q a l i T u r q e T S i
q a l i T u r q e T S i q a l i T u r q e T S i
32uRirsi mamakaci, erTi saRi azrovnebis qali umjobesia, vidre aTasiuwignuri mamakaci” (mihri-xaTuni 1967:75).sainteresoa nawyveti evlia Celebis mogzaurobidan q. amasiaSi, manmoinaxula poeti qalis saflavi da aRniSna: “is iyo umwikvlo qali, manzepirad Seiswavla 70 tomi didaqtikuri literaturisa ... misi sityvebiaris iseTive wminda, rogorc Zvirfasi qvis wyali, is aris avtorisilabikuri (marcvlovani) leqsTa krebulisa – “divani”, gamoCenili,originaluri azrovnebis warCinebuli poeti qali” (feCevi 1983:75).qalis uuflebo mdgomareoba aisaxa Turqul folklorSi: “qalebsTmebi grZeli aqvT, Wkua ki mokle,” “40 welSi erTxel SeiZleba mousminoqalis rCevas,” “ qali mamakacis gareSe igivea, rac cxeni avSaris gareSe,”“rasac qali Seexeba, iq keTildReoba qreba” da sxva.zemoT moxseniebuli poeti qalis mihri-xaTunis garda osmaleTisimperiaSi iyvnen sxva poeti qalebic.osmalo poet qalTagan aRsaniSnavia zeinabi, romelic XV saukuneSimoRvaweobda da 1474 wels gardaicvala. igi iyo metad ganaTlebuliqali. Turquli enis garda is flobda arabul da sparsul enebs,Sesabamisad man bevri leqsi sparsul enazec dawera. Cvenamde mismamxolod ramodenime leqsma moaRwia. amisi mizezi misi qmari gaxldaT,romelic cdilobda Tavisi coli sazogadoebrivi wridan moekveTa daCamoSoreboda mamrobiTi sqesis warmomadgenel kolegebs. misi qmariagreTve cdilobda zeinabisaTvis leqsebis werac ki aekrZala. es pirveliosmalo poeti qali agreTve brwyinvale musikosi iyo.zeinabis leqsebi asaxavs im periodSi arsebul mamakacTadominirebul mdgomareobas, rac qalebs aiZulebda mamakacTa mierdamkvidrebuli normebiT ecxovraT.poeziiT iyo agreTve dakavebuli sultan suleiman brwyinvaliscoli roksolanac. suleimani, romelic aris daaxloebiT 3000 leqsisavtori, xSirad ugzavnida Tavis cols roksolanas werilebssasiyvarulo leqsebis saxiT, roksolanac mas leqsebiTve pasuxobda(goCeqi 2003: 75).
33XVIII saukunis saxelovani poeti qali iyo hubi xaTuni, Tumca isufro cnobilia, rogorc fiTnaTi, romlis namdvili saxelic ariszubeide (gardaicvala 1780). fiTnaTi cxovrobda stambolSi, mas axlokavSiri hqonda or Seix ul islamTan - esad effendi iyo misi mama daSerif efendi misi Zma. orives didi interesi gaaCnda literaturisadmi(faroqhi 2003b:159).hubi xaTunim ganaTleba miiRo iqamde, vidre datovebda mamissaxls. mis biografiaSi vkiTxulobT, rom misi qmari iyo Seix-ul-islamfeuzullahis (mokles 1703 wels) STamomavali da cnobili iyo TavisiuWkuobiT. literaturuli moRvaweobis garda, fiTnaTi, cnobili iyomaxvili gonebiTa da enamoswrebulobiT, swored aman gaxada ispopularuli. misi saxeli figurirebs anegdotebis SemgrovebelTa siaSic.am dialogebSi fiTnaTi da sxva mamakaci literatorebi ar eridebodnenerTmaneTisTvis poeturi miniSnebebis da ufro metic erotikuliminiSnebebis gakeTebas. Tumca mravali am monaTxrobidan Zneladsarwmunoa.gamorCeuli Turqi poeti qali iyo leila hanimi, romelic 1847wels gardaicvala. misma qorwinebam erT kviras gastana. bevri misisasiyvarulo leqsi qalTa mimarT iyo dawerili. leila hanimicTavisufal cxovrebas misdevda. mas xSirad “bulbulsac” eZaxdnen. iscnobili iyo leqsebis eqspromtad Seqmnis ostatobiT. misi gabedulileqsebi imdroindeli moralis msaxurTa aRSfoTebasac iwvevda. mandatova leqsTa krebuli, romelic imdroindeli stambolis maRalisazogadoebis garTobas asaxavda (faroqhi 2003b:159)XIX-XX saukuneebis cnobili poeti da novelisti qalebi iyvnen:nigar hanim binT osmani (1862-1918), romelic iyo bulgareli oficrisqaliSvili, man datova bulgareTi 1848 wlis revoluciis damarcxebisSemdeg da Tavi osmaleTis imperias Seafara, aq man miiRo islami daganaTleba (renda 1993:248). aseve fatma alie (1862-1936), romlis rogorcmwerlis kariera osmaleTis imperiis arsebobis bolo dekadaSi Sedga. isiyo didveziris ahmed jevdeT faSas qaliSvili. ahmed faSa cnobili iyokonservatoruli politikiT, magram Svilebis ganaTlebis sakiTxssxvagvarad miudga da roca dainaxa, rom misi qaliSvili fatma alie iyo
