geografia 8
geografia 8
geografia 8
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
m. bliaZe<br />
g. Wanturia<br />
d. kereseliZe<br />
<strong>geografia</strong> 8<br />
maswavleblis wigni
maia bliaZe<br />
gia Wanturia<br />
daviT kereseliZe<br />
<strong>geografia</strong> 8<br />
maswavleblis wigni<br />
redaqtori: rusudan gorgaZe<br />
pirveli gamocema, Tbilisi, 2012<br />
© bakur sulakauris gamomcemloba, 2012<br />
yvela ufleba daculia<br />
Sps `bakur sulakauris gamomcemloba~<br />
aRmaSeneblis 150, Tbilisi<br />
tel.: 291 09 54, 291 11 65<br />
elfosta: info@sulakauri.ge<br />
www.sulakauri.ge<br />
ISBN 978-9941-15-610-6<br />
M. Bliadze<br />
G. Chanturia<br />
D. Kereselidze<br />
Geography 8<br />
Teacher’s Book<br />
© Bakur Sulakauri Publishing, 2012<br />
Tbilisi, Georgia
Sinaarsi<br />
I Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------- 4<br />
II zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi ------------------------------------------------- 6<br />
III erovnuli saswavlo gegma --------------------------------------------------------------- 7<br />
IV saxelmZRvanelos Sesatyvisoba erovnul saswavlo<br />
gegmasTan (Sinaarsisa da misaRwevi Sedegebis ruka) ------------------------------- 10<br />
V meToduri rekomendaciebi maswavlebelTaTvis ------------------------------------- 14<br />
VI komentarebi moswavlis wignis sagakveTilo paragrafebze ---------------------- 38<br />
VII sanimuSo gakveTilebis scenarebi ----------------------------------------------------40<br />
VIII moswavlis wignSi mocemuli davalebebis pasuxebi ------------------------------- 51<br />
IX moswavlis wignSi mocemuli Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi --------------- 84<br />
X Sefaseba ----------------------------------------------------------------------------------- 90<br />
XI TviTSefaseba ---------------------------------------------------------------------------- 99<br />
XII damatebiTi masala --------------------------------------------------------------------- 102<br />
XIII damatebiTi literatura ------------------------------------------------------------ 112
I Sesavali<br />
qveynis, sazogadoebis, skolisa da ojaxis movaleobaa iseTi pirovnebisa da moqalaqis<br />
aRzrda, romelic aRWurvili iqneba saTanado codniTa da unar-CvevebiT, realizaciisa da<br />
TviTdamkvidrebis surviliTa da SesaZleblobebiT. swored am miznebis gaTvaliswinebiT<br />
Seiqmna VIII klasis geografiis saxelmZRvanelo.<br />
saxelmZRvanelos mTavari mizania, moswavlisaTvis ara mxolod codna-informaciis<br />
mowodeba, aramed naswavli masalis gaazreba, im unar-Cvevebis formireba da ganviTareba,<br />
rac maT saSualebas miscems, miRebuli codna praqtikulad gamoiyenon.<br />
amavdroulad, saxelmZRvanelom unda uzrunvelyos moswavleTa sivrciT-droiTi,<br />
analitikuri da sistemuri azrovnebis ganviTareba, maTi patriotuli aRzrda; daexmaros<br />
maT, aRiqvan samyaro mTlianobaSi da gansazRvron saqarTvelos adgili msoflio<br />
procesebSi.<br />
geografiis saxelmZRvanelo mimarTulia iseTi miznebis misaRwevad, rogorebicaa<br />
moswavleebSi geografiuli, garemosdacviTi da ekonomikuri azrovnebis Camoyalibeba,<br />
politikuri kulturis formireba, sakuTari qveynis bunebis mravalferovnebisa da<br />
socialur-ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebis Sesaxeb warmodgenis Camoyalibeba,<br />
maTi Sedareba sxva qveynebis analogiur maCveneblebTan da maT Soris msgavseba-gansxvavebis<br />
dadgena.<br />
geografiis VIII klasis saxelmZRvanelo moicavs 6 Tavs, romlebSic gaerTianebulia<br />
53-mde Tema. saxelmZRvanelos Sinaarsi (sagakveTilo Temebi) Seesabameba erovnuli saswavlo<br />
gegmiT gaTvaliswinebul misaRwev Sedegebsa da indikatorebs.<br />
saxelmZRvanelos mTavari SemecnebiTi-saganmanaTleblo funqcia gulisxmobs cod nis<br />
damoukideblad SeZenis unars. moswavlem unda miiRos msofliosa da mSobliuri qveynis<br />
bunebis, mosaxleobis, meurneobisa da sxva mravali sakiTxis Sesaxeb iseTi codna, romelic<br />
mas momaval praqtikul saqmianobaSi gamoadgeba, xels Seuwyobs zogadgeografiuli<br />
kulturis Camoyalibebas, agreTve ganuviTarebs garemomcveli samyarosadmi faqiz da<br />
pasuxismgeblian damokidebulebas.<br />
vimedovnebT, rom aRniSnuli saxelmZRvanelo iqneba rogorc codnisa da unar-Cvevebis<br />
SeZenis saSualeba, aseve umTavres rols Seasrulebs moswavleTa qcevis modelebis<br />
formirebis procesSi. Ees ki xels Seuwyobs moswavleebs, rom maT sworad gansazRvron TavianTi<br />
adgili bunebriv, socialur da kulturul struqturebSi sxvadasxva – lokalur,<br />
regionalur da globaluri doneebze.<br />
VIII klasis geografiis saxelmZRvanelos axlavs maswavleblis wigni, romlis mizania,<br />
maswavleblebs gaacnos saxelmZRvanelos funqcia, gakveTilebis agebis principebi, struqtura<br />
da swavlebis interaqtiuri meTodebi; Seuqmnas warmodgena gakveTilebis dagegmvis<br />
nimuSebsa da sagakveTilo scenarebze.<br />
maswavleblis wignis umTavresi mizania, daexmaros maswavlebels Tanamedrove gakveTilis<br />
dagegmvasa da CatarebaSi. Tumca, unda aRiniSnos, rom Cven mier SemoTavazebuli<br />
meToduri rekomendaciebi maT Tavisi Sexedulebisamebr SeuZliaT gamoiyenon.<br />
erovnuli saswavlo gegmis mixedviT VIII klasSi <strong>geografia</strong> mTeli wlis ganmavlobaSi<br />
iswavleba, kviraSi 2 saaTi. maswavlebels saxelmZRvanelos Sinaarsidan gamomdinare,<br />
rCeba sarezervo dro, romelsac sxvadasxva aqtivobisa da damoukidebeli muSaobisTvis<br />
gamoiyenebs.<br />
4
saxelmZRvanlos teqstur, sagakveTilo nawils erTvis mravalferovani kartografiuli<br />
masala (rukebi, naxazebi, cxrilebi, diagramebi, sqemebi da sxv.), ilustraciebi (fotosuraTebi,<br />
aerofotosuraTebi) da Tematuri masala (saintereso movlenebi, cnobebi,<br />
faqtebi, wyaroebi).<br />
TiToeul Temas mosdevs davalebebi, romelTa mniSvnelovani nawili sruldeba<br />
gakveTilze, nawili ki gamiznulia saSinao samuSaosTvis.<br />
kiTxva-davalebebi da savarjiSoebi xels Seuwyobs moswavleebs, ganiviTaron Sesa-<br />
Zleblobebi informaciis moZiebisa da damuSavebis kuTxiT, gaxdnen cnobismoyvareni,<br />
sakuTar Tavs dausvan SekiTxvebi da sxv. Sedegad moswavleebs CamouyalibdebaT varaudis<br />
gamoTqmisa da warmosaxvis, agreTve damoukidebeli da kritikuli azrovnebis unari, aseve<br />
informaciis moZiebis, klasificirebis, analizisa da sakuTari azris dasabuTebis unari.<br />
vimedovnebT, aRniSnuli saxelmZRvanelo xels Seuwyobs moswavleebSi TavianTi<br />
qveynisa da mTlianad samyaros mimarT interesis gaRvivebas, istoriuli da geografiuli<br />
azrovnebis, aseve samoqalaqo cnobierebis Camoyalibebas.<br />
5
II zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi<br />
saqarTveloSi zogadi ganaTlebis sistema miznad isaxavs, Seqmnas xelsayreli pirobebi<br />
erovnuli da zogadsakacobrio RirebulebebiT aRWurvili, Tavisufali pirovnebis CamoyalibebisaTvis.<br />
amasTan erTad, ganaTlebis sistema uviTarebs mozards gonebriv da fizikur unar-Cvevebs,<br />
aZlevs saWiro codnas, amkvidrebs jansaRi cxovrebis wess, moswavleebs uyalibebs libera lur<br />
da demokratiul Rirebulebebze damyarebul samoqalaqo cnobierebas da exmareba maT oja xis,<br />
sazogadoebisa da saxelmwifos winaSe sakuTari ufleba-movaleobebis gacnobierebaSi.<br />
saqarTvelos zogadi ganaTlebis sistemaSi miRebuli gamocdilebis safuZvelze mozardma<br />
unda SeZlos:<br />
a) qveynis interesebis, tradiciebisa da Rirebulebebis mimarT sakuTari pasuxismgeblobis<br />
gaazreba:<br />
saskolo ganaTlebam unda ganuviTaros mozards unari, sworad gansazRvros sakuTari qveynis<br />
saxelmwifoebrivi, kulturuli, ekonomikuri da politikuri interesebi, da misces mas sasikeTo<br />
gadawyvetilebaTa miRebisa da aqtiuri moqmedebis SesaZlebloba;<br />
b) bunebrivi garemo pirobebis SenarCuneba da dacva:<br />
mozardma unda icodes, ra bunebriv garemoSi cxovrobs, ra ziani SeiZleba miayenos garemos<br />
adamianis ama Tu im moqmedebam, rogor SeinarCunos da daicvas bunebrivi garemo;<br />
g) teqnologiuri Tu sxva inteleqtualuri miRwevebis efeqtianad gamoyeneba; informaciis<br />
mopoveba, damuSaveba da analizi:<br />
dRes, rodesac adamianisaTvis misawvdomia didi moculobisa da sxvadasxva Sinaarsiis informacia,<br />
misi efeqtianad gamoyenebis unari sasicocxlo mniSvnelobas iZens. mozards unda ESeeZlos<br />
ara mxolod informaciis mopoveba, aramed misi Sefasebac Sinaarsis, daniSnulebisa da xarisxis<br />
mixedviT, dasaxuli miznebisaTvis misi gamoyenebis formebis gansazRvra; teqnologiuri miRwevebis<br />
efeqtiani gamoyeneba yoveldRiuri cxovrebis, muSaobis, inteleqtualuri Tu sulieri<br />
moRvaweobis pirobebis gasaumjobeseblad;<br />
d) damoukideblad cxovreba, gadawyvetilebis miReba:<br />
saskolo ganaTlebam unda ganuviTaros mozards pirad, ojaxur da sazogadoebriv cxovrebaSi<br />
damoukidebel gadawyvetilebaTa miRebis unar-Cvevbi;<br />
e) iyos Semoqmedi, Tavad Seqmnas Rirebulebebi da ar icxovros mxolod arsebulis xarjze:<br />
saskolo ganaTlebam unda uzrunvelyos mozardis im unar-Cvevebis ganviTareba, romlebic<br />
miscems mas saSualebas, ukve arsebuli gamocdileba da miRwevebi gamoiyenos axali materialuri,<br />
inteleqtualuri Tu sulieri Rirebulebebis Sesaqmnelad;<br />
v) sakuTari SesaZleblobebisa da interesebis uwyveti ganviTareba mTeli cxovrebis ganmavlobaSi<br />
da maTi maqsimaluri realizeba, rogorc qveynis SigniT, ise mis sazRvrebs gareTac:<br />
saskolo ganaTlebam unda Camouyalibos mozards uwyveti ganviTarebis, mTeli cxovrebis<br />
ganmavlobaSi axali codnisa da Cvevebis damoukideblad SeZenis unari, raTa SeZlos sakuTari<br />
SesaZleblobebisa da sulieri midrekilebebis adekvaturad gansazRvra da amis mixedviT sazogadoebriv<br />
cxovrebaSi sakuTari adgilis damkvidreba;<br />
mozardi mzad unda iyos, arCevani gaakeTos momavali ganaTlebisa da SromiTi saqmianobisaTvis.<br />
z) komunikacia individebTan da jgufebTan:<br />
saskolo ganaTlebam unda uzrunvelyos, rom sazogadoebis momaval wevrebs ganuviTaros<br />
zogadi sakomunikacio unar-Cvevebi ( wera, kiTxva, metyveleba, mosmena), saorganizacio da jgufuri<br />
muSaobis Cvevebi; maT Soris imaT, visTvisac saqarTvelos saxelmwifo ena mSobliuri ar aris;<br />
T) iyos kanonmorCili, toleranti moqalaqe:<br />
dRevandel dinamikur, eTnikur da kulturulad mravalferovan samyaroSi sazogadoebis funqcionirebisaTvis<br />
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens urTierTpativiscemis, urTierTgagebisa da<br />
urTierTSemecnebis Cvevebi. skolam unda gamoumuSavos mozards adamianis uflebebis dacvisa da<br />
pirovnebis pativiscemis unari, romelsac igi gamoiyenebs sakuTari da sxvisi TviTmyofadobis SesanarCuneblad.<br />
mozards unda SeeZlos adamianis arsebiTi uflebebis Sesaxeb miRebuli Teoriuli<br />
codnis ganxorcieleba da am principebiT cxovreba.<br />
6
ხელოვნება და სპორტი<br />
60. საგმირო ეპოსი (რაინდული ეპოსი, ევროპელი რაინდისა კომუნიკაცია<br />
და სამურაის ზნეობის კოდექსი, ქართული მაგალითი და სხვ)<br />
62. 61. დამწერლობის სპორტის წარმოშობა, წარმოშობა ოლიმპიადები, და მისი უძველესი ძველი სახეები, ქართული ანბანური თამაშობები, დამწერლობა სპორტული მოძრაობები და ორგანიზაციები<br />
63. ინფორმაციის გადაცემის საშუალებები (ხელნაწერი წიგნები, წიგნის ბეჭდვა, პრესა, ფოსტა და ტელეგრაფი)<br />
64. თანამედროვე საკომუნიკაციო საშუალებები (ელექტრონული კომუნიკაცია საკომუნიკაციო და საინფორმაციო საშუალებები)<br />
62. დამწერლობის წარმოშობა და მისი უძველესი სახეები, ანბანური დამწერლობა<br />
63. ინფორმაციის გადაცემის საშუალებები (ხელნაწერი წიგნები, წიგნის ბეჭდვა, პრესა, ფოსტა და ტელეგრაფი)<br />
საჭირო 64. თანამედროვე თვალსაჩინოებები: საკომუნიკაციო თემატური III საშუალებები ისტორიული erovnuli (ელექტრონული რუკები saswavlo საკომუნიკაციო და gegma საინფორმაციო საშუალებები)<br />
საჭირო თვალსაჩინოებები: თემატური ისტორიული რუკები<br />
VIII კლასი<br />
sazogadoebrivi mecnierebebi<br />
გეოგრაფია<br />
VIII klasi<br />
სტანდარტი VIII კლასი<br />
wlis bolos misaRwevi Sedegebi გეოგრაფია mimarTulebebis mixedviT<br />
წლის ბოლოს მისაღწევი შედეგები მიმართულებების მიხედვით:<br />
სტანდარტი<br />
დრო და სივრცე გარემო და ეკონომიკა გარემო და სოციალური სისტემები<br />
წლის<br />
გეო.VIII.1.<br />
ბოლოს<br />
მოსწავლეს<br />
მისაღწევი შედეგები<br />
შეუძლია<br />
მიმართულებების<br />
გეო.VIII.3. მოსწავლეს<br />
მიხედვით:<br />
შეუძლია ახსნას, გეო.VIII. 7. მოსწავლეს შეუძლია<br />
გეოგრაფიული ინფორმაციის თუ რა გავლენას ახდენს ბუნებრივი მიგრაციის პროცესისა თავისებურებების<br />
მოსაპოვებლად<br />
დრო და<br />
რუკის<br />
სივრცე<br />
კითხვა და პირობები<br />
გარემო<br />
დასახლების<br />
და ეკონომიკა<br />
ტიპებსა და დახასიათება.<br />
გარემო და სოციალური სისტემები<br />
სხვა გეო.VIII.1. თვალსაჩინოების მოსწავლეს ანალიზი. შეუძლია მეურნეობის გეო.VIII.3. განვითარებაზე.<br />
მოსწავლეს შეუძლია ახსნას, გეო.VIII. 7. მოსწავლეს შეუძლია<br />
გეოგრაფიული ინფორმაციის თუ რა გავლენას ახდენს ბუნებრივი გეო.VIII.8. მიგრაციის პროცესისა მოსწავლეს თავისებურებების შეუძლია<br />
გეო.VIII.2. მოსაპოვებლად მოსწავლეს რუკის კითხვა შეუძლია და გეო.VIII.4. პირობები მოსწავლეს დასახლების შეუძლია ტიპებსა და დაახასიათოს დახასიათება. ურბანიზაციის პროცესი.<br />
განსაზღვროს<br />
სხვა თვალსაჩინოების გეოგრაფიული ანალიზი. დაახასიათოს მეურნეობის განვითარებაზე.<br />
კავკასიის რეგიონი.<br />
ობიექტებისა და ქვეყნების<br />
გეო.VIII. გეო.VIII.8. 9. მოსწავლეს მოსწავლეს შეუძლია შეუძლია<br />
მდებარეობა გეო.VIII.2. მოსწავლეს რუკაზე. შეუძლია გეო.VIII.5. გეო.VIII.4. მოსწავლეს მოსწავლეს შეუძლია შეუძლია მსჯელობა დაახასიათოს დაახასიათოს მსოფლიოში ურბანიზაციის რეგიონების პროცესი.<br />
განსაზღვროს გეოგრაფიული ტრანსპორტის დაახასიათოს განვითარებაზე კავკასიის რეგიონი. უძველესი გამოყოფის პრინციპები და ქვეყნების<br />
ობიექტებისა და ქვეყნების დროიდან დღემდე.<br />
კლასიფიკაციის გეო.VIII. 9. მოსწავლეს მნიშვნელოვანი შეუძლია<br />
მდებარეობა რუკაზე.<br />
გეო.VIII.5. მოსწავლეს შეუძლია მსჯელობა კრიტერიუმები.<br />
დაახასიათოს მსოფლიოში რეგიონების<br />
გეო.VIII.6. ტრანსპორტის მოსწავლეს განვითარებაზე შეუძლია უძველესი მსჯელობა გამოყოფის პრინციპები და ქვეყნების<br />
ვაჭრობის დროიდან როლზე დღემდე. ეკონომიკის<br />
კლასიფიკაციის მნიშვნელოვანი<br />
განვითარებაში.<br />
კრიტერიუმები.<br />
გეო.VIII.6. მოსწავლეს შეუძლია მსჯელობა<br />
ვაჭრობის როლზე ეკონომიკის<br />
განვითარებაში.<br />
წლის ბოლოს მისაღწევი შედეგები და მათი ინდიკატორები<br />
wlis bolos misaRwevi Sedegebi da indikatorebi<br />
მიმართულება: დრო და სივრცე<br />
წლის ბოლოს მისაღწევი შედეგები და მათი ინდიკატორები<br />
გეო.VIII.1. მოსწავლეს შეუძლია გეოგრაფიული ინფორმაციის მოსაპოვებლად რუკის კითხვა და სხვა თვალსაჩინოების ანალიზი.<br />
მიმართულება: დრო და სივრცე<br />
გეო.VIII.1. მოსწავლეს შეუძლია გეოგრაფიული ინფორმაციის მოსაპოვებლად რუკის კითხვა და სხვა თვალსაჩინოების ანალიზი.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
65. მოსახლეობის აღწერის მასალებზე დაყრდნობით ადგენს სხვადასხვა ტიპის გრაფიკებს და დიაგრამებს;<br />
66. ადგენს წინა ეპოქის რომელიმე ლოკალური გარემოს (მცირე დასახლებული პუნქტი: სოფელი, უბანი და ა.შ.) მენტალურ გეგმას და<br />
ადარებს ამავე ადგილის თანამედროვე გეგმას; მსჯელობს, თუ რა ანთროპოგენული ცვლილებები განიცადა გარემომ ამ ორ ეპოქას<br />
შორის;<br />
67. განათავსებს ინფორმაციას კონტურულ რუკებზე და სხვა დამხმარე თვალსაჩინოებებზე;<br />
68. გეოგრაფიულ თვალსაჩინოებაზე მოცემულ ერთი ტიპის ინფორმაციას გამოხატავს სხვა სახით (მაგ., მსოფლიო რუკის მიხედვით<br />
ქვეყნებს აჯგუფებს კონტინენტების მიხედვით და წარმოადგენს ცხრილის სახით).<br />
გეო.VIII.2. მოსწავლეს შეუძლია განსაზღვროს გეოგრაფიული ობიექტებისა და ქვეყნების მდებარეობა რუკაზე.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
იყენებს პოლიტიკურ რუკას და აღწერს პირობით ნიშნებს (ფერები, საზღვრები), რომლითაც ხდება ტერიტორიების<br />
(სახელმწიფოები, ცალკეული ადმინისტრაციული ერთეულები, დედაქალაქები) აღნიშვნა პოლიტიკურ რუკაზე;<br />
რუკისა და სტატისტიკური ინფორმაციის გამოყენებით ადგენს ცხრილს, სადაც განათავსებს კონტინენტების მიხედვით სამი<br />
ყველაზე დიდი და სამი ყველაზე მცირე ქვეყნის (ფართობისა და მოსახლეობის მიხედვით) მახასიათებლებს;<br />
საკოორდინატო ბადის გამოყენებით განსაზღვრავს სხვადასხვა გეოგრაფიული ობიექტის მდებარეობას, მათ შორის მანძილებსა და<br />
მიმართულებებს (მსოფლიოს მნიშვნელოვანი ქვეყნები და დედაქალაქები, საქართველოს რეგიონები და ადმინისტრაციული<br />
ცენტრები);<br />
იყენებს რუკას და მსჯელობს საქართველოს მდებარეობაზე რეგიონული და მსოფლიო მასშტაბით. ადარებს რომელიმე სხვა<br />
ქვეყნის მდებარეობას;<br />
იყენებს ატლასს და ახასიათებს ერთ-ერთ რეგიონს (მდებარეობა, საზღვრები, რელიეფი, ჰიდროგრაფიული ქსელი,<br />
ადმინისტრაციული ცენტრები);<br />
რუკის გამოყენებით განსაზღვრავს საქართველოს ზოგადგეოგრაფიულ მდებარეობას; ადარებს მსგავსი და განსხვავებული<br />
მდებარეობის ქვეყნებს, აჯგუფებს მათ ცხრილში.<br />
მიმართულება: გარემო და ეკონომიკა<br />
გეო.VIII.3. მოსწავლეს შეუძლია ახსნას, თუ რა გავლენას ახდენს ბუნებრივი პირობები დასახლების ტიპებსა და მეურნეობის<br />
განვითარებაზე.<br />
7<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
კონტურულ რუკაზე აღნიშნავს სხვადასხვა ტიპის დასახლებებს და მსჯელობს კონკრეტულ გეოგრაფიულ გარემოში მათი გაჩენის<br />
მიზეზებზე (მაგ. რატომ აარსებენ ქალაქებს მდინარეების ნაპირებზე);<br />
ფოტოსურათის ან რუკის გამოყენებით აღწერს სხვადასხვა ტერიტორიებისთვის დამახასიათებელ პეიზაჟს (მაგ. ტროპიკული<br />
ტყეები, უდაბნო, სტეპი და სხვა) და აკავშირებს მას ამ ქვეყნის (რეგიონის) სამეურნეო საქმიანობასთან;<br />
ფოტოსურათების საშუალებით ადარებს სხვადასხვა გეოგრაფიულ გარემოში არსებულ ორ დასახლებას და ადგენს მათ შორის
ქვეყნის მდებარეობას;<br />
იყენებს ატლასს და ახასიათებს ერთ-ერთ რეგიონს (მდებარეობა, საზღვრები, რელიეფი, ჰიდროგრაფიული ქსელი,<br />
ადმინისტრაციული ცენტრები);<br />
რუკის გამოყენებით განსაზღვრავს საქართველოს ზოგადგეოგრაფიულ მდებარეობას; ადარებს მსგავსი და განსხვავებული<br />
მდებარეობის ქვეყნებს, აჯგუფებს მათ ცხრილში.<br />
მიმართულება: გარემო და ეკონომიკა<br />
გეო.VIII.3. მოსწავლეს შეუძლია ახსნას, თუ რა გავლენას ახდენს ბუნებრივი პირობები დასახლების ტიპებსა და მეურნეობის<br />
განვითარებაზე.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
კონტურულ რუკაზე აღნიშნავს სხვადასხვა ტიპის დასახლებებს და მსჯელობს კონკრეტულ გეოგრაფიულ გარემოში მათი გაჩენის<br />
მიზეზებზე (მაგ. რატომ აარსებენ ქალაქებს მდინარეების ნაპირებზე);<br />
ფოტოსურათის ან რუკის გამოყენებით აღწერს სხვადასხვა ტერიტორიებისთვის დამახასიათებელ პეიზაჟს (მაგ. ტროპიკული<br />
ტყეები, უდაბნო, სტეპი და სხვა) და აკავშირებს მას ამ ქვეყნის (რეგიონის) სამეურნეო საქმიანობასთან;<br />
ფოტოსურათების საშუალებით ადარებს სხვადასხვა გეოგრაფიულ გარემოში არსებულ ორ დასახლებას და ადგენს მათ შორის<br />
განსხვავებას (მასალა, არქიტექტურა);<br />
გამოთქვამს ვარაუდს ბუნებრივ-კატასტროფული მოვლენებისგან შესაძლო თავდაცვის ღონისძიებების შესახებ, ადარებს მათ<br />
საქართველოში და სხვა ქვეყნებში დამკვიდრებულ თავდაცვის საშუალებებს (მაგ.: სვანური არქიტექტურის შესაბამისობა<br />
გარემოსთან ზვავების საფრთხის გათვალისწინებით, შენობების გადახურვა და სხვ.);<br />
იკვლევს სასოფლო-სამეურნეო ბაზრის ასორტიმენტს, აჯგუფებს მათ (მაგ., ცხრილის საშუალებით) საქართველოს კუთხეების<br />
მიხედვით, განსაზღვრავს სასოფლო-სამეურნეო ტიპებს და შედეგებს წარმოადგენს მისთვის სასურველი ფორმით;<br />
თანაკლასელებთან ერთად მოიპოვებს ინფორმაციას ბუნებაში ომით გამწვეულ ცვლილებებზე (წყალი, ჰაერი, ნიადაგი, ტყე);<br />
ცვლილებების შედეგებს წარმოადგენს ცხრილის ან ნახატის (პლაკატის) სახით;<br />
მოიპოვებს ინფორმაციას იმ ტექნოგენური კატასტროფების შესახებ, რომლებიც წარმოიქმნა საომარი მოქმედებების არეალში (მაგ.<br />
ა.შ.შ. _ ერაყის ომით გამოწვეული ეკოლოგიური კატასტროფა სპარსეთის ყურეში) და მსჯელობს მათ უარყოფით შედეგებზე.<br />
გეო.VIII.4. მოსწავლეს შეუძლია დაახასიათოს კავკასიის რეგიონი.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
იყენებს შესაბამის თემატურ რუკებს და აანალიზებს ევროპა-აზიას შორის საზღვრის გატარების საკითხს (განიხილავს და<br />
განაზოგადებს საზღვრის გატარების ალტერნატიულ ვარიანტებს, ასაბუთებს მისთვის მისაღებ ვარიანტს) და გადააქვს იგი<br />
კონტურულ რუკაზე;<br />
პოლიტიკური და ფიზიკური რუკების გამოყენებით აჯგუფებს ქვეყნებს მდებარეობის მიხედვით; საუბრობს კავკასიის და მასში<br />
შემავალი ქვეყნების მდებარეობაზე;<br />
იყენებს რუკას და ახასიათებს შავი და კასპიის ზღვების ფიზიკურ-გეოგრაფიულ მახასიათებლებს, მნიშვნელოვან რესურსებს<br />
(მინერალური, ბიოლოგიური, რეკრეაციული) და გარემოსდაცვით პრობლემებს; გამოთქვამს მოსაზრებებს გარემოს დაცვის<br />
როლსა და პერსპექტივებზე;<br />
იყენებს შესაბამის თემატურ რუკებს, სტატისტიკურ ინფორმაციას და მსჯელობს კავკასიის მოსახლეობის რიგ მახასიათებლებზე<br />
(მაგ.: დემოგრაფიული, ეთნიკური, რელიგიური მრავალფეროვნება); ავსებს შესაბამის კონტურულ რუკებს;<br />
რუკასა და ტექსტში მოძიებული ინფორმაციის გამოყენებით აღწერს კავკასიისათვის დამახასიათებელ მნიშვნელოვან ბუნებრივ<br />
რესურსებს (ნავთობი, გაზი, მინერალური წყლები, ტყე და სხვა), გეოგრაფიულ ობიექტებს და ბუნებრივ თავისებურებებს; ავსებს<br />
კავკასიის შესაბამის კონტურულ რუკას;<br />
თემატური რუკების მეშვეობით კავკასიის ბუნებრივ პირობებსა და რესურსებს აკავშირებს მოსახლეობის ტრადიციულ სამეურნეო<br />
საქმიანობასთან (მაგ.: ზონალურობა და სოფლის მეურნეობის სპეციალიზაცია); ცხრილში აჯგუფებს კავკასიის ქვეყნებს<br />
აღნიშნული მახასიათებლის მიხედვით;<br />
აგროვებს ინფორმაციას, მსჯელობს კავკასიის ბუნებრივ-კატასტროფულ მოვლენებზე (მიწისძვრა, მეწყერი, ზვავი, ღვარცოფი და<br />
სხვა), გარემოსდაცვით პრობლემებზე (მაგ.: შავი და კასპიის ზღების პრობლემები) და მათი გადაჭრის შესაძლო გზებზე;<br />
კავკასიის რეგიონს ადარებს მსოფლიოს სხვა რეგიონს თვალსაჩინო ნიშნების მიხედვით (მდებარეობის, ბუნებრივი პირობების,<br />
მოსახლეობის და სხვა); მსგავსება-განსხვავებებს გამოსახავს მისთვის მისაღები ფორმით.<br />
გეო.VIII.5. მოსწავლეს შეუძლია მსჯელობა ტრანსპორტის განვითარებაზე უძველესი დროიდან დღემდე.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
ასახელებს მისთვის ცნობილ სატრანსპორტო საშუალებებს და მსჯელობს მათი გამოყენების ეფექტიანობაზე სხვადასხვა ტიპის<br />
პროდუქციის გადაზიდვისას (მაგ.: მანძილი, ხარჯები, დრო);<br />
მსჯელობს სხვადასხვა ტიპის სატრანსპორტო საშუალებების განვითარებისა და გამოყენების პერსპექტივებზე განსხვავებულ<br />
ბუნებრივ გარემოში;<br />
ცხრილში აჯგუფებს გარემო პირობებსა და შესაბამის ეფექტურ სატრანსპორტო საშუალებებს;<br />
მოიპოვებს ინფორმაციას სხვადასხვა სატრანსპორტო საშუალებების გარემოზე უარყოფითი ზემოქმედების შესახებ; ეცნობა<br />
მეცნიერების მიღწევებს გარემოსთვის უსაფრთხო თანამედროვე ტრანსპორტის შექმნაში;<br />
კონტურულ რუკაზე დააქვს ის სახმელეთო და საზღვაო მარშრუტები, რომლებითაც საქართველო უკავშირდება მეზობელ<br />
სახელმწიფოებს;<br />
მსჯელობს წარსულში და თანამედროვე ეპოქაში კავკასიის როლზე, როგორც სატრანსპორტო დამაკავშირებელ დერეფანზე<br />
ევროპა-აზიას შორის.<br />
გეო.VIII.6. მოსწავლეს შეუძლია მსჯელობა ვაჭრობის როლზე ეკონომიკის განვითარებაში.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
კონტურულ რუკაზე აღნიშნავს მნიშვნელოვანი მოგზაურობების შედეგად წარმოქმნილ სავაჭრო გზებს (მაგ. დიდი აბრეშუმის<br />
გზის მარშრუტი);<br />
ირჩევს ერთ-ერთ მნიშვნელოვან სავაჭრო ბრენდს და მსჯელობს ეკონომიკის განვითარებაში მის საერთაშორისო და ადგილობრივ<br />
8<br />
მნიშვნელობაზე; აღნიშნავს მას კონტურულ რუკაზე;<br />
იკვლევს სასოფლო-სამეურნეო ბაზრის ასორტიმენტს, ასხვავებს ადგილზე წარმოებულ და იმპორტირებულ პროდუქციას;<br />
შედეგებს წარმოადგენს მისთვის სასურველი ფორმით;<br />
იკვლევს სასურსათო მაღაზიის ასორტიმენტს, საქონელს აჯგუფებს ადგილზე წარმოებულ და შემოტანილ პროდუქციად;<br />
მსჯელობს საქართველოს კვების პროდუქციაში იმპორტის როლზე და ექსპორტიორ ქვეყნებს აღნიშნავს კონტურულ რუკაზე;
მეცნიერების მიღწევებს გარემოსთვის უსაფრთხო თანამედროვე ტრანსპორტის შექმნაში;<br />
კონტურულ რუკაზე დააქვს ის სახმელეთო და საზღვაო მარშრუტები, რომლებითაც საქართველო უკავშირდება მეზობელ<br />
სახელმწიფოებს;<br />
მსჯელობს წარსულში და თანამედროვე ეპოქაში კავკასიის როლზე, როგორც სატრანსპორტო დამაკავშირებელ დერეფანზე<br />
ევროპა-აზიას შორის.<br />
გეო.VIII.6. მოსწავლეს შეუძლია მსჯელობა ვაჭრობის როლზე ეკონომიკის განვითარებაში.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
კონტურულ რუკაზე აღნიშნავს მნიშვნელოვანი მოგზაურობების შედეგად წარმოქმნილ სავაჭრო გზებს (მაგ. დიდი აბრეშუმის<br />
გზის მარშრუტი);<br />
ირჩევს ერთ-ერთ მნიშვნელოვან სავაჭრო ბრენდს და მსჯელობს ეკონომიკის განვითარებაში მის საერთაშორისო და ადგილობრივ<br />
მნიშვნელობაზე; აღნიშნავს მას კონტურულ რუკაზე;<br />
იკვლევს სასოფლო-სამეურნეო ბაზრის ასორტიმენტს, ასხვავებს ადგილზე წარმოებულ და იმპორტირებულ პროდუქციას;<br />
შედეგებს წარმოადგენს მისთვის სასურველი ფორმით;<br />
იკვლევს სასურსათო მაღაზიის ასორტიმენტს, საქონელს აჯგუფებს ადგილზე წარმოებულ და შემოტანილ პროდუქციად;<br />
მსჯელობს საქართველოს კვების პროდუქციაში იმპორტის როლზე და ექსპორტიორ ქვეყნებს აღნიშნავს კონტურულ რუკაზე;<br />
ირჩევს მრეწველობის (მაგ.: ნავთობის და ბუნებრივი აირის მრეწველობა) და სოფლის მეურნეობის (მაგ.: ხორბლის და ყავის<br />
წარმოება) ზოგიერთი დარგის პროდუქციას, იკვლევს ამ პროდუქციაზე მოთხოვნას მსოფლიო ბაზარზე და კონტურულ რუკაზე<br />
აღნიშნავს უმსხვილეს იმპორტიორ და ექსპორტიორ ქვეყნებს;<br />
განმარტავს იმპორტისა და ექსპორტის ცნებებს; სტატისტიკური მასალის ანალიზის საფუძველზე აჯგუფებს სხვადასხვა<br />
პროდუქციის იმპორტიორ და ექსპორტიორ ქვეყნებს.<br />
მიმართულება: გარემო და სოციალური სისტემები<br />
გეო.VIII. 7. მოსწავლეს შეუძლია მიგრაციის პროცესის თავისებურებების დახასიათება.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
დემოგრაფიულ საკითხებზე მსჯელობისას იყენებს შესაბამის ტერმინოლოგიას;<br />
განასხვავებს მიგრაციის ტიპებს (გარე, შიდა, ქანქარისებრი და სხვა) მიმართულებისა და დროის მიხედვით;<br />
ასახელებს მიგრაციის ტიპებს, რომლებსაც უკვე იცნობს; მსჯელობს ადამიანის მიგრაციის შესაძლო მიზეზებზე და მოჰყავს<br />
შესაბამისი მაგალითები;<br />
ვარაუდობს მიგრაციის შესაძლო შედეგებზე ინდივიდისა (რომელიც ჩართულია ამ პროცესში) და ქვეყნებისათვის (საიდანაც და<br />
საითაც მიმართულია კონკრეტული მიგრაცია);<br />
ინდივიდუალურად ან ჯგუფური მუშაობისას ცხრილის საშუალებით აჯგუფებს სხვადასხვა მიგრაციასა (ნებაყოფლობითი და<br />
იძულებითი _ მონობიდან ტრეფიკინგამდე) და ამ მიგრაციების მიზეზებსა და შედეგებს;<br />
ეცნობა სტატისტიკურ მასალას და მსჯელობს ეკონომიკური, პოლიტიკური და ეკოლოგიური მიზეზების შედეგად გარე და შიდა<br />
მიგრაციული პროცესების ცვლილებებზე.<br />
გეო.VIII.8. მოსწავლეს შეუძლია დაახასიათოს ურბანიზაციის პროცესი.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
აგროვებს მონაცემებს საკუთარი დასახლებული პუნქტის შესახებ, ადარებს სასოფლო და საქალაქო დასახლებების ფოტოებს;<br />
განმასხვავებელ ნიშნებს წარმოადგენს ცხრილის სახით;<br />
აგროვებს ინფორმაციას (ლიტერატურა, ფოტოები, რუკები) და აღწერს თანამედროვე მეგაპოლისს (აგლომერაცია, კონურბაცია და<br />
აგროვებს<br />
სხვა); მისთვის<br />
ინფორმაციას<br />
დამახასიათებელ<br />
(ლიტერატურა,<br />
ნიშნებს<br />
ფოტოები,<br />
წარმოადგენს<br />
რუკები)<br />
სქემის<br />
და<br />
სახით;<br />
აღწერს თანამედროვე მეგაპოლისს (აგლომერაცია, კონურბაცია და<br />
<br />
სხვა);<br />
ეცნობა<br />
მისთვის<br />
საქართველოში<br />
დამახასიათებელ<br />
და სხვა<br />
ნიშნებს<br />
ქვეყნებში<br />
წარმოადგენს<br />
დასახლებული<br />
სქემის<br />
პუნქტების<br />
სახით;<br />
სტატუსის მინიჭების კრიტერიუმებს, პირობითი ნიშნების<br />
ეცნობა<br />
დახმარებით<br />
საქართველოში<br />
რუკაზე აღნიშნავს<br />
და სხვა ქვეყნებში<br />
სხვადასხვა<br />
დასახლებული<br />
დასახლების ხალხმრავლობას<br />
პუნქტების სტატუსის<br />
და ფუნქციებს;<br />
მინიჭების კრიტერიუმებს, პირობითი ნიშნების<br />
<br />
დახმარებით<br />
ინტერესის მიხედვით<br />
რუკაზე აღნიშნავს<br />
აგროვებს<br />
სხვადასხვა<br />
ინფორმაციას<br />
დასახლების<br />
(გეგმა, რუკა,<br />
ხალხმრავლობას<br />
ფოტოსურათი,<br />
და<br />
სტატისტიკური<br />
ფუნქციებს;<br />
ინფორმაცია და სხვა) კონტინენტების<br />
ინტერესის<br />
უდიდეს ქალაქებზე<br />
მიხედვით<br />
და<br />
აგროვებს<br />
ადარებს<br />
ინფორმაციას<br />
მათ სხვადასხვა<br />
(გეგმა,<br />
ნიშნის<br />
რუკა,<br />
მიხედვით<br />
ფოტოსურათი,<br />
(დაგეგმარება,<br />
სტატისტიკური<br />
ფუნქციური<br />
ინფორმაცია<br />
დარაიონება,<br />
და სხვა)<br />
ინფრასტრუქტურა,<br />
კონტინენტების<br />
უდიდეს<br />
მოსახლეობა<br />
ქალაქებზე<br />
და სხვა).<br />
და<br />
შედეგებს<br />
ადარებს მათ<br />
წარმოადგენს<br />
სხვადასხვა<br />
მისთვის<br />
ნიშნის<br />
სასურველი<br />
მიხედვით (დაგეგმარება,<br />
ფორმით (ცხრილი,<br />
ფუნქციური<br />
სქემა,<br />
დარაიონება,<br />
ჩანახატი, წერილობითი<br />
ინფრასტრუქტურა,<br />
თემა და<br />
მოსახლეობა<br />
სხვა);<br />
და სხვა). შედეგებს წარმოადგენს მისთვის სასურველი ფორმით (ცხრილი, სქემა, ჩანახატი, წერილობითი თემა და<br />
<br />
სხვა);<br />
ირჩევს თვალსაჩინო კრიტერიუმებს, რისი საშუალებითაც აჯგუფებს საქართველოსა და ევროპაში სხვადასხვა ეპოქაში<br />
ირჩევს<br />
ურბანიზაციით<br />
თვალსაჩინო<br />
გამოწვეულ<br />
კრიტერიუმებს,<br />
ცვლილებებს;<br />
რისი<br />
შედეგებს<br />
საშუალებითაც<br />
გამოხატავს<br />
აჯგუფებს<br />
ცხრილის საშუალებით;<br />
საქართველოსა და ევროპაში სხვადასხვა ეპოქაში<br />
<br />
ურბანიზაციით<br />
იკვლევს ეკონომიკური<br />
გამოწვეულ<br />
და<br />
ცვლილებებს;<br />
პოლიტიკური<br />
შედეგებს<br />
ცვლილებების<br />
გამოხატავს<br />
გამო<br />
ცხრილის<br />
ქალაქების<br />
საშუალებით;<br />
ფუნქციის შეძენა-დაკარგვის შედეგად წარმოქმნილ<br />
იკვლევს<br />
სოციალურ<br />
ეკონომიკური<br />
პრობლემებს;<br />
და<br />
მოჰყავს<br />
პოლიტიკური<br />
შესაბამისი<br />
ცვლილებების<br />
მაგალითები.<br />
გამო ქალაქების ფუნქციის შეძენა-დაკარგვის შედეგად წარმოქმნილ<br />
სოციალურ პრობლემებს; მოჰყავს შესაბამისი მაგალითები.<br />
გეო.VIII. 9. მოსწავლეს შეუძლია დაახასიათოს მსოფლიოში რეგიონების გამოყოფის პრინციპები და ქვეყნების კლასიფიკაციის<br />
გეო.VIII.<br />
მნიშვნელოვანი<br />
9. მოსწავლეს<br />
კრიტერიუმები.<br />
შეუძლია დაახასიათოს მსოფლიოში რეგიონების გამოყოფის პრინციპები და ქვეყნების კლასიფიკაციის<br />
მნიშვნელოვანი კრიტერიუმები.<br />
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:<br />
შედეგი<br />
იყენებს<br />
თვალსაჩინოა,<br />
რუკას და<br />
თუ<br />
განსაზღვრავს<br />
მოსწავლე:<br />
ფიზიკურ-გეოგრაფიული, ისტორიულ-კულტურული, ეკონომიკური და პოლიტიკური ნიშნით<br />
იყენებს<br />
მსოფლიოში<br />
რუკას<br />
რეგიონების<br />
და განსაზღვრავს<br />
გამოყოფის<br />
ფიზიკურ-გეოგრაფიული,<br />
თავისებურებებს;<br />
ისტორიულ-კულტურული, ეკონომიკური და პოლიტიკური ნიშნით<br />
<br />
მსოფლიოში<br />
იყენებს სასწავლო<br />
რეგიონების<br />
რუკას<br />
გამოყოფის<br />
და განსაზღვრავს<br />
თავისებურებებს;<br />
სტრატეგიული რესურსებით (სათბობ-ენერგეტიკული) მდიდარ რეგიონებს; აღნიშნავს<br />
იყენებს<br />
მათ კონტურულ<br />
სასწავლო<br />
რუკაზე;<br />
რუკას და განსაზღვრავს სტრატეგიული რესურსებით (სათბობ-ენერგეტიკული) მდიდარ რეგიონებს; აღნიშნავს<br />
<br />
მათ<br />
აკვირდება<br />
კონტურულ<br />
ქვეყნების<br />
რუკაზე;<br />
ჩრდილოეთ-სამხრეთად დაყოფის (ეკონომიკური განვითარების დონის მაჩვენებელ) რუკას და აჯგუფებს<br />
აკვირდება<br />
ცხრილში ქვეყნებს<br />
ქვეყნების<br />
განვითარების<br />
ჩრდილოეთ-სამხრეთად<br />
დონის მიხედვით;<br />
დაყოფის (ეკონომიკური განვითარების დონის მაჩვენებელ) რუკას და აჯგუფებს<br />
<br />
ცხრილში<br />
ილუსტრაციების<br />
ქვეყნებს<br />
ანალიზის<br />
განვითარების<br />
საფუძველზე<br />
დონის მიხედვით;<br />
შეიმუშავებს ქვეყნის განვითარების დონის მაჩვენებელ საკუთარ კრიტერიუმებს<br />
ილუსტრაციების<br />
(სამუშაო ადგილები,<br />
ანალიზის<br />
სავაჭრო<br />
საფუძველზე<br />
ობიექტები, საშუალო<br />
შეიმუშავებს<br />
ხელფასი,<br />
ქვეყნის<br />
ტრანსპორტი,<br />
განვითარების<br />
საცხოვრებელი)<br />
დონის მაჩვენებელ<br />
და გამოთქვამს<br />
საკუთარ<br />
მოსაზრებებს;<br />
კრიტერიუმებს<br />
<br />
(სამუშაო<br />
ადარებს<br />
ადგილები,<br />
განვითარებულ<br />
სავაჭრო<br />
და განვითარებად<br />
ობიექტები, საშუალო<br />
ქვეყნებში<br />
ხელფასი,<br />
ცხოვრების<br />
ტრანსპორტი,<br />
წესს, ჩამოთვლის<br />
საცხოვრებელი)<br />
მსგავსებასა<br />
და გამოთქვამს<br />
და განსხვავებებს;<br />
მოსაზრებებს;<br />
<br />
<br />
ადარებს<br />
ადგენს და<br />
განვითარებულ<br />
ადარებს იმ თვალსაჩინო<br />
და განვითარებად<br />
რესურსების<br />
ქვეყნებში<br />
ნუსხას,<br />
ცხოვრების<br />
რომლებიც<br />
წესს, ჩამოთვლის<br />
გამოიყენება<br />
მსგავსებასა<br />
მდიდარი და<br />
და<br />
ღარიბი<br />
განსხვავებებს;<br />
ქვეყნების მეურნეობაში<br />
ადგენს<br />
(საშენი<br />
და<br />
მასალა,<br />
ადარებს<br />
გასათბობი<br />
იმ თვალსაჩინო<br />
საშუალებები,<br />
რესურსების<br />
ტრანსპორტი<br />
ნუსხას,<br />
და<br />
რომლებიც<br />
გზები, ელექტროენერგიის<br />
გამოიყენება მდიდარი<br />
წარმოება-მოხმარება<br />
და ღარიბი ქვეყნების<br />
და სხვა);<br />
მეურნეობაში<br />
მსჯელობს<br />
(საშენი<br />
რესურსებსა<br />
მასალა,<br />
და<br />
გასათბობი<br />
ეკონომიკური<br />
საშუალებები,<br />
განვითარების<br />
ტრანსპორტი<br />
დონეებს შორის<br />
და გზები,<br />
არსებულ<br />
ელექტროენერგიის<br />
კავშირებზე;<br />
წარმოება-მოხმარება და სხვა); მსჯელობს<br />
<br />
რესურსებსა<br />
ირჩევს ორი<br />
და<br />
რეგიონს<br />
ეკონომიკური<br />
და აჯგუფებს<br />
განვითარების<br />
განმასხვავებელ<br />
დონეებს<br />
და<br />
შორის<br />
მსგავს<br />
არსებულ კავშირებზე;<br />
მსჯელობს მსგავსება-განსხვავების გამომწვევ მიზეზებზე.<br />
ირჩევს ორი რეგიონს და აჯგუფებს განმასხვავებელ და მსგავს 9ნიშნებს; მსჯელობს მსგავსება-განსხვავების გამომწვევ მიზეზებზე.<br />
პროგრამის შინაარსი<br />
პროგრამის<br />
სავალდებულო<br />
შინაარსი<br />
შინაარსობრივ საკითხთა ჩამონათვალი VIII კლასისათვის<br />
სავალდებულო<br />
(ქვემოთ წარმოდგენილი<br />
შინაარსობრივ<br />
საკითხები<br />
საკითხთა<br />
შეადგენს<br />
ჩამონათვალი<br />
ამ კლასისათვის<br />
VIII კლასისათვის<br />
განკუთვნილი მთლიანი შინაარსის 60 %-ს)
IV saxelmZRvanelos Sesatyvisoba erovnul saswavlo gegmasTan<br />
Sinaarsisa da misaRwevi Sedegebis ruka<br />
standartis Sesabamisi Sedegebi<br />
Tavisa da<br />
Temis dasaxeleba<br />
moswavles SeuZlia geografiuli<br />
informaciis mosapoveblad rukis<br />
kiTxva da sxva TvalsaCinoebebis<br />
analizi.<br />
moswavles SeuZlia gansazRvros<br />
geografiuli obieqtebisa da qveynebis<br />
mdebareoba rukaze.<br />
moswavles SeuZlia axsnas, Tu ra<br />
gavlenas axdens bunebrivi pirobebi<br />
dasaxlebis tipebsa da meurneobis<br />
ganviTarebaze.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
kavkasiis regioni.<br />
moswavles SeuZlia msjeloba<br />
transportis ganviTarebaze uZvelesi<br />
droidan dRemde.<br />
moswavles SeuZlia msjeloba<br />
vaWrobis rolze ekonomikis ganvi-<br />
TarebaSi.<br />
moswavles SeuZlia migraciis procesisa<br />
da Taviseburebebis daxasiaTeba.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
urbanizaciis procesi.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
msoflioSi regionebis gamoyofis<br />
principebi da qveynebis klasifikaciis<br />
mniSvnelovani kriteriumebi.<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9<br />
I Tavi – geografiuli<br />
mdebareoba da msoflios<br />
regionebi<br />
1. sivrce da teritoria<br />
(1 sT.)<br />
2. geografiuli mdebareoba<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
3. regioni da misi gamoyofis<br />
principebi (1 sT.)<br />
4. ganviTarebuli da ganvi-<br />
Tarebadi msoflio (1 sT.)<br />
<br />
<br />
5. msoflios qveynebi (1 sT.) <br />
II Tavi – kontinentebi<br />
6. evropa (2 sT.)<br />
<br />
10
1 2 3 4 5 6 7 8 9<br />
7. azia (2 sT.) <br />
8. CrdiloeTi amerika (2 sT.) <br />
9. samxreTi amerika (2 sT.) <br />
10. afrika (2 sT.) <br />
11. avstralia da okeaneTi<br />
(2 sT.)<br />
<br />
12. antarqtida (1 sT.) <br />
III Tavi – mosaxleoba da<br />
migracia<br />
13. msoflio mosaxleoba<br />
(1 sT.)<br />
<br />
14. ra aris migracia? (1 sT.) <br />
15. iZulebiT migracia (1 sT.) <br />
16. Tanamedrove migraciebis<br />
<strong>geografia</strong> (1 sT.)<br />
<br />
IV Tavi – dasaxlebebi da<br />
urbanizacia<br />
17. gansaxlebis formebi<br />
(1 sT.)<br />
<br />
18. qalaqi (1 sT.) <br />
19. qalaqis funqciebi da<br />
iersaxe (1 sT.)<br />
20. risgan Sedgeba qalaqi?<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
21. ra aris urbanizacia?<br />
(1 sT.)<br />
22. aglomeraciebi da megalopolisebi<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
23. qalaqis problemebi<br />
(1 sT.)<br />
<br />
24. sofeli (1 sT.) <br />
11
Tavisa da<br />
Temis dasaxeleba<br />
moswavles SeuZlia geografiuli<br />
informaciis mosapoveblad rukis<br />
kiTxva da sxva TvalsaCinoebebis<br />
analizi.<br />
moswavles SeuZlia gansazRvros<br />
geografiuli obieqtebisa da qveynebis<br />
mdebareoba rukaze.<br />
moswavles SeuZlia axsnas, Tu ra<br />
gavlenas axdens bunebrivi pirobebi<br />
dasaxlebis tipebsa da meurneobis<br />
ganviTarebaze.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
kavkasiis regioni.<br />
moswavles SeuZlia msjeloba<br />
transportis ganviTarebaze uZvelesi<br />
droidan dRemde.<br />
moswavles SeuZlia msjeloba<br />
vaWrobis rolze ekonomikis ganvi-<br />
TarebaSi.<br />
moswavles SeuZlia migraciis procesisa<br />
da Taviseburebebis daxasiaTeba.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
urbanizaciis procesi.<br />
moswavles SeuZlia daaxasiaTos<br />
msoflioSi regionebis gamoyofis<br />
principebi da qveynebis klasifikaciis<br />
mniSvnelovani kriteriumebi.<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9<br />
I V Tavi – meurneoba<br />
25. Tanamedrove msoflios<br />
meurneoba (1 sT.)<br />
<br />
26. samecniero-teqnikuri<br />
progresi (1 sT.)<br />
<br />
27. mrewveloba (1 sT.) <br />
28. saTbob-energetikuli<br />
meurneoba da energetikuli<br />
resursebi (1 sT.)<br />
<br />
29. soflis meurneoba (1 sT.) <br />
30. momsaxurebis sfero<br />
(1 sT.)<br />
31. transporti<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
32. transportis saxeebi<br />
(2 sT.)<br />
<br />
33. gzebi, xidebi, gvirabebi<br />
(1 sT.)<br />
<br />
12
1 2 3 4 5 6 7 8 9<br />
34. komunikaciebi (1 sT.) <br />
35. turizmi (1 sT.) <br />
36. vaWroba da savaWro gzebi <br />
(1 sT.)<br />
37. vaWrobis saxeebi da formebi (1 sT.)<br />
<br />
38. saerTaSoriso vaWroba<br />
(1 sT.)<br />
<br />
VI Tavi –kavkasia<br />
39. kavkasiis mdebareoba da<br />
teritoria (1 sT.)<br />
<br />
40. kavkasiis reliefi (1 sT.) <br />
41. kavkasiis hava da Sida<br />
wylebi (1 sT.)<br />
42. kavkasiis bunebrivi<br />
resursebi (1 sT.)<br />
<br />
<br />
43. Savi zRva (1 sT.) <br />
44. kaspiis zRva (1 sT.) <br />
45. stiqiuri movlenebi kavkasiaSi<br />
(1 sT.)<br />
46. samxreT kavkasiis ekologiuri<br />
problemebi (1 sT.)<br />
47. bunebis dacva samxreT<br />
kavkasiaSi (1 sT.)<br />
<br />
<br />
<br />
48. iunesko da samxreT kavkasia<br />
(1 sT.)<br />
49. kavkasia da saqarTvelo<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
50. saqarTvelos mxareebi<br />
(1 sT.)<br />
51. samxreT kavkasiis qveynebi<br />
(1 sT.)<br />
52. kavkasiis mosaxleoba<br />
(1 sT.)<br />
<br />
<br />
<br />
53. kavkasiis qalaqebi(1 sT.) <br />
13
V meToduri rekomendaciebi maswavlebelTaTvis<br />
saswavlo masalis wardgenis fazebis<br />
axsna-ganmarteba<br />
rogor davgegmoT gakveTili?<br />
sanam gakveTilis dagegmvaze muSaobas daiwyebT, moZebneT standartSi is Sedegebi da indikatorebi,<br />
romelzec gadis mocemuli Tema, konkretuli gakveTili (ix. miznebis ruka) da dausviT<br />
sakuTar Tavs 2 SekiTxva:<br />
1. rogor mivaRwio sasurvel Sedegs?<br />
2. rogor gavigo, miRweulia Tu ara igi?<br />
mizani<br />
gakveTilis dagegmvisas, upirveles yovlisa, unda ganisazRvros gakveTilis mizani, romelic<br />
Tavis mxriv gansazRvravs Sedegs _ anu, maswavlebelma winaswar unda Camoayalibos, ras unda<br />
miaRwion misma moswavleebma am gakveTilze (gakveTilis konkretuli da perspeqtiuli miznebi).<br />
gakveTilis gegmaSi TvalnaTliv unda Candes:<br />
* gakveTilis konkretuli miznebi;<br />
* gakveTilis perspeqtiuli miznebi;<br />
* ras veliT moswavleebisgan?<br />
* ra codnasa da unar-Cvevebs SeiZenen isini am gakveTilze?<br />
amocanebi<br />
miznebis misaRwevad saWiroa garkveuli amocanebis dasaxva. kerZod:<br />
1. gakveTilze Sesasrulebeli aqtivobebis gansazRvra;<br />
2. samuSaos Sesrulebis etapebi (dawyeba, damTavreba);<br />
3. miRebuli codnisa da unar-Cvevebis demonstrirebis forma;<br />
4. Sefasebis kriteriumebi.<br />
aucilebeli pirobebi da resursebi<br />
miznebis misaRwevad winaswar unda ganisazRvros, arian Tu ara moswavleebi mzad dagegmili<br />
aqtivobebis Casatareblad. maswavlebelma winaswar unda gaTvalos, ra dro da resursebi sWirdeba<br />
mas gegmis warmatebiT ganxorcielebisaTvis (saxelmZRvanelo, sxvadasxva samecniero Tu SemecnebiTi<br />
xasiaTis literatura, samuSao sqemebi, TvalsaCinoebebi, suraTebi, diagramebi, grafikebi,<br />
ilustraciebi da sxv.) e. i. unda ganisazRvros:<br />
* gakveTilisTvis saWiro masala;<br />
* Teoriuli da praqtikuli samuSaos ganxorcielebis etapebi.<br />
gakveTilis aRwera<br />
maswavlebelma dawvrilebiT unda aRweros gakveTilis msvleloba, misi calkeuli etapi,<br />
gakveTilze Sesasrulebeli aqtivobebi. (Tu rogor axerxebs maswavlebeli gakveTilis miznebis<br />
ganxorcielebas da ZiriTadad, ra aris misTvis yvelaze mniSvnelobani am gakveTilis msvlelobisas).<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
gegmis es nawili gulisxmobs gakveTilis detalur aRweras:<br />
sasurvelia maswavlebelma ise aRweros gakveTilis msvleloba, rom kolegam, Tu mas amis survili<br />
aqvs, SeZlos SemoTavazebuli sagakveTilo modeliT sargebloba.<br />
gegmaSi sasurvelia 3 mniSvnelovani fazis dawvrilebiTi aRwera:<br />
1. Sesavali _ gamowveva anu provocirebis etapi;<br />
2. mTavari aqtivoba _ ZiriTadi nawili, romelic Sinaarsis realizebas, sakiTxis arsSi wvdomas<br />
emsaxureba;<br />
3. daskvniTi nawili _ gaazrebis etapi, romlis drosac unda moxdes gakveTilis msvlelobisas<br />
ganxiluli Temebis analizi da sinTezi, Sejereba da Sejameba da miRebuli codnis ganmtkiceba.<br />
14
aucilebelia, maswavlebelma winaswar gagegmos, Tu ra dro dasWirdeba gakveTilis TiToeul<br />
fazas (gakveTilis droSi ganawileba).<br />
ganvixiloT TiToeuli etapi cal-calke:<br />
Sesavali<br />
gakveTilis Sesavali nawili, saWiroebis SemTxvevaSi, SeiZleba daiwyos wina gakveTilze ganxiluli<br />
Temis SexsenebiT (frontaluri kiTxvebiT), am etapze moswavlem unda aRidginos sakiTxTan<br />
