saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (37), 2008 ART SCIENCE ...
saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (37), 2008 ART SCIENCE ... saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (37), 2008 ART SCIENCE ...
SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos universiteti Shota Rustaveli Theatre and Film University saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (37), 2008 ART SCIENCE STUDIES #4 (37), 2008 gamomcemloba `kentavri~ Tbilisi _ 2008 1
- Page 2 and 3: UDC(uak) 7(051.2) s-364 SoTa rusTav
- Page 4 and 5: THEATRE STUDIES MAKA VASADZE Format
- Page 6 and 7: maka vasaZe robert sturuas saTeatro
- Page 8 and 9: maka vasaZe mowinaaRmdegeni sxva mi
- Page 10 and 11: qoreografia baletisa da cekvis isto
- Page 12 and 13: nele hertlingi baletisa da cekvis i
- Page 14 and 15: nele hertlingi baletisa da cekvis i
- Page 16 and 17: nele hertlingi baletisa da cekvis i
- Page 18 and 19: nle hertlingi baletisa da cekvis is
- Page 20 and 21: stiv osteni kulturis roli evropis g
- Page 22 and 23: Teatrmcodneoba Tamar bokuCava, asoc
- Page 24 and 25: Tamar bokuCava Ramis, sizmrisa da k
- Page 26 and 27: eligia da Teatri merab gegia, sruli
- Page 28 and 29: merab gegia religia da Teatri debul
- Page 30 and 31: merab gegia siaxlisaken, aq erwymis
- Page 32 and 33: maia goSaZe xvale xvales misdevs (d
- Page 34 and 35: mixeil kalandariSvili modernistuli
- Page 36 and 37: maia kiknaZe Tojinebisa da Crdilebi
- Page 38 and 39: guliko mamulaSvili, wamyvani mecnie
- Page 40 and 41: guliko mamulaSvili `Tazie~ sparsul
- Page 42 and 43: guliko mamulaSvili centraluri yurad
- Page 44 and 45: nino maWavariani, wamyvani mecnier-
- Page 46 and 47: nino maWavariani unda, aq saqme sxv
- Page 48 and 49: gubaz megreliZe, wamyvani mecnierTa
- Page 50 and 51: gubaz megreliZe uSangi CxeiZis ucno
SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos<br />
universiteti<br />
Shota Rustaveli Theatre and Film<br />
University<br />
<strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> <strong>Ziebani</strong><br />
<strong>#4</strong> (<strong>37</strong>), <strong>2008</strong><br />
<strong>ART</strong> <strong>SCIENCE</strong> STUDIES<br />
<strong>#4</strong> (<strong>37</strong>), <strong>2008</strong><br />
gamomcemloba `kentavri~<br />
Tbilisi _ <strong>2008</strong><br />
1
UDC(uak) 7(051.2)<br />
s-364<br />
SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos universiteti<br />
<strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> <strong>Ziebani</strong> <strong>#4</strong> (<strong>37</strong>), <strong>2008</strong><br />
saredaqcio sabWo<br />
vasil kiknaZe<br />
nato gengiuri<br />
lela oCiauri<br />
literaturuli<br />
redaqtori<br />
krebulisaTvis mowodebuli masala<br />
uzrunvelyofili unda iyos<br />
Sesabamisi samecniero aparatiT. Tan<br />
unda axldes monacemebi avtoris<br />
samecniero kvalifikaciis Sesaxeb<br />
qarTul da inglisur enebze, agreTve<br />
naSromis inglisurenovani reziume.<br />
Teatrmcodneoba<br />
Sinaarsi<br />
maka vasaZe<br />
robert sturuas saTeatro enis formirebis sakiTxisaTvis .....................10<br />
qoreografia<br />
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze ......................................19<br />
kultura da politika<br />
stiv osteni<br />
kulturis roli evropis gaerTianebis procesSi ...........................................<strong>37</strong><br />
mariam iaSvili<br />
garekanis dizaini<br />
levan dadiani<br />
dakabadoneba<br />
ekaterine<br />
oqropiriZe<br />
koreqtura<br />
manana goSaZe<br />
gamomcemlobis<br />
xelmZRvaneli<br />
maka vasaZe<br />
krebulis stamburi gamocema<br />
egzavneba sxvadasxva saerTaSoriso<br />
kvleviT centrebs.<br />
naSromebi mogvawodeT da<br />
cnobebisaTvis mogvmarTeT:<br />
0102, Tbilisi, daviT aRmaSeneblis<br />
gamziri <strong>#4</strong>0, SoTa rusTavelis<br />
Teatrisa da kinos universiteti,<br />
II korpusi.<br />
tel/faqsi: +995 (32) 936 408<br />
mob: +995 (95) 305 060<br />
+995 (55) 218 292<br />
E-mail: kentavri@tafu.edu.ge<br />
Web: www.tafu.edu.ge<br />
xelovnebisa da socialur <strong>mecnierebaTa</strong><br />
fakultetis samecniero konferenciis<br />
masalebi<br />
Teatrmcodneoba<br />
Tamar bokuCava<br />
Ramis, sizmrisa da komikuris sakiTxisaTvis Seqspiris<br />
`zafxulis Ramis sizmarSi~ ............................................................................................43<br />
merab gegia<br />
religia da Teatri ............................................................................................................50<br />
maia goSaZe<br />
pandoras yuTis fskerze ...................................................................................................59<br />
mixeil kalandariSvili<br />
modernistuli eqsperimenti tiflisSi ....................................................................63<br />
maia kiknaZe<br />
Tojinebisa da Crdilebis warmodgenebi indoneziaSi .....................................69<br />
guliko mamulaSvili<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi ........................................................74<br />
nino maWavariani<br />
evgeni Svarci da misi `drakoni~ rusTavelis TeatrSi .........................86<br />
2 3
gubaz megreliZe<br />
uSangi CxeiZis ucnobi mogoneba<br />
`kotes rusTavelis Teatridan wasvla~ .............................................................94<br />
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani ..........................................................................................................101<br />
Tamar quTaTelaZe<br />
Teatris funqcia da faseulobebi ..................................................................................115<br />
lamara RonRaZe<br />
reJisori, dro, speqtakli .....................................................................................................124<br />
giorgi cqitiSvili<br />
„kaci viyav, adamiani...~ ...............................................................................................................135<br />
guliko javaSvili<br />
msaxiobis erTi roli .............................................................................................................143<br />
kinomcodneoba<br />
irina demetraZe<br />
sublimirebuli rasizmi .........................................................................................................148<br />
nana doliZe<br />
arCevnebi da qarTuli satelevizio arxebis politika ................................155<br />
lia kalandariSvili<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur kinoSi .........................................163<br />
irina kuWuxiZe<br />
kinematografis konturebi axali teqnologiebis epoqaSi ..........................173<br />
maia levaniZe<br />
qarTuli telesivrce da reklamis Tavisebureba ................................................181<br />
manana lekboraSvili<br />
media reprezentaciebi da maTi Seswavlis aqtualoba .....................................187<br />
dinara maRlakeliZe<br />
XX saukunis 90-iani wlebis kinoavangardi ........................................................192<br />
nino mxeiZe<br />
deskripcia Tu eqsplikacia ...........................................................................................200<br />
eTer okujava<br />
`ganaxlebis~ xana qarTul kinoSi ............................................................................205<br />
lela oCiauri<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde ................................................211<br />
oliko JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani wlebis QqarTuli kinoavangardi ..................................229<br />
qeTevan trapaiZe<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi gadaRebuli filmebi ...........................245<br />
Teo xatiaSvili<br />
`survilis miuwvdomeli obieqti~<br />
lakaniseuli interpretaciebi luis bunuelis SemoqmedebaSi ..................254<br />
qeTevan janeliZe<br />
Semotanili produqcia da qarTuli sinamdvile `importuli animacia~<br />
gmirebi, ideologia, morali ...........................................................................................261<br />
xelovnebaTmcodneoba<br />
irine abesaZe<br />
firosmanologiis, rogorc axali saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi .............................................................267<br />
nato gengiuri<br />
arqiteqturis simbolika ..................................................................................................277<br />
qeTevan kinwuraSvili<br />
interteqstualuri TamaSi da `narativis intriga~ giorgi<br />
aleqsi-mesxiSvilis scenografiul namuSevrebSi ...............................................284<br />
kulturologia<br />
revaz balanCivaZe<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc ganaTlebis mecniereba ................290<br />
qeTevan elaSvili<br />
erotizmis diapazoni qarTul sityvaSi ....................................................................300<br />
rusudan mircxulava<br />
gardasaxvis fsiqologiuri SesaZleblobis Sesaxeb ........................................305<br />
mediologia<br />
giorgi CarTolani<br />
kultura televiziis sainformacio programebSi ..........................................313<br />
saavtoro monacemebi ................................................................................................................322<br />
4 5
THEATRE STUDIES<br />
MAKA VASADZE<br />
Formation Of Robert Sturua’s Theatrical Language<br />
(Interpretation of Georgian Classical Literature a la Robert Sturua) .............324<br />
CHOREOGRAPHY<br />
NELE HERTLING<br />
History Of Ballet And Dance<br />
History And Present Of Dance As An Artform .............................................325<br />
CULTURE AND POLITICS<br />
STEVE AUSTEN AND KAROLINA NOWACKI<br />
The Role Of Culture In The European Unification Process ..........................326<br />
<strong>ART</strong> AND SOCIAL <strong>SCIENCE</strong> FACULTY<br />
THEATRE STUDIES<br />
TAMAR BOKUCHAVA<br />
For The Aspects Of Night, Dream And Comic In Shakespeare’s<br />
“A Midsummer Night’s Dream” ..................................................................328<br />
MERAB GEGIA<br />
Religion And Theatre ....................................................................................328<br />
MAIA GOSHADZE<br />
At The Bottom Of Pandora’s Box .................................................................329<br />
MIKHAIL KALANDARISHVILI<br />
The Modernistic Experiment In Tiflisi .........................................................329<br />
MAIA KIKNADZE<br />
Puppet And Shade Performances In Indonesia .............................................330<br />
GULIKO MAMULASHVILI<br />
“Th ‘Asies” In Persian Scientific Literature .................................................331<br />
NINO MACHAVARIANI<br />
Eugene Swartz’s “Dragon” In The<br />
Rustaveli Theatre ..........................................................................................331<br />
GUBAZ MEGRELIDZE<br />
Ushangi Chkheidze’s Unknown Reminder ...................................................332<br />
MANANA TURIASHVILI<br />
Thousand Kinds Of People<br />
Mikhael Chekhov ..........................................................................................333<br />
TAMAR KUTATELADZE<br />
Theatre’s Function And Its Valuable<br />
(By example of the Kote Marjanishvili’s “Uriel Akosta” restore<br />
by Sophiko Chiaureli) ...................................................................................334<br />
LAMARA GONGADZE<br />
Producer , Time, Per<br />
(Lily Ioselyani ‘S First Play) .........................................................................335<br />
GIORGI TSKITISHVILI<br />
I Was A Human, Man... ..................................................................................335<br />
GULIKO DJAVASHVILI<br />
Actor’s One Role<br />
(In Givi Berikashvili’s Play “Berikaoba” (Georgian Carnaval)<br />
By M. Eliozishvili)...................................................................................... 336<br />
FILM STUDIES<br />
IRA DEMETRADZE<br />
Sublimated Racism<br />
(The Caucasus Ethos Myth In Post Soviet Cinematography) .......................3<strong>37</strong><br />
NANA DOLIDZE<br />
Elections And Georgian Tv Channels Politics .............................................338<br />
LIA KALANDARISHVILI<br />
The Women’s Face In English Film<br />
Industry In 70 Years .......................................................................................338<br />
IRINA KUTSUKHIDZE<br />
The Outlines Of Cinematograph In The Period Of New Technologies .........339<br />
MAIA LEVANIDZE<br />
Georgian Tv Space And Advertising Peculiarities ......................................339<br />
MANANA LEKBORASHVILI<br />
media representations and studding activeness .............................................340<br />
DIANA MAGLAKELIDZE<br />
Image Liberation –North-European Modern<br />
Cinema Avant-Garde 95 ................................................................................341<br />
NINO MKHEIDZE<br />
Description If Explication .............................................................................342<br />
ETER OKUDJAVA<br />
60 th Years – Period Of Cinematography Renovate .......................................342<br />
6 7
LELA OCHIAURI<br />
From Socialiste Realism To Post-Modernism ..............................................343<br />
OLGIKO ZGENTI<br />
Georgian Leading Film And “Fexsis” – Parallels And Intersection ..............344<br />
KETEVAN TRAPAIDZE<br />
Abroad Directed Movies Of Georgian Ditectors ..........................................344<br />
TEO KHATIASHVILI<br />
“Inaccessible Object Of The Will”<br />
Lakan’s Interpretation In The Luis Bunueli ...................................................345<br />
KETEVAN JANELIDZE<br />
Animated Films ..........................................................................................345<br />
Teatrmcodneoba<br />
<strong>ART</strong> STUDIES<br />
IRINE ABESADZE<br />
The Prospects Of Founding The Phenomenology As New<br />
Direction Of Art History ...............................................................................346<br />
NATO GENGIURI,<br />
Symbolism Of Architecture<br />
(Christian Georgia) ......................................................................................347<br />
KETEVAN KINTSURASHVILI<br />
The Theatre Of Gogi Aleksi-Meskhishvili ...................................................348<br />
CULTURE<br />
REVAZ BALANCHIVADZE<br />
Anthropological Pedagogic As The Science Of Education ...........................349<br />
KETEVAN ELASHVILI<br />
The Range Of Eroticism In Georgian Literature ........................................350<br />
RUSUDAN MIRTSKULAVA<br />
On Psychological Possibilities Of Transformation<br />
And Stage Acting ..........................................................................................351<br />
MEDIA STUDIES<br />
GEORGE CH<strong>ART</strong>OLANI<br />
Culture In Television Information Programs ..............................................352<br />
8 9
maka vasaZe<br />
robert sturuas saTeatro enis formirebis<br />
sakiTxisaTvis<br />
(qarTuli klasikis sturuaseuli interpretacia)<br />
(gagrZeleba, dasawyisi ix. wina nomerSi)<br />
robert sturuam, 1974 wels, qarTuli Teatris aRdgenis<br />
125 wlisTavs miuZRvna aleqsandre sumbaTaSvil-iuJinis piesis<br />
`Ralatis~ dadgma da misi ganxorcielebisas metad gabeduli<br />
gza airCia. cnobilia, rom `Ralatis~ scenuri cxovreba sakmao<br />
dros moicavs. Iigi mravaljer daudgamT qarTul TeatrebSi.<br />
ar darCenila saqarTvelos arcerTi profesiuli, Tu moyvarulTa<br />
dasi, rom ar esinja am nawarmoebis dadgma. Aamitom, sazogadoeba<br />
didi interesiT eloda, Tu rogor saxes miiRebda piesa iseTi<br />
reJisoris xelSi, rogoric sturuaa, vinaidan is principulad<br />
uaryofda gatkepnili gzebiT siaruls, cdilobda viwro,<br />
konkretuli epoqis farglebSi moqceuli movlenebi ganevrco<br />
da erovnuli tipaJisTvis ufro farTo, zogadsakacobrio elferi<br />
mieniWebina. robert sturuam amjeradac uari Tqva wlebis<br />
ganmavlobaSi damkvidrebuli `Ralatis~ dadgmis tradiciaze<br />
(iseve, rogorc `samaniSvilis dedinacvalis~ da `yvaryvares~<br />
dadgmisas), piesa zedmiwevniT Seiswavla da Tanadroulobis<br />
Tvalsazrisidan gamomdinare, gaacocxla warsulis patriotuli<br />
epizodebi. `es ar gaxlavT speqtakli, romelSic reJisori<br />
SeumCnevlad `mokvdeba aqtiorSi~. `Ralati~ reJisoruli<br />
speqtaklia. upirveles yovlisa, mas aqvs Tavisi saTqmeli,<br />
literaturuli saSualeba da ara mizani am saTqmelis<br />
gamosaxatavad. es saTqmeli gaxlavT mZafri inteleqtualuri<br />
damokidebuleba warsulis Tu awmyos mniSvnelovani movlenebis<br />
mimarT. es sakuTari damokidebulebaa, romelic Cvenad unda<br />
aqcios speqtaklis meSveobiT~. 1<br />
reJisorma speqtakli Semzaravi simbolikiT daiwyo. darbazSi<br />
ismoda sparsul sakravTa xmebi, avanscenaze Canda nergi, romelic<br />
cxovrebis xis, anu maradiulobis simbolos gamoxatavda. scenis<br />
siRrmidan modioda Sav samosSi gaxveuli qali da nergis qveS<br />
emxoboda. Ees iyo saqarTvelos dedofali _ Tamari. saorkestro<br />
ormodan scenaze nel-nela amoemarTeboda soleimani da miwaze<br />
garTxmul Tamar dedofals medidurad gadaabijebda. misi<br />
mosasxami gadaacocdeboda Tamaris sxeuls, sudaras gadaaclida<br />
da saqarTvelos dedofali - zeinabad, soleimanis meuRled<br />
gadaiqceoda mowiTalo ferebSi gadawyvetili samosiT. soleimani<br />
ki, gzas agrZelebda da maRali kibiT adioda gabzaruli<br />
wminda giorgis karedis win dadgmul taxtze. saerTod<br />
speqtaklSi, ferTa simbolikas, mniSvnelovani dramturgiuli<br />
funqcia mieniWa. magaliTad, Tuki dasawyisSi zeinabsa da oTarbegs<br />
sisxlisferi samosi ecvaT, rogorc soleimanis msaxurebs,<br />
speqtaklis dasrulebisas, sisxlisferi, mooqrosferoTi<br />
icvleboda, rac albaT maT ganaxlebul sulier mdgomareobaze<br />
mianiSnebda. `Ralts~ robert sturuam zogadsakacobrio masStabi<br />
SesZina da globlaurad warmoaCina dampyroblisa da dapyrobilis<br />
urTierTobani, maTi fsiqologia da cxovrebis cvalebadobis<br />
gardauvaloba.<br />
`samaniSvilis dedinacvalSi~ robert sturuam da Temur<br />
CxeiZem erTmaneTs SeuTavses fsiqologiuri wvdomis, gardasaxvis<br />
principebi _ brextiseuli `gansxvisebis efeqts~. am xerxis<br />
gamoyenebiT, distancia msaxiobebsa da moTxrobis gmirebs Soris,<br />
xan mcirdeboda da xan, kvlav izrdeboda. amgvari mignebiT,<br />
zustad iqna daWerili da gadmocemuli daviT kldiaSvilis<br />
moTxrobebis `suli~, romlis saSualebiTac msaxiobebi TavianTi<br />
gmirebis cxovrebas kidec ganicdidnen da amave dros,<br />
Semfaseblebadac gvevlinebodnen. reJisorebma da msaxiobebma<br />
miaRwies xasaiTebisa da movlenebis arsis groteskul gadmocemas.<br />
maTdami damokidebulebis warmoCenas. amas garda, meTodi, romelic<br />
gamoiyenes reJisorebma, speqtaklis dasawyisidanve aZlevda maT<br />
saSualebas Tavisuflad gadasuliyvnen moTxrobis realuri<br />
situaciebidan pirobiTsa da stilizebul xerxebze. esec xazs<br />
usvamda reJisorebis damokidebulebas ama Tu im movlenisadmi<br />
_ gadasvlas ironiidan da iumoridan, naRvelisa da tragizmis<br />
situaciebze. magaliTisTvis moviyvanT platonis wasvlis scenas<br />
10 11
maka vasaZe<br />
`sacole-dedinacvlis~ saZebnelad. moTxrobis mixedviT, gzis<br />
naxevarze mets, platoni fexiT midis da `cxens~, am gasacodavebul<br />
sulier arsebas ukan moaTrevs. es epizodi moTxrobaSi aRsavsea<br />
iumoriTa da naRveliT. reJisorebma SemogvTavazes uCeulo<br />
sanaxaoba: wnelisagan gakeTebuli raRac fitulis cxeni. igi<br />
sabralod da sacodavad gamoiyureboda. erTi SexedviT SeiZleba<br />
ver mimxvdariyavi, rom es cxenia. magram uceb, platonis _<br />
giorgi gegeWkoris mier erTi maTraxis aqneva, cxenze mjdomis<br />
moZraoba... da mayurebelis winaSe realuri sinamdvilis iluzia<br />
iqmneboda. mayurebels sjeroda, rom platoni marTlac Tavis<br />
daCaCanakebul cxens miaTrevda. aseve pirobiT xerxSi iyo<br />
gadawyvetili platonisa da kiriles (ramaz CxikvaZe)<br />
gamgzavrebis scena. giorgi gegeWkori da ramaz CxikvaZe iRebdnen<br />
Cveulebriv skamebs, `gadaajdebodnen~, xelebs skamis zurgs<br />
CasWidebdnen, cxenze mjdomi kaciviT moZraobdnen, xmiT cxenis<br />
floqvebis xmas gamoscemdnen da mayureblis wianSe kvlav<br />
iSleboda realuri da amave dros, iumoriT savse sanaxaoba.<br />
anda, bekinasa da elenes tradiciuli wes-CveulebiT dadgmuli<br />
qorwinebis scena, romelic reJisuram ironiis sagnad aqcia. am<br />
scenis finali gadawyvetili iyo Zveli fotosuraTis pozaSi,<br />
sadac ojaxis wevrebs kmayofilebiT aRsavse saxeebi aqvT.<br />
marTlacda TiTqos, yvelaferi kargad damTavrda. platoni da<br />
bekina kmayofilebi iyvnen TavianTi bediT. bekinam aisrula<br />
colis SerTvis survili, platonma ki, uSvilo, ornaqmarevi<br />
dedinacvali `iSovna~. mas aRar hqonda SiSi mamulze moziaris<br />
dabadebisa, magram cxovreba umowyalo aRmoCnda. elene<br />
dafexmZimda. bekina TiTqos damnaSavedac grZnobda Svilis winaSe<br />
Tavs, magram amave dros, eamayeboda kidec, rom am asakSi colis<br />
dafexmZimeba SesZlo da platonis winadadebas _ elenem muceli<br />
moiSaloso, aRSfoTebulma upasuxa: `RvTis Casaxuli kaci<br />
movkla?~<br />
Semdgom, bavSvis dabadebis scenac pirobiTad iyo gadawyvetili.<br />
speqtaklis yvela monawile scenaze imyofeboda, maT Soris -<br />
elenec. ismoda Tofis gavardnis xma. aristo qvaSaviZe amcnobda<br />
bekinas biWi SegeZinao. platonis natvra gogo mainc daibadoso,<br />
ar asrulda. xalxi modioda bekinasTan da elenesTan mosalocad.<br />
robert sturuas saTeatro enis formirebis sakiTxisaTvis<br />
Tavis dabla daxriT xels arTmevdnen, TiTqos usityvo<br />
solidarobas ucxadebdnen da imave dros, usamZimrebdnen kidec.<br />
yvelafers agvirgvinebda TiTqmis tragikuli finali. giorgi<br />
gegeWkori TandaTan `Sordeboda~ Tavis platons, da kvlav<br />
wigns iRebda xelSi. igi samuzeumo eqsponatis ukanasknel<br />
gverds furclavda da iwyebda kiTxvas Tavisi gmiris ara<br />
gakicxvis, aramed TanagrZnobis intonaciiT. giorgi gegeWkori<br />
auwyebda mayurebels, Tu ramdeni mwuxareba da usiamovneba xvda<br />
wilad samaniSvilebis ojaxs. bavSvis gaCenam sixarulis nacvlad,<br />
saxlSi ubedureba Semoitana. es aris adamianTa cxovrebis<br />
tragikuli Seusabamoba. magram ram moitana aseTi Seusabamoba.<br />
ra Tqma unda epoqam. epoqam, romelmac adamianSi adamianuri<br />
suli mokla. es, marTlac satireli da sasaciloa. da, rusTavelis<br />
Teatris speqtaklic xom tragi-komedia iyo. ai, ras wers am<br />
speqtaklis Sesaxeb v. ivanovi: `Своеобразие спектакля в том,<br />
что драматический сюжет омертвления человеческой души<br />
воплащён в комической фабуле, в ряде острокомических жанровых<br />
сцен, Герой “МАЧЕХИ” во власти эгоистической разобщённости,<br />
но внешне они само внимание и предупредительность.” 2<br />
speqtaklis sevdanarevi iumori, naRvliani kilo sicilTan<br />
erTad, mayureblis gulistkivilsac iwvevda. iwvevda agreTve<br />
TanagrZnobas im adamianebis mimarT, romlebic scenaze idgnen<br />
da TiTqos Sengan (mayureblisgan) xsnas elodnen.<br />
rogorc dasawyisSi aRvniSneT, robert sturuas reJisoriuli<br />
azrovneba miiswrafis ATanamedrove brextiseuliATeatris<br />
principebis Seqmnisaken qarTul nacionalur kulturasTan<br />
sinTezSi. amis magalTia speqtakl `yvaryvares~ Seqmna. sityva<br />
`Seqmna~ me SemTxveviT ar mixmaria, radganac `yvaryvare~ robert<br />
sturuas usazRvro reJisoruli fantaziis nayofia. misma dadgmam<br />
Zalian saintereso rezultati mogvca. saintereso Tundac<br />
imitom, rom warmodgenam didi kamaTi gamoiwvia ara marto<br />
Teatris kritikosTa Soris, aramedATeatris moyvaruli da<br />
TeatrSi mosiarule mTeli sazogadoeba aalaparaka. zogni<br />
mTlianad uaryofdnen polikarpe kakabaZis sturuaseul<br />
interpretacias, zognic piriqiT, didad uWerdnen mxars.<br />
12 13
maka vasaZe<br />
mowinaaRmdegeni sxva mizezebTan erTad, robert sturuas<br />
speqtakls uaryofdnen imis gamo, rom maTi azriT, ar SeiZleboda<br />
globalur masStabebSi warmodgeniliyo polikarpe kakabaZis<br />
wmindad qarTuli piesa. magram aq Cndeba erTi uneburi kiTxva:<br />
Tu polikarpe kakabaZis nawarmoebTa problematika aseTi viwro<br />
wriT, mxolod da mxolod `erovnuli niadagiT~ ifargleba,<br />
maSin ratom aris igi klasikosi, msoflio masStabis dramaturgi?<br />
magram saqme aq sxvagvaradaa. robert sturuas yvaryvaresaTvis<br />
`qarTuli niadagi~ ar gamouclia, reJisorma ubralod polikarpe<br />
kakabaZis siRrmeebSi arsebuli `yvaryvarizmis~ zogadsakacobrio<br />
idea wina planze wamoswia da es idea speqtaklSi Taviseburi<br />
formiT gadmogvca. Cems azrs imis Sesaxeb, rom robert sturuas<br />
sareJisoro ena, xerxebi qarTul niadags eyrdnoba cnobili<br />
rusi Jurnalistis mixeil Svidkois sityvebic adasturebs:<br />
`CemTvis yvelaze mniSvnelovania is, rom sturua aris qarTveli<br />
reJisori, romelic gamoxatavs Tavisi xalxis tkivils, vnebaTa<br />
SeWirvebas, imeds. rasac ar unda dgamdes _ brextsa Tu Seqspirs,<br />
romlebmac mas msoflio saxeli mouxveWes, sturua CemTvis<br />
aris ilia WavWavaZisa da niko firosmanaSvilis, daviT<br />
kldiaSvilisa da polikarpe kakabaZis Tanamemamule~. 3<br />
rogorc zeviT aRvniSneT, `yvaryvareSi~ moxetiale dasi<br />
iwyebda warmodgenis Cvenebas. prologis damTavrebis Semdeg,<br />
qvemexebisa Tu tyviamfrqvevTa kakanis fonze, scenaze Semorboda<br />
Tavzardacemuli brbo da miwas erTxmoda. maT Soris iyo<br />
SeSinebuli, saxegafiTrebuli, jariskacis formaSi gamowyobili<br />
ltolvili, romelic erTi Tvalis gadavlebis Semdgom, isev<br />
ukan garboda, raTa mcire xnis Semdeg maT mesiis saxiT<br />
gamocxadeboda. `gaTeTrebuli saxe gahqvavebia, niRbad hqcevia,<br />
usicocxlo, vnebamiukarebelia. SemosvlisTanave sazeimo,<br />
tragikuli toniT mimarTavs SiSisagan gondakargul xalxs:<br />
`sul ase unda iwanwaloT, uTaurebo? Tqveni kacad gaxdoma ar<br />
iqna da ar moxerxda!~ diax, es yvaryvares sityvebia, romliTac<br />
(polikarpe kakabaZis piesaSi) igi mimarTavs Tavis sacodav<br />
ATanasoflelebs _ yayutasa da quCaras. aqedan iwyeba yvaryvares<br />
sakvirveli metamorfoza, da misi svla cxovrebis sxvadsxva<br />
`rkalSi~, romelic Tavis TanmimdevrobiT macxovris cxovrebas<br />
robert sturuas saTeatro enis formirebis sakiTxisaTvis<br />
mogvagonebs, gardatexils groteskulad, Sebrunebulad, ironiuli<br />
paradoqsalurobiT~. 4<br />
me ki, Cems mier moyvanil nodar gurabaniZis citatas<br />
davumatebdi, rom reJisoris mier yvaryvares warmoCena aseTi<br />
saxiT, pirvelsave scenaSi xazs usvamda da amave dros, mayurebels<br />
ATavidanve amcnobda yvaryvares araCveulebriv niWs situaciis<br />
Sefasebisa. yvaryvarem igrZno, rom swored es momenti, rodesac<br />
xalxs, masas Tavgza aqvs abneuli da goneba dakarguli, SeeZlo<br />
gamoeyenebina Tavisi gandidebis mizniT. es, xom yvela im uniWo<br />
adamianis Tvisebaa, romelsac ATavisTavad araferi Rirebulis<br />
Seqmna ar ZaluZs, magram raRac niRabs moirgebs da ase<br />
niRabamofarebuli warmoaCens Tavis Tavs. `rac Seexeba niRabs,<br />
amaze ki vityvi _ Zveli berZnebi xSirad mimarTavdnen amgvar<br />
Teatralur niRabs. miuxedavad imisa, rom amgvari niRabi msaxiobs<br />
xels uSlis srulad gamoxatos personaJis sulieri moZraobani,<br />
am speqtaklSi igi mainc mniSvnelovan komponentad mimaCnia _<br />
yvaryvare ar gvevlineba Tavisi namdvili saxiT, mas udidesi<br />
niRabi aqvs afarebuli cxovrebaSi, igi mudam SeniRbulia~ 5 _<br />
igonebs ramaz CxikvaZe.<br />
yvaryvarem `qristes~ niRabi aifara xalxis mosanusxad. ai,<br />
rogor xsnis amas Tavad reJisori robert sturua: `me gavavle<br />
paraleli qristes cxovrebasTan, radgan Tavisi droisaTvis<br />
igi warmomidgeba keTilis, progresulis sawyisad. am paralelis<br />
meoxeobiT vaCvene egreTwodebuli `antiqriste~, romelic Tavis<br />
saqmianobas sikeTis saxeliT iwyebs - qadagebs imas, rac<br />
xalxisaTvis saWiro da misaRebia~. 6<br />
imisaTvis, rom es paraleli qristesa da antiqristes Soris<br />
mayureblisaTvis ufro naTeli da gasagebi yofiliyo, robert<br />
sturuam ramaz CxikvaZis _ yvaryvares pirvel gamoCenas `qristes~<br />
saxiT musikalur fonad daudo qarTuli qoralis xmebi `Sobai,<br />
Seni qristeo~. reJisoris es SesaniSnavi migneba, marTlac rom<br />
savsebiT naTelia - qveyanaSi rwmenas urwmunoeba Secvlis,<br />
adamianTa idealebs _ gaqroba, gadagvarebis saSiSroeba moelis.<br />
reJisors speqtakli gadawyvetili hqonda rogorc<br />
sakarnavalo farsi, xolo aseT JanrSi yovelgvari pirobiTobaa<br />
dasaSvebi. amitomac sruliad gamarTlda ramaz CxikvaZis<br />
14 15
maka vasaZe<br />
yvaryvares saxis warmoCena tiranis globalur aspeqtebSi.<br />
yvaryvare _ triumfatori, xakisfer kostiumSi gamowyobili<br />
interventi generali, bonapartizmis Tvisebebis matarebeli.<br />
rogorc davinaxeT, speqtaklis dasawyisSi yvaryvare<br />
mxsneladaa Seracxuli, Tavgzaabneulma brbom `Tavkaci iSovna~.<br />
sul araraobas erCivna yvaryvare yoloda winamZRolad.<br />
ndobaaRWurvili yvaryvare xelSi iRebda gvirgvins da Tavze<br />
idgamda. swored am detalSi vlindeboda yvaryvares gegmis<br />
mizani _ gandideba. xalxi, `sazogadoeba~ jer ver xvdeboda Tu<br />
ras sCadioda yvaryvare, magram rodesac mixvda, mainc masTan<br />
darCa, mainc misi miznebis da `ideebis~ gamtarebeli da<br />
aRmsrulebeli aRmoCnda.<br />
robert sturua amxelda ara marto yvaryvares, aramed iseT<br />
sazogadoebsac, romelic uSvebs da itans yvaryvares arsebobas.<br />
albaT, swored amitom, reJisorma dagvanaxa yvaryvares<br />
metamorfoza, misi niRbis sxvadasxvagvari imitaciebi. da es,<br />
sxva reJisorul mignebebTan erTad, yvaryvares kostiumebis<br />
cvalebadobaSi gamoxata. jariskacis ubralo formas cvlida<br />
qristes wamosasxami, Semdeg SemTxveviT icvamda yayutasa da<br />
quCaras mier gaZarculi Turqi jariskacis formas, romelic<br />
Ziudoistis formas mogvagonebda. pirveli moqmedebis bolos,<br />
qarTul CoxaSi warmogvidgeboda, Semdeg, momwvano samxedro<br />
formiTa da rkinis muzaradiT _ generali interventi,<br />
Zalauflebis zenitSi yofnis dros - `inteligenturad Cacmuli~,<br />
xolo bolos, rodesac Seityobda mis mazraSi revoluciuri<br />
armiis Semosvlis ambavs _ SiSvldeboda.<br />
am kostiumebis cvalebadobisas, yovelTvis ucvleli rCeboda<br />
erT-erTi detali _ ramaz CxikvaZis yvaryvare yovelTvis<br />
fexSiSveli iyo. TiTqos reJisori da msaxiobi, am StrixiT,<br />
xazs usvamdnen im garemoebas, rom yvaryvare Sinagani bunebiT<br />
mudam nacrismqeqav mawanwalad darCeba. ai, ras ambobs am detalis<br />
Sesaxeb TavadAmsaxiobi ramaz CxikvaZe: `es fexSiSveloba me,<br />
rogorc msaxiobs, Sinaganad mexmareba ufro cxadad warmovidgino<br />
mawanwala yvaryvares natura. yvaryvares frakic acvia, magram<br />
me ar vkargav personaJis `bosiakur~ sawyiss. igi naZiralaa da<br />
wmindanad, xalxisaTvis wamebul kacad gvaCvenebs Tavs.~ 7<br />
robert sturuas saTeatro enis formirebis sakiTxisaTvis<br />
uvcleli rCeboda agreTve misi saxis gayinuli gamometyveleba,<br />
romlis miRma adamianis namdvili grZnobebis amokiTxva<br />
SeuZlebeli iyo.<br />
(gagrZeleba Semdeg nomerSi).<br />
1. SoTa rusTavelis saxelobis Teatris muzeumis masalebidan,<br />
g.xuxaSvili;<br />
2. «Дружба народов» 1977 г. №6, В. Иванов «Человек в обществе мир в<br />
человеке. Размышления о театре имени Руставели»;<br />
3. SoTa rusTavelis saxelobis Teatris muzeumis masalebidan, m.Svidkoi;<br />
4. Jurn. `Teatraluri moambe~ 1974 w. #7 n. gurabaniZe `yvaryvare~;<br />
5. Jurn. `Teatraluri moambe~ 1974 w. #7 `dialogi yvaryvareze~;<br />
6. Jurn. `Teatraluri moambe~ 1974 w. #7 `dialogi yvaryvareze~;<br />
7. Jurn. `Teatraluri moambe~ 1974 w. #7 `dialogi yvaryvareze~.<br />
16 17
qoreografia<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da<br />
awmyoze<br />
cekva aris xelovnebis erT-erTi uZvelesi forma. zogierT<br />
religiaSi is samyaros Seqmnas uswrebs win. qristianul<br />
tradiciaSi ki cekva didi xnis manZilze idevneboda.<br />
cekvam, rogorc TviTmyofadma xelovnebis formam,<br />
damsaxurebuli aRiareba mxolod dRes moipova da gauTanasworda<br />
xelovnebis danarCen formebs. operaSi igi baletis formiT<br />
vlindeba da erT-erT umniSvnelovanes komponents warmoadgens.<br />
rogorc Tanamedrove cekva igi ZiriTadad `Tavisufal jgufebSi~<br />
arsebobs da damokidebulia ama Tu im warmodgenis formatze.<br />
asea Tu ise cekva, romelic SesaZloa yvelaze adamianuri<br />
xelovnebis formaa mTeli istoriis manZilze, yvelaze mWidrod<br />
iyo gadajaWvuli, SemosazRvruli, gamoyenebuli da gamoxatuli<br />
sazogadoebriv da politikur cvlilebebSi. Tanamedrove cekvis<br />
istoria germaniaSi amis naTeli magaliTia. swored amaze minda<br />
visaubro mokled da Sevecado, naTeli gavxado es kavSiri<br />
RirSesaniSnav SemoqmedTa magaliTze.<br />
`yoveli adamiani mocekvavea”<br />
rudolf fon labani 1920<br />
am winadadebiT gamoxatavs labani meoce saukunis dasawyisSi<br />
axal cnebasa da damokidebulebas sxeulisadmi. mecxramete<br />
saukunis dasasruls industriis progresulma ganviTarebam da<br />
axalma teqnologiebma masiurad Secvala samuSao pirobebi.<br />
Zvel socialur struqturebs funqcia daekargaT, uamravi adamiani<br />
iZulebuli gaxda qalaqSi gadmosuliyo sacxovreblad, ramac<br />
Tan identurobis SegrZnebis dakargva da sisuste moitana.<br />
cxovrebis wes-Cveulebebi boboqari kritikis qarcecxlSi moyva<br />
– ocneba axal cxovrebaze, axal identurobaze. moxda<br />
mosazrebebisa da Sexedulebebis gadafaseba. aseTia suraTi<br />
uSualod pirveli msoflio omis win.<br />
axalgazrda Taoba protests gamoTqvamda azrovnebisa da<br />
cxovrebis simwiris, Cacmulobasa da moZraobaze dawesebuli<br />
mkacri SezRudvebis winaaRmdeg. isini tradiciuli moqcevis<br />
18 19
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
normebisgan gaTavisuflebas cdilobdnen. maT aRmoaCines – `buneba~.<br />
romlis Sedegad warmoiSva axali mimdinareoba saxelad<br />
`moxetiale Citi~. es iyo Tavisuflebis sruliad axali SegrZneba.<br />
aqedan gamomdinare ganviTarda sxeulis Tavisuflebac. individma<br />
sakuTari Tavi aRmoaCina. `personaluri gamoxatuleba~ iyo axali<br />
devizi, romelic moicavda xelovnebis sxvadasxva formebs da<br />
romelsac v. kandinski misdevda saxviT xelovnebaSi. zigmund<br />
froidma safuZveli daudo fsiqoanalizs, xolo nicSes filosofia<br />
axal religiad iqca. nicSem mocekvavisgan axali kerpi Seqmna:<br />
`me mxolod erTaderTi RmerTi SemiZlia viwamo, is, romelic<br />
cekvavs~. amiT igi mxars uWerda sxeulisa da moZraobis axal<br />
kulturas da warmoSobil eqspresionistul cekvas.<br />
erT-erTi sakvanZo termini gaxldaT `ritmi~. igi yofierebis<br />
safuZvels gamoxatavda. cekvam da tanvarjiSma adamianisa da<br />
bunebis dakarguli erTianobisaken mimavali gza gaxsna. Jak<br />
dalkrozma, Sceicarielma kompozitorma da musikis pedagogma,<br />
dabadebulma venaSi 1865 wels, ganaviTara ritmul-musikaluri<br />
aRzrdis axali meTodi. imisaTvis rom sakuTari mowafeebisaTvis<br />
musikis ukeTesi gageba eswavlebina, igi iyenebda sakuTar `ritmul<br />
tanvarjiSs~. igi cdilobda, musikis dineba pirdapir sxeulis<br />
moZraobaSi gadaetana. drezdenis Soriaxlos helerauSi volf<br />
dornTan erTad man daarsa axali centri musikisa da ritmisaTvis.<br />
aq man Tavi mouyara mowafeTa did raodenobas. misi drois<br />
RirSesaniSnav warmomadgenlebTan erTad weliwadSi erTxel<br />
igi awyobda festivals gasaocari dadgmebiT. mogvianebiT es<br />
dadgmebi sakvanZo gaxda saerTaSoriso Teatris istoriaSi. am<br />
skolam warmoSva uamravi iseTi mniSvnelovani mocekvave da<br />
qoreografi rogorebic iyvnen: mari vigmani, hania holmsi da<br />
miriam raubergi, mogvianebiT mari ramberti, romelic Semdgom<br />
inglisuri Tanamedrove sabaleto dasis Tanadamaarsebeli gaxda.<br />
meoce saukunis dasawyisSi Sveicariis monte veritaSi<br />
warmoiSva pacifizmis, anarqizmis, antrofosofiisa da<br />
fsiqoanalizis axali centri, sadac uamravi Semoqmedi, moazrovne,<br />
medikosi da `mecnieri~ Seikriba TanacxovrebisaTvis. es<br />
sazogadoeba aseve gaxda axali sacekvao mimdinareobis mimdevarTa<br />
mizidulobis centric. rudolf fon labanma 1913 wels daarsa<br />
moZraobis xelovnebis sazafxulo skola. mowafeTa Soris iyo<br />
mari vigmanic. labani gaxda Tanamedrove germanuli cekvis<br />
Semqmneli da mniSvnelovani Teoretikosi. cekva misTvis arsebobis<br />
Semadgeneli nawili iyo – yvelaferi imisaTvis iyo Seqmnili,<br />
rom momxdariyo `TviTgamoxatva~. labans swamda axali da<br />
sufTa sazogadoebis daarsebis SesaZleblobisa cekvis meSveobiT.<br />
labanis moZraobis TeoriaSi sxeuli mis irgvliv arsebuli<br />
sivrcis centrad warmogvidgeba. igi interpretirebda cekvas,<br />
rogorc xelovnebis damoukidebel formas, romelsac sakuTari<br />
wesebi gaaCnia.<br />
Tanamedrove cekvis novatorad 1877 wels amerikaSi<br />
dabadebuli da 1899 wlidan evropaSi moRvawe aisidora dunkani<br />
gvevlineba. man Tavidanve uaryo baleti da ganaviTara sakuTari<br />
cekvis stili. 1904 wels berlinSi cekvis skola-internati<br />
daarsa, romelic bavSvebs gansakuTrebul ganaTlebas aZlevda.<br />
misTvis cekva qalis emansi paciasTan iyo kavSirSi. motivacias<br />
efeqti ki ar warmoadgenda, aramed procesi, rogorc aseTi. igi<br />
sakuTari xelovnebiT pirveli msoflio omamdeli Taobis<br />
ganwyobas gamoxatavda, romelic im dros saxviT xelovnebaSi<br />
arsebuli ideebisa da, kerZod, eqspresionizmis axlobeli iyo.<br />
igi sakuTari profesiis yvela finansur aspeqts uaryofda.<br />
turneebs, kontraqtebs da msgavs sakiTxebs aRiqvamda rogorc<br />
sakuTari WeSmariti misiidan gadaxras. `Tanamedrove cekva~<br />
dunkanma warmatebuli gaxada. igi miRebuli iqna, rogorc<br />
xelovnebis nairsaxeoba. mas mravlad hyavda mimdevrebad qali<br />
mocekvaveebi – maT Soris yvelaze gansakuTrebulni - debi<br />
vizentalebi.<br />
pirveli msoflio omis dasasrulma mZime droeba moitana.<br />
es Tanabrad Seexo xelovnebasac. cekvas uxdeboda rTul<br />
realobaSi arseboba. mravali Semoqmedi Seecada piradi grZnobebis<br />
gamoxatvas da realobaze reagirebas. cekvas amisaTvis mravali<br />
forma da saxelwodeba gaaCnda – gamomsaxvelobiTi cekva,<br />
Tavisufali cekva, Tanamedrove mxatvruli cekva – yvelaferi<br />
dasaSvebi iyo. drezdenma isev SeiZina mniSvneloba. aq mari<br />
vigmanma `eqspresionistuli cekva~ SeimuSava. eqspresionistuli<br />
cekva pirvelad damoukideblad Seiqmna, mcire oTaxebSi, magram<br />
warmatebam am individualuri cekvis formas male Teatris<br />
karebic gauRo. aq man baletis gverdiT daimkvidra adgili.<br />
20 21
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
eqspresionistuli cekvis saTaveebTan idgnen rudolf fon<br />
labani da mari vigmani. Tavisi pirveli germanuli turne mari<br />
vigmanma 1919 wels Caatara. misi skola drezdenSi gadaiqca<br />
germanuli eqspresionistuli cekvis centrad. aqedan moyolebuli<br />
cekvas saTaveSi Caudgnen gret paluka, herald kroicbergi,<br />
hania holmi da kidev mravali sxva.<br />
1924 wels axalma ekonomikurma stabilurobam da wesrigma<br />
Tavisi gavlena moaxdines xelovnebis dargebzec. safuZveli<br />
Caeyara cnebas `axali obieqturoba~, ramac anarekli hpova<br />
cekvaSic. axla saubari aRar iyo mxolod da mxolod individis<br />
`gamoxatvaze~. mniSvneloba SeiZina teqnikurma SesaZleblobebma<br />
da qoreografiulma principebma. amis sailustraciod gamodgeba<br />
oskar Slemeri, romelmac jer kidev 1916 wels ganaviTara<br />
sakuTari `triaduli baletis~ pirveli monaxazi da Semdgom<br />
1925 wels igi bauhausSi warmoadgina. axali principi – formis,<br />
ferisa da sivrcis damokidebuleba moZrav sxeulTan<br />
daupirispirda mari vigmanis fsiqologiur gamoxatulebas.<br />
SlemerisaTvis mTavari moZraoba sivrceSi gaxldaT.<br />
Tanamedrove cekvis gavlena, zogadad, imdenad gaZlierda,<br />
rom klasikurma baletmac ki ganicada saxecvlileba. mas<br />
sWirdeboda axali gzebi, imisaTvis rom SezRuduli, moZvelebuli<br />
rutinidan gaTavisuflebuliyo. eqspresionistuli cekva gaxda<br />
tradiciuli baletisaTvis erTgvari katalizatori. mocekvaveebi<br />
da qoreografebi, romlebic labanisa da vigmanis<br />
skoladamTavrebulni iyvnen TeatrSi dafuZndnen. pirveli iyo<br />
kurt iosi, romelic 1924 wlidan 1930 wlamde berlinis<br />
operisa da baletis TeatrSi moRvaweobda. mas mohyva mravali<br />
sxva, Tumca TiTqmis verc erTi dasi TeatrSi ver gaxda bolomde<br />
`Tanamedrove~.<br />
kurt ioss swamda formebisa da wesebis saWiroebis – misi<br />
naSromebi misive drois interpretaciebia da maT araferi aqvT<br />
saerTo fsiqologiur, individualur gamomsaxvelobasTan. misTvis<br />
politikur gancxadebebsac ar hqonda didi mniSvneloba. misTvis<br />
zogadad `adaminauris~ gamosaxva iyo mniSvnelovani. igi<br />
safuZvlad labanis formalur enas iyenebda. misma dadgmam<br />
`mwvane magida~ gaxada is da misi dasi msoflioSi cnobili. es<br />
erTaderTi dadgmaa im droidan, romelic exlac xSirad idgmeba.<br />
arsebobda politikurad angaJirebuli cekvac _ iseTi,<br />
rogorsac qmnida magaliTad hans vaiti. man 1930 wels berlinSi<br />
`wiTel mocekvaveTa~ dasi daarsa. igi wvrilburJuaziis<br />
winaaRmdeg angaJirebul dass warmoadgenda, romelSic valeska<br />
gerti gamodioda. igi iyo axali dinamiuri cekvis radikaluri<br />
magaliTi; gamosaxavda yoveldRiur cxovrebiseul problemebs<br />
da iyo pirveli mocekvave qali, romelic kabares stils<br />
miuaxlovda.<br />
politikuri suraTi dRiTidRe mZimdeboda. uamravi adamiani<br />
darCa umuSevari. quCurma dapirispirebebma faSistebsa da<br />
komunistebs Soris, arastabilurma politikurma sistemebma,<br />
meryevma mTavrobam da antidemokratiulma tendenciebma kidev<br />
ufro daamZimes saerTo foni. miuxedavad amisa, 1933 wlamde<br />
cekva Tavisi gziT ganagrZobda ganviTarebas. mari vigmans, gret<br />
palukas, valeska gertsa da sxvebs jer kidev hyavdaT TavianTi<br />
mayurebeli. regularulma e. w. `mocekvaveTa kongresebma~<br />
Caatares Tanamedrove cekvis warmomadgenelTaTvis pirveli<br />
forumi. labanis skolam, romelic 1922 wlidan funqcionirebda<br />
hamburgSi da sadac k. iosi da albreht kunsti swavlobdnen<br />
safuZveli Cauyara muSaobas moZrav adamianTa gundebTan, romelic<br />
xSirad wamyvani qoreografebis improvizaciaze iyo agebuli.<br />
am formam didi gamoxmaureba hpova germaniaSi. moZravi jgufebi<br />
warmoiqmna mraval adgilas. politikurma partiebma da<br />
dajgufebebma gamoiyenes es mimdinareoba, rogorc gamoxatvis<br />
Sesaferisi da gavleniani forma TavianTi RonisZiebebisa da<br />
demonstraciebis gasaformeblad. am mimdinareobam Tavisi<br />
gamoxatva 1936 wels berlinis olimpiadaze gamarTul masobriv<br />
RonisZiebebSi hpova.<br />
mraval qoreografsa Tu mocekvaves swamda, rom maTi xelovneba<br />
sruliad apolitikuri iyo da momaval faSizmTan araferi<br />
akavSirebda. magram cekva – rogorc yvela sxva xelovnebis<br />
forma – ostaturad iqna gamoyenebuli mTavrobis mier. mravali<br />
mocekvave, romelic Tavis namuSevars warmoadgenda ver xvdeboda<br />
vis emsaxureboda. is vinc ar jdeboda mTavrobis mier dadgenil<br />
standartebSi ganwiruli iyo izolaciisaTvis. sacekvao cxovreba<br />
germaniaSi destruqturizebuli gaxda. berlinis 1936 wlis<br />
olimpiadis Semdeg cekvis skolebs, qoreografebsa da dasebs<br />
22 23
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
axali wesebi da struqturebi dauweses. mravali xelovani<br />
iZulebuli gaxda emigraciaSi wasuliyo. Tumca, bevrs movlenebis<br />
aseTi ganviTareba ar gauTvaliswinebia. isini gaerTiandnen<br />
organizaciebsa da struqturebSi, romlebic maT mxars uWerdnen.<br />
Tavidan vigmansa da labansac aseve gulubryvilod swamdaT<br />
TavianTi damoukideblobis. Tumc 19<strong>37</strong> wels labanma dakarga<br />
yvela funqcia da moqmedebis Tavisufleba. mari vigmanma, romelsac<br />
aseve swamda, rom germaniaSi moRvaweobis gagrZelebas SeZlebda<br />
1935 wels dakarga yvelanairi finansuri mxardaWera. misma<br />
rwmenam _ piradi da individualuri pasuxismgeblobisa _<br />
SeuZlebeli gaxada faSistebTan muSaoba. mas jer kidev gaaCnda<br />
sakuTari skola drezdenSi, sadac is axal solo dadgmebze<br />
muSaobda da sul ufro da ufro axdenda sakuTar Tavze<br />
koncentrirebas. Tumca 1942 wels man Tavi daaneba muSaobas<br />
da skola datova. yvela TavTavianTi gziT wavida. herald<br />
kroicbergi Tavis dadgmebs omis dasasrulamde warmoadgenda.<br />
gret paluka Tavidan Zalzed dafasebuli iyo faSistebis mxridan,<br />
Ta v i s i opti m i s turi s ti l i s a da di na m i u r i<br />
sicocxlisunarioanobis gamo, magram 1936 wels isic gadaiqca<br />
problemad – damoukidebeli, individualuri da Zalzed mWidrod<br />
gadabmuli bauhausis warmomadgenlebTan. igi iZulebuli gaxda<br />
skola daetovebina, magram mas mainc gamosdioda SemdgomSi<br />
SemoqmedebiTi muSaoba.<br />
`cekvaze muSaoba – es aris Tematuri masalis ganviTareba<br />
musikasTan mimarTebaSi. amis Sedegad warmoiqnmneba ormagi<br />
erTianoba – es CemTvis axali cekvaa~. klasikuri cekvis yvela<br />
pirobiTobisagan Tavisufali paluka cdilobda emociuri<br />
gamomsaxvelobisaTvis moZraobis xarisxis misadagebas. mas ar<br />
surda yofiliyo graciozuli baletis mocekvave. mas surda<br />
adamianuri emociebis gamoxatva. igi ar yveboda amiT konkretuli<br />
adamianis istorias – is mxolod da mxolod grZnobebsa da<br />
ganwyobilebebs gamoxatavda.<br />
omis dasrulebisTanave palukam kvlav daiwyo drezdenSi<br />
pedagogoba. pirvelad TviTdafinansebaze kerZo darbazebSi. 1949<br />
wels palukas skola zaqsebis mTavrobam oficialurad aRiara<br />
da Tavis mmarTvelobis qveS moaqcia. ormocdaaTian wlebSi<br />
palukas protestis miuxedavad es skola sabWoTa kavSiris<br />
magaliTze baletis skolad gadakeTda. man bolos da bolos<br />
germaniis demokratiul respublikaSi im droisaTvis did<br />
kompromiss miaRwia: klasikuri baleti da eqspresionistuli<br />
cekva erTmaneTis gverdigverd iswavleboda. am skolis<br />
moswavleTaTvis damaxasiaTebeli gaxda klasikuri baletis<br />
zedmiwevniT siRrmiseuli codna iseve, rogorc maTi SemoqmedebiTi<br />
unarebis ganviTareba aratradiciul cekvaSi. 1989 wlidan dRemde<br />
skola sTavazobs Tavis mowafeebs Tanamedrove ganaTlebas. gret<br />
paluka 1993 wels gardaicvala.<br />
omis dasasrulTan da faSizmis damarcxebasTan erTad cekvas<br />
axali xana daudga. faSistebis dafinansebis wyalobiT germanuli<br />
eqspresionistuli cekva im droisaTvis cudi saxeliTa da<br />
reputaciiT sargeblobda. mravali emigrirebuli Semoqmedi<br />
daviwyebas mieca. axladgaxsnil saopero TeatrebSi mniSvnelovani<br />
sabaleto dasebi cdilobdnen im Tanamedrove repertuaris<br />
SemuSavebasa da warmodgenas, romelic faSistebis mier warsulSi<br />
akrZaluli iyo. es repertuari moicavda stravinskis, bartoks,<br />
verner egks, boris blaSers, volfgang fortners, h. v. hences da<br />
a. S. berlinSi jer germaniis saxelmwifo operaSi, xolo Semdgom<br />
germanul operaSi moRvaweoba daiwyo qoreografma tatiana<br />
gsovskim. t. gsovksi aisidora dunkanis mowafe da heleraus<br />
skoladamTavrebuli gaxldaT. 1924 wels igi ruseTidan<br />
berlinSi gadasaxlda, rogorc emigranti da mis meuRlesTan<br />
viqtorTan erTad 1928 wels, amave qalaqSi, sabaleto skola<br />
daaarsa. igi muSaobda boris blaSerTan erTad. es TanamSromloba<br />
axal dadgmebSi gadaizarda, romlebsac solo mocekvave herd<br />
reinholmi RirSesaniSnav movlenebad aqcevda. t. gsovskim<br />
angaJireba gaukeTa jer sruliad axalgazrda gerhard booners,<br />
romelic mTeli weli operis sabaleto dasSi cekvavda, sanam<br />
qoreografad daiwyebda moRvaweobas.<br />
omis dasrulebisTanave pedagogoba mari vigmanmac daiwyo.<br />
jer 1948 wels laifcgSi, xolo 1950 wlidan gardacvalebamde<br />
studiaSi _ dasavleT berlinSi. vigmanma, romelic labanis<br />
skoladamTavrebuli iyo didi xnis win uaryo tradicia, romlis<br />
mixedviTac musikas Tan mosdevs moZraoba. man daiwyo musikis<br />
gareSe cekva. Semdeg dasartyami instrumenti misi mTavri<br />
partniori gaxda – siCumesTan mudmiv cvalebadobaSi. misi<br />
24 25
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
karieris dasrulebis Semdeg, igi jgufur dadgmebs uwevda<br />
qoreografias. aseTi gaxldaT karl orfis `karmina burana~.<br />
misma 1957 wlis stravinskis `wminda gazafxulis” inscenirebam<br />
germanul operaSi didi gamoxmaureba hpova. miuxedavad amisa,<br />
mari vigmanmac ver SeZlo germanuli eqspresionistuli<br />
cekvisaTvis didi mniSvnelobis miniWeba.<br />
mari vigmanis `msxverplSewirvaSi~ mTavar rolSi berlinis<br />
germanul operaSi, gamoCnda dora hoieri. igi iTvleba yvelaze<br />
mniSvnelovan solo mocekvaved ocdaaTiani, samociani wlebis<br />
germaniaSi. kritikosebi mis xelovnebas pikasosa da kandinskis<br />
adareben. im martivi mizezis gamo, rom cekvis xelovneba ise ar<br />
iyo yuradRebiT ganebivrebuli, rogorc saxviTi xelovneba, es<br />
Sedareba sajarod TvalsaCino ar iyo. dora hoiermac sakuTari<br />
SemoqmedebiTi gza tanvarjiSis skolidan daiwyo. 1930 wels<br />
igi gret palukasTan Seecada muSaobas, magram am droisaTvis<br />
igi ukve sakuTari dadgmebiT iyo dainteresebuli. `ratom<br />
vcekvav? – imitom rom me Cemi sxeuliT, moZraobiT SemiZlia<br />
raime gamovxato. moZraoba, rogorc saSualeba, rogorc masala<br />
imisaTvis rom idea, procesi TvalsaCino gaxado~. igi yovelTvis<br />
SemoqmedebiTi procesiT iyo dainteresebuli. amis Sedegad mas<br />
mudmivad hqonda finansuri problemebi. Tumca is yovelTvis<br />
poulobda gamosavals. zogjer igi mari vigmanis studiaSi an<br />
mis dasSi muSaobda. misma mzardma popularobam mas uamravi<br />
mowveva moutana mTeli msofliodan. miuxedavad amisa, samuSao<br />
pirobebi misTvis germaniaSi katastrofuli gaxldaT.<br />
omis dasrulebisTanave dora hoiersac imedi gauCnda, rom<br />
drezdenSi gaagrZelebda moRvaweobas. mas swamda, rom SeZlebda<br />
axali sazogadoebisa da axali cekvis Seqmnas emigraciidan<br />
dabrunebul moRvaweebTan erTad. Tumca germaniis demokratiuli<br />
respublikisaTvis igi zedmetad `personaluri~, Zalzed<br />
individualuri aRmoCnda. amis Sedegad igi dasavleT germaniaSi<br />
gadavida. aqac samuSao pirobebi iseTi SemoqmedisaTvis, rogorc<br />
dora hoieri iyo araxelsayreli aRmoCnda: naklebi mayurebeli,<br />
naklebi sivrce, mwiri interesi.<br />
dora hoieri ibrZoda – werda, rom yvelas Tavisi movaleoba<br />
Seesrulebina. mis movaleobas mari vigmanis xelovnebis<br />
ganviTareba, cekvis xelovnebis mis fesvebTan daaxloeba<br />
warmoadgenda. miuxedavad amisa yvelgan klasikuri baleti<br />
mefobda. dora hoieri Tavis Tavs erTaderT radikalur<br />
mocekvaved da qoreografad Tvlida. `Cems kolegebs me amis<br />
gamo vZulvar~! `omis Semdgomi germaniis yvela mocekvavis<br />
gverdiT dora hoieri warmogvidgeba yvelaze Zlier pirovnebad.<br />
misi xelovneba Tanamedrovea – xelovnuri paTosisa da snobizmis<br />
gareSe. igi sakuTari cekviT amtkicebs, rom cxovrebiseul formebs<br />
sazRvrebi gaaCniaT, magram energias ara. dora hoieri aris<br />
evropuli masStabis pirovneba da es sxva xelovnebis formebSi<br />
Zalzed iSviaTad gvxvdeba~. miuxedavad amisa, miuxedavad<br />
warmatebuli turneebisa argentinasa da braziliaSi misi mZime<br />
da arastabiluri cxovreba naklebad Siecvala. dora hoieri<br />
ambobs: `mayurebels surs bedniereba da sicili. Cemi cekva ki<br />
mwuxarebas gamoxatavs. me ar var im mdgomareobaSi rom<br />
`bedniereba~ vicekvo. ratom unda davaZalo adamianebs gaxdnen<br />
Cemi mimdevrebi. me vwyvet muSaobas~. sakuTar dadgmebSi man mari<br />
vigmans didi xnis win gauswro. energia da Tanamedroveoba masTan<br />
mudmivad igrZnoba da es xdis mas ase Zliers. man sxeuli axal<br />
formebad aqcia – sxeuli misTvis formirebis instrumentia.<br />
1962 wels dora hoieri muSaobas iwyebs did ciklze<br />
spinozas mixedviT, saxelad - `afeqtors humanos~. pativmoyvareoba,<br />
qedmaRloba, sixarbe, siZulvili, siyvaruli. es misi erTaderTi<br />
namuSevaria, romelic firze iqna gadatanili. SemdegSi igi<br />
gavlenian namuSevrad iqca, romelic SemdgomSi Seiswavla da<br />
gadaakeTa palukas mowafe anila sigertma da vigmanis mowafe<br />
suzan liuhem.<br />
sasowarkveTilma dora hoierma 1967 wels TviTmkvlelobiT<br />
daasrula sicocxle.<br />
suzan linke Tanamedrove cekvaSi omisSemdgomi periodis<br />
Taobis erT-erTi umniSvnelovanesi figuraa. mis SemoqmedebiT<br />
gzaze Tavisi kvali datova bavSvobaSi gadatanilma rTulma<br />
avadmyofobam, romlis Sedegad mas smena da metyveleba<br />
sagrZnoblad dauqveiTda. mis cnobierebas mZime daRi daasva<br />
fsiqiatriul klinikaSi gatarebulma drom. maswavlebelTa da<br />
megobarTa mxardaWeriT man gamosavali hpova moZraobasa da<br />
cekvaSi. didi saxaruliT mivida igi berlinSi mdebare mari<br />
vigmanis skolaSi. aq man moZraoba iswavla, romelic sxeuls<br />
26 27
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
sivrcesTan akavSirebs da iswavla is, rom teqnikis miuxedavad<br />
cekvaSi mTavari mainc is aris, rac mocekvavis Sinagani arsebidan<br />
gamomdinareobs. es aris sxeulis, sulisa da gonebis erTianoba<br />
– mcireoden moZraobaSic ki. swored es iswavla mari vigmanisgan<br />
suzan linkem. 19 wlisam man dora hoieri ixila, romelic<br />
misTvis momavalSi samagaliTo gaxda.<br />
vigmanis skolaSi sami wlis swavlis mere, suzan linke<br />
mixvda, rom misi teqnikuri SesaZleblobebi ar iyo sakmarisi<br />
da igi esenSi folkvangSuleSi gadavida, sadac jer kidev<br />
aswavlida kurt iosi Tavis qaliSvilTan ana markardTan erTad.<br />
kurt iosma germania 1933 wels datova. mas ar surda<br />
Tavisi ebraeli kolegebi mietovebina. igi samxreT inglisis<br />
qalaq dartingtonSi gadavida, sadac man Tavisi yofili<br />
maswavlebeli labani dapatiJa. man sigurd seedesTan erTad<br />
folkvangSuleSi gamomuSavebuli koncefcia inglisSi Camoitana<br />
da 1949 wlamde iq muSaobda. mis uamrav mowafeTa Soris arian<br />
pina bauSi da rainhild hofmani. kurt iosi, romelic ormocdaaT<br />
weliwadze meti qoreografad da pedagogad muSaobda germanuli<br />
Tanamedrove cekvis umniSvnelovanes figurad iTvleba. cneba<br />
`cekvis Teatri~ labanis SemuSavebulia. Tumc iosma es cneba<br />
gadaasxvafera. samocdaaTian wlebSi ukan dabrunebulma emigrantma<br />
Seqmna gza cekvis Teatris ganviTarebisaTvis. iosi iyo pirveli<br />
qoreografTagani, romelic sakuTari dadgmebisaTvis socialur<br />
da politikur Temebs irCevda. `cekva adamianuri yofis<br />
gamomxatvelia, adamianis SemoqmedebiTi bunebis manifestaciaa~.<br />
rodesac suzan linke folkvangSuleSi mivida, iq ukve<br />
folkvangis sacekvao studias pina bauSi xelmZRvanelobda.<br />
misgan Seiswavla linkem grZnobisa da formis koordinacia.<br />
man aseve iswavla, rom yvelaze mniSvnelovani sizustea. aq<br />
suzan linke Tavisi Sinagani samyarodan gamomdinare muSaobas<br />
Seudga. man daiwyo iseTi piraduli Temebis damuSaveba, rogorebic<br />
misTvis sakuTari avadmyofoba, dardi da SiSi gaxldaT. teqnikuri<br />
ostatoba aucilebelia, magram igi TviTmizani ar unda gaxdes<br />
– igi sulier da mentalur ganzomilebaSi unda gadavides.<br />
suzan linkes qmnilebebi xangrZlivi samuSao procesis Sedegia.<br />
misma solo programebma saqveynod popularuli gaxada, magram<br />
igi aseve qmnida uamrav jgufur dadgmas. misTvis interesis<br />
sagans qalis socialuri pozicia warmoadgenda. 1991 wlidan<br />
suzanisaTvis, rogorc jgufuri dadgmebis qoreografisaTvis,<br />
axali epoqa daiwyo. 1994-1997 wlebSi igi berlinis cekvis<br />
Teatrs xelmZRvanelobda, qmnida erTobliv namuSevrebs mis<br />
partnior ditrihTan erTad da muSaobda sxva dasebis magaliTad<br />
niu iorkis, parizis operisa da niderlandebis cekvis Teatris<br />
dasis qoreografad. 1997 wlidan man mTels msoflioSi<br />
damoukideblad daiwyo muSaoba da pedagogoba.<br />
1998 wels suzan linke muSaobda qoreografad folkvangSules<br />
droindel kolega rainhild hofmanTan duetze `jvris Tavze~,<br />
romelic hebelis TeatrSi daidga. es warmoadgens garkveul<br />
qoreografiul dapirispirebas istoriasa da cekvis aqtiur<br />
pozicias Soris – cekvis mkacr `mamamTavrebze~ labansa da<br />
iosze. igi warmoaCens saerTo fesvebs, magram aseve Zireul<br />
esTetikur gansxvavebebs. hofmani, rogorc struqturuli<br />
sivrculi daZabuloba da saxiereba, xolo linke, rogorc zustad<br />
modulirebuli energiis dineba.<br />
suzan linkeze damatebiT unda iTqvas, rom man dora hoieris<br />
`afeqtos humanos~-is premieridan 25 wlis Semdeg moaxdina am<br />
qmnilebis gadakeTeba. es iyo qmnileba, romelmac masze didi<br />
gavlena moaxdina. mas surda amiT dora hoieris, rogorc<br />
Tanamedrove cekvis mniSvnelovani memkvidris gaxseneba. 1993<br />
wels man analogiurad gaixsena iseTi mniSvnelovani germaneli<br />
qoreografi, rogoric iyo gerhard booneri da misi qmnileba<br />
`dialogi g. b. -sTan~.<br />
magram modiT davubrundeT rainhild hofmans, romelic 1965<br />
wels folkvangSuleSi kurt iosis mowafe gaxldaT. 1970<br />
wels bremenSi igi gawevrianda ansamblSi mocekvave iohanis<br />
saxeliT. rogorc folksvangSules sacekvao studiis<br />
xelmZRvanelma (suzan linkesTan erTad) man 1974 wels daiwyo<br />
sakuTari dadgmebis ganxorcieleba. 1978 wels igi bremenis<br />
cekvis Teatris xelmZRvaneli (gerhard boemerTad erTad) gaxda.<br />
paralelurad igi xelmZRvanelobda sakuTar dass. 1980 wels<br />
suzan linke oTxi dadgmiT miipatiJes berlinis Teatralur<br />
Sexvedraze. 1986 wels igi sakuTari ansambliT bohumis TeatrSi<br />
samuSaod gaemgzavra – ise, rogorc mogvianebiT saSa valci da<br />
tomas ostermaieri berlinis `SaubiuneSi~. 1996 wlidan igi<br />
28 29
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
kvlav Tavisufali Semoqmedia, muSaobs rogorc qoreografi da<br />
dgams ZiriTadad operebs.<br />
rainhild hofmanma cekvidan gamomdinare ganaviTara sakuTari<br />
stili. es stili folkvangSules tradiciidan momdinareobs<br />
da upirispirdeba pina bauSisas, romelic Tavis qmnilebebSi<br />
Zlier Teatralur elementebs rTavs. Tumc rainhild hofmanic<br />
isev da isev solo qmnilebebs ubrundeba – rogorc poziciis<br />
ganmsazRvrel wertils. mas didi aRiareba moutana 1977 wlis<br />
dadgmam saxelad _ `solo taxtTan~. `me yovelTvis mindoda<br />
Cemi grZnobebis cekviT gamoxatva. sxeulis enas verafriT<br />
Caanacvleb.…sxeulis enas SeuZlia mudmivad ganviTardes<br />
yoveldRiuri enidan~.<br />
linke-hofmanis Taobas ekuTvnis gerhard booneric, romelic<br />
radikalur gzas daadga da cekvisaTvis axali ganzomilebebi<br />
gaxsna. booneric, romelmac 18 wlidan sakuTari SemoqmedebiTi<br />
gza tanvarjiSis skolidan daiwyo, mari vigmanis mowafe gaxldaT.<br />
paralelurad igi dakavebuli iyo sakuTari teqnikis srulyofiT.<br />
1960 wels tatiana gsovskim mas jer frankfurtSi, xolo Semdeg<br />
rogorc solo Semsrulebels berlinis germanul operaSi gauwia<br />
rekomendacia. gsovski – ruseTis sabaleto skolis eqspresionisti<br />
qoreografi miizida booneris inidividualurma gamomsaxvelobiTma<br />
Zalam. booneri misi avangarduli Teatraluri dasis mniSvnelovani<br />
wevri gaxda. Teatraluri dasi STagonebis wyarod literaturasa<br />
da musikas iyenebda. 1971 wels kompozitor gerhard humelTan<br />
erTad SemuSavebulma qmnilebam `beatrisas vnebani~ booneri<br />
saqveynod cnobili gaxda. gasaocarma warmatebam Tan moitana<br />
dadgmebi milanSi (laskala), marselSi, miunhenSi, diuseldorfSi,<br />
darmStadSi da bremenSi. qoreografia iyenebda Tanamedrove<br />
baletis umniSvnelovanes masalas iseve rogorc imdroindel<br />
saWirboroto socialur da politikur Tematikas.<br />
oskar Slemeris qmnilebis intensiuri Seswavlis Semdeg,<br />
romelmac bauhausSi axali, gamomsaxvelobiTi cekvis sapirispiro<br />
stili Seqmna, boonerma oskar Slemeris `triaduli baletis~<br />
gadakeTebis grandiozuli proeqti wamoiwyo. igi daukavSirda<br />
kompozitor ioahim hespers da mTeli qmnileba Caifiqra rogorc<br />
yvelafer aqamde gakeTebulisa da gaazrebulis erToblioba.<br />
`triaduli baleti~ aris seria kargad organizebuli, mraval-<br />
ganzomilebiani, agebuli ~kostiumebze~, romlebic moZraobaSi<br />
moyavT mocekvaveebs. proeqtis warmatebisa da gastrolebis<br />
Semdeg, booneri kvlav dakavda Slemeris gamocdilebebiT<br />
bauhausSi. pirvel rigSi es aisaxa mis solo warmodgenebSi<br />
`momwifebuli cekva~ da `joxebiT cekva~. misi adreuli solo<br />
cekvebi warmoadgens tradiciuli germanuli Teatraluri<br />
struqturis winaaRmdeg galaSqrebas. es xels uSlida mas<br />
Teatris farglebSi emuSava da sakuTari esTetika ganeviTarebina.<br />
mas ramdenime weli mkacrad hqonda gadawyvetili jer<br />
StutgartSi, Semdgom rainhild hofmanTan erTad, bremenSi<br />
Tanamedrove cekvisaTvis rogorc xelovnebis formisaTvis<br />
Tanabari aRiareba rom moetana, magram mzardi problemebis<br />
gamo mas es ar gamouvida. amisaTvis jer Zalzed adre iyo.<br />
sakuTari dasis Senaxva booners ar SeeZlo, amitomac igi<br />
iZulebuli gaxda qoreografad emuSava.<br />
amis Sedegad boonerma TandaTan daiwyo sazogadoebaSi<br />
mocekvavis poziciisa da sakuTari ukve daberebuli sxeulisadmi<br />
damokidebulebis axal yaidaze interpretacia. umniSvnelovanesi<br />
qmnileba, romelic am interpretaciis Sedegad warmoiSva aris<br />
sami xedva saxelad `oqros kveTa~. 1 da me-2-e mxatvrebTan<br />
erTad TanamSromlobaSi da i. s. baxis (kargad temperirebul<br />
klaviri) musikaze Seqmnili, xolo me-3-e imave mxatvrebTan da<br />
kompozitor roland prenglesTan erTad Seqmnili JReradobis<br />
moZraobaze reagirebis mcdeloba. `oqros kveTa~ booneris yvela<br />
SemoqmedebiTi ideis erTobliobis Sedegia. arcerT germanel<br />
qoreografs ise radikalurad ar gauazrebia sxeulis, rogorc<br />
instrumentis, sivrcis da scenaze martod arsebobis koncefcia,<br />
rogorc es gerhard boonerma gaiazra.<br />
rogorc g. boonerma moaxdina Slemeris qmnilebebis gadakeTeba<br />
da sxva kuTxiT dagvanaxa `gadakeTebis~ sakiTxi, aseve miudga<br />
booneris axalgazrda kolega da megobari katalonieli<br />
qoreografi da mocekvave CeSi booneris sikvdilis Semdeg mis<br />
dadgmas `oqros kveTa~. man moaxdina qmnilebis 1 da me-2-e<br />
nawilis gadakeTba da SeZlo farTo mayureblisaTvis am qmnilebis<br />
TviTmyofadobis Cveneba.<br />
verc gerhard boonerma da verc suzan linkem ver moikides<br />
germanul TeatrSi fexi da ver monaxes myari, stabiluri adgili<br />
30 31
nele hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
TavianTi xelovnebis – cekvis xelovnebis ganviTarebisaTvis.<br />
germanul Teatralur sistemaSi cekva isev baletis formiT<br />
iyo warmodgenili da ar gaaCnda, rogorc damoukidebel<br />
xelovnebis formas, aranairi kulturul-politikuri zurgi,<br />
adekvaturi mayurebeli an sponsorebi. orive: boonerica da<br />
linkec, iZulebulni iyvnen ZiriTadad solo dadgmebze<br />
gaekeTebinaT aqcenti an mudmivad dadgmebis SesaZleblobebis<br />
damTrgunvel da meryev ZebnaSi yofiliyvnen. xelovnebis akademia<br />
im drois erT-erT xelze CamosaTvlel dawesebulebaTagani<br />
gaxldaT, romelmac am axal xelovanT xeli gaumarTa.<br />
sxvanairad gaxldaT pina bauSis saqme. man ganaTleba<br />
folkvangSuleSi kurt iosTan miiRo. 1960 wels igi DAADis<br />
stipendiiT gaemgzavra niu iorkSi cnobil juliardis<br />
skolaSi, sadac xose limoni da enton tiudori aswavlidnen.<br />
paralelurad igi sxvadasxva dasSi muSaobda, magaliTad,<br />
metropoliten operis sabaleto dasSi. 1962 wels igi ukan<br />
esenSi dabrunda, rogorc solisti axlad daarsebul baletSi.<br />
1968 wels man Tavisi pirveli qmnileba dadga. 1969-1973<br />
wlebSi igi folksvang studias xelmZRvanelobda, sadac misma<br />
qmnilebebma swrafi aRiareba moutanes. 1972 wels SesTavazes<br />
vupertalis saopero baletis xelmZRvaneloba, romelic man<br />
erTi pirobiT miiRo - SesaZlebloba eqneboda folkvangSules<br />
mocekvaveebi moeyvana. am sabaleto dasidan daibada vupertalis<br />
cekvis Teatri, romelmac pina bauSi samomavlod cnobili gaxada.<br />
man SeZlo, omisSemdgom germaniaSi SorsmWvreteli samxatvro<br />
xelmZRvanelebis daxmarebiT Tanamedrove cekvisaTvis axali<br />
sulis Caberva, misi axali SinaarsiT datvriTva da misTvis<br />
dakarguli aRiarebis dabruneba.<br />
miuxedavad amisa, pina bauSis radikaluri qmnilebebi<br />
mayurebelSi jer Soks iwvevda; mis mier bartokis operis<br />
`hercog blaubartis cixesimagris~ dadgmis dasasruls<br />
mayurebelma aRelvebulma datova Teatri. es wlebis ganmavlobaSi<br />
meordeboda. aTi weli dasWirda pina bauSs imisaTvis, rom<br />
TeatrSi Tavisi gaetana. miuxedavad imisa, rom misi qmnilebebi<br />
bevrs umadloda Tanamedrove cekvas, bauSma male ganaviTara<br />
sakuTari stili – kolaJebi, suraTebi realurisa da irealuris<br />
zRvarze – mravali paraleluri moqmedebebiTa da gameorebebiT.<br />
misi qmnilebebi Sinagani logikis mixedviT arian agebulni da<br />
ara erTi raime ambavis irgvliv. `igi ufro imiTaa dainteresebuli,<br />
Tu ra amoZravebT adamianebs, vidre imiT, Tu rogor moZraoben<br />
isini~. 1996 wlidan S.p.s. `pina bauSis cekvis Teatri~<br />
damoukideblad funqcionirebs.<br />
dResdReobiT pina bauSi iTvleba yvelaze RirSesaniSnav<br />
cocxal qoreografad. aRuniSnavi ar unda darCes iohanes kresniki,<br />
romelsac Zalzed gansakuTrebuli adgili ukavia. rogorc<br />
mocekvavem, man jer berlinSi, xolo Semdeg 1960-68 wlebSi<br />
kiolnSi, daiwyo qoreografoba. 1968-78 wlebSi igi jer bremenSi,<br />
xolo 1979-88 wlebSi kurt hiubneris angaJirebiT haidelbergis<br />
cekvis Teatris xelmZRvaneli xdeba. 1989 wlidan igi kvlav<br />
bremenSia, sadac igi 1990 wels `ulrike mainhofs~ da 1992<br />
wels `frida kalos~ dgams. 1994/95 wlebSi igi berlinis<br />
folksbiuneSi muSaobs, xolo 2003/2004 wlebSi Tavis ansamblTan<br />
erTad bonis TeatrSi miemgzavreba. mas Semdeg igi damoukideblad<br />
muSaobs sxvadasxva adgilebSi.<br />
kresniki dainteresebuli iyo samociani wlebis radikaluri<br />
TamaSiT da aseTi ti pis Ria formebis sacekvao moedanze<br />
gadmotaniT. igi pina bauSTan erTad 1967 wels warmoSobili<br />
`cekvis Teatris~ uxucesi warmomadgenelia. igi `cekvis Teatrs~<br />
Tavdapirvelad `qoreografiul Teatrs~ uwodebda. kresniki<br />
Tavisi xelovnebiT mudmiv dapirispirebaSi iyo kapitalizmisa<br />
da korumpirebuli socializmis ganviTarebasTan. misi `sxeulebi~<br />
warmoadgenen politikuri da ekonomikuri sisastikis proeqciebs.<br />
`me yovelTvis im adamianebis biografiebi ufro mainteresebda,<br />
romlebic sazogadoebasTan dapirispirebaSi iyvnen... yoveli Cemi<br />
saRamo, amave dros, premieracaa. yoveli biografia asaxavs im<br />
politikur struqturas, romelSic am adamianebs ucxovriaT,<br />
gatanjulan da gardacvlilan. me mainteresebs is Zala, romelic<br />
am adamianebs gaaCndaT da am Zalis scenaze mayureblisaTvis<br />
gardaqmna.~ kurt iosis Semdeg kresnikTan cekvam yvelaze Zlieri<br />
politikuri sarCuli SeiZina. sxeuli mis SemoqmedebaSi<br />
instrumentad iqca. aseT radikalizmSi kresniki SeiZleba iTqvas<br />
erTaderTia germaniaSi. mis qmnilebebs am radikalizmis miuxedavad<br />
TavianTi mniSvneloba ar daukargavT.<br />
32 33
nle hertlingi<br />
baletisa da cekvis istoria droTa manZilze<br />
cocxali xelovnebis formis istoriasa da awmyoze<br />
omis Semdgom germaniaSi, rogorc yvelgan aseve berlinSic<br />
baleti saopero saxlebSi swrafad ganviTarda. pirvelad<br />
saxelmwifo operasa da komikur operaSi Semdeg, tatiana gsovskis<br />
germanul operaSi gadanacvlebiT axali era daiwyo. valter<br />
felsenStainis komikur operaSi, romelsac misma realisturma<br />
dadgmebma saerTaSoriso aRiareba moutana, SeeZlo tom Silings<br />
Tavisi sakuTari sabaleto ena da esTetika ganeviTarebina. es iyo<br />
aseve is adgili, sadac palukas yofilma mowafem anila ziigertma,<br />
rogorc solo mocekvavem da qoreografma, misi Zalzed<br />
individualuri da Seudarebeli sacekvao enisaTvis sivrce da<br />
mayurebeli SeiZina. anila ziigertic germanuli Tanamedrove cekvis<br />
tradiciis pirmSo gaxldaT. isic, rogorc solo Semsrulebeli,<br />
dora hoieris zegavlenas ganicdida. suzan linkes msgavsad manac<br />
moaxdina `afeqtos humanos~ sakuTar yaidaze gadakeTeba.<br />
rTuli da mudam mocekvaveTa TviTeqspluataciaze<br />
damyarebuli cekvis ganviTareba biZgs aZlevs axalgazrda jgufs,<br />
amerikel Jaklin karlisa da diter haiTkampis TaosnobiT sxva<br />
angaJirebul mocekvaveebTan erTad, berlinSi cekvis fabrika<br />
daarson. Ria mxardaWeris gareSe, TviTdafinansebaze myof<br />
fabrikaSi iqmneba axali dadgmebi da grovdeba didi gamocdileba.<br />
cekvis fabrikam, romelic dResac arsebobs cekvis centrisa da<br />
skolis saxeliT berlini TandaTanobiT mocekvaveTa da<br />
qoreografTaTvis mTeli msofliodan mizidulobis wertilad<br />
aqcia. Seiqmna mravali axali adgili, iniciativa, festivali,<br />
saganmanaTeleblo SemoTavazeba.<br />
samociani wlebis dasasrulidan mniSvnelovan rols TamaSobs<br />
dasavleT berlinis xelovnebis akademia, romelic yovelwliuri<br />
festivaliT P.M.T.T. berlinelebs saSualebas aZlevs gaecnon<br />
Tanamedrove qoreografiisa da cekvis ganviTarebas –<br />
gansakuTrebiT ki aSS-Si. 1988 wlidan es funqcia SeiTavsa<br />
hebelis Teatrma festivaliT `cekva agvistoSi~. ase myardeboda<br />
saerTaSoriso kontaqtebi da kavSirebi, rac berlinis sacekvao<br />
asparezze sakuTar gavlenas axdenda. ase SeeZloT xelovanT<br />
berlinSi fexis mokideba, xangrZlivad muSaoba da dasebis<br />
daarseba. magaliTad, ase Camoyalibdnen rubalo, konstance makrosi,<br />
tomas selemeni da mravali sxva, romlebic axla ukve arc erT<br />
saerTaSoriso cekvis festivals ar akldebian.<br />
maT Soris yvelaze cnobilia saSa valci. jer amsterdamSi,<br />
Semdgom ki niu iorkSi swavlis Semdeg, igi Camovida ukan evropaSi<br />
da 1993 wels berlinSi sakuTari dasi saxelad `saSa valci da<br />
stumrebi~ daarsa. mis partniorTan, iohen sandigTan erTad, 1996<br />
wlis Sua xanebSi man SeZlo, berlinSi dacarielebuli darbazebi<br />
daekavebina da iq mokle xanSi mimzideveli, Tanamedrove, dinamiuri<br />
programis Seqmna jer `travelonis trilogiiT~, romelic man<br />
gastrolebze waiRo da Semdgom `kosmonavtebis xeivaniT~,<br />
`cvailand 97-iT~ da mravali sxva dadgmiT, romlebzec moTxovna<br />
dResac ar klebulobs.<br />
rodesac 1999 wels iurgen SiThelma axalgazrda reJisori<br />
tomas ostermaieri germanuli Teatridan `Saubiunes~ samxatvro<br />
xelmZRvanelad miipatiJa saSa valcma igi daarwmuna imaSi, rom<br />
samxatvro xelmZRvanelis movaleobani nawilobriv masac<br />
dakisreboda. es iyo struqtura, romlis analogic rainhild<br />
hofmanma bohumis TeatrSi ukve gamoscada – TamaSi da cekva,<br />
rogorc Tanasworni, erTamneTis gverdigverd unda yofiliyo<br />
warmodgenili. saSa valcisaTvis es gamowveva iyo. berlinis<br />
mcire darbazebidan Saubiunes didi scenaze. man aq ramdenime<br />
Zalzed warmatebuli dadgma ganaxorciela magaliTad `sxeuli~,<br />
`S~, `aravin~ da a. S. es qmnilebebi bevrgan iqna naCvenebi, magram<br />
cekvis msaxiobobasTan SeTavsebam aqac kraxi ganicada. Teatrisa<br />
da cekvis samuSao pirobebi Zalzed gansxvavebulia da Teatri<br />
mainc dominant elementad rCeba, romelic cekvas sakuTar wesebs<br />
karnaxobs. valcma da sandigma am mdgomareobidan Tamami<br />
gamosavali ipoves da maRali riskis miuxedavad, Zvel musikalur<br />
ansamblTan erTad, ostbanhofze axal adgils saxelad<br />
`radialsistema~ Cauyares safuZveli. maT Cven mxolod warmateba<br />
SegviZlia vusurvoT.<br />
amasobaSi cekvam da misma potencialma qveynis masStabiT<br />
aRiareba moipova. axalma pirobebma, moTxovnebma da gansakuTrebiT<br />
`germaniis cekvis gegmam~ dagvanaxa, rom cekvam, rogorc<br />
damoukidebelma xelovnebis formam, bolos da bolos moi pova<br />
damsaxurebuli aRiareba.<br />
Targmani: Tamar lolua<br />
34 35
kultura da politika<br />
stiv osteni<br />
kulturis roli evropis gaerTianebis<br />
procesSi<br />
`neba miboZeT gavimeoro: evropa ar aris damyarebuli mxolod<br />
bazarze, igi aseve emyareba Rirebulebebsa da kulturas. neba<br />
miboZeT erTi piradi SeniSvnac gavakeTo: RirebulebaTa ierarqiaSi,<br />
kulturuli Rirebulebebi ekonomikurze maRla dgas. Tu<br />
ekonomika Cveni cxovrebisaTvis saWiroebas warmoadgens, kultura<br />
is elementia, romlisTvisac saerTod Rirs cxovreba.<br />
evrokavSiri Tavisi istoriis im etapzea, rodesac misi<br />
kulturuli ganzomileba aRar SeiZleba darCes yuradRebis<br />
miRma.~<br />
am sityvebiT mimarTa presasa da auditorias hose manuel<br />
barozom, evrokomisiis prezidentma 2004 wlis dekemberSi<br />
berlinis pirvel konferenciaze `evropis sulisTvis~.<br />
mas Semdeg, evrokomisiam mravali iniciativis saSualebiT<br />
popularizacia gaukeTa ideas, rom evropeloba, rogorc aseTi,<br />
SeiZleba ganviTardes mxolod kulturuli qmedebis Sedegad.<br />
es idea TavisTavad ar aris axali.<br />
adreul wlebSi, moqalaqeobis sakiTxi, rogorc adamianis<br />
uflebaTa danergvis produqti ori politikuri blokis, e. w.<br />
dasavlurisa da socialisturi arenis (sabWoTa kavSiris<br />
CaTvliT), TanamSromlobis avangardSi idga. es sabolood<br />
gadaizarda helsinkis xelSekrulebebSi da safuZveli Cauyara<br />
konferencias usafrTxoebasa da TanamSromlobaze evropaSi<br />
(CSCE). es ganviTareba – cnobili dResdReobiT, rogorc helsinkis<br />
procesi, Seferxda omis Semdgom periodSi. mis aRdgenas<br />
garkveuli dro dasWirda: evropul usafrTxoebaze konferenciis<br />
idea sabWoTa xelmZRvanelobam ormocdaaTian wlebSi wamoayena.<br />
1960-ian wlebamde Crdilo atlantikuri bloki (NATO)<br />
uars acxadebda Semdgom molaparakebebze. nato iTxovda iseTi<br />
humanitaruli sakiTxebis wamoWras rogorebicaa magaliTad:<br />
adamianebisa da informaciis Tavisufali dineba aRmosavleT<br />
blokSi. im dros adamianis ufelebebi zogadad ar iyo<br />
36 <strong>37</strong>
stiv osteni<br />
kulturis roli evropis gaerTianebis procesSi<br />
prioritetuli. maTi roli uSualod procesis mimdinareobasTan<br />
erTad 1973 wlis Semdeg izrdeba.<br />
lurj wignSi, romelic 1973 wlis ivlisis helsinkis<br />
konsultaciebis daskvniT rekomendacias warmoadgens, miTiTebuli<br />
iyo sami ZiriTadi sakiTxis: usafrTxoebis, ekonomikisa da<br />
humanitarul e. w. `kalaTebSi~ organizeba.<br />
helsinkis daskvniTi aqtis `kalaTebis~ Tanasworuflebianobam<br />
kultura politikuri barierebis gadalaxvis saSualebad<br />
warmoadgina. kulturas nel-nela mieca saSualeba Camosuliyo<br />
ideologiuri platformidan da ufro praqtikuli mcneba<br />
gamxdariyo. aman saSualeba misca mzard samoqalaqo moZraobas<br />
ganemtkicebina samoqalaqo da adamianis uflebebi uSualod<br />
politikur procesSi CareviT da misi aRmavali miRwevebis<br />
mxardaWeriT.<br />
xelovanebma da inteleqtualebma miiRes es daskvniTi aqti,<br />
rogorc maTi samoqalaqo, adamianisa da kulturuli uflebebis<br />
garantia da sazom erTeulad, am garantirebul uflebebTan<br />
mimarTebaSi, TavianTi imdroindeli mdgomareoba aiRes. aqedan<br />
gamomdinare Semdogomi procesi ganisazRvra swored am uflebebis<br />
politikuri da moqalaqeobrivi ganmtkicebiT.<br />
sul ufro didi mniSvneloba SeiZina orma aspeqtma: pirveli,<br />
mtkice moqalaqeobrivi rwmenis saWiroeba da meore, kulturis<br />
mniSvneloba mSvidobiani gaerTianebisaTvis, romelic ara marto<br />
individebsa da qveynebs aaxloebs, aramed am daaxloebis gziT<br />
yvelaze optimalur Sedegebs aRwevs.<br />
1985 wels konferenciam usafrTxoebasa da TanamSromlobaze<br />
evropaSi, budapeStSi kulturuli forumi Caatara, romelic<br />
gansazRvruli iyo imisaTivs, rom swori mimarTulebebi mieca<br />
mesame `kalaTis~ ZalisxmevisaTvis da gamoenaxa evropel xalxTa<br />
Soris kontaqtebisa da gacvlis gasaumjobesebeli gzebi. es<br />
forumi gaxda umniSvnelovanesi etapi kulturis mniSvnelobis<br />
warmoCenisa politikur sferoSi.<br />
oficialur forumze, germaniis federaciuli respublikis<br />
delegaciis spikerma, giunter grasma warmoadgina sakuTari<br />
mosazreba pan-evropuli kulturuli fondis daarsebisa raTa<br />
`adamianTa gonebaSi arsebuli sazRvrebis gaxsna~ momxdariyo.<br />
paralelurad, misi kolegebi adgilobriv ludxanaSi<br />
araformaluri Sekrebis farglebSi, saxelad mweralTa<br />
araformaluri simpoziumi, bWobdnen msgavs Temebze mowveul<br />
inteleqtualebTan erTad. rasakvirvelia am or Sekrebas mohyva<br />
ideaTa mravlismomtani gacvla. sabolood grasi iZulebuli<br />
gaxda uari eTqva sakuTar SemoTavazebaze, romelic a.S.S.-sa da<br />
rumineTis mier dadebulma vetom dabloka.<br />
aman, yvela procesSi Cabmul xelovansa da politikoss<br />
uCvena, rom ideaTa gacvla erTi saqmea, xolo praqtikuli da<br />
novatoruli SemoTavazebebis danergva ki meore. miuxedavad<br />
aseTi gamocdilebisa, xelovanebs ar SeuwyvetiaT swrafva TavianTi<br />
miznebisaken. maT ubralod am procesidan politikosebi<br />
gamoTiSes.<br />
ase Caeyara safuZveli mosazrebas imis Sesaxeb, rom xelovanebs,<br />
inteleqtualebsa da kulturis dawesebulebebs, politikuri<br />
klasis Tanxmobis gareSec ki, SeuZliaT mravali ramis gakeTeba<br />
samoqalaqo sazogadoebis gaZlierebisaTvis.<br />
erT-erTi pirveli mcdeloba, am mosazrebis ganmtkicebisa,<br />
iyo 1987 wels amsterdamSi gamarTuli evropel xelovanTa<br />
forumi: `amsterdami, rogorc evropis kulturuli centri,<br />
momaval ideaTa xorcSesxmisaTvis~ farglebSi.<br />
giunter grasma miiRo miwveva mTeli evropidan mowveul<br />
xelovanebTan da inteleqtualebTan erTad, raTa kidev erTxel,<br />
ganexilaT misi budapeStis SeTavazeba, oRond amjerad<br />
politikosebis gareSe. es movlena, SeiZleba CaiTvalos, rogorc<br />
umniSvnelovanesi platforma msofliosaTvis kulturuli<br />
samyaros xmis misawvdenad. am platformas daerqva `guliveri~.<br />
igi warmoadgenda pirvel mcdelobas Camoyalibebuliyo evropuli,<br />
arasamTavrobo, araformaluri da damoukidebeli samuSao jgufi,<br />
rogorc platforma, individualur evropel xelovanTa da<br />
inteleqtualTa Soris, evropuli kulturis samomavlo<br />
sakiTxebze ideaTa gacvlisaTvis.<br />
wlebis ganmavlobaSi, `guliveri~ uzarmazar kulturul<br />
qselSi integrirebiT nel-nela gadaiqca saerTaSoriso<br />
TanamSromlobis, gacvlisa da mobilobis progresul saSualebad.<br />
es qseli erTmaneTs akavSirebs aramarto `guliveris~ wevrebs,<br />
aramed akavSirebs maT amsterdamTan, rogorc `feliqs meritis<br />
fondis~ mudmivi saqmianobis adgilTan (1988 wlidan).<br />
38 39
stiv osteni<br />
am arasamTavrobo organizaciam gauswro `gulivers~, romelic<br />
nela Seerwya iseTi maStabebis fonds, romelsac dasawyisSi veravin<br />
ver warmoidgenda: namdvil evropul samoqalaqo sazogadoebas.<br />
uaxlesi mcdeloba helsinkis ideebis danergvisa aris<br />
samoqalaqo iniciativa saxelad `evropis sulisaTvis~, romelmac<br />
2004 wels daiwyo moRvaweoba. amjerad iniciatvia<br />
politikosisagan, germaniis federaciuli respublikis yofili<br />
prezidentis rihard fon vaiczekerisgan, wamovida.<br />
`evropis sulisaTvis~ iniciatorebis gansazRvrebiT:<br />
evropuli procesi, igive kulturuli procesia. moqalaqeobis<br />
cneba unda iyos wamyvani. im mware realobidan gamomdinare, rom<br />
evrokavSiri ver gaxda warmatebuli gaerTianebis procesSi<br />
moqalaqeobisa da kulturis, rogorc ZiriTadi elementis<br />
popularizaciiT, isini iRwvian (helsinkis daskvniTi aqtis<br />
suliskveTebiT) daakavSiron aRmavali kulturuli<br />
mimdinareobebi politikuri taqtikis ganmsazRvrel daRmaval<br />
procesebTan.<br />
`feliqs meritis fondis~ mxardaWeriTa da misi saxalxo<br />
qselis daxmarebiT, `evropis sulisaTvis~ iniciativas saSualeba<br />
mieca xma miewvdina evropelTa axalgazrda TaobebisaTvis.<br />
mxolod ramdenime weliwadSi, inteleqtualebi, kulturis<br />
muSakebi, mecnierebi, xelovanebi, moswavleebi da studentebi,<br />
iseve, rogorc adgilobrivi da saerTaSoriso politikosebi<br />
gaerTiandnen berlinis procesSi, imisaTvis rom stimuli miscen<br />
momaval axalgazrda evropelebs TavianT xelSi aiRon Cveni<br />
momavlis sadaveebi. amave dros isini propagandas uweven ideas,<br />
romlis Tanaxmad, samoqalaqo sazogadoebam unda Camoayalibos<br />
da zegavlena moaxdinos politikuri strategiis SemuSavebaze,<br />
imisaTvis rom evropa wevr saxelmwifoTa kavSiridan gardaiqmnas<br />
wevr saxelmwifoTa da moqalaqeTa kavSirad. evropis moqalaqeTa,<br />
kulturul organizaciaTa da xelovanTa sakuTrebaSi gadacema<br />
kvlav unda iqces wamyvan prioritetad.<br />
amsterdami, <strong>2008</strong> wlis dekemberi.<br />
xelovnebisa da socialur<br />
<strong>mecnierebaTa</strong> fakultetis<br />
samecniero konferenciis<br />
saorganizacio jgufi:<br />
masalebi<br />
18 - 19 ivnisi <strong>2008</strong> weli<br />
sruli profesorebi - levan xeTaguri, vasil kiknaZe,<br />
nato gengiuri.<br />
asocirebuli profesorebi - lamara RonRaZe, giorgi<br />
CarTolani, nino mxeiZe, rusudan mircxulava<br />
Targmani: Tamar lolua<br />
40 41
Teatrmcodneoba<br />
Tamar bokuCava,<br />
asocirebuli profesori<br />
Ramis, sizmrisa da komikuris sakiTxisaTvis<br />
Seqspiris `zafxulis Ramis sizmarSi~<br />
Seqspiris `zafxulis Ramis sizmarSi~, piesaSi, romelic<br />
antikuri da Sua saukuneebis miTologiisa da literaturis<br />
TemaTa da motivTa ucnaur sinTezs gvTavazobs, mTvarisa da<br />
Ramis Tematikasa da simbolikas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba.<br />
originalSi piesas `Sua zafxulis sizmari hqvia~. nawarmoebis<br />
saTauri mis ZiriTad teqstTan mimarTebaSi erTgvari gzamkvlevisa<br />
da gasaRebis mniSvnelobas iZens. erTi SexedviT, saTauri<br />
moqmedebis droze migvaniSnebs. Sua zafxuli zodiaqaluri<br />
wris kirCxibis monakveTs Seesabameba. kirCxibis zodiaqos<br />
mmarTveli planeta mTvarea. iTvleba, rom Seqspirs ocdaoTxi<br />
ivnisis Rame hqonda mxedvelobaSi, romelic mraval qveyanaSi<br />
saswaulTa Ramed iTvleba da ivanes Ramed iwodeba. MTumca,<br />
nawarmoebis teqstis Tanaxmad, Tezevsisa da ipolitas saqorwilo<br />
dResaswauli maisis dasawyisSi, kerZod, pirvel maiss ewyoba.<br />
pirveli maisis dResaswauli dRis zeimi iyo da, Sesabamisad,<br />
dRisiT imarTeboda. ratom dasWirda dramaturgs moqmdebis<br />
ormagi drois Semotana? ra aris es _ Secdoma Tu uzustoba?<br />
Tumca, vfiqrob, Seqspirma es ganzrax gaakeTa da amiT drois<br />
cnebis orgvari gageba SemogvTavaza.<br />
paul tilixi erTmaneTs drois or cnebas upirispirebs,<br />
qronossa da qaiross. qronosi istoriuli, linearuli droa,<br />
movlenaTa Tanmimdevrobis adgili. SeiZleba iTqvas, rom qronosi<br />
neitraluri, TavisTavadi, distanciuri droa. sxvagvaria qairosi,<br />
sazrisiani, mniSvnelobis matarebeli dro, xdomilebaTa momenti,<br />
romelic Tavis TavSi viTarebis ganmsazRvrel, mis maregulirebel<br />
Zalas Seicavs. swored aseTi dro udgebaT moqmedebis gmirebs,<br />
dro, romelic kalendarul droze dominirebs da mas damatebiT<br />
sazriss aniWebs. es magiuri droa, saswaulTa Rame. misi dadgoma<br />
samyaros ZalTa farul kanonzomierebas eqvemdebareba. swored<br />
amitom sWirdeba Seqspirs moqmedebasTan mTvaris simbolikis<br />
dakavSireba, saxecvalebadi planetisa, romlis fazebi drois<br />
42 43
Tamar bokuCava<br />
msvlelobas gansakuTrebuli sazrisiT datvirTul mniSvnelobas<br />
aniWebs da romelsac adamianTa miTologiur cnobierebaSi<br />
mravalnairi mniSvneloba da rwmena-warmodgena ukavSirdeba.<br />
mTvares iseTi cnebebi Seesabameba, rogorebicaa qali, wyali,<br />
nayofiereba, sikvdili, Rame, aracnobieri fsiqika da a. S. amave<br />
dros, is cikluri procesebis, ganaxlebisa da maradiuli<br />
dabrunebis simboloa. mTvare, Tavisi SuqiT ar anaTebs, is mzis<br />
naTels ireklavs. egvi ptelma qurumebma mnaTobi rwmenis<br />
simbolod airCies, romelic mzis naTelis msgavsad, gamocxadebul<br />
WeSmaritebebs ireklavs. rogorc msoflio zRva, mTvare mzis<br />
gamanayofierebel principebsac Seicavs, romlebsac eTerSi ganfens.<br />
mzesa da mTvares Soris arsebuli kavSiri piesaSi umniSnelovanes<br />
rols TamaSobs da damatebiT, maT Soris erotikul sazrisebs<br />
iZens. moqmedebis ormagi droc 1 maisis dRis dResaswaulisa<br />
da ivanes Ramis zeimis alogikuri SeerTebiT am kavSiris<br />
gamoxatulebad SeiZleba miviCnioT. arsebobs mosazreba, rom<br />
piesa romeliRac didgvarovani wyvilis qorwinebas mieZRvna.<br />
zogierTi mkvlevaris mosazrebiT es adamianebi poetTa mfarveli<br />
qali lucia haringtoni da eduard raseli, bedfordis mesame<br />
grafi unda yofiliyvnen, sxvaTa SexedulebiT ki mizezi uiliam<br />
stenlis, graf derbis qorwineba iyo.<br />
Tavad piesis CarCo-siuJeti Tezevsisa da i politas<br />
saqorwilo samzadisia. patriarqatis formirebam mraval qveyanaSi<br />
mzisa da mTvaris dualuri wyvilSi mamakacuri da qaluri<br />
funqciebi gansazRvra. mze mamakacur sawyissa da refleqsias<br />
daukavSira, mTvare _ warmosaxvas. mTvaris simbolikaSi misi<br />
ambivalenturobis, cvalebadobis, mzesTan ukuproporciuli<br />
kavSiris idea misi Sesatyvisi ricxviT - 2 gamoisaxeba, rac mis<br />
ganusazRvrelobasa da cvalebad bunebas aRniSnavs. piesis<br />
moqmedebaSi qronolgiur da miTologiur droebs Soris<br />
arsebuli gansxvaveba, maisidan ivlisis RameSi ganxorcielebuli<br />
naxtomi, piesis dasawyisSive Tezevsis molodiniT aris<br />
ganpirobebuli. Tezevsi Zveli mTvaris milevisa da axali mTvaris<br />
dadgomis molodinSia, radgan axal mTvareze ipolitasTan<br />
iqorwinebs. swored qorwineba, rogorc mistikuri kavSiris<br />
rituali, mzisa da mTvaris SeuRlebis momenti xdeba is Zala,<br />
romelsac kalendaruli droidan Tvisobrivi xdomilebis droSi<br />
gadavyavarT.Ddro movlenis TariRidan misi Sinagani mniSvnelobis<br />
Ramis, sizmrisa da komikuris sakiTxisaTvis<br />
Seqspiris `zafxulis Ramis sizmarSi~<br />
niSnulad gardaiqmneba.Pqorwineba erTgvari zavia, kavSiri,<br />
romelic or opoziciur mnaTobs Soris ideba.<br />
Tezevsis teqstidan SevityobT, rom i polita man brZoliTa<br />
da muqariT daimorCila, axla ki surs, rom yofili mtroba<br />
mxiaruli qorwiliT daasrulos. ukve piesis dasawyisSive gvaqvs<br />
mtroba-siyvarulis urTierTmonacvleobis Tema, romelic<br />
mogvianebiT elenesa da demetriusis wyvilsa da SeyvarebulTa<br />
Ramis Tavgadasavlebis peripetiebSi iCens Tavs. urTierTobebis<br />
Tvisobrivi cvlileba, naxtomi, sikvdilis Temis siyvarulisa<br />
da ganaxlebis motiviT Secvla kvlavac mTvaris gamaerTianebeli<br />
simbolikis SuqSia gaxveuli. mTvare piesaSi 28-jer aris naxsenebi<br />
da gmirTa yvela jgufs Tu piesis yvela movlenas<br />
sxvadsxvagvarad ukavSirdeba. rogorc danawevrebuli da<br />
orazrovani yofierebis paradoqsuli mTlianobis simbolo, mzis<br />
naTebiT manaTobeli planeta, dRisa da Ramis gamaerTianebeli<br />
mogzauri, is movlenaTa Semkvreli faqtoris rols TamaSobs.<br />
mTvaris, rogorc momakvdavi da mkvdreTiT aRmdgomi planetis<br />
Tema dionise-osirisis dramatul Tavgadasavalsac gvaxsenebs.<br />
osirisi egviptur miTologiaSi mTvaris astrologiis simbolur<br />
gansaxierebad gvevlineboda, misi sxeuli tifonma 14 nawilad<br />
daanawevra, rac milevadi da mzardi mTvaris 14 saxls Seesabameba.<br />
mTvaris ambivalenturi buneba, misi dabadebis, sikvdilisa da<br />
Semdgomi Sobis fazebi tragedia-komediis ambivalenturi wyvilis<br />
siRrmiseul erTianobasac ganasaxierebs.<br />
Tezevsis mier piesis dasawyisSi miTiTebuli mTvaris<br />
mdgomareoba Ramis mnaTobis mier ramdenime, kerZod mTvaris<br />
sami fazis gavlas Seesabameba. milevadi mTvare Savi mTvaris<br />
fazaSi unda gadavides da Semdeg xelaxla daibados.Ees monakveTi<br />
mTvaris ciklSi yvelaze dramatulia da mTvaris gardacvalebas,<br />
sulTa samyaroSi gadasvlasa da xelaxla dabadebas Seesatyviseba.<br />
qorwilic swored axalmTvareobas aris daniSnuli, romelsac<br />
ZvelTaganve miusadagebdnen xolme sxvadsxva ti pis sakulto<br />
ritualebs da qmedebebs. axalmTvareobas mraval magiur Zalas<br />
miawerdnen, maT Soris makurnebel Zalasac. uZvelesi droidan<br />
mTvaris fazebi cxovrebis dinebis warmmarTvel fenomenad<br />
miiCneoda. Zveli mTvare berZnul miTologiaSi hekatas kults<br />
ukavSirdeboda. zogi versiis Tanaxmad, Zvel samyaroSi hekata<br />
sammag RvTaebad iTvleboda, romelic qvesknelSi mefobda rogorc<br />
hekata, dedamiwaze rogorc artemida, xolo zecaSi, rogoc mTvare.<br />
44 45
Tamar bokuCava<br />
Ramis, sizmrisa da komikuris sakiTxisaTvis<br />
Seqspiris `zafxulis Ramis sizmarSi~<br />
amdenad, rodesac Tezevsi Zvel mTvareze saubrobs, mas<br />
qvesknelis mTvare - hekata yavs mxedvelobaSi, fermkrTali<br />
stumari, jadoqrobis, misticizmis, sikvdilis gansaxiereba.<br />
ipolita vercxlis mSvildiviT morkalul mTvares axsenebs,<br />
romelmac maTi qorwilis Rame unda gaanaTos.Naxali mTvaris<br />
vercxlis mSvildi amorZali i politas simbolodac SeiZleba<br />
ganvixiloT, axali mTvare berZnul-romaul miTologiaSi<br />
nadirobis qalwuli qalRmerTis artemida-dianas Seesabameba.<br />
qristianul mistikaSi mariami axali mTvariT Ramis sibneleSi<br />
naTlis Semtan qalur princips ganasaxirebs. berZnebTan mTvare,<br />
artemidesTan erTad qorwinebisa da ojaxis mfarveli qalRmerTis,<br />
heras simboloc iyo. i politas teqsti mTvaris am ori<br />
hipostasis mimarT apelirebs. Ddianas civi mTvare SesaZloa,<br />
mamis nebis winaaRmdeg amboxebuli elenas cxovrebis Tanamgzavric<br />
gaxdes, romelsac daumorCileblobis SemTxvevaSi sikvdili an<br />
monazvnis unayofo da sevdiani xvedri emuqreba.MmTvaris romelime<br />
fazaSi samudamod darCena sicocxlis kanonis SeCerebisa da<br />
sikvdilis tolfasad ganixileba.<br />
Tezevsisa da ipolitas mTvareebis gamoCinebas Soris arsebul<br />
xanmokle droSi samyaros udidesi saswaulia moqceuli. swored<br />
mTvaris gardasaxvis moments Seesabameba Seyvarebulebis Ramis<br />
tyeSi, sulTa saufloSi saxifaTo mogzaurobis periodi, saidanac<br />
isini ganaxlebulni da gankurnebulni unda dabrundnen. Rameulma<br />
mogzaurobam harmonia da dakarguli wonasworobis principi<br />
unda aRadginos.<br />
tyis simbolika Seqspiris piesebSi xSirad gvxvdeba, komediaSi<br />
`rogorc mogewonebaT~ moqmedebis tyeSi gadatana<br />
dramaturgisaTvis filosofiuri msoflgancdis gadmocemis<br />
saSualeba xdeba. `zafxulis Ramis sizmarSi~ tye erT-erTi<br />
centraluri mxatvruli saxea, simbolo, romelic Seqspirma<br />
fantastikuri miTologiuri da folkloruli personaJebiT<br />
daasaxla da aracnobieri fsiqikis numiozuroba mianiWa. Seqspiris<br />
piesaTa Soris `zafxulis Ramis sizmari~ imiTac gamoirCeva,<br />
rom misi siuJetis uSualo wyaro aRmoCenili ar aris. siuJetis<br />
Canafiqri da moqmedebis kompozicia Tavad Seqspirs ekuTvnis.<br />
dramaturgis fantazia moqmedebis samgvar esTetikas da oTxmag<br />
siuJets _ Tezevsisa da i politas qorwils, aTeneli<br />
Seyvarebulebis ambavs, oberonisa da titanias konfliqtsa da<br />
Serigebas, qalaqeli xelosnebis mier piramosisa da Tisbes<br />
dadgmis istorias _ erTiani feeriuli kompoziciis asagebad<br />
iyenebs. Tezevsisa da ipolitas da oberonsa da titanias<br />
Soris piesaSi gasnakuTrebuli kavSiria, es wyvilebi qalaqisa<br />
da tyis samyaroebSi TiTqos erTmaneTs Seesabamebian, maT umaRlesi<br />
Zalaufleba da siyvaruli aerTianebT. Tezevsi da ipolita<br />
dRis samyaroSi mefoben, oberoni da titania _ Ramis. SeiZleba<br />
iTqvas, rom feriebis dedofalisa da oberonis figurebi dRis<br />
mbrZanebelTa Rameul manifestaciasac warmoadgenen.<br />
arsebobs analogia tyes, rogorc swavlis simbolur adgilsa<br />
da vnebaTa da instinqtTa labirinTs Soris, sadac adamiani<br />
Tavis Tavs kargavs da gamosasvlelis naxvasTan erTad kvlavac<br />
pulobs.Aase kargaven da pouloben Tavis identobas tyeSi<br />
Seyvarebulebi, romlebsac tyis sulebi Tavgzas ubneven da<br />
exmarebian. tye, rogorc TavSesafari da damcveli, dedobriv<br />
arqetipsac ukavSirdeba. sizmrisa da Zilis Tema kidev ufro<br />
aaxlovebs tyis simbolikas aracnobieri fsiqikis fenomenTan,<br />
sadac adamianis gzismkvlevebi aracnobieris arqetipebi xdebian,<br />
romlebic xSirad zRaprisa da miTologiis personaJebSi<br />
saxierdebian. swored aseTebi arian am koleqtiur sizmarSi<br />
oberoni da titania, animasa da animusis msgavsi figurebi,<br />
sizmareuli tyis mbrZanebelni. Cinuri tradiciis Tanaxmad, tye<br />
xuTi elementidan erT-erTi, aRmosavleTs, siyvarulsa da<br />
mamakacuri energiis ianis gamoRviZebasa da aRmasvlas Seesbameba.<br />
piesis teqstidan SevityobT, rom oberoni Soreuli indoeTidan<br />
Camovida, misi samefo aRmosavleTSia. tradiciisamebr, evropa<br />
aRmosavleTSi ganusazRvrelobis, iracionalurobis, misticizmis<br />
mxarea. jer kidev berZnebTan, aRmosavleli medea hekatas qurumi<br />
da jadoqaria. xolo iasonis mSobliur saberZneTSi goneba da<br />
samarTali batonobs. aTenisa da tyis, kulturisa da bunebis,<br />
dRisa da Ramis, dasavleTisa da aRmosavleTis, mzisa da mTvaris,<br />
mamakacuri da qaluri sawyisis, antikuri miTologiisa da Sua<br />
saukuneebis folkloruli samyaros saxeebis urTierTkavSiri<br />
da `mistikuri qorwineba~ Seqspiris piesaSi samyaros dinamikuri<br />
harmoniis fantastikur panoramas qmnis. mxolod am sinTezs<br />
aqvs makurnebeli Zala, sizmarisa da cxadis, cnobierisa da<br />
aracnobieris TanamSromlobiT miiRweva wonasworoba. swored<br />
amiT aixsneba im totaluri siyvarulisa da erotizmis<br />
46 47
Tamar bokuCava<br />
Ramis, sizmrisa da komikuris sakiTxisaTvis<br />
Seqspiris `zafxulis Ramis sizmarSi~<br />
atmosfero, romelSic CaZirula cvalebadi mTavris SuqiT<br />
ganaTebuli piesis moqmedeba. es piesa winaaRmdegobaTa Sexvedrisa<br />
da dazavebis adgilia, TviT tyis sulebi Tavisi ormagi bunebiT,<br />
romelic maT sityvebsa da moqmedebebSi gamosWvivis, aq komediis<br />
saerTo ganwyobisTvis Sesaferisi Serbilebuli mxariT<br />
warmogvidgebian. `unda viCqaroT, mbrZanebelo, Torem xom<br />
xedav...…gamobrwinda aRmosavleTiT avroras macne~, _AafrTxilebs<br />