- Page 9 and 10: 9“bizantiis imperiis dros qalebi
- Page 11 and 12: 11iafets (iafesi), wilad xvda aRmos
- Page 13 and 14: 13Semdegi mniSvnelovani aRiareba iy
- Page 15 and 16: 15winaswarmetyveli agreTve ambobs:
- Page 17 and 18: 17epoqaSi qali ganixileboda, rogorc
- Page 19 and 20: 19aarsebda meCeTebsa da sxva religi
- Page 21 and 22: 21meTvalyureobis qveS iyo da gadawy
- Page 23 and 24: 23islamis gavrcelebis Semdeg osmale
- Page 25 and 26: 25selim I -is kanonTa wignis Sedgen
- Page 27 and 28: 27damokidebuli iyo qalis socialur m
- Page 29 and 30: 29mamakacis adgilas da sifahimac ar
- Page 31: 31faqtobrivad iyo pasuxi misi koleg
- Page 35 and 36: 353. haremi da misi ierarqia osmale
- Page 37 and 38: 37wlis Cerqezi gogona, 15-16 wlis C
- Page 39 and 40: 39meqrTameobis kera. haramxana mdeb
- Page 41 and 42: 41radganac sultanTan pirispir Sexve
- Page 43 and 44: 43MmTavari “Hasseki Sultan”-i i
- Page 45 and 46: 45haremis metad korumpirebul fenas
- Page 47 and 48: 47naTesavebi da axvedrebdnen 200-md
- Page 49 and 50: 49igive faqtze aris yuradReba gamax
- Page 51 and 52: 514. valide sultani.qalTa mmarTvelo
- Page 53 and 54: 53didi avtoritetiT sargeblobda. dro
- Page 55 and 56: 558. handani (1603-1603) mehmed III
- Page 57 and 58: 57aseve imeorebs Zvel da popularul
- Page 59 and 60: 59gsurT daipyroT Cveni qveyana, maS
- Page 61 and 62: 61Soris imperator ioane V paleologi
- Page 63 and 64: 63mas Wkvian qalad miiCnevda. aqeda
- Page 65 and 66: 65ebraelis, saxelad “kiarezas”
- Page 67 and 68: 67miliardi asperi inaxeboda (hameri
- Page 69 and 70: 69sultans adanaSaulebdnen didZali f
- Page 71 and 72: 71“regentobis xanis” aRsaniSnav
- Page 73 and 74: 73gamyarda, radganac man SeZlo swra
- Page 75 and 76: 75aeyvanaT da sazeimo ceremonia meC
- Page 77 and 78: 77balansi didad iyo damokidebuli su
- Page 79 and 80: 79Tvlida Tavis TiToeul nabijs, rogo
- Page 81 and 82: 81sultans acnoba, ris Sedegadac mox
32uRirsi mamakaci, erTi saRi azrovnebis qali umjobesia, vidre aTasiuwignuri mamakaci” (mihri-xaTuni 1967:75).sainteresoa nawyveti evlia Celebis mogzaurobidan q. amasiaSi, manmoinaxula poeti qalis saflavi da aRniSna: “is iyo umwikvlo qali, manzepirad Seiswavla 70 tomi didaqtikuri literaturisa ... misi sityvebiaris iseTive wminda, rogorc Zvirfasi qvis wyali, is aris avtorisilabikuri (marcvlovani) leqsTa krebulisa – “divani”, gamoCenili,originaluri azrovnebis warCinebuli poeti qali” (feCevi 1983:75).qalis uuflebo mdgomareoba aisaxa Turqul folklorSi: “qalebsTmebi grZeli aqvT, Wkua ki mokle,” “40 welSi erTxel SeiZleba mousminoqalis rCevas,” “ qali mamakacis gareSe igivea, rac cxeni avSaris gareSe,”“rasac qali Seexeba, iq keTildReoba qreba” da sxva.zemoT moxseniebuli poeti qalis mihri-xaTunis garda osmaleTisimperiaSi iyvnen sxva poeti qalebic.osmalo poet qalTagan aRsaniSnavia zeinabi, romelic XV saukuneSimoRvaweobda da 1474 wels gardaicvala. igi iyo metad ganaTlebuliqali. Turquli enis garda is flobda arabul da sparsul enebs,Sesabamisad man bevri leqsi sparsul enazec dawera. Cvenamde mismamxolod ramodenime leqsma moaRwia. amisi mizezi misi qmari gaxldaT,romelic cdilobda Tavisi coli sazogadoebrivi wridan moekveTa daCamoSoreboda mamrobiTi sqesis warmomadgenel kolegebs. misi qmariagreTve cdilobda zeinabisaTvis leqsebis werac ki aekrZala. es pirveliosmalo poeti qali agreTve brwyinvale musikosi iyo.zeinabis leqsebi asaxavs im periodSi arsebul mamakacTadominirebul mdgomareobas, rac qalebs aiZulebda mamakacTa mierdamkvidrebuli normebiT ecxovraT.poeziiT iyo agreTve dakavebuli sultan suleiman brwyinvaliscoli roksolanac. suleimani, romelic aris daaxloebiT 3000 leqsisavtori, xSirad ugzavnida Tavis cols roksolanas werilebssasiyvarulo leqsebis saxiT, roksolanac mas leqsebiTve pasuxobda(goCeqi 2003: 75).