa SerCevis meTodika. amasTan<br />
dakavSirebiT avtori aRniSnavs, rom pelties siTbos<br />
raodenobis miTiTebuli meTodiT angariSi aris<br />
miaxloebuli xasiaTis.<br />
9.5.4.2 balderis meTodi<br />
pelties siTbos raodenobis saangariSod baldermac<br />
gamoiyena tomsonis gantoleba Semdegi saxiT:<br />
t dE<br />
Qp = ∫ idt<br />
t dT<br />
max<br />
0<br />
242<br />
(9.5.)<br />
sadac dE/dT-s gansazRvra xdeba igive diagramis (nax.<br />
9.9.)-is mixedviT, xolo rac Seexeba temperaturis mruds _<br />
T(t)-s (nax. 9.10), is agebulia sami sxvadasxva mniSvnelobis<br />
_ oTaxis, ufro mtkice liTonis dnobisa da gaxurebis<br />
stadiis damTavrebisas (rac airCeva intuiciiT)<br />
temperaturaTa Sesabamisad. denis mrudi _ i(t) miRebulia<br />
oscilografiT. pelties Zabvis mrudi _ Up(t) agebulia<br />
tomsonis pirveli damokidebulebis (1.2) safuZvelze, rac<br />
TavisTavad damokidebulia saTanadod agebuli T(t)<br />
mrudisagan.
T[K]<br />
1200<br />
800<br />
400<br />
0<br />
i[A]<br />
Q<br />
T<br />
p = ∫<br />
0<br />
dE<br />
Tidt<br />
dT<br />
Q p = ± 0,05Qj<br />
243<br />
T(t)<br />
Up(t)<br />
i(t)<br />
Np<br />
0 0,2 0,4 0,6 0,8 t(ms)<br />
Np<br />
T<br />
(mv) [VA]<br />
140<br />
120<br />
100<br />
nax. 9.10. balderis mixedviT pelties siTbos angariSi:<br />
T(t) _ SenaduRi adgilis temperatura;<br />
Up(t) _ pelties Zabva:<br />
Np(t) _ pelties simZlavre.<br />
SesaduRi masalebi: nikeli + molibdeni.<br />
pelties simZlavris mrudi _ Np(t) agebulia denisa da<br />
pelties Zabvis myisier mniSvnelobaTa namravliT.<br />
pelties siTbos raodenoba _ Qp gansazRvrulia<br />
pelties simZlavris mrudsa _ Np(t) da abscisaTa RerZs<br />
Soris arsebuli farTiT masStabis gaTvaliwinebiT.<br />
pelties siTbos angariSis<br />
miaxloebuli xasiaTisaa.<br />
aseTi meTodic Zalian<br />
9.5.4.3 Solcis meTodi<br />
igi mdgomareobs mza, jvaredinad SenaduRi SeerTebis<br />
kontaqtebSi winaRobaTa gazomvasa da SedarebaSi, rac<br />
80<br />
60<br />
40<br />
20<br />
0
gamoxatavs TiToeul kontaqtSi SeduRebisaTvis<br />
daxarjul eleqtroenergiaTa raodenobriv<br />
damokidebulebas. duRdeba sami mavTuli jvaruli<br />
SeerTebiT (nax. 9.11.1.). SeduRebis win "cxel" kontaqtTa<br />
eleqtro winaRoba unda iyos erTnairi sididis.<br />
SeduRebis Semdeg Catarebul gazomvaTa Sedegad<br />
miRebuli wirebis (nax. 9.11.2.2.1.) Sesabamis daxraTa<br />
fardobiT. liTonTa wyvilebisaTvis oqro _ paladiumi<br />
Solci Rebulobs pelties siTbos Semdeg gamosaxulebas:<br />
ΔW<br />
W<br />
=<br />
0 , 13 ÷ 0,<br />
15<br />
1<br />
R =f(w)<br />
244<br />
0 0,1 0,3<br />
Wp<br />
W<br />
1 2<br />
1 -3 [10 om]<br />
R<br />
6<br />
4<br />
2<br />
w[vts]<br />
= ±0,065 0,075 →<br />
nax. 9.11. Solcis mixedviT pelties<br />
fardobiTi siTbos povna denis<br />
ori mimarTulebis funqciis<br />
erTmaneTisadmi horizontalurad
gadaadgilebis mixedviT. grafikebi miRebulia<br />
empiriul wertilTa saSualo mniSvnelobebze wirebis<br />
gavleniT:<br />
1_ Seesabameba SeduRebis zeda adgils;<br />
2 _ Seesabameba SeduRebis qveda adgils.<br />
aRniSnuli meTodiT pelties fardobiTi siTbos<br />
gansazRvrisas Cven SezRuduli varT liTonTa<br />
kombinaciis arCeviT, radgan isini unda akmayofilebdes<br />
Semdeg moTxovnebs: 1. liTonTa SerCeul wyvils unda<br />
axasiaTebdes didi Termo-e.m.Z., radgan winaaRmdeg<br />
SemTxvevaSi pelties efeqtis mkafio gamovlenas adgili<br />
ar eqneba; 2. orive liTonis eleqtrogamtaroba unda iyos<br />
SeZlebisdagvarad Tanabari, raTa TiToeul maTganSi<br />
moxdes joulis siTbos Tanabar raodenobaTa gamoyofa; 3.<br />
liTonuri zedapirebi unda iqnes JangeulTa afskisagan<br />
Tavisufalni, raTa maT gavlena ar moaxdinon gazomvaTa<br />
Sedegebze.<br />
aRniSnuli SezRudvebi saSualebas ar iZleva<br />
gamoyenebuli iqnas Solcis meTodi praqtikaSi xSirad<br />
xmarebuli masalebis SeduRebisas.<br />
dRemde arsebul pelties siTbos saangariSo meTodTa<br />
analizidan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT, rom isini<br />
an arasakmarisad zusti meTodebia, an maTi praqtikaSi<br />
gamoyeneba SeuZlebelia. yovelive aRniSnulis gamo<br />
avtoris mier damuSavebuli iqna winaRobiT SeduRebis<br />
saeleqtrodo kontaqtebSi pelties Zabvisa da siTbos<br />
angariSis ufro misaRebi Teoriuli da eqsperimentuli<br />
meTodebi.<br />
245
9.5.5. kaganovis, sulamaniZisa da SaSanis meTodi<br />
9.5.5.1. pelties Zabvisa da siTbos<br />
raodenobrivi Sefaseba<br />
avtorebis n.kaganovisa da a.sulamaniZis da SaSinis<br />
mier zemoTganxilul problemaTa gadasawyvetad<br />
SemoTavazebuli iqna pelties Zabvis raodenobrivi<br />
Sefasebis saangariSo_eqsperimentaluri meTodi da misi<br />
temperaturasTan urTierTkavSiri, romelic dafuZnebulia<br />
Semdeg winapirobebze: erTi liTonis firfita (mag.<br />
nikelis) moTavsebulia meore liTonis (mag. spilnZi) or<br />
erTnair eleqtrods Soris garkveuli dawnevis ZliT (nax.<br />
9.12). Tu monopolaruli impulsis dens gavatarebT<br />
eleqtrodebs Soris, maSin “dadebiT” kontaqtSi deni<br />
gaivlis spilenZidan nikelisaken, xolo uaryofiT<br />
kontaqtSi ki piriqiT, nikelidan spilenZisaken.<br />
Termoeleqtrobis Teoriis Sesabamisad “dadebiT”<br />
kontaqtSi pelties siTbo emateba, xolo “uaryofiTSi” ki<br />
akldeba joulis siTbos, e.i. dt droisaTvis:<br />
aqedan<br />
dQ + = dQj + dQp (9.6)<br />
dQ - = dQj – dQp (9.7)<br />
+ −<br />
dQp = dQ − dQ<br />
(9.8)<br />
2<br />
dQ + = U + · idt (9.9)<br />
dQ - = U - · idt (9.10)<br />
Tu CavsvamT bolo ors maT winamdebareSi, miviRebT:<br />
246
meore mxriv<br />
+ −<br />
dQp = ( U − U ) idt<br />
(9.11)<br />
2<br />
dQp + Upidt (9.12)<br />
bolo oris erTmaneTTan gaTanabrebiT miviRebT:<br />
Up = 0,5(U + - U - ) (9.13)<br />
romlis mixedviT pelties Zabvis mniSvneloba tolia<br />
sxvadasxvagvar liTonTa “dadebiT” da “uaryofiT”<br />
kontaqtebSi ZabvaTa vardnebis naxevarsxvaobisa.<br />
aRwerili meTodis Teoriis eqsperimentalurad<br />
dadasturebisaTvis saWiroa "dadebiTi" da "uaryofiTi"<br />
kontaqtebSi "civ”' winaRobaTa Tanabar<br />
mniSvnelobaTaTvis denisa da Zabvebis myisier<br />
mniSvnelobaTa oscilografia.<br />
zeda da qveda saeleqtro kontaqtebis (nax. 9.12)<br />
winaRobaTa gaTanabreba miiRweva eleqtrodTa firfitaze<br />
dawnevis qveS spacialuri moTelviT.<br />
aRniSnul kontaqtTa gaxurebisa da am dros aRZruli<br />
Termo e.m.Z.-ebis minimumamde dayvanis mizniT winaRobaTa<br />
gazomva unda Catardes 1,5-2 a. cvladi denis gamoyenebiT.<br />
saeleqtrodo kontaqtebidan Zabva miiyvaneba naTurian<br />
voltmetrze. garkveuli momzadebis Semdeg TiToeul<br />
kontaqtTa winaRoba SeiZleba toli iyos 40X10-6 omis<br />
farglebSi.<br />
kontaqtebSi Zabvis vardnaTa da denis impulsis<br />
oscilografiiT miRebuli mrudebi 1 da 2 axasiaTeben<br />
"dadebiT" da "uaryofiT" saeleqtrodo kontaqtebSi Zabvis<br />
247
vardnaTa geometrias, xolo mrudi 3 axasiaTebs denis<br />
mrudis geometrias.<br />
Tanaxmad formulisa 9.13, miTiTebul ZabvaTa sxvaobis<br />
Suaze gayofiT miviRebT pelties Zabvis drois mixedviT<br />
myisier mniSvnelobebs (mrudi Up(t), nax. 9.14).<br />
nax. 9.12 eleqtrul parametrTa gazomvis sqema.<br />
nax. 9.13 SeduRebis denisa da saeleqtro<br />
kontaqtebSi Zabvis vardnaTa oscilogramebi:<br />
1. U - ep, Zabva qveda eleqtrodsa da detals Soris;<br />
2. U + ep, Zabva zeda eleqtrodsa da detals Soris;<br />
3. i, denis Zala eleqtrodebs Soris.<br />
248
denisa da pelties Zabvis myisier mniSvnelobaTa<br />
mixedviT gamoiTvleba pelties simZlavris drois<br />
mixedviT myisier mniSvnelobaTa cvalebadobani. Semdeg<br />
grafikuli integrirebiT ganisazRvreba pelties efeqtis<br />
moqmedebis Sedegad gamoyofili siTbo, Np(t) mrudis qveS<br />
arsebuli farTobi (nax. 9.14). igi tolia Qp = 0,085 j.<br />
pelties siTbos joulis siTbosTan procentuli<br />
Tanafardobis dasadgenad "dadebiT" da "uaryofiT"<br />
kontaqtebSi ZabvaTa myisier mniSvnelobaTa mixedviT<br />
ganisazRvreba saSualo ZabvaTa drois mixedviT<br />
cvalebedobis myisieri mniSvnelobani (mrudi U(t) nax. 9.14)<br />
da Sesabamisad, joulis simZlavre da siTbo, rac tolia<br />
Qj = 0,875 j. mocemuli SemTxvevisaTvis gamodis, rom<br />
pelties siTbo Seadgens joulis siTbos 8%-s.<br />
"dadebiT" kontaqtSi gamoyofili siTbos saerTo<br />
raodenoba toli iqneba:<br />
Q + = Qj + Qp = 0,96 j,<br />
xolo "uaryofiT" kontaqtSi ki:<br />
Q - = Qj - Qp = 0,76 j.<br />
amrigad, damuSavebuli meTodi saSualebas iZleva<br />
ganisazRvros pelties siTbos raodenobrivi wili<br />
sxvadasxvagvar masalaTa eleqtrul kontaqtSi.<br />
249
nax. 9.14. drois mixedviT myisier mniSvnelobaTa cvalebadoba:<br />
i(t) _ denis;<br />
U + (t) da U - (t) _ "dadebiT" da "uaryofiT" saeleqtrodo<br />
kontaqtTa Zabvebis;<br />
U(t) _ omuri Zabvis;<br />
T(t) _ "dadebiTi" saeleqtrodo kontaqtis temperaturis;<br />
Np(t) _ pelties simZlavris;<br />
Up(t) _ pelties Zabvis.<br />
9.5.5.2 gardamavali kontaqtis temperaturasa da<br />
Zabvas Soris kavSiri<br />
eleqtrodTa SesaduR nimuSebze mikvra da saeleqtro<br />
kontaqtebSi mimdinare mravali sxva procesebi<br />
ganpirobebulia SeduRebis wredis am nawilebSi<br />
temperaturebis rogorc myisier mniSvnelobaTa<br />
cvalebadobis xasiaTiT, aseve maTi maqsimluri<br />
mniSvnelobebiT.<br />
250
temperaturaTa mkacri zrdis pirobebSi _ (105_106 ) 0C/wm, roca maqsimaluri gaxurebis zonasTan midgoma<br />
gaZnelebulia, am temperaturaTa uSualo gazomva<br />
SeuZlebelia, amitom metad sainteresoa temperaturaTa<br />
cvalebadobis kinetikisa da maT maqsimalur<br />
mniSvnelobaTa arapirdapiri meTodis damuSaveba.<br />
am temperaturaTa saangariSod Cvens mier gamoyenebul<br />
iqna tomsonis pirveli Tanafardoba (9.1), romlis<br />
mixedviTac<br />
T = Up (9.14)<br />
es Tanafardoba axasiaTebs im kontaqtis temperaturas,<br />
romelSic pelties siTbo emateba joulis siTbos, anu<br />
Cveni terminologiis mixedviT "dadebiTi" kontaqtis.<br />
dasmuli amocanis gadasawyvetad saWiroa vicodeT<br />
pelties Zabva Up da diferencialuri Termo-e.m.Z. -e.<br />
pelties Zabvis gansazRvris meTodi gadmocemulia wina<br />
qveTavSi (9.5.5.1.). drois sxvadasxva myisieri momentisaTvis<br />
pelties ZabvaTa mniSvnelobani kondesatoruli<br />
SeduRebisaTvis warmodgenilia mrudis saxiT Up(t) (nax.<br />
9.14).<br />
amgvarad, temperaturis gansazRvrisaTvis gamosavleni<br />
darCa Termo-e.m.Z.-is e-s gansazRvra.<br />
spilenZi _ nikelis liTonTa wyvilisaTvis e-s<br />
mniSvnelobas vpoulobT balderis eqsperimentaluri<br />
monacemebis mixedviT winaT aRwerili meTodis<br />
Sesabamisad, rogorc am mrudidan Cans, 300-dan 9000 K<br />
temperaturis intervalSi e-s mniSvnelobani SedarebiT<br />
umniSvnelod icvleba da amitom saangariSod vRebulobT<br />
maT saSualo mniSvnelobas, romelic tolia 26mkv/ 0 (nax.<br />
9.15). gasaSualebis maqsimaluri cdomileba ar aRemateba<br />
251
±5%-s.<br />
pelties Zabvisa da e-s aRniSnul mniSvnelobaTa CasmiT<br />
formula (9.14)-Si miiReba kondensatoruli SeduRebis<br />
"dadebiTi" kontaqtis temperaturebis myisier<br />
mniSvnelobaTa mrudi T(t) (nax. 9.14).<br />
rac Seexeba "uaryofiTi” kontaqtis temperaturas, misi<br />
gansazRvra SeiZleba Semdegi daSvebidan gamomdinare:<br />
erTnairia Tboacileba orive _ "dadebiT" da "uaryofiTi"<br />
kontaqtidan da temperqturebi ki maTSi Tbogamoyofis<br />
proporciulia.<br />
radganac yovel saeleqtrodo kontaqtSi gadis erTi<br />
da igive geometriis mqone denis impulsi (nax. 9.14. mrudi<br />
3), calkeuli kontaqtis temperaturaTa mniSvnelovani<br />
proporciulni unda iyos maTze ZabvaTa mniSvnelobebisa<br />
aqedan:<br />
252<br />
(9.15)<br />
(9.16)<br />
Tu CavsvavT T + -is mniSvnelobebs gamosaxuleba (9.16)-Si,<br />
miviRebT "uaryofiTi" kontaqtis temperaturaTa<br />
cvalebadobis mruds. 9.14 naxazze naCveneb ricxobriv<br />
mniSvnelobaTaTvis temperaturaTa maqsimaluri<br />
mniSvnelobani tolebi arian: "dadebiT" kontaqtSi 2000C isa, uaryofiTSi ki 1660C-is.
Up[mv]<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
2<br />
400 800 1200 1600 º K<br />
253<br />
3<br />
1<br />
55[mkv / º K]<br />
de/dT<br />
nax. 9.15. temperaturisagan damokidebulebani:<br />
1-(dE/dT)Cu-Ni _ diferencialuri Termo-e.m.Z.-Ta<br />
namdvil mniSvnelobaTaTvis;<br />
2-(dE/dT)saS.Cu-Ni _ diferencialur Termo-e.m.Z.-Ta<br />
saSualo mniSvnelobaTaTvis;<br />
dE<br />
3-Up = T pelties Zabvis sidide<br />
dT<br />
dengamtar masalaTa gaxurebisa da deformacisas maTSi<br />
mimdinare rTuli procesebis Sesaxeb aRniSnaven rogorc<br />
adreuli periodis _ samocdaaTian wlebamde, aseve<br />
Semdgomdroindel gamokvlevebSi. amasTanave liTonur<br />
kontaqtebsa Tu maTi eleqtruli gnmuxtvis areSi<br />
mimdinare metad garTulebuli procesebi specifikuri<br />
midgomebiT ganixileba mravalricxovan avtorTa<br />
SromebSi. rac Seexeba eleqtruli kontaqtis<br />
45<br />
35<br />
25<br />
15<br />
5
temperaturasa da Zabvas Soris kavSiris dadgenas,<br />
pirvelad mosinjuli iqna germaneli mecnieris, berlinis<br />
saimperatoro satelegrafo gamosacdeli sadguris<br />
saswavlo kursebis maswavleblis, doqtor kolrauSis<br />
mier. am gamokvlevebiT dadginda, rom kontaqtSi Zabvis<br />
vardnasa da tempeqrturas Soris arsebobs<br />
damokidebuleba<br />
U (9.17)<br />
sadac U _ kontaqtis orive mxaris T 0 temperaturismqone<br />
or wertils Sori Zabvis mniSvnelobaa;<br />
λ _ Tbogamtarobis koeficienti;<br />
ρ _ liTonis xvedriTi eleqtrowinaRoba.<br />
videman-franc-lorencis formulis Tanaxmad ki<br />
ρλ = aT (9.18)<br />
ukanasknelis mxedvelobaSi miRebiT kolrauSis<br />
gantoleba SeiZleba warmoadgenili iqnas Semdegnairad:<br />
(9.19)<br />
es gamosaxuleba ZalaSia kontaqtSi dnobis<br />
adgilobrivi kerebis gamovlenis dasawyisis momentamde.<br />
kolrauSis aRniSnuli gamosaxuleba aRiarebuli iqna<br />
rigi mecnierebis: diselhorsti, devidsoni, grinvudi da<br />
iuliamsi, Solci, holmi da sxvaTa mier.<br />
integrirebis Semdeg gamosaxuleba (9.19) Rebulobs<br />
Semdeg saxes:<br />
254
2<br />
2 2 U<br />
Tmax<br />
− T0<br />
=<br />
(9.20)<br />
4a<br />
saidanac gardaqmnis Semdeg miiReba<br />
videman-franc-lorencis formulis Tanaxmad<br />
255<br />
(9.21)<br />
ρ ⋅ λ<br />
a =<br />
T<br />
da aris mudmivi sidide, toli 2,45X10-8 -sa<br />
To - aris oTaxis temperatura da SeiZleba miviRoT<br />
toli 3000K-sa. Tu T0-sa da a -s miTiTebul mniSvnelobebs<br />
CavsvamT (9.17)-Si, miviRebT:<br />
Tmax = 3200 · U (9.22)<br />
Cveni SemTxvevisaTvis aRebuli unda iqnas "dadebiTi"<br />
kontaqtis Zabvis mniSvnelobani. Tu (9.22) gamosaxulebaSi<br />
CavsvamT Cvens mier "dadebiT" kontaqtSi Zabvis<br />
oscilografiiT mirebul drois ramodenime Sualedis<br />
Sesabamis sidideebs, (mrudi U + (t) nax. 9.14), miviRebT<br />
temperaturaTa Semdeg mniSvnelobebs (ix. cxr. 9.2).<br />
SedarebisaTvis cxrilSi moyvanilia avtoris mier<br />
SemoTavazebuli meTodiT angariSis Sedegebi igive<br />
wertilebisaTvis. aqedan Cans, rom kolrauSis<br />
gantolebiTa da avtoris meTodiT miRebul<br />
temperaturaTa<br />
erTmaneTisagan.<br />
sidideebi umniSvnelod gansxvavdebian
wertilis #<br />
nax.5.3-is<br />
mixedviT<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
7<br />
cxrili 9.2.<br />
angariSis Sedegebi<br />
“dadebiTi” kontaqtis temperatura<br />
kolrauSis<br />
mixedviT<br />
137<br />
192<br />
209<br />
201<br />
194<br />
187<br />
155<br />
256<br />
sulamaniZis<br />
meTodis mixedviT<br />
134<br />
182<br />
200<br />
190<br />
182<br />
163<br />
132<br />
qvemo cxrilSi moyvanilia kontaqtis sxvadasxva<br />
mdgomareobisaTvis ZabvaTa mniSvnelobani.<br />
Zabva<br />
masa<br />
dar.<br />
dnob<br />
aor<br />
cxrili 9.3.<br />
liTonur kontaqtTa darbilebis, dnobisa da<br />
aorTqlebis ZabvaTa mniSvnelobani<br />
Fe<br />
0,21<br />
0,6<br />
Mo<br />
0,25<br />
0,75<br />
1,1<br />
Cd<br />
0,15<br />
W<br />
0,4<br />
1,1<br />
2,1<br />
Au<br />
0,08<br />
0,43<br />
0,9<br />
Ag<br />
0,09<br />
0,37<br />
0,67<br />
Cu<br />
0,12<br />
0,43<br />
0,79<br />
Zn<br />
0,1<br />
0,17<br />
Sn<br />
0,07<br />
0,13<br />
Pb<br />
0,12<br />
0,19<br />
Al<br />
0,1<br />
0,3<br />
Pt<br />
0,25<br />
0,65<br />
1,5<br />
Pd<br />
0,57<br />
1,3<br />
Ni<br />
0,22<br />
0,65
Zabvisa da temperaturis dadgenili urTierTkavSiriT<br />
SeiZleba Sefasdes saeleqtrodo kontaqtis maqsimaluri<br />
temperaturis is sidide, roca iwyeba SesaduRi nimuSis<br />
eleqtrodis muSa zedapirze mikvris procesi. amisaTvis<br />
saWiroa vicodeT kontaqtSi am procesis Sesabamisi Zabvis<br />
vardnis mniSvneloba.<br />
holmis mixedviT liTonis mikvra iwyeba kontaqtSi<br />
Zbvis vardnis sruliad garkveuli mniSvnelobisaTvis da<br />
eTanadeba darbilebis Zabvas (cxrili 9.3, pirveli<br />
strofi).<br />
sxvadasxvagvar liTonTa kontaqtSi mikvris Zabvad<br />
SeiZleba miRebul iqnas darbilebis ZabvaTa ori<br />
mniSvnelobidan zeda zRvari.<br />
mikvris dawyebis Zabvisa da temperaturis gamosavlenad<br />
nax. 9.12-ze mocemuli sqemis mixedviT Catarebuli iqna<br />
rigi eqsperimentebisa. amasTanave "dadebiTi" da<br />
"uaryofiTi" kontaqtebi mzaddeboda iseTnairad, rom maTi<br />
winaRobani mudmivi denisadmi iyo Tanabari. nikelis<br />
firfitaSi tardeboda sxvadasxva sididis denis Zalebi<br />
da izomeboda orive kontaqtSi Zabvis vardnebi,<br />
erTdroulad mowmdeboda eleqtrodis firfitaze mikvris<br />
arseboba.<br />
Zabvis gazomvaTa monacemebis CasmiT formula 9.13-sa<br />
da 9.14-Si ganisaRvreboda pelties Zabva da iangariSeboda<br />
kontaqtis temperatura.<br />
am eqspermentTa Sedegebi warmodgenilia nax. 9.15-ze.<br />
naTeli wreebiT aRniSnulia ZabvaTa da temperaturaTa is<br />
sidideebi, roca ar xdeboda eleqtrodis mikvra nimuSze.<br />
muqi wreebi ki miuTiTeben mikvris arsebobas.<br />
ordinatTa marcxena RerZze gadazomilia palties<br />
257
ZabvaTa mniSvnelobani, marjvenaze ki _ "dadebiT"<br />
kontaqtSi ZabvaTa jamuri vardnis mniSvnelobani.<br />
abscisaTa ReZze ki gadazomilia angariSiT miRebuli<br />
kontaqtis temperaturaTa mniSvnelobani.<br />
nax. 9.15 '”dadebiT" saeleqtro kontaqtSi pelties Zabvisa<br />
da jamuri Zabvis vardnis temperaturisagan damokidebulebani:<br />
● _ dafiqsirebulia eleqtrodis nimuSze<br />
mikvra;<br />
○ _ mikvra ar aris.<br />
zemoTaRniSnul naxazze moyvanili grafikuli<br />
gamosaxulebis analizidan Cans, rom spilenZis<br />
eleqtrodis nikelis firfitaze mikvris procesi iwyeba<br />
maSin, roca pelties Zabva utoldeba 18 milivolts da<br />
"dadebiTi" kontaqtis jamuri Zabva _ 0,22 volts, rac<br />
Seesabameba 4300C temperaturis mniSvnelobas.<br />
radganac mikvris temperatura daaxloebiT eTanadeba<br />
ufro mtkice masalis darbilebis temperaturas, amitom<br />
literaturuli monacemebiT masalaTa mniSvnelovani<br />
darbilebis sawyisi temperaturiT SeiZleba vimjeloT<br />
mikvris sawyis temperaturaze.<br />
258
spilenZis "dadebiTi" eleqtrodis nikelis nimuSze<br />
mikvris Zabvis mier miRebuli monacemebi kargad emTxveva<br />
holmis monacemebs (cxrili. 9.3.) nikelisaTvis, rogorc<br />
ufro mtkice masala spilenZTan SedarebiT.<br />
aRniSnulidan gamomdinareobs, rom mikvris<br />
ugulebelsayofad saWiroa, rom "dadebiT" saeleqtrodo<br />
kontaqtSi Zabva ar aRematebodes 0,22 volts, xolo<br />
temperatura ki unda iyos 4300C-ze naklebi.<br />
avtoris TvalsazrisiT "dadebiTi" kontaqtSi Zabvis<br />
vardnisa da pelties Zabvis monacemebTa dapirispireba<br />
gviCvenebs, rom maT Soris damokidebuleba spilenZinikelis<br />
wyvilisaTvis SeiZleba gamoisaxos formuliT<br />
U Up = 0,082U + (9.23)<br />
am gamosaxulebis mxedvelobaSi miRebiT spilenZinikelis<br />
kontaqtisaTvis SeiZleba SemovifargloT U U + -is<br />
gansazRvriT.<br />
Semdgom formula (9.14)-Si pelties Zabvis 9.23<br />
gamosaxulebiT miRebuli mniSvnelobisa da e-s dadgenil<br />
saSualo mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT, rom<br />
T = 3150UU + (9.24)<br />
Tanafardoba (9.24) kargad emTxveva kolrauSis<br />
miaxloebiT Tanafardobas (9.22).<br />
amgvarad, eleqtruli kontaqtis temperaturis<br />
saangariSo orive meTodi kargad emTxvevian erTmaneTs da<br />
avtoris mier miRebuli gamosaxuleba (9.24) SeZleba<br />
gamoyenebuli iqnas winaRobiT SeduRebis zonis<br />
259
kontaqtTa<br />
praqtikaSi.<br />
maqsimaluri temperaturis angariSis<br />
9.5.5.3. SeduRebis parametrTa gavlena<br />
pelties Zabvaze<br />
winamdebare qveTavSi naCvenebia, rom pelties Zabva<br />
pirdapirproporciulia kontaqtis gaxurebis<br />
temperaturisa. aqedan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT,<br />
rom amaTu im faqtoris moqmedeba kontaqtze rac ufro<br />
metad zrdis misi temperaturis sidides, miT ufro metad<br />
gaizrdeba kontaqtSi pelties Zabvis mniSvnelobac.<br />
aRniSnulis gaTvaliwinebiT logikuri msjelobisas<br />
SeiZleba gamoiTqvas Semdegi mosazreba: 1. radgan denis<br />
Zalis zrda joulis kanonidan gamomdinare, iwvevs<br />
kontaqtis temperaturis gazrdas, Sesabamisad man unda<br />
gamoiwvios pelties Zabvis gazrdac; 2. Tu dawnevis Zalis<br />
gazrda iwvevs kontaqtis winaRobis Semcirebas, am<br />
drosac, joulis kanonis mixedviT unda moxdes pelties<br />
Zabvis Semcirebac; 3. rac Seexeba nimuSis sisqis zrdas,<br />
rogorc avtoris mier Catarebuli Teoriuleqsperimentuli<br />
gamokvlevebiT dadginda, igi iwvevs<br />
aqtiur kveTSi jamuri siTbos Semcirebas, ramac<br />
Sesabamisad unda moaxdinos pelties Zabvis Semcirebac.<br />
Camoyalibebuli prognozirebis Sesamowmeblad Catarda<br />
ramodenime seria eqsperimentebisa.<br />
denis impulsis amplitudis, eleqtrodTa dawnevis<br />
Zalisa da nimuSis liTonis sisqis "dadebiT" da<br />
"uaryofiT" kontaqtebSi ZabvaTa mniSvnelobebze anu<br />
pelties Zabvis sidideze gavlenis gamokvlevis SedegTa<br />
260
jamuri monacemebi moyvanilia nax. 9.16-ze diagramaTa<br />
saxiT. am monacemTa analizi adasturebs dasmuli<br />
prognozis siswores, denis amplitudis impulsis zrdiT<br />
pelties Zabva izrdeba. eleqtrodTa dawnevis Zalis<br />
zrdiT palties Zabva mcirdeba da nimuSis sisqis zrdac<br />
iwvevs pelties Zabvis SesamCnev Semcirebas.<br />
rac mTavaria, pelties Zabvis SemcirebiT iklebs<br />
SesaduRi nimuSis eleqtrodze mikvris albaToba.<br />
Im[KA] P[Kg]<br />
2<br />
1<br />
0 5 10 15 20 Vp [mv]<br />
261<br />
3<br />
δ[mk]<br />
nax. 9.16. pelties efeqtis gamovlenis damokidebuleba:<br />
1_ denis amplitudur mniSvnelobaTagan;<br />
2_ eleqtrodTa dawnevis Zalisagan;<br />
3_ liTonis sisqisagan.<br />
400<br />
300<br />
200<br />
100<br />
9.5.6. pelties efeqtis gavlenis ugulebelyofa<br />
saeleqtrodo kontaqtSi<br />
zemoTmiRebul SedegTa logikuri analizis<br />
safuZvelze unda vivaraudoT, rom erT-erT eleqtrodze<br />
(pliusniSnian) SesaduRi detalis mikvris procesis<br />
Tavidan asacileblad, anu am saeleqtrodo gardamaval<br />
eleqtronul kontaqtSi pelties siTbos Sesamcireblad,
saWiroa ganxorcieldes dawnevis Zalis gazrda<br />
SeduRebis dawnevis Zalisagan damoukideblad. yovelive<br />
es SesaZlebeli gaxda Cvens mier SemoTavazebuli sqemis<br />
(nax. 9.17) praqtikuli gamoyenebiT.<br />
nax. 9.17. winaRobiT SeduRebis originaluri xerxis<br />
praqtikuli realizaciis mowyobilobaTa sqemebi<br />
1. wertilovani da 2. gorgolaWovani SeduRebis<br />
SemTxvevebisaTvis:<br />
1 _ zeda muSa eleqtrodi;<br />
2 _ brtyeli dadebiT niSniani uqmi eleqtrodi;<br />
3, 4 _ SesaduRi nimuSebi;<br />
5 _ xisti dieleqtrikuli qvesadebi;<br />
262
6_ elastikuri safeni; 7_ momWimi;<br />
8 _ nakeruli SeduRebis gadasaadgilebeli gorgolaWi.<br />
warmodgenili sqemis mixedviT SesaduR nimuSebs 3,4<br />
deni miewodebaT uaryofiTniSniani Cveulebrivi 1 da<br />
dadebiTniSniani brtyeli 2 eleqtrodebiT. nimuSTa<br />
SeerTebis zona Tavsdeba xist dieleqtrikul sadebze 5,<br />
romelic Camagrebulia brtyel eleqtrodSi 2. zeda<br />
eleqtrodze 1 moedeba SeduRebisaTvis saWiro dawnevis<br />
Zala P. qveda sqeli nimuSi 4 mieWireba brtyel-qveda<br />
eleqtrods SeduRebis dawnevaze meti ZaliT P 1 , romlis<br />
TanabarganawilebisaTvis momWersa 7 da nimuSs 4 Soris<br />
Tavsdeba eleqstikuri safeni 6. gorgolaWovani<br />
SeduRebisaTvis gamoiyeneba gadaadgilebis gorgolaWi 8.<br />
SeduRebis aRniSnuli xerxis praqtikaSi gamoyeneba<br />
iZleva saSualebas absoliuturad gamoiricxos SesaduRi<br />
detalis zedapiris mikvra pliusniSniani eleqtrodis<br />
muSa zedapirze.<br />
amasTanave dadgenilia, rom:<br />
1. `dadebiTi~ saeleqtrodo kontaqtis dawnevis Zala<br />
meti unda iyos cxel (SeduRebis) kontaqtis dawnevis<br />
Zalaze 2-3-jer.<br />
2. SemoTavazebuli xerxiT SeduRebisas saeleqtrodo<br />
zonaSi xdeba eleqtruli energiis sasargeblod<br />
gadanawileba, kerZod, dawnevis Zalis gazrda iwvevs<br />
winaRobis Semcirebas, rac TavisTavad zrdis SeduRebis<br />
denis Zalas (8-10) 0C-iT da Sesabamisad izrdeba SenaduRi<br />
wertilis zomebi daaxloebiT 1,5-jer.<br />
3. kontaqtis dawnevis Zalis gazrda zrdis<br />
kontaqtidan siTbos acilebis process;<br />
4. mniSvnelovnad umjobesia SenaduRi nakeris<br />
263
garegnuli saxe (nax. 9.18).<br />
nax. 9.18. gorgolaWovani Senaduri nakeris garegani saxe:<br />
1. arsebuli klasikuri xerxi;<br />
2. avtoris originaluri xerxi.<br />
3.<br />
1 _ wertiliT aRniSnulia pelties efeqtis Sedegebi,<br />
nakeris<br />
zedapiris eleqtodze aqtiuri mikvris ubnebi.<br />
amrigad, SeduRebis reJimis axali parametris<br />
pliusniSnian saeleqtrodo kontaqtSi SeduRebis dawnevis<br />
Zalisagan (P) damoukideblad regulirebad dawnevis<br />
Zalis (P ' ) Seqmna, nax. 9.17, saSualebas iZleva:<br />
1. Tavidan aviciloT xarisxis erT-erTi dominanti<br />
faqtoris, polarobis anu Termoeleqtruli procesis<br />
uaryofiTi gavlena, detalis erT-erT eleqtrodze mikvra<br />
da ufro metic:<br />
2. SevamciroT (8-10)%-iT SeduRebisTvis saWiro<br />
eleqtroenergiis xarji.<br />
yovelive aRniSnuli exeba winaRobiT SeduRebis<br />
ZiriTad saxeebs, wertilovan da gorgolaWovan<br />
SeduRebas. pirapira Sedurebisas ki polaruli<br />
movlenebis aRZvra saeleqtrodo kontaqtebSi, anu manqanis<br />
momWer tuCebsa da SesaduRi masalis zedapirebs Soris<br />
saziano araa imdenad, ramdenadac iq didia Tboacilebis<br />
264
efeqti SesaduRi masalis tuCebTan Sexebis farTis<br />
sididisa da maTi tuCebSi miWeris Zala regulirdeba<br />
SeduRebis Zalisagan damoukideblad.<br />
9.6. sxvadasxva sisqis detalTa SeduRebis Taviseburebani<br />
9.6.1. sisqeTa fardobis gavlena Txevadi birTvis<br />
adgilmdebareobaze<br />
winaRobiT SenaduRi SeerTebis vargisianobis erT-erT<br />
mTavar kriteriumad iTvleba Txevadi birTvis anu<br />
SenaduRi wertilis Camoyalibebis adgili, kerZod,<br />
rogorc ukve viciT, is unda ganlagdes simetriulad<br />
SesaduR nimuSTa Sexebis _ sakontaqto sibrtyis mimarT,<br />
amasTanave ar unda moxdes SesaduR detalTa zedapirebis<br />
mikvra _ miduReba gamoyenebuli danadgaris eleqtrodTa<br />
muSa zedapirebze. am pirobaTa uzrunvelyofa<br />
jerjerobiT praqtikulad gaZnelebulia rogorc cvladi<br />
denis wyaroebiT sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebisas,<br />
aseve monopolaruli denis wyaros gamoyenebisas _<br />
mikroSeduRebisas, rogorc Tanabari, aseve araTanabari<br />
sisqis nimuSTa SemTxvevebisaTvis.<br />
sxvadasxva sisqis namzadTa wertilovani SeduRebis<br />
problemebisadmi mecnierTa yuradReba mipyrobili iqna<br />
meore msoflio omis Semdeg, rac aixsneba am periodidan<br />
dawyebuli teqnikuri progresis aRmasvliT.<br />
qronologiurad Tu mivudgebiT, eleqtrowinaRobiT<br />
wertilovani SeduRebis Txevadi birTvis ganviTarebis<br />
procesis Sesaxeb TandaTanobiT ayalibebdnen TavianT<br />