paki oberons. razedac es ukanaskneli miugebs _ `Cven sul<br />
sxvagvari sulebi varT. me, Cemda Tavad, ramdenjer ciskris<br />
megobarTan miTamaSnia...~ tyis sulebis Sualeduri mdgomareoba<br />
da ciskarTan moTamaSe oberoni swored Seqspiris saerTo<br />
gadawyvetilebis farglebSi jdeba, rom sizmrisa da cxadis<br />
samyaroTa TanamSromlobis gziT adamianis bunebaSi harmoniisa<br />
da wonasworobis aRdgenis suraTi SemogvTavazos.<br />
Sesabamisad, Tavad qorwilisaTvis samzadisis idea, rogorc<br />
nawarmoebis moqmedebis saerTo qarga, misi faruli sazrisic<br />
xdeba da zedapiruli siuJeturi wyobidan Sida struqturaSi<br />
gadainacvlebs da stiqiaTa da winaaRmdegobaTa Sexvedra-dazavebis<br />
sizmrad iqceva. sizmris TemiT Seqspiri Tavis romantikul<br />
xilvas, iseve, rogorc danawevrebul, winaarmdegobebiT aRsavse<br />
samyaroSi ganxorcielebuli siyvarulis arsebobis<br />
SesaZleblobas kiTxvis niSnis qveS ayenebs, mxolod ivanes<br />
Rames dasizmrebul sizmarSi Tu miiRweva sayovelTao siyvarulis<br />
mdgomareoba. virisTava koWas saxeSi igi Tavisive ideis parodias<br />
gvTavzobs da romantikul zRaparSi komikuri da vnebiani<br />
monstris groteskuli xateba Semoaqvs. dramaturgi amiT ar<br />
kmayofildeba da finalSi qalaqis xelosnebis mier `piramosisa<br />
da Tisbes~ komikurad gaTamaSebul tragedias gvTavzobs. imisaTvis,<br />
rom qalebis mgrZnobiare nervebi daindon, xelosnebi dadgmas<br />
gulubryvilo da utrirebulad pirobiT farsad aqceven,<br />
romelSic lomi nazad Rrialebs, prologi msmenls windawin<br />
amSvidebs, raTa gmirTa tragikuli sikvdili gulTan axlos ar<br />
miitanon, xolo mTvariani Ramis gansaxierebisaTvis mTvares<br />
speqtaklis personaJad aqceven.Bbolos scenaze mxolod lomi<br />
da mTvare rCebian. _ albaT imitom, _ SeniSnavs gamxiarulebuli<br />
Tezevsi, _ rom danarCenebi damarxono. swored ase farsulad<br />
mTavrdeba `zafxulis Ramis sizmarSi~ gaTamaSebuli mTvaris<br />
misteria. Tezevsis xumrobaSi gacilebiT meti Sinaarsi devs,<br />
vidre es erTi SexedviT moCans. romantikuli mTvariT dawyebuli<br />
misteria farsuli mTvaris gamoCeniT sruldeba, xolo lomi _<br />
mzis simbolo, mTvaresTan erTad SeyvarebulTa mesaflaved<br />
gvevlineba.<br />
qorwilis da ganaxlebuli mTvaris Tema masTan dakavSirebuli<br />
metamorfozebiT, mdidari erotikuli simbolikiT, romelic piesis<br />
teqstSi, gansakuTrebiT ki mis sizmareul da farsul nawilSi<br />
pirdapiri Tu metaforuli gziT Semodis, `zafxulis Ramis<br />
sizmars~ formalurad komediis falikur sakulto da xalxur<br />
sawyisebTan anaTesavebs. dionises kults aq sinTeturi RvTaebis<br />
_ mTvaris `kulti~ enacvleba, romelic, zrdisa da swrafi<br />
saxecvalebis wyalobiT, zogierT kulturaSi nayofierebis<br />
simbolod iqca. magaliTad, mesopotamiuri sini, mzis RmerT<br />
SamaSis mama, mcenareuli samyaros RmerTi iyo. Tumca, ra Tqma<br />
unda, SeqspirTan mTvare rTuli kulturul-filosfiuri<br />
simboloa, romelic dramaturgs piesis musikalur nawarmoebTan<br />
miaxlvebuli kompoziciis gamTlianebisa da urTulesi<br />
esTetikuri Tu konceptualuri sinTezis ganxorcielebis<br />
saSualebas aZlevs.<br />
· Надя Жюльен, “Словарь Символов”, “Урал ЛТД”, 1999;<br />
· Карл Густав Юнг, “Архетип и Символ”, Москва, “Ренессанс”, 1991;<br />
· У. Шекспир, “Сон в летнюю ночь”;<br />
· В. Гете, “Фауст”;<br />
· А. Аникст, Шекспир, Ремесло Драматурга, Москва, 1974;<br />
· G.S.Kirk, “Myth. Its meaning and functions in ancient and other cultures”,<br />
Cambridge, At The University Press;<br />
· А. Аникст, “Творчество Шекспира”, Москва, 1965;<br />
· Пинский Л.Е., Шекспир, Основные начала драматургии, Москва, 1975.<br />
· guram lebaniZe, `dasavleTi~, `ena da kultura~, 2000;<br />
· Дидье Жюлиа, “Философский словарь”, Москва, “Международные<br />
отношения”, 2000;<br />
· Э.Е. Платонова, “Культурология”, Москва, “Академический проект”,<br />
2003;<br />
· Ю.Борев, “Эстетика”.<br />
48 49
eligia da Teatri<br />
merab gegia,<br />
sruli profesori<br />
Teatrisa da religiis urTierTmimarTeba uciloblad<br />
saWiroebs imis ganmartebas, Tu ra igulisxmeba religiis cnebaSi<br />
da ratom miviCnevT mas Teatris fundamentad.<br />
religia ar aris statikuri fenomeni. mas aqvs Casaxvisa da<br />
ganviTarebis Tavisi kanonzomierebani. religiaSi araviTar<br />
SemTxvevaSi ar igulisxmeba esa Tu is sarwmunoeba, religiuri<br />
dogmatebi an Sexedulebebi. magram amasTanave nebismier religias<br />
aqvs Tavisi zogadi maxasiaTeblebi. igi warmoSobs erTianobis<br />
gancdas, aduRabebs adamianebs, erebs, rasebs. TviT aTeizmis<br />
pirobebSic ki igi kacobriobas evlineba humanizmis saxiT,<br />
zogadsakacobrio idealebis SenarCunebiT, rac iSva swored<br />
religiis wiaRSi. amitomaa, rom Teatris umTavres Sinaarss<br />
qmnis religiuri miswrafebani, romelTa Soris gamorCeulia<br />
gmiruli Tavganwirva, adamianuri Rirsebis grZnoba, siyvaruli,<br />
saTnoeba. aRsaniSnavia, rom Teatri, rogorc msaxiobisa da<br />
mayureblis Ria, uSualo urTierTobis asparezi, mudmivad<br />
inarCunebs moZRvrisa da mrevlis urTierTmimarTebis statuss,<br />
rameTu mayureblis reaqcia TavisTavad aris komentari scenaze<br />
gaTamaSebuli movlenebis mimarT. arsad ise ar aisaxeba da<br />
fiqsirdeba sazogadoebrivi cnobierebis gamovlinebani, rogorc<br />
TeatrSi. marto scena ki ara, mTlianad Teatria sazogadoebrivi<br />
cxovrebis sarke.<br />
magram isic uTuod gasaTvaliswinebelia, rom Teatri araviTar<br />
SemTxvevaSi ar aris didaqtikis, qadagebisa da Ria propagandis<br />
tribuna. igi religiurobasTan erTad eyrdnoba TamaSs, am cnebis<br />
pirdapiri gagebiT. igi qmnis mxatvrul realobas da es<br />
mayurebels kargad aqvs Semecnebuli. ufro metic, sakmarisia,<br />
Teatrma daTmos saTamaSo funqciebi, igi kargavs yovelgvar<br />
mimzidvelobas da mosawyen sanaxaobad gadaiqceva.<br />
rogorc cnobilia, Teatri warmoiSva totemizmis xanaSi<br />
samonadireo ritualidan. totemi iyo pirveli RvTaeba, romelsac<br />
adamianma miawera magiuri Tvisebebi da Tavis mfarvelad aRiara.<br />
es iyo zoomorfizmis xana, roca bunebis yvela movlena<br />
mimsgavsebuli iyo romelime cxovelis TvisebebTan. samonadireo<br />
ritualSi ukve mocemuli iyo Teatris ZiriTadi komponentebi:<br />
fabula da personaJi, moqmedebiT Txroba da gardasaxvis<br />
elementebi. amave periodSi iSva niRabi, Teatris ucvleli<br />
atributi. aRsaniSnavia, rom swored totemur ritualSi daixvewa<br />
simRera da cekva, warmoiSva ritmi, rogorc moqmedebis<br />
warmmarTveli elementi.<br />
animizmis epoqam, anu, yovelive arsebulis gasulierebis<br />
tendenciam warmoSva magiuri rituali. aman kidev ufro gaaRrmava<br />
meditaciuri procesebi da safuZveli Cauyara Teatris erTerT<br />
umTavres movlenas _ eqstazs. magiur ritualSive iSva<br />
sityva, magram ara rogorc moqmedebis saSualeba, aramed rogorc<br />
Selocvis ,,meqanizmi~. animizmis epoqaSive iSva miTebi, rac<br />
momavalSi Teatris formirebis aucilebeli nawili gaxdeba.<br />
yvelaze saTayvano miTosur personaJad iqca nayofierebis RvTaeba.<br />
am RvTaebisadmi miZRvnilma ritualebma Teatrs Semata zeimis<br />
elementi, ganaviTara personaJis cneba, TeatrSi Seitana<br />
orgiastuli suliskveTeba. amave periodSi adamianis cnobiereba<br />
xdeba antropomorfistuli, anu, bunebis movlenebs da miTosur<br />
personaJebs eniWebaT adamianuri Tvisebebi. aqedan ukve erTi<br />
nabijiRa rCeboda dramatuli situaciis warmoqmnamde da es<br />
nabiji ganxorcielda jer miTosSi da Semdgom ukve TeatrSic.<br />
ase warmoiSva jer Zvelegvipturi, Semdgom ki ZvelberZnuli<br />
Teatri. magram TviT gaRmerTebul bunebis ZalebSi adamianma<br />
aRmoaCina Ria da faruli dapirispirebani. dRes Rame cvlis,<br />
zamTars _ zafxuli, mzes – mTvare, gvalvas – kokispiruli<br />
wvimebi, sicocxles – sikvdili, sikvdils – axali sicocxlis<br />
warmoSoba da es dapirispireba man ritualSi Seitana, riTac<br />
Teatraluri xelovnebis umTavresi sayrdenis, konfliqtis<br />
Camoyalibebas Seuwyo xeli.<br />
adamianma nayofierebis RvTaebas mianiWa upiratesoba da es<br />
savsebiT logikuri da gasagebi movlenaa. magram am ZiriTadi<br />
ritualis gverdiT iSva magiuri ritualebic, romlebic Serisxvas<br />
an Selocvas emsaxureboda. swored am magiur ritualebSi iSva<br />
transmeditacia da eqstazi, swored aq Caeyara safuZveli<br />
tragediul intonaciasac. sagulisxmoa, rom am sakralur<br />
50 51
merab gegia<br />
religia da Teatri<br />
ritualebSi sityva gamoyenebuli iyo rogorc zebunebriv Zalebze<br />
zemoqmedebis iaraRi.<br />
totemizmSi mibaZvis gziT warmoiSva gardasaxvis elementebi.<br />
magiurma ritualma imitacia aqcia abstraqtul gardasaxvad.<br />
farTod iqna gamoyenebuli meditaciis da transmeditaciis<br />
aRmZvreli saSualebebi, maT Soris – cecxli, msxverplSewirva,<br />
bangi, Troba.<br />
animisturma panTeizmma, Tavisi personificirebuli<br />
mravalRmerTianobiT, simbolur-metaforuli xedviT, RvTaebaTa<br />
Soris adamianuri urTierTobebis daSvebiT, niadagi Seumzada<br />
miTebs da Sesabamisad, _ epossa da dramaturgias. aqedan erTi<br />
nabijiRa rCeboda egvi pturi da berZnuli miTologiis<br />
Camoyalibebamde, romlebmac daagvirgvines winamorbedi procesebi<br />
da miTologia ideologiur sistemad aqcies. am sistemaSi adgili<br />
daeZebna yvela did Tu patara movlenas mzisqveSeTSi da mis<br />
farglebs gareTac.<br />
miTologiuri siuJetebi TiTqos TavisiT iltvodnen<br />
gaTamaSebisaken. bevr maTganSi tragediis an komediis gasaSlelad<br />
ukve mocemuli iyo dramatuli muxti, zogjer, _ naRmic ki.<br />
ager, adrasti, argosis mefe, amfiaraes mier gaZevebuli, brundeba<br />
Tavis samefoSi da amfiaraeze Surs imiT iZiebs, rom swored<br />
mas miaTxovebs Tavis idumalad mSvenier, magram verag da xarb<br />
qaliSvils. amfiarae ver umklavdeba meuRlis intrigebs, ver<br />
uZlebs Sinagan gaorebas da iRupeba. am fabulaze SesaZlebelia<br />
aigos tragediac, komediac da tragikomediac.<br />
ager, gasaTamaSeblad gamzadebuli oidiposis, antigones,<br />
eleqtras da medeas tragikuli koliziebi. medea pirveli<br />
adamiani-antigmiria dramaturgiis istoriaSi. SemTxveviTi rodia,<br />
rom interesi mis mimarT epoqidan epoqas gadaecema da yvela<br />
droSi cdiloben gaSifron es uaRresad saorWofo, qimerasaviT<br />
idumali arseba.<br />
magram sagulisxmo mainc is aris, rom saTeatro fabula,<br />
ZiriTadad, ibadeba saojaxo urTierTobebis wiaRSi. aRsaniSnavia<br />
isic, rom berZnebma jer miTebi gaaadamianes, mere ki adamianuri<br />
urTierTobebi aqcies miTologemebad, riTac kidev erTi nabijiT<br />
wawies win Teatraluri azrovneba.<br />
yovelgvar safuZvels moklebulia is varaudi, rom<br />
sinkretuli Teatridan verbalur, samayureblo Teatrze gadasvla<br />
moxda naxtomiseburad. berZnuli miTebis analizi cxadyofs,<br />
rom maTSi mocemuli antropocentristuli tendenciebi, uTuod<br />
gamoiwvevda mizidulobas maTi profesiuli Sesrulebisaken.<br />
ra Tqma unda, RmerTebis Sesaxeb sjobs wavikiTxoT, magram<br />
adamianebi sjobs ganvasaxieroT. adamianis gansaxiereba ki, niWTan<br />
erTad, saWiroebs Sesabamis ostatobas, ostatobis misaRwevad<br />
ki aucilebelia scenuri Cvevebis gamomuSaveba.<br />
aRsaniSnavia, rom intrigis muxti TiTqmis yvela xalxebis<br />
miTologiaSia mocemuli. ase magaliTad, vedur da induistur<br />
miTebSi figurireben dabal safexurze mdgomi qal-RvTaebani _<br />
afsarebi, ulamazesi norCi qalwulebi, cekvis didostatebi,<br />
romlebic saxloben caSi, mdinareebSi, mTebze. RmerTebis davalebiT<br />
isini xiblaven da acduneben rogorc asurebs (dabal safexurze<br />
mdgom RvTaeba-mamakacebs), ise im adamianebs, romlebmac Tavisi<br />
asketuri amaRlebiT, SesaZloa moi povon RmerTebze ufro meti<br />
Zlevamosileba. verc erTi asketi ver uZlebs afsarebis xibls<br />
da efloba miwier codvilobaSi.<br />
Teatrs sul sxva pirobebi Seeqmna monoTeisturi religiis<br />
wiaRSi. imis gamo, rom monoTeizmi qadagebda asketizmsa da<br />
TavdaWerilobas, Teatri Tavisi TamaSiTa da orgiastuli<br />
suliskveTebiT, Seuferebeli aRmoCnda monoTeizmisaTvis.<br />
miuxedavad amisa, SuasaukuneebSi iyo mcdeloba, rom TeatrisTvis<br />
daebrunebiaT religiuri funqciebi. ase warmoiSva liturgikuli<br />
drama, misteria, mirakli, moralite. religiis cneba pirvelyovlisa<br />
gulisxmobs demiurgis, anu yovlisSemZle, kreatuli gareSe<br />
Zalis arsebobas, adamianis sulis ukvdavebis rwmenas da sikeTis,<br />
saTnoebis gansakuTrebul unars, winaaRmdegobis gareSe sZlios<br />
borotebas. eklesiis mamebi sul male darwmundnen, rom Teatri<br />
da TamaSi ganuyreli cnebebia da saeklesio drama gandevnil<br />
iqna qristianuli taZrebidan. magram ,,jini~ ukve gamoSvebuli<br />
iyo da misi ukan Cabruneba SeuZlebeli aRmoCnda. Teatrma jer<br />
qalaqis moednebze gadainacvla, Semdgom ki misTvis gankuTvnil<br />
specialur nagebobebSi, sadac igi imyofeba dRemde.<br />
filosofiuri azris ganviTarebam warmoSva deizmad (laT.<br />
deus _ RmerTi) wodebuli sruliad axali Sexeduleba samyarosa<br />
da RmerTis Sesaxeb. formalur logikaSi antinomiuri (berZn.<br />
antinomia – kanonis winaaRmdegobrivoba sakuTar TavTan)<br />
52 53
merab gegia<br />
religia da Teatri<br />
debulebebis SemoWram (filosofiuri cneba, romelic gulisxmobs<br />
urTirTsawinaaRmdego, urTierTgamomricxavi debulebis Sexamebas<br />
an erTianobas) warmoSva axali mimarTeba religiasa da Teatrs<br />
Soris. religiis sakiTxebma SeiZina diskursis ieri, rac yvelaze<br />
mkafiod aisaxa ganmanaTleblobis epoqaSi. antinomizmi isedac<br />
damaxasiaTebelia religiuri cnobierebisaTvis (wminda sameba<br />
,,SeerTebis gareSe erTiania~ da ,,ganuyoflad ganiyofian~,<br />
qristeSi mocemulia urTierTsawinaaRmdego – adamianuri da<br />
RvTaebrivi sawyisi). antinomiis gansakuTrebuli simaxviliT<br />
da ganviTarebiT gamoirCeva Zen-budizmi, sadac paradoqsuli,<br />
alogikuri, antinomiuri formulebi, erTdrouli ,,ho da ara~<br />
iqca cnobierebis verbalur-gonismier mzadebad ganviTarebisa<br />
da sakuTari Tavis srulyofisaTvis. paradoqsul, alogikur da<br />
absurdul formulebTan erTad, antinomiebma mniSvnelovani adgili<br />
daikaves jer simbolizmis da avangardis, Semdgom ki mTlianad<br />
modernistul xelovnebaSi.<br />
ganmanaTlebloba, rogorc cnobilia, mimarTuli iyo<br />
feodalur-absolutisturi wyobis winaaRmdeg. mis Camoyalibebaze<br />
zegavlena iqonia sensualizmma, swavlebam adamianis Sesaxeb, lokis<br />
deizmma, dekartes racionalizmma da meqanisturma fizikam,<br />
niutonis meqanikam da deizmma, me-18 saukunis dasawyisis<br />
antisqolasturma skeptikurma swavlebebma. ganmanaTleblobam<br />
wamoayena burJuaziuli demokratiis, sazogadoebrivi progresis,<br />
Tanasworobis, sazogadoebrivad sasargeblo Sromis, pirovnebis<br />
Tavisufali ganviTarebis ideebi. maTi mTavari mizani iyo gonebis<br />
meSveobiT umecrebis damarcxeba. am ideebma mkafio gamoxatuleba<br />
poves filosofiaSi, mxatvrul literaturaSi, xelovnebaSi.<br />
kacobriobis momavali maT esaxebodaT ,,gonierebis samefod~.<br />
ingliseli ganmanaTleblebis interesma yoveldRiuri yofis<br />
da Cveulebrivi adamianis mimarT moaxdina zegavlena mTel<br />
evropul ganmanaTleblobaze. mdabiuri dramis warmoSoba<br />
safrangeTsa (didro, m. sedeni) da germaniaSi (lesingi)<br />
dakavSirebuli iyo am Janris inglisur formebTan (j. lilo, e.<br />
muri). didi ganviTareba pova satirulma komediam (r. Seridani<br />
– inglisSi, p. bomarSe – safrangeTSi, l. holbergi – daniaSi).<br />
ganmanaTleblebma tragediaSi Seitanes tiraniasTan brZolis<br />
motivebi (volteris ,,bruti~, 1731 da sxv). me-18 saukunis<br />
bolos germaniaSi didi ganviTareba pova tragediis Janrma<br />
(lesingis ,,emilia galoti~, 1772, goeTes ,,gioc fon berlixingeni~,<br />
Sileris ,,yaCaRebi~, 1781). anu, religiuri faseulobebis<br />
SenarCunebasTan erTad, Teatri xdeba antropocentristuli da<br />
masSi personaJi da misi xasiaTi gansazRvravs moqmedebas da<br />
ara gareSe, zebunebrivi Zalebi. amave periodSi yalibdeba e. w.<br />
maradiuli saxeebis ,,sistema~, asparezi eTmoba sxvadasxva qveynis<br />
Tu epoqis literaturaSi mravalgzis asaxul, zogadsakacobrio<br />
mniSvnelobis literaturul da miTologiur personaJebs:<br />
promeTes, kaens da abels, mefistofels da fausts, hamlets,<br />
don Juans, don kixots, mejnuns (da sxv.). isini aRqmulni arian<br />
rogorc droisa da sivrcis miRma myofi adamianuri<br />
suliskveTebis simboluri gamosaxulebani. Semdgomi epoqebi<br />
maradiul saxeebs usadagebs konkretul-istoriul viTarebas<br />
da zogjer maTi daxasiaTebis sruliad axal versias gvTavazobs<br />
(don kixoti gvevlineba xan komikur, xan satirul, xan ki<br />
sanimuSo gmirad; don Juani – xan borotmoqmedad, xan buntarad;<br />
hamleti – xan simarTlisTvis mebrZolad, xan ki – simSvidis<br />
damrRvevelad, da a. S.). magram yvela epoqasa Tu viTarebaSi,<br />
maTi miswrafebebi ganixileba sakacobrio idealebis poziciidan,<br />
rac Tavisi arsiT, gvevlineba religiis erTgvar Canacvlebad.<br />
igive iTqmis ezoTerikuli xedvis gamZafrebazec, rac<br />
gansakuTrebiT damaxasiaTebeli iyo simbolizmisaTvis. misticizmi,<br />
TviTCaRrmaveba, uSualo gancda, iracionalizmi, intuicia _ is<br />
ZiriTadi sayrdenebia, rasac efuZneboda simbolistebis<br />
Semoqmedeba. simbolizmisaTvis umTavresi iyo movlenebis wiaRSi<br />
da adamianebis sulSi idumali, faruli Sreebis warmoCena,<br />
ezoTerikuli Sinaarsis amokiTxva. aqedan gamomdinare, sityva<br />
kargavs komunikaciur funqciebs da mistikur qveteqsts iZens.<br />
arcTu iSviaTad, mas enacvleba mravlismTqmeli pauza an sityvaTa<br />
iseTi ganlageba, sadac vlindeba ara viTarebis raoba, aramed<br />
Tavad individis araamqveyniuri swrafvebi. simbolistebma poeziaSi<br />
musika umTavres faseulobad gamoacxades. musikaSi maT<br />
igulisxmes ritmis, metris da harmoniis principebTan erTad,<br />
musikisTvis damaxasiaTebeli wminda formiseuli zemoqmedeba.<br />
am princi pebis gaTvaliswinebiT warmoiSva simbolisturi<br />
dramaturgiac (meterlinki, emil verharni, henrik ibseni).<br />
54 55
merab gegia<br />
religia da Teatri<br />
simbolizmi TeatrSi sxva winamorbed mimdinareobebze<br />
radikaluri gamodga. mTlianad uaryofil iqna realobis<br />
dakonkretebis principi. malarme Teatrs mouwodebda gamoenaxa<br />
damoukidebeli ,,sametyvelo ena~. aseT ,,enad~ mas esaxeboda<br />
sityvis, musikis da feris sinTezi, romelsac mayurebelze unda<br />
emoqmeda musikis msgavsad. simbolistebma uari Tqves personaJis<br />
dakonkretebazec da ganyenebuli fabulis gmirad aqcies drois,<br />
sivrcis, socialuri da eTnikuri niSnis miRma mdgomi adamianisimbolo.<br />
simbolistebma reJisors da mxatvars mianiWes<br />
avtonomiuri ufleba da isini dramaturgs gauTanabres.<br />
gamomsaxveli saSualebebi _ mizanscena, ritmi, foni _ maT mier<br />
gaazrebul iqna, rogorc Teatris iracionaluri fenomeni.<br />
simbolistebi Seecadnen agreTve Suasaukuneebis Teatraluri<br />
kulturis modernizebas da simbolisturi stilistikiT<br />
aRadgines misteria, mirakli, bazrobis da sakarnavalo Teatris<br />
zogierTi saxeobani. mizanscenebis saxviToba, pozebis<br />
skulpturuloba, musika, ganaTeba emsaxureboda mistikuri<br />
ganwyobilebis Seqmnas. mistika da religia ki, rogorc cnobilia,<br />
ganuyreli cnebebia.<br />
religiuri motivebi Zalze Taviseburad gaiazra modernizmma.<br />
es arc aris gasakviri, radgan modernizmis fesvebi animizmSi<br />
(bunebis da sagnebis gasuliereba) da magiur ritualebSia<br />
ganTavsebuli. formis TvalsazrisiT misi uaxloesi winaparia<br />
manierizmi (me-16 s.) da barokos xelovneba (me-16_18 ss.).<br />
modernizmis filosofiur mamamTavrebad gvevlinebian:<br />
fridrix nicSe (iracionalizmi), anri bergsoni (intuitivizmi<br />
da cxovrebis filosofia), edmund huserli (fenomenologia).<br />
yvela isini idealistebi arian, rac TavisTavad gulisxmobs<br />
sulierebis primats materiaze. aqedan gamomdinare, aSkaraa, rom<br />
modernizmis fesvebic religiaSia ganTavsebuli.<br />
modernizmis religiuri poziciebi sabolood gaamyares<br />
egzistencialistebma (martin haidegeri, karl iaspersi).<br />
dasavlurma xelovnebam saxe Zireulad icvala. ganxorcielda<br />
Taviseburi sinTezi romantizmisTvis niSneuli individualizmis,<br />
naturalisturi reduqciis (gamartiveba), simbolisturi<br />
ezoTerikis (idumaleba), avangardistuli eqsperimentalobis da<br />
dekadansis grZnobaTa bunebis.<br />
ganaxorciela ra mxatvruli revolucia, modernizmma swored<br />
miRmier samyaroze orientaciiT sagrZnoblad xeli Seuwyo<br />
literaturasa da xelovnebaSi axali gamomsaxveli saSualebebis<br />
danergvas. cnobierebis nakadi, Sinagani monologi, asociatiuri<br />
montaJi, mexsierebisa da wamieri gancdis gadakveTa, Txrobis<br />
ganTavseba sxvadasxva droSi, fabulis da personaJis gaerTianeba<br />
_ es yovelive qmnida sruliad axal mxatvrul realobas.<br />
modernizmma literaturasa da xelovnebaSi aRadgina<br />
miTosuri azrovneba da arqetipuli xasiaTebi, danerga zedrouli<br />
da zenacionaluri xedva. es yvelaferi, ra Tqma unda, religiuri<br />
cnobierebis mier iyo ,,naanderZevi~.<br />
Teatralur xelovnebaSi modernizmma mTlianad zurgi aqcia<br />
realobas da iqca pirobiTi, Ria Teatris apologetad. speqtaklis<br />
formam SeiZina simboluri, alegoriuli, groteskuli, mistikuri<br />
mniSvneloba. `ara Sinaarsi qmnis formas, aramed forma qmnis<br />
Sinaarss~ _ aseTi iyo modernistebis devizi ara marto TeatrSi,<br />
aramed literaturaSic da xelovnebis sxva dargebSic.<br />
modernizmma axali formis gziT TeatrSi Semoitana axali<br />
Sinaarsebi, Zireulad Secvala fabulis agebis, Temis damuSavebis<br />
da personaJis daxasiaTebis xerxebi, rac mTeli srulyofilebiT<br />
aisaxa jer eqspresionistul, Semdeg ki egzistencialur da<br />
absurdis dramaSi.<br />
SegviZlia, Tamamad ganvacxadoT, rom RmerTebis ki ara,<br />
adamianebis gulisSemZvrelma istoriebma warmoSves samayureblo<br />
Teatri da didxans, TiTqmis me-19 saukunis meore naxevramde,<br />
isini tols ar udebdnen miTosur gmirebs da Tavad xdebodnen<br />
miTosurebi. es procesi daasrula xelovnebis humanizaciam da<br />
Cveulebrivi adamianis gakultebam. ase warmoiSva realizmi da<br />
naturalizmi, Tavisi arsiT aTeisturi mimdinareobani, sadac<br />
pasuxismgebloba yofierebis av-kargze daekisra ara RmerTebs,<br />
mefeebs an gmirebs, aramed ubralo, Cveulebriv adamianebs. aseTi<br />
midgoma Seicavda optimizmsac, radgan rogorc cnobilia,<br />
pasuxismgeblobas, movaleobas axlavs uflebebic. uflebebis<br />
qona ki ganuzomlad zrdida Cveulebrivi adamianis mniSvnelobas.<br />
samwuxarod, igive ar iTqmis postmodernizmis Sesaxeb,<br />
romelic gaigivebulia ..daRlil~, ,,entropiul~ (gaurkvevel)<br />
epoqasTan, sadac mefobs esqatologiuri (rel. _ ,,samyaros<br />
dasasruli~) ganwyobileba. mas axasiaTebs esTetikuri mutacia,<br />
stilebis ekleqtikuri Sereva. avangardistul midrekilebas<br />
56 57
merab gegia<br />
siaxlisaken, aq erwymis miswrafeba, rom Tanamedrove xelovnebaSi<br />
Setanil iqnas msoflio mxatvruli kulturis gamocdileba,<br />
Tundac ironiuli citirebis gziT. modernistuli koncefcia<br />
samyaros qaoturobis Sesaxeb, aq icvleba surviliT, rom es<br />
samyaro gaazrebul iqnas gaTamaSebis poziciidan.<br />
postmodernistuli esTetikis specifika iTvaliswinebs<br />
klasikuri tradiciebis araklasikur gaazrebas. igi emijneba<br />
klasikas, magram gaurbis masTan konfliqts da cdilobs moargos<br />
igi axal Teoriul safuZvlebs. postmodernistuli esTetika<br />
principulad antisistemuri, adogmaturi, konceptualuri sqemebis<br />
gare mdgomi movlenaa. misi mTavari simboloa labirinTi. aqedan<br />
momdinareobs orientacia asonansze, asimetriaze. amaRlebuls<br />
cvlis sakvirveli, tragikuls – paradoqsuli. centralur<br />
adgils iWers komikuri Tavis ironiul hi postasSi. mozaikur<br />
postmodernistul xelovnebaSi ironia azris warmomTqmeli<br />
principia. postmodernizmis meore Taviseburebaa xelovnebis<br />
sruli gaxsniloba, orientacia Seucnobelze, gaurkvevelze. man<br />
modernizmisgan isesxa mxatvruli da filosofiurfsiqologiuri<br />
xedvis ZiriTadi postulatebi, romelTagan<br />
umTavresia zedrouloba da zenacionaluroba. igi xazgasmiT<br />
globaluri xelovnebaa. amasTanave, modernizmisgan gansxvavebiT,<br />
postmodernizmi ar cdilobs Seqmnas esTetikuri doqtrinebi.<br />
misi mizani martivia _ gaamTlianos msoflios xelovneba, waSalos<br />
zRvari elitarul da masobriv kulturas Soris.<br />
postmodernizmis Tanamedrove tendenciebi gvafiqrebinebs, rom<br />
isic, ,,gzaabneuli Svilis~ msgavsad, apirebs dabrundes religiis<br />
wiaRSi. postmodernizmi ukve cdilobs mecnieruli da<br />
miTologiuri azrovnebis morigebasac. amiT aixsneba is faqti,<br />
rom postmodernistul nawarmoebebSi mecnieruli daskvnebi ki<br />
ar upirispirdeba ezoTerikas, aramed nayofierad TanamSromlobs<br />
masTan.<br />
amrigad, kvlavac ucvleli rCeba Teatris formula – religia<br />
+ TamaSi.<br />
msoflios religiebis istoria (m., gam. eksmo, 2007);<br />
janeliZe d., qarTuli Teatris xalxuri sawyisebi;<br />
msoflio xelovnebis istoria (m., gam. bmmao, 1998).<br />
pandoras yuTis fskerze<br />
maia goSaZe,<br />
asocirebuli profesori<br />
CvenSi amboben: imediT cocxlobso adamiani. igive moaruli<br />
azri rusul yaidaze gansxvavebulad gamoiTqmis, – imedi<br />
ukanaskneli kvdebao, _ amboben. sazogadod, imedi umeteswilad<br />
mainc pozitiuri gancdis, sicocxlis im damamkvidrebeli da<br />
moyvare sawyisis gamomxatvelad aRiqmeba, romlis danakargic<br />
adamians misTvis pirquSi realobis pirispir unugeSod tovebs.<br />
imavdroulad, imedis masazrdoebeli STagonebis wyaros,<br />
yovelTvis axla da amJamad, arsebulis miRmismieri sfero<br />
warmoadgens. imediT adamiani swored momavals Sehyurebs. imediT<br />
mcxovrebi adamianic, garkveuli TvalsazrisiT, swored axla da<br />
amJamad sicocxlis moZrav stiqiasTan sakuTari Zalisxmevis<br />
gamovleniT Tanaziarebas, gulmowyale momavlis zurgis qaris<br />
molodins anacvalebs.<br />
swored molodinis inertulobaSi adamianis gamaxevebel<br />
Zilispirulad Cagvesmis imedis goeTeseuli alegoriis<br />
gamomxatveli sityvebi: „xval cxovreba TavisTavad zRaprad<br />
gveqceva~. 1 yovelives TavisTavad momgvareblad miCneuli,<br />
TviTmoqmedi wesrigisa Tu piruku, yovlismomcvelad aRqmuli<br />
qaosis winaSe, yovelgvari Zalisxmevis gamovlenis amaoebis,<br />
zedmetobis idea (Cexovis piesebis marTlac imediT mcxovreb<br />
e. w. zedmet adamianTa cxovrebiseuli kredos gamomxatveli<br />
leitmotivi) imedis alegoriis Tavisebur savizito baraTad<br />
iqceva. sagulisxmoa, rom faustis gamafrTxilebeli goniereba<br />
adamianis yvelaze ukeTur mtrebad imedsa da mis ganuyrel<br />
Tanamgzavrad warmoCenil SiSs miiCnevs.<br />
goniereba:<br />
qveynis ori didi mteri<br />
aris SiSi da imedi.<br />
moerideT, am or mtarvals –<br />
axlos nuRar gaikarebT. 2<br />
Tuki „faustSi~ imedi da SiSi hadesiseul alqajTa<br />
wyvilis iersaxes iZenen, aryofnis usasrulo sicarieleSi<br />
58 59
maia goSaZe<br />
pandoras yuTis fskerze<br />
STanTqmul absurdis dramis gmirTa ganuyrel Tanamgzavrad<br />
amjerad molodinTan dawyvilebuli imedi gvevlineba.<br />
imedis macdunebeli orsaxovneba, misi pirmSvenieri fasadisa<br />
da Sinagani siRrmiseuli arsis kontrastuli Seusabamoba,<br />
pandoras Sesaxeb antikur miTSic vlindeba.<br />
rogorc cnobilia, zevsma pandora promeTesTan megobrobisTvis<br />
dasasjelad mouvlina kacobriobas. momajadoebeli silamazis,<br />
graciozuli, tkbilxmiansurnelovani, Tvalwarmtaci samosiTa<br />
da samkauliT damSvenebuli pandora Zvel berZnulad yovlad<br />
Semkulis aRmniSvneli sakuTari saxelisve xorcSesxmad iqca.<br />
Tavis mxriv, garegnuli brwyinvalebiT mzesaviT manaTobeli,<br />
magram bunebiT mrude da yalbi qaliSvilis saxelma, marTalia,<br />
yovlad Semkuli, magram ubedurebis momtani ZRvenis gamomxatveli<br />
mniSvneloba SeiZina.<br />
misi meuRlis, promeTes Zmis – epiTemes gafrTxilebis<br />
miuxedavad, cnobismoyvare pandoram mainc gaxsna adamianuri<br />
mankierebebiT, sneulebebiTa da ubedobebiT aRsavse yuTi da<br />
qveynierebas aTasgvari Wir-varami mouvlina – gaTavisufleba<br />
mxolod fskerze myofma imedma ver SesZlo, radgan pandoram<br />
yuTis daxurva moaswro.<br />
sagulisxmoa, rom antikur miTSi imedi swored ukeTurobebiT<br />
a Rs av s e yu Ti s kuTv ni leb ad m oia zr eb a . mr a va li ,<br />
aradiferencirebuli saxiT warmoCenil siaveTa Soris konkretul<br />
iersaxes mxolod imedi iZens. mxolod imedi iqceva pandoras<br />
yuTis Semadgenel „anonimur~ ubedobaTa masidan gamorCeul,<br />
Tavis konkretulobaSi Secnobad „protagonistad~. imavdroulad,<br />
dRis sinaTleze gamosul, SeuniRbavi pirdapirobiT amqveynad<br />
movlenil ukeTurebaTagan gansxvavebiT, mxolod imedi darCa<br />
wyvdiadiT moculi, uxilavad danaRmuli safrTxis msgavsad<br />
Seucnobadi. tkbilxmianmaamebeli, magram imavdroulad, netar<br />
inertulobis momgvreli imedi mimzidvel, magram macdur<br />
nugeSismcemlad, yovlad Semkul, magram saSiS ZRvenad darCa. am<br />
TvalsazrisiT, aRsaniSnavia aTasgvari Wir-varamiT aRsavse yuTis<br />
gasaxsnelad movlenil pandorasa da yuTis „usaxo~ binadarTagan<br />
Tavisi individualuri „iersaxiTac~ da xvedriTac gamorCeuli<br />
imedis macduri arsis urTierTamreklavi msgavseba. yovlad<br />
Semkuli, tkbilxmianmaamebeli, magram ubedurebis momtani pandora<br />
„orsaxovani~ imedis Tavisebur personificirebul arqeti pad,<br />
Taviseburad amreklav oreulad aRiqmeba.<br />
gansakuTrebiT sagulisxmoa, rom zevsma pandora swored<br />
promeTesTan, swored TviTrealizaciisken, mudmivi zrdisa da<br />
ganviTarebisken mswrafi adamianis titanizmis gansaxierebad<br />
qceul gmirTan dapirispirebis Sedegad mouvlina qveynierebas.<br />
arsebiTad, adamianisve SemoqmedebiTi sawyisis, bunebis, aqtivobis<br />
gamomxatveli promeTeseuli suliskveTebis dasaTrgunad, imediani<br />
molodiniT mogvril sulier sizanteSi mimaZineblad mouvlina<br />
kacobriobas.<br />
amdenad, imedTan gamoTxoveba SesaZloa ara mxolod<br />
sicocxlis uarmyofeli sasowarkveTis, aramed swored<br />
sicocxlis „uimedod~ miRebis moSiSi mimarTebis daZlevis<br />
mauwyebladac iqces, Tundac sasurvel, magram warsulis msgavsad,<br />
yovelTvis uZrav momavalSi gaxevebisken swrafvis damZlevi<br />
sulieri mowifulobis gamomxatvelad.<br />
sakuTar TavSi imediT mcxovrebTan gamoTxovebac, SesaZloa,<br />
realobasTan pirispir, momavalSi „gamqcevi~ nugeSis gareSe<br />
Sexvedris, – sanugeSosa da sasurvelTan wilnayari iluziis<br />
safars miRma arsebulis Secnobis SesaZleblobad vaqcioT.<br />
amdenad, sicocxlis damamkvidrebeli „uimedoba~ yovelTvis<br />
mxolod awmyoSi sicocxlis moZrav stiqiasTan sakuTari<br />
„yofniseuli~ mdgomareobiT, sakuTari Sinagan-pirovnuli<br />
resursebis realizebadi mdgomareobiT Tanaziarebis<br />
SesaZleblobadac moiazreba.<br />
imedis ukompromiso mamxilebeli alber kamiu, mudam<br />
saxvaliod Zalisxmevis gamovlenis gadamdeb, momavlis moimede<br />
sulier sizantes, sakuTari SesaZleblobebis mTeli sisavsiT<br />
awmyoSi cxovrebis Sinagan aqtivobas upirispirebs, imediT<br />
dabindul inertul mzeras ki uimedo „naTelmxilvelobas~.<br />
Seqspiris „makbetSi~ swored axla da amJamad arsebobis<br />
mTeli sisavsiT aRqma-gancdis SesaZleblobis (arsebiTad, sakuTari<br />
Sinaganpirovnuli arsis TviTrealizebadi SesaZleblobis)<br />
STanTqmel fantomad, swored imedian facifucSi momavlisken<br />
swrafmavali mzera gvevlineba – mudam ararsebulSi, guSindelsa<br />
Tu xvalindelSi gamqcevi sulieri umecreba iqceva.<br />
„ase maradJams, sul mere da mere,<br />
60 61
maia goSaZe<br />
xvale xvales misdevs<br />
(dedanSi: tomorrow and tomorrow and tomorrow)<br />
da wvril nabijiT dRe dRis ukan miizlazneba,<br />
vidre JamT brunva ukanasknel saaTs dahkravdes<br />
guSindelTa dReT ugunurebs gza gaunaTes,<br />
miwad gardamqcev sikvdilamde~. 3<br />
arsebulidan ararsebulSi, warsulTan dawyvilebul momavalSi<br />
gamqcevi imedis maradiul mZevlebad gvevlinebian kinomsaxiobTa<br />
TeatrSi giorgi margvelaSvilis mier dadgmuli „alublis<br />
baRis~ – im speqtakl paradigmis gmirebic, romlis finalSi<br />
swored pandorasa da imedis urTierTamreklavi identurobis<br />
motivi warmoCindeba. rodesac ranevskaia Tavisi dakarguli<br />
mamulis amjerad ukve samudamod misatoveblad mieSureba, scenis<br />
siRrmiv SuagulSi ganlagebul masiur skivrTan miaxlovebisas,<br />
TiTqos erT adgilas Sezrdili xevdeba, Semdeg gasatanad<br />
gamzadebul skivrs gaxsnis da ganvlilisa da gardasulis<br />
Tanamdev Zvelmanebs Tanmimdevrulad amoyris. dacarielebul<br />
skivrSi ki TiTqos brma, somnambuluri SeupovrobiT Tavadve<br />
Cawveba da zed Tavsaxursac daimxobs. Zvelmanebisgan daclili<br />
skivris fskerze, swored uwyvet moZraobaganviTarebaSi<br />
gamovlenili sicocxlis stiqiisgan, zrdisa da fericvalebis<br />
SesaZleblobis momcveli „yofniseuli~ realobisgan, warsulis<br />
msgavsad yovelTvis uZrav momavalSi gamqcevi gmiri rCeba<br />
samudamod miZinebuli, netar inertulobaSi gaxevebuli.<br />
dasangrevad ganwiruli saxlidan ranevskaia swored im skivriT<br />
gaaqvT, romlis fskerze sakuTari nebiTve aRmoCndeba misive<br />
gamxsneli „pandora~ – mudam mizans acdenili isariviT, yovelTvis<br />
swored axla da amJamad arsebuls „acdenili~. mudam warsulsa<br />
da momavals Soris miusafari mgzavri.<br />
1. iohan goeTe „fausti~, Tbilisi, 1987, gv. 321;<br />
2. iqve;<br />
3. uiliam Seqspiri, tragediebi, t. III, Tb., 1987, gv. 222;<br />
4. Н. Кун. “Легенды и мифы древней Греций”;<br />
5. Альберт Камю. Бунтующий человек. М., 1990.<br />
mixeil kalandariSvili,<br />
sruli profesori<br />
modernistuli eqsperimenti tiflisSi<br />
`me Zlier miyvars iisfer Tovlis qalwulebiviT xididan<br />
fena...~ _ es striqoni axalgazrda galaktions ekuTvnis. saocrad<br />
amaRelvebeli, saocrad mSvenieri... `TovlSi~ galaktioni<br />
gvixatavs uimedo, sasowarkveTili grZnobis amaRlebul, poetur<br />
suraTs: iisferi Tovlis qulebi xididan qalwulebiviT efinebian,<br />
xolo `siyvarulis ase moTmena~ mwuxare TviTmkvlelobaSi<br />
gadadis. es leqsi 1916 wliTaa daTariRebuli. aTi wliT adre<br />
ki, 1906 wels, TbilisSi pirveli `iisferi Tovli~ gaCnda.<br />
Tovli, romelic aseve uimedod Seyvarebuli fermkrTali qalis<br />
TviTmkvlelobiT sruldeba. Tumca, es `Tovli~ poezia ar iyo,<br />
es iyo vsevolod meierholdis skandaluri speqtakli.<br />
meierholdi saqarTveloSi Camovida, raTa sabolood daesva<br />
wertili naturalisturi TeatrisTvis. axali ideebis<br />
ganxorcielebis SesaZlebloba sagrZnoblad gaizarda TbilisSi,<br />
miT umetes, rom mis gankargulebaSi moeqca `axali dramis~<br />
amxanagobis ukanaskneli teqnikuri miRwevebiT aRWurvili<br />
rusuli Teatris scena. i. elagini ostatis muSaobis saerTo<br />
mimarTulebis daxasiaTebisas gamoyofs, erTi mxriv, `moskovis<br />
samxatvro Teatris gamocdil gzas~, romelmac ganapiroba<br />
warmateba Tbilisis inteligentur publikasTan da, meore mxriv,<br />
miuTiTebs ukve axal, `modernistuli dramaturgiis~ uCveulo<br />
labirinTze, romlis bilikebi meierholdma pirvelad swored<br />
aq gakvala.<br />
TbilisSi moRvaweoba k. stanislavskis gamorCeulma mowafem<br />
nacadi xerxiT daiwyo: igi virtuozis simsubuqiT acxobda<br />
samxatvro Teatris speqtaklebis gamartivebul aslebs, yovel<br />
dRe imeorebda da aRadgenda `cxovrebiseul suraTebs~, rogorc<br />
reJisuris savarjiSoebs, cdilobda zemoqmedeba moexdina<br />
Tbilisel mayurebelze, Seecvala misi Cveuli esTetikuri<br />
kriteriumebi. gaocebuli kritika aRniSnavda: `msaxiobi mxolod<br />
aucilebeli Cxiria im etlis borbalSi, romelsac reJisori<br />
marTavs~. 1<br />
62 63
mixeil kalandariSvili modernistuli eqsperimenti tiflisSi<br />
i. elaginis Tanaxmad, yvelaferi kargad midioda iqamde, vidre<br />
meierholdma s. pSibiSevskis 2 `Tovli~ ar dadga. igi werda:<br />
`mayureblisaTvis nacnobi naturalisturi Teatris xerxebisagan<br />
`Tovlis~ dadgmaSi araferi ar darCa. TviTon Tovlic ki ar<br />
iyo TeTri... iyo ultraiisferi~. 3<br />
`Tovlis~ dadgmamdec da merec publikis nawili da misi<br />
interesebis gamomxatveli oficiozuri gazeTi `Кавказ~-i<br />
ukmayofilebas gamoxatavda meierholdis modernistuli<br />
repertuaris gamo. amas pirdapir asabuTebs speqtakl `Tovlze~<br />
gamoqveynebuli recenzia: `Cvenma mayurebelma ver moaswro<br />
`CaZiruli zaris~ 4 mere sulis moTqma, rom meierholdma axali<br />
dartyma ganizraxa da mayurebels Tavze daayara pSibiSevskis<br />
WuWyiani `Tovli~... scenuri Sarlatanobis nimuSi~. 5<br />
yvelasTvis gaugebarma `Tovlma~, romelSic `egvi pturi<br />
wyvdiadi sufevda~, aiZula meierholdi kulisebSi damalvoda<br />
ganrisxebul mayurebels. Tumca sabolood speqtakli istoriuli<br />
mniSvnelobis gamodga, mas ruseTSi uwodeben pirobiTi,<br />
antinaturalisturi Teatris pirvel cdas.<br />
Cven profesiaSi kritikul recenziebs meti mniSvnelba aqvs,<br />
vidre saqebar diTirambebs: kritikosebis paTosi, Tavisi uaryofiTi<br />
muxtiT, mets gveubneba meierholdis gaugebar eqsperimentze da<br />
ufro gvafiqrebs uCveulo kanonzomierebis SemTxvevaze, romelsac<br />
adgili hqonda maSin. vis SeuZlia imis Tqma, naxa, Tu ara<br />
Teqvsmeti wlis galaktionma meierholdis `iisferi Tovli~,<br />
Tumca misi araCveulebrivi metafora: `me Zlier miyvars iisfer<br />
Tovlis qalwulebiviT xididan fena~ ucnaurad saxiers xdis<br />
daviwyebul, gamqral spektakls, TiTqos gvenaxos igi... SesaZloa,<br />
swored Teatraluri STabeWdilebis anarekli mogvevlina<br />
mogvianebiT saocar leqsad, an iqneb geniosebi erTnairad<br />
araCveulebrivad xedaven Cveulebriv movlenebs! aseTi ram xdeba<br />
xolme, Tumca, ratomRac mgonia, rom galaktionma SemTxveviT ar<br />
uwoda Tavis leqss `Tovli~, vfiqrob, rom igi swored<br />
meierholdis `iisferi Tovlis~ konceptze migvaniSnebda,<br />
mxatvrul saxeze, romelmac SesaZloa SeZra poeti da, Tavis<br />
mxriv, aseTi leqsiT upasuxa. SeiZleba vTqvaT, rom: radgan<br />
fSibiSevskic modernistia, SesaZloa, swored mimarTulebas<br />
ekarnaxa msgavsi aRqma galaktionisTvis, magram fSibiSevskis<br />
piesaSi Tovli TeTri iyo. sxva mxriv, orive `TovlSi~ erTi da<br />
igive ram xdeba: aqac da iqac saubaria lamaz sikvdilze, anu,<br />
cxovrebisagan daRlili adamianebis im ocnebaze, romelic<br />
scildeba ukve simbolizmis esTetikas da dekadansis idealSi<br />
gadadis..<br />
1906 wels fSibiSevskis `Tovli~ misi gmirebis vnebaTa<br />
daufaravi siSiSvle Sokis momgvreli gaxldaT da, cxadia, yvela<br />
erTnairad ver aRiqvamda: moulodnelobisgan Seuracxyofili<br />
Tbiliseli recenzenti saubrobda `WuWyian Tovlze~, romelic<br />
mas Tavze Turme vsevolod meierholdma daayara. galaktionis<br />
poeturi qmnileba Sors dgas amgvari SegrZnebebisgan: misi<br />
zambaxisferi Tovli – sufTaa. iyo Tu ara realurad raime<br />
kavSiri am or `Tovls~ Soris - varaudis Temaa. mxolod imis<br />
Tqma SeiZleba, rom Cven qalaqSi XX saukunis dasawyisSi saswauli<br />
moxda: gadaikveTa sami didi xelovanis gza: stanislav<br />
fSibiSevskis, vsevolod meierholdis da sul axalgazrda<br />
galaktion tabiZisa.<br />
Teatri poezia ar aris. mas SedarebiT ufro uWirs bolomde<br />
`gamouTqmelobis~ scenuri xorcSesxma, rac sruliad bunebrivia<br />
misi mTavari Taviseburebis da bunebis gaTvaliswinebiT. magram<br />
Teatrs gaaCnia sxva upiratesoba – Cveneba, saxieri gadmocema,<br />
c oc xa li konta qti, i nter pr etir eb a, m ay ur eb li s<br />
mojadoeba...…amitomac iZens gansakuTrebul mniSvnelobas<br />
fSibiSevskis `Tovli~, romelic 1906 wlis gazafxulis sezonze,<br />
TbilisSi bolo Camosvlisas, dadga meierholdma. Tumca, es<br />
gansakuTrebuli SemTxveva iyo, rogorc wesi, mis dadgmebs udidesi<br />
warmateba hqondaT. `haneles~ dadgmas presaSi reJisoruli<br />
Semoqmedebis apoTeozs uwodeben. meore sezoni ki v. meierholdma<br />
m. meterlinkis 6 `tentaJilis sikvdiliT~ daasrula. speqtakli<br />
TamaSdeboda muqi mwvane tulis qsoviliT gadakrul CarCoSi,<br />
fizgarmonze Sesrulebuli akompanimentis TanxlebiT: `artistebi<br />
antraqtebze gamoZaxebisas ar gamodiodnen. mexuTe aqtis Semdeg<br />
daiwyo grandiozuli ovacia... gamoiZaxes aranakleb ocjer~. 7<br />
ase daemSvidoba maestros Tbilisi.<br />
meierholdi ukmayofilo iyo msaxiobebiT da uCioda maT<br />
TamaSs. Tbilisidan gagzavnil werilSi igi werda: `mSralad,<br />
teqnikurad, magram ras izam? rodisRa gamoCndebian momavali<br />
64 65
mixeil kalandariSvili modernistuli eqsperimenti tiflisSi<br />
Teatris msaxiobebi~. 8 amgvari msaxiobebi masTan mxolod oci<br />
wlis Semdeg mividnen, Tavisi xalisiani xelovnebiT gaielves<br />
da wavidnen, sul male TviTonac SeeTvisnen `socialisturi<br />
realizmis Teatris amRvreul, damdgar gubes~. 9<br />
Tbilisuri sezonebi gardamtexi gaxda v. meierholdis<br />
SemoqmedebisTvis: aq man xorci Seasxa Tamam ideebs da Canafiqrebs,<br />
realurad warmoadgina axali reJisoruli gamomsaxvelobisa<br />
da xerxebis mTeli speqtri. swored Tbilisurma eqsperimentebma<br />
daudes dasabami msoflioSi saxelganTqmul `rusul pirobiT<br />
Teatrs~; Tavis mxriv, qarTulma scenamac ganviTarebis uSualo<br />
impulsi miiRo vsevolod meierholdis xelidan. ecnoboda<br />
samxatvro Teatris axalTaxal aslebs, ufro metic, sruliad<br />
axali, modernistuli repertuaris uSualo mowme gaxda.<br />
meierholdma saqarTvelo datova madlieri mayureblis<br />
samaxsovro saCuqriT – vercxlis firfitaze amotvifruli<br />
sityvebiT: 10 `Tqven dagvamarcxeT, – swerda mas mravalricxovani<br />
Tbiliseli mayurebeli, – Tqven SeZeliT dagemsxvriaT eWvis<br />
yinuli, undoblobis yinuli, rodesac Tqven mogvevlineT, Cven<br />
ar gicnobdiT... Tqven gyavdaT uamravi mteri, Tqven isini axlac<br />
gyavT, magram isini imas ki ar uaryofen, Tu rogor TamaSobT,<br />
aramed Tu ras... Tqven dagvimorCileT mwyobri ansamblis SeteviT,<br />
axali repertuaris Seupovari ieriSiT... gamarjvebulebs ar<br />
asamarTleben!~<br />
rogorc Cans, gulisamaCuyebelma damSvidobebam ver moubruna<br />
guli meierholds da man ver daiviwya yvela is wyena, rac ori<br />
sezonis ganmavlobaSi SemoqmedebiTi wvis Sedegad Sexvda. es im<br />
werilidanac Cans, romelic man Tbilisidan gamgzavrebis win<br />
dawera: `me mombezrda, xalxs anbani vaswavlo, me poeti var da<br />
ara skolis maswavlebeli... arc uxovi, arc fedotovi, da arc<br />
miT umetes nemiroviC-danCenko... me esTeti var. mombezrda WuWyian<br />
perangebSi da gaqonil SarvalSi siaruli... me minda, imdenad<br />
kargad viyo Cacmuli, rom sulis mSvenieri swrafva sacvlis<br />
elvarebas Seesabamebodes~. 11<br />
TxuTmeti wlis Semdeg meierholdi komisris msgavsad<br />
gimnasturasa da tyavis qurTukSi gamoewyo, miuxedavad imisa,<br />
rom omi ukve karga xnis damTavrebuli iyo. Tumca amgvar<br />
samosSi man didxans ver gaZlo: `stalinis meore xuTwledis<br />
periodSi, rodesac yvelaze mediduri xelmZRvaneli amxanagebi<br />
gamocxaddebodnen xolme kabinetebSi, TeatrebSi da restornebSi<br />
gimnasturiT Semosilebi `beladis msgavsad~, maSin meierholdi<br />
ukve saukeTeso mkeravTa kostumebs aniWebda upiratesobas,<br />
inglisur halstuxebs, italiur qudebs, mkacr, aristokratul,<br />
konservatiul stils~. 12<br />
am Cacma-gadacmebis logikis axsna SeiZleba: rolis<br />
gasaxsnelad msaxiobisTvis kostumi iseve mniSvnelovania, rogorc<br />
qmedeba. meierholdi ki, suliT xorcamde artisti, stilis<br />
ufaqizesi grZnobiT Tavisi principebis Sesatyvisad icvamda;<br />
magram misi iersaxe yovelTvis konfliqturad gamoiyureboda<br />
garemos fonze.<br />
meierholdma datova Tbilisi da daikarga is realuri<br />
SesaZlebloba, rom ara petrogradSi, aramed swored aq<br />
aRsrulebuliyo cocxali marionetebis `modernistuli<br />
Teatris~ Tamami mxatvruli idea, romelic msoflio reJisoruli<br />
Semoqmedebis umaRles mwvervals warmoadgens. Tumca, SeiZleba<br />
iTqvas, rom erTgvari estafeta gagrZelda _ saqarTvelos<br />
kulturis, tradiciisa da gemovnebisTvis ucxo ar aris aseTi<br />
xasiaTis Teatris sistema. es bevrad ufro gvian, magram mainc<br />
aRsrulda da xorci Seisxa marjaniSvilis da axmetelis<br />
modernistul eqsperimentebSi. axalma talRam axleburad aagora<br />
XX saukunis udidesi Teatraluri idea, romlis dabadeba<br />
Ggordon kregis saxels ukavSirdeba. 70-iani wlebidan dRemde<br />
qarTuli Teatri kvlav am talRaze aRmoCndeba, isev am ideidan<br />
aRmocendeba da gabrwyindeba speqtaklebiT, romlebic qarTuli<br />
xelovnebis emblemad iqcnen: `yvaryvare~, `kavkasiuri carcis<br />
wre~, `riCard mesame~, `mefe liri~ da sxva.<br />
1. Кавказ, 1904, 28 сентября;<br />
2. stanislav pSibiSevski (1868-1927) - poloneli mwerali da<br />
dramaturgi. modernisti, dekadenti, TanamedroveTa yuradRebas iqcevda<br />
antimeSCanuri, burJuaziul-anarqistuli meamboxe suliskveTebiT, mwvaved<br />
asaxavda burJ. inteligenciis cnobierebis kriziss. sayrdens eZebda<br />
nicSeseul `Zlieri pirovnebis kultSi~, erotizmSi, princi pSi,<br />
66 67
`xelovneba xelovnebisaTvis~, piesebi `bednierebisaTvis~ (1899) da<br />
`Tovli~ (1903), gamoirCeva stilis gamokveTili, ganzrax efeqtaciiT;<br />
3. Jelagin J., Dark Genius, OPY, LTD. London, 1982, P.89;<br />
4. SeniSvna: saubaria g.hauptmanis `CaZirul zarze~;<br />
5. Кавказ, 1904, 4 октября;<br />
6. moris meterlinki (1862-1049) - belgieli mwerali, dramaturgi,<br />
filosofosi.. meterlinki qmnida zRaprul filosofiur piesebs.<br />
misi adreuli dramatugiis wamyvani Temaa daucveli da brma adamianis<br />
bedi gaugebar, daundobel samyaroSi. mis nawarmoebebs gamsWvalavs<br />
idumali bedisweris dekandenturi koncepcia. gansakuTrebuli<br />
popularobiT sargeblobdnen misi piesebi: `mona vana~, `brmebi~, `lurji<br />
frinveli~, `tentaJilis sikvdili~, `da beatrisa~, `peleasi da<br />
melisandra~ da sxva;<br />
7. Jelagin J., Dark Genius, OPY, LTD. London, 1982, p.109;<br />
8. iqve, gv. 106-107;<br />
9. Jelagin J., Dark Genius, OPY, LTD. London, 1982, p. 106-107;<br />
10. Тифллисский листок, 1905, 1 марта;<br />
11. ix. iqve, elagini, gv. 106-107;<br />
12. iqve, Jelagin, p. 106-107.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
i. Tuxareli, meierholdi saqarTveloSi, disertaciis avtoreferati,<br />
Tb. 1978.<br />
maia kiknaZe,<br />
asocirebuli profesori<br />
Tojinebisa da Crdilebis warmodgenebi<br />
indoneziaSi<br />
(vaiang kuliti)<br />
Crdilebisa da Tojinuri Teatris saxeobebi, romelic termin<br />
vaiangis 1 qveS gaerTianda erT-erTi Zveli da gavrcelebuli<br />
sanaxaoba iyo indoneziaSi, gansakuTrebiT ki _ kunZul iavaze.<br />
Tojinuri sanaxaoba vaiangi Tavis TavSi moicavda yvela<br />
aspeqts sazogadoebrivi, ideologiuri Tu kulturuli<br />
cxovrebisa da am TvalsazrisiT is `iavuri sinamdvilis oreuls~<br />
warmoadgenda, romelSic mkafiod ikveTeboda indoneziuri<br />
klasobrivi sazogadoebisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi:<br />
winaparTa kulti, agraruli kulti da animisturi tradiciebi.<br />
iavis, balis, maduras soflebSi saRamos 7 sT.-ze qoqosis<br />
zeTiT gaJRenTil naTuras aanTebdnen da xis karkasze gadaWimul<br />
TeTr tiloze _ ekranze, cnobili Tojinebis Teatris vaiangis<br />
warmodgenebs marTavdnen, sadac orkestr gamelangis musikis<br />
TanxlebiT xaris tyavisagan Sekerili Tojinebi mefeebis, gmirebis,<br />
princesebisa da groteskuli urCxulebis saxeebs warmoadgendnen.<br />
ekranze RvTaebebisa da miTiuri gmirebis gamoCena principSi<br />
iyo winaparTa sulebis gamoZaxeba, romlis Cvenebebisas vaiang<br />
kulitis (tyavis Tojina) warmodgenebi uzrunvelyofda da<br />
romelic miznad isaxavda winaparTa mier STamomavlebis<br />
dalocvasa da maTTvis keTildReobis motanas.<br />
Senoba, sadac warmodgena imarTeboda, pirobiTad gayofili<br />
iyo or nawilad. erT mxares qalebi da bavSvebi isxdnen, romlebic<br />
Crdilebs uyurebdnen, meore mxares _ mamakacebi da isini<br />
meTojinisa da Tojinis TamaSs adevnebdnen Tvalyurs. mayurebelTa<br />
amgvari ganlageba migvaniSnebda, rom warmodgena erTdroulad<br />
Crdilebisa da Tojinebis sanaxaoba iyo, raSic mdgomareobs<br />
misi unikalurobac.<br />
vaiang kulitis warmodgenebis ZiriTadi funqcia, romelic<br />
saritualo, religiur-mistikuri niSan-TvisebebiT xasiaTdeba,<br />
boroti sulebis Selocva, RvTaebebis gulis mogeba, miwis<br />
68 69
maia kiknaZe<br />
Tojinebisa da Crdilebis warmodgenebi indoneziaSi<br />
ganayofiereba da kargi mosavlis aReba gaxldaT. agraruli<br />
magiis Semcvel epizodebSi, rac, pirvel rigSi, brinjis mosavlis<br />
aRebasTan iyo dakavSirebuli animisturi religiisaTvis<br />
damaxasiaTebeli sagnis, am SemTxvevaSi, brinjis sulier arsebad<br />
warmoCena da maTdami pativiscemis gamoxatva warmodgenis<br />
ZiriTadi Tema gaxldaT. am dros sruldeboda warmodgena<br />
`brinjis RvTaeba sri~, raTa kidev erTxel pativi miegoT brinjis<br />
mindvrebisaTvis da ganedevnaT parazitebi, radgan iavelTa gagebiT<br />
Tu rituali ar Sesruldeboda mosavalic ar iqneboda.<br />
vaiangis warmodgenebis daniSnuleba da mizani kidev ufro<br />
Rrma da mravalmxrivi iyo, rac mTlianad indonezieli xalxis<br />
rwmenasa da Sexedulebaze iyo dafuZnebuli. vaiang-kulitis<br />
lakonebis Casma aucilebeli iyo adamianis cxovrebis iseT<br />
mniSvnelovan epizodebSi, rogoricaa dabadeba, iniciacia da<br />
sikvdili. Tu romelime ojaxs surda misi vaJi lamazi<br />
gamosuliyo, sasurveli iyo fexmZimobis me-7 Tves SeekveTaT<br />
piesa `arjunas dabadeba~. xolo Tu adamians boroti sulebisagan<br />
ganTavisufleba sWirdeboda, speqtakl `kolos dabadebas~<br />
warmoadgendnen radgan mosaxleobis azriT, warmodgenas magiuri<br />
Zala gaaCnda da is ara marto SemkveTisTvis (warmodgena<br />
yovelTvis SekveTiT tardeboda), aramed damswre<br />
sazogadoebisTvisac Zalze sasargeblo iyo da xSirad CaZinebul<br />
mayurebelzec (speqtakli 9-10 saaTi grZeldeboda) dadebiT<br />
gavlenas axdenda, radgan maT uaryofiTi energiisgan<br />
aTavisuflebda.<br />
rogorc vxedavT, warmodgena yovelTvis gansakuTrebuli<br />
SemTxvevebis dros tardeboda da mas aranairi gasarTobi<br />
datvirTva ar gaaCnda. dabadeba Tu gardacvaleba, fexmZimoba,<br />
winadacveTa, avadmyofoba Tu sixaruli, omis dawyeba Tu damTavreba,<br />
axali mmarTvelis mosvla Tu sxva mniSvnelovani movlenebi<br />
adamianisa Tu qveynis cxovrebaSi Tojinebis monawileobis gareSe<br />
ar Caivlida. aseTi Zala gaaCnda tyavis warmodgenebs, romelic<br />
wminda sanaxaobad iTvleboda, xolo Tojina _ magiuri Zalis<br />
matareblad, romelsac didi pativiscemiT epyroboda misi sulis<br />
Camdgmeli meTojine _ dalangi, speqtaklis reJisori da Tojinis<br />
matarebeli. yvelaze ganaTlebuli adamiani iavur sazogadoebaSi<br />
(gansakuTrebiT sasaxlis karis dalangi, romlis koleqciaSi<br />
600-mde Tojina inaxeboda), romelic Tavisi mniSvnelobiTa da<br />
sazogadoebrivi mdgomareobiT qurumsac ki utoldeboda.<br />
speqtaklis dawyebis win, roca locvas ityoda, Tojinebsa da<br />
rekvizits bolSi gaaxvevda, ekranis win moikalaTebda da gonebis<br />
koncentraciis meSveobiT gardacvlil sulebTan kontaqtis<br />
damyarebas axerxebda. aseTi niWis wyalobiT qveynis mmarTvelebi<br />
vaiangis meTojineebs, rogorc es qronikebSia aRniSnuli (1847-<br />
77), saxelmwifos siZlieris garantad Tvlidnen da cdilobdnen<br />
isini mudam TavianT garemocvaSi hyolodaT. me-19 s.-is 2 iavuri<br />
Txzulebis erT-erTi personaJi (serat Centini) ki dalaings<br />
RmerTis simbolod miiCnevda `dalaingi _ es RmerTia, romelmac<br />
Seqmna yvelaferi da daadgina Cveni bedi, im dros, roca adamiani<br />
dedis saSoSi Caisaxeba, misi cxovrebis istoria ukve<br />
gaTamaSebulia da dasrulebulic. asea Tojinur warmodgenebSic<br />
_ vis Tu ara dalangs SeuZlia Tojinebis moqmedebebisa da<br />
moZraobebis xelmZRvaneloba _ es aris erTianoba Semoqmedisa<br />
da qmnilebisa _ Cveni cxovrebis gza vaiangis piesaa.~<br />
Tojinur warmodgenebs Tavisi tradiciuli repertuari<br />
gaaCnda. piesebi, anu lakonebi, specialurad iTxzveboda da is<br />
zepirsityvierebiT Taobidan Taobas gadaecemoda. amave dros<br />
warmoadgendnen maTTvis ukve kargad nacnobi induri eposis<br />
`ramaianasa~ da `mahabharatas~ siuJetebs, romelTa epizodebic<br />
saukuneebis manZilze nel-nela adgilobriv zRaprebsa da<br />
miTologiur motivebSi gaiTqvifa. ase Seiqmna iavuri<br />
miTologiiTa da istoriiT STagonebuli nawarmoebebi: `ramaiana~<br />
(IX), `arjunas qorwili~ (X).<br />
vaiangis lakonebis ZiriTadi Tema adamianis daniSnuleba,<br />
sakuTari Tavis Zieba da cxovrebis sazrisis Secnoba gaxldaT.<br />
mTavari gmiris (vaJis) gamgzavreba ukvdavebis wlis an ucnobi<br />
mamis mosaZebnad da am gzaze (ZiriTadad, uRran tyeSi) uamravi<br />
dabrkolebebis gadalaxva, urCxullebTan da goliaTebTan brZola<br />
araerTi lakonis siuJetSi iyo warmodgenili. erT-erTi iaveli<br />
avtoris princi mankunegoro VII-is 3 mtkicebiT, survili gaigo,<br />
vin aris mamaSeni, cxovrebis gagebis survilia, rac piesaSi<br />
mxolod meditaciis samadis gziTaa SesaZlebeli. mamis saZebnelad<br />
wasuli axalgazrda vaJi meditaciaSi varjiSobs. man unda<br />
daTrgunos vnebebi da survilebi. adamianuri vnebebi da sisusteebi<br />
70 71
maia kiknaZe<br />
Tojinebisa da Crdilebis warmodgenebi indoneziaSi<br />
ki lakonSi simbolurad urCxulebisa da goliaTebis saxiTaa<br />
warmodgenili. goliaTebis damarcxeba ki sakuTar vnebebze<br />
gamarjvebas niSnavda.<br />
vaiangis warmodgenebSi kargad aisaxa indoneziuri<br />
sazogadoebis ierarqiuli dayofac, rac moqmed pirTa sametyvelo<br />
enaSic vlindeboda. mayureblisaTvis Znelad gasagebi RmerTebis<br />
ena iyo, advilad gasagebi ki msaxurTa ena. qveynis ierarqiuli<br />
mowyoba migvaniSnebda ama Tu im funqciaze, mis saWiroebebsa da<br />
aucileblobaze indoneziur sazogadoebaSi. mag.: RvTis msaxurTa<br />
funqcia ritualis mowyoba iyo, raindebs saxelmwifos dacva<br />
evalebodaT, vaWrebs ki ekonomikis ganviTarebisTvis unda SeewyoT<br />
xeli. ierarqiuli mowyobidan gamomdinareobda lakonis<br />
moralur-eTikuri swavlebac, rac vaiangSi `moraluri<br />
pluralizmis kodeqss~ (andersoni) efuZneboda. amdenad, adamianis,<br />
rogorc garkveuli socialuri fenis warmomadgenlis moqmedeba,<br />
vaiangis mixedviT, Tavisi kargi an cudi TvisebebiT ki ar<br />
fasdeboda, aramed imiT, Tu rogori warmomadgeneli iyo Tavisi<br />
rangisa (mag., kauravebs kicxavdnen imis gamo ki ara, rom isini<br />
cudebi arian, aramed imis gamo, rom cudi raindebi arian).<br />
vaiangis lakonebis mniSvnelovani nawili qveynis warsulis<br />
Txrobasac eTmoboda da mas ganixilavdnen, rogorc erTian<br />
uwyvet movlenas istoriuli procesebisa. vinaidan iavelTa<br />
sulieri cxovreba vaiangTan iyo dakavSirebuli da is maTTvis<br />
garkveul skolis funqciasac asrulebda, istoriis ardaviwyebas<br />
winaparTa brZolebis, RmerTebis, pandavebis, madjahitebis<br />
mmarTvelebisa da misi STamomavlebis CvenebiT cdilobda. am<br />
TvalsazrisiT vaiangi saganmanaTleblo da SemecnebiTic iyo,<br />
romelsac didi gavlenis moxdena SeeZlo axalgazrdobaze. mis<br />
sulier aRzrdasa da xalxuri tradiciebis SenarCunebaze, vinaidan<br />
masSi kargad ikveTeboda humanisturi msoflmxedveloba,<br />
movaleobisadmi erTgulebis grZnoba, samarTlianobisaTvis brZola<br />
da maRali idealebi.<br />
vaiangis gmirebis istoria da Tojinis figuris moxatuloba<br />
imdenad popularuli iyo mTel indoneziaSi, rom arqiteqturaSi<br />
`vaiangis stilic~ ki damkvidrda. vaiangis personaJTa cxovrebis<br />
amsaxveli epizodebi monumentur xelovnebaSi gamoiyeneboda da<br />
araerTi arqiteqtoruli Sedevris kedlebze iyo gamosaxuli.<br />
mag: vulkanuri warmoSobis plato diengze 4 ganlagebuli Sua<br />
saukuneebis arqiteqturis saukeTeso nimuSebi momcro sakulto<br />
nageboba Candebis yvelaze warmosadgeni Zeglebi Teatr vaiangis<br />
gmirebis personaJebiTaa dasaxelebuli. (Candi puntadeva, Candi<br />
arjuna, Candi bima) da sxva.<br />
vaiangi erT-erTi mniSvnelovani movlena gaxldaT indoneziis<br />
kulturis istoriaSi da is am kulturis simbolos<br />
warmoadgenda. mravali saukuneebis manZilze vaiangi ayalibebda<br />
iavelTa esTetikur gemovnebasa da msoflmxedvelobas, qmnida<br />
kulturasa da icavda tradiciebs, romelsac Taobidan Taobas<br />
gadascemda.<br />
1. vaiangi _ ramdenime mniSvneloba aqvs<br />
a) mas eZaxian Tojinebs gamoWrils xis an tyavisagan<br />
b) warmodgenas niSnavs<br />
g) adgilobrivi mcxovreblebi vaiangis mniSvnelobaSi suls,<br />
aCrdils gulisxmobdnen;<br />
2. С. С. Кузнецова – У истоков индонезийской культуры м. 1989<br />
ст. 88;<br />
3. И. И. Соломоник – Традиционный театр кукол востока м. 1983<br />
ст. 105;<br />
4.Г.Г. Баидиленко – Культура и идеология средиевековых<br />
государств явы м. 1984 ст. 59.<br />
72 73
guliko mamulaSvili,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
Zveli sparsuli Teatris nairsaxeobis, `Tazies~, Rrmad<br />
mistikuri arsi, erovnuli fesvebi da sulieri, zneobrivmoraluri<br />
Rirebulebebi gansakuTrebuli siRrmiT warmoCndeba<br />
iraneli avtorebis specialur samecniero literaturaSi. iranel<br />
specialistTa xedva kidev ufro naTels xdis `Tazies~ da<br />
Sahsei-vahseis misteriul buneba-xasiaTs, mis kulturologiur<br />
Rirebulebas mTeli Sua saukuneebis iranuli yofisTvis da,<br />
imavdroulad, mis principul mniSvnelobas sazogadod sparsuli<br />
Teatris CamoyalibebisaTvis; miT umetes, roca aseTi samecniero<br />
kvlevebi amomwurav istoriul-literaturul wyaroebzea<br />
dayrdnobili. Cven uprianad miviCnieT sparsulenovani samecniero<br />
Sromebis monacemebi calke warmogvedgina, radgan maTSi<br />
Tanmimdevrulad da kompleqsuradaa ganxiluli samsjelo<br />
misteriis arseboba warmoSobis dRidan dRemde da Tavmoyrilia<br />
yvela monacemi iranis vrceli teritoriis yvela kuTxidan.<br />
qvemomoyvanili masala ramdenime aseTi Sromis ZiriTadi Sinaarsis<br />
mokle mxatvrul gadmocemas asaxavs SigadaSig Cveni<br />
komentarebiTurT.<br />
`misteriis dadgma~ (Sabihgardani) an `misteriis Sesruleba~<br />
(Sabahxani), igive `Tazie~, iyo warmodgena, warmoSobiT<br />
dakavSirebuli islamis winaswarmetyvelis ojaxis dramatuli<br />
movlenebisa da cxovrebis Sesaxeb arsebul gadmocemebTan.<br />
gansakuTrebiT es Seexeba im faqtebs da tragediebs, rac imam<br />
huseinsa da mis ojaxs daatyda Tavs moharamze, hijris 662<br />
wels, romelic swrafad gavrcelda da moicva xalxuri<br />
kulturis, zepirmetyvelebisa da dasTanebis (Tqmulebebis) yvela<br />
mimdinareoba.<br />
arabTa gabatoneba iranSi erovnul marcxad aRiqmeboda da<br />
iranelebi imTaviTve cdilobdnen, Tavi daexsnaT am batonobisagan.<br />
maT arab xalifebs daupirispires winaswarmetyvelis, muhamedis<br />
memkvidreebis Sto, garkveuli jgufi Seqmnes safaris saxiT da<br />
am gziT sando `sp. Sia~ seqta warmoiqmna, romelic moqmedebda<br />
abasidebis mmarTvelobamde (XVI-XVII s.), vidre `Sia~, anu Siitoba,<br />
Siizmi, ar gamocxadda oficialur religiad.<br />
sefianTa saxelmwifos (1502-1722 ww.) politika Siizms<br />
eyrdnoboda, romlis meSveobiTac iranma damoukidebloba moipova,<br />
qveyana fexze dadga, gaZlierda. `Tazies~ warmoCena da ayvaveba<br />
ki am politikuri da religiuri damoukideblobis erT-erTi<br />
Semadgeneli nawili da Sedegi iyo. saSualo klasis ganviTareba,<br />
vaWrebisa da wvril mewarmeTa, xelosanTa momagreba ganapirobebda<br />
myar ekonomikur viTarebas, SedarebiT stabilurobasa da simSvides,<br />
rac religiurad unda Semkobiliyo salocavi gund-dasebisa da<br />
misteriuli saxiobebis arsebobiT. sefianTa dinastia, uwyobda<br />
ra xels xelovnebis, literaturis, mwerlobis, poeziis<br />
ganviTarebas, agebda didebul arqiteqturul nagebobebs, imgvar<br />
sazogadoebriv garemos qmnida, saiqioze, imqveyniur cxovrebaze,<br />
rom SeZlebuli moqalaqeni, memamuleni Tu didebulebi,<br />
afinansebdnen religiuri misteriebis Semsrulebel dasebs. saero<br />
xelovnebaSi (cekva, simRera, mxatvroba, poezia) moRvawe msaxiobebis<br />
garda, sefianTa dedaqalaqSi isfahanSi umaRles mwvervals miaRwia<br />
profesiuli misteriuli dasebis Camoyalibebis procesma. es<br />
dasebi aisidan vaxSmamde awyobdnen msvlelobebs, rac XIX saukunis<br />
Suawlebamde iyo SemorCenili. maT mier warmodgenili scenebi<br />
Seicavdnen sanaxaobebs kacobriobis dasabamidan VIII Siiti imamis<br />
saflavis monaxulebamde.<br />
963 wels qristianuli welTaRricxviT, Tazie pirvelad<br />
Catarebula baRdadSi mayzoldoulebuies wyalobiT.Mman brZaneba<br />
gasca, bazari daketiliyo da Savebi (ZaZebi) CaecvaT.BbrZanebis<br />
gamo ara, magram ufro Rrma xalxuri tradiciis gamoisobiT<br />
Taziem TandaTan swored aseTi saxe miiRo: ZaZebi, Savebi da<br />
bazris daketva. Svidi Semdgomi saukunis ganmavlobaSi Tazie<br />
ixveweboda da TandaTan Teatraluri piesis, anu misteriis<br />
(saxiobis), saxe miiRo. mogzaurTa wyaroebi mowmoben, rom mkerdSi<br />
cema, jaWvebis rtymeva, moTqma-tirili, xmiT simRera-glova, almebis<br />
tareba, Semdgom ki sagangebo samosis da garegnuli atributikis<br />
gamoyeneba _ yovelive es ukve adridanve Tazies maxasiaTeblebad<br />
gvevlineba.<br />
Camoyalibda terminologiac. ase, mag.: misteriis mowyoba<br />
aris Sabihsazi (`mibaZvis mowyoba~), msaxiobi _ Sabihbaz<br />
74 75
guliko mamulaSvili<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
(mimbaZveli, moTamaSe) an Sabihxan (misteriis wamkiTxveli), Sabih<br />
(misterikosi), bazigar (msaxiobi) da sxv.<br />
rogorc Cans, sefianTa (1502-1722) dinastiis dros Taziem<br />
gaiara Tavisi srulqmnisa da srulyofis saboloo etapi da<br />
miaRwia mwvervals. am srulyofilebis Semdeg igi im saxiT<br />
warmoCinda, rogoradac dResdReobiT vicnobT.<br />
rogorc irkveva, piesa, Teatraluri warmodgena jer kidev<br />
1634 wels qristianuli welTaRricxviT (Seesabameba mzis<br />
kalendriT pijris 1012 wels) ar arsebobda. iyo mxolod<br />
samgloviani rituali (qviTini, moTqma, xanjlis cema, datireba<br />
aSuris dRes, panaSvidi da misT.). magram 1668 weli qristianuli<br />
welTaRricxviT (mzis kalendriT, hijris 1046 weli) sefi IIis<br />
Sahobisas, yofila movlena, romelsac tavernie misterias<br />
uwodebs. metad sayuradReboa aseTi scenis aRwera: bavSvebi<br />
daxocilebs TamaSobdnen da kuboebSi iwvnen gaunZrevlad<br />
mZinareebiaviT. GmaT garSemo ki glova-datireba iyo<br />
gamarTuli.Ees bavSvebi ganasaxierebdnen xalifasgan moklul<br />
huseinis or mcirewlovan vaJs. es ukve msaxiobobaa da<br />
Teatraluri scena, romelic diliT iwyeboda da (5 saaTi)<br />
SuadRemde grZeldeboda. dasSi mxolod mamakacebi Sediodnen<br />
da qalebis rolebs yrmebi, ymawvil-Wabukebi asrulebdnen. Tumca<br />
gogonebi 9 wlamde daSvebulni iyvnen.<br />
1738 wlisTvis (mzis kalendriT hijris 1166 wels)<br />
u.franklini gvamcnobs TamaSobebis Sesaxeb, romelic ambebisa<br />
da Tqmulebebis (dasTanebis) nawilebs eyrdnoboda.Ees iyo piesa,<br />
saxioba (sp. nemaieS). dasSi sxvadasxva asakis msaxiobebi<br />
monawileobdnen, iyo simboloebic (magaliTad, `faraTis wyali~,<br />
`samoTxis wyali~); msaxiobebs ecvaT Sesabamisi Sesamoslebic,<br />
quCebSic gamodiodnen huseinis neStis Tanmxlebebad, iyo ficxeli<br />
omi da Cxubi, xalifa ijda Zvirfasad morTul-mokazmul cxenze,<br />
xolo mis gverdiT idga is frangi elCi, romelic Siitad<br />
moiqca da Sahidad, anu mowamed, wamebulad iqca.<br />
Tazies erT-erTi yvelaze mimzidveli da Teatralurad<br />
saintereso scena iyo yasimis qorwinebis ambavi, romelic<br />
idgmeboda samgloviaro warmodgenaSi. yrma Wabuki yvela<br />
Sesabamisi morTulobiT TamaSobs patarZlis _ hasanis<br />
qaliSvilis fatimas, rols. yasimi (huseinis ufrosi vaJi) da<br />
fatima Sewyvetili qorwilis dros eTxovebian erTmaneTs, unazes-<br />
unatifesi gamoTxovebisas saqmro aZlevs sacoles samgloviaro<br />
samoss, romelsac is mxrebze moigdebs da Semdeg ki ojaxis<br />
Tanamgzavri qalebis garemocvaSi warmoTqvams satiral leqss<br />
daRupul yasimze.<br />
aRniSnuli sasiyvarulo sevdiani sceniT Tazies sistema<br />
ukve aSkarad mZlavr ganacxads akeTebs namdvil Teatrze. zendebis<br />
xelmwifobis dasasruls Taziem Tavi Teatris saxed warmoaCina.<br />
xolo mogvianebiT, yajarTa epoqis dros (1795-1925), Tazie<br />
samefo karis yuradRebas miipyrobs, da didebulTa da didvaWarTa<br />
mfarvelobis qveS moeqca.<br />
erTgvarad moduri gaxda Tazies mxardaWera, rac mxolod<br />
saxiobis mfarveloba ki ara, saerTo saxalxo erovnuli<br />
pativiscemis mizidva-mimxrobasac niSnavda. amiT Tazies momxreni<br />
upirispirdebodnen Taziesadmi skeptikurad ganwyobilT. yajarTa<br />
dinastiis dros Taziem Tavisi ganviTarebis mwvervals miaRwia.<br />
igi imarTeboda TamaSxaneebSi, TaqieebSi (dasayrdeni), huseiniebSi<br />
(huseinis saxli), droebiT Teatralur SenobebSi _<br />
nemaieSxaneebSi.Aamdenad, gaCnda Teatraluri Senobebis mTeli<br />
seria, sxvadasxva Sesabamisi saxelwodebebiT. am Senobebis qselma<br />
mTeli irani moicva: dedaqalaqi Teirani, didi qalaqebi, pirvel<br />
rigSi, isfahani, sadac ukve sefianTa dedaqalaqis Zveli tradiciebi<br />
arsebobda, aseve provinciebis centrebi da ufro patara qalaqebi<br />
da dabebic.<br />
Taqies principi, dasajdom-dasayrdeni nageboba, rogorc<br />
droebiTi Senoba, karvebidan iRebs saTaves, esaa ZvelTagan<br />
gamoyolili tradicia da suliskveTeba karvebSi jdomisa,<br />
karvebSi cxovrebisa.<br />
`warmodgenis saxli~ _ nemaieSxane Sedgeboda karvisgan an<br />
Zalian didi karvisgan (karvis saxli, fanCaturi), sp. Cador,<br />
xeime. igi magrdeboda xis boZebiT da SesaZlebeli iyo misi<br />
iolad akecva da gadadgma, gadatana.<br />
Semdeg gaCnda mtkice, medgari qvis an xis Senobebi. isini<br />
warmoSobiT da ideiT ukavSirdeba tradiciul zurxanebs, mrgvali<br />
darbaziT, amfiTeatris tipis dasasxdomebiTa da centrSi<br />
moqceuli sceniT.AaseTi medgari Taqies ZiriTadi<br />
nawilebiaMmayureblebis aivnebi (yorfa) da maRali mrgvali<br />
wriuli qva (saqu) SuaSi, qvemoT, ormoSi. saqu aris TamaSis<br />
adgili, scena. erTi aseTi Taqies zusti istoria warmodgenilia<br />
76 77
guliko mamulaSvili<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
(1799 wels, mzis kalendriT hijriT 1177), faThaliSahis mefobis<br />
pirvel wlebSi. mas erqva `nouruzxanis Taqie~.<br />
am epoqis uamravi evropeli TviTmxilveli iZleva aRniSnuli<br />
tipis Teatralur SenobebSi nanaxi sxvadasxva speqtaklebis<br />
sakmaod mxatvrul da emociur aRwerebs. isini aRniSnaven, rom<br />
fanCaturiani Teatrebis garSemo Ria cis qveS uamravi xalxi<br />
iyrida Tavs, saxuravebze, banebzec adiodnen. yvela monayolidan<br />
Cans, rom Tazies warmodgenebi uzarmazari popularobiTa da<br />
siyvaruliT sargeblobda. yvelaze mniSvnelovani ki isaa, rom<br />
am droisTvis Tazie sayovelTao erovnul Teatrs warmoadgens:<br />
rogorc iTqva, misi mayureblebi da mfarvelebi xalxis farTo<br />
masebis garda vaWarTa da mewarmeTa klasi, umaRlesi aristokratia<br />
da TviT samefo ojaxebi iyvnen.<br />
Tavisi saboloo saxis Ziebisas Taziem bevri ram aiRo,<br />
mTxrobelTa institutidan (sp. nayal) da _ wamkiTxvelTagan<br />
(xeTab _ kiTxva, yuranis mkiTxveli, da sxv.). moambeni da<br />
wamkiTxvelni XIX saukunis Tazies saxiobis erT-erT mTavar<br />
Semsruleblebad iqcnen.<br />
amdenad, Tazies Teatrma Tavisi ganviTarebis umaRles<br />
safexurs miaRwia sefianTa epoqaSi isfahanSi da yajarTa epoqaSi<br />
(1795-1925) TeiranSi.<br />
nadirSah afSarma, piriqiT, am or epoqas Soris garkveuli<br />
xniT daasusta da SeaCera Tazies ganviTareba, radgan ver iyo<br />
misi, wminda Siituri aristokratiuli sanaxaobis<br />
Tayvanismcemeli.<br />
samagierod, nasreddinSahis dros yajarTa mfarvelobis qveS<br />
Tazies, marTlac, erovnulma Teatrma Tavis kulminacias miaRwia.<br />
igi gadaiqca mdidarTa da aristokratiis fufunebad,<br />
imavdroulad Rirsebad, radgan Tazies dafinanseba da mxardaWera<br />
didebulebs pativad eTvlebodaT. aseTi iyo sazogadoebrivi<br />
ganwyoba, saerTo klimati, rasac uSualod Sahis Sexedulebebi<br />
da damokidebulebebi umagrebda poziciebs.<br />
warmodgenebi uSualod sasaxlis karzec imarTeboda da<br />
yajarTa sagvareulos zogi warmomadgeneli Tavadac msaxiobobda.<br />
Ddidebulebi ki am gzaze baZavdnen Sahs da mis ojaxs, xels<br />
uwyobdnen Teatraluri Senobebis mdidrulad morTvas da<br />
galamazebas. bevrgan aRwerili aris da Caxatulicaa Teiranis<br />
mTavari Taqie, _ TaqiedoulaTi, romelic sparsuli erovnuli<br />
Teatris centrad gvevlineba am droisTvis. isfahanSic da<br />
TeiranSic arsebobda uzarmazari Taqieebi, romlebic aTasobiT<br />
mayurebels itevda, qalebi mamakacebisgan gamoyofilad sxdebodnen.<br />
aivnebi ramdenime sarTulad adioda, sadac didebulebs sakuTari,<br />
aRmosavlur stilSi gamoWrili, yajarTa epoqis sparsuli<br />
mxatvrobiTa da CuqurTmebiT morTuli loJebi gaaCndaT.Ggarda<br />
amisa, iyo naklebad SeZlebulTaTvis qandarebi da gasasvlelebi,<br />
sadac uamravi adamiani eteoda. specialur adgilebze aTasobiT<br />
qali da bavSvi sxdeboda. TaqiedoulaTi yovelTvis gadaWedili<br />
iyo aRtacebuli mayurebliT.Yyvela evropeli TviTmxilveli<br />
aRfrTovanebiT aRgviwers im Teatralur viTarebas da ganwyobas,<br />
rac sufevda imdroindel TaqiedoulaTSi Tu sxva TamaSxanebSi.<br />
centraluri Teatrebi da, pirvel rigSi, TaqiedoulaTi<br />
ukiduresad mdidruli dadgmebiT xasiaTdeboda, rac vimedovnebT<br />
Tavad Sahis karis, aristoktatiisa da maRali wreebis<br />
warmomadgenelTa xelSewyobiT da dafinansebiT xdeboda.<br />
dekoraciebi, Cacmuloba, atributika, grimi, cocxali cxovelebis<br />
(cxenebis, aqlemebis da sxv.) monawileoba, _ yovelive<br />
grandiozuli iyo.<br />
arsebobs cnobebi warmodgenebSi uamravi cxenisa da aqlemis<br />
gamosvlis Sesaxeb, rac monumentur, waruSlel STabeWdilebas<br />
tovebda. farTod iSleboda bataluri scenebic, iaraRis<br />
JRaruniTa da SeZaxilebiT, cxenebis WixviniTa da yvela saTanado<br />
aRWurvilobiT.<br />
moqmedeba TamaSdeboda ormoSi, saquze da mis garSemo. saqu<br />
Tavisi warmoSobiT Wasac ukavSirdeba, romelsac qvis sarqveli<br />
aqvs, qveS ki didi raodenobiT civi wyali. Wis sarqvelze<br />
jdoma SeiZleboda da mis garSemo qarvaslebSi xalxi ikribeboda<br />
da erToboda. sazogadoebrivi cxovrebis es xalxuri elementi<br />
TaqieSi saqus saxiT iCens Tavs: saqu – skami, dasajdomi.<br />
msaxiobebs tansacmlis gamosacvleli oTaxebi hqondaT _<br />
Tanamedrove kulisebi. aseve kulisebis saxiT mowyobili iyo<br />
cxovelebis samyofeli adgili gamosvlamde da sxva damxmare<br />
saSualebebi.<br />
TaqiedoulaTi imdroindeli evropuli (dasavluri) Teatris<br />
teqnikur xerxebs flobda da AaRWurvili iyo xmis, sinaTlisa<br />
da sanaxaobis efeqtebiT. Hhaeridan eSveboda nivTebi, eSvebodnen<br />
da dasrialebdnen angelozebi, sulebi, scenaze iqmneboda burusi,<br />
78 79
guliko mamulaSvili<br />
Rrubeli, naTeba cecxli da sxv. MmZlavri iyo xmovani efeqtebic.<br />
msaxiobebisaTvis TamaSisas gansazRvruli iyo xmis tembri, Yyvela<br />
rolisTvis damuSavebuli esa Tu is, laparakis stili, yvirili,<br />
tirili, simRera, da a. S.<br />
dasebSi mravalricxovani personali iyo. ganarCevdnen<br />
scenarists, reJisors (Sabihgardan), reJisoris TanaSemwes,<br />
musikalur dass, wamkiTxvelebs, momRerlebs, motiralebs, meomrebs,<br />
cxovelebTan momuSaveebs da sxv. MmaTi gasamrjelo mTlianad<br />
damfinanseblebze iyo damokidebuli da igi imxanad Zalian<br />
didi iyo. amitomac, dedaqalaqis profesiuli dasebis wevrebi<br />
SeZlebul adamianebad iqceodnen da pativiscemiTac<br />
sargeblobdnen.<br />
cnobilia, rom am epoqaSi iranis yovel kuTxeSi eZebdnen da<br />
CamohyavdaT niWieri da garegnulad momxiblavi msaxiobebi,<br />
rogorc Wabukebi, aseve asakovani adamianebic.<br />
centraluri didi Taqieebis garda arsebobda provinciuli<br />
patara Taqieebi da gadasatani fanCaturebi.MmaTi patronebic<br />
da mesveurebic aqtiurad iRvwodnen Tavisi dasebis<br />
gasaumjobeseblad da qiraobdnen, iwvevdnen msaxiobebs sxvadasxva<br />
provinciebidan. samefo,Aaristokratiuli Tazies paralelurad,<br />
arsebobas ganagrZobda xalxuri Taziec, romelic saukuneTa<br />
siRrmidan im dromde arsebobda da kvebavda xalxis dabali<br />
fenebis da farTo masebis sulier cxovrebas, magram imavdoulad<br />
moSorebul da SedarebiT Rarib regionebSi arsebobas<br />
ganagrZobdnen WeSmaritad saxalxo TamaSxanebic, romelic<br />
yovelTvis da axlac ubralo xalxis SemowirulobebiT<br />
cxovrobda da sulier sazrdos awvdida Tavis Semomwirvelebs.<br />
aseTi xalxur tradiciebze damyarebuli Taziexanebi Tavisi<br />
fesvebiT Tazies misteriis saTaveebs ukavSirdebodnen.MmaTi<br />
Rirseba ki imaSia, rom isini farTo masebis uangaro da gulwrfel<br />
siyvaruls emyarebodnen da kvebavdnen im siyvaruls. msaxiobebs<br />
xSirad qiraobdnen sezonurad, _ roca samiwaTmoqmedo samuSaoebi<br />
soflad amoiwureboda. zogs ki visac Zalian, moewoneboda<br />
msaxioboba, xangrZlivad rCeboda.<br />
qali kvlavindeburad ar gamodioda scenaze, magram arsebobda<br />
`qalTa Tazieebi~, romelic Sinaurul wreSi qalbatonebis<br />
garemocvaSi idgmeboda moyvarulTa mier. am mimdinareobis<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
damfuZnebeli da ganmaviTarebeli samefo ojaxi da aristokratia<br />
iyo. yajarTa sagvareulos qalbatonebi amzadebdnen da Sinaur<br />
wreSi gaiTamaSebdnen xolme scenebs, romlis monawileni mxolod<br />
qalebi iyvnen. yvelaze arsebiTi ki Teatris istoriisTvis isaa,<br />
rom am periodis Taziewarmodgenebi, romelic TaqiedoulaTSi<br />
idgmeboda, struqturulad, Sinaarsobrivad da scenaTa<br />
SemadgenlobiT swraf cvlilebebs ganicdida. mas emateboda<br />
axal-axali scenebi, zogi Zveli, zogic axlad SeTxzuli. zog<br />
maTgans glovasTan uSualo kavSiri arc hqonda, xdeboda<br />
improvozireba. aRwerilia, magaliTad, aseTi scena: mecxramete<br />
saukunis evropeli mogzauri qali, Tanamedrove tansacmliT,<br />
aqlemze an cxenze mjdari, moxvdeba qarbalas velze. mas axlavs<br />
adgilobrivi gamyolebi, Rames karavSi atarebs. sizmrad ieso<br />
qriste moevlineba, romelic uyveba qarbalas tragediis ambavs.<br />
es monayoli tradiciul TaziesQwarmoadgens. qalze monaTxrobi<br />
iseT STabeWdilebas moaxdens, rom rwmeniT ganimsWvaleba da<br />
Siizmze moiqceva. aseT TxzulebebSi naTlad ikveTeba yajarTa<br />
epoqis suliskveTeba: evropasTan, dasavleTisaken swrafva, evropul<br />
civilizaciasTan ziareba da Serwyma. imavdroulad aSkaraa<br />
religiaTa daaxloebis ideac: iesos monawileoba da TanagrZnoba<br />
Siiti Sahidebisadmi (mowameebisadmi), saerTo sakacobrio<br />
Rirebulebebis da saerTo sulieri faseulobebis warmoCena.<br />
TeatrSi warmodgenili es ideebi yovelmxriv momgebiani iyo<br />
yajarTa epoqis TaqieebisTvis, miT ufro, rom maT mayureblebSi<br />
mravlad iyvnen iranSi Camosuli dasavleli mogzaurebi,<br />
diplomatebi, mecnierebi, saqmiani xalxi da oficialuri pirebi.<br />
yajarTa droindeli dadgmebis ganviTareba bolos iseT<br />
mimarTulebasac iZenda, rom, glovis garda, sxvagvar piesebsac<br />
warmoadgendnen, xdeboda improvizireba. zogjer igrZnoboda,<br />
rom, tragediisa da glovis garda, xalxs garTobac unda. imave<br />
TaziexanebSi paralelurad Semovida komediebi, xalxuri<br />
komediebi) sxvadasxva gasarTobi da TavSesaqcevi Janris piesebi.<br />
saboloo jamSi SeiZleba davaskvnaT, rom TaqieebSi Teatri<br />
imxanad bunebrivad viTardeboda, sazogadoebis moTxovnebis<br />
Sesatyvisad.<br />
Tavad Tazies wyaroebi misi dadgmis mravalgvari variantis<br />
SesaZleblobas iZleva, Tanac imgvarad, rom interpolaciuri<br />
scenebis wyalobiT SesaZloa, sakuTriv tragedia aRar moeqces<br />
80 81
guliko mamulaSvili<br />
centraluri yuradRebis qveS. swored amgvar mimarTulebebs<br />
vxedavT gasuli saukunis (igulisxmeba XIX saukune. g. m.)<br />
mogviano xanis dedaqalaqis TaqieTa moRvaweobaSi.<br />
Tazies wyaroebi Tavdapirvelad dasTanebi (Tqmulebebi,<br />
gadmocemebi, ambebi) iyo, Semdgom ki daiwyes maTi Cawera da<br />
bolos _ piesebis wera. Aam kuTxiT yajarTa epoqisTvis cnobili<br />
saxelebic arsebobs: jer Taziexanebi (wamkiTxvelebi), Semdgom<br />
piesebis avtorebi, wasakiTxi Tu xmiT samRerali leqsebis damweri<br />
poetebi, scenaristebi da gadamwerebi, agreTve wamyvanebi da<br />
reJisorebi. did TaqieebSi diriJorebic iyvnen, romlebic<br />
musikalur dass niSans aZlevdnen, rodis daiwyon da daasrulon<br />
Tavisi gamosvlebi.EerT-erTi elementi iyo agreTve winaTqma<br />
(piesis Sesavali), romelic TaqiedoulaTis pirobebSi<br />
Tavisuflad gamoiyeneboda.Mmas sxvadasxva variantiT specialuri<br />
mTqmeli asrulebda. Sesavali SeiZleba mTeli scenis saxiTac<br />
warmoCeniliyo.<br />
mogvepoveba Cawerili piesebis xelnaweri nimuSebic, leqsebis<br />
xelnawerebi da maTi variantebi.<br />
dasavluri kulturis mZlavri nakadis SemoWrasTan da<br />
gacxovelebuli kontaqtebis, Sedegad Taziesadmi interesi<br />
TandaTan sustdeboda da igi brZanebiT ki ara, kvlav bunebrivad<br />
ukusvliTi dinamikiT ixevda ukan, vidre maRali profesiuli<br />
Teatraluri scenidan ar Camovida da arsebiTad kvlav Tavis<br />
tradiciul poziciebs ar daubrunda. am saxiT igi dRemde<br />
arsebobs da uWiravs faqtobrivad Tavisi sawyisi istoriuli<br />
adgili da mdgomareoba. rogorc Cans, am adgils da statuss<br />
mas veraferi da veravin waarTmevs.<br />
dasanani mxolod isaa, rom garkveul periodSi erovnuli<br />
saxiobis ganviTarebis nacvlad, iranSi bevri meorexarisxovani<br />
dasavluri piesebis TargmaniTa da arc Tu RirsSesaniSnavi<br />
dadgmebiT iyo dakavebuli, rac xels uSlida WeSmariti<br />
xelovnebis ganviTarebas,AamasTanave, daingra da ar SemogvrCa<br />
didebuli Taqieebi, _ es originaluri Teatraluri Senobebi.<br />
zogierTi komentari da mosazreba sparsulenovani<br />
wyaroebisTvis:*<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
1. amgvarad, ganxiluli wyaroebidan da specialuri<br />
literaturidan irkveva, rom iranSi xalxuri Teatri _ saxioba,<br />
islamis droidan Tu visaubrebT da uZveles epoqas aRar<br />
SevexebiT _ adreuli Suasakuneebidanve iwyeba, anu, islamis<br />
epoqis saTaveebidanve momdinareobs. centraluri adgili amaSi<br />
`Tazies~ ukavia, romelic Tavdapirvelad mxolod samgloviaroreligiuri<br />
misteria iyo, Semdeg ki TandaTan ise ganviTarda,<br />
rom damatebiTi axali Senakadebi SeiZina da gviani Suasaukuneebis<br />
bolosTvis (sefianTa dros) da XIX saukuneSi, agreTve XX<br />
saukunis dasawyisamde, grandiozuli Teatraluri sanaxaobis<br />
donemde avida, rac ukve profesiuli Teatris xasiaTs atarebda.<br />
2. wyaroebis avtorebi revoluciamdeli iranis epoqas<br />
ganekuTvnebian, amdenad maTi daskvnebic ukve warsuls ekuTvnis.<br />
avtoris sinanuli Tazies daqveiTebadacemisa da degradaciis<br />
gamo dRes aRar aris safuZvliani, radgan misteriuli msvlelobis<br />
saxiT kvlav aRorZinebulia, Tumca ar arsebobs im profesiuli<br />
saxiTa da masStabiT, rac yajarTa epoqis TaqieebSi imarTeboda.<br />
Cven mainc vfiqrobT, rom Tazies udidesi tradiciebi Tanamedrove<br />
sparsul Teatrsac erTgvarad kvebaven.DdRevandeli sparsuli<br />
Teatri aerTianebs Tavis TavSi erovnulsa da dasavlurs, da<br />
manamde arnaxul ganviTarebas miaRwia. es aRaraa is ususuri<br />
`dasavleTis mimbaZveloba~, razedac wuxs zemoaRniSnuli iraneli<br />
avtori. Taziem ver SeinarCuna profesiuli Teatris poziciebi,<br />
magram aseTad rCeboda Tavisi istoriis TiTqmis ori saukunis<br />
manZilze, ori yvelaze saxelganTqmuli da Zlevamosili samefo<br />
dinastiis epoqebSi. xolo xalxuri misteriis saxiT igi ukve<br />
saukuneebis manZilze ar Tmobs poziciebs da, Cveni azriT, zogadad<br />
Teatraluri, saxioburi azrovnebis ganviTarebisTvis nayofier<br />
masalas Seicavs. A<br />
3. `Tazie~ udidesi sulieri Rirebulebebis matarebeli da<br />
Semcveli kulturuli monapovari iyo. igi araoden religiuri<br />
(Siituri mimdinareobis) SinaarsiT iyo datvirTuli, aramed<br />
politikuri (irani arabTa eqspansiis winaaRmdeg) SeniRbuli<br />
82 83
guliko mamulaSvili<br />
`Tazie~ sparsul samecniero literaturaSi<br />
arsiTac. man Rrmad erovnuli mniSvneloba SeiZina: iranuli<br />
Segnebis TviTgamorkveva arabizaciisa da islamizaciis Semdgom,<br />
nawilobriv ki, _ dabruneba Zveli iranis fesvebTan, sasaniduri<br />
sawyisebis Zieba personaJebis warmoSobis genealogiur<br />
labirinTebSi, da bolos, _ Rrmad erovnuli Teatraluri<br />
kulturis Seqmna yovelive amis gamoisobiTa da Sedegad.<br />
4. XIX saukuneSi iranma, zogadad aRmosavleTma mZlavrad<br />
gaiwia Tavisi mravalgvari interesebiT dasavleTisken, Zveli<br />
iranuli kulturidan da xalxuri eposidan aRmocenebuli<br />
misteria, romelSic Tavis mxriv ZvelTagan jer ebrauli, Semdeg<br />
qristianuli da bolos arabuli elementebic iyo SeTvisebuli,<br />
Cvens dromde erTi-ori saukuniT adre TiTqmis Tu nawilobriv<br />
evropuli piesis saxiT idgmeboda da mas erTdroulad<br />
aRmosavleTic uWvretda da dasavleTic.<br />
5. xalxis wiaRSi warmoSobili es saxioba, dabal da farTo<br />
fenebSi naloliavebi da gafrTxilebuli, siyvaruliT motanili<br />
gvian Suasaukuneebamde, sefianTa epoqidan dawyebuli, da Semdgom<br />
nadirSahis gamovliT, yajarebis friad ganaTlebul da<br />
ganswavlul epoqaSi, aristokratiul da elitarul sanaxaobadac<br />
gadaiqca da arnaxul masStabebs miaRwia. imavdroulad, orive<br />
SemTxvevaSi igi Zalzed popularuli iyo. ramdenime aTasi<br />
mayureblisTvis aSenebuli uzarmazari da grandiozuli Teatrebi<br />
XVII-XIX saukuneebSi ivseboda Turme!<br />
6. `Tazies~ istoria gviCvenebs, rom SuasaukuneebSi iranSi<br />
moRvaweobda namdvili profesiuli moxetiale Teatri, swored<br />
iseTive, Tavisi wminda Teatraluri niSnebiT, rogoric evropaSi<br />
iyo.<br />
7. `Taziem~ TandaTanobiT SeiZina, ZiriTadi misteriebis garda,<br />
sxva speqtaklebis nusxac da aq, miT umetes, gadaiqca ara marto<br />
misteriul Teatrad, ara marto misteria-saxiobad, aramed Teatrad<br />
am sityvis dasavluri gagebiTac.<br />
8. `Tazie~ Teatris Semdegi niSnebis matarebelia: arsebuli<br />
dramaturgia (piesa), teqstebi _ jer zepiri, Semdeg ki saxiobis<br />
werilobiTi nusxebi; aseve kiTxva, laparaki, musika, leqsi, simRera,<br />
moqmedeba, moZraoba da sxva; profesionali msaxiobebi,<br />
profesionali reJisorebi, damdgmelebi, maTi TanaSemweebi,<br />
musikaluri dasebi; scena, Teatris Senoba, Teatraluri Senobis<br />
specialuri mowyobiloba; scenografia, scenuri atributebi,<br />
kostumebi, niRbebi, grimi, cocxali cxovelebis monawileoba(!);<br />
Semdgom cocxali cxovelebis gamoyvana evropisa da ruseTis<br />
scenebze XX saukunis did modernistul novatorobad iyo<br />
miCneuli da axlac aseTad aRiqmeba, _ dResac es modernul<br />
eqstravagantobad miiCneva, iranisTvis ki es imTaviTve bunebrivi<br />
saxioburi xerxi yofila; da rac mTavaria: mayurebeli aTasobiT<br />
hyoliaT! hyavdaT agreTve mecenatebi, mfarvelebi.<br />
amdenad, aSkaraa: saqme gvaqvs xalxuri tradiciis wiaRidan<br />
amozrdil namdvil profesiul saxiobasTan _ TeatrTan.<br />
9. `Taziem~ mTel msoflios uCvena, rom iranma ver da ar<br />
daiviwya qerbalas ambavi (tragedia). aseTi mZlavri erovnuli<br />
mexsiereba gamovlinda da aisaxa saxiobaSi, xolo saxiobam,<br />
Tavis mxriv, didad gansazRvra sulierebis xarisxi da xelovnebisa<br />
da kulturis, Teatraluri skolebisa da saxiobis ganviTareba.<br />
`Tazie~ unikaluri, fenomenologiuri movlena aris msoflio<br />
Teatrisa da kulturis istoriaSi.<br />
* wyaroebis warmodgenili mokle varianti qrestomaTiuli masalis<br />
saxiT da detaluri analiziT srulad calke gamoqveyndeba.<br />
beizan bahrami. iranis erovnuli Teatris istoria. Teirani. 1956<br />
(sparsul enaze);<br />
abul-yasem jenaTi aTani. iranuli Teatraluri warmodgenebis<br />
safuZvlebi. Teirani. 1956 (sparsul enaze);<br />
azarnuS azarTaSi. iranis xelovneba. Teirani. gam. senehri. 1976<br />
(sparsul enaze);<br />
abul-yasem anjavi Sirazi. iranis xalxuri Teatri. Teirani. gam.<br />
amirqabiri. 1973 (sparsul enaze);<br />
84 85
nino maWavariani,<br />
wamyvani mecnier-TanamSromeli<br />
evgeni Svarci da misi `drakoni~ rusTavelis<br />
TeatrSi<br />
`me miyvars Cexovi. miyvars cotaa. me ar mjera, rom adamianebi,<br />
romelTac is ar uyvarT, namdvili adamianebi arian. rodesac<br />
Cem Tvalwin gamoxataven aRfrTovanebas CexoviT, iseT siamovnebas<br />
vgrZnob, TiTqos saubari CemTvis pirovnulad axlobel adamians<br />
exebodes da am siyvarulSi ukanasknel adgilze ar dgas imis<br />
gacnobiereba, rom Cexovis maneriT wera CemTvis warmoudgenelia.<br />
misi niWi organulia, bunebrivi, mxolod misTvis damaxasiaTebeli.<br />
CemSi ki is saswaulis SegrZnebas badebs. rogor SeeZlo ase<br />
wera?<br />
romantikosebi, mezRapreebi da misTanani ki CemSi saswaulis<br />
SegrZnebas ar badeben. meCveneba, rom ase wera iolia. me TviTonac<br />
ase vwer... nuTu Cemze gavlenas is mwerlebi axdenen, romlebic<br />
naklebad momwons? Tu aq saqme gvaqvs organul (rogorc,<br />
magaliTad, xma), Tandayolil midrekilebasTan literaturis am<br />
saxeobisadmi?..<br />
Cems pirvel piesas `undervuds~ gulwrfelad, realistur<br />
nawarmoebad vTvlidi. gancvifrebiTa da kmayofilebiT gavige,<br />
rom Turme zRapris axali saxeoba Semiqmnia. es me Zalian<br />
momewona. vfiqrob, SemdgomSi me ufro gacnobierebulad, vidre<br />
adre, vcdilobdi, Cemi piesebi damsgavsebodnen zRaprebs~. 1 evgeni<br />
Svarci yvelasaTvis gasagebi da erTi SexedviT, martivi<br />
literaturuli formiT movida dramaturgiaSi da mainc SeZlo<br />
Tavisi politikuri da pirovnuli mrwamsis mxatvruli<br />
srulyofilebiT gamoTqma. SeZlo gamoecxadebina is erTgvari<br />
Teatraluri manifestebis _ piesa-zRaprebis saxiT. `Искусство<br />
вносит правильность, без формы не передашь ничего, а все<br />
страшнее тем и страшнее, что оно бесформенно. Никто не избежит<br />
искушения тут сделать трогательнее, там характернее, там<br />
многозначительнее... Уж лучше сказки писать. Правдоподобием<br />
не связан а правды - больше~. 2<br />
da marTlac, is faqti, rom pirobiTobiTa da TeatralobiT<br />
zRaprebi TeatrisaTvis misaRebi mxatvruli formaa, Tavis droze<br />
karlo gocimac daamtkica, magram maT kidev erTi sikeTis motana<br />
SeuZliaT _ isini ise qadageben simarTles, rom Tanamedrove<br />
realiebis zust konstatacias ar iTxoven. ase iwereba `Crdili~,<br />
`SiSveli mefe~, `drakoni~...<br />
Tavis dRiurebSi Svarcma zRaprebis weris survili 1942<br />
wlis 17 aprils gamoTqva, anu, maSin, rodesac is ukve aRiarebuli<br />
dramaturgi iyo. ori wlis Semdeg ki Tavis antifaSistur<br />
piesas `drakons~ wers. `Написал я тут пьесу... Зон и Большой<br />
Драматический собираются ее ставить. Даже репетируют. До чего<br />
же отчаянные бывают люди на свете~. 3 es sityvebic naTlad<br />
gviCvenebs, Tu rogori TavmdablobiT gamoirCeva es dramaturgi,<br />
romelic sicocxleSive aRiares niWier dramaturgad, magram<br />
misi namdvili fasi mogvianebiT gaiges _ maSin, rodesac misi<br />
piesebi didi warmatebiT daidga sazRvargareT. mwerlis megobari<br />
v. kaverini 1965 wels, anu, misi gardacvalebidan Svidi wlis<br />
Semdeg, aRniSnavda ra, Tu rogor uWirda literaturis am<br />
usayvarles Janrs (zRapars – n. m.), romelic sabWoTa<br />
msoflmxedvelobam arasaWirod, mavned da socialurad saSiSadac<br />
ki CaTvala bavSvebisaTvis, ase mimarTavda mwerals: Ты знаешь,<br />
а ведь я только теперь, перечитывая твои пьесы, понял, что тебе<br />
удалось. 4<br />
eWvs gareSea, rom zRaprebs poeturi aRqmis unariT<br />
dajildovebuli adamianebi weren da mezRapreebis es qmnilebebi<br />
poeziis mxatvrul donezea Sesrulebuli (anderseni, Zmebi<br />
grimebi). Tavisi dRiurebis sruliad ubralo, yofiT CanawerebSic<br />
ki Svarci gansakuTrebulia. is teqsts ar riTmavs, magram mis<br />
striqonebSi yofis poeziis aRqmis unari gamosWvivis: `Как-то<br />
меня поразило, что все птицы моего детства умерли...~ _ wers<br />
igi dRiurebSi 1950 wlis 24 dekembers. wignis saTauradac<br />
`Живу беспокойно~ SearCia da asec iyo mTeli misi cxovrebis<br />
manZilze.<br />
evgeni Svarci peterburgSi 1921 wels Cavida rostovis<br />
TeatrTan erTad da SeuerTda am qalaqis literaturul kampanias.<br />
im dros axalgazrdoba erTmaneTs raRac iSviaTi komunikabelobiT<br />
86 87
nino maWavariani<br />
_ Sinagani grZnobiT _ ecnoboda da uaxlovdeboda da Svarcic<br />
Seeria maT, rogorc samxreTeli _ Crdiloelebs, rogorc msaxiobi<br />
_ mwerlebs. megobari mwerlebi sul fiqrobdnen, rom igi<br />
daiwyebda weras, radgan es axalgazrda, temperamentiani msaxiobi,<br />
nerviuli, moZravi, feTqebadi, yvelafers iWerda Tvisi Wkviani<br />
cocxali TvalebiT da sityvaSi svamda. myisierad xvdeboda<br />
yovel dafarul azrs Tu grZnobas.<br />
20-ian wlebSi evgeni Svarcs hqonda gonebamaxvilobiT<br />
gamorCeuli improvizaciebi, romelTac is Tavis megobrebTan _<br />
zoSCenkosTan da luncevTan erTad dgamda xelovnebis saxlis<br />
romelime darbazSi. am `kapustnikebze~ ikribebodnen mwerlebi,<br />
mxatvrebi, musikosebi, xelovnebis moyvaruli axalgazrdoba. aq<br />
yalibdeboda momavali mwerlis ganumeorebeli satiruli niWi,<br />
romelic mogvianebiT mis dramaturgiaSi gamobrwyinda.<br />
1925 wels gamovida evgeni Svarcis pirveli wigni `Zveli<br />
balalaikis naambobi~. ase daibada is, rogorc mwerali. man<br />
Seqmna brwyinvale nawarmoebebi bavSvebisaTvis leqsad Tu prozad,<br />
magram misi SesaZleblobebis mcodne megobrebi Tvlidnen, rom<br />
mas niWis erTi meoTxedic ki ar hqonda gamovlenili da is<br />
jer kidev izrdeboda SemoqmedebiTi TvalsazrisiT. isini ar<br />
cdebodnen.<br />
Svarcma SeZlo yofis poeziisa da poeziis yofiTobis Serwyma<br />
originaluri Teatraluri formiT. misi zRaprebi is Wkviani<br />
zRaprebia, romlebic umRerian sikeTes, magram amavdroulad,<br />
politikuri da satiruli simaxviliT gviCveneben borotebas,<br />
romelic yovelTvis arsebobs Cvens garSemo da yvela epoqaSi<br />
mTavar rolSia. gviCveneben sikeTis umweobas, romelic marTlac<br />
rom zRapriseuli paradoqsulobiT imarjvebs xolme borotebaze,<br />
radgan adamianTa umravlesoba mainc Sinaganad sikeTis mxarezea,<br />
Tumc aseve umravlesoba arasodes ibrZvis mis dasamkvidreblad.<br />
sazogadoeba erTeuli gmirebis, Zlieri borotebisa da misi<br />
pasiuri da arapersonificirebuli qveSevrdomebisagan Sedgeba.<br />
es aris misi zogadi modeli da rogor hgavs igi `Crdilisa~<br />
Tu `drakonis~ zRaparTa personaJebsa da samyaros...<br />
Svarci 1944 wels `drakons~ aSkara antifaSisturi<br />
ganwyobilebiT qmnis, Tumc diqtatoris Temas is arcTu<br />
evgeni Svarci da misi `drakoni~ rusTavelis TeatrSi<br />
calmxrivad moiazrebs. am zRapris siuJeti ar iTxovda drakonis<br />
realuri saxiT Cvenebis aucileblobas. boroteba xom saxes<br />
yoveli epoqis Sesabamisad icvlis da mxolod imitom parpaSebs<br />
amqveyanaze, rom brbos masTan brZolis unari, axlis, ukeTesisa<br />
da miT ufro, sikeTis damkvidrebis unari ar Seswevs. es mxolod<br />
im srulfasovan sazogadoebas xelewifeba, romelic Tavad qmnis<br />
moralur kodeqss da emorCileba mas.<br />
`SeibraleT erTmaneTi da maSin bednierebi iqnebiT. es aris<br />
yvelaze didi simarTle, rac ki arsebobs am qveyanaze~ _ es<br />
sityvebi am piesis mTavar gmirs, lancelots ekuTvnis.<br />
`drakoni~ rusTavelis akademiurma Teatrma `yvaryvares~<br />
dadgmidan ori wlis da `kavkasiuri carcis wris~ dadgmidan<br />
erTi wlis Semdeg SesTavaza mayurebels. es iyo 1976 weli. man<br />
organulad da pirdapiri gziT gaagrZela zemoxsenebul<br />
warmodgenaTa mTavari saTqmeli. masac iseve, rogorc `kavkasiurs~<br />
axasiaTebda gamokveTili Teatraloba da pirobiToba, romelSic<br />
ara mxolod dramaturgiulad, aramed vizualuradac ikiTxeboda<br />
reJisoris azri Svarcis piesis irgvliv. borotebasTan brZolis<br />
da sikeTis gamarjvebis garda, rac erTgvarad anaTesavebda piesas<br />
`carcis wresTan~, man win wamoswia uzenaesi xelisuflis _<br />
diqtatoris Tema, romelic ~yvaryvareSi~ JRerda.<br />
am speqtaklze ar arsebobs arc erTi recenzia, arc<br />
TeatrmcodneTa da arc literatorTa mier dawerili. mxolod<br />
mogvianebiT, sxva warmodgenaze msjelobisas b-ni niko yiasaSvili<br />
ityvis mis Sesaxeb, rom robert sturuas an `yvaryvare~ unda<br />
daedga, an `drakoni~ am nawarmoebTa zeamocanebis identurobis<br />
gamo da radganac `yvaryvare~ ukve dadgmulic iyo da<br />
aRiarebulic, meoris dadgmas Temis gameorebis sababiT uadgilod<br />
miiCnevda. jer erTi, am Temas robert sturuam iseTi saetapo<br />
mniSvnelobis speqtaklebi miuZRvna, rogorebic iyo Seqspiris<br />
`riCard mesame~ da `mefe liri~, romlebSic reJisori swored<br />
gvirgvinis, anu diqtaturis, problemas aJRerebda da am gziT<br />
iwvevda asociaciebs Tanamedrove qarTuli yofis irgvliv.<br />
aRsaniSnavia, rom arc erT recenzents ar mosvlia azrad, misTvis<br />
am warmodgenaTa zeamocanebis identurobaSi daedo brali da<br />
erT-erTi maTganis zedmetoba am gziT daesabuTebina. ra Tqma<br />
88 89
nino maWavariani<br />
unda, aq saqme sxva movlenas exeboda. is pirvelive Cvenebaze<br />
akrZala maSindelma xelisuflebam da presam gasagebi mizezebis<br />
gamo ver SeZlo misi dacva. zogma ki, rogorc vxedavT, mTavrobis<br />
poziciis dasabuTebac ki SeZlo.<br />
ra periodSi daidga `drakoni~ qarTul scenaze? amas yvelaze<br />
ukeT daaxasiaTebda piesis pirveli suraTis zRapruli personaJis<br />
_ katis replika: `cxovreba gvaswavlis, roca Tbilad xar da<br />
Tanac rbilad (Targmani r. sturuasa da l. fofxaZis), jobia<br />
Tvlemde da Cumad iyo. dumilSia mTeli sibrZne, Zvirfaso~.<br />
dRes am dros e. w. uZraobis periods veZaxiT. piesa zRaparia,<br />
magram es zRaprad moTxrobili ambavi Tavisi scenuri<br />
metaforebiTa da mxatvruli simbolikiT tipurad asaxavs<br />
totalitaruli saxelmwifos cxovrebis models, romelsac<br />
ise, rogorc arc erTi sxva politikuri wyobis saxelmwifos,<br />
sWirdeba zRapruli gmiri, romelic daamarcxebs diqtators.<br />
speqtaklSi Sarlemani, anu misi saxiT xalxi, moCvenebiTad<br />
mainc kmayofilia da Seguebuli drakonis arsebobas da aramc<br />
Tu Sarlemani, aramed drakonis momavali msxverpli _ mSvenieri<br />
elzac moxiblulia perspeqtiviT, rom misi gardacvalebis dRes<br />
xalxi funTuSebs `sabralo gogonas~ daarqmevs da SuadReze<br />
miirTmevs. ufro metic. xalxi sikTesac ki xedavs drakonSi,<br />
romelmac epidemia mospo qalaqSi cecxliT, romelsac afrqvevs,<br />
tba aaduRa. qalaqelebi ixsna boSebisagan _ im Tavisufali<br />
bunebis xalxisagan, romelTac SeeZloT gadamdebad emoqmedaT<br />
