14.12.2012 Views

(natia) ZIMBARDO

(natia) ZIMBARDO

(natia) ZIMBARDO

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

cedurebs, radgan es procedurebi arRvevs<br />

sizmris bunebriv mimdinareobas.<br />

hipnozi<br />

sazogadoebaSi garcelebulia azri, rom<br />

hipnotiziori mZlavr Zalas flobs mis nebayoflobiT<br />

Tu uneblie monawileebze. ramdenad<br />

marTebulia es mosazreba hipnozis Sesaxeb? ra<br />

aris hipnozi, ra mniSvnelovani niSnebiT<br />

xasiaTdeba da rogoria misi sasargeblo/<br />

validuri fsiqologiuri gamoyeneba? termini<br />

hipnozi hipnos-idan, berZnul miTologiaSi<br />

Zilis RmerTis saxelidan, momdinareobs. Tumca,<br />

hipnozi (Hypnosis) - cnobierebis Secvlili mdgomareoba,<br />

romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT<br />

(relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da<br />

aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviTkontrolis<br />

cvlilebebiT.<br />

Zili aranairad ar monawileobs hipnozSi, Tu<br />

ar CavTvliT imas, rom zogjer Rrmad relaqsirebuli<br />

adamianebi garegnulad Zilis magvar<br />

mdgomareobaSi imyofebian (Tu adamians marTlac<br />

sZinavs, maSin is ar reagirebs hipnozze). ufro<br />

zustad Tu ganvsazRvravT, hipnozi aris cnobierebis<br />

Secvlili mdgomareoba, romelic<br />

xasiaTdeba zogierTi adamianis gansakuTrebuli<br />

unariT _ moaxdinos STagonebaze reagireba,<br />

rasac Tan axlavs aRqmis, mexsierebis, motivaciisa<br />

da TviTkontrolis gancdis cvlilebebi<br />

(Orne, 1980). imyofebian ra hipnotur mdgomareobaSi,<br />

monawileebi momatebuli STagonebadobiT<br />

xasiaTdebian hipnotizioris STagonebis mimarT<br />

_ isini xSirad grZnoben, rom maTi qceva yovelgvari<br />

ganzraxvisa da cnobieri Zalisxmevis gareSe<br />

xorcieldeba (Hilgard, 1968).<br />

mkvlevrebi xSirad ver aRweven Tanxmobas<br />

hipnozis dros moqmedi fsiqologiuri meqanizmebis<br />

Taobaze (Kirsch & Lynn, 1995, 1998).<br />

zogierTi adreuli Teoriis mixedviT, hipnozis<br />

zemoqmedebis qveS myofi individebi transis<br />

mdgomareobaSi gadadian, romelic didad<br />

gansxvavdeba fxizeli cnobierebis mdgomareobisgan.<br />

sxva Teoriebis Tanaxmad, hipnozi sxva<br />

araferia, Tu ara momatebuli motivacia.<br />

arsebobs Teoriebi, romelTa azriT hipnozi<br />

socialuri roluri TamaSis nairsaxeoba, placebo<br />

reaqciis saxeobaa hipnotizioris mowonebis<br />

dasamsaxureblad (ix. Tavi 2). faqtobrivad,<br />

mkvlevrebma gamoricxes mosazreba imis Sesaxeb,<br />

rom hipnozi gansakuTrebul, transismagvar<br />

cvlilebebs iwvevs cnobierebaSi. Tumca, vinaidan<br />

individebs hipnoturi zegavlenis gareSec<br />

SeuZliaT hipnoturi mdgomareobisaTvis damaxasiaTebeli<br />

qceviTi paternebis ganxorcieleba,<br />

naTeli xdeba, rom hipnozs motivaciuri an<br />

placebo procesebis garda sxva damatebiTi<br />

efeqtebic gaaCnia. hipnoturi stimulaciisa da<br />

hipnobilurobis ganxilvis Semdeg aRvwerT mis<br />

zogierT efeqts.<br />

hipnoturi stimulacia da<br />

hipnobiluroba<br />

hipnozi hipnoturi stimulaciiT (hypnotic induction)<br />

iwyeba. es aris mosamzadebel aqtivobaTa<br />

erToblioba, romelsac minimumamde dahyavs<br />

garegani gamRizianeblebi da monawileebs mxo-<br />

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi<br />

209


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

210<br />

lod SeTavazebul stimulebze amaxvilebinebs<br />

yuradRebas da STaagonebs, rom isini cnobierebis<br />

gansakuTrebul mdgomareobaSi gadasasvlelad<br />

emzadebian. mosamzadebeli aqtivobebi gulisxmobs<br />

garkveuli gamocdilebis warmodgenas an<br />

movlenebisa da reaqciebis vizualizacias.<br />

ganmeorebadi praqtikis SemTxvevaSi mosamzadebeli<br />

procedurebi daswavlili signalis<br />

funqcias iZens, Sesabamisad, monawileebi swrafad<br />

gadadian hipnotur mdgomareobaSi. STagonebis<br />

tipuri procedurebi moicavs Rrma relaqsaciis<br />

mdgomareobis SeTavazebas, Tumca zogierTi<br />

adamiani iseTi aqtiuri, qmediTi stimulaciiTac<br />

hipnotizirdeba, rogoricaa velosipediT<br />

siarulis warmodgena (Banyai & Hilgard, 1976).<br />

hipnozis scenuri warmodgenebi gviqmnian<br />

STabeWdilebas, rom hipnozis Zala hipnotiziorisgan<br />

momdinareobs, Tumca, hipnozis erTaderTi<br />

umniSvnelovanesi faqtoria monawilis<br />

unari Tu „niWi~ imisa, rom hipnozs daeqvemdebaros.<br />

hipnobiluroba gviCvenebs, Tu ra xarisxiT<br />

eqvemdebareba individi hipnoturi reaqciebis<br />

gancdis standartul instruqciebs. arsebobs<br />

individualur gansxvavebaTa farTo speqtri,<br />

STagonebadobis sruli arqonidan totalur<br />

STagonebadobamde.<br />

suraTi 6.5 gviCvenebs kolejis studentTa<br />

procentul ganawilebas hipnobilurobis xarisxis<br />

mixedviT, rodesac maT pirvelad gaiares<br />

hipnoturi stimulaciis testi. ras niSnavs am<br />

skalaze „maRali~ an „Zalian maRali~ maCvenebeli?<br />

testis dasrulebis Semdeg hipnotiziori<br />

iZleoda posthipnotur instruqciaTa serias,<br />

romelic TiToeuli individis qcevas Seexeboda.<br />

rodesac hipnotiziori eubneboda, rom maTi<br />

gaSlili xelebi rkinis naWrad iqceoda, Zalze<br />

hipnotizirebuli individebi ver axerxebdnen<br />

xelebis moxras. Sesabamisi instruqciis SemTxvevaSi<br />

maT SeeZloT xeli gaeqniaT ararsebuli<br />

mwerisaTvis. aseve, Zalze hipnotizirebul individebs<br />

ar SeeZloT „ara~-s niSnad Tavis gaqneva,<br />

Tu hipnotiziori eubneboda, rom maT aRar<br />

SeeZloT amis gakeTeba. hipnobilurobis „dabali~<br />

maCveneblis mqone studentebi TiTqmis ar<br />

avlendnen msgavs reaqciebs.<br />

hipnobiluroba (Hypnotizability) - aCvenebs, Tu ra<br />

xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi standartul<br />

hipnotur STagonebas.<br />

suraTi 6.5<br />

pirvelad gamowveuli hipnozis done<br />

grafiki gviCvenebs hipnoturi zemoqmedebis qveS pirvelad<br />

moxvedrili 533 individis Sedegebs. hipnobiluroba<br />

stanfordis hipnoturi damyolobis 12-debulebian<br />

skalaze gaizoma.<br />

hipnobiluroba SedarebiT stabiluri maxasia-<br />

Tebelia. mozrdilebSi es maCvenebeli, faqtobrivad,<br />

ucvleli rCeba 10 wlis ganmavlobaSi<br />

sxvadasxva dros Catarebuli gazomvebis dros<br />

(Morgan et al., 1974). kolejSi hipnobilurobis testirebaSi<br />

monawile 50 cdis pirs (qalebi da<br />

kacebi) 25 wlis Semdeg Cautarda ganmeorebiTi<br />

testireba da miRebuli Sedegebi mniSvnelovnad<br />

korelirebda (koeficientiT 0.71) adrindel<br />

monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro<br />

STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipnoturi<br />

STagonebadoba maqsimums aRwevs mozardobis<br />

periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs<br />

garkveuli monacemebi hipnobilurobis genetikuri<br />

determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri<br />

tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTmaneTs,<br />

vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,<br />

1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba SedarebiT<br />

stabiluria, is ar korelirebs arc erT<br />

iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mimndobloba<br />

an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;<br />

Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs<br />

hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis<br />

unikalur kognitur unars.<br />

hipnozis efeqtebi<br />

hipnobilurobis gazomvis proceduris<br />

aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT<br />

standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis<br />

qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb


lobebisa (magaliTad, maT xelebs ver xridnen)<br />

da perceptuli gamocdilebis (magaliTad, maT<br />

eCvenebodaT buzebi) Sesaxeb miTiTebebze. Tumca,<br />

rogor unda davrwmundeT, rom es qcevebi<br />

hipnozis gansakuTrebuli SesaZleblobebidan<br />

momdinareobs da ar aris monawilis Zlieri<br />

survili, rom daimsaxuros hipnotizioris mowoneba?<br />

am mniSvnelovan kiTxvaze pasuxis gasacemad<br />

mkvlevrebi xSirad atareben eqsperimentebs,<br />

romelSic erTmaneTs adareben da upirispireben<br />

namdvilad hipnotizirebul individebsa da<br />

simuliantebs.<br />

saidan<br />

viciT<br />

hipnozi metia, vidre simulacia<br />

eqsperimentSi studentTa ori jgufi<br />

monawileobda. erTi jgufi realurad iqna<br />

hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis<br />

simulirebis instruqcia misces: pirveli<br />

eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad,<br />

maT unda moetyuebinaT meore eqsperimentatori<br />

da daerwmunebinaT igi, rom mar-<br />

Tlac hipnotozirebulni iyvnen. amis<br />

Semdeg orive jgufs waredgina tonebis<br />

seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis<br />

Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani<br />

nawili iyo moTxovnis instruqcia, romel-<br />

Sic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda<br />

ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).<br />

isini, visac erTjerze metad waredgina<br />

toni, midrekilni iyvnen hipnotur mdgomareobaSi<br />

darCenisken, rac mniSvnelovnad<br />

amcirebs maT mier gagonili bgeris intensivobas.<br />

Tqven, albaT, am bolo cdaze isev<br />

hipnotur mdgomareobaSi dabrundebiT da<br />

amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.<br />

savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigonoT.<br />

Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimentatoris<br />

moTxovnebis Sesabamisad individis<br />

moqmedebis survils mivawerT, unda<br />

movelodeT, rom hipnotizirebuli da simulianti<br />

monawileebi msgavsad unda asrulebdnen<br />

moTxovnebs, realurad ki ase ar<br />

xdeba. namdvilad hipnotizirebuli individebi<br />

gamocdilebaTa farTo speqtrs aRweren:<br />

isini TavianT realur gamocdilebas-<br />

Tan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,<br />

vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT<br />

eqsperimentators ( Reed et al., 1996).<br />

am SemTxvevaSi simuliantebi arasworad<br />

varaudoben, rom rac unda ganecadaT, realuri<br />

hipnozi iyo. aseTi tipis eqsperimentebidan<br />

naTeli xdeba, Tu konkretulad ra damoukidebeli<br />

wvlili Seaqvs hipnozs adamianis gamocdilebaSi.<br />

hipnozis erT-erTi Rirebuleba, romelzec<br />

ar kamaToben, tkivilis Semcirebis unaria<br />

(hipnoturi analgezia). Cveni goneba winaswari<br />

ganWvretiTa da SiSiT aZlierebs tkivilis<br />

stimulebs. am fsiqologiuri efeqtis Semcireba<br />

hipnoziT aris SesaZlebeli (Chaves, 1999). tkivilis<br />

kontroli sxvadasxva hipnoturi STagonebiT<br />

miiRweva: sxeulis mtkivneuli nawilis<br />

araorganulad (xis an plastikatisgan gake-<br />

Tebulad) an mTliani sxeulisgan gancalkevebulad<br />

warmodgena, gonebis ganTavisufleba<br />

sxeulisgan da drois sxvadasxvagvarad `damaxinjeba~.<br />

adamianebs maSinac ki SeuZliaT<br />

tkivilis gakontroleba, rodesac yvela azri<br />

da warmodgena gandevnilia cnobierebidan<br />

(Hargadon et al., 1995). hipnozi gansakuTrebiT<br />

Rirebulia qirurgiuli pacientebisaTvis, romelTanac<br />

SeuZlebelia sruli anesTeziis miRweva,<br />

dedisTvis fiziologiuri mSobiarobis<br />

dros da simsivniani pacientebisTvis, romlebic<br />

daavadebasTan da mis mkurnalobasTan dakavSirebul<br />

tkivilTan gamklavebas swavloben. TviThipnozi<br />

(autohipnozi) tkivilis kontrolisadmi<br />

saukeTeso midgomaa, radganac pacients tkivilis<br />

gamoCenisTanave SeuZlia kontrolis gaZliereba.<br />

erT-erT kvlevaSi ikvlies metastazuri simsivnis<br />

mqone 86 qali, romlebic tkivils TviThipnoziT<br />

akontrolebdnen. aRmoCnda, rom maTTan tkivili<br />

orjer naklebi iyo, vidre sakontrolo jgufSi<br />

(Spiegel et al., 1989).<br />

mkvlevrebi tkivilis Semcirebis faqtebiT<br />

aCveneben, rom hipnozis efeqtebi scildeba<br />

monawileTa eqsperimentatoris an Tavad maTi<br />

molodinebis Sesabamisad moqcevis survils.<br />

Zalze hipnotizirebad individebTan tkivilis<br />

Semcireba hipnoturi STagonebiT ufro efeqtu-<br />

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi<br />

211


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

212<br />

rad miiRweva, vidre tkivilis Semamcirebeli<br />

sxva teqnikebiT (Miller & Bowers, 1993).<br />

saidan<br />

viciT<br />

hipnozi amcirebs tkivils<br />

moxaliseebs Camouyalibes kunTebis autaneli<br />

tkivili. individebis mier tkivilis<br />

amtanoba eqsperimentTa sam seriaSi<br />

izomeboda: (1) Zalze mamotivirebeli<br />

instruqciebiT; (2) hipnoturi analgeziis<br />

gamowveviT da (3) placebo kafsulis<br />

gadaylapviT, romelic cdis pirebs eZleodaT,<br />

rogorc tkivilis momxsneli. (1) da<br />

(2) seriebs Soris gansxvaveba hipnozis im<br />

efeqtis Sefasebis saSualebas iZleoda,<br />

romelic cdis piris mier instruqciaTa<br />

kargad Sesrulebis survilisgan damoukideblad<br />

miiRweoda. (2) da (3) seriebs Soris<br />

gansxvaveba imis demonstrirebis saSualebas<br />

iZleoda, rom hipnozi placebo efeqtze<br />

metia. eqsperimentatorma, romelic atarebda<br />

testirebas, ar icoda, Tu romel cdis<br />

pirebs hqondaT miRebuli placebo kafsula<br />

da arasworad egona, rom yvela hipnoturi<br />

analgeziis qveS iyo. aRmoCnda, rom 24 cdis<br />

piridan naxevari cdis pirebisa Zalzed<br />

hipnobilurebi iyvnen, danarCen naxevars<br />

ki dabali maCvenebeli hqonda hipnobilurobis<br />

skalaze.placebo abebi mniSvnelovanwilad<br />

amcirebda tkivils yvela monawiles-<br />

Tan, motivaciuri instruqciebis xarisxisagan<br />

damoukideblad. amasTan, hipnozis molodini<br />

tkivilis Sesamcireblad, aseve,<br />

yvela monawilesTan iZleoda mniSvnelovan<br />

efeqts – placebo molodinis efeqti. Tumca,<br />

Zalze hipnobilur monawileebSi tkivilis<br />

amtanoba hipnoturi analgeziis gamowvevis<br />

periodSi gacilebiT meti iyo, vidre naklebad<br />

hipnobilurebTan da vidre sxva<br />

nebismier danarCen mdgomareobaSi _ hipnozi<br />

ar iyo mxolod placebo (McGlashan et al.,<br />

1978).<br />

dabolos erTi SeniSvna hipnozis Sesaxeb:<br />

hipnozis Zala ar momdinareobs hipnotizioris<br />

gansakuTrebuli SesaZleblobidan Tu unaridan;<br />

es mxolod im pirovnebis an pirovnebaTa<br />

hipnobilurobis Sedegia, romelic hipnoturi<br />

zemoqmedebis qveS imyofeba. hipnozSi yofna ar<br />

niSnavs pirovnuli kontrolis dakargvas;<br />

faqtobrivad, hipnozSi yofnis gamocdileba<br />

individs kontrolis gavarjiSebis axali gzebis<br />

daswavlis saSualebas aZlevs _ hipnotiziori<br />

SeiZleba mwvrTnels SevadaroT, romelic<br />

wvrTnis subieqts, romelic axorcielebs qcevas.<br />

es yvelaferi kargad unda gvaxsovdes, rodesac<br />

vuyurebT scenaze gaTamaSebul sanaxaobas, sadac<br />

adamianebi ucnaur qmedebebs axorcieleben<br />

hipnoturi zemoqmedebis qveS. scenis hipnotiziori<br />

imiT qmnis cocxal sanaxaobas, rom<br />

egzgibicionisturi maxasiaTeblebis mqone adamianebs<br />

sxvebis TandaswrebiT iseT qcevebs<br />

axorcielebinebs, rasac adamianTa umravlesoba<br />

arasodes ar gaakeTebda. mkvlevrebisa da<br />

TerapevtebisaTvis hipnozi warmoadgens teqnikas,<br />

romliTac SesaZlebelia cnobierebis SesaZleblobebis<br />

gamokvleva da modificireba.<br />

meditacia<br />

aRmosavluri mravali religia da tradiciuli<br />

fsiqologiuri mimdinareoba muSaobs<br />

cnobierebis gamocalkevebaze yoveldRiuri,<br />

aqtualuri safiqralebisgan. isini cdiloben<br />

mentalur da spiritualur „me~-ze Sinagani<br />

fokusirebis miRwevas. meditacia warmoadgens<br />

cnobierebis Secvlis formas, romelic mowodebulia<br />

Rrma simSvidis mdgomareobis miRwevis<br />

saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa da<br />

subieqturi keTildReobis, kargad yofnis<br />

gaRrmavebisTvis. meditaciis dros pirovneba<br />

SeiZleba fokusirdebodes da iwesrigebdes<br />

sunTqvas, iRebdes garkveul pozebs (iogas pozebi),<br />

minimumamde dahyavdes garegani stimulacia,<br />

axdendes specifikuri mentaluri xatebis generirebas<br />

an aTavisuflebdes gonebas yovelgvari<br />

azrisagan.<br />

garkveulwilad sakamaTod rCeba meditaciis<br />

gazomvadi efeqtebi. kritikosTa TvalsazrisiT,<br />

TiTqmis ar arsebobs fsiqologiuri sxvaoba<br />

meditacia (Meditation) - cnobierebis Secvlis forma,<br />

romelic mowodebulia TviTcnobierebis Semcirebis<br />

saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb<br />

codnisa da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.


normalur „TvaldaxuWul~ modunebul mdgomareobasa<br />

da meditaciis konkretul procedurebs<br />

Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis<br />

damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri<br />

fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc<br />

mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi<br />

aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis<br />

mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,<br />

1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs<br />

SfoTvas, gansakuTrebiT maTTan, visac stresul<br />

garemoSi uwevs funqcionireba (Anderson et al.,<br />

1999; Shapiro et al., 1998). Tumca, meditaciuri praqtikis<br />

mizani gacilebiT metia, vidre Tavis<br />

droebiTi daRweva daZabulobisgan. meditaciis<br />

praqtikosebis Tanaxmad, rodesac aseT praqtikas<br />

regularuli xasiaTi aqvs, meditaciis zogierT<br />

formas xelewifeba cnobierebis gaZliereba,<br />

gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT,<br />

rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis<br />

axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da<br />

azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas<br />

avtomaturi, kargad daswavlili paternebis<br />

halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, romelic<br />

Cndeba obieqturi gamRizianeblis ararsebobis<br />

pirobebSi.<br />

akrZalvebisgan. zogierTi mkvlevari fiqrobs,<br />

rom meditaciis regularuli praqtika afarToebs<br />

gonebis farglebs dasavluri fsiqologiis mier<br />

aRiarebuli sazRvrebs miRma da mis Sedegad<br />

SesaZlebelia gazomvadi inteleqtisa (IQ; ix.<br />

Tavi 10) da kognituri unarebis (Cranson et al.,<br />

1991) maCveneblis zrda. meditaciis wamyvani<br />

budisti maswavlebeli naT hani (Nhat Hanh, 1991)<br />

gvirCevs, gavacnobieroT sakuTari sunTqva,<br />

ubralod davakvirdeT Cven irgvliv arsebul<br />

garemos da davgegmoT yoveldRiuri moqmedebebi,<br />

rac fsiqologiuri wonasworobisken maval<br />

gzaze dagvayenebs.<br />

halucinaciebi<br />

uCveulo pirobebSi SesaZloa adgili hqondes<br />

cnobierebis damaxinjebas, rodesac individi<br />

xedavs an esmis is, rac awmyoSi realurad/<br />

obieqturad ar aris mocemuli. halucinacia<br />

aris naTeli aRqma, romelic Cndeba obieqturi<br />

stimulaciis ararsebobis pirobebSi; es aris<br />

individis Secvlili realobis mentaluri konstruqcia.<br />

halucinaciebi gansxvavdeba iluziebisgan,<br />

romelic realuri stimulis perceptuli<br />

damaxinjebaa. ganvixiloT suraTi 6.6.<br />

masze adamianTa umravlesoba samkuTxeds xedavs,<br />

Tumca, is „realurad~ ar aris gamosaxuli. am<br />

suraTi 6.6<br />

es iluziaa da ara halucinacia!<br />

miuxedavad imisa, rom realurad ar arsebobs,<br />

adamianTa umravlesoba am suraTze samkuTxeds<br />

xedavs. halucinaciebis SemTxvevaSic adamianebi<br />

ararsebuls aRiqvamen, Tumca halucinaciebi<br />

individebis cnobierebis Secvlili mdgomareobidan<br />

warmoiqmneba da ara perceptuli procesebisgan.<br />

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi<br />

213


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

214<br />

faqts halucinacias ver vuwodebT, radganac,<br />

rogorc avxseniT mexuTe TavSi, samkuTxedi Cven<br />

mier samyaros aRqmis normaluri procesebis<br />

Sedegad „Cndeba~. Cven ver gavaqrobT am<br />

iluzorul samkuTxeds imiT, Tu gavixsenebT,<br />

rom is ar aris realuri. iluziisgan gansxvavebiT,<br />

halucinaciebi individualuri gamocdilebaa,<br />

romelsac ar iziareben igive situaciaSi<br />

moxvedrili sxva adamianebi. zogierTi halucinacia<br />

xanmoklea; Tu pirovneba sakuTari<br />

TavisTvis halucinaciis ararealurobis swrafad<br />

dafiqsirebas SeZlebs realobasTan misi dapirispirebiT,<br />

halucinaciuri gancda savaraudod<br />

dasruldeba. Tumca, zog SemTxvevebSi individebi<br />

ver axerxeben halucinaciebis „realurobis~<br />

daZlevas da es halucinaciebi maT cxovrebaze<br />

zemoqmedeben (Siegel, 1992).<br />

halucinaciebs xels uwyobs momatebuli<br />

agznebadoba, intensiuri saWiroebis mdgomareoba<br />

an SemaSinebeli azrebis gandevnis uunaroba.<br />

isini maSinac Cndeba, rodesac tvini uCveulo,<br />

iSviaTi gamRizianeblis zemoqmedebas ganicdis,<br />

magaliTad, maRali sicxis, epilefsiuri gulyris<br />

an Sakikis dros; aseve, mZime gonebrivi aSlilobis<br />

mqone pacientebTan, romelnic ise reagireben<br />

Sinagan mentalur movlenebze, TiTqos isini<br />

garegani sensoruli gamRizianeblebi iyos.<br />

xSirad halucinaciebs iseTi fsiqoaqtiuri<br />

nivTierebebic iwvevs, rogoricaa LSD da peioti<br />

da, aseve, halucinaciebi axlavs alkoholze<br />

uaris Tqmas mwvave alkoholizmis SemTxvevebSi<br />

(aseT halucinaciebs delirium tremens-s uwodeben,<br />

DTs). am qimiurad gamowveuli halucinaciebis<br />

arsebobas tvinze nivTierebaTa pirdapiri zemoqmedeba<br />

uwyobs xels.<br />

zogierT kulturul da religiur garemoSi<br />

halucinaciebi sasurveli da mniSvnelovani<br />

movlenaa (Siegel, 1992). am pirobebSi halucinaciebi<br />

mistikur xilvad, gamocxadebad aRiqmeba, rac<br />

maT mnaxvels gansakuTrebul statuss aniWebs.<br />

amgvarad, sxvadasxva garemo pirobebSi<br />

spiritualur ZalebTan aSkara kontaqtis erTi<br />

da igive mkafio aRqma SeiZleba ganixilebodes,<br />

rogorc sulieri avadmyofobis an rogorc<br />

gansakuTrebuli niWis maniSnebeli. xSirad aseTi<br />

gonebrivi statusis Sefaseba Tanabrad aris<br />

damokidebuli rogorc damkvirveblis Sefasebaze,<br />

ise Tavad perceptuli gamocdilebis Sinaarsze.<br />

religiuri eqstazi<br />

meditacia, locva, marxva da spiritualuri<br />

komunikacia religiuri gamocdilebis gaZlierebas,<br />

intensifikacias emsaxureba. uiliam<br />

jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba warmoadgens<br />

unikalur fsiqologiur gamocdilebas,<br />

romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa<br />

da dakavSirebulobis, gamocdilebis realurobisa<br />

da mkafioobis gancdiT, agreTve komunikaciis<br />

unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom<br />

vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mravali<br />

adamianisaTvis religiuri gamocdileba<br />

namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi<br />

cnobierebis nawils.<br />

TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda<br />

aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur<br />

gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamocdileba.<br />

maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis<br />

unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuTrebuli<br />

qcevebis ganxorcielebis saSualebas<br />

aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi<br />

da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis<br />

sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen<br />

grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,<br />

yuradRebis mimzidvel simRerebsa, velur<br />

trialsa da cekvebSi:<br />

enTuziazmi SeiZleba Zaladobis zRvars<br />

miuaxlovdes... wevrebi Wylopineben da ir-


xevian da glosolaliis (lingvistur Sinaarss<br />

moklebuli xelovnurad Seqmnili<br />

ena) gaurkvevel, eqstazur „axal enaze~<br />

metyvelebaze gadadian... maTi xelebi<br />

erTmniSvnelovnad civia, cecxlis xelSi<br />

daWeris Semdegac ki. es situacia SesaZloa<br />

Tanxvdebodes sxva religiur kulturebSi<br />

arsebuli transuli mdgomareobebis kvlevebis<br />

monacemebs. es mexsierebis arqoniT,<br />

TiTqmis sensoruli amneziiTac SeiZleba<br />

aixsnas, ris sailustraciod mkvlevrebs<br />

gvelebisa da cecxlis xelSi mWerTa magaliTebi<br />

mohyavT (Watterlond, 1983, gv. 53, 55)<br />

gvelis xelSi damWerTa religiuri jgufis<br />

wevrebis fsiqologiurma kvlevam aCvena, rom<br />

isini kargad adaptirebuli, gawonasworebuli<br />

adamianebi arian, romlebic jgufSi yofniT<br />

Zlier fsiqologiur da socialur mxardaWeras<br />

iReben. „sulis momaswaveblebis~ ritualSi monawileoba<br />

„maTTvis personaluri jildos tolfasia,<br />

romelsac maTi cxovrebis verc erTi<br />

aspeqti ver gautoldeba~ (Watterlond, 1983).<br />

cnobierebis Semcvleli<br />

nivTierebebi<br />

adamianebi antikuri xanidan iyenebdnen<br />

sxvadasxva nivTierebebs realobis aRqmis<br />

Sesacvlelad. arsebobs arqeologiuri monacemebi,<br />

rom aSS-is samxreT-dasavleTsa da meqsikaSi<br />

10 000 wlis manZilze uwyvetad iyenebdnen<br />

„Rrma Zilis marcvlebs~ (sophora seed) anu<br />

meskalis 5 marcvals. antikuri actekebi ludSi<br />

azavebdnen meskalis marcvlebs. antikuri xanidan<br />

moyolebuli, CrdiloeT da samxreT amerikis<br />

mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda<br />

Teonanaqtalis, fsilocibis sokos gadaylapva,<br />

romelic „RmerTebis sxeulis~ saxeliTac aris<br />

cnobili. am sokos mcire dozebi naTel<br />

halucinaciebs iwvevs.<br />

dasavlur kulturebSi narkotikebi garTobasTan,<br />

dasvenebasTan ufro asocirdeba, vidre<br />

jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel<br />

msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen,<br />

gaumklavdnen stresebs, Tavi aaridon arsebuli<br />

realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon<br />

5 erTgvari narkotiki.<br />

Tavi socialur situaciebSi an ganicadon cnobierebis<br />

Secvlili mdgomareobebi. as welze<br />

meti xnis win uiliam jemsi, romlis citirebac<br />

Cven ukve ramodenimejer movaxdineT, rogorc<br />

amerikaSi fsiqologiis damfuZneblis, aRwerda<br />

cnobierebis Semcvlel nivTierebebze mis mier<br />

Catarebul eqsperimentebs. azotis oqsidis<br />

SesunTqvis Semdeg jemsi aRniSnavda, rom „am<br />

mdgomareobis umniSvnelovanesi momentia Zlieri<br />

metafizikuri iluminaciis moWarbebuli aRmagznebeli<br />

SegrZneba. WeSmariteba TiTqmis<br />

uxilavi movlenebis siRrmeSia da amavdroulad<br />

Riaa dakvirvebisaTvis. goneba myisierad da<br />

TvalSisacemi sisxartiT wvdeba arsebulis<br />

yvela logikur mimarTebas da amis analogi ar<br />

moiZebneba normalur cnobierebaSi; ver gavavlebT<br />

paralels normaluri cnobierebis funqcionirebasTan~<br />

(James, 1882, p.186). amgvarad, cnobierebis<br />

Seswavlisadmi jemsis interesi cnobierebis<br />

TviTgamowveuli Secvlili mdgomareobis<br />

kvlevamde gafarTovda.<br />

cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis<br />

gamoyenebis popularizacia aldos haqslis (Aldos<br />

Huxley, 1954) publikaciis _ „aRqmis karibWis~ gamoqveynebis<br />

Semdeg daiwyo. haqsli sakuTar cnobierebaze<br />

meskaliniT eqsperimentirebda. misi wignis<br />

gamosvlidan ramdenime aTwleulis Semdeg, 1998<br />

wels Catarebuli gamokiTxvis Sedegebis mixedviT,<br />

romelSic 12 wlidan zemoT asakis daaxloebiT<br />

25 500 moqalaqe monawileobda, aSS-is moqalaqeTa<br />

6,2% aRniSnavda, rom ukanaskneli erTi<br />

wlis manZilze miRebuli hqonda erTi an meti<br />

akrZaluli nivTiereba (Substance Abuse and Mental<br />

Health Services Administration - SAMHSA, 1999). sixSire<br />

gacilebiT maRali iyo gviani mozardobis asakSi:<br />

16-17 wlis mozardebis 16,4% da 18-20 wlis mozardebis<br />

19,9% aRniSnavda narkotikebis romelime<br />

tipis moxmarebas. garda amisa, SerCevis 51,7%<br />

gamokiTxvamde erTi wlis ganmavlobaSi xandaxan<br />

iRebda alkohols, 27,7% ki - eweoda sigarets. es<br />

monacemebi xsnis imas, Tu ratom dgas aucileblobiT<br />

mecnierTa dRis wesrigSi narkotikebis<br />

gamoyenebis mizezebisa da Sedegebis kvleva.<br />

damokidebuleba da miCveva<br />

fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia,<br />

romelic cnobieri aRqmis droebiTi SecvliT<br />

zegavlenas axdens mentalur procesebsa da<br />

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi<br />

215


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

216<br />

qcevaze. xvdebian ra tvinSi, ejaWvebian sinafsis<br />

receptorebs da garkveuli reaqciebis blokirebas<br />

an stimulirebas axdenen. amiT safuZvlianad<br />

cvlian tvinis sakomunikacio sistemas,<br />

zemoqmedeben aRqmaze, mexsierebaze, gunebaganwyobilebasa<br />

da qcevaze. mocemuli nivTierebebis<br />

gaxangrZlivebuli gamoyenebis Sedegad<br />

viTardeba tolerantoba, anu imave efeqtis<br />

misaRwevad ufro da ufro meti doza xdeba<br />

saWiro (tolerantobis zogierT fsiqologiur<br />

safuZvelze me-7 TavSi visaubrebT). tolerantobas<br />

Tan sdevs fiziologiuri damokidebuleba,<br />

procesi, romlis drosac organizmi eCveva da<br />

damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze,<br />

nawilobriv imitom, rom narkotikis xSiri arsebobiT,<br />

SemcvelobiT gamoifiteba neirotransmiterebi.<br />

tolerantobisa da damokidebulobis<br />

tragikuli Sedegia miCveva. adamians, romelic<br />

miCveulia mocemul nivTierebaze, organizmSi<br />

esaWiroeba narkotiki da Tu nivTiereba ar aris<br />

damangreveli, mtkivneuli simptomebiT (kankali,<br />

oflianoba, gulisreva da alkoholis ararsebobis<br />

zogierT SemTxvevaSi ki sikvdili) itanjeba.<br />

Tu individi mocemuli nivTierebis gamoyenebas<br />

imdenad sasurvelad da sasiamovnod miiCnevs,<br />

rom viTardeba swrafva, Zlieri survili (miCvevis<br />

an miCvevis gareSe), mdgomareobas fsiqologiur<br />

damokidebulebas uwodeben. fsiqologiuri<br />

damokidebuleba SeiZleba nebismieri nivTierebis<br />

fsiqoaqtiuri nivTierebebi (Psychoactive drugs) -<br />

qimiuri naerTebi, romelic cnobieri aRqmis<br />

droebiTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur<br />

procesebsa da qcevaze.<br />

tolerantoba (Tolerance) - situacia, romelic<br />

nivTierebis xangrZlivi gamoyenebis Sedegad<br />

iqmneba, rodesac igive efeqtis misaRwevad individs<br />

ufro da ufro meti doza sWirdeba.<br />

fiziologiuri damokidebuleba (Psysiological dependence)<br />

- procesi, rodesac organizmi eCveva<br />

da damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze.<br />

miCveva (Addiction) - mdgomareoba, rodesac organizmi<br />

iTxovs narkotiks, raTa funqcionireba<br />

SeZlos, mis arqonaze yovelgvari fizikuri da<br />

fsiqologiuri reaqciebis gareSe; xSirad Tan<br />

sdevs tolerantobasa da damokidebulobas.<br />

fsiqologiuri damokidebuleba (Psychological dependence)<br />

- narkotikis fsiqologiuri saWiroeba<br />

an survili.<br />

mimarT ganviTardes. nivTierebaze damokidebulebis<br />

Sedegad adamianis cxovrebis stili<br />

imdenad fokusirdeba narkotikis miRebis irgvliv,<br />

rom izRudeba an mcirdeba misi funqcionirebis<br />

SesaZlebloba. garda amisa, narkotikis<br />

miRebis yoveldRiuri Cvevis Sesanar-<br />

Cuneblad da danaxarjebis dasafarad xSirad<br />

ubiZgebs nivTierebaze damokidebul individs<br />

qurdobisken, yaCaRobisken, prostituciisken an<br />

narkotikebiT vaWrobisken. dResdReobiT<br />

narkotikebze miCvevis Tanmxlebi yvelaze momakvdinebeli<br />

safrTxea hipodermuli nemsebis<br />

Tanaziari moxmarebis Sedegad SidsiT daavadebis<br />

saSiSroeba; intravenuri narkotikebis momxmareblebma<br />

sruliad gauazreblad SeiZleba<br />

`gauziaron~ organizmis siTxe imaTac, visac es<br />

momakvdinebeli daavadeba aqvT.<br />

mozardebi emociuri stresebisgan Tavis daRwevisa<br />

da yoveldRiur stresorebTan gasamklaveblad<br />

akrZaluli nivTierebebis gamoyenebis<br />

Semdeg xangrZlivi uaryofiTi SedegebiT itanjebian.<br />

saidan<br />

viciT<br />

nivTierebebis borotad gamoyenebis<br />

Sedegebi<br />

mozardebis mier narkotikebis moxmarebis<br />

rvawliani kvleva 1976 wels daiwyo.<br />

gamokvlevaSi monawileobda damamTavrebeli<br />

klasis 1634 moswavle los anjelesidan.<br />

sruli yovelwliuri monacemebi<br />

Seikriba 739 monawileze. maT Soris 10%ze<br />

naklebi regularulad an qronikulad<br />

moixmarda narkotikebs, 10%-ze naklebs ki<br />

saerTod ar hqonda narkotikebTan aranairi<br />

Sexeba. miRebuli Sedegebis dayofa oTx<br />

jgufad gaxda SesaZlebeli (Newcomb &<br />

Bentler, 1988; Stacy et al., 1991):<br />

narkotikis yoveldRiuri moxmareba<br />

uaryofiTad moqmedebda pirovnul da socialur<br />

adaptaciaze, arRvevda urTier-<br />

Tobebs, amcirebda swavlis potencials,<br />

zrdida kriminals Zaladobis gareSe da<br />

xels uwyobda dezorganizebul azrovnebas.


Zlieri nivTierebebi, rogoricaa<br />

stimulatorebi da narkotikebi, zrdida<br />

suiciduri da TviTdamangreveli azrebis<br />

sixSires da amcirebda socialur mxardaWeras,<br />

riTac xels uwyobda martoobas.<br />

nivTierebis efeqtebi icvleboda maTi<br />

tipisa da kombinirebuli gamoyenebis Sesatyvisad.<br />

ase, magaliTad, kokaini zrdida<br />

konfrontacias da asustebda axlo urTier-<br />

Tobebs, Tumca, fsiqologiuri da fizikuri<br />

janmrTelobisaTvis yvelaze damangrevel<br />

efeqts Zlieri nivTierebebisa da sigaretis<br />

kombinacia iZleoda.<br />

moulodneli iyo, rom mozardebTan,<br />

romlebic zomierad iRebdnen alkohols<br />

da sxvas arafers (aranair narkotiks), aRiniSneboda<br />

momatebuli socialuri integracia<br />

da TviTpativiscema. es mozardebi<br />

Tavis TanatolebTan SedarebiT ukeTesad<br />

adaptirebulni SeiZleba yofiliyvnen.<br />

fsiqoaqtiur nivTierebaTa saxeebi<br />

gavrcelebuli fsiqoaqtiuri nivTierebebis<br />

nusxa mocemulia 6.1 cxrilSi (me-16 TavSi sxva<br />

tipis fsiqoaqtiur nivTierebebze visaubrebT,<br />

romlebic fsiqikuri aSlilobebis dasaZlevad<br />

gamoiyeneba). Cven mokled mimovixilavT, Tu rogor<br />

aRwevs TiToeul klasSi Semavali nivTierebebi<br />

maTTvis damaxasiaTebel fiziologiur da<br />

fsiqologiur gavlenas; garda amisa, SevexebiT<br />

nivTierebebis borotad gamoyenebis pirovnul<br />

da socialur Sedegebs.<br />

cnobierebis yvelaze fundamentur cvlilebebs<br />

iwvevs nivTierebebi, romlebic halucinogenebis<br />

an fsiqodelikebis saxeliT aris<br />

cnobili. es nivTierebebi cvlis rogorc garegani<br />

samyaros, ise Sinagani cnobierebis aRqmas.<br />

rogorc dasaxelebidan Cans, es nivTierebebi<br />

xSirad iwveven halucinaciebs da `me~-sa da<br />

`ara me~-s Soris sazRvrebis gaqrobas. oTxi<br />

yvelaze cnobili halucinogenia meskalini<br />

(miiReba kaqtusisgan), fsilocibini (miiReba<br />

sokosgan) da LSD da PCP (sinTezirdeba<br />

laboratoriebSi). PCP, anu angelozis mtveri,<br />

iwvevs gansakuTrebulad ucnaur disociaciur<br />

reaqciebs, romlis drosac adamians ekargeba<br />

tkivilis SegrZneba, ibneva da garSemo arsebuli<br />

sinamdvilisgan gamocalkevebulad grZnobs Tavs.<br />

halucinogenuri nivTierebebi moqmedeben tvinSi<br />

specifikur receptorul ubnebze, qimiur neirotransmiterze<br />

_ serotoninze (Aghajanian & Marek,<br />

1993).<br />

kanafi fsiqoaqtiuri efeqtis mqone mcenarea.<br />

misi aqtiuri ingredientia THC, romelic<br />

napovnia rogorc haSiSsa (mcenaris dafxvnili<br />

fisi) da, aseve, marixuanaSi (mcenaris gamxmari<br />

foTlebi da yvavilebi). THC-s SesunTqviT<br />

gamowveuli gancdebis buneba damokidebulia<br />

dozirebaze: mcire dozebi iwvevs msubuq, sasiamovno<br />

gabruebas, didi dozebi ki _ xangrZliv<br />

halucinogenur reaqciebs. regularuli gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi aRiniSneba eiforia, kargad<br />

yofnis gancda, sivrcisa da drois aRqmis rRveva<br />

da, ra Tqma unda, sxeulidan gasvlis gancdebi.<br />

Tumca, konteqstidan gamomdinare, SesaZloa<br />

negatiur efeqtsac hqondes adgili _ SiSi, SfoTva<br />

da dabneuloba. mkvlevrebma wlebis manZilze<br />

icodnen, rom kanafinoidebi, marixuanas aqtiuri<br />

qimiuri naerTebi, Semakaveblad moqmedebs tvinis<br />

specifikur receptorebze; es kanafinoiduri<br />

receptorebi hipokampSi, anu mexsierebaze pasuxismgebel<br />

Tavis tvinis ubnebSia ganlagebuli.<br />

mxolod bolo aTwleulSi iqna nakvlevi axlad<br />

aRmoCenili anandamidi _ neirotransmiteri,<br />

romelic, aseve, Semakavebel efeqts axdens igive<br />

receptorebze (Di Marzo et al., 1994; Staht, 1998). amitomac<br />

aRweven kanafinoidebi cnobierebis Semcvlel<br />

efeqts anandamidisadmi (tvinSi bunebrivad<br />

arsebuli nivTierebisadmi) mgrZnobiare tvinis<br />

ubnebze. garda amisa, mecnierebma aRmoaCines,<br />

rom Sokoladi Seicavs nivTierebas, romelic<br />

gavlenas axdens tvinis mier anandamidis moxmarebaze<br />

(di Tomaso et al., 1996) Sokoladis<br />

molekulebma SeiZleba Seakavos kanafinoiduri<br />

receptorebi an zemoqmedeba moaxdinos nervuli<br />

reaqciebis zomaze. es molekulebi ar aris aRmoCenili<br />

TeTr SokoladSi, riTac SeiZleba<br />

avxsnaT is faqti, rom adamianebs ufro xSirad<br />

undebaT rZisa da Savi Sokoladi.<br />

opiatebi, rogoricaa heroini da morfini,<br />

Trgunavs fizikur mgrZnobelobasa da gamRizianeblebze<br />

sapasuxo reaqciebs. heroinis intravenuri<br />

miRebis Tavdapirveli efeqtia siamovnebaSi<br />

gadaSveba _ yvela safiqralisa da sxeulebrivi<br />

moTxovnebis gacnobierebis adgils eiforiis<br />

grZnoba ikavebs. heroinis moxmareba<br />

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi<br />

217


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

218<br />

cxrili 6.1<br />

fsiqoaqtiuri nivTierebebi: samedicino gamoyeneba, xangrZlivoba da<br />

damokidebuleba<br />

opiatebi (narkotikebi)<br />

morfini<br />

heroini<br />

kodeini<br />

haluciogeni<br />

LSD<br />

PCP (penciklidini)<br />

meskalini (peioti)<br />

fsilocibini<br />

kanafi (marixuana)<br />

depresantebi<br />

barbituratebi<br />

(magaliTad,<br />

seqonali)<br />

benzodiazepini<br />

(magaliTad, valiumi)<br />

alkoholi<br />

stimulatorebi<br />

amfetamini<br />

kokaini<br />

nikotini<br />

kofeini<br />

samedicino gamoyeneba<br />

tkivilgamayuCebeli<br />

kvlevis procesSi<br />

tkivilgamayuCebeli,<br />

xvelis aRmkveTi<br />

ara<br />

veterinaruli<br />

anesTetiki<br />

ara<br />

ara<br />

qimioTerapiis<br />

Tanmxlebi gulisrevis<br />

aRmkveTi<br />

sedatiuri, Zilis<br />

wamali, anesTetiki,<br />

antikonvulsanti<br />

SfoTvis Semamcirebeli,<br />

sedatiuri,<br />

Zilis wamali,<br />

antikonvulsanti<br />

antiseptiki<br />

hiperkinezia, narkolefsia,<br />

wonis kontroli<br />

ara<br />

nikotinis saReWi<br />

rezini mowevisTvis<br />

Tavis dasanebeblad<br />

wonis kontroli,<br />

stimulanti mwvave<br />

respiratoruli<br />

sirTuleebisas,<br />

analgetiki<br />

xSirad iwvevs miCvevas. me-3 TavSi aRvniSneT,<br />

rom tvini Seicavs endorfinebs (endogenur<br />

morfinebs), romelic mZlavr zegavlenas axdens<br />

guneba-ganwyobilebaze, tkivilsa da siamovnebis<br />

gancdaze. opiumisa da morfinis msgavsi narkotikebi<br />

tvinis igive receptorul ubnebs<br />

ikavebs (Harrison et al., 1998; Reisine, 1995). amrigad,<br />

opiatebi da marixuana (rogorc zemoT aRiniSna)<br />

imitom aRweven maTTvis damaxasiaTebel efeqtebs,<br />

rom isini Seicaven iseT aqtiur komponentebs,<br />

efeqtis<br />

xangrZlivoba<br />

(saaTebSi)<br />

3-6<br />

3-6<br />

3-6<br />

8-12<br />

varirebs<br />

8-12<br />

4-6<br />

2-4<br />

1-16<br />

4-8<br />

1-5<br />

2-4<br />

1-2<br />

varirebs<br />

4-5<br />

fsiqologiuri<br />

maRali<br />

maRali<br />

zomieri<br />

ara<br />

ar aris cnobili<br />

ara<br />

ar aris cnobili<br />

msubuqad zomieri<br />

zomierad maRali<br />

msubuqad zomieri<br />

zomieri<br />

maRali<br />

maRali<br />

msubuqad maRali<br />

ar aris cnobili<br />

damokidebuleba<br />

fiziologiuri<br />

maRali<br />

maRali<br />

zomieri<br />

ar aris cnobili<br />

maRali<br />

ar aris cnobili<br />

ar aris cnobili<br />

ar aris cnobili<br />

zomierad maRali<br />

msubuqad zomieri<br />

zomieri<br />

maRali<br />

maRali<br />

zomierad maRali<br />

zomieri<br />

romelic tvinSi bunebrivad arsebuli niv-<br />

Tierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaTdeba.<br />

rodesac nervuli receptorebi xelovnulad<br />

stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTierebebiT,<br />

tvini kargavs faqiz balanss.<br />

depresantebSi Sedis barbituratebi da,<br />

gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am<br />

nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri<br />

aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur<br />

nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis


Sekavebis an Semcirebis saSualebiT. depresantebis<br />

moqmedebis efeqti, nawilobriv, miiRweva<br />

sinafsebSi nervuli komunikaciisTvis xelis<br />

SewyobiT, sadac gamoiyeneba GABA neirotrasmiteri<br />

(Dehaney & Sah, 1999; Malizia & Nutt, 1995). GABA<br />

xSirad nervuli gadacemebis Semakaveblis funqcias<br />

asrulebs, riTac aixsneba depresantebis<br />

Semakavebeli efeqtebi. barbituratebi Zalze<br />

saxifaTo SeiZleba iyos. 15-wlian kvlevaSi<br />

gamovlinda, rom narkotikebis dozis gadametebis<br />

SemTxvevaTa daaxloebiT naxevari barbituratebze<br />

modioda (Howard, 1984). yvelaze xSirad<br />

daniSvnadi depresantebi, rogoricaa valiumi<br />

da qsanaqsi, mniSvnelovanwilad xasiaTdeba<br />

miCvevis ganviTarebis SesaZleblobiT (Miller, 1999).<br />

alkoholi iyo erT-erTi pirveli fsiqoaqtiuri<br />

nivTiereba, romelic farTod gamoiyeneboda<br />

uxsovari droidan. misi gavlenis qveS<br />

myofi adamianebi sulelebi, xmaurianebi, megobrulebi<br />

da enawylianebi xdebian; zogierTi<br />

maTgani agresiuli da moZalade xdeba, zogi ki<br />

iTrguneba da depresiul gancdebSi iZireba.<br />

mkvlevrebma dRemde ar ician, Tu konkretulad<br />

rogor moqmedebs alkoholi tvinze, Tumca, sxva<br />

depresantebis msgavsad, rogorc Cans, isic<br />

zemoqmedebs GABA-s aqtivobaze (De Witte, 1996).<br />

mcire dozis SemTxvevaSi alkoholma SeiZleba<br />

gamoiwvios relaqsacia da mozrdilTa reaqciebis<br />

siswrafis mcired gaumjobeseba, Tumca,<br />

organizms mxolod mcire odenobis alkoholTan<br />

SeuZlia gamklaveba. didi raodenobiT alkoholi<br />

xanmokle periodSi iwvevs centraluri nervuli<br />

sistemis gadatvirTvas. avtosagzao da ubeduri<br />

SemTxvevebi 6-jer ufro xSiria adamianebTan,<br />

romelTa sisxlSic 0,10% alkoholis Semcvelobaa,<br />

vidre maTTan, visTanac es maCvenebeli<br />

2-jer naklebia. alkoholuri intoqsikaciis<br />

meore Sedegi, romelsac wvlili Seaqvs ubedur<br />

SemTxvevebSi, Tvalis gugebis gafarToebaa, rasac<br />

Tan sdevs RamiT xedvis problemebi. rodesac<br />

sisxlSi alkoholis Semcveloba 0,15% aRwevs,<br />

adgili aqvs momatebul negatiur zemoqmedebas<br />

azrovnebaze, mexsierebasa da gansjis unarze,<br />

rasac Tan axlavs emociuri arastabiluroba<br />

da motoruli koordinaciis rRveva.<br />

alkoholis moxmareba umTavresi socialuri<br />

problemaa aSS-Si. alkoholTan dakavSirebuli<br />

avtokatastrofebi 15-25 wlis adamianTa sikvdilianobis<br />

wamyvani mizezia. rodesac smis<br />

raodenoba da sixSire zemoqmedebs samsaxurze,<br />

auaresebs socialur da ojaxur urTierTobebs<br />

da seriozul problemebs uqmnis janmrTelobas.<br />

aseTi viTarebis Sesatyvisi diagnozia alkoholizmi.<br />

fizikuri damokidebuloba, tolerantoba<br />

da miCveva _ es yvelaferi xangrZlivi<br />

intensiuri smis fonze viTardeba. zogierTi<br />

individisTvis alkoholizmi smaze uaris Tqmis<br />

unaris arqonasTan asocirdeba; zogierTisTvis<br />

ki, alkoholizmi gamoixateba ramodenime Wiqis<br />

Semdeg smis SeCerebis unaris arqonaSi. 1998<br />

wels Catarebuli gamokiTxvis monacemebis<br />

Tanaxmad, 18-25 wlis respodentTa 13,8%-s aReniSneboda<br />

intensiuri sma, anu isini svamdnen 5<br />

da met Wiqas erT jerze/dalevaze yovel xuT<br />

an met dReSi erTxel erTi Tvis ganmavlobaSi<br />

(SAMHSA, 1999), Tumca, yvela asakis respodentTa<br />

saSualo maCvenebeli mamakacebTan (9,7%) gacilebiT<br />

maRali iyo, vidre qalebTan (2,4%).<br />

stimulatorebs, rogoricaa amfetamini da<br />

kokaini, aRgznebisa da eiforiis mdgomareobis<br />

gamowvevis mizniT iReben. stimulatorebi<br />

moqmedeben tvinSi iseTi neirotrasmiterebis<br />

donis momatebiT, rogoricaa norepinefrini,<br />

serotonini da dopamini. magaliTad, stimula-<br />

cnobierebebis Secvlili mdgomareobebi<br />

219


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

220<br />

torebi akaveben tvinSi im molekulebis moqmedebas,<br />

romelTac, Cveulebriv, dopamini gamohyavs<br />

sinafsebidan (Giros et al., 1996). kokainiT xangrZlivi<br />

sargebloba iwvevs cvlilebebs tvinis siamovnebis<br />

gancdaze pasuxismgebel sistemaSi (Gawin,<br />

1991). stimulatorebis zemoqmedeba sam sxvadasxva<br />

efeqts iwvevs: momatebuli TviTdarwmunebuloba,<br />

moWarbebuli energia da hiperaqtiuroba da<br />

eiforiasTan miaxloebuli guneba-ganwyobileba.<br />

intensiuri momxmareblebi ganicdian SemaSinebel<br />

halucinaciebs da uviTardebaT rwmena imisa, rom<br />

sxvebi maTTvis tkivilis miyenebas cdiloben.<br />

am rwmenebs paranoidalur iluziebs uwodeben.<br />

kokainis moxmarebis Tanmxleb gansakuTrebul<br />

safrTxes eiforiul aRmafrenasa da Zalze<br />

depresiul Cavardnebs Soris arsebuli kontrasti<br />

qmnis. es garemoeba aiZulebs kokainis momxmareblebs,<br />

rom yovelgvari kontrolis gareSe<br />

gazardon narkotikis moxmarebis sixSire da<br />

dozebi. kokainis yvelaze sufTa formaa crack-i,<br />

gansakuTrebiT damangreveli quCis narkotiki,<br />

romelic swrafad abruebs da swrafadve kargavs<br />

moqmedebis Zalas. vinaidan mcire odenobiT da<br />

iafad iyideba, es nivTiereba yovelTvis xelmisawvdomia<br />

Raribebisa da axalgazrdebisaTvis;<br />

crack-i mraval socialur jgufs angrevs.<br />

ori stimulatori, romelTac xSirad ar<br />

aRviqvamT fsiqoaqtiur nivTierebebad, aris<br />

kofeini da nikotini. SeiZleba sakuTari gamocdilebidan<br />

vicodeT, rom ori finjani magari<br />

yava an Cai sakmarisi raodenobis kofeins Seicavs<br />

imisaTvis, rom Rrma zegavlena moaxdinos gulze,<br />

sisxlsa da cirkularul funqciebze da daZinebasTan<br />

dakavSirebuli problemebi Segviqmnas.<br />

TambaqoSi aRmoCenili qimiuri naerTi nikotini<br />

sakmarisad Zlieri stimulatoria, romelsac<br />

adgilobrivi amerikeli Samanebi maRali koncentraciiT<br />

iyenebdnen mistikuri mdgomareobebisa<br />

da transis gamosawvevad; Tumca, zogierTi<br />

Tanamedrove momxmareblisgan gansxvavebiT, maT<br />

icodnen, rom nikotini miCvevas iwvevs da did<br />

sifrTxiles iCendnen misi moxmarebisas. miCvevis<br />

gamomwvevi sxva nivTierebebis msgavsad, nikotini<br />

tvinSi bunebrivad gamomuSavebul qimiur<br />

naerTebs hgavs. kvlevebiT dadgenilia tvinis<br />

moqmedebis is regionebi, romelic pasuxismgebelia<br />

nikotinsa da kokainze miCvevis ganviTarebaze<br />

(Pich et al., 1997). nikotinSi Semavali qimiuri<br />

naerTebi im receptorebis stimulirebas axdens,<br />

romelic Tavs kargad gvagrZnobinebs raime<br />

kargis/sworad gakeTebis Semdeg; rac gvagrZnobinebs,<br />

rom yvelaferi wesrigSia _ fenomeni,<br />

romelic xels uwyobs gadarCenas. samwuxarod,<br />

nikotini tvinis igive receptorebs aRizianebs,<br />

romelic gvatyobinebs, rom yvelaferi kargadaa,<br />

roca veweviT, Tumca, realurad es ase ar aris.<br />

nikotinis mier janmrTelobaze uaryofiTi<br />

zemoqmedeba mTlianobaSi didad aRemateba yvela<br />

sxva fsiqoaqtiuri nivTierebis zemoqmedebas<br />

erTad, heroinis, kokainisa da alkoholis CaTvliT.<br />

sazogadoebrivi janmrTelobis samsaxuris<br />

monacemebis Tanaxmad, weliwadSi 400 000<br />

sikvdili sigaretis mizeziT xdeba. miuxedavad<br />

imisa, rom moweva Seuqcevadi avadmyofobisa da<br />

sikvdilis mTavari mizezia, is legalizebulia<br />

da yovelwliurad milionebi ixarjeba sigaretis<br />

reklamirebaze. 60 mln amerikeli jer kidev<br />

mwevelia, Tumca, mowevis sawinaaRmdego<br />

kampaniebi garkveul Sedegs aRwevs da mcirdeba<br />

mwevelTa saerTo raodenoba (SAMHSA, 1995).<br />

yovelwliurad 2,1 milioni adamiani iwyebs<br />

mowevas da maTi umravlesoba 18 welze naklebi<br />

asakisaa. es, nawilobriv, warmatebuli sareklamo<br />

kampaniis Sedegi SeiZleba iyos, romelic xSirad<br />

swored axalgazrdobazea mimarTuli: mozardTa<br />

Soris mwevelTa raodenobis mniSvnelovani<br />

momateba mTeli rigi sareklamo kampaniebis<br />

Sedegad moxda (Pierce & Gilpin, 1995).<br />

es Tavi N.N-is SemTxvevis ganxilviT daviwyeT<br />

da SevecadeT mis gamocdilebasTan Segvedarebina<br />

warsulis mogonebisa da momavlis dagegmvis<br />

Cveni unari. es magaliTi imis saCveneblad<br />

warmovadgineT, Tu rogor badebs Cven mier<br />

ganxorcielebuli sruliad Cveulebrivi aqtivobebi<br />

cnobierebis Sesaxeb zogierT saintereso<br />

SekiTxvas: saidan modis Cveni azrebi? rogor<br />

Cndeba isini? sad inaxeba es azrebi? axla ukve<br />

viciT zogierTi Teoria, romelic pasuxs gascems<br />

am kiTxvebs da viciT, rogor unda SevZloT am<br />

TeoriaTa gadamowmeba. Cven vnaxeT, rom<br />

cnobiereba, saboloo jamSi, saSualebas gvaZlevs,<br />

rom gvqondes mTeli rigi gamocdilebisa,<br />

rac adamianad gvaqcevs.<br />

aseve, ganvixileT cnobierebis ufro da ufro<br />

naklebad Cveuli gamoyenebis SemTxvevebi. Cven<br />

davsviT kiTxva: ratom arian adamianebi<br />

ukmayofiloni yoveldRiuri Cveuli cnobierebiT<br />

da ratom eZeben misi Secvlis mraval-


ferovan gzebs? Cveulebriv, ZiriTadi fokusi<br />

arsebuli amocanebis mimdinare moTxovnebsa da<br />

situaciebze gakeTda, Tumca, Cveni cnobierebis<br />

realobidan gamomdinare, SezRudvebsac vacnobierebT;<br />

aseve, vacnobierebT, rom SezRudulia<br />

Cveni gamocdilebis diapazoni da siRrme, rac<br />

arsebuli potencialis srulad gamovlenis<br />

SesaZleblobas gvarTmevs. drodadro, albaT,<br />

sevda Segvipyrobs Cveuli realobis farglebs<br />

miRma gaRwevis Zlieri survilis gamo da Cveuli<br />

usafrTxo stabilurobis nacvlad Tavisuflebis<br />

ganusazRvrelobas varCevT.<br />

Sejameba<br />

nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben<br />

cnobierebis Secvlis saSualebebs. dakvirvebadi<br />

sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom<br />

sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kontrolireba.<br />

adamianebi erTmaneTisgan gansxvavdebian<br />

imiT, Tu ramdenad eqvemdebarebian hipnozis<br />

zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben nam-<br />

sakvanZo<br />

sakiTxebi<br />

cnobierebis Sinaarsi<br />

� cnobiereba gonebis Sinaarsebis<br />

gacnobierebas,<br />

maT Sesaxeb codnas warmoadgens;<br />

� arsebobs cnobierebis<br />

sami done: (1) samyaros<br />

bazisuri cnobiereba, (2)<br />

gaazreba imisa, Tu ras<br />

vacnobierebT da (3)<br />

TviTcnobiereba;<br />

� RviZili periodis cnobierebis<br />

Sinaarsi gansxvavdeba<br />

aracnobieri<br />

procesebisgan, winarecnobieri<br />

mexsierebisgan,<br />

yuradRebis miRma dar-<br />

Cenili informaciisgan,<br />

aracnobierisgan da cnobieri<br />

aRqmisgan;<br />

� sakvlevi teqnikebi, rogoricaa<br />

xmamaRla fiqris<br />

oqmebi da eqsperimentis<br />

SerCeva cnobierebis Sinaarsis<br />

Sesaswavlad gamoiyeneba.<br />

cnobierebis<br />

funqciebi<br />

� cnobiereba gvexmareba gadarCenaSi<br />

da gvaZlevs realobis<br />

pirovnuli da<br />

kulturuli konstruqtebis<br />

Seqmnis SesaZleblobas;<br />

� mkvlevrebi swavloben<br />

cnobier da aracnobier<br />

dvilad hipnozirebuli adamianebisa da simuliantebis<br />

reaqciebs, raTa gaimijnos hipnozis<br />

originaluri efeqti hipnotizioris gulis mosagebad<br />

ganxorcielebuli qcevebisagan. hipnotizmi<br />

gansakuTrebuli mZlavri teqnikaa tkivilis<br />

Sasamcireblad. adamianebs xSirad aqvT „faruli<br />

damkvirveblis~ gamocdileba, rac gulisxmobs<br />

hipnozis zemoqmedebis qveS yofnisas movlenebis<br />

farul, aracnobier aRqmas.<br />

meditaciiT SesaZlebelia cnobierebis cvlilebebisa<br />

da sxva tipis kognituri winsvlis<br />

ganxorcieleba. halucinaciebi warmoadgens<br />

mkafio perceptul gamocdilebas garegani gam-<br />

Rizianeblis ararsebobis pirobebSi. zogierTi<br />

adamiani flobs religiur gamocdilebas, romelic<br />

ar aris Cveulebrivi cnobierebis nawili.<br />

cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis,<br />

rogorc eqstraordinaluri saSualebebis,<br />

gamoyeneba xSirad saxifaToa, radganac arsebobs<br />

albaToba miCvevis ganviTarebis da zogjer<br />

sikvdilisac ki. narkotikebi centralur nervul<br />

sistemaze neirotrasmiterebis stimulirebiT,<br />

daTrgunviT an SecvliT zemoqmedeben.<br />

procesebs Soris arsebul<br />

urTierTmimarTebas.<br />

Zili da sizmari<br />

�cirkaduli ritmi asaxavs<br />

biologiuri saaTis moqmedebas;<br />

�Ramis Zilis ganmavlobaSi<br />

icvleba Tavis tvinis aqtivobis<br />

paternebi. REM<br />

Zili xasiaTdeba Tvalebis<br />

swrafi moZraobiT da<br />

Tanxvdeba mkafio sizmrebis<br />

periods. mTliani Zilis<br />

daaxloebiT 1/4 REM<br />

Zilia 4-5 calkeuli periodis<br />

ganmavlobaSi;<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

221


Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi<br />

222<br />

�Zilis raodenoba da REM<br />

da NREM Zilis Tanafardoba<br />

asakTan erTad icvleba;<br />

�REM da NREM Zili sxvadasxva<br />

funqciebs emsaxureba,<br />

Senaxvisa da aRdgenis<br />

CaTvliT;<br />

�Zilis darRvevebi, rogoricaa<br />

insomnia, narkolefsia<br />

da Zilis apnoe<br />

uaryofiT gavlenas axdens<br />

dRis manZilze adamianis<br />

funqcionirebis<br />

unarze. dRis Zilianoba,<br />

aseve, farTod gavrcelebuli<br />

seriozuli problemaa;<br />

�froidi Tvlida, rom<br />

sizmrebis Sinaarsi aracnobieri<br />

masalaa, romelmac<br />

gaiara sizmris cenzura;<br />

�sxva kulturebSi sizmrebis<br />

interpretacia regularulad<br />

xdeba da amas<br />

gansakuTrebuli kulturuli<br />

rolis mqone adamianebi<br />

axorcieleben. interpretacia<br />

momavlis winaswarmetyvelebisfunqcias<br />

emsaxureba.<br />

�sizmris zogierTi Teoria<br />

maTi wyaroebis biologiur<br />

warmomavlobaze<br />

amaxvilebs yuradRebas,<br />

Tumca, es Teoriebi srulad<br />

ar Tanxvdeba sizmris<br />

Sinaarsebs.<br />

cnobierebis Secvlili<br />

mdgomareobebi<br />

� dakvirvebadi sizmrebi<br />

aris gacnobiereba imisa,<br />

rom sizmars vxedavT da<br />

mimarTulia sizmris kontrolze.<br />

�hipnozi cnobierebis Secvlili<br />

mdgomareobaa, romelic<br />

xasiaTdeba STagonebaze<br />

reaqciis saxiT hipnotizirebuli<br />

adamianebis<br />

aRqmis, mexsierebis, motivaciisa<br />

da TviTkontrolis<br />

SecvliT.<br />

�meditacia cvlis cnobier<br />

funqcionirebas ritualuri<br />

praqtikis saSualebiT,<br />

romelic garegani sazrunavebidan<br />

Sinagan gamocdilebaze<br />

gadaanacvlebs<br />

yuradRebas.<br />

� halucinaciebi naTeli aRqmaa,<br />

romelic Cndeba obieqturi<br />

gamRizianeblebis<br />

ararsebobis pirobebSi.<br />

�zogierT kulturul jguf-<br />

Si adamianebi intensiur religiur<br />

gamocdilebas ganicdian.<br />

�fsiqoaqtiuri nivTierebebi,<br />

cvlian ra nervuli<br />

sistemis aqtivobas, zemoqmedeben<br />

mentalur procesebze<br />

cnobierebis droebiTi<br />

SecvliT.<br />

�cnobierebis cvlilebebis<br />

gamomwvev fsiqoaqtiur niv-<br />

TierebaTa ricxvSi Sedis:<br />

halucinogenebi, opiatebi,<br />

depresantebi da stimulatorebi.<br />

ZiriTadi sakiTxebi<br />

aracnobieri<br />

gamocdilebis SerCevis<br />

meTodi<br />

dakvirvebadi sizmrebi<br />

dRis Zilianoba<br />

Tvalebis swrafi<br />

moZraobiT Zili (REM)<br />

Tvalebis swrafi<br />

moZraobis gareSe Zili<br />

(NREM)<br />

TviTcnobiereba<br />

insomnia<br />

meditacia<br />

midrekileba<br />

narkolefsia<br />

sizmris muSaoba<br />

tolerantoba<br />

faruli Sinaarsi<br />

fsiqoaqtiuri nivTierebebi<br />

fsiqologiuri<br />

damokidebuleba<br />

SeTanxmebuli validizacia<br />

cirkaduli ritmi<br />

cnobiereba<br />

winarecnobieri mexsiereba<br />

Zili apnoe<br />

xiluli Sinaarsi<br />

xmamaRla fiqris oqmi<br />

halucinaciebi<br />

hipnobiluroba<br />

hipnozi


daswavla daswavla da da qceviTi qceviTi analizi<br />

analizi<br />

7<br />

daswavlis unaris kvleva<br />

• ra aris daswavla<br />

• biheviorizmi da<br />

bihevioraluri<br />

analizi<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

• pavlovis saocari<br />

dakvirvebebi<br />

• ganpirobebulobis<br />

procesi<br />

• SeZena<br />

• klasikuri ganpirobebulobis<br />

gamoyeneba<br />

operantuli<br />

ganpirobebuloba:<br />

swavleba Sedegebis Sesaxeb<br />

• efeqtis kanoni<br />

• qcevis eqsperimentuli<br />

analizi<br />

• pirobiTi ganmtkiceba<br />

• ganmamtkicebelTa<br />

Tvisebebi<br />

• ganmamtkicebelTa<br />

cxrilebi<br />

• qcevis formireba<br />

(Seipingi)<br />

fsiqologia Cvens<br />

cxovrebaSi: afuWebs Tu<br />

ara bavSvs dausjeloba<br />

biologia da daswavla<br />

• instinqturi swrafva<br />

• gemos aversiiT<br />

daswavla<br />

kogniciis gavlena daswavlaze<br />

• cxovelTa kognicia<br />

• dakvirvebiT daswavla<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

• ZiriTadi cnebebi<br />

223


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

224<br />

Tavis wignSi _ „jadoqari lorenco~<br />

_ mwerali robert franklin<br />

lesli daSavebuli cisferi Cxikvis,<br />

lorencos Tavgadasavals aRwers, romelic<br />

leslis ojaxis stumari gaxldaT. stumrobis<br />

epizodSi lorenco iseT rames swavlobs, rac<br />

bevri TqvenganisaTvis SeiZleba nacnobi iyos:<br />

rodesac lorencom miaRwia im asaks,<br />

romelsac Cven mozrdilobas veZaxiT, didi<br />

dResaswauli movawyveT da misi megobari<br />

adamianebi moviwvieT. erTma Cemma megobarma<br />

am dResaswauls „Cxikvis bari micva~ (Bar<br />

Mitzvah) uwoda. sufra savse iyo lorencos<br />

sayvareli kerZebiT, rasac davumateT Rvino,<br />

funTuSa da Sebolili oraguli. wveulebis<br />

bolos leam (leslis meuRlem) lorenco<br />

samzareuloSi Rvinis Wiqebis narCenebTan<br />

miyuJuli aRmoaCina. mis Zaxilze yvela<br />

stumari saswrafod Secvivda samzareuloSi,<br />

raTa sakuTari TvaliT enaxa danis saxelurze<br />

mofarTxale Citi. misi mTvrali<br />

Wyipini kasetis Senelebuli CanaweriviT<br />

JRerda. ukan gaCoCebuli, is TaviT Cavarda<br />

samzareulos niJaraSi, romelic naxevrad<br />

savse iyo WurWlis sarecxi siTxiT. rodesac<br />

am sabediswero SemTxvevis Semdeg ratom<br />

erideba lorenco Rvinos? pasuxi, romelic<br />

savaraudod gvafiqrdeba, isaa, rom man axali<br />

asociacia daiswavla – leslis sityvebiT, man<br />

„praqtikuli codna SeiZina~, romelic SeiZleba<br />

kidev araerTxel gamoiyenos cxovrebis manZilze.<br />

dameTanxmebiT, STambeWdavia, Tu rogor iswavla<br />

lorencom Wkua da dainteresdebiT kidec, ra<br />

meqanizmiT moxda es. rogor aiTvisa lorencom<br />

es axali asociacia ase advilad? igive war-<br />

onkanis qveS meWira, man raRac „amoilu-<br />

RluRa~ da fexebis rtyma daiwyo.<br />

me is linoleumian iatakze gadmovsvi,<br />

vinaidan sveli frTebiT gadmofrenis<br />

uflebas ver mivcemdi. leam mas win sarke<br />

daudo, raTa lorencos kargad daenaxa, Tu<br />

rogor gamoiyureboda. es is gamadidebeli<br />

sarke iyo, romelsac mamakacebi maSin<br />

iyeneben, rodesac ulvaSebs iWrian. Cvenma<br />

damwuxrebulma lorencom iribad gaxeda<br />

sarkes Tavisi damZimebuli quTuToebidan,<br />

waibarbaca da Senelebuli moZraobiT Zirs<br />

daemxo. mas Semdeg, rac saswrafod galiaSi<br />

moaTavses, kidev ufro saSinlad gamoiyureboda.<br />

meore dilas erTic ar daukvnesia. Cvenma<br />

TavgadasavlebiT aRsavse Citma axali praqtikuli<br />

codna SeiZina. veterinaris gamo-<br />

Zaxebisa Semrcxva, amitom me da lea vuvlidiT<br />

nabaxusev frinvels.<br />

mas Semdeg, lorencom samudamod Seaqcia<br />

zurgi sasmels, miuxedavad dResaswaulebisa.<br />

man im sakvebzec ki Tqva uari, romelic<br />

RviniT mzaddeboda. misi TavSekaveba ar<br />

iyo absurduli.<br />

matebiT SegiZliaT sakuTar Tavs dausvaT<br />

SekiTxva: rogor euflebiT axal asociaciebs?<br />

fsiqologebi didi xania dainteresebulebi<br />

arian ganpirobebulobiT, anu im meqanizmebiT,<br />

romelTa saSualebiTac qceva da movlena<br />

dakavSirebulia erTmaneTTan. winamdebare TavSi<br />

ganpirobebuloba (conditioning) - gzebi, romliTac<br />

movlenebi, stimulebi da qceva asocirdeba<br />

erTmaneTTan.


ganixileba ganpirobebulobis ori ZiriTadi tipi:<br />

klasikuri ganpirobebuloba da operantuli<br />

ganpirobebuloba. TiToeuli maTgani organizmis<br />

gansxvavebul reaqciasa da informaciis gadamuSavebis<br />

formas warmoadgens. ganpirobebulobis<br />

TiToeuli formisaTvis aRvwerT ara marto<br />

ZiriTad meqanizmebs, romlebic mas marTaven<br />

laboratoriis pirobebSi, aramed yoveldRiur<br />

cxovrebaSi misi gamoyenebis magaliTebsac.<br />

sanam ganpirobebulobis am formebs ganvixilavT,<br />

daswavlis fenomens evoluciuri poziciidan<br />

unda SevxedoT. daswavla, umetesad,<br />

genetikuradaa CvenSi Cadebuli, iseve, rogorc<br />

Cveni gamocdilebis sxva mravali aspeqti. adamianebi,<br />

iseve, rogorc sxva organizmebi, memkvidreobiT<br />

iReben daswavlis unars. daswavlis<br />

unarebi gansxvavdeba genetikuri kodis mixedviT.<br />

iseT arsebebs, rogorebicaa qvewarmavlebi da<br />

amfibiebi, daswavlis unari garemosTan urTierTobiT<br />

umtkicdebaT da swavloben kidec cotas.<br />

maTi gadarCena damokidebulia iseT garemoSi<br />

cxovrebaze, sadac maTi Tandayolili unarebiT,<br />

upasuxon garemos ama Tu im movlenas, isini an<br />

iReben imas, rac sWirdebaT, an ganeridebian arasasurvels..<br />

sxva cxovelebSi, adamianebis CaTvliT,<br />

genebs gacilebiT ufro mcire roli aqvT garemoqcevis<br />

urTierTqmedebis ganpirobebaSi da gacilebiT<br />

elastiuri da variabiluria daswavlasTan<br />

mimarTebaSi. cxovelebs SeswevT unari, daiswavlon<br />

imis mixedviT, Tu rogor icvleba garemo<br />

maTi qcevis, moqmedebis Sedegad. ar unda<br />

dagvaviwydes, rom genetikurad mxolod daswavlis<br />

unars viRebT. rogor moxdeba am unaris realizacia,<br />

es genebze ukve aRaraa damokidebuli.<br />

daswavlis unaris kvleva<br />

am kvlevis dasawyebad saWiroa, upirvelesad,<br />

ganvsazRvroT daswavlis cneba.<br />

ra aris daswavla<br />

daswavla aris procesi, romlis Sedegadac<br />

viRebT SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas<br />

qcevaSi an qcevis potencialSi da romelic damyarebulia<br />

gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvrebaSi<br />

gamoiyofa sami kritikuli nawili.<br />

cvlileba qcevaSi an qceviT<br />

potencialSi<br />

aSkaraa, rom daswavlis procesi maSin SeiZleba<br />

CaiTvalos ganxorcielebulad, rodesac<br />

Sedegi gvaqvs saxeze, magaliTad, SegiZliaT<br />

manqanis marTva an mikrotalRovani Rumelis gamoyeneba.<br />

SeuZlebelia, davakvirdeT uSualod<br />

daswavlis process, radgan, Cveulebriv, am procesiT<br />

gamowveuli cvlilebebi tvinSi ar Cans,<br />

magram daswavlis procesis arseboba aSkara xdeba<br />

qcevis ganmtkicebiT. Tumca, miuxedavad amisa,<br />

xSirad qcevaSi ar vlindeba, rac naswavlia.<br />

xSirad, agreTve, adamians aqvs zogadi ganwyobebi,<br />

magaliTad, damokidebuleba Tanamedrove xelovnebisadmi<br />

an aRmosavluri filosofiis codna,<br />

rac ar vlindeba gazomvad moqmedebebSi. aseT<br />

SemTxvevebSi, miRweulia potencia qceviTi cvlilebisaTvis,<br />

radgan naswavlia damokidebuleba<br />

da Rirebulebebi, romlebic gavlenas axdenen<br />

im literaturis SerCevaze, rasac adamiani kiTxulobs,<br />

agreTve, Tavisufali drois gatarebis<br />

formaze. esaa saxecvlili daswavlis magaliTi<br />

– sxvaoba naswavlsa da qcevaSi gamoxatuls Soris.<br />

SedarebiT mudmivi cvlileba<br />

imisaTvis, rom aRvweroT, rogorc naswavli,<br />

daswavlili qceva an qceviTi potenciali unda<br />

iyos stabiluri da mudmivi sxvadasxva SemTxvevaSi.<br />

magaliTad, Tu erTxel viswavleT curva,<br />

yvela SemTxvevaSi SevZlebT am codnis gamoyenebas,<br />

viqnebiT zRvaze Tu sacurao auzze. aRsa-<br />

daswavlis unaris kvleva<br />

225


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

226<br />

niSnavia, rom stabiluri cvlileba araa yovel-<br />

Tvis mudmivi cvlileba. magaliTad, SeiZleba<br />

gavxdeT badros sakmaod kargi mtyorcneli mocemuli<br />

droisaTvis, magram Tuki Tavs davanebebT<br />

am sports, gansazRvruli drois Semdeg SevniSnavT,<br />

rom ise kargad veRar vflobT mas, Tumca,<br />

xelaxla swavlis SemTxvevaSi igrZnoba is siadvile,<br />

romliTac daswavla xdeba, TiTqos codnis<br />

raRac nawili Senaxulia warsuli gamocdilebis<br />

Sedegad. am konteqstSi cvlileba SeiZleba<br />

mudmivi iyos.<br />

gamocdilebaze dafuZnebuli procesi<br />

daswavla mxolod gamocdilebiT SeiZleba.<br />

gamocdileba gulisxmobs informaciis miRebas<br />

(Sefasebas da transformacias) da reagirebas,<br />

rac gavlenas axdens garemoze. daswavla Sedgeba<br />

mexsierebis gakveTilebis Sedegad aRmocenebuli<br />

sapasuxo reaqciisagan. naswavli qceva ar gulisxmobs<br />

cvlilebas fizikuri momwifebis an tvinis<br />

ganviTarebis SemTxvevaSi, organizmis asakis matebasTan<br />

erTad, agreTve, avadmyofobis an tvinis<br />

dazianebis dros. zogierT xangrZliv cvlilebas<br />

qcevaSi sWirdeba gamocdilebisa da momwifebis,<br />

mzadyofnis kombinacia. magaliTad, warmovidginoT<br />

skala, romelzec asaxulia, ra asakSi<br />

iwyebs bavSvi tualetis damoukideblad gamoyenebas.<br />

yovelgvari cda am Cvevis daswavlisa im<br />

asakamde, romelSic kanonzomieria am unaris<br />

SemuSaveba, anu sanam bavSvi sakmarisad ar ganvi-<br />

Tardeba, amao iqneba. fsiqologebi gansakuTrebiT<br />

dainteresebulebi arian imiT, Tu qcevis ra<br />

aspeqtebi SeiZleba Seicvalos da ra meqanizmebiT<br />

SeiZleba ganxorcieldes es cvlilebebi.<br />

biheviorizmi da bihevioraluri<br />

analizi<br />

Tanamedrove fsiqologiaSi daswavlis Teoriebis<br />

didi nawili saTaves jon uotsonis<br />

(John Watson, 1878 -1958) Sromebidan iRebs. uotsonma<br />

daaarsa fsiqologiuri skola, romelic cno-<br />

daswavla (Learning) - gamocdilebaze damyarebuli<br />

procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad<br />

icvleba qceva an qceviTi potenciali.<br />

daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Performance<br />

distinction) - gansxvaveba imisa, Tu ra iyo<br />

daswavlili da ra gamomJRavnda qcevaSi.<br />

bilia, rogorc biheviorizmi. daaxloebiT 50<br />

wlis manZilze amerikul fsiqologiaSi dominirebda<br />

bihevioristuli tradiciebi, romlebic<br />

gamoxatuli iyo uotsonis mier 1919 wels gamosul<br />

wignSi _ „fsiqologia bihevioristis<br />

gadmosaxedidan~. igi amtkicebda, rom introspeqcia<br />

– adamianebis verbaluri moxsenebebi maTi<br />

gancdebis, xatebisa da SegrZnebebis Sesaxeb, ar<br />

iyo misaRebi saSualeba qcevis Sesaswavlad,<br />

rogorc zedmetad subieqturi meTodi. rogor<br />

unda ganesazRvraT mecnierebs aseTi TviTdakvirvebebis<br />

sizuste? magram Tuki introspeqcia<br />

uaryofilia, raRa iqneboda fsiqologiis sagani?<br />

uotsonis pasuxi am kiTxvaze iyo dakvirvebadi<br />

qceva. misi sityvebiT: „cnobierebis mdgomareobebi,<br />

egreT wodebuli spiritualizmis fenomeni,<br />

araa obieqturad gansazRvradi da am mizeziT<br />

verasodes gaxdeba monacemi mecnierebisaTvis~<br />

(Watson, 1919, gv. 1). uotsonma, aseve, gansazRvra<br />

fsiqologiis ZiriTadi mizani, rogorc „qcevis<br />

kontroli da prognozi~ (Watson, 1913, gv. 158).<br />

skinerma (B.F. Skinner, 1904-1990) ufro ganavrco<br />

uotsonis ideebi. misi pozicia cnobilia, rogorc<br />

radikaluri biheviorizmi. man aRiara, rom<br />

evoluciis Sedegad yoveli saxeoba aRWurvilia<br />

qcevaTa gansazRvruli paternebiT. Tavis yvelaze<br />

popularul wignSi _ „Tavisuflebisa da<br />

Rirsebis miRma~ (1972) _ igi amtkicebs, rom am<br />

paternebis miRma arsebuli yvela saxis qceva<br />

ganxilul unda iqnes, rogorc daswavlis martivi<br />

formebi.


skinerma wamoiwyo kvleva, romelic miiyvanda<br />

mas am poziciis formulirebamde. 1924 wels<br />

gamosuli uotsonis wignis _ „biheviorizmis~<br />

_ wakiTxvis Semdeg skineri swavlas agrZelebs<br />

harvardSi. igi eTanxmeba uotsons Sinagani<br />

mdgomareobebisa da fsiqikuri movlenebis ararsebobaSi,<br />

Tumca, aqcents ufro metad akeTebs<br />

ara maTi, rogorc monacemebis, gamoyenebis<br />

SeuZleblobaze, aramed maT, rogorc qcevis<br />

gamomwvevi mizezebis ararsebobaze (Skinner, 1990).<br />

sxva sityvebiT, igi Tvlis, rom fsiqikuri<br />

movlenebi, rogorebicaa azrovneba da warmosaxva,<br />

ar iwveven qcevas, metic, isini, Tavis mxriv,<br />

ganixilebian, rogorc qcevis formebi, romlebic<br />

garemo stimuliTaa ganpirobebuli. magaliTad,<br />

vaSimSiloT mtredi 24 saaTis ganmavlobaSi;<br />

movaTavsoT mowyobilobaSi, sadac mas SeuZlia,<br />

niskartis patara diskze dakakunebiT moipovos<br />

sakvebi. aRmovaCenT, rom is swored ase akeTebs.<br />

skineri am SemTxvevaSi daasabuTebda, rom mtredis<br />

qceva ganpirobebulia garemo movlenebiT –<br />

SimSiliT da sakvebis, rogorc ganmamtkiceblis,<br />

gamoyenebiT. SimSilis subieqturi gancda,<br />

romlis pirdapir Seswavla an gazomva ar<br />

SeiZleba, ar aris am qcevis mizezi, es qceva<br />

mxolod deprivaciis Sedegia. amitom arafris<br />

mTqmelia imis daskvna, rom mtredma SimSilis<br />

an sakvebis mopovebis surviliT daiwyo diskze<br />

kakuni. imisaTvis, rom avxsnaT, ras akeTebs sinamdvileSi<br />

mtredi, ar aris saWiro misi Sinagani<br />

fsiqologiuri mdgomareobis garkveva. saWiroa,<br />

ubralod, gavecnoT daswavlis martiv principebs,<br />

romlebic saSualebas aZlevs mtreds, asociacia<br />

daamyaros qcevasa da jildos Soris.<br />

esaa skineris biheviorizmis sakvanZo wertili<br />

(Delprato & Midgley, 1992).<br />

swored es Sexeduleba daedo safuZvlad<br />

bihevioralur analizs, fsiqologiis im sferos,<br />

romelic aqcents daswavlisa da qcevis garemo<br />

determinantebis aRmoCenaze akeTebs (Grant Evans,<br />

1994). sazogadod, bihevioraluri analizi<br />

cdilobs imis damtkicebas, rom adamianuri<br />

buneba SeiZleba sabunebismetyvelo mecnierebebis<br />

bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsiqologiis<br />

ganxra, romelic yuradRebas daswavlisa<br />

da qcevis garemo determinantebze amaxvilebs.<br />

meTodebisa da sferos gafarToebiT SeviswavloT.<br />

amocana isaa, rom aRmoaCinon universaluri<br />

kanonzomierebebi, romlebic saerToa cxovelTa<br />

yvela saxeobisaTvis, adamianebis CaTvliT.<br />

mkvlevrebi askvnian, rom daswavlis procesi<br />

yvela saxeobaSi gvxvdeba, ra Tqma unda, sxvadasxva<br />

formiT, magram SenarCunebuli ZiriTadi maxasiaTeblebiT.<br />

amitom kvlevebi cxovelebze<br />

xSirad xvdeboda kritikis qarcecxlSi. daswavlis<br />

kompleqsuri formebi martivi procesebis<br />

kombinacias warmoadgenen. bihevioraluri analizi<br />

cdilobs aRmoaCinos is ZiriTadi principebi,<br />

romelTa mixedviT adamianis qceva icvleba<br />

gamocdilebis Sesabamisad. ZiriTadi aqcenti<br />

ki qcevasa da garemo movlenebs Soris<br />

kavSirze keTdeba da ara _ qcevasa da fsiqikur<br />

movlenebs Soris kavSirze.<br />

Sejameba<br />

daswavla aris procesi, romelic SedarebiT<br />

mdgradi qcevis an qceviTi potencialis cvlilebidan<br />

momdinareobs da gamocdilebas emyareba.<br />

qceviTi analizi amodis uotsonisa da skineris<br />

Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs daswavlisa<br />

da qcevis garemo determinantebze.<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

warmoidgineT, rom kinoSi xarT da saSinelebaTa<br />

films uyurebT. filmis gmiri daxurul<br />

kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giCndebaT<br />

survili, iyviroT „ar Sexvide!~ amasobaSi<br />

aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZleba<br />

gaiofloT kidec, magram ratom? raRacnairad<br />

Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri<br />

reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi<br />

garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (da-<br />

Zabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am<br />

tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri<br />

ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,<br />

romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,<br />

winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis<br />

gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias<br />

or stimuls Soris – pirvelsa, romelic adre<br />

ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

227


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

228<br />

gamoiwvia reaqcia. rogorc naxavT, Tqven gaqvT<br />

Tandayolili unari, sxartad daawyviloT movlenebi<br />

garemoSi asociaciis principiT, es ki<br />

qceviTi midrekilebaa.<br />

pavlovis saocari dakvirvebebi<br />

klasikuri ganpirobebulobis pirvel radikalur<br />

kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqologiis<br />

yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs,<br />

ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs<br />

klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fiziologuri<br />

fenomenis kvleva. klasikur ganpirobebulobas<br />

igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli<br />

sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels<br />

nobelis premia miiRo.<br />

pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gadamuSavebis<br />

procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da<br />

saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT<br />

(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis<br />

raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZlebda.<br />

sekreciis gamosawvevad pavlovis asistenti<br />

ZaRls pirSi damuSavebul xorcs udebda.<br />

es procedura meordeboda gansazRruli raodenobiT,<br />

ris Semdegac pavlovma aRmoaCina, rom<br />

ZaRls nerwyvi gamoeyofoda manam, sanam mis pirSi<br />

xorci moxvdeboda, ubralod saWmlis danaxvaze<br />

da asistentis danaxvazec ki. metic, ZaRlma<br />

nerwyvis gamoyofa ukve misi nabijebis xmazec<br />

klasikuri ganpirobebuloba (Classical Conditioning)<br />

- daswavlis tipi, romelSic qceva (ganpirobebuli<br />

reaqcia) gamowveulia stimuliT (ganpirobebuli<br />

stimuli), romelic, Tavis mxriv, ganmtkicebulia<br />

biologiurad mniSvnelovan stimulTan<br />

asociaciis gamo (ganupirobebeli stimuli).<br />

daiwyo. aRmoCnda, rom nebismieri stimuli,<br />

romelic sistematurad win uswrebda saWmlis<br />

miRebas, nerwyvis gamoyofas iwvevda. sruliad<br />

SemTxveviT, pavlovma aRmoaCina, rom daswavla<br />

Sedegia erTmaneTTan asocirebuli ori stimulisa.<br />

pavlovSi, rogorc mecnierSi, am fenomenis<br />

mimarT cnobismoyvareobam gaiRviZa. man arafrad<br />

CaTvala im droisaTvis udidesi fiziologis,<br />

ser Carlz Seringtonis rCeva, Tavi daenebebina<br />

am suleluri axirebisaTvis. pavlovma miatova<br />

Tavisi kvleva gadamuSavebis Sesaxeb da amiT<br />

samudamod Secvala fsiqologiuri azrovnebis<br />

mimarTuleba (Pavlov, 1928). mTeli darCenili<br />

sicocxlis manZilze igi agrZelebda im cvladebis<br />

Zebnas, romlebic gavlenas axdenen kla-<br />

suraTi 7.1<br />

pavlovis eqsperimenti<br />

Tavis eqsperimentSi pavlovma gamoiyena sxvadasxva<br />

neitraluri stimuli: xmebi, zari, Suqi da metronomi.<br />

eqsperimentatori iyenebda erT-erTs am stimulTagan<br />

da sakvebs, nerwyvs agrovebdnen specialuri milis<br />

saSualebiT.