Sexedulebebs sxvadasxva qveynis mkvlevarebi: a.gelmani,<br />
n.kaganovi, k.koCergini, r.vilsoni, v.moravski, l.zaicevi,<br />
265
.orlovi, p.CuloSnikovi, s.semergeevi, t.bekerti,<br />
n.kabanovi, a.atamanovi, v.iliSevi, s.sliozbergi,<br />
e.rapoporti, l.bukina, r.gaze, J.guldi da sxvebi. maTgan<br />
ganvixiloT is naSromebi, romlebSic gaSuqebulia<br />
erTgvarovani masalis araTanabari sisqis nimuSTa<br />
eleqtrowinaRobiT<br />
problemebi.<br />
SeduRebis teqnologiuri procesis<br />
a.gelmani aRniSnavs, rom sisqeTa fardobis zrdis<br />
SemTxvevaSi Txevadi birTvi daiZvris sakontaqto<br />
sibrtyidan da fardobis mniSvnelobis Sesabamisad<br />
gadaadgildeba sqel nimuSSi. amitom SedarebiT advilad<br />
SeduRebadia nimuSebi sisqeTa fardobamde _ δ2/δ1=3:1.<br />
amasTanave, SeduRebis reJimis parametrebi gansazRvrulni<br />
unda iyos Txeli nimuSis sisqis mixedviT. sqel nimuSSi<br />
siTbos gaZlierebuli acilebis sakompensaciod saWiroa<br />
denis Zalis an misi moqmedebis garkveuli gazrda.<br />
r.vilsoni miuTiTebs, rom Txevadi birTvis “cxeli”<br />
kontaqtisaken gadasaadgileblad saWiroa SeirCes erTerTi<br />
eleqtrodisaTvis meorisagan gansxvavebuli masala<br />
an zomebi; Semdeg ki a.gelmani winaTqmulisagan<br />
gansxvavebiT miuTiTebs, rom mdgomareobis<br />
gamosasworeblad saWiroa mxolod denis Zalis<br />
umniSvnelod gazrda.<br />
avtorebi l.zaiCiki, b.orlovi da p.CuloSnikovi _<br />
sisqeTa fardobis arasasurvel zRvrad miiCneven igive<br />
mniSvnelobas _ 3:1, rasac a.gelmani da aRniSnaven, rom<br />
misi Semdgomi zrdisas gadnobis zona SeiZleba mTlianad<br />
imyofebodes sqel nimuSSi ise, rom arc ki exebodes Txl<br />
nimuSs. maTi, azriT, gamdnari zonis sasurveli<br />
mdebareobis misaRebad saWiroa daregulirdes: 1.<br />
266
eleqtrodebSi siTbos acilebis intensiuroba da 2.<br />
nimuSTa pirapirSi denis simkvrive. aqedan, eleqtrodSi<br />
Tboacilebis intensiurobis Semcireba miiRweva: 1.<br />
saeleqtrodo kontaqtis farTis SemcirebiT Txeli<br />
detalis mxridan, kerZod, eleqtrodis muSa zedapiris<br />
radiusis SemcirebiT da SeduRebis xisti reJimis<br />
gamoyenebiT; 2. Txeli nimuSis mxridan dabali<br />
Tboeleqtrogamtarobis mqone saeleqtrodo masalis<br />
gamoyenebiT; 3. saeleqtrodo kontaqtSi siTbos<br />
eleqtrodSi acilebis Semamcirebeli safenis _ Tburi<br />
ekranis moTavsebiT; 4. sqel nimuSze gamWoli reliefis<br />
gamoyvaniT; 5. “cxel” kontaqtSi maRali<br />
eleqtrowinaRobisa da dnobis temperaturis mqone<br />
Sualeduri safenis moTavsebiT. amasTan, Tburi ekranis<br />
dasamzadeblad SesaZlebelia gamoyenebuli iqnes<br />
SesaduRi nimuSis masala, magram ukeTasia (0,5_0,2)mm sisqis<br />
uJangavi foladis zonari. denis gavlisas saekrano<br />
firfita xurdeba da siTbos gadacems SesaduR nimuSebs.<br />
amrigad, siTbos ori wyaros (deni da gaxurebuli<br />
foladis firfita) kombinaciam “cxel” kontaqtSi<br />
SeiZleba warmoqmnas gamdnari zona. gadnoba unda daiwyos<br />
Txeli nimuSis zedapirze da gagrZeldes sqel nimuSSi.<br />
zemoTxsenebuli avtorebi miuTiTeben aRwerili<br />
teqnologiuri xerxis naklovan mxareebzec. kerZod,<br />
ekranis gamoyeneba iwvevs: 1. gadnobis zonaSi niJarebisa<br />
da bzarebis warmoqmnas, romlis ugulebelyofa moiTxovs<br />
rbil reJimebze SeduRebas da Wedvis ZaliT damuSavebas<br />
procesis ciklogramis III-stadiis ganmavlobaSi.<br />
miuxedavad amisa, aluminisa da magniumis<br />
maRalsimtkiciani SenadnobebisaTvis SenaduR nakerSi<br />
267
zarebisa da niJaraTa warmoqmna gardauvalia; 2. Txevadi<br />
zonis gamosvlas SesaduRi nimuSis gare zedapirze da<br />
Sesabamisad,<br />
Semcirebas.<br />
SenaduRi nakeris koroziamedegobis<br />
p.CuloSnikovi ganmartavs, rom sisqeTa didi<br />
sxvaobisas Txevadi birTvis adgilmdebareobas<br />
gansakuTrebiT gansazRvravs SeduRebis reJimis xasiaTi<br />
(xisti an rbili). 1. xisti reJimis SemTxvevaSi (tSed=0,14wm.) Tboacilebis procesebi arsebiT gavlenas ar axdens<br />
Txevadi zonis warmoqmnaSi, amitom is ufro<br />
simetriuladaa ganlagebuli SesaduR nimuSTa Sexebis<br />
sibrtyis mimarT. 2. rbili reJimis dros (tSed=1,0wm.) ki<br />
piriqiT, Tboacilebis procesebi SesaduR nimuSTa<br />
liTonSi da eleqtrodebSi axdens did gavlenas Txevadi<br />
zonis warmoqmnaSi, amitom SesaduRi wertili<br />
gadainacvlebs sqel nimuSSi da Camoyalibdeba SesaduR<br />
nimuSTa jamuri sisqis centris simetriulad. es<br />
gamonaTvami axsnilia imiT, rom rbili reJimis dros<br />
gaxurebis procesi SedarebiT nelia, ris gamoc ufro<br />
intensiurad mimdinareobs Tbogadacemis procesebi<br />
SeduRebis zonis SigniT da agreTve Txeli nimuSidan<br />
eleqtrodisken. SeduRebadi kontaqtis periferiul da<br />
centralur zonaTa temperaturebi Tanabrdeba. Txeli<br />
nimuSidan eleqtrodSi intensiuri Tbogadacemis Sedegad<br />
maqsimalur temperaturaTa are Seiqmneba nimuSTa<br />
sakontaqto sibrtyisagan moSorebiT _ sqel nimuSSi.<br />
swored amitom Txevadi zonac ganlagdeba sqel nimuSSi<br />
ise, rom srulebiT ar exebodes Txel nimuSs. radganac<br />
avtoris azriT, gamonaSxefTa Tavidan acilebis mizniT<br />
araTanabari sisqis masalaTa SeduReba mizanSewonilia<br />
268
ganxorcieldes cvladi denis manqanebze (maTi reJimebi<br />
ufro rbilia, vidre kondensatoruli manqanebisa). is<br />
saWirod Tvlis am SemTxvevisaTvis pirapirSi (“cxel”<br />
kontaqtSi) da Txel nimuSSi gaizardos temperatura<br />
zemoTaRniSnuli xerxebis msgavsad _ Txeli nimuSis<br />
mxridan dabali Tbo-eleqtrogamtarebis mqone<br />
eleqtrodisa da saeleqtrodo kontaqtSi Tburi ekranisafenis<br />
gamoyenebiT. aRniSnuli xerxi ganxorcieldeba<br />
Txeli nimuSis mxridan eleqtrodis muSa zedapirze<br />
volframis an molibdenis nawilis CayenebiT, an Txel<br />
nimuSsa da eleqtrods Soris cxelmedegi masalis (vJ 98,<br />
molibdeni da a.S.) 0,15_0,25 mm sisqis safenis gamoyenebiT.<br />
procesis naklovaneba isaa, rom safeni SeiZleba<br />
miekros_mieduRos Txel nimuSs. amitom SeduRebis reJimi<br />
unda SeirCes faqizad da safenisa da Txeli nimuSis<br />
zedapirebi winaswar bejiTad gaiwmindos liTonur<br />
brwyinvalebamde.<br />
n.kabanovis mixedviT SesaduRi nimuSebis sisqeTa didi<br />
sxvaobis dros Txevadi zona ganlagdeba sqel nimuSSi<br />
ise, rom Txel nimuSs arc Seexeba. misi gadaadgileba<br />
Txeli nimuSisaken SesaZlebelia: 1. nimuSTa kontaqtSi<br />
gamoyofil da 2. eleqtrodebSi acilebul siTboTa<br />
regulirebiT. aqedan pirveli miiRweva “cxel” kontaqtSi<br />
denis simkvrivis gazrdiT. amisaTvis saWiroa reliefis<br />
gamoyvana Txeli an sqeli nimuSis sakontaqto adgilze.<br />
denis simkvrivis gazrdis TvalsazrisiT metad<br />
perspeqtiulia kondensatoruli SeduReba. rac Seexeba<br />
meores, eleqtrodebSi siTbos acilebis regulireba<br />
SeiZleba ganxorcieldes: saleqtrodo kontaqtTa<br />
zomebisa da eleqtrodis masis SecvliT “civi” kontaqtis<br />
269
zonaSi, kerZod, maTi gazrda gamoiwvevs sakontaqto<br />
zonaSi temperaturaTa vardnis zrdas da daCqardeba<br />
gaxurebuli liTonis gaciveba. praqtikulad sqeli<br />
nimuSis mxridan ayeneben didi diametrisa da didi<br />
sakontaqto zedapiris mqone eleqtrods, xolo Txelis<br />
mxridan _ mcire diametrisas, rac zog SemTxvevaSi iwvevs<br />
gamonaSxefebs, Rrma CaTelvas da SenaduRi wertilis<br />
zomaTa Semcirebas. aluminis SenadnobTa SeduRebisas<br />
Txeli nimuSis mxridan saeleqtrodo masalad gamoiyeneba<br />
Senadnobi Мц-5D, xolo foladis SeduRebisas _<br />
volfrani, molibdeni da agreTve milibdenisa da 15%<br />
spilenZis pudris Senacxobi, s.sliozbergi da<br />
p.CuloSnikovi gvamcnoben, rom Txevadi zonis<br />
CamoyalibebaSi arsebiT gavlenas axdens saeleqtrodo<br />
kontaqtSi denis simkvrivis xasiaTi, xolo am kontaqtSi<br />
denis simkvrivis ganawileba mniSvnelovnadaa<br />
damokidebuli: 1. eleqtrodis muSa nawilis formisagan.<br />
magaliTad, wagrZelebuli konusuri muSa nawilis mqone<br />
eleqtrodis SemTxvevaSi saeleqtrodo kontaqtSi denis<br />
simkvrive ufro Tanabarzomieria, vidre cilindruli<br />
formis muSa nawilis mqone eleqtrodis dros; 2.<br />
eleqtrodis gamaciebeli arxis Ziridan mis muSa<br />
zedapiramde arsebuli sawyisi kveTis SemcirebiT (rac<br />
gardauvalia eqspluataciis pirobebSi eleqtrodis muSa<br />
zedapiris periodulad gadaCarxvis aucileblobiT)<br />
mniSvnelovnad irRveva masSi gamavali denis<br />
Tanabarsimkvriveoba _ saeleqtrodo kontaqtis<br />
periferiebSi xdeba SedarebiT meti; vidre mis centralur<br />
nawilSi. es iwvevs Txevadi birTvis diametrisa da misi<br />
nimuSSi Cadnobis sididis Semcirebas. avtorebi aRniSnaven<br />
270
agreTve saeleqtrodo kontaqtSi denis simkvrivis<br />
sasurveli cvalebadobis miRwevas rogorc eleqtrodTa<br />
formisa da zomebis, aseve maTi masalebis SerCeviT,<br />
magram amasTanave miuTiTeben mis naklovanebazec. kerZod,<br />
dasaSvebia saeleqtro masalis eleqtrogamtarobis<br />
Semcireba spilenZis eleqtrogamtarobis mxolod 30%-mde,<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi am kontaqtSi mniSvnelovani<br />
Tbogamoyofis gamo eleqtrodi mieduReba Txeli nimuSis<br />
zedapirs.<br />
p.CuloSnikovi Semdgom naSromSi anviTarebs Tavis<br />
adrindel Sexedulebebs, kvlav amaxvilebs yuradRebas<br />
SeduRebis reJimsa da sxmuli birTvis<br />
urTierTdamokidebulebaze da aqedan gamomdinare<br />
aRniSnavs, rom: 1. sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebisas<br />
saWiro manqana_danadgarebs waeyenebaT specifikuri<br />
moTxovnebi. maT unda hqondeT adviladmoZravi da<br />
mcireinerciuli eleqtrodTa dawnevis amZravi meqanizmebi.<br />
eleqtrodebiT dawneva una xdebodes gansakuTrebiT<br />
stabilurad da Txeli nimuSis sisqis mixedviT unda<br />
regulirdebodes SedarebiT did zRvrebSi, magliTad (150-<br />
500)kg.Z., 2. xisti reJimiT SeduRebisas Txeli nimuSis<br />
Cadnobis sidide ar aris damokidebuli sqeli nimuSis<br />
mxridan moqmedi eleqtrodis muSa zedapiris zomebisagan.<br />
miuxedavad amisa, sasurvelia mas qondes brtyeli<br />
(cilindruli) muSa zedapiri, rac xels SeuSlis sqeli<br />
nimuSis gadaxurebas da mis zedapirze CaTelil adgilTa<br />
warmoqmnas. igi aRwers agreTve saintereso, magram<br />
damafiqrebel Sedegebs. magaliTad: 1. nax. 9.19-ze<br />
warmodgenilia Txevadi birTvis Camoyalibebis procesi<br />
drois mixedviT. 1 _ Seesabameba gadnobis zonis<br />
271
mdgomareobas wertilovani SeduRebis procesis<br />
ciklogramis II _ periodis sawyis moments. es aixsneba<br />
"cxeli" kontaqtis kveTSi denis simkvrivis araTanabari<br />
ganawilebiT (nax. 9.19.4). misi maqsimaluri mniSvnelobani<br />
aRiniSnebian periferiebze, ris gamoc araTanabaria<br />
kontaqtis temperaturuli veli da amitom liTonis<br />
periferiuli zonebi dnobis temperaturamde xurdebian<br />
ufro adre, vidre kontaqti centralur nawilSi. drois<br />
Semdgom mniSvnelobaTaTvis periferiul zonaTa<br />
gaxurebis Sedegad izrdeba maTi eleqtrowinaRoba da<br />
Tanmimdevrulad xdeba denis gadanawileba kontaqtis<br />
centralur nawilSi, rac TavisTavad iwvevs iq denis<br />
simkvrivis zrdas da liTonis dnobis dawyebas, amgvarad<br />
warmoiqmneba normaluri Txevadi zona (nax. 9.19.2),<br />
procesis amgvar ganviTarebas p.CuloSnikovi savaraudod<br />
miiCnevs xisti reJimis SemTxvevaSi, risi dadasturebac<br />
moiTxovs Semdgom kvlevaTa Catarebas.<br />
rac Seexeba mis mier SemoTavazebul sqel nimuSSi<br />
eleqtruli velis (nax. 9.19.3) dengamtari konusis<br />
saangariSo formulas:<br />
D = (3 ÷ 3,5)deL (9.25)<br />
avtoris azriT SeiZleba iTqvas, rom: jer erTi, aq ar<br />
aris mocemuli am meqanizmis roli sxmuli birTvis<br />
ganviTarebis procesisaTvis da Semdeg meore, denis velis<br />
xasiaTi ar SeiZleba calsaxad iyos damokidebuli<br />
mxolod eleqtrodis diametrze da masze gavlenas ar<br />
axdendes agreTve TviT nimuSis geometriuli parametrebi,<br />
kerZod ki sisqe. bolos ki, denis xazebis gamrudeba unda<br />
272
moxdes orive nimuSSi _ rogorc sqelSi, aseve TxelSic.<br />
nax. 9.19 gansxvavebul sisqeTa nimuSebis xisti reJimiT<br />
SeduRebisas gadnobis zonisa da denis velis xasiaTebi:<br />
1. 0,544 mm. sisqeTa foladis X18H9T<br />
wertilovani SeduRebis dros miRebuli<br />
wriuli Cadnoba;<br />
2. 0,5+3 mm sisqeTa foladis fol. X18H9T<br />
wertilovani SeduRebis dros miRebuli<br />
Txevadi birTvi;<br />
3. denis veli;<br />
4. cxel kontaqtSi (nimuSi-nimuSi) denis<br />
simkrive.<br />
rac Seexeba sisqeTa fardobis gavlenas Txevadi zonis<br />
adgilmde-bareobaze, p. CuloSnikovis Tvalsazrisis<br />
dasadgenad Cvens mier dalagebuli iqna gansaxilvel<br />
273
naSromSi warmodgenili metalografiuli kvlevis<br />
Sedegebi (nax. 9.20) da Sesabamisi sacxrilo monacemebi.<br />
amrigad nax. 9.20-ze Tavmoyril masalaTa analizi<br />
metyvelebs Semdegs: SesaduRi nimuSebis sisqeTa fardobis<br />
zrdiT 4-dan 20-mde gadnobis zona rom moedos Txel<br />
nimuSsac, saWiroa: 1. fardobis 4-dan 13-is CaTvliT<br />
SualedisaTvis (9.20.1,2,3,4) gamoyenebuli iqnas rogorc<br />
xisti, aseve umetesad rbili reJimebi; amasTanave, yvela<br />
SemTxvevisaTvis damatebiT aucilebelia garkveuli<br />
teqnologiuri xerxis xmareba. 2. sisqeTa fardobis<br />
Semdgomi gazrdiT, kerZod δ2/δ1 = 20, araviTari<br />
teqnologiuri xerxis gamoyeneba saWiro ar aris da<br />
gadnobis zona (Txevadi birTvi) TiTqmis simetriuladaa<br />
ganlagebuli nimuSTa Sexebis sakontaqto sibrtyis<br />
mimarT (nax. 9.20.5,6).<br />
am bolo SedegTan dakavSirebiT yuradsaRebia<br />
avtoriseuli saintereso daskvnac: silfonTa xisti<br />
reJimiT SeduRebisas SedarebiT didi diametris (
mniSvnelobis Semdgomi zrdisas gadnobis zona unda<br />
mTlianad moTavsdes sqel nimuSSi.<br />
am gansxvavebul Sexedulebebidan gamomdinade, Cveni<br />
azriT, Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />
kanionzomierebis dadgena moiTxovs garkveul kvleviT<br />
samuSaoTa Catarebas.<br />
nax. 9.20 araTanabari sisqeebis nimuSTa SeduRebisas<br />
Txevadi zonis Camoyalibebis SemTxvevebi (nimuSTa<br />
masala_foladi X18H9T; 1,2,3,4-wertilovani, 5,6 gorgolaWovani<br />
SeduReba) qveda cxrilSi naCvenebi teqnoligiuri<br />
xerxebis mixedviT:<br />
275
# aRniSvna fardoba<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
δ2/δ 1<br />
4,0<br />
6,6<br />
8,0<br />
113,3<br />
20,2<br />
20,0<br />
sisqeebi<br />
(mm)<br />
0,5; 2<br />
0,3; 2<br />
0,5; 4<br />
0,15; 2<br />
0,15; 3<br />
0,2; 4<br />
276<br />
reJimi teqnologiuri<br />
xerxi<br />
rbili<br />
rbili<br />
rbili<br />
xisti<br />
_<br />
_<br />
safeni<br />
sferuli<br />
eleqtrodi<br />
volframis Casma<br />
brtyeli<br />
eleqtrodi<br />
_<br />
_<br />
sainteresoa avtorTa jgufis _ v. atamanovi, a. isaevi, n.<br />
kaganovi _ mier damuSavebuli kondensatoruli SeduRebis<br />
xarisxis stbilurobis aqtiuri kontrolis meTodi. is<br />
mdgomareobs SemdegSi: liTonTa dnobis Sedegad<br />
xvedriTi winaRobis mkveTri zrda (nax. 9.21) gamoyenebulia<br />
dnobis stadiis aqtiuri kontrolis signalad, amasTan,<br />
misi aRricxva xdeba uSualod SeduRebis eleqtrodebidan<br />
da gamoiyeneba ukukavSirebis dasadgenad. meTodis<br />
gansaxorcielebeli mowyobilobis eleqtronuli sqemis<br />
muSaobas safuZvlad udevs SeduRebis eleqtridebs Soris<br />
Zabvis mniSvnelobis Sedarebis principi saregulirebel<br />
sayrden ZabvasTan (rac aiReba SesaduRi masalis dnobis<br />
Zabvis toli). roca SeduRebis eleqtrodebze Zabvis<br />
mniSvneloba gautoldeba saregulirebeli Zabvis<br />
dadgenil dones, amoqmeddeba eleqtronuli sqema, ris<br />
Sedegad moxdeba SeuduRebis transformatoris pirveladi<br />
gragnilis uinercio Suntireba, am dros ki mkveTrad<br />
ecema meoradi wredis deni da SeduRebis procesi wydeba.<br />
am meTodiT SeiZleba gnxorcieldes SeduRebis zonis<br />
sigrZis cvla (6.21.3). saWiroa aRiniSnos, rom aRwerili
meTodi saSualebas mogvcems SenaduRi nakeris<br />
dauSlelad (metalografiuli analizis gareSe)<br />
davadginoT, nakeri Camoyalibda myar mdgomareobaSi Tu<br />
gadnobiT. xolo rac mTavaria, Txevadi birTvis<br />
adgilmdebareobis gansazRvrisa da misi saWiro<br />
regulirebis sakiTxi, aq ar ganixileba.<br />
d<br />
I<br />
u<br />
I<br />
u<br />
nax. 9.21 SeduRebis denisa (i) da Zabvis vardnis (U)<br />
oscilogramebi (1,2) "cxel" kontaqtSi da SeduRebis<br />
zonis sigrZis (diametris _ d) damokidebuleba kontaqtis<br />
Zabvis (U) amplitudisagan. kondensatorTa<br />
batareis damuxtvis Zabva:<br />
1 _ 216 v; dnobis procesi ar aRZrula;<br />
2 _ 222 v; dnobis procesi aRZrulia.<br />
b. orlovi garkveulad iziarebs umetes avtorTa<br />
277<br />
t<br />
t<br />
1<br />
2<br />
Uee<br />
3
mosazrebebs araTanabari sisqis nimuSTa SeduRebis<br />
TaviseburebaTa Sesaxeb, amasTanave ufro meti simZafriT<br />
warmoadgens aRniSnul teqnologiur process da<br />
aRniSnavs, rom sisqeTa sxvaobis zrda (aluminis<br />
SenadnobebisaTvis 1:2-ze da foladisaTvis 1:3-ze metad)<br />
teqnologebis winaSe ayenebs sakmaod seriozul<br />
problemebs procesis mdgradobis SenarCunebis<br />
TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi is ususurad miiCnevs<br />
mdgomareobis gamosworebas reJimTa SerCeviT (nax. 9.22).<br />
sxvebisagan gansxvavebiT, b.orlovi "cxel" kontaqtSi<br />
denis simkvrivis gazrdis mizezad Tvlis sqeli nimuSis<br />
kveTSi denis Zlier ganSlas. aqedan gamomdinare<br />
mdgomareobis gansaumjobeseblad adre CamoTvlil<br />
klasikur meTodebTan damatebiT gvirCevs magnituri denis<br />
xazTa xelovnur SekumSvas, ramac unda gaaZlieros<br />
Tbogamoyofa Txel nimuSSi da ugulebelyos Txevadi<br />
birTvis sqel nimuSSi gadaadgileba. Cveni azriT,<br />
yovelgvari teqnologiuri xerxebis gamoyeneba da<br />
miTumetes, denis xazebis xelovnuri SekumSva<br />
dakavSirebulia specifikur siZneleebTan da mainc ver<br />
iZleva sasurvel Sedegebs. magnituri velis gamoyeneba ki<br />
gamoiwvevs denis xazebis SekumSvas sqel nimuSSic da<br />
Sesabamisad masSic Tbogamoyofis gazrdas. ukeTesi iqneba<br />
miinaxos meqanizmi, romelic uzrunvelyofs sqeli nimuSis<br />
kveTidan Tboacilebis gaZlierebas.<br />
Semdgomi periodis literaturaSi Txeli nimuSis<br />
mxridan sxvadsxva diametris eleqtrodTa<br />
SemTxvevebisaTvis aRniSnulia, rom rac ufro mcirea<br />
birTvis diametri, (e.i. mcirea eleqtrodis diametri), miT<br />
ukeTesadaa uzrunvelyofili Txeli nimuSis gadnoba.<br />
278
aqedan gamomdinare avtori askvnis, rom Zalian<br />
racionaluria reliefis gamoyvana Txel nimuSze. es<br />
rekomendacia ewinaaRmdegeba igive mkvlevaris<br />
TanaavtorobiT adre gamoqveynebul naSromSi<br />
Camoyalibebul azrs, sadac araTanabari sisqis masalaTa<br />
SeduRebisas gvirCeven reliefis gamoyvanas sqel nimuSze.<br />
nax. 9.22 araTanabari sisqis namzadTa SeduRebis<br />
dros gadnobis zona da denis simkvrive:<br />
1. rbili reJimi; 2. xisti reJimi.<br />
monografiuli xasiaTis naSromis "winaRobiT<br />
SeduReba"-s im nawilis daskvnaSi sadac ganxilulia<br />
sxvadasxva sisqis masalaTa SeduRebis dros arsebuli<br />
praqtikuli problemebi, rolan gaze ambobs, rom es<br />
sakiTxi dReisaTvis metad aqtualuria, magram ar<br />
279
arsebobs sakmarisi gamokvlevebi arsebul problemaTa<br />
mosagvareblad.<br />
Catarebuli literaturuli analizis safuZvelze<br />
miRebuli mosazrebani SeiZleba ase Camoyalibdes: sisqeTa<br />
tolobis darRvevis momentidan δ2/δ1> 1 fardobis<br />
garkveul mniSvnelobamde xdeba Txevadi birTvis<br />
TandaTanobiTi gadaadgileba sqeli nimuSis siRrmeSi da<br />
is warmoiqmneba SesaduR nimuSTa jamuri sisqis Sua<br />
adgilas. sisqeTa fardobis garkveuli mniSvnelobis<br />
Semdgomi zrdiT Txevadi birTvi brundeba ukan da<br />
SeiZleba gamovides Txeli nimuSis zedapirze.<br />
d.balkovecisa da r.xolmis hipoTezaTa mixedviT ki erTerTi<br />
nimuSis sisqis zrdiT Txevadi birTvi uwyvetad<br />
unda gadaadgildes sqel nimuSSi jamuri sisqis<br />
ganikveTis centrSi. aseTi mosalodneli Sedegi romelsac<br />
axsnilia imiT, rom es adgili yvelaze metad<br />
daSorebulia gamaciebeli eleqtrodebidan da amitom<br />
yvelaze metad unda iyos gaxurebuli. gamodis, rom es<br />
gamonaTqvamebi arasakmarisia da araTanabari sisqis<br />
masalaTa eleqtrowinaRobiT SeduRebis Txevadi birTvis<br />
Camoyalibebis procesi moiTxovs dazustebul damatebiT<br />
ganmartebebs.<br />
gakeTebuli daskvnebidan gamomdinare saWiro iyo<br />
Semdgomi metalografiuli da metrologiuri kvlevebis,<br />
meqanikuri gamocdebisa da fizikuri modelirebis<br />
safuZvelze dadgeniliyo: sxvadasxva sisqis masalaTa<br />
SeduRebisas Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />
kanonzomiereba; gamovleniliyo sisqeTa fardobis<br />
kritikuli da optimaluri mniSvnelobani; garkveuliyo<br />
SenaduRi wertlis adgilmdebareobis ganmsazRvreli<br />
280
ZiriTadi faqtorebi, yovelive amiT ki axsniliyo erTerTi<br />
nimuSis sisqis zrdis gavlenis meqanzmi SeduRebis<br />
zonaSi mimdinare Tbur proesebze.<br />
am amocanaTa gadawyvetas mieZRvna avtoris sadoqtoro<br />
naSromi, sadac gamokvleuli problemebisa da miRebuli<br />
Sedegebis Sesaxeb qvemoT mogaxsenebT.<br />
9.6.1.1. sisqecvalebadi nimuSis siRrmeSi temperaturis<br />
ganawilebis Teoriuli gansazRvra<br />
Catarebulma literaturulma analizma gviCvena, rom<br />
winaRobiT SeduRebis erT-erTi nimuSis sisqis<br />
ganuxreli zrda iwvevs Txevadi birTvis (an gaxurebis<br />
maqsimaluri zonis) daZvras sqeli nimuSis centrisaken da<br />
piriqiT. am movlenis mniSvnelovan madominirebel<br />
faqtorad ganisazRvra swored nimuSis sisqis cvla da<br />
denis gvaroba. aqedan gamomdinare, procesis Semdgomi<br />
regulirebisa da optimalurad marTvisaTvis<br />
aucilebelia Teoriulad da eqsperimentalurad<br />
Seswavlili da axsnili iqnas cvalebadi sisqis nimuSis,<br />
rogorc Txevadi birTvis adgilmonacvleobis meqanizmis<br />
roli winaRobiT SeduRebis zonis Tburi procesisaTvis.<br />
gadasawyveti sakiTxisadmi Teoriuli midgoma SeiZleba<br />
ganxorcieldes winaRobiT SeduRebis procesTa<br />
tradiciuli saangariSo meTodebis, kerZod akad. n.<br />
rikalinis mier gamoyvanili myisieri wriuli Tburi<br />
wyarosaTvis naxevarsasrul sxeulSi Tbogadacemis<br />
gantolebaTa safuZvelze.<br />
aRniSnulis mixedviT SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />
sibrtyidan X _ manZiliT daSorebuli dx mcire kveTis<br />
281
sasazRvro wertilis temperatura drois garkveuli<br />
mniSvnelobisaTvis gamoiTvleba mocemuli formuliT:<br />
T<br />
( x,<br />
t)<br />
= T ( 1−<br />
k<br />
2<br />
π<br />
282<br />
2<br />
∫<br />
0<br />
−<br />
y<br />
y<br />
e<br />
dy)<br />
(9.26)<br />
(gamosaxuleba miRebulia Tbogamtarobis gantolebis<br />
amoxsniT siTbos wrfivi gavrcelebis SemTxvevisaTvis)<br />
sadac, TK _ “cxeli” kontaqtis temperaturaa da aiReba<br />
masalis dnobis temperaturis farglebSi<br />
0C –iT;<br />
rkinisa da misi SenadnobebisaTvis<br />
miRebulia<br />
TK = 15000C; , xolo<br />
x _ aris gansaxilveli wertilis daSoreba<br />
“cxeli” kontaqtidan mm-Si, SeirCeva<br />
angariSis<br />
farglebSi;<br />
win SesaduRi nimuSis sisqis<br />
t _ aris dro wam-Si, SeirCeva aseve angariSis win<br />
SeduRebis procesis drois farglebSi;<br />
a _ temperaturagamtarobis koeficienti;<br />
λ _ SesaduRi masalis Tbogamtarobis koeficienti<br />
_ kal/sm wm0C-Si, SeirCeva cxrilebidan;<br />
γ _ SesaduRi masalis xvedriTi wona _ g/sm 3 -Si,<br />
SeirCeva cxrilebidan;<br />
C _ SesaduRi masalis TboSemcveloba _ kal/g-Si,<br />
SeirCeva cxrilebidan.<br />
aRniSnuli (9.26) gamosaxuleba SeiZleba gamoyenebuli<br />
iqnas ufro gamartivebuli saxiT:
sadac φ(y) = [1-f(y)]<br />
T(x,t)=Tkφ(y) (9.27)<br />
xolo gamosaxuleba _ φ(y)-is gansazRvra SeiZleba<br />
moxdes ori gziT: 1. k.koCerginis mier mocemuli<br />
temperaturis droisa da kooordinatis mixedviT<br />
ganawilebis gansazRvris funqciur damokidebulebaTa<br />
grafikuli monacemiT da 2. gausis integralis<br />
maTematikuri cxrilebis gamoyenebiT (cxr. 9.4).<br />
ganxiluli monacemebis safuZvelze avtoris mier<br />
Catarebuli iqna SeduRebis sqeli nimuSis siRrmeSi,<br />
kerZod misi aqtiuri ganikveTis centrSi temperaturis<br />
mniSvnelobaTa angariSi sisqeTa fardobis zrdis<br />
mixedviT. manZilis koordinati X-i aRebulia nebismieri<br />
sisqisaTvis misi naxevramniSvnelobis toli. nimuSis<br />
masalad aRebulia igive liTonebi, rac winaswari<br />
metalografiul eqsperimentTa SemTxvevebisaTvis. sisqeTa<br />
fardobis cvalebadoba xdeboda sazRvrebSi 1/22, amasTan,<br />
Txeli nimuSis sisqe miRebulia ucvlelad, kerZod,<br />
nikelisaTvis δ1=0,05 mm, foladisaTvis δ1=0,5 mm. fizikur<br />
sidideTa: λ, γ, C-s ricxviTi mniSvnelobani aRebulia<br />
literaturul wyaroTa sacxrilo monacemebidan r.<br />
xolmisa da b. livSicis mixedviT. gamosaxuleba φ(y)-is<br />
mniSvneloba aRebul iqna cxrili 9.4-is monacemebidan.<br />
Catarebuli angariSiT miRebuli Sedegebi<br />
warmodgenilia grafikTa saxiT (nax. 9.23). isini naTlad<br />
metyveleben, rom nimuSis sisqis zrda, miuxedavad<br />
masalisa, iwvevs misi ganikveTis centrSi maqsimaluri<br />
temperaturis mkveTrad Semcirebas. amasTanave,<br />
283
temperaturis mniSvnelobaTa aRniSnuli Semcireba ar<br />
aris sisqeTa fardobis zrdisagan wrfivad damokidebuli.<br />
roca fardoba δ2/ δ1=(1÷3)-mde, temparaturis dacema<br />
swarmoebs xistad, Tumca maTi absolituri mniSvnelobani<br />
jer kidev maRalia; δ2/δ1>3-18, temperatura ecema SedarebiT<br />
mdored, xolo fardobis Semdgomi zrdisaTvis _ δ2/ δ1>18, temperaturis dacema SedarebiT umniSvnelo xdeba.<br />
Tu movaxdenT miRebuli Sedegis Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis kanonzomierebasTan Sedarebas,<br />
davinaxavT garkveul analogias sisqTa fardobis<br />
zrdisagan damokidebulebiT. aqedan gamomdinare, SeiZleba<br />
ufro damajereblad vTqvaT, rom winaRobiT SeduRebis<br />
erT-erTi nimuSis sisqis cvalebadobis meqanizmi<br />
warmoadgens Txevadi birTvis adgilmdebareobis<br />
ganmsazRvrel madominirebel faqtors.<br />
y<br />
φ(y)<br />
y<br />
φ(y)<br />
y<br />
φ(y)<br />
y<br />
φ(y)<br />
y<br />
φ(y)<br />
cxrili 9.4<br />
gausis integralis maTematikuri monacemebi<br />
0,05<br />
0,944<br />
0,45<br />
0,524<br />
0,85<br />
0,229<br />
1,25<br />
0,077<br />
1,65<br />
0,020<br />
0,10<br />
0,887<br />
0,50<br />
0,479<br />
0,90<br />
0,203<br />
1,30<br />
0,066<br />
1,70<br />
0,016<br />
0,15<br />
0,832<br />
0,55<br />
0,437<br />
0,95<br />
0,178<br />
1,35<br />
0,056<br />
1,75<br />
0,013<br />
0,20<br />
0,777<br />
0,60<br />
0,396<br />
1,00<br />
0,157<br />
1,40<br />
0,048<br />
1,80<br />
0,010<br />
284<br />
0,25<br />
0,724<br />
0,65<br />
0,358<br />
1,05<br />
0,139<br />
1,45<br />
0,040<br />
1,85<br />
0,009<br />
0,30<br />
0,681<br />
0,70<br />
0,322<br />
1,10<br />
0,120<br />
1,50<br />
0,034<br />
1,90<br />
0,007<br />
0,35<br />
0,621<br />
0,75<br />
0,289<br />
1,15<br />
0,104<br />
1,55<br />
0,028<br />
1,95<br />
0,006<br />
0,470<br />
0,581<br />
0,80<br />
0,258<br />
1,20<br />
0,090<br />
1,60<br />
0,024<br />
2,00<br />
0,005
y<br />
y<br />
x t = Tk<br />
− ∫ e<br />
− 2<br />
2<br />
( , ) ( 1<br />
π 0<br />
T<br />
T<br />
( x,<br />
t)<br />
= T ϕ(<br />
y)<br />
k<br />
x<br />
y =<br />
2 at<br />
λ<br />
a =<br />
γ ⋅C<br />
dy)<br />
285<br />
t = 10<br />
σ<br />
1<br />
2<br />
−4<br />
γ = 0,<br />
5σ<br />
( 10<br />
2<br />
−2<br />
) sec<br />
σ = const = 0,<br />
05(<br />
0 ⋅ 5)<br />
mm<br />
= Var<br />
nax. 9.23 sxvadasxva masalis<br />
sisqecvalebadi nimuSis centrSi<br />
temperaturis Teoriuli angariSis Sedegebi.<br />
gamoTqmuli Tvalsazrisis gansamtkiceblad saWiroa<br />
Catardes Teoriulad miRebuli Sedegebis realuri<br />
eqsperimentebiT dasabuTeba.