da gaexsenebinaT maTTvis Tavisuflebis bedniereba da silamaze.<br />
miuxedavad imisa, rom drakoni Zroxebis jogebsa da cxvris<br />
farebs anadgurebda da qaliSvilebsac iTxovda desertad,<br />
burgomistris azriT, zRapruli gmiri qalaqisTvis mainc zedmeti<br />
da arasaWiro iyo. `Cveni qalaqis saamayo Svilebi movidnen da<br />
muxlmodrekiT gevedrebian, waeTrioT aqedan~, _ mimarTavda is<br />
lancelots. rom ityvian, asociaciebi naTeli iyo. Svarcis<br />
mizani beladis saxis SeuniRbavi Cveneba iyo, magram ara im<br />
beladisa, romelic 70-iani wlebis miwurulis qarTul scenaze<br />
gamoCnda.<br />
mocemuli periodis erT-erT interviuSi robert sturua<br />
aRniSnavda felinis Sesaxeb, rom geniosi Tavisufalia. mas ar<br />
evgeni Svarci da misi `drakoni~ rusTavelis TeatrSi<br />
erideba iyos gulaxdili. sturuas am mosazrebas kidev ufro<br />
amyarebda kritikos k. rudnickis gakvirveba, Tu rogori<br />
TavisuflebiT eqceoda reJisori lenins (Satrovis `lurja<br />
cxenebi wiTel balaxze~, sadac man leninis sami personaJi<br />
SesTavaza mayurebels) da Tundac stanislavskis legendarul<br />
saxelebs. sturuas TiTqmis yvela speqtakls, romelsac is<br />
samSobloSi an mis gareT dgams, atyvia reJisoris, rogorc<br />
Tavisufali pirovnebis, SemoqmedebiTi silaRis kvali. m. ulianovi<br />
m. Satrovis `brestis zavis~ Sesaxeb werda: `Tundac samarcxvinod<br />
CavflavebuliyaviT, mainc Rirda. Cven Tavi xelovanebad vigrZeniT,<br />
vigemeT riskis mSveniereba. sturuam iseT muSaobaSi CagviTria,<br />
rogorzec sul cota xniT adre verc ki viocnebebdiT~, magram<br />
es riski mainc sxva iyo. Tuki `yvaryvareseuli~ diqtatorebidan<br />
arc erTi aRar iyo cocxali, `drakonis~ SemTxvevaSi saqme<br />
uaresad iyo. visac unaxavs speqtakli, albaT, axsovs, Tu rogor<br />
hgavda msaxiobi guram saRaraZe aw gansvenebul leonid ilias<br />
Ze breJnevs, romelic, sxvaTa Soris, maSin gansvenebuli ar gaxldaT<br />
da es iyo mTavari. ulvaSebi, saxis moTeTro feri, Tmis<br />
varcxniloba, siarulis miseuli manera da datkepnili, marTalia<br />
qarTuli, magram iSviaTi sizustiT SerCeuli intonaciebiT<br />
metyveleba pirdapir asociaciebs badebda. am faqtma TiTqmis<br />
Sokuri reaqcia gamoiwvia garkveuli tipis mayurebelTa Soris.<br />
drakoni-g.saRaraZe sulac ar iyo is zRapruli urCxuli,<br />
romelic spobs adamianebs an sadilad miirTmevs. is evropulad<br />
Cacmuli Suaxnis mamakaci gaxldaT, romelic sakmaod logikurad<br />
azrovnebda da miT ufro, moqmedebda. magram diqtatori<br />
diqtatoria da amitom drakonisTvis misarTmev gogonas<br />
wamoZaxilSi `raRa am drakonis dros davibadeo,~ iSviaTi<br />
mentalobis grZnoba isadgurebda yovel CvenganSi. Cven yvelas<br />
maSin sxva droSi cxovreba gvenatreboda da ar vicodiT, rom<br />
namdvil Tavisuflebamde arsebobs Turme raRac gardamavali<br />
droc, romelic jer Svarcma da Semdgom sturuam `drakonis~<br />
safinalo sceniT dagvanaxes ase aSkarad da daufaravad _<br />
gmiris mier drakonis damarcxebas Tan mohyva patara pauza,<br />
radgan lanceloti daiWra da goneba dakarga. es dro gaxda<br />
sakmarisi imisaTvis, rom qalaqis burgomistrs, anu mTavrobas,<br />
90 91
nino maWavariani<br />
xelSi aeRo Zalaufleba. piesaSi amas burgomistri xalxisadmi<br />
mimarTviT axerxebs. sturuas speqtaklSi ki es azri saxierad<br />
ganxorcielda. wiTel-yviTel bafTebSebmuli burgomistri,<br />
romelic oriod wuTis win buCqebSi imaleboda da Wkuas uxmobda:<br />
modi CemTano, anu giJs TamaSobda (an iyo kidec), brZolis<br />
velze movida. man daWrili raindisa da elzas gverdiT dagdebul<br />
urCxulis ski ptras mokra Tvali, aiRo xelSi es joxi, ris<br />
Semdgomac moxda saswauli: scenaze Semosuli qalaqis mosaxleoba,<br />
romelic yvelafris daTvalierebas da ambis gagebas cdilobda,<br />
sul erT wamSi or mwkrivad ganlagda da ukan gahyva burgomistrs,<br />
rogorc yoCs _ cxvris fara. burgomistris mier Zalauflebis<br />
mopovebis scena iyo reJisoris namdvili gamarjveba da Svarcis<br />
am nawarmoebis mxatvruli srulyofilebiT gaazreba.<br />
maSasadame, guSindelma giJma, romlis mier qalaqis marTva<br />
pirobiTi iyo da urCxuls emorCileboda, dRes qveynis marTva<br />
daiwyo. drakoni, romelic ara adamianis, aramed misi sulis<br />
nafleTebad qcevas natrobda misi samudamo damonebis mizniT,<br />
Secvala giJma (`drakonis mZleveli Tavisufali prezidenti<br />
mobrZandeba~), romelmac monoba ki ar aRmofxvra xalxSi, aramed<br />
piriqiT, drakonis diqtatura gaagrZela. asociaciebma awmyos<br />
gadaaWarba da momavlis winaswarmetyveleba daiwyo. es faqti<br />
araerTxel SeumCneviaT reJisoris SemoqmedebaSi da dauweriaT<br />
kidec mis Sesaxeb. amis magaliTad Tundac `mefe liris~ safinalo<br />
scenebic sakmarisiaa.<br />
`Tavisufleba gaCuqeT, Tqven ki ra CaidineT~ _ am sityvebiT<br />
mimarTavda xalxs lanceloti (msax. k. kavsaZe) romelic<br />
sikvdils saswaulebrivad gadarCenili brundeboda qalaqSi.<br />
`elza, drakoni ar momkvdara, isev adamianad iqca, mTel qalaqs<br />
moedo da Tqvens sulSi Casaxlda, magram Cven amas movuvliT,<br />
yvela TqvenganSi movklav drakons!~<br />
brZola grZeldeba. is ar damTavrebula, radgan monobas<br />
SeCveulma Tavisuflebis fasi ar icis. lancelotis mizani da<br />
misi rwmena, bednierebi viqnebiT, radgan miyvarxarTo, ufro imedian<br />
momavals gamoxatavda, vidre awmyos SesaZlo realizacias.<br />
rogorc ukve aRvniSneT, `drakoni~ moxsnes repertuaridan,<br />
Tumca sturuas ukmayofileba mainc ar emCneoda, radgan speqtakli<br />
evgeni Svarci da misi `drakoni~ rusTavelis TeatrSi<br />
Sedga da man Tqva Tavisi saTqmeli ara mxolod mxatvruli<br />
srulyofilebiT, aramed im politikuri TavisuflebiTac, romlis<br />
saSualeba mas pirovnulma gambedaobam da evgeni Svarcis<br />
SesaniSnavma nawarmoebma misca.<br />
1. Евгений Шварц, Живу беспокойно... советский писатель, 1990<br />
(1948г);<br />
2. iqve;<br />
3. iqve;<br />
4. М.Слониьслий, собр.соч.т.4 стр.513;<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
· В. Каверин, избранные произведения, «художественная<br />
литература», 1977, т.2, стр. 651;<br />
gaz.: `Tbilisi~. 1987.16.11. r. sturua. saWirboroto da<br />
maradiuli reJisoris xelovnebaSi (k. rudnickis interviu).<br />
92 93
gubaz megreliZe,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
uSangi CxeiZis ucnobi mogoneba<br />
`kotes rusTavelis Teatridan wasvla~<br />
uSangi CxeiZis dRemde gamouqveynebeli mogoneba mravalmxrivaa<br />
saintereso. masSi asaxulia rusTavelis TeatrSi arsebuli<br />
faruli, Tu aSkara dapirispirebebi, ramac mogvianebiT kote<br />
marjaniSvilis Teatridan wasvla ganapiroba.<br />
mogonebaSi mocemulia rusTavelis Teatris 1924-26 wlebis<br />
SemoqmedebiTi analizi, agreTve k. marjaniSvilsa da s. axmetels<br />
Soris Tavidan kargi urTierTobis TandaTanobiTi daZabva da<br />
ukiduresad gamwvaveba, Tu ra viTarebebma ganapirobes<br />
konfliqturi situaciis Seqmna, raSic gvarebis dausaxeleblad<br />
msaxiobTa garkveul jgufsac moixseniebs: `marjaniSvilis<br />
gajavrebis erTaderTi namdvili mizezi is iyo, rom mis<br />
warmodgenaSi axmeteli metad gaTavxedda da TandaTanobiT mas<br />
Teatrs aclida _ ase arwmunebda mas, zogierTi<br />
keTilismsurveli~.<br />
samagierod, konkretul pirebs Tavis mogonebaSi akaki xorava<br />
asaxelebs, riTac uS. CxeiZis mogonebis es faqti dasturdeba<br />
da srulyofili saxiT warmogvidgeba.Bbatoni akaki wers:<br />
`durujSi~ imTaviTve ori jgufi Seiqmna _ erTi, ase vTqvaT,<br />
aristokratia, `kulturul~ msaxiob-moRvaweebSi miRebuli xalxi,<br />
ukve saxelmoxveWili: v. anjafariZe, g. daviTaSvili, e. donauri,<br />
b. gamrekeli da sxvani.…pirveli jgufis mier axmetelis<br />
damuSavebam umaRles wertils miaRwia. isini cdilobdnen,<br />
rogorme kotes guli acrueboda sandroze...~ aqve aRvniSnav,<br />
rom ak. xoravas mogoneba kotes Teatridan wasvlis Taobaze,<br />
Zalian hgavs uS. CxeiZis Sexedulebebs da erTobliobaSi srulad<br />
warmosaxaven TeatrSi Seqmnil mZime viTarebas.<br />
uS. CxeiZe gabedulad asaxelebs im mizezebs, ramac dasi k.<br />
marjaniSvilis winaaRmdeg ganawyo da axmetelis mxares<br />
gadavida.Aaseve Tamamad aris mocemuli k. marjaniSvilis mier<br />
da S v eb u l i S e c domeb i da da s i s m oTxov n eb i s<br />
gauTvaliswinebloba.Eesenia: kotes avadmyofoba, misi baTumSi<br />
Casvla da dasTan lanZRva-muqariT saubari, dasis Semcirebis<br />
mcdeloba, korporaciasa da marjaniSvils Soris konfliqtis<br />
gaRrmaveba. uS. CxeiZe pirdapir wers, rom maswavlebels Tavisi<br />
aRzrdilebi daupirispirdnen da brZola gaumarTes: `marTalia,<br />
marjaniSvili sardlis uflebebiT iyo aRWurvili, magram raRaa<br />
igi sardali, romelsac jari aujanydeba. jari ki korporacia<br />
da mTeli axalgazrdoba iyo.~ uS. CxeiZes awuxebs ra konfliqtis<br />
arsSi Cawvdoma, gulwrfelad wers: `am sakiTxs axla, sruliad<br />
obieqturad minda mivudge, ramdenadac SevZleb vcado simarTlis<br />
garkveva, radgan marjaniSvilis rusTavelis Teatridan wasvlis<br />
namdvili mizezi jerac gamourkvevelia, an arada damaxinjebuli~.<br />
uSangi CxeiZe mokled ixsenebs 1924 wels momxdar konfliqts,<br />
ramac Teatridan s. axmetelis xanmokle wasvla ganapiroba.Ees<br />
incidenti asaxulia korporacia `durujis~ 1924 wlis 31<br />
ianvris #9 oqmSi. saqme exeba gazeT `komunistis~ publikacias<br />
`axalgazrda msaxiobebis manifesti~, 1 romelic mimarTuli iyo<br />
korporaciis winaaRmdeg. viTarebis gasarkvevad korporaciasTan<br />
SeuTanxmeblad s. axmeteli, v. jiqia, pl. koriSeli da ak. vasaZe<br />
redaqciaSi mividnen, rasac incidenti mohyva.Aamitom isini<br />
disci plinis darRvevisTvis korporaciidan garicxes. 2<br />
Tebervals k. marjaniSvili incidentis monawileebTan erTad<br />
redaqciaSi mivida da bodiSi moixada.<br />
amis Sesaxeb `durujis~ 3 Tebervlis #10 oqmSi aRniSnulia:<br />
`redaqcia `komunistTan~ momxdari molaparakebis Semdeg, sadac<br />
gairkva, rom araviTari mZime, zneobrivi danaSauli ar CaudeniaT<br />
Cvens oTx amxanags _ axmetels, jiqias, koriSels da vasaZes, _<br />
korporacia winadadebas aZlevs maT daubrundnen Cvens wres...~<br />
amrigad, es garicxva simboluri xasiaTis iyo da uS. CxeiZe<br />
cdeba, rodesac ambobs _ axmeteli Teatridan wasulic ki iyoo.<br />
am mogonebidan is viTarebac kargad Cans, rom or did<br />
xelovans Soris urTierTobis daZabva mxolod `lamaras~ dadgmam<br />
ar ganapiroba, rasac win uZRvoda marjanisvilsa da `durujs~<br />
Soris konfliqturi viTarebis Seqmna.<br />
mniSvnelovania is faqtic, Tu rodis naxa marjaniSvilma<br />
pirvelad speqtakli `lamara~, vinaidan amis Sesaxeb arsebobs<br />
Tamar wulukiZis, mixeil yvarelaSvilis, akaki vasaZisa da dodo<br />
anTaZis winaaRmdegobrivi mogonebebi.<br />
94 95
gubaz<br />
megreliZe<br />
uS. CxeiZis TqmiT, marjaniSvilma speqtakli Teatris<br />
gastrolebidan dabrunebis Semdeg, fexburTelTa gund `durujis~<br />
materialuri daxmarebisTvis gamarTul saSefo RonisZiebaze<br />
naxa.Aaseve mniSvnelovania cnoba, Tu ra garemoebebma SeuSales<br />
xeli baTumsa da zestafonSi speqtaklis Cvenebas, ramac<br />
marjaniSvilis eWvebi dasis mimarT ufro gaaRrmava. sxvaTa<br />
Soris, arcerTi moRvawis mogonebebSi ar ixsenieba `lamaras~<br />
Cvenebis TariRi, romelic gaz. `komunistis~ 2 cnobiT 13 ivliss<br />
gaimarTa.<br />
Tamar wulukiZe wers, rom marjaniSvilma `lamara~<br />
specialurad misTvis gamarTul daxurul speqtaklze naxa:<br />
`konstantine aleqsandres Zem speqtakli `lamara~ naxa mxolod<br />
dasis sagastrolo mogzaurobidan dabrunebis Semdeg. misTvis<br />
rusTavelis Teatris scenaze daxuruli speqtakli specialerad<br />
gaimarTa. rogorc axla, ise vxedav mas benuaris me-12 loJaSi,<br />
ojaxuri sinklitis garemocvaSi lele vaCnaZis meTaurobiT.<br />
cnobilia, rom konstantine aleqsandres Ze ukmayofilo darCa<br />
Tanadamdgmelis namuSevriT da misTvis Cveuli maneriT amis<br />
damalva saWirod ar CaTvala. 3<br />
sinamdviles ar Seesabameba mixeil yvarelaSvilis mogoneba,<br />
TiTqos `lamaras~ premieraze miiyvanes avadmyofi marjaniSvili:<br />
`TviTon axmetelma etliT, eqimebis daxmarebiT moiyvana<br />
kote.Aaxmeteli mxarSi Seudga da ase aiyvana loJaSi.Kkote<br />
Tvalcremliani uyurebda speqtakls. speqtaklis Semdeg xalxis<br />
gasagonad marjaniSvilma ganacxada, rom aseTi speqtaklis dadgma<br />
Cemi ocnebaao~. 4<br />
arc, dodo anTaZis mogonebaa uzustobisgan daculi, sadac<br />
wers: `saavadmyofodan gamosulma marjaniSvilma miaSura Teatrs<br />
da Tavidan bolomde uyura speqtakl `lamaras~.Bbunebrivia,<br />
rom es mas ar moewona, Zalze TavSekavebulad, magram mainc<br />
agrZnobina axmetels Tavis ukmayofileba, rogorc Teatris<br />
xelmZRvanelma~. 5<br />
uS. CxeiZe, T. wulukiZe da d. anTaZe mxolod im garemoebaSi<br />
arian erTsulovanni, rom marjaniSvilma loJa ukmayofilom<br />
datova.<br />
uS. CxeiZe ar aris marTali, rodesac wers, TiTqosda, axmetelma<br />
`lamaras~ dadgma usamarTlod miisakuTra: `piesis<br />
uSangi CxeiZis ucnobi mogoneba<br />
`kotes rusTavelis Teatridan wasvla~<br />
dasasruleblad axmetelmac, didi Sroma Caatara, magram es<br />
araviTar uflebas ar aZlevda, rom dadgma sakuTrad mas<br />
mieTvisebina, rasac SemdgomSi hqonda adgili, rodesac<br />
marjaniSvili Teatridan wavida.~Aam SemTxvevaSi uS. CxeiZe ver<br />
asxvavebs 1926 wlis marjaniSvil-axmetelis dadgmas 1930 wels<br />
axmetelis mier dadgmul sruliad damoukidebeli<br />
speqtaklisgan.Oorive warmodgena erTmaneTisgan radikalurad<br />
gansxvavdeboda da yovlad dauSvebelia axmetels mimTvisebeli<br />
ewodos.Aamaze metyvelebs orive speqtaklze arsebuli recenziebi,<br />
Teatralur moRvaweTa memuarebi da araerTi samecniero<br />
gamokvleva.<br />
s. axmeteli `lamaras~ miTvisebas arc cdilobda, vinaidan<br />
speqtakli marjaniSvilis Teatridan wasvlis Semdeg moixsna.<br />
moskovSi gastrolebis Semajamebel ganxilvaze 1933 wlis 25<br />
ivniss s. axmeteli pirdapir acxadebda: `...Cven garkveviT davinaxeT,<br />
rom gza, romelic naCvenebi iyo Teatris xelmZRvanelobis mier,<br />
marjaniSvilis mier _ es is gza aRar iyo, romelic Cven<br />
gvWirdeboda... da daiwyo... patiosani principuli brZola~.Aaqedan<br />
gamomdinare, axmetels Tavisi gansxvavebuli mxatvruli xedva<br />
hqonda da marjaniSviliseuli stili misTvis miuRebeli iyo.<br />
unda aRiniSnos, rom uS. CxeiZe iseT detalebs ixsenebs, rac<br />
sxvaTa mogonebebSi ar gvxvdeba da ukeT warmoaCens pirad<br />
urTierTobaTa sirTuleebsa Tu intrigebs, romlebic Teatralur<br />
cxovrebaze zegavlenas axdendnen.Aam urTierTobebis gamwvaveba<br />
Teatris dasavleT saqarTvelosa da kaxeTSi gastrolebmac<br />
ganapiroba, romelic 1926 wlis 22 aprilidan 29 ivnisamde<br />
mimdinareobda. uS. CxeiZe s. axmetelisa da v. anjafariZis<br />
konfliqtze miuTiTebs. d. anTaZe am incidents saerTod ar<br />
ixseniebs da mxolod Teatris Sida konfliqtis gamwvavebaze<br />
zogadad saubrobs.<br />
uS. CxeiZe am gastrolebze v. anjafariZis aryofnas operaciis<br />
gakeTebiTa da axmetel-anjafariZis konfliqturi<br />
damokidebulebiT xsnis. gamojanmrTelebis Semdeg igi kotes<br />
nebarTviT `hamletSi~ ofelias rolis Sesasruleblad quTaisSi<br />
Cavida.Aam faqts Teatrmcodne naTela uruSaZe ase xsnis: `maSin<br />
is fexmZimed iyo da Tavs SeuZlod grZnobda, magram amis Sesaxeb,<br />
etyoba, aravisTvis uTqvams~. 6 am incidents ak. vasaZec aRniSnavs,<br />
96 97
gubaz<br />
megreliZe<br />
uSangi CxeiZis ucnobi mogoneba<br />
`kotes rusTavelis Teatridan wasvla~<br />
mxolod v. anjafariZis gvaris dausaxeleblad mas uaryofiT<br />
konteqstSi ixseniebs: `zogierT amxanags mxolod quTaissa da<br />
baTumSi moundaT monawileobis miReba~-o. 7 Tamar wulukiZe<br />
(dasaxelebuli wigni, gv. 162) ki wers, rom korporaciis<br />
ukompromiso gadawyvetilebiT axmetelma da sagastrolo<br />
komisiam v. anjafariZes ofelias rolis Sesrulebaze uari<br />
uTxra.<br />
sxvadasxva mogonebaSi gansxvavebulad aris aRwerili k.<br />
marjaniSvilis baTumSi Casvla. uS. CxeiZis mogonebiT, kotes<br />
sadgurze mxolod oriode kaci Sexvda. T. wulukiZis 8 azriT,<br />
kotes Sesaxvedrad sadgurze mTeli dasi movida. Dd. anTaZis 9<br />
cnobiT, kote moulodnelad dasma baTumSi samxedro eklesiis<br />
kibeebze suraTis gadaRebisas dainaxa.Aak. vasaZe 10 ki kotesTan<br />
Sexvedras pirdapir TeatrSiMmosvlidan aRwers, Tumca yvela<br />
maTi maswavleblis gajavrebul da oficialur saubars erTxmad<br />
aRiarebs.<br />
uS. CxeiZe, rodesac saubrobs k. marjaniSvilisa da i.<br />
gedevaniSvilis mier TeatrSi Catarebul Semcirebaze,<br />
mxedvelobaSi aqvs xelovnebis saqmeTa mTavari sabWos prezidiumis<br />
1926 wlis 17 ivlisis #666 brZaneba.Aam reorganizaciiT<br />
marjaniSvili `durujis~ winaaRmdegobis saboloo gatexvasa<br />
da sakuTari poziciebis ganmtkicebas cdilobda, Tumca<br />
sawinaaRmdego Sedegi miiRo.<br />
uS. CxeiZe naTlad warmoaCens k. marjaniSvilsa da `durujs~<br />
Soris arsebuli brZolis mizezebs. igi daufaravad saubrobs<br />
ukompromiso dapirispirebasa da arsebul intrigebze. ixsenebs<br />
im viTarebasac, rodesac k. marjaniSvili TiToeul msaxiobs<br />
masTan muSaobas sTavazobda.<br />
es epizodi agreTve aRwerili aqvT Tavis mogonebebSi akaki<br />
vasaZes (gv. 225-227), Tamar wulukiZes (gv. 164), xolo dodo<br />
anTaZe am moments saerTod ar asaxelebs. gansxvaveba mxolod<br />
imaSia, rom akaki vasaZe am Sexvedras k. marjaniSvilis binaSi<br />
aRwers, T. wulukiZe Teatris direqtoris kabinetSi, xolo uS.<br />
CxeiZe ki saubris adgils ar akonkretebs.<br />
uSangi CxeiZe aRwers korporantebis Sexvedras k.<br />
marjaniSvilTan sofel rionSi, sadac `samaniSvilis<br />
dedinacvalis~ gadaRebebi mimdinareobda. igi igonebs, rom<br />
Tbilisidan korporaciis imJamindeli mamasaxlisi kukuri<br />
patariZe zestafonSi Cavida, saidanacUuSangisa da dodo<br />
anTaZesTan erTad sofel rionSi wavidnen. sainteresoa, rom<br />
uSangi CxeiZe Sexvedris iniciatorad kukuri patariZes asaxelebs,<br />
dodo anTaZe (gv. 344) ki am iniciativas sakuTar Tavze iRebs:<br />
`me damevala Cavsuliyavi zestafonSi, sadac imyofeboda uSangi<br />
CxeiZe, iqedan ki wavsuliyaviT quTaisSi kukuri patariZesTan<br />
da samiveni unda gavmgzavrebuliyaviT rionSi~. Tanac d. anTaZe<br />
marSrutsac gansxvavebulad aRwers.Aakaki vasaZe ki upiratesobas<br />
arcerT maTgans ar aniWebs: `dodo anTaZes, uSangi CxeiZesa da<br />
kukuri patariZes gadaewyvitaT Cveni da batoni kotes naxva~<br />
(gv. 229). sxva mxriv samive avtoris mogoneba marjaniSvilTan<br />
Sexvedris Sesaxeb realurad asaxavs Seqmnil viTarebas da<br />
erTmaneTs avsebs.<br />
aucileblad unda aRiniSnos, rom uS. CxeiZis, ak. xoravas, ak.<br />
vasaZis da d. anTaZis mogonebebSi erTiani azri ikveTeba k.<br />
marjaniSvilis xasiaTis sificxis, dasze ganawyenebis, Teatridan<br />
wasvlis Sesaxeb, raSic mniSvnelovan rols obieqtur garemoebaTa<br />
garda, TamaSobda moaruli Worebi, marjaniSvilisa Tu axmetelis<br />
mxridan enis mimtanebi. aRsaniSnavia isic, rom uS. CxeiZe zog<br />
epizodSi daufaravad adanaSaulebs k. marjaniSvilis garemocvasa<br />
da ojaxis wevrebs, rogorc konfliqtis wamqezeblebs.Aamave<br />
azrs iziarebs akaki xoravac, rodesac wers: `TandaTan ise<br />
gaaRvives kotes eWvebi sandros mimarT, rom imanac sandroze<br />
guli aicrua.~ uSangic imaves ambobs: `mas ase TandaTanobiT<br />
aZulebdnen axmetels~.Oorive msaxiobi k. marjaniSvilis ojaxis<br />
Sesaxeb msgavs poziciaze dgas _ uS. CxeiZe wers: `misi axloblebi<br />
aramc Tu ar ifaravdnen aseTi Secdomebisgan, aramed isedac<br />
ficxsa da eWvian adamians sawinaaRmdego qmedebaSi uwyobdnen<br />
xels.Mmisi ojaxi gadagvarebuli qalebisgan Sedgeboda, romelTac<br />
arc uyvardaT da arc ainteresebdaT rogorc Teatri, ise saerTod<br />
qarTuli kultura. maT mxolod patara, wvrilmani, yoveldRiuri<br />
adamianuri interesebi amoZravebdaT da aseTi xalxi kargs<br />
arafers gaagonebda da verc raime goniers urCevda.~Aakaki<br />
xorava ki ase afasebs: `Seiswavles ra kotes sisuste, donauris<br />
ojaxi TiTqmis yoveldRe marTavda qeifebs kotesTvis... mudam<br />
dRe iyo damuSaveba korporaciisa misi daSlis mizniT.Aaxmetelis<br />
damuSaveba, TiTqos mtrisa marjaniSvilis.~<br />
98 99
gubaz<br />
megreliZe<br />
sainteresoa, rom uS. CxeiZis am mogonebis fragmenti Sesulia<br />
s. axmetelis krebulis pirvel tomSi (sTs, 1978), sadac aRniSnulia,<br />
rom dedani dakargulad iTvleba. sinamdvileSi dedani daculia<br />
saq. Teatris, musikis, kinosa da qoreografiis sax. muzeumis<br />
fondSi (f. 1, saqme #570, x-16888, saqaRalde #9).<br />
vfiqrobT, rom am mogonebis gamoqveyneba zog pirs ar awyobda,<br />
vinaidan uS. CxeiZe daufaravad saubrobs k. marjaniSvilis<br />
garSemo Seqmnil viTarebebze, mis pirovnul naklsa, Tu Rirsebebze,<br />
korporacia `durujis~ poziciebze. Cans, rom uS. CxeiZe garkveul<br />
sakiTxebSi k. marjaniSvils ar eTanxmeba da xSirad<br />
gamarTlebulia s. axmetelis gadawyvetilebebi.Ees mogoneba im<br />
garemoebasac cxadyofs, rom kotes rusTavelis Teatridan<br />
wasvlaSi is msaxiobebi monawileobdnen, romlebmac TavianTi<br />
maswavlebeli aiZules erTad Seqmnili Teatridanac wasuliyo,<br />
magram Seqmnes legenda _ TiTqosda sicocxlis bolomde mis<br />
erTgul mowafeebad darCnen.<br />
1. gazeTi `komunisti~, 1924, 31. 01, #25;<br />
2. gazeTi `komunisti~, 1926, #158;<br />
3. T. wulukiZe, mxolod erTi sicocxle, rus. enaze. `xelovneba~,<br />
1983, gv.166;<br />
4. e. daviTaia, arjaniSvilisa da axetelis erToblivi dadgmebi~, gam.<br />
`xelovneba~, 1981, gv. 130;<br />
5. d. anTaZe, `dReebi axlo warsulisa~, gam. `xelovneba~,1962, wigni<br />
pirveli, gv.316;<br />
6. n. uruSaZe, `meore sicocxle~, gam. `xelovneba~, 1987, gv.110;<br />
7. ak. vasaZe, `mogonebebi, fiqrebi~, gam. sTs, 1977, gv. 221;<br />
8. dasaxelebuli wigni, gv. 162;<br />
9. dasaxelebuli wigni, gv. 333;<br />
10. dasaxelebuli wigni, gv. 222.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
d. anTaZe, `dReebi axlo warsulisa~, gam. `xelovneba~,1962, wigni<br />
pirveli;<br />
n. uruSaZe `meore sicocxle~, gam. `xelovneba~, 1987;<br />
ak. vasaZe `mogonebebi, fiqrebi~, gam. sTs, 1977;<br />
e. daviTaia arjaniSvilisa da axetelis erToblivi dadgmebi~, gam.<br />
`xelovneba~, 1981.<br />
aTasi saxis adamiani<br />
(mixeil Cexovi)<br />
manana turiaSvili,<br />
asistent-profesori<br />
m. Cexovi werda: `ratom ambobs poeti, rom apoloni misgan<br />
wminda msxverpls iTxovs? ratom msxverpls? imitom, rom miece<br />
STagonebas da STagonebis gziT mayurebels, drois suls, epoqas<br />
da a. S. _ es niSnavs msxverplis Sewirvas.~<br />
roca moskovis samxatvro TeatrSi (mxatSi) stanislavskim<br />
m. Cexovs `mousmina~, nemiroviC-danCenkos uTxra: `anton pavles<br />
Zis ZmisSvili _ geniosia.~ 1912 wels m. Cexovi mxatis filialis<br />
ganyofilebaSi Caricxes, TanamSromlad. 1913 wels samxatvro<br />
Teatris dasSia. mxatis msaxiobebi k. s. stanislavskis sistemis<br />
gadasamowmebel eqsperimentebze ar Tanxmdebodnen da Seiqmna<br />
mxat-is pirveli studia (1913). studiis xelmZRvaneli iyo l.<br />
a sulerJicki, sistemis mixedviT mecadineobebs xelmZRvanelobda<br />
k. s. stanislavski, e. b. vaxtangovi. im periodSi m. Cexovi<br />
korespondents eubneboda: `Cven varT stanislavskis religiis<br />
mimdevrebi~.<br />
pirvel studiaSi man ramdenime roli iTamaSa: kobusi _ g.<br />
heiermansis `imedis~ daRupva~ (1913, l. a. sulerJicki). Cexovi<br />
am rolSi siberis xatebas qmnida. male Seasrula fribes<br />
roli g. hauptmanis `samyaros dResaswaulSi~ (1913, reJ. e.<br />
vaxtangovi) _ sadac ikveTeboda misi TamaSis msubuqi manera da<br />
samsaxiobo ferebis swrafi cvalebadoba.<br />
1914 wels kalebis saxe Seqmna C. dikensis `WriWina Rumelze~<br />
(dadges l. a. sulerJickim da b. m. suSkeviCma), am saxes n.<br />
benuam: `namdvili mxatvruli saswauli~ uwoda. n. efrosis<br />
azriT, m. Cexovi samxatvro Teatris saukeTeso artistul xazs<br />
gaagrZelebs.<br />
p. markovi werda: `mas pirvel planze Seucvlelad gamoaqvs<br />
erTi Tviseba, adidebs garkveul sazRvramde da mere mas<br />
uqvemdebarebs yvelafers~ 1 . am periodSi is gmiris<br />
individualurobis warmoCenaze muSaobda.<br />
100 101
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani<br />
bergeris `warRvnaSi~ _ frezeri (1915, reJ. l. sulerJicki,<br />
Ce. vaxtangovi) mdabali sulis, xarbi da sacodavi adamiani<br />
gemis daRupvis saSiSroebisas ametyveldeboda da moulodnel<br />
kontrastul Tvisebebs amJRavnebda: adamianurs, asxivebda sulier<br />
silamazes, ubraloebas. saSiSroebis Cavlis Semdeg frezeri<br />
kvlav Zvelebur stiqias ubrundeboda. rogorc n. efrosi<br />
aRniSnavda, `warRvnaSi~ m. Cexovi iyo scenis namdvili ostati.<br />
am rolma mas gaugonari warmateba moutana.<br />
1917 wels mxatis I studiaSi dadgmul Seqspiris `meTormete<br />
RameSi~ (reJ. k. s. stanislavski) m. Cexovma malvolios roli<br />
Saesrula. warmodgenaSi groteskul malvolios speqtaklSi<br />
xuTi gamosvla hqonda da intonaciebis mravalferovnebiT<br />
umaRlesi dramatulidan sacirko-bufonadamde misuli mimikiT<br />
da saxasiaTo JestebiT homerul sicils iwvevda. komikuri<br />
feierverkis Semdeg malvolios bolo sityvebi: `me Tqven<br />
mawyenineT, grafinia, sastikad mawyenineT~ gaismoda, rogorc<br />
qviTini da mouxerxebel, ucnaur adamianSi, uceb xedavdiT saocr<br />
siRrmes, sulierebas, adamianurobas.<br />
mxat-1 msaxiobTa erTi jgufi samsaxiobo teqnikaSi<br />
fsiqologiur detalizaciamde midioda, meore ganzogadoebul<br />
saxeebs eZebda. Cexovi am periodSi mkveTrad arc erTi jgufisaken<br />
ar ixreboda.<br />
m. Cexovi didxans itanjeboda imis gamo, rom sistematiuri<br />
muSaoba ar SeeZlo. dasawyisSi codnas Zalian swrafad iTvisebda,<br />
vnebianad, magram zedapirulad... Tu adre afasebda uSualobas,<br />
talanturobas, Semdeg aSinebda es `talanturoba~, radgan<br />
Seupovari, daJinebuli Sromis gareSe is stiqia iyo, riTac<br />
scenur kulturas ver SeiZenda...<br />
Tu msaxiobi formisa da stilis sakiTxebs ar icnobs, m.<br />
Cexovis azriT, isini Zvel, dromoWmul formebs iyeneben an<br />
saerTod ar iyeneben formebs. amitom scenidan `yrian um<br />
(Semousvlel) masalas vnebebisa da afeqtebis saxiT _ rasac<br />
eZaxian temperaments. msaxiobi TandaTanobiT swavlobs<br />
diletantizmis siyvaruls da iRebs mas rogorc Tavisuflebas.<br />
magram rogori damRupvelia es `Tavisufleba!~ mas mihyavs<br />
TavaSvebulobamde, aRviraxsnilobamde ara mxolod scenaze, aramed<br />
cxovrebaSic.~ 2<br />
misi pirveli rolebis qeba-didebis miuxedavad sircxvili<br />
tanjavda _ scenaze Tavisi Tavi ar moswonda da ar eTanxmeboda<br />
maSindel Teatrs _ gulisxmobda daaxloebiT 20-iani welebis<br />
bolos. dakarga TviTdajerebuloba mayurebelTan da Semoqmedebis<br />
Sinagani impulsi, scenaze gamosvlisas yvelafers iviwyebda,<br />
stiqiur grZnobas eZleoda, romelic ar asvenebda misi cxovrebis<br />
gviandel periodSic. scenaze mxatvruli mTlianobis SegrZneba<br />
dakarga. scenazec da cxovrebaSic meqanikurad moqmedebda. Tu<br />
uceb Sin wasvla moundeboda, rols swrafad amTavrebda da<br />
SeeZlo Sua speqtaklis mitoveba. warmodgenis dros sicili<br />
autydeboda xolme da farda ixureboda maSinac, roca darbazSi<br />
stanislavski ijda.<br />
1917 wlis dekembers `warRvnis~ msvlelobisas antraqtSi<br />
_ fanjridan xalxis brbo dainaxa da daumTavrebeli<br />
speqtaklidan gaiqca. TiTqmis mTeli weli saxlidan ar gamosula.<br />
oqtombris revoluciis dReebSi ukve Zalian avadmyofi, gulis<br />
SeteviT itanjeboda. Teatri saerTod gadaaviwyda. 1918 wlis<br />
1 ianvridan Teatrma avadmyofobis gamo naxevari wliT<br />
SvebulebaSi gauSva. stanislavskim eqimebic gaugzavna. erTxel<br />
erTma megobarma b. s. smiSliaevma uTxra, gaexsna sakuTari<br />
Teatraluri skola da amiT mudmivi Semosavali eqneboda.<br />
`Cexovis studia~ Seiqmna 1918 wels, mecadineobebi mis binaSi<br />
mimdinareobda da iarseba 1922 wlamde. oTx weliwadSi is<br />
gamojanmrTelda da misi suli moicva mTlianobis SegrZnebam.<br />
mowafeebi m. Cexovis gakveTilebis paralelurad mecadineobdnen<br />
stanislavskisTan da vaxtangovTan. nicSe, Sopengaueri, Spengleri,<br />
kanti, bergsoni. axalgazrda studielebi kiTxulobdnen am<br />
literaturas da Semdeg m. CexovTan erTad msjelobdnen. am<br />
periodSi iwyebs savarjiSoebs `burTebiT~, romelsac mere<br />
`hamletis~ dadgmisas gamoiyenebs.<br />
stanislavski ambobda: `rac ufro Zlieria msaxiobi, miT<br />
ufro metad interesdeba Tavisi xelovnebis teqnikiT.~ 3<br />
`Cexovis studiaSi~ mimdinareobda Ziebebi etiudis,<br />
improvizaciebis sferoSi. m. Cexovis azriT, etiuds dasawyisi<br />
da dasasruli unda hqondes, unda gadawydes mocemuli siuJetis<br />
stili da Janri. mere mTavaria `marcvlis~ Taviseburebis povna<br />
da Semdeg siuJetis SezRudvisagan ganTavisuflebuli, TemiT<br />
102 103
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani<br />
gamdidrebuli _ iwyebda improvizacias. m. Cexovi ambobda, rom<br />
ase muSaobda ara mxolod etiudze, aramed yovel rolze. msaxiobi<br />
imdenad unda daeuflos teqnikis Sinagan da garegan xerxebs,<br />
rom misi sulis axali unareb-Cvevebi unda gaxdes. mxolod<br />
gamudmebuli improvizaciebis gziT SeiZleba amis miRweva... misi<br />
moswavle m. knebeli werda: `Cexovi gamudmebiT laparakobda, Tu<br />
msaxiobi SeiTvisebs im Semoqmedis fsiqologias, romelic<br />
improvizirebs, is Tavis TavSi ipovis mxatvars. amitom msaxiobi,<br />
pirvel rigSi, unda aRizardos rogorc mxatvar-improvizatori.~ 4<br />
m. Cexovi Tvlida, rom iumori adamians xelovnebis SeicnobaSi<br />
exmareba da Semoqmedebis muSaobaSi Seaqvs simsubuqe. Sesrulebis<br />
simsubuqe CexovisTvis arsebiTi iyo _ misi azriT, iumori<br />
yovelTvis gamoarCevs xelovnebis WeSmarit qmnilebas. iumori<br />
mxatvars obieqturobis unars aniWebs, rac aucilebelia... m.<br />
Cexovis azriT, msaxiobs, romelsac iumori ara aqvs, kargi msaxiobi<br />
ver iqneba. igi Tvlida, rom iumoris swavla SesaZlebelia da<br />
Teatralur skolebSi unda iyos klasi, sadac iumoris<br />
gakveTilebs Caatareben.<br />
forma da stili _ kulturuli msaxiobi da ukulturo<br />
adamiani SeuTavsebelia. misi azriT, codnis SeZena msaxiobisaTvis<br />
aucilebelia. oRond codnaSi gulisxmobda ara mSral,<br />
inteleqtualur codnas, aramed WeSmarit, cocxal codnas.<br />
talanti, cocxali codnis gareSe ver ganviTardeba. codnis<br />
gareSe stilisa da formis SegrZnebas Semoqmedi ver daeufleba.<br />
`msaxiobi-mxatvari gaigebs, rom stili yvelaze Zvirfasi ramaa,<br />
romelic Seaqvs Tavis nawarmoebSi, risTvisac bolos da bolos<br />
Rirs Seqmna.~ 5<br />
metyveleba _ xmis dayeneba, diqcia, deklamacia, plastika<br />
da im dros moduri akrobatika `Cexovis studiaSi~ ZiriTadad<br />
ar iswavleboda, maT meorexarisxovani roli hqondaT. m. Cexovs<br />
gasaocari damokidebuleba hqonda sityvasTan. uyvarda anbanis<br />
yvela aso. misi azriT, yvela asos Tavisi garemo, Tvisebebi da<br />
feri hqonda. misi azriT, msaxiobi Cveulebrisamebr mecadineobas<br />
artikulaciT iwyebs, es bolos unda iswavlebodes. veraviTari<br />
garegnuli xerxebi ver aswavlis msaxiobs mxatvrulad da<br />
gamomsaxvelobiT laparaks, Tu is manamde ar SeaRwevs TiToeuli<br />
sityvis, calkeuli marcvlis Rrma da mdidar SinaarsSi da Tu<br />
is ver gaigebs da ver SeigrZnobs asos rogorc bgeris cocxal<br />
suls. `metyveleba, cocxali metyveleba _ sityvis sferoSi<br />
uapelacio maswavlebelia.~<br />
mecadineobebze warmoiSveboda simarTlis SegrZnebis sakiTxi.<br />
amasTan dakavSirebiT Cndeboda Tema masaxiobis fantaziaze da<br />
droebiT studiis muSaoba fantaziis niSniT mimdinareobda. ase<br />
gaCnda zRapris Tema. m. Cexovi Tvlida, rom zRapari, rogorc<br />
mxatvruli nawarmoebis forma, niWieri axalgazrdebis<br />
ganviTarebisTvis mniSvnelovania, damwyeb msaxiobSi aRagznebs<br />
SemoqmedebiT fantazias. mxatvris cnobierebas is aamaRlebs<br />
naturalizmze. zRapari araCveulebrivad xlarTavs erTmaneTSi<br />
tragizms da iumors, anviTarebs mxatvruli stilis SegrZnebas,<br />
iTxovs mkafio da zust formebs da ar dauSvebs Sinagan, mxatvrul<br />
sicrues, romelic scenaze ase msubuqad SeRwevadia.<br />
studiaSi muSaobis ramdenime wlis ganmavlobaSi m. Cexovis<br />
mtanjveli azrebi, dardebi gaqra da 1920 wels m. Cexovi<br />
mxatis pirvel studiaSi dabrunda. 1921 wels gadatvirTulobis<br />
gamo `Cexovis studiis~ xelmZRvanelobaze uari Tqva. studiam<br />
arseboba Sewyvita 1922 wels.<br />
1921 wels samxatvro TeatrSi man xlestakovi iTamaSa n.<br />
gogolis `revizorSi~. man Seqmna niRabi, komediuri groteskis<br />
planSi, TiTqmis farsuli, rac adreul namuSevrebSi ar<br />
SeiniSneboda. xlestakovSi bolomde aviTarebda simsubuqis<br />
cnebas. fizikuri uwonadobas sxeuliT xatavda. sakmarisi iyo<br />
suli SegeberaT, rom xlestakovi gaqreboda, rogorc mtvris<br />
nawili. amas emateboda improvizaciuli feierverki. Cexovis<br />
iprovizaciis dros scenaze teqsts arasdros cvlida da arc<br />
dadgenil mizanscenebs.... misi improvizaciebi qaosuri ar iyo<br />
da mxolod sxvebs uxmobdnen Sesaqmnelad.<br />
1921 wels Cexovma xlestakovSi srulyo atmosferos cneba.<br />
atmosfero _ yvelanairi mxatvruli warmodgenis gulia Tu<br />
`msaxiobi eZleva ama Tu im atmosferos, es masSi aucileblad<br />
gamoiwvevs aqtiuri qmedebisken swrafvas. sanam rolSi ar miaRwev<br />
`atmosferos~ absolutur realur SegrZnebas, CaTvale, rom<br />
rolis arsisTvis jer ar migignia. atmosfero aRviZebs<br />
warmosaxvas, nebisyofas da grZnobas.~ ixsenebs misi moswavle<br />
m. knebeli wignSi `mTeli cxovreba.~<br />
104 105
manana turiaSvili<br />
cxovrebis bolo wlebSi sxvadasxva Teoriul mosazrebebebTan<br />
erTad anviTarebs am azrs da askvnis, rom scenaze atmosferoTa<br />
Widili da erT-erTi maTganis gardauvali gamarjveba mxatvrul<br />
gamomsaxvelobis Zlieri saSuaelebaa _ werda m. Cexovi<br />
`msaxiobis teqnikis Sesaxeb~.<br />
presaSi ambobdnen, m. Cexovis gansakuTrebul, Zalauflebriv<br />
momxibvlelobaze, romlis winaSec fermkrTaldebodnen<br />
`revizoris~ iseTi monawileebi, rogorebic iyvnen samxatvro<br />
Teatris wamyvani msaxiobebi: leonidovi, moskvini, gribunini,<br />
lilina.<br />
a. strindbergis `erik XIV~ (1921) mxat-1 studiis speqtakli,<br />
saetapo mniSvnelobis iyo. aq daiwyo e. vaxtangovma samsaxiobo<br />
teqnikaSi axali formebisa da gamomsaxvelobiTi xerxebisa<br />
Zieba. `erTxel da samudamod mayurebels unda CamovaSoroT<br />
WuWrutanidan dazverva, TvalTvali. mayurebelma yovelTvis<br />
Tavi unda igrZnos TeatrSi da ara Zia vaniasTan. unda moxvide<br />
TeatrSi da ara voinickisTan. saWiroa, rom Teatri Teatri<br />
iyos.~ 6<br />
m. Cexovi saxes aRiqvamda erT mTlianobad, swored amitom<br />
SeeZlo repeticia bolo scenidan daewyo _ misi azriT,<br />
mxatvruli saxis Seqmnaze gavlenas ar moaxdens. m. Cexovis<br />
azriT, msaxiobi scenis sivrceSi moZraobisas Tavisi sxeuliT<br />
unda `xatavdes~ figurebs, xazebs da roca msaxiobi Tavis<br />
gamomxatvelobas debs mimikaSi amiT sxeulis gamomsaxvelobas<br />
klavs. `ratom ar undaT (msaxiobebs _ m. t.) mTeli sxeuliT<br />
farTo, lamazi da gamomxatveli Jesti? aq damnaSavea msaxiobis<br />
Cveva mimirebsa. is iswrafvis, Tavis gamomxatveloba jer mimikaSi<br />
Cados, amiT ki sxeulis gamomsaxvelobas klavs. mimikis dros<br />
sxeuli irindeba da qvavdeba. sxeulis Jesti gadadis saxis<br />
JestSi, xdeba patara da xandaxan sacodavi. imas aRar vambob,<br />
rom msaxiobis saxes mayurebelTa darbazi ubralod ver dainaxavs<br />
da amasTan is arasodes iqneba iseTi gamomxatveli, rogorc<br />
sxeuli.~ 7<br />
m. Cexovis azriT, scenaze maqsimalurad metyveli mxolod<br />
msaxiobis Tvalebia, magram Tvalebi metyveli xdeba maSin, roca<br />
msaxiobis sxeuli absoluturad Tavisufalia da scenur<br />
aTasi saxis adamiani<br />
sivrceSi xatavs Tavis formebsa da xazebs. Tu sxeuli cocxalia,<br />
maSin Tvalebi aucileblad aivseba azriT da xdeba gamomxatveli.<br />
m. Cexovi scenaze muSaobisas Zlier grZnobebsa da energias<br />
bolo momentisTvis, kuliminaciisTvis da a. S. ar iyenebda.<br />
`erik XIV~-Si pirvelive Semosvlidan mTeli datvirTviT<br />
muSaobda, mis pirvel gamosvlas ki mexis dartymas adarebdnen.<br />
erikis Jestebi iyo mokle, daZabuli. marmarilos TeTri saxe<br />
da Savi Tma. Tvalebi gayinuli, TiTqos ar moZraobdnen. misi<br />
gasaocari martooba Semzaravi iyo. `cocxlebisa~ da `mkvdrebis~<br />
niRbebis kontrastuli dapirispireba da am mxatvrul saxeebSi<br />
reJisorisa da msaxiobebis subieqturi damokidebuleba<br />
imaleboda. Semdeg Cexovi azrs Seicvlis da ityvis, rom Tavis<br />
mxatvrul saxeebs uyurebs obieqturad. eriki am or sazogadoebas<br />
Soris sxlteboda _ xan aqeT da xan iqiT.<br />
1916 wels sulerJicki gardaicvala. 1921 wels studiis<br />
gadasarCenad mxatTan SeerTebis sakiTxi dadga. 1922 wlis 29<br />
maiss e. vaxtangovi gardaicvala. 1922 wlis seqtemberSi Cexovma<br />
moiTxova studiis xelmZRvaneloba da 24 seqtembers gaxda<br />
misi direqtori. 1924 welis 5 ivniss pirvelma studiam miiRo<br />
nezlobinis yofili Teatri, sverdlovis moedanze da nemiroviCdanCenkos<br />
winadadebiT daarqves mxat 2. studiis patara<br />
mayurebelTa darbazi, romelic 175 kacze iyo gaTvaliswinebuli,<br />
Seicvala darbaziT, romelic 1350 kacs itevda.<br />
m. Cexovi sastikad uaryofda naturalizms, romelic, misi<br />
azriT xelovneba ar iyo, radgan mxatvari naturalistur<br />
`xelovnebis nawarmoebSi~ Tavisas ver Cadebs, misi amocana<br />
SezRudulia, misi unari vlindeba `naturis~ met-naklebad zusti<br />
aslis gaakeTebSi. im dros moskovisa da peterburgis scenebze<br />
gamoCnda agitaciuri piesebi da propagandistuli xasiaTis<br />
nawarmoebebi (revoluciis pirveli epoqis produqti).<br />
naturalizmi, `ubraloeba, rogorc cxovrebaSi~, fotografiuli<br />
zustiT mimdinare movlenebis gadmocema, maTi xorcSesxmis<br />
erTaderTi SesaZlo `stili~ iyo.~ gaCndnen axali `Tanamedrove~<br />
dramaturgebi, romelTa nawarmoebebiT savse iyo klubebisa da<br />
qarxnis scenebi da isini cdilobdnen mxat-2 studiaSic<br />
SemoRwevas.<br />
106 107
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani<br />
m. knebeli wers: misi azriT, `materializmi~ rogorc sawyisi,<br />
xelovnebis mteria, is ki ara da rogorc kacobriobis<br />
pirovnebisac... Cexovi Camoscildeba `materialurobas~, rogorc<br />
`sulieris~ damangrevels~ 8<br />
am viTarebaSi m. Cexovma studiis mxatvruli cxovrebis<br />
SenarCunebisaTvis Tavis Tavze aiRo marTva da Tavi `diqtatorad~<br />
gamoacxada, ramac bevris mtroba gamoiwvia. m. Cexovma Teatris<br />
marTvisTvis oTxi kacisagan Semdgari sando piri airCia, romelTac<br />
dasi pativs scemda. m. Cexovis `Zalauflebis xelSi Cagdebis~<br />
sami-oTxi dRis Semdeg narkomprosma mis diqtatorobas sanqcia<br />
daado.<br />
1924 wels m. Cexovma `hamletis~ dadgma daiwyo. am<br />
speqtaklis repeticiebze m. Cexovi axali samsaxiobo teqnikis<br />
SemuSaveba daiwyo, romelic Sesatyvis savarjiSoebs eyrdnoboda.<br />
`hamletis~ repeticiebi uxmaurod mimdinareobda da idumalebiT<br />
iyo moculi. teqstis warmoTqvamde msaxiobebi moZraobiT<br />
midionen. es iyo savarjiSoebi `burTebi~. `repeticiis periodSi,<br />
`raTa teqsti enis kunTze ar damjdariyo~ (stanislavskis<br />
gamoTqmaa) msaxiobebi sityvebs ar iyenebdnen da burTebis<br />
gadagdeb-gadmogdebisas, yovel moZraobaSi debdnen garkveuli<br />
nebisyobis gzavnils. ase eziarebodnen urTierTobis bunebas,<br />
ritmebis sxvadasxvaobas.<br />
xlestakovidan hamletamde intervali ori weliwadia. m.<br />
Cexovi Ziebebma `axal sarepeticios teqnikasTan~ miiyvana. swored<br />
`hamletze~ acxadebs m. Cexovi: `rom msaxiobi saxes qmnis<br />
fantaziaSi da Semdeg cdilobs mis rogorc garegnul, ise<br />
Sinagan imitacias. `mxatvruli saxis imitacias~. imitacias<br />
hamletSi bolomde ver miaRwia.<br />
es is welia _ 1924, roca a. belis gavleniT gaicno<br />
rudolf Steineri da mas Sexvda. 1913 wels man daafuZna<br />
antroposofiuri sazogadoeba. Steineris TeoriaSi m. Cexovs<br />
Secnobis intuiciuri SesaZleblobebi ainteresebda.<br />
`hamletis~ repeticiebis paralelurad mezobel<br />
sarepeticioSi a. d. diki muSaobda n. s. leskovis nawarmoebze<br />
Seqmnil `rwyilze` (1925). `hamletis~ garSemo sxvadasxvanairi<br />
xmebi dadioda. ambobdnen, rom Cexovi dakavebulia raRac mistikiT.<br />
`roca orive speqtakli gamovida, presisa da mayureblis<br />
Sexedulebebi mkveTrad gaiyo. isini, vinc usityvod iRebda<br />
`rwyils~, ar iRebda `hamlets~. aman Teatris SigniT da mis<br />
garSemo gamiwvia arajansaRi atmosfero.~ 9<br />
a. d. diki werda Tavis wignSi: `Повесть о театральной юности~:<br />
`studiam ar icis, ra gzas daadges, is ver grZnobs drois<br />
pulsacias... studiaSi m. a. Cexovis xelmZRvanelobiT mistikurantroposofiuli<br />
mimarTulebaa da koleqtivis ufro met wevrs<br />
isrutavs... pirvelive dRidan me mkveTrad gavemijne Cexoviseuli<br />
jgufis Ziebebis Cemi `miwierobis~ gamo. me bavSvobidan ver<br />
vitandi yovelgvar `jandabas~, maT Soris _ filosofias...<br />
magram mxolod me ar meCveneboda, rom mefe SiSvelia...<br />
xelmZRvaneloba direqciis xelSi iyo, Cexovis xelSi _<br />
inteligenturi moskovis sayvareli adamianis...~ _ 1927 wels<br />
Jur. `Новый зрител~-is # 13,+ РСФСР-s pirveli saxalxo<br />
komisari (1917-29), a v. lunaCarski hamletze da ableuxovze<br />
wers: `Театру МХАТ-2-му совершенно необходимо отделаться от<br />
пристрастия к сюжетам туманным, к созданию настроений жутких,<br />
тревожных и неясных~, Semdeg agrZelebs: `Suq-Crdilebis bundovan<br />
simbolikaSi hamleti aSkarad abstraqtuli, istorizmisgan<br />
daSorebulia, is orientirdeboda mxolod aradroul moralur<br />
kategoriebze sikeTisa da borotebis maradiul brZolaze.~<br />
hamletis scenas aCrdilTan mistikurs uwodebdnen. Rrublebidan<br />
mTvaris Suqi ipareboda da mxolod hamletis saxes da xelebs<br />
anaTebda. Tavad m. Cexovi ambobda mamis aCrdilis sityvebsac da<br />
hamletis teqstsac. scenis miRma musikalur fonze gongisa da<br />
dolis mkveTri dartymebi gaismoda, romelic aCrdilis fexis<br />
xmas mianiSnebda. `scenis miRma mamakacebis gundis xmebi aCrdilis<br />
sityvebs warmosTqvamden, xolo hamleti ki am sityvebs imeorebda,<br />
TiTqos, xelaxla iazrebda. m. Cexovma `hamletSi~ TiTqmis<br />
mTlianad uaryo Jesti da mizanscenebis dinamika: im mxolod<br />
usmenda, akvirdeboda da fiqrobda. arnaxuli Zalebis mokreba<br />
gonebas unaTebda. 1928 wels m. Cexovi a. b. lunaCarskisadmi<br />
sapasuxo werilSi wers: `rogorc mxatvari me arasdros uarvyof<br />
imas. rom Tu scenaze gamoCndeba `hamletis suli~, es ise unda<br />
gaakeTo, rom iyos STabeWdileba `sulis~ da ara gadacmuli<br />
msaxiobisa, es mistika araa, aramed mxatvruli gemovneba~. 10<br />
108 109
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani<br />
a. b. lunaCarski `rwyilis~ da misi reJisoris _ a. d.<br />
dikis2Ddidi megobari iyo. dikis TqmiT, man gulwrfelad miuloca<br />
da premieraze saidumlo fraza uTxra: `ai, speqtakli, romelic<br />
niCabze dadebs mTel konstruqtivizms~ (А. Д. Дикий `Повесть<br />
о театральной юности~), lunaCarski _ profesionali<br />
revolucioneri. РСФСР-is pirveli saxalxo komisari (1917-<br />
29), 1917 wlidan kulturis sferoSi leninuri politikis<br />
aqtiuri gamtarebeli.LМХАТ-2-is msaxiobi serafima birmani,<br />
romelic TamaSobda e. vaxtangovis `erik IV~ da a. dikis<br />
`rwyilSi~, wers: `gulwrfelad rom vTqva, CexovTan metoqeobda<br />
misi yvela megobari, isini SesaniSnavad acnobierebdnen, rom<br />
Cexovi niWierebiT maTze maRla dgas. me vfiqrob, swored amitom<br />
ebrZoda diki Cexovs da ara imitom, rom maTi politikuri da<br />
ideuri swrafvebi gansxvavebuli iyo~.<br />
hamletis sikvdili mayurebelSi kaTarziss iwvevda, Tumc<br />
perspeqtiva wydeboda, radgan fortinbrasis scena amoRebuli<br />
iyo _ ris gamoc lunaCarskis sayveduri gamoiwvia. m. Cexovis<br />
gadawyvetiT wydeba sicocxle sikeTisa da adamianurobisa, radgan<br />
es qveyana sapyrobilea. `hamleti~ m. Cexovma dadga (reJ: smiSlaevi,<br />
tatarinovi, Cebani) 1924 wels da amgvari koncefciiT<br />
iwinaswarmetyvela, Tu ra moeloda Tavis qveyanas momavalSi.<br />
1925 wels m. Cexovma iTamaSa ableuxovi andrei belis<br />
`peterburgSi~. es iyo maTi megobrobis periodi. mecadineobdnen<br />
ritmis, moZraobis da sityvis sferoSi, swavlobdnen poetikas<br />
da literaturis Teorias. Cexovi da beli, rogorc m. knebeli<br />
ixsenebs mecadinebdnen `evriTmiis~ SeswavlaSi. knebelis azriT,<br />
swored a. belis gavleniT, ritmi gaxda erT-erTi mTavari<br />
problema, romelsac m. Cexovi amuSavebda. isini anbanis yoveli<br />
asos plastikur gamoxatulebas eZiebdnen, swavlobdnen Jestebis<br />
`gramatikas~, gadadiodnen ra asodan marcvalze da Semdeg _<br />
frazaze, winadadebaze. isini JestebiT `kiTxulobdnen~ puSkinis<br />
leqsebs, Seqspiris sonetebs, `faustidan~ qoros nawilebs.<br />
Cexovi asoTa `plastikur~ enas srulyofilebamde flobda.<br />
xandaxan is ucnob teqsts nela akiTxebda da TiTqmis<br />
sinqronulad moZraobda, plastikaSi Sifravda sityvaTa bgerebs.<br />
mas nawarmoebis saerTo xasiaTis gadmocema sxeulis moZraobiT<br />
SeeZlo, Tan ise, rom misi atrmosfero da fsiqologiuri<br />
feradovnebac gamoexata.<br />
ableuxovi (a. belis `peterburgi~, 1925 weli _ mxat-2), es<br />
speqtakli gamoirCeoda ritmebis iSviaTi mravalgvarobiT, magram<br />
warmodgenis centri da mTavari mxatvruli Zala iyo senatori<br />
ableuxovi _ m. Cexovi. `socialuri Tvalis axela.~ wignSi<br />
`msaxiobis teqnikis Sesaxeb~ gamoTqvams azrs, rom msaxiobisTvis<br />
aucilebelia `socialuri grZnoba~. ableuxovi miagavda Ramuras,<br />
mas didi Zalaufleba hqonda _ ableuxovs Tavis sastik xelebSi<br />
eWira `cecxlmokidebuli imperia~ da monarqis miniWebul<br />
Zalauflebis sxvisTvis micemas ar apirebda. masSi iyo Zalac<br />
da avbediTi mbrZanebluroba, SiSi da Svilisadmi saTuTi grZnoba,<br />
magram yovelive amaSi iyo ganwiruloba, istoriuli ganwiruloba,<br />
da dasasrulis moaxloeba.<br />
m. Cexovis bolo namuSevari ruseTSi muromskia. (suxovokobilinis<br />
`saqme~, 1927 weli _ mxat-2). igi gulRia, keTili<br />
da gaxsnilia sisastikis, borotebis da veragobis samyaroSi.<br />
amis yureba ki mayurebels saSineli tkivilis gareSe ar SeeZlo.<br />
es saxe imitaciis principiT aago. `muromskis saxes fantaziaSi<br />
vWvretdi da repeticiebze mis imitacias vaxdendi... me ar<br />
vTamaSobdi, Cveulebrisamebr rogorc vakeTebT xolme msaxiobebi,<br />
aramed vakeTebdi saxis imitacias, romelic Cems warmosaxvaSi<br />
Cem magivrad TamaSobda. am mcdelobiT scenaze muromskis<br />
gamosvlisas garkveul xarisxSi misgan ganze vdgavar, TiTqos<br />
vuTvalTvaleb, (Tvalyurs vadevneb mas), mis TamaSs, mis cxovrebas<br />
da es gverdidan dgoma me saSualebas maZlevs mivuaxlovde im<br />
mdgomareobas, romlis drosac mxatvari wmends da<br />
akeTilSobilebs Tavis saxeebs da masSi ar Seaqvs Tavisi<br />
arasaWiro, piradi adamianuri xasiaTis Tvisebebi.~ 11<br />
`bunebisagan momadlebuli warmosaxvis saocari ZaliT, mas<br />
SeeZlo `imitacia~ ara mxolod gmiris garegnuli saqcielis,<br />
aramed SeeRwia xasiaTis Sinagan arsebiT nawilSi. `Cexoviseuli~<br />
imitacia _ garegnulis dacinva ki ar iyo, aramed gza Sinaganis<br />
wvdomisa da saSualeba ganviTarebisTvis da warmosaxvis<br />
varjiSi~. 12<br />
Semdeg ufro daxvews formulirebas: samsaxiobo xelovnebis<br />
specifika mdgomareobs imaSi, rom masala, romliTac sargeblobs<br />
msaxiobi, is Tavadaa. Cexovi mivida daskvnamde, rom SemoqmedebiTi<br />
individualuroba rogorRac gancalkevebulia or `meze~, `or<br />
110 111
manana turiaSvili<br />
aTasi saxis adamiani<br />
cnobierze~. `dabali mes~ TandaTanobiT aviwrovebs `maRali<br />
me~ da rom `maRali me~ badebs mesame `me~-s, `mesame cnobiers~,<br />
romelic Seqmnil rols axasiaTebs.<br />
marTalia Tu ara Cexovi? stanislavskis azriT, ar aris<br />
marTali! m. Cexovis werili berlinidan, 1928 wels n. a.<br />
podgornisadmi (mxatis msaxiobi, mxati-2 studiis erT-erTi<br />
damfuZnebeli). `Cven sistemebs erTmaneTs vadarebdiT da movnaxeT<br />
rogorc bevri saerTo, aseve bevri daumTxvevlobac~... `kostia<br />
rom daTanxmdes Tavisi sistemis zogierT cvlilebaze, Cven<br />
SevZlebdiT erTad muSaobas da ufro mets gavakeTebdiT, vidre<br />
calk-calke.~ 13<br />
`...Cemi meTodiT msaxiobi samuSaos dawyebidan mis<br />
dasrulebamde Seqmnili saxisadmi obieqturia. k. s.-s rogorc<br />
meCveneba bevri momentia, roca msaxiobiAZalas atans pirad<br />
nebas da sakuTari Tavidan pirad grZnobebs gamowuravs _ es<br />
rTulia, mtanjveli, ulamazo da arasiRrmiseuli. magaliTad,<br />
Cveneuli saxis Wvretas da Semdeg gamomdinare mis imitacias,<br />
k. s.-Tan Seesatyviseba SemoTavazebuli viTarebebis Wvreta, magram<br />
saxis nacvlad dgeba Tavad ganmWvreti, romlis amocanaa gasces<br />
pasuxi kiTxvas: `Tu rogor moiqceoda Cemi gmiri (am SemTxvevaSi<br />
me) mocemul SemoTavazebul viTarebebSi? es punqti cvlis<br />
msaxiobis mTel fsiqologias da rogorc meCveneba, uneburad<br />
sakuTar Rarib sulSi qeqvas aiZulebs. yoveli adamianis suli<br />
mdidari araa im saxeebTan SedarebiT, romelsac xandaxan<br />
fantastikuri samyaro gvigzavnis xolme... msaxiobi stanislavskis<br />
sistemis mixedviT iwyebs fizikuri amocaniT, amasTan asrulebs<br />
Tavis Tavidan gamomdinare: dadgas magida, gaadgilos skami, aanTos<br />
asanTi da a. S. da es yvelaferi _ simarTlis grZnobis<br />
arsagznebad. Cemi swavlebiT msaxiobs simarTlis SegrZneba ukve<br />
saxeSi aqvs Cadebuli da masTanaa Serwymuli. Cems msaxiobs<br />
SeuZlia ganaviTaros Tavisi simarTlis grZnoba saxlSi _ es<br />
misi saqmea, magram amiT repeticiis dawyeba ar SeiZleba. ratom?<br />
imitom, rom `dadgiT magida~ _ es pirdapiri gzaa sazareli<br />
naturalisturi ganwyobilebisaken da yuradRebis mipyroba Sens<br />
araSemoqmedebiT pirovnebaze.~ 14<br />
1928 wels `mxat 2~-s sagastrolod germaniaSi iwveven, m.<br />
Cexovma SuamdgomlobisTvis `Главискусство~-s da a. v.<br />
lunaCarskis mimarTa. es gastrolebi ar Sedga. `mxat 2~-Si<br />
konfliqtia da m. Cexovis Teatridan wasvla unda, radgan<br />
dasis zogierTi nawilis mxatvruli miznebi mis amocanebs<br />
xelovnebaSi ar Seesabameboda. `Главискусство~-s sazRvargareT<br />
erTwlian Svebulebas sTxovs (germanuli enisa da `evriTmiis~<br />
Sesaswavlad) _ romelsac akmayofileben. imave wels berlinidan<br />
a. lunaCarskis sTxovda Teatrs da msaxiobebs, raTa Tavis<br />
dakvirvebebi da aRmoCenebi speqtaklebSi ganexorcielebina. a.<br />
lunaCarskim ar upasuxa.<br />
im dros `misticizmisa~ da `simbolizmis~ wodeba<br />
saxarbielo ar gaxldaT. albaT, rudolf SteinerTan Sexvedrasac<br />
ar patiobdnen. Steineri xom Sepyrobili iyo gadaeqcia<br />
abstraqtuli idealisturi Teoriebi cocxal rwmenaSi, mgznebare<br />
swrafvaSi, romelic mowodebuli iyo adamianSi gaeRviZebina<br />
umaRlesi sulieri Zalebi.TeatrSi msaxiobad darCena, Cveulebriv,<br />
rolebis saTamaSod, mas ar SeeZlo, radgan ukve didi xania<br />
amowura calkeuli rolebiT gatacebis stadia. `me SesaZloa<br />
gamitacos da SemoqmedebisTvis Semagulianos mxolod da mxolod<br />
Teatris ideam, axali Teatraluri xelovnebis ideam~ 15 _ werda<br />
m. Cexovi.<br />
im periodSi sabWoTa Teatrs sTxovdnen sarepertuaro<br />
politikas, sadac soc. mSenebloba da `axali adamianebi~ unda<br />
asaxuliyvnen. es yovelive ewinaaRmdegeboda TeatrSi m. Cexovis<br />
mxatvrul azrovnebas da `Tavisufali Semoqmedebis~ Ziebis<br />
mizniT man datova samSoblo, sadac cenzura aRar Seawuxebda.<br />
1928 wlidan sicocxlis bolomde mixeil Cexovi sazRvargareT<br />
muSaobda.<br />
1. p. a. markovi, Teatris Sesaxeb, t. I. 1974, gv. 395;<br />
2. Михаил Чехов, литературное наследие, `Путь актера~,<br />
моск..,искусство, 1986. ст. 67;<br />
3. К.С. Саниславский, Моя жизнь в искусстве, 1983, стр. 415;<br />
4. m. knebeli `mTeli cxovreba.~ mosk. gv. 210. 1967;<br />
5. Михаил Чехов, литературное наследие, `Путь актера~, моск,<br />
искусство, 1986. ст. 68;<br />
112 113
manana turiaSvili<br />
6. abobda e. vaxtangovi Ï. А. Марков, О театре т.1, 1974, стр. 395<br />
7. Михаил Чехов, литературное наследие, `Путь актера~, моск,<br />
искусство, 1986. ст. 82;<br />
8. m. knebeli, mixeil Cexovi, literaturuli memkvidreoba,<br />
gamomc. xelovneba, 1986. gv. 34;<br />
9. m. knebeli, mixeil Cexovi, literaturuli memkvidreoba, gamomc.<br />
xelovneba, 1986. gv.19;<br />
10. В, А, Громов, Михаил Чехов. 1970, стр. 333;<br />
11. Михаил Чехов, литературное наследие, `Путь актера~, Моск,<br />
искусство, т. 1.1986. ст. 129;<br />
12. m. knebeli, mixeil Cexovi, literaturuli memkvidreoba, gamomc.<br />
xelovneba, 1986. gv. 38;<br />
13. Михаил Чехов, литературное наследие, `Путь актера~, Моск,<br />
искусство, 1986. ст. 352;<br />
14. Михаил Чехов, литературное наследие, Моск, искусство, 1986.<br />
ст. 352-353;<br />
15. Коллективу МХАТ 2-го Михаил Чехов, литературное наследие,<br />
Моск. искусство, т. 1. 1986. ст. 350.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
v. a. gromovi, `mixeil Cexovi~, mosk. 1970;<br />
p. a. markovi, Teatraluri kritikosis dRiuri, kreb. `Teatris<br />
Sesaxeb~ mosk. 1-2-tomi, 1974;<br />
p. a. markovi, Teatraluri portretebi, kreb. `Teatris Sesaxeb~<br />
t. 2, mosk. 1974;<br />
p. a. markovi, Teatris simarTle, statiebi, mosk. 1965;<br />
s. g. birmani, msaxiobis gza, mosk. 1959;<br />
n. efrosi, WriWina Rumelze, mxatis studia, peter. 1918;<br />
a. diki, moTxroba Teatralur siWabukeze, mosk. 1957;<br />
a. morovi, erTi cxovrebis istoria, Jur. `moskva~, 1970 # 9<br />
n. pankova, mixeil Cexovi, Jur. `sabWoTa xelovneba~ # 7, 1970<br />
m. knebeli, mTeli cxovreba, mosk. 1967;<br />
k. s. stanislavski, Cemi cxovreba xelovnebaSi, mosk. 1983;<br />
mixeil Cexovi, literaturuli memkvidreoba, 2 tomeuli, mosk.<br />
gamomc iskustvo, 1989.<br />
Tamar quTaTelaZe,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
Teatris funqcia da faseulobebi<br />
(s. Wiaurelis mier aRdgenili k. marjaniSvilis speqtaklis<br />
`uriel akostas~ mixedviT)<br />
qarTuli Teatris reformatoris, meore saxelmwifo<br />
Teatris damfuZneblis kote marjaniSviliseuli SemoqmedebiTi<br />
Sedevris `uriel akostas’’ kongenialuri restavrirebisaken<br />
mimarTuli mcdelobebi 1962, 1993, 2007 wlebSi mravalmxriv<br />
saintereso movlenaa. rogorc irkveva, qarTuli Teatris<br />
moRvaweebSi ar qreba nostalgia qarTuli Teatraluri modernis<br />
am warmatebul dadgmaSi gacxadebuli, jer kidev Seucnobeli<br />
Teatraluri faseulobebisadmi. `uriel akostasadmi’’<br />
marjaniSvilelTa daucxromeli interesi SesaZloa warmoadgens<br />
protests Tanamedrove Teatraluri procesebisadmi da<br />
gaucnobierebel ltolvas misi reformebisken. Tu<br />
gaviTvaliswinebT im faqtsac, rom Teatraluri modernis<br />
saukeTeso warmomadgenlebis (k. marjaniSvilis, s. axmetelis,<br />
v.meierholdis, e. vaxtangovis, a. Tairovis da a. S.) SemoqmedebiTi<br />
moRvaweoba xelovnurad Sewyda da Tavad modernuli xelovnebis<br />
ZiriTadi tendencia kvlavac ganagrZobs farul arsebobasa da<br />
ganviTarebas. amdenad, vfiqrob, yuradRebas imsaxurebs<br />
marjaniSvilelTa mier araerTgzis warmarTuli mcdeloba<br />
STawvdes qarTuli Teatraluri modernis am saxelovani<br />
warmomadgenlis miRwevebs, romelmac qarTuli sazogadoebis<br />
araerT Taobaze moaxdina hipnozuri zemoqmedeba. Tavad es<br />
faqti ki, rogorc cnobilia modernuli xelovnebis ZiriTad<br />
mizans warmoadgenda. mas maradisobaSi unda Seenaxa ganaxlebuli<br />
uZvelesi da myari faseulobebis primati, sazogadoebis azrovneba<br />
waremarTa am faseulobaTa wvdomisa da dacvisaken, xolo momdevno<br />
TaobebisTvis axali SemoqmedebiTi impulsebi mieniWebina. amjerd,<br />
marjaniSviliseuli `uriel akostas~-80 wlis saiubileo<br />
TariRTan dakavSirebiT vixileT s. Wiaurelis mier aRdgenili<br />
114 115
Tamar quTaTelaZe<br />
speqtakli. socialur-politikuri da kulturulogiuri garemo,<br />
romlis wiaRSic iSva es ori warmodgena, radikalurad<br />
gansxvavdeba erTmaneTisgan, Sesabamisad bunebrivia, rom<br />
gansxvavebuli miviReT Sedegic. sofiko Wiaurelis aRdgenil<br />
speqtaklSi gacxadda marjaniSviliseuli dadgmis vizualuri<br />
partitura, romelic uxvad iyo gajerebuli yofiTi msaxiobis<br />
intonaciebiTa da plastikuri naxaziT, rasac kategoriulad<br />
gamoricxavda adreuli modernuli periodis Teatris esTetika,<br />
romlis gaTvaliswinebiTac Seiqmna `uriel akostas~marjaniSviliseuli<br />
warmodgena. Tumca, aRsaniSnavia isic, rom<br />
s. Wiaurelis mier Seqmnili speqtaklis vizualuri<br />
partituridanac naTlad warmoCinda marjaniSvilis mier Seqmnili<br />
Teatraluri esTetikis, samsaxiobo skolisa da Tavad speqtaklis<br />
funqcia da faseulobebi, misi adgili Tanadrouli Teatraluri<br />
procesebis konteqsSi.<br />
rogorc cnobilia, XX saukunis 20-iani wlebis miwuruli,<br />
rodesac iqmneba marjaniSvilis aRniSnuli speqtakli modernuli<br />
xelovnebis klasikuri periodia, naxevarsaukuneze xangrZlivi<br />
SemoqmedebiTi miRwevebis Sedegi da novatorul tendenciaTa<br />
Jami. TeatrSi kvlav aRdga Teatralizaciis procesi, msaxiobebis<br />
momajadovebeli intonaciebi, natifi Jestebi da pozebi.<br />
reJisorebi rolebs, saopero partiebis msgavsad, xmebis mixedviT<br />
anawilebdnen, sadac msaxiobis xma jados Zalas iZenda. es<br />
mistikur-poeturi Teatri mtrulad ganewyo cxovrebiseuli<br />
prozisadmi da daupirispirda yofiTi Teatris ganpoeturebul<br />
esTetikas. wignSi `kote marjaniSvilis eqvsi speqtakli~ 1 Tamar<br />
vaxvaxiSvili adasturebs, rom kote marjaniSvili rolebs<br />
msaxiobis temperamentis, xmis tembrisa da diapazonis mixedviT<br />
anawilebda, xolo masobriv scenebSi msaxiobebis xmebis kontrasti<br />
qmnida simfoniebs.<br />
modernuli periodis Teatraluri esTetikis fuZemdebelTa<br />
Sesabamisad, romlebTanac k. marjaniSvils SemoqmedebiTi<br />
megobrobac akavSirebda (mag.: g. kregi, m. reinhardti, a. sanini<br />
da sxv.), marjaniSvilic eswrafoda sinTezuri Teatris esTetikis<br />
formirebas. misi mizani iyo speqtaklSi erTian mxatvrul<br />
mTlianobaSi harmonizirebuliyo dramis, tragediis, operis,<br />
Teatris funqcia da faseulobebi<br />
baletis, pantomimis, politikuri satiris elementebi. yuradReba<br />
koncentrirebulia axali ti pis e.w. msaxiob-marionetis anu<br />
zemsaxiobis aRzrdaze, romelsac xelewifeboda sxeulisa da<br />
xmis virtuozuli marTva. aRsaniSnavia isic, rom gamorCeuli<br />
funqcia eniWeboda saorkestro musikasac, romlisTvisac reJisori<br />
arCevda saukeTeso musikosebs. marjaniSviliseul `uriel<br />
akostaSi~ garkveulwilad warimarTa antikuri Teatris<br />
texnikisa da msaxiobis xelovnebis reanimaciac, msaxiobis xmisa<br />
da saxis mkafiod aRsaqmelad speqtakli mimdinareobda<br />
prosceniumze, plastika daeqvemdebara musikalur ritms,<br />
msaxiobisgan moiTxoves skulpturuli gamomsaxvelobiTi Jestebi.<br />
msaxiobTa pozebi periodulad iyineboda srul uZraobaSi da<br />
qmnida bareliefebs mayureblisadmi profiliT. partituris<br />
zedmiwevniTi codna Semsrulebels aniWebda Sinagan simSvidesa<br />
da Tavisuflebas.<br />
rogorc cnobilia, 1930 wlis gastrolebze marjaniSvilis<br />
Teatri moskovma (es iyo Teatris pirveli gasvla respublikis<br />
sazRvrebs gareT) aRmoCenad aRiara, speqtakls uaRresad<br />
nacionaluri da epoqis Tanaxmieri miRweva, xolo uSangi CxeiZes<br />
didi tragikosi msaxiobi uwoda. Tumca k. marjaniSvilis<br />
sikvdilis Semdeg `uriel akosta~ formalistur dadgmad<br />
gamoacxades, rogorc irkveva, misi uCveulod meamboxuri<br />
revoluciuri paTosis gamo.<br />
`uriel akostas~ petre ocxeliseuli dekoracia XX saukunis<br />
dasawyisis sxvadasxva mxatvruli mimdinareobisaTvis damaxasiaTebeli<br />
elementebis narevs warmoadgenda, konstruqtivizmiTa da<br />
eqspresionizmiT dawyebuli, surealizmiT dasrulebuli. scenuri<br />
garemo: kibeebi, svetebi, arqiteqturis pirveladi elementebi<br />
prioritets msaxiobis sxeulis gamomsaxvelobasa da<br />
plastiurobas uqmnida. personaJebis qmedebis, Jestikulaciisa<br />
da metyvelebis stils gansazRvravda. igi monumenturi da<br />
haerovani, myari da elastiuri formebis sinTeziT aRibeWda.<br />
speqtaklis dekoraciul garemos iseve, rogorc prioritetul<br />
Sav sivrces an yviTeli da ruxi ferebis kombinacias musikalurfilosofiuri<br />
Sinaarsic eniWeboda.<br />
116 117
Tamar quTaTelaZe<br />
`uriel-akostas~ marjaniSviliseuli premiera gaimarTa<br />
quTaisSi 1928 wlis dekemberSi. speqtaklma gaagrZela da<br />
ganaviTara qarTuli Teatraluri tradiciebi da ganicada 1906<br />
wlis l. mesxiSviliseuli Sedevris gavlenac. u. CxeiZis<br />
urielsac axasiaTebda l. mesxiSviliseuli scenuri gmirisaTvis<br />
damaxasiaTebeli gmiruli ieri, romantikuli paTosi, zeaweuli<br />
Teatraluroba iseve, rogorc u. CxeiZes, l. mesxiSvilsac Tavisi<br />
momajadovebeli baritoniTa da cecxlovani temperamentiT<br />
mayurebeli egzeltaciamde mihyavda. v. garikis 2 TqmiT, elinuri<br />
silamazis msaxiobi monologebSi namdvil musikalur simfonias<br />
qmnida. tragikosi msaxiob-poeti TiTqos mReroda, ise aJRerebda<br />
Tavis jadosnur xmas da mayurebels ajadoebda Tavisi<br />
mravalmniSvnelovani intonaciebiT, msaxiob-tribunis Tvalebic<br />
iseve cimcimebdnen scenidan, rogorc u. CxeiZis Sinagani cecxliT<br />
ganaTebuli sxiviani Tvalebi. simon Ciqovanis 3 TqmiT,<br />
u.CxeiZiseuli saSemsruleblo xelovneba gamoirCeoda gancdis<br />
siRrmiT, daxvewili intonaciiT, xolo misi maRali tembris<br />
Zlieri da mJReri xma zariviT rekavda scenidan. rogorc<br />
irkveva, marjaniSvilis speqtaklis centrSi kvlav amaRlebuli,<br />
sinamdvilis gardaqmnisa da Semecnebis JiniT anTebuli,<br />
cecxlovani temperamentis romantikuli gmiri idga, xolo<br />
qarTuli Teatris istoriisaTvis yvelaze organuli da<br />
sicocxlisunariani, romantikuli saSemsruleblo xerxebi<br />
modernuli Teatris esTetikis damfuZneblebisTvisac yvelaze<br />
optimaluri iyo (mag. a. apia). marjaniSviliseuli `uriel<br />
akosta~ warmoadgenda iniciacias (gandobas), romelic mayurebels<br />
ganacdevinebda TviTziarebis Zalas. saCino formebs miRma faruli<br />
azri idga. speqtakli sazogadoebas ganumartavda totalitaruli<br />
reJimis mmarTvelTa kanonebis logikas, yofierebis filosofiasa<br />
da adamianuri cxovrebis azrs. igi amZafrebda pasuxismgeblis<br />
rols da sazogadoebis gafxizlebas eswrafoda, xolo 1920-<br />
iani wlebi, rogorc cnobilia heroikuli modernis periodia.<br />
Sesabamisad, k. marjaniSvili qmnida filosofiur tragedias,<br />
mayurebels sTavazobda dramaturgiseuli nawarmoebis sakuTar<br />
xedvas, anu koncefciur speqtakls, romelsac unda Seecvala<br />
realoba. T. vaxvaxiSvilis TqmiT 4 , k. marjaniSvilis `uriel<br />
Teatris funqcia da faseulobebi<br />
akosta~ heroikuli da optimisturi tragedia iyo. am principiT<br />
viTardeboda mkveTrad Teatralizebuli moqmedeba, sadac<br />
gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda plastikasa da sityvas.<br />
msaxiobis xma bunebrivad unda gadasuliyo metyvelebidan mRerad<br />
deklamaciaSi, sasceno moZraoba sacekvao plastikasa da JestSi.<br />
speqtakli uaxlovdeboda antikur wminda xelovnebas, sadac<br />
dro ar arsebobda.<br />
modernuli periodis xelovnebaSi cxovrebis mimbaZvelobiTi<br />
xelovneba Seicvala poeturi dialogiT. radgan, damkvidrebuli<br />
azris Tanaxmad, mxolod poetebs xelewifebodaT samyaros Secnoba,<br />
xolo poeziis mwvervalad tragedia da musika gacxadda, romelic<br />
samyaros nebis obieqtivacias warmoadgenda. kvlav aRorZinda<br />
musikidan dabadebuli tragedia, Sesrulebis paTosi da jadosnuri<br />
xelovneba. musikaSi gacxadebuli samyaro warmoaCenda yvelaze<br />
idumal sawyiss, sadac samyaro musikis, musika samyaros xati<br />
iyo. xolo aramusikaluri, evripides mier damkvidrebuli teqstis<br />
gagebis tendencia, kvlav Seicvala musikidan dabadebuli<br />
tragediis esTetikuri msmenelis aRorZinebiT.<br />
rogorc ukve aRvniSne, Tanamedroveni msaxiobis metyvelebas<br />
zaris rekvas adarebdnen. garkveulwilad msaxiobis xma<br />
warmoadgenda kidec musikalur instruments. poeturi<br />
metyvelebis melodia teqstis Sinaarsisa da ganwyobis mixedviT<br />
iyo moZebnili. musika sametyvelo enis kolorits gansazRvravda<br />
da, piriqiT, poeturi metyveleba JRerda rogorc musika, romelic<br />
erwymoda melodias.<br />
marjaniSviliseuli speqtaklis musika ZiriTadad Seiqmna<br />
fleitisa da simebian sakravTa meSveobiT. franguli ganaTlebis<br />
kompozitori T. vaxvaxiSvili qarTuli musikaluri tradiciebis<br />
gaazrebiTa da franguli sisadaviT qmnida evropuli mignebebis<br />
Tanaxmier musikas. rogorc cnobilia, swored safrangeTs<br />
(bodlers) ukavSideboda aRniSnuli periodis heroikuli<br />
modernisTvis damaxasiaTebeli individualuri xelovnebiseuli<br />
formebis prioritetis dafuZneba. marjaniSviliseul speqtaklSi<br />
msaxiobis individualuri monacemebis, mis mier mignebuli<br />
gamomsaxvelobiTi xerxebis gaTvaliswinebiT iqmneboda da<br />
icvleboda musika da piriqiT. musika gansazRvravda msaxiobis<br />
118 119
Tamar quTaTelaZe<br />
poeturi metyvelebis ZiriTad aqcentebs, sasceno moZraobisa<br />
da speqtaklis mTel tempo-ritms. amrigad, cocxali orkestris,<br />
musikalur-poeturi sityvisa da msaxiobis moZraobis harmoniul<br />
sinTezSi iqmneboda musikalur-simfoniuri warmodgenis<br />
garkveuli Janri, samTa erTianobis kanoni, anu e. w. magiuri<br />
samkuTxedis triada. am erTianobis ganviTarebisa da am kanonis<br />
srulyofili gacnobierebis safuZvelze warmoiqmneboda uZvelesi<br />
xelovnebiseuli formisaTvis damaxasiaTebeli nawarmoebi. aq<br />
msaxiobis sxeulic musikisa da plastikis, musika-sityvisa da<br />
plastikis gamomsaxveli iyo, xolo ritmi organizebul sawyiss<br />
warmoadgenda. amrigad, musikaluri melodiis ritmis, msaxiobis<br />
moZraobis ritmis, metyvelebis ritmis da a.S. yvela am<br />
mravalferovan ritmTa harmoniuli Tanaarsebobis safuZvelze<br />
iqmneboda xelovnebis nawarmoebis hipnozuri zemoqmedebis<br />
winapiroba. erTmaneTs avsebdnen verikos-ivdiTis haerovani da<br />
uSangis-urielis qariSxliseburi graciozulobiT Seqmnili<br />
maneruli scenuri saxeebi. maTi yoveli sityva, moZraoba da<br />
Jesti maTematikurad gaTvlili iyo. personaJis sulieri<br />
mdgomareoba JestSi gardaiqmneboda. aq apoloni individis<br />
tanjvaze, silamaze cxovrebiseul gancdaze zeimobda. Tanamedrove<br />
TeatrSi SemoiWra ZvelberZnuli TeatrisaTvis prioritetuli<br />
apolonur-dionisuri xelovnebis gadakveTa, anu harmonia da<br />
qaosi. SesamCnevi gaxda xelovnebis, rogorc TamaSisaken swrafvis<br />
tendencia. modernul periodSi prioritetuli metaforuli<br />
xelovneba ganerida yovelive realurs da Semusra adamianuri<br />
aspeqti. scenaze damkvidrda adamiani-simbolo. marjaniSviliseul<br />
speqtaklSi urielic da ivdiTic swored aseT simbolizirebul<br />
saxeebs warmoadgendnen. orive maTgani sicocxlisa da adamianuri<br />
arsebobis, misi funqciisa da faseulobebis ganmsazRvrel<br />
metaforul saxeebad iqcnen, sadac sicocxlis arseba swrafvaa,<br />
ltolvaa, raimes nebaa, cvla-ganaxlebis simboloa. igi<br />
siyvarulicaa da Tavisuflebis dauokebeli wadilic, amitomac<br />
iyo scenaze wyvilTa vneba-uvnebo, mistiuri da Seucnobeli.<br />
k.marjaniSvilis koncefciiT, urieli da ivdiTi orsxeuliani<br />
sxeulis Suaze gakveTili, realisturi koncefciis TviTkmari<br />
individualoba iyo. aq xorcieli sawyisi dakninebulia da<br />
Teatris funqcia da faseulobebi<br />
esTetikur koncefcias emorCileba. Sesabamisad, scenazea ara<br />
xorcieli arseba, aramed idealisti, romelic unda mokvdes<br />
imisTvis, rom ukeTesi da umetesi, ufro Zlieri iSvas. xolo<br />
mis damdablebas, ara marto Semmusravi da uarmyofeli mnSvneloba<br />
aqvs, aramed dadebiTi. igi amaRorZinebeli da ambivalenturia.<br />
uSangi CxeiZis uriels msubuqad mohqonda mZime, Savi<br />
wamosasxami, tiranuli reJimis pirobebSi, misive xvedris simbolo.<br />
urielisve Sav samosze TeTri tilos sayelo, iseve rogorc<br />
ivdiTis qaTqaTa, TeTri samosi, natifad aqandakebda msaxiobTa<br />
keTilSobilur profils, maT kexian, aRmosavlur cxvirs.<br />
k.marjaniSvili mkacri sizustiT mihyveboda damkvidrebul<br />
modernul tendencias aristokratuli xelovnebis formirebis<br />
Taobaze. Sesabamisad, k. marjaniSviliseuli arCevani qarTuli<br />
gvaris or rCeul warmomadgenelze am mxrivac iyo motivirebuli.<br />
modernuli tendenciis Sesabamisad, k. marjaniSvilis<br />
Teatraluri esTetikac gamoirCeva mkveTri ferebiT. speqtaklis<br />
ganaTebaSi erTmaneTs enacvleboda sisxlisferi da<br />
TvalismomWreli oqrosferi, avismomaswavebel musikas zeimuroba<br />
da silaRe. saSemsruleblo xelovnebaSi prioritetuli iyo<br />
saopero, sabaleto da dramatuli Teatris msaxiobTa<br />
gamomsaxvelobiTi xerxebi. speqtaklSi CarTuli pantomimuri<br />
scenebi amZafrebda arsebuli reJimis sisastikis saxier Cvenebas.<br />
meamboxe urielisadmi mimarTuli wyevlis yoveli frazis<br />
dasrulebisas de santosi (al. imedaSvili, g. CuguaSvili)<br />
kibis TiTo safexurze eSveboda. qedmoxrili ivdiTi (v.<br />
anjafariZe, n. murvaniZe) uneblied ixevda urielisgan. es pasaJi<br />
mkafiod asaxavda damkvidrebuli morCilebis momajadoebel Zalas.<br />
mrevli iseTi simwvaviT reagirebda wyevlis yoveli frazis<br />
dasasruls, TiTqos maTraxi dahkreso. tkivilisa Tu Tavdacvis<br />
instiqtiT welSi moxrilebsa da TavzexelebSemoWdobilebs<br />
gminvisa da muqarismagvari bgerebi aRmoxdebodaT xolme. es<br />
pantomimuri scena sisxlisfrad iyo ganaTebuli, orkestric<br />
avismomaswavebel musikas ukravda. mRelvareba piks aRwevda da<br />
samarisebul siCumes hkveTda ivdiTis mtkice amboxi. rabinTa<br />
jgufi mrisxane saxeebiT tovebdnen wyvils. sisxlisfer sinaTles<br />
kvlav TvalismomWreli oqrosferi enacvleboda, JRerda<br />
120 121
Tamar quTaTelaZe<br />
`gamarjvebulTa laitmotivi~. amayi, bednieri da momRimari ivdiTi<br />
urielisken xelebgawvdili kibis zeda baqnidan iwyebda sabaleto<br />
msaxiobis graciozulobiT Seqmnil saxelganTqmul monologarias:<br />
`axla Cemi xar, Cemo uriel!~... u. CxeiZis urieli muxls<br />
idrekda mamaci qalis winaSe da Tavadac ivdiTisaken<br />
xelebgawvdili neli nabijiT iwyebda svlas grZel kibeze.<br />
aRsaniSnavia isic, rom speqtaklis kostumebi moyvarulma<br />
mkeravma, profesiiT operis momReralma ganaxorciela. Tavad<br />
reJisoris TanaSemwe al. gvelesians ki diriJoroba daekisra.<br />
igi warmodgenis reJisoruli partiturisa da TiToeuli<br />
Semsruleblis individualurobis gaTvaliswinebiT marTavda<br />
orkestrs<br />
marjaniSvilis mier modernulad iqna gaazrebuli<br />
ZvelberZnuli qoros funqciac. ZaZiT mosili adamianebis jgufi<br />
SiSiT aTrTolebuli moZraobda scenaze. maTi haerSi molivlive<br />
xelis mtevnebi Tu mravaltanjuli mzera, warmoaCenda urielis<br />
samarTliani amboxis Tanamoazre da sakuTari umweobiT<br />
sasowarkveTili sazogadoebis ganwyobas. usamarTlo realobasTan<br />
uSedego brZolis Semdeg, adamianuri Rirsebis xelmyof reJimTan<br />
amboxis erTaderT alternatiul saSualebad misgan ganridebaRa<br />
rCeboda. T. vaxvaxiSvilis 5 cnobiT, TviTmkvlelobis scenaSi v.<br />
anjafariZis scenuri gmiri welgamarTuli, didebuli da mSvidi<br />
ieriT pirqve emxoboda petre ocxeliseul egzotikur<br />
savarZelSi. Tavs iklavda urielic. wamieri pauzis Semdeg ki<br />
scenas sazeimo musika da TvalismomWreli mzis sxivebi avsebda.<br />
rogorc cnobilia, dionisuri xelovanisaTvis sikvdili<br />
maradiuli ganaxlebaa. igi ambivalenturia, uaryofs da amkvidrebs.<br />
amitomac iyo marjaniSviliseuli speqtaklis finali uCveulod<br />
zeimuri, xolo zeimoba (yovelgvari) mix. baxtinis ganmartebiT,<br />
kulturis pirveladi formaa, dakavSirebuli adamianuri<br />
cxovrebis krizisuli gardatexis - sikvdilisa da aRorZinebis,<br />
cvlisa da ganaxlebis momentebTan. aq gmiri kvdeba, ibadeba da<br />
axldeba. swored am ambivalentobaSia misi zeimuroba. mas<br />
akvdineben da Tesaven kidec, raTa iSvas ukeTesi da ufro<br />
Zlieri.<br />
amrigad, k. marjaniSvilis `uriel akostas~ saxiT qarTuli<br />
Teatris istoriaSi Seiqmna maRali tragedia, romelic gaamxelda<br />
Teatris funqcia da faseulobebi<br />
Tanadroul sinamdvileSi warmoqmnil umTavres problemas -<br />
brZolas sicocxlisTvis, gadarCenisTvis, realobidan gaqcevaamaRlebisTvis.<br />
speqtaklis yvela komponenti mimarTul iqna<br />
swored am ZiriTadi ideis warmosaCenad. am mxriv s. Wiaurelis<br />
mier aRdgenili dadgma distancirda rogorc modernuli, ise<br />
Tanamedrove periodis social-politikuri garemosgan, moarul<br />
saTeatro esTetikasTan da saSemsruleblo skolasTan.<br />
1. T vaxvaxiSvili, kote marjaniSvilis eqvsi speqtakli, Tbilisi,<br />
1968;<br />
2. v. gariki, Teatri, Tbilisi, 1958;<br />
3. v. anjafariZe ,,uSangi CxeiZe’’, Tbilisi, 1979, gv-29;<br />
4. T vaxvaxiSvili, kote marjaniSvilis eqvsi speqtakli, Tbilisi,<br />
1968 w;<br />
5. ix. zemoT dasaxelebuli wigni.<br />
122 123
lamara RonRaZe,<br />
asocirebuli profesori<br />
reJisori, dro, speqtakli<br />
(lili ioselianis pirveli speqtakli)<br />
lili ioseliani gamorCeuli adamiani, pirovneba, reJisori<br />
da pedagogia. es gamorCeuloba yovelTvis imdenad TvalSisacemi<br />
iyo, rom TiTqos, mis Semoqmedebasac ki uwevda metoqeobas! –<br />
rasac, albaT, yvelaze metad misi saxelis gansakuTrebuli<br />
legendiTmosileba ganapirobebda. es legendaruli areali xSirad<br />
imasac sarwmunos xdida, rom, vTqvaT, misi ganuxorcielebeli<br />
Canafiqric ki, gacilebiT mniSvnelovani iyo, vidre sxva reJisoris<br />
warmatebuli speqtakli. Tumca gamorCeuloba lili ioselianisTvis<br />
RvTis saCuqarze ufro umZimesi jvari iyo yovelTvis. jvari,<br />
romelic sxvebze metis atanasa da gausaZlisis gaZlebas moiTxovda<br />
misgan. misi gamorCeuloba Tavdapirvelad mis iseT sisustesa da<br />
daucvelobaSi gamoixata, romelic TandaTanobiT, liliseuli<br />
daTmeniTa da nebiT, sakuTar siZliered aqcia.<br />
pirveli Seudrekeli neba ki maSin gamoamJRavna, roca<br />
reJisoroba, esoden `mamakacuri saqme~ airCia profesiad da<br />
veRaravin aTqmevina uari masze. mSoblebis aqtiur<br />
winaaRmdegobasac sZlia da mravalTa skepticizmsac – am<br />
sifrifana qalma artistebis marTvis Zala da gamZleoba saidan<br />
unda ipovos sakuTar TavSio?! – gamZleobasac miakvlia da<br />
gabedulebasac – erT mSvenier dRes uyoymanod miatova Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis filologiuri fakultetis<br />
germanuli enis ganyofileba da moskovSi, Teatraluri<br />
institutis sareJisoro fakultetze Casabareblad gaemgzavra.<br />
Caabara kidec! – misi utexoba ki ufro metad gaxdeba sacnauri,<br />
Tu davsZen, rom es 1941 wels xdeboda!...<br />
marTalia, swavlis dawyebidan sul raRac sami Tvis Semdeg,<br />
mamam – konstantine ioselianma _ CaakiTxa da acremlebuli<br />
saxlSi wamoabrZana, magram es daTmoba ki ara, mtkiced arCeuli<br />
gzis gagrZeleba iyo. gzisa, romelmac 1939 w. aRdgenil<br />
saqarTvelos saxelmwifo Teatralur institutSi moRvawe<br />
didostatebTan miiyvana.<br />
reJisuras maSin axalgazrda, SemdgomSi msofliloSi<br />
saxelganTqmuli reJisori, giorgi tovstonogovi aswavlida.<br />
msaxiobis ostatobas, imxanad TbilisSi evakuirebuli samxatvro<br />
Teatris msaxiobi, olRa iakubovskaia. Tavis am did<br />
maswavleblebTan eziara igi stanislavskis qmediTi analizis<br />
meTods. maTTan daeufla msaxiobTan muSaobis im gansakuTrebul<br />
xerxebsa da saSualebebs, mogvianebiT lilis skolis saxeliT<br />
rom gaxda cnobili.<br />
sainteresoa qarTuli Teatrmcodneobis erT-erTi gamorCeuli<br />
avtoritetis, naTela uruSaZis mosazrebac, misi msaxioburi<br />
niWierebis Sesaxeb – `lili ioselianis aqtiorul niWierebaSi<br />
eWvis Setana SeuZlebeli iyo. amitom, rodesac g. tovstonogovi<br />
anawilebda rolebs, samsaxiobo fakultetis meoTxe kursis<br />
sadiplomo warmodgenisaTvis pristlis piesaSi `dro da konveis<br />
ojaxi~, medea CaxavasTan erTad lilic daniSna kerolis rolze.<br />
rodesac lili pirvelad gamocxadda repeticiaze... g.<br />
tovstonogovma maSinve samuSaod gaixmo. uceb Seaxsena mocemuli<br />
viTarebani... swrafad Caeba lili mxiarulebis ritmsa da<br />
ganwyobilebaSi... parteridan moisma g. tovstonogovis: `yoCaR~.<br />
arc Tu ise advili iyo misgan am sityvis gagoneba~. 1<br />
lili ioselianisTvisac arasodes araferi yofila advili.<br />
arc yofaSi, arc SemoqmedebaSi. Tavis mtkivneulad sust<br />
janmrTelobasTan erTad yofas gausaZlisad umZimebda misia,<br />
romelic TiTqmis bavSvobidan ergo. `pigmalionis qmnadobis~<br />
am misias ki igi maSin Seudga, rodesac Tavisi gzasacdenili Zma<br />
jaba jer sasikvdilo ganaCenisagan ixsna, Semdeg ki Taviseburi<br />
utexi daJinebiT Seudga misi pirovnebis im miTosuri suraTxatis<br />
srulqmna-damkvidrebas, aseTi TavdaviwyebiT rom aRazeva me-20<br />
saukunis miwurulis weraatanil qarTvelTa aRgznebulma<br />
gonebam!... samarTlianoba moiTxovs iTqvas, rom lili ioseliani<br />
am qmnadobaSic iseTive did simaRleebs Sewvda, rogorc<br />
Tea t r a l u r xe l ov neb a S i , r ogo r c Tea tr a l u r<br />
pedagogikaSi.@`lili ioseliani qarTuli reJisuris didostatia.<br />
misi pedagogiuri monacemebi unikaluria. lili ioseliani<br />
skolaa~. sxvaTa qebisas friad TavSekavebuli mixeil<br />
TumaniSvilis am sityvebis Semdeg SemiZlia, ufro Tamamad<br />
124 125
lamara RonRaZe<br />
gavimeoro dasawyisSi naTqvami _ lili ioseliani gamorCeulia<br />
imiT rom lili ioseliania!<br />
Tumca, im gardasul, ukve saukunis miRmier 1952 wels, rodesac<br />
igi marjaniSvilis TeatrSi mivida, yvelaze TvalSi sacemi, rac<br />
mis gamorCeulobas ganapirobebda, albaT, jer mxolod misi<br />
umweo da dasacavad momxmobi garegnoba iyo. anu g. tovstonogovis<br />
frTian Sedarebas Tu movixmob _ `mudam naxevrad qalisa da<br />
naxevrad gogonas STabeWdilebis momxdeni garegnoba~.<br />
marjaniSvilis TeatrSi lili ioseliani damdgmel reJisorad<br />
miiRes. mTavari reJisori vaxtang tabliaSvili iyo. gacilebiT<br />
zusti iqneba Tu vityvi _ sakadro nusxis Sesabamisi Tanamdeboba<br />
vaxtang tabliaSvils ekava meTqi! – radgan namdvili mTavrebi<br />
da Zalian mTavrebic scenaze idgnen.<br />
da mere vin idgnen?! _ lado asaTianis ar iyos, sxvebi<br />
rom ara, veriko anjafariZe kmaroda. magram sxvebic iyvnen da<br />
Tanac isini, romlebic TviT marjaniSvilsac ki manamde itanden<br />
(verikosTan erTad), sanam misi mxardWeriT TavianT Tavisuflebas<br />
alaRebdnen. sanam kmaroda axmetelTan gajibrebis Jini da<br />
marjaniSvilis geniiT Seqmnili ukvdavi speqtaklebis xibli,<br />
saxel-didebas rom uxveWda maT. sanam iyo maTiT da mxolod<br />
maTiT aRtacebuli marjaniSvilis sxivmfinari Tvalebi! sakmarisi<br />
iyo, am TvalebSi maTiT aRtacebis garda, damoukidebeli nebis,<br />
Tundac umniSvnelo Crdilic ki gaciagebuliyo, am misgan<br />
xeldasxmulma artistebma TavianTi ganaCeni ise Rrmad<br />
dautriales gulSi did maswavlebels, rom, axmetelisgan<br />
gansxvavebiT, sistemis represiuli manqanis gamoyeneba aRar<br />
dasWirvebiaT, ise gauCerda igi!...<br />
amdenad, ar iyo gasakviri, rom swored isini, oci-ocdaaTianiormociani<br />
wlebis codo-brals naziarebi da represiebs<br />
TavdaRweuli artistebi moiazrebdnen Tavs 50-iani wlebis<br />
qarTuli Teatris liderebadac. realuradac isini qmnidnen im<br />
periodis Cveni Teatris ganumeorebel saxes. amitomac iyo, rom<br />
isini arc mmarTvels eZebdnen da arc gzis maCvenebels. reJisors<br />
speqtakli unda daedga, maTTvis sasurveli da maT didebaze<br />
morgebuli... am TvalsazrisiT verc lili ioseliani iqneboda<br />
gamonaklisi. daostatebis rogori skolac ar unda hqoneboda<br />
reJisori, dro, speqtakli<br />
gavlili, Tavis damkvidrebis garda, albaT im dros, arc ioselians<br />
eqneboda metis pretenzia, miT ufro, rom xmauriani meamboxeoba<br />
da wingaWrilis Tavdaviwyeba, arc Semdeg yofila misi stili.<br />
igi ufro Cumad ukmayaofilo adamiani gaxldaT. ukmayofilo<br />
ki marTlac yovelTvis iyo. Tanac yvelaTi da yvelafriT!<br />
magram Tavis romelime speqtaklSi es arc arasdros ganucxadebia.<br />
mTeli misi epataJi da janyi misi Zma jaba iyo! speqtaklebSi ki<br />
igi, SeiZleba iTqvas, ufro TavisTvis buzRunebda. iqneb fiqrSi<br />
apirebda kidec yvelasTvis yvelaferi pirSi miexala da erTi<br />
kargad moeoxebina guli, magram?! rac marTalia marTalia, mis<br />
pirovnebaSi amis ganzraxulobis xazgasma yovelTvis ikiTxeboda,<br />
da albaT, yvelaze `xmamaRali~ masSi swored ganzraxuloba da<br />
kidev moridebulobis gamokveTilad gamomwvevi demonstrireba<br />
gaxldaT.<br />
Tumca, saeWvoa, amas maSin vinmeze raime efeqti moexdina.<br />
lili ioselianis, dRes ukve yvelasTvis ase nacnobi<br />
uflebawarTmeulobis gamomwvevi xazgasma, angariSgasawev Zalas<br />
mere da mere SeiZens, Torem maSin marjaniSvilis TeatrSi<br />
damxdurTaTvis es axalgazrda reJisoris arsebobis bunebrivi<br />
forma iyo.<br />
zraxvebi da imedebi, yvela damwyebis msgavsad, rasakvirvelia,<br />
masac diadi eqneboda, magram iluziebisadmi gansakuTrebulad<br />
Tavmicemuli rom ar yofila, amas misi, ase vTqvaT, yovlad<br />
udavidarabo da uwyinari arCevanic cxadhyofs.<br />
pirveli piesa, romelic ioselianma marjaniSvilis TeatrSi<br />
dadga, imdroisaTvis sakmaod gaxmaurebuli saxelis mqone poetisa<br />
da dramaturgis viqtor gabeskirias piesa `gazafxulis dila~<br />
iyo, anu, is nawarmoebi, romelic zedmiwevniT Seesabameboda<br />
sabWouri wyobis ideologiur kliSes da omaxianad exmianeboda<br />
sistemis TviTkritikuli paTosis imxanad aSlil saRerRels<br />
_ `sabWoTa kavSiris komunisturi partiis 1946 wlis 26<br />
agvistos istoriulma dadgenilebam `dramatuli Teatrebis~<br />
repertuarisa da misi gaumjobesebaTa RonisZiebaTa Sesaxeb~.<br />
dramaturgebsa da Teatris muSakebs amocanad dausaxa Seqmnan<br />
mkafio da mxatvrulad srulfasovani nawarmoebebi sabWoTa<br />
sazogadoebis cxovrebis Sesaxeb, sabWoTa adamianis Sesaxeb.<br />
126 127
lamara RonRaZe<br />
reJisori, dro, speqtakli<br />
roca am amocanis TvalsazrisiT vudgebiT viqtor gabeskirias<br />
piesas `gazafxulis dila~, aseT daskvnamde mivdivarT, igi uTuod<br />
did daxmarebas gauwevs mayurebelSi mowinave, sabWoTa<br />
ideologiisa da moralis danergvis saqmes, ufro metad<br />
gaamaxvilebs Cvens yuradRebas im naklovanebebze, rac jer kidev<br />
mTlianad ar aris aRmofxvrili yofidan~. 2<br />
v. gabeskirias piesis mixedviT, `yofidan jer kidev<br />
aRmoufxvreli naklovaneba~ e. w. saerTo-saxalxo sakuTrebidan<br />
metis miTvisebisa da metis dauflebis survili gaxldaT.<br />
mayurebelSi mowinave sabWoTa ideologiisa da moralis<br />
danergvisaTvis SemarTuli dramamturgi didi mowadinebiT<br />
cdilobda, Tavisi gmirebis magaliTiT daegmo da gaekicxa is<br />
adamianebi, ukeT cxovrebis `yovlad mankieri~ midrekilebebis<br />
gamo `xalxis qonebas~ rom iparavdnen!<br />
sazogadoebis mTavari xorcmeti, rogorc maSin uwodebdnen,<br />
piesaSi Saqris qarxnis direqtori longinozia, momxveWeli da<br />
cxovrebis komunisturi princi pis damrRvevi. sazogadoebis<br />
meorexarisxovan wylulad, piesis avtors, misi moadgile titiko<br />
miaCnia, romelic Tavisdasamarcxvinod didi gemos CatanebiT<br />
ilokavs im TiTebs, xalxis kuTvnil Taflian kasrSi rom aqvs<br />
Cayofili?!<br />
dramatuli konfliqti swored am uwesoebisa da Tavdadebuli<br />
komunistis, qarxnis DinJiner Salvas urTierTdapirispirebazea<br />
agebuli. piesis avtoris ideologiuri gulmodgineba rom<br />
SeumCeveli ar darCenila, amas imdroindeli presa Zalze naTlad<br />
adasturebs: _ `viqtor gabeskiriam Tavis piesaSi erTmaneTs mkveTrad<br />
daupirispira, erTi mxriv, gadagvarebuli, egoisti longinozi da<br />
titiko, romelTa sazogadoebrivi da saxelmwifoebrivi interesi<br />
arafrad ar miaCniaT, yvelafers mxolod piradi keTildReobis<br />
TvalsazrisiT uyureben, Tanamdebobas borotad iyeneben da<br />
saxelmwifo qonebas aniaveben; meore mxriv _ patiosani, uaRresad<br />
keTilSobili, mtkice, brZolaSi Seupovari, xalxisa da<br />
saxelmwifosTvis Tavdadebuli komunisti _ inJineri Salva,<br />
romelic xalxis siyvaruliTa da pativiscemiT sargeblobs~. 3<br />
konfliqtis ganviTareba da kvanZis gaxsna qarxanaSi<br />
Tbilisidan Camosuli revizorebis Semowmebis fonze xdeba.<br />
konkretuli situacia aseTia _ Saqris qarxanas revizia<br />
estumreba. direqtor longinozs yvelaferi rigze ver aaqvs.<br />
revizorebs SeuZliaT mis mier moparulis, arc Tu kargad<br />
dafarul, kvals miagnon. Tanac icis rom, maT am saqmeSi didi<br />
siamovnebiT daexmareba mtkice komunisti Salva. maSasadame, Salvas<br />
Camocilebaa saWiro! da longinozi abriyvebs, ase vTqvaT,<br />
gulubryvilo da gamoucdel mZRols eliozs da Caagonebs<br />
moparos sabuTebi Salvas. amiT braleuloba masze gadainacvlebs,<br />
longinozi ki gamoZvreba.<br />
mZRoli marTlac iparavs sabuTebs, radgan TavdaviwyebiT<br />
uyvars da eWvianobs lilize, romelsac Tavis mxriv patiosani<br />
komunisti Salva uyvars. longinozis fandi gaWris _ dakarguli<br />
sabuTebis kvals gamodevnebuli revizorebi Salvas miadgebian.<br />
Salvas daWeris safrTxe daemuqreba, magram am dros siyvarulis<br />
diadi Zala imZlavrebs. patiosani eliozi mixvdeba, rom, rac ar<br />
unda moxdes, lilis mainc Salva eyvareba. bedsSerigebuli da<br />
sindisis qenjna aRZruli eliozi SalvasTan miva, yvelaferSi<br />
gamoutydeba da moparul sabuTebs ukan daubrunebs.<br />
samarTali zeimobs.<br />
finali Salvas oTaxSi TamaSdeba. oTaxSi Salva da lili<br />
arian.<br />
`Salva _ lamazi dila Tendeba. (moismis simRera) _ zambaxsac<br />
gaRviZeboda da Tavs uxrida niavsa... bavSvobaSi dauweria da<br />
mainc ramdeni Zala aqvs... aq vrCebi, erTad viqnebiT, erTad<br />
vimuSavebT. iseTi dila gaTenda, rogoric Sen daxate, Cveni<br />
qveyana, Cveni cxovrebac mas hgavs, Cvenc yvelani misi sispetakis,<br />
misi sidiadis Sesaferisni unda viyoT~.<br />
aseTi paTosiT egebeboda v. gabeskirias patiosani komunisti<br />
Salva, gazafxulis dilas, romelic mayurebels, rasakvirvelia,<br />
ise unda mieRo, rogorc komunistebis mier dapirebuli is<br />
nanatri dila, romelic gaciskrovnebul dRed da netari<br />
cxovrebis dasawyisad unda qceuliyo!...<br />
dramaturgis an reJisoris mimarT raimes SeniSvnamde, vfiqrob,<br />
kargi iqneba, Tu gavixsenebT piesis dawerisa da dadgmis dros.<br />
speqtaklis premiera Sedga 1952 wlis 19 noembers. es aris<br />
dro, rodesac sabWoTa sistema garegnulad mainc Tavisi zeobis<br />
mwvervalze imyofeba. lamis ukidegano qveyana SepyobiliviT<br />
128 129
lamara RonRaZe<br />
reJisori, dro, speqtakli<br />
Sescicinebs `vards gaefurCqna kokoris~ kremlSi davanebul<br />
avtors da yvelafridan ise Cans, TiTqos gulwrfelad xarobs<br />
naTeli `gazafxulis dilis~ ideiT!... amJamad SeiZleba vTqvaT:<br />
Tavs aCvenebdao, magram am moCvenebiTobaSi iseTi ganwiruli<br />
mowadineba igrZnoboda, rom simarTlemde TiTqmis aRarc araferi<br />
aklda!.. is mowadineba, gabeskirias damtkbar-dasaTnoebuli<br />
gmirisagan gansxvavebuli realuri Salvebis daundobeli<br />
sisastikiT rom caxcaxebda!...<br />
dRes vin gaamtyunebs im patara, sifrifana gogonas, romelic<br />
verc TeatrSi daxvedril msaxiobTa moZalebul diqtatsa da<br />
rutinas Seeba da verc wyobis represiul manqanas. anda mas<br />
maSin saidan unda scodnoda rom sul male iq, kremlSi,<br />
dasasrulis dasawyisis mauwyebeli zari Camohkravda?!<br />
man ubralod is gza airCia, romelsac yvela miuyveboda da<br />
sistemis winaaRmdeg uperspeqttivo janys, speqtaklSi Salvasa<br />
da lilis siyvarulis lirikuli xazis win wamoweva da<br />
longinozis msgavs `cud warmonaqmnebze~ ukmayofileba amjobina.<br />
reJisoris kompromisuli ganwyoba rolebis ganawilebidanac<br />
Cans. `gadagvarebulsa da saxelmwifo qonebis gamniavebel<br />
longinozs~ vaso goZiaSvili TamaSobda, xolo masze aranakleb<br />
`mavne elements~ titikos _ akaki kvantaliani. komediuri da<br />
saxasiaTo rolebis Semsrulebeli am ori gamoCenili ostatis<br />
arCevani, vfiqrob, mravlismetyvelad cxadhyofs axalgazrda<br />
reJisoris damokidebulebas dasagmobi, sazogadoebisagan<br />
uarsayofad ganwiruli personaJebisadmi. swored maTi, am ori<br />
didi artistis saSemsruleblo palitraSi uxvad moZalebul<br />
komediur ferebs unda gaemasxrebina, gaekicxa d,a ase vTqvaT,<br />
satiris geenisaTvis gadaeca `idealuri sazogadoebis~ mSenebelTa<br />
Semarcxvenelni.<br />
imdroindeli presa gvimowmebs, rom v. goZiaSvilsa da<br />
ak.kvantalians brwyinvaled SeusrulebiaT es diadi misia! _<br />
`v. goZiaSvilis longinozi swored gagebuli da mxatvrulad<br />
dasrulebuli xasiaTia – msaxiobi Rrmad Cawvda uaryofiTi<br />
gmiris bunebas, mkveTrad gamoavlina misi konkretuli Tvisebebi,<br />
qcevis Taviseburebani... man mSvenivrad monaxa rolis Sesatyvisi<br />
scenuri ferebi da longinozi uaryofiTi tipis ganzogadebul<br />
saxed aqcia~...<br />
`iSviaTi warmateba xvda speqtaklSi ak. kvantalians. aq<br />
erTxel kidev mTeli ZaliT gamoCnda msaxiobis aqtioruli<br />
ostatoba da xalasi niWi. ak. kvantalianma ostaturad gaaSiSvla<br />
da gakicxa saxelmwifo qonebis gamniavebeli, uqnara adamianis<br />
tipi. msaxiobs metad marjved aqvs monaxuli Jestebi, moZraobis<br />
manera. metyvelebis mkveTri Tavisebureba. misi yoveli gamosvla<br />
scenaze, ubralo gavla Tu sityvis warmoTqma mayurebelSi<br />
gulwrfel sicils iwvevs... maSinac, roca titiko gamomJRavnebuli<br />
da moxsnilia, msaxiobi misdami sibralulis grZnobas ki ar<br />
aRZravs, Seubraleblad dascinis da bolomde anadgurebs mas~. 4<br />
winaswarganzraxuli ganwyobis Seqmnis gamiznulobis<br />
deficiti arc sxva rolebis SerCevisas Cans. iseTi ganwyobisa,<br />
roca ginda, esa Tu is gmiri danaxvisTanave moewonos, ufro<br />
metic, danaxvisTanave Seuyvardes mayurebels. personaJi, romliTac<br />
darbazi, ase vTqvaT, programis wakiTxvisTanave unda moxibluliyo,<br />
piesaSi, `diad stalinur epoqaSi aRzrdili da gamowrTobili<br />
tipiuri gmiri~ Salva gaxldaT. reJisors am rolze, marTlac<br />
rom gamorCeuli xibliT dajildoebuli ostati, pier kobaxiZe<br />
hyavda daniSnuli. cxovrebiseuli, Tu scenuri mimzidveloba,<br />
arc mis axalgazrda dubliors, ediSer maRalaSvils aklda.<br />
Tumca, obieqturoba moiTxovs iTqvas, rom reJisoris<br />
gulmodginebas, rac SeiZleba saukeTeso scenuri gansxeuleba<br />
moeZebna Salvas saxisaTvis, albaT, isic ganapirobebda, rom<br />
cdilobda am gziT mainc gaexada damajerebeli piesiseuli<br />
Salvas sakmaod sqematuri saxe.<br />
reJisoris mowadineba aqac Sedegiani aRmoCnda _ `pier<br />
kobaxiZe Salvas saxes ise gvixatavs, rom mayurebeli masSi<br />
xedavs da grZnobs mowinave sabWoTa adamians, amitomac sjera misi<br />
simarTlisa... TavdaWerili, mtkice, pirdapiri, principuli komunistia<br />
pier kobaxiZis Salva. igi ver urigdeba longinozisa da misi<br />
wris uxamsobas, maqinaciebs, saxelmwifo qonebis datacebas, ulmoblad<br />
amxels maT borotmoqmedebas, saaSkaraoze gamoaqvs igi~.<br />
calkeuli Semsruleblebis msgavs Sefasebebs dRes is<br />
mniSvnelobac aqvs, rom isini msaxiobTa TamaSis maRali xarisxis<br />
Sesaxebac gvamcnoben da speqtakllis ideologiuri paTosis<br />
wakiTxvis saSualebasac gvaZleven. paTosisa, romelic sabWoTa<br />
adamianisaTvis ukadrisi da mankieri midrekilebebis dagmobaSi<br />
unda gamoxatuliyo.<br />
130 131
lamara RonRaZe<br />
reJisori, dro, speqtakli<br />
Tumca piesaSi da cxadia, speqtaklSic, ar SeiZleboda Tavi<br />
ar eCina im Sinagan winaaRmdegobebs e. w. socialisturi realizmis<br />
principebze Seqmnili nawarmoebebisTvis rom iyo damaxasiaTebeli<br />
_ roca iwereboda erTi da ikiTxeboda meore. roca mxatvruli<br />
simarTlis siRrmiseuli logika usxlteboda Tavsmoxveul<br />
xelovnurobas da imas warmoaCenda, rac sinamdvileSi xdeboda.<br />
amas verc Cveni sakvlevi speqtaklis avtorebi acden. viqtor<br />
gabeskirias piesaSi, misi arc Tu faseuli mxatvruli Rirebulebis<br />
miuxedavad, mainc Canda, rom rac ar unda ilaparakos partiam<br />
Tanabari cxovrebis wessa da saerTo saxalxo sakuTrebis Sesaxeb,<br />
Saqari mainc Saqris qarxnis direqtoris ufro iqneba, vidre im<br />
muSis, qarxanaSi SaqriT savse tomrebs rom ezideba... anu,<br />
Tavisdauneburad, magram mainc Canda, komunizmis am mSenebelTa<br />
wiaRSi rogor ibadeboda da Zalas ikrebda mqonebelTa axali<br />
fena, ase ubodiSod rom uTxrida Zirs Tanabari cxovrebis<br />
TavisTavad mSvenier ideas.<br />
cxadia, is, rac am sakmaod sust piesaSi gacxadda, lili<br />
ioselianis daxvewili, maRalprofesiuli ostatobiT dadgmul<br />
speqtaklSic ver damalavda Tavs. da Sesabamisad, albaT, swored<br />
es gaxldaT akrZalulTan Sexebis is siTamame, moqalaqeobriv<br />
gabedulebad rom CaeTvala mis Semqmnels.<br />
Tavad reJisori Tvlis rom `im dros, roca simarTlis Tqma<br />
akrZaluli iyo, Cven raRac wamoviwripineT!.. amis miuxedavad<br />
speqtaklma manc gaiJRera. Teatris istoriaSic iTamaSa garkveuli<br />
roli. yvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom me maswavla rom<br />
_ reJisoris bednierebaa gaugos avtors! Cawvdes mis saTqmels!<br />
me gancdis reJisori var! reJisori, romelic ganicdis avtors!<br />
gancdas ki maSin vaRwev, roca vxvdebi ris Tqma undoda avtors,<br />
roca mis suls vwvdebi!~<br />
diax, albaT, mnaxvelTa mexsierebaSi, swored imitomac darCa<br />
es speqtakli, rogorc erT-erTi dauviwyari STabeWdileba, rom<br />
lili ioselianma SeZlo avtoris sulsac Cawvdomoda da<br />
msaxiobebic axali xerxebiTa da saSualebebiT aemetyvelebina.<br />
giga lorTqifaniZe _ `speqtakli brwyinvale gamovida. masSi<br />
organulad iyo Serwymuli reJisoris realisturi, fsiqologiuri,<br />
magram amasTan erTad amaRlebuli, lirikuli samyaro... SesaniSnavi<br />
saxeebi Seiqmna, sruliad moulodneli saRebavebiT aJRerdnen _<br />
elene yifSiZe, vaxtang ninua, SaSo gomelauri da sxvebi~.<br />
elene yifSiZe _ `lilis repeticiebi saocreba iyo. yvelani<br />
monusxulebi viyaviT. _ `repeticiebi sakmarisi ar aris imisaTvis,<br />
rom sxva adamianad iqce, dRis ganmavlobaSi, rasac ar unda<br />
akeTebde, rolze fiqri ar unda gtovebdes~, _ gvaswavlida<br />
lili. maxsovs, repeticiaze mimavalni troleibusSi avediT da<br />
me TiTqmis viyvire _ `ori!~ _ uceb lilim xeli wamatana da<br />
wamCurCula: `ase ara, ase ara, lili rogor aiRebda bileTs?!.~<br />