sikurad ganpirobebul qcevaze. klasikuri ganpirobebuloba,<br />

agreTve, pavloviseul ganpirobebulobad<br />

iwodeba, radgan ganpirobebulobis<br />

fenomeni swored mis aRmoCenad iTvleba.<br />

pavlovis mniSvnelovanma kvleviTma gamocdilebam<br />

mas saSualeba misca, martivi strategiuli<br />

gegma aerCia, raTa ZaRlebSi nerwyvis<br />

gamoyofa ganepirobebina. eqsperimentebSi ZaRli<br />

sagangebo mowyobilobaSi iyo moTavsebuli, sadac<br />

regularuli intervalebiT iRebda stimuls<br />

zaris saxiT, ris Semdegac mas garkveuli<br />

raodenobis sakvebi eZleoda. aRsaniSnavia, rom<br />

ZaRlisaTvis aranairi kavSiri ar arsebobda zarsa<br />

da sakvebs Soris. erTaderTi reaqcia zaris<br />

pirvel gagebaze saorientacio refleqsi iyo –<br />

ZaRlma yurebi dacqvita da Tavi miatriala xmis<br />

wyaros dasadgenad. Tumca, zarisa da sakvebis<br />

miwodebis ganmeorebiTma dawyvilebam gamoiwvia<br />

saorientacio refleqsis Sewyveta da nerwyvis<br />

gamoyofa.<br />

fenomeni, rasac pavlovi Tavis adrindel<br />

kvlevebSi akvirdeboda, SemTxveviTi ar iyo. is<br />

SeiZleba kontrolirebuli pirobebiT yofiliyo<br />

gamowveuli. imis dasamtkiceblad, rom es zogadi<br />

efeqti iyo, pavlovma zaris garda gamoiyena<br />

mravalnairi stimuli, rogoricaa: naTura, eJvani,<br />

metronomi.<br />

klasikuri ganpirobebulobis birTvad refleqsebi<br />

unda CaiTvalos. refleqsi aris<br />

dauswavleli pasuxi, reaqcia, magaliTad, nerwyvis<br />

gamoyofa, Tvalebis xamxami da misTanani. yvela<br />

refleqsi bunebrivadaa gamowveuli specifikuri<br />

stimuliT, romelic biologiurad aqtualuria<br />

organizmisaTvis. nebismier stimuls, romelic<br />

bunebrivad iwvevs refleqsur qcevas, ganupirobebeli<br />

stimuli ewodeba, radgan swavla araa<br />

stimulis kontrolisaTvis aucilebeli piroba.<br />

qceva, romelic gamowveulia ganupirobebeli<br />

stimuliT, ganupirobebeli qcevaa.<br />

tipuri, klasikuri ganpirobebulobis eqsperimentSi<br />

(sur. 7.2) neitraluri stimuli, magaliTad,<br />

sinaTle, zari da a.S., romelsac, Cveulebriv,<br />

aranairi mniSvneloba ara aqvs refleqsuri<br />

qcevisaTvis, meordeba wyvilSi ganupirobebel<br />

stimulTan ise, rom ganupirobebeli stimuli<br />

mohyveba neitralur stimuls. neitralur stimuls,<br />

magaliTad, zars, dawyvilebuls ganupirobebel<br />

stimulTan, ewodeba ganpirobebuli<br />

stimuli (CS), radgan misi Zala, gamoiwvios qceva,<br />

damokidebulia ganupirobebel stimulTan<br />

asociaciaze. ramdenime cdis Semdeg ganpirobebul<br />

stimuls mohyveba reaqcia, romelsac ewodeba<br />

ganpirobebuli reaqcia (CR). Zalian xSirad,<br />

ganpirobebuli reaqcia hgavs ganupirobebel<br />

reaqcias. magaliTad, pavlovis ZaRlebisaTvis<br />

orive reaqcia nerwyvis gamoyofa iyo. Tumca,<br />

zogierT SemTxvevaSi, ganpirobebuli reaqcia<br />

bevrad gansxvavdeba ganupirobebeli reaqciisagan:<br />

ganpirobebuli reaqcia warmoadgens nebismier<br />

pasuxs, rac, Tavis mxriv, daswavlis Sedegia.<br />

amgvarad, buneba uzrunvelgvyofs ganupirobebeli<br />

stimuli-reaqciiT, magram daswavla<br />

klasikuri ganpirobebulobis meSveobiT ganpirobebuli<br />

stimuli-reaqciis kavSirs qmnis.<br />

ganpirobebulobis procesi<br />

rogor viRebT ganupirobebeli da ganpirobebuli<br />

stimulebis damTxveviT klasikuri<br />

ganpirobebulobis efeqts? ramdenad myifea<br />

daswavla? ramdenad myaria asociaciebi? am TavSi<br />

vupasuxebT im kiTxvebs, romlebic ibadeba cxovelTa<br />

saxeobebze Catarebuli sxvadasxva kvlevis<br />

Sedegad.<br />

refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT gamowveuli<br />

dauswavleli pasuxi, romelsac biologiuri<br />

mniSvneloba aqvs organizmisaTvis.<br />

ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus)<br />

_ klasikur ganpirobebulobaSi stimuli, romelic<br />

iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.<br />

ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response)<br />

_ klasikur ganpirobebulobaSi ganupirobebeli<br />

stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari<br />

varjiSis an daswavlis gareSe.<br />

ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _<br />

klasikur ganpirobebulobaSi aqamde neitraluri<br />

stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaqcias.<br />

ganpirobebuli reaqcia (Conditioned response) _<br />

klasikur ganpirobebulobaSi reaqcia, romelic<br />

aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis safuZvelze.<br />

es xdeba imis Sedegad, rom neitraluri<br />

stimuli Sewyvilebulia ganupirobebel<br />

stimulTan.<br />

SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebulobis<br />

eqsperimentis stadia, romlis drosac<br />

ganpirobebuli reaqcia pirvelad aris gamowveuli<br />

ganpirobebuli stimuliT.<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

229


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

230<br />

suraTi 7.2<br />

klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi maxasiaTeblebi<br />

ganpirobebulobis procesamde, ganupirobebeli stimuli (UCS) bunebrivad iwvevs ganupirobebel<br />

reaqcias (UCS). neitralur stimuls ara aqvs gamomwvevi efeqti. ganpirobebulobis procesis dros<br />

neitraluri stimuli wyvildeba ganupirobebel stimulTan. amgvari dawyvilebis Sedegad neitraluri<br />

stimuli gadaiqceva ganpirobebul stimulad da ganpirobebul reaqcias iwvevs, romelic ganupirobebeli<br />

reaqciis msgavsia.<br />

SeZena da Caqroba<br />

ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi,<br />

saerTod, ramdenjermeE unda dawyvildes, vidre<br />

ganpirobebuli stimuli ganpirobebul reaqcias<br />

ar gamoiwvevs (sur. 7.3, nawili 1). ganupirobebeli<br />

da ganpirobebuli stimulebis sistematuri<br />

dawyvilebiT, ganpirobebuli reaqcia aRmocendeba<br />

mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia<br />

vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli<br />

reaqcia.<br />

klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogorc<br />

kargi anekdotis moyolis dros, dro Zalian<br />

mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupirobebeli<br />

stimulebi droSi ukiduresad axlos<br />

unda gamovlindnen imisaTvis, rom organizmma<br />

isini dakavSirebulad aRiqvas (am wesis gamonakliss<br />

mogvianebiT aRvwerT sxva TavSi gemos<br />

aversiis daswavlasTan dakavSirebiT). mkvlevrebma<br />

SeimuSaves oTxi droiTi paterni or<br />

stimuls Soris, rogorc es naCvenebia suraTze<br />

7.4 (Hearst, 1988). yvelaze farTod gavrcelebuli<br />

tipia Seferxebuli ganpirobebuloba, romelSic<br />

ganpirobebuli stimuli Cndeba da narCundeba<br />

manam, sanam ar gamovlindeba ganupirobebeli<br />

stimuli. kvalis ganpirobebulobaSi ganpirobebuli<br />

stimuli Sewyvetilia, sanam gamovlindeba<br />

ganupirobebeli stimuli. kvalSi igulisxmeba<br />

is gavlena Tu nakvalevi, rac SeiZleba organizmze<br />

daetovebina ganpirobebul stimuls. Tan


xvedril ganpirobebulobaSi orive stimuli<br />

gamovlenilia erTdroulad, xolo, droSi gadaweul<br />

ganpirobebulobaSi, ganpirobebuli stimuli<br />

gamovlenilia ganupirobeblis Semdeg.<br />

ganpirobebuloba, Cveulebriv, yvelaze efeqturia<br />

Seferxebuli ganpirobebulobis para-<br />

suraTi 7.4<br />

ganpirobebuli da ganupirobebeli<br />

stimulebis oTxi variacia droSi<br />

mkvlevrebi daakvirdnen oTx SesaZlo droiT<br />

ganawilebas ganpirobebul da ganupirobebel<br />

stimulebs Soris. ganpirobebuloba yvelaze<br />

efeqturia Seferxebul ganpirobebulobaSi<br />

ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs<br />

Soris mcire intervaliT.<br />

suraTi 7.3<br />

SeZena, Caqroba da spontanuri<br />

aRdgena klasikur<br />

ganpirobebulobaSi<br />

SeZenis dros (CS+UCS) ganpirobebuli<br />

stimulis siZliere swrafad matulobs.<br />

Caqrobis dros, roca ganupirobebeli<br />

stimuli aRar moyveba ganpirobebul<br />

stimuls, ganpirobebuli reaqciis siZliere<br />

nulamde Camodis. ganpirobebulma<br />

reaqciam SeiZleba Tavi iCinos mcire<br />

Sesvenebis Semdeg, maSinac ki, roca ganupirobebeli<br />

stimuli ar arsebobs.<br />

ganpirobebuli reaqciis xelaxal gamo-<br />

Cenas spontanuri aRdgena ewodeba.<br />

digmaSi, anu mokle intervaliT or stimuls<br />

Soris. Tumca, zusti dro, romelic saWiroa<br />

ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis, damokidebulia<br />

ramdenime faqtorze, magaliTad, ganpirobebuli<br />

stimulis intensivobasa da ganpirobebul<br />

reaqciaze. SevCerdeT ganpirobebul<br />

reaqciaze. magaliTad, iseTi kunTuri reaqciisaTvis,<br />

rogoricaa Tvalebis xamxami, erTwamiani<br />

an naklebi intervalia saukeTeso; visceraluri<br />

reaqciebisaTvis, rogoricaa guliscema da<br />

nerwyvis gamoyofa, intervali SeiZleba 10-15<br />

wamamde gaizardos. ganpirobebuli SiSis aRmocenebisaTvis<br />

ki saWiroa kidev ufro didi<br />

intervali, wamebi da, zogjer, wuTebic ki.<br />

ganpirobebuloba iSviaTad aRmocendeba<br />

Tanxvedri an droSi gadaweuli procesebis dros.<br />

droSi gadaweuli ganpirobebulobis aRmoceneba<br />

SeiZleba ramdenime wyviluri gamovlinebis<br />

Semdeg SevityoT, magram igi maleve qreba, radgan<br />

cxoveli swavlobs, rom ganpirobebul stimuls<br />

mohyveba ganupirobebeli stimuli. orive<br />

SemTxvevaSi ganpirobebuloba sustia, radgan<br />

ganpirobebuli stimuli ar niSnavs ganupirobeblis<br />

aRmocenebas (winaswarmetyvelebisa da<br />

SemTxveviTobis mniSvnelobas momdevno TavSi<br />

davubrundebiT).<br />

magram ra emarTeba ganpirobebul stimuls<br />

(magaliTad, xmas), romelic aRar winaswarmetyvelebs<br />

ganupirobebel stimuls (saWmlis<br />

fxvnils). aseT garemoebaSi ganpirobebuli<br />

reaqcia (nerwyvis gamoyofa) droTa ganmavlobaSi<br />

sustdeba da TandaTan saerTod aRar vlindeba.<br />

rodesac ganpirobebuli reaqcia saerTod aRar<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

231


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

232<br />

suraTi 7.5<br />

stimulis ganzogadebis gradientebi<br />

saSualo mwvaneze ganpirobebulobis aRmocenebis Semdeg subieqti reagirebs msgavsi Tvisebis<br />

mqone stimulzec, rogorc es naCvenebia sqemis A nawilSi, sust generalizaciaSi. magram,<br />

rodesac subieqts miewodeba ferebis ufro farTo speqtri, reaqciebi miT ufro sustdeba, rac<br />

ufro Sorsaa miwodebuli feri sawyisi stimulisagan. ganzogadebis gradienti xdeba Zalian<br />

Zlieri, rogorc es sqemis B nawilSia mocemuli. eqsperimentators SeuZlia ganzogadebis<br />

gradientis Secvla subieqtisTvis diskriminaciuli wvrTnis Catarebis Semdeg. aseT SemTxvevaSi<br />

saSualo mwvane stimuli dawyvildeboda ganupirobebel stimulTan.<br />

vlindeba ganpirobebuli stimulis an ganupirobebeli<br />

stimulis Semdeg, adgili aqvs Caqrobis<br />

process (ix. sur. 7.3, nawili 2). ganpirobebuli<br />

reaqciebis mudmivoba araa organizmis qceviTi<br />

repertuaris ZiriTadi aspeqti; Tumca, ganpirobebulma<br />

reaqciam SeiZleba susti formiT<br />

Segvaxsenos Tavi, Tuki ganpirobebuli stimuli<br />

marto aRmocendeba (ix. sur. 7.3, nawili 3).<br />

pavlovi am movlenas gansazRvruli drois Semdeg,<br />

ganupirobebeli stimulis eqspoziciis gareSe<br />

swavlobda da mas spontanuri droebiTi<br />

aRmoceneba uwoda.<br />

Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupirobebeli<br />

stimulis an ganmamtkiceblis ararsebobis<br />

Sedegad ganpirobebuli asociaciis<br />

Sesusteba.<br />

spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqrali<br />

ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamovlena<br />

garkveuli periodis Semdeg.<br />

stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _<br />

ganpirobebuli stimulis avtomaturi gavrcoba<br />

yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila<br />

Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.<br />

rodesac sawyisi dawyvileba aRdgenilia,<br />

Caqrobis Semdeg, ganpirobebuli stimuli<br />

sagrZnoblad Zlierdeba. es uecari daswavla<br />

dakavSirebulia im maragTan, romelic pirvelad<br />

daswavlam gamoiwvia da amitom amjerad naklebi<br />

droa saWiro axali asociaciis asaTviseblad.<br />

ase rom, zogierTma eqsperimentulma asociaciam


SeiZleba Caqrobis Semdegac Seaxsenos organizms<br />

Tavi. sxva sityvebiT, Caqrobam mxolod Seasusta<br />

daswavlili asociaciis gamovlena da ara<br />

saerTod amoSala mocemuli paterni. swored<br />

amitom unda gavmijnoT daswavla da gamovlenis<br />

xarisxi daswavlis sawyis ganmartebaSi.<br />

stimulis ganzogadeba (generalizacia)<br />

davuSvaT, ZaRlma iswavla, rom garkveuli<br />

sixSiris zaris xma niSnavs sakvebis miRebas.<br />

specifikuria Tu ara ZaRlis reaqcia mxolod<br />

am stimulis mimarT? araa gasakviri, magram am<br />

kiTxvis pasuxia „ara~. zogadad, radgan erTxel<br />

gansazRvrulma ganpirobebulma stimulma gamoiwvia<br />

gansazRvruli ganpirobebuli reaqcia,<br />

msgavsma stimulma SeiZleba imave warmatebiT<br />

gamoiwvios msgavsi reaqcia. magaliTad, Tu<br />

ganpirobebuloba dakavSirebuli iyo maRali<br />

sixSiris mqone zarTan, dabali sixSirec gamoiwvevda<br />

ganpirobebul reaqcias. bavSvs, romelsac<br />

ukbens didi ZaRli, am SemTxvevis Semdeg patara<br />

ZaRlebisac SeeSindeba. am avtomatur dawyvilebas<br />

stimulisa, romelic arasdros yofila dakav-<br />

Sirebuli ganupirobebel reaqciasTan, stimulis<br />

ganzogadeba ewodeba. rac ufro mimsgavsebulia<br />

mocemuli stimuli sawyis ganpirobebul stimulTan,<br />

miT ufro Zlieri iqneba reaqcia. rodesac<br />

reaqciis siZliere izomeba mocemul ganzomilebaSi<br />

yoveli SemTxvevisaTvis, cxadi xdeba<br />

generalizaciis gradienti (ix. sur. 7.5).<br />

generalizaciis gradientis arsebobam Tavad<br />

unda gvikarnaxos klasikuri ganpirobebulobis<br />

meqanizmi yoveldRiur gamocdilebaSi. radgan<br />

mniSvnelovani stimuli bunebaSi iSviaTad<br />

vlindeba zustad erTi da imave formiT, stimulis<br />

ganzogadebis faqtori afarToebs daswavlis<br />

speqtrs sawyisi gamocdilebis miRmac. amgvarad,<br />

axali movlena SieZleba aRqmul iqnes,<br />

rogorc imave Sinaarsis an qceviTi mniSvnelobis<br />

mqone, miuxedavad aSkara gansxvavebebisa.<br />

stimulis diskriminacia<br />

zogierT garemoebaSi mniSvnelovania, rom<br />

reaqcia mxolod stimulis mcire raodenobaze<br />

aRmocendes. organizmma ar unda gadatvirTos<br />

sakuTari Tavi imiT, rom yvelanairi cxovelisgan<br />

garbodes, romelic namdvil mtacebels waagavs.<br />

stimulis diskriminacia aris procesi, romlis<br />

drosac organizmi swavlobs, gansxvavebuli<br />

reaqcia moaxdinos erTi da imave saxis gansxvavebul<br />

stimulebze (magaliTad, gansxvaveba<br />

wyalsa da zeTs Soris). organizmis mier<br />

stimulis diskriminaciis daswavla SeiZleba<br />

eqsperimentuli procesiT, romlis drosac sxvadasxva<br />

intensivobis zaris SemTxvevaSi mxolod,<br />

magaliTad, 1,200 herci sixSiris zars mohyveba<br />

ganupirobebeli stimuli, xolo sxvebi mis<br />

gareSe meordebian. ganpirobebulobis pirvel<br />

etapze ganpirobebuli stimulis msgavsi stimuli<br />

msgavs reaqcias, Tumca arc ise Zliers,<br />

warmoSobs. diskriminaciis treningis gagrZelebasTan<br />

erTad reaqcia sxva msgavs stimulebze<br />

iklebs. organizmi TandaTan swavlobs, romeli<br />

stimuli moaswavebs ganupirobebel stimuls<br />

da romeli _ ara.<br />

organizmma rom qceva optimalurad, saWiro<br />

drosa da adgilas gamoavlinos, unda arsebobdes<br />

balansi stimulis diskriminaciasa da ganzogadebas<br />

Soris. ar aris saWiro, bevri dro daeTmos<br />

stimulis diskriminacias; amasobaSi, SesaZloa<br />

mtaceblis arseboba gamogvrCes da arc zedmeti<br />

reaqciaa saWiro, raTa yvela Crdili ar gva-<br />

Sinebdes. klasikuri ganpirobebuloba organizms<br />

uzrunvelyofs meqanizmiT, romelic saSualebas<br />

aZlevs am ukanasknels, Sesabamisad reagirebdes<br />

garemos struqturebze (Garcia, 1990).<br />

SeZena<br />

am qveTavSi ufro vrclad ganvixilavT im<br />

pirobebs, romlebic saWiroa klasikuri ganpirobebulobisaTvis.<br />

aqamde Cven klasikurad<br />

ganpirobebuli reaqciebis SeZena aRvwereT, Tumca<br />

ar agvixsnia es fenomeni. pavlovi Tvlida,<br />

rom klasikuri ganpirobebuloba ganpirobebuli<br />

da ganupirobebeli stimulebis dawyvilebis Sedegia.<br />

misi azriT, Tu reaqcia klasikuradaa<br />

ganpirobebuli, ganpirobebuli da ganupirobebeli<br />

stimulebi TiTqmis erTdroulad unda<br />

gamovlindnen, anu adgili hqondes droSi<br />

stimulis diskriminacia (stimulus discrimination) _<br />

ganpirobebulobis procesi, romlis drosac organizmi<br />

swavlobs, gansxvavebulad upasuxos gam-<br />

Rizianebels (stimuls), romelic ganpirobebuli<br />

stimulisagan raime ganzomilebiT gansxvavdeba.<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

233


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

234<br />

Tanxvedras. Tumca, Tanamedrove kvlevebma<br />

erTgvarad Secvales es Sexeduleba.<br />

pirobiTi ganmtkiceba<br />

klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960<br />

wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert<br />

reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob<br />

mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli<br />

gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas<br />

eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)<br />

emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,<br />

Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi<br />

iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis.<br />

saidan<br />

viciT<br />

klasikuri ganpirobebulobis<br />

mniSvneloba<br />

eqsperimentis pirvel fazaSi reskorla<br />

wvrTnida ZaRlebs _ gadamxtariyvnen barierze<br />

ise, rom aridebodnen masSi gamaval<br />

eleqtroSoks (sur. 7.6). Tu ZaRli ver<br />

SeZlebda gadaxtomas, iRebda eleqtroSoks;<br />

Tu gadaxtomas moaxerxebda, eleqtroSoks<br />

airidebda. ZaRlebis gadaxtomis sixSires<br />

reskorla iyenebda SiSis ganpirobebulobis<br />

gasazomad.<br />

rodesac ZaRlebma daiswavles barierze<br />

xtoma, reskorlam isini or jgufad dayo<br />

da axali amocana dausaxa. SemTxveviT Ser-<br />

Cevas ganupirobebeli stimuli (Soki) spontanurad<br />

da ganpirobebuli stimulisagan<br />

(zarisgan) (sur. 7.7) damoukideblad eZleoda.<br />

miuxedavad imisa, rom ganpirobebuli da<br />

ganupirobebeli stimulebi xSirad vlindebodnen<br />

droSi erTmaneTTan axlos an<br />

erTad, isini SemTxveviT, droebiT iyvnen<br />

Tanxvedrilni _ ganupirobebeli stimuli<br />

SeiZleba imave warmatebiT ganpirobebuli<br />

stimulis gareSec gamovleniliyo, xolo<br />

sakontrolo jgufisaTvis ganupirobebeli<br />

stimuli yovelTvis mohyveboda ganpirobebul<br />

stimuls. amgvarad, am jgufisTvis<br />

zari sando momaswavebeli iyo eleqtro-<br />

Sokisa.<br />

suraTi 7.6<br />

wvrTnis Semdeg ZaRlebi kvlav moaTavses<br />

saeqsperimento yuTebSi. zari, romelic Soks<br />

moaswavebda, axla periodulad rekavda.<br />

ZaRlebi SemTxveviTi SerCevidan (ganpirobebuli-ganupirobebeli<br />

kavSiri) xtebodnen<br />

meti sixSiriT, vidre ZaRlebi meore Ser-<br />

Cevidan (sur. 7.8).<br />

amgvarad, garda imisa, rom ganpirobebuli<br />

stimuli droSi Tanxvedrili unda iyos ganupirobebelTan,<br />

is, agreTve, sandod unda moaswavebdes<br />

ganupirobebel stimuls – es ori piroba<br />

aucilebelia imisaTvis, rom adgili hqondes<br />

klasikur ganpirobebulobas (Rescorla, 1988). es<br />

aRmoCena sakmaod mniSvnelovania. cxovrebiseul<br />

situaciebSi, sadac daswavla exmareba adamians<br />

adaptaciaSi, stimuli gacilebiT ufro difuzuria,<br />

vidre laboratoriaSi.<br />

informatiuloba<br />

reskorlas kvlevam aCvena, rom pirobiTi<br />

ganmtkiceba gadamwyvet rols TamaSobs klasikur<br />

ganpirobebulobaSi. leon kaminma (Leon Kamin,<br />

1969) aCvena, rom ganpirobebuli stimuli (CS)<br />

SeiZleba informatiuli iyos (ix. sur. 7.9).


suraTi 7.7<br />

reskorlas procedura albaTobis demonstrirebisaTvis<br />

SemTxveviTi SerCevisaTvis 5-wamiani zarebi (ganpirobebuli stimuli) da 5-wamiani Soki (ganupirobebeli<br />

stimuli) eqsperimentis manZilze SemTxveviT, spontanurad iyo miwodebuli. pirobiTi<br />

ganmtkicebis jgufis ZaRlebma gamoscades mxolod zarebi da Soki, romelic ukve mosalodneli<br />

iyo zaris Semdeg. mxolod am jgufis ZaRlebma iswavles asociacia ganupirobebel da ganpirobebul<br />

stimulebs Soris.<br />

saidan<br />

viciT<br />

informatiulobasac aqvs mniSvneloba<br />

kaminis kvlevaSi CarTuli iyo virTxebis<br />

2 jgufi. eqsperimentuli jgufi pirvelad<br />

iwvrTneboda saxelurisTvis xelis daWeraSi<br />

zaris rekvis dros (ganpirobebuli<br />

stimuli) Sokis Tavidan asacileblad (ganupirobebeli<br />

stimuli). amis Semdeg eqsperiments<br />

daemata kidev erTi ganpirobebuli<br />

stimuli – sinaTle. amjerad ganupirobebel<br />

stimuls ukve ori ganpirobebuli<br />

stimuli moaswavebda – zari da sinaTle.<br />

sakontrolo jgufSi vlindeboda<br />

mxolod zari-sinaTle-Sokis Tanxvedra, anu<br />

am jgufSi zari ar moaswavebda Soks. amis<br />

Semdeg kaminma Seamowma orive jgufSi SiSis<br />

ganpirobebuloba mxolod Suqze an mxolod<br />

zarze. Tu pirobiTi ganmtkiceba sakmarisia<br />

klasikuri ganpirobebulobis asaxsnelad,<br />

maSin virTxebis orive jgufs erTnairad<br />

unda epasuxa zarsa da Suqze, magram eqsperimentuli<br />

virTxebi reagirebdnen mxolod<br />

zarze da ara _ sinaTleze, roca sakontrolo<br />

jgufSi virTxebs erTnairi reaqcia<br />

hqondaT sinaTlesa da zarze (Kamin, 1969).<br />

suraTi 7.8<br />

pirobiTi ganmtkicebis roli<br />

klasikur ganpirobebulobaSi<br />

reskorlam aCvena, rom ZaRlebi, romlebic pirobiTi<br />

ganmamtkicebeli-upirobo ganmamtkicebelis<br />

pirobebSi iwvrTnebodnen, anu pirobiTi<br />

ganmtkicebis kavSiriT, ufro metad xtebodnen<br />

(SiSi metad iyo ganpirobebuli), vidre ZaRlebi<br />

upirobod ganmtkicebis kavSiriT.<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

235


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

236<br />

suraTi 7.9<br />

kaminis procedura<br />

dablokvis efeqtisaTvis<br />

eqsperimentuli jgufis vir-<br />

Txebs jer unda epasuxaT zarze<br />

(CS 1 ) Semdeg ki _ zarsa (CS 1 )<br />

da sinaTleze (CS 2 ), virTxebs<br />

sakontrolo jgufSi unda<br />

epasuxaT mxolod sust Suqsa<br />

da zarze. roca Semowmda ganpirobebuloba<br />

mxolod zarze<br />

da mxolod sinaTleze, marto<br />

sakontrolo jgufis virTxebs<br />

hqondaT reaqcia orive stimulze.<br />

kaminis mixedviT, eqsperimentulma<br />

virTxebma imitom<br />

ar upasuxes sinaTles, rom is<br />

aranair axal informacias ar<br />

Seicavda ganupirobebeli stimulis<br />

gamovlenis Sesaxeb;<br />

zaris efeqtma dabloka sinaTlis<br />

efeqti.<br />

kaminma eqsperimentebis Sedegebi ganpirobebuli<br />

stimulis informatiulobis konteqstSi<br />

axsna. eqsperimentuli virTxebisaTvis zarTan<br />

dakavSirebulma gamocdilebam aqtualoba daukarga<br />

zars, rogorc ganupirobebeli stimulis<br />

momaswavebels. virTxebisTvis sinaTle SeiZleboda<br />

arc arsebuliyo, radgan is aranair damatebiT<br />

informacias ar iZleoda. pirveli ganpirobebuli<br />

stimulis unars, Seamciros meores<br />

informatiuloba, blokireba ewodeba. virTxebis<br />

sakontrolo jgufisaTvis zari da sinaTle<br />

erTnairad informatiuli iyo, maT ar hqondaT<br />

warsuli gamocdileba dakavSirebuli romelime<br />

maTganTan, amitom erTma ar Seamcira meores<br />

informatiuloba. informatiuloba xsnis, ratom<br />

vlindeba ganpirobebuloba yvelaze xSirad<br />

maSin, rodesac ganpirobebuli stimuli upirispirdeba<br />

garemoSi arsebul sxva mraval stimuls.<br />

rac ufro intensiuria da konkretulia stimuli,<br />

blokireba (Blocking) – fenomeni, romlis drosac<br />

organizmi ar daiswavlis axal stimuls, radgan<br />

axali stimuli warmodgenilia ukve arsebul<br />

efeqtur signalTan erTad.<br />

miT ufro didia misi SemCnevis albaToba. Tu<br />

gindaT, rom kargi ganpirobebuloba miiRoT,<br />

unda warmoadginoT Zlieri, ucxo stimuli<br />

ucnob garemoSi, an Zlieri, nacnobi stimuli<br />

ucxo situaciaSi (Kalat, 1974; Lubow et al., 1976).<br />

cxadi xdeba, rom klasikuri ganpirobebuloba<br />

bevrad ufro rTuli meqanizmia, vidre amas<br />

pavlovi warmoidgenda. neitraluri stimuli<br />

efeqtur ganpirobebul stimulad iqceva mxolod<br />

maSin, Tu is erTdroulad Tanxvedrili da,<br />

amasTan, informatiulia. modiT, axla yuradReba<br />

im cxovrebiseul situaciaze mivmarToT, romelSic<br />

klasikuri ganpirobebuloba did rols<br />

asrulebs.<br />

klasikuri ganpirobebulobis<br />

gamoyeneba<br />

klasikuri ganpirobebulobis codna gvexmareba,<br />

gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,<br />

ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa<br />

miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokidebulebaSi;<br />

dabolos, rogor SeiZleba klasikuri


ganpirobebuloba gamoviyenoT imunologiuri<br />

funqciis gasamdidreblad.<br />

emociebi da upiratesobebis miniWeba<br />

gavixsenoT magaliTi saSinelebaTa filmis<br />

Sesaxeb. am SemTxvevaSi aracnobierad daviswavleT<br />

asociacia SemaSinebel musikasa (ganpirobebuli<br />

stimuli) da gansazRvrul movlenebs<br />

Soris (ganupirobebeli stimuli – movlenebi,<br />

romelbic refleqsur reaqciebs iwveven). Tu<br />

kargad CavuRrmavdebiT, aRmoCndeba, rom bevr<br />

movlenaze gvaqvs Zlieri emociuri reaqcia, ris<br />

mizezsac xSirad ver vxsniT. SeiZleba Tu ara,<br />

es klasikuri ganpirobebulobis Sedegi iyos?<br />

ganvixiloT situaciebi (Rozin and Fallon, 1987; Rozin<br />

at all 1986):<br />

� SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romelsac<br />

ubralod ZaRlis sasqeso organos forma<br />

aqvs?<br />

� dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars,<br />

Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac SecdomiT<br />

ewera „Sxami~?<br />

� dalevdiT Tu ara vaSlis wvens, romelSic<br />

sterilizebuli tarakani tivtivebs?<br />

Tu yovel situaciaze upasuxebT „araviTar<br />

SemTxvevaSi~, es imas niSnavs, rom klasikurma<br />

ganpirobebulobam Tavisi roli iTamaSa. klasikurad<br />

ganpirobebuli reaqcia: _ „es sazizRrobaa~<br />

an „saxifaToa~, Sedegia aqamde miRebuli<br />

codnisa Tu gamocdilebisa. vinaidan klasikurad<br />

ganpirobebuli reaqcia araa cnobierad gaCenili<br />

azris Sedegi, Zalian Znelia is cnobieri mizez-<br />

SedegobriobiT CavaqroT.<br />

klasikuri ganpirobebulobis erT-erTi yvelaze<br />

aqtiurad Seswavlili aspeqti SiSis<br />

ganpirobebulobaa. biheviorizmis sawyis etapze<br />

jon uotsonma da misma kolegam rozalin rainerma<br />

daadastures, rom SiSis reaqciebis umetesoba<br />

unda gavigoT, rogorc neitraluri stimulis<br />

dawyvileba raime SiSis momgvrelTan. am<br />

ideis dasamtkiceblad maT Caatares eqsperimenti<br />

patara albertze.<br />

saidan<br />

viciT<br />

patara albertis SeZenili SiSi<br />

uotsonma da rainerma (1920) alberti<br />

daaSines patara TeTri virTxiT, romelic<br />

Tavidan Zalian moswonda. maT TeTri vir-<br />

Txis gamoCena daawyviles aversiul ganupirobebel<br />

stimulTan – bavSvis uknidan<br />

momdinare xmaurTan, romelic gamowveuli<br />

iyo liTonis firfitaze CaquCis dartymiT.<br />

SekrTomis ganupirobebeli reaqcia da<br />

emociuri distresi gaxda mizezi daswavlisa:<br />

alberti SiSiT reagirebda TeTri<br />

virTxis danaxvaze ukve 7 cdis Semdeg. emociuri<br />

ganpirobebuloba ganzogadda qceviT<br />

ganpirobebulobaSi, radgan albertma iswavla<br />

virTxisaTvis Tavis arideba, misgan<br />

gaqceva. amis Semdeg bavSvis SiSi ganzogadda<br />

saerTod bewvian sagnebze – baWiaze, ZaRlze<br />

da santa klausis niRabzec ki. albertis<br />

dedam, romelic meddad muSaobda imave<br />

hospitalSi, sadac eqsperimenti tardeboda,<br />

manamde waiyvana igi, vidre mas SiSs<br />

mouxsnidnen, amitom aravin icis, ra bedi<br />

ewia mas (Harris, 1979).<br />

axla cnobilia, rom ganpirobebuli SiSi<br />

Zalian gamZlea. drois gasvlasTan erTad adamians<br />

SeiZleba daaviwydes kidec, ratom vlindeba<br />

reaqcia. ganpirobebuli SiSi SeiZleba arsebobdes<br />

wlebis manZilze, maSinac ki, roca sawyisi<br />

ganupirobebeli stimuli aRarasodes aRmocenebula<br />

gamocdilebaSi. magaliTad, mkvlevrebma<br />

daadastures, rom meore msoflio omidan 15<br />

wlis gasvlis Semdeg, veteran mezRvaurebs jer<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

237


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

238<br />

kidev hqondaT reaqcia „safrTxis niSanze~ –<br />

omis dros mezRvaurebs sabrZolad gongi<br />

uxmobda – wuTSi 100-jer darekili zari. es<br />

gansakuTrebuli smeniTi paterni, romelic Tavis<br />

droze sandod moaswavebda safrTxes, axlac<br />

agrZelebs Zlieri emociebis gamowvevas veteranebSi<br />

(Edwards & Acker, 1962).<br />

sainteresoa, rom, Tu Zlieri SiSia CarTuli,<br />

ganpirobebulobas SeiZleba adgili hqondes<br />

neitraluri stimulisa da ganupirobebeli<br />

stimulis mxolod erTxel dawyvilebiT. erTi<br />

travmatuli movlena SeiZleba ganapirobebdes<br />

fizikur, emociur da kognitur reaqciebs – es<br />

SeiZleba mTeli cxovreba gagrZeldes. magaliTad,<br />

erTi Cveni megobari mZime avariaSi moyva<br />

Weqa-quxilis dros. axla yovel jerze, rodesac<br />

is saWesTan zis da wvimdeba, ewyeba panikuri<br />

SiSi im donemde, rom zogjer manqanasac aCerebs<br />

da elodeba, sanam wvima gadaiRebs. erTxel igi<br />

manqanis ukana nawilSi gadacocda da pirisaxiT<br />

qveviT daemxo wvimis Sewyvetamde. me-16 TavSi<br />

vnaxavT, rom Terapevtebma SeimuSaves mkurnalobis<br />

gzebi iseTi saxis SiSebisaTvis, romlebic<br />

TiTqos uaryofdnen klasikuri ganpirobebulobis<br />

efeqturobas.<br />

yovelive zemoT moTxrobili ar niSnavs, rom<br />

mxolod uaryofiTi reaqciebia klasikurad<br />

ganpirobebuli. piriqiT, bednierebisa da<br />

aRfrTovanebis reaqciebic SeiZleba ganvixiloT,<br />

rogorc klasikurad ganpirobebuli. cxadia, rom<br />

reklamis Semqmnelebi swored klasikuri ganpirobebulobis<br />

meqanizms eyrdnobian, rogorc<br />

dadebiT Zalas. magaliTad, isini amyareben<br />

asociaciebs TavianT produqtsa da vnebas Soris<br />

(jinsebi, sunamoebi da a.S.); isini imedovneben,<br />

rom maTi reklamebis verbaluri elementebi,<br />

magaliTad, „seqsualuri~, adamianebisa Tu situaciebis<br />

aRsawerad, imoqmedeben ganupirobebli<br />

stimulisa da reaqciis gamosavlenad. maT<br />

gaTvlili aqvT, rom produqti TavisTavad iqceva<br />

ganpirobebul stimulad, xolo misi yidvis<br />

procesi – ganpirobebul reaqciad. imisaTvis,<br />

rom moviZioT dadebiTi emociebis meti magaliTebi,<br />

sakmarisia, davfiqrdeT im momentebze,<br />

rodis gvaqvs dadebiTi gancdebisa da emociebis<br />

mozRvaveba, magaliTad, roca xangrZlivi<br />

mogzaurobis Semdeg saxlSi vbrundebiT.<br />

nivTierebebze damokidebulebis daswavla<br />

ganvixiloT erTi SemTxveva: manhetenze ipoves<br />

kacis cxedari, romelsac mklavSi CarCenili<br />

hqonda Sprici. sikvdilis mizezad narkotikis<br />

zedmeti doza daasaxeles, magram aRmoCnda, rom


es kaci regularulad iRebda gacilebiT ufro<br />

did dozebs, vidre man sikvdilis win miiRo. am<br />

SemTxvevam aaforiaqa mkvlevrebi – rogor<br />

SeiZleboda aseT dozas moekla organizmi,<br />

romelsac am nivTierebis sakmaod didi<br />

mimRebloba hqonda?<br />

pavlovma (1927) da mogvianebiT misma kolegam<br />

bikovma (1957) aRmoaCines, rom mimRebloba<br />

narkotikebis mimarT SeiZleba maSin ganviTardes,<br />

rodesac adamiani elodeba wamlis farmakologiur<br />

moqmedebas. Tanamedrove mkvlevarma<br />

Sefard sigelma (Shepard Siegel) daxvewa es ideebi.<br />

igi Tvlida, rom is garemo, romelSic gamoiyeneba<br />

wamali, aqcevs mas ganpirobebul stimulad<br />

im situaciisaTvis, romelSic organizmi<br />

ewinaaRmdegeba wamlis Cveul efeqts. wamlis<br />

miRebisas wamali (ganupirobebeli stimuli)<br />

iwvevs gansazRvrul fiziologiur reaqciebs,<br />

razec organizmi reagirebs sawinaaRmdegod<br />

homeostazis damyarebis mizniT (ix. Tavi 3).<br />

swored esaa am SemTxvevaSi ganupirobebeli<br />

reaqcia. droTa ganmavlobaSi kompensatoruli<br />

reaqciac ganpirobebuli reaqcia xdeba. es<br />

niSnavs, rom garemoSi, romelic, Cveulebriv,<br />

asocirebulia wamlis gamoyenebasTan (ganpirobebuli<br />

stimuli), organizmi fiziologiurad<br />

amzadebs Tavs (ganpirobebuli reaqcia) wamlis<br />

mosalodneli efeqtebisaTvis. mimRebloba Cndeba<br />

imitom, rom individis mier moxmarebuli wamali<br />

metia kompensatorul reaqciaze, sanam daiwyeba<br />

raime saxis „dadebiTi~ efeqti. mzardi doza<br />

niSnavs, rom izrdeba kompensatoruli reaqciac.<br />

sigelma es ideebi gamoscada laboratoriaSi,<br />

gamoumuSava ra virTxebs mimRebloba heroinis<br />

mimarT.<br />

saidan<br />

viciT<br />

narkotikul nivTierebebze<br />

damokidebulebis ganpirobebulobis<br />

aspeqtebi<br />

erT-erT kvlevaSi sigelma da misma<br />

kolegebma gamoiwvies virTxebSi heroinis<br />

ineqciis molodini – erT SemTxvevaSi (ganpirobebuli<br />

stimuli 1) da deqstrozis<br />

(tkbili Saqari) – meoreSi (ganpirobebuli<br />

stimuli 2) (Siegel et al., 1982). wvrTnis pirvel<br />

fazaSi yvela virTxas ganuviTarda mimRebloba<br />

heroinis mimarT. sakontrolo dRes<br />

yvela virTxam miiRo heroinis Cveulebrivze<br />

didi, TiTqmis orjer meti doza. virTxebis<br />

naxevars heroini ukve miRebuli hqonda,<br />

xolo meore naxevars ganpirobebulobisaTvis<br />

eZleoda deqstrozi. ukanaskneli<br />

jgufidan mokvda orjer meti (64) virTxa,<br />

vidre pirvelidan (32).<br />

savaraudod, virTxebi, romlebic iRebdnen<br />

heroins, ufro momzadebulebi iyvnen am potenciurad<br />

saxifaTo situaciisaTvis, radgan<br />

konteqstma (ganpirobebuli stimuli 1) gamoiwvia<br />

iseTi fiziologiuri reaqcia (ganpirobebuli<br />

reaqcia 1) romelmac winaaRmdegoba gauwia wamlis<br />

tipur efeqts (Poulos & Cappell, 1991).<br />

imis gamosakvlevad, igive process SeiZleba<br />

Tu ara adgili hqondes adamianebSi, sigelma da<br />

misma kolegebma gamokiTxes heroinze damokidebulni,<br />

romlebic araerTxel sikvdilis piras<br />

iyvnen misulni zedmeti dozis gamo. aTidan<br />

Svid SemTxvevaSi wamali miRebuli iyo axal<br />

da ucxo garemoSi (Siegel, 1984). miuxedavad imisa,<br />

rom es aranair monacemebs ar gvaZlevs, cxadi<br />

xdeba, rom doza, romlis mimarTac individs<br />

SemuSavebuli aqvs mimRebloba, SeiZleba zedmet,<br />

momakvdinebel dozad iqces ucxo garemoSi. es<br />

analizi gveubneba, rom manhetenze napovn kacs<br />

arasodes gaukeTebia wamali swored im adgilas,<br />

sadac igi ipoves.<br />

miuxedavad imisa, rom mocemuli kvleva<br />

exeboda heroins, klasikuri ganpirobebuloba<br />

mniSvnelovani komponentia sxvadasxva wamlis<br />

mimarT mimReblobis gazrdaSi (Goodison & Siegel,<br />

1995; Poulos & Cappell, 1991; Siegel, 1999). ase rom, igive<br />

sawyisebi, romlebsac pavlovi swavlobda<br />

ZaRlebis, zarebis da nerwyvis gamoyofasTan<br />

dakavSirebiT, gvexmareba, avxsnaT zogierTi<br />

meqanizmi adamianis narkotikul nivTierebebze<br />

damokidebulebisa.<br />

klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba<br />

adreul, 1980-ian wlebSi mkvlevrebma gaakeTes<br />

aRmoCena, rom daswavlis procesebma SeiZleba<br />

gavlena iqonion organizmis imunur sistemaze.<br />

istoriulad dadasturebulia, rom imunologiuri<br />

reaqciebi _ antisxeulebis swrafi gamo-<br />

klasikuri ganpirobebuloba<br />

239


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

240<br />

muSaveba, raTa SeebrZolos im substanciebs,<br />

romlebic organizms vneben _ arsebobda. eqsperimentebma<br />

ganpirobebulobaze daadastures<br />

am daskvnebis mcdaroba.<br />

saidan<br />

viciT<br />

klasikuri ganpirobebuloba da<br />

imunologiuri funqcia<br />

robert aderma da nikolas kohenma (Robert<br />

Ader and Nicholas Cohen, 1981) virTxebs aswavles<br />

saxarinis (ganpirobebuli stimuli)<br />

asocireba ciklofosfamidTan (ganupirobebeli<br />

stimuli), wamalTan, romelic<br />

asustebs imunur sistemas. sakontrolo<br />

jgufi iRebda mxolod saxarins. mogvianebiT,<br />

roca virTxebis orive jgufs misces<br />

saxarini, im virTxebSi, romlebSic saxarini<br />

ciklofosfamidis asociacias iwvevda,<br />

warmoiSva metad naklebi antisxeulebi<br />

ucxo ujredebis mimarT, vidre sakontrolo<br />

jgufis virTxebSi. amgvarad, daswavlili<br />

asociacia sakmarisi aRmoCnda imisaTvis,<br />

rom Seemcirebina imuniteti da virTxebi<br />

ufro mowyvladi gaexada sxvadasxva daavadebebis<br />

mimarT. daswavlis efeqti imdenad<br />

Zlieri iyo, rom zogierTi virTxa<br />

mokvda mxolod saxarinis xsnaris dalevis<br />

Semdeg.<br />

aseTma Sedegebma SeiZleba advilad migviyvanos<br />

im daskvnamde, rom saWiroa klasikuri ganpirobebulobis<br />

aRmofxvra imunuri sistemis Sesanar-<br />

Cuneblad. kvlevis axalma sferom, fsiqoneiroimunologiam<br />

Seiswavla aseTi tipis Sedegebi.<br />

am kvlevaSi Sedis fsiqologia, centraluri<br />

nervuli sistema da imunuri sistema (Ader &<br />

Cohen, 1993; Coe, 1999).<br />

am axali dargis mizania, aRmoaCinos axali<br />

teqnika, romelic saSualebas miscems ganpirobebulobas,<br />

Secvalos is medikamenturi dozebi,<br />

romlebsac xSirad seriozuli gverdiTi movlenebi<br />

aqvT. aderma da misma kolegam antoni<br />

suxmanma, aRmoaCines, rom maRali wnevis mqone<br />

pacientebs, romlebsac mouxsnes wamlebi, magram<br />

mkurnalobdnen placeboTi, wneva ufro didxans<br />

SeunarCundaT normis farglebSi, vidre maT,<br />

romlebic ar iRebdnen placebo abebs (Suchman<br />

& Ader, 1989). rogor SeeZlo inertul abebs<br />

moexsna maRali wnevis problema? pasuxi viciT<br />

winamdebare Tavidan, romelic exeboda narkotikuli<br />

nivTierebis mimarT mimReblobas. warmoidgineT<br />

rutina, romelic viTardeba wamlis<br />

regularulad miRebis dros. wamlis miRebis<br />

es rituali SeiZleba aRviqvaT, rogorc ganpirobebuli<br />

stimuli, romelic moaswavebs ganupirobebel<br />

stimuls – wamlis miRebas. mxolod<br />

Tavad am aqtma SeiZleba Seamciros sisxlis<br />

wneva. amgvarad, placebo, romelic ubralod<br />

qmnis rituals, iwvevs sasargeblo organul<br />

reaqcias.<br />

imisaTvis, rom kvlevis Sedegi samkurnalo<br />

meTodad iqces, mkvlevrebi unda darwmundnen,<br />

fsiqoneiroimunologia (Psychoneuroimmunology)<br />

– kvlevis dargi, romelic swavlobs interaqcias<br />

iseT fiziologiur procesebs Soris, rogorebicaa<br />

reaqcia stresze da imunuri sistemis<br />

funqcionireba.


om wamlis uaryofiTi efeqtebic ar gamovlindeba<br />

ganpirobebulobis Sedegad.<br />

mkvlevrebs imedi aqvT, rom SeimuSaveben<br />

teqnikas, romelic ganavrcobs da gazrdis imunur<br />

reaqciebs klasikuri ganpirobebulobis meSveobiT.<br />

saidan<br />

viciT<br />

imunuri reaqciis ganpirobebuli<br />

gaumjobeseba<br />

mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebulobis<br />

situacia, romelSic saxarinis gemo<br />

dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan,<br />

romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur<br />

sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asrulebda<br />

ganpirobebuli stimulis rols,<br />

xolo lisozimi – ganupirobebeli stimulisas.<br />

dawyvileba mxolod erTxel moxda.<br />

miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT<br />

jgufs saxariniT gazavebuli wamali misces,<br />

magram lisozimis gareSe, maT organizmebs<br />

hqondaT iseTive Zlieri imunuri<br />

reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac<br />

mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda<br />

et al., 1995).<br />

es eqsmperimenti TvalsaCinoebaa imisa, rom<br />

mxolod erTi epizodi, sadac ganpirobebuli<br />

stimuli asocirebuli iyo ganupirobebel<br />

stimulTan, sakmarisi aRmoCnda imisTvis, rom<br />

imunuri reaqcia mxolod ganpirobebul stimulze<br />

warmoSobiliyo. amgvarad, cxadi xdeba<br />

klasikuri ganpirobebulobis potencia imunuri<br />

sistemis gasaZliereblad.<br />

vidre „fsiqologia da cxovrebas~ waikiTxavdiT,<br />

albaT Zalian cota ram icodiT klasikuri<br />

ganpirobebulobis Sesaxeb, Tu ar CavTvliT<br />

bundovan warmodgenas pavlovsa da mis ZaRlebze.<br />

vimedovnebT, rom ukve sakmaod kargad gaecaniT<br />

daswavlis am saxeobas, raTa daafasoT misi<br />

mniSvneloba Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi.<br />

Semdegi Cveni gansjis sagani iqneba daswavlis<br />

iseTi saxeoba, romlis Sesaxebac, savaraudod,<br />

meti gifiqriaT, vidre fsiqologiis kursis Seswavlas<br />

daiwyebdiT. Tu odesme mainc gifiqriaT<br />

imaze, Tu rogor cvlis qcevas dajildoeba da<br />

dasja, ukve erTi nabijiT win xarT operantuli<br />

ganpirobebulobis sakiTxSi.<br />

Sejameba<br />

mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina<br />

klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi principebi,<br />

mTeli Tavisi darCenili kariera im<br />

specifikur cvladebs dauTmo, romlebic<br />

ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur<br />

ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli<br />

iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobebeli<br />

pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned response).<br />

manamde neitraluri, ganpirobebuli<br />

stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvilebis<br />

Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs<br />

ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi<br />

mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZenisaTvis.<br />

stimulis generalizacias maSin aqvs<br />

adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis<br />

msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias<br />

iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,<br />

rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon<br />

Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli stimulis<br />

garCeva, gansxvaveba. klasikurad ganpirobebuli<br />

reaqciebis SeZena damokidebulia ganpirobebul<br />

da ganupirobebel stimulebs Soris<br />

kontingentursa da informatiul damokidebulebaze.<br />

cxovrebiseuli magaliTebi klasikuri<br />

ganpirobebulobisa gvxvdeba emociebis, narkotikul<br />

nivTierebebisadmi mimReblobisa da<br />

fsiqoneiroimunologiis sferoebSi.<br />

operantuli ganpirobebuloba:<br />

swavleba Sedegebis<br />

Sesaxeb<br />

davbrundeT kinoTeatrSi: saSinelebaTa filmi<br />

damTavrda da Tqven gaWirvebiT adeqiT Tqveni<br />

adgilidan. megobari, visTan erTadac uyureT<br />

films, gekiTxebaT, rogor imoqmeda filmma. Tqven<br />

pasuxobT: „me viswavle, rom saSinelebaTa filmze<br />

aRar unda wamovide~. albaT, marTali xarT, magram<br />

ra saxis daswavlaa es? pasuxs kidev erTxel<br />

gadavyavarT XX saukunis dasawyisSi.<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

241


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

242<br />

suraTi 7.10<br />

efeqtis kanoni<br />

daaxloebiT imave dros, roca pavlovi mu-<br />

Saobda ZaRlebTan klasikur ganpirobebulobaze,<br />

eduard Torndaiki (Edward L. Thorndike, 1898)<br />

akvirdeboda katebs, romlebsac unda epovaT<br />

gamosasvleli yuTi-labirinTebidan (sur. 7.10).<br />

Torndaikma male gamoaqveyna kidec Tavisi dakvirvebebis<br />

Sedegebi da daskvnebi. Tavdapirvelad<br />

katebi ibrZvian mxolod datyvevebis winaaRmdeg,<br />

magram, radgan erTxel maTma romeliRac impulsurma<br />

moqmedebam gamoiwvia karis gaReba,<br />

„yvela warumatebeli da gamousadegari impulsebi<br />

CaixSo da win wamowia mxolod isini, romelsac<br />

SeiZleba katebi mieyvana sasurvel Sedegamde~<br />

(Thorndike, 1898, gv. 13).<br />

ra iswavles Torndaikis katebma? Torndaikis<br />

analizis mixedviT, daswavla iyo asociacia<br />

situaciis stimulsa da reaqcias Soris, romelic<br />

iswavla cxovelma, anu stimuli-reaqcia<br />

efeqtis kanoni (Law of effect) _ daswavlis ZiriTadi<br />

kanoni, romlis mixedviTac stimulis<br />

Zala, gamoavlinos reaqcia, Zlierdeba, rodesac<br />

reaqcias mohyveba jildo da sustdeba, rodesac<br />

mas ar mohyveba jildo.<br />

kavSiri (S-R). amgvarad, katebma iswavles iseTi<br />

reaqciis gamovlena, (magaliTad, Rilakze an<br />

kvanZze kawvra) romelic gansazRvruli stimulis<br />

pirobebSi (datyveveba labirinTSi) miiyvans<br />

maT sasurvel miznamde (momentaluri Tavisufleba).<br />

gaiTvaliswineT, rom S-R kavSiris daswavla<br />

TandaTanobiT moxda da, amasTan, cdisa da<br />

Secdomis meTodiT. etapobrivad, is qcevebi,<br />

romelTac dadebiTi Sedegi hqondaT, gaxSirda,<br />

isini TandaTan iqcen dominantur reaqciebad,<br />

rodesac cxoveli kvlav xvdeboda labirinTSi.<br />

Torndaikma am kavSirs qcevasa da mis Sedegs<br />

Soris efeqtis kanoni uwoda: reaqcia damakmayofilebeli<br />

SedegiT iZens met albaTobas miznis<br />

miRwevisas, vidre is reaqcia, romelic arasasurvel<br />

Sedegs iwvevs.<br />

qcevis eqsperimentuli analizi<br />

skinerma aiTvisa Torndaikis Sexeduleba imis<br />

Taobaze, rom garemo Sedegebi Zlier efeqts<br />

axdens qcevaze. man SeimuSava kvlevis programa,<br />

romlis mizanic iyo stimulis ganpirobebulobis<br />

sistematuri variaciebis migneba, im meqanizmisa,<br />

romelic ganapirobebs gansazRvruli<br />

qcevis did albaTobas sxvadasxva garemo<br />

pirobebSi.<br />

bunebrivi monacemebi qcevis mecnierebaSi<br />

gansazRvruli qcevis gamovlinebaa<br />

gansazRvrul dros. eqperimentuli analizi<br />

ikvlevs albaTobas sixSiris an<br />

reaqciis xarisxis terminebiT. eqsperimentuli<br />

analizis amocanaa, aRmoaCinos yvela<br />

is cvladi, romelzec damokidebulia<br />

reaqciis sixSire (Skinner, 1966, gv. 213-214).<br />

skineris analizi ufro eqsperimentuli iyo,<br />

vidre Teoriuli: Teoretikosebi xelmZRvaneloben<br />

derivaciebiTa da winaswametyvelebebiT<br />

sakuTari Teoriebidan, magram iseTi empiristebi,<br />

rogoric skineri iyo, eyrdnobian mxolod<br />

realur, konkretul monacemebs. isini iwyeben<br />

eqperimentis konteqstSi monacemebis SegrovebiT<br />

da ar arian mijaWvulni romelime Teorias.<br />

imisaTvis, rom qceva eqsperimentulad gaeanalizebina,<br />

skinerma ganaviTara operantuli ganpirobebulobis<br />

procedura. igi manipulirebda<br />

organizmis Qqcevis SedegiT imisaTvis, rom mi-<br />

Rebuli efeqti daenaxa. operantulia nebismieri


suraTi 7.11<br />

operantuli kabina<br />

sagangebo aparatSi Rilakze daWera iwvevs sakvebis<br />

mowodebas virTxisTvis.<br />

qceva, romelic SemuSavebulia organizmis mier<br />

da SeiZleba daxasiaTdes im dakvirvebadi,<br />

konkretuli gavleniT, rasac axdens garemoze.<br />

sityvasityviT, operantuli niSnavs garemoze<br />

gavlenas, misiT operirebas (Skinner, 1938). operantuli<br />

qceva ar aRmocendeba gansazRvruli stimuliT,<br />

rogorc es klasikur ganpirobebulobaSia.<br />

mtredebi kenkaven, virTxebi eZeben sakvebs,<br />

bavSvebi tirian, zogi adamiani laparakisas<br />

xelebs iyenebs, zogs ki ena ebmis. am qcevaTa<br />

albaToba momavalSi SeiZleba gaizardos an<br />

Semcirdes im Sedegebis mixedviT, rac maT<br />

mohyveba. magaliTisaTvis, Tu bavSvi RuRuniT<br />

aCqarebs sasurvel kontaqts mSoblebTan, samo-<br />

operantuli ganpirobebuloba (Operant conditioning)<br />

_ daswavlis forma, romelSic reaqciis<br />

albaToba icvleba Sedegebis mixedviT.<br />

operantuli qceva (Operant Behavior) _ organizmis<br />

mier ganxorcielebuli qceva, romelic SeiZleba<br />

mis mier garemoSi moxdenili TvalsaCino<br />

cvlilebis terminebiT aRiweros.<br />

pirobiTi ganmtkiceba (Reinforcement contingency)<br />

_ myari kavSiri reaqciasa da garemos im cvlilebebs<br />

Soris, romlebsac es reaqcia iwvevs.<br />

mavlod igi ufro mets iRuRunebs. operantuli<br />

ganpirobebuloba amgvarad cvlis sxvadasxva<br />

operantuli qcevis albaTobas imdenad, ramdenadac<br />

isini, faqtobrivad, garemo Sedegebis<br />

funqciebad gvevlinebian.<br />

Tavisi axali eqsperimentuli analizis gasagrZeleblad,<br />

skinerma Seqmna aparati, romlis<br />

meSveobiTac is akontrolebda qcevis Sedegs.<br />

mis mier Seqmnili operantuli kabina gamosaxulia<br />

suraTze 7.11 da naCvenebia, agreTve, rogor<br />

funqcionirebs is. rodesac virTxa gamoimuSavebs<br />

qcevis im meqanizms, romelic eqperimentators<br />

aqvs gansazRvruli, virTxa aWers Rilaks da<br />

sanacvlod iRebs sakvebs. es meqanizmi sa-<br />

Sualebas aZlevs mkvlevars, ikvlios is cvladebi,<br />

romlebic gavlenas axdenen daswavlaze<br />

an dauswavlelobaze. magaliTad, Tuki Rilakis<br />

daWeriT virTxa mxolod im SemTxvevaSi miiRebs<br />

sakvebs, roca kabinas Semouvlis (Seipingis<br />

procesiT, romelsac mogvianebiT SevexebiT), is<br />

swrafad iswavlis, rom Rilakis daWeramde kabinas<br />

unda Semouaros.<br />

operantul eqsperimentebSi did interess<br />

iwvevs is periodi, romlis ganmavlobaSic<br />

cxovels SeiZleba gansazRvruli qcevis paterni<br />

axsovdes. mkvlevrebma Caiweres paterni da misi<br />

yoveli gamovlena eqperimentis ganmavlobaSi.<br />

es meTodologia saSualebas miscemda skiners,<br />

gaerkvia pirobiTi ganmtkicebis efeqti cxovelis<br />

qcevaze.<br />

pirobiTi ganmtkiceba<br />

pirobiTi ganmtkiceba aris myari kavSiri<br />

reaqciasa da garemos im cvlilebas Soris,<br />

romelsac es reaqcia iwvevs.<br />

magaliTad, warmovidginoT eqsperimenti,<br />

romelSic mtredis mier firfitis kenkvas<br />

(reaqcia) mohyveba marcvlebis miwodeba (Sesabamisi<br />

cvlileba garemoSi). es myari kavSiri<br />

anu pirobiTi ganmtkiceba, Cveulebriv, iwvevs<br />

kenkvis intensivobis gazrdas. imisaTvis, rom<br />

gavzardoT mxolod kenkvis qcevis sixSire,<br />

marcvlebi unda mivawodoT mxolod kenkvis<br />

Semdeg. miwodeba unda moxdes mkacrad kenkvis<br />

gansazRvruli periodis Semdeg da ara Tavis<br />

mitrialebisa da daxris qcevebis Semdeg.<br />

skineris Sromaze dayrdnobiT, Tanamedrove<br />

bihevioraluri analizi cdilobs, qceva axsnas<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

243


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

244<br />

pirobiTi ganmtkicebis konteqstSi. modiT, ufro<br />

axlos gavecnoT imas, Tu ra iqna aRmoCenili<br />

am pirobiT ganmamtkiceblebTan dakavSirebiT.<br />

dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba<br />

davuSvaT, SegipyroT ideam, rom Tqveni virTxa<br />

galiaSi wreze arbeninoT. aseTi qcevis sixSiris<br />

gasazrdelad saWiroa ganmamtkiceblis gamoyeneba.<br />

ganmamtkicebeli aris nebismieri stimuli,<br />

romelic myaradaa qcevasTan dakavSirebuli da<br />

zrdis am qcevis gamovlenis sixSires droTa<br />

ganmavlobaSi. dasja aris damsjelis miwodeba<br />

garkveul reaqciaze.<br />

ganmamtkiceblebi yovelTvis empiriuladaa<br />

gansazRvruli im efeqtis mixedviT, romelsac<br />

is qcevis sixSiris albaTobaze axdens. Tu Tqven<br />

irgvliv samyaros gadaxedavT, aRmoaCenT stimulTa<br />

sam klass: (1) stimuli, romlis mimarTac<br />

neitralurad xarT ganwyobili; (2) stimuli,<br />

romelic gizidavT da (3) stimuli, romelic<br />

aversiulia, anu cdilobT, Tavi aaridoT maT.<br />

cxadia, rom am stimulTa klasebis Semadgenloba<br />

gansxvavebuli iqneba TiToeuli individisaTvis.<br />

is, Tu ra aris mimzidveli da ra aversiuli,<br />

individualuri organizmis qceviT ganisazRvreba.<br />

magaliTad, marwyvi. miuxedavad imisa, rom<br />

marwyvi saerTod gemrielad iTvleba, zogierTi<br />

mas saWmelad uvargisad Tvlis. Tu aseT adamians<br />

SesTavazebT marwyvs, konkretul qcevaze pasuxad<br />

miiRebT principulad gansxvavebul Sedegs,<br />

vidre maSin, marwyvi moyvaruls rom SesTavazoT.<br />

movlenas, rodesac qcevas sasargeblo stimulis<br />

miwodeba mohyveba, dadebiTi ganmtkiceba<br />

ewodeba. virTxa Semouvlis yuTs, Tuki am qcevis<br />

ganmamtkicebeli (Reinforcer) _<br />

dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) _<br />

uaryofiTi ganmtkiceba (Negative reinforcement)) _<br />

iwvevs.<br />

operatiuli Caqroba (Operant extinction<br />

Sedegi iqneba sakvebis miwodeba. adamianebi<br />

kvlavac mohyvebian anekdotebs, Tuki amis Sedegad<br />

miiReben xalxis sicilsa da aRfrTovanebas,<br />

rac, Tavis mxriv, maT siamovnebas aniWebs. movlenas,<br />

rodesac qcevas aversiuli stimulis<br />

CamoSoreba mohyveba, uaryofiTi ganmtkiceba<br />

ewodeba. magaliTad, adamiani, romelsac marwyvi<br />

ar uyvars, ganaxorcielebs qcevas, romelic mas<br />

aaridebs marwyvis Wamas. qolgis gamoyeneba wvimis<br />

dros imisaTvis, rom ar davsveldeT, klasikuri<br />

magaliTia uaryofiTi ganmtkicebis efeqtisa.<br />

am SemTxvevaSi aversiuli stimulia dasveleba.<br />

qolgis gamoyenebiT ki Cven Tavidan vicilebT<br />

mas.<br />

manqanis usafrTxoebis Rvedis signalic, er-<br />

Tgvarad, uaryofiTi ganmamtkiceblis funqcias<br />

asrulebs; misi damamcirebeli, Semawuxebeli<br />

xmis gaCereba SeiZleba, Tu mZRoli Rveds<br />

gadaiWers.<br />

imisaTvis, rom cxadad gavarCioT erTmane-<br />

Tisgan dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba,<br />

davimaxsovroT Semdegi kanonzomiereba: orive<br />

– dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis<br />

im reaqciis albaTobas, romelic win uswrebs<br />

maT. dadebiTi ganmtkiceba zrdis reaqciis<br />

albaTobas sasargeblo stimulis miwodebiT,<br />

xolo uaryofiTi ganmtkiceba akeTebs imaves,<br />

oRond sapirispiro meqanizmiT, aversiuli stimulis<br />

CamocilebiT, SemcirebiT an SeferxebiT.<br />

gavixsenoT, rom klasikur ganpirobebulobaSi<br />

Tu ganupirobebeli stimuli aRar mogvewodeba,<br />

ganpirobebuli reaqcia TandaTan qreba. igive<br />

kanonzomiereba ZalaSia operantuli ganpirobebulobis<br />

SemTxvevaSi: Tu ganmamtkicebeli<br />

mcirdeba an saerTod Camocilebulia, adgili<br />

aqvs operantul Caqrobas. amgvarad, Tuki qceva<br />

aRar iwvevs mosalodnel efeqtsa da Sedegs, is<br />

brundeba im doneze, romelzec iyo operantul<br />

ganpirobebulobamde. sakuTar Tavze dakvirvebisas<br />

araa Zneli, aRmovaCinoT qcevebi, romlebic<br />

garkveuli periodi ganmtkicebuli iyo da Semdeg<br />

Caqra. Tu gqoniaT SemTxveva, rom telefonis<br />

aparatSi fulis Cagdebisas moneta gaWedila,<br />

ver gilaparakiaT da dagirtyamT avtomatisTvis?<br />

Tuki am dros fuli Cavardeba avtomatSi, Tqven<br />

sxva drosac gaimorebT imave qcevas, radgan man<br />

erTxel ukve moitana Sedegi. magram momavalSi,<br />

Tuki Tqveni cda uSedegod dasrulda, es qcevac<br />

Caqreba.


dadebiTi da uaryofiTi dasja<br />

albaT icnobT qcevis Caqrobis sxva teqnikasac<br />

– dasjas. damsjelia nebismieri stimuli,<br />

romelic droTa ganmavlobaSi amcirebs ama Tu<br />

im reaqcias. dasja aris damsjelis miwodeba,<br />

rasac mohyveba reaqcia. dadebiTi da uaryofiTi<br />

dasja iseve SegviZlia ganvsazRvroT, rogorc<br />

dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba. rodesac<br />

qcevas moyveba aversiuli stimuli, movlenas<br />

ewodeba dadebiTi dasja (dadebiTi SegiZlia<br />

daimaxsovroT, rogorc raRac, rac situacias<br />

emateba). magaliTad, cxeli Rumelis Sexeba iwvevs<br />

tkivils, rac „sjis~ masze adre aRmocenebul<br />

qcevas, amitom momavalSi nakleb savaraudoa,<br />

rom cxel Rumels xeliT SeexoT. movlenas,<br />

rodesac qcevas moyveba sasargeblo, sasurveli<br />

stimulis Camocileba, uaryofiT dasjas vuwodebT<br />

(uaryofiTi SegiZliaT daimaxsovroT,<br />

rogorc raime, rac akldeba situacias). amgvarad,<br />

rodesac mSobeli sjis bavSvs imisTvis, rom<br />

man daartya patara Zmas, bavSvi swavlobs, rom<br />

meored Zmas aRar unda daartyas. romeli dasja<br />

xsnis, ratom aRar gindaT saSinelebaTa filmis<br />

naxva?<br />

miuxedavad imisa, rom dasja da ganmtkiceba<br />

Zalian axlos mdgomi cnebebia, isini mniSvnelovnad<br />

gansxvavdebian erTmaneTisagan. amaze,<br />

pirvel rigSi, is migvaniSnebs, rom maT sxvadasxva<br />

terminebiT aRvniSnavT. gansazRvrebis mixedviT,<br />

dasja yovelTvis amcirebs qcevas, gantkiceba<br />

ki yovelTvis zrdis mas. magaliTad, zogierT<br />

adamians awuxebs Tavis mwvave tkivili, Tu miiRo<br />

kofeinis Semcveli sasmeli. Tavis tkivili aris<br />

stimuli, romelic dadebiTad sjis yavis dalevis<br />

qcevas. Tumca, Tavis tkivilis dros xalxi<br />

xSirad mimarTavs wamlebs tkivilis Casaqrobad.<br />

wamlis efeqti aris stimuli, romelic uaryofiTad<br />

ganamtkicebs wamlis miRebas (sur. 7.12).<br />

diskriminaciuli stimuli da<br />

ganzogadeba<br />

nakleb savaraudoa, qcevis albaTobis Secvla<br />

yovelTvis gvindodes an gvWirdebodes. SeiZleba<br />

qcevis albaTobis Secvla dagvWirdes konkretul<br />

konteqstSi. magaliTad, xSirad gvinda gavzardoT<br />

imis albaToba, rom bavSvi wynarad ijdeba<br />

saklaso oTaxSi gakveTilis ganmavlobaSi.<br />

konkretuli asociaciebiT, dasjis an ganmtki-<br />

cebis meSveobiT gansazRvruli stimuli,<br />

romelic win uswrebs reaqcias – diskriminaciul<br />

stimuls – qmnis am qcevis konteqsts. organizmi<br />

swavlobs, rom raime stimulis TandaswrebiT<br />

mis qcevas gansazRvruli efeqti aqvs garemoze.<br />

magaliTad, quCaSi mwvane Suqis anTebisas<br />

ganmtkicebulia quCis gadakveTa; magram rodesac<br />

anTia wiTeli, aseTi qceva SeiZleba daisajos<br />

– amas SeiZleba Sedegad mohyves jarima an<br />

ubeduri SemTxveva. skinerma SeimuSava stimuliqceva-Sedegi<br />

formula, rogorc sampirobiani<br />

albaToba (contigency, ix. cxrili 7.1) da Tvlida,<br />

rom swored es formula xsnida adamianis<br />

qmedebis did nawils (Skinner, 1953). cxrilSi 7.1<br />

aRwerilia, Tu rogor SeiZleba sampirobianma<br />

albaTobam axsnas sxvadasxva ramdenime tipis<br />

qceva.<br />

laboratoriul pirobebSi qcevis SedegebiT<br />

manipulirebiT, diskriminaciuli stimulis<br />

miwodebiT SegviZlia vakontroloT qceva.<br />

magaliTad, mtreds SeiZleba mivawodoT sakvebi<br />

diskis kenkvisas mxolod mwvane Suqis da ara<br />

wiTeli Suqis anTebis SemTxvevaSi. mwvane Suqi<br />

am SemTxvevaSi diskriminaciuli stimulia,<br />

romelic sazRvravs im SemTxvevas, roca mtredma<br />

unda akenkos, xolo wiTeli Suqi aris diskriminaciuli<br />

stimuli, romelic sazRvravs im<br />

SemTxvevas, roca mtredma ar unda akenkos.<br />

organizmi swrafad swavlobs pirobebis garCevas,<br />

reagirebs regularulad mxolod erT stimulze<br />

da ar reagirebs meoreze. sampirobiani albaTobis<br />

komponentebis kontroliT SegviZlia qceva<br />

konkretul konteqstSi CavsvaT.<br />

damsjeli (Punisher) – nebismieri stimuli, romelic<br />

amcirebs reaqciis sixSires.<br />

dadebiTi damsjeli (Positive Punishment) – qcevas<br />

mohyveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs<br />

qcevis albaTobas.<br />

uaryofiTi damsjeli (Negative Punishment) – qcevas<br />

mohyveba sasurveli stimulis Camocileba, riTac<br />

mcirdeba am qcevis albaToba.<br />

diskriminaciuli stimuli (Discriminative Stimulus)<br />

– stimuli, romelic moaswavebs ganmtkicebas,<br />

radgan konkretuli qceva dadebiTad iyo ganmtkicebuli.<br />

sampirobiani albaToba (Three Term Coningency) –<br />

meqanizmi, romliTac organizmi swavlobs, rom<br />

konkretuli stimulis SemTxvevaSi misi qceva<br />

gavlenas moaxdens garemoze.<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

245


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

246<br />

suraTi 7.12<br />

operantuli ganpirobebuloba<br />

Tqvens<br />

cxovrebaSi<br />

organizmi, agreTve, ganazogadebs reaqcias<br />

sxva stimulzec, romelic diskriminaciuli<br />

stimulis msgavsia. Tuki erTxel reaqcia<br />

ganmtkicda diskriminaciuli stimuliT, msgavsi<br />

stimulic SeiZleba iqces diskriminaciul<br />

stimulad da igive reaqcia gamoiwvios. magaliTad,<br />

mtredebi, romlebic gawvrTnes, rom diski<br />

mxolod mwvane Suqis SemTxvevaSi unda ekenkaT,<br />

mainc akenkaven gansxvavebuli tonis mwvane Suqis<br />

SemTxvevaSic. analogiurad, Cven ganvazogadebT<br />

mwvanis sxvadasxva tonebs SuqniSanze.<br />

ganmtkicebis albaTobis gamoyeneba<br />

Tu mzad xarT, rom Tqveni codna samuSaod<br />

gamoiyenoT, gaiTvaliswineT Semdegi rCevebi:<br />

rogor gansazRvravdiT im qcevas, romelic<br />

gindaT, rom ganamtkicoT an CaaqroT?<br />

amisaTvis mizanSi amoiReT specifikuri<br />

qceva, romlis sixSiris Secvlac gindaT.<br />

rodesac ganmamtkiceblebi ar arian pirobiTi,<br />

maSin maT naklebi efeqti aqvT<br />

qcevaze. magaliTad, Tuki mSobeli kargi<br />

saqcielisTvis iseve aqebs Svils, rogorc<br />

cudi saqcielisTvis, bavSvi ar iswavlis<br />

kargad moqcevas, Tumca, dadebiTi ganmtkicebis<br />

gamo, SeZleba gaizardos sxva<br />

qcevebis sixSire (ra qcevebi SeiZleba iyos<br />

es?).<br />

rogor unda gansazRvroT konteqsti,<br />

romelSic qceva adekvaturi an araadekvaturia?<br />

gvaxsovdeT, rom iSviaTad<br />

gvinda qcevis yvela aspeqtisa da gamovlenis<br />

Secvla. gavixsenoT magaliTi, romelSic<br />

mSobels undoda bavSvis sasurveli<br />

qcevis gazrda klasSi. am SemTxvevaSi<br />

unda ganvsazRvroT diskriminaciuli stimuli<br />

da vikvlioT, ramdenad farTod iqneba<br />

sasurveli reaqcia ganzogadebuli<br />

msgavs stimulze. Tu, magaliTad, bavSvma


cxrili 7.1<br />

sampirobiani albaToba: damokidebuleba diskriminaciul stimuls, qcevasa da<br />

Sedegs Soris<br />

diskriminaciuli<br />

stimuli<br />

reaqcia<br />

Sedegi<br />

iswavla klasSi wynarad jdoma, ganzogaddeba<br />

Tu ara es qceva sxva seriozul<br />

situaciebSic?<br />

gangimtkicebiaT Tu ara raime qceva Sem-<br />

TxveviT? davuSvaT, gsurT romelime qcevis<br />

Caqroba. sanam mimarTavT dasjis meqanizms,<br />

rogorc qcevis Semcirebis saSualebas<br />

(ufro dawvrilebiT seqciaSi „fsiqologia<br />

Cvens cxovrebaSi~), unda SeamowmoT, SegiZliaT<br />

Tu ara moZebnoT ganmamtkiceblebi<br />

am qcevisTvis. Tu SeZlebT, moaxerxebT,<br />

rom am ganmamtkiceblebis SezRudviT mocemuli<br />

qceva CaaqroT. warmoidgineT,<br />

magaliTad, rom axalgazrda ymawvili avlens<br />

didi raodenobiT tantrums. hkiTxeT<br />

sakuTars Tavs: „me xom ar ganvamtkice<br />

es tantrumebi, rodesac zedmet yuradRebas<br />

vaqcevdi mis kivils?~ Tu asea, tantrumis<br />

Semcireba ganmtkicebis SemcirebiT SegiZ-<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

247


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

248<br />

fsiqologia Cvens cxovrebaSi<br />

gjeraT Tu ara, rom ,,gauwkeplaoba<br />

bavSvs afuWebs~, anu<br />

bavSvebi, romlebic zogjer<br />

mainc ar gaiwkeplebian, sabolood<br />

gafuWdebian? Tu Tqven<br />

am gamonaTqvamis gjeraT, Tqven<br />

emsgavsebiT amerikel mSobelTa<br />

umetesobas. 991 amerikeli mSoblidan<br />

35%-ma aRiara fizikuri<br />

dasjis (magaliTad, mityepa,<br />

Semortyma) gamoyeneba Tavis 1-2<br />

wlis SvilebTan, xolo 94%<br />

iyenebda fizikur dasjas Tavis<br />

3-4 wlis asakis bavSvebTan (Straus<br />

& Stewart;1999). mSobelTa sxva,<br />

449-kacian jgufSi mSoblebis<br />

93% TviTon isjebodnen bavSvobaSi<br />

fizikurad da 87% eTanxmeboda<br />

dasjis am formas (Buntain-Ricklefs<br />

et al;1994). Tqven xedavT,<br />

rom mityepa sakmaod xSirad<br />

dasjis meTodia da adamianebi,<br />

ZiriTadad, iyeneben mas, rogorc<br />

dasjis formas, magram ra aris<br />

dasjis am formis Sedegi?<br />

mkvlevrebma daiwyes amaze<br />

pasuxis gacema im SesaZlo kav-<br />

Siris ZiebiT, rac mSoblebis<br />

mier fizikuri dasjis gamoyenebasa<br />

da bavSvis agresiul qce-<br />

liaT. ukeTesia, Caqrobis kombinireba dadebiT<br />

ganmtkicebasTan.<br />

qceviTi analitikosebi askvnian, rom nebismieri<br />

qceva, romelic ewinaaRmdegeba Caqrobas,<br />

jer kidev eqvemdebareba ganmtkicebas. nebismieri<br />

qceva, amtkiceben isini, rac unda ucnauri an<br />

sasacilo iyos, SeiZleba avxsnaT ganmtkicebiT.<br />

magaliTad, fsiqikuri aSlilobebis simptomebi<br />

zogjer imitom narCundeba, rom adamiani iRebs<br />

yuradRebas, TanagrZnobas da Tavisufldeba<br />

Cveulebrivi pasuxismgeblobebisgan, rac ganmtkicebaa<br />

da meti araferi. es meoradi sargebeli<br />

ganamtkicebs iracionalur da, zogjer, TviTdes-<br />

afuWebs Tu ara bavSvs dausjeloba?<br />

vas Soris iyo. xalxuri sibrZnis<br />

sawinaaRmdegod, bevri<br />

Teoritikosis azriT, Tu mSoblebi<br />

iyeneben fizikur agresias<br />

Svilebis winaaRmdeg, im Sem-<br />

TxvevaSic ki, Tu is gamoiyeneba<br />

araSesatyvisi qcevis Sesacvlelad,<br />

agresia gvevlineba bavSvebisaTvis<br />

qcevis modelad, rac<br />

situaciurad sxva individebis<br />

qcevis kontrolSi vlindeba. ase<br />

rom, savaraudod, bavSvebi saku-<br />

Tari mSoblebisgan swavloben<br />

fizikuri agresiis gamoyenebas<br />

(Cven ufro mets vityviT modelirebiT<br />

swavlis Sesaxeb mogvianebiT,<br />

TavSi ,,dakvirvebiT<br />

swavla~). rogor gamovikvlioT<br />

es hipoTeza?<br />

erT-erT kvlevaSi, sadac indianasa<br />

da tenesis 273 sabavSvo<br />

baRis aRsazrdeli monawileobda,<br />

mSoblebs sTxoves, SeevsoT<br />

kiTxvari imis Sesaxeb,<br />

Tu fizikuri dasjis ra formebs<br />

iyenebdnen sakuTar bav-<br />

SvebTan mimarTebaSi (Strassberg<br />

et al;1994). aqcenti bavSvebis dedebze<br />

iyo gakeTebuli. bavSvebis<br />

6%-s hyavda dedebi, romlebic<br />

arasodes iyenebdnen fizikur<br />

dasjas. 68% bavSvebisa ityipebodnen<br />

dedebis mier. danarCeni<br />

26% ki ufro intensiurad isjeboda<br />

fizikurad, dedebi maT<br />

an muStebiT urtyamdnen, an<br />

mujlugunebs wahkravdnen<br />

xolme.<br />

dedebis gamokiTxvidan 6<br />

Tvis Semdeg, daakvirdnen am<br />

bavSvebis urTierTobas TanatolebTan.<br />

mkvlevrebma daafiqsires<br />

bavSvebis agresia<br />

Tanatolebis mimarT. magaliTad,<br />

roca isini brazdebodnen,<br />

dascinodnen an<br />

scemdnen maT. TiToeuli bav-<br />

Svi saaTobrivad iRebda qulas<br />

agresiuli qcevisaTvis. rac<br />

ufro intensiur dasjas axorcielebdnen<br />

mSoblebi, miT<br />

ufro agresiulebi iyvnen maTi<br />

Svilebi. es monacemebi gvarwmunebs,<br />

rom bavSvebi agresiul<br />

qcevas TavianTi mSoblebisgan<br />

daiswavlian. Tqven<br />

SeiZleba ifiqroT, rom es<br />

bavSvebi SeiZleba TavisTavad<br />

iyvnen agresiulebi. sxva kvleva<br />

gviCvenebs, rom es ase ar<br />

truqciul qcevas. Tu SegimCneviaT, rogoraa<br />

ganmtkicebuli morcxvobis qceva, miuxedavad<br />

imisa, rom morcxv adamians sulac ar unda,<br />

iyos morcxvi. ra Tqma unda, SeuZlebelia, yovel-<br />

Tvis davadginoT, ra ganmamtkicebeli moqmedebs<br />

garemodan ama Tu im qcevaze. Tumca, rodesac<br />

qceva xdeba metad an naklebad albaTuri,<br />

SegiZliaT cotaodeni qceviTi analizis Catarebac<br />

scadoT.<br />

rekomendebulia, rom, rac SeiZleba met Sem-<br />

TxvevaSi, qcevis Sesacvlelad gamoviyenoT<br />

dadebiTi ganmtkiceba. vnaxoT, rogor SeiZleba<br />

avamoqmedoT sxvadasxva sagnebi da aqtivobebi,<br />

rogorc ganmamtkiceblebi.


aris (Chess & Thomas; 1984).<br />

savaraudod, simarTlis marcvali,<br />

SesaZloa, imaSic iyos, rom<br />

,,cudi~ bavSvebi ufro xSirad<br />

imsaxureben fizikur dasjas. es<br />

kvleva cxadyofs, rom fizikuri<br />

dasja ar gvaZlevs sasurvel<br />

Sedegs da ver aswavlis ,,cud~<br />

bavSvebs imas, Tu rogor gaxdnen<br />

ukeTesebi (Mahoney et al; 2000).<br />

Tu Cven jer kidev ver dagarwmuneT,<br />

rom fizikuri dasja<br />

araswori strategiaa mSoblebis<br />

mxridan, modiT ganvixiloT kidev<br />

erTi kvlevis Sedegebi.<br />

analizi dafuZnebulia erT-er-<br />

Ti mizanmimarTuli proeqtis<br />

monacemebze, romelic ikvlevda<br />

6002 amerikul ojaxs, raTa<br />

SeeswavlaT maTi ojaxuri Zaladobis<br />

Sedegebi. am kvlevaSi<br />

mecnierebi dainteresebulni<br />

iyvnen gardatexis asakis bav-<br />

Svebze ganxorcielebuli fizikuri<br />

dasjis gavleniT maT<br />

momaval cxovrebaze (Straus &<br />

Kantor; 1994). Sedegebi sakmaod<br />

dramatuli gamodga. mokled<br />

rom vTqvaT, 50% aRiarebda, rom<br />

maT fizikurad sjidnen Tineijerobisas<br />

(58% _ biWi, 44% _<br />

gogo). maT, visac sjidnen, mogvianebiT<br />

hqondaT problemebi.<br />

isini Semdeg xvdebodnen risk<br />

ganmamtkicebelTa Tvisebebi<br />

ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebulobis<br />

energiis brokerebad SeiZleba CaiTvalos<br />

— isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtkiceblebs<br />

bevri saintereso da kompleqsuri<br />

Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen<br />

gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologiurad<br />

ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon<br />

aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog Sem-<br />

TxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZloa,<br />

ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa<br />

dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi<br />

jgufebSi: depresia, suicidi,<br />

alkoholizmi, sakuTari bav-<br />

Svebis mimarT fizikuri Seuracxyofa,<br />

(kacebTan) colebis<br />

cema. mkvlevrebma daaskvnes, rom<br />

„nebismieri fizikuri dasjis<br />

gamoyenebis Sewyveta mniSvnelovan<br />

faqtorad gvevlineba<br />

bavSvTa fizikuri Seuracxyofis,<br />

depresiis, suicidis da alkoholizmis<br />

pirvelad prevenciaSi~<br />

(gv. 558).<br />

Cven gvjera, konkretuli magaliTebiT<br />

dagarwmuneT, rom bav-<br />

Svebis gatyepa ar aris Sesatyvisi<br />

an efeqturi aRzrdis<br />

strategia. aRsaniSnavia, rom<br />

Cveni mizani ar aris nebismieri<br />

dasjis akrZalva. SesaZloa,<br />

arsebobdes situaciebi, sadac<br />

bavSvis arasasurveli qcevis<br />

SemaCereblad mxolod dasja<br />

gvevlineba. kvleva gviCvenebs,<br />

rom dasja unda iTvaliswinebdes<br />

garkveul pirobebs (Walters<br />

& Grusec, 1977).<br />

dasja unda iyos:<br />

• swrafi da xanmokle;<br />

• unda gamoiyenoT imwamsve,<br />

rogorc ki reaqcias aqvs<br />

adgili;<br />

• intensivoba unda iyos limitirebuli;<br />

• es unda iyos pasuxi specifikur<br />

arasasurvel<br />

qcevaze da arasodes _<br />

p i r o v n u l<br />

maxasiaTebelze;<br />

• limitirebuli unda<br />

iyos im situaciis<br />

Sesatyvisad, sadac<br />

reaqcias aqvs adgili;<br />

• Sedgebodes dasjisagan<br />

da ara _ fizikuri<br />

tkivilisagan.<br />

ufrTxildiT: sakmaod xSirad,<br />

mizezi, ris gamoc bevri<br />

mSobeli dasjas iyenebs, aris<br />

is, rom dauyovnebliv wydeba<br />

bavSvis arasasurveli qceva.<br />

mSobeli aRwevs ra Tavis<br />

xanmokle mizans, imavdroulad,<br />

bavSvis myiseuli reaqcia<br />

ganamtkicebs mSoblis<br />

damsjelobiT qcevas (Grant &<br />

Evans, 1994), magram Sedegi<br />

aseTia _ ,,xanmokle sargebeli,<br />

xangrZlivi tkivili~. mSoblebma<br />

moTmineba unda gamoi-<br />

Cinon da Tavi Seikavon xanmokle<br />

ganmtkicebisagan sakuTari<br />

Svilebis Soreuli interesebis<br />

gamo.<br />

vityviT, rom qcevis Sedegebi ar yofila realuri<br />

ganmamtkiceblebi).<br />

pirobiTi ganmamtkiceblebi<br />

roca am qveyanas moevlineT, auracxeli pirveladi<br />

ganmamtkicebeli dagxvdaT, magaliTad,<br />

wyali da saWmeli, romelTa ganmamtkicebluri<br />

Taviseburebani bunebiT iyo gansazRvruli.<br />

droTa ganmavlobaSi bunebrivi stimuli asocirda<br />

pirvelad ganmamtkicebelTan da axla, rogorc<br />

pirobiTi ganmamtkicebeli, ise gvevlineba<br />

operantuli reaqciebis dros. faqtobrivad,<br />

adamianis qcevis umetes wilze gavlenas xSirad<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

249


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

250<br />

sxvadasxva tipis pirobiTi ganmamtkicebeli<br />

axdens da iSviaTad _ biologiuri pirveladi<br />

ganmamtkicebeli. fuli, niSnebi, mxardaWeris<br />

gamomxatveli Rimili, oqrosferi varskvlavebi<br />

da bevri sxva simbolo im pirobiT ganmamtkicebelTa<br />

ricxvSi Sedis, romlebic Cvens qcevas<br />

gansazRvraven.<br />

faqtobrivad, nebismieri stimuli SeiZleba<br />

iqces pirobiT ganmamtkiceblad, Tu is pirvelad<br />

stimuls dauwyvildeba. erT eqsperimentSi<br />

gamoyenebuli iyo martivi Jetonebi cxovelTa<br />

swavlebis dros.<br />

maswavleblebma da eqsperimentatorebma daadgines,<br />

rom pirobiTi ganmamtkicebeli ufro martivi<br />

gamosayenebelia da gacilebiT efeqturicaa,<br />

vidre pirveladi ganmamtkicebeli. vinaidan: (1)<br />

ramodenime pirveladi ganmamtkicebeli yovel-<br />

Tvisaa klasSi maSin, roca nebismieri stimulis<br />

gamovlena, romelsac maswavlebeli akontrolebs,<br />

SesaZloa gamoyenebul iqnes pirobiT<br />

ganmamtkiceblad; (2) swrafad SeiZleba maTi<br />

gacema; (3) isini advilad gadasatania; (4) maTi<br />

ganmtkicebis efeqti ufro swrafia, radgan is<br />

damokidebulia ganmamtkiceblis miRebaze da ara<br />

biologiur ganpirobebulobaze, rogorc es<br />

pirveladi ganmamtkiceblis drosaa.<br />

zogierT dawesebulebaSi, magaliTad, fsiqiatriul<br />

saavadmyofoSi an narkologiur dispanserSi,<br />

Jetonebis ekonomika am principebs emyareba.<br />

sasurveli qcevebi (magaliTad, medikamentis<br />

miReba) kargad ganimarteba da roca es qceva<br />

gamovlindeba, Jetonis saxiT sazRauri gaicema<br />

momsaxure personalis mier. mogvianebiT, es<br />

Jetonebi pacientma SeiZleba gadacvalos sxva<br />

tipis jildoze an privilegiaze (Kazdin, 1994;<br />

Martin& Pear,1999). ganmamtkicebelTa es sistema<br />

gansakuTrebiT efeqturia pacientis qcevis<br />

modificirebisTvis Tavis movlis qcevis TvalsazrisiT;<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovania maTi<br />

pozitiuri socialuri urTierTobebis gazrdis<br />

TvalsazrisiT.<br />

pirveladi ganmamtkicebeli (Primary reinforcers) _<br />

biologiurad gansazRvruli ganmamtkicebeli<br />

_ saWmeli da wyali.<br />

pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforcers)<br />

– klasikuri ganpirobebulobis mixedviT<br />

yofili neitraluri stimuli, romelic ganmamtkiceblad<br />

iqca.<br />

saidan<br />

viciT<br />

pirobiTi ganmamtkicebeli<br />

SimpanzeebisTvis<br />

Simpanzeebs aswavles problemis gadawyveta<br />

qiSmiSis, rogorc pirobiTi ganmamtkiceblis<br />

gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi<br />

JetonebiT Caanacvles. rogorc ki Jetonebi<br />

gamoCnda, maimunebma moTminebiT daiwyes<br />

muSaoba sakuTari ,,fulis~ mosapoveblad.<br />

maT mogvianebiT SeeZloT, gadaecvalaT<br />

Jetonebi qiSmiSze (Cowles; 1937).<br />

savaraudo aqtivobebi, rogorc<br />

dadebiTi ganmamtkiceblebi<br />

davuSvaT, rom Tqven gsurT bavSvs raRac<br />

gaakeTebinoT; ar gindaT, mas gadauxadoT an<br />

misceT oqros varskvlavi da amitom sTavazobT<br />

garigebas: ,,roca saSinao davalebas daasruleb,<br />

SegiZlia kompiuteruli TamaSi iTamaSo~. Tqven<br />

mier gamoyenebuli ,,kompiuteruli TamaSi~


mocemul situaciaSi premakis principad gvevlineba,<br />

romelic david premakma (David Premak)<br />

1965 wels aRmoaCina. premakis mixedviT, ufro<br />

metad albaTuri aqtivoba (qceva, romelsac Cveul<br />

garemoSi gamovlenis meti albaToba aqvs),<br />

SesaZloa, gamoviyenoT naklebad albaTuri<br />

qcevis ganmamtkiceblad. Tavis sawyis kvlevaSi<br />

premakma aRmoaCina, rom wyliT deprivirebulma<br />

virTxebma savarjiSo borblis datrialebis<br />

mizniT sirbili iswavles maSin, roca am aqtivobas<br />

wylis daleva mohyveboda da, piriqiT,<br />

savarjiSoTi deprivirebuli virTxebi zrdidnen<br />

wylis smis qcevas. premakis mixedviT, ganmamtkiceblad<br />

organizmisTvis mniSvnelovani nebismieri<br />

qceva an aqtivoba SeiZleba mogvevlinos.<br />

premakis principi xSirad gamoiyeneba gansakuTrebiT<br />

bavSvTa instituciebis iseTi qcevis<br />

sixSiris gasazrdelad, rogoricaa mSvidad jdoma<br />

da vinmes saubris mosmena. qvemoT aRwerilia<br />

erTi klasikuri SemTxveva.<br />

saidan<br />

viciT<br />

bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom<br />

iTamaSon<br />

Caatares kvleva, romlis drosac klasSi<br />

gamoyofili iyo droiTi intervalebi, roca<br />

bavSvebi mSvidad uyurebdnen dafas da<br />

zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas<br />

mohyveboda instruqcia: „gaiqeciT da iyvireT~.Mmoswavleebi<br />

dauyovnebliv wamoxtebodnen<br />

da darbodnen klasSi, yvirodnen<br />

da erTobodnen. ramdenime wuTSi Semdegi<br />

signali afrTxilebda maT, rom dabrunebuliyvnen<br />

TavianT adgilebze. mogvianebiT<br />

bavSvebs aZlevdnen Jetonebs dabali<br />

sixSiris qcevis — maTematikis mecadineobisTvis.<br />

bavSvebs Jetonebi saSualebas<br />

aZlevda, CarTuliyvnen SedarebiT maRali<br />

aqtivobis qcevaSi, rogoricaa saTamaSoebiT<br />

TamaSi. am tipis proceduriT kontroli<br />

SesaniSnavad ganxorcielda ramodenime<br />

dReSi (homme et al,1963).<br />

sxva tipis saklaso programa, sadac maswavleblebis<br />

mier xSirad gamoiyeneboda dasja, cema<br />

da yvirili, Cavarda.<br />

axla xedavT, Tu rogor SeiZleba gamoiyenoT<br />

premakis principi dabali sixSiris qcevaSi<br />

bavSvebis CasarTavad. socialurad aqtiuri<br />

bavSvisaTvis amxanagebTan TamaSi ganamtkicebs<br />

davalebis Sesrulebis naklebad sasiamovno<br />

qcevas. morcxvi bavSvisTvis ki axali wignis<br />

wakiTxva SeiZleba gamoviyenoT sxva bavSvebTan<br />

TamaSis qcevis ganmamtkiceblad. nebismieri<br />

aqtivoba SeiZleba gamoyenebul iqnes ganmamtkiceblad<br />

da es zrdis imis albaTobas, rom miRweul<br />

iqneba im qcevis sixSiris mateba, rac<br />

konkretul SemTxvevaSi naklebad albaTuria.<br />

ganmamtkicebelTa cxrilebi<br />

ra xdeba maSin, roca Tqven ar gindaT, rom<br />

Tqvens Sinaur cxovels ganumtkicoT raime<br />

konkretuli qceva? axalgazrda skiners mouwia<br />

Tavis laboratoriaSi erTi kviriT yofna ise,<br />

rom ar hqonda sakmarisi kvebiTi ganmamtkicebeli<br />

Tavisi mSromeli virTxebisaTvis. is ekonomias<br />

akeTebda da virTxebs saWmlis natexebs raRac<br />

intervaliT aZlevda. miuxedavad imisa, Tu<br />

ramdenjer daaWerdnen isini TaTs Rilaks, met<br />

sakvebs veRar iRebdnen. aRmoCnda, rom virTxebi<br />

ufro metad reagirebdnen am parcialur ganmamtkicebelTa<br />

formaze, vidre mudmivmoqmed ganmtkicebaze.<br />

rogor fiqrobT, ra mouvidaT cxovelebs,<br />

roca isini qcevis Caqrobis safrTxis<br />

winaSe aRmoCndnen da meti saWmeli aRar iyo?<br />

is virTxebi, romelTa qcevac ufro iSviaTad<br />

ganmtkicdeboda, gacilebiT intensiurad aWerdnen<br />

GTaTs Rilaks, vidre isini, romlebsac<br />

ganmamtkicebeli yovel jerze eZleodaT.<br />

skineri, raRac, Zalian mniSvnelovans miuaxlovda.<br />

am parcialuri ganmamtkiceblis efeqturobam<br />

migviyvana kvlevamde ganmamtkicebelTa gansxvavebuli<br />

intensivobiT miwodebis Sesaxeb (ix.<br />

sur. 7.13). Tqven TviTon gangicdiaT ganmamtkiceblis<br />

gansxvavebuli efeqtis roli sakuTar<br />

cxovrebaSi. roca Tqven xels swevT klasSi,<br />

maswavlebeli xan giZaxebT da xan _ ara. realur<br />

cxovrebaSi an laboratoriaSi ganmamtkicebeli<br />

SeiZleba miwodebul iqnes rogorc proporciuli<br />

ganmamtkiceblis forma — ramdenime<br />

konkretuli reaqciis Semdeg; an ganmamtkicebeli<br />

intervalebiT — roca ganmtkiceba drois raRac<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

251


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

252<br />

intervalis Semdeg gaicema. TiToeul SemTxvevaSi<br />

SeiZleba adgili hqondes fiqsirebul an variabilur<br />

ganmtkicebas. axla Cven viciT parcialuri<br />

ganmamtkiceblis efeqtis Sesaxeb da aRmoCnda,<br />

rom parcialurad ganmtkicebuli qceva metad<br />

gamZlea Caqrobis mimarT, vidre Tanmimdevrulad<br />

ganmtkicebuli (Bitterman, 1975). modi vnaxoT, sxva<br />

ra saintereso aRmoCenebi gaakeTes mkvlevrebma<br />

ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebTan dakav-<br />

SirebiT.<br />

fiqsirebuli proporciis (dozis)<br />

cxrilebi<br />

fiqsirebuli ganmamtkiceblis cxrilebSi<br />

ganmamtkicebeli gaicema mas Semdeg, rac organizmi<br />

gamoavlens reaqciaTa fiqsirebul odenobas.<br />

roca ganmtkicebas mohyveba erTi reaqcia,<br />

cxrils ewodeba fiqsirebuli proporcia-1 (fp-<br />

1; es aris Tanmimdevrulad ganmtkicebis cxrili).<br />

roca ganmamtkicebeli mosdevs yovel 25-e<br />

reaqcias, cxrils ewodeba fp-25. fiqsirebuli<br />

ganmamtkicebelTa cxrilebi (<br />

fiqsirebuli ganmamtkicebeli<br />

verbaluri proporcia<br />

fiqsirebuli intervalis cxrili (fixed-interval<br />

schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic<br />

ganmamtkicebeli miewodeba fiqsirebuli drois<br />

gasvlidan pirvelive sapasuxo reaqciisas.<br />

cvalebadi intervalis cxrili (vaiable-interval<br />

schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic<br />

ganmamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas<br />

cvladi periodis gavlis Semdeg, romlis saSualoc<br />

winaswar gansazRvrulia.<br />

warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi<br />

(shaiping by successive approximations) – qceviTi<br />

meTodi, romelic ganamtkicebs im reaqciebs,<br />

romlebic warmatebulad uaxlovdebian da<br />

maqsimalurad axlos arian sasurvel reaqcias-<br />

Tan.<br />

suraTi 7.13<br />

ganmamtkicebelTa cxrilebi<br />

qcevis gansxvavebuli paternebi yalibdeba ganmamtkicebelTa<br />

oTxi cxrilis gamoyenebiT. grafikebze<br />

arsebuli aRniSvnebi imaze miuTiTeben, Tu rodis<br />

miewodeba ganmamtkicebeli.<br />

proporciis cxrilebi iZleva reaqciis maRal<br />

xarisxs, radgan reaqciasa da ganmtkicebas Soris<br />

pirdapiri korelaciaa. mtreds SeuZlia,<br />

garkveuli drois ganmavlobaSi, imdeni sakvebi<br />

miiRos, ramdenic unda, Tu sakmarisad xSirad<br />

akenkavs. rac ufro maRalia proporcia, miT<br />

metia pauza TiToeuli ganmamtkiceblis Semdeg.<br />

ganmamtkiceblis misaRebad meti sapasuxo reaqciebis<br />

miRebis moTxovniT proporciis Semcirebam<br />

im SemTxvevaSi, roca cxoveli gawvrTnili<br />

da momzadebuli ar aris amisaTvis, SeiZleba<br />

migviyvanos Caqrobamde. bevri adamiani gayidvebis<br />

industriaSi fp cxrilebs mimarTavs: maT manamde<br />

unda gayidon saqonlis gansazRvruli raodenoba,<br />

vidre jamagirs aiReben.<br />

variabiluri proporciis cxrili<br />

variabiluri proporciis cxrilSi winaswar<br />

gansazRvrulia ganmamtkicebelTa Soris reaqciaTa<br />

raodenoba. vp-10 cxrili niSnavs, rom


saSualod yovel 10 reaqcias mohyveba ganmamtkicebeli,<br />

magram ganmtkicebas SeiZleba adgili<br />

hqondes mxolod erTi reaqciis an 20 reaqciis<br />

Semdeg. aseTi saxiT ganmtkicebuli qceva sakmaod<br />

rezistentulia Caqrobis mimarT. davuSvaT, Tqven<br />

mtredTan muSaoba daiwyeT vp-5 cxriliT da<br />

Semdeg gadaxvediT vp-110-ze. mtredi akenkavs 12000<br />

marcvals saaTSi da ase gagrZeldeba saaTebis<br />

manZilze, ganmamtkicebelTa gareSec ki. azartuli<br />

TamaSebic SegviZlia vp cxrilebis kontrols<br />

daqvemdebarebulad miviCnioT. am princips<br />

emyareba saTamaSo manqanebis principi _ masSi<br />

monetis Cagdebis Semdeg ar iciT, rodis miiRebT<br />

Sedegs, romelsac eliT da kvlav agdebT da<br />

agdebT monetebs. vp cxrili gayenebT gamocanis<br />

winaSe – rodis mova jildo. Tqven gjeraT, rom<br />

is Semdegi Tqveni reaqciis TandarTuli iqneba<br />

da ara ufro mogvianebiT (Rachlin, 1990).<br />

fiqsirebuli intervalis cxrili<br />

roca saqme gvaqvs fiqsirebuli intervalis<br />

cxrilTan, ganmamtkicebeli miewodeba pirveli<br />

reaqciis Semdeg, anu fiqsirebuli drois gasvlis<br />

Semdeg. FI-10 cxrilSi, magaliTad, roca subieqti<br />

iRebs ganmtkicebas, unda gavides 10 wami, sanam<br />

meore reaqcia ganmtkicdeba _ reaqciaTa raodenobisda<br />

miuxedavad.<br />

cvalebadi intervalis cxrili<br />

cvalebadi intervalis cxrilSi saSualo<br />

intervali winaswar aris gansazRvruli. magali-<br />

Tad, ci-20 cxrilSi ganmamtkicebeli miewodeba,<br />

saSualod, yovel 20 wamSi erTxel. es forma<br />

iwvevs saSualo siswrafiT, magram Zalian stabiluri<br />

qcevis formis Camoyalibebas. Caqroba am<br />

dros etapobrivi da Zalian nelia. erT Sem-<br />

TxvevaSi mtredma 18 000-jer akenka pirveli 4<br />

saaTis ganmavlobaSi mas Semdeg, rac ganmtkiceba<br />

Sewyda da 168 saaTi dasWirda am qcevis srul<br />

gaqrobas (Ferster & Skiner, 1957). SegiZliaT CaTvaloT,<br />

rom ci-20 cxrili sakuTar Tavze gaqvT<br />

gamocdili, Tu gyoliaT leqtori, romelic<br />

araregularulad, moulodnelad gitarebdaT<br />

koloqviumebs. yoveldRe emzadebodiT momavali<br />

gakveTilisaTvis?<br />

qcevis formireba (Seipingi)<br />

erT-erT eqsperimentSi Cven vilaparakeT virTxebze,<br />

romlebic Rilaks aWerdnen TaTs saWmlis<br />

misaRebad. Rilakis daWera daswavlili qcevaa.<br />

Tu mas operantul kameraSi movaTavsebT, albaT,<br />

ar daaWers saxelurs TaTs spontanurad. virTxas<br />

naswavli aqvs Tavisi TaTebis sxvadasxva gziT<br />

gamoyeneba, magram saxeluri sxva dros arasodes<br />

Camouwevia. rogor vaswavloT virTxas qcevebi,<br />

romlebic, savaraudod, iSviaTad vlindebian?<br />

Tqven moifiqreT ganmtkicebis gza, optimaluri<br />

sakvebi, ganmamtkicebelTa cxrilic gaqvT (fp-1),<br />

rogor moviqceT axla? imisaTvis, rom Tqven<br />

aswavloT axali rTuli qceva, unda gamoiyenoT<br />

Seipingi warmatebuli miaxloebebis mixedviT.<br />

am dros Tqven ganamtkicebT nebismier qcevas,<br />

romelic warmatebulia da Tanac miaxloebuli<br />

saboloo mizanTan.<br />

es ase keTdeba. jer unda moaxdinoT virTxis<br />

saWmliT deprivireba erTi dRis ganmavlobaSi.<br />

deprivaciis gareSe saWmelma SeiZleba ar imu-<br />

Saos, rogorc ganmamtkicebelma. Semdeg Tqven<br />

sistematurad aTavsebT sakvebs kabinis erT<br />

kuTxeSi ise, rom virTxa mas xedavdes. axla Tqven<br />

SegiZliaT daiwyoT Seipingi imiT, rom sakvebis<br />

miwodebis sixSire daukavSiroT virTxis<br />

specifikur qceviT reaqcias, magaliTad, karis<br />

saxelurTan misvlas. saWmeli virTxas miewodeba<br />

mxolod maSin, roca is ufro axlos midis karis<br />

saxelurTan. ganmamtkicebeli ki im SemTxvevaSi<br />

gaicema, Tu virTxa exeba mas, xolo saWmlis<br />

misaRebad man unda saxelurs daaWiros. am dros<br />

virTxa swavlobs, rom saxeluris Camoweva misTvis<br />

sakvebis momtania. ase rom, SeipingisTvis Tqven<br />

unda gansazRvroT progresis etapebi samizne qcevis<br />

Sesatyvisad da gamoiyenoT diferencirebuli<br />

ganmtkiceba TiToeuli etapis formirebisaTvis.<br />

axla ganvixiloT sxva SemTxveva, roca Seipingi<br />

gamoyenebul iqna patara autisti bavSvis<br />

cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad.<br />

saidan<br />

viciT<br />

qcevis formireba autist bavSvTan<br />

pacienti 3 wlis biWi iyo, romelsac<br />

dausves autizmis diagnozi. mas hqonda<br />

normaluri socialuri da verbaluri<br />

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb<br />

253


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

254<br />

qcevis deficiti. xSirad axorcielebda<br />

tantumebs da sakuTari Tavis damazianebel<br />

qcevebs. kataraqtis operaciis Semdeg man<br />

uari Tqva saTvaleebis tarebaze, rac<br />

Zlier mniSvnelovani iyo misi mxedvelobisaTvis.<br />

pirvelad mas eZleoda kanfeti<br />

saTamaSos Wyvitinis Semdeg. ase rom,<br />

saWmelTan asociaciis fonze es xma pirobiTi<br />

ganmtkiceba gaxda. Semdeg treningi<br />

gagrZelda uSuSo saTvalis CarCoTi.<br />

Tavidan Wyvitini ismoda maSin, roca patara<br />

saTvalis CarCos xelSi iRebda, male es<br />

xma ismoda mas Semdeg, rac CarCo xelSi<br />

yovndeboda, bolos _ roca bavSvs ekeTa<br />

saTvale. nel-nela biWi jildovdebida<br />

maSin, roca mas TvalTan axlos mihqonda<br />

CarCo. ramodenime kviraSi bavSvma daiwyo<br />

CarCos Tavze wamocma da male sworad<br />

moirgo Tvalebze. treningis Semdeg etapze<br />

bavSvma iswavla saTvalis tareba dReSi<br />

12 saaTis ganmavlobaSi (Wolf et al., 1964).<br />

axla davubrundeT Cvens virTxas. vTqvaT, Tqven<br />

mogindaT aswavloT virTxas galiaSi wreze<br />

sirbili. rogor gegmas ganaxorcielebdiT am<br />

SemTxvevaSi? ra SeiZleba iyos is miaxloebuli<br />

qceva saboloo mizanTan, romelsac Tqven<br />

dasawyisSi ganamtkicebdiT? SesaZloa, Tqven<br />

Tavidan ganamtkicoT saWiro mimarTulebiT Tavis<br />

mibrunebis qcevac ki. Semdeg Tqven virTxas<br />

saWmeli im SemTxvevaSi unda misceT, Tu is<br />

mTel tans miabrunebs saWiro mimarTulebiT.<br />

ras gaakeTebdiT amis Semdeg?<br />

daswavlis ori forma ganvixileT — klasikuri<br />

ganpirobebuloba da operantuli ganpirob-<br />

ebuloba, romelTac yvelaze xSirad iyeneben<br />

daswavlisas cxovelebTan. cdebs mecnierebi<br />

axorcielebdnen ZaRlebze, katebze, virTxebze<br />

da mtredebze. aRsaniSnavia, rom adamianebic<br />

msgavs qcevas axorcieleben. saboloo jamSi,<br />

mkvlevrebi mividnen daskvnamde, rom daswavla<br />

bevr situaciaSi modificirdeba garkveuli<br />

saxeobis biologiuri da kognituri SesaZleblobebiT.<br />

axla Cven gadavalT im procesebis


ganxilvaze, romlebic daswavlis zogad kanonebs<br />

SemosazRvraven.<br />

Sejameba<br />

Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili<br />

operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs<br />

organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos<br />

Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba<br />

zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.<br />

ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs<br />

generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobebuli<br />

ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas<br />

axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmamtkicebeli.<br />

premakis principi gvamcnobs, rom<br />

metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamoyenebuli<br />

naklebad albaTi aqtivobis gansamtkiceblad.<br />

ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi<br />

reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.<br />

Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan<br />

warmatebulad miaxloeba diferencialurad<br />

iqnes ganmtkicebuli.<br />

biologia da daswavla<br />

is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi<br />

principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia,<br />

pirvelad ingliselma filosofosma david iumma<br />

(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom<br />

„nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis<br />

operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT<br />

mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive<br />

fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen<br />

cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104).<br />

am Tvalsazrisis mimzidveli simartive<br />

kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi<br />

fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzomierebebi<br />

da SezRudvebi ganpirobebulobis<br />

ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993;<br />

Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan<br />

Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis<br />

ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze.<br />

bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adaptaciiT<br />

SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evoluciuri<br />

perspeqtiviT vudgebiT daswavlis<br />

unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu-<br />

leba aris swored is SezRudva, rac saxeobas<br />

memkvidreobiT gadaecema. es iZulebebi SeiZleba<br />

gamoyenebuli iqnes cxovelTa sensorul, qceviT<br />

da kognitur unarTa mimarTebaSi. ganvixilavT<br />

kvlevis or sferos, romelic cxadyofs, rom<br />

qceva-garemo kavSiri organizmis genotipiTaa<br />

ganpirobebuli _ instinqturi swrafva da gemos<br />

aversiiT swavla.<br />

instinqturi swrafva<br />

cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic<br />

aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da teleekranze.<br />

zogierTi cxoveli beisbols, pingpongs<br />

TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis<br />

manZilze keler brelandi da marion brelandi<br />

iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teqnikebs,<br />

rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva<br />

saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom<br />

zogadi principebi, romlebic laboratoriuli<br />

kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac<br />

imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo<br />

niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis<br />

gareT.<br />

Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi<br />

cxoveli „cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,<br />

enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo<br />

yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram<br />

enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis<br />

aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod<br />

wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda<br />

monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela<br />

monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan<br />

iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad<br />

axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac<br />

maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.<br />

amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa<br />

gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,<br />

isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT<br />

ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev<br />

ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis<br />

es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi<br />

zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan<br />

qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT<br />

miRebuli.<br />

aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,<br />

rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde<br />

cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,<br />

biologia da daswavla<br />

255


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

256<br />

daswavlili qceva iswrafvis instinqturi qcevisaken<br />

droTa ganmavlobaSi. am tendencias maT<br />

instinqturi swrafva uwodes (Breland & Breland,<br />

1951, 1961). cxovelebis qceva ar aixsneba operantuli<br />

principebiT, magram savsebiT gasagebi xdeba,<br />

Tuki am qcevas saxeobebisTvis damaxasiaTebeli<br />

memkvidruli qcevis paternebis konteqstSi<br />

ganvixilavT. es tendencia cvlis qcevas, romelic<br />

SemuSavebulia operantuli ganpirobebulobiT.<br />

cxovelTa swavlebis kvlevaTa umetesoba fokusirebuli<br />

iyo Sesatyvisad misawvdomi stimulebisaTvis<br />

winaswari ganxilvis safuZvelze<br />

SerCeul reaqciebze. brelandebis Teoria cxadyofs,<br />

rom SeuZlebelia daswavlis yvela aspeqtis<br />

gakontroleba. qcevebi SeiZleba metnaklebad<br />

advilad Sesacvleli iyos, rogorc<br />

cxovelis Cveulebrivi, genetikurad daprogramebuli<br />

reaqcia garemoze. ganpirobebuloba maSin<br />

iqneba efeqturi, rodesac samizne reaqcia biologiurad<br />

aqtualuria cxovelisaTvis. magaliTad,<br />

ra cvlilebaa saWiro imisTvis, rom Rorma moneta<br />

yulabaSi Caagdos? Tu es qceva dawyvilebul<br />

iqneba wylis miwodebasTan, mowyurebuli Rori<br />

bevrad swrafad daiswavlis am rutinas.<br />

gemos aversiiT daswavla<br />

am wignis avtorebma ramdenime aRiareba unda<br />

gaakeTon: erT-erT maTgans dResac zaravs Roris<br />

xorcisa da muxudos Wamis warmodgenaze, xolo<br />

meores zustad aseTive reaqcia aqvs popkornze.<br />

Cven mZimed avad gavxdiT zemoT CamoTvlili<br />

sakvebis miRebis Semdeg. nakleb savaraudoa, rom<br />

Cven avad am sakvebis gamo gavxdiT, Tumca, aseTi<br />

reaqcia mainc SemogvrCa. imisaTvis, rom avxsnaT<br />

es fenomeni, mivmarToT isev cxovelebs.<br />

daswavlis biologiuri iZuleba (Biological constraints<br />

on learning) – nebismieri limiti organizmis<br />

daswavlis SesaZleblobaze, romelic gansazRvrulia<br />

erTi saxeobis individebis memkvidruli<br />

sensorul-kognituri unarebiT.<br />

instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswavlili<br />

qcevis tendencia, droTa ganmavlobaSi<br />

instinqtur qmedebaSi gadavides.<br />

gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning)<br />

– daswavlis biologiuri kanonzomiereba,<br />

romelSic organizmi swavlobs avadmyofobis<br />

gamomwvevi sakvebisagan Tavis aridebas.<br />

davuSvaT, Tqven gTxoves, SeimuSaoT strategia<br />

ucnobi nivTierebebis degustaciisaTvis. Tqven<br />

rom gqondeT virTxis qcevis memkvidruli<br />

paterni, am dros uaRresad frTxilad iqnebodiT.<br />

rodesac isini awydebian axal sakvebs an surnels,<br />

Zalian frTxiloben da Zalian patara raodenobas<br />

iReben gasasinjad. Tuki es nivTiereba<br />

maT arafers dauSavebs, Semdeg ubrundebian da<br />

miirTmeven. magram, Tu eqsperimentSi CavrTavT<br />

iseT nivTierebas, romelic avad xdis virTxebs,<br />

maSin isini am nivTierebas arasdros aRar miekarebian.<br />

am fenomens ewodeba gemos aversiiT daswavla.<br />

am genetikur unars _ sakvebis gasinjvas<br />

da daswavlas, romeli sakvebia usafrTxo da<br />

romelia toqsikuri, didi Rirebuleba aqvs.<br />

gaixseneT Cxikvi lorenco. rogorc Cans, misTvis<br />

Rvinis gemo aversiuli gaxda mas Semdeg, rac man<br />

„simTvraleSi~ gamoscada.<br />

gemos aversiiT daswavla Zalze Zlieri meqanizmia.<br />

gansxvavebiT klasikuri ganpirobebulobis<br />

sxva aspeqtebisagan, gemos aversiiT daswavla<br />

mxolod erTjeradi dawyvilebiT xdeba. wyvildeba<br />

ganpirobebuli stimuli (axali sakvebi/<br />

surneli) da misi Sedegi (ganupirobebli stimulis<br />

– elementis, romelic, faqtobrivad, iwvevs<br />

avadmyofobas – Sedegi). es debuleba WeSmariti<br />

rCeba didi droiTi intervalebis drosac (12<br />

saaTi da meti, dro, romlis SualedSi virTxa<br />

iRebs nivTierebas da avad xdeba). sabolood,<br />

gansxvavebiT klasikurad ganpirobebuli asociaciebisagan,<br />

romlebic sakmaod myifea, gemos<br />

aversiiT daswavla myari xdeba erTi gamocdilebis<br />

Semdegac. kidev erTxel, imisaTvis, rom<br />

gavigoT klasikuri ganpirobebulobis normaTa<br />

darRvevebi, unda gaiTvaliswinoT is, Tu raoden<br />

dramatulad moiTxoven es meqanizmebi gadarCenas.<br />

jon garsiam, fsiqologma, romelmac pirvelad<br />

daafiqsira gemos aversiiT daswavla laboratoriaSi<br />

da misma kolegam, robert kolingma, es<br />

fenomeni gamoiyenes imisaTvis, rom TvalsaCino<br />

gaexadaT cxovelebis mzadyofna konkretuli<br />

asociaciebis daswavlisaTvis. mkvlevrebma aRmoaCines,<br />

rom zogierTi ganpirobebuli stimuliganupirobebeli<br />

stimuli kombinaciebi SeiZleba<br />

klasikurad iyos ganpirobebuli cxovelTa konkretul<br />

saxeobebSi.


saidan<br />

viciT<br />

stimulisa da Sedegebis Tanxvdena<br />

garsiasa da kolingis eqsperimentis pirvel<br />

fazaSi virTxebi jer ecnobodnen<br />

situacias, romelSic milis alokva iwvevda<br />

sam ganpirobebul stimuls: saxariniT Sezavebul<br />

wyals, xmaurs da Zlier sinaTles.<br />

meore fazaSi, rodesac virTxebi mils<br />

lokavdnen, maTi naxevari iRebda mxolod<br />

tkbil wyals, xolo meore naxevari –<br />

xmaurs, sinaTles da sufTa wyals. Semdeg<br />

orive jgufi daiyo: TiToeuli jgufis<br />

erTi naxevari moxvda eleqtruli Sokis<br />

zemoqmedebis qveS, rac tkivils iwvevda,<br />

xolo meore naxevari ki radiaciuli<br />

dasxivebis qveS, rac iwvevda avadmyofobasa<br />

da gulisrevas. wylis is raodenoba, romelic<br />

virTxebma pirvel fazaSi dalies,<br />

Seadares meore fazaSi daleuli wylis<br />

raodenobas. raodenoba sagrZnoblad mcirdeboda,<br />

rodesac surnelovani wyali asocirdeboda<br />

avadmyofobasTan (gemos aversia)<br />

da rodesac xmauri da sinaTle asocirdeboda<br />

tkivilTan. Tumca, qcevaSi mxolod<br />

patara cvlileba SeiniSneboda ori sxva<br />

pirobis SemTxvevaSi: rodesac surneli<br />

moaswavebda tkivils, an, rodesac Zlieri<br />

sinaTle, xmauri da wyali moaswavebda<br />

avadmyofobas (ix. sur. 7.14).<br />

miRebuli Sedegebi cxadyofs, rom virTxebs<br />

aqvT Tandayolili unari, asociacia daamyaron<br />

konkretul stimulsa da konkretul Sedegs<br />

Soris (Garcia & Koelling, 1966). ganpirobebulobis<br />

zogierTi aspeqti, aqedan gamomdinare, damokidebulia<br />

ara marto stimulsa da qcevas Soris<br />

kavSirze, aramed imazec, Tu rogor dispozicias<br />

avlens organizmi genetikurad am stimulis<br />

mimarT mocemul garemoSi (Barker et al., 1978).<br />

cxovelebs aqvT memkvidruli klasifikacia im<br />

stimulebisa, romeli SeiZleba moaswavebdes<br />

safrTxes da romeli – jildos. amitom eqperimentatorebi,<br />

romlebic ecdebian am paternebis<br />

darRvevas, bevrs verafers miaRweven.<br />

mkvlevrebma gemos aversiiT daswavlis meqanizmis<br />

praqtikaSi gadmotanac scades. imisaTvis,<br />

suraTi 7.14<br />

Tandayolili unarebi<br />

garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom<br />

virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli<br />

stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.<br />

virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avadmyofobas<br />

moaswavebda da ara Soks da piriqiT _<br />

ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moaswavebda<br />

da ar eridebodnen, rodesac mas avadmyofoba<br />

mohyveboda.<br />

rom koiotebma Sewyviton cxvris xocva, jon<br />

garsiam da misma kolegebma daawyves batknis<br />

toqsikuri xorci, romelic gaxveuli iyo cxvris<br />

tyavSi. toqsikuri xorciT koiotebi daavaddnen<br />

da ganuviTardaT zizRi batknis xorcis mimarT.<br />

amis Semdeg cxvris danaxvaze isini Setevis<br />

magivrad ukan ixevdnen.<br />

gemos aversiis erT-erTi yvelaze seriozuli<br />

aspeqti Tavs iCens kiboTi daavadebul pacientebSi,<br />

romlebic veRar uZleben Cveulebriv<br />

sakvebs qimioTerapiisa da misgan gamowveuli<br />

gulisrevis gamo.<br />

saidan<br />

viciT<br />

mkerdis simsivnis mqone pacientebSi<br />

gemos arideba<br />

22 qalisagan Semdgarma jgufma, romelsac<br />

dasmuli hqonda mkerdis kibos diagnozi,<br />

gviambo sakuTari kvebiTi prioritetebis<br />

Sesaxeb qimioTerapiis rva kursis<br />

ganmavlobaSi, romelTa Sorisac Sualedi<br />

sami kvira iyo. qalebma CamoTvales yvelaferi,<br />

rasac Wamdnen 24 saaTis manZilze<br />

biologia da daswavla<br />

257


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

258<br />

Terapiamde da Terapiis Semdeg. isini<br />

ranJirebas ukeTebdnen sakvebsa da sasmels<br />

1-dan (Zalian armowoneba) 9-mde (Zalian<br />

mowoneba). mkvlevrebi aversiis gamovlenas<br />

maSin aRiarebdnen, Tuki sakvebis Sefaseba<br />

4 quliT daecemoda. aRmoCnda, rom qalebis<br />

46%-s ganuviTarda aversia, sul mcire,<br />

erTi sakvebis mimarT. Tumca, aversiebi,<br />

romlebic Cndeboda Terapiis pirveli ori<br />

kviris ganmavlobaSi, xanmokle iyo. cxadi<br />

gaxda, rom, virTxebisagan gansxvavebiT,<br />

pacientebi arCevdnen, rom gulisreva<br />

Terapiis Sedegi iyo da ara sakvebisa, romlis<br />

Semdgomi gasinjvisas ganpirobebuli<br />

aversia qreboda (Jacobsen et al., 1993).<br />

imis garkveviT, rom aversia SeiZleba klasikurad<br />

iyos ganpirobebuli, mkvlevrebs SeuZliaT,<br />

SeimuSavon amis Sesamcirebeli saSualebebi (Berstein,<br />

1991). magaliTad, kiboTi daavadebul bavSvebs<br />

sakvebi qimioTerapiamde miawodes. amasTan, miwodebul<br />

kanfetebs an nayins sruliad specifikuri<br />

surneli hqonda anu aversia swored am surnelis<br />

mimarT yalibdeboda. amgvarad, bavSvebs SeeZloT,<br />

kvlavac eWamaT sayvareli surnelis mqone kanfeti<br />

an nayini. mkvlevrebma aRmoaCines sxva aspeqtebic<br />

pacientebSi, rac klasikuradaa ganpirobebuli.<br />

bevr pacients gulisreva ewyeboda qimioTerapiis<br />

seansis dawyebamde. is garemo da ganwyoba, romel-<br />

Sic isini mkurnalobdnen, ganpirobebul stimulad<br />

iqca (Tomoyasu et al., 1996). amgvari efeqtebis<br />

safuZvlebis gaanalizeba mkvlevrebs mkurnalobis<br />

meTodikis SemuSavebis saSualebas aZlevs. kidev<br />

erTxel _ ganpirobebulobaSi amgvari gavlenis<br />

efeqtebis safuZvlebis codna mkvlevrebs saSualebas<br />

aZlevs, SeimuSaon amave efeqtebis sawinaaRmdego<br />

mkurnaloba.<br />

axla cxadi xdeba, ratom unda iyvnen Tanamedrove<br />

qceviTi analitikosebi yuradRebiT reaqciis<br />

im tipebis mimarT, romlebic ama Tu im saxeobisaTvis<br />

ufro Sesaferisebi arian dasaswavlad<br />

(Todd and Morris 1992). Tu Tqven gindaT moxuc ZaRls<br />

aswavloT xrikebi, mainc ver SecvliT mis<br />

genetikurad ganpirobebul qceviT potencials.<br />

Cveni disciplina ar aris srulyofili, ramdenadac<br />

jer ar SevxebivarT daswavlis iseT formebs,<br />

romlebic umaRles kognitur procesebs moiTxoven.<br />

axla swored aseTi saxis daswavlas SevexoT.<br />

Sejameba<br />

instinqturi swrafvis fenomeni gulisxmobs,<br />

rom organizmebi limitirebulni arian im<br />

TvalsazrisiT, UTu ras daiswavlian saxeobidan<br />

gamomdinare instinqtTa gamo. gemos aversia<br />

imdenad Zlieria zogierT cxovelTan, rom is<br />

permanentulad daiswavleba ganpirobebuli<br />

stimulisa da ganupirobebeli stimulis erTjeradi<br />

SewyvilebiTac ki. qimioTerapiaze myof<br />

adamianTa umetesoba ganicdis ganpirobebul<br />

gemos aversias. mkvlevrebi cdiloben, gamoigonon<br />

klasikur ganpirobebulobaze dayrdnobili me-<br />

Todebi, raTa Tavidan aicilon, an gaauqmon es<br />

aversiebi.


kogniciis gavlena<br />

daswavlaze<br />

rogorc aRiniSna, qcevis Zalian didi speqtri<br />

SeiZleba aixsnas, rogorc daswavlis martivi<br />

procesis Sedegi. Cndeba kiTxva: arseboben Tu<br />

ara daswavlis iseTi tipebi, romlebsac ufro<br />

kompleqsuri kognituri unarebi sWirdebaT?<br />

kognicia aris nebismieri fsiqikuri aqtivoba,<br />

romelic CarTulia codnis gadamuSavebisa da<br />

warmoCenis iseT procesebSi, rogorebicaa:<br />

azrovneba, mexsiereba, aRqma da metyveleba. amitom<br />

axla ganvixilavT daswavlis iseT formebs,<br />

romlebic ar SeiZleba aixsnas mxolod klasikuri<br />

an operantuli ganpirobebulobiT. aqedan<br />

gamomdinare, iTvleba, rom qceva, nawilobriv,<br />

kognituri procesebis Sedegia.<br />

cxovelTa kognicia<br />

am TavSi ganvixileT daswavlis wesebi vir-<br />

Txebis, ZaRlebis da mtredebis magaliTze.<br />

mkvlevrebma daadgines, rom ara mxolod klasikuri<br />

da operantuli ganpirobebulobiT SeiZleba<br />

sxvadasxva saxeobebis unarebis ganzogadeba<br />

(Wasserman, 1993-1994). Tavis evoluciis TeoriaSi<br />

Carlz darvinma ganacxada, rom kognituri<br />

unarebi izrdeba da viTardeba cxovelTa fizikur<br />

formasTan erTad. amitom axla ganvixilavT<br />

cxoveluri daswavlis or, erTob STambeWdav,<br />

tips, romelic miuTiTebs cxovelTa kognitur<br />

unarebze.<br />

kognituri rukebi<br />

edvard tolmeni (Edward Tolman, 1886-1959) iyo<br />

pirveli, vinc daiwyo kognituri procesebis<br />

kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli<br />

situaciebis gamogonebiT, romlebSic meqanikuri,<br />

erTi-erTze asociaciebi ver axsnida cxovelis<br />

qcevas. daakvirdiT 7.15 suraTs. tolmenma da<br />

misma studentebma aCvenes, rom, rodesac labirinTSi<br />

blokirebulia Tavdapirveli biliki,<br />

virTxebi iq adreuli gamocdilebiT airCeven<br />

umokles gzas gamosvlisaTvis, miuxedavad imisa,<br />

rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman &<br />

Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise,<br />

TiTqos isini emorCilebodnen gansazRvrl<br />

suraTi 7.15<br />

kognituri rukebi labirinTebSi<br />

siarulis daswavlisas<br />

cdis pirebma upiratesoba pirdapir gzas (gza 1)<br />

mianiWes labirinTSi, roca is Tavisufali iyo.<br />

roca es gza daibloka A blokiT, isini meore<br />

gzaze gadavidnen. roca gamoCnda B bloki, vir-<br />

Txebma Cveulebriv mesame gza airCies. maTi qcevaa<br />

aCvenebda, rom saWmlis mopovebis kognituri ruka<br />

gaaCndaT.<br />

kognitur rukas – labirinTis zedxeds, nacvlad<br />

imisa, rom brmad daewyoT gamosavlis Zebna cdisa<br />

da Secdomis meTodiT (Edward Tolman, 1948).<br />

tolmenis Sedegebma aCvena, rom ganpirobebuloba<br />

Seicavs gacilebiT ufro mets, vidre ubralod<br />

asociaciur dawyvilebas. is moicavs daswavlas<br />

da, Semdeg, am daswavlili masalis warmoCenas<br />

qceviT konteqstSi.<br />

tolmenis tradiciiT gagrZelebulma kvlevam<br />

gamoavlina sivrcobrivi mexsierebis gasaocari<br />

unari CitebSi, futkrebSi, virTxebSi, sxva cxovelebsa<br />

da adamianebSic ki (Tolman, 1948). kog-<br />

cxovelTa kognicia (Animal cognition) – cxovelebis<br />

kognituri SesaZleblobebi; mkvlevrebi eZeben<br />

kognituri unarebis ganviTarebas sxvadasxva<br />

saxeobebSi, saxeobebis ierarqiis mixedviT, adamianamde.<br />

kognituri ruka (Cognitive map) – fizikuri sivrcis<br />

gonebrivi reprezentacia.<br />

kogniciis gavlena daswavlaze<br />

259


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

260<br />

nituri rukis gasagebad yuradReba unda mivaqcioT<br />

im funqciebs, romlebsac isini emsaxurebian:<br />

cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben<br />

sakuTari garemos Tvisebebis amosacnobad;<br />

maTTvis mniSvnelovani samizne obieqtebis<br />

misagnebad;<br />

garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.<br />

Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri rukebis<br />

sxvadasxva funqcia frinvelTa sxvadasxva<br />

saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels far-<br />

To arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon<br />

saWmels saWiroebis SemTxvevaSi.<br />

klarkis TxilCita Cempionia saWmlis<br />

gadanaxvaSi. gvian zafxulSi es frinveli<br />

marxavs 6000 fiWvis Tesls amerikis samxreTdasavleT<br />

nawilis mTebSi. isini marcvals<br />

momaval gazafxulze eZeben, anu maSin,<br />

rodesac damaluli sakvebi sWirdebaT<br />

bartyebisaTvis (Shettleworth, 1993, gv. 180).<br />

Citebi ara mxolod dafrinaven erT gansazRvrul<br />

garemoSi, aramed, TuUgaumarTlaT,<br />

marcvlebs ki ar esevian, isini miwaSi flaven<br />

maT nawils da gansazRvruli drois Semdeg<br />

84% sizustiT brundebian am adgilze (Kamil &<br />

Balda, 1990). isini kargad agneben im adgilebsac,<br />

sadac adre hqondaT marcvlebi, magram isini<br />

ukve carielia. Citebis is saxeobebi, romlebic<br />

didad arian damokidebulni gadamalul sakvebze,<br />

qceviT maRla dganan maTTan yvelaze axlomdgom<br />

saxeobebTanac ki. aranairi gansxvaveba qcevis<br />

warmatebulobas Soris araa am saxeobisTvis,<br />

romelic samalavis magivrad laboratoriaSi<br />

sivrcobriv eqsperimentSi monawileobs (Kamil et<br />

al., 1997). amasTan, gavixsenoT, rom am Citebis<br />

qceva – samalavSi marcvlebis damalva araa<br />

ganmtkicebuli. isini mxolod im SemTxvevaSi<br />

miagneben gadamalul sakvebs, Tuki maTi kognituri<br />

ruka SenarCundeba.<br />

konceptualuri qceva<br />

kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxovelebs<br />

garemoSi orientaciaSi, magram sxva ra<br />

kognituri procesebi unda hqondeT cxovelebs<br />

da raSi unda iyenebdnen maT?<br />

me-11 TavSi aRvniSnavT, rom metyvelebis<br />

dawyebisas bavSvebisTvis erT-erT mTavar amocanad<br />

iTvleba axali cnebebisa da kategoriebis<br />

daswavla. magram aRmoCnda, rom bavSvebi ar arian<br />

erTaderTi arsebebi, romelTac am amocanis<br />

daZleva SeuZliaT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom<br />

mtredebs aqvT kognituri unari, gamoiyenon<br />

konceptualuri gansxvavebebi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

mtredebi gadawyvetilebebs<br />

kategorizaciis struqturis mixedviT<br />

iReben<br />

edvard vasermanma da misma kolegebma<br />

(1992) warmoudgines mtredebs adamianebis,<br />

yvavilebis, manqanebis da skamebis fotoebi.<br />

yoveli mtredisTvis oTxi cneba dayofili<br />

iyo or ufro did kategoriad (sur. 7.16).<br />

magaliTad, erTi mtredi miiRebda sakvebs,<br />

Tuki niskarts daartyamda narinjisfer<br />

Rilaks adamianis an manqanis Cvenebis<br />

Semdeg da wiTel Rilaks _ yvavilis an<br />

skamis Cvenebis Semdeg. mtredebma iswavles


adekvaturad reagireba da maTi 80% swori<br />

feris Rilaks urtyamda niskarts. wvrTnis<br />

meore fazaSi mtreds axali reaqcia unda<br />

SeemuSavebina ufro mcire kategoriis Ti-<br />

Toeuli suraTisTvis. amgvarad, mtreds<br />

unda daertya mwvane RilakisTvis adamianis<br />

suraTis miwodebisas da TeTrze – skamis<br />

fotos Cvenebisas. amjeradac, mtredebis<br />

80%-ma Tavi gaarTva amocanas.<br />

magram ra xdeba, rodesac miewodebaT yvavilis<br />

an manqanis suraTi da uwevT, airCion mwvane, an<br />

TeTri Rilaki? maT ar aqvT ganmtkicebis aranairi<br />

gamocdileba, Sesabamisad Cven ar SegviZlia<br />

daswavlis procesze dafuZnebuli qcevis winaswarmetyveleba.<br />

ras izamdiT Tqven, Tu msgavs<br />

situaciaSi aRmoCndebodiT? albaT, eqsperimentis<br />

pirvel fazaSi Tqven daiswavlidiT, rom yvavilebi<br />

da skamebi erTad moiazreba. eqsperimentis<br />

meore fazaSi ki iswavlidiT, rom unda gamoamJRavnoT<br />

erTi an ori reaqcia yvavilis Ti-<br />

Toeul fotoze. roca saqme skamebze midgeboda,<br />

Tqven, albaT, igive reaqcia geqnebodaT, rac<br />

yvavilze gqondaT. igives akeTeben mtredebic.<br />

testebis triadebis 60-70 procentSi maT<br />

gamoiyenes „kategorizaciis~ msgavsi informacia.<br />

dakvirvebiT daswavla<br />

imisaTvis, rom daswavlis axal formas<br />

gavecnoT, albaT, kargi iqneba SevexoT sakiTxs<br />

adamianebis da virTxebis mier axali sakvebis<br />

SerCevasTan dakavSirebiT. virTxebi gacilebiT<br />

frTxilebi arian am sakiTxTan mimarTebaSi,<br />

vidre adamianebi, ZiriTadad im mizezis gamo,<br />

rom akliaT mniSvnelovani informacia sxva<br />

virTxebisagan. roca Cven, adamianebi, axal sakvebs<br />

vsinjavT, yovelTvis gvaqvs konteqsti. es<br />

konteqsti imas gulisxmobs, rom viciT, sxva<br />

adamianebma ukve gasinjes da moewonaT igive<br />

sakvebi. Tqveni „saWmlis Wamis qceva~ sxva<br />

adamianebis codnis paternebiTaa ganmtkicebuli.<br />

es magaliTi gviCvenebs, rom adamianebs SeuZliaT<br />

daiswavlon sxvebis gamocdilebaze dayrdnobiT,<br />

risTvisac isini kognitur unarebs gamoiyeneben.<br />

Sesabamisad, Cven vcvliT sakuTar qcevas sxvebis<br />

gamocdilebis mixedviT.<br />

Zalian xSirad, socialuri daswavla im<br />

situaciebSi iCens Tavs, sadac daswavla ar<br />

aris gamowveuli tradiciuli ganpirobebulobis<br />

TeoriiT. adamianebi ubralod sxvebze<br />

dakvirvebiT swavloben, anu, Tu adamiani uyurebs,<br />

Tu rogor daisaja an waxalisda sxva raRac<br />

qcevisTvis, cdilobs igive qceva gaimeoros an<br />

Seikavos Tavi. amas dakvirvebiT daswavla hqvia.<br />

asaniSnavia, rom Cveni kognicia dakvirvebiT<br />

daswavlisas garkveul molodinebs gamoimu-<br />

Savebs. roca models (adamians, romelic raRac<br />

qcevas axorcielebs) vuyurebT, Cven vfiqrobT,<br />

rom, Tu zustad imas gavimeorebT, rasac modeli<br />

akeTebs, igive jildos miviRebT an iseve<br />

davisjebiT. umcrosi Svili SesaZloa ukeT<br />

iqceodes, vidre ufrosi, radgan man ufrosis<br />

Secdomebze iswavla.<br />

daswavlis amgvari unari, razec zemoT iyo<br />

saubari, sakmaod momgebiania. aRaraa saWiro im<br />

cdisa da Secdomis meTodis mravalgzis gamoyeneba,<br />

rom raime viswavloT. sxvebis Secdomebis<br />

mixedviT SeiZleba daskvnebis gakeTeba.<br />

dakvirvebiT daswavla (Observational lerning) –<br />

suraTi 7.16<br />

kategoriebis swavla mtredebTan<br />

wvrTnis pirveli faza mtredebs aswavlis,<br />

Tu romeli cneba erTiandeba msxvil kategoriaSi.<br />

meore faza aswavlis axal reaqcias<br />

kategoriis cnebebis naxevarze. testirebis<br />

faza aCvenebs generalizacias, romelsac<br />

adgili aqvs axali kategoriis cnebebTan<br />

mimarTebaSi (es erTi magaliTia sxvadasxva<br />

mtredebTan stimulisa da reaqciis sxvadasxva<br />

kombinaciisa).<br />

kogniciis gavlena daswavlaze<br />

261


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

262<br />

adamianis mier dakvirvebiT daswavlis klasikur<br />

magaliTebs adgili hqonda albert banduras<br />

laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma<br />

uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas<br />

da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoam-<br />

JRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar<br />

unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines<br />

(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi<br />

agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen,<br />

roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirdebodnen.<br />

amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da<br />

antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze<br />

dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven<br />

garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain-<br />

teresoa, ra cvladebi gansazRvraven imas, Tu<br />

romeli modeli moaxdens gavlenas Cvenze?<br />

kvlevebma aCvena (Baldwin &Baldwin, 1973, Bandura,<br />

1977), rom modeli gansakuTrebiT didi gavlenis<br />

mqonea, roca:<br />

adgili aqvs qcevis Sedegebis ganmtkicebas;<br />

modeli aRiqmeba dadebiTad, moswonT da<br />

endobian;<br />

arsebobs msgavseba modelisa da damkvirveblis<br />

Tvisebebs Soris;<br />

damkvirvebeli iRebs jildos modelis<br />

qcevaze yuradRebis miqcevisaTvis;<br />

modelis qceva xiluli da TvalSisacemia<br />

– is cxadad gamoirCeva sxva modelebisagan;<br />

damkvirveblis kompetenturobis xarisxzea<br />

damokidebuli qcevis wamowyeba.<br />

mizezTa am CamonaTvalis gagebisaTvis, warmoidgineT<br />

sakuTari Tavi modelis situaciaSi da<br />

naxavT, ra roli aqvs TiToeul erTeuls am<br />

siidan. magaliTad, warmoidgineT, rom uyurebT<br />

viRacas, vinc paraSutiT gadmoxtomas swavlobs;<br />

an gaixseneT, rogor SeiZleba vinmem iswavlos<br />

mafiis srulfasovan wevrad yofna mxolod<br />

sxvaTa dakvirvebiT.<br />

radgan xalxi ase efeqturad swavlobs modelisagan,<br />

advili gasagebia televiziis didi<br />

nawili ratom muSaobs swored qceviT gavlenaze:<br />

axdens Tu ara gavlenas telemayureblebze is,<br />

rasac uyureben televizorSi jildosa da<br />

dasjis saxiT? gansakuTrebuli yuradReba mieqca<br />

Zaladobis faqtebis Cvenebas televiziiT –<br />

mkvleloba, gaupatiureba, qurdoba, terorizmi<br />

da TviTmkvleloba – Sedegad ki bavSvebis da<br />

mozrdilebis qceva. xels uwyobs Tu ara<br />

Zaladobis Cveneba Zaladobis imitacias?<br />

fsiqologiuri kvlevebis mixedviT, pasuxi am<br />

kiTxvaze dadebiTia zogierTi xalxisTvis,<br />

gansakuTrebiT SeerTebul StatebSi (Comstock &<br />

Scharer, 1999). kvlevis ramdenime aTwleulis<br />

Semdeg gamoikveTa sami saSualeba, romliTac<br />

televizia uaryofiT gavlenas axdens mayureblis<br />

cxovrebaze (Smith & Donnerstein, 1998): pirvel<br />

rigSi, Zaladobis yureba zrdis agresiul qcevas.<br />

es asociacia gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

bavSvebisaTvis _ agresiuli Cvevebis SeZena<br />

Zaladobis adreul asakSi xilviT, SeiZleba<br />

antisocialur qcevaSi gadaizardos ufro<br />

gviandel asakSi; meorec, xdeba yoveldRiur


cxovrebaSi Zaladobis gamovlenis araswori<br />

raodenobrivi Sefaseba. mayurebeli SeiZleba<br />

Seipyros SiSma, rom TviTonac ar gaxdes Zala-<br />

--dobis msxverpli sinamdvileSi; mesame, Zaladobis<br />

yurebam SeiZleba migviyvanos desensitizaciamde<br />

– emociur aSlilobasa da distresamde.<br />

ganvixiloT disensitizaciis laboratoriuli<br />

magaliTi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

mediaZaladoba cxovrebiseuli agresiis<br />

mimarT tolerantobas ayalibebs<br />

meoTxe da mexuTe kursis 42 studentidan<br />

TiToeuli Seiyvanes eqsperimentul oTax-<br />

Si, sadac unda eyurebinaT an Zaladobis<br />

scenebiani filmi „karates Svili~, an<br />

araagresiuli sportuli sanaxaoba 1984<br />

wlis zafxulis olimpiadidan. am kasetebis<br />

yurebis Semdeg studentebi daajeres,<br />

rom axla isini naxavdnen namdvil ambebs,<br />

rac Cumad gadaRebuli iyo videoze da<br />

maxlobel oTaxSi paralelurad xdeboda.<br />

sinamdvileSi es iyo videoCanaweri, romel-<br />

Sic ori bavSvi (6 wlis) jer TamaSobs<br />

oTaxSi, xolo Semdeg nel-nela xdeba<br />

erTmaneTis mimarT agresiuli. studentebs<br />

instruqciaSi neba darTes, moeZebnaT eqsperimentatori,<br />

Tuki SeSfoTdebodnen imiT,<br />

rasac videoze uyurebdnen. studentebma,<br />

romlebsac „karates Svili~ hqondaT<br />

nanaxi, orjer ufro metxans uyures Canawers,<br />

vidre maT, vinc olimpiur TamaSebs<br />

uyura. amgvarad, mkvlevrebma daaskvnes, rom<br />

Zaladobis scenebis yurebam gamoiwvia meti<br />

tolerantoba namdvili agresiis mimarT<br />

(Molitor & Hirsch, 1994).<br />

Tqven SeiZleba ifiqroT, rom esaa laboratoriuli<br />

kvlevis mcire efeqti, magram warmoidgineT<br />

mTeli im Zaladobis gavlena, risi yurebis<br />

saSualebac bavSvebs televiziiT aqvT. gaiTvaliswineT,<br />

rom bavSvebma SeiZleba, agreTve, iswav-<br />

lon prosocialuri da damxmare qceva, Tuki<br />

amis magaliTs televiziiT naxaven (Rosenkoetter,<br />

1999; Singer & Singer, 1990). seriozulad unda mivudgeT<br />

im azrs, rom bavSvebi swavloben televiziidan<br />

imas, rasac uyureben, amitom mSobeli<br />

an momvleli unda zrunavdes bavSvisaTvis<br />

programebis SerCevaze.<br />

dakvirvebiT swavlis analizi avlens or<br />

kanonzomierebas: qcevaze did gavlenas axdens<br />

ganmtkiceba da, agreTve, adamianis kognituri<br />

SesaZleblobebi, romlebsac isini iyeneben qcevis<br />

Sesacvlelad. es midgoma qcevis kvlevaSi<br />

yvelaze mZlavri aRmoCnda (Bandura, 1986). me-16<br />

TavSi Cven vnaxavT warmatebul Terapiis programebs.<br />

davubrundeT saSinelebaTa filmis naxvas.<br />

rogor SeiZleba qceviTma analizma axsnas Tqveni<br />

gamocdileba?<br />

Tu Tqven filmze megobris rCevis gamo<br />

waxvediT, e.i. uneblie ganmtkicebas daemorCileT;<br />

Tu kinoTeatrSi moxvdiT imitom, rom es Tqveni<br />

Cveuli rutinaa, aq kognituri rukis gavlenis<br />

efeqti SeimCneva; Tu SemaSinebelma musikam Tqven<br />

SegaSfoTaT da dagafiqraT gmirebis bedze, es<br />

klasikuri ganpirobebulobis efeqtia, magram,<br />

Tu Tqveni mcdeloba, gesiamovnaT filmiT,<br />

damTavrda imiT, rom aRarasodes mogindebaT<br />

saSinelebaTa filmis naxva, es dasjis Sedegia.<br />

mzad xarT kinoTeatrSi dasabruneblad?<br />

Sejameba<br />

mkvlevrebma daswavlis kognituri formebi<br />

aRmoaCines, romlebic klasikuri da operantuli<br />

ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi<br />

cxovelebs moqmedebisa da gadarCenis saSualebas<br />

aZleven rTul garemoSi. mtredebs SeuZliaT,<br />

daiswavlon konceptualur gansxvavebebze dayrdnobiT<br />

gansxvavebis gakeTeba, rac perceptualur<br />

ganmansxvaveblebze ar aris damokidebuli.<br />

qceviTi daswavlis Sedegebidan<br />

gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben<br />

axal qcevebs cxovrebiseul „sibrZneze~ dayrdnobiT.<br />

adamianebi prosocialur da antisocialur<br />

qcevebs modelirebiT daiswavlian.<br />

kogniciis gavlena daswavlaze<br />

263


Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi<br />

264<br />

sakvanZo<br />

sakiTxebi<br />

daswavla<br />

� daswavla iwvevs SedarebiT<br />

mudmiv cvlilebas<br />

qcvaSi an gamocdilebze<br />

damyarebul qceviT potenciaSi.<br />

� bihevioristebs sjeraT,<br />

rom qcevaTa umetesoba<br />

SesaZloa axsnil iqnes<br />

daswavlis martivi procedurebiT.<br />

�maT aseve sjeraT, rom nebismieri<br />

cocxali organizmisTvis<br />

daswavlis<br />

erTnairi principebia gamosadegi.<br />

klasikuri ganpirobebuloba:<br />

daswavlis<br />

ganmsazRvreli<br />

niSnebi<br />

� klasikur ganpirobebulobaSi<br />

pirveli wvlili<br />

pavlovma Seitana Semdegi<br />

aRmoCeniT: ganupirobebeli<br />

stimuli ganupirobebel<br />

reaqcias iwvevs.<br />

ganupirobebel stimul-<br />

Tan dawyvilebuli neitraluri<br />

stimuli ganpirobebul<br />

stimulad<br />

gadaiqceva, romelic<br />

Tavis mxriv iwvevs ganpirobebul<br />

reaqcias.<br />

� Caqrobas maSin aqvs adgili,<br />

roca ganupirobebeli<br />

stimuli aRar mohyveba<br />

ganpirobebul stimuls.<br />

� stimulis generalizacia<br />

movlenaa, roca ganpirobebuli<br />

stimulis msgavsi<br />

stimuli iwvevs ganpirobebul<br />

reaqcias.<br />

� ganmasxvavebeli daswavla<br />

aviwroebs im ganpirobebuli<br />

stimulebis speqtrs,<br />

romlebzec reagirebs<br />

organizmi.<br />

� imisTvis, rom adgili hqondes<br />

klasikur ganpirobebulobas,<br />

saWiroa ganpirobebul da<br />

ganupirobebel stimulTa<br />

Soris uwyveti, informatiuli<br />

kavSiris arseboba.<br />

� klasikuri ganpirobebuloba<br />

xsnis narkotikis mimarT<br />

tolerantulobas da mraval<br />

emociur reaqcias. igi aseve<br />

gamoyenebul iqna imunuri<br />

sistemis funqcionirebis<br />

Sesacvlelad.<br />

operantuli ganpirobebuloba:<br />

swavleba<br />

Sedegebis Sesaxeb<br />

� Torndaikma aCvena, rom komfortuli,<br />

sasiamovno Sedegebis<br />

gamomwvev qcevebs aqvT<br />

gameorebis tendencia.<br />

� skineris qceviT-analizuri<br />

midgoba eyrdnoba ganmamtkiceblis<br />

ganpirobebulobiT<br />

manipulirebas da qcevaze am<br />

gavlenis Seswavlas.<br />

� qcevebis umetesoba dadebiTi<br />

da uaryofiTi ganmtkicebis<br />

Sedegad yalibdeba. da naklebad<br />

yalibdeba dadebiTi<br />

an uaryofiTi dasjis Sedegad.<br />

� konteqstualurad Sesatyvisi<br />

qceva aixsneba Semdegi ganpirobebulobiT:ganmasxvavebeli<br />

stimuli – qceva _<br />

qcevis Sedegi.<br />

� pirveladi ganmamtkiceblebi<br />

is stimulebia, romlebic<br />

ganmamtkiceblad gvevlinebian<br />

maSinac ki, roca organizms<br />

maTTan dakavSirebiT<br />

aranairi gamocdileba ar<br />

hqonia. ganpirobebuli ganmamtkiceblebi<br />

pirvelad<br />

ganmamtkiceblebTan asocirebiT<br />

formirdeba.<br />

� sacdeli aqtivobebi ise<br />

funqcionirebs, rogorc<br />

dadebiTi ganmtkiceba.DEGAD<br />

� qcevaze gavlenas ganmamtkicebelTa<br />

Semdegi cxrilebi<br />

axdenen: fiqsirebuli<br />

proporciis cxrili, variabeluri<br />

proporciis cxrili,<br />

fiqsirebuli intervalis<br />

da variabeluri intervalis<br />

cxrilebi.<br />

� kompleqsuri reaqciebi SesaZloa<br />

Seipingis Sedegad<br />

iqnes daswavlili.<br />

biologia da daswavla<br />

� kvlevebis mixedviT daswavla<br />

SesaZloa konstruirebul<br />

iqnes saxeobis specifikurobidan<br />

gamomdinare.<br />

� instiqtebma SeiZleba zogjer<br />

gadasZalos Sedegiganmtkicebis<br />

procesi.<br />

� gemos aversiiT daswavlis<br />

mixedviT, zogierTi saxeoba<br />

genetikurad mzadaa asociaciis<br />

zogierTi formebis-<br />

Tvis.<br />

kogniciis gavlena<br />

daswavlaze<br />

� daswavlis zogierTi forma<br />

ufro rTul, kompleqsur<br />

procesebs asaxavs, vidre<br />

klasikuri an operantuli<br />

ganpirobebulobaa.<br />

� cxovelebi kognitur rukebs<br />

SeimuSaveben da Semdeg maT<br />

rTul garemoSi funqcionirebisTvis<br />

iyeneben.<br />

� konceptualuri qceva sa-<br />

Sualebas aZlevs cxovelebs,<br />

generalizeba moaxdinon garemos<br />

struqturis Sesaxeb.<br />

� qcevebi xan waxalisdeba da<br />

xan isjeba. adamianebs da<br />

cxovelebs dakvirvebiT<br />

swavla SeuZliaT.


ZiriTadi sakiTxebi<br />

ganpirobebuloba<br />

daswavla<br />

klasikuri<br />

ganpirobebuloba<br />

refleqsi<br />

ganupirobebeli stimuli<br />

ganupirobebeli reaqcia<br />

ganpirobebuli stimuli<br />

ganpirobebuli reaqcia<br />

SeZena<br />

Caqroba<br />

spontanuri aRdgena<br />

stimulis generalizeba<br />

stimulis diskriminacia<br />

blokireba<br />

efeqtis kanoni<br />

operantuli<br />

ganpirobebuloba<br />

operantuli qceva<br />

pirobiTi ganmtkiceba<br />

ganmamtkicebeli<br />

dadebiTi ganmtkiceba<br />

uaryofiTi ganmtkiceba<br />

operantulobis Caqroba<br />

damsjeli<br />

dadebiTi damsjeli<br />

uaryofiTi damsjeli<br />

diskriminaciuli stimuli<br />

pirveladi<br />

ganmamtkicebeli<br />

pirobiTi ganmamtkicebeli<br />

fiqsirebuli intervalis<br />

cxrili<br />

cvalebadi intervalis<br />

cxrili<br />

daswavlis biologiuri<br />

iZuleba<br />

instinqturi swrafva<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

265


266<br />

mexsiereba<br />

mexsiereba<br />

8<br />

ra aris mexsiereba<br />

• ebinghausi zomavs mexsierebas<br />

• mexsierebis<br />

tipebi • • mexsierebis<br />

procesebi<br />

sensoruli mexsiereba<br />

• xatiseburi mexsiereba<br />

• eqo-mexsiereba<br />

xanmokle mexsiereba da muSa<br />

mexsiereba<br />

• xanmokle mexsierebis<br />

moculobis SezRuduloba<br />

• muSa mexsiereba<br />

xangrZlivi mexsiereba<br />

• kodireba da Senaxva<br />

• konteqsti da kodireba<br />

• mogonebis mimniSnebeli<br />

• kodirebis da aRdgenis<br />

procesi • arastruqturuli<br />

informaciis<br />

daxsomebis gaumjobeseba<br />

• metamexsiereba<br />

fsiqologia Cvens cxovrebaSi:<br />

rogor SeioZleba<br />

mexsierebis gamokvlevebi<br />

dagexmaroT gamocdebisTvis<br />

mzadebaSi<br />

xangrZlivi mexsierebis<br />

struqturebi<br />

• mexsierebis struqturebi<br />

• mexsierebis struqturebis<br />

gamoyeneba •<br />

mogoneba, rogorc<br />

rekonstruqciuli procesi<br />

fsiqologiaXXI saukuneSi:<br />

adamianis da kompiuteris<br />

mexsiereba<br />

mexsierebis biologiuri<br />

aspeqtebi<br />

• engramis ZiebaSi<br />

• • tvinis suraTi (skanireba)<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

• ZiriTadi cnebebi


Tavis avtobiografias marlon<br />

brando Tavisi cxovrebis yvelaze<br />

adreuli epizodis gaxsenebiT<br />

iwyebs: „rodesac Tvals vavleb Cemi cxovrebis<br />

ganvlil wlebs da vcdilob gavixseno warsuli,<br />

naTlad araferi magondeba da, mainc, im drois<br />

Cemi pirveli mogoneba ukavSirdeba, asaks,<br />

rodesac sul pawawina viyavi; im rodesac Tavis<br />

asaks bavSvebi verc acnobiereben. maxsovs, er-<br />

Txel diliT, Tvalebi rom gavaxile, nacrisfer<br />

bind-bundSi mimovixede da mivxvdi, rom ermis<br />

(brandos momvlels) jer kidev eZina. rogorRac<br />

Cavicvi da nabij-nabij daviwye saxlis win<br />

kibeze Casvla _ yovel safexurze marcxena fexs<br />

vdgamdi da radgan sandlebis Sekvra ver<br />

movaxerxe, fratun-fratuniT mivaRwie karis<br />

zRurbls. Camovjeqi 32-e quCis win mzeSi, kibis<br />

mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis<br />

win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas<br />

Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan.<br />

rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es<br />

movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens<br />

mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive<br />

movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma?<br />

axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulodnelad<br />

rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba<br />

da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,<br />

romelTac icnobdiT da arc movlenebi, romelic<br />

Tavs gadagxdaT; ar gaxsovT, rogor gamoiyureba<br />

dedaTqveni; dagaviwydaT, ra xdeboda Tqvens<br />

dabadebis dReze, rodesac aTi wlis gaxdiT.<br />

Tqveni pirovnebidan warsulis amgvari amoSlis<br />

pirobebSi Tqveni raobac, Tqveni TviTidentobac<br />

daikargeba da ver ityviT, vin xarT, ras warmoadgenT.<br />

davuSvaT, dakargeT axali STabeWdilebebis<br />

dafiqsirebis unari. ra mouva Tqvens uaxles<br />

safexurze da daviwye lodini. rogorc Cans,<br />

gazafxuli iyo, radgan Cveni saxlis win mdgom<br />

maRal xes yvavilebis, WriWinis frTebis msgavsi,<br />

bumbuli cvioda. uqaro amindi iyo, bumbuli<br />

haerSi dafarfatebda da nel-nela ecemoda miwaze.<br />

me kisermoRrecili da pirdaRebuli maT<br />

moZraobas miwaze daSvebamde vadevnebdi Tvals<br />

da xeli mqonda gawvdili, raTa erTi bumbuli<br />

mainc dameWira, magram isini ostaturad uvlidnen<br />

gverds Cems xels. ase mivacilebdi yovel<br />

bumbuls miwamde da mere isev axali saswaulis<br />

molodinSi zeviT mivapyrobdi xolme mzeras.<br />

mze ealerseboda Cems oqrosfer Tmebs.<br />

swored es molodini axali saswaulisa iyo<br />

yvelaze tkbili mogoneba Cemi cxovrebis 65<br />

wlis manZilze~.<br />

gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac<br />

ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis<br />

azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad<br />

mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT<br />

da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar<br />

gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia<br />

nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis<br />

gareSe?<br />

Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqriaT,<br />

es imas niSnavs, rom, rogorc Cans, Tqveni<br />

mexsiereba Tavis funqcias mSvenivrad asrulebs<br />

da rom Tqven Tqvens mexsierebas iseve udgebiT,<br />

rogorc zogierT sxeulebriv procesebs, magali-<br />

Tad, sunTqvis, an kuW-nawlavis sistemebs, romel-<br />

Ta moqmedebac, normalur pirobebSi, Tqveni cnobieri<br />

Carevis gareSe mimdinareobs. magram aqac,<br />

iseve, rogorc kuWis tkivilis Tu alergiis<br />

SemTxvevaSi, Tqvens mexsierebas maSin aqcevT<br />

yuradRebas, Tu raRac arasworad xdeba,<br />

ra aris mexsiereba?<br />

267


Tavi 8 / mexsiereba<br />

268<br />

magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniSvnelovani<br />

TariRi, pasuxi gamomcdelis Seki-<br />

Txvaze, romelic namdvilad iswavleT da icodiT.<br />

ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usiamovnod<br />

ganicdeba, magram, isic unda gaacnobieroT,<br />

rom adamianis tvini saSualod informaciis<br />

100 trilion bits itevs. mexsierebidan garkveuli<br />

informaciis amosatanad ki, jer am uzarmazari<br />

moculobis gadaxedva unda moxdes. amitomac,<br />

ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis<br />

saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba.<br />

Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor<br />

ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer<br />

imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxovrebaSi<br />

daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT<br />

fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava<br />

formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vimedovnebT,<br />

rom mexsierebis Sesaxeb mravalricxovani<br />

faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven<br />

mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis,<br />

Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari.<br />

darwmundebiT, Tu raoden araCveulebrivi ram<br />

aris mexsiereba.<br />

dabolos: ramdenadac es Tavi mexsierebas<br />

exeba, modiT, Tqveni mexsiereba Tavidanve CavrToT<br />

saqmeSi. Cven gvinda, rom Tqven daixsomoT ricxvi<br />

37. gaakeTeT yvelaferi, rac saWiroa am ricxvis,<br />

37-is dasaxsomeblad. diax, es iqneba testi.<br />

ra aris mexsiereba<br />

mexsiereba aris informaciis Senaxvisa da<br />

aRdgenis unari. am TavSi mexsierebas ganvixilavT,<br />

rogorc informaciis gadamuSavebis erTerTi<br />

formas. mTeli Cveni yuradReba mimarTuli<br />

iqneba imaze, rom gaCvenoT, Tu rogor aRibeWdeba<br />

informacia Cvens mexsierebaSi da rogor gvaviwydeba<br />

is (sxva sityvebiT, rogor Semodis informacia<br />

mexsierebis sistemaSi da rogor gamodis<br />

am sistemidan). informaciis aRbeWdvisa da aRdgenis<br />

procesebis ganxilva SesaZleblobas mogcemT,<br />

daazustoT, Tu ra aris mexsiereba. Cven<br />

daviwyebT 1885 wels gamoqveynebuli pirveli<br />

mecnieruli gamokvleviT mexsierebis Sesaxeb,<br />

Semdeg ki ganvixilavT Tanamedrove mkvlevarTa<br />

mier gamoyofil mexsierebis gansxvavebul formebs.<br />

ebinghausi zomavs mexsierebas<br />

ramdenad sworia Semdegi debuleba: „masala<br />

swrafad gvaviwydeba, Tu is ar aris gaazrebuli<br />

da mimarTebaSi moyvanili sxva masalasTan, xolo<br />

Semdeg ganmeorebebiT ar aris ganmtkicebuli~.<br />

sxva sityvebiT, Tu naCqarevad daiswavliT<br />

masalas, ramdenime dReSi am masalis didi<br />

nawili dagaviwydebaT. es mniSvnelovani da<br />

uaRresad aqtualuri dakvirveba germanel<br />

fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac<br />

amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,<br />

ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali<br />

mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.<br />

ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi<br />

iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvlevebis<br />

upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis<br />

aucilebeli iyo axali meTodologia da ebinghausmac<br />

brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas


_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi<br />

iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tanxmovnisa<br />

da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda,<br />

magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan<br />

SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro<br />

marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT<br />

sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals<br />

pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa<br />

da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvlevari<br />

iyo, aramed cdis piric sakuTar eqsperimentebSi.<br />

igi Tavis Tavze atarebda cdebs da<br />

Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda).<br />

dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis<br />

masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi<br />

ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis<br />

daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo<br />

damokidebuli.<br />

ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro<br />

marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT,<br />

pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToeuli<br />

marcvlis kiTxva zustad dadgenili periodulobiT<br />

xeboda). am proceduras imeorebda<br />

manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aRdgenas<br />

SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis<br />

kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi<br />

drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gansxvavebuli<br />

marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs<br />

swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel<br />

mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im raodenobas<br />

zomavda, romelic saWiro iyo am mwkrivis<br />

uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni-<br />

suraTi 8.1<br />

ebinghausis daviwyebis mrudi<br />

mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis<br />

raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoyenebiT<br />

30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba<br />

qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.<br />

saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba<br />

sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo<br />

saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli<br />

iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored<br />

daswavlas naklebi dro.<br />

saidan<br />

viciT<br />

ebinghausis daviwyebis mrudi<br />

Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba<br />

sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo<br />

9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xelmeored<br />

dasaswavlad, ekonomiis koeficienti<br />

25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am proceduris<br />

gamoyenebiT igi zomavda gansxvavebul<br />

droiT SualedSi mexsierebaSi Senaxuli<br />

informaciis raodenobas. mrudi, romelic<br />

man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.<br />

rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas<br />

adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel<br />

dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi<br />

TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi<br />

tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli<br />

yvela eqsperimentuli monacemisTvis.<br />

ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdenime<br />

aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro<br />

marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.<br />

mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis<br />

Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom<br />

ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, romelTa<br />

daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli<br />

procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlevrebi<br />

dRemde cdiloben am bazisuri procesebis<br />

dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis<br />

daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxeobaze,<br />

romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs<br />

adgili.<br />

mexsierebis tipebi<br />

rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,<br />

pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,<br />

romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _<br />

igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio<br />

omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,<br />

ra aris mexsiereba?<br />

269


Tavi 8 / mexsiereba<br />

270<br />

suraTi 8.2<br />

ra Secdomaa daSvebuli<br />

am suraTze?<br />

Tu baWia uceb gadmoxteba magididan<br />

da Tqven gaifiqrebT _<br />

`ra unda baWias samzareuloSi?~<br />

amis mizezi Tqveni mexsierebis<br />

procesebis mier samzareulos<br />

situaciis aracnobieri gadamu-<br />

Savebaa, romelic baWias samzareulosTvis<br />

zedmet elementad<br />

miiCnevs.<br />

mexsierebis erT-erTi umniSvnelovanesi funqcia<br />

isaa, rom Tqvens individualur Tu sazogadoebriv<br />

warsul gamocdilebaSi SesaZlebeli gaxdes<br />

saWiro informaciis cnobieri moZieba, magram<br />

mexsierebis mniSvneloba gacilebiT ufro metia.<br />

masze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba yovelgvari<br />

Zalisxmevis gareSe bevri yoveldRiuri saqmis<br />

Sesruleba. magaliTad, rodesac quCaSi manqanis<br />

saWesTan zixarT, gza, maRaziebi quCis orive<br />

mxares nacnobi, Cveulebrivia TqvenTvis. es<br />

mexsierebis meore mniSvnelovani funqciaa, romelic<br />

cnobierebis Caurevlad moqmedebs. mexsierebis<br />

tipebis ganxilvisas giCvenebT, Tu rogor<br />

muSaobs mexsiereba am funqciebis gansaxorcieleblad,<br />

xSirad aracnobier donezec.<br />

implicituri da eqsplicituri<br />

mexsiereba<br />

ganvixiloT suraTi 8.2. ra Secdomaa daSvebuli<br />

am suraTze? pirveli, ramac gagakvirvaT,<br />

cocxali kurdRelia samzareuloSi, magram<br />

saidan modis es gancda? Tqven, albaT, ar<br />

CamouvliT TiToeul sagans da ar ikiTxavT: _<br />

es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi<br />

unda iyos?<br />

mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses<br />

of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan<br />

informaciis aRdgenisa.<br />

mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses<br />

of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis<br />

gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da<br />

aRdgena.<br />

es magaliTi kargad gviCvenebs gansxvavebas<br />

mexsierebis gamoyenebis implicitur da eqsplicitur<br />

unarebs Soris. Tqven mier kurdRlis<br />

SemCneva implicituri mexsierebis funqcia iyo,<br />

radgan Tqveni mexsierebis procesebma samzareulos<br />

Sesaxeb codna naxatis interpretacias<br />

yovelgvari gansakuTrebuli Zalisxmevis gareSe<br />

daukavSira, magram axla Tu gkiTxavT: _ ra aklia<br />

samzareulos am suraTze? am kiTxvaze pasuxis<br />

gasacemad eqsplicituri mexsierebis amoqmedeba<br />

dagWirdebaT. gagiCndebaT kiTxvebi: _ rogoria<br />

tipuri samzareulo? ra aklia? (gaifiqreT<br />

onkanze an gazquraze?). amrigad, rodesac saWiro<br />

xdeba mexsierebaSi Senaxuli informaciis gamoyeneba,<br />

es SeiZleba moxdes zogjer impliciturad<br />

_ informacia amodis cnobieri Zalisxmevis<br />

gareSe, zogjer ki _ eqspliciturad _ informaciis<br />

amosatanad cnobieri Zalisxmevaa saWiro.<br />

aseTive gansxvavebas aqvs adgili ara mxolod<br />

warsulis aRdgenis, aramed axali informaciis<br />

miRebis, anu aRbeWdvis (kodirebis) procesSic.<br />

saidan iciT, ra xdeba samzareuloSi? rodesme<br />

dagiswavliaT ra unda xdebodes samzareuloSi,<br />

an rogor unda gamoiyurebodes is? albaT, ara.<br />

ufro savaraudoa, rom es codna Tqven aracnobierad<br />

SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi<br />

arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspliciturad<br />

daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,<br />

asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss<br />

Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis<br />

procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimaxsovreT<br />

sityva macivari imitom, rom odesRac


viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,<br />

rogorc am konkretuli sagnis saxelze.<br />

es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur<br />

mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsierebis<br />

Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons<br />

(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,<br />

ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba<br />

eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperimentatorebi,<br />

Cveulebriv, informaciis daxsomebas<br />

Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis<br />

Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi<br />

daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanonzomierebani.<br />

axla ki, rogorc Semdgom am Tavis<br />

gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi implicituri<br />

mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla<br />

ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis<br />

saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla<br />

ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da<br />

aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc<br />

eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth.,<br />

et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis<br />

safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi.<br />

deklaraciuli da proceduruli<br />

mexsiereba<br />

SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT;<br />

Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daatkacuneT.<br />

mexsierebis romeli formaa pasuxismgebeli<br />

am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT<br />

kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram<br />

axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake-<br />

TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da implicituri<br />

mexsierebis Sesaxeb magaliTebi<br />

faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba,<br />

romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba,<br />

magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac,<br />

Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime,<br />

rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa.<br />

ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da<br />

movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba,<br />

saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes<br />

gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars.<br />

proceduruli mexsiereba mimarTulia im<br />

gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis<br />

Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.<br />

is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da<br />

motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli<br />

mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis<br />

droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas<br />

(Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba<br />

gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb deklaraciuli<br />

faqtebis CamonaTvalidan igive aqtivobis<br />

aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an<br />

ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg<br />

xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis<br />

procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da<br />

deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis<br />

droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.<br />

am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad<br />

gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze<br />

nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze<br />

darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris<br />

akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT deklaraciuli<br />

faqtebiT:<br />

Tavidan unda avkrifo 2,<br />

Semdeg unda avkrifo 3,<br />

Semdeg isev 3<br />

da a.S.<br />

magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris<br />

akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers<br />

cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed<br />

erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.<br />

am process codnis kompilacia ewodeba (Anderson,<br />

1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT<br />

sxvadasxva moqmedebebis TanmimdevrobiT Sed-<br />

deklaraciuli mexsiereba (Declarative memory) _<br />

mimarTulia faqtebisa da movlenebis daxsomebaze.<br />

proceduruli mexsiereba (Procedural memory) _<br />

mimarTulia imaze, Tu rogor unda Sesruldes<br />

moqmedeba; rogor, ra gziT unda moxdes perceptuli,<br />

kognituri da motoruli Cvevebis<br />

SeZena da gamoyeneba.<br />

ra aris mexsiereba?<br />

271


Tavi 8 / mexsiereba<br />

272<br />

genili sakmaod rTuli moqmedeba cnobierebis<br />

Carevis gareSe SeasruloT, magram, amave dros,<br />

Tqven ver ixsenebT cnobierad am moqmedebis<br />

calkeul mdgenelebs. Tu isev telefonis magaliTs<br />

davubrundebiT, arc ise iSviaTad, SeiZleba<br />

SegxvdeT adamiani, romelmac SeiZleba ver<br />

gaixsenos telefonis nomeri, sanam akrefis<br />

imitacias ar gaakeTebs. codnis kompilacia is<br />

maxasiaTebelia, romlis gamoc proceduruli<br />

mexsiereba sxva formebSi ar agerevaT. Tu odesme<br />

Tqvens mSoblebs (an nebismier pirovnebas)<br />

ucdiaT TqvenTvis manqanis tarebis swavleba,<br />

SeiZleba miaqcieT kidec yuradReba, rom<br />

miuxedavad imisa, rom mSoblebi TviTon SeiZleba<br />

Zalian kargi mZRolebic iyvnen, mainc ver SeZles<br />

kargad da sworad gadmoecaT manqanis marTvisTvis<br />

aucilebel moqmedebaTa Tanmimdevroba.<br />

Tqven, albaT, imisTvisac migiqceviaT yurad-<br />

Reba, rom codnis kompilacia, zogjer, Secdomebis<br />

mizezic xdeba. magaliTad, Tu Tqven<br />

xSirad gixdebaT kompiuterze inglisurad beWdva<br />

da, SeiZleba iTqvas, rom gawafuli mbeWdavi<br />

xarT, udaod SeuwuxebixarT the-s problemas.<br />

proceduruli mexsierebis gareSe cxovreba<br />

uaRresad garTuldeboda, radgan TiToeuli<br />

moqmedebis Sesruleba yovel jerze nabij-nabij<br />

mogiwevdaT da, miuxedavad amisa, yovelTvis,<br />

rodesac SecdomiT dabeWdavT, advilad gaarCevT<br />

am Secdomis mizezi ucodinarobaa Tu meqanikuri<br />

Secdoma.<br />

mexsierebis procesebi<br />

mexsierebis nebismieri forma moiTxovs sami<br />

saxis mnemur moqmedebas: aRbeWdvas (kodirebas),<br />

Senaxvas da aRdgenas. kodireba aris informaciis<br />

gadamuSavebis pirveli safexuri, romelic informaciis<br />

mexsierebis sistemaSi Semosvlas<br />

emsaxureba. Senaxva akavebs informacias garkveuli<br />

drois manZilze. aRdgena Senaxuli in-<br />

kodireba (Encoding) _ procesi, romlis saSualebiTac<br />

mexsierebaSi formirdeba mentaluri<br />

reprezentaciebi.<br />

Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Sekaveba<br />

garkveuli drois manZilze.<br />

aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aRdgena,<br />

amotana mexsierebidan.<br />

formaciis cnobierebaSi amotanas, an mis<br />

gamoyenebas warmoadgens. martivad rom vTqvaT,<br />

kodirebas Semoaqvs informacia sacavSi (Senaxva),<br />

akavebs mas, sanam saWiroeba moiTxovs, xolo<br />

aRdgenas amoaqvs is. axla ufro vrclad ganvixiloT<br />

TiToeuli maTgani.<br />

kodireba saSualebas iZleva, rom mexsierebaSi<br />

gare samyaroSi arsebuli sagnebisa da movlenebis<br />

Sesaxeb warmodgenebi Seiqmnas. mexsierebis<br />

warmodgena Cveulebrivi warmodgenis analogiuria.<br />

vTqvaT, me mainteresebs rogoria is saukeTeso<br />

saCuqari, romelic Tqven bolo dabadebis<br />

dReze miiReT (igulisxmeba, rom es saCuqari<br />

Tan ar gaqvT). ras gaakeTebT amisTvis? Tqven<br />

agviwerT am nivTs, mis Tvisebebs. SeiZleba<br />

dagvixatoT, an imitacia gaakeToT, rogor iyenebT.<br />

yvela SemTxvevaSi es iqneba realurad arsebulis<br />

mxolod warmodgena. miuxedavad imisa, rom arc<br />

erTi maTgani ar aris originalis identuri,<br />

TiToeuli maTgani mainc garkveul codnas gvawvdis<br />

am saCuqris yvelaze mniSvnelovan aspeqtebze.<br />

mexsierebis warmodgenebi zustad aseve<br />

moqmedeben. maTSi Senaxulia warsuli gamocdilebis<br />

yvelaze mniSvnelovani niSnebi, rac<br />

SesaZleblobas gvaZlevs ganviaxloT, warmovidginoT<br />

warsuli gamocdileba.<br />

Tu informacia aRbeWdilia mexsierebaSi, misi<br />

Senaxva drois garkveuli periodis ganmavlobaSi<br />

moxdeba. Senaxvis procesSi Tavis tvinis struqturis<br />

xanmokle da xangrZlivi cvlilebebi<br />

xdeba. am Tavis bolos vnaxavT, Tu rogor<br />

cdiloben mkvlevrebi daazuston Tavis tvinis<br />

is adgilebi, sadac xdeba axali da Zveli<br />

informaciis Senaxva. garda amisa, vnaxavT, ra<br />

xdeba amneziis gansakuTrebul SemTxvevaSi,<br />

rodesac individebi kargaven axali informaciis<br />

Senaxvis unars.<br />

aRdgena ki aginazRaurebT yvela mis winmswreb<br />

Zalisxmevas. aRdgenis process SeuZlia wamebSi<br />

uzrunvelyos adre aRbeWdili informaciis<br />

migneba da amotana. SegiZliaT gaixsenoT, ra<br />

uswrebs win Senaxvas: _ kodireba Tu dekodireba?<br />

axla Zalian advilia amaze pasuxi, magram aseve<br />

swrafad gaixsenebT, ras moiazrebs dekodirebis<br />

cneba da aseve darwmunebuli iqnebiT Tqveni<br />

pasuxis sisworeSi am momentidan ramdenime Tvis<br />

Semdeg? sakiTxi, Tu rogor aris SesaZlebeli<br />

erTi biti specifikuri informaciis amotana<br />

mexsierebaSi arsebuli uzarmazari raodenobis


suraTi 8.3<br />

informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi da misi<br />

aRdgena<br />

mexsierebis TeoriebSi aRwerilia informaciis gadasvla xangrZliv<br />

mexsierebaSi da iqidan misi cnobierebaSi amotana Tu gamoiyeneba. TeoriebSi<br />

informaciis Tavdapirveli aRbeWdva miewereba sensorul da xangrZliv<br />

mexsierebas; informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi _ Senaxvas,<br />

xolo informaciis gadmosvla ukan _ muSa mexsierebaSi _ aRdgenas<br />

informaciidan, udides interess iwvevs im<br />

fsiqologTa Soris, romelTa mizanic aris imis<br />

garkveva, Tu rogor muSaobs mexsiereba da rogor<br />

SeiZleba misi gaumjobeseba.<br />

marTalia, kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis,<br />

rogorc damoukidebeli mnemuri procesebis,<br />

daxasiaTeba SedarebiT advilia, magram am sam<br />

process Soris urTierTmoqmedeba sakmaod rTulia.<br />

magaliTad, imisaTvis, rom Tqvens mexsierebaSi<br />

vefxvis aRbeWdva moxdes, saWiroa, rom<br />

vefxvis cneba gqondeT; aseve, imisaTvis, rom<br />

mexsierebaSi Cajdes Semdegi winadadeba: _ „is<br />

iseTive patiosania, rogorc benediqt arnoldi~,<br />

saWiroa, rom TiToeuli sityvis mniSvneloba<br />

gavixsenoT, unda vicodeT inglisuri gramatikis<br />

wesebi, romlebic sityvebs winadadebebad kravs,<br />

dabolos, Sesabamis kulturasTan dakavSirebul<br />

informaciasac unda vflobdeT, kerZod, Tu<br />

rogori patiosani iyo benediqt arnoldi,<br />

revoluciuri omis es cnobili moRalate.<br />

axla Tqven ukve mzad xarT, ufro Rrmad<br />

gaecnoT informaciis kodirebis, Senaxvisa da<br />

aRdgenis procesebs. Semdgom Cven xanmokle<br />

mexsierebis formebs ganvixilavT, sensoruli<br />

mexsierebiT daviwyebT da xangrZlivi mexsierebis<br />

formebze gadavalT (sur. 8.3); agixsniT,<br />

rogor vixsomebT da ratom gvaviwydeba. Cveni<br />

mizania, rom samudamod gaacnobieroT, Tu sad<br />

da rogor iyenebT Tqvens mexsierebas. vimedovnebT,<br />

rom es Tqveni mexsierebis zogierTi aspeqtis<br />

gamosworebaSi dagexmarebaT.<br />

Sejameba<br />

mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc informaciis<br />

gadamuSavebis process. fsiqologebi<br />

Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis<br />

Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mexsierebis<br />

pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna<br />

kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis<br />

siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arsebobs<br />

mogonebis eqsplicituri da implicituri<br />

formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs<br />

deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb<br />

codnas. zogierTi forma ki _ procedurul<br />

informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa<br />

Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis<br />

Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben<br />

da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa<br />

da gamoyenebaSi.<br />

sensoruli mexsiereba<br />

daviwyoT mexsierebis zogierTi formis sisustis<br />

demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod<br />

rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,<br />

momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlobaSi)<br />

SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.<br />

amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT<br />

suraTTan dakavSirebiT:<br />

sensoruli mexsiereba (Sensory memory) _<br />

sensoruli mexsiereba<br />

273


Tavi 8 / mexsiereba<br />

274<br />

suraTi 8.4<br />

ramdens daixsomebT am<br />

scenidan?<br />

aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am<br />

naxats, Semdeg furceli daafareT<br />

da ecadeT, upasuxoT teqstSi<br />

dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,<br />

xatiseburi mexsiereba mxedvelobiTi<br />

velidan mcire xniT mxolod<br />

wamier xats inaxavs.<br />

1. ra iaraRi uWiravs patara biWs suraTis<br />

qveda nawilSi?<br />

2. ras akeTebs kaci suraTis zeda nawilis<br />

SuaSi?<br />

3. suraTis dabal marjvena kuTxeSi qals<br />

qolga marjvena xelSi uWiravs Tu marcxenaSi?<br />

am kiTxvebze pasuxis gasacemad, albaT, suraTze<br />

xelmeored daxedva mogindebaT, ara?<br />

sabednierod, amgvari, xelmeored gadaxedvis<br />

SesaZlebloba Cadebulia Tqvens mexsierebaSi.<br />

fsiqologebi varaudoben, rom sensoruli<br />

mexsiereba yovel sensorul modalobas gaaCnia.<br />

TiToeuli sensoruli mexsiereba gamRizianeblis<br />

fizikur Tvisebas wamis, an wamze naklebi<br />

drois ganmavlobaSi inaxavs. es mexsiereba kidev<br />

ufro afarToebs garemodan informaciis miRebis<br />

SesaZleblobas. am azris naTelsayofad mxedvelobiT<br />

da smeniT sensorul mexsierebaze Catarebul<br />

ramdenime gamokvlevas moviyvanT.<br />

xatiseburi mexsiereba (Iconic memory) _<br />

xatiseburi mexsiereba<br />

mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas<br />

sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes<br />

(Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi<br />

drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informaciis<br />

Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsiereba,<br />

anu xati daaxloebiT wamis naxevars<br />

grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda<br />

eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis<br />

mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informaciis<br />

aRdgena evalebodaT.<br />

saidan<br />

viciT<br />

xatiseburi mexsiereba<br />

jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs<br />

awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil<br />

sam mwkrivs


7 1 V F<br />

X L 5 3<br />

B 4 W 7<br />

cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvavebuli<br />

amocanis Sesrulebas. masalis mTlianad<br />

aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRedginaT<br />

maqsimaluri raodenoba, rasac SeZlebdnen.<br />

Cveulebriv, am SemTxvevaSi daaxloebiT<br />

oTxi wevris aRdgena xdeboda.<br />

cdis pirTa meore nawils masalis nawilobriv<br />

aRdgenas sTxovdnen, anu am dros<br />

maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.<br />

masalis miwodebis Semdeg gaismoda dabali,<br />

saSualo, an maRali bgeriTi signali,<br />

romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli<br />

mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daadgina,<br />

rom ganurCevlad imisa, romeli mwkrivis<br />

aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am<br />

mwkrivs srulad aRadgendnen.<br />

imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT<br />

aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebismieri<br />

mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli<br />

miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi<br />

gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did<br />

moculobaze. amave dros, masalis sruli da<br />

nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli<br />

raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom<br />

informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis<br />

sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis<br />

pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi<br />

asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.<br />

es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac<br />

bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis<br />

Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze<br />

Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan<br />

erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas<br />

amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes<br />

is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan informaciis<br />

waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,<br />

1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad<br />

cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi samyarodan,<br />

mexsierebis procesebma Zalian swrafad<br />

unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.<br />

gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba<br />

ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,<br />

rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fotografiuli<br />

mexsierebis teqnikuri cnebaa<br />

eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia<br />

eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi<br />

xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,<br />

detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams<br />

da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,<br />

radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,<br />

xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,<br />

1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofilebeli<br />

Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba<br />

asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,<br />

1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis<br />

mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle<br />

an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad<br />

ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.<br />

eqo-mexsiereba<br />

bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba<br />

ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xatiseburi,<br />

mcire xniT inaxavs ufro met infor-<br />

suraTi 8.5<br />

mogoneba nawilobrivi aRdgenis<br />

meTodiT<br />

uwyveti mrudi gviCvenebs nawilobrivi<br />

aRdgenis meTodiT daxsomebuli masalis<br />

saSualo raodenobas rogorc uSualod<br />

miwodebis Semdeg, ise mogvianebiT. SedarebisTvis,<br />

wyvetili xaziT mocemulia masalis<br />

mogoneba sruli aRdgenis meTodiT<br />

(sperlingi, 1960).<br />

sensoruli mexsiereba<br />

275


Tavi 8 / mexsiereba<br />

276<br />

macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari<br />

gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al.,<br />

1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan<br />

SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi<br />

aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa<br />

Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davukavSiroT.<br />

magaliTad, rodesac vusmenT winadadebas,<br />

yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla<br />

xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba,<br />

rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras.<br />

eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma<br />

gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniSvnelovani<br />

Tviseba: axlad Semosuli informacia<br />

advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa<br />

mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaadgilebs<br />

winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavidanve<br />

darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgavseba<br />

gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqomexsierebidan<br />

(Crowder, 1976), magram axla ukve<br />

viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi<br />

gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo<br />

(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis<br />

Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis<br />

nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, romeli<br />

bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqomexsiereba<br />

damokidebulia imaze, Tu rogor ajgufebT<br />

smeniTi modalobiT Semosul gamocdilebas<br />

(LeCompte & Watkins, 1995).<br />

saidan<br />

viciT<br />

kategorizacia gavlenas axdens eqomexsierebaze<br />

studentebze Catarda mexsierebis eqsperimenti,<br />

sadac maT ekiTxebodaT asoTa<br />

mwkrivi, romelsac sufiqsi mosdevda.<br />

sufiqsi yovelTvis erTi saxis iyo da<br />

JRerda, rogorc Txis kikini _ mee. eqsperimentis<br />

erT seriaSi monawile cdis<br />

pirebi darwmunebulni iyvnen, rom es xma<br />

namdvilad cxvars ekuTvnoda, xolo meore<br />

seriaSi ki darwmunebulni iyvnen, rom am<br />

xmas adamiani gamoscemda (rac, marTlac,<br />

ase iyo). aRmoCnda, rom sufiqsi mxolod<br />

im SemTxvevebSi Sedioda eqo-mexsierebaSi,<br />

Tu cdis pirebi Tvlidnen, rom xma adamianis<br />

iyo (Neath et al., 1993).<br />

yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizikuri<br />

gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram<br />

mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac<br />

cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias<br />

axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT<br />

wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis<br />

da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba<br />

aqvs informaciis gadamuSavebas.<br />

Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs<br />

sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –<br />

wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.<br />

saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens<br />

urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs<br />

axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeblebi.<br />

es axali informacia gadamuSavebas moi-<br />

Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba<br />

sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba<br />

asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaRmdegoba<br />

gauwios axal sensorul STabeWdilebebs.<br />

Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis<br />

im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels<br />

xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.<br />

Sejameba<br />

sensoruli mexsiereba garemodan informaciis<br />

Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba<br />

mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic<br />

SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis<br />

informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.<br />

eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,<br />

is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi<br />

mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad<br />

arRvevs.<br />

xanmokle mexsiereba da muSa<br />

mexsiereba<br />

sanam am Tavis wakiTxvas daiwyebdiT, Tqven,<br />

SeiZleba, arc icodiT, rom xatiseburi da eqomexsiereba<br />

gqondaT, magram SeiZleba icodiT<br />

kidec, rom gagaCniaT mexsierebis iseTi forma,<br />

eqo-mexsiereba (Echoic memory) _ mexsiereba,


omelic mxolod xanmokle droiT informaciis<br />

Senaxvas uzrunvelyofs. ganvixiloT Zalian<br />

Cveulebrivi SemTxveva, rodesac satelefono<br />

wignSi amoikiTxeT nacnobis telefonis nomeri.<br />

Tu es nomeri dakavebulia, Tqven isev dagWirdebaT<br />

telefonebis wignSi Caxedva. es magaliTi gasagebs<br />

xdis, Tu ratom gamoyves mkvlevrebma mexsierebis<br />

calke forma, romelsac xanmokle mexsiereba<br />

uwodes.<br />

Tqven ar unda warmoidginoT, rom xanmokle<br />

mexsiereba specialuri adgilia, sadac daxsomebuli<br />

masala Sedis; is meqanizmi ufroa,<br />

romelic SemecnebiT SesaZleblobebs warmodgenaTa<br />

momcro sqemaze uyris Tavs (Covan, 1999;<br />

Shiffrin, 1993), magram xanmokle mexsierebis resursebi<br />

Zalian cvalebadi da aramyaria. Tu telefonis<br />

nomris magaliTs gavixsenebT, imisTvis,<br />

rom ar dagaviwydeT informacia (am SemTxvevaSi<br />

telefonis nomeri), Tqven sagangebo zomebi unda<br />

miiRoT, raTa ufro saimedod aRbeWdoT is. Cven<br />

ufro farTod xanmokle mexsierebis im tipis<br />

SesaZleblobebs gavecnobiT, romelic eqsplicituri<br />

mexsierebis ganxorcielebas uwyobs<br />

xels. amas imitom vusvamT xazs, rom implicituri<br />

mexsierebis xanmokle formebis Seswavla mkvlevrebma<br />

mxolod axla daiwyes (McKone & Trynes,<br />

1999). winaswari monacemebiT, implicitur mexsierebasac<br />

SeiZleba gaaCndes xanmokle forma, saidanac<br />

informacia implicituri mexsierebis<br />

xangrZliv formaSi gadava.<br />

amave qveTavSi Cven informaciis mexsierebaSi<br />

gadamuSavebis kidev erT formas SevexebiT,<br />

romelic azrebisa da qcevebis Tanmimdevar da<br />

yovelwuTier mimdinareobas gansazRvravs. es<br />

aris muSa mexsiereba. rogorc vnaxavT, muSa<br />

mexsiereba gamoiyeneba iseTi amocanebis Sesasruleblad,<br />

rogoricaa metyveleba da msjeloba<br />

(Baddeley, 1986). davuSvaT, Tqven cdilobT, daixsomoT<br />

telefonis nomeri da iwyebT fanqris<br />

da qaRaldis Zebnas, raTa CaiweroT is. Tqveni<br />

xanmokle mexsiereba gaZlevT SesaZleblobas,<br />

SeaCeroT telefonis nomeri Tqvens mexsierebaSi,<br />

muSa mexsiereba ki arCevs da iyenebs im fsiqikur<br />

xanmokle mexsiereba (Short-term memory (STM) _ mexsiereba,<br />

operaciebs, romlebic xels Seuwyoben Zebnis<br />

procesis warmatebiT dasrulebas. ganxilva<br />

xanmokle mexsierebaze saubriT daviwyoT.<br />

xanmokle mexsierebis<br />

moculobis SezRuduloba<br />

xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erTjeradi<br />

aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa<br />

cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yurad-<br />

Rebis funqcia gare samyarodan garkveul obieqtTa<br />

da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni<br />

yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,<br />

SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semosuli<br />

informaciis raodenoba. xanmokle mexsierebis<br />

SezRudul moculobas yuradRebis SezRuduloba<br />

ganapirobebs.<br />

xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad<br />

mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoiyenes.<br />

SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT<br />

msgavsi amocana:<br />

erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo<br />

Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ramdensac<br />

SeZlebT:<br />

8 1 7 3 4 9 4 2 8 5<br />

ramdeni CamowereT sworad?<br />

axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi<br />

da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive<br />

TanmimdevrobiT.<br />

I M R S O F L P T Z B<br />

ramdeni aRadgineT sworad?<br />

Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,<br />

daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.<br />

jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, adamiani<br />

saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus<br />

or) erTeuls, romelsac igi „magiur cifrs~<br />

uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT<br />

ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,<br />

sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob<br />

masalaze.<br />

uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsierebis<br />

SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac<br />

cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis<br />

Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaixseneT,<br />

magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZleblobas<br />

gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masalidan<br />

ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri<br />

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba<br />

277


Tavi 8 / mexsiereba<br />

278<br />

(Tu sufiqsi ar erTvis Tan). arsebobs faqtorebi,<br />

romlebic amcireben xanmokle mexsierebis<br />

moculobas oridan oTxamdec ki (Crowder, 1976),<br />

magram Tu mxolod es aris is raodenoba, riTac<br />

iwyebT informaciis SeZenas, maSin ratom aris,<br />

rom xSirad verc amCnevT Tqveni mexsierebis<br />

aseT SezRudulobas?<br />

xanmokle mexsierebis<br />

mniSvneloba<br />

miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis<br />

moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba<br />

Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori<br />

mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis<br />

ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da<br />

dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle<br />

mexsierebidan informaciis amotana Zalian swrafad<br />

xdeba.<br />

ganmeoreba<br />

Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso<br />

gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli telefonis<br />

nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi<br />

gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis<br />

am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.<br />

ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,<br />

kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis<br />

gareSe informaciis daviwyeba xdeba<br />

cdis pirebs ukiTxaven sam Tanxmovans,<br />

magaliTad, F, C da V-s. maT es Tanxmovnebi<br />

gansxvavebuli droiTi intervalis Semdeg<br />

unda aRadginon, romlis xangrZlivoba 3dan<br />

18 wamamde meryeobs. ganmeorebis<br />

Tavidan asacileblad, kodirebasa da<br />

aRdgenas Soris CarTulia xelis SemSleli<br />

amocana (distraqtori): cdis pirebs aZleven<br />

samniSna ricxvs da avaleben ukuRma<br />

daiTvalon samis gamoklebiT manam, sanam<br />

im sami Tanxmovnis aRdgenis niSans miscemen.<br />

eqsperimenti sxvadasxva Tanxmovnebis<br />

da gansxvavebuli droiTi intervalebis<br />

gamoyenebiT mraval cdis pirze Catarda.<br />

rogorc 8.6 suraTze Cans, aRdgenili<br />

masalis raodenoba sul ufro iklebs<br />

aRbeWdvasa da mogonebas Soris, drois<br />

zrdasTan erTad. sami wamis Semdeg ukve<br />

adgili hqonda daviwyebas, 18 wamis Semdeg<br />

ki cdis pirebs aRaraferi axsovdaT.<br />

ganmeorebis SesaZleblobis ararsebobis<br />

SemTxvevaSi aRdgenili masalis raodenoba<br />

mcirdeba drois gasvlasTan erTad (Paterson<br />

& Paterson, 1959).<br />

Sedegi aradamakmayofilebelia imis gamo, rom<br />

informaciis ganmeoreba ar moxda. aradamakmayofilebelia<br />

imitomac, rom moxda am informaciis<br />

distraqtoris masalasTan interferencia<br />

(interferenciaze Cven Semdgom vimsjelebT).<br />

Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom rodesac<br />

wveulebaze pirovnebas gacnoben, is Tavis saxels<br />

da gvars geubnebaT, romelic xSirad swrafadve<br />

gaviwydebaT. erT-erTi ZiriTadi mizezi amisa<br />

isaa, rom saWiroa dro am saxelisa da gvaris<br />

ganmeorebisaTvis. aba, scadeT, rodesac gagac-<br />

suraTi 8.6<br />

xanmokle mexsiereba ganmeorebis<br />

gareSe<br />

rodesac intervali stimulis miwodebasa da<br />

aRdgenas Soris sxva amocaniT aris Sevsebuli<br />

(distraqtoriT), mexsierebis moculoba mcirdeba,<br />

ramdenadac intervali izrdeba.


noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZelebdeT,<br />

gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da<br />

gvari.<br />

amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba<br />

dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia<br />

xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia<br />

sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin<br />

mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagexmarebaT.<br />

dajgufeba (Chunking)<br />

jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis<br />

erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba<br />

erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan<br />

Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos.<br />

magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi<br />

erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba<br />

xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu<br />

Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads<br />

(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ „1984"<br />

saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens<br />

xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagr-<br />

CebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis<br />

an sxva maorganizebeli principis safuZvelze,<br />

dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad<br />

rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi<br />

Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi<br />

jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994).<br />

ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi<br />

_ 19411917186518121776?<br />

im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT<br />

TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba „20“, xolo<br />

Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis<br />

SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis<br />

mixedviT, pasuxi iqneba „5~. Tu Tqven meore<br />

strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac<br />

Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am<br />

mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc<br />

20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixilavT,<br />

ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad<br />

aRdgenasac verafriT SeZlebT.<br />

Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba<br />

aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi moculobis<br />

masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis<br />

gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi<br />

gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba<br />

SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT<br />

dajgufebis safuZvelze.<br />

saidan<br />

viciT<br />

dajgufebis (Chanking) upiratesoba<br />

S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvilobas.<br />

ramdenadac is grZel distanciebze<br />

darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri<br />

cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc<br />

garbenis dro sxvadasxva distanciaze. magaliTad,<br />

man moaxdina 34925614935 mwkrivis<br />

Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris<br />

sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distanciaze<br />

garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis<br />

garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis<br />

dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,<br />

RirSesaniSnav TariRebs, specialur cifrobriv<br />

kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi<br />

xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa<br />

grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli<br />

wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.<br />

magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo<br />

mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamomuSavebuli<br />

asoTa mwkrivis dajgufebis<br />

araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;<br />

Ericsson & Chase, 1982).<br />

S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad<br />

Semosuli informaciis gadastruqtureba moaxdinoT<br />

Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamomdinare<br />

(magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,<br />

an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala<br />

Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.<br />

maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens<br />

xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,<br />

mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am strategiiT<br />

sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZliaT<br />

daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi<br />

intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460dan<br />

miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).<br />

yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom<br />

aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs<br />

telefonis nomris damaxsovrebisas.<br />

xanmokle mexsierebidan informaciis<br />

aRdgena<br />

ganmeorebasa da dajgufebazea damokidebuli,<br />

Tu rogor aRibeWdeba informacia, raTa uzrunvelyofil<br />

iqnes misi Senaxva, magram am<br />

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba<br />

279


Tavi 8 / mexsiereba<br />

280<br />

strategiuli midgomis gareSec aRmoCnda, rom<br />

xanmokle mexsierebidan masalis aRdgena Zalian<br />

efeqturia. saul Stenbergis klasikur gamokvlevaTa<br />

seriaSi (Saul Sternberg, 1966, 1969) gamoyenebuli<br />

iyo amocana, romelic naTelyofda im<br />

did siswrafes, romliTac cdis pirebi xanmokle<br />

mexsierebaSi Semosul informacias afasebdnen.<br />

saidan<br />

viciT<br />

xanmokle mexsierebidan masalis<br />

efeqturi aRdgena<br />

cdis pirebs didi raodenobiT Catarebuli<br />

cdebis TiToeul jerze eZleodaT<br />

dasaxsomebeli masala, romelic erTidan<br />

eqvsamde erTeuls moicavda, magaliTad,<br />

cifrebs 52946. cdidan cdamde es masala<br />

icvleboda imis mixedviT, Tu romeli da<br />

ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli<br />

saxis masalis miwodebis Semdeg Stenbergi<br />

maSinve sTavazobda erT gamosacdel tests<br />

– cifrs, romlis Sesaxebac cdis pirebs<br />

unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es cifri<br />

uSualod mis mier aRqmul masalaSi.<br />

damokidebuli cvladi cnobis siswrafe<br />

iyo. ramdenad swrafad SeeZlo cdis pirs<br />

daeWira xeli Rilakze, romelzec aRniSnuli<br />

iyo „diax~, raTa daedasturebina,<br />

rom axsovda, rom es cifri iyo dasaxsomebel<br />

masalaSi da daeWira xeli Rilakze<br />

aRniSvniT „ara~, raTa eCvenebina, rom darwmunebuli<br />

iyo, rom es cifri miwodebul<br />

cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiTvala<br />

es dro da aRmoCnda, rom testuri<br />

masalis aRbeWdvasa da Semdeg pasuxs sWirdeboda<br />

400 miliwami, xolo 35 miliwami _<br />

am gamRizianeblis (cifris) mexsierebaSi<br />

Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi<br />

wami sWirdeba 30 aseT Sedarebas. rogorc<br />

vxedavT, xanmokle mexsierebidan informaciis<br />

aRdgena araCveulebrivad efeqturi<br />

aRmoCnda.<br />

miuxedavad imisa, rom Stenbergis Sedegebis<br />

asaxsnelad gansxvavaebuli Teoriebi iyo Semo-<br />

Tavazebuli (Ratcliff, 1978. Townsend, 1971, 1990),<br />

yvela Tanxmdeba, rom xanmokle mexsierebidan<br />

informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.<br />

modiT, gavakeToT garkveuli daskvnebi am aRmo-<br />

Cenidan da paraleli gavavloT did samecniero<br />

biblioTekasTan. mocemul biblioTekaSi wignebis<br />

didi raodenobaa (aRsaqmel STabeWdilebaTa<br />

didi raodenoba), magram, Tqvenda samwuxarod,<br />

yovel jerze mxolod sami wigniT sargeblobis<br />

ufleba gaqvT (xanmokle mexsierebis SezRuduli<br />

moculoba). davuSvaT, rom yoveli msurveli<br />

wigns Zalian swrafad kiTxulobs (xanmokle<br />

muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis<br />

unari, romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi<br />

amocanebis Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba<br />

da metyveleba. Sedgeba fonologiuri yulfis,<br />

sivrciT-vizualuri matricisa da centraluri<br />

aRmasruleblisagan.<br />

dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul<br />

wevrTa dajgufebis procesi msgavsebis an sxva<br />

maorganizebeli principis safuZvelze.


atom aris informaciis aRdgena xanmokle<br />

mexsierebidan biblioTekaSi wignis<br />

monaxvis analogiuri?<br />

mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe).<br />

aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT<br />

biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT biblioTekaSi<br />

moqmed ganawess sami wignis gatanis<br />

Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs<br />

samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da<br />

efeqtur aRdgenas Soris.<br />

muSa mexsiereba<br />

Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba<br />

xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac<br />

xanmokle mexsiereba asrulebs axali informaciis<br />

eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. rogorc<br />

adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev<br />

iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia<br />

da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqmedebis<br />

ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT,<br />

mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, romelic<br />

faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave<br />

dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino<br />

Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.<br />

gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT<br />

dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT<br />

es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,<br />

Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli<br />

ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven<br />

gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, magaliTad,<br />

gadaisroloT burTi erTi xelidan<br />

meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis<br />

gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mexsierebas<br />

ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlevrebma<br />

gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,<br />

romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT<br />

da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,<br />

sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsierebis<br />

formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).<br />

alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,<br />

1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi<br />

sami komponenti gamoyves:<br />

fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze<br />

(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semosvla<br />

da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi<br />

nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. rodesac<br />

daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi<br />

mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,<br />

am dros fonologiuri sacavis moqmedebas<br />

eyrdnobiT;<br />

mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonologiuri<br />

sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond<br />

sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis<br />

mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni<br />

merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiTsivrciTi<br />

sqemis SesaZleblobebs iyenebT auditoriis<br />

warmosadgenad da Semdeg iTvliT merxebis<br />

raodenobas;<br />

centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba<br />

yuradRebaze kontroli da fonologiuri sacavidan<br />

da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan<br />

miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,<br />

rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur procesTa<br />

koordinacias moiTxovs, Tqven centraluri<br />

aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,<br />

romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleblobebs<br />

amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasawyvetad<br />

(am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).<br />

xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis<br />

ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im<br />

mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia<br />

da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmianoba,<br />

magaliTad, metyvelebis procesi Tu<br />

problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kognituri<br />

aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis<br />

swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas<br />

moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,<br />

rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da<br />

xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-<br />

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba<br />

281


Tavi 8 / mexsiereba<br />

282<br />

cxrili 8.1<br />

muSa mexsierebis moculobis teqsti<br />

waikiTxeT es winadadebebi xmamaRla da Semdeg<br />

scadeT gaixsenoT TiToeuli winadadebis bolo<br />

sityvebi.<br />

kaci patronobda gogonas, rodesac is skolis<br />

moswavle iyo, xolo, roca studenti gaxda,<br />

mosvenebas aRar aZlevda.<br />

mas hqonda gawelili Tavis qala, romelic mis<br />

mxrebze ise idga, rogorc msxali langarze.<br />

cifruli eleqtronikis nawarmi mniSvnelovan<br />

rols Seasrulebs Tqvens momavalSi.<br />

taqsim auxvia miCiganis prospeqtze, saidanac tbis<br />

sruli xedi iSleboda.<br />

bolosdabolos, roca man Tvalebi gaaxila,<br />

triumfis sxivic da gabrazebis Crdilic ukve<br />

gamqraliyo.<br />

wyaro: deinmeni & karpenteri, 1980.<br />

virdeT romelime fizikur obieqts, SegiZliaT<br />

ufro metad gamokveToT is; muSa mexsierebas<br />

Tqveni fsiqikuri obieqtebis _ mexsierebis<br />

warmodgenebis naTlad asaxvac SeuZlia. muSa<br />

mexsiereba koordinacias uwevs, agreTve, am<br />

obieqtebTan dakavSirebul aqtivobebs.<br />

mecnierebma daamtkices, rom muSa mexsierebis<br />

mixedviT adamianebi individualurad gansxvavdebian<br />

erTmaneTisgan (Daneman, Merikle, 1956;<br />

Jenkins et. al., 1999). erT-erTi ZiriTadi kriteriumi<br />

amis dasadgenad muSa mexsierebis moculobaa.<br />

am mizniT, mkvlevrebi cdis pirebs winadadebaTa<br />

seriis xmamaRla wakiTxvas da, Semdeg, TiToeuli<br />

winadadebis bolo sityvebis aRdgenas sTxoven.<br />

8.1 cxrilSi sacdelad warmogidgenT ramdenime<br />

aseT winadadebas. am amocanis Sesruleba arc<br />

ise martivia. dadgenilia, rom maT, vinc saSualod<br />

4 an met erTeuls ixsomebs, kargi mexsierebis<br />

moculoba aqvT, xolo Tu 2,5 erTeuls an<br />

naklebs ixsomebs - mcire moculoba. es gansxvavebuli<br />

amocanebis gamoyenebiT Catarebuli<br />

mravali cdidan gamoyvanili saSualo monacemia.<br />

ase rom, 8.1 cxrilSi motanili testidan amaze<br />

mets sakuTari Tavis Sesaxeb verafers SeityobT.<br />

imis gamo, rom muSa mexsierebis moculoba imis<br />

sazomia, Tu Tavisi xanmokle kognituri procesebis<br />

gamoyenebis ra SesaZleblobebi aqvs<br />

individs, mecnierebi mas gansxvavebul amocanebze<br />

SesaZlo pasuxTa prognozirebisaTvis<br />

iyeneben.<br />

saidan<br />

viciT<br />

muSa mexsierebis moculoba gavlenas<br />

axdens teqstis daxsomebaze<br />

mecnierebma gamoyves individTa sami<br />

jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,<br />

hqonda maRali, saSualo da dabali mexsierebis<br />

moculoba. TiToeul cdis pirs<br />

sTxovdnen waekiTxaT moTxroba „mSvenieri<br />

Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,<br />

myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis<br />

poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi<br />

da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc<br />

erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.<br />

magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs<br />

upirispirdeboda monetebis Zveli koleqcia.<br />

mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas<br />

moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,<br />

romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqondaT.<br />

cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRedginaT<br />

moTxroba – erTxel Tavdapirveli<br />

poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)<br />

da Semdeg meore poziciis safuZvelze<br />

(axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,<br />

romelTac mexsierebis didi moculoba<br />

hqondaT, meore poziciidanac sakmao<br />

masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles<br />

sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,<br />

1991).<br />

mkvlevrebma daaskvnes, rom mcire da saSualo<br />

moculobis mexsierebis mqone cdis pirebi Tavidanve<br />

irCeven pozicias da am poziciidan xdeba,<br />

ZiriTadad, moTxrobis informaciis gadamuSaveba.<br />

didi moculobis cdis pirebs ki SeuZliaT orive<br />

poziciis safuZvelze am informaciis gadamu-<br />

Saveba. eqsperimentebi, romlebSic muSa mexsierebis<br />

moculoba izomeba, xels uwyobs imis<br />

garkvevas, Tu ra gansazRvravs mexsierebis SesaZleblobebis<br />

gamoyenebis individualur gansxvavebebs.


dabolos: muSa mexsierebis mier xdeba Tqveni<br />

fsiqologiuri awmyos SeCereba. swored misi<br />

saSualebiT Semodis konteqstSi axali informacia,<br />

damoukidebli epizodebis erTmaneTTan<br />

dakavSireba da erTian Sinaarsad Sekvra. is<br />

gaZlevT SesaZleblobas, cvalebadi situaciis<br />

Sesabamisad, mudmivad ganaaxloT, SeavsoT Tqveni<br />

STabeWdilebebi Tu warmodgenebi da gamokveToT<br />

arsebiTi momentebi saubarSi. es yvelaferi<br />

simarTlea, radgan muSa mexsiereba gamtaris<br />

rols TamaSobs Semosul informaciasa da xangrZliv<br />

mexsierebas Soris. axla gadavideT dro-<br />

Si ufro gamZle mexsierebis formebis ganxilvaze.<br />

Sejameba<br />

xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri<br />

saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xanmokle<br />

mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs.<br />

ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xanmokle<br />

mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu<br />

informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba.<br />

informaciis amotana xanmokle mexsierebidan<br />

swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis<br />

cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis<br />

cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs<br />

adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv<br />

process.<br />

xangrZlivi mexsiereba:<br />

kodireba da Senaxva<br />

ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi?<br />

ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac<br />

TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels<br />

momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am<br />

miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras<br />

ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad<br />

mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis<br />

wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel<br />

tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom<br />

saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma<br />

Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi<br />

da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,<br />

rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi.<br />

rodesac fsiqologebi xangrZlivi mexsierebis<br />

Sesaxeb saubroben, isini gulisxmoben, rom<br />

daxsomebuli Sinaarsi da STabeWdileba xSirad<br />

SeiZleba mTeli sicocxlis manZilze axsovdes<br />

adamians. aqedan gamomdinare, Teoriam unda axsnas<br />

ara mxolod is, Tu rogor inaxeba informacia<br />

didi xniT, aramed isic, Tu rogor SeuZlia<br />

mexsierebas misi aRdgena-gamoyenebac. xangrZlivi<br />

mexsiereba SegrZnebebis da xanmokle mexsierebis<br />

gziT miRebuli nebismieri saxis gamocdilebis<br />

sacavia. masSi Sedis movlenebi, informacia,<br />

emociebi, Cvevebi, sityvebi, kategoriebi, wesebi<br />

da msjelobebi. xangrZlivi mexsiereba inaxavs<br />

pirovnebis mTlian codnas samyarosa da sakuTari<br />

Tavis Sesaxeb.<br />

fsiqologebisTvis cnobilia, rom xSirad<br />

ufro advilia xangrZlivi droiT daxsomeba,<br />

Tu mis Sesaxeb winaswar garkveuli azri gaqvs.<br />

winaswari informacia gexmarebaT da erTgvari<br />

sqemis rols TamaSobs Semosuli informaciis<br />

ukeT gagebisTvis. daskvnis saxiT mexsierebis<br />

Sesaxeb Cven Semdegi unda giTxraT: Tqveni<br />

mexsiereba gacilebiT ukeTesi iqneba, Tu is<br />

pirobebi, romelSic informaciis aRbeWvda moxda,<br />

daemTxveva an maqsimalurad Tanxvdeba im pirobebs,<br />

romelSic mis aRdgenas cdilobT. amis Sesaxeb<br />

mogvianebiT visaubrebT.<br />

konteqsti da kodireba<br />

manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris<br />

Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT<br />

fenomeni, romelsac „konteqstis Soks~ uwodeben.<br />

xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,<br />

romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,<br />

magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod<br />

met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani<br />

dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.<br />

imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogoneba,<br />

radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.<br />

ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi<br />

mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris<br />

wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi<br />

aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba<br />

xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _<br />

daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs<br />

informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier<br />

dros mis aRdgenas.<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

283


Tavi 8 / mexsiereba<br />

284<br />

kodirebis specifikurobis principSi: - mexsiereba<br />

yvelaze efeqturad maSin moqmedebs, rodesac<br />

aRdgenis procesis konteqsti kodirebis konteqsts<br />

emTxveva. vnaxoT, Tu rogor moaxdines mecnierebma<br />

am principis demonstrireba.<br />

kodirebis specifikuroba<br />

ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi<br />

informaciis swavlas? pirvelad endel tulvingma<br />

da donald tompsonma 1973 wels moaxdines<br />

kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demonstrireba,<br />

rodesac mogonebasa da cnobas Soris<br />

Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego<br />

Sedegi miiRes.<br />

saidan<br />

viciT<br />

kodirebis specifikuroba gavlenas<br />

axdens cnobasa da mogonebaze<br />

cdis pirebs sTxoven, daiswavlon<br />

sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _<br />

Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom<br />

maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore<br />

sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT<br />

sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal<br />

asociacias. es sityva specialurad aris<br />

SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa<br />

Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg<br />

cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaciebSi<br />

is sityva, romelTa daxsomebac maT<br />

eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan<br />

moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%is<br />

mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac<br />

wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 %<br />

aRadgines.<br />

ratom iyo mogoneba ukeTesi, vidre cnoba?<br />

tulvingis da tomsonis mixedviT, amis mizezi<br />

konteqstis Secvlaa. cdis pirebisTvis, romlebmac<br />

sityva Savi daixsomes vagonis konteqstSi,<br />

kodirebis specifikuroba (Encoding specificity) _<br />

es principi gulisxmobs, rom aRdgenili informaciis<br />

raodenoba matulobs, Tu daxsomebis da<br />

aRdgenis procesSi erTi da igive mimniSneblebi<br />

moqmedeben.<br />

rodesac quCaSi moZraobis wesebis<br />

daRvevis Semdeg SexvdebiT<br />

am kacs, ratom ver cnobT? mas<br />

xom wveulebaze SexvdiT?<br />

Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva<br />

TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan<br />

cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba<br />

iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi<br />

arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba<br />

ramdenad did efeqts gamoiwvevs.<br />

mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis<br />

sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamowveva.<br />

erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi<br />

swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze<br />

da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba<br />

am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.<br />

aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT<br />

meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair<br />

pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT<br />

masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan<br />

da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,<br />

daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tanmxlebi<br />

musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &<br />

Lewis, 1996). Sabis eqsperimentSi daxsomebis efeqturoba<br />

ufro maRali iyo, rodesac Sokoladis<br />

sunis fonze xdeboda daxsomeba da aRdgena (Schab,<br />

1990). sunsa da konteqstis efeqts Soris<br />

urTierTkavSirze Catarebulma eqsperimentebma<br />

gamoavlina, rom yoveldRiur cxovrebaSi<br />

gansxvavebuli suni gansxvavebul gavlenas axdens<br />

konteqstis efeqtze.


saidan<br />

viciT<br />

mkveTri suni mimniSneblis rols<br />

asrulebs<br />

romeli sunia ufro mniSvnelovani<br />

mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am<br />

mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoyenebiT<br />

ramdenime eqsperimenti Catarda. erT<br />

SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis<br />

sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli<br />

osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareulkenkrovani<br />

mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveulebrivi,<br />

nacnobi suni, magram uCveulo<br />

kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da<br />

laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni.<br />

hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni<br />

miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa<br />

da uCveulobiT da kodirebis procesSi<br />

CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miuxedavad<br />

imisa, rom kodirebasa da aRdgenas<br />

Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvnelovnad<br />

met sityvas ixsomebdnen (20sityviani<br />

mwkrividan), rodesac aRdgenis<br />

dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWdvisas,<br />

magram es mxolod osmantuss da<br />

vanils exeboda (Herz, 1996).<br />

suraTi 8.7<br />

am gamokvlevebSi naTlad gamoCnda, rom ara<br />

yovelgvari suni monawileobs konteqstis efeqtSi.<br />

sunis mniSvneloba SeiZleba sxvadasxva<br />

konteqstSi icvlebodes. tkbileulobis maRaziaSi<br />

SeiZleba vanilma Tavisi Zala, rogorc<br />

konteqstis elementma, dakargos.<br />

rigSi adgilmdebareobis efeqti<br />

konteqstis efeqti Cven, aseve, SeiZleba<br />

mexsierebis erT-erTi klasikuri kanonzomierebis<br />

– rigSi adgilmdebareobis efeqtis asaxsnelad<br />

gamoviyenoT. davuSvaT, Tqven unda daiswavloT<br />

sityvaTa mwkrivi. Tu Cven gTxovT, gaixsenoT<br />

TanmimdevrobiT es sityvebi, raodenoba, romelsac<br />

Tqven aRadgenT, Sesabamisi iqneba 8.7 suraTze<br />

gamosaxuli Sedegisa: _ Tqven mSvenivrad aRadgenT<br />

mwkrivis dasawyisidan (dasawyisis efeqti) da<br />

bolodan ramdenime sityvas (daboloebis efeqti).<br />

mwkrivis Sua nawilidan ki erTi-ori sityva<br />

gagaxsendebaT. 8.7 suraTze gamosaxuli kanonzomiereba<br />

zogadia mexsierebis, rogorc Tavisufali<br />

wesiT aRdgenili masalis mimarT (gaixseneT,<br />

ramdeni sityvis gaxsenebasac SeZlebT),<br />

ise igive TanmimdevrobiT aRdgenis instruqciis<br />

SemTxvevaSi (gaixseneT igive TanmimdevrobiT,<br />

ra TanmimdevrobiTac moismineT) da, agreTve,<br />

sxvadasxva raodenobis – 6, 10, 15 sityvaTa mwkrivis<br />

mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti<br />

mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli<br />

sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,<br />

ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze<br />

kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

285


Tavi 8 / mexsiereba<br />

286<br />

suraTi 8.8<br />

konteqstis mixedviT<br />

gansxvaveba<br />

Tqven SegiZliaT Tqvens mexsierebaSi<br />

informacia matareblis<br />

liandagis msgavsad<br />

warmoidginoT. A nawilis analogiurad,<br />

SegiZliaT ifiqroT,<br />

rom didi xnis win Tqvens<br />

mexsierebaSi Semosuli informacia<br />

erTmaneTzea mWidrod<br />

miwyobili, rogorc<br />

moSorebiT ganlagebuli liandagis<br />

`Spalebi~, B nawilSi<br />

ki vxedavT, rom am efeqtis<br />

acilebis erT-erTi gzaa adre<br />

miRebuli es `Spalebi~ erTmaneTisgan<br />

proporciulad da-<br />

Sorebulad ganvalagoT. aseve,<br />

SegiZliaT Zveli informacia<br />

gamokveToT fsiqologiurad<br />

gansxvavebuli mniSvnelobebis<br />

miniWebis gziT.<br />

daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daadgines,<br />

rom dasawyisis da daboloebis efeqti<br />

bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder,<br />

1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom<br />

erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze<br />

kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi<br />

(Koriat & Fischoff, 1974)?<br />

mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gansxvavebuli<br />

konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqveni<br />

cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis<br />

gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT<br />

aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997;<br />

Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva-<br />

rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position<br />

effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis procesis<br />

maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasawyisi<br />

da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,<br />

vidre mwkrivis Sua wevrebisa.<br />

dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirveli<br />

wevrebis ukeT daxsomeba.<br />

daboloebis efeqti (recency effect) _ mwkrivis bolo<br />

wevrebis ukeT daxsomeba.<br />

konteqstualuri gamokveTa (contextual distinctiveness)<br />

_ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkrivis<br />

adgilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena<br />

moaxdinos konteqstma da gamokveTilma warsulma<br />

gamocdilebam.<br />

vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad<br />

gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic<br />

me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-<br />

Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT daboloebis<br />

efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizualuri<br />

gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,<br />

rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.<br />

Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis<br />

ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom<br />

boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiTqos<br />

uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian<br />

sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,<br />

rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi<br />

gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolosgan)<br />

konteqstisgan gansxvavebulia. axla warmoidgineT,<br />

rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi<br />

aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis<br />

msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,<br />

Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac<br />

Tqven gamoyofT erTmaneTSi areuli suraTebidan<br />

imas, romelic ufro axlo warsuls miekuTvneba.<br />

am logikas Tu gavyvebiT, „Sua~ informacia ukeT<br />

daxsomebadi gaxdeba, Tu mas ufro gamovkveTavT<br />

(erTmaneTSi areuli aRar iqneba). es idea gaTvaliswinebulia<br />

8.8B suraTze, sadac liandagebi<br />

erTmaneTisgan Tanabrad arian daSorebulni.


saidan<br />

viciT<br />

mwkrivis elementebis gamokveTa<br />

imisaTvis, rom matareblis liandagebi<br />

Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa,<br />

liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT<br />

erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT.<br />

mecnierebma es logika mexsierebis eqsperimentSi<br />

gamoiyenes, gaatares ra analogia<br />

sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs<br />

sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,<br />

magram gansxvavebuli droiTi intervalis<br />

pirobebSi. drois es cvlileba Semdegnairad<br />

xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda<br />

waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkveuli<br />

raodenoba, romelic kompiuteris<br />

ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv<br />

pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze<br />

or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. proporciul<br />

pirobebSi ki (B nawilis msgavsad)<br />

pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo<br />

bolo wyvilebs Soris – arc erTi. amis<br />

Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili<br />

unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis<br />

SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro<br />

Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomebdnen<br />

Soreul (adre aRqmul) masals im<br />

SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT<br />

iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990).<br />

es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom standartuli<br />

daboloebis efeqts adgili aqvs imitom,<br />

rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtomaturad<br />

gamokveTilia. igive principiT SeiZleba<br />

avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven<br />

raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am<br />

axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa<br />

gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis<br />

efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da<br />

igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiToeuli<br />

TiTo bolodan.<br />

mogonebis mimniSneblebi<br />

ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da<br />

mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac<br />

CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT<br />

klasikuri eqsperimenti mexsierebaze da amitom<br />

gTxovT daimaxsovroT sityvaTa ramdenime wyvili.<br />

gaimeoreT da daiswavleT es wyvilebi manam,<br />

sanam eqvsives samjer uSecdomod zepirad ar<br />

ityviT:<br />

vaSli – navi<br />

qudi – Zvali<br />

velosipedi – saaTi<br />

Tagvi – xe<br />

burTi – saxli<br />

yuri – sabani<br />

Tu Tqven ukve daiswavleT sityvaTa wyvilebi,<br />

am tests kidev ufro sainteresos gavxdiT. axla<br />

gvWirdeba Senaxvis intervali – dro, romlis<br />

ganmavlobaSic unda SeinaxoT informacia<br />

mexsierebaSi. modiT, drois gayvanis mizniT,<br />

visaubroT zogierT proceduraze, romelsac<br />

Tqveni mexsierebis Sesamowmeblad gamoviyenebT.<br />

Tqven SeiZleba gadawyvitoT, rom gaxsovT, an<br />

ar gaxsovT raRac da mexsierebis romeli meTodiTac<br />

ar unda Segamowmon, erTnair Sedegs<br />

miiRebT. es ar aris ase. magaliTad, Cven vnaxavT,<br />

rom implicituri da eqsplicituri mexsierebis<br />

testebi sruliad gansxvavebul Sedegebs gvaZleven.<br />

jerjerobiT ganvixiloT eqsplicituri<br />

mexsierebis ori meTodi: mogoneba da cnoba.<br />

mogonebis dros xdeba adre miwodebuli<br />

informaciis reproduqcia. „ra aris rigSi adgilmdebareobis<br />

efeqti?~ es kiTxva mogonebis kiTxvaa.<br />

cnobis dros ki imis gacnobiereba xdeba, rom<br />

raRac movlena swored isaa, romelic Tqven<br />

adre aRiqviT (gaigoneT an dainaxeT). „ra ewodeba<br />

mxedvelobiT sensorul mexsierebas: (1) eqo; (2)<br />

engrama; (3) xati Tu (4) abstraqtuli kodi?~ es<br />

ki cnobis kiTxvaa. cnoba da mogoneba Tqvens<br />

yoveldRiur eqsplicitur mexsierebasac ukavSirdeba.<br />

kriminaluri pirovnebis dasadgenad policia<br />

mogonebis meTods iyenebs, rodesac dazaralebuls<br />

sTxovs aRweros da moigonos borotmoqmedis<br />

specifikuri niSnebi: _ „rame ucnauri<br />

mogoneba (Recall) _ aRdgenis meTodi, romlis<br />

drosac individs moeTxoveba adre miwodebuli<br />

informaciis reproduqcia.<br />

cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis<br />

drosac individs moeTxoveba imis gacnobiereba,<br />

rom raRac movlena swored isaa, romelic Tqven<br />

adre aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

287


Tavi 8 / mexsiereba<br />

288<br />

xom ar SeniSneT Tavdamsxmelis garegnobaSi?~<br />

xolo, rodesac dazaralebuls uCveneben eWvmitanilTa<br />

fotoebs da ramdenimes Soris unda<br />

amoicnos konkretuli Tavdamsxmeli, an TviTon<br />

borotmoqmeds uCveneben policiis ganyofilebaSi,<br />

maSin cnobasTan gvaqvs saqme.<br />

axla gamoviyenoT es ori procedura, raTa<br />

SevamowmoT, Tu rogor daimaxsovreT sityvaTa<br />

wyvilebi ramdenime wuTis win. daasruleT<br />

sityvaTa wyvili:<br />

qudi _ ? velosipedi _ ? yuri _ ?<br />

SegiZliaT SearCioT is wyvilebi, romlebic<br />

daiswavleT?<br />

vaSli _ bavSvi Tagvi _ xe burTi _ saxli<br />

vaSli _ navi Tagvi _ ena burTi _ mTa<br />

vaSli _ boTli Tagvi _ karavi burTi _ rqa<br />

cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis?<br />

asec unda iyos. axla am Sedegis axsna mogonebis<br />

mimniSneblebis daxmarebiT vcadoT.<br />

mogonebis mimniSneblebs uwodeben im saSualebebs,<br />

romlebic mexsierebaSi garkveuli informaciis<br />

moZebnaSi gexmarebaT. es mimniSnebeli<br />

SeiZleba modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT,<br />

provokaciuli kiTxvebi („mexsierebis romel<br />

principebs daukavSirebdiT sperlingis da<br />

Stenbergis kvlevebs?~), an, SeiZleba, Tqven<br />

TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?~). Tqven<br />

yovelTvis cdilobT, eqspliciturad gaixsenoT.<br />

amas garkveuli mizniT akeTebT da am mizans<br />

xSirad mogonebis mimniSneblis saSualebiT<br />

aRwevT. ar unda gagikvirdeT, rom advili iqneba<br />

gaxseneba Tu Zneli, damokidebulia mimniSnebelze.<br />

Tu Tqveni megobari gkiTxavT, „vin<br />

aris is imperatori, ver vigoneb?~ Tqven unda<br />

gamoicnoT vis gulisxmobs (faqtobrivad, es<br />

mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan<br />

an garedan momdinare stimulebi, romlebic gvexmarebian<br />

mexsierebaSi garkveuli informaciis<br />

moZebnaSi.<br />

epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangr-<br />

Zlivi mexsiereba avtobiografiuli xasiaTis<br />

movlenebisTvis da im konteqstisTvis, sadac<br />

es movlenebi xdeba.<br />

semantikuri mexsiereba (Semantic memories) _ genetikuri,<br />

kategoriuli mexsiereba, rogoricaa sityvebis<br />

mniSvnelobebi da cnebebi.<br />

gamocnobanas TamaSi iqneba, magram Tu ikiTxavs:<br />

„vin iyo klaudiusis Semdeg imperatori?~ am<br />

kiTxvaze Tqven maSinve upasuxebT – „neroni~.<br />

davubrundeT isev mogonebasa da cnobas.<br />

mexsierebis orive testi moiTxovs mimniSneblebs,<br />

magram cnobis mimniSneblebi gacilebiT Sedegiania.<br />

mogonebis SemTxvevaSi Tqven mxolod<br />

mimniSnebels unda miendoT, radgan is migiTi-<br />

TebT informaciaze. cnobis SemTxvevaSi ki naxevari<br />

saqme gakeTebulia. rodesac uyurebT sityvaTa<br />

wyvils Tagvi _ xe, Tqven mxolod „ki~<br />

an „ara~ unda upasuxoT kiTxvas: „es aris, adre<br />

rac vnaxe (Tu viswavle?)?~ vidre maSin, rodesac<br />

pasuxobT: Tagvi _ ?; „ra vnaxe (ra viswavle)?~<br />

rogorc xedavT, cnobis testi mniSvnelovnad<br />

gagiadvileT, magram axla warmoidgineT, rom<br />

amis nacvlad adre mocemul wyvilebs areulad<br />

gaZlevT. romelia amaTgan swori:<br />

qudi _ saaTi yuri _ navi<br />

qudi _ Zvali yuri _ sabani<br />

axla Tqven unda icnoT ara swored is sityva,<br />

romelic adre naxeT, aramed misi Sesabamisi<br />

konteqstic (Cven isev gavixsenebT konteqstis<br />

ideas). Tu Tqven xSirad gagikeTebiaT mravlobiTi<br />

arCevanis testi, gecodinebaT, rogori cbieri<br />

SeiZleba iyos cnobis situacia, magram umravles<br />

SemTxvevaSi Tqveni cnobis Sedegebi ukeTesi<br />

iqneba, vidre mogonebis, radgan mogonebis<br />

mimniSneblebi cnobis SemTxvevaSi ufro mizanmimarTulia.<br />

axla mogonebis mimniSneblebis<br />

zogierT sxva aspeqtsac gavecnoT.<br />

epizoduri da semantikuri mexsiereba<br />

Cven ukve aRvniSneT, rom mexsierebis gansxvavebuli<br />

formebi arsebobs. Tqven gaqvT rogorc<br />

implicituri da eqsplicituri, ise deklaraciuli<br />

da proceduruli mexsiereba. Cven SegviZlia<br />

sxva ganzomilebac SemovitanoT, romlis mixedviTac<br />

deklaraciuli mexsierebis formebi gamoiyofa<br />

im mimniSneblebis gansxvavebis safuZvelze,<br />

romlebic aucilebelia informaciis<br />

mexsierebidan amosatanad. kanadelma fsiqologma<br />

endel tulvingma (Endel Tulving) 1972 wels<br />

pirvelma miuTiTa deklaraciuli mexsierebis<br />

epizodur da semantikur formaze.<br />

epizoduri mexsiereba individualurad inaxavs<br />

pirovnebis mier gancdil movlenebs.


pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, magaliTad,<br />

wlebis manZilze unaxav megobarTan<br />

Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnilebaa.<br />

semantikuri mexsierebidan romeli informacia<br />

Seedreba am SexvedriT gamowveul<br />

sixaruls?<br />

magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis<br />

dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsierebaSia<br />

Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT<br />

esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniSneblebi,<br />

romlebic gizusteben am movlenis dros<br />

_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas<br />

adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris<br />

damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im movlenis<br />

gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT<br />

Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili<br />

riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis<br />

gamoxexvisgan?<br />

yvelaferi, rac Tqven iciT, Tavidan garkveul<br />

konteqstTan erTad Semodis, magram aris informaciaTa<br />

garkveuli raodenoba, romelsac<br />

uceb poulobT sruliad gansxvavebul konteqstebSi.<br />

am saxis informaciebi mexsierebaSi maTi<br />

Sesabamis drosa Tu adgilTan mikuTvnebis da<br />

mimarTebis gareSe amodis. es semantikuri mexsiereba<br />

_ zogadi, kategoriuli mexsierebaa,<br />

rogorc, magaliTad, sityvebis Tu cnebebis<br />

mniSvnelobebi. adamianTa umravlesobisaTvis<br />

iseTi faqtebi, rogoric aris E=MC 2 , an pasuxi<br />

kiTxvaze _ „romelia safrangeTis dedaqalaqi?~<br />

specialur miTiTebas, Tu rodis, an ra situaciaSi<br />

SeiZina man es codna, ar moiTxovs.<br />

ra Tqma unda, es ar niSnavs imas, rom Tqveni<br />

semantikuri mexsiereba yovelTvis saimedoa. Tqven<br />

mSvenivrad acnobierebT, rom SeiZleba daga-<br />

viwydeT bevri faqti, romelic aRar ukavSirdeba<br />

im situacias, romelSic is aRiqviT Tu daiswavleT.<br />

saukeTeso strategia im SemTxvevaSi,<br />

rodesac ver igonebT semantikuri mexsierebidan<br />

informacias, isaa, rom mas, rogorc epizodurs,<br />

ise miudgeT. Tu etyviT Tqvens Tavs: „vici, rom<br />

romaeli imperatorebis saxelebi dasavleTis<br />

civilizaciis speckursSi viswavle~, es dagexmarebaT<br />

gamonaxoT mimniSneblebi, romlebic<br />

mexsierebaSi am TeTr laqas Segivseben.<br />

interferencia<br />

rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani<br />

asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri<br />

mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri<br />

mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel<br />

scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,<br />

rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:<br />

vaSli – qurdi<br />

qudi – wre<br />

Tagvi – Jurnali<br />

velosipedi – saxuravi<br />

burTi – bavSvi<br />

yuri – centi<br />

rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom<br />

wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan<br />

aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvilebis<br />

daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswavlilis<br />

mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,<br />

scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _<br />

„Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis<br />

axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. interferencias<br />

adgili aqvs maSin, rodesac mimniSnebeli<br />

ver moqmedebs efeqturad da ver<br />

aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia<br />

am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa<br />

raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis<br />

aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).<br />

Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri<br />

cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT<br />

kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi er-<br />

TmaneTSi airia, moxda interferencia. proaq-<br />

interferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,<br />

romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniSneblebi<br />

ver miuTiTeben efeqturad erT konkretul<br />

movlenaze.<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

289


Tavi 8 / mexsiereba<br />

290<br />

tiuli interferencia (proaqtiuli _ „Semdgomze<br />

moqmedi~) niSnavs, rom informacia, romelic<br />

warsulSi SeiZineT, aZnelebs axali informaciis<br />

aRbeWdvas. retroaqtiuli interferencia (retroaqtiuri<br />

_ „winaze moqmedi~) ki imaze miuTiTebs,<br />

rom axali informacia xels uSlis Zveli informaciis<br />

aRdgenas. sityvaTa wyvilebi, romlebic<br />

Tqven daiswavleT, orive saxis interferencias<br />

moicavs. aseve, orive saxis interferenciasTan<br />

geqnebaT saqme, Tu xSirad icvliT telefonis<br />

nomers. Tavidan telefonis axali nomris<br />

daxsomeba giWirT _ Zveli „amoxteba~ xolme<br />

(proaqtiuli interferencia), magram rodesac<br />

bolos da bolos kargad daimaxsovrebT axal<br />

nomers, SeiZleba aRmoaCinoT, rom aRar gaxsovT<br />

Zveli, Tumca, wlebis manZilze iyenebdiT mas<br />

(retroaqtiuri interferencia).<br />

rogorc mexsierebis bevri movlenis, maT<br />

Soris, interferenciis Seswavlac, pirvelad<br />

ebinghausma daiwyo, romelic TviTon swavlobda<br />

uazro marcvalTa wyvilebs. man aRmoaCina, rom<br />

daswavlilis 65% ar axsovda. 50 wlis Semdegac<br />

aRmoCnda, rom nordvesternis universitetis<br />

studentebs, romlebmac ebinghausis eqsperimentebi<br />

gaimeores, igive Sedegebi hqondaT. is<br />

mwkrivebi, romelTac studentebi ufro adre<br />

swavlobdenen da amisTvis mravaljer imeorebdnen,<br />

aRdgenisas axlad naswavl mwkrivebSi<br />

ereodaT (interferencia) (Underwood, 1948, 1949).<br />

gavixsenoT, ras vusvamdiT Cven mudam xazs: _<br />

mogonebisTvis gadamwyvetia kodirebasa da<br />

aRdgenas Soris Tanxvedra. am Tavis Semdgomi<br />

ori nawilis gacnobisas naxavT, rogor ukavSirdeba<br />

nawilebi erTmaneTs mogonebis gansaxorcieleblad:<br />

konteqsti, romelSic cdilobT,<br />

warsuli movlenis aRdgenas, TviTon gamodis,<br />

rogorc mogonebis mimniSneblis wyaro, xolo,<br />

rodesac ar Tanxvdeba kodirebis konteqsti mogonebis<br />

konteqsts, aRdgenisas Semotanil<br />

mimniSnebels ar SeuZlia da xelsac ki uSlis<br />

mexsierebaSi saZiebeli movlenis povnas.<br />

kodirebis da aRdgenis<br />

procesebi<br />

Cven vnaxeT, rom kodirebis konteqstisa da<br />

aRdgenis konteqstebis urTierTdamTxveva gadamwyvet<br />

rols TamaSobs mexsierebisTvis. axla<br />

davazustoT es daskvna im procesebis ganxilviT,<br />

romelTac xangrZliv mexsierebaSi informaciis<br />

miReba da aRdgena emyareba. Cven vnaxavT, rom am<br />

SemTxvevaSi saukeTeso Sedegi miiRweva, radgan<br />

kodirebisa da aRdgenis procesebi emTxveva<br />

erTmaneTs.<br />

gadamuSavebis doneebi<br />

daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSaveba<br />

– yuradRebis forma, romelsac Tqven<br />

informaciis kodirebis procesSi iyenebT –<br />

gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxsomebaze.<br />

gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,<br />

rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis<br />

gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is<br />

adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,<br />

1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Sedarebebs,<br />

interpretacias da sxva saxis gadamuSavebebs<br />

moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.<br />

gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,<br />

rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli<br />

eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT<br />

sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur<br />

doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT<br />

aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT<br />

yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an<br />

mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magali-<br />

Tad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom<br />

yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro<br />

Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan<br />

dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).<br />

gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mecnierebs<br />

yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,<br />

Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT<br />

process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.<br />

am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi<br />

miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT<br />

informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,<br />

SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.<br />

axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis<br />

procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovan rols asrulebs implicitur<br />

mexsierebaSi.<br />

gadamuSaveba da implicituri mexsiereba<br />

Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqsplicitur<br />

da implicitur mexsierebas Soris kodirebis<br />

da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs<br />

(Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan


erTad, erT-erTi pirobaa, magaliTad, rom Tqven<br />

impliciturad SegiZliaT aRadginoT masala,<br />

romelic Tavidan eqspliciturad gqondaT<br />

aRbeWdili. ase xdeba, rodesac saxeliT mimar-<br />

TavT Tqvens saukeTeso megobars da saxelis<br />

gasaxseneblad araviTari Zalisxmeva ar gWirdebaT.<br />

zustad aseve implicituri mexsierebis<br />

yvelaze aSkara gamovlenasTan gvaqvs saqme,<br />

rodesac implicituri kodirebis da implicituri<br />

aRdgenis procesebis damTxveva xdeba. amas<br />

gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-appropriate<br />

pocessing) ewodeba: daxsomebis efeqti<br />

yvelaze maRalia, rodesac kodirebis procesSi<br />

warmoebuli gadamuSaveba gadadis da gamoiyeneba<br />

aRdgenis procesebSi (Roediger, 1989). Tu ramdenad<br />

efeqturia es saSualeba, amas ramdenime meTodis<br />

aRweris safuZvelze vnaxavT, romelic implicitur<br />

mexsierebaSi gamoiyeneba; Semdeg ki<br />

giCvenebT, Tu rogor xdeba kodirebisa da<br />

aRdgenis procesebis urTierTSeTanxmeba.<br />

axla ganvixiloT implicituri mexsierebis<br />

Semowmebis tipuri eqsperimenti: _ mkvlevrebi<br />

studentebs sityvaTa mwkrivs aZlevdnen da<br />

sTxovdnen 1-dan (yvelaze naklebad sasiamovno)<br />

5-mde (yvelaze metad sasiamovno) quliT skalaze<br />

SeefasebinaT, Tu ramdenad sasiamovno mniSvneloba<br />

hqonda TiToeul maTgans (Rajaram &<br />

Roediger, 1993). eqsperimentis am pirveli fazis<br />

Semdeg cdis pirTa mexsiereba Semdegi oTxidan<br />

erT-erTi implicituri mexsierebis amocaniT<br />

mowmdeboda (davuSvaT, erT-erT mwkrivSi aris<br />

sityva martorqa):<br />

fragmentuli sityvis Sevseba. cdis pirs<br />

eZleva fragmentuli sityva —rt-rq-, romelic<br />

man TavSi mosuli pirvelive sityviT unda<br />

Seavsos.<br />

sityvis fuZis Sevseba. cdis pirs evaleba<br />

Seavsos sityvis fuZe, magaliTad, mar______,<br />

TavSi mosuli pirveli sityviT.<br />

sityvis identifikacia. cdis pirebs monitorze<br />

eZlevaT sityvaTa rigi iseTi siswrafiT,<br />

rom naTlad TiToeulis aRqma ver SeZlon, magram<br />

unda gamoicnon es sityvebi. am SemTxvevaSi erTerTi<br />

sityva iqneba martorqa.<br />

anagrama. cdis pirebs eZlevaT igive sityva,<br />

magram areuli asoebiT, magaliTad, qatorarma<br />

da maT unda daasaxelon pirveli azriani sityva,<br />

romelic TavSi mouvaT.<br />

zustad iseve, rogorc martorqis SemTxvevaSi,<br />

swor pasuxs TiToeul amocanaze gansazRvravs<br />

adre miwodebuli mwkrivis sityvebi. amave dros,<br />

yvelaze sayuradRebo isaa, rom eqsperimentatori<br />

cdis piris yuradRebas specialurad ar warmar-<br />

Tavs Sesabamisobaze adre mwkrivSi arsebul<br />

sityvebsa da axali amocanis pasuxebs Soris –<br />

swored amitom aris mexsiereba implicituri.<br />

implicituri mexsierebis Sesafaseblad<br />

mkvlevrebi im cdis pirTa Sedegebs, romlebmac<br />

gaiares eqsperimentis pirveli stadia da<br />

Seafases sityvebi sasiamovno-usiamovno mniSvnelobis<br />

mixedviT (magaliTad, martorqa) udarebdnen<br />

imaT monacemebs, visac es pirveli stadia<br />

ar gauvlia. suraTi 8.9 gviCvenebs, Tu ra gavlenas<br />

axdens implicituri mexsiereba sityvebze:<br />

procenti gviCvenebs, Tu ramdeni sityva aRadgines<br />

sworad cdis pirebma im sityvebidan, romlebic<br />

pirvelad miwodebul mwkrivebSi iyo, imasTan<br />

SedarebiT, romelic am mwkrivebSi ar iyo.<br />

sxvadasxva cdis pirebs sityvaTa sxvadasxva<br />

mwkrivebi miewodeboda. yoveli davalebis<br />

SemTxvevaSi xedavT, rom upiratesoba adre nanax<br />

sityvebs eniWebaT, maSinac ki, rodesac cdis<br />

pirebs mxolod sasiamovno-usiamovno mniSvnelobis<br />

mixedviT moeTxovebaT maTi Sefaseba. am<br />

upiratesobas praimings (Priming) uwodeben, radgan<br />

winaswar sityvis aRqma TiTqos amzadebs da<br />

xels uwyobs Semdgomi gamocdilebis miRebas.<br />

mexsierebis zogierTi amocanis SemTxvevaSi<br />

praimingis efeqti kviraze metxans grZeldeba<br />

(Sloman et al., 1988).<br />

axla davubrundeT kodirebasa da aRdgenas<br />

Soris Tanxvdenis sakiTxs. implicituri mexsierebis<br />

oTxive testi masSi mocemuli informaciis<br />

fizikuri maxasiaTeblebis Tanxvedras gulisxmobs.<br />

sxva sityvebiT, ra procesebic moqmedebs<br />

gadamuSavebis doneebis Teoria (Levels-of-processing<br />

theory) _ am Teoriis mixedviT, rac ufro<br />

Rrma doneze xdeba informaciis gadamuSaveba,<br />

miT ufro ukeT daamaxsovrdeba igi adamians.<br />

gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-approptiate<br />

processing) _ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac<br />

mogoneba saukeTesoa, rodesac implicituri<br />

kodirebis da implicituri aRdgenis<br />

procesebis damTxveva xdeba.<br />

praimingi (Priming) _ implicituri mexsierebis<br />

Sefasebisas upiratesoba, romelic adre gagonil<br />

sityvas, an nanax situacias eniWeba.<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

291


Tavi 8 / mexsiereba<br />

292<br />

martorqis kodirebis procesSi, igive procesebi<br />

ganapirobeben sityvis fuZis mar______s<br />

Sevsebas, magram arsebobs sxva _ kategoriuli<br />

asociaciis testi, romelic mniSvnelobas, cnebas<br />

efuZneba da ara _ fizikuri maxasiaTeblebis<br />

Tanxvedras. davuSvaT, gaZlevT „miTologiuri<br />

qmnilebebis~ gvarovnul cnebas da gTxovT,<br />

daasaxeloT am kategoriis imdeni Semadgeneli,<br />

ramdensac SeZlebT mokle drois ganmavlobaSi,<br />

magram Tu Tqven mogindebaT TqvaT „martorqa~<br />

imis gamo, rom is adre mowodebul sityvaTa<br />

mwkrivSi (Tumca, gansxvavebul konteqstSi) amoikiTxeT,<br />

saqme implicitur mexsierebasTan gveqneba.<br />

Tu fizikuri maxasiaTeblebis da mniSvnelobis<br />

praimingze damyarebul implicituri mexsierebis<br />

or gansxvavebul tests gamoviyenebT,<br />

vnaxavT kavSirs kodirebasa da aRdgenas Soris.<br />

saidan<br />

viciT<br />

praimings adgili aqvs, rodesac<br />

gadamuSavebis formaTa Tanxvdena xdeba<br />

mexsierebis mkvlevrebma Caatares eqsperimenti,<br />

raTa eCvenebinaT, rom implicituri<br />

mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxvavebuli<br />

tipis gadamuSavebas aqvs adgili.<br />

cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi<br />

instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixedviT<br />

(sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu<br />

usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis<br />

mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva)<br />

daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom<br />

suraTi 8.9<br />

impicituri mexsierebis<br />

testze praimingi<br />

praimingi gviCvenebs sxvadasxva amocanebiT<br />

manipulirebas sakontrolo sityvebze.<br />

gavlenis zogierTi implicituri<br />

testiT SesaZlebelia praimingis<br />

gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.<br />

kategoriis asociaciis testi mniSvnelobas<br />

efuZneba. Sesabamisad, mkvlevarTa<br />

hipoTeza is iyo, rom kategoriis asociaciis<br />

testSi praimings eqneboda adgili,<br />

Tu Sedegebma hipoTeza daadastura. aseve,<br />

fizikuri maxasiaTeblebis mixedviT masalis<br />

damuSavebas praimingi mosdevs mxolod<br />

im testebSi, romelic masalis fizikuri<br />

maxasiaTeblebiT damuSavebas gulisxmobs<br />

(Srinivas & Roediger, 1990).<br />

am tipis kvlevebi asabuTeben gadatanis<br />

Sesabamisi gadamuSavebis Sesaxeb Tvalsazriss:<br />

Tu Tqven informaciis kodirebisTvis gadamuSavebis<br />

garkveul tips, magaliTad, fizikur an<br />

mniSvnelobis mixedviT analizs iyenebT, maSin<br />

am informaciis aRdgena yvelaze efeqturi iqneba,<br />

Tu am dros analizis igive tips gamoiyenebT<br />

(Park & Gabrieli 1995; Rajaram et al., 1998; Weldon et al.,<br />

1995). adre Cven aseTi azri gamovTqviT: mogoneba<br />

yvelaze efeqturia maSin, rodesac pirobebi,<br />

romelSic moxda informaciis kodireba, emTxveva<br />

pirobebs, romelSic unda moxdes aRdgena. am<br />

TavSi am azris dasasabuTebeli faqtebi warmogidgineT.<br />

axla vnaxoT, rogor SeiZleba kodirebisa<br />

da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.<br />

arastruqturuli informaciis<br />

daxsomebis gaumjobeseba<br />

am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda<br />

gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu<br />

rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex


siereba – meti daimaxsovroT da naklebi<br />

daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxovrebaSi~<br />

dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es<br />

codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT,<br />

rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba,<br />

Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSavebis<br />

igive tips iyenebT, romelic masalis<br />

Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram<br />

aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan<br />

gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT.<br />

saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT<br />

informacias.<br />

warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyidvelad.<br />

Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram,<br />

rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane<br />

maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da<br />

fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2<br />

cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da<br />

saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs<br />

eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvilebuli<br />

asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT.<br />

rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic<br />

wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,<br />

cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis<br />

gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelobas<br />

moklebuli informaciis daxsomeba Znelia.<br />

imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels<br />

ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba,<br />

rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos.<br />

gadamamuSavebeli ganmeoreba<br />

aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul<br />

ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba<br />

ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom,<br />

rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas<br />

imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleblobac<br />

izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa<br />

araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba<br />

sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimaxsovroT<br />

sityvaTa wyvili Tagvi – xe, unda<br />

warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic<br />

eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu informaciis<br />

calkeul nawilebs patara moTxrobis<br />

saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis<br />

SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac<br />

TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils<br />

miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven,<br />

albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi<br />

saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi<br />

warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi<br />

warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,<br />

radgan erTdroulad ormagi kodirebis _<br />

verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas<br />

iZleva (Paivio, 1972).<br />

gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleblobas<br />

iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi<br />

efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis<br />

rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,<br />

ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme<br />

gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erTdroulad<br />

ramdenime adamians gacnoben, advilad<br />

gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra<br />

erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis<br />

mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis<br />

Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).<br />

amis Tavidan asacileblad saWiroa gadamamuSavebeli<br />

ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba<br />

mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT<br />

„liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.<br />

mnemonika<br />

mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa<br />

specialuri strategiebis Seqmna, romelTac<br />

mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan<br />

„moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic<br />

xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas<br />

nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan<br />

dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza<br />

mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi mohyavT<br />

SemTxveviTi informacia.<br />

ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pirvelad<br />

berZenma oratorma gamoiyena. lokusi<br />

niSnavs „adgils~. lokusis meTodi niSnavs<br />

sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT daxsomebas<br />

da aRdgenas, xolo oratorisTvis _<br />

xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis<br />

nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom<br />

gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)<br />

_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba<br />

dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.<br />

mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi<br />

an saSualebebi, romlebic xels uwyoben<br />

faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob<br />

da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis<br />

gziT.<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

293


Tavi 8 / mexsiereba<br />

294<br />

suraTi 4.2<br />

lokusis meTodi<br />

lokusis meTodSi Tqven akavSirebT<br />

dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,<br />

sayidlebiis siidan) nacnob adgilebTan<br />

(magaliTad, institutidan<br />

saxlisken mimaval gzaze).<br />

daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermarketidan,<br />

gonebaSi isini saTiTaod unda ganalagoT<br />

im gzaze, romliTac institutSi midixarT.<br />

Semdeg, mogonebisas „CamouvliT~ maT da<br />

gaixsenebT (ix. sur. 8.10).<br />

mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis<br />

meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis<br />

wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara<br />

adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi<br />

gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs<br />

eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori,<br />

sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis<br />

daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT<br />

dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon<br />

aRdgena.<br />

metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an<br />

eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da<br />

mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;<br />

mexsierebis Semecneba.<br />

metamexsiereba<br />

davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis<br />

mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,<br />

rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic<br />

kodirebis situacias asaxaven, magram mainc<br />

verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom<br />

aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni darwmunebulobaa,<br />

rom Tqven flobT am informacias,<br />

magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoadgens<br />

Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs<br />

Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am<br />

informacias flobT? es metamexsierebis kiTxvebia.<br />

metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da<br />

ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom<br />

vici.<br />

pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo<br />

j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo<br />

imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi


fsiqologia Cvens cxovrebaSi<br />

yvelaze xSirad studentebi<br />

mexsierebis Sesaxeb gamokvlevebis<br />

wakiTxvis Semdeg svamen<br />

kiTxvas: _ „rogor gamoviyeno<br />

miRebuli informacia swrafad?~<br />

„rogor momexmareba es gamokvlevebi<br />

momavali gamocdebis-<br />

Tvis mzadebaSi?~ vnaxoT, ra<br />

tipis rCevebi SeiZleba gamoviyvanoT<br />

am gamokvlevebidan:<br />

kodirebis specifikuroba.<br />

rogorc gaxsovT, kodirebis<br />

specifikurobis principi gulisxmobs,<br />

rom mogonebis<br />

konteqsti, anu pirobebi, romelSic<br />

mogoneba xdeba, daem-<br />

Txves kodirebis konteqsts.<br />

swavlis procesSi konteqsti<br />

xSirad „informaciis gansxvavebul<br />

konteqstsac~ niSnavs.<br />

Tu Tqven yovelTvis<br />

erTsa da imave konteqstSi<br />

swavlobT, gagiWirdebaT sxva<br />

konteqstSi misi aRdgena. ase<br />

magaliTad, Tu profesori<br />

odnav sxvagvarad dagisvamT<br />

kiTxvas, SeiZleba daibneT<br />

da ver upasuxoT, amitom<br />

Tqven swavlis procesSi<br />

konteqstebi unda cvaloT.<br />

gadaawyveT masala, dausviT<br />

Tqvens Tavs sxvadasxva ki-<br />

Txvebi, scadeT masalaSi axali<br />

kombinaciebis Seqmna, magram<br />

Tu mainc SeferxdebiT<br />

gamocdaze, scadeT gamoiyenoT<br />

rac SeiZleba meti<br />

mimniSnebeli, raTa pirveladi<br />

konteqsti aRadginoT:<br />

_ „es xom igivea, rac xanmokle<br />

mexsierebis leqciaze<br />

movismine~;<br />

rogor SeiZleba mexsierebis gamokvlevebi<br />

dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi<br />

mwkrivSi adgilmdebareobis<br />

efeqti. adgilmdebareobis<br />

efeqtis mruds Tu gavixsenebT,<br />

vnaxavT, rom masalis SuaSi<br />

ganlagebuli informacia yvelaze<br />

cudad gvamaxsovrdeba.<br />

faqtobrivad, studentebs ufro<br />

kargad axsovT leqciis dasawyisi<br />

da bolo, vidre Sua nawili<br />

(Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962).<br />

rodesac leqciaze xarT, ecadeT,<br />

swored leqciis Sua nawils<br />

miaqcioT gansakuTrebuli<br />

yuradReba. swavlis dros<br />

Tqven ganskuTrebuli Zalisxmeva<br />

unda gamoiyenoT masalis<br />

daswavlisaTvis, magram ecadeT,<br />

rom masala yovelTvis erTi<br />

da imave TanmimdevrobiT ar<br />

iswavloT. imasac miaqcieT yuradReba,<br />

rom es Tavi mexsierebis<br />

Sesaxeb wignis SuaSia<br />

ganlagebuli. Tu Tqven mTeli<br />

wigni gaqvT Casabarebeli, maSin<br />

mis swavlas meti Zalisxmeva<br />

unda moaxmaroT, vidre dasawyis,<br />

an bolo Tavebs;<br />

gadamamuSavebeli ganmeoreba<br />

da mnemonikuri xerxebi. zogjer,<br />

gamocdisTvis mzadebis<br />

procesSi iseTi gancda giCndebaT,<br />

TiTqos daulagebel,<br />

arastruqturirebul masalas<br />

swavlobT. vTqvaT, Tqven swavlobT<br />

tvinis gansxvavebuli<br />

nawilebis funqciebs. am Sem-<br />

TxvevaSi Tqven TviTon unda<br />

ipovoT masalis gadamuSavebis<br />

efeqturi gza _ an mxedvelobiTi<br />

warmodgenebi daixmareT,<br />

an winadadebebSi Car-<br />

TeT, an TiToeul cnebas patara<br />

istoria daukavSireT. am<br />

wignis erT-erT avtors dRemde<br />

axsovs Tavisi mnemonikuri<br />

xerxi, romelic gamoiyena<br />

fsiqologiis SesavalSi ventramedialurihipoTalamusis,<br />

romlis abreviaturac<br />

laTinurad aris VMH, dasamaxsovreblad.<br />

es iyo Very<br />

Much Hungry, magram rogorc<br />

me-12 TavSi naxavT, es mnemonikuri<br />

xerxi mas Semdeg ukve<br />

aRar aris iseTi zusti.<br />

gadamamuSavebeli ganmeoreba<br />

ki xels SegiwyobT naswavli<br />

kidev ufro ganamtkicoT;<br />

metamexsiereba. am sferoSi<br />

warmoebulma gamokvlevebma<br />

gviCvena, rom adamianebi kargad<br />

grZnoben, Tu ra ician<br />

da ra _ ara. rodesac Tqven<br />

gamocdaze xarT, sadac dro<br />

SezRudulia, Tqven unda<br />

miuSvaT Tqveni intuicia da<br />

andoT mas drois ganawileba.<br />

magaliTad, SegiZliaT<br />

bileTis mTeli kiTxvebi<br />

uceb gadaikiTxoT da naxoT,<br />

rogor grZnobT, romeli<br />

sakiTxi iciT ukeT. aris<br />

iseTi gamocdebic, sadac<br />

yvela kiTxvaze pasuxi savaldebulo<br />

ki ara, SerCeviTia,<br />

magram pasuxi siswrafes<br />

moiTxovs. aqac Tqvens intuicias<br />

unda endoT da im<br />

kiTxvebs unda upasuxoT,<br />

romelTa pasuxis siswore-<br />

Sic darwmunebuli xarT.<br />

imedi gvaqvs, rom axla metnaklebad<br />

gasagebia, Tu rogor<br />

SeiZleba mexsierebaSi<br />

Catarebuli gamokvlevebi<br />

gamocdebisTvis warmatebiT<br />

momzadebaSi dagexmaroT.<br />

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva<br />

295


Tavi 8 / mexsiereba<br />

296<br />

ganaTlebidan. magaliTad, gekiTxebiT: _ „mzis<br />

sistemaSi romeli planetaa yvelaze didi?~ iciT<br />

am kiTxvaze pasuxi? Tu ar iciT, rogor moiqceodiT,<br />

romel pasuxs airCevdiT am situaciaSi:<br />

„miuxedavad imisa, rom axla ar maxsovs pasuxi,<br />

vici, rom ramdenimeAaraswor pasuxs Soris<br />

avirCevdi swors~. msgavs kiTxvebs usvamda harti<br />

Tavis cdis pirebs. pasuxebSi darwmunebuloba<br />

maT 1-dan, („sakmaod darwmunebuli var, rom ver<br />

avirCev sworad mravlobiTi arCevanidan~), 6-de<br />

qulebiT unda SeefasebinaT („savsebiT darwmunebuli<br />

var, rom sworad avirCev~). Tqven rogor<br />

gaanawilebdiT qulebs? ai, es alternativebi:<br />

a. plutoni<br />

b. venera<br />

g. dedamiwa<br />

d. iupiteri<br />

Tu Tqven yuradRebiT daakvirdebiT darwmunebulobis<br />

– „vgrZnob, rom vici~ gancdas, maSin<br />

swor pasuxs im SemTxvevaSi daasaxelebT („d~s),<br />

Tu Sefaseba iqneba 6, xolo mis aRniSnvas<br />

naklebi albaToba eqneba, Tu Sefaseba 1 iqneba<br />

(sando pasuxi rom miviRoT, ra Tqma unda,<br />

kiTxvaTa didi raodenobaa saWiro). hartis mixedviT,<br />

visac 1 quliT aqvs Tavisi darwmunebuloba<br />

Sefasebuli, 30%-iT nakleb swor pasuxebs iZleva<br />

maSin, rodesac 6 qula 75%-ian warmatebas<br />

uzrunvelyofs. es faqtebi miuTiTebs imaze, rom<br />

„vgrZnob, rom vici~ gancda SeiZleba zusti<br />

indikatori iyos.<br />

metamexsierebis Sesaxeb gamokvlevebi mimar-<br />

Tulia rogorc im procesebze, romlebic<br />

„vgrZnob, rom vici~ gancdas iwveven, aseve imaze,<br />

Tu rogor miiRweva Sefasebis sizuste (Koriat &<br />

Levy-Sadot, 1999; Metcalfe, 2000).<br />

mimniSneblis nacnobobis hipoTezis mixedviT,<br />

adamianebi Tavisi „vgrZnob, rom vici~<br />

gancdis dros mimniSneblis nacnobobas emyarebian.<br />

magaliTad, rodesac gekiTxebian: _ „ra<br />

erqva beThovens?~, Tu Tqven adre gagigiaT mis<br />

Sesaxeb, SeiZleba gagiCndeT azri, rom ramdenime<br />

alternatividan amoicnobT mis saxels anu swor<br />

pasuxs (Metcalfe et. al., 1993; Reder & Ritter, 1992; Schwartz<br />

& Metcalfe, 1992).<br />

misawvdomobis hipoTezis mixedviT, adamiani<br />

cdilobs arasruli informaciidan swori pasu-<br />

xis wvdomas. amrigad, Tu kiTxva: _ „ra erqva<br />

beThovens?~, TqvenSi advilad aRZravs informacias,<br />

romelic, Tqveni azriT, am kiTxvaze<br />

swor pasuxTan aris dakavSirebuli, Tqven<br />

gagiCndebaT gancda, rom swor pasuxs advilad<br />

gamoicnobT (Koriat, 1993, 1995).<br />

orive Teorias gaaCnia empiriuli dasabuTeba<br />

da oriveSi igulisxmeba, rom Tqven SegiZliaT<br />

endoT Tqvens grZnobas, rodesac darwmunebuli<br />

xarT, rom iciT raRac (mogvianebiT Cven<br />

SevexebiT mowmis Cvenebebze Catarebul gamokvlevebs,<br />

romelic am zogadi wesidan gamonaklisebze<br />

miuTiTebs).<br />

Tqven ukve garkveuli codna gaqvT imis<br />

Sesaxeb, Tu rogor aRibeWdeba da rogor aRdgeba<br />

informacia Tqvens mexsierebaSi. Tqven iciT,<br />

Tu ras niSnavs aRbeWdvisa da aRdgenis situaciebis<br />

„kargi Tanxvedra~. Semdeg qveTavSi mexsierebis<br />

procesebidan gadavinacvlebT mexsierebis<br />

Sinaarsebze, anu imaze, Tu ra xdeba<br />

mexsierebaSi.<br />

Sejameba<br />

xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,<br />

Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva<br />

mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodirebis<br />

specifikurobis principis mixedviT, informaciis<br />

yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,<br />

rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,<br />

emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgilmdebareobis<br />

efeqts iwvevs TiToeuli STabeWdilebis<br />

(sityva, movlena da a.S) mogonebis<br />

konteqstebs Soris gansxvaveba.<br />

Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.<br />

cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,<br />

radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met<br />

informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi<br />

daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi<br />

xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis<br />

aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakargulia.<br />

interferencia SeiZleba iyos proaqtiuri,<br />

rodesac Zveli informacia ereva da xels<br />

uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,<br />

rodesac axali informacia ereva Zvels.<br />

informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,<br />

informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes


daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze<br />

Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da<br />

mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings.<br />

Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba<br />

gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri<br />

xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis specifikuri<br />

msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb<br />

tipuri da zustia.<br />

xangrZlivi mexsierebis<br />

struqturebi<br />

aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi<br />

gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT<br />

izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli<br />

informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umravles<br />

SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli<br />

codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad,<br />

rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni<br />

xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi<br />

pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze?<br />

am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav-<br />

Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsierebaSi<br />

informaciis struqturirebis xasiaTTan<br />

da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb,<br />

Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli<br />

codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsenebaSi.<br />

mexsierebis struqturebi<br />

mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeWdilebebis<br />

erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa<br />

garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi<br />

gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5<br />

TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT<br />

samyaroSi, romelic savsea uTvalavi individualuri<br />

STabeWdilebebiT da movlenebiT,<br />

romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis<br />

iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana<br />

gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave<br />

dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli<br />

struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobierebis<br />

CarTva. rogorc implicituri mexsierebis<br />

ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel<br />

wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,<br />

ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs<br />

miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveulebrivi<br />

gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqturaSi<br />

garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT<br />

mexsierebis struqturaTa formebi, romelic<br />

Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri<br />

urTierTobis procesSi.<br />

kategorizacia da cnebebi<br />

daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT<br />

– im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,<br />

raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva<br />

ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva<br />

mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas<br />

unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is<br />

situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,<br />

agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT<br />

bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _<br />

bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs<br />

ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli<br />

ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed<br />

amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.<br />

individualuri gamocdilebis kategorizaciis<br />

unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba<br />

mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva<br />

_ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazisuri<br />

da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,<br />

1981).<br />

Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi<br />

reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,<br />

magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan<br />

dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis<br />

mexsierebaSi SekavSirebas da Senaxvas (rogorc<br />

me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs<br />

dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba<br />

SeiZleba iseT niSnebsac moicavdes, romelic<br />

mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod<br />

CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba.<br />

gaqvT sagnebis da qcevebis kategoriebi, magaliTad,<br />

sakuWnao da fexburTi. cnebebi SeiZleba<br />

asaxavdes Tvisebebs, magaliTad, wiTeli an didi;<br />

abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an<br />

siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani,<br />

vidre. TiToeuli cneba Tqven mier samyarosTan<br />

urTierTobiT SeZenili mTlianobebad Camoyalibebuli<br />

gamocdilebis reprezentaciaa.<br />

xangrZlivi mexsierebis struqturebi<br />

297


Tavi 8 / mexsiereba<br />

298<br />

prototipebi<br />

im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT,<br />

romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT<br />

winadadebas: _ „ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT<br />

konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime<br />

tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela<br />

nanaxi ZaRlebis saSualos – prototips warmoadgens?<br />

ganvixiloT eqsperimenti, romelic<br />

dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

prototipebis Camoyalibeba<br />

cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli<br />

adamianis saxeebis suraTebs, romlebic<br />

sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen prototipisgan<br />

(sur. 8.11); Semdeg maT aCvenebdnen<br />

saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-<br />

Ti adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali<br />

iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,<br />

agreTve, prototipis suraTi, romelic<br />

gansxvavdeboda pirvelad miwodebuli prototipisgan.<br />

cdis pirebs evalebodaT gamoecnoT,<br />

Tu romeli suraTi hqondaT maT<br />

adre miwodebisas nanaxi.<br />

kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic<br />

mocemulia suraTze 8.1. cdis pirebi cnobdnen<br />

yvela im suraTs, romelic adre<br />

hqondaT nanaxi, maSinac ki, rodesac maTgan<br />

prototipTan mxolod 25%-s hqonda<br />

msgavseba. axal suraTebze miuTiTebdnen,<br />

rom axali iyo da cnobis xarisxi prototipTan<br />

mimarTebiT ganisazRvreboda. cdis<br />

pirebi dabolos, yvelaze darwmunebulni<br />

iyvnen axali prototipis ucnobobaSi (Solso<br />

& McCarthy, 1981).<br />

am eqsperimentSi cdis pirebi ise moqmedebdnen,<br />

TiTqos gaaerTianes yvela saxe, romelic ki<br />

unaxavT, raTa prototipuli konstruqti SeeqmnaT.<br />

kategoriebis, Tavisi TvisebebiTurT, prototipebi<br />

iqmneba mTeli Tqveni gamocdilebidan,<br />

amitom prototipebi yovel wuTs SeiZleba<br />

icvlebodes da mdidrdebodes axali kategoriiT.<br />

aqedan gamomdinare, mecnierebi mividnen im<br />

daskvnamde, rom konkretuli kategoriisTvis<br />

prototipis reprezentacia gonebaSi SeiZleba<br />

ar gqondeT. ufro savaraudoa, rom prototipi<br />

TviTon calkeul egzemplarebSi, rogorc<br />

saSualo raRac moqmedebs (Hintzman, 1986; Nosofsly<br />

et al., 1992). magaliTad, yvela ZaRli, romelic ki<br />

am momentisTvis ginaxavT, ayalibebs prototipuli<br />

ZaRlis Tqveneul cnebas. ufro metic, Tu<br />

Tqven saRamos gaxvediT quCaSi da dainaxeT erTi,<br />

an ori ZaRli, Tqveni prototipi SeiZleba odnav<br />

Seicvalos kidec.<br />

is, rom Tqven gaqvT unari, iseT kategorias,<br />

rogorc, vTqvaT, ZaRlia, prototipi mounaxoT,<br />

gaZlevT SesaZleblobas icnoT kategoriis metnaklebad<br />

tipuri warmomadgenlebi _ rac ufro<br />

meti Tviseba aqvs saerTo kategoriis calkeul<br />

cnebebi (concepts) _ sagnebis, an ideebis saxeobebis,<br />

an kategoriebis mentaluri reprezentaciebi.<br />

prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze reprezentaciuli<br />

magaliTi.


suraTi 8.11<br />

A prototipuli saxe da calkeuli saxeebi<br />

B prototipebis, Zveli da axali saxeebis prototipuli Sefaseba<br />

(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs<br />

saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre<br />

es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes<br />

unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis<br />

SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan<br />

erTad.<br />

wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian<br />

isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis<br />

kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi<br />

tipur frinvelad, xolo siraqlema, an pingvini<br />

atipurad? pasuxi ganisazRvreba im xarisxiT,<br />

riTac es qmnilebebi hgvanan im kategoriis<br />

warmomadgenlebs, romelTac Tqvens mexsierebaSi<br />

frinvelis kategoriaSi aerTianebT. kategoriis<br />

wevrTa tipuroba ki, Tu rogor Seesabameba raRac<br />

Tqvens prototips, yoveldRiuri cxovrebidan<br />

momdinareobs. gamokvlevebma gamoavlines, rom<br />

xalxi ufro swrafad reagirebs kategoriis tipur<br />

warmomadgenlebze, vidre uCveuloze. Tqveni<br />

reaqciis dro kiTxvaze, aris Tu ara yvavi<br />

frinveli, ufro swrafi iqneba, vidre is, rom<br />

siraqlema frinvelia (Rosch, 1976). kidev erTxel<br />

vimeorebT, rom es efeqti damokidebulia Tqvens<br />

gamocdilebaze frinvelTa kategoriis mimarT.<br />

am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc<br />

frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqlemisTvis<br />

(Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis<br />

manZilze didxans ar gicxovriT siraqlemebis<br />

garemocvaSi).<br />

ierarqiebi da bazisuri doneebi<br />

cnebebi da maTi prototipebi damoukideblad<br />

ar aRmocendeba. rogorc suraTi 8.12 gviCvenebs,<br />

cnebebi SeiZleba azrian organizaciebad gaer-<br />

Tiandenen. iseT did kategorias, rogoricaa<br />

cxoveli, gaaCnia qvekategoriebi _ frinveli da<br />

Tevzi, romlebic, Tavis mxriv, moicaven saxeobebs:<br />

iadoni, siraqlema, zvigeni da oraguli. Tavis<br />

mxriv, cxovelis kategoriac aris qvekategoria<br />

ufro didi kategoriisa _ cocxali arsebebi.<br />

cnebebi dakavSirebulia sxva saxis informacias-<br />

xangrZlivi mexsierebis struqturebi<br />

299


Tavi 8 / mexsiereba<br />

300<br />

fsiqologia XXI saukuneSi<br />

rodesac kompiuterisa da<br />

adamianis SesaZleblobebs<br />

adareben, xSirad iseTi STabeWdileba<br />

rCeba, rom kompiuteri<br />

jobnis adamians. kompiuteris<br />

mexsierebas bevrad<br />

meti – aTasobiT da milionobiT<br />

_ biti informaciis<br />

Senaxva SeuZlia, vidre Cvens<br />

mexsierebas, magram adamianis<br />

mexsierebas erTi iseTi Tviseba<br />

aqvs, romelic mis mexsierebas<br />

ufro maRla ayenebs.<br />

procesebi, romlebic SesaZleblobas<br />

gvaZleven, movigonoT<br />

specifikuri informacia,<br />

xSirad bevrad ufro efeqturia,<br />

vidre kompiuterSi Zebnis<br />

procedura.davuSvaT, Tqvens<br />

megobars Tqveni gamocda unda<br />

am Tavis mixedviT da geki-<br />

TxebaT: „romelma mkvlevrebma<br />

Semoitanes kodirebis specifikurobis<br />

cneba?~ Tqven SegiZliaT<br />

gasceT swori pasuxi<br />

(tulvingi da tomsoni), mcdari<br />

pasuxi (soerlingi), an<br />

TqvaT, rom ar iciT. albaT,<br />

ar gindaT, gasceT iseTi pasuxi,<br />

romelsac araviTari kav-<br />

Siri ar aqvs kiTxvasTan. rogor<br />

ggoniaT, ra xdeba, rodesac<br />

am kiTxvaze pasuxis gacemis<br />

davalebas manqanas aZlevT?<br />

pirveli veb-gverdi, romelsac<br />

Google.com gvTavazobs, Semdegia:<br />

„aris Tu ara HIV-is izolacia<br />

miRweuli. meore mcdeloba<br />

AskJeeves. com-s ukavSir-<br />

Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis<br />

Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi<br />

saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa.<br />

rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli<br />

safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT<br />

moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego-<br />

adamianis da kompiuteris mexsiereba<br />

deba. is gvTavazobs imis definicias,<br />

Tu ra aris cneba. ratom<br />

aris kompiuteris mexsierebidan<br />

es pasuxebi adamianis<br />

mexsierebisgan gansxvavebuli?<br />

Cven adamianis mexsierebis (mogonebis)<br />

or Taviseburebas gamovyofT,<br />

romelic kompiuterTan<br />

SedarebiT misi upiratesobis<br />

ilustrirebas axdens.pirveli:<br />

rogorc ukve gaecaniT, adamianis<br />

mexsiereba efeqturad iyenebs<br />

Sinaarsobriv mimniSneblebs,<br />

romlebic saZiebel informaciazea<br />

mimarTuli. is uzrunvelyofs<br />

imas, rom aRdgenili<br />

informaciis Sinaarsi kiTxvis<br />

Sinaarss Seesabamebodes. kompiuteri<br />

ki, piriqiT, ar iTvaliswinebs<br />

konteqsts da ufro sityvis<br />

viwro mniSvnelobazea<br />

orientirebuli. magaliTad, Tu<br />

Cven „kodirebis specifikurobas~<br />

veZebT Google.com-Si an<br />

ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani<br />

maSinve gadmogviSlis gverds,<br />

romelzec iqneba pasuxi pirvel<br />

kiTxvaze. kompiuterSi maZieblisTvis<br />

kiTxvis nawilebs, romlebic<br />

konteqstis dasazusteblad<br />

iqneba mimarTuli (romelma<br />

mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad<br />

uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis<br />

efeqturobaze. kompiuterSi bevri<br />

pasuxis mosaZebnad Zalian<br />

Znelia CarTo konteqsti ise, rom<br />

kompiuterma gaurkveveli mimar-<br />

TulebiT ar gagagzavnos. meore:<br />

adamianis mexsierebas cnebebi<br />

marTaven da ara sityvebi. rodesac<br />

Tqvens mexsierebaSi kodirebis<br />

specifikurobis Sesaxeb<br />

eZebT pasuxs, ar aqvs mniSvneloba<br />

ras ityviT, „mkvlevars~<br />

Tu „eqspermentators~,<br />

„aRmomCens~ Tu „Semqmnels~.<br />

cneba aamoqmedebs TiToeul<br />

sityvas, rogorc mimniSnebels.<br />

kompiuters ki saqme mxolod<br />

sityvebTan aqvs. magaliTad,<br />

rodesac Cven Google.com-s<br />

veubnebiT, Secvalos „aRmom-<br />

Ceni~ „SemqmneliT~, is gvaZlevs<br />

bmuls mexsierebis TeoriaSi<br />

garkveuli gverdis mi-<br />

TiTebiT. „mkvlevris~ Secvla<br />

„eqsperimentatoriT~ gvaZlevs,<br />

rogorc pirveli bmulis Sem-<br />

TxvevaSi, gverds saTauriT:<br />

„talRebi, pulsi, neironuli<br />

masis Teoria~. es patara eqsperimenti<br />

kargad uCvenebs, Tu<br />

kompiuteri, adamianis mexsierebisgan<br />

gansxvavebiT, rogor<br />

ufro metadaa damokidebuli<br />

sityvebze, vidre cnebebze.axla<br />

mainc Tu grZnobT mcireoden<br />

upiratesobas kompiuterTan<br />

SedarebiT? SegiZliaT, ramdenime<br />

wuTi dauTmoT imaze<br />

fiqrs, Tu rogor SeiZleba<br />

adamianis mexsierebis es Tvisebebi<br />

kompiutersac gadasceT.<br />

veb-gverdebi:<br />

www.google.com<br />

www.AskJeeves.com<br />

rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,<br />

1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi<br />

yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,<br />

rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis<br />

mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Safranze,<br />

rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.


suraTi 8.12<br />

cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura<br />

kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,<br />

TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis<br />

yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs<br />

SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).<br />

bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon<br />

am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es,<br />

Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia<br />

(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba).<br />

bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala<br />

aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da<br />

gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur<br />

jiSebTan. Tqven rom vaSlebis gamomyvani iyoT,<br />

bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali<br />

geqnebodaT.<br />

sqemebi<br />

Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierarqiaSi<br />

agurebis funqcias asruleben. maT es roli<br />

ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT<br />

suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom<br />

baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre<br />

ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur<br />

mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams,<br />

Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis<br />

gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is,<br />

rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis reprezentacia<br />

mexsierebaSi, romelic samzareulos<br />

individualur cnebas _ macivris, WurWlis sarecxi<br />

niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _<br />

gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris<br />

cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,<br />

adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris<br />

„codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struqturis<br />

Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.<br />

Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis<br />

sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profesoris,<br />

qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,<br />

bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,<br />

romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT<br />

mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeqturad.<br />

sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situaciis<br />

Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an codnis<br />

„klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic<br />

moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzogadebebs.<br />

xangrZlivi mexsierebis struqturebi<br />

301


Tavi 8 / mexsiereba<br />

302<br />

suraTi 8.13<br />

cnobis iluzia<br />

ixvi Tu kurdReli<br />

ramdenime wuTi dauTmoT da dafiqrdeT, Tu ra<br />

da rogor aris am kategoriebSi ganzogadebuli.<br />

erTi ram, rasac SeamCnevdiT, isaa, rom Tqveni<br />

sqema ar moicavs Tqveni cvalebadi gamocdilebis<br />

yvela individualur detals. Tu prototipi<br />

kategoriebis Sesaxeb Tqveni gamocdilebebis<br />

saSualoa, sqemaSi warmodgenilia garemoSi<br />

situaciaTa Sesaxeb Tqveni gamocdielebebis<br />

saSualo. iseve, rogorc prototipebi, Tqveni<br />

sqemebic cvalebadia da cxovrebiseul movlenebTan<br />

erTad icvleba (Rumelhart et al., 1986). Tqveni<br />

sqemac mxolod im detalebs moicavs, romelsac<br />

gansakuTrebuli yuradReba dauTmeT. magaliTad,<br />

rodesac ekiTxebiT, ra aris warmodgenili, ra<br />

xatia Tu weria ocTeTrian monetaze, studentebi<br />

arasodes amboben, rom masze iremia gamoxatuli,<br />

Tumca, es gamosaxuleba yvela monetazea (Rubin<br />

& Kontis, 1983). aba, SeamowmeT! amrigad, Tqveni<br />

sqema inaxavs zustad imas, rac SeamCnieT garemoSi.<br />

axla ki ganvixiloT yvela is gza, romelSic<br />

cnebebs da sqemebs iyenebT.<br />

mexsierebis struqturebis<br />

gamoyeneba<br />

modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsierebis<br />

zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam<br />

SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvdariyaviT,<br />

rom baWiis adgili samzareuloSi ar<br />

aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT,<br />

Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna orazrovani<br />

figuris interpretaciaze. gaxsovT es<br />

figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?<br />

davuSvaT, Cven winaswar mogamzadeT imisTvis,<br />

rom dainaxavdiT ixvs, anu Tu Tqven SeusabamebT<br />

naxatis niSnebs Tqvens sqematur molodinebs<br />

am niSnebis mimarT, dainaxavT ixvs. igive moxdeba<br />

baWiis mimarTac, Tu geqnebaT baWiis molodini.<br />

Cven viyenebT mexsierebaSi arsebul informacias,<br />

raTa gavamarTloT molodini.<br />

Tqven gaqvT, agreTve, mexsierebis struqturebi,<br />

romlebic gavlenas axdenen Tqvens aRqmasa da<br />

mogonebaze (Cantor & Mischel, 1979; Levy et al., 1999).<br />

magaliTad, Tqven, albaT, ukve geqnebaT kbilis<br />

eqimis, sakulto beladebis, ekologistebis da<br />

maSvelebis cnebebi. Tu TqvenTvis ucnob pirovnebaze<br />

getyvian, rom is erT-erTi am profesiis<br />

warmomadgenelia, Tqveni stereotipuli warmodgena<br />

miawers mas konkretul pirovnul maxasia-<br />

Teblebs an Sesabamis qcevebs. socialuri fsiqologebis<br />

mier dadgenil iqna, rom enas da<br />

sityvebsac SeuZliaT, garkveuli gavlena moaxdinon<br />

am cnebaTa interpersonalur gamoyenebaze.<br />

es gamokvleva gviCvenebs, rom mexsierebis struqturebs<br />

SeuZliaT, gavlena moaxdinon samyaros<br />

Sesaxeb Tqvens azrTa msvlelobaze: _ Tqveni awmyo<br />

gamocdileba warsuli gamocdilebiT aris<br />

Seferili da es ukanaskneli cvlis Tqvens molodinebs<br />

momavlis mimarT. male, aseve, naxavT,<br />

rom xSirad erTi da igive mizeziT, cnebebi da<br />

sqemebi SeiZleba xels uSlides zust mogonebas.<br />

mogoneba, rogorc<br />

rekonstruqiuli procesi<br />

axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSualeba,<br />

romelSic gamoiyeneba mexsierebis struqtura.<br />

bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigonoT<br />

garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT<br />

amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT<br />

informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli codnidan.<br />

rekonstruqciuli mexsierebis naTelsayofad<br />

ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:<br />

me-3 TavSi aris Tu ar sityva „da~?<br />

1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?<br />

sunTqavdiT guSin @2.05 –sa da 2.10 wuTs<br />

Soris?<br />

Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs<br />

gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,<br />

ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi


zoduri mexsiereba ar geqnebaT (im SemTxvevebis<br />

gamoklebiT, Tu, magaliTad, vinme 7 ivliss ar<br />

aris dabadebuli da misTvis es gansakuTrebuli<br />

dRea). am kiTxvebze pasuxis gasacemad Tqven<br />

unda gamoiyenoT zogadi codna, raTa rekonstruqcia<br />

gaukeToT mas da ivaraudoT, ra SeiZleba<br />

momxdariyo. rekonstruqciis es procesi<br />

ufro detalurad gavarCioT.<br />

rekonstruqciuli mexsierebis sizuste<br />

Tu adamianebi zogjer codnis zogierTi<br />

aspeqtis rekonstruqcias axdenen zusti monacemebis<br />

aRdgenis nacvlad, maSin mosalodnelia,<br />

aRmovaCinoT SemTxvevebi, rodesac rekonstruirebuli<br />

mogonebis faqtebi gansxvavebul iqneba<br />

realuri suraTisgan, anu mexsierebis Secdomebs<br />

eqneba adgili. mexsierebis Secdomis erT-erTi<br />

yvelaze STambeWdavi demonstracia sakmaod<br />

Zvelia. klasikur naSromSi _ „mogoneba: eqsperimentuli<br />

da socialuri fsiqologiis gamokvlevebi~<br />

(1932) _ ser frederik bartleti ikvlevda<br />

sakiTxs, Tu rogor moqmedebs warsuli gamocdileba<br />

axlad SeZenili informaciis mogonebaze.<br />

bartleti studentebs sTxovda, daemaxsovrebinaT<br />

gansxvavebuli kulturis Tqmulebebi da legendebi.<br />

yvelaze cnobilia misi masala „sulebis<br />

brZola~.<br />

bartletma aRmoaCina, rom misi studentebis<br />

mier gaxsenebuli Sinaarsi gansxvavdeboda originalisgan,<br />

anu imisgan, rasac awvdidnen dasamaxsovreblad.<br />

Sinaarsis damaxinjeba sami saxis<br />

rekonstruqciul process moicavda:<br />

donis daweva (leveling) _ moTxrobis gamartiveba;<br />

gamokveTa _ garkveuli detalebis gansakuTrebuli<br />

gaSuqeba;<br />

asimilacia _ detalebis Secvla ise, rom<br />

isini ukeTes SesabamisobaSi mosuliyvnen sakuTar<br />

codnasTan.<br />

amrigad, cdis pirebi ixsenebdnen moTxrobas<br />

da maTTvis ucnob sityvebs Tavisi kulturisTvis<br />

Cveuli sityvebiT cvlidnen: _ navi kanoes nacvlad,<br />

Tevzaoba _ selapebze nadirobis magivrad.<br />

bartletis cdis pirebi, aseve, xSirad cvlidnen<br />

moTxrobis Sinaarssac, raTa SeemcirebinaT<br />

zebunebrivi Zalebis Sesaxeb frazebi, romelic<br />

maTi kulturisTvis ar iyo damaxasiaTebeli.<br />

miyvnen ra bartletis kvals, Tanamedrove<br />

mkvlevrebma Seiswavles mexsierebis darRvevebis<br />

mravalferovneba, romelTac adgili aqvT<br />

mogonebis konstruqciuli procesebis gamoyenebis<br />

dros (Bergman & Roediger, 1999). magaliTad,<br />

mkvlevarTa erTma jgufma gamoavlina kanonzomiereba,<br />

romelsac „sapnis operis~ efeqti uwoda<br />

(Owens et al., 1979). erTi epizodi am gamokvlevis<br />

masalidan:<br />

nensi mivida koqteilis wveulebaze. man<br />

mimoixeda oTaxSi, raTa iq myofni SeeTvalierebina.<br />

igi sasaubrod miuaxlovda Tavis<br />

profesors. man icoda, rac unda eTqva<br />

misTvis, magram nerviulobda amaze. stumar-<br />

Ta erTma jgufma Saradebis TamaSi daiwyo.<br />

nensi zeviT avida cota mosamagreblad.<br />

koniaki ki kargi iyo, magram mas ar ainteresebda,<br />

Tu raze saubrobda iq stumrebis<br />

nawili. cota xnis Semdeg, sakmarisiao,<br />

gadawyvita man da datova wveuleba.<br />

axla warmoidgineT rogor gansxvavebulad<br />

aRiqvamT am nawyvets, Tu Tqven cdis pirTa<br />

rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive<br />

memory) _ mexsierebis konkretuli reprezentaciebis<br />

ararsebobis pirobebSi Senaxuli<br />

codnis zogad tipebze dayrdnobiT informaciis<br />

erTad ganlagebis procesi.<br />

xangrZlivi mexsierebis struqturebi<br />

303


Tavi 8 / mexsiereba<br />

304<br />

meore jgufSi aRmoCndebiT, romelTac winaswar<br />

es Sesavali waakiTxes:<br />

nensim gaRviZebisas isev sisuste igrZno<br />

da gaukvirda, marTla fexmZimed iyo Tu<br />

ara. rogor unda uTxras profesors, rac<br />

dainaxa?<br />

axla xelaxla miubrundiT pirvel nawyvets<br />

da xelaxla waikiTxeT. cdis pirebisaTvis am<br />

winasityvaobis arsebobas Tu ararsebobas gadamwyveti<br />

mniSvneloba aqvs maTi mexsierebisaTvis.<br />

rodesac sTxovT, moigonon Sinaarsi, an icnon<br />

nawyvetebi, isini, romelTac wakiTxuli aqvT<br />

Sesavalic da, aqedan gamomdinare, TavSi mosdiT<br />

„arasasurveli fexmZimobis~ sqema, ufro metad<br />

imas aRadgenen an icnoben, romelic nensis<br />

fexmZimobas ukavSirdeba. cdis pirTa mier sqemis<br />

gamoyeneba iwvevs Sinaarsis Sesabamis da mosalodnel<br />

damaxinjebas.<br />

magram unda gvaxsovdes da mniSvnelovanicaa,<br />

rom rogorc me-5 TavSi, rodesac aRqmis iluziebze<br />

vsaubrobdiT, fsiqologebs procesebis<br />

normaluri operaciebis saCveneblad xSirad<br />

iseTi pirobebi da situaciebi mohyavT, romlebic<br />

Secdomebs iwveven. iseve, rogorc aRqmis iluziebi<br />

ar gaiZuleben realurad kedelSi gasvlas,<br />

mexsierebis „iluziebic~ Zalian iSviaTad Tu<br />

SegiSliT xels yoveldRiur cxovrebasa da<br />

saqmianobaSi.<br />

mexsierebis es damaxinjebebi SegiZliaT ganixiloT,<br />

rogorc Cveulebriv, Zalian kargad<br />

momuSave procesTa Tanmdevi movlena. faqtobrivad,<br />

Tqven umravles SemTxvevaSi garkveuli<br />

epizodis detalebis aRdgena arc ki gWirdebaT,<br />

movlenaTa arsis aRdgena rekonstruqciiTac<br />

mSvenivrad xerxdeba.<br />

cota vrclad SevexoT im Tvalsazriss, romlis<br />

mixedviTac, detalebis aRdgena yovelTvis<br />

ver xerxdeba. imisaTvis, rom vnaxoT, rogor<br />

SeuZlia rekonstruqcia ganicados mexsierebam,<br />

raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans,<br />

gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu<br />

iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni<br />

sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamonaTqvamiT,<br />

magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT,<br />

Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda<br />

_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~.<br />

rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven<br />

arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba<br />

rekonstruqcias ukeTebs (Clark & Gerrig, 1990) da<br />

SegiZliaT sityvasityviT moitanoT is, an misi<br />

dedaazri gadmosceT. am gadawyvetilebas Tqven<br />

Tqveni sityvidan gamomdinare iRebT. mkvlevrebma<br />

gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba am miznebis<br />

cvlasTan erTad icvleba.<br />

saidan<br />

viciT<br />

miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze<br />

cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari<br />

xangrZliobis scenas videofilmidan da<br />

sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am<br />

nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac<br />

sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul<br />

maTgans sakmaod zustad aRedgina dialogis<br />

teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.<br />

TiToeul students dialogis Sinaarsi<br />

sxva studentisTvis unda gadaeca, magram<br />

erT jgufs sTxovdnen es moTxroba<br />

maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan<br />

axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,<br />

rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi<br />

monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac<br />

maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruqcia<br />

hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRadgendnen<br />

dialogs maSin, rodesac meore<br />

jgufis cdis pirebma dialogis mxolod<br />

62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive<br />

jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian<br />

kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubralod,<br />

arCia, rom ufro saintereso iqneboda,<br />

Tu yvelafers ar uambobda sxvas<br />

(Wadi, Klark, 1993).<br />

es Sedegi gviCvenebs, rom Cveni informaciis<br />

zustad aRdgenaze daxarjuli Zalisxmeva garemoebebzea<br />

damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom<br />

valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,<br />

Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems<br />

waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.<br />

zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,<br />

sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac<br />

moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni<br />

gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac<br />

Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis


aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT<br />

mowmis mexsiereba.<br />

mowmis mexsiereba<br />

mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas<br />

simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven<br />

vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari,<br />

damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia<br />

aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi<br />

aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma<br />

ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan<br />

„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT,<br />

maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles<br />

da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZiebisTvis<br />

xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa,<br />

romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrunvelyofs.<br />

am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi<br />

iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi<br />

kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).<br />

maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom<br />

mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad<br />

icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT.<br />

magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac<br />

avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs<br />

ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis<br />

siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils<br />

kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad<br />

swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~<br />

xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqariT<br />

moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er-<br />

TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis<br />

pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore<br />

kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT<br />

ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~<br />

sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar<br />

iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis<br />

pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis<br />

namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod<br />

14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom<br />

informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis<br />

Cvenebaze.<br />

movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba<br />

daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, rodesac<br />

cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom<br />

eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi<br />

Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis<br />

namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxvavebas<br />

movlenasa da mis Semdgom informacias<br />

Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).<br />

rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians<br />

ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi<br />

swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell<br />

& Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba<br />

arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis<br />

dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &<br />

Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT<br />

mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad<br />

iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,<br />

rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias<br />

ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva<br />

elementebis gavleniT.<br />

Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da<br />

aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.<br />

dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur<br />

safuZvlebs ganvixilavT.<br />

Sejameba<br />

mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamocdilebis<br />

erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi<br />

ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs<br />

warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens<br />

gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis<br />

CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris<br />

aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba<br />

erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac<br />

adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT<br />

gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur<br />

CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis<br />

kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.<br />

rodesac informaciis zusti aRdgena ver<br />

xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-<br />

xangrZlivi mexsierebis struqturebi<br />

305


Tavi 8 / mexsiereba<br />

306<br />

ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviCvenes,<br />

rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis<br />

miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis<br />

Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas,<br />

magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia<br />

damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi informaciis<br />

gavleniT.<br />

mexsierebis biologiuri<br />

aspeqtebi<br />

droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic<br />

Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda<br />

dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom,<br />

ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT<br />

im unaris biologiur safuZvlebze, romelic<br />

SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia<br />

monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas?<br />

aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul<br />

cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom<br />

es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde<br />

dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli<br />

xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva<br />

Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZlebeli?<br />

Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT<br />

nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom<br />

gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs<br />

biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro<br />

Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.<br />

engramis ZiebaSi<br />

modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven-<br />

Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, SevamowmoT<br />

Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,<br />

romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda<br />

ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?<br />

karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac<br />

Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis<br />

Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis<br />

fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.<br />

leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswavlida,<br />

Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs<br />

engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali<br />

tvinSi.<br />

amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi naswavl<br />

qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT<br />

gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili<br />

qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva<br />

miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi<br />

nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsierebaze<br />

gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra<br />

nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,<br />

engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar<br />

Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.<br />

leSlim imitom ver SeZlo engramis lokalizacia,<br />

rom martiv situaciaSi mexsierebis<br />

sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.<br />

labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedvelobiT<br />

da ynosviT gamRizianeblebs. neiromecnierebis<br />

mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri<br />

informaciis daxsomeba mraval neironul sistemaSia<br />

ganawilebuli maSin, rodesac diskretuli<br />

codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxolod<br />

SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Markowitsch,<br />

2000; Rolls, 2000).<br />

mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul<br />

struqturas:<br />

naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs<br />

proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeorebas<br />

saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;<br />

zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri<br />

struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimulireaqcia~<br />

kavSirebis savaraudo safuZvelia;<br />

didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia sensoruli<br />

mexsierebas da SegrZnebebs Soris<br />

asociaciebize;<br />

nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia<br />

faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul<br />

mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis<br />

daxsomebaze.<br />

tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,<br />

bazaluri winatvini da prefrontaluri korteqsi,<br />

agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis<br />

sxvadasxva tipis formirebisTvis.<br />

me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla<br />

ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,<br />

romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT<br />

daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis<br />

specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis<br />

muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.<br />

pirvel rigSi, visaubrebT „bunebriv eqsperimentze~,<br />

romelsac tvinis bunebrivi daziane


suraTi 4.16<br />

tvinis struqtura ........<br />

ii<br />

bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur<br />

saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi<br />

tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb<br />

codnis gasaRrmaveblad iyeneben.<br />

amnezia<br />

1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axalgazrda<br />

teqnikosi niki a. saSineli dazianebis<br />

msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi<br />

cxovreba.<br />

niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki<br />

miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda.<br />

moulodnelad niki wamodga da Semotrialda –<br />

swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia<br />

daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da<br />

moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganagrZo.<br />

am SemTxvevam igi seriozulad daaziana.<br />

yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi<br />

droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo<br />

niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi<br />

ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli<br />

winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gadacemidan<br />

azri ver gamoaqvs, sanam reklamis<br />

ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gaimeorebs<br />

oriode wuTis win nanaxs.<br />

mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacientebiT,<br />

radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian<br />

aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis<br />

adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSualeba<br />

misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis<br />

sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul<br />

ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs<br />

moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli proceduruli<br />

mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsiereba<br />

aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas<br />

axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,<br />

magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.<br />

eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi<br />

naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da<br />

implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli<br />

ubnebia CarTuli.<br />

amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........<br />

mexsierebis biologiuri aspeqtebi<br />

307


Tavi 8 / mexsiereba<br />

308<br />

axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa,<br />

romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur<br />

struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Sedegad<br />

aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros<br />

eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _<br />

implicituri (Squire, 1992).<br />

saidan<br />

viciT<br />

amneziis dros implicituri mexsiereba<br />

daculia<br />

gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileobdnen<br />

cdis pirebi, romelTac korsakovis<br />

sindromis (qronikuli alkoholizmi)<br />

Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi.<br />

rogorc amneziis mqone pacientebis, ise<br />

janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa<br />

mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emociuri<br />

TavalsazrisiT, romeli sityva moswondaT<br />

da romeli – ara. maTi mexsierebis<br />

Sesamowmeblad iyenebdnen or tests.<br />

erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT<br />

sityvis dasawyisi marcvali, romelic<br />

unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive<br />

sityviT (Sevsebis testi), meore testSi<br />

ki marcvali mimniSneblis rols TamaSobda,<br />

radgan cdis pirs masze dayrdnobiT<br />

unda moegonebina Sesabamisi sityva wakiTxuli<br />

mwkrividan (mimniSnebliT mogonebis<br />

testi). mimniSnebel testSi amneziis<br />

mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre<br />

janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis<br />

testSi pacientebis da janmrTelebis<br />

mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf<br />

et al., 1984).<br />

es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis<br />

sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gavlenas<br />

axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo<br />

implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs.<br />

mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba<br />

sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992).<br />

gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis<br />

Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani<br />

dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba<br />

ar irRveva.<br />

is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi<br />

forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur<br />

mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,<br />

amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gansxvavebul<br />

kanonzomierebebs avlens kodirebisa<br />

da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,<br />

is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs<br />

iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina<br />

arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT<br />

moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone<br />

individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobierebis<br />

gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis<br />

SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis<br />

Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis<br />

monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),<br />

romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac<br />

gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,<br />

medialuri temporaluri lobis dazianebiT,<br />

aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. perceptul<br />

implicitur mexsierebas avlenda, mas ar<br />

hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.<br />

es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri<br />

mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis<br />

SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi<br />

SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT<br />

Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs<br />

da mexsierebis procesebis organizacias.<br />

tvinis suraTi (skanireba)<br />

fsiqologebma didi codna daagroves<br />

anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb<br />

amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,<br />

magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli<br />

gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis<br />

procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZliaT<br />

gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria<br />

gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PETskanis<br />

saSualebiT endel tulvingma da misma<br />

kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)<br />

daadgines, rom epizoduri informaciis kodirebisa<br />

da aRdgenis dros tvinis ori naxevarsfero<br />

gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es<br />

gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis standartuli<br />

gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom<br />

kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa<br />

sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am<br />

gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri<br />

aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi


epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo<br />

marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZlierebul<br />

aqtivobas adgili hqonda epizoduri<br />

informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri<br />

sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvaobebis<br />

garda, romelic kogniturma fsiqologebma<br />

aRmoaCines.<br />

funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI)<br />

warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsierebis<br />

operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvnelovani<br />

detalebi (Gabrieli, 1996, 1997).<br />

saidan<br />

viciT<br />

tvini da kodirebis operaciebi<br />

magnituri rezonansiT gamokvlevis<br />

dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimentebi<br />

utardebodaT. maT proeqtoriT<br />

ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac<br />

xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da evalebodaT,<br />

TiToeuli sityvis Sesaxeb ori<br />

tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ semantikuri:<br />

_ „es sityva, (magaliTad, „skami~,<br />

an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu konkretuli?~<br />

an perceptuli _ „es sityva,<br />

(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT<br />

aris dawerili, Tu melniT?~ funqcionaluri<br />

magnituri rezonansiT gamokvlevam<br />

gviCvena, rom marcxena prefrontaluri<br />

qerqis midamoSi (frontaluri qerqis<br />

aramotoruli ubani) semantikuri kodirebis<br />

ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,<br />

vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi<br />

(Gabrieli et al., 1996).<br />

mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis<br />

aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena<br />

naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.<br />

Tavi 3).<br />

ramdenime axali gamokvleva tvinis specifikuri<br />

regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa<br />

aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros<br />

xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am<br />

gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda<br />

SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).<br />

(magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa<br />

Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros<br />

cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri<br />

rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis<br />

ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -<br />

prefrontaluri qerqis da parahipokampuli<br />

(hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi<br />

iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi<br />

sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.<br />

am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis<br />

SemuSavebis pirveli periodis biologiuri<br />

safuZvlebi.<br />

skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva<br />

disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,<br />

raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis<br />

kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis<br />

mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac<br />

Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis<br />

Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,<br />

fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben<br />

fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,<br />

Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi<br />

momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did<br />

warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis procesebis<br />

kvlevaSi.<br />

Sejameba<br />

karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc<br />

engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba<br />

mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa<br />

CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.<br />

amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma<br />

daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri<br />

procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli<br />

struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis<br />

teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros<br />

janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa<br />

biologiuri safuZvlebi.<br />

mexsierebis biologiuri aspeqtebi<br />

309


Tavi 8 / mexsiereba<br />

310<br />

sakvanZo<br />

sakiTxebi<br />

ra aris mexsiereba<br />

� kognituri fsiqologiis<br />

warmomadgenlebi<br />

ganixilaven mexsierebas,<br />

rogorc informaciis<br />

gadamuSavebis process.<br />

� mexsiereba, romelic moi-<br />

Txovs cnobier Zalisxmevas,<br />

aris eqsplicituri.<br />

aracnobieri mexsiereba<br />

implicituria.<br />

� deklaraciuli mexsiereba<br />

uzrunvelyofs faqtebis<br />

daxsomebas. proceduruli<br />

mexsiereba ki<br />

unarebis SemuSavebas.<br />

� mexsierebas xSirad ganixilaven,<br />

rogorc kodirebis,<br />

Senaxvis da aRdgenis<br />

samsafexurian process.<br />

sensoruli mexsiereba<br />

� sensoruli mexsierebis<br />

sistema didi moculobis,<br />

magram Zalian mcire xangrZlivobisaa.<br />

� xatiseburi mexsiereba<br />

mxedvelobiT vels wamebis<br />

ganmavlobaSi aCerebs.<br />

� eqo-mexsiereba smeniT gam-<br />

Rizianeblebs inaxavs.<br />

xanmokle mexsiereba<br />

da muSa mexsiereba<br />

� xanmokle mexsierebas SezRuduli<br />

moculoba aqvs<br />

da swrafad qreba ganmeorebis<br />

SesaZleblobis<br />

ararsebobis pirobebSi.<br />

� ganmeoreba masalas xanmokle<br />

mexsierebaSi aCerebs.<br />

� xanmokle mexsierebis moculoba<br />

SeiZleba gaizardos<br />

dasaxsomebeli wevrebis<br />

azrian jgufebad dalagebis<br />

Sedegad.<br />

� aRdgenis procesi xanmokle<br />

mexsierebidan efeqturad<br />

xorcieldeba.<br />

� muSa mexsierebis farTo gageba<br />

xanmokle mexsierebas moicavs.<br />

� muSa mexsierebis sami komponenti<br />

xels uwyobs gare samyarodan<br />

gamocdilebis yovelwuTier<br />

asaxvas.<br />

xangrZlivi mexsiereba.<br />

kodireba da aRdgena<br />

� xangrZlivi mexsiereba moicavs<br />

Tqvens srul codnas<br />

samyarosa da Tqveni Tavis<br />

Sesaxeb; is TiTqmis ganusazRvreli<br />

moculobisaa.<br />

� Tqveni gaxsenebis unaris<br />

pirobaa kodirebisa da aRdgenis<br />

pirobebis damTxveva.<br />

� swavlisa da aRdgenis konteqstebs<br />

Soris damTxveva<br />

ganapirobebs aRdgenas.<br />

� adgilmdebareobis mrudis<br />

Tavisebureba aixsneba konteqstebs<br />

Soris gansxvavebiT.<br />

� mogonebis mimniSneblebi<br />

xels uwyoben xangrZliv mexsierebaSi<br />

informaciis mo-<br />

Zebnas.<br />

� epizodur mexsierebas iseTi<br />

movlenebis daxsomebasTan<br />

aqvs saqme, romlebic pirovnebis<br />

subieqtur gamocdilebaSi<br />

monawileobdnen.<br />

semantikuri mexsiereba sityvebisa<br />

da cnebebis arsebiTi<br />

mniSvnelobebis Sesaxeb<br />

mexsierebaa.<br />

� interferencias maSin aqvs<br />

adgili, rodesac mimniSneb-<br />

lebs mxolod Sesabamis<br />

informaciasTan (mexsierebasTan)<br />

ar mivyavarT.<br />

� rac ufro Rrmad aris gadamu-<br />

Savebuli informacia, miT<br />

ukeTesia daxsomeba.<br />

�implicituri mexsierebis-<br />

Tvis mniSvneloba aqvs, rom<br />

kodirebis da aRdgenis procesebi<br />

msgavsi iyos.<br />

� mexsiereba SeiZleba gaviumjobesoT<br />

gadamamuSavebeli<br />

ganmeorebiT da mnemonikuri<br />

xerxebiT.<br />

� Cveulebriv, darwmunebulobis<br />

gancdas zustad SeuZlia<br />

mexsierebaSi informaciis<br />

arsebobis winaswarmetyveleba.<br />

xangrZlivi mexsierebis<br />

struqturebi<br />

� cnebebi aris azrovnebis-<br />

Tvis mexsierebis saSeni<br />

agurebi. maTi Camoyalibeba<br />

xdeba, rodesac mexsierebaSi<br />

Camoyalibdeba saerTo<br />

niSnebis mqone obieqtebis,<br />

an azrTa jgufebi.<br />

� prototipi warmoadgens<br />

cnebis saSualo egzemplars.<br />

� cnebebi xSirad ierarqiulad<br />

arian dalagebulni<br />

zogadidan kerZosaken.<br />

� sqema ufro zogadi kognituri<br />

klasteria.<br />

� mexsierebis yvela es zogadi<br />

struqtura gamoiyeneba axali<br />

informaciis molodinebisa<br />

da interpretaciis<br />

konteqstisTvis.<br />

� mogoneba mxolod angariSi<br />

ar aris, is rekonstruqciuli<br />

da seleqciuri procesia.