9.6.1.2 sisqecvalebadi nimuSis centrSi Tburi<br />
mdgomareobis cvalebadobis makrografia<br />
kvlevis obieqtad gamoiyeneba rogorc feradi (nikelis<br />
furclebi, δ1=0,05 mm, δ2=var), aseve Savi (foladis<br />
furclovanis masala δ2=0,5 mm, δ2=var) liTonis<br />
saSemduReblo nimuSebi. amasTan, denis wyarod rogorc<br />
kondensatoruli (t=10_4wm), aseve cvladi denis<br />
samrewvelo sixSiris manqanebi. icvleba sisqeTa fardoba,<br />
xolo SeduRebis reJimis parametrebi yoveli calkeuli<br />
SemTxvevisaTvis rCeba mudmivi. SeduRebis procesis Semdeg<br />
mzaddeboda nimuSebi makrografiuli dakvirvebebisaTvis.<br />
miRebuli Sedegebis (nax. 9.24) mixedviT Tu vimsjelebT,<br />
SeiZleba iTqvas: roca sisqeTa fardoba 1
procesebze, kerZod, am fardobis gavlena procesis Tburi<br />
balansis xasiaTze.<br />
nax. 9.24 sisqezrdadi nimuSis kveTis Tburi mdgomareobis<br />
cvalebadobis makrografiuli kvlevis Sedegebi (X8)<br />
287
9.6.1.3 sisqeTa sxvaobiT gamowveuli Tbur<br />
procesTa Taviseburebani<br />
winaRobiT SeduRebis eleqtrodTaSoris zonaSi<br />
mimdinare procesis Tburi balansis xasiaTi garkveulad<br />
gamoxatavs masSi monawile siTbos gamoyofisa da<br />
acilebis calkeul faqtorTa bunabas, amasTanave,<br />
mxolod Tburi balansis angariSis safuZvelze SeiZleba<br />
gamoTvlil iqnas SeduRebis denisa da misi moqmedebis<br />
drois ricxviTi mniSvnelobani. aqedan cxadad Cans<br />
procesis Tburi balansis angariSis racionalurad<br />
asaxvisa da praqtikulad gamoyenebis mniSvneloba<br />
dasaxul amocanaTa optimalurad gadawyvetaSi.<br />
Cven ukve gvqonda Sexeba gaxurebis saerTo<br />
gantolebasTan (T.7.5) pirapira SeduRebis SemTxvevisaTvis.<br />
gavixsenoT es masala da gamoviyenoT wertilovani<br />
SeduRebis procesisaTvis, gansakuTrebiT ki sxvadasxva<br />
sisqis masalaTa SeduRebisas (nax. 9.25.1) sawyisi pirobaa<br />
miRebul Q + da daxarjul Q - siTboTa wonasworoba:<br />
Q + = Q -<br />
sadac Q + _ joulis siTbo iangariSeba miRebuli<br />
klasikuri gamosaxulebiT:<br />
+<br />
t<br />
2<br />
Q = 0, 24∫<br />
I ( t)<br />
Ree<br />
( t)<br />
dt = 0,<br />
24u(<br />
t)<br />
I ( t)<br />
d(<br />
t)<br />
0<br />
daxarjuli siTbo: Q - = Q1 + Q2 + Q3<br />
288
nax. 9.25 winaRobiT SeduRebis procesis Tburi<br />
balansis saangariSo sqemebi:<br />
1 _ pirapira SeduRebisaTvis;<br />
2 _ Tanabarsisqis nimuSTa wertilovani<br />
SeduRebisaTvis;<br />
3_sxvadasxva sisqis nimuSTa wertilovani<br />
SeduRebisaTvis.<br />
289
sadac: Q1 = GCT _ TboSemcvelobaze daxarjuli siTboa;<br />
Q2 = 2λFΔTt _ Tbogadacemaze daxarjuli siTboa;<br />
Q1 = HSΔθt _ Tbogamosxivabaze daxarjuli siTboa.<br />
Tbogamosxivabaze daxarjuli siTbos ugulvebelyofiT<br />
(misi simciris gamo), denis moqmedi (efeqturi)<br />
sididisaTvis, mdgenelTa Sesabamis mniSvnelobaTa CasmiT<br />
sawyis gamosaxulebaSi miiReba saboloo saxe:<br />
0,24I 2 Rt = FeγCT + 2λFΔTt<br />
an<br />
0,24UIt=FeγCT + 2λFΔTt (9.28)<br />
sadac: I _ SeduRebis (meoradi) denis Zalaa, amperebSi;<br />
U _ Zabvis vardna SeduRebis zonaSi, voltebSi;<br />
R _ SeduRebis zonis sruli eleqtrowinaRoba,<br />
omebSi;<br />
t _ denis moqmedebis dro, wamebSi;<br />
F _ SesaduR nimuSTa kveTis farTi, sm2-Si;<br />
e _ SeduRebis zonis ubani, romlisTvisac<br />
Sedgenilia siTbos balansi, sm-Si;<br />
γ _ SesaduRi liTonis xvedriTi wona, g/sm3-Si;<br />
C _ SesaduRi liTonis TboSemcveloba, kal/g-Si;<br />
T _ ubnis saSualo temperatura gaxurebis stadiis<br />
bolosaTvis, 0C-Si; λ _ SesaduRi liTonis Tbogamtarobis koeficienti,<br />
kal/sm.wm 0C-Si; ΔT _ gansaxilveli ubnis sazRvarTan sigrZis<br />
erTeulze temperaturis saSualo vardna.<br />
misi mniSvneloba drois sxvadasxva momentisaTvis<br />
ganisazRvreba gansaxilveli ubnis or sxvadasxva mxares<br />
290
0,05 sm-is daSorebiT mdebare wertilebis temperaturaTa<br />
sxvaobiT.<br />
rac Seexeba eleqtrodTaSoris winaRobas, is<br />
iangariSeba:<br />
R = Rc + Rm<br />
sadac<br />
Rc _ gardamaval kontaqtTa winaRobaa om-Si da calkeuli<br />
kontaqtisaTvis miRebulia<br />
Rc = r1 + r2 + r3<br />
sadac<br />
r1_faqtiur sakontaqto adgilebSi (mikrogamonaSverebSi)<br />
Seviwroebuli denis gzis (nax. 3.25.3) winaRobaa;<br />
r2 _ faqtiur sakontaqto gamonaSverTa winaRobaa;<br />
r3 _ calkeul sakontaqto adgilTa JangeulTa afskisa da<br />
adsorbirebul gazTa winaRobaa.<br />
bolo gamosaxulebis TiToeuli mdgeneli iangariSeba<br />
ase:<br />
lSev<br />
r1<br />
= ρliT<br />
FSev<br />
hgam<br />
r2<br />
= ρgam<br />
Fgam<br />
δafs<br />
r3<br />
= ρafs<br />
F<br />
sadac:<br />
ρ liT. _ sakontaqto liTonis xvedriTi winaRobaa;<br />
291<br />
afs<br />
l Sev. _ denis xazTa Seviwroebis sigrZea;<br />
F Sev. _ denis xazTa Seviwroebis saSualo kveTia;<br />
ρ gam. _ sakontaqto gamonaSverTa liTonis xvedriTi<br />
winaRobaa;
h gam. _ sakontaqto gamosaSverTa jamuri simaRle;<br />
F gam. _ sakontaqto gamonaSverTa saSualo kveTia;<br />
ρ afsk. _ JangeulTa afskis xvedriTi winaRobaa;<br />
δ afsk. _ JangeulTa afskis sisqea;<br />
Fafsk. _ JangeulTa afskis sakontaqto Sexebis farTi.<br />
rogorc Cans, gamosaxuleba (9.3)-is saangariSod<br />
Casatarebeli rigi gazomvebisa da gamoTvlebisa mraval<br />
sirTuleebTanaa dakavSirebuli. amasTanave, TviT<br />
SeduRebis procesis ciklis dawyebis momentidan<br />
arsebiTad rTuldeba rogorc “civi”, aseve “cxeli”<br />
gardamavali kontaqtebis winaRobaTa buneba. yovelive<br />
aRniSnulidan amomdinare, praqtikaSi miRebulia<br />
saWiroebis mixedviT an SeduRebis procesis dawyebis win<br />
moxdes kontaqtur winaRobaTa gazomva, an visargebloT<br />
eleqtroteqnikaSi miRebuli dasaSleli kontaqtis<br />
winaRobis saangariSo formuliT (“civi” kontaqtisaTvis):<br />
sadac rc _ xvedriTi winaRobaa, roca dawnevis Zala P = 1<br />
kg da aiReba sazRvrebSi 0,003_0,006;<br />
P _ kontaqtis dawnevis Zala kg-Si;<br />
α _ xarisxis maCvenebeli koeficientia, aiReba<br />
sazRvrebSi 0,5_ 1,0.<br />
kontaqtis kargi morgebis SemTxvevisaTvis<br />
eqsperimentuli monacemebiT miRebulia empiriuli<br />
damokidebuleba<br />
Soris:<br />
kontaqtur da liTonur winaRobaTa<br />
292<br />
Rc<br />
≈ 100<br />
Rm
ac Seexeba liTonur winaRobas _ Rm, misi angariSi<br />
pirapira SeduRebis SemTxvevaSi, roca TiTqmis ar xdeba<br />
SesaduR ReroebSi gamavali denis xazebis Seviwroeba,<br />
SeiZleba Catardes klasikuri gamosaxulebiT:<br />
an ufro swori iqneba Caiweros temperaturis<br />
mxedvelobaSi miRebiT:<br />
xolo cvladi denis SemTxvisaTvis, zedapiruli efeqtis<br />
moqmedebis gamo mxedvelobaSi unda iqnas miRebuli<br />
fildas koeficienti KF, maSin gveqneba:<br />
wertilovani SeduRebis SemTxvevaSi, Tanabari sisqis<br />
nimuSebisaTvisac ki (nax. 3.3,b), maT SigniT denis xazTa<br />
gamrudebis gamo rTuldeba nimuSis im aqtiuri ganikveTis<br />
farTis (S) angariSi, romelSic faqtiurad gaivlian denis<br />
xazebi.<br />
Tu SesaduRi iqneba araTanabari sisqis nimuSebi<br />
(nax.3,3,5), maSin denis xazebis gamrudebasTan erTad<br />
calkeul nimuSSi adgili eqneba maTi simetriulobis<br />
darRvevasac, anu irRveva TiToeul nimuSSi denis<br />
gavlenis qveS e.w. liTonis aqtiur moculobaTa toloba<br />
da aqedan gamomdinare, xdeba garkveuli gadaxrebi<br />
procesis siTburi balansis pirobidan.<br />
aRniSnuli msjelobis safuZvelze SeiZleba<br />
Camoyalibdes Semdegi saxis hipoTeza: winaRobiT<br />
SeduRebis procesis Tburi balansis gantoleba<br />
293
(formula 9.3), rom vargisi iyos araTanabari sisqis<br />
masalaTa wertilovani SeduRebis SemTxvevisaTvis,<br />
aucilebelia gairkves: 1.erT-erTi nimuSis sisqis<br />
cvalebadobis gavlena misi liTonuri winaRobis xasiaTze<br />
da Sesabamisad, 2.dadgindes sisqeTa fardobis zrdis<br />
roli sqeli nimuSis centrSi aRZrul Q + m da dakargul<br />
Q + m siTboTa raodenobaze.<br />
bolo gamonaTqvamis dasadgenad, imis mxedvelobaSi<br />
miRebiT, rom nimuSis sisqis zrdiT icvleba mis kveTSi<br />
denis xazTa ganlagebis suraTi, e.i. denis simkvrive da<br />
Sesabamisad gaxurebis intensiuroba, TviT nimuSis mier<br />
gamoyofili joulis siTbos saangariSo gamosaxulebaSi<br />
SevcvaloT<br />
I = jF<br />
da gveqneba:<br />
Q - m = 0,24IjFmt[kal.]<br />
sadac Q + m aris nimuSis mier gamoyofili siTbo.<br />
rac Seexeba nimuSis sisqis zrdiT mis mier dakarguli<br />
siTbos raodenobis cvalebadobas, es movlena cnobilia<br />
da liTonSi dakarguli siTbos raodenobis saangariSod<br />
k.koCerginis mier rekomendebulia ubralo, gamartivebuli<br />
saxis formula:<br />
Q - m = 4IπλδTt[kal.] 9.29<br />
sadac:<br />
λ _ liTonis Tbogamtarobis koeficientia _ kal/sm wm 0 C;<br />
δ _ SesaduRi nimuSis sisqea _ mm-Si;<br />
T _ SeduRebis zonis cilindris gverdiTi zedapiris<br />
saSualo temperaturaa t _ drois ganmavlobaSi da<br />
aiReba 10000C-is toli;<br />
t _ SeduRebis dro _ wm-Si.<br />
294
nimuSis sisqis meqanizmis rolis asaxsnelad<br />
SeduRebis siTburi balansis angariSi, da Sesabamisad,<br />
Txevadi birTvis adgilmonacvleobis kanonzomierebaSi<br />
saWiroa moxdes bolo ori gamosaxulebis mixedviT<br />
angariSis Catareba. formula (9.5)-Tvis es advilad<br />
SesaZlebelia, xolo formula (9.4)-Tvis ki saWiroa<br />
vicodeT nimuSis aqtiuri moculobis liTonuri winaRoba<br />
(Rm) da kuTri denis (j) saangariSo gamosaxulebani<br />
SesaduRi nimuSis geometriul da fizikur<br />
maxasiaTeblebTan Sesabamisad.<br />
9.6.1.4 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi<br />
birTvis adgilmonacvleobis metalografiul,<br />
metrologiur da meqanikur kvlevaTa Sedegebi<br />
aRniSnuli samuSaos Sedegad dadginda Txevadi<br />
birTvis adgilmonacvleobis saerTo kanonzomiereba da<br />
amasTanave gamovlinda sisqeTa fardobis kritikuli da<br />
optimaluri mniSvnelobani. SeduRebis reJimis<br />
parametrebi SerCeuli iyo Txeli nimuSis sisqis mixedviT<br />
da rCeboda ucvleli sisqeTa fardobis nebismieri<br />
mniSvnelobisaTvis.<br />
1. metalografiuli kvleva<br />
Catarebul mravalricxovan eqsperimentTa sanimuSo<br />
makrostruqturebi rogorc Cveulebrivi, aseve<br />
mikroSeduRebisaTvis, masalisa da sisqeTa fardobis<br />
Tanmimdevrobis mixedviT naCvenebia naxazze 9.26.<br />
miRebuli mikroSlifebidan naTlad Cans, rom, sisqeTa<br />
fardobis zrdiT garkveul mniSvnelobaTa (4:1) Semdeg<br />
Txevadi birTvi mTlianad gadaadgilebulia sqel<br />
295
nimuSSi. fardobis kvlav zrdiT meore garkvul<br />
mniSvnelobaTa Semdeg (18:1, 20:1) birTvi daaxloebiT<br />
warmoiqmneba SesaduR nimuSTa gamyof pirapirze da misi<br />
aseTi mdebareoba rCeba stabilur mdebareobaSi<br />
miuxedavad sisqeTa fardobis SemdgomSi ganuxreli<br />
zrdisa (22:1, 25:1...). yovelive es adasturebs<br />
kondensatoruli SeduRebis SemTxvevisaTvis avtoris<br />
mier adre gamoTqmuli Tvalsazrisis siswores.<br />
2. metrologiuri kivleva saWiro gaxda miRebul<br />
dakvirvebaTa Sedegebis dasazusteblad da Txevadi<br />
birTvis adgilmonacvleobis kanonzomierebis gasarkvevad.<br />
izomeboda manZili SesaduR nimuSTa sakontaqto<br />
sibrtyesa da Txevadi birTvis horizontaluri simetriis<br />
RerZs Soris _ Z. miRebul ricxviT mniSvnelobaTa<br />
mixedviT agebul iqna Txevadi birTvis<br />
agdilmonacvleobis kanonzomierebaTa SesaduRi nimuSebis<br />
sisqeTa fardobisagan damokidebulebiT Z=f(δ2/δ1) (nax.<br />
9.27). aRniSnuli diagramidan cxadia, rom SesaduRi<br />
nimuSebis sisqeTa fardobis kritikul mniSvnelobebad<br />
SeiZleba CaiTvalos: δ2/δ1=6_8. am dros birTvis<br />
gadaadgileba “cxeli” kontaqtidan aRwevs maqsimalur<br />
sidides. rac Seexeba fardobis optimalur mniSvnelobas,<br />
mas Seesabameba Semdegi sidideebi: 1=δ2/δ1>18. 3. nakeris xarisxis meqanikuri gamocdis Sedegebi,<br />
damokidebuleba Rt=f(δ2/δ1), (nax. 9.27) ki:<br />
1. mkafiod adasturebs Catarebul metalografiul<br />
da metrologiur kvlevaTa analizi sisqeTa<br />
fardobis kritikul mniSvnelobaTa Sesaxeb;<br />
296
2. man gvaCvena, rom sisqeTa fardobis or optimalur<br />
mniSvnelobaTagan nakeris ukeTesi meqanikuri<br />
Tvisebebis misaRebad umjobesia pirveli, δ2/δ1=1. nax. 9.26 SenaduRi SerTebis makrostruqturebi<br />
a. foladi+foladi, δmin=const=0,5 (cvladi deni);<br />
b. nikeli+nikeli δmin=const=0,5 (kondensatoruli deni).<br />
297
nax. 9.27 nakeris meqanikuri gamocdisa _ Rt=f(δ2/δ1) da metrologiuri kvlevis Z=f(δ2/δ1) Sedegebi:<br />
Rt _ nakeris simtkice<br />
Z _ Txevadi birTvis dacileba nimuSTa SesaduRi<br />
zedapirebis urTierTSexebis sibrtyidan.<br />
rac Seexeba sisqeTa fardobis meore optimalur<br />
mniSvnelobaTa diapazons δ2/δ1>18, am zRvrebSi nakeris<br />
meqanikuri Tvisebebis Semcireba, miuxedavad Txevadi<br />
birTvis normaluri adgilmdebareobisa, gamowveuli unda<br />
iyos mxolod birTvis geometriuli zomebis SemcirebiT,<br />
rac TavisTavad axdens nakeris kveTisa da Sesabamisad,<br />
298
misi meqanikuri simtkicis Semcirebas. aqedan gamomdinare<br />
SeiZleba davaskvnaT, rom:<br />
3. sisqeTa fardobis optimalur mniSvnelobaTa meore<br />
diapazonisaTvis (δ2/δ1>18) SenaduRi nakeris xarisxis<br />
gasazrdelad aucilebelia procesisaTvis saWiro Tburi<br />
energiis gazrda erT-erTi nimuSis sisqis zrdis<br />
Sesabamisad.<br />
Catarebul eqsperimentul samuSaoTa Sedegebis naTel<br />
suraTs iZleva winaRobiT SesaduRi nimuSebis sisqeTa<br />
fardobis mixedviT Txevadi birTvis adgilmonacvleobis<br />
warmodgeniTi zogadi sqema (nax. 9.28). rogorc Cans,<br />
sisqeTa fardobis kritikuli mniSvnelobani (δ2/δ1=6_8) Tavsdeba fardobis or optimalur mniSvnelobaTa<br />
(1=δ2/δ1>18) Soris, roca Txevadi birTvi gadaadgilebulia<br />
sakontaqto sibrtyidan ise, rom igi sisqeTa fardobis<br />
zrdis Sesabamisad an scildeba, an uaxlovdeba “cxel”<br />
kontaqts.<br />
nax. 9.28 sisqeTa fardobis mixedviT Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis warmodgeniTi zogadi sqema:<br />
Z - “cxeli” kontaqtis sibrtyidan Txevadi birTvis, SenaduRi<br />
wertilis gadaadgilebis sidide.<br />
299
Semdgom saWiroa SeviswavloT sisqeTa arasasurveli<br />
fardobis SemTxvevisaTvis, kerZod or optimalur<br />
mniSvnelobaTa SualedSi birTvis adgilmonacvleobaze<br />
moqmedi faqtorebi, raTa SesaZlebeli gaxdes am procesis<br />
marTva. am mimarTulebiT mizanSewonilia Tavdapirvelad<br />
gairkves SeduRebis reJimis ZiriTad parametrTa (I,t,P)<br />
cvalebadobis gavlena SenaduRi wertilis<br />
adgilmdebareobaze.<br />
9.6.1.5. reJimis parametrTa gavlena<br />
wertilis adgilmdebareobaze<br />
kvlevis obieqtad SerCeulia sisqeTa fardobis<br />
kritikuli mniSvnelobani, kerZod: δ2/δ1=6, maT Soris<br />
δ1=0,5 mm. masalad gamoyenebulia wynari foladi, kvebis<br />
wyarod _ cvladi denis pf-2 tipis wertilovani<br />
SeduRebis manqana. parametrTa sawyisi mniSvnelobani<br />
SeirCa a.gelmanis monacemebiT. Semdgom, erTi cvladi<br />
funqciis mixedviT, xdeboda denis sididis (I), misi<br />
moqmedebis drosa (t) da eleqtrodebze dawnevis Zalis (P)<br />
cvalebadoba_TandaTanobiTi zrda ramodenime Sualedur<br />
ricxviT mniSvnelobaTaTvis, nakeris simtkiceze<br />
gamocdiT. miRebuli Sedegebis mixedviT Tu vimsjelebT,<br />
naTlad Cans, rom SeduRebis procesSi daxarjuli Tburi<br />
energiis gazrdam garkveul zRvramde gamoiwvia nakeris<br />
xarisxis _ meqanikuri Tvisebis gazrda (nax. 9.29),<br />
mrudeebi: Rt = f(I) da Rt = f(t), xolo dawnevis Zalis<br />
Semcirebam ki piriqiT, mrudi Rt = f(P), nakeris xarisxis<br />
uwyveti gauareseba. miRebul Sedegebs Tu SevadarebT<br />
300
sisqeTa Tanabari fardobis pirobas, (nax. 9.27), miuxedavad<br />
energiis gazrdis ori SemTxvevisa (I,t) nakeris meqanikuri<br />
gamocdis Sedegebi sisqeTa kritikuli fardobisaTvis (6/1)<br />
SesamCnevad dabalia, vidre nakeris meqanikuri gamocdis<br />
Sedegebi Tanabari sisqis nimuSTa SeduRebis dros.<br />
amasTanave aRsaniSnavia is faqti, rom SeduRebis denis<br />
mniSvnelobis zrdis gavlenis xarisxi nakeris simtkiceze<br />
ufro metia, vidre denis moqmedebis drois zrdisa.<br />
aRiSnuli movlenis gasarkvevad Catarda miRebuli<br />
nakeris rogorc vizualuri (nax. 9.30.1), aseve<br />
metalografiuli (nax. 9.30.2) Semowmeba.<br />
Catarebul eqsperimentTa Sedegebidan naTlad Cans rom<br />
SeduRebis denis zrda iwvevs Txevadi birTvis zomebis<br />
Sesabamis zrdas siRrmeSi, xolo denis moqmedebis drois<br />
zrda ki _ Txevadi birTvis sigrZis zrdas, rac emTxveva<br />
umravles mkvlevarTa azrs am sakiTxs irgvliv. swored<br />
am niSnebiT aixsneba denisa da misi moqmedebis drois<br />
mniSvnelobaTa raodenobrivad gansxvavebuli gavlena<br />
nakeris xarisxis meqanikur Tvisebaze.<br />
301
nax. 9.29 SeduRebis reJimis parametrTa<br />
optimizaciis Sedegebi:<br />
Rt _ nakeris simtkice;<br />
I _ SeduRebis deni;<br />
t _ denis moqmedebis dro;<br />
P _ dawnevis Zala.<br />
302
1. (X8)<br />
2. (X8)<br />
nax. 9.30 SeduRebis reJimis parametrTa gavlena<br />
SenaduRi wertilis Camoyalibebaze:<br />
1. nakeris vizualuri saxe;<br />
2. nakeris makrografia;<br />
3. 1,1 _ IS. = max;<br />
4. 2,2 _ tS. = max;<br />
5. 3,3 _ PS. = max.<br />
303
yuradsaRebia is faqti, rom gamosakvlev SeduRebis<br />
reJimis parametrTagan _ deni, dro, dawnevis Zala _ arc<br />
erTis cvla faqtiur gavlenas ar axdens Txevadi<br />
birTvis adgilmonacvleobaze, e.i. ar iwvevs misi<br />
xarisxis optimalur mniSvnelobamde gazrdas energiis<br />
sakmaod gadaxarjvis miuxedavad.<br />
aRniSnulidan gamomdinare, problemis gadasawyvetad<br />
saWiroa moxdes Catarebuli eqsperimentebis<br />
informaciaTa sruli damuSaveba da Semdgom Catardes<br />
procesis Tburi balansis specifikuri analizi.<br />
9.6.1.6 SeduRebis zonis fizikuri modelireba<br />
1. zogadi monacemebi<br />
winamdebare nawilSi dasmul sakiTxTa _ sqeli nimuSis<br />
aqtiuri moculobis liTonuri winaRobisa da kuTri<br />
denis nimuSis geometrul da fizikur monacemebTan<br />
maTematikur damokidebulebaTa gamosayvanad Catarebuli<br />
iqna winaRobiT wertilovani SeduRebis zonis brtyeli<br />
fizikuri modelireba, romelTa saSualebiT gamoCenili<br />
iqna SesaduR nimuSTa sisqeSi denis ganawilebis<br />
xarisxobrivi suraTi.<br />
miRebuli Sedegebi muSavdeboda maTematikurad.<br />
modelis masalad gamoiyeneboda: uJangavi foladis<br />
furclebi sisqiT _ 1 mm., agreTve aluminis SenadnobTa<br />
mikrosisqis furclebi. modelSi CairTveboda mudmivi<br />
denis wyaro eleqtruli monacemiT: denis Zala (0,3_10) a,<br />
Zabva (12_20) v. (nax. 9.31.2).<br />
modelireba xdeboda rogorc sisqeTa sxvaobisa,<br />
304
agreTve eleqtrodTa sxvadasxva diametrebisa. modeli<br />
Sesabamisad ise iyo ganTavsebuli, rom masSi mudmivi<br />
denis gatarebisas SesaZlebeli yofiliyo mgrZnobiare<br />
xelsawyos saSualebiT garkveul wertilebSi gagvezoma<br />
Zabvis vardna an denis mniSvneloba. am mizniT<br />
gamoyenebuli iqna ori nemsisebri kontaqti, romelTa<br />
Soris daSoreba iyo mudmivad 2 mm.<br />
modelis masalis kargi Tbogamtarobis gamo misi<br />
yvela wertilis temperatura dadgenili reJimisaTvis<br />
SeiZleba CaiTvalos Tanabari mniSvnelobis.<br />
nemsisebri kontaqtebiT modelis calkeuli ubnis<br />
winaRobaTa mudmivi mniSvnelobis SemTxvevaSi izomeboda<br />
denis simkvrivis an Zabvis proporciuli sidide<br />
nebismieri sasurveli mimarTulebisaTvis. Semdgom<br />
xdeboda denis gavlis kidura xazebis ageba nimuSis<br />
kveTis gaswvriv, ris mixedviT izomeboda dengamtar<br />
konusTa diametri (D). gazomvaTa Sedegebis safuZvelze<br />
dgeboda garkveuli cxrilebi da igeboda<br />
damokidebulebaTa diagramebi.<br />
305
nax. 9.31 SeduRebis zonis modelireba:<br />
1 _ nimuSis aqtiuri naxevarkveTis eleqtrowinaRobis<br />
saangariSo sqema;<br />
2 _ eleqtrodTaSorisi zonis brtyeli fizikuri<br />
modelis sqema.<br />
analogiuri gamokvlevebi tardeboda agreTve sxva<br />
samodelo masalaTa gamoyenebiT, mag. nikelisaTvis, marka<br />
np_2, sisqe 0,05 mm. spilenZisaTvis, marka m1, sisqe _ 0,2 mm.<br />
Semdeg xdeboda yvela SedegTa xarisxobrivi suraTebis<br />
Sedareba.<br />
306
2. nimuSis aqtiuri kveTis<br />
eleqtrowinaRobis angariSi<br />
SesaduRi nimuSis aqtiuri kveTis liTonuri<br />
eleqtrowinaRobis angariSs safuZvlad daedo v.<br />
arkadievis mier rekomendebuli wakveTili konusis<br />
formis sadenis eleqtrowinaRobis saangariSo formula<br />
(nax. 9.31.1)<br />
307<br />
(9.30)<br />
warmodgenili sadenis sqema eTanadeba erT-erTi SesaduRi<br />
nimuSis aqtiuri (denis moqmedebis qveS arsebuli)<br />
moculobis naxevars, anu gvaqvs or tol wakveTil<br />
konusTa a′b′c′d′, a′′d′c′ b′′ didi fuZeebiT zeddebis suraTi<br />
(nax. 9.31.2), aqedan gamomdinare miviRebT<br />
(9.31)<br />
sadac ρ _ sadenis masalis kuTri winaRobaa, aiReba<br />
cxrilebidan;<br />
δ _ sadenis sisqe, miiReba sadenis gazomviT;<br />
d _ sadenis mcire diametri, gaizomeba;<br />
D _ sadenis (wakveTili konusis) didi diametri,<br />
gaizomeba.<br />
aRniSnuli gamosaxuleba SeduRebis nimuSis<br />
SemTxvevaSi praqtikulad ar gamodgeba, radgan<br />
daudgenelia dengamtari wakveTili konusis didi<br />
diametris (D) angariSis meTodi.
