q a l i T u r q e T S i
q a l i T u r q e T S i q a l i T u r q e T S i
10qalebi mamakacebTan erTad monawileobdnen religiur saqmianobaSi (houvi2000:22).Turq qals SeeZlo damoukideblad emarTa Tavisi uZravi da moZraviqoneba, Tu SevadarebT Turqul tomebSi da romis imperiaSi mcxovrebiqalis uflebebs, Cven bevr saerTos vipoviT.islamamdeli periodis Turq tomebSi qali iyo ojaxis ufrosi,bavSvebis aRmzrdeli, religiuri ceremoniebis xelmZRvaneli. qalebiaseve gvevlinebodnen mravali mamakacuri saqmis meTaurad. TurqebSiSamanizmis gavleniT absoluturad Tanaswori urTierTobebi arsebobdaqalsa da mamakacs Soris, qalis roli sazogadoebriv cxovrebaSi araTuSemcirda, aramed man upirvelesi adgili daikava (goqalfi 1998:145).qalis statusis Seswavlisas oRuz TurqTa sazogadoebaSiinteresmoklebuli ar iqneba, Tu ganvixilavT XIV saukunis istorikosisfazlalah raSid-ad-dinis naSroms “matianeTa krebuli” (“jami aT-Tavarih”). am naSroms mniSvnelovani adgili ukavia Sua saukuneebisTurqul istoriografiaSi. masSi pirvelad aris asaxuli oRuzTaistoria msoflio konteqstSi, rac metyvelebs imaze, Tu raoden didimniSvneloba eniWeboda raSid ad-dinis dros oRuzTa tomebs, rogorcwina aRmosavleTis TurqTa winaprebs. “oRuzTa istoriis” mTavaridamaxasiaTebelia is faqti, rom is warmoadgens xalxurizepirmetyvelebis asaxvas, sadac erTmaneTSia gadabmuli legenda darealoba. es saSualebas gvaZlevs, naSromi ganvixiloT ara mxolodrogorc folkloruli Zegli, aramed mniSvnelovani istoriuli wyaro.osmalTa legendaruli istoria, rogorc Turqi xalxis literaturuliZegli, ganxilulia mravali mecnieris mier. Cvens mier ganxilulifragmenti “jami aT-Tavarih”-idan msoflio istoriaSi cnobilia, rogorc“oRuz-name”. “oRuz-name” aris mniSvnelovani istoriuli wyaro aramxolod Turqi xalxisTvis, aramed im qveynis xalxTaTvisac, sadacSeaRwies Turqulma tomebma.naSromidan irkveva, rom Tavisi qmris damjeri da erTguli colisaTanadod oyo pativcemuli. istorikosi mokled mimoixilavs oRuziswinaprebs da mis dabadebas: “Turqi istorikosebi iuwyebian, rom rodesacwinaswarmetyvelma noem Tavis vaJiSvilebs dauriga miwebi, ufros Svils –
11iafets (iafesi), wilad xvda aRmosavleTis qveynebi TurqestanTan erTad.iafeti iyo momTabare tomis mcxovrebi. misi zafxulis “ialaqi” dazamTris “qiSliqi” sacxovrisebi mdebareobda Turqestanis teritoriaze.mas eyola vaJi, romelsac erqva dib iavqu-xani. “dib” – niSnavs taxts,xolo “iavqu” – xalxis meTaurs. mas hyavda oTxi saxelovani vaJi:karaxani, orxani, qiurxani da qiuzxani. qaraxani gaxda taxtis memkvidreda SemdgomSi fadiSahi. qaraxans eyola vaJi. am bavSvma sami dRe-RamisganmavlobaSi ar miiRo dedis rZe. dedam xeli Caiqnia mis gadarCenaze.erT Rames mas esizmra, rom Tavisi bavSvi eubneba: “Tu gsurs, rom memovwovo Seni ZuZu, maSin aRiare RmerTi”. qali msgavs sizmars sami dRexedavda. erTxelac aRmarTa xelebi cisken da RmerTs SesTxova daxmareba.oRuzmac maSinve miiRo dedis rZe. mcirewlovanma bavSvma piri daaRo daTqva, rom is daibada bedis varskvlavze, amitom mas unda darqmeodaoRuzi” (raSid ad-dini 1987:26-27). Semdeg avtori exeba oRuzis daojaxebisfaqts. man ori coli gamoicvala da Semdgom mesame moiyvana, radganacpirvelma orma colma ar irwmuna is RmerTi, romelsac Tavad oRuziaRiarebda da romlis aRiarebiskenac mouwoda Tavis colebs, mesamecolma dauyovnebliv gamoxata erTguleba da damorCilda, naSromSivkiTxulobT: “ oRuzi mamam daniSna qiuzxanis qaliSvilze. gogo saxlSimoiyvana oRuzma da sTxova erwmuna RmerTi. gogonam ar irwmuna. oRuzmamasTan siaxloveze uari ganacxada. aseve moxda meore colis (is iyoqiurxanis qaliSvili) SerTvisas. maSin mamam oRuzi daniSna mesame biZisorxanis qaliSvilze. mas oRuzma ganucxada: Tu Sen me damemorCilebi, meSen colad mogiyvan, winaaRmdeg SemTxvevaSi ki gageqcevi. gogonamupasuxa: - “me Seni nawili var da rac unda mibrZano, Sen dagemorCilebida dagnebdebi. oRuzma es qali saxlSi miiyvana da uzomod Seiyvara.qalsac Zalian uyvarda Tavisi qmari” (raSid ad-dini 1987:28). aqedangamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom is qali, romelic morCili iyoTavisi qmris, qmris mxridanac imsaxurebda sapasuxo pativiscemas. aqveyuradsaRebia erTi faqtic, rom qals Tavisufali gadawyvetilebisufleba hqonda jer kidev oRuzur Turqul sazogadoebaSi, rasac naTladvxedavT oRuzis pirveli ori colis magaliTze, romlebmac gabedes dawinaaRmdegoba gauwies TavianT qmars da ar aRiares is RmerTi, romelic