� wina gamocdileba da<br />

miznebi gavlenas axdens<br />

mogonebaze.<br />

� axalma informaciam SeiZleba<br />

Secvalos mogoneba<br />

da amiT mowmis Cveneba<br />

arasando gaxados, Tu mas<br />

axali movlenis Semdgomi<br />

informacia Seereva.<br />

mexsierebis biologiuri<br />

aspeqtebi<br />

� tvinis gansxvavebuli<br />

struqturebi (hipokampis,<br />

amigdalas, cerebelumis<br />

da cerebruli korteqsis<br />

CarTviT) monawileoben<br />

sxvadasva tipis<br />

mexsierebaSi.<br />

� eqsperimentebi amneziis<br />

mqone pacientebze daexmara<br />

mkvlevrebs imis<br />

garkvevaSi, Tu rogor<br />

xdeba gansxvavebuli tipis<br />

mexsierebis Camoyalibeba<br />

da tvinSi maTi<br />

ganawileba.<br />

� tvinis skanirebis teqnikam<br />

udidesi roli Seasrula<br />

mexsierebis kodirebis da<br />

aRdgenis procesebSi tvinis<br />

monawileobis Sesaxeb<br />

codnis mopovebaSi.<br />

ZiriTadi sakiTxebi<br />

amnezia<br />

bazisuri done<br />

dajgufeba<br />

cnebebi<br />

konteqstis mixedviT<br />

gansxvaveba<br />

deklaraciuli mexsiereba<br />

eqo-mexsiereba<br />

gadamamuSavebeli<br />

ganmeoreba<br />

kodireba<br />

kodirebis specifikuroba<br />

engrama<br />

epizoduri mexsiereba<br />

mexsierebis eqsplicituri<br />

gamoyeneba<br />

xatiseburi mexsiereba<br />

mexsierebis implicituri<br />

gamoyeneba<br />

interferencia<br />

gadamuSavebis doneebis<br />

Teoria<br />

xangrZlivi mexsiereba<br />

mexsiereba<br />

metamexsiereba<br />

mnemonika<br />

dasawyisis efeqti<br />

praimingi<br />

proceduruli mexsiereba<br />

prototipi<br />

mogoneba<br />

mwkrivis daboloebis<br />

efeqti<br />

cnoba<br />

rekonstruqciuli<br />

mexsiereba<br />

aRdgena<br />

mimniSneblebi<br />

sqemebi<br />

semantikuri mexsiereba<br />

sensoruli mexsiereba<br />

adgilmdebareobis efeqti<br />

xanmokle mexsiereba<br />

sacavi<br />

gadatanis Sesabamisi<br />

gadamuSaveba<br />

muSa mexsiereba<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

311


312<br />

kognituri kognituri procesebi<br />

procesebi<br />

9<br />

kognituri procesebis<br />

Seswavla<br />

• fsiqikuri procesebis<br />

aRmoCena<br />

• fsiqikuri procesebi da<br />

resursebii<br />

metyveleba<br />

• eqspresiuli metyveleba<br />

• impresiuli metyveleba<br />

• metyveleba, azrovneba<br />

da kultura<br />

fsiqologia Cvens cxovrebaSi:<br />

SeuZliaT Tu ara<br />

cxovelebs enis Seswavla<br />

vizualuri Semecneba<br />

• vizualuri<br />

reprezentaciebis<br />

gamoyeneba<br />

• verbaluri da<br />

vizualuri<br />

reprezentaciebis<br />

kombinireba<br />

problemis gadaWra da<br />

azrovneba<br />

• problemis gadawyveta<br />

• deduqciuri azrovneba<br />

• induqciuri azrovneba<br />

fsiqologiaXXI saukuneSi:<br />

eqspert-sistemebi da medicina<br />

msjeloba da gadawyvetilebis<br />

miReba<br />

• evristika da msjeloba<br />

• • gadawyvetilebis miRebis<br />

fsiqologia<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

• ZiriTadi cnebebi


odesac TojiniT vTamaSobdi, misis<br />

salivanma [elen keleris<br />

maswavlebeli] xelze damawera<br />

sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis<br />

am TamaSma da Sevecade gamemeorebina... ar vicodi,<br />

rom vambobdi sityvas; saerTod ar vicodi, rom<br />

sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTamaSobdi.<br />

erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi,<br />

misis salivanma aiRo Cemi Zveli Tojina, Camisva<br />

kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da Seecada<br />

mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo.<br />

manamde, cota xniT adre, veWidavebodiT sityvebs<br />

`t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdilobda,<br />

mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris<br />

talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram me<br />

kvlav mereoda es ori...<br />

Cven saxlis garSemo biliks mivuyvebodiT da<br />

mcenaris surneliT vtkbebodiT, romelic saxlis<br />

kedlebs faravda. viRac wyals avsebda.<br />

elen keleris avtobiografiis _ `Cemi cxovrebis<br />

ambavi~ _ am nawyvetSi avtori aRwers<br />

enisa da azris gamoRviZebis mniSvnelovan detalebs.<br />

erTi wlis asakSi elenma gadaitana gaurkveveli<br />

daavadeba, romlis Sedegadac man dakarga<br />

mxedveloba da smena. sami TviT adre, sanam mas<br />

Svidi weli Seusruldeboda, mis cxovrebaSi<br />

gaCnda ana salivani _ misi maswavlebeli.<br />

salivanma SeZlo SeWriliyo keleris wyvdiadSi<br />

da, rogorc avtori aRniSnavs, saSualeba misca<br />

gamoecada `azris dabrunebasTan dakavSirebuli<br />

mRelvareba.~<br />

Tqven, albaT, arasdros dagWirvebiaT ase cxadad<br />

aRgeqvaT sakuTari kognituri procesebi. es<br />

procesebi, rogorc wesi, cnobier mdgomareobaSi<br />

Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Camayofina.<br />

roca erT xelze civi wylis nakadi<br />

Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva<br />

`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me<br />

wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT SevigrZnobdi<br />

misis salivanis TiTebis moZraobas.<br />

uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli<br />

gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;<br />

da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin<br />

mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili<br />

raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma sityvam<br />

gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,<br />

imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZneleebi<br />

amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi<br />

ukve advilad gvardeboda.<br />

es saxli swavlis dauokebeli surviliT<br />

davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli<br />

da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dabrunebisas<br />

yvela sagani, romelsac ki vexebodi,<br />

sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,<br />

gv.15-16).<br />

ganuwyvetliv mimdinareobs, magram adamianisaTvis<br />

SeumCneveli rCeba. miuxedavad amisa,<br />

metyvelebisa da abstraqtuli azrovnebis unars<br />

xSirad ganixilaven, rogorc adamianuri yofis<br />

arsebiT niSans. Tumca, roca kargad Camoyalibebuli<br />

moxseneba ipyrobs Tqvens guls, an<br />

rodesac deteqtiur istoriaSi gamomZiebeli<br />

ramdenime samxilze awyobs danaSaulis gaxsnis<br />

virtuozul logikas, Cven vacnobierebT SemecnebiTi<br />

aqtiobis inteleqtualur triumfs.<br />

termini Semecneba SemecnebiTi procesebis<br />

yvela formas aerTianebs. rogorc 9.1 suraTzea<br />

naCvenebi, kognituri procesebis Seswavla<br />

adamianis fsiqikuri cxovrebis Seswavlas gulisxmobs<br />

(me-5 TavSi ganxilulia 9.1 suraTze<br />

kognituri procesebis Seswavla<br />

313


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

314<br />

kognituri<br />

fsiqologia<br />

grZnoba ena inteleqti yuradReba mexsiereba<br />

suraTi 9.1<br />

kognituri fsiqologiis sfero<br />

aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semecneba)<br />

aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise procesebs.<br />

SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven<br />

iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi:<br />

`ZaRli ZuZumwovaria~; „wiTeli sinaTle niSnavs<br />

`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kognituri<br />

procesebis saSualebiT Tqven manipulirebT<br />

im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic<br />

gare samyaros interpretaciisa da cxovrebiseuli<br />

dilemebis dros racionaluri gadawyvetilebis<br />

miRebis saSualebas gaZlevT.<br />

fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqologiis<br />

specialistebi Seiswavlian. bolo sami<br />

aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqologiasTan<br />

erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve<br />

axali interdisciplinaruli sferos _ kognituri<br />

mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).<br />

kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva<br />

fiqri da<br />

problemebis<br />

gadaWra<br />

kognituri fsiqologebi Seiswavlian umaRlesi fsiqikuri funqciebis Semdeg sakiTxebs: _ rogor xdeba<br />

adamianis mier codnis SeZena da am codnis gamoyeneba garemos gagebisa da gardaqmnis mizniT.<br />

kognituri procesebi (Cognitive processes) – iseTi<br />

umaRlesi fsiqikuri procesebi, rogoricaa: aRqma,<br />

mexsiereba, metyveleba, problemis gadawyveta<br />

da abstraqtuli azrovneba.<br />

Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,<br />

romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxsenebas,<br />

azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis<br />

Sinaarss: cnebebs da STabeWdilebebs.<br />

kognituri fsiqologia (Cognitive Psychology) –<br />

mecniereba, romelic Seiswavlis umaRles fsiqikur<br />

procesebs – yuradRebas, enis gamoyenebas,<br />

aRqmas, problemis gadaWras da azrovnebas.<br />

kognituri mecniereba (Cognitive science) – informaciis<br />

gadamuSavebis procesebisa da sistemebis<br />

kvlevis interdisciplinaruli sfero.<br />

momijnave sferoebSi erTi da imave sakiTxis<br />

irgvliv arsebul codnaze. TiToeuli am sferos<br />

warmomadgenlebs SesaZlebloba aqvT, erTmaneTs<br />

monacemebi da aRmoCenebi gauziaron. me-8 TavSi<br />

Tqven naxeT, Tu rogoraa SesaZlebeli, mexsierebis<br />

biologiuri safuZvlebis Sesaxeb sxvadasxva<br />

kvlevebis gamoyenebiT, mexsierebis Teoriebis<br />

daxvewa: kognituri mecnierebis arsi kargad<br />

gamoCnda muSaobis procesSi. Teoriebis umrav-<br />

suraTi 9.2<br />

kognituri mecnierebis sfero<br />

kognituri mecniereba warmoadgens filosofiis,<br />

neiromecnierebis, lingvistikis, kognituri<br />

fsiqologiis da kompiuteruli mecnierebis<br />

(xelovnuri inteleqtis) rTul kombinacias.


lesoba, romelsac winamdebare TavSi ganvixilavT,<br />

sxvadasxva momijnave specialistebis<br />

urTierTTanamSromlobis Sedegadaa Seqmnili.<br />

Semecnebis Seswavlas kognituri procesebis<br />

kvlevis mokle aRweriT daviwyebT _ rogor cdiloben<br />

mkvlevrebi kognituri funqcionirebis<br />

Sinagani procesebis gazomvas; Semdeg ganvixilavT<br />

kognituri fsiqologiis kvlevis ZiriTad<br />

sakiTxebs, romlebsac praqtikuli gamoyeneba<br />

aqvT: metyveleba, vizualuri Semecneba, problemis<br />

gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadawyvetilebis<br />

miReba.<br />

kognituri procesebis<br />

Seswavla<br />

rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirveli,<br />

rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri<br />

procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven<br />

SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia,<br />

magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs<br />

_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT<br />

im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas<br />

Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT<br />

gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli<br />

kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezentaciebis<br />

aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am<br />

TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi,<br />

romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda<br />

kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.<br />

fsiqikuri procesebis aRmoCena<br />

fsiqikuri procesebis Seswavlis erT-erTi<br />

ZiriTadi meTodologia Seiqmna 1868 wels holandieli<br />

fsiqologis f. dondersis (F.C. Donders)<br />

mier. `fsiqikuri procesebis siswrafis~ Seswavlis<br />

mizniT dondersma Seqmna eqsperimentuli<br />

davalebebi, romelTa warmatebiT Sesrulebis<br />

dros SesaZlebeli gaxdeboda gonebrivi safexurebis<br />

gamoyofa (Lachman et al., 1979). cxrilSi<br />

9.1 mocemulia eqsperimenti, romelSic daculia<br />

dondersis logika. sanam kiTxvas gaagrZelebdeT,<br />

gTxovT, SeasruloT TiToeuli davaleba.<br />

ramdeni xani dagWirdaTEpirveli davalebis<br />

Sesasruleblad? warmoidgineT, rom Tqven unda<br />

cxrili 9.1<br />

dondersis fsikuri procesebis analizi<br />

(qarTuli varianti)<br />

CainiSneT TiToeul davalebaze daxarjuli<br />

dro (wamebSi). davalebebi SeasruleT mocemuli<br />

TanmimdevrobiT. imuSaveT SeZlebisdagvarad<br />

swrafad.<br />

davaleba 1: yvela didad daweril asos<br />

daawereT Tavze „s~<br />

iyo arabeTs rostevan,<br />

mefe RmrTisagan sviani,<br />

maRali, uxvi, mdabali,<br />

laSqar-mravali ymiani<br />

dro: __________<br />

davaleba 2: didad daweril xmovnebs<br />

daawereT Tavze „v~, xolo didad daweril<br />

Tanxmovnebs „s~<br />

iyo arabeTs rostevan,<br />

mefe RmrTisagan sviani,<br />

maRali, uxvi, mdabali,<br />

laSqar-mravali ymiani<br />

dro: ___________<br />

davaleba 3: yvela didad daweril asos<br />

daawereT Tavze „v~<br />

iyo arabeTs rostevan,<br />

mefe RmrTisagan sviani,<br />

maRali, uxvi, mdabali,<br />

laSqar-mravali ymiani<br />

dro:__________<br />

CamoTvaloT safexurebi, romlebic gaiareT<br />

davalebis Sesasruleblad. CamonaTvali daaxloebiT<br />

aseTi iqneba:<br />

a. gansazRvreT, niSani didia Tu patara;<br />

b. Tu didia, daawereT Tavze „s~.<br />

ramdeni xani dagWirdaT meore davalebis<br />

Sesasruleblad? am savarjiSos Sesasruleblad<br />

studentebis umravlesobas naxevari wuTiT meti<br />

an kidev ufro meti dro sWirdebaT. es gasagebi<br />

gaxdeba, rogorc ki aucilebel safexurebs<br />

CamovTvliT:<br />

a. gansazRvreT niSani didia Tu patara;<br />

b. gansazRvreT didi aso xmovania Tu<br />

Tanxmovani;<br />

kognituri procesebis Seswavla<br />

315


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

316<br />

g. Tu Tanxmovania, daawereT Tavze „s~, Tu<br />

xmovania, daawereT „v~.<br />

amgvarad, pirveli davalebidan meoreze<br />

gadasvlisas Cven davamateT ori gonebrivi<br />

safexuri, romlebic SegviZlia ganvsazRvroT,<br />

rogorc stimulTa kategorizacia (xmovani Tu<br />

Tanxmovani) da pasuxis arCeva (v-s Tu s-s dawera).<br />

pirveli davaleba stimulTa kategorizaciis<br />

erT safexurs moiTxovs, meore davaleba ki _<br />

aseTi kategorizaciis or safexurs da, agreTve,<br />

or pasuxs Soris arCevanis gakeTebas. vinaidan<br />

meore davalebaSi yvelafris gakeTeba giwevT,<br />

rac pirvel davalebaSi gaakeTeT da kidev metis,<br />

amitomac meore davalebis SesrulebisTvis meti<br />

droa saWiro. es iyo dondersis mosazrebis<br />

ZiriTadi arsi: damatebiTi gonebrivi safexuri<br />

(operacia) yovelTvis met dros saWiroebs<br />

SesrulebisTvis. albaT, gainteresebT, ratom<br />

SemovitaneT mesame davaleba. es eqsperimentis<br />

Catarebis aucilebeli proceduraa. Cven unda<br />

davrwmundeT, rom pirveli da meore davalebis<br />

Sesrulebaze daxarjul droebs Soris sxvaoba<br />

ar aris ganpirobebuli imiT, rom v–s daweras<br />

sWirdeba meti dro, vidre s–s daweras. mesame<br />

davalebas ufro naklebi dro unda sWirdebodes,<br />

vidre meores (Tqvens SemTxvevaSic ase iyo, ara?)<br />

Tavdapirvelad donderss imedi hqonda, rom<br />

Tavis proceduras sxvadasxva fsiqikuri procesebis<br />

xangrZlivobis zusti SefasebisaTvis gamoiyenebda.<br />

misi meTodis gamoyenebiT Tqven SegeZloT,<br />

gamogekloT pirveli davalebis SesrulebisaTvis<br />

daxarjuli dro meore davalebaze<br />

daxarjuli droisaTvis da gangesazRvraT<br />

stumulis kategorizaciisa da pasuxis arCevisTvis<br />

saWiro dro. Tu Tqven SeqmniT davalebas,<br />

romelic mxolod stimulis kategorizacias<br />

saWiroebs (xolo pasuxis arCeva ar iqneba saWiro,<br />

rogorc es dondersma gaakeTa), maSin Tqven<br />

SegiZliaT mianiWoT ricxvebi _ garkveuli dro<br />

_ calkeul process. amgvarad, SesaZloa, stimulis<br />

kategorizacias sWirdebodes 100 miliwami<br />

(wamis measedi), xolo pasuxis arCevas _ 150<br />

miliwami.<br />

kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebi<br />

aRar iyeneben gamoklebis meTods, radganac<br />

nebismieri procesisaTvis saWiro dro damokidebulia<br />

davalebis detalebze. Tumca, mkvlevrebi<br />

mihyvebian dondersis ZiriTad logikas. isini<br />

xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xangrZlivobas,<br />

romelic cdis pirs sWirdeba konkretuli<br />

davalebis Sesasruleblad. dondersis<br />

ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri<br />

procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav<br />

fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur<br />

fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.<br />

vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanaskneli<br />

130 wlis ganmavlobaSi.<br />

fsiqikuri procesebi da<br />

resursebi<br />

kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebis<br />

mier iseTi umaRlesi kognituri procesebis<br />

Semadgenel komponentebad (calkeul<br />

procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da<br />

problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.<br />

TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul<br />

komponents (process, romlis ganxorcielebac<br />

unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros<br />

TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise<br />

moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi<br />

ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven<br />

naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi<br />

(ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir<br />

mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba<br />

saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZlebelia<br />

ramdenime procesis erTdrouli mimdinareoba<br />

(nawili B). es ori suraTi warmoadgens<br />

me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur<br />

procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.<br />

Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT<br />

SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad<br />

_ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba<br />

SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis<br />

Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul<br />

gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,<br />

erTimeoris miyolebiT.<br />

procesebis paraleluri Tu seriuli mimdinareobis<br />

identifikaciis mizniT fsiqologebi<br />

xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3<br />

suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi<br />

dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar<br />

amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,<br />

romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu<br />

Cven gvecodineba mxolod am procesebis<br />

mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT


maTi mimdinareobis specifikas zustad, anu ar<br />

viqnebiT darwmunebulni, Tanmimdevrulad<br />

mimdinareobs es ori procesi TuU erTdroulad.<br />

kognituri fsiqologiis kvlevis erT-erT mniSvnelovan<br />

problemas warmoadgens davalebis<br />

iseTi pirobebis Seqmna, romlebic saSualebas<br />

miscems eqsperimentators, gansazRvros uamravi<br />

SesaZlo konfiguraciidan blokebis swori<br />

varianti. savarjiSos meore davalebaSi (romelic<br />

Tqven axlaxan gaakeTeT) Cven SegviZlia<br />

darwmunebulebi viyoT, rom procesebi seriulia,<br />

radgan erTi aqtivoba Tanmimdevrulad moiTxovs<br />

Semdeg aqtivobas. magaliTad, Tqven ar SegiZliaT<br />

moaxdinoT reagireba (moemzadoT s-s an v-s<br />

dasawerad), sanam ar gansazRvravT, Tu rogori<br />

unda iyos pasuxi.<br />

Teoretikosebi procesebis seriuli da paraleluri<br />

mimdinareobis gansazRvras xSirad<br />

aqtivobaSi CarTul fsiqikur resursebze moTxovnis<br />

xarisxis SefasebiT cdiloben. warmoidgineT,<br />

suraTi 9.3<br />

umaRlesi kognituri<br />

procesebis analizi<br />

kognituri fsiqologebi cdiloben, gansazRvron<br />

im fsiqikuri procesebis identuroba<br />

da organizacia, romlebic umaRlesi<br />

kognituri procesebis (maRali donis<br />

kognituri aqtivobebis) saSen masalas<br />

warmoadgenen;<br />

(A) dondersis davalebis avtoriseuli<br />

versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi<br />

Tanmimdevrulad ganxorcieldes;<br />

(B) zogierTi procesi mimdinareobs seriulad,<br />

anu Tanmimdevrulad; zogierTi<br />

ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;<br />

(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli<br />

dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs<br />

saSualebas, gansazRvron procesebis paraleluri<br />

Tu seriuli mimdinareoba.<br />

rom megobarTan erTad midixarT saswavlebelSi.<br />

Cveulebriv, TqvenTvis advilia, iaroT pirdapir<br />

da Tan isaubroT _ am dros gadaadgilebisa da<br />

metyvelebis procesi paralelurad mimdinareobs;<br />

magram ra moxdeba, Tu moulodnelad trotuarze<br />

gubeebs dainaxavT? gubeebs Soris gzis gasakvlevad,<br />

SesaZlebelia, Tqven SewyvitoT saubari.<br />

axla gadaadgilebis procesi moiTxovs damatebiT<br />

resursebs gegmis SesamuSaveblad; metyvelebis<br />

procesi ki momentalurad ferxdeba.<br />

am magaliTSi ZiriTadi daSveba isaa, rom<br />

adamianebs gadamuSavebis SezRuduli resursebi<br />

aqvT, romelTa gadanawilebac unda moxdes<br />

sxvadasxva davalebaze (Kahneman, 1973; Navon &<br />

seriuli procesebi (Serial processes) _ ori an<br />

meti fsiqikuri procesi, romelic Tanmimdevrulad,<br />

erTmaneTis Semdeg mimdinareobs.<br />

paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori<br />

an meti fsiqikuri procesi, romelic erTdroulad<br />

mimdinareobs.<br />

kognituri procesebis Seswavla<br />

317


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

318<br />

Gopher, 1979). am resursebis gadanawilebaze Tqveni<br />

yuradRebaa pasuxismgebeli. me-5 TavSi yuradReba<br />

ganxilulia, rogorc procesebis erToblioba,<br />

romelic saSualebas gvaZlevs konkretul situaciaSi<br />

amovarCioT CvenTvis saWiro perceptuli<br />

informacia. am SemTxvevaSi termini yuradReba<br />

gulisxmobs seleqcias. Tumca, gasarkvevia,<br />

romeli fsiqikuri procesi unda iqnes amor-<br />

Ceuli, rogorc gadamuSavebis resursis mimRebi.<br />

aqve unda aRiniSnos kidev erTi sirTule<br />

yvela procesi ar saWiroebs erTnair resurss.<br />

faqtobrivad, Cven SegviZlia ganvsazRvroT,<br />

avtomaturia procesi Tu saWiroebs kontrols<br />

(Shiffrin & Schneider, 1977). kontrolirebadi procesebi<br />

saWiroebs yuradRebas, avtomaturi procesebi<br />

ki, rogorc wesi _ ara. erTdroulad<br />

erTze meti kontrolirebadi procesis ganxorcieleba<br />

Zalian rTulia, radganac isini ufro<br />

met resurss moiTxoven; avtomaturi procesebis<br />

Sesruleba ki SesaZlebelia sxva davalebis<br />

kontrolirebadi procesebi (Controlled processes)<br />

_ procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas;<br />

xSirad rTulia erTdroulad erTze meti<br />

kontrolirebadi procesis erTd ganxorcieleba.<br />

avtomaturi procesebi (Automatic processes) _<br />

procesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas,<br />

maTi ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqmedebis<br />

paralelurad.<br />

cxrili 9.2<br />

paralelurad, masSi cnobieri CarTulobis<br />

gareSe.<br />

qvemoT moyvanilia avtomaturi procesebis<br />

magaliTi. dasawyisisTvis gTxovT, SeasruloT<br />

9.2 cxrilSi mocemuli davaleba. rTuli iyo<br />

Tu ara A sia, B siasTan SedarebiT?<br />

saidan<br />

ricxvebis gadamuSaveba<br />

dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli<br />

wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis<br />

wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).<br />

SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.<br />

sia A.<br />

8-8<br />

2-1<br />

ori-ori<br />

erTi-erTi<br />

sia B.<br />

1-1<br />

2-9<br />

cxra-erTi<br />

2-2<br />

viciT<br />

cxra-rva<br />

8-9<br />

erTi-ori<br />

1-1<br />

cxra-ori<br />

rva-ori<br />

8-8<br />

1-8<br />

1-2<br />

9-9<br />

cxra-cxra<br />

ori-erTi<br />

erTi-erTi<br />

9-9<br />

rva-rva<br />

2-8<br />

rva-rva<br />

2-2<br />

rva-cxra<br />

9-8<br />

cxra-cxra<br />

1-9<br />

cxra-erTi<br />

ori-ori<br />

Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis<br />

`mniSvneloba~<br />

cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2<br />

cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. mi-<br />

Rebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs<br />

bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos<br />

mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,<br />

roca maT Soris didi intervalia (magali-<br />

Tad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra<br />

formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT<br />

Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom<br />

pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli<br />

wyvilebi, romelTa Sorisac mcire intervalebia,<br />

xolo meore siaSi mocemul wyvilebs<br />

Soris intervali didia, amitom<br />

pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.


magram, ratom unda moexdina ricxvebis<br />

siaxloves gavlena maTi fizikuri msgavsebis<br />

gansazRvraze? erTi-ori da erTicxra<br />

fizikuri gansxvavebulobis xarisxis<br />

mixedviT TiTqmis identuria. mkvlevrebi<br />

varaudoben, rom, rodesac xedavT 2-1 an<br />

ori, Zalauneburad fiqrobT Sesabamis<br />

raodenobaze, maSinac ki, rodesac es xels<br />

uSlis davalebis Sesrulebas. am dros<br />

xdeba ricxvis mniSvnelobis avtomaturi<br />

Sefaseba, miuxedavad imisa, rom, es ar<br />

gvWirdeba an ar gvinda (Dohaene & Akhavein,<br />

1995).<br />

bavSvobidan, albaT, gaxsovT, rogor euflebodiT<br />

raodenobas da ricxvis cnebebs. axla<br />

kavSiri ricxvsa da raodenobas Soris imdenad<br />

avtomaturi gaxda, rom misgan Tavis daRweva<br />

TiTqmis SeuZlebelia. zemoT moyvanili<br />

davalebidan Cans, rom avtomaturi procesebi<br />

mniSvnelovnadaa damokidebuli mexsierebis<br />

efeqtur gamoyenebaze (Logan, 1988,1992). iqneba<br />

obieqti „2~ Tu „ori~ – aRqmulis mexsierebaSi<br />

gadamuSaveba uzrunvelyofs informacias raodenobis<br />

Sesaxeb.<br />

axla es informacia kontrolirebadi da<br />

avtomaturi procesebis Sesaxeb, gamoviyenoT<br />

erTdrouli siarulisa da saubris situaciis<br />

gansaxilvelad. swor gzaze siarulis dros<br />

ori moqmedeba xels ar uSlis erTmaneTs, rac<br />

imaze miuTiTebs, rom swor gzaze siaruli da<br />

laparaki SedarebiT avtomaturi aqtivobebia;<br />

Tumca, gubeebis gamoCenisTanave situacia icvleba,<br />

rac gaiZulebT gzis mravali variantidan<br />

airCioT erT-erTi _ unda gadawyvitoT,<br />

saiT waxvideT da ra TqvaT.<br />

radganac Tqven ar SegiZliaT orive moqmedebis<br />

erTdroulad Sesruleba, Tqveni yurad-<br />

Reba „CixSi eqceva~ (Pashler, 1992,4).<br />

es magaliTi cxadyofs, ratom xdeba kontrolirebadi<br />

da avtomaturi procesebis xarisxis<br />

da ara zusti kategoriebis mixedviT gansazRvra.<br />

pirobebis garTulebis SemTxvevaSi is, rac<br />

avtomaturi iyo, ukve yuradRebis kontrols<br />

saWiroebs. amgvarad, konteqstidan gamomdinare,<br />

esa Tu is procesi SeiZleba met-nakleb yurad-<br />

Rebas iTxovdes.<br />

axla Tqven xvdebiT fsiqikuri procesebis<br />

logikas. rTuli saazrovno amocanebis gadaWris<br />

mimdinareobis axsnis mizniT, Teoretikosebi<br />

gvTavazoben modelebs, romlebSic kombinirebulia<br />

rogorc seriuli da paraleluri, ise<br />

kontrolirebadi da avtomaturi procesebi.<br />

kognitur-fsiqologiur kvlevaTa umravlesobis<br />

mizania iseTi eqsperimentuli situaciis Seqmna,<br />

romelic daadasturebs aseTi modelebis TiToeuli<br />

komponentis arsebobas. axla, rodesac<br />

ukve naTelia kognitur-fsiqologiuri kvlevis<br />

logika fsiqikuri procesebis Seswavlisas, droa<br />

gadavideT ufro konkretul sakiTxebze. Cven<br />

saSualeba gveqneba, ganvixiloT konkretuli<br />

kognituri procesebi muSaobis procesSi. daviwyebT<br />

metyvelebis gamoyenebiT.<br />

Sejameba<br />

kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnierebaSi<br />

momuSave specialistebi Seiswavlian<br />

fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic<br />

saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,<br />

gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.<br />

dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis<br />

calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis<br />

meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri<br />

aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT<br />

Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis<br />

komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da<br />

kontrolirebad procesebs.<br />

metyveleba<br />

SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT<br />

da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs<br />

konverti devs, konvertSi ki furcelia, romelzec<br />

weria: „kata xaliCazea~. ras geubnebaT es<br />

Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es<br />

Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am<br />

SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesabamisi<br />

konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven saidumlo<br />

agenti xarT da instruqciebs yovel-<br />

Tvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven<br />

gecodinebaT, rom „kata~ aris Tqveni kontaqti,<br />

metyveleba<br />

319


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

320<br />

xolo „xaliCaze yofna~ sabrZolo adgils<br />

niSnavs, e.i. Tqven unda waxvideT.<br />

magram imisaTvis, rom fraza _ „kata xali-<br />

Cazea~ _ gasagebi iyos, sulac ar aris aucilebeli,<br />

saidumlo agenti iyoT. mas SeiZleba<br />

sxvadasxva mniSvneloba hqondes.<br />

warmoidgineT, rom Tqveni kata xaliCaze<br />

karis win mxolod maSin wveba da gelodebaT,<br />

roca gareT gasvla surs. rodesac Tqven Tqveni<br />

ojaxis romelime wevrs eubnebiT „kata xali-<br />

Cazea~, Tqven gulisxmobT: _ „SegiZlia, kata<br />

gareT gauSva?~<br />

warmoidgineT, rom Tqvens megobars surs<br />

manqanis gamoyvana farexidan da SiSobs, radgan<br />

ar icis, sad aris kata. am dros Tqven eubnebiT:<br />

„kata xaliCazea~ da am sityvebSi gulisxmobT,<br />

rom katas safrTxe ar emuqreba da mas SeuZlia<br />

manqanis gamoyvana.<br />

warmoidgineT, rom gsurT SeajibroT<br />

Tqveni kata da Tqveni megobris ZaRli. am dros<br />

Tqven ambobT: „kata xaliCazea~, riTac miuTiTebT,<br />

rom „kata isvenebs da ar surs sirbili~.<br />

aRweril magaliTebSi mocemulia gansxvaveba<br />

winadadebis azrsa da mosaubris mier nagulisxmev<br />

azrs, sazriss Soris (Grice, 1968). metyvelebis<br />

gamoyenebis Seswavlisas fsiqologebi aqcents<br />

akeTeben rogorc produqciaze (eqspresiuli<br />

eqspresiuli metyveleba (Lenguage production) –<br />

is, rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren;<br />

am Sinaarsebis gadmocemis procesi.<br />

msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _<br />

konkretul auditoriaze gaTvlili Sinaarsis<br />

formirebis procesi.<br />

suraTi 9.4<br />

eqspresiuli metyveleba<br />

SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?<br />

ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma<br />

iyos?<br />

metyveleba), ise mosaubris mier nagulisxmevi<br />

azris gagebaze (impresiuli metyveleba):<br />

nagulisxmevi azris gamosaTqmelad rogor<br />

iyenebs mosaubre swor sityvebs;<br />

rogor igebs msmeneli mosaubris mier<br />

nagulisxmev azrs.<br />

eqspresiuli metyveleba<br />

SexedeT 9.4 suraTs da SeecadeT, ramodenime<br />

sityviT aRweroT is. ris Tqmas apirebT? axla<br />

warmoidgineT, rom igigve suraTi unda aRuweroT<br />

brma adamians. ras SecvlidiT? gWirdebaT Tu<br />

ara meore SemTxvevaSi gonebis ufro meti daZabva?<br />

eqspresiuli metyvelebis Seswavlisas aqcenti


cxrili 9.3<br />

1. raodenoba: Setyobineba unda iyos imdenad informaciuli, ramdenis moTxovnac aris. nu miawodebT imaze met<br />

informacias, vidre mogeTxovebaT.<br />

rCeva mosaubrisaTvis: Tqven unda ecadoT, gansazRvroT, realurad ra raodenobis informacia esaWiroeba Tqvens<br />

msmenels. amisaTvis SeiZleba saWiro gaxdes winaswar imis gansazRvra, Tu ra icis msmenelma.<br />

2. xarisxi: SeecadeT, ilaparakoT simarTle. ar TqvaT iseTi ram, rac mcdari ggoniaT da risi damadasturebeli<br />

faqtebic ar gaqvT.<br />

rCeva mosaubrisaTvis: rodesac Tqven laparakobT, msmeneli elodeba Tqven mier miwodebuli informaciis<br />

dadasturebas. TiToeuli gamonaTqvamis dagegmvis dros mofiqrebuli unda gqondeT misi damadasturebeli<br />

faqtebi.<br />

3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.<br />

graisis aqsiomebi eqspresiuli metyvelebis Sesaxeb<br />

rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri<br />

Tqven mier miwodebul Setyobinebasa da manamde miwodebul informacias Soris. Tu cvliT saubris Tema anu<br />

Tqven mier Camoyalibebuli azri pirdapir kavSirSi ar aris wina informaciasTan, Tqven unda auxsnaT, ris<br />

Sesaxeb saubrobT.<br />

4. stili: ilaparakeT zustad da garkveviT; moerideT orazrovani frazebis gamoyenebas. teqsti agebul unda iqnes<br />

mokle da gamarTuli winadadebebiT.<br />

rCeva mosaubrisaTvis: Tqven valdebuli xarT ilaparakoT SeZlebisdagvarad garkveviT, Tumca, ara xarT dazRveuli<br />

Secdomebisagan. rogorc yuradRebiani da gulisxmieri mosaubre, unda darwmundeT, rom msmenelebma sworad<br />

gaiges, risi Tqmac gsurdaT.<br />

5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?<br />

ras amboben? ra SeiZleba ifiqros daTom?<br />

giorgi: yofilxar niu-iorkSi?<br />

daTo: erTxel, 1992 wels.<br />

giorgi: wasvlas vapireb, magram meSinia ar<br />

gamZarcvon.<br />

daTo: Cemi azriT, iq bevri usafrTxo adgilia.<br />

giorgi: sastumro rogori iyo?<br />

daTo: RamiT ar davrCenilvarT.<br />

giorgi: ar ginda, erTad wavideT?<br />

daTo: ar vici, unda vnaxo, ramdenad SevZleb<br />

wamosvlas.<br />

giorgi: aa . . .<br />

daTo: hm<br />

keTdeba rogorc metyvelebis produqciaze (ras<br />

irCeven adamianebi mocemul momentSi saTqmelad),<br />

ise, im procesebze, romlebic Setyobinebebs,<br />

gamonaTqvamebs udevs safuZvlad. metyveleba ar<br />

gulisxmobs mxolod zepir metyvelebas; metyvelebaa,<br />

agreTve, wera da JestebiT saubari. advilad<br />

gasagebad saxelmZRvaneloSi gamoyenebulia<br />

sityvebi: mosaubre – is, vinc metyvelebs anu<br />

wers an laparakobs (igulisxmeba JestebiT<br />

laparakic) da msmeneli – is, vinc ismens (igebs).<br />

ar vici ratom mekiTxeba, amitom, albaT, ufro meti<br />

unda vuTxra, vidre, ubralod `ho~.<br />

ver vetyvi, rom sanerviulo araferi aqvs, mainc ar<br />

damijerebs. ra SeiZleba vuTxra iseTi, rac<br />

simarTles hgavs da Tanac daamSvidebs?<br />

Tu vetyvi, rom sastumroSi ar gavCerebulvar,<br />

SeiZleba ifiqros, rom sxvagan gavaTie Rame. iseTi<br />

ram unda vuTxra, rac gasagebs gaxdis, ratom ar<br />

SemiZlia kiTxvaze pasuxis gacema.<br />

wasvla ar minda, magram ar minda uaris Tqma uxeSad<br />

gamomivides. mixvdeba giorgi, rom Tavs varideb?<br />

(Tavis daZvrenas vcdilob)<br />

gaeba maxeSi.<br />

msmenelis gaTvaliswineba<br />

Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi<br />

normaluri mxedvelobis mqone da brma adamianisTvis<br />

im mizniT, rom gamonaTqvami konkretuli<br />

msmenelis gaTvaliswinebiT dagegegmaT.<br />

nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda gaiTvaliswinoT,<br />

vin aris Tqveni msmeneli da is informacia,<br />

romelic unda miawodoT auditoriis<br />

wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT,<br />

metyveleba<br />

321


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

322<br />

TavSi azrad ar mogivaT vinmes uTxraT, rom<br />

`kata xaliCazea~, Tu man ar icis, rom kata<br />

xaliCaze mxolod maSin wveba, rodesac gareT<br />

gasvla surs. msmenelis gaTvaliswinebis wesi,<br />

romelic TanamSromlobis princips emyareba,<br />

pirvelad filosofosma h. pol graisma (H. Paul<br />

Grice) Semoitana. graisi TanamSromlobis princips<br />

ganixilavs, rogorc mosaubris instruqcias,<br />

gamonaTqvami aagos mimdinare saubris pirobebisa<br />

da mniSvnelobis mixedviT.<br />

am instruqciis arsis gasagebad graisma Camoayaliba<br />

oTxi aqsioma, romelsac gulisxmieri<br />

da yuradRebiani mosaubreebi iyeneben. 9.3. cxril-<br />

Si warmodgenilia TiToeuli aqsioma da SeTxzuli<br />

dialogi, sadac naCvenebia metyvelebis<br />

dros aRwerili aqsiomebis gavlena pasuxebis<br />

SerCevaze. rogorc 9.3 cxrilidan Cans, karg<br />

mosaubres unda SeeZlos, gaTvalos, Tu ra<br />

SeiZleba icodes da gaigos misma msmenelma.<br />

amgvarad, Tqven ar etyviT Tqvens megobars: „dRes<br />

aleqsisTan erTad vsadilob~, Tu darwmunebuli<br />

ara xarT, rom man icis, vin aris aleqsi. garda<br />

amisa, TqvenTvis da Tqveni megobrisTvis nacnob<br />

yvela aleqss Soris mxolod erTs axsenebT am<br />

konteqstSi (sadilad sxvasTan erTad ar<br />

waxvalT); anu „saerTo codnaSi~ arsebobs vinme<br />

aleqsi, romelic cnobilia rogorc TqvenTvis,<br />

ise _ Tqveni megobrisaTvis. herbert klarks da<br />

qeTrin marSals (Herbert Klark, Kethrine Marshal, 1981)<br />

miaCniaT, rom „saerTo codna~ informaciis sam<br />

wyaros eyrdnoba:<br />

jgufis wevroba – sxvadasxva sididis jgufis<br />

wevrebi Semoklebul msjelobebs iyeneben,<br />

roca azri eyrdnoba jgufis wevrebis saerTo<br />

gamocdilebas da gasagebia misi wevrebisTvis;<br />

lingvisturi Tanaarseboba – saubrisas<br />

adamianebi ukve ganxilul informacias (wina<br />

saubrebis dros) miiCneven „saerTo codnis~<br />

nawilad;<br />

fizikuri Tanaarseboba – roca mosaubre<br />

da msmeneli fizikurad erT situaciaSi imyofebian<br />

da Sexeba aqvT erTsa da imave obieqtebTan.<br />

es gulisxmobs rogorc saubris garemos (sivrces,<br />

romelSic saubari mimdinareobs), ise _ maT<br />

garSemomyof adamianebs.<br />

amrigad, rodesac Tqven axsenebT aleqsis:<br />

„me dRes aleqsisTan erTad vsadilob~, SesaZloa,<br />

gasagebi iyos imitom, rom Tqven da Tqveni<br />

megobari mcire jgufis wevrebi xarT, romelsac<br />

aleqsic miekuTvneba (jgufis wevroba), an,<br />

SesaZloa imitom, rom adre Tqven ukve aRniSneT<br />

aleqsis arseboba (lingvisturi Tanaarseboba),<br />

an, sulac, imitom, rom aleqsi iqve dgas oTaxSi<br />

(fizikuri Tanaarseboba).<br />

saidan<br />

viciT<br />

eqspresiul metyvelebaze gavlenas axdens<br />

jgufis wevroba<br />

eqsperimentulLpirobebSi mkvlevrebi<br />

studentebs sTxovdnen, SeesrulebinaT<br />

Sedarebis davaleba ise, rom winaswar arafers<br />

eubnebodnen. eqsperimentators win<br />

ewyo gansazRvruli TanmimdevrobiT 16 Ria<br />

baraTi (4X4) niu-iorkis xedebiT da mas<br />

ise unda aRewera suraTebi, rom cdis pirebs<br />

swori TanmimdevrobiT daelagebinaT isini.<br />

eqsperimentatori da cdis piri erTmaneTs<br />

ver xedavdnen, Tumca, maT hqondaT saubris<br />

SesaZlebloba. eqsperimentators swrafad<br />

SeeZlo ganesazRvra, icnobda Tu ara c.p.<br />

niu-iorks. rodesac isini niu-iorkis mcxovreblebs<br />

esaubrebodnen baraTebis aRsawerad,<br />

isini ufro metad iyenebdnen saku-<br />

Tar saxelebs: „es aris sitikorpis Senoba~,<br />

vidre zogad maxasiaTeblebs: „es aris<br />

maRali Senoba samkuTxa saxuraviT~ (Clark,<br />

1987).<br />

ufro dawvrilebiT ganvixiloT jgufis<br />

wevroba. warmoidgineT, rom vinmes pirvelad<br />

xvdebiT. Tu Tqven gsurT, rom yuradRebiani da<br />

gulisxmieri mosaubre iyoT, pirvel rigSi unda<br />

gaarkvioT ra sazogadoebas (jgufs) ekuTvnis<br />

igi. amgvarad, mosaubre laparakis dros iTvaliswinebs<br />

Tavis molodins msmenelis Sesaxeb (Tu<br />

ra iqneba misTvis gasagebi). adamianebs SeuZliaT<br />

TiTqmis zustad gansazRvron, ra SeiZleba<br />

icodnen sakuTari jgufis wevrebma, Tumca,<br />

tendencia aqvT dauSvan, rom sxvebisTvisac<br />

cnobilia is, rac TviTon ician (Fussel & Kraus,<br />

1992). msmenelis codnis zusti gansazRvra SesaZlebels<br />

xdis eqspresiuli metyvelebis adekvatur<br />

regulacias.Y


daakvirdiT, Tu ramdenad detaluri informacia<br />

unda miawodoT quCaSi adamians, romelic<br />

gzis miswavlebas gTxovT. aZlevT Tu ara<br />

konkretul kiTxvebs (magaliTad, iciT, sad aris<br />

meria?), cdilobT Tu ara misi Cacmulobidan<br />

da metyvelebidan gamomdinare, gansazRvroT,<br />

saidan aris igi da ramdenad dawvrilebiT unda<br />

aRuweroT gza.<br />

Cven ganvixileT eqspresiuli metyveleba<br />

Setyobinebis doneze. rogorc vnaxeT, gamona-<br />

Tqvamis formireba damokidebulia msmenelze,<br />

romelsac esaubrebiT. axla ganvixiloT fsiqikuri<br />

procesebi, romlebic saSualebas gaZlevT,<br />

gamoTqvaT azri.<br />

metyveleba da Secdomebi<br />

gindaT saxeli gaiTqvaT? gavixsenoT v.a.<br />

spuneri (Reverend W.A. Spooner) oqsfordis<br />

universitetidan, romlis saxelis mixedviTac,<br />

ori an meti sityvis pirveli marcvlebis gadanacvlebas<br />

spunerizmi ewoda. riverend spunerma<br />

es saxeli samarTlianad daimsaxura. zarmac<br />

students semestris gacdenis SemTxvevaSi frazis<br />

„You have wasted the whole term~ („Sen mTeli semestri<br />

gaacdine~) nacvlad eubneboda: _ „You have<br />

tasted the whole worm~ _ („Sen mTeli matli SeWame~)<br />

(waste – gacdena; taste _ gemos gasinjva, term _<br />

semestri). spunerizmi metyvelebis Secdomebis<br />

erT-erTi saxeobaa, romelsac saubris dros<br />

vuSvebT. es Secdomebi gasagebs xdis azris gamoTqmis<br />

dagegmvis process. rogorc 9.4 cxrilidan<br />

Cans, gamonaTqvamis dagegmva ramodenime erTmaneTisgan<br />

gansxvavebul doneze xdeba, romelTagan<br />

TiToeulze SeiZleba gamovlindes metyvelebis<br />

Secdomebi (Bock&levet, 1994; Rapp&Goldrick, 2000).<br />

gasaocaria, magram aRwerili Secdomebi, rogorc<br />

Cans, ar unda iyos SemTxveviTi – isini gasagebi<br />

xdeba, Tu gaviTvaliswinebT sasaubro enis<br />

struqturas. mosaubrem SeiZleba gadaanacvlos<br />

styvebis pirveli asoebi – „tips of the slung~–<br />

nacvlad „slips of the sung~-isa, magram arasodes<br />

ityvis „tlips of the sung~, radganac am SemTxvevaSi<br />

irRveva inglisuri enis marTlweris wesi,<br />

romlis mixedviTac sityvis TavSi arasodes<br />

gvxvdeba „tl~(Fromkin, 1980).<br />

metyvelebis Teoriuli modelebis agebisas<br />

didi mniSvneloba eniWeba metyvelebis Secdomebs,<br />

amitom mkvlevrebi ar Semoifarglebian aRniSnu-<br />

cxrili 9.4<br />

Secdomebi gamonaTqvamis dagegmvaSi<br />

dagegmvis doneebi:<br />

� mosaubrem unda airCios sityvebi, romlebic<br />

saukeTesod gamoxataven mis azrs.<br />

Tu mosaubres enaze ori sityva adgas, magaliTad,<br />

`movifiqre~ da `movigone~, SeiZleba Tqvas _<br />

`movifone~.<br />

� mosaubrem arCeuli sityvebi sworad unda daalagos<br />

da gaaerTianos winadadebaSi.<br />

radgan adamiani gegmavs gamonaTqvams, rogorc mTlian<br />

erTeuls, SesaZloa, moxdes sityvebis gadanacvleba.<br />

cxviridan sisxli wamskda → sisxlidan cxviri<br />

wamskda.<br />

lamazi gogos kaba → gogos lamazi kaba.<br />

� mosaubrem bgerebi unda gaaerTianos sityvebSi,<br />

romelTa Tqmasac apirebs.<br />

radganac adamianebi gamonaTqvams winaswar gegmaven,<br />

SeiZleba moxdes bgeraTa gadanacvleba.<br />

cali xeli → xali celi.<br />

li Secdomebis mxolod bunebriv pirobebSi<br />

dakvirvebiT da maTi aRnusxviT. maT Seiswavles<br />

eqsperimentul pirobebSi metyvelebis Secdomebis<br />

xelovnurad gamowvevis sxvadasxva xerxebi<br />

(Bock, 1996).<br />

am teqnikis gamoyenebiT SesaZlebeli gaxda<br />

moqnili eqspresiuli metyvelebis safuZvlad<br />

mdebare rogorc procesebis, ise reprezentaciebis<br />

met-naklebi gageba.<br />

procesebi. gaixseneT me-6 TavSi ganxiluli<br />

xelovnurad Seqmnili predispoziciuli<br />

spunerizmi. es teqnika cdis pirebs ubiZgebs,<br />

laparakis dros dauSvan spunerizmiseuli Secdomebi<br />

(baars, 1992). cdis pirebs sTxoven, waiki-<br />

Txon dawyvilebul sityvaTa sia, romlebsac<br />

msgavsi fonematuri struqtura aqvT:L<br />

buzi-fuli<br />

baRi-fari<br />

boli-foni<br />

bedi-fexi<br />

Semdeg ki sTxoven, xmamaRla Tqvan „feriberi~.<br />

rig SemTxvevebSi zogierTi cdis piri<br />

manamde wakiTxuli sityvebis gavleniT ambobs<br />

„beri-feri~.<br />

metyveleba<br />

323


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

324<br />

am teqnikebis gamoyenebiT mkvlevrebs saSualeba<br />

eZlevaT, Seiswavlon mosaubris mier Secdomebis<br />

daSvebis albaTobaze moqmedi faqtorebi.<br />

magaliTad, spunerizmis msgavsi Secdomebis<br />

albaToba izrdeba, rodesac bgerebis gadaadgileba<br />

realur sityvebs gvaZlevs (Baars et al.,<br />

1975; Stemberger, 1992); amgvarad, „feri-beri~-s magivrad<br />

„beri-feri~-s Tqmis albaToba ufro metia,<br />

vidre, magaliTad, „coli-qmari~-s magivrad<br />

„qmoli-cari~-s Tqmis albaToba. msgavsi Sedegebi<br />

savaraudos xdis, rom metyvelebaSi CarTuli<br />

zogierTi kognituri procesi uzrunvelyofs<br />

kognituri Secdomis gamovlenas da gasworebas.<br />

es procesebi ar gvaZleven iseTi Secdomebis<br />

daSvebis uflebas, romlebic konkretuli<br />

enisaTvis miuRebeli da ararealuri sityvebis<br />

gamoTqmas gulisxmobs.<br />

reprezentaciebi. erT-erTi eqsperimentis<br />

dros cdis pirebs sTxovdnen wyvil-wyvilad<br />

waekiTxaT idiomaturi gamoTqmebi, magaliTad,<br />

shoot the breeze – raise the roof (bevri laparaki –<br />

aurzauris atexva); ori wamis Semdeg ki sTxovdnen,<br />

rac SeiZleba swrafad gaexsenebinaT erTerTi.<br />

droSi SezRudvis pirobebSi cdis pirebi<br />

zogierT SemTxvevaSi urevdnen ori frazis<br />

sityvebs da iZaxdnen shoot the roof. Secdomis<br />

daSvebis albaToba am SemTxvevaSi ufro didia,<br />

vidre zemoT aRweril SemTxvevaSi, radgan bolo<br />

or gamonaTqvams erTnairi mniSvneloba aqvs. es<br />

Sedegebi miuTiTebs, rom erTnairi mniSvnelobis<br />

mqone idiomebiT reprezentaciebi erTmaneTTan<br />

aris mexsierebaSi dakavSirebuli: rodesac<br />

adamiani apirebs Tqvas erTi idioma, msgavsi<br />

mniSvnelobis mqone idiomis reprezentaciulma<br />

kavSirma SeiZleba ganapirobos kombinirebuli<br />

Secdomis aRmoceneba (Cutling & Bock, 1977).<br />

Cven ganvixileT zogierTi faqtori, romelic<br />

ganapirobebs ama Tu im gamonaTqvamis warmoTqmas<br />

da zogierTi procesi, romelic xels uwyobs<br />

maT aqtivizacias. axla ki SevexoT msmenelebs,<br />

romlebic mosaubris mier nagulisxmev azrs<br />

igeben.<br />

impresiuli metyveleba<br />

warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata<br />

xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan<br />

gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba<br />

SeiZleba erTmaneTisgan gansxvavebuli azris<br />

gamosaxatad. Tqven, rogorc msmeneli, rogor<br />

airCevT mxolod erT azrs? metyvelebis gagebaze<br />

saubars orazrovani mniSvnelobis problemis<br />

ufro detaluri ganxilviT daviwyebT.<br />

orazrovnebis daZleva<br />

ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi<br />

ori mniSvneloba mainc mogividaT: erTi,<br />

romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan<br />

(sasoflo-sameurneo saqmianobasTan) da meore,<br />

romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoidgineT,<br />

rom vinme geubnebaT: `mas aqvs bari~,<br />

rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul<br />

SemTxvevaSi? Tqven unda SeZloT am or mniSvnelobas<br />

Soris arsebuli leqsikuri orazrovnebis<br />

daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoaCenT, rom zogierTi<br />

kognituri procesis gamoyenebiT, konteqstidan<br />

gamomdinare cdilobT sityvis orazrovnebis<br />

daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde<br />

_ samuSao iaraRebze Tu gasarTob adgilebze.<br />

es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis<br />

ori mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi, magram<br />

rogor?<br />

sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT<br />

orazrovnebis kidev erT tips. ras niSnavs es<br />

winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces<br />

daxmareba.~ Tqven SeiZleba gaigoT misi mxolod<br />

erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme<br />

gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian<br />

et al., 1990) (ix. suraTi 9.5). lingvistebi winadadebis<br />

struqturis sailustraciod xSirad iyeneben<br />

diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winadadebis<br />

_ `kata xaliCazea~ _ analizi. am winadadebis<br />

struqtura Zalian martivia. II da III<br />

nawilSi ki warmodgenilia winadadebis _ `ninos<br />

da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori<br />

gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli<br />

struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis<br />

mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,<br />

erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces<br />

daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis<br />

mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvemdebare<br />

_ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or<br />

adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelobiT<br />

igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad<br />

kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic<br />

winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-


undebiT igive kiTxvas, romelic leqsikuri<br />

orazrovnebis dros gaCnda: rogor gansazRvravs<br />

konteqsti erTi mniSvnelobis amorCevas ori an<br />

meti SesaZlo variantidan?<br />

davubrundeT leqsikur orazrovnebas (sityvis<br />

orazrovnebas), ganvixiloT Semdegi winadadeba:<br />

„anas yvavili aqvs~.<br />

ra aris am SemTxvevaSi yvavili? warmoidgineT,<br />

rom TavSi leqsikoni gaqvT. yvavilis mniSvneloba,<br />

albaT, aseTi iqneba:<br />

gansazRvreba 1: mcenare.<br />

gansazRvreba 2: infeqciuri daavadeba.<br />

am winadadebiT gadmocemuli informacia ar<br />

gvaZlevs saSualebas, SesaZlo ori mniSvnelobidan<br />

avirCioT erT-erTi. rogorc kvlevis<br />

Sedegebi adasturebs, aseTi tipis winadadebis<br />

wakiTxvis Semdeg mexsierebisTvis misawvdomi<br />

xdeba sityvis orive mniSvneloba (Vu et al., 1998).<br />

konkretul situaciaSi sityvis mniSvnelobis<br />

gansazRvrisaTvis saWiroa konteqstis gaTvaliswineba,<br />

magram rogor gvexmareba is mniSvnelobis<br />

arCevaSi? kvlevebis mixedviT aRmoCnda, rom<br />

konteqsti uzrunvelyofs azris gagebis ramdenime<br />

(tipis) saSualebas (Vu et al., 1998, 2000). ganvixiloT<br />

Semdegi magaliTebi:<br />

1. ana avadaa yvaviliT;<br />

2. ana krefda yvavilebs;<br />

3. ana ver mova. mas yvavili aqvs.<br />

pirvel winadadebaSi zmnis mixedviT, SesaZloa<br />

ganvsazRvroT, ra mniSvnelobiTaa gamoye-<br />

suraTi 9.5<br />

winadadebis<br />

struqtura<br />

winadadebis gramatikuli<br />

struqturis TvalsaCino<br />

ilustraciis mizniT, lingvistebi<br />

xSirad iyeneben<br />

diagramebs. I struqtura<br />

warmoadgens winadadebis _<br />

`kata xaliCazea~ _ struqturul<br />

analizs; II da III struqtura<br />

ki gviCvenebs, rom<br />

winadadeba _ `ninos da giorgis<br />

dedas gadasces daxmareba~<br />

_ ori erTmaneTisagan<br />

gansxvavebuli struqturuli<br />

analiziT SeiZleba iyos warmodgenili.<br />

vis gadasces<br />

daxmareba? or adamians Tu<br />

erTs?<br />

nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winadadebaSi.<br />

mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwerilia<br />

situacia, romelic qmnis konteqsts meore<br />

winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi<br />

gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis<br />

sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli<br />

momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis<br />

mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).<br />

struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis<br />

mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;<br />

Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT<br />

gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis<br />

SesaZleblobas konteqsti iZleva.<br />

modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic<br />

pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod<br />

metyveleba<br />

325


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

326<br />

cxrili 9.5<br />

orazrovani gamonaTqvamis pirdapiri<br />

da sarkastuli interpretacia<br />

pirdapiri mniSvnelobiT naxmari gamonaTqvami<br />

marta dis saxlSi mivida stumrad. gareT yinavda da<br />

marta Zalian bednieri iyo, rom saxlamde miaRwia. man<br />

uTxra das: „Seni saxli Zalian myudroa, ra mSvenieria<br />

aq da rogor Tbila~.<br />

sarkastuli moTxovna<br />

tonis amxanagi, romelTanac cxovrobs igi, yovelTvis<br />

Rias tovebs misaRebi oTxis fanjaras, maSinac ki,<br />

rodesac gareT yinavs. tonis mravaljeradi Txovna –<br />

daeketa fanjara – uSedego iyo; erTxel fanjara Ria<br />

iyo, tonis ar sjeroda, rom mis amxanags ar scioda da<br />

uTxra amxanags: „ra mSvenieria aq da rogor Tbila~.<br />

orazrovania: `kata xaliCazea~. am SemTxvevaSi<br />

orazrovneba ganpirobebulia Tavad SinaarsiT<br />

da ara calkeuli sityvebiT an winadadebis<br />

struqturiT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom konteqstis<br />

mixedviT gadawyobis kanoni am Sem-<br />

TxvevaSic moqmedebs (Gibbs, 1994).<br />

SegviZlia davaskvnaT, rom metyvelebis<br />

procesSi adamiani orazrovnebis dasaZlevad<br />

efeqturad iyenebs konteqsts. am dros sruli<br />

SeTanxmebulobaa naTqvamsa da msmenelis mier<br />

gagebul azrs Soris. metyvelebis procesis<br />

ganxilvisas Cven gamovyaviT e.w. „msmenelis<br />

gaTvaliswineba~ _ procesebi, romelTa saSualebiTac<br />

mosaubre mimdinare situaciis Sesatyvis<br />

gamonaTqvams irCevs. impresiuli metyvelebis<br />

analizis safuZvelze dadginda, rom msmenels<br />

aqvs molodini, rom mosaubre sworad metyvelebs.<br />

amrigad, msmenelisaTvis mizanSewonilia, naTqvami<br />

fraza gaiazros konteqstidan gamomdinare.<br />

saidan<br />

viciT<br />

konteqsti gvexmareba arapirdapiri<br />

mniSvnelobis gagebaSi<br />

ganvixiloT gamonaTqvami: „aq mSvenieria<br />

da Tbila~. ras niSnavs es? rogorc 9.5<br />

cxrilidan Cans, SesaZlebelia, am tipis<br />

martiv gamonaTqvamebs sxvadasxva istoriis<br />

SeTxzviT sxvadasxva azri mivaniWoT. Cven<br />

vnaxeT, rom sityvasityviT versia axlo<br />

kavSirSia sityvebis pirdapir mniSvnelobasTan.<br />

igive gamonaTqvamis arapirdapiri<br />

versia mas sarkastul mniSvnelobas<br />

aniWebs. axla gamoviyenoT zemoT aRniSnuli<br />

modelebi leqsikuri orazrovnebis<br />

ilustraciis mizniT. Tu mkiTxveli informacias<br />

sityvasityviT amuSavebs konstanturi<br />

rigis (Tanmimdevrobis) mixedviT,<br />

maSin mosalodnelia, rom Tavdapirvelad<br />

igi Seecdeba gamonaTqvamis pirdapiri mniSvnelobis<br />

gagebas. Tu es gza warumatebeli<br />

aRmoCndeba, mkiTxveli gamonaTqvamis sxva<br />

mniSvnelobas ganixilavs (Crice 1975; 1978;<br />

Searle, 1979a). am modelis mixedviT, moTxovnis<br />

da sarkastuli gamonaTqvamis gagebas ufro<br />

meti dro sWirdeba, vidre pirdapiri gamonaTqvamis.<br />

mkiTxvelisTvis ki ufro advilia<br />

sarkastuli gamonaTqvamis gageba, vidre<br />

pirdapiris. kvlevebis safuZvelze dadginda,<br />

rom mkiTxvelebi ufro swrafad<br />

igeben sarkastul moTxovnas, vidre igive<br />

gamonaTqvamis pirdapir mniSvnelobas (Gibbs,<br />

1986).<br />

ra gvesmis<br />

orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas<br />

aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla<br />

yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,<br />

Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba<br />

mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu<br />

mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra<br />

inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT<br />

ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis<br />

safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone<br />

reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri<br />

erTeulebiT, romlebsac propoziciebs uwodeben<br />

(Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia<br />

gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis _<br />

`kata xaliCazea~ _ ZiriTadi azri isaa, rom<br />

raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas<br />

Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT,<br />

gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli<br />

mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.<br />

propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze<br />

(kata, xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met<br />

propozicias Seicavs. ganvixiloT Semdegi


winadadeba: `kata uyurebda Tagvs, romelic SeZvra<br />

taxtis qveS~. aq pirveli Semadgeneli propoziciaa<br />

qveS (Tagvi, taxti). aqedan vawyobT:<br />

SeZvra [(Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]; sabolood<br />

ki miviRebT: uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS<br />

(Tagvi, taxti))].<br />

qveS (Tagvi, taxti)<br />

SeZvra [Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]<br />

uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS (Tagvi,<br />

taxti))]<br />

rogor SegviZlia SevamowmoT, rom mniSvnelobis<br />

fsiqikuri propoziciebi marTlac ase<br />

muSaobs? metyvelebis fsiqologiis sferoSi<br />

Catarebuli zogierTi kvleva miznad isaxavda,<br />

eCvenebina propoziciuli reprezentaciebis<br />

roli metyvelebis gagebaSi (Kintsch, 1974). rogorc<br />

kvlevebis safuZvelze dadginda, Tu frazaSi<br />

ori sityva ekuTvnis erTsa da imave propozicias,<br />

mexsierebaSi maTi warmodgena xdeba erTdroulad,<br />

maSinac ki, rodesac isini erTad ar dganan<br />

winadadebaSi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

propoziciebi qmnian mexsierebis<br />

struqturas<br />

ganvixiloT winadadeba: „mavzoleumi,<br />

sadac mefe ganisvenebda, moedans gadahyurebda~.<br />

miuxedavad imisa, rom am winadadebaSi<br />

mavzoleumi da moedani erTmane-<br />

Tisgan daSorebulia, propoziciuli analizi<br />

gvafiqrebinebs, rom isini mexsierebaSi<br />

erTad unda Seikribos propoziciaSi<br />

gadahyurebda (mavzoleumi, moedani).<br />

am analizis Sesamowmeblad mkvlevrebma<br />

cdis pirebs warudgines sityvebis CamonaTvali<br />

da sTxoves, ganesazRvraT, iyo Tu<br />

ara TiToeuli sityva winadadebaSi.<br />

zogierT cdis pirs CamonaTvalSi mavzoleumi<br />

uSualod moednis Semdeg miewoda,<br />

zogs ki _ sxva propoziciidan amoRebuli<br />

sityvis Semdeg. pasuxi _ „diax, iyo<br />

mavzoleumi~ gacilebiT swrafad modioda<br />

im SemTxvevaSi, rodesac CamonaTvalSi<br />

mavzoleumi uSualod moednis Semdeg iyo<br />

mocemuli, vidre maSin, rodesac mas sxva<br />

propoziciidan amoRebuli sityva uZRoda<br />

win. es Sedegi cxadyofs, rom cnebebi _<br />

„mavzoleumi~ da „moedani~ erTad iyo<br />

warmodgenili mexsierebaSi (Ratclif &McKoon,<br />

1978).<br />

rodisme SegimCneviaT, rom Zalian Znelia<br />

vinmes naTqvamis zustad damaxsovreba? SesaZloa,<br />

gicdiaT zustad (sityvasityviT) dagemaxsovrebinaT<br />

raime fraza filmidan da saxlSi dabrunebuls<br />

aRmogiCeniaT, rom aqedan mxolod<br />

zogadi azri gaxsovT. es magaliTi miuTiTebs,<br />

Tu ratom ar aris srulyofili sityvasityviT<br />

damaxsovreba. imitom, rom erT-erTi ZiriTadi<br />

operacia, romelsac Tqveni metyveleba axorcielebs,<br />

propoziciebis gamoyofas gulixmobs,<br />

xolo propoziciebis zusti Tanmimdevroba<br />

swrafad ikargeba Cvens mexsierebaSi (magaliTad,<br />

„kata misdevs Tagvs~ _ „Tagvi gaurbis katas~).<br />

mexsierebaSi Senaxuli yvela propozicia ar<br />

aRmocendeba zustad miRebuli informaciis<br />

safuZvelze. msmenelebi xarvezebis Sevsebas<br />

daskvniT axerxeben, logikuri daSvevebis gakeTeba<br />

SesaZlebelia mexsierebaSi arsebuli informaciis<br />

safuZvelze. ganvixiloT ori winadadeba:<br />

me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxvedrad.<br />

igi Sempirda, rom miyidis namcxvars.<br />

imisaTvis, rom es winadadeba gaigoT, saWiroa,<br />

sul cota, ori daskvnis gakeTeba. Tqven unda<br />

gaarkvioT, vin aris `igi~ meore winadadebaSi<br />

da rogor aris maRaziaSi wasvla dakavSirebuli<br />

dapirebasTan, rom giyidian namcxvars. megobari,<br />

vinc es winadadeba giTxraT, vTqvaT, darwmunebulia,<br />

rom Tqven SegiZliaT am ori momentis<br />

gaTvaliswineba. Tqven arasodes getyvian: _ `me<br />

mivdivar sakonditroSi TeasTan Sesaxvedrad;<br />

igi _ Teas vgulisxmob _ Sempirda, rom miyidis<br />

namcxvars da sakonditro aris maRazia, sadac<br />

gemrieli namcxvrebi iyideba~. mosaubre yovel-<br />

Tvis Tvlis, rom msmeneli TavisTavad, varaudiT<br />

akeTebs daskvnebs miRebuli informaciidan.<br />

uamravi gamokvleva mieZRvna imis garkvevas,<br />

Tu ra saxis daskvnebs akeTeben msmenelebi regu-<br />

daskvna (Inference) _ xarveziani informaciis<br />

Sevseba arsebuli mtkicebulebebis an rwmenis<br />

da Teoriis safuZvelze.<br />

metyveleba<br />

327


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

328<br />

fsiqologia Cvens cxovrebaSi<br />

Tqven, ra Tqma unda, ginaxavT<br />

filmi, an satelevizio<br />

Sou, sadac cxovelebi Cveulebriv<br />

saubroben adamianeb-<br />

Tan. gaxsovT mister edi _<br />

molaparake cxeni? SesaZlebelia<br />

es realur cxovrebaSi?<br />

am sakiTxis kvleva gasuli<br />

saukunis 20-iani wlebidan<br />

daiwyo; fsiqologebma scades<br />

SimpanzeebisaTvis eswavlebinaT<br />

laparaki. radganac Simpanzeebs<br />

ar gaaCniaT laparakisaTvis<br />

Sesaferisi sametyvelo<br />

aparati, mkvlevrebi iZulebulni<br />

gaxdnen, komunikaciis<br />

damyarebis sxva meTodebi<br />

moeZebnaT. magaliTad,<br />

Simpanzes, saxelad vaSos, aswavles<br />

amerikuli niSnebis<br />

enis gamartivebuli varianti<br />

(Gardner & Gardner, 1969); Simpanzes,<br />

saxelad saras ki daaswavles<br />

simboloebiT manipulacia<br />

(simboloebi aRniSnavdnen<br />

iseT cnebebs, rogoricaa,<br />

magaliTad, vaSli, mi-<br />

larulad (Gerrig, 1993; Graesser et al., 1994; McKoon &<br />

Ratcliff, 1992). aRmoCnda, rom nebismieri gamonaTqvamis<br />

SemTxvevaSi potenciuri daskvnebis<br />

raodenoba SeuzRudavia. magaliTad, vinaidan<br />

Tqven iciT, rom Tea aris adamiani, Tqven SegiZliaT<br />

gaifiqroT, rom mas aqvs guli, RviZli,<br />

filtvebi da a.S. magram Tqven, albaT, es TavSi<br />

azrad ar mogivaT maSin, rodesac vinme geubnebaT:<br />

`me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxvedrad~.<br />

kvlevebis safuZvelze dadginda, rom msmenelebi<br />

sakmao sifrTxiliT ekidebian daskvnebis gake-<br />

Tebas. ganvixiloT Semdegi winadadeba: `arqiteqtorma<br />

daWra kaci~.<br />

rodesac cdis pirebs ekiTxebodnen, ra iaraRi<br />

igulisxmeboda am winadadebaSi, umravlesobam<br />

SeuZliaT Tu ara cxovelebs enis Seswavla<br />

cema) (Premark, 1971). am eqsperimentebis<br />

Sedegebma azrTa sxvadasxvaoba<br />

warmoSva (Seidenberg &<br />

Pebitto, 1979). kritikosebi dainteresdnen<br />

Semdegi sakiTxebiT:<br />

Simpanzeebis mier simboloebis<br />

an Jestebis SemTxveviTi kombinaciebis<br />

(magaliTad, vaSo bodiSi,<br />

Sen meti daleva) gamoyeneba<br />

aris Tu ara metyvelebis<br />

azriani gamoyeneba. aseve, mniSvnelobaTa<br />

umetesoba, rac miewereba<br />

maimunis gamonaTqvams,<br />

xom ar Cndeba adamianis da<br />

ara maimunis TavSi.<br />

ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi<br />

siu sevij-rumbaum (Sue<br />

Savage-Rumbaugh, 1998) da misma<br />

kolegebma Caatares kvleva,<br />

romlis Sedegadac gamoikveTa<br />

aRniSna, rom es iyo dana. Tumca, kvlevis<br />

Sedegebis mixedviT dadginda, rom am da msgavsi<br />

tipis winadadebebis kiTxvis bunebriv pirobebSi<br />

adamianebs TavSi ar mosdiT cneba `dana~ (Dosher<br />

& Corbett, 1982). kvlevis aseTi Sedegebi adasturebs,<br />

rom sakmaod sando daskvnebis gakeTebac ki ar<br />

xdeba avtomaturad, magaliTad, viRaca daWres<br />

daniT. daskvnebis umetesoba, romlebsac Tqven<br />

akeTebT, daaxloebiT iseTivea, rogorc wina<br />

winadadebis SemTxvevaSi, romelic gulisxmobs<br />

mimarTebis damyarebas `Teasa~ da nacvalsaxel<br />

`igi~-s Soris da `sakonditrosa~ da `namcxvars~<br />

Soris. aseTi daskvnebi saSualebas gaZlevT,<br />

gamoiyenoT im informaciis reprezentacia,<br />

romelsac mosaubre gadmogcemT.


ufro zusti monacemebi Simpanzeebis<br />

metyvelebis unaris Sesaxeb.<br />

sevij-rumbau, ZiriTadad,<br />

bonobos jiSis Simpanzeebze<br />

muSaobda, romlebic, evoluciuri<br />

TvalsazrisiT, ufro<br />

axlos arian adamianTan, vidre<br />

Cveulebrivi Simpanzeebi. aRsaniSnavia,<br />

rom bonobos jiSis<br />

orma maimunma, kinzim da mulikam<br />

kvlevis procesSi spontanurad<br />

aiTvises plastmasisagan<br />

damzadebuli simboloebis<br />

mniSvneloba; maT ar<br />

dasWirdaT rTuli treningi.<br />

isini simboloebis mniSvnelobebs<br />

avtomaturad daeuflnen<br />

adamianebsa da bonobos<br />

jiSis maimunebs Soris komunikaciis<br />

procesze dakvirvebisas.<br />

garda amisa, maT esmiT zogier-<br />

Ti inglisuri sityvis mniSvneloba,<br />

magaliTad, kanzas<br />

SeuZlia sityvis gagonebaze<br />

dados misi Sesabamisi simbolo<br />

an foto. mkvlevrebma<br />

bonobosa da Simpanzes jiSis<br />

ori maimunisaTvis Seqmnes<br />

pirobebi, sadac maimunebi<br />

metyvelebis iseT gamocdilebas<br />

iRebdnen, rogorc ada-<br />

metyvelebis ganxilvam gviCvena, ramdeni ram<br />

esaWiroeba mosaubres, raTa warmoTqvas swori<br />

winadadeba Sesabamis dros da msmenels, raTa<br />

sworad gaigos mosaubris mier nagulisxmevi<br />

azri. Cven, rogorc wesi, amas ar vacnobierebT.<br />

rogor ggoniaT, kargad aris agebuli Tqveni<br />

kognituri procesebis muSaobis meqanizmebi?<br />

metyveleba, azrovneba da<br />

kultura<br />

Tu swavlobT, an iciT ucxo ena? Tu asea,<br />

rogor ggoniaT, or enaze Tqven gansxvavebulad<br />

fiqrobT? axdens Tu ara gavlenas ena azrovnebaze?<br />

es is kiTxvaa, romelsac mkvlevrebi<br />

miani enis adreuli aTvisebis<br />

periodSi (ix. Tavi 11). kvlevis<br />

safuZvelze dadginda, rom<br />

Simpanze-panpanzesac ki SeuZlia<br />

zogierTi inglisuri sityvis<br />

mniSvnelobis daufleba, Tumca,<br />

bonobos jiSis maimuns – panbaniSas<br />

bevrad ufro meti sityvis<br />

daswavlis unari aqvs (Brake &<br />

Savage-Rumbaugh, 1995).<br />

bonobos jiSis maimunebze mi-<br />

Rebuli Sedegebi gasaocaria,<br />

Tumca, metyvelebis unarisa da<br />

sityvis ubralod gamoyenebas<br />

Soris didi gansxvavebaa. gavixsenoT<br />

e.w. msmenelTa gaTvaliswineba.<br />

SeuZliaT cxovelebs informaciis<br />

Secvla auditoriaze<br />

morgebis mizniT? mkvlevrebma<br />

gadawyvites, pasuxi gaecaT am<br />

kiTxvaze. doroTi Cenim da robert<br />

seifarsTma (Dorothy Cheney,<br />

Robert Seyfarth, 1990) didi kvleva<br />

Caatares. isini vervetis jiSis<br />

maimunebis komunikaciur unarebs<br />

swavlobdnen. sxvadasxva tipis<br />

saSiSroebis, magaliTad, leopardis,<br />

arwivis an gvelis moaxloebis<br />

dros es maimunebi<br />

gansxvavebul xmebs gamoscemen.<br />

maT auditoriidan gamomdinare<br />

SeuZliaT xmis Secvla _<br />

mdedri maimunebi saSiSroebis<br />

dros ufro maRali sixSiris<br />

xmebs gamoscemen, roca Tavis<br />

STamomaval maimunebTan<br />

erTad arian, vidre sxvebTan.<br />

vervetis jiSis maimunebs ar<br />

SeuZliaT msmenelis codnis<br />

gaTvaliswineba da, aqedan<br />

gamomdinare, xmis Secvla:<br />

eqsperimentul pirobebSi<br />

Seqmnili saSiSroebis Sem-<br />

TxvevaSi deda vervetebi<br />

erTsa da imave xmebs gamoscemen<br />

marto yofnis drosac<br />

da maSinac, roca maTi STamomavali<br />

safrTxis momaswavebeli<br />

movlenis TviTmxilvelia.<br />

mkvlevrebma daadgines,<br />

rom adamiani erTaderTi<br />

cocxali arsebaa, romelsac<br />

SeuZlia sxvisi codnis gaTvaliswineba<br />

da, Sesabamisad,<br />

qcevis Secvla (Povinelli &<br />

Prince, 1998).<br />

rogorc naxeT, Simpanzesa<br />

da bonobos jiSis maimunebs<br />

gaaCniaT adamianis msgavsi<br />

metyvelebisaTvis aucilebeli<br />

zogierTi, magram ara<br />

yvela unari.<br />

araerTgzis ganixilaven. es kiTxva rom ufro<br />

konkretuli iyos, gagacnobT kros-lingvistur<br />

magaliTs. warmoidgineT, rom bavSvma dainaxa,<br />

rogor isrola mamamisma burTi. Tu bavSvi<br />

inglisurenovania, ityoda: _ Daddy threw the ball –<br />

`mamam isrola burTi~, xolo Tu bavSvi Turqulenovania,<br />

maSin ityoda Topu babam atti. rogor<br />

fiqrobT, am winadadebebSi erTi da igive azria<br />

mocemuli da mxolod sityvebia gansxvavebuli?<br />

es mTlad ase ar aris: -ti sufiqsi Turquli<br />

winadadebis boloSi miuTuTebs, rom mosaubre<br />

movlenis TviTmxilvelia; roca mosaubre<br />

gagonils hyveba, maSin winadadeba mis sufiqsiT<br />

mTavrdeba, anu iqneboda atmis. inglisur enaze<br />

mosaubre adamianebi samyaros ar yofen im<br />

metyveleba<br />

329


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

330<br />

movlenebis mixedviT, romlebic sakuTari<br />

TvaliT ixiles da romlebic sxva wyaroebidanaa<br />

cnobili (Slobin, 1982; Slobin & Aksu, 1982). SesaZlebelia<br />

Tu ara, rom ori enis gansxvavebulma<br />

gramatikulma moTxovnebma gavlena moaxdinos<br />

azrovnebis stilze? Turquli da inglisuri<br />

enis SemTxvevaSi am kiTxvaze pasuxi ucnobia.<br />

xom ar gsurT CaataroT kvleva? es gansxvaveba<br />

gasagebs xdis azrovnebaze enis potenciuri<br />

zegavlenis sakiTxiT dainteresebas.<br />

am sakiTxis mecnieruli Seswavla edvard<br />

sepirma (Edward Sapir) da misma studentma benjamen<br />

lii uorfma (Benjamin Lee Whort) daiwyes. kroslingvisturi<br />

kvlevebis safuZvelze miRebul<br />

Sedegebze dayrdnobiT avtorebma daaskvnes, rom<br />

enaSi gansxvavebebi azrSi gansxvavebebs<br />

ganapirobebs. sepiri aRniSnavs:<br />

„Cven vxedavT da gansxvavebulad ganvicdiT<br />

movlenebs, radganac Cveni sazogadoebis<br />

enobrivi Cvevebi interpretaciis<br />

gansazRvruli arCevanisadmi gangvawyobs~<br />

(Sapir, 1941/1964, gv. 69)<br />

sepirma da uorfma es daskvna maT mier Catarebuli<br />

kvlevebis Sedegebis safuZvelze gaakeTes.<br />

uorfma Camoayaliba ori hipoTeza, romlebic<br />

sepir-uorfis hipoTezis saxeliTaa cnobili (ix.<br />

Brown, 1976).<br />

� lingvisturi fardobiToba _ enebs Soris<br />

arsebuli struqturuli gansxvavebebi aisaxeba<br />

am enebze molaparake individebis gansxvavebul<br />

aralingvistur kognitur unarebze.<br />

� lingvisturi determinizmi – enis struqtura<br />

Zlier gavlenas axdens da, SesaZloa,<br />

mTlianadac gansazRvravdes am enaze molaparake<br />

individebis mier samyaros aRqmasa da azrovnebas.<br />

am ori hipoTezidan lingvisturi determinizmi<br />

SedarebiT ufro Zlieria, radgan is<br />

amtkicebs, rom ena, faqtobrivad, gansazRvravs<br />

azrovnebas. Tanamedrove mecnierebma – fsiqologebma,<br />

lingvistebma da anTropologebma<br />

araerTgzis scades kvlevis zusti meTodebis<br />

Seqmna am hipoTezis gadasamowmeblad (Gumperz &<br />

Levinson, 1996).<br />

ganvixiloT azrovnebaze enis gavlenis erTerTi<br />

aspeqti. SesaZloa, gagikvirdeT, rom sxvadasxva<br />

enaSi ferTa dasaxelebis gansxvavebuli<br />

raodenobaa. lingvisturi analizis safuZvelze<br />

dadginda, rom inglisur enaSi ferTa 11 dasaxelebaa<br />

(Savi, TeTri, wiTeli, yviTeli, mwvane,<br />

lurji, yavisferi, mewamuli, vardisferi, stafilosferi,<br />

nacrisferi), xolo zogierT enaSi,<br />

magaliTad, papua axal gvineaze mcxovrebTa enaSi,<br />

romelsac dani ewodeba, ferTa ori dasaxeleba<br />

arsebobs _ Savi da TeTri (muqi da Ria) (Berlin &<br />

Kay, 1969). uorfi miiCnevs, rom adamiani `samyaros<br />

mSobliuri enis safuZvelze adiferencirebs~<br />

(1956 gv. 213): mkvlevrebi varaudoben, rom ferTa<br />

dasaxelebis raodenoba (2 an 11), SesaZloa,<br />

gavlenas axdendes sxvadasxva enaze mosaubre<br />

adamianebis mier ferebis klasifikaciis unarebze.<br />

Semdgomi kvlevebis Sedegebis analizis safuZvelze<br />

dadginda, rom sxvadaxsva enaze molaparake<br />

adamianebi erTnairad asruleben ferebis klasifikaciis<br />

davalebebs. es monacemebi eWvqveS<br />

ayeneben mtkicebas lingvisturi determinizmis<br />

Sesaxeb, Tumca, mkvlevrebi mainc iziareben azrs<br />

SedarebiT susti gavlenis Sesaxeb – metyvelebaSi<br />

gansxavebebs kognituri gansxvavebebi<br />

sdevs Tan.<br />

saidan<br />

viciT<br />

metyveleba gavlenas axdens ferebis<br />

klasifikaciaze<br />

mkvlevrebma cdis pirebs sTxoves, SeemowmebinaT<br />

sami feris wiri. ferebi aRebuli<br />

iyo lurjidan mwvanemde speqtrul<br />

diapazonSi. cdis pirebs evalebodaT, ganesazRvraT,<br />

sami elferidan yvelaze metad<br />

romeli gansxvavdeboda danarCeni orisagan.<br />

cdis pirTa erTi jgufi warmodgenili<br />

iyo inglisurenovani individebiT (inglisur<br />

enaSi arsebobs mwvanisa da lurjis<br />

leqsikurad gansxvavebuli erTeulebi),<br />

xolo meore – CrdiloeT meqsikaSi mcxovrebi<br />

individebiT, romlebic tarahumaras<br />

enaze laparakoben. am enaSi lurjisa da<br />

mwvane elferis aRsaniSnad arsebobs<br />

mxolod erTi sityva – Siyoname. mkvlevrebi<br />

varaudobdnen, rom, Tu sepir-uorfis<br />

hipoTeza marTalia, maSin inglisurenovani<br />

individebi SeZlebdnen lurjisa da mwva-


nis zRvarTan axlomyofi elferis garCevas,<br />

radganac inglisur enaSi arsebobs sityvebi<br />

mwvane (green) da lurji (blue); xolo<br />

imis gamo, rom tarahumaras enaSi aseTi<br />

gansxvavebuli erTeulebi ar arsebobs, am<br />

enaze molaparake cdis pirebi ver SeZlebdnen<br />

mosazRvre elferebis garCevas (Key<br />

& Kempton, 1984, p.68). miRebuli Sedegebi<br />

adasturebs sepir-uorfis hipoTezas: ferTa<br />

triadis Sesaxeb msjelobis dros inglisurenovani<br />

cdis pirebi arCeven sxvadasxva<br />

elferebs, tarahumaras enaze molaparake<br />

individebi ki _ vera.<br />

msoflioSi aTasobiT enaa, romelTa Soris<br />

uamravi saintereso gansxvavebaa, rogorc es<br />

Turquli da inglisuri enebis magaliTze<br />

giCveneT. Sesabamisad, arsebobs uamravi sakiTxi<br />

(hipoTeza), romelic Semdgom kvlevas saWiroebs<br />

(gerrig &Banaji, 1994; Hunt & aGnoli, 1991; Smith, 1996).<br />

savaraudoa, rom azrovnebaze ar aisaxeba enebs<br />

Soris arsebuli bevri iseTi leqsikuri da<br />

gramatikuli gansxvaveba, rogoricaa, gansxvaveba<br />

sityvebsa da struqturebs Soris. miuxedavad<br />

imisa, rom Cven kulturuli gansxvavebebi aRvwereT<br />

„fsiqologia da cxovrebaSi~, mizanSewonili<br />

iqneba, gaviTvaliswinoT lingvisturi<br />

fardobiTobisa da determinizmis sakiTxebi. Tu<br />

gaviTvaliswinebT, rom bevr situaciaSi gansxvavebuli<br />

kulturis warmomadgenlebi er-<br />

TmaneTisagan gansxvavebul enebze laparakoben,<br />

SegviZlia davsvaT sakiTxi kulturul gansxvavebze<br />

metyvelebis gavlenis Sesaxeb.<br />

axla sityvebis saSualebiT azris gadacemis<br />

sakiTxidan gadavideT im pirobebis ganxilvaze,<br />

sadac mniSvneloba vizualur xatzec aris<br />

damokidebuli.<br />

Sejameba<br />

saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen<br />

gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi<br />

msmenelis arseboba saerTo codnis gaTvaliswinebas<br />

moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis<br />

sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori<br />

frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da<br />

Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.<br />

orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamonaTqvamebis<br />

gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo<br />

variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad<br />

msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri<br />

reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalibdeba.<br />

miRebuli informaciisagan ufro metis<br />

gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis<br />

gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT<br />

xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,<br />

romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRvraven<br />

adamianis mier samyaros aRqmasa da gaazrebas.<br />

am hipoTezis zogierTi damadasturebeli<br />

faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi<br />

gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs<br />

Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis<br />

sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes<br />

azrovnebaze.<br />

vizualuri Semecneba<br />

9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ „kata<br />

xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. romelia<br />

TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas<br />

lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiazrebT,<br />

orive sworia – orive suraTze kata<br />

xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,<br />

ufro misaRebi A variantia, radgan am winadadebis<br />

gagebisas savaraudoa, rom zustad am<br />

suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,<br />

1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?<br />

cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa<br />

daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven<br />

SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-<br />

vizualuri Semecneba<br />

331


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

332<br />

suraTi 9.6<br />

vizualuri reprezentaciebi<br />

aris Tu ara orive kata xaliCaze?<br />

rdnobiT da zustad warmoidginoT, ra SeiZleba<br />

moxdes. am nawilSi Cven azrovnebaze vizualuri<br />

xatebisa da procesebis gavlenas ganvixilavT.<br />

vizualuri reprezentaciebis<br />

gamoyeneba<br />

kacobrioba icnobs warmodgenis safuZvelze<br />

gakeTebul uamrav mniSvnelovan aRmoCenas<br />

(Shepard, 1978). gaixseneT f. a. kekule (Cven igi<br />

ukve vaxseneT me-6 TavSi), romelmac benzolis<br />

qimiuri agebuleba aRmoaCina. muSaobis dros<br />

kekule xSirad cdilobda, warmoedgina mocekvave<br />

atomebi, romlebic molekulaTa erT jaWvSi<br />

erTiandebodnen. benzolis rkali man sizmarSi<br />

aRmoaCina, roca gvelismagvarma molekulaTa<br />

jaWvma sakuTar kuds piri Caavlo da wre Sekra.<br />

maikl faradei, romelmac magnitizmis uamravi<br />

Tviseba aRmoaCina, naklebad erkveoda maTematikaSi,<br />

magram cxoveli warmodgenebi hqonda<br />

magnituri Tvisebebis Sesaxeb. rogorc amboben,<br />

albert ainStaini mTlianad vizualuri xatebis<br />

terminebiT azrovnebda da mxolod maTze<br />

dayrdnobiT gakeTebuli aRmoCenebis Semdeg<br />

gadmoscemda maT maTematikuri simboloebisa da<br />

sityvebis saSualebiT.<br />

es magaliTebi imisaTvis movitaneT, rom<br />

Tqvenc vizualuri xatebiT azrovneba scadoT,<br />

Tumca, maTiT manipulaciis unars yovelgvari<br />

mcdelobis gareSec regularulad iyenebT.<br />

ganvixiloT klasikuri eqsperimenti, sadac cdis<br />

pirebs sTxovdnen, moexdinaT vizualuri xatebis<br />

warmodgenaSi „datrialeba~.<br />

saidan<br />

viciT<br />

gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis<br />

msgavsia<br />

cdis pirebs miewodebodaT sxvadasxva<br />

kuTxiT daxrili laTinuri aso „R~-sa da<br />

misi sarkiseburi aslis (rusuli „ß~) nimuSebi<br />

(ix. sur 9.7). asos miwodebisTanave cdis pirs<br />

evaleboda, ganesazRvra miwodebuli nimuSi<br />

„R~ iyo, Tu misi sarkisebuli asli. aRmoCnda,<br />

rom gadawyvetilebis miRebaze daxarjuli<br />

dro da daxrilobis kuTxis sidide pirdapirproporciul<br />

kavSirSia – rac ufro metad<br />

aris mobrunebuli grafema, miT ufro meti<br />

dro sWirdeba mis identifikacias. miRebuli<br />

Sedegebi mowmobs, rom, cdis pirebi cdiloben,<br />

warmoidginon figura da moatrialon is vertikalur<br />

mdgomareobamde garkveuli fiqsirebuli<br />

siCqariT, ris Semdegac iReben gadawyvetilebas.<br />

rotaciis siCqaris erTnairi maCveneblebi<br />

miuTiTebs, rom gonebaSi rotacia fizikuri<br />

rotaciis msgavsi procesia (Shepard&<br />

Cooper, 1982).<br />

adamianebi Zalian xSirad iyeneben gonebaSi<br />

rotaciis unars. rogorc me-5 TavSi naxeT, xSirad<br />

sagnebis aRqma TqvenTvis ucnobi kuTxidan<br />

gixdebaT. gonebaSi rotacia saSualebas gaZlevT,<br />

SecvaloT sagnis aRqmuli xati da moargoT<br />

xats, romelic Tqvens mexsierebaSi inaxeba<br />

(Srinivas, 1995; Tarr, 1994; Tarr&Rinker, 1989). magaliTad,<br />

9.6 suraTze mocemuli figuris aRqmisas Tqven,<br />

albaT, daatrialeT figura, raTa amogecnoT<br />

is, rogorc kata (an iqneb Tavi moatrialeT?).<br />

vizualuri xatebis gamoyeneba SegiZliaT,<br />

agreTve, zogierTi tipis kiTxvebze pasuxis<br />

gacemis mizniT. warmoidgineT, rom gekiTxebian:<br />

„golfis saTamaSo burTi ufro didia Tu ping


pongis?~ Tu Tqven ar gaxsovT, SegiZliaT<br />

erTdroulad warmoidginoT maTi vizualuri<br />

xatebi. sagnis xatis aseTi gamoyenebis SemTxvevaSic,<br />

mas bevri saerTo aqvs realurad aRqmul<br />

saganTan.<br />

saidan<br />

viciT<br />

vizualuri xatebis skanireba<br />

erT-erTi kvlevis dros cdis pirebs<br />

sTxovdnen, daemaxsovrebinaT rTuli figura,<br />

kerZod, motoriani navi (ix. sur 9.8).<br />

Semdeg sTxovdnen, warmoedginaT TvalsaCinod<br />

da yuradReba SeeCerebinaT erT-erT<br />

detalze, magaliTad, Zravaze; Semdeg sTxov-<br />

suraTi 9.7<br />

sxvadasxva kuTxiT daxrili<br />

`R~, romelic warmodgenis<br />

Sesafaseblad gamoiyenes<br />

cdis pirebs SemTxveviTi TanmimdevrobiT<br />

miewodebodaT figurebi da<br />

moeTxovebodaT, rac SeiZleba swrafad<br />

ganesazRvraT, ra iyo miwodebuli _<br />

`R~ Tu misi sarkiseburi asli. rac<br />

ufro metad iyo figura gadaxrili<br />

vertikaluri mdgomareobidan, miT<br />

ufro meti iyo reaqciis dro.<br />

dnen, warmoedginaT navis kidev erTi detali,<br />

magaliTad, saqare mina an Ruza.<br />

aRmoCnda, rom Ruzis „dasanaxad~ (warmosadgenad)<br />

cdis pirebs ufro meti dro sWiro<br />

axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis<br />

droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom<br />

adamianebi iseve aTvaliereben vizualur<br />

xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,<br />

1980).<br />

ganvixiloT Semdegi problema:<br />

warmoidgineT, rom gaqvT carieli, didi<br />

furceli da gadakeceT is Suaze (miiRebT<br />

or gverds), kidev gadakeceT Suaze (oTxi<br />

gverdi) da ganagrZeT ase, sanam 50-jer ar<br />

suraTi 9.8<br />

warmodgenis vizualuri<br />

skanireba<br />

vizualuri Semecneba<br />

333


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

334<br />

gadakecavT. rogor ggoniaT, ra sisqis<br />

iqneba Tqveni qaRaldi (Adams, 1986)?<br />

pasuxi aseTia: daaxloebiT 50 milioni mili<br />

(2 50 x 0.028 diumi – qaRaldis sisqe), daaxloebiT<br />

dedamiwidan mzemde manZilis naxevari. Tqven,<br />

albaT, ufro naklebi gegonaT. Tqveni warmodgena<br />

gadaitvirTa warmosadgeni informaciiT.<br />

verbaluri da vizualuri<br />

reprezentaciebis kombinireba<br />

Cven, ZiriTadad, yuradReba gavamaxvileT<br />

vizualuri reprezentaciebis im tipebze, romelTa<br />

Camoyalibeba xdeba garemoSi arsebuli<br />

vizualuri stimulis mexsierebaSi xatis saxiT<br />

gadataniT, an misi warmodgenis SemTxvevaSi –<br />

mexsierebidan amotaniT. vizualur xatebs Tqven<br />

xSirad qmniT verbaluri informaciis safuZvelze.<br />

magaliTad, miuxedavad imisa, rom realurad<br />

arasodes ginaxavT, Tqven SegiZliaT warmoidginoT<br />

kata, romelsac sami kudi aqvs. verbaluri<br />

informacia saSualebas gaZlevT, SeqmnaT vizualuri<br />

reprezentacia. gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

verbaluri informaciis xatovani warmodgenis<br />

unari mxatvruli literaturis kiTxvis<br />

dros, romelic sivrciT detalebs Seicavs.<br />

ganvixiloT nawyveti moTxrobidan: _ „ganzraxvidan<br />

mkvlelobamde~:<br />

mdelo sididiT CogburTis ori kortis<br />

zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT<br />

dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT<br />

iyo mofenili, garSemortymuli xeebis qveS<br />

ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT<br />

mxares mayvliTa da ayvavebuli vardebis<br />

ekliani buCqnariT dafaruli patara goraki<br />

esazRvreboda. bondi gars uvlida<br />

goraks da daJinebiT iyureboda buCqebs<br />

Soris, magram iq araferi Canda, garda<br />

gorakis miwiani zedapirisa (Flemming, 1959<br />

gv. 19-20).<br />

scadeT, warmogedginaT scena da daxmarebodiT<br />

bonds safrTxis moZebnaSi? (is mas ipovis).<br />

kiTxvis dros, aRwerili detalebis warmodgenis<br />

mizniT, SegiZliaT sivrciTi fsiqikuri modeli<br />

SeqmnaT (Zwaan & Radvansky,1998). mkvlevrebi<br />

araerTxel dainteresdnen, Tu rogor asaxavs<br />

sivrciTi fsiqikuri modeli realuri sivrciTi<br />

gamocdilebis niSnebs (Rinck et al., 1997).<br />

warmoidgineT, rom kiTxulobT saintereso<br />

nawyvets moTxrobidan:<br />

operaSi megobrebTan erTad sxedxarT.<br />

Tqveni mosvlis mizania, SexvdeT da<br />

esaubroT maRali wris warmomadgenlebs<br />

da saintereso adamianebs. axla dgaxarT<br />

eleganturi aivnis moajirTan, romelic<br />

parters gadahyurebs. zustad Tqven ukan,<br />

Tvalis simaRleze, aivnis kedelze Cuqur-<br />

Tmebiani lampa kidia. lampis fexi, romelic<br />

kedelzea mimagrebuli, mTlianad<br />

mooqrovilia (Franklin&Tvresky, 1990, gv. 65).<br />

seriul eqsperimentebSi cdis pirebi (mkiTxvelebi)<br />

teqstebs swavlobdnen, romlebSic<br />

detalurad iyo aRwerili damkvirveblis garSemo<br />

arsebuli sagnebis ganlageba (Franklin & Tvresky,<br />

1990). mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, rom gonebaSi<br />

warmodgenili arsebuli obieqtebis<br />

sivrceSi ganlageba gansazRvravs am sivrcis<br />

Sesaxeb informaciis mexsierebidan amotanis siswrafes.<br />

(sur. 9.9.) cdis pirebi ufro swrafad<br />

pasuxoben kiTxvaze: „ra aris Tqven win~, vidre<br />

kiTxvaze: „ra aris Tqven ukan~, miuxedavad imisa,<br />

rom TiToeuli obieqti erTnairi sizustiT iyo<br />

aRwerili.<br />

am Sedegebis gageba Zalian advilia, Tu<br />

dauSvebT, rom kiTxvis dros aRmocenebuli<br />

reprezentaciebi saSualebas gaZlevT „moxvdeT<br />

scenaze~; Tqven SegiZliaT verbaluri gamocdileba<br />

gardaqmnaT vizualur sivrciT gamocdilebad.<br />

zogadad, Tqven garSemo arsebul samyaroze<br />

fiqris dros, TiTqmis yovelTvis gixdebaT informaciis<br />

vizualuri da verbaluri reprezentaciebis<br />

Sejereba. Tu gindaT darwmundeT amaSi,<br />

scadeT msoflio rukis daxatva. rogor apirebT<br />

amis gakeTebas? zogierTi ram TqvenTvis cnobilia<br />

vizualuri gamocdilebiT, magaliTad, Tqven<br />

daaxloebiT iciT afrikis kontinentis moxazuloba,<br />

radganac is nanaxi gaqvT. Tqveni naxatis<br />

zogierTi detali ki verbalur informacias<br />

eyrdnoba, anu, SeiZleba gaxsovdeT, rom iaponia<br />

ramodenime kunZulisagan Sedgeba, Tumca,<br />

SeiZleba ar icodeT, sad unda daxatoT is.<br />

erT-erTi gamokvlevis dros, romelic 49<br />

qveyanaSi Catarda, 79 qalaqSi macxovrebel 4000


suraTi 9.9<br />

students sTxoves, daexataT msoflio ruka<br />

(Saarinen, 1987). kvlevis mizani iyo imis dadgena,<br />

Tu rogoria kulturaTa Soris sxvaoba msoflios<br />

vizualizaciis mixedviT; is mSvidobis xelSewyobasac<br />

isaxavda miznad.<br />

kvlevis safuZvelze dadginda, rom umravles<br />

SemTxvevaSi warmosaxuli msoflio fokusirebulia<br />

evropaze – evropa mocemulia naxatis<br />

centrSi, xolo mis garSemo ganlagebulia<br />

sxvadasxva qveynebi. es SesaZlebelia ganpirobebuli<br />

iyos imiT, rom saukuneebis ganmavlobaSi<br />

geografiis saxelmZRvaneloebSi warmodgenil<br />

rukebze evropa rukis centrSia. Tumca, dafiqsirda<br />

kulturaze orientirebuli rukebic. 9.10<br />

da 9.11 suraTebze warmodgenilia CikagoSi da<br />

avstraliaSi mcxovrebi studentebis mier<br />

daxatuli rukebi. es rukebi gviCvenebs, Tu ra<br />

xdeba, roca verbaluri perspeqtiva – Cemi saxli<br />

unda iyos centrSi – gavlenas axdens vizualur<br />

reprezentaciaze.<br />

am nawilSi vnaxeT, rom Cveni vizualuri<br />

procesebi da reprezentaciebi Seavsebs verbalur<br />

unarebs. informaciis miRebis es ori tipi<br />

yoveldRiurad aRmocenebuli moTxovnebisa da<br />

amocanebis gadaWris damatebiT saSualebebs<br />

warmoadgens. axla ki ganvixiloT is sferoebi,<br />

sadac xdeba vizualuri da verbaluri reprezentaciebis<br />

gamoyeneba problemuri situaciis<br />

daZlevis dros. es sakiTxebia: problemis gadaWra<br />

da azrovneba.<br />

Sejameba<br />

adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezentaciebis<br />

gamoyeneba sagnis gonebaSi rotaciisaTvis.<br />

adamianebi warmodgenil xatebs aTvaliereben<br />

ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri<br />

da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs<br />

SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezentaciebis<br />

Seqmna.<br />

problemebis gadaWra da<br />

azrovneba<br />

warmoidgineT erTi Cveulebrivi cxovrebiseuli<br />

situacia: Tqven SemTxveviT CageketaT Tqveni<br />

saxlis, oTaxis an manqanis kari da gareT darCiT.<br />

rogor moiqceviT am SemTxvevaSi? moifiqreT,<br />

Tu ra ,,gonebriv nabijebs~ gadadgamdiT am<br />

problemis dasaZlevad. es ,,gonebrivi nabijebi~<br />

aucileblad gulisxmobs kognitur procesebs,<br />

romlebic problemis gadwyvetasa da azrovnebas<br />

ganapirobeben. dasaxuli miznis misaRwevad es<br />

problemis gadawyveta (Problem solving) _ azrovnebis<br />

procesi, romelic mimarTulia konkretuli<br />

problemis gadawyvetaze, romelic sawyisi<br />

momentidan miznis miRwevamde mimdinareobs<br />

mTeli rigi fsiqikuri operaciebis saSualebiT.<br />

msjeloba (Reasoning) _ azrovnebis procesi,<br />

rodesac vaskvniT faqtebis erTobliobaze dayrdnobiT;<br />

mocemul mizanze an obieqtze mimar-<br />

Tuli azrovnebis procesi.<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

335


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

336<br />

suraTi 9.10<br />

orive aqtioba saWiroebs mocemuli axali<br />

informaciis dakavSirebas mexsierebaSi arsebul<br />

informaciasTan. Cven ganvixilavT problemis<br />

gadawyvetis sxvadasxva aspeqtsa da azrovnebis<br />

or formas _ deduqciursa da induqciurs.<br />

problemis gadawyveta<br />

,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze<br />

dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis<br />

Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,<br />

suraTi 9.11<br />

yuradReba miaqcieT _ msoflio<br />

avstraliaze centrirebulad<br />

aris warmodgenili.<br />

axla vin aris qvemoT?<br />

borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am<br />

amocanis amoxsna ubrZana, xolo sanam vinme mis<br />

amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmar-<br />

Tvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis<br />

elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe<br />

da mwuxri adamianis cxovrebis sxvadasxva<br />

periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis<br />

dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili<br />

adamiani ki _ or fexze, xolo moxucebulobaSi<br />

adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis,<br />

siarulisas yavarjensac iyenebs, e.i. sam fexze<br />

dadis. oidiposis pasuxi iyo _ ,,adamiani~.


Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar<br />

aris oidiposis gamocanasaviT rTuli, magram<br />

problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis<br />

ZiriTadi nawilia. Tqven gamudmebiT awydebiT<br />

problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT:<br />

rogor movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis<br />

Sesruleba drois gansazRvrul periodSi;<br />

rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze;<br />

rogor gavwyvitoT urTierToba arasasurvel<br />

pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakav-<br />

Sirebulia realur codnasa da TqvenTvis saWiro<br />

informacias Soris gansvlasTan. rodesac problemas<br />

wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro<br />

informaciis mopovebiT. problemis daZlevis<br />

arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12<br />

suraTze mocemuli problemebi. fsiqologiuri<br />

kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT,<br />

naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gadawyvetis<br />

Taviseburebebis SesaxebAda, SesaZloa,<br />

TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, romlebic<br />

davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi<br />

dagexmarebaT.<br />

problemuri situacia<br />

rogor gansazRvravT problemas realur<br />

cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven<br />

acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo-<br />

mareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad,<br />

materialur gaWirvebas ganicdiT da fulis Sovna<br />

gsurT; TqvenTvis cnobilia, agreTve, ra SegiZliaT<br />

(an gindaT) gaakeToT problemis dasaZlevad.<br />

magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT<br />

raime samsaxuris Sovnas da ar daiwyebT jibis<br />

qurdobas. problemis formaluri gansazRvra<br />

sam elements moicavs (Newell & Simon, 1972).<br />

problema ganisazRvreba:<br />

1. Tavdapirveli mdgomareobiT _ arasruli<br />

informacia an aradamakmayofilebeli pirobebi;<br />

2. mizniT _ informacia an pirobebi Tqven-<br />

Tvis sasurveli garemos Sesaxeb;<br />

3. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is savaraudo<br />

safexurebi, romlebsac gaivliT mocemuli<br />

mdgomareobebidan sasurveli miznis misaRwevad.<br />

am sami elementis erTobliobiT ganisazRvreba<br />

problemuri situacia. ilustraciis mizniT<br />

problemis gadawyveta SegviZlia SevadaroT<br />

labirinTSi gzis povnas (problemuri situacia),<br />

romelic sawyisi wertilidan (Tavdapirveli<br />

mdgomareoba) sasurvel wertilamde gadaadgilebas<br />

(mizani) gulisxmobs. am dros Tqven<br />

gixdebaT dasaSvebi operaciebis ganxorcieleba.<br />

problemebis gadaWrisas sawyisi siZneleebis<br />

umravlesoba im SemTxvevaSi Cndeba, Tu am sami<br />

elementidan romelime ar aris sakmarisad<br />

gansazRvruli (Simon, 1973). kargad gansazRvruli<br />

problema saxelmZRvaneloSi mocemul problemas<br />

hgavs, romelSic garkveviTaa warmodgenili<br />

sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi,<br />

romelic miznis misaRwevadaa saWiro. Tqveni<br />

amocanaa, mixvdeT, Tu rogor gamoiyenoT operaciebi<br />

pasuxis misaRebad. cudad gansazRvruli<br />

problema ki saxlis dizainis Seqmnas, romanis<br />

daweras an Sidsis mkurnalobis meTodis aRmo-<br />

Cenas hgavs, sadac naTlad ar aris gamoyofili<br />

sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi. aseT<br />

SemTxvevaSi, pirvel rigSi, saWiroa problemis<br />

arsis zusti gansazRvra _ misi sawyisi mdgo-<br />

problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,<br />

romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba<br />

_ arasruli informacia an pirovnebisaTvis<br />

aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ informacia<br />

an mdgomareoba, romelsac eswrafvis<br />

adamiani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis<br />

mier sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde<br />

misaRwevad gavlili safexurebi.<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

337


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

338<br />

(A) SegiZliaT daakavSiroT yvela wertili erTmaneTTan oTxi swori xazis<br />

gavlebiT ise, rom kalami furclidan ar aiRoT?<br />

(B) 6 futis simaRlis milSi romelic fizikis laboratoriaSi iatakzea<br />

mimagrebuli, Caagdes 3 cali ping-pongis burTi. rogor amoiRebdiT burTebs<br />

milidan?<br />

(C) Wadrakis dafas ori mopirdapire kuTxidan moaciles TiTo ujra, darCa<br />

62 ujra. Tqven gaqvT 31 cali dominos koWi, TiToeuli or ujras faravs.<br />

scadeT mTlianad dafaroT Wadrakis zedapiri dominos koWebiT?<br />

(D) Werze erTmaneTis daSorebiT ori Tokia Camokidebuli ise, rom, Tu<br />

xels erTi Tokis bolos mokidebT, meores veRar miwvdebiT. Tqven gevalebaT<br />

miwvdeT meore Tokis bolos da gadaabaT isini erTmaneTs?<br />

(E) Tqven gaqvT sanTeli, Wikartebi da asanTis Rerebi asanTis yuTSi.<br />

daamagreT anTebuli sanTeli karze.<br />

(F) gadasawyveti gaqvT `3 wylis qilis~ problema. SegiZliaT mxolod 3<br />

qilis gamoyenebiT (wylis raodenoba gansazRvruli ar aris) miiRoT yovel<br />

konkretul SemTxvevaSi wylis gansazRvruli raodenoba?<br />

suraTi 9.12<br />

SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili I)<br />

scadeT amocanebis amoxsna (pasuxebi mocemulia suraTze 9.13. nu naxavT<br />

pasuxebs, sanam TviTon ar ecdebiT am problemebis gadawyvetas.)<br />

mareobis, idealuri gadawyvetis da miznis miRwevis<br />

SesaZlo saSualebebis dadgena.<br />

rogorc Tqveni gamocdilebidan iciT, maSinac<br />

ki, rodesac sawyisi mdgomareoba da saboloo<br />

mizani kargad aris gansazRvruli, mainc Znelia<br />

swori operaciebis (moqmedebebis) moZebna miznis<br />

misaRwevad. Tu Tqveni gamocdilebidan gaixsenebT<br />

maTematikis gakveTils, darwmundebiT,<br />

rom es marTlac asea. magaliTad, maswavlebelma<br />

mogcaT formula x 2 +x-12=0 da gTxovaT, gansazRvroT<br />

x-is mniSvneloba. ras akeTebT amisaTvis?<br />

am algebruli amocanis gadasawyvetad SegiZliaT<br />

gamoiyenoT algoriTmi _ Tanmimdevruli, sa-<br />

fexureobrivi procedura, romelic yovelTvis<br />

gvaZlevs swor pasuxs (konkretuli tipis problemebis<br />

gadasaWrelad). Tu algebrul wesebs<br />

sworad gamoiyenebT, aucileblad miiRebT x-is<br />

swor mniSvnelobas (e.i. 3 da -4). algoriTmi<br />

saketis kodis daviwyebis SemTxvevaSic dagexmarebaT.<br />

Tu Tqven TanmimdevrobiT cdiT sxvadasxva<br />

variantebs (magaliTad, 1, 2, 3; 1, 2, 4),<br />

gasaRebs aucileblad miagnebT, Tumca, amisTvis,<br />

SesaZloa, Zalian didi dro dagWirdeT. algoriTmis<br />

gamoyeneba ufro efeqturia kargad<br />

gansazRvruli problemis gadasaWrelad, sadac<br />

naTlad aris gamoyofili sawyisi mdgomareoba


da mizani, vidre cudad gansazRvruli problemis<br />

SemTxvevaSi.<br />

rodesac algoriTmis gamoyeneba SeuZlebelia,<br />

adamianebi xSirad iyeneben evristikul<br />

meTodebsa da strategiebs, romlebic efuZneba<br />

praqtikul saqmianobasa da gamocdilebas.<br />

warmoidgineT, rom kiTxulobT deteqtivs saidumlo<br />

mkvlelobis Sesaxeb da gsurT gaarkvioT,<br />

vin mokla mdidari komersanti. Tqven,<br />

SesaZloa, gamoricxoT, rom igi ufrosma msaxurma<br />

mokla, radgan Tqveni gamocdilebiT migaCniaT,<br />

rom avtori ar mimarTavda Sinaarsis aseT<br />

banalur ganviTarebas. rogorc Semdeg vnaxavT,<br />

evristika warmoadgens msjelobisa da gadawyvetilebis<br />

miRebis mniSvnelovan aspeqts.<br />

mkvlevrebi dainteresdnen problemur situaciaSi<br />

adamianebis mier algoriTmisa da evristikis<br />

gamoyenebiT. azrovnebis safexurebis<br />

Sesaswavlad isini xSirad mimarTavdnen xmama-<br />

Rali fiqris meTods, romelic fiqris verbalizacias<br />

gulisxmobs (Ericson & Simon, 1993).<br />

magaliTad, mkvlevrebma gadawyvites, SeeswavlaT<br />

is fsiqikuri procesebi, romelTa saSualebiTac<br />

cdis pirebi wyvetdnen Wadrakis dafis problemas<br />

(suraTi 9.10, nawili C) (Kaplan & Simon,<br />

1990). qvemoT mocemulia erT-erTi cdis piris<br />

xmamaRali fiqris oqmis Canaweri, sadac igi<br />

akeTebs mniSvnelovan daskvnas, rom problemis<br />

gadaWra SeuZlebelia, Tu igi koWebs mxolod<br />

vertikalurad an horizontalurad daalagebs<br />

(dafas vardisferi da Savi ujrebi hqonda).<br />

,,...ase carieli adgili rCeba... es moklea,uhhh...<br />

vardisferi ufro metia, vidre<br />

Savi;imisaTvis, rom Sevavso, saWiroa<br />

SevaerTo ori vardisferi, magram amas ver<br />

vizam imitom, rom isini diagonalzea... es<br />

ixureba? .... (Kaplan & Simon, 1990 gv. 388).<br />

cdis piri mixvda, rom mizans ver miaRwevda,<br />

Tu dominoebs sul horizontalurad an vertikalurad<br />

daalagebda. xSirad mkvlevrebi cdis<br />

pirTa azrovnebis Canawerebs problemis gadaWris<br />

modelis amosaval wertilad iyeneben (Simon,<br />

1979, 1989).<br />

problemis gadaWris gaumjobeseba<br />

ra uSlis xels problemis gadawyvetas? Tu<br />

gamoiyenebT Tqvens yoveldRiur gamocdilebas,<br />

SeiZleba mixvideT daskvnamde, rom „uamravi ram<br />

aris erTdroulad gasaTvaliswinebeli.~ problemis<br />

gadawyvetis procesebze dakvirvebas zustad<br />

imave daskvnamde mivyavarT. xSirad problemis<br />

gadaWras aZnelebs is, rom misi gadawyvetis<br />

gonebrivi moTxovnebi aRemateba gadamuSavebis<br />

arsebul resursebs (Kotovsky et al., 1985; Kotovsky &<br />

Simon, 1990). problemis dasaZlevad saWiroa mTeli<br />

rigi Tanmimdevruli operaciebis dagegmva. Tu<br />

moqmedebaTa es rigi an TviTon gegmaSi mocemuli<br />

TiToeuli moqmedeba metad rTulia, SesaZloa,<br />

verc ki dainaxoT sawyisi mdgomareobidan saboloo<br />

miznamde misaRwevi gza. rogor SegiZliaT<br />

am SesaZlo problemis gadaWra?<br />

problemis gadawyvetis gaumjobesebisaTvis<br />

didi mniSvneloba aqvs Tqveni resursebis<br />

Sesabamisi, realurad ganxorcielebadi gegmis<br />

SemuSavebas.<br />

Tu Tqven regularulad gixdebaT erTi tipis<br />

problemebis gadaWra, maSin mizanSewonili iqneba<br />

daeufloT daZlevis procesSi gamoyenebul<br />

komponentebs, rac ganapirobebs procesis avtomatizacias<br />

da nakleb Zalisxmevas (Kotovsky et al.,<br />

1985). davuSvaT, taqsis mZRolad muSaobT niuiorkSi<br />

da yoveldRiurad gixdebaT manqanebiT<br />

gadaWedil quCebSi pikis saaTis dros moZraoba.<br />

SegiZliaT qalaqis sxvdasxva monakveTSi gansxvavebuli<br />

sapasuxo reaqciebi gamoimuSavoT.<br />

ase rom, Tu droTa ganmavlobaSi gadayvetilebis<br />

mza komponentebi geqnebaT, Tqven mTel yurad-<br />

Rebas gzas miapyrobT. magaliTad, mgzavrs misi<br />

ayvanis adgilzeve gadaaxdevinebT mgzavrobis<br />

safasurs, Semdeg ki SeZlebT mTeli Tqveni<br />

yuradReba moZraobaze gadaitanoT.<br />

gagacnobT warsuli gamocdilebis awmyoSi<br />

gamoyenebis erT-erT saukeTeso magaliTs. msof-<br />

algoriTmi (Algorithm) _ Tanmimdevruli, safexureobrivi<br />

procedura, romlis saSualebiTac<br />

vpoulobT swor pasuxs konkretuli tipis<br />

problemis gadasaWrelad.<br />

evristika (Heuristics) _ kognituri strategia an<br />

,,praqtikuli meTodi~ romelic xSirad gamoiyeneba<br />

rogorc Semoklebuli gza rTuli amocanis<br />

gadasaWrelad.<br />

xmamaRali fiqris meTodi (Think-aloud protocols)<br />

_<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

339


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

340<br />

suraTi 9.13<br />

SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili II)<br />

aq mocemulia amocanebis amoxsnis gza. Tqven rogor amoxseniT? radgan<br />

pasuxebi naTelia, SegviZlia visaubroT imaze, Tu ra arTulebs am<br />

amocanebs.<br />

lio Cempions, gari kasparovs SeuZlia Wadrakis<br />

figurebis wamgebiani ganlagebis poziciebis<br />

gansazRvra da TiToeul SemTxvevaSi gamocdili<br />

strategiis gamoyeneba, rac mas saSualebas aZlevs<br />

erTdroulad ramdenime oponenti daamarcxos<br />

(Gobet & Simon, 1996).<br />

rig SemTxvevaSi sasargeblo reprezentaciis<br />

povna problemis sruliad axal WrilSi gaazrebis<br />

saSualebas iZleva. waikiTxeT 9.6 cxrilSi<br />

mocemuli amocana. rogor apirebT am amocanis<br />

amoxsnas? dafiqrdiT, sanam kiTxvas gaagrZelebdeT.<br />

Tu Tqven am problemis mosagvareblad<br />

maTematikuri xerxebis gamoyeneba scadeT, warmatebas<br />

ver miaRwevdiT. am SemTxvevaSi ukeTesi<br />

iqneba warmoidginoT ori beri, romelTagan erTi<br />

mTis wveridan Camodis, meore ki - adis (Adams,<br />

1986). isini xom erT wertilSi Sexvdebian er-<br />

TmaneTs (ix. sur. 9.14)? axla ori beri SecvaleT<br />

erTiT. azrobrivad es erTi da igivea, e.i. amocana<br />

damtkicebulia. amocanis aseT gamartivebas<br />

uzrunvelyofs swori – vizualuri da ara verbaluri<br />

an maTematikuri reprezentaciis gamoyeneba.<br />

Tu 9.12 suraTze mocemul amocanebs<br />

gadaxedavT, kidev erTxel darwmundebiT prob-<br />

lemuri situaciis adekvaturi reprezentaciis<br />

mniSvnelobaSi. Tqven unda mixvdeT, rom milidan<br />

ping-pongis burTebis amosaRebad ar aris saWiro<br />

milSi SeRweva. erTamaneTisagan moSorebiT<br />

Camokidebuli Tokis boloebis SesaerTeblad<br />

cxrili 9.6<br />

gamocana `beri~<br />

erT diliT, zustad mzis amosvlisas budisti<br />

beri iwyebs asvlas maRal mTaze. mTis biliki<br />

viwroa, daaxloebiT erTi Tu ori nabijis siganis.<br />

spiraliviT daklaknili biliki mTis mwvervalisaken<br />

miemarTeba. beri xSirad Cerdeba dasasveneblad,<br />

Wams gamxmar xils da taZarSi mzis<br />

Casvlamde cota xniT adre midis. ramdenime dRis<br />

marxvisa da meditaciis Semdeg, isev mzis amosvlisas,<br />

beri igive bilikiT mTidan qvemoT eSveba,<br />

isev xSirad Cerdeba Sesasveneblad. qvemoT Camosvlisas<br />

misi siarulis saSualo siCqare bevrad<br />

aRemateba qvemodan zemoT asvlis siCqares. daamtkiceT,<br />

rom bilikze aris wert-ili, sadac beri<br />

zustad erTsa da imave dros imyofeboda asvlisasac<br />

da Camosvlisasac<br />

(pasuxi ix. sur. 9.14-ze).


ki saWiroa yuradReba miaqcioT Tokis qveS,<br />

iatakze myof erT-erT sagans da gamoiyenoT is,<br />

rogorc simZime. anTebuli sanTlis karze dasamagreblad<br />

ki aucilebelia asanTis kolofi<br />

gamoiyenoT, rogorc Sandali, xolo sanTeli<br />

unda gamoiyenoT, erTi mxriv, rogorc iaraRi,<br />

xolo, meore mxriv, sagani, romelic unda<br />

miamagroT karze. bolo ori problema funqcionaluri<br />

rigidobis fenomenis ilustraciaa (ix.<br />

sur. 9.13) (Duncker, 1945; Maier, 1931). funqcionaluri<br />

rigidoba xels uSlis sagnis tradiciulad<br />

miRebuli Tvisebebis ugulebelyofas da misi<br />

axali Tvisebebis Tu funqciis danaxvas, riTac<br />

uaryofiT gavlenas axdens problemis gadaWraze.<br />

rodesac problemur situaciaSi aRmoCndebiT,<br />

pirvel rigSi, daukvirdiT, rogor warmoidgenT<br />

mas; xom ar arsebobs misi gaazrebis an daZlevis<br />

gansxvavebuli an ukeTesi gzebi? Tu sityvebi<br />

ar gSveliT, SeecadeT, es problema naxatis<br />

saxiT warmoidginoT. mosinjeT Tqveni variantebi<br />

_ naxeT, Tu romeli funqciis Secvlaa SesaZlebeli<br />

axali kombinaciis misaRebad.<br />

rodesac raime problemis gadaWras cdilobT,<br />

rogorc wesi, Tqven fiqrobT, anu azrovnebT.<br />

qvemoT ganvixilavT azrovnebis erT-erT formas,<br />

romelsac deduqciuri azrovneba ewodeba.<br />

deduqciuri azrovneba<br />

warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da<br />

fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito<br />

baraTiT _ „American Express~ _ apirebT. rekavT<br />

restoranSi da ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens<br />

suraTi 9.14<br />

gamocana `beri~-s<br />

amoxsna<br />

A suraTze naCvenebia ori<br />

beri. erTi moZraobs qvemodan<br />

zemoT, meore _<br />

zemodan qvemoT. B suraTze<br />

warmodgenilia maTi Sexvedris<br />

adgili dRis erTsa<br />

da imave momentSi. axla<br />

SecvaleT ori beri erTiT;<br />

amocana damtkicebulia.<br />

restoranSi sakre-dito baraTiT, „American Express~,<br />

sargebloba?~ restornis mepatrone gpasuxobT:<br />

„Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs<br />

viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,<br />

rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.<br />

ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRvaneloT<br />

silogizmiT (ori winadadebidan gake-<br />

Tebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma<br />

filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:<br />

wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad<br />

sakredito baraTs;<br />

wanamZRvari 2. „American Express~ aris ZiriTadi<br />

sakredito ba-raTi;<br />

daskvna: restorani miiRebs baraTs „American<br />

Express~.<br />

aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimar-<br />

Teba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic<br />

realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri<br />

azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas<br />

gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi<br />

moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs<br />

logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac<br />

logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma<br />

gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,<br />

funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) –<br />

sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali<br />

funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis<br />

unaris arqona.<br />

deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) –<br />

azrovnebis forma, romelic ori an meti<br />

wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis<br />

unars gulisxmobs.<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

341


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

342<br />

gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis formaluri<br />

wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi<br />

kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac<br />

gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,<br />

magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze<br />

gavlenas axdens specifikuri codna samyaros<br />

Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSirebuli<br />

reprezentaciuli resursebi.<br />

modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze<br />

ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens<br />

codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT<br />

Semdegi silogizmi:<br />

wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,<br />

sWirdeba benzini;<br />

wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT benzini;<br />

daskvna: avtomobilebs aqvT Zrava.<br />

rogor fiqrobT, sworia es daskvna? logikis<br />

wesebis Tanaxmad — ara, radgan pirveli<br />

wanamZRvari Riad tovebs im faqts, rom zogierT<br />

sagans, romelsac ara aqvs Zrava, agreTve,<br />

sWirdeba benzini. siZnele isaa, rom is, rac<br />

arasworia logikur problemaSi, ar aris aucilebeli,<br />

rom mcdari iyos realur cxovrebaSic.<br />

e.i., Tu Tqven mxolod pirvel da meore<br />

wanamZRvarSi mocemul informacias flobT da<br />

Tqven mas ganixilavT ubralod, rogorc formaluri<br />

logikis savarjiSos, maSin es daskvna<br />

mcdaria. miuxedavad amisa, rodesac cdis pirebi<br />

msjeloben, gamomdinareobs Tu ara daskvna<br />

logikurad ori wanamZR-vridan, isini dadebiTi<br />

pasuxisken ufro maSin ixrebian, rodesac daskvna<br />

avtomobils exeba, vidre, rodesac raime uazro<br />

termini gamoiyeneba (Markovitz & Nantel, 1989).<br />

aseTi Sedegi rwmenis efeqtis naTel magaliTs<br />

warmoadgens. rwmenis efeqti gulisxmobs, rom<br />

adamianebi WeSmaritad miiCneven im daskvnebs,<br />

romelTaTvisac SeuZliaT realuri samyaros<br />

misaRebi modelis konstruireba (ageba), xolo<br />

mcdarad Tvlian im daskvnebs, romelTaTvisac<br />

amis gakeTeba uWirT (Evans et al., 1983; Janis & Frick,<br />

1943; Newstead et al., 1992).<br />

rwmenis efeqti (elief-bias effect) – situacia,<br />

romelsac pirovnebis codna, ganwyoba, Rirebulebebi<br />

amaxinjebs da romelic cvlis azrovnebis<br />

process, aiZulebs mas miiRos mcdari<br />

argumentebi.<br />

Tu arsebobs iseTi damajerebeli daskvna,<br />

romelic Seesabameba adamianis gonebaSi problemis<br />

reprezentacias, es daskvna WeSmaritad<br />

miiCneva. avtomobilis SemTxvevaSi, codna avtomobilebis<br />

Sesaxeb aZnelebs am daskvnis uaryofas.<br />

Tumca, roca monawileebs misces zustad<br />

es wanamZRvrebi da sTxoves, gaekeTebinaT daskvna,<br />

daaxloebiT naxevarma SeZlo sworad ganesazRvra,<br />

rom am formulirebiT swor daskvnas ver gamoitanda.<br />

amrigad, codnas, SesaZloa, ufro naklebi<br />

gavlena hqondes Tqveni sakuTari azrovnebis<br />

procesebze, vidre Tqven mier sxvisi daskvnebis<br />

Sefasebaze (Rips, 1990).<br />

logikuri azrovnebis iseTi formaluri instruqciebi,<br />

romlebic aq aris aRwerili,<br />

amcirebs rwmenis gavlenas daskvnaze (Evans et<br />

al., 1994).<br />

azrovnebis unars gamocdilebac aumjobesebs.<br />

amaSi dasarwmuneblad SeadareT, Tu ro-gor<br />

asrulebT erTsa da imave davalebas abstraqtuli<br />

azrovnebis saSualebiT da samyaros Sesaxeb<br />

realuri codnis gamoyenebiT.<br />

warmoidgineT, rom erT rigSi dalagebulia<br />

4 baraTi, romelTagan TiToeulze weria „A~,<br />

„D~, „4", „7" ise, rogorc es 9.15 suraTzea warmodgenili.<br />

romeli baraTi unda gadmoabrunoT,<br />

rom SeamowmoT wesi: „Tu baraTis erT mxares<br />

xmovania, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~


suraTi 9.15<br />

abstraqtuli da sagnobrivi azrovneba<br />

Tqven gevalebaT gadmoabrunoT zeda rigSi mocemuli baraTebidan is baraTebi,<br />

romelTa saSualebiTac SeamowmebT wess: `Tu baraTis erT mxares mocemulia<br />

xmovani, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~. qveda rigSi mocemuli<br />

baraTebidan unda gadmoabrunoT is baraTebi, romlebic saSualebas mogcemT,<br />

SeamowmoT Semdegi wesi: `Tu momxmarebeli apirebs alkoholuri sasmelis<br />

dalevas, igi 18 wlis mainc unda iyos~. rogorc wesi, cdis pirebi meore<br />

(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umravlesoba<br />

fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi<br />

„ A~ — rac sworia da baraTi „4", rac arasworia.<br />

mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad<br />

araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs „4", amitom<br />

mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?);<br />

Tqven unda gadmoabrunoT baraTi „7" da Tu<br />

naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani,<br />

gamodis, rom wesi ar aris swori.<br />

am davalebas veisonis seleqciis davalebas<br />

(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS<br />

ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars.<br />

es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna<br />

ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoTqves<br />

varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi bara-<br />

Tebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur<br />

strategias, ris gamoc isini ufro adastureben,<br />

vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis<br />

ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am strategias<br />

mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT,<br />

realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTebebis<br />

Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad<br />

(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997).<br />

meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba<br />

ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba<br />

aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros<br />

gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna<br />

(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven<br />

gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul<br />

baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda<br />

SeamowmoT wesi: „Tu momxmarebeli apirebs<br />

alkoholuri sasmelis dalevas, igi 18 wlis<br />

mainc unda iyos~ (CHeng & Holyoak, 1985).<br />

am SemTxvevaSi, albaT, maSinve mixvdiT, romeli<br />

baraTebi unda gadmoabrunoT: „17" da „ludis<br />

daleva~. realur cxovrebaSi msgavsi problemis<br />

dros SegiZliaT azrovnebis pragmatuli sqema<br />

gamoiyenoT. rogorc me-8 TavSi aRvwereT, sqemebis<br />

Camoyalibeba xdeba gamocdilebis Sedegad. Tqven<br />

akrZalvebis didi gamocdileba gaqvT. gaixseneT<br />

is dro, rodesac geubnebodnen: „televizors<br />

ver uyureb, sanam saSinao davalebas ar Seasruleb~.<br />

aseTi tipis interaqciebis procesSi<br />

Tqven imuSavebT gonivrul sqemas. realur<br />

cxovrebiseul situaciaSi, sadac erTmaneTTan<br />

kavSirSia asaki da sma, xdeba am sqemis aqtivacia,<br />

xolo pirobiT situaciaSi, romelic luw ricxvebsa<br />

da xmovnebs akavSirebs, sqemis aqtivacia<br />

ar xdeba. amitom aseTi pirobiTi tipis davalebebi<br />

ar iZleva deduqciuri azrovnebis unaris<br />

saTanadod Sefasebis saSualebas.<br />

aRsaniSnavia, rom ukanaskneli kvlevebis Sedegad<br />

gaCnda akrZalvebis procesSi sqemebis<br />

SeZenis azris alternatiuli idea.<br />

zemoT aRwerili davalebis 3 wlis asakis<br />

bavSvebisaTvis modificirebuli variantis Catarebis<br />

dros aRmoCnda, rom maT kargad SeuZliaT<br />

wesis gageba, Tu ra aris nebadarTuli da ra –<br />

akrZaluli. es Sedegebi savaraudos xdis, rom<br />

akrZalvis situaciis gaazreba, SesaZloa, Tandayolili<br />

iyos (Cummins, 1996). radgan is ar<br />

aris damokidebuli socialur normebze, SesaZ-<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

343


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

344<br />

loa, warmoadgendes genetikuri informaciis<br />

nawils, romelic memkvidreobiT gadaecema adamians,<br />

rogorc socialur arsebas (Cummins, 1999).<br />

am nawilis dasawyisSi aRvwereT situacia,<br />

saidanac Tqven swor deduqciur daskvnas<br />

akeTebdiT sakredito baraTis gamoyenebis<br />

Sesaxeb. samwuxarod, cxovrebaSi arsebobs uamravi<br />

SemTxveva, rodesac SeuZlebelia swori daskvnis<br />

gakeTeba, sakmaod sando wanamZRvrebidanac ki.<br />

axla, ganvixilavT am magaliTis axal versias,<br />

romelic Tqvengan gansxvavebuli formis azrovnebas<br />

moiTxovs.<br />

induqciuri azrovneba<br />

warmoidgineT aseTi situacia: mixvediT<br />

restoranSi da mxolod maSin gagaxsendaT,<br />

SegemowmebinaT, gaqvT Tu ara sakmarisi naRdi<br />

fuli. aRmoaCineT, rom Tqveni sakredito baraTis<br />

_ „American Express~ _ gamoyeneba mogiwevT, magram<br />

restornis gareT ar aris gancxadeba restoranSi<br />

sakredito baraTiT sargeblobis Taobaze.<br />

restornis fanjrebidan moCans kargad Cacmuli<br />

momxmarebeli. meniuSi ki xedavT, rom fasebi<br />

sakmaod maRalia. mxedvelobaSi iRebT ra Tqven<br />

garSemomyofTa maRal materialur mdgomareobas,<br />

mocemul situaciaze dakvirveba gafiqrebinebT,<br />

rom es restorani miiRebs Tqvens sakredito<br />

baraTs. es aris deduqciuri daskvna, radganac<br />

is Tqvens varauds emyareba da ara _ logikur<br />

wanamZRvars. Tqveni daskvna ki induqciuri azrovnebis<br />

nimuSia, rodesac azrovneba gulisxmobs<br />

savaraudo (da ara sando) daskvnebs mocemul<br />

situaciaze dayrdnobiT.<br />

Cven ukve SemogTavazeT induqciuri azrovnebis<br />

ramdenime nimuSi. me-5 da me-8 TavebSi<br />

vnaxeT, rom adamianebi warsulSi dagrovil informacias<br />

iyeneben awmyosa da momavlis gansazRvris<br />

mizniT. Tqven induqciur azrovnebas<br />

Semdeg SemTxvevebSi iyenebT: haerSi popkornis<br />

surnelis safuZvelze askvniT, rom viRac<br />

popkorns akeTebs; induqciur azrovnebas iyenebT,<br />

Tu daeTanxmebiT azrs, rom asoebi am furcelze<br />

induqciuri azrovneba (Inductive reasoning) –<br />

azrovnebis forma, romelic misawvdom mtkicebulebaze<br />

da warsul gamocdilebaze dayrdnobiT<br />

garkveuli albaTobiT daskvnis gakeTebas<br />

gulisxmobs.<br />

uecrad ar gauCinardeba (an Tu iswavliT, Tqveni<br />

codna ar gauCinardeba testirebis dros).<br />

dabolos, am TavSi ganvixileT daskvnis tipebi,<br />

romlebic adamianis saubridan gamomdinareoben.<br />

Tqveni varaudi, rom igi namdvilad<br />

maRali wris warmomadgenelia, misi metyvelebis<br />

maneridan gamomdinare, induqciuri azrovnebis<br />

nimuSs warmoadgens.<br />

realur cxovrebaSi problemis gadaWris<br />

unari xSirad induqciur azrovnebazea damokidebuli.<br />

davubrundeT isev Cvens magaliTs. Tqven<br />

SemTxveviT CageketaT kari da gareT darCiT.<br />

ras moimoqmedebT am SemTxvevaSi? warsulSi aseT<br />

dros miRebuli gadawyvetilebis gaxseneba<br />

pirveli mizanSewonili nabijia. am process<br />

problemis analogiuri gadawyveta ewodeba. Aam<br />

dros Tqven iwyebT awmyo da warsul situaciebs<br />

Soris saerTos Ziebas (Holyoak & Nisbett, 1988;<br />

Holyoak & Thagard, 1997). `karis Caketvis da gareT<br />

darCenis~ warsuli gamocdilebis safuZvelze<br />

SeiZleba gagaxsendeT zogadi wesi _ `iseTi<br />

adamianebis moZebna, romelTac aqvT gasaRebi~.<br />

am wesiT SeiaraRebuli, Tqven iwyebT am adamianebis<br />

gamoyofas da fiqrs, Tu rogor ipovoT<br />

isini (Ross & Kenedy, 1990), risTvisac SeiZleba<br />

dagWirdeT im meTodis gaxseneba, romelic Tqveni<br />

megobrebis mosaZebnad SeimuSaveT. am problemis<br />

gadaWra imitom geadvilebaT, rom Tqven ukve<br />

mieCvieT warsuli gamocdilebis gamoyenebas _<br />

induqciuri azrovneba saSualebas gaZlevT,<br />

gamoiyenoT gamocdili meTodebi da swrafad<br />

gadaWraT axali problemebi.<br />

problemis analogiuri gadawyvetis Sesaxeb<br />

kvlevebs xSirad saganmanaTleblo mniSvneloba<br />

aqvT (Kolodnery, 1977), magaliTad, Tqveni maTematikisa<br />

da sabunebismetyvelo mecnierebis maswavleblebi<br />

gacnoben ramdenime amocanas Tavisi<br />

amonaxsniT. amocanebi ukve damuSavebuli pasuxebiT<br />

mocemulia saxelmZRvaneloebSic. Semdgom<br />

Tqven gixdebaT msgavsi tipis amocanebis amoxsna,<br />

romlebsac, savaraudod, daZlevT. aseTi midgoma<br />

emyareba im mosazrebas, rom Tqven gamoiyenebT<br />

induqciur azrovnebas da SeZlebT Zveli meTodebis<br />

gamoyenebas axali problemebis dasaZlevad.<br />

mkvlevrebi Seecadnen, ganesazRvraT is pirobebi,<br />

romlebSic moswavleebi warsuli gamocdilebis<br />

maqsimalurad gamoyenebas SeZlebdnen (Lorett &<br />

Anderson, 1994; Novick & Holyoak, 1991). zogadi<br />

daskvna, romelic maT gamoitanes, gulisxmobs,


om moswavleebs analogiis mosaZebnad xSirad<br />

daxmareba sWirdebaT. imisaTvis, rom moswavlem<br />

SeZlos axal problemaSi Zveli problemis<br />

mniSvnelobis danaxva, xSirad saWiroa damatebiTi<br />

waxaliseba — miniSnebisa da mimarTulebis<br />

micema (Ross & Kennedy, 1990). modiT ganvixiloT<br />

magaliTi.<br />

saidan<br />

viciT<br />

msgavsebebis mosaZebnad adamianebs<br />

xSirad daxmareba sWirdebaT<br />

daakvirdiT 9.16 suraTis I nawilSi mocemul<br />

figuras. warmoidgineT, rom viRacam<br />

milis zeda bolodan Caasxa wyali. ra<br />

mimarTulebiT wava wylis nakadi milis<br />

qveda bolodan gamosvlis Semdeg? SegiZliaT<br />

gamoiyenoT meore nawilSi mocemuli<br />

nimuSebi. ganvixiloT odnav Secvlili<br />

varianti. warmoidgineT, rom viRacam milis<br />

TavSi Slangi daamagra. cvlis es rames?<br />

cdis pirebs pirvelad sTxovdnen, daexataT<br />

wylis nakadis mimarTuleba, romliTac,<br />

maTi azriT, wyali wavidoda milidan gamosvlis<br />

Semdeg. Semdgom sTxovdnen, amoerCiaT<br />

is suraTi, romelic yvelaze metad hgavda<br />

maT naxats. erT-erT eqsperimentSi, sadac<br />

pirobebSi ar iyo mocemuli Slangi, cdis<br />

pirTa mxolod 30%-ma gasca swori pasuxi<br />

(f varianti), xolo Slangis Semotanis<br />

Semdeg es ricxvi 75%-mde gaizarda. ra<br />

ganapirobebs am gansxvavebas? rogorc Cans,<br />

warsuli gamocdilebis eqsplicituri Sexsenebisas<br />

(magaliTad, gaixseneT, rogor<br />

gamodis wylis nakadi sarwyavi milidan),<br />

cdis pirebi iwyeben induqciur azrovnebas,<br />

Tumca, am Sexsenebis gareSe isini fiqroben,<br />

rom „miamituri fizikis~ kanonidan gamomdinare,<br />

milidan gamosvlis Semdeg wylis<br />

nakadi ganagrZobs cirkularul moZraobas<br />

(Catrambone et al., 1995).<br />

am eqsperimentSi kargad Cans, rom adamianebis<br />

umravlesobas problemis gadaWrisas sWirdeba<br />

Sexseneba (miTiTeba), rom gamoiyenon induqciuri<br />

azrovneba.<br />

Tqven SeiZleba ar mogwonT, rom aseTi Sexseneba<br />

xSirad aucilebelia — maswavleblebi<br />

da saxelmZRvaneloebi iSviaTad iZlevian aseT<br />

miniSnebebs. ra unda qnaT? SeecadeT, Tqven<br />

TviTon, SeZlebisdagvarad, moZebnoT konkretuli<br />

analogia; SeecadeT, gansazRvroT problemis<br />

struqtura da gamoiyenoT msgavsi struqturis<br />

mqone, TqvenTvis ukve nacnobi problemis<br />

daZlevis meTodi.<br />

rac ufro zustad da sworad gaqvT gagebuli<br />

Zveli problemis komponentebi da struqtura,<br />

miT ufro advilia Zvel da axal problemebs<br />

Soris msgavsebis danaxva da gadawyvetilebis<br />

meTodis morgeba. manamde ki SegiZliaT, endoT<br />

fsiqolog-eqsperimentatorebs da maT mier<br />

miRebuli Sedegebi maswavleblebs da saxelmZRvanelos<br />

avtorebs gauziaroT.<br />

suraTi 9.16<br />

ra mimarTulebiT wava<br />

wyali<br />

warmoidgineT, rom suraTis pirvel<br />

nawilSi daxatuli mowyobilobidan<br />

gamodis wylis nakadi.<br />

rogor ggoniaT, ra mimarTulebiT<br />

wava wyali? daxateT. Semdeg ki,<br />

meore nawilSi warmodgenili<br />

nimuSebidan airCieT erT-erTi,<br />

romelic yvelaze metad hgavs<br />

Tqvens naxats.<br />

problemis gadaWra da azrovneba<br />

345


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

346<br />

induqciur azrovnebasTan dakavSirebiT kidev<br />

erTi ram unda aRvniSnoT. xSirad SesaZlebelia<br />

efeqturi gadawyvetilebis ganmeorebiT gamoyeneba,<br />

magram rig SemTxvevebSi, roca Zvel da<br />

axal situacias Soris kritikuli gansxvavebaa,<br />

warsulze damokidebulebam SeiZleba xeli<br />

SeuSalos axali problemis daZlevas. 9.12<br />

suraTze aRwerili wylis qilebis amocana amis<br />

klasikur magaliTs warmoadgens. am SemTxvevaSi<br />

warsul gamocdilebaze damokidebulebis gamo<br />

SeiZleba amocana saerTod ver amoxsnaT (Luchins,<br />

1942). pirveli ori amocanis „F~ nawilSi Tqven<br />

aRmoaCenT, rom pasuxis misaRebad arsebobs<br />

zogadi formula B-A-2(C). bunebrivia, rom mesame<br />

amocanis amoxsnisas isev SeecdebiT mis gamoyenebas<br />

da naxavT, rom am formuliT mesame<br />

amocana ar amoixsneba. am SemTxvevaSi unda<br />

gaavsoT „A~ qila da gadmoasxaT imdeni, rom<br />

Seivsos „C~ qila, ris Semdegac dagrCebaT wylis<br />

saWiro raodenoba. Tu Tqven ver mixvdiT, es<br />

rogor unda gagekeTebinaT da amocanis amosaxsnelad<br />

pirvel formulas iyenebdiT, es imas<br />

niSnavs, rom SegeqmnaT im gamocdili wesis<br />

gamoyenebis fsiqikuri ganwyoba, romelmac warmateba<br />

mogitanaT. ganwyoba - es aris fsiqikuri<br />

aqtivobis, azrovnebis Tu Cvevis winmswrebi<br />

mdgomareoba, romelsac garkveuli pirobebis<br />

zemoqmedebiT SeuZlia aRqmisa da problemis<br />

gadaWris xarisxisa da siswrafis gazrda. Tumca,<br />

maSin, rodesac azrovnebisa da moqmedebis Zveli<br />

xerxebi axal situaciaSi ar aris produqtiuli,<br />

maT SeuZliaT fsiqikuri aqtebis Seferxeba da<br />

damaxinjeba. rodesac problemur situaciaze<br />

fiqris dros gaiWedebiT, daixieT ukan da hkiTxeT<br />

sakuTar Tavs _ warsuli warmateba xom ar<br />

ganapirobebs Tqveni xedvis SezRudvas?<br />

problemis gadaWrisas gaiTvaliswineT problemuri<br />

situaciebisa da maTi daZlevis rac<br />

SeiZleba farTo speqtri, rac ufro SemoqmedebiTs<br />

gaxdis daZlevis process.<br />

am nawilSi Cven problemis gadawyvetisa da<br />

azrovnebis sxvadasxva tipebi da konkretuli<br />

etapebi ganvixileT, romlebic realur pirobebSi<br />

moqmedebis gaumjobesebis mizniT unda gaiaroT.<br />

am Tavis bolo nawilSi Cvenc imave strategias<br />

fsiqikuri ganwyoba (Mental set) _ axali problemis<br />

dasaZlevad wina problemis daZlevis<br />

stilis, saSualebis gamoyenebis tendencia.<br />

mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSvnelovani<br />

kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSirebulia<br />

gansjisa da gadawyvetilebis miRebis<br />

procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor<br />

unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvnelovan<br />

situaciaSi.<br />

Sejameba<br />

problemuri situacia moicavs Tavdapirvel<br />

mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,<br />

romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgomareobidan<br />

individi aRwevs mizans. problemis<br />

daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi<br />

gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da<br />

sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduqciuri<br />

azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs<br />

viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,<br />

rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdevrulni<br />

deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,<br />

isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,<br />

„akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovnebis<br />

efeqturoba imatebs.<br />

induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis<br />

generalizacias moiTxovs. induqcias didi<br />

gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris<br />

dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon<br />

misi analogiuri Zveli problema, romlis daZlevis<br />

gzebic maTTvis ukve cnobilia.<br />

msjeloba da<br />

gadawyvetilebis miReba<br />

msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis<br />

Sesaxeb saubars Tqveni yoveldRiuri gamocdilebis<br />

erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT<br />

daviwyebT: Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic<br />

savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT Tu ara 9<br />

dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba<br />

an mogewonoT an _ ara? gamocdis win Tqveni<br />

Canawerebis swavlas amjobinebT Tu saxelmZRvanelos<br />

xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT<br />

Tu ara CaebaT xangrZliv urTierTobebSi? radgan<br />

momavlis Sesaxeb mxolod varaudi SegiZliaT


fsiqologia XXI saukuneSi<br />

Tu odesme gqoniaT seriozuli<br />

samedicino konsultacia<br />

eqimTan, Tavad yofilxarT<br />

im situaciis monawile,<br />

roca individis msjelobasa<br />

da problemis gadaWris unars<br />

udidesi mniSvneloba aqvs.<br />

Tqvens janmrTelobaze pasuxismgebelma<br />

pirma unda<br />

moaxdinos Tqven mier CamoTvlili<br />

simptomebis erTobliobis<br />

(paternis) identifikacia<br />

da daadginos daavadebis<br />

gamomwvevi mizezi; miRebuli<br />

daskvnis safuZvelze individma<br />

samoqmedo gegma unda<br />

SeimuSavos. am procesSi mocemuli<br />

sirTuleebidan gamomdinare,<br />

warmoidgineT raoden<br />

Znelia zustad Tqveni daavadebis<br />

simptomebis aRwera ise,<br />

rom sxvebisaTvis gasagebi<br />

iyos. swored amitom kognitur<br />

mecnierebaTa mimdevrebi ramdenime<br />

welia muSaoben kompiuterul<br />

programebze, romlebic<br />

mniSvnelovan daxmarebas<br />

uwevs eqimebsa da janmrTelobis<br />

dacvis personals<br />

diagnostikasa da mkuranlobis<br />

dagegmvaSi.<br />

am programebs ,,eqspertsistemebs~<br />

uwodeben, romlebic<br />

profesionalTa mier<br />

problemebis gadaWris simulaciaa,<br />

arsebuli codnis<br />

gaTvaliswinebiT. sistema<br />

MYCIN, romelic SemuSavebul<br />

iqna 1970-ian wlebSi, safuZvlad<br />

daedo mecnierul kvlevaTa<br />

did nawils am sferoSi.<br />

igi Seiqmna, rogorc infeqciur<br />

daavadebaTa diagnostikisa<br />

da mkurnalobis damxmare<br />

saSualeba (Shortliffe,<br />

eqspert-sistemebi da medicina<br />

1976). am programis muSaoba<br />

eyrdnoba ,,Tu – maSin~ wesebs,<br />

romelTa saSualebiTac xdeba<br />

wanamZRvrebisa da am sferoSi<br />

momuSave specialistebis evristikul<br />

codnaze (magaliTad,<br />

praqtikaze) damyarebuli daskvnebis<br />

dakavSireba. realuri<br />

samedicino diagnozis msgavsad,<br />

MYCIN sistemis saSualebiT<br />

SesaZlebelia wanamZRvrebisa<br />

(magaliTad, pacientis sisxlis<br />

analizis pasuxis) da konkretuli<br />

daskvnis (magaliTad,<br />

diagnozis an mkurnalobis<br />

rekomendaciebis) dakavSireba.<br />

programas, aseve, SeuZlia gviCvenos<br />

(moTxovnis SemTxvevaSi),<br />

Tu rogor mivida igi saboloo<br />

daskvnamde. miuxedavad imisa, rom<br />

es sistema arasodes gamouyenebiaT<br />

praqtikaSi, Tanamedrove<br />

mkvlevrebis mier Seqmnili<br />

msgavsi programebi inarCuneben<br />

igive princips – rekomendaciebis<br />

garda momxmarebels<br />

miawodon informacia „azrovnebis<br />

procesebis~ Sesaxeb (Chae,<br />

1998; Hudson & Cohen, 2000).<br />

faqtia, rom am programebis<br />

SesaZlebloba – daadginos<br />

daavadebis gamomwvevi mizezebi,<br />

mkurnalobis procesis warmatebis<br />

mniSvnelovani komponentia.<br />

warmoidgineT, magaliTad,<br />

eqimi, romelic iyenebs samedicino<br />

eqspert-sistemas. rogorc<br />

eqimma, Tqven SeiZleba ar<br />

aRiaroT, rom romelime kompiuterul<br />

programas SeuZlia<br />

Tqvenze ukeTesad gansazRvros<br />

daavadeba da Secvalos Tqveni<br />

codna da mravalwliani gamocdileba,<br />

Tumca, mniSvnelovania<br />

imis gaTvaliswineba, rom eq-<br />

spert-sistemebi erTad uyris<br />

Tavs ama Tu im sferoSi dagrovil<br />

codnas. aseTi tipis sistemebSi<br />

mocemulia ara mxolod<br />

faqtebi, aramed maT am<br />

faqtebze dayrdnobiT SeuZliaT<br />

„azrovneba~. mecnierebi<br />

cdiloben iseTi sistemebis<br />

Seqmnas, romlebic uzrunvelyofen<br />

axsnas, Tu ratom unda<br />

daakavSiros momxmarebelma<br />

(janmrTelobis dacvis mu-<br />

Sakma) faqtebis garkveuli<br />

erToblioba konkretul daskvnebTan<br />

(Chandrasckaran& Mittal,<br />

1999).<br />

axla pacientis TvaliT<br />

SevxedoT am yvelafers. ramdenadac<br />

XXI saukuneSi eqspert-sistemebismniSvnelovni<br />

gaumjobeseba xdeba,<br />

Tqven SeiZleba SexvdeT eqims,<br />

romelic Seitans Tqvens konkretul<br />

monacemebs kompiuterSi<br />

da sakuTari codnis<br />

garda eqspert-sistemaSi mocemul<br />

codnasac gaiTvaliswinebs.<br />

veb-gverdebi:<br />

http://smi.stanford.edu es<br />

aris stenfordis samedicino<br />

informatikis veb-gverdi, sadac<br />

ganTavsebulia informacia<br />

mkvlevarTa jgufis<br />

Sesaxeb, romlebmac ganaxorcieles<br />

mTeli rigi proeqtebi<br />

medicinasa da eqspertul<br />

sistemebTan dakavSirebiT.<br />

www.cis.upenn.edu/~traumaid<br />

„TraumAID~ aris programa,<br />

romelic Seiqmna kritikul<br />

situaciaSi eqimTa dasaxmareblad.<br />

veb-gverdze ganTavsebulia<br />

eqspert-sistemebis<br />

sademonstracio versiebi.<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

347


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

348<br />

da radgan TiTqmis arasodes gagaCniaT sruli<br />

codna warsulis Sesaxeb, Tqven Zalian iSviaTad<br />

SeiZleba iyoT darwmunebuli, rom sworad<br />

imsjeleT, an swori gadawyvetileba miiReT.<br />

amgvarad, msjelobisa da gadawyvetilebis<br />

miRebis procesebi unda uzrunvelyofdnen<br />

ganusazRvrelobis Semcirebas. kognituri<br />

fsiqoloogiis erT-erTi fuZemdebeli herbert<br />

saimoni (Herbert Simon) wers: ,,im rTul garemosTan<br />

SedarebiT, romelSic adamians uxdeba cxovreba,<br />

misi azrovnebis Zala metad mokrZalebulia~.<br />

is unda dakmayofildes problemebis ,,sakmaod<br />

kargi~ gadawyvetiTa da moqmedebebis ,,sakmaod<br />

kargi~ gegmiT (1979, gv. 3). Aaqedan gamomdinare,<br />

saimoni varaudobs, rom azrovnebis procesebi<br />

imarTeba SezRuduli racionalurobiT. SesaZloa,<br />

Tqveni msjeloba da gadawyvetileba ar<br />

iyos yovelTvis maqsimalurad kargi da racionaluri,<br />

rac ganpirobebulia SezRuduli<br />

resursebis iseT situaciaSi gamoyenebiT,<br />

romelic swraf moqmedebas moiTxovs.<br />

sanam SezRuduli racionalurobis Sedegebis<br />

ufro detalur analizze gadavidodeT, ganvixiloT<br />

gansxvaveba msjelobasa da gadawyvetilebis<br />

miRebis procesebs Soris. msjelobis<br />

procesSi Tqven ayalibebT mosazrebebs, gamogaqvT<br />

daskvnebi da axdenT adamianebisa da<br />

movlenebis kritikul Sefasebas; xSirad Tqven<br />

msjelobT spontanurad, motivaciis gareSe.<br />

gadawyvetilebis miReba ki ramdenime alternatividan<br />

erT-erTis amorCevas, SesaZlo variantebis<br />

seleqciasa da uaryofas gulisxmobs.<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba or urTier-<br />

TdakavSirebul process warmoadgens. magaliTad,<br />

SeiZleba viRacas SexvdeT wveulebaze da<br />

xanmokle saubrisa da cekvis Semdeg es adamiani<br />

CaTvaloT saintereso, Wkvian, patiosan da<br />

gulwrfel pirovnebad. Semdeg Tqven SeiZleba<br />

gadawyvitoT, rom danarCeni dro wveulebaze<br />

gaataroT masTan erTad da daTqvaT Sexvedra<br />

msjeloba (Judjment) _ procesi, romlis saSualebiTac<br />

adamianebi ayalibeben mosazrebebs,<br />

akeTeben daskvnebs da axdenen adamianebis an<br />

movlenebis kritikul Sefasebas xelmisawvdom<br />

masalaze dayrdnobiT; fsiqikuri aqtivobis Sedegi.<br />

gadawyvetilebis miReba (Decision making) _ alternativebs<br />

Soris arCevis procesi, SesaZlo variantebis<br />

seleqcia da uaryofa.<br />

momavali kvirisaTvis; gadawyvetilebis miReba<br />

mWidrod ukavSirdeba qceviT moqmedebas. davubrundeT<br />

azrovnebis am ori tipis kvlevas.<br />

evristika da msjeloba<br />

romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoidgineT,<br />

rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu<br />

ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT<br />

cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,<br />

Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares<br />

– ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti<br />

gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni<br />

Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda<br />

awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul<br />

mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT<br />

(magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvnelovani<br />

iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis<br />

mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis<br />

mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven<br />

SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,<br />

magram es mxolod savarjiSoa, romelsac<br />

iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro<br />

xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar<br />

gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari<br />

formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis<br />

nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad<br />

amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos<br />

Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom<br />

msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,<br />

vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo<br />

aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,<br />

praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis<br />

(gadawyvetilebis miRebis) sirTules.<br />

ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praqtikul,<br />

gamocdilebaze damyarebul meTodebs?<br />

rogorc qvemoT naxavT, mkvlevrebi upiratesobas<br />

aniWeben im garemo pirobebis aRweras, sadac<br />

aRniSnuli meTodebis gamoyeneba ganapirobebs<br />

Secdomis daSvebas. am eqsperimentebis logika<br />

aseTia: rogorc aRqmis iluziebis SeswavliT<br />

SeiZleba aRqmis bunebis gageba da mexsierebis<br />

Seswavla – mexsierebis darRvevebis SeswavliT,<br />

aseve SesaZlebelia msjelobis procesebis<br />

Seswavla mcdari msjelobebis SeswavliT<br />

(Kahneman, 1991). rogorc mexsierebis, aRqmisa da<br />

sxva fsiqikuri procesebis SemTxvevaSi, am drosac<br />

erTmaneTSi ar unda agerioT meTodi da


daskvna. miuxedavad imisa, rom aRqma ar aris<br />

srulyofili da fsiqologebs SeuZliaT dagarwmunon<br />

Tqveni aRqmis mcdarobaSi, kedelze ver<br />

ivliT; Sesabamisad, miuxedavad evristikuli<br />

msjelobebis gamo aRmocenebuli Secdomebisa,<br />

Tqven ar ejaxebiT kognituri SezRudvis barierebs.<br />

niSnavs Tu ara es imas, rom Tqven sruliad<br />

komfortulad grZnobT Tavs, roca aseTi tipis<br />

Secdomebs uSvebT? am SemTxvevaSi aRqmasTan<br />

Sedareba garkveulwilad araadekvaturia. aRqmis<br />

iluziebis umravlesoba ar aris codnaze damokidebuli.<br />

Tqven yovelTvis mzad xarT, aRiaroT<br />

miuler-laieris iluziis (ix. Tavi 5) xazebis<br />

sigrZeTa sxvadasxvaoba, miuxedavad imisa, rom<br />

iciT, isini erTi sigrZisani arian, xolo, Tu<br />

iciT, rom Tqvens gamocdilebaze damyarebuli<br />

msjeloba zedapirul xasiaTs atarebs, SegiZliaT<br />

Tavidan aiciloT zogierTi tipis<br />

Secdoma. inteleqtualuri unarebi ar ganapirobeben<br />

Secdomebis Tavidan acilebas (zogierT<br />

SemTxvevebSi Zalian Wkviani adamianebic ki<br />

uSveben Secdomebs), specifikuri treningebis<br />

saSualebiT SesaZlebelia msjelobis gaumjobeseba.<br />

am nawilSi Cven swored am unarebis<br />

efeqturobis zrdis ramodenime saSualebas ganvixilavT.<br />

davubrundeT evristikis sam tips:<br />

misawvdomobas, reprezentatulobas da „Ruzis~<br />

evristikas.<br />

misawvdomobis evristika<br />

gTxovT, moifiqroT pasuxi Zalian martiv<br />

kiTxvaze (Cveni azriT, naklebad mosalodnelia<br />

swori pasuxi da amitom ar gTavazobT rTul<br />

amocanas, raTa uxerxul mdgomareobaSi ar<br />

CavardeT). warmoidgineT, rom gevalebaT mo-<br />

Txrobis patara monakveTis wakiTxva; rogor<br />

ggoniaT, am nawvyetSi romeli sityva iqneba ufro<br />

meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k~-Ti<br />

(magaliTad, kalaTa), Tu sityva, sadac aso ,,k~<br />

mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu Tqven<br />

tverskisa da kanemanis cdis pirebis msgavsad<br />

fiqrobT (Amos Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin<br />

Tqven daaskvniT, rom ,,k~ ufro metad gvxvdeba<br />

xelmisawvdomobis evristika (Availability heuristic)<br />

_ daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi<br />

Tavisuflad xelmisawvdom informacias.<br />

sityvis dasawyisSi, vidre SuaSi. realurad ki<br />

,,k~ orjer ufro xSirad gvxvdeba sityvis SuaSi<br />

(inglisur enaSi).<br />

ratom hgonia adamianebis umravlesobas, rom<br />

,,k~ aso ufro xSirad gvxvdeba sityvis TavSi?<br />

es pasuxi ganpirobebulia mexsierebaSi arsebuli<br />

xelmisawvdomi informaciiT. gacilebiT advilia<br />

im sityvebis mofiqreba, romlebic ,,k~-Ti iwyeba,<br />

vidre im sityvebisa, romlebSic ,,k~ mesame<br />

adgilzea. am SemTxvevaSi Tqvens daskvnaze,<br />

rogorc Cans, gavlenas axdens misawvdomobis<br />

evristika _ Tqveni daskvna emyareba im informacias,<br />

romelic ufro misawvdomia mexsierebisaTvis<br />

da umravles SemTxvevaSi swor daskvnamde<br />

mivyavarT, amitom ganixileba, rogorc swori.<br />

Tu, magaliTad, Tqven fiqrobT, rom boulingi<br />

ufro usafrTxoa, vidre paraSutiT xtoma, Tqveni<br />

daskvna emyareba misawvdomobis evristikas.<br />

problemebi warmoiqmneba mxolod im SemTxvevaSi,<br />

roca: (1) mexsierebaSi tendenciuri informaciis<br />

aqtivacia xdeba; (2) mexsierebaSi Senaxuli<br />

informacia ar aris zusti. ganvixiloT am<br />

SesaZlo problemebis magaliTi.<br />

amocana, romelSic cdis pirebs „k~ asos<br />

Semcveli sityvebis raodenobis gansazRvra<br />

evalebaT, misawvdomobaze dafuZnebuli araswori<br />

msjelobis (daskvnis) karg magaliTs warmoadgens.<br />

mexsierebaSi sityvebis organizaciidan gamomdinare,<br />

bevrad ufro advilia sityvebis gaxseneba,<br />

roca gansazRvrulia maTi pirveli aso. ganvixiloT<br />

yoveldRiuri cxovrebisTvis damaxasiaTebeli<br />

kidev erTi msjeloba.<br />

saidan<br />

viciT<br />

guneba-ganwyobileba gavlenas axdens<br />

mexsierebis xelmisawvdomobaze<br />

mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, Tu ra<br />

zegavlena SeiZleba moaxdinos gunebaganwyobilebam<br />

adamianis msjelobaze. cdis<br />

pirebs evalebodaT, waekiTxaT sasiamovno<br />

da usiamovno informacia, rac ganapirobebda<br />

Sesabamisi guneba-ganwyobilebis<br />

Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da<br />

uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasiamovno<br />

saRamos da mtkivneuli Wrilobis<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

349


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

350<br />

gaxsenebas da, aseve, msgavsi movlenebis<br />

ganmeorebis albaTobis gansazRvras uaxloesi<br />

eqvsi Tvis ganmavlobaSi. miRebuli<br />

Sedegebis analizis safuZvelze dadginda,<br />

rom warsuli movlenebis gaxsenebaze<br />

gavlenas axdens guneba-ganwyobileba,<br />

xolo am ukanasknelis Sesabamisi mogonebebi<br />

gansazRvravs momavlis Sesaxeb<br />

msjelobas. karg guneba-ganwyobilebaze<br />

myofi cdis pirebi ixsenebdnen sasiamovno<br />

movlenebs da fiqrobdnen, rom momavalSi<br />

ufro meti sasiamovno da naklebi usiamovno<br />

movlena moxdeboda (MacLeod &<br />

Campbell, 1992).<br />

am eqsperimentiT naCvenebia, Tu ra gavlenas<br />

axdens msjelobaze mexsierebisaTvis xelmisawvdomi<br />

informaciis tipi. mniSvnelovan samomavlo<br />

sakiTxebze msjelobisas unda gaiTvaliswinoT<br />

guneba-ganwyobilebis gavlena TqvenTvis misawvdom<br />

informaciaze da hkiTxoT sakuTar Tavs:<br />

,,aris Tu ara raime specifikuri Cems gunebaganwyobilebaSi,<br />

rac gavlenas moaxdens mexsierebidan<br />

amotanil informaciaze?~<br />

misawvdomobasTan, rogorc msjelobis evristikasTan,<br />

dakavSirebuli meore sirTule Tavs<br />

iCens im SemTxvevaSi, roca masze gavlenas axdens<br />

mexsierebaSi arsebuli informacia. erT-erTi<br />

kvlevis dros Seiswavlidnen kavSirs televizoris<br />

yurebasa da SeerTebuli Statebis<br />

mosaxleobis saSualo keTildReobis Sefasebas<br />

Soris (O’Guinn & Shrum, 1997). adamianebi, romlebic<br />

ufro xSirad uyureben „dinastiisa~ da „dalasis~<br />

tipis serialebs, fiqroben, rom bevr amerikel<br />

diasaxliss aqvs televizori an hyvas mosamsaxureebi.<br />

mkvlevrebis azriT, es korelacia imiT<br />

aixsneba, rom satelevizio programebi qmnis<br />

keTildReobis ararealur warmodgenas, romelic<br />

advilad misawvdomia mudmivi mayureblisaTvis.<br />

ganvixiloT meore magaliTi: adamianis msjeloba<br />

sxvadasxva qveynis mosaxleobis Sesaxeb (Brown<br />

& Siegler, 1992). SegiZliaT Tu ara ganalagoT es<br />

oTxi qveyana mosaxleobis raodenobis mixedviT<br />

mciredan didisken:<br />

a. SvedeTi<br />

b. indonezia<br />

c. israeli<br />

d. nigeria<br />

kvlevebis safuZvelze dadginda, rom, rac<br />

ufro meti icis adamianma qveynis Sesaxeb, miT<br />

ufro maRalia mis mier populaciis raodenobis<br />

Sefaseba. garda amisa, mniSvnelovani korelaciaa<br />

qveynebis Sesaxeb codnasa da imas Soris, Tu<br />

ramdenjer iyo is naxsenebi ,,niu iork taims~-is<br />

statiebSi mimdinare wels (sxvaTa Soris, swori<br />

pasuxia: israeli, SvedeTi, nigeria, indonezia.<br />

SegiyvanaT Tu ara SecdomaSi misawvdomobam)?<br />

rogorc Cans, Znelia endoT Tqvens kognitur<br />

procesebs, radgan masmedia TqvenTvis xarveziani<br />

monacemebis mowodebas uzrunvelyofs. miuxedavad<br />

amisa, mniSvnelovani daskvnis gamotanamde,<br />

informaciis wyaros gadamowmebiT Tqven SegiZliaT<br />

Tavi daaRwioT misawvdomobis gavlenas.<br />

darwmunebuli xarT, rom rasac fiqrobT, Tqven-<br />

Tvis namdvilad cnobilia?<br />

reprezentaciuli evristika<br />

rodesac msjeloba reprezentaciul evristikas<br />

eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis<br />

arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an<br />

movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-


warmatebul ierusalimel iurists, kolegebis<br />

azriT, axirebuli xasiaTi aqvs, ris gamoc ar<br />

SeuZlia jgufSi muSaoba. warmatebul karieras<br />

isini mis konkurentunarianobasa da energiulobas<br />

ukavSireben. igi gamxdari, saSualo simaRlis adamiania;<br />

yuradRebas aqcevs sakuTar garegnobas da<br />

aris amayi. kviraSi ramdenime saaTs uTmobs Tavisi<br />

sayvareli sportis saxeobas. sportis romeli saxeobiTaa<br />

igi dakavebuli?<br />

a. swrafi siaruliT<br />

b. burTis TamaSiT<br />

c. CogburTiT<br />

d. msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT<br />

suraTi 9.17<br />

reprezentaciuli evristikis<br />

gamoyeneba<br />

savaraudod<br />

sworia ufro metis<br />

momcveli kategoria.<br />

reprezentaciuli evristikis gavleniT umravlesoba<br />

miiCnevs, rom advokatis sayvareli<br />

sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea<br />

naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~<br />

dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.<br />

siaTebeli niSniT xasiaTdeba, misi am kategoriisadmi<br />

mikuTvneba xdeba. evristikis es tipi<br />

nacnobi unda iyos TqvenTvis. is gulisxmobs<br />

warsuli gamocdilebis safuZvelze msjelobis<br />

agebas mocemul, msgavs pirobebSi, rac induqciuri<br />

daskvnis arss warmoadgens.<br />

urTierTSeTanxmebuli maxasiaTeblebisa da<br />

kategoriebis Sesaxeb informaciis arsebobis<br />

dros, mizanSewonilia msjelobis ageba msgavsebis<br />

mixedviT. amrigad, gadawyvetilebis miRebisas,<br />

SeudgeT Tu ara varjiSs sportis iseT<br />

axal saxeobaSi, rogorica paraSutiT xtoma,<br />

mizanSewonili iqneba gansazRvroT, Tu ramdenad<br />

hgavs is sportul saxeobaTa im kategorias,<br />

romelic adre gizidavdaT. Tumca, rogorc<br />

qvemoT naxavT, msgavsebam SeiZleba SecdomaSi<br />

SegiyvanoT, Tu misi gavleniT yuradRebas ar<br />

miaqcevT sxva mniSvnelovan informacias (Kahnemean<br />

& Tversky, 1973).<br />

ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemuli<br />

warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTvaliswineT<br />

zemoT aRwerili eqsperimentis Sedegebi<br />

Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoekidebiT~<br />

yvelaze tipur reprezentatul arCevans,<br />

sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alternativis<br />

struqturas.<br />

saidan<br />

viciT<br />

reprezentatuloba gavlenas axdens<br />

msjelobaze<br />

erT-erT eqsperimentSi cdis pirebs miewodebodaT<br />

9.17 suraTze mocemuli pasuxebis<br />

CamonaTvali da eZleodaT 45 dolaris<br />

mogebis SesaZlebloba. amisaTvis<br />

maT swori pasuxisaTvis unda mieniWebinaT<br />

cifri `1". Tqven romel variants amoir-<br />

CevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc<br />

monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT<br />

45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba<br />

`CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.<br />

9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu<br />

ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.<br />

is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.<br />

cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi<br />

pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis<br />

yvela is Tviseba, romelsac iuristi<br />

iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). reprezentatulobaze<br />