ogorc modelis sqemmidan Cans (nax. 9.31.2), denis<br />
moqmedebis qveS arsebuli liTonis moculoba ZiriTadad<br />
ganisazRvreba dengamtari konusis diametriT D, romlis<br />
mniSvneloba, p.CuloSnikovis monacemebiT: D=(3_3,5)d, sadac<br />
d aris eleqtrodis sakontaqto zedapiris diametri.<br />
aRniSnuli gamosaxuleba migviTiTebs, rom sisqeTa<br />
fardobis cvalebadobam eleqtrodis muSa zedapiris<br />
diametris mudmivi mniSvnelobis SemTxvevaSi ar unda<br />
gamoiwvios Txevadi birTvis adgilmebareobis cvla, rac,<br />
rogorc zeviT aRvniSneT, avtoris azriT praqtikaSi ar<br />
dasturdeba. aqedan gamomdinare, dengamtari konusis<br />
diametris analizuri gamosaxulebis misaRebad brtyeli<br />
modeliT aRwerili iqna nimuSis sisqeSi denis<br />
ganawilebis xarisxobrivi suraTi. modelis masalad<br />
ixmareboda uJangavi foladis furclebi sisqiT 1 mm. erT<br />
SemTxvevaSi icvleboda qveda nimuSis sisqeebi, meore<br />
SemTxvevaSi ki qveda eleqtrodis diametrebi. modeli<br />
CairTveboda 10 amperis mudmivi denis wredSi, Zabva ki iyo<br />
20 volti. Semdgom garkveul wertilebSi mgrZnobiare<br />
xelsawyoebiT izomeboda Zabvis vardna da denis<br />
simkvrive, amgvarad igeboda denis kidura<br />
eqvipotencialuri xazebi nimuSis kveTSi, Semdeg ki<br />
dengamtari konusis diametrebi. Sedegebi moyvanilia<br />
cxrilebisa (cxr. 9.5, 9.6) da diagramaTa saxiT (nax. 9.3.2,<br />
9.3.3).<br />
308
cxrili 9.5<br />
nimuSis sisqis gavlena denis xazebis eqstremalur<br />
ganStoebaTa sidideze<br />
sisqe δ<br />
[mm]<br />
nimuSis eleqtrodis diametric d[mm]<br />
10<br />
δ1 = δ2 D1 D2 D1 D2 D1 D2<br />
5 32 32 44 44 50 50<br />
10 44 44 56 56 62 62<br />
15 56 56 65 65 75 75<br />
20 70 70 78 78 86 86<br />
25 80 80 88 88 94 94<br />
30 92 93 98 98 106 106<br />
msgavsi gamokvlevebi Catarda sxva masalebzec,<br />
magaliTad 0,05 mm. sisqis np1 markis nikelze, 0,2 mm sisqis<br />
m1 _ markis sufTa spilenZze da miRebul iqna yvela<br />
SedegTa erTnairi xarisxobrivi suraTi.<br />
309<br />
20<br />
30
nax. 9.32 nimuSis sisqis gavlena mis kveTSi<br />
dengamtari konusis diametrTa mniSvnelobebze:<br />
_ eqsperimentTa Sedegebi; _ angariSis Sedegebi.<br />
310
nax. 9.33 eleqtrodis diametris gavlena nimuSis kveTSi<br />
dengamtari konusis diametrTa mniSvnelobebze:<br />
_ eqsperimentTa Sedegebi; _ angariSis Sedegebi.<br />
eqspermentTa monacemebma gviCvena, rom rogorc nimuSis<br />
sisqis, aseve eleqtrodis diametris zrda iwvevs<br />
dengamtari konusis Sesabamis zrdas. eqsperimentebiT<br />
miRebul SedegTa maTematikuri aproqsimaciiT<br />
Camoyalibda Semdegi gamosaxuleba:<br />
D=1,25d + 2,8 δ (9.32)<br />
311
cxrili 9.6<br />
eleqtrodis diametris gavlena denis xazebis<br />
eqstremalur ganStoebaTa sidideze<br />
eleqtrodis<br />
nimuSis sisqe δ[mm]<br />
diametri δ1 = δ2 = 10 δ1 = δ2 = 10 δ1 = δ2 = 10<br />
5<br />
10<br />
15<br />
20<br />
25<br />
30<br />
24<br />
28<br />
34<br />
40<br />
44<br />
50<br />
24<br />
28<br />
34<br />
40<br />
44<br />
50<br />
312<br />
40<br />
44<br />
48<br />
54<br />
57<br />
60<br />
40<br />
44<br />
48<br />
54<br />
57<br />
60<br />
romlis SetaniT wina formulaSi (9.6) gveqneba:<br />
(9.32)<br />
amrigad gardaqmnili gamosaxuleba vargisia SeduRebis<br />
praqtikaSi inJinruli gamoTvlebisaTvis.<br />
Catarebulma aeqsperimentebma aCvenes aseve, rom sisqeTa<br />
fardobis miuxedavad, Txeli nimuSis ucvleli sisqis<br />
SemTxvevaSi masSi dengamtari wakveTili konusis didi<br />
diametri D1 faqtiurad ucvlelia da igi yovelTvis<br />
mdebareobs nimuSis sisqis centris horizontalur<br />
sibrtyeze. miRebul SedegTa maTematikuri damuSavebiT<br />
gamoyvanili iqna agreTve Semdegi mniSvnelovani<br />
saangariSo gamosaxulebani:<br />
66<br />
70<br />
76<br />
80<br />
82<br />
86<br />
1. D2 = 0,5D 1(1+δ1/ δ2), (9.33)<br />
romelic saWiroa detalis aqtiuri kveTis liTonuri<br />
66<br />
70<br />
76<br />
80<br />
82<br />
86
winaRobis gamosaTvlelad da:<br />
2.<br />
2<br />
P1<br />
δ1<br />
d ⎛ 2 D1<br />
+ δ 2 + d 2D<br />
⎞ 1<br />
1−<br />
⋅ ⋅ ⎜<br />
⎟<br />
2<br />
δ P<br />
1 2 δ 2 d ⎜<br />
1 2 δ ⎟<br />
⎝ D + 1 + d1D<br />
2<br />
= ⋅<br />
⎠ , (9.34)<br />
Z<br />
δ<br />
δ<br />
2<br />
1<br />
1+<br />
δ<br />
romelic saWiroa wertilis normaluri<br />
mdebareobidan gadaadgilebis mniSvnelobis apriorulad<br />
dadgenisaTvis.<br />
3. sqel nimuSSi denis simkvrivis ganawilebis xasiaTi<br />
sqeli nimuSis mier gamoyofili siTbos raodenobis<br />
gamosaTvlelad (formula 9.4) garda liTonuri<br />
winaRobisa (Rm), saWiroa vicodeT kuTri deni (j).<br />
zemoTdadgenili grafikuli damokidebulebis<br />
Sesabamisad saWiro empiriuli formulis SerCevisaTvis<br />
sakiTxi dgeba sxvadasxva sisqis namzadTa winaRobiT<br />
SeduRebis eqsperimentuli kvlevis procesSi miRebul<br />
ganazomTa ori rigis, SesaduRi nimuSis sisqeTa fardobis<br />
(δ2/δ1) cvlisagan (δ1=cost, δ2=var) sqeli detalis centrSi<br />
denis simkvrivis (j) damokidebulebis mixedviT funqciis<br />
algebruli gamosaxulebis SerCevaSi, aRniSnul funqcias<br />
j=f(δ2/δ1) uwodeben empiriul formulas. misi SerCevis<br />
aucilebloba konkretul SemTxvevaSi ganpirobebulia<br />
Sesaswavli procesis sirTuliT da amasTanave SeiZleba<br />
iTqvas, rom ar arsebobs am damokidebulebis aRweris<br />
raime zogadi analizuri gamosaxleba. aqedan gamomdinare,<br />
gamoyenebuli iqna gamartivebuli saxis miaxloebiTi<br />
2<br />
313
empiriuli formula, romelic SerCeuli iqna<br />
orparametriani damokidebulebisaTvis kvadratuli<br />
polinomis gamoyenebiT. formulam miiRo saxe:<br />
y = 41,75 _4,114X _ 0,127x 2 ,<br />
2<br />
romlisTvisac ΣE = 7,<br />
7698,<br />
xolo avtokorelaciaze<br />
Semowmebam sawyisi aRniSvnis SetaniT miRebulia Semdegi<br />
saxis gamosaxuleba<br />
δ 2 δ 2 2<br />
j=41,75 _ 4,114 + 0,<br />
127(<br />
) (9.35)<br />
δ<br />
esaa miaxloebiT empiriuli formula mocemuli<br />
saZiebeli damokidebulebis adeqvaturi asaxvisaTvis.<br />
winamdebare gamosaxulebis Sesabamisad nimuSis<br />
centrSi (nax. 9.34, b_wertlili) nebismieri sisqisaTvis<br />
gvaqvs denis simkvriveTa minimaluri mniSvnelobani, xolo<br />
maqsimaluri mniSvnelobani nawildeba nimuSis aqtiuri<br />
moculobis periferiebSi (nax. 9.34, a da c wertilebi);<br />
amasTanave aRsaniSnavia, rom nimuSis sisqis zrda iwvevs<br />
denis simkvrivis rogorc maqsimalur, aseve minimalur<br />
mniSvnelobaTa Semcirebas.<br />
1<br />
314<br />
δ<br />
1
nax. 9.34 nimuSis sisqis gavlena mis kveTSi gamavali<br />
denis simkvrivis cvalebadobis xasiaTze.<br />
bolos Seswavlili iqna sisqeTa sxvadasxva<br />
fardobisaTvis eleqtruli denis simkvrivis ganawilebis<br />
xasiaTi sqel nimuSSi. eqsperimentebiT miRebuli ricxviTi<br />
monacemebiT agebuli diagramidan Cans (nax. 9.35) rom,<br />
sisqeTa fardobis zrdis Sesabamisad sqeli nimuSis<br />
315
centralur nawilSi: 1. mcirdeba denis simkvrive j (nax.<br />
9.35 wyvetili mrudi) da 2. izrdeba denis simkvrivis<br />
minmalur mniSvnelobaTa zona _ Δδ2, (nax. 9.35, uwyveti<br />
mrudi), rac damatebiT adasturebs Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis realuri procesis gamokvleviT<br />
dadgenil kanonzomierebas.<br />
nax. 9.35 sisqecvalebadi nimuSis aqtiuri<br />
moculobis centrSi denis simkvrivis<br />
ganawilebis xasiaTi.<br />
316
9.7 sisqecvalebadobis gardamavali gavlena<br />
wertilis adgilmdebareobaze<br />
SesaduRi nimuSis aqtiuri moculobis liTonuri<br />
winaRobisa (Rm) da kuTri denis (j) saangariSo sarwmuno<br />
gamosaxulebaTa miRebam SesaZlebelio gaxada<br />
garkveuliyo erT-erTi nimuSis sisqis cvalebadobis<br />
gavlena SeduRebis procesis Tburi balansis xasiaTze. am<br />
mizniT 9.36-e naxazze warmodgenili sqemis Sesabamisad<br />
Catarda TviT nimuSis mier gamoyofil da dakargul<br />
siTboTa raodenobis angariSi sisqis zrdisagan<br />
damokidebulebiT (erTeuli moculobisa da droisaTvis).<br />
gamoyofili siTbos raodenobis Q + m gamosaTvlelad<br />
gamoyenebuli iqna formula (9.4). masSi j-sa, formula (9.35)<br />
da Rm-is, formula (9.32), miRebul damokidebulebaTa<br />
SetaniT. dakarguli siTbos Q - m raodenobis angariSi<br />
Sesrulda formula (9.29)-iT. miRebuli ricxviTi<br />
monacemebis Sedegebi warmodgenilia Sesabamisi<br />
grafikebis saxiT (nax. 9.36).<br />
Semdeg Catarda am ori diagramis grafikuli<br />
Sejameba:<br />
(nax. 3.36, uwyveti xazi).<br />
amrigad miRebul informaciaTa analizidan<br />
gamomdinare SeiZleba davaskvnaT: 1. sisqeTa tolobis<br />
darRvevis momentidan icvleba xasiaTi sqel nimuSSi<br />
arsebuli ori Tburi, erTdroulad moqmedi meqanizmisa:<br />
siTbos gamoyofisa _ arawrfivi (nax. 9.36, wyvetili mrudi)<br />
da siTbos dakargvisa _ wrfivi, wyvetil-wertilovani<br />
wrfe. 2. sisqecvalebad nimuSSi aRZruli siTboTa jamuri<br />
317
mniSvneloba uwyveti mrudi, klebadi da<br />
niSancvalebadi xasiaTisaa sisqeTa fardobisagan<br />
damokidebulebiT. kerZod, roca δ2/δ16,<br />
aRniSnuli daskvnebi mkafiod xsnis sxvadasxva sisqis<br />
masalaTa winaRobiT SeduRebis Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis dadgenil kanonzomierebas (nax. 9.27).<br />
ase magaliTad: Tu meore daskvnaSi miTiTebul sisqeTa<br />
fardobis zRvars δ2/δ1=6 (roca sisqecvalebad nimuSSi<br />
aRZruli siTboTa jamuri mniSvneloba xdeba uaryofiTi<br />
niSnis) davafiqsirebT birTvis adgilmdebareobis<br />
diagramis abscisaTa RerZze (nax. 9.27) da ganvixilavT mis<br />
mimarT birTvis gadaadgilebas, SevamCnevT, rom am zRvris<br />
marcxniv birTvi scildeba mis normalur mdebareobas,<br />
xolo marjvniv ki _ uaxlovdeba. SeiZleba am movlenis<br />
sxva formiTac Camoyalibeba, magaliTad:<br />
1. Tu sisqeTa fardoba iseTia, rom igi iwvevs sqel<br />
nimuSSi jamuri siTbos gamoyofas, maSin Txevadi<br />
birTvi miiswrafis “cxeli” kontaqtidan sqeli<br />
details centrisken da piriqiT:<br />
2. Tu sisqeTa fardoba iseTia, rom igi iwvevs sqel<br />
nimuSSi jamuri siTbos dakargvas, maSin Txevadi<br />
birTvi nimuSis centridan brundeba “cxeli”<br />
kontaqtisaken.<br />
318
Q<br />
[kk]<br />
20<br />
15<br />
10<br />
5<br />
0<br />
-5<br />
-10<br />
-15<br />
-20<br />
-25<br />
Q + m<br />
Q - m<br />
319<br />
Q - m<br />
d<br />
P<br />
Q + m Q - m<br />
Q + m=IJFRmt J- sa daRm is<br />
miRebul mniSvnelobaTa<br />
CasmiT gveqneba:L<br />
Q- m=4πλδ Tt<br />
T=1000° C<br />
ΣQm<br />
δ1<br />
δ2<br />
ΣQm=(Q + m+Q - m)<br />
Q + m=<br />
2 2 10 14 18<br />
98Iρt d δ<br />
nax. 9.36 erT-erTi nimuSis sisqis zrdis gavlena<br />
misi aqtiuri moculobis centrSi mimdinare Tbur<br />
procesebze:<br />
_ dakarguli siTbos raodenoba;<br />
_ gamoyofili siTbos raodenoba;<br />
_ jamuri siTbos raodenoba.<br />
es movlena mxedvelobaSi ar aris miRebuli winaRobiT<br />
SeduRebis procesis siTburi balansis tradiciuli
gantolebisaTvis (9.3)da SemdgomSi miRebul SedegTa<br />
gaTvaliswinebiT saWiroa misi srulyofa, raTa igi<br />
saangariSod vargisi gaxdes araTanabar sisqeTa<br />
SemTxvevisaTvisac.<br />
amrigad, miRebul gamosaxulebaTa gamoyenebiT<br />
procesis Tburi balansis analiziT dadgenil<br />
formulaTa sargeblobisas axsnili iqna araTanabari<br />
sisqis erTgvarovan nimuSTa SeduRebis Txevadi birTvis<br />
adgilmonacvleobis dadgenili kanonzomierebis meqanizmi.<br />
aRniSnuli meqanizmis analizi migviTiTebs, rom<br />
mosalodneli wunis ugulvelsayofad saWiroa<br />
ganxorcieldes sqel namzadSi denis eqstremalur<br />
ganStoebaTa xelovnuri gazrda Semdeg mniSvnelobamde:<br />
Dx=10·(D1-D2), rac gamoiwvevs mis kveTSi Tburi<br />
mdgomareobis racionalurad regulirebas.<br />
9.8. teqnologiuri procesis marTvis<br />
optimizaciis gzebi<br />
mas Semdeg rac dadgenili iqna sisqecvalebadi nimuSis<br />
roli mis kveTSi miRebul da dakargul siTboTa<br />
mniSvnelobebze da axsnil iqna sxmuli birTvis<br />
adgilmonacvleobis gamomwvevi meqanizmi, cxadad<br />
gamoikveTa wunis ugulebelyofis gzebi, kerZod,<br />
SeduRebis zonaSi sqeli nimuSis aqtiuri moculobis<br />
xelovnuri gazrda eleqtrodTa urTierTdaZvriT maTi<br />
simetriis RerZis paralelurad garkveuli manZiliT.<br />
320
9.8.1 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxi<br />
(patenti gamogonebaze GEP 1999 1785B, inteleqtualuri<br />
sakuTrebis erovnuli centri “saqpatenti”)<br />
gamogoneba ganekuTvneba eleqtrowinaRobiT SeduRebis<br />
sferos, keZod ki sisqeTa nebismieri fardobisa da/an<br />
nebismieri masalis detalTa kontaqtur SeduRebas<br />
nebismieri gvaris deniT.<br />
gamogonebis formula<br />
“kontaqturi SeduRebis xerxi, romelic iTvaliswinebs<br />
detalebze eleqtrodTa ormxriv modebas dawneviT,<br />
gansxvavdeba imiT, rom eleqtrodebis modebas<br />
axorcieleben SesaduRebeli detalebis jamur sisqesTan<br />
SedarebiT eleqtrodebis muSa zedapirebis centrebs<br />
Soris manZilis metobis gaTvaliswinebiT da<br />
damoukideblad<br />
9.37)<br />
regulirebadi dawnevis ZalebiT.” (nax.<br />
nax. 9.37 kontaqturi SeduRebis sulamaniZis xerxis sqema<br />
1,2 _ SesaduRi detalebi; 3,4 _ eleqtrodebi;<br />
5,6 _ eleqtrodTa muSa zedapirebis centrebi.<br />
321
xerxis Catareba SeiZleba ganxorcieldes<br />
Semdegnairad: eleqtrodebs 3 da 4 modeben SesaduR<br />
detalebze 1 da 2 dawneviT, eleqtrodTa modebas<br />
detalebze awarmoeben maTi muSa zedapirebis centrebs 5<br />
da 6 Soris manZilis metobis gaTvaliswinebiT SesaduRi<br />
detalebis jamur sisqeze, amasTan erTad SesaZlebelia<br />
eleqtrodebis dawnevis Zalebis detalebze<br />
damoukideblad regulireba. am xerxis Catareba<br />
uzrunvelyofs detalebis dengamtari moculobis<br />
gazrdas, rac Tavis mxriv uzrunvelyofs am detalebSi<br />
optimaluri temperaturuli reJimis Seqmnas, rodesac<br />
denis nakadi uaxlovdeba detalebis urTierTsakontaqto<br />
zedapirebs, sadac am zedapirebis simqisis gamo<br />
mimdinareobs denis nakadis SemWidroeba da, rogorc<br />
Sedegi, urTierTsakontaqto zedapirze maqsimaluri<br />
temperaturuli (SeduRebis) reJimis Seqmna, rac<br />
uzrunvelyofs<br />
Camoyalibebas.<br />
simetriuli sxmuli birTvis<br />
damuSavebuli xerxis konstruqciul _ teqnologiur<br />
TvisebebTa Seswavlisas gamovlinda, rom<br />
tradiciulisagan gansxvavebiT is Seicavs or axal<br />
parameters: 1.eleqtrodebis RerZTaSoris manZils X-s da<br />
2.dawnevis meore Zalas P-s (nax. 9.38). aqedan gamomdinare,<br />
Semdgom Seswavlili iqna SeduRebis aRniSnuli<br />
srulyofili xerxis konstruqciul _ teqnologiuri<br />
SesaZleblobani da Taviseburebani.<br />
322
δ 2<br />
δ 1<br />
D 2/2<br />
P<br />
d 1<br />
D 2<br />
x=Dx-D 2<br />
ΔX<br />
x<br />
Dx<br />
323<br />
d 2<br />
P΄> P<br />
D 2/2<br />
nax. 9.38 winaRobiT SeduRebis saorientacio modeli:<br />
X _ saeleqtrodo RerZTaSorisi manZili;<br />
ΔX_ eleqtrodTaSorisi manZili;<br />
P _ SeduRebis dawnevis Zala;<br />
P′ _ ganmxoloebuli saeleqtrodo kontaqtis dawnevis Zala;<br />
Dx _ sqel nimuSSi denis xazebis eqstremalur ganStoebaTa<br />
xelovnurad gazrdili diametri;<br />
d1 _ zeda eleqtrodis diametri.<br />
rogorc ukve ganvixileT, SenaduRi wertilis<br />
normaluri mdebareoba miiReba nimuSebis sisqeTa<br />
fardobis meore zRvrul mniSvnelobaTaTvis, roca<br />
δ2/δ1≥19. amasTanave SeduRebis zonis fizikurma<br />
modelirebam gamoavlina, rom sisqeTa fardobis zrda<br />
iwvevs sqeli nimuSis aqtiuri moculobis zrdas, anu<br />
didi fuZeebiT zeddebul wakveTil konusTa didi<br />
diametris D2-is zrdas (nax. 9.31). es ki iwvevs Txevadi<br />
birTvis adgilmdebareobas im zRvramde, sanam sqeli<br />
nimuSis aqtiuri kveTis wakveTili konusis didi fuZis<br />
P΄
xelovnuri diametric Dx (nax. 9.38) ar gautoldeba Tavis<br />
mniSvnelobas sisqeTa optimaluri fardobisaTvis: δ2/δ1=19.<br />
SeduRebis SemoTavazebuli xerxi Tavisi konstruqciul<br />
_ teqnologiuri SesaZleblobidan gamomdinare,<br />
saSualebas iZleva miviRoT SenaduRi nakeri Semdegi<br />
upiratesobiT: maRali hermetuloba da meqanikuri<br />
Tvisebebi, damakmayofilebeli gare xedi (nax. 9.39),<br />
Txevadi birTvis normaluri mdgomareoba da zomebi<br />
sisqeTa nebismieri TanafardobisaTvis, rogorc cvladi<br />
(nax. 9.40), ase monopolaruli denis (nax. 9.41) gamoyenebiT.<br />
normaluria agreTve gorgolaWovani SeduRebis procesSi<br />
calkeul wertilTa Tavgadadebis mniSvnelobani (nax.<br />
9.39), rac TavisTavad sawindaria nakeris maRali<br />
hermetulobisa.<br />
aRsaniSnavia isic, rom am dros gamoricxulia<br />
detalis eleqtrodze mikvrac.<br />
axali xerxis gamoyenebiT Catarebuli eqsperimentebis<br />
Sedegad dadginda SeduRebis sarekomendacio reJimebi<br />
rogorc sinusoidaluri cvladi denis SemTxvevisaTvis,<br />
nimuSis sisqeTa diapazoniT 0,5 mm-dan dawyebuli da<br />
zeviT, aseve monopolaruli denis impulsis gamoyenebiT,<br />
mikro SeduRebis pirobebSi (ix. cxrilebi 9.9, 9.10).<br />
sacxrilo monacemebi damuSavebulia: 1. samrewveli<br />
sixSiris sinusoida-luri cvladi denis seriuli<br />
avtomaturi manqanebisaTvis: 2. mikro SeduRebisaTvis ki K-<br />
51 tipis kondesatoruli SeduRebis dagadgaris<br />
magaliTze.<br />
SeduRebis dawnevis Zala SeirCa gardamaval<br />
winaRobaTa stabilizaciis pirobisaTvis kontaqtis<br />
zonaSi plastikur deformaciaTa mimdinareobis<br />
324
Sesabamisad. “dadebiTi” saeleqtrodo kontaqtis dawnevis<br />
Zala unda iyos 2-jer meti mainc vidre SeduRebisa,<br />
saeleqtrodo RerZTaSorisi manZili ki SeZlebisdagvarad<br />
minimaluri. saeleqtrodo masalad gamoiyeneboda m1 _<br />
markis spilenZi, diametri (4_6)mm. laboratoriul<br />
pirobebSi SeduRebulma nimuSebma gaiara teqnikuri<br />
pirobebiT gaTvaliswinebuli gamocdebi. nakeris gare<br />
xedi da simtkice iyo maRali.<br />
SeduRebis damuSavebuli xerxi da saTanado danadgari<br />
dainerga moskovis denis wyaroTa institutis sacdeleqsperimentul<br />
warmoebaSi.<br />
325
nax. 9.39 SemoTavazebuli xerxiT nikelis Tbur<br />
elementTa (0,05+0,3) SeduRebis Sedegebi:<br />
1 _ nakeris (gorgolaWovani) gare xedi_mikvris gareSe.<br />
2 _ aglejis xazi _ aCvenebs uwyvet SeduRebas.<br />
3,4 _ nakeris grZivi kveTis makrostruqtura, Cans normalurad<br />
Camoyalibebuli Tavgadadebuli Txevadi birTvebi.<br />
5. _ wertilTa Tavgadadebis adgilebi.<br />
326
nax. 9.40 sxvadasxva sisqis masalaTa (foladis) cvladi deniT<br />
tradiciuli da SemoTavazebuli xerxebiT SeduRebul<br />
Sesadarebel nimuSTa makrostruqturebi (X80):<br />
1_tradiciuli xerxi_SenaduRi wertili gadaadgilebulia<br />
sqeli (qveda) nimuSis siRrmeSi (Z>0);<br />
2,3,4_SemoTavazebuli xerxi _ SenaduR wertilTa mdebareoba<br />
normaluria (Z=0).<br />
327
nax. 9.41 sxvadasxva sisqis masalaTa (nikelis)<br />
monopolaruli deniT tradiciuli da SemoTavazebuli<br />
xerxebiT SeduRebul Sesadarebel nimuSTa makrostruqturebi:<br />
1_ tardiciuli xerxi _ SenaduRi wertili gadaadgilebulia<br />
sqeli (qveda) nimuSis siRrmeSi (Z>0);<br />
2,3_SemoTavazebuli xerxi _ SenaduR wertilTa<br />
mdebareoba normaluria (Z=0).<br />
328
cxrili 9.9<br />
ZiriTad parametrTa mniSvnelobani samrewvelo<br />
sixSiris cvadi deniT wertilovani makro SeduRebisas<br />
simuSis sisqe<br />
(mcire<br />
naxSirbadiani<br />
foladi) mm<br />
0,5 _ 1,0<br />
0,5 _ 1,5<br />
0,5 _2<br />
0,5 _ 2,5<br />
0,5 _ 3,0<br />
eleqtrodis<br />
sakontaqto<br />
zedapiris<br />
diametri mm<br />
4<br />
4<br />
5<br />
6<br />
6<br />
SeduRebis<br />
dawnevis<br />
Zala kg<br />
30<br />
30<br />
35<br />
40<br />
40<br />
329<br />
denis<br />
Zala<br />
4000<br />
4200<br />
4400<br />
4700<br />
500<br />
denis<br />
moqmedebis<br />
dro wm<br />
0,15<br />
0,15<br />
0,20<br />
0,25<br />
0,25<br />
manqanis<br />
saWiro<br />
simZlavre<br />
kva<br />
10<br />
10<br />
10 _ 20<br />
10 _ 20<br />
20<br />
cxrili 9.10<br />
ZiriTad parametrTa mniSvnelobani denis<br />
kondensatoruli impulsiT mikroSeduRebisis<br />
simuSis sisqe<br />
(nikeli+nikeli)<br />
mm<br />
0,05 _ 0,3<br />
0,15 _ 0,15<br />
0,3 _ 0,3<br />
dasamuxti<br />
Zabva<br />
420<br />
350<br />
400<br />
kondnsatorTa<br />
batareis<br />
tevadoba mkf<br />
540<br />
1500<br />
1500<br />
SeduRebis<br />
dawnevis<br />
Zala<br />
12<br />
15<br />
15<br />
impulsTa<br />
sixSire<br />
impulse/wT<br />
150<br />
120<br />
100<br />
SeduRebis<br />
siCqare<br />
mm/wm<br />
60<br />
60<br />
60
9.8.2 sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />
wertilovani SeduRebis eleqtrodebi<br />
wina nawilSi warmodgenili masalebi ZiriTadad<br />
ganekuTvneba nakeruli (gorgolaWovani) SeduRebis<br />
SemTxvevas sxvadasxva sisqis masalaTa dauSleli<br />
SeerTebis miRebis aucilebelobis SemTxvevisaTvis.<br />
warmodgenili sqema da saTanadod damuSavebuli modeli<br />
ra Tqma unda, SeiZleba igive dadebiT Sedegebze<br />
orientaciiT SeiZleba gamoyenebuli iqnas wertilovani<br />
SeduRebis SemTxvevebisaTvisac, farTod xmarebul<br />
praqtikul saqmianobaSi. amasTanave mxedvelobaSi iqna ra<br />
miRebuli SemoTavazebuli xerxis konstruqciuli<br />
Taviseburebisagan gamomdinare praqtikulad<br />
Sesasruleblad garkveuli saxis teqnikuri sirTuleebi,<br />
SemdgomSi avtorTa garkveuli koleqtivis mier,<br />
warmoebis moTxovnolebaTa Sesabamisad, (1998w. kosmosuri<br />
antenis qarTuli varianti, xel-li meZmariaSvili),<br />
damuSavebuli iqna sxvadasxva sisqis masalaTa winaRobiT<br />
wertilovani SeduRebis specialuri eleqtrodebi. qvemoT<br />
ganxiluli iqneba TiToeuli maTgani cal-calke.<br />
1 kontaqturi wertilovani SeduRebis<br />
eleqtrodi, patenti U439<br />
avtorebis a.k. sulamaniZisa da g.a. sulamaniZis mier<br />
1999 wels damuSavebuli, dapatentebuli da<br />
SemoTavazebuli iqna kontaqturi wertilovani SeduRebis<br />
eleqtrodi sxvadasxva sisqisa da/an sxvadasxvagvari<br />
330
masalis detalTa cvladi an polaruli deniT<br />
SeduRebisaTvis.<br />
saTanado analogebSi da prototipSi moyvanil<br />
eleqtrodebs axasiaTebT konstruqciis, damzadebisa da<br />
eqsploataciis sirTule. didi ekonomiuri danaxarjebi,<br />
aseve eleqtrodis muSa nawilis ganivkveTSi arsebuli<br />
gardamavali elqtruli kontaqtis mier gamowveuli<br />
saeleqtrodo kontaqtis gadaxureba Sesabamisad ki<br />
eleqtrodis muSaobis xangZlivobis daqveiTeba, misi muSa<br />
zedapirisa da SenaduRi namzadis gare xedis gauareseba.<br />
aRniSnuli gamogoneba uzrunvelyofs zemoTCamoTvlil<br />
naklovanebaTa aucileblobas (ix. nax. 9.42).<br />
nax. 9.42 eleqtrodis ganivi kveTi.<br />
1 _ tani; 2 _ gamaciebeli gamWoli wylis arxi;<br />
3 _ muSa nawili; 4 _sayrdeni, dengaumtari masala.<br />
SeduRebis aseTi konstruqciis eleqtrodTa<br />
sarkiseburi gamosaxulebis mqone ganlagebiT<br />
uzrunvelyofilia zeda da qveda eleqtrodTa dengamtari<br />
muSa nawilakebis RerZTa Soris paraleluri daZvra<br />
331
garkveuli manZiliT, SeduRebis reJimis axali<br />
parametriT, rac TavisTavad iwvevs SenaduR detalTa<br />
jamur sisqesTan SedarebiT eleqtrodis muSa zedapirTa<br />
centrTaSorisi manZilis gazrdas, rac uzrunvlyofs<br />
sqeli detalis siRrmeSi dengamtari moculobis<br />
xelovnurad gazrdasa da gamoyofili siTbos raodenobis<br />
Semcirebas. misi teqnikuri Sedegia SeduRebis<br />
eleqtrodis konsrtuqciis gamartiveba, saWiro<br />
danaxarjebis Semcireba da SeduRebis ufro maRali da<br />
stabiluri xarisxis miReba.<br />
aRniSnuli teqnikuri Sedegi miiRweva zeda da qveda<br />
eleqtrodTa dengamtari nawilebis urTierTparalelurad<br />
daZvriT maTSi dengaumtari nawilebis iseTi CasmiT, rom<br />
moxdes SesaduR detalTa ganikveTebSi denis gavlis<br />
centraluri sworxazovani gzis eleqtrodTa RerZebis<br />
paralelurobidan garkveuli kuTxiT gadaxra, misi<br />
sigrZis gazrda, denis gzis kidura eqvipotencialuri<br />
xazebis urTierTdaSoreba da Sesabamisad liTonis<br />
aqtiur moculobaTa sqel an naklebeleqtro da<br />
Tbogamtarobis mqone detalSi metad, xolo Txel an meti<br />
eleqtro da Tbogamtarobis mqone detalSi naklebad<br />
zrda. amiT ki sqeli an naklebi eleqtro da<br />
Tbogamtarobis mqone detalis siRrmeSi mcirdeba<br />
gamoyofili da izrdeba Tbogadacemaze daxarjuli<br />
siTbos raodenoba da Sesabamisad masSi aRmoifxvreba<br />
liTonis gadnobis kerebis warmoqmnis pirobebi,<br />
privilegirebuli xdeba cxeli kontaqtis roli Txevadi<br />
birTvis adgilis gansazRvraSi da Camoyalibdeba SesaduR<br />
detalTa sakontaqto sibrtyisadmi simetriulad<br />
ganlagebuli SenaduRi wertrili.<br />
332
2 wertilovani SeduRebis eleqtrodi, patenti U1142<br />
avtorTa koleqtivis, a. sulamaniZis, g. kiknaZis, g.<br />
kuciasa da g. sulamaniZis mier 2004 wels damuSavebuli,<br />
dapatentebuli da SemoTavazebuli iqna sasargeblo<br />
modeli sxvadasxva sisqis detalTa kontaqturi<br />
SeduRebis eleqtrodi (ix. nax. 9.43).<br />
D'1
am SemTxvevaSi sasurveli Sedegi miiRweva zeda da<br />
qveda eleqtrodTa dengamtari nawilebis urTierTdaZvriT<br />
maTSi dengaumtari nawilebis iseTi CasmiT, rom moxdes<br />
SesaduR detalTa ganivkveTebSi denis gavlis<br />
centraluri sworxazovani gzis eleqtrodTa RerZebis<br />
paralelurobidan garkveuli kuTxiT gadaxra, misi gzis<br />
sigrZis gzrda sqelsa da Semcireba Txel detalSi,<br />
kerZod, D′1D2;<br />
eleqtodebis aseTi konstruqcia uzrunvelyofs sqeli<br />
da/an naklebi eleqtro da Tbogamtarobis detalebis<br />
siRrmeSi dengamtari moculobis xelovnurad zrdas, rac,<br />
TavisTavad garkveulad Seamcirebs masSi temperaturis<br />
mniSvnelobas da ugulvebelyofs iq liTonis gamdnari<br />
zonis warmoqmnis SesaZleblobas. amasTanave izrdeba<br />
detalTSorisi eleqtruli kontaqtis rolis aqtiuroba,<br />
Cndeba maT Soris gadnobis kerebi da yalibdeba am<br />
kontaqtisadmi simetriulad ganlagubuli sxmuli birTvi<br />
_ SenaduRi wertili.<br />
ufro metic, klasikur xerxTan SedarebiT, roca zeda<br />
da qveda eleqtrodTa moCvenebiTi diametrebi erTnairia,<br />
SemoTavazebuli xerxis konstruqciisaTvis ara marto<br />
izrdeba sqel detalSi denis xazebis ganStoebaTa<br />
diametri, aramed mcirdeba Txeli detalis siRrmeSi igive<br />
denis xazebis ganStoebaTa diametric da saTanadod<br />
izrdeba mis mxares gamoyofili siTbos raodenoba.<br />
yovelive es ki xels uwyobs wertilis normalurad<br />
ganlagebas.<br />
334
9.9. SeduRebis xarisxis stabilurobis Sefaseba<br />
damuSavebuli xerxiT miRebul SenaduR SeerTebaTa<br />
xarisxisa da TviT SeduRebis xerxis stabilurobis<br />
Sesafaseblad nakeris rRvevaze gamocdis Sedegebis<br />
mixedviT Catarda xarisxis statistikuri analizi. am<br />
mizniT gamoyenebuli iqna e. vencelisa da r. Stormis<br />
maTodika. arsebuli da SemoTavazebuli xerxebiT K _ 51<br />
tipis kondensatorul danadgarze SeduRda<br />
Tavgadadebuli tipis as-asi sasinji nimuSebi nikelis<br />
firfitebisagan sisqiT 0,05 + 0,3 mm. Semdeg reJimebiT:<br />
1. arsebuli xerxisaTvis; SeduRebis dawnevis Zala<br />
P=12 kg., kondesatorTa batareis tevadoba C=540 mkf.,<br />
damuxtvis Zabva U=500 v.; 2. SemoTavazebuli xerxisaTvis;<br />
SeduRebis dawnevis Zala P=12 kg., kondensatorTa<br />
batareis tevadoba C=540 mkf, damuxtvis Zabva U=420 v.,<br />
eleqtrodTaSorisi manZili ΔX=1 mm., “dadebiT”<br />
saeleqtrodo kontaqtebSi dawnevis Zala P’=50 kg.<br />
SeduRebul nimuSTa gamocda Catarda simtkiceze<br />
“uesima sisakuise”-s firmis (iaponia) manqanaze.<br />
gamosacdeli datvirTvis ganawilebis kanonis<br />
gasarkvevad aigo SenaduRi SeerTebis simtkicis<br />
ganawilebis histogramebi. dajgufebis itervalis sigrZe<br />
Seadgenda Δ=0,1 kg. simtkicis ganawilebis histogramebi<br />
atareben normalurTan axlos xasiaTs, rac kargad<br />
eTanxmeba arsebul warmodgenebs. simtkicis ganawilebis<br />
normaluroba Semowmda albaTobis qaRaldze da<br />
miRebuli iqna eqsperimentTa da Teoriuli normaluri<br />
mrudebis SedegTa kargi damTxveva. am mrudebs gaaCniaT<br />
Semdegi saxeebi:<br />
335
Zvelix xerxisaTvis:<br />
axali xerxisaTvis:<br />
rogorc angariSebma gviCvena, nakeris simtkice da<br />
saSualo kvadratuli gadaxra Zveli da axali<br />
xerxebisaTvis Sesabamisad Seadgens: X1=3,28 kg., SX1=0,47<br />
kg., X2=7,02 kg., SX1=0,24 kg. SeduRebis xerxTa<br />
stabilurobis Sefaseba Catarda variaciis koeficientis<br />
povniT arsebuli damokidebulebis Sesabamisad:<br />
da miviReT Semdegi mniSvnelobani: 1. Zveli xerxiT V1 =<br />
14%; 2. axali xerxiT V2 = 3,4,%, e.i. SeduRebis axali<br />
xerxi uzrunvelyofs xarisxis SedarebiT maRal<br />
stabilurobas.<br />
SeduRebis tradiciuli da SemoTavazebuli xerxiT<br />
miRebul nakerTa Tanabarsaimedobis SedarebiTi<br />
albaToba gamoTvlili iqna xarisxis fardobiTi<br />