mivxvdi, rom me lena aRar var!... davwvrildi, avituze da Zlivs<br />
wamoviluRluRe _ Tu SeiZleba, qalbatono, ori bileTi~. SevediT<br />
TeatrSi. moriges Zlivs gasagonad, gaubedavad mivesalme. qurTuks<br />
rom vkidebdi, morigem aRelvebulma mkiTxa _ avad xom ar<br />
xaro?!. lilim Cem magivrad upasuxa: ara, Zalian kargad aris,<br />
swored ise, rogorc unda iyoso da kmayofilma gaiRima~...<br />
elene yifSiZe, im dros Tavadac axalgazrda msaxiobi, qarxnis<br />
buRalteriaSi momuSave gogonas _ lilis, TamaSobda. mxiaruls,<br />
magram morcxvsa da moridebuls, umweobamde moridebuls,<br />
romelsac TavdaviwyebiT uyvarda Salva. erTi SexedviT, SeiZleba<br />
moulodneli mogeCvenos reJisoris gadawyvetileba aseTi<br />
grZnobaTa bunebis gmiris gansaxiereba miendo ukiduresad mkveTri,<br />
gabeduli, SeiZleba iTqvas, kvimati saxasiaTo Strixebisken<br />
midrekili msaxiobisaTvis. magram arss Tu CavwvdebiT, mivxvdebiT,<br />
rom es moulodneloba ki ara, reJisoris xelweris im<br />
damaxasiaTebel niSanTagania, romelmac misi gzis dasawyisSive<br />
iCina Tavi. rac imaSi mdgomareobs, rom misTvis msaxiobis<br />
fsiqofizikuri samyaro, mxolod `saSeni masala~ ki ara, rolis<br />
axleburi interpretaciis saSualebaa.<br />
am TvalsazrisiT, vfiqrob, yvelaze tipuri magaliTi, mis<br />
mier mogvianebiT dadgmuli d. kldiaSvilis `darispanis gasaWiri~<br />
da ulamazesi medea jafariZis arCevania karoJnas Semsruleblad!...<br />
_ arCevani, romelic ara mxolod moulodneli, bevrisTvis, albaT<br />
Sokis momgvrelic ki iyo. Tumca m. jafariZis karoJnamac da<br />
saerTod, l. ioeselianis mTelma Semoqmedebam cxadyo, rom msgavs<br />
gadawyvetilebas zedapiruli efeqtebis moyvareoba ki ara,<br />
siRrmiseul wiaRsvlebze orientirebuli Semoqmedis xedva<br />
ganapirobebda. amitomac iqca mayureblisaTvis, rogorc<br />
132 133
lamara RonRaZe<br />
m.jafariZec gvimowmebs, `gazafxulis dila~ dauviwyar<br />
speqtaklad. amitomac iyo, rom scenidan, reJisoris mier Seqmnili<br />
wminda da marTali atmosferos wyalobiT, ara raRac komunisturzepaTosuri<br />
miraJi, aramed Cveulebrivi, adamianuri, namdvili<br />
gazafxulis surneli ifrqveoda. im dilisa, Tu im gazafxulisa,<br />
ori mSvenieri axalgazrdis: elene yifSiZis lilisa da pier<br />
kobaxiZisa, Tu ediSer maRalaSvilis - Salvas siyvarulisTvis<br />
rom damdgariyo.<br />
axalgazrda reJisoris niWiereba da Tavisi saqmis Rrma<br />
codna msgavs scenebSi, rasakvirvelia, Warbad iCenda Tavs. iseT<br />
scenebSi sadac ideologiuri rifebis SiSs aridebuls mSvidad<br />
SeeZlo gasaqani mieca Tavisi SesaZleblobebisaTvis. mTeli<br />
misi Semoqmedeba ki imis dasturia, rom iq, sadac saqme wminda<br />
Semoqmedebas exeba, lili ioseliani Seudarebelia.<br />
vfiqrob, rogorc saTesle marcvalSi moiazreba is mcenare,<br />
romelic misgan unda amoizardos, rogorc jer kidev norCi<br />
nergisagan imzireba is mZlavri xe, drosa da qariSxlebs rom<br />
unda gauZlos, ise moCans, am speqtaklSi, is l. ioseliani,<br />
romlis Sesaxebac Tamamad SeiZleba iTqvas: _ igi swored imiT<br />
aris gamorCeuli, rom lili ioseliania!...<br />
1. d. xvTisiaSvili, lili ioseliani (krebuli), Tb., 2002, gv. 24;<br />
2. gazeTi `komunisti~, # 806, 1952;<br />
3. iqve;<br />
4. iqve.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
lili ioselianis Sesaxeb marjaniSvilis Teatris muzeumSi daculi<br />
masalebi.<br />
„kaci viyav, adamiani...~<br />
giorgi cqitiSvili,<br />
asocirebuli profesori<br />
„liri _ Sen an vin iyav? an ra iyav?<br />
edgari _ kaci viyav, adamiani, gulzviadi,<br />
Wkva amayi...~<br />
uiliam Seqspiri _ `mefe liri~ 1<br />
adamianTa sacxovrisi rom idealuri araa, es yvelasaTvis<br />
kargad cnobili WeSmaritebaa. kacobrioba dasabamidan ibrZoda<br />
mis gasaumjobeseblad. garkveul etapze, TiTqos, odnav<br />
warmatebasac aRwevda, magram srulyofilebamde maSinac ise<br />
Sors iyo, rogorc dRes... da, rac mTavaria, samwuxarod,<br />
mravalsaukunovani istoriis yovel monakveTSi, ganviTarebis<br />
yvela safexurze, erTsa da imave Secdomas uSvebda... TiTqos,<br />
misi mexsiereba gangeb iviwyebda warsuls, wlebis manZilze<br />
dagrovebul gamocdilebas, Wkuis saswavlebel gakveTilebs...<br />
arada, miuxedavad drois borblis ulmobeli, swrafi brunvisa,<br />
yvela drosa Tu epoqaSi, yvelaferi ciklurad, jiutad<br />
meordeboda... uzenaesis, qveynis gamriges ironiuli nebiT, kvlav<br />
da kvlav xdeboda is, rac araerTxel momxdara... Tumc, Cven<br />
yovelTvis mainc brmad, umecrad vimeorebdiT erTsa da imave<br />
Secdomas... mudam windauxedavni, ara SorsmWvretelni, gulmaviwyni<br />
viyaviT... amitomac, vimkidiT imas, rasac vTesdiT...<br />
kacobriobis istoria savsea mZafri qartexilebiT, sastiki<br />
gardaqmnebiTa, Tu ngrevis momtani kataklizmebiT... did<br />
socialur-politikur Zvrebs, romlebic, ra Tqma unda, xalxis<br />
sakeTildReod, cxovrebis, Tundac materialuri pirobebis<br />
gaumjobesebisaTvis xdeba (yovel SemTxvevaSi, lozungebi da<br />
dapirebebi, mudam am Sinaarsisaa), xSirad, ufro swori iqneba,<br />
yovelTvis, Tan axlavs tyupiscaliviT msgavsi procesebi... amis<br />
dasturad Soreul saukuneTa qronikebis qeqva ar dagvWirdeba...<br />
erT saukuneze odnav naklebi xnis win ruseTSi e. w. didi<br />
oqtombris socialisturi revolucia moxda...<br />
134 135
giorgi cqitiSvili<br />
axali qveynis, saxelmwifo-politikuri sistemis mSeneblebma,<br />
romelTa deklarirebul mizans, xalxisaTvis naTeli momavlis<br />
mopoveba warmoadgenda, sakmaod mtkivneuli reformebis gatareba<br />
daiwyes... maT aqamde arsebulis Zirfesvianad Secvla ganizraxes...<br />
energiulad, Seupovrad Seudgnen kidec saqmes... maTi Canafiqris<br />
Tanaxmad, savsebiT unda Secvliliyo yvelaferi... es exeboda,<br />
rogorc saxelmwifo mowyobas, ise Tavad adamians...<br />
marTlmadidebluri rwmena aTeizmiT Caanacvles; kerZo sakuTreba<br />
koleqtiuriT; manamde arsebul kulturas burJuaziuli uwodes<br />
da mis nacvlad proletarulis Seqmnas mihyves xeli... rac<br />
yvelaze mTavaria, axladgamomcxvarma ideologebma Tavad adamianis,<br />
maTTvis sasurvel qmnilebad gardaqmna ganizraxes...<br />
viRac damorCilda am process... Seegua... dayabulda azrovnebis<br />
rwmenis, cxovrebis wesis, mentalitetis, erovnuli<br />
TviTmyofadobis daTmobas, mis axliT Canacvlebas... aseTebi cotani<br />
rodi iyvnen... isini ricxobriv umravlesobas warmoadgendnen...<br />
ai, vinc sakuTar konstitucias, Tavis Tavs, principebs ar<br />
uRalata, ar damorCilda sxvis nebas, umciresobaSi aRmoCnda...<br />
amitom, isini xalxis anu masis mtrebadac iolad gamocxaddnen...<br />
isini zedmet adamianebad iqcnen... ufro iRblianebma, emigracias<br />
miaSures... umetesi maTgani ki represiebs emsxverpla... aseTebs<br />
absurduli braldebebi waeyenaT... maT ZiriTadad samSoblos<br />
RalatSi dasdes brali...<br />
albaT, sityva gamigrZelda, radgan Cemi naSromis mizani<br />
sulac araa istoriis kvleva, gardasul dReTa mogonebebis<br />
kvlav win wamoweva... ubralod, e. w. zedmeti adamianebis, uxeSad<br />
rom vTqvaT _ yofilTa Tema, yovelTvis aqtualur da maradiul<br />
problemad mimaCnia... amitom, ar unda daviviwyoT istoriuli<br />
magaliTebi, mexsiereba ar unda mivaZinoT... Torem, rac TiTqmis<br />
saukunis win moxda, didi albaTobiT dResac SesaZlebelia<br />
ganmeordes...<br />
Cem mier zemoaRniSnul problemas, xelovnebis araerTi<br />
nawarmoebi mieZRvna. gamonaklisi, bunebrivia, verc qarTuli Teatri<br />
iqneboda... am Temis mizani ramdenime magaliTis warmoCenaa, radgan<br />
formatiT mcire naSromSi SeuZlebelia srulad, yovlismomcvelad<br />
gaaanalizo, mimoixilo e. w. yofilTa pirovnuli tragedia, maTi<br />
kaci viyav, adamiani...~<br />
sulieri drama da is, Tu ra saxiT, ra xerxebiT warmoCnda<br />
yovelive es qarTul scenaze... amitom vecdebi lakonuri,<br />
konkretuli viyo... Tqvens yuradRebas SevaCereb XX saukunis<br />
80-iani wlebis pirvel naxevarSi dadgmul or speqtaklze...<br />
ufro swored, or warmodgenaSi naCveneb yofil adamianebze...<br />
naxevradCabnelebul, iisfrad mkrTalad ganaTebul scenaze,<br />
mayureblis Tvali jer kidev mkafiod ver aRiqvamda dekoraciis<br />
konturebs... Cven Tvalwin erTdroulad Zveli, warsulSi didi<br />
tradiciebis, saxelovani istoriis mqone ojaxis sacxovrisi,<br />
samxedro kreiseris gembani da zRvispira qalaqis, navsayudlis<br />
siaxloves mdebare quCac iyo warmodgenili... mTel scenur<br />
garemoSi (mxatvari _ mixeil WavWavaZe), dominantis rols<br />
fotoebi asrulebdnen... isini TiTqmis yvelgan ekida... TiTqos,<br />
warCinebuli ojaxis winaparTa, mTeli maTi genealogiis<br />
eqspozicia moewyo uxilav xels... raRac darbaisluri, sevdiani,<br />
mowiwebaSereuli ganwyobileba isadgurebda mayurebelTa<br />
darbazSi... yovelive amas ki samxedro kreiseris qvemexidan<br />
yurTasmenis damxSobi gasrolis Soreuli eqo myis spobda...<br />
TandaTan, Semodgomis foTolcvenasaviT Zirs cviodnen<br />
fotosuraTebi... scenas odnav emateboda momwvano Suqi da<br />
mxolod axla aRmovaCendiT, rom zogierTi foto pirdapir<br />
gemis anZaze ekida CamoxrCobiliviT... aCaCul-daCaCuli, naxevrad<br />
mezRvauris samosiT mosili mefarne (vladimer meqvabiSvili),<br />
swrafad wamokrefda Zirs Camocvenil suraTebs da udierad<br />
yrida sanagve yuTSi...<br />
amgvari eqspozicia hqonda reJisor Salva gawerelias mier<br />
mozardmayurebelTa qarTul TeatrSi dadgmul boris lavrenevis<br />
`rRvevas~...<br />
es piesa XX saukunis 20-an wlebSi axali qveynis mSenebelTa<br />
ideologiis Tanxmieri iyo. Zvelis ulmobeli ngreva, rRveva,<br />
ganadgureba... mefis flotis aristokrat, brwyinvale<br />
warmomavlobis, TavadTa adgilis ubralo mezRvaurTa mier<br />
dakaveba... yofilTa axali saxeebiT Canacvleba... ai, is<br />
problematika, romlis gamoc `rRveva~ imJamindel sabWoTa<br />
kavSirSi TiTqmis yvela respublikis uamrav scenaze daidga...<br />
136 1<strong>37</strong>
giorgi cqitiSvili<br />
1928 wels es piesa rusTavelis TeatrSi sandro axmetelma<br />
didi warmatebiT dadga...<br />
XX saukunis 80-iani wlebis dasawyisSi ki Salva gawereliam<br />
sruliad axleburad gaiazra lamis sabWoTa Teatris<br />
qrestomaTiad qceuli piesa... mozardmayurebelTa Teatris<br />
warmodgenaSi veRar SexvdebodiT revoluciur heroikas... axali,<br />
gamarjvebuli klasis aRzevebas aristokratTa anu yofilTa,<br />
amitom gasanadgureblad uciloblad ganwirulTa mimarT...<br />
Sav mundirebSi, gaqaTqaTebul TeTr perangebSi lazaTianad<br />
gamowyobil, daxvewili manerebis, brwyinvale warmomavlobisa<br />
Tu Cinebuli ganaTlebis mqone mefis armiis flotis oficrebs,<br />
romelTa Soris gamoirCeodnen bersenevi (nodar cercvaZe) da<br />
fon Stube (goCa cxvariaSvili), qvesknelidan movardnili bneli<br />
ZalasaviT walekavda mezRvaurTa Tavxedurad agresiuli brbo...<br />
wamis win, oficrebis mier iZulebiT datovebul asparezs,<br />
ficarnags, TavaSvebuli, naxevradmTvrali, Sav, nacrisfer samosSi<br />
ulazaTod Camjdari, naxevradveluri, bogano brbo stveniT,<br />
xmamaRali SeZaxiliT ikavebda da isakuTrebda... TavianTi beladis,<br />
artiom godunis (oTar baRaTuria) wamxedurobiT,<br />
Zalauflebamopovebuli mezRvaurebi raRac amazrzen, naxevradvelur,<br />
mouTokavi, aulagmavi pirvelyofili instinqtebiT aRsavse rokvas<br />
asrulebdnen... es gaxldaT gemis yvelaze bneli, binZuri<br />
kuTxe_kunWulebidan dRis sinaTleze amosulTa, triumidan<br />
amomZvral-amobobRebulTa, gamarjvebulTa rokva... dRes, es samyaro<br />
maT xelT iyo, Tu fexqveS morCilad garTxmuliyo...<br />
bersenevTan stumrad mosuli goduni (o. baRaTuria),<br />
xazgasmulad Tavxedurad, ganzrax gamomwvevad iqceoda...<br />
mzesumziras mourideblad aknatunebda ojaxis ufrosTan, mis<br />
qaliSvilebTan Tu fon StubesTan Sexvedrisas... o. baRaTurias<br />
scenur gmirs, gamoCenisTanave, xmis amoRebamde, mxolod sakuTari<br />
mentalitetiT mZafrad TvalSisacemi disonansi Semohqonda<br />
bersenevis rafinirebul ojaxur garemoSi... igi, Tavisi arsiT,<br />
mkveTrad gansxvavdeboda iq myofTagan... grZnobda ra amas, o.<br />
baRaTurias goduni, xazgasmulad Tavisuflad, TavaSvebulad<br />
iqceoda... urcxvad, mourideblad earSiyeboda tatianas... TiTqos<br />
surda yvelas egrZno, rom swored igia dRes am qveynis batonkaci<br />
viyav, adamiani...~<br />
patroni... rogorc macxovari ambobs: `magram bevrni pirvelni<br />
ukanasknelni iqnebian, xolo ukanasknelni _ pirvelni~... 2<br />
leopold fon Stubes ara mxolod coli an samsaxuri,<br />
aramed sicocxlis uflebac waarTves, radgan is yofilTa<br />
rigebidanaa da axladmosulT igi araferSi WirdebaT... mefis<br />
armiis flotis naoficralis dasja reJisors Semdegnairad<br />
hqonda SeTxzuli... daxvretis win, mezRvaurebi mundirs gaxdian<br />
Stubes... JRerda rusuli saeklesio sagalobeli da goCa<br />
cxvariaSvilis fermkrTali, gamxdari, TeTrperangiani scenuri<br />
gmiri, macxovris msgavsad golgoTas gzas adgeboda... Salva<br />
gawerelia am sakmaod Tamami, saxieri mizansceniT, TiTqos, pirdapir<br />
mimarTavda mayurebelTa darbazs... saTqmeli naTlad ikveTeboda<br />
_ leopold fon Stube mowameobrivad aResrula, asparezi ki<br />
mis jalaT artiom godunsa da mis xrovas darCa... Zalauneburad<br />
ibadeboda asociacia mixeil bulgakovis piesebTan: `turbinTa<br />
dReebi~, `srbola~...<br />
sasceno Cacmulobisagan TiTqmis mTlianad gaSiSvlebuli<br />
scena ipyrobda Cvens mzeras... aguris kedlebi, teqnikuri<br />
aRWurvilobis detalebi daufaravad gadaSliliyo mayurebelTa<br />
darbazis Tvalwin... SuagulSi, bedaurebSeubmeli Savi etli<br />
bediswerasaviT avismauwyeblad garinduliyo... mis zeviT, mTel<br />
scenas uzarmazari WaRiviT ekida hi perbolizirebuli<br />
parametrebisa, Tu moculobis boRCa (mxatvrebi: aleqsandre<br />
slovinski, oleg qoCakiZe, iuri CikvaiZe)... rogorc simbolo,<br />
boSebiviT marad gzadagza mowanwale, moxetiale bogano xalxis<br />
cxovrebis wesisa... am uzarmazari boRCidan gamoCrili iyo<br />
ramdenime detali: gitara, mezRvauris zoliani maisuriT Semosi<br />
li manekeni... iseTi SegrZneba geuflebodaT, TiTqos damokles<br />
maxviliviT avismomaswaveblad dakiduli fuTa, viRacas<br />
saxeldaxelod Seekra morigi mgzavrobis win...<br />
yvav-yoranTa avismauwyebeli yrantalis fonze ganaTebis susti<br />
sxivi ubedauro etlis siaxloves daCoqil TeTrCoxian mefis<br />
armiis oficris brWyviala epoletebian, mkerdze jvris ordenian<br />
ujuS emxas (oTar meRvineTuxucesi) gamohyofda... kote<br />
marjaniSvilis saxelobis Teatris scenaze leo qiaCelis `haki<br />
aZbas~ damdgmeli reJisori Temur CxeiZe, TiTqos speqtaklis<br />
138 139
giorgi cqitiSvili<br />
prologSive xazgasmiT mianiSnebda mayurebels am scenuri gmiris<br />
gardauvali daRupvisaken... marTlac, ramdenad mtkivneulic ar<br />
unda iyos, logikuria, rom leopold fon Stubesa da ujuS<br />
emxas msgavsi adamianebi Tavisi drois, epoqis zedmet bargad<br />
qceulan... isini imJamindel realobaSi aravis sWirdeba... piriqiT,<br />
upirobod sZulT... maT keTrovanTa msgavsad sdevnian iqamde,<br />
sanam qancgawyvetilT saboloo ganaCens ar gamoutanen...<br />
Temur CxeiZis `haki aZba~ Salva gawerelias `rRvevas~ maleve<br />
mohyva... am or warmodgenas erTmaneTisgan drois mcire monakveTi<br />
aSorebs... erTi SexedviT, sxvadasxva avtoris absoluturad<br />
gansxvavebuli nawarmoebebia, magram... orma qarTvelma reJisorma,<br />
TiTqmis erTdroulad suliT monaTesave scenuri gmirebi, maTi<br />
dramatuli bedi warudgina mayurebels...<br />
da kvlav revoluciuri ideebiT ganmsWvaluli, rusuli<br />
samxedro kreiseri... amjerad `Smidti~... isev gembanze gamofenil<br />
TavaSvebul mezRvaurTa xrova, romelmac veluri JiniTa Tu<br />
mouridebeli, xmamaRali yiJiniT, yviriliT, stveniT, lamisaa<br />
walekos qalaqi soxumi...<br />
avanscenis marjvena kuTxeSi xmauriT iReba triumis liTonis<br />
sarqveli... stvenis xmaze iqidan mezRvauris quds viRac mTeli<br />
ZaliT amoagdebs qalaq soxumis mmarTvelobis sagangebod<br />
Sekrebili, nirwamxdari, SiSiT erTmaneTs akruli delegaciis<br />
fexebTan... triumidan, viT qvesknelidan sanaxevrod gamoCndeba<br />
saxenaiarevi kaci _ kuzma kilga (irakli uCaneiSvili)... kreiser<br />
`Smidtis~ kapitani...<br />
bedaurSeubmeli Savi etlis saxiT Cven Tvalwin gacxadebuli<br />
bediswera urTierTSeyris ujuS emxasa da mezRvaur vaska<br />
xritaniuks (mixeil maRalaSvili)... gasrolis xmas, romelmac<br />
TeTrCoxiani oficris Rirseba, Tavmoyvareoba daicva, magram<br />
qalaqis simSvide ki gangmira, raRac wamiT win uswrebs kvlav<br />
yvav-yoranTa avbediTi Cxavili...<br />
mTeli qalaqi fexze dgas... SiSma mteri Tu moyvare erTad<br />
Seyara... yvela sakuTari Tavisa da qonebis gadarCenaze zrunavs...<br />
sisxliT naTesavnic zvarakiviT imeteben ujuS emxas...<br />
isic xvdeba, rom yvelasagan ganwirulia... TavSekavebiT, sakuTar<br />
TavSi Cakluli gancdiT emSvidobeba dedas... saxegaqvavebuli,<br />
kaci viyav, adamiani...~<br />
amayad SemarTuli dgas Souhari (Tamar sxirtlaZe)... o.<br />
meRvineTuxucesis scenuri gmiri, mowiwebiT iCoqebs dedis winaSe...<br />
kocniT odnav exeba mis xels... TiTqos, ar surs mezRvauris<br />
sisxlSi gasvrili, codviani xeli Seaxos mSobels...<br />
ganiaraRebuli, saxarebiT xelSi amayad, dinjad, mSvidad,<br />
sakuTari nebiT adis samsxverploze... Tavad Cabardeba samxedro<br />
kreiseris ekipaJs... mezRvaurTa Sav-nacrisfrad Semosil figurebs<br />
Soris TeTraxaluxiani ujuS emxa wmindans Camohgavs... zneobrivad,<br />
moralurad, adamianurad igi aSkarad aRemateba Tavis<br />
mowinaaRmdegeebs... o. meRvineTuxucesis gmirs Rirseba gaaCnia,<br />
amayia, vaJkaci, uSiSari... sakuTar Tavs ar Ralatobs... Tu garemoeba<br />
moiTxovs, Tavisi nebiT golgoTaze asvlac xelewifeba...<br />
irakli uCaneiSvilis kuzma kilgasaTvis ujuS emxa mxolod<br />
klasobrivi mteri rodia... bolSevikuri kreiseris kapitnisaTvis<br />
mefis armiis oficeri mTeli arsiT miuRebelia... mas aRizianebs<br />
emxas cxovrebis wesi, princi pebi, Sexedulebebi... rogorc<br />
`rRvevaSi~, aqac ujuSis msgavsi pirovneba ganwirulia... asparezi<br />
kuzma kilgasa da mis mezRvaurTa xrovas ekuTvnis...<br />
gamarjvebulni asamarTleben damarcxebulT...<br />
im triumis Wrilidan, saidanac adre kreiser `Smidtis~<br />
kapitani gamoecxada mayurebels, axla ujuS emxas figura moCans<br />
sanaxevrod... saxarebis fragments warmosTqvams mSvidad,<br />
auRelveblad, moaxloebuli aRsasrulis winaSe qeduxreli...<br />
sakuTari bedisweris ganaCens, xvedrs damorCilebul-Seguebuli...<br />
xelT locvani upyria... veeba proJeqtoris mZlavri, kaSkaSa,<br />
TvalismomWreli sxivi zemodan naTlis svetiviT daadgeba<br />
ujuSs... locvani scenaze ecema... emxas figura triumSi<br />
uCinardeba... i. uCaneiSvilis kuzma kilga xmauriT xuravs triumis<br />
liTonis sarqvels... xelebs kmayofilebiT moifSvnets da im<br />
adgils fexqveS gaTelavs, sadac wamis win, mefis armiis oficris<br />
landi gauCinarda...<br />
amaoeba amaoebaTa... amqveynad yovelive warmavalia... dro da<br />
istoria, rogorc erTaderTi piruTvneli, mousyidveli msajuli,<br />
Tavad ukeT gansjis mtyuansa da marTals... yvelas sakadris<br />
adgils miuCens... RirseulT aamaRlebs, uRirsT sircxvilisa<br />
da samudamo miviwyebis, SeCvenebis sanagveze moisvris... bedi<br />
140 141
giorgi cqitiSvili<br />
mdevari yvela Cvengans wamogveweva gansazRvrul Jams... magram,<br />
miuxedavad istoriuli mexsierebis arsebobisa, Cven, adamianebi,<br />
samwuxarod, momavalSi kvlav davuSvebT erTsa da imave<br />
sabediswero Secdomas...<br />
guliko javaSvili,<br />
mTavari mecnierTanamSromeli<br />
msaxiobis erTi roli<br />
(g. berikaSvili speqtaklSi `berikoni~)<br />
1. uiliam Seqspiri _ tragediebi, wigni meore, `mefe liri~,<br />
inglisuridan gadmoRebuli ivane maCablisa da ilia WavWavaZis<br />
mier, III moqmedeba, IV suraTi, gverdi 102, gamomcemloba `sabWoTa<br />
saqarTvelo~, Tbilisi, 1987 weli;<br />
2. axali aRTqma da fsalmunebi, maTes saxareba, 19, 30, gverdi 42,<br />
bibliis Targmnis instituti, stokholmi, 1991 weli.<br />
m. elioziSvilis piesa `berikoni~ marjaniSvilis TeatrSi<br />
1977 wels reJisorma l. mircxulavam dadga (mxatvrebi: sameuli<br />
_ o. qoCakiZe, al. slovinski, i. CikvaiZe; komp. v. azaraSvili;<br />
qoreografi g. odikaZe). speqtakli upirvelesad sainteresoa<br />
imiT, rom es iyo xalxuri Teatris _ berikaobis _ scenaze<br />
ganxorcielebis pirveli cda. miuxedavad imisa, rom amis mcdeloba<br />
ara erTxel yofila. jer kidev k. marjaniSvili da s. axmeteli<br />
xalxur saxiobaSi _ berikaobasa da yeenobaSi _ uaRresad<br />
Teatralur da orginalur erovnul sawyisebs xedavdnen, romelTa<br />
Seswavla da gamoyeneba aucileblad miaCndaT Teatris Semdgomi<br />
ganviTarebisaTvis. marjaniSvilis azriT, aucilebeli iyo im<br />
sawyisebis Zieba, romliTac viTardeboda qarTuli Teatraluri<br />
sanaxaoba XIX s.-mde, anu mis evropizaciamde. mas miaCnda, rom<br />
saWiroa orginaluri gzebis Zieba, radgan amiT ufro Rirebuli<br />
iqneba qarTuli kulturis roli kacobriobis saerTo<br />
monapovarSi. TviTon ara erTxel gamoiyena sanaxaobiTi elementebi<br />
Tavis speqtaklebSi (z. antonovis `mzis dabneleba saqarTveloSi~,<br />
`arsenas leqsi~ _ xalxuri). marjaniSvili imdenad iyo am<br />
ideiT dainteresebuli, rom dramaturg i. mWedliSvils piesa<br />
daukveTa cnobili berikis ioana-buianas Sesaxeb. piesa daiwera,<br />
mosamzadebeli samuSaoebi Catarda, l. gudiaSvilma Seqmna<br />
brwyinvale eskizebi, ganawilda rolebi, magram samwuxarod didma<br />
reJisorma Tavis Canafiqris ganxorcieleba ver moaswro.<br />
al. axmetelma erovnuli Teatris Seqmnis sakuTari<br />
Tvalsazrisi swored xalxur sawyisebze dayrdnobiT SeimuSava.<br />
igi yovelTvis aRniSnavda, rom erovnuli, karnavaluri sanaxaoba<br />
unda iyos Tanamedrove Teatraluri formis sawyisi. orive<br />
maTgans upirvelesad xalxuri sanaxaobis forma, orginaluri<br />
gamomsaxvelobiTi saSualebani izidavda.<br />
SemdgomSic Zveli xalxuri sanaxaobis elementebi ara erTma<br />
reJisorma gamoiyena Teatrsa Tu kinoSi (l. goTuas `mefe<br />
142 143
guliko javaSvili<br />
msaxiobis erTi roli<br />
erekle~ _ reJ. v. yuSitaSvili, da `samsaxeoba raindisa~ _<br />
reJ. g. laRiZe, p. kakabaZis `kaxaberis xmali~ _ reJ. g.<br />
lorTqifaniZe, j. ioselianis `eTeriani~ _ reJ. m. kuWuxiZe da<br />
sxv.), magram es iyo speqtaklis gadawyvetis xerxi, `berikoni~<br />
ki uSualod berikebis cxovrebas asaxavda, xelovanis bedze, mis<br />
daniSnulebaze mogviTxrobda.<br />
m. elioziSvilma Seqmna xalxur sawyisebze agebuli<br />
sadResaswaulo saxilveli, romlis Janric ase gansazRvra _<br />
`saxioba~, rac imas niSnavda, rom qarTul dramatul Semoqmedebas<br />
sakuTari Zirebi da sawyisebi gaaCnia. piesisa da speqtaklis<br />
mTavari Rirseba berikaobis imitacia ki ara, aramed Tanamedrove<br />
dramaturgiuli azrovnebiTa da mxatvruli saxierebiT<br />
warmosaxuli cxovreba gaxldaT. speqtaklSi erovnuli, xalxuri<br />
da zogadsakacobrio problemebi iyo wamoWrili. Tavberikas<br />
tragikomikur bedukuRmarTobaSi saerTod xelovanis bedi<br />
moiazreboda.<br />
speqtaklSi xalxuri Teatris tradiciebi organulad<br />
erwymoda Tanamedroveobas. es iyo fiqri warsulze<br />
dRevandelobis Tvalsawieridan. avtorebisaTvis mTavari iyo<br />
am formiT warmoeCina maradiuli Rirebulebani _ simarTle,<br />
patiosneba, moyvasis siyvaruli, movaleobis grZnoba samSoblosa<br />
da adamianebis winaSe.<br />
reJisorma l. mircxulavam speqtakls Taviseburi gadawyveta<br />
mounaxa _ es iyo Teatri TeatrSi, rac msaxiobebisagan TamaSis<br />
garkveul wess moiTxovda. isini warmogvidgendnen niRbebs,<br />
romelTac garkveuli simbolika gaaCndaT _ Tavberika, taxberika,<br />
virberika, mRvdeli, Tavadi... yoveli maTgani sikeTesa Tu borotebas,<br />
cbierebasa Tu patiosnebas ganasaxierebdnen. TiToeuli msaxiobi<br />
or da sam saxes TamaSobda da berikas niRabSi Camjdari, xalxuri<br />
sanaxaobis ZiriTad arss warmoaCenda. warmodgena, SeiZleba iTqvas,<br />
orplastiani iyo: erTi _ berikuli garemos cxovrebiseuli<br />
sinamdvilis asaxva, meore ki _ TviT berikuli sanaxaobis<br />
gaTamaSeba.<br />
warmodgena morRveuli, damwvari taZris ezoSi TamaSdeba.<br />
freskebi fergadasulia, angelozebs Tavebi aRar SerCeniaT,<br />
kedlebs aSkarad etyoba natyviarebi. iqve uremi iyo migdebuli,<br />
romelic xan Tavadis sasaxle da xan dilegi, xan kubo da xan<br />
akvani, xan sazidari da xan berikaT samRerali gaxldaT.<br />
Tavberika lales rols givi berikaSvili asrulebda, mis<br />
satrfo ianos _ sofiko Wiaureli. swored lale da iano<br />
iyvnen speqtaklSi patiosnebis, gonierebis, samSoblosa da xalxis<br />
erTgulebis, xelovnebis ukvdavebis simboloebi.<br />
orive msaxiobi gvaocebda xalxuri sanaxaobisaTvis<br />
damaxasiaTebeli pirobiTobisa da Tanamedrove artistizmis<br />
SerwymiT. sicocxlis damamkvidrebeli xalisiT, elvare ritmiT<br />
TamaSdeboda yoveli monakveTi. gansakuTrebiT brwyinvale iyo<br />
maTi ostatoba e.w. Svilobanas scenaSi, `rodesac s. Wiaurelis<br />
iano da g. berikaSvilis lale jarasaviT datrialdebian da<br />
mravalSvilianobiT, Zeobis gabmuli dResaswauliT mayurebelTa<br />
darbazs axareben. es scena Tavisi ucnauri moulodnelobiT,<br />
STamagonebeli ZaliT, maimedebeli sixalisiT avtoris, reJisoris<br />
da msaxiobebis, mTeli Teatris namdvili gamarjveba _<br />
dResaswaulebrivi warmodgenis Seqmnisaken winwadgmuli nabijia~<br />
_ werda d. janeliZe.<br />
berikaSvilis lale upirvelesad xelovani iyo _ berika,<br />
romelic ibrZoda simarTlisaTvis, radgan simarTle ase sWirdeba<br />
xalxs. lalem icis, rom nar-ekliT aris simarTlis gza mofenili,<br />
magram es misi gzaa, misi arCevania. igi mzadaa gauZlos yvela<br />
gansacdels, RimiliT xvdeba sikvdilsac ki, radgan igi ukvdavia,<br />
igi xalxia, sibrZnea, siyvarulia, romelic arasodes moispoba.<br />
lales klaven da igi kvlav aRorZindeba, akvnidan axali lale<br />
wamodgeba. saxeze keTili Rimili dasTamaSebs, magram gamoxedva<br />
kvlav mkacri da jiuti aqvs, arc is uRalatebs Tavberikas<br />
mZime xvedrs.<br />
lale brZenia, rogorc xalxi, samarTliania, rogorc xalxi,<br />
radgan Tavadaa xalxis RviZli Svili.<br />
givi berikaSvili ostaturad warmogvidgenda sxvadasxva<br />
niRabs. is enakvimatic aris da laRic, jiutic da nazi<br />
Seyvarebulic, mebrZolic da ojaxis alersiani mamac. igi Zlieri<br />
muxasaviTaa, romelsac fesvebi mSobel miwaSi, xalxis tradiciaSi,<br />
mis mravalsaukunovan kulturaSi Cazrdia. msaxiobs bunebiT<br />
aqvs boZebuli `xalxuroba~, igi yovelTvis bunebrivia,<br />
TavisTavadia, miwieria da amaSia swored misi lales warmatebis<br />
144 145
guliko javaSvili<br />
mizezi. pirvelyofili cxovelmyofeloba, mkveTri garegani<br />
monaxazi, daxvewili plastika, gadamdebi sixalise da azris<br />
simZafre anaTesavebs lales Zvel berikebTan. iqmneboda<br />
STabeWdileba, rom msaxiobi Tavis winaparTa ambavs mogviTxrobda.<br />
maT saqmes agrZelebda.<br />
givi berikaSvili saocrad marTali, TviTmyofadi iyo am<br />
rolSi. is misi roli gaxldaT, romelSic mkafiod warmoCinda<br />
misi aqtioruli individualoba. Rrma azri da laRi iumori,<br />
pirdapiroba da momxiblavi eSmakoba, miznisken swrafvis<br />
Seupovroba da Cveulebrivi adamianuri sisuste organulad<br />
iyo lales saxeSi Sesisxlxorcebuli.<br />
berikaSvili-pirovneba naTlad Canda lales rolSi. aq<br />
mkveTrad ikiTxeboda msaxiobis damokidebuleba gmirisadmi,<br />
Tanamedrove msaxiobis damokidebuleba xelovnisadmi, romelmac<br />
aTasi gansacdeli da Wir-varami gamoiara da mainc saTuTad<br />
Semoinaxa siwminde da patiosneba. swored es pozicia xdida<br />
ase sainteresos Tavberika lales saxes.<br />
`berikonma~ didi warmateba moutana Teatrs da es warmateba<br />
mniSvnelovanwilad swored givi berikaSvilis lalem da sofiko<br />
Wiaurelis ianom ganapirobes. `am speqtaklSi ori brwyinvale<br />
aqtioruli gamarjvebaa. is, rasac akeTebs g. berikaSvili, Rrma<br />
msaxioburi Sesrulebis nimuSia usaSvelod rTul piesaSi. aq<br />
yvelaferi Tavberikazea damokidebuli. igi didi filosofiuri<br />
Sinaarsis matarebelia. unaklod, SesaniSnavad asrulebs am<br />
amocanas msaxiobi da es xelovnebis maRali klasis donea, rac<br />
saqarTvelos sazRvrebs scildeba~, _ werda moskovis<br />
gastrolebis Semdeg presa (`Teatraluri moambe~, #5, 1978, gv.<br />
60).<br />
speqtakli `berikoni~ da Tavberika lale _ g. berikaSvilis<br />
SesrulebiT uTuod RirsSesaniSnavi movlenaa qarTul TeatrSi<br />
swored erovnuli, xalxuri sanaxaobrivi formis Tanamedrove<br />
gaazrebiT.<br />
kinomcodneoba<br />
`Teatraluri moambe~, #5, 1978, gv. 60.<br />
146 147
irina demetraZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
asocirebuli profesori<br />
sublimirebuli rasizmi<br />
Cems mier SerCeuli filmebis _ `12~ (nikita mixalkovi),<br />
`aleqsandra~ (aleqsandre sokurovi), “rusuli samkuTxedi”<br />
(aleko cabaZe) kavkasiis eTnomiTis problemis garSemo<br />
gaerTianeba, erTi SexedviT, zedapiruli xasiaTisaa da ZiriTadad<br />
Tematuri diskursis (CeCneTis omi) xarjze xdeba SesaZlebeli.<br />
CemTvis sainteresoa is, Tu ra socio-ideologiuri faqtorebi<br />
axdens gavlenas am reJisorebze da maT filmebze, rac, Tavis<br />
mxriv, Janrul transformaciasa da mxatvruli sivrcis<br />
struqturirebis Taviseburebebs ganapirobebs.<br />
Cemi azriT, nikita mixalkovi da aleko cabaZe ver ascdnen<br />
(anda ganzrax ver acdnen) `aqtualuri Temis~ sworxazovan,<br />
tendenciur da ideologiurad angaJirebul, mizanmimarTul<br />
interpretirebas. imavdroulad, es ori filmi ori antagonisturi<br />
ideologiuri modelis reprezentaciis nimuSia. Jan-liuk godari<br />
ambobda, rom sakoncetracio banakze filmis gadaReba uzneobaa,<br />
vinaidan am movlenis pirdapiri asaxva imTaviTve spekulatiuria.<br />
da Tuki am movlenas Seexe, maSin es komedia unda iyos.<br />
aleqsandre sokurovis filmi uSualod groznoSia<br />
gadaRebuli. reJisori qronikalur-dokumenturi stilis<br />
mimikriasac axdens. firi specialur `sepiis~ teqnikaSia<br />
damuSavebuli, rac gamosaxulebas siZvelisa da mzisgan<br />
gaxunebuli fotos efeqts aZlevs. es xerxi sokurovis<br />
reJisoruli xelwerisTvis damaxasiaTebelia (Tanac misi<br />
SemoqmedebiTi biografiiTacaa ganpirobebuli. igi Tavidan swored<br />
samecniero-popularul da dokumentur kinoSi muSaobda) da<br />
am SemTxvevaSi, faqturis specifikidan gamomdinarec,<br />
gamarTlebulia. misTvis arc stilisturi ekleqtizmia ucxo<br />
_ iqneba es bernard Sousa Tu platonovis ekranizaciebi, anda<br />
istoriuli beladebisadmi miZRvnili filmebi, sadac qronikaluri<br />
manera mkveTrad pirobiT, absurdis an siurealistur xerxebTanaa<br />
Serwymuli. am SemTxvevaSi saopero, epikuri stilis elementebia<br />
gamoyenebuli, magram epikuri struqtura yovelgvar xelovnur<br />
paTossa da paTetikasaa moklebuli. es xazi galina viSnevskaias<br />
figurasTan da mis gmirTanaa dakavSirebuli. es sakulto figura<br />
miTs Tavis TavSi moiazrebs _ igi sabWouri istoriis mTel<br />
epoqas aerTianebs da rusi qalis arqetipul saxesTanac<br />
asocirdeba (saopero repertuaridan gamomdinare). es ganapirobebs<br />
gmirisa da zogadad filmis miTo-epikur Sres. filmis<br />
originaluri musikac (kompozitori a. sigle), erTi mxriv,<br />
samamulo omis cnobili melodiebis maneraSia stilizebuli,<br />
da amave dros alfred Snitkes Semoqmedebiskenac ixreba.<br />
mTavari mainc is prizmaa, ris miRmac aleqsandre sokurovi<br />
uyurebs movlenebs. galina viSnevskaias gmiri groznoSi Cadis<br />
SviliSvilis, rusi oficris mosanaxuleblad. aq gatarebuli<br />
ramdenime dRe mniSvnelovan zegavlenas axdens mis identurobaze.<br />
Tavad omi, ase vTqvaT, kadrs miRma rCeba. reJisori yuradRebas<br />
amaxvilebs Cveulebriv YyofiT realiebze, rigiTi jariskacebisa<br />
da bazarSi movaWre Suaxnis CeCeni qalbatonebis yoveldRiur<br />
cxovrebaze, maT Cveul yofaze am araordinarul, eqstremalur<br />
garemoSi. sainteresodaa gadaRebuli TviTon grozno _<br />
Seulamazebeli sinamdvile, dangreul-gapartaxebuli urbanistuli<br />
sivrce, rac amave dros, grandiozuli saopero dekoraciis<br />
asociacias iwvevs. am adamianebis `Cveul~ yofaSi, swored es<br />
uCveulo `dekoraciebi~ iWreba disonansurad da maTi sulieri<br />
Tu fsiqikuri tramvebis gamoxatulebad iqceva.<br />
sainteresoa kidev erTi detali. CeCeni qali ambobs, rom es<br />
rusis jariskacebi, jer sul pirtitvela biWebi arian, magram<br />
ukve kacuri suni asdiT. viSnevSkaias gmiric SviliSvilis<br />
moralur-fsiqologiur degradacias sunTan identificirebiT<br />
axdens. aq erTgvari taqtiluri SegrZnebebi Semodis _ am biWebis<br />
sxeulze da zogadad garesamyaroSi omis suni isadgurebs. erTerTi<br />
CeCeni ymawvili viSnevskaias gmirs sTxovs: dagvanebeT Tavi,<br />
gagviSviT, ise, TiTqos mis uflebamosilebaSi eWvic ar epareba.<br />
sainteresoa dedis (siuJeturad is mTavari gmiris bebiaa,<br />
magram avtorebis interpretaciiT igi eris `dedis~ krebiTi<br />
saxea), am SemTxvevaSi Tavad avtoris da, imedia, rusi inteligenciis<br />
mcire nawilis pozicia. Zala araa fizikur ZalmomreobaSi,<br />
148 149
irina demetraZe<br />
Zala gonierebaSia da rodesac goniereba ar arsebobs, zeobs<br />
Zalmomreoba. ase rom, esaa ara eris nebiT, aramed misi ugunurebis<br />
gamoisobiT gamowveuli tragedia. albaT, aq kacobriobis<br />
ugunurebac igulisxmeba, vinaidan eTnokonfliqtebi am erTi<br />
cxeli wertiliT ar amoiwureba.<br />
samwuxarod, gmiric uSualo empiriuli gamocdilebiT iRebs<br />
yovelive imas, rac aq dasadgurebula. adamianur TanagrZnobasa<br />
da mxardaWeras iRebs ubralo CeCeni qalbatonebisgan. filmSi<br />
aqcentirebulia am adamianebis Rirseba, rac, Cemi azriT, XIX<br />
saukunis rusul literaturul trdiciasTanaa mimarTebaSi<br />
(`haji murati~).<br />
sokurovisTvis ucxo da miuRebeli araa e.w. `gansxvavebulobis~<br />
problema.DEdeda SviliSvilis kvaldakval tankSic miZvreba da<br />
avtomatsac iRebs xelSi – swored am bronirebuli manqanis<br />
SigniT moqceuli akvirdeba igi sinamdviles, saidanac samyaro<br />
specifikuri rakursiT aRiqmeba. kino, xelovneba sokurovisTvisac<br />
realobis specifikuri Wvretis saSualebaa da misTvis organulia<br />
ara egreT wodebuli registrirebis meTodi, aramed<br />
sinamdvilisadmi dialeqtikuri damokidebuleba, ara konkretuli<br />
faqti, movlena, aramed ganzogadeba, epizacia, yofierebis Sris<br />
wamoweva.<br />
nikita mixalkovis `12~ sidni liumetis `12 ganrisxebuli<br />
mamakacis~ motivebzea agebuli. Tavad avtori sakuTar films<br />
rimeiqad ar miiCnevs, rac, principSi, misaRebicaa _ liumetis<br />
filmi `dramaa~, xolo mixalkovma `fsiqologiuri Trileri~<br />
gadaiRo. liumetTan filmis daaxloebiT 365 scena operator<br />
boris kaufmanis mier sxvadasxva rakursiTaa gadaRebuli. aqedan<br />
gamomdinare, kameruli istoria saocrad kinematografiul<br />
xorcSesxmas poulobs, miuxedavad imisa, rom es reJisoris<br />
kinodebiutia. samsaxiobo namuSevrebic Teatralurobis efeqts<br />
ar axdens.<br />
marTalia, nikita mixalkovTan saintereso samsaxiobo<br />
ansamblia Sekrebili da ramdenime maTgani (s. makovecki, s.garmaSi)<br />
saintereso saxes qmnis _ kinos magia, rogorc aseTi, ar arsebobs.<br />
am filmebze aisaxa epoqisa Tu zogadad rusul-amerikuli<br />
kulturisa da socialuri sivrcis Taviseburebani. da am<br />
sublimirebuli rasizmi<br />
garemoebiT ganpirobebuli gansxvavebuli ideologiuri mimarTeba.<br />
bibliuri aluziebic, imTaviTve Cadebuli rejinald rouzis<br />
nawarmoebSi, mixalkovis redaqciaSi sagrZnob `revizias~<br />
eqvemdebareba. Tuki sidni liumetis filmSi socialuri<br />
diskursia aqtualuri _ anu socialuri warmomavloba, ar<br />
igivdeba damnaSaveobasTan da filmi mimarTulia swored amgvari<br />
socialuri diskriminaciis winaaRmdeg, nikita mixalkovTan<br />
qsenofobia, nacionalisturi ideologiaa aqcentirebuli. misi,<br />
`marTlmadideblobiT~ gamyarebuli didaqtikur-mentoruli<br />
pozicia obol CeCen ymawvilSi, obol ers moiazrebs. amave<br />
dros, avtori `Tanamedrove rusuli realobis enciklopediis<br />
Seqmnazec acxadebs pretenzias.~ mixalkovis leqsikonSi<br />
`marTlmadideblobac~ egreT wodebul `derJavul~ interesebTan<br />
asocirdeba. xolo Tavad mTavari msajulis, demiurgisa da<br />
`RmerTkacis~ rolsac ki asrulebs.<br />
liumetTan axali droebis 12 mociquli ymawvils Seiwyalebs.<br />
mixalkovis ganaCeni gansxvavebulia. vinaidan `cixeSi is ufro<br />
did xans icocxlebs~. Tavdapirvelad, daoblebuli CeCeni<br />
ymawvili (anu eri) `mamobils~ rusi oficris saxiT poulobs,<br />
xolo Semdeg `mamis rols~ kvlav rusi, magram ara oficeri,<br />
aramed demiurgi-RmerTkaci nikita mixalkovis gmiri kisrulobs.<br />
`oboli CeCeni eri~ rusi `mamobilis~ gareSe `ganwirulia~ da<br />
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi ufro did xans icocxlebs,<br />
vidre damoukideblad. mixalkovis H~humanuroba~ marTlac<br />
usazRvroa.<br />
avtori fokusirebas kidev erT aforizmamde dayvanil pasaJze<br />
axdens: rusi yviris: _ movklav, CeCeni _ dums, xolo mere modis<br />
iaraRiT da uswordeba mas. da kidev, is, rac slavianofilebis<br />
cnobierebaSi kavkasiis arqetips, ufro swored, stereotips<br />
ukavSirdeba. erT-erTi msajuli, e. w. `Curka~ (sxvaTa Soris,<br />
qarTveli), warmatebuli qirurgia, magram am iarliys ver ascda.<br />
ai, ukve 3-4 aTwleulis ganmavlobaSi es stereotipi aqtualuria<br />
socialur realobaSi. termini `sublimirebuli rasizmi~ swored<br />
am movlenas gulisxmobs. momwifda erTgvari ararefleqsirebuli<br />
situacia, anu koleqtiur aracnobiersa da leqsikaSi damkvidrdda<br />
iseTi sityvebi rogoricaa `Curka~, `Savukanaliani~ da ase Semdeg,<br />
150 151
irina demetraZe<br />
rac kavkasieli xalxis krebiT saxelad iqca. da kidev<br />
nacionaloba igivdeboda garkveul socialur kuTvnilebasTanac<br />
_ mwvanilis an mixakebis gamyidvelTan. bolo dros, rac<br />
qsenofobia da patriotizmi, ukve ara aracnobieris, aramed<br />
oficialuri saxelmwifo ideologiis doneze gaigivebuli<br />
Sinaarsis matarebeli cnebebia – mwvanilis gamyidveli<br />
teroristma Caanacvla. rusul da qarTul sivrceSi patriotizmi,<br />
erovnuli idea, umTavresad, omTan, sisxlisRvrasTan igivdeba.<br />
saWiroa mtris xati – rusis an qarTvelis, afxazis an osis<br />
saxiT, raTa saxelmwifoebrivi Tu socio-kulturuli<br />
identifikaciis meqanizmi amoqmeddes. omi da qsenofobia<br />
arajansaRi fobiebisa da kompleqsebis kompensirebis saukeTeso<br />
saSualebad iqca. xolo frustrirebuli masis, ararealizebuli<br />
da socialurad umweo fenis cnobierebis manipulirebisas<br />
zeefeqturi saSualeba gaxda. anu erTgvari opiumia sakuTari<br />
arasrulfasovnebis kompleqsis CasaxSobad.<br />
da marTlac, raSia saqme, ra mentalobis matarebelia es<br />
xalxi, Tundac CeCnebi? rogoria sxvadasxva erebis<br />
anTropologiuri da konfesionaluri orientirebi? ra udevs<br />
safuZvlad islamur eqstremizmsa Tu rusul imperiul<br />
Sovinizms? mTavari, albaT, mainc isaa, rom eqstremizmi ar iyos<br />
gaigivebuli nacionalobasTan da `mtris xati~ ar iyos eris<br />
socio-kulturuli identurobis ganmapirobebeli aucilebeli<br />
faqtori.<br />
aleko cabaZis `rusuli samkuTxedi~ kriminaluri dramis,<br />
deteqtivisa da Trileris Janrul elementebs aerTianebs.<br />
poliJanruli struqtura dramaturgiulad saTanadod araa<br />
gamyarebuli. siuJetis dinamikuri ganviTareba xSirad avtorebis<br />
gadametebul ambiciebs ewireba. CemTvis saintereso, mainc is<br />
stereotipebi da axali arqetipebia, rac Tanamedrove sociopolitikur<br />
koniunqturas esadageba.<br />
mTavari gmiri axali drois Serlok holmsi, don kixoti da<br />
supermenia erTdroulad. is mTeli arsebiT erTveba `CeCnuri<br />
kvanZis~ gaxlarTul qselSi: seriuli mkvlelobebi, iaraRiTa<br />
da tyveebiT vaWroba, anu yvela is movlena, rac am konfliqtis<br />
Tanmdevi iyo. sainteresoa, aseve gmiris eTnikuri warmoSoba –<br />
sublimirebuli rasizmi<br />
igi rusia, bebia qarTveli hyavda, xolo habitusiT ebraels<br />
waagavs. anu `arsiT~ da `garegnuladac~ internacionaluri<br />
hibridia.<br />
meore gmiri, rusuli enis yofili maswavlebeli groznodan<br />
fexmZime colis daRupvisTanave islams iRebs da boevikebs<br />
uerTdeba. magram `samarTals~ iqac ver poulobs... erTaderTi<br />
nivTi, rac dabombili skolidan gamoitana da Tan daatarebs,<br />
dostoevskis `eSmaknia~. avtorebis es Sablonuri, sworxazovani<br />
aluzia imis maniSnebelia, rom dostoevskis geniiT ganWvretili<br />
movlenebi dResac aqtualuria. sakuTari `inteleqtiT~ mTavari<br />
gmiric gvaocebs _ igi erT–erT `opers~ azazelos amsgavsebs.<br />
mokled, svidrigailovisa da volandis prototipebi Tanamedrove<br />
rusul realobaSic daiarebian...<br />
am Triler-deteqtiur-kriminaluri filmis kidev erTi<br />
siuJeturi xazi konstanrine xabenskis gmirs ukavSirdeba.<br />
uaxlesi rusuli kinos seqs-simbolo aleko cabaZesTan<br />
aseqsualuria. albaT, reJisors gmiris `rTul~ fsiqo-sulier<br />
tramvebze surda mayureblis yuradRebis fokusireba. igi omis<br />
invalidia, am sityvis sruli mniSvnelobiT, ufro msxverpli,<br />
vidre jalaTi an sulac orive erTad. epizodi, sadac CeCneTisa<br />
da avRaneTis sulierad da fizikurad xeibari veteranebis<br />
Rreobaa naCvenebi – yvelaze amazrzeni da araesTeturia filmSi.<br />
esaa mayurebelze mimarTuli pirdapiri zewola, agresia,<br />
mxatvruli spekulacia. Tanac am epizods `saTqmelis mxatvruli<br />
ganzogadebis~ ambiciac aqvs. esaa araa mxolod CeCneTis omi,<br />
aramed masSi afxazeTi, avRaneTi da sxva cxeli wertilebic<br />
moiazreba.<br />
finalSi yvela gmiri Tu antigmiri iRupeba, mTavari personaJis<br />
garda. ufro metic, morwmuneTa Tu urwmunoTa, mterTa Tu<br />
moyvareTa sisxliT SeRebili (pirdapiri da gadataniTi<br />
mniSvnelobiT) igebs, rom misi megobari gogonas saSoSi axali<br />
sicocxle Caisaxa. da Cvenc SvebiT amovisunTqavT, vinaidan<br />
SesaZloa, es axali genetikuri hibridi postsabWouri sivrcis<br />
xsnis `garantic~ iyos...<br />
verc aleko cabaZe ascda sworxazovnebasa da didaqtikurmentorul<br />
tons, magram mixalkovisgan gansxvavebiT, misi pozicia<br />
152 153
irina demetraZe<br />
bevrad `humanuri~ da `politkoreqtulia~. mokled, mixalkovis<br />
`poCvenikuri~ filosofia cabaZesTan postmodernul<br />
dekonstruqcias ganicdis. me ki am situacias nasesxeb termins<br />
`Sizofreniul diskurss~ davarqmevdi (postsabWouri<br />
sivrcisTvis damaxasiaTebeli socio-politikuri atmosfero<br />
maqvs mxedvelobaSi). am qaosidn, albaT, odesRac wesrigi daibadeba,<br />
Tu, ra Tqma unda, amisi keTili neba iqneba, manamde ki sisxls<br />
sisxliT CamovibanT da amiT sakuTar `patriotul~ egos<br />
davikmayofilebT.<br />
lela oCiauri, rusuli samkuTxedi, <strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong><br />
<strong>Ziebani</strong>, #3(32);<br />
aleqsandr sokurovi rCeba mxolod kultura, iskustvo kino #7,<br />
2002;<br />
m. iampolski qairosi da istoria sokurovTan. kinovedCeskie<br />
zapiski. www.kinozapiski.ru/article/182.<br />
nana doliZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
mecnier TanamSromeli<br />
arCevnebi da qarTuli satelevizio arxebis<br />
politika<br />
(<strong>2008</strong> wlis saparlamento arCevnebis Sesaxeb)<br />
televizia yvelaze masobrivi da informaciis miRebis yvelaze<br />
popularuli saSualebaa. amasTan mZlavri politikuri<br />
zemoqmedebis instrumenti, rasac obieqturi teqnikuri xerxebic<br />
emateba. teqstis, musikisa da moZravi gamosaxulebis fenomens<br />
yuradRebis mobilizebis, gafantvis an gadarTvis, emociebis marTvis,<br />
sazogadoebrivi azrisa da ganwyobis formirebaSi mniSvnelovani<br />
roli akisria da arc is aris SemTxveviTi, rom masobrivi<br />
komunikaciis saSualebebs meoTxe xelisuflebad naTlaven.<br />
televiziiT mowodebuli informacia yovelTvis ufro<br />
damajerebelia auditoriisaTvis, vidre Teoriuli an<br />
ideologiuri xasiaTis argumentebi.<br />
saqarTveloSi warmoebuli satelevizio saarCevno politika<br />
gansakuTrebuli TaviseburebebiT gamoirCeoda, romelic<br />
postsabWouri qveynisTvis damaxasiaTebeli, warsulidan<br />
aRorZinebuli tradiciisa da importirebuli axladSeZenili<br />
maRalprofesiuli teqnologiebis sinTezs warmoadgens. sabWouri<br />
tradicia, upirvelesad, satelevizio sivrcis marTvis meTodebis,<br />
saarCevno Sedegebis daTvlisa da dadgomis gacxadebaSi, xolo<br />
importirebuli, yvela im danarCeni satelevizio teqnologiis<br />
gamoyenebaSi gamovlinda, romelic aqtiurad iyo CarTuli<br />
winasaarCevno procesebSi. nebismieri Zalaufleba im resursebis<br />
sistemaa, romlis saSualebiTac saerTo mizani miiRweva. saarCevno<br />
kampania, Sesabamisad, sxva araferia, Tu ara am resursebis<br />
SenarCuneba an gadanawileba, an kidev dapyroba, rogorc,<br />
materialuri, aseve Zalovani, inteleqtualuri, adamianuri da<br />
rac mTavaria sainformacio resursebis.<br />
saxelisuflo struqturebs kolosaluri sainformacio<br />
resursebis mobilizeba SeuZliaT da maTi saSualebiT arCevnebSi<br />
154 155
nana doliZe<br />
arCevnebi da qarTuli satelevizio arxebis politika<br />
yovelTvis mimarTaven im teqnologiebs, rac maT momgebian<br />
poziciaSi Caayenebs. mayureblis cnobierebis dacva<br />
propagandistuli teqnologiebisgan sakmaod rTulia.<br />
winasaarCevnod rusul internet-saitebze specialuri<br />
proeqtic ki gaCnda `interneti teleekranis winaaRmdeg~, 1<br />
romelic mkiTxvelisTvis, swored im sqemebis gaxsna-gaSifrvas<br />
isaxavda miznad, romelsac rogorc adgilobrivi, aseve ucxoeli<br />
piarteqnologebi manipulirebisaTvis iyeneben. Tumca, nebismieri<br />
amgvari, calkeuli proeqti am problemas ver gadadawyvets,<br />
vinaidan tyuili yovelTvis iwyeba iq, sadac wesebis axsnas<br />
iwyeben. amasTan, manipulirebis xarisxi pirdapir kavSirSia<br />
auditoriis garkveul jgufebad daxarisxebis sakiTxTan. aq,<br />
SeiZleba gamovyoT ganaTleba, asaki, profesia, sqesi da a. S.<br />
SesaZlebelia, YTu ara, adamianebis garkveuli jgufi<br />
gansazRvruli saxiT moqmedebisaTvis ganawyo anu daaprogramo<br />
maTi qceva? amisTvis upirvelesi da aucilebeli principi<br />
satelevizio sivrcis mowyobis gansakuTrebuli meTodis SerCevaa.<br />
winasaarCevno vnebebis dasacxromad `idealuri~ garemoa,<br />
rodesac politikuri istebliSmenti cdilobs demokratiis<br />
Zireuli principebis sityvis Tavisuflebisa da informaciis<br />
Tavisufali gavrcelebis dacvas. Tumca, qarTul satelevizio<br />
sivrceSi calkeuli televiziebis roli iqamde davida, rasac<br />
Tavis droze sabWoTa propaganda asrulebda. nebismieri mcdeloba<br />
ki, oficialuri sainformacio politikisagan gansxvavebuli<br />
politika ewarmoebinaT, mkacrad daisaja. amis magaliTia<br />
telekompania `maestro~-saTvis licenziis modificirebaze uaris<br />
Tqma. mauwyeblobis SezRuduli formisa da teqnikuri<br />
saSualebebis simwiris miuxedavad, qarTul satelevizio sivrceSi<br />
`maestro~ Seecada movlenebi komentaris gareSe eCvenebina.<br />
amasTan, Toq Sou `Jurnalisti~, romelic analitikuri tipis<br />
gadacema iyo, eTeridan moixsna (rasac boikotis uprecedento<br />
forma mohyva _ klasikuri musikiT respondentebis saubris<br />
gadafarva).<br />
dRes ukve naTelia, rom arCevnebSi warmateba ara imdenad<br />
imazea damokidebuli, Tu ramdenad damajerebelia an gamarTulia<br />
ama Tu im politikuri Zalis ideologiuri programa, aramed<br />
imaze, Tu ramdenad kargad aris organizebuli sainformacio<br />
saSualebebSi saarCevno Sou, romlis Semadgeneli nawili xdeba<br />
satelevizio axali ambebis politika, politikuri Toq Sous<br />
saxesxvaobebi da satelevizio politikuri reklamis industria.<br />
mayurebeli televiziisgan garTobas elodeba da amitomac<br />
movlenebis SerCeva martivi, ubralo struqturiT xdeba, anu<br />
iseTis, romlis centrSic konfliqtia. politikac ekranidan ubralo,<br />
iol saqmed aRiqmeba, romlis warmoebac TvalisdaxamxamebaSia<br />
SesaZlebeli. amgvari iluzoruli midgomisTvis ki `idealuri~<br />
garemoa aucilebeli, romelsac qarTulma satelevizio sivrcem<br />
`warmatebiT~ gaarTva Tavi _ adresati mayurebeli izolirebuli<br />
unda iyos gare gavlenisgan. idealuri iqneboda totalitaruli<br />
zemoqmedebis modeli _ anu alternatiuli arakontrolirebadi<br />
wyaroebis sruli ararseboba. 2 Tumca, am wesis dacva dRevandel<br />
sainformacio garemoSi SeuZlebelia internetisa da beWduri<br />
mediis wyalobiT, romelsac Tavisuflebis xarisxis gacilebiT<br />
maRali niSnuli aqvs, vidre televizias. amitom, aucilebeli<br />
gaxda mayureblisTvis damoukideblobis iluziis Seqmna<br />
mravalarxianobis, mravalferovnebis, Sesabamisad, Tavisufali arCevnis<br />
SesaZleblobis, mxolod garegnuli niSnebis damkvidrebiT.<br />
realurad ki, mTeli es sistema wamyvan ideologias eqvemdebareba,<br />
xolo informaciis mowodebis erTaderT, radikalurad<br />
opoziciuri wyaros arseboba, rogoric telekompania `kavkasiaa~,<br />
mauwyeblobis SezRuduli SesaZleblobebiT, am fonze<br />
,,demokratiuli xmauris~ elfers iZens.<br />
amave mizans emsaxureboda winasaarCevnod `rusTavi 2-is~<br />
arxze Seqmnili ori Toq Sou `upasuxe xalxs~ da `samkuTxedi~,<br />
sadac Tavisufali diskusiis garegnul formas mkacrad<br />
gansazRvruli, parametrebSi moqceuli politikuri pozicia<br />
iyo amofarebuli, sadac gauTavebeli SekiTxva da moulodneli<br />
informaciis gaJRereba, rac Toq SousTvis tradiciuladaa<br />
damaxasiaTebeli, SeuZlebeli iyo. politikuri Toq Sou yvelaze<br />
reitingul telegadacemaTa rigs ganekuTvneba, masSi politikuri<br />
reklamis ganTavsebis Rirebulebac maRalia, Sesabamisad, fasiani<br />
reklama `rusTavi 2~-is arxze, mxolod xelisuflebas hqonda.<br />
saqarTvelos satelevizio bazarze politikuri reklamis amgvari<br />
fasic (mag.: `praimtaimSi~ 30 wm.-iani reklama 16000 dolari<br />
156 157
nana doliZe<br />
arCevnebi da qarTuli satelevizio arxebis politika<br />
Rirda) blokirebis iribi meTodia, fasebi reitings mieba, reitingi<br />
ki propagandistul iaraRad iqca.<br />
Tu rogor Suqdeboda winasaarCevno kampania satelevizio<br />
arxebiT, monitoringis erT-erTi umartivesi meTodi _ rodesac<br />
iTvleba ama Tu im subieqtisaTvis daTmobili drois jamuri<br />
raodenoba, naTlad miuTiTebs disbalansze. mag.: arCevnebis bolo<br />
kviras, `nacionalur moZraobas~ 3 saaTi, mTel opoziciur speqtrs<br />
ki ori saaTi daeTmo. Tumca, monitoringis es meTodi<br />
arasrulyofilia da srulad ver asaxavs im obieqtur realobas,<br />
romlis demonstrirebac sruli sisavsiT, Tundac 20 maisis 3<br />
saaTiani `kurieris~ gamoSvebaSi Sedga. 12 siuJeti, rac 40<br />
wuTamde dros moicavda `nacionaluri moZraobis~ saqmianobas<br />
mieZRvna, 3 ki, _ opoziciisas, romlis saerTo dro 4 wuTs ar<br />
aRemateboda. is, rom politikuri partiebi araTanabar pirobebSi<br />
iyvnen Cayenebulni, arc politikuri liderebi Suqdeboda<br />
erTgvarovnad, TvalSisacemi realoba iyo. Tumca, esec<br />
winasaarCevno mizanmimarTuli strategiis mxolod Semadgeneli<br />
nawilia. axali ambebis samsaxuri, reklama _ rogorc fasiani,<br />
aseve ufaso, rogorc politikuri, aseve socialuri,<br />
arapolitikuri gadacemebis saarCevno subieqtebis interesebSi<br />
gamoyeneba, mag.: `Wadrakis dafa~, `videopatruli~, `pulsi~, `mzis<br />
dartyma~, opoziciuri arxebis simwirem da maT mierve arasworad<br />
SerCeulma sareklamo taqtikam, romelic ZiriTadad negativze<br />
iyo agebuli, satelevizio bazris monopoliis pirobebSi, saarCevno<br />
teqnologiebidan satelevizio manipulirebis meTodebi ufro<br />
efeqturi gaxada da praqtikulad momgebian poziciaSi Caayena.<br />
TvalSisacemia, rom Cveni sazogadoebrivi cxovrebidan<br />
gandevnilia ideebis Sepirispirebis saSualebiT politikuri<br />
arCevnis gakeTebis SesaZlebloba. satelevizio sivrce aRmoCnda<br />
is adgili, sadac winasaarCevno programa, problemebis dasma, Tu<br />
maTi gadawyvetis alternatiuli gzebis dasaxva Seicvala<br />
calkeuli politikosebis imijTa konkurenciiT, romelic aseve<br />
sareklamo biznesis principiT igeba.<br />
rodesac 1960 wels jon kenedim saarCevno kampaniisTvis<br />
mTeli sareklamo saagento daiqirava, wamyvani formula iyo _<br />
`Tu Sen ar miReb me aseTs, rogoric var, maSin gavxdebi iseTi,<br />
rogoric ginda, rom daminaxo~. 3 es formula gaxda lozungis _<br />
`saqme laparakis nacvlad~ faruli laitmotivi. amomrCeveli<br />
unda darwmunebuliyo imaSi, rom xedavda imas, risi danaxvac<br />
surda, miiRebda imas, risi miRebac surda.<br />
politikurma figuram, partiam an winasaarCevno gaerTianebam<br />
unda moipovos xalxis interesebis gamomxatvelis tituli. am<br />
titulis mosapoveblad aucilebelia kandidatisa Tu partiis<br />
kritikis praqtikuli SeuZlebloba, kandidatis pozitiuri imiji<br />
da sainformacio resursebi. saxelisuflebo partiam am<br />
SemTxvevaSic momgebiani satelevizio strategia SeimuSava, rodesac<br />
maJoritari kandidatebis sareklamo kampania moculobiT bevrad<br />
aRemateboda partiis sareklamo kampanias. politikosisTvis<br />
prioritetulia ekranze gamoCenis faqti da `saxis~ mayureblis<br />
cnobierebaSi CabeWdva, rac maTi ekranze Cvenebis sixSiris<br />
pirdapirproporciulia. amitom ufaso politikur sareklamo<br />
rgolebs daemata fasiani sareklamo rgolebic, romelzec<br />
rTulad ikiTxeboda an saerTod ar figurirebda partiis<br />
saxelwodeba. wina planze wamoiwia saarCevno nomerma _ 5,<br />
romelTanac warmatebuli mSeneblebis, bankirebis, meRvineebisa<br />
Tu eqimebis `pozitiuri saxe-simboloebi~ dakavSirda.<br />
cnobierebaSi xdeboda _ nomeri xuTis, 50 dRis, 50 Tvis, 5<br />
nabiji socialuri stabilurobisken, 5 nabiji dasaqmebisaken, 5<br />
nabiji mosaxleobis dasasaqmeblad _ `Camagreba~. erT-erTi<br />
kandidatis saarCevno Stabis satelefono nomeric ki xuTi<br />
xuTianisagan Sedgeboda. analogiuri meTodi, nawilobriv<br />
`respublikuri partiis~ sareklamo rgolSic gamoiyenes: ,,30<br />
kanonproeqti pirvelive 30 dReSi~, romelic `respublikuri<br />
partiis~ 30 wlis iubileze gacxadda, Tumca, am Setyobinebis<br />
`Casamagreblad~ arc mowodebis sixSire, anu materialuri<br />
resursi da arc `idealuri garemo~, romelic pirvel SemTxvevaSi<br />
arsebobda _ maT ar gaaCndaT.<br />
winasaarCevnod gacemuli dapirebebi mani pulirebis<br />
mniSvnelovani xerxia. Sinaarsobrivi erTferovnebis miuxedavad,<br />
romelic kandidatebis Tu mTlianad partiis sareklamo<br />
rgolebSi ikiTxeboda, yoveli maTgani mimarTuli iyo amomrCevlis<br />
yofiTi problemebis mogvarebisken, xolo sakiTxi, Tu ramdenad<br />
iyo SesaZlebeli am dapirebebis Sesruleba, dRis wesrigidan<br />
ixsneboda, vinaidan axali ambebis nebismier SetyobinebaSi formula:<br />
158 159
nana doliZe<br />
problema-momentaluri gadawyveta - efeqturad muSaobda. amgvari<br />
iyo skverebis, moednebis, samarSruto xazebis gaxsnis,<br />
sadarbazoebis SeRebvisa da sazeimo gaxsnis ceremoniebi. mwvave<br />
socialuri problemebidan yuradRebis gadatanam da `ubralo<br />
adamianis~ anu `Cvenianebis~ ampluaSi TamaSma, Cvenive yofiTi<br />
problemebis mosagvareblad, arsebuli sinamdvile xelovnurad<br />
Seqmnili satelevizio realobiT Caanacvla.<br />
sazogadoebis cnobierebiT manipulireba teqnologiad iqca<br />
da Cvens sinamdvileSic gaCndnen profesionalebi, romlebic<br />
misi ganxorcielebis meTodebs srulad an nawilobriv floben.<br />
maTi mTavari mizani adamianebze zemoqmedeba da maTi qcevis<br />
marTvaa, 4 ganxorcielebis taqtika _ faruli, faqti _ yovelTvis<br />
SefuTulia da ise mowodebuli, vinaidan misi gamJRavnebis<br />
SemTxvevaSi aqcia CaSlilad iTvleba. amgvari iyo xurCaSi<br />
momxdari incidentis satelevizio versia, romelmac arCevnebis<br />
dRes bevri kiTxva Riad datova. magaliTad: megruli teqsti,<br />
romelic Semdgom sainformacio gamoSvebaSi aRar figurirebda<br />
(`didi madloba, rom momkaliT~). saRamos, axali ambebis<br />
gamoSvebebidan siuJeti saerTod iyo amoRebuli. Tumca, am<br />
SemTxvevaSi mniSvnelovani ara Sinaarsis namdviloba, aramed<br />
auditoriis fsiqologiuri mobilizebis efeqti iyo, rasac<br />
saarCevno ubnebze xelisuflebis mxardamWerTa ricxvis mateba<br />
mohyva, rogorc mosalodnel safrTxeze adeqvaturi zomebis<br />
mimRebis garantze.<br />
Tanamedrove etapze Cven vuyurebT imis Canacvlebas, rasac<br />
politika hqvia, simboluri politikiT. rodesac politikuri<br />
procesebi ara racionaluri kriteriumebiT, aramed maTi<br />
sanaxaobrivi mimzidvelobiT fasdeba. Setyobinebaze fsiqologiuri<br />
operaciis ganxorcielebiT, informaciaze kontrolis dawesebiT,<br />
dezinformaciis, faqtebis gadafarvis, SerCevis, sainformacio<br />
racionis gansazRvriT, arasaWiro informaciis miCumaTebiT da<br />
sinamdvilis obieqturi suraTis sanacvlod virtualuri<br />
realobis SeqmniT, Cveni satelevizio sivrce demokratiuli<br />
xmauris principebs iyenebs, xolo im Setyobinebas, romlis<br />
gaJonvasac Tavs ver daaRwevs, mravalricxovani informaciis<br />
dinebaSi, SeumCnevel poziciaze gadaisvris. amgvari iyo<br />
opoziciuri partiebis mier mowyobili aqciebisadmi<br />
arCevnebi da qarTuli satelevizio arxebis politika<br />
damokidebuleba, rodesac, ukeTes SemTxvevaSi, `axali ambebis~<br />
struqturaSi maTi Setyobineba mexuTe, meeqvse adgilze<br />
inacvlebda.<br />
<strong>2008</strong> wlis saparlamento arCevnebis obieqturad gaSuqebis<br />
mizniT urTierTgagebis memorandumsac moewera xeli, romelic,<br />
Tavis mxriv, gulisxmobda satelevizio arxebis politikuri<br />
Zalebisgan Tavisuflebas da neitralobas. Tumca gvaviwydeba,<br />
rom isini saqmian sawarmoebs warmoadgenen, romlebic Semosavals<br />
sakuTari droisa da striqonis gayidviT iReben, es ki niSnavs,<br />
rom maTi mousyidveloba mxolod miTia. erTaderTi arxi<br />
sazogadoebrivi mauwyebelia, romlis funqcionirebac sareklamo<br />
Semosavalze ar aris mibmuli, Tumca, sakmarisia axali ambebis<br />
politikas mivadevnoT Tvali, rom savalalo obieqtur suraTad<br />
saxelisuflebo komerciuli arxebis `axali ambebis~<br />
SetyobinebaTa ara mxolod politikuri orientirebi, Sinaarsic<br />
da rigiTobac ki identuria.<br />
aris Tu ara sazogadoebrivi mauwyebeli sazogadoebis<br />
samsaxurSi? akmayofilebs Tu ara is im moTxovnebs, romelsac<br />
sazogadoeba uyenebs? am kiTxvaze pasuxi erTmniSvnelovania _<br />
uaryofiTi (rac calke ganxilvis Temaa). imis erT-erTi naTeli<br />
magaliTi, rom mauwyebeli `Rirseulad~ agrZelebs sabWourtotalitarul<br />
tradicias da is, rom mas sazogadoebis samsaxurSi<br />
moRvaweobis aranairi `survili~ ar gaaCnia, 26 maiss<br />
gaerTianebuli opoziciis mier gamarTul saprotesto aqciisadmi<br />
damokidebulebaSic gamJRavnda. saprotesto aqciis translireba<br />
pirdapir eTerSi mxolod telekompania `kavkasiaze~<br />
ganxorcielda. miuxedavad imisa, rom `moambis~ yovel gamoSvebaSi<br />
CarTuli iyo mitingis amsaxveli reportaJi, sazogadoebis<br />
ukmayofileba da protesti faqtis gaumniSvnelovnebam gamoiwvia.<br />
iseve, rogorc damoukideblobis dRisadmi miZRvnili aRlumi,<br />
mitingic 26 maisis dRis mniSvnelovani niusi unda yofiliyo.<br />
sazogadoebrivi mauwyeblis pirdapiri eTeri ki jgufi `molokos~<br />
mier gamarTul koncerts daeTmo, am faqtis logikuri gagrZeleba<br />
ki sazogadoebis protesti iyo, romelic 27 maiss<br />
`sazogadoebrivi mauwyeblis~ Senobis win gamarTul aqciaSi<br />
gamoixata.<br />
160 161
nana doliZe<br />
im pirobebSi, rodesac mravalmilioniani sazogadoeba,<br />
ekonomikuri da teqnologiuri bazrebi, saxelmwifosa da<br />
ekonomikis mWidro kavSiri obieqturi realobaa, masobrivi<br />
komunikaciebis saSualebebiT sazogadoebis azris kontroli<br />
da marTva aranaklebmniSvnelovani faqtoria. 5 magram politikis<br />
trankvilizatorad gadaqceva mxolod garkveuli droiT axdens<br />
sazogadoebis loialobas xelisuflebis mimarT. Tu problema<br />
realurad ar wydeba, situacia adre, Tu gvian mainc Semotrialdeba<br />
socio-ekonomikur krizisad da maSin, komunikaciis saSualebaTa<br />
Zlevamosilebis miuxedavad, obieqtur realobasa da virtualur<br />
realobas Soris arsebuli napralis Sevseba SeuZlebelia, rac<br />
metad amoqmedebulia simboluri politikis meqanizmebi, miT<br />
ufro mZafria adamianebisaTvis mware sinamdvilesTan Sejaxeba.<br />
da bolos, amerikis arasamTavrobo organizaciam `Tavisufalma<br />
saxlma~ 2007 wlis angariSi saparlamento arCevnebamde ramdenime<br />
TviT adre gamoaqveyna, sadac mediis Tavisuflebis mxriv<br />
saqarTvelo 128-e adgilzea da aqcenti mediagaremos<br />
politizebaze, prosamTavrobo arxebze xelisuflebis pozitiur<br />
imijze, damoukidebeli satelevizio ambebis gavrcelebisa da<br />
gamoxatvis Tavisuflebis SezRudvaze, mediamflobelebis Sesaxeb<br />
informaciis gaumWvirvalebaze miuTiTebdnen. situacia arsebiTad<br />
ar Secvlila, garda imisa, rom saparlamento arCevnebmac,<br />
mediaTavisuflebis TvalsazrisiT, CamonaTvals ramdenime<br />
gamuqebuli Strixi Semata, ramac sabolood Seqmna, swored is<br />
`idealuri garemo~, romelmac sruli gamarjveba garantirebulad<br />
gadasca sainformacio resursebis erTmniSvnelovnad<br />
makontrolebel Zalas.<br />
1. www.patriotica.ru/actual/vahitov_5methods.html<br />
2. Р. Харрис. `Психология массовых коммуникаций~, Еврознак, 2001, с. 128;<br />
3. www.pr-sp.ru/main/publications/public12.html;<br />
4. Шиллер Г. Манипуляторы сознанием. - М.: `Мысль~, 1980. с. 204;<br />
5. Кара-Мурза Власть манипуляции С.Г. 2007 г. с. 83;<br />
20.05.-05.06.<strong>2008</strong> wlis perioduli presa (`rezonansi~, `alia~),<br />
internet resursi. www.media.ge.<br />
lia kalandariSvili,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur<br />
kinoSi<br />
70-ian wlebis inglisur kinoSi postmodernistuli epoqis<br />
gavleniT xdeba mraval tradiciul ideaTa Tu saxeTa<br />
fundamenturi gadafaseba. am process ukavSireba jozef louzis<br />
filmi `romantikuli ingliseli qalic~, msgavsi azrovnebisTvis<br />
da m a xa s i a Teb el i i r oni i T, i nter ku l turuli Tu<br />
interteqstualuri sivrciT, asociaciebiT, aluziebiT, sarkeebiT,<br />
labirinTebiT, motiv-fragmentebad daSlili da kolaJurad<br />
ganfenili siuJetiT.<br />
filmis Tema, TavisTavad, bevrismomcvelia. igi eZRvneba<br />
literaturaSi da xelovnebaSi kargad damuSavebul romantikul<br />
qalis saxe-xats. es, erTi SexedviT, msubuqi, `romanuli~ elferis<br />
mqone Tema aerTianebs kulturul, nacionalur, socialur,<br />
fsiqologiur, esTetikur, SemoqmedebiT da kidev mraval aspeqts,<br />
romelic gansazRvravs da garkveuli saxiT warmoadgens<br />
nawarmoebSi mTlianad drois suraTs, cvlilebebs da mis gavlenas<br />
adamianze, qalze, romelic samyaros romantikulad, poetis TvaliT<br />
uWvrets, eswrafvis damoukideblobas, izidavs idumali, sasworze<br />
agdebs mravali qalisTvis saocnebo keTildReobas, raTa Tavisi<br />
cxovrebiT icxovros da romelsac survili aqvs `ifrinos~,<br />
Tundac TviTmfrinaviT...<br />
idea sarkiseburad irekleba siuJetSi: mxolod filmis<br />
avtorebi ki ar muSaoben am Temaze, aramed personaJebic 1 : personaJi,<br />
mwerali luis fildingi muSaobs scenarze, romlis gmiri<br />
Tanamedrove ingliseli romantikuli qalia, magram misTvis es<br />
Tema bundovani da xelovnuria. nacnobi, irgvliv arsebuli<br />
qalebi am niSniT ar gamoirCevian, piriqiT, sabeWd manqanasTan<br />
SemoqmedebiTi aRmafrenisTvis gamzadebul mwerals mudam<br />
`ufrTxoben muzas~ sarecxi manqanebis raxraxiT, mtversasrutebis<br />
bzuiliT, yoveldRiuri xmauriani, uintereso da wvrilmani<br />
162 163
lia kalandariSvili<br />
`yofiTobiT~. problema mis winaSe mTeli simZafriT dgeba: vin<br />
aris, rogoria Tanamedrove ingliseli qali, rogorc Rirebuleba,<br />
rogoria axali idealis masStabebi? riTi gansxvavdeba igi<br />
wina Taobebisgan an Tundac sakuTari Tanamedrove Tavisufali<br />
ucxoeli qalbatonebisgan? iqneb romantikuli qalis ideali<br />
frangi mirandaa? damoukidebeli, saocrad mSvenieri,<br />
srulyofileba! ufro metic, inteleqtualuri – garegnobiT<br />
xom natali delonia da amasTan, sorbonis filosofiis<br />
profesoric, meti raRa unda iyos!<br />
restornis wveulebis scenaSi, SemTvrali luis fildingi<br />
ukve imeddakarguli, ironiulad mimarTavs mirandas, axali drois<br />
romantikul ideals: `rogoria masStabi calkeuli adamianisa<br />
im samyaroSi, romelSic Cven vcxovrobT, miTumetes aseT<br />
adgilebSi?...~ Semdeg es ironia ufro damcinavi xdeba, roca<br />
laparaki grZeldeba papebis droindel fasebze da dRevandelze...<br />
is Rirebulebebi, romlebsac adamianebi saukuneebis ganmavlobaSi<br />
mieCvivnen, tradiciebad daadgines da `cxovreba dailages~,<br />
Tanamedroveobas `ver iyidis~, ukve miuRebelia. Tumca, drois<br />
cvlilebebTan erTad, franguli idealic Zalian gansxvavdeba<br />
inglisurisgan, rogori srulyofilic ar unda iyos igi.<br />
`sorbonaSi es sxvavgvarad xdeba~ _ ambobs miranda, romelic,<br />
yvelaferTan erTad, arc baden-badenSia namyofi, im sivrceSi,<br />
sadac luisis azriT, romantikul arseba ibadeba.<br />
mweral luis fildingis SemoqmedebiTi `wvis~ istoria<br />
asociaciebsa da aluziebs iwvevs XVIII saukunis mweral henri<br />
fildingis SemoqmedebasTan, mis epoqasTan, stilTan, mis mier<br />
asaxul qalTa tipebTan. aq xazgasmulia drois niSani, luisi<br />
romanebs, tragediebs da dRiurebs ki ar Txzavs, rogorc misi<br />
saxelovani mogvare, aramed scenars wers megobari reJisoris,<br />
hermanis, filmisTvis, romelic, rogorc hermani ambobs, aris<br />
`fsiqologiuri moTxroba axali yaidis qalze~. magram garemo,<br />
tipaJebi, yofa, stili da yvelaferi, rasTan fardobiTobaSic<br />
unda gamJRavndes saxe-xatis Tavisebureba, mwerlisTvis ukve<br />
araerTel gatkepnili, stereotipebis gzaa, `yvelaferi saSinlad<br />
mosawyeni, pretenziuli da usicocxlo~. Tumca, grZnobs, rom<br />
aseTi SeboWilobis mizezi TviTonaa da aRiarebs: `mesakuTres<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur kinoSi<br />
Tavisi sakuTrebis simZime awuxebs: saxli, Zvirfaseuloba, coli...~<br />
aseve, romantikuli azrebisgan `icavs~: tradiciebi, sakuTari<br />
SezRuduli Sexedulebebi, ojaxuri simyudrove da meuRlis<br />
yuradReba _ yvelaferi, risi xelidan gaSvebac ar surs, rac<br />
mis keTildReobas safrTxes uqmnis. misTvis romantikuli qali<br />
misi meojaxe colia, romelsac saxlidan gasvlis SiSi aqvs,<br />
rom mis aryofnaSi raime ubeduri SemTxveva ar moxdes.<br />
luis fildings `Tavisufali qali~ mxolod diskomforts<br />
ki ar uqmnis, mxolod ki ar `Rlis~, misi arsebobac ki<br />
anerviulebs. igi gaafTrebuli esxmis Tavs `Tavisufal~ izabels,<br />
miuTiTebs, rom qmris sacvlebis recxva misTvis swored<br />
zedgamoWrili saqmea! magram xvdeba, rom scenarSi, yofiT<br />
problemebSi gabmuli colis adgili, samwuxarod, ar aris.<br />
elizabeti romantikas gaurbis, `ver grZnobs, rom amis ufleba<br />
aqvs!~. arc luiss emeteba igi romantikuli TavgadasavlebisTvis,<br />
Tumca ubiZgebs da elodeba, ra moxdeba! iwyeba siuJetis jiuti<br />
Zieba, romelic luisis mier winaswar gamzadebul, sasurvel<br />
finals moergeba. magram luis fildings misi, realobas acdenili,<br />
Tumca myarad fesvgadgmuli Sexedulebebi xels uSlian, erTi<br />
mxriv, sinamdvilis da meore mxriv, ideis danaxvaSi: dasaxati<br />
qalis saxe mainc sakuTari colisas emTxveva da mwerali qmari<br />
saSinel eWvianobas iwyebs. saxe wydeba realobas da gaucxoebul,<br />
gazviadebul uaryofiT niSnebs iZens. misi Txzuleba TandaTan<br />
gardaiqmneba ambad `yalb, umadur qalze, romelic wesier,<br />
brwyinvale kacs hyavs colad, Tumca amis danaxvis unari ar<br />
gaaCnia, romelic, erTxelac, miemgzavreba sakuTari Tavis mosaZebnad,<br />
poulobs kidec, magram Camova misi keTilSobili qmari da<br />
saxlSi mihyavs. maSin ki xvdeba igi, Tu ra araCveulebrivi kaci<br />
hyolia gverdiT~. swored movlenaTa amgvari ganviTarebiTvis<br />
ibrZvis gaorebuli luisi.<br />
filmSi fantazias TiTqos msgavsi, magram arsobrivad<br />
gansxvavebuli realoba cvlis. teqstebi erTmaneTSi ireva,<br />
erTimeoreSi irekleba da ironiul sivrces ayalibebs: es xom<br />
is mweralia, romelmac personaJi ver daimorCila, gausxlta<br />
xelidan iseve, rogorc sakuTari coli. es tolstois ambavs<br />
hgavs, romelsac ana kareninas moulodnelma qcevam Tavzari<br />
164 165
lia kalandariSvili<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur kinoSi<br />
dasca. Tumca, luis fildings Tavisi SeTxzuli finali ar<br />
Seucvlia. mxolod misi JReradoba, misi arsi Seicvala TavisTavad<br />
konteqstebis sarkeebSi.<br />
kadri, romelSic elizabeti pirvelad Cndeba, ar aris ubralod<br />
istoriis dasawyisi. rasakvirvelia, siuJeti aqedan iwyeba. igi<br />
miemgzavreba baden-badenSi, magram es mxolod Txrobis erTi<br />
Srea. mayurebeli aRiqvams saxe-koncepts, xedavs qals, romelic<br />
martodmarto gaunZrevlad zis, fiqrebSia wasuli. erTi mxriv,<br />
elizabeti matarebliT mogzaurobs, es garkveviT aris naCvenebi,<br />
meore mxriv, igi, gamWvirvale, rogorc msubuqi eTeri, rogorc<br />
molandeba micuravs matareblis miRma ulamazes, zRaprul<br />
sivrceSi. ase mas vagonis sarkmeli ireklavs. igi ufro iq<br />
aris, swored im sivrceSi, vidre matarebelSi. es metaforaa,<br />
ulamazesi, poeturi kinometafora romelic filmis saxelwodebas<br />
ganmartavs. swored amitom adevs am kadrebs titrebi, anu SesaZloa,<br />
es amgvarad aRsaqmeli saxe uSualod mxolod saxelwodebas<br />
ganmartavdes. meore mxriv, sadRac gamgzavreba, miTumetes, amgvarad<br />
ganzogadebuli, rodesac ar ici mgzavrobis arc mizezi da arc<br />
mgzavrze gaqvs jerjerobiT raime konkretuli informacia,<br />
tradiciulad migvamrTavs im azrisken, rom igi mogzaurobs<br />
Tavis samyaroSi, sakuTari sulis ucnob sirceebSi, swored am<br />
azrs adastureben reJisori hermani da mwerali luis fildingi<br />
saubarSi, rom maTi personaJi qali miemgzavreba sadRac sxvagan,<br />
safrangeTSi, germaniaSi... (ara aqvs mniSvneloba sad!) raTa Seicnos<br />
sakuTari Tavi. am daukonkretebel detals, imas, rom `mniSvneloba<br />
rom ara aqvs~ konkretul kulturul, Tu geografiul adgils,<br />
filmSi interkulturuli, asociaciebis Tavisufali, gaSlili<br />
sivrce Semoaqvs, asparezi kulturaTa mimarTebebisaTvis.<br />
mayurebeli erTi aluziidan meoreze gadadis, sarkidan _<br />
sarkeze, asociaciidan _ asociaciaze. adgili rCeba avtorTa<br />
TviTironiisaTvisac. rodesac mwerlisa da reJisoris<br />
daukonkretebel, bundovan detalebze msjelobas vismenT, vxvdebiT,<br />
Tu ra gauTvaliswinebel viTarebaSi Cacvivdnen aseTi zerele<br />
damokidebulebis gamo maTi personaJebi: gvaxsendeba ukve Cavlili<br />
kadri, vagonis scena, sadac personaJ kerolainTan gaigivebuli<br />
realuri elizabeti uecrad iRviZebs da kiTxulobs: sad varTo?,<br />
razec igi ormag pasuxs iRebs: safrangeTSi, _ Tavazianad<br />
atyobinebs, albaT, safrangeTis mxares mjdomi mgzavri, xolo,<br />
savaraudod, germaniis mxares mjdomi dabejiTebiT pasuxobs,<br />
rom germaniaSi.<br />
anu qali, romelic mogzaurobs realurad, mogzaurobs<br />
irealuradac, rogorc daumuSavebeli personaJi, jer kidev<br />
ganuviTarebeli idea, mwerlisa da reJisoris `mSrali~ samuSao<br />
gegmis masala. es personaJi arsebobas iwyebs zustad filmis<br />
dasawyisSi da TandaTan ufro da ufro Rrmad uerTdeba da<br />
erwymis fildingis colis elizabetis saxes. msgavsebas<br />
reJisoric (hermani) poulobs. Tumca, am faqts fildingi wyobidan<br />
gamohyavs da gaRizianebuli, kategoriulad uaryofs maT Soris<br />
raime msgavsebas. mamakacTa saubari, imis kategoriuli mtkiceba,<br />
rom coli mxolod ojaxis saqmeebiT aris dainteresebuli da<br />
saxlidan gasvla saerTod ar unda - damatebiT migvaniSnebs<br />
isev henri fildingis Semoqmedebaze: konkretulad, am SemTxvevaSi,<br />
gvaxsendeba `migdebuli werilebi, anu colis saxlSi dakavebis<br />
axali saSualeba~, sadac, `rqebisgan~ Tavis dasazRvevad, ingliseli<br />
qmrebi yvela Rones xmaroben, colebis saxlebSi Casaketad.<br />
rodesac erT-erTi personaJi, softli, Civis colis Wkuaze,<br />
rogorc ubedurebaze; meore, bediT kmayofili uizdomi, gamudmebiT<br />
madlobas swiravs RmerTs, rom misi coli aseTi ar aris.<br />
`madloba RmerTs, Wkua qalisTvis udidesi borotebaa~. saukuneebs<br />
TiTqos arc gauvlia!<br />
meTvramete saukunis fildingi xatavs qalTa Tu mamakacTa<br />
tipebs, inglisur tradiciebs, realurad arsebul situaciasa<br />
da ocnebebs, rac jozef louzis filmSi isev da isev kiTxvis<br />
niSnis qveS dgas: gaurkvevelia, aris marTlac sasurveli<br />
`sakuTari cxovrebiT cxovreba~, Tu, piriqiT, es aris ocneba<br />
imaze, rac araviTar SemTxvevaSi, sinamdvileSi aravis unda!<br />
amgvarad, rogorc eqspoziciaSia, filmis gmiri: qali-idea,<br />
coli da personaJi, realuri da fsiqologiuri, Tanamedrove<br />
da tradiciuli, miemgzavreba baden-badenSi da paralelurad,<br />
mogzaurobs sakuTari sulis siRrmeebSi. coli midis, raTa<br />
daubrundes sakuTar Tavs, personaJi - kulturas. intuiturad<br />
igi imeorebs dabrunebis simbolur gzas `dakargul samoTxis<br />
baRSi~ da erTgvarad, asociacias qmnis jon miltonis<br />
SemoqmedebasTan, inglisuri literaturis tradiciebTan. am<br />
166 167
lia kalandariSvili<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur kinoSi<br />
motivs filmSi gamorCeuli adgili ukavia. es aris `romantikuli<br />
ingliseli qalis~ gamWoli motivi, romelsac louzi filmSi<br />
araerTxel, sxvadasxva mimarTebiT citirebs: es iqneba inglisuri<br />
`zamTris baRis~ pavilioni, sadac realoba, fantazia da simboluri<br />
mTlian gamoxatvas iRebs, Tu meuRleTa Sexvedris scena sakuTari<br />
saxlis win, ezoSi - mxolod yofiTi realoba ironiul<br />
konteqstSi, sadac elizabeti _ `eva~ iZulebuli xdeba SiSvelma<br />
datovos `samoTxe~, xolo luisi _ `adami~, namdvili inglisuri,<br />
zogjer zedmetad damTrgunveli tradiciebis `msxverplia~.<br />
aqedan gamomdinare, louzi elizabetis saxes kidev erTi<br />
SriT aRrmavebs _ qalis arsobrivi, arqeti puli ganzomilebiT,<br />
rogorc SiSveli idea – qali zogadad, rogorc aseTi. louzis<br />
azriT, Tanamedrove qalma-evam dakarga Tavisi arsi, igi ZiebaSia,<br />
konkretulad ki, cdilobs `aRadginos~, ipovos Tavisi `samoTxis<br />
baRi~. gmirebs filmSi aseT adgilad baden-badeni egulebaT. es<br />
metad ironiulad JRers, radgan realurad arsebuli badenbadeni<br />
mxolod geografiuli adgili ar aris. igi TavisTavad<br />
moicavs garkveul asociaciaTa ares: zRapruli kurorti cnobili<br />
gamajansaRebeli wylebiT, mdidar, xandazmul da mosawyen<br />
aristokratTa samyofeli, genialur mweralTa nawarmoebebis<br />
sivrce... saocnebo adgili, magram gaaCnia, visTvis! am adgilis<br />
mTavari Rirseba xom samkurnalo wylebi da procedurebia,<br />
TavisTavad, sakmaod araromantikuli.<br />
gmiris iq gamgzavrebis ucnaur axirebaze mwerali da<br />
reJisori sakmaod dabneulebi saubroben. filmSi xSirad meordeba<br />
kiTxva: ra unda mas aseT dros baden-badenSi? elizabeti xom<br />
janmrTeli, axalgazrda qalia. ori ingliseli inteleqtualis,<br />
erTi SexedviT, seriozul tonalobaSi, yovelgvar gadametebas<br />
moklebuli dialogi _ erTi mxriv, momavali romanis Tu filmis<br />
personaJze da, meore mxriv, mwerlis colis zrdilobiani mokiTxva<br />
_ kalamburis masala xdeba, romelic filmis simbolur Sres<br />
uerTdeba: `ra unda badSi?~ – ukvirs hermans. sinonimebis<br />
sityvaTa TamaSi sxvadasxva ironiul JReradobaSi izrdeba.<br />
erTi mxriv, es aris `cudi~, meore mxriv _ `abazana~, `sawoli~,<br />
`magram~... aseT araerTmniSvnelovanebas luisi moTminebidan<br />
gamohyavs. `ara, is badSi ki ara, baden-badenSia!~, _ xmas uwevs<br />
igi. mas, rogorc avtors, ar moswons megobari reJisoris miniSneba<br />
gaumarTlebel detalze, ufro metad ki, colis gamo, romelic,<br />
vin icis, marTlac romelime `badSia~... `aaa, baden-badenSi! albaT,<br />
wylis procedurebze?!<br />
isev abazanis mniSvneloba! swored abazanaSi CaZinebas<br />
imizezebs elizabeti, roca eWvianobiT gaRizianebuli qmari<br />
urekavs. `warmodgena ara maqvs! xom ici elizabetis xasiaTi,<br />
raRaca rom wamouvlis~. es sasacilo dialogi sxvadasxva<br />
asociacias iwvevs. maT Soris, ikiTxeba aluzia herman fildingis<br />
`lisabonSi mogzaurobis dRiurze~. visac axsovs mwvaved<br />
satiruli, Tu simwriT dawerili dRiuri, sityva `badis~<br />
gagonebaze, im epoqis saSineli, gawvalebuli mogzaurobis suraTebi<br />
warmoudgeba, rodesac, yovelmxriv, yvelaorganodaavadebul<br />
mweral-mosamarTles, romelsac ganzraxuli aqvs saxelganTqmul<br />
balneologiur kurortze gamgzavreba, rom `iqneb samkurnalo<br />
wyalma mainc argos~, mZarcvelebisgan da yaCaRebisgan inglisis<br />
gaTavisuflebis gegmis ganxorcieleba ise gaugrZelda da Tan,<br />
ise cota gadauxades, rom saocnebo `badSi~ veRar CaaRwia da<br />
lisabonSi gamtanjvel mogzaurobas Seudga. badenSi gamgzavrebis<br />
idea, rogorc ganuxorcielebeli ocneba! da misi ganxorcieleba<br />
ki jozef louzis filmis personaJs, luis fildingis cols,<br />
elizabets gadauloca.<br />
rogorc aRvniSneT, nebismier gaJRerebul sityvas, ekranze<br />
warmodgenil sruliad uniSvnelo detalsac ki Tan mohyveba<br />
miniSnebebis, asociaciebis, aluziebis uzarmazari sivrce, romelic<br />
erTmaneTTan ironiul damokidebulebebs qmnis. filmi<br />
daxlarTul-daqselilia, mTlianad labirinTis formaSia<br />
gadawyvetili. aris es semantikuri mxare, Tu vizualuri. aq<br />
Zalian nacnob sivrces, sakuTar saxlsac ki, uamravi gasasvleli<br />
aqvs, realuri Tu uamrav sarkeSi areklili, gamravlebuli da<br />
sxvadasxva mxares mimarTuli irealuri, rTuli labirinTis<br />
gasasvlelebi. am sivrceSi gmirebs sruliad moulodneli<br />
rakursebidan vxedavT. isini gamodian sarkis CarCoebidan da<br />
gadadian realur sivrceSi, an piriqiT, sadRac sarkeebSi ikargebian.<br />
iSviaTad, rom sakuTari oreulis gareSe gamoCnden, romlebic<br />
maT Tvals adevneben an zurgs aqceven, toveben, isev modian...<br />
louzisTan sarke kadris kompoziciis centria. reJisori<br />
swored am sarkeebis anareklSi warmogvidgens personaJTa<br />
168 169
lia kalandariSvili<br />
qalis saxe samocdaaTiani wlebis inglisur kinoSi<br />
portretebs, gansakuTrebiT mniSvnelovan fsiqologiur Tu sxva<br />
yvelaze sayuradRebo momentebs, xSirad mTel kadrs, romelsac<br />
iseTive sruli saoperatoro palitriT iRebs, rogorc realur<br />
sivrces. kamera TiTqos Tavisuflad moZraobs sarkis miRma<br />
arsebul usasrulo gafarToebul samyaroSi da aucileblad<br />
giCndeba asociacia kidev erT did ingliselze: TiTqos araviTari<br />
winaaRmdegoba ar arsebobs, Cveulebrivad Sedixar da gamodixar<br />
luis kerolis jadosnur, sarkis miRma, sxva, axal SesaZleblobaTa<br />
samyaroSi. zogjer sarkis CarCoSi moqceuli scena citataa,<br />
hiperrealoba, romelsac ormagi azrobrivi datvirTvaa aqvs da<br />
kadrs konceptualurad kravs. magaliTad, elizabeti `brundeba<br />
saxlSi~ (saxlSi dabrunebis motivi, iseve, rogorc `samoTxis<br />
baRSi~, filmSi gamudmebiT figurirebs). uwyveti kadris gadaRebis<br />
wertilia meore sarTulze kibisTavi, saidanac moCans, erTi<br />
mxriv, ezos xedi sarkmlidan, da meore mxriv, kibis ujredi,<br />
romlis mopirdapire mxares, kedelze sarkea da romelSic<br />
holis sivrcis fragmenti irekleba.<br />
kamera daxrilia da zemodan pirvel sarTuls akvirdeba.<br />
Tavidan sarkmlidan moCans, rogor Cerdeba manqana da elizabeti<br />
saxls rogor uaxlovdeba. kamera mas horizontalurad mihyveba.<br />
kadri, rogorc vTqviT, uwyvetia da elizabeti pirdapir sarkeSi<br />
Sedis, rogorc saxlSi. misi gaucxoebuli moZraoba, simartove<br />
didi carieli saxlis CarCoian sarkeSi gansakuTrebiT saxierad<br />
ikiTxeba. amasTan, aSkaraa aluzia godaris qalTa saxeebTan<br />
(`cxovreba sakuTari cxovrebiT~, `SeSlili piero~), sadac godari<br />
ana karinas gansakuTrebiT TavisTavSi wasulad, dabneulad da<br />
bedsmindobil martosulad warmoadgens maSin, rodesac gmiri<br />
Sinaganad sruliad carielia da ar icis, Semdeg ra moxdeba.<br />
aseTi mdgomareobidan gamosasvlelad elizabeti pirdapir sarkis<br />
zedapirisken miemarTeba saxiT mayureblisken, aRmasvliT da<br />
Cven vxedavT, rogor gadmodis igi sarkidan, anu sarkis<br />
gamosaxuleba rogor uerTdeba realurs.<br />
filmSi TiTqos realizebulia miSel fukos Tvalsazrisi<br />
labirinTze, rogorc metamorfozaze, romlis SuagulSi myofi<br />
minotavri – transformaciis ganxorcielebas warmoadgens.<br />
fildingis momavali scenaris personaJebi, iseve, rogorc Tavad<br />
avtori, daexetebian aseT usasrulo labirinTSi sakuTar<br />
oreulebTan erTad da iqidan gamosasvlels daeZeben, Tumca es<br />
arc ise iolia, radgan irgvliv mxolod labiriTia. labirinTi,<br />
romelic pirvelive kadrebidan matareblis sivrceSi Semodis<br />
da romelic ufro TvalsaCino xdeba, rodesac baden-badenSi<br />
Casuli elizabeti Zvelebur uniformaSi gamowyobili msaxuris<br />
etlSi jdeba da sastumrosken miemgazvreba.<br />
saocrad mSvenieri sivrce, romliTac romantikuli qali<br />
tkbeba, namdvili labirinTis suraTSi izrdeba daxveuli,<br />
dagrZelebuli bilikebiT; aq TiTqos droc deformirebulia,<br />
radgan mas fexiT mimavali Tomasi samjer dauxvdeba win, daaswrebs<br />
gzaSi sxvadasxva bilikze da bolos, sastumros holSic xvdeba.<br />
igi yvelgan Cndeba, yvelgan aris, radgan es is `minotavria~,<br />
romelmac unda gamoiwvios elizabetSi transformacia. germaneli<br />
poeti, Jigolo, avanturisti, menamcece, damxmare, mdivani,<br />
narkotikebis gadamtani da a. S., germanuli literaturis<br />
tradiciuli, eleganturi demoni... mas mravali idumali saxe<br />
aqvs, magram maTgan mTavari isaa, rom misTvis araviTari<br />
winaaRmdegoba ar arsebobs: rogorc luisi ambobs, seriozuli<br />
winaaRmdegoba arasdros Sexvedria. akeTebs imas, rac surs da<br />
nebismier momentSi Tavisufalia.<br />
Tomasi, es saocrad mimzidveli macduri, filmSi sazRvris<br />
Slagbaumis TemasTan erTad Cndeba, jadosnuri samyaros<br />
sazRvarTan, sadac igi damRupvel Trobisa da tkbobis sagnebs<br />
farulad aparebs. narkotikebi matareblis tualetSi, parkSi<br />
aqvs damaluli. kompozitori (hartli) mas disonansuri, mdore<br />
da gabmuli simebiani JReradobiT axasiaTebs. labirinTebis<br />
xveulebSi igi swrafad ikvlevs gzas, nebismier daketil kars<br />
uceremoniod, mourideblad aRebs. misi socialuri mdgomareoba<br />
aristokrati da SeZlebuli ingliselisTvis niSnavs, `aravin~-s<br />
Tumca es aris `aravin, iv sen loranis kostumSi~. am rols<br />
louzTan helmut bergeri SemTxveviT ar asrulebs. mas filmSi<br />
ara mxolod germanuli kulturis sivrce Semoaqvs, aramed _<br />
viskontis filmebSi mis mier naTamaSebi saxeebis aspeqtic.<br />
`RmerTebis daRupva~, `ludvigi~ da, rasakvirvelia, `ojaxuri<br />
portreti interierSi~. louzi am kavSirs gansakuTrebiT usvams<br />
xazs, es is sarkea, romelic Tomasis saxes ganzomilebas matebs.<br />
170 171
lia kalandariSvili<br />
fildingi, elizabeti da Tomasi bolos da bolos Sejerdebian<br />
`romantikuli istoriis~ finalze. `samoTxis baRis~ patara<br />
samyaro ezos SuagulSi, gamWvirvale oranJereaSi imeorebs<br />
`codvad dacemas~ da cdunebas ayolili elizabeti TomasTan<br />
erTad tovebs `samoTxes~. es poetis versiaa, filmis finalis<br />
dawera ki, scenaristis saqmea! luisi akiTxavs elizabets da<br />
isini, miuxedavad imisa, rom igi ambobs `aras!~, mainc erTad<br />
arian. Tumca, ukanaskneli kadri - `dabruneba Sin~, xmauriT<br />
asaxvs yvela im transformacias, rac labirinTis gzam moitana:<br />
luisi da elizabeti sxedan manqanaSi da sibneleSi uyureben<br />
sakuTar saxls – sakuTar Sinagan samyaros, sruliad gaucxoebuls,<br />
ucnob deformirebul saxeebs, usmenen mouridebel sicils,<br />
avxorcul drostarebas, romelic maT saxlSi Sesvlis survils<br />
akargvinebs. oranJereac isev ise anaTebs, rogorc im sabediswro<br />
`gandevnis~ Rames! Tumca, vin icis, rogori finalis imedi<br />
SeiZleboda gvqonoda! es, ubralod, realobaa, Tu irealoba...<br />
70-iani wlebis kinoTxrobaSi amas saerTod ara aqvs mniSvneloba.<br />
henri fildingi. farsi, `migdebuli werilebi anu colis saxlSi<br />
dakavebis axali saSualeba~, moskovi `iskustvo~, 1980 (rusul enaze);<br />
miniSneba J. l. godaris filmze `sakuTari cxovrebiT cxovreba~.<br />
h.fildingi. rCeuli Txzulebani, `lisabonSi mogzaurobis dRiuri~,<br />
moskovi, `xudoJestv. lit-ra~, 1989 w. (rusul enaze);<br />
miSel fuko, `sityvebi da sagnebi: humanitarul <strong>mecnierebaTa</strong><br />
arqeologia~. spb., 1994 w. (rusul enaze).<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1<br />
SeniSvna: am sarkeSi uSualod ikiTxeba louzis<br />
TviTiroinia.<br />
irina kuWuxiZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori<br />
sruli profesori<br />
kinematografis konturebi axali<br />
teqnologiebis epoqaSi<br />
gasuli saukunis 40-ian wlebSi andre bazeni Tavis SesaniSnav<br />
statiaSi `totaluri kinos miTi~ werda: `kino idealisturi<br />
fenomenia. misi idea savsebiT mza saxiT arsebobda adamianis<br />
gonebaSi _ rogorc platoniseul caze... winamorbedebis<br />
warmosaxvebi kinematografiul ideas aigivebdnen realobis<br />
totalur da erTmTlian reproducirebasTan... advili SesamCnevia,<br />
rom kinos gamogonebis yvela ZiriTadi etapi ganvlili iyo<br />
manamde, vidre teqnikuri pirobebi Seiqmneboda. amis Semdeg bazeni<br />
dasZens: `kino TiTqmis arafriTaa davalebuli mecnieruli<br />
gamokvlevebisgan.~ 1 Tuki pirveli Teza sakamaTo ar aris da<br />
ukve sayovelTaod aRiarebulia, maSin mecnierul-teqnikuri<br />
ganviTarebis da SesaZleblobebis mimarT erTgvari skepticizmi,<br />
cota ar iyos, ucnaurad JRers. sainteresoa, ra Sefasebas<br />
miscemda dRevandeli teqnologiebis epoqas kinos fotografiuli<br />
bunebis da realobisadmi ndobis apologeti? cxadia, es<br />
ritorikuli SekiTxvaa da masze pasuxs arc veliT, Tumca<br />
erTis Tqma ki danamdvilebiT SeiZleba: uniWieresi da<br />
kinematografSi uzomod Seyvarebuli mkvlevari mimdinare<br />
araerTmniSvnelovan procesebis zust da saintereso analizs<br />
SemogvTavazebda. me ki Sevecdebi am movlenis zogierT aspeqtze<br />
Cemi mokrZalebuli mosazrebebi gagacnoT.<br />
kinematografis gamogonebis momentidan teqnika da<br />
kinoSemoqmedeba ganuyofeli aRmoCnda. es kavSiri TiTqos or<br />
mimarTulebas Seicavs: ayenebs ra Tavis winaSe mxatvrul amocanebs,<br />
kinoxelovneba, Tu SeiZleba ase iTqvas, `SekveTas aZlevs~ teqnikur<br />
azrs, da piriqiT _ winmswrebi teqnikuri azri kinoenis<br />
ganviTarebis inspirirebas axdens. `kinoteqnika da kinoxelovnebis<br />
gamomsaxveli saSualebebi~ _ es Tema ama Tu im formiT yovelTvis<br />
172 173
irina kuWuxiZe<br />
idga dRis wesrigSi, xolo calkeul periodebSi gansakuTrebul<br />
aqtualobasa da simwvaves iZenda. dRes uTuod amgvar<br />
situaciasTan gvaqvs saqme: kinoteqnikaSi ramdenime aTwleulis<br />
win dawyebuli eleqtronuli teqnologiis CarTva XX saukunis<br />
bolo aTwleulSi mTlianad cifrul teqnikaze gadasvliT<br />
dagvirgvinda da am, rogorc mas uwodeben, teqnologiurma<br />
revoluciam xelovnebaTmcodneobaSi `digitaluri kinos~ da<br />
fotorealizmis stilis cnebebi daamkvidra. ismis kiTxva: raSia<br />
ZiriTadi gansxvaveba (ara marto teqnikuri, aramed, albaT,<br />
esTetikuric) tradiciul, fotografiulad registrirebul<br />
kinogamomsaxvelobasa da digitalur saxovnebas Soris? am<br />
ukanasknels yovelive isic xelewifeba, rac klasikur<br />
kinematografs, anu ekranze sinamdvilis kvlavwarmoqmna, realobis<br />
firze dafiqsireba. magram amasTanave is qmnis realurisa da<br />
xelovnuris anu sxvagvarad _ sinTezirebulis erTmaneTTan<br />
organulad Serwymul realobas. da mesame: qmnis sruliad axal,<br />
obieqturad ararsebul virtualur realobas.<br />
cnobili bulgareli mkvlevari boJedar manovi Tvlis, rom<br />
es fenomeni ara imdenad teqnikuri da Tundac esTetikuri<br />
xasiaTisaa, aramed ufro filosofiuri mniSvnelobis problemad<br />
warmoCindeba, exeba ra obieqturi realobis damorCilebas Tu<br />
mis meorad kvlavwarmoqmnas raRac subieqtur realobad, romelic<br />
damokidebulia ara marto Semqmnelis saavtoro nebaze, aramed<br />
mniSvnelovanwilad agreTve kompiuteruli programirebis<br />
SesaZleblobebze. digitaluri teqnologiis gamoCenam da<br />
ganviTarebam kidev ufro maRal xarisxSi moaxdina aqtualizireba<br />
sakiTxis audiovizualuri saxe-xatis obieqturi bunebis Sesaxeb,<br />
rac fotografiis wyalobiT absoluturi utyuarobiT<br />
xorcieldeboda. mkvlevari askvnis, rom Tuki klasikuri<br />
kinematografiuli Teoriis kategoriebs gamoviyenebT, procesi<br />
moZraobs Semdegnairi paraboliT _ bazenis fotografiulobidan<br />
gaivlis `danagvianebas~ sxvadasxvagvari teqnikuri subieqturavtoriseuli<br />
SeWrebiT, axal sinTezur (Tu sinTetikur)<br />
fotografiulobis digitalur saxe-xatisken. 2<br />
araerTi gamocdili kinematografisti Civis da amtkicebs,<br />
rom ekranze videogamosaxuleba (Tundac digitaluri)<br />
kinematografis konturebi axali teqnologiebis epoqaSi<br />
naklovanad gamoiyureba, vinaidan is moklebulia tradiciuli<br />
kinogamosaxulebis magiur siRrmesa da Zalas. Znelia uarhyo,<br />
rom gansxvaveba marTlac arsebobs, Tumca axali teqnologiis<br />
mimdevrebi amboben, rom gamosaxuleba ubralod sxvagvari da<br />
ara naklovania. am kamaTSi CarTva umaduri saqmea, erTi ram ki<br />
aSkaraa: digitaluri gamosaxuleba xasiaTdeba raRac ucnauri<br />
realizmiT, rac ufro civ da mwvave SegrZnebebs iwvevs klasikur<br />
filmTan SedarebiT, romelic, marTlac, magiis garkveul wils<br />
flobs. Tumca, ar unda dagvaviwydes aRqmis wminda fsiqologiuri<br />
momenti _ SeCvevis faqtori da Tu davukvirdebiT, sakiTxis es<br />
aspeqti ukve Zalas ikrebs da aSkarad saxezea. isic cnobilia,<br />
rom araerTi gamoCenili reJisori ubralod loialobas ki ar<br />
iCens axali teqnologiis mimarT, aramed Tavadac mimarTavs mas<br />
da Sehyavs Tavisi Semoqmedebis orbitaSi. bevrs gadaReba firze,<br />
teqnikuri montaJi ukve anaqronizmadac eCveneba, eleqtronuli<br />
montaJis gamocdilebiT uWirs firTan muSaoba, Riziandeba, roca<br />
gadaRebuls maSinve ver naxulobs... igive xdeba TviT fiqsaciis<br />
procesTan mimarTebaSi: magaliTad videoze gadaReba bevrad<br />
ufro mosaxerxebelia, kamerebi msubuqi, zomiT patara, cal xelSi<br />
daWera rom SeiZleba. aqedan gamomdinare, kinoenis Seqmnis<br />
TvalsazrisiTac meti Tavisuflebaa: ar xar damokidebuli mZime<br />
aparaturaze, ganaTebasa da firis xarisxze. xolo gamosaxulebis<br />
cifruli damuSaveba specefeqtebisTvis ganusazRvrel<br />
SesaZleblobas iZleva. video da cifruli teqnologiis gareSe<br />
ver warmoiSveboda iseTi kinomimarTuleba, rogoric iyo `dogma~.<br />
misi erT-erTi TvalsaCino warmomadgeneli Tomas vinterbergi<br />
Tavis gaxmaurebul, kanSi premirebul filmTan `dResaswauli~<br />
dakavSirebiT aRniSnavda im upiratesobebs, rasac Semoqmeds<br />
digitaluri kamera aniWebs _ es aris simsubuqe, sivrceSi<br />
Seuferxebeli da advili moZraoba-gadaadgileba, rogorc ityvian,<br />
msaxiobisTvis kudSi devna, Ria cis qveS damatebiTi atributebis<br />
gareSe gadaRebis SesaZlebloba da gansakuTrebiT bunebriv<br />
xmaurian garemoSi nebismieri dialogis Cawera. yovelive es,<br />
rogorc viciT, `dogmis~ manifestis ZiriTadi punqtebia da am<br />
mimarTulebis farglebSi gadaRebuli filmebis esTetikisa da<br />
stilis maxasiaTeblebs warmoadgens.<br />
174 175
irina kuWuxiZe<br />
avtorebi, romlebic digitalur teqnologiaSi gatacebiT<br />
muSaoben Tvlian, rom cifruli teqnikiT Seqmnili filmebi<br />
sulac ar uaryofen kinogamosaxulebis tradiciulad aRiarebul<br />
erT-erT specifikur niSans _ utyuarobas, ubralod Taviseburad<br />
axdenen am utyuarobis realizacias da es aramc Tu<br />
winaaRmdegobaSi Sedis bazeniseuli Teoriis Zireul<br />
postulatTan, anu `realobisadmi ndobasTan~, aramed axal<br />
xarisxSi ahyavs es ndoba, oRond ukve digitaluri realobisadmi.<br />
Cems mier ukve naxsenebi boJedar manovi SeniSnavs, rom amaSi<br />
simarTlis marcvali devs, vinaidan maSinac ki, roca digitaluri<br />
teqnologiis daxmarebiT iqmneba axali, xelovnuri virtualuri<br />
sinamdvile, romelic obieqtur samyaroSi ar arsebobs, avtorebi<br />
eZeben da iswrafvian utyuarobis idealisken, romelic axal<br />
xedvas obieqtur sinamdvilesTan daaaxlovebda. amasTan<br />
dakavSirebiT sainteresoa Tu rogor ixseneben kompiuteruli<br />
damuSavebis specialistebi muSaobis process stiven spilbergis<br />
filmze `iuruli periodis parki~. es filmi, gadaRebuli 1992<br />
wels, cifruli teqnologiis aTvisebis da axali stilis _<br />
e.w. fotorealizmis Camoyalibebis procesSi Semobrunebis<br />
punqtad, Tu etapad aris miCneuli. manamde kompiuteruli teqnikis<br />
gamoyeneba kinoSi ZiriTadad rTuli specefeqtebis SeqmniT da<br />
fantastikuri triukebis damuSavebiT ifargleboda. swored<br />
`iuruli periodis parki~ iyo pirveli, romelmac erT mTlianobad<br />
organulad Serwya realuri da xelovnuri, sinTezirebuli<br />
elementebi da fotorealizmi anu axali tipis utyuaroba<br />
axal xarisxSi aiyvana. axla ki ai, ras ixsenebs kompiuteruli<br />
damuSavebis specialisti tom uiliamsi, romelic spilbergis<br />
filmis Semdeg muSaobda robert zemekisis `forest gampze~,<br />
`niRabze~ da kidev araerT sxva filmze. ra gziT iqmneboda<br />
realurisa da xelovnuris WeSmariti sinTezi? rogor unda<br />
ganlagebuliyvnen da Serwymodnen naturul `dekoraciebs~<br />
dinozavrebi da sxva sinTezirebuli obieqtebi? `CvenTvis<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo, rom `emuSava~ dinozavrebis<br />
ara marto zedapirs, garegnobas, aramed Sinagan bunebas. Cven<br />
kompiuterze vaxdendiT dinozavrebis kanisa da moZraobis<br />
rekonstruirebas,kameriT viRebdiT ra sxvadasxva cxovelebs<br />
kinematografis konturebi axali teqnologiebis epoqaSi<br />
zooparkSi, vakvirdebodiT da vswavlobdiT cxovelTa moZraobis<br />
Taviseburebebs, konsultaciebisTvis mivmarTavdiT<br />
arqeozoologebs _ da yvelaferi es imisTvis, raTa udidesi<br />
realizmisTvis migveRwia. ~3<br />
me ramdenimejer vaxsene Tu rogor gaiolda eleqtronuli<br />
teqnikiT ekranze specefeqtebis Seqmna. misi areali marTlac<br />
saocrad gafarTovda. axalma teqnikam Secvala ra tradiciuli<br />
kombinirebuli kinogadaRebebi, SesaZlebeli gaxada yvelaze<br />
daujerebeli efeqtebis miRweva: wyaldidobebi, xanZrebi,<br />
miwisZvrebi, afeTqebebi, sxva planetebi...Yyovelive es da kidev<br />
bevri sxva ram araerTxel gvixilavs `holivudis~ produqciaSi.<br />
sainteresoa agreTve sxva ti pis efeqtebi: e. w. `kompouzingis~<br />
xerxiT miiRweva obieqtebis erTmaneTSi uwyveti gadasvlis<br />
xilvadoba yovelgvari `nakerebis~ gareSe; organzomilebiani<br />
obieqtis samganzomilebianSi gadayvana; obieqtebis<br />
dematerializaciis Seqmna, maTi konturis gaoreba,<br />
gaumWvirvalobis dakargva da sxva mravali manipulaciis<br />
warmoudgeneli Sedegi. sakmarisia gavixsenoT vaCovskebis<br />
gaxmaurebuli `matrica~, sadac sakmaodaa Tavmoyrili CamoTvlili<br />
efeqtebi, da naTeli xdeba, rom tradiciuli kinoteqnikiT maTi<br />
meaTedis miRwevac SeuZlebeli iqneboda. farTod gamoiyeneba<br />
cifruli teqnikis SesaZlebloba nebismieri interieris Tu<br />
eqsterieris warmosaxvisTvis. es gansakuTrebiT aiolebs<br />
istoriul filmebze muSaobas, rodesac ZviradRirebuli<br />
dekoraciebis ageba aRar xdeba saWiro. magaliTisTvis ikmarebs<br />
Tundac ridli skotis `gladiatorSi~ cifrulad Seqmnili<br />
kolizeumi.<br />
digitaluri kinos mimarT interesi gasuli saukunis 90-<br />
iani wlebidan moyolebuli sul ufro izrdeba. aris festivalebi,<br />
sadac is erT-erT prioritetad aris miCneuli. aseTia, vTqvaT,<br />
roterdamis kinofestivali. aq yovelTvis warmodgenilia sakmao<br />
raodenobis namuSevrebi, romlebic ara marto gadaRebulia<br />
cifrul safuZvelze, aramed maTi demonstrirebac `dividi~<br />
proeqciis saSualebiT xdeba. ufro metic, umaRles kategoriad<br />
aRiarebuli veneciis festivalis farglebSi araerTxel moewyo<br />
specialuri ganxilvebi Tu bienalebi, romlebic `digitaluri<br />
176 177
irina kuWuxiZe<br />
kinos~ problemebs mieZRvna da masSi gamoCenili xelovanebi,<br />
avtoritetuli Teoretikosebi iRebdnen monawileobas: vim<br />
vendersi, jilo pontekorvo, kSiStof zanusi, umberto eko da<br />
sxvebi. yvela maTgani Tanxmdeba, rom azrs moklebulia msjeloba<br />
da miT ufro kamaTi imis Taobaze axali teqnologiebis danergva<br />
kinoSi kargia Tu cudi. es ukve momxdari faqtia, axla ki<br />
mTavaria rogor da risTvis gamoiyeneben kinoxelovanebi axal<br />
SesaZleblobebs. vim vendersi, romelic Tavad didi interesiT<br />
Caeflo digitalur xelovnebaSi, jer kidev 10 wlis win Tavis<br />
Tavsac da sxvebsac TiTqos afrTxilebda: “dRevandel kinos<br />
Cven mivyavarT yvelaze fantastikur mogzaurobaSi, sadac advilia<br />
daikargo. amitom Zalze mniSvnelovania sakuTar cnobierebaze<br />
kontrolis SenarCuneba, TavisTavadad darCena `pirveli xelis~<br />
realobaSi, romelic mainc yvelaze metad momxiblavi da<br />
amaforiaqebelia.~ 4 kSiStof zanusi ver uarhyofs, rom XX1<br />
saukuneSi kino uTuod sxva _ eleqtronul formaSi iarsebebs,<br />
magram TiTqos gvafrTxilebs, roca ambobs: `...rogori teqnikac<br />
unda gamoiyenebodes, CvenTvis yovelTvis saintereso iqneba<br />
monaTxrobi sxva adamianebis cxovrebaze. am monaTxrobis gareSe,<br />
teqnikuri saSualebebis SuamavlobiT sxva adamianebis gacnobis<br />
gareSe, Cven cxovreba ar SegviZlia.~ 5 sakmaod skeptikurad<br />
ganwyobilma umberto ekom axal teqnologiebs `simulaciuri~<br />
uwoda. ai, ra Tqva cnobilma moazrovnem: “rac Seexeba kinoSi<br />
axali `simulaciuri~ teqnologiebis danergvis Sedegebs, rogorc<br />
Cans, Cven SevejaxebiT situacias, analogiurs imisa, rac masobrivi<br />
informaciis saSualebebTan, gazeTebsa da televiziasTan<br />
mimrTebaSi SeiniSneba.~ 6 WeSmaritad, axali tipis kinematografma<br />
farTo gasaqani misca `meorad~ saxeebs, erTgvarad axali sunTqva<br />
Sehmata da Caewera postmodernistuli simulakrebisa da<br />
simulaciebis zogad konteqstSi. rac Seexeba analogias masobrivi<br />
informaciis saSualebebTan, aq umberto ekos, rogorg Cans, maTdami<br />
da, maSasadame, momavali kinosadmic ndobis faqtorSi aSkarad<br />
eJvi Seaqvs.<br />
dasasruls minda gamovyo ramdenime tendencia, romelic<br />
cifruli kinos ganviTarebasTan erTad gamoikveTa da, SeiZleba<br />
iTqvas zedapirze devs. pirveli teqnologizmiT zRvardaudebeli<br />
kinematografis konturebi axali teqnologiebis epoqaSi<br />
gatacebaa, rodesac filmi meti araferia, Tu ara teqnikasTan<br />
TamaSi. aseTi tendencia gansakuTrebiT TvalSisacemi iyo axali<br />
teqnologiiT damkvidrebuli Janris _ e. w. videoartis filmebSi.<br />
Tumca, am JanrSi ukve dagrovda WeSmaritad mxatvruli miRwevebic.<br />
sakmarisia movixsenioT poloneli reJisoris ribCinskis<br />
SesaniSnavi namuSevrebi. meore mimarTuleba garkveuli Janrebis<br />
gaaqtiurebasTan aris dakavSirebuli: saocar masStabebs aRwevs<br />
fantastikuri Janris modifikaciebi. erTi mxriv, sxvadasxva<br />
tipis kosmosuri odiseebi: teqnologiurad unaklod gamarTuli<br />
`varskvlavuri omebi~, `armagedonebi~ da sxva mravali...<br />
fantastikur-saTavgadasavlo filmebis mTeli seria, maT Soris,<br />
dabali, saSualo da maRali donis SesrulebiT, vTqvaT,<br />
gaxmaurebuli `beWdebis mbrZanebeli.~ amave JanrSi mesame ganxra<br />
- es aris fantastikuri Trileri an e. w. `hororebi~. aqac<br />
arCevani Zalze farToa, magram moviyvan Tundac erT magaliTs:<br />
`ucxoebis~ mTel cikls.<br />
mkvidrdeba `virtualuri kinoTeatris~ cneba, icvleba<br />
nawarmoebTan komunikaciis forma, mxedvelobaSi maqvs mayureblis<br />
specifikuri ukukavSiri ekranTan. sxvagvarad rom vTqvaT _<br />
interaqtiuloba, rac sazogadod damaxasiaTebelia komunikaciis<br />
digitaluri saSualebebisTvis. garkveuli tipis filmebSi<br />
mayurebels ganusazRvrelad SeuZlia Caerios filmis nebismier<br />
elementSi da Tavidan gauSvas qselSi. aseTi komunikacia<br />
mxatvrul nawarmoebsa da, uxeSad rom vTqva, momxmarebels Soris<br />
Zalze sakamaToa. albaT, ufro _ miuRebeli, vinaidan ikiTxeba<br />
Semoqmedsa da xelovnebaze masebis Zaladobis ufro pirdapiri<br />
da Tavxeduri gamovlena. sityva `ufro~ imitom vixmare, rom<br />
xelovnebis da sazogadod kulturis sivrcis did farTobs,<br />
samwuxarod, isedac masebis `dakveTa~ aregulirebs. es yovelive<br />
rom ganvazogadoT, SeiZleba davaskvnaT: kinoSi dRes masobrivi<br />
produqciis masStabis arnaxuli zrdaa, rogorc Cveulebrivi<br />
formatis filmebis, ise gansakuTrebiT teleserialebis saxiT.<br />
Znelia imis mtkiceba, rom amJamad kinematografSi TvalnaTlivi<br />
krizisuli situacia uSualod teqnologiur siaxleebiTaa<br />
ganpirobebuli, magram es krizisi (rasac bolo prestiJuli<br />
kinofestivalebic adasturebs) Tu erTgvarad gardamavali<br />
178 179
irina kuWuxiZe<br />
periodi jer-jerobiT aZnelebs kinos momavlis konturebis<br />
danaxvas. da bolos, kinos erTsaukunovani istoriis manZilze<br />
teqnikuri siaxleni WeSmarit xelovanebs enobrivi Ziebebisken<br />
ubiZgebdnen, esTetikuri problemebis daZlevis Tu<br />
konceftualuri siRrmeebis vizualizaciis instrumentebi<br />
xdebodnen. imedi viqonioT, rom axali teqnologiac upiratesad<br />
namdvili xelovnebis samsaxurSi Cadgeba.<br />
Mmaia levaniZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
qarTuli telesivrce da reklamis<br />
Tavisebureba<br />
1. Андре Базен. Что такое кино? М., 1972, ст.48-50;<br />
2. Киноведческие записки,№24,19994/95. ст.198;<br />
3. Киноведческие записки,№22;<br />
4 Киноведческие записки,№24,19994/95. ст. 200;<br />
5. www.kinozapiski.ru<br />
`sifilisi gonebriv daavadebaTa ricxvs miekuTvneba, televizia<br />
ki Tanamedrove adamianis SemecnebaSi mimdinare ngrevis mizezia.<br />
Tomas mani romanSi `doqtori fausti~ aRniSnavda, rom sifilisi<br />
sazRauria adamianis genialobisTvis. dRes televiziis fenomens<br />
imave Tvisebebs miaweren: esaa me-19 saukunis kulturis<br />
aRorZinebisa da ayvavebis sazRauri. sifiliss moaqvs sigiJe<br />
da gancda. sabolood ki sikvdili, sawyissa da sasruls Soris<br />
CvenSi raRac saSineleba xdeba...~ 1 suzan zontagis mier<br />
SemoTavazebuli es uCveulo Sedareba, vfiqrob, mkveTrad<br />
gamoxatavs televiziis unars, zegavlena moaxdinos adamianis<br />
Sinagan samyaroze, misi cxovrebis stilsa da msoflmxedvelobaze;<br />
mis unikalur unars, Seqmnas simulaciuri realoba yvelaze<br />
damajerebeli, realisturi niSnebiTa da elementebiT.<br />
simulaciuri realobis Seqmnis procesSi mniSvnelovani<br />
adgili reklamas ukavia. Tu sainformacio saSualebebi<br />
yoveldRiurad ayalibeben garkveul ideologias (sadac ikveTeba<br />
politikuri aqcentebi, movlenaTa Sefasebis qvakuTxedi), reklama,<br />
misgan gansxvavebiT, ZiriTadad mimarTulia zogadi Rirebulebebis,<br />
cxovrebis wesis yofaSi damkvidrebisken. miuxedavad imisa, rom<br />
reklamis ZiriTadi funqcia ama Tu im sagnis realizebaa, qarTul<br />
telesivrceSi, Warbad SemoTavazebuli dasavluri reklamis<br />
xarjze, xSirad xdeba garkveuli cvlilebebis Setana, rogorc<br />
mentalobaSi, ise arsebul tradiciebSi. xSirad, sareklamo<br />
rgolebis lakirebuli, idealizebuli, romantikuli samyaro<br />
mibaZvis sagani xdeba da pirdapir asaxvas hpovebs sazogadoebis<br />
garkveul nawilis cxovrebaSi.<br />
satelevizio rekalama moicavs gamosaxulebas, xmas, moZraobas,<br />
fers da swored amitom, auditoriaze is ufro mkveTr da<br />
Zlier zegavlenas axdens, vidre sxva masobrivi saSualebebi.<br />
180 181
maia levaniZe<br />
qarTuli telesivrce da reklamis Tavisebureba<br />
reklama televiziaSi mayureblisTvis gansakuTrebiT saintereso<br />
im SemTxvevaSi xdeba, Tu kompiuteruli grafikis gamoyenebiTaa<br />
Seqmnili. telereklamis meSveobiT xdeba ufro meti<br />
samomxmareblo sagnis gayidva, vidre, nebismieri sxva tipis<br />
sareklamo gancxadebiT. satelevizio sareklamo rgolebi<br />
SeiZleba iyos dokumenturi, mxatvruli, animaciuri. maT<br />
mayureblebze didi fsiqologiuri zegavlenis moxdena SeuZlia.<br />
SeiZleba iTqvas, rom sareklamo blokebs uaryofiTi Tvisebic<br />
aqvT, magaliTad, maRali Rirebuleba da Cvenebis sixSire, rac<br />
mayurebelSi xSirad garkveul gaRizianebas iwvevs.<br />
telereklamaSi, fsiqologiuri TvalsazrisiT, mniSvnelovania<br />
dinamikuroba da bunebrioba. sareklamo rgolis dinamikuri<br />
ritmis dakargva iwvevs imas, rom reklama dune Dda naklebad<br />
saintereso xdeba. arsebobs sentimentaluri reklamebi,<br />
romlebSic dasavluri reklamebi qarTul niadagze pirdapir<br />
gadmodis. reklamis damzadebisas, mniSvnelovania saerTo stilis<br />
da ganwyobis Seqmna. zegavlenis TvalsazrisiT, sareklamo<br />
gzavnili SesaZloa iyos racionaluri da emociuri.<br />
racionaluri (sagnobrivi) reklama myidvels konkretul<br />
informacias awvdis. is sagnis realizebis procesSi damajerebel<br />
argumentebs iyenebs. emociuri (asociaciuri) reklama garkveul<br />
mogonebebs aRZravs, iZleva saazrovno impulsebs, mimarTulia<br />
grZnobaTa samyarosadmi, emociebisa da qvecnobierisadmi da<br />
zemoqmedebs ideis da warmosaxvis saSualebiT. reklamebis<br />
umetesoba am ori komponentis nakrebia, magram es tipebi arseboben<br />
damoukidebladac.<br />
gamosaxvis mixedviT reklama or ti pad iyofa: `msubuqi~<br />
da `myari~. aseTi tipis reklama xSirad uaryofiTi stimulirebis<br />
gamosawvevadaa gamiznuli da xanmokle periodisTvisaa<br />
gankuTvnili. aseTi tipis nimuSebi yuradRebas ipyrobs myvirala,<br />
Sinagan efeqtze gaTvlili gancxadebebiT. `msubuqi~ reklama<br />
qmnis garkveul areals, atmosferos, zogad ganwyobas. ufro<br />
xSirad esaa emociuri reklama, romelic iyenes simbolikas,<br />
siRrmiseul motivebs. miznebis mixedviT, reklama SesaZlebelia<br />
iyos: `imij-reklama~, stimulisa da stabilurobis momcemi reklama,<br />
Sida safirmo reklama, SedarebiTi, informaciuli da sxva.<br />
`imij-reklama~ mimarTulia saxis, imijis Sesaqmnelad, masSi<br />
SesaZlebelia aRiniSnos stabiluroba, erTguleba, gaweuli<br />
samuSaos efeqturoba, keTilganwyoba klientebisadmi.<br />
sareklamo b lokebis Sesaqmnelad aucilebelia<br />
gaTvaliswinebuli iqnas Semdegi komponentebi:<br />
1. saintereso, advilad dasamaxsovrebeli vizualuri mxare;<br />
2. mkafio da martivi vizualuri mxare;<br />
3. sareklamo rgolisadmi mayureblis yuradReba unda iyos<br />
mipyrobili pirveli ori wuTis ganmavlobaSi, sxva SemTxvevaSi,<br />
interesi ecema;<br />
4. sareklamo rgoli ise unda iyos awyobili, rom maSinve<br />
miipyros mayureblis interesi;<br />
5. misi Sinaarsi unda aigos ara mxolod reklamirebuli sagnis<br />
garSemo, aramed potenciuri momxmareblis moTxovnaTa<br />
gaTvaliswinebiT;<br />
6. sareklamo rgolSi gamoyenebuli yoveli fraza unda muSaobdes<br />
qmediTunarianad da efeqturad.<br />
arsebobs sxvadasxva tipis sareklamo rgolebi, maT Soris:<br />
komerciuli reklama, socialuri reklama (mimarTulia<br />
saqvelmoqmedo da sxva sazogadoebrivi saqmianobis<br />
popularizaciisken. aseve gaTvaliswinebulia saxelmwifo<br />
interesebi), politikuri reklama (maT Soris, saarCevno).<br />
satelevizio reklama moicavs virtualur reklamas, morbenal<br />
striqons, telegancxadebas. misi erT-erTi ZiriTadi Rirseba<br />
maRali emociuri damajereblobaa. misi meSveobiT, mayurebels<br />
ramdenime wuTSi, sruliad damajereblad eqmneba garkveul<br />
damokidebuleba sagnis mimarT. reklamebs Soris telereklama<br />
yvelaze emociuri da sanaxaobrivi saxea. M<br />
gansxvavebuli Rirebulebebis miuxedavad, telereklamas aqvs<br />
rigi seriozuli SezRudvebic: 1. gayidvisa da damzadebis didi<br />
Rirebuleba; 2. mravaljeradad CvenebaDda sxva.<br />
saqarTveloSi samrewvelo sareklamo rgolebis umetesoba<br />
dasavleTisa da ruseTis televiziebis produqcias warmoadgens.<br />
xSiradreklamirebul saganTan erTad xdeba sxva, ucxo qveynis<br />
cxovrebis, urTierTobis stilis gafetiSeba. mayurebelis<br />
cnobierebaSi, romelic, faqtobrivad, gaucnobiereblad iRebs<br />
sareklamo rgoliT miwodebul informacias, atmosfero<br />
182 183
maia levaniZe<br />
qarTuli telesivrce da reklamis Tavisebureba<br />
etapobrivad, nel-nela jdeba; meore mxriv, aratipuri garemos<br />
SeTvisebisas ar xdeba identificireba arsebul personaJebTan<br />
da samyarosTan.<br />
saarCevno kampaniis periodSi saqarTveloSi mniSvnelovani roli<br />
mieniWa politikur reklamas, romelic pirobiTad SesaZloa daiyos<br />
or _ `poziciis~ (mmarTveli partiis) da `opoziciis~ blokad.<br />
`poziciis~ sareklamo rgolebi ZiriTadad mimarTuli iyo<br />
`momxmareblisTvis~ konkretuli mesijebis gagzavnisken. wina<br />
xedze wamoweuli iyo cnebebi: rwmena, profesionalizmi, moqmedeba.<br />
rac konkretdeboda sloganebiT: `me gTavazob yovelive amas,<br />
raTa Sen miiRo keTildReoba da stabiluroba.~ nacionaluri<br />
moZraobis sareklamo rgolebSi ZiriTadi aqcenti gadatanili<br />
iyo ara am moZraobis, partiis zogadi saxis Seqmnaze, rac<br />
arsebul situaciaSi wamgebiani pozicia SesaZloa yofiliyo,<br />
aramed konkretul pirovnebebze, romlebsac realurad SeswevdaT<br />
Zala da unari SeecvalaT arsebuli realoba. saxelisuflo<br />
sareklamo rgolebi amomrCevels sTavazobda konkretul saxeebs,<br />
romlebic TiToeul adamians konkretuli problemebis gadaWras<br />
pirdeboda. anu Seiqmna mesiji: `konkretuli deputati piradad<br />
SenTvis~.Pamis paralelurad, aqcenti keTdeboda iseT mniSvnelovan<br />
Rorebulebebze, rogoricaa rwmena, ojaxuri tradiciebi,<br />
patriotizmi. Yyovelive es myardeboda konkretuli kandidatis<br />
warsuliTa da awmyoTi. Eekranze Cndebodnen masaSi `gaTqvefili~<br />
warmatebuli adamianebi, romlebic mayurebelSi asocirdebodnen<br />
materialur keTildReobasTan, stabilurobasTan. zogadad,<br />
`poziciis~ sakmaod vrceli formatis politikuri reklama,<br />
romelic mcire satelevizio siuJetebs warmoadgenda, mimarTuli<br />
iyo arsebuli mdgomareobis ganaxlebis, problemis gadaWris,<br />
mogvarebisken., ramac met-naklebad pozitiuri roli iTamaSa<br />
damkveTis sasargeblod. sareklamo bloki `opoziciuri~<br />
blokisgan gansxvavebiT, agebuli iyo konkretul gamosaxulebaze,<br />
realuri garemoTi da adamianebiT, mizanmimarTuli mesijebiT.<br />
`opoziciuri~ bloki, faqtobrivad, Tavs aridebda<br />
konkretizacias. isini ZiriTadad aqcents saxelisuflo<br />
partiebis im Secdomebze amaxvilebda, romlebsac xelisufleba<br />
Tavad aRiarebda da mayurebels gamosavalsac Tavadve sTavazobda.<br />
`opoziciuri~ blokis saarCevno klipebSi gamomsaxvelobiTi<br />
struqtura agebuli iyo zogad `simbolur frazebze~, garemosa<br />
da ganwyobaze. xSirad xdeboda kadris esTetizeba. mniSvnelovani<br />
xeboda musikaluri laitmotivebi, romlebic klipSi xSirad<br />
gansazRvravda ritmis raobas, mis Taviseburebas. swored amitom,<br />
politikurma reklmam, am SemTxvevaSi, zogadad musikaluri klipis<br />
forma miiRo, rac mayurebelSi TavisTavad garTobasTan<br />
igivdeboda. anu is Znelad aRiqmeboda problemur, mniSvnelovan<br />
mesijad. magaliTad SeiZleba moviyvanoT `ucnobis~ sareklamo<br />
klipi: `Seni xma mWirdeba, Zmao!~<br />
`opoziciuri~ bloki or ZiriTad mesijze aigo:<br />
1. `saqarTvelo saakaSvilis gareSe~ anu moxda dapirispireba<br />
erT konkretul pirTan da mtris saxis Seqmna, rac, faqtobrivad,<br />
Tavidanve ganwiruli aRmoCnda. vinaidan, saarCevno procesSi<br />
wina planze wamoweuli iyo mixeil saakaSvilis persona.<br />
`saqarTvelo saakaSvilis gareSe~ ukve moZvelebuli mesiji<br />
aRmoCnda, ramac ver moaxdina partiisa da konkretuli pirebis<br />
identifikacia. mesiji mesijad darCa. `opoziciurma~ blokma<br />
`pozicias~ konkretuli Rirebulebebi ver daupirispira,<br />
konkretul Temebze agebuli antireklama, rogorc es `vardebis<br />
revoluciis~ dros moaxerxa opoziciurma speqtrma. maSin maT<br />
aqcenti gaakeTes ara mxolod SevardnaZeze, aramed, zogadad,<br />
qveynis mZime socio-politikur mdgomareobaze. sareklamo<br />
rgolebiT mouwodebdnen, uari eTqvaT _ qveynis `varadnaze~<br />
zogadad, da amave dros, `Se-vardna-Zeze~, rogorc vardnis erTerT<br />
mizezze.<br />
2. `gaverTiandeT~. sareklamo bloki orientirebuli iyo<br />
konkretuli partiebis irgvliv xalxis gaerTianebisken, magram,<br />
vinaidan ZiriTadi mesiji iyo gaerTianeba prezidentis winaaRmdeg,<br />
moxda mayureblis, potenciuri amomrCevlis yuradRebis erTgvari<br />
`gabneva~, rodesac agresia, kritika isev konkretuli adamianisa<br />
da partiis winaaRmdeg warimarTa, politikurma reklamam isev<br />
`poziciis~ sasargeblod imuSava. amdenad, SeiZleba iTqvas, rom<br />
saparlamento arCevnebis periodSi `opoziciis~ sareklamo<br />
blokSi ar iyo gamoyenebuli politikuri reklamis<br />
SesaZleblobebis mTeli speqtri, rasac `poziciis~ sareklamo<br />
blokze ver ityvi.<br />
184 185
maia levaniZe<br />
arsebul realobaSi aqtualuri xdeba Jan bodriaris frazebi:<br />
`Cven vcxovrobT simulaciur samyaroSi, sadac niSan-simboloebi<br />
(telegamosaxuleba, kompiuteruli TamaSebi, eleqtronuli fuli)<br />
ukeT funqcionirebs, vidre realuri~... `axlandeli foto,<br />
kino da telesaxeebi samyaros arsebobas gulaxdilobiTa da<br />
damajerebeli uSualobiT gvimtkiceben. Cven daufiqreblad<br />
gvjera maTi realobis, WeSmaritebis, magram vcdebiT~... `swored<br />
maSin, roca saxe yvelaze realisturad, yvelaze WeSmarit<br />
sinamdviled gveCveneba, swored maSin avlenen ufro metad avlenen<br />
sakuTar satanur arss...~ 2<br />
1. `televizia me-XX saukunis kulturuli aRzevebis sazRauri~-gaz.<br />
kultura 2005, #2, gv.4;<br />
2. J. bodriari, saxeTa boroti demoni, `iskustvo kino~ 1992, #10,<br />
gv.64-70.<br />
manana lekboraSvili,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
asocirebuli profesori<br />
media reprezentaciebi da maTi Seswavlis<br />
aqtualoba<br />
qarTul metyvelebaSi da werilobiT teqstebSi sul ufro<br />
xSirad gvxvdeba sityva `reprezentacia~ da es ar aris<br />
SemTxveveiTi _ dReisTvis reprezentacia erT-erTi yvelaze<br />
aqtiurad diskusirebadi Temaa ara mxolod akademiur kvlevaSi,<br />
aramed ufro farTod, kulturul garemoSi.<br />
mxolod sityvis moqmedi gansazRvrebebi SeiZleba erTgvari<br />
dabneulobis mizezi gaxdes. inglisuri enis oqsfordis<br />
universitetis leqsikoni reprezentacias, upirveles yovlisa,<br />
gansazRvravs rogorc `arsebobas~, `yofnas~ („presence”) an<br />
`gamovlenas~, `garegnul saxes~ („appearance”). aqedan gamomdinare,<br />
termini ixmareba sxvadasxva sferoSi da konteqstSi da SeiZleba<br />
sxvadasxva mniSvneloba hqondes.<br />
reprezentacia SeiZleba ganixilebodes rogorc procesi,<br />
movlena, rodesac xdeba erTi obieqtis meoriT Canacvleba. is<br />
miRebulia axali istorikosebis mier, romlebic am mniSvnelobas<br />
garkveuli sazogadoebis da garkveuli drois periodis<br />
simboluri konstruqtirebis aRsaniSnavad iyeneben.<br />
amave mniSvnelobiT ixmareba is politikaSic. aq fokusi<br />
gadainacvlebs politikur reprezentaciaze, roca erTi persona<br />
an jgufi Caanacvlebs vinmes an rames, am SemTxvevaSi _ ufro<br />
did warmomadgenlobiT jgufs. amgvari reprezentacia ZiriTadia<br />
demokratiuli sazogadoebebis funqcionirebaSi. magaliTad,<br />
parlamenti swored warmomadgenlobiTi organoa da idealSi<br />
unda axdendes mosaxleobis jgufebis sruli speqtris<br />
reprezentirebas, konkretul moqalaqesa da saxelmwifos Soris<br />
interaqtiobis funqcias asrulebdes.<br />
meore gansazRvreba gulisxmobs, rom `reprezentacia~ aris<br />
teqstebis unari, gamoiyenos samyaros damaxasiaTebeli niSnebi<br />
da warmoudginos igi mayurebels, ara mxolod rogorc ubralod<br />
186 187
manana lekboraSvili<br />
media reprezentaciebi da maTi Seswavlis aqtualoba<br />
anarekli (reflection), aramed ufro rogorc konstruqcia. amgvar<br />
reprezentacias adgili SeiZleba hqondes rogorc metyvelebaSi<br />
an werilobiT teqstSi, aseve fotografiaSi Tu kinematografSi.<br />
vinaidan amjerad Cveni interesis sagania mediareprezentacia,<br />
reprezentaciis swored es meore mniSvneloba gvainteresebs.<br />
termini gulisxmobs `realobis~ sxvadasxva aspeqtis (adamianebis,<br />
sagnebis, movlenebis, kulturuli identurobis da sxva<br />
abstraqturi cnebebis) konstruirebas nebismier mediaSi.<br />
albaT, SeiZleboda movridebodiT qarTuli enis kidev erTi ucxo<br />
terminiT damZimebas da Cagvenacvlebina is Cveuli sityviT `warmodgena~.<br />
magram arsebobs erTi arsebiTi niuansi, romelic iZulebuls gvxdis,<br />
vixmaroT swored es termini da ara romelime sxva.<br />
reprezentacia, rogorc termini, Seicavs gagebas, rom<br />
nebismieri xati, nebismieri teqsti ar asaxavs realobas<br />
miukerZoeblad, asprocentiani sizustiT, aramed ufro<br />
warmogvidgens `realobis variaciebs~, romlebic ganpirobebulia<br />
kulturiTa da adamianebis Cveuli azrebiTa da qmedebebiT.<br />
Tavis mxriv, igive gzis gavliT mas aqvs unari gavlena moaxdinos<br />
kulturis da sazogadoebis damokidebulebebis, Rirebulebebis,<br />
aRqmis da qcevis formirebaze. 1 amrigad, iqmneba wre, romlis<br />
sawyisi wertilis povna da, miT umetes, Tavis daRweva, TiTqmis<br />
SeuZlebeli xdeba, radgan yvelani am wreSi vtrialebT da<br />
aravis xelewifeba masze amaRleba. Cven vqmniT reprezentaciebs,<br />
reprezentaciebi gvqmnian Cven.<br />
realoba yovelTvis reprezentirebulia – is, rasac Cven<br />
ganvixilavT rogorc `pirdapir~ gancdas, yovelTvis<br />
`gaSualebulia~ aRqmis kodebiT da reprezentacia yovelTvis<br />
dakavSirebulia “realobis konstruirebasTan”.<br />
nebismieri teqsti, rac unda `realisturad~ gveCvenebodes<br />
is, upiratesad `konstruirebuli reprezentaciebia~, vidre ukve<br />
arsebuli realobis pirdapiri `anarekli~, Canaweri Tu aslia.<br />
Tumca, Cven amas xSirad verc vacnobierebT, radgan reprezentaciebi,<br />
romlebsac gamudmebuli xmareba kargad nacnobs xdis, aRiqmeba<br />
rogorc `bunebrivi~ da aragaSualebuli. 2<br />
am TvalsazrisiT, `realobas yovelTvis hyavs avtori~D(deniel<br />
Candleri). 3 Tu realistebi fokusirdebian reprezentaciebis<br />
`mimarTebaze~ `obieqtur~ realobasTan (rac aisaxeba terminebSi<br />
`simarTle~, `Sesabamisoba~, `sizuste~,’`damaxinjeba~),<br />
konstruqtivistebi fokusirdebian sakiTxze, visi realobaa<br />
warmodgenili da visi – uaryofili, vinaidan, nebismieri<br />
reprezentacia gardauvalad arCeviTia: is wina xedze wamowevs<br />
garkveul xedvas, sakiTxs, problemas da ugulebelyofs, aCumaTebs<br />
(nebiT Tu uneblieT) – sxvas. amis metad TvalsaCino magaliTad<br />
SeiZleba moviyvanoT TbilisSi gaxsnili `sabWoTa okupaciis<br />
muzeumi~. Tumca, am SemTxvevaSi, yvelasTvis naTelia, rom es<br />
eqspozicia arc isaxavs miznad sabWoTa realobis srulad<br />
mocvas, rom aq win wamoweulia realobis mxolod erTi mxare,<br />
dRevandeli politikuri diskursis Sesabamisad. magram xedvis<br />
kuTxe, teqstis arCeviToba ase mkafiod gacxadebuli yovelTvis,<br />
da ufro xSirad, ar aris.<br />
magaliTad, muzeumebi, romlebic kolonizirebul kulturebs<br />
warmoadgenen, `orientalizmis~ diskursis terminebSi asaxaven<br />
dasavlur ideologiur pozicias, romelic ganixilavs SuaaRmosavlur,<br />
muslimur kulturas rogorc egzotikurs,<br />
idumalebiT moculs, mouxelTebels da potenciurad saxifaTos.<br />
da es diskursi dasavleli damTvarielebelisTvis sulac ar<br />
aris gacxadebuli, ramdenadac ukve Cveulia da amdenad, bunebrivic.<br />
am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT niSandoblivia Tanamedrove<br />
eleqtronuli mediasaSualebebis miswrafeba, moaqcion Tavisi<br />
`moRvaweoba~ tradiciuli `realobis asaxvis~ diskursSi.<br />
mediasaSualebebis tradiciuli kvleva aseve ganixilavs<br />
mediaproduqtebs, rogorc garkveuli realobis an movlenis<br />
`cru~ da `damaxinjebul interpretacias~. es cneba gulisxmobs,<br />
rom arsebobs `WeSmariti~ an `ucvleli~ azri, romelic<br />
asocirdeba gare `realobasTan~ da romelsac mediateqsti unda<br />
Seudardes; maSin, rodesac mediareprezentaciebis Tanamedrove<br />
mkvlevarTaTvis Tavad gare, `realobis~ mniSvnelobaa<br />
konstruirebulia mediis mier.<br />
mediateqstebi ar aris realobis ubralod garegnuli<br />
warmodgenis gza. isini Tavad qmnian realobis mniSvnelobebs.<br />
is procesic, rac dRes qarTul eleqtronul mediasivrceSi<br />
mimdinareobs, sxva araferia, Tu ara brZola realobis<br />
mniSvnelobebisaTvis.<br />
mediareprezentaciebi ayalibeben pirovnebis mier<br />
cxovrebiseuli movlenebis aRqmas – maT Sexedulebebs sqesze,<br />
188 189
manana lekboraSvili<br />
klasze, rasaze, maT warmodgenebs qalaquri, gareubnebis, TuU<br />
soflis cxovrebis wesze da sxva; maT mrwamss, cxovrebiseul,<br />
politikur, Tu kulturul Rirebulebebs da a.S. es Sexedulebebi,<br />
ufro xSirad, zogadia da azrovnebaSi stereotipad yalibdeba. 4<br />
magaliTad, rom msaxiobebi qarafSutebi arian, rom yvela fineli<br />
– alkoholikia, qarTvelebi – niWierebi, magram zarmacebi.<br />
amrigad, Cven vwvdebiT realobas mxolod reprezentaciebis<br />
gavliT: teqstebis, metyvelebis, xatebis meSveobiT – ar arsebobs<br />
aragaSualebuli daSveba realobasTan. maSinac ki, roca Cven<br />
`sakuTari TvalebiT~ vuyurebT garemo sinamdviles,<br />
garkveulwilda vxedavT mxolod imas da mxolod ise, rogorc<br />
viciT, rom `unda~ davinaxoT. magram is, rom Cven SegviZlia<br />
realobis xedva mxolod reprezentaciebis gavliT, ar niSnavs,<br />
rom realobas saerTod ver vxedavT... realoba yovelTvis ufro<br />
farTo da ufro rTulia, vidre reprezentaciis nebismier<br />
sistemas SeuZlia Caswvdes mas. kacobrioba yovelTvis<br />
acnobierebda, rom es asea – reprezentacia verasdros ver<br />
`moicavs~ srul realobas, amitomacaa, rom kacobriobis istoria,<br />
am miznis misaRwevad, amden sxvadasxva da cvalebad gzas badebs.<br />
mTlianobaSi, kacobrioba amas acnobierebda, magram saWiroa,<br />
calkeulma individmac gaacnobieros. es erTaderTi gzaa, raTa<br />
win aRvudgeT masebiT manipulirebis kidev erTi iaraRis kidev<br />
ufro gaZlierebas; mxolod Semdgom gaZlierebas, vinaidan is<br />
ukve arsebobs da sakmaod nayofieradac gamoiyeneba.<br />
am mosazrebebidan gamomdinare, dasavleTSi, kolejebSi Tu<br />
universitetebSi farTodaa danergili mediareprezentaciebis<br />
saswavlo kursebi. albaT urigo ar iqneba, Tu am gamocdilebas<br />
Cvens ganaTlebis sistemaSic davnergavT.<br />
imis nacvlad, rom mediareprezentaciebi SeviswavloT, rogorc<br />
`realobis~ ubralo anarekli, Cven unda vaswavloT axalgazrdebs,<br />
rogor emsaxureba mediareprezentaciebi realobis `xelaxla<br />
warmodgenas~ („re-present“) anu, faqtobrivad, axali realobis Seqmnas.<br />
Cven unda vaswavloT axalgazrdebs im specifikuri gzebis<br />
identificireba, romliTac mediareprezentaciebi gamosaxulebas,<br />
xmas da musikas, interteqstualobas, enas da realobis<br />
konstruirebis teqnikas iyeneben. Semdegi safexuria, gamovumuSavoT<br />
media reprezentaciebi da maTi Seswavlis aqtualoba<br />
axalgazrdebs Cveva, gamoiyenon mediareprezentaciebis es<br />
specifikuri aspeqtebi mediateqstebis analizisas.<br />
Seswavla exmareba auditorias, daikavos kritikuli pozicia,<br />
gzebis amocnobis swavlisas, romlis meSveobiTac media aSualebs<br />
realobas, gansazRvravs samyaros aRqmis mimarTulebas. kritikuli<br />
konteqstis Seqmna exmareba individs gamoarkvios reprezentaciis<br />
safuZvelSi arsebuli RirebulebiTi Sefasebebi, daikavos maT<br />
mimarT aseve kritikuli pozicia – iRebs is am Rirebulebebs<br />
Tu uaryofs.<br />
es daexmareba, axalgazrdas, gaerkves ara marto mis irgvliv<br />
arsebuli kulturuli modelebis mravalferovnebaSi, aramed<br />
am mravalferovnebaSi adgilis povnas, TviTidenturobis<br />
gamomuSavebas gauadvilebs. es ki, saboloo jamSi, socialur<br />
praqtikasac gansazRvravs.<br />
magaliTad, e. w. `realuri~ satelevizio Souebi<br />
telekompaniis miznebisda Sesabamisad gansazRvraven, televiziaSi<br />
qcevis ra formas Tvlian sasurvelad SerCevis, montaJis,<br />
gamosaxulebis meSveobiT. rogorc wesi, es garegnuli efeqtebiT<br />
da socialuri epataJiT gamorCeuli, sensaciisken, skandalisken<br />
gadaxrili formebia. amis Sedegad ki auditoriamac SeiZleba<br />
CaTvalos, rom programis monawileTa saqcieli jdeba `normaSi~<br />
– normaluria im pirobebSi, rogorSic televizia axdens<br />
`realobis~ reprezentirebas.<br />
dRes, rodesac informaciis moZalebisgan Tavdacva erT-erT<br />
yvelaze aqtualur problemad iqca da, SeiZleba iTqvas, TiTqmis<br />
sasicocxlo aucilebloba gaxda, reprezentaciebis Seswavla<br />
individis Tavdacvis erT-erT qmediT iaraRad SeiZleba ganvixiloT.<br />
zogi axerxebs Sinagani resursebis xarjze (ganaTleba, zogadi<br />
kultura, refleqsiisken midrekileba) es iaraRi Tavad<br />
`aRmoaCinos~ da moqmedebaSi moiyvanos, magram misi, masobriv<br />
iaraRad qcevisTvis, aucilebelia Zalisxmeva garedan.<br />
1. B. Moon Literary terms: a Practical Glossary, Cottesloe, 2001;<br />
2. Stuart Hall Cultural Representations and Signifying Practice, London, 1997;<br />
3. Daniel Chandler. Semiotics for beginners - http://www.aber.ac.uk/<br />
media/Documents/S4B/semiotic.html;<br />
4. Philip Rayner Peter Wall Stephen Kruger Media Studies London, 2001, p.63-65.<br />
190 191
dinara maRlakeliZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
mecnier-TanamSromeli<br />
XX saukunis 90-iani wlebis kinoavangardi<br />
cifruli teqnologiebis ganviTarebam da am teqnologiiT<br />
gamowveulma kinematografis demokratizaciis procesma XX<br />
saukunis 90-iani wlebis Crdiloevropul kinematografSi axali<br />
kinomimdinareobis dogma 95 Camoyalibeba ganapiroba.<br />
1995 wlis 13 marts danielma kinoreJisorebma: lars fon<br />
trirma, tomas vinterbergma, soren krag-iakobsenma da kristian<br />
levringma Seqmnes manifesti saxelwodebiT: dogma 95. 1<br />
ramdenime dRis Semdeg maT parizis kinoTeatr odeonSi<br />
kinematografis 100 wlisTavisadmi miZRvnil konferenciaze<br />
mewamul wiTel qaRaldze dabeWdili manifestis teqsti sazeimo<br />
viTarebaSi gaacnes kolegebs.<br />
kopenhagenel kinematografistTa provokaciuli da<br />
ironianarevi _ erTi mxriv, teqnikuri, cifruli sensaciebis,<br />
holivudis kinoindustriis da, mere mxriv, evropuli saavtoro<br />
kinos, rogorc individualuri gemovnebis gamomxatveli<br />
kinematografis winaamRdeg mimarTuli manifesti, kinematografist<br />
kolegaTa mier Tavdapirvelad Tanamedrove kinos krizisisadmi<br />
mimarTul ironiul komentarad iqna aRqmuli.<br />
magaliTad, klod Sabroli manifestis avtorTa misamarTiT<br />
ironiulad ambobda, rom isini male wverosnebis gamoCenasac ki<br />
akrZalaven filmebSi. 2<br />
dogma 95 _ manifestis avtorTa mixedviT _ kinematografis<br />
gadarCenis aqcias warmoadgens. 3<br />
maTi formulirebiT Tanamedrove teqnologiurma procesebma<br />
kinematografi axali, avangarduli kinomimdinareobis Seqmnis<br />
aucileblobis winaSe daayena.<br />
fon tririsa da vintenbergis ganmartebiT: dogma 95<br />
kinematografis iluziebidan, krizisidan gamoyvanis mcdelobasa<br />
da TavSekavebulobis aqciias warmoadgens. manifestis avtorebi<br />
Tvlian, rom teqnikuri demokratizaciis epoqis kinematografi<br />
aRar unda iyos individualuri, rom igi sabolood unda<br />
gaTavisufldes saavtoro kinos iluziebisagan.<br />
dogma 95 kinematografiuli saZmos reJosorTa mier<br />
dawesebuli TavSekavebulobis normebis mixedviT:<br />
filmebis gadaReba mxolod filmis siuJetisaTvis saWiro<br />
gadasaReb moedanze unda moxdes;<br />
xma gamosaxulebasTan erTad unda iqmnebodes, ar SeiZleba<br />
filmis gadaRebis Semdgom gaxmovaneba;<br />
musika filmSi ar unda iqnas gamoyenebuli, SeiZleba mxolod<br />
im musikis gamoyeneba, romelic uSualod gadasaReb moedanze<br />
Seiqmneba;<br />
nebadarTulia mxolod xelis kameris gamoyeneba;<br />
ar SeiZleba xelovnuri ganaTebis gamoyeneba;<br />
filmi aucileblad unda iyos feradi;<br />
akrZalulia filtris gamoyeneba;<br />
aseve akrZalulia iaraRisa da Zaladobis Cveneba filmSi,<br />
mkvlelobis scenebi;<br />
dauSvebelia geografiuli da droiTi gaucxoebis efeqtebis<br />
gamoyeneba;<br />
miuRebelia Janruli kinematografi;<br />
dasaSvebia mxolod akademiuri 35 mm. formati.<br />
danieli kinoreJisorebis winaamRdeg mimarTuli<br />
TavSekavebulobis manifesti - Mainstrram – kino, _ romelic<br />
filmis Seqmnis process garkveul wesebsa da SezRudvebs<br />
uqvemdebarebs, miuxedavad manifestis provokaciuli, ironianarevi<br />
suliskveTebisa, kinos istoriis didi avangardistebis, sergei<br />
eizenStainisa Tu lev kuleSovis eqspresiulobas exmianeba da<br />
am niSniT kinematografis axali vizualuri enis Seqmnis<br />
mcdelobas warmoadgens. 4<br />
dogma 95 saZmos reJisorebis mier Seqmnili manifestiT,<br />
saZmos wevrebi, kinos istoriaSi manamde arsebuli avangarduli<br />
moZraobebis msgavsad, kinoSi arsebuli krizisis dasaZlevad,<br />
sakuTar esTetikur strategias aviTareben.<br />
isini TavianT kritikas, erTi mxriv, holivuduri<br />
kinoindustriis, rogorc iluziebis kinematografis, xolo, meore<br />
192 193
dinara maRlakeliZe<br />
mxriv, evropuli saavtoro kinos, rogorc individualuri<br />
gemovnebis gamomxatveli kinos winaamRdeg mimarTaven.<br />
am TvalsazrisiT dogma 95 SesaZlebelia, swored meore<br />
msoflio omis Sedgomi kinos istoriiis cnobili avangarduli<br />
mimdinareobebis _ italiuri neorealizmis, franguli axali<br />
talRisa Tu amerikuli Direkt Cinema-s diskurSi iqnas<br />
ganxiluli.<br />
msgavsad zemoT dasaxelebuli avangarduli mimarTulebebis<br />
warmomadgenlebisa, dogma 95 manifestis avtorebic uars amboben<br />
konvenciuri kinos esTetikaze da kinematografis ganaxlebis<br />
sakuTar strategias gvTavazoben. strategias, romelic maTi<br />
formulirebiT kinematografis iluziebisagan gaTavisuflebaSi<br />
unda gamoixatos.<br />
dogma 95 -is mier dawesebuli e. w. kinematografiuli<br />
purizmi, Tavis Sekaveba, uaris Tqma aprobirebul kinematografiul<br />
SesaZleblobebze, manifestis avtorTa azriT, kinos zedapiruli<br />
aqcionizmisagan ganTavisuflebis aucilebeli winapiroba unda<br />
gaxdes.<br />
dogma 95-is avtorTa TvalsazrisiT, cifruli teqnologiebis<br />
epoqis kinematografSi namdvil emociebs iluziebi cvlian.<br />
holividur iluziur kinematografs saZmos wevrebi, upirvel<br />
yovlisa, dogma filmebis TvalSisacemi autenturobiT<br />
upirispirdebian, riTac isini neorializmisa da Direkt Cinema-s,<br />
Tu jon kasavetasis anti-holivodur tradicias exmianebian.<br />
saZmos wevrebis mier dawesebuli norma #7, romelic filmSi<br />
geografiuli da droiTi gaucxoebis efeqtebis gamoyenebas<br />
krZalavs, axlosaa im esTetikur mrwamsTan, romlebic<br />
kinamatografs Tavis droze neorialisturi mimdinareobis<br />
warmomadgenlebma wamouyenes: filmma awmyo unda asaxos.<br />
dRevandeloba, dRevandeloba, ai, ra sWirdeba kinos (Cezare<br />
Zavatini, fiqrebi kinoze, 1972). 5<br />
Direkt Cinema-s reJisorTa msgavsad, romlTa filmebSi xelis<br />
kamera konceptualur datvirTvas atarebda, dogmas saZmos<br />
reJisorTa filmebSic mousvenari, moqanave xelis kamera<br />
gansakuTrebul esTetikur, stilistur datvirTvas iZens da<br />
filmis dramaturgiis Semadgeneli nawili xdeba.<br />
XX saukunis 90-iani wlebis kinoavangardi<br />
dog m a 9 5 -i s avtorTa formulireb iT: kamer am<br />
SeZlebisdagvarad obieqturad unda asaxos sinamdvile. 6<br />
dogma 95 esTetikuri strategia _ pretenzia autenturobaze,<br />
xelis kameris gamoyeneba, originalur, filmis siuJetisaTvis<br />
saWiro gadasaReb moednebze muSaoba, xmis gadaRebis procesSi<br />
sinqronizireba, uaris Tqma xelovnur ganaTebaze _ garkveuli<br />
paralelebis gavlebis saSualebas iZleva mimdinareobis, kinos<br />
istoriis winamorbed avangardul mimdinareobebTan mimarTebaSi.<br />
niSandoblivia is faqtic, dogma 95-is saZmos wevrebis<br />
filmebSi kameris moZraoba dramaturgiuli Txrobis funqcias<br />
iZens da mayureblis iluziisagan gaTavisuflebas, realobis<br />
asaxvas emsaxureba.<br />
kamer a ZiriTa dad msaxi obis gamometyvelebazea<br />
koncentrirebuli. msaxiobTa TamaSs, maT gamometyvelebas, maT<br />
mier emociebis zustad gadmocemas dogma 95 reJisorTa filmur<br />
TxrobaSi gansakuTrebuli adgili eniWeba. amasTan msaxiobis<br />
TamaSis manera dogma filmebSi spontanuri da Tavisufalia.<br />
SeiZleba iTqvas, rom mimdinareobis reJisorebi swored am<br />
stilisturi Taviseburebis gamo amboben uars dekoraciebisa<br />
da rekvizitebis gamoyenebaze TavianT filmebSi, radgan maT<br />
filmebSi mTavari aqcenti swored kameris mier dafiqsirebul<br />
msaxiobis TamaSze keTdeba.<br />
aseve gansakuTrebuli yuradReba dogma 95-is filmebSi<br />
filmis montaJs eTmoba. filmebis montaJi umetesad uCveulo,<br />
arakonvenciuria da momxdaris dramatizirebisa da dinamizirebis<br />
funqcias emsaxureba.<br />
arakonvenciuri da eqsperinementulia dogma filmebis<br />
Tematikac: ojaxi da individebi masTan mimarTebaSi, ojaxi da<br />
tabu, danaSauli da seqsi, sasiyvarulo istoriebi, fsiqikuri<br />
anomaliebi.<br />
dogma 95-is saZmos filmebSi aqcenti Tanemedroveobaze<br />
keTdeba, isini mayurebels Tanamedrove burJuaziuli ojaxis,<br />
burJuaziuli yofis tabuizirebul, maSokirebel saidumloebebze<br />
mouTxroben, yvebian adamianTa eqsistencialur problemebze,<br />
siyvarulis maZiebeli Cveulebrivi adamianebis istoriebze.<br />
194 195
dinara maRlakeliZe<br />
XX saukunis 90-iani wlebis kinoavangardi<br />
Ainsteam-Kino-ze uaris TqmiT, dogma 95 saZmos reJisorTa<br />
filmebi, miuxedavad maTi kritikuli damokidebulebisa<br />
individualur, saavtoro kinematografTan, swored evropuli<br />
saavtoro kinos realistur tradiciebs agrZeleben im azriT,<br />
rom maT filmebSi reJisoris gemovneba mTlianad filmebis<br />
dramaturgiul sxeuls, dramaturgiul Txrobas, gmirTa xasiaTebsa<br />
da situaciebis realobas eqvemdebareba.<br />
manifestis avtorebi ara marto kinematografis istoriis<br />
cnobili avangarduli kinomimdinareobebis zegavlenas amJRavneben,<br />
aramed iseTi Teoretikosebisasac, rogorebic arian: zigfrid<br />
krakaueri, andre bazini da bertold brexti.<br />
mag.: zigfrid krakaueris realuri cxovrebis dinebis 7<br />
kinematografiul asaxvas isini did yuradRebas uTmoben.<br />
gacnobierebulad amboben uars Tanamedrove kinos teqnikur<br />
SesaZleblobebze da filmur TxrobaSi aqcents detalebze<br />
akeTeben, im mizniT, rom mayurebelSi maqsimaluri realobis,<br />
autenturobis SegrZneba gamoiwvion.<br />
amasTanave Zalze mniSvnelovania is garemoebac, rom danieli<br />
reJisorebis dogma 95-is sertifikatiT Seqmnili filmebi cxadad<br />
avlenen daniuri, kerZod ki kopenhagenuri, kinoskolis tradiciebs.<br />
lars fon triri da tomas vinterbergi kopenhagenis kinoskolaSi<br />
mogens rukovis studentebi iyvnen, misi kinematografiuli<br />
xelweris zegavlena danieli reJisorebis dogma filmebze<br />
aSkarad TvalSisacemia.<br />
dogma 95-is manifestis avtorebma, mimdinareoba ramdenjerme<br />
gamoacxades mkvdrad. 2002 wels maT gauqmebulad cnes dogma<br />
95-is samdivnoc. miuxedavad amisa, manifestis avtorTa mier<br />
dadgenili esTetikuri normebis mixedviT Tanamedrove msoflio<br />
kinoSi ocdaTxuTmeti (35) oficialuri da as samocze (160)<br />
meti araoficialuri dogma filmia Seqmnili.<br />
manifestis arsebobis 10 wlis Tavze, 2005 wels, dogma 95-<br />
is samdivnom kidev erTi gamosamSvidobebeli dogma manifesti<br />
gamoaqveyna, romlis mixedviTac mimdinareobis serTifikati<br />
misawvdomi gaxda nebismieri msurvelisaTvis.<br />
dogma 95 manifestis avtorebma: lars fon trirma, tomas<br />
vinterbergma, soren krag-iakobsenma da kristian levringma maT<br />
mier dadgenili normebis mixedviT mxolod TiTo filmi Seqmnes.<br />
tomas vintenbergma _ Festen (Dogma # 1) 1998 wels, lars<br />
fon trirma Idioterne (Dogma #2) 1998 wels, soren kragiakobsenma<br />
Mifunes Sidste Sang (Dogma # 3) 1998 wels da<br />
kristiam levringma The King is Alive (Dogma # 4) - 2000 wels.<br />
1999 wels Seiqmna frangi msaxiobis Jan-mark baris sadebiuto<br />
filmi Lovers (Dogma # 5) da amerikeli harmoni korinis Julien<br />
Donkey-Boy (Dogma # 6).<br />
dogma 95-is saZmos reJisorTa filmebis vizualuri ena<br />
reklamis, videoxelovnebisa da politikuri plakatis esTetikur<br />
praqtikas efuZneba.<br />
saZmos reJisorTa TvalsazrisiT, Tanamedrove teqnologiebma<br />
kinematografis multimediuroba axal ganzomilebaSi Seiyvana<br />
da misi demokratizaciis process Seuwyo xeli, Tanamedrove<br />
teqnologiebis pirobebi nebismier msurvels aZlevs filmis<br />
gadaRebis SesaZleblobas.<br />
kinematografi tradiciulad yvelaze Zvirad Rirebuli<br />
mediumia, dogma 95-is saZmos wevrebi SezRuduli teqnikuri<br />
SesaZleblobis pirobebSic inarCuneben optimizms da<br />
kinematografis gadarCenis axlebur, sakuTar strategias<br />
imuSaveben, romelSic mTavari aqcenti kinematografistis<br />
kreatiulobaze keTdeba.<br />
dogma 95-is serTificirebuli filmebi ar xasiaTdebian<br />
erTiani stiliT, TematikiTa da vizualuri esTetikiT. reJisorebi<br />
xSirad arRveven manifestiT dawesebuli TavSekavebulobis<br />
normebs.<br />
mimdinareobis reJisorTagan mxolod erTeulebi qmnian<br />
filmebs manifestis normaTa mixedviT: maT Soris _ espaneli<br />
xuan pinzasi, danielebi lone Serfigi, nataSa artusi da<br />
suzane biri da amerikeli laif tildeni.<br />
Tumca, Cveni azriT, dogma 95-is xelweriT Seqmnili yvela<br />
filmis saerTo maxasiaTeblad mainc am filmebis naratiuli<br />
autenturoba unda CaiTvalos.<br />
dogma 95-is reJisorTa ironiuli manifesti reJisorTagan<br />
filmis gadaRebis tradiciuli, aprobirebuli meTodebisagan<br />
TavSekavebas moiTxovs. Tumca, Tavis mxriv, igi Tavad awesebs<br />
garkveuli TamaSis wesebs, romelTa darRveva mTlianad am Tu<br />
im kinematografistis gemovnebaze, kreatiulobasa da<br />
temperamentzea damokidebuli.<br />
196 197
dinara maRlakeliZe<br />
miuxedavad mimdinareobis aSkara ironianarevi, provokaciuli<br />
xasiaTisa, dogma 95-ma Tanamedrove msoflio kinematografis<br />
vizualur da naratiul enaze seriozuli zegavlena moaxdina.<br />
dogma filmebis minimalistur esTetikisTan siaxloves<br />
amJRavnebs cnobili fineli reJisoris aki kaurismakis 1999<br />
wels tragikul sasiyvarulo istoriaze Seqmnili filmi, Juha.<br />
aseve cxadia dogma filmebis esTetikuri strategiis<br />
zegavlena florideli studentebis 1999 wels gadaRebul<br />
filmze Blair Witch Projeckt. 8 mm. video da 16 mm. kameriT<br />
gadaRebulma filmma profesionali msaxiobebis gareSe kinos<br />
samyarosaTvis sruliad ucnob axalgazrda damwyeb reJisorebs<br />
uzarmazari warmateba da 200 milioniani finansuri mogeba<br />
moutana.<br />
filmi kinoskolis sami studentis mistikur mogzaurobaze<br />
mogviTxrobs merilandis tyeSi, sadac isini merilandeli<br />
jadoqris ambis gadasaRebad gaemgzavrnen, Tumca iqidan dabruneba<br />
veRar moaxerxes. filmis avtorebi amtkiceben, rom maTi filmi<br />
swored dakarguli studentebis mier gadaRebuli autenturi<br />
masaliTaa Seqmnili.<br />
90-iani wlebis dasasruls manifests msoflios sxvadasxva<br />
qveynis ocze meti reJisori oficialurad SeuerTda<br />
kinoreJisorebi amerikis SeerTebuli Statebidan, holandiidan,<br />
argentinidan, safrangeTidan, italiidan, Sveicariidan, iaponiidan,<br />
koreadan, espaneTidan.<br />
Tanamedrove kinos iseTi gavleniani reJisorebic ki,<br />
rogorebic, joel Sumaxeri da stiven soderbergi arian, Riad<br />
acxadeben sakuTar filmebze dogma 95-is zegavlenas.<br />
ufro metic, stiven soderbergi Tavis films Treffi ormoc<br />
milionian dogma films uwodebs, xolo saavtoro kinos cnobili<br />
kinoreJisori, germaneli vim vendersi dogma 96-is Sesaxeb<br />
ambobs, rom es mimdinareoba XX saukunis dasasrulis evropuli<br />
kinos istoriis yvelaze ufro mniSvnelovan movlenas<br />
warmoadgens.<br />
XX saukunis 90-iani wlebis kinoavangardi<br />
3. Dogma 95 –Manifest - Online : www. dogma 95. dk;<br />
4. Andres Sudmann – Dogma 95 . Interviews, Hannover 2001, S.<br />
151- 185;<br />
5. Cesare Zavattini – Einige Gedanken zum Film In: Theorie zum<br />
Film, Frankfurt a. M. 1972, S. 202- 220;<br />
6. Dogma 95 –Manifest, Kopenhagen, 13 March, 1995;<br />
7. Siegfried Krakauer, Theorie des Films, Frankfurt a. M. 1964.<br />
gamoyenebuli literatura:P<br />
Andre Bazin, Was ist Kino?Bausteine zum Theorie des Films, Koeln<br />
1975;<br />
Monika Beyerle, Authentisierungsstrategien im Dokumentarfilm, Das<br />
amerikanische Direkt Cinema, Frankfurt a.M. 1997;<br />
Carmine Chiellino, der neorialistische Film, Text und Kritik 1979;<br />
Thomas Elsaesser, Cinema Futures, Convergence, Divergence,<br />
Differenz, Amsterdam 1998;<br />
Dogma 95 – Manifest www. dogma 95.com;<br />
Film Dienst 2005 www.film-dienst.de;<br />
Siegfried Krakauer, Theorie des Films, Frankfurt a. M. 1964;<br />
Georg Seessler, Aufbruch in der Sackgasse, die Daenischen Dogma-<br />
Filme, in : Die Zeit, Nr. 28, 1999;<br />
Andrias Sudmann, Dogma 95, Hannover 2001;<br />
Andrew Tudor, Filmtheorien, Frankfurt a. M. 1977;<br />
Cesare Zawattani, Einige Gedanken zum Film, Theorie des Kino,<br />
Frankfurt a. M. 1972;<br />
Peter Zander, Zeugen der Anklage, Berliner-Morgenpost 07. 01. 1999.<br />
1. Dogma 95 – Manifest, Copenhagen 13. Match 1995;<br />
2. Chaude Chabrol – Online Interview from Peter Zander 1999 ;<br />
198 199
Nnino mxeiZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
asocirebuli profesori<br />
deskri pcia Tu eqsplikacia<br />
`deskripcia-aRwerisa da eqsplikacia-axsnis mecnierul<br />
amocanaTa gamTlianebiT fsiqologias, marTlac, unikaluri<br />
roli ekisreba kulturologiur kvlevaTa speqtrSi. xelovnebis<br />
Teoriisagan gansxvavebiT, fsiqologia mimarTulia ara mxolod<br />
sakvlevi fenomenis aRwerisken, misi stilisturi, mecnieruli,<br />
struqturuli Tu istoriuli maxasiaTeblebis Seswavlisken,<br />
aramed aseve fsiqo-socialuri (zogadkulturuli, istoriuli<br />
Tu eTnikuri) determinantebis (mizezebis, motivebis, stimulebis<br />
da impulsebis) kvleviskenac. Ffsiqologiis amocanas Seadgens<br />
ara mxolod aRweriTi _ rogor?Aaramed aseve axsniTi _ ratom?<br />
problemebis gaazreba da mizez-Sedegobrivi mimarTebis moZieba.~ 1<br />
dameTanxmebiT, rom garkveulwilad igive funqcia<br />
kinematografsac SeTvisebuli aqvs. qarTuli kino bolo oci<br />
welia, umetes SemTxvevaSi, mxolod aRwers, magram, samwuxarod,<br />
jerjerobiT ver xsnis Tanamedrove sazogadoebaSi mimdinare<br />
procesebs.<br />
gasuli saukunis 90-ian wlebSi bevrma qarTvelma datova<br />
samSoblo. zogi nebiT, zogic ki iZulebiT moxvda emigraciaSi.<br />
ra daxvdaT dito cincaZis `xelmocaruli mkvlelebis,~ gela<br />
babluanis `13~-is, levan Rlontis `xaxvis cremlebis~ da daviT<br />
kandelakis `erika erT oTaxSi~ filmebis gmirebs?<br />
`xelmocaruli mkvlelebis~ personaJebs Soris erT-erTi<br />
qarTvelia, igi araprofesionalma laSa baqraZem ganasaxiera.<br />
SemTxveviTi araa, rom reJisori am problemiT dainteresda da<br />
mTavari gmiris rolis Sesruleba ucxoeTSi, kerZod, germaniaSi,<br />
didi xnis ganmavlobaSi mcxovreb adamians miando. U<br />
uwin qarTveli emigrantebi TiTze CamosaTvlelebi iyvnen<br />
da maT saxelebs TiTqmis yvela icnobda, maTze mowiwebiT da<br />
siyvaruliT saubrobdnen. isini xom emigraciaSi revolucias<br />
gaeqcnen. dro Seicvala, mravali ram moxda da bevrma qarTvelma,<br />
sxvebis msgavsad, adgilis Zebna dasavleTSi daiwyo.<br />
dito cincaZis filmSi germaniis erT-erT patara qalaqSi<br />
msoflios sxvadasxva kuTxis emigrantebi Sekrebilan. Ddito<br />
cincaZe kargad grZnobs garemos, situacias, emigrirebuli<br />
adamianebis guneba-ganwyobas. serbi branko, qarTveli merabi,<br />
iugoslaveli gogona, vietnameli meZavi da misi senegaleli<br />
megobari siyvarulSi eZeben megobrobas, xolo megobrobaSi _<br />
siyvaruls. advilad pouloben erTmaneTs, radgan ucxo samyaroSi<br />
Tavis marto gatana Znelia.<br />
branko da merabi daqiravebuli, iaffasiani mkvlelebi arian.<br />
maqsimalurad cdiloben gaWimon mkvlelobis procedura, aTasgvar<br />
mizezs igoneben, rom dakveTa sisruleSi ar moiyvanon.<br />
gauTaveblad svamen. smis dros merabs samSoblos nostalgiac<br />
eZaleba.<br />
yvela Taviseburad cdilobs maTTvis ucxo samyaroSi adgilis<br />
damkvidrebas, umeteswilad, es meZaveobiT an SekveTili<br />
mkvlelobiT xdeba, mxolod senegalelia mowadinebuli,<br />
avstraliaSi `tkbili cxovreba~ sakuTari filtvis gayidviT<br />
moiwyos.<br />
filmis atmosfero mZimea da damTrgunveli, adamianebi _<br />
miusafarni. maT ukan dasaxevi gzac moWrili aqvT. merabsac<br />
samSobloSi yofnas aq, am gaurkvevel situaciaSi, yofna urCevnia,<br />
Tumca es misi nebayoflobiTi arCevani ar aris. igi samSobloSi<br />
Seqmnil garemoebebs gamoeqca. saqarTvelo daqucmacda, mravali<br />
Wir-varami gamoiara, bevri faseuloba Tavidan gadafasda. aq,<br />
emigraciaSi, maTi cxovreba gausaZlisia, isini mitovebuli arian,<br />
magram es maTi arCevania.<br />
filmis gmirebma `zRvars~ gadaabijes, emigraciis Sesaxeb<br />
kanonis me-15 paragrafis mixedviT, aralegalurad myofT<br />
ganaTlebisa da samsaxurSi miRebaze uars eubnebian. swored<br />
amitom, aralegalurad, isini mxolod meZaveobisTvis, daqiravebuli<br />
mkvlelobisTvis arian ganwirulni.<br />
gela babluans filmSi `13~ CvenTvis ucnob garemoSi<br />
SevyavarT da modunebis, moSvebis uflebas ar gvaZlevs. moqmedebis<br />
adgili: safrangeTi - qarTvelebis mudmivi emigraciis saocnebo<br />
qveyana; ferebi: ruxi da Sav-TeTri; ambavi: Semzaravi.<br />
filmis gmiri SemTxveviT sxvisi TamaSis monawile gaxdeba.<br />
iRbliani nomeri cametia, TamaSis wesi _ daundobeli. aq<br />
200 201
nino mxeiZe<br />
deskripcia Tu eqsplikacia<br />
moxvedrils ukan daxevis, gaqcevis Sansi ara gaqvs. cameti<br />
moTamaSe da mxolod erTi gamarjvebuli. cocxal adamianebze<br />
fsonebs Camodian, es arc doRia da arc cekvis maraToni (rogorc<br />
filmSi `qancgawyvetil cxenebs xom xocaven?~), es `rusuli<br />
ruletkaa~. moTamaSeebi _ narkomanebi, loTebi, emigrantebi _<br />
ganwiruli adamianebi.<br />
Tavidan filmis gmirs gaqceva unda, magram iZulebulia<br />
TamaSis wesebs daemorCilos da saSineli maraToni bolomde<br />
ganvlos. gamarjvebis Sansi ki nel-nela klebulobs. erTi<br />
tyvia, ori, sami, oTxi gasrola da ori mokluli adamiani...<br />
jildo didi mogebaa. moTamaSeebs Soris erTi ucnauri wyvilia.<br />
ori Zma. erT-erTi iRupeba, mas swored filmis gmiri klavs.<br />
erTi dRe da mTeli cxovreba. am TamaSSi gamarjvebuli mxolod<br />
mepatronea. moTamaSe ganwirulia.<br />
filmis dasawyisSi erTxel jojoxeTgamovlili moTamaSe<br />
kvlav iq dabrunebas `kaifSi~ gaparvas amjobinebs. TiTqos<br />
yvelaferi kargad ewyoba, gmiri Tavs aRwevs jojoxeTs.<br />
policielebsac dauZvreba, fulis gagzavnasac axerxebs.<br />
ukanasknelad mSobliur, qarTul enaze Zmasac daelaparakeba da<br />
Sinisaken mimaval rTul gzas daadgeba. mas sadgurSi moklulis<br />
Zma aedevneba, ara imitom, rom Suri iZios (man xom Zma sasikvdilod<br />
Tavad gaswira), aramed mogebulisTvis fulis wasarTmevad. is<br />
matarebelSi klavs filmis gmirs da misi xelCanTiT garbis.<br />
ruxi peizaJi da gayinuli mzera, erTi TamaSis, cxovrebis<br />
tragikuli dasasruli. axlo xedebi, uCveulo rakursebi,<br />
ritmuli moZraoba. dramatuli, emociuri, plastikuri<br />
kinematografi. gela babluani cdilobs Cawvdes xilulis da<br />
uxilavis arsSi, kino xom ver itans sworxazovnebas, cxovrebasTan<br />
naturalistur miaxlovebas. babluani saocari daundoblobiT<br />
aCvenebs adamians sakuTar gadagvarebas da Tavzars scems mas.<br />
SeuZlebelia, Tvali moaSoro ekrans, erTi wamiT modunde.<br />
yovelgvari garegani efeqtebis gareSe reJisori axerxebs<br />
mayureblis `dabmas~ da gancdiliT SeZrwunebuls kvlav<br />
kinodarbazSi mibruneba gindeba.<br />
dito cincaZis da gela babluanis filmebis gmirebi<br />
gaucxoebul samyaroSi sakuTari Tavis gadarCenaze ar fiqroben.<br />
apaTiis, uimedobis mdgomareobidan ver gamodian. isini araferze<br />
daoben, aravis TanaugrZnoben, indeferentulebi arian. maT Soris<br />
verc siyvaruls, verc siZulvils ver vxedavT, mZafri emociebi<br />
maTTvis ucxoa. maT warTmeuli aqvT inciativa da moqmedebis unari.<br />
filmis gzaacdenili, gaucxoebuli, gadagvarebuli gmirebi<br />
Sinapatimrobidan Tavisuflebisken miiswrafvian, magram kvlav<br />
SinapatimrobaSi brundebian. maTTvis saocnebo samyaro tragikuli<br />
aRsasrulis adgilad iqceva. isini SeTxzul samyaroSi cxovroben<br />
SeTxzuli samyaro ki STambeWdavi imitomaa, rom realurs Zalzed hgavs.<br />
daviT kandelakis filmis `amerika erT oTaxSi~ gmiri koka<br />
gegeWkori ki realuri pirovnebaa, masze Seqmnili dokumenturi<br />
filmi sastik realobaSi gvabrunebs.<br />
koka gegeWkorisTvis saocnebo, Tavisuflebis, demokratiis<br />
qveyana, romelic TbilisSi misTvis radio `amerikis xmasTan~<br />
asocirdeboda, niu-orkSi moxvedrisTanave, kvlav erT oTaxSi<br />
moqceul samyarod iqca, oRond amjerad es oTaxi realuri<br />
sakania. Tavisuflebisaken swrafva, uxeS realobas, daundobel<br />
kanons, biurokratias, usamarTlobas Seejaxa da samSoblodan<br />
gaqceuli adamiani samudamo patimrobis marwuxebSi moeqca.<br />
rogorc filmidan vigebT, koka gegeWkori saqarTveloSi<br />
Seqmnil situacias gaeqca, man airida `mxedrionis~ rigebSi<br />
yofniT gamowveuli represiebi da daWera, SeiZleba iTqvas,<br />
fizikur ganadgurebasac gadaurCa da amerikaSi Casuli<br />
gaugebrobis msxverpli gaxda.<br />
patimars sinanuli, monaniebis saocari grZnoba aqvs. warsulis<br />
gaxsenebisas Tavis mimarT daundobelia, maqsimalurad gaxsnili<br />
da gulaxdili. warmosaxviTi samudamo Tavisufleba mas samudamo<br />
patimrobad eqca. Sekruli wris garRveva Znelia.<br />
mxatvruli da dokumenturi filmebis gmirebi ganwiruli<br />
arian, uimedoba maTi cxovrebis megzuria. moCvenebiTi Tavisufleba<br />
filmis gmirebisaTvis `monobaze~ uaresi aRmoCnda. reJisorebi<br />
deskripciasTan erTad movlenebis arsSi Cawvdomasac cdiloben,<br />
mayurebels fiqrisa da gansjisaken mouwodeben.<br />
levan Rlontis dokumentur filmSi `xaxvis cremlebi~,<br />
Cvens Tvalwin realuri adamianis, musikosis cxovreba iSleba.<br />
filmis gmiris cxovreba TiTqos erTferovania, momabezrebeli,<br />
magram amave dros _ savse SemoqmedebiTi impulsiT. igi musikosia.<br />
misi dRe saaTobrivad gawerili. sakuTari TavisTvis cota<br />
202 203
nino mxeiZe<br />
dro rCeba, magram saqarTveloSi umusikod, usaqmod yofnas<br />
germaniaSi yoveldRiur rutinul yofaSi CaZirva jobia.<br />
xaxvis WriT gamowveuli cremlebi, ra Tqma unda, samSoblodan<br />
Sors gadaxvewili adamianis xvedria.<br />
`nostalgia”, `msxverplSewirva~ andrei tarkovskis mier<br />
emigraciaSi gadaRebuli filmebis saTaurebia. fuZesa da fesvebs<br />
iZulebiT mowyvetili adamianebi, Tavisufal samyaroSi, warsuli<br />
mogonebebis tyveobaSi rCebian. maTi yofa gausaZlisia, adaptacia<br />
rTuli, momavali ki, bundovani.<br />
1. r. mircxulava, xelovnebis fsiqologia, gamomc. `kentavri~, 2007, gv.7<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
r. mircxulava, xelovnebis fsiqologia, gamomc. `kentavri~, 2007<br />
mocemul filmebze ixileT 2006-2007 ww.-Si periodul presaSi<br />
(`rezonansi~, `24 saaTi~, `cxeli Sokoladi~) gamoqveynebuli l.<br />
oCiauris, n. kakabaZis, s. kikaliSvilis recenziebi.<br />
eTer okujava,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
sruli profesori<br />
`ganaxlebis~ xana qarTul kinoSi<br />
XX saukunis 60-iani wlebi politikur, socialur da<br />
kulturul sferoSi cvlilebebis aTwleulia. cnobilia, rom<br />
am, e.w. `daTbobis~, periodSi axalgazrda Taobis qarTvelma<br />
kinematografistebma (maTze odnav ufrosi Tengiz abulaZis<br />
TaosnobiT) Tavisi esTetikuri Sexedulebebi ase Camoayalibes:<br />
uari eTqvas sinamdvilis yalb asaxvas, vaCvenoT mxolod<br />
simarTle da adamianis utyuari, WeSmariti saxe.<br />
mogexsenebaT, 50-iani wlebis saqarTvelos SemoqmedebiT<br />
cxovrebaSi arsebul, e. w. `lakirebis~ periodsa da<br />
ukonfliqtobis Teoriis moTxovnebis, fonze es gadawyvetileba<br />
socialisturi realizmis winaaRmdeg gamosvlas niSnavda, TviT<br />
fa q ti a r a m xolod S emoqmedeb i Ti , a r a m e d u kv e<br />
msoflmxedvelobiTi da politikuri aqti gaxldaT. bunebrivia,<br />
rom ideur-Tematur ganaxlebas gamomsaxveli saSualebebis<br />
inovaciebic mohyva, e. i. Sedga ideur-esTetikuri `ganaxleba~.<br />
sityva _ ganaxleba, romelic konkretulad, gasuli saukunis<br />
60-iani wlebis xsenebuli SemoqmedebiTi interesebis,<br />
gamomxatveli iyo, SemdgomSi, am periodis kinoprocesis Sefasebis<br />
gamomxatvel terminad damkvidrda.<br />
aRsaniSnavia, rom ganaxlebisaken ltolva ara mxolod qarTul<br />
kinoSia, aramed zogadad msoflio kinoxelovnebaSi, zogadad<br />
kulturul sivrceSi da amis dasturia araerTi araordinaruli<br />
moazrovnis individualuri xelweriT gamorCeuli Semoqmedeba.<br />
maT Soris, Jan-pol sartris, romelsac SvedeTis akademiam 1964<br />
wels nobelis premia mianiWa da romlis misaRebadac, rogorc<br />
viciT, igi ar wasula. sartrma uari martivad axsna: nebismier<br />
premirebas igi adamianis burJuaziuli elitisadmi mikuTvnebad<br />
miiCnevda, es ki ewinaaRmdegeboda mis warmodgenebs adamianis<br />
individualuri nebis, arCevnis Tavisuflebis gagebis Sesaxeb.<br />
204 205
eTer okujava<br />
`ganaxlebis~ xana<br />
qarTul kinoSi<br />
am garemoebas isic daemata, rom parizSi momxdari movlenebis<br />
Semdeg (vgulisxmob 1968 wels studentTa amboxebas, romelmac<br />
sartris cxovrebaze ganumeorebeli kvali datova; studentebis<br />
mitingebis fonze 63 wlis filosofosma ifiqra, rom dadga<br />
`burJuaziis diqtaturis~ damarcxebis dro, magram amboxebulebma<br />
xelisuflebis winaaRmdeg veraferi gaawyes _ de golis mTavrobam<br />
wesrigi droulad `aRadgina~). 1 sartrma maRal idealebze xeli<br />
sabolood Caiqnia.<br />
misi gancda arafriT gansxvavdeba dasavleTevropel<br />
kinoxelovanTa sulieri mdgomareobisgan. metic, ukve 1960-<br />
1966 wlebSi maT sakuTari ganwyoba mxatvrul nawarmoebebSi<br />
gamoTqves. amis ramdenime magaliTia: bresonis `sikvdilmisjili<br />
gaiqca~ (1956), romelic imave wels, kanis festivalze saukeTeso<br />
reJisurisTvis dajildovda, mogvianebiT ki franguli<br />
kinoakademiis premia miiRo; miqelanjelo antonionis trilogia<br />
`Tavgadasavali~ (1960), `Rame~ (1961), `dabneleba~ (1962);<br />
bergmanis `dumili~ (1962)). am filmebis magaliTze Cans, rom<br />
adamianis fsiqogancdis mimarT interesma filmis gmirebi sakuTar<br />
samyaroSi imdenad Caketa, rom kritikosebma saubari daiwyes<br />
`dedramatizaciaze~, `gaucxoebaze~... antonionis `gaucxoebis<br />
trilogiam~ win wamoswia, Tanamedrove sinamdvilidan amokiTxuli,<br />
adamianebs Soris urTierTobebis dakargvis Tema,<br />
arakomunikabelobis problema. xolo kidev ufro adre bresonis<br />
filmebidan naTlad gacxadda xelovanis mier movlenis<br />
siRrmiseuli xedvis da SemoqmedebiTi stilis asketizmis erToba,<br />
kinogamomxatveli saSualebebis simarTlisadmi maqsimaluri<br />
damorCileba, e. w. `wminda kinos~ erTguleba, rac sinamdvileSi<br />
amokiTxuli adamianis pirovnul simyareSi eWvs, nihilizmsa da<br />
uimedobas naTlad warmoaCenda. amave periodis filmebis<br />
safuZvelze, xazgasmiT aRvniSnav, kidev erT da, Cemi azriT,<br />
gansakuTrebiT RirsSesaniSnav movlenas. kerZod: naTelia, rom<br />
60-iani wlebis kinoxelovnebaSi iwyeba inteleqtualuri<br />
problemebis analizi da am mxriv is msoflio analitikuri<br />
samyaros avangardSia. SeiZleba iTqvas, rom kinoSi es procesebi<br />
ufro adre iwyeba, vidre maT kvlevis miznad (zemoT moxmobil<br />
xelovanT davumatebdi iseT reJisorebs, rogorcaa: felini, godari,<br />
viskonti, pazolini, bertoluCi, Zmebi tavianebi da sxv.)<br />
filosofia daisaxavda.<br />
rac Seexeba aRmosavleT evropas, iq 60-ian wlebSi<br />
kinoxelovanebi kidev ufro metad sulieri tragizmis (SeiZleba<br />
iTqvas, ufro amboxis _ ssr kavSiris politikuri zewolis<br />
fonze) pirobebSi arseboben da qmnian Sesabamisi ganwyobis<br />
xelovnebas. eqsperimentul maneraSi muSaoben poloneli<br />
kinoreJisorebi: anjei vaida, anjei munki, eJi kavaleroviCi da<br />
sxvebi. ungreTSi ki 1956 wlis ajanyebis CaxSobis Semdeg<br />
gansakuTrebiT mkafio aRmoCnda mikloS ianCos Semoqmedeba,<br />
romelic qmnis filmebs Zaladobaze, SemoqmedebiTad iazrebs<br />
istoriisa da Zalauflebis problemebs (filmebi: `uimedod~<br />
(1965), `wiTeli da TeTri~ (1967), `siCume da yvirili~ (1968)).<br />
`daTbobis~ periodma Sva roman polanskis, kSiStof zanusis,<br />
irJi mencelis, vera xitilovas da miloS formanis Semoqmedeba.<br />
magram, sainteresoa, rom SemoqmedebiTi `dabadebis~ Semdeg<br />
samSobloSi, arc erTi maTgani ar darCenila. maTgan zogi<br />
britaneTSi, umetesoba ki, aSS-Si gadaixizna.<br />
rogorc dasawyisSi aRvniSne, rodesac Cven dasavleTsa da<br />
60-ian wlebze vsaubrobT, viTvaliswinebT, rom esaa politikur,<br />
socialur da kulturul sferoSi cvlilebebis aTwleuli.<br />
cxadia, yvela qveyanaSi am gardaqmnebs Tavisi konkretuli<br />
motivacia hqonda, magram, farTo gagebiT da msoflSegrZnebiT,<br />
yvelaferi erTad im didmniSvnelovani procesis nawilia, ramac<br />
adamianis mier samyaros axleburi aRqma gamoiwvia. kerZod,<br />
erT-erTi ZiriTadi muxti iyo `okultizmis~ afeTqeba (mirCa<br />
eliades terminologiiT), anu, ezoTeruli revolucia.<br />
marTalia, okultizmis namdvili afeTqeba ocdaaTi wlis<br />
win moxda (mxedvelobaSi maqvs iungis Sromebi), magram saqme<br />
isaa, rom Tu XX saukunis 20-30-iani wlebSi xsenebuli moZraoba<br />
inteleqtualuri SemoqmedebiTi elitis safiqrali iyo, 60-ian<br />
wlebSi am ideebma masebi gaitaca da namdvil revoluciad<br />
mogvevlina, amasTan, masStabi gafarTovda. SegaxsenebT konkretul<br />
da cnobil faqtebs: 30-ian wlebSi iungma icoda sami ezoTeriuli<br />
seqta: ori - germaniaSi da erTi – safrangeTSi. 70-ian wlebSi<br />
mirCa eliade wers ukve aseulobiT wresa da seqtaze. amave<br />
periodSi, iseT mkacri reJimis saxelmwifoSic ki, rogoric<br />
espaneTia (vgulisxmob frankos reJims), viTareba icvleba.<br />
206 207
eTer okujava<br />
`ganaxlebis~ xana<br />
qarTul kinoSi<br />
sul cota xnis win iq akrZaluli iyo socialur da<br />
seqsualur realiebze filmebis gadaReba da Cveneba. 1959 wels<br />
ki franko erTgvar `daTbobis~ periods iwyebs. espaneTis<br />
kinobazari aSS-is da evropis kinosTvis ixsneba.<br />
saerTo daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom mxatvruli Ziebebis<br />
mxriv 60-iani wlebi evropis kulturul sivrceSi gardaqmnebis<br />
wlebia, ramac SemoqmedebiT xedvis sawyisad struqturalizmi<br />
da semiotika dasaxa, xolo 70-ian wlebSi gagrZelebuli es<br />
SemoqmedebiTi procesi poststruqturalizmis da<br />
postmodernizmis esTetikur mimdinareobebSi gadavida. aRniSnuli<br />
mimdinareobebis Tu gamomxatvelobis meTodologiis nebismier<br />
monakveTSi evropuli kino WeSmariti esTetizmis wiaRSia.<br />
amrigad, mas Semdeg, rac `daTbobis~ wlebma TvalnaTliv daanaxa<br />
evropas da agreTve ssr kavSirs xelovani adamianis SemoqmedebiTi<br />
TvalTaxedvis swrafi gafarToeba da is sabWoTa ideologiisTvis<br />
aSkara saSiSroebad warmosaxa, Sedegma ar daayovna: pirveli _<br />
Tavisuflebis pirvelive gaelveba evropaSic da ssr kavSirSic<br />
CixSi moeqca, es moxda 1967 wlis varSavis xelSekreulebidan<br />
erTi wlis vadaSi; xolo, 1970 wlisTvis yovelgvari Tavisufali<br />
`egzersisebi~ ukve dasrulebuli iyo. meore _ swored am droidan<br />
gaZlierda emigraciis procesi. rogorc ukve vTqvi, cnobili<br />
evropeli reJisorebi emigraciaSi wavidnen.<br />
vidre saqarTveloSi ganviTarebul movlenebs Sevexebode,<br />
mokled vityvi, Tu ras sTavazobs sinamdvile am dros aSS-Si<br />
gadaxvewil xelovan adamianebs. cxadia, pirvel rigSi esaa<br />
SemoqmedebiTi Tavisufleba, razec Riad wers formani emigraciis<br />
pirvelsave wlebSi (ix. Sesabamisi periodis formanis interviuebi).<br />
istoriam daamtkica, rom amerikelebi XX saukunis dasawyisSi<br />
qveynis umTavres Rirebulebad xelovnebasa da kulturaze win<br />
politikas da politikur sistemas miiCnevdnen. amgvari<br />
damokidebulebis mizezi is iyo, rom SeerTebul StatebSi<br />
popularuli kultura, kerZod ki, kino, ufro garTobis sagnad<br />
aRiqmeboda, vidre qveynis sagareo politikis marTvis<br />
instrumentad, ise, rogorc es ssrk-Si iyo.<br />
gasuli da mimdinare procesebis Sefasebisas 1958 wels<br />
cnobili Jurnalisti piter groti werda kidec: `amerika aris<br />
ganviTarebuli sareklamo industriis qveyana, magram, roca saqme<br />
exeba umniSvnelovanes sareklamo kampanias – sakuTari Tavis<br />
Cvenebas, cxovrebis demokratiuli saxis reklamas _ Cven<br />
komunistebs SesamCnevad CamovrCebiT.~ 2<br />
aqedan gamomdinare, amerikeli mkvlevrebi dResac Tvlian, rom<br />
aSS-is kulturuli eqsporti 60-iani wlebis bolos erTgvarad<br />
pasuxic ki iyo sabWoTa ideologiaze da, rom am moZraobis<br />
centraluri elementia politikuri motivebi, romelTa safuZvelSi<br />
Cadebuli iyo kulturis, rogorc totalitarizmis damangreveli<br />
ZiriTadi iaraRis, sakiTxebi. faqtia, rom 60-iani wlebis<br />
dasasrulidan moyolebuli evropaSi ukve igrZnoba erTgvari<br />
SeSfoTeba amerikuli kulturis kardinaluri cvlilebebis gamo,<br />
rac aSS-is xelovnebis evropaSi eqspansiaSi gamoixata.<br />
rac Seexeba amave periodis qarTul kinos, sabWoTa da<br />
evropuli kulturuli yofis aqcentebis amgvari ganlagebis<br />
fonze kinoprocesis ganaxleba dakvirvebis axal kuTxes xsnis<br />
da ara mxolod im mxriv, rom erovnul kinematografSi moxda<br />
axali Taobebis mosvla. aqve vityvi, rom saintereso debiutebi<br />
iyo 70-ian wlebSic. am dros gaicno qarTvelma kinomayurebelma<br />
kinooperatori da Semdgom kinoreJisori aleqsandre rexviaSvili<br />
da telefilmelTa sakmaod Tamamad moazrovne da mkveTri<br />
mxatvruli koncefciis Taoba, maT Soris _ soso CxaiZe, irakli<br />
kvirikaZe da sxv., romlebmac Tavisi SemoqmedebiT mxatvrulesTetikuri<br />
sinamdvilis axali Sreebi gaxsnes. magram mTavari<br />
60-ian wlebSi isaa, rom sabWoTa adamians, ase vTqvaT, gzebi<br />
`gaexsna dasavleTisken, rac sabWoTa sinamdvileSi, rogorc<br />
cnobilia, politikuri viTarebidan gamomdinare, SezRuduli<br />
hqonda. Tumca, isic unda iTqvas, rom es procesi uceb ar<br />
Semdgara; am wlebSic (vimeoreb, gasuli saukunis 60-ian wlebSi)<br />
qveynis SigniT informaciuli SimSili garkveulwilad grZeldeba.<br />
samagierod, kinos ganusazRvreli mniSvnelobis gamo, kinematografis<br />
sawarmoo biujeti qveyanaSi Zalze didia. aqedan gamomdinare,<br />
mravalricxovania (yvela sxva istoriul periodTan SedarebiT)<br />
kinodebiuti, maT Soris, umetesi wili moklemetraJiani filmebis,<br />
romlebsac kinoindustriis xelmZRvaneloba ufro damwyeb<br />
kinematografistebs ukveTavda (ara imdenad xelovnebaze fiqriT,<br />
ramdenadac wliuri kinoerTeulebis gegmis Sesavsebad), xolo<br />
208 209
eTer okujava<br />
axalgazrdebi axali TemebiT, siuJetebiT iyvnen gatacebuli da<br />
asaxavdnen kidec ekranze.<br />
swored am dros giorgi Sengelaias `alaverdobam~<br />
yumbarasaviT aafeTqa sazogadoebis obivateluri simyudrove.<br />
Sengelaias gmirs evropuli da amerikuli kulturisagan<br />
gansxvavebuli, Tavisi Sinagani interesis ideologiuri da<br />
analitikuri, konkretuli safuZveli hqonda, magram mrwamsiT<br />
zemoxsenebuli moZraobis sivrceSi trialebda, es iyo arCevnis,<br />
adamianis nebelobis gancda.<br />
amrigad, 60-ian wlebSi kinoprocesis ganaxleba qarTul<br />
kinoSi SeiZleba msoflio civilizaciis sivrcis Semadgenlad<br />
ganvixiloT, romelic samyaros mentaluri ganaxlebis<br />
kanonzomieri ciklis nawilia.<br />
evropisa da aSS-is kulturuli warsulis, Tumca arc ise<br />
Soreuli warsulis, gaxseneba saWiroa. vfiqrob, SemoTavazebuli<br />
eqskursi analizis safuZvels iZleva, kerZod, demokratiis<br />
pirobebSi kinoxelovnebis arsebobis formebis Sesamecneblad<br />
da, sazogadod, misi arsebobis aucileblobisTvis. Cveni qveyana,<br />
dRes ise, rogorc arasdros, grZnobs am process da masTan<br />
dakavSirebuli Temebi, raoden mtkivneulic unda iyos, Cven,<br />
xelovnebis mkvlevarebma, unda wamovWraT.<br />
1. sxvaTa Soris, unda iTqvas, rom sartris e.w. demokratiul mosazrebebi<br />
komunistebs ukavSirdeboda da studentTa amboxSi isini sabolood<br />
simxdaleSi daadanaSaula, magram am sakiTxis, winamdebare Sromis<br />
TemasTan konteqstSi, ganxilva amjerad saWirod ar mimaCnia;<br />
2. g. i. filimonovi, `kulturis faqtori aSS-is sagareo politikaSi~,<br />
2003, internetresursi.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
mirCa eliade, `okultizmi, jadoqroba da modebi kulturaSi~,<br />
(Mircea Eliade, Occultism, witch craft and cultural fashions), 2002,<br />
internetresursi.<br />
lela oCiauri,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
sruli profesori<br />
socialisturi realizmidan<br />
postmodernizmamde<br />
miuxedavad imisa, rom dRes yovel meore sityvad Tu terminad,<br />
rodesac saubari Tanamedrove xelovnebas exeba (iqneba es Teatri,<br />
literatura Tu kinematografi), postmodernizms viyenebT, misi<br />
mniSvneloba bolomde gacnobierebuli da gansazRvruli araa.<br />
Cven ase Tu ise viciT, ras niSnavs, vTqvaT, kritikuli realizmi,<br />
avangardi, modernizmi Tu surrealizmi (Tumca, zogjer vcdebiT<br />
xolme am mimdinareobebis srulfasovan gansazRvraSi), garkveuli<br />
mizezebidan gamomdinare, Zalian kargad gvesmis, ra aris<br />
socialisturi realizmi da, saerTod, naklebad verkveviT, ras<br />
niSnavs postmodernizmi da am Temas bevr pirobiT cnebasTan<br />
`naZaladevad~ vaigivebT.<br />
farTo gagebiT, postmodernizmi – esaa kulturis ganviTarebis<br />
saerTo mdgomareoba, misi erT-erTi etapi, romelmac modernizmi<br />
Secvala da mis alternativad iqca. modernizmi xelovnebas or<br />
nawilad hyofs. esaa, erTi mxriv – elitaruli kultura da,<br />
meore mxriv – masobrivi. erTi mxriv _ maRali xelovneba,<br />
meore mxriv _ yvelasTvis gasagebi da xelmisawvdomi produqcia,<br />
romelic gansazRvrulia imwamier, masobriv moTxovnaze, radgan<br />
pasuxobs sazogadoebis Cvevebsa da molodins. erTi mxriv _<br />
mxatvruli avangardi, romelic Slis arsebul esTetikur<br />
faseulobebs, qmnis axal formebs, qmnis maradiul qmnilebebs;<br />
meore mxriv _ amzeurebs ukve arsebul, ukve gamocdil esTetikur<br />
Stampebs, romlebic tradiciuli xelovnebidan an avangardidan<br />
miRebul gamocdilebas adaptirebas ukeTebs, aiaffasurebs~.<br />
eropuli Tu amerikuli kritika postmodernizmis Sesaxeb<br />
upirispirdeba xelovnebis amgvar axsnas, gaSifvras, dayofas da<br />
aerTianebs yvelafers, rogorc aramarto arsebuls, amave dros,<br />
sazogadoebaze zemoqmedebis saSualebas, rogorc kanonzomierebas,<br />
TavisTavad moqmeds da im mizezebs, romlebic mas badebs.<br />
210 211
lela oCiauri<br />
postmodernistuli xelovneba esaa xelovneba, romelic<br />
faseulobaTa gadafasebis saSualebas iZleva da saamiso pirobebs<br />
qmnis imdenad, ramdenadac, is ukve TavisTavadaa Cadebuli<br />
mimdinareobis arsSi. isaa Cadebuli Tavad mis cnobierebaSi da<br />
mis mierve Seqmnil sistemaSi fxizeli da kritikuli TvaliT.<br />
amisTvis saWiro gaxda zogierTi gamtkicebuli da aRiarebuli<br />
Sexedulebis gadaxedva. xmarebaSi Semovida stereotipebis mimarT<br />
pativiscemiT gamsWvaluli xedva da maTi Taviseburi gamoyeneba.<br />
stereotipi, romelsac rogorc `Stamps~, `kliSes~ aRiareben,<br />
postmodernizmis SemTxvevaSi, sxva datvirTvas iZens, ufro sworad,<br />
sxva mniSvnelobas da Sesabamisad, terminic sxva mniSvnelobiT<br />
ixmareba. arsebobs saxeebis, xatebis Seqmnis saukuneebis<br />
ganmavlobaSi Camoyalibebuli da Semonaxuli xerxebi da modelebi,<br />
romlebic fass dRemde ar kargaven.<br />
magaliTad, tradiciuli Janruli modelebi. maTi mniSvneloba<br />
ar ganisazRvreba `maRali~ Tu `dabali~ xelovnebis sferos<br />
kuTvnilebiT, aramed mxolod im kriteriumebiT, riTac fasdeba<br />
ama Tu im JanrSi Seqmnili namuSevrebis Rirebuleba. aq droulia<br />
gavixsenoT, rom `ar arsebobs kargi da cudi Janrebi, mosawyenis<br />
garda~ da isic, Tu ramdenadaa maTi Rirebuleba damokidebuli<br />
maTive arsebobis xangrZlivobaze kacobriobis kulturis<br />
istoriaSi. maTi mniSvneloba SeiZleba ganisazRvros imis<br />
mixedviT, ramdenad Rrmadaa isini cnobierebis arqaul siRrmeebSi<br />
Caleqili, ramdenad didia maTi gamomsaxvelobiTi potenciali.<br />
modernistuli kritika Zalian martivi sqemis mixedviT<br />
ewyoboda _ es iyo xelovneba, romelic raRac axals ayalibebda,<br />
uars ambobda yvela stereotipze. amdenad, xelovnebis aseTi<br />
nawarmoebi ukve TavisTavad gulisxmobs maRal xelovnebas,<br />
novatoruls, arakomerciuls, xolo stereotipze damyarebuli<br />
xelovneba, Tundac amitom ukve ganwirulia misi uaryofisTvis,<br />
vinaidan (Tu Janrul stereoripebze SevaCerebT yuradRebas)<br />
komerciul, samayureblo (kinematografiul, Teatralur Tu<br />
literaturul) kategorias ganekuTvneba, rac TavisTavad ukve<br />
niSnavs minus niSniT `ganviTarebas~.<br />
postmodernizmis pirveli niSnebis arseboba kinematografSi<br />
60-iani wlebidan SeimCneva, mas Semdeg, rac daiwyo JanrebTan<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
dabrunebis tendencia, ufro sworad, maTi gamravleba da aRreva.<br />
dRes is harmoniuli hibridi, romelsac im periodSi jer kidev<br />
ar hqonda sabolood gansazRvruli saxe, ukve normad iqca.<br />
ra aris Semoqmedeba? am kiTxvas modernizmi sxvanairad,<br />
postmodernizmi ki sxvanairad pasuxobs.<br />
`Semoqmedeba _ es aris stereotipebis gacnobierebuli<br />
arCevani~, _ ambobs xelovnebis Teoretikosi, rac niSnavs, rom<br />
Semoqmedi sakuTar Tavs garkveuli koncefciis, saavtoro uflebis<br />
arCevnis nebas aZlevs, romelic moiTxovs stereoti pebis<br />
gansakuTrebul, gansazRvrul arCevans da maT SeerTebas Sesabamis<br />
CanafiqrTan SefardebiT. amave dros, aRsaniSnavia isic, rom<br />
stereotipi jer kidev ar niSnavs mxolod Janruli modelebiT,<br />
aramed garkveuli stilisturi figurebiT, frTosani siuJeturi<br />
motivebiTa da svlebiT, qmedebis gamocdili svlebiT azrovnebas<br />
da a. S., rac avtoris (sazogadoebis) mexsierebaSi arsebuli<br />
codnis Tavmoyras da Tavisebur asaxvas hpovebs.<br />
ra Tqma unda, rodesac stereotipebzea saubari, erTi<br />
romelime sqemis gamoyeneba saamisod gansakuTrebuls verafers<br />
Seqmnis da adamianze misi mxatvruli zemoqmedebis Zalac<br />
minimaluri iqneba, magram Tu reJisori airCevs stereotipebis<br />
mTel sistemas, maTi variantebis erTianobas, maSin saqme ufro<br />
rTulad da, Sesabamisad, Sedegic ufro mniSvnelovani iqneba.<br />
aseve, stereotipebis xelovnuri, ekleqturi erTianoba ar<br />
niSnavs, rom es avtors sasurveli Sedegis miRwevis saSualebas<br />
miscems. aseTi midgoma an rCeba sqemad, an imdenad martiv saxes<br />
iZens, rom yvelaze gauTviTcnobierebuli mayureblisTvisac Tu<br />
mkiTxvelisTvisac naTeli xdeba, Tu ra warmonaqmTan aqvs saqme.<br />
xelovnebis nawarmoebi, ra Janris, Tu mimdinareobisac unda<br />
iyos is, Semadgeneli nawilebis gamTlianebas unda emsaxurebodes.<br />
`sadidan moyolebuli beketamde literaturaSi damkvidrebulma<br />
dumilis motivebma, ramdenadac isini sakuTar Tavsac da<br />
erTmaneTsac upirispirdebodnen, enis, kulturisa da cnobierebis<br />
mTeli sirTule gamoxates. es zebunebrivi musika<br />
postmodernizmis gamocdilebasa da SegrZnebas gvaziarebs. Tumca,<br />
imaves ver vityviT mis cnebasa da definiciaze. SesaZloa,<br />
koncefciis definiciisken svla garkveuli kiTxvebis dasmiT<br />
212 213
lela oCiauri<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
ganvaxorcieloT~ – wers ihab hasani., - `daviwyeb yvelaze<br />
aSkara SekiTxviT~ _ agrZelebs igi msjelobas _ `misaRebia Tu<br />
ara iseTi fenomeni zogadad dasavlur sazogadoebaSi an,<br />
konkretulad, literaturaSi, romelic modernizmisgan<br />
gamocalkevebasa da saxeldebas moiTxovs? Tu asea, rogor<br />
moergeba mas droebiTi rubrika `postmodernizmi~? am SemTxvevaSi<br />
SegviZlia Tu ara (Tundac droebiT), am fenomenis farglebSi<br />
iseTi qronologiuri da tipologiuri sqemis konstruireba,<br />
romel ic s rul ad moi cavda m is tendencieb sa da<br />
kontrmimarTulebebs, misTvis damaxasiaTebel mxatvrul,<br />
epistomologiur da socialur xasiaTs? anda rogor ukavSirdeba<br />
es fenomeni iseT mniSvnelovan movlenebs, rogoricaa, saukunis<br />
Semotrialeba _ avangardi, anda, 20-iani wlebis maRali<br />
modernizmi?~ 1 Zalian xSirad, postmodernizmis safarqveS (iseve,<br />
rogorc avangardis) imaleba, iniRbeba is, rasac xelovnebasTan<br />
saerTo araferi aqvs da aqvs pirdapiri kavSiri mimbaZvelobasTan<br />
da moduri tendenciebisTvis xarkis gaRebasTan. postmodernizmi,<br />
albaT, rogorc arc erTi sxva mimdinareoba, kavSirSia saerTo<br />
kulturologiur realobasTan da amave dros, cxovrebis<br />
realobasTan.<br />
xelovnebis mizani – mimarTos adamians momavalSi _ ukana<br />
xedze iwevs postmodernistuli xelovnebis mTavar mizanTan _<br />
iqonios kavSiri Tanamedrove adamianTan da masTan dialogSi<br />
Sevides dRes da ara, vTqvaT, xval, SedarebiT. Tumca, ra Tqma<br />
unda, es ar niSnavs, rom postmodernuli filmebi aRar iarsebeben<br />
xval, 10, 20 Tu 30 wlis Semdeg. Tu imasac gaviTvaliswinebT,<br />
rom xelovanis erT-erT mizans Tu funqcias warmoadgens asaxos<br />
(ama Tu im formiT) is dro, romelSic is cxovrobs, maSin<br />
SeiZleba iTqvas, rom postmodernizmi yvelaze `namdvili~<br />
xelovnebaa, raRac TvalsazrisiT, moduri koniunqturac, moduri<br />
spekulaciac. Tanamedrove mayureblis gemovnebisa da<br />
TvalTaxedvis mixedviT nawarmoebis Sefaseba _ postmodernizmis<br />
erT-erTi mTavari pirobaa.<br />
postmodernizmma erTgvari ironiiT Sexeda da TiTqos boloc<br />
mouRo romantikul pozicias im reJisorTa mimarT, romlebic<br />
erTeulebisTvis qmnidnen. Zalian xSirad, mayurebeli Tu<br />
kritikosebi postmodernistebs sayvedurobdnen, rom isini Zalian<br />
xSirad meordebian, xSirad sakuTarive citirebas axdenen.<br />
citireba da TviTcitireba mxatvrisTvis bunebrivi procesia.<br />
Zalian xSirad, Zalian bevri Semoqmedi iyenebs sakuTar sistemebs,<br />
niSanTa, xerxTa Tu simboloTa sistemebs, maT kombinaciebs, maT<br />
stereotipebs.<br />
vinaidan kinematografi axali xelovnebaa, mas ar hqonda<br />
gamocdilebis, stereotipebis, informaciis dagrovebis iseTi<br />
SesaZlebloba, rogorc xelovnebis sxva dargebs, magram, rogorc<br />
Cans, bolos es dro movida. kinematografma ukve imdeni daagrova,<br />
rom Tavs uflebas aZlevs imuSaos sakuTari sistemebis,<br />
stereotipebis, niSnebis gamoyenebiT. maTi interpretaciis gziT.<br />
es stereoti pebi Rrmad unda iyos Serwymuli ZiriTad xazTan,<br />
siuJetis ganviTarebasa Tu saerTo sxeulTan mis Sida<br />
struqturaSi, rodesac maT damoukidebeli saxe aqvs, rodesac<br />
isini zedapirze devs, maSin esaa an mibaZva, an parodia an isev da<br />
isev Stampi, radgan maTi gaazreba da gaanalizeba ar xdeba.<br />
socialisturi relizmis epoqaSi kinematografSi arsebuli<br />
stereotipebi iseTive zemoqmedebas axdenda (Tu ufro metadac<br />
ara) im mayurebelze, romelic uSualod iyo procesebis monawile,<br />
romelic uyurebda da emorCileboda im simarTles, romelsac<br />
ekranidan sTavazobdnen. Tanagancdis momenti, saiTac kinematografi<br />
mayurebels mouwodebs, yvela drosa da yvela mimdinareobis<br />
Jams, sazogadoebis mier aRiqmeba ise, rogorc mas sTavazobdnen,<br />
oRond erTi gamonaklisiT, miuxedavad imisa _ aris Tu ara is<br />
simarTle, radgan stereoti pebi, iqneboda es movlenaTa<br />
ganviTarebisa Tu personaJSi ganxorcielebuli _ pasuxobs<br />
moTxovnebs, rasac mayurebeli elis filmidan.<br />
drois distancia bevri axali aRmoCenis saSualebas iZleva,<br />
anu xelaxla gadaxedvis saSualebas, rogorc asaxuli movlenebis,<br />
aseve maTi mxatvruli Rirebulebis mxriv. albaT, isic<br />
gasaTvaliswinebelia, rom xelovnebis sazRvrebi myari da<br />
SezRuduli araa da esTetikuri Rirebulebebis damkvidreba<br />
axali sazogadoebrivi interesebisa Tu drois faqtoris, drois<br />
moTxovnis aucileblobidan gamomdinareobs.<br />
xelovnebaSi `maRalisa~ da `dabalis~ Sefaseba garkveulad<br />
`SefardebiTia~, maradiuli, saerTo faseulobebis arsebobis<br />
miuxedavad. postmodernuli kinos mTavari principia _ kino<br />
214 215
lela oCiauri<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
unda arsebobdes `aq~ da `axla~. is muSaobs dRes. is aRqmul<br />
unda iqnas maSin, rodesac Seiqmna, radgan ukeT moqmedebs<br />
mayurebelze. rac Seexeba mis aRqmas, analizs, albaT, mTavari,<br />
rac, aseT SemTxvevaSi, unda iqnas gamoyenebuli, swored im<br />
stereotipebisgan gaTavisuflebaa, rac xels uSlis ama Tu im<br />
nawarmoebis aRqmas piradi gamocdilebidan, individualuri<br />
midgomebidan gamomdinare.<br />
nebismieri fibula _ esaa erTgvari Zaladoba realobaze,<br />
esaa mxatvris SeWra cxovrebaSi. aq xdeba adamianis cxovrebis<br />
_ misi xangrZlivobis miuxedavad _ SemWidroeba mxatvruli<br />
nawarmoebis msvlelobis droSi.Yyvelaferi nebadarTulia.<br />
mTavaria, rogor eqceva ``nebadarTuloba~ sistemaSi, romelsac<br />
reJisori Tu sxva xelovani awyobs da ramdenad ereva igi am<br />
sistemis msvlelobaSi, romlis sazRvrebi gacilebiT farToa,<br />
vidre ``Cveulebrivi~ xelovnebis nawarmoebis sazRvrebi. imdenad,<br />
ramdenadac am CarCoebSi eteva yvela is fiqri, mosazreba Tu<br />
migneba, Tundac yvelaze banaluri, rac xangrZlivi drois<br />
ganmavlobaSi dagrovda sazogadoebis gamocdilebasa da<br />
cnobierebaSi.<br />
aka morCilaZe romanSi `gadafrena madaTovze da ukan~<br />
`tradiciul~ postmodernul sqemas aSkarad da Tavisuflad<br />
iyenebs. am xerxs igi rogorc sametyvelo enas, ise mimarTavs<br />
da aqcevs sistemad, romelic `gamdidrebulia~ deteqturi<br />
siuJetiT, romelic bevri Cveulebrivi Srisgan Sedgeba. igi,<br />
meore romanSi `agvistos pasiansi~ am sqemas kidev ufro metad<br />
aSiSvlebs anu umartives da metad banalur siuJets, uSualod<br />
dayrdnobils drois niSnebze, rTul Sinagan struqturad aqcevs<br />
da marTlac pasiansiviT Slis ambavs, im pasiansiviT, romelic<br />
rTulad ewyoba, magram saboloo jamSi mainc gaiSleba - agvisto<br />
iqneba es (anu konkretuli dro, rodesac moqmedeba xdeba),<br />
adgili (sadac viTardeba es moqmedeba) Tu paraleluri, irealuri<br />
samyaro _ ganyenebuli Tvali, romelic retrospeqtiulad<br />
aRiqvams movlenebs, ra Tqma unda, mwerlis aqtiuri CareviT.<br />
mTavari mainc droa, romelic arsebobs da ara Cvengan<br />
damoukideblad, aramed CvenTan erTad. dro, romelic mudam<br />
axdenda sazogadoebis formirebas, gamoxatavda mis suls,<br />
cxovrebis wess, safuZvels uqmnida xelovans fiqrisTvis,<br />
azrovnebisTvis da Semdeg masTan WidilSi adamianebTan misasvleli<br />
gzebis da mxatvruli formebis Camoyalibebis gezs sTavazobda.<br />
veZebT Tu ara Cven im dros, romelic davkargeT? am kiTxvas<br />
xSirad svamen postmodernizmis epoqaSi da masze pasuxs eZeben.<br />
dRes aSkaraa _ Tanamedrove xelovneba aramarto ascda dros,<br />
aramed TiTqos saerTod daiviwya misi arseboba da im droSi<br />
gadavida, rodesac maradiuli araferia da rodesac sinamdvile<br />
ararsebuliT ifareba. sadRac droTa sazRvarze gaWedili<br />
qarTveli kinematografistebi, romlebmac orientirebi, pirvel<br />
rigSi, sakuTar TavSi dakarges, ararsebuls eZeben da swored<br />
amitomaa, umetes SemTxvevaSi, maTi Semoqmedeba azrs, siRrmesa<br />
da raRac mniSvnelovans moklebuli, konteqstidan amoRebuli.<br />
e. w. `perestroikis~ pirvel wlebSi, rodesac tabu aexsna<br />
akrZaluls da maSindel sabWoTa kavSirSi daiwyo im<br />
literaturis, filmebis da a.S. masalis gamomzeureba, romlebic<br />
wlebis ganmavlobaSi cenzuris gamo dafarul-Caketili, Taroze<br />
Semodebuli iyo, aRmoCnda, rom qarTuli xelovneba am procesebs<br />
ver gamoexmaura da iSviaTi gamonaklisis garda, qveyanaSi ar<br />
aRmoCnda reJisori, romelic komunisturi ideologiis<br />
`msxverpli~ iyo da akrZaluli qmnilebis saaSkaraoze gamotana<br />
axla mainc SeeZlo, iseve, rogorc, vTqvaT, kira muratovas, aleqsei<br />
germans an andron konCalovskis Tu sxvebs. iyo erTi-ori<br />
leqsi, iyo grigol robaqiZe da qarTveli emigrantebis, noe<br />
Jordanias mTavrobisa Tu qaquca ColoyaSvilis SeficulTa<br />
mogoneba-Canawerebi.<br />
evgeni zamiatini blokisadmi miZRvnil CanawerebSi wers:<br />
`sami weli Semdgom Cven Caketili viyaviT foladis WurvSi _<br />
sibneleSi, siviwroveSi, stveniT mivqrodiT, vin icis, saiT... am,<br />
winasasikvdilo wuTeb-wlebSi raRacis keTeba iyo saWiro. unda<br />
mogewyo cxovreba mqrolav WurvSi.~<br />
wlebis ganmavlobaSi qarTuli kinematografi aseT WurvSi<br />
moqceuls hgavda, romelic sadRac mihqris, magram ar aqvs<br />
zemoqmedebis, mimarTulebis Secvlis unari. xelovneba mxolod<br />
maSinaa marTali, rodesac masSi arsebobs realobiT mogvrili<br />
da gacnobierebuli realoba, is mxolod maSin ganixileba, rogorc<br />
sakmarisad saimedo. masSi, rogorc wesi, Cadebulia sibrZnis<br />
216 217
lela oCiauri<br />
rwmena _ realuri drois rwmena-xedva (SigniT da ara garedan<br />
aRqmuli). amitom gare faqtebis gacnobiereba xdeba rwmenis<br />
saxe, is ki Semowmebas ar eqvemdebareba da ar saWiroebs. Semowmeba<br />
ki iwyeba maSin, rodesac mqrolav WurvSi msxdomebs gveCveneba,<br />
rom vmoZraobT, magram es moZraoba sxva araferia, Tu ara<br />
daxSul sivrceSi gamomwyvdeuli adamianebis farTxali, ara<br />
Tavis dasaRwevad, aramed iq, SigniT myudrod da moxerxebulad<br />
mosaTavseblad.<br />
mxatvruli Semecneba individualuri SemoqmedebiTi<br />
gamovlinebis sferoa da mas, wesiT, ar unda SeeZlos garemosTan,<br />
sazogadoebasTan (mis mier dawesebul xelovnur kanonebTan)<br />
konfliqtSi Seusvleloba. es misi aucilebeli sulieri<br />
moTxovnileba unda iyos, radgan sinamdvile gacilebiT rTulia,<br />
vidre, erTi SexedviT, warmodgeba. am labirinTSi gzis gakvalva<br />
ki, yvelas ar SeuZlia.<br />
socialisturi realizmis boboqroba-aRzevebis Jams<br />
xelovneba swored imitom ar iyo xelovneba, rom xelovani<br />
iZulebuli iyo tyuili eTqva, cru ideas cru forma mosdevda<br />
da erTi tyuili sicrueTa mTel jaWvs iwvevda. andrei siniavski<br />
wers: `ukanaskneli wlebis movlenebma Cveni xelovneba<br />
naxevaromebisa da naxevarsimarTlis gzas Seuyena...~<br />
sxvadasxva `sofl-xedva~ (zurab kakabaZis terminia) anu<br />
samyaros sxvadasxva suraTis aRqma ara mxolod sxvadasxva<br />
xalxebs axasiaTebs, aramed erTsa da imave xalxs sxvadasxva<br />
dros _ icvleba yoveli eris ZiriTadi ideali da aqedan, misi<br />
suraTis cvlileba enis Sesabamis cvlilebas moiTxovs da<br />
apirobebs. oRond cvlileba SedarebiT nela da SeumCnevlad<br />
xdeba _ enobrivi niSnebi inerciis ZaliT garegnuladac igiveni<br />
rCebian da imave wesiT moixmarebian, rac Cqmalavs im garemoebas,<br />
rom ZalaSi aRaraa Zveli ideali, samyaros Zveli suraTi da<br />
samyaros Sesabamisi wesrigi.<br />
gardamaval periodSi, rodesac Zala daukargavs tradiciul<br />
ideals, samyaros tradiciul suraTs da cxovrebis Sesabamis<br />
wesrigs, ise rom, axali jer ar Cans adamianis cxovreba, misi<br />
yofna samyaroSi arsebiTad ferxdeba da samyaro misTvis<br />
principulad ucxo xdeba; xolo am Seferxebas da samyaros am<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
ucxoobas, sxva faqtorebTan erTad, ramdenadme faravs da<br />
SeumCnevels xdis agreTve enis tradiciuli, Cveuli wesiT<br />
moxmareba, radgan es ukanaskneli cxovrebis tradiciul wesrigs<br />
Seesabameba.<br />
xSirad aseT dros iqmneba STabeWdileba, viTom cxovreba<br />
isev im wesiTa da rigiT, arsebiTad isev Seuferxeblad miedineba.<br />
mwerali naTlad xedavs da mwvaved ganicdis tradiciuli<br />
wesrigis rRvevas, samyaros arsebiT mouwesrigeblobas da<br />
ucxoobas da amgvar pirobebSi, enis tradiciuli moxmarebis<br />
principul siyalbesa da Seusabamobas. igi `am naTelxilvisa~<br />
da mwvave gancdis dawoliT, sagangebod arRvevs xolme enis<br />
tradiciul normebs, cxovrebis wesis Sesabamisad da naTelhyofs<br />
WeSmaritebas am ukanasknelis Taobaze.<br />
60-ian wlebSi xelovnebaSiOmomxdari gadatrialebis<br />
avtorebma, xelovan-meamboxeTa jgufma zustad icoda Tavisi<br />
daniSnulebis Sesaxeb da miznebic gansazRvruli hqonda. maT<br />
uTanasworo brZola moiges. moiges imitom, rom hqondaT rwmenac,<br />
mizanic, esmodaT, rom samyaros suraTis cvalebadoba enis Sesabamis<br />
cvalebadobas moiTxovs da ganapirobebs; icodnen, rom Zveli<br />
idealebi ZalaSi aRar iyo. maT Zala daukarges Zvel idealebs<br />
da daamyares axali cxovrebis Sesabamisi wesrigi. maT axali<br />
idealebi moitanes, axali idealebis AZiebasa da maTze dakvirvebas<br />
Seudgnen. maT gaamarTles im droSi arseboba, romelSic<br />
cxovrobdnen da araTu fexdafex mihyvnen, aramed win gauswres<br />
dros. `aseT SemTxvevaSi bunebrivi iyo, rom moxdeboda is<br />
raRac, rac isev da isev adamianma gamoigona da es gamonagoni<br />
SefarviT, pirobiTi, idumali niSnebiT, ucnauri `ieroglifebiT~<br />
Sealamaza da dro, romelic yvelafris mmarTvelia, ubralod,<br />
mospo, gaaqro, radgan is, ubralod, aRar dasWirda.<br />
wina periodebisgan (anu sabWoTa ideologiiT nakarnaxevi<br />
30-40-50-iani wlebidan) gansxvavebiT, rodesac istoria iwereboda<br />
asaxuli sinamdvilis yvela arsebul kiTxvaze mza pasuxiT,<br />
rodesac realuri siuJeti ukve winaswar gansazRvrul daskvnebsa<br />
da reziumeebTan iyo SeTanxmebuli, rodesac saWiro iyo ara<br />
mxolod didi tyuili, aramed axali miTologia, rodesac gaCnda<br />
axali, revoluciuri xelovneba, ramac yvelasa da yvelafers<br />
218 219
lela oCiauri<br />
Tavisi saTanado adgili miuCina. 50-iani wlebis meore naxevridan<br />
es monoliTi, Tixis fexebze mdgomi goliaTi uecrad daingra.<br />
dRes, rodesac samyaroSi kvlav axali idealebi damkvidrda,<br />
rodesac yvelaferi TiTqos xiluli da xelmisawvdomia, ucbad<br />
amoCnda, rom xilulsa da xelmisawvdoms miRma uxilavi da<br />
xelSeuxebeli devs.<br />
axali legendaruli sinamdvilis (meorenairad, socialisturi<br />
realizmi) Seqmnisas saWiro iyo axali moqmedi gmirebis Seqmna,<br />
romlebic analogs Zvel, ukve Camoyalibebul, saukuneebgamovlil<br />
saxeebSi povebdnen da gaCndnen _ winaswarmetyveli<br />
revolucionerebi, maTi mociqulebi, raindi mxedarTmTavrebi, maTi<br />
saWurvelmtvirTavebi, maTi mtrebi da monebi, uwmindurebi, axali<br />
xalxi, axali morali, axali demonebi, axali gmirebi da uecrad<br />
(ra Tqma unda, ara erTbaSad) es yvelaferi gaqra.<br />
erTgvar miTologiur `Cvenad~ qceuli Semoqmedi kvlav<br />
`me~-s niSnian personad iqca da man daiwyo, miTologiuri samyaros<br />
personaJTa msgavsad - adamianebTan Sinagani Tvisebebis amotana,<br />
yvelafris ganumeoreblis, gansakuTrebulis Zieba, is, rac axlos<br />
iyo gamomxatvel bunebasTan, is rac axlos iyo sakuTar TavTan,<br />
im eris sworupovar TvisebebTan, romelsac igi warmoadgenda<br />
da aq ukve, didi xania, aRar iyo nihilizmis, cxovrebis uaryofis<br />
dro, jer komunizmis aCrdilma da Semdeg evropaSi (swored,<br />
50-ianis miwurulsa da 60-ianis dasawyisSi) dawyebulma<br />
moZraobam, axleburad Sefasebulma samyarom, axalma imedebma,<br />
axalma talRam, qarTvel xelovanTa da kinematografistTa<br />
rigebSic, SeiZleba pirdapiri ara, magram uxilavi pasionaluri<br />
kavSirebi daamyara.<br />
samyaro TiTqos didi xnis Zilisgan gamoerkva da gamofxizlda,<br />
sizmarSi nanaxi gakveTili cxadad aqcia, sizmari realobaSi<br />
gadmoitana, ufro sworad, realobas sizmris, zRapris, igavis,<br />
legendis (imis mixedviT, vis ra esizmra) forma mianiWa da<br />
galaktioniviT Tamamad ganacxada: `Cven vxedavT sizmrebs ara<br />
Tqveneburs~. am sizmrebs odnav tkbili surneli dahkravda,<br />
oRond isini ar iyo jadosnuri sizmrebi, agebuli ocnebebsa<br />
Tu iluziebze, isini Zalian realuri da myarsafuZvliani sizmrebi<br />
iyo, romelTa arsebobac winaparTa gamocdilebam, maTma namRerma,<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
nacekvma, maTma naTqvamma leqsebma Tu SeTxzulma legendebma _<br />
erovnulma tradiciam ganapiroba. miTologiuri samyaros<br />
personaJTa ganumeoreblobam, aq Semoqmedebis individualobis<br />
ganumeoreblobis saxe miiRo, Zveli sistemebi dairRva, axlebi<br />
amoqmedda, istoriuli realoba, romelSic maT cxovreba<br />
uxdebodaT, axali ganzomilebebiT Seicvala.<br />
Tanamedrove kvleva sul ufro da ufro ixreba im<br />
Tvalsazrisisken, rom miTosi Seicavs dafarul sazriss,<br />
fantastikuri saxeebisa da warmodgenebis miRma arsebuls. am<br />
sazrisis wvdomasa da gamovlenas isaxavs miznad Tanamedrove<br />
mecnieruli analizi, magram amave dros xazgasmiT aRiniSneba,<br />
rom ramdenadac goneba ver moicavs adamianis kulturuli<br />
arsebobis yvela formas, miTosis struqtura ver daxasiaTdeba,<br />
rogorc nacionaluri.<br />
mxatvruli realoba amCnevs Tavisi arsebobis pirobebs, rac<br />
sruliad ar SeuZlia miTs; Tavis pirobebs amCnevs folkloruli<br />
Semecneba; zRaparma icis, rom gamogonilia, miTs eWvi arafris<br />
aqvs, iseve, rogorc adamians, romelic miTis SigniT imyofeba,<br />
religiur adamians sWirdeba rwmena, raTa miiRos zebunebrivi,<br />
saswauli, miTur samyaros kacs es ar sWirdeba. is yovelgvar<br />
saswauls iRebs, rogorc savsebiT bunebriv movlenas.<br />
adamians, romelsac gadatanili aqvs sabWoTa `miTologiis~<br />
wlebi da romelmac SesaniSnavad iswavla Tavisi fiqrebisa Tu<br />
survilebis SeniRbva, axali sistemebis Seqmna SeuZlia, mas aqvs<br />
amis rwmena da amdenad, Tavisuflad epyroba garemomcvel samyaros<br />
- es odiTganve qarTveli kacis bunebaa.<br />
istoria da xelovneba erTaneTis ganuyreli Tanamgzavrebi<br />
arian, amdenad, xelovnebis dayofa, gancalkeveba – faqtobrivi<br />
istoriuli movlenebis amsaxvel da Tanamedrove adamianis Sesaxeb<br />
Seqmnil nawarmoebebad, mcdari iqneboda. miT umetes, rom<br />
damokidebuleba xelovnebis qmnilebis mimarT, rodesac mas wlebis<br />
intervalis Semdeg uyureb, TavisTavad gulisxmobs istorizmis<br />
moments. es distancia Rrmavdeba maSin, rodesac warsulis<br />
gaanalizebis Jami dgeba, Tumca, TavisTavad, Tanadroulobac ukve im<br />
epoqis drois gamomxatvelia, rodesac esa Tu is nawarmoebi iqmneba.<br />
220 221
lela oCiauri<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
amdenad, albaT, unda iTqvas, rom ar arsebobs filmebi<br />
`Tanamedrove~ da `istoriuli~, aramed arsebobs filmebi,<br />
romlebic adamianis Sesaxeb, misi Sinagani samyarosa da garemosTan,<br />
sazogadoebasTan damokidebulebaze mogviTxrobs, an warsulSi,<br />
an awmyoSi. dro ucvlelia da swored esaa 60-70-iani wlebis<br />
qarTuli kinos mTavari Tviseba - yvelaferi, rac masSi xdeba,<br />
erTi mxriv, Janris axali kanonebis damkvidrebis saSualebaa,<br />
meore mxriv, mxolod da mxolod Tanamedrove problemebis<br />
amsaxvelia, moqmedebis drois gadatanis, saTqmelis, viTarebis<br />
gantevebis miuxedavad.<br />
meoce saukunis 60-70-iani wlebi, SeiZleba iTqvas, rom<br />
qarTuli kinematografis yvelaze saintereso da gamorCeuli<br />
periodia da, Sesabamisad, Tavis droze, _ yvelaze ukeT da<br />
Rrmad Seswavlili. gamomdinare iqidan, rom xelovans sabWoTa<br />
kavSiris respublikebSi, moRvaweoba sabWoTa cenzuris pirobebSi<br />
uxdeboda, igi iZulebuli iyo an damorCileboda gabatonebul<br />
ideologias, an epova is gzebi, anu is mxatvruli formebi,<br />
romelTa meSveobiTac igi Tavis namdvil saTqmels ityoda.<br />
maTi namuSevrebis Taviseburebac, am garemoebebma ganapiroba.<br />
drois cvalebadobasTan erTad, bunebrivad icvleba<br />
damokidebuleba mxatvruli nawarmoebis mimarT, Sefasebis<br />
sazomebic cvlilebas ganicdis, rac misi aRqmis Taviseburebebs<br />
gansazRvravs. saintereso swored isaa, Tu rogor xedavs xelovani<br />
(reJisori, mwerali, mxatvari) dros, saidan sadamde isazRvreba<br />
is SemoqmedebaSi _ aris es konkretuli wlebi, epoqa, dRe,<br />
ricxvi, Tu moicavs iseT periods, romelic miTurad - odesRac<br />
arsebulad, an ukiduresad ganzogadebulad warmosdgeba? ra<br />
iyo da Seicvala Tu ara xelovanis mier samyaros filosofiuri<br />
Wvretis kriteriumebi, ra iqceva xolme kulturis mTavar<br />
maxasiaTebel niSnad, drois msvlelobasTan erTad?<br />
zurab kakabaZe `filosofiur saubrebSi~ aRniSnavs: `cxovrebis<br />
istoriad gageba damatebiT naTels hfens xelovnebis<br />
kritikulobas, sinamdvilisadmi mis kritikul mimarTebas -<br />
sinamdvile am gagebiT, yovelTvis Zvelisa da axal ideal Soris<br />
brZola da, maSasadame, Zveli, dromoWmuli idealisa da Sesabamisi<br />
tendenciebis mxriv ganxiluli, uaryofasa da kritikas imsaxurebs.<br />
cxovrebis istoriad gageba naTels hfens agreTve xelovnebis<br />
Sinaarsisa da formebis cvalebadobis faqts. xelovneba, rogorc<br />
cnobilia, cxovrebas gamosaxavs, amitomac misi Taviseburebis<br />
gagebisTvis xSirad cxovrebis Taviseburebis gaTvaliswineba<br />
gvWirdeba. amasTan, cxovreba istoriaa, rac imas moaswavebs, rom<br />
misi gezi da mimarTuleba, misi warmmarTveli yoveli ideali<br />
mxolod droebiTia, rom igi odesme amowuravs Tavis<br />
SesaZleblobebs, anu, rogorc ityvian xolme, Tavis dros mosWams<br />
da axal gezsa da mimarTulebas, axal ideals dauTmobs adgils.~<br />
cxadia, socialisturi realizmis ideologiidan<br />
gaTavisuflebul xelovans (socialisturi realizmis eqo kidev<br />
didxans ismoda yofili sabWoTa respublikebis kulturebSi,<br />
imdenad rTuli iyo misi zegavlenisgan azrovnebis gamijvna)<br />
Sansi mieca, xelovneba Tavisi WeSmariti arsisTvis daebrunebina<br />
- cxovrebiseuli simarTlis asaxvisa da axali mxatvruli<br />
formebiT ametyvelebisken. rameTu xelovnebis yovel axal<br />
safexurze gadasvla yovelTvis gamomsaxveli xerxebis ganaxlebas,<br />
saxecvlilebas moiTxovs, radgan saTqmelTan erTad formac<br />
icvleba, miT ufro, rom es saTqmeli amboxebis xasiaTisaa da<br />
cxovrebis gardaqmniskenaaa mimarTuli.<br />
`xalxis winaSe gadaSlili sulieri da fizikuri Tavisufleba<br />
uxilavi bedisweris daqvemdebarebaSi aRmoCnda. samyaroSi sakuTari<br />
Tavis ufro srulad realizebis SesaZlebloba (harmoniis niSani?)<br />
saerTo disharmonianSi gazavda. xolo bunebriv swrafvas<br />
darRveuli realobis mowesrigebisken globalur kraxamde,<br />
sikvdilis srul zeimurobamde, apokalifsamde mivyavarT... da<br />
srulebiT araa savaldebulo ca miwas daemxos, Tu miwa Sinaganad<br />
TviTnadgurdeba... magram cxovreba grZeldeba. paradoqsis mTeli<br />
didebuleba ufskrulis piras iyineba.~ 2<br />
rodesac saubaria sxva qveynebis gamocdilebis, kulturis<br />
zegavlenaze, ar unda daviviwyoT, rom qarTuli kultura<br />
karCaketili arasodes yofila da mudam Tavisuflad (ufro<br />
xSirad, iZulebiT) iRebda sxva qveynebis kulturis Senakadebs.<br />
magram saqmec isaa, rom umeteswilad, xdeboda organuli SeTavseba,<br />
gamTlianeba, `sruladi qveynis~ gaTaviseba da samyaros ukidegano<br />
sivrcesTan ziareba. magram es mxolod maSinaa SesaZlebeli,<br />
rodesac eri (xelovani) momwifebulia, Camoyalibebulia, siaxlis,<br />
222 223
lela oCiauri<br />
`informaciis~ misaRebad. amave dros, rogori gaxsnilic unda<br />
iyos Cveni suli SexvedrisTvis, man, upirveles yovlisa, sakuTari<br />
Tavis gazrdaze, sakuTari sulierebis gadarCenaze unda izrunos.<br />
Tu es generaluri gadarCena ar moxda, ar moxdeba axali<br />
xelovnebis dabadebac, romelic Tan hgavs da Tanac ar hgavs<br />
imas, rac samyaroSi xdeba. aseT SemTxveaSi, imis gaazrebac<br />
gagviWirdeba, Tu sad vdgavarT Cven am samyaroSi, ra adgili<br />
gvikavia da ra adgilis dakaveba gvsurs.<br />
ra Tqma unda, sabWoTa sistemam, ideologiam adamianis yofas,<br />
mis cnobierebas mniSvnelovani kvali daaCnia, Semoqmedi am<br />
ideologiis kanonebs daemorCila da Tavadve gamoigona<br />
fsevdoromantizmi da ideaTa fsevdoamaRlebuloba, cxovreba,<br />
romelic arcTu mSvenieri iyo, idealur garsSi Semosa da<br />
mSvenierad warmogvidgina.<br />
iyo dro, rodesac Teoriuli manifestebi win uswrebda,<br />
faqtobrivad, yvela kinematografiul Tu <strong>saxelovnebo</strong> novacias.<br />
ukve sakmarisi xani gavida mas Semdeg, rac Semoqmedi Ziebebs<br />
winaswari deklarirebis gareSe axorcielebs.<br />
`kinematografis bunebis gamokvleva, pirvel rigSi, TviT<br />
sazogadoebrivi procesebis _ materialur da sulier _<br />
msvlelobaze dayrdnobas niSnavs.~ 3<br />
nebismieri mimdinareoba Tu xelovnebis nebismieri aqti<br />
arsebobs droSi da maT arsebobas konkretuli mizezebi apirobebs.<br />
ucxo mimdinareobaTa araorganuli zegavlena qarTulma<br />
xelovnebam adrec, marTlia, iSviaT SemTxvevebSi, magram mainc<br />
ganicada, Tumca es zegavlena isev da isev zedapirze darCa,<br />
epataJurobis gamovlinebad, Tanac ar ganviTarebula.<br />
bunebrivia, saTqmelis gabundovneba, garTuleba srulebiT<br />
ar niSnavs mis Rirsebas, raSic Cveni Tanamedrove xelovanebi<br />
xSirad scodaven. harmonia arssa da formas, gamoxatvis gzebsa<br />
da Semoqmedis Sinagan samyaros Soris, bundovanebas gamoricxavs<br />
da naTels xdis, gamokveTs azrovnebis nebismier mxares. cxadia,<br />
Tuki aseTi ram saerTod arsebobs.<br />
cxadia, bundovanSi mravalazrovneba ar igulisxmeba.<br />
bundovanSi igulisxmeba is, rodesac nawarmoebSi azri saerTod<br />
araa da Tu aris, marTlac sjobs, saerTod ar iyos. saTqmelis<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
(cxadia, sakuTari da ara wesad, modurad, sayovelTaod<br />
aRiarebulad miCneulis, rodesac cnobilia, rom arsebobs<br />
`sargeblis momtani~ Temebi, magram maTi mniSvneloba ar viciT!)<br />
arqona, qmnis autaneli sicarielis SegrZnebas. rodesac saTqmeli<br />
ara gaqvs, cxadia, arc is ici, rogor Tqva. rodesac ici, misi<br />
gamoTqmis, gamoxatvis formebs bunebrivad eZeb. zogjer poulob.<br />
Cveni drois niSani - saTqmelis arqona, misi ararsebobaa.<br />
xelovnebaSi maradiul problemebTan erTad yovelTvis<br />
arsebobs konkretuli droisTvis, erisTvis, Tundac TaobisTvis<br />
maxasiaTebeli niSnebi da mTavari maTi `sworad~ gamoyenebaa da<br />
ara maTiT `Jonglireba~ Tavmowoneba da amdenad, uSedegoba.<br />
`Teoriuli azri dramaturgiis, kompoziciis, siuJetis awyobis,<br />
ekranis `enis~ Taobaze kamaTis, kamaTis kinogamosaxulebis `saxisa~<br />
da `niSnis~, `mniSvnelobisa~ da `azris~ Sesaxeb iswrafis<br />
aRmoaCinos gansazRvruli filosofiuri princi pebi da<br />
formaluri xerxebis miRma cxovrebasa da xelovnebaze<br />
filosofiuri Sexedulebebi gamoavlinos~. 4<br />
namdvil xelovans drois SegrZneba sWirdeba. arseboba droSi,<br />
Semdeg misi ganfena, gaSla, sxva droebTan, epoqebTan, sxva<br />
istoriebTan (Tundac Sinagani) dakavSireba. da swored imitom,<br />
rom gavigoT, ra SeemTxva Tanamedrove adamians, ratom dakarga<br />
man bunebis simSvenieriT tkbobisa da sicocxlis siyvaruliT<br />
sixarulis unari, ratom dakarga man adamianis siyvarulis<br />
grZnoba da Semwynareblobas, qarTveli kacis erT-erTi gamorCeul<br />
Tvisebas, rkinis farda miafara, unda kargad davukvirdeT, Tu, ra<br />
iyo mTavari motivi, mTavari mamoZravebeli Zala, ramac qarTuli<br />
poeturi, filosofiuri Tu metaformuli kinos arseboba<br />
gansazRvra. kinematorgafis bunebis gamokvleva pirvel yovlisa,<br />
TviT sazogadoebriv procesebze - materialursa da sulierze<br />
dayrdnobas niSnavs.<br />
`CemTvis kino zneobrivi saqmianobaa da ara profesiuli.<br />
CemTvis aucilebelia, SevinarCuno Sexeduleba xelovnebaze,<br />
rogorc raRac gansakuTrebul, seriozul sapasuxismgeblo<br />
movlenaze, rac iseT cnebebSi ar eqceva, rogoricaa: Tema, Janri,<br />
forma da a. S. xelovneba mxolod misTvis ki ar arsebobs, rom<br />
224 225
lela oCiauri<br />
socialisturi realizmidan postmodernizmamde<br />
sinamdviles asaxavs, igi adamians cxorebis winaSe unda<br />
aiaraRebdes, aniWebdes Zalas winaaRmdegoba gauwios cxovrebas...<br />
xelovneba Cven rwmenas gvaniWebs da gvavsebs sakuTari<br />
Rirsebis SegrZnebiT. mas adamianis, sazogadoebis sisxlSi Sehyavs<br />
winaaRmdegobis gawevis unaris, ardanebebis erTgvari reaqtivi.<br />
adamians sWirdeba sinaTle. xelovneba mas sinaTles, momavlis<br />
rwmenas, perspeqtivas aZlevs.<br />
geniosi CemTvis perspeqtivasTan, sinaTlesTanaa dakavSirebuli.<br />
adamiani dramatul, tragikul situciebSi unda gamoscado da<br />
sixarulSi simSvide, simyudrove da imedi mianiWo.~ 5<br />
rodesac Cven vsaubrobT filosofiis tradiciuli<br />
sazRvrebidan gasvlaze, mxedvelobaSi gvaqvs Cveni drois sulieri<br />
ganviTarebis erTi Tavisebureba - filosofiisa da xelovnebis<br />
daaxloeba. es procesi SeimCneva, rogorc filosofiis mxridan<br />
xelovnebis mimarTulebiT, aseve, filosofiis mimarTulebiT<br />
xelovnebis mxridan da bunebrivi xdeba, xelovnebis specifikuri<br />
xasiaTis SeZena sazogadoebrivi pirobebidan gamomdinare.<br />
saubaria aramxolod xelovnebis erTgvar inteleqtualizaciaze,<br />
aramxolod xelovnebis nawarmoebis Sinaarsis filosofiuri<br />
problematikiT gavsebaze, an formis garTulebaze (rom ara<br />
vTqvaT, gabundovnebaze) da arc filosofiuri koncefciebis<br />
martiv ilustraciaze mxatvruli xerxebiT. saubria rTul<br />
dialeqtikur procesze, romelic arss, sazogadoebrivi<br />
cnobierebis formebis specifikas exeba, saubria sazogadoebrivi<br />
azris Rrma kanonozomierebebis ganviTarebaze, romlis Zirebi<br />
Tavad cnobierebis ganviTarebis formebSia, rac mravalsaxeobrivi<br />
bunebrivi da socialuri sinamdvilis mTel sistemaSi aisaxeba.<br />
cxadia, mxatvruli Semoqmedeba, sociologiisa da<br />
filosofiisgan gansxvavebiT, Cven winaSe adamianuri arsebobis<br />
uSualo mravalsaxeobas gadmoscems. mxatvruli analizi imave<br />
istorizmSi CaRrmavebs gziT midis, drois kvlevis gziT.<br />
xelovneba moicavs aramxolod drois intervalebs, aramed Tavad<br />
drois dinamizms, warsulis, awmyosa da momavlis dialeqtikas,<br />
obieqturi da `subieqturi~ drois dialeqtikas. yvela es<br />
tendencia SeiZleba miviCnioT, rogorc sinamdvilis masalidan<br />
maqsimalurad ganzogadebuli arsis moZiebisken swrafva. arsi<br />
TiTqos mkveTrad SiSvldeba, mxatvruli sinamdvilis istoriuli<br />
buneba pirdapir gadmoicema. Semdeg ki, dafaruli arsidan<br />
gamomdinare, xdeba movlenis, axali xedvis rekonstruireba.<br />
Zalian xSirad mxatvruli sinamdvile bevrad ufro<br />
damajerebelia, vidre, _ Tavad realoba. aseT SemTxvevaSi, Cven<br />
winaSea realuri da umaRles xarisxSi ayvanili sulieri<br />
ganviTarebis procesi.<br />
`kinematografis mimarT filosofiuri midgoma Tavis TavSi<br />
moicavs yovel SemTxvevaSi, or urTierTdakavSirebul aspeqts<br />
_ istoriul-gnoseologiursa da kulturul-sociologiurs.<br />
...aseT Teorias didi mniSvneloba aqvs TviT umniSvnelovanesi<br />
filosofiuri (da istoriul-filosofiuri) problematikisTvis:<br />
sinamdvilis praqtikul-Teoriul aTvisebaSi saxeobriobisa da<br />
gagebis, vizualurobisa da verbalobis, intuiciisa da logikis<br />
sakiTxebSi. ramdenadac ekranis gamomsaxveli (audiovizualuri)<br />
SesaZleblobebi aaxloebs mas TviT sinamdvilis aRqmasTan,<br />
ekranuli saxe saWiroa ganxilul iqnas gnoseologiurad.~ 6<br />
kinos filosofiaSi igulisxmeba kinomcodneobis is done,<br />
romelzec xdeba ekranuli xelovnebis meTodologiuri,<br />
Teoretikul-SemecnebiTi da sociologiuri (iseve, rogorc<br />
sociologiur-fsiqologiuri) problemebis kvleva; keTdeba<br />
ekranuli saxis sinTetikuri xasiaTis analizi, misi kavSiri<br />
azrovnebasa da mis formebTan, xdeba ekranuli `realobis~<br />
kvleva obieqtur realobasTan kavSirSi da Tavad ekranuli<br />
saxis `arsi~ `sociumis~ sferoSi, misi funqciuri roli arsebuli<br />
socialuri sistemis saerTo kulturaSi.<br />
80-iani wlebis miwuruls, guram asaTiani werda: `Cveni dro<br />
globaluri procesebis droa. araferi `adgilobrivi~ aRar<br />
arsebobs – arc omebi, arc saxelmwifo gadatrialebebi, aRarc<br />
socialuri Zvrebi. sityva `lokalurma~ dakarga absoluturi<br />
mniSvneloba.~ 7<br />
mas Semdeg dro kvlav gavida, globaluri procesebi<br />
globalur procesebad darCa (SeiZleba, kidev ufro aqtiuri<br />
da masStaburic ki gaxda), Cvens qveyanaSi ki, saxelmwifo<br />
gadatrialebac moxda, Sida omebic, teritoriuli mTlianobis<br />
darRvevac da socialuri Zvrebic. yvelaferi moxda da<br />
saintereso swored isaa, ramdenad aisaxa esw yvelaferi xelovanze<br />
da xelovnebaze. Secvala Tu ara raime Secvlilma drom,<br />
226 227
lela oCiauri<br />
ganviTarebulma procesebma, airCia Tu ara xelovanma raime<br />
axali gza, forma drosa da drois mimarT sakuTari<br />
damokidebulebis gamosaxatad?!<br />
90-ian wlebSi Seqmnili qarTuli filmebis umetesobis<br />
`aqtualoba~ Cveni Seryeuli faseulobebis fonze, arsebuli<br />
mdgomareobis sakmaod Zlier suraTs xatavs da am procesSi<br />
Tanabrad moqmedebs, rogorc xarisxi, aseve maTi garegnuli<br />
gamovlineba ara Sinaarsobrivad, ara mxatvruli amocanebis<br />
dayeneba-gadaWris mxriv, aramed movlenaTa mimarT damokidebulebis<br />
TvalsazrisiT.<br />
Tumca, gasaTvaliswinebelia sxva mosazrebebic xelovnebis<br />
bunebis, Tvisebriobis Sesaxeb. rogorc volteri ambobda: `droa,<br />
moveSvaT cxovrebaze filosofiur msjelobas da saqme vakeToT.~<br />
`nurvin ifiqrebs, marTla gulubryviloni viyveT an<br />
simuxTlisa da veragobisa ara gvesmodes ra. ramdenic gnebavT,<br />
amaze meti ra gvinaxavs, magram bunebam da Semdeg qristes<br />
mcnebam Semwynareblobas Rrmad gaudga fesvi Cvens sulier<br />
samkvidrebelSi.~ 8<br />
es Tvisebebi qarTvelma kacma da Sesabamisad, qarTulma<br />
kulturam me-20 saukunis 90-iani wlebs dasawyisamde SeinarCuna,<br />
maTi gaqrobis kvali xelovnebasac daetyo, es moxda maSin,<br />
rodesac rkinis godolTa nacvlad, xis demonebis mefoba<br />
damkvidrda da Cveni samkvidreblidan samudamod amoZirkva<br />
erovnuli xasiaTis iseTi Tviseba, rogoric Semwynareblobaa.<br />
Zveli gmirebis nacvlad axali gmirebi movidnen da axali<br />
miTebis SeTxvzis droc damyarda.<br />
1.Hhasani i., `artifaqti~, 0, <strong>2008</strong>, gv. 59-68, Tb., fondi `artkavkasusi~;<br />
2. Spagini a. `kide~, `iskustvo kino~, 2, m.,N1991 w., gv. 22-34, (rusul<br />
enaze);<br />
3. veicmani e., `kinos filosofiis narkvevebi~, moskovi, `iskustvo~,<br />
1978 w., gv. 4, (r.e.);<br />
4. iqve, gv. 5;<br />
5. tarkovski a. dRiuris Canawerebi, piradi arqividan (r.e.);<br />
6. veicmani e. `kinos filosofiis narkvevebi~, m. `iskustvo~, 1978 w., gv. (r.e.);<br />
7. asaTiani g. `saukunis poetebi~, Tb., `merani~, 1991 w., gv. 574;<br />
8. iqve, gv. 567.<br />
Ooliko JRenti,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
Q`feqsebi~<br />
da A20-iani wlebis QqarTuli kinoavangardi<br />
1905 wlis revoluciis Semdeg ruseTSi gansakuTrebiT<br />
izrdeba interesi masobrivi kulturis mimarT _ kino xdeba<br />
maskulturis fenomeni, maRali xelovneba aRar ganixileba<br />
elitarul kategoriad.Kklasikur xelovnebas daupirispirda<br />
Tanamedroveobis dinamikuri ritmebi _ cirki, balagani, miuzikholi...<br />
xelovnebaSi uxeSad dairRva esTetikis normebi da<br />
kanonebi _ fovistebma da eqspresionistebma fundamenturad<br />
gadaafases naxatis ferTan mimarTebis sakiTxi. TviTdamkvidrebas<br />
eswrafvis `usagno~ abstraqcionizmi Tu agresiuli, nihilisturi<br />
futurizmi. XX saukunis 10-ian wlebSi ruseTi iqca avangarduli<br />
xelovnebis epicentrad.<br />
`mesame kulturad~ wodebuli avangardi gansakuTrebiT aitaca<br />
SemoqmedebiTma inteligenciam _ literatorebis, mxatvrebis,<br />
poetebis nawarmoebebi orientirebuli iyo balaganuri tipis<br />
warmodgenebze da sacirko sanaxaobebze.<br />
rusuli futurizmis erT-erTi fuZemdebeli, poeti vladimer<br />
maiakovski acxadebda: `Teatrma daiviwya, rom is aris sanaxaoba,<br />
Teatrs unda daubrundes sanaxaoba!~ cirki gauTanabrda namdvil<br />
xelovnebas da gadaiqca masobrivi moqmedebis mTavar atributad;<br />
saxalxo-revoluciuri Teatridan quCebsa da moedanze SeiWra<br />
pantomimisa da feierverkis elementebi.<br />
20-ian wlebs miekuTvneba lunaCarskis statia, saxelwodebiT:<br />
`cirkis ganaxlebis amocana~, sadac sacirko xelovneba<br />
misteriebis da xalxuri dResaswaulebis doneze ganixileboda.<br />
cnobilia, rom kote marjaniSvilis mier 20-ian wlebSi, Ria<br />
cis qveS dadgmuli masobrivi sanaxaobebi revoluciis Temas<br />
da sacirko-balaganur tradiciebs ukavSirdeboda (mag., msoflio<br />
komunis dRisadmi miZRvnili Teatraluri misteriebi).<br />
XX saukunis dasawyisSi saxiobiTi Teatris tradiciebi<br />
organulad SeeTvisa axalgazrda qarTul kinos _ cnobili<br />
228 229
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
reJisoris, msaxiobis, publicistisa da sazogado moRvawis<br />
valerian gunias iniciativiT, misi uSualo organizebiT, 1909<br />
wels daidga da kinofirze aRibeWda qarTuli saxiobiTi Teatris<br />
warmodgena `berikaoba-yeenoba~ (scen. avtori Salva dadiani,<br />
reJ.Aaleqsandre wuwunava). cirki da balagani xalxuri Teatris<br />
ganuyofel komponentebs warmoadgenda. balaganuri warmodgenebi,<br />
Tavis mxriv, ukavSirdeba cirkis uZveles fesvebs, xalxur primitivs<br />
da arqaul kulturas.Aase gacocxlda kinoSi qarTuli saxiobiTi<br />
Teatris unikaluri nimuSi _ `berikaoba–yeenoba~ (filmi<br />
dakargulad iTvleba). berikaoba-yeenobis balaganur-bufonaduri<br />
sanaxaoba bunebrivad gadavida kinematografSi, romlis Sedegad<br />
moxda kinos, Teatris, cirkis saintereso sinTezi, miTumetes, rom<br />
balagani, klounada, Tojinuri dadgmebi miekuTvneboda yvelaze<br />
revoluciur Janrs da zustad pasuxobda drois suliskveTebas<br />
– am SemTxvevaSi, postrevoluciur da antimarqsistul ganwyobas<br />
saqarTveloSi, rac sazogadoebaSi sufevda.<br />
aqedan gamomdinare, `berikaoba-yeenoba~ SeiZleba ganvixiloT<br />
rusuli avangarduli xelovnebis formirebis procesTan (1907-<br />
1914) mimarTebaSi.<br />
guuniasa da wuwunavas filmSi CarTuli iyo xalxuri da<br />
sportuli TamaSobebi, romlebic masobriv sacirko sanaxaobebad<br />
aRiqmeboda. filmis epizodebs Seadgenda qarTuli alaia, jiriTi,<br />
doRi, lelo, ferxuli, cekva, Widaoba.<br />
cirkisa da bufonadis elementebi Zlierdeba da mxatvrulesTetikur<br />
datvirTvas iZens wuwunavas Semdgom filmebSi: `xanuma~<br />
(1924), `vin aris damnaSave?~ (1925), `janyi guriaSi~ (1929).<br />
`berikaoba-yeenobas~ siuJeti agebuli iyo anekdotebsa da<br />
saxumaro nomrebze (sketCebi, reprizebi, Tojinuri nomrebi),<br />
xolo mTavar rolze miwveuli iyo cirkis msaxiobi – xumara lado<br />
gviSiani, romelic xSirad mimarTavda filmSi eqscentrikul<br />
triukebs.Mmizanscenebis gadaReba metwilad mis sazrianobasa da<br />
gonebamaxvilobaze iyo damokidebuli, amasTanave, `daSvebuli~ iyo<br />
improvizacia da mayureblis uSualo CarTva gadasaReb moedanze.<br />
garkveuli paralelebis moZieba SeiZleba gunias mier<br />
daarsebul saxumaro-iumoristul Jurnal `niSadursa~ (1907-<br />
1908) da film `berikaoba-yeenobas~ Soris. 1 saarqivo<br />
fotomasalis mixedviT, `berikaoba-yeenobis~ mTavari gmiri berika-<br />
masxara /msax.Llado gviSiani/GJurnal `niSaduris~ erT-erTi nomris<br />
garekanze gamosaxul masxara-jambazs hgavda. orive personaJi<br />
atarebda Txis mokauWebul rqebs da wagrZelebul wvers.<br />
`berikaoba-yeenoba~ politikuri SarJis da revoluciuri<br />
satiris elementebs mravlad Seicavda.Ggunias mier gamocemul<br />
Jurnal `niSadurSi~ periodulad ibeWdeboda kritikuli<br />
werilebi, feletonebi, SarJebi `masxarasa~ da `mcinaras~<br />
fsevdonimebiT,A JurnalSi aseve mravlad iyo satiruliumoristuli<br />
novelebi, parodiebi, anekdotebi socializmisa<br />
da marqsizmis liderebze, socializmis propagandasa da<br />
lozungebze, TviT `marqsizmis mociqulebsa~ da bolSevizmis<br />
ideologebze. `niSaduri~ Seicavda komiqsebs, seriul SarJebs,<br />
rac kinematografis winamorbed Janrad moiazreba. Jurnalis<br />
analogiurad, `berikaoba-yeenoba~ Sedgeboda anekdotebisgan da<br />
saxumaro sketCebisgan. filmSi Sesuli iyo bazrobis scenebi<br />
da balaganuri esTetikiT Seqmnili epizodebi. lado gviSianis<br />
saarqivo Canawerebis mixedviT, filmSi mravlad iyo<br />
folkloruli teqstebi, xalxuri leqsebi, andazebi. gviSiani<br />
jambazis formaSi gamodioda da oCofexebze Semdgari xalxs<br />
masobriv sacirko warmodgenaze dasaswrebad iwvevda.<br />
saxiobiTi Teatris specifika (moqmedebis gadatana Ria cis<br />
qveS) zustad miesadaga kinos balaganur xasiaTs – gadaRebebma<br />
da seansebma saqarTvelos sxvadasxva kuTxe moicva da<br />
grandiozul dResaswaulad iqca. Ffilmma xalxSi masobrivi<br />
interesi gamoiwvia.<br />
cnobilia, rom berikaoba-yeenobis tradiciebs marjaniSvilma<br />
mimarTa filmSi `qariSxlis win~ (1924), romlis scenaris<br />
avtori iyo Salva dadiani (masve ekuTvnoda `berikaoba_yeenobas~<br />
scenari).Mmiuxedavad imisa, rom sabWoTa kritikam uaryofiTad<br />
Seafasa marjaniSvilis pirveli filmi, gamoCenilma sazogado<br />
moRvawem ioseb imedaSvilma igi qarTuli kinos Sedevrad aRiara<br />
da aRniSna: `am filmiT safuZveli Caeyara `kinos gaxalxosnebagaerovnulobas~.<br />
amgvarad, revoluciuri Janris es nawarmoebi mkafiod<br />
mianiSnebda, rom kote marjaniSvili Temebsa da ideebs xalxuri<br />
Teatris `wiaRidan~ iRebda, Tumca, didi reJisoris daintereseba<br />
xalxuri Teatris tradiciebiT gacilebiT adre daiwyo...<br />
XX saukunis 10-ian wlebSi marjaniSvili daJinebiT<br />
eswrafvoda Teatri-dResaswaulis, Teatri-moqmedebis Seqmnas.<br />
230 231
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
intensiurad eZiebda axal gamomsaxvelobiT formebs,<br />
amitomac,MruseTis `mxatSi~ miwveuli reJisoris yuradReba<br />
SeCerda norvegieli mwerlisa da dramaturgis knut hamsunis<br />
cnobil piesaze `cxovrebis brWyalebi~ (1910).<br />
qarTvelma reJisorma `mxatis~ TeatrisTvis moulodneli<br />
da uCveulo gadawyvetileba miiRo: hamsunis piesisgan Seeqmna<br />
`naTeli da mziuri` speqtakli, sikvdil-sicocxlis misteria.<br />
marjaniSvilis avangarduli eqsperimentebi miznad isaxavda<br />
sruliad axali da originaluri mxatvrul-esTetikuri<br />
principebis dafuZnebas moskovis samxatvro TeatrSi da im<br />
mayureblis provocirebas, romelic miCveuli iyo Teatris<br />
akademiur stils, realistur Tu naturalistur formebs,<br />
dekoraciebis mosawyen, yofiT, `damtveril~ garemos. mayurebeli<br />
meqanikurad emorCileboda Cexoviseuli speqtaklebis<br />
fsiqologiur ganwyobas. hamsunis piesis mxatvrul gaazrebaSi<br />
marjaniSvils isev xalxuri Teatris tradiciebi daexmara _<br />
man speqtaklSi Seitana eqscentrikis, estradis, operetis,<br />
miuziklholis anu `dabali Janris~ xelovnebis elementebi.<br />
amgvarad, qarTuli `berikaoba-yeenobis~ da xalxuri Teatris<br />
tradiciebs naziarebma marjaniSvilma moaxdina `mxatis~ Teatris<br />
revoluciuri gardaqmna, misi sruli `re-Teatralizacia~ _<br />
`cxovrebis brWyalebSi~ iqca Teatris namdvil dResaswaulad~.<br />
rusulma kritikam aRiara, rom `mxatis~ repertuarSi im<br />
periodisTvis ar moipoveboda meore aseTi maJoruli, xalasi<br />
speqtakli...~ 2 samwuxarod, marjaniSvilis esTetikuri koncefcia<br />
kategoriulad miuRebeli aRmoCnda Teatris xelmZRvanelobisTvis<br />
(nemiroviCi da stanislavski). aseve miuRebeli aRmoCnda speqtaklis<br />
avangarduli, gamomwvevi forma da is eqsperimentebi, rac<br />
upirvelesad Seexo scenis dekoratiul mxares _ ganaTebas, feris<br />
struqturas, agreTve msaxiobis TamaSs da musikas.<br />
mogvianebiT, marjaniSvili igonebda, Tu rogor moaxdina am<br />
speqtaklma misi sruli metamorfoza _ masSi iyivla qarTulma<br />
sisxlma, temperamentma, rac `ver Cakla susxianma ruseTma~: `...me<br />
vgrZnobdi, rogor iRviZebda sulSi Cemi samSoblos mze, rogori<br />
siSmagiT amoZravda Cems ZarRvebSi sisxli, qarTuli sisxli~. 3<br />
cnobilia, rom `mxatis~ scenaze dadgmul `cxovrebis<br />
brWyalebs~ marjaniSvili radikalurad ganasxvavebda ruseTis<br />
scenebze mis mierve dadgmuli sxva speqtaklebisgan da mas<br />
Tavis `pirvel qarTul warmodgenad~ miiCnevda, miuxedavad imisa,<br />
rom scenaze rusi artistebi rusul enaze TamaSobdnen.Aaqedan<br />
gamomdinare, marjaniSvilis `cxovrebis brWyalebi~ unda<br />
ganvixiloT, rogorc revoluciuri (avangarduli) formisa<br />
daAJanris qarTuli speqtakli rusuli Teatris scenaze.<br />
marjaniSvilma uxeSad da gamomwvevad daarRvia samxatvro<br />
Teatris `sulieri ganwyoba~.Aam eqsperimentis Semdeg scenidan<br />
`ganidevna~ butaforuli sagnebi, scena gaTavisuflda mZime<br />
rekvizitisgan, moxda oTaxis realuri garemos sruli<br />
dekonstruireba. feradovan gamas qmnida proJeqtoriT ganaTebuli<br />
qsovilebi da fardebi (fovizmi), sagnis nacvlad scenaze<br />
`gaTamaSda,~ `gacocxlda~ nivTi (erT-erT mizanscenaSi sufris<br />
TiToeul detalsa Tu atributze marjaniSvilma piradad izruna),<br />
romelmac uCveulo gamomsaxvelobiToba da dinamizmi SeiZina.<br />
Suqis zemoqmedebis Sedegad sagnebi gardaiqmnen nivTebad<br />
(dadaizmi). ganaTebis zemoqmedebiT scenaze amoZravda naTeli,<br />
mziuri, feradovani laqebi (fovizmi). marjaniSvilis mxatvrulma<br />
eqsperimentebma revoluciuri gardaqmna moaxdina aramxolod<br />
`mxatis~ TeatrSi, aramed mxatvrul dizainSi (tanisamosi, dekori,<br />
aveji im periodis modad iqca), xolo mogvianebiT, rus<br />
kinoavangardTa wreebSi (feqsebi). 4<br />
1913 wels marjaniSvilma datova `mxati~ da Camoayaliba<br />
`Tavisufali Teatri,~ sadac gagrZelda misi eqsperimentebi<br />
sinTezuri Teatris sferoSi. marjaniSvilisMmsaxiobebi<br />
swavlobdnen ritmikas, plastikas, cekvas. mogvianebiT, imave meTods<br />
iyenebdnen rusuli avangarduli dajgufebis `feqsebis~ studiaSi.<br />
Tumca, Tavis droze msaxiobTan muSaobis novatorulma meTodma<br />
mwvave skandali gamoiwvia rusul samxatvro TeatrSi:<br />
marjaniSvili msaxiobisgan iTxovda, rom mas uxeSad daerRvia<br />
sityvis `bunebrioba~, emetyvela maqsimalad mkveTrad, xatovnad,<br />
gamomsaxveli JestiT.Mstanislavskis sistemaze `gawvrTnili~<br />
msaxiobebisTvis miuRebeli aRmoCnda marjaniSvilis novatoruli<br />
amocanebi, amitomac isini Teatris xelmZRvanelobasTan<br />
aprotestebdnen marjaniSvilis muSaobas.<br />
speqtakl `cxovrebis brWyalebSi~ damkvidrda is esTetikuri<br />
principebi, romlebsac mogvianebiT ase aitaceben `feqsebis~<br />
mesveurni _ rusuli kinoavangardis pionerebi: iutkeviCi,<br />
232 233
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
kozincevi, traubergi, romlebic Tavs `marjanovis mowafeebad~<br />
da mimdevrebad aRiarebdnen.<br />
jer kidev kievSi muSaobis dros marjaniSvilma sruliad<br />
axalgazrda iutkeviCs da kozincevs SesTavaza piesa `maskotis~<br />
dadgmis gaformeba.<br />
Zveli, naivuri opereta revoluciur pamfletad gadaiqca.<br />
es speqtakli rusuli Teatris istoriaSi damkvidrda, xolo<br />
marjaniSvilTan TanamSromloba saukeTeso skola aRmoCnda<br />
axalgazrda reJisorebisTvis.<br />
1920 wlidan kozincevi reJisorad muSaobda marjaniSvilis<br />
komikuri operis studiaSi, romelmac am dros, meore reJisorad<br />
leonid traubergi aiyvana.MqarTveli reJisoris uSualo<br />
xelmZRvanelobiT, komikuri operis sardafSi daidga piesa<br />
`jentlmeni jini da uxamsi boTli~. eqscentrikul Teatrs<br />
xalxuri Semoqmedeba kvebavda (speqtaklSi moxda aRmosavluri<br />
zRapris motivebis eqscentrikuli gaTamaSeba).Bbalaganuri<br />
groteski gansakuTrebiT warmoCinda bazris scenebSi – xalxur<br />
iumorsa da sasaubro leqsikaSi. swored marjaniSvilis TeatrSi<br />
Sexvdnen da erTmaneTs dauaxlovdnen kozincevi da traubergi.<br />
maT, Semoqmedebis devizad, daisaxes eqscentrika normidan,<br />
centridan gadaxveva. marjaniSvilis uSualo daxmarebiTa da<br />
xelmZRvanelobiT grigol kozincevma (SemdgomSi cnobilma<br />
kinoreJisorma) kaplerTan da iutkeviCTan erTad Camoayaliba<br />
eqsperimentuli Teatri `arlekini~, Semdeg ki Tojinebis Teatri.<br />
marjaniSvilma Tavad gaacno kozincevi iutkeviCs. mogvianebiT,<br />
isini erTad Camoayalibeben e. w. takimasxarebis Teatrs. samive<br />
gaiTamaSebs TviTSemoqmedi Teatris balaganur dadgmas `zRapars<br />
mRvdlis Sesaxeb da muSaze~ – (mRvdeli, muSa, bazari).KmarjaniSvilma<br />
piradad dauTmo scena `arlekinis~ Teatrs. kozincevma<br />
petrogradis quCaSi dadga folkorul-bufonaduri zRapari<br />
`mefe maqsimiliane~, xolo 1921 wels leonid traubergTan<br />
erTad Seqmna `eqscentrikuli Teatris manifesti~.<br />
1922 wels Camoyalibda Teatraluri saxelosno<br />
`eqscentrikuli msaxiobis fabrika~, romlis manifestad iqca<br />
gogolis piesa `qorwineba~. unda aRiniSnos, rom am piesis<br />
dadgma kozincevs piradad marjaniSvilma SesTavaza. kozincevi<br />
igonebda: ~kostumebsa da grimebSi iyo bufanoduri gadaWarbeba.<br />
yvelaferSi xdeboda raRac balaganuri~. 5<br />
gaCnda klounaduri grimis elementebi: maWanklis grZeli<br />
cxviri (cnobismoyvare personaJi cxvirs yofs yvelaferSi),<br />
detalma maqsimaluri gamomsaxvelobiToba SeiZina: maWanklis<br />
qolga, CanTa, cxeni (xis joxi).<br />
1924 wlidan rusi avangardistebis eqsperimentebma kinoSi<br />
gadainacvla. ase Seiqmna kinosaxelosno `feqsebi, `romlis<br />
manifestad iqca filmi `Sineli~.<br />
1933 wels, `maqsimes ymawvilobis~ gadaRebis Semdeg kozincevma<br />
ganacxada, rom misi samsaxiobo da reJisoruli muSaoba<br />
efuZneboda xalxur xelovnebas – folkors anu `dabali<br />
Janrebis~ tradiciebs. 6<br />
20-iani wlebis yvelaze skandaluri avangardistuli<br />
dajgufeba `feqsebi~ kategoriulad uaryofda `maRal Janrebs~<br />
da prioritets aniWebda `dabal Janrebs~: komedias, eqscentrikas,<br />
balaganur sanaxaobas. 7 marjaniSvili konsultaciebs uwevda<br />
`feqsebis~ aqtiur wevrebs: traubergsa da kozincevs, exmareboda<br />
maT eqscentrikuli warmodgenebis realizebaSi. damwyebi<br />
`avangardistebi~ xSirad sTxovdnen daxmarebas da rCevebs<br />
marjaniSvils, xolo, rodesac maT gauWirdaT piesa `vladimer<br />
maiakovskis~ dadgma, marjaniSvilma Tavis Segirdebs urCia, rom<br />
dadgmis sirTulis gamo, ukeTesi iyo SeeTxzaT `raime klounada~. 8<br />
aRsaniSnavia, rom speqtakli `balaganuri warmodgena oTxi<br />
masxarasaTvis~ kozincevma Tavis maswavlebels – didostat<br />
marjaniSvils miuZRvna da es sanaxaoba bufonadur elementebs,<br />
folklorul teqstebs mravlad Seicavda.Kkonzincevi am piesas<br />
uwodebda blaganurs (Tumca, marjaniSvilma SesTavaza, rom dadgma<br />
yofiliyo klounaduri an sacirko), cirkisgan gansxavebiT,<br />
kozincevi `balaganurs~ – cirkTan SedarebiT, ufro `dabal<br />
Janrs~ miakuTvnebda.Bbalagani ukavSirdeboda bazrebs, saxalxo<br />
dResaswaulebs, folklorul teqstebs.Bkozincevis balaganuri<br />
warmodgena Seicavda reprizas, sadac ori TeTri jambazi atyuebda<br />
mesames – wiTurs..<br />
`feqsebis~ `memarcxene~ wevrebi (traubergi, kozincevi,<br />
iutkeviCi) Tavs sicocxlis bolomde marjaniSvilis mowafeebad<br />
miiCnevdnen. marjaniSvilis xelmZRvanelobiT da rekomendaciebiT,<br />
isini dgamdnen eqscentrikul speqtaklebs, misive rCeviT,<br />
speqtaklebSi SehqondaT xalxuri Semoqmedebisa da masobrivi<br />
234 235
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
dResaswaulebis, balaganuri, sacirko sanaxaobis elementebi,<br />
folkloruli teqstebi. marjaniSvilis rCeviT, jer kidev<br />
damwyebi da ucnobi reJisorebi mimarTavdnen xalxuri Teatris<br />
tradiciebs, folklors, zRapars. mis damsaxurebad unda<br />
CaiTvalos, rom axalgazrda avangardistebis speqtaklebSi scenaze<br />
damontaJebuli iyo kinosaproqcio aparati (es meTodi<br />
marjaniSvilma mogvianebiT Tavis speqtaklebSi: `hopla, Cven<br />
vcxovrobT~, `rogor?~, gamoiyena, Tumca manamdec, analogiur<br />
kinematografiul xerxs speqtaklSi `cremlebi~ mimarTa). kievSi,<br />
marjaniSvilis speqtaklis `fuente ove-xunas~ Weris panoze muSaobisas,<br />
kozincevi mTeli cxovreba amayobda `Tavisi arakvalificiuri muSaobiT~,<br />
roca cxvris wyaros Tavze `cisferi ca~ moxata. 9<br />
traubergi erT-erT interviuSi acxadebda: `marjanovi iyo<br />
SesaniSnavi adamiani, es unda iTqvas, imitom, rom yoveli adamiani<br />
unda amayobdes Tavisi maswavleblebiT.~ 10<br />
`feqsebis~ filmebSi msaxiobTa TamaSisKstili klounaduri<br />
iyo. isini ZiriTadad asaxierebdnen masxarebs, jambazebs. gasakviri<br />
ar aris, rom marjaniSvilis mier saqarTveloSi gadaRebul<br />
filmebSi mkafiod gamoikveTa is niSnebi, rac axasiaTebda<br />
`feqsebis~ kinoskolas: siuJetis gaTamaSeba klasikuri<br />
repertuaridan, kinocitatebi `feqsebis~ favoriti amerikuli<br />
komediebidan (Caplini), qorwinebis Temis figurireba da a. S.<br />
film `Sinels~ (1926), tinianovi uwodebda `mwerlis<br />
nawarmoebebis motivebze Seqmnil Tavisufal improvizacias~:<br />
~avtorebisTvis mTavari iyo ara siuJeti, aramed gogolis prozis<br />
stili da suliskveTeba – mwerlis mistikuri da eqscentrikuli<br />
samyaros kinematografiuli asaxva. `feqsebis~ pirveli filmi<br />
`Sineli~ Cafiqrebuli iyo, ara rogorc `klasikis ilustracia,~<br />
aramed rogorc `fantazia gogolis maneraSi~, rom `SinelSi~<br />
axleburad gaSuqda `klasikosebis~ sakiTxi kinoSi~ 11 (analogiuri<br />
Sedareba miesadageba Sengelaias films `elisos~ – avt.).<br />
nikoloz Sengelaias da tretiakovis SemoqmedebiTi tandemis<br />
mizani ar iyo yazbegis novelis meqanikuri ekranizacia,<br />
kategoriulad iyo uaryofili mTis egzotika da siyvarulis<br />
romantika, samagierod, wina xedze gamotanili iyo yazbegis<br />
peronaJTa sabrZolo, gmiruli paTosi – maTi miswrafeba<br />
Tavisuflebisken da mterTan Seurigeblobis, daumorCileblobis<br />
koncefcia. `feqsebis~ msgavsad,K20-iani wlebis qarTul kinoSi<br />
klasikuri literaturis mimarT siyvaruli gamoixata<br />
kldiaSvilis, yazbegis, aragvispirelis moTxrobebis ekranizaciiT<br />
dainteresebaSi. iseve, rogorc marjaniSvilis filmSi<br />
`samaniSvilis dedinacvali~ (1926), qorwinebisa da sacolis<br />
Ziebis Tema figurirebda `feqsebis~ cnobil speqtaklSi<br />
`qorwineba~ (1922), romelic marjaniSvilis piradi rCeviT<br />
daidga da `feqsebis~ esTetikis manifestad iqca (analogiuri<br />
Tema figurirebs wuwunavas film `xanumaSi~). cnobili rusi<br />
istorikosi da filologi iuri tinianovis ganmartebiT,<br />
`qorwinebaSi~ iyo cirki, estrada,Ppolitikuri teqstebi, `magram<br />
TiTqmis ar iyo gogoli~. 12 kinokomediaSi `samaniSvilis<br />
dedinacvali~ adgili aqvs kldiaSviliseuli teqstis<br />
futuristul, Tavisufal wakiTxvas. marjaniSvilma mimarTa<br />
`dabali~ Janrebis sinTezs _ bufonadis, xalxuri Teatris da<br />
eqscentrikis Serwymas.<br />
filmis Seqmnis winapirobad unda miviCnioT 1925 wels<br />
marjaniSvilis werilebi, romlebic erovnuli tradiciebis<br />
gadasarCenad iyo mimarTuli. `Zveli cxovrebis~ revoluciuri<br />
ngrevisa da warsulis uaryofis alternativad marjaniSvilma<br />
sazogadoebas mouwoda Zveli kulturis (xalxuri, folkloruli<br />
tradiciebis) gadarCenasa da am gziT qarTuli `yofa-Cvevebis~<br />
firze asaxvisaken: `Cveni kinosuraTebis pirveli amocana unda<br />
iyos Zveli yofa-cxovrebis adaTebis da zne-Cveulebebis<br />
aRbeWdva....~ 13 , _ werda marjaniSvili.<br />
faruli gangaSi da sabediswero winaTgrZnoba gansakuTrebiT<br />
gamoarCevda mis erT-erT werils: `ispoba Zveli tipebi, icvleba<br />
zne-Cveulebani, iqmneba axali cxovreba, xolo Zveli male<br />
daviwyebas miecema.... sanam jer kidev ar moxda yvelafris<br />
ni vel i r eb a da S Ta nTq m a zoga der ov nu l toneb S i<br />
(internacionalizmSi _ avt.) Cven unda aRvbeWdoT Cveni<br />
samSoblos yvela kuTxis cxovreba, egzom kolorituli da<br />
egzom nairferovani. ramdeni aseTi Zveli, ubadlo legenda,<br />
zRapari da moTxroba gvaqvs, rom msgavsi sxva xalxebs ara<br />
aqvT...~, _ werda qarTveli reJisori.<br />
erovnuli dramaturgiis krizisisgan gamosavals marjaniSvili<br />
xalxuri Teatris da satiruli komediis tradiciebTan mWidro<br />
236 2<strong>37</strong>
oliko<br />
JRenti<br />
kavSirSi xedavda. magaliTebad asaxelebda saeklesio dResaswaulebs,<br />
ferxuls, mayrobisa da berikaobis tradiciebs. 14 (1924)<br />
marjaniSvilis filmi `samaniSvilis dedinacvali~ e.w.<br />
kinoapologetTa futuristuli Teoriebis gamoZaxilad iqca.<br />
`poeti misaRebia, rogorc scenari~, _ acxadebdnen qarTveli<br />
futuristebi, 15 isini uaryofdnen tradiciul literaturul<br />
siuJetsa da sufTa Janrebs: `siuJeti rac ufro idioturia,<br />
miT ukeTesi~, _ acxadebdnen futuristebi da upiratesobas<br />
aniWebdnen sacirko sanaxaobas, usityvo eqspresias. F<br />
platonis mier dedinacvlis anu sapatarZlos Zieba<br />
avantiurul Tavgadasavals emsgavseba da moicavs ramdenime<br />
sacirko nomers. magaliTad, gavixsenoT moxuci bekinas arSiyi<br />
soflis qalebTan, sadedinacvlos `xmauriani~ motaceba, maSvloba,<br />
qorwili, imeruli maspinZloba da a. S.<br />
marjaniSvilma, mxatvar mixeil WiaurelTan erTad, ekranze<br />
warmoaCina literaturul personaJTa groteskul-SarJuli<br />
tipebi, mimarTa tradiciuli kostumis eqscentrikul, klounadur<br />
stils: bekina samaniSvilis utrirebuli formis grZeli Tmawveri,<br />
Coxis uzarmazari Wiqebi da personaJTa zedmetad masiuri,<br />
didi boxoxebi (hiperbolis xerxi).<br />
filmis personaJebi groteskisa da karikaturis obieqtebad<br />
iqcnen: aznaur platonis kexiani cxviri (antikuri profilis<br />
SarJi), vazis lerwisgan Sekruli gvirgvini dionises kultis<br />
parodirebas axdenda. Rimilismomgvrelia scena, roca stumris<br />
gamoCeniT damfrTxali qaTmebi aforiaqebulebi darbian ezoSi,<br />
am dros maspinZlebi jargvalSi imalebian, rom rogorme Tavidan<br />
airidon maspinZlobis movaleoba.<br />
sadedinacvlos motaceba Capliniseuli komizmiT gaTamaSda<br />
(qarTveli futuristebi da `feqsebi~ aidealebdnen Caplinis<br />
virtuozul plastikas): moxuci sapatarZlos motacebis motivi<br />
sadedinacvlos umziTvobaa _ Ramis sibneleSi cxenze<br />
amxedrebuli mayrioni zedmetad `gairjeba~ da nabadSi gaxveul,<br />
sakmaod mZimewonian moxuc sapatarZlos, dabneulobisgan miwaze<br />
`daanarcxebs~. filmSi saxumaro triukebis mTeli kaskadia:<br />
mayrionis moCvenebiTi ayal-mayali, Tofis gasrola soflis<br />
gasagonad an maWanklobis scenebi, sadedinacvlos keklucoba<br />
moyvrebis winaSe da misi ferumariliT SeRebva, an kidev, oTaxSi<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
Caketili bekinas foriaqi da nerviuli wriali, roca `satrfos~<br />
naxvis surviliT gulanTebuli moxuci cnobismoyvareobiT<br />
gaixedavs karis WuWrutanaSi, magram moulodnelad kari gaiReba<br />
da Tavmomwone sasiZo SubliT `Seejaxeba~ kars... yvela es<br />
epizodi uxeSad arRvevda kldiaSvilis literaturul teqsts<br />
da saxaliso, bufonadur nomrebs warmoadgenda filmSi.<br />
donkixotiseuli SemarTebiT jaglag cxenze amayad amxedrebuli<br />
platonis `mogzauroba~ da eqscentrikuli Tavgadasavlebi<br />
ZiriTadad naturaze _ Ria cis qveS warimarTeboda. (servantesis<br />
klasikuri romanis citireba).Mmoqmedebis gadatana Ria cis<br />
qveS, aseve damaxasiaTebelia `berikaoba-yeenobis~ dResaswaulisTvis.<br />
msgavsi meTodis gamoyeneba surdaT marjaniSvilsa da maiakovskis,<br />
rodesac, 1924 wels, poema `misteria bufis~ Tbilisis<br />
funikuliorze dadgma ganizraxes. `misteria bufs~ maiakovski<br />
uwodebda `cirks~, piesis moqmedebas `samyaros miniaturas cirkis<br />
kedlebSi~, xolo personaJebs _ cirkis msaxiobebs. Sesabamisad,<br />
maiakovskis piesa sacirko nomrebisgan Sedgeboda.<br />
marjaniSvilisa da kinoavangardis saintereso urTierTkavSirze<br />
mianiSnebs futuristuli `TavxedobiT~ gamorCeuli epizodi<br />
`samaniSvilis dedinacvalSi~: filmis erT-erT gmirSi (msaxuri<br />
malaqia) mayurebeli advilad aRmoaCens msgavsebas maiakovskisTan:<br />
goliaTuri aRnagobis, tlanqi malaqia futuristi poetis<br />
parodias warmoadgenda (megobruli kinoSarJi). cnobilia, rom<br />
maiakovskis bavSvoba da yrmoba imereTs ukavSirdeba, amitomac<br />
didi poetis es biografiuli detali filmis avtorebma tipur<br />
imerul garemoSi komikurad `gaaamaSes~.<br />
marjaniSvili aseve iziarebda qarTuli futurizmis<br />
`postulatebs~, amitomac miiwvia man filmis scenaris<br />
Tanaavtorad axalgazrda futuristi poeti nikoloz Sengelaia.<br />
saxumaro triukebi da eqscentrika gamoarCevs `samaniSvilis<br />
dedinacvalis~ TiToeul epizods.<br />
qarTul futuristul JurnalSi H2SO4 muSaobis<br />
gamocdileba Sengelaias kinoSi SemoqmedebiTi TviTrealizmis<br />
saSualebas aZlevs da soflis arqauli garemo, xalxuri<br />
folklori, imeruli yofis detalebi Tu adaT-wesebi filmSi<br />
balaganur-bufonadur sanaxaobas qmnida: aznaurTa ierSelaxuli<br />
odebi, morRveuli WiSkari, `Tavmomwoned awowili~ saqaTme _<br />
personaJebTan erTad sacirko klounadaSi erTvebodnen.<br />
238 239
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
`feqsebis~ cnobili filmi `oqtombrelTa Tavgadasavlebi~<br />
(1924), tinianovis ganmartebiT, warmoadgenda triukebis `grovas~,<br />
romelsac ase `daacxrnen~ kinoze `damSeuli~ reJisorebi.<br />
`triukebis da eqscentrikuli kaskadebis arealad iqca<br />
peterburgis arqiteqturuli sivrce – taZris gumbaTebi,<br />
saxuravebi, kolonebi, sakarnavalo atmosfero. filmSi `eSmakis<br />
borbali~ (1926), feqsebma gamoavlines kinos SemoqmedebiTi arsi<br />
– rac maT yvelaze metad axasiaTebT _ Janruli Tavisufleba. 16<br />
qalaqma Zlieri gavlena moaxdina 20-ian wlebis peterburis<br />
kinoskolis formirebaSi. qalaquri kulturis Tema gamoikveTa<br />
wuwunavas `xanumaSi~ da gagrZelda mixeil Wiaurelis `sabaSi~.<br />
wuwunavas film `xanumaSi~ (1924) msaxiobebTan erTad<br />
moqmedebaSi CaerTo Zveli Tbilisi _ specifikuri<br />
arqiteqturuli da kolorituli garemo. avanscenad iqca<br />
(aivniani da baniani saxlebi, viwro, aRmarTiani, mokirwyluli<br />
quCebi) iseve, rogorc `feqsebis~ fantaziis wyarod _ qalaqi<br />
– peterburgi, romelsac jer kidev axsovda `wiTeli terori~,<br />
`samxedro komunizmi~. `xanumaSi~ gacocxlda mSfoTvare da<br />
fantasmagoriuli Zveli Tbilisis bohema, romelic komunizmis<br />
`axal industriul epoqaSi~ ganadgurebis da daRupvis zRvarze<br />
aRmoCnda. cnobilia, romKkino, rogorc qalaquri kulturis<br />
nawili, Tavdapirvelad balaganur garTobas warmoadgenda.<br />
cnobili kinematografistebis filmebSi qalaqi mTavari moqmedi<br />
personaJia: gavixsenoTFfric langis berlini, felinis romi,<br />
triufos parizi Tu niu iorki gansgsterul kinoqronikebSi...<br />
film `xanumaSi~ gacocxlda e. w. moZravi Teatris, berikaobayeenobis<br />
tradiciebi (moqmedebis gadatana Ria cis qveS, Tbilisis<br />
quCebSi, gaCnda intriga, moxda mayureblis dayofa or mopaeqre<br />
jgufad, iyo personaJTa gaqceva, devna, gadacma, grimi, niRbebis<br />
morgeba da a. S.)A`feqsebis~ gaxmaurebuli speqtaklis<br />
`qorwinebis~ Sesaxeb sareklamo afiSa iuwyeboda, rom es iyo<br />
triukebisgan Semdgari samaqtiani piesa da didi mwerlis<br />
`eleqtrofikacia~.. speqtakli Seicavda operetas, melodramas,<br />
farss, cirks, varietes, amerikul cekvebs, iseve rogorc<br />
marjaniSvilis `samaniSvilis dedinacvalSi~ (1926), wuwunavas<br />
`xanumaSic~ (1926) dominirebda maSvlobisa da qorwilis Tema.<br />
`feqsebis~ msgavsad, qarTul eqscentrikul komediebs gamoarCevda<br />
klasikisadmi siyvaruli, axasiaTebda maRali xelovnebis uaryofa<br />
da `dabali Janrebis~ (bufonada, cirki) aRiareba, agreTve,U<br />
klounaduri elementebi. wuwunavam kinematografiulad gaiazra<br />
qalaquri folklori, ferwerulad gaacocxla `dabali~<br />
qalaquri kulturis (kintoebi, yaraCoRelebi) wiaRi. filmSi<br />
warmoCinda Capliniseuli eqscentrika, reprizebi, saxumaro nomrebi,<br />
gansakuTrebiT unda aRiniSnos kintoebis originaluri dueti<br />
(dito- m. Wiaureli, mito-i. trapaiZe), romelic klounadis da<br />
sacirko warmodgenis saukeTeso nimuSad unda miviCnioT.<br />
aRsaniSnavia, rom filmi `xanuma~ kinoeqscentrikis enaze<br />
afiSirebas uwevda im saprogramo Tezisebs, romlebic axmetelma<br />
1923 wels wamoayena da amiT daupirispirda e. w. meSCanuri<br />
anu moZvelebuli Teatris tradiciebs: `Zlieria qarTveli xalxi<br />
Teatralobis potenciiT..... msaxiobi unda iyos celqi, giJmaJi,<br />
rogorc qarTveli bavSvi...~. 17<br />
filmze miwveuli Taetrisa da kinos msaxiobebi – Zveli da<br />
axali Taoba, swored amgvar sificxes, temperaments, `bavSvur<br />
sicelqes~, `giJmaJur~ TamaSs da Teatralobas avlendnen:<br />
lxinismoyvaruli qarTveli Tavadi fantiaSvilis (l. kavsaZe)<br />
qeifisa da muSti-krivis scena orTaWalis baRebSi, kintoebis<br />
saxumaro reprizebi, qarTveli Tavadis `glova~ da mis mier<br />
gamarTuli mama-papiseuli far-xmalis `panaSvidis rituali~<br />
golovinis prospeqtze, beberi maWanklebis (elisabed<br />
CerqeziSvilis da taso abaSiZis genialuri dueti) kinklaoba<br />
da gacxarebuli Cxubi Tbilisis quCebSi, romelic namdvil<br />
muSti-krivSi gadaizrdeba, an xumara kintoebis da turfa qalebis<br />
udardeli lxini da cekva-TamaSi orTaWalis baRebSi, patarZlis<br />
formaSi gadacmuli, «koWli da maxinji» xanumas (elisabed<br />
CerqeziSvili) mier sasiZos `sapativcemulod~ gamarTuli<br />
improvizebuli warmodgena, romelic namdvil cirkad iqca da a. S.<br />
`xanumas~ cnobili epizodi, TeTri baldaxinis scena, sadac<br />
qarTveli Tavadi panaSvids uxdis sakuTar samxedro<br />
aRWurvilobas, Tavisi eqscentrikuli gadawyvetiT da nivTis<br />
(Zveli, tradiciuli far-xmlis, muzaradis) dadaisturi<br />
gaTamaSebiT, mogvagonebs kinoavangardis cnobil Sedevrs _ rene<br />
kleris films `antraqts~ (dasaflavebis rituali).<br />
240 241
oliko<br />
JRenti<br />
`feqsebi~ da 20-iani<br />
wlebis qarTuli kinoavangardi<br />
`xanuma~ Seicavs politikur teqstebsac, rac qalaquri<br />
folkloris wiaRSi bunebrivad gaTamaSda (politikuri satira,<br />
rogorc sacirko-balaganuri xelovnebis nawili), mag., Tbiliseli<br />
kintos (m. Wiaureli) da marqsisti politpatimris `damegobreba~<br />
orTaWalis cixis sakanSi.<br />
futuristebi upiratesobas aniWebdnen `qarTul primitivs~<br />
_ xalxur warmodgenebs, saxiobiT Teatrs: `qarTul primitivs<br />
saTanadod aqvs: jiriTi, xanjlebis TamaSi, sazandari, Sairoba~. 18<br />
es iyo is principebi, romlebsac 1924 wels daefuZna irakli<br />
gamrekelis da nikoloz Sengelaias qarTuli cirkis proeqti<br />
saxelwodebiT `xedeira~.<br />
proeqtis mixedviT (vizualurad warmaodgenda paraleluri<br />
xazebisa da wris konstruqcias), cirki warmoadgenda sanaxaobas<br />
da iyo `masiuri koleqtivis~ organizatori. cirkis konstruqcia<br />
xalxuri Semoqmedebis tradiciebs eyrdnoboda da Tavisi<br />
mxatvruli koncefciiT uaxlovdeboda wuwunavas films `vin<br />
aris damnaSave?~. kerZod, amerikuli `bufalo bilis cirkis~<br />
epizodebs. al. wuwunavam cirki gamoiyena, rogorc siuJeturi<br />
da bufonaduri elementi, aseve, rogorc dramaturgiuli intriga<br />
_ filmis sakvanZo momentebi cirkis irgvliv viTardeba. (nino<br />
nakaSiZis amave saxelwodebis piesaSi amerikuli cirkis epizodebi<br />
saerTod ar iyo). grandiozuli Sou-warmodgenis monawileebi<br />
gaxdnen gansxvavebuli eTnosis, kulturisa da civilizaciis<br />
adamianebi: amerikeli qovboebi, indieli aborigenebi, romaeli<br />
meomrebi, afrikeli tomebi da a. S.<br />
sacirko xelovnebam ekranze gamoavlina personaJTa mxedruli<br />
niWi da cecxlovani, mgznebare temperamenti, laRi iumori, ubadlo<br />
plastika da ritmi.Gguruli mojiriTeebis `mxedrulma nomrebma~<br />
ganapiroba filmis eqscentrika da ritmuli mTlianoba (Tumca,<br />
cenzuram filmis montaJi reJisoris unebarTvod Secvala, ramac<br />
daarRvia ritmuli mTlianoba). ficxi da `xmauriani~ gurulebi<br />
advilad axerxeben `betonis~ qalaqis – niu-iorkis Tanamedrove<br />
ritmebTan adaptirebas _ msubuqad, moxdenilad cekvaven<br />
foqstrots, laRoben, oxunjoben, moqnili, sxarti ileTebiT<br />
erTvebian cecxlovani jazis ritmebSi.<br />
Tavis droze marjaniSvilis `cxovrebis brWyalebSi~ iyo<br />
iseTive epataJuri, da publikisTvis Sokismomgvreli speqtakli,<br />
rogoric `feqsebis~ pirveli filmebi.Oswored marjaniSvilis<br />
speqtakl `cxovrebis brWyalebiT~ (1911) dafiqsirda<br />
mniSvnelovani etapi rusuli avangardis istoriaSi _ mxatvruli<br />
eqsperimentebi gagrZelda 1932 wlamde _ am wels aRadgines<br />
da ukanasknelad daidga hamsunis piesa `mxatis~ scenaze,<br />
stanislavskim ki imTaviTve aRiara `revoluciamdeli Teatris<br />
Secdomebi~, 19 rac upirvelesad gamoixateboda `gamomsaxveli<br />
xerxebis TvalSisacemi efeqtebis miuReblobaSi~, sabolood ki,<br />
es dadgma saerTod `miuRebeli~ aRmoCnda rusuli Teatris<br />
repertuarisTvis (Tumca, 20-ian wlebSi marjaniSvilis es<br />
legendaruli speqtakli, isev stanislavskis mier iqna<br />
reabilitirebuli da mravaljer daidga). `cxovrebis<br />
brWyalebiT~, faqtobrivad, dasrulda avangardis mSfoTvare epoqa<br />
_Ddasrulda SemoqmedebiTi Ziebebis, Tavisuflebis, `xulignobis~,<br />
individualizmis, avantiuruli eqsperimentebis etapi, riTac<br />
ase gamoirCeoda XX saukunis 10-20-iani wlebi. 30-ian wlebSi<br />
gabatonda beladis kulti, Camoyalibda totalitaruli sistema.<br />
ispoba yovelgvari mxatvruli mimdinareoba da individualurobis<br />
gamovlineba xelovnebaSi.<br />
1. es sakiTxi vrclad aris ganxiluli statiis avtoris<br />
sadisertacio naSromSi `erovnuli da socialuri sakiTxi qarTul<br />
kinoSi – 20-iani wlebis kinoprocesTan mimarTebaSi~, Teatrisa da<br />
kinos universiteti, 2006;<br />
2. eTer guguSvili, kote marjaniSvili, Tb. 1972, gv. 156;<br />
3. kote marjaniSvili, krebuli, xelovneba, 1961.Ggv. 77;<br />
4. marjaniSvilis am speqtaklis Sesaxeb avtorma specialuri moxseneba<br />
waikiTxa tromsos (norvegia) universitetis literaturis<br />
saerTaSoriso konferenciaze 2007 wels. moxseneba statiis saxiT<br />
Sevida krebulSi: Knut Hamsun and Georgian Modernism - Konstantine<br />
MArjanishvili’s staging of In the Grip of Life in The Moscow Art Theatre<br />
(1911), Hamsun I Tromso IV - Rapport fra den 4. Internasjonale Hamsunkonferanse,<br />
2007, HAmsun-Selskapet <strong>2008</strong>, Norwey;<br />
242 243
oliko<br />
JRenti<br />
5. Юткевич С. И. Начало // Ваш Григорий Козинцев. t.I. gv. 52;<br />
6. iqve, gv.74;<br />
7. Молдавский Д. М. С Маяковским в театре и кино, М. , 1975;<br />
8.<br />
Юткевич С. И. Начало // Ваш Григорий Козинцев, Txzulebebi, tomi I.,Ggv. 39;<br />
9. Каплер А. Я. О Грише, друге молодости… // Ваш Григорий Козинцев. С. 12;<br />
10. Яков Бутовский Григорий Козинцев и Золотой век довоенного<br />
«Ленфильма». , “КИНОВЕДЧЕСКИЕ ЗАПИСКИ”, # 70, 2005;<br />
11. Тынянов Ю.Н. Поэтика. История литературы, Кино, М., 1977, gv.<br />
346-348;<br />
12. Тынянов Ю.Н. Поэтика. История литературы, Кино, М., 1977, gv.<br />
346-348;<br />
13. k. marjaniSvili, Pro Domo Sua, Jurn. `xelovneba~, 1925, <strong>#4</strong>;<br />
14. kote marjaniSvili, krebuli, `xelovneba~, 1961, gv.401.;<br />
15. Jurn. H2SO4, 1924, #1, gv. 16;<br />
16. Тынянов Ю.Н. Поэтика. История литературы. Кино. - М., 1977, –<br />
gv. 346-348;<br />
17. v. kiknaZe, `aris Tu ara qarTuli Teatri qarTuli?”, aleqsandre<br />
axmeteli, sandro, dokumentebi da narkvevebi sam tomad, t. 1, saqarTvelos<br />
Taetraluri sazogadoeba, gv. Ggv. 49-50;<br />
18. nikoloz Sengelaia, `qarTuli cirki~, Jurn. H2SO4, 1924 , #1;<br />
19. eTer guguSvili, kote marjaniSvili, Tb. 1972, gv. 157-158;<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
guguSvili e., kote marjaniSvili, Tb. 1972;<br />
kiknaZe v., `aris Tu ara qarTuli Teatri qarTuli?~, aleqsandre<br />
axmeteli, sandro, dokumentebi da narkvevebi sam tomad, t. 1, saqarTvelos<br />
Taetraluri sazogadoeba;<br />
marjaniSvili k., krebuli, `xelovneba~, 1961;<br />
marjaniSvili k., Pro Domo Sua, Jurn. `xelovneba~, 1925, <strong>#4</strong>;<br />
Sengelaia n., `qarTuli cirki~, J. H2SO4, 1924, #1.; Jurnali `H2SO4”,<br />
1924, # 1;<br />
Тынянов Ю.Н. Поэтика. История литературы, Кино, М., 1977;<br />
Юткевич С. И. Начало //Ваш Григорий Козинцев, Txzulebebi, tomi I;<br />
Каплер А. Я. О Грише, друге молодости… // Ваш Григорий Козинцев;<br />
БУТОВСКИЙ Я. Григорий Козинцев и Золотой век довоенного<br />
«Ленфильма»., “КИНОВЕДЧЕСКИЕ ЗАПИСКИ” # 70, 2005.<br />
qeTevan trapaiZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi<br />
gadaRebuli filmebi<br />
(uaxlesi periodi)<br />
qarTul sinamdvileSi arsebuli araerTgvarovani emociuri<br />
foni axal Sefasebas Txoulobs. teritoriulad patara qveynis<br />
kulturuli potencia mudmiv gadasinjvas saWiroebs. qarTuli<br />
sazogadoebis cnobierebaSi nebismieri siaxlis damkvidreba Zalze<br />
advilad xdeba, Tumca, rodesac amiT Tavs viwonebT, siaxlis<br />
arsis gamorkvevis aucileblobas viviwyebT.<br />
adamianis Tavisuflebis maradiuli Tema kacobriobam mWidrod<br />
daukavSira pirovnuli Rirsebis, Sinagani damoukideblobis,<br />
TavisTavadobis ideas (aseve maradiuls). Tu qarTuli sinamdvilis<br />
am niSniT davinteresdebiT, vnaxavT, rom Tavisuflebaze fiqrisas<br />
da, rac mTavaria, gansjisas, iSviaTad Tu gamoikveTeba pirovnuli<br />
damoukideblobis motivi. arCevnis Tavisufleba `erTniSna~ cneba<br />
araa. is adamianis cxovrebis yvelaze intimuri detalebis<br />
sazogadoebisagan, tradiciuli ojaxisagan gamijvniT iwyeba da<br />
kulturuli, materialuri interesebis sruli suverenitetis<br />
uflebiT sargeblobs. kargad davakvirdeT: qarTuli sazogadoeba<br />
Tavisi jgufuri arsebobis interesebs didi aqtivobiT icavs,<br />
Tumca araviTar survils ar amJRavnebs iazrovnos pirovnebis<br />
moTxovnaTa masStabebSi.<br />
qarTuli kinematografi aTwleulebis ganmavlobaSi axerxebda<br />
aesaxa es Tematuri dinebebi, ekranze. am vrcel speqtrSi ar<br />
moviazreb etapebs, rodesac kinoSi esa Tu is Taoba sakuTari<br />
saTqmelis metaforul, adekvatur Sesatyviss poulobda. Cven<br />
sinamdvilisadmi damokidebulebis erTi, konkretuli aspeqti<br />
gvainteresebs: rodis moxdeba Tanamedrove qarTveli adamianis<br />
cnobierebaSi, Sedegad ki, xelovnebaSi pirovnebis Tavisuflebis<br />
Zireuli gaazreba.<br />
albaT, sakiTxis amgvari formulireba kategoriuladGJRers,<br />
magram Tanamedrove qarTuli `sajarooba~ imsaxurebs misTvis<br />
damaxasiaTebeli snobizmis da primitivizmis safuZvlian kritikas.<br />
244 245
qeTevan trapaiZe<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi gadaRebuli filmebi<br />
informaciuli Tu intuitiuri gamocdilebis miuxedavad,<br />
Cveni Tanamemamule Tavisuflebis arsis gasacnobiereblad ara<br />
sakuTar Tavs, aramed sazogadoebriv sivrces mimarTavs, Tan<br />
imgvarad, rom arc ki aRviZebs sakuTar TavSi bunebrivi protestis<br />
impulss, arc ki cdilobs, gamijnos pirovnuli, vTqvaT, sruliad<br />
intimuri interesi imisgan, rasac mas `gverdiT mdgomi~ sTavazobs.<br />
igive tendencia airekleba tele da kinoxelovnebaSic.<br />
aRniSnuli problema araa erTaderTi Tumca, Cemi azriT, aranakleb<br />
mniSvnelovania, vidre xelovnebis sayovelTaod ybadaRebuli<br />
finansuri arastabiluroba. dRevandel saqarTveloSi Semoqmedi<br />
cdilobs yvelaferi, rac misTvis saintereso gmirs exeba,<br />
nihilizmis zogad inercias daumorCilos. xSirad arc ufiqrdeba<br />
gmiris pirovnuli niSan-Tvisebebis waSlis mizezebs. ra aris es,<br />
Tu ara gmirSi miZinebuli damoukideblobis resursis anarekli?<br />
TiTqos uCveulod JRers, magram individis mier sakuTari<br />
Tavis Zieba (kvlav maradiuli problema), gansakuTrebiT<br />
araerTgvarovnad da amave dros, sazogadoebasTan konfliqtis<br />
sruli gaazrebiT igrZnoba im qarTvel kinematografistTa<br />
filmebSi, vinc saqarTveloSi ar cxovrobs, magram aq cxovrebis<br />
periodSi kargad gaecno am sinamdviles da arc amJamad grZnobs<br />
mas sxvaze naklebad.<br />
Temur da gela babluanebi, aleko cabaZe, dito cincaZe _<br />
TiToeuli maTgani sxvadasxva konceptualur, saxviT-formiseul<br />
kinonawarmoebs qmnis. CvenTvis saintereso TemasTan kavSirSi<br />
ki aSkarad davinaxavT gmirisa da pirovnuli damoukideblobis<br />
xedvis mkveTrad gamoxatul pozicias, survils _ gmiris<br />
individualizmidan gamomdinare, mayurebelma sazogadoebrivsocialuri<br />
problemebis gaazreba daiwyos da ara, piriqiT.<br />
swored gmiri, adamiani gaxdes maZiebeli, sakuTari survilebis<br />
`sapatio damcveli~ da ara, piriqiT. Tavad gmirma gadawyvitos,<br />
emsaxuros sazogadoebas, Tu ara.<br />
am reJisorebis bolodroindel namuSevrebSi: `memkvidreoba~<br />
(Temur da gela babluanebi), `13~ (gela babluanis sareJisoro<br />
debiuti), `dapireba~ (dito cincaZe), `rusuli samkuTxedi~<br />
(aleko cabaZe) ara mxolod gmiris, aramed im samyaros sruliad<br />
damoukidebel gaazrebas vawydebiT, sadac adamianebma<br />
sazogadoebriv azrs, isev da isev, protesti unda gamoucxadon.<br />
ratom icvleba swrafad da efeqturad pozitiuri<br />
mimarTulebiT adamianis mier sakuTari uflebebis aRqmis kuTxe<br />
im SemTxvevaSi, rodesac kinematografisti gansxvavebul samoqmedo<br />
sivrces exeba?... Tundac es Sexeba periodul xasiaTs atarebdes.<br />
Tu zedapirul analizs movaxdenT, erT-erT mizezad SeiZleba<br />
Tanamedrove qarTuli xelovnebisaTvis damaxasiaTebeli Tematuri<br />
infantilizmi dasaxeldes, imisgan damoukideblad, ramdenad<br />
aqtiuria am mxriv sivrce, romelic Semoqmedma konkretul<br />
droiT monakveTSi airCia (an iZulebuli gaxda aerCia).<br />
es, erTgvar gulubryvilo, mozardisaTvis damaxasiaTebel<br />
Taviseburebasac waagavs. igi `moTvalTvalis~ kompleqsisagan<br />
mxolod maSin Tavisufldeba, rodesac darwmunebulia, rom<br />
garkveuli drois ganmavlobaSi sakuTar survilebsaa mindobili.<br />
sruliad axalgazrda, kinematografist gela babluanis<br />
sadebiuto filmi `13~, Sorsaa dasavluri fsevdosinamdvilis<br />
im niSnebisgan, romelsac, samwuxarod, xSirad vxvdebiT saswavlosadebiuto<br />
filmebSi (ara mxolod qarTulSi).<br />
axalgazrda gmiri naxevradmistikur samyaroSi asketuri,<br />
banaluri da arakomfortuli yofidan xvdeba, mistikur TamaSis<br />
wesebsac ecnoba. Tumca, mTavari dramatuli faqtori isaa, rom<br />
ara mxolod ecnoba, aramed mis fatalur wreSic Caebmeba.<br />
sikvdilTan da yofis momakvdinebel erTferovnebasTan TamaSi<br />
fsiqo-emociuri jaWvis logikiT gviTrevs.<br />
rogorc xSirad xdeba sadebiuto da mcirebiujetian filmebSi,<br />
amjeradac mTavar rols araprofesionali msaxiobi (giorgi<br />
babluani) asrulebs. Semsruleblis funqcia, Temaze improvizacia<br />
swored profesionali kinomsaxiobis mTavar unar-CvevebSi<br />
moiazreba, magram kinom Tavisi arsebobis ganmavlobaSi daakonkreta<br />
araprofesionali msaxiobis, rogorc SesaZlebeli da<br />
gamarTlebuli mxatvruli movlenis daniSnuleba. es praqtika<br />
Zalze frTxil damokidebulebas, mkveTr konceptualur amocanas<br />
moiTxovs avtorisagan. gela babluanis mxatvruli amocana, misi<br />
muSaobis stili advilad da sakmaod sainteresod iTvisebs am<br />
gamocdilebas, rac debiutSive gamoikveTa.<br />
filmSi `13~, naTeli dramaturgiuli koncefciis garda,<br />
formasa da Canafiqrs Soris axalgazrda avtoris wminda<br />
intuiciur harmoniul Tanxvedras vgrZnobT. gmiri fatalistis<br />
246 247
qeTevan trapaiZe<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi gadaRebuli filmebi<br />
Tvisebebsac amJRavnebs. misi maradiuli, Sinagani, Tundac utyvi<br />
borgva, Tanamedroveobis tyve axalgazrda kacis gancdis<br />
organuli nawilia. rogor xdeba misi diskomfortis arsis<br />
gaxsna, an ratom aris mTavari gmiri ase SemaSfoTeblad mSvidi?<br />
iqneb es, gela babluanis mier danaxuli tyveobis axali, CvenTvis<br />
nacnobi, magram gaucnobierebeli wesia?<br />
filmis personaJebi erTmaneTs sikvdilTan TamaSis wesebs<br />
sTavazoben. firi Sav-TeTria, rac kidev ufro amZafrebs yofis<br />
simartivis SegrZnebas.<br />
ubraloeba qcevaSi, saqcielis motivaciis mistificireba _<br />
yovelive es TviTmiznis STabeWdilebas ar tovebs. rogorc<br />
Cans, axalgazrda avtori pirovnebis cnobierebis Tavisuflebis<br />
problemisa da martoobis Temis sruliad damoukidebel<br />
interpretacias gvTavazobs. saqarTveloSi droebiT Camosuli<br />
gela babluani erT-erT, metad sityvaZunw interviuSi ambobda,<br />
rom am upretenzio mcdelobaSi (igulisxmeba filmi `13~),<br />
ufro metad Temis TviTganviTarebis process grZnobda, vidre<br />
gamiznul da aqtiur, mosalodnel qmedebebs. vfiqrob, es sakmaod<br />
naTeli formulirebaa imisa, rasac Cven avtoriseul koncefcias<br />
vuwodebT.<br />
Tavad filmis gmirebis urTierTdamokidebulebis formac<br />
swrafad da improvizaciulad icvlis saxes: mdore da mZime<br />
nihilizmi, rac ase damaxasiaTebelia dasavluri axalgazrduli<br />
kinematografisTvis (amaze gansakuTrebiT mkveTr ferebSi,<br />
Tbilisis kinofestivalze Camotanili filmebi metyvelebs),<br />
protestisa da fatalurobis axal niSnebs iZens. es ori, xandaxan<br />
urTierTgamomricxavi cneba gela babluanis namuSevarSi erTi<br />
mTliani ganwyobis fonia. es gaxlavT kinematografisTvis<br />
sasurveli polifoniuri JReradobis martivi magaliTi an is,<br />
rasac drodadro `erTi amosunTqviT naxvas~ vuwodebT.<br />
gela babluanis axalgazrda gmiri, sakmaod rTuli amocanis<br />
winaSe dgeba _ misi cxovreba or ganzomilebaSi warimarTa da<br />
orive, wina xedze, amaoebisa da protestis dapirispirebas<br />
gvTavazobs.<br />
...es dasavluri samyaroa, Tumca mxatvruli ganzogadebis<br />
dauwereli kanonebidan gamomdinare, avtori arsad ar axdens am<br />
faqtis umizno pedalirebas. martoobaze saubrisas arc is<br />
unda dagvaviwydes, rom es problema xelovnebis istoriis<br />
kuTvnilebaa odiTganve. Cven mxolod mis saxecvlilebas, aRqmis<br />
Taviseburebas vadevnebT Tvals da rac ufro berdeba kacobrioba,<br />
miT ufro sainteresod, mtkivneulad JRers adamianis cnobierebaSi<br />
martoobis Tema.<br />
adamiani am tragikuli niSniT ibadeba da kvdeba... amaSi<br />
gansakuTrebuli araferia, magram moazrovne kacobrioba<br />
martoobasTan brZolas uamravi cnobieri Tu yofiTi<br />
saSualebebiT axerxebda. filmi `13~-is gmiri ki spontanuri<br />
situaciebiT iwyebs fataluri ganwyobis martoobasTan gaigivebas.<br />
qarTuli da dasavluri cnobierebis kardinalurad sxva _<br />
socialur WrilSi interpretacias gvTavazobs reJisori dito<br />
cincaZe film `dapirebaSi~ (Tu _ `kaci saelCodan~?).<br />
moqmedebas Tanamedrove TbilisSi, devnilTa erT-erT<br />
sacxovrebel kompleqsSi, Tbilisis zRvaze da ucxoeli<br />
diplomatis binaSi gadavyavarT. mozardi gogonas, saSas, da<br />
misi uneblie mfarvelis, konfliqtiT dawyebuli Sexvedra male<br />
maT damegobrebaSi gadaizrdeba. es urTierToba odnav `veluri~<br />
saSas pirovnebis Secnoba-Secvlas unda emsaxurebodes. yovel<br />
SemTxvevaSi, mayurebels aSkarad uCndeba amgvari gancda.<br />
uzneo cxovrebas SeWidebuli adamianebi ki saSas `megobrebi~,<br />
ucxoelis kolegebi, Tu misi seqsualuri partniori qali,<br />
yvelafers gaakeTeben imisTvis, rom es urTierToba gawydes da<br />
mamakaci iZulebuli gaxdes, samudamod datovos saqarTvelo. am<br />
brZolaSi TiTqmis nebismieri xerxia misaRebi: Zaladoba, SantaJi,<br />
nimfomaniaze faruli miniSnebebi da ase Semdeg.<br />
filmis avtorebi maqsimalurad cdilobdnen gverwmuna, Tu<br />
raoden sufTa da araangarebiani iyo ucxoelis zrunva gogonaze.<br />
ramdenad sainteresoa Tavad saSas damokidebuleba mfarvelis<br />
mimarT da aseve absoluturad moklebulia av zraxvebs. magram,<br />
raoden ucnauradac ar unda JRerdes, am keTilSobili<br />
damokidebulebis mxatvruli interpretacia ver scdeba sqematur,<br />
SigadaSig naZaladev xerxebs. CvenTvis Znelia gaviazroT, Semdeg<br />
realurad aRviqvaT am urTierTobis fsiqologiuri siRrme<br />
(razec aSkarad SeimCneva pretenzia avtorTa mxridan), rodesac<br />
saSasa da misi mfarvelis irgvliv arsebuli qarTuli sinamdvile<br />
mxolod agresiuli fsiqozis niSanTa matarebelia.<br />
248 249
qeTevan trapaiZe<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi gadaRebuli filmebi<br />
ra Tqma unda, samwuxarod, es sinamdvile, marTlac, arsebobs<br />
Cvens garSemo. misi mxatvruli ganzogadeba ambiciuri msajulis<br />
poziciidan xdeba. ucxoels aSantaJeben, binZur miznebSi sdeben<br />
brals, miusafari saSas interesebs sababad iyeneben da yovelive<br />
es, rogorc iTqva, aqtiurad gamoxatuli agresiiT avad momzirali<br />
personaJebis mier xorcieldeba.<br />
filmis dasawyisSi avtorebi gvamcnoben, rom am ambavs marTlac<br />
hqonda adgili qarTul realobaSi. ucnauri am gancxadebaSi<br />
araferia. ara Tu msgavsi, Tavisi daundoblobiT, bevrad mZime<br />
sisastikec dRevandelobis Cveuli movlenaa, magram, misi ekranze<br />
gadatana mniSvnelovan sifrTxiles, ganzogadebis unars moiTxovs.<br />
sxvaTa Soris, imave reJisoris erT-erTi adreuli namuSevari,<br />
filmi `zRvarze~, swored gulwrfelobiT, problemis mxatvruli<br />
gaazrebiT gamoirCeva. miT umetes, ormagad samwuxaroa is<br />
damokidebuleba, rac bolo nawarmoebis mimarT gviCndeba.<br />
gavixsenoT filmis erT-erTi epizodi, sadac saSas `megobrebi~,<br />
saocrad agresiuli axalgazrdebi, ucxoels garkveul Tanxas<br />
sTxoven imis sanacvlod, rom misi da saSas urTierTobas<br />
`oficialur xasiaTs~ ar miscemen da amas dauzustebeli<br />
`organos~ saxeliT akeTeben.<br />
msaxiobi giorgi gurgulia, misTvis damaxasiaTebeli<br />
xazgasmuli manerulobiT (rac, ra Tqma unda, reJisoris mier<br />
dasaxuli miznis Sedegia), cdilobs daarwmunos ucxoeli<br />
mdgomareobis gamouvalobaSi.<br />
moqmedeba mTavari gmiris saxlis win viTardeba. momxdurTa<br />
agresia aSkarad utrirebulia. ucxoelis samarTliani aRSfoTeba<br />
daaxloebiT, yalbi paTosiT Sepyrobili moqalaqis wamoZaxilebs<br />
gvagonebs, maSin, rodesac, vimeoreb, msgavsi faqtebi arc uCveulo<br />
movlenaa da arc avtorTa warmosaxvis nayofi.<br />
rodesac saqarTvelodan wasuli reJisorebis aRqmis<br />
Taviseburebani vaxseneT, ar gvigulisxmia mxolod gamZafrebuli<br />
negativizmi an, piriqiT, araobieqturi nostalgiis Sedegebi mxatvrul<br />
nawarmoebSi. Cven xazgasmiT mivuTiTeT im saintereso, sagulisxmo<br />
fsiqologiur metamorfozaze, rac mxatvris, Semoqmedis mier<br />
mijaWvulobis kompleqsisagan gaTavisuflebas axlavs Tan.<br />
rogorc vxedavT, es procesi, marTlac araerTgvarovania da<br />
gamovlinebis uamrav xerxs poulobs. faqti kanonzomieria.<br />
xelovnebaSi moRvawe adamianTa umravlesoba, rogorc wesi, sakuTar<br />
Tavze gamocdis im tendenciebs, razec zemoT vsaubrobdiT.<br />
daintereseba adamianis Rirsebis niSanTa sxvadasxvaobiT<br />
imdenad mniSvnelovani Temaa, rom mxatvruli nawarmoebis<br />
struqturaSi nebismieri, mcire an naklebad mcire, Temis gavrcobis<br />
SesaZleblobas qmnis. Tu avtors gaaCnia Sesabamisi<br />
msoflmxedveluri, warmosaxviT potencia, maSin am mimarTulebiT<br />
azrovneba, Tavisi bunebiT, kompleqsuria, magram xSirad sapirispiro<br />
suraTsac vawydebiT.<br />
kvlav dito cincaZis films moviSveliebT. amjerad gverdiTi<br />
motivebi saerTod ver ganviTarda, rogorc mxatvruli Canafiqris<br />
Sedegi. mTavari gmirebi drodadro TiTqos im mtkivneuli, mZime<br />
problemebis deklarirebas axdenen, romlebic, marTlac Cveni<br />
sinamdvilis ganuyofel nawils warmoadgens.<br />
Tavis, SedarebiT adreul namuSevrebSi: `stumrebi~ da `ojaxi~<br />
dito cincaZe qarTuli sazogadoebisTvis Cveuli da, marTlac,<br />
saintereso Temebis garda, nawarmoebis formis Ziebasac did<br />
yuradRebas uTmobda. qronikis saxiT gacocxlebuli mxatvruli<br />
Txroba filmSi `stumrebi~ da mdore montaJiT, magram dramatuli<br />
urTierTobebiT saintereso `ojaxi~, TiTqos xsenebuli Ziebis<br />
gamarTlebas gvpirdeboda. `dapireba~ ki, samwuxarod, formalurmaneruli,<br />
pretenziuli tempo-ritmiT viTardeba, rac kidev ufro<br />
amZafrebs erTgvar wyenas am, gavimeoreb, metad mtkivneuli Temis<br />
mxatvruli gaazrebis, warmoCenis arasrulyofilebis gamo.<br />
qarTvel mayurebels, albaT, arasodes daaviwydeba is rezonansi,<br />
romelsac aleko cabaZis filmebi iwvevdnen agresiulad da<br />
pozitiurad ganwyobil mayurebelSi. man, erT-erTma, pirvelTaganma<br />
moaxerxa saocari sinamdviliT, bunebriobiT, utyuari<br />
damajereblobiT da amave dros, daundoblobiT eTqva<br />
sazogadoebisaTvis is, Tu ras fiqrobs mis mier dakanonebul,<br />
normadqceul yofaze. swored amis gamo, misi debiuti kinoSi,<br />
mxatvruli filmi `laqa~, 80-ian wlebSi yvelaze primitiulad<br />
moazrovne `zneobis sadarajoze mdgomi~ adamianebis samizned<br />
iqca. naklebi masStabebiT, magram mainc Seirisxa, mogvianebiT<br />
gadaRebuli filmi, `Ramis cekva~. qarTveli mayureblis nawili<br />
ise xvdeboda gverdiT arsebuli fskeris mxatvrul asaxvas,<br />
TiTqos pirvelad Seityo amis Sesaxeb da ar icis, ra saWiroa<br />
250 251
qeTevan trapaiZe<br />
Zaladobis demonstrireba, Tundac aseTi ram realur cxovrebaSi<br />
marTla xdebodes. ratom unda Sewuxdes mayurebeli imis cqeriT,<br />
rasac yofaSi arasodes miiCnevs sakuTar problemad?!<br />
iseve, rogorc adreul periodSi, aleko cabaZem amjeradac<br />
Tanamedrove sinamdvilis is mkacri wertili amoirCia, romelic<br />
arasodes SeiZleba iyos erTmniSvnelovani. `rusuli samkuTxedi~<br />
sabWoTa kavSiris ngrevis Semdeg ganviTarebuli movlenebis<br />
Sesaxeb, kerZod, CeCneTis tragediis msxverplTa, damnaSaveTa da<br />
axali Taobis mZime xvedrze gvesaubreba. martivi samkuTxedi,<br />
aseve martivad da cabaZisTvis damaxasiaTebeli araagresiuli<br />
sisastikiT iTrevs adamianebs Caketil wreSi.<br />
sruliad axalgazrda gamomZiebeli, staJiori (msaxiobi<br />
andrei tkaCenko), didi enTuziazmiT da patriotizmiT, rogorc<br />
Tavad ambobs, rac `mas aswavles~, ucnobi mkvlelis saqmes<br />
ikvlevs. mkvleli uswordeba yvelas, visac ki kavSiri hqonda<br />
CeCneTis omSi iaraRiT vaWrobis, an ubralod Ralatisa da<br />
mkvlelobis faqtebTan. SurismaZiebeli Tavis droze CeCneTis<br />
moqalaqe, skolis yofili pedagogia. igi sakuTari ojaxis<br />
tragediis, meomarTa Ralatis monawilea. erT-erTi imaTgania,<br />
vinc msxverplidan daundobel SurismaZieblad SeiZleba<br />
gadaiqces. am saSinelebas ewirebian damnaSavenic da<br />
udanaSaulonic. TiTqos, tradiciuli, erTi SexedviT, Cveuli,<br />
banaluri siuJeturi qargaa.<br />
upirveles yovlisa, unda aRiniSnos is utyuari alRo, romlis<br />
wyalobiTac aleko cabaZis samsaxiobo arCevans Cveni droebisaTvis<br />
nanatr movlenad qceul realizmamde mivyavarT. `laqa~-dan<br />
moyolebuli am bolo namuSevriT damTavrebuli ara Tu mTavari,<br />
aramed epizoduri rolebis Semsruleblebi faqizi, frTxili<br />
dramatuli sizustiT gamoirCevian. miuxedavad imisa, rom am<br />
reJisoris nawarmoebebi mudmivad mZime, tragikuli intonaciebis<br />
matarebelia, misi damokidebuleba saTqmelis da gmirebis mimarT<br />
imdenad naTelia, imdenad swrafad gamoikveTeba xolme, ama Tu<br />
im, socialuri garemos safuZvliani codna, misi SegrZneba, rom<br />
paTetikuri motivebisTvis adgili aRarsad rCeba.<br />
avtori kinorolebze msaxiobebis SerCevisas maT Sinagan<br />
resursebze amaxvilebs yuradRebas – STabeWdileba, daaxloebiT<br />
qarTvel reJisorTa mier ucxoeTSi gadaRebuli filmebi<br />
aseTia. TavisTavad, es kinematografis specifikis Semadgeneli,<br />
Zalze martivi niSania, Tumca ver vityviT, rom Cveni mayurebeli<br />
aseTi sisadaviT, sxva SemTxvevebSic ganebivrebulia.<br />
aleko cabaZe ar eZebs damnaSaves _ es iSviaTi saavtoro<br />
poziciaa. pozicia, romelic xelovanisTvis mudmivi Sinagani<br />
borgvis sagania. imave pozicias SevniSnavdiT wina Taobis<br />
reJisorTa mcire nawilis namuSevrebSi, magram gansxvavebul<br />
mxatvrul sivrceSi da gansxvavebul Tematur WrilSi.<br />
oTar ioselianis SemoqmedebasTan mimarTebaSi Cven sakmaod<br />
xSirad viyenebT misi saavtoro poziciis imave formulirebas<br />
_ mouwesrigebel samyaroSi, igi arasodes eZebs damnaSaves, piriqiT,<br />
uyvars kidec Tavisi gmirebi ise, rogorc `gzaabneuli bavSvebi~<br />
(es sityvebi oTar ioselians ekuTvnis). Tumca iseve, rogorc<br />
nebismieri, farTo diapazoniT moazrovne Semoqmedi, oTar<br />
ioselianic Sorsaa vinmes, an raimes gaidealebisagan.<br />
rogorc vxedavT, am ramdenime filmisa da avtoris mxatvruli<br />
koncefciis mokled mimoxilvis Sedegad kvlav saavtoro<br />
poziciis, realizmisa da Tematur-dramaturgiuli mTlianobis<br />
sakiTxebi gamoikveTa, rogorc umTavresi, umniSvnelovanesi,<br />
qarTveli (da ara mxolod qarTveli) mayureblis cnobierebaSi<br />
mimdinare procesebis gasaxsnelad. kidev ufro srulyofili<br />
suraTis Sesaqmnelad ki ,am da sxva, dasavleTSi Seqmnili<br />
QqarTvel avtorTa filmebis formiseuli dinamika unda<br />
moviSvelioT, rac vrceli da SemdgomSi calke ganxilvis motivi<br />
iqneba.<br />
l. oCiauri _ aleko cabaZe krebuli `qarTveli kinoreJisorebi~<br />
(damxmare saxelmZRvanelo) nawili I.<br />
n. mxeiZe _ anemiidan atu-alaba, otel kaliforniamde. krebuli<br />
`qarTveli kinoreJisorebi~ (damxmare saxelmZRvanelo) nawili<br />
II, perioduli presa, gaz. `rezonansi~.<br />
252 253
Teo xatiaSvili,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
wamyvani mecnierTanamSromeli<br />
`survilis miuwvdomeli obieqti~<br />
lakaniseuli interpretaciebi luis<br />
bunuelis SemoqmedebaSi<br />
gavrcelebuli mosazrebis sapirispirod, rom qvecnobieri<br />
araregulirebadi, impulsurad ganviTarebadi da qaoturia,<br />
fsiqoanalizi da Cemi dRevandeli moxsenebis mTavari orientiri<br />
_ froidis moZRvrebis lakaniseuli interpretacia _ mudmivad<br />
aviTarebs koncepts imis Sesaxeb, rom qvecnobieric iseve, rogorc<br />
ena, struqturirebulia. survili konstruirebulia fantaziis<br />
mier, es ukanaskneli iZleva parametrebs, ris mixedviTac yalibdeba<br />
subieqtisa da survilis obieqtis urTierToba. Tumca fantaziis<br />
sivrce ar warmogvidgeba, rogorc survilebis asrulebis<br />
asparezi. SeiZleba iTqvas, rom, piriqiT, aq TvalsaCinovdeba<br />
subieqtis frustracia; lakanis TqmiT, fantaziis sivrce _ es<br />
aris „scena, romelsac saaSkaraoze gamoaqvs Cveni survilebi,<br />
rogorc aseTi, maT xdis realurs, warmoaCens maT damarcxebas~... 1<br />
imis sailustraciod, Tu rogor aris dacilebuli survilis<br />
obieqti da survilis dakmayofileba erTmaneTisgan, JiJeks<br />
magaliTad mohyavs berZeni filosofosis zenonis paradoqsebi,<br />
romliTac is amtkicebs Tavisi maswavleblis parmenides<br />
moZRvrebas samyaros, rogorc erTi mTelis Sesaxeb, sadac<br />
mravlobiToba da moZraoba mxolod iluzoruli xasiaTisaa.<br />
oTxidan pirveli aqilevsisa da kus Sesaxeb paradoqsia, romlis<br />
mixedviTac, aqilevsi verasdros eweva kus _ an uaxlovdeba mas<br />
an gadauswrebs, an Zalian Sors aris, an Zalian axlos, magram<br />
verasdros mis gverdiT. JiJekis azriT, es paradoqsi kargad<br />
xsnis libidolur ekonomikas da „subieqtisa da obieqtisurvilis<br />
mizezis urTierTmimarTebis ilustrirebas axdens.<br />
Cven verasdros daviWerT obieqt-mizezs. Cven mxolod mis garSemo<br />
konturebis Semoxazva SegviZlia~. 2<br />
lakani erTmaneTisgan ganasxvavebs libidoluri ltolvis<br />
mizansa da amocanas da amtkicebs, rom es ltolva saboloo<br />
miznis _ survilis miRwevaSi, anu sruli siamovnebis miRebaSi<br />
ki ar vlindeba, aramed im amocanis SesrulebaSi, rom mizans<br />
unda miaRwio dausrulebeli gzis gavlaSi; 3 swored miznidan<br />
miznamde cirkulirebuli moZraoba gvaniWebs siamovnebas. zenonis<br />
paradoqsebSi moyvanili sizifes miTic adasturebs am mudmivi<br />
ltolva-miaxloeba_daSorebis models: rac ufro uaxlovdebi,<br />
miT ufro Sordebi da miT ufro mZafrdeba survili miaxloebis<br />
anu Zlierdeba survilis obieqtis Zalaufleba Cvenze (JiJeks<br />
amasTan dakavSirebiT mohyavs saintereso magaliTi nacistebis<br />
ebraelebTan damokidebulebis Taobaze: rac ufro izrdeboda<br />
sakoncentracio banakebSi amoxocil ebraelTa ricxvi, miT ufro<br />
mZlavrdeboda ebraelis, rogorc mtris xati, rac ufro cotani<br />
rCebodnen isini, miT ufro SemaSfoTeblad ixateboda maTgan<br />
wamosuli saSiSroeba). Sesabamisad, subieqtis SeSfoTebas iwvevs<br />
ara survilis obieqtis ararseboba, aramed masTan maqsimaluri<br />
miaxloeba, rac Teoriuli albaTobiT mis saboloo dauflebas<br />
anu survilis obieqtis gaqrobas gamoiwvevs.<br />
swored imis mixedviT, Tu rogoria Cveni mimarTeba, da<br />
daintereseba, ama Tu im, obieqtiT, xdeba am ukanasknelis da<br />
Sesabamisad, mTeli realobis konstruireba; realobis, romelic,<br />
erTi mxriv, „damaxinjebulia~ Cveni subieqturi aRqmiT, masze<br />
proecirebuli Cveni survilebiTa da gancdebiT, magram, meore<br />
mxriv, swored is warmoadgens realurs, ramdenadac „obieqturad~<br />
danaxuli obieqti araraa, mxolod „dainteresebuli mzeriT~,<br />
garkveuli xedvis kuTxiT aRqmuli obieqti iqceva raRacad.<br />
„...swored survilis logika uaryofs cnobil sentencias:<br />
„arafrisgan araferi ibadeba~. survilis moZraobaSi „arafrisgan<br />
raRac warmoiqmneba~. marTalia, obieqti-survilis mizezi sufTa<br />
moCvenebiTobaa, magram es mas xels ar uSlis, aamoqmedos SedegTa<br />
mTeli jaWvi, romlebic zemoqmedeben Cven „realur~, „namdvil~<br />
cxovrebasa da moqmedebebze~. 4<br />
ramdenad realuria realoba? is, rasac vxedavT, xom ar<br />
aris moCvenebiToba, romelic faravs realur arss? es kiTxvebi<br />
uZvelesi droidan ismeba filosofosTa da moazrovneTa<br />
teqstebSi, sadac samyaros gaazrebasTan erTad xelovnebis<br />
sakiTxic ganixileba, rogorc am samyaros refleqsiis sferosi.<br />
realoba_moCvenebiTobis dispozicia aq kidev ufro damabneveli<br />
da sakamaTo xdeba: xelovneba aris areklili realoba, romelic<br />
TavisTavad moCvenebiTia, maSin, ramdenad SesaZlebelia<br />
moCvenebiTobis moCvenebiTobam asaxos realuri? es problema<br />
254 255
Teo xatiaSvili<br />
`survilis miuwvdomeli obieqti~<br />
lakaniseuli interpretaciebi luis bunuelis SemoqmedebaSi<br />
gansakuTrebuli simwvaviT ganixileba XX s-is dasawyisSi, roca<br />
logocentruli kulturis krizisi piks aRwevs, roca forma<br />
aranairad aRar gamoxatavs arss, roca avangarduli manifestebi,<br />
ara Tu adamianis, aramed nebismieri sagnis iracionaluris<br />
reprezentaciaSi xedaven WeSmaritebas. „calkeul sagans SeuZlia,<br />
Tavis TavSi ataros sanaxaoba, komikuri Tu tragikuli... namdvili<br />
kino _ es aris Cem mier aqamde unaxavi sagnis mxatvruli saxe~<br />
_ aRniSnavda fernar leJe „meqanikuri baletis~ Sesaxeb. 5 sagani,<br />
romelic utilitarul realobaSi „obieqturad~ aRqmis Sedegad<br />
araras warmoadgens, dakarguli aqvs saxe da romlis<br />
reabilitacias cdiloben avangardistebi „damaxinjebuli~ anu<br />
„dainteresebuli mzeriT~ asaxvis saSualebiT.<br />
luis bunuelisa da salvador dalis „andaluziuri ZaRlis~<br />
prologSive es mzera basri samarTebliT gadaisereba. kinos<br />
istoriaSi erT-erT yvelaze sastik da amave dros bundovan<br />
epizodad aRiarebuli kadri aTasnair interpretacias eqvemdebareba:<br />
is xan heteroseqsualuri seqsualobis gamoxatulebaa, sadac<br />
Tvalisa da mTvaris disko _ qalur, samarTebeli da wagrZelebuli<br />
Rrublebi ki _ mamakacur genitaliebs warmoadgens; xan<br />
defloraciis simbolod ganixilaven, xanac solaruli<br />
msxverplSewirvis gamovlinebad, rac JorJ batais mier, imave<br />
periodSi, gamocemuli da, Zalze popularuli „Tvalis istoriis~<br />
magistraluri motivi da mxatvruli saxea.<br />
gadaserili Tvali, rac sibrmavesTan asocirdeba, Cemi azriT,<br />
bunuelisa da saerTod, siurrealistebisTvis erT metad<br />
mniSvnelovan aspeqts ukavSirdeba. sibrmave ukve adreul miTebSi<br />
konotirebulia sibrZnesTan, romelic raRac ze-gancdiT miiRweva.<br />
winaswarmetyveli tiresiosi RmerTebma mobanave aTenas SemTxveviT<br />
danaxvis gamo daabrmaves, samagierod, daajildoves xilvis unariT<br />
da sikvdilis Semdeg SeunarCunes maxsovroba. „sibrmavidan<br />
TvalxilulobaSi da, piriqiT, gadasvlis peripetia tragediis<br />
erT-erTi amosavali wertilia, rac gansakuTrebiT cxadad<br />
vlindeba brma, magram Tvalxilul tiresiossa da Tvalxilul,<br />
magram brma oidiposSi~ 6 (gavixsenoT, rom am ukanasknelis<br />
Tvalis axelac dabrmavebiT mTavrdeba). sibrmave (gan) Wvretis,<br />
ze-xedvis niSnad ganixileba, roca xedva aRar yovndeba moCvenebiT<br />
da warmaval realobaze, aramed aRwevs miRmur SreebSi, namdvil,<br />
gnebavT - ze - anu siurrealobaSi. Tvalis gadasera, rasac,<br />
sagulisxmoa, rom Tavad reJisori axorcielebs, ori avanturisti<br />
mxatvris mier realobidan fsiqologiur realobaSi gadasvlis<br />
aqtis gacxadebaa, rasac mohyveba swored obieqti-survilis<br />
mizezTa mTeli jaWvi.<br />
cnobilia, rom filmis idea avtorebs sizmrebis<br />
urTierTgaziarebis Sedegad gauCndaT, Semdgom ki scenari<br />
iqmneboda siurrealistebis mier aRiarebuli „avtomaturi weris~<br />
maneriT: erTs raRac mouvidoda azrad, mere meore sTavazobda<br />
momentalurad dabadebul ideas; Tu erT-erTs raRac ar<br />
moewoneboda, uaryofili iyo orives mier, ibmeboda axali<br />
asociaturi jaWvi da a.S. „ormxrivi TanxmobiT, martiv wesebs<br />
vicavdiT, _ ixsenebs bunueli, _ ar gavCerebuliyaviT imaze, rac<br />
iTxovda wminda racionalur, fsiqologiur da kulturul axsnas.<br />
gza mivceT iracionalurs. vtovebdiT mxolod imas, rac azrisgan<br />
damoukideblad gvaocebda~. 7 filmis gamosvlis Semdeg ki bunueli<br />
werda, rom es iyo mkvlelobisken sazogadoebis mowodeba.<br />
rogorc JiJeki aRniSnavs, „...Cvens qvecnobierSi, Cveni survilebis<br />
realobaSi Cven yvelani mkvlelebi varT~ da SvebiT gamoRviZebas<br />
_ es xom sizmari yofila _ romelic yvelas erTxel mainc<br />
ganucdia, adarebs Cjuan-czisa da pepelas igavs, sadac ismeba<br />
kiTxva: romelia sizmari, roca Cjuan-czis hgonia, rom is pepela<br />
iyo Tu, piriqiT, roca pepelas hgonia, rom Cjuan-czia? JiJeki<br />
gulubryvilobad miiCnevs „realobis samyarosa~ da „ocnebebis<br />
samyros~ dapirispirebas: „roca gaviazrebT, rom swored da mxolod<br />
sizmrebsa da warmosaxvebSi vxvdebiT Cveni survilebis realobas,<br />
aqcentebi maSinve icvleba: Cveni yofiTi yoveldRiuri realoba,<br />
sazogadoebis realoba, sadac Cven vTamaSobT wesieri da keTili<br />
adamianebis Cveul rolebs, aRmoCndeba gamonagoni, romelic efuZneba<br />
garkveul „daTrgunvas~, Cveni survilebis, realuris sivrcis<br />
mxedvelobis aredan gaSvebas~. 8<br />
bunuelis mTeli Semoqmedeba swored am farisevlobis<br />
gamoaSkaravebaze igeba, rodesac sazogadoebisTvis misaRebi<br />
„wesierebiT~, ufro sworad, „wesieri rolis~ morgebiT iniRbeba<br />
adamianuri instinqtebi: keTilSobili padres WeSmariti mowodeba<br />
ubralo mebaReobaa, Tan sakmarisia, mantia gaixados, is Cveulebrivi<br />
mkvlelic xdeba („burJuaziis mokrZalebuli xibli~),<br />
respeqtabeluri parizeli qalbatoni sinamdvileSi bordelSi<br />
naxulobs siamovnebas („SuadRis lamazmani~), sisastikesa da<br />
256 257
Teo xatiaSvili<br />
mkacr reJims damorCilebuli samxedroebi gulCvili da<br />
mistikisken midrekili adamianebi arian („burJuaziis<br />
mokrZalebuli xibli~) da a.S. bunueli ukiduresobamde miyvanili<br />
absurdulobiT aaSkaravebs, Tu ramdenad moCvenebiTia wesierebis<br />
c neba fi lm Si „Tav is u fl eb i s fa ntomi ~: pa ri zi s<br />
RirsSesaniSnaobebis turistebisTvis sayvarel Ria baraTebs<br />
ise aTvaliereben, rogorc urcxv pornografiul suraTebs, magidis<br />
garSemo unitazebze Semomsxdari „keTilSobilebi~ ki, kargad<br />
gazrdili adamianis TavdaWerilobiT musaifoben da moSiebulebi,<br />
bodiSis moxdiT, tualetSi ganmartovdebian.<br />
realuris (fsiqologiuri realobis) saCveneblad bunueli,<br />
an pirdapir mimarTavs sizmrisa, Tu xilvis narativs, an iyenebs<br />
„dainteresebuli mzeris~ metaforas, rogoricaa, vTqvaT, igive<br />
gadaserili Tvali Tu WuWrutanaSi TvalTvali, rasac sxva<br />
zerealobaSi gadavyavarT, iq, sadac Cveni survilebi aRar iTrguneba<br />
da sadac isini realurni xdebian. Tumca, rogorc ukve aRvniSne,<br />
fantaziis sivrce sulac ar aris survilebis asrulebis asparezi.<br />
„oqros saukunis~ gamosvlis Semdeg salvador dali aRniSnavda,<br />
rom scenaris werisas miznad isaxavda Tanamedrove sazogadoebis<br />
dampali meqanizmis gamoaSkaravebas; bunueli ki umatebda: `CemTvis<br />
ki es umTavresad iyo filmi Smag siyvarulze, dauZlevel Zalaze,<br />
romelic adamianebs erTmaneTs Caaxutebs, Tumca xvdebian, rom ar<br />
SeuZliaT erTad yofna~. 9 dauokebeli, mwvave vnebis motivi, romelic<br />
uamravi dabrkolebiT aris SeboWili, ukve `andaluziur ZaRlSi~<br />
Cndeba, sadac sikvdilisa da erotikisadmi ltolva erTmaneTSi<br />
ixlarTeba da sazogadoebaSi tabuirebuli Temebis Tamami<br />
provocirebiT warmoCndeba.<br />
amitomac reagirebda Zalze mwvaved `kargad gazrdili<br />
sazogadoeba~, rom bunuelis filmebi Tavis koSmarul sizmrebs<br />
agonebda, romlidan gamofxizlebac simSvides ubrunebda: `es<br />
xom mxolod sizmari yofila!~ bunueli ki, daJinebiT da<br />
ironiulad CasCiCinebs: swored es aris realuri, is riskenac<br />
iltviT da risic geSiniaT. maTi, rac unda pativsacemi da<br />
momxibvlelebi iyvnen, survilebi Zalian mwiria: Wama, seqsi da<br />
sxvisi ganadgureba.<br />
filmi `burJuaziis mokrZalebuli xibli~ mTlianad sizmrebis<br />
moyolazea agebuli da zustad gamoxatavs lakaniseul mosazrebas<br />
`survilis miuwvdomeli obieqti~<br />
lakaniseuli interpretaciebi luis bunuelis SemoqmedebaSi<br />
fantaziis sivrcis Sesaxeb, „romelsac saaSkaraoze gamoaqvs Cveni<br />
survilebi, rogorc aseTi, maT xdis realurs da warmoaCens maT<br />
damarcxebas~... iseTi martivi da yofiTi moTxovnebic ki, rogoricaa<br />
sadili an, ubralod, megobrebTan erTad yavis daleva, rom aRaraferi<br />
vTqvaT, seqsiT dakmayofilebaze, filmis gmirebisTvis dauZleveli<br />
problema xdeba. ambebis ganmeorebadoba da ukacriel trasaze<br />
dausrulebeli xetiali miznidan miznamde cirkulirebuli<br />
moZraobis ilustrirebaa, romelic gvaniWebs sinamdvileSi<br />
siamovnebas da ara miznis saboloo miRweva.<br />
`survilis es bundovani obieqti~ uwoda bunuelma Tavis<br />
bolo films da amiT xazi gausva im gaurkvevlobis labirinTs,<br />
rasac subieqti-obieqtis urTierTmimarTeba warmoadgens.<br />
sagulisxmoa, rom `survilis obieqts~ ori msaxiobi: anxela<br />
molina da karol buke asrulebs, Tanac ise, rom erTi-ori<br />
epizodis garda (vTqvaT, roca flamengos mocekvave konCitas<br />
espaneli anxela molina asaxierebs), maTi rolebis gacvlagamocvla<br />
aranairi logikiT ar ganisazRvreba, anu didi<br />
mniSvneloba ar aqvs, am konkretul momentSi karol buke<br />
iTamaSebda Tu anxela molina _ e. i. Sesabamisad, Tavad survilis<br />
obieqti ar aris gansazRvruli, ar aqvs mkafio saxe, an ufro<br />
swori iqneba, Tu vityvi, rom arsebobs ltolvis survili,<br />
obieqti ki, SeiZleba nebismieri iyos.<br />
erTgan konCita eubneba senior mateos: `Tqven CemSi giyvarT ara<br />
me, aramed is, vinc uargyofT~ da mogvianebiT agrZelebs: `Tu mogcemT<br />
imas, rac gindaT, gadagiyvardebiT~. senior mateos SfoTva swored<br />
am survilis obieqtis moxelTebisa da saboloo dauflebis<br />
SesaZleblobas ukavSirdeba, amitomac Cndeba yvelaze sanukvar momentSi,<br />
roca mizanTan ase axlosaa, yvelaze absurduli dabrkolebebi:<br />
gardacvlili meuRlis foto sawolTan, quCidan Semosuli xmauri,<br />
qalwulobis qamari da a.S. zedmetad miaxloebis gamo periodulad<br />
gauCinarebuli survilis obieqtis nostalgia senior mateos mudam<br />
Tan sdevs da pirobasac debs: `Tu kidev gamoCndeba, me mas aRarafers<br />
vTxov, vijdebi masTan, rac SeiZleba moSorebiT...~<br />
`oqros saukunidan~ sakmaod mogvianebiT davubrundi ra<br />
isev qalis sxeulis dauflebis SeuZleblobas, vcdilobdi, mTeli<br />
filmis ganmavlobaSi Semeqmna Tavdasxmisa da daucvelobis<br />
atmosfero, romelic gvtanjavs yvelas, sadac unda viyoT~ _<br />
wers Tavis mogonebebSi bunueli da ixsenebs, Tu ra incidentebi<br />
mohyva filmis gamosvlas: los-anjelesis erT-erT kinoTeatrSi<br />
258 259
Teo xatiaSvili<br />
bombis afeTqeba, firis oTxi babinis dakargva, reJisoris mimarT<br />
muqarisa da Seuracxmyofeli warwerebi da a.S. 10 Tumca<br />
realobidan wamosuli am Tavdasxmebis gamo SeSfoTeba mxolod<br />
Tavis Sefarebaa im ususurobisa da daucvelobis gancdisgan<br />
TavisdasaRwevad, rasac realuris anu sakuTari daTrgunuli<br />
survilebis `Tavdasxmisas~ ganvicdiT.<br />
berlinis wlevandel saerTaSoriso festivalze, sadac yovelTvis<br />
Zalze gaazrebulad da konceptualurad igegmeba retrospeqtivebi,<br />
bunuelis Semoqmedeba iyo warmodgenili; ratom bunueli? _ svamdnen<br />
kiTxvas Tavad organizatorebi, ramdenadac, rogorc tradiciulad<br />
miRebulia xolme, reJisoris arc iubile, arc gardacvalebis an<br />
raime aRsaniSnavi TariRi ar yofila. da pasuxad CamoTvlidnen<br />
varaudebs, Tu rogor dascinebda `saukunis Tvalad~ monaTluli<br />
reJisori `mowevis akrZalvasa, Tu Casaxvis sawinaaRmdego debatebs,<br />
rogor galanZRavda saxelmwifos SeWras privatul sferoSi da<br />
ramdens imkrexelebda religiisken ukanmibrunebis Taobaze, kiCur<br />
papsaze, axal biurgerebsa da axal faseulobebze~... 11<br />
aRmoCnda, rom bunuelis mZafri da saRi mzera kidev ufro<br />
mniSvnelovani da bevrad Tanamedrove xdeba neopuritanizmis<br />
gamZvinvarebisa da mzardi fundamentalizmis epoqaSi. bunuelis<br />
mier samarTebliT gadaserva _ es sxeulis gaSiSvlebaa, fizikuri<br />
realobis, garsis garRveva, raTa kargad dainaxo is, rac SigniT<br />
aris, ris Sedegadac iZens mxolod mkafio gamosaxulebas<br />
survilis bundovani obieqti.…<br />
1. s. JiJek, gliadia skvoz. (rusul enaze);<br />
2. iqve;<br />
3. iqve;<br />
4. iqve;<br />
5. iz istorii francuzskoi kinomisli (rusul enaze);<br />
6. m. iampolski. pamiat tireseia. (rusul enaze);<br />
7. bunuel o bunuele (rusul enaze);<br />
8. JiJekis dasaxelebuli naSromi;<br />
9. bunuelis dasaxelebuli naSromi;<br />
10. iqve;<br />
11. Vanity Fair, specialuri gamoSveba <strong>2008</strong> wlis berlinalesTvis.<br />
qeTevan janeliZe,<br />
xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />
asistent profesori<br />
Semotanili produqcia da qarTuli<br />
sinamdvile<br />
`importuli animacia~ gmirebi, ideologia,<br />
morali<br />
aqsiomaa, rom bavSvebs Zalian uyvarT multfilmebi. yvela<br />
bavSvs hyavs sayvareli gmiri. saerTod, mozardis aRzrdaSi<br />
didi mniSvneloba erovnul multiplikacias, sabavSvo filmebs<br />
eniWeba... swored amitom, am brendze moTxovna mudmivadaa. wesiT,<br />
arc erTi mSobeli ar unda yidulobdes animaciur films,<br />
sadac xdeba agresiis, tyuilisa da sizarmacis propaganda da<br />
bavSvisTvis filmis yureba ar unda iqces drois mokvlis<br />
gauazrebel saSualebad.<br />
animacuri filmebi metad mniSvnelovan sainformacio masalas<br />
Seicavs, saidanac mozardma unda Seimecnos samyaros<br />
kanonzomiereba, sikeTe, Camouyalibdes zneobrivi kriteriumebi.<br />
feradovani, Sinaarsiani multfilmi bavSvis mexsierebaSi tovebs<br />
mkafio magaliTebs, romelTac man cxovrebis ganmavlobaSi unda<br />
mibaZos. universalur, sayovelTao zneobriv kanonebTan erTad<br />
arsebobs erovnuli Sinaarsis mqone zneobrivi maqsimebi. aqedan<br />
gamomdinare, animaciuri filmi, romelic ama Tu im sazogadoebis<br />
moraliTaa Seqmnili, SesaZloa, Sefasebis sxva kuTxiT<br />
informaciulad mniSvnelovani ar aRmoCndes.<br />
saqarTveloSi ar Catarebula arc erTi seriozuli<br />
gamokiTxva, Tu sociologiuri kvleva, rac saSualebas mogvcemda<br />
gagverkvia, Tu romeli gmiria CvenSi ufro popularuli. Tu<br />
kinoTeatrebis salaros SemosavlebiT vimsjelebT, ra Tqma unda,<br />
qarTuli animacia ucxour filmebs konkurencias veranairad<br />
ver uwevs. Tumca, savse darbazebi da salaros Semosavlebi<br />
pirobiTi cnebebia da mxolod xarisxze damokidebuli araa. aq<br />
didi wilobrivi procentiT muSaobs reklama da produqtis<br />
distributoris promouteruli saqmianoba. Tumca mxatvruli<br />
260 261
qeTevan janeliZe<br />
Rirebuleba mainc erT-erT amosaval punqtad rCeba, romelic<br />
mozards Zalian sWirdeba.<br />
aris Tu ara ucxouri, Cvens qveyanaSi importirebuli,<br />
animacia imdenad srulfasovani da misaRebi Cveni<br />
sazogadoebisTvis, rom saerTod ar vifiqroT tradiciul qarTul<br />
personaJebze da siuJetebze? ufro koreqtuli iqneboda sakiTxis<br />
Semdegnairad dayeneba _ rodis daubrundeba mayurebels<br />
Tanamedrove qarTveli gmiri misi Cveuli qarizmatulobiT da<br />
komediurobiT? amave dros, dramaturgiac ar unda iyos<br />
yuradRebasmoklebuli.<br />
Tanamedrove popularuli hitebis mixedviT Tu vimsjelebT,<br />
mwarmoeblebi ZiriTadad irCeven situaciebis komedias, an<br />
komediur miuzikls. es erTgvari warmatebis garantiaa. 3D<br />
animacia sakmaod Zviri siamovnebaa da amitom mwarmoeblebi da<br />
produserebi cdiloben maqsimalurad Seamciron danaxarjebi.<br />
Zalian xSirad aseT multfilmebSi dramaturgiuli qarga<br />
daculi ara aris. arada, filmis yurebisas mTavari marto<br />
sicilis efeqtis miRweva ki araa, aramed mayureblisTvis<br />
Tanagancdis momentis Seqmnac. magaliTad, `dreamworks~-is<br />
produqcia, romelic SeiZleba brendad miviCnioT, arcTu<br />
maRalxarisxovania produqciis Sinaarsobrivi TvalsazrisiT.<br />
`Sreki 1~-is originaluroba male Seewira amerikul meTods<br />
_ ekonomia filmze, didi danaxarjebi sareklamo kampaniaze.<br />
samwuxarod, jerjerobiT saqarTveloSi enTuziastebi, romlebic<br />
investiciebs erovnul multi plikaciaSi Cadeben da amiT<br />
maRalxarisxovani erovnuli produqciis Seqmnas Seuwyoben xels,<br />
ar arian, xolo saxelmwifo pirdapir investirebas aRar axdens,<br />
arc kanoni saavtoro uflebebis Sesaxeb arsebobs. aqedan gamomdinare,<br />
potenciuri avtor-Semsrulebeli iZulebulia daemorCilos<br />
damkveTs, sponsors. sxva SemTxvevaSi, moZiebuli Tanxa imdenad<br />
cotaa, rom avtori SemoqmedebiTad maqsimalurad SezRudulia da<br />
es ZiriTadad ideologiis, xarisxis xarjze xdeba.<br />
aseT viTarebaSi, marTlac, Znelia upasuxo kiTxvas: ras irCevs<br />
qarTuli auditoria? `importul~ Tu qarTul animacias? da,<br />
saerTod, ramdenad koreqtulia sakiTxis ase dasma?<br />
ucxoeTis yvela msxvili kompania acxadebs, rom 3D<br />
teqnologiis gamoyeneba metad momgebiania, Sesabamisad, xeliT<br />
Semotanili produqcia da qarTuli<br />
sinamdvile `importuli animacia~ gmirebi, ideologia, morali<br />
naxati filmi aRaravis sWirdeba. xeliT naxats disneis studiac<br />
ki TiTqmis aRar iyenebs.<br />
saqarTveloSi masStaburi animaciuri proeqtis Seqmnaze<br />
msjeloba jer naadrevia. iseTi didi SesaZleblobebisa da<br />
potencialis qveyana, rogoric ruseTia, sul ramdenime welia,<br />
rac aseTi ti pis filmebs awarmoebs. magaliTad, filmi<br />
`krakatuki~. es rusuli zRapris imdenad Tanamedrove versiaa,<br />
rom dednis amocnoba saerTod Wirs. aq aris iumori da lirika,<br />
draivi da filosofia, kung-fu, siyvaruli, hip-hopi da rok-enroli,<br />
megobroba da siZulvili, spec efeqtebi, jadoqroba da<br />
interneti. rusuli animaciis Zalian mniSvnelovani warsulis<br />
miuxedavad, erovnuli xasiaTis SenarCuneba, am cnebis klasikuri<br />
gagebiT, verc iq SeZles.<br />
tradiciul qarTul ojaxSi bavSvebs pirveli wlebidan<br />
ukiTxaven qarTul xalxur zRaprebs, sadac moxerxebuli<br />
nacarqeqia da xuTkunWula devs amarcxeben; salamura, wiqara<br />
da irmisa borotebaze imarjveben. keTili, Tu boroti gmirebi<br />
erovnuli niSan-Tvisebebis matareblebi arian. qarTul zRaprebSi<br />
imdeni saintereso personaJia, rom aTeulobiT animaciur proeqts<br />
eyofa. da isini Tavisuflad SeiZleba CavTvaloT ucxouri<br />
reklamirebuli gmirebis konkurentebad.<br />
kinogamqiraveblebi yvela gziT cdiloben bavSvebis yuradReba<br />
miqcevas. amerikuli multfilmebis reklamirebisas farTodaa<br />
gavrcelebuli sareklamo triuki, rodesac msaxiobis popularoba<br />
mis mier gaxmovanebul personaJis popularizaciisaTvis<br />
gamoiyeneba. sareklamo rgolebi daJinebiT gvamcnoben, rom es<br />
roli edi merfim, an anjelina jolim, kameron diasma da ase<br />
Semdeg gaaxmovana... magram qarTvel mayurebels xom es xmebi ar<br />
esmis, kinoTeatrebSi rolebi qarTuladaa dublirebuli. amas<br />
qarTvelebis sareklamo `triukic~ emateba. anjelina jolis,<br />
edi merfis da sxvebs zvio, Sonzo, nanuli Tu `qlab Sous~<br />
biWebi axmovaneben. aseve qarTuli sareklamo `triukis~<br />
moTxovnebiT, originali teqsti icvleba da viRebT saSinel<br />
mutants. xSir SemTxvevaSi, teqstis Targmani mdare an sruliad<br />
Secvlilia, intonacia _ vulgaruli, gamoyenebulia bilwi slengi,<br />
politikuri frazeologia, rac sruliad Seusabamoa TviT<br />
262 263
qeTevan janeliZe<br />
filmisaTvis da, wesiT, miuRebeli unda iyos mayureblisaTvis,<br />
radgan is Rirebulebac ikargeba, rac nawarmoebs realurad aqvs.<br />
sabolood, Cven winaSe ormagi damangreveli standartia: jer<br />
erTi, TviT originalis saTuo Rirebuleba da, meorec, mdare<br />
qarTuli teqstis Sedegad filmebis saerTod gaqarwylebuli<br />
esTetika. Rirs Tu ara amaze yuradRebis gamaxvileba? aucileblad,<br />
radgan dRes es metad aqtualuria. aqedan modis im bavSvebis<br />
tradicia, istoria da moraluri aqcentebi, romlebic aseT filmebs<br />
uyureben da momavalSic naxaven.<br />
arsebul produqciaSi zneobrivi maqsimebis arqonas<br />
mwarmoeblebi sabalagano sareklamo banerebiT didi warmatebiT<br />
cvlian. xolo cnobili saxeebis sareklamod gamoyenebis zemoT<br />
moyvanili magaliTi, imis dasturia, rom am filmebSi aqcentis<br />
gasamaxvilebeli sxva Rirebulebebi TiTqmis arcaa da mSobeli,<br />
iZulebuli xdeba waiyvanos Svilebi aseTi filmebis sanaxavad,<br />
sul ubralo mizezis gamo: ar arsebobs xarisxiani qarTuli<br />
produqcia, romelic konkurencias gauwevda imports.<br />
aucileblad unda vimsjeloT qarTveli multmwarmoeblebis<br />
SesaZleblobebze. vinc filmwarmoebaSi cotaTi mainc erkveva,<br />
misTvis gasagebia, Tu ra Sromatevadia, Sinaarsiani da amave<br />
dros, originaluri animaciuri proeqtis Seqmna. amisTvis,<br />
upirvelesad, saWiroa Sesabamisi SemoqmedebiTi jgufis arseboba.<br />
ramdenime wlis win yvela fiqrobda, rom kompiuteruli<br />
animacia erT-erTi damxmare faqtoria multfilmebis Sesaqmnelad.<br />
xolo dRes umsxvilesi kompaniebi TiTqmis uaryofen xeliT<br />
naxat proeqtebs. saqarTveloSi jer kidev arian iseTi<br />
profesionalebi, romelTac araCveulebrivi naxati filmebis<br />
Seqmna ZaluZT. magram, rac Seexeba 3Danimacias da sakuTari<br />
masStaburi proeqtebis ganxorcielebas, aq yvelafris nulidan<br />
dawyeba gviwevs. xolo am gamocdilebis arqona imis erT-erTi<br />
winapirobaa, rom warmatebuli proeqti kidev didxans ar Sedgeba.<br />
arian adamianebi, romlebic aseT programebs icnoben, magram<br />
maTi ricxvi imdenad mcirea, rom rTulia jgufis Seqmna.<br />
Sesabamisad, saWiroa materialur teqnikuri bazac.<br />
erovnuli multwarmoebis upirvelesi problema reJisorebis<br />
simcire da iseTi produserebis ararsebobaa, romlebsac proeqtis<br />
srulfasovnad marTva SeeZlebaT. mxolod codna da niWi sakmarisi<br />
Semotanili produqcia da qarTuli<br />
sinamdvile `importuli animacia~ gmirebi, ideologia, morali<br />
araa. aucilebelia praqtikuli gamocdilebac. filmis Seqmnisas,<br />
ZiriTadi xarjebi gadamRebi jgufis xelfasebia. jgufis wevrebis<br />
koordinirebuli muSaobiT ki iqmneba srulfasovani nawarmi da<br />
amis garantias mxolod da mxolod kargi prodiuseri iZleva.<br />
aseve, Zalian mniSvnelovania gaxmovaneba da musika, rac<br />
kolosalur TanxebTanaa dakavSirebuli, radgan srulfasovani<br />
saundis Sesaqmnelad 50-dan 100-mde musikaluri Temaa saWiro,<br />
rom Semdeg moxdes misi morgeba naxatze. xma, sabolood `5+1~<br />
formatSi unda.<br />
jerjerobiT ki `dreamworks~ da `pixar~ weliwadSi aTeul<br />
proeqts uSveben. saqarTveloSi gvaqvs ramdenime axali proeqti:<br />
lado sulaqveliZis `angalo~, `oqros Tevzi~, `legenda Rvinoze~,<br />
gia kereseliZis `imedi~, papuna daviTaias `mZleTamZle~, akaki<br />
lomsaZis `Soba~, zaliko sulakauris kidev ramdenime<br />
satelevizio proeqti, magram am produqcias miuxedavad misi<br />
mxatvruli Rirebulebebisa, araTu konkurenciis gaweva ar<br />
SeuZlia, aramed SeuZlebelia maTi ekranebze naxvac.<br />
unda iTqvas, rom kargad reklamirebulma saeWvo mxatvruli<br />
Rirebulebis mqone animaciurma produqciam daipyro ara marto<br />
qarTuli, aramed mravali qveynis sakmaod didi ekranuli sivrce.<br />
es viTareba gansakuTrebul saSiSroebas uqmnis qarTul kulturas,<br />
radgan misi mwiri ekonomikuri SesaZleblobebi saSualebas ar<br />
iZleva am mRvrie masas principulad daupirispiros erovnuli,<br />
jansaRi produqcia. amave dros Taobis agresia gamowveuli<br />
adgilobrivi Tu globaluri mizezebiT, metismetad saSiS tandems<br />
qmnis zemoTdaxasiaTebul produqciasTan erTad saimisod, rom<br />
ganadgurdes erovnuli, zneobrivi Tu mxatvruli Rirebulebebi,<br />
rac Tavis mxriv erovnuli katastrofis momaswavebeli iqneba.<br />
http://www.disneyshorts.org/;<br />
www. animator.ru;<br />
The Encyclopedia of Animated Cartoons (Paperback) by Jeff Lenburg<br />
and Chris Bailey (Paperback - Oct 30, <strong>2008</strong>).<br />
264 265
xelovnebaTmcodneoba<br />
irine abesaZe,<br />
sruli profesori<br />
firosmanologiis, rogorc axali<br />
saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi<br />
meoce saukune mravali axali samecniero dargis<br />
CamoyalibebiT aRiniSna. samecniero-teqnikuri revoluciebis<br />
SedegebiT gapirobebulma da gabeduli eqsperimentebiT<br />
moniSnulma axalma sakvlevma arealebma, upiratesad<br />
sabunebismetyvelo, zust <strong>mecnierebaTa</strong> rkali gaarRvies, Tumca,<br />
arc humanitaruli dargebi darCenilan saerTo epoqaluri<br />
xasiaTis novaciebisadmi gulgrilni. kvlevis sistemurma meTodma<br />
humanitarebs TvalnaTliv uCvena interdisci plinarulkompleqsur<br />
midgomaTa safuZvlianoba. xelovnebis dargebis<br />
morfologiuri SeswavlisaTvis dRes ufro aqtiurad iyeneben<br />
semiotikas da hermenevtikas. es dargTaSorisi e. w.<br />
instrumentariebi xom saukeTeso saSualebaa uZveles miTopoetur<br />
daqaragmebul teqstTa wakiTxvisa da maTSi daunjebul niSanTa<br />
sistemis amoxsnisaTvis. magram ra vuyoT iseT teqsts, romlis<br />
welTaRricxva mxolod erT saukunes miiTvlis da TviT<br />
teqstualuri qsovilis struqturac, erTi SexedviT, saocrad<br />
martivia, Tumca masSi Cakvirveba mraval `amoucnob qimerebs~<br />
gvTavazobs. amgvaria niko firosmanaSvilis fenomenis kvlevis<br />
istoria. 1912 wlidan, anu firosmanis pirveli `aRmoCenidan~<br />
_ dRemdem, niko firosmanis Semoqmedebis qarTvel, Tu araqarTvel<br />
mkvlevarTa mier Seiqmna sxvadasxva xarisxis didZali samecniero<br />
produqcia, romelTa sistemurma dalagebam saSualeba mogvca<br />
`firosmanianis~ sagamomcemlo jgufs, maT Soris me, TvalnaTliv<br />
dagvenaxa, rogor Seisxa xorci xelovnebaTmcodneobis axalma<br />
mimarTulebam _ firosmanologiam.<br />
firosmanologia xelovnebis is axalgazrda dargia, romelic,<br />
xandazmul rusTvelologiis msgavsad, moiTxovs imgvar<br />
meTodologiur midgomas, romelic xels Seuwyobs momaval<br />
firosmanologebs gaTavisufldnen im apokrifebisa da<br />
legendebisagan, romelsac `Txzavda~ TiTqmis yvela (qarTveli<br />
266 267
irine abesaZe<br />
firosmanologiis, rogorc axali saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi<br />
Tu ucxotomeli), vinc ki Sexebia am araCveulebrivad saTuT<br />
Temas. avi zraxvebisgan daclili es `mezRapreni~, ZiriTadad<br />
firosmanis `dostebi~ _ meduqneebi Tu gadmoxvewili mileTelebi,<br />
simbolistebi da futuristebi; mxatvrebi, poetebi, reJisorebi,<br />
mwerali-dramaturgebi, musikosebi, mogviano xanis mecnierinterpretatorebic<br />
ki, mxatvris mimarT gamoxatuli pativiscemis<br />
dasturad qmnidnen firosmanis miTologemas. amavdroulad, am<br />
erTi saukunis ganmavlobaSi, firosmanaSvilis Semoqmedebis<br />
irgvliv gamoiTqva mravali metad sayuradRebo mosazreba,<br />
romelTa erT korpusad Tavmoyra udaod naTels mofens mxatvris<br />
RRemde daudgenel biografiul monacemebs. xolo<br />
maRalprofesiul doneze Sesrulebuli laboratoriuli<br />
eqspertiza, bolosdabolos, WeSmaritad firosmanaSvilis<br />
xelTqmnil Sedevrebs klonirebuli `tyupis calebisagan~<br />
ganacalkevebs. firosmanis memkvidreobisa da mis Sesaxeb<br />
literaturis interpolaciebisagan gaTavisuflebisaTvis,<br />
eTnofsiqologebis, kulturologebis, xelovnebaTmcodneeqspertebisa<br />
da istorikosebis damcxrali gonebisa da grZnobis<br />
erToblivi ZalisxmeviT, kompleqsuri xasiaTis kvleva aris<br />
Casatarebeli.<br />
is, rom saqarTvelos, rogorc sakacobrio istoriis JamTa<br />
svlisas SemorCenil erT-erT uZveles civilizacias, dRemde<br />
axsovs droiT gamowrTobili Cvens eTnomexsierebaSi Cakiruli<br />
da Taobidan TaobaSi uryevad translirebuli uZvelesi<br />
miTopoeturi saxeebi gasakviri rodia. am zRapriseulkosmologiur<br />
saxeebs is istoriuli personaJebic Seematnen,<br />
romelTa garSemo saukuneebis ganmavlobaSi mravali legenda<br />
iqmneboda da istoriul realiebs romantikul samoselSi xvevda.<br />
gamorCeul moRvaweTa saxelebs qarTveloba leqsad `amoTqvamda~<br />
da amiT, Jamidan-JamiT ganmtkicebul gansakuTrebul pativgebas<br />
adasturebda.<br />
sakvirveli aris mxolod is, rom `gaucxoebis~ sindromiT<br />
Sebyrobilma, ukiduresad pragmatul-racionalurma meoce<br />
saukunemac Seqmna axali miTologemebi da erT-erTi maTgani<br />
niko firosmanaSvilia.<br />
ocdameerTe saukunis mkvidrT, dRes dabejiTebiT SegviZlia<br />
ganvacxadoT, miuxedavad imisa, rom niko firosmanaSvilis<br />
nawarmoebTa umetesoba mecxramete saukunis miwuruls Seiqmna,<br />
genialuri mxatvris Semoqmedebam xeli Seuwyo meoce saukunis<br />
universaluri avangarduli kulturuli Rirebulebebis<br />
damkvidrebas saqarTveloSi.<br />
axalze ~dageSili~ es araCveulebrivi instiqti Semoqmedisa,<br />
pirvelad swored saqarTveloSi `Camoxvewilma~ mileTelma<br />
futuristebma SeigrZnes da 1912 wels sazogadoebas amcnes.<br />
am droidan moyolebuli Seiqmna mravali gamokvleva, ese,<br />
publikacia, leqsi, poema, dramaturgiul-literaturuli,<br />
memorialur-epistoluri xasiaTis nawarmoebi, foto-kino-telexelovnebis<br />
nimuSi, musikaluri da saxviTi xelovnebis sxvadasxva<br />
saxis produqcia, iqmneboda mravali legenda, apokrifi, sadac<br />
mxatvris pirovnuli da SemoqmedebiTi portretis gamoZerwvis,<br />
masTan mimarTebis dadgenis sazogadoebrivi survili gacxadda.<br />
aRsaniSnavia, rom 1912 wlidan dRemde niko firosmanisadmi<br />
interesi araTu Semcirda, aramed geometriuli progresiiT<br />
gaizarda, rasac gansakuTrebiT xeli Seuwyo mxatvris<br />
nawarmoebTa gamofenebis sxvadasxva geografiul ganedze<br />
triumfalurma svlam, maT mier msoflios wamyvani muzeumebis<br />
da galereebis sagamofeno sivrceebis `dapyrobam~. XXI saukuneSi<br />
eleqtronuli informaciis arxebiT isic irkveva, rom<br />
firosmanisadmi msoflio sazogadoebis damokidebuleba arasdros<br />
yofila uangaro. Sou-biznesis da komerciuli interesebis<br />
gadakveTam siRaribeSi, upatronod gardacvlili genialuri<br />
mxatvris saxelis tiraJirebam mravali milioni moutana<br />
restornebis, sastumroebis, televiziebis, sareklamo saagentoebis,<br />
samodelo saxlebis, maRaziebis mepatroneebs sxvadasxva qveyanaSi.<br />
cnobili rusi poeti qalis, marine cvetaevas, eses<br />
saxelwodebas Tu davesesxebi `Cemi puSkini~, firosmanis saxeliT<br />
Seqmnil yvela am maravalferovani produqtis avtors Tavisi<br />
sakuTari mimarTeba aqvs mxatvarTan gulwrfeli, uangaro, Tu<br />
angarebiani, zedapiruli, magram sakuTriv misi da amdenad<br />
mniSvnelovani. nu viqnebiT mkacri msajulni maT mimarT, vinc<br />
firosmanis saxeliT erTgvar mogebas eZebs. es xom axali<br />
pragmatuli epoqis markeria. Tumca, gamijvna, zRvaris dadeba,<br />
zomierebis dacva, albaT, aucilebelia. didi mxatvris saxelis<br />
gamoyeneba mogebis mizniT, naklebi danaSaulia imasTan SedarebiT,<br />
268 269
irine abesaZe<br />
firosmanologiis, rogorc axali saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi<br />
rodesac ganaTlebuli, niWieri, firosmanis Semoqmedebis<br />
damfaseblebi cdilobdnen misi Semoqmedebis klonirebas. Tumca,<br />
gasaRebis bazarze momravlebuli didi mxatvris mier Seqmnili<br />
cxoveluri samyaros binadarTa „tyupis calebi~ WeSmarit<br />
originalebTan paeqrobisas, damarcxebisaTvis arian ganwirulni,<br />
radgan SeuZlebelia unikaluri RvTiuri madliT mosili im<br />
SemoqmedebiTi inspiraciis gameoreba, romelmac Seqmna, amouxsneli<br />
saidumlos matarebeli firosmaniseuli irmebisa Tu saaRdgomo<br />
batknebis, meliebisa Tu daTvebis, lomisa Tu Jirafis momnusxveli<br />
gamometyveleba. amiT firosmanma Tavisi ganumeorebeli<br />
SemoqmedebiT sakuTari Tavi yvelaze ukeT daicva. Tumca, aqve<br />
unda iTqvas, rom dRemde niko firosmanaSvilis xelovnebis<br />
amsaxvel albomebSi mainc gvxvdeba nawarmoebebi, romelTa<br />
firosmanisTvis mikuTvnebuloba saeWvoa, maSin, rodesac zogierT<br />
maTgans firosmanis xelweris damadasturebeli saeqsperto<br />
daskvna axlavs. vinaidan azrTa sxvadasxvaobas iwvevs<br />
eqspertizisas, mxolod vizualur-zedapiruli daTvalierebiT<br />
Semofargvla. vfiqrob, droa saxelmwifom gamoyos Tanxebi<br />
imisaTvis, rom saeWvo warmomavlobis nawarmoebebs Cautardes<br />
Tanamedrove saeqsperto teqnologiebis gamoyenebiT<br />
kvalificiuri laboratoriuli atribucia. uaxlesi meTodebiT<br />
warmoebuli gamokvlevis am procesSi unda CarTon firosmanis<br />
Semoqmedebis, rogorc qarTveli, ise ucxoeli aRiarebuli<br />
mkvlevarebi, raTa erTxel da samudamod gairkves mxatvris<br />
SemorCenili originalebis zusti raodenoba. es ki Seavsebs da<br />
rig SemTxvevaSi koreqtivebsac Seitans saqarTvelos kulturis,<br />
ZeglTa dacvis da sportis saministros mier dReisaTvis<br />
aRnusxul niko firosmanaSvilis nawarmoebTa eleqtronul<br />
sapasporto monacemebSi, romelic mxolod saqarTvelos masStabiT<br />
aris gamovlenili. monacemTa bazas aklia ucxoeTis saxelmwifo<br />
da kerZo sacavebSi daculi Sedevrebi. firosmanis WeSmarit<br />
originalTa raodenobis zusti dadgena ki, Tavis mxriv, aRkveTs<br />
firosmanis nawarmoebTa gayalbebis yovelgvar mcdelobas da<br />
wertils dausvams yalbismqmnelTa Sesaxeb arsebul moarul<br />
versiebs, romelTac mraval pativsacem adamians Crdili miayenes.<br />
rogorc akad. vaxtang beriZe niko firosmanaSvilis Sesaxeb<br />
daweril monografiaSi aRniSnavs: `arc erT qarTvel mxatvarze<br />
ar dawerila imdeni, ramdenic niko firosmanaSvilze~. 1 Cemi<br />
mxriv, davumateb, rom arc erT mxatvarze imdeni legenda ar<br />
Seqmnila, ramdenic firosmanze. tyuili da marTali ise airia<br />
erTmaneTSi, rom bolos Tavgza TviT mxatvris Semoqmedebis<br />
gulmxurvale qomagebsac aebnaT, mag., kirile zdaneviCs sxvadasxva<br />
gamocemaSi erTmaneTis sapirispiro cnobebi gaepara. mxatvris<br />
gulubryvilo naTesaoba da naTel-mironni, Tanamedroveni, Tavs<br />
„nikalas~ uaxloes garemocvaSi rom moiazrebdnen, ase<br />
moulodnelad saxelmoxveWil TanamoZmisadmi interess<br />
fantastikuri, Znelad dasajerebeli ambebiT apurebdnen. maT<br />
arc niko firosmanis geniis aRmomCenni da inteleqtualuri<br />
elitis warmomadgenlebi CamorCebodnen. xelovans, romelsac<br />
sityviT aRmerTebdnen, realurad, rogorc cidan Camovardnil<br />
meteors ucxod miiCnevdnen da maTTan sulier erTobas danatrul<br />
xelovans, faqtobrivad, sakuTari samyarodan riyavdnen. didi<br />
ilias cnobilma maqsimam „Catexili xidis~ arsebobis Sesaxeb,<br />
swored „naswavl~ da „uswavlel~, profesiul, rafinirebul<br />
(akademiur) xelovnebas da daumuSavebel, sinamdvileSi ki mis<br />
dambad xalxur madans Soris iCina Tavi. im mistifikaciaSi<br />
garkvevis saxeliT, romelsac SeeZlo met-naklebi sizustiT<br />
amoexsna firosmanis fenomeni Catarda seriozuli xasiaTis<br />
kvleva-Zieba. sacnauria, rom xSir SemTxvevaSi swored garedan<br />
momzirali Tvali ukeT Seicnobda da SeigrZnobda firosmanis<br />
gansakuTrebulobas. ase iyo maSin, rodesac frangi mixeil ledantiu<br />
1912 wels Tavis megobar kirile zdaneviCTan erTad<br />
pirvelad ewveva Tbiliss da mis mzeras monusxavs, Zveli Tbilisis<br />
erT-erT duqanSi warmodgenili niko firosmanis namuSevari.<br />
man pirvelma miaqcevina yuradReba mxatvar kirile zdaneviCs<br />
am araCveulebriv qmnilebebze. kiriles, dediT qarTvels, mamiT<br />
polonels, romelic TbilisSi karga xnis Camosaxlebuli iyo,<br />
safiqrebelia, manamdec araerTxel enaxa am TviTnaswavli mxatvris<br />
namuSevrebi, romliTac, misive sityvebiT rom vTqvaT, mofenili<br />
iyo Zveli Tbilisis duqnebi. megobris es aRfrTovaneba kiriles<br />
gadaedo da Tavis Zma-iliasTan erTad, male erTgvar „saxadad~<br />
eqcaT da sicocxlis bolomde gahyvaT Zmeb zdaneviCebs. swored,<br />
mixeil le-dantiu, niko firosmanis WeSmariti `pirvelaRmomCeni~,<br />
270 271
irine abesaZe<br />
firosmanologiis, rogorc axali saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi<br />
1912 wlis miwurulSi aRtacebuli miswers werils sakuTar<br />
dedas: „guSin Tbiliseli joto vixileo~.<br />
rogorc ukve aRvniSne, dRes ukve SeiZleba saubari<br />
xelovnebaTmcodneobis axali mimarTulebis _ firosmanologiis<br />
Sesaxeb... mecnierebis es axali dargi xandazmul rusTvelologiis<br />
msgavsad, moiTxovs yvela saxis masalis sistematizacias, mogviano<br />
xanis interpolaciebisagan gaTavisuflebas, legenda, apokrifis<br />
WeSmaritebisagan gamijvnas, biografiuli cnobebis saboloo<br />
dazustebas, kvlevas, romelSic didixania, oRond erTmaneTisagan<br />
damoukideblad, xSir SemTxvevaSi erTmaneTis nakvlev-naazrevis<br />
gauTvaliswinebladac ki, CarTuli arian sxvadasxva qveynis<br />
xelovnebaTmcodneebi, literatorebi, kulturologebi,<br />
filosofosebi, zusti sabunebismeTyvelo mecnirebaTa<br />
warmomadgenlebic. gasuli saukunis ociani wlebidan dawyebuli<br />
araerTxel yofila mcdeloba firosmanis Sesaxeb arsebuli<br />
masalis sistemurad dalagebisa da erT korpusad warmodgenisa,<br />
magram es mcdeloba, samwuxarod, dRemde srulad ar yofila<br />
realizebuli. erTgvari `firosmanianis~ Seqmnis am ganzraxvas,<br />
romlis sulisCamdgmelic poeti giorgi leoniZis Semdeg iyo<br />
mxatvari da firosmanis Semoqmedebis Cinebuli mcodne Tengiz<br />
mirzaSvili, yovelTvis raRac eRobeboda win, ZiriTadad finansuri<br />
xasiaTis dabrkolebebi, Tumca am araCveulebrivi ideiT Sepyrobil<br />
mxatvars far-xmali ar dauyria da bolo ori welia winamdebare<br />
striqonebis avtorTan erTad, miuxedavad mZime, ganukurnavi senisa,<br />
arnaxuli energiiT muSaobda, raTa amjerad mainc<br />
ganexorcielebina Tavisi sanukvari ocneba. samwuxarod, mxatvrs<br />
ar dascalda. Tengiz mirzaSvilis gardacvalebis miuxedavad,<br />
Cvenma sagamomcemlo jgufma miznad daisaxa, bolomde miiyvanos<br />
mxatvris es wamowyeba. Sromatevadi samuSao dasrulebulia, am<br />
gamocemis realizebisaTvis saWiroa saxelmwifos, an kerZo<br />
sponsoris keTili neba, raTa bolos da bolos am mniSvnelovanma<br />
gamocemam dRis sinaTle ixilos. gamocemaze muSaobis procesma<br />
TvalnaTliv dagvanaxa, Tu rogor iSleba droiTi da sivrciTi<br />
barierebi, roca saqme exeba firosmanis fenomenisadmi sxvadasxva<br />
droisa da qveynis mkvlevarTa mier gamovlenil interess. did<br />
xelovanTan pirdapir `kavSirze gasvla~, anu misi metnaklebad<br />
adekvaturi SegrZneba mxolod erTeulebma SeZles. TiTqos<br />
Cven Tvalwin gadaiSala sxvadasxva SemoqmedebiTi inspiraciiT<br />
Seqmnili erTi xelovnis portretuli galerea, romlis Tvalis<br />
gadevnebac gvarwmunebs, im ucilobel WeSmaritebaSi, rom did<br />
xelovnebas sazRvrebi ar gaaCnia. amitomac iyo, rom iuneskom<br />
niko firosmanaSvilis Semoqmedeba Seitana sakacobrio<br />
mniSvnelobis kulturuli memkvidreobis im saganZurSi, romlis<br />
dacva-gafrTxileba ganaTlebuli msoflios valia.<br />
Tavmoyrili masalis retrospeqciaSi ganxilva imasac<br />
warmoaCens, Tu rogor xdeboda TandaTanobiT garkveuli<br />
koreqtivebis Setana im ukve Stampad qceul mcdar debulebebSi,<br />
mxatvris SemoqmedebisaTvis primitivizmis sazomis morgebas,<br />
rom cdilobda, rac mxatvris Sesaxeb arsebul adreul gamocemebs<br />
axlda. gamoCnda agreTve isic, Tu rogori saocrad sicocxlis<br />
unariani aRmoCnda mxatvris biografiis misamarTiT<br />
dafiqsirebuli Semdgomi firosmanologiuri kvleva-ZiebiT<br />
gadasinjuli mravali aSkara faqtologiuri xasiaTis Secdoma.<br />
firosmanologiis erT-erT ZiriTad mizans swored am<br />
kliSeebisagan saboloo ganTavisufleba unda warmoadgendes.<br />
es, pivel rigSi, exeba polemikas mxatvris warmomavlobis Sesaxeb,<br />
dabadebisa da gardacvalebis TariRebis dazustebas, rac ukve<br />
warmatebiT gakeTda Jurnalist neli kobiaSvilisa da istorikos<br />
manana xomerikis mier, aseve gardacvalebis da dakrZalvis adgilis<br />
saboloo dadgenas, rac jer kidev dadgenas moiTxovs.<br />
rac Seexeba firosmanis Semoqmedebis geneziss, amis Sesaxeb<br />
mravali sagulisxmo azria gamoTqmuli rogorc qarTveli, aseve<br />
ucxoeli xelovnebaTmcodneebis mier. rogori sxvadasxva<br />
misamarTebic ar unda SemogvTavazon mkvlevrebma, iqneba es<br />
xalxuri sarewebi, votivuri nimuSebi, saflavis qvis reliefebi,<br />
Teatraluri sanaxaoba, `kamera obskura~, dageroti pia da sxva.<br />
erTi ram cxadia, firosmanis miTologemis mizezi unda veZeboT<br />
firosmanis warmomSob qarTul wiaRSi, im erovnul tradiciebSi,<br />
romlisTvisac ucxo ar iyo saidumloebiT moculi fantastikuri<br />
xilvebi da romelnic, poet boris pasternakis TqmiT, TavianT<br />
TavSi „mesianizmisa da mistikis Semcvelni, adamianis warmosaxviT<br />
unars amdidrebdnen~.<br />
geografiuli mdebareobis gamo kroskulturul sivrceSi<br />
myofi saqarTvelo meoce saukunes Sinagani winaaRmdegobebiT<br />
272 273
irine abesaZe<br />
firosmanologiis, rogorc axali saxelovnebaTmcodneo<br />
mimarTulebis Camoyalibebis perspeqtivebi<br />
aRsavse socialuri da Sesabamisi kulturuli viTarebiT Seegeba.<br />
cxovrebis disharmoniam natvrad aqcia xelovnebis nawarmoebSi<br />
maradiuli harmoniis, monumenturi sawyisis da panTeisturi<br />
ganwyobis asaxva. „mxatvruli qarTulobis~ Zieba, erovnuli<br />
mxatvruli forma, _ ai, is, riskenac iswrafvoda axalgazrda<br />
xelovanTa kohorta daviT kakabaZis, lado gudiaSvilis, Salva<br />
qiqoZis, elene axvledianis, qeTevan maRalaSvilis da sxvaTa<br />
SemadgenlobiT. dazgur suraTSi monumenturi wyobis<br />
miRwevisaTvis mxatvarTa axali Taoba daewafa rogorc Sua<br />
saukuneebis monumentur xelovnebas, aseve, bedad, im dros<br />
„aRmoCenil~ niko firosmanaSvilis Semoqmedebas. niko firosmanis<br />
aRmoCena axalgazrda qarTveli mxatvrebisaTvis abedis kvesi<br />
iyo, romelic ganaxlebis aucileblobis winaSe mdgom Taobas<br />
qarTuli ferweris WeSmarit gzas gaunaTebda. niko<br />
firosmanaSvilis saxeli male „erovnul energiasTan~, mis sulTan<br />
iqna gaigivebuli. „uyureb firosmans da gjera saqarTvelo~ _<br />
ityvis `cisferyanwelTa~ ordenis ideologi grigol robaqiZe,<br />
axali qarTuli mxatvrobis ideuri sulisCamdgmeli daviT<br />
kakabaZe ki, kidev ufro daakonkretebs: `arc erT mxatvarTan ar<br />
Semxvedria firosmanis msgavsi Zalumi SegrZneba saqarTvelosi~.<br />
sainteresoa, Tuki qarTvelisTvis niko firosmani erovnuli<br />
TviTidentifikaciis sazomi gaxda, maS, raRa xiblavda im<br />
oTxmocamde araqarTvel avtors, romelTac araCveulebrivad<br />
gaiTavises da SeigrZnes mxatvris Semoqmedebis gansakuTrebuli<br />
xibli. ufro metic, ucxo Sefaseba didad daexmara qarTvelT<br />
sakuTari miTologemis SeqmnaSi, axsna amisa, vfiqrob, mxatvris<br />
SemoqmedebiTi inspiraciis araCveulebriv universalobaSia,<br />
„martivis sidiadeSia~, _ rogorc marTebulad aRniSna Tavis<br />
droze xelovnebaTmcodne oTar firaliSvilma.<br />
swored am universalizmiT, qristianuli mimteveblobiT,<br />
simboluri azrovnebiT, sakuTari profesiisadmi ritualuri<br />
kultmsaxurebis msgavsi damokidebulebiT firosmanis Semoqmedeba<br />
gascda viwro erovnul CarCoebs da igi sxvadasxva kulturaTa<br />
dialogis konteqstSi ikiTxeba.<br />
mainc ra faqtorebma ganapirobes firosmanaSvilis<br />
miTologemis amgvari interaqtiuri xasiaTi?! ra mizezebma Sekra<br />
firosmanis Semoqmedebis damfasebelTa aseTi integraciuli<br />
sulieri erToba?! vfiqrob, es is kiTxvebia, romlebzec pasuxebs<br />
mxolod sxvadasxva eris firosmanologTa momavali kompleqsuri<br />
kvlevis Sedegad miviRebT. aqve isic unda aRiniSnos, rom kvlevis<br />
miRma arc im mkveTrad uaryofiTi damokidebulebis mizezi<br />
unda darCes, romelic Tavis droze gamoTqmuli iqna mxatvris<br />
Semoqmedebaze im droisaTvis sakmaod cnobili avtoritetebis<br />
mier. Cemi mxriv, vityvi firosmanis Semoqmedebis momnusxveli<br />
Zala, albaT, upirveles yovlisa, im R v T i u r i n a T l i s<br />
esTetikaSia, romelic niko firosmanis xelovnebis zneobrivi<br />
sispetakis ganmsazRvrelia. sinaTlis es esTetika warmarToba<br />
gamovlili Suasaukuneebis qarTuli eikonuri xatebidan<br />
SemoaRwevs mxatvris nawarmoebebSi. amitomaa, firosmaniseuli<br />
yurZnis mtevani gasaocari Suq-mfeni, orTaWaleli turfebis<br />
Tmebi mzis sxivebiT naferi, saaRdgomo kvercxebi nakverCxlebiviT<br />
mbzinavi. saocari ki is aris, rom niko firosmanaSvils arcerT<br />
nawarmoebSi mze ar dauxatavs, magram yvelaferi mzis energias<br />
asxivebs. imavdroulad mxatvars Zalze uyvars mTvaris gamosaxva,<br />
radgan Zveli qarTuli warmarTuli panTeonis umniSvnelovanesi<br />
RvTaeba _ mTvare _ wminda giorgis qristianul saxeSi iyo<br />
personificirebuli. im wmindanis saxeSi, romelic mxatvris<br />
gadmocemiT mudam Tavze adga xelSi qamriT da xatvisaken<br />
mouwodebda: `nikala xateo~. TviT mxatvris mier gacemuli es<br />
araCveulebrivi axsna sakuTari SemoqmedebiTi inspiraciisa, is<br />
gasaRebia, romliTac SegviZlia nawilobriv mainc amovxsnaT<br />
mxatvris miTologemis xasiaTi. niko firosmanaSvilis<br />
daqaragmebuli azrovneba ki is xalxuri misterialuri<br />
warmosaxvaa, romelmac tradiciis konstantobaze unda<br />
migvaniSnos. amrigad, niko firosmanis SemoqmedebiT warmarTulma<br />
ei ko nu r m a s a xeeb m a _ q r i s ti a nu l s i m b oli ka S i<br />
transformirebulma, XX s.-is pirvel aTwleulebamde SemoaRwia,<br />
radgan mxatvris goneba da suli ar dabindula rTuli da<br />
wiaaRmdegobrivi civilizaciuri danaSrevebiT.<br />
niko firosmanaSvilis Semoqmedebis misamarTiT, angariSgasawevi<br />
azri aqvs gamoTqmuli filosofos mamuka biWaSvils. igi cdilobs<br />
Caswvdes firosmanis naratiuli diskursis siRrmiseul sawyisebs<br />
da am aspeqtiT miaCnia, rom firosmanis esa Tu is namuSevari<br />
274 275
irine abesaZe<br />
gaazrebul unda iqnes ara mxatvrul asaxvad, aramed TviTkmar da<br />
TavisTavad fenomenad, romliTac yofiereba aCvenebs Tavs. firosmani<br />
am azriT SeiZleba CaiTvalos yofierebis pirvelsawyisebze<br />
mTxrobelad. filosofosi, rakiRa ikvlevs firosmanis<br />
SemoqmedebaSi sawyisiseul fenomenebs, erT uTuod gasaziarebel<br />
sakiTxsac wamoswevs. igi mxatvris SemoqmedebaSi xedavs arqauli<br />
periodisaTvis damaxasiaTebel niSans, romelic xasiaTdeba<br />
sxvadasxva pirobiTi sceniT gamoxatuli SetyobinebiT, rac erTgvar<br />
piqtografiul etaps uaxlovdeba, im Soreul warsuls, roca<br />
damwerloba da mxatvroba erTmaneTisgan jerac ar iyo gamijnuli.<br />
aqedan gamomdimare, m. biWaSvilis azriT, n. firosmanaSvilis<br />
kompoziciebi imgvarive wakiTxvas eqvemdebareba, rogorc es, arqaul<br />
kedlis mxatvrobaSi iyo. filosofosi Tvlis, rom firosmanis<br />
fenomeni im arqauli gagebiT aris saintereso, romelic gvarwmunebs,<br />
`rom sagani imdenad ki ar aRiniSneba naxatiT, ramdenadac Tavad<br />
sityvaa gacxadebuli sagani~. 3<br />
niko firosmanis Semoqmedebis SesaniSnavi mkvlevarebis: erasti<br />
kuznecovis, qeTevan bagratiSvilis, giorgi xoStarias, gaston<br />
buaCiZis da reJis geros msgavsad, filosofosi yuradRebas<br />
miapyrobs firosmanis mier sakuTari nawarmoebebis saxeldebis<br />
arastandartulobaze da maTi (saxelwodebaTa) mxatvruli<br />
kompoziciebis organul nawilad qcevaze.<br />
es ki firosmanis is gzavnilia, is Setyobinebaa<br />
STamomavlobisadmi, romelic msoflios nebismieri moqalaqisaTvis<br />
zneobrivi simarTlis aRmniSvneli sityvad qceuli gamosaxulebaa,<br />
maradiul miTologemad aRqmuli.<br />
1. vaxtang beriZe, niko firosmanaSvili, Tb. <strong>2008</strong>;<br />
2. niko firosmanaSvilis Sesaxeb naSromebis miTiTeba ix. i. abesaZe,<br />
q.bagratiSvili, dimitri SevardnaZe, Tb., 1998. gv.183-209; aseve, albomi<br />
`Нико Пиросманашвили (вступ. статья Э. Д. Кузнецова), каталог<br />
К.Багратишвили, Л., 1985;<br />
3. m. biWaSvili, instrumentariebi firosmanis naratiuli diskursis<br />
formaluri analizisaTvis, `axali paradigmebi~, #1,1998, gv 68-82.<br />
arqiteqturis simbolika<br />
(qristianuli saqarTvelo)<br />
nato gengiuri,<br />
sruli profesori<br />
sazogadoebis istoriuli ganviTarebis TiToeuli etapi<br />
gviCvenebs, rom simboluri azrovneba kulturis ganuyofeli<br />
nawilia. Tumca isic aSkaraa, rom simboloTa arsi ar aris<br />
erTxel da samudamod SemuSavebuli da yovel kulturas axali<br />
sistema, niSan-Tvisebebi anda Zvelis gadasxvafereba moaqvs.<br />
simbolo gansakuTrebul Taviseburebebs iZens qristianul<br />
epoqaSi da yalibdeba erTian sistemad, romelic SesaZloa,<br />
erTdroulad axasiaTebdes mTels saqristianos anda adgilobriv<br />
kulturebSi gansxvavebulad svamdes aqcentebs.<br />
erTi SexedviT, iseT `funqcionalur~ xelovnebaSi, rogoric<br />
arqiteqturaa mistikuri azri da farul mniSvnelobaze<br />
miniSnebebi naklebad unda vlindebodes. magram es mxolod<br />
erTi SexedviTaa ase... gamokvlevebi mowmobs, rom arqiteqtura<br />
Tavisi `abstragirebuli~, geometriuli formebiT ideebisa da<br />
idumali mniSvnelobebis damtevi da gamomxatvelia. arqiteqturis<br />
formebSi idumali azris amocnoba, misi simbolikis gaSifvra<br />
misi Seswavlis erT-erTi amocanaa da es meTodi ucxour<br />
xelovnebaTmcodneobaSi ukve didi xania arsebobs. dasavleT<br />
evropaSi taZris calkeuli nawilisa da misi mTeli organizaciis<br />
mniSvnelobis ganmarteba istoriul wyaroebSic dasturdeba<br />
da es arqiteqturis simbolur axsnaSi arsebiTia. CvenTan am<br />
mxriv gansxvavebuli suraTia: Zveli qarTuli xuroTmoZRvrebis<br />
kvlevas stilisturi analizis meTodiT ukve didi xnis istoria<br />
gaaCnia. magram misi simbolikis, arqiteqturul formebSi<br />
saRvTismetyvelo Tvalsazrisis gamoxatvis Taviseburebani Cvens<br />
xelovnebaTmcodneobaSi ar gamxdara sagagngebo kvlevis sagani.<br />
aRniSnuli midgomiT dawerili ramdenime statia mxolod<br />
ukanasknel xans gamoCnda. es garemoeba mkvlevarTa winaSe axal<br />
amocanebs svams. gasarkvevia simboluri mimarTebebi qarTuli<br />
xuroTmoZRvrebis calkeuli nimuSis da aseve sxvadasxva<br />
istoriuli etapis zogadi maxasiaTeblebi, arqiteqturis<br />
276 277
nato gengiuri<br />
arqiteqturis simbolika<br />
simbolikisadmi, misi konkretuli gamovlinebisadmi Cveni da<br />
saqristianos sxva qveynebis xuroTmoZRvrebis msgavseba-<br />
Taviseburebani da sxva sakiTxebi, romelebic sabolood gvexmareba<br />
individualuri kulturis axali Sreebi gavacnobieroT.<br />
bunebrivia, am mcire moxsenebaSi yvela aRniSnuli sakiTxi ver<br />
iqneba warmoCenili. Tumca calkeuli dakvirvebebis warmodgena<br />
savsebiT SesaZlebelia.<br />
niSandoblivia, rom qriatianobis gavrcelebis pirvel<br />
saukuneebSi wminda mamebma uari Tqves taZris mSeneblobaze.<br />
maT ar sjerodaT, rom materialur sagnebs SeuZliaT sulier<br />
gamomsaxvelobas flobdnen: `ra taZari unda avuSeno, roca<br />
mTeli es samyaro, mis mier Seqmnili, mas ver itevs?~ 1 _<br />
kiTxulobdnen isini da sjerodaT, rom ufals ar esaWiroeboda<br />
saxli, specialurad aSenebuli samyofeli, morwmuneebs is sakuTar<br />
gonebaSi da gulSi unda SeeSvaT.<br />
IV s-is dasawyisSi mdgomareoba mkveTrad icvleba: 313 wlis<br />
milanis ediqtiT qristianoba romis mTeli imperiis masStabiT<br />
oficialurad aRiares da daiwyo eklesiaTa intensiuri<br />
mSeneblobani. magram Zveli Teologiuri Sexedulebebi ar<br />
Secvlila. qristianobis pirvel saukuneebSi Camoyalibebuli<br />
principebi ara Tu rCeba, ganmsazRvreli orientiris rolsac<br />
ki asrulebs: amieridan qristianuli taZari idealuri samyaros<br />
gamomxatveli unda gamxdariyo. amitom im droisaTvis cnobili<br />
arqiteqturuli kompoziciebi `qristianuli ideebis samyaroSi<br />
gadaitanes~. 2 qristianuli arqiteqtura da misi calkeuli<br />
elementi Teologiuri warmodgenebis, samyaros kosmiuri<br />
agebulebis da urTierTkavSirebis gamomxatveli gaxda.<br />
sainteresoa, ras gviCvenebs qarTuli masala. am kuTxiT<br />
mimovixilav arqiteqturaSi simbolikis gamovlenis sam dones.<br />
erTi es gaxlavT qalaqTa arqiteqtura, meore _ TviT eklesiaTa<br />
agebuleba da mesame, calkeul arqiteqturul formebTan<br />
dakavSirebuli simbolika.<br />
1. cnobilia, rom qristianobamdeli mcxeTis centri da<br />
ZiriTadi ubnebi iq ar iyo, sadac axlaa: is mtkvris marjvena<br />
sanapiroze mdebareobda. 3 mcxeTam IV s-Si, gaqristianebis Semdeg,<br />
icvala saxe: axal mSeneblobebs safuZveli Caeyara mtkvris<br />
marjvena sanapiroze. uflis kvarTis dakrZalvis adgili ki<br />
axali centri gaxda. swored mis garSemo moxda SenobaTa<br />
koncentracia. pirvel rigSi, Sendeba sveticxovlis uZvelesi<br />
taZari, magram amas garda sxva saintereso faqtebsac aqvs adgili:<br />
mtkvris napiras, mcxeTelebis monaTvlis adgilas daarsda,<br />
beTlemis eklesia (mRvimeSi). saxelwodeba beTlemi, bunebrivia,<br />
SemTxveviTi araa: qarTvelTa monaTvla simbolurad asocirdeboda<br />
sulier SobasTan.<br />
aSenda aseve Taboris eklesia, romelic wm. ninos mier<br />
feriscvalebis dRes kerpebis Semusvris aRsaniSnavad dafuZnda.<br />
wm. ninos locvis adgilas, mTaze, didi jvari aRimarTa. Semdgom<br />
iq jvris taZrebi aSenda. es adgili golgoTad iwodeboda. 4<br />
sveticxovlis garSemo aSenda sxva eklesiebic: geTsimania,<br />
antioqia. 5 rogorc vxedavT, eklesiaTa saxelwodebebi pirdapir<br />
ukavSirdeba wminda miwas, kerZod, qristes cxovrebasTan<br />
dakavSirebul adgilebs: beTlemi _ qristes Sobas, Tabori _<br />
qristes feriscvalebas, geTsimania _ qristes ukanaskneli<br />
locvisa da RvTismSoblis saflavis adgils, golgoTa _<br />
jvarcmas... amdenad, qalaqis arqiteqtura mTavari siwmindeebis<br />
_ eklesiebis _ ganlagebiT simboluri paralelebis princips<br />
eqvemdebareba. qristianuli mcxeTa simbolurad ierusalims<br />
imeorebda da amiT is acxadebda qristianuli samyaros wilobas.<br />
saintereso isicaa, rom mogvianebiT, rodesac Tbilis-qalaqis<br />
mSenebloba daiwyo, igive principi iqna arCeuli: imTaviTve<br />
`arqiteqturulad~ moiniSna qalaqis wminda adgilebi da isini<br />
ierusalimuri saxelwodebebiT akurTxes: beTlemi, sioni, Tabori,<br />
metexis RvTismSobeli, romelic `ierusalimSi geTsimaniis baRSi<br />
RvTismSoblis saflavze agebul eklesias mianiSnebda.~ 6 mcxeTisa<br />
da Tbilisis magaliTze kargad Cans, rom qristianobis<br />
damkvidrebisTanave qalaqebic ki simbolurad iqna gaazrebuli.<br />
isini ganixileboda wminda miwis simbolur xatebad. am fonze<br />
aSkaraa, rom saqarTveloSi aSenebuli eklesiebic SeuZlebelia<br />
yofiliyo `SemTxveviTi~ formisa, is warmoadgenda religiuri<br />
azris nivTier gamoxatulebas, religiuri moTxovnebis Tavisebur<br />
mxatvrul pasuxs.<br />
2. TviT sakulto Senobaze saubrisas am mcire moxsenebaSi,<br />
bunebrivia, ver gavamaxvilebT yuradRebas yovel konkretul<br />
tipze da gamovlinebaze da zogadi mniSvnelobis momentebiT<br />
278 279
nato gengiuri<br />
SemovifarglebiT: eklesiis xuroTmoZRvruli forma didwilad<br />
ganpirobebulia misi sakraluri mniSvnelobiT. upirvelesad is<br />
warmoadgens samyaros Tavisebur xats, miwaze arsebul sakralur<br />
sivrces, sadac kedlebi gaiazreba ori samyaros _ saaqaosa da<br />
sauflos _ simbolur sazRvrad. sarkmlebi da Sesasvlelebi<br />
ki am sazRvarSi, zRudeSi gaWrili Riobebia, ori samyaros<br />
makavSrebeli rgolebi. SigniT eklesia ori umTavresi nawilis<br />
momcvelia: morwmuneTaTvis gankuTvnili ZiriTadi sivrce da<br />
sakurTxeveli. Sida sivrcis umTavresi siwminde, sakurTxeveli<br />
naxevarwriuli moxazulobis kedliT _ afsidiTaa gamoyofili.<br />
amasac Tavsi mniSvneloba gaaCnia: wre, rogorc usasrulobis<br />
simbolo, zeciur samyaroze mianiSnebs iseve, rogorc gadaxurva,<br />
romelic, gamonaklisis gareSe, kamarovania da ara brtyeli da<br />
amiT zeciuri sauflos maradisobis gamomxatvelia. amdenad,<br />
eklesiis agebuleba da calkeuli nawilis forma konkretul<br />
azrs itevs, magram am azrisa da mniSvnelobis xazgasma<br />
mravalferovani mxatvruli xerxebiT xdeba da Seesabameba<br />
erovnuli xuroTmoZRvrebis individualur esTetikas, xasiaTs,<br />
ostatis SemoqmedebiT alRos.<br />
adreqristianul xanaSi eklesiis sxvadasxva nawilis<br />
simbolur azrze miniSnebas qarTveli xuroTmoZRvarni<br />
mxatvruli xerxebis Taviseburi gamoyenebiT axdenen. gvaqvs<br />
uZvelesi eklesiebis nimuSebi, sadac kamara, sakurTxeveli, karsarkmelTa<br />
garSemo kedlebi gansxvavebuli feris masaliT Sendeba,<br />
gamoiyofa rogorc gansakuTrebuli areebi da amiT maT Sinagan<br />
azrze xdeba miniSneba. magaliTad, qvemo bolnisis VI s-is<br />
taZari, sadac sakurTxevelis kuTxeebi, konqi, kamara mocisferofiruzisferi<br />
qviT aris aSenebuli da eklesiis sxva<br />
moyviTaloqviSisferi kedlebis fonze gamoikveTeba.<br />
ramdenadac eklesiis Sesasveli sauflosTan Sexvedris<br />
saSualebaa, misi aqcentireba, arqiteqturul-mxatvruli xerxebiT<br />
gamoyofa gansakuTrebul mniSvnelobas iZens; es mravali qarTuli<br />
Zeglis magaliTzec dasturdeba. isini gviCvenebs SesasvlelTa<br />
sxvadasxva mxatvruli xerxiT gamoyofis magaliTs: jer kidev<br />
V s-is bolnisis sionSi gvxvdeba TaRebiT gaxsnili karibWe,<br />
romelic fasadze Sesasvlels gansakuTrebul mniSvnelobas<br />
arqiteqturis simbolika<br />
aniWebs. igive iTqmis svetebis kapitelebze ganTavsebul<br />
reliefebze, romelic samoTxis da samoTxisken swrafvis<br />
simboluri gansaxierebaa. amave mizans emsaxureba karze<br />
ganTavsebuli reliefi, romlis Temac konkretul Sinaarsze<br />
migvaniSnebs. magaliTad, kompoziciebi irmebiT an SvlebiT<br />
morwmuneTa RvTisken swrafvas ganasaxierebs (bolnisis sioni,<br />
atenis sioni) da xazs usvams eklesiis karis mniSvnelobas,<br />
rogorc am miswrafebis dakmayofilebis gzas. sxva SemTxvevaSi<br />
karis timpanze gvxvdeba `qristes amaRlebis~ (mcxeTis jvari,<br />
qvemo bolnisi), `RvTismSoblis amaRlebis~, anda `jvris<br />
amaRlebis~ scenebi. aqac konkretuli miniSnebaa: macxovari TviTon<br />
acxadebs: `me var kari: Cem mier Tu vinme Sevides cxondes~<br />
(ioane, 19; 7,10).<br />
eklesiis erT-erTi mniSvnelovani momenti taZris qveynis<br />
mxareebze orientirebaa. cnobilia, rom eklesiis mTavari<br />
sakraluri adgili _ sakurTxeveli, aRmosavleTiT aris<br />
ganTavsebuli da es mTeli saqristianos sayovelTao wesia.<br />
bunebrivia, es qveynierebis mxareebis simbolur gagebas ukavSirdeba:<br />
aRmosavleTi, saidanac mze amodis, saidanac sinaTle ibadeba<br />
qristesTan da sarwmunoebriv sinaTlesTan aris gaigivebuli. 7<br />
dasavleTi ki, piriqiT, sibnelesTan da eSmakeul ZalebTan, radgan<br />
iq mze Cadis, sinaTle qreba. samxreTi sinaTlisa da siTbos<br />
mxarea, xolo CrdiloeTi _ Crdilisa da sicivis. erTia<br />
warmodgenebi, simbolika da meore is, Tu rogor gamoixata<br />
azri formaSi, ra dabada religiisa da xelovnebis kacSirma.<br />
unda iTqvas, rom am warmodgenaTa mxatvruli Sedegi<br />
gansxvavebulia sxvadasxva kulturaSi. ase magaliTad, dasavleT<br />
evropul sataZro xuroTmoZRvrebaSi romanul da guTur<br />
arqiteqturaSi mkafio mxatvruli aqcentia dasmuli eklesiis<br />
dasavleT fasadze. es mxare mdidruladaa gaformebuli da<br />
CuqurTmiTa da qandakebebiT morTuli mTavari karic am mxares<br />
Tavsdeba. Tu qristianTa warmodgenaSi dasavleTi boroti<br />
Zalebisa da sulieri sibnelis mxarea, ratomaa, rom guTur<br />
taZarSi mdidrulad morTuli dasavleTi fasadia mTavari? es<br />
unda ganasaxierebdes miwieri samyarodan qristianTa sulier<br />
sinaTleSi _ eklesiaSi _ gadasvlis simbolur azrs. aq<br />
280 281
nato gengiuri<br />
mniSvnelovania sxva arqiteqturuli formebic, romelic dasavleT<br />
fasadis aucilebeli elementia. esaa koSkebi, romelnic,<br />
Cveulebriv, cixe-simagreTa nawilia da qristianuli<br />
warmodgenebiTac mtruli, bneli Zalebisagan dacvis azrs atarebs. 8<br />
swored am azriTaa koSki moxseniebuli fsalmunSic: `...Sena<br />
xar Cemi mfarveli, Zlieri koSki xar mtrisagan damcveli~<br />
(fsal. 60,4).<br />
sxva suraTia adreuli periodis qarTul eklesiebSi.<br />
eklesiebi TiTqos `zurgs aqceven~ dasavleTs: SemorCenil uadres<br />
nagebobebs (nekresis bazilika – IV s., samTavros mcire eklesia<br />
– IV s., zeganis wm. marine _ V s., bolnisis sioni _ V s., qvemobolnisi,<br />
ruispiri, _ VI s., mcxeTis jvari – 586/587-604/605<br />
ww., atenis sioni VII s., samwevrisi VII s. da a.S.) dasavleTiT,<br />
an sruliad yru kedeli aqvs, karis gareSe, anda mcire zomis<br />
SesasvleliT gamoiyofa maSin, rodesac samxreTidan kari xSirad<br />
TaRebiani karibWiT aqcentirdeba. qarTuli eklesiebisTvis<br />
gansakuTrebulad mniSvnelovania aRmosavleTi da samxreTi<br />
fasadebi, rogorc sinaTlis mxareebi, xolo dasavleTisa _<br />
umeteswilad mxatvruli aqcentirebis TvalsazrisiT<br />
ignorirebulia.<br />
TviT Senobis nawilebis arqiteqturuli forma zogjer<br />
`asociaciur simboloebs~ warmoadgens. am momentze pirvelad<br />
yuradReba gaamaxvila r. krauthaimerma 1940-ian wlebSi. man<br />
SeamCnia, rom adreqristianul romSi gavrcelebuli sanaTlavebi<br />
oqtogonuri formisa. amiT maTi forma imeorebda antikuri<br />
samarxebis arqiteqturas. is ki Tvlida, rom baptisteriumis<br />
kompozicia antikuri samarxis agebulebas eyrdnoba da es kavSiri<br />
misi Zveli funqciis simboluri gadaazrebiTaa ganpirobebuli:<br />
qristianebisTvis naTlisRebisas morwmune simbolurad imeorebs<br />
qristes gardacvalebas da kvlav aRdgomas, sulier dabadebas.<br />
CvenSi sanaTlavebis sul sxva forma dasturdeba, magram<br />
simbolur asociascasTan aqac unda gvqondes saqme. bolnisis<br />
sioniSi 9 SemorCa sanaTlavebis adreuli orafsidiani varianti.<br />
misi forma gansxvavebulia romauli sanaTlavisagan. is ar<br />
aris oqtogoni, mas orafsidiani kompozicia aqvs. amiT bolnisis<br />
sanaTlavi uaxlovdeba antikuri abanos sivrces, romelsac msgavsi,<br />
arqiteqturis simbolika<br />
orafsidiani struqtura hqonda da romlis nimuSebic moipoveba<br />
rogorc dasvleT, ise aRmosavleT saqarTveloSi. qristianuli<br />
sanaTlavisaTvis orafsidiani formis miniWeba unda<br />
ukavSirdebodes naTlobiT sulieri ganbanvis, xelaxla Sobis<br />
asociaciur xats.<br />
yovelive mowmobs, rom religiuri warmodgenebi erTia mTeli<br />
saqristianosTvis, konkretuli ganxorcieleba, mxatvruli<br />
gadawyveta gansxvavebul nawarmoebebs warmoSobs. religiisa<br />
da xelovnebis kavSiriT ibadeba ganumeorebeli nawarmoebebi,<br />
romelnic adgilobrivi tradiciisa da esTetikuri SegrZnebiT<br />
aris nakarnaxevi da qarTuli xuroTmoZRvrebis TviTmyofad<br />
saxes gansazRvravs. swored ise, rogorc locvisas: `mamao Cvenos~<br />
Sinaarsi yvelasTvis erTnairia, magram yvela enaze is<br />
gansxvavebulad JRers.<br />
1. Октавий Марка Минуция Феликса, XXXII. «Сочинения древних<br />
христианских апологетов», М., 1867 стр. 358;<br />
2. Комеч А. И.. Символика архитектурных форм в раннем<br />
христианстве, в книге: «Искуство западной Европы и Византии», М.,<br />
1978, стр. 214;<br />
3. a. afaqiZe, g. gobejiSvili, a. kalandaZe, g. lomTaTiZe. mcxeTa,<br />
arqeologiis kvlevis Sedegebi, t.I, Tb. 1955;<br />
4. saqarTvelis Zveli qalaqebi. mcxeTa, Tbilisi, 2006, gv. 35;<br />
5. sxva eklesiebi aSenda wm. ninos moRvaweobis adgilebSi. mag.<br />
samTavro;<br />
6. saqarTvelis Zveli qalaqebi. Tbilisi, Tbilisi, 2006, gv. 19;<br />
7. Becker U., Lexikon der Symbole, Freiburg-Basel-Wien, 1992;<br />
8. Osb D.F., Die Welt der Symbole, Insbruck-Wien-München, 1967, P. 393;<br />
9. sanaTlavebi SemorCa aseve, javaxeTis wyarosTavSi, ninowmindaSi<br />
(da, albaT, manglisSic). g. CubinaSvili, qarTuli xelovnebis<br />
istoria, Tb. 1936.<br />
282 283
qeTevan kinwuraSvili,<br />
sruli profesori<br />
interteqstualuri TamaSi da `narativis<br />
intriga~ giorgi aleqsi-mesxiSvilis<br />
scenografiul namuSevrebSi<br />
gogi mesxiSvili Tavis scenografiul da aseve ara-saTeatro<br />
namuSevrebSi xSirad iyenebs xelovnebis cnobil nimuSTa<br />
reproduqciebs. amis yvelaze naTeli da yvelasTvis nacnobi<br />
magaliTia `kavakasiuri carcis wre,~ sadac leonardo da vinCis<br />
`madona lita~ piesis da speqtaklis mTavar Temas usvamda<br />
xazs da metaforul mniSvnelobas iZenda. amgvarad, mas erTgvari<br />
teqstis funqcia hqonda, romelic dakvirvebul mkiTxvels unda<br />
`waekiTxa.~ 1<br />
Teatris mxatvrisTvis sxvadasxva epoqis gasacocxleblad<br />
xelovnebis nimuSebi da maTi reproduqciebi mniSvnelovan<br />
dokumentebs warmoadgenen. magram gogi mesxiSvilTan, rogorc<br />
postmodernulad moazrovne mxatvarTan, es saSualeba vizualur<br />
dokumentur wyaroze gacilebiT Rrma da mravalferovan<br />
mxatvrul-Sinaarsobriv datvirTvas iZens. warsulis mxatvruli<br />
nimuSebi masTan asociaciebis asaxvis, drosTan dialogis,<br />
esTetikuri samyaros Seqmnis (da ara epoqis restavrirebis),<br />
azris (ideis) niSnebSi Cvenebis, gaxsnis safuZvelia.<br />
`kavkasiur carcis wreSi~ reproduqciebi pop artistuli<br />
scenuri kolaJis nawilebs warmoadgenda. isini citatebis saxiT<br />
iyo mowodebuli. am xerxma Semdgom mesxiSvilis sxva namuSevrebSi<br />
pova ganviTareba, scenazec da mis miRmac _ dazgur kolaJebSi.<br />
reproduqciebis saSulebiT mxatvari ara mxolod esTetikur,<br />
aramed fabulur kodebs qmnida da yvela SemTxvevaSi<br />
postmodernis xanis inteleqtualur damTvalierebels an<br />
wamkiTxvels eloda, romelic interteqstualuri kodebisTvis<br />
Tvalis gadevnebiT siamovnebis miRebasTan erTad axali<br />
informaciis miRebisaTvis aris ganwyobili.<br />
am adreul etapze reproduqcia an misi fragmenti<br />
mesxiSvilTan pirvelwyaros aslia _ sasceno sivrceSi, kolaJSi<br />
an asamblaJSi CarTuli, Sesabamisad gansxvavebul masStabSi<br />
gadatanili, axal konteqstSi moqceuli, magram mainc misi<br />
ganmeoreba _ citata. Semdgom, wlebis ganmavlobaSi, xelovnebis<br />
nimuSebi sul ufro mravalferovan da rTul konteqstSi Cndebian<br />
mesxiSvilis namuSevrebSi da amis erT-erTi magaliTia mis mier<br />
2007 wlis bolos Seqmnili maketebi Sileris dramisaTvis<br />
`don karlosi~ (reJisori Temur CxeiZe, peterburgis didi<br />
dramatuli Teatri).<br />
speqtaklisTvis mxatvarma ramdenime gansxvavebuli maketi Seqmna.<br />
pirvelive variantSi yuradRebas iqcevs erTmaneTze gadabmuli<br />
gadaSlili wignebis mwkrivebi scenis kedlebze, rac epoqebTan,<br />
teqstebTan, warsulTan dialogze migviTiTebs. garda amisa, scenaze<br />
gamarTul ekranze proecirdeba espaneli keTilSobili qalis<br />
gamosaxuleba. es aris reproduqcia velaskesis suraTisa -<br />
`qali maraoTi.~ es gamosaxuleba SeiZleba aRviqvaT dedoflis<br />
portretad, romelic mis apartamentSi hkidia. Tumca, es ufro<br />
anareklia, warsulze fiqria, masTan dialogia, miT umetes, rom<br />
ekranze proecirebuli gamosaxuleba gabundovanebulia da<br />
ganaTebiT Secvlili. uSualod sasceno moedanze moTavsebul<br />
figurebs velaskesis `meninebis~ da sxva espaneli mxatvrebis<br />
suraTebis asociaciebiT Seqmnili kostiumebi mosavT. TiToeuli<br />
kostiumi erTi feris aris, magram morTulia Sesabamisi feris<br />
brWyviala detalebiT. iseTi STabeWdileba iqmneba, TiTqos<br />
figurebi zardaxSidan arian gadmosulebi (zardaxSa is nivTia,<br />
romelsac sakvanZo mniSvneloba eniWeba Sileris piesaSi) da<br />
yvelaferi erTad kriala Sav iatakSi airekleba. garemoSic da<br />
kostiumebSic Savi feri dominirebs, romelic espanel<br />
keTilSoblTa maTi portretebidan cnobil CacmulobasTan<br />
asocirdeba. kidev erTi elementia Semodgomis foTlebis grovebi,<br />
romlebic mxatvris CanafiqriT scenaze unda iwvodes xolme<br />
da, ra Tqma unda, don karlosis da dedoflis da, saerTod,<br />
siyvarulis poetur metaforas warmoadgens. piesasTan mimarTebiT<br />
es imiTac aris gamarTlebuli, rom zogi scena dramis mixedviT<br />
samefo baRSi mimdinareobs. amgvarad, rogorc Tanamedrove<br />
scenografiul modelSi aq zRvari interiersa da eqsteriers<br />
Soris waSlilia.<br />
meore maketSi wignebis motivs ufro meti mxatvruli<br />
datvirTva eniWeba. gadabmuli wignebis rigebia kedlebze da<br />
284 285
qeTevan kinwuraSvili<br />
interteqstualuri TamaSi da `narativis intriga~<br />
giorgi aleqsi-mesxiSvilis scenografiul namuSevrebSi<br />
saTamaSo moedanzec. ganaTebis sxivebTan erTad swored wignebi<br />
qmnian scenografiul garemos. iataki ar krialebs. saerTo<br />
koloriti ufo naTelia. msaxiobebis Cacmuloba siluetebis<br />
da faqturis mixedviT ufro sada da gaTanamedovebulia.<br />
velaskesis suraTma da piesis fabulam mxatvars, etyoba<br />
kidev meti saidumloTi moculi scenis Seqmnisken ubiZga da<br />
momdevno variantSi velaskesis suraTi scenis centrSi did<br />
linzaze gadainacvlebs. is aRiqmeba rogorc uzarmazari<br />
medalioni. medalioni kidev erTi nivTia, romelzec<br />
gamaxvilebulia yuradReba piesis teqstSi da remarkebSic.<br />
mTlianad saTamaSo moedani am SemTxvevaSi cilindrSia moqceuli,<br />
romelic ixsneba da ixureba da idumalebiT mosavs scenaze<br />
warmodgenil istorias. cilindrTan mdgari figurebis ganlageba<br />
da maTi saidumlos Semcvel sivrcesTan mimarTeba mogvagonebs<br />
velaskesis suraTs `mediCis vila,~ romelic aseve figurirebs<br />
mesxiSvilis mier am speqtaklisTvis Sekrebil `Sav~ masalaSi.<br />
Semdgom variantSi imave linzaze mxolod niRabafarebuli<br />
Tvalia datovebuli da es gamosaxuleba ukve gogi mesxiSvilis<br />
adreul namuSevrebTan povebs gadaZaxils, pirvel rigSi, kolaJTan<br />
- `Tvali,~ romelic CarTuli iyo mis mier qarTuli anabanis<br />
Temaze Seqmnil instalaciaSi (2001). kolaJSi mxatvari<br />
gamoxedvis idumalebas asaxavs, afiqsirebs, cdilobs gaxsnas, Tu<br />
ganmartos. `don karlosis~ am maketSi ganaTebis zemoqmedebiT<br />
centraluri linza mTlianad Tvals emsgavseba xolme.<br />
TiToeul SemTxvevaSi mesxiSvili qmnis sasceno saTamaSo<br />
models, sadac arc interieria asaxuli, arc eqsterieri.<br />
konkretuli drois SegrZneba nivelirebulia. Tu aris miniSneba<br />
drosa da adgil ze, mxolod _ as oc i ac iu ri da<br />
interteqstualuri. reproduqcia anareklis, Soreuli miniSnebis<br />
saxiT aris mowodebuli da ara pirdapiri saxiT. garemo<br />
asociaciuri niSnebiT aris datvirTuli, magram es niSnebi<br />
agresiul xasiaTs ar atareben, ar iTxoven `amoxsnas,~ aramed<br />
atmosferoSi gviTreven, ganwyobas qmnian.<br />
yoveli varianti mxatvris xeliT kidev mravlgvarad<br />
gardaiqmneba, radgan is ganaTebis zemoqmedebiT da figurebis<br />
da detalebis adgilebis SenacvlebiT cvlis ganwyobas, Sinaarss,<br />
emociur muxts. am scenebs mesxiSvili fotoaparatiT afiqsirebs<br />
da iqmneba uxmo mini speqtaklebi, sadac monawile pirTa modelebi<br />
`asruleben rolebs.~<br />
mTeli es procesi erTgvari interteqstualuri TamaSia _<br />
gadaZaxili epoqebTan, literaturis da xelovnebis nimuSebTan,<br />
Tavad mxatvris namuSevrebTan. ideasTan TamaSi asociaciuri<br />
TamaSia. aq amgvari TamaSi mravalferovan da mravalgvar Sedegs<br />
iZleva da seriebis saxiT fiqsirdeba, sadac Cven mxatvris<br />
fiqris procesis Tanamoziareni vxdebiT.<br />
am TvalsazrisiT is, rasac mxatvari saxeebiT warmogvidgens,<br />
erTgvari teqstia, monaTxrobia, am SemTxvevaSi eleqtronuli<br />
teqstic kia, radgan is yovel axal scenas dijitaluri failis<br />
saxiT inaxavs.<br />
am dros nawilobriv icvleba saxeebi, garkveul Sinaarsobriv<br />
cvlilebasac aqvs adgili, magram ZiriTadi, rac marTavs mTel<br />
am process, ar icvleba. es literaturul da mxatvrul saxeebSi<br />
Sefarul saidumlosTan TamaSis, misi idumalebis warmoCenis<br />
da idumalebiTve Semosvis procesia. umberto ekos sityvebs<br />
Tu gamoviyenebT, `...intriga imaSia, rom axali istoria gansxvavdeba<br />
winamorbedisgan, magram sinamdvileSi naratiuli intriga ar<br />
icvleba. 2<br />
umberto ekosve ganmartebiT, interteqstualuri dialogi<br />
warmoadgens fenomens, rodesac mocemul teqstSi eqosaviT<br />
gamoZaxils povebs winamorbedi teqstebi. 3 gogi mesxiSvilis am<br />
namuSevrebSi gamoZaxils povebs Sileris piesis teqsti;<br />
araverbaluri, velaskesiseuli `teqsti,~ radgan mesxiSvilTan<br />
mimdinareobs dialogi didi espanelis saxeebTan; TviT<br />
mesxiSvilis adreuli namuSevrebi; da konkretuli<br />
speqtaklisTvis Seqmnili winamorbedi variantebi.<br />
Sedegad viRebT SesaZlebel samyaroTa variantebs an maT<br />
modelebs, konceftualur saxeebSi dafiqsirebul mxatvrul<br />
`teqstebs,~ seriebs, romelTa Tvalis gadevneba da `wakiTxva,~<br />
fabuluri molodinebi gvaniWebs xelovnebis nimuSTan gacnobis<br />
siamovnebas. am SemTxvevaSi variaciuloba - dausruleblad<br />
varirebis SesaZlebloba - warmoadgens formalur princi ps<br />
da, swored, am principSi mdgomareobs mesxiSvilis namuSevarTa<br />
inovaciuroba. aq naivuri adresati warmoudgenelia. dasaSvebia<br />
mxolod kritikuli adresati (ekos diferenciacia),<br />
286 287
qeTevan kinwuraSvili<br />
romlisTvisac sainteresoa Tavad Seqmnis procesi. swored<br />
procesisaTvis Tvalis gadevneba uqmnis damkvirvebels<br />
kmayofilebas, anu akmayofilebs mis esTetikur mgrZnobelobas.<br />
kulturologia<br />
* * *<br />
`don karlosis~ maketebi, rodesac scenaze ori – dedoflis<br />
da don karlosis figurebia datovebuli, mogvagonebs gogi<br />
mesxiSvilis ferweruli namuSevrebis vrcel serias – `paemani.~<br />
msgaveba mJRavndeba kompoziciur wyobaSi, figurebis ganlagebaSi<br />
da urTierTmimarTebaSi, maT Soris aRmocenebul ganwyobaSi da<br />
sxva. es `mesxiSvilis Teatris~ damaxasiaTebeli Tvisebaa –<br />
Temebi, motivebi, calkeuli detalebi mis SemoqmedebaSi erTi<br />
sferodan meoreSi gadainacvleben da erTsa da imave dros,<br />
Zalian individualur da Zalian mravalferovan gamoxatvas<br />
poveben.<br />
procesualoba, seriuloba, droSi ganvrcoba, sinamdvilis,<br />
rogorc TamaSis, gancda, postmodernuli azrovnebis paradigmebia.<br />
gogi aleqsi-mesxiSvilis mier `don KkarlosisaTvis~<br />
Seqmnili maketebi da eleqtronuli seriebi gviCvenebs, rom,<br />
rodesac Txrobas ar wyvets da muSaobis process afiqsirebs,<br />
is sakuTari Teatris reJisoria. mas speqtaklis scenografiuli<br />
variantebi moqmedebaSi aqvs warmodgenili. amasTan, TiToeuli<br />
am variantebidan Tavisufali interpretaciebisTvis aris<br />
gaxsnili da reJisors farTo asparezi rCeba sakuTari<br />
koncefciis SemoTavazebuli variantebidan SerCeul garemoSi<br />
gasaxsnelad. es imitom, rom mxatvrisaTvis wamyvani TamaSis<br />
momentia _ TamaSis, romelic Teatris arss warmoadgens.<br />
1. q. kinwuraSvili, robert sturuas Teatri da kolaJi postmodernul<br />
epoqaSi, literatura da xelovneba, #9, 2007, gv. 68-71;<br />
2. inovacia da ganmeoreba: modernisa da postmodernis esTetikaTa<br />
Soris,” 1994, Пост-Модернизм, Энциклопедия, Минск, 2001, с. 325;<br />
3. iqve.<br />
288 289
P<br />
revaz balanCivaZe,<br />
sruli profesori<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc<br />
ganaTlebis mecniereba<br />
XX saukune bevri axali samecniero disci plinis<br />
CamoyalibebiT aRiniSna.PfilosofiaSi aseTi axali disciplinebia:<br />
`filosofiuri anTropologia~, ~aqsiologia~, ~kulturologia~.<br />
XX saukuneSi daiwyo da axlac grZeldeba filosofiis kidev<br />
erTi axali dargis - `ganaTlebis filosofiis~ Camoyalibebis<br />
procesi. Yyvela am filosofiuri disciplinis gaCenas erTi<br />
saerTo safuZveli /Ziri, mizezi/ gaaCnia da amitomac yvela<br />
maTgani erTimeores ukavSirdeba da erTimeores ganapirobebs.<br />
filosofiuri disciplinebis Camoyalibebis paralelurad<br />
yalibdeba axali kerZo, specialuri mecnierebebi. erT-erTi<br />
aseTi specialuri mecnierebaa `anTropologiuri pedagogika~,<br />
romlis araTu principebze, saxelzedac ki ver SeTanxmebulan<br />
jerjerobiT mecnierebi. zogi mas `anTropologiur pedagogikas~<br />
uwodebs, zogic _ `pedagogiur anTropologias~. umetesoba<br />
orive am saxelwodebas paralelurad xmarobs, rogorc identur<br />
cnebebs. magram, cxadia, isini identuri cnebebi ar arian.<br />
elementaruli logika gveubneba, rom `anTropologiur<br />
pedagogikaSi~ mTeli aqcenti pedagogikaze keTdeba.<br />
`anTropologiuri~ is predikatia, romelic pedagogikas miewereba<br />
da, piriqiT: `pedagogiur anTropologiaSi~ anTropologiaa<br />
mTavari, pedagogiuri ki midgomis kuTxea mxolod.<br />
meore mxriv, aqvs ki ufleba pedagogikis specialists,<br />
ilaparakos ama Tu im saxis /Tundac pedagogiur/<br />
anTropologiaze? Dda Tu mainc ilaparakebs, risi specialisti<br />
gamodis is /nebsiT Tu ineblieT/ - pedagogikis Tu<br />
anTropologiis? TavisTavad cxadia, pedagogikis specialisti<br />
ar unda gascdes pedagogikas da uneblied sxva dargis qomagad<br />
ar unda mogvevlinos. Aamitom ra gansazRvrebac ar unda uZRodes<br />
win pedagogikas, ZiriTad cnebad /sagnad/ pedagogika unda darCes.<br />
amitom Cven migvaCnia, rom axal pedagogiur disciplinas, romelic<br />
jer kidev Camoyalibebis procesSia /sazRvargareT. Torem CvenSi<br />
misi xsenebac ki araa, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT Cems wigns<br />
`pedagogikis filosofiuri safuZvlebi da Cemsave statias<br />
`anTropologiuri pedagogika~ Tu `pedagogiuri anTropologia~,<br />
unda ewodos `anTropologiuri pedagogika~ da ara `pedagogiuri<br />
anTropologia~.<br />
raki axali disciplinis saxelwodebis sakiTxi uaRresad<br />
principuli sakiTxia da, faqtobrivad, masze damokidebulia<br />
Cveni Semdgomi msjeloba, aseT faqts gavixseneb: cnobili<br />
germaneli filosofosi da pedagogikis uTvalsaCinoesi<br />
warmomadgeneli oto bolnovi kargaxans xmarobda termins:<br />
`pedagogiuri anTropologia~, magram Tavisi bolo wigni, romelic<br />
1983 wels gamovida, man ase daasaTaura: `anTropologiuri<br />
pedagogika~.Ees, cxadia, SemTxveviT ar momxdara, Tumca, samwuxarod,<br />
bevrisTvis SeumCneveli darCa.<br />
garda oto bolnovisa, `pedagogiur anTropologiasa~ da<br />
`anTropologiur pedagogikaSi~ saintereso naSromebi Seqmnes<br />
rotma, derbolavma, karl dineltim, loxma, langevelgma, finkma,<br />
dikopma, zdarzilma, lidtkem da sxvebma.<br />
gasaTvaliswinebelia kidev erTi garemoeba: `anTropologia~,<br />
romelic aq pedagogikis msazRvrelad gamodis, aris filosofiuri<br />
anTropologia /anu, mecniereba adamianis arsis Sesaxeb/ da ara<br />
sabunebismetyvelo anTropologia, romelic swavlobs adamianis<br />
sxeuls /simaRle, wona, proporciebi, kanis feri, Tavis qalis<br />
forma da a. S. da romelic gansxvavebuli tipebis dadgenas<br />
cdilobs. pedagogika arc erTs sWirdeba araferSi da arc<br />
meores. Ppirvels imitom, rom adamianis arsi pedagogikis gareSec<br />
da pedagogikis `Carevis~ SemTxvevaSic erTi da igivea, meores<br />
imitom, rom gansxvavebuli anTropologiuri tipebis dadgenas<br />
pedagogika veraferSi daexmareba.<br />
ai, pedagogikas ki namdvilad sWirdeba anTropologia /<br />
cxadia, folosofiuri/. Yyovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT,<br />
Cveni azriT, pedagogikis specialistebma `pedagogiur<br />
anTropologiaze~ ki ar unda ilaparakon, aramed `anTropologiur<br />
pedagogikaze~, Tuki surT, rom Tavisi dargi Tavadve ar gaauqmon.<br />
aris kidev ori garemoeba, ris gamoc pedagogikis<br />
specialistebi anTropologiur pedagogikasTan SedarebiT dRemde<br />
`pedagogiuri anTropologiis~ termins aniWeben upiratesobas.<br />
290 291
evaz balanCivaZe<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc<br />
ganaTlebis mecniereba<br />
Ppirveli kantis avtoritetia. Mman adamianis /da ara bavSvis/<br />
Semswavlel pedagogikas ratomRac `anTropologiuri pedagogika~<br />
uwoda, meore ki is, rom `anTropologiur pedagogikas~ xmarobda<br />
uSinski, Tumca masSi sabunebismetyvelo anTropologias<br />
gulisxmobda da ara filosofiur anTropologias.<br />
orive SemTxvevaSi kontrargumenti erTi da igivea da<br />
umartivesi: arc kantis da arc uSinskis dros `filosofiuri<br />
anTropologia~ ar arsebobda. amitom kanti `pedagogiuri<br />
anTropologiiT~ xazs usvamda pedagogikis mier adamianis<br />
Seswavlis aucileblobas. xolo uSinski gulisxmobda im<br />
sabunebismetyvelo anTropologias, romelic mis dros arsebobda.<br />
axla, roca arsebobs filosofiuri anTropologia Tavisi<br />
didi warmomadgenlebiT – SeleriT, geleniT, roTakeriT da a.<br />
S., saxelwodebiT `anTropologiuri pedagogika~, imas esmeba<br />
xazi, rom Tanamedrove pedagogika unda daefuZnos `filosofiuri<br />
anTropologiis~ monacemebs. raki pedagogikam unda aRzardos<br />
adamiani, unda izrunos misi msoflmxedvelobrivi poziciisa<br />
da RirebulebiTi orientaciis Camoyalibebaze, sworad<br />
gaucnobieros mas Tavisi cxovrebis sazrisi, misi amqveyniuri<br />
vali da daniSnuleba, amitom anTropologia ki ar unda daSendes<br />
pedagogikaze, aramed, piriqiT, pedagogika unda daefuZnos<br />
filosofiur anTropologias, anu, unda gaxdes filosofiuranTropologiuri<br />
pedagogika. aseTia Cveni mtkice pozicia da,<br />
vfiqrobT, es imdenad naTelia, rom aRarc ki aris saWiro damatebiTi<br />
argumentebis Zieba am azris WeSmaritebis dasasabuTeblad.<br />
anTropologiuri pedagogikis upiratesobis ukeT warmoCenis<br />
mizniT igi unda davupirispiroT Zvel, tradiciul pedagogikas,<br />
romlis upirvelesi da umTavresi nakli is iyo, rom igi,<br />
rogorc empiriuli mecniereba, imTaviTve gaemijna filosofias/<br />
man ise daiwyo bavSvis /adamianis/ aRrzda-ganaTlebaze zrunva,<br />
rom arc ki dauyenebia kiTxva: ra aris adamiani, anu ra /vin/<br />
aris is, vis aRzrdasa da ganaTlebasac igi eswrafvis /igulisxmeba,<br />
rom laparakia adamianis arsze, mis ucvlel bunebaze da ara<br />
empiriul adamianze, romlis arseboba araviTar sagangebo<br />
dasabuTebas ar saWiroebs, yovel SemTxvevaSi, kerZo<br />
mecnierebebisaTvis mainc/.<br />
da raki empiriuli adamiani, erTi mxriv, TavisSi mraval<br />
sxvadasxva fenas moicavs: boilogiurs, fiziologiurs, fsiqikurs,<br />
cnobiers, xolo, meore mxriv, warmoCindeboda, xan rogorc gonieri<br />
arseba, xanac rogorc zneobrivi, religiuri, esTetikuri,<br />
socialuri da a. S. arseba, Sesabamisad, gaCnda aRzrdis iseTi<br />
saxeebi, rogorebicaa: fizikuri aRzrda, gonebrivi aRzrda,<br />
zneobrivi aRzrda, esTetikuri aRzrda, religiuri aRzrda,<br />
saojaxo aRzrda da a.S.<br />
aRzrdis saxeTa simravles sulac ar gauadvilebia aRzrdis<br />
cnebis definicia. piriqiT, kidev ufro daabundovana da Znelad<br />
misawvdomi gaxada igi.<br />
droTa viTarebaSi aRzrdis zemoCamoTvlili saxeebidan, xan<br />
erTi xdeboda prioritetuli, xan – meore. ase magaliTad,<br />
spartelebTan fizikuri aRzrda iyo prioritetuli, sofistebTan<br />
– gonebrivi, sokratesTan gonebrivi da zneobrivi /ramdenadac<br />
sokrates miaCnda, rom yvela mcodne, gonieri kaci imavdroulad<br />
zneobrivicaa/, aristotelesTan –politikuri, Sua saukuneebSi<br />
_ religiuri da a. S. Sesabamisad, icvleboda aRzrdis cnebis<br />
Sinaarsic. masSi xan codnas eniWeboda upiratesoba, xan –<br />
zneobas, xan – rwmenas, xan – inteleqts, xan – sulierebas.<br />
aRzrda-ganaTlebis sakiTxi mTeli simwvaviT dadga XX<br />
saukunis meore naxevarSi.Aamis upirvelesi mizezi gaxda<br />
mecnierebisa da teqnikis arnaxuli winsvla. am winsvlam, jer<br />
erTi, gaaCina termini `mecnierul-teqnikuri revolucia~, xolo,<br />
meore mxriv, mravali mavne socialuri Sedegi mohyva. maT Soris<br />
erT-erTi bunebis /haeris, wylis, miwis/ dabinZureba-gaWuWyianebaa,<br />
meore ki – adamianis damsgavseba manqanasTan, misi robotizacia,<br />
misi qceva `homo faberad~.<br />
yovelive es ki iman gamoiwvia, rom teqnikam da adamianma<br />
gacvales adgilebi. is, rac adre mizani da umaRlesi Rirebuleba<br />
iyo, axla iqca teqnikis winsvlis saSualebad, xolo is, rac<br />
adre saSualeba iyo, anu teqnika, Tavad iqca miznad. yvelasaTvis<br />
naTeli gaxda teqnikis winsvlas gamodevnebul adamians Seswavlis<br />
gareSe darCa sakuTari Tavi da arc im kiTxvaze gaaCnda pasuxi,<br />
Tu ra aris adamiani, raSi mdgomareobs misi arsi, misi sakuTari<br />
buneba, magram ra aris adamiani ara cxovelTan, sazogadoebasTan<br />
an RmerTTan mimarTebaSi, aramed TavisTavad.<br />
aRniSnulma viTarebam yvelasaTvis gaxada naTeli: bunebis<br />
damorCilebis dauokebeli surviliT Sepyrobil, teqnikiTa da<br />
292 293
evaz balanCivaZe<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc<br />
ganaTlebis mecniereba<br />
teqnologiebis winsvliT gatacebul adamians Seuswavleli darCa<br />
sakuTari Tavi, gamorCa misTvis sasicocxlo mniSvnelobis<br />
mqone kiTxva: ra aris adamiani? yovelive aman ki aucilebeli<br />
gaxada, Seqmniliyo specialuri filosofiuri disciplina,<br />
romelic gaarkvevda adamianis arss, upasuxebda kiTxvebs: ra<br />
aris adamiani? raSi mdgomareobs misi cxovrebis sazrisi da<br />
amqveyniuri vali, misi Tavisufleba da pasuxismgebloba. aseTi<br />
filosofiuri disciplina, marTlac Seiqmna da mas `filosofiuei<br />
anTropologia~ ewoda.<br />
filosofiuri anTropologiis Seqmnam dRis wesrigSi<br />
garduvlad daayena pedagogikis modernizaciis, an sulac axali<br />
pedagogikuri disciplinis Seqmnis sakiTxi, romelic aRadgenda<br />
gawyvetil kavSirs filosofiasTan da, pirvel rigSi, mWidro<br />
kontaqts daamyarebda filosofiur anTropologiasTan, rogorc<br />
adamianis Semswavlel filosofiur disciplinasTan. Aamgvari<br />
mWidro kontaqtis xazgasasmelad am axalma pedagogikam<br />
`anTropologiuri pedagogika~, `pedagogiuri anTropologia~<br />
uwoda Tavis Tavs /am saxelwodebaTagan romelia ufro marTebuli,<br />
amaze zemoT ukve gvqonda msjeloba da amitom aq aRar<br />
gavimeorebT/, xolo aRzrdis obieqt-subieqtad bavSvi ki ara,<br />
aramed adamiani gamoacxada.<br />
is viTareba, rom tradiciuli pedagogika bavSvis AaRzrdis<br />
Sesaxeb mecnierebad Camoyalibda, cxadia, Secdoma iyo. Tu<br />
<strong>mecnierebaTa</strong> Seqmnisa da ganviTarebis istorias gadavavlebT<br />
retrospeqtul mzeras, Cven ver vipovniT verc erT SemTxvevas,<br />
roca mecniereba Tavis sakvlev sagans nawilobriv ikvlevdes<br />
da ara mTlianad. warmoudgenelia, magaliTad, biologiam<br />
sicocoxlis kvleva amebiT daiwyos da sadRac, romeliRac<br />
doneze SeaCeros, anu ar miiyvanos es procesi bolomde. raki<br />
biologia aris sicocxlis Sesaxeb mecniereba, igi swavlobs<br />
kidec sicocxles amebidan dawyebuli adamianiT damTavrebuli.<br />
aseve iqceva zoologiac /isic yvela cxovels swavlobs/ da<br />
fsiqologiac /yvela fsiqikur fenomens ikvlevs/. pedagogikis<br />
mxridan imis Tqma: me adamiani marto bavSvobis asakSi mainteresebs<br />
da meti arao, mxolod imis Sedegia, rom pedagogikis Teoriuli<br />
baza veraviTar kritikas ver uZlebda. Tu sxva <strong>mecnierebaTa</strong><br />
analogiiT vimsjelebT, maSin pedagogikas adamiani marto bavSvobis<br />
asakSi ki ar unda ainteresebdes, aramed – nebismier asakSi.Aamitom<br />
man Tavis sakvlev sagnad adamianis aRzrda unda gamoacxados<br />
da ara marto - bavSvis.<br />
axali pedagogikuri disci plinis `anTropologiuri<br />
pedagogikis~ upiratesoba tradiciul pedagogikasTan SedarebiT<br />
isaa, rom igi aris mecniereba adamianis aRzrda-ganaTleba-formirebis<br />
Sesaxeb. amasTan, es pedagogika umWidroesad aris dakavSirebuli<br />
filosofiasTan, kerZod, filosofiur anTropologiasTan.<br />
filosofiuri anTropologiis Seqmnam pedagogika `aiZula~,<br />
rom gadaexeda Tavisi cnebiTi aparatisaTvis da, pirvel rigSi,<br />
gaeTvaliswinebina adamianis is axali gageba, romelic damuSavda<br />
filosofiur anTropologiaSi.<br />
ramdenadac adamianis is axali gageba, romelic filosofiurma<br />
anTropologiam wamoayena, imdenad mniSvnelovani gamodga<br />
pedagogikisaTvis, rom igi `anTropologiur pedagogikad~ iqca<br />
/ufro zustad, apirebs qcevas/, SedarebiT vrclad SevCerdeT<br />
masze.<br />
kiTxvaze: ra aris adamiani? filosofiurma anTropologiam<br />
upasuxa, rom adamiani aris erTaderTi arseba, romelsac ara<br />
aqvs winaswardadgenili arsi, gamokveTili da ucvleli buneba.<br />
gansxvavebiT cxovlisagan, romlis buneba ucvlelia, adamianis<br />
buneba cvalebadia.Ees ase unda gavigoT: axaldabadebuli<br />
nebismieri cxoveli /vTqvaT, ZaRli/ imad gaizrdeba, radac daibada.<br />
igi ar icvlis jiSs, `zneobas~. axaldabadebuli bavSvi ki<br />
aravin icis, rogor pirovnebad Camoyalibdeba momavalSi.<br />
Camoyalibdeba rogorc didi mecnieri, eqimi, inJineri, mxatvari,<br />
musikosi, Tu iqceva ukanasknel naZiraladYyvelaferi<br />
damokidebulia imaze, Tu rad aqcevs is Tavis Tavs.<br />
es gansxvaveba imdenad princi pulia, rom maqs Seleri<br />
kategoriuli winaaRmdegia adamianis cnebis amgvari definiciis:<br />
`adamiani aris cxoveli, romelic... `Selers miaCnia: rogoradac<br />
ar unda gavagrZeloT es definicia, ra specialuri niSnebic ar<br />
unda mivaweroT adamians /azrovneba, metyveleba da a. S./, saqmes<br />
ukve araferi eSveleba, radgan ukve naTqvamia is, rac ar unda<br />
Tqmuliyo – adamiani gamocxadebulia cxovelad. cxadia, Seleri<br />
ar uaryofs, rom realuri adamiani biosocialuri arsebaa, magram<br />
WeSmariti adamiani /adamianoba/, misi azriT, iqidan iwyeba, saidanac<br />
294 295
evaz balanCivaZe<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc<br />
ganaTlebis mecniereba<br />
is wyvets kavSirs cxovelTan. pirveli niSani imisa, rom adamiani<br />
principulad gansxvavdeba cxovelisagan, swored isaa, rom mas<br />
ara aqvs winaswardadgenili arsi, erTxel da samudamod mocemuli<br />
ucvleli buneba. Tavis arss is TviTon qmnis Tavisi sicocxlis<br />
ganmavlobaSi.Aamas dRes bevri filosofosi aRiarebs, maT Soris,<br />
pirvel rigSi, filosofiuri anTropologiisa da<br />
eqzistencializmis warmomadgenlebi, magaliTad, Jan pol sartri.<br />
adamianis am TvisebaSi igi xedavs mis Tavisuflebas.Dda marTlac,<br />
imaze didi da ukeTesi Tavisufleba ra unda iyos, rac aris is,<br />
rom mouxsna adamians yovelgvari garegani determinanti<br />
/bediswera, RmerTi, aracnobieri, socialuri garemo/ da Tavad<br />
gaxado sakuTari Tavis ufali.<br />
adamianis amgvari Tavisufleba iZleva, sxvaTa Soris,<br />
pedagogikis mecnierebis arsebobis SesaZleblobis dasabuTebas.Dda<br />
ai, ratom: Tu warmovidgenT, rom adamianis buneba /arsi/ ucvlelia,<br />
Tu mas, cxovelis msgavsad, aqvs erTxel da samudamod mocemuli<br />
arsi, maSin mis aRzrda-ganviTarebasac yovelgvari azri daekargeba.<br />
igi iseTive uazroba gaxdeba, rogorc adamianis aRzrda bedis<br />
fataluri garduvalobis arsebobis pirobebSi.<br />
adamianis amgvari Tavisuflebis aRiareba imis saSualebasac<br />
iZleva, rom sworad gadaiWras empirizmisa da nativizmis<br />
urTierTobis sakiTxi pedagogikaSi. Tu adamianis arsi icvleba<br />
/sikeTis an borotebis mimarTulebiT/, Tu adamians SeuZlia,<br />
rogorc piko dela mirandola ityoda, daeSvas cxovelamde an<br />
amaRldes angelozamde, es imas niSnavs, rom adamianis adamianad<br />
qcevaSi socialur garemosTan erTad aRzrdas gadamwyveti<br />
mniSvneloba eniWeba.<br />
meore ZiraTadi debuleba filosofiuri anTropologiisa<br />
isaa, rom adamiani aris goniTi arseba da rom goni aris adamianis<br />
specifikuri niSani.<br />
qmnis ra adamianis fenaTa Teorias, maqs Selers miaCnia, rom<br />
adamianis arsebul fenaTa Soris sakuTriv adamianuri aris<br />
goni. gansxvavebiT fsiqika-cnobierebisagan, romlebic uSualod<br />
arian dakavSirebulni sxeulTan /fiziologiurTan/, gons araferi<br />
sarTo ara aqvs sxeulTan. igi ara Tu ar eqvemdebareba sxeuls,<br />
aramed araviTar angariSs ar uwevs mas. Uufro metic, goni<br />
umetes SemTxvevaSi upirispirdeba sxeuls.<br />
gons rom SeuZlia daupirispirdes sxeuls, es Zalian kargad<br />
Cans Tavganwirvis magaliTze – adamians SeuZlia, saWiroebis<br />
SemTxvevaSi gawiros Tavi, anu, sakuTar sicocxleze Tqvas uari.<br />
goni rom fsiqika-cnobierebisagan gansxvavebuli fenaa<br />
adamianSi, es iqidanac kargad Cans, rom arsebobs mecniereba<br />
fsiqologia, romelic ikvlevs rogorc fsiqikas, ise cnobierebas.<br />
xolo is, rac cnobierebas ikvlevs, cnobierebaze maRla xom<br />
unda idges, masze meti xom unda iyos?<br />
gonis sferoa zneobis sfero, WeSmaritebis sfero, rwmenis<br />
sfero. tradiciuli pedagogika ar icnobda gonis sferos. igi<br />
fsiqika-cnobierebis iqiT ar midioda. Ffilosofiuri<br />
anTropologiisaTvis gonis cneba erT-erTi centraluri cnebaa.<br />
anTropologiurma pedagogikam, upirveles yovlisa, es cneba<br />
gadaiRo filosofiuri anTropologiisagan, ramdenadac igi<br />
adamians ganixilavs rogorc goniT arsebas.<br />
Tu adrindeli /tradiciuli/ pedagogika sagangebod ar<br />
ganixilavda adamianis, pirovnebis, individis, me-s cnebebs,<br />
anTropologiurma pedagogikam ara marto am cnebebis is gageba<br />
unda wamoiRos filosofiuri anTropologiidan, rac aq dadginda<br />
ukve, aramed iseTi cnebebic unda gadmoiRos, rogoricaa<br />
kulturisa da civilizaciis cnebebi da, rac mTavaria, is<br />
gansxvaveba, rasac filosofiuri anTropologia adasturebs am<br />
cnebebs Soris.<br />
aRiarebs ra gons specifikur adamianur niSnad,<br />
anTropologiurma pedagogikam goni da misi `gavrcelebis~<br />
sfero /mecniereba, xelovneba, kultura, religia/ unda ganixilos<br />
rogorc adamianis formirebis specifikuri garemo. filosofiur<br />
anTropologiaze dayrdnobiT anTropologiurma pedagogikam<br />
unda aCvenos, rom swored gonia is, rac adamians aucileblobis<br />
samefodan gamoiyvans da Tavisuflebis samefoSi daamkvidrebs.<br />
Sesabamisad, anTropologiurma pedagogikam adamiani Tavisufal<br />
arsebad unda Camoayalibos, Tumca es Tavisufleba sazogadoebis<br />
winaSe p asuxismgeblobiT unda iyos gaj erebuli.<br />
anTropologiurma pedagogikam adamians unda gaucnobieros misi<br />
cxovrebis sazrisi, misi amqveyniuri vali da daniSnuleba. tradiciuli<br />
pedagogika ki amas arc akeTebda da, cxadia, verc gaakeTebda.<br />
296 297
evaz balanCivaZe<br />
anTropologiuri pedagogika rogorc<br />
ganaTlebis mecniereba<br />
roca axali anTropologiuri pedagogikis upiratesobebze<br />
vlaparakobT tradiciul pedagogikasTan SedarebiT, isic unda<br />
aRvniSnoT, rom, Tu gonismecnierebis dilTaiseul koncepcias<br />
eWvqveS ar davayenebT, maSin axali anTropologiuri pedagogika<br />
ueWvelad Seva gonismecnierebebSi da misTvis, rogorc<br />
gonismecnierebisaTvis, mTavari meTodi iqneba gagebis /da ara<br />
axsnis/ meTodi/. samwuxarod, qarTul pedagogiur mecnierebaSi<br />
dRemde am meTodis ara Tu gamoyeneba ar xdeba, aramed ubralo<br />
xsenebac ki ar aris/. arada, anTropologiuri pedagogikis<br />
gamocxadeba gonismecnierebad, xolo mis ZiriTad meTodad gagebis<br />
meTodis miCneva, sruliad axal perspeqtivebs Slis<br />
anTropologiuri pedagogikis, rogorc mecnierebis, da<br />
pedagogiuri praqtikis winaSe.<br />
gagebis meTodis mTavari damaxasiaTebeli niSani da<br />
upiratesoba isaa, rom igi eZebs adamianTa /moswavleTa/ qcevebsa<br />
da msjelobebSi sazrisian kavSirebs, cdilobs ki ar axsnas,<br />
aramed gaigos es qcevebi da msjelobebi misi hermenevtikuli<br />
analizisa da interpretaciis gziT.<br />
imis dasadgenad, Tu rogor moxerxdeba Teoriuli codnis<br />
misadageba praqtikasTan, unda gavixsenoT gonis erT-erTi Tviseba:<br />
mas SeuZlia gasagneba, SeuZlia iqces leqsad, musikad /notebad/<br />
, ornamentad, qandakebad, naxatad da, Tu Cven aqamde marto<br />
mecnierebas viyenebdiT adamianis ganaTlebis, misi codnis<br />
amaRlebis mizniT /sxvaTa Soris, arsebiTad imave mizniT viyenebdiT<br />
mSobliuri literaturusa da istoriis gakveTilebs/, amieridan<br />
am saqmeSi farTod unda CavrToT xelovnebis nebismieri dargi,<br />
romelic swored sulierad gaafaqizebs da gaakeTilSobilebs<br />
adamians da ara marto codnas miscems mas. sxvaTa Soris,<br />
swored es viTareba gaxda mizezi im didi interesisa, rasac<br />
e.w. kreatuli pedagogikisadmi iCens Tanamedrove sazogadoeba.<br />
axali anTropologiuri pedagogikis Taviseburebad da<br />
upiratesobad isic unda miviCnioT, rom aq mkveTrad Seicvleba<br />
damokidebuleba rogorc aRsazrdelis, ise aRmzrdelisadmi.<br />
ase magaliTad: aRsazrdeli gagebuli iqneba, ara rogorc aRzrdis<br />
obieqti, aramed rogorc partniori aRsazrdelTan mimarTebaSi,<br />
rameTu aRzrda-ganaTlebis procesi arsebiTad dialogis wesiT<br />
unda warimarTos.Aaman, cxadia, ar unda gamoiwvios maswavleblis<br />
avtoritetis xelyofa. maswavlebeli kvlav rCeba avtoritetad,<br />
pirovnebad, romelsac aqvs moswavleze meti codna, meti<br />
gamocdileba da, Tu gnebavT, zneobrivi simyare da pasuxismgebloba,<br />
magram maswavleblis amgvari Sefaseba ar unda iyos<br />
avtokratizmis safrTxis Semcveli.<br />
vamTavrebT ra `anTropologiur pedagogikaze~ msjelobas,<br />
Cven kargad gvesmis, rom aq wamoyenebuli debulebebi Txoulobs<br />
mis Semdgom gavrcobas da siRrmiseul dasabuTebas, magram, Cveni<br />
mxriv, mkiTxvels vTxovT, gaiTvaliswinos is specifikuri viTareba,<br />
romelTanac mocemul SemTxvevaSi gvaqvs saqme: Cven aq mxolod<br />
imis Cvenebas visaxavT miznad, rom aucilebelia anTropologiuri<br />
pedagogikis dafuZneba – Seqmna. Mmisi principuli sakiTxebis<br />
damuSaveba ki momavlis saqmea. amJamad vmuSaobT vrcel<br />
monografiaze, sadac filosofiuri anTropologiis yvela<br />
principuli sakiTxi iqneba ganxiluli, met-naklebi siRmiTa da<br />
seriozulobiT/cxadia, Cveni SesaZleblobis farglebSi/.<br />
r.balanCivaZe, v. asaTiani, pedagogikis filosofiuri safuZvebi, 1997;<br />
r. balanCivaZe, aRzrdis filosofiuri sakiTxebi, wignSi: `skolaSi<br />
saaRmzrdelo muSaobis aqtualuri problemebi~, 2000;<br />
Temur JRenti, revaz balanCivaZe, pedagoguri anTropologia Tu an-<br />
Tropologiuri pedagogika, kulturisa da xelovnebis universitetis<br />
samecniero Sromebis krebuli,111,2005;<br />
r. balanCivaZe, `aRzrdisa~ da `ganaTlebis~ cnebebi pedagogikasa da<br />
ganaTlebis filosofiaSi, saerTaSoriso konferenciis masalebi, Jurn.<br />
`logosi~, <strong>2008</strong>;<br />
naTela vasaZe, pedagogika, 2000;<br />
Больнов Отто, Мера и чрезмерность человека, 1962;<br />
· М. Шелер. Положение человека в космосе, в книге: Проблема человека<br />
в западной философии. 1988;<br />
V. Frankl. Der Mensch vor der Frage nach dem Sinn. Munchen, Zurich,<br />
1979;<br />
Fromm Erich,Die Seele des menschen, Berlin, Wien,1981;<br />
Fromm Erich, Escape from Freedom, 1941;<br />
Fromm Erich, Marx`s concept of Man, 1961.<br />
298 299
qeTevan elaSvili,<br />
asocirebuli profesori<br />
erotizmis diapazoni qarTul sityvaSi<br />
qarTuli sityvis masStabi da diapazoni, misi filosofiurezoTeriuli<br />
plasti Tu emociur-warmosaxviTi buneba ratomRac<br />
`daCrdilulia~ anda, egeb, sagangebod tabuirebuli mxolod<br />
erTi mimarTulebiT – esaa sityvis erotiuli aspeqti... bunebrivia,<br />
es araerT Tavsatexs gviCens. friad sainteresoa imis dadgena,<br />
Tu ram ganapiroba am saxis `semantikuri vakuumis~ warmoSoba<br />
qarTul eTnofsiqologiaSi da rogor aisaxa es Cvens mwerlobaSi.<br />
grZnobis fenomeni, sityvaSi gacxadebuli, saocar eqspresias<br />
iZens da sityvieri xatis meSveobiT distanciuri tkbobisa Tu<br />
Trobis emociur efeqts badebs. amitomac gansakuTrebuli<br />
sisaTuTe da sifaqizea saWiro sulieri gaSiSvlebis Jams, rom<br />
es gamoTqma ar iqces banalur `sityvaTa TamaSad~... miT ufro<br />
sariskoa, roca martooden xorcieli siSiSvlis asaxvis<br />
tendencias miiCneven erotizmis umTavres winarexatad da<br />
aviwydebaT, rom erotizmi, upirveles yovlisa, grZnobadi speqtris<br />
Tavisufali gamomsaxvelobiTa da miniSnebebiT unda iyos<br />
mowodebuli. Zalzed rTulia am SegrZnebaTa asociaciuri<br />
gacxadeba sityvaSi ise, rom uxamsobis nakadi ar SemoiWras... es<br />
sacalfexo bilikia da yvela eTnokulturaSi gansxvavebuli<br />
saxiTaa warmodgenili.<br />
saqarTveloSi, erTi SexedviT, tabuirebulia es Tematika<br />
(rogorc winare, aseve qristianuli cnobierebis WrilSi) da<br />
Sesatyvisad ar xdeba qarTuli sityvis definiciac am<br />
mimarTulebiT. arada, swored erotizmis siRrmiseuli gaazreba<br />
daedo safuZvlad renesanss _ adamianuri, anu miwieri, qmedebanis<br />
`mSvenieri TvaliT~ aRqma... `klasikuri epoqis filosofosebTan<br />
erosi ganasaxierebda adamianur swrafvas sikeTis Secnobisa da<br />
RvTaebrivi mSvenierebisadmi~ (z. kiknaZe... 2003: gv.20). renesansuli<br />
azrovneba CvenSi gacilebiT adre aRmocenda, vidre mTel evropaSi,<br />
oRond qarTuli bunebidan gamomdinare, miwieri vnebani gacilebiT<br />
SefarviT amoiTqmeboda _ `surviliT TmobiTa~ Tu `sulisTqmis<br />
daokebiT~, magram emociaTa am WrilSi mainc gamokrTeba xolme<br />
gareSe TvalTagan dafaruli Zalzed intimuri gancdebiT... oRond<br />
qarTuli sityvis Sinaganma bunebam ver igua erotizmis Sesatyvisi<br />
leqsika – anu, ar Seqmna am nakadis metyveli sistema da, Sesabamisad,<br />
mkveTrad aqcentirebuli erotiuli mwerloba.<br />
miuxedavad amisa, qarTuli sityvis `gamsityvelobiTi Zalis<br />
madli da Tvinier Sinagani buneba~ (sulxan-sabaseuli ganmartebis<br />
perifrazi) SegrZnebaTa am emociur piksac afiqrebinebs da<br />
Sesabamisad asaxavs kidec. erotizmis sityvieri diapazoni qarTul<br />
mwerlobaSicaa saZiebeli, oRond es nakadi araa imgvarad<br />
TvalSisacemi, rogorc esaa gansxvavebul eTnokulturul<br />
tradiciebSi: `Tavad romauli komedia iseve, rogorc sazogadod<br />
literatura da saxviTi xelovneba, qmnis erotikuli kulturis<br />
im sawyis Sres, romelzedac Semdgom aRorZinebis xanis<br />
`grZnobadi~ Sedevrebi Seiqmneba miniSnebebiTa da simboloTa<br />
mdidari mwkriviT. Tavis mxriv, bokaCos `dekameronis~ `xalisiani<br />
erotizmis~ tradicias agrZelebs fransua rables `gargantiua<br />
pantagriuveli~ _ sicocxlis mZafri da jansaRi aRqmiT, rusos<br />
`aRsareba~... yovlive is, rac, saboloo jamSi, ganapirobebs<br />
daxvewili erotikuli plastis arsebobas.<br />
msgavsi plasti islamur kulturaSic arsebobs, amas `aTas<br />
erTi Ramis~ zRaprebic mowmoben; is miniaturebic, romlebic<br />
mogolTa islamuri dinastiis dros iqmneboda indoeTSi; is<br />
grZnobadi Srec, romelic sufizmSi arsebobs da romelic esoden<br />
xatovnad aisaxa Suasaukunovan sparsul poeziaSi.<br />
Tavisi daxvewili erotikuli kultura hqonda iaponiasac;<br />
sakmarisia gavixsenoT Tundac gamorCeuli literaturuli niWiT<br />
dajildovebuli sefe-qalebis sei-senagonisa, an murasaki sikibus<br />
intimuri lirizmiT gamsWvaluli dRiurebi, sikubusave prozauli<br />
Sedevri – romanis `ambavi mefiswul genZisa~ harunobisa, Tu<br />
utamaros natifi grafikis gabeduli mizanscenebi, swored imitom<br />
ar gexamuSebaT, rom Tavad iaponur mentalobaSi ar aris<br />
evropelTaTvis Cveuli `tabu~... uxamsobas gamoricxavs<br />
saukunovani iaponuri tradicia `erotizmis esTetikisa~<br />
(z., abzianiZe, q. elaSvili, 2007: gv72).<br />
qarTuli mwerlobis uZvelesi tradiciis miuxedavad,<br />
nayofierebis sawesCveulebo ritualebma ar aRmoacenes is<br />
kulturul-esTetikuri plasti, romelic friad metyvel da<br />
daxvewil erotikul nakads warmoSobda qarTuli literaturis<br />
wiaRSi. Tumca, mTeli rigi paradoqsi SeimCneva: sakmaod Zneli<br />
300 301
qeTevan elaSvili<br />
warmosadgenia, rom swored sasuliero mwerlobis ZeglSi<br />
fiqsirdeba grZnobis saocari siRrme da imavdroulad udidesi<br />
tragizmiT... ar meguleba emociurad imaze ufro tevadi da<br />
gamomsaxveli sabediswero gancda, rogoricaa, aSot kurapalatis<br />
mier amoTqmuli: `netar mas kacssa, romelic cocxal arRar<br />
ars~ (Zeglebi, 1963, gv. 2<strong>37</strong>), anda umSvenieresi sefeqalis e. w.<br />
`siZvis diacis~ aRsareba: `ver Tavisufleba siyvarulze~... da<br />
grZnobis sabediswero zeoba TviT mefe-mijnurze...<br />
renesansuli cnobierebis arqetipi SeimCneva swored am<br />
hagiografiul ZeglSi (`grigol xanZTelis cxovreba~), romelic<br />
ukve daxvewili da srulyofili saxiT gvevlineba<br />
`vefxistyaosanSi~, sadac `grZnobis zneobis~ poetur-filosofiuri<br />
interpretaciebia zogadadamianuri tendenciebiT nasazrdoebi.<br />
sruliad gansxvavebuli Strixebi ikveTeba qarTuli mTis<br />
poeziaSi, romelic Tamam impulsebzea aRmocenebuli –<br />
TviTmyofadia da Tavisufali. mTis JReradobaSi bunebrivi da<br />
arauxamsi, magram baris mkvidrTaTvis sruliad gaugebari,<br />
warmoudgeneli da, rac mTavaria, amoucnobia uZvelesi wes-<br />
Cveulobani _ `wawloba~ Tu `sworfroba~ (mixeil javaxiSvilTan<br />
da grigol robaqiZesTan Sesatyvisi mxatvruli metamorfiziT<br />
mowodebuli...) `arc is yofila SemTxveviTi, rom orive mwerali<br />
Tanabrad iyo dainteresebuli sworfrobis CveulebiT. orives<br />
undoda amoecno, Tu ra iyo es ucnauri Cveuleba. `sastiki,<br />
saamuri mavne sworfroba-wawloba _ uzenaesi Zmuri siyvarulis<br />
mkacri adaTi _ dResac ar vici, veluri Tu zekacuri, RvTiuri<br />
Tu satanuri (`TeTri sayelo~). rasac `TeTri sayelos~ elizbari<br />
ganicdis, zustad imasve ganicdis grigol robaqiZis `engadis~<br />
giorgi valuevi~ (a. baqraZe, 1999: gv. 105). am uCveulo qmedebas<br />
gareSeTaTvis _ `iq dabla~ martooden erotikuli elferi<br />
dahkravT da dakarguli aqvT Tavisi pirvandeli – siRrmiseuli<br />
gaazreba; mamakacuri znis erTgvari gamocda Tu tkbili, tanjva<br />
_ `survilT Tmobis~ daokebiT. am dagmanul impulsTa metyveli<br />
amosunTqvaa swored kafiebSi gacxadebuli, magram isic<br />
sagulisxmoa, rom am SegrZnebis swori aRqmisaTvis mTis<br />
mizanscenebia gasaTvaliswinebeli (v. kotetiSvili, 2006).<br />
Tumca amgvari xedva erTgvarad atrofirebuli iyo sazogadod<br />
qarTul eTnofsiqologiaSi da amitomac qarTuli mwerlobis<br />
wiaRSi ar ganviTarda `erotizmis esTetika~, magram erTgvarad<br />
aerotizmis diapazoni qarTul sityvaSi<br />
SeniRbuli, aragamomwvevad TvalSisacemi saxiT, mainc gamokrTa<br />
swored Zvel mwerlobaSi – aRmosavluri bangnarevi, meditaciur<br />
poeziis zeobis Jams da qarTul mxatvrul azrovnebaSi evropuli<br />
impulsis mcired SemoWrisas _ da savsebiT bunebrivia, rom es<br />
iyo XVIII saukune da, kerZod ki, daxvewili xiblis mqone<br />
poetis _ besikis _ poezia. oRond, am literaturul sivrceSi<br />
erotikuli asociacias da Zlier impulss qmnis TiToeuli<br />
bgeris saocari xmovaneba da sityvaTa imgvari TanaSezrda Tu<br />
plastika, rom Cndeba metyveli, vizualuri gancda da gaqvs<br />
SegrZneba, rom TiTqos Cvens erovnul samosSi saguldagulod<br />
dagmanuli qarTveli qalis natifi sxeuli aRmosavluri rokviT<br />
uzadod irweva da tydeba... da amitomac es cecxlovani gzneba<br />
da absoluturad zusti emociuri aqcenti saocrad daxvewil<br />
erotikul elfers sZens besikis mTel poezias da erTgvarad<br />
aqarwylebs Cem mier zemoTqmul mosazrebas – qarTul<br />
cnobierebaSi `erotizmis esTetikis~ ararsebobis Sesaxeb. aq<br />
uTuod gasaTvliswinebelia misi boboqari, magram imavdroulad<br />
saocrad romantiuli piradi peripetiebic...<br />
`tano tatano, gulwamtano, ucxod marebo!<br />
zilfo-kavebi, momklavebo, ver sakarebo!<br />
warb-wamwam-Tvalno, misaTvalno, Semazarebo!<br />
Zowlal-bageo, damdageo, sulT wamarebo!<br />
piro mTvareo, momigone, mzisa darebo!~<br />
(`tano tatano~, besiki, Tb., 1948,<br />
gamomcemloba `sabWoTa mwerali~, gv. 12)<br />
anda `me Seni mgone, Wirs Semkone, damwvi mal alo,<br />
zilfo naSalo, SemaSalo, mkvlelo dalalo...<br />
(`me Seni mgone~, besiki, Tb., 1948,<br />
gamomcemloba `sabWoTa mwerali~, gv. 20);<br />
`ra guli davage Senad sareblad,<br />
muniTgan vards mifer miTam arebiT~.<br />
(`ra guli davage Senad sareblad~,<br />
besiki, Tb., 1948, gamomcemloba<br />
`sabWoTa mwerali~, gv. 28).<br />
besiks sul sxva yaidaze, erTi SexedviT, aratradiciul<br />
qarTul leqswyobaze aqvs awyobili aramarto TiToeuli sityva,<br />
aramed bgerac ki da amiT aRwevs SegrZnebaTa srulyofas.<br />
albaT, amitomac swyalobdnen agre rigad Cveni `cisferyanwelebi~<br />
302 303
qeTevan elaSvili<br />
mas. besiks isini Tavis did winaprad miiCnevdnen da Tanamedrove<br />
simbolur JReradobasac swored mis leqsebs miawerdnen<br />
(literaturuli gemovnebis TvalsazrisiT) sakmaod pretenziuli<br />
Cveni simbolistebi _ `besikis baRSi vrgav bodleris borot<br />
yvavilebso~ _ werda ticiani... am maradiulma tabuirebam Tavisi<br />
damRa daamCnia qarTuli sityvis bunebriv diapazons, erTgvarad<br />
Caketa kidec. `es daemCna Sesabamisi leqsikis simwiresac, rac<br />
esoden arTulebs xolme Sesabamisi samecniero Tu mxatvruli<br />
literaturis Targmans, sadac an wminda samedicino<br />
terminologias mimarTaven an Jargons. saukunovani tabuireba<br />
erotikuli Tematikisa, raRa Tqma unda, daemCna Cvens mwerlobasac,<br />
sadac, mixeil javaxiSvilis garda, Cveni saukunis dasawyisamde,<br />
faqtobrivad, veravin gabeda Sexeboda am erTob sarisko sakiTxs.<br />
Tavis mxriv, erotikuli kulturis simwirem ganapiroba Sinagani<br />
atrofirebuli cenzuris oficiozuri cenzuriT Senacvleba<br />
da rodesac es `oficiozi~ moiSala, Cven sruliad<br />
dezorientirebulni aRmovCndiT, rac esoden savalalod daemCna<br />
qarTul `erotikul prozas~ (oriode gamonaklisi ar cvlis<br />
saerTo suraTs)~. (z., abzianiZe, q. elaSvili, 2007: gv. 72).<br />
da, dasasrul, kidev erTi, Tavad erotikuli kultura ar<br />
warmoSobs saCoTiro da uxerxuli situaciebs, amas ganapirobebs<br />
im SemoqmedTa daintereseba am TematikiT, romelTac RalatobT<br />
taqti, an saerTod ar gaaCniaT Sinagani kultura, mxolod am<br />
SemTxvevaSi iWreba uxamsobis nakadi da amitomac araerTgvanovani<br />
azri Cndeba sazogadoebaSic.<br />
abzianiZe z., elaSvili q. 2007: abzianiZe z. elaSvili q. simboloTa<br />
ilustrirebuli enciklopedia, gamomcemloba `bakmi~, II, Tb.: 2007;<br />
baqraZe 1999: baqraZe a. kardu anu grigol robaqiZis cxovreba da<br />
Rvawli, Tb.: `lomisi~, 1999;<br />
besiki 1948: besiki, gamomcemloba `sabWoTa mwerali~, Tb.: 1948;<br />
kiknaZe... 2003: kiknaZe z., n. tonia. saymawvilo miTologiuri<br />
enciklopedia, I, bondo macaberiZis gamomcemloba, Tb.: 2003;<br />
kotetiSvili 2006: kotetiSvili v. moukreafvni (qarTuli<br />
skabrezuli folkloris nimuSebi), Tb.: `diogene~, 2006;<br />
Zeglebi 1963: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi,<br />
I (V-X ss.), il abulaZis (redaqtorobiT), `mecniereba~, Tb.: 1963.<br />
rusudan mircxulava,<br />
asocirebuli profesori<br />
gardasaxvis fsiqologiuri SesaZleblobis<br />
Sesaxeb<br />
gardasaxva ara mxolod Teatrisa da xelovnebis TeoriisTvis,<br />
aramed fsiqologiisTvisac saintereso sakiTxad iqca.<br />
daukavSirda ra Tanamedrove fsiqo-treningsa da fsiqoTerapias<br />
(kerZod ki, `roluri TamaSis~ meTodebs), gardasaxvis problema<br />
axleburi mniSvnelobiTa da SinaarsiT daitvirTa.<br />
rogorc cnobilia, Teatrisa da fsiqo-Terapiis kavSiri<br />
uxsovari droidan modis da saTaves preistoriuli xanis<br />
ritualuri sanaxaobidan iRebs; rodesac rituali religiur,<br />
samedicino, fsiqologiur, esTetikur da yofiT _ utilitarul<br />
aspeqtebs amTlianebda. art-Terapiisa da treningis meTodebSi<br />
swored am dakarguli mTlianobis nostalgia ikiTxeba.<br />
`TamaSis meTodebi~ ara mxolod Sinaarsobrivad Tu<br />
funqciurad amdidreben art-Terapiasa da trenings, aramed aseve<br />
produqtiul niadags qmnian Tavad Teatris fenomenis mecnieruli<br />
SeswavlisTvisac. am TvalsazrisiT, fsiqo-drama da drama-Terapia<br />
(rogorc erTdroulad Taviseburi laboratoria da art-studia)<br />
Teatris Teoriisa da fsiqologiis interesTa kveTis ared, maTi<br />
erToblivi Ziebis sferod SeiZleba (da, albaT, unda) iqces.<br />
Tanamedrove art-Terapia iSviaTad mimarTavs termins _<br />
`gardasaxva~. samagierod, operirebs iseTi terminologiiT,<br />
rogoricaa: `roli~, `rolTan gaigiveba~, `magiuri _ Sen<br />
warmoidgine!~ art-Terapiuli meTodebis Seswavla aCvenebs, rom<br />
gardasaxvis fenomeni aq ara mxolod xelSemwyob pirobad, aramed<br />
fsiqikaze zemoqmedebis mZlavr instrumentad da, ufro metic,<br />
Terapiul efeqtad, mkurnalobis rezultatad miiCneva.<br />
aqve ismis ara erTi sakiTxi; kerZod, ra unda CaiTvalos<br />
klientis (pacientis) gardasaxvis (an rolis aTvisebis)<br />
kriteriumad? ramdenad realuria gardasaxvis fenomeni Terapiisa<br />
da treningis procesSi? xom ar gulisxmobs gardasaxva<br />
zedapirul imitacias? da bolos, xom araa Tanamedrove etapze<br />
304 305
usudan mircxulava<br />
magaliTad, erTi da imave pirovnebis `rolTa repertuarSi~<br />
arsebuli mSoblis roli mniSvnelovnad gansxvavdeba Svilis<br />
rolisgan (faqtobrivad, es antagonisturi rolebia), miuxedavad<br />
imisa, rom maT erTi da igive pirovneba asrulebs. mSoblis<br />
rolis arss aqtiuri zrunva da pasuxismgebloba Seadgens<br />
maSin, rodesac Svilis rolisTvis damaxasiaTebeli _ SedarebiT<br />
pasiuri mimReblobaa. (magaliTisTvis Segnebulad SeirCa<br />
stereotipad Camoyalibebuli varianti: aqtiuri mSobeli _<br />
pasiuri Svili. Tumca, ra Tqma unda, realurad SeiZleba sruliad<br />
Seicvalos roluri Sinaarsi: Svilma aqtiuri, xolo mSobelma<br />
pasiuri roli, anda orivem erTggvarovani rolebi itvirTon.)<br />
`CvenSi brboa!~ _ am fraziT r. asajoli adamianSi arsebul,<br />
erTmaneTisgan gansxvavebul, mravalricxovan da mravalferovan<br />
personaliebze (an rolebze) miuTiTebs.Ppirovneba qve-pirovnebaTa<br />
erTobliobaa da TiToeuli maTgani TviTgamovlenisa da<br />
TviTrealizebisken iswrafvis. pirovnebas, sardlis msgavsad,<br />
misi `fsiqikuri armiis~ integracia, koordinireba da garkveuli<br />
miznebisken mimarTva evaleba.Aam amocanas arTulebs isic, rom<br />
yoveli personalia (an roli) sakuTari moTxovnebisa da<br />
`pretenziebis~ matarebelia. amasTan erTad, rolebs fiqsirebis,<br />
anu, sakuTari principebis Tavs moxvevis tendencia axasiaTebT.<br />
pirovnebis yoveli personalia (an roli) mentalur<br />
struqturaSi dominirebisken da gamorCeuli, `centraluri<br />
adgilis~ dakavebisken iswrafvis.Mmas mTeli pirovnebis mocva<br />
da fsiqikaSi sakuTari, misTvis damaxasiaTebeli moTxovnebis<br />
ganfena swadia,Aamitomac gansakuTrebul mniSvnelobas iZens<br />
fsiqikuri integraciisa da koordinirebis fenomeni, romelSic<br />
mTeli fsiqikuri arsenalis urTierT SesabamisobaSi moyvana,<br />
gamTlianeba an, asajolis terminis Sesabamisad, fsiqo-sinTezi<br />
igulisxmeba.<br />
fsiqologiur literaturaSi `rols~ uwodeben ara mxolod<br />
pirovnebaSi arsebul, profesiasTan da socialur qcevasTan<br />
dakavSirebul ganwyobaTa an tendenciaTa sistemebs; am<br />
ukanasknelTa aRsaniSnavad gamoiyeneba ufro konkretuli termini<br />
_ `socialuri roli~. magaliTad, aseTia mSoblis, Svilis,<br />
profesionalis, studentis, moqalaqis da sxva rolebi. qvegardasaxvis<br />
(erTgvari metamorfozis) fenomenze saubari<br />
sazogadod moZvelebuli?<br />
miTiTebuli sakiTxebidan TiToeuli problemuri xasiaTisaa.<br />
ase magaliTad, gardasaxvis obieqturi kriteriumis<br />
erTmniSvnelovani gansazRvra TiTqmis SeuZlebelia. tradiciulad,<br />
amgvar kriteriumad miiCneva sasceno moqmedebis `rezultati~ –<br />
auditoriis ukukavSiri. kerZod, auditoriisa da, gansakuTrebiT<br />
ki, Teatraluri kritikis Sefaseba (sxva sityvebiT, TamaSis aRqma).<br />
magram aRqma da Sefaseba (miT ufro, myisieri Sefaseba)<br />
subieqtur xasiaTs atarebs. auditoriis yoveli wevris emociurafeqturi,<br />
kognitur-azrobrivi Tu motorul-fizikuri reaqciebi<br />
_ subieqturi da unikaluri bunebisaa. Sesabamisad, auditoriis<br />
ukukavSiri sasceno gardasaxvis kriteriumad ver CaiTvleba.Aaseve<br />
saeWvoa kriteriumad Tavad msaxiobis Sinagani, subieqturi<br />
gancdebis aRiareba, radganac Teatraluri xelovnebis arss<br />
msaxiobis swored auditoriasTan mimarTeba Seadgens.<br />
gardasaxvis sakiTxi art-TerapiaSi wminda praqtikul WrilSi<br />
moiazreba. kerZod, Tuki fsiqo-dramisa da drama-Terapiis<br />
procesSi klientis (pacientis) fsiqikuri Tu fizikuri<br />
mdgomareoba umjobesdeba (risi obieqturi registraciac<br />
SesaZlebelia sxvadasxva fsiqologiuri da samedicino meTodiT),<br />
maSin SeiZleba CaiTvalos, rom klientma warmatebiT gaarTva<br />
Tavi `mxatvrul_Terapiuli~ gardasaxvis amocanas da SeZlo<br />
axali rolis gaTaviseba. rogorc vxedavT, gardasaxvis<br />
kriteriumad am SemTxvevaSi Terapiuli efeqti saxeldeba.<br />
sainteresoa, Tu ras gulisxmobs Tanamedrove fsiqologia<br />
`rolis~ (an, ufro swored, `fsiqologiuri rolis~) fenomenSi.<br />
aRniSnuli sakiTxis gaSuqebisas vixelmZRvaneleb<br />
`fsiqosinTezisa~ da `ganwyobis Teoriis~ debulebebiT.<br />
`fsiqo-sinTezis~ (r. asajoli) sabaziso ideis mixedviT,<br />
yoveli pirovneba calkeul qve-pirovnebaTa, `personaliaTa~ (subegos)<br />
an rolTa erTobliobaa. pirovnebis struqturaSi Semavali<br />
TiToeuli roli (mSoblis, Svilis, meuRlis, profesionalis,<br />
megobris, moqalaqis da sxva) SeiZleba gagebul iqnes, rogorc<br />
calkeuli qve-pirovneba an qve-`me~ (sub-ego), vinaidan mas sakuTar<br />
moTxovnilebaTa, orientirTa an ganwyobaTa sistema axasiaTebs.<br />
gardasaxvis fsiqologiuri SesaZleblobis Sesaxeb<br />
306 307
usudan mircxulava<br />
pirovnebas (an rols) uwodeben aseve pirovnebis ama Tu im<br />
konkretul Tvisebasa Tu unars. magaliTad, rogoricaa: sijiute,<br />
patriotizmi, filantropia, kreatuloba, sizarmace, altruizmi,<br />
pesimizmi, aqtiuroba da sxva.<br />
miTiTebuli Tvisebebis aRsaniSnad termini `roli~ SemTxveviT<br />
an mxolod metaforuli mniSvnelobiT rodi SeirCa. aRniSnuli<br />
terminiT xazi gaesmis pirovnebis SedareT Tavisuflebas misive<br />
Tvisebebis mimarT; msaxiobis msgavsad, pirovneba irgebs, swavlobs<br />
da iTvisebs ama Tu im rols (an Tvisebas). zogierTi rolis<br />
aTviseba SedarebiT iolia, zogierTis ki _ rTuli da<br />
pirovnebisgan mniSvnelovan Zalisxmevas saWiroebs. magaliTad,<br />
qalisTvis dedis rolis aTviseba, am rolis wminda biologiuri<br />
Zirebidan gamomdinare, Cveulebriv, TavisiT, didi Zalisxmevis<br />
gareSe xdeba. Tumca, am SemTxvevaSic ki arsebobs<br />
gamonaklisebi.Aaltruizmi, patriotizmi, kretuloba ki is<br />
pirovnuli niSnebia (is rolebia), romelTa gamomuSaveba<br />
seriozul, mizanmimarTul muSaobas moiTxovs.<br />
fsiqologiaSi socialursa da fsiqologiur rolebs<br />
ganwyobis fenomenTan (atitudTan) akavSireben. roli Sesabamis<br />
ganwyobaTa sistemis saxiT gaigeba. rolis aTviseba adeqvaturi<br />
ganwyobis SemuSavebas ukavSirdeba, rolTa dinamika ki _<br />
ganwyobaTa dinamikas gulisxmobs. rolis ganwyobasTan<br />
dakavSirebiT xazi gaesmis rolis mimarTebas fsiqikis<br />
struqturis sabaziso elementebTan. rolis SemuSaveba<br />
fsiqikuri struqturis cvlilebas, mis gadastruqturebas<br />
gulisxmobs.<br />
pirovneba, rogorc msaxiobi-aqtiori, `rolTa repertuaris~<br />
mflobelia, romelTa SerCevac xdeba ara mxolod garemos<br />
karnaxiT, aramed Tavad pirovnebis mier miRebuli<br />
gadawyvetilebiTac. unda aRiniSnos, rom pirovnebis zrda (ara<br />
mxolod asakobrivi, aramed pirovnulic) xels uwyobs `rolTa<br />
repertuaris~ gafarToebasa da gamdidrebas. rac ufro<br />
maRalganviTarebulia pirovneba, miT ufro mravalferovania<br />
miseuli `rolTa repertuari~ anda miT ufro mravali Tvisebis,<br />
unaris, ganwyobisa da tendenciis matarebuli Tu mflobeli<br />
xdeba igi.<br />
gardasaxvis fsiqologiuri SesaZleblobis Sesaxeb<br />
`fsiqosinTezSi~ mniSvnelovani adgili eTmoba `gaigivebis~<br />
fenomens; pirovneba axdens gaigivebas ama Tu im konkretul<br />
personaliasTan (an rolTan). magaliTad, qali SeiZleba srulad<br />
gaigivdes dedis rolTan, anu, misTvis arsebobis erTaderT formad<br />
da gamarTlebadac deda-Sviluri urTierTobebi iqces.<br />
mTeli pirovnebis mxolod erT, konkretul rolTan gaigiveba<br />
ara mxolod calmxrivs xdis pirovnebas, aramed aseve iwvevs<br />
seriozul fsiqologiur da socialur problemebsac.<br />
`gaigivebis~ fenomenis saintereso paralelia profesionali<br />
msaxiobis `Stampi~, `kliSe~ anda amplua. calmxrivi amplua,<br />
arc Tu iSviaTad, msaxiobis moqmedebas xelovnurobis niSniT<br />
aRbeWdavs da Semoqmedebis dayvanas axdens meqanikur<br />
avtomatizmamde.<br />
pirovnebis, rogorc rolTa erTianobis, gageba gardasaxvisa<br />
da TamaSis instinqtis fenomenebs axlebur JReradobas<br />
sZens.Ppirovnebis struqturaSi gansxvavebuli rolebis arseboba<br />
i m Ta v i Tv e gu l i s xmobs r olur d i na m i ka s a da<br />
gardasaxvas.Oobieqturi da subieqturi faqtorebidan gamondinare,<br />
pirovneba permanentuli fsiqologiuri cvlilebis, erTgvari<br />
`fsiqologiuri mdinarebis~ an TamaSis statusSi eqceva.<br />
Sesabamisad, msaxiobis ostatoba, rogorc specifikuri<br />
talanti, fsiqologiur rolTa mimarT specifikur `Riaobasa~<br />
da rolidan rolze gadanacvlebis moqnilobas unda<br />
ukavSirdebodes. `TamaSis instinqti~ ki, unda ganixilos im<br />
Tandayolil meqanizmTan kavSirSi, romlis mizansac pirovnuli<br />
resursebis sruli realizacia da ganxorcieleba Seadgens.<br />
Cveulebriv, pirovneba fsiqologiur rolTa mxolod nawilis<br />
gamovlenasa da realizebas axdens. ama Tu im rols, Cveulebriv,<br />
Sesabamisi situaciuri garemo astimulirebs. magaliTad, pedagogis<br />
roli vlindeba _ aRsazrdelebTan urTierTobisas, gmiris roli<br />
_ heroikul (da ara yofiT) situaciaSi da sxva. magram rolisa<br />
da situaciuri garemos mimarTeba yovelTvis aseTi calsaxa<br />
araa. roli SesaZloa Warbad dafiqsirdes, `miejaWvos~ adamians<br />
da Tavi sruliad Seuferebel situaciaSi iCinos: aseT SemTxvevaSi<br />
roli situaciisadmi araadeqvaturi sdeba. magaliTad, zrdasruli<br />
pirovneba SesaZloa bavSvis rols ver aRwevdes Tavs, saqmiani<br />
308 309
usudan mircxulava<br />
adamiani _ dasvenebasa da garTobas ver axerxebdes, pedagogi _<br />
yofiT situaciaSic didaqtikiT iyos dakavebuli da sxva. cxadia,<br />
rolis aseTi fiqsireba problemebs uqmnis rogorc garSemo<br />
myofT, aseve rolis Semsrulebel pirovnebasac.<br />
r. asajolisa da misi didi maswavleblis, k. iungis, mixedviT,<br />
adamiani `mikrokosmia~_ Tavis fsiqikaSi mTeli samyaros<br />
matarebelia. Sesabamisad, masSi warmodgenelia yvela roli Tu<br />
qve-pirovneba, romelTa didi nawilic (ra Tqma unda) realizebis,<br />
gamovlenis gareSe rCeba. magram fsiqikaSi arsebuli Zalebi da<br />
maT Soris rolebi funqcionirebis, aqtivobis tendenciiT arian<br />
damuxtuli; maTTvis sruliad miuRebelia stabilurad inaqtiuri,<br />
pasiuri mdgomareoba. Sesabamisad, pirovneba `iZulebulia~<br />
moqmedebaSi moiyvanos mTeli fsiqikuri arsenali da aseve,<br />
rolTa mTeli mentaluri sistemac; am TvalsazrisiT, pirovneba<br />
iZulebulia iyos msaxiobi!<br />
fsiqikaSi warmodgenili `rolTa diapazoni~ ara mxolod<br />
SesaZlebels xdis gardasaxvas, aramed _ aucilebelsac!<br />
fsiqologiuri rolebis gamovlena-gaTamaSeba adamianis fsiqikuri<br />
balansis SenarCunebisa da misi normaluri funqcionirebis<br />
pirobad iqceva. gardasaxva, am TvalsazrisiT, sakuTari pirovnebis<br />
srulad, srulyofilad amoqmedebaa! da Tuki imitacia gareSes<br />
mxolod wabaZvaa da xelovnuri, zedapiruli gameoreba, gardasaxva<br />
_ pirovnebis struqturaSi mniSvnelovan cvlilebebs, erTi<br />
mdgomareobidan meoreSi gadasvlas anda, sxva sityvebiT, ganwyobaTa<br />
dinamikas gulisxmobs.<br />
sagangebod unda iqnes ganxiluli `fsiqologiuri rolis~<br />
`scenur rolTan~ mimarTebis sakiTxi. art-Terapiis erTob<br />
`maqsimalisturi~ poziciis mixedviT, sasceno gardasaxvisgan<br />
gansxvavebiT, art-Terapiis manZilze axali pirovnuli niSnis<br />
(rolis) aTvisebas, pirovnebis Sida-struqturuli cvlilebebi<br />
gansazRvraven. fsiqologiuri roli, scenuri rolisgan<br />
gansxvavebiT, pirovnebis `gadastruqturebas~,Mmis sistemur<br />
cvlilebebs ukavSirdeba. Tumca, erTeul SemTxvevebSi (rac araa<br />
tipuri) SesaZloa scenurma rolmac msgavsi `globaluri~<br />
cvlilebebi gamoiwvios msaxiobis pirovnebaSi.<br />
gardasaxvis fsiqologiuri SesaZleblobis Sesaxeb<br />
drama-Terapia da fsiqo-drama roluri qmedebis gziT<br />
fsiqologiur cvlilebebze, axal ganwyobaTa formirebasa da<br />
pirovnul zrdazea orientirebuli. gardasaxvaSi aq axal ganwyobaTa<br />
(an RirebulebaTa, TvisebaTa, rolTa) formireba, realizeba da<br />
amiT pirovnebis fsiqologiuri `gamdidreba~ igulisxmeba.<br />
am TvalsazrisiT, gardasaxva (sityvis pirdapiri gagebiT) swored<br />
art-TerapiaSi iZens gansakuTrebulsa da sruliad gamorCeul<br />
mniSvnelobas. imitaciisgan (rogorc gareSes kopirebisgan)<br />
gansxvavebiT, gardasaxvas aq unikaluri funqcia ekisreba.<br />
da bolos, ismis sakmaod mniSvnelovani (da, albaT,<br />
filosofiuri) sakiTxi: gardasaxva, Tundac terminis<br />
etimologiidan gamomdinare, `sxvad yofnas~, sakuTari pirovnebis<br />
CarCoebidan gasvlas, transcendencias niSnavs (msaxiobi sxva<br />
pirovnebad gardaisaxeba, gardaiqmneba). ramdenadaa es ukanaskneli<br />
gaTvaliswinebuli gardasaxvis SemoTavazebul gagebaSi?<br />
art-Terapiuli midgoma (gansakuTrebiT ki, r. asajolos<br />
`fsiqosinTezuri~ skola) mistikur metamorfozas<br />
utilitarulsa da pragmatul `kalapotSi~ aqcevs da Tavad<br />
pirovnebis fsiqikaSi arsebuli resursebis aRmoCenas, wvdomasa<br />
da gamoyenebas ukavSirebs.Aamitomac am SemTxvevaSi<br />
transcendencia (sakuTari, pirovnuli sazRvrebidan gasvla)<br />
sakuTarsave fsiqikis (da uwinaresad ki, pirovnuli da<br />
koleqtiuri aracnobieris) wvdomasa da mis xelaxal aRmoCenas<br />
gulisxmobs. Sesabamisad, r. asajolis pozicia (iseve, rogorc,<br />
ra Tqma unda, misi didi maswavleblis, k. iungis, pozicia)<br />
antikuri Segonebis _ `yovelove axali, kargad daviwyebuli<br />
Zvelia~ _ Tanamedrove variaciad unda miviCnioT.<br />
1. Ассаджоли Р., Психосинтез, М., 1994;<br />
2. Келлерман П. , Психодрама крупным планом, М., 1998;<br />
3. Копытин А., Теория и практика арт_терапии, С-П., 2002;<br />
4. Роджерс К., Руководящий мотив- тенденция актуализации, В сб:<br />
Теории личности, С-П., 1997, стр. 528-573.<br />
310 311
mediologia<br />
giorgi CarTolani,<br />
asocirebuli profesori<br />
kultura televiziis sainformacio<br />
programebSi<br />
dRes, Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebaSi gansakuTrebuli<br />
adgili uWiravs masobrivi informaciis saSualebebs.<br />
sazogadoebriv-politikur Tu kulturul cxovrebaSi<br />
zedamxedveluri da warmmarTveli rolis gamo, mas `meoTxe<br />
xelisuflebasac~ uwodeben.<br />
`masmedia~ aqtiurad SeimoiWra yoveldRiur yofaSic da<br />
dRes warmoudgenelia nebismieri Cvenganis arseboba presis,<br />
televiziisa da radios gareSe. ufro metic, swored masobrivi<br />
informaciis saSualebebiT mowodebuli informaciebi iqcnen<br />
orientirebad yvelaze fundamentur cxovrebiseul sakiTxebSic<br />
ki. igive SeiZleba iTqvas sazogadoebis sulieri da<br />
kulturologiuli Camoyalibebis procesebzec, raSic Tanamedrove<br />
masobrivi informaciis saSualebebs gamorCeuli roli unda<br />
daekisroT.<br />
msoflios mraval ganviTarebul qveyanaSi imdenad didia<br />
masmediis gavlena sazogadoebis TiToeuli wevris cxovrebaze,<br />
rom am saxelmwifoebis xelisufalnic ki, seriozul angariSs<br />
uweven am dargSi momuSave personalis mier miwodebul<br />
informacias da naazrevs. sazogadoebriv-politikuri datvirTvis<br />
garda, rig qveyanaSi, masmedia eris kulturuli potencialis<br />
amaRlebas, gemovnebis formirebas da azrovnebis sistemasac<br />
gansazRvravs. masmediis saSualebebis mravalferovnebis, misi<br />
Janrobrivi Taviseburebebis Tu teqnikuri mravalferovnebis gamo,<br />
masobrivi informaciis saSualebebs SeswevT Zala, moicvan<br />
Tanamerove kulturis TiTqmis yvela sfero da iqcnen kulturis,<br />
xelovnebis da mecnierebis ara mxolod propagandistebad, aramed<br />
mematianeebadac. maT SeswevT unari, Seqmnan fondebi da SeinarCunon<br />
xelovnebis unikaluri nimuSebi.<br />
uaxlesi istoriuli warsulis Sedegad, CvenSi masobrivi<br />
informaciis saSualebebma erTgvarad politizirebuli xasiaTi<br />
312 313
giorgi CarTolani<br />
kultura televiziis sainformacio programebSi<br />
SeiZina, rac, upirveles yovlisa, ganapiroba Zveli sabWoTa sistemis<br />
ngrevis da axli damoukidebeli, demokratiuli sazogadoebis<br />
Senebis urTulesma procesebma. aqedan gamoimdinare, axali<br />
qarTuli Jurnalistikac ZiriTadad politikuri Jurnalistikis<br />
saxiT Camoyalibda. yoveli sainformacio-analitikuri programis<br />
wamyvani, sazogadoebas erTgvar `eqspertadac~ ki evlineba, romlis<br />
azrsac gansakuTrebuli gulisyuriT usmens ara mxolod ubralo<br />
mayurebeli, aramed politikuri elitac, ramac Cvens sazogadoebaSi<br />
Jurnalistebis avtoritetis ganuzomeli zrda gamoiwvia.<br />
axali qarTuli saxelmwifos Camoyalibebis procesSi,<br />
mimdinare politikuri bataliebis fonze, seriozulad dazaralda<br />
qarTuli kultura, arada axali, srulyofili sazogadoebis<br />
formireba, civilizebuli, demokratiuli faseulobebis<br />
matarebeli, zneobrivad srulyofili da eTikurad daxvewili<br />
sazogadoebis Seqmna, romelic orientirebulia liberalur<br />
Rirebulebebze da aRiarebs adamianis Tavisuflebis principebs,<br />
SeuZlebelia kulturuli faseulobebis ganviTarebis da<br />
kulturuli Rirebulebebis propagandis gareSe. dRes `masmediaeqsperti~<br />
ZiriTadad socialur-politikur da ekonomikur<br />
sakiTxebs aSuqebs da Zalian minimalurad da amasTan<br />
arakvalificiurad exeba qveynis kulturul faseulobaTa<br />
analizs. faqtobrivad, ar axdens kulturul RirebulebaTa<br />
propagandas. sazogadoebamac daiviwya, rom mis cxovrebaSi, sul<br />
cota xnis win, am sferoebs mniSvnelovani roli ekava da<br />
TandaTan gaCnda bzari kulturasa da sazogadoebrivi cxovrebis<br />
danarCen sferoebs Soris. es damRupveli bzari Tu gaRrmavda,<br />
Semdgom ukve SeuZlebeli iqneba misi amovseba, rac qarTuli<br />
civilizebuli sazogadoebis daSlis dasawyisi iqneba. am bzaris<br />
amovsebaSi dRes ise, rogorc arasdros, udidesi roli swored<br />
Jurnalistikam unda itvirTos misi ganuzomlad didi<br />
sazogadoebrivi avtoritetis gamo. masobrivi informaciis<br />
saSualebebma gansakuTrebuli da gamorCeuli yuradReba unda<br />
dauTmon qveynis kulturul cxovrebaSi mimdinare movlenebs,<br />
itvirTon imgvari eqspertis da makontroleblis roli, rogoric<br />
maT dRes politikur Tu socialur-ekonomikur sferoebSi<br />
ukaviaT. masmediis didi avtoritetis gamoyeneba unda SesZlon<br />
kulturis sferoSi moRvawe obieqtebmac. aucilebelia,<br />
Tanamedrove Jurnalistikam SeiZinos qarTuli kulturis da<br />
xelovnebis kvalificirebuli da kompetenturi Semfaseblisa<br />
da propagandistis funqciac. amisaTvis ki, pirvel yovlisa,<br />
saWiroa kulturis JurnaklistikaSi moRvawe profesionali<br />
kadrebis arseboba, ris seriozul deficitsac, samwuxarod,<br />
ganicdis Cveni Tanamedrove Jurnalisturi korpusi.<br />
kulturis da mediis urTierToba televiziis warmoSobamde<br />
gacilebiT adre daiwyo. pirvelive perioduli gamocemebi did<br />
adgils uTmobdnen kulturul sakiTxebs, mecnierebis, xelovnebis,<br />
ganaTlebis sferoTa mimoxilvas. es ar iyo cnobebi mxolod<br />
ama Tu im movlenis Sesaxeb. presa da, zogadad, beWduri media,<br />
gamorCeulad aSuqebda ama Tu im kulturul movlenas. ibeWdeboda<br />
sxvadasxva saxis statiebi xelovnebaze, ganaTlebis sakiTxebze.<br />
swored periodulma presam, Jurnalebma da gazeTebma Semogvinaxes<br />
xelovnebis sxvadasxva dargis istoria.<br />
xelovnebis dargebis saqmianobis presaSi asaxva, istoriuli<br />
Rirebulebebis garda, mis popularizacias da propagandasac<br />
isaxavda miznad. xelovnebis nebismier dargs, ise rogorc<br />
sazogadoebrivi cxovrebis ama Tu im mniSvnelovan movlenas,<br />
sWirdeboda sazogadoebis farTo auditoriisTvis gacnoba, misi<br />
mxardaWera da sazogadoebrivi Sefaseba. amitom, zogadad kultura,<br />
rogorc sazogadoebrivi azrovnebis, gemovnebis da cxovrebis<br />
wesis ganmsazRvreli, gamorCeul da mudmiv adgils iWerda<br />
perioduli gamocemebSi.<br />
xelovnebis da literaturis sakiTxebze werdnen ara mxolod<br />
literatorebi, aramed xelovnebis da literaturis kritikosebi,<br />
presis is muSakebi, romlebic uSualod specializdebodnen<br />
kulturis JurnalistikaSi. kritikul werilebs Soris, sadac<br />
sWarbobda kulturis TeoretikosTaAmecnierul-analitikuri<br />
statiebi, TandaTan gaCnda wminda Jurnalisturi da<br />
publicisturi publicisturi werilebi, esseebi, feletonebi<br />
da mxatvruli Jurnalistikis sxva Janris nawarmoebebi. gaizarda<br />
am statiebis mimarT sazogadoebis interesi. maTi mkiTxvelebi<br />
iyvnen ara mxolod <strong>saxelovnebo</strong> dargebis specialistebi, aramed<br />
farTo auditoria. aman ganapiroba <strong>saxelovnebo</strong> statiebis enis<br />
cvla _ samecnierodan Jurnalisturisken. kulturis da<br />
xelovnebis statiebis avtorTa ena, statiis wyobis struqtura<br />
314 315
giorgi CarTolani<br />
da stili maqsimalurad dauaxlovda Jurnalistikis sxva<br />
Janrebis stils. kulturis Jurnalistika moeqca da<br />
daeqvemdebara zogadi Jurnalistikis kanonebs.<br />
dRes sruliad warmoudgenelia nebismieri mediis muSaoba<br />
kulturis Jurnalistikis gareSe. gazeTebis specialuri gverdebi<br />
eTmoba informaciebs, analitikur statiebs Tu interviuebs<br />
kulturis da xelovnebis sakiTxebze. am dargSi moRvawe<br />
Jurnalistebi Jurnalistikis korpusis sruluflebiani da<br />
dafasebuli adamianebi arian, bevri maTgani kulturis da<br />
xelovnebis eqspertadac Camoyalibda.<br />
kulturis Jurnalistikis ganviTarebaSi gamorCeuli roli<br />
iTamaSa radios ganviTarebam, radgan xmovanma mauwyeblobam<br />
SesaZlebloba misca xelovnebis dargebs, damkvidrebuliyvnen<br />
JurnalistikaSi. radiomediis ganviTareba da misi popularizacia<br />
uSualod ukavSirdeba radiomauwyeblobaSi <strong>saxelovnebo</strong><br />
dargebisadmi miZRvnili gadacemebis warmoSobas. Tavis mxriv,<br />
radiom udidesi propaganda gauwia xelovnebis ama Tu im dargsac.<br />
specialurad Seiqmna redaqciebi, romlebic swored literaturis,<br />
Teatris da musikis popularizacias uwyobdnen xels. ase rom,<br />
kulturis Jurnalistikis warmomadgenlebi uxvad arian<br />
radioJurnalistikis sferoSi. redaqtorebis da prodiuserebis<br />
garda, ZiriTadAkorpuss warmoadgenen korespondentebi da<br />
reportiorebi. gansakuTrebiT mniSvnelovania kulturis<br />
Jurnalistikis ganxriT radioreportiorebis muSaoba.<br />
kulturis Jurnalistikam Tavisi ganviTarebis piks<br />
televiziaSi miaRwia. televiziam yvela saSualeba Seqmna farTo<br />
auditoriis winaSe kulturis srulfasovnad warmosaCenad.<br />
kultura da xelovneba iqca telemauwyeblobis umTavres<br />
rgolad. ar arsebobs Tanamedrove telemauwyebloba, romelic<br />
ar iyenebs kulturis Jurnalistikas. televiziebis sainformacio<br />
saSualebebis erT-erTi Semadgeneli bloki kulturis siaxleebia.<br />
sainformacio samsaxurebSi muSaoben kulturis specialuri<br />
korespondentebi, mimomxilvelebi, prodiuserebi, redaqtorebi,<br />
reportiorebi, wamyvanebi. sainformacio gamoSvebebSi specialuri<br />
dro mxolod kulturis siaxleebis mimoxilvas eTmoba. es<br />
bunebrivia, radgan sainformacio gamoSveba sazogadoebis<br />
cxovrebaSi mimdinare movlenebs mimoixilavs da, Sesabamisad,<br />
kultura televiziis sainformacio programebSi<br />
kultura da xelovneba sazogadoebis cxovrebis erT-erTi<br />
umniSvnelovanesi mxarea. misi mimoxilvis gareSe warmoudgenelia<br />
nebismieri saxis sainformaco programis arseboba. am mxriv,<br />
gansakuTrebuli yuradRebis Rirsia telekompania `mze~, romelsac<br />
yoveldRiur mTavar sainformacio gamoSvebaSi, kulturis blokis<br />
garda aqvs yovelkvireuli specialuri sainformacio gamoSveba<br />
_ `mzera _ kultura~.<br />
sainformacio JurnalistikaSi kulturis gaSuqeba<br />
eqvemdebareba sainformacio Jurnalistikis kanonebs. aq siuJetebi,<br />
reportaJebi Tu kadr-sinqronebi im stilistikaSia mocemuli,<br />
rasac moiTxovs sainformacio gadacemis struqtura. magram<br />
aris mcire ganmasxvavebeli niSnebic. sainformacio ena bolomde<br />
ver ergeba kulturis da xelovnebis dargebs. gabatonebuli<br />
frazeologiebi, romelic axasiaTebs politikuri da socialurekonomiuri<br />
siaxleebis gadmocemas, ar esadageba kulturis<br />
bunebas. amitom garkveuli sirTule axlavs da specialur<br />
codnas moiTxovs sainformacio formatSi kulturis siaxleebis<br />
(`niusis~) enis sakiTxi. erTi mxriv, unda iyos daculi programis<br />
stilisturi erTianoba da, meore mxirv, mayurebelma unda igrZnos,<br />
rom kulturis bloki daiwyo. dauSvebelia kulturis da<br />
politikuri `niusis~ erTnairi intonaciuri rigiT gadmocema,<br />
ris gamoc kulturis blokebs sainformacio gamoSvebebSi xSirad<br />
specialuri wamyvanebi hyavT.<br />
kulturis siaxleebis momzadebisas gaTvaliwinebuli unda<br />
iyos xelovnebis im dargis, im xelovanis individualoba,<br />
romelzec saubrobs Jurnalisti. dauSvebelia, auditorias<br />
informacia mxatvarze, reJisorze da musikosze erTnairad<br />
miewodebodes. marTalia, sainformacio Setyobinebis struqtura<br />
faqtis konstataciis erTiani kanonebis dacvas gulisxmobs,<br />
magram rodesac saubaria siuJetze an reportaJze, aucilebelia,<br />
igi konkretuli SemoqmedebiTi bunebis mqone ambis<br />
Taviseburebasac gamoxatavdes.<br />
sainformacio gadacemebis kulturis blokebis siuJetebi<br />
mayurebels informaciis miwodebasTan erTad am mxatvruli<br />
nawarmoebis xilvis survilsac unda uRviZebdes. Sesabamisad,<br />
maT erTgvari propagandistis funqciac unda gaaCndeT. es ar<br />
gulisxmobs siuJetebSi ama Tu im nawarmoebis xilvisaken<br />
316 317
giorgi CarTolani<br />
pirdapir mowodebas. magram siuJeti ise unda iyos agebuli,<br />
rom aRZras mayureblis interesi.<br />
siuJetSi warmodgenili unda iyos ama Tu im mxatvruli<br />
movlenis avtori an Semoqmedi, SemoqmedebiTi jgufis ZiriTadi<br />
birTvi da is momxmarebelic, visTvisac is Seiqmna. magaliTad,<br />
Tu siuJeti eZRvneba ama Tu im speqtaklis premieras, unda iyos<br />
dasaxelebuli am speqtaklis reJisori, piesis avtori, aseve<br />
mTavari rolis an rolebis Semsruleblebi. sasurvelia, siuJetSi<br />
iyos sinqroni an mcire interviu SemoqmedebiTi jgufis wevrebTan.<br />
aucilebelia, siuJetSi naCvenebi iyos speqtaklis mTavari<br />
saTqmeli, misi problema da aqtualoba. miTiTebuli iyos<br />
speqtaklis Janri: tragedia, komedia, drama, miuzikli. es<br />
aucilebelia, radgan mayurebels sxvadasxva Janris speqtakli<br />
moswons. sasurvelia, naCvenebi iyos, rogor miiRo axali speqtakli<br />
darbazma, agreTve mayureblis sinqronebi, maT Soris Cveulebrivi<br />
da profesiuli mayureblis. es aris is aucilebeli, rac<br />
moeTxoveba saTeatro nawarmoebze Seqmnil siuJets. xolo<br />
rogori formiT da mxatvruli Jurnalistikis ra xerxebiT<br />
iqneba yovelive gadmocemuli, es ukve Jurnalistis SemoqmedebiT<br />
unarze, mis ostatobazea damokidebuli. es ukanaskneli ki<br />
gansakuTrebiT sWirdeba kulturis JurnalistikaSi momuSave<br />
Jurnalists. misi siuJetebi unda iyos saintereso, mxatvrulad<br />
gamarTuli, gamomgonebluri. magaliTad, Tu Jurnalisti aSuqebs<br />
axalgazrdul diskoTekas, mis siuJetSi mayurebelma unda<br />
dainaxos is ganwyoba, romelic gaaCnda am diskoTekaze myof<br />
axalgazrdobas, Sesabamisad, siuJeti unda iyos dinamikuri,<br />
ritmuli da diskoTekis suliT gaJRenTili. teqstic da<br />
gamosaxulebac mokle frazebiT da dinamikuri montaJiT<br />
Sesrulebuli. sxvagvarad unda aigos siuJeti sagamofeno<br />
darbazidan, sadac, magaliTad, klasikuri ferweris nimuSebis<br />
gamofena iyo warmodgenili. aq saWiroa meti darbaisloba, sidinje,<br />
meti kompetenturoba, raTa mayurebelma srulad Tu ara,<br />
nawilobriv mainc SeigrZnos am namuSevrebis sidiade.<br />
specifikuria sainformacio redaqciebis kulturis<br />
reportiorebis muSaobis procesi. kulturis movlenebze<br />
reportaJis mosamzadeblad isini kargad unda icnobdnen da<br />
erkveodnen mxatvruli nawarmoebis rTul struqturaSi.<br />
kultura televiziis sainformacio programebSi<br />
gansakuTrebiT rTulia reportioris pirdapir eTerSi muSaoba,<br />
radgan CarTvis dros man unda SesZlos, mayurebels srulad<br />
miawodos im movlenis arsi, gadmosces is situacia, romelic<br />
axlavs kulturuli movlenis mimdinareobis process. zusti<br />
informacia unda miawodos mayurebels monawileTa Sesaxeb da,<br />
rac mTavaria, auditorias ganumartos, mxatvruli Semoqmedebis<br />
ra formas aSuqebs es speqtakli, koncerti, iubile, gamofena,<br />
prezentacia Tu mravali saxis sxva kulturuli RonisZieba.<br />
iyos kvalificiuri, ar Secdes Janrobriv daxasiaTebaSi. winaaRmdeg<br />
SemTxvevaSi, is dakargavs auditoriis ndobas da avtoritets.<br />
reportaJebi im movlenis Sesabamisi unda iyos, romelic<br />
Suqdeba. Tu Jurnalistis pirdapiri CarTva mimdinareobs Teatris<br />
Senobidan, sadac dasrulda axali speqtaklis premiera,<br />
Jurnalistma mayurebels unda auwyos am premieris warmatebawarumateblobis,<br />
mis SemqmnelTa da masSi monawile msaxiobebis<br />
Sesaxeb da a. S. magram Tu Jurnalisti pirdapir eTerSi erTveba<br />
axalgazrduli TavSeyris adgilidan, rok-koncertidan,<br />
diskotekidan an axalgazrduli festivalidan, misi CarTva<br />
mimdinare movlenis ganwyobis adekvaturi unda iyos. aseT dros<br />
sasurvelia, Jurnalisti iyos monawileTa Soris, radgan sakuTriv<br />
Jurnalistis movlenaSi monawileoba ufro realisturs xdis<br />
im gancdas, romelic eufleba saxlSi, teleekranis win myof<br />
mayurebels, ufro metad uRuZravs mas movlenis adgilas yofnis<br />
survils. magram sruliad dauSvebelia saTeatro warmodgenis<br />
mimdinareobis dros Jurnalistis scenaze asvla, romelime<br />
msaxiobis rolis morgeba da aseTi saxiT pirdapir eTerSi<br />
reportaJis wayvana, radgan amgvari mcdeloba iqneba xelovnuri,<br />
arabunebrivi. mayurebli ar daijerebs, rom Jurnalisti<br />
monawileobda am warmodgenaSi. Sesabamisad, es iqneba<br />
arakvalificiuri da yalbi reportaJi. aseTi mcdelobebi<br />
periodulad axasiaTebT damwyeb Jurnalistebs. maTi azriT, Tu<br />
Tavad moirgeben xelovanis mantias, amiT met mxatvrulobas da<br />
damajereblobas SesZenen reportaJs. ase rom, aucilebelia<br />
zustad gansazRvra, Tu sad aris Jurnalisti kulturuli<br />
movlenis monawile da sad damkvirvebeli. amis gaTvaliswinebiT,<br />
unda SemuSavdes reportaJis mxatvruli formebic. Tu<br />
sainformacio programebis politikuri, socialuri, Tu sxva<br />
318 319
giorgi CarTolani<br />
saxis siuJetebi TiTqmis ar iyeneben musikalur gaformebas,<br />
kulturis blokis siuJetebs aseTi gaformeba uxdeba, mas met<br />
emociur muxts aniWebs da informaciis miRebasTan erTad<br />
mayurebels im ganwyobas uqmnis, rac kulturul da mxatvrul<br />
movlenebs axlavs Tan.<br />
sainformacio gamoSvebebis kulturis blokebis wamyvanebis<br />
pirdapir eTerSi muSaobac gansakuTrebul formas moiTxovs.<br />
erTi mxriv, isini unda erwymodnen sainformacio gamoSvebis<br />
erTian struqturas, magram, meore mxriv, ramdenadac isini<br />
warmoadgenen kulturas, aucilebelia kulturisTvis<br />
damaxasiaTebeli individualurobis gaTvaliswinebiT, eTerSi<br />
muSaobis gansakuTrebuli stilistikis SemuSaveba.<br />
kulturis wamyvani kargad unda erkveodes kulturisa da<br />
xelovnebis procesebSi. misi garegnoba, xma, intonacia da<br />
metyvelebis manera unda Seesabamebodes kulturis mcodne<br />
adamianis imijs. dauSvebelia, kulturis blokis wamyvans<br />
etyobodes arakompetenturoba, radgan mayurebelSi is erTgvar<br />
eqspertad aRiqmeba, romlis azrsac igi emxroba da iTvaliswinebs.<br />
Tu wamyvani aris dabneuli, SeSinebuli da mas etyoba kulturis<br />
da xelovnebis sakiTxebis ar codna, mayurebeli mas ar endoba,<br />
misTvis is ar xdeba avtoriteti, rac Tavad am blokisadmi<br />
interess anelebs da, SesaZloa, kargi siuJetebic ki darCes<br />
mayureblis yuradRebis miRma.<br />
wamyvani kravs mTel bloks. igi Temidan Temisken,<br />
informaciidan informaciisken unda miuZRvebodes auditorias<br />
da arwmunebdes mis mier miwodebuli informaciis utyuarobasa<br />
da obieqturobaSi. sakadro teqstebi unda iyos dinamikuri,<br />
ritmuli da garkveuli intrigis Semcveli. dauSvebelia, wamyvanis<br />
sakadro teqstebSi imave frazebiT meordebodes siuJetSi an<br />
reportaJSi moTxrobili ambavi. wamyvanis sakadro teqstebi<br />
unda iwyebdes siuJetis an reportaJis Temas. sakadro teqstidan<br />
videomasalaze gadasvlebi ki, iyos organuli da gaazrebuli.<br />
aseT dros bloki aris Sekruli da srulyofili.<br />
sakadro teqstebisa da siuJetebis wardgenis garda, wamyvani<br />
xSirad amyarebs kontaqts pirdapir eTerSi CarTul<br />
reportiorebTan an uSualod xelovnebisa da kulturis<br />
warmomadgenlebTan. aseT dros, gansakuTrebiT Cans wamyvanis<br />
kultura televiziis sainformacio programebSi<br />
kvalifikacia da misi profesionalizmi, kulturis sakiTxebSi<br />
ganswavluloba. kiTxvebi, romelsac svams wamyvani, unda iyos<br />
profesiuli da gamomdinareobdes respodentis pasuxebidan.<br />
Sesabamisad, kulturis blokis wamyvani xelovnebis, kulturis<br />
istoriis da Teoriis safuZvlebs Tu ar icnobs, Tu mas ar<br />
aqvs zogadkulturologiuri ganaTleba, warmoudgenelia misi<br />
srulyofili muSaoba pirdapir eTerSi, gansakuTrebiT<br />
interviuebis warmarTvis dros.<br />
ase rom, kulturis Jurnalistebs aucileblad sWirdebaT<br />
ormxrivi momzadeba _ Jurnalisturi da kulturologiuri.<br />
es moTxovna gansakuTrebiT exeba satelevizio JurnalistikaSi<br />
momuSave im Jurnalistebs, romlebic kulturisa da xelovnebis<br />
sakiTxebze vrcel satelevizio gadacemebs, programebs, Souebs<br />
amzadeben. aseT SemTxvevaSi gamorCeuli roli ekisrebaT ara<br />
mxolod korespondentebs da wamyvanebs, aramed kulturis<br />
prodiuserebs da redaqtorebs, gadacemebis avtorebs.<br />
Борев В.Ю., Коваленко А.В. - Культура и массовая коммуникация. М.,<br />
1986;<br />
Олег Беляков - `НЕ ЗАБУДЬТЕ ВЫКЛЮЧИТЬ ТЕЛЕВИЗОР!~, M. 2002<br />
Tелевидение в контексте глобализации культуры, M. 2003;<br />
Культурный феномен телевидения, M. 2006;<br />
Media & culture – fifth edition, chapter 14, the culture of journalism. 2006;<br />
Elliot P. Intellectuals and the Information Society. // Collins R., Curran J.<br />
(eds.) Media, Culture and Society. Critical Reader. L - Beverly Hills -<br />
Newbury Park. 1986. P. 107;<br />
g. CarTolani – `tele-radio Jurnalistika~ naw. I.<br />
320 321
saavtoro monacemebi<br />
marine (maka) vasaZe _ Teatrmcodne.<br />
daamTavra Tbilisis Teatraluri institutis TeatrmcodneobiTi<br />
fakulteti.<br />
xelmZRvanelobs SoTa rusTavelis Taetrisa da kinos universitetis<br />
sauniversiteto gamomcemlobas `kentavri~. aris amave universitetis<br />
gazeT `durujis~ redaqtori, agreTve damaarsebeli da redaqtori<br />
gazeTisa `kultura~.<br />
moRvaweobs saerTaSoriso kulturis fond `kavkasiaSi~ menejerad,<br />
aris kulturis saerTaSoriso bazrobis (2003. 2005, 2007) erTerTi<br />
koordinatori. aris ramodenime wignis redaqtori; sistematiurad<br />
aqveynebs statiebs, werilebs, recenziebs Tanamedrove Teatralur<br />
procesebsa da problemebze. Jurn. ‘sabWoTa xelovneba~, `Teatraluri<br />
moambe~, `Teatri da cxovreba”, gazeTebSi: ‘kultura”, `duruji”.<br />
tel: +995 (95) 30 50 60<br />
el. fosta: vasilisa@yahoo.com<br />
nele hertlingi - moZraoba `evropis sulisaTvis~ spokpersona.<br />
samecniero xarisxi miniWebuli aqvs germanul filologiasa da<br />
TeatrSi. 1963-1988 wlebSi dasavleT berlinis xelovnebis <strong>mecnierebaTa</strong><br />
akademiis mecnier TanamSromeli. berlini - evropis kulturuli<br />
dedaqalaqi 1988-is samxatvro xelmZRvaneli. 1989-2003 wlebSi<br />
berlinSi hebel Teatris direqtori, `Teatr der veltis~ samxatvro<br />
xelmZRvaneli 1999. 2003-2007 deades programa xelovnebi berlinSi<br />
xelmZRvaneli. 2006 wlidan germaniis xelovnebis akademiis viceprezidenti.<br />
qalbaton hertlings didi Svlili miuZRvis 70-ian<br />
wlebSi qarTuli Teatris popularizaciis saqmeSi dasavleT germaniaSi<br />
stiv osteni - feliqs meritis fondis mrCeveli (amsterdami,<br />
niderlandebis samefo) kulturis anterpreniori, konsultanti,<br />
publicisti da jgufi `evropi sulisaTvis~ iniciatori. batoni<br />
osteni aqtiurad iyo CarTuli niderlandebis samefosa da evropis<br />
kulturul cxovrebaSi 1966 wlidan, igi iyo iniciatori da erTerTi<br />
organizatori programisa `amsterdami evropis kulturuli dedaqalaqi<br />
1987~. giunter grasTan erTad araformaluri organizacia `guliveris~<br />
damaarsebeli. 1987 wlidan iyo prezidenti feliqs meritis fondisa<br />
da direqtori da pedagogi amsterdam-maastrixtis sazafxulo<br />
universitetisa. aqiurad monawileobla saqarTvelos popularizaciis<br />
saqmeSi evropaSi 1996 wlidan, kulturis sferoSi arasamTavrobo<br />
seqtoris ganviTarebaSi.<br />
322 323
THEATRE STUDIES<br />
Maka Vasadze<br />
FORMATION OF ROBERT STURUA’S THEATRICAL LANGUAGE<br />
(Interpretation of Georgian Classical Literature a la Robert Sturua)<br />
(Summery)<br />
In this part of the article I am continuing to discuss Robert Sturua’s plays:<br />
‘Betrayal’ (1974) by Sumbatashvil-Iuzhin, ‘Step-mother of Samanishvili’<br />
(1969) by Kldiashvili (with Chkheidze) and ‘Kvarkvare Tutaberi’ (1974) by<br />
Kakabadze.<br />
Robert Sturua’s Georgian classical plays set in the Rustaveli theatre have<br />
had relative success. Nevertheless, they have become the subject of active<br />
discussions among the society. Probably reason for this was a completely<br />
new approach by the director.<br />
When setting ‘Betrayal’ the director refuses to accept all other older traditions<br />
of staging this play, as he had done it in the cases of ‘Step-mother of<br />
Samanishvili’ and ‘Kvarkvare Tutaberi’. On the contrary he tries to widen<br />
the events of a concrete epoch and make this national character more universal.<br />
ABOUT AUTHOR<br />
Marine (Maka) Vasadze –theater critic<br />
Has graduated from the faculty of theater art at the Tbilisi Theatrical Institute.<br />
Head of Shota Rustaveli Theater and Film University publishing house<br />
“Kentavri”. Editor of another newspaper of the same institution “Duruji”<br />
and a founder and editor of a newspaper “Kultura”.<br />
Holds a position of a manager at the International Culture Fund “Kavkasia”,<br />
is one of the coordinators of the International Cultural Fare (2003, 2005,<br />
2007). Is the editor of several books; systematically publishes articles and<br />
reviews on the processes and problems of contemporary theater:<br />
Magazines: “Soviet Art”, “Theatrical News”, “Theater and Life”.<br />
Newspapers: “Kultura”, “Duruji”.<br />
Tel: +995 (95) 30 50 60<br />
Email: vasilisa@yahoo.com<br />
CHOREOGRAPHY<br />
Nele Hertling<br />
HISTORY OF BALLET AND DANCE<br />
HISTORY AND PRESENT OF DANCE AS AN <strong>ART</strong>FORM<br />
(Summery)<br />
Dance is one of the oldest artforms. In some religions it comes even before<br />
the actual creation of the world. However in christian tradition dance was<br />
persecuted for centuries.<br />
Today dance as an indegenous artform has at last acquired its deserved<br />
recognition and put itself on an equal basis beside other artforms. In the<br />
Opera it is demonstrated in a form of ballet and represents one of the key<br />
elements. Dance as an independent artform exists mainly in „independent<br />
groups“ and depends on various formants of this or that particular<br />
performance. Anyway throughout history dance as possibly the most human<br />
of all artforms has always been tightly connected, limited, used and represented<br />
in civil and political changes. History of German modern dance is a clear<br />
example. This is the main idea of the following work to try and make this<br />
connection clear on basis of the great dancers’ work.<br />
The article examines the contribution of such great representatives of dance<br />
as: Jacque Delcroze (composer), Rudolph von Laban, Mary Wigman (at the<br />
very heart of an expressionistic dance), Isadora Duncan, Oscar Schlemmer,<br />
Kurt Jooss, Hans Weit, Gret Palucca, Valeska Gertsa, Albrecht Kunst, Tatiana<br />
Gzovsky, Gerd Reinholm, Dora Hoyer, Suzann Linke, Reinhild Hoffmann,<br />
Gerhard Hummel, Joachem Hesper, Gerhard Bohner, Pina Bausch, Iochanes<br />
Kresnik, Sasha Waltz.<br />
Dance and its potential has gained its recognition nationwide. New conditions,<br />
requirements and especially „German Dance Plan“ has shown that dance as<br />
an independent artform has gained its derserved appreciation at last.<br />
ABOUT AUTHOR<br />
Nele Herting - Spokesperson of the initiative “A Soul for Europe”. Degree<br />
in German Philology and Theatre. 1963-1988 Researcher Associate at the<br />
Academy of Arts in Berlin (West). Artistic director of “Berlin – Cultural<br />
Capital of Europe, 1988”. 1989-2003 Director of the Hebbel Theatre in Berlin,<br />
artistic director of the “Theater der Welt” festival (1999). 2003-2007 Head<br />
of the DAAD’s Artists-in-Berlin programme. Since 2006, she has been Vicepresident<br />
of the Academy of Arts.<br />
324 325
CULTURE AND POLITICS<br />
Steve Austen and Karolina Nowacki<br />
THE ROLE OF CULTURE IN THE EUROPEAN UNIFICATION<br />
PROCESS<br />
(Summery)<br />
“Let me say it again: Europe is not only about markets, it is also about values<br />
and culture. And allow me a personal remark: in the hierarchy of values, the<br />
cultural ones range above the economic ones. If the economy is necessity for<br />
our lives, culture is really what makes our life worth living.<br />
The EU has reached a stage of its history where its cultural dimension can no<br />
longer be ignored.”<br />
Artists and intellectuals took the initiative to take the Final Act as a guarantee<br />
of their civil, human and cultural rights and measured their current condition<br />
against the background of these agreed rights. Hence the follow-up process<br />
was dominated by efforts of securing these rights both from political as well<br />
as from civil perspective. Eventually, both efforts blended in and served the<br />
improvement of the whole situation on both levels.<br />
Two aspects became more and more important: firstly, the need for a confident<br />
citizenship, and secondly, the importance of culture for a peaceful unification<br />
process that on the one hand tries to bind individuals, not only countries,<br />
together and in doing so achieves the most valuable results.<br />
In only a few years intellectuals, cultural operators, scientists, artists, pupils<br />
and students, as well as politicians, local, national as well as European have<br />
joined the Berlin process to stimulate the upcoming generation of Europeans<br />
to take our future in their hands.<br />
ABOUT AUTHOR<br />
Steve Austen - Permanent fellow of the Felix Meritis Foundation, Amsterdam,<br />
cultural entrepreneur, consultant, publicist and member of the group of<br />
initiators of “A Soul for Europe”. Austen, who has been active in cultural life<br />
of the Netherlands and Europe since 1966, is co-responsible for “Amsterdam<br />
Cultural Capital of Europe 1987”. Together with Günter Grass he co-founded<br />
the informal working body “Gulliver”. Since 1987, he has been president<br />
and lecturer of the Amsterdam-Maastricht Summer.<br />
<strong>ART</strong> AND SOCIAL<br />
<strong>SCIENCE</strong> FACULTY<br />
18 - 19 June <strong>2008</strong><br />
Organizational Group:<br />
Full Professor - Levan Khetaguri, Vasil Kiknadze, Nato<br />
Gengiuri.<br />
Ass. professor - Lamara Gongadze, Giorgi Chartolani, Nino<br />
Mkheidze, Rusudan Mirtskhulava.<br />
326 327
THEATRE STUDIES<br />
Tamar Bokuchava<br />
Art History Ph. D. Ass. professor<br />
FOR THE ASPECTS OF NIGHT, DREAM AND COMIC IN<br />
SHAKESPEARE’S “A MIDSUMMER NIGHT’S DREAM”<br />
(Summery)<br />
The night-side existence in the title of Shakespeare’s “A Midsummer Night’s<br />
Dream”, as the key of the main text of the drama.<br />
The structure of the artistic reality of the play; time, place and circumstances<br />
of the action development.<br />
The aesthetics and images of the night world.<br />
The tasks of the personages’ identity in the world of the night life.<br />
Connection of eroticism and dream in the context of the ritual essence of<br />
comedy.<br />
Merab Gegia<br />
Art History Ph. D.<br />
RELIGION AND THEATRE<br />
(Summery)<br />
Maia Goshadze<br />
Ph. D. Art History Ass. professor<br />
AT THE BOTTOM OF PANDORA’S BOX<br />
(Summery)<br />
Work “at the bottom of Pandora’s Box” is about the various kinds of hope<br />
motive<br />
On one side, hope is positive feeling, establishing life and is perceived as an<br />
expression of fundament of loving, loosing of which makes human hopeless<br />
in face of severe reality.<br />
At the same time, being hope-growing inspiration source that always was, is<br />
and will be beyond this sphere. Human is looking at future with hope. Man,<br />
living with hope, chooses hope and expectation of merciful future, in spite of<br />
communality, revealed with moving elements of live.<br />
So, loosing hope may become not only life refusing factor, but also defeating<br />
fear of taking life with “hopeless”, - even if is desirable, but expressing<br />
spiritual virile defeated by aspiration toward numbing in always unmovable<br />
(fixed) future like the past.<br />
It is discussed non-homogeneous hope, expressed in drama or scene art of<br />
different epoch in presented work – even if, it is “Faust” of Goethe, absurdum<br />
drama, Chekhov’s plays or “The Cherry Orchard” performed in theater of<br />
Cinema Actors (stage director Giorgi Margvelashvili).<br />
Mikhail Kalandarishvili<br />
Art History Ph. D. Ass. professor<br />
1. Origination of theatre from totemism, hunter ritual. Zoomorphism.<br />
2. Period of Animizm, Magical ritual. Rituals devoted to the idol of fertility.<br />
Origination of sinkret theatre. Antropomorphism.<br />
3. Tale and story. Origination of verbal artistic creative work. Period of<br />
Polytheoism. Myth as a system of religion. Origination of narrator institute,<br />
its gradual inclusion into customary ritual. Unification of myth and customary<br />
ritual, theirs compound. Origination of dramatic poetry.<br />
4. The Egypt theatre. Priests – First professional actors.<br />
5. Ancient Greck Theatre. Cult of Dionysos as analogy to the idol of fertility.<br />
Rapsodes and Aeds. Origination of dramatic genre. Tragedy and Comedy.<br />
6. Theatre of Monotheoisms period. Liturgy drama, Mistery, Miracle pley,<br />
Moralite.<br />
7. Ideal, utopia as analogy of religion.<br />
THE MODERNISTIC EXPERIMENT IN TIFLISI<br />
(Summery)<br />
Meierhold started his work with tried way in Tiflisi. he repeated the copies of<br />
simple plays of Art Theatre and tried to change the esthetical criteria of Tbilisi<br />
spectator. but in<br />
S. Pshibishevski’s production in “Tovli “( snow) “ there was not left nothing<br />
naturalistic popular for the spectators. “ even the snow was not white colored<br />
it was ultra violet. teh color of the snow was obscure for everyone and the<br />
producer had to shelter himself behind the scenes from angry spectators. at<br />
the end the performance had the historical meaning afterwards. in Russia<br />
they call conditionally and first try of the anti naturalistic Theatre.<br />
328 329
Maia Kiknadze<br />
Art History Ph. D. Ass. professor<br />
Guliko Mamulashvili<br />
Ph. D. Art History<br />
PUPPET AND SHADE PERFORMANCES IN INDONESIA<br />
(Summery)<br />
Puppet and shade performances were one of the most old and spread<br />
performances in Indonesia. The shade performances were used for religiousmystical<br />
purposes at first, as their origin was connected to the dead cult, to<br />
the rituals in honor of the dead ancestries, from the point of view of some<br />
researchers (Jacob, Goslin). The puppet and shade theatre “Vaiang Purva”<br />
supported calling spirits and their show.<br />
To prepare “Vaiang” puppets, it was necessary to pass several stages. First of<br />
all they had to prepare the bull skin and then they had to cut out and paint it.<br />
The color had symbolic meaning in the performance, which expressed the<br />
character and spiritual condition of a personage.<br />
The aim and the reason of the puppet theatre were founded of the belief and<br />
point of view of Indonesian people, for example: if any family wanted to be<br />
its son handsome, they ordered an appropriate play and etc.<br />
Puppeteer – Dalangi’s role and its meaning was unique for puppet<br />
performances. He was an organizer and owner of the theatre, who was even<br />
a sacrifice by his meaning.<br />
“Vaiang Purva” had its traditional repertoire. The plays were especially<br />
composed and they were passed from generation to generation orally.<br />
Especially Iava versions of Indian epos “Ramiana” and “Mahabparat” were<br />
popular.<br />
The rule of play and performance division was symbolic and it was connected<br />
to the rule of living and religion of a human being. The screen and the puppet<br />
box had also the symbolic meaning.<br />
Vaiang was not only an entertaining performance. Its purpose was also<br />
educational and cognitive, which had to influence the young people, as during<br />
the centuries it developed the people’s aesthetics, world outlook, created<br />
culture and protected traditions.<br />
“TH ‘ASIES” IN PERSIAN SCIENTIFIC LITERATURE<br />
(Summery)<br />
The work belongs to Iranian, Islamic sheet mystery theatre “Th ‘asies”.<br />
The essence of this theatre, cultural religious roots and its connection will<br />
European culture is discussed in it.<br />
According to this work it’s the folk theatre which comes from ancient traditions<br />
of Persian religious mysteries and is of great importance not only for the<br />
history of Persian theatre but for the century old history of culture between<br />
Georgia and Persian countries.<br />
Nino Machavariani<br />
Ph. D. Art History<br />
EUGENE SW<strong>ART</strong>Z’S “DRAGON” IN THE<br />
RUSTAVELI THEATRE<br />
(Summery)<br />
Eugene Swartz is clear for everybody, he came in literature with simple form,<br />
but however he could improve formed by artistically his political and personal<br />
belief. Swartz could confluence being of poetry and poetry of being with<br />
original theatrical form. “Dragon” relation at Robert Sturua’s theatre<br />
problematic to fight et evil, to win kindness and also problematic for powerful<br />
fight. Play “Dragon” its stage metaphors and artistically symbolism typically<br />
images that totalitarian state’s life model, in what it stood.<br />
330 331
Gubaz Megrelidze<br />
Ph. D. Art History<br />
Manana Turiashvili<br />
Ph. D. Art History Ass. professor<br />
USHANGI CHKHEIDZE’S UNKNOWN REMINDER<br />
(Summery)<br />
Ushangi Chkheidze’s unknown reminder is important to know Kote’ leaving<br />
from Rustaveli theatre, with it, there is given position corporation “Duruji”,<br />
which made opposition between K. Marjanishvili and troupe.<br />
There is given creative analysis of Rustaveli theatre of 1924-1926 years.<br />
Also, there describes gradual effort good interrelation between Kote<br />
Marjanishvili and Sandro Akhmeteli and about that mistakes that made Kote<br />
Marjanishvili.<br />
Ushangi Chkheidze describes Rustaveli theatre’s Tour in West Georgia in<br />
1926 years, to met company of actors and Kote Marjanishvili in Batumi.<br />
There is given analysis result by Kote Marjanishvili and Ioseb Gedevanishvili<br />
maden staff reduction of actors against K. Marjanishvili.<br />
There is given met between the corporation “Duruji’s” members and K.<br />
Marjanishvili in the country Rioni, where passed made film “Samanishvili<br />
Step Mother”.<br />
Ushangi Chkheidze’s unknown reminder establishment of the Rustaveli’s<br />
theatre’s new circumstance difficult period being opposition in group, that<br />
haven’t do in other memories literature and it full being works. Ushangi<br />
Chkheidze’s unknown reminder for Georgian theatre history is very important<br />
acquisition.<br />
THOUSAND KINDS OF PEOPLE<br />
Mikhael Chekhov<br />
(Summery)<br />
To create an MKhT studio for the purpose of studying the “system” of<br />
Stanislavski. The specifity of Chekhov’s main roles.<br />
A spiritual crisis of Chekhov intensified by the October Revolution.<br />
Resignation from the theatre and life. A great change and return into the life.<br />
Chekhov creates “the studio of Chekhov”.<br />
The success in Moscow Art theatre -in Stanislavski’s “Revizor.” Voices-<br />
Chekhov with his artistic technique covers the leading actors of the art.<br />
Chekhovs practical searches into the realm of lightness, atmosphere and<br />
improvisation.<br />
Chekhov’s participation in the opera performance of E.Vakhtangov and his<br />
gradual separation from Stanislavski’s “system.” The improvement of the<br />
dramatic style of expression by Chekhov and “drawing with the body.”<br />
.According to the practice formation of theoretical ideas by Chekhov, about<br />
contrast, form, entirety, improvisation, sketch, lightness, atmosphere e.t.c.<br />
Criticism of the dilettantism.<br />
Cognition of the art with humour and how to develop this into the creative<br />
prossess. To make inevitable objectivity for the artist with the help of humour.<br />
.With the use of a new dramatic technique the problems of the audience are<br />
perceived differently by Chekhov during the performance. Chekhov about<br />
the speech.<br />
The principle of “imitation” in “Hamlet.” Confrontation with some thesis of<br />
the Stanislavski’s “system”and the proof of the superiority of Chekhov’s<br />
dramatic technique. Three “egos” of the actor’s consciousness.<br />
332 333
Tamar Kutateladze<br />
Ph. D. Art History.<br />
Lamara Gongadze<br />
Art History Ph. D.<br />
THEATRE’S FUNCTION AND IT’S VALUABLE<br />
(By example of the Kote Marjanishvili’s “Uriel Akosta” restore by<br />
Sophiko Chiaureli)<br />
(Summery)<br />
Georgian theatre reformer, the second state theatre constituent Kote<br />
Marjanishvili’s creative masterpiece “Uriel Akosta” aspires congenial<br />
reconstruction in many respects interesting fact. In Georgian theatre workers<br />
are till interesting nostalgia of the declaration Georgian theatre modern in<br />
this success play, till unknown theatrical valuable. For Marjanishvili theatre<br />
company untiring interest by “Uriel Akosta” notion clearly protest to the<br />
modern theatre process and unknown aspiration for its reforms.<br />
Past’s masterpiece’s restore is an interesting occurrence for that too, to acquaint<br />
with formed theatre gains simultaneously in Georgian or foreign theatre<br />
process. Process of its development or regress or priorities artificial turn out.<br />
By Sophiko Chiaureli restored play of Kote Marjanishvili was known past’s<br />
gains and today’s state of theatre. Creative thinking theatre constitutive and<br />
inculcation in the young generation theatre function and principal<br />
incompatibility to the valuable.<br />
Kote Marjanishvili’s “Uriel Akosta” had been imaged that process, which<br />
was passed in the modern art of the XX century. Modern play of the 20 th<br />
years end was very logical and successful result of those half ages, when<br />
continued long creative studies and finds, which went on national and foreign<br />
culture. In “Uriel Akosta” had been shown contrast with life-naturalistic<br />
theatre at the super theatre, mystical art’s valuable triumph, made musicalsymphonic<br />
bearer distinct genre, which made new phase to the developed<br />
national spectacle culture.<br />
By Sophiko Chiaureli’s restore “Uriel Akosta” had a sensation of Kote<br />
Marjanishvili’s “triumph of theatre” aesthetics difficult producers’ partite,<br />
its polyphonically sonorousness, also Marjanishvili’s super actores (Veriko<br />
Anjaparidze and Ushangi Chxeidze). Raiser, musical-mannerism perform art,<br />
which could happen to made hypnotic on the society.<br />
PRODUCER , TIME, PER<br />
(Lily Ioselyani ‘s First play)<br />
(Summery)<br />
Lily Ioselyani is an eminent person, a real personality, producer and a<br />
teacher. From the very outset her pecularitu was expressed in her<br />
weakness and unprotection, which step by step turned into her strength.<br />
Her first fearless desire was revealed when she chose such a manly<br />
“job” – a profession of a producer and nobody could manage to make<br />
her sure to renounce her point of view.<br />
She was invited as a staging producer at the Marjanishvili Theatre.<br />
The first play that she put on the stage was “Sprinq Morning” by<br />
Victor Gabeskirya. This play was satisfying the reguirements of<br />
ideological ciche of Soviet Government end responded to the self<br />
– critical pathos of the system existing in that period of time.<br />
Giorgi Tskitishvili<br />
Ph. D. Art History Ass. professor<br />
I WAS A HUMAN, MAN...<br />
(Summery)<br />
In any time, on every step of the evolution of humanity History repeated the<br />
same lessons, but people did the same mistakes again.<br />
The aim of this work is to discuss the so called “ex-human” themes, personal<br />
tragedies and dramas, on the basis of some Georgian plays. Both plays,<br />
which are analyzed in this theme , are create in the second half of XX<br />
century.<br />
These plays are: “Dezorganization” of Borys Lavrenev, directed by Shalva<br />
Gatserelia in the Young spectator’s Georgian theatre and “Haky Adzba ” of<br />
Leo Qiacheli, directed by Temur Chkheidze in Kote marjanaishvili state<br />
theatre. Different works of these different authors are united by the conception<br />
of two producers. They presented spiritually linked drama heroes to the<br />
spectators.<br />
Human’s tragedy was reflected very interestingly on Georgian scene and the<br />
plays, which are analyzed in this work, are the best examples of this.<br />
334 335
Guliko Djavashvili<br />
Art History Ph. D.<br />
ACTOR’S ONE ROLE<br />
(In Givi Berikashvili’s play “Berikaoba” (Georgian Carnaval) by M.<br />
Eliozishvili)<br />
(Summery)<br />
There were many experiments to produced Georgian national (folk) show in<br />
the theatre and cinema. In the show of Kote Marjanishvili and Sandro Axmeteli<br />
were made Berikaoba and Keenoba(carnival). They made more and more<br />
theatrical and original initials, which must study and use for the Georgian<br />
theatre development.<br />
The elements of the old national show repeated used by producers, but this<br />
was only performance’s decision way. M. Eliozishvili’s “Berikoni”<br />
represented straight life of Berikebi, they shown artist’s fate, they narrated<br />
their significance. There didn’t show imitation of Berikaoba, but by modern<br />
dramatic thinking and artistic figured life.<br />
There were symbols Lale – G. Berikashvili and Iano – S.Chiaureli of the<br />
people wisdom, motherland’s love, and love of art.<br />
In role of Tavberika shown ability for Givi Berikashvili himself, he passed<br />
national wisdom and humors, which was very typical for old national show.<br />
In role of Tavberika with all completeness shown actor’s creative national<br />
character, primitive life-giving, sharp outward outline, improved plastic,<br />
contagious cheerfulness and sharp reflection were related to Lale at old<br />
Berikas.<br />
Performance “Berikoni” and Tavberika Lale with G.Berikashvili’s perfom<br />
certainly is a remarkable phenomenon in Georgian theatre with modern<br />
consider of national, folk forms.<br />
FILM STUDIES<br />
Ira Demetradze<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
SUBLIMATED RACISM<br />
(The Caucasus Ethos myth in Post Soviet Cinematography)<br />
(Summery)<br />
Our contemporary social and cultural environment, where the notions of<br />
patriotism and xenophobia are almost identical creates a situation of nonreflexive<br />
reality. Overcoming mythology is possible only by substituting the<br />
latter by a new one (Rolan Bart). The Soviet transnational mythology has<br />
been substituted by the national mythology. A certain geo cultural Eurasian<br />
phenomenon has been formed within the post soviet area. There is a<br />
widespread opinion that Georgian social reality and values system are oriented<br />
on Western culture while everyday social life is mostly determined by Eastern<br />
tradition.<br />
In films discussed below the national discourse is illustrated by the example<br />
of the war in Chechnya (Aleko Tsabadze’s “Russian Triangle”, Nikita<br />
Mikhalkov’s “Twelve”, Alexander Sokurov’s “Alexandra”). While this<br />
national discourse becomes the subject of artistic speculation and ideologically<br />
impartiality in Tsabadze’s and Mikhalkov’s works, Alexander Sokurov’s<br />
mythology is closer to the tradition of XIX century Russian classic literature.<br />
A syndrome of so called “sublimated racism” had been apparent in collective<br />
subconscious since the second half of the last century, which has been even<br />
transformed into some kind of phobia for the last decade.<br />
336 3<strong>37</strong>
Nana Dolidze<br />
Ph. D. Art History. Film Historian. Ass. Professor<br />
ELECTIONS AND GEORGIAN TV CHANNELS POLITICS<br />
(Summery)<br />
On the stage of the today’s Georgian TV space in parallels there is functioning<br />
not one or two commercial channels, between them are in the direction themes<br />
(Military, Religion, and Pop-music).<br />
All of them are orient on the rating, on the expansion of the lecture-hall and<br />
on the commercial welfare, on that, all of them made self strait strategies,<br />
although, today’s in complicated social-political situation, where society are<br />
abruptly polarize. TV rating determines sympathy or antipathy to channel’s<br />
this or that political power.<br />
In parallels of the political taste there is a main factor channels’ financing<br />
source. In that case is that possible or not to speak about media space freedom<br />
and will it become by instrument of society’s manipulation. The second factors<br />
of the TV channels lecture-hall popularity are “entertainment politics” – which<br />
do entertain Georgian spectators?<br />
- Popular genres of the TV industry and there part in the program net.<br />
- A different form of herald manages. Post Soviet traditions modern lines.<br />
“News” politic in the Georgian media space.<br />
- Georgian TV channels and elections’ marathon, political advertisement and<br />
political discussion.<br />
Irina Kutsukhidze<br />
Doctor of Art. Film Historian. Full Professor<br />
THE OUTLINES OF CINEMATOGRAPH IN THE PERIOD OF NEW<br />
TECHNOLOGIES<br />
(Summery)<br />
From the moment invention of the cinematograph the developerment way of<br />
the technique and movie design, became inseparable from each other. Often<br />
during the one centurial history the new expressive forms of cinema exactly<br />
have dean determined by the technical achievements. It is enough to cast a<br />
glance to persuade how the technological and aesthetical processes are<br />
connected with each other. But the novelty that has been applied in the<br />
cinematograph from the decade of the twentieth century may be considered<br />
as some jinn of revolution. I have in view the digital technologies development<br />
by the cinema, called as “digital cinema” that moved and put under doubt the<br />
ontological vases and the specificity of its expressive forms that have been<br />
recognized during the decades. On the one hand the merging of cinema<br />
language, and from another has provided the basis of new tendencies and<br />
priorities – genre and esth<br />
Maia Levanidze<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
Lia Kalandarishvili<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
THE WOMEN’S FACE IN ENGLISH FILM<br />
INDUSTRY IN 70 YEARS<br />
(Summery)<br />
Josef Lousy’s “ Romantically English woman” is the post modernist work of<br />
art in 70 years. the film is structurally difficult and reach in inter tactual<br />
space, associations, intimation, labyrinth est.<br />
the main subject of the film is well treated romantically woman’s face in<br />
European art. plot tells us about the writer Lui Filding’s history in process of<br />
creative work. the cue is the mark of time and underlines creation the famous<br />
Hanry Filding’s creation in 18 century. it makes the contrast between past<br />
and modernity. in the film the fantasy is replaced by the different reality, the<br />
texts are mixed in one another they are reflected and make the ironical space.<br />
GEORGIAN TV SPACE AND ADVERTISING PECULIARITIES<br />
(Summery)<br />
Advertising appears to be one of the active elements of Georgian reality,<br />
which makes for the formation of stereotypes, norms and values in public.<br />
Advertising with its virtual mini-world (billboards, air-glass, light boxes,<br />
promos) turned to be the characteristic feature of the time epoch. It influences<br />
the formation of new expressive forms, visual structures.<br />
This study reviews the peculiarities and specifics of the advertising, its types<br />
(promos, trailers etc.) and forms of expression. At the same time, the study<br />
will focus on key tendencies existing in the Georgian broadcasting companies<br />
in general, as well as the influence of the western TV companies on Georgian<br />
television space.<br />
338 339
Manana Lekborashvili<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
MEDIA REPRESENTATIONS AND STUDDING ACTIVENESS<br />
(Summery)<br />
Nowadays the term “representation” has been slowly establishing in Georgian<br />
spoken language. Representation (reflecting from the beginning, representing<br />
again) means constructing different aspects of reality (people, objects,<br />
phenomenon, cultural identity and other abstract concepts) in any media, in<br />
fact creating new reality. This sort of representation may occur both in oral<br />
language and written texts and in photography and cinematography.<br />
Reality is always represented-what we consider as “direct” feeling is always<br />
“mediated” by perceptual codes. Representation is always connected with<br />
“reality construction”. Even most realistic text as it seems to us in most cases,<br />
primarily is performed as “constructed representations” then straight<br />
“reflection”, record or copy of existing reality. Representations which become<br />
familiar through constant re-use come to feel ‘natural’ and unmediated. A<br />
key in the study of representation concern is with the way in which<br />
representations are made to seem ‘natural’.<br />
Why are learning media representations so important? Media representations<br />
form persons’ perceptions of vital occurrences-there views of gender, social<br />
class, race, there beliefs... What is valuable in life and their ideas about its<br />
different rules and different cultural models?<br />
Studding media representations help the public to keep the critical position,<br />
recognize the ways by which media mediated the reality, determine the<br />
direction of world perception and their own identity.<br />
Diana Maglakelidze<br />
Art History. Ph.D. Film Historian Ass. Professor<br />
IMAGE LIBERATION –NORTH-EUROPEAN MODERN CINEMA<br />
AVANT-GARDE 95<br />
(Summery)<br />
As a result of the development of digital technologies and democratization<br />
process of cinematography caused by these technologies in the 90s of the<br />
XX century in the North-European cinematography there was established a<br />
new trend in cinema – Dogma 95.<br />
In March 1995 Danish film directors Lars Fon Trir, Tomas Winterberg, Soren<br />
Krag-Jakobsen and Cristian Levring at the conference dedicated to the 100-<br />
th anniversary of cinematography in the cinema of Odeon in Paris solemnly<br />
introduced their colleagues a manifest called Dogma 95, created by<br />
themselves, which was declared by the authors as an action rescuing<br />
cinematography.<br />
A provocative manifest of film directors of Copenhagen was directed from<br />
the one hand against technical, digital sensations, cinema industry of<br />
Hollywood and from the other hand against the European author’s cinema,<br />
as cinematography, demonstarating an individual taste.<br />
According to the authors’ formulation modern technological processes and<br />
the crisis of cinematography induced the necessity of creating a new avantgarde<br />
trend in cinema.<br />
The authors of the manifest called themselves as members of the<br />
cinematographic brotherhood but they were subjecting the process of creating<br />
of a film to certain restrictions, which according to the manifest were called<br />
restriction norms.<br />
In 2005 the secretariat of Dogma 95, published a farewell manifest and<br />
declared the trend certificate accessible to everybody. In the world modern<br />
cinema there have been created thirty five official and even more unofficial<br />
films by aesthetic norms established by the manifest.<br />
The manifest Dogma 95 directed against the Danish cinematographers<br />
Mainstream-Kino and European author’s cinematography represented an<br />
attempt to withdraw cinema from illusions and despite its provocative and<br />
slightly ironical character it had a serious effect on a visual and narrative<br />
language of the contemporary cinematography. From this point of view it<br />
should be discussed in the discourse of the neorealist of cinema trends<br />
following the period of the Second World War, a new wave and Direct Cinema.<br />
340 341
Nino Mkheidze<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
DESCRIPTION IF EXPLICATION<br />
(Summery)<br />
Lela Ochiauri<br />
Doctor of Arts, Film Historian Full Professor<br />
FROM SOCIALISTE REALISM TO POST-MODERNISM<br />
(Summery)<br />
Description means picture in word, but explication means explain and analyze<br />
in detail. Modern Georgian film describes just for a long time, but<br />
unfortunately cann’t explains present process in modern society.<br />
In 90 th years of the last century a lot of Georgian leaves their country. Some<br />
of them with free-will, some of them with compulsion become in emigration.<br />
What did the characters of the Dito Tsintsadze “Unfortunately killer”, Levan<br />
Glonti’s “Onion’s tears”, Gela Babluani’s “13”, Davit Kandelaki’s “America<br />
in a room” met there? Could this producers not only explain, but describe<br />
that what is this “dream-land” West.<br />
Eter Okudjava<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Full Professor<br />
60 TH YEARS – PERIOD OF CINEMATOGRAPHY RENOVATE<br />
(Summery)<br />
In the 60 th years, modern generations of the Georgian cinematographers have<br />
been formed aesthetics view like that: refutation to image reality such as<br />
forgery. Image truth only and human reality face. Political “concession”,<br />
such as in Georgian and all Soviet Union, as in European country have been<br />
strengthen social and creative liberalization. Although, by 1970 year there<br />
were just finished every freedom “Exercises” – On basis of Warszawa treaty<br />
freedom behaved in the blind alley in the 1967 years and from this time<br />
known European producers were leaved in the emigration. Among them the<br />
most part – in the U.S.A. In 50-60 th years everything American were<br />
association at the freedom and at the democracy. Although, in parallels, the<br />
term “American Culture” evaluated different by World known cinema expert,<br />
philosophers, cult urological. We look through consideration of the complete<br />
against phases in works self American investigator.<br />
On the ford accent of reality culture to arrange like that, 70 th years Georgian<br />
film continues to image truth on the screen by studies of similar genre and<br />
form. In 60 years cinema process renovate in Georgian film, can consider<br />
rising by component part of the world civilize, which is the natural cycle part<br />
of the universe mental renovate.<br />
Despite the fact that today every second word or term which we use (when<br />
the conservation concerns modern art, will it be theater, literature or<br />
cinematography) is post-modernism, its meaning is not fully recognized and<br />
determined.<br />
In a broad sense post-modernism is the general direction of development of<br />
culture, one of its stages, which succeeds modernism and became its<br />
alternative. On the one hand it is high art, but on the other it is production<br />
which is understandable and acceptable for everyone, and which is determined<br />
for short-term, wide demand because it answers the habits and expectations.<br />
Post-modernist art is the art which enables to overestimate values and creates<br />
necessary conditions for this as much as it is already lies in the heart of<br />
direction. It lies in its consciousness and in the system created by its own<br />
with sober and critical eye.<br />
Stereotype, which is recognized as “Stamp”, “Cliché”, in the case of postmodernism<br />
acquires a new meaning, obligation and therefore term is used in<br />
another sense. There are methods and models of creations of images and<br />
icons formed and preserved for centures which even today do not lose their<br />
value. Their significance may be determined on the basis of how deep it is<br />
deposited in the archaic depth of knowledge, how big is their expressing<br />
potential.<br />
First signs of post-modernism were registered in the cinematography of sixties<br />
once as tendency of returning to genres precisely its reproduction and<br />
confusion began. Today the harmonious hybride which had no determined<br />
imige at this time became a norm. Probably post-modernism as no other<br />
direction is in the close connection with general culturological reality and on<br />
the other hand with life reality. Citation and self-citation is a natural process<br />
for artist. Very often many creators use their own systems of signs, methods<br />
of symbols, their combination and stereotypes.<br />
Since cinematograph is relatively new art it did not have such opportunity of<br />
accumulation of experience, stereotypes and information, as other branches<br />
of art. But as can be seen this time has come. Cinematograph already<br />
accumulates so much that allows itself to work by use of its own system,<br />
stereotypes and signs, and by their interpretation.<br />
342 343
Olgiko Zgenti<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
GEORGIAN LEADING FILM AND “FEXSIS” – PARALLELS AND<br />
INTERSECTION<br />
(Summery)<br />
Kote Marjanishvili’s in creative role in Russia advance-guard especially<br />
eccentrics’ theatre and in process making “Fexsis”.<br />
By Kote Marjanishvili produced play “In claws of life” in Moscow artistic<br />
theatre, such as innovatory-experimental play and its influence genre of<br />
eccentrically comedy in form. Georgian show – Berikaoba-keenoba (carnival)<br />
and tradition of national creative, such as advance-guard arts film eccentric<br />
hard impulse. Influence of Marjanishvili, such as teacher and grand master<br />
on film creative of well-known producers Traubergi.<br />
Marjanishvi’s synthetic study theatre’s stylistic study line had continuing in<br />
20 th year’s Georgian film comedies- synthetic of low genres: circus, musichall,<br />
Shan tam, cheap literature, variety art, American films, operetta,<br />
pantomime, “Low genres” mixed tandention in 20 th year’s Georgian film.<br />
Prose of Grigol Robakidze in context of 20 th years film advance-guard Mixeil<br />
Chiaureli’s film “Saba” towards Russian “Fexsis” – study of artistic – stylistic<br />
and relatively City culture-conflict of conformism and romantics.<br />
Teo Khatiashvili<br />
PhD Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
“INACCESSIBLE OBJECT OF THE WILL”<br />
LAKAN’S INTERPRETATION IN THE LUIS BUNUELI<br />
(Summery)<br />
The unknowingly conception Lakan’s as like language structuralisms. Will,<br />
that is designing by fantasia, but this one doesn’t image for us for the space<br />
to carry out will, but, opposite field of frustration, simple, that (Fantasia) is<br />
images will.<br />
At Bunuel semantics of eye or in chink constant shadow, as run over from<br />
really in unreal. (In psychological reality) and in the fantasia space it is a<br />
will’s forward condition.<br />
“Dog from Andalusia”, “Golden age”, “Bourgeoisie honorable charm”, “Daily<br />
beauty”, “Will’s this dull object”... – dissatisfied erotic passion or utilitarian<br />
will.<br />
Ketevan Janelidze<br />
Ph. D. Art History. Film Historian. Assist. Professor<br />
ANIMATED FILMS<br />
(Summery)<br />
Children like to look cartoon films. It is an axiom. And each child has favorite<br />
Ketevan Trapaidze<br />
heroes. Cartoon films and films for teenagers play great importance for rising<br />
Ph. D. Art History. Film Historian Ass. Professor<br />
generation. This industry works owing to constant need of a society for a<br />
reminder on moral criteria. Parents must not bye their children animated films<br />
ABROAD DIRECTED MOVIES OF GEORGIAN DITECTORS<br />
based in aggression, lies and laziness. Watching films must not be only killing<br />
the leisure time for children.<br />
(Summery)<br />
Animated films contain important informative material from which the child<br />
learns about laws of an external world. The bright substantial cartoon film<br />
It’s interesting how it is possible to consider a person’s independence in<br />
which has caused positive emotional reaction of the child inevitably leaves<br />
the modern Georgians mind and after in Art.<br />
in its memory an example for imitation and develops inquisitiveness.<br />
We want to analyze some artistic originalities of those directors who are<br />
Therefore the animated films created with the moral of definite society, may<br />
abroad: Dito Tsintsadze’s “Promise”, Aleko Tsabadze’s “Russian Triangle”,<br />
turn out not quite suitable on informational view. No serious interrogation or<br />
Gela Babluani’s “13”.<br />
social researches, concerning finding out the most popular hero, was held in<br />
In this work we pointed on this interesting , psychological changes.<br />
Georgia. By judging box-office income Georgian cartoons can’t compete<br />
with foreign films, but it is temporary notion and does not depend on quality,<br />
advertisement plays great importance.<br />
344 345
<strong>ART</strong> STUDIES<br />
Irine Abesadze<br />
Doctor of Study of Art, Full professor<br />
THE PROSPECTS OF FOUNDING THE PHENOMENOLOGY AS<br />
NEW DIRECTION OF <strong>ART</strong> HISTORY<br />
(Summery)<br />
The number of science directions was founded in the 20 th century. The<br />
technical revolution and brave experiments have opened the way to natural<br />
and humanitarian science directions.<br />
The systemic methods of research have made it clear for humanitarians the<br />
importance of interdisciplinary and complex approaches. Nowadays semiotic<br />
and hermeneutic is more intensively used for methodological learning of art<br />
directions. These interdisciplinary tools are the best ways of reading the coded<br />
ancient writings. But how can we deal with the text which isn’t older than<br />
one century ant at the first sight it’s structure is too simple but learning this<br />
text more fundamentally will show us the number of currently unknown things.<br />
This kind is the history of Niko Phirosmani’s phenomenon research. From<br />
1913 the huge scientific production of different degrees was maid by Georgian<br />
and foreigner researchers. This all helped the brand new art history direction<br />
The Phenomenology in coming into life.<br />
The Phenomenology like Rustvelology needs special methodological<br />
approach for being protected from the influence of different legends that<br />
were widely invented by Georgian and foreigner people. Also during the<br />
century many interesting opinions were pronounced about the creation of<br />
Phirosmanashvili and gathering all of them will make clear the unknown<br />
biographical data of painter. Also high professional laboratory expertise will<br />
at last distinguish Phirosman’s true works from its clones. So according to<br />
all above mentioned it’s necessary to hold the complex research.<br />
Nato Gengiuri,<br />
Doctor of Study of Art, Full Professor<br />
SYMBOLISM OF ARCHITECTURE<br />
(Christian Georgia)<br />
(Summery)<br />
Each stage of the historical development of the society shows that symbolic<br />
thinking is an integral part of culture. It is also obvious though that the essence<br />
of symbols is not worked out once and for all and each culture offers a new<br />
system and features or alters of the old one.<br />
A symbol acquires special peculiarities in the Christian period and takes shape<br />
as a single system which may be simultaneously characteristic of entire<br />
Christendom or in local cultures it may differently highlight key points. At a<br />
glance, in “functional” art such as architecture the mystical idea and allusions<br />
to the implication are revealed to a lesser degree. However, this is so only at<br />
a glance, as Christian architecture and its separate elements are imbued with<br />
secret, sacral idea.<br />
The study of architecture by this method has been known in art criticism<br />
abroad for a long time. The explanation of the significance of separate parts<br />
of a church and its entire organization in Western Europe is attested in<br />
historical sources too and this is essential in the symbolic explanation of<br />
architecture.<br />
It is interesting what Georgian material shows. It is evident on the example<br />
of Mtskheta and Tbilisi that immediately after Christianity became firmly<br />
established, even cities were interpreted symbolically. They were regarded<br />
as symbolic images of the Holy Land.<br />
In the early Christian period architects indicated the symbolic meaning of<br />
various sections of the church by the peculiar use of artistic devices. E.g. the<br />
vault, the altar, areas of doors and windows were built of a different material,<br />
or were decorated by the reliefs and ornaments pointing to the inner meaning.<br />
The architectural shape of the parts of the building proper sometimes<br />
represents “associative symbols”. Thus, the earlier two-apse variant of<br />
baptisteries (Bolnisi Sioni) is connected with the space of the ancient bath<br />
and must be related to the associative image of spiritual bathing, a new birth<br />
by means of baptism.<br />
The domed church built at the site where the Lord’s Tunic was buried in the<br />
Cathedral of Svetitskhoveli, which is a symbolic image of Christ’s Sepulchre,<br />
has an implied meaning.<br />
346 347
Ketevan Kintsurashvili<br />
Doctor of Study of Art, Full Professor<br />
THE THEATRE OF GOGI ALEKSI-MESKHISHVILI<br />
(Summery)<br />
As far as in the 1970ies, at an earlier stage of his artistic career it became<br />
evident that Gogi Meskhishvili’s stenographical (stage and costume design)<br />
and non-stenographical (paintings, collages, etc.) works supplemented and<br />
enriched one another by both artistic-technical means and substance. Already<br />
at that time a special phenomenon was generated – “Gogi Meskhishvili’s<br />
theatre,” which is viewed by wide audience on stage, has viewers in exhibition<br />
halls as well, but much more is kept and sometimes disappear like play (models<br />
for instance) in his workshop. Since that time till present stenography, at<br />
least externally occupying a leading place in Gogi Meskhishvili’s extremely<br />
rich and extensive creative work, collages, paintings, sculptures and<br />
installations form a single whole. Viewing them in unity enables us to trace<br />
the way this or that motive, technical finding, subject or idea pass from one<br />
sphere to another, their interchange from one field to another and vice versa,<br />
the path how artistic image emerges and is transformed, - how the artist’s<br />
fantasy “works.”<br />
CULTURE<br />
Revaz Balanchivadze<br />
The doctor of Philosophy, Full professor<br />
ANTHROPOLOGICAL PEDAGOGIC AS THE <strong>SCIENCE</strong> OF<br />
EDUCATION<br />
(Summery)<br />
The XX century is rich with the development of new scientific disciplines:<br />
Philosophical anthropology, Axiology, Cult urology, philosophy of education.<br />
Simultaneously, with this, new special disciplines are being formed. One of<br />
such disciplines is ‘Anthropological pedagogic. It is being, formed as a science<br />
of education and gradually replaced traditional pedagogic, as the science<br />
child rearing.<br />
In order to show the advantages of Anthropological Pedagogic we have to<br />
oppose it to the traditional Pedagogic, the weak side of which was that it<br />
being an empirical science separated itself from philosophy. It started to<br />
take care about the rearing up and education of the real, empirical human<br />
beings /namely, children/ without posing a question: what and who is the<br />
creature about whose rearing up and education he thinks so much.<br />
The fact that the traditional pedagogic was developed in a science about<br />
child rearing was a obvious mistake. If we cast the retrospective glance at the<br />
history of science formation and development, we won’t be able to find even<br />
a single case of studying a subject only partly and not in its full length. Imagine<br />
F. E biology starting to explore life from the ameba and stop on a certain<br />
layer. It means not to carry it to en end. When biology is a science about life,<br />
then it studies it from the ameba to a man and the same is true with zoology<br />
/it studies all animals/ and psychology/it studied all the psychic phenomena/<br />
. From the pedagogic point of view to say: I am interested in a human being’s<br />
childhood and not more, means, that a theoretical bases of pedagogic can<br />
never stand any critics.<br />
The term Anthropological Pedagogic is stress the fact, that the subject/object<br />
being studied is a man.<br />
The advantage of the new pedagogical discipline in comparison with the<br />
traditional pedagogic will be the closest ties with philosophy, namely<br />
philosophical anthropology and philosophy of education.<br />
348 349
Creation of philosophical anthropology made pedagogic to look through its<br />
notion apparatus and maintain into the first place a new understanding of a<br />
human, wish was worked out in a Anthropological Pedagogic.<br />
It’s not accidental, that this new pedagogic formed into pedagogic of<br />
education and not rearing. The thing is, that in the traditional pedagogic the<br />
nation of rearing is narrowed and by it only knowledge is meant. But, the<br />
modern technical-revolution showed, that if a deep understanding does not<br />
follow knowledge, spiritually it could be turned into a dangerous force. The<br />
spirituality, culture and deep understanding are united in the notion of<br />
education and that is why the main stress is put on education.<br />
Anthropological Pedagogic has to review the problem of a man maintaining<br />
its place in the universe. Having recognized mind /Gaits/ a specific human<br />
layer. Anthropological pedagogic has to review mind and its sphere /science,<br />
culture, arts, religion/ as a specific environment for a formation of a man.<br />
Relying on the philosophical anthropology, anthropological pedagogic has<br />
to show that, the mind is that phenomenon, that will enable a man to come<br />
out from the kingdom of duty and settle in the kingdom of freedom,<br />
consequently anthropological pedagogic has to create liberated creature out<br />
of a man, but his freedom has to be full of responsibility in the face of society.<br />
Anthropological Pedagogic has to help a human being realize the essence of<br />
his life, his duty in this universe and his destination.<br />
Traditional Pedagogic never did it.<br />
Ketevan Elashvili<br />
Ph.D of Philology. Ass. Professor.<br />
THE RANGE OF EROTICISM IN GEORGIAN LITERATURE<br />
(Summery)<br />
For some reason the scope and range of Georgian literature, its philosophical<br />
and esoteric layer or emotional and expressional nature seems to be “shaded”<br />
or, maybe intently tabooed only in one direction - it is the erotic aspect of a<br />
word… Naturally, this situation causes a real puzzlement. It is extremely<br />
interesting to establish what fact conditioned the origin of such “semantic<br />
vacuum” in Georgian thinking and how it is reflected in Georgian literature.<br />
We should take into account that “repressive background” existed in this<br />
layer in Georgian literature for today often creates embarrassing and delicate<br />
situation. These tendencies are traced in the so-called contemporary “erotic<br />
prose” written in a great deal with the mixture of author’s epatage and absence<br />
of complexes.<br />
It is due to this fact, namely that this time the comprehension of Georgian<br />
literature, i.e. new perception has been performed in this context because<br />
according to the classic epoch philosophers, Eros was personified with human<br />
aspiration for knowledge of good and divine beauty.<br />
Therefore it is quite impossible to link the notion of eroticism only with the<br />
name of Mikhail Javakhishvili. It is difficult to imagine his archetypes<br />
(sometimes in transformed and veiled form) not to be fixed in Georgian<br />
literature.<br />
Rusudan Mirtskulava<br />
The doctor of the psychology, professor<br />
ON PSYCHOLOGICAL POSSIBILITIES OF TRANSFORMATION<br />
AND STAGE ACTING<br />
(Summery)<br />
The issue of transformation and stage acting gains a new importance in<br />
contemporary art therapy dramatic methods and also in theories where an<br />
individual is viewed as a collective of social and psychological roles (sub<br />
egos).<br />
On basis of this attitude, transformation for an individual may be connected<br />
with the change of psycho-social roles and mean transition from one system<br />
of sentiments or sets (from one role) to another system of sentiments or sets<br />
(to another role).<br />
“Role program” present in the psyche does not only makes possible<br />
transformation but makes it also necessary. Realization of psycho-social roles<br />
by an individual becomes a necessary condition for psychic balance and its<br />
normal functioning.<br />
The role system present in actor psychological structure may be viewed as a<br />
basis for a stage role; psyche itself encompasses different sentiments,<br />
tendencies, attitudes and unity of features that becomes a psychological basis<br />
for transformation, for transition from one role to another.<br />
350 351
MEDIA STUDIES<br />
George Chartolani<br />
Art History Ph.D. Ass. Professor<br />
352<br />
CULTURE IN TELEVISION INFORