(natia) ZIMBARDO
(natia) ZIMBARDO
(natia) ZIMBARDO
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />
220<br />
torebi akaveben tvinSi im molekulebis moqmedebas,<br />
romelTac, Cveulebriv, dopamini gamohyavs<br />
sinafsebidan (Giros et al., 1996). kokainiT xangrZlivi<br />
sargebloba iwvevs cvlilebebs tvinis siamovnebis<br />
gancdaze pasuxismgebel sistemaSi (Gawin,<br />
1991). stimulatorebis zemoqmedeba sam sxvadasxva<br />
efeqts iwvevs: momatebuli TviTdarwmunebuloba,<br />
moWarbebuli energia da hiperaqtiuroba da<br />
eiforiasTan miaxloebuli guneba-ganwyobileba.<br />
intensiuri momxmareblebi ganicdian SemaSinebel<br />
halucinaciebs da uviTardebaT rwmena imisa, rom<br />
sxvebi maTTvis tkivilis miyenebas cdiloben.<br />
am rwmenebs paranoidalur iluziebs uwodeben.<br />
kokainis moxmarebis Tanmxleb gansakuTrebul<br />
safrTxes eiforiul aRmafrenasa da Zalze<br />
depresiul Cavardnebs Soris arsebuli kontrasti<br />
qmnis. es garemoeba aiZulebs kokainis momxmareblebs,<br />
rom yovelgvari kontrolis gareSe<br />
gazardon narkotikis moxmarebis sixSire da<br />
dozebi. kokainis yvelaze sufTa formaa crack-i,<br />
gansakuTrebiT damangreveli quCis narkotiki,<br />
romelic swrafad abruebs da swrafadve kargavs<br />
moqmedebis Zalas. vinaidan mcire odenobiT da<br />
iafad iyideba, es nivTiereba yovelTvis xelmisawvdomia<br />
Raribebisa da axalgazrdebisaTvis;<br />
crack-i mraval socialur jgufs angrevs.<br />
ori stimulatori, romelTac xSirad ar<br />
aRviqvamT fsiqoaqtiur nivTierebebad, aris<br />
kofeini da nikotini. SeiZleba sakuTari gamocdilebidan<br />
vicodeT, rom ori finjani magari<br />
yava an Cai sakmarisi raodenobis kofeins Seicavs<br />
imisaTvis, rom Rrma zegavlena moaxdinos gulze,<br />
sisxlsa da cirkularul funqciebze da daZinebasTan<br />
dakavSirebuli problemebi Segviqmnas.<br />
TambaqoSi aRmoCenili qimiuri naerTi nikotini<br />
sakmarisad Zlieri stimulatoria, romelsac<br />
adgilobrivi amerikeli Samanebi maRali koncentraciiT<br />
iyenebdnen mistikuri mdgomareobebisa<br />
da transis gamosawvevad; Tumca, zogierTi<br />
Tanamedrove momxmareblisgan gansxvavebiT, maT<br />
icodnen, rom nikotini miCvevas iwvevs da did<br />
sifrTxiles iCendnen misi moxmarebisas. miCvevis<br />
gamomwvevi sxva nivTierebebis msgavsad, nikotini<br />
tvinSi bunebrivad gamomuSavebul qimiur<br />
naerTebs hgavs. kvlevebiT dadgenilia tvinis<br />
moqmedebis is regionebi, romelic pasuxismgebelia<br />
nikotinsa da kokainze miCvevis ganviTarebaze<br />
(Pich et al., 1997). nikotinSi Semavali qimiuri<br />
naerTebi im receptorebis stimulirebas axdens,<br />
romelic Tavs kargad gvagrZnobinebs raime<br />
kargis/sworad gakeTebis Semdeg; rac gvagrZnobinebs,<br />
rom yvelaferi wesrigSia _ fenomeni,<br />
romelic xels uwyobs gadarCenas. samwuxarod,<br />
nikotini tvinis igive receptorebs aRizianebs,<br />
romelic gvatyobinebs, rom yvelaferi kargadaa,<br />
roca veweviT, Tumca, realurad es ase ar aris.<br />
nikotinis mier janmrTelobaze uaryofiTi<br />
zemoqmedeba mTlianobaSi didad aRemateba yvela<br />
sxva fsiqoaqtiuri nivTierebis zemoqmedebas<br />
erTad, heroinis, kokainisa da alkoholis CaTvliT.<br />
sazogadoebrivi janmrTelobis samsaxuris<br />
monacemebis Tanaxmad, weliwadSi 400 000<br />
sikvdili sigaretis mizeziT xdeba. miuxedavad<br />
imisa, rom moweva Seuqcevadi avadmyofobisa da<br />
sikvdilis mTavari mizezia, is legalizebulia<br />
da yovelwliurad milionebi ixarjeba sigaretis<br />
reklamirebaze. 60 mln amerikeli jer kidev<br />
mwevelia, Tumca, mowevis sawinaaRmdego<br />
kampaniebi garkveul Sedegs aRwevs da mcirdeba<br />
mwevelTa saerTo raodenoba (SAMHSA, 1995).<br />
yovelwliurad 2,1 milioni adamiani iwyebs<br />
mowevas da maTi umravlesoba 18 welze naklebi<br />
asakisaa. es, nawilobriv, warmatebuli sareklamo<br />
kampaniis Sedegi SeiZleba iyos, romelic xSirad<br />
swored axalgazrdobazea mimarTuli: mozardTa<br />
Soris mwevelTa raodenobis mniSvnelovani<br />
momateba mTeli rigi sareklamo kampaniebis<br />
Sedegad moxda (Pierce & Gilpin, 1995).<br />
es Tavi N.N-is SemTxvevis ganxilviT daviwyeT<br />
da SevecadeT mis gamocdilebasTan Segvedarebina<br />
warsulis mogonebisa da momavlis dagegmvis<br />
Cveni unari. es magaliTi imis saCveneblad<br />
warmovadgineT, Tu rogor badebs Cven mier<br />
ganxorcielebuli sruliad Cveulebrivi aqtivobebi<br />
cnobierebis Sesaxeb zogierT saintereso<br />
SekiTxvas: saidan modis Cveni azrebi? rogor<br />
Cndeba isini? sad inaxeba es azrebi? axla ukve<br />
viciT zogierTi Teoria, romelic pasuxs gascems<br />
am kiTxvebs da viciT, rogor unda SevZloT am<br />
TeoriaTa gadamowmeba. Cven vnaxeT, rom<br />
cnobiereba, saboloo jamSi, saSualebas gvaZlevs,<br />
rom gvqondes mTeli rigi gamocdilebisa,<br />
rac adamianad gvaqcevs.<br />
aseve, ganvixileT cnobierebis ufro da ufro<br />
naklebad Cveuli gamoyenebis SemTxvevebi. Cven<br />
davsviT kiTxva: ratom arian adamianebi<br />
ukmayofiloni yoveldRiuri Cveuli cnobierebiT<br />
da ratom eZeben misi Secvlis mraval-