dakavSirebuli informacia, ganvlili masala, romelic TavisTavad xels Seuwyobs moswavlis axali<br />
TemisTvis Semzadebas. mTavaria winaswar gqondeT gansazRvruli:<br />
* rogor gaacnoT moswavleebs gakveTilis miznebi da amocanebi.<br />
* rogor SeZloT moswavleTa yuradRebis koncentracia, mobilizeba da motivacia.<br />
* rogor daukavSiroT gakveTilis miznebi moswavleTa interess.<br />
ZiriTadi nawili (Sinaarsis realizeba)<br />
am etapis amocanaa erTi mxriv `gamowvevis~ etapze gaRvivebuli interesisa da impulsebis<br />
SenarCuneba; meore mxriv _ moswavleTa aqtivobis xelSewyoba (diskusiaSi monawileoba, kritikuli<br />
analizi, TvalsazrisTa Sepirispireba da Sejereba, alternatiuli gzebis Zieba). am etapze<br />
mniSvnelovania:<br />
* gakveTilis mTavari Temis gansazRvra;<br />
* sagakveTilo procesis sainteresod warmarTvisTvis saWiro xerxebisa da meTodebis SerCeva;<br />
* moswavleebma SeZlon miRebuli codnis saWiroebisa da mniSvnelobis gacnobiereba.<br />
daskvniTi nawili (refleqsia, gaazreba)<br />
gakveTilis am nawilSi SeiZleba gamoikveTos ramdenime arsebiTi momenti: gakveTilis am etapze<br />
xdeba moswavleTa miRebuli codnisa da informaciis gaazreba da dasabuTeba; sakiTxisadmi saku-<br />
Tari damokidebulebis Camoyalibeba. Tvalsazrisisa Tu informaciis interpretacia (sakuTari<br />
sityvebiT gadmocema).<br />
moswavle yvelaze ukeT imas imaxsovrebs, rasac misTvis nacnob konteqstSi iTvisebs da sakuTari<br />
sityvebiT gadmocems da asabuTebs. aRqma maSin aris safuZvliani, rodesac informacia<br />
konteqstualur sqemaSi Tavsdeba.<br />
am fazis meore amocanaa moswavleTa Soris azrTa jansaRi gacvla-gamocvla. refleqsiis dros<br />
diskusiaSi Cabma ara marto diskusiis monawileebs, aramed pasiur msmenelebsac aZlevs saSualebas<br />
gaigon, ifiqron da amis safuZvelze CamouyalibdeT, SeeqmnaT sakuTari azri da damokidebuleba<br />
ganxiluli sakiTxis irgvliv. garda amisa, es aris cvlilebebisa da rekonceptualizaciis safexuri<br />
swavlis procesSi. am stadiaze xdeba axal-axali informaciis integraciis mravalgvar saSualebaTa<br />
gacnoba, es ukanaskneli ufro moqnil konstruqciebs migvaaxloebs, romlebic moswavleebma<br />
momavalSi SesaZloa ufro praqtikulad da mizanmimarTulad gamoiyenon.<br />
garda amisa, gakveTilis daskvniT anu refleqsiis etapze unda ganisazRvros:<br />
* Sejamebis ra xerxs mimarTavT gakveTilis bolos?<br />
* rogor ganaxorcielebT ukukavSirs moswavleebTan?<br />
saSinao davaleba<br />
gakveTilis bolos maswavlebeli davalebas aZlevs moswavleebs: Sin kidev erTxel gaixsenon,<br />
ra gaakeTes am gakveTilze, yuradRebiT gaecnon (waikiTxon) saxelmZRvaneloSi mocemul informacias<br />
(teqsti, wyaro) da Seasrulon `saSinao davaleba~.<br />
15
gakveTilis dagegmva<br />
(zogadi principebi)<br />
efeqtiani gakveTili rom davgegmoT, aucilebelia, Cveni saswavlo strategia mocemul klasSi<br />
moswavleTa swavlis stils SevuTavsoT. maswavleblis saswavlo stretegiaSi igulisxmeba dasaxuli<br />
miznis Sesabamisad aqtivobebis (operaciebis) momzadebis ostatoba. swavlis stili moswavleebs<br />
erTmaneTisagan ganasxvavebs. is axasiaTebs, ra pirobebSi grZnobs TiToeuli moswavle komfortulad<br />
Tavs swavlis procesSi. klasSi 25 moswavlidan zogi pragmatistia (ukeT swavlobs dakvirvebiT),<br />
zogi Teoretikosi (ukeT swavlobs azrovnebiT, fiqriT), zogi keTebisa da moqmedebis procesSia<br />
aqtiuri, zogi warmodgenebisa da aRqmis gziT ukeT swavlobs. gakveTili efeqtiani rom gamovides,<br />
yvela moswavlis swavlis stili, interesebi da SesaZleblobebi rac SeiZleba maqsimalurad unda<br />
gaviTvaliswinoT.<br />
amisaTvis swavleba/swavlis ori midgoma SeupirispireT erTma neTs da naxeT, Tqveni swavlebis<br />
stils am ori mdgomareobidan romeli arCe va ni ufro Seesabameba.<br />
maswavlebeli I midgoma II midgoma<br />
(tradiciuli)<br />
(aqtiuri)<br />
mizani<br />
devizi<br />
mrwamsi<br />
funqcia<br />
swavlebis stili<br />
urTierToba Cemsa<br />
da moswavles Soris<br />
swavlebis upiratesi<br />
meTodi<br />
saswavlo Teoria<br />
moswavleTa pozicia<br />
maswavleblisa da<br />
moswavleebis<br />
saubris xangrZlivoba<br />
saklaso dizaini<br />
swavlebis sayrdeni<br />
Sefaseba<br />
* codnis gacema * unaris, niWis, kritikuli<br />
azrovnebis ganviTareba<br />
* akeTe ise, rogorc me * ifiqre, rogor gaakeTo<br />
* me Tqven zemoT vdgavar * me TqvenTan erTad var<br />
* gadavcem codnas * vaswavli azrovnebas<br />
da swavlas<br />
* avtoritaruli * demokratiuli<br />
* monologi * dialogi<br />
* informaciuli, mTel * kvleva-ZiebiTi;<br />
klasTan erTdroulad wyvilebsa da jgufebSi<br />
* biheviorizmi * konstruqtivizmi<br />
* pasiuri, uintereso * aqtiuri, iniciativiani<br />
* Warbobs maswavleblis * Tanabaria an<br />
Warbobs moswavlis<br />
* tradiciuli * saswavlo miznisa<br />
Sesabamisad cvalebadi<br />
* saxelmZRvanelo * saxelmZRvanelo da<br />
winaswar SerCeuli<br />
saswavlo masalebi<br />
* pasuxis `sizustis~ * piradi aqtiurobis<br />
mixedviT<br />
mixedviT<br />
axla gaarCieT, ra gansxvavebaa saswavlo Teoriebs _ biheviorizmsa da kon stru qtivizms Soris.<br />
biheviorizmi mkacr disciplinasTan, codnis gadacemasTan, saxelmZRvaneloSi mocemuli masalis<br />
16
mTeli moculobiT aTvisebasa da savarji SoebiT SeZenili codnis ganmtkicebasTan asocirdeba.<br />
is swavlebisa da damaxso vrebis Teoriaa.<br />
konstruqtivizmi swavlisa da azrovnebis Teoriaa da miiCnevs, rom moswa vle aqtiurad swavlobs<br />
kvleva-Ziebisa da keTebis procesSi da TviTon aSenebs codnas. `nawilebisgan konstruqciis<br />
aSeneba~ piradi gamocdilebisa da sxve bTan urTierTobis safuZvelze xdeba.<br />
axla is sasicocxlo, zogadi, praqtikuli unarebi CamoTvaleT, romlebic aucileblad unda<br />
SesZinos skolam 21-e saukunis axalgazrdas:<br />
_ iazrovnos logikurad da kritikulad;<br />
_ Cawvdes mimarTebebs sagnebsa da movlenebs Soris;<br />
_ masalis damuSavebis, gagebis, analizisa da adekvaturi aRqmis safuZvelze gamoitanos<br />
daskvna da miiRos gadawyvetileba;<br />
_ dasZlios mavne Cvevebs. icxovros cxovrebis jansaRi wesiT.<br />
_ flobdes monacemTa Sedarebis, Segrovebisa da sxvadasxva saxiT warmodgenis xerxebs;<br />
_ hqondes TanamSromlobisa da Tanadgomis unari da a. S.<br />
axla sqematurad ganvixiloT Tanamedrove gakveTilis struqtura da vawarmo oT meTodologiuri<br />
gansja: rogor gadavideT swavlebidan swavlaze, maxsov ro bidan _ azrovnebaze.<br />
gakveTilis struqtura<br />
msvlelobis mixedviT Sinaarsis mixedviT etapebi<br />
* Sesavali * motivacia (ganwyobis Seqmna) * sakiTxis dasma/warmodgena<br />
* aqtivobebi * siRrmiseuli wvdoma * sakiTxis ganviTareba/aTviseba<br />
_ mTel klasTan<br />
_ individualurad<br />
_ wyvilSi<br />
_ jgufSi<br />
* analizi, Sejameba * gaazreba (refleqsia) * codnis gamoyeneba/integracia<br />
rCevebi maswavlebels efeqtiani gakveTilis dasagegmad<br />
gakveTilze saswavlo procesis dasagegmad maswavleblis upirvelesi amocana gakveTilis<br />
miznis arsis gagebaa.<br />
gakveTilis saswavlo miznebi gamoxatavs, ra codna da unarebi unda SeiZinon moswavleebma.<br />
ra Sedegs unda miaRwion moswavleebma swavlis procesSi, gansazRvrulia erovnul saswavlo<br />
gegmaSi yvela saganSi/sagnobriv jgufSi klasebis mixedviT. Sedegis miRwevas adasturebs Sedegis<br />
qvemoT mocemuli indikatorebi. maswavleblis wignSi mocemuli Sinaarsisa da miznebis ruka<br />
uCvenebs, romeli Sedegis misaRwevad aris saxelmZRvaneloSi mocemuli paragrafi da romeli<br />
indikatorebiT dasturdeba gakveTilis bolos Sedegis miRweva.<br />
rodis aris gakveTilis mizani sworad SerCeuli? mizani sworad aris SerCeuli, Tu:<br />
* gamomdinareobs sagnobrivi standartis misaRwevi Sedgebidan.<br />
* qmnis safuZvels moswavleTa progresis SemowmebisTvis.<br />
* exmareba maswavlebels TviTSefasebaSi.<br />
* warmoadgens saswavlo savarjiSoebis CarCos.<br />
yvelaferi zemoT aRniSnuli miiRweva, rodesac moswavleebi gakveTilze gaakeTeben imas, rasac<br />
Txoulobs Sedegebis qvemoT CamoTvlili indikatorebi. Tu maT yuradRebiT CaikiTxavT, naxavT,<br />
rom gakveTilis mizani klasikuri samkuTxedis saxiT SegiZliaT warmoidginoT:<br />
codna<br />
(aRweren, axsnian, CamoTvlian, gaigeben...)<br />
unarebi<br />
(Seadareben, Seqmnian, gaaanalizeben,<br />
gamoikvleven...)<br />
ganwyoba-damokidebuleba<br />
(Seafaseben, SearCeven, Secvlian...)<br />
17
gakveTilis zogad mizanSi unda Candes, ra codna da unar-Cvevebi unda misceT moswavleebs,<br />
specifikurSi ki _ ra konkretuli amocanebi unda ganaviTaroT amisTvis. magaliTad, Tu miiCnevT,<br />
rom saswavlo problema fiqrisa da azrovnebis procesSi unda gadawydes Sesabamisi situaciuri<br />
amocana an savarjiSo unda SearCioT. masalis vizualizaciisTvis rukebis, grafikebis, naxatebis<br />
Seqmna dagWirdebaT, praqtikuli unar-Cvevebis formireba rogorc davalebebis SesrulebiT, ise<br />
roluri TamaSebiTa da warmosaxviTi eqsperimentebiT SeiZleba. sakuTari ganwyoba-damokidebulebebis<br />
gamosaxatavad moswavles saubris, simReris, keTebis saSualebac unda misceT.<br />
zemoT aRniSnulis gaTvaliswinebiT, gakveTilis dagegmvis win maswavlebelma meTodologiuri<br />
gansja unda awarmoos:<br />
mTavari kiTxva gansjisTvis:<br />
ras gaakeTebs bavSvi<br />
gakveTilze?<br />
swavlobs swavlas?<br />
aSenebs codnas?<br />
damatebiTi kiTxvebi gansjisTvis:<br />
* ra movamzade gakveTilis dawyebis win swavlis ganwyobis Sesaqmnelad?<br />
wignSi aris Sesabamisi aqtivoba Tu me unda movZebno?<br />
* aqtivobebis dagegmvisas gaviTvaliswino: rac vuTxari, momismina?<br />
Tu momismina, gaigo? Tu gaigo, miiRo? Tu miiRo, SeuZlia<br />
praqtikulad gamoiyenos? ganwyoba xom ar daikarga?<br />
* aris saxelmZRvaneloSi masala, romelic apirobebs mzaobas:<br />
a) saxlSi kvlevis gasagrZeleblad?<br />
b) axal masalaze gadasasvlelad?Tu ar aris, me riT davexmarebi?<br />
kiTxvebi, romlebic daismis swavleba/swavlis axali midgomebiT gakveTilis dagegmvis win,<br />
bevria da rTuli. am kiTxvebze pasuxis gacema skolaSi kolegebTan TanamSromlobiT, azrisa da<br />
gamocdilebis gaziarebiT ukeT SeiZleba.<br />
gakveTilis mizani gansazRvravs aqtivobebis Sinaarss. aqtivobebis SerCevisas miznis misaRwevad<br />
winaswar unda moifiqroT:<br />
* romeli/ramdeni aqtivobis Catareba dagWirdebaT da rogori TanmimdevrobiT.<br />
* aris Tu ara sawyisi/Sesavali aqtivoba samotivacio, anu moemsaxureba Tu ara igi moswavleTa<br />
dainteresebas swavlis procesSi CasarTavad da Seasrulebs Tu ara momdevno aqtivobebTan damakavSirebel<br />
rols.<br />
* aris Tu ara momdevno aqtivobebi moswavlis swavlaze orientirebuli, ganmaviTarebeli,<br />
SemoqmedebiTi.<br />
* iZleva Tu ara Semajamebeli aqtivoba saSualebas, gakveTilis bolos Semowmdes moswavleTa<br />
progresi da Sefasdes gakveTilis xarisxi (ramdenad miaRwies moswavleebma da maswavleblebma<br />
dasaxul miznebs).<br />
aqtivobebis SerCevis paralelurad mniSvnelovania moswavleTa organizaciis formis dagegmva<br />
da drois ganawileba. saswavlo miznis miRwevis maCvenebeli indikatorebi garkveulwilad migvaniSnebs,<br />
rogor vamuSaoT moswavleebi: mTel klasTan, individualurad, wyvilebsa Tu jgufebSi. rac<br />
metad SesabamisobaSi iqneba aqtivobis organizaciis forma moswavleTa SesaZleblobebTan da<br />
swavlis stilTan, miT realurad SeamowmebT gakveTilze moswavleTa progress da gaanawilebT maT<br />
Sesasruleblad gankuTvnil dros. dro TiToeuli aqtivobisTvis winaswar igegmeba, Tumca swavlis<br />
procesSic SesaZlebelia SeitanoT masSi cvlilebebi. gansakuTrebiT yuradRebamisaqcevia drois<br />
ganawileba jgufuri muSaobisTvis, rodesac saWiroa samuSaos dagegmva, monacemebis organizeba<br />
da warmodgena. unda gaiTvaliswinoT, rom swored jgufuri muSaobisas yalibdeba moswavleebSi<br />
TanamSromlobis, piradi da gunduri pasuxismgeblobis, jansaRi konkurenciis, gadawyvetilebis<br />
miRebis/dasabuTebis da sxva zogadi unar-Cvevebi. Tu samuSao kvleviTi an SemoqmedebiTia,<br />
TiToeuli davalebis SesrulebisTvis gankuTvnili drois gaTvla (ar darCes zedmeti dro an ar<br />
daakldes dro) faqtobrivad ganapirobebs miznis miRwevas.<br />
gakveTilze swavlis procesis efeqtianad warmarTva SeuZlebelia saswavlo resursebis<br />
gamoyenebis gareSe. gakveTilis mizani gvikarnaxebs, ra tipis resursiT mivaRwevT Sedegs ukeT:<br />
adamianuri (sxva maswavlebeli, sazogadoebis wevri...), sainformacio (saxelmZRvaneloebi, statiebi,<br />
samuSao furclebi...), vizualuri (plakatebi, sqemebi, fotoebi, modelebi...) Tu audiovizualuri<br />
(kompiuteri, videokamera...). mza resursebze aranakleb efeqturia resursebis Seqmna. resusis<br />
moZieba-Seqmna SeiZleba klasSi, skolaSi, lokalur an globalur garemoSi, xolo Seqmnili resursis<br />
srulyofa-ganviTareba _ klasSi an gakveTilebis Semdeg skolaSi TanamSromlobiT, gamocdilebis<br />
18
gaziarebiTa da efeqtianobis SemowmebiT. ra tipis resursis gamoyenebas/Seqmnas, moZiebas SevZlebT,<br />
es gansazRvravs dasagegmi praqtikuli savarjiSoebis CarCos.<br />
yvela gakveTils sWirdeba Sefaseba.<br />
Sefaseba aris monitoringisa da Semowmebis safuZvelze gamotanili daskvna, romelic daafiqsirebs<br />
TiToeuli moswavlis warmatebasa da progress gakveTilis bolos (zogadad: swavlis<br />
garkveul etapze).<br />
Sefasebis axali sistema efuZneba monitoringisa da Semowmebis procesebs.<br />
monitoringSi igulisxmeba TiToeuli moswavlis warmatebasa da progresze mudmivi Tvalyuris<br />
devnebisa da faqtebis mogrovebis procesi.<br />
monitoringi saWiroa imisTvis, rom maswavlebelma Seiswavlos TiToeuli moswavlis swavlis<br />
stili, SesaZleblobebi, interesebi, saWiroebebi da Sesabamisad Seitanos cvlilebebi gakveTilis<br />
dagegmvaSi. Zalze mniSvnelovania, gakveTilis msvlelobisas kerZo kontaqtebi awarmooT TiToeul<br />
moswavlesTan da yuradReba gaunawiloT TiToeuls.<br />
Semowmeba aris TiToeuli moswavlis miRwevebisa da progresis (agreTve zo ga dad swavlis<br />
procesis) Sesaxeb monacemebis Segrovebis procesi. risTvis vagrovebT am monacemebs?<br />
monacemebis safuZvelze maswavlebeli gamoavlens swavlis xelisSemwyob da xelisSemSlel<br />
faqtorebs. Semowmebis Sedegebi faqtobrivad `iZleva~ rCevebs, saSualebebs Sedegebis gasaumjobeseblad.<br />
pedagogiur praqtikaSi gamoyenebuli Semowmebis xerxebia: dakvirveba, gamokiTxva,<br />
konsultacia, saubari, testireba, CaTvla, gamocda.<br />
ra formiT mimdinareobs Semowmeba _ zepiri, werilobiTi (komentariT) Tu konkretul<br />
situaciaSi moqmedebis Sesaxeb Canaweris warmoebiT, damokidebulia miznis Sinaarsze. Sesabamisad<br />
SeirCeva Semowmebis saSualebebi: kiTxvebi, testebi, rveulSi Cawerili monacemebi, namuSevrebis<br />
krebulebi, proeqtebi da sxv.<br />
arsebiTia, gaviazroT, rom monitoringisa da Semowmebis safuZvelze maswavleblis mier moswavlis<br />
mimdinare Sefaseba xdeba ara mxolod qulebis dasawe rad, aramed TiToeuli moswavlis droSi<br />
ganviTarebis misaRwevad, Secdomis gasasworeblad, Sedegis gasaumjobeseblad. aseTi midgomiT<br />
droTa ganmavlobaSi TiToeul moswavleSi yalibdeba urTierT- da TviTSefasebis unar-Cvevac:<br />
moswavle aqtiurad iRebs monawileobas gakveTilis srulyofaSi, problemebis gamoyofasa da<br />
Sefasebis kriteriumebis/sqemis SedgenaSi.<br />
mocemuli msjelobidan gamomdinareobs gakveTilis dagegmvis aseTi sqema:<br />
gakveTilze misaRwevi Sedegebi<br />
indikatorebi<br />
mizani/miznebi<br />
aqtivobebi (organizacia, dro)<br />
resursebi (klasisa da TiToeuli<br />
moswavlisaTvis)<br />
Sefaseba<br />
gakveTilis efeqturi dagegmvisTvis SegiZliaT gamoiyenoT cxrili, romlis SedgenaSi dagexmarebaT<br />
yoveli gakveTilis win da dasrulebisTanave saazrovno unare bis ganviTarebis Sesabamisad<br />
sakuTari TavisTvis dasmuli kiTxvebi:<br />
1. ra masalas iswavlian; romel qmedebebs Seasruleben moswavleebi; ra Sedegs unda mivaRwio;<br />
Sefasebis romeli forma SevarCio?<br />
19
2. rogor vamuSao moswavleebi miznis misaRwevad; ras gavakeTeb me da ras gaakeTeben Cemi moswavleebi?<br />
3. risTvis da visTvis gaakeTeben amas moswavleebi?<br />
4. ratom SevarCie aseTi aqtivobebi? kidev romeli aqtivobebis gamoyeneba SemiZlia? ratom<br />
SevarCieT msgavsi/gansxvavebuli aqtivobebi me da saxelmZRvanelos avtorma?<br />
5. ra moxdeba, Tu aqtivobebis raodenobas, Tanmimdevrobas Sevcvli da savar ji So ebs azrobrivad<br />
gavaerTianeb? riT davasabuTeb Cems arCevans?<br />
6. romel da ramden moswavleze velodebodi Sedegis (miznis) miRwevas da ra miviRe? ra cvlilebebis<br />
Setanas mTxovs miRweuli Sedegi (Sefaseba)?<br />
saswavlo Tema aqtivobebi moswavleTa drois resursebi Semowmeba/Sefaseba<br />
mizani/miznebi organizeba ganawileba<br />
gakveTilis gegmis Sedgenisas aucilebelia gaiTvaliswinoT Semdegi punqtebi:<br />
gakveTilis miznebi:<br />
• ris miRwevas gegmavT gakveTilze;<br />
• ra codna da unar-Cvevebi unda SeiZinon moswavleebma?<br />
winapirobebi:<br />
• risi codna da unari moeTxoveba moswavles gakveTilis miznebSi dasaxuli amocanebis asaTviseblad?<br />
• ra masalis codna moeTxoveba moswavles mocemuli gakveTilis ukeT gasagebad?<br />
resursebi:<br />
• ra resursebia saWiro mocemuli gakveTilisaTvis?<br />
• ra sWirdeba pedagogs saswavlo procesis efeqtianad warmarTvisaTvis?<br />
• ra tipis resursebis gamoyeneba iqneba sasurveli ( saxelmZRvanelo, Jurnal-gazeTebis statiebi,<br />
telefilmebi, interneti da sxv.)?<br />
aqtivobebi:<br />
• rogor gaacnobT moswavleebs gakvTilis ZiriTad miznebs?<br />
• rogor daainteresebT moswavleebs da gauZlierebT motivacias mocemuli Temis Sesaswavlad?<br />
• ras gaakeTebT moswavleebTan erTad gakveTlis ganmavlobaSi?<br />
• klasis organizebis ra formebs gamoiyenebT dasaxuli miznebis gansaxorcieleblad?<br />
• prezentaciis romel gzas gamoiyenebT, rom moswavleebma efeqturad aiTvison masala?<br />
• rogor SeafasebT, Tu ramdenad kargad/warmatebiT/ efeqturad Sesrulda dasaxuli amocanebi?<br />
• ra tipis davalebebs miscemdiT klasSi an saxlSi damoukidebeli muSaobisaTvis?<br />
20
swavlebis meTodebi<br />
swavla-swavlebis meTodebis mravalgvari klasifikacia arsebobs, gTavazobT yvelaze<br />
gavrcelebul variantebs.<br />
meTodTa klasifikaciis varianti A:<br />
* verbaluri, anu zepirsityvieri meTodi.<br />
* wignze muSaobis meTodi.<br />
* weriTi muSaobis meTodi, romelic gulisxmobs Semdegi saxis aqtivobebs: amonawerebisa da<br />
Canawerebis gakeTeba, masalis dakonspeqteba, Tezisebis Sedgena, referatis, an eses Sesruleba,<br />
da a.S.<br />
* laboratoriuli meTodi da demonstrirebis meTodi. es ukanaskneli Tavis mxriv gulisxmobs<br />
Semdegi saxis aqtivobebs: cdebis dayeneba, videomasalebis Cveneba, dinamikuri xasiaTis<br />
masala da sxv.<br />
* praqtikuli meTodebi aerTianebs swavlebis yvela im formas, romelic moswavles praqtikul<br />
unar-Cvevebs uyalibebs da is SeZenili codnis safuZvelze damoukideblad asrulebs ama Tu<br />
im aqtivobas.<br />
meTodTa klasifikaciis varianti B:<br />
diskusia/debatebi – interaqtiuri swavlebis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli meTodia.<br />
diskusiis procesi mkveTrad amaRlebs moswavleTa CarTulobis xarisxsa da aqtivobas. diskusia<br />
SesaZlebelia gadaizardos kamaTSi. es procesi ar Semoifargleba mxolod maswavleblis mier<br />
dasmuli SekiTxvebiT. es meTodi uviTarebs moswavleebs kamaTisa da sakuTari azris dasabuTebis<br />
unars.<br />
problemaze dafuZnebuli swavleba (PBL) – saswavlo meTodi, romelic axali codnis miRebis<br />
da integraciis procesis sawyis etapad iyenebs problemas.<br />
TanamSromlobiTi (cooperative) swavleba – imgvari swavlebis strategiiT jgufis TiToeuli<br />
wevri valdebulia, ara mxolod Tavad Seiswavlos, aramed daexmaros Tavis Tanagundels sagnis<br />
ukeT SeswavlaSi. TiToeuli jgufis wevri muSaobs problemaze, sanam yvela maTgani ar daeufleba<br />
sakiTxs.<br />
evristikuli meTodi – efuZneba moswavleebis winaSe dasmuli amocanis etapobriv gadawyvetas.<br />
es amocana swavlebis procesSi faqtebis damoukideblad dafiqsirebisa da maT Soris kavSirebis<br />
danaxvis gziT xorcieldeba.<br />
SemTxvevis analizi (Case study) – maswavlebeli moswavleebTan erTad gajkveTilze ganixilavs<br />
konkretul SemTxvevebs da maTTan erTad yovelmxriv da safuZvlianad Seiswavlis sakiTxs.<br />
magaliTad, fizikur <strong>geografia</strong>Si stiqiuri movlebis arss, warmoSobis mizezebs, gavrcelebas,<br />
riskebs da Tavidan acilebis gzebs; geopolitikuri kuTxiT, konfliqtebis <strong>geografia</strong>Si es SeiZleba<br />
iyos konkretuli konfliqtis analizi da a. S.<br />
gonebrivi ieriSi (Brain storming) – es meTodi gulisxmobs konkretuli Temis farglebSi<br />
konkretuli sakiTxis/problemis Sesaxeb maqsimalurad meti, sasurvelia, radikalurad gansxvavebuli,<br />
azris, ideis Camoyalibebasa da gamoTqmis xelSewyobas. aRniSnuli meTodi xels uwyobs<br />
problemisadmi SemoqmedebiTi midgomis ganviTarebas. es meTodi efeqturia mravalricxovani<br />
jgufis arsebobis pirobebSi da Sedgeba ramdenime ZiriTadi etapisgan:<br />
* problemis/sakiTxis SemoqmedebiTi kuTxiT gansazRvra.<br />
* drois garkveul monakveTSi auditoriisgan sakiTxis irgvliv arsebuli ideebis kritikis<br />
gareSe CaniSvna (ZiriTadad dafaze).<br />
* gamoricxvis gziT im ideebis gamorCeva, romlebic yvelaze metad Seesabamema dasmul sakiTx-<br />
Tan.<br />
* kvlevis mizanTan ideis Sesabamisobis dasadgenad Sefasebis kriteriumebis gansazRvra.<br />
* SerCeuli ideebis Sefaseba winaswar gansazRvruli kriteriumebiT.<br />
* umaRlesi Sefasebis mqone ideis, rogorc dasaxuli problemis gadaWris saukeTeso saSualebis<br />
gamovlena.<br />
roluri da situaciuri TamaSebi – scenaris mixedviT ganxorcielebuli roluri TamaSebi<br />
21
moswavleebs saSualebas aZlevs, sxvadasxva poziciidan Sexedon sakiTxs da exmareba maT alternatiuli<br />
Tvalsazrisis CamoyalibebaSi. diskusiis msgavsad, roluri TamaSebic uyalibebs moswavles<br />
sakuTari poziciis damoukideblad gamoTqmisa da kamaTSi misi dacvis unars.<br />
demonstrirebis meTodi – es meTodi informaciis vizualurad warmodgenas gulisxmobs.<br />
Sedegis miiRwevis TvalsazrisiT is sakmaod efeqturia. xSir SemTxvevaSi umjobesia, masala erTdroulad<br />
audio da vizualuri gziT mivawodoT moswavleebs. Sesaswavli masalis demonstrireba<br />
SesaZlebelia ganxorcieldes rogorc maswavleblis, ise studentis mier. es meTodi gvexmareba,<br />
TvalsaCino gavxadoT saswavlo masalis aRqmis sxvadasxva safexuri, davakonkretoT, Tu risi<br />
Sesruleba mouwevT studentebs damoukideblad; amave dros, es strategia vizualurad warmoaCens<br />
sakiTxis/problemis arss. demonstrireba SesaZloa martiv saxes atarebdes (magaliTad,<br />
maTematikuri amocanis amoxsna misi safexurebis dafaze TvalsaCinod warmodgenis saxiT) an iseTi<br />
rTuli saxe miiRos, rogoricaa mravalsafexuriani sabunebismetyvelo eqsperimentis Catareba.<br />
induqcia, deduqcia, analizi da sinTezi.<br />
swavlebis induqciuri meTodi gansazRvravs nebismieri sagnobrivi codnis iseT formas, rodesac<br />
swavlis procesSi azris msvleloba kerZodan konkretulisaken, faqtebidan ganzogadebisaken<br />
aris mimarTuli, anu masalis gadmocemisas procesi mimdinareobs konkretulidan zogadisaken.<br />
swavlebis deduqciuri meTodi gansazRvravs nebismieri sagnobrivi codnis gadacemis iseT<br />
formas, romelic zogad codnaze dayrdnobiT axali codnis aRmoCenis logikur process warmoadgens,<br />
anu procesi mimdinareobs zogadidan konkretulisaken.<br />
saswavlo procesSi analizis meTodi gvexmareba saswavlo masalis, rogorc erTi mTlianis,<br />
Semadgenel nawilebad daSlaSi, amiT martivdeba rTuli problebis SigniT arsebuli calkeuli<br />
sakiTxebis detaluri gaSuqeba.<br />
sinTezis meTodi gulisxmobs Sebrunebul proceduras, anu calkeuli sakiTxebis dajgufebiT<br />
erTi mTlianis Sedgenas. es meTodi xels uwyobs problebis, rogorc mTelis danaxvis unaris<br />
ganviTarebas.<br />
axsna-ganmartebiTi meTodi – efuZneba msjelobas mocemuli sakiTxis irgvliv. maswavlebels<br />
masalis gadmocemisas mohyavs konkretuli magaliTi, romlis dawvrilebiT ganxilvac xdeba<br />
mocemuli Temis farglebSi.<br />
qmedebaze orientirebuli swavleba – moiTxovs moswavle-maswavleblis aqtiur CarTulobas<br />
swavlebis procesSi, sadac gansakuTrebul datvirTvas iZens Teoriuli masalis praqtikuli<br />
interpretacia.<br />
mocemuli ZiriTadi meTodebis garda arsebobs swavlebis uamravi meTodi, romlis SerCeva<br />
maswavlebels SeuZlia konkretuli saswavlo amocanidan gamomdinare.<br />
muSaobis formebi:<br />
swavlebis procesSi sxvadsxva meTodis gamoyenebisas muSaobis Sesabamisi klasis organizebis<br />
forma SeiZleba iqnes gamoyenebuli, magaliTad individualuri, wyviluri, jgufuri, mTel<br />
klasTan erTad.<br />
jgufuri (collaborative) muSaoba – am meTodiT swavleba gulisxmobs moswavleTa jgufebad<br />
dayofas da maTTvis saswavlo davalebis micemas. jgufis wevrebi individualurad amuSaveben<br />
sakiTxs da paralelurad uziareben mas jgufis danarCen wevrebs. dasaxuli amocanidan gamomdinare<br />
SesaZlebelia jgufis muSaobis procesSi wevrebs Soris moxdes funqciebis gadanawileba. es<br />
strategia uzrunvelyofs yvela moswavlis maqsimalur CarTulobas saswavlo procesSi.<br />
individualuri samuSao<br />
individualuri samuSao xSirad aris sxva aqtivobis fragmenti. is garkveuli pasuxismgeblobiT<br />
tvirTavs moswavles, warmoaCens mis pirad damokidebulebas ama Tu im sakiTxTan mimarTebaSi,<br />
xels uwyobs sakuTari azris gamoTqmas, Camoyalibebas, argumentirebul dasabuTebas, kritikul<br />
azrovnebas, drois racionalur gamoyenebas.<br />
wyvilebi da jgufebi<br />
wyvilebsa da jgufebSi muSaoba xels uwyobs TanamSromlobis Cvevis gamomuSavebas. am savarjiSoebis<br />
Sesrulebisas moswavleebi swavloben erTmaneTis mosmenas, sxvisi azris gaziarebas,<br />
kritikul azrovnebasa da Sefasebas, sakuTari azris gamoTqmas, dasabuTebas da a.S. isini eCvevian<br />
funqciebis danawilebas, drois racionalur gamoyenebas.<br />
22
gTavazobT wyvilebSi muSaobis wesebs:<br />
1. maswavlebeli klass yofs wyvilebad;<br />
2. klass eZleva saerTo davaleba;<br />
3. moswavleebi samuSaos asruleben wyvilebSi;<br />
4. samuSaos dro gansazRvrulia (samuSaos sirTulis mixedviT);<br />
5. maswavlebeli TviTon anawilebs moswavleebis funqciebs.<br />
wyvilebSi muSaobis dros bavSvebs moeTxovebaT yuradRebis koncentracia. isini pasuxismgeblobas<br />
grZnoben mewyvilis mimarT.<br />
wyvilebSi gamomuSavebuli TanamSromlobis Cveva kidev ufro mtkicdeba jgufuri samuSaoebis<br />
Sesrulebisas.<br />
gTavazobT wesebs jgufuri muSaobisaTvis:<br />
1. klasi iyofa 4-5 kacian jgufad.<br />
2. klass eZleva saerTo davaleba. SesaZloa, maswavlebelma TiToeul jgufs sxvadasxva davalebac<br />
misces.<br />
3. jgufi muSaobs erTi magidis garSemo.<br />
4. samuSao sruldeba erToblivad da jgufi Sesrulebul samuSaos aZlevs erTian formas.<br />
5. jgufi unda muSaobdes SeTanxmebulad, ar unda moxdes konfliqti, ar unda iTrgunebodes<br />
arc erTi moswavle.<br />
6. jgufi, romlis wevrebic SeTanxmebulad ver moqmedeben, muSaobas wyvets.<br />
7. jgufis yoveli wevri unda CaerTos saqmianobaSi da maT Tavad unda gadainawilon funqciebi.<br />
8. davaleba sruldeba maswavleblis mier winaswar gansazRvrul droSi (10-15 wT.)<br />
TiToeul jgufSi erTi magidis garSemo Tavs iyrian sxvadasxva xasiaTisa da temperamentis<br />
moswavleebi: aqtiurebi, pasiurebi, liderebi. xSirad, jgufebSi swored amitom warmoiSveba konfliqti.<br />
maswavlebeli sTavazobs gunds konfliqtis mSvidobian mogvarebas. Tu amas gundi ver<br />
miaRwevs, anu ver ipovis gamosavals, is samuSao procesidan vardeba.<br />
jgufis SerCeva sxvadasxvagvarad xdeba: jgufi SeiZleba SeirCes ise, rom TiToeul maTganSi<br />
Tanabari SesaZleblobebis bavSvebi gaerTiandnen, SeiZleba cal-calke Sedges biWebisa da gogonebis<br />
gundebi an SeiZleba jgufebis organizeba bavSvebis megobruli damokidebulebis gaTvaliswinebiT.<br />
SesaZlebelia SemTxveviTobis principiT SerCevac, raTa moswavleebi mieCvion nebismier partnior-<br />
Tan urTierTobas. jgufebad danawileba unda moxdes operatiulad (2-3 wT.)<br />
SesaZloa maswavlebelma Tavad daadginos jgufis muSaobis wesebi (mag.: lideris arCeva), magram<br />
umjobesia muSaobis sistemis Seqmna mTlianad mivandoT bavSvebs (ra Tqma unda, maswavleblis<br />
rekomendaciebis gaTvaliswinebiT). kargia, Tu jgufi TviTon airCevs, vin waradgens klasis winaSe<br />
jgufis namuSevars. maswavlebeli Tvals adevnebs moswavleebis muSaobas, Tumca es imgvarad xdeba,<br />
rom bavSvebs ar SeeqmnaT STabeWdileba, TiTqos maswavlebeli maT Tavze adgaT. maswavlebeli ar<br />
unda Caerios jgufis muSaobaSi, garda im SemTxveve bisa, Tu jgufi misgan moiTxovs raime ganmartebas,<br />
an Seatyobs, rom jgufma arasworad gaigo piroba da maTi muSaoba CixSi Sevida.<br />
aqtiuri meTodikebiTa da jgufuri TamaSebiT muSaobisas maswavlebeli ukana planze gadadis.<br />
igi gezis mimcemisa da meTvalyuris rols asrulebs da bolomde neitralur wamyvanad rCeba.<br />
samuSaos damTavrebis Semdeg jgufebi warmoadgenen sakuTar namuSevrebs. prezentaciis dros<br />
maswavlebeli kiTxvebs ar usvams da ar awyvetinebs azrs momxsenebels.<br />
bolos namuSevrebi SeiZleba gamoikras kedelze an dafaze. maswavlebels winaswar unda<br />
hqondes gansazRvuli namuSevrebis Sefasebis forma. sasurvelia, moswavleebma Tavad Seafason<br />
erTmaneTis namuSevari: TiToeuli moswavle asaxelebs, misi azriT, saukeTeso jgufur namuSevars<br />
(garda sakuTarisa) da asabuTebs, ra kriteriumebiT (Camoyalibebuli azri, originaluri<br />
gadawyveta, mxatvruli gaformeba, STambeWdavi prezentacia da a.S.) ixelmZRvanela Sefasebisas.<br />
yoveli gamomsvlelis azrs maswavlebeli dafaze afiqsirebs _ wers `pluss~ an qulas (10-quliani<br />
sistema) saTanado namuSevris qveS. qulebis (plusebis) raodenoba gamoavlens gamarjvebuls, Tumca<br />
maswavlebelma aucileblad unda gamoyos TiToeuli jgufis Zlieri da susti mxareebi. Sefasebas<br />
SesaZloa win uZRodes mcire diskusia, romlis drosac maswavlebelsa da bavSvebs SeeZlebaT<br />
SekiTxvebi dausvan TiToeuli jgufis wevrebs.<br />
maswavlebelma winaswar unda gansazRvros, ra dro unda daeTmos davalebis Sesrulebas,<br />
prezentaciebsa da namuSevrebis Sefasebas.<br />
23
minileqcia<br />
minileqcia aris mcire zomis leqcia, romlis mizania auditoriisaTvis garkveuli informaciis<br />
gadacema. minileqcia aris saSualeba drois mcire monakveTSi moswavleebisTvis saWiro<br />
informaciis gadacemisa.<br />
minileqcia moswavleebs umetesad codnas sZens da naklebad iZleva unarebis ganviTarebis<br />
SesaZleblobas. gasaTvaliswinebelia, rom leqciis dros ufro aqtiuri maswavlebelia, xolo<br />
SedarebiT pasiuri – moswavleebi.<br />
saleqciod SeiZleba sxvadasxva wyarodan SeirCes nebismieri masala faqtebis, ideebis,<br />
Teoriebis Sesaxeb. maswavlebelma winaswar unda moamzados Teoriuli da vizualuri masalebi,<br />
grafikebi, fotomasala, raTa leqcia saintereso gaxados moswavleebisaTvis. vizualuri tipis<br />
moswavleebisaTvis, romelTac mxedvelobiTi mexsiereba ukeT aqvT ganviTarebuli, gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania TvalsaCinoebis gamoyeneba.<br />
leqciisTvis momzadebuli masala logikuri TanamimdevrobiT – martividan rTulisaken – unda<br />
dalagdes da advilad gasagebi unda iyos moswavleebisaTvis. amavdroulad, ar unda gadaitvirTos<br />
Zalian bevri gansxvavebuli tipis informaciiT. sasurvelia, erTi leqcia erT sakiTxs daeTmos.<br />
leqciis msvlelobisas damrigebelma xeli unda Seuwyos moswavleebis aqtiurobas.<br />
leqciis mimdinareobisas moswavleTa aqtiurobis xelSewyobisTvis mniSvnelovania imis gaTvaliswinebiT,<br />
rogor sxedan isini. sasurvelia ara frontaluri (rodesac maswavlebeli dgas<br />
dafasTan msmenelis win), aramed sadiskusio stilis (studentebi da maswavlebeli sxedan wreSi<br />
magidis irgvliv ise, rom yvela kargad xedavs erTmaneTs) gamoyeneba. leqcia swavlebis SedarebiT<br />
pasiur formadaa miCneuli, Tumca moswavleTa gasaaqtiureblad maswavlebelma unda waaxalisos<br />
isini; mudmivad daamyaros mxedvelobiTi kontaqti auditoriasTan; periodulad Seamowmos, ramdenad<br />
usmens auditoria mas da misces Sesabamisi ukukavSiri.<br />
minileqciis Catarebas ar sWirdeba gansakuTrebuli materialur-teqnikuri aRWurviloba,<br />
Tumca, sasurvelia, gamoviyenoT vizualuri masala – grafikebi, fotomasala, cxrilebi da a.S.<br />
leqcia aseve SeiZleba Catardes Power Point-is gamoyenebiTac, rasac specialuri aRWurviloba<br />
(leptopi da proeqtori) dasWirdeba.<br />
eqskursia<br />
eqskursia aris koleqtiuri daTvaliereba risame; gamgzavreba, gaseirneba saswavlo, samecniero,<br />
sportuli an garTobis mizniT. eqskursiis dros moswavleebs saSualeba eZlevaT, realur<br />
garemoSi daakvirdnen situacias da gaecnon mocemul sakiTxTan dakavSirebul Taviseburebebs.<br />
eqskursias sailustracio funqcia aqvs. eqskursiaze nanaxi da mosmenili ukeT amaxsovrdebaT<br />
moswavleebs, vidre mxolod moyolili masala.<br />
eqskursiis, rogorc saswavlo RonisZiebis, gamoyenebis Taobaze sami mosazreba arsebobs:<br />
1. eqskursiaze moswavleebi midian saswavlo wlis dawyebisTanave; eqskursia xels uwyobs<br />
moswavleTa da pedagogTa daaxloebas, aRvivebs interess sxvadasxva sakiTxis mimarT da zrdis<br />
swavlis motivacias;<br />
2. eqskursiaze moswavleebi midian saswavlo wlis dasrulebisas, rodesac isini ukve saTanado<br />
codnasa da unar-Cvevebs floben da SeuZliaT realur garemoSi daakvirdnen istoriul Zeglebs<br />
Tu garkveul samuSao garemos;<br />
3. eqskursias gegmavs sagnis pedagogi wlis ganmavlobaSi sagnis saWiroebisa da specifikidan<br />
gamomdinare.<br />
skolis gareT swavlebas SeiZleba garkveuli problemebi axldes Tan, amitom aucilebelia<br />
eqskursiis detaluri dagegmva, raTa Tavidan aviciloT gaugebrobebi. maswavlebelma winaswar<br />
unda gaiTvaliswinos da dagegmos Semdegi sakiTxebi: eqskursiis mizani, eqskursiis zusti dro,<br />
moswavleebis dasaSvebi raodenoba.<br />
saeqskursio jgufSi moswavleTa raodenoba damokidebulia klasis sidideze. sasurvelia,<br />
rom 5-6 bavSvs erTi ufrosi axldes (iqneba es pedagogi, skolis administraciis TanamSromeli Tu<br />
aqtiuri mSobeli).<br />
maswavlebelma winaswar unda miawodos moswavleebs informacia eqskursiis gegmis Sesaxeb – ra<br />
unda naxon, ras unda miaqcion gansakuTrebuli yuradReba da a.S. eqskursiis dros unda waaxalisos<br />
moswavleebi, dasvan kiTxvebi. SesaZlebelia, saWiro iyos garkveuli CaniSvnebis gakeTebac.<br />
24
eqskursiis mniSvneloba<br />
saskolo eqskursiebi mniSvnelovania klasgareSe ganaTlebisTvis. amgvar RonisZiebebze<br />
moswavleebs socialuri da sakuTari Tavis marTvis unar-Cvevebic uviTardebaT. moswavleebi<br />
saskolo eqskursiebze swavloben da isveneben kidec erTad. aucilebelia, eqskursiebi winaswar<br />
daigegmos. mxolod am SemTxvevaSi iqneba eqskursia maqsimalurad saintereso da saganmanaTleblo<br />
Rirebulebis matarebeli.<br />
saeqskursio aqtivobebi xSirad ramdenime sagnis saswavlo gegmis integrirebas axdens (mag.<br />
qarTulisa da istoria-geografiis an bunebismetyvelebis), amitom am aqtivobebis dagegmvisas,<br />
sxvadasxva sagnis maswavlebelTa erToblivi da SeTanxmebuli muSaoba SesaZloa ufro metad<br />
efeqtiani iyos.<br />
gonebrivi ieriSi<br />
gonebrivi ieriSi jgufuri SemoqmedebiTi muSaobis meTodia, romlis mizania konkretuli<br />
problemis gadasaWrelad maqsimaluri raodenobis ideis Segroveba da ganxilva.<br />
gonebrivi ieriSi gamoiyeneba im SemTxvevaSi, rodesac aravin icis kiTxvaze pasuxi; roca<br />
gansaxilvel sakiTxTan dakavSirebiT gvsurs rac SeiZleba meti ideisa da mosazrebis Segroveba<br />
da konsensusis safuZvelze sasurveli raodenobis SerCeva.<br />
gonebrivi ieriSis procesi sakmaod martivia. Tavdapirvelad, maswavlebeli asaxelebs gansaxilvel<br />
Temas da adgens gegmas. gonebrivi ieriSis dawyebamde aucilebelia jgufSi muSaobis wesebze<br />
SeTanxmeba. magaliTad: yvela idea sworia da yvela maTgani unda ganvixiloT; gonebrivi ieriSis<br />
procesSi arafers ganvsjiT da vafasebT; mTavaria ideebis raodenoba da ara xarisxi.<br />
moswavleebi dasmuli sakiTxis irgvliv gamoTqvamen uamrav mosazrebas/ideas, romelTac maswavlebeli<br />
dafaze an `flipCartze~ iniSnavs. drois limiti winaswaraa gansazRvruli – magaliTad,<br />
20-25 wT.<br />
ideebis Camoweris Semdeg maswavlebeli maT xmamaRla, jgufis yvela wevrisTvis gasagebad<br />
kiTxulobs. Semdeg moswavleebi afaseben ideebs, davuSavaT, sam an xuTqulian skalaze da msgavs<br />
ideebs ajgufeben. sabolood CvenTvis sasurvel, yvelaze maRalqulian, vTqvaT, sam-oTx ideas<br />
SevarCevT.<br />
rogorc aRvniSneT, gonebrivi ieriSis process maswavlebeli warmarTavs. mas unda SeeZlos<br />
yuradRebiT mosmena da monawileebis waxaliseba ideebis miwodebis procesSi. man xeli unda Seuwyos<br />
maqsimalurad bevri ideisa da mosazrebis Segrovebas. maswavlebeli procesSi neitraluri figuraa.<br />
gonebrivi ieriSis procesSi saswavlo garemo Cveulia. SesaZloa, monawileebi isxdnen wriulad,<br />
magidis irgvliv. maswavlebels iseTi pozicia unda ekavos, rom yvela mxridan kargad Candes.<br />
maswavleblis movaleoba dafaze Canaweris gakeTebacaa. atmosfero maqsimalurad komfortuli<br />
unda iyos.<br />
SemTxvevis ganxilva<br />
SemTxvevis ganxilva farTod gamoiyeneba ganaTlebis sferoSi. misi mizania, konkretuli Sem-<br />
Txvevis ganxilvis safuZvelze, damatebiTi informaciisa da codnis SeZena.<br />
SemTxvevis ganxilvisas ar aris aucilebeli, SemTxveva erT konkretul adamians exebodes. is<br />
SeiZleba adamianTa jgufTan, sxvadasxva situaciasTan, fenomenTan da a.S. iyos dakavSirebuli.<br />
SemTxvevis Seswavlisas iazreben da aanalizeben am konkretul SemTxvevas. SemTxvevis ganxilvamde<br />
saWiroa, maswavlebelma winaswar moamzados masala, romelic saintereso da aqtualuri<br />
iqneba moswavlebisaTvis, gaiTvaliswinebs maT asakobriv Taviseburebas da SesaZlebels gaxdis<br />
msjelobas mis Sesaxeb.<br />
gansaxilvel masalasTan erTad unda momzaddes ZiriTadi SekiTxvebi; isini SeiZleba exebodes<br />
moswavleTa damokidebulebas konkretuli adamianis, jgufis an konkretul SemTxvevaSi aRwerili<br />
situaciis mimarT; rogori damokidebuleba aqvT SemTxvevis mimarT; ra aris maTTvis misaRebi/<br />
miuRebeli, rogor SeiZleba problemis gadaWra da a.S.<br />
SemTxvevis ganxilvas specialuri teqnikuri aRWurviloba ar sWirdeba. sasurvelia, yvela<br />
moswavles hqondes amobeWdili SemTxveva an maswavlebelma gamoiyenos proeqtori da leptopi.<br />
diskusia<br />
dRevandel dinamikur, eTnikurad da kulturulad mravalferovan samyaroSi sazogadoebis<br />
25
funqcionirebisaTvis gansakuTrebul mniSvnelobas iZens urTierTpativiscemis, urTierTgagebisa<br />
da urTierTSemecnebis Cvevebi.<br />
amisTvis mniSvnelovania, gvesmodes, ra aris diskusia da rogor unda warvmarToT igi. miT<br />
umetes, rom axal erovnuli saswavlo gegmaSi Cadebulia sagnobrivi Sedegebi, romelTa misaRwevad<br />
maswavleblebs araerTxel mouwevT sagakveTilo procesSi diskusiis gamoyeneba.<br />
diskusia aris wamyvansa da msmenelebs Soris codnis, Sexedulebebisa da ideebis sityvieri<br />
gacvlis procesi. diskusias sxvanairad msjelobasac uwodeben.<br />
saklaso diskusia exmareba moswavleebs sakiTxis Rrma da detalur ganxilvaSi. kerZod, saklaso<br />
diskusiis dros iqmneba iseTi atmosfero, sadac moswavleebs SeuZliaT azrebis urTierTgaziareba,<br />
axali ideebis gamoTqma, sxvisi azrebis mosmena da gageba, komunikaciisa da TviTgamoxatvis<br />
unar-Cvevebis gaumjobeseba.<br />
kargi diskusia unda iTvaliswinebdes rogorc diskusiis wamyvanis, aseve misi monawileebis<br />
komunikaciur unar-Cvevebs, mocemuli sakiTxis codnas, liderobisa da koordinaciis SesaZleblobas<br />
, azrebis urTierTgacvlas, jgufis, rogorc mTlianis, ganxilvas da Sesabamisad, saWiroebs<br />
karg momzadebas.<br />
saklaso diskusiis momzadebisas maswavlebelma zustad unda SearCios diskusiis Tema. es<br />
gulisxmobs imas, rom diskusiisTvis gankuTvnili Tema iyos sagnis da konkretuli sakiTxis Sesatyvisi.<br />
aseve, maswavlebelma saklaso diskusiisTvis unda SearCios Sesabamisi forma (mag. moswavlis<br />
prezentacias mohyveba jgufuri diskusia: moswavleebs micemuli aqvT wasakiTxi masala da amas<br />
mohyveba Semajamebeli prezentacia da klasis diskusia) da fizikuri garemo (mag., wreSi jdoma<br />
diskusiis TiToeul monawiles aZlevs SesaZleblobas, ufro advilad daamyaros komunikacia,<br />
didi jgufebi SeiZleba daiyos ufro patara jgufebad da a. S.);<br />
diskusiis mimdinareobis dros maswavlebelma unda gaakeTos Semdegi:<br />
1. diskusiis fasilitaciisaTvis Sesabamisi saklaso garemos Seqmna:<br />
* diskusiis wesebis Camoyalibeba (azris gamoTqmis wesebi da a. S.);<br />
* ZiriTadi Temebisa da terminebis zogadi mimoxilva;<br />
* diskusiasTan dakavSirebuli molodinebis gamoTqma;<br />
* diskusiisTvis sakmarisi drois gamoyofa.<br />
2. monawileobis waxaliseba/xelSewyoba:<br />
* moswavleebis dasaintereseblad mastimulirebeli SekiTxvebis dasma;<br />
* moTxovna, rom moswavleebma mudmivad Seajamon ganxiluli sakiTxebi;<br />
* kiTxvebis momzadeba da moswavleebisaTvis garkveuli drois micema, raTa maT winaswar<br />
moamzadon pasuxebi da Semdeg, mTel klass warudginon.<br />
3. diskusiis warmarTva da daskvnebis Sejameba:<br />
* moswavleebis waxaliseba, raTa maT gamoTqvan TavianTi ideebis gamamyarebeli argumentebi;<br />
* Cumi/morcxvi moswavlisaTvis specifikuri davalebis micema, rac xels Seuwyobs mis monawileobas,<br />
CarTvas diskusiaSi;<br />
* ganxiluli sakiTxebis Sejameba da ZiriTadi azrebis Camoyalibeba: moswavleebis ideebis<br />
ganmarteba da moswavleebisagan damatebiTi komentarebis moTxovna.<br />
`kuTxeebi~<br />
meTodi `kuTxeebi~ gamoiyeneba saklaso diskusiis warmarTvisas, kamaTis provocirebisa da<br />
jgufebs Soris paeqrobis gasaCaReblad ori an meti poziciis arsebobisas. es savarjiSo aqtiurad<br />
da xalisianad sruldeba. es meTodi agreTve kargia klasSi teqstebis kiTxvis, leqciis mosmenis,<br />
filmis Cvenebis Semdeg STabeWdilebebis Sesafaseblad, gansxvavebuli Tvalsazrisis dasafiqsireblad.<br />
meTodi `kuTxeebi~ moswavleebs saSualebas aZlevs, gamoTqvan sakuTari azri da daicvan TavianTi<br />
pozicia, agreTve yuradRebiT mousminon sxvebis argumentebs da amis mixedviT, garkveuli<br />
msjelobis Semdeg, gaiziaron an ar gaiziaron gansxvavebuli mosazrebebi (Secvalon an ar Secvalon<br />
sakuTari pozicia).<br />
pedagogi moswavleebs sTavazobs sadiskusio Temas. isini individualurad irCeven garkveul<br />
26
pozicias da ikaveben saklaso oTaxSi `am poziciisaTvis~ gankuTvnil adgils (SesaZlebelia arCeul<br />
iqnes saklaso oTaxis kuTxeebi, merxebi, sadac keTdeba poziciis aRmniSvnelo warwera).<br />
dajgufebuli moswavleebi erTmaneTs uziareben mosazrebebs da iwyeben jgufSi msjelobas,<br />
raTa Semdeg TavianTi versia argumentebiT daasabuTon (SesaZlebelia dasabuTeba werilobiT<br />
moxdes). moswavleebi unda Seecadon, rac SeiZleba damajerebeli da saintereso iyos prezentacia.<br />
saWiroebis SemTxvevaSi maswavlebeli exmareba jgufebs.<br />
moswavleebs SeuZliaT diskusiis msvlelobisas Seicvalon Sexeduleba – gadaadgildnen erTi<br />
kuTxidan meoreSi da im jgufSi gadainacvlon, romlis mosazrebasac axla eTanxmebian.<br />
mosmenisa da kamaTis dros sasurvelia, moswavleebma gaakeTon Canawerebi, rac daexmareba maT<br />
poziciis werilobiT gamoxatvasa da dacvaSi.<br />
`mozaika~<br />
aqtivoba Sedgeba 4 etapisagan:<br />
I etapi: ZiriTadi jgufebis Sedgena da masalis ganawileba<br />
klasi iyofa 4-kacian jgufebad. jgufis TiToeul wevrs urigdeba masala, romelic erTi<br />
mTliani informaciis (teqstis) raRac nawils Seadgens, da aqvs garkveuli rigiTi nomeri (1, 2, 3,<br />
4). man individualurad 10 wT-is ganmavlobaSi unda daamuSaos masala, Seiswavlos, raTa SeZlos<br />
miRebuli informacia sxvasac gadasces.<br />
II etapi: eqspertTa jgufebis mier masalis Seswavla<br />
am etapze xdeba e. w. `eqspertTa jgufebis~ Camoyalibeba. vinc amuSavebs #1 informacias, erTiandeba<br />
magidis irgvliv, romlis rigiTi nomeria 1, visac aqvs informacia #2, ikribeba meore magidis<br />
garSemo da a. S. aqedan gamomdinare Ti To euli magidis irgvliv aRmoCndebian erTi da imave informaciis<br />
mqone moswavleebi oTxive jgufidan, romlebic SemdgomSi gadaiqcevian e. w. `informa ciis<br />
`eqspertebad~. isini erTad kiTxuloben da kidev erTxel swavloben saerTo masalas, eZeben, am masalis<br />
sxvebze gadacemis saukeTeso da efeqtur gzebs, meTodebs, weren gegmas, xazaven sqemebs da a.S.<br />
III etapi: ZiriTad jgufSi dabruneba miRebuli codnis gadacemis mizniT<br />
moswavleebi brundebian Tav-TavianT ZiriTad jgufebSi da rigiTi nomris da c viT (jer hyveba 1<br />
nomeri, Semdeg 2 da a. S.) warudgenen TavianT masalas erTma neTs. jgufis mizania, misma yvela wevrma<br />
srulyofilad aiTvisos TiToeu li wevris `eqspertis~ mier damuSavebuli masala.<br />
IV etapi: individualuri da jgufuri pasuxismgebloba, miRebuli codnis Sefaseba.<br />
jgufis TiToeuli wevri valdebulia, saTanadod aiTvisos Tanagundelebis mier mowodebuli<br />
mTeli informacia (mozaikac swored amitom hqvia, nawilebidan _ mTlianisaken). miRebuli codna<br />
SeiZleba Semowmdes sxvadasxva gziT (mag., werilobiTi formiT, zepiri TxrobiT, kiTxva-pasuxiT<br />
da sxva saxis wardginebiT).<br />
sokratuli meTodi<br />
sokratuli meTodis gamoyenebis dros maswavlebeli svams mxolod problemur (da ara informaciul)<br />
SekiTxvebs (magaliTad, „ras fiqrobT am sakiTxze“? „ra ganmartebebi gvWirdeba amisaTvis“?)<br />
da ar awvdis informacias moswavleebs. am dros maswavlebeli ganixilavs gamonaklis SemTxvevebs<br />
da martiv ideas eWvqveS ayenebs. igi moswavleebisgan azrovnebas moiTxovs, raTa isini damoukideblad<br />
mividnen problemis gadawyvetamde.<br />
sokratuli meTodis gamoyeneba SesaZlebelia diskusiiT, debatebiT, problemuri kiTxvebis<br />
dasmiT da sxva. zogjer maswavlebels mohyavs faqtebi moswavleTa mier gamoTqmuli mosazrebebis<br />
sawinaaRmdegod, magram ar afiqsirebs sakuTar pozicias. igi xels uwyobs im pasuxebis eWvqveS<br />
dayenebas, romelTac gvaZlevs sxvadasxva avtoriteti da sxva. moswavleebi Tavisuflad gamoTqvamen<br />
sakuTar mosazrebebs dasmul problemasTan dakavSirebiT, Tamamad Txzaven hipoTezebs da<br />
versiebs, aanalizeben erTmaneTis argumentebs.<br />
qvemoT moyvanilia am meTodis gamoyenebis magaliTebi gakveTilze:<br />
1. maswavlebeli svams problemur SekiTxvebs, raTa waaxalisos moswavleTa azrovneba mocemuli<br />
sakiTxebis garSemo;<br />
27
2. maswavlebels mohyavs damxmare da sawinaaRmdego magaliTebi mocemuli movlenis sailustraciod;<br />
3. maswavlebeli kritikulad ganixilavs moswavlis argumentebs;<br />
4. maswavlebeli xels uwyobs klasis diskusiaSi Cabmas;<br />
5. maswavlebeli axalisebs sakuTari da sxvebis azrebis kritikuli Sefasebis unaris ganvi-<br />
Tarebas;<br />
6. maswavlebeli iTxovs faqtebisa da cnebebis analizs, masalis arsis gagebas da a. S.<br />
7. maswavlebeli sTxovs moswavles, daakavSiros sxvadasxva wyarodan miRebuli codna, sxvadasxva<br />
elementisagan Seqmnas axali struqtura;<br />
8. maswavlebeli sTxovs moswavles, sakuTar argumentaciaze dayrdnobiT gamoitanos daskvna<br />
(gaakeTos Sefaseba).<br />
keTebiT swavleba<br />
keTebiT swavlebis anu praqtikis meTodis gamoyenebis dros miewodeba ara informacia, aramed<br />
zusti instruqcia eqsperimentis an simulaciisaTvis. am meTodis mizania, moswavleebma zustad<br />
Seasrulon iseTi qmedebebi, romlebic xels uwyobs codnis an Cvevis formirebas.<br />
praqtikis dros maswavlebeli gansakuTrebul yuradRebas aqcevs moswavleTa gamoxmaurebas<br />
(ukukavSirs), rac azrians xdis moswavlis praqtikas da xels uwyobs mas, gaacnobieros, rasac<br />
akeTebs da avtomaturad (meqanikurad) ar gaimeoros is. mxolod saTanado gamoxmaurebis SemTxvevaSi<br />
gvaZlevs amgvari swavleba mniSvnelovan efeqts. maswavlebelma moswavles unda SesTavazos<br />
aqtivobis sqema an modeli, sadac naTlad aris mocemuli miRwevis doneebi. moswavles SeuZlia<br />
gansazRvros, Tu ras moelian misgan da rogor fasdeba misi warmateba, anu ra aris efeqturi<br />
„keTeba“ da miznis miRweva.<br />
amrigad, praqtikis mTavari principebia: moswavleebisaTvis praqtikuli davalebis micema,<br />
maTi waxaliseba da saTanado ukukavSiri, raTa maT azrianad imoqmedon.<br />
amgvari praqtika SeiZleba iyos konkretulad Tqveni dasaxlebisaTvis Sesaferisi xeebis<br />
nergebis SerCeva, xeebis dargva, jebirebisa da wylis kalapotis Semowmeba, skolis evakuaciis<br />
gegmis Sedgena da a.S.<br />
SesaZlebelia, maswavleblebis survilebisamebr, klasis donisa da SesaZleblobis gaTvaliswinebiT,<br />
ZiriTadi sakiTxebis erT Temad miwodeba an piriqiT – erTi Temis dayofa ZiriTad<br />
sakiTxebad.<br />
umcrosklaselebSi rekomendebulia, moswavleebma instruqciis mixedviT daxaton bunebrivi<br />
katastrofebi da naxatebi jer klasSi TanatolebTan gaarCion, Semdeg ki maswavleblis daxmarebiT<br />
es naxatebi skolaSi an Tundac klasSi gamofinon (es meTodi aseve uwyobs xels am asakis bavSvebis<br />
fsiqokoreqcias – isini daZleven SiSs da ufro mobilizebuli xdebian).<br />
sakuTari dakvirvebis safuZvelze, moswavleebi modelebis gamoyenebiTac axerxeben movlenebis<br />
axsnas. rodesac eqsperimentebi tardeba, moswavleebi sagans meti interesiT ekidebian da<br />
kanonzomierebebis gagebac uadvildebaT. SeiZleba iTqvas, rom eqsperimentisTvis daxarjulma<br />
erTma saaTma moswavleebs ufro meti SeiZleba misces, vidre saxelmZRvanelos mravalma paragrafma.<br />
dawyebiTi klasebis moswavleebisTvis SeiZleba gansakuTrebulad efeqtiani iyos Tundac<br />
martivi modelebi. magaliTad, klimaturi barierebis axsna haeris masebis gadaadgilebisas. qedebad<br />
SeiZleba sqelydiani wignebi gamoviyenoT, xolo haeris masebad – ventilatori. amiT moswavle<br />
amindis gavrcelebis kanonzomierebebs gaigebs. aseve martivi eqsperimentis Catareba SeiZleba<br />
dRe-Ramis cvalebadobaze, risTvisac burTi, fanari da oTaxis Cabneleba iqneba sakmarisi. meti<br />
TvalsaCinoebisTvis samodelo burTi SeiZleba gaferaddes, moiniSnos polusebi.<br />
kontinentebis dreifis demonstrireba SeiZleba WurWelSi Casxmuli sqeli siTxiT, Tu masSi<br />
movaTavsebT orcxobilebs, romlebsac kontinentebis miaxloebul formebs mivcemT da qvemodan<br />
cecxls SevunTebT. erTad moTavsebuli `kontinentebi~ (rogorc gondvana) amoZravdebian da da-<br />
Sordebian erTmaneTs. sqeli masa am SemTxvevaSi gavarvarebuli magmaa. Tuki `kontinentebi~didi<br />
sizustiT ar daiwyeben moZraobas, nu inerviulebT, radgan am eqsperimentSi mTavari da mniSvnelovani<br />
ara akuratuloba, aramed Tavad dreifis procesis gaazrebaa.<br />
modelebis Sesaqmnelad ar aris aucilebeli gansakuTrebuli masalis gamoyeneba. maTTvis meoradi<br />
daniSnulebis sagnebis gamoyenebac SeiZleba, romlebic uamravi saintereso modelis Seqmnis<br />
saSualebas iZleva. aqac mniSvnelovania maswavleblis SemoqmedebiTi damokidebuleba swavlebis<br />
28
procesisadmi. moswavleebs maswavleblebis dakvirvebis qveS TviTon SeuZliaT, Seqmnan modelebi,<br />
rac mravali praqtikuli da eqsperimentuli unar-Cvevis gamomuSavebas uwyobs xels.<br />
ven-diagrama<br />
ven-diagrama gamoiyeneba ori iseTi cnebis Sesadareblad, romelTac rogorc saerTo, ise<br />
gansxvavebuli niSnebi aqvT. mag.: 2 personaJis, movlenis, cnebis da a.S. diagrama saSualebas iZleva<br />
dadgindes saerTo da ganmasxvavebeli Tvisebebi, niSnebi.<br />
vici, viswavle, minda vicode<br />
naswavli masalis Sejerebis, gameorebisa da codnis ganmtkicebis mizniT maswavlebels SeuZlia<br />
efeqtianad gamoiyenos sqema: `vicodi, viswavle, minda vicode~.<br />
samuSao sruldeba individualurad, wyvilebsa an jgufebSi. furceli an dafa iyofa 3 vertikalur<br />
grafad, romelTac vawerT: `vicodi, viswavle, minda vicode~.<br />
vicodi viswavle ra minda vicode<br />
maswavlebeli moswavleebs mokled uxsnis maT winaSe dasmul amocanas da, Tu saWirod CaTvlis,<br />
svams kiTxvebs provocirebisTvis.<br />
amis Semdeg moswavleebi TanmimdevrobiT avseben samive grafas: `vici~ grafaSi weren yvelafers,<br />
rac maT icodnen gansaxilveli skiTxis Sesaxeb. `viswavle~ grafaSi weren imas, rac Seityves axla,<br />
xolo `minda vicode~ grafaSi weren imas, rac maT ainteresebT (rasac SeiZleba SekiTxvis saxec<br />
hqondes).<br />
Tu savarjiSo sruldeba jgufebSi, samuSaos damTavrebis Semdeg xdeba prezentacia, romlis<br />
drosac jgufebi ar imeoreben ukve Tqmuls, aramed avseben maT TavianTi informaciiT.<br />
savarjiSo gansakuTrebiT kargi da mosaxerxebelia erTi romelime konkretuli Temis Sesajameblad,<br />
wina klasebSi ganvlili masalis gasaxseneblad da axal naswavlTan dasakavSireblad,<br />
analitikuri da kvleviTi unaris gasaviTareblad.<br />
T diagrama<br />
es sqema maswavlebelma SeiZleba mravalmxriv gamoiyenos. igi Zalze mosaxerxebelia sapirispiro<br />
mosazrebaTa gamosaTqmelad, movlenebisa Tu faqtebis Sesapirispireblad da Sesadareblad,<br />
moqmed gmirTa dasaxasiaTeblad.<br />
29
T sqema saSualebas gvaZlevs, warmovaCinoT dapirispireba gansaxilvel sakiTxebs (faqtebs,<br />
movlenebs, adamianebs, sagnebs da a.S.) Soris.<br />
savarjiSo kargia informaciis dasaxarisxeblad (vTqvaT, dadebiTad da uaryofiTad) da<br />
dasajgufeblad. samuSao sruldeba individualurad, wyvilebSi an jgufurad, maswavleblis<br />
Sexedulebisamebr: dafaze, rveulSi an Tabaxis furcelze. ivseba jer sqemis marcxena mxare (5<br />
wT.), Semdeg – marjvena (wT.).<br />
azrobrivi ruka<br />
azrobrivi rukis mizania konkretul sakiTxebze moswavleTa (klasis) codnis dadgena-Semowmeba.<br />
igi xels uwyobs arsebuli informaciis Sekreba-mobilizebas, axali ideebis dabadebasa da<br />
gamoxatvas.<br />
wris SuagulSi iwereba erTi an ori sityva (nawarmoebis saTauri, sakvanZo sityva, gamonaTqvami,<br />
personaJis saxeli, adgilis saxelwodeba da a.S.), irgvliv ki yvela azri, romelic am sityvas<br />
ukavSirdeba.<br />
azrobrivi ruka warmoadgens efeqtian saSualebas personaJis, movlenis, ideis dasaxasiaTeblad.<br />
igi SeiZleba gamoviyenoT moswavleTa motivaciisTvis.<br />
`reitingi~<br />
meTodi gamoiyeneba klasisaTvis konkretuli informaciis misawodeblad an jgufebSi mizanmimarTuli<br />
diskusiis waxaliseba-stimulirebisaTvis.<br />
maswavlebeli winaswar amzadebs baraTebis kompleqts – TiToeuli jgufisTvis 9 baraTs da<br />
gansaxilvel TemasTan dakavSirebul 9 mosazrebas (TiTo winadadebas wers TiTo baraTze).<br />
jgufebSi ganixilaven SemoTavazebul mosazrebebs da alageben maT mniSvnelobis xarisxis<br />
mixedviT. reitingis sqemas SeiZleba kibis an mravalkuTxedis forma mieces. safexurebrivi reitingis<br />
Sedgenisas yvelaze mniSvnelovani mosazreba sul zemoT Tavsdeba, mis qvemoT masze nakleb<br />
mniSvnelovani, momdevno safexurze – kidev ufro nakleb mniSvnelovani da a.S. yvelaze umniSvnelo<br />
gamonaTqvami yvelaze qvemoT aRmoCndeba.<br />
safexurebrivi reitingi<br />
yvelaze mniSvnelovani<br />
yvelaze umniSvnelo<br />
30
`mravalwaxnaga~ reitingis Sedgenisas, Tavdapirvelad unda ganisazRvros, romelia yvelaze<br />
mniSvnelovani mosazreba, Semdeg mniSvnelobiT misi momdevno ori gamonaTqvami, Semdeg _ sami<br />
saSualod Zlieri mosazreba, Semdeg ori momdevno da bolos _ yvelaze umniSvnelo.<br />
mravalwaxnaga reitingi<br />
yvelaze mniSvnelovani<br />
yvelaze umniSvnelo<br />
sakiTxebis erTmaneTisgan mkveTrad gamijvna, rogorc wesi, Zalian rTulia. aqedan gamomdinare,<br />
reitingis amgvari forma ufro pirobiTi da misaRebia moswavlisaTvis. garda amisa, igi konsensusis<br />
miRwevis met SesaZleblobasac iZleva. reitingis Sedgenisas SeiZleba baraTebze 8 mosazreba<br />
daiweros, erTi baraTi ki carieli darCes da is Tavad monawileebma Seavson.<br />
rogor momzaddes referati<br />
weris procesis Tanmimdevroba da struqtura<br />
mravali sagnis Seswavlisas, gansakuTrebiT sazogadoebrivi mecnierebebis jgufis maswavleblebi<br />
Semajamebeli SefasebisTvis xSirad mimarTaven referats. referatSi SeiZleba aRiwerebodes<br />
qveyana an regioni istoriuli TaviseburebebiT da geografiuli maxasiaTeblebiT (bunebrivi pirobebiT,<br />
garemosdacviTi da demografiuli problemebiT, meurneobis TaviseburebebiT); SeiZleba<br />
referati mieZRvnas problemas, romelic sxvadasxva (lokalur, regio nalur da globalur) doneze<br />
gamovlindeba. garkveuli vadebis Semdeg, rodesac info rmacia iqneba moZiebuli, damuSavebuli<br />
da Sesabamisad gaformebuli, moswavle ebi TavianT naSromebs acnoben Tanaklaselebs.<br />
rogor unda daiweros referati<br />
ZiriTadi nabijebi<br />
Tavdapirvelad, albaT, unda gvesmodes ras niSnavs igi.<br />
referati (laT. refero – gacnobeb) – es aris mokle, werilobiT, an sajaro moxsenebis formatSi<br />
Camoyalibebuli samecniero, an Tematuri naSromi.<br />
referatis moculoba klasebis mixedviT gansxvavebuli unda iyos. sabazo skolis moswavleebs<br />
moeTxovebaT aranakleb 4-5 gverdi naSromis dawera. saSualo safexurze _ 4-5 gverdze meti.<br />
aucilebelia, moswavleebma icodnen, rom es ar aris konspeqti da amdenad, ar SeiZleba pirvelwyarodan<br />
nawilebis kopireba. Tuki miTiTebuli ar aris avto ri an wyaro, aris saSiSroeba, sakuTari<br />
naazreviT dawe rili monakveTebi icnos maswavlebelma da moswavleebis naSromi wyalSi Caiyaros.<br />
Zneli warmosadgenia, rom sinamdvileSi moswavlem rTuli, specifi kuri samecniero eniT SeZlos<br />
azrebis gadmocema. Sesabamisad, moswavleebs unda aswa vloT, Tu ras gulisxmobs referati da<br />
rogor unda gaarTvan mas Tavi.<br />
1. referatis werisas daamuSaveT wyaroebi da araviTar SemTxvevaSi ar gadmoiweroT;<br />
2. Tuki maincdamainc mogwonT raime monakveTi, maSin ar dagaviwydeT avto ris citireba, wesebis<br />
dacviT.<br />
riT daviwyoT?<br />
referatze muSaobis procesi sworad unda daigegmos.<br />
1. Tema – qveynis/problemis arCeva. damwerisaTvis Tema unda iyos saintereso da aqtualuri;<br />
2. sakuTar Tavs vusvamT SekiTxvas: ra problemebs Seexeba es referati; vsaxa vT gzebs, rogor<br />
gadavWriT am problemebs;<br />
3. moviZiebT literaturas Temis garSemo (kargia, Tu periodikasac gamoviye nebT). vakeTebT<br />
amonawerebs wyaroebidan da viyenebT Tanamedrove monaceme bsac, Tuki xeli migviwvdeba internetze;<br />
4. movxazavT referatis ZiriTadi nawilis gegmas. TiToeul problemas saWiroa mieZRvnas calke<br />
31
Tavi, ukeTesia, Tuki Tavebi daiyofa ufro mcire erTeulebad, paragrafebad;<br />
5. vwerT samuSaos Sav variants, xolo Sesavals vwerT mxolod mas Semdeg, rac ZiriTadi nawili<br />
ukve dawerilia, radgan muSaobisas referatis miznebi SeiZleba mcired Seicvalos da xelaxla<br />
dasaweri gaxdes;<br />
6. moviZiebT, an vamzadebT Sesabamis TvalsaCinoebebs/ilustraciebs (ruka, foto, grafiki,<br />
diagrama, sqema da sxva), romlebSic kargad warmoCindeba Temis ZiriTadi ideebi; TvalsaCinoebebs<br />
ar unda hqondes mxolod dekoratiuli datvirTva da ar unda emsaxurebodes mxolod Temis<br />
moculobis gazrdas;<br />
7. vakiTxebT Sav samuSaos maswavlebels (Tuki igi amas iTxovs);<br />
8. vbeWdavT, an vaTeTrebT Sesworebul variants da vamzadebT mokle (5-7 wuTian moxsenebas),<br />
davurTavT ilustraciebs.<br />
referatis struqtura:<br />
a) Sesavali _ sadac vxsniT Temis arCevans, mis aqtualobas, movxazavT miznebsa da amocanebs,<br />
vaZlevT literaturis mokle mimoxilvas;<br />
b) ZiriTadi nawili _ nabij-nabij vxsniT Temas, vadasturebT naTqvams cifrebiT, faqtebiT,<br />
an citatebiT. yoveli sturuqturuli erTeuli (Tavi, paragrafi) sruldeba mokle daskvnebiT;<br />
g) daskvna _ TemasTan dakavSirebiT vayalibebT zogad daskvnebs, uarvyofT an veTanxmebiT<br />
wyaroTa avtorebis poziciebs da gamovTqvamT sakuTar mosazrebas problemebis gadaWrasTan<br />
dakavSirebiT.<br />
rodesac referati dasrulebulia, saboloo Strixia _ misi gaformeba.<br />
referatis gaformeba:<br />
satitulo furceli _ moicavs informacias saswavlo dawesebulebebis Sesaxeb, ewereba<br />
sagani/saganTa jgufi, referatis saTauri. Semsruleblisa da maswavleblis vinaoba. satitulo<br />
furcelze numeracia ar daaqvT.<br />
Sinaarsi _ struqturuli erTeulebis Sinaarsi gverdebis miTiTebiT.<br />
samuSaos teqsti _ a) Sesavali, b) ZiriTadi nawili da g) daskvna. aqedan iwyeba gverdebis gadanomvra<br />
da masze daismis Sesabamisi cifri 3.<br />
literaturis sia _ wyaroebis sruli bibliografiuli monacemebis miTi TebiT.<br />
axla, rodesac cnobilia yvela etapi, Temis sirTulidan gamomdinare unda daeTmos vadebi,<br />
romelSic amis gakeTeba zedmeti Zalisxmevis gareSe moxerxdeba. mag., Tuki moswavle irCevs<br />
sareferatod Temas konkretuli qveynis Sesaxeb, mas SeiZleba mieces erTi kvira, magram Tuki uwevs<br />
paralelebis gavleba romelime or qveyanas Soris, maSin referatisTvis gamoyofili dro unda<br />
gaiza rdos or kviramde. sasurvelia, moewyos Sualeduri ganxilva, raTa naSromi ukeTesi gamovides.<br />
proeqti<br />
proeqti – konkretuli problemis gadaWris an iniciativis ganxorciele bisken mimarTuli<br />
mravalferovani samuSao, romelSic warmmarTvelia kvleviTi, SemoqmedebiTi, TanamSromlobisa<br />
da sakomunikacio unarebis ganviTareba.<br />
proeqti, rogorc meTodi, ganaTlebaSi me-20 saukunis dasawyisSi Semovida. es meTodi aqtiuri<br />
da mizanmimarTuli swa vlis saSualebas iZleoda da iZleva.<br />
moswavleebi mudmivad svamen SekiTxvebs: ratom gvaswavliT ama Tu im saki Txs? raSi gamomadgeba<br />
es codna? maswavleblebs uWirT am kiTxvebze damajerebeli da argumentirebuli pasuxis gacema.<br />
am problemis mogvarebaSi maswavlebels daexmareba imis codna, Tu rogor amuSaos moswavleebi<br />
saswavlo proeqtze muSaobisas. moswavleebi realuri problemis gadasaWrelad SeZenil codnasa da<br />
unar-Cvevebs iyeneben. proeqtiT swavleba iwvevs moswavleTa motivacias da zrdis maT pasuxismgeblobas.<br />
isini xalisiT asruleben samuSaoebs da SeuZliaT xangrZlivad imuSaon dasmul sakiTxebze.<br />
sakiTxebs moswavleebi garkveuli drois (erTi an ramdenime kvira) ganmavlo baSi amuSaveben da<br />
Semdgom warudgenen mTel klass an ufro farTo auditorias. proeqtebi exmareba mozards realur<br />
cxovrebaSi gamoiyenos miRebuli codna da gamocdileba dasaxuli miznis misaRwevad.<br />
proeqtze muSaoba moicavs dagegmvis, kvlevis, praqtikuli aqtivobisa da Sedegebis warmodgenis<br />
etapebs arCeuli sakiTxis Sesabamisad. proeqti ganxo rcielebulad CaiTvleba, Tuki misi<br />
Sedegebi TvalsaCinod da damajereblad, koreqtuli formiT aris warmodgenili (mag., werilobiTi<br />
32
dokumenti, maketi, inscenireba, debatebi, aqcia, Tanmimdevruli RonisZieba da a. S.).<br />
maswavlebeli saswavlo proeqtebis mimdinareobisas konsultantis rols asrulebs, xelmZRvanelobs<br />
samuSaoebs, Ziebisa da kvlevis dros aZlevs mimarTulebas. aseve, igi uTiTebs sainformacio<br />
wyaroebs.<br />
saswavlo proeqtis dagegmvis dros, maswavlebeli iTvaliswinebs Semdegs:<br />
* ramdenad mniSvnelovania problema, romelic kvlevas iTxovs;<br />
* mosalodneli Sedegebi warmoadgendes siaxles (obieqturs an subieqtu rs);<br />
* proeqtze muSaobis dros gamoyenebuli meTodebi emsaxurebodes kvlevas;<br />
* arsebobdes arCevanis gakeTebis saSualeba, rac moswavleTa pasuxismgeblobis zrdas iwvevs.<br />
proeqti SeiZleba Sesruldes individualurad, wyvilebSi an jgufurad, erTi sagnis farglebSi,<br />
ramdenime sagnis farglebSi (saganTa integracia);<br />
maswavlebeli-moswavleebis damokidebulebis mxriv SeiZleba gamoiyos sami tipis saswavlo<br />
proeqti:<br />
1. maswavlebeli sTavazobs moswavleebs SerCeul problemebs, Temebs, saxavs misi gadaWris<br />
strategiasa da taqtikas, moswa vle ki damoukideblad gadaWris problemas.<br />
2. maswavlebeli svams problemas, moswavle damoukideblad irCevs kvlevis meTodebs da problemis<br />
gadaWris gzebs.<br />
3. moswavle gansazRvravs problemas, damoukideblad irCevs kvlevis meTo debsa da problemis<br />
gadaWris gzebs.<br />
proeqtis struqtura<br />
proeqtis aRwera<br />
proeqtis aRwera aris misi ZiriTadi Semadgeneli nawili. aRniSnuli pun qti sasurvelia daiyos<br />
qvepunqtebad, romlebSic gaerTiandeba Semdegi saxis informacia:<br />
a) problemis gansazRvra (identifikacia) _ gulisxmobs im konkretuli problemis xazgasmas,<br />
romlis sapasuxodac aris mimarTuli Tqveni proeqti.<br />
b) mizani _ gulisxmobs farTo, zogad debulebas imis Sesaxeb, Tu risi miRweva gsurT. poeqtis<br />
mizans unda warmoadgendes iseTi sasurveli garemos an pirobebis Seqmna, romelic logikur kav-<br />
SirSi iqneba (mimarTuli iqneba) zemoT aRweril problemasTan.<br />
g) amocanebi _ gulisxmobs konkretul nabijebs miznis misaRwevad. aq unda miuTiToT, ra<br />
amocanebis gadaWras isaxavT Tqvens proeqtSi miTiTebuli mi znis misaRwevad. miznebis misaRwevad<br />
SeiZleba daisaxoT erTi, ori an ramdeni me amocana imis gaTvaliswinebiT, Tu rogoria Tqveni proeqtis<br />
specifika.<br />
d) ganxorcielebis gzebi _ gulisxmobs kidev ufro konkretul nabijebs Tqven mier dasmuli<br />
amocanebis Sesasruleblad. ganxorcielebis gzebi aris procesi, romelmac unda upasuxos kiTxvebs:<br />
1) `rogor?~ _ rogor ganaxorcielebT Tqveni proeqtis amocanebs?<br />
2) `vin~ _ vin monawileobs Tqveni proeqtis ganxorcielebaSi? Dan ra evalebaT proeqtSi?<br />
proeqtis Sesrulebis vadebi<br />
unda Seicavdes proeqtis droSi ganawilebul msvlelobas. masSi unda aisaxos etapebad dayofili<br />
proeqtis Sesasruleblad gasawevi saqmianoba, gana wilebuli dReebis, kvirebis, Tveebis<br />
mixedviT proeqtis specifikidan gamomdi nare.<br />
biujeti<br />
biujeti ganacxadis erT-erTi mniSvnelovani nawilia. igi unda iyos logikur kavSirSi proeqtis<br />
aRweraSi miTiTebul amocanebTan.<br />
mosalodneli Sedegebi<br />
am nawilSi aRwereT is savaraudo efeqti an mosalodneli Sedegi, rac mohyveba proeqtis<br />
warmatebiT ganxorcielebas.<br />
monitoringi<br />
am nawilSi unda miuTiToT, Tu rogori iqneba konkretulad Tqveni proe qtis ganviTarebaze<br />
Tvalyuris devnebis (monitoringis) meqanizmi da perioduloba.<br />
Sefaseba<br />
miuTiTeT is savaraudo kriteriumebi (maCveneblebi), romlebic gansazRvravs Tqveni proeqtis<br />
warmatebas.<br />
33
proeqtis Sefasebis kriteriumebi:<br />
1. problemis identificireba;<br />
2. Teoriuli codnis praqtikul saqmianobaSi gamoyeneba;<br />
3. informaciis moZiebis unari;<br />
4. kvlevebis dagegmvisa da Catarebis unari;<br />
5. sazogadoebasTan da Sesabamis samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebTan urTierTobis<br />
unari;<br />
6. jgufis SemoqmedebiTi unari;<br />
7. moZiebuli informaciis klasifikaciisa da interpretaciis unari;<br />
8. kvlevis Sedegebis analizis unari;<br />
9. problemis gadaWris gzebis SeTavazeba;<br />
10. gadawyvetilebebis miReba;<br />
11. warmodgenili namuSevris organizeba;<br />
12. moswavleebis mier Seqmnili TvalsaCinoebebi.<br />
prezentacia, rogorc swavlebis meTodi<br />
prezentacia raime sakiTxis auditoriis winaSe sajaro wardgenis procesia. sagnobrivi standartebis<br />
moTxovnidan gamomdinare, moswavleebs mudmivad unda uwevdeT TavianTi moklevadiani<br />
Tu grZelvadiani kvlevis klasis winaSe wardgena.<br />
prezentaciis mizania, adamianebis garkveul wres (mag. Tanaklaselebs) gaacnos saqmianobis,<br />
kvlevis Sedegebi. sasurvelia, moswavleebis mier gakeTebuli preze ntacia iyos mokle (ara umetes<br />
10-15 wuTisa), azriani da saintereso. kargad momzadebuli Sinaarsis da sxvadasxva TvalsaCinoebis<br />
gamoyenebis (flipCarti, masalebi da a.S.) garda, aseve aucilebelia, momxsenebelma gaiTvaliswinos<br />
araverbaluri komunikaciis iseTi elementebi, rogorebicaa xmis tembri, sxeulis ena-Jestikulacia.<br />
prezentaciis mzadebisas saWiroa auditoriis Seswavla, Sesavlis, moxsenebis ZiriTadi nawilis<br />
da daskvnis dagegmva, sademonstracio TvalsaCinoebebis SerCeva. Semdeg ki uSualod moxseneba<br />
iwereba. maswavle unda moemzados SesaZlo SekiTxvebze pasuxis gasacemadac.<br />
gasaTvaliswinebelia is faqtoric, rom Tuki prezentacia auditoriisaTvis gasagebad ar<br />
iqneba warmarTuli, daikargeba misdami interesi. aseve kargad un da iyos dagegmili gamosvlis<br />
dro. rac mcirea dro, miT ufro rTulia yvela ZiriTadi ideis warmoCena. moxsenebis momzadebisas<br />
gasaTvaliswinebelia, rom momxsenebeli saSualod 100 sityvas ambobs wuTSi. gaiTvaliswineT,<br />
rom auditoriis interess ganapirobebs gamosvlis pirveli wuTebi. moyvanili magaliTebi unda<br />
iyos adekvaturi. magaliTebi saSualebas iZleva auditoriam ukeT daimaxsovros Tema. ZiriTadi<br />
ideebi ar unda iyos bevri (saSualod – 3), radgan erTi Temidan meoreze gadasvla auditoriis<br />
yuradRebis gafantvas iwvevs.<br />
mniSvnelovania gamosvlis dasasrulic. dasasruli unda iyos pozitiuri, an mTavrdebodes<br />
SekiTxviT. amiT Tqven aiZulebT auditorias, miubrundes ganxilul sakiTxs da dafiqrdes masze.<br />
TvalsaCinoebebi auditoriisaTvis gamomsvlelis poziciis erTgvari dadasturebaa da xels<br />
uwyobs ZiriTad ideebze yuradRebis gamaxvilebas.<br />
TvalsaCinoeba SeiZleba iyos ori tipis: teqsturi da grafikuli. isini warmoadgenen moxsenebis<br />
mniSvelovan danamats. teqturSi warmoCenili unda iyos mTavari postulatebi, rac auditoriis<br />
mxedvelobiTi mexsierebis saSualebas iZleva da advilad amaxsovrebinebs sakiTxs. postulati<br />
unda eweros garkveviT, didi SriftiT da ar aRematebodes 4-5 xazs. grafikuli SeiZleba iyos sqema,<br />
diagrama, cxrili, ruka, foto, naxati. saWiroa, prezentators gamosvlaSi CarTuli hqondes vizualuri<br />
masala, ipyrobdes auditoriis yuradRebas, magram ar unda kiTxulobdes masze warwerebs.<br />
umjobesia perefrazireba, axsna.<br />
prezentatorma winaswar unda Seamzados oTaxi, naxos ra dasWirdeba ilustraciebis gamosakravad,<br />
saWiroebis SemTxvevaSi moamzados markeri da sxva resursi.<br />
warmatebuli gamosvlisaTvis saWiroa, damyardes auditoriasTan kontaqti. gamosvlisas gasaTvaliswinebelia<br />
xmis tembri, rac auditoriis sididezea da mo kidebuli.<br />
dgoma, Jestebi unda iyos bunebrivi. metyveleba unda iyos gamarTuli da mSvidi, winadadebebi<br />
martivi, msjeloba – Tanamimdevruli, Tavi unda aaridoT Temidan Temaze gadaxtomas. auditoriis<br />
34
kiTxvebze pasuxebi unda iyos konkretuli. ar aris saWiro pasuxebis Zalian gaSla, radgan SeiZleba<br />
auditoriaze kontroli daikargos. Tuki kiTxvebi ar aris, prezentatorma Tavad SeiZleba dasvas<br />
savaraudo kiTxva msmenelis nacvlad, amis Semdeg SesaZlebelia sxvac SeuerTdes.<br />
kargia, rodesac adamiani flobs prezentaciis warmoebis unars. skolam moswavleebs unda<br />
ganuviTaros es unar-Cveva sxvadasxva saganSi, rac gulisxmobs maT mier Seqmnili kvlevis Sedegebis<br />
auditoriis winaSe wardgenas.<br />
prezentaciis Sesafaseblad maswavlebelma SeiZleba gamoiyenos Semdegi kriteriumebi:<br />
* ramdenad saintereso iyo Sesavali nawili;<br />
* ramdenad gamokveTilad iyo Camoyalibebuli Tezisebi;<br />
* ramdenad damajerebeli iyo argumentacia, magaliTad, gamyarebuli iyo msjeloba konkretuli<br />
magaliTebiTa da faqtebiT;<br />
* ramdenad Semajamebeli iyo prezentaciis daskvniTi nawili;<br />
* ramdenad saintereso da originaluri iyo saprezentacio Tema;<br />
* ramdenad daculi iyo msjelobis nawilebs Soris balansi;<br />
* ramdenad miipyro prezentatorma auditoriis yuradReba;<br />
* ramdenad SeZlo prezentatorma auditoriis yuradRebis SenarCuneba prezentaciis bolomde;<br />
* ramdenad mozomili da miznobrivi iyo prezentatoris Jestikulacia da manerebi;<br />
* ramdenad sZlia prezentatorma nerviulobis zogad fons;<br />
* ramdenad Tamamad da damajereblad gasca man msmenelebis mier dasmul SekiTxvebs pasuxi;<br />
* ramdenad daicva prezentatorma saprezentacio reglamenti;<br />
* ramdenad iyo prezentatori momzadebuli zepiri metyvelebisaTvis, miejaWva Tu ara igi<br />
baraTebs, furclebs, masalas;<br />
* ramdenad iyenebda prezentatori TvalsaCinoebas.<br />
maswavlebelma TiToeuli kriteriumis gaswvriv unda daweros Sesabamisi niSani, procentuli<br />
Sesatyvisi, amis Semdeg jamdeba qulebi da gamoiTvleba saSualo ariTmetikuli. SesaZlebelia,<br />
maswavlebelma ar gamoiyenos yvela kriteriumi da SearCios maTgan ufro mniSvnelovani. igi iniSnavs<br />
prezentatoris dadebiT da sust mxareebs. prezentaciis dasrulebis Semdeg ki moswavles<br />
eubneba yovelive amis Sesaxeb, pozitiuri kritikis formiT (ix. Sefaseba).<br />
auditoriis yuradRebis mobilizebisaTvis maswavlebelma SesaZloa moswavleebs sTxovos<br />
TiToeuli prezentatoris Sefaseba specialurad maTTvis gankuTvnili kriteriumebis mixedviT.<br />
kriteriumebi SeiZleba iyos Semdegi:<br />
* ramdenad saintereso iyo saprezentacio Tema;<br />
* ramdenad miipyro prezentatorma Tqveni yuradReba;<br />
* ramdenad gagiCinaT prezentaciam kiTxvebis dasmis survili;<br />
* ramdenad dagitovaT prezentaciam samomavlod am sakiTxze fiqris survili.<br />
TamaSebi codnis SemowmebisaTvis<br />
baraTebi<br />
dayaviT moswavleebi jgufebad. daurigeT jgufebs erTnairi raodenobis baraTebi da sTxoveT,<br />
gaixsenon rac SeiZleba meti termini Seswavlili masalidan. mieciT 5 wuTi davalebis Sesasruleblad.<br />
drois amowurvis Semdeg SeagroveT baraTebi. gaimarjvebs is jgufi, romelic yvelaze bevr<br />
termins Camowers.<br />
aurieT baraTebi da daarigeT klasSi. rig-rigobiT sTxoveT moswavleebs ganmarton termini,<br />
romelic weria maT baraTze.<br />
monaTxrobis monaTxrobi<br />
gamoiZaxeT dafasTan sami moswavle. ori maTgani gadis klasidan, xolo erTi rCeba da klasTan<br />
erTad ismens informacias, romelsac ukiTxavs maswavlebeli (2-3 abzaci Teoriuli blokidan).<br />
moiwvieT klasSi erT-erTi moswavle, romelic gareT icdida da sTxoveT TamaSis pirvel<br />
monawiles, mouyves mosmenili.<br />
Semdeg moiwvieT bolo, mesame monawile, romelic moismens informacias meore monawilisagan.<br />
amis Semdeg xelaxla waikiTxeT teqsti da klasTan erTad SeadareT TamaSis meore monawilis variants.<br />
35
auqcioni<br />
I varianti<br />
iyideba Sefaseba `10 qula~ an prizi. yovel monawiles SeuZlia `iyidos~ niSani an prizi, anu<br />
daasaxelos TemasTan dakavSirebuli nebismieri termini. (magaliTad, Tu auqcionis Temaa `saqarTvelos<br />
reliefi~, moswavles SeuZlia daasaxelos termini `mTa~), meore moswavle `awevs fass~<br />
da daamatebs axal termins (magaliTad, `qedi~, `mwvervali~), mesame moswavles SeuZlia kidev ufro<br />
`awios fasi~ axali terminis dasaxelebiT (magaliTad, `eroziuli reliefi~, `karstuli reliefi~<br />
da sxv.). sityvebi ar unda meordebodes.<br />
Tu morigi dasaxelebis Semdeg warmoiqneba pauza, maswavlebeli urtyams CaquCs: `karstuli<br />
reliefi erTi~, `karstuli reliefi ori~... am dros moswavleebi cdiloben, gaixsenon sxva sityvebi.<br />
mogebulia is, vinc bolos asaxelebs termins, anu romlis Semdegac, CaquCis mesame dartymamde<br />
veravin ixsenebs axal sityvas.<br />
gamarjvebuli monawile iRebs Sefasebas `10 qula~ an prizs.<br />
II varianti<br />
auqcionis gamocxadebis Semdeg maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, daiTvalon ‘pirobiTi<br />
erTeulebi~, anu furcelze Camoweron yvela termini, romelic ukavSirdeba Temas da daTvalon<br />
Camowerili terminebis/sityvebis raodenoba.<br />
am davalebis Sesasruleblad moswavleebs eZlevaT garkveuli dro, magaliTad 5 wuTi. 5 wuTis<br />
Semdeg iwyeba auqcioni.<br />
maswavlebeli sTavazobs klass `sawyis fass~_ davuSvaT 6 pirobiTi erTe uli. `vis SeuZlia<br />
meti?~ _ monawileebi asaxeleben TavianT cifrs (anu Camo werili sityvebis raodenobas). maswavlebeli<br />
avlens sam gamarjvebuls, romelTac yvelaze maRali fasi daasaxeles (yvelaze meti sityva<br />
aqvT Camowerili). sams virCevT imitom, rom gamarjvebulis namuSevarSi SeiZleba iyos Secdoma an<br />
gameoreba, am SemTxvevaSi mowmdeba Semdegi namuSevari.<br />
gamarjvebulTa mier Sedgenil terminTa siebi iwereba dafaze. sxva moswavleebi avseben sias,<br />
amateben gamotovebul sityvebs. amave dros xdeba zogierTi terminis dazusteba.<br />
gamarjvebuli sazeimod jildovdeba SefasebiT `10 qula~ an priziT.<br />
Tovlis gunda<br />
TamaSSi SeiZleba monawileobdes mTeli klasi. moswavleebs eZlevaT Tema. magaliTad, stiqiuri<br />
movlenebi. pirveli monawile asaxelebs erT-erT sakvanZo sityvas TemasTan dakavSirebiT. mag.,<br />
zvavi. meore imeorebs pirvel sityvas da amatebs azriT dakavSirebul meore sityvas. mag., mTa.<br />
Semdegi monawile imeorebs pirveli da meore monawilis mier warmoTqmul sityvebs da amatebs<br />
Tavisas. mag., zvavi, mTa, kavkasioni da a. S. bolos warmoiqmneba sityvaTa grZeli rigi. is, vinc<br />
akeTebs xangrZliv pauzas, gadis TamaSidan. imarjvebs is, vinc rCeba bolos da sworad CamoTvlis<br />
sityvaTa jaWvs.<br />
TamaSi Caivlis ufro organizebulad, Tu moTamaSeebs dafasTan moviwvevT da erT xazze davayenebT.<br />
is, vinc gava TamaSidan, jdeba adgilze. erT-erT moswavles evaleba dasaxelebuli sityvebis<br />
Camowera da Secdomebis dafiqsireba. sasurvelia, rom maswavlebeli am moswavlis gverdiT<br />
imyofebodes, radgan amgvarad ufro advilia situaciis kontroli.<br />
didaqtikuri funqciis gasaZliereblad pirveli sityva SeiZleba daasaxelos maswavlebelma.<br />
es SeiZleba iyos rTulad dasamaxsovrebeli termini, xSirad ganmeorebisas moswavleebi mas ufro<br />
advilad daimaxsovreben.<br />
sityvaTa jaWvi SeiZleba daiweros dafaze, radgan TamaSis monawileebi dafisken zurgiT dganan.<br />
anbani<br />
moswavleebi individualurad an wyvilebSi adgenen sityvaTa CamonaTvals Semdegi instruqciis<br />
mixedviT: sityvebi unda daiwyos konkretul asoze da ukavSirdebodes gakveTilis Temas.<br />
davalebis Sesasruleblad moswavleebs garkveuli dro eZlevaT. drois amowurvis Semdeg<br />
maswavlebeli adarebs jgufebis siebs da gamoavlens gamarjvebuls. imarjvebs is, visac yvelaze<br />
grZeli sia aqvs, xolo sityvebi mkacrad Seesabameba Temas.<br />
maswavlebeli xmamaRla kiTxulobs klasSi saukeTeso CamonaTvals. danarCenebi avseben sakuTar<br />
siebs im sityvebiT, romlebic maT daaviwydaT.<br />
36
gamoicani termini<br />
TamaSis mTavari monawile (wamyvani) gadis saklaso oTaxidan, klasi ki Caifiqrebs sityvas,<br />
romelic Seexeba ganvlil masalas.<br />
amis Semdeg mTavar monawiles kvlav iwveven klasSi _ mas klasisaTvis maqsimum aTi kiTxvis<br />
dasmis ufleba aqvs, ris Semdegac unda gamoicnos Cafiqrebuli sityva.<br />
kiTxvebze pasuxi SeiZleba iyos `ki, ara, nawilobriv~. kiTxvasa da pasuxs Soris Sualedi ar<br />
unda aRematebodes erT wuTs.<br />
Tu aTi kiTxvis dasmis Semdeg wamyvani ver SeZlebs sityvis gamocnobas, mas sxva monawile Secvlis<br />
da klasi axal sityvas Caifiqrebs.<br />
wamyvanis Secvlisas klasi asaxelebs Cafiqrebul sityvas.<br />
es saSualebas aZlevs maswavlebels, dainaxos moswavlis logikuri azrovnebis SesaZleblobebi.<br />
TamaSi moswavleebs aCvevs kiTxvebis sworad dasmas, pasuxebis Sejerebasa da swori daskvnebis<br />
gakeTebas.<br />
turniri<br />
am TamaSisas ori moswavle ejibreba erTmaneTs codnaSi. ganisazRvreba Tema.<br />
pirveli moswavle svams kiTxvas mocemul Temaze, meore _ upasuxebs. Tu pasuxi sworia, meore<br />
moswavle Tavad svams kiTxvas, romelzedac pirveli monawile pasuxobs.<br />
TamaSi grZeldeba manam, sanam ar gaiJRerebs araswori pasuxi, an moswavle ver SeZlebs Tavisi<br />
kiTxvis dasmas.<br />
gamarjvebulia is, vinc bolos upasuxebs sworad, xolo mis mier dasmuli kiTxva swori pasuxis<br />
gareSe darCeba.<br />
Tu TamaSi male dasrulda (meore an mesame kiTxvaze), mogebulTan TamaSs agrZelebs sxva<br />
moTamaSe.<br />
gaagrZele Txroba<br />
am TamaSSi moswavleebi rigrigobiT, TiTo winadadebiT cdiloben, mouyvnen klass ganvlili<br />
masala. erTi iwyebs, xolo meore agrZelebs Txrobas. imarjvebs is, visi winadadebac boloa da<br />
romlis mere veravin verafers igonebs.<br />
es TamaSi SeiZleba gaiTamaSoT wyvilebSi an klasebSi.<br />
me vici xuTi...<br />
es savarjiSo Zalian hgavs sabavSvo TamaSs _ `me vici xuTi saxeli~.<br />
wamyvani ambobs: `me vici saqarTvelos xuTi mwvervali~.<br />
sxva moswavleebma unda moifiqron xuTi mwvervali da Seadaron wamyvanis Canafiqrs. imarjvebs<br />
is monawile, romelic pirveli daasaxelebs xuT mwve rvals saqarTveloSi.<br />
Semdeg wamyvani asaxelebs axal gamocanas: `me vici xuTi mdinare~, `me vici xuTi tba~ da a. S.<br />
krosvordi<br />
TamaSSi monawileobs ori adamiani (an mTeli klasi muSaobs wyvilebSi).<br />
saWiroa ujredebiani furceli. cxaddeba dro (vTqvaT, aTi wuTi) da Tema.<br />
pirveli sityva iwereba furclis SuaSi horizontalurad an vertikalurad. is unda exebodes<br />
aRniSnul Temas da Sedgebodes aranakleb xuTi asosagan, yvela aso iwereba calke ujraSi. Semdeg<br />
moswavleebi rigrigobiT weren axal sityvebs (horizontalurad an vertikalurad).<br />
yoveli Cawerili sityvisaTvis _ 1 qula.<br />
arsebuli sityvebis yovel gadakveTaze _ 2 qula.<br />
gaimarjvebs is, vinc yvelaze met qulas moagrovebs.<br />
37
VI komentarebi moswavlis wignis sagakveTilo<br />
paragrafebze<br />
VIII klasis `geografiis~ moswavlis wigni 6 nawilisa da 53-mde Temisgan (paragrafisgan) Sedgeba.<br />
saxelmZRvaneloSi warmodgenilia rubrikebi:<br />
1. leqsikoni _ sadac ganmartebulia axali terminebi, ucxo sityvebi.<br />
2. kiTxvebi da davalebebi _ romelTa umetesoba sruldeba gakveTilze, xolo nawili moswavleebs<br />
eZlevaT saxlSi saSinao davalebis saxiT.<br />
3. es sainteresoa _ am nawilSi moswavleebi gaecnobian damatebiT cnobebs gakveTilSi mocemul<br />
masalasTan dakavSirebiT.<br />
4. magaliTebi;<br />
5. danarTebi.<br />
TiToeuli sagakveTilo Tema moicavs Sinaarsis realizaciisTvis gankuTvnil teqstebs, ilustraciebs,<br />
sqemebs, diagramebs, cxrilebs da istoriul wyaroebs, romlebic gankuTvnilia jgufuri<br />
an individualuri samuSaoebisaTvis.<br />
Sinaarsi<br />
I Tavi geografiuli mdebareoba da msoflios regionebi<br />
1. sivrce da teritoria<br />
2. geografiuli mdebareoba<br />
3. regioni da misi gamoyofis principebi<br />
4. ganviTarebuli da ganviTarebadi msoflio<br />
5. msoflios qveynebi<br />
II Tavi kontinentebi<br />
6. evropa<br />
7. azia<br />
8. CrdiloeTi amerika<br />
9. samxreTi amerika<br />
10. afrika<br />
11. avstralia da okeaneTi<br />
12. antarqtida<br />
III Tavi mosaxleoba da migracia<br />
13. msoflio mosaxleoba<br />
14. ra aris migracia?<br />
15. iZulebiT migracia<br />
16. Tanamedrove migraciebis <strong>geografia</strong><br />
IV Tavi dasaxlebebi da urbanizacia<br />
17. gansaxlebis formebi<br />
18. qalaqi<br />
19. qalaqis funqciebi da iersaxe<br />
20. risgan Sedgeba qalaqi?<br />
21. ra aris urbanizacia?<br />
22. aglomeraciebi da megalopolisebi<br />
23. qalaqis problemebi<br />
24. sofeli<br />
38
V Tavi meurneoba<br />
25. Tanamedrove msoflios meurneoba<br />
26. samecniero-teqnikuri progresi<br />
27. mrewveloba<br />
28. saTbob-energetikuli meurneoba da energetikuli resursebi<br />
29. soflis meurneoba<br />
30. momsaxurebis sfero<br />
31. transporti<br />
32. transportis saxeebi<br />
33. gzebi, xidebi, gvirabebi<br />
34. komunikaciebi<br />
35. turizmi<br />
36. vaWroba da savaWro gzebi<br />
37. vaWrobis saxeebi da formebi<br />
38. saerTaSoriso vaWroba<br />
VI Tavi kavkasia<br />
39. kavkasiis mdebareoba da teritoria<br />
40. kavkasiis reliefi<br />
41. kavkasiis hava da Sida wylebi<br />
42. kavkasiis bunebrivi resursebi<br />
43. Savi zRva<br />
44. kaspiis zRva<br />
45. stiqiuri movlenebi kavkasiaSi<br />
46. samxreT kavkasiis ekologiuri problemebi<br />
47. bunebis dacva samxreT kavkasiaSi<br />
48. iunesko da samxreT kavkasia<br />
49. samxreT kavkasiis qveynebis meurneoba<br />
50. kavkasiis mosaxleoba<br />
51. kavkasiis qalaqebi<br />
52. kavkasia da saqarTvelo<br />
53. saqarTvelos mxareebi<br />
danarTi 1. naxevarsferoebi ruka<br />
danarTi 2 msoflio politikuri ruka<br />
danarTi 3. evropis fizikuri ruka<br />
danarTi 4. evropis politikuri ruka<br />
danarTi 5. aziis fizikuri ruka<br />
danarTi 6. aziis politikuri ruka<br />
danarTi 7. CrdiloeT amerikis fizikuri ruka<br />
danarTi 8. CrdiloeT amerikis politikuri ruka<br />
danarTi 9. samxreT amerikis fizikuri ruka<br />
danarTi 10. samxreT amerikis politikuri ruka<br />
danarTi 11. afrikis fizikuri ruka<br />
danarTi 12. afrikis politikuri ruka<br />
danarTi 13. avstraliis fizikuri ruka<br />
danarTi 14. avstraliisa da okeaneTis politikuri ruka<br />
danarTi 15. kavkasiis fizikuri ruka<br />
danarTi 16. saqarTvelos fizikuri ruka<br />
danarTi 17. saqarTvelos politikur-administraciuli dayofis ruka<br />
39
VII. sanimuSo gakveTilebis scenarebi<br />
§ 3<br />
regioni da misi gamoyofis principebi (1 sT.)<br />
Sedegi 1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapovebad rukis kiTxva da sxva<br />
TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• geografiul TvalsaCinoebze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 9. moswavles SeuZlia daaxasiaTos msoflios regionebis gamoyofis principebi da<br />
qveynebis klasifikaciis mniSvnelovani kriteriumebi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• iyenebs rukas da gansazRvravs fizikur-geografiuli, istoriul-kulturuli, ekonomikuri<br />