maCveneblis Qγi-s gansazRvriT.<br />
1' 2'<br />
1.<br />
336
1' 2'<br />
2.<br />
nax. 9.44. SenaduRi nakeris xarisxis Sefaseba<br />
statikuri monacemebiT:<br />
1 _ simtkicis ganawilebis histogramebi;<br />
2 _ simtkicis ganawilebis normalurobis Semowmeba;<br />
1' _ SeduRebis arsebuli xerxisaTvis;<br />
2' _ SeduRebis SemoTavazebuli, srulyofili<br />
xerxisaTvis.<br />
am mizniT gamoyenebuli iqna v.volCenkos<br />
SemoTavazebuli maTodika, romlis Tanaxmadac Qγ1-sa da<br />
Qγ2-is mniSvnelobani ganisazRvreba Semdeg<br />
damokidebulebaTa mixedviT:<br />
sadac,<br />
X _ ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo ariTmetikuli<br />
mniSvnelobaa;<br />
SX _ ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo kvadratuli<br />
gadaxraa;<br />
Zγ _ normaluri ganawilebis qvantilia Sesabamisad X1-sa da X2-is Tanabari albaTobisaTvis.<br />
337
ZiriTadi liTonis simtkicis saSualo mniSvnelobis Xisa<br />
da simtkicis mniSvnelobis saSualo kvadratuli<br />
gadaxris SX-is sapovnelad eqsperimentTa Catarebis<br />
sirTulisa, agreTve literaturaSi aseT monacemTa<br />
uqonlobis gamo napovni iqna Zveli da axali xerxebiT<br />
SeduRebul nakerTa xarisxis maCvenebelTa fardoba.<br />
Sesadarebel SenaduR SeerTebaTa Tanabari simtkicis<br />
pirobisaTvis gveqneba:<br />
Qγ = Qγ2/Qγ1 = 1<br />
statikur utyuar mniScnelobaTa cdiseuli monacemebiT<br />
miRebuli iqna<br />
γ = 0,95. SemTxveviTi sididis calmxrivi SemosazRvruli<br />
γ-saTvis qvantili iqneba Zγ = 1,645.<br />
Tu X1, X2, SX1, SX2 da Zγ-s miRebul mniSvnelobebs<br />
CavsvamT gamosaxuleba<br />
Q<br />
γ<br />
X 2 − Zγ<br />
⋅ SX 2<br />
=<br />
X Z ⋅ SX<br />
1<br />
miviRebT: Qr = 2,75>>1, e.i. SemoTavazebuli xerxiT<br />
miRebuli nakeris Tanabarsaimedobis albaToba SedarebiT<br />
metia, vidre tradiciuli xerxiT SeduRebisa.<br />
amrigad, tradiciuli da damuSavebuli xerxebiT<br />
miRebul SenaduR SeerTebaTa xarisxis statistikuri<br />
analizidan Cans, rom:<br />
1. srulyofili xerxiT SenaduRi nakeris simtkice<br />
izrdeba 2-jer,<br />
2. xolo stabiluroba _ 4-jer.<br />
γ<br />
338<br />
1
10. winaRobiT SeduRebis avtomatizacia da robotizacia<br />
10.1. SeduRebis avtomatizaciis<br />
ZiriTadi xerxebi<br />
wertilovani SeduRebis avtomatizaciis mTavar<br />
amocanas warmoadgens mocemuli simtkicis SenaduRi<br />
wertilebis miReba procesis maRali warmadobis dros.<br />
rogorc ukve vTqviT, SenaduR wertilebs sxmuli birTvis<br />
erTnairi zomebisa da struqturis dros axasiaTebs<br />
Tanabari simtkice. birTvis zomebi da struqtura<br />
ganisazRvreba SeduRebis wertilis gaxurebisa da<br />
gacivebis pirobebiTa da temperaturis ganawilebiT<br />
SeduRebis zonaSi procesis damTavrebis procesSi.<br />
SeduRebis wertilebis gaxureba damokidebulia Zalian<br />
bevr parametrze, romlebidanac ZiriTads warmoadgens: 1.<br />
SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t Sed., 2. SeduRebis<br />
wredis denis I2 Zala, 3. eleqtrodebs Soris wredis<br />
ubnis winaRoba R, 4. dawnevis Zala P, romelic<br />
modebulia eleqtrodebze SeduRebis dros da<br />
eleqtrodis sakontaqto zedapiri d e. maTgan 4 parametri<br />
damoukidebelia, xolo winaRoba R ganisazRvreba<br />
sidideebiT P da de da SesaduRi detalebis zedapirTa<br />
mdgomareobiT. mocemuli masalis mudmivi sisqis<br />
detalebiis wertilovani SeduRebisas TiToeuli<br />
wertilis Tanabari gaxureba da, maSasadame, Tanabari<br />
sisale uzrunvelyofili iqneba procesis zemoT<br />
CamoTvlili 5 ZiriTadi parametris mudmivobis dros.<br />
saWiroa aRiniSnos, rom mxolod sami parametris, 1.<br />
SeduRebis denis CarTvis xangZlivobis, 2. denis Zalisa<br />
da 3. winaRobis mudmivobis dros joulis kanonis<br />
339
Sesabamisad SeduRebis zonaSi uzrunvelyofili iqneba<br />
ucvleli raodenobiT siTbos gamoyofa. magram procesis<br />
danarCeni ori parametris (P da de) aramudmivobisas am<br />
siTbos ganawileba SesaduRi detalebis sxeulSi<br />
SeiZleba Seicvalos, rac gamoiwvevs SeduRebis dros<br />
Txevadi birTvis zomebis Secvlasa da misi simtkicis<br />
aramudmivobas _ SeduRebis xarisxi arastabiluri iqneba.<br />
aseT mdgomareobas vamCnevT, magaliTad, eleqtrodebis<br />
sakontaqto diametris mniSvnelovani gadidebis dros,<br />
rodesac siTbos mocemuli raodenoba ixarjeba liTonis<br />
gadidebuli moculobis gaxurebaze.<br />
sawarmoos pirobebSi metad Znelia wertilovani<br />
SeduRebis yvela parametris mudmivobis miRweva.<br />
SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba icvleba: 1.<br />
CamrTvel mowyobilobaTa arasrulyofilobisa da 2.<br />
drois regulirebis arasizustis Sedegad.<br />
denis Zala Seicvleba: 1. SeduRebis manqanis mkvebav<br />
qselSi Zabvis cvlis, 2. SesaduRi detalebis winaRobaTa<br />
Secvlis, 3. manqanis konturSi magnituri masalis Setanisa<br />
da 4. denis daSuntebis Sedegad.<br />
SesaduRi detalebis winaRobani SeiZleba Seicvalos: 1.<br />
im Zalis SecvliT, romelic uSualod moqmedebs SesaduR<br />
detalebs Soris kontaqtze; 2. eleqtrodebis kontaqturi<br />
zedapirebis SecvliT, 3. SesaduR detalTa araerTnairi<br />
xarisxiT winaswari gawmendis gamo.<br />
eleqtrodebze modebuli Zala SeiZleba gadaixaros<br />
mocemuli sidididan: 1. sahaero reduqtorebis arazusti<br />
muSaobis gamo, romelic ver uzrunvelyofs mudmiv wnevas<br />
wertilovani manqanis kumSvis meqanizmis muSa cilindrSi;<br />
2. kumSvis meqanizmis moZrav elementebSi xaxunis Zalebis<br />
340
mniSvnelovani da aramudmivi sididis gamo mimmarTvelTa<br />
gaWeqvis, cudi SezeTvis, SesamWidroebeli samajurebis<br />
aradamakmayofilebeli kontruqciisa da sxva mizezebis<br />
Sedegad; 3. moZravi nawilebis didi inerciis gamo<br />
(manqanebSi, romlebic muSaoben SeduRebis gansakuTrebiT<br />
xist reJimebSi, magaliTad, induqciur manqanebSi); 4.<br />
eleqtrodebis sigrZeTa Secvlis Sedegad (es arsebiTia im<br />
manqanebSi, romlebSic Zala eleqtrodebze zambarebiT<br />
gadaecema, eleqtrodebis sigrZeTa Secvlis dros icvleba<br />
maregulirebeli zambaris kumSvis xarisxi).<br />
wertilovani SeduRebis dros avtomatizebulma<br />
mowyobilobam unda uzrunvelyos SeduRebis srul<br />
ciklSi Semavali calkeuli operaciebis mocemuli<br />
xangZlivoba da maTi Sesruleba zustad gansazRvruli<br />
TanmimdevrobiT.<br />
mowyobilobas, romelic CarTavs da aregulirebs<br />
Seguebis dens, mwyvetara ewodeba. rogorc zemoT iyo<br />
naCvenebi, SeduRebisaTvis gaxurebis xangZlivobis<br />
uzrunvelyofa jer kidev ar uzrunvelyofs SenaduR<br />
wertilTa Tanabar xarisxs. amitom zogierT Tanamedrove<br />
mwyvetaraSi wertilovani SeduRebis procesis avtomaturi<br />
marTvisaTvis gaxurebis xangrZlivoba mudmivi ki ar aris,<br />
aramed avtomaturad regulirdeba danarCeni parametrebis<br />
mixedviT, romlebic gavlenas axdenen SeduRebadi<br />
wertilebis gaxurebaze. wertilovani SeduRebis<br />
mwyvetarebi moqmedebis principiT SeiZleba daiyos or<br />
ZiriTad jgufad: 1. mwyvetarebi, romlebic SeduRebis<br />
process marTaven erTi an ramodenime eleqtruli<br />
parametriT da 2. mwyvetarebi, romlebic marTaven process<br />
341
ama Tu im fizikuri parametriT. es parametrebi uSualod<br />
arian dakavSirebuli SenaduRi wertilis warmoqmnasTan.<br />
pirvel jgufs miekuTneba: 1. mwyvetarebi, romlebic<br />
uzrunvelyofen SeduRebis denis CarTvis mudmiv<br />
xangZlivobas, tSed.=const, 2. mwyvetarebi, romlebic<br />
erTdroulad inarCuneben SeduRebis droisa t Sed. da<br />
denis I2 mocemul mniSvnelobebs, tSed.=const da I=const, 3.<br />
mwyvetarebi, romlebic zRudaven TiToeuli wertilis<br />
SeduRebis dros daxarjuli eleqtroenergiis<br />
raodenobas UIt =const.<br />
meore jgufs miekuTvneba mwyvetarebi, romlebic<br />
CarTaven SeduRebis dens, roca: 1. kontaqtSi<br />
(eleqtrodi_detali) miiRweva garkveuli temperatura<br />
(Termolegulatori) an da 2. eleqtrodebs Soris<br />
moWerili SesaduRi detalebis mocemul sididemde<br />
gafarToebis dros, rac dakavSirebulia detalebis<br />
gaxurebis xarisxTan (dilatometri).<br />
amJamad gamoyenebuli mwyvetarebis didi umravlesoba<br />
ar axorcielebs procesis avtomatur regulirebas,<br />
aramed asrulebs mxolod SeduRebis denis gamorTvas<br />
procesis ama Tu im parametris (an maTi jgufis) mocemul<br />
sididemde miRwevis momentSi. mwyvetarebi, romlebic<br />
erTdroulad akontroleben da aregulireben procesis<br />
ZiriTad parametrebs; principulad ufro srulyofilni<br />
arian, magram maTi konstruqcia da eleqtruli sqema<br />
gacilebiT rTulia da jerjerobiT SezRudulad<br />
gamoiyeneba. am mwyvetarebs miekuTvneba tSed. = const da I =<br />
const tipis mwyvetara, radgan igi akontrolebs process<br />
CarTvis xangZlivobiT, avtomaturad inarCunebs ra am<br />
procesis umniSvnelovanes parametrs _ denis Zalas.<br />
342
10.2. SeduRebis drois mwyvetarebi<br />
am tipis mwyvetarebi yvelaze ufro gavrcelebulia<br />
mrewvelobaSi. arsebiTad aseTi mwyvetara warmoadgens<br />
drois met-naklebad srulyofil reles. isini SeiZleba<br />
iyos asinqronuli an sinqronuli. eleqtroamZravian<br />
manqanebSi Cveulebriv iyeneben martiv asinqronul muSa<br />
mwyvetaras, romlis principuli sqema mocemulia 9.1, 1<br />
nax.-ze. muSta K modis brunvaSi ZraviT da CarTavs<br />
kontaqts K1, romelic Sekravs kontaqtoris K2 koWas<br />
wreds. pnevmaturamZravian manqanebSi xSirad iyeneben<br />
drois eleqtronul reles, eleqtromagnitur<br />
kontaqtorTan an ignitronul CamrTvelTan erTad.<br />
K Rilakze (nax. 9.1,2) daWeris dros eleqtrosarqveli<br />
ЭК1 miawodebs haers muSa cilindrs C. masSi mocemuli<br />
wnevis miRwevisas Seikvreba kontaqtori K1 da<br />
erTdroulad CairTveba kontaqtorebi K2 (iwyeba<br />
SeduReba) da sarqveli ЭК2, romelic awodebs SekumSul<br />
haers drois pnevmatur reles PR (sqemaze naCvenebi ar<br />
aris). drois dadgenili Sualedis gasvlis Semdeg es<br />
rele ganrTavs normalurad Sekrul kontaqtebs PR da<br />
SeduReba mTavrdeba. asinqronuli ignitronuli<br />
mwyvetarebis (romlebic dafuZvnebulia umartivesi<br />
ignitronuli CamrTvelebis gamoyenebaze drois<br />
eleqtronul relesTan SerwymiT) xmareba umravles<br />
SemTxvevaSi uzrunvelyofs SenaduRi wertilebis<br />
sruliad stabilur xarisxs, xolo ufro srulyofil da<br />
rTul sinqronul ignitronul mwyvetarebze gadasvla<br />
SeduRebis xarisxobrivi Sedegebis arsebiT gaumjobesebas<br />
ar iZleva. es ori mizeziT aixsneba: erTi mxriv imiT, rom<br />
343
ignitronuli mwyvetaris nebismieri tipis SemTxvevaSi<br />
(amaT Soris asinqronulis) denis gamorTva yovelTvis<br />
warmoebs misi nulovani mniSvnelobisas daugvianebliv,<br />
rac SesaZlebelia, magaliTad, Cveulebrivi<br />
eleqtromagnituri kontaqtoris gamoyenebis dros<br />
gawyvetis momentSi rkalis Seqmnis gamo, xolo, meores<br />
mxriv imiT, rom t Sed. formulaSi Sedis pirvel xarisxSi,<br />
rac gansazRvravs SeduRebisas gamoyofili siTbos<br />
raodenobas im dros, rodesac I2 deni masSi Sedis<br />
kvadratSi. amitom rxevebi t Sed. sididiT, rac gardauvalia<br />
asinqronuli CarTvis dros, gacilebiT nakleb gavlenas<br />
axdens. SeduRebis Sedegebze, vidre, I2 sididis<br />
cvalebadoba _ gadaxrebi garkveul daSvebaTa zRvrebSi.<br />
sinqronuli ignitronuli mwyvetarebis upiratesobaa:<br />
CarTvis dros ufro zusti dozireba asinqronul<br />
mwyvetarebTan SedarebiT. simZlavris mdore regulirebis<br />
SesaZlebloba (ignitronebis anTebis momentis Secvlis<br />
gziT denis sinusoidis mimarT), manqanis pirvelad wredSi<br />
denis zrdis Semcireba denis mimarTulebiT swori<br />
Tanmimdevrobis Sedegad misi CarTvisa da gamorTvis<br />
momentSi (magaliTad, CarTva yovelTvis warmoebs cvladi<br />
denis dadebiT, xolo gamorTva uaryofiT _<br />
naxevarperiodSi; Tu es piroba ar aris daculi, e.i.<br />
SeduRebis transformatori CarTulia denis im<br />
naxevarsferoSi, romelic mimarTulebiT emTxveva denis<br />
naxevarperiods misi adrindeli CarTvis momentSi,<br />
transformatoris pirvelad wredSi gaivlis Zalian didi<br />
deni transformatoris gularis erTi da imave<br />
mimarTulebiT ganmeorebiTi damagnitebis gamo).<br />
344
nax. 10.1. mwyvetarebis principuli<br />
sqemebi tSed.=const tipis wertilovani SeduRebisaTvis<br />
damuSavebulia sinqronuli ignitronuli mwyvetarebis<br />
ori ZiriTadi tipi: 1. eleqtruli masinqronizebeli<br />
mowyobilobebiT da 2. eleqtromeqanikuri. orive tipSi<br />
SeduRebis transformatoris pirveladi wredis CarTva<br />
xorcieldeba ori ignitroniT И1 da И2, romelTa<br />
amanTeblebi CarTulia damxmare tiratronebis T1 da T2<br />
anodur wredSi (nax. 9.1,3). pirveli tipis sinqronul<br />
mwyvetaraSi K kontaqtis Sekvris Semdeg (magaliTad,<br />
pnevmaturi reles amoqmedebis momentSi) eleqtrodebs<br />
Soris SeduRebadi detalebis moWerisas komutatori BK,<br />
romelsac abrunebs sinqronuli eleqtroZrava, iwyebs<br />
cvladi denis sinusoidas mimarT drois zustad<br />
345
gansazRvrul miwodebas, romlebic rigrigobiT xsnian<br />
tiratronebs T1 da T2-s. amis Sedegad ainTeba Sesabamisi<br />
ignitronebi da amrigad, CairTveba SeduRebis<br />
transformatori. komutatoris musebis mdgomareobis<br />
regulirebiT SeiZleba ignitronebis anTebis momentis<br />
Secvla. amasTan Seicvleba SeduRebis transformatoris<br />
efeqturi simZlavre.<br />
1. eleqtruli tipis masinqronebeli mowyobiloba<br />
Sedgeba Semdegi ZiriTadi elementebisagan: drois<br />
eleqtronuli rele, pikuri transformatori da<br />
fazoregulatori. amuSavebis Rilakze daWeris dros<br />
CairTveba drois rele da pikuri transformatoriT<br />
iwyeben impulsebis miwodebas damxmare tiratronebis<br />
badeebze. am impulsebis miwodebis momenti SeiZleba<br />
regulirdebodes fazoregulatoriT. am xerxiT<br />
SesaZlebelia SeduRebis dros simZlavris mdore<br />
regulireba. masinqronebeli mowyobilobis sqemas<br />
Cveulebriv iseTnairad asruleben, rom pirvelad ainTos<br />
yovelTvis erTi da igive tiratroni (magaliTad, T1),<br />
romelsac wamyvans uwodeben. amitom TiToeuli wertilis<br />
SeduReba iwyeba erTi da imave mimarTulebis denis<br />
naxevarperiodidan. T1 tiratrionisa da misiT marTuli И1<br />
ignitronis CarTvis naxevarperiodis damTavrebisas<br />
anTebis impulsi avtomaturad miewodeba T2 tiratrons,<br />
romelic aanTebs И2 ignitrons. am SemTxvevaSi T2<br />
tiratrons ewodeba amyoli. SeduReba grZeldeba<br />
yovelTvis denis naxevarperiodebis luwi ricxviTa da<br />
mTavrdeba И2 ingnitronis CaqrobiT. am sqemis SemTxvevaSi<br />
daculia denis mimarTulebis iZulebiTi Tanmimdevroba<br />
SeduRebis transformatoris CarTvisa da gamorTvis<br />
346
dros da transformatoris erTmxrivi ganmeorebiTi<br />
damagniteba SeuZlebelia.<br />
2. eleqtromeqanikuri marTvis upiratesobaa sqemis<br />
simartive; ZiriTadi nakli _ mbrunavi meqanizmebisa da<br />
samuso komutatoris arseboba. seriozuli gamoSvebis<br />
sinqronul mwyvetarebs amzadeben umTavresad<br />
eleqtronuli marTviT, magaliTad, ПИТ-1 tipis<br />
ignitronuli mwyvetara wertilovani SeduRebisaTvis.<br />
10.3. droisa da denis mwyvetarebi<br />
am tipis mwyvetarebi gansakuTrebiT mizanSewonilia im<br />
SemTxvevaSi, rodesac SesaZlebelia denis mniSvnelovani<br />
gadaxrebi_rxevebi SeduRebis dros, magaliTad, im qselis<br />
Zabvis rxevisas, romelic SeduRebis manqanas kvebavs da<br />
SeduRebis procesSi manqanis meorad konturSi magnituri<br />
masis elementebis Setanisas. nax.9.2-ze warmodgenili<br />
diagramiT ilustrirebulia ganxiluli tipis mwyvetaras<br />
gamoyenebis efeqturoba. am diagramaze abscisaTa RerZze<br />
gadazomilia Zabvis vardna procentebSi nominaluris<br />
mimarT, ordinatTa RerZze _ SenaduRi wertilis<br />
damrRvevi datvirTva gadakveTaze misi gamocdis dros.<br />
1_mrudi Seesabameba SeduRebas Cveulebrivi tSed.=const tipis sinqronuli mwyvetariT, xolo 2 wrfe _ im<br />
mwyvetaris gamoyenebas, romelic avtomaturad<br />
uzrunvelyofs denis mudmivobas. rogorc diagramidan<br />
Cans, Zabvis dacemisas 20%-ze im wertilis simtkice,<br />
romelic SeduRebulia tSed.=const dros, qveiTdeba TiTqmis<br />
40%-iT, maSin, rodesac tSed da I mudmivobisas daqveiTeba<br />
praqtikulad ar xdeba.<br />
347
%<br />
100<br />
80<br />
60<br />
40<br />
20<br />
0<br />
348<br />
2<br />
1<br />
10 20 Δ u%<br />
nax.10.2. SenaduRi wertilis sisalis damokidebuleba<br />
qselis Zabvis dacemaze:<br />
1.Cveulebrivi tSed.=const tipis mwyvetara da<br />
2. tSed.= const da I = const tipis mwyvetara.<br />
aRwerili mwyvetarebi isea mowyobili, rom Zabvis<br />
dacemis dros avtomaturad Seicvleba damxmare<br />
tiratronebis anTebis momenti. Zabvis Semcirebis dros<br />
gaizrdeba SeduRebis denis faqtiurad CarTvis<br />
xangZlivoba TiToeuli naxevarperiodis ganmavlobaSi da,<br />
piriqiT, Zabvis zrdisas am CarTvis xangZlivoba ecema<br />
amasTan, efeqturi deni praqtikulad mudmivi rCeba. denis<br />
Zalis avtomaturad regulirebadi mwyvetarebis seriuli<br />
warmoeba amJamad aTvisebis procesSia.<br />
10.4. simZlavris mwyvetarebi<br />
am tipis mwyvetara uzrunvelyofs TiToeuli wertilis<br />
SeduRebis dros eleqtroenergiis Tanabari procesiT<br />
xarjvas. iyeneben SeduRebis dros UI tSed.= const miRebis<br />
or xerxs:
1. pirveli am miznisaTvis iyeneben eleqtroenergiis<br />
mricxvels, romelic gamorTavs SeduRebis<br />
transformators procesze dadgenili eleqtroenergiis<br />
daxarjvis Semdeg. am mwyvetaraSi UI sididis rxevebi,<br />
romelic SeimCneva, kerZod, Zabvis vardnis dros qselSi,<br />
avtomaturad kompensirdeba misi avtomaturad saTanadod<br />
gazomviT. SeduRebis transformatoris pirvelad wredSi<br />
denis gavlisas mricxvelis disko mobrundeba kuTxiT,<br />
romelic daxarjuli eleqtroenergiis raodenobis<br />
proporciulia. diskos mobrunebis dros mocemuli<br />
kuTxiT Seikvreba damxmare kontaqtebi da<br />
transformatori avtomaturad gamoirTveba _ SeduReba<br />
mTavrdeba. 1.SeduRebis xisti reJimebisas aRwerili<br />
mwyvetarebi uvargisia maTi moZravi nawilebis<br />
mniSvnelovani inerciis gamo. 2.SeduRebis rbili reJimebis<br />
drosac mwyvetarebi, romlebic Sesrulebulia<br />
eleqtroenergiis mricxvelis saxiT, ar iZlevian<br />
damakmayofilebel Sedegebs. es kerZod imiT aixsneba, rom<br />
procesis mniSvnelovnad gagrZelebisas siTbos<br />
raodenoba, romelic sakmarisia wertilis SeduRebisaTvis<br />
normalur pirobebSi, arasakmarisi xdeba, radgan<br />
SeduRebis gaWianurebiT izrdeba siTbos danakargebi, rac<br />
dakavSirebulia wertilis garemomcveli zonis zedmet<br />
gaxurebisas da eleqtrodebSi siTbos acilebasTan. UI<br />
tSed.=const tipis mwyvetaras originaluri sqema<br />
SemogvTavaza k.a.koCerginma. am sqemaSi energiis mricxveli<br />
uSualod reagirebs SeduRebis wredis densa da Zabvaze<br />
eleqtrodebs Soris, riTac uzrunvelyofs SeduRebisas<br />
qselidan moxmarebul ara saerTo energiis xarjvis<br />
mudmivobas, aramed sasargeblo xarjvis mudmivobas<br />
349
SeduRebis zonaSi. am mwyvetaris eqsperimentulma<br />
Semowmebam cxadyo SeduRebis wertilis sisalis<br />
maCvenebelTa kargi damTxveva mwyvetaris maCvenebelTan.<br />
aRweril sqemas aqvs iseTive naklovanebani, rogorc UI<br />
tSed.=const tipis yvela mwyvetaras, romlebic tSed cvlad<br />
mniSvnelobaze muSaobs.<br />
2. gacilebiT ukeTes Sedegs iZleva UI tSed.=const miRebis meore xerxi: igi dafuZnebulia TiToeuli<br />
wertilis SeduRebisaTvis eleqtroenergiis mocemuli<br />
porciis gamoyenebaze, romelic ixarjeba drois mudmivi<br />
an umniSvnelod cvalebadi intervalis ganmavlobaSi. am<br />
SemTxvevaSi erTdroulad uzrunvelyofen UI =const da<br />
tSed.=const. am principiT muSaobs kondensatoruli da<br />
induqciuri manqanebi, romlebic axorcieleben SeduRebas<br />
dagrovili energiiT. Tu am dros uzrunvelyofili iqna<br />
eleqtrodebTan modebuli Zalebis P da eleqtrodebis<br />
kontaqturi zedapirebis diametris de mudmivoba, Seiqmneba<br />
pirobebi metad stabiluri xarisxis SenaduRi wertilebis<br />
miRebisaTvis. sinamdvileSi dagrovili energiiT SeduReba<br />
uzrunvelyofs stabilur Sedegebs. dagrovili energiis<br />
impulsebiT SeduRebis praqtikuli gamoyeneba<br />
SezRudulia am impulsis sididiT, romlis gadideba<br />
iwvevs SeduRebis manqanaTa gaZvirebas, kondensatorebis<br />
tevadobis gazrdas, anda induqciur manqanebSi SeduRebis<br />
transformatoris zomebisa da wonis gadidebas.<br />
wertilovani SeduRebis procesis marTvis yvela<br />
aRwerili sistemis arsebiTi naklia is, rom isini ar<br />
reagireben SeduRebis denis daSuntvisadmi. im<br />
SemTxvevaSic ki, rodesac mwyvetara inarCunebs denis<br />
350
mudmiv mniSvnelobas, an avtomaturad cvlis misi<br />
CarTvis xangZlivobas<br />
I-s cvlilebis dros. aparatura reagirebs srul denze,<br />
romelic gadis manqanis pirvelad wredSi (iSviaT<br />
SemTxvevaSi meoradSi). denis nawilis ganStoeba SuntSi,<br />
romelic amcirebs SenaduRi wertilebis gaxurebis<br />
intensivobas, ver kompensirdeba aRwerili mwyvetarebiT.<br />
10.5. temperaturis cvalebadobis mwyvetarebi<br />
dReisaTvis axlo sazRvargareTis qveynebSi<br />
funqcionirebs mwyvetarebis ori tipi, romlebic<br />
uSualod reagirebs gasaxurebel detalTa fizikuri<br />
Tvisebebis Secvlaze.<br />
1. aseTi mwyvetaris pirvel tipSi sakontrolo<br />
parametrs warmoadgens temperatura kontaqtSi<br />
eleqtrodi_detali. Catarebulma cdebma cxadyo, rom<br />
SesaduRi wertilis temperatura am kontaqtSi gaxurebis<br />
bolosaTvis uaxlovdeba 0,5Tdn, sadac Tdn SesaduRi<br />
detalebis liTonis dnobis temperaturaa.<br />
2. gaxurebis procesis marTvis meore sistema<br />
(d.s.balokeci) dafuZvnebulia imaze, rom detalebis<br />
gaxurebisas da gansakuTrebiT wertilis birTvis dnobis<br />
dros, warmoebs liTonis SesamCnevi gafarToeba. Txevad<br />
birTvs ar SeuZlia Tavisuflad gafarTovdes siganeSi,<br />
radgan birTvi garSemortymulia SedarebiT civi liTonis<br />
sartyeliT, romlis deformacia da gafarToeba<br />
gaZnelebulia.<br />
SesaduRi detalebis gaxurebisas eleqtrodebs Soris<br />
manZili diddeba, xolo SeduRebis denis gamorTvis<br />
351
Semdeg kvlav mcirdeba, amasTan detalebis saboloo sisqe<br />
maTi gacivebis Semdeg, rogorc wesi, sawyis sisqeze<br />
naklebia SeduRebis dros detals zedapirze warmoqmnili<br />
CanaWyletebis Sedegad. cdis saSualebiT dadginda, rom<br />
foladis, gansakuTrebiT, austenturi foladis<br />
SeduRebisas, romelsac xazovani gafarToebis didi<br />
koeficienti axasiaTebs, deformacia gaxurebis dros<br />
SeiZleba warmoadgendes maTi gaxurebis sazoms. foladis<br />
dnobis temperaturaze qveviT gaxurebisas gafarToebasa<br />
da gadnobis Semdeg gafarToebas Soris arsebiTi<br />
gansxvavebaa. es saSualebas iZleva detalebis gaxurebis<br />
xasiaTis, e.i. SeduRebis dros eleqtrodebs Soris<br />
manZilis gadidebis mixedviT vimsjeloT gadnobili<br />
liTonis birTvis ar arsebobasa an arsebobaze.<br />
35з<br />
T Э D<br />
K1 R<br />
гр<br />
R RB<br />
KG<br />
352<br />
K<br />
RB K2<br />
220з<br />
nax. 10.3. wertilovani SeduRebis Termoregulatoris<br />
principuli eleqtrosqema.<br />
saeleqtrodo kontaqtSi, eleqtrodi_detali,<br />
temperaturiT wertilovani SeduRebis procesis marTvis<br />
xelsawyos ewodeba wertilovani SeduRebis
Termoregulatori, romlis martivi sqema gamosaxulkia<br />
nax. 10.3.-ze.<br />
SeduReba iwyeba K CamrTvelis SekvriT, romelic<br />
CarTavs SeduRebis transformatoris kontaqtebs КЛ.<br />
eleqtrodis Э Termoeleqtro- mamoZravebeli Zala,<br />
romelic aRiZvreba detalebis D SeduRebis dros,<br />
zemoqmedebs specialurad momarjvebul sakontaqto<br />
galvanometris koWaze KG. eleqtrodi Э warmoadgens<br />
Termowyvils, romelic Seqmnilia TviT spilenZis<br />
eleqtrodiTa da konstantanis wvrili mavTuliT T,<br />
romelic Setanilia eleqtrodSi gamoburRul arsSi. es<br />
mavTuli Semoxveulia minis boWkoze Txeli izolaciiT<br />
da mWidrod aris Cawnexili eleqtrodis xvrelSi ise,<br />
rom faqtiurad kontaqti konstantansa da spilenZs<br />
Soris, e.i. Termowyvilis narCili eleqtrodis kontaqtur<br />
zedapirzea moTavsebuli.<br />
24 voltiani mudmivi denis damxmare wredi gadis<br />
galvanometris isarSi mis moZrav kontaqtSi K1 da R<br />
reles koWaSi SesaduRi detalebis zedapirze mocemuli<br />
temperaturis miRwevisas galvanometris isari KG Sekravs<br />
am wreds, ris Sedegadac amoqmeddeba R da mis Semdeg<br />
mablokirebeli rele RB gawyvets mTavari kontaqtoris<br />
koWis operatiul wreds K2-s, SeduReba mTavrdeba.<br />
Termoregulatoris samrewvelo modelSi sakontaqto<br />
galvanometri Secvlilia uinercio sarkiani vibratoriT.<br />
am xelsawyoSi termoeleqtromamoZravebeli Zala<br />
moabrunebs vibratoris sarkes. SesaduRi detalis<br />
mocemul temperaturaze sinaTlis Suqi, areklili<br />
vibratoris sarkidan, anaTebs fotoelements, romelic<br />
353
specialuri releTi (gamaZlierebliT) gamorTavs manqanis<br />
mTavar kontaqtors.<br />
0,02<br />
I2<br />
1 2<br />
nax.10.4. eleqtrodis gadaadgilebis Canaweri<br />
kargi (1) da cudi (2) SeduRebis SemTxvevaSi.<br />
Termolegulatori amaRlebs SenaduRi wertilebis<br />
xarisxobriv maCvenebelTa stabilurebas, amcirebs ra<br />
SeuduReblobis saSiSroebas denis Semcirebisas SesaduRi<br />
kontaqturi zedapirebis gadidebis, SesaduRi detalebis<br />
sisqis SemTxveviTi gazrdisa da zogierTi sxva mizezis<br />
gamo. Termoregulatoris gamoyeneba ar iZleva dadebiT<br />
Sedegs cudad gawmendil zedapiriani foladis SeduRebis<br />
dros, radgan SeiZleba mwyobridan gamovides<br />
Termowyvili.<br />
rogorc zemoT iyo aRniSnuli, wertilovani<br />
SeduRebis kontrolisa da avtomaturi marTvis<br />
dilatometrulma meTodma SeiZleba kargi Sedegi mogvces<br />
foladis, pirvel rigSi ki austenitis klasis foladisa<br />
da mxurvalmtkice Senadnobis detalTa SeduRebis dros.<br />
nax.8.4. mocemulia SeduRebisas denisa da eleqtrodebs<br />
Soris manZilis cvlilebis oscilografiuli Canawerebi<br />
or SemTxvevaSi: wertilis kargi SeduRebis SemTxvevaSi 1<br />
354<br />
I2
da SeduRebis ararsebobisas 2. amJamad damuSavebulia<br />
foladis detalebis wertilovani SeduRebis procesis<br />
kontrolis aparatura dilatometruli meTodis<br />
samrewvelo gamoyenebisaTvis.<br />
wertilovani SeduRebisaTvis mwyvetaris tipis<br />
arCevisas aucilebelia 1. saeqsploatacio da 2.<br />
teqnologiur moTxovnilebaTa gaTvaliswineba. pirvels<br />
miekuTvneba konstruqciis simartive da aparaturis<br />
eleqtruli sqemebi, misi saimedooba eqspuataciaSi.<br />
teqnologiuri moTxovna ganisazRvreba SesaduRi masalis<br />
saxeobiTa da sisqiT, nakeTobis konfiguraciiTa da<br />
pasuxismgeblobis xarisxiT. wertilovani SeduRebis<br />
procesis marTvis sxvadasxva xerxis racionaluri<br />
gamoyenebis sferoebi Semdegia:<br />
1. tSed.=const tipis asinqronuli mwyvetarebi (drois<br />
eleqtromeqanikuri da eleqtronuli regulatoriT)<br />
mcire da saSualo sisqis (5_6 mm-mde) naxSirbadmcire<br />
foladis SeduRebis dros SedarebiT rbili reJimebiT<br />
(t Sed ≥ 0,25 wm);<br />
2. tSed.=const tipis asinqronuli ignitronuli<br />
mwyvetarebi uJangavi foladisa da mxurvalmtkice<br />
Senadnobis detalTa SeduRebisa da, calkeul<br />
SemTxvevaSi, aluminis Senadnobebis detalebis SeduRebis<br />
dros;<br />
3. tSed.=const tipis sinqronuli ignitronuli<br />
mwyvetarebi aluminisa da magniumis SenadnobTa<br />
SesaduReblad;<br />
4. ISed.=const tipis da I .=const tipis asinqronuli an<br />
sinqronuli ignitronuli mwyvetarebi magnituri<br />
355
foladebis didi zomebis nakeTobaTa, magaliTad,<br />
mTlianliTonuri vagonis gverdulas SesaduReblad;<br />
5. sistemebi, romlebic uzrunvelyofs UIt=const<br />
aluminis Senadnobis sapasuxismgeblo kvanZebis<br />
SeduRebis dros;<br />
6. SeduRebis Termolegulatorebi 2 mm-ze meti<br />
sisqis foladis SeduRebisa da dilatrometrebi<br />
austentis foladebisa da mxurvalmtkice SenadnobTa<br />
SeduRebis dros<br />
10.6. SeduRebis modulatorebi<br />
rogorc zemoT iyo aRniSnuli, gorgolaWovani<br />
SeduRebis maRali xarisxi uzrunveiyofilia SeduRebis<br />
denis wyvetadi CarTviT. denis impulsebis swori<br />
monacvleoba mocemuli xangZlivobis pauzebTan miiRweva<br />
mwyvetarebiT. gorgolaWovani SeduRebis dros, iseve<br />
rogorc wertilovani SeduRebisas, gamoyenebulia<br />
asinqronuli da sinqronuli mwyvetarebi. sinqronuli<br />
CarTvisas amCneven denis mniSvnelovan naxtomebs<br />
SeduRebis transformatoris pirvelad wredSi (nax. 10.5,1.),<br />
rasac Tan sdevs denis naklebad mniSvnelovani rxevebi<br />
SeduRebis wredSi. sinqronuli CarTvisas (nax. 10.5,2) denis<br />
TiToeul impulss aqvs zustad garkveuli xangZlivoba<br />
denis mimarTulebis regularuli monacvleobiT misi<br />