dafuZnebuli es msjeloba<br />

monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon<br />

sxva tipis informacia, kerZod, kategoriis<br />

struqtura. am pasuxis amorCevis SemTxvevaSi<br />

mogebuli Tanxa 45 dolaria (Bar-Hille<br />

& Neter, 1993).<br />

ganvixiloT reprezentatulobis meore magaliTi,<br />

romelsac, agreTve SeuZlia gavlena moaxdinos<br />

Tqven mier dadebul fsonebze. warmoidgineT,<br />

SesaZlebloba geZlevaT, monawileoba<br />

miiRoT latareis gaTamaSebaSi. gasamarjveblad<br />

reprezentaciuli evristika -(Representativeness<br />

heuristic) – kognituri strategia, romelic<br />

miakuTvnebs obieqts garkveul kategorias, am<br />

kategoriisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime<br />

niSnis safuZvelze.<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

351


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

352<br />

Tqven unda SearCioT sam mocemul ricxvSi<br />

cifrTa swori Tanmimdevroba, anu am cifrebidan<br />

romelze Rirs, Tqveni azriT, fsonis dadeba?<br />

859 101 333<br />

574 948 772<br />

Tu Tqven moTamaSeebis umravlesobas hgavxarT,<br />

Tavs aaridebT im ricxvebs, romlebSic cifrebi<br />

meordeba, radgan nakleb savaraudoa, rom es<br />

ricxvebi SemTxveviTi Tanmimdevrobis reprezentatuli<br />

iyos. sinamdvileSi samcifriani ricxvebis<br />

27%-s, sadac TiToeuli cifri aRebulia<br />

SemTxveviTad diapazonidan 0-dan 9-is CaTvliT,<br />

eqneba ganmeorebiTi cifrebi. miuxedavad amisa,<br />

gaTamaSebaSi „Indiana pick-3" 15 dRis ganmavlobaSi<br />

monawileTa mxolod 12.6%-ma airCia ricxvi<br />

ganmeorebadi cifrebiT (Holtgraves & Skeel, 1992).<br />

imis gamo, rom azartuli TamaSebis situaciebis<br />

umravlesoba winaswar mofiqrebulia, umjobesia,<br />

maT sifrTxiliT moekidoT. umeteswilad, adamianebs<br />

imedi aqvT, rom reprezentatulobis mixedviT<br />

da ara realur albaTobaze dayrdnobiT<br />

gaakeTeben momgebian arCevans.<br />

„Ruza amoRebulia!~<br />

evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT<br />

azrovnebis eqsperimentis Catareba. daiwyeT<br />

qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis<br />

Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.<br />

1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____<br />

5 wamSi Tqven, albaT, SeZlebT ramdenime<br />

moqmedebis Sesrulebas da miiRebT arasrul<br />

pasuxs, SesaZloa, 24-s, Semdeg ki gamoiyvanT<br />

saboloo pasuxs.<br />

axla scadeT Semdegi magaliTis amoxsna:<br />

8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____<br />

im SemTxvevaSic ki, Tu Tqven SeamCnevT, rom<br />

es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive<br />

ricxvebia, naxavT, rom miRebuli Sedegi sakmaod<br />

gansxavebuli iqneba. albaT, magaliTis amoxsnas<br />

daiwyebT Semdegi moqmedebis SesrulebiT - 8 X 7<br />

da miiRebT 56-s; Semdeg, SeecdebiT 56-is 6-ze<br />

„Ruzis~ evristika (Anchoring Heuristics) – zogier-<br />

Ti movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb<br />

msjelobisas misi sawyisi mniSvnelobis gadafaseba<br />

an verSefaseba.<br />

gamravlebas, rac ukve sakmaod did ricxvs<br />

gaZlevT. Semdegi moqmedebis SesrulebiT Tqven<br />

isev nawilobriv pasuxs miiRebT da ganagrZobT<br />

magaliTis amoxsnas. tverski da kanemani (Amos<br />

Tversky & Daniel Kahneman, 1974) eqsperimentis monawileebs<br />

aZlevdnen identuri problemis or<br />

variants. pirveli variantis SemTxvevaSi pasuxebis<br />

mediana Seadgenda 512-s, xolo meore variatis<br />

SemTxvevaSi _ 2,250-s (swori pasuxia 40320).<br />

rogorc Cans, nawilobrivi Sefaseba (5 wamis<br />

ganmavlobaSi Sesrulebuli moqmedebebis pasuxi)<br />

gavlenas axdens saboloo Sefasebaze: rac ufro<br />

didia nawilobrivi (arasruli) pasuxi, miT ufro<br />

didia saboloo Sefaseba. A<br />

am martivi magaliTis amoxsniT Cven davasabuTeT<br />

„Ruzis~ efeqtis arseboba. raime movlenis<br />

an Sedegis Sesaxeb msjeloba, romelic emyareba<br />

„Ruzis~ evristikas, sakmarisi ar aris. misi<br />

gamoyeneba ganapirobebs Sedegis realuri mniSvnelobis<br />

gadafasebas an verSefasebas. „Ruzis~<br />

evristikis gamoyeneba mizanSewonili ar aris,<br />

roca Tavdapirveli Sefaseba Seicavs mocemuli<br />

msjelobisaTvis WeSmaritad relevantur informacias.<br />

miuxedavad amisa, im SemTxvevaSic<br />

ki, roca mocemuli informacia aSkarad naklebad<br />

mniSvnelovani an saerTod usargebloa, adamianebi<br />

„Ruzis~ efeqtis Zlier zegavlenas<br />

ganicdian.<br />

saidan<br />

viciT<br />

SemTxveviTi `Ruza~ cvlis Sefasebas<br />

erT-erT eqsperimentSi studentebs mianiWes<br />

pirobiTi saidentifikacio nomrebi<br />

(1,928-dan 1,935-mde), romlebic instruqciis<br />

mixedviT unda gadaeweraT Tavis kiTxvarebze<br />

(sakontrolo jgufis studentebi<br />

ar iRebdnen nomrebs). am ricxvze studentebis<br />

yuradRebis gasamaxvileblad sxvadasxva<br />

saSualebas (magaliTad, sTxovdnen<br />

aReniSnaT, iyo Tu ara is 1,940-ze meti)<br />

mimarTavdnen, magram saidentifikacio nomeri<br />

naTlad iyo gansazRvruli, rogorc<br />

sxva nebismieri pasuxisTvis irelevanturi.<br />

mogvianebiT, studentebs sTxovdnen, SeefasebinaT<br />

adgilobriv sainformacio broSu-


aSi mocemul eqimTa ricxvi. pasuxebze<br />

aSkara gavlena moaxdina absoluturad<br />

irelevanturma, pirobiTma „Ruzam~. studentebi,<br />

romlebmac yuradReba gaamaxviles<br />

pirobiT saidentifikacio nomrebze, fiqroben,<br />

rom broSuraSi mocemuli eqimebis<br />

raodenoba didia – 631, vidre sakontrolo<br />

jgufis studentebis – 219. im SemTxvevaSic<br />

ki, roca studentebs specialurad afrTxilebdnen,<br />

rom saidentifikacio nomerma<br />

SeiZleba gavlena moaxdinos Sefasebaze,<br />

maTi Sefaseba gacilebiT maRali iyo (539),<br />

vidre sakontrolo jgufSi gaerTianebul<br />

studentTa mier micemuli Sefaseba (219)<br />

(Wilson et al., 1996.).<br />

es ukanaskneli Sedegebi namdvilad imsaxureben<br />

yuradRebas: gafrTxilebac ki ar aRmoCnda<br />

sakmarisi. gamyidvelebi Zalian xSirad iyeneben<br />

„Ruzis~ efeqts, roca cdiloben dagarwmunon,<br />

iyidoT produqcia. magaliTad, Tqven apirebT<br />

axali magnotofonis yidvas. gamyidvelma SeiZleba<br />

giTxraT: ,,Tqven varaudobT 1 000 an 2 000<br />

dolaris gadaxdas, ara?~ mas Semdeg, rac maRal<br />

fasze ganewyobiT, realuri fasi (magaliTad<br />

599, 99 dolari) ukve mizanSewonilad geCvenebaT.<br />

vfiqrobT, am nawilis wakiTxva dagexmarebaT,<br />

Tavidan aiciloT „Ruzis~ uaryofiTi gavlena;<br />

rac mTavaria, Tqven gafrTxilebuli xarT,<br />

rom windaxeduleba gamoiCinoT.<br />

msjelobisas Tqven iyenebT evristikis iseT<br />

saxeebs, rogoricaa: xelmisawvdomoba, reprezentaciuloba<br />

da „Ruza~, radgan umravles Sem-<br />

TxvevaSi isini efeqturi da misaRebi msjelobis<br />

SesaZleblobas gaZlevT. situaciis gaurkvevlobidan<br />

da Tqveni SezRuduli resursebidan<br />

gamomdinare, Tqven, garkveulwilad, maqsimums<br />

akeTebT. Cven giCveneT, rom evristikam SeiZleba<br />

Secdomamde migiyvanoT. mniSvnelovani daskvnis<br />

gakeTebis dros SeecadeT gamoiyenoT es codna<br />

da SeamowmoT sakuTari azrovnebis procesebi.<br />

gansakuTrebiT kritikulad miudeqiT sxvebis<br />

SesaZlo mcdelobas, winaswari ganzraxviT zegavlena<br />

moaxdinon Tqvens msjelobaze. axla<br />

ganvixiloT gadawvetilebis miReba, rac xSirad<br />

swored am msjelobis safuZvelze xdeba.<br />

gadawyvetilebis miRebis<br />

fsiqologia<br />

warmogidgenT gadawyvetilebis miRebaze<br />

fsiqologiuri faqtorebis gavlenis TvalsaCino<br />

magaliTs. ganvixiloT problema, romelic<br />

mocemulia 9.7 cxrilis pirvel nawilSi. waiki-<br />

TxeT instruqcia da airCieT A an B varianti.<br />

axla am problemis meore naSilSi warmodgenil<br />

variants gaecaniT. xom ar SecvlidiT arCevans?<br />

eqsperimentul pirobebSi studentebi kiTxulobdnen<br />

am problemis erT-erT versias (Shafir,<br />

1993). roca maT pirvel nawilSi ekiTxebodnen,<br />

Tu romel variants amjobinebdnen, studentebis<br />

67% irCveda B variants, xolo, rodesac studentebs<br />

sTxovdnen, gaeuqmebinaT arCevani, es<br />

maCvenebeli 52%-mde ecemoda (48% auqmebs B variants).<br />

ratom aris es cvlileba ucnauri? Tu<br />

yuradRebiT gadaxedavT problemis orive versias,<br />

naxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar<br />

aris. erTi SexedviT, Tqven SeiZleba ifiqroT,<br />

rom msgavsma informaciam imave gadawyvetilebamde<br />

unda migiyvanoT, magram adamianebi ase<br />

ar iqcevian. rogorc Cans, ,,upiratesobis~<br />

miniWebis SemTxvevaSi adamianTa yuradReba<br />

koncentrirebulia arCevanis pozitiur mxareebze<br />

_ Tqven agrovebT aSkara damamtkicebel sabuTebs<br />

raRacis sasargeblod maSin, roca ,,gauqmebis~<br />

moTxovnis SemTxvevaSi yuradRebis koncentrireba<br />

arCevanis negatiur aspeqtebze xdeba _<br />

Tqven agrovebT informacias raRacis winaaRmdeg.<br />

amitom, SesaZloa, Tqveni gadawyvetileba<br />

Seicvalos.<br />

aseTi sworxazovani magaliTi gviCvenebs, rom<br />

gadawyvetilebis miRebaze did gavlenas axdens<br />

kiTxvis formulireba (Solvic, 1995), swored amitom<br />

saWiroa gadawyvetilebis miRebis fsiqologiuri<br />

aspeqtebis codna. Tqven unda SegeZloT Tqveni<br />

gadawyvetilebis Semowmeba, raTa darwmundeT,<br />

eqvemdebareba Tu ara is detalur analizs. am<br />

SemTxvevaSi Tqven SegiZliaT hkiTxoT sakuTar<br />

Tavs: ,,rogor Seicvleboda Cemi arCevani ama Tu<br />

im variantis uaryofis da ara arCevis Sem-<br />

TxvevaSi?~ Tu romelime konkretul arCevans<br />

erT SemTxvevaSi aniWebT upiratesobas, xolo<br />

meore SemTxvevaSi uaryofT, es imas niSnavs,<br />

rom mas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

353


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

354<br />

cxrili 9.7<br />

mxareebi. bolos dasviT kiTxva: `misaRebia Tu<br />

ara es arCevani?~ es Tqveni kritikuli azrovnebis<br />

unarebis ganviTarebis mniSvnelovan safexurs<br />

warmoadgens.<br />

arCevanis forma<br />

fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze<br />

nawili 1: upiratesobis miniWeba nawili 2: uaryofa<br />

1. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis<br />

dros apirebT erTi kviriT sadme Tbil<br />

adgilas wasvlas. Tqven gaqvT ori arCevani,<br />

romelic iafi gijdebaT. turistul bro-<br />

SuraSi am ori adgilis Sesaxeb mocemuli<br />

informacia sakmaod mwiria. mocemul informaciaze<br />

dayrdnobiT, romel adgils amoir-<br />

CevdiT dasasveneblad?<br />

adgili A saSualo amindi<br />

saSualo sanapiro<br />

saSualo donis sastumro<br />

wylis zomieri temperatura<br />

RamiT zomieri garToba<br />

adgili B bevri mzis sxivebi<br />

brwyinvale sanapiroebi da<br />

marjnis rifebi<br />

ultraTanamedrove sastumro<br />

Zalian civi wyali<br />

Zalian Zlieri qari<br />

RamiT aranairi garToba<br />

gadawyvetilebis miRebis erT-erT yvelaze<br />

bunebriv gzas imis gansazRvra warmoadgens, Tu<br />

romeli arCevani mogvitans udides sargebels,<br />

an umcires danakargs. ase rom, Tu SemogTavazeben<br />

5 an 10 dolars, yovelgvari yoymanis gareSe<br />

mixvdebiT, rom ukeTesia 10 dolaris arCeva.<br />

situacias arTulebs is, rom sargeblis da danakargis<br />

aRqma xSirad damokidebulia imaze, Tu<br />

ra formiTaa arCevani mocemuli. „forma~ warmoadgens<br />

arCevanis detalur aRweras. warmoidgineT,<br />

rom gekiTxebian: `ramdenad gagaxarebdaT xelfasis<br />

gazrda 1 000 dolariT?~ Tu Tqven ar<br />

elodebodiT xelfasis momatebas, es didi miRweva<br />

iqneba da Zalian gagabednierebT, magram manamde<br />

Tu ramdenimejer Segpirdnen xelfasis 10 000<br />

forma (Frame) – arCevanis gansakuTrebuli aRwera.<br />

gadawyvetilebis miRebaze da arCevanis gake-<br />

Tebaze gavlenas axdens arCevanis formulireba,<br />

misi ama Tu im kuTxiT warmodgena.<br />

2. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis dros<br />

apirebT erTi kviriT sadme Tbil adgilas wasvlas.<br />

Tqven gaqvT ori arCevani, romelic iafi gijdebaT.<br />

Tqven orive dajavSnuli gaqvT, magram erT-erTi<br />

unda gaauqmoT. turistul broSuraSi am ori adgilis<br />

Sesaxeb mocemuli informacia sakmaod mwiria.<br />

mocemul informaciaze dayrdnobiT romeli adgilis<br />

javSans gaauqmebdiT?<br />

adgili A saSualo amindi<br />

saSualo sanapiro<br />

saSualo donis sastumro<br />

wylis zomieri temperatura<br />

RamiT zomieri garToba<br />

adgili B bevri mzis sxivebi<br />

brwyinvale sanapiroebi da<br />

marjnis rifebi<br />

ultraTanamedrove sastumro<br />

Zalian civi wyali<br />

Zalian Zlieri qari<br />

RamiT aranairi garToba<br />

dolariT gazrdas, maSin rogor xasiaTze dadgebiT?<br />

uecrad SeiZleba iseTi gancda dageufloT,<br />

TiTqos fuli dakargeT, radgan 1 000<br />

dolari gacilebiT naklebia, vidre Tqven elodiT;<br />

Tumca, orive SemTxvevaSi 1 000 dolariT<br />

mets miiRebdiT weliwadSi _ obieqturad, Tqven<br />

zustad erTnair mdgomareobaSi iqnebodiT, magram<br />

fsiqologiuri efeqti Zalian gansxvavebulia.<br />

ai, ratom aris mniSvnelovani orientirebi<br />

gadawyvetilebis miRebisas (Kahneman, 1992). ras<br />

ganvixilavT mogebad da ras _ danakargad,<br />

nawilobriv, ganisazRvreba molodinebiT 1 000<br />

dolaris an 10 000 dolaris momateba _ romelzec<br />

orientirebulia adamiani (am SemTxvevaSi gadawyvetileba<br />

SeiZleba exebodes samsaxurSi dar-<br />

Cenas).<br />

axla ganvixiloT SedarebiT rTuli magaliTi,<br />

romelSic `formireba~ ufro mniSvnelovan<br />

gavlenas axdens gadawyvetilebis mi-<br />

Rebaze. 9.8 cxrilSi Tqven filtvis simsivnis<br />

mkurnalobis meTodis arCeva gevalebaT _<br />

operacia an radioTerapia. pirvelad waikiTxeT<br />

`gadarCenis~ formiT warmodgenili problema<br />

da airCieT mkurnalobis strategia; Semdeg ki<br />

`sikvdilianobis~ formiT gadmocemuli igive


problema da naxeT, SecvliT Tu ara Tqvens<br />

arCevans. yuradReba miaqcieT, rom monacemebi<br />

obieqturad erTi da igivea, gansxvaveba mxolod<br />

statistikuri monacemebis aRweraSia, romelic<br />

mkurnalobis TiToeuli meTodisaTvis gadarCenis<br />

an sikvdilianobis terminebiTaa warmodgenili.<br />

cdis pirebis mier mkurnalobis meTodis arCevaze<br />

mniSvnelovan gavlenas axdens mogebaze da<br />

danakargze fokusireba. problemis `gadarCenis~<br />

formiT miwodebis SemTxvevaSi radioTerapias<br />

cdis pirTa 18% irCevs, `sikvdilianobis~ kuTxiT<br />

miwodebis SemTxvevaSi ki – 44%. `formirebis~<br />

es efeqti erTnair gavlenas axdens gadawyvetilebis<br />

miRebaze klinikuri pacientebis, statistikis<br />

mcodne biznes studentebisa da gamocdili<br />

eqimebis jgufebSi (McNeil et al., 1982).<br />

es magaliTi mniSvnelovania imdenad, ramdenadac<br />

masSi asaxulia Tqveni realuri cxovrebisaTvis<br />

damaxasiaTebeli gaurkvevloba.<br />

saidan<br />

viciT<br />

msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb<br />

warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, monawileoba<br />

miiRoT disciplinarul komisiaSi,<br />

romelmac unda gadawyvitos, Tu ra<br />

TanxiT daajarimos kompania, romelic reklamis<br />

saSualebiT mcdar informacias<br />

avrcelebda. moaxdens Tu ara gavlenas<br />

sakiTxis miwodebis forma Tqvens gadawyvetilebaze?<br />

eqsperimentSi kompaniis<br />

saqmianoba warmodgenili iyo erT Sem-<br />

TxvevaSi dadebiTi kuTxiT (magaliTad,<br />

,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar<br />

icoda reklamaSi mcdari informaciis<br />

Sesaxeb~), xolo, meore SemTxvevaSi - negatiuri<br />

kuTxiT (magaliTad, `80%-ia imis<br />

Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi<br />

mcdari informaciis Sesaxeb~). xedavT, rom<br />

orive gancxadeba zustad erTi da igive<br />

informacias gvawodebs? cdis pirebi,<br />

romlebic kiTxulobdnen pozitiuri<br />

kuTxiT miwodebul gancxadebas, iZleodnen<br />

daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis<br />

jarimis rekomendacias maSin, roca negatiuri<br />

formiT miwodebuli gancxadebis<br />

wakiTxvis Semdeg maTi rekomendacia iyo<br />

daaxloebiT 78,968 dolaris odenobis jarima<br />

(Dunegenm 1996). rogorc xedavT,<br />

ramdenime sityvam mniSvnelovani gavlena<br />

iqonia gadayvetilebis miRebaze.<br />

rogor SegviZlia aseTi Sedegebis sakuTar<br />

cxovrebaSi gamoyeneba? realur samyaroSi<br />

gadawyvetilebis miReba gixdebaT, romelic<br />

momavlis Sesaxeb Tqvens sakuTar an sxvebis<br />

mosazrebas (varauds) eyrdnoba. aseT SemTxvevebSi,<br />

scadeT problemis rogorc mogebis, ise wagebis<br />

kuTxiT ganxilva. warmoidgineT, magaliTad, rom<br />

cxrili 9.8<br />

formirebis (gadmocemis) efeqti<br />

gadarCena<br />

operacia. 100 adamianidan postoperaciul periodSi<br />

jer kidev cocxalia 90, erTi wlis Semdeg – 68, xolo<br />

xuTi wlis Semdeg _ mxolod 34.<br />

radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi<br />

100 adamianidan yvela cocxali rCeba; erTi wlis Semdeg<br />

cocxalia 77 adamiani, xolo xuTi wlis Semdeg – 22.<br />

mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu<br />

radioTerapias?<br />

sikvdilianoba<br />

operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Semdgom<br />

periodSi iRupeba 10 adamiani, operaciidan erTi<br />

wlis ganmavlobaSi – 32, xuTi wlis ganmavlobaSi ki –<br />

66.<br />

radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi<br />

100 adamianidan arc erTi ar daRupula; mkurnalobidan<br />

erTi wlis ganmavlobaSi daiRupa 23 adamiani, 5 wlis<br />

ganmavlobaSi ki – 78.<br />

mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu<br />

radioTerapias?<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

355


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

356<br />

cxrili 9.9<br />

gadawyvetilebis aversia<br />

A. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas<br />

apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, Tu romeli<br />

modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia<br />

erTdRiani fasdakleba. isini gTavazoben popularuli<br />

firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac<br />

99 dolarad, rac sakmaod iafia mis Tavdapirvel<br />

fasTan SedarebiT. rogor moiqceviT?<br />

1. iyidiT SONY-s `sidipleers~.<br />

daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.<br />

B. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas<br />

apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, romeli<br />

modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia<br />

erTdRiani fasdakleba, gTavazoben popularul<br />

firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac 99<br />

dolarad da umaRlesi xarisxis AIWA `sidipleers~<br />

159 dolarad. orive modelis fasi bevrad ufro<br />

dabalia maT Tavdapirvel fasTan SedarebiT. rogor<br />

moiqceviT?<br />

1. iyidiT AIWA -s `sidipleers~.<br />

2. iyidiT SONY-s `sidipleers~.<br />

daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.<br />

Tqven axali manqanis yidvas apirebT. gamyidveli<br />

Seecdeba, yvelaferi warmogidginoT mogebis<br />

kuTxiT: `qsenoni~-s 78%-s SekeTeba ar sWirdeba<br />

pirveli wlis ganmavlobaSi!~ Tqven SegiZliaT<br />

mis mier mowodebuli informaciis perefrazireba:<br />

,,22%-s esaWiroeba SekeTeba pirvel wels!~<br />

cvlis Tu ara axali formulireba Tqven mier<br />

situaciis aRqmas? es savarjiSoa, romelic realur<br />

cxovrebaSi gamogadgebaT.<br />

manqanis gamyidvelis SemTxveva im situaciis<br />

saukeTeso magaliTia, rodesac viRac cdilobs<br />

informaciis iseTi formiT mowodebas, romelic<br />

saSualebas miscems mas, sasurveli gavlena<br />

moaxdinos Tqvens gadawyvetilebaze. aseTi ram<br />

sistematurad xdeba Cvens cxovrebaSi. magaliTad,<br />

yovelTvis, arCevnebis moaxloebisas, ori mowinaaRmdege<br />

kandidati cdilobs sakuTari Tavisa<br />

da sxvadasxva sakiTxebis Sesaxeb informacia<br />

warmoadginos ise, rom amomrCevelTa simpaTia<br />

daimsaxuros. erTma kandidatma SeiZleba Tqvas:<br />

`vTvli, rom unda gavagrZelo im politikis<br />

gadawyvetilebisTvis Tavis arideba (aversia)<br />

(Decision aversion) _ gadawyvetilebis miRebisagan<br />

Tavis aridebis tendencia; rac ufro rTulia<br />

gadawyvetilebis miReba, miT metia misgan ganridebis<br />

albaToba.<br />

gatareba, romelsac dRemde warmateba moaqvs~ ;<br />

oponents SeuZlia mis sawinaaRmdegod Tqvas,<br />

rom ,,mas eSinia axali ideebis.~ erTi kandidati<br />

SeiZleba ambobdes: ,,es politika ekonomiur<br />

aRmavlobamde migviyvans.~ misi oponenti ki<br />

SeiZleba SeewinaaRmdegos: ,,es politika sazianoa<br />

garemosaTvis.~ xSir SemTxvevaSi orive marTals<br />

ambobs _ erTi da igive politika SeiZleba<br />

ekonomikisaTvis kargi aRmoCndes, magram garemosTvis<br />

_ saziano. aseT dros formis damajereblobas<br />

mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis<br />

biografia (Tversky & Kahneman, 1981; Vaughan & Seifert,<br />

1992). amgvarad, gadawyvetilebis miRebaze<br />

gamonaTqvamis formulirebis gavlenis codna<br />

dagexmarebaT imis gagebaSi, Tu ra ganapirobebs<br />

msgavs situaciebSi erTmaneTisagan radikalurad<br />

gansxvavebuli gadawyvetilebebis miRebas. Tu<br />

Tqven sxva adamianebis qcevis gagebis survili<br />

gaqvT, SeecadeT ifiqroT imaze, Tu rogor<br />

moaxdines am adamianebma gadawyvetilebis formireba.<br />

gadawyvetilebisTvis Tavis arideba<br />

(aversia)<br />

warmoidgineT, rom Tqven didi Sromis Semdeg<br />

sxvadasxva kuTxiT SeafaseT alternativebi. ra<br />

moxdeba Semdeg? SeiZleba aRmoaCinoT, rom ar<br />

gindaT gadawyvetilebis miReba. 9.9. cxrilSi<br />

aRwerilia iseTi pirobebi, romlebmac SeiZleba<br />

gamoiwvion gadawyvetilebis miRebis survilis<br />

dakargva. ganvixiloT A nawilSi mocemuli<br />

situacia, ras airCevdiT? mkvlevrebma aRmoaCines,<br />

rom mxolod cdis pirTa 34% ambobs, rom<br />

moicdian, sanam ufro met informacias ar<br />

miiReben (Tversky & Shafir, 1992); axla ganvixiloT<br />

B nawilSi aRwerili odnav Secvlili situacia.<br />

gsurT Tu ara Tqveni arCevanis Secvla? sinamdvileSi<br />

cdis pirTa 46%, vinc es varianti<br />

waikiTxa, ambobs, rom daicdis, sanam damatebiT<br />

informacias ar miiRebs. ra xdeba? (rogor ggoniaT,<br />

ratom?) Cveulebriv, Tqven eliT, rom axali<br />

alternativis damateba Seamcirebs sxva alternativis<br />

xvedriT wils. Tu magaliTad, politikur<br />

arenaze Semodis mesame kandidati, savaraudoa,<br />

rom igi xmebis garkveul raodenobas<br />

waarTmevs pirvel ors; Tumca, am SemTxvevaSi<br />

mesame SesaZleblobis gaCena 12%-iT zrdis erTerTi<br />

pirveli arCevanis xvedriT wils. ra xdeba?


aseTi Sedegi SesaZlebelia im SemTxvevaSi,<br />

roca Znelia gadawyvetilebis miReba. rodesac<br />

cdis pirebs miewodebodaT problemis iseTi<br />

varianti, sadac maT damatebiT, dabalxarisxiani<br />

`sidipleeris~ arCevis SesaZlebloba aqvT,<br />

monawileTa mxolod 24% ambobs, rom daicdian,<br />

sanam axal informacias ar miiReben. am maCveneblis<br />

Semcireba (da ara gazrda) imiT aixsneba,<br />

rom `sonis~ arCeva advilia, Tumca, arCevanis<br />

gakeTeba `sonis~ SedarebiT iaffasian modelsa<br />

da umaRlesi xarisxis `aivas~ Soris rTulia.<br />

ufro mosaxerxebelia, gadavdoT gadawyvetilebis<br />

miReba da davelodoT axal informacias.<br />

miuxedavad individualuri gansxvavebebisa,<br />

adamianTa umravlesobisaTvis damaxasiaTebelia<br />

gadawyvetilebis miRebis Tavidan acilebis<br />

sakmaod Zlieri tendencia, rac ganpirobebulia<br />

ramdenime fsiqologiuri faqtoris zemoqmedebiT<br />

(Bettie et al., 1994):<br />

� adamianebs ar uyvarT iseTi gadawyvetilebis<br />

miReba, romlis Sedegadac zogs eqneba meti<br />

sasurveli keTildReoba, zogs ki – naklebi;<br />

� adamianebs SeuZliaT, winaswar ganWvriton,<br />

rogor inaneben, Tu maT mier gakeTebuli arCevani<br />

ufro cudi aRmoCndeba, vidre is, romelic maT<br />

ar gaakeTes;<br />

� adamianebs ar surT, pasuxismgebelni iyvnen<br />

im gadawyvetilebaze, romelsac SeiZleba cudi<br />

Sedegi hqondes;<br />

� adamianebs ar moswonT gadawyvetilebis<br />

miReba sxvebis magivrad.<br />

im pirobebis gansazRvris mizniT, romlebSic<br />

adamianebi eZeben gadawyvetilebas, SegviZlia<br />

am ukanaskneli debulebis sapirispiros formulireba.<br />

ramdenadac adamianebs ar uyvarT<br />

gadawyvetilebis miReba, isini ukeT grZnoben<br />

Tavs, Tu amas maT magivrad sxva gaakeTebs. es<br />

yovelTvis unda gaiTvaliswinoT. SeecadeT,<br />

TviTon gadawyvitoT TqvenTvis mniSvnelovani<br />

problemebi. nu daarwmunebT sakuTar Tavs imaSi,<br />

rom Zalian rTuli problemis winaSe dgaxarT<br />

da ar SegiZliaT gadawyvetilebis miReba.<br />

ZiriTadad iqonieT Tqvens kognitur procesebze<br />

damyarebuli msjelobebis imedi da gamoiyeneT<br />

isini Sesaferisi arCevanis gasakeTeblad!<br />

am Tavis dasawyisSi Cven movitaneT citata<br />

elen keleris publikaciidan _ ,,azris<br />

dabrunebiT gancdili mRelvareba~; Semdeg<br />

ganvixileT sxvadaxsva kognituri procesi _<br />

metyveleba, vizualuri Semecneba, problemis<br />

gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadwyvetilebis<br />

miReba _ da vimedovnebT, rom Tqven dafiqrdebiT<br />

im sixarulze, romelsac es unarebi ganiWebT.<br />

SeecadeT, isargebloT elen keleris gamocdilebiT<br />

da ar moepyroT Tqvens SemecnebiT procesebs,<br />

rogorc TavisTavad arsebuls; ifiqreT<br />

Tqveni azrovnebis Sesaxeb, daasabuTeT Tqveni<br />

argumentebi da a.S. Tqven asaxavT adamianuri<br />

yofis arss.<br />

Sejameba<br />

msjelobaze Catarebuli gamokvlevebi gviCvenebs,<br />

rom adamianebi ufro xSirad eyrdnobian<br />

evristikul da ara formalur analizs. evristikis<br />

xelmisawvdomoba gulisxmobs, rom<br />

adamianebi akeTeben daskvnas im informaciis<br />

safuZvelze, romelic Tavisuflad misawvdomia<br />

mexsierebaSi. evristikis reprezentatulobis<br />

mixedviT, daskvna emyareba ama Tu im sagnis an<br />

movlenis ama Tu im kategoriis arsebiTi niSnebis<br />

gansazRvras. `Ruzis~ evristikis mixedviT,<br />

adamianebis msjelobis Sefasebis dazusteba<br />

sawyisi sidididan gamomdinare xdeba. kiTxvis<br />

forma gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze.<br />

mkvlevrebi Tvlian, rom gadawyvetilebis<br />

sirTule ganapirobebs gadawyvetilebisadmi<br />

antipatiur damokidebulebas.<br />

msjeloba da gadawyvetilebis miReba<br />

357


Tavi 9 / kognituri procesebi<br />

358<br />

sakvanZo<br />

sakiTxebi<br />

kogniciis Seswavla<br />

kognitur fsiqologiaSi<br />

momuSave specialistebi<br />

Seiswavlian fsiqikur<br />

procesebs da struqturebs,<br />

romlebic safuZvlad<br />

udevs adamianis<br />

aRqmis, metyvelebis, azrovnebis,<br />

problemis gadaWris,<br />

msjelobisa da<br />

gadawyvetilebis miRebis<br />

unarebs.<br />

im fsiqikuri procesebis<br />

gamoyofis mizniT, romlebic<br />

rTuli amocanis<br />

Sesrulebas udevs safuZvlad,<br />

mkvlevrebi mimar-<br />

Taven reaqciis drois<br />

gazomvas.<br />

metyveleba<br />

adamianebs SeuZliaT azris<br />

gamoTqma da naTqvamis<br />

gageba.<br />

gamonaTqvamis Sinaarsis<br />

gansazRvra xdeba auditoriis<br />

gaTvaliswinebiT.<br />

metyvelebis Secdomebi<br />

naTels hfens metyvelebis<br />

dagegmvis bevr process.<br />

gamonaTqvamis Sinaarsis<br />

gageba – orazrovnebis<br />

daZleva – xdeba konteqstis<br />

mixedviT.<br />

mniSvnelobis mexsierebaSi<br />

Senaxuli reprezentaciebi<br />

efuZneba propoziciebs,<br />

xolo maTi Sevseba<br />

xdeba daskvniT (varaudiT).<br />

ena, romelzec adamianebi<br />

laparakoben, SesaZloa<br />

gavlenas axdendes maT azrovnebaze.<br />

vizualuri kognicia<br />

vizualuri reprezentaciebi<br />

SesaZloa gamoyenebul iqnes<br />

propoziciuli reprezentaciebis<br />

Sesavsebad.<br />

vizualuri reprezentaciebi<br />

garemos vizualuri aspeqtebis<br />

gaazrebis saSualebas<br />

gvaZlevs.<br />

adamianebi qmnian vizualur<br />

reprezentaciebs, romlebSic<br />

gaerTianebulia rogorc<br />

verbaluri, ise vizualuri<br />

informacia.<br />

problemis gadaWra da<br />

azrovneba<br />

adamianebma unda gansazRvron<br />

sawyisi mdgomareoba, mizani<br />

da is operaciebi, romlebic<br />

saSualebas miscemT, sawyisi<br />

mdgomareobidan miaRwion<br />

mizans.<br />

logikur wesebze damyarebuli<br />

wanamZRvrebis safuZvelze<br />

gakeTebuli daskvna<br />

deduqciuri azrovnebaa.<br />

induqciuri azrovneba gulisxmobs<br />

daskvnis gakeTebas<br />

xdomilebis albaTobis gaTvaliswinebiT.<br />

msjeloba da<br />

gadawyvetilebis miReba<br />

msjeloba da gadawyvetilebis<br />

miReba, ZiriTadad, efuZneba<br />

evristikas, romelic<br />

adamians gadawyvetilebis<br />

swrafad miRebis saSualebas<br />

aZlevs.<br />

misawvdomobis, reprezentatulobisa<br />

da „Ruzis efeqtis~<br />

arasworma gamoyenebam<br />

SeiZleba SecdomaSi Segviyvanos.<br />

gadawyvetilebis<br />

miRebaze gavlenas axdens<br />

arCevanis SesaZlo variantebis<br />

formireba.<br />

fsiqologiuri zemoqmedebis<br />

gamo adamianebi avlenen<br />

rTuli gadawyvetilebis<br />

miRebis ganridebis tendencias.<br />

ZiriTadi sakiTxebi<br />

avtomaturi procesebi<br />

azrovneba<br />

algoriTmi<br />

gadawyvetilebis aversia<br />

gadawyvetilebis miReba<br />

deduqciuri azrovneba<br />

evristika<br />

eqspresiuli metyveleba<br />

varaudi<br />

induqciuri azrovneba<br />

kognituri procesebi<br />

kognituri fsiqologia<br />

kognituri mecnierebebi<br />

kontrolirebadi procesebi<br />

misawvdomobis evristika<br />

msmenelis gaTvaliswineba<br />

msjeloba<br />

paraleluri procesebi<br />

problemis gadaWra<br />

problemuri situacia<br />

reprezentaciuli evristika<br />

seriuli procesebi<br />

forma<br />

funqcionaluri rigidoba<br />

fsiqikuri ganwyoba<br />

Ruzis evristika<br />

Semecneba<br />

xmamaRali fiqris oqmi<br />

avtomaturi procesebi<br />

azrovneba<br />

algoriTmi<br />

gadawyvetilebis aversia


inteleqti inteleqti da da inteleqtis inteleqtis Sefaseba<br />

Sefaseba<br />

10<br />

ra aris Sefaseba<br />

• Sefasebis istoria<br />

• formaluri Sefasebis<br />

ZiriTadi niSnebi<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

• inteleqtis testebis<br />

istoriuli safuZvlebi<br />

• IQ testebi<br />

fsiqologia XXi saukeneSi:<br />

Sefaseba internebtiT<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

• inteleqtis fsiqometriuli<br />

Teoria<br />

• sternbergis inteleqtis<br />

triarqiuli Teoria<br />

• gardneris mravlobiTi<br />

inteleqti da emociuri<br />

inteleqti<br />

inteleqtis politika<br />

• jgufuri Sedarebebis<br />

istoria<br />

• memkvidreobiToba da IQ<br />

• garemo da IQ<br />

• kultura da IQ testebis<br />

validoba<br />

SemoqmedebiToba<br />

• kreatulobis Sefaseba<br />

da kavSiri inteleqtTan<br />

• • gansakuTrebuli<br />

kreatuloba da<br />

SeSliloba<br />

Sefaseba da sazogadoeba<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

• ZiriTadi cnebebi<br />

359


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

360<br />

adre, naklebad rTul droSi, imisaTvis,<br />

rom xeloba geswavlaT<br />

da saqmianoba dagewyoT, ucvleli<br />

gza Segirdidan ostatamde unda gagevloT. Tqven<br />

bunebrivi procesis Sedegad gaxdebodiT sando<br />

xelosani da ar dagWirdebodaT nerviuloba<br />

imis gamo, rom gamxdariyaviT `serTificirebuli~<br />

da ori nomeri fanqriT SemogexazaT pasuxebi<br />

`WeSmaritia~ an `mcdaria~ fsiqologiuri testis<br />

punqtze _ `me upiratesobas vaniWeb maRal<br />

qalebs~. ara, mWedeli imitom iyo mWedeli, rom<br />

ubralod mWedeli iyo; meduqne vaWrobda, Tvlebis<br />

ostati ki Tvlebs Wedavda. dRevandel,<br />

superracionalur da postindustriul samyaroSi<br />

Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre gamocdilebas,<br />

amitom nebismier Semosavlian sferoSi<br />

muSaobisaTvis _ iqneba es iuristi Tu interieris<br />

nawarmoebSi, `Tqven aRarasodes mouvliT<br />

ZaRlebs am qalaqSi~, eseisti henri alfordi<br />

(Henry Alford, 1993) zogierT im testsa da gamocdas<br />

aRwers, romelic man Semosavliani samsaxuris<br />

Zebnisas gaiara. nebismierisaTvis, visac didi<br />

gza gauvlia samsaxuris ZiebaSi, misTvis kargad<br />

nacnobi iqneba alfordis mier aRwerili iumoristuli<br />

SemTxvevebi. damqiraveblebi TiToeuli<br />

kandidatis `SesaZleblobis~ gansasazRvrad<br />

sxvadasxva tests iyeneben. zogjer Zalian Znelia<br />

testsa da samuSaos Soris kavSiris danaxva,<br />

Tumca, TiTqmis yovelTvis arseboben eqspertebi,<br />

romlebic arwmuneben kompanias, rom testi zomavs<br />

relevantur gansxvavebebs kandidatebs Soris.<br />

Tu Tqven aSS-Si gaizardeT, savaraudoa, rom<br />

Tqveni `SesaZleblobebi~ bevrad ufro adre<br />

gazomiliyo, vidre samsaxurs daiwyebdiT _<br />

dizaineri, Tqven SeiZleba testis Sesruleba<br />

dagavalon.<br />

imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxoven<br />

damqiraveblebi da profesiuli organizaciebi<br />

TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan<br />

da, sxvaTa Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis<br />

samuSaos Seveferebi me yvelaze metad, ocda-<br />

TerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi<br />

gaviare. testebis klasifikacia metad mravalferovani<br />

iyo _ barmenebisaTvis, safosto manqanis<br />

meqanikosebisaTvis, radiodiqtorebisaTvis, samogzauro<br />

agentebisaTvis, geologebisaTvis, sagareo<br />

uwyebaTa moxeleTaTvis da federaluri gamoZiebis<br />

biuros agentebisaTvis.<br />

Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli.<br />

me Tavi gavarTvi mxolod sam tests.<br />

umetes skolebSi maswavleblebi da administratorebi<br />

Tqveni cxovrebis adreul periodSi<br />

cdiloben Tqveni inteleqtis gazomvas. yvelaze<br />

xSirad mizani imis gansazRvraa, Tu saklaso<br />

davalebebi ramdenad Seesabameba moswavleebis<br />

inteleqtualur SesaZleblobebs, rac maT<br />

garkveul moTxovnebs uyenebs, Tumca, rogorc<br />

Tqven, albaT, ukve SeniSneT, adamianis cxovrebaze<br />

inteleqtis testirebis gavlena saklaso oTaxis<br />

farglebs scildeba.<br />

am TavSi inteleqtis Sefasebis safuZvlebsa<br />

da gamoyenebas SeviswavliT. mimovixilavT im<br />

wvlils, romelic fsiqologebma inteleqtis<br />

sferoSi individualuri gansxvavebebis gagebaSi<br />

Seitanes. aseve, vimsjelebT azrTa im sxvadasxvaobaze,<br />

romelic aucileblad aRmocendeba,<br />

rodesac adamianebi am gansxvavebebis axsnas


iwyeben. Cveni yuradRebis centrSi iqneba, Tu<br />

rogor muSaobs inteleqtis testebi, ra xdis<br />

nebismier tests vargisad da ratom aris, rom<br />

isini yovelTvis ar asruleben im saqmes,<br />

romlisTvisac arian gankuTvnilni. dabolos,<br />

davasrulebT piradi CanaweriT, romelSic<br />

ganvixilavT fsiqologiuri Sefasebis rols<br />

sazogadoebaSi.<br />

Cvens fsiqologiuri Sefasebis zogadi gamoyenebis<br />

mokle mimoxilviT daviwyebT.<br />

ra aris Sefaseba<br />

fsiqologiuri Sefaseba gulisxmobs individTa<br />

unarebis, qcevebisa da pirovnuli<br />

maxasiaTeblebis Sesafaseblad zustad dadgenili<br />

procedurebis gamoyenebas. fsiqologiuri<br />

Sefaseba xSirad ganixileba, rogorc individualuri<br />

gansxvavebebis gazomva, radgan SefasebaTa<br />

umravlesoba adgens, Tu riTi gansxvavdeba,<br />

an emsgavseba individi sxvebs mocemuli<br />

niSnis mixedviT. fsiqologiuri testirebis<br />

ZiriTadi maxasiaTeblebis detalur ganxilvamde<br />

mokled mimovixiloT Sefasebis istoria. es<br />

istoriuli eqskursi dagexmarebaT, gaigoT<br />

Sefasebis rogorc sargebeli, ise SezRudvebi;<br />

aseve, xels SegiwyobT, SeafasoT am sakiTxis<br />

irgvliv arsebuli zogierTi dava.<br />

Sefasebis istoria<br />

SefasebisTvis gankuTvnili formaluri<br />

testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT<br />

axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic<br />

farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis<br />

dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,<br />

vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamian-<br />

Ta Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis<br />

meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.<br />

faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiyeneboda<br />

sakmaod daxvewili programa saxelmwifo<br />

samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis<br />

testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs Tavian-<br />

Ti kompetenturobis gamovlena yovel mesame<br />

wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori<br />

aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi<br />

testebi saxelmwifo samoqalaqo samsaxurSi<br />

daqiravebuli moxeleebis kompetenturobis<br />

gamosavlenad gamoiyeneboda iseT sferoebSi,<br />

rogoricaa iurisprudencia, samxedro saqme,<br />

agronomia (an sasoflo-sameurneo saqme) da<br />

geografia. mingis dinastiis periodSi (Cv. w.<br />

aR-iT 1368-1664ww.) saxelmwifo moxeleebis SerCeva<br />

samsafexuriani obieqturi SerCevis proceduraSi<br />

miRebuli Sdegebis safuZvelze xdeboda. pirvel<br />

etapze gamocdebi adgilobriv doneze tardeboda.<br />

im adamianebis 4%, romlebic warmatebiT abarebdnen<br />

gamocdebs, gamocdis meore etapze gadadiodnen,<br />

anu cxra dRisa da Ramis ganmavlobaSi<br />

werdnen narkvevebs klasikur nawarmoebebze.<br />

mxolod 5%-s imaTgan, vinc abarebda am gamocdas,<br />

ufleba eZleoda, gasuliyo testirebis saboloo<br />

etapze, romelic qveynis dedaqalaqSi tardeboda.<br />

1800-iani wlebis dasawyisSi CineTSi arsebuli<br />

SerCevis proceduras britaneli diplomatebi<br />

da misionerebi akvirdebodnen da aRwerdnen.<br />

Zalian male britaneTSi, mogvianebiT ki amerikaSi,<br />

saxelmwifi samoqalaqo samsaxuris personalis<br />

SerCevisaTvis danergil iqna Cinuri<br />

sistemis modificirebuli versiebi (Wiggins,1973).<br />

inteleqtis testirebis ganviTarebis istoria-<br />

Si erT-erTi mTavari adgili uWiravs inglisel<br />

fsiqologiuri Sefaseba (Psychological assessment)<br />

_ individTa unarebis, qcevisa da pirovnuli<br />

maxasiaTeblebis Sesafasebelad arsebuli gansazRvruli<br />

procedurebi.<br />

ra aris Sefaseba<br />

361


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

362<br />

aristokrats, ser frensis galtons (Sir Francis<br />

Galton). misi wigni `geniosobis memkvidreobiToba~<br />

1869 wels gamoqveynda, romelmac mniSvnelovani<br />

gavlena moaxdina testirebis meTodebis,<br />

Teoriebisa da praqtikis Semdgom ganviTarebaze.<br />

galtoni, romelic Carlz darvinis naTesavi<br />

iyo, adamianis qcevis Seswavlisas misi evoluciis<br />

Teoriis gamoyenebas cdilobda. mas ainteresebda,<br />

Tu rogor da ratom gansxvavdebian<br />

adamianebi erTmaneTisagan maTTvis damaxasiaTebeli<br />

unarebis mixedviT; agreTve, akvirvebda<br />

is, rom zogierTi adamiani niWieri da warmatebuli<br />

iyo, rogorc TviTon, xolo zogierTi ki<br />

_ ara.<br />

galtoni iyo pirveli, romelmac wamoayena<br />

oTxi mniSvnelovani idea inteleqtis Sefasebis<br />

Sesaxeb. pirvelis mixedviT inteleqtis mixedviT<br />

gansxvaveba raodenobrivia da inteleqtis<br />

xarisxis terminebiT aRiwereba. sxva sityvebiT<br />

rom vTqvaT, maT Soris gansxvavebis dasafiqsireblad<br />

raodenobrivi mniSvnelobebi SeiZleba<br />

mieniWos adamianebis inteleqtis doneebs. meore,<br />

adamianebs Soris inteleqtis mixedviT gansxvavebebi<br />

zaris formis mruds, anu normalur<br />

ganawilebas qmnis. zaris formis mrudze adamian-<br />

Ta umravlesobis maCvenebeli ganawilebis Sua<br />

nawilSi grovdeba da mxolod mcire nawilia<br />

moTavsebuli ganawilebis ukidures _ geniosobis<br />

da mentaluri deficitis aRmniSvnel _ wertilebTan<br />

axlos (zaris formis mruds mogvianebiT<br />

davubrundebiT). mesame, inteleqtis, anu gonebrivi<br />

unarebis gazomva SesaZlebelia obieqturi<br />

testebiT, romelTa TiToeul kiTxvas mxolod<br />

erTi swori pasuxi aqvs. meoTxe, testis ori<br />

jgufis maCveneblebs Soris arsebuli mimarTebis<br />

zustad gansazRvra SeiZleba statistikuri<br />

proceduriT, romelsac galtonma korelacia<br />

uwoda da romelic dResdReobiT korelaciis<br />

saxeliTaa cnobili.<br />

samwuxarod, galtonis mravali idea mniSvnelovani<br />

kamaTis sagnad iqca. magaliTad, mas<br />

miaCnda, rom geniosoba memkvidreobiT gadaecemoda.<br />

misi azriT, talanti, an `sidiade~<br />

formaluri Sefaseba (Formal assessment) _ sistematuri<br />

procedurebi da gazomvebi, romelic<br />

gavarjiSebuli profesionalebis mier gamoiyeneba<br />

individebis funqcionirebis, unarebis, qcevebis<br />

(Cvevebis) an fsiqikuri mdgomareobis Sesaswavlad.<br />

memkvidreobiTia, xolo aRzrdas minimaluri<br />

gavlena aqvs inteleqtze. misi azriT, inteleqti<br />

darviniseul saxeobaTa SeguebasTan da, garkveulwilad,<br />

moralur RirebulebebTan aris dakavSirebuli.<br />

galtoni cdilobda sazogadoebrivi<br />

politika genetikurad `uaresi~ (inferioruli)<br />

da `saukeTeso~ (superioruli) adamianis cnebaze<br />

daefuZnebina. man Camoayaliba evgenikuri moZraoba,<br />

romelic, evoluciuri Teoriis gamoyenebiT,<br />

adamianTa modgmis gaumjobesebas uWerda<br />

mxars da dadebiTad iyo ganwyobili biologiurad<br />

superioruli adamianebis gamravlebisa<br />

da inferioruli adamianebis mxridan STamomavlobaze<br />

uaris Tqmisadmi. galtoni werda: `arsebobs<br />

mosazreba, xSir SemTxvevaSi sakmaod<br />

usafuZvlo, inferioruli rasis TandaTanobiT<br />

gadaSendebis ideis gaumarTleblobis Sesaxeb~<br />

(Galton, 1883/1907, gv. 200).<br />

es sakamaTo mosazrebebi mogvianebiT im<br />

adamianebmac gamoTqves, romlebic Tvlidnen,<br />

rom inteleqtualuri (superioruli) rasa<br />

naklebad inteleqtualebis (inferiorebis) xarjze<br />

unda gamravldes. am ideebis damcvelTa Soris<br />

iyvnen amerikeli fsiqologebi godardi (Goddard)<br />

da termeni (Terman), romelTa Teoriebsac<br />

mogvianebiT ganvixilavT. aseve, visaubrebT<br />

nacisti diqtatoris, adolf hitleris Teoriis<br />

Sesaxebac. garda amisa, am TavSi vnaxavT, rom es<br />

elitaruli ideebi dResac aqtualuria.<br />

ser frensis galtonma safuZveli Cauyara<br />

inteleqtis Tanamedrove Sefasebas. axla ganvixiloT<br />

formaluri SefasebisaTvis damaxasia-<br />

Tebeli Taviseburebebi.<br />

formaluri Sefasebis<br />

ZiriTadi niSnebi<br />

formaluri Sefasebis procedura, romelic<br />

gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT<br />

SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.<br />

Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)<br />

validuri da (3) standartizirebuli. Tu<br />

Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akmayofilebs,<br />

maSin miRebuli Sedegebi sando ar<br />

iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi<br />

inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri<br />

Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela<br />

saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi


yeneba. imisaTvis, rom am principebis farTo<br />

gamoyeneba gasagebi gaxdes, ganvixilavT magali-<br />

Tebs rogorc inteleqtis testirebidan, ise _<br />

fsiqologiuri Sefasebis sxva sferoebidan.<br />

sandooba<br />

sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis<br />

instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs.<br />

Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da<br />

sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT,<br />

ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT<br />

TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver<br />

iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris<br />

kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar<br />

geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa<br />

da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi<br />

mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos<br />

sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba<br />

gasazomi sidide.<br />

testis sandoobis dasadgenad aucilebelia<br />

test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris<br />

korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da<br />

imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva<br />

dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs<br />

Soris. sruliad sando testis korelaciis<br />

koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive<br />

SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu<br />

cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes<br />

yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives<br />

miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad<br />

arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis<br />

koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas,<br />

rom aranairi urTierTkavSiri ar arsebobs<br />

pirveli da meore testirebis maCveneblebs<br />

Soris. aseT SemTxvevaSi, Tu cdis pirma<br />

pirvelad umaRlesi qulebi miiRo, meored<br />

SeiZleba sruliad gansxvavebuli Sedegi aCvenos.<br />

korelaciis koeficientis zrdasTan (idealur<br />

+1.00-Tan miaxloebasTan) erTad testis sandoobac<br />

izrdeba.<br />

sandoobis Sefasebis kidev ori gza arsebobs.<br />

pirveli, erTi da imave testis nacvlad cdis<br />

pirs testis urTierTSemcvlel, paralelur<br />

formebs aZleven. paraleluri formebis gamoyeneba<br />

amcirebs amocanebis damaxsovrebis gavlenis<br />

SesaZleblobasa da individis survils, Tanamimdevruli<br />

Candes erTi testidan meoreze gadasvlisas.<br />

sandoobis meore sazomi Sinagani SeTanxmebulobaa,<br />

romelic erTi da igive testis<br />

pasuxebis Sesabamisobas gulisxmobs. magaliTad,<br />

SegviZlia erTmaneTs SevadaroT luwi da kenti<br />

davalebebis Sesrulebis Sedegad miRebuli<br />

qulebi. sando testis TiToeuli nawilisaTvis<br />

erTnairi qulebi miiReba. am SemTxvevaSi SeiZleba<br />

iTqvas, rom testi Sinagani SeTanxmebulobis<br />

maRali doniT xasiTdeba, rac SuaSi gaxleCvis<br />

sandoobis meTodiT miiRweva.<br />

umetes SemTxvevaSi sando unda iyos ara<br />

marto TavisdaTavad sazomi instrumenti, aramed<br />

am instrumentis gamoyenebis meTodebic. davuSvaT,<br />

sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrunvelyofs<br />

erTnair qulebs testis nebismier dros<br />

gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis stabilurobas<br />

an konsistenturobas.<br />

test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _<br />

erTi da igive cdis pirze erTi da igive testis<br />

sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul<br />

qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.<br />

paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis<br />

sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis<br />

Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs<br />

pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts<br />

an individis survils, gamoavlinos konsistenturoba<br />

erTi da igive amocanis mimarT.<br />

Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _<br />

sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,<br />

rogoricaa kenti da luwi punqtebi, SesrulebaSi<br />

miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.<br />

SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)<br />

_ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi<br />

miRebuli qulebis Sedareba.<br />

ra aris Sefaseba<br />

363


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

364<br />

mkvlevrebs saklaso oTaxSi bavSvebis dakvirveba<br />

surdaT maTi agresiuli TamaSis donis Sesafaseblad.<br />

amisaTvis maT SeiZleba SeeqmnaT<br />

kodirebuli sqema, romelic saTanado gansxvavebis<br />

dadgenis saSualebas miscemda. es sqema<br />

maSin iqneboda sando, Tu igive bavSvebze sxvebi<br />

awarmoebdnen dakvirvebas da igive Sefasebas<br />

miscemdnen. swored amitom aucilebelia im<br />

adamianebis momzadeba, romelTac SemdgomSi<br />

fsiqologiuri Sefasebis ganxorcieleba mouwevT.<br />

isini aucileblad unda flobdnen saTanado<br />

formiT gansxvavebis dadgenis sistemebis<br />

gamoyenebis unarebs.<br />

validoba<br />

testis validoba aris is, Tu ra xarisxiT<br />

zomavs testi imas, risi gazomvac surs eqsperts.<br />

inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTebels<br />

da Sesrulebis winaswarmetyvelebis<br />

saSualebas iZleva im situaciebSi, romelSic<br />

mniSvnelovan rols inteleqti asrulebs. kreatulobis<br />

validuri sazomiT miRebuli qulebi<br />

realur kreatulobas gviCvenebs da ara xatvis<br />

unars an guneba-ganwyobilebas. zogadad, vali-<br />

validoba (Validity) – gviCvenebs, Tu ramdenad<br />

zomavs testi imas, ris gasazomadac iyo miwodebuli.<br />

TvalsaCino validoba (Face validity) _ xarisxi,<br />

Tu ramdenad aris testis amocanebi uSualod<br />

dakavSirebuli gasazom cvladTan<br />

validoba kriteriumis mixedviT (Criterion valigity)<br />

_ xarisxi, Tu ramdenad Seesabameba gansazRvruli<br />

kriteriumis mixedviT miRebuli testis<br />

Sedegebi Sesafasebeli maxasiaTeblis zogierT<br />

sxva kriteriums.<br />

doba asaxavs testis mier im qcevebisa Tu<br />

Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas,<br />

romelic dakavSirebulia testis mizanTan, an<br />

mis formasTan. arsebobs validobis sami Ziri-<br />

Tadi tipi: TvalsaCino validoba, validoba<br />

kriteriumis mixedviT da konstruqtuli validoba.<br />

validobis pirveli tipi testis Sinaarss<br />

eyrdnoba. Tu testis amocanebi uSualod ukav-<br />

Sirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia<br />

TvalsaCino validoba. aseT testebSi Zalian<br />

pirdapir da martivad aris mocemuli is kiTxvebi,<br />

romlebic maT Semqmnelebs ainteresebdaT.<br />

magaliTad, ramdenad aRelvebuli xarT? xarT<br />

Tu ara kreatuli? adamianisgan, romelic<br />

testirebaSi monawileobs, elian, rom is Zalze<br />

zustad da patiosnad upasuxebs testSi dasmul<br />

SekiTxvebs. samwuxarod, TvalsaCino validoba<br />

xSirad ar aris sakmarisi zusti gazomvisTvis.<br />

pirveli rigSi, adamianebi SeiZleba arazustad<br />

aRiqvamdnen sakuTar Tavs, an SeiZleba ar icodnen,<br />

sxvebTan Sedarebisas rogor Seafason sakuTari<br />

Tavi. meore, rodesac testi sakmaod zustad<br />

zomavs ama Tu im maxasiaTebels, is Semsruleblebs<br />

maTTvis sasurveli STabeWdilebis<br />

moxdenis saSualebas aZlevs. ganvixiloT<br />

fsiqikuri problemebis mqone hospitalizirebuli<br />

pacientebis klasikuri SemTxveva, romel-<br />

Tac ar surdaT klinikis nacnobi, mowesrigebuli<br />

garemodan wasvla.<br />

saidan<br />

viciT<br />

pacientebi manipulireben<br />

fsiqiatrebis SefasebebiT<br />

fsiqiatriuli klinikis personali<br />

SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi<br />

daavadebul pacientebs ekiTxeboda,<br />

ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.<br />

rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara<br />

isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi<br />

gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,<br />

dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,<br />

rodesac interviu stacionaridan<br />

gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda<br />

miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,


vinaidan maT ar surdaT wasvla. im<br />

fsiqiatrebma, romlebic pacientebis<br />

intervius Sedegebs ajamebdnen, araferi<br />

icodnen intervius miznis eqsperimentuli<br />

variaciis Sesaxeb, amitom im pacientebis<br />

mdgomareobas ufro mZimed afasebdnen,<br />

romlebic ufro negatiur Sefasebas<br />

iZleodnen da amiT maT stacionaridan<br />

gaSvebaze uars ambobdnen. amrigad,<br />

pacientebma Sefasebis sasurveli Sedegi<br />

miiRes. fsiqiatrebis Sefasebaze SeiZleba<br />

im mosazrebamac imoqmeda, rom, Tu vinmes<br />

fsiqiatriul klinikaSi surda darCena,<br />

maSin misi mdgomareoba mZime unda yofiliyo<br />

(Braginsky & Braginsky,1967).<br />

am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnelebi<br />

ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino validobis<br />

mqone sazoms. axla ganvixiloT validobis<br />

sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian<br />

zogierTi SezRudvis daZlevas.<br />

testis kriteriumis mixedviT validobis<br />

(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli validoba)<br />

misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs<br />

adareben cdis pirebis mier erT testSi miRebul<br />

qulebsa da sxva (imave parametrTan dakav-<br />

Sirebuli) standartis an kriteriumis mixedviT<br />

miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis<br />

mizania kolejSi warmatebulobis prognozireba,<br />

maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi<br />

kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi korelirebs<br />

kolejis niSnebTan, maSin testi validuria<br />

kriteriumis mixedviT. testis avtorebis<br />

ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi kriteriumis<br />

povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Sefasebis<br />

instrumentis kriteriumis mixedviT<br />

validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven<br />

mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozirebisaTvis.<br />

swored am logikiT iTxovs kolejis<br />

mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SATis<br />

qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi<br />

swavlis zogierT aspeqtTan, amitom administracias<br />

maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni<br />

momavali karieris prognozireba SeeZlo.<br />

pirobebi, romelSic testi validuria, Sei-<br />

Zleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis<br />

saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis<br />

aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu<br />

gvecodineba, kidev romel kriteriumebTan korelirebs<br />

an ar korelirebs mocemuli testi,<br />

maSin raime axlis danaxvas SevZlebT kriteriumebSi,<br />

maTi agebis koncefciebsa Tu adamianis<br />

qcevis sirTuleSi. vTqvaT, qmniT tests samedicino<br />

fakultetis studentebis stresTan gamklavebis<br />

unaris gasazomad; Semdeg aRmoaCenT,<br />

rom am testSi miRebuli qulebi korelirebs<br />

studentebis mier mecadineobis procesSi warmoqmnili<br />

stresuli situaciebis daZlevis unarTan.<br />

amasTan, varaudobdiT, rom testi, aseve,<br />

korelaciaSi iqneba im stresuli situaciebis<br />

daZlevis unarTan, romelTa gadalaxvac uwevT<br />

studentebs gadaudebeli samedicino daxmarebis<br />

samsaxurSi muSaobisas, Tumca es varaudi ar<br />

dagidasturdaT. vinaidan nawilobriv ganisazRvra<br />

testis validoba, raRac axalic SeityveT<br />

Tqven testis Sesaxeb: (a) ra pirobebSia is validuri<br />

da (b) misi agebis koncefciis Sesaxeb _<br />

sxvadasxva kategoriis stresors gansxvavebul<br />

Sedegebamde mivyavarT. amis Semdeg testis koreqtirebas<br />

akeTebT ise, rom masSi iTvaliswinebT<br />

gadaudebeli samedicino daxmarebis samsaxur-<br />

Si muSaobisTvis specifikur stresorebs.<br />

dafiqrdiT im kavSiris Sesaxeb, romelic<br />

sandoobasa da validobas Soris arsebobs. sandooba<br />

izomeba imiT, Tu ramdenad korelirebs<br />

testi sakuTar TavTan (sxvadasxva dros gamoyenebisas),<br />

xolo validoba _ imiT, Tu ra xarisxiT<br />

korelirebs testi raime garegan faqtorTan<br />

(sxva testi, qceviTi kriteriumi an eqspertis<br />

Sefaseba). Cveulebriv, Tu testi ar aris sando,<br />

is arc validuria, radgan Tu testi ver<br />

winaswarmetyvelebs sakuTari Tavis Sesaxeb, is<br />

ver iwinaswarmetyvelebs verafers sxvas. magali-<br />

Tad, Tu Tqven klasSi erT dRes agresiulobis<br />

testi Catarda da miRebuli qulebi ar aRmoCnda<br />

korelaciaSi meore dRes Catarebuli paraleluri<br />

formis qulebTan (arasandoobis magali-<br />

Ti), naklebad savaraudoa, rom romelime dRes<br />

miRebuli Sedegebis mixedviT iTqvas, Tu romeli<br />

studenti Cxubobda an kamaTobda yvelaze<br />

xSirad gasul kviras. bolos da bolos am ori<br />

testis qulebze dayrdnobiT erTnair winaswarmetyvelebasac<br />

ki ver gavakeTebdiT! meores mxriv,<br />

savsebiT SesaZlebelia, rom testi iyos sando,<br />

magram _ aravaliduri. magaliTad, Tu inteleqtis<br />

sazomad mozrdili adamianis simaRlis<br />

gamoyenebas gadavwyvetT, albaT, iolad mixvdeb-<br />

ra aris Sefaseba<br />

365


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

366<br />

iT, ratom SeiZleba, rom es sazomi iyos sando,<br />

magram aravaliduri.<br />

normebi da standartizacia<br />

amrigad, gvaqvs sando da validuri testi,<br />

magram sxvadasxva testis Sedegebis interpretaciisaTvis<br />

isev gvWirdeba normebi. magaliTad,<br />

depresiulobis xarisxis gamovlenisTvis mowodebul<br />

testSi 18 qula miiReT. rogorc fiqrobT,<br />

ras niSnavs es? ramdenad depresiuli xarT _<br />

msubuqad, saSualod Tu saerTod ar xarT<br />

depresiuli? miRebuli Sedegis mniSvnelobis<br />

gasagebad, is sxva studentebis tipur qulebs,<br />

anu statistikur normebs unda Sedardes. testis<br />

normebi saWiroa imisaTvis, rom gaigoT,<br />

Cveulebriv, ra diapazonSi nawildeba Tqveni<br />

asakisa da sqesis studentebis mier miRebuli<br />

qulebi da rogoria maTi gasaSualoebuli qula.<br />

es Seqmnis konteqts, romelSic SesaZlebeli<br />

normebi (Norms) _ standartizirebulia individebis<br />

didi jgufebis gazomvis safuZvelze.<br />

normebi saWiroa imisaTvis, rom SevadaroT<br />

individisa da ama Tu im gansazRvruli jgufis<br />

normebi.<br />

standartizacia (Stanradtization) – testirebis<br />

erTnairi procedurebis nakrebi TiToeuli cdis<br />

pirisaTvis, iqneba es interviu, eqsperimenti<br />

Tu monacemebis registracia.<br />

iqneba Tqveni depresiulobis xarisxis interpretireba.<br />

Tu Tqven unarebis testi gagikeTebiaT, testis<br />

normebsac naxavdiT. testis normebi<br />

giCvenebT, Tu ramdenad Seesabameba Tqveni qulebi<br />

sxvebis qulebs da gexmarebaT imis dadgenaSi,<br />

Tu ramdenad axlosaa Tqveni Sedegi normatiuli<br />

populaciis SedegTan. individis qulebis<br />

interpretaciisaTvis yvelaze gamosadegia<br />

jgufis normebis codna, rodesac Sesadarebeli<br />

jgufi testirebuli individebis iseTi ZiriTadi<br />

TvisebebiT xasiaTdeba, rogoricaa: asaki,<br />

socialuri klasi, kultura da gamocdileba.<br />

imisaTvis, rom normebs azri hqondes, saWiroa,<br />

rom erTi da igive testi yvela cdis pirma<br />

erTnair, standartizirebul pirobebSi Seasrulos.<br />

standartizacia aris testirebis<br />

meTodikis erTnairad, erTnair pirobebSi<br />

gamoyeneba yvela cdis piris mimarT. standartizaciis<br />

aucilebloba Zalze TvalsaCinoa,<br />

magram praqtikaSi misi dacva yovelTvis ar<br />

xerxdeba. zogs meti dro eZleva, zogs _ ufro<br />

naTeli da detaluri instruqcia; zogs aqvs<br />

SekiTxvis dasmis ufleba anda metad motivirebulebi<br />

arian davalebis ukeT SesrulebisTvis.<br />

ganvixiloT erT-erTi Cvenganis gamocdileba:<br />

ielis universitetis magistraturaSi<br />

swavlisas saSualo skolis moswavleebSi<br />

gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis donis<br />

gasazomad skalas viyenebdi. testirebis<br />

dawyebamde erT-erTma maswavlebelma Tavis<br />

moswavleebs uTxra: `Tqven es mSvenieri<br />

mamakaci axal TamaSs geTamaSebaT, romelic<br />

kiTxvebis dasmas gulisxmobs. es TamaSi<br />

Cven gagvamxiarulebs~. meore maswavlebelma<br />

ki Tavis moswavleebs ase mimarTa: `ielis<br />

universitetidan mosuli es fsiqologi<br />

apirebs testis Catarebas im mizniT, rom<br />

gaigos, Tu ras fiqrobT. imedi maqvs, kargad<br />

SeasrulebT da aCvenebT, Tu ramdenad<br />

kargia Cveni klasi~ (Zimbardo, personal communication,<br />

1958).<br />

SeZlebdiT am ori klasis bavSvebis qulebis<br />

pirdapir Sedarebas, romelic erTi testiT iqna<br />

miRebuli? am kiTxvaze pasuxi uaryofiTia, vinaidan<br />

testi ar gamoiyenes standartizirebuli<br />

formiT. am SemTxvevaSi meore klasis bavSvebis


qulebi gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis<br />

testSi ufro maRali iyo (albaT, es sruliad<br />

ar gikvirT). rodesac Sefasebis procedurebSi<br />

naTlad ar aris mocemuli miTiTebebi testis<br />

Catarebisa da miRebuli qulebis daTvlis gza,<br />

maSin gaZneldeba testis Sedegebis mniSvnelobebis<br />

interpretacia an imaze saubari, Tu ra<br />

mimarTebaSia es Sedegebi nebismier normatiuli<br />

SedegebTan.<br />

axla ganvixileT zogierTi im sakiTxTagani,<br />

romelic aRelvebT mkvlevrebs, rodesac isini<br />

qmnian tests da cdiloben gansazRvron sinamdvileSi<br />

zomavs Tu ara testi imas, risi gazomvac<br />

surT. isini darwmunebulebi unda iyvnen<br />

testis sandoobasa da validobaSi; MmaT, aseve,<br />

unda daadginon testirebis standartuli<br />

pirobebi, mxolod amis Sedegad miRebul normebs<br />

aqvs azri. nebismieri testis qulebi unda<br />

Sefasdes sandoobisa da validobis terminebiT.<br />

aseve, unda Sefasdes Sesrulebis normebi da<br />

standartizaciis pirobebi, romelSic testi<br />

Catarda.<br />

Aaxla mzad varT, rom davubrundeT inteleqtis<br />

gazomvas.<br />

Sejameba<br />

fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia individualur<br />

gansxvavebebze, aseve, imis Seswavlaze,<br />

Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi individi<br />

sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi<br />

Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis<br />

galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis<br />

testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis<br />

miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)<br />

da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.<br />

testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria,<br />

anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas<br />

erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs<br />

iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias<br />

im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna.<br />

aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis<br />

procedura iyos standartizirebuli da mi-<br />

Rebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis<br />

normas.<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni<br />

megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis<br />

gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana<br />

ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani<br />

jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvrebaze:<br />

`inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi<br />

SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan<br />

erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,<br />

problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,<br />

rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa<br />

da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,<br />

gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu<br />

gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom<br />

aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu<br />

rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da<br />

umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptualizebas,<br />

mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,<br />

riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,<br />

1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis<br />

inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisazRvros<br />

da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;<br />

sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali<br />

komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke<br />

unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic<br />

amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis<br />

ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis<br />

sxvadasxva sferos Seesabameba.<br />

am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba<br />

inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva<br />

koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis<br />

ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi<br />

da misi gazomvisadmi interesi.<br />

inteleqtis testebis<br />

istoriuli safuZvlebi<br />

1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi<br />

pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred<br />

Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaTlebis<br />

ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeq-<br />

inteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sargeblis<br />

miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli<br />

informaciis farglebis garRvevis zogadi<br />

unari.<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

367


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

368<br />

turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Seferxebebis<br />

mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega<br />

Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom<br />

saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli<br />

iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva.<br />

man scada inteleqtis obieqturi testis<br />

SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTarebaSi<br />

Seferxebebis mqone bavSvebis klasificirebisaTvis<br />

da normaluri moswavleebisgan<br />

maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari<br />

testis arseboba saSualebas miscemda skolas,<br />

naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier<br />

moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad<br />

tendenciur Sefasebebs.<br />

inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi<br />

maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem<br />

Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu<br />

testuri davalebebi, romelTa mixedviTac<br />

SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT<br />

bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi<br />

Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom<br />

SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gacemuli<br />

pasuxis obieqturad sworad an arasworad<br />

miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT<br />

mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis<br />

Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad<br />

Tavisufali unda yofiliyo da davalebis<br />

Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis<br />

meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da<br />

daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911).<br />

testireba sxvadasxva asakis bavSvebs CautardaT<br />

da dadginda TiToeuli asakis normalurad<br />

ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo<br />

qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis<br />

Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis<br />

saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa<br />

saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad<br />

ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas<br />

iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda.<br />

magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula<br />

utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo<br />

gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis<br />

sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis<br />

inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT<br />

gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis<br />

bavSvebi gansazRvrul qulas iReben.<br />

qronologiuri asaki (Chronological age) _ individis<br />

dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis<br />

raodenoba.<br />

qulas, am bavSvis gonebrivi asaki iqneba 5,<br />

ganurCevlad imisa, Tu rogoria misi qronologiuri<br />

asaki, anu dabadebidan gasuli wlebis<br />

raodenoba.<br />

bines midgoma oTxi mniSvnelovani niSan-<br />

TvisebiT xasiaTdeba. pirveli, man am testis<br />

qulebi gaiazra, rogorc inteleqtis mimdinare<br />

ganviTarebulobis Sefaseba da ara rogorc<br />

Sinagani inteleqtis sazomi; meore, mas testis<br />

qulebis im bavSvebis gamosavlenad gamoyeneba<br />

surda, romlebic specialur daxmarebas saWiroeben<br />

da ara maTi stigmatizaciisTvis.; mesame,<br />

igi xazs usvamda, rom varjiSsa da ganviTarebis<br />

pirobebs SeuZlia inteleqtze zemoqmedeba da<br />

ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis<br />

inteleqtis im sferoebis dadgenas cdilobda,<br />

romlebSic specialuri ganaTlebis daxmarebiT<br />

gaumjobesdeboda am bavSvebis SesaZleblobebi.<br />

dabolos, man testi empiriulad aago _ Seagrova<br />

monacemebi, rom enaxa ramdenad validuri iyo<br />

Seqmnili testi da ar ucdia misi dakavSireba<br />

inteleqtis romelime konkretul TeoriasTan.<br />

inteleqtis testis SemuSavebaSi bines warmatebam<br />

didi gavlena moaxdina SeerTebul<br />

StatebSi, sadac istoriuli movlenebisa da<br />

socialur-politikuri Zalebis unikalurma kombinaciam<br />

ganapiroba interesi gonebrivi unarebis<br />

gazomvisadmi. XX saukunis dasawyisisaTvis<br />

SeerTebul StatebSi sicocxle Cqefda da<br />

duRda. globaluri ekonomikuri, socialuri<br />

da politikuri viTarebebis gamo qveyanaSi<br />

milionobiT emigranti Sedioda. sayovelTao<br />

ganaTlebis axalma kanonma skolebi moswavleebiT<br />

aavso. emigranti mozrdilebisa da skolis<br />

moswavleebis identificirebis, dokumentirebisa<br />

da klasificirebisTvis saWiro iyo Sefasebis<br />

meTodikebi (Chapman,1988). pirveli msoflio omis<br />

dawyebis Semdeg milionobiT moxalise gaemarTa<br />

gamwvevi punqtebisaken. rekrutirebis samsaxuris<br />

TanamSromlebs uamravi msurvelidan unda<br />

amoerCiaT isini, vinc swrafad SeZlebda axali<br />

masalis aTvisebas da vinc specialuri sameTauro<br />

kursebis gavlis Semdeg warmatebiT gaarTmevda<br />

Tavs meTauris samuSaos. amisaTvis inteleqtualuri<br />

unarebis axali, araverbaluri, jgufuri<br />

testebi 1.7 milionze met axalwveulTan gamoiyenes.<br />

gamoCenil fsiqologTa jgufi, romelSic<br />

Sediodnen luis termeni (Lewis Terman), eduard<br />

Torndaiki (Edward Thorndik) da robert ierksi


×<br />

(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagangebo<br />

viTarebas da es testebi sul raRac erT<br />

TveSi Seqmnes (Lennon,1985).<br />

am farTomasStabiani testirebis programis<br />

Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi<br />

gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT<br />

adamianTa diferencireba liderobis unarisa<br />

da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeblebis<br />

mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo<br />

gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba<br />

ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi<br />

wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod<br />

iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodiferencirebisa,<br />

visac ganaTlebidan da samxedro<br />

meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba<br />

SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testirebis<br />

gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi<br />

Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis<br />

mqone testur procedurebs qmnidnen.<br />

IQ testebi<br />

miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis standartizebuli<br />

gazomva safrangeTSi daiwyo, sul<br />

male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is<br />

fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,<br />

IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis<br />

ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad<br />

farTod gamoiyeneba individualuri gamoyenebisTvis<br />

mowodebuli IQ-testis ori jgufi:<br />

stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris<br />

skalebi (Wechsler).<br />

stenford-bines inteleqtis skala<br />

luis termenma (Lewis Terman), stenfordis<br />

universitetis sajaro skolis yofilma administratorma,<br />

Rirseulad daafasa inteleqtis<br />

gazomvis bineseuli meTodis mniSvneloba.<br />

aTasobiT bavSvisaTvis am testis miwodebiT<br />

man moaxdina bines testis adaptireba aSS-is<br />

skolis moswavleebisaTvis, standartizeba gaukeTa<br />

testis gamoyenebas da SeimuSava asakobrivi<br />

normebi. 1916 wels man gamoaqveyna bines testis<br />

stenfordiseuli revizirebuli varianti,<br />

romelic, Cveulebriv, moixsenieba, rogorc stenford-bines<br />

inteleqtis skala (Terman, 1916).<br />

am axali testiT termenma safuZveli moamzada<br />

iseTi cnebisTvis, rogoricaa inteleqtis<br />

koeficienti, anu IQ (termini, romelic 1914<br />

wels Sternma Semoitana). IQ aris gonebrivi<br />

asakis Sefardeba qronologiur asakTan, gamravlebuli<br />

100-ze:<br />

IQ = gonebrivi asaki ÷ qronologiuri<br />

asaki 100<br />

bavSvs, romlis qronologiuri asaki 8 welia<br />

da romlis testis qulebma aCvena gonebrivi<br />

asaki 10 weli, IQ 125 (10:8×100=125) eqneba, xolo<br />

igive qronologiuri asakis bavSvs, romelmac<br />

testi 6 wlis bavSvis doneze Seasrula, IQ 75<br />

(6:8×100=75) eqneba; individebs, romlebmac<br />

Seasrules Tavisi asakisaTvis Sesabamisi<br />

gonebrivi testi, IQ 100 eqnebaT. amrigad, 100<br />

qula saSualo IQ-ad iqna miCneuli.Q<br />

stenford-bines axali testi male gadaiqca<br />

klinikuri fsiqologiis, fsiqoTerapiis da<br />

saswavlo konsultirebis standartul instrumentad.<br />

es testi Seicavs mTel rig subtestebs,<br />

romelic konkretul gonebriv asakzea morgebuli<br />

da romelTac mcire reviziaTa CautardaT<br />

1937, 1960 da 1972 wlebSi, raTa<br />

miRweuliyo sami mizani: _ (1) mcirewlovani<br />

bavSvebisa da Zalze gonieri zrdasrulebis IQis<br />

gasazomad gafarToebuliyo testis diapazoni;<br />

(2) ganaxlebuliyo leqsikuri maragis punqtebi,<br />

romelTa sirTule sazogadoebaSi momxdar<br />

cvlilebaTa kvaldakval icvleba; (3) ganaxlebuliyo<br />

normebisa da asakis Sesabamisi saSualo<br />

qulebi (Terman&Merril,1937,1960,1972.). stenfordbines<br />

testis ukanaskneli, me-4 gamocema (Torndike<br />

et al.,1986) testis validobis gaumjobesebis mizans<br />

emsaxureba, romelTac uzrunvelyofs IQ-s zust<br />

gazomvas rogorc Sesrulebis normaluri rangis<br />

mqone individebisaTvis, ise, `fsiqikuri funqcionirebis<br />

problemebis mqone~, an niWieri individebisaTvis<br />

(Laurent et al.,1992).<br />

miaqcieT yuradReba, rom IQ qulebi ukve aRar<br />

miiReba gonebrivi asakis qronologiur asakze<br />

gayofiT. Tu tests dRes CaitarebT, Tqveni qulebi<br />

inteleqtis koeficienti (IQ) (Intelligence quotient)<br />

_ indeqsi, romelic miRebulia inteleqtis<br />

standartizebuli testebidan; pirvelad IQ<br />

gamoiTvleboda individis gonebrivi asakis<br />

qronologiur asakze gayofiT da Semdeg 100-ze<br />

gamravlebiT; amJamad pirdapir gamoiTvleba,<br />

rogorc IQ testis qula.<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

369


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

370<br />

Sejamdeba da pirdapir moxdeba maTi Sedareba<br />

Tqveni asakis sxva adamianTa qulebTan. 100-is<br />

toli IQ aris `saSualo~ da gviCvenebs, rom<br />

Tqveni asakis adamianTa 50% ufro dabal qulebs<br />

agrovebs (ix. sur. 10.1). 90-sa da 110-s Soris<br />

moTavsebuli qulebi `normaa~, xolo maTze meti<br />

(120 da zemoT) _ `umaRlesi~. rodesac 18 wlamde<br />

asakis individebi agroveben validur IQ qulebs<br />

70-dan 75-mde, an ufro qvemoT, isini gonebrivi<br />

CamorCenilobis erT-erT kriteriums Seesabamebian,<br />

magram, rogorc 10.1 cxrilSia naCvenebi,<br />

gonebrivad CamorCenilebad rom CaiTvalon,<br />

individebma cxovrebiseul amocanebTan dakavSirebuli<br />

adaptaciuri Cvevebis SeZenis SezRuduli<br />

unaric unda gamoavlinon (American Association<br />

on Mental Retardation AAMR,1992). adreul<br />

wlebSi IQ qulebi msubuqi, zomieri, Zlieri da<br />

Rrma gonebrivi CamorCenilobis klasificirebisaTvis<br />

gamoiyeneboda (ix. sur. 10.1.), magram,<br />

adaptaciur Cvevebze Tanamedrove Sexedulebam<br />

eqspertebs am terminologiis uaryofa ukarnaxa<br />

iseTi ufro zusti aRwerebis sasargeblod,<br />

rogoricaa `gonebrivi CamorCenilobis mqone<br />

pirovneba, romelic eqstensiur mxardaWeras<br />

saWiroebs socialuri unarebisa da sakuTari<br />

gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _<br />

rodesac individebis IQ qulebi meryeobs 70-<br />

75-mde intervalSi an masze naklebia, aseve,<br />

rodesac SezRudulia cxovrebiseuli amocanebis<br />

gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis SemuSavebis<br />

unari.<br />

Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCenilobis<br />

mqone pirovneba, romelic komunikaciasa<br />

da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras<br />

saWiroebs~ (American Association on Mental Retardation<br />

AAMR,1992. gv.34).<br />

veqsleris inteleqtis skala<br />

david veqsleri (David Wechsler), romelic niu<br />

iorkis belviu hospitalSi muSaobda, Tvlida,<br />

rom mozrdilTa inteleqtis gazomvis procedura<br />

naklebad unda yofiliyo verbalur debulebebze<br />

damokidebuli. 1939 wels man gamoaqveyna veqslerbelvius<br />

inteleqtis skala, romelSic verbaluri<br />

subtestebi kombinirebuli iyo araverbalur,<br />

anu praqtikuli Sesrulebis subtestebTan.<br />

amrigad, mTliani IQ qulebis garda, adamianebs<br />

damatebiT miecaT maTi verbaluri da araverbaluri<br />

IQ-is damoukidebeli Sefasebebi. 1955 wels,<br />

mcireodeni cvlilebebis Semdeg, tests Seecvala<br />

saxelwodeba da `veqsleris inteleqtis skala<br />

mozrdilTaTvis~ _ WAIS ewoda, xolo dResdReobiT<br />

misi gadasinjuli versia cnobilia, rogorc<br />

_ WAIS-R (Wechsler, 1981).<br />

WAIS-R-Si eqvsi verbaluri subtestia: informirebuloba,<br />

leqsikuri maragi, gageba, ariTmetikuli<br />

unarebi, msgavsebebi (gansazRvra, Tu ratom<br />

aris ori sagani msgavsi) da ricxvebis rigi<br />

(eqsperimentatoris mier warmoTqmul ricxvTa<br />

seriis gameoreba). es testebi aris rogorc<br />

werilobiTi, ise _ zepiri. praqtikuli Sesru


cxrili 10.1<br />

lebis xuTi subtesti moicavs masaliT manipulirebas,<br />

praqtikulad ar aris sityvebi. magaliTad,<br />

kuburebis awyobis testSi individs<br />

baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba,<br />

risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usadagebs<br />

erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi<br />

mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9<br />

cifrs usadagebs da amocana meore gverdze<br />

moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi<br />

cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli<br />

Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis<br />

dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis<br />

ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive<br />

subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula<br />

_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani,<br />

anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi<br />

mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis<br />

kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuTvnilia<br />

18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram<br />

msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac<br />

(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSvebisaTvis<br />

_ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler,<br />

1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da<br />

gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi<br />

gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:<br />

••••• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali;<br />

• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2, an meti saadaptacio unaris sferoSi; es sferoebia:<br />

komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis gamometyveleba) saSualebebiT<br />

informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan dakavSirebuli Cvevebi;<br />

Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis Cvevebi;<br />

saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo meurneobis gaZRola da<br />

yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;<br />

socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;<br />

komunaluri resursebiT sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis unari, rogoric aris<br />

sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;<br />

sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan dakavSirebuli unar-<br />

Cvevebi;<br />

janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis SenarCunebasTan dakav-<br />

Sirebuli Cvevebi;<br />

funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan dakavSirebuli unarebi<br />

(rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxorcielebaSi;<br />

Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis interesebTan<br />

dakavSirebuli unar-Cvevebi;<br />

samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli unarebi.<br />

• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.<br />

wyaro: American Association on Mental Retardation AAMR, 1992,p24,40-41.<br />

veqsleris skolamdeli da dawyebiTi klasebis<br />

bavSvebis inteleqtis skala _ gadasinjulia<br />

(WPPSI-R, Wechsler, 1989) 4-dan 6.5 wlis bav-<br />

SvebisaTvis. orive testis bolo reviziebma<br />

masala ufro feradovani, Tanamedrove da bav-<br />

SvebisaTvis sasiamovno gaxada. orive testma<br />

daamtkica, rom sando da validur sazoms<br />

warmoadgens (Little,1992; Sattler& Atkinson,1993).<br />

WAIS-R, WISC-III da WPPSI-R qmnian inteleqtis<br />

testebis ojaxs, romelic gvaZlevs verbalur<br />

IQ-s, Sesrulebis IQ-s da sruli skalis IQ-s yovel<br />

asakobriv doneze. garda amisa, isini gvawvdian<br />

subtestebis Sedarebad qulebs, rac saSualebas<br />

aZlevs mkvlevrebs Tvali gaadevnon ufro<br />

specifikuri inteleqtualuri unarebis droSi<br />

ganviTarebas. amis gamo veqsleris skalebi<br />

gansakuTrebiT Rirebulia, rodesac erTi da<br />

igive individi testirebas gansxvavebul asakSi<br />

gadis, magaliTad, rodesac mimdinareobs gansxvavebuli<br />

saswavlo-saganmanaTleblo programebis<br />

Sedegad bavSvis mier miRweuli warmatebis<br />

monitoringi.<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

371


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

372<br />

cxrili 10.2<br />

WAIS-R testis analogiuri sakiTxebi<br />

da problemebi<br />

verbaluri subtesti<br />

informirebuloba vin dawera `didi geTsbi~?<br />

gageba ras niSnavs, roca<br />

adamianebi amboben: `feri<br />

fersa - madli RmerTsa~.<br />

ariTmetika Tu kinos bileTSi 8.5<br />

dolari gadaixade da<br />

batibutSi - 2.5 dolari,<br />

maSin ocdolarianidan<br />

xurda ramdeni unda<br />

dagibrunon?<br />

msgavseba riTi hgavs erTmaneTs<br />

TviTmfrinavi da wyalqveSa<br />

navi?<br />

ricxvTa rigi gaimeore Semdegi ricxvebi:<br />

3 2 7 5 9<br />

leqsikur maragi ras niSnavs `paeqroba~?<br />

Sesrulebis subtesti<br />

ricxobrivi simbolo eqsperimentatori cdis pirs<br />

awvdis gasaRebs, romelic<br />

ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3)<br />

simboloebs (magaliTad, Ö,<br />

È, ) uTanadebs. cdis piri<br />

sqemis Sesavsebad iyenebs<br />

gasaRebs, romelzec mxolod<br />

ricxvebi an simboloebia<br />

mocemuli.<br />

suraTis dasruleba cdis piri aTvalierebs<br />

suraTs da ambobs, ra aklia<br />

mas (magaliTad, cxeni<br />

fafaris gareSe)<br />

kuburebis nimuSi cdis piri iyenebs kuburebs,<br />

rom gamomcdelis mier<br />

mowodebuli nimuSi<br />

gaimeoros.<br />

suraTebis dalageba cdis piri alagebs muyaos<br />

suraTebis serias iseTi<br />

TanmimdevrobiT, TiTqos<br />

moTxrobas hyveba;<br />

obieqtis ageba<br />

Sejameba<br />

eqsperimentatori awvdis<br />

cdis pirs muyaos firfitebis<br />

nawilebs, romelic<br />

cdis pirma ise unda daalagos,<br />

rom nacnobi sagnis<br />

suraTi miiRos.<br />

inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves<br />

iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac<br />

is iseTi moswavleebis gamosavlenad axorcielebda,<br />

romlebic skolaSi swavlisas dama-<br />

suraTi 10.2<br />

tebiT daxmarebas saWiroebdnen. binem wamoayena<br />

winadadeba, rom TiToeuli bavSvi klasificirebuli<br />

yofiliyo misi gonebrivi asakis<br />

mixedviT. IQ qulebi gamoiTvleba, rogorc<br />

funqcia _ gonebrivi asaki gayofili qronologiur<br />

asakze. luis termenma da david veqslerma<br />

IQ-s axali gasazomi instrumentebi SeimuSaves.<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogierTi<br />

xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT<br />

sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi<br />

yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulisxmobs?<br />

daadgens Tu ara es testebi yvela im<br />

unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts


fsiqologia XXI saukuneSi<br />

inteleqtis Sesaxeb Tavis<br />

wakiTxvis Semdeg studentebs<br />

xSirad uCndebaT interesi<br />

imisa, Tu Tavad rogor gaar-<br />

Tmeven Tavs IQ testebs. Cvens<br />

droSi sakamaod advilia<br />

ewvioT romelime veb-gverds,<br />

amoirCioT testi da miiRoT<br />

garkveuli qulebi. niSnavs Tu<br />

ara rames miRebuli qulebi?<br />

am kiTxvas pasuxs im zogierTi<br />

cnebis mimoxilviT gavcemT,<br />

romelsac am TavSi gaecaniT.<br />

analizisaTvis monacemebi<br />

dagvWirda da Cvens megobars,<br />

romelsac pirobiTad poindeqsters<br />

vuwodebT, CvenTvis<br />

internetSi mudmivad arsebuli<br />

ramdenime IQ-testis gakeTeba<br />

vTxoveT. mis mier gaxsnil<br />

pirvelive veb-gverdze oTxi<br />

sxvadasxva testi ido, ramac<br />

sandoobis Sefasebis SesaZlebloba<br />

mogvca. gavixsenoT,<br />

rom sandooba konsistentiurobas<br />

exeba: gvaZlevs Tu ara<br />

msgavs qulebs is testebi,<br />

romlebic iTvleba rom, faqtobrivad,<br />

erTsa da imave rames<br />

zomavs. poindeqsterma Semdegi<br />

qulebi miiRo: 116, 117, 129 da<br />

130. Tu 10.1 suraTs davubrundebiT,<br />

vnaxavT, rom misi qulebi<br />

saSualoze maRalia (ra<br />

kargia poindeqsterisaTis!),<br />

magram miRebuli qulebidan<br />

Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexmaroT,<br />

inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToeuli<br />

Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs:<br />

moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi<br />

momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s<br />

gamoiyenebdnen.<br />

ori mas `sakmaod normaluris~<br />

kategoriaSi aTavsebs, ori ki _<br />

sazRvris marjvniv, `maRalinteleqtualebSi~.<br />

aqedan gamomdinare,<br />

SeiZleba vivaraudoT,<br />

rom testis Sedegebi ar aris<br />

gansakuTrebiT sando.<br />

Tu testebi ar aris sando,<br />

isini verc validuri iqneba. davuSvaT,<br />

rom Cven SemTxvevaSi<br />

testebi sando iyo. ganvixiloT<br />

yvela SemTxveva, rodesac daveWvdebodiT<br />

maT validobaSi:<br />

poindeqsteris qulebi gamoTvlili<br />

iyo misi Sedegis (20 ki-<br />

Txvaze miRebuli swori pasuxebis<br />

raodenoba) im individebis<br />

SedegebTan SedarebiT, vinc masze<br />

adre iyo am saitze da Seasrula<br />

is testebi. qulebis 10.1 suraTze<br />

mocemuli zaris formis ganawilebaze<br />

gadataniT veb-gverdi IQs<br />

afasebs. ra problemasTan<br />

gvaqvs aq saqme? pirveli, Cven ar<br />

gvaqvs safuZveli gvjerodes, rom<br />

veb-gverdze Sesul adamianTa<br />

saSualo IQ (gazomili tradiciuli,<br />

sando arainternetuli<br />

testiT) 100-is (wesiT, rogorc<br />

unda iyos) toli iqneba. iqneb<br />

adgili hqonda TviTSerCevas im<br />

adamianebis mxridan, vinc vebgverdze<br />

mocemuli testi Seasrula?<br />

meore, Cven araviTari<br />

safuZveli ar gvaqvs vivaraudoT,<br />

rom testi yvelam erTnair stan-<br />

Sefaseba internetiT<br />

dartul pirobebSi gaakeTa.<br />

magaliTad, testSi Sedis<br />

kiTxvebi, romlebic leqsikur<br />

marags saWiroebs. rogor<br />

SeiZleba viyoT darwmunebuli,<br />

rom vinmem Tavisi qulebis<br />

gazrdis mizniT Cveulebrivi<br />

an eleqtronuli leqsikoniT<br />

ar isargebla (`Sexede dediko,<br />

yovelTvis vambobdi, rom<br />

geniosi var!~)?<br />

interneti TqvenTvis uzrunvelyofs<br />

rogorc IQ-is,<br />

ise sxva unarebisa da pirovnuli<br />

konstruqtis Sefasebis<br />

uamrav SesaZleblobas. Tqven<br />

unda gamoiyenoT am TavSi<br />

miRebuli codna imisTvis, rom<br />

frTxilad SeafasoT internetiT<br />

miRebuli qulebis sandooba<br />

da validoba.<br />

amasobaSi, poindeqsteri<br />

internetSi mocemuli IQtestebis<br />

daJinebul momxmareblad<br />

gadaiqca. `evropul IQtestebze~<br />

misma saukeTeso<br />

qulam 159-s miaRwia. igi irwmuneba,<br />

rom 159 qula IQ-is<br />

validuri sazomia. Tqvenc<br />

darwunebuli xarT amaSi?<br />

veb-gverdebi:<br />

� www.2h.com/Tests/iq.phtml _<br />

veb-gverdi, sadac didi raodenobiT<br />

testebia mocemuli;<br />

� www.majon.com/iq.html --_<br />

mravali testi erT saitze.<br />

inteleqtis fsiqometruli<br />

Teoriebi<br />

inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, Ziri-<br />

Tadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, romelmac<br />

IQ testebs misca dasabami. fsiqometria<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

373


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

374<br />

fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funqciebis<br />

testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts<br />

Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba,<br />

inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva.<br />

amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro<br />

kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi<br />

ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis<br />

gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAIS-<br />

R-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa<br />

safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb<br />

daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis<br />

yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi<br />

ewodeba. es aris statistikuri procedura,<br />

romelic parametrebis, klasterebisa da faqtorebis<br />

ufro mcire raodenobis identificirebas<br />

axdens damoukidebel cvladTa ufro didi<br />

erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis<br />

mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqologiuri<br />

parametrebis dadgenaa. cxadia, statistikuri<br />

procedura mxolod statistikur<br />

mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi<br />

dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea.<br />

Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma<br />

gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvlevis<br />

sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man<br />

aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis<br />

sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad<br />

miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneT-<br />

Tan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom<br />

arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu<br />

faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxorcielebas<br />

udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli<br />

calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis<br />

fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dargi,<br />

romelic gonebrivi SesaZleblobebis testirebaSi<br />

specializirdeba.<br />

g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis<br />

faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar<br />

inteleqtualur aqtiobas.<br />

kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelligence)<br />

_ inteleqtis komponenti, romelSic<br />

Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am<br />

codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leqsikuri<br />

maragis, ariTmetikuli da zogadi informirebulobis<br />

testebiT.<br />

fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inteleqtis<br />

komponenti, romelic moicavs rTuli<br />

mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris<br />

unars.<br />

specifikur unarTan, rasac spirmenma s uwoda.<br />

magaliTad, leqsikur da ariTmetikul testSi<br />

miRebuli Sedegebi damokidebulia rogorc<br />

zogad inteleqtze, ise am sferosaTvis damaxasia-<br />

Tebel specifikur unarebze.<br />

raimond ketelma (Raymond Cattel, 1963) faqtoruli<br />

analizis ufro mowinave teqnikis gamoyenebiT<br />

daadgina, rom zogadi inteleqti SeiZleba<br />

daiyos or, SedarebiT damoukidebel komponentad,<br />

romelsac man kristalizebuli da fluiduri<br />

inteleqti uwoda. kristalizebuli inteleqti<br />

moicavs individis mier ukve aTvisebul codnas<br />

da am codnis gazrda-gamoyenebis unars; is<br />

izomeba leqsikuri, ariTmetikuli da zogadi<br />

informirebulobis testebiT. fluiduri inteleqti<br />

rTuli mimarTebebis xedvisa da problemebis<br />

gadaWris unaria; is izomeba kuburebis<br />

nimuSisa da sivrcobrivi vizualizaciis testebiT,<br />

romlebSic problemis gadasaWrelad saWiro<br />

fonuri informacia daskvniT miiReba. TvalsaCino<br />

kristalizebuli inteleqti saSualebas<br />

gaZlevT, kargad gaarTvaT Tavi cxovrebis<br />

mimdinare, konkretul gamowvevebs; fluiduri<br />

inteleqti ki gexmarebaT, ieriSi miitanoT axal,<br />

abstraqtul problemebze.<br />

joi pol gilfordma (J.P.Guilford, 1961) faqtoruli<br />

analizi inteleqtTan dakavSirebuli<br />

mravali amocanis moTxovnaTa Sesaswavlad gamoiyena.<br />

inteleqtis struqturis miseul modelSi<br />

gamoyofilia inteleqtualuri amocanebis sami<br />

niSan-Tviseba: Sinaarsi, anu informaciis tipi;<br />

produqti, anu forma, romliTac informacia<br />

aris warmodgenili da operacia _ Sesrulebuli<br />

gonebrivi moqmedebebis tipi.<br />

rogorc 10.3 suraTi gviCvenebs, am modelSi<br />

mocemulia xuTi saxis Sinaarsi: mxedvelobiTi,<br />

smeniTi, simboluri, semantikuri da qceviTi;<br />

eqvsi saxis produqti: erTeulebi, klasebi,<br />

mimarTebebi, sistemebi, transformaciebi da<br />

implikaciebi; xuTi saxis operacia: Sefaseba,<br />

konvergentuli produqcia, divergentuli produqcia,<br />

mexsiereba da Semecneba. inteleqtis<br />

mier Sesrulebuli TiToeuli amocana SeiZleba<br />

ganisazRvros masSi Cadebuli Sinaarsis, produqtebis<br />

da operaciebis mixedviT. garda amisa,<br />

gilfordi fiqrobs, rom yoveli kombinacia<br />

Sinaarsi-produqti-operacia (yoveli mcire kubi<br />

modelSi) gansxvavebul gonebriv unars warmoadgens.<br />

magaliTad, rogorc naCvenebia 10.2 suraTze,


leqsikuri testi adgens semantikuri Sinaarsis<br />

mqone erTeulebis Semecnebis unars, xolo<br />

sacekvao nomris daswavla qceviTi sistemebis<br />

mexsierebas saWiroebs.<br />

es Teoriuli modeli qimiur elementTa perioduli<br />

sistemis analogiuria. amgvari sistematuri<br />

sqemis meSveobiT inteleqtis faqtorebi,<br />

qimiuri elementebis msgavsad, SesaZlebelia maT<br />

aRmoCenamde iqnen postulirebuli. 1961 wels,<br />

rodesac gilfordma es modeli warmoadgina,<br />

cnobili iyo daaxloebiT 40 inteleqtualuri<br />

unari. mas Semdeg mkvlevrebma 100-ze meti unari<br />

aRweres, rac gilfordis inteleqtis koncefciis<br />

prognostikur unarze metyvelebs (Guilford, 1985).<br />

gilfordis Semdeg mravalma fsiqologma<br />

gaafarTova inteleqtis koncefcia imisaTvis,<br />

rom maT Teoriebs ufro meti ram moecva, vidre<br />

tradiciuli IQ testebis mixedviT gamovlenili<br />

SesaZleblobebia. amJamad ganvixilavT or<br />

Teorias, romelic scildeba IQ-is farglebs.<br />

sternbergis inteleqtis<br />

triarqiuli Teoria<br />

robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988)<br />

xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri<br />

procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro<br />

zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi<br />

suraTi 10.3<br />

inteleqtis struqtura<br />

inteleqtis struqtuis am modelSi j. p. gilfordi<br />

(J. P. Guilford) gamoyofs inteleqtualuri<br />

amocanebis sam maxasiaTebels _ Sinaarss, anu<br />

informaciis tips; produqts, anu formas<br />

romliTac warmodgenilia informacia da<br />

operacias, anu ganxorcielebuli gonebrivi<br />

aqtivobis tips. inteleqtis mier Sesrulebuli<br />

TiToeuli amocana SeiZleba dadgindes masSi<br />

CarTuli Sinaarsis, produqtebis da operaciebis<br />

mixedviT. magaliTad, leqsikuri testi<br />

adgens semantikuri Sinaarsis mqone erTeulebis<br />

Semecnebis unars.<br />

ayalibebs triarqiul _ samnawilian _ Teorias.Dmis<br />

mier mowodebuli inteleqtis sami<br />

saxe _ komponenturi, empiriuli da konteqstualuri<br />

_ efeqturi Sesrulebis daxasiaTebis<br />

gansxvavebul xerxebs warmoadgens.<br />

komponenturi inteleqti ganisazRvreba komponentebis,<br />

anu saazrovno procesebis meSveobiT,<br />

romlebic safuZvlad udevs azrovnebas<br />

da problemebis gadawyvetas. sternbergi asaxelebs<br />

sami tipis komponents, romelTac centraluri<br />

mniSvneloba aqvT informaciis gadamu-<br />

SavebaSi: (1) codnis SeZenis komponentebi axali<br />

faqtebis dasaswavlad; (2) Sesrulebis komponentebi<br />

problemis gadaWris strategiebisa da<br />

teqnikisaTvis; (3) metakognituri komponentebi<br />

strategiebis SerCevisa da warmatebisaken momavali<br />

procesis monitoringisaTvis. axla Tqveni<br />

komponenturi inteleqtis asamoqmedeblad<br />

gvsurs, rom scadoT 10.3- cxrilSi mocemuli<br />

savarjiSos Sesruleba.<br />

rogor amoxseniT anagramebi? anagramebis<br />

amosaxsnelad, ZiriTadad, Sesrulebis komponentebis<br />

da metakognituri komponentebis gamoyeneba<br />

dagWirdebaT. Sesrulebis komponentebi<br />

is komponentebia, romelTa saSualebiTac<br />

gonebaSi asoebiT manipulireba SegiZliaT;<br />

metakognituri komponentebi gadawyvetilebis<br />

mosaZebni strategiebis arsebobis saSualebas<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

375


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

376<br />

cxrili 10.3<br />

komponenturi inteleqtis gamoyenebis<br />

unari<br />

qvemoT mocemulia anagramebi, areuli sityvebis sia.<br />

rac SeiZleba swrafad moZebneT TiToeuli anagramis<br />

amoxsna (Sternberg,1986).<br />

1. H-U-L-A-G __________<br />

2. P-T-T-M-E __________<br />

3. T-R-H-O-S __________<br />

4. T-N-K-H-G-I __________<br />

5. T-E-W-I-R __________<br />

6. L-L-A-O-W __________<br />

7. R-I-D-E-V __________<br />

8. O-C-C-H-U __________<br />

9. T-E-N-R-E __________<br />

10. C-I-B-A-S __________<br />

amoxsna mocemulia am Tavis bolos.<br />

iZleva. ganvixiloT anagrama T-R-H-O-S. rogor<br />

gardaqmniT mas SHORT-ad? dasawyisisTvis saukeTeso<br />

strategia iqneba TanxmovanTa SeTanxmebebis<br />

mosinjva, romlebic xSiria inglisur<br />

enaSi, rogoricaa S-H da T-H. strategiebis<br />

SerCeva metakognitur komponentebs saWiroebs,<br />

maTi ganxorcieleba ki _ Sesrulebis komponentebs.<br />

yuradReba miaqcieT, rom kargi strategia<br />

zogjer ar amarTlebs. ganvixiloT anagrama T-<br />

N-K-H-G-I. bevr adamians uWirs am anagramis<br />

amoxsna, radgan K-N ar aris is kombinacia,<br />

romliTac inglisuri sityvebi xSirad iwyeba,<br />

xolo T-H _ xSiria.YTqvenc xom didxans cdilobdiT<br />

am anagramis iseT sityvad gardaqmnas,<br />

romelic T-H-iT iwyeba?<br />

sxvadasxva amocanis Semadgenel komponentebad<br />

daSliT mkvlevrebs SeuZliaT, zustad gansazRvron<br />

procesebi, romlebic gansxvavebuli IQis<br />

mqone individebis mier testSi miRebul<br />

Sedegebs Soris sxvaobas ganapirobeben. magaliTad,<br />

mkvlevrebma SeiZleba aRmoaCinon, rom<br />

maRali IQ-is mqone moswavleTa metakognituri<br />

komponenti maT garkveuli tipis problemis<br />

gadasaWrelad gansxvavebuli strategiebis<br />

SerCevas karnaxobs, dabali IQ-is mqone Tanatolebisgan<br />

gansxvavebiT.<br />

empiriuli inteleqti gulisxmobs adamianis<br />

unars, gaumklavdes or ukiduresobas _ axal da<br />

rutinul problemebs. warmoidgineT, magaliTad,<br />

rom adamianTa jgufi avariis Semdeg mZime<br />

mdgomareobaSi aRmoCnda. Tqven unda endoT<br />

jgufis im wevris gonierebas, romelic yvelaze<br />

swrafad SeZlebs Sinisken mimavali gzis moZebnas.<br />

sxva viTarebaSi Tqven gonierad unda miiCnioT<br />

im adamianis qceva, romelsac rutinuli<br />

amocanebis avtomaturi Sesruleba SeuZlia. Tu,<br />

magaliTad, adamianTa jgufi yoveldRiurad erTsa<br />

da imave amocanebs asrulebs, Tqvenze yvelaze<br />

did STabeWdilebas is adamiani moaxdens, romelic<br />

amocanebis warmatebiT Sesrulebas `axali<br />

ideebis umciresi raodenobiT~ moaxerxebs.<br />

konteqstualuri inteleqti nebismier tipis<br />

saqmis praqtikul mogvarebaSi vlindeba. is axal<br />

da gansxvavebul viTarebebTan (konteqstebTan)<br />

adaptirebis, Sesatyvisi situaciebis SerCevisa<br />

da Tqveni moTxovnilebebis Sesabamisi efeqturi<br />

garemos Seqmnis unars gulisxmobs. konteqstualuri<br />

inteleqti isaa, rasac adamianebi `gaqeqilobas~<br />

da `saqmis alRos~ uwodeben. gamokvlevebma<br />

aCvena, rom adamianebs SeiZleba hqondeT<br />

maRali konteqstualuri inteleqti maRali IQ-s<br />

gareSe.<br />

saidan<br />

viciT<br />

konteqstualuri inteleqti ipodromze<br />

IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis<br />

warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad<br />

mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi<br />

SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqspertebad<br />

da araeqspertebad, maTi winaswarmetyvelebis<br />

safuZvelze, Tu romel cxenebs<br />

eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.<br />

miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ<br />

saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis<br />

araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa<br />

da eqspertobas Soris, eqspertebma Sem-<br />

TxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel<br />

adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki<br />

_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma<br />

isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust<br />

Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic<br />

rTul statistikur procedurebs waagavda<br />

(Ceci & Liker, 1986).


vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi parametrebis<br />

mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli<br />

prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris<br />

unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul<br />

kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba<br />

msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver<br />

miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuvi-<br />

TardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT<br />

garemos specifikurad esadageba.<br />

sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiarebulia,<br />

rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas<br />

ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis<br />

gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da<br />

dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT,<br />

mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs<br />

garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom<br />

ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis<br />

kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~<br />

Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents<br />

gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia<br />

komponenturi inteleqtis gaZliereba. sternbergs,<br />

agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT<br />

empiriuli da konteqstualuri inteleqtis<br />

gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad<br />

gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur<br />

process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis<br />

emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inteleqtis<br />

tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi:<br />

emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da<br />

gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis<br />

gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri<br />

codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari<br />

emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _<br />

inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad.<br />

Seqmnas, romelTa meSveobiTac TiToeuli<br />

adamianis Sedegi SeiZleba `gonivrulad gamoiyurebodes~.<br />

gardneris mravlobiTi<br />

inteleqti da emociuri<br />

inteleqti<br />

hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)<br />

SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis<br />

cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTvaliswinebul<br />

unarebs. gardneri gamoyofs inteleqtis<br />

mraval saxeobas, romelic adamianis<br />

gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul<br />

am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba<br />

adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu<br />

ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad<br />

mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia<br />

naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.<br />

gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazogadoeba<br />

wina planze ayenebs pirveli ori saxis<br />

inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi<br />

xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,<br />

mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs<br />

unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis<br />

gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da<br />

sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamoyenebiT.<br />

es unarebi am sazogadoebaSi ufro<br />

fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.<br />

balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena<br />

yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi<br />

da musikaluri inteleqti, romelic rTuli<br />

sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,<br />

gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

377


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

378<br />

cxrili 10.4<br />

inteleqts ufro wamyvani adgili uWiravs<br />

koleqtivistur sazogadoebaSi, rogoricaa iaponia,<br />

sadac aqcentirebulia TanamSromloba<br />

da komunaluri cxovreba, vidre iseT individualistur<br />

sazogadoebaSi, rogoricaa aSS (Triandis,1990).<br />

inteleqtis am saxeobaTa Sesafaseblad qaRaldisa<br />

da fanqris testebi _ martivi raodenobrivi<br />

sazomebi _ arasakmarisia. inteleqtis gardneriseuli<br />

Teoria moiTxovs, rom mas daakvirdnen<br />

da Seafason mTel rig cxovrebiseul situaciebSi<br />

da, aseve, cxovrebiseul mcire epizodebSi,<br />

romelic inteleqtis tradiciul testebSia<br />

mocemuli.<br />

bolo wlebSi mkvlevrebma inteleqtis iseTi<br />

tipis kvleva daiwyes, rogoricaa emociuri<br />

inteleqti, romelic gardneriseul interpersonaluri<br />

da intrapersonaluri inteleqtis<br />

cnebebs ukavSirdeba (ix. cxrili 10.4). emociuri<br />

inteleqti ganisazRvreba, rogorc oTxi Ziri-<br />

gardneris inteleqtis rva saxe<br />

inteleqti saboloo statusi ZiriTadi komponentebi<br />

logikurmaTematikuri<br />

lingvisturi<br />

sabunebismetyvelo<br />

musikaluri<br />

sivrcobrivi<br />

sxeulebrivkinesTetikuri<br />

pirovnebaTSorisi<br />

Sidapirovnuli<br />

mecnieri<br />

maTematikosi<br />

poeti<br />

Jurnalisti<br />

biologi<br />

bunebrivi garemos<br />

mkvlevari<br />

kompozitori<br />

mevioline<br />

navigatori<br />

moqandake<br />

mocekvave<br />

aTleti<br />

fsiqoTerapevti<br />

saqonlis gasaRebis<br />

muSaki<br />

sakuTari Tavis<br />

detalurad mcodne<br />

pirovneba<br />

logikuri da ricxobrivi paternebisadmi<br />

mgrZnobeloba da maTi garCevis unari, msjelobis<br />

grZeli jaWvis agebis unari.<br />

sityvaTa bgerebis, riTmebisa da mniSvnelobebisadmi<br />

mgrZnobeloba; enis gansxvavebuli<br />

funqciebisadmi mgrZnobeloba.<br />

mgrZnobeloba cxovelTa saxeobebs Siris<br />

gansxvavebebisadmi; cocxal arsebebTan<br />

saTuTad mopyrobis unari.<br />

ritmis, simaRlis da tembris Seqmnisa da<br />

dafasebis unari; musikaluri gamomsaxvelobebis<br />

formebis codna<br />

vizualur-sivrcobrivi samyaros zustad<br />

aRqmis da sakuTari sawyisi aRqmebis<br />

transformirebis unari.<br />

sakuTari sxeulebrivi moZraobebis marTvis<br />

da obieqtebTan marjved urTierTobis unari.<br />

sxva adamianTa guneba-ganwyobilebis, temperamentis,<br />

motivebis da survilebis garCevisa da<br />

maTze Sesatyvisi reagirebis unarebi.<br />

sakuTari grZnobebis misawvdomoba da maT<br />

Soris sxvaobis povnis unari da maT Sesatyvisad<br />

qcevis warmarTva; sakuTari Zlieri da<br />

susti mxareebis, survilebisa da gonebrivi<br />

SesaZleblobebis codna.<br />

Tadi komponentis mqone inteleqti (Mayer &<br />

Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). es komponentebia:<br />

emociebis zustad da Sesatyvisad aRqmis,<br />

Sefasebis da gamoxatvis unari;<br />

azrovnebis gasaioleblad emociebis gamoyenebis<br />

unari;<br />

emociebis gagebisa d analizis, agreTve,<br />

emociuri codnis efeqturad gamoyenebis unari;<br />

emociuri da inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad<br />

sakuTari emociebis regulirebis unari.<br />

am gansazRvrebaSi asaxulia axali Tvalsazrisi<br />

emociebis pozitiuri rolis Sesaxeb inteleqtis<br />

funqcionirebasTan mimarTebaSi _ emociebs<br />

SeuZliaT azrovneba ufro gonieri gaxadon,<br />

adamianebs SeuZliaT gonierad gaiazron<br />

sakuTari da sxvaTa emociebi.<br />

ganvixiloT situacia, rodesac maswavlebeli<br />

Tqvens klass usvams SekiTxvas: `ra erqva stambuls<br />

Zvelad~? miuxedavad imisa, rom tomi xedavs,


pamelam xeli aiwia, igi adgilidan wamoiZaxebs<br />

pasuxs _ `konstantinopoli~. Tqven gesmiT, rom<br />

pamela gabrazebulia, radgan tomma mas `dideba<br />

waarTva~. Tqven SeiZleba TvlideT, rom toms<br />

aqvs maRali IQ, magram ara EQ _ IQ-is emociuri<br />

oreuli (Goleman,1995). Cven mier pamelas grZnobebis<br />

gageba _ EQ-is erT-erTi magaliTia. mkvlevrebi<br />

Seudgnen sazomi instrumentebis Seqmnas,<br />

romlebic, maTi rwmeniT, EQ-is sando da<br />

validuri sazomebi iqneba.<br />

saidan<br />

viciT<br />

EQ-is gazomva<br />

503 mozrdilisa da 229 mozardisagan<br />

Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaqtoriani<br />

emociuri inteleqtis skala~,<br />

romelic individebisagan emociur problemaTa<br />

seriis gadaWris iseTi variantebis<br />

warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mocemuli<br />

situaciiT aRZruli emociebis<br />

dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda<br />

rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela<br />

im adamianis erTsulovan msjelobebTan<br />

mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQis<br />

qulebi mxolod zomier korelaciaSi<br />

iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,<br />

ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ<br />

zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan<br />

gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro<br />

maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,<br />

rac metyvelebs imaze, rom EQ mniSvnelovani<br />

garemoseuli komponentia. dabolos,<br />

emociuri inteleqtis am axal skalaze<br />

qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT<br />

didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs<br />

(Mayer et al., 1999).<br />

Tqveni azriT, ratom unda hqondeT qalebs<br />

mamakacebze ufro maRali EQ? xom ar fiqrobT,<br />

rom amas buneba (qalis evoluciuri momzadeba<br />

garkveuli rolebisaTvis) an aRzrda (qalTa<br />

socializacia metad emociur arsebebad) ganagebs<br />

(Brody,1997; Eisenberg et al., Lafrance&Banaji,1992)?<br />

inteleqtis testirebis da inteleqtis Teoriebis<br />

mimoxilvam safuZveli moamzada im sazo-<br />

gadoebrivi viTarebebis ganxilvisaTvis, rac<br />

inteleqtis Temas esoden sadaos xdis.<br />

Sejameba<br />

Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti<br />

Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda<br />

g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri<br />

unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva<br />

fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva<br />

mdgenelebis kvleva scades.<br />

sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs<br />

sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,<br />

empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaafarTova<br />

inteleqtis gansazRvreba da masSi rva<br />

tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is<br />

tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs<br />

scildeba. emociuri inteleqti asaxavs individis<br />

unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos<br />

emociebi.<br />

inteleqtis politika<br />

Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove<br />

koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi<br />

miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts<br />

Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur<br />

sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inteleqtis<br />

yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ<br />

testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis<br />

xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva<br />

jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is<br />

mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi<br />

jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,<br />

rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis Tan-<br />

Sobili genetikuri arasrulfasovnebis damadasturebeli<br />

sabuTi. Cven mokled mimovixilavT<br />

IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas<br />

zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis<br />

maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba<br />

Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleqtis<br />

testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli<br />

da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom<br />

fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvale-<br />

EQ – IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.<br />

inteleqtis politika<br />

379


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

380<br />

badi sakiTxia, vinaidan saemigracio kvotebis,<br />

ganaTlebis resursebisa da sxva sakiTxebi<br />

SeiZleba aigos imaze, Tu rogor aris interpretirebuli<br />

jgufuri IQ-is monacemebi.<br />

jgufuri Sedarebebis istoria<br />

1990-iani wlebis daswyisSi fsiqologi henri<br />

godardi (Henry Goddard) amtkicebda, rom yvela<br />

emigrants unda Cautardes gonebrivi unarebis<br />

testireba da maT, visac `fsiqikuri defeqti~<br />

aRmoaCndeba, `SerCeviT aekrZalos qveyanaSi<br />

Semosvla~. amgvar Sexedulebebs Tavisi wvlilis<br />

Setana SeeZlo emigrantTa zogierTi jgufis<br />

qveyanaSi SeSvebisadmi mtruli nacionaluri<br />

damokidebulebis SeqmnaSi (Cronbach,1975;<br />

McPherson,1985; Sokal,1987). marTlac, 1924 wels<br />

kongresma miiRo aqti, romelic zRudavda<br />

emigracias da emigrantebisaTvis awesebda<br />

inteleqtis testebis gavlas niu iorkis<br />

navsadgurSive, an elisis kunZulze moxvedrisTanave.<br />

ebrael, italiel, rus da sxva<br />

erovnebis emigrantTa didi nawili IQ testebis<br />

safuZvelze klasificirebul iqna, rogorc<br />

`Wkuasusti~. zogierTma fsiqologma es statistikuri<br />

monacemebi imis sabuTad miiCnia, rom<br />

emigrantebi samxreTi da aRmosavleTi evropidan<br />

genetikurad ufro dabal safexurze imyofebodnen,<br />

vidre CrdiloeT da dasavleTevropuli<br />

warmomavlobis emigrantebi (Ruch,1937). Tumca,<br />

es `arasrulfasovani~ jgufebi yvelaze cudad<br />

icnobdnen dominantur enas da kulturas,<br />

romelsac eyrdnoba IQ testebi, radganac axali<br />

Casulebi iyvnen (ramdenime aTeuli wlis Semdeg<br />

IQ testebSi gamovlenili es jgufuri sxvaobebi<br />

mTlianad gaqra, magram Teoria inteleqtis<br />

sferoSi rasobrivi sxvaobebis Sesaxeb ganagrZobda<br />

arsebobas).<br />

godardi da sxvebi (1917) dabali IQ-is eTnikur<br />

warmomavlobasTan ubralo dakavSirebaze Sors<br />

wavidnen. dabal IQ-Tan dakavSirebul uaryofiT<br />

Tvisebebs maT moraluri uRirsoba, fsiqikuri<br />

defeqturoba da amoraluri socialuri qceva<br />

daumates. maTi Tvalsazrisis dasabuTeba cudi<br />

reputaciis mqone ori ojaxis _ jukis ojaxisa<br />

da kilikakis ojaxis _ klinikuri Seswavlidan<br />

momdinareobda. am ojaxis ramdenime Taobis<br />

Seswavla TiTqosda aCvenebda, rom ojaxur<br />

genebSi daTesili cudi Tesli uciloblad<br />

defeqtur STamomavlobas mogvcemda. godardma<br />

igive daaskvna kilikakTa ojaxis klinikuri Seswavlidanac.<br />

maT ojaxur xes hqonda erTi `kargi<br />

Teslis~ da meore `cudi Teslis~ mxareebi (am<br />

gamokvlevaSi ojaxs saxeli godardma Searqva,<br />

rac berZnulad karg-cuds niSnavs). martin kilikaks,<br />

revoluciuri omis jariskacs, arakanonieri<br />

vaJi hyavda qalTan, romelic aRweris<br />

Tanaxmad, gonebrivad CamorCenili iyo. maTma<br />

kavSirma, saboloo jamSi, 480 STamomavali mogvca.<br />

godardma aqedan 143 `defeqturad~, 46 ki _<br />

`normalurad~ miiCnia. ojaxis danarCeni wevrebisaTvis<br />

ki aRmoaCina, rom maTTvis Cveuli ram<br />

iyo danaSauli, alkoholizmi, fsiqikuri aSli-


lobebi da kanondarRvevis SemTxvevebi. amis sapirispirod,<br />

rodesac martin kilikakma meored<br />

`karg qalTan~ iqorwina, am kavSirma mogvca 496<br />

STamomavali, saidanac mxolod sami iqna<br />

`defeqturad~ aRiarebuli. godardma isic naxa,<br />

rom am maRalxarisxovani kavSiris mravali<br />

STamomavali `gamoCenili adamiani~ gaxda (Godard,<br />

1914). igi mivida im azramde, rom memkvidreobiTobam<br />

dadebiTi mxridan gansazRvra inteleqti,<br />

genialoba da gamoCeniloba, xolo<br />

uaryofiTi mxridan _ delikventoba, alkoholizmi,<br />

seqsualuri amoraloba, gonebrivi<br />

CamorCeniloba da siRatakec ki (McPherson,1985).<br />

saidan<br />

viciT<br />

genetikurad arasrulfasovani ojaxebi<br />

ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875<br />

wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis<br />

`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze<br />

meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli<br />

hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCenilobis,<br />

kanondarRvevisa da danaSaulis<br />

samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma<br />

ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi<br />

unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri<br />

warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi<br />

sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,<br />

TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom<br />

memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevr-<br />

Ta samarcxvino ganviTarebis wamyvani faqtori<br />

iyo.<br />

genetikuri arasrulfasovnebis godardiseuli<br />

argumenti Semdgom ganamtkicaFim faqtma, rom<br />

pirveli msoflio omis dros armiaSi gamoyenebul<br />

inteleqtis testebSi afro-amerikelebi<br />

da sxva rasobrivi umciresobebi nakleb qulebs<br />

iRebdnen, vidre TeTrkaniani umravlesoba. luis<br />

termenma, romelmac didad Seuwyo xeli aSS-Si<br />

IQ testirebas, Zalze aramecnieruli komentari<br />

gaukeTa monacemebs, romelic misive daxmarebiT<br />

aSS-Si mcxovrebi rasobrivi umciresobebisgan<br />

Segrovda:<br />

`maTi siClunge, rogorc Cans, rasobrivia...<br />

amJamad ar Cans raime SesaZlebloba,<br />

davarwmunoT…sazogadoeba, rom maT ar unda<br />

mieceT reproduqciis ufleba, Tumca, evgenikis<br />

TvalsazrisiT, maTi araCveulebrivad<br />

swrafi gamravlebis gamo, isini seriozul<br />

problemas qmnian (Terman,1916, gv. 91-<br />

92).<br />

saxelebi Seicvala, magram problema igive<br />

darCa. dResac SeerTebul StatebSi afroamerikelebi<br />

da laTinosebi standartizebul<br />

inteleqtis testebSi, saSualod, ufro dabal<br />

qulebs iReben, vidre azieli amerikelebi da<br />

TeTrkanianebi. cxadia, yvela jgufSi arian<br />

individebi, romelTa IQ qulebi umaRles (da<br />

udables) poluss Seesabameba. rogoraa SesaZlebeli<br />

IQ-is qulebSi aseTi jgufuri gansxvavebebis<br />

interpretireba? SeerTebul StatebSi<br />

da did britaneTSi arsebuli tradiciis<br />

mixedviT, es gansxvavebebi genetikur arasrulfasovnebas<br />

(bunebas) miewereba. mas Semdeg, rac<br />

IQ-is maCveneblebSi genetikuri gansxvavebebis<br />

realurobaze vimsjelebT, ganvixilavT meore<br />

SesaZleblobas, romlis mixedviT, garemo<br />

pirobebis nairgvaroba (aRzrda) mniSvnelovan<br />

gavlenas axdens IQ-ze. TiToeuli axsnis an maTi<br />

kombinaciis dasabuTebas mniSvnelovani socialuri,<br />

ekonomikuri da politikuri Sedegebi<br />

mohyveba.<br />

memkvidreobiToba da IQ<br />

rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis<br />

genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?<br />

am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan<br />

inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas<br />

moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens<br />

Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,<br />

aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara<br />

ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul<br />

kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT<br />

saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa<br />

erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowodebuli<br />

erT-erTi meTodia identuri (monozigoturi)<br />

da araidenturi (dizigoturi) tyupebis<br />

da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis<br />

naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze<br />

warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris<br />

korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-<br />

inteleqtis politika<br />

381


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

382<br />

suraTi 10.4<br />

memkvidreobiToba da IQ<br />

am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)<br />

da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia<br />

siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.<br />

monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~<br />

qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos<br />

qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi<br />

aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri<br />

gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian<br />

gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.<br />

ebis mixedviT (Plomin & Petrill,1997). rogorc xedavT,<br />

rac ufro didia genetikuri msgavseba, miT metia<br />

IQ-is msgavseba (am monacemebSi yuradReba unda<br />

miaqcioT imas, rom garemos zegavlena erTad<br />

gazrdilTa IQ-is didi msgavsebis saxiTac<br />

gamovlinda).<br />

mkvlevrebi amgvar Sedegebs IQ-is memkvidreobiTobis<br />

Sesafaseblad iyeneben. romelime niSan-<br />

Tvisebis, magaliTad, inteleqtis memkvidreobiT<br />

gadacemis SesaZlebloba im niSan-Tvisebis testuri<br />

qulebis variabilobis Sefardebas emyareba,<br />

rac SeiZleba genetikur faqtorebs mieweros.<br />

memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate)<br />

_ mocemuli Tvisebis an qcevis memkvidreobiTobis<br />

xarisxis statistikuri Sefaseba<br />

dadgenili im individTa mixedviT, romlebic<br />

icvlebian maTi genetikuri msgavsebis xarisxiT.<br />

es maCvenebeli miiReba mocemuli populaciis<br />

(magaliTad, kolejis studentebi, an fsiqikurad<br />

daavadebuli adamianebi) yvela testuri qulis<br />

variaciis gamoTvliTYda Semdeg imis dadgeniT,<br />

Tu mTliani variaciidan ra wili aqvs genetikur,<br />

anu memkvidreobiT faqtorebs. es genetikuri<br />

gadafarvis sxvadasxva donis mqone adamianTa<br />

SedarebiT keTdeba. mkvlevrebi, romlebmac IQis<br />

memkvidreobiT gadacemis Sesaxeb Catarebuli<br />

mravali gamokvleva Seiswavles, askvnian, rom<br />

IQ qulebis variaciis daaxloebiT 50% genetikuri<br />

nakrebiTaa gamowveuli (Grigorenko, 2000;<br />

Neisser et al., 1996; Plomin & Petrill, 1997), magram yvelaze<br />

saintereso, albaT, isaa, rom memkvidreoboTobis<br />

wili imatebs cxovrebis ganmavlobaSi: memkvidreobiToba<br />

daaxloebiT 40%-s utoldeba 4-6 wlis<br />

bavSvebTan, Tumca daaxloebiT 60%-mde izrdeba<br />

adreul mozardobaSi da daaxloebiT 80%-s


aRwevs ufros mozrdilebTan! bevrs gaukvirda<br />

es Sedegi, radgan, intuiturad, asakis matebasTan<br />

erTad garemos sul ufro meti da ara naklebi<br />

gavlena unda hqondes. intuiciasTan am Seusabamo<br />

Sedegs mkvlevrebi aseT axsnas aZleven: `SesaZlebelia,<br />

genetikuri dispoziciebi gvibiZgeben<br />

im garemosken, romelic Cveni genetikuri<br />

midrekilebebis aqcentirebas axdens da Sedegad<br />

cxovrebis ganmavlobaSi momatebul memkvidrulobas<br />

viRebT~ (Plomin & Petrill,1997. gv. 51).A<br />

kvlav davubrundeT im wertils _ testuri<br />

qulebis sxvaobas afro-amerikelebsa da TeTrkanian<br />

amerikelebs Soris _ saidanac genetikuri<br />

analizi winaaRmdegobrivi xdeba. miuxedavad<br />

imisa, rom ramdenime aTeuli wlis winaT es<br />

sxvaoba IQ-is 15 qulas Seadgenda, TeTrkanianTa<br />

da SavkanianTa qulebi garkveuli drois Semdeg<br />

erTmaneTs dauaxlovda. ase rom, Tanamedrove<br />

indikatorebis mixedviT, sxvaoba 7-10 qulas Soris<br />

Tavsdeba (Nisbett, 1995, 1998, Williams & Ceci, 1997),<br />

Tumca, sxvaobis Semcireba garemos gavlenaze<br />

miuTiTebs. es sxvaoba bevr adamians mainc<br />

afiqrebinebs, rom rasebs Soris dauZleveli<br />

genetikuri gansxvavebebi arsebobs (Hernnstein<br />

&Murrey, 1994), magram, maSinac ki, Tu IQ memkvidreobiTia,<br />

asaxavs ki es sxvaoba dabalqulian<br />

jgufSi Semaval individTa genetikur arasrulfasovnebas?<br />

pasuxi erTmniSvnelovania _ `ara!~<br />

memkvidreobiToba erTi konkretuli jgufis<br />

SigniT ganxorcielebul gazomvas efuZneba. is<br />

ar gamodgeba jgufTaSorisi gansxvavebebis<br />

interpretirebisTvis, ganurCevlad imisa, Tu<br />

ramdenad didia maT Soris gansxvaveba obieqturi<br />

testis monacemebis mixedviT. memkvidreobis<br />

maCveneblebi individTa mocemuli populaciis<br />

Sesaxeb mxolod gasaSualoebul warmodgenaTa<br />

ricxvs ganekuTvneba. maSinac ki, roca iciT,<br />

rom simaRle, magaliTad, memkvidreobiTobis<br />

maRali maCvenebliT xasiaTdeba (daaxloebiT<br />

90%), mainc ver gansazRvravT imas, Tu ramdenadaa<br />

Tqveni simaRle genetikurad ganpirobebuli.<br />

igive argumenti gamodgeba IQ-saTvis: -miuxedavad<br />

inteleqtis memkvidreobiTobis maRali maCveneblebisa,<br />

ver ganvsazRvravT konkretuli individis<br />

IQ-Si, an jgufTaSoris saSualo IQ-Si<br />

genetikis gavlenas. is faqti, rom IQ testSi<br />

erTi rasobrivi Tu eTnikuri jgufi nakleb<br />

qulebs iRebs, vidre meore, ar unda niSnavdes<br />

imas, rom am jgufebs Soris gansxvaveba genetikuri<br />

warmoSobisaa maSinac ki, rodesac memkvidreobiTobis<br />

maCvenebeli (romelic jgufSi iyo<br />

dadgenili) IQ qulebisaTvis maRalia.<br />

meore mizezi, Tu ratom ar SeiZleba genetikuri<br />

nakrebi srulad iyos pasuxismgebeli jguf-<br />

TaSoris sxvaobaze, am gansxvavebaTa SefardebiT<br />

sidides exeba. saSualo gansxvavebis miuxedavad,<br />

arsebobs mniSvnelovani Tanxvedra TiToeuli<br />

jgufis qulebis ganawilebaSi: jgufebs Soris<br />

gansxvaveba, TiToeul jgufSi individebis<br />

qulebs Soris gansxvavebebTan SedarebiT, mcirea<br />

(Loehlin, 2000; Suzuki&Valencia, 1997). zogadad,<br />

gansxvavebebi sxvadasxva rasobrivi jgufis genur<br />

nakrebSi umniSvneloa erTi da igive jgufis<br />

wevrebs Soris arsebul genetikur gansxvavebeb-<br />

Tan SedarebiT (Could, 1981; Zuckerman, 1990). metic,<br />

aSS-Si rasa xSirad ufro socialuri konstruqtia,<br />

vidre biologiuri. ganvixiloT golfis<br />

SesaniSnavi axalgazrda moTamaSis taiger vudsis<br />

(Tiger Woods) SemTxveva, romelsac xSirad afrikel<br />

amerikelad moixsenieben da amiT uares<br />

pirobebSi ayeneben mas, Tumca, misi realuri<br />

warmomavloba gacilebiT rTulia (misi winaprebi<br />

TeTrkaniani, Savkaniani, tai, Cineli da<br />

adgilobrivi amerikelebi iyvnen). vudsi SesaniSnavi<br />

magaliTia imisa, Tu ramdenad ar<br />

inteleqtis politika<br />

383


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

384<br />

Seesatyviseba sazogadoebrivi Sexeduleba<br />

biologiur realobas. aseT SemTxvevaSi arsebobs<br />

seriozuli safrTxe, rom sxvadasxva sazogadoebrivad<br />

gamijnuli jgufebis gansxvavebebi<br />

IQ-is mixedviT ganxilul iqnes, rogorc biologiuri<br />

faqtorebiT ganpirobebuli gansxvavebebi<br />

(Suzuki & Valencia, 1997).<br />

mkvlevrebma gamonaxes am Sexedulebis kvlevebis<br />

saSualebiT Semowmebis gzebi. eqsperimentSi<br />

monawileobdnen Savkaniani amerikelebi, romel-<br />

Tac TeTrkaniani amerikeli an evropeli mSoblebi<br />

hyavdaT. aSS-Si „Savi~ mosaxleobis 20-30%<br />

Sefasebulia, rogorc evropuli warmomavlobis<br />

mqone, rac Sereuli qorwinebis Sedegia. qmnis<br />

Tu ara gansxvavebas IQ-Si is, Tu ramdenad aris<br />

datvirTuli evropuli geniT `Savi~ individi?<br />

im Tvalsazrisis mixedviT, romelic genebs<br />

yovelives qvekuTxedad miiCnevs, es cvlis<br />

viTarebas, Tumca, monacemebi gviCveneben, rom<br />

memkvidreobiT miRebul evropeiodulobasa da<br />

IQ-s Soris korelacia Zalze sustia (mravalricxovan<br />

kvlevebSi es maCvenebeli mxolod 0.15s<br />

Seadgens). es samarTliania yvela SemTxvevaSi,<br />

ganurCevlad imisa, Tu romeli maxasiaTebeli _<br />

kanis feri Tu sisxlis jgufi _ gamoiyeneba<br />

rasobrivi aRrevis maCveneblad. im germaneli<br />

bavSvebis IQ maCveneblebis Sedarebam, romelTa<br />

mamebi Savkaniani da TeTrkaniani samxedroebi<br />

iyvnen, ar gamoavlina gansxvaveba maT Soris.<br />

amasTanave, `Savkaniani-TeTrkaniani~ kavSiris<br />

Sedegad gaCenil bavSvebs rva quliT maRali<br />

Sedegi hqondaT im SemTxvevebSi, rodesac deda<br />

iyo TeTrkaniani. am gansxvavebis savaraudo axsna<br />

isaa, rom deda ufro metad monawileobs bavSvis<br />

inteleqtualuri socializaciis procesSi, vidre<br />

mama da, cxadia, es gansxvaveba ar unda mieweros<br />

genetikur faqtors, radgan Svilis genetikuri<br />

monacemebi orive mSoblis genetikiTaa<br />

ganpirobebuli (Loehlin, 2000; Nisbert,1998).<br />

genetika mniSvnelovan rols asrulebs individis<br />

IQ-is formirebaSi, iseve rogorc mis bevr<br />

sxva maxasiaTebelsa da unarze. miuxedavad amisa,<br />

Cven vamtkicebT, rom rasobriv da eTnikur<br />

jgufebs Soris IQ-is mixedviT arsebuli gansxvavebebis<br />

memkvidreobiT axsna SeuZlebelia.<br />

is aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa<br />

amgvari maCveneblebis misaRebad. axla ganvixiloT,<br />

Tu ra rols SeiZleba asrulebdes ga-<br />

remo pirobebi IQ-is maCveneblebSi aseTi<br />

wyvetebis arsebobaSi.<br />

garemo da IQ<br />

vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0ze<br />

naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis<br />

IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris<br />

pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes<br />

gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, garemos<br />

romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?<br />

garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ<br />

testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze<br />

(Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &<br />

Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa<br />

rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba<br />

mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizikuri,<br />

ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZleba<br />

gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis<br />

mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive<br />

ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi<br />

mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi<br />

imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT<br />

Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu<br />

ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvleboda<br />

Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmavlobaSi?<br />

Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finansuri<br />

SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni<br />

mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom<br />

garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es<br />

komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da<br />

icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdinare,<br />

sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis<br />

gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo<br />

pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTeloba,<br />

omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.<br />

umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis<br />

centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,<br />

iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socioekonomikuri<br />

statusi. erT-erT farTomasStabian<br />

longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti<br />

bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso<br />

winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioekonomikuri<br />

statusi da dedis ganaTlebis done<br />

iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afrikeli,<br />

amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis<br />

(Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze<br />

naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena<br />

IQ-ze.


suraTi 10.5<br />

memkvidreobas, garemosa da IQ-s Soris<br />

arsebuli urTierTdamokidebulebaa<br />

grafikze asaxulia memkvidreobisa da garemos wvlili<br />

IQ qulebSi. mamebs da vaJebs hqondaT erTnairi IQebi<br />

(memkvidreobiTobis gavlena), magram rogorc<br />

mamebis, ise vaJebis IQ dakavSirebuli iyo socialur<br />

klasTan (garemos gavlena).<br />

ratom moqmedebs socialuri klasi IQ-ze?<br />

simdidres, iseve rogorc siRatakes, SeuZlia<br />

inteleqtualur funqcionirebaze sxvadsxvagvari<br />

gavlenis moxdena. maTgan yvelaze aSkara janmrTelobis<br />

da ganaTlebis uzrunvelyofis<br />

pirobebia. orsulobis dros sustma janmrTelobam<br />

da dabadebisas mcire wonam SeiZleba<br />

mniSvnelovnad ganapirobos bavSvis daqveiTebuli<br />

inteleqti. Ratak ojaxebSi dabadebuli bavSvebi<br />

xSirad cudad ikvebebian, bevri maTgani skolaSi<br />

mSieri midis, amitom naklebad axerxebs davalebebze<br />

koncentracias. amasTanave, Raribi<br />

ojaxebi ganicdian wignebis, Jurnal-gazeTebis,<br />

kompiuterebis da sxva im nivTebis naklebobas,<br />

romlebic xels uwyoben adamianis gonebriv<br />

ganviTarebas. `orientacia gadarCenaze~ nakleb<br />

drosa da energias utovebs Rarib mSoblebs,<br />

gansakuTrebiT ki martoxelebs, rom iTamaSon<br />

bavSvebTan da moaxdinon maTi inteleqtualuri<br />

stimulacia, rac, Tavis mxriv, Zalze uaryofiTad<br />

moqmedebs bavSvebis mier iseTi davalebebis<br />

Sesrulebaze, rogoricaa standartuli IQ<br />

testebi.<br />

dabolos, gaWirvebaSi mcxovrebi adamianebi<br />

garkveul daRs atareben Cvens sazogadoebaSi<br />

iseve, rogorc msoflios umravles qveyanaSi,<br />

rasobrivad iseT homogenur sazogadoebaSic ki,<br />

rogoric iaponiaa. magaliTad, burakaminis _ am<br />

sazogadoebis yvelaze dabali kastis wevris _<br />

IQ, sxva iaponelebTan SedarebiT, 15 quliT<br />

dabalia (Ogbu, 1987). im jgufis socialurma<br />

daRma, romelsac individi miekuTvneba, SeiZleba<br />

uaryofiTad imoqmedos mis TviTdarwmunebulobaze<br />

da araxelsayreli gavlena moaxdinos<br />

testis Sedegebsa da saskolo miRwevebze, amitom<br />

bavSvebis xelsayrel pirobebSi gazrdis Sem-<br />

TxvevaSi TvalsaCino unda iyos garemos uSualo<br />

gavlena IQ-ze.<br />

inteleqtis politika<br />

385


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

386<br />

suraTi 10.6<br />

naSvilebi bavSvebis IQ qulebi<br />

saSualo klasis TeTrkaniani ojaxebis mier naSvileb<br />

Savkanian da Sereuli rasis bavSvebs hqondaT<br />

saSualoze maRali IQ, radgan bavSvebi arian<br />

im jgufebis wevrebi, romlebisTvisac damaxasiaTebelia<br />

saSualoze dabali Sedegebi. miRebuli monacemebi<br />

aCveneben garemo pirobebis gavlenas IQze.<br />

saidan<br />

viciT<br />

garemos gavlena IQ-ze<br />

mkvlevrebi swavlobdnen bavSvebis or<br />

jgufs, romlebic naSvilebi iyvnen 2 wlis<br />

asakSi saSualo klasis TeTrkaniani mSoblebis<br />

mier (Moore, 1986). erTi jgufis<br />

bavSvebis (9 bavSvi) orive biologiuri<br />

mSobeli Savkaniani iyo, xolo meore jgufis<br />

bavSvebs (14 bavSvi) erTi biologiuri<br />

mSobeli Savkaniani hyavdaT, meore ki _<br />

TeTrkaniani. 7-dan 10 wlamde asakSi<br />

veqsleris inteleqtis skalis gamoyenebiT<br />

afasebdnen TiToeuli bavSvis IQ-s.<br />

im bavSvebis saSualo IQ, romlebsac<br />

orive mSobeli Savkaniani hyavdaT, 108.7<br />

iyo, xolo Sereuli bavSvebis IQ _ 107.2.<br />

rogorc naCvenebia 10.6 suraTze, es maCveneblebi<br />

saSualoze maRalia afrikeli amerikelebisaTvis<br />

(Lynn,1996).<br />

unda aRiniSnos, rom individualur gansxvavebas<br />

qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, janmrTelobis<br />

da ganaTlebis uzrunvelyofis<br />

resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi,<br />

ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv<br />

mikuTvnebulobasTan.<br />

praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi<br />

mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv<br />

doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head<br />

Start~ federalurma mTavrobam pirvelad 1965 wels<br />

daafinansa. is gankuTvnili iyo `mcire SesaZleblobebis<br />

mqone ojaxebis bavSvebis fizikuri<br />

janmrTelobis, ganviTarebis, socialuri,<br />

saganmanaTleblo da emociuri mdgomareobis<br />

gasaumjobeseblad; garda amisa, specialuri<br />

mxardamWeri samsaxurebis saSualebiT zrdida<br />

ojaxebis SesaZleblobas, ezrunaT sakuTar<br />

Svilebze~ (Kassebaum, 1994, gv. 123). Head Start programis<br />

arsi iyo ara bavSvebis gadayvana privilegirebul<br />

pirobebSi, aramed im pirobebis gaumjobeseba,<br />

romelSic isini daibadnen da izrdebodnen.<br />

aRniSnuli programis mixedviT, bavSvebi<br />

iReben specialur skolamdel ganaTlebas,<br />

yoveldRe normalurad ikvebebian, maTi mSoblebi<br />

iReben janmrTelobasTan da bavSvis aRzrdasTan<br />

dakavSirebul rCevebs. am programis efeqturobis<br />

pirveli Sefasebebi fokusirebuli iyo inteleqtis<br />

testebis da miRwevis sxva sazomebis mixedviT<br />

miRebuli Sedegebis gaumjobesebaze. faqtobrivad,<br />

programaSi CarTvidan sul ramdenime<br />

kviris Semdeg bavSvebis IQ 10 quliT gaizarda.<br />

samwuxarod, programis datovebis Semdeg, maTi<br />

IQ maCveneblebi isev mcirdeboda (Barnett, 1998;<br />

Zigler&Muenchow, 1992; Zigler&Styfco, 1994). am<br />

modelidan SesaZlebelia ori daskvnis gamotana:<br />

IQ-ze SeiZleba gavlena moaxdinos garemom, magram<br />

xelsayreli garemo pirobebi unda iyos xangrZlivi.<br />

nebismier SemTxvevaSi, Head Start programis<br />

SedarebiT gviandelma Sefasebebma<br />

gadalaxa Tavdapirveli viwro interesi mxolod<br />

IQ-is mimarT.


empiriuli literaturidan... viRebT<br />

rogorc karg, ise _ cud ambebs. cudi<br />

ambavi isaa, rom arc HHead Start-s da arc<br />

nebismier sxva skolamdel programas ar<br />

SeuZlia bavSvebis dacva siRatakis damangreveli<br />

zemoqmedebisagan. adreul intervencias<br />

ubralod ar SeuZlia cxovrebis<br />

cudi pirobebis, aradamakmayifolebeli<br />

kvebisa da jandacvis, uaryofiTi roluri<br />

modelebisa da dabali donis skolebis<br />

daZleva. dadebiTi mxare ki isaa, rom programebs<br />

SeuZlia bavSvebis momzadeba<br />

skolisaTvis da, Sesabamisad, amiT exmareba<br />

maT daZlevisa da adaptaciis unarebis<br />

ganviTarebaSi, rac SesaZleblobas miscems<br />

maT, cxovrebaSi miaRwion saukeTesos<br />

Tu ara, ukeTes Sedegebs mainc<br />

(Zigler&Styfco,1994, gv.129).<br />

Tu Cven gamoviyenebT inteleqtis ufro farTo<br />

gansazRvrebas, romelic scildeba ubralod<br />

verbalur da araverbalur davalebebs inteleqtis<br />

testebSi, garemo faqtorebis gavlena<br />

ufro naTeli gaxdeba. xelsayreli, mxardamWeri<br />

garemo mniSvnelovnad gansazRvravs warmatebebs<br />

inteleqtualur, saskolo miRwevebsa da situaciur<br />

adaptaciaSi.<br />

kultura da IQ testebis<br />

validoba<br />

adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ<br />

qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasargeblo<br />

prognozs: mravalricxovanma kvlevebma<br />

aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad<br />

SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, rogoricaa<br />

saskolo niSnebi, profesiuli statusi<br />

da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi<br />

mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b;<br />

Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ<br />

testebi validurad zomavs inteleqtualur<br />

SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvnelovania<br />

individis mier sxvadasxva saxis warmatebis<br />

miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad<br />

Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQis<br />

saSualebiT gazomili inteleqti uSualo<br />

gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQ-<br />

Si, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur moswrebasa<br />

da samuSaos Sesrulebis xarisxze<br />

arapirdapiri gziT, Secvalos ra individis<br />

motivebi da rwmenebi. isini, visac maRali IQ<br />

aqvT, ufro metad mosalodnelia, rom warmatebulni<br />

iyvnen skolaSi, gaxdnen swavlisadmi<br />

ufro motivirebulni, orientirebulni miRwevaze<br />

da optimisturad uyuron sakuTar SesaZleblobebs,<br />

rom Tavs gaarTmeven nebismier siZneles.<br />

aseve, bavSvebs, romelTac dabali IQ aqvT,<br />

SeiZleba `Tan sdevdes~ dabali donis skolebi<br />

da programebi, ramac, SeiZleba, garkveulwilad,<br />

imoqmedos maT TviTdarwmunebulobaze studentobis<br />

periodSic ki. amgvarad, IQ-ma SeiZleba<br />

ganicados garemos gavlena, magram, amave dros,<br />

IQ-s, Tavis mxriv, SeuZlia axali garemo pirobebis<br />

_ rogorc ukeTesis, ise uaresis _ Seqmna.<br />

amgvarad, IQ-Sefaseba SeiZleba sabediswero<br />

gaxdes bavSvisaTvis da gansazRvros misi bedi<br />

inteleqtSi bavSvis ZiriTadi genetikuri unarebis<br />

wvlilis miuxedavad.<br />

miuxedavad imisa, rom dadasturda IQ testebis<br />

validoba maTi ZiriTadi mimarTulebiT gamoyenebisaTvis,<br />

bevri damkvirvebeli jer kidev<br />

eWvqveS ayenebs maT validobas sxvadasxva<br />

kulturuli da rasobrivi jgufebis Sedarebisas<br />

(Greenfield, 1997; Samuda, 1998; Serpell, 2000). testebis<br />

da testirebis mravali forma SeiZleba ar<br />

Tanxvdebodes inteleqtis kulturul gagebas,<br />

an saTanado qcevas. ganvixiloT klasSi uaryofiTi<br />

Sefasebis erTi magaliTi:<br />

rodesac laTinoamerikeli warmoSobis<br />

emigranti mSoblebis bavSvebi amerikul<br />

skolaSi wavidnen, isini gagebaze ufro<br />

metad iyvnen orientirebulni, vidre _<br />

laparakze; maswavleblis avtoritetis<br />

pativiscemaze, vidre _ sakuTari azrebis<br />

gamoxatvaze, rasac maTi uaryofiTi akademiuri<br />

Sefaseba mohyva. maSasadame, erT<br />

kulturaSi Rirebuli komunikaciis forma<br />

_ pativiscemiT mosmena _ gaxda uaryofiTi<br />

Sefasebis safuZveli iseTi skolis<br />

pirobebSi, sadac TviTdajerebuli,<br />

mtkice laparaki komunikaciis Rirebul<br />

formad aris miCneuli.<br />

am emigrantma bavSvebma unda iswavlon, Tu<br />

rogor moiqcnen amerikul skolaSi ise, rom<br />

daarwmunon maswavleblebi TavianT gonierebaSi.<br />

erT-erTi standartuli piroba imisa, rom IQ<br />

testebs sifrTxiliT ekidebian, maTi tendenci-<br />

inteleqtis politika<br />

387


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

388<br />

urobaa, romelic mimarTulia sxvadasxva<br />

kulturis wevrebis winaaRmdeg, an sasargeblod.<br />

kritikosebi aRniSnaven, rom jgufebs Soris<br />

gansxvavebebs IQ qulebSi iwvevs sistematuri<br />

mikerZoeba testis kiTxvebSi, rac maT aravalidursa<br />

da usamarTlos xdis umciresobebTan<br />

mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac testebis<br />

Sedgenisas gaTvaliswinebulia kulturuli<br />

faqtori, masSi mainc gvxvdeba rasobrivi<br />

xarvezebi (Neisser et al., 1996). faqtobrivad, es<br />

sakiTxi SeiZleba testis konteqsts ufro<br />

ukavSirdebodes, vidre testis Sinaarss. klaud<br />

stili (Claude Steel, 1997; Steel & Aronson, 1995, 1998)<br />

aRniSnavda, rom adamianebis mier unarebis<br />

testebis Sesrulebaze gavlenas axdens stereotipuli<br />

muqara (cnobili, agreTve, stereotipuli<br />

mowyvladobis saxelwodebiT) _ safrTxe<br />

imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri<br />

stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb. klaud<br />

stilis gamokvlevebis mixedviT, imis rwmenam,<br />

rom situaciaSi moqmedebs uaryofiTi stereotipi,<br />

SeiZleba gamoiwvios im cudi maCveneblis<br />

miReba, romelic stereotipSi moiazreboda.<br />

saidan<br />

viciT<br />

stereotipuli muqaris moqmedeba<br />

erT-erT kvlevaSi gamosaSvebi kursis<br />

Savkaniani da TeTrkaniani studentebi<br />

cdilobdnen epasuxaT magistraturaSi<br />

misaReb standartul testSi Semavali<br />

kiTxvebis msgavsi Zalze rTuli kiTxvebisTvis,<br />

romlebic enis kargad codnas<br />

moiTxovda. studentebis naxevars uTxres,<br />

rom am kiTxvebze gacemuli pasuxebis<br />

mixedviT imsjelebdnen maTi inteleqtualuri<br />

unarebis Sesaxeb, meore naxevarma<br />

ki icoda, rom am eqsperimentiT amocanis<br />

gadaWris procesSi CarTul fsiqologiur<br />

faqtorebs ikvlevdnen. stereotipuli<br />

muqaris Teoriis mixedviT, SedarebiT<br />

dabali Sedegebi unda hqonodaT im studentebs,<br />

romelTac situaciam Seuqmna<br />

stereotipuli muqara, anu pirveli jgufis<br />

(maT icodnen, rom fasdeboda inteleqtualuri<br />

SesaZleblobebi) Savkanian<br />

studentebs. rogorc 10.7 suraTis A nawilze<br />

xedavT, miRebulma Sedegebma es prognozi<br />

daadastura. rodesac Savkaniani studentebi<br />

darwmunebulni iyvnen, rom testSi miRebuli<br />

qulebis mixedviT vinmes maTi inteleqtis<br />

Sesaxeb SeeZlo emsjela, isini davalebebs<br />

uaresad asrulebdnen (Steel &<br />

Aronson, 1995). stereotipuli muqariT<br />

gamowveuli logika muSaobs nebismier<br />

jgufSi, romlis mimarTac arsebobs arasrulfasovnebis<br />

stereotipi. magaliTad,<br />

stereotipis mixedviT, qalebs, mamakacebTan<br />

SedarebiT, maTematikis aTvisebis naklebi<br />

unari aqvT. rogorc 10.7 suraTis B nawilze<br />

Cans, rTulma maTematikurma testma sqesis<br />

mixedviT gansxvavebuli Sedegebi mxolod<br />

maSin aCvena, rodesac studentebs eubnebodnen,<br />

rom aseTi gansxvavebebi SeiZleba<br />

yofiliyo (Steel, 1997), anu testze muSaobis<br />

dawyebamde. rodesac studentebi acnobierebdnen<br />

TavianT sqesobriv ganxvavebulobas,<br />

studentebs eubnebodnen, rom<br />

warsulSi aseTma testma aCvena sqesis<br />

mixedviT gansxvaveba. swored igive moxda<br />

am studentebis SemTxvevaSic.<br />

yuradReba miaqcieT, rom TiToeul am kvlevaSi<br />

mniSvnelovania, Tu rogor afasebs situacias<br />

testis Semsrulebeli. mxolod im SemTxvevaSi,<br />

rodesac adamianebs sjeraT, rom situacia exeba<br />

stereotips, magaliTad, rodesac miaCniaT, rom<br />

inteleqtis am testiT maTi stereotipulad<br />

cudi Sedegebi gamovlindeba, maT mier davalebebis<br />

Sesruleba uaresdeba. SesaZlebelia Tu<br />

ara IQ-is gazomva stereotipuli muqaris aRmocenebis<br />

gareSe? Tu es SeuZlebelia, mkvlevrebi<br />

verasodes SeZleben inteleqtualuri unarebis<br />

adekvaturad Sefasebas.<br />

dabolos, kidev erTi mosazreba inteleqtisa<br />

da kulturis Sesaxeb. zogadad, aSS-is kultura<br />

individualuri gansxvavebebis axsnisas<br />

tendenciuria da am gansxvavebebis genetikuri<br />

faqtoriT axsnisken ixreba. harold stivensonma<br />

da misma kolegebma (Harold Stevenson, 1993)<br />

ramdenime weli dauTmes Cineli, iaponeli da<br />

stereotipuli muqara (Stereotype threat) _ safrTxe<br />

imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri<br />

stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb.


suraTi 10.7<br />

stereotipuli muqara<br />

stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri<br />

stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben<br />

stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis<br />

_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da<br />

zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es<br />

informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba<br />

uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad<br />

gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:<br />

qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci<br />

studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena genderuli<br />

gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar<br />

Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT<br />

gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.<br />

amerikeli bavSvebis maTematikuri miRwevebis<br />

kvlevas. 1980 wels azieli bavSvebi sagrZnoblad<br />

jobnidnen TavianT amerikel Tanatolebs.<br />

1990 wels es intervali SenarCunebuli iyo:<br />

`Cineli bavSvebis mxolod 4.1%-s da iaponeli<br />

bavSvebis 10.3%-s hqonda iseTive dabali qulebi,<br />

rogoric _ saSualo amerikel bavSvs~. niSnavs<br />

Tu ara es imas, rom azieli bavSvebi genetikuri<br />

upiratesobiT xasiaTdebian? faqtobrivad,<br />

ufro mosalodneli iyo, rom adamianebi<br />

aSS-Si am kiTxvas dadebiTad upasuxebdnen. rodesac<br />

stivensoni da misi kolegebi sTxovdnen<br />

aziel da amerikel studentebs, maswavleblebs<br />

da mSoblebs mieTiTebinaT, Tu ra ufro mniSvnelovani<br />

iyo maTTvis: `bejiTad mecadineoba~<br />

Tu `Tandayolili goniereba~, azieli respondentebi<br />

aqcents `bejiTad mecadineobaze~<br />

akeTebdnen, amerikeli respondentebi ki _ `Tandayolil<br />

gonierebaze~. axla xedavT, Tu rogor<br />

SeiZleba, rom am Sexedulebebma amerikelebi<br />

miiyvanos daskvnamde, rom azielebi genetikuri<br />

upiratesobiT unda xasiaTdebodnen maTematikis<br />

aTvisebaSi. vinaidan aseTi rwmena saxelmwifo<br />

politikaze aisaxeba, magaliTad, ra Tanxaa<br />

saWiro imisaTvis, rom amerikelebi daeuflon<br />

maTematikas maSin, rodesac ar aqvT am sagnis<br />

Seswavlis unari. Zalian mniSvnelovania zusti<br />

mecnieruli monacemebis gaanalizeba, raTa<br />

ganisazRvros, risi Secvlaa SesaZlebeli gonebrivi<br />

SesaZleblobebis gamovlenaSi da risi _<br />

ara.<br />

Sejameba<br />

godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi<br />

da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulobis<br />

aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvidrebas.<br />

qcevis genetikurma analizma IQ-Si<br />

inteleqtis politika<br />

389


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

390<br />

mravalricxovani genetikuri komponenti aCvena.<br />

Tumca, IQ-is gazomvas xSirad politikuri elferi<br />

dakravs, IQ-is mixedviT miRebuli rasobrivi<br />

gansxvavebebis gamo. mkvlevrebma daadgines<br />

garemos faqtorebi, romlebic mniSvnelovan<br />

gavlenas axdenen IQ-ze. miuxedavad imisa,<br />

rom IQ-s sakmaod validurad SeuZlia iseTi<br />

cxovrebiseuli Sedegebis prognozireba, rogoricaa<br />

warmatebebi skolasa da samsaxurSi, misi<br />

gazomvebi SeiZleba aravaliduri iyos sxvadasxva<br />

rasobrivi da kulturuli jgufebis SemTxveva-<br />

Si. magaliTad, zogierTi jgufi inteleqtualuri<br />

SesaZleblobebis gazomvisas stereotipuli<br />

muqaris zemoqmedebas ganicdis.<br />

SemoqmedebiToba<br />

sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas<br />

davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs,<br />

rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba.<br />

kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa<br />

da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali<br />

da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &<br />

Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis<br />

magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob<br />

gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis<br />

miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es<br />

gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan<br />

Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.<br />

pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi<br />

xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.<br />

kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi<br />

miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri<br />

adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas<br />

Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis<br />

dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, SemoqmedebiTi<br />

unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo<br />

Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris<br />

kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT<br />

meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-<br />

kreatuloba (Creativity) – iseTi ideebis generirebisa<br />

da produqtebis Seqmnis unari, romlebic<br />

axali da aqtualuria mocemul pirobebSi.<br />

divergentuli azrovneba (Divergent thinking) _<br />

duqtebi fasdeba, rogorc SemoqmedebiTi da<br />

SevamowmebT inteleqtTan maT kavSirs, Semdeg<br />

ganvixilavT gansakuTrebuli (an uCveulo)<br />

kreatulobis pirobebs da maT kavSirs SeSlilobasTan.<br />

vnaxavT, ra SeiZleba viswavloT<br />

gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarebiT dajildoebuli<br />

adamianebisagan.<br />

kreatulobis Sefaseba da<br />

kavSiri inteleqtTan<br />

rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi<br />

(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri<br />

midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,<br />

romelic ganisazRvreba, rogorc problemis<br />

sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.<br />

kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul<br />

azrovnebas, saSualebas aZleven testis<br />

Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da<br />

moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,<br />

1965):<br />

daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni<br />

azriT, oTxkuTxedia;<br />

sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac<br />

SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi<br />

sagnebi;<br />

daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela<br />

SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.<br />

pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixedviT,<br />

rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli<br />

ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _<br />

im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis<br />

SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba<br />

_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva<br />

mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma<br />

(Runco,1991).<br />

rodesac kreatulobas am gziT afaseben,<br />

SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba<br />

sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.<br />

xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergentuli<br />

azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.<br />

saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris arsebobs<br />

susti an zomieri korelacia, rodesac<br />

IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki<br />

korelacia mcirdeba (Sternberg & O’Hara, 1999).<br />

ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari<br />

fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done


suraTi 10.8<br />

iZleva SemoqmedebiTobis amoqmedebis SesaZleblobas,<br />

magram ar axdens mis stimulacias (Perkins,<br />

1998, gv. 319). sxva sityvebiT, inteleqtis gansazRvruli<br />

done saSualebas aZlevs pirovnebas,<br />

iyos kreatuli, magram man SeiZleba ver gamoiyenos<br />

es SesaZlebloba.<br />

SemoqmedebiTi azrovnebis mkvlevrebi xSirad<br />

aRniSnaven, rom divergentuli azrovnebis<br />

testebi Zalian mWidrod ukavSirdeba inteleqtis<br />

testirebis tradiciasa da TviTon IQ testebs<br />

(ramac SeiZleba axsnas maRali korelacia 120<br />

IQ-s farglebSi) (Lubart,1994). kriteriumiT _<br />

kreatuli-arakreatuli _ adamianTa Sefasebis<br />

gansxvavebul midgomas warmoadgens maT mier<br />

gansazRvruli SemoqmedebiTi produqtis _<br />

naxatis, leqsis an patara moTxrobis Seqmna.<br />

eqspertebs SeuZliaT Seafason TiToeuli produqtis<br />

kreatulobis xarisxi. gamokvlevebma<br />

aCvena, rom eqspertebi sakmaod erTsulovanni<br />

arian produqtis kreatulobis Sefasebisas<br />

(Amabile, 1983). maT SeiZleba sakmaod zustad<br />

Seafason adamianebi naklebi an meti kreatulobis<br />

mixedviT.<br />

gansakuTrebuli kreatuloba<br />

da SeSliloba<br />

arseboben gansakuTrebuli adamianebi,<br />

romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs<br />

warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven<br />

gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxelebas?<br />

savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawilobriv,<br />

damokidebuli iqneba im sferoze,<br />

romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens<br />

prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxelon<br />

zigmund froidi; ferweriT, musikiT an<br />

cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba<br />

daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an<br />

marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi<br />

individebis pirovnebebs Soris im saerTo<br />

maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuTrebuli<br />

SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis<br />

saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard<br />

Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa<br />

eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre<br />

ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi<br />

iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski<br />

da grahami. gardneris analizma saSualeba misca<br />

mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli<br />

gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.<br />

uwoda.<br />

E.C. aRebs problemuri sferosa da<br />

gansakuTrebuli interesebis samefos kars,<br />

romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es<br />

aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.<br />

am wuTidan E.C. izolirebulia Tanatolebisgan<br />

da, ZiriTadad, damoukideblad<br />

unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac<br />

aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer<br />

TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul<br />

SemoqmedebiToba<br />

391


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

392<br />

momentSi E.C. miiltvis rogorc kognituri,<br />

ise _ emociuri mxardaWerisken, amiT is<br />

Tavisi mdgomareobis SenarCunebas axerxebs.<br />

amgvari mxardaWeris gareSe igi SeiZleba<br />

Zalisa da energiisagan daicalos (Gardner,<br />

1993, gv. 361).<br />

am pasaJis dasasrul gardneri moixseniebs<br />

tipur SemoqmedTa erT-erT yvelaze zogad<br />

stereotips _ maTi cxovreba esazRvreba, zogjer<br />

ki gulisxmobs SeSlilobas. ideas imis Sesaxeb,<br />

rom udidesi SemoqmedebiToba mWidrod ukav-<br />

Sirdeba SeSlilobas, didi xnis istoria aqvs<br />

da platonis saxels ukavSirdeba (Kessel, 1989).<br />

SedarebiT Tanamedrove periodSi krepelini (1921)<br />

aRniSnavda, rom `maniakalur-depresiuli sigiJiT<br />

Sepyrobili~, anu bipolaruli aSlilobis mqone<br />

individebi maniakalur fazaSi qmnian azris<br />

Tavisuflad dinebis 1 pirobebs, rac xels uwyobs<br />

did SemoqmedebiTobas. rogorc me-15 TavSi<br />

vnaxavT, mania xasiaTdeba xangrZlivi agznebis<br />

periodebiT. adamians amaRlebuli ganwyobileba<br />

aqvs da eqspansiuri qceviT, TavSeukaveblobiT<br />

xasiaTdeba. arsebobs mosazreba, rom xelovnebisa<br />

da humanitaruli mecnierebebis mravali<br />

gamoCenili moRvawe swored guneba-ganwyobilebis<br />

aseTi aSlilobiT xasiaTdeba (Keiger,1993), magram,<br />

rogor unda gansazRvron mkvlevrebma, imoqmeda<br />

Tu ara fsiqikurma daavadebam am individebis<br />

azrovnebis realur procesze?<br />

saidan<br />

viciT<br />

kreatuloba da mania<br />

aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad<br />

kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma<br />

(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kompozitor<br />

robert Sumanis Semoqmedeba,<br />

romelsac bipolaruli aSlilobis diagnozi<br />

hqonda. garkveuli monacemebi maniasa<br />

da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi<br />

kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma<br />

gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna maniakaluri<br />

fazis wlebSi (saSualod 12.3),<br />

1 Free flowing though processes.<br />

vidre _ depresiul fazaSi (saSualod 2.7),<br />

Tumca, es kavSiri gacilebiT susti iyo<br />

nawarmoebebis xarisxis Sefasebisas. maniakalur<br />

periodSi Seqmnili nawarmoebebi<br />

xarisxiT ar sjobnida depresiul periodSi<br />

Seqmnil nawarmoebebs.<br />

veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeSliloba<br />

(gamovlenili maniis saxiT) mniSvnelovnad<br />

zemoqmedebs motivaciaze. individi<br />

imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.<br />

Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,<br />

am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara<br />

yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,<br />

xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil<br />

nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis<br />

yuradRebiT Seswavlam, romelic SemoqmedebiTobasa<br />

da SeSlilobas Soris arsebul garkveuli<br />

xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti<br />

albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana<br />

daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Sexeduleba,<br />

romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi<br />

TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis<br />

mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,<br />

gv.164).<br />

mas mere, rac adamianma miiRo informacia<br />

gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-


leba iswavlos man aqedan. Tqven SeiZleba<br />

mibaZoT riskis gawevis models; uaRresad kreatuli<br />

adamianebi mzad arian dadgnen `gaukvalav<br />

gzaze~. aseve, SegiZliaT gaiziaroT momzadebis<br />

modeli. gansakuTrebuli kreatulobiT dajildoebuli<br />

adamianebi wlebs uTmoben im sferoSi<br />

daxelovnebas, romelSic saukeTesoni iqnebian<br />

(Weisberg,1986). SesaZlebelia gaiziaroT Sinagani<br />

motivaciis modeli (Pattern of intrinsic motivation).<br />

SemoqmedebiTi adamianebi gulmodgined asruleben<br />

mocemul davalebebs, radgan siamovnebas da<br />

kmayofilebas aniWebT is, rasac isini qmnian<br />

(Collins & Amabile, 1999). Tu Tqvens cxovrebaSi<br />

SeZlebT am sami modelis sakuTar Tavze<br />

morgebas, maSin moaxerxebT Tqveni SemoqmedebiTi<br />

unarebis metad gamovlenas.<br />

axla ukve iciT is xerxebi, romelTa saSualebiT<br />

fsiqologebi afaseben da xsnian individualur<br />

gansxvavebebs, romelebic arseboben<br />

inteleqtsa da kreatulobas Soris, Tumca,<br />

ueWvelia, iciT, rom adamianis gasagebad gacilebiT<br />

metia saWiro, vidre codna misi inteleqtualobisa<br />

da SemoqmedebiTobis xarisxis Sesaxeb.<br />

Semdeg qveTavSi ganvixilavT im xerxebs,<br />

romliTac fsiqologebi iReben informacias im<br />

pirovnuli Tvisebebis diapazonis Sesaxeb, romlebic<br />

TiToeuli individis unikalurobas<br />

gansazRvravs.<br />

Sejameba<br />

kreatuloba divergentuli azrovnebis testebiT<br />

izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaRmdegod,<br />

ar dadasturda mWidro kavSiri SemoqmedebiTobasa<br />

da SeSlilobas Soris, Tumca,<br />

SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis<br />

gawevas, momzadebasa da motivacias.<br />

Sefaseba da sazogadoeba<br />

fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani<br />

adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis<br />

mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo<br />

daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebelia<br />

maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva<br />

Semfaseblebis subieqturi daskvnebis ufro<br />

obieqturi sazomebiT SecvliT, romlebic<br />

sakmaod zedmiwevniT, guldasmiTaa agebuli da<br />

Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am<br />

mizanma misca dasabami alfred bines pionerul<br />

Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom testireba<br />

xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias<br />

da Seamcirebda sqesis, rasis, erovnebis, privilegiebis,<br />

an fizikuri garegnobis SemTxveviT<br />

kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs,<br />

Tumca, am amaRlebuli miznebis miuxedavad,<br />

fsiqologiaSi ar arsebobs Sefasebaze ufro<br />

sakamaTo sfero. polemika ZiriTad sam eTikur<br />

sakiTxs exeba: (1) testze dafuZnebuli gadawyvetilebebis<br />

samarTlianobas, (2) ganaTlebis<br />

Sesafasebeli testebis vargisianobasa da (3)<br />

testis qulebis gamoyenebas individebis<br />

garkveul kategoriebSi gaerTianebis mizniT.<br />

testirebis procesis kritikosebi aRniSnaven,<br />

rom zogierTebisTvis testirebis sazRauri, an<br />

uaryofiTi Sedegebi ufro metia, vidre<br />

sxvebisaTvis (Bond, 1995). sazRauri sakmaod<br />

maRalia, magaliTad, rodesac testi, romelzec<br />

Sefaseba da sazogadoeba<br />

393


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

394<br />

umciresobaTa jgufebma dabali qulebi miiRes,<br />

ar aZlevs maT garkveul samuSaoebis Sesrulebis<br />

uflebas. zogierT qalaqSi saxelmwifo samoqalaqo<br />

samsaxurSi damlageblad muSaobis<br />

dasawyebad, msurvelma unda gaiaros verbaluri<br />

testi da ara _ ufro adekvaturi fizikuri<br />

unarebis testi. mkvlevar uiliam benksis (William<br />

Banks) mixedviT, am strategiis mizani sxvadasxva<br />

umciresobebis samuSaoebze ardaSvebaa<br />

(1990). zogjer umciresobaTa warmomadgenlebi<br />

testSi cud Sedegebs iZleodnen, radgan maTi<br />

Sedegebi arasaTanado normebis mixedviT fasdeboda.<br />

garda amisa, erTi jgufis kandidatebisaTvis<br />

SemTxveviT dadgenili gamsvleli<br />

qulebi SeiZleba sxvebis mimarT iqnes gamoyenebuli<br />

SerCevis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas<br />

maSin, rodesac realurad ufro dabali<br />

gamsvleli qula iqneboda samarTliani da, Sesabamisad,<br />

samuSaoze daqiravebasTan dakavSirebiT<br />

miRebuli gadawyvetileba swori iqneboda. aRsaniSnavia<br />

isic, rom testirebaze gadaWarbebuli<br />

dayrdnoba kadrebis avtomatur SerCevas<br />

ganapirobebs, Tumca, zogjer sazogadoeba SeiZleba<br />

ufro mogebuli darCes, Tu samuSaos<br />

aRwerilobebi adamianTa moTxovnilebebisa da<br />

unarebis gaTvaliswinebiT modificirdeba.<br />

meore eTikur sakiTxs warmoadgens is, rom<br />

testireba ara mxolod studentebis Sefasebas<br />

axdens, aramed ganaTlebis formirebaSic<br />

garkveul rols asrulebs. saskolo sistemis<br />

xarisxsa da maswavlebelTa efeqturobaze xSirad<br />

msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad<br />

warmatebiT asruleben maTi moswavleebi miRwevis<br />

standartul testebs. TviT maswavlebelTa<br />

xelfasebic ki SeiZleba damokidebuli iyos<br />

testebis Sedegebze, ramac skolebSi xeli Seuwyo<br />

TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs.<br />

magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi<br />

skolis direqtori gadadga, rodesac gamoaSkaravda<br />

mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis<br />

Sedegebis gaumjobesebis mizniT skolis mexuTeklaselebma<br />

iseTi saxis daxmareba miiRes, rogoricaa<br />

damatebiTi dro da testis xelmeored<br />

Sesruleba (Thomas & Wingert, 2000). es faqtebi<br />

TviTon moswavleebma gamoavlines, romelTac<br />

mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT TaRliTuri<br />

qcevis ganxorcieleba sTxoves. bavSvebi gaocebulni<br />

iyvnen ufrosebis qceviT da mSoblebs<br />

maTi qcevis axsnas sTxovdnen. bavSvebis amgvari<br />

damokidebuleba miuTiTebs imaze, Tu ramdenad<br />

saSiSi SeiZleba iyos, rodesac testis Sedegebi<br />

ganaTlebaze ufro mniSvnelovani xdeba.<br />

mesame eTikuri problema isaa, rom testis<br />

Sedegebi SeiZleba Seucvlel iarliyad iqces.<br />

adamianebi sakmaod xSirad aRiqvamen sakuTar<br />

Tavs 110-is toli IQ-is mqone individebad, an B<br />

qulis mimReb studentebad, TiTqos es maCveneblebi,<br />

an qulebi maT Sublze aweriaT. amgvari<br />

iarliyebi SeiZleba maTi winsvlis damabrkoleblad<br />

iqces, radgan adamianebi ijereben, rom<br />

maTi gonebrivi da pirovnuli maxasiaTeblebi<br />

fiqsirebuli da ucvlelia; rom maT ar SeuZliaT<br />

sakuTari SesaZleblobebis gaumjobeseba;<br />

testSi miRebulma dabalma qulebma SeiZleba<br />

uaryofiTad imoqmedos maT motivaciaze da<br />

Seasustos TviTefeqturobis gancda. garkveuli<br />

jgufebis arasrulfasovnad miCneva IQ monacemebis<br />

mixdeviT testirebis kidev erTi uaryofiTi<br />

Sedegia. isini, vinc ase sajarod arian `daRdasmulebi~,<br />

ijereben imas, rasac `eqspertebi~<br />

amboben maT Sesaxeb. amitom skola da ganaTleba<br />

ar miaCniaT maTi cxovrebis gaumjobesebis<br />

saSualebad.<br />

testebis Sedegebisadmi xelSeuxebeli statusis<br />

miniWebis aseTi tendencia vrceldeba<br />

rogorc sazogadoebriv, ise _ pirovnul doneze.<br />

rodesac testis Sedegebi individis pirovnuli<br />

Tvisebebis, mdgomareobebis, araadaptirebulobis,<br />

konfliqtisa da paTologiis iarliyad iqceva,<br />

adamianebi gansakuTrebuli bavSvebis `aranormalurobaze~<br />

ufro iwyeben fiqrs, vidre ganaTlebis<br />

sistemaze, romelic saWiroebs programebis<br />

imgvar modificirebas, rom TiToeul moswavleze<br />

morgebuli iyos. iarliyebs wina planze devianturi<br />

pirovnenebi ufro gamoyavs, vidre maTi<br />

garemos disfunqciuri aspeqtebi. iseT individualistur<br />

sazogadoebebSi, rogoric, magaliTad,<br />

amerikis SeerTebuli Statebia, adamianebis<br />

umravlesoba mzad aris adamianis warmateba<br />

da warumatebloba arasworad miaweros mas da,<br />

amave dros, saTanadod ar Seafasos garemo<br />

pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians<br />

warumateblobisaTvis da amiT sazogadoebis<br />

danaSauls vamsubuqebT. Cven vaqebT pirovnebas<br />

warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT<br />

sxvadasxva sazogadoebriv gavlenas, romelmac<br />

SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven unda<br />

vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad,


ac imis Sedegia, Tu sad imyofebodnen, sad<br />

Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens<br />

gavlenas maT qcevaze.<br />

es Tavi gvinda fil zimbardos piradi weriliT<br />

davasruloT, romelic SeiZleba STagonebis<br />

wyarod iqces im studentebisaTvis,<br />

romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur<br />

testebs:<br />

miuxedavad Cemi, rogorc profesionali<br />

fsiqologis, warmatebuli karierisa, Cem<br />

mier mravali wlis win gakeTebulma testebma<br />

sul sxva ram iwinaswarmetyvela.<br />

miuxedavad imisa, rom warCinebuli kursdam-<br />

Tavrebuli viyavi, romelmac umaRlesi<br />

akademiuri moswrebiT (Summa Cum Laude)<br />

davamTavre, erTaderTi Sefaseba (niSani)<br />

C miviRe fsiqologiis SesavalSi, sadac<br />

gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis<br />

testiT Catarda. Tavdapirvelad uari<br />

miTxres ielis universitetSi staJirebaze.,<br />

Semdeg rezervSi Camricxes da bolos<br />

uxalisod mimiRes. es, nawilobriv, gamowveuli<br />

iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi<br />

fsiqologiis fakultetis mier dawesebul<br />

zRvarze naklebi iyo, magram mogvianebiT<br />

aRmovaCine, rom es nawilobriv gamowveuli<br />

iyo imiTac, rom profesor-maswavleblebma<br />

Cemi pasuxebisa da sxva mtkicebulebebis<br />

mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa<br />

da testebSi, ivaraudes, rom zangi viyavi.<br />

am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT<br />

daskvnebze Cemi SesaZleblobis _ mimeRwia<br />

warmatebisaTvis fsiqologiaSi _ Sesaxeb.<br />

sabednierod, zogierTi maTgani mzad iyo<br />

sakvanZo<br />

sakiTxebi<br />

ra aris Sefaseba<br />

fsiqologiur Sefasebas<br />

xangrZlivi istoria aqvs<br />

da dasabams antikuri<br />

CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT<br />

mier dafinansebuli kandidati (gordon<br />

boueri, amJamad cnobili fsiqologi)<br />

sxvagan wavida staJirebaze.<br />

warmatebebi karierasa da cxovrebaSi<br />

gacilebiT mets moiTxovs, vidre mxolod<br />

standartizebuli testebiT gazomili<br />

unarebi, SesaZleblobebi da maxasiaTeblebia.<br />

miuxedavad imisa, rom testebs<br />

SeuZliaT imis prognozireba, Tu saSualod<br />

ramdenad kargi Sedegi eqnebaT adamianebs,<br />

nebismieri mocemuli individis SemTxvevaSi<br />

SeiZleba adgili hqondes Secdomas.<br />

adamianebma SeiZleba uaryon testis qulebis<br />

pesimisturi prognozi, rodesac<br />

mizandasaxulobiT, warmosaxviT, imediT,<br />

pirovnuli siamayiT da intensiuri ZalisxmeviT<br />

gaaumjobeseben TavianT monacemebs.<br />

albaT, metad mniSvnelovania, gjerodeT<br />

sakuTari Tavis, vidre _ testis Sedegebis.<br />

Sejameba<br />

CineTidan iRebs. am sferoSi<br />

mniSvnelovani wvlili<br />

Seitana ser frensis galtonma.<br />

Sefasebis instrumenti unda<br />

iyos sando, validuri da<br />

miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri testireba<br />

xSir SemTxvevaSi sasargebloa individisaTvis,<br />

jer kidev aris testebis upasuxismgeblod<br />

gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs<br />

awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis<br />

Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis<br />

samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaTleblo<br />

praqtikis Sesafaseblad da testebis<br />

Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kategoriebad<br />

daxarixebisaTvis.<br />

standartizirebuli. sando<br />

sazomi gvaZlevs Sesabamis<br />

Sedegebs. validuri sazomi<br />

afasebs im Tvisebebs, romelTa<br />

gasazomadac Seiqmna testi.<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

395


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba<br />

396<br />

standartizirebuli testis<br />

Catareba da Sedegebis Sejameba<br />

yovelTvis erTi da<br />

igive gziT xdeba. normebis<br />

arseboba saSualebas gvaZlevs,<br />

SevadaroT pirovnebis<br />

qulebi igive asakis, sqesis<br />

da kulturis individTa<br />

saSualo maCvenebels.<br />

inteleqtis Sefaseba<br />

XX saukunis oTxmocdaaTiani<br />

wlebis dasawyisSi<br />

safrangeTSi alfred binem<br />

safuZveli Cauyara inteleqtis<br />

obieqturi testirebis<br />

ganviTarebas. qulebi<br />

mocemuli iyo gonebrivi<br />

asakis terminebiT da bav-<br />

Svebis funqcionirebis arsebul<br />

dones asaxavda.<br />

aSS-Si termenma Seqmna stenford-bines<br />

inteleqtis skala<br />

da moaxdina IQ-is cnebis<br />

popularizacia.<br />

veqslerma Seqmna specialuri<br />

inteleqtis testebi<br />

mozrdilebisTvis, skolamdeli<br />

da saskolo asakis<br />

bavSvebisaTvis.<br />

inteleqtis Teoriebi<br />

IQ-is fsiqometriulma analizma<br />

aCvena, rom zogierT<br />

ZiriTad unars, rogoricaa<br />

inteleqtis fluiduri da<br />

kristaluri aspeqti, garkveuli<br />

wvlili Seaqvs IQ<br />

qulebSi.<br />

Tanamedrove Teoriebi Zalian<br />

farTod ganixilaven<br />

da zomaven inteleqts,<br />

msjeloben ra im unarebsa<br />

da insaitebze, romelTac<br />

adamianebi sxvadasxva amocanis<br />

gadasaWrelad iyeneben.<br />

10.3 cxrilSi mocemuli anagramis gadawyveta<br />

1. Laugh<br />

6. Allow<br />

2. Tempt<br />

7. Drive<br />

3. Short<br />

8. Cough<br />

4. Knight<br />

9. Enter<br />

5. Write<br />

10. Basic<br />

stenbergi ganasxvavebs inteleqtis<br />

komponentur, empiriul<br />

da konteqstualur<br />

aspeqtebs.<br />

gardnerma daadgina inteleqtis<br />

rva tipi, romelic<br />

moicavs da scildeba kidec<br />

standartuli IQ sazomebiT<br />

gazomvad inteleqtis formebs.<br />

Tanamedrove kvlevebi<br />

fokusirebulia emociur inteleqtze.<br />

inteleqtis politika<br />

Tavdapirvelad inteleqtis<br />

testebi eTnikuri da rasobrivi<br />

jgufebis Sesaxeb uaryofiTi<br />

gancxadebebis gasake-<br />

Teblad gamoiyeneboda.<br />

IQ-is maRali memkvidreobiTobis<br />

gamo zogierTi<br />

mkvlevari garkveuli rasobrivi<br />

da kulturuli jgufebis<br />

dabal Sedegebs maT<br />

Tandayolil arasrulfasovnebas<br />

miawers.<br />

araxelsayreli garemo pirobebiT<br />

da stereotipuli muqariT<br />

aixsneba zogierTi jgufis<br />

dabali IQ qulebi. gamokvleva<br />

aCvenebs, rom jgufuri<br />

gansxvavebebi SeiZleba ganpirobebuli<br />

iyos garemo faqtorebiT.<br />

SemoqmedebiToba<br />

xSir SemTxvevaSi kreatulobis<br />

Sefaseba divergentuli<br />

azrovnebis testebis saSualebiT<br />

xdeba.<br />

gansakuTrebiT kreatuli adamianebi<br />

midian riskze, gadian<br />

momzadebas da uaRresad motivirebulni<br />

arian.<br />

ar dadasturda kavSiri kreatulobasa<br />

da SeSlilobas<br />

Soris.<br />

Sefaseba da<br />

sazogadoeba<br />

miuxedavad imisa, rom testebi<br />

xSirad sasargeblod<br />

gamoiyeneba momavali SesrulebiswinaswarmetyvelebisaTvis,<br />

maTi Sedegebi ar<br />

unda ganapirobebdes individis<br />

ganviTarebisa da<br />

cvlilebebis ganxorcielebis<br />

SesaZleblobis SezRudvas.<br />

rodesac Sefasebis Sedegebi<br />

momavalSi gavlenas axdens<br />

individis cxovrebaze, gamoyenebuli<br />

teqnikebi unda<br />

iyos sando da validuri<br />

rogorc am individTan, ise<br />

_ gamoyenebis mizanTan<br />

mimarTebaSi.<br />

ZiriTadi cnebebi<br />

qronologiuri asaki<br />

kreatuloba<br />

kriteriumis validoba<br />

kristalizebuli inteleqti<br />

divergentuli azrovneba<br />

emociuri inteleqtiQ<br />

TvalsaCino validoba<br />

fluiduri inteleqti<br />

formaluri Sefaseba<br />

memkvidreobiTobis<br />

maCvenebeli<br />

inteleqti<br />

inteleqtis koeficienti (IQ)<br />

Sinagani SeTanxmebuloba<br />

gonebrivi asaki<br />

gonebrivi CamorCeniloba<br />

normebi<br />

paraleluri formebi<br />

prognozirebadi validuroba<br />

fsiqologiuri Sefaseba<br />

fsiqometria<br />

sandooba<br />

SuaSi gaxleCvis sandooba<br />

standartizeba<br />

stereotipuli muqara<br />

test-retestuli sandooba<br />

validoba


adamianis adamianis ganviTareba ganviTareba cxovrebis cxovrebis manZilze<br />

manZilze<br />

11<br />

ganviTarebis Seswavla da axsna<br />

• ganviTarebis aRwera • • ganvi-<br />

Tarebis axsna<br />

fizikuri ganviTareba cxovrebis<br />

manZilze<br />

• ganviTareba Canasaxisa da<br />

adreuli bavSvobis periodSi<br />

• fizikuri ganviTareba mozardobaSi<br />

• • • fizikuri cvlilebebi<br />

mozrdilobaSi<br />

kognituri ganviTareba cxovrebis<br />

manZilze<br />

• piaJes aRmoCenebi kognituri<br />

ganviTarebis Sesaxeb • adreuli<br />

kognituri ganviTarebis<br />

Tanamedrove midgomebi<br />

• kognituri ganviTareba mozrdilobaSi<br />

enis aTviseba<br />

• sityvebisa da metyvelebis<br />

aRqma • sityvebis mniSvnelobaTa<br />

daswavla • • gramatikis<br />

Seswavla<br />

socialuri ganviTareba cxovrebis<br />

manZilze<br />

• eriksonis fsiqosocialuri<br />

stadiebi • • socialuri ganviTareba<br />

bavSvobaSi • • socialuri<br />

ganviTareba mozardobaSi<br />

• • socialuri ganvi-<br />

Tareba mozrdilobaSi<br />

fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra<br />

gavlenas axdens baga-baRi bavSvis<br />

ganviTarebaze<br />

genderuli ganviTareba<br />

• • sqesi da genderi • • genderuli<br />

rolebis aTviseba<br />

moraluri ganviTareba<br />

• • moraluri gansjis stadiebi<br />

kolbergis mixedviT • • genderobisa<br />

da kulturis gavlena<br />

moralur gansjaze • • viswavloT<br />

sworad da warmatebulad<br />

dabereba<br />

sakvanZo sakiTxebi<br />

• ZiriTadi cnebebi<br />

397


Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze<br />

398<br />

vfiqrob, rom Cemnair bavSvobas yvela<br />

inatrebda. mamaCemi eqimi iyo<br />

da deda _ sadazRvevo agenti. TandaTan<br />

finansuri mdgomareoba umjobesdeboda<br />

da es yvelas moswonda, magram aravis rCeboda<br />

dro ojaxisaTvis. gesmiT risi Tqma minda? mama<br />

cdilobda eSova fuli da eyida dedasTvis<br />

„mersedesi~, gvelis tyavis fexsacmeli da sxva<br />

msgavsi ram, magram ojaxisTvis aravis ecala.<br />

ase rom, Tqven warmoidgineT, me, ZiriTadad,<br />

garemosgan vswavlobdi yvelafers. vswavlobdi<br />

mezobeli bavSvebisagan.<br />

vinaidan ojaxisTvis dro aravis hqonda, me<br />

yvela araswori saqcielisaTvis visjebodi, magram<br />

arasodes viRebdi Seqebas kargi qcevis gamo.<br />

es mudam ase iyo. maS, Caidine raime onavroba,<br />

es aris atlantaSi mcxovrebi 16 wlis afroamerikelis,<br />

derilis, sityvebi. aSkaraa, rom<br />

movlenebma, romelTac misi warsuli ganapirobes,<br />

misi samomavlo miswrafebebic ganapirobes (Goodmillie,<br />

1993, gv. 28-29). rogor mivida derili aseT<br />

daskvnamde? rogor viTardeboda misi azrovneba<br />

wlebis ganmavlobaSi? me-11 TavSi Cven SevecdebiT,<br />

gaviazroT im ZalaTa moqmedeba, romlebic<br />

individTa cxovrebas mTeli sicocxlis manZilze<br />

ayalibeben.<br />

warmoidgineT, rom xelSi axalSobili<br />

giWiravT. ramdenad zustad SegiZliaT gansazRvroT,<br />

rogori iqneba igi erTi wlis Semdeg?<br />

xuTi wlis Semdeg? TxuTmetis? ormocdaaTis?<br />

samocdaaTis? oTxmocdaaTis? Tqveni winaswarmetyveleba,<br />

albaT, zogadisa da konkretulis<br />

rom migtyepon. samagierod, yuradRebas mainc<br />

miiqcev ramiT.<br />

is, rac me minda, rom gavakeTo, Cemi sakuTari<br />

skolis gaxsnaa. aTi wlis Semdeg Cems Tavs<br />

skolaSi vxedav, magram ara Cveulebriv saklaso<br />

oTaxSi, aramed skolaSi, romelSic ar iqneba<br />

asaxuli Cveni politikuri da ekonomikuri sistemis<br />

mankierebani. es sistema xom viRacaze upiratesobis<br />

mopovebas gulisxmobs.<br />

Cemi skola ubralod Tanasworuflebiani<br />

maswavleblebis skola iqneba _ TeTrkaniani,<br />

Savkaniani, laTino-amerikeli, Cineli, nebismieri,<br />

radgan es yvelaferi sulier aRzevebas<br />

da Tavisuflebas emsaxureba. araviTari komercia.<br />

fuliT SeiZleba iyido didi „mersedesi~<br />

da vila, magram Tu Seni suli daukmayofilebelia,<br />

Sen mainc ubeduri pirovneba xar.<br />

nazavs daefuZneba. bavSvi, albaT, namdvilad<br />

iswavlis enas, magram is SeiZleba iyos an ar<br />

iyos niWieri mwerali. Tqveni winaswarmetyveleba,<br />

aseve, SeiZleba Tandayolilisa da garemo<br />

pirobebis gaTvaliswinebas daefuZnos: Tu orive<br />

mSobeli niWieri mwerali iyo, Tqven SeiZleba<br />

ifiqroT, rom bavSvic, aseve, literaturuli<br />

niWiT iqneba dajildoebuli. bavSvs rom ganaTleba<br />

mdidrul garemocvaSi hqonoda miRebuli,<br />

Tqven SeiZleba gefiqraT, rom misi akademiuri<br />

moswreba gadaaWarbebda mSoblebisas. am TavSi<br />

Cven aRvwerT ganviTarebis fsiqologiis Teoriebs,<br />

romlebic saSualebas gvaZlevs, sistemurad<br />

gaviazroT, Tu ra tipis prognozis gakeTeba<br />

SegviZlia axalSobilis momavlis Sesaxeb.


cxrili 11.1<br />

ganviTarebis safexurebi<br />

safexuri asaki<br />

Canasaxovani<br />

(prenataluri)<br />

Cvili bavSvoba<br />

adreuli bavSvoba<br />

gviani bavSvoba<br />

mozardoba<br />

axalgazrdoba1 mowifuloba<br />

xnovani<br />

dabadebis wina periodi<br />

dabadebidan 18 Tvemde<br />

daaxloebiT 18 Tvidan 6 wlamde<br />

daaxloebiT 6 wlidan 13 wlamde<br />

daaxloebiT 13 wlidan 20 wlamde<br />

daaxloebiT 20 wlidan 30 wlamde<br />

daaxloebiT 30 wlidan 65 wlamde<br />

daaxloebiT 65 wlidan zeviT<br />

ganviTarebis fsiqologia aris fsiqologiis<br />

sfero, romelic Seiswavlis cvlilebebs adamianis<br />

fizikur da fsiqologiur funqcionirebaSi<br />

Casaxvidan sicocxlis bolomde. ganviTarebis<br />

fsiqologebis amocanaa, gaarkvion, rogor da<br />

ratom icvlebian organizmebi drois ganmavlobaSi<br />

da aRweron da axsnan es cvlilebebi.<br />

mkvlevrebi swavloben drois periodebs, romelTa<br />

ganmavlobaSic pirvelad iCens Tavs sxvadasxva<br />

unarebi da funqciebi da akvirdebian, Tu rogor<br />

icvleba es unarebi. ZiriTadi winapirobaa is,<br />

rom adamianis fsiqikuri funqcionireba, socialuri<br />

urTierTobebi da sxva sasicocxlod aucilebeli<br />

aspeqtebi viTardeba da icvleba mTeli<br />

cxovrebis ganmavlobaSi. cxrili 11.1 miaxloebiT<br />

gviCvenebs sicocxlis ZiriTad periodebs.<br />

am TavSi warmogidgenT, Tu rogor ikvleven<br />

mkvlevrebi ganviTarebas da rogor warmoadgenen<br />

im Teoriebs, romelTa saSualebiTac cdiloben<br />

droTa ganmavlobaSi momxdari cvlilebebis<br />

axsnas. Semdeg Tqvens cxovrebiseul gamocdilebebs<br />

sxvadasxva sferoebad davyofT da<br />

TiToeuli maTganis gaTvaliswinebiT ganvixilavT<br />

ganviTarebas. Tavis dasawyisSi Cven yurad-<br />

Rebas fizikur, kognitur da enobriv ganviTarebaze<br />

SevaCerebT. Semdeg ki yuradRebas gavamaxvilebT<br />

socialuri urTierTobebis cvalebad<br />

1 cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTiandeba<br />

ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.<br />

originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba,<br />

sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq: axalgazrdoba,<br />

(2) Suaxnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba<br />

da (3) gviani mozrdiloba _ aq: xnovani. (mTargmnelis<br />

SeniSvna)<br />

bunebaze sicocxlis ganmavlobaSi da, aseve, im<br />

specifikur amocanebze, romelTa winaSec adamianebi<br />

dgebian cxovrebis garkveul etapebze.<br />

axla gavarkvioT, ras niSnavs ganviTarebis Seswavla.<br />

ganviTarebis Seswavla da<br />

axsna<br />

warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvlilebis<br />

siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,<br />

bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras<br />

CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri<br />

gajansaRebis axal programaSi? an xom ar<br />

gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar<br />

gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobar-<br />

Ta axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuTrebiT<br />

xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTarebas<br />

aRvwerT, Cven mis konceptualizacias<br />

cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT<br />

sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze<br />

fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiTqmis<br />

yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad<br />

adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, ZiriTadad,<br />

SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)<br />

bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (danakargs,<br />

uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.<br />

ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents<br />

imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,<br />

mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps<br />

axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).<br />

magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanamgzavrs<br />

irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis<br />

saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac<br />

adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini<br />

Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.<br />

agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom<br />

ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri<br />

procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri<br />

cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas<br />

moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,<br />

1994).<br />

ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychology)<br />

_ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs<br />

fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTierTqmedebas<br />

da ganviTarebis stadiebs mTeli<br />

cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan.<br />

ganviTarebis Seswavla da axsna<br />

399


Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze<br />

400<br />

axla, vnaxoT, rogor aRweren mkvlevrebi ganviTarebis<br />

cvlilebebs.<br />

ganviTarebis aRwera<br />

imisaTvis, rom aRvweroT cvlileba, pirveli<br />

sasargeblo nabiji iqneba, davadginoT, Tu ras<br />

warmoadgens da rogor gamoiyureba saSualo<br />

adamiani garkveul asakSi garegnobis, gonebrivi<br />

SesaZleblobebis da sxva faqtorebis mixedviT.<br />

normatiuli kvlevebi cdiloben, aRweron konkretuli<br />

asakis, an ganviTarebis konkretuli etapis<br />

maxasiaTeblebi. sxvadasxva asakis individTa sistematuri<br />

testirebis gziT, mkvlevrebi adgenen<br />

ganviTarebis TvalSisacem Tvisebebs. bevr adamianze<br />

dakvirvebis safuZvelze es monacemebi uzrunvelyofen<br />

normebs _ ganviTarebis, an miRwevis<br />

standartul paternebs, romelic didi raodenobiT<br />

adamianebze dakvirvebiT aris miRebuli.<br />

normatiuli standartebis saSualebiT fsiqologebi<br />

erTmaneTisgan mijnaven qronologiur<br />

asaks _ pirovnebis dabadebidan gasuli Tveebisa<br />

Tu wlebis raodenobas da ganviTarebis asaks _<br />

qronologiur asaks, rodesac adamianebis umravlesoba<br />

avlens fizikuri da gonebrivi ganviTarebis<br />

garkveul dones. sami wlis bavSvi, romelic<br />

metyvelebs, rogorc saSualo 5 wlis bavSvi,<br />

iTvleba, rom metyvelebis ganviTarebis mixedviT<br />

is 5 wlisaa. normebi uzrunvelyofs standartul<br />

baziss, romlis safuZvelzec SesaZlebeli xdeba<br />

individebisa da jgufebis urTierTSedareba.<br />

cvlilebaTa SesaZlo meqanizmis gasagebad<br />

ganviTarebis fsiqologebi kvlevis ramdenime<br />

normatiuli kvleva (normative investigation) _<br />

gulisxmobs gansazRvruli asakisa Tu ganvi-<br />

Tarebis safexurisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis<br />

aRweras.<br />

qronologiuri asaki (chronological age) _ individis<br />

dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis<br />

raodenoba.<br />

ganviTarebis asaki (developmental age) _ qronologiuri<br />

asaki, romlis drosac bavSvebis umravlesoba<br />

amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi<br />

ganviTarebis garkveul dones.<br />

longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvlevis<br />

meTodi, romlis drosac erTsa da imave<br />

cdis pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba<br />

droTa ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis<br />

manZilze.<br />

models iyeneben. longituduri meTodis gamoyenebisas<br />

erTi da igive individebi mravali<br />

wlis ganmavlobaSi sistematuri dakvirvebisa<br />

da testirebis qveS imyofebian. magaliTad,<br />

mkvlevrebs SeuZliaT ramdenime Tvis ganmavlobaSi<br />

kviraSi ramdenjerme ikvlion erTi da<br />

igive bavSvebi, raTa, rac SeiZleba zustad<br />

daafiqsiron is momenti, roca TiToeuli bavSvi<br />

mza strategiis gamoyenebas daiwyebs ariTmetikuli<br />

amocanebis gadasawyvetad (Siegler & Crowley,<br />

1991). cvlilebis momentis gamoyofiT mkvlevrebs<br />

SeuZliaT ukeTesad dainaxon, Tu, kerZod, ra<br />

uswrebs win ama Tu im cvlilebas. mkvlevrebi<br />

longitudur meTods, aseve, xSirad iyeneben<br />

individualuri gansxvavebebis Sesaswavlad.<br />

sxvadasxva adamianis cxovrebis mimarTulebisa<br />

da Sedegebis ukeT gasagebad mkvlevrebma SeiZleba<br />

Seafason mTeli rigi SesaZlo mizezobrivi<br />

faqtorebisa, romelic cxovrebis adreul<br />

periodSi moqmedebs da naxon, ra gavlenas axdens<br />

es faqtorebi calkeuli individis cxovrebaze.<br />

grZelvadiani gamokvlevis upiratesoba isaa,<br />

rom, vinaidan cdis pirebi, ZiriTadad, erTgvar<br />

sicialur-ekonomikur pirobebSi erTsa da imave<br />

socialur-ekonomikur periodSi cxovroben,<br />

SevZlebT asakTan dakavSirebuli cvlilebebis<br />

dafiqsirebas da isini ar agvereva socialuri<br />

pirobebis cvalebadobaSi (Schaie, 1989). am meTodis<br />

minusi ki isaa, rom ganzogadeba SeiZleba gakeTdes<br />

mxolod imave kohortaze, anu kvlevaSi Car-<br />

Tuli subieqtebis analogiur periodSi dabadebul<br />

adamianebze. amasTanave, longituduri<br />

kvlevebi Zviri jdeba, radgan Znelia cdis<br />

pirebze dakvirveba drois xangrZlivi monakve-<br />

Tebis manZilze da, Tanac, monacemebi advilad<br />

SeiZleba daikargos cdis pirTa kvlevidan gasvlis<br />

an gauCinarebis gamo.<br />

ganviTarebis kvlevaTa umravlesoba e. w. jvaredini<br />

Seswavlis meTods iyenebs, sadac sxvadasxva<br />

qronologiuri asakis mqone cdis pirTa<br />

jgufebze erTdroulad dakvirvebac xdeba da<br />

urTierTSedarebac. Sedegad, mkvlevars SeuZlia<br />

daaskvnas im qceviTi gansxvavebebis Taobaze,<br />

romlebic, SesaZloa, dakavSirebuli iyos<br />

asakobriv cvlilebebTan. magaliTad, mkvlevrebma<br />

imis Sesaswavlad, Tu rogor uzrunvelyofen<br />

erTmaneTisTvis megobrebi socialur mxarda-<br />

Weras, maT SeiZleba erTnairi laboratoriuli<br />

davalebebi miscen 11, 15 19 wlis mozardTa

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!