da politikuri niSniT msoflioSi regionebis gamoyofis Taviseburebebs;<br />
• akvirdeba qveynebis CrdiloeT-samxreTad dayofis (ekonomikuri ganviTarebis donis maCvenebel)<br />
rukas da ajgufebs cxrilSi qveynebs ganviTarebis donis mixedviT;<br />
• ilustraciebis analizis safuZvelze SeimuSavebs qveynis ganviTarebis donis maCvenebeli<br />
sakuTar kriteriumebs (samuSao adgilebi, savaWro obieqtebi, sauSualo xelfasi, transporti,<br />
sacxovrebeli) da gamoTqvams mosazrebebs;<br />
• irCevs or regions da ajgufebs ganmasxvavebel da msgavs niSnebs. msjelobs msgavseba-gansxvavebis<br />
gamomwvev mizezebze.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• regionis gamoyofis principebis gacnoba;<br />
• msoflios regionaluri diferenciis Sesaxeb msjeloba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• geografiul informaciis moZiebisa da interpretaciis unari;<br />
• klasificirebis unari;<br />
• msjelobisa da analizis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflios fizikuri (naxevarsferoebis) da politikuri rukebi.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – kiTxva-pasuxi – 10 wT.<br />
maswavlebeli wers dafaze sityva `regions~ da sTxovs moswavleebs, TavianTi sityvebiT ganmarton,<br />
ra aris regioni. pasuxebis mosmenis Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daakvirdnen<br />
naxevarsferoebis da msoflios politikur rukebs da gamoTqvan mosazrebebi, ra kriteriumebis<br />
mixedviT SeiZleba dayos msoflio regionebad. moswavleTa pasuxebi fiqsirdeba dafaze: mag.,<br />
fizikur-geografiuli, ekonomikur-geografiuli, politikur-administraciuli, kulturulistoriuli<br />
da sxva niSnebis mixedviT. dayofis kriteriumis CamoTvlis Semdeg moswavleebma unda<br />
moiyvanon TiToeulis magaliTi. mag., fizikur-geografiuli niSnis mixedviT gamoiyofa kavkasiis,<br />
andebis, alpebis, balkaneTis da sxva regionebi.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gaixsenon, rogor iyo dedamiwa dayofili didi geografiuli<br />
aRmoCenebamde da Semdeg (Zvel da axal samyarod).<br />
40
II etapi – rukaze muSaoba da geografiuli analizi 20 wT.<br />
maswavlebeli klass yofs oTx jgufad da TiToeul jgufs aZlevs davalebas:<br />
I jgufs evaleba, gaanalizos saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 3.1. daadginos, adamianis mier<br />
aTvisebuli da auTvisebeli teritoriebis gavrcelebi arealebi: romel kontinentzea, romel<br />
regionSi da romeli qveynebis farglebSi.<br />
II jgufs evaleba, gaaanalizos saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 3.2 da daadginos, ra niSnis<br />
mixedviT aris rukaze msoflio qveynebis dajgufebuli da gamoTqvan varaudi, Tu ratom ar aris<br />
gaTvaliswinebuli ekvatori aRniSnuli daraionebis dros.<br />
III jgufis davalebaa, saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 3.3.-is mixedviT daadginos, romel<br />
regionebad iyofa msoflio gaeros klasifikaciiT. aseve gansazRvron, romel regionSi moxvda<br />
saqarTvelo am dayofis mixedviT da gamoTqvan TavianTi mosazrebebi am sakiTxTan dakavSirebiT.<br />
IV jgufs evaleba, msoflio politikuri rukisa da saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 7.10-is<br />
mixedviT daadginon samxreT-dasavleT aziis subregionSi Semavali qveynebi da gamoTqvan TavianTi<br />
azri, Tu ra niSnebis mixedviT moxda maTi gaerTianeba.<br />
samuSaos dasrulebis Semdeg xdeba namuSevrebis prezentacia.<br />
III etapi – gakveTilis Sejameba – 15 wT.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, imuSaon individualurad. maT msoflios politikuri da<br />
naxevarsferoebis rukebis gamoyenebiT maswavleblis mier CamoTvlili regionebidan (xmelTaSuazRvispireTi,<br />
karibis zRvis auzi, sparseTis yure, gvineis yure) unda amoirCion nebismieri ori<br />
da daadginon, am regionSi Semavali qveynebi.<br />
samuSaos dasrulebis Semdeg maswavlebels namuSevrebi Tan miaqvs gasasworeblad, romelTac<br />
momdevno gakveTilze ganixilaven.<br />
gakveTilis dasasruls maswavlebeli mokled Seajamebs Catarebul aqtivobebs da moswavleebs<br />
aZlevs saSinao davalebas: gaeros regionaluri dayofis sqemis gamoyenebiT amoirCion ori regioni.<br />
moiZion masze informacia, gamoiyenon rukebi, Seadaron isini erTmaneTs da imsjelon maT Soris<br />
msgavseba-gansxvavebaze.<br />
§ 9<br />
samxreTi amerika (1 sT)<br />
Sedegi 1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosaZieblad rukis kiTxva da TvalsaCinoebis<br />
analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ganaTavsebs informacias konturul rukebsa da sxva damxmare TvalsaCinoebebze.<br />
• geografiul TYvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 2. moswavles SeuZlia gansazRvros geografiuli obieqtebisa da qveynebis mdebareoba<br />
rukaze.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• iyenebs politikur rukas da aRwers pirobiT niSnebs (ferebi, sazRvrebi), romlebiTac xdeba<br />
teritoriebis (saxelmwifoebis, calkeuli administraciuli erTeulebis, dedaqalaqebis) aRniSvna<br />
politikur rukaze.<br />
• sakoordinato badis gamoyenebiT gansazRvravs sxvadasxva geografiuli obieqtis mdebareobas,<br />
maT Soris manZilsa da mimarTulebas.<br />
41
gakveTilis mizani:<br />
• samxreT amerikis kontinentis Seswavla;<br />
• geografiuli saSualebebis miznobrivad gamoiyeneba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• sivrceSi orientaciis unari, geografiuli saSualebebis gamoyenebis, gaanalizebis, Sedarebis,<br />
klasificirebisa da interpretaciis unari;<br />
• SemoqmedebiTobis unari;<br />
• msjelobisa da daskvnebis moyvanis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflios (an naxevarsferoebis, samxreT amerikis) fizikuri ruka,<br />
msoflios (samxreT amerikis) politikuri ruka, msoflios klimaturi ruka.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – asociaciuri ruka – 15 wT.<br />
dawereT dafaze „samxreTi amerika“ da sTxoveT moswavleebs, gaixsenon yvelaferi, rac am kontinentis<br />
Sesaxeb ician.<br />
magaliTad, sqema SeiZleba aseTi saxiT warmoadginoT:<br />
andebi<br />
amazonis<br />
tyeebi<br />
espaneli dampyroblebi<br />
(konkistadorebi)<br />
samxreTi<br />
amerika<br />
brazilia<br />
amazoni<br />
anakonda<br />
fexburTi<br />
karnavali<br />
II etapi – kontinentis eqspertebi – 15 wT.<br />
moswavleebs uTxariT, rom isini miemgzavrebian samxreT amerikis kontinentze eqspediciaSi.<br />
dayaviT klasi 5 jgufad, TiToeul jgufs mianiWeT eqspertis statusi da mieciT davaleba.<br />
I jgufi – samxreT amerikis geografiuli mdebareobisa da reliefis Semswavleli eqspertebi.<br />
maT evalebaT, gansazRvron samxreT amerikis kontinentis geografiuli mdebareoba, ukiduresi<br />
wertilebis geografiuli koordinatebi, ZiriTadi orografiuli erTeulebi, aRweron andebis<br />
mTaTa sistema.<br />
II jgufi – klimatologebi.<br />
maTi amocanaa, daadginon, romel klimatur sartylebSi mdebareobs samxreTi amerika, romeli<br />
faqtorebi axdens gavlenas kontinentis havis formirebaze, rogoricvleba klimaturi pirobebi<br />
dasavleTidan aRmosavleTisken samxreT tropikis da s.g. 45 0 -is gaswvriv.<br />
III jgufi – hidrologebi.<br />
maT evalebaT, Seiswavlon samxreT amerikis hidrografiuli qseli – mdinareebi da tbebi.<br />
IV jgufi – landSaftmcodneebi.<br />
maTi mizania, daadginon, romeli bunebrivi zonebia warmodgenili samxreT amerikis kontinentze,<br />
aRweron andebSi simaRlebrivi sartyluroba;<br />
V jgufi – politologebi.<br />
swavloben samxreT amerikis politikuri rukis formirebis istoriasa da Tanamedrove mdgomareobas.<br />
42
samuSaos Sesrulebis Semdeg jgufis liderebi moawyoben namuSevrebis prezentacias.<br />
III etapi – Sejameba – 15 wT.<br />
samuSaos damTavrebis Semdex xdeba namuSevrebis ganxilva. dasasruls mokled SeajameT<br />
gakveTilze Catarebuli aqtivobebi. moswavleebs saSinao davalebad mieciT, Seadaron erTmaneTs<br />
CrdiloeTi da samxreTi amerikis kontinentebi sxvadasxva aspeqtiT (reliefi, klimaturi pirobebi,<br />
bunebrivi zonebi, politikur ruka) da daadginon maT Soris msgavseba-gansxvavebebi.<br />
§ 14<br />
ra aris migracia<br />
Sedegi 1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapoveblad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• mosaxleobis aRweris masalebze dayrdnobiT adgens sxvadasxva tipis grafikebsa da diagramebs.<br />
Sedegi 7. moswavles SeuZlia migraciis procesis Taviseburebebis daxasiaTeba.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• demografiul sakiTxebze msjelobisas iyenebs Sesabamis terminologias;<br />
• ganasxvavebs migraciis tipebs (gare, Sida, qanqariseburi da sxv.) mimarTulebisa da drois<br />
mixedviT;<br />
• asaxelebs migraciis tipebs, romelsac ukve icnobs. msjelobs adamianis migraciis SesaZlo<br />
mizezebze da mohyavs Sesabamisi magaliTebi;<br />
• varaudobs migraciis SesaZlo Sedegebze individisa (romelic CarTulia am procesSi) da<br />
qveynebisTvis (saidanac da riTac mimarTulia konkretuli migracia);<br />
• ecnoba statistikur masalas da msjelobs ekonomikuri, politikuri da ekologiuri mizezebis<br />
Sedegad gare da Sida migraciuli procesebis cvlilebebze.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• demografiuli terminologiis miznobrivad gamoyeneba;<br />
• migraciis tipebis gacnoba;<br />
• migraciis SesaZlo mizezebsa da Sedegebze msjeloba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• geografiul informaciis moZiebis, analizisa da interpretaciis unari;<br />
• argumentirebuli msjelobisa da daskvnebis gakeTebis unari;<br />
• mizez-Sedegobrivi kavSirebis dadgenis unari;<br />
• namuSevris wardgens unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflios politikuri ruka.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – kiTxva-pasuxi da geografiuli amocana 10 wT.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, upasuxon mis mier dasmul SekiTxvebs:<br />
1. ra aris demografia?<br />
2. rogor icvleba mosaxleobis raodenoba?<br />
3. ra faqtorebi axdenen gavlenas mosaxleobis dinamikaze?<br />
43
4. ra aris meqanikuri moZraoba?<br />
pasuxebis mosmenis Semdeg moswavleebi muSaoben individualurad. maT unda amoxsnan geografiuli<br />
amocana: ras udris wlis bolos qveyanaSi mosaxleobis raodenoba, Tu wlis dasawyisSi<br />
cxovrobda 50 000 kaci da wlis ganmavlobaSi daibada 1 000 adamiani, gardaicvala 700, qveyanaSi<br />
Semovida 1 200 kaci, xolo qveynidan wavida 1 600 kaci (pasuxi: wlis bolos qveyanaSi mosaxleobis<br />
rodenoba 49 900 kaci iqneba).<br />
II etapi – minileqcia da geografiul TvalsaCinoebze muSaoba – 25 wT.<br />
pasuxebis mosmenis Semdeg maswavlebeli atarebs minileqcias migraciis Temaze. yuradRebas<br />
amaxvilebs terminebze da sakiTxebze: migracia, emigracia da emigranti, imigracia da imigranti,<br />
reemigranti, migraciis gamomwvevi mizezebi, migraciis tipebi, migraciis saldo, diaspora. moswavleebTan<br />
erTad aanalizebs saxelmZRvaneloSi mocemul nax. 14.2-s da sTxovs moswavleebs,<br />
gaixsenon migraciis magaliTebi. nax. 14.2-is gamoyenebiT gansazRvron, migraciis romel saxes<br />
Sesabameba maTi moyvanili magaliTi.<br />
Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs imuSaon wyvilebSi. maT unda gaaanalizon saxelmZRvaneloSi<br />
mocemuli rukebi: nax. 14.3 da 14.5. erTi moswavle akeTebs davalebas erT rukaze, xolo<br />
meore – meore rukaze. pirveli moswavle adgens 3 qveyanas, sadac migraciis saldo dadebiTi,<br />
uaryofiTi da stabiluria, xolo meore moswavle - 3 qveyanas, sadac somxuri diaspora yvelaze<br />
metad mravalricxovania.<br />
samuSaos dasrulebis Semdeg moswavleebi namuSevrebs erTmaneTs cvlian da asworeben. samuSaos<br />
damTavrebis Semdeg xdeba namuSevrebis ganxilva SerCeviT.<br />
III etapi – gakveTilis Sejameba – 10 wT.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, imuSaon individualurad da werilobiT warmoadginon namuSevrebi.<br />
maT mokled unda daweron, ra gansxvavebaa Sida da gare migraciis gamomwvev mizezebsa<br />
da sezonur da qanqarisebur migracias Soris. maswavlebels moswavleTa namuSevrebi Tan miaqvs<br />
gasasworeblad.<br />
gakveTilis dasasruls maswavlebeli mokled afasebs gakveTilze Catarebul aqtivobebs da<br />
moswavleebs aZlevs saSinao davalebas: moiZion informacia qveyanaSi da maT regionSi mosaxleobis<br />
Sida da gare migraciis Sesaxeb da werilobiT gamoTqvan varaudi, ra problemebi SeiZleba<br />
warmoiqmnas aRniSnuli procesebis Sedegad.<br />
§ 19<br />
qalaqis funqciebi da iersaxe (1 sT)<br />
Sedegi1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapovebad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ganaTavsebs informacias konturul rukebze da sxva damxmare TvalsaCinoebebze.<br />
• geografiul TvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 8. moswavles SeuZlia daaxasiaTos urbanizaciis procesi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• agrovebs monacemebs sakuTari dasaxlebuli punqtis Sesaxeb, adarebs sasoflo da saqalaqo<br />
dasaxlebebis fotoebs, ganmasxvavebel niSnebs ganaTavsebs cxrilSi.<br />
• ecnoba saqarTveloSi da sxva qveynebSi dasaxlebuli punqtebis statusis miniWebis kriteri-<br />
44
umebs, pirobiTi niSnebis daxmarebiT aRniSnavs sxvadasxva dasaxlebis xalxmravlobas da funqciebs.<br />
• interesis mixedviT agrovebs informacias (gegma, ruka, fotosuraTi, statistikuri informacia<br />
da sxv.) kontinentebis udides qalaqebze da adarebs maT sxvadasxva niSnis mixedviT (dagegmareba,<br />
funqciuri daxasiaTeba, infrastruqtura, mosaxleoba da sxv.); Sedegebs warmoadgens<br />
misTvis sasurveli formiT.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• qalaqis arsis, funqciebisa da iersaxis ganmsazRvreli elementebis gansazRvra.<br />
• msoflios sxvadasxva qalaqis gacnoba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• geografiul saSualebebze muSaobis unari;<br />
• varaudebis gamoTqmis unari;<br />
• argumentirebulad msjelobisa da daskvnebis gakeTebis unari:<br />
• Sedarebis unari;<br />
• namuSevris wardgenis unari.<br />
resursebi: msoflios politikuri ruka; saqarTvelos politikur-administraciuli dayofis<br />
ruka; sxvadasxva qalaqisa da soflis fotoebi.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – asocialuri rukis Sedgena – 15 wT.<br />
maswavlebeli dafaze wers or sityvas „qalaqi“ da „sofeli“ da sTxovs moswavleebs, CamoTvalon<br />
sityvebi, romlebic maT „qalaqTan“ da „sofelTan“ dakavSirebiT gaaxendebaT.<br />
qalaqi<br />
sofeli<br />
asociaciuri rukebis Sevsebis Semdeg moswavleebs daurigeT an sTxoveT, saxelmZRvaneloSi<br />
moZebnon qalaqisa da soflis fotoebi (gv. 164, 174, 191). maTi da ukve Sevsebuli asociaciuri<br />
rukebis saSualebiT wyvilebSi imuSaon da Seavson venis diagrama:<br />
qalaqi<br />
sofeli<br />
msgavseba<br />
II etapi – teqstze da konturul rukebze muSaoba – 10 wT.<br />
dausviT moswavleebs SekiTxvebi:<br />
– maTi azriT, ra kriteriumebia ganmsazRvreli dasaxlebuli punqtisTvis, rom is qalaqad iwodebodes?<br />
– ra niSnebiT gansxvavdebian msoflios qalaqebi erTmaneTisgan?<br />
– ra SeiZleba iyos qalaqis iersaxis ganmsazRvreli elementebi?<br />
45
kiTxvebze pasuxebis mosmenis Semdeg dayaviT klasi jgufebad da TiToeul jgufs mieciT davaleba.<br />
jgufis wevrebma saxelmZRvaneloSi unda moZebnon Tqven mier dasmul SekiTxvebze pasuxebi<br />
da Seadaron TavianT pasuxebs.<br />
Semdeg amoirCion msoflios 10 qalaqi, daadginon maTi xalxmravloba da funqciebi, SeimuSavon<br />
am qalaqebisa da punqtebis aRmniSvneli pirobiTi niSnebi da daitanon isini konturul rukaze.<br />
III etapi – prezentacia da Sejameba – 15 wT.<br />
samuSaos damTavrebis Semdeg moxdeba namuSevrebis prezentacia.<br />
dasasruls mokled SeajameT gakveTili da moswavleebs mieciT saSinao davaleba: damatebiTi<br />
wyaroebis saSualebiT moiZion informacia (gegma, ruka, fotosuraTi, statistika) msoflios<br />
nebismier or qalaqze da daaxasiaTon igi Semdegi gegmis mixedviT:<br />
1. mdebareoba;<br />
2. mosaxleoba;<br />
3. mokle istoria da iersaxis cvlileba;<br />
4. funqciebi da funqciuri daraioneba<br />
5. dagegmareba;<br />
6 infrastruqtura;<br />
8. adgili da mniSvneloba qveynis cxovrebaSi.<br />
moswavleebs SeuZliaT namuSevrebi warmoadginon sasurveli formiT: cxrili, sqema, Canaxati,<br />
werilobiTi Tema da sxv.<br />
§ 28<br />
saTbob-energetikuli meurneoba da<br />
energetikuli resursebi (2 sT.)<br />
Sedegi 6. moswavles SeuZlia msjeloba vaWrobis rolze ekonomiskis ganviTarebaSi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• irCevs mrewvelobis (mag., navTobis an bunebrivi airis mrewveloba) da msoflio meurneobis<br />
(mag., xorblisa da yavis warmoeba) zogierTi dargis produqcias. ikvlevs am produqciaze moTxovnas<br />
msoflio bazarze da konturul rukaze aRniSnavs msoflios importior da eqsportior qveynebs.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• saTbob-energetikuli resursebis gacnoba da maTi gamoyenebis Sesaxeb warmodgenis Seqmna.<br />
• resursebs moxmarebis masStabebis gacnoba da maTi dazogvis gzebis Zieba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• kavSir-urTierTobebis dadgenis unari;<br />
• problemis gansazRvrisa da misi gadaWris gzebis Ziebis unari;<br />
• SemoqmedebiTobis unari;<br />
• namuSevris wardgenis unari;<br />
• komunikaciis unari;<br />
• diskusiisa da sxvisi azris mosmenis unari;<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msofliosa da saqarTvelos sasargeblo wiaRiseulis gavrcelebis<br />
rukebi.<br />
46
gakveTilis msvleloba (pirveli saaTi.)<br />
I etapi – 15 wT.<br />
dafaze CamowereT sxvadasxva terimini: navTobi, tye, qvanaxSiri, mze, rkina, oqro, urani, qari,<br />
azbesti, bunebrivi airi, torfi, niadagi, manganumi da sxv. sTxoveT moswavleebs, imuSaon wyvilebSi,<br />
amoarCion Camoweril sityvebs Soris saTbob-energetikuli resursebi da TiToeuls miuweron<br />
gamoyenebis sfero, ekonomikis Sesabamisi dargi. namuSevrebi warmoadginon cxrilis saxiT:<br />
saTbob-energetikuli<br />
meurneobis dargi<br />
resursebi<br />
II etapi – 25 wT.<br />
samuSaos dasrulebis Semdeg moswavleebi gamarTaven Sesrulebuli samuSaos prezentacias.<br />
Semdeg kiTxuloben teqsts da ecnobian saxelmZRvaneloSi mocemul cxrils.<br />
teqstis wakiTxvis Semdeg moswavleebi klasSi wriulad dasxdebian. maswavlebeli acnobs maT<br />
instruqcias, Tu rogor unda imoqmedon: TiToeul mowavles maswavlebeli mimarTavs romelime<br />
saTbob-energetikuli resursis saxeliT da am moswavlem unda isaubros Sesabamisi resursis dadebiT<br />
da uaryofiT mxareebze. mag., moswavle N-s Sexvda urani da atomuri energia. is saubrobs, rom<br />
urani sasargeblo wiaRiseulia, romelsac atomur eleqtrosadgurSi sawvavad iyeneben. igi didi<br />
raodenobiTaa dedamiwaze, xelmisawvdomia, iafia. uranis uaryofiT mxared ki misi aRudgenadoba<br />
iTvleba; aseve is, rom atomuri eleqtrosadguris avariebs mZime Sedegebi axlavs Tan. problemaa<br />
uranis narCenebis damarxva da sxva.<br />
meore moswavles Sexvdeba navTobi, mesames _ wyali da a.S.<br />
III etapi _ 5 wT.<br />
gakveTlis dasasruls mokled SeajameT Catarebuli aqtivobebi da sTxoveT moswavleebs, saxelmZRvaneloSi<br />
mocemuli testi-anketa Seavson mSoblebis daxmarebiT.<br />
me-2 saaTi<br />
I etapi _ 10 wT.<br />
sTxoveT moswavleebs, warmoadginon testi-anketis pasuxebi. gamoarkvieT, rogori mdgomareobaa<br />
klasis moswavleebs Soris energodazogviTi saqmianobis kuTxiT.<br />
II etapi _ 20 wT.<br />
dayaviT klasi jgufebad da TiToeul jgufs mieciT davaleba: 1) daadginon qronologiuri TanmimdevrobiT<br />
energiis wyaroebi, romelsac adamiani iyenebs (adreuli droidan dRemde): atomuri<br />
energia, Sinauri cxovelebis kunTebis Zala (mag. cxenis Zala), navTobi, qaris energia, adamianis<br />
kunTebis Zala, naxSiri, wylis energia, mzis energia.<br />
2) CamoTvalon eleqtrosadgurebis tipebi da daajgufon isini garemoze zemoqmedebis mixedviT.<br />
axsnan, Tu ratom gamoimuSavebs zogi maTgani `ekologiurad sufTa energias~, zogi ki piriqiT.<br />
3) ganmarton, Tu rogor esmiT gamoTqmebi: a) energetikuli krizisi, b) energiis wyaroebze kontroli<br />
qveynis Zalauflebis sawindaria.<br />
namuSevrebis prezentaciis Semdeg isaubreT energetikuli resursebis dazogvis aucileblobis<br />
Sesaxeb. aseve yuradReba gaamaxvileT eleqtrosadgurebis muSaobis ekologiur aspeqtebze.<br />
47
III etapi _ 15 wT.<br />
sTxoveT moswavleebs, individualurad imuSaon. CamoTvalon, TviTon raSi iyeneben eleqtroenergias<br />
da ra wvlili SeuZliaT Seitanon energodazogviT saqmeSi.<br />
raSi viyeneb<br />
enelqtroenergias<br />
rogor SeiZleba Sevamciro<br />
misi xarjva<br />
Sesrulebuli namuSevrebi gamoakariT oTaxSi.<br />
gakveTilis dasasruls sTxoveT moswavleebs, saxlSi werilobiT moamzadon Tema _ atomuri<br />
energiis gamoyeneba, dadebiTi da uaryofiTi mxareebi.<br />
§ 29<br />
soflis meurneoba<br />
Sedegi1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapoveblad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ganaTavsebs informacias konturul rukebze da sxva damxmare TvalsaCinoebebze.<br />
• geografiul TvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 3. moswavles SeuZlia axsnas, Tu ra gavlenas axdens bunebrivi pirobebi dasaxlebis<br />
tipebsa da meurneobis ganviTarebaze.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ikvlevs sasoflo-sameurneo ganxris asortiments, agrovebs maT (mag. cxrilis saSualebiT)<br />
saqarTvelos kuTxeebis mixedviT, gansazRvravs sasoflo-sameurneo tipebs da Sedegebs warmoadgens<br />
misTvis sasurvel formiT.<br />
Sedegi 6. moswavles SeuZlia msjeloba vaWrobis rolze ekonomikis ganviTarebaSi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• irCevs mrewvelobisa da soflis meurneobis zogierTi dargis produqcias, ikvlevs am produqciaze<br />
moTxovnas msoflio bazarze da konturul rukaze aRniSnavs umsxviles importior da<br />
eqsportior qveynebs.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• soflis meurneobis, rogorc ekonomikis Semadgeneli mniSvnelovani nawilis gaazreba;<br />
• soflis meurneobis dargobrivi struqturis gacnoba;<br />
• soflis meurneobis sxvadasxva produqtis mniSvnelovani mwarmoebeli da eqsportiori qveynebis<br />
gacnoba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• geografiuli informaciis moZiebis, analizisa da interpretaciis unari;<br />
• mizez-Sedegobrivi kavSirebis dadgenis unari;<br />
• geografiuli kvlevisa da analizis unari.<br />
48
esursebi: saxelmZRvanelo, msoflios politikuri ruka, naxevarsferoebis ruka, msoflios<br />
klimaturi sartylebis ruka, saqarTvelos fizikuri ruka, msoflios konturuli ruka.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – geografiul TvalsaCinoebze muSaoba – 10 wT.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gaixsenon, mrewvelobis garda kidev ra nawilisgan Sedgeba<br />
meurneoba (ekonomika). pasuxis mosmenis Semdeg dafaze xazavs soflis meurneobis struqturis<br />
gamomsaxvel sqemas da sTxovs moswavleebs, daexmaron sqemis SevsebaSi. sqema Semdegi saxisaa:<br />
soflis meurneoba<br />
memcenareoba<br />
mecxoveleoba<br />
Semdeg maswavleblis TxovniT moswavleebi muSaoben damoukideblad. maT unda CamoTvalon<br />
memcenareobis da mecxoveleobis Semadgeneli dargebi.<br />
mebostneoba<br />
mevenaxeoba<br />
mebaReoba<br />
memcenareoba<br />
memindvreoba<br />
meyvavileoba<br />
marcvleuli kulturebi<br />
(xorbali, simindi,<br />
brinji da a.S.)<br />
mekartofileoba<br />
teqnikuri kulturebi<br />
(bamba, mzesumzira,<br />
seli da a.S.)<br />
49
meRoreoba<br />
mefrinveleoba<br />
mecxvareoba<br />
(cxvari da Txa)<br />
msxvlfexa rqosani<br />
mesaqonleoba (Zroxa,<br />
xari, kameCi)<br />
mecxoveleoba<br />
mecxeneoba<br />
meTevzeoba<br />
mefutkreoba<br />
meabreSumeoba<br />
sqemebis Sevsebis Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Seadaron TavianTi Sevsebuli<br />
sqemebi saxelmZRvaneloSi mocemul sqemebs: nax. 29.1 da nax. 29.6 da Seavson an gaasworon maT mier<br />
Sevsebuli sqemebi.<br />
II etapi – minileqcia, teqstsa da geografiul TvalsaCinoebze muSaoba – 25 wT.<br />
maswavlebeli atarebs minileqcias soflis meurneobis Sesaxeb. yuradRebas amaxvilebs dargis<br />
mniSvnelobaze, bunebrivi pirobebis rolze soflis meurneobis ganviTarebis saqmeSi. Semdeg klass<br />
yofs sam jgufad da TiToeul jgufs aZlevs davalebas:<br />
I jgufs evaleba, gaaanalizos saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 29.4 da nax. 29.5 da klimaturi<br />
sartylebis, naxevarsferoebisa da msoflios politikuri rukebis gamoyenebiT, daadginos, sad aris<br />
gavrelebuli xorbali da yava da axsnas maTi gavrcelebis arealebis geografiuli Tavisebureba.<br />
II jgufs evaleba, gaecnos saxelmZRvaneloSi moyvanil magaliTebs 1-4, aseve teqstSi mocemuli<br />
axal terminebs da moamzados Tema soflis meurneobis Sesaxeb.<br />
III jgufis davalebaa, gaaanalizos saxelmZRvaneloSi mocemuli nax. 29.8 da Tavad Seqmnili pirobiTi<br />
niSnebis gamoyenebiT konturul rukaze aRniSnos soflis meurneobis zogierTi produqtis<br />
mwarmoebeli udidesi qveynebi. samuSaos dasrulebis Semdeg gaimarTeba namuSevrebis prezentacia.<br />
III etapi – gakveTilis Sejameba – 10 wT.<br />
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gamoiyenon saqarTvelos fizikuri ruka da werilobiT<br />
upasuxon Semdeg kiTxvas:<br />
1. saqarTvelos bunebrivi pirobebidan gamomdinare, barSi ZiriTadad miwaTmoqmedebas misdeven,<br />
mTaSi ki mecxoveleobas. dasavleT saqarTveloSi subtropikuri kulturebi mohyavT (mag. citrusebi,<br />
Cai, kivi), aRmosavleTSi ki ZiriTadad mevenaxeoba, mexileoba da mebostneobaa gavrcelebuli.<br />
axseniT, romelma bunebrivma pirobebma Seasrula gadawmyveti roli soflis meurneobis<br />
dargebis amgvar gadanawilebaSi?<br />
moswavleTa mier Sesrulebuli namuSevrebi maswavlebels Tan miaqvs gasasworeblad. gakveTilis<br />
bolos mokled ajamebs Catarebul aqtivobebs da moswavleebs aZlevs saSinao davalebas:<br />
1. gamoikvlion axlomdebare sasoflo-sameurneo bazarSi an supermarketSi warmodgenili<br />
produqciis asortimenti. daajgufon isini imis mixedviT, Tu saqarTvelos romel kuTxeSi da<br />
romel qveyanaSicaa warmoebuli. TiToeul produqts miuweron soflis meurneobis romel dargs<br />
da qvedargs miekuTvneba.<br />
2. daadginon, soflis meurneobis romeli dargebia ganviTarebuli mis mxareSi, sofelSi da<br />
asnan, Tu ratom ganviTarda swored es dargebi.<br />
50
§ 31<br />
transporti (1 sT.)<br />
Sedegi 7. moswavles SeuZlia msjeloba transportis ganviTarebaze uZvelesi droidan dRemde.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• asaxelebs misTvis cnobil satransporto saSualebebs da msjelobs maTi gamoyenebis efeqtianobaze<br />
sxvadasxva tipis produqciis gadazidvisas.<br />
• msjelobs sxvadasxva tipis satransporto saSualebebis ganviTarebisa da gamoyenebis perspeqtivebze<br />
gansxvavebul bunebriv garemoSi.<br />
• cxrilSi ajgufebs garemo pirobebsa da Sesabamis efeqtur satransporto saSualebebs.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• transportis mniSvnelobis gacnobiereba, sxvadasxva satransporto saSualebebis ganviTarebis<br />
istoriis gacnoba da gmoyenebis perspeqtivebis Sesaxeb msjeloba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• mizez-Sedegobrivi kavSirebis dadgenis unari;<br />
• problemis gaazrebisa da daskvnebis gakeTebis unari;<br />
• geografiuli informaciis interpretaciis unari;<br />
• msjelobisa da namuSevris wardgenis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflios politikuri da fizikuri rukebi.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – provocireba da „drois“ xazi – 10 wT.<br />
sTxoveT moswavleebs, CamoTvalon maTTvis nacnobi transportis saSualebebi. maTi pasuxebi<br />
daafiqsireT dafaze: mag., cxeni, manqana, matarebeli, sahaero burTi, TviTmfrinavi, raketa, etli,<br />
velosipedi da a.S.<br />
Semdeg sTxoveT, imuSaon wyvilebSi, maT mier CamoTvlili satransporto saSualebebi daajgufon<br />
Zvel da axal saxeobebad da ganalagon `dros xazze~ warmoSobis mixedviT.<br />
II etapi – geografiul informaciaze muSaoba – 20 wT.<br />
moswavleTa namuSevrebis gacnobis Semdeg mokled gaacaniT maT, Tu risgan Sedgeba satransporto<br />
kompleqsi, rogoria transportis saxeebis klasifikacia, ras niSnavs tvirTbrunva da<br />
mgzavrTbrunva.<br />
Tqveni saubris Semdeg dayaviT klasi jgufebad da mieciT davaleba:<br />
1. cxrilSi daajgufon garemo pirobebis Sesabamisi efeqturi satransporto saSualebebi.<br />
2. gaaanalizon saxelmZRvaneloSi mocemuli msoflio tvirT- da mgzavrTbrunvis grafiki (nax.<br />
31.6) da upasuxon kiTxvebs:<br />
a) romeli satransporto saSualeba liderobs tvirTbrunvisa da mgzavrTbrunvis mixedviT?<br />
b) ram gamoiwvia transportis sxvadasxva saxeobis dawinaureba an CamorCena tvirT- da mgzavrTbrunvis<br />
TvalsazrisiT?<br />
jgufebis mier Sesrulebuli samuSaos wardgenis Semdeg moawyveT mcire diskusia. dayaviT klasi<br />
ramdenime jgufad da TiToeuls daarqviT transportis romelime saxeobis saxeli. mag.:<br />
I jgufs – saavtomobilo, II jgufs – sarkinigzo, III jgufs – sahaero da a. S.<br />
uTxariT maT, rom isini am satransporto saSualebebis eqspertebi arian, maT mouwevT msjeloba<br />
51
da TavianTi satransporto saSualebebis Sesaxeb mosazrebis gamoTqma, Tu ramdenad efeqtiania<br />
esa Tu is satransporto saSualeba sxvadasxva tipis produqciis gadazidvisas; gamo yenebis ra<br />
perspeqtivebi aqvT gansxvavebul bunebriv garemoSi.<br />
III etapi – gakveTilis Sejameba – 5 wT.<br />
diskusiis damTavrebis Semdeg mokled SeajameT gakevTilze Catarebuli aqtivobebi da sTxoveT<br />
moswavleebs, moiZion informacia saqarTveloSi romelime satransporto saSualebis ganviTarebis<br />
istoriaze.<br />
§ 38<br />
saerTaSoriso vaWroba (1 sT)<br />
Sedegi1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapovebad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• geografiul TvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 6. msjelobs vaWrobis rolze ekonomikis ganviTarebaSi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ikvlevs sasoflo-sameurneo bazris asortiments, asxvavebs adgilze warmoebul da importirebul<br />
produqcias. Sedegs warmoadgens misTvis sasurveli formiT;<br />
• irCevs mrewvelobisa da soflis meurneobis zogierTi dargis produqcias, ikvlevs am produqciaze<br />
moTxovnas msoflio bazarze da konturul rukaze daaqvs umsxvilesi importiori da eqsportiori<br />
qveynebi.<br />
• ganmartavs importisa da eqsportis cnebebs. statistikuri masalis analizis safuZvelze<br />
ajgufebs sxvadasxva produqciis importior da eqsportior qveynebs.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• vaWrobis rolis gansazRvra ekonomikis ganviTarebaSi;<br />
• saqarTvelos adgilis gansazRvra saerTaSoriso vaWrobis <strong>geografia</strong>Si.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• sxvadasxva saxis geografiul saSualebebze muSaobis, informaciis moZiebis, daxasiaTebisa<br />
da interpretaciis unari;<br />
• argumentirebulad msjelobisa da daskvnebis gakeTebis unari;<br />
• namuSevris wardgenis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflios politikuri ruka, statistikuri masala.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – saSinao davalebis Semowmeba da sasoflo-sameurneo bazris produqciis<br />
analizi –15 wT.<br />
maswavlebeli gakveTils iwyebs kiTxvebiT ganvlili masalidan:<br />
1. ra gansxvavebaa: eqsportsa da imports Soris?<br />
2. sacalo da sabiTumo vaWrobas Soris?<br />
3. specializirebul da universalur birJas Soris?<br />
52
4. bazarsa da bazrobas Soris?<br />
5. saSinao da sagareo vaWrobas Soris?<br />
Semdeg moswavleebma unda warmoadginon saSinao davaleba. maT unda gamoekvliaT sakuTar<br />
sacxovrebel adgilTan mdebare uaxlesi supermarketi da sasoflo-sameurneo bazris asortimenti<br />
da gasayidi saqoneli daejgufebinaT importirebul da adgilze warmoebul produqciad.<br />
saSinao davalebis warmodgenis Semdeg sTxoveT moswavleebs, imuSaon wyvilebSi da daadginon,<br />
ra saxis saqonelia ZiriTadad importirebuli da ra saxisa – adgilze warmoebuli. imsjelon am<br />
gansxvavebis gamomwvev mizezebze.<br />
II etapi – geografiul saSualebebze muSaoba – 15 wT.<br />
dayaviT klasi jgufebad da TiToeul jgufs mieciT davaleba:<br />
I jgufs evaleba nax. 38. 1-isa da nax. 38. 2-is mixedviT daadginon:<br />
a) msoflios ori qveyana, sadac erT sul mosaxleze wliuri vaWrobis moculoba yvelaze maRalia,<br />
yvelaze dabalia da gansazRvron saqarTvelos adgili;<br />
b) daadginon, romeli qveynebi lideroben eqsportis moculobiT da aRniSnon isini konturul<br />
rukaze;<br />
g) Seadaron ZiriTadi eqsportiori da erT sul mosaxleze wliuri vaWrobis mxriv lideri<br />
qveynebi da gamoitanon daskvna.<br />
II jgufma nax. 38.3-is mixedviT daadginos, ratom da rogor Seicvala saerTaSoriso vaWrobis<br />
struqtura 1960-2008 wlebSi?<br />
III etapi – prezentacia da gakveTilis Sejameba – 15 wT.<br />
samuSaos damTavrebs Semdeg jgufis warmomadgeneli warmoadgens Sesrulebul davalebas.<br />
dasasruls mokled kidev erTxel SeajameT gakveTili da mieciT moswavleebs saSinao davaleba:<br />
amjerad gamoikvlion maT sacxovrebel adgilTan axlos mdebare sasursaTo maRaziis asortimenti.<br />
gasayidi saqoneli, wina kvlevis msgavsad, kvlav daajgufon warmoebul da Semotanil saqonlad.<br />
sakuTari kvlevis Sedegebi Seadaron wina kvlevis Sedegebs, daadginon, ra msgavseba-gansxvavebas<br />
amCneven da imsjelon am msgavseba-gansxvavebis gamomwvev mizezebze.<br />
§ 39<br />
kavkasiis mdebareoba da teritoria (1 sT)<br />
Sedegi1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapoveblad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ganaTavsebs informacias konturul rukebze da sxva damxmare TvalsaCinoebebze.<br />
• geografiul TvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 2. moswavles SeuZlia gansazRvros geografiuli obieqtis da qveynebis mdebareoba<br />
rukaze.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• sakoordinato badis gamoyenebiT gansazRvravs sxvadasxva geografiuli obieqtis mdebareobas,<br />
maT Soris manZilebsa da mimarTulebebs;<br />
• iyenebs rukas da msjelobs saqarTvelos mdebareobaze regionaluri da msoflio masStabiT;<br />
adarebs romelime sxva qveynis mdebareobas.<br />
53
Sedegi 4. moswavles SeuZlia daaxasiaTos kavkasiis regioni.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• iyenebs Sesabamis Tematur rukebs da aanalizebs evropa-azias Soris sazRvris gatarebis<br />
sakiTxs (ganixilavs da ganazogadebs sazRvris gatarebis alternatiul variantebs, asabuTebs<br />
misTvis misaRebi variantis marTebulobas) da daaqvs igi konturul rukaze.<br />
• politikuri da fizikuri rukebis gamoyenebiT ajgufebs qveynebs mdebareobis mixedviT; saubrobs<br />
kavkasiis da masSi Semavali qveynebis mdebareobaze.<br />
gakveTilis mizani:<br />
• kavkasiisa da saqarTvelos geografiuli mdebareobis gansazRvra;<br />
• problemis gaazreba da misi gadaWris gzebis Zieba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• rukebze da sxva geografiul saSualebebze muSaobis unari;<br />
• problemis dasmisa da gadaWris gzebis Ziebis unari;<br />
• msjelobisa da daskvnebis gakeTebis unari;<br />
• msgavseba-gansxvavebis dadgenis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo; msofliosa da kavkasiis fizikuri da politikuri rukebi.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – kiTxva-pasuxi – 10 wT.<br />
sTxoveT moswavleebs, gaixsenon ukve naswavli masala da upasuxon SekiTxvebs:<br />
– ra aris regioni da subregioni?<br />
– ra kriteriumebiT xdeba regionebis gamoyofa?<br />
– aris Tu ara kavkasia calke regioni da ratom?<br />
– kavkasiis garda, kidev romeli regionebi ician?<br />
– sad mdebareobs kavkasia?<br />
– sad mdebareobs saqarTvelos?<br />
II etapi – muSaoba rukebze – 15 wT.<br />
dayaviT klasi oTx jgufad da TiToeul jgufs mieciT davaleba:<br />
I jgufs – msofliosa da kavkasiis rukebis gamoyenebiT gansazRvros da daaxasiaTos kavkasiis<br />
geografiuli mdebareoba;<br />
II jgufs – evropisa da aziis rukebis gamoyenebiT gansazRvros da daaxasiaTos kavkasiis geografiuli<br />
mdebareoba.<br />
III jgufs – evropisa da aziis rukebis gamoyenebiT gansazRvros da daaxasiaTos saqarTvelos<br />
geografiuli mdebareoba;<br />
IV jgufs – msoflios rukis gamoyenebiT SearCios kavkasiis msgavsi romelime regioni da Seadaros<br />
misi da kavkasiis geografiuli mdebareoba.<br />
samuSaos dasrulebis Semdeg jgufis liderebi moawyoben namuSevris prezentacias.<br />
III etapi – diskusia „kuTxeebi“ da gakveTilis Sejameba – 20 wT.<br />
daxazeT dafaze sqemebi:<br />
54
kavkasia<br />
saqarTvelo<br />
evropa<br />
azia<br />
evropa<br />
azia<br />
sTxoveT moswavleebs, gaiyon oTx jgufad: kavkasiis evropaSi, kavkasiis aziaSi, saqarTvelos<br />
evropaSi da saqarTvelos aziaSi mdebareobis momxreebad. poziciis arCevis Semdeg jgufebi klasis<br />
oTx sxvadasxva kuTxeSi dasxdebian. maT TavianTi mosazrebis dasamtkiceblad unda Camoweron<br />
argumentebi.<br />
Semdeg iwyeba diskusia: „sad mdebareobs kavkasia da saqarTvelo – evropasa Tu aziaSi?“ jgufebi<br />
diskusiis procesSi argumentebiT cdiloben sakuTari poziciis dacvas. TiToeuli maTi argumenti<br />
fiqsirdeba dafaze, sqemis Sesabamis grafaSi.<br />
diskusiis damTavrebis Semdeg hkiTxeT moswavleebs, xom ar Seicvales Tavdapirveli mosazreba<br />
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi sTxoveT daasabuTon, ratom, da<br />
pasuxis mosmenis Semdeg mas SeeZleba SeuerTdes im jgufs, romlis poziciac gaiziara.<br />
dasasruls mokled SeajameT gakveTili da moswavleebs mieciT saSinao davaleba:<br />
1. konturul rukaze aRniSnon evropa-azias Soris sazRvris gatarebis maTTvis misaRebi varianti;<br />
2. moifiqron da werilobiT warmoadginon evropa-azias Soris sazRvris gatarebis alternatiuli,<br />
sakuTari varianti.<br />
§ 44<br />
kaspiis zRva (1 sT)<br />
Sedegi1. moswavles SeuZlia geografiuli informaciis mosapoveblad rukis kiTxva da sxva<br />
geografiuli TvalsaCinoebis analizi.<br />
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:<br />
• ganaTavsebs informacias konturul rukebze da sxva damxmare TvalsaCinoebebze.<br />
• geografiul TvalsaCinoebaze mocemul erTi tipis informacias gamoxatavs sxva saxiT.<br />
Sedegi 5. moswavles SeuZlia msjeloba transportis ganviTarebaze uZvelesi droidan dRemde.<br />
Sedegi miRweulia, Tu moswavle:<br />
• konturul rukaze daaqvs is saxmeleTo da sazRvao marSrutebi, romlebiTac saqarTvelo<br />
ukavSirdeba mezobel saxelmwifoebs;<br />
• msjelobs warsulSi da Tanamedrove epoqaSi kavkasiis rolze, rogorc satransporto damakavSirebel<br />
derefanze evropa-azias Soris.<br />
Sedegi 4. moswavles SeuZlia daaxasiaTos kavkasiis regioni.<br />
Sedegi miRweulia, Tu moswavle:<br />
• iyenebs rukas da axasiaTebs Savi da kaspiis zRvebis fizikur-geografiul maxasiaTeblebs,<br />
mniSvnelovan resursebs (mineraluri, biologiuri, rekreaciuli) da garemosdacviT problemebs.<br />
gamoTqvams mosazrebebs garemos dacvis rolsa da perspeqtivebze.<br />
55
gakveTilis mizani:<br />
• kavkasiis, rogorc evropa-aziis satransporto gzajvarednis mniSvnelobis gansazRvra;<br />
• Savi da kaspiis zRvebis Seswavla, maTi mniSvnelobis gaazreba da geoekologiuri problemebis<br />
gacnobiereba.<br />
gamomuSavebuli unar-Cvevebi:<br />
• informaciis gaanalizebisa da daskvnebis gakeTebis unari;<br />
• Sedarebisa da mizez-Sedegobrivi kavSirebis dadgenis unari;<br />
• garemoze pasuxismgeblobisa da zrunvis unari.<br />
resursebi: saxelmZRvanelo, msoflos (an naxevarsferoebis) fizikuri ruka, kavkasiis ruka.<br />
gakveTilis msvleloba:<br />
I etapi – gonebrivi ieriSi – 10 wT.<br />
sTxoveT moswavleebs, gaixsenon wina gakveTilze naswavli masala „Savi zRva~. dafaze winaswar<br />
gamzadebuli cxrilis Sesabamis grafebSi CawereT maTi pasuxebi:<br />
Savi zRva<br />
mdebareoba<br />
fizikuri<br />
Taviseburebebi<br />
mosazRvre<br />
mniSvne-<br />
problemebi<br />
maxasiaTeblebi<br />
qveynebi<br />
loba<br />
II etapi – teqstze muSaoba – 15 wT.<br />
klasi dayaviT jgufebad, mieciT maT davalebad, waikiTxon saxelmZRvaneloSi mocemuli teqsti<br />
„kaspiis zRva“ da teqstis safuZvelze Seavson kaspiis zRvis Sesaxe analogiuri sqema:<br />
kaspiis zRva<br />
mdebareoba<br />
fizikuri<br />
Taviseburebebi<br />
mosazRvre<br />
mniSvne-<br />
problemebi<br />
maxasiaTeblebi<br />
qveynebi<br />
loba<br />
III etapi – venis diagramis Sevseba – 20 wT.<br />
dafaze daxazeT venis diagrama, sTxoveT moswavleebs (jgufebSi), diagrama gadaxazon rveulSi<br />
da Seavson:<br />
Savi<br />
zRva<br />
msgavseba<br />
kaspiis<br />
zRva<br />
samuSaos damTavrebis Semdeg jgufebi warmoadgenen Sesrulebul samuSaos. ukeTes Sedegad<br />
CaiTvleba is jgufi, romelic ufro met msgavseba-gansxvavebas daadgens.<br />
gakveTilis dasasruls mokled SeajameT gakveTilze Catarebuli aqtivobebi.<br />
56
X moswavlis wignSi mocemuli davalebebis pasuxebi<br />
§ 1. sivrce da teritoria<br />
1. adamianma geosivrcis is nawili aiTvisa, sadac misi cxovrebisa da saqmianobisaTvis xelsayreli<br />
bunebrivi pirobebia.<br />
2. gvalva, wyaldidoba da sxv.<br />
3. geosivrce samganzomilebiania da igi sam nawils – xmeleTs, wyalsa da sahaero sivrces moicavs;<br />
teritoria sivrcisgan gansxvavebiT organzomilebiania da igi xmeleTs da masze arsebul Sida<br />
wylebs moicavs.<br />
4. germaniis teritoria 1937-2000 wlebSi ramdenjerme Seicvala, rac upirvelesad politikuri<br />
movlenebiT (ori msoflio omi da germaniis gaerTianeba) iyo gamowveuli.<br />
§ 2. geografiuli mdebareoba<br />
1. politikuri ruka aris msoflios, kontinentebis an didi regionebis geografiuli ruka,<br />
romelzedac asaxulia teritoriul-politikuri dayofa. misi ZiriTadi elementebia saxelmwifoebisa<br />
da damoukidebeli teritoriebis sazRvrebi, dedaqalaqebi, didi qalaqebi da mimosvlis<br />
gzebi. zogjer politikur rukaze asaxulia federaciuli wyobis saxelmwifoebis SemadgenlobaSi<br />
Semavali avtonomiuri warmonaqmnebis sazRvrebi, teritoriul-politikuri da administraciulteritoriuli<br />
danayofebis dedaqalaqebi da centrebi. msoflios politikur rukaze yvela qveyanaa<br />
gamosaxuli.<br />
2. a) mag., germania centralur evropaSi mdebareobs. mas 9 saxmeleTo mezobeli hyavs. esenia:<br />
poloneTi, CexeTi, avstria, Sveicaria, safrangeTi, luqsemburgi, belgia da niderlandebi. gasasvleli<br />
aqvs CrdiloeTisa da baltiis zRvebze.<br />
didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefo kunZulovani qveyanaa<br />
da igi atlantis okeaneSi mdebare britaneTis kunZulebze mdebareobs. qveyanas erTi saxmeleTo<br />
mezobeli hyavs – irlandia. evropis kontinentisgan gamoyofilia la-manSis srutiT.<br />
safrangeTi dasavleT evropaSi mdebareobs. qveyanas 6 saxmeleTo mezobeli hyavs da farTo<br />
gasasvleli aqvs atlantis okeaneSi, maT Soris biskais yureSi da samxreTiT – xmelTaSua zRvaze.<br />
safrangeTis mezoblebia: espaneTi, italia, Sveicaria, luqsemburgi, germania, belgia.<br />
b) evropa: ruseTi, safrangeTi, espaneTi, luqsemburgi, lixtenSteini, vatikani;<br />
azia: ruseTi, CineTi, indoeTi, bangladeSi, nepali, Sri-lanka;<br />
CrdiloeTi amerika: aSS, kanada, meqsika;<br />
samxreTi amerika: brazilia, argentina, bolivia, safrangeTis gviana, ekvadori, surinami;<br />
afrika: egvipte, alJiri, libia, burundi, ruanda, togo.<br />
3. a) aralis zRvis piras navsadgurebi mdebareobda, romlebmac zRvis farTobis Semcirebis gamo<br />
TavianTi funqcia dakarga. Sesabamisad, mosaxleoba, romlebic TevzWeras misdevda an am portebSi<br />
iyo dasaqmebuli, iZulebuli gaxdeboda, saqmianobis sfero Seecvala.<br />
b) aralis zRvis garSemo buneba mniSvnelovnad Seicvleboda.<br />
4. londons Tavisi qveynis mimarT zRvispira mdebareoba aqvs: parizs, moskovs, berlins, praRas<br />
da Tbiliss ki – centraluri.<br />
5. zRvispira.<br />
6. avstralia mTlianad samxreT naxevarsferoSi mdebareobs. samxreT tropiki mas TiTqmis<br />
Suaze kveTs. igi yvela kontinentidan mniSvnelovani manZiliTaa daSorebuli. avstralia farTobiT<br />
yvelaze patara kontinentia, ris gamoc mas kunZul-kontinentsac uwodeben. igi dasaxlebul<br />
kontinentebs Soris yvelaze mSrali, dabali da naklebad dasaxlebulia. misi farTobia 7,63 mln.<br />
km 2 , kunZulebiT – 7,7 mln. km 2 ,<br />
7. a) iaponia, filipinebi, didi britaneTi, kuba, irlandia;<br />
57
) indoeTi, samxreT korea, somali, SvedeTi, norvegia;<br />
g) saqarTvelo, TurqeTi, espaneTi.<br />
d) monRoleTi, belorusi, CexeTi, Sveicaria, nepali.<br />
§ 3. regioni da misi gamoyofis principi<br />
1. sahara, avstraliis centraluri nawili, CrdiloeT amerikis arqtikuli nawili, amazonis<br />
dablobi, ruseTis CrdiloeTi da aRmosavleTi nawilebi, aziis centraluri nawili.<br />
2. fizikur-geografiuli TvalsazrisiT, yvelaze martivia dedamiwis kontinentebad dayofa.<br />
SedarebiT rTulia misi dayofa istoriuli, socialur-ekonomikuri, kulturuli, enobrivi da<br />
sxva niSnebis mixedviT.<br />
3. xmelTaSuazRvispireTis qveynebia: espaneTi, safrangeTi, italia, xorvatia, montenegro,<br />
albaneTi, saberZneTi, TurqeTi, kviprosi, malta, siria, libani, israeli, egvipte, libia, alJiri,<br />
tunisi, maroko.<br />
balkaneTis qveynebia: slovenia, xorvatia, montenegro, bosnia-hercegevina, serbeTi, makedonia,<br />
saberZneTi, albaneTi, bulgareTi, rumineTi.<br />
karibis zRvis qveynebia: meqsika, belizi, gvatemala, hondurasi, nikaragua, kosta-rika, panama,<br />
kolumbia, venesuela, kuba, haiti, dominikelTa respublika.<br />
sparseTis yuris qveynebia: erayi, quveiTi, saudis arabeTi, bahreini, katari, arabeTis gaer-<br />
Tianebuli saamiroebi, omani, irani.<br />
gvineis yuris qveynebia: kot-divuari, gana, togo, benini, nigeria, kameruni, gaboni, gvinea.<br />
xmelTaSuazRvispireTis qveynebi erT regionSi gaerTianebuli arian xmelTaSuazRvis auzis<br />
irgvliv mdebareobis mixedviT. karibis zRvis qveynebi gaerTianebulia karibis zRvis auzis irgvliv<br />
mdebareobis mixedviT. balkaneTis qveynebSi gaerTianebulia balkaneTis naxevarkunZulze<br />
mdebare qveynebi. sparseTisa da gvineis yuris qveynebi gaerTianebuli arian sparseTsa da gvineis<br />
yuris irgvliv mdebareobis mixedviT.<br />
4. a) msoflios CrdiloeTisa da samxreTis qveynebad dayofis dros ekvatori ar iyo mniSvnelovani<br />
faqtori, radgan CrdiloeTis qveynebs miakuTvnes ganviTarebuli, xolo samxreTis<br />
qveynebs – ganviTarebadi qveynebi.<br />
b) ganviTarebuli qveynebia: aSS, gaerTianebuli samefo, germania, safrangeTi, iaponia da sxv.<br />
ganviTarebadi qveynebia: meqsika, ukraina, egvipte, saqarTvelo da sxv.<br />
5. a) gaeros mixedviT msoflio Semdeg regionebad iyofa: CrdiloeTi amerika, centraluri<br />
amerika, karibis zRvis regioni, samxreTi amerika, CrdiloeTi evropa, dasavleTi evropa, samxreTi<br />
evropa, aRmosavleTi evropa, dasavleTi azia, centraluri azia, aRmosavleTi azia, samxreTi azia,<br />
samxreT-aRmosavleTi azia, CrdiloeTi afrika, dasavleTi afrika, centraluri afrika, aRmosavleTi<br />
afrika, samxreTi afrika, avstralia da axali zelandia, mikronezia, polonezia, melanezia.<br />
b) CrdiloeT evropis, dasavleT evropis, samxreT evropis da aRmosavleT evropis. ZiriTadad<br />
qveynebis geografiuli mdebareobis mixedviT.<br />
g) aRmosavleT evropis.<br />
6. siria, iordania, libani, israeli, erayi, saudis arabeTi, iemeni, omani, arabeTis gaerTianebuli<br />
saamiroebi, quveiTi, katari, bahreini; es qveynebi erT subregionSi gaerTianebuli arian geografiuli<br />
mdebareobis mixedviT (arabeTis naxevarkunZulis qveynebi).<br />
§ 4. ganviTarebuli da ganviTarebadi msoflio<br />
1. a) mSp-is maCveneblis mixedviT qveynebi Semdegnairad jgufdeba: a) qveynebi, romelTa mSp-is<br />
maCvenebelia 1000-dan 100000-mde aSS dolari; b) 10000-dan 25000-mde aSS dolari; g) 25000-dan 50000-<br />
mde aSS dolari; d) 50000-dan 100000-mde aSS dolari.<br />
2. a) aSS, kanada, avstralia;<br />
b) eTiopia, kongo, Cadi;<br />
58
g) saqarTveloSi mSp-is maCvenebeli 1800 aSS dolari;<br />
3. mosaxleobis ricxovnoba, sakvebi produqciis warmoeba, vaWroba.<br />
§ 5. msoflios qveynebi<br />
1. monarqiuli qveynebia: gaerTianebuli samefo, iaponia, niderlandebi, espaneTi, norvegia.<br />
respublikuri qveynebia: aSS, safrangeTi, ruseTi, CineTi, saqarTvelo, alJiri.<br />
2. federaciuli qveynebia: aSS, avstralia, indoeTi, ruseTi, germania.<br />
unitaruli qveynebia: SvedeTi, iaponia, islandia, poloneTi, dania.<br />
3. magaliTad germania da gaerTianebuli samefo. germania federaciuli mmarTvelobis parlamenturi<br />
respublikaa. didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefo konstituciuri<br />
monarqiaa da saxelmwifos meTauria monarqi. parlamenti TemTa da lordTa palatisgan<br />
Sedgeba.<br />
§ 6. evropa<br />
1. a) CrdiloeTidan – CrdiloeT yinulovani okeane, dasavleTidan – atlantis okeane.<br />
b) evropa afrikisagan gamoyofilia xmelTaSua zRviT, gibraltaris srutiT.<br />
2. CrdiloeTiT – nordkapis koncxi (norvegia), C.g. 71 0 10’ da a.g. 25 0 47’<br />
samxreTiT – marokis (tarifis) koncxi (espaneTi), C.g. 36 0 da d.g. 5 0 38 ‘<br />
dasavleTiT – rokas koncxi (portugalia: C.g. 38 0 46’ da d.g. 9 0 29’<br />
aRmosavleTiT – uralis qedis aRmosavleTi kalTebi.<br />
4. kolis naxevarkunZuli, skandinaviis naxevarkunZuli, CrdiloeTis zRva, pa-de-kales srute,<br />
la-manSis srute, kunZuli didi britaneTi, biskais yure, pirines naxevarkunZuli, gibraltaris<br />
srute, balearis kunZulebi, kunZuli sardinia, kunZuli sicilia, apeninis naxevarkunZuli, mesinis<br />
srute, balkaneTis naxevarkunZuli, kunZuli kreta, egeosis zRva, dardanelis srute, marmarilos<br />
zRva, bosforis srute, Savi zRva.<br />
5. tireniis, adriatikis, alboranis, balearis, liguriis, kretis, egeosis, mirtois da ioniis<br />
zRvebi.<br />
6. a) skandinaviis naxevarkunZulze – norvegia, SvedeTi; pirenes naxevarkunZulze – espaneTi,<br />
portugalia; apeninis naxevarkunZulze – italia; balkaneTis naxevarkunZulze – slovenia, xorvatia,<br />
montenegro, bosnia-hercegovina, serbeTi, albaneTi, saberZneTi, bulgareTi, rumineTi.<br />
b) Spicbergenis kunZulebi – norvegiis, k. islandia – islandias, k. irlandia – irlandiasa<br />
da gerTianebul samefos, k. didi britaneTi – gerTianebul samefos (inglisi, Sotlandia, uelsi);<br />
k. korsika – safrangeTs, k. sardinia – italias, k. sicilia – italias; k. malta – maltas, k. kreta –<br />
saberZneTs.<br />
g) atlantis okeanis zRvebi esazRvreba: norvegias, did britaneTs, SvedeTs, fineTs, estoneTs,<br />
litvas, latvias, danias, poloneTs, germanias, niderlandebs, belgias, safrangeTs, portugalias,<br />
espaneTs, italias, slovenias, xorvatias, montenegros, albaneTs, saberZneTs, rumineTs, TurqeTs,<br />
ukrainas, ruseTs, saqarTvelos.<br />
CrdiloeT yinulovani okeanis zRvebi esazRvreba: norvegias, ruseTs.<br />
7. apeninis mTebi vrceldeba italiis teritoriaze; kavkasiis – saqarTvelos, ruseTis (krasnodarisa<br />
da stavropolis mxareebisa da adiRes, yabardo-balyareTis, yaraCai-CerqezeTis, CrdiloeT<br />
oseTis, CeCneTis, inguSeTisa da daRestnis respublikebis) da azerbaijanis teritoriaze;<br />
alpebi – safrangeTis, Sveicariis, italiis, avstriis, germaniis teritoriaze.<br />
8. evropis Crdilo-dasavleT sanapirosTan axlos gadis atlantis okeanis Tbili Crdilo-atlantikuri<br />
dineba, romlis gamoc dasavleT evropis klimati gacilebiT rbilia, vidre aRmosavleT<br />
evropisa.<br />
9. atlantis okeanidan Semosuli haeris masebi dasavleTidan aRmosavleTisaken gadaadgildeba,<br />
gzaSi igi kargavs zRviur Tvisebebs, amitom aRmosavleT evropaSi hava gacilebiT mkacria, vidre<br />
evropis dasavleT nawilSi.<br />
59
10. arqtikul klimatur sartyelSi moqceulia evropis ukiduresi Crdilo-aRmosavleTi nawili<br />
da Crdilo yinulovan okeaneSi mdebare kunZulebi. subtropikul klimatur sartyelSi moqceulia<br />
evropis samxreT-aRmosavleTi, samxreTi da samxreT-dasavleTi nawilebi.<br />
11. a) evropis mdinareebi miekuTvneba atlantisa da CrdiloeT yinulovani okeaneebis auzebs;<br />
b) volga, mtkvari, Tergi.<br />
12. a) mdinare raini miedineba germaniis, safrangeTis, Sveicariis teritoriebze;<br />
b) mdinare rainze ganlagebulia qalaqebi: liucerni, bazeli, strasburgi, maini, kiolni, diuseldorfi,<br />
diusburgi, vezeli, roterdami;<br />
g) romi mdebareobs mdinare tibrze, varSava – vislaze, sankt-peterburgi – nevaze, budapeSti<br />
– dunaize, parizi – senaze, londoni – Temzaze;<br />
d) mdinare volgaze mdebareobs qalaqebi: astraxani, volgogradi, saratovi, samara, yazani,<br />
niJni novgorodi, iaroslavi, tveri.<br />
14. bunebrivi pirobebis Taviseburebis gaTvaliswinebiT evropaSi gamoiyofa: CrdiloeTis,<br />
dasavleTis, aRmosavleTis, centraluri, samxreTi da samxreT-aRmosavleTis regionebi.<br />
CrdiloeT evropis qveynebia: norvegia, islandia, SvedeTi, dania, fineTi.<br />
dasavleT evropis qveynebia: gaerTianebuli samefo, irlandia, safrangeTi, belgia, niderlandebi,<br />
germania.<br />
centraluri evropis qveynebia: Sveicaria, avstria, luqsemburgi.<br />
samxreT evropis qveynebia: espaneTi, portugalia, italia, saberZneTi, malta, monako.<br />
samxreT-aRmosavleT evropis qveynebia: saqarTvelo, somxeTi, azerbaijani.<br />
aRmosavleT evropis qveynebia: ukraina, ruseTi, belorusi, litva, latvia, estoneTi, moldova.<br />
aRmosavleT evropis qveynebia: rumineTi, poloneTi, CexeTi, slovakeTi, bulgareTi, ungreTi.<br />
§ 7. azia<br />
1. a) ekvatori;<br />
b) CrdiloeTiT: – Celuskinis koncxi C.g. 77 0 43’<br />
samxreTiT: piais koncxi s.g. 1 0 16’<br />
aRmosavleTiT: deJnevis koncxi d.g. 169 0 40’<br />
g) azias ekvris CrdiloeT yinulovani, atlantis, wynari da indoeTis okeaneebi; zRvebidan:<br />
karis, laptevebis, aRmosavleT cimbiris, Cukotkis, beringis, oxotis, iaponiis, aRmosavleT CineTis,<br />
yviTeli, samxreT CineTis, andamanis, arabeTis, wiTeli, xmelTaSua, marmarilosi.<br />
d) aziis kontinents ekuTvnis Cukotkis, kamCatkis, koreis, malakis, indoCineTis, indostanis<br />
da arabeTis naxevarkunZulebi.<br />
kunZulebi: CrdiloeTis miwa, axalcimbiris, vrangelis, saxalini, kuriliis, iaponiis (hokaido,<br />
honsiu, kiusiu, sikoku), filipinebis (lusoni, mindanao), taivanis, xainani, Sri-lanka, kalimantani,<br />
sumatra, sulavesi, iava, filipinebis.<br />
2. dasavleT cimbiris dablobi, Sua cimbiris zegani, Turanis dablobi, mesopotamiis dablobi,<br />
ind-gangis dablobi, didi CineTis dablobi, tibetis zegani. meTebi: altai, himalai, pamiri, kunluni,<br />
hindiyuSi, tian-Sani.<br />
3. a) CineTi, monRoleTi, nepali, tajikeTi, yirgizeTi, avRaneTi, irani.<br />
b) tailandi, uzbekeTi, pakistani, bangladeSi.<br />
g) laosi, vietnami, indonezia, filipinebi, CineTi, malaizia.<br />
4. a) irani, avRaneTi, CineTi, nepali, mianmari, laosi, vietnami.<br />
b) Cukotkis, kamCatkis, koreis da indoCineTis naxevarkunZulebze; kuriliis, iaponiis (hokaido,<br />
honsiu, kiusiu, sikoku), zondis (kalimantani, sulavesi, sumatra, iava) kunZulebze.<br />
g) kluCevskaia sopka, fuZiama, krakatau.<br />
5. a) arqtikul, subarqtikul, zomier, subtropikul, tropikul, subekvatorul da ekvatorul<br />
60
klimatur sartylebSi.<br />
b) indostanis n/k – subekvatorul klimatur sartyelSi;<br />
indoCineTis n/k – subekvatorul klimatur sartyelSi;<br />
kamCatkis n/k – zomier klimatur sartyelSi;<br />
koreis n/k – udidesi nawili zomier klimatur sartyelSi, samxreTi nawili – subtropikul<br />
klimatur sartyelSi.<br />
arabeTis n/k – tropikul klimatur sartyelSi.<br />
g) kontinentze yvelaze did farTobze zomieri klimaturi sartyeli vrceldeba;<br />
d) kontinentis ukiduresi CrdiloeTi nawili (CrdiloeT-yinulovani okeanispira), CrdiloeTis<br />
miwis, axali cimbiris da vrangelis kunZulebi moqceulia arqtikul klimatur sartyelSi;<br />
kunZulebi sumatra, iava, kalimantani, sulavesi da filipinebis samxreTi kunZulebi moqceulia<br />
ekvatorul klimatur sartyelSi.<br />
6. kontinentis didma farTobma masze yvela klimaturi sartylis arseboba ganapiroba.<br />
7. daba Cerapunja himalais samxreT mTiswineTSi mdebareobs. indoeTis okeanidan wamosuli<br />
musonuri teniani haeris masebi ver laxavs himalais mTebis bariers, amitom xdeba maTi swrafi<br />
gaciveba da kondensireba. Semdeg ki atmosferuli naleqis saxiT (wvimis) modis himalais samxreT<br />
mTiswineTSi. swored amitom es adgili erT-erTi yvelaze uxvnaleqiani adgilia dedamiwaze.<br />
8. himalais mTebi mniSvnelovani klimaturi barieria, magram ar warmoadgens wyalgamyofs<br />
aziaSi. zogierTi mdinare, romelic saTaves iRebs misi samxreTi mTiswineTidan mag., indi, gangi,<br />
brahmaputra, iravadi – indoeTis okeanis auzs miekuTvneba. amitom igi ar aris wyalgamyofi qedi.<br />
9. a.b.<br />
mdinareebi auzi qveynebi<br />
ianZi wynari okeane CineTi<br />
enisei Crd. yinulovani okeane ruseTi<br />
lena Crd. yinulovani okeane ruseTi<br />
brahmaputra indoeTis okeane CineTi, indoeTi, bangladeSi<br />
irivadi indoeTis okeane mianmari<br />
mekongi wynari okeane CineTi, tailandi, laosi, kamboja<br />
obi Crd. yinulovani okeane ruseTi<br />
gangi indoeTis okeane indoeTi, bangladeSi<br />
amuri wynari okeane ruseTi, CineTi<br />
indi indoeTis okeane CineTi, indoeTi, pakistani<br />
xuanxe wynari okeane CineTi<br />
amudaria aralis zRva (gaudinari) yazaxeTi<br />
sirdaria aralis zRva (gaudinari) uzbekeTi<br />
10. aralis zRva-tbaSi ori mdinare – sirdaria da amudaria Caedineba. gasuli saukunis 60-70-<br />
ian wlebSi, am mdinareebidan gaiyvanes sarwyavi arxebi, ris gamoc mdinareTa bunebrivi Camonadeni<br />
Semcirda, ramac aralis zRvis donis daweva gamoiwvia.<br />
12. a) aziis kontinentze gavrcelebulia Semdegi bunebrivi zonebi: arqtikuli udabnoebi, tundra<br />
da tyetundra, taiga (wiwvovani tyeebi), Sereuli da farTofoTlovani tyeebi, tyestepebi da<br />
stepebi, udabnoebi da naxevarudabnoebi, savanebi da meCxeri tyeebi, maradmwvane xeSeSfoTliani<br />
tyeebi da buCqnarebi, cvalebadteniani tyeebi, notio ekvatoruli tyeebi.<br />
b) kontinentis udidesi nawili mocqeulia wiwvovani tyeebis (taigis), tyestepebisa da stepebis<br />
bunebriv zonebSi.<br />
tyestepebisa da stepebis bunebrivi zonis farTobi aziaSi gacilebiT metia, vidre evropaSi.<br />
13. aziis kontinentze tyestepebi, stepebi, naxevarudabnoebi da udabnoebi centralur raionebSi<br />
61
gvxvdeba, radgan es regionebi mcire naleqianobiT (mSrali, ariduli klimatiT) gamoirCeva.<br />
14. a) zomieri da subtropikuli.<br />
15. centraluri aziis qveynebia: uzbekeTi (taSkenti), TurqmeneTi (aSxabadi), tajikeTi (duSanbe),<br />
yirgizeTi (biSkeki), monRoleTi (ulan-batori), yazaxeTi (astana).<br />
samxreT-dasavleT aziis qveynebia: siria (damasko), iordania (amani), israeli (ierusalimi),<br />
libani (beiruTi), erayi (baRdadi), quveiTi (el-quveiTi), katari (doha), bahreini (manama), saudis<br />
arabeTi (el-riadi), iemeni (sana), omani (maskati), arabeTis gaerTianebuli saamiroebi (abu-dabi).<br />
samxreT-aRmosavleT aziis qveynebia: mianmari (iangoni), tailandi (bangkoki), kamboja (pnompeni),<br />
laosi (ventiniani), vietnami (hanoi), malaizia (kuala-lumpuri), singapuri (singapuri), indonezia<br />
(jakarta), brunei (bandar-seri-begevani), filipinebi (manila).<br />
b) aziis naxevarkunZulovani qveynebia: TurqeTi, saudis-arabeTi, iemeni, omani, indoeTi,<br />
mianmari, tailandi, kamboja, laosi, vietnami, samxreT korea.<br />
aziis kunZulovani qveynebia: iaponia, filipinebi, indonezia, Sri-lanka.<br />
g) kunZul axal gvineis teritoria gayofilia or nawilad: erTi nawili ekuTvnis indonezias,<br />
meore – papua axal gvineas.<br />
§ 8. CrdiloeTi amerika<br />
1. a) CrdiloeT amerikas esazRvreba: CrdiloeT yinulovani, atlantis da wynari okeaneebi.<br />
zRvebi: bofortis, bafinis, karibis, beringis.<br />
b) CrdiloeT polaruli wre, Crdilo tropiki<br />
2. CrdiloeTiT: merCisonis koncxi – C.g. 71 0 50’<br />
samxreTiT – mariatos koncxi – C.g. 7 0 12’<br />
dasavleTiT – princ uelsis koncxi – d.g. 168 0 0’<br />
aRmosavleTiT sent-Carlzis koncxi – d.g. 55 0 40’<br />
3. CrdiloeT amerikis mniSvnelovani yureebia: alaskis, butias, foqsis, hudsonis, wm. lavrentis,<br />
meqsikis, kaliforniis.<br />
naxevarkunZulebia: alaskis, labradoris, floridis, kaliforniis.<br />
kunZulebia: viqtoria, bafinis miwa, grenlandia, niufaundlendi, bermudis kunZulebi, bahamis<br />
kunZulebi, didi antiliis kunZulebi (kuba, iamaika, haiti, puerto-riko), mcire antiliis<br />
kunZulebi, havais kunZulebi.<br />
4. a) kordilierebi urTierTparaleluri maRali mTagrexilebis – kldovani, kaskadovani, sanapiro<br />
qedis, siera-nevadis mTebisgan da maT Soris moTavsebuli sxvadasxva simaRlis – iukonis,<br />
kolumbiis, kolorados da meqsikis zegnebisgan Sedgeba.<br />
b) kldovani, kaskadovani, sanapiro qedebi da siera-nevadis mTebi urTierTparaleluradaa<br />
ganlagebuli.<br />
g) kordilierebis umaRlesi mwvervalia mak-kinli (6 194 m).<br />
6. a) CrdiloeT amerikis teritoriaze vxvdebiT: arqtikul, subarqtikul, zomier, subtropikul,<br />
tropikul da subekvatorul klimatur sartylebs. kontinentis yvelaze didi nawili zomier<br />
sartyelSia moqceuli.<br />
b) subtropikul klimatur sartyelSi havis sami olqi gamoiyofa: wynari okeanis mxares –<br />
xmelTaSuazRvuri, atlantis okeanis mxares – musonur-subtropikuli, xolo maT Soris – kontinentur-subtropikuli.<br />
tropikul klimatur sartyelSi havis ori olqi gamoiyofa: dasavleTSi sanapiro udabnos<br />
havis olqi, xolo meqsikis yuris periferiasa da antiliis kunZulebze – notio tropikuli.<br />
g) CrdiloeT amerikis teritoriaze atmosferuli naleqebi araTanabradaa ganawilebuli.<br />
yvelaze uxvnaleqiania zomieri da nawilobriv subekvatoruli kordilierebisa da meqsikis yuris<br />
mimdebare mTebis kalTebi, sadac 2000-3000 mm naleqi modis. atlantis okeanispira teritoriaze<br />
naleqebis raodenoba 1000-dan 2000 mm-mdea. centralur vakeebze 500-1000 mm, xolo did vakeebze<br />
62
250-500 mm. yvelaze naklebi naleqi 200 mm-ze, zogan 100 mm-ze naklebi kordilierebis mTaTaSoris<br />
zegnebze, arqtikuli da subarqtikuli sartylebis Sida raionebSi modis.<br />
7. CrdiloeT amerikis dasavleTiT mdebare kordilierebis mTebi wynari okeanidan Camosuli<br />
teniani haeris masebs eRobeba da amitom TiTqmis mTeli teni dasavleTis kalTebze rCeba, Sida vakeebze<br />
ki kontinenturi hava yalibdeba. kontinentur centralur nawilSi, CrdiloeT yinulovani<br />
okeanidan meqsikis yuremde gadaWimul vakeTa derefani xels uwyobs arqtikuli da tropikuli<br />
haeris masebis gadaadgilebas. tropikul ganedebSi arqtikuli haeris SemoWrisas temperatura<br />
mkveTrad ecema. meqsikis yuris mxridan tropikuli haeris maRal ganedebSi SeWra zamTarSi uecar<br />
daTbobas iwvevs TviT polarul ganedebamde da grigalisebur qars – tornados warmoSobs. kontinentis<br />
ZiriTad nawilze tenis umTavresi wyaro atlantis okeanidan Semosuli haeris masebia,<br />
romlis gavlenac kordilierebamde aRwevs, radganac apalaCis dabali mTebi seriozul bariers<br />
ar warmoadgens.<br />
8. a) CrdiloeT amerikis kontinentis mdinareebi wynari, atlantisa da CrdiloeT yinulovani<br />
okeanis auzebs ganekuTvneba. wynari okeanis auzs ganekuTvneba – kolumbia, kolorado da iukoni.<br />
CrdiloeT yinulovan okeanis auzis mdinarea makenzi. atlantis okeanis auzis mdinareebia misisipi<br />
(misuriT) da wm. lavrenti.<br />
b) kanadasa da aSS-is sazRvarze mdebareobs xuTi didi tba: zemo, miCigani, huroni, eri da<br />
ontario. bevri tbaa kanadis teritoriaze: didi daTvis, didi monebis, vinipegis, aTabaska da sxva.<br />
g) CrdiloeT amerikis ugrZesi mdinare misisipi gaedineba: minesotas, viskonsinis, aiovas,<br />
ilinoisis, misuris, arkanzasis, tenesis, luizianasa da misisipis StatebSi. masze mdebareobs qalaqebi:<br />
sent-poli, mineapolisi, sent-luisi, memfisi, baton-ruJi, axali orleani.<br />
10. a) CrdiloeT amerikis kontinentze gavrcelebulia: arqtikuli udabnoebis zona, tundra da<br />
tyetundra, taiga, Sereuli da farTofoTlovani tyeebis zona, stepebi, udabnoebi da naxevarudabnoebi,<br />
savanebisa da meCxeri tyeebis zona, maradmwvane xeSeSfoTliani tyeebisa da buCqnarebis<br />
zona, cvalebadteniani tyeebis zona, notio ekvatoruli tyeebis zona da mTebSi simaRliTi sartyluroba.<br />
b) bunebrivi zonebi kontinentis CrdiloeT nawilSi ganedur zolebs qmnis, taigis samxreTiT<br />
mdebare bunebriv zonebs ki meridianuli mimarTleba aqvs.<br />
11. bunebrivi pirobebis gamo kontinentis CrdiloeTiT metad mkacri klimaturi pirobebia, ris<br />
gamoc es nawili meCxeradaa dasaxlebuli.<br />
12. centraluri amerikis qveynebia: meqsika, gvatemala, belizi, hondurasi, nikaragua, kostarika,<br />
panama.<br />
karibis zRvis auzis qveynebia: kuba, iamaika, haiti, dominikelTa respublika.<br />
§ 9. samxreTi amerika<br />
1. a) samxreTi amerika dasavleT da ZiriTadad samxreT naxevarsferoSi mdebareobs. kontinents<br />
CrdiloeTiT kveTs ekvatori. dasavleTidan wynari, aRmosavleTidan ki – atlantis okeane akravs.<br />
b) CrdiloeTiT galinasis koncxi – C.g. 12 0 25’<br />
samxreTiT frouordis koncxi – s.g. 53 0 54’ (kontinentur nawilze),<br />
dasavleTiT pariniasis koncxi – d.g. 81 0 20’<br />
aRmosavleTiT kabu-brankos koncxi – d.g. 34 0 46’<br />
g) samxreT amerikis kontinentze mdebareobs amazonis, orinokosa da la-platis dablobebi,<br />
braziliisa da gvianis zegnebi, samxreTSi – patagoniis zegani.<br />
2. samxreT amerikis kontinentis dasavleTiT mTel sigrZeze gadaWimulia andebis axalgazrda<br />
naoWa mTebi.<br />
a) andebis Semadgeneli qedebia: patagoniis, sanapiro, dasavleTi da aRmosavleTi qedebi.<br />
b) andebis ZiriTadi mwvervalebia: akon-kagua (6960 m), ankouma (6550 m), iliampu (6485 m), Cimboraso<br />
(6267 m).<br />
63
andebis vulkanebia: san-pedro (6159 m), kotopaxi (5897 m), ruisi (5493 m), liuliailiako (6723 m).<br />
g) moipoveba spilenZi da kala<br />
3. Cile, argentina, bolivia, peru, ekvadori, kolumbia.<br />
4. samxreT amerikis havis formirebas umTavresad ganapirobebs kontinentis meridianuli ganfeniloba,<br />
reliefis mravalferovneba, okeanuri dinebebi.<br />
5. amazonis dablobi ekvatorul klimatur sartyelSi mdebareobs, sadac atmosferuli naleqebis<br />
raodenoba 1500-3000 mm-ia, zogjer metic. swored es faqtori ganapirobebs amazonis<br />
teritoriis tenianobas.<br />
6. a) tropikul klimatur sartyelSi gamoiyofa Semdegi havis olqebi: braziliis zeganis samxreTaRmosavleT<br />
nawilSi notio tropikuli havis olqi, wynari okeanis mxareze sanapiro udabnos hava,<br />
xolo maT Soris, Sida vakeebsa da andebis Sida zegnebze kontinenturi tropikuli havis olqi.<br />
subtropikuli havis sartyelSi havis sami olqia; dasavleT periferiaze – xmelTaSuazRviuri,<br />
aRmosavleT periferiaze – notio subtropikuli, xolo maT Soris – kontinentur-subtropikuli.<br />
zomier sartyelSi havis ori olqia: andebis dasavleTiT, wynari okeanis sanapiroze okeanuri<br />
(zRviuri) havis olqia, andebidan aRmosavleTiT, patagoniis zegansa da atlantis okeanis sanapiroze<br />
ki zomieri kontinenturi.<br />
b) samxreT tropikis gaswvriv tropikuli klimaturi sartyelia, romelic havis sami olqiTaa<br />
warmodgenili: notio tropikuli (braziliis zegnis samxreT-aRmosavleTi), sanapiro udabnos<br />
(wynari okeanis mxares) da maT Soris kontinenturi tropikuli havis olqi. 45 gradusiani paralelis<br />
gaswvriv zomieri sartyelia, sadac havis ori tipia: andebis dasavleTiT da wynari okeanis<br />
sanapiroze okeanuri havaa, andebidan aRmosavleTiT, patagoniis zegansa da atlantis okeanis<br />
sanapiroze – zomieri kontinenturi.<br />
g) samxreT amerikis kontinentze atmosferuli naleqebis ganawilebis procesSi andebs<br />
udidesi roli aqvs: igi warmoadgens klimatur bariers. kontinenti Riaa atlantis okeanidan<br />
wamosuli haeris masebisTvis, xolo wynari okeanidan haeris masebis SemoWras xels uSlis andebi.<br />
7. samxreT amerikis kontinentis mTavari wyalgamyofi qedia andebi.<br />
8. samxreT amerikis kontinentis mdinareTa gansakuTrebuli wyaluxvoba kontinentze atmosferuli<br />
naleqebis didi raodenobiT aixsneba.<br />
10. a) ekvatoruli andebis, rogorc aRmosavleT, ise dasavleT kalTebze, 1000 m simaRlemde<br />
gavrcelebulia teniani ekvatoruli tyeebi, aRmosavleT kalTebze tenian ekvatorul tyeebs<br />
mosdevs tropikuli mTis tyeebi, romelic ar gvxvdeba dasavleT kalTebze.<br />
b) aRniSnulis mizezia atmosferuli naleqebis didi raodenoba andebis aRmosavleT kalTebze<br />
dasavleT kalTebTan SedarebiT.<br />
g) centraluri andebis dasavleT kalTebze 100 m simaRlemde gavrcelebulia udabnos zona,<br />
romelsac mosdevs naxevarudabnos zona; aRmosavleT kalTebze teniani ekvatorul tyeebis zona<br />
mSrali tropikuli tyeebis zoniT icvleba.<br />
11. samxreT amerikis kontinentze yvelaze didi koloniebi hqondaT espaneTsa da portugalias.<br />
am qveynebis koloniaTa farTobebi kontinentze gacilebiT meti iyo, vidre Tavad metropoliebis<br />
farTobebi.<br />
12. amJamad samxreT amerikis qveynebSi ZiriTadad saubroben espanur enaze, braziliaSi – portugaliur<br />
enaze.<br />
13. a) brazilia, argentina, peru.<br />
b) kolumbia, ekvadori, peru, Cile.<br />
g) kolumbia, venesuela, gaiana, surinami, safrangeTis gviana, brazilia, urugvai, argentina.<br />
e) bolivia, paragvai.<br />
§ 10. afrika<br />
1. a) afrikas ekvatori TiTqmis or tol nawilad yofs. grinviCis meridiani gadis kontinentis<br />
64
dasavleT nawilSi, amitom afrikis udidesi nawili aRmosavleT naxevarsferoSi, xolo misi mcire<br />
nawili dasavleT naxevarsferoSia moqceuli.<br />
b) afrikis kontinenti moqceulia C.g. 35 0 da s.g. 35 0 paralelebs Soris, da d.g. 20 0 da a.g. 60 0 -ian<br />
meridianebs Soris.<br />
g) afrikis kontinentis udidesi nawili CrdiloeT da samxreT tropikebs Sorisaa moqceuli,<br />
amitom igi yvelaze cxeli kontinentia.<br />
d) afrikas dasavleTidan atlantis okeane, aRmosavleTidan – indoeTis okeane, CrdiloeTidan<br />
– xmelTaSua zRva, aRmosavleTidan – wiTeli zRva da adenis yure, xolo dasavleTidan – gvineis<br />
yure esazRvreba.<br />
e) afrikis sanapiro xazi naklebad danawevrebulia, aq gamoirCeva somalis naxevarkunZuli.<br />
kunZulebidan aRsaniSnavia madagaskari. afrikis Crdilo-dasavleTiT mdebareobs madeiras, kanaris<br />
da azoris kunZulebi. aRmosavleTiT – seiSelisa da komoris kunZulebi.<br />
2. a) afrikis ganfeniloba CrdiloeTidan samxreTisken 20 0 -iani meridianis gaswvriv gradusebSi<br />
tolia C.g. 22 0 -dan s.g. 35 0 -mde e.i. 57 0 -is, kilometrebSi 57X111,3=6344,1 km.<br />
b) ekvatoris gaswvriv afrikis ganfeniloba gradusebSi toli iqneba: a. g. 9 0 da a. g. 43 0 -s Soris<br />
e.i. 34-is, rac kilometrebSi udris 34X111,3=3,784,2 km.<br />
g) C.g. 23,5 0 ; s.g. 23,5 0 CrdiloeT da samxreT tropikebs Soris 47 0 -ia, romelic (47X102,3) 4808,1<br />
km-s udris.<br />
3. CrdiloeTiT el-abiadis koncxi – C.g. 37 0 20’ (aseve blankos koncxi)<br />
samxreTiT nemsas koncxi – s.g. 34 0 52’<br />
aRmosavleTiT ras-xafunis koncxi – a.g. 51 0 23’<br />
dasavleTiT almadis koncxi – d.g. 17 0 32’<br />
4. afrikis udidesi nawili aRmosavleT naxevarsferoSi, mcire nawili ki dasavleT naxevarsferoSi<br />
mdebareobs, xolo samxreT amerika mTlianad dasavleT naxevarsferoSia. afrika TiTqmis<br />
Tanabrad aris ganfenili Crdilo da samxreT naxevarsferoebSi, samxreT amerikis udidesi nawili<br />
ki samxreT naxevarsferoSia.<br />
5. afrikis safuZvels warmoadgens teqtonikuri fila, amitom masiuri da erTferovani reliefiT<br />
gamoirCeva. aq vake reliefi Warbobs.<br />
7. a) ekvatorTan gamavali izoTerma mTeli wlis ganmavlobaSi +25 0 C-s Seesabameba, CrdiloeT<br />
tropikTan gamavali izoTerma aseve +25 0 C-s, xolo samxreT tropikis izoTerma – +12+14 0 C-s.<br />
b) haeris temperaturis absoluturi maqsimumi +58 0 C dafiqsirebulia afrikis CrdiloeTSi,<br />
libiaSi, q. tripolTan axlos, CrdiloeT tropikis maxloblad.<br />
8. a) afrikis ukiduresi CrdiloeTi xmelTaSuazRvispira zoli da ukiduresi samxreTi nawili<br />
moqceulia subtropikul klimatur sartyelSi. ekvatoruli sartyeli moicavs gvineis yuris viwro<br />
sanapiro zolis da md. kongos auzs. subekvatoruli klimaturi sartylebi vrceldeba evatoris<br />
CrdiloeTiT da samxreTiT daaxloebiT 15 0 -20 0 daSorebiT. yvelaze didi farTobi tropikuli<br />
sartylebs ukavia.<br />
b) ZiriTadad vake reliefi.<br />
9. ekvatorul klimatur sartyelSi mTeli wlis ganmavlobaSi gabatonebulia Tbili da notio<br />
ekvatoruli haeris masebi da havis erTaderTi tipi – ekvatoruli. haeris temperatura mTeli wlis<br />
ganmavlobaSi maRalia 26 0 -28 0 , xolo naleqebis saSualo raodenoba 2000 mm-s aRemateba.<br />
10. subekvatorul klimatur sartyelSi mkafiod aris gamoxatuli zafxulis notio da zamTris<br />
mSrali periodebi, rac dakavSirebulia sezonebSi gabatonebuli haeris masebis cvalebadobasTan.<br />
haeris temperatura mTeli wlis ganmavlobaSi 20 0 -ze maRalia, atmosferuli naleqebis raodenoba<br />
800 mm-mdea. tropikuli klimaturi sartylebisaTvis damaxasiaTebelia mTeli wlis ganmavlobaSi<br />
daRmavali da mSrali pasatebi. zafxulSi haeris temperatura 40 0 -s da ufro mets aRwevs. libiaSi<br />
dafiqsirebulia temperaturis absoluturi maqsimumi (58 0 ). zamTarSi saSualo temperatura 12 0 -<br />
15 0 -ia. naleqebis raodenoba 10-15 mm-ia weliwadSi.<br />
65
11. aRmosavleT afrikis tbebis umetesoba teqtonikuri warmoSobisaa, amitom isini gamoirCevian<br />
didi siRrmeebiT.<br />
12. Cadis tba mdebareobs afrikis gaudinar teritoriaze. masSi Caedineba md. Sari. igi ZiriTadad<br />
atmosferuli naleqebiT sazrdoobs. naleqiani periodis dros tbis wylis done matulobs,<br />
maRla iwevs da Sesabamisad izrdeba tbis zedapiris farTobi, xolo unaleqo periodSi ki wylis<br />
done klebulobs da farTobisc mcirdeba.<br />
13. a) saharis udabno mdebareobs afrikis kontinentis CrdiloeT nawilSi, ganfenilia atlantis<br />
okeanidan wiTel zRvamde da didi farTobi ukavia. aq weliwadSi 50 mm naleqi modis. kalaharis udabno<br />
kontinentis samxreT nawilSi mdebareobs. misi farTobi gacilebiT mcirea saharis udabnos<br />
farTobze.<br />
b) kalaharis udabno afrikis samxreT nawilSi mdebareobs, romlis sigane mcirea, amitom<br />
okeaneebis gavlena aq ufro metia, vidre saharaSi. aq pasatebs indoeTis okeanidan teniani haeri<br />
moaqvs. amitom igi saharasTan SedarebiT uxvnaleqiania.<br />
15. a) safrangeTsa da did britaneTs.<br />
b) safrangeTisa da didi britaneTis koloniebis farTobebi gacilebiT meti iyo, vidre sakuTriv<br />
am qveynebis.<br />
g) franguli, inglisuri, arabuli da portugaliuri.<br />
16. a) somali, tanzania, mozambiki, samxreT afrikis respublika.<br />
b) maroko, dasavleT sahara, senegali, gvinea, siera-leone, gana, togo, benini, nigeria, kameruni,<br />
gaboni, kongo, ruanda, namibia, samxreT afrikis respublika.<br />
g) mavritania, nigeria, Cadi, kongos demokratiuli respublika, zambia, zimbabve, bostvana,<br />
lesoto.<br />
17. afrikis xmelTaSuazRvispireTis qveynebia: maroko, alJiri, tunisi, libia, egvipte. evropis<br />
xmelTaSuazRvispireTis qveynebia: espaneTi, safrangeTi, italia, xorvatia, albaneTi, saberZneTi,<br />
TurqeTi. evropis xmelTaSuazRvispireTis sanapiro xazi gacilebiT danawevrebulia, vidre afrikis.<br />
18. afrikis politikur rukaze saxelmwifoTa sazRvrebi TiTqmis swor xazebs warmoadgens, rac<br />
imiT aixsneba, rom am qveynebis sazRvrebis dadgena sakmaod rTuli da sadao iyo.<br />
§ 11. avstralia da okeaneTi<br />
1. a) avstralia samxreT naxevarsferoSi, nulovani meridianis aRmosavleTiT mdebareobs.<br />
samxreTi tropiki mas Suaze hkveTs.<br />
b) CrdiloeTiT iorkis koncxi – s.g. 10 0 41’<br />
samxreTiT samxreT-aRmosavleTis koncxi – s.g. 39 0 11’<br />
dasavleTiT stip-pointis koncxi – a.g. 113 0 05’<br />
aRmosavleTiT baironis koncxi – a.g. 153 0 39’<br />
g) avstralia CrdiloeTidan samxreTisken vrceldeba 29 0 -ze anu 29 0 X102,3=2966,7 km-ze. dasavleTidan<br />
aRmosavleTisken 153 0 -113 0 =40 0 -ze an 40X111,3=445 2 km-ze.<br />
d) avstralias dasavleTidan indoeTis okeane, aRmosavleTidan ki wynari okeane akravs.<br />
3. avstraliis sanapiro xazi sustadaa danawevrebuli. gamoiyofa avstraliis didi da karpentariis<br />
yureebi, keip-iorkis da arnemlendis naxevarkunZulebi. yvelaze didi kunZulia tasmania.<br />
avstraliis Crdilo-aRmosavleT sanaproebTan gadaWimulia didi barieruli rifi.<br />
4. avstralia baqnuri agebulebis kontinentia, amitom aq Warbobs vake-reliefi da martivi sanapiro<br />
xazi. gamonaklisia misi aRmosavleTi nawili, sadac aRmarTulia dabali da saSualo simaRlis<br />
Zveli mTebi, avstraliis didi wyalgamyofi qedi, romlis umaRlesi mwvervalia kosciuSko (2228<br />
m). kontinentis dasavleTiT 400-600 m simaRlis avstraliis vrceli zegania, xolo centrSi avstraliis<br />
centraluri vakeebi. avstralia erTaderTi kontinentia, sadac axalgazrda naoWa mTebi ar<br />
g vxvdeba, amitom aq arc moqmedi vulkanebia da mcire simaRlis gamo arc Tanamedrove gamyinvareba.<br />
5. samive kontinentis sanapiro xazi sustad aris danawevrebuli, aq Zalian cota yure da naxe-<br />
66
varkunZulia.<br />
6. avstralia sam klimatur sartyelSi mdebareobs. esenia: subekvatoruli, tropikuli da subtropikuli<br />
sartylebi. kunZuli tasmania umetesad zomier sartyelSia.<br />
7. avstralia afrikisa da samxreT amerikisgan gansxvavebiT ar mdebareobs ekvatorul sartyelSi.<br />
8. a) mdinare murei saTaves iRebs didi wyalgamyofi qedidan, miedineba samxreT-dasavleTidan<br />
Crdilo-aRmosavleTisken, mdinare darlingis SeerTebis Semdeg mkveTrad uxvevs da dinebas<br />
samxreT-dasavleTis mimarTulebiT ganagrZobs.<br />
b) mdinere murei Caedineba indoeTis okeaneSi.<br />
g) mdinare mureize ganlagebulia qalaqebi: vodonga, alburu, eCuka, svanheli, mildura,<br />
renmarki, murao.<br />
9. sidnei ufro CrdiloeTiT mdebareobs, vidre melburni.<br />
10. avstraliis geografiuli saxelebi xSirad imeorebs im mogzaurTa, mkvlevarTa an pirovnebaTa<br />
gvarebs, romelTac garkveuli wvlili Seitanes kontinentis aRmoCenasa da gamokvlevaSi.<br />
§ 12. antarqtida<br />
1. a) uedelis, belinhauzenis, amundsenis, rosis, somovis, kosmonavtebis, Tanamegobrobis da sxv.<br />
b) antarqtidas gars uvlis dasavleT qarebis mZlavri civi dineba, romelic gzas uRobavs<br />
Tbili wylebis Semodinebas.<br />
2. havis simkacriT antarqtidas analogi ar moepoveba. amas ganapirobebs misi polarul olqSi<br />
mdebareoba, yinulis safari, dasavleT qarebis dineba, romelic gars uvlis antarqtidas da gzas<br />
uRobavs Tbili wylebis Semodinebas.<br />
3. antarqtidis sanapiro zafxulSi sakmao raodenobis siTbos iRebs, magram am siTbodan mas<br />
mxolod 10% rCeba, danarCens yinulisa da Tovlis zedapiri ireklavs. zafxulSi aq haeris temperatura<br />
0 0 -ze zemoT iSviaTad iwevs. aseT adgilebSi kldovani zedapiri +20 0 -mdec ki Tbeba da Cndeba<br />
e.w. `antraqtiduli oazisebi~. kontinentis centralur nawilSi zafxulis temperatura -30 0 -ia,<br />
haeris yvelaze dabali temperatura -89,2 0 sadgur `vostokSi~ 1960 wlis 24 agvistos dafiqsirda.<br />
kontinentis centralur nawilSi naxevari weliwadi polaruli dRea, naxevari – polaruli Rame.<br />
araTanabari gaTbobis gamo Sida antarqtidasa da periferias Soris warmoiqmneba atmosferuli<br />
wne vis didi sxvaoba, ris gamoc sanapirosken TiTqmis mudmivad qris grigaliseburi qari, romelic<br />
okeanisken didi raodenobiT Tovls xvetavs.<br />
5. sadgur `vostokSi~ ufro dabali temperatura fiqsirdeba, xolo sadgur `mirniSi~ ufro<br />
meti naleqi modis.<br />
6. CrdiloeT polarul regionSi.<br />
§ 13. msoflio mosaxleoba<br />
gaixsene:<br />
1. dedamiwaze dasaxlebul xalxTa erTobliobas msoflios mosaxleoba ewodeba. mecnierebas,<br />
romelic mosaxleobis ricxovnobas, struqturas, gansaxlebas da a.S. swavlobs, demografia hqvia.<br />
2. mosaxleobis ricxovnobis cvlilebaze mravali faqtori axdens gavlenas, romelTaganac<br />
metad mniSvnelovania mosaxleobis bunebrivi da meqanikuri moZraoba, qveynis ganviTarebisa da<br />
cxovrebis done, kerZod adamianTa cxovrebis materialuri pirobebi, janmrTelobis dacvis done,<br />
kvebis xarisxi, Sromisa da yofacxovrebis pirobebi, tradicia, religia da a.S.<br />
3. Sobadobis koeficienti iangariSeba dabadebulTa ricxovnobis gayofiT yovel 1000 mcxovrebze,<br />
xolo mokvdaobis koeficienti – gardacvlilTa ricxovnobis gayofiT yovel 1000 mcxovrebze.<br />
bunebrivi moZraoba drois garkveul monakveTSi Sobadobasa da mokvdaobas Soris sxvaobiT<br />
ganisazRvreba. meqanikuri moZraoba drois garkveul monakveTSi qveyanaSi Semosuli da qveynidan<br />
gasuli adamianebis ricxovnobis sxvaobiT ganisazRvreba. mosaxleobis raodenobis Sefardeba<br />
teritoriis farTobTan mosaxleobis simWidrove ewodeba (kaci/km 2 ).<br />
67
davaleba:<br />
1. a) yazaxeTi, kolumbia, nigeria;<br />
b) kanada, brazilia, espaneTi;<br />
g) angola, sudani, avRaneTi.<br />
d)<br />
mosaxleobis aRwera<br />
2005 w. Semdeg 2000-2004 ww. 1970-1989 ww.<br />
yazaxeTi kanada angola<br />
kolumbia brazilia sudani<br />
nigeria espaneTi avRaneTi<br />
2. a) kanada, ruseTi, avstralia, monRoleTi;<br />
b) aSS, venesuela, alJiri, madagaskari;<br />
g) gaerTianebuli samefo, germania, italia;<br />
d) indoeTi, iaponia, samxreT korea.<br />
3. uxsovari droidan adamiani sacxovreblad irCevda xelsayrel bunebrivi pirobebis mqone adgilebs,<br />
magaliTad, mdinaris an zRvis napirs, mdinaris deltas. sanadirod vargis adgilebs da sxva.<br />
4. bevr ganviTarebad qveyanaSi mosaxleobis raodenoba swrafad izrdeba da maT sacxovreblad<br />
axali adgili sWirdebaT; amasTan XXI s-Si, mecnierebisa da teqnikis ganviTarebam, bunebrivi garemos<br />
roli sacxovrebel arealebze Seamcira.<br />
5. pirvelyofili adamiani daaxloebiT 300-100 aTasi wlis win Camoyalibda. misi sacxovrebeli<br />
areali afrikas, evropasa da azias moicavda. pirvelyofilma adamianebma ara marto mTeli afrikis,<br />
aziisa da evropis sivrceebi aiTvises, aramed amerikis, avstraliis, okeaneTisa da arqtikis mimdebare<br />
teritoriebzec gavidnen. maT gadaadgilebas xels uwyobda gamyinvareba da msoflio okeanis<br />
donis daweva. adamianis sacxovrebeli arealis gafarToebasTan erTad garemomcveli bunebrivi<br />
pirobebi ufro mravalferovani da kontrastuli xdeboda, rac Tavad adamianebis cxovrebis wesis<br />
cvlilebas iwvevda.<br />
6. mosaxleobis udidesi nawili Tavmoyrilia aziaSi, sadac msoflio mosaxleobis 60% cxovrobs.<br />
evropis mosaxleobis raodenoba 14,1%-ia, afrikisa – 11%, amerikis – 14,5% (aqedan CrdiloeT amerikaSi<br />
8,2%, xolo samxreT amerikaSi 6,3%), avstraliasa da okeaneTSi mxolod – 0,5%. XX saukunis<br />
meore naxevarSi, gansakuTrebiT bolo or aTwleulSi, mosaxleobis raodenobis mkveTr matebas<br />
`demografiuli afeTqeba~ uwodes. man warmoqmna globaluri demografiuli problema – garTulda<br />
mosaxleobis uzrunvelyofa resursebiT. aRniSnulis gamo msoflios mraval qveyanaSi gatarda<br />
saxelmwifo demografiuli politika mosaxleobis raodenobis zrdis Sesamcireblad. aseTi<br />
politika warmatebiT gamoiyeneba CineTSi, igi mimdinareobs deviziT `erTi ojaxi – erTi bavSvi~.<br />
§ 14. ra aris migracia<br />
1. a) evropelTa migracia 1500 wlis Semdeg ZiriTadad amerikisa da avstraliis mimarTulebiT<br />
daiwyo.<br />
b) CinelTa migracia XIX-XX ss-Si TiTqmis yvela mimarTulebiT mimdinareobda.<br />
2. mag., Sida migracia saqarTveloSi moxda afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis teritoriebidan<br />
politikuri mizezebis gamo; aseve mTiani regionebidan ekologiuri mizezebis gamo.<br />
3. a) Sida migracia mimdinareobs qveynis farglebSi, gare – qveynis farglebs gareT.<br />
b) mizezebi TiTqmis msgavsia, garda im SemTxvevisa, roca migracia xdeba politikuri mizeziT.<br />
4. Sida migraciis Sedegad ar icvleba qveynis mosaxleobis ricxovnoba, Tumca adgili aqvs mosaxleobis<br />
disbalanss. gare migraciis dros qveynis mosaxleobis ricxovnoba icvleba.<br />
5. momTabareoba iTvleba migraciad, radgan momTabareobis dros adamianebi droebiT icvlian<br />
sacxovrebel adgils.<br />
68
6. a) dadebiTia: safrangeTi, avstralia, samxreT afrikis respublika.<br />
uaryofiTia: CineTi, brazilia, irani;<br />
stabiluria: argentina, TurqeTi, tanzania.<br />
b) uaryofiTi.<br />
7. somxuri diaspora mravalricxovania aSS-Si, ruseTSi, braziliaSi.<br />
§ 15. iZulebiTi migracia<br />
1. magaliTad, ltolvilebi afxazeTidan da samxreT oseTidan (samaCablodan).<br />
2. a) avRaneTi, pakistani, irani;<br />
b) aSS, kanada, avstralia.<br />
3. Sida qarTlSi, samegreloSi, TbilisSi.<br />
4. nebismieri omi aTasobiT adamians aiZulebs, datovos sacxovrebeli adgili da TavSesafari<br />
eZebos sxva teritoriaze. ltolvilTa banakebSi ar aris komfortuli sacxovrebeli pirobebi.<br />
§ 16. Tanamedrove migraciebis <strong>geografia</strong><br />
1. ZiriTadi migraciuli nakadebis mimarTulebebia: aziidan evropasa da CrdiloeT amerikaSi,<br />
samxreT amerikidan CrdiloeT amerikaSi, afrikidan evropasa da CrdiloeT amerikaSi.<br />
2. ZiriTadad, am qveynebis socialur-ekonomikurma ganviTarebis donem.<br />
3. SeiZleba CaiTvalos, radgan afrikidan gayvanil monebs iZulebiT amuSavebdnen da mZime pirobebSi<br />
acxovrebdnen.<br />
4. Tanamedrove pirobebSi xSiria trefikingi, roca bavSvebi an qalebi motyuebiT gahyavT saz-<br />
RvargareT da mZime samuSaos Sesrulebas aiZuleben.<br />
5. SromiTi migraciaa, roca adamiani tovebs Tavis sacxovrebel adgils da samuSaos saZebrad<br />
sxvagan miemgzavreba.<br />
tvinebis gadinebas maSin aqvs adgili, roca inteleqtualuri potencialis adamianebi (mag.<br />
mecnierebi, gamomgoneblebi da a.S.) erTi qveynidan meoreSi gadadian sacxovreblad an samuSaod.<br />
trefikingi iZulebiTi migraciis formaa, roca adamiani motyuebiT gahyavT sazRvargareT,<br />
uzRudaven mas Tavisufal gadaadgilebas da anazRaurebis gareSe aiZuleben mZime samuSaos Sesrulebas.<br />
qanqariseburi (maqosebri) migracia aris yoveldRiuri gadaadgileba erTi adgilidan meoreSi<br />
da ukan.<br />
6. barSi ufro xelsayreli pirobebia cxovrebisaTvis. mTidan barSi masobrivi migracia mTiani<br />
regionebis depopulacias iwvevs.<br />
§ 17. gansaxlebis formebi<br />
1. XX-XXI saukuneebSi qalaqis mosaxleobis mkveTri zrda gamoiwvia, qalaqSi adamianis cxovrebisa<br />
da saqmianobisaTvis ufro xelsayrelma pirobebma.<br />
2. a) aSS, germania, dania;<br />
b) avRaneTi, mozambiki, zimbabve;<br />
g) grenlandia, avstraliis centraluri raioni, ruseTis aRmosavleTi (cimbiri), antarqtida;<br />
3. a) saqalaqo mosaxleoba mkveTrad gaizarda aziasa da afrikaSi; sasoflo mosaxleoba sagrZnoblad<br />
Semcirda evropaSi, laTinur da CrdiloeT amerikaSi;<br />
b) savaraudod gagrZeldeba saqalaqo mosaxleobis zrda.<br />
§ 18. qalaqi<br />
1. Tanamedrove qalaqis cnebas ufro metad m. veberis ganmarteba Seesabameba.<br />
2. a) aSS, indoeTi, CineTi;<br />
b) evropa: parizi, londoni, moskovi;<br />
69
azia: mumbai, tokio, Sanxai;<br />
CrdiloeTi amerika: niu-iorki, Cikago, los-anjelesi;<br />
samxreTi amerika: rio-de-Janero, buenos-airesi, san-paulo;<br />
afrika: alJiri, keip-Tauni, lagosi;<br />
avstralia: melburni, sidnei, kanbera.<br />
3. ZiriTadad, mtkvris xeobis gaswvriv.<br />
§ 19. qalaqis funqciebi da iersaxe<br />
1. Cikago aSS-is dasavleTiT ganlagebul fermebsa da aRmosavleT sanapiroze mdebare qalaqebs<br />
(bostoni, niu-iorki, vaSingtoni) Soris mdebareobda, ramac misi satransporto da safinanso<br />
kvanZad gadaqceva ganapiroba.<br />
2. qalaqis funqcia garkveulwilad gansazRvravs mis iersaxesa da ganaSenianebis specifikas.<br />
mag. sakurorto qalaqebSi ZiriTadad turistul-rekreaciuli saqmianobis Sesabamisi Senobanagebobebis<br />
simravlea, rogoricaa sastumroebi, dasasvenebeli saxlebi, maRaziebi, gasarTobi<br />
centrebi da a.S.<br />
3. q. TbilisisTvis orientirad SeiZleba CaiTvalos mTawminda da satelevizio anZa, aseve samebis<br />
sakaTedro taZari da sxva raime mniSvnelovani nageboba.<br />
4. TbilisSi SeinarCuna nariyalam, parizSi – eifelis koSkma, dubaiSi – sacxovrebelma Senobebma.<br />
§ 20. risgan Sedgeba qalaqi<br />
1. a) londonis gafarToeba da axali teritoriebis aTviseba gamowveulia qalaqis mosaxleobis<br />
ricxovnobis zrdiT;<br />
b) qalaqis ekologiuri mdgomareobis gasaumjobeseblad;<br />
2. sacxovrebeli kvartlebi, mwvane zona, sagzao qseli, savaWro centri.<br />
§ 21. ra aris urbanizacia<br />
1. a) avRaneTi, somali, eTiopia;<br />
b) yazaxeTi, indoeTi, pakistani.<br />
g) aSS, germania, iaponia;<br />
e) 50,2%-ia.<br />
2. a) qalaqSi Warbobs 19-dan 34 wlamde asakis mosaxleoba, sofelSi – 10-14 da 39 wlis zemoT<br />
asakis mosaxleoba;<br />
b) qalaqSi axalgazrdebi ZiriTadad, saswavleblad an samuSaod miemgzavrebian.<br />
4. fsevdourbanizacias marTalia, qalaqis mosaxleobis xvedriTi wili maRalia, magram qalaquri<br />
cxovrebis wesi mkveTrad ar aris gamoxatuli. mosaxleobis mniSvnelovani nawili qalaqis gareubnebSi,<br />
bidonvilebSi saSinel siRatakesa da sibinZureSi cxovrobs.<br />
§ 22. aglomeraciebi da megalopolisebi<br />
1. a) erTcentriani aglomeraciebia: beijingis (pekinis), dakas, stambolis, londonis, lagosis<br />
da sxv.<br />
mravalcentriani aglomeraciebia: tokio, seuli, mexiko, mumbai, manila da sxv.<br />
b) ZiriTadad ganviTarebul da axal industriul qveynebSi;<br />
g) qveynis ganviTarebis donem.<br />
2. bosvaSis megalopolisi moicavs Semdeg qalaqebs: bostoni, niu-iorki, filadelfia, baltimori,<br />
vaSingtoni.<br />
3. msxvili qalaqebis sagareubneo raionebSi mosaxleobis ricxovnobis swraf zrdas suburbanizacia<br />
hqvia. es procesi TandaTan aglomeraciis zonis garSemo arsebul sasoflo dasaxlebebzec<br />
vrceldeba. es ukanaskneli ki rurbanizacias warmoSobs.<br />
70
suburbanizaciis Sedegad qalaqis dasaxlebis axali da msxvili tipi – megalopolisi warmoiqmneba.<br />
§23. qalaqis problemebi<br />
1. gauresdeba qalaqis ekologiuri mdgomareoba.<br />
2. atmosferuli haeris gaWuWyianebis done dilidan TandaTan imatebs da SuadRisas piks aRwevs.<br />
3. qalaquri problemebia: mosaxleobis swrafi zrda (ZiriTadad migraciis xarjze), sacxovrebeli<br />
binebis ukmarisoba da siZvire, mwvane zonebis simcire, xmauri da sxv.<br />
§ 24. sofeli<br />
gaixsene:<br />
1. qalaqi SeiZleba ewodos iseT dasaxlebas, romlis mcxovrebTa udidesi nawili Tavs irCens<br />
vaWrobiTa da mrewvelobiT.<br />
2. saqarTveloSi qalaqad is dasaxlebuli punqti iTvleba, romlis mosaxleoba 5000 kacs aWarbebs<br />
da maTi umravlesoba arasasoflo-sameurneo saqmianobiTaa dakavebuli.<br />
davaleba:<br />
1. aseT soflebSi, mosaxleoba ZiriTadad sasoflo-sameurneo saqmianobiTaa dakavebuli.<br />
2. bunebrivma faqtorebma.<br />
3. ganviTarebul qveynebSi soflebi keTilmowyobilia, ganviTarebulia infrastruqtura. ganviTarebadi<br />
qveynebis soflebi ki moklebulia gzebs, transports, momsaxurebis obieqtebs.<br />
§ 25. Tanamedrove msoflios meurneoba<br />
1. materialuri da aramaterialuri dargebi erTmaneTTan mWidro kavSirSia. materialuri<br />
sferos dargebis mier warmoebuli produqcia momxmareblamde da daniSnulebis adgilamde swored<br />
aramaterialuri warmoebis sferos dargebis saSualebiT aRwevs.<br />
2. materialuri warmoebis sferos dargebi qmnian sxvadasxva saxis produqcias, xolo aramaterialuri<br />
sferos dargebi – ara.<br />
3. sasargeblo wiaRiseuli aucilebelia meurneobis iseTi dargebis ganviTarebisaTvis, rogorebicaa<br />
energetika, metalurgia, qimiuri mrewveloba da sxva.<br />
4. soflis meurneobis ganviTareba, gansakuTrebiT ki memcenareoba didad aris damokidebuli<br />
bunebriv pirobebze. niadagi, siTbosa da tenis raodenoba gansazRvravs ama Tu im mcenaris mosavlianobas,<br />
savegetacio periods da a.S.<br />
5. mesameuli dargebi, ZiriTadad, momxmarebels emsaxureba da amitom maT momsaxureobis sferos<br />
dargebs uwodeben.<br />
§ 26. samecniero-teqnikuri progresi<br />
1. kacobrioba mWidrod iyo da aris dakavSirebuli samecniero-teqnikur progresTan. jer kidev<br />
100 wlis win qalaqis quCebSi cxenebSi Sebmuli etlebi dadioda, 50 weliwadSi ki cxenebSebmuli<br />
etlebi avtomobilebma Secvala. analogiuri progresi ganicada sarkinigzo transportma. adre<br />
vagonebis gadasatanad lokomotivi orTqlis energias iyenebda, sawvavs araefeqturad moixmarda<br />
da didi raodenobiT Wvartls gamoyofda. dRes Tanamedrove matareblebi 515 km siCqariT moZraoben<br />
da araviTar zians ar uqmnian garemomcvel bunebas.<br />
2. samecniero-teqnikuri progresi sawarmoo ZalTa safuZvliani da xarisxobrivi gardaqmnaa<br />
da mecnierTa miRwevebis uSualod sawarmoo praqtikaSi danergvas udevs safuZvlad. swored am<br />
Rirebulebaze dayrdnobiT `mersedesma~ miaRwia im progress, romelic man ganicada XX s-is dasawyisidan<br />
dRemde.<br />
3. aRmoCenaa: rentgenis sxivebi, romelic vilhelm rentgenma erT-erTi eqsperimentis dros<br />
71
aRmoaCina. mikroCipebi, romelic amerikelma jek qilbma aRmoaCina.<br />
gamogonebaa: TviTmfrinavi, radio da a.S.<br />
§ 27. mrewveloba<br />
1. bunebrivi resursebis gamoyenebis mxriv mrewvelobas or ZiriTad dargad – mopovebiT da<br />
damamuSavebel mrewvelobad yofen. pirvelSi uSualod xdeba sxvadasxva bunebrivi resursis,<br />
magaliTad wiaRiseulis mopoveba, meoreSi ki mopovebuli resursebi gadamuSavdeba (mag., qimiuri<br />
mrewveloba, metalurgia da sxv.). damamuSavebeli mrewvelobis dargebi nedleulad rogorc bunebriv<br />
resursebs, ise mopovebiT mrewvelobis mier warmoebul produqciasac iyeneben.<br />
2. eleqtroenergiis gamomuSaveba ZiriTadad xdeba qvanaxSiris, navTobis an gazis dawvis saSualebiT.<br />
es ukanaskneli ki mopovebiTi mrewvelobis dargebia, swored amitom eleqtroenergiis<br />
warmoeba iTvleba mopovebiTi mrewvelobis dargad.<br />
3. manqanaTmSenebloba; qimiuri mrewveloba; kvebis mrewveloba; msubuqi mrewveloba.<br />
4. bunebrivi resursebis gamoyenebis mixedviT mrewveloba iyofa: mopovebiT da damamuSavebel<br />
dargebad.<br />
7. mSenebloba miekuTvneba mrewvelobis damamuSavebel dargs. igi mrewvelobis Zveli dargia.<br />
8. mrewvelobis dargebis asakis mixedviT dayofas safuZvlad udevs mrewvelobis dargebis<br />
Camoyalibebisa da ganviTarebis principi. metalurgiul saqmianobas (sxvadasxva liTonis gamodnoba)<br />
adamiani uZvelesi droidan eweoda. sasuqebis warmoeba qimiuri mrewvelobis dargia da<br />
mogvianebiT ganviTarda.<br />
§ 28. saTbob-energetikuli meurneoba da energetikuli resursebi<br />
1. aRmoCenil iqna navTobis axali sabadoebi. amasTan navTobis mopoveba da transportireba bevrad<br />
iafi da mosaxerxebelia, vidre sxva sawvavis. aseve gaizarda meurneobis sxvadasxva dargebis<br />
mier navTobze da navTobproduqtebze moTxovnileba.<br />
2.<br />
evropa azia afrika samx. amerika Crd. amerika<br />
norvegia<br />
erayi<br />
alJiri<br />
trinidadi da<br />
aSS<br />
gaerTianebuli<br />
saudis arabeTi<br />
libia<br />
tobago<br />
samefo<br />
quveiTi<br />
nigeria<br />
venesuela<br />
ruseTi<br />
arabTa gaer-<br />
kolumbia<br />
azerbaijani<br />
Tianebuli saamiroebi<br />
katari<br />
brunei<br />
3. eleqtroenergetika meurneobis erT-erTi umniSvnelovanesi dargia, radgan mrewvelobis<br />
yvela dargi, aseve adamianis cxovreba da saqmianoba warmoudgenelia mis gareSe.<br />
4. hidroeleqtrosadgurebis mdinareebze da maTze Seqmnili wyalsacavebze Sendeba, xolo<br />
Tboeleqtrosadgurebis ageba, ZiriTadad, saTbob-energetikuli resursebis mopovebis adgilTanaa<br />
mizanSewonili.<br />
5. hidroeleqtrosadguri, Tboeleqtrosadguri, atomuri eleqtrosadguri.<br />
6. a) energetikuli krizisi – eleqtroenergiis deficiti;<br />
b) energetika qveynis ekonomikuri ganviTarebis safuZvelia, amitom mrewvelobis es dargi<br />
sworedac saxelmwifos kuraciis qveS unda iyos.<br />
§ 29. soflis meurneoba<br />
1. klimatur pirobebze damokidebulia sxvadasxva sasoflo-sameurneo kulturis moyvana;<br />
swored siTbosa da tenis raodenobiT ganisazRvreba sxvadasxva mcenaris savegetacio periodi.<br />
72
2. kvebis, msubuqi, qimiuri mrewveloba.<br />
3. xorbali mohyavT qveynebSi: aSS, kanada, safrangeTi, espaneTi, ukraina, ruseTi da sxv. yava<br />
mohyavT qveynebSi: brazilia, kolumbia, gvinea, eTiopia, kongo, madagaskari, indoeTi da sxv.<br />
6. reliefma da klimatma.<br />
§ 30. momsaxurebis sfero<br />
1. gaerTianebuli samefo (sami banki), aSS (ori banki).<br />
2. gasuli saukunis 80-iani wlebidan momsaxurebis sfero ganviTarebuli qveynebis mTliani Sida<br />
produqtis udides nawils qmnis, romelSic dasaqmebulia am qveynebis mosaxleobis umetesoba.<br />
momsaxurebis sfero mraval dargs aerTianebs. aseTebia, magaliTad, transporti, vaWroba, turizmi,<br />
ganaTleba da mecniereba, jandacva, sabanko-safinanso biznesi, sainformacio teqnologiebi.<br />
swored amitom moxda momsaxurebis sferos dargebis swrafi ganviTareba.<br />
3. bolo periodSi saqarTveloSi momsaxurebis sfero swrafad viTardeba. servisis dargebma<br />
wamyvani adgili daikava da mosaxleobis didi nawilic swored am sferoSi dasaqmda.<br />
5.<br />
momsaxurebis sferos dargebi<br />
transporti<br />
vaWroba<br />
turizmi<br />
ganaTleba da mecniereba<br />
jandacva<br />
sabanko-safinanso biznesi<br />
momsaxurebis sferos obieqti<br />
avto da rkinigzis sadguri, aeroporti,<br />
marketi, bazari, turbiuro, sastumro,<br />
universiteti, samecniero instituti,<br />
saavadmyofo, hospitali, banki, lombardi<br />
da sxv.<br />
§ 31. transporti<br />
1. cxeni, etli, rkinigza, gemi, avtomanqana, TviTmfrinavi.<br />
2. transporti dRevandeli msoflio meurneobis erT-erTi umniSvnelovanesi dargia. is uSualod<br />
ar qmnis materialur produqcias, magram gadaaqvs tvirTi da gadayavs mosaxleoba, ris Sedegadac<br />
warmoebis procesis aucilebel gagrZelebas warmoadgens. swored amitom mas saxelmwifos sisxlis<br />
mimoqcevis sistemas uwodeben.<br />
3. transportis gareSe warmoudgenelia rogorc warmoebis, aseve Tanamedrove sazogadoebis<br />
mTeli saqmianoba. igi erTmaneTTan akavSirebs warmoebasa da momxmarebels, qveynebsa da raionebs,<br />
amyarebs sameurneo, politikur da kulturul kavSirebs, uzrunvelyofs turizmis ganviTarebas<br />
da a.S.<br />
4. qveynis sameurneo sistemaSi transports udidesi roli akisria. marTalia, transporti Tavad<br />
arafers ar awarmoebs, magram mis gareSe warmoudgenelia warmoeba, aseve qalaqebi, fabrika-qarxnebi,<br />
soflebi, fermebi da saxelmwifoc ki.<br />
5. mTian regionebSi isev da isev gamoiyeneba uZvelesi transportis saxeoba – cxeni, radgan igi<br />
yvelaze saimedo gadaadgilebis saSualebaa mTebSi. bevr adgilas mowyobilia sabagiro gzebi. mosaxerxebelia<br />
saavtomobilo da sahaero transportis (vertmfreni) ganviTareba.<br />
6. satransporto qselis ganviTareba damokidebulia, rogorc mosaxleobis da warmoebis ganlagebaze,<br />
aseve bunebriv pirobebze. kerZod, mTiani reliefis pirobebSi gzis gayvana sakmaod<br />
Zviria, hava gansazRvravs naosnobis vadebs zRvebze, tbebsa da mdinareebze. havazea damokidebuli<br />
sahaero transportis muSaoba. rac ufro maRalia qveyanaSi cxovrebis done, miT ufro ganviTarebulia<br />
satransporto sistema, mosaxleobis kulturi ganviTareba uzrunvelyofs satransporto<br />
saSualebaTa dacvas, miznobriv gamoyenebas; turistul-rekreaciuli aqtivoba Sesabamisad bevr<br />
vizitors niSnavs, romelTac gamarTuli da komfortuli satransporto sistema sWirdebaT; qveynis<br />
politikuri stabiluroba qveynis, aseve transportis ganviTarebis sawindaria.<br />
73
7. a) tvirTbrunviT liderobs sazRvao transporti; mgzavrTbrunviT – saavtomobilo transporti.<br />
b) satransporto kompleqsSi 6 ZiriTadi saxea gamoyofili. kerZod, sarkinigzo, saavtomobilo,<br />
milsadeni, sazRvao, samdinaro, sahaero. sarkinigzo transportis roli sakmaod mniSvnelovania,<br />
rogorc samrewvelo da soflis meurneobis tvirTebis gadazidvaSi, aseve mgzavrTa gadayvanaSi.<br />
igi tvirTbrunviT mxolod sazRvao transports CamorCeba. saavtomobilo transports wamyvani<br />
adgili ukavia mgzavrTa gadayvanaSi.<br />
milsaden transports gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs navTobis, bunebrivi airisa da nav-<br />
Tobproduqtebis transportirebaSi. bolo dros milsaden transportSi inergeba fxvieri myari<br />
nivTierebebis transportirebac.<br />
Zalian didia sazRvao transportis roli tvirTebis saerTaSoriso gadazidvebSi. igi am<br />
TvalsazrisiT bevrad uswrebs transportis sxva saxeobebs.<br />
samdinaro transporti ZiriTadad calkeuli qveynebis Siga transports warmoadgens, Tumca<br />
zogierT did mdinareze saerTaSoriso gadazidvebic warmoebs.<br />
sahaero transportis roli didia mgzavrTa Sor manZilze gadayvanaSi. aseve malefuWebadi<br />
(sursaTi, medikamentebi) produqciis gadazidvisas.<br />
g) transportis sxvadasxva saxeobis amgvari ganawileba gamoiwvia mravalma faqtorma: bunebrivma<br />
pirobebma, transporti saxeobebis dadebiTma da uaryofiTma mxareebma.<br />
§ 32. transportis saxeebi<br />
1. a) aRniSnul qveynebSi samdinaro transportis ganviTarebas upirveles yovlisa xels uwyobs<br />
bunebrivi pirobebi, kerZod, maT teritoriebze gaedineba iseTi mdinareebi, rogorebicaa: volga,<br />
doni, obi, enisei, lena, xuanxe, ianZi, misisipi da sxv. aseve reliefis Taviseburebebi.<br />
b) samdinaro transporto ganviTarebuli ar aris mTian da polarul qveynebSi. mTian qveynebSi<br />
samdinaro transportis ganviTarebis saSualebas ar iZleva reliefi, polarul qveynebSi ki<br />
mTavar rols klimaturi pirobebi asrulebs.<br />
2. a) sarkinigzo gzebis sigrZis mixedviT: aSS, ruseTi, CineTi;<br />
sixSiris mixedviT: belgia, niderlandebi, iaponia.<br />
b) sarkinigzo qseli sustad aris ganviTarebuli centraluri afrikis qveynebSi.<br />
g) avstralia, alJiri, saudis arabeTi.<br />
3. evropis sarkinigzo gzebis sixSireze gavlena iqonia mosaxleobis simWidrovem da ekonomikis<br />
ganviTarebam.<br />
4. saqarTveloze gamaval gazsadensa da navTobsadenebs saqarTvelos biujetSi garkveuli<br />
raodenobis Tanxa Semoaqvs.<br />
5. a) msoflios umsxvilesi aeroportebi mdebareobs qalaqebSi: frankfurti mainze, londoni,<br />
tokio, niu-iorki, Cikago, atlanta, memfisi, los-anjelesi.<br />
b) ZiriTadi aviaxazebis mimarTulebebia: evropidan dasavleTiT CrdiloeT amerikis kontinentze<br />
da aRmosavleTiT aziisken (iaponiisken).<br />
6. (ix. pasuxi § 31. davaleba 7. b).<br />
7. SedarebiT iaf satransporto saSualebas.<br />
8. sazRvao transporti yvelaze iafi satransporto saSualebaa. swored amitom igi liderobs<br />
tvirTebis gadazidvaSi.<br />
10. saqarTveloSi mdinareTa reJimisa da reliefis Taviseburebis gamo samdinaro transporti<br />
ganviTarebuli ar aris.<br />
11. tankerebis marSruti ZiriTadad iwyeba sparseTis yuridan, saidanac xdeba msoflioSi<br />
mopovebuli navTobis transportireba ganviTarebuli samyarosaken. es ZiriTadi xazebi miuyveba<br />
atlantisa da indoeTis okeaneebs da miemarTeba dasavleT evropisa da iaponiisaken.<br />
12. moixmars 2 trilion tona Jangbads. gamoyofs 500 milion mavne nivTierebebs.<br />
74
13. yvelaze met uaryofiT gavlenas garemoze axdens saavtomobilo transporti, yvelaze naklebs<br />
ki – rkinigza.<br />
§ 33. gzebi, xidebi, gvirabebi<br />
1. a) saavtomobilo;<br />
b) sarkinigzo.<br />
2. a) iankebis gzebi gadioda Ciles, boliviis, perus, ekvadoris teritoriebze;<br />
b) iankebma mravali gza gaiyvanes samxreT amerikaSi, andebis mTebSi, maT unikaluri dakidebuli<br />
xidebic Seqmnes. am gzebs Soris mTavari iyo 4 gza, maT Soris yvelaze grZeli 6600 km sigrZis<br />
iyo da imperiis yvela qalaqs aerTianebda.<br />
3.<br />
qveyana sarkinigzo gza, 100 km 2 -ze saavtomobilo gza, 100 km 2 -ze<br />
aSS 47,7 1,5<br />
ruseTi 198,8 27,6<br />
kanada 123,8 11<br />
indoeTi 51,6 0,95<br />
CineTi 163,8 7,3<br />
germania 9,4 0,55<br />
safrangeTi 13,5 0,61<br />
iaponia 13,8 0,33<br />
saqarTvelo 44,1 3,2<br />
4. aseTi gansxvaveba aixsneba ZiriTadad qveynebis farTobebis sxvaobiT da Sesabamisad TiToeul<br />
qveyanaSi sarkinigzo da saavtomobilo gzebis sigrZeebiT.<br />
5. xels uwyobs qveynebs Soris mimosvlas, tvirTebis gadazidvas.<br />
6. mgzavrTbrunva aris gadayvanili mgzavrebis raodenoba drois garkveul periodSi da<br />
garkveul manZilze; tvirTbrunva aris gadaziduli tvirTebis sidide drois garkveul periodSi<br />
da garkveul manZilze.<br />
satransporto kompleqsi Sedgeba saxmeleTo, wylis, sahaero da milsadeni transportisagan.<br />
7. suecis arxis gayvaniT mniSvnelovnad Semcirda gza evropidan aziisken, xolo panamis arxis<br />
gayvanam Seamokla gza CrdiloeT amerikis aRmosavleT sanapiroebidan dasavleTis sanapiroebisken.<br />
§ 34. komunikaciebi<br />
1. naxatebiT gadacema, koconi, kvamli, sayviri, gzavnili qvebiT, gzavnili boTliT, morzes anbani.<br />
2. komunikaciis Zvel saSualebas ganekuTvneba transportis Zveli saxeobebi, gzebi, telefoni.<br />
axali saxeobebia: mobiluri telefoni, interneti, faqsi da a.S.<br />
3. mogzauroba SeiZleba CaiTvalos komunikaciis saSualebad.<br />
4. CrdiloeT amerika, dasavleT evropa da iaponia ZiriTadad uzrunvelyofilni arian satelefono<br />
xazebiT.<br />
5. aSS, iaponia, germania. es qveynebi aRWurvilni arian Tanamedrove mecnierul-teqnikuri progresis<br />
ukanaskneli miRwevebiT.<br />
6. XXI saukune kompiuteruli teqnologiebisa da komunikaciebis xanaa. marTlac dRes mobiluri<br />
telefonisa da internetis saSualebiT dedamiwis erTi naxevarsferodan momentalurad SeiZleba<br />
daukavSirde meore naxevarsferos.<br />
§ 35. turizmi<br />
1. msoflios mravali qveynis ekonomikaSi turizms mniSvnelovani funqcia akisria. is upirve-<br />
75
lesad damatebiTi samuSao adgilebis Seqmnas gulisxmobs. xSirad bevri qveynisaTvis turizmi Semosavlis<br />
ZiriTadi wyaroa. igi gavlenas axdens meurneobis iseT dargebze, rogorebicaa transporti,<br />
kavSirgabmuloba, mSenebloba, soflis meurneoba da sxv. Tumca turizms uaryofiTi mxarec aqvs.<br />
mravalricxovan turistTa `armia~ bunebriv garemoze zemoqmedebs da mniSvnelovnad cvlis mas.<br />
2. turistTa raodenobisa da Semosavlis TvalsazrisiT wamyvani qveynebia: aSS, safrangeTi,<br />
espaneTi, italia, gerTianebuli samefo, germania da a.S.<br />
3. am qveynebis didi popularoba ucxoel turistTa Soris upirvelesad gamoiwvia rogorc<br />
bunebrivma faqtorebma (klimaturi pirobebi, reliefi da a.S.), agreTve istoriul-arqiteqturuli<br />
Zeglebis siuxvem da Tanamedrove komunikaciisa da infrastruqturis ganviTarebam.<br />
4. sazRvao turistuli qveynebia: espaneTi, safrangeTi, brazilia, italia, aSS.<br />
samTo-saTxilamuro turizmis qveynebia: avstria, italia, aSS, kanada, norvegia, SvedeTi.<br />
sakruizo regionebia: xmelTaSua zRvisa da karibis zRvis regionebi.<br />
5.<br />
mogzaurobis miznebi<br />
droebiT gasaCerebeli<br />
satransporto<br />
adgilebi<br />
saSualebebi<br />
warsulSi dRes warsulSi dRes warsulSi dRes<br />
momlocveloba,<br />
momlocveloba,<br />
fundukebSi,<br />
sastumro,<br />
cxeni, aqlemi,<br />
transportis<br />
teritoriebis<br />
axali qvey-<br />
qarvaslebSi,<br />
kempingi, mo-<br />
navi, gemi<br />
yvela saxeoba<br />
dapyroba,<br />
nebis gacnoba,<br />
bunebaSi da sxv.<br />
teli, kerZo<br />
religiebis<br />
sxvadasxva<br />
saxlebi da<br />
gavrceleba,<br />
RonisZiebaSi<br />
sxv.<br />
axali miwebis<br />
monawileoba da<br />
aRmoCena da sxv.<br />
sxv.<br />
6. mivlineba, gastrolebi, dazverva, yaCaRoba-mekobreoba, samecniero kongresSi monawileoba,<br />
alpinizmi, paraSutizmi, sahaero buStebiT frena SeiZleba CaiTvalos mogzaurobad.<br />
7. samrewvelo turizmi saqmiani turizmia meurneobis sxvadasxva obieqtis monaxulebisa da<br />
gacnobis mizniT.<br />
eTnoturizmi – sxvadasxva qveynis eTnografiuli simdidris, tradiciebis gacnoba.<br />
saTavgadasavlo turizmi – mogzauroba sxvadasxva eqstremalur pirobebSiT Tavgadasavlebis<br />
mizniT.<br />
speleoturizmi – karstuli mRvimeebis, ufskrulebis monaxuleba.<br />
§ 36. vaWroba da savaWro gzebi<br />
1. didma geografiulma aRmoCenebma udidesi gavlena moaxdina saerTaSoriso vaWrobis <strong>geografia</strong>ze.<br />
saerTaSoriso vaWrobis qselSi aRmoCnda ara marto Zveli kontinentebi, aramed axali<br />
kontinentebi, e.i. mTeli msoflio.<br />
2. mekobreobis udidesi raionebia malakis srute, samxreT-aRmosavleT aziis zogierTi raioni,<br />
somalis n/kunZulTan mdebare indoeTis okeanis wylebi, gvineis yure.<br />
3. am raionze gadis mniSvnelovani savaWro arteriebi.<br />
4. es qveynebia: irani, indoeTi, israeli, egvipte, CineTi da a.S.<br />
5. es qveynebia: quveiTi, irani, egvipte, italia, indoeTi, CineTi, malaizia.<br />
6. `didi abruSemis gza~ imitom erqva, rom CineTidan abreSumis qsovilebi SemohqondaT; `saneleblebis<br />
gziT~ indoeTidan – saneleblebi; `samkuTxa vaWrobis gzis~ saxeli miuTiTebs Tu romel<br />
regionebs Soris xdeboda vaWroba. es regionebi erTmaneTTan dakavSirebisas samkuTxedis formis<br />
gzas qmnidnen.<br />
§ 37. vaWrobis saxeebi da formebi<br />
1. aSS, kanada, avstralia, gaerTianebuli samefo, safrangeTi, argentina, brazilia, samxreT<br />
afrika.<br />
76
2. navTobi, qvanaxSiri, matyli, tyavi savaWro saqonlad iTvleba.<br />
3. unda veridoT, imitom, rom mavnea adamianisTvis.<br />
4.<br />
vaWroba<br />
sabiTumo<br />
sacalo<br />
birJa<br />
bazroba<br />
auqcioni<br />
bazari<br />
maRaziebi<br />
katalogi<br />
5. a) eqsporti – qveynidan saqonlis gatana; importi – qveyanaSi saqonlis Semotana.<br />
b) sacalo vaWroba – TiTo egzemplariT vaWroba; sabiTumo – saqonlis partiebiT (didi raodenobiT)<br />
vaWroba.<br />
g) saSinao vaWroba – qveynis SigniT; sagareo vaWroba – sxva qveynebTan.<br />
d) specializebuli birJa – SedarebiT viwro sasaqonlo specializacia; universaluri birJa<br />
– farTo sasaqonlo specializacia.<br />
e) bazroba – saqonlis yovelwliurad ganmeorebadi gayidva, romelic orientirebulia romelime<br />
saqonelze an Temaze; bazari – adgili, sadac mravali saxis saqoneli didi raodenobiT iyideba.<br />
§ 38. saerTaSoriso vaWroba<br />
1. a) brazilia, indoeTi, ruseTi;<br />
b) didi britaneTi, norvegia, safrangeTi;<br />
g) aSS, kanada, SvedeTi;<br />
e) saqarTvelo moxvda 750 aSS dolarze nakleb jgufSi<br />
2. eqsportis moculobiT Rebuloben: germania, CineTi, aSS, iaponia.<br />
300-600 mlr.<br />
600-800 mlr.<br />
800-1200 mlr.<br />
1200-ze meti<br />
aSS dolari<br />
aSS dolari<br />
aSS dolari<br />
mlr. aSS dolari<br />
safrangeTi<br />
iaponia<br />
aSS<br />
germania<br />
italia<br />
CineTi<br />
niderlandi<br />
gerTianebuli<br />
samefo<br />
kanada<br />
samxreT korea<br />
ruseTi<br />
3. saerTaSoriso savaWro struqturebis Secvlas safuZvlad udevs msoflio bazarze mza<br />
produqciaze sul ufro mzardi moTxovnileba.<br />
§ 39. kavkasiis mdebareoba da teritoria<br />
1. kavkasia mdebareobs CrdiloeT da aRmosavleT naxevarsferoSi, evropisa da aziis sasazRvro<br />
zolSi, kavkasiis yelze. kavkasia mdebareobs evropis samxreT-aRmosavleT nawilSi, kaspiisa da<br />
azovis zRvebs Soris.<br />
2. magaliTad, alpebi, romelic evropis centralur nawilSi mdebareobs. alpebi ramdenime<br />
qveynis teritoriazea ganfenili kavkasionis msgavsad.<br />
3. evropa-aziis sazRvris gatarebaze damokidebulia mTeli rigi qveynebis mdebareobis gansaz-<br />
Rvra.
4. Tu sazRvari evropa-azias Soris gauyveba kuma-maniCis Rrmuls an kavkasionis mTavar wyalgamyof<br />
qeds, am SemTxvevaSi saqarTvelo aziaSi moxvdeba. sxva SemTxvevaSi ki evropaSi xvdeba.<br />
§ 40. kavkasiis reliefi<br />
1. CrdiloeT kavkasiaSi mdebareobs imierkavkasiis vake, Crdilo SavizRvispireTi, samxreT kavkasiaSia<br />
– amierkavkasiis bari, mcire kavkasioni, samxreT kavkasiis vulkanuri mTianeTi da TaliSis<br />
mTebi lenqoranis dablobiT.<br />
2. kavkasionis mwvervalebia ialbuzi, dixTau, uSba, Sxara, myinvarwveri.<br />
§ 41. kavkasiis hava da Sida wylebi<br />
1. a) ianvris saSualo temperatura yvelaze dabalia somxeTSi, xolo maRalia saqarTveloSi<br />
(aWara) da azerbaijanSi;<br />
b) naleqebi yvelaze didi raodenobiT (2000 mm-ze meti) modis saqarTveloSi, aWaraSi, xolo<br />
mcire raodenobiT – azerbaijanSi.<br />
2. hava bevrad mkacri iqneboda, radgan CrdiloeTidan wamosuli civi haeris masebi did zegavlenas<br />
moaxdendnen samxreT kavkasiis klimatze.<br />
3. a) Savi zRvis mdinareebia: rioni, enguri, bzifi, fsou da sxva.<br />
azovis zRvis mdinareebia: yubani, doni;<br />
kaspis zRvis mdinareebia: mtkvari, araqsi, Tergi, alazani, iori, debeda da sxva.<br />
b) saqarTvelos teritoriazea: mdinareebi – rioni, enguri, Woroxi, bzifi, fsou, mtkvari,<br />
alazani, iori, Tergi.<br />
tbebi: paliastomi, tabawyuri, riwa;<br />
wyalsacavebi: enguris (jvris) Jinvalis;<br />
azerbaijanis teritoriazea: mdinareebi – mtkvari.<br />
walsacavi: mingeCauri<br />
yabardo-balyareTi: tba cerikgioli.<br />
somxeTis teritoriazea: mdinareebi – araqsi, razdani.<br />
tbebi: sevani.<br />
4. kavkasiaSi wylis resursebiT yvelaze Raribi raionia somxeTi.<br />
§ 42. kavkasiis bunebrivi resursebi<br />
1. kavkasiaSi tyeebi ZiriTadad gavrcelebulia kavkasionis mTebis kalTebze.<br />
2. a) kavkasiaSi tyiT dafaruli teritoriis farTobia 83600 km 2 ;<br />
b) tyianobis koeficientia: saqarTveloSi – 25,1%; azerbaijanSi – 71,3%; somxeTSi – 66,2%,<br />
xolo mTlianad samxreT kavkasiaSia – 41,9%.<br />
%<br />
80<br />
70<br />
60<br />
71,3<br />
66,2<br />
50<br />
40<br />
41,9<br />
30<br />
20<br />
25,1<br />
10<br />
0<br />
saqarTvelo<br />
azerbaijani<br />
somxeTi<br />
sul samxreTi<br />
kavkasia<br />
78
g) erT sul mosaxleze modis: saqarTvelo – 1658,8 km 2 , azerbaijani – 7331,1 km 2 da somxeTSi –<br />
7111,1 km 2 .<br />
3. kavkasiaSi gavrcelebulia Semdegi landSaftebi: kolxuri, ariduli subtropikuli, na xevrad<br />
mSrali tyis, ariduli kontinenturi, mTis stepis, wiwvovani tyeebi, alpuri da subalpuri mdeloebi<br />
da sxv.<br />
§ 43. Savi zRva<br />
1. a) Savi zRva atlantis okeanes ukavSirdeba bosforis srutiT, marmarilos zRviT, dardanelis<br />
srutiT, egeosis zRviT, xmelTaSua zRviT da gibraltaris srutiT. Savi zRva azovis zRvas<br />
ukavSirdeba qerCis srutiT;<br />
b) Sav zRvaSi Caedineba mdinareebi: dunai, rioni, enguri, Woroxi, dnepri da sxv.<br />
2. a) Savi zRvis siRrme matulobs napirebidan daSorebis mixedviT.<br />
b) Sav zRvaSi ori wriuli dinebaa – mis dasavleT da aRmosavleT nawilebSi.<br />
3. a) Savi zRvis auzis qveynebia: ukraina (kievi), ruseTi (moskovi), saqarTvelo (Tbilisi), TurqeTi<br />
(ankara), bulgareTi (sofia), rumineTi (buqaresti).<br />
b) ukraina – ialta, sevastopoli, aluSta, feodosia, evpatoria, odesa, xersoni, qerCi;<br />
ruseTi – soWi, tuafse, gelenjiki, anapa, novorosiiski;<br />
saqarTvelo – baTumi, qobuleTi, foTi, oCamCire, soxumi, axali aToni, gudauTa, gagra,<br />
leseliZe;<br />
TurqeTi – xofa, rize, trapizoni, samsuni, sinopi, zonguldaki;<br />
bulgareTi – burgasi, varna, oqros qviSebi;<br />
rumineTi – konstanca, baia, sulini.<br />
4. Sav zRvas udidesi sameurneo da satransporto mniSvneloba aqvs saqarTvelosTvis. misi saSualebiT<br />
saqarTvelos navsadgurebidan (foTi, baTumi) TiTqmis yvela saxis nedleuli da samrewvelo<br />
produqcia gaaqvT da SemoaqvT, gadahyavT mgzavrebi. Sav zRvas, udidesi turistul-rekreaciuli<br />
mniSvnelobac aqvs Cveni qveynisTvis. baTumis, qobuleTis komfortuli plaJebi, xangrZlivi sabanao<br />
sezoni da Tbili hava mraval turistsa da damsvenebels izidavs.<br />
5. a) saqarTvelo, azerbaijani, somxeTi, ruseTi, ukraina, TurqeTi, bulgareTi, rumineTi, saberZneTi,<br />
moldoveTi, albaneTi, serbeTi;<br />
b) aSS, safrangeTi, italia, germania, poloneTi, belorusi, CexeTi, slovakeTi.<br />
§ 44. kaspiis zRva<br />
1. Savi zRva dakavSirebulia msoflio okeanesTan, xolo kaspiis zRva ara. amitom igi dedamiwaze<br />
yvelaze didi tbaa. Savi zRva ganedurad aris gadaWimuli 1150 km-ze, xolo kaspiis zRva meridianulad<br />
1200 km-ze. Savi zRvis maqsimaluri sigane 580 km-ia, kaspiis zRvisa – 560 km.<br />
2. kaspiis zRvas uerTdeba mdinareebi: volga, urali, Tergi, mtkvari.<br />
3. a). ruseTi, yazaxeTi, azerbaijani, irani, TurqmeneTi.<br />
b) kaspiis zRvas dasavleTidan esazRvreba ruseTi da azerbaijani, CrdiloeTidan – yazaxeTi,<br />
aRmosavleTidan – yazaxeTi da TurqmeneTi, samxreTidan – irani.<br />
§ 45. stiqiuri movlenebi kavkasiaSi<br />
gaixsene:<br />
1. bunebrivi movlena, romelic Tavs atydeba mosaxleobas da did materialur zarals ayenebs<br />
qveynebs; zogjer adamianTa msxverplsac iwvevs.<br />
2. miwisZvra, mewyeri, Rvarcofi, kldezvavi, zvavi, wyaldidoba, wyalmovardna da sxv.<br />
3. sxvadasxva stiqiuri movleniT gamowveuli katastrofuli Sedegebis Tavidan asacileblad<br />
mTeli rigi RonisZiebebis gatarebaa aucilebeli, magaliTad miwisZvrebis katastrofuli Sede-<br />
79
gebis Tavidan asacileblad aucilebelia Zveli nagebobebis gamagreba da axali seismomedegi<br />
Senobebis mSenebloba.<br />
davaleba:<br />
1. kavkasionis qedi axalgazrda naoWa mTebia da alpur-himalaur mTaTa sistemas miekuTvneba.<br />
2. kavkasia mdebareobs alpur-himalaur mTaTa sistemaSi, sadac aqtiurad mimdinareobs mTaTa<br />
warmoSobis procesebi, rasac Tan axlavs miwisZvrebi. amas mowmobs somxeTsa da saqarTveloSi<br />
momxdari xSiri miwisZvrebi.<br />
3. mewyerebi aqtiurdeba gazafxulze, rodesac Tovlis nadnobi wylebiTa da xSiri wvimebis dros<br />
niadag-grunti iRebs didi raodenobiT tens, mZimdeba da iwyebs dacurebas. zvavebi aqtiurdeba<br />
ianvar-martSi, rodesac haeris temperatura imatebs.<br />
§ 46. samxreT kavkasiis ekologiuri problemebi<br />
gaixsene:<br />
1. kavkasiis mdinareebi miekuTvneba Savi da kaspiis zRvebis auzs.<br />
2. moyviTalo-moSavo sqeli nisli, romelic warmoiqmneba bolisa da Wvartlisagan did qalaqebsa<br />
da samrewvelo centrebSi.<br />
davaleba:<br />
1. a) TurqeTi, saqarTvelo, somxeTi, azerbaijani, irani;<br />
b) mdinare mtkvari saTaves iRebs TurqeTis teritoriaze. miedineba saqarTvelosa da azerbaijanis<br />
teritoriebze, Caedineba kaspiis zRvaSi;<br />
g) mdinare mtkvris marcxena Senakadebia: liaxvi, qsani, aragvi, iori, alazani.<br />
mdinare mtkvris marjvena Senakadebia: qcia-xrami, algeTi, faravani, araqsi.<br />
d) mdinare mtkvari yvelaze grZelia azerbaijanis teritoriaze;<br />
e) mdinare mtkvris auzSi mdebareobs qalaqebi: ardahani, axalqalaqi, axalcixe, borjomi,<br />
xaSuri, gori, kaspi, mcxeTa, Tbilisi, rusTavi, aqstafa, mingeCauri, elvaxi, sabirabadi.<br />
2. mdinare maSaveraSi madneulis samTo-gamamdidrebeli kombinatidan dabinZurebuli wylebi<br />
Caedineba, ris gamoc is sxvadasxva toqsikuri da momwamvleli qimiuri elementebiT (nivTierebebiT)<br />
WuWyiandeba.<br />
3. bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba niSnavs mis yairaTian, momWirneobiT gamoyenebas.<br />
4. XX saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi daiSala sabWoTa kavSiri. aman gamoiwvia kavkasiis samrewvelo<br />
centrebSi fabrika-qarxnebisa da sxva samrewvelo obieqtebis daxurva. es ki Tavis mxriv<br />
sasargeblo aRmoCnda atmosferuli haerisTvis, radganac gamonabolqvi sagrZnoblad Semcirda.<br />
5. did qalaqebSi Tavmoyrilia uamravi samrewvelo obieqti, romlebic atmosferoSi didi raodenobiT<br />
gamonabolqvs uSvebs, amas garda did qalaqebSi didia avtomobilebis ricxvi, romlebic<br />
haeris ZiriTadi Tu ara, erT-erTi damaWuWyianebeli faqtoria.<br />
6. daWuWyianebuli mdinareebi SesarTavTan Tavis mxriv aWuWyianeben zRvis akvatorias, maT<br />
SeaqvT zRvaSi yvela is damaWuWyianebeli elementebi, romlebic maTSi Camdinare wlebiT (qimiuri<br />
da metalurgiuli mrewvelobidan) moxvdnen, agreTve navTobi da navTobproduqtebi, radioaqtiuri<br />
elementebi, soflis meurneobaSi gamoyenebuli sasuqebi da Sxamqimikatebi, fekalursayofacxovrebo<br />
wylebi da sxva.<br />
§ 47. bunebis dacva samxreT kavkasiaSi<br />
1. erovnuli parki daculi teritoriaa, sadac unikaluri bunebrivi da istoriuli obieqtebi<br />
mdebareobs da mxolod nawilobrivaa daSvebuli sameurneo saqmianoba da turizmi.<br />
nakrZali daculi teritoriaa, sadac akrZalulia sameurneo saqmianoba da florisa da faunis<br />
80
warmomadgenlebi mkacradaa daculi.<br />
2. bunebis dacvis erT-erTi qmediTi saSualebaa adamianis zemoqmedebiT naklebad Selaxuli<br />
teritoriebis dacva. am mizniT samxreT kavkasiaSi iqmneba erovnuli parkebi.<br />
3. bunebis dacvisa da misi SenarCunebisTvis samxreT kavkasiis qveynebSi mravali RonisZieba tardeba.<br />
Seiqmna erovnuli parkebi da nakrZalebi, daculia aTeulobiT bunebrivi Zegli. yovelive es<br />
mimarTulia ekologiuri, istoriuli da esTetikuri faseulobebis mqone bunebrivi landSaftebis<br />
SesanarCuneblad.<br />
§ 48. iunesko da samxreT kavkasia<br />
1. bunebrivi obieqtebiT gamoirCeva: aSS, avstralia, brazilia, CineTi, indoeTi da sxva.<br />
kulturuli obieqtebiT gamoirCeva: meqsika, CineTi, espaneTi, safrangeTi, italia, didi britaneTi<br />
da sxv.<br />
§ 49. kavkasia da saqarTvelo<br />
1. saqarTvelo, azerbaijani, somxeTi, ruseTi.<br />
ruseTis SemadgenlobaSia: adiReis, yaraCai-CerqezeTis, yabardo-balyareTis, CrdiloeT oseTis,<br />
inguSeTis, CeCneTisa da daRestnis avtonomiuri respublikebi, agreTve stavropolis mxare.<br />
saqarTvelos dedaqalaqia Tbilisi, azerbaijanis – baqo, somxeTis – erevani, adiReis – maikopi,<br />
yaraCai-CerqezeTis – Cerkeski; yabardo-balyareTis – nalCiki; CrdiloeT oseTis – vladikavkazi;<br />
inguSeTis – nazrani; CeCneTis – grozno, daRestnis – maxaCyala.<br />
2. saqarTveloc, azerbaijanica da somxeTic samxreT kavkasiaSi mdebareobs. saqarTvelo samxreT<br />
kavkasiis dasavleT nawilSia, romelsac dasavleTidan Savi zRva esazRvreba, samxreTiT – TurqeTi<br />
da somxeTi, aRmosavleTiT ki – azerbaijani da daRestnis avtonomiuri respublika. CrdiloeTiT:<br />
yaraCai-CerqezeTis, yabardo-balyareTis, CrdiloeT oseTisa da CeCneTis avtonomiuri respublikebi.<br />
azerbaijani mdebareobs samxreT kavkasiis aRmosavleT nawilSi. mas dasavleTidan esaz-<br />
Rvreba saqarTvelo da somxeTi, samxreTiT – irani, aRmosavleTiT – kaspiis zRva, CrdiloeTidan<br />
– daRestnis avtonomiuri respublika.<br />
somxeTi mdebareobs samxreT kavkasiis samxreT nawilSi. mas dasavleTidan esazRvreba TurqeTi,<br />
CrdiloeTidan – saqarTvelo, aRmosavleTidan – azerbaijani, samxreTidan – irani da naxiCevanis<br />
avtonomiuri respublika (azerbaijani).<br />
4. farTobis mixedviT sami yvelaze didi teritoriaa: yabardo-balyareTi, azerbaijani, krasnodaris<br />
mxare; sami yvelaze patara teritoriaa: inguSeTi, CrdiloeT oseTi, adiRea;<br />
mosaxleobis mixedviT sami yvelaze didi teritoriaa: azerbaijani, krasnodaris mxare; saqarTvelo;<br />
sami yvelaze patara teritoriaa: yaraCai-CerqezeTi, adiRea, inguSeTi.<br />
5. a) saqarTvelo mdebareobs evropis samxreT-aRmosavleT, xolo kavkasiis samxreT-dasavleT<br />
nawilSi.<br />
b) dadebiTia, rom mdebareobs Savi zRvis piras, uaryofiTad SeiZleba CaiTvalos is faqti,<br />
rom regionSi religiuri niSniT erTaderTi marTlmadidebeli qveyanaa.<br />
6. kavkasioni warmoadgenda da kvlavac warmoadgens bunebriv bariers, romelsac samxreT kavkasiis<br />
qveynebs momTabare tomebisagan icavda.<br />
7. saqarTvelo aziis qveynebTan ufro axlosaa, vidre evropis qveynebTan.<br />
8. msgavsi geografiuli mdebareoba aqvs magaliTad bulgareTs, gansxvavebuli – Sveicarias.<br />
81
§ 50. saqarTvelos mxareebi<br />
1.<br />
saqarTvelos mxareebi<br />
kaxeTi<br />
qvemo qarTli<br />
Sida qarTli<br />
mcxeTa-mTianeTi<br />
samcxe-javaxeTi<br />
imereTi<br />
raWa-leCxumi-qvemo<br />
svaneTi<br />
samegrelo-zemo svaneTi<br />
guria<br />
aWara<br />
afxazeTi<br />
Telavi<br />
rusTavi<br />
gori<br />
mcxeTa<br />
axalcixe<br />
quTaisi<br />
ambrolauri<br />
zugdidi<br />
ozurgeTi<br />
baTumi<br />
soxumi<br />
Tbilisi<br />
2. `xevi~ – mcxeTa-mTianeTis;<br />
`mTiuleT-gudamayari~ – mcxeTa-mTianeTis;<br />
`fSavi~ – mcxeTa-mTianeTis;<br />
`xevsureTi~ – mcxeTa-mTianeTis;<br />
`TuSeTi~ – kaxeTis;<br />
`Tori~ – samcxe-javaxeTis.<br />
§ 51. samxreT kavkasiis qveynebi<br />
1. a) Savi da feradi metalurgia: saqarTvelo – rusTavi, zestafoni, WiaTura; azerbaijani –<br />
sumgaiTi; somxeTi – alaverdi; kvebis mrewveloba – samive qveynis TiTqmis yvela dasaxlebuli<br />
punqti.<br />
b) marcvleuli kulturebi da vazi samive qveyanaSi, Cais – saqarTvelosa da azerbaijanSi,<br />
brinji – azerbaijanSi.<br />
2. saqarTvelosa da Savi zRvis gavliT.<br />
3. somxeTi mciremiwiani qveyanaa da Tanac teritoriis udidesi nawili mTagoriani reliefiT<br />
xasiaTdeba.<br />
4. saqarTvelos soflis meurneobaSi wamyvani adgili ukavia mevenaxeobas da subtropikul<br />
kulturebs.<br />
somxeTSi soflis meurneobis mTavari dargebia – mevenaxeoba da mebostneoba.<br />
azerbaijanis soflis meurneobis specializaciis dargebia bambis, Tambaqos, xil-bostneulisa<br />
da subtropikuli kulturebis moyvana.<br />
5. klimatur-niadagurma faqtorebma;<br />
6. mecxvareoba;<br />
7. mecitruseoba – dasavleT saqarTveloSi; mevenaxeoba – kaxeTSi, imereTSi, Sida qarTlSi;<br />
mebaReoba – Sida qarTlSi, kaxeTSi; mebostneoba – qvemo qarTlSi, imereTSi.<br />
9. a) saqarTvelo – gudauri, bakuriani, mestia, somxeTi – caxkaZori, b) saqarTvelo – borjomi,<br />
sairme, nabeRlavi da sxv.<br />
§ 52. kavkasiis mosaxleoba<br />
1. ZiriTad, reliefma.<br />
82
2. a) samxreT kavkasiaSi<br />
b) kavkasionis maRali mTiani teritoriebi.<br />
3. a) samxreT kavkasiis mosaxleobis ricxovnobaa: 15 mln 902 aTas kaci. CrdiloeT kavkasiis mosaxleobis<br />
ricxovnobaa: 14 mln 36 aTasi kaci;<br />
b) samxreT kavkasiaSi mosaxleobis simWidrovea 85,5 kaci/km2-ze. CrdiloeT kavkasiaSi 38,1<br />
kaci/km 2 -ze.<br />
g) saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis mosaxleobis xvedriTi wili kavkasiis mosaxleobaSi<br />
Sesabamisad tolia: 15,37%, 10% da 27,7%.<br />
d) mosaxleobis mixedviT: yaraCai-CerqezeTi, adiRea, inguSeTi, CeCneTi, CrdiloeT oseTi,<br />
yabardo-balyareTi, daRestani, stavropolis mxare, somxeTi, saqarTvelo, krasnodaris mxare,<br />
azerbaijani.<br />
simWidrovis mixedviT: yabardo-balyareTi, inguSeTi, yaraCai-CerqezeTi, CeCneTi, stavropolis<br />
mxare, daRestani, adiRea, saqarTvelo, krasnodaris mxare, azerbaijani, somxeTi.<br />
4. a) saqarTveloSi cxovroben qarTvelebi, afxazebi, osebi, rusebi da a.S. somxeTSi – somxebi,<br />
azerbaijanSi – azerbaijanelebi, rusebi.<br />
b) osebi, somxebi qurTebi da berZnebi miekuTvnebian indo-evropul enobriv ojaxs. lekebi da<br />
CeCnebi – kavkasiur enaTa ojaxs, azerbaijanelebi – alTaur enaTa ojaxs.<br />
§ 53. kavkasiis qalaqebi<br />
gaixsene:<br />
1. qalaqi dasaxlebuli punqtia, romelsac didi sivrce ukavia da mniSvnelovani komunikaciebis<br />
centrSia ganlagebuli. qalaqi SeiZleba ewodos iseT dasaxlebas, romlis mcxovrebTa umravlesoba<br />
Tavs irCens ara soflis meurneobiT, aramed vaWrobiTa da mrewvelobiT.<br />
urbanizacia qalaqebisa da qalaqis mosaxleobis ricxovnobis zrdisa da mosaxleobis cxovrebaSi<br />
qalaquri wesis damkvidrebisa da gavrcelebis procesia.<br />
2. qalaqebi funqciebis mixedviT polifunqciur da monofunqciur qalaqebad iyofa.<br />
davaleba:<br />
1. a) Tbilisi, baqo erevani.<br />
b) samxreT kavkasiis qveynebis dedaqalaqebSi 1 mln-ze meti mcxovrebia, danarCeni qalaqebis<br />
mosaxleoba ki 100 aTasidan 200 aTasamdea. CrdiloeT kavkasiaSi ZiriTadad Warbobs qalaqebi, sadac<br />
mosaxleoba 200 aTasidan 400 aTasamdea, mxolod erTi qalaqi (krasnodari) gamoirCeva xalxmravlobiT<br />