CarTvisa da gamorTvis momentSi. siTbos raodenoba,<br />
romelic gamoiyofa denis TiToeuli impulsis<br />
ganmavlobaSi, erTnairia, ris gamoc nakeris xarisxi<br />
erTgvarovania mis mTel sigrZeze.<br />
356
1<br />
Nnax. 10.5. pirveladi denis oscilogramebi SeduRebis<br />
transformatorSi gorgolaWovani SeduRebis dros<br />
asinqronuli (1) da sinqronuli (2) CarTviT.<br />
1. sapauxismgeblo nakeTobaTa SeduRebis Tanamedrove<br />
praqtikaSi yvelaze farTo gavrceleba moipova<br />
ignitronulma sinqronulma mwyvetaram. gorgolaWovani<br />
SeduRebisaTvis sinqronuli mwyvetarebis ori ZiriTadi<br />
tipia gamoyenebuli: eleqtromeqanikuri da eleqtronuli<br />
sinqronizatori. mwyvetaris pirvel tipSi gamoyenebulia<br />
komutatori, romelic moZraobaSi mohyavs sinqronul<br />
eleqtroZravs. aseTi sinqronizatoris erT-erTi SesaZlo<br />
sqema naCvenebia 10.6. naxazze. sinqronuli eleqtroZrava 1<br />
abrunebs jaWvuri gadacemis 3 varskvlavas 4. jaWvs 100<br />
rgoli aqvs. gadacema isea daproeqtebuli, rom 1 wm<br />
ganmavlobaSi sakontaqto sistemis 5 gverdiT gaivlis<br />
jaWvis yvela 100 rgoli. TiToeul maTganSi aris<br />
xvretili wkiris (Stiftis) 6-is dasamagreblad. Stifti<br />
kontaqtebis 5 gverdiT gavlisas isini xanmokled<br />
Seikvreba, miawvdis ra operatiuli wrediT 7 denis<br />
saWiro impulss damxmare transformatorze,<br />
tiratronebisa da mwyvetaras Zalovan ignitronebze.<br />
amasTan, ignitronebis anTebis faqtiuri momenti<br />
ganisazRvreba calkeuli pikuri transformatoris<br />
357<br />
2
awyobiT, rac xorcieldeba Sesabamisi<br />
fazoregulatoriT. mwyvetaris wredSi Camagrebuli<br />
TiToeuli Stifti uzrunvelyofs SeduRebis denis<br />
CarTvas erT naxevarperiodSi. mocemuli TanmimdevrobiT<br />
wkiriani an uwkiro rgolebis monacvleobisas xerxdeba<br />
saWiro SeduRebis ciklis miReba. magaliTad, eqvsi<br />
wkiriani da oTxi uwkiro rgolis monacvleobiT<br />
vRebulobT SeduRebis denis impulsis xangZlivobas (0,06<br />
_ 0,04)wm-is pauzis dros. advili saCvenebelia, rom am<br />
dros dens CarTvisa da gamorTvisas sxvadasxva niSani<br />
eqneba da rogorc Sedegi, gamoiricxeba<br />
transformatoris ganmeorebiTi damagniteba erTi<br />
mimarTulebiT, rasac mivyavarT denis mniSvnelovan<br />
naxtomebTan transformatoris pirvelad wredSi.<br />
SesaZlebelia agreTve doluri komutatorebisa da sxva<br />
sisitemebis sinqronizatorTa gamoyeneba sinqronul<br />
Zravas sqemis ZiriTadi elementis saxiT.<br />
2. meore tipis sinqronizatorebs mbrunavi elementebi<br />
ara aqvs. denis impulsebis xangZlivoba da sixSire<br />
ganisazRvreba eleqtruli regulatorebiT. kerZod, am<br />
sqemiT asruleben ПИШ-2-2 tipis seriul mwyvetarebs. am<br />
mwyvtarebis naklia eleqtruli sqemis sirTule, rac<br />
aZnelebs maT momsaxureobas eqsploataciis dros.<br />
eleqtromeqanikur sinqronizatorebiani mwyvetarebi<br />
martivia. amave dros saeqsploatacio TvisebebiT isini<br />
ar CamorCeba eleqtronulsinqronizatorebian<br />
mwyvetarebs.<br />
358
1<br />
3<br />
4<br />
nax. 10.6. eleqtromeqanikuri sinqronizatoris<br />
sqema gorgolaWovani SeduRebis mwyvetarasaTvis.<br />
gorgolaWovani SeduRebisas damakmayofilebeli<br />
xarisxis nakeris miReba, rogorc wesi, SeiZleba<br />
aramarto SeduRebis denis sruli gamorTvisas pauzis<br />
droSi, aramed misi perioduli Semcirebis drosac.<br />
gorgolaWovani manqanis wredSi denis periodul<br />
Semcirebis mowyobilobas modulatori ewodeba.<br />
umartivesi modulatori warmoadgens drosels 1 (nax.<br />
10.7.) mbrunavi uRliT 2 magnitur wredSi. droseli<br />
CairTveba SeduRebis transformatoris 3 pirvelad<br />
wredSi. uReli 2 siCqareTa yuTis 4 saSualebiT<br />
uerTdeba sinqronuli Zravas lilvs 5. droselis<br />
magnituri wredis winaRoba icvleba mbrunavi uRlis<br />
mdgomareobis mixedviT. magnitur wredSi didi RreCos<br />
SemTxvevaSi (uReli gamosaxulia mTliani xazebiT) am<br />
wredSi winaRoba Zalian didia, xolo droselis<br />
induqciuroba SedarebiT naklebi. mcire RreCos<br />
359<br />
7<br />
2<br />
5<br />
6
SemTxvevaSi (uReli naCvenebia punqtiriT) magnituri<br />
wredis winaRoba mcirdeba, xolo droselis<br />
induqciuroba izrdeba. pirvel SemTxvevaSi SeduRebis<br />
wredSi gadis udidesi deni, xolo meoreSi _ umciresi.<br />
denisa da simZlavris cvlileba uRlis brunvis dros<br />
grafikulad naCvenebia 10.7, 2 da 3 naxazebze. denis<br />
Secvlis erTi ciklis t c xangZlivoba ganisazRvreba<br />
uRlis brunTa ricxviT da regulirdeba siCqareTa yuTis<br />
gadarTviT.<br />
1<br />
1<br />
2<br />
4<br />
3<br />
5<br />
I<br />
P<br />
nax. 10.7. modulatorebi gorgolaWovani SeduRebisaTvis:<br />
1 _ principuli sqema;<br />
2 _ denis cvlilebis (modulirebis mrudi);<br />
3 _ simZlavris cvlilebis mrudi.<br />
aRwerili modulatoris naklia modulirebuli denis<br />
mrudis formis Secvlis SeuZlebloba. es zRudavs aseTi<br />
modulatorebis gamoyenebas. feradi liTonebis<br />
SeduRebisas es modulatorebi uvargisia. cnobilia<br />
ufro rTuli sistemis modulatorebi, romlebic<br />
dasaSvebia maqsimaluri denis periodebs Soris<br />
xangZlivobis nebismieri fardobis miRma. magram es<br />
360<br />
tn<br />
2<br />
3<br />
t<br />
t
modulatorebi rTulia da Zviri, maT ar SeuZliaT<br />
konkurencia<br />
mwyvetarebs.<br />
gauwion sinqronul ignitronul<br />
10.7. SeduRebis robotebi<br />
Tanamedrove robotebi farTod inergeboda SeduRebis<br />
praqtikaSi jer kidev meoce saukunis meore naxevarSi<br />
rogorc axlo, aseve Soreuli sazRvargareTis qveynebSi.<br />
maT Soris SesamCnevia winaRobiT, (kontaqturi)<br />
wertilovani SeduRebis masiuri warmoebis robotizacia.<br />
10.7.1. robotis aRweriloba<br />
roboti es aris atomaturad moqmedi manipulatori,<br />
romelsac gaaCnia programuli marTvis sistema.<br />
roboti asrulebs sawarmoo operaciebs umetesad<br />
adamianis monawileobis gareSe. mas gaaCnia sami ZiriTadi<br />
moqmedi kvanZi: 1. Semsrulebeli muSa organo; 2.<br />
eleqtronul-gammarTveli manqana, romelic marTavs muSa<br />
organos da 3. damamaxsovrebeli mowyobiloba.<br />
robotis muSa organos bolos gaaCnia wamtaci (10.8,8),<br />
romelic mogvagonebs xelis mtevans; `xeli” (10.8,1)<br />
SeiZleba gadaadgildes sami urTierTperpendikularuli<br />
ReZis (X,Y,Z)-is mimarT. xolo wamtaci ki brunavs am<br />
RerZebis irgvliv. garda amisa, TviT robotic ganicdis<br />
gadaadgilebas im mimmarTvelTa saSualebiT, romelzec<br />
TviTonaa damagrebuli.<br />
SeduRebis robotTa umetesoba gaTvaliswinebulia<br />
programaTa mniSvnelovan raodenobaze imisgan<br />
361
damokidebulebiT, Tu ra saxis SesaduRi kvanZebis<br />
kompleqsTan gveqneba saqme.<br />
Semsrulebel organos brZaneba miewodeba<br />
dammaxsovrebeli mowyobilobidan. wamtaci aRWurvilia<br />
specialuri wertilovani SeduRebis marwuxebiT,<br />
romelic uzrunvelyofs did mwarmoeblobas _ 180<br />
wertils wuTSi. amasTanave garantirebulia SenaduRi<br />
nakeris maRali da stabiluri xarisxi da rac mTavaria,<br />
samuSaos Sesruleba Znelmisadgom adgilebSi. SenaduR<br />
wertilTa ganlagebis sizuste aRwevs ±(0,5-1,5)mm-s.<br />
wamtacis tvirTamweoba aris 100 kg-mde, misi<br />
sworxazovani gadaadgilebis siCqare icvleba 0,05-dan 0,5mde<br />
metri wamSi; xolo brunvis siCqare aRwevs 10-dan 300mde<br />
graduss wamSi.<br />
robotis urika 7 SeiZleba gadaadgildes<br />
mimmarTvelTa gaswvriv mocemuli programis sazRvrebSi.<br />
wamtaci 8 SeiZleba daixaros damWeris 9 mimarT. xelis<br />
amZravi 2 uzrunvelyofs mis Y RerZis gaswvriv<br />
moZraobas. svetis gamomwvevi nawili 3 da misi<br />
mamoZravebeli meqanizmi 5 axdens svetis gadaadgilebasa<br />
da mobrunebas Z_RerZis mimarT. urikaze moTavsebulia<br />
marTvis kolofi 6.<br />
wertilovani SeduRebis robotTa gamoyeneba<br />
mizanSewonilia masiur da msxvilseriul warmoebaSi,<br />
magaliTad, saavtomobilo qarxnebSi.<br />
362
nax. 10.8. SeduRebis roboti<br />
1_”xeli”; 2_xelis amZravi; 3_svetis mosawevi nawili;<br />
4_sveti; 5_svetis mabrunebeli meqanizmi; 6_marTvis<br />
kolofi; 7_urika; 8_wamtaci; 9_wamtacis damweri<br />
.<br />
10.7.2. samrewvelo robotebi<br />
SenaduR konstruqciaTa warmoebis dargSi ocdameerTe<br />
saukunis dasawyisisaTvis farTod inergeba samrewvelo<br />
robotebi _ programul marTviani avtomaturi<br />
mowyobilobani. maTi meqanikuri nawili warmoadgens samieqvsi<br />
Tavisuflebis xarisxis mqone manipulators.<br />
SeduRebis samrewvelo robotebs Soris ganixilaven<br />
wertilovani SeduRebis or variants: 1. SeduReba<br />
specialuri marwuxebis an pistolet-avtomatebis<br />
gamoyenebiT, romlebic magrdeba robotis xelze da 2.<br />
363
SesaduR kvanZTa transportireba _ maTi dayeneba<br />
SeduRebis stacionaluri manqanis eleqtrodTa qveS,<br />
gadaadgileba, moxsna da Semdegi kvanZis dayeneba. am<br />
SemTxvevaSi robotis muSa organos warmoadgens wamtaci<br />
mowyobiloba.<br />
muSa organos moZraoba SeiZleba ganxorcieldes<br />
koordinatTa sworkuTxa, cilindrul an sferul<br />
sistemebSi (nax. 10.9.). maTgan: 1. koordinatTa sworkuTxa<br />
sistemas Seesabameba sami winsvliTi moZraoba; 2.<br />
koordinatTa cilindrul sistemas Seesabameba ori<br />
winsvliTi da erTi brunviTi moZraoba da 3.<br />
koordinatTa sferul sistemas ki Seesabameba erTi<br />
winsvliTi da ori brunviTi moZraoba.<br />
1. koordinatTa sworkuTxa sistemis robotis xeliT<br />
momsaxure samuSao sivrce warmoadgens paralelopipeds.<br />
koordinatTa 2. cilindruli da 3. sferuli sistema<br />
robotebs axasiaTebs momsaxure sivrcis didi. 2 metri<br />
radiusis moculoba, maSin roca TviT manipulatoris<br />
fuZis farTi SedarebiT mcirea. am SemTxvevaSi detalTa<br />
watacebisa da SeduRebis Zalis Sesaqmnelad gamoiyeneba<br />
hidravlikuri pnevmaturi amZravebi. am dros<br />
ganviTarebulma Zalam SeiZleba miaRwios 5 kH-s.<br />
samrewvelo robotebs axasiaTebs: swrafi moqmedeba<br />
SenaduRi wertilis dasma, gadasaadgilebeli<br />
marwuxebisa Tu SesaduRi kvanZebis masis maqsimaluri<br />
mniSvneloba. magaliTad, Tanamedrove robotebi: 1. muSa<br />
organos gadaadgilebis siCqare _ 0,05 metrs wamSi, 2.<br />
poziciis sizustes _ ±0,4 milimetrs, 3.xelis<br />
tvirTamweobas 200 kilograms, rac iZleva<br />
364
SesaZleblobas<br />
robotis xelSi.<br />
SeduRebis transformatori moTavsdes<br />
gansakuTrebiT perspeqtiulia mrewvelobisaTvis<br />
modulaturi robotebi. maTi Tavisebureba isaa, rom<br />
gaaCniaT universaluri sacvleli blokebi, modulebi,<br />
romlebic uzrunvelyofs xazobriv an brunviT<br />
moZraobas da maTgan SeiZleba aiwyos specialuri<br />
robotebi Tavisuflebis xarisxis minimaluri ricxviT<br />
warmoebis garkveuli pirobebisaTvis. aseTi robotebis<br />
samrewvelo gamoyenebisas, msubuqi avtomobilis Zaris<br />
SeduRebisas, miRweuli iqna avtomatizaciis sakmaod<br />
maRali xarisxi_ 80%.<br />
nax. 10.9. samrewvelo roboti.<br />
1. kinematikuri sqema; 2. gare saerTo xedi<br />
robotis marTvis sistemis avtomaturi muSaobisas<br />
Semsrulebel elementebs gadaecema sakomando signalebi,<br />
romlebic inaxeba damamaxsovrebel mowyobilobaSi. es<br />
signalebi miiReba robotis “swavlebiT”. swavlebis<br />
reJimSi operatori SeduRebis manqanasTan ganlagebul<br />
gamosatan pultTan atarebs samuSaos calkeuli<br />
365
wertilebis mixedviT. muSa organos mdgomareobis<br />
Sesaxeb informacia moxdeba damamaxsovrebel<br />
mowyobilobaSi da iq inaxeba magnitur saperforacio<br />
zonarze.<br />
dReisaTvis mrewvelobaSi gamoyenebul robotTa<br />
umetesoba muSaobs xisti programiT da reagirebs gare<br />
pirobaTa cvalebadobaze. isini iTvleba pirveli Taobis<br />
robotebad. robotTa mcire Taobas gaaCnia marTvis<br />
srulyofili sistemebi da aqvs unari: 1. moaxdinos<br />
gansazRvrul programaTa SerCeva; 2. Secvalon SeduRebis<br />
reJimi da a.S. es TviTawyobadi robotebi aRWurvilia<br />
iseTi xelsawyoebiT, romelTac SuZlia gansazRvros<br />
SesaduR detalTa ganlageba eleqtrodebis mimarT da<br />
SeduRebis reJimis parametrTa mniSvnelobani.<br />
sawarmoos robotizebul kompleqsTa daproeqtebisas<br />
maTi centralizebuli marTvisas gamoiyeneba<br />
eleqtronuli gamomrTveli manqanebi. magaliTad,<br />
germaniis saavtomobilo firma “Volkswagen”-Si<br />
ramodenime asakref xazze gamoiyeneba 165 roboti, maTgan<br />
135_wertilovani SeduRebisaTvis. samrewvelo robotTa<br />
gamoyeneba garda Sromis mwarmoeblobis gazrdisa,<br />
sagrZnoblad aumjobesebs produqciis xarisxs.<br />
mTel rig qveynebSi saavtomobilo mrewvelobaSi<br />
robotTa gamoyeneba aRwevs danadgarTa saerTo<br />
raodenobis 30%-s, Sromis mwarmoebloba izrdeba 1,5_2jer<br />
da raRa Tqma unda, mcirdeba xeliT mZime Sromis<br />
moculoba.<br />
366
11. manqanaTa gamarTva, eqsploatacia da usafrTxoeba<br />
manqanaTa swori eqsploataciisaTvis saWiroa maTi<br />
sworad dayeneba, gamarTva da muSaobis usafrTxoebis<br />
pirobebis mkacrad dacva.<br />
11.1. manqanaTa gamarTva, gaSveba<br />
winaRobiTi SeduRebis manqanebis dadgma-dayenebisas<br />
saWiroa daculi iqnes Semdegi pirobebi:<br />
1. saamqroSi ganlagdes manqanebi dasaxuli<br />
teqnologiuri procesis gaTvaliswinebiT;<br />
2. uzrunvelyofili<br />
momsaxureoba;<br />
iqnes manqanis mosaxerxebeli<br />
3. uzrunvelyofili iqnes manqanis kveba<br />
eleqtroenergiiT, ise rom ar dairRves saamqroSi<br />
energiis sxva momxmarebelTa normaluri muSaoba;<br />
4. gaTvaliswinebul iqnes gacivebisaTvis wylis<br />
mosaxerxebeli miwodeba da gadineba;<br />
5. saWiroebis SemTxvevaSi uzrunvelyofili iqnes<br />
manqanasTan SekumSuli haeris mowodeba saTanado<br />
wneviT da raodenobiT.<br />
kontaqturi SeduRebis manqanebi SeiZleba ganlagdes<br />
gamTbari saamqros nebismier adgilze, radgan maTi<br />
eqsploataciis dros, rogorc wesi, ar gamoiyofa mavne<br />
airebi an gamosxiveba, romlebic specialur dacvas<br />
saWiroeben. amitom manqanebs Cveulebriv teqnoloogiur<br />
nakadSi ganalageben. SemodnobiT pirapiruli SeduRebis<br />
dros SeduRebis zonaSi gavarvarebuli liTonidan<br />
367
amovardnilma nawilakebma mezobeli Carxebisa da<br />
manqanebis damuSavebul zedapirze moxvedrisas SeiZleba<br />
daazianos isini. amitom saCarxo mowyobiloba unda<br />
ganlagdes sakmao manZilze pirapiruli manqanebidan.<br />
garda amisa, uSualod pirapiruli SeduRebis manqanaze<br />
gamoyenebuli<br />
mowyobilobani.<br />
unda iyos adgilobrivi damcavi<br />
muSa farTobis ekonomiis mizniT damxmare<br />
mowyobiloba da aparatura xSirad iatakze ki ar aris<br />
ganlagebuli, aramed specialur kronSteinebze, romlebic<br />
kedlebsa da svetebzea damagrebuli.<br />
manqanis mosaxerxebeli momsaxureoba iTvaliswinebs<br />
Tavisufal midgomas mis yvela nawilebTan. gansakuTrebiT<br />
unda iqnes gaTvaliswinebuli manqanidan SeduRebis<br />
transformatoris amoRebis SesaZlebloba SesakeTeblad<br />
manqanis mTlianad daSlis gareSe.<br />
saamqros eleqtroqselTan winaRobis SeduRebis<br />
manqanaTa mierTebis xerxs didi mniSvneloba aqvs rogorc<br />
am manqanaTa muSaobisTvis, aseve saamqroSi arsebuli sxva<br />
eleqtruli manqanebisa da aparatebis eqsploataciisaTvis.<br />
SeduRebis manqana rogorc wesi, momaragebulia<br />
erTfaziani transformatoriT. amitom rodesac saamqroSi<br />
ramdenime aseTi manqanaa, isini unda ikvebebodes<br />
sxvadasxva fazidan, raTa SesaZleblobisamebr<br />
uzrunvelyofili iyos datvirTvisTvis Tanabari<br />
ganawileba yvela fazas Soris. didi simZlavris<br />
SeduRebis manqanis xanmokle CarTvisas xSirad SeimCneva<br />
Zabvis mkveTri vardna saamqros qselSi, rac iwvevs<br />
eleqtronaTurebis arasasiamovno cimcims. es SeiZleba<br />
acilebuli iqnes, Tu mZlavri SeduRebis manqanebi<br />
368
calkeuli Zalovani transformatoridan ikvebeba.<br />
saamqroebSi, sadac SeduRebis manqanebi didi<br />
raodenobiTaa, kvebis aseTi sistema saukeTeso Sedegebs<br />
iZleva da farTod aris gavrcelebuli.<br />
Zabvis vardna im sadenebSi, romlebic kvebaven<br />
SeduRebis manqanebs, ar unda aRematebodes 5%-s. amitom<br />
sadenebis gaangariSebisas maT amowmeben ara marto<br />
gaxurebaze, aramed Zabvis vardnazec. amasTan<br />
dakavSirebiT, manqanasa da mis mkvebav wyaros Soris<br />
manZilis gazrdisas sadenebis kveTebi unda gadiddes.<br />
Tumca sadenebis gaxureba am manZilze ki ar aris<br />
damokidebuli, aramed damokidebulia mxolod masSi<br />
gamavali denis simkvriveze. saamqroSi didi raodenobiT<br />
SeduRebis manqanebis dadgmis dros maTi kveba warmoebs<br />
saerTo salteebidan, romlebic manqanebs dadgmis<br />
adgilTan axlos gadis. amasTan, mcirdeba spilenZis<br />
xarjva sadenebSi da uzrunvelyofilia Zabvis minimaluri<br />
vardna wredis ubanze Zalovan da SeduRebis<br />
transformatorebs Soris.<br />
gansakuTrebiT sapasuxismgeblo SeduRebis operaciebis<br />
Sesrulebisas, rogorc SeduRebis stabiluri xarisxis<br />
uzrunvelsayofad, saWiroa SeduRebis reJimis yvela<br />
parametris mudmivobis mkacri dacva, dauSvebelia<br />
mniSvnelovani rxevebi manqanis mkvebav qselSi.<br />
winaRobiT SeduRebis manqanebs Cveulebriv aqvT<br />
SedarebiT dabali simZlavris koeficienti (cosφ). mis<br />
gasaumjibeseblad SeiZleba gamoyenebul iqnes<br />
kondensatorebi, romelTac SeduRebis transformatoris<br />
paralelurad CarTaven.<br />
369
specialur gamomrTvel mowyobilobaTa garda,<br />
romlebic gaTvaliswinebulia TviT SeduRebis manqanebSi,<br />
misi mierTeba qselTan yovelTvis unda warmoebdes<br />
damoukidebeli gamomrTvelisa da dnadi mcvelebis<br />
saSualebiT. aseTi gamorTva saSualebas iZleva Catardes<br />
Semowmeba, specialur gamomrTvel mowyobilobaTa mcire<br />
remonti da dnadi mcvelebis mosaxerxebeli gamocvla.<br />
mcvelebis kveTebs arCeven SeduRebis transformatoris<br />
pirveladi wredis nominaluri deniT.<br />
gacivebisaTvis iyeneben rogorc sasmel, ise teqnikur<br />
wyals. gawmendili wylis gamoyeneba ufro sasurvelia,<br />
radgan am dros danaleqis raodenoba milakebSi mcirea.<br />
SeduRebis manqanis win mkvebav milsadenze akeTeben<br />
individualur onkans, romelic saSualebas iZleva<br />
regulirebul iqnes wylis miwodeba manqanaSi da<br />
sruliad Sewydes kidec xangZlivi gaCerebis dros,<br />
magaliTad, samuSao cvlis bolos. gamacivebeli wylis<br />
Casxma manqanidan katalizatorSi aucileblad Ria ZabriT<br />
unda moxdes, romelic isea moTavsebuli, rom muSaobis<br />
dros SemduRebeli xedavs mas. wylis gacivebis<br />
ramodenime paraleluri Stos SemTxvevaSi, magaliTad,<br />
transformatorisa da eleqtrodebis damoukideblad<br />
gacivebisas, TiToeul Stos Tavisi Ria Casxma unda<br />
hqondes, rac SesaZleblobas iZleva Tvalyuri adevnon<br />
wylis normalur mowodebas gacivebis TiToeul StoSi.<br />
wylis Casxmisas saerTo milakSi wylis gacivebis<br />
sistemis erT-erTi Stos gamognesa SeiZleba SeumCneveli<br />
darCes, rac gamoiwvevs manqanis ama Tu im elementis<br />
dazianebas, magaliTad, transformatoris dawvas,<br />
370
gaucivebeli eleqtrodebis swraf gamosvlas mwyobridan<br />
da sxv.<br />
pnevmaturamZraviani manqanis muSaoba damokidebulia<br />
SekumSuli haeriT maTi kvebis pirobebze. am manqanebis<br />
normaluri muSaobisaTvis wneva qselSi, rogorc wesi,<br />
unda iyos aranaklebi 5 atmosferosi. Tu SeduRebis<br />
manqanas ara aqvs Cadgmuli haersakrebi, maSin manqanasTan<br />
unda dadges damoukidebeli sakrebi, romelic awesrigebs<br />
sahaero qselis wnevasa da uzrunvelyofs manqanaSi<br />
SeduRebis momentSi didi raodenobiT haeris miwodebas im<br />
magistralis gamtarunarianobis damoukideblad, romelic<br />
manqanas aerTebs kompresorTan an saamqros saerTo<br />
haersakrebTan. manqanaSi Sesuli haeri SeZlebisamebr unda<br />
gaSres da gaifiltros. am miznisaTvis saWiro<br />
mowyobilobani Cveulebriv gaTvaliswinebulia saamqros<br />
SekumSuli haeris qselSi.<br />
11.2. manqanaTa eqsploataciis pirobebi<br />
kontaqturi SeduRebis manqanaTa eqsplloatacia<br />
Sedgeba maT meqanizmebsa da eleqtromowyobilobebze<br />
sistematuri dakvirvebisa da movlisagan. amZravis moZravi<br />
nawilebis regularuli SezeTvis garda, saWiroa<br />
mimmarTvelebis sisufTavis dacva, pirvel rigSi<br />
pirapirul manqanebSi.<br />
1. pirapirul manqanebSi aucilebelia periodulad<br />
Semowmdes mimmarTvelebsa da moZravi filebis miwodebis<br />
meqanizmTa elementebSi RreCoebis arseboba. am mizniT<br />
foladis Zelaks an wnels mouWeren manqanis orive<br />
momWerSi ise, rom eleqtrodebis daaxloeba SeuZlebeli<br />
371
gaxdes da Semdeg, SeduRebis denis CaurTvelad, iwyeben<br />
filis miwodebis amZravis saxeluris mobrunebas an am<br />
amZravis mTavari lilvis mobrunebas xeliT<br />
(eleqtroamZravian manqanebSi). maTi mobrunebis kuTxe<br />
axasiaTebs sistemaSi arsebul RreCoTa sidides. RreCoebi<br />
warmoiqmneba kbilebis mocveTis gamo Wiaxraxnulsa da<br />
kbilanur gadacemebSi, lilvakebisa da milisebis<br />
mocveTis gamo saxsrovan SeerTebebSi, sogmanebisa da<br />
WanWikur SeerTebaTa Sesustebis, sakisrebis damuSavebisa<br />
da sxva mizezebis Sedegad. RreCoebis aRmoCenisas maTi<br />
gamomwvevi mizezebi acilebuli unda iqnes gacveTili<br />
detalebis Secvlis gziT, modebis elementTa<br />
urTierTganlagebis SecvliT maTi udidesi datvirTvis<br />
momentSi, e.i. dajdomisas da a.S. periodulad unda<br />
warmoebdes agreTve mimmarTvelebis Semowmeba da<br />
regulireba.<br />
2. gorgolaWovani SeduRebis manqanaTa eqspluataciis<br />
dros gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs SeduRebis<br />
wredSi mosriale kontaqti, romelic erTdroulad<br />
manqanis rogorc meqanikuri, ise eleqtruli nawilebis<br />
sapasuximgeblo elements warmoadgens. manqanis muSaobis<br />
dros SeduRebis gorgolaWis RerZi Tavisuflad unda<br />
brunavdes sakisarSi, qanaobis gareSe.<br />
3. gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs eleqtrodebis<br />
kontaqturi zedapiris mocemuli zomebis SenarCuneba da<br />
sisufTave.<br />
4. SeduRebis manqanebis eleqtruli nawilis muSaoba<br />
moiTxovs agreTve sistematur yuradRebasa da movlas.<br />
372
5. SemduRebelma pirvel rigSi Tval-yuri unda adevnos<br />
wyliT gacivebis sistemiT muSaobas imisaTvis, rom<br />
manqanis elementebi da eleqtrodebi ar gadaxurdnen.<br />
6. SeduRebis manqanis intensiuri muSaobisas misi<br />
SeduRebis wredis elementebi SeiZleba mniSvnelovnad<br />
gaxurdes. am dros amCneven kontaqturi zedapirebis<br />
SesamCnev daJangvas SeduRebis konturis calkeul<br />
elementTa SeerTebis adgilebSi. es iwvevs sakontaqto<br />
winaRobis mkveTr gazrdas da, rogorc Sedegi, SeduRebis<br />
wredSi deni mcirdeba da manqana modunebulad iwyebs<br />
muSaobas. amasTan dakavSirebiT intensiuri eqsploataciis<br />
dros manqanis SeduRebis yvela elementi unda daiSalos<br />
yovel 1_2 TveSi. am dros, kontaqturi zedapirebi<br />
gaiwmindeba liTonur bzinvarebamde da awyobis Semdeg<br />
yvela kontaqts saimedodD mouWeren WanWikebiT.<br />
7. manqanis pirvelad wredSi sistematur dakvirvebas<br />
saWiroebs meqanikuri CamrTvelebi da eleqtromagnituri<br />
kontaqtorebi. am mowyobilobaTa kontaqtebi xSirad<br />
WuWyiandeba da moiwveba. amasTan dakavSirebiT<br />
aucilebelia yovel 2_3 dReSi es kontaqtebi gaiwmindos<br />
zumfariT an wvrili qlibiT. asinqronuli ignitronuli<br />
mwyvetarebis arsebobisas, gansakuTrebiT ki wertilovani<br />
da gorgolaWovani SeduRebisas, sinqronuli mwyvetarebis<br />
eqsploataciis dros, maT muSaobaze dakvirveba<br />
mniSvnelovnad martivdeba oscilografis gamoyenebiT,<br />
romlis arseboba avtomaturi moqmedebis manqanaTa parkSi<br />
savaldebuloa.<br />
373
11.3. usafrTxoebis teqnika<br />
Sromis pirobebis Sefaseba winaRobiT SeduRebisas da<br />
usafrTxoebis teqnikis RonisZiebaTa gamomuSaveba am<br />
saxeobis SeduRebis dros unda warmoebdes: 1. SeduRebisas<br />
ganaTebis energiis gamoyofis; 2. haeris gaWuWyianebis; 3.<br />
damwvrobis saSiSroebisa da 4. eleqtruli deniT<br />
dazianebaTa SesaZleblobis gaTvaliswinebiT.<br />
sxivuri siTbos gamoyofa kontaqturi SeduRebis dros<br />
SedarebiT did ar aris. wertilovani da gorgolaWovani<br />
SeduRebisas mas praqtikuli mniSvneloba ara aqvs.<br />
pirapira SeduRebis drosac ki siTburi moqmedebis<br />
xanmokleobis Sedegad saWiro ar aris specialuri<br />
RonisZiebani SemduReblis dasacavad arasasurveli<br />
siTburi Semosxivebisagan. kontaqturi SeduRebisa da<br />
pirvel rigSi ki, SemodnobiT pirapira SeduRebisas,<br />
gamoiyofa didi raodenobiT liTonuri mtveri, rac<br />
aWuWyianebs haers. amasTan gamoiyofa garkvuli<br />
raodenobis naxSirorJanga airi CO. im SemTxvevaSi,<br />
rodesac warmoebs feradi liTonebis an danafaris mqone<br />
foladebis SeduReba, romelTa gaxurebisas SesaZlebelia<br />
mavne nivTierebaTa gamoyofa, magaliTad, tyviis an<br />
TuTiis, gaTvaliswinebuli unda iqnes adgilobrivi an<br />
saerTo nakadur-gamwovi ventiliacia.<br />
SemduRebeli daculi unda iyos damwvrobisagan, rac<br />
mosalodnelia amoSxefiT wertilovani da<br />
gorgolaWovani SeduRebisa da SemodnobiT pirapira<br />
SeduRebis dros. am ukanasknel SemTxvevaSi manqanaze<br />
gaTvaliswinebulia SemduReblis muSa adgilis<br />
adgilobrivi dacva SeduRebis zonidan amovardnili<br />
374
gavarvarebuli liTonis nawilakTa pirdapir<br />
moxvedrisagan. wertilovani da gorgolaWovani SeduRebis<br />
dros SemduRebeli Tvalebs icavs ufero minis<br />
saTvaleebiT. garda amisa, SemduReblisTvis ukeTesia<br />
winsafris xmareba.<br />
SemduReblisaTvis udides safrTxes warmoadgens<br />
eleqtroenergiiT dazianebis SesaZlebloba. manqanebis<br />
meoradi Zabva didi ar aris da SemduReblisaTvis<br />
uSualo safrTxes ar warmoadgens. magram SeduRebis<br />
transformatoris pirvelad da meorad gragnilebs Soris<br />
izolaciis SemTxveviTi dazianebisas SemduRebelma<br />
SeiZleba maRali Zabvis moqmedeba ganicados. amasTan<br />
dakavSirebiT manqanis meoradi wredis erTi wertili<br />
yovelTvis eleqtrulad aris SeerTebuli manqanis<br />
sadgarTan, xolo TviT sadgari saimedod unda iyos<br />
damiwebuli.<br />
375
12. praqtikuli samuSaoebi<br />
dasaxeleba gverdi<br />
1. samuSao # 1<br />
foladis firfitebs Soris arsebuli<br />
kontaqtis winaRobis gansazRvra........................................................ 271<br />
2. samuSao # 2<br />
pirapira SeduRebis winaRobis<br />
angariSi..........................................................................................................................276<br />
3. samuSao # 3<br />
wertilovani SeduRebis winaRobis<br />
angariSi..........................................................................................................................279<br />
4. samuSao # 4<br />
winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi<br />
angariSi..........................................................................................................................282<br />
5. samuSao # 5<br />
SemodnobiT SeduRebis Tburi<br />
angariSi.........................................................................................................................285<br />
6. samuSao # 6<br />
gaxurebis angariSi ignatievis meTodiT<br />
SeduRebisas...............................................................................................................288<br />
7. samuSao # 7<br />
wertilovani SeduRebis Tburi<br />
angariSi.........................................................................................................................289<br />
8. samuSao # 8<br />
Suntis winaRobisa da denis<br />
angariSi.........................................................................................................................296<br />
376
samuSao # 1<br />
foladis firfitebs Soris arsebuli<br />
kontaqtis winaRobis gansazRvra<br />
mocemulia: 1. dawnevis Zala P = 400kg.<br />
2. miviRoT, rom: α = 0,75 pv da<br />
377<br />
Z k= 0,006<br />
saWiro monacemebi<br />
1. liTonis zedapiris mdgomareoba kontaqtis<br />
winaRobaze did gavlenas axdens, rac foladisaTvis<br />
ilustrirebulia cxr.1-is monacemebiT, xolo aluminis<br />
SenadnobebisaTvis 3.2 nax.-ze, unda gvaxsovdes, rom<br />
ucvleli xerxiT zedapiris damuSavebisa da dawnevis<br />
Zalis erTnairi mniSvnelobis dros kontaqturi<br />
winaRoba SeiZleba meryeobdes SedarebiT did farglebSi<br />
(200_300%).<br />
eleqtrodsa (maRali eleqtrogamtareblobis<br />
spilenZi an misi Senadnobi) da liTonur bzinvarebamde<br />
gasufTavebul foladis detals Soris kontaqturi<br />
winaRoba udris:<br />
R el= 0,5R k , (1)<br />
sadac, Rk aris foladis detalebs Soris<br />
arsebuli kontaqturi winaRoba imave pirobebSi.
kontaqturi winaRoba 3 mm sisqis naxSirbadmcire<br />
foladis furclebs Soris T=20 0 C da 200 kg dawnevis<br />
Zalis dros, roca maTi zedapirebi sxvadasxvanairad<br />
arian momzadebuli<br />
cxrili 1<br />
momzadebis saxeoba<br />
amoWma mJavaSi .....................................................<br />
gasufTaveba zumfaris qargoliT.............................<br />
igive SemdgomSi JangviT ................................................<br />
zeTiT dafarva gasufTavebis Semdeg....................<br />
zedapiri xenjiT .................................................................<br />
zedapiri xenjiTa da JangiT .....................................<br />
damuSaveba saWrisiT ..........................................................<br />
damuSaveba qlibiT ............................................................<br />
xexa .....................................................................................................<br />
378<br />
winaRoba<br />
mikroomebiT<br />
(µΩ)<br />
300<br />
100<br />
80000<br />
300<br />
80000<br />
500000<br />
1200<br />
280<br />
110<br />
Eeleqtrodsa da aluminis Senadnobis amoWmul<br />
detalebs Soris kontaqturi winaRoba SeiZleba iyos 0,5<br />
R k mniSvnelobaze gacilebiT naklebi, Sexebis adgilze<br />
Jangeulis afskis SesaZlo rRvevis gamo.<br />
xoloDduraluminis orTofosformJavaSi amoWmis<br />
Sedegad winaRoba R el TiTqmis 25-jer naklebia<br />
kontaqturi winaRobis mniSvnelobasTan SedarebiT.<br />
2. kontaqtis gaxurebisas misi winaRoba Zlier<br />
icvleba. es cvalebadoba dakavSirebulia or<br />
movlenasTan: 1. temperaturis gadidebis Sedegad
kontaqtis mimdinare liTonis fenis kuTri winaRobis<br />
gazrdisa da 2. liTonis gaxurebisas SedarebiT msubuqi<br />
deformaciis Sedegad calkeuli kontaqtebis<br />
raodenobisa da farTobis gazrdiT. kontaqturi<br />
SeduRebis pirobebSi kontaqtis gaxurebis Sedegad misi<br />
farTobis gazrda gadamwyvet gavlenas axdens kontaqtis<br />
winaRobis mniSvnelobaze. winaRobiT SeduRebis dros<br />
tempereturis gazrdiT kontaqtis winaRoba, rogorc<br />
wesi, swrafad ecema (nax.1).<br />
μΩ<br />
51<br />
31<br />
1<br />
P=350lh<br />
P=1500lh<br />
211 311 411 511 611 °C<br />
379<br />
P=120lh<br />
P=20lh<br />
lpoubrujt!ufnqfsbuvsb<br />
nax. 1 mcirenaxSirbadiani foladis detalebs<br />
Soris kontaqtis winaRobis damokidebuleba<br />
temperaturaze kontaqtSi sxvadasxva mniSvnelobis<br />
Zalis moqmedebis dros.<br />
foladis detalebisaTvis daaxloebiT 6000 temperaturaze kontaqtis winaRobis mniSvneloba<br />
praqtikulad ar aris damokidebuli dawnevis Zalaze
da Cveulebrivi mcirenaxSirbadiani foladisaTvis<br />
Zalian mcire xdeba. A<br />
aluminis Senadnobis kontaqturi winaRoba 350 0 C<br />
temperaturaze TiTqmis mTlianad qreba. zogierT<br />
SemTxvevaSi gaxurebis dros adgili aqvs Jangis<br />
furCis rRvevas, rac agreTve xels uwyobs<br />
kontaqturis winaRobis Semcirebas.<br />
3. dawnevis Zalisa da kontaqtur winaRobas Soris<br />
analizuri damokidebuleba eqsperimentTa<br />
monacemebiT damtkicebulia, rom:<br />
Zk<br />
Rk<br />
= α<br />
(2)<br />
P<br />
sadac: R k __ aris kontaqtis winaRoba (Ω);<br />
P __ kontaqtze moqmedi Zala (N);<br />
Z k __ erTeuli sakontaqto winaRoba,<br />
roca Zala P=1 kg;<br />
α __ xarisxis maCvenebeli, mdebareobs<br />
0,50 _ 1,00-is farglebSi.<br />
erTeuli sakontaqto winaRoba Z k damokidebulia<br />
liTonis gvarobaze.<br />
4. liTonis kuTri winaRobis damokidebuleba<br />
temperaturaze SeiZleba gamovsaxoT Semdegi saxiT:<br />
ρt=ρ0(1+αT) (3)<br />
sadac: ρ0 _ aris kuTri winaRoba O O C dros;<br />
ρt _ igive T 0 C dros;<br />
380
α_eleqtruli winaRobis temperaturuli<br />
koeficienti, romelic sufTa aramagnituri<br />
liTonebisaTvis (spilenZi, alumini da sxva)<br />
daaxloebiT 0,004-s udris. foladisaTvis es<br />
koeficienti mudmiv sidides ar warmoadgens da ρ da T<br />
sidideTa damokidebuleba mocemulia me-2 nax.-ze.<br />
foladis kuTri winaRoba oTaxis temperaturaze did<br />
farglebSi icvleba, Tu SevcvliT mis qimiur<br />
Semadgenlobas. ase, magaliTad, uJangavi austenituri<br />
qromnikeliani foladis kuTri winaRoba, roca T = 20 0 C 5-6jer<br />
metia mcirenaxSirbadiani foladis kuTr winaRobaze.<br />
μΩ<br />
231<br />
91<br />
71<br />
1<br />
3<br />
2<br />
511!!!!!911!!!2311!!!!°C<br />
nax. 2. kuTri winaRobis damokidebuleba temperaturaze:<br />
1. mcirenaxSirbadiani foladisaTvis;<br />
2. uJangavi austenituri foladisaTvis.<br />
oTaxis temperaturis pirobebSi mcirenaxSirbadiani da<br />
austenituri foladis kuTri winaRobis mniSvnelobaTa<br />
381
Soris arsebuli didi gansxvaveba praqtikulad qreba<br />
maTi gaxurebiT 850_9000C-mde. am temperaturaze orive<br />
folads aqvs erTnairi struqtura (austeniti) da amasTan<br />
dakavSirebiT msgavsi eleqtruli Tvisebebic. amitom<br />
foladis kuTri winaRoba oTaxis temperaturaze ar<br />
warmoadgens misi SeduRebisas siTbos gamoyofis<br />
intensiobis zust maCvenebelebs.<br />
5. zedapiruli efeqti.<br />
gamtarSi gamavali cvladi deni mis miurve Seqmnil<br />
magnitur velTan urTierTqmedebis Sedegad ganicdis<br />
Seviwroebas gamtaris gare zedapirisagan, rasac<br />
zedapirisagan, rasac zedapirul efeqts uwodeben.<br />
am movlenis Sedegia gamtaris aqtiur da intensiur<br />
winaRobaTa zrda omur winaRobasTan (mudmivi denis<br />
gavlisas) SedarebiT.<br />
pirapira SeduRebisas am efeqtis gavlena metad<br />
SesamCnevia (50-150). kiuris wertilze (7680C) zeviT<br />
gaxurebisas rkina kargavs magnitur Tvisebebs da<br />
zedapiruli efeqtis gavlenac umniSvneloa.<br />
wertilovani SeduRebis dros ki, denis Zalian didi<br />
simkvrivis gamo, zedapiruli efeqtis gavlena mcirea da<br />
SeiZleba ugulvebelvyoT.<br />
6. dawnevis Zalasa da kontaqtis winaRobas Soris<br />
grafikuli damokidebuleba aseTia:<br />
382
μΩ<br />
711<br />
611<br />
511<br />
411<br />
311<br />
211<br />
1<br />
311!!511!!!711<br />
Kg<br />
μΩ<br />
711<br />
611<br />
511<br />
411<br />
311<br />
211<br />
1<br />
!!311!!511!!!711<br />
383<br />
4<br />
3<br />
2<br />
Kg<br />
μΩ<br />
711<br />
611<br />
511<br />
411<br />
311<br />
211<br />
1<br />
3<br />
4 2<br />
311!!!511!!711<br />
nax. 3. civi kontaqtis winaRobis<br />
damokidebuleba dawnevis Zalaze:<br />
1. kargad gawmendili naxSirbadmcire foladisaTvis;<br />
2. Д 16 Т duraluminisaTvis furclebs Soris kontaqtSi: 1_1,5+1,5<br />
mm sisqis, foladis jagrisiT gawmendili 2_1,5+1,5 mm<br />
orTofosformJavaSi amoWriT, 3-0,5+0,5 mm sisqis,<br />
orTofosformJavaSi amoWmiT;<br />
3.spilenZis eleqtrodsa da Д 16 Т duraluminis furclebs<br />
Soris; 1_1,5 mm sisqis foladis jagrisiT gawmendili; 2_imave<br />
sisqis, orTofosformJavaSi amoWriT;<br />
3_0,5 mm sisqis, orTofosformJavaSi amoWriT.<br />
davubrundeT samuSaos amoxsnas. visargebloT formuliT<br />
(2)-iT:<br />
R<br />
Z<br />
k<br />
k α<br />
p<br />
=<br />
maCvenebeli α icvleba aluminis SenadnobebisaTvis 0,75<br />
_ 0,85 farglebSi; foladebisaTvis _ 0,65 - 0,75 farglebSi.<br />
erTeuli winaRoba masalis saxeobisa da misi zedapiris<br />
mdgomareobis mixedviT mkveTrad icvleba: kargad<br />
gasufTavebuli foladisaTvis Zk mniSvneloba icvleba<br />
0,005_0,006 omis farglebSi; alumins SenadnobisaTvis<br />
Kg
(zedapiris gulmodgined meqanikuri gasufTavebis<br />
SemTxvevaSi (0,001_0,002 omis farglebSi).<br />
SevitanoT saTanado mniSvnelobani da miviRebT:<br />
R k<br />
0,<br />
006 67<br />
= = omi = 67μΩ<br />
0,<br />
75 400 106<br />
R k = 67 μΩ<br />
daskvna:<br />
mcirenaxSirbadiani foladis civ firfitebs Soris<br />
arsebuli kontaqtis winaRoba 400kg. dawnevis Zalisas<br />
Seadgens 67 mikrooms.<br />
samuSao # 2<br />
pirapira SeduRebis angariSi<br />
ganisazRvros naxSirbadmcire foladis Reros<br />
winaRoba procesis dasawyisSi da dasasruls.<br />
cnobilia: 1. kveTi tolia 400 mm 2 (diametri 22 mm).<br />
2. gamonaSveris sigrZe 25 mm.<br />
3. Semodnobis siCqare _ 0,2sm/wm.<br />
4. tenis simkvrive udris 18 A/ mm 2<br />
5. dajdomis moqmedi Zala udris 400kg.<br />
miviRoT, rom SeduRebis procesis dasasruls pirapiris<br />
temperatura TSed=12500C. procesis dasawyisSi civi<br />
detalebis kontaqturi winaRoba, roca P = 400kg. nax. 3-is<br />
grafikis mixedviT, udris:<br />
384
Rk = 30 μΩ<br />
Reroebis sakuTari winaRoba, roca P0=13,5 μΩ, sm (cxrili<br />
1, saSualo mniSvneloba naxSirbadmcire foladisaTvis)<br />
civi detalebisaTvis (roca Reroebis diametri 30 mm-ze<br />
naklebia (zedapiruli efeqtis gavlenas ugulebelvyofT)<br />
udris:<br />
2l<br />
5<br />
2RRer = ρ 0 = 13,<br />
5 17μΩ<br />
F 4<br />
SeduRebis dasawyisSi saerTo winaRoba:<br />
R = 17 + 30 = 47 μΩ<br />
zogierTi liTonisa da Senadnobis kuTri winaRoba,<br />
masala<br />
rodesac T=20 0 C<br />
alumini ...................................................................................<br />
duralumini Д 16 .................................................................<br />
magniumis Senadnobi MA-1 .........................................<br />
mcirenaxSirbadiani foladi....................................<br />
TiTberi Л 59 ...........................................................................<br />
fosforiani brinjao (5% kala) .........................<br />
spilenZi ....................................................................................<br />
nikeli .........................................................................................<br />
niqromi .......................................................................................<br />
austenitis foladi (18% Cr da 9% Ni) ..........<br />
austenitis foladi (25% Cr da 20% Ni) .......<br />
swrafmWreli foladi ................................................<br />
385<br />
cxrili 1.<br />
kuTri<br />
winaRoba<br />
μΩ*Sm<br />
2,8<br />
3,4<br />
7<br />
12_15<br />
7_10<br />
9,7<br />
1,75<br />
9<br />
110<br />
70_75<br />
88<br />
48
*1 m sigrZisa da 1 mm2 ganikveTis gamtaris kuTri<br />
winaRobis gansazRvrisas cxrilis monacemebi<br />
aucileblad unda gavamravloT 10000-ze.<br />
SeduRebis dasasruls kontaqtis winaRoba Rk=0, Reroebis saSualo temperatura tuCebidan<br />
(eleqtrodebidan) gamoSveril ubanze daaxloebiT<br />
movnaxoT (ix. nax. 1) 1 naxazis mixedviT. 1.1 nax-ze es<br />
temperatura udris: 0,75·TSed = 9350C. naxSirbadmcire<br />
foladis kuTri winaRoba am temperaturis dros (samuSao<br />
1, nax. 2-is grafikis mixedviT) udris 116 μΩ·Sm, maSin:<br />
2R Rer<br />
saSualo saangariSo winaRoba:<br />
2 ⋅ 2,<br />
5<br />
= 116 = 145μΩ<br />
4<br />
47 + 145<br />
R = = 96μΩ<br />
2<br />
naxSirmcire foladis mrgvali Reroebis kontaqturi<br />
winaRoba<br />
mixedviT:<br />
SemodnobiT SeduRebis dros formulis<br />
maSin:<br />
R Semod =<br />
R<br />
Semod<br />
K1<br />
⋅<br />
=<br />
1<br />
2 3 F ⋅V<br />
⋅ j<br />
9500<br />
9500 ⋅ 1 9500<br />
=<br />
= 360μΩ<br />
2 1<br />
2.<br />
52 ⋅ 0.<br />
58 ⋅18<br />
3 3 4 ⋅ 0,<br />
2 ⋅18<br />
386
gaxurebis dasasruls pirapiris temperatura aRwevs<br />
15000C. Reroebis gamoSverili boloebis saSualo<br />
temperatura SemodnobiT SeduRebis dros winaswari<br />
gaxurebiT (nax. 1, xazi 2) daaxloebiT udris TsaS=0,50. TSemodn=7500C. am temperaturaze naxSirbadmcire foladis<br />
kuTri winaRoba (samuSao # 1, nax. 2) Seadgens 100 mkomi ·<br />
sm. Reroebis sakuTari winaRoba SemodnobiT SeduRebis<br />
dasasruls (winaswari gaxurebiT) tolia:<br />
1-4T<br />
2<br />
1-6a 1-6a<br />
1-5a 1-5a<br />
3a<br />
2<br />
RRer t<br />
2l<br />
2 ⋅ 2,<br />
5<br />
= ρ = 100 = 125μΩ<br />
.<br />
F 4<br />
2 34<br />
TTfe<br />
Teopc<br />
nax. 1. pirapira SeduRebis dros nimuSebis gaswvriv<br />
temperaturis ganawilebis mrudebi:<br />
1. saangariSo sqema; 2. namdvili ganawileba;<br />
1. winaRobis meTodiT SeduReba;<br />
2 SeduReba SemodnobiTa da gaxurebiT;<br />
3. gaxurebis gareSe SemodnobiT SeduReba.<br />
Semodnobis procesis dasasruls saerTo winaRoba:<br />
R = 125 + 360 = 485 μΩ<br />
387<br />
3a<br />
3<br />
2 34<br />
TTfe<br />
Teopc
pirapiris dajdomis momentSi saerTo winaRoba<br />
mkveTrad Semcirdeba da gautoldeba gaxurebuli<br />
liTonebis sakuTar winaRobas (mocemul SemTxvevaSi 125<br />
μΩ).<br />
daskvna:<br />
miRebuli cifrebis analizidan SeiZleba ori<br />
mniSvnelovani daskvnis gamotana: 1. SemodnobiTi<br />
pirapiruli SeduRebis dros saerTo winaRoba<br />
mniSvnelovnad ufro maRalia winaRobis meTodiT<br />
SeduRebasTan SedarebiT da 2. winaRobis meTodiT<br />
SeduRebis dros sakuTari winaRobis mniSvneloba<br />
kontaqtur winaRobasTan SedarebiT didia, xolo<br />
SemodnobiT SeduRebis dros SedarebiT mcirea.<br />
samuSao # 3<br />
wertilovani SeduRebis winaRobis angariSi<br />
saWiroa ganisazRvros naxSirbadmcire foladis ori<br />
detalis winaRoba wertilovani SeduRebisas.<br />
cnobilia:<br />
1. TiToeuli detalis sisqe δ = 4,0 mm,<br />
2. eleqtrodis dawnevis Zala ρ = 800 kg,<br />
3. eleqtrodis sakontaqto zedapiris diametri<br />
de = 12 mm.<br />
firfitis omuri winaRobis gamosaangariSeblad<br />
aucilebeli<br />
formuliT:<br />
sidide d0 formulidan ganisazRvreba<br />
d<br />
0 =<br />
4P<br />
, (1)<br />
πσ<br />
T<br />
388
sadac: P _ aris kontaqtis dawnevis Zava kg;<br />
σ T _ liTonis Telvis winaRoba kg/sm 2 .<br />
naxSirbadmcire foladis detalebisaTvis spilenZis<br />
eleqtrodebis SemTxvevaSi SeiZleba miviRoT, rom σT= 4000 kg/sm2 .<br />
SeduRebis dros gaxurebisas detalebis sakuTari<br />
winaRoba icvleba rTuli kanonis mixedviT: erTis mxriv<br />
igi unda gaizardos liTonis kuTri winaRobis gazrdis<br />
Sedegad, xolo, meores mxriv, unda Semcirdes kontaqturi<br />
zedapiris gazrdis gamo (gaxurebis dros liTonis<br />
plastikuri deformacia advildeba). gaxurebis sawyis<br />
stadiaSi detalebis sakuTari winaRoba Cveulebriv<br />
ramdenadme izrdeba, Semdeg ki, rogorc wesi, met-naklebad<br />
swrafad ecema. SeduRebis dasasruls eleqtrodis Sexeba<br />
detalTan xorcieldeba mis mTlian muSa zedapirze.<br />
gaxurebul detalebs Soris kontaqtis saangariSo<br />
diametri am SemTxvevaSi SeiZleba ganvsazRvroT (1)<br />
formulis mixedviT da miviRebT, rom naxSirbadmcire<br />
foladisaTvis σ T = 4000 kg/sm 2 .<br />
wertilovani SeduRebis dasasruls detalebis<br />
sakuTari winaRoba ganisazRvreba formuliT:<br />
= A K<br />
R′det 0<br />
ρt<br />
δ<br />
389<br />
, (2)<br />
sadac, ρt_ aris kuTri winaRoba, romelic Seesabameba<br />
denis gavlis zonaSi SesaduRi detalebis saSualo<br />
temperaturas (SeduRebis dasasruls foladisaTvis ρt<br />
SeiZleba miviRoT I = 1200_1300 0 C mniSvnelobis mixedviT);
K _ erTze naklebi (0,8_0,9) koeficientia,<br />
iTvaliswinebs detalis winaRobis Semcirebas naklebi<br />
xvedriTi winaRobis SesaduRebeli wertilis gverdiT<br />
liTonis SedarebiT civ ubnebSi denis garkveuli nawilis<br />
gavlis gamo.<br />
koeficienti A0, moinaxeba nax.1-ze mocemuli grafikis<br />
d 0<br />
mixedviT, fardobasTan damokidebulebiT.<br />
δ<br />
A0<br />
2-3<br />
2-1<br />
1-9<br />
1-7<br />
1-5<br />
1-3<br />
G0<br />
1 2-3!!!3-1!!!!4-1!!!5-1!!!6-1 δ<br />
nax. 1. A0 koeficientis grafiki detalebis<br />
sakuTari winaRobis gansazRvrisaTvis<br />
wertilovani SeduRebis dros.<br />
erT-erTi firfitis namdvili omuri winaRoba<br />
gamoiTvleba formuliT:<br />
ρ0 nam A0<br />
(3)<br />
R =<br />
sadac: ρ 0 _ aris firfitis sakuTreba winaRoba omi.sm-Si<br />
δ _ firfitis sisqe sm;<br />
390<br />
δ
0<br />
A 0<br />
δ<br />
d fardobaze damokidebuli koeficientia.<br />
civi kontaqtebis saangariSo diametric (1) formulis<br />
mixedviT, Tu vigulisxmebT, rom σ T = 4000 kg/sm 2 , udris<br />
4P<br />
4 ⋅800<br />
d0 = =<br />
= 0,<br />
5sm<br />
πσ 3,<br />
14 ⋅ 4000<br />
T<br />
am SemTxvevaSi d 0 0,<br />
5<br />
= = 1,<br />
25<br />
δ 0,<br />
4<br />
da (1 nax-is) grafikis<br />
mixedviT A0 = 0,42. roca<br />
p0 = 13,5 μΩ. sm. (3) formula gvaZlevs:<br />
ρ 0,<br />
42 ⋅13,<br />
5<br />
= 0 = = 14μΩ<br />
∂ 0,<br />
4<br />
o<br />
Rdet A<br />
naxSirbadmcire foladisaTvis, roca P = 800 kg. nax. 1-is<br />
grafikis mixedviT, civi detalebis kontaqturi winaRoba<br />
Rk = 15 μΩ, kargad gasufTavebuli foladis detalebisa<br />
da spilenZis eleqtrodebis SemTxvevaSi kontaqtis<br />
(eleqtrodi_detali) winaRoba iqneba Re=0,5 Rk=7,5 μΩ. civi<br />
detalebis saerTo winaRoba SeduRebis dasawyisSi<br />
Rcivi = 2 · 14 + 15 + 2 · 7,5 = 58 μΩ<br />
SeduRebis dasasruls kontaqtis (eleqtrodi_detali)<br />
saangariSo diametrs vRebulobT eleqtrodis muSa<br />
diametris tolad, maSin d1=d0=1,2 sm.<br />
SeduRebis dasasruls detalebs Soris kontaqtis<br />
saangariSo diametris mniSvnelobas ganvsazRvravT (4)<br />
formulis mixedviT;<br />
d2=<br />
4 p<br />
πδ<br />
T<br />
vgulisxmobT ra, rom σT = 4000 kg/sm 2 , maSin:<br />
391<br />
(4)
4 p 4 ⋅800<br />
d 2 = =<br />
= 1,<br />
5sm<br />
πσ T 3,<br />
14 ⋅ 450<br />
kontaqtis saangariSo diametris saSualo mniSvneloba:<br />
ddet =<br />
1 , 2 + 1,<br />
5<br />
= 1,35 sm<br />
2<br />
1 nax.-is grafikis mixedviT:<br />
mniSvnelobas<br />
392<br />
d 0<br />
=<br />
δ<br />
1,<br />
35<br />
0,<br />
4<br />
=3,38-Tvis movnaxavT<br />
A0 = 0,1. CaTvaloT, rom (11) formulaSi k = 0,85 da ρt = 135<br />
μΩ . sm; miviRebT:<br />
R det. = 0,1 · 0,85<br />
135<br />
= 29 μΩ<br />
0,<br />
4<br />
SeduRebis dasasruls winaRobebi Rk da Rel praqtikulad<br />
iqneba:<br />
nulis tolia, amitom saerTo winaRoba<br />
Rcx = 2Rdet.cx = 2 · 29 = 58 μΩ<br />
daskvna:<br />
wertilovani SeduRebis detalis saerTo winaRoba:<br />
R cx = 58 mikroms.<br />
samuSao # 4<br />
winaRobiTi pirapira SeduRebis Tburi angariSi<br />
1. saWiroa ganisazRvros pirapiris temperatura<br />
400mm 2 kveTis naxSirbadmcire foladis Reroebis<br />
winaRobiT SeduRebis dros.<br />
mocemulia:
1. TiToeuli Reros dasayenebeli sigrZe, gamonaSveri<br />
aris 25 mm 2 .<br />
2. dajdomis Zala _ 400 N;<br />
3.Ogaxurebis xangZlivoba _ t = 12 S;<br />
4. denis Zala _ I = 12000 A.<br />
saWiro monacemebi:<br />
civ detalebs Soris kontaqtis winaRoba:<br />
Rk=30 mkomi=30· 10_6 , Ω (ix. magaliTi samuSao #3)<br />
naxSirbadmcire foladisaTvis miviRoT Semdegi saSualo<br />
mniSvnelobani;<br />
λ = 0,1, C = 0,15 j da ρt = 48 · 10 _6 Ω sm .<br />
K2=0,75–0,9, spec. koeficientia; m1=0,4 da<br />
iTvaliswinebs Rk-s cvlilebas gaxurebis procesSi.<br />
gaxurebis<br />
formuliT:<br />
dasasruls temperatura gamoiTvleba (1)<br />
2<br />
2<br />
T=T1+T2= 0, 24K<br />
2ρ<br />
+ Ι 2t<br />
0,<br />
24m1RΙ<br />
2 t<br />
+<br />
(1)<br />
2<br />
F Cγ<br />
F πγCλ<br />
masSi saTanado mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT:<br />
T=T1+T2<br />
0,<br />
24<br />
−6<br />
⋅ 0,<br />
75⋅<br />
48⋅10<br />
⋅12000<br />
2<br />
0,<br />
15⋅<br />
7,<br />
85⋅<br />
4<br />
2⋅12<br />
−6<br />
2<br />
0,<br />
24⋅<br />
0,<br />
4 ⋅30<br />
⋅10<br />
⋅12000<br />
12<br />
0<br />
+<br />
= 710 + 600 = 1310 C<br />
4 3,<br />
14 ⋅ 7,<br />
85⋅<br />
0,<br />
15⋅<br />
0,<br />
10<br />
393
2. gasnvsazRvroT pirapira manqanis minimaluri<br />
simZlavre, romelic aucilebelia naxSirbadmcire<br />
foladis Reroebis (diametriT 10 mm) winaRobiT<br />
SeduRebisaTvis, warmadobiT 600 SeduReba saaTSi.<br />
cnobilia, rom damxmare dro, romelic saWiroa<br />
detalebis dasayeneblad, mosaWerad da manqanidan<br />
mosaxsnelad, Seadgens 4 wm-s.<br />
SeduRebis erTi mTliani ciklis xangZlioba:<br />
tSed = 3600<br />
= 6S<br />
600<br />
gaxurebis SesaZlo maqsimaluri xangZlioba mocemuli<br />
warmadobis SemTxvevaSi:<br />
t gax. = 6 _ 4 = 2S<br />
miviRoT, rom dajdomis Zala udris 150 kg. aseTi Zalis<br />
dros civi kontaqtis winaRoba Rk = 80 MΩ-s,<br />
SeduRebis temperaturamde gaxurebisaTvis<br />
aucilebeli denis Zala (miviRoT, rom TSed=12500C) ganisazRvreba (2) formuliT:<br />
Ι<br />
2<br />
=<br />
I<br />
0,<br />
24K<br />
2ρ<br />
+ t 0,<br />
24m1R3<br />
t<br />
+<br />
2<br />
F Cγ<br />
F πγCλ<br />
Sed (2)<br />
(Tbofizikur maxasiaTebelTa mniSvneloba<br />
iseTivea, rogorc wina magaliTSi), maSin gveqneba:<br />
394
Ι<br />
2<br />
6<br />
1250<br />
1250 ⋅10<br />
=<br />
=<br />
= 5150A<br />
−6<br />
−6<br />
0,<br />
24 ⋅ 0,<br />
75⋅<br />
48⋅10<br />
⋅ 2 0,<br />
24 ⋅ 0,<br />
40 ⋅80<br />
⋅10<br />
2 24,<br />
6 + 22,<br />
7<br />
+ 2<br />
0,<br />
15⋅<br />
7,<br />
85⋅<br />
0,<br />
78 0,<br />
78 3,<br />
14 ⋅ 7,<br />
85⋅<br />
0,<br />
15⋅<br />
0,<br />
10<br />
viciT ra saWiro denis Zalis mniSvneloba,<br />
cnobarTa monacemebis mixedviT SegviZlia SevarCioT<br />
saTanaddo simZlavris manqana. Tu gansaxilveli<br />
SemTxvevisaTvis manqanis meorad wredSi pirveli<br />
miaxloebiTi Zabvis mniSvnelobad miviRebT 2,3 v., maSin<br />
manqanis simZlavre iqneba daaxloebiT 12 kVA.<br />
3. 50 kVA simZlavris pirapirul manqanaze<br />
(SeduRebis maqsimaluri deni 15000 A) saWiroa pirapiri<br />
SevaduRoT winaRobiTi 400mm2 kveTis naxSirbadmcire<br />
foladis Reroebi. unda ganvsazRvroT procesis SesaZlo<br />
maqsimaluri warmadoba im pirobiT, rom SeduRebis<br />
damxmare dro Seadgenda 8 s-s.<br />
am SemTxvevaSi R k=30 · 10 -6 Ω. Tu (1) formulaSi<br />
CavsvamT yvela mniSvnelobas, miviRebT kvadratul<br />
gantolebas t-s mimarT:<br />
an<br />
1250 =<br />
0,<br />
24<br />
−6<br />
2<br />
−6<br />
2<br />
⋅ 0,<br />
75 ⋅ 48 ⋅10<br />
⋅15000<br />
t 0,<br />
24 ⋅ 0,<br />
40 ⋅ 0,<br />
30 ⋅10<br />
⋅15000<br />
t<br />
+<br />
2<br />
0,<br />
15 ⋅ 7,<br />
85 ⋅ 4<br />
4 ⋅3,<br />
14 ⋅ 7,<br />
85 ⋅ 0,<br />
15 ⋅ 0,<br />
10<br />
1250 = 103t + 270 t , aqedan:<br />
t = 1,<br />
4 da t = 5,8 S<br />
erTi SeduRebis operaciis sruli xangZlivoba:<br />
395
t 1 = 8 + 5,8 = 13,8 S<br />
saaTobrivi warmadoba 3600<br />
N = = 260 cali<br />
13,<br />
8<br />
daskvna:<br />
SemodnobiTi SeduRebis dros gaxureba unda<br />
ganvixiloT or SermTxvevaSi: 1. SeduRebisas, roca ar<br />
warmoebs detalebis winaswari gaxureba (uwyvati<br />
SemodnobiTi SeduReba) da 2. winaswari gaxurebiT<br />
SeduRebisas. uwyvati SemodnobiT SeduReba xasiTdeba<br />
temperaturis Zalian swrafi dacemiT pirapiris<br />
sibrtyidan dacilebasTan erTad (ix. mrudi B, samuSao #<br />
2, nax. 1). es imiT aixsneba, rom Semodnobis dros<br />
SeduRebadi detalebis pirapirSi RreCodan ganuwyvetliv<br />
amoityorcneba pirapiris axlomdebare liTonis<br />
SedarebiT gaxurebuli nawilebi, romalTac Tan miaqvT<br />
siTbos didi raodenoba. am dros pirapiris sibrtyis<br />
ganuwyvetliv uaxlovdeba detalebis SedarebiT civi<br />
ubnebi. ramdenadac metia Semodnobis siCqare (detalebis<br />
jamuri damokleba drois erTeulSi), imdenad SedarebiT<br />
mcire manZilze aswrebs gavrcelebas siTbo SesaduRebeli<br />
detalebis gaswvriv pirapiris sibrtidan da miT ufro<br />
swrafad ecema temperatura pirapiridan daSorebasTan<br />
erTad, miT ufro metia temperaturis gradienti.<br />
396
samuSao # 5<br />
SemodnobiTi SeduRebis Tburi angariSi<br />
unda SeduRdes naxSirbadmcire foladis milebi<br />
cnobilia: 1. miRebis gare diametri udris 150mm;<br />
2. kedlis sisqe tolia 20 mm;<br />
3. pirapira SeduRebis manqana iZleva 2500 A<br />
denis Zalas;<br />
4. milis kveTis farTi udris 82000 mm 2 .<br />
angariSi daviwyoT 1 mm/s siCqariT SesaZlebeli<br />
uwyveti SemodnobiT SeduRebis Semowmebidan.<br />
vigulisxmoT, rom (1) formulaSi T SeT = 0 0 C-s,<br />
q Semodn.=V Semodn.FL[C(T Semod._T SeT.)+m0], (1)<br />
sadac: VSemoRn _ aris Semodnobis siCqare;<br />
TSemodn _Semodnobis dros liTonis amotyorcnili<br />
nawilakebis<br />
saSualo temperatura (foladis SeduRebis dros<br />
T Semodn. ≈ 2000 0 C;<br />
T SeT _ SeTbobis temperatura;<br />
m0 _ dnobis faruli siTbo. foladisaTvis m0 = 65.<br />
maSin miviRebT siTbos xarjs SemodnobisaTvis:<br />
qSemodn.=0,1·7,85 82(0,15·2000+65)=23600kal/wm.= 98884 v/s<br />
danakargebi detalSi siTbos acilebaze udris:<br />
q ac. = 2 · 0,1 · 82 · 4000 = 65200 kal/wm. = 273188 v/s<br />
397
Semodnobis dros kontaqtSi gamoyofili siTbos<br />
raodenoba iangareSeba formula (2)-iT<br />
q Semod.=q_q ac. (2)<br />
da Seadgens: qk. = 98884 + 273188 = 372072 v/s<br />
Tu Semodnobis dros kontaqtis winaRobas<br />
viangariSebT cnobili formula (3)-iT<br />
RSemod.= K<br />
F V<br />
398<br />
⋅ (3)<br />
1<br />
2 1<br />
3 3<br />
9500<br />
Aam dros CavTvliT rom: K1=(1-1,1); V = 0,1 da j = 3.<br />
miviRebT:<br />
RSemodn.= 9500<br />
2 1<br />
3 3 82 ⋅ 0,<br />
1 ⋅3<br />
= 360μΩ<br />
= 360 ⋅10<br />
Semodnobis dros wamSi gamoyofili siTbos raodenoba<br />
ρ k=0,24 · 0,7 · 360 · 10 -6 ·25000 2 kal/wm = 15922 j/s<br />
faqtiurad gamoyofili siTbosa da SeduRebisaTvis<br />
aucilebeli siTbos raodenobis Sedareba gviCvenebs, rom<br />
uwyveti SemodnobiT SeduRebis ganxorcieleba<br />
SeuZlebelia. am SemTxvevaSi saWiroa winaswari gaxureba.<br />
ganvsazRvroT Semodnobis siCqare, romelic SesaZlebelia<br />
T SeT.=1000 0C - mde gaxurebis Semdeg; am SemTxvevaSi:<br />
j<br />
−6<br />
Ω
1500 −1000<br />
ρac=2·0,1·82·4000 = 22000kal/wm<br />
= ρ<br />
1500<br />
uSualod Semodnobaze SeiZleba daixarjos:<br />
ρ Semodn. = 38000 _ 22000 = 16000 kal/wm = 67040j/s<br />
Semdgom (1) formulis mixedviT movnaxavT<br />
16000<br />
7,<br />
85 ⋅82<br />
⋅ 0,<br />
15(<br />
2000 −1000)<br />
+ 65<br />
VSemodn.= = 0,<br />
115sm<br />
/ s<br />
gaxurebis dros deni ufro maRalia, vidre<br />
SemolRobis dros da udris 550000A.<br />
UTu gamoviyenebT detalTa temperaturis saangariSo<br />
formulas:<br />
2<br />
0,<br />
24K<br />
2ρ<br />
xI<br />
2 t<br />
T1<br />
= (4)<br />
2<br />
F γC<br />
da amovxsnaT t-s mimarT ganvsazRvroT gaxurebisaTvis<br />
aucilebel xangZlivoba. mas aqvs aseTi saxe:<br />
2<br />
t= 1000 ⋅ 7,<br />
85⋅<br />
0,<br />
15⋅<br />
82<br />
= 265s<br />
−6<br />
2<br />
0,<br />
24 ⋅ 48⋅10<br />
⋅55000<br />
⋅ 0,<br />
75<br />
gaxurebis mTliani xangZlivoba denis calkeul<br />
impulsebs Soris pauzebis CaTvliT Seadgens:<br />
t= 1,3t = 1,3 · 265 = 344 s<br />
399
am gaangariSebiT sargeblobisas saWiroa mxedvelobaSi<br />
miviRoT Semdegi: isini emyareba mraval arasavsebiT zust<br />
daSvebas, ris gamoc am gaangariSebaTa Sedegebi unda<br />
dazustdes cdis saSualebiT SeduRebis teqnologiuri<br />
procesis mowesrigebis dros. kerZod, (1) formula<br />
gviCvenebs, rom SemodnobisaTvis aucilebeli simZlavre<br />
izrdeba Semodnobis siCqaris zrdasTan da gaxurebis<br />
temperaturis SemcirebasTan erTad. foladis SeduRebis<br />
siCqareebi (1÷3) mm/s-is farglebSia.<br />
iseTi foladebis SeduRebis dros, romlebsac<br />
wrTobisadmi midrekileba aqvs, zogjer saWiroa<br />
SevzRudoT gacivebis siCqare ise, rom Tavidan aviciloT<br />
SeerTebis dauSvebeli simyife. ramdenadac maRalia<br />
gaxurebis siCqare, imdenad metia Semdgomi gacivebis<br />
siCqarec. Ees ilustrirebulia temperaturis cvlilebaTa<br />
mrudebiT swrafi (nax. 1, mrudi A) da neli (nax. 1, mrudi<br />
B) gaxurebis dros.<br />
°C<br />
1<br />
2<br />
ΔT<br />
α<br />
Δt<br />
t<br />
nax. 1. gaxurebisa da gaciebis dros temperaturis<br />
cvlilebis mrudebi:<br />
1. swrafi gaxureba; 2. neli gaxureba<br />
400
gacivebis siCqare, romelic udris Δ T<br />
= tgα<br />
pirvel<br />
Δt<br />
SemTxvevaSi ufro mniSvnelovania, vidre meoreSi.<br />
winaswari gaxureba, romelic amcirebs temperaturis<br />
matebas, iwvevs gacivebis siCqaris Semcirebas.<br />
daskvna:<br />
Aamrigad, SemodnobiT SeduRebis dros gaxureba xels<br />
uwyobs aucilebeli simZlavris Semcirebas, iwvevs<br />
detalebSi temperaturis SedarebiT Tanabarzomierad<br />
ganawilebas da amcirebs gacivebis siCqares SeduRebis<br />
Semdeg.<br />
samuSao # 6<br />
gaxurebis angariSi ignatevis meTodiT<br />
SeduRebisasganvsazRvroT siTbos raodenoba da<br />
eleqtroenergiis xarji Semdegi monacemebisaTvis:<br />
1. erTi firfitis kveTia 50 × 20 mm;<br />
2. misi sigrZea 100 mm;<br />
3. meore firfitis kveTia 20 × 20 mm;<br />
4. misi sigrZea igive 100 mm;<br />
5. nimuSTa masala foladi.<br />
saWiro monacemebi:<br />
1. ignatievis meTodiT SeduRebis dros detalebis<br />
gaxurebisaTvis aucilebeli siTbos saerTo<br />
raodenoba ganisazRvreba formuliT (1):<br />
Q = K4G · C · TSed. (1)<br />
401
sadac, G _ SeduRebadi detalebis wona, kg.<br />
TSed._aris gaxurebisaTvis saWiro temperatura, 0C; C_SesaduRebeli foladebis saSualo Tbotevadoba<br />
oTaxis temperaturidan T Sed. temperaturemde farglebSi;<br />
K4 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs siTbos<br />
danakargebs (K4=3-4)<br />
ignatevis meTodiT SeduRebis dros foladi<br />
Cveulebriv xurdeba 12500 _ 13000-mde. wneviT SeduRebis<br />
dros Tanazomier gaxurebas uzrunvelyofen temperaturis<br />
neli zrdiT saSualod 70C/wm siCqariT, rac Seexeba 3<br />
wuTamde gaxurebis saerTo xangZlivobas, am dros 1kg<br />
wonis namzadis gaxurebisaTvis aucilebeli sasargeblo<br />
simZlavre, 12 _ 25 kvt/kg-is farglebSia, xolo SeduRebis<br />
manqanis kuTri simZlavre (simZlavre namzadis 1kg<br />
wonasTan SedarebiT) aRwevs 50 kva/kg-s.<br />
ignatievis meTodiT uwyveti SeduRebis dros (ix. nax.<br />
1.6.) wamSi gaxurebuli liTonis wona (gramebiT) udris<br />
G1 = vFγ, (2)<br />
sadac: v _ aris namzadebis gadaadgilebis siCqare<br />
(SeduRebis siCqare) sm/s ,<br />
2<br />
F _ namzadTa ganivkveTis jamuri farTi, sm ,<br />
γ _ foladis kuTri wona.<br />
siTbos xarji wamSi ganisazRvreba formuliT:<br />
q = K4G1CTSed., sadac, T _ aris gaxurebis saWiro temperatura, 0 C;<br />
C _ saSualo Tbotebadoba;<br />
K4 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs siTbos<br />
danakargebs.<br />
uwyveti SeduRebis dros (ix.nax.1-6) Tanabarzomieri<br />
gaxureba ufro advilad miiRweva, vidre wneviT SeduRebis<br />
402
dros. amasTan dakavSirebiT, uwyveti SeduRebis dros<br />
dasaSvebia gaxurebis didi siCqare, rac mkveTrad<br />
amcirebs siTbos danakargebs (K4 koeficienti 1,5_2,0<br />
farglebSia).<br />
davubrundeT angariSs:<br />
SeduRebadi detalebis jamuri wona:<br />
( 5 + 20)<br />
20 ⋅100<br />
⋅ 7,<br />
85<br />
1000<br />
G1 = ≈ 390g<br />
(1) formulis mixedviT, roca K4 =3,5<br />
Q = K4CTSed.G = 3,5 ·0,15·1300·390=266000 kal=111454 j<br />
an 266000/0,24 = 1110000 vt · wm. uSualod SeduRebis zonaSi<br />
moxmarebuli simZlavre 3 wuTis ganmavlobaSi gaxurebis<br />
dros iqneba<br />
A =<br />
1110000<br />
= 6,<br />
2kw<br />
3⋅<br />
60 ⋅1000<br />
daskvna:<br />
ganxilul magaliTSi gasaxureblad saWiro siTbos<br />
raodenoba tolia 111454 joulisa, saWiro<br />
eleqtroenergiis xarji Seadgens 6,2 kilovats.<br />
samuSao # 7<br />
wertilovani SeduRebis Tburi angariSi<br />
magaliTi 1. ganvsazRvroT siTbos saerTo xarji da<br />
deni naxSirbadmcire foladis firfitebis wertilovani<br />
SeduRebis dros, mocemulia:<br />
403
1. TiToeuli firfitis sisqe udris 4,0 mm;<br />
2. konusuri eleqtrodis muSa diametric de = 12 mm;<br />
3. dawnevis eleqtrodebze P = 800kg;<br />
4. SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t = 1,0 S;<br />
5. Tbotevadoba foladis C = 0,16, spilenZis _ 0,09.<br />
saWiro monacemebi<br />
formula 1-is mixedviT iangariSeba saTburi rgolis<br />
gare sazRvris zoma X-i, (1)<br />
X=4 at , (1)<br />
sadac: a _ aris temperaturagamtarobis koeficienti<br />
sm2 /s;<br />
t _ SeduRebis xangZlivoba S.<br />
foladisaTvis X = 1 , 2 t = 1,<br />
2 1 = 1,<br />
2sm<br />
spilenZisaTvis X 1 = 3 , 6 t = 3,<br />
6 1 = 3,<br />
6sm<br />
siTbos raodenoba ganisazRvreba formuliT (2)<br />
Q=Q1+Q2+ Q3 + Q4, (2)<br />
sadac: Q aris erTi wertilis SeduRebis dros<br />
eleqtrodebs Soris (SesaduReblad detalebSi da<br />
gardamaval<br />
raodenoba;<br />
kontaqtebSi) gamoyofili siTbos saerTo<br />
Q1 – siTbo, romelic ixarjeba eleqtrodebs Soris<br />
moWerili liTonis pirobiTad gamoyofil del diametric<br />
svetis gaxurebaze da ganisazRvreba centraluri svetis<br />
404
zomebiT eleqtrodebis muSa zedapiris diametriT del SesaduRebeli masalis sisqiT δ) da liTonis Tofizikuri<br />
TvisebebiT. igi TiTqmis ar aris damokidebuli gaxurebis<br />
xangZlivobaze, Tu gaviTvaliswinebT im siTbos, romelic<br />
aucilebelia birTvSi liTonis gadnobisaTvis, SeduRebis<br />
gaxurebis dasasruls centraluri svetis saSualo<br />
saangariSo temperatura SeiZleba miviRoT dnobis<br />
temperaturis Tdnob. tolad, maSin ori detalis<br />
SeduRebis dros<br />
2<br />
πdel<br />
Q1= 2δCγT<br />
(3)<br />
dnob<br />
4<br />
sadac: C _ aris saSualo Tbotevadoba gadnobis<br />
temperaturamde gaxurebis<br />
t _ gaxurebis dro;<br />
γ _ kuTri wona;<br />
Q2 _ siTbo, romelic ixarjeba centraluri<br />
svetis Semomfargvleli detalebis liTonis gaxurebaze;<br />
naxSirbadmcire foladis SeduRebis dros<br />
centraluri svetis Semomfargvleli rgolis saSualo<br />
temperature udris 0,25Tdnob = 375 0 C. am temperaturis dros<br />
a = 0,09 sm/s da X = 4√0,09t = 1,2√t. spilenZisaTvis X 1 = 3,6√t da<br />
aluminisaTvis X=3,1√t. siTbo Q2 SeiZleba gamoviangariSoT<br />
formuliT:<br />
Q2=K1πx(d el+X)2δcγ (4)<br />
sadac: π X (d el+X) aris rgolis moculoba,<br />
T dn _ rgolis saSualo temperatura;<br />
4<br />
405
K1 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs<br />
rgolis araTanabar gaxurebas da miiReba<br />
0,8-is toli.<br />
Q3 _ siTbo, romelic ixarjeba eleqtrodebis<br />
gasaxureblad<br />
igi SeiZleba gamoviangariSoT, Tu miviRebT, rom maTi<br />
sakontaqto zedapirebis temperatura Te = 0,5Tdnob. am<br />
dros eleqtrodebis X 1 sigrZis intensiurad gaxurebuli<br />
ubnis temperatura Seadgens T 1 e=0,25Tel. eleqtrodis<br />
gaxurebuli nawilis moculoba udris:<br />
V<br />
πd<br />
2<br />
el 2<br />
= K 2 x<br />
(5)<br />
4<br />
sadac: del aris eleqtrodis sakontaqto zedapiris<br />
diametri (SeiZleba SevcvaloT wertilis birTvis<br />
diametric dw); X 1 _ manZili sakontaqto zedapiridan eleqtrodSi<br />
siTbos gavrcelebis pirobiT sazRvramde;<br />
K1 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs<br />
eleqtrodebis formas<br />
1.cilindruli eleqtrodisaTvis K2=1;<br />
2. konusuri eleqtrodidisaTvis SeiZleba miviRoT K2 = 1,5;<br />
3.sferuli sakontaqto zedapirebis eleqtrodebisaTvis<br />
K2 = 2.<br />
ori eleqtrodis gaxurebaze daxarjuli siTbo Q3<br />
ganisazRvreba formuliT:<br />
Q3=2K2 (6)<br />
406
sadac: C 1 da γ 1 aris eleqtrodebis liTonis Tbotevadoba<br />
da kuTri wona;<br />
Q4 _ siTbos danakargebi SeduRebadi detalebis<br />
zedapirebidan gamosxivebisas.<br />
wertilovani SeduRebis xanmokle procesebis dros<br />
gamosxivebaze siTbos danakargebi SeiZleba<br />
ugulvebelvyoT. am SemTxvevaSi siTbos balansis<br />
gantoleba miiRebs aseT saxes (ori detalis SeduRebisas):<br />
2<br />
2<br />
Q= πd<br />
el<br />
Tdn<br />
πd<br />
e T<br />
1 1 1 dnob<br />
2δCγTdnob<br />
+ K1πx(<br />
d 0 + x)<br />
2δCγ<br />
+ 2K<br />
2 x C γ (7)<br />
4<br />
4 4 8<br />
detalebsa da eleqtrodebSi temperaturis ganawilebis<br />
sqemebi naCvenebia 1. nax.-ze.<br />
siTbos saerTo raodenoba Q, romelic (7) formulis<br />
mixedviT unda gamoviangariSod, damokidebulia gaxurebis<br />
xangZlivobaze T, Tumca am formulaSi T sidide aSkara<br />
saxiT ar Sedis _ gaxurebis xangZlivobis gazrdiT<br />
izrdeba X da X 1 sidideebi.<br />
amrigad, miRebuli gamosaxulebiT (7) Tu<br />
ganvsazRvravT siTbos saerTo raodenobas. miviRoT, rom<br />
K1 = 0,8; K2 = 1,5, gveqneba:<br />
3,<br />
14 ⋅ 1,<br />
2<br />
Q = 2 ⋅ 0,<br />
4 ⋅ 0,<br />
16 ⋅ 7,<br />
85 ⋅ 1500 + 0,<br />
3 ⋅ 3,<br />
14 ⋅ 1,<br />
2(<br />
1,<br />
2 + 1,<br />
2)<br />
⋅ 2 ⋅ 0,<br />
4 ⋅ 016 ⋅<br />
4<br />
2<br />
1500 3,<br />
14 ⋅ 1,<br />
2 3,<br />
6 ⋅ 0,<br />
09 ⋅ 1500<br />
⋅ 7,<br />
85 ⋅ + 2 ⋅ 1,<br />
5 ⋅<br />
= 1700 + 2270 + 1830 =<br />
4<br />
4<br />
8<br />
= 5800kal<br />
= 24302<br />
pasuxi: Q = 24302 jouli.<br />
407
warmodgenil magaliTSi gamoangariSebuli iyo 4mm<br />
sigrZisa da gaxurebul detalTa saboloo winaRoba,<br />
roca P = 800kg, igi udris 58 MΩ-is miviRoT, rom M2 = 1,2-s.<br />
SeduRebis zonis<br />
temperaturis ganawilebis sqemebi<br />
eleqtrodebSi, romlebic, rogorc wesi, maRali Tbo<br />
da eleqtrogamtarobiT xasiaTdebian, siTbos intensiuri<br />
acilebis Sedegad temperatura Zalian swrafad ecema<br />
birTvis sazRvridan detalebis gare zedapirisken, sadac<br />
igi Cveulebriv (0,4_0,6) T dnob. ar aRemateba.<br />
wertilis gamdnari birTvis sazRvridan dacilebasTan<br />
erTad temperatura radialuri mimarTulebiT SedarebiT<br />
iseve swrafad ecema. ramdenadac maRalia SesaduRebi<br />
detalebis temperaturagamtaroba, imdenad nela<br />
mimdinareobs<br />
gradiantic.<br />
es Semcireba da mcirea temperaturuli<br />
408
mm<br />
T°C<br />
do<br />
T°C<br />
2311<br />
:11<br />
711<br />
411 36<br />
3<br />
2<br />
T<br />
mm<br />
mm x d2 x mm<br />
mm<br />
nax. 1. temperaturis ganawileba wertilovani SeduRebis dros:<br />
1. tipiuri temperaturuli veli maRali (1) da dabali<br />
(2) temperaturagamtarobis liTonebis SeduRebis dros;<br />
2. da 3. saangariSo sqema.<br />
1.1. nax-ze naCvenebia temperaturis ganawilebis sqemebi<br />
RerZuli (z) da radialuri (R) mimarTulebiT maRali (A)<br />
(magaliTad, alumini) da dabali (B)<br />
temperaturagamtarobis (magaliTad, foladi) liTonebis<br />
SeduRebis dros.<br />
409<br />
2<br />
3<br />
T°C<br />
0,57<br />
T<br />
T°C
SeduRebis denis sidide ganisazRvreba formula (8)-is<br />
mixedviT:<br />
I 2=<br />
Q<br />
0,<br />
24m<br />
R<br />
sadac: I 2 aris SeduRebis wredis deni;<br />
410<br />
2<br />
cx<br />
, (8)<br />
t<br />
R cx _ detalebis saerTo winaRoba SesaduReblad<br />
gaxurebis dasasruls;<br />
t _ SeduRebis xangZlivoba;<br />
m2 _ koeficienti, romelic iTvaliswinebs winaRobis<br />
cvlilebas<br />
SeduRebis<br />
m2≈1,0 ÷ 1,1;<br />
procesSi; foladis detalebisaTvis<br />
aluminis SenadnobisaTvis m2≈1,2 ÷ 1,4.<br />
am formulebiT sargeblobis dros saWiroa<br />
gvaxsovdes, rom siTbo q da masTan dakavSirebuli sidide<br />
q = Q/t axasiaTebs mxolod SeduRebis wredSi eleqtrodebs<br />
Soris moTavsebul ubanze moxmarebuli eleqtroenergiis<br />
xarjsa da simZlavres, magram sruliad ar gansazRvravs<br />
SeduRebis dros energies xarjis saerTo raodenobis<br />
simZlavres, radgan wertilovani SeduRebis dros,<br />
rogorc wesi, eleqtroeneergiis Zalian didi nawili<br />
ixarjeba TviT manqanis elementebSi.<br />
formula (8)-Si saWiro mniSvnelobaTa CasmiT miviRebT:<br />
I2= Q<br />
5800<br />
= = 18600a<br />
≈ 19000A.<br />
−6 0,<br />
24m<br />
R t 0,<br />
24⋅1,<br />
2⋅<br />
58⋅10<br />
⋅1<br />
2 cx
moyvanili cifrebidan Cans, rom erTi wertilis<br />
SeduRbisaTvis daxarjuli siTbos saerTo raodenobis<br />
daaxloebiT 30% ixarjeba eleqtrodebis gaxurebaze.<br />
magaliTi 2. gamoviangariSoT siTbos saerTo<br />
raodenoba, romelic aucilebelia Д16T duraluminis 1 mm<br />
sisqis furclebis wertilovani SeduRebisaTvis.<br />
mocemulia:<br />
1. eleqtrodebs aqvT sferuli sakontaqto<br />
zedapiri<br />
2. eleqtrodebze modebuli Zala P = 240kg;<br />
3. wertilis dasaangariSebeli diametri dw=5 mm;<br />
4. SeduRebis denis CarTvis xangZlivoba t = 0,18 s.<br />
duraluminisaTvis: X = 3,1√t = 3,1√0,18 = 1,31sm spilenZis<br />
eleqtrodebisaTvis: X 1 = 3,6√t = 3,6√0,18 = 1,52 sm.<br />
duraluminis Tbotevadoba udris 0,20 kal/g0C, kuTri<br />
wona 2,8 g/sm 2 . duraluminisaTvis k1 koeficienti miviRoT<br />
0,8-is toli. sferuli eleqtrodebisaTvis koeficienti k2<br />
udris 2-s.<br />
siTbos saerTo raodenoba (35) formulis mixedviT<br />
udris<br />
2<br />
3,<br />
14 ⋅ 0,<br />
5<br />
648<br />
Q = ⋅ 2 ⋅ 0,<br />
1⋅<br />
0,<br />
2 ⋅ 2,<br />
8⋅<br />
648 ⋅ 0,<br />
8⋅<br />
3,<br />
14 ⋅1,<br />
31(<br />
1,<br />
31+<br />
0,<br />
5)<br />
⋅ 2 ⋅ 0,<br />
1⋅<br />
0,<br />
2 ⋅ 2,<br />
8 +<br />
4<br />
4<br />
2<br />
3,<br />
14 ⋅ 0,<br />
5<br />
648<br />
+ 2 ⋅ 2 1,<br />
52 ⋅ 0,<br />
09 ⋅8,<br />
8 = 14 + 101+<br />
77 = 192kal<br />
= 804,<br />
48 j<br />
4<br />
8<br />
saerTo denis Zalis gamosaangariSeblad aucilebelia<br />
winaswar ganvsazRvroT efeqturi winaRoba. roca<br />
wertilis diametri d w = 5 mm da furclis sisqe 1 mm,<br />
411
dw<br />
dw<br />
maSin fardoba = 5 . am mniSvnelobisaTvis 1.1. nax-iT<br />
σ δ<br />
movnaxavT A0 = 0,06. oTaxis temperaturaze duraluminis<br />
kuTri winaRoba ρ0=3,4µΩ·sm. duraluminisaTvis kuTri<br />
winaRobis temperaturuli koeicienti udris 0,0022. kuTri<br />
winaRoba 648 0 C dros<br />
ρt = ρ0 (1+αT) = 3,4(1+0,0022 · 648) = 8,3 µΩ·sm.<br />
roca k = 0,9, maSin<br />
detalisaTvis gvaqvs<br />
(11) formulis mixedviT ori<br />
iqneba:<br />
8 , 3<br />
Rcx = 2 · 0,06 = 10 µΩ<br />
0,<br />
1<br />
formulis I Q<br />
2= = mixedviT aucilebeli deni<br />
0,<br />
24m<br />
R t<br />
I 2 =<br />
2<br />
cx<br />
192<br />
0,<br />
24 ⋅ 0,<br />
18 ⋅1,<br />
4 ⋅10<br />
⋅10<br />
412<br />
−6<br />
=18000°.<br />
pasuxi: SeduRebis saWiro deni tolia 1800<br />
amperis.<br />
eleqtrodebSi siTbos danakargebi duraluminis<br />
SeduRebis dros ufro metia, vidre foladis SewduRebis<br />
dros da ganxilul magaliTSi aRwevs 45%-s.
daskvna:<br />
naxSirbadmcire foladisa da duraluminis<br />
wertilovani SeduRebis gaangariSebaTa Sedegebis<br />
Sedarebidan Cans, rom praqtikulad erTsa da imave denis<br />
SemTxvevaSi foladis detalebis sisqe da miRebuli<br />
wertilis zomebi ramdenjerme metia, vidre duraluminis<br />
detalebis SeduRebis dros. amasTan, aluminis Senadnobis<br />
SeduRebis dros siTbos xarji, Sesworebac ki rom<br />
SevitanoT procesis araTanabar xangZlivobaSi, bevrJer<br />
ufro mcirea, vidre foladis detalebis SeduRebis dros.<br />
aqedan gamomdinareobs, rom msubuq SenadnobTa<br />
SeduRebisaTvis saWiro SedarebiT maRali simZlavre<br />
dakavSirebulia am SenadnobTa ara Tbofizikur<br />
TvisebebTan (maRal TbogamtarobasTan), aramed ZiriTadad<br />
maT dabal eleqtrul winaRobasTan.<br />
samuSao #8<br />
Suntis winaRobisa da denis angariSi<br />
ganvsazRvroT Suntis winaRoba da deni<br />
naxSirbadmcire foladis mrgvali wnelisagan moRunuli<br />
rgolis SemolRobiT pirapira SeduRebis dros.<br />
mocemulia:<br />
1. wnelis kveTi udris 700 mm 2 da diametric 300 mm 2 ;<br />
2. SeduRebis dros eleqtrodebze Zabva udris 2,5 v.<br />
saWiro monacemebi:<br />
SeduRebadi detalebis winaRoba, Tu ugulebelvyoT<br />
eleqtrodebidan gamoSverili rgolis ubnebis<br />
413
sakuTar winaRobas, ganisazRvreba empiriuli<br />
formuliT (1)<br />
RSemodn.= K19500<br />
,<br />
2<br />
3<br />
F ν<br />
1<br />
3<br />
sadac: F aris SeduRebadi detalebis kveTis farTi, sm2 ;<br />
v _ Semodnobis siCqare, sm/s;<br />
j _ denis simkvrive, A/mm 2 ;<br />
K _koeficienti romelic iTvaliswinebs gasadnobi<br />
foladis Tvisebebs (naxSirbadiani da<br />
ligirebuli sakonstruqcio foladebisaTvis<br />
K1=1; austenitis foladebisaTvis K1=1,1).<br />
denis simkvrive (1) formulaSi ganisazRvreba<br />
SeduRebis denis I2 gayofiT SesaduRebeli detalebis F<br />
kveTis farTze.<br />
vlRob.=0,2 sm/wm da j=10 a/mm2 mniSvnelobebisaTvis Tu<br />
viangariSebT, miviRebT:<br />
Rdnob.= 9500<br />
2 1<br />
3 3 20 ⋅ 0,<br />
2 ⋅10<br />
= 220<br />
j<br />
414<br />
(1)<br />
mkomi = 220 · 10 -6 Ω<br />
Suntis omuri winaRoba ganisazRvreba formula (2)<br />
mixedviT:<br />
R S.=<br />
πD<br />
F<br />
ρ 0 (2)<br />
sadac: D _ aris siTburi rgolis gare diametri:
F _ misi ganikveTis farTi;<br />
ρ0 _ foladis kuTri winaRoba.<br />
Suntis omuri winaRoba (2) formulis mixedviT udris:<br />
πD<br />
−6 3,<br />
14 ⋅ 30<br />
−6<br />
RS.= ρ 0 = 13,<br />
5 ⋅10<br />
⋅ = 180 ⋅10<br />
Ω<br />
F<br />
7<br />
Suntis aqtiuri winaRoba zedapiruli efeqtis<br />
koeficientis gaTvaliswinebiT, romelic 30 mm diametris<br />
SemTxvevaSi udris 1,2, iqneba<br />
mR S.= 1,2 · 180 · 10 -6 = 216 · 10 -6 = 216 μΩ<br />
300 mm diametric rgolis induqciuri winaRoba<br />
daaxloebiT udris 600 μΩ-s. Suntis mTliani winaRoba<br />
2 2<br />
2 2<br />
ZS = ( mR ) + x = 216 + 600 = 638μΩ<br />
winaRobaTa miRebuli mniSvnelobisas SesaduRi deni<br />
da SuntSi gamavali deni<br />
2,<br />
5<br />
ISed. = = 11300A,<br />
−6<br />
220 ⋅10<br />
IS =<br />
2,<br />
5<br />
3900<br />
6<br />
638 10<br />
= −<br />
⋅<br />
saWiroa mxedvelobaSi miviRoT, zedapiruli efeqtis<br />
koeficienti da rgolis induqciuri winaRoba, roca<br />
415
didad aris damokidebuli rgolSi gamavali denis<br />
Zalaze, maSin miRebuli denis saangariSo mniSvneloba IS SeiZleba ganvixiloT mxolod rogorc miaxloebuli.<br />
SeduRebis manqanis meorad wredSi gamavali jamuri<br />
deni udris ISed da IS denebis geometriul jams.<br />
gansaxilvel magaliTSi ISed deni sufTa _ aqtiuria,<br />
xolo IS deni _ TiTqmis sufTa reaqtiuli, amis gamo<br />
isini daZruRli arian faziT 900-iT, da saerTo deni<br />
2<br />
2<br />
I2 = 2 2 = 11300 + 3900 = 11900<br />
Sed + S<br />
pasuxi: I2 = 11900 A.<br />
ganvsazRvroT Suntis winaRoba da deni<br />
naxSirbadmcire<br />
SeduRebis dros.<br />
foladis ori detalis wertilovani<br />
mocemulia:<br />
1. TiToeuli details sisqe udris 4 mm;<br />
2. wertilebis biji 75 mm;<br />
3. eleqtrodebze modebuli dawnevis Zala 800 kg;<br />
4. eleqtrodebis sakontaqto zedepiris diametric 12,5<br />
mm;<br />
5. wertilis diametric aseve 12,5 mm.<br />
6.<br />
� 75<br />
= = 6 mniSvnelobisaTvis 1.2. nax-is grafikis<br />
d 12,<br />
5<br />
h<br />
mixedviT = 1,28,<br />
�<br />
saidanac: h = 1,28 · 75 = 96 mm = 9,6 sm<br />
416
Suntis omuri winaRoba iangariSeba<br />
R S.= 2 ρ0<br />
417<br />
e<br />
(3)<br />
hδ<br />
formula (3)-is da nax. 1-is mixedviT. saTanado<br />
mniSvneloba CasmiT gveqneba:<br />
RS = � 2ρ0<br />
−6 7,<br />
5<br />
−6<br />
2 ⋅13,<br />
5⋅10<br />
= 53⋅10<br />
Ω<br />
hδ<br />
9,<br />
6 ⋅ 0,<br />
4<br />
4 mm sisqis detalebisaTvis nax. 1.3-is mixedviT<br />
zedapiruli efeqtis koeficienti m=2,2. Suntis aqtiuri<br />
winaRoba 2,2·53·10 -6 omi=116·10 -6 Ω=116μΩ Suntis induqciur<br />
winaRobas ugulebelvyofT.<br />
SeduRebadi detalebis winaRoba udris 58 mkoms (ix.<br />
winaRobis daangariSebis magaliTi wertilovani<br />
SeduRebis dros).
d5 d5<br />
h<br />
2<br />
l<br />
m<br />
4<br />
3<br />
2<br />
1<br />
4 7<br />
4<br />
418<br />
h/l<br />
3<br />
2<br />
:<br />
1<br />
5 9 23<br />
3<br />
δ mm<br />
nax.1. gamtaris pirobiTi sigane h Suntis winaRobis<br />
gangariSebisaTvis (1.1) da grafiki daSuntvisas<br />
gamtaris pirobiTi siganis gansazRvrisaTvis (1.2)<br />
Suntis winaRobis zedapiruli efeqtis koeficientis,<br />
m-is damokidebuleba detalis sisqeze (1.3).<br />
Suntis deni iangariSeba formuliT (3)<br />
Sesabamisad:<br />
I S=I Sed.<br />
R<br />
Z<br />
R<br />
(3)<br />
Z<br />
58<br />
116<br />
IS = ISed. = I = 0,<br />
5I<br />
Sed.<br />
h/δ
daskvna:<br />
praqtikulad Suntis deni naklebia miRebul<br />
saangariSo mniSvnelobaze Suntis gaxurebis dros misi<br />
liTonis kuTri winaRobis gazrdisa da Suntis winaRobis<br />
induqciuri Semadgenlis arsebobis gamo. moyvanili<br />
magaliTidan Cans rom, wertilovani SeduRebis dros<br />
denis daSuntva arsebiT gavlenas axdens SeduRebis<br />
procesze.<br />
419
danarTi<br />
13. testebi winaRobiT SeduRebis operatorTa<br />
Teoriuli codnisa da praqtikuli Cvevebis<br />
saatestaciod<br />
1. rogori SeerTeba aris SeduReba<br />
a. maRaltemperaturuli;<br />
b. dauSleli;<br />
g. gasaSleli.<br />
2. ra Zalebis xarjze miiReba SenaduRi nakeri<br />
a. meqanikuri;<br />
b. eleqtruli;<br />
g. atomTaSorisi.<br />
3. ra elementTa urTierTqmedeba aris<br />
teqnologia<br />
a. droisa da temperaturis;<br />
b. dawnevisa da denis;<br />
g. masalisa da energiis.<br />
4. ra aris winaRobiT SeduRebis ciklograma<br />
a. damokidebuleba drosa da energias Soris;<br />
420
. damokidebuleba, drosa da siTbos Soris;<br />
g. damokidebuleba drosa, dawnevasa da dens<br />
Soris.<br />
5. rogori SeiZleba iyos SeduRebis reJimi<br />
a. susti, saSualo da Zlieri;<br />
b. maRali, saSualo da dabali;<br />
g. xisti, saSualo da rbili.<br />
6. riT ganisazRvreba SenaduRi wertilis<br />
diametri<br />
a. denis sididiT;<br />
b. eleqtrodis diametriT;<br />
g. SesaduRi masalis gvarobiT.<br />
7. ras udris erT-erT detalSi wertilis<br />
Cadnobis siRrme<br />
a. odnav metia an naklebia detalis sisqis<br />
naxevrisa;<br />
b. tolia eleqtrodis diametrisa;<br />
g. wertilis diametris naxevars.<br />
421
8. romelia yvelaze advilad Sesasrulebeli<br />
operacia<br />
a. sxvadasxva masalaTa SeduReba;<br />
b. sxvadasxva sisqeTa SeduReba;<br />
g. erTnair sisqeTa da masalaTa SeduReba.<br />
9. ra problemaa sxvadasxva sisqeTa SeduRebisas<br />
a. detali miekvris erT-erTi eleqtrodis<br />
zedapirs;<br />
b. SenaduRi wertili anu sxmuli birTvi<br />
gamoiRvenTeba gareT;<br />
g. sxmuli birTvi gadaadgildeba sqel<br />
detalSi.<br />
10. ra problemaa sxvadasxva masalaTa<br />
SeduRebisas<br />
a. wertili gadaadgildeba meti winaRobis<br />
mqone detalSi;<br />
b. naklebi winaRobis mqone masala ar dneba;<br />
g. meti winaRobis mqone masala orTqldeba;<br />
11. romeli pirobebia ufro sasurveli<br />
422
a. erTnairi masalisa da sisqis SeduReba<br />
cvladi deniT;<br />
b. erTnairi masalisa da sisqis SeduReba<br />
polaruli deniT;<br />
g. sxvadsxva sisiqis masalaTa SeduReba<br />
cvladi deniT.<br />
12. romeli parametri iwvevs wertilis diametris<br />
cvlas<br />
a. denis Zala;<br />
b. dawnevis Zala;<br />
g. denis moqmedebis dro.<br />
13. romeli parametri iwvevs Cadnobis siRrmis<br />
zrdas<br />
a. denis Zala;<br />
b. dawnevis Zala;<br />
g. denis moqmedebis dro.<br />
14. SeduRebis ciklogramis ZiriTadi periodebia<br />
a. winaswari<br />
TermodamuSaveba;<br />
dawneva, SeduReba,<br />
b. SeTboba, SeduReba, dawneva;<br />
423
g. dawneva, SeduReba, daduReba.<br />
15. romelia kontaqturi SeduRebis ZiriTadi<br />
saxeebi<br />
a. pirapira, wertilovani, gorgolaWovani;<br />
b. reliefuri, ignatievis xerxiT, erTmxrivi<br />
orwertilovani;<br />
g. SeduReba civad myar da Txevad<br />
mdgomareobaSi.<br />
16. romelia SeduRebis zonis “cxeli” kontaqtebi<br />
a. eleqtrodsa da detals Soris;<br />
b. detalebs Soris;<br />
g. eleqtrodsa da mis damWers Soris.<br />
17. romelia SeduRebis zonis “civi” kontaqtebi<br />
a. eleqtrodebs Soris;<br />
b. eleqtrodsa da detals Soris;<br />
g. detalsa da eleqtrods Soris.<br />
18. ra faqtorebi moqmedebs kontaqtur winaRobaze<br />
a. denis Zala;<br />
b. dawnevis Zala;<br />
424
g. dro.<br />
19. ra mosdis kontaqtur winaRobas dawnevis<br />
gazrdiT<br />
a. izrdeba;<br />
b. ugulebeliyofa;<br />
g. mcirdeba.<br />
20. ra mosdis kontaqtur winaRobas farTis<br />
gazrdiT<br />
a. izrdeba;<br />
b. mcirdeba;<br />
g. ar icvleba.<br />
21. ra mosdis kontaqtur winaRobas siTbos<br />
gazrdiT<br />
a. ucvlelia;<br />
b. izrdeba;<br />
g. mcirdeba.<br />
22. ras iwvevs dasaSleli kontaqtis WanWikTa<br />
ricxvis cvla<br />
a. WanWikis diametris Semcirebas;<br />
425
. kontaqtis gaxurebas;<br />
g. kontaqturi winaRobis cvlas.<br />
23. ras iwvevs sakontaqto zedapiris gasufTaveba<br />
a. maTi bunenis Secvlas;<br />
b. kontaqturi winaRobis Semcirebas;<br />
g. kuTri denis gazrdas.<br />
24. romeli kanoniT iangariSenba sadenSi<br />
gamoyofili siTbo<br />
a. omis;<br />
b. arqimedes;<br />
g. joulis.<br />
25. ra gziT SeiZleba kontaqtSi siTbos gazrda<br />
a. eleqtrodTa dawnevis Zalis gazrdiT;<br />
b. kontaqtSi<br />
moTavsebiT;<br />
damatebiTi firfitis<br />
g. eleqtriodTa winaswari gaxurebiT.<br />
26. ras gamoiwvevs eleqtrodTa TanaRerZulobis<br />
darRveva<br />
a. misi eleqtrowinaRobis Semcirebas;<br />
426
. Txevadi birTvis gamoSxefas;<br />
g. wertilis zomebis Semcirebas.<br />
27. ra ZiriTadi nawilebisagan Sedgeba<br />
kontaqturi manqana<br />
a. eleqtruli da meqanikurisagan;<br />
b. Tburi, hidravlikuri da<br />
eleqtronulisagan;<br />
g. gasaSleli, gauSleli da<br />
mosabrunebulisagan.<br />
28. ra ZiriTadi nawilebisagan Sedgeba<br />
transformatori<br />
a. gularisa, pirveladi da meoradi<br />
gragnilebisagan;<br />
b. dengadamrTvelebisa,<br />
gularisagan;<br />
drois reles da<br />
g. induqciuri da aqtiuri winaRobaTa<br />
koWebisagan.<br />
29. ra elementebisagan Sesdgeba manqanis<br />
SeduRebis wredi<br />
a. SesaduRi detalebisagan;<br />
427
. transformatorisa da eleqtrodebisagan;<br />
g. transformatoris meoradi gragnilisa da<br />
denmimyvani nawilebisagan.<br />
30. ra aris SeduRebis eleqtrodebi<br />
a. ZiriTadi muSa iaraRi;<br />
b. dawnevis meranizmi;<br />
g. denmimyvani elementi.<br />
31. dawnevis ra saSualebani arsebobs<br />
a. giragi da brtyeltuCa;<br />
b. meqanikuri, hidravlikuri da pnevmaturi;<br />
g. zambariani, Wiaxraxniani da berketisebri.<br />
32. rogoria xisti reJimi<br />
a. deni didia, dro mcire;<br />
b. deni didia, dro didi;<br />
g. deni mcirea, dro mcire.<br />
33. rogoria rbili reJimi<br />
a. deni mcirea, dro mcire;<br />
b. deni didia, dro didi;<br />
428
g. deni mcirea, dro didi;<br />
34. rogor yalibdeba SenaduRi wertili drois<br />
mixedviT<br />
a. periferiebidan centrisken;<br />
b. centridan periferiisaken;<br />
g. zeda eleqtrodidan qvedasken.<br />
35. rogori forma aqvs SenaduR wertils<br />
a. weriuli;<br />
b. birTviseburi;<br />
g. elifsuri.<br />
36. transformatoris gularis ra saxeobebia<br />
cnobili<br />
a. xviiseburi da cilindruli;<br />
b. Reroiani, javSniani da wriuli;<br />
g. tesebri, oTxkuTxa da wriuli.<br />
37. rogor xdeba SeduRebis denis regulireba<br />
a. pirveladi<br />
cvliT;<br />
gragnilis xviaTa ricxvis<br />
b. meoradi gragnilis xviaTa ricxvis cvliT;<br />
429
g. gajerebis droseliT;<br />
38. romeli masalis SeduRebaa gaZnelebuli<br />
a. uJangavi foladis;<br />
b. dabalnaxSirbadiani foladis;<br />
g. Tujis<br />
39. romeli masalis SeduRebaa ufro advili<br />
a. aluminisa da misi Senadnobebisa;<br />
b. spilenZisa da misi Senadnobebisa;<br />
g. nukelisa.<br />
40. rodisaa SenaduRi wertili normaluri<br />
a. rodesac is zeda eleqtrodisken aris<br />
gadaxrili;<br />
b. rodesac is qveda eleqtrodisken aris<br />
gadaxrili;<br />
g. rodesac is “cxeli” kontaqtisadmi aris<br />
ganlagebuli.<br />
41. xarisxis kontrolis romeli xerxi<br />
gansazRvravs wertilis adgils<br />
a. metalografiuli;<br />
430
. meqanikuri;<br />
g. fizikuri.<br />
42. manqanis markebSi “mtm”, “mtp” da a.S. ras<br />
niSnavs mesame aso<br />
a. dawnevis meqanizmis saxes _ meqanikuri,<br />
pnevmaturi;<br />
b. gamoSvebis adgils _ moskovi, permi;<br />
g. zomas _ maRals, pataras.<br />
43. ra masalisgan aris damzadebuli manqanis<br />
sadgari<br />
a. foladisgan;<br />
b. feradi masalisgn;<br />
g. Tujisgan.<br />
44. ras uwyobs xels Tujis sadgari SeduRebisas<br />
a. Jangvis Tavidan acilebas;<br />
b. rxevebis CaxSobas, bzarebis<br />
ugulvebelyofas;<br />
g. manqanis myarad dogmas samuSao adgilze.<br />
431
45. ras gulixmobs kontaqturi SeduRebis<br />
winaswari kontroli<br />
a. SesaduRi masalis, awyobisa da danadgaris<br />
teqnikuri mdgomarobis Semowmebas;<br />
b. namzadTa meqanikur gamocdas;<br />
g. SeduRebis reJimis monacemTa gazomvas.<br />
46. ras niSnavs kontroli SeduRebis procesSi<br />
a. SeduRebis<br />
Semowmebas;<br />
samarjveebisa da iaraRis<br />
b. manqanis meoradi wredis sruli winaRobis<br />
Semowmebas;<br />
g. teqnologiuri sinjis Catarebas, maqanikuri<br />
gamocdebis da<br />
reJimis Semowmebas.<br />
47. ras gulisxmobs mza nakeTobis kontroli<br />
a. garegan daTvalierebas, rentgenuli<br />
gamosxivebiTa da ultrabgeriT Semowmebas;<br />
b. nakeTobis gabarituli zomebis Semowmebas;<br />
g. nakeTobis gamocdas eqspluataciis<br />
pirobebSi.<br />
432
48. ras niSnavs manqanis montaJi<br />
a. avtomatebis fundamentiTa da Cveulebriv<br />
ufundamentod dayenebas;<br />
b. saSualo simZlavris manqanaTa magidebze<br />
moTavsebas;<br />
g. samuSao adgilis dagegmvas.<br />
49. rogoria manqanis teqnikuri momsaxureoba<br />
a. yoveldRiuri, yovelkvireuli,<br />
yovelTviuri da kvartaluri;<br />
b. naxevarwliuri;<br />
g. orwliuri.<br />
50. ra elementebs Sicavs Sromis dacva<br />
a. haeris sisufTaves, eleqtrodenisagan<br />
izolirebas, nakleb xmaurs;<br />
b. saxanZro usafrTxoebas;<br />
g. garemos klimatis SerCevas.<br />
433
testebis pasuxTa varianti<br />
1 a b g 26 a b g<br />
2 a b g 27 a b g<br />
3 a b g 28 a b g<br />
4 a b g 29 a b g<br />
5 a b g 30 a b g<br />
6 a b g 31 a b g<br />
7 a b g 32 a b g<br />
8 a b g 33 a b g<br />
9 a b g 34 a b g<br />
10 a b g 35 a b g<br />
11 a b g 36 a b g<br />
12 a b g 37 a b g<br />
13 a b g 38 a b g<br />
14 a b g 39 a b g<br />
15 a b g 40 a b g<br />
16 a b g 41 a b g<br />
17 a b g 42 a b g<br />
18 a b g 43 a b g<br />
19 a b g 44 a b g<br />
20 a b g 45 a b g<br />
21 a b g 46 a b g<br />
22 a b g 47 a b g<br />
23 a b g 48 a b g<br />
24 a b g 49 a b g<br />
25 a b g 50 a b g<br />
434
literatura<br />
1. Такези Окамото. Электросварка сопротивлением, Москва,<br />
1936.<br />
2. Э.С.М., Машиностроение, энциклопедический справочник, т.<br />
1, 2, Москва, 1947, 49.<br />
3. g.k. gedevaniSvili, SeduReba, Tbilisi. 1948.<br />
4. g.i. RuRuniSvili, SeduReba, Wra da rCilva,<br />
5.<br />
Tbilisi, 1958.<br />
Хольм Р. Электрические контакты, Москва, 1961.<br />
6. Кабанов Н.С. Слепак Э.Ш. Стыковая сварка, Москва, 1962.<br />
7. Аксельрод Ф.А. и др., Контактная сварка, Москва, 1962.<br />
8. тр. МВТУ, №132, технология и автоматизация процессов<br />
сварки и паики, Москва, 1969.<br />
9. Патон Б.Е., Лебедев В.К. эл. оборудование для Контактной<br />
сварки, Москва, 1969.<br />
10. Буткевич Г.В. и др. Основы теории электрических аппаратов,<br />
Москва, 1969.<br />
11. Слиозберг С.К. Чулошников П.Л., электроды для контактной<br />
сварки, Москва, 1972.<br />
12. Кочергин К.А. Сварка давлением, Ленинград, 1972.<br />
13. Волченко В.Н. Контроль качества сварки, Москва, 1975.<br />
14. G.Cotant, Technologie professionnalle du travail des metaux en<br />
feuilles, tubes, profiles, Paris, 1976.<br />
15. Сергеев Н.П. справочник молодого сваршика на контактных<br />
машинах, Москва 1984<br />
16. Орлов Б.Д. технология и оборудование контактной сварки,<br />
Москва, 1986.<br />
17. Кочергин К.А. Контактная сварка, Москва, 1983.<br />
435
18. a.k. sulamaniZe, sxvadasxva sisqis masalaTa<br />
eleqtrowinaRobiT SeduRebis Taviseburebani da<br />
srulyofis gzebi. sad. dis. Tbilisi, 1995.<br />
19. Орлов Б.Д., Чулошников П.Л. и др. Контроль точечной и<br />
роликовой электросварки. Москва, 1973.<br />
436
avtoris საქმიანობის ვითარება<br />
CV<br />
სახელი, გვარი : არტურ სულამანიძე<br />
დაბადების თარიღი: 18.05.1940<br />
დაბადების ადგილი: simoneTi, თერჯოლა,<br />
საქართველო<br />
მოქალაქეობა: ქართველი<br />
მისამართი: თბილისი, დიღმის მასივი, მე-5 კვ; მე-20 კორპ; ბ.6<br />
ტელეფონი: (+995 32) 523715; +995 93 74 15 13<br />
ელ–ფოსტა: arturosula@yahoo.com<br />
ოჯახური მდგომარეობა: დაოჯახებული<br />
განათლება:<br />
1960 - 1965 წ.წ. "საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი"<br />
შედუღების ტექნოლოგია და მანქანები<br />
1963 - 1965 წ.წ. თბილისის უცხო ენათა ინსტიტუტი,<br />
ფრანგული<br />
ენა<br />
1971 - 1974 წ.წ. მოსკოვის ბაუმანის სახ. ტექნიკური<br />
უნივერსიტეტის ასპირანტურა, შედუღების<br />
სპეციალობით<br />
1977 - 1978 წ.წ. მოსკოვის მორის ტორეზის სახ. უცხო ენათა<br />
ინსტიტუტის 10-თვიანი კურსები, ფრანგული<br />
ენის სპეციალობა<br />
1992 - 1994 წ.წ. "სტუ"–ს დოქტორანტურა<br />
გამოცდილება:<br />
437
1960 - 1961 წ.წ. თბილისის ლითონკონსტრუქციის ქარხანა,<br />
მუშა<br />
– შემდუღებელი<br />
1967 - 1969 წ.წ. სმოლენსკის ხელსაწყოთმშენებლობის ს.კ.<br />
ინსტიტუტი, ინჟინერ – შემდუღებელი<br />
1969 - 1975 წ.წ. ასისტენტი, სტუ–ს შედუღების სპეციალობის<br />
კათედრა<br />
1975 - 1995 წ.წ. უფროსი მასწავლებელი, დოცენტი<br />
1995 - 2006 წ.წ. პროფესორი<br />
2006 - დღემდე stu-s სრული პროფესორი, საშემდუღებლო<br />
წარმოების მიმართულების ხელ-ლი<br />
პედაგოგიურ მოღვაწეობასთან ერთად:<br />
2003 - 2004 წ.წ. იყო თანამედროვე ჰუმანიტარული აკადემიის<br />
პირველი პრორექტორი – თბილისში<br />
1987 - 1991 წ.წ. იყო საბჭოთა სპეციალისტების კონტრაქტის<br />
უფროსი ალჟირის ქალაქ ბლიდის<br />
საუნივერსიტეტო kompleqsSi<br />
1983 - 1984 წ.წ. იყო "სტუ"–ს ქალაქ რუსთავის საღამოს<br />
სწავლების ფაკ–ის დეკანის მოადგილე სასწავლო<br />
დარგში<br />
თანამშრომლობდა:<br />
2003 წ. შპს " ჰიდროენერგეტიკასთან" – ხელმძღვანელობდა<br />
"ბახვის ჰესის" მილსადენის<br />
კონსტრუქციის შედუღების ტექნოლოგიის დამუშავებას<br />
2002 წ. ფირმა "გეოინჟინერინგთან" misi xelmZRvanelobiT<br />
მომზადებული იქნა საერთაშორისო კვალიფიკაციის<br />
ხელით ელექტროშემდუღებელთა მუშა ჯგუფი, საქ.<br />
438
ტერიტორიაზე გამავალ მილსადენთა სამუშაოების<br />
შესასრულებლად<br />
1996 - 1997 წ.წ. საქ. კოსმოსურ ნაგებობათა ინსტიტუტთან –<br />
შემუშავებულ იქნა ქართული ანტენა-რეფლექტორის<br />
(ფურცლის სისქე 0.05+0.05მმ) კონტაქტური შედუღების<br />
ტექნოლოგია და დანადგარი<br />
1997 - 1998 წ.წ. საფრანგეთი (ანტრეპოზი) – საქართველოს<br />
(მაგთი)<br />
საერთო პროექტის კონსულტანტი შედუღების<br />
ტექნოლოგიასა და რადიოგრაფიაში (სუფსის<br />
ტერმინალი<br />
– საქართველო)<br />
არჩეულია:<br />
1991 წ. ალჟირის ქალაქ ბლიდის საუნივერსიტეტო კომპლექსის<br />
საპატიო დოქტორად<br />
2000 წ. საქ. საინჟინრო აკადემიის წევრ–კორად<br />
2005 წ. საქ. საინჟინრო აკადემიის ნამდვილ წევრად -<br />
აკადემიკოსად<br />
დაჯილდოვებულია:<br />
1982 წ. ალჟირში ყოფილი სსრკ–ის საელჩოს საპატიო სიგელით<br />
ენები:<br />
ქართული – მშობლიური<br />
რუსული – სრულყოფილად<br />
ფრანგული – kargad<br />
გერმანული – საშუალოდ<br />
ინტერესთა სფერო:<br />
439
კლასიკური მუსიკა, ფსიქოლოგიური ლიტერატურა, ლექსების<br />
წერა<br />
boloTqma<br />
danarTi studentebisaTvis<br />
* * *<br />
imedis Taobas<br />
Tqven eZebT, eZebT,<br />
asparezs eZebT...<br />
da asfrenad emzadeba<br />
Tqveni Taoba,<br />
eZebeT Svilo,<br />
Tu ar eZeb da ar daeZeb,<br />
mona xar maSin,<br />
mona xar da araraoba.<br />
aanTeT cecxli,<br />
samSoblos ca rom ar dabinddes,<br />
frTa frTas gahkariT,<br />
gadaenTeT am bnel qarafebs,<br />
wadiT ifrineT,<br />
erovnuli suli azideT,<br />
RmerTi gfaravdeT,<br />
saqarTvelos droSa<br />
gfaravdeT.<br />
440
tvmb!<br />
!<br />
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!tvmjfsfcb!<br />
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!v{fobftpcjt!<br />
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!mbnqbsjb!<br />
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!boUfcvmj!<br />
!<br />
441
ibeWdeba avtoris mier warmodgenili saxiT<br />
gadaeca warmoebas 03.07.2009. xelmowerilia dasabeWdad<br />
09.07.2009. qaRaldis zoma 60X84 1/16. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 20.<br />
tiraJi 100 egz.<br />
sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi,<br />
kostavas 77