qarTuli folklori - Reso Kiknadze
qarTuli folklori - Reso Kiknadze
qarTuli folklori - Reso Kiknadze
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
zRapris genezisis problema Zalze rTulia, SeiZleba iTqvas, am etapze<br />
gadauWreli. e. w. <strong>folklori</strong>stTa Crdilouri skolam (skandinavia,<br />
fineTi) aTwleulebi Sealia am sagans, magram amaod. zRapris samSoblo<br />
kvlav dafarulia. magram arsebobda ki erTi adgili, sadac Caisaxa<br />
pirveli zRapari? zRapari Caisaxa Tu zRapris embrioni, romelmac Semdeg<br />
Camoyalibda zRaprad? sad, romel qveyanaSi, romel xalxSi? an ra mizniT?<br />
ra yofiTi funqcia hqonda mas Tavdapirvelad da a. S. amocanas is<br />
arTulebs, rom zRapari, rogorc zepirsityvieri teqsti, ascda<br />
damwerlobas: iSviaTad Tu gamxdara zRapari werilobiTi kulturis<br />
kuTvnileba. Tobidan Taobas zepirad gadacemuli icvlida saxes da<br />
ikargeboda kidec. is saxe zRaprebisa, romelTac moicavs `saZiebeli~<br />
SedarebiT gvian aris Camoyalibebuli. TiTebze CamosaTvlelia zRaprebi,<br />
romlebic damwerlobis interesis sferoSi moxvdnen. magaliTisTvis<br />
davasaxelebT asurul-babilonur (aqadur) zRapars Cven mier<br />
saxeldebuli `cxovelTa eposis~ repertuaridan _ `gveli da arwivi<br />
daZmobildnen...~ [Suamd:138] da Zvelegviptur vrcel moTxrobas ori Zmis<br />
Sesaxeb [vikentievi], romelic jadosnuri zRapris motivebs da<br />
struqturas avlens. magram gagviWirdeba imis Tqma, rom samSoblo<br />
cxovelTa eposisa SuamdinareTia, jadosnuris zRaprisa ki _ Zveli<br />
egvipte.<br />
XIX s-is samociani wlebidan germaneli mecnieris Teodor benfeis (1809-<br />
1881) gamokvlevebis gavleniT [kokiara:320-322], karga xans miRebuli iyo<br />
azri, rom zRaprebi da, sazogadod, xalxuri narativebi (igavebi da sxva)<br />
indoeTidan gavrcelda mTels dedamiwis zurgze. maTi wyaro ki iyo<br />
induri cxovelTa igavarakebis kompoziciuri krebuli `panCatantra~,<br />
romelic Cv. w. III-IV saukuneebSi Seiqmna sanskritze. sxvadasxva<br />
saukuneebSi es induri literaturuli nawarmoebi sxvadasxva enebze<br />
iTargmneboda da paralelurad xalxSi vrceldeboda, iZenda ra xalxur<br />
variantebs. mere kvlav literaturul saxes iRebda, raTa kvlav<br />
<strong>folklori</strong>zacia ganecada. da ase moedo mTels axlo aRmosavleTsa da<br />
evropas. es enebia falauri (saSualo sparsuli), siriuli, arabuli,<br />
sparsuli, berZnuli, ebrauli, slavuri, Turquli, espanuri, laTinuri,<br />
franguli, italiuri, germanuli, inglisuri... aRnusxulia eqvsasamde<br />
Targmani 60 enaze. TiToeulma am enam moaxdina induridan wamosuli<br />
cxovelTa igav-arakebis adaptacia. qarTul literaturaSi `panCatantra~<br />
`qilila da damanas~ saxiT movida (XVII-XVIII ss.), romelmac, Tavis mxriv,<br />
igavTa folkloruli variantebi warmoSva. am Teorias `moxetiale<br />
siuJetebis~, orientaluri (aRmosavluri), an `sesxebis~ Teoria ewoda.<br />
miuxedavad imisa, rom `sesxebis~ Teoriam bevri igav-arakuli siuJetis<br />
warmoSobas (pirvelwyaros) mohfina Suqi, mainc <strong>folklori</strong>stika veRar<br />
dakmayofilda `moxetiale siuJetTa~ Teoriis calmxrivi gagebiT, kerZod,<br />
maTi eqskluziurad induri warmoSobiT. zRapari ar daiyvaneba igavebze<br />
da sazRapro siuJetebi igavTa siuJetebze. droTa viTarebaSi aqtualoba<br />
dakarga zRaparis, rogorc Janris, samSoblos Ziebam da mTavari<br />
yuradReba mieqca mis struqturas (amaze ukve gvqonda zemoT saubari).<br />
70