(500 aTasi – 1 mln. mcxovrebi).<br />
2. urbanizaciis maCvenebeli yvelaze maRalia somxeTSi – 68%.<br />
3. a) baTumis ZiriTadi funqciebia: sadedaqalaqo, sakurorto, saporto;<br />
baqos ZiriTadi funqciebia: sadedaqalaqo, samrewvelo, saporto, saganmanaTleblo.<br />
vladikavkazis ZiriTadi funqcia: sadedaqalaqo da samrewvelo.<br />
diliJanis ZiriTadi funqciaa sakurorto.<br />
b) baqo, baTumi da vladikavkazi polifunqciuri qalaqebia, diliJani – monofunqciuri.<br />
83
IX moswavlis wignSi mocemuli<br />
Semajamebeli samuSaoebis pasuxebi<br />
Semajamebeli samuSao I<br />
I – 1. geosivrcis nawils, romelic adamianis mieraa aTviesebuli anTroposfero hqvia.<br />
2. obieqtis geografiuli mdebareobis dadgena mis sxva obieqtebTan ganlagebis Taviseburebebis<br />
dadgenas gulisxmobs.<br />
3. monarqiuli da respublikuri.<br />
4. konstituciuri monarqia aris monarqia, romelSic monarqis Zalaufleba SezRudulia<br />
konstituciiT. Tanamedrove monarqiebis didi nawili konstituciuria. evropis monarqiul saxelmwifoebSi<br />
monarqebis politikuri Zalaufleba simboluri xasiaTisaa.<br />
absoluturi monarqia aris monarqia, romelSic monarqs aqvs SeuzRudavi Zalaufleba. Tanamedrove<br />
faqtiuri absoluturi monarqiebia: brunei, bhutani, omani, saudis arabeTi da svazilendi.<br />
5. ialbuzi (kavkasionze).<br />
6. kaspiis zRva-tba.<br />
7. meqsikis, alaskis, kaliforniis da hudzonis.<br />
8. azias.<br />
9. samxreT amerikaSi.<br />
10. afrikaSi;<br />
11. hekla - k.islandiaze, etna - k. siciliaze (italia), FfuZiama – k. honsiuze (iaponia), orisaba<br />
– CrdiloeT amerikaSi ( meqsika).<br />
12. dunai Caedineba Sav zRvaSi da amitom atlantis okeanis auzs miekuTvneba.<br />
13. k. borneo (kalimantani).<br />
14. mkvdari zRva gaudinari mlaSe tbaa, romelic mdebareobs israelisa da iordaniis sazRvarze.<br />
farTobi 810 km², sigrZe 67 km, sigane 18 km. ukavia ghoris teqtonikuri Rrmulis yvelaze<br />
dabali nawili. mkvdari zRva warmoadgens xmeleTis yvelaze Rrma depresias dedamiwaze, romlis<br />
wylis done zRvis donidan – 423 m-ze mdebareobs. tbaSi maRalia marilis Semcveloba (33.7%). aRmosavleT<br />
da dasavleT napirebi cicabo da kldovania, CrdiloeTiT da samxreTiT ekvris saapiro<br />
vake. umTavresad sazrdoobs mdinare iordanes wyliT. hava cxelia, mSrali. naleqebi 50-100 mm<br />
weliwadSi. aorTqleba intensiuria.<br />
maRali marilianobis gamo tba moklebulia organul sicocxles. damaxasiaTebelia donis<br />
mniSvnelovani ryeva. sanapiroebze iReben mineralur marilebs.<br />
15. yvela klimatur sartyleSi: arqtikuli, subarqtikuli, zomieri, subtropikuli. tropikuli,<br />
subekvatoruli da ekvatoruli.<br />
16. misisipi misuriT.<br />
17. dreikis.<br />
18. selva da selvasi - tropikuli notio maradmwvane tyea samxreT da centralur amerikaSi.<br />
kamposi - savanis tipis mcenareulobaa braziliaSi.<br />
pampa - samxreT amerikis (ZiriTadad argentinisa da urugvais) subtropikuli stepebia.<br />
indielTa erT-erTi tomis, keCuas, enaze pampasebi „balaxian vakes“ niSnavs. adre pampa balaxiT<br />
dafaruli da ZiriTadad mecxoveleobis ganviTarebis raioni iyo. dRes teritoriis didi nawili<br />
irwyveba da xorblisa da simindis naTesebiTaa dafaruli.<br />
19. ekvatori, CrdiloeTi da samxreTi tropiki.<br />
20. zamTari.<br />
21. kongo anu zairi.<br />
22. viqtoria mdinare zambezze, anxeli mdinare orinokos auzis mdinare Curunze.<br />
23. avstralia.<br />
24. avstraliis.<br />
84
25. avstralia.<br />
26. eris tba CrdiloeT amerikaSi, eiris tba – avstraliaSi.<br />
27. avstralia da antarqtida.<br />
28. antarqtida 1920 wlis 16 (28) ianvars aRmoaCina rusma mogzaurebma fadei belinhauzenma<br />
da mixeil lazarevma, xolo samxreTi polusi - norvegielma mogzaurma rual amundsenma.<br />
29. arc erTs.<br />
30. la-manSis.<br />
II – 1 - amazoni; 2 – nilosi; 3 – anxeli; 4 – himalai; 5 – everesti (jomolungma); 6 – mkvdari zRva;<br />
7 – titikaka; 8 – baikali; 9 – kaspiis zRva; 10 – sahara.<br />
III – 1.<br />
Secdomaa:<br />
afrikas<br />
pirines<br />
akon-kagua<br />
unda iyos:<br />
avstralias<br />
skandinaviis<br />
ialbuzi<br />
2.<br />
Secdomaa:<br />
aRmosavleT<br />
barencis<br />
kosciuSko<br />
samumi<br />
unda iyos:<br />
dasavleT<br />
beringis<br />
mak-kinli<br />
tornado<br />
IV – k. axali gvinea – 10; gvineis yure – 8; labradoris naxevrkunZuli – 5.<br />
Semajamebeli samuSao II<br />
I – 1. qveyanaSi mosaxleobis aRweris mixedviT.<br />
2. saSualo simWidrove gamoiTvleba mosaxleobis raodenobis gayofiT teritoriis farTobze.<br />
3. migracia aris mosaxleobis gadaadgileba erTi adgilidan meoreze droebiT an mudmivad.<br />
4. emigracia - politikuri, ekonomikuri an piradi mizezebiT ucxo qveyanaSi mcire xniT an<br />
mudmivad sacxovreblad wasvla.<br />
imigracia — ama Tu im qveynis moqalaqeebis dasaxleba mudmivad an droebiT sxva qveynis<br />
teritoriaze.<br />
5. migraciis saldo udris imigrantebsa da emigrantebs Soris sxvaobas.<br />
6. diaspora aRniSnavs eTnikuri umciresobis jgufs, romelic gadasaxlda, cxovrobs da<br />
moRvaweobs mimReb qveyanaSi, amasTan aqvs Zlieri sentimentaluri da materialuri kavSirebi<br />
warmoSobis qveyanasTan.<br />
7. ltolvilad piri iTvleba mxolod maSin Tu igi gadakveTs qveynis saerTaSorisod aRiarebul<br />
sazRvars da Semweobisa da mfarvelobisaTvis mimarTavs ucxo qveynis xelisuflebas.<br />
ltolvilad CaiTvleba agreTve yvela piri, romelic agresiis, ucxouri okupaciis, ucxouri<br />
dominaciis an misi warmoSobis an erovnebis qveynis mTel teritoriaze an mis nawilSi sajaro<br />
wesrigis seriozulad xelmyofi movlenebis gamo iZulebulia datovos Tavisi sacxovrebeli da<br />
TavSesafari eZios Tavisi warmoSobis an erovnebis qveynis gareT.<br />
devnilia qveyanaSi mudmivad mcxovrebi moqalaqeobis armqone piri, romelic iZulebuli<br />
gaxda daetovebina mudmivi sacxovrebeli adgili da gadaadgilebuliyo Tavissave qveynis teritoriis<br />
farglebSi, radgan safrTxe Seeqmna mas an misi ojaxis wevrebis sicocxles, janmrTelobas<br />
85
an Tavisuflebas ucxo qveynis agresiis, Sida konfliqtis an adamianis uflebebis masobrivi dar-<br />
Rvevis gamo.<br />
8. migracia samuSaos Zebnis mizniT.<br />
9. gamqralia qalaqi, roemlic odesrac arsebobda,magarm amJamad aRar arsebobs. mitovebulia<br />
qalaqi, romelic garkveuli mizezebis gamo (mag. ekologiuri an teqnogenuri katastrofebis<br />
gamo) amJamad dausaxlebelia.<br />
10. qalaqis funqcia qalaqis mosaxleobis saqmianobis mTavar sferoebs aRniSnavs.<br />
11. qalaqwarmomqneli funqciebi gansazRvravs qalaqis mniSvnelobas da adgils regionSi,<br />
qveynis meurneobaSi, Sromis saerTaSoriso danawilebaSi. es funqciebi uzrunvelyofs qalaqis<br />
Semosavals, amasTan maT mier warmoebuli produqcia moixmareba ara marto imave qalaqSi, aramed<br />
mis farglebs gareTac.<br />
qalaqmomsaxure funqciebi is funqciebia, romelTa produqcia mocemuli qalaqis farglebSi<br />
moixmareba: isini sakuTriv qalaqis mosaxleobis moTxovnilebaTa dasakmayofileblad Seiqmna da<br />
ganviTarda.<br />
12. qalaqis iersaxis ganmsazRvreli elementebia: gzebi, sazRvrebi, kvanZebi, orientirebi.<br />
13. samosaxlo, samreqvelo, satransporto, sasawyobo da mwvane zonebi.<br />
14. mwvane zona qalaqis garemos sanitarul-higienuri mdgomareobis gaumjobesebas, mosaxleobis<br />
rekreaciul saqmianobas da saqalaqo garemos esTetikur srulyofas emsaxureba.<br />
15. urbanizacia - esaa qalaqebis zrda-ganviTarebis procesi, qalaqis mosaxleobis xvedriTi<br />
wilis zrda qveyanaSi, regionSi, msoflioSi. sazogadoebis ganviTarebaSi qalaqebis rolis zrdis<br />
procesi, saqalaqo cxovrebis wesis gavrceleba da misi Tanmxlebi sazogadoebrivi procesebi.<br />
16. urbanizacia maRalia ganviTarebul qveynebSi, SedarebiT dabali – ganviTarebad qveynebSi.<br />
17. saqalaqo aglomeracia dasaxlebuli punqtebis, metwilad qalaquri tipis, kompaqturi<br />
dajgufebaa, romlebic alag-alag erTmaneTs erwymis da erTiandeba rTul mravalkomponentur<br />
dinamiur sistemaSi intensiuri sawarmoo, satransporto da kulturuli kavSirebiT. qalaqebis<br />
gaerTianebis mTavari kriteriumebia: a) masiuri samsaxurebrivi, saganmanaTleblo, sayofacxovreba,<br />
kulturuli da rekreaciuli mgzavrobebi; b) 1,5 saaTis farglebSi daniSnulebis adgilis misawvdomoba<br />
transportis koridorebis gaswvriv (rkinigza, avtogza da mdinare); g) regularuli<br />
sagareubno eleqtromavlebis, avtobusebis, Tbomavlebis arseboba; d) sakuTari administraciuli<br />
regionebis daqvemdebarebaSi arsebuli dasaxlebebi, garda yvelaze mWidrod mimdebare urbanuli<br />
dasaxlebebisa; e) aeroportis, sarkinigzo kvanZi-terminalis, samdinaro porti-terminalis er-<br />
Tianoba; v) mWidro dasaxleba satransporto koridorebis gaswvriv.<br />
18. ansxvaveben monocentristul (erTi msxvili qalaqi-birTvis garSemo formirebuli, mag.<br />
Tbilisis aglomeracia) da policentistul aglomeeraciebs (romelTac ramdenime qalaqi-birTvi<br />
aqvT, mag. ruris auzSi qalaqebis dajfufeba germaniaSi).<br />
19. tokios, seulis, mexikos, delis, mumbais, niu-iorkis, san-paulus, manilas, los-anJelesis,<br />
Sanxais, osakas, kalkutas, yaraCis, guanCjous, jakartas, kairos, moskovis, Bbuenos-airesis, beijingis<br />
(pekinis), dakas, stambolis, rio-de-Janeros, Teiranis, londonis, lagosis, parizis.<br />
20. ZiriTadad ori tipi: mWidro (kompaqturi) da meCxeri (gafantuli).<br />
II – 1.<br />
Secdomaa:<br />
urbanizacia<br />
imigranti<br />
ltolvili<br />
unda iyos:<br />
moZraoba<br />
emigranti<br />
imigranti<br />
2.<br />
Secdomaa:<br />
mravalSvilianobiT<br />
unda iyos:<br />
saqmianobiT<br />
86
dedaqalaqi<br />
aglomeraciebi<br />
orientirebi<br />
bidonvilebi<br />
III – alJiri – 1; norvegia – 10; meqsika – 8.<br />
IV –<br />
qalaqebi<br />
polifunqciuri<br />
niu-iorki, parizi,<br />
londoni, moskovi,<br />
Tbilisi da sxv.<br />
administraciulpolitikuri:<br />
haaga,<br />
strasburgi da sxv.<br />
monofunqciuri<br />
satransporto:<br />
roterdami, xaSuri<br />
da sxv.<br />
sakurorto:<br />
borjomi, soWi,<br />
nica da sxv.<br />
samrewvelo: detroiti<br />
WiaTura,<br />
sumgaiTi, da sxv.<br />
kulturul-saganmanaTleblo:<br />
kembriji,<br />
oqsfordi,<br />
haidelbergi da sxv.<br />
Semajamebeli samuSao III<br />
I – 1. materialuri warmobis dargebi bunebriv resurssa da nedleuls produqtad aqceven, xolo<br />
aramaterialuri dargebi produqcias ar qmnian.<br />
2. gamoiyofa sami etapi: agraruli, industrializaciis da postindustrializaciis.<br />
3. samecniero-teqnikuri progresi sawarmoo ZalTa safuZvliani da xarisxobrivi gardaqmnaa<br />
da mecnierTa miRwevebis uSualod sawarmoo praqtikaSi danergvas udevs safuZvlad.<br />
4. samecniero-teqnikuri progresi sami ZiriTadi niSniT xasiaTdeba: sayovelTao xasiaTi,<br />
samecniero-teqnikuri gardaqmnebis daCqareba da muSaxelis kvalifikaciis zrda.<br />
5. mrewvelobis dargebi iyofa damamuSavebel da mopovebiT dargebad.<br />
6. urani.<br />
7. energias, romelic sxvadsxva saxeobis biologiuri masidan miiReba bioenergia ewodeba.<br />
8. agrobiznesi dargTa erTobliobaa, romelic soflis meurneobis produqciis warmoebasTan<br />
erTad sasoflo-sameurneo nawarmis gadamuSavebas, transportirebas, gasaRebisada damzadebis<br />
teqnikur saSualebebs, sasuqebisa da Sxam-qimikatebis warmoebas moicavs.<br />
9. bunebrivi faqtorebi, upirvelesad ki klimati da niadagi.<br />
10. tvirTbrunva da mgzavrTbrunva gadaziduli tvirTebis sidide da gadayvanili mgzavrebis<br />
raodenobaa gadamravlebuli manZilze da izomeba t/km da mgzavri/ km.<br />
11. wylis transporti.<br />
12. saavtomobilo transporti.<br />
13. pirveli sarkinigzo magistrali amoqmedda gaerTianebul samefoSi 1825 wels.<br />
14. pirveli metropoliteni amoqmeddagaerTianebul samefoSi, q. londonSo 1863 wels.<br />
15. suecis arxi transportirebis saSualebas iZleva evropasa da azias Soris afrikis Semovlis<br />
gverdis avliT. panamis arxi mniSvnelovani sanaosno arxia, romelic Wris panamis yels centralur<br />
amerikaSi da akavSirebs atlantisa da wynar okeaneebs.<br />
16. komunikaciis formebia: telefoni, fosta, faqsi, interneti.<br />
17. turizmis saxeebia: agroturizmi, kulturuli turizmi, ekoturizmi, eqstremaluri turizmi,<br />
kulturuli memkvidreobis turizmi, samedicino turizmi, sazRvaosno turizmi, religiuri<br />
87
turizmi, kosmo-turizmi, samxedro turizmi, veluri bunebis turizmi, biznes-turizmi, dasvenebis<br />
turizmi, sakongreso turizmi, Sop-turizmi, sportuli turizmi, SemecnebiTi turizmi, saTavgadasavlo<br />
turizmi, sasoflo turizmi.<br />
18. xelosnobisa da manufaqturebis ganviTarebam, didma geografiulma aRmoCenebma, konkurenciam<br />
da a.S.<br />
19. importi aris saqonlis, momsaxurebis, samuSaos, inteleqtualuri saqmianobis Sedegebis<br />
da misTanaTa sazRvargareTidan Semotana romelime qveynis sabaJo teritoriaze maTi qveynidan<br />
gatanis valdebulebis gareSe.<br />
eqsporti aris saqonlis, momsaxurebis, inteleqtualuri saqmianobis Sedegebis qveynis sabaJo<br />
teritoriidan sazRvargareT gatana misi qveyanaSi kvlav Semotanis valdebulebis gareSe.<br />
20. sagareo da saSinao, sacalo da sabiTumo.<br />
II – 1.<br />
materialuri warmoebis<br />
sferos<br />
dargebi<br />
aramaterialuri<br />
warmoebis sferos<br />
dargebi<br />
jandacva<br />
transporti<br />
pirveladi dargebi<br />
mopovebiTi<br />
(samTo)<br />
mrewveloba<br />
meoreuli dargebi<br />
mesameuli dargebi<br />
turizmi<br />
ganaTleba<br />
soflis meurneoba<br />
damuSavebiTi<br />
mrewveloba<br />
vaWroba<br />
satyeo meurneoba<br />
mSenebloba<br />
sabanko-safinanso<br />
biznesi da a.S.<br />
sainformacio<br />
teqnologia<br />
2.<br />
mopovebiTi mrewvelobis dargebi<br />
damamuSavebeli mrewvelobis dargebi<br />
manqanaTmSenebloba<br />
TevzWera<br />
sasargeblo<br />
wiaRiseulis<br />
mopoveba<br />
eleqtroenergiis<br />
warmoeba<br />
tyis eqspluatacia<br />
qimiuri mrewveloba<br />
metalurgiuli kompleqsi<br />
msubuqi mrewveloba<br />
kvebis mrewveloba da a.S.<br />
88
3.<br />
satransporto kompleqsi<br />
gadaadgilebis<br />
saSualebebi: avtomobili,<br />
gemi,<br />
TviTmfrinavi,<br />
matarebeli da sxv.<br />
mimosvlis gzebi:<br />
avtobani, rkinigza,<br />
xidi, gvirabi<br />
da sxv.<br />
damatebiTi mowyobilobebi:<br />
aeroporti,<br />
avtosadguri,<br />
rkinigzis<br />
sadguri, navsadguri<br />
da sxv.<br />
momsaxure personali:<br />
mZRoli,<br />
mfrinavi, memanqane,<br />
dispeCeri da<br />
sxv.<br />
III – 1. abreSumis gza;<br />
2 . saneleblebis gza.<br />
Semajamebeli samuSao IV<br />
I – 1. Sav da azovis zRvebsa da kaspiis zRva-tbas Soris.<br />
2. maRali adgilia ialbuzi (5642 m) da dabali – kaspiis zRvis sanapiro (-28 m).<br />
3. kavkasiis orografiuli erTeulebia: imierkavkasia, kavkasioni, Crdilo SavizRvispireTi,<br />
kolxeTis dablobi, aRmosavleT amierkavkaisa, mcire kavkasioni, javaxeT-somxeTis mTianeTi da<br />
TaliSi.<br />
4. kavkasioni samxreT kavkasiis havis formirebaSi bunebrivi klimaturi barieris rols asrulebs.<br />
igi xels uSlis CrdiloeTidan civi haeris masebis SemoWras da samxreTisken gavrcelebas<br />
da piriqiT – samxreTidan CrdiloeTiT Tbili haeris masebis gadaadgilebas.<br />
5. sevanis tba.<br />
6. araqsi uerTdeba md. mtkvars da Caedineba kaspiis zRvaSi, Woroxi - Sav zRvaSi.<br />
7. mdinare mtkvarze.<br />
8. navTobis sabadoebia: baqo (aAzerbaijani), grozno (CeCneTi), maikopi.<br />
9. Sav zRvaSi 200 m-is qvemoT sicocxle ar aris, radgan wyalSi gaxsnilia gogirdwyalbadis<br />
momwavlavi gazi.<br />
10. mangiSlayis, buzaCis, TurqmenbaSis, afSeronis, agraxanis naxevarkunZulebi.<br />
11. mdinare volga.<br />
12. ruseTi, aAzerbaijani, irani, yazaxeTi, TurqmeneTi.<br />
13. kavkasia alpur-himalauri seismuri sartylis TiTqmis centrSi mdebareobs.<br />
14. kavkasiis daculi teritoriebia: ajameTis, babaneuris, bawaris, borjomis, vaSlovnis,<br />
zaqaTalis, lagodexis, kavkasiis, Teberdis, riwis, biWvinTis, yizil-aRajis, Sirvanis, geigelis,<br />
da sxva nakrZalebSi; hirkanis, kolxeTis, borjon-xaragaulis, diliJanis erovnuli parkebi.<br />
15. saqarTvelodan: bagratis taZari da gelaTis monasteri, zemo svaneTi, mcxeTis istoriuli<br />
centri. somxeTidan: alipatisa da sanainis samonastro kompleqsebi, eCmiawinis sakaTedro taZari<br />
da zvartnocis taZari.<br />
azerbaijanidan: Zveli baqo, SirvanSahis sasaxle da qalwulis koSki, gobustanis nakrZali.<br />
II – 1. samxreT kavkasiis daculi teritoriebi; 2- kavkasiis mosaxleobis simWidrove; 3 – kavkasiis<br />
qalaqebi.<br />
89
იცვლება როგორც მასთან დაკავშირებული საფრთხეების ტიპები, ისე უსაფრთხოების ზომების დაცვის შესაძლებლობები.<br />
მოსწავლესა და სწავლის შედეგზე ორიენტებული საგანმანათლებლო პროცესი, ბუნებრივია, უნდა ითვალისწინებდეს როგორც<br />
საფრთხეებისა და მასთან გამკლავების, ისე ბავშვების ასაკობრივ თავისებურებებს.<br />
მნიშვნელოვანია, რომ სამოქალაქო თავდაცვისა და უსაფრთხოების საგანმანათლებლო პროგრამა ითვალისწინებდეს მრავალფეროვან<br />
შესაძლებლობებს სხვადასხვა მოტივაციისა და შესაძლებლობის მოსწავლეთათვის.<br />
X Sefaseba<br />
rekomendebuli Sefaseba sazogadoebriv mecnierebebSi<br />
ვ) შეფასება საზოგადოებრივ მეცნიერებებში<br />
საკლასო სამუშაო<br />
2. საშინაო დავალება<br />
3. შემაჯამებელი დავალება<br />
შეფასების კომპონენტები საზოგადოებრივ მეცნიერებებში:<br />
4. საკლასო სამუშაო<br />
ფასდება შემდეგი ცოდნა 8 და უნარები:<br />
1. პრობლემის გააზრება<br />
კომუნიკაცია<br />
სწავლა<br />
თანამშრომლობა<br />
საზოგადოებრივ ცხოვრებაში აქტიური მონაწილეობა<br />
შემოქმედებითობა<br />
დროის ისტორიული გაგება<br />
გარემოზე პასუხისმგებლობა და ზრუნვა<br />
ისტორიული კვლევა<br />
გეოგრაფიული კვლევა<br />
სივრცეში ორიენტირება<br />
ისტორიული ეპოქის განცდა<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენება და შექმნა<br />
8 ცოდნა ფასდება თითოეული საგნისა და კლასის პროგრამული შინაარსის შესაბამისად<br />
უნარები ფასდება შემდეგი აქტივობებით:<br />
თემასთან დაკავშირებით დასმული კითხვებით<br />
დასმულ კითხვაზე გაცემული პასუხით<br />
განსახილველ საკითხთან დაკავშირებული მსჯელობითა და ანალიზით<br />
განხილული მოვლენებისა და პროცესებისადმი საკუთარი დამოკიდებულების გამოხატვით<br />
დასმული პრობლემის გადაჭრის გზის შეთავაზებით<br />
ჯგუფურ მუშაობაში შეტანილი წვლილით<br />
დისკუსიაში მონაწილეობის სიხშირით<br />
ახსნილი ცნებებისა და ტერმინების განმარტებებითა თუ გამოყენებით<br />
მოვლენებისა და პროცესების განხილვისას საკუთარი მოსაზრების დასაბუთებით<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენებითა და შექმნით<br />
პრეზენტაციით<br />
დროის ლიმიტის დაცვით<br />
დისკუსიაში გამოთქმული მოსაზრებებითა და არგუმენტებით<br />
ფასდება შემდეგი ცოდნა და უნარები:<br />
2. პრობლემის გააზრება<br />
ინფორმაციის მოპოვება და ორგანიზება<br />
კავშირებისა და მიმართებების დადგენა<br />
კომუნიკაცია<br />
სწავლა<br />
თანამშრომლობა<br />
პრობლემის გადაჭრა<br />
შემოქმედებითობა<br />
ისტორიული დროის გაგება<br />
გარემოზე პასუხისმგებლობისა და ზრუნვა<br />
ისტორიულ-გეოგრაფიული კვლევა<br />
სივრცეში ორიენტირება<br />
ისტორიული ეპოქის განცდა<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენება და შექმნა<br />
კრიტიკული აზროვნება<br />
<br />
საშინაო დავალება<br />
უნარები ფასდება შემდეგი აქტივობებით:<br />
ცნებებისა და ტერმინების განმარტებებითა თუ გამოყენებით 90<br />
მოვლენებისა და პროცესების განხილვისას მოსაზრებების არგუმენტირებით<br />
დასმულ კითხვაზე გაცემული პასუხით<br />
განსახილველ საკითხთან დაკავშირებული მსჯელობითა და ანალიზით<br />
დასმული პრობლემის გადაჭრის გზის ჩამოყალიბებით
ახსნილი ცნებებისა და ტერმინების განმარტებებითა თუ გამოყენებით<br />
მოვლენებისა და პროცესების განხილვისას საკუთარი მოსაზრების დასაბუთებით<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენებითა და შექმნით<br />
პრეზენტაციით<br />
დროის ლიმიტის დაცვით<br />
დისკუსიაში გამოთქმული მოსაზრებებითა და არგუმენტებით<br />
ფასდება შემდეგი ცოდნა და უნარები:<br />
2. პრობლემის გააზრება<br />
ინფორმაციის მოპოვება და ორგანიზება<br />
კავშირებისა და მიმართებების დადგენა<br />
კომუნიკაცია<br />
სწავლა<br />
თანამშრომლობა<br />
პრობლემის გადაჭრა<br />
შემოქმედებითობა<br />
ისტორიული დროის გაგება<br />
გარემოზე პასუხისმგებლობისა და ზრუნვა<br />
ისტორიულ-გეოგრაფიული კვლევა<br />
სივრცეში ორიენტირება<br />
ისტორიული ეპოქის განცდა<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენება და შექმნა<br />
კრიტიკული აზროვნება<br />
<br />
საშინაო დავალება<br />
უნარები ფასდება შემდეგი აქტივობებით:<br />
ცნებებისა და ტერმინების განმარტებებითა თუ გამოყენებით<br />
მოვლენებისა და პროცესების განხილვისას მოსაზრებების არგუმენტირებით<br />
დასმულ კითხვაზე გაცემული პასუხით<br />
განსახილველ საკითხთან დაკავშირებული მსჯელობითა და ანალიზით<br />
დასმული პრობლემის გადაჭრის გზის ჩამოყალიბებით<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენებითა და შექმნით<br />
პრეზენტაციით<br />
დისკუსიაში გამოთქმული მოსაზრებებითა და არგუმენტებით<br />
წერითი ნამუშევრის შექმნით<br />
შემაჯამებელი შეფასება 9<br />
ფასდება შემდეგი უნარები:<br />
3. კრიტიკულ პირობებში (ტესტი, საკონტროლო და სხვა) ცოდნისა და უნარ-ჩვევების გამომჟღავნება<br />
პრობლემის გააზრება<br />
<br />
ინფორმაციის მოპოვება და ორგანიზება<br />
კავშირებისა და მიმართებების დადგენა<br />
კომუნიკაცია<br />
ისტორიულ-გეოგრაფიული კვლევა<br />
პრობლემის გადაჭრა<br />
შემოქმედებითობა<br />
სივრცეში ორიენტირება<br />
ისტორიული ეპოქის განცდა<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენება და შექმნა<br />
გარემოზე პასუხისმგებლობა და ზრუნვა<br />
კრიტიკული აზროვნება<br />
9 შემაჯამებელი სამუშაოები სრულდება როგორც ზეპირი (დისკუსია, ინსცენირება) და წერითი (ტესტი, ნაშრომი,<br />
ისტორიულ-გეოგრაფიული თმა), ისე შერეული (პრეზენტაციის ან პროექტის წარდგენა,) ფორმით სასწავლო თემის, თემების<br />
ბლოკისა თუ საწავლო პროცესის გარკვეული ეტაპის დასრულების შემდგომ.<br />
შემაჯამებელი დავალებების ტიპები:<br />
საკონტროლო წერა<br />
ტესტირება<br />
კითხვა-პასუხი<br />
თემა/ესე<br />
პრეზენტაცია<br />
პროექტი<br />
რეფერატი<br />
კვლევა<br />
დისკუსია/დებატები<br />
კონფერენცია<br />
91<br />
მოთხოვნები, რომლებსაც უნდა აკმაყოფილებდეს შემაჯამებელი დავალებები<br />
დავალების თითოეულ ტიპს უნდა ახლდეს თავისი შეფასების ზოგადი რუბრიკა;<br />
ზოგადი რუბრიკა უნდა დაზუსტდეს კონკრეტული დავალების პირობისა და განვლილი მასალის გათვალისწინებით;<br />
10 ქულა უნდა გადანაწილდეს რუბრიკაში შემავალ კრიტერიუმებზე;<br />
მითითებული უნდა იყოს საგნობრივი სტანდარტის ის შედეგები, რომელთა შეფასებასაც ემსახურება შემაჯამებელი დავალება.
9 შემაჯამებელი სამუშაოები სრულდება როგორც ზეპირი (დისკუსია, ინსცენირება) და წერითი (ტესტი, ნაშრომი,<br />
ისტორიულ-გეოგრაფიული თმა), ისე შერეული (პრეზენტაციის ან პროექტის წარდგენა,) ფორმით სასწავლო თემის, თემების<br />
ბლოკისა თუ საწავლო პროცესის გარკვეული ეტაპის დასრულების შემდგომ.<br />
შემაჯამებელი დავალებების ტიპები:<br />
საკონტროლო წერა<br />
ტესტირება<br />
კითხვა-პასუხი<br />
თემა/ესე<br />
პრეზენტაცია<br />
პროექტი<br />
რეფერატი<br />
კვლევა<br />
დისკუსია/დებატები<br />
კონფერენცია<br />
მოთხოვნები, რომლებსაც უნდა აკმაყოფილებდეს შემაჯამებელი დავალებები<br />
დავალების თითოეულ ტიპს უნდა ახლდეს თავისი შეფასების ზოგადი რუბრიკა;<br />
ზოგადი რუბრიკა უნდა დაზუსტდეს კონკრეტული დავალების პირობისა და განვლილი მასალის გათვალისწინებით;<br />
10 ქულა უნდა გადანაწილდეს რუბრიკაში შემავალ კრიტერიუმებზე;<br />
მითითებული უნდა იყოს საგნობრივი სტანდარტის ის შედეგები, რომელთა შეფასებასაც ემსახურება შემაჯამებელი დავალება.<br />
შეფასების რუბრიკის ნიმუშები:<br />
პრეზენტაციის შეფასების რუბრიკა<br />
ამ შემთხვევაში მოსწავლეებს თითოეულ კრიტერიუმში ენიჭებათ ნული ან ერთი ქულა და საბოლოო ქულის გამოსაყვანად ითვლება<br />
მათი ჯამი. მაქსიმალური ჯამი არის ათი ქულა.<br />
საინტერესო შესავალი (პრობლემის იდენტიფიცირება) 1<br />
მოსწავლის სახელი, გვარი<br />
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.<br />
კვლევების/ნაშრომის წარმოჩენის უნარი 1<br />
შემოქმედებითი უნარი 1<br />
პრობლემის გადაჭრის გზების შეთავაზება 0<br />
თემის გასაგებად წარმოდგენა (ლოგიკური ჯაჭვი) 0<br />
საუბარი (გამართულობა, ტემბრი) 1<br />
თვალსაჩინოებების გამოყენება 0<br />
აუდიტორიასთან კონტაქტი 1<br />
ინფორმაციის ფლობის უნარი (ადეკვატური კითხვა-პასუხი) 1<br />
დროის ლიმიტის დაცვა 0<br />
ჯამი 6<br />
პროექტის შეფასების განზოგადებული რუბრიკა<br />
მაქსიმალური ჯამური ქულის გაყოფით სამზე მოხდება მოგროვილი ქულების ათქულიან შეფასებაზე გადაყვანა<br />
1.მიზანი<br />
2.ორგანიზება<br />
3.შინაარსის<br />
კორექტულობა<br />
ელემენტარული<br />
1 ქულა<br />
არ არის კარგად გამოკვეთილი,<br />
ბუნდოვანია<br />
სუსტად ორგანიზებული, არ არის<br />
იდეებს შორის ლოგიკური ჯაჭვი,<br />
რაც აბნევს მკითხველს/მსმენელს<br />
ხშირად გვხვდება შეუსაბამო,<br />
მცდარი ინფორმაცია,<br />
მისაღები<br />
2 ქულა<br />
ხდება ერთ მიზანზე ფოკუსირება<br />
გააზრებულია<br />
თანმიმდევრულობა, ორგანიზების<br />
ნიშნებით, ზოგი გადასვლა იდეებს<br />
შორის<br />
92არის მარტივი, ზოგი<br />
გაუგებარი<br />
ძირითადად კორექტულია,<br />
ზოგიერთი შეუსაბამო ან მცდარი<br />
ინფორმაციით<br />
ოსტატური<br />
3 ქულა<br />
კარგად გამოკვეთილი მიზნები,<br />
მარტივად აღსაქმელი<br />
კარგად ორგანიზებული<br />
ფორმატი, ლოგიკური გადასვლა<br />
ერთი იდეიდან მეორეზე,<br />
ორგანიზება ზრდის პროექტის<br />
ეფექტურობას<br />
მთლიანად კორექტული,<br />
ფაქტები ზუსტი და მკაფიო<br />
4.ენობრივი ენობრივად გაუმართავი, ხშირი ენობრივად გამართული, მცირე ენობრივად გამართულია,
ინფორმაციის ფლობის უნარი (ადეკვატური კითხვა-პასუხი) 1<br />
დროის ლიმიტის დაცვა 0<br />
ჯამი 6<br />
პროექტის შეფასების განზოგადებული რუბრიკა<br />
მაქსიმალური ჯამური ქულის გაყოფით სამზე მოხდება მოგროვილი ქულების ათქულიან შეფასებაზე გადაყვანა<br />
1.მიზანი<br />
2.ორგანიზება<br />
3.შინაარსის<br />
კორექტულობა<br />
4.ენობრივი<br />
გამართულობა<br />
5.კვლევა<br />
6.თვალსაჩინოებე<br />
ბი<br />
7.შემოქმედებითო<br />
ბა<br />
8.კავშირები<br />
საგნებთან<br />
9.დასკვნები<br />
10.პრეზენტაცია<br />
ელემენტარული<br />
1 ქულა<br />
არ არის კარგად გამოკვეთილი,<br />
ბუნდოვანია<br />
სუსტად ორგანიზებული, არ არის<br />
იდეებს შორის ლოგიკური ჯაჭვი,<br />
რაც აბნევს მკითხველს/მსმენელს<br />
ხშირად გვხვდება შეუსაბამო,<br />
მცდარი ინფორმაცია,<br />
ენობრივად გაუმართავი, ხშირი<br />
შეცდომებით<br />
კვლევა არაეფექტურადაა<br />
დაგეგმილი, გამოყენებული<br />
წყაროები არ არის სანდო,<br />
ანალიზი ზედაპირულია<br />
თვალსაჩინოებები ხშირად<br />
შინაარსთან შეუსაბამოა, ან არ<br />
არის ჯგუფის მიერ შექმნილი<br />
მცირე შემოქმედებითი ენერგიის<br />
დანახარჯი ჯგუფის მხრიდან<br />
არ ჩანს ჯგუფის კომპეტენცია<br />
საგნებში, გვხვდება ფაქტების<br />
უზუსტო ინტერპრეტირება<br />
არ არის ჩამოყალიბებული<br />
დასკვნები<br />
ეფექტურად არ არის<br />
წარმოჩენილი პროექტის არსი,<br />
უჭირს აზრის ჩამოყალიბება და<br />
პასუხების გაცემა, არ არის<br />
მიზნობრივად გამოყენებული<br />
თვალსაჩინოებები<br />
მისაღები<br />
2 ქულა<br />
ხდება ერთ მიზანზე ფოკუსირება<br />
გააზრებულია<br />
თანმიმდევრულობა, ორგანიზების<br />
ნიშნებით, ზოგი გადასვლა იდეებს<br />
შორის არის მარტივი, ზოგი<br />
გაუგებარი<br />
ძირითადად კორექტულია,<br />
ზოგიერთი შეუსაბამო ან მცდარი<br />
ინფორმაციით<br />
ენობრივად გამართული, მცირე<br />
შეცდომებით<br />
კვლევა დაგეგმილია, მაგრამ<br />
ჯგუფის პოტენციალი მთლიანად<br />
არ არის გამოყენებული,<br />
შეზღუდული რაოდენობის<br />
წყაროებია გამოყენებული,<br />
ანალიზი მისაღებია<br />
თვალსაჩინოებების კავშირი<br />
შინაარსთან ნატელია, მაგრამ<br />
ერთფეროვანია,<br />
ზოგჯერ ჩანს ჯგუფის<br />
ორიგინალური აზრები, რაც<br />
ეხმარება პროექტის უკეთ<br />
წარმოჩენაში<br />
მოსაზრებები დაკავშირებულია<br />
ერთი ან ორი საგნიდან მიღებულ<br />
ცოდნასთან<br />
დასკვნები ჩამოყალიბებულია<br />
კვლევის ადეკვატურად, მაგრამ არ<br />
არის მკაფიო<br />
ბუნდოვნად აყალიბებს<br />
პროექტის არსს, იყენებს<br />
თვალსაჩინოებებს, პასუხობს<br />
შეკითხვების უმეტესობას<br />
ოსტატური<br />
3 ქულა<br />
კარგად გამოკვეთილი მიზნები,<br />
მარტივად აღსაქმელი<br />
კარგად ორგანიზებული<br />
ფორმატი, ლოგიკური გადასვლა<br />
ერთი იდეიდან მეორეზე,<br />
ორგანიზება ზრდის პროექტის<br />
ეფექტურობას<br />
მთლიანად კორექტული,<br />
ფაქტები ზუსტი და მკაფიო<br />
ენობრივად გამართულია,<br />
დაცულია პუნქტუაციის ნიშნები<br />
კვლევა არის დაგეგმილი,<br />
გამოყენებულია არაერთი წყარო<br />
და ანალიზი სიღრმისეულია<br />
მრავალფეროვანი, შინაარსის<br />
შესატყვისი, აკურატულად<br />
შესრულებული<br />
ჩანს ჯგუფის ორიგინალობა,<br />
სიახლე და თავისებური ხედვა,<br />
რაც პროექტს საინტერესოს ხდის<br />
ხდება მთავარი მოსაზრებების<br />
დაკავშირება სხვადასხვა<br />
საგნიდან მიღებულ ცოდნასთან,<br />
რაც მიუთითებს ჯგუფის<br />
მრავალი მიმართულებით<br />
კომპეტენტურობაზე<br />
დასკვნებში არის სიახლე<br />
(ორიგინალობა), ლოგიკური<br />
კავშირი იგრძნობა კვლევასთან,<br />
ისინი მკაფიოდაა<br />
ჩამოყალიბებულია<br />
ნათლად ჩამოყალიბებული<br />
პროექტის არსი, მკაფიო<br />
მეტყველება, აუდიტორიაზე<br />
გათვლილი, ძირითადი იდეებია<br />
გაშლილი, იყენებს<br />
თვალსაჩინოებებს და პასუხობს<br />
ყველა კითხვას<br />
რეფერატის შეფასების რუბრიკა<br />
ამ შემთხვევაში მე-3 და მე-5 კრიტერიუმები ფასდება 0-2 ქულით, ხოლო ყველა დანარჩენი 0 ან 1 ქულით. მაქსიმალური ჯამი არის ათი<br />
ქულა.<br />
93
წარმოჩენილი პროექტის არსი,<br />
უჭირს აზრის ჩამოყალიბება და<br />
პასუხების გაცემა, არ არის<br />
მიზნობრივად გამოყენებული<br />
თვალსაჩინოებები<br />
პროექტის არსს, იყენებს<br />
თვალსაჩინოებებს, პასუხობს<br />
შეკითხვების უმეტესობას<br />
პროექტის არსი, მკაფიო<br />
მეტყველება, აუდიტორიაზე<br />
გათვლილი, ძირითადი იდეებია<br />
გაშლილი, იყენებს<br />
თვალსაჩინოებებს და პასუხობს<br />
ყველა კითხვას<br />
რეფერატის შეფასების რუბრიკა<br />
ამ შემთხვევაში მე-3 და მე-5 კრიტერიუმები ფასდება 0-2 ქულით, ხოლო ყველა დანარჩენი 0 ან 1 ქულით. მაქსიმალური ჯამი არის ათი<br />
ქულა.<br />
მოსწავლის სახელი, გვარი<br />
1.<br />
1.მიზანი/თეზისი – კვლევის შედეგად გამოთქმული ძირითადი იდეა 1<br />
2.რეფერატის ორგანიზება 1<br />
3.შინაარსის კორექტულობა, ფაქტობრივი საიმედოობა 2<br />
4.ენობრივი გამართულობა 0<br />
5.კვლევა 2<br />
6.ილუსტრაციები/ თვალსაჩინოებები 1<br />
7.შეთავაზებული მოსაზრების არგუმენტებითა და მაგალითებით გამყარება 1<br />
8.დასკვნები 1<br />
ჯამი 9<br />
დისკუსიის შეფასების რუბრიკა<br />
კონკრეტულ მოსწავლეს თითოეული კრიტერიუმის გასწვრივ ენიჭება შესაბამისი ქულა, ჯამდება ყველა კრიტერიუმში მიღებული<br />
ქულები და იყოფა ექვსზე (გამოითვლება მათი საშუალო არითმეტიკული).<br />
III დონე (8-10 ქულა) II დონე (5-7 ქულა) I დონე (1-4 ქულა)<br />
მოსმენა<br />
საუბარი<br />
არავერბალური<br />
კომუნიკაცია<br />
მონაწილეობა<br />
კოოპერაცია<br />
მოსაზრების<br />
არგუმენტირება<br />
ყოველთვის უსმენს და<br />
თვალყურს ადევნებს<br />
ორატორს<br />
მკაფიოდ მეტყველებს და<br />
უყურებს მსმენელებს<br />
შეუძლია ეფექტურად<br />
აღიქვას და გამოიყენოს<br />
არავერბალური<br />
კომუნიკაციის ფორმები<br />
(თვალით, ჟესტებით,<br />
გამომეტყველებით, ხმით)<br />
უჩვენებს ინტერესს<br />
დისკუსიის თემისადმი<br />
საჭირო კომენტარებითა და<br />
აზრების გამოთქმით<br />
თანამშრომლობს<br />
თანაკლასელებთან, აცლის<br />
სხვებს აზრის გამოთქმას<br />
და იცავს დისკუსიის<br />
წესებს<br />
მოსაზრება ორიგინალურია<br />
და გამყარებულია<br />
ფაქტებით, ცნებებით. არის<br />
ლოგიკური კავშირი<br />
საკითხთან<br />
ხშირად უსმენს და უყურებს<br />
ორატორს<br />
ძირითადად მეტყველება<br />
გასაგებია და უყურებს<br />
მსმენელებს<br />
ხშირად შეუძლია დაამყაროს<br />
არავერბალური კონტაქტი<br />
ძირითადად გამოხატავს<br />
ინტერესს. კომენტარები და<br />
აზრები ყოველთვის არაა<br />
თემის შესატყვისი<br />
ძირითადად თანამშრომლობს<br />
თანაკლასელებთან, ზოგჯერ<br />
ერთვება სხვის საუბარში,<br />
ძირითადად იცავს დისკუსიის<br />
წესებს<br />
მოსაზრების გასამყარებლად<br />
გამოყენებულია სადავო<br />
ფაქტები და ცნებები<br />
იშვიათად უსმენს და უყურებს<br />
ორატორს<br />
მეტყველება არამკაფიოა,<br />
მსმენელებს უჭირთ გაგება<br />
იშვიათად იყენებს არავერბალურ<br />
კომუნიკაციის ფორმებს<br />
მცირე ინტერესი აქვს. არ<br />
გამოხატავს ან ვერ უკავშირებს<br />
თავის მოსაზრებებს სადისკუსიო<br />
თემას<br />
იშვიათად თანამშრომლობს და<br />
იცავს დისკუსიის წესებს<br />
მოსაზრება მოკლებულია<br />
ლოგიკურ კავშირს საკითხთან და<br />
არ არის გამყარებული ფაქტებით<br />
10 ისტორიისთვის შესაძლოა მე-6 კრიტერიუმი არ გავითვალისწინოთ, შესაბამისად მე-7 კრიტერიუმი შეფასდება<br />
მაქსიმალური 2 ქულით.<br />
შემაჯამებელი დავალების კონკრეტული მაგალითი ისტორიაში:<br />
დაწერეთ თემა : ,,პირველი ჯვაროსნული ლაშქრობა‘’.<br />
ა) ჩამოაყალიბეთ კვლევის ძირითადი იდეა, თეზისი;<br />
94
ქულით.<br />
სტანდართან შესაბამისობა- მაგალითი შესაბამისობაშია X კლასის ისტორიის სტანდარტის მიმართულების - ისტორიული<br />
ინტერპრეტაცია და კვლევა - მე-4, მე-5, მე-6, მე -7 შედეგებსა და მიმართულების - კომუნიკაცია - მე-8 შედეგთან; ასევე XI კლასის<br />
ისტორიის სტანდარტის მიმართულების - სახელმწიფო მმართველობა და პოლიტიკა - მე-5 შედეგთან.<br />
შემაჯამებელი დავალების კონკრეტული მაგალითი გეოგრაფიაში:<br />
წარმოადგინეთ თემა - ,, გერმანიის კომპლექსური დახასიათება‖,<br />
ა) განიხილეთ შემდეგი საკითხები: 1) გერმანიის ფიზიკურ-გეოგრაფიული მდებარეობა, 2) ბუნებრივი რესურსები, 3) მოსახლეობა<br />
(სქესობრივ-ასაკობრივი სტრუქტურა, მიგრაცია, ეკონომიკურად აქტიური მოსახლეობა) 4) ეკონომიკური მდგომარეობა<br />
(მეურნეობის დარგები, ტრანსპორტი), 5)პოლიტიკური მდგომარეობა (პოლიტიკური სტრუქტურა).<br />
ბ) იმსჯელეთ და გამოიტანეთ დასკვნები (ქვეყნის ადგილი მსოფლიო პოლიტიკურ რუკაზე და მისი განვითარების მომავალი<br />
პერსპექტივები).<br />
შეფასების კრიტერიუმები<br />
განიხილავს<br />
პირველ ხუთ<br />
საკითხს<br />
0-1<br />
-2<br />
0 ქულა - ზედაპირულად<br />
განიხილავს მხოლოდ ერთ ან<br />
ორ საკითხს<br />
1 ქულა - განიხილავს<br />
დავალებაში მოცემული<br />
საკითხების ნახევარზე მეტს<br />
2 ქულა - განიხილავს ხუთივე<br />
საკითხს<br />
იცავს<br />
შინაარსობრივ<br />
თანამიმდევრობ<br />
ას<br />
ავლენ<br />
ს ანალიზისა<br />
და კრიტიკულ<br />
აზროვნებს<br />
0-1 0 ქულა -<br />
არათანამიმდევრულად<br />
გადადის ერთი საკითხიდან<br />
მეორეზე.<br />
0-2 0 ქულა -<br />
ყურადღებას ამახვილებს<br />
მხოლოდ ფაქტებზე, არ<br />
ავლენს კრიტიკული<br />
------------------ 1 ქულა - თანმიმდევრულად<br />
განიხილავს საკითხებს<br />
1 ქულა<br />
აანალიზებს ერთ-ორ<br />
საკითხს და მათ მიმართ<br />
გამოხატავს საკუთარ<br />
2 ქულა<br />
მოსწავლე აანალიზებს<br />
მასალაში მოცემულ საკითხებს,<br />
გამოხატავს მათთან<br />
უნარს აზროვნების უნარს. დამოკიდებულებას დაკავშირებით საკუთარ<br />
პოზიციას<br />
იყენებს<br />
თვალსაჩინოებე<br />
ბს<br />
0-1 0 ქულა - თვალსაჩინოება არ<br />
არსებობს ან ძალიან მწირია<br />
------------------ 1 ქულა - მოხსენებას ახლავს<br />
მრავალფეროვანი<br />
თვალსაჩინოება<br />
საუბრობს<br />
გარკვევით და<br />
გამართულად<br />
0-1 0 ქულა - საუბრობს<br />
გაურკვევლად, ჭირს აზრის<br />
გამოტანა<br />
1 ქულა - საუბრობს გარკვევით,<br />
გამართულად მეტყველებს<br />
პასუხობს<br />
დასმულ<br />
კითხვებს,<br />
ავლენს<br />
შესწავლილი<br />
საკითხების<br />
ცოდნას<br />
იცავს დროის<br />
ლიმიტს 0-1<br />
0-1 0 ქულა-საერთოდ ვერ<br />
პასუხობს აუდიტორიის მიერ<br />
დასმულ კითხვებს,<br />
0 ქულა - არ იცავს დროის<br />
ლიმიტს<br />
1ქულა-ადეკვატურად პასუხობს<br />
კითხვებს, ავლენს ცოდნასა და<br />
ანალიზის უნარს<br />
1 ქულა - დროის ლიმიტი<br />
დაცულია<br />
გამოაქვს<br />
დასკვნა/ები<br />
0-1<br />
-2<br />
0 ქულა -<br />
ვერ გამოაქვს<br />
დასკვნა/გამოაქვს<br />
არადეკვატური დასკვნა/ები.<br />
1ქულა<br />
გამოაქვს გარკვეული<br />
დასკვნები, მაგრამ ვერ<br />
ასაბუთებს მათ.<br />
2 ქულა -გამოაქვს საინტერესო<br />
დასკვნები, განმარტავს მათ<br />
სოციალურ-ეკონომიკური<br />
კონტექსტის და მნშვნელოვანი<br />
ფაქტორების გაანალიზების<br />
საფუძველზე, მსჯელობა<br />
საინტერესოა და დამაჯერებელი.<br />
სტანდართან შესაბამისობა - შემაჯამებელი დავალება შესაბამისობაშია XI კლასის გეოგრაფიის სტანდარტის მეორე შედეგთან:<br />
გეო.XI.2. მოსწავლეს შეუძლია სოციალურ-ეკონომიკური ხასიათის გლობალური პრობლემების ანალიზი.<br />
წლის ბოლოს მისაღწევი შედეგები მიმართულებების მიხედვით:<br />
თავი XXXVI<br />
საგნობრივი კომპეტენციები დაწყებით საფეხურზე<br />
IV კლასი<br />
სამოქალაქო თავდაცვა და უსაფრთხოება (მოძრაობის უსაფრთხოება)<br />
სტანდარტი<br />
პირადი უსაფრთხოების უზრუნველყოფა<br />
უსაფ. IV. 1. მოსწავლეს შეუძლია გამოიყენოს<br />
უსაფრთხოდ მოძრაობის წესები.<br />
უსაფ. IV. 2. მოსწავლეს შეუძლია გამოიყენოს<br />
ხალხმრავალ ადგილებში და საველე პირობებში<br />
უსაფრთხოდ ქცევის წესები.<br />
საგანგებო ვითარებებში უსაფრთხო ქცევის საფუძვლები<br />
უსაფ. IV. 3. მოსწავლეს შეუძლია აღწეროს უჩვეულო<br />
ვითარებაში უსაფრთხო ქცევის საფუძვლები.<br />
95<br />
წლის ბოლოს მისაღწევი შედეგები და ინდიკატორები
geografiuli saSualebebis gamoyeneba da Seqmna<br />
nimuSi #1<br />
elementaruli (1-4)<br />
1. rukis kiTxva _ wakiTxuli informacia erTi an ramdenime elementisagan Sedgeba.<br />
2. geografiuli saSualebebis gamoyeneba _ uWirs adekvaturi monacemebis Segroveba<br />
an misi informacia arasandoa<br />
3. geografiuli saSualebebis Seqmna _ simboloebi ZiriTadad uzustodaa datanili da<br />
informacia ar aris sando. ar aqvs saTauri da legenda<br />
saSualo (5-7)<br />
1. rukis kiTxva _ esaWiroeba miTiTebebi, rogor moipovos saWiro informacia, mopovebuli<br />
informacia arasrulia da zogjer uzusto.<br />
2. geografiuli saSualebebis gamoyeneba _ ereva saSualebebis Tematuri daniSnuleba.<br />
srulad ver moipovebs da amuSavebs informacias.<br />
3. geografiuli saSualebebis Seqmna _ zogi simbolo ar aris saTanado adgilas datanili<br />
da informacia arazustia an ar aris srulad aRqmadi. aqvs saTauri, legenda araa sruli.<br />
sanimuSo (8-10)<br />
1. rukis kiTxva _ damoukideblad da srulad moipovebs informacias.<br />
2. geografiuli saSualebebis gamoyeneba _ asxvavebs sxvadasxva tipis saSualebas<br />
Tematikis mixedviT da SeuZlia maTgan saWiro informaciis mopoveba. informaciis Sedareba,<br />
ranJireba da interpretireba teqstad an sxva saSualebad.<br />
3. geografiuli saSualebebis Seqmna _ informacia daaqvs saTanado adgilas, simboloebis<br />
swori gamoyenebiT, da aqvs saTauri da legendis sxva elementebi. datanili informacia<br />
kargad aRqmadia.<br />
96
nimuSi #2<br />
niSani 1-4 5-7 8-10<br />
rukis kiTxva,<br />
wyaroze muSaoba<br />
geografiuli<br />
saSualebebis<br />
gamoyeneba<br />
wakiTxuli info rmacia<br />
erT an<br />
ram denime eleme ntisgan<br />
Sedgeba.<br />
uWirs adekvaturi<br />
monacemebis<br />
Segro veba an misi<br />
informacia<br />
arasandoa.<br />
esaWiroeba miTiTebebi,<br />
rogor moipovos<br />
saWi ro informacia,<br />
mopovebuli informacia,<br />
arasrulia da<br />
zogjer uzusto.<br />
ereva saSualebebis<br />
Te maturi daniSnuleba,<br />
srulad<br />
ver moipovebs da<br />
amuSavebs informacias.<br />
damoukideblad da sruliad<br />
moipovebs informacias.<br />
asxvavebs sxvadasxva<br />
tipis saSualebas Tema -<br />
tikis mixedviT da Seu-<br />
Zlia maTgan saWiro<br />
informaciis mopoveba.<br />
inofrmaciis Seda reba,<br />
ranJireba da inte r pretireba<br />
teqstad an sxva<br />
saSualebad<br />
geografiuli<br />
saSualebebis<br />
Seqmna<br />
wyaros mTavari<br />
sakiTxis (sakiTxebi)<br />
da avtoris<br />
mizne bis gansaz<br />
Rvra<br />
simboloebi ZiriTadad<br />
uzustodaa datanili<br />
da info rmacia<br />
ar aris sa ndo, ara<br />
aqvs saTauri da<br />
legenda.<br />
ar cdilobs,<br />
gansazRvros<br />
wyaros mTavari<br />
sakiTxi.<br />
zogi simbolo ar aris<br />
saTanado adgilas datanili<br />
da info rmacia<br />
arazustia an ar aris<br />
sruli, legenda araa<br />
sruli.<br />
zogadad aRwers erTerT<br />
sakiTxs, romelsac<br />
exeba wyaro.<br />
informacia daaqvs saTanado<br />
adgilas simbo loebis<br />
swori gamo ye nebiT.<br />
daaqvs saTauri da legendis<br />
sxva elementebi.<br />
datanili informacia<br />
kargad aRqmadia.<br />
gansazRvravs mTavar<br />
sakiTxs, esmis avtoris<br />
miznebi, gamoaqvs wyarodan<br />
meoradi informacia.<br />
97
argumentirebuli geografiuli Temis Sefasebis cxrili 2<br />
niSani 1-2 3-5 6-7 8-10<br />
Tezisi<br />
ar aris Tezisi.<br />
Tezisi aris<br />
bundovani.<br />
Tezisi kargadaa<br />
Camoyalibebuli.<br />
Tezisi kargadaa<br />
Camoyalibebuli.<br />
Tezis gamyareba<br />
argumentebiTa<br />
damagaliTebiT<br />
ar aris argumentebi<br />
da magaliTebi.<br />
aris erTi an ori<br />
argumenti, magram<br />
ver amyarebsTeziss.<br />
aris argumentebi,<br />
romlebic amya rebs<br />
Teziss, magram<br />
ar aris moyvanili<br />
Sesabamisi ma galiTebi<br />
Tezisi gamyarebulia<br />
argumentebiTa da<br />
magaliTebiT .<br />
sawinaaRmdego<br />
mosazrebis<br />
ganxilva<br />
ar aris naxsenebi<br />
arc erTi sawinaaR<br />
m dego mosazreba.<br />
naxsenebia sawinaaRmdego<br />
mosazreba,<br />
magram ar<br />
aris axsnili.<br />
ganxilulia sawinaaRmdego<br />
mosazrebis<br />
mizezebi,<br />
magram ar aris axsnili,<br />
Tu ratom<br />
aris sakuTa ri Se -<br />
xe duleba swori.<br />
amomwuravadaa<br />
ganxiluli sawinaaRmdego<br />
mosazrebis<br />
mi ze zebi da<br />
axsnilia, Tu ratom<br />
aris sa ku Tari<br />
Sexedu leba swori.<br />
Temis<br />
organizeba<br />
Tema ar aris<br />
organizebuli.<br />
Tema organizebulia,<br />
magram xandaxan<br />
scildeba<br />
sakiTxs; xandaxan<br />
abzacebi ar aris<br />
gamoyofili.<br />
Temas aqvs erTmaneTisgan<br />
kargad<br />
gamijnuli Sesavali,<br />
ZiriTadi<br />
na wi li da daskvna;<br />
abzacebi rogorc<br />
wesi gamoyofilia.<br />
Tema kargad aris<br />
organizebuli:<br />
Sesavali aRZravs<br />
mkiTxvelis interess,<br />
SesavalSive<br />
gadmocemulia Tezisi,<br />
aqvs ZiriTadi<br />
nawili, romelSic<br />
abzacebi kargad<br />
aris gamoyofili;<br />
aqvs daskvna,<br />
romelSic Sejamebulia<br />
Temis Ziri-<br />
Tad nawilSi ganxiluli<br />
argumentebi<br />
enobrivi<br />
mxare<br />
aris Zalian bevri<br />
gramatikuli<br />
Sec do ma; winadadebebi<br />
xSirad<br />
gaumarTavia.<br />
aris gramatikuli<br />
Secdomebi; winadadebebi<br />
zo gjer<br />
ar aris kar gad<br />
gamarTuli.<br />
aris zogierTi<br />
gramatikuli Secdoma;<br />
punqtuacia<br />
ar aris yovelTvis<br />
daculi.<br />
ar gvxvdeba gramatikuli<br />
Secdomebi;<br />
winadadebebi<br />
kargad gamarTulia;<br />
TiTqmis ar aris<br />
pun qtuaciuri Secdomebi;<br />
sityvebi<br />
kargad aris SerCe u-<br />
li; ar vxvdebiT<br />
bevr Jargonsa da<br />
xatovan gamoTqmas<br />
(Footnotes).<br />
2 maswavlebels SeuZlia, Seajamos xuTive kriteriumSi mis mier dawerili qulebi da miRebuli ricxvi<br />