- Page 9: 9“bizantiis imperiis dros qalebi
- Page 13 and 14: 13Semdegi mniSvnelovani aRiareba iy
- Page 15 and 16: 15winaswarmetyveli agreTve ambobs:
- Page 17 and 18: 17epoqaSi qali ganixileboda, rogorc
- Page 19 and 20: 19aarsebda meCeTebsa da sxva religi
- Page 21 and 22: 21meTvalyureobis qveS iyo da gadawy
- Page 23 and 24: 23islamis gavrcelebis Semdeg osmale
- Page 25 and 26: 25selim I -is kanonTa wignis Sedgen
- Page 27 and 28: 27damokidebuli iyo qalis socialur m
- Page 29 and 30: 29mamakacis adgilas da sifahimac ar
- Page 31 and 32: 31faqtobrivad iyo pasuxi misi koleg
- Page 33 and 34: 33XVIII saukunis saxelovani poeti q
- Page 35 and 36: 353. haremi da misi ierarqia osmale
- Page 37 and 38: 37wlis Cerqezi gogona, 15-16 wlis C
- Page 39 and 40: 39meqrTameobis kera. haramxana mdeb
- Page 41 and 42: 41radganac sultanTan pirispir Sexve
- Page 43 and 44: 43MmTavari “Hasseki Sultan”-i i
- Page 45 and 46: 45haremis metad korumpirebul fenas
- Page 47 and 48: 47naTesavebi da axvedrebdnen 200-md
- Page 49 and 50: 49igive faqtze aris yuradReba gamax
- Page 51 and 52: 514. valide sultani.qalTa mmarTvelo
- Page 53 and 54: 53didi avtoritetiT sargeblobda. dro
- Page 55 and 56: 558. handani (1603-1603) mehmed III
- Page 57 and 58: 57aseve imeorebs Zvel da popularul
- Page 59 and 60: 59gsurT daipyroT Cveni qveyana, maS
10qalebi mamakacebTan erTad monawileobdnen religiur saqmianobaSi (houvi2000:22).Turq qals SeeZlo damoukideblad emarTa Tavisi uZravi da moZraviqoneba, Tu SevadarebT Turqul tomebSi da romis imperiaSi mcxovrebiqalis uflebebs, Cven bevr saerTos vipoviT.islamamdeli periodis Turq tomebSi qali iyo ojaxis ufrosi,bavSvebis aRmzrdeli, religiuri ceremoniebis xelmZRvaneli. qalebiaseve gvevlinebodnen mravali mamakacuri saqmis meTaurad. TurqebSiSamanizmis gavleniT absoluturad Tanaswori urTierTobebi arsebobdaqalsa da mamakacs Soris, qalis roli sazogadoebriv cxovrebaSi araTuSemcirda, aramed man upirvelesi adgili daikava (goqalfi 1998:145).qalis statusis Seswavlisas oRuz TurqTa sazogadoebaSiinteresmoklebuli ar iqneba, Tu ganvixilavT XIV saukunis istorikosisfazlalah raSid-ad-dinis naSroms “matianeTa krebuli” (“jami aT-Tavarih”). am naSroms mniSvnelovani adgili ukavia Sua saukuneebisTurqul istoriografiaSi. masSi pirvelad aris asaxuli oRuzTaistoria msoflio konteqstSi, rac metyvelebs imaze, Tu raoden didimniSvneloba eniWeboda raSid ad-dinis dros oRuzTa tomebs, rogorcwina aRmosavleTis TurqTa winaprebs. “oRuzTa istoriis” mTavaridamaxasiaTebelia is faqti, rom is warmoadgens xalxurizepirmetyvelebis asaxvas, sadac erTmaneTSia gadabmuli legenda darealoba. es saSualebas gvaZlevs, naSromi ganvixiloT ara mxolodrogorc folkloruli Zegli, aramed mniSvnelovani istoriuli wyaro.osmalTa legendaruli istoria, rogorc Turqi xalxis literaturuliZegli, ganxilulia mravali mecnieris mier. Cvens mier ganxilulifragmenti “jami aT-Tavarih”-idan msoflio istoriaSi cnobilia, rogorc“oRuz-name”. “oRuz-name” aris mniSvnelovani istoriuli wyaro aramxolod Turqi xalxisTvis, aramed im qveynis xalxTaTvisac, sadacSeaRwies Turqulma tomebma.naSromidan irkveva, rom Tavisi qmris damjeri da erTguli colisaTanadod oyo pativcemuli. istorikosi mokled mimoixilavs oRuziswinaprebs da mis dabadebas: “Turqi istorikosebi iuwyebian, rom rodesacwinaswarmetyvelma noem Tavis vaJiSvilebs dauriga miwebi, ufros Svils –