gayos xuTze. am SemTxvevaSi moswavlis naSromi fasdeba miRebuli ricxviT.<br />
maswavlebels niSnis gamoyvanisas aseve SeuZlia, romelime kriteriums an kriteriumebs (mag.: pirvel,<br />
meore da mesame kriteriums) mianiWos meti mniSvneloba.<br />
98
XI TviTSefaseba<br />
GganmaviTarebeli Sefasebis erT-erTi mniSvnelovani aspeqtia TviTSefaseba.<br />
TviTSefaseba adamianis damokidebulebaa sakuTari Tavis mimarT, romelic pozitiuridan<br />
(maRali TviTSefaseba) meryeobs negatiur TviTSefasebamde (dabali TviTSefaseba).<br />
TviTSefaseba aris procesi, romlis saSulebiTac moswavle erTveba sakuTari swavlis miznebis<br />
Camoyalibebasa da sakuTari swavlis procesis marTvaSi. amisaTvis moswavleebs unda hqondeT saku-<br />
Tari naSromebis Sefasebis saSualeba. TviTSefaseba xels uwyobs moswavles gaerkvios sakuTar<br />
sust da Zlier mxareebSi da dagegmos Tavisi saqmianoba, rac daexmareba miznebis miRwevaSi.<br />
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, rom awarmoon sakuTar saswavlo aqtivobebze Canawerebi,<br />
perioduli werilobiTi Sefasebebi. magaliTad, TviTSefasebis cxrilSi SesaZloa mocemuli iyos<br />
Semdegi punqtebi: (1) ra gavakeTe dRes, (2) ra warmatebiT gavakeTe, (3) visTan erTad vimuSave, (4) ra<br />
gavakeTe kargad, (5) ra minda, rom ukeT gavakeTo da a.S.<br />
TviTSefasebis erT-erTi xerxia agreTve, roca maswavlebeli samuSaos dasrulebis Semdeg<br />
moswavleebs sTxovs, Seamowmon pasuxebi da mTel klass ukiTxavs swor variantebs. moswavleebi<br />
adareben sakuTars. miRebuli Sedegebis safuZvelze moswavleebi akeTeben TviTSefasebas. maswavlebeli<br />
sTxovs moswavleebs axsnan TavianTi Secdomebis mizezebi.<br />
aseve, SesaZlebelia, rom wlis dasawyisSi maswavlebelma moswavleebs sTxovos, dagegmon momaval<br />
semestrSi misaRebi niSani. xdeba realurad miRebuli saboloo niSnisa da dagegmilis Sefaseba.<br />
maswavlebeli moswavleebTan erTad ganixilavs warumateblobis mizezs dasaxuli miznis miuRwevlobis<br />
SemTxvevaSi.<br />
TviTSefasebis mudmivi warmoeba moswavleebs uyalibebs Secdomis mimarT swor damokidebulebas.<br />
moswavle xvdeba, rom mxolod Secdomis gamosworebiT aris SesaZlebeli misi TviTganviTareba.<br />
moswavleTa TviTSefasebisTvis SesaZlebelia kiTxvaris an cxrilis gamoyeneba;<br />
TviTSefasebis kiTxvari:<br />
1. rogor Seafasebdi gakveTilze sakuTar muSaobas – 0-dan 10 qulamde;<br />
2. ra miRwevebi gaqvs swavlis procesSi da rogor miaRwie mas?<br />
3. ra xarvezebi gaqvs swavlis procesSi da rogor apireb maT gamosworebas?<br />
4. rogoria Seni aqtiuroba gakveTilze?<br />
5. ramdenjer ar Seasrule saSinao davaleba?<br />
6. TanamSromlob Tu ara TanaklaselebTan, maswavleblebTan da rogor gexmareba es urTierToba<br />
swavlis procesSi?<br />
7. ras uTmob ZiriTad dros gakveTilze:<br />
a) maswavleblis saubris mosmenas;<br />
b) msjelobas, diskusias;<br />
g) jgufebSi muSaobas;<br />
d) kiTxvas:<br />
e) wignsa da samuSao rveulSi mocemuli savarjiSoebis Sesrulebas;<br />
v) sxva saqmianobas.<br />
moswavleebs aseve SeiZleba SevavsebinoT kiTxvari Catarebuli gakveTilis Sesaxeb, romelic<br />
amave dros maswavleblisTvis mniSvnelovani indikatori iqneba momavali muSaobis dagegmvisas:<br />
kiTxva ki ara miWirs Sefaseba<br />
gakveTili iyo kargad organizebuli<br />
gamoyenebuli masala iyo saintereso<br />
gakveTili iyo saintereso masSi gamoyenebuli<br />
damatebiTi masaliT<br />
maswavlebeli iyo moswavleze orientirebuli<br />
maswavleblis Sefaseba iyo samarTliani<br />
maswavlebeli iyi mkacri, ramac xeli SemiSala<br />
gakveTilis Temis SeswavlaSi<br />
gakveTils maRal Sefasebas vaZlev<br />
ris gamosworebas isurvebdi momdevno gakveTilebze<br />
(mokle komentari)<br />
99
yvela pedagogisTvis kargad aris cnobili, rom warmatebis misaRwevad mxolod specialuri<br />
codna ar aris sakmarisi. cnobilia isic, rom yoveli gakveTilis msvlelobis Tu moswavlesTan<br />
urTierTobis nebismier, umniSvnelo epizodSic ki, maswavlebels moeTxoveba didi ostatoba.<br />
magram swavlisa da aRzrdis mravalwaxnagovan da urTules procesSi maswavleblis qmedebis,<br />
ganwyobis, moswavlis mimarT damokidebulebis, individualuri midgomisa da urTierTkavSiris<br />
damyarebis formaluri wesiT gaanalizeba naklebad efeqturi da Sedegis momtania. albaT TviT<br />
maswavlebelze ukeT veravin SeZlebs susti da Zlieri mxareebis, xarvezebis an piriqiT warmatebulobis<br />
gaanalizebas. viciT, rom sakuTari xedviT da Sefasebis gansxvavebuli kriteriumiT<br />
bevr specialists ucdia amgvari analizis gakeTeba. mravali praqtikosi pedagogic ara erTxel<br />
dafiqrebula amis Taobaze. rodesac erT-erT sakmao gamocdilebis mqone maswavlebels mivmarTeT<br />
pedagogis saqmianobis analizisa da Sefasebis SesaZlo kriteriumebis Taobaze ganmartebisTvis,<br />
man ase gvipasuxa:<br />
`pedagogis Sromisa da warmatebulobis Sefasebis yvelaze obieqtur kriteriumad albaT realuri<br />
Sedegi unda miviCnioT da is ara mxolod dRevandeli gakveTilis SedegSi unda davinaxoT.<br />
mravali wlis Semdeg es Sedegi ufro TvalnaTliv gamoCndeba da an siamayes da bednierebas moggvris,<br />
an guls gatkens.~<br />
GgTavazobT kiTxvars maswavlebelTaTvis, romelic SeiZleba gamoyenebul iqnas pedagogis<br />
warmatebulobis TviTanalizisa da TviTSefasebisTvis.<br />
CamoTvlil mosazrebebs upasuxeT: `diax~ an `ara~, amis Semdeg kvlav daubrundiT TiToeul<br />
punqts, gaaanalizeT Tqvenive Sefaseba, ipoveT TqvenTvis problematuri aspeqtebi da gaakeTeT<br />
daskvnebi:<br />
1. bavSvebi didi siamovnebiT ismenen Cems monayols.<br />
2. miyvars codnis mudmivi Sevseba da ganaxleba.<br />
3. adamianebis mimarT var yuradRebiani.<br />
4. sakuTar Tavs vgrZnob bednier, mxiarul adamianad.<br />
5. ar miCndeba Sinagani dabrkoleba, skolaSi bavSvebTan didi xniT darCena saWiro Tu<br />
gaxda.<br />
6. didi siamovnebiT viReb monawileobas saskolo musikalur saRamoebSi.<br />
7. ar viRlebi bavSvebTan xangrZlivi urTierTobisgan, isini muxts mmateben, maTTan<br />
yofna saintereso da saxalisoa.<br />
8. miyvars sagani, romelsac vaswavli. didi gulmodginebiT vagroveb masalas, romelic<br />
damexmareba muSaobaSi.<br />
9. yovelTvis vcdilob, bavSvebSi davinaxo da ganvaviTaro yvelaze Rirebuli da<br />
warmatebis momtani Tvisebebi.<br />
10. yovelTvis vecdebi, TiToeul bavSvs moveqce pativiscemiT, ar ganvasxvavo erTmane-<br />
Tisgan da calkeulebis mimarT ar gamoviCino negatiuri damokidebuleba.<br />
11. momdevno gakveTilisTvis saxlSi momzadeba CemSi ar iwvevs nerviulobas. yoveldRiurad<br />
amis keTebis survili ar miqreba.<br />
12. me ar vvardebi prostraciaSi, Tu xelmZRvanelebi eswrebian Cems gakveTilebs.<br />
SemiZlia rCevis mosmena an naklovanebis Taobaze mocemuli rekomendaciis gaziareba da<br />
daskvnis gamotana.<br />
13. myofnis Sinagani Zala imisaTvis, rom gawonasworebulad da keTilmosurneobiT<br />
moveqce axlobel adamianebs da rac ginda moxdes skolaSi, javrs ar viyri sakuTar Svilebze.<br />
14. Zalian miyvars sagani, romelsac vaswavli, fsiqologiuri, pedagogiuri, specialuri<br />
literaturis, agreTve memuarebis, msoflio klasikis kiTxva.<br />
15. araferi ar maxarebs ise, rogorc kargi, mravalferovani musika.<br />
16. Semwevs unari kviris ganmavlobaSi SevinarCuno da gavanawilo sakuTari Zalebi.<br />
17. didi siamovnebiT vakeTeb fizikur varjiSebs.<br />
18. ar miyvars monotonuri, erTferovani saqmis keTeba.<br />
19. sakuTari sixalisiT sixaruliT, SeupovrobiT da dainteresebulebis piradi magaliTiT<br />
me SemiZlia saqmeSi Cavaba yvela moswavle.<br />
100
20. moswavleebTan erTad yovelTvis vigoneb rame axals, sainteresos. amitom isini ar<br />
meSvebian gagrZelebis moTxovniT.<br />
21. bavSvebTan erTad davdivar laSqrobaSi, vdgam speqtaklebs, aRvniSnavT dabadebis<br />
dReebs.<br />
22. ivlisis TveSi ukve moviwyen xolme, velodebi seqtembris mosvlas da moswavleebTan<br />
Sexvedras.<br />
23. yofil moswavleebs Zalian vuyvarvar, yovelTvis uxariaT Sexvedra, mommarTaven<br />
da madlierebiT iReben rCevas.<br />
24. Cemi msoflmxedvelobisa da msoflSegrZnebis safuZvelSi devs bedniereba da sixaruli.<br />
25. yvela gakveTilze vcdilob, moviZio urTierTobis axali nakadulebi, gzebi,<br />
bilikebi.<br />
26. diferencirebuli midgoma CemTvis niSnavs, gavugo TiToeul moswavles, mis Sesaxeb<br />
vicode rac SeiZleba meti, mqondes gansakuTrebuli da sando urTierTobebi, vexmarebode<br />
cxovrebiseuli arCevanis gakeTebaSi, winsvlisken moZraobaSi.<br />
27. vcdilob, adamianze arasdros ar vilaparako cudad.<br />
28. me miyvars mimowera Cems moswavleebTan.<br />
29. bevri saintereso ram vici Cems ojaxze.<br />
30. keTilmosurne damokidebuleba maqvs Cemi skolis mimarT da xSirad vyvebi mis miRwevasa<br />
da upiratesobaze.<br />
31. dadebiTi damokidebuleba maqvs skolaSi moswavleTa stimulirebis mimarT,<br />
SemiZlia davinaxo bavSvebis warmatebebi da wavaxaliso isini.<br />
32. Zalian vRelav, rodesac vatareb Ria gakveTils, magram misi dasrulebis Semdeg<br />
ganvicdi kmayofilebis grZnobas.<br />
33. me pativs vcem Cems kolegebs.<br />
34. vcdilob viyo gulaxdili, magram:<br />
• yovelTvis vambob simarTles;<br />
• mxolod nawilobriv vambob simarTles.<br />
35. me pativs vcem TiToeuli bavSvis interess, mis individualur da bavSvTa koleqtivis<br />
azrs<br />
36. arasodes davcini bavSvebs.<br />
37. keTilsindisierad vasruleb administraciis davalebas.<br />
38. garda skolisa, maqvs sxva mdgradi SemoqmedebiTi interesebi.<br />
39. miyvars kargad Cacma.<br />
40. TviTganaTleba Cemi Zlieri mxarea.<br />
41. Semwevs unari, gamovkveTo da konkretulad davsaxo mizani.<br />
42. saerTo saqmianobas me vgegmav bavSvebTan erTad.<br />
43. SemiZlia Sevqmna iseTi pirobebi, bavSvi rom gaTavisufldes kompleqsebisgan da<br />
gamoavlinos sakuTari niWi da unari.<br />
101
XII damatebiTi masala<br />
okeaneebis sazRvrebi<br />
wynari okeanis dasavleTi sazRvari gadis aziis sanapiroze malakis naxevarkunZulamde, saidanac<br />
miuyveba malakis srutis ukidures Crdilo nawils. avstraliasTan sazRvari mihyveba toresis<br />
srutes, basis srutes tasmaniasTan da bolos samxreT-aRmosavleT koncxis meridians antarqtidis<br />
kontinentis gadakveTamde.<br />
okeanis samxreT sazRvari gadis s.g. 60 0 -ian paralelze. aRmosavleT sazRvari mihyveba Crdilo<br />
da samxreT amerikis sanapiroebs. hornis kocxidan sazRvari gadis dreikis sruteSi. CrdiloeTis<br />
sazRvari gadis beringis sruteSi; Semdeg ki deJnevis koncxidan da diomides kunZulebidan – princ<br />
uelsis koncxamde.<br />
atlantis okeanis dasavleTi sazRvari mihyveba Crdilo da samxreT amerikis sanapiroebs hudsonis<br />
srutidan hornis koncxamde. Semdeg sazRvari gadis dreikis srutiT antarqtidamde. samxreTiT<br />
isazRvreba 60 0 -ian paraleliT, aRmosavleTiT ki evropisa da afrikis sanapiroebiT. CrdiloeTi<br />
sazRvar gadis CrdiloeT yinulovan okeanesTan: naxevarkunZuli stadti – Setlandis kunZulebi,<br />
islandia, datis srute, devisis srute, bafinis miwa da hudsonis srutis samxreTi nawili.<br />
indoeTis okeanis sazRvrebia: CrdiloeTiT aziis sanapiro, dasavleTiT – afrikis sanapiro<br />
da keTili imedis koncxis meridiani, samxreTiT – 60 0 -ian paralelamde.<br />
Crdilo-yinulovani okeanis sazRvrebs warmoadgens wynari da atlantis okeaneTa sazRvao<br />
sazRvrebi da evropis, aziis, Crdilo amerikisa da grenlandiis sanapiroebi.<br />
msoflio okeanis fskeris reliefi<br />
msoflio okeanis fskeris reliefi sakmaod rTuli xasiaTisaa. okeanis fskerze arsebuli<br />
qedebi, vakeebi, xeobebi da kanionebi dakavSirebulia dedamiwis qerqis saerTo teqtonikur agebulebasTan,<br />
magram SedarebiT mosworebulia, vidre xmeleTis zedapiri. es ZiriTadad ganpirobebulia<br />
okeanis wylis dinamikuri (dinebebiT, RelviT) Zalebis moqmedebiT.<br />
kontinentebis sanapiroebis gaswvriv gadaWimulia maTi wyalqveSa ganapira mxare – kontinenturi<br />
meCeCi (Selfi). misi siRrme 200 metrs ar aRemateba, sigane ki SeiZleba sxvadasxva iyos. 200<br />
metris siRrmidan 2500 metr siRrmemde sakmaod cicabod eSveba kontinenturi kalTa, romelic<br />
TandaTanobiT gadadis msoflio okeanis fskerSi.<br />
okeaneebisa da zRvebis fskeri dafarulia okeanuri naleqebiT. warmoSobis mixedviT es naleqebi<br />
ori saxisaa. kontinenturi (e. i. xmeleTidan mdinareebisa da aisbergebis mier Semotanili<br />
myari masala, qaris mier gadatanili mtveri da sxva) da okeanuri (okeanis binadarTa narCenebi –<br />
niJarebi, mcenareebisa da cxovelebis narCenebi, vulkanuri ferfli). okeaneSi naleqebi Zalian<br />
nela grovdeba, daaxloebiT 1 sm 2000 wlis ganmavlobaSi. rac ufro axloa adgili napirTan, miT<br />
ufro swrafad mimdinareobs daleqva. magaliTad, Savi zRvis centralur raionSi 1 sm-iani fena<br />
ileqeba 25-40 wlis ganmavlobaSi, napirebTan ki 5-6 welSi.<br />
okeanis siRrmeebis gazomva pirvelad mezRvaurebma daiwyes. isini navebis napirebTan miyenebis<br />
dros siRrmes WokiT zomavdnen. aseTi gazomvebis aRniSvnebi bolo dromdea SemorCenili.<br />
Semdeg siRrmeebs lotiT zomavdnen. loti moveTili piramidis msgavsi tyviis tvirTia, romelic<br />
dakidebulia metrebad da decimetrebad dayofil rbil trosze. lots mezRvaurebi gemidan<br />
uSvebdnen, Semdeg gansazRvravdnen siRrmes, gazomvis adgilis koordinatebs da napiridan daSorebis<br />
manZils. praqtikuli miznebisTvis pirvelad siRrmeebs sanapiroebis maxloblad zomavdnen,<br />
okeanis Rrma nawilSi ki siRrmeTa gazomva Zneli iyo.<br />
wyalSi xmis gavrcelebis siCqaris gamokvlevam da eqolotebis gamogonebam xeli Seuwyo okeaneebis<br />
fskeris reliefis Seswavlas. amJamad yvela gemi SeiaraRebulia ultraxmovani eqolotebiT.<br />
siRrmeebs zomaven rogorc curvis dros, ise adgilze gaCerebisas. gazomvis Sedegebi TviTmweriT<br />
iniSneba da eqogramas iZleva. eqolotis saSualebiT wuTSi 500 m-mde gazomva SeiZleba.<br />
102
msoflio okeanis udidesi Rrmulebi<br />
Rrmulebis saxelwodeba siRrme m. mdebareoba<br />
wynari okeane<br />
marianis 11043 marianis kunZulebis aRmosavleTiT<br />
guamis da ianis kunZulebs Soris C. g.<br />
11 0 19’ da a. g. 142 0 15’<br />
filipinis 10540 filipinis kunZulebis aRmosavleTiT<br />
iaponiis 10553 kunZul honsiusTan, iaponiis aRmosavleTiT<br />
kuriliis 10377 kuriliis kunZulebis aRmosavleTiT<br />
kermadekis 9427 kunZul kermadekis aRmosavleTiT<br />
tongas 9184 kunZul tongas aRmosavleTiT<br />
buhenvilis 9140 axal gvineasa da solomonis kunZulebs<br />
Soris<br />
Aaleutis 7678 aleutis kunZulebis samxreTiT<br />
atakamis 7634 Cilesa da perus sanapiroebTan<br />
atlantis okeane<br />
puerto-rikos 9218 kunZul puerto-rikos CrdiloeTiT<br />
samxreT-sandviCis 8252 kunZul sandviCis aRmosavleTiT<br />
romanSis 7369 ekvatorze<br />
indoeTis okeane<br />
iavis 7450 kunZul iavis samxreT sanapiroebTan<br />
atlantis okeanis fskeri sxva okeaneebTan SedarebiT ufro Seswavlilia. misi fskeris<br />
reliefisaTvis damaxasiaTebelia meridianulad gadaWimuli Sua atlantikuri qedi, romelic<br />
kunZul islandiidan samxreTis ganedis 58 0 -mdea gadaWimuli. Sua atlantikur qedze siRrmeebi<br />
sxvadasxvagvaria. CrdiloeT nawilSi atlantis okeanis siRrme (qedze) ar aRemateba 3000-3500<br />
metrs, samxreT nawilSi ki siRrme 2000-3000 m-mde meryeobs. wyalqveSa qedis orive mxares siRr meebi<br />
4000-5000 metramde icvleba. atlantis okeanis dasavleTi nawili ufro Rrmaa da ufro meti Rrma<br />
Rrmulia, vidre aRmosavleT nawilSi. atlantis okeanis dasavleT nawilSi arsebuli Rrmulebidan<br />
aRsaniSnavia puetro-rikos Rrmuli, maqsimaluri siRrmiT 9218 m.<br />
CrdiloeT yinulovani okeanis fskeris reliefisaTvis damaxasiaTebelia didi kontinenturi<br />
meCeCi, romlis sigane zog adgilas 1300-1500 km-s aRwevs da centraluri Rrmulis arseboba, romlis<br />
siRrme 4000 metrs aRemateba.<br />
indoeTis okeanis fskeri CrdiloeTidan samxreTis mimarTulebiT wyalqveSa centraluri<br />
103
indoeTis qediT aris gadakveTili. iseve, rgorc atlantis okeane, indoeTis okeanec wyalqveSa<br />
qediT dasavleT da aRmosavleT nawilebad iyofa. dasavleT nawilSi mravali Rrmulia. aRmosavleT<br />
nawilSi mdebareobs indoeT-avstraliis Rrmuli, romelic kunZul iavas sanapiroebTan iavas<br />
RrmulSi gadadis. misi maqsimaluri siRrme 7450 metria, rac indoeTis okeanis maqsimalur siRrmed<br />
iTvleba. aRsaniSnavia, rom indoeTis okeanis fskerze miwisZvrebisa da vulkanizmis sakmaod<br />
vrceli areebia.<br />
wynari okeane xasiaTdeba fskeris rTuli reliefiT. misTvis damaxasiaTebelia Rrmawyliani<br />
Rrmulebis arseboba, romlebic umTavresad okeanis dasavleT nawilSi, kunZulTa rkalebis gaswvrivaa<br />
ganlagebuli. uRrmes ubnebs cvlis fskeridan amoziduli wyalqveSa amaRlebebi, romlebic<br />
xSirad kunZulTa jgufebSi gadadis. wynari okeane kunZulebis raodenobiTa da Rrmawyliani<br />
RrmulebiT yvela okeanes aRemateba. wynari okeanis Rrmawylian Rrmulebs wagrZelebuli forma<br />
aqvs. isini ZiriTadad kontinentebis an kunZulebis gaswvrivaa ganlagebuli.<br />
miuxedavad imisa, rom calkeuli okeanis fskeris reliefi mravalferovnebiT xasiaTdeba, yvela<br />
okeanes aqvs saerTo Tvisebebi. yvela okeane, garda CrdiloeT yinulovani okeanisa, centralur<br />
nawilSi amaRlebulia: atlantis okeaneSi – Sua atlantikuri qediT, wynar okeaneSi – samxreT da<br />
CrdiloeT wyalqveSa qedebiT, indoeTis okeaneSi – centraluri indoeTis qediT. yvela okeaneSi<br />
Rrmawyliani Rrmulebi ZiriTadad ganlagebulia okeaneebis ganapira adgilebSi, kontinentebisa<br />
da kunZulebis maxloblad.<br />
okeanis wylis temperatura da marilianoba<br />
msoflio okeanis Termuli reJimi ganapirobebs dedamiwis siTbur reJimsa da klimats. okeanis<br />
wyali ZiriTadad Tbeba mzis radiaciiTa da atmosferosTan siTbos cvlis Sedegad, agreTve mdinareTa<br />
wylebis mier Setanili da yinulwarmoqmnis gamoyofili siTbos raodenobiT. aRniSnuli<br />
siTbos didi nawili ixarjeba aorTqlebaze da yinulebis dnobaze. okeanis zedapiruli wylebis<br />
temperatura damokidebulia ganedze da umTavresad zonalurad aris ganawilebuli. Tumca rig<br />
raionebSi zonalurobas arRvevs dinebebi, xmeleTis araTanabari ganlageba, mudmivi qarebi, mdinareebi,<br />
yinulebi da sxva.<br />
msoflio okeanis zedapirze yvelaze maRali temperatura ekvatorul zonaSia, aq misi sidide<br />
27 0 -30 0 aRwevs. polarul raionebSi wylis temperatura – -18 0 -mde ecema. aseTi temperaturis dros<br />
mtknari wyali iyineba, okeanis wyali ki masSi gaxsnili marilebis meSveobiT Txevadi rCeba. gansakuTrebiT<br />
maRalia zedapiruli wylis temperatura iseT zRvebsa da yureebSi, romlebic cxeli<br />
udabnoebiTa Semofargluli. kerZod, wiTel zRvaSi zafxulSi wylis zedapirulma temperaturam<br />
34 0 -s miaRwia, sparseTis yureSi ki 36 0 -s.<br />
okeaneebs Soris yvelaze Tbilia wynari okeane, misi zedapiruli wylebis saSualo mravalwliuri<br />
temperatura 19,4 0 -ia. yvelaze civia CrdiloeT yinulovani okeane – 0,8 0 . indoeTis okeanis<br />
zedapiris saSualo mravalwliuri temperatura 17,3 0 -s udris. atlantis okeanis ki 16,5 0 -s. msoflio<br />
okeanis zedapirze wylis saSualo mravalwliuri temperatura 17,5 0 -s Seadgens, rac 3 0 -iT aRemateba<br />
haeris imave maCvenebels (14,5 0 ). es ki amtkicebs, rom msoflio okeane mzis energiis udidesi akumulatoria<br />
da aTbobs atmosferos.<br />
okeaneSi wylis temperatura siRrmis mixedviT klebulobs. misi intensivoba sxvadasxva<br />
ganedSi sxvadasxvagvaria. temperatura ZiriTadad 1000 metris siRrmemde cvalebadobs. siRrmis<br />
am monakveTSi temperatura swrafad ecema, Semdeg – TandaTanobiT. 1500 metramde temperaturis<br />
cvlileba umniSvneloa, xolo 1500 metrs qvemoT igi TiTqmis ar icvleba. 400-450 metr siRrmeze<br />
temperatura 10-12 0 -ia; 1000 metrze – 4-7 0 , 2000 metrze – 2,5-4, 0 0 xolo 3000 m-is qvemoT – daaxloebiT<br />
1-2 0 . polarul areebSi temperaturis ganawilebas siRrmis mixedviT gansxvavebuli xasiaTi aqvs.<br />
aq zedapiruli fena civia, daaxloebiT 0 0 , samxreT ganedebSi ki – 1,8 0 . samxreT naxevarsferoSi 200<br />
metr siRrmemde wylis temperatura izrdeba 0,5 0 -mde. CrdiloeTSi ki 2,0 0 -mde. Semdeg siRrmeSi<br />
104
temperatura isev klebulobs da 800 metrs siRrmeze 0 0 -ze ecema. mTlianobaSi msoflio okeanis<br />
saSualo mravalwliuri temperatura 3,8 0 -ia.<br />
okeanis wyali universaluri xsnaria. masSi dedamiwaze cnobili TiTqmis yvela qimiuri elementia<br />
gaxsnili. okeanis wyalSi gaxsnili marilebis ZiriTadi nawili qloridebia, bevrad naklebi<br />
sulfatebi da SedarebiT umniSvnelo karbonatebi. okeanis wyals momwaro-momalaSo gemo aqvs.<br />
marilianobas ganapirobebs masSi gaxsnili sufris marili, simwares ki – magniumis marilebi.<br />
erT litr wyalSi arsebul gaxsnil marilebis raodenobas, gamosaxuls gramobiT, marilianoba<br />
ewodeba. igi gamoisaxeba promilebSi (%o), rac meaTased nawils niSnavs. saSualod erTi litri<br />
okeanis wyali 35 g marils Seicavs. es msoflio okeanis saSualo marilianobaa. okeanis marilianoba<br />
yvelgan erTnairi ar aris. is umTavresad damokidebulia atmosferuli naleqebisa da wylis aor-<br />
Tqlebis Tanafardobaze, romelic geografiuli ganedis mixedviT icvleba da zonaluri ganawilebiT<br />
xasiaTdeba. zonaluroba zogan irRveva dinebebiT, mdinareTa Camdinare wylebiT, yinulebiT<br />
da sxva. kerZod, mdinareebi okeaneebs, gansakuTrebiT ki zRvebs SesarTavis midamoebSi amtknareben.<br />
ekvatorul sartyelSi didi raodenobis atmosferuli naleqebis gamo marilianoba Semcirebulia,<br />
tropikul ganedebSi ki mcire atmosferuli naleqebisa da didi aorTqlebis Sedegad marilianoba<br />
momatebulia. zomier da polarul ganedebSi marilianoba isev mcirdeba.<br />
zRvebis marilianoba damokidebulia zRvebsa da okeaneebs Soris wyalcvlis sidideze, havaze,<br />
zRvebSi mdinareTa Camonadenis raodenobaze. yvelaze maRali marilianobiT (41%o) wiTeli zRvis<br />
wyali xasiaTdeba, baltiis zRvis wylis marilianoba 10-12%o-a, Savi zRvis 16-18 %o, azovis 10-12 %o.<br />
okeaneTa zedapiruli wylebis saSualo wliuri temperatura<br />
okeaneebi<br />
atlantis<br />
indoeTis<br />
wynari<br />
msoflio okeane<br />
saSualo wliuri<br />
temperatura, 0 C<br />
16, 9<br />
17, 0<br />
19, 1<br />
17, 4<br />
msoflio okeanis zedapiruli wylebis saSualo wliur temperaturaTa ( 0 C)<br />
ganawileba ganedebs Soris<br />
ganedebi<br />
90-80 80-70 70-60 60-50 50-40 40-30 30-20 20-10 10-0 90-0<br />
Crd. nax.sfero<br />
–1,7 1,0 3,1<br />
6,1<br />
11,0<br />
18,9<br />
23,9<br />
26,5<br />
27,3<br />
19,3<br />
samxr. nax.sfero<br />
1,4<br />
3,0<br />
9,8<br />
17,0<br />
21,7<br />
25,1<br />
26,4<br />
16,0<br />
105
atlantis okeaneSi siRrmeebis mixedviT temperaturaTa ganawileba<br />
ekvatorze, C. g. 30 0 -iani da s. g. 20 0 -iani paralelebis maxloblad<br />
temperatura, 0 C<br />
siRrmeebi, m C. g. 30 0 ekvatorTan s. g. 20 0<br />
0<br />
24, 4<br />
26, 1<br />
23, 9<br />
100<br />
21, 6<br />
15, 9<br />
21, 9<br />
200<br />
19, 9<br />
12, 5<br />
16, 7<br />
400<br />
16, 2<br />
7, 9<br />
12, 0<br />
600<br />
13, 6<br />
5, 3<br />
7, 9<br />
800<br />
10, 5<br />
4, 4<br />
5, 2<br />
1000<br />
8, 5<br />
4, 1<br />
4, 0<br />
1500<br />
5, 1<br />
3, 9<br />
3, 1<br />
2000<br />
3, 9<br />
3, 3<br />
2, 8<br />
3000<br />
3, 0<br />
2, 7<br />
2, 4<br />
4000<br />
2, 5<br />
2, 2<br />
1, 5<br />
fskeri<br />
2, 3<br />
2, 1<br />
1, 2<br />
wylis moZraoba okeaneSi. dinebebi<br />
msoflio okeanis wyali mudmivad moZraobs – igi moZraobs rogorc zedapirze, aseve siRrmeSic.<br />
wylis nawilakebi asruleben rogorc rxeviT, aseve winsvliT moZraobas. Relva umetesad rxeviTi<br />
moZraobaa, dineba ki – winsvliTi.<br />
okeanis zedapirze Relvis warmomqmneli mizezebia: qari, miwisZvra da vulkanebis amofrqveva.<br />
Relvis dros warmoiqmneba talRebi, romelic xasiaTdeba simaRliT, siCqariTa da sigrZiT. qaris<br />
mier warmoqmnili talRis simaRle xSir SemTxvevaSi 4-6 metrs ar aRemateba. misi udidesi simaRle<br />
30 metramde aRwevs. talRis simaRle gacilebiT naklebia Siga zRvebSi. talRis napirebTan miaxloebisas<br />
fskerze xaxunis gamo talRis moZraobis siCqare mcirdeba, simaRle ki izrdeba. Sedegad<br />
talRebis Txemi napirisaken yiravdeba da zvirTcema warmoiSoba.<br />
talRebs udidesi damangreveli Zala aqvs. zog adgilas talRebi angreven napirebs, zogan ki<br />
ngrevis produqts leqaven. ase iqmneba plaJi – damreci sanapiro, romelic umetesad dafarulia<br />
qviSiTa da xreSiT.<br />
wyalqveSa miwisZvrebisa da vulkanuri amofrqvevis Sedegad warmoiqmneba cunami. misi warmoqmnis<br />
adgilidan yvela mimarTulebiT cunamis gadaadgilebis siCqare 700-800 km/sT-is tolia.<br />
misi Camoyalibebis midamoebSi talRis simaRle 1-2 m-s aRwevs. napirebTan miaxloebisas talRa<br />
mniSvnelovan deformacias ganicdis– siCqare mcirdeba, simaRle ki swrafad izrdeba da zogjer<br />
30 metrsac aRwevs. yvelaze xSirad cunams adgili aqvs iaponiis, Ciles, perus, aleutisa da havais<br />
kunZulebis sanapiroebTan. cunami iwvevs katastroful ngrevas, mas aTasobiT adamianis sicocxle<br />
ewireba.<br />
msoflio okeaneSi wylis doneTa periodul ryevas, romelic mTvarisa da mzis mizidulobis<br />
Sedegad warmoiSoba, mimoqceva ewodeba. moqcevis dros wlis done TandaTan matulobs udides<br />
niSnulamde. Semdeg ki iklebs. mimoqcevis sidide da xasiaTi damokidebulia ara marto mzis, mTvarisa<br />
da dedamiwis urTierTganlagebaze, aramed geografiul ganedze, wylis siRrmeze, sanapiros<br />
konfiguraciaze. Ria okeaneSi moqcevis talRis simaRle 1 m-s ar aRemateba. yureebSi Sesvlisas<br />
106
moqcevis sidide yuris siganisa da siRrmis ukuproporciulad izrdeba. yvelaze didi moqcevis<br />
talRis siRrme aRricxulia fandis yureSi – 18 metri. 10 metrze meti sididis moqcevis talRa<br />
aRniSnulia patagoniis samxreTSi, alaskis yureSi, oxotis zRvis penJinis yureSi da a. S. moqcevis<br />
talRa zogierT mdinarezec SeiniSneba. mdinaris sawinaaRmdego mimarTulebiT maTi gavrcelebis<br />
siSore damokidebulia mdinaris daxrilobaze, mis siganeze, siRrmesa da dinebis siCqareze.<br />
wylis masebis moZraobas okeaneSi an zRvaSi uzarmazari nakadebis saxiT, romelTac aqvT<br />
garkveuli mimarTuleba, dineba ewodeba. igi gamowveulia dedamiwis zedapirze wneviTa da wylis<br />
simkvrivis araTanabari ganawilebiT, qarebis gavleniT da sxva mizezebiT. wylis temperaturis<br />
mixedviT, arCeven Tbil da civ dinebebs, xangrZlivobis mixedviT – mudmivsa da sezonurs, siRrmis<br />
mixedviT – zedapirulsa da siRrmis dinebebs.<br />
mudmivi dinebebi pasatebis (mudmivi qarebis) gavleniTaa gamowveuli, xolo sezonuri dineba<br />
sezonur qarebTanaa dakavSirebuli. garda zedapiruli dinebebisa, okeaneebsa da zRvebSi mudmivad<br />
warmoebs wylis vertikaluri gadaadgileba zemodan qvemoT da piriqiT.<br />
atlantis okeaneSi ekvatoris maxlobel ganedebSi subtropikuli maRali wnevis aredan<br />
ganuwyvetliv qris mudmivi pasatebi, rac Sesabamisad iwvevs wylis masebis mudmiv gadaadgilebas<br />
ekvatoris gaswvriv aRmosavleTidan dasavleTisaken. Crdilo da samxreT pasatebis gavleniT<br />
gvineis yuris sanapiroze Crdilo-pasaturi da samxreT-pasaturi dinebebi warmoiqmneba, romlebic<br />
samxreT amerikis aRmosavleT sanapirosaken miemarTebian. aqedan nawili gauyveba xmeleTs<br />
Crdilo-dasavleTisaken, aRwevs meqsikis yures, saidanac dasabams aZlevs e.w. ubis anu golfstrimis<br />
dinebas, romelic yvelaze mZlavri Tbili dinebaa. dedamiwis brunvisa da gabatonebuli qarebis<br />
gavleniT golfstrimis dineba Crdilo-aRmosavleTiT evropis sanapirosaken gadaixreba, rasac<br />
xels uwyobs agreTve labradoris naxevarkunZulis sanapiroze maRali ganedebidan momavali<br />
labradoris mZlavri civi dinebac. evropis sanapirosTan, sadac golfstrimis dineba Crdilo<br />
-atlantikuri dinebis saxeliT aris cnobili, igi 60 0 -ian ganedebSi itoteba. erTi toti islandiis<br />
napirebisaken miemarTeba, gauvlis grenlandiis samxreT-aRmosavleT sanapiros. meore ganStoeba<br />
Spicbergenis kunZulebisken miemarTeba, Sedis barencis zRvaSi kolis naxevarkunZulis sanapiros<br />
gavliT. am dinebis gavleniT barencis zRva kolis naxevarkunZulis gaswvriv gauyinvia. evropis<br />
napirebTan Crdilo-atlantikuri dinebis erTi toti la-manSis sruteSi Sedis, nawili biskais<br />
yureSi da brundeba samxreTiT kanaris kunZulebisaken kanaris civi dinebis saxiT. sabolood misi<br />
wylebi kvlav Crdilo-pasaturi dinebis wylebs erTvis. ase ikvreba atlantis okeanis CrdiloeT<br />
nawilSi dinebebis erTi wre, romelSic wylis nakadi aRmosavleTidan dasavleTisaken moZraobs.<br />
atlantis okeanis samxreT nawilSi samxreT pasaturi dineba Cauvlis braziliis sanapiroebs.<br />
mas braziliis Tbili dineba ewodeba. Semdeg wylebis moZraobas agrZelebs atlantikuri dineba da<br />
bengalis dinebis monawileobiT warmoiqmneba wylebis kidev erTi wriuli moZraoba, magram saaTis<br />
isris sawinaaRmdego mimarTulebiT.<br />
wynari okeanis dinebebi. centraluri amerikis dasavleTiT, wynar okeaneSi Crdilo da<br />
samxreTi pasaturi dineba warmoiSoba, romelsac pasatebs Soris ukudineba avsebs. Crdilo pasaturi<br />
dineba aRwevs filipinis kunZulamde da CrdiloeTiT iaponiis kunZulebis aRmosavleT sanapiros<br />
gaswvriv uxvevs. igi cnobilia kurosios Tbili dinebis saxelwodebiT. es dineba gadaixreba<br />
aRmosavleTiT da Crdilo-wynarokeanur dinebas warmoSobs. igi CrdiloeT amerikis dasavleT<br />
sanapiroebTan orad iyofa: erTi miemarTeba CrdiloeTiT. mas alaskis Tbili dineba hqvia. misi<br />
nawili beringis srutemde aRwevs; meore nawili samxreTiT brundeba, Camouvlis kaliforniis<br />
naxevarkunZuls da cnobilia kaliforniis civi dinebis saxelwodebiT. am dinebis totebi kvlav<br />
Crdilo pasatur dinebas uerTdeba. ase ikvreba dinebaTa sistema wynari okeanis Crdilo nawilSi.<br />
samxreT naxevarsferoSi samxreT-pasaturi dineba gauvlis avstraliis aRmosavleT sanapiros.<br />
is aRmosavleT avstraliis Tbili dinebis saxeliTaa cnobili. am dinebis wyali dasavleTuri<br />
qarebis dinebis civ wylebs ereva da amerikis dasavleT sanapirosTan perus civi dinebis saxelwodebiT<br />
gaivlis, romlis wylebi kvlav samxreTis pasaturi dinebis wylebs ereva da amiT wynari<br />
okeanis samxreT nawilSi dinebis meore wre ikvreba.<br />
107
indoeTis okeanis CrdiloeT nawilSi dinebebs sezonuri xasiaTi aqvs: zamTarSi warmoiqmneba<br />
samxreT-dasavleT musonuri dineba, romelic saTaves iRebs bengalis yureSi, xolo zafxulSi<br />
Crdilo-aRmosavleTi dineba. igi somalis civi dinebis saxeliT ekvatoridan CrdiloeTisaken<br />
miedineba. samxreT naxevarsferoSi yvelaze mniSvnelovania samxreT pasaturi Tbili dineba da<br />
msoflio okeaneSi yvelaze mZlavri – dasavleTis qarebis dineba, romelic samive okeanes moicavs.<br />
samxreT nawilSi Tbili dinebebi – samxreT-pasaturi, madagaskaris, mozambikis da am ori ukanasknelis<br />
SeerTebiT warmoqmnili nemsas Tbili dineba da civi dinebebi – dasavleT qarebis da dasavleT<br />
avstraliis, vrcel wres kraven. zamTris periodSi musonuri, somalisa da ekvatoruli dinebebis<br />
mier CrdiloeTSi meore mniSvnelovani wre ikvreba.<br />
dinebebi mniSvnelovan gavlenas axdenen klimatze: im sanapiroebze, romlebsac Tbili dinebebi<br />
uvlian, naleqebi uxvia, temperatura ufro maRalia; civ dinebebTan ki dakavSirebulia sanapiro<br />
udabnoebis ganviTareba.<br />
zRvebis klasifikacia<br />
okeanis nawils, romelic metnaklebad gamoyofilia okeanisgan kontinentis sanapiroebiT,<br />
kunZulTa jgufebiT an wyalqveSa zRurblebiT, zRva ewodeba. zRvebi, rogorc wesi, sakuTari<br />
reJimiT xasiaTdeba, romelic mimdebare okeanis wylis reJimisgan gansxvavdeba. zRvebi iyofa<br />
Sida, ganapira da kunZulTaSoris zRvebad. Tavis mxriv Sida zRvebi iyofa kontinentebs Soris da<br />
Sidakontinentur zRvebad.<br />
Siga zRvebi xmeleTSi Rrmadaa SeWrili da okeaneebs viwro sruteebiT ukavSirdeba. amitom umniSvnelo<br />
wyalgacvlis gamo maTi hidrologiuri reJimi arsebiTad gansxvavdeba mimdebare okeanis<br />
wylis reJimisagan. kontinentebsSorisi zRvebi mdebareobs kontinentebs Soris. maT axasiaTebT<br />
kunZulebisa da naxevarkunZulebis simravle (aseTi zRvis magaliTia xmelTaSua zRva). Sidakontinenturi<br />
zRvebi mTlianad SeWrilia erT romelime kontinentSi da viwro srutiT SeerTebulia<br />
okeanesTan. (aseTebia Savi, azovis, baltiis da sxva).<br />
ganapira zRva kontinentis siRrmeSi mcired aris SeWrili da okeaneebidan kunZulebiTa da<br />
zogjer naxevarkunZulebiT aris gamoyofili. maTSi mcire raodenobiTaa kunZulebi da SedarebiT<br />
Tavisufali kavSiri aqvT okeanesTan. amitom am zRvebis hidrologiuri reJimi mimdebare okeanis<br />
reJimis msgavsia (aseTi zRvebia CrdiloeTis, laptevebis, barencis, aRmosavleT CineTis da sxv.).<br />
kunZulTaSorisi zRvebi okeaneebisagan kunZulTa mwkrivebiTaa gamoyofili. maTi wylebis<br />
fizikuri da qimiuri Tvisebebi mosazRvre okeanis wylebis analogiuria. aseTi tipis zRvebia:<br />
marjnis, karibis, fijis, bandis da sxva.<br />
okeaneebi da zRvebi xmeleTis sanapiro zolSi qmnian sxvadasxva formebs, magaliTad: yureebs,<br />
ubeebs, fiordebsa da sxva.<br />
okeanis an zRvis nawils, romelic SeWrilia xmeleTSi da siganiTa da siRrmiT TandaTanobiT<br />
mcirdeba, yure ewodeba. formis mixedviT yureebs aqvs sxvadasxva saxelwodeba, magaliTad: ube,<br />
fiordi da sxva. iseT yures, romelsac okeanesTan SeerTebis nawili ufro mcire aqvs, vidre TviT<br />
yures, ube ewodeba. ube SeiZleba iyos mrgvali, Zabrisebri, wagrZelebuli, datotvili da sxva.<br />
zogjer ubeebi sididiT zogierT zRvas aRemateba. aseTia, magaliTad, biskais, meqsikis, hudsonis<br />
da sxva ubeebi, romlebic baltiis, azovis, TeTr da sxva zRvebs aRemateba.<br />
viwro da grZel yureebs, romelTa warmoSoba dakavSirebulia myinvarebis moqmedebasTan,<br />
fiordebi ewodeba. fiordebi sami mxridan maRali Sveuli kalTebiTaa SemosazRvruli. isini gansakuTrebiT<br />
bevria norvegiis sanapiroebTan.<br />
or xmeleTs Soris mdebare okeanis an zRvis SemaerTebeli wylis viwro nawils srute ewodeba.<br />
magaliTad beringis srute, gibraltaris srute da sxv.<br />
zRvis gamoyofa, maTi sazRvrebi, zomebi da dasaxelebebic ki jer kidev dauzustebelia.<br />
mkveTrad gansxvavebul monacemebs iZlevian mecnierebi zRvebis raodenobaze. saerTaSoriso hi-<br />
108
drografiuli kavSirisa da samTavrobaTSoriso okeanografiuli komisiis mixedviT, dedamiwaze<br />
59 zRvaa.<br />
sruteebi<br />
dasaxeleba umciresi sigane, km. maqsimaluri siRrme, m<br />
bab-el-mandebis<br />
basis<br />
beringis<br />
didi belti<br />
bosforis<br />
gibraltaris<br />
hudsonis<br />
dardanelis<br />
zondis<br />
karis<br />
kategati<br />
koreis<br />
la-manSi<br />
la-peruzi<br />
magelanis<br />
malakis<br />
mcire belti<br />
mesinis<br />
mozambikis<br />
orzumis<br />
otrantiis<br />
pa-de-kale<br />
skageraki<br />
taivanis<br />
TaTris<br />
toresis<br />
floridis<br />
26<br />
224<br />
86<br />
11<br />
0, 7<br />
14<br />
115<br />
1, 3<br />
22<br />
45<br />
50<br />
180<br />
32<br />
43<br />
3, 3<br />
40<br />
0, 6<br />
3, 5<br />
400<br />
56<br />
75<br />
29<br />
110<br />
130<br />
46<br />
170<br />
80<br />
323<br />
97<br />
70<br />
58<br />
80<br />
1181<br />
600<br />
106<br />
1080<br />
119<br />
124<br />
230<br />
172<br />
118<br />
1170<br />
151<br />
35<br />
1240<br />
3520<br />
219<br />
1247<br />
64<br />
809<br />
1680<br />
230<br />
22<br />
2084<br />
109
zogierTi zRvis ZiriTadi morfometruli maxasiaTeblebi<br />
wynari okeane<br />
zRva<br />
beringis<br />
oxotis<br />
iaponiis<br />
yviTeli<br />
aRm. CineTis<br />
samxr. CineTis<br />
bandis<br />
marjnis<br />
tasmaniis<br />
farTobi, aTasi,<br />
km 2<br />
2315<br />
1603<br />
1062<br />
416<br />
836<br />
3537<br />
714<br />
4068<br />
3336<br />
wylis moculoba,<br />
aTasi, km 2 saSualo siRrme, m maqsimaluri<br />
siRrme, m<br />
3796<br />
1640<br />
4097<br />
1316<br />
821<br />
3251<br />
1631<br />
1536<br />
3699<br />
16<br />
38<br />
106<br />
258<br />
309<br />
2719<br />
3623<br />
1024<br />
5560<br />
1954<br />
2737<br />
7440<br />
10038<br />
2468<br />
9174<br />
10960<br />
3285<br />
5466<br />
atlantis okeane<br />
zRva<br />
karibis<br />
meqsikis yure<br />
CrdiloeTis<br />
baltiis<br />
xmelTaSua<br />
Savi<br />
azovis<br />
farTobi, aTasi,<br />
km 2<br />
2777<br />
1555<br />
565<br />
419<br />
2505<br />
422<br />
39<br />
wylis moculoba, saSualo siRrme, m maqsimaluri<br />
aTasi, km 2 siRrme, m<br />
6745<br />
2366<br />
49<br />
21<br />
3603<br />
555<br />
0, 3<br />
2429<br />
1522<br />
87<br />
50<br />
1438<br />
1325<br />
7<br />
7090<br />
3822<br />
725<br />
470<br />
5121<br />
2210<br />
13<br />
indoeTis okeane<br />
zRva<br />
wiTeli<br />
arabeTis<br />
arafuris<br />
farTobi, aTasi,<br />
km 2<br />
460<br />
4832<br />
1017<br />
wylis moculoba, saSualo siRrme, m maqsimaluri<br />
aTasi, km 2 siRrme, m<br />
201<br />
14523<br />
189<br />
437<br />
3006<br />
186<br />
3039<br />
5803<br />
3680<br />
110
CrdiloeT yinulovani okeane<br />
zRva<br />
farTobi, aTasi,<br />
km 2<br />
wylis moculoba, saSualo siRrme, m maqsimaluri<br />
aTasi, km 2 siRrme, m<br />
grelandiis<br />
1195<br />
1961<br />
1641<br />
5527<br />
norvegiis<br />
1340<br />
2325<br />
1735<br />
3970<br />
TeTri<br />
90<br />
6<br />
67<br />
350<br />
barencis<br />
1424<br />
316<br />
222<br />
600<br />
karis<br />
883<br />
98<br />
111<br />
600<br />
laptevebis<br />
662<br />
353<br />
533<br />
3385<br />
aRm. cimbiris<br />
913<br />
49<br />
54<br />
915<br />
Cukotkis<br />
595<br />
42<br />
71<br />
1256<br />
bafinis<br />
530<br />
426<br />
804<br />
2414<br />
kunZulebi da naxevarkunZulebi<br />
kontinentTan SedarebiT mcire farTobis mqone xmeleTis nawils, romelic oTxive mxridan<br />
garSemortymulia wyliT, kunZuli ewodeba. warmoSobis mixedviT kunZuli SeiZleba iyos kontinenturi,<br />
okeanuri, mdinareuli da sxva.<br />
kontinenturi kunZulebi xmeleTis nawilebia, romlebic erT dros kontinentebTan iyo<br />
gaerTianebuli, magram xmeleTis dawevis Sedegad gamoeyo. es kunZulebi kontinentTa wyalqveSa<br />
safuZvelze mdebareobs. maT Soris bevria didi kunZuli: magaliTad, grenlandia, axali zelandia,<br />
didi britaneTi, axali miwa da sxva.<br />
okeanur kunZulebs miekuTvneba vulkanuri da marjnuli kunZulebi. vulkanuri kunZuli vulkanuri<br />
moqmedebis Sedegad warmoiqmneba. isini mcire zomisaa da bevria wynar okeaneSi. magaliTad,<br />
kuriliis, havais da sxva.<br />
marjnis kunZulebi marjnis polipebisgan warmoiqmneba. marjnis polipebi did grovebad cxovroben<br />
50 m siRrmemde. isini zRvis myar fskers emagrebian da izrdebian, rogorc wylis zedapirisaken,<br />
aseve siganeSi, qmnian wagrZelebul rifebs, patara, dabal rgoliseburi formis kunZulebs<br />
– atolebs. audidesi marjnuli warmonaqmnia didi barieruli rifi avstraliis napirebTan.<br />
farTobis mixedviT yvelaze didi kunZulia grenlandia (2,1 mln km 2 ), romelic CrdiloeT<br />
amerikis Crdilo-aRmosavleTiT mdebareobs.<br />
kunZulTa jgufs, romlebic erTmaneTTan mcire manZilze mdebareobs da erTi safuZveli aqvs,<br />
arqipelags uwodeben. yvelaze didi arqipelagia malais arqipelagi.<br />
xmeleTis im nawils, romelic sami mxridan garSemortymulia wyliT, xolo erTi mxridan<br />
xmeleTiT, naxevarkunZuli ewodeba. naxevarkunZuli xmeleTis mniSvnelovani ubania, romelic<br />
wylis sivrceSia SeWrili. dedamiwaze yvelaze didi naxevarkunZulia arabeTis naxevarkunZuli.<br />
111
XIII damatebiTi literatura<br />
1. ardia m., margvelani g. `msoflios bunebrivi resursebi~. Tsu. Tb., 1998.<br />
2. bliaZe m., kereseliZe d. `<strong>geografia</strong>, leqsikoni + cnobari~. Tb., 2001.<br />
3. babunaSvili g., xutaSvili m. `zogadi ekologia da garemos dacva~. Tsu. Tb. 2003 w.<br />
4. gaeros modelireba – monawilis wignidan `saqarTvelos gaeros asociacia~. Tb., 2006.<br />
5. gvalia t. `geografiuli faqtorisa da qarTuli kulturis urTierTmimarTebis zogierTi<br />
sakiTxi~. Tsu. Tb., 1991.<br />
6. `geografiis enciklopedia da msoflios atlasi~. bakur sulakauris gamomcemloba. Tb. 2005 w.<br />
7. gextmani g. `narkvevebi geografiis istoriidan. Tsu. Tb. 1953 w.<br />
8. gogatiSvili S. `saqarTvelos ssr fizikuri geografiis qrestomaTia~. `gana Tleba~. Tb., 1986.<br />
9. vebsteri q. `gadaxede, Tqvi uari, Seamcire~. British Counuil Tb., 2007.<br />
10. maTureli i. `vaxuSti bagrationis kartografiuli memkvidreoba~. `saqarTvelo~. Tb., 1990.<br />
11. margvelani g. `evropis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 2001 w.<br />
12. margvelani g. `aziis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 2000 w.<br />
13. margvelani g. `afrikis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 1999 w.<br />
14. margvelani g. `antarqtidis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 1997 w.<br />
15. margvelani g. `samxreT amerikis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 1994 w.<br />
16. margvelani g. `CrdiloeT amerikis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 1990 w.<br />
17. margvelani g. `avstraliisa da okeaneTis fizikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb. 1995 w.<br />
18. maruaSvili l. `kavkasiis fizikuri <strong>geografia</strong>~. mecniereba. Tb. 1986 w.<br />
19. muranovi al. `planetis cisferi Tvalebi~. `nakaduli~. Tb., 1989.<br />
20. rondeli a. `qalaqis <strong>geografia</strong>~, Tsu. Tb. 1990.<br />
21. `saqarTvelos atlasi~. bakur sulakauris gamomcemloba. Tb. 2008 w.<br />
22. saqarTvelos daculi teritoriebis awmyo da momavali. WWF. Tb., 1997.<br />
23. `saqarTvelos <strong>geografia</strong>~. Tsu soxumis filiali. saqarTvelos geografiis kaTedra. Tb.,<br />
1999.<br />
24. `saqarTvelos <strong>geografia</strong>~. Tsu, saqarTvelos geografiis kaTedra., n. elizbaraSvili,<br />
l.maWavariani da sxv. Tb., 2000.<br />
25. `saqarTvelos <strong>geografia</strong>~. saqarTvelos mecnierebaTa akademia, vaxuSti bagrationis saxelobis<br />
geografiis instituti. I da II nawili. `mecniereba~, Tb., 2000.<br />
26. qoCiaSvili d. `saqarTvelos <strong>geografia</strong>~. Tb., 2003.<br />
27. jaoSvili v. `saqarTvelos socialur-ekonomikuri <strong>geografia</strong>~. Tsu. Tb., 1996.<br />
28. `География – Энциклопедия для детей~. Аванта. М 2003 г.<br />
29. `Мир Географии~. Мысл. М. 1984 г.<br />
www.wikipedia.org<br />
www.environmenthouse.ch<br />
www.nationalgeographic.com<br />
www.google.com<br />
www.ecolex.org<br />
www.usborne-quicklinks.com<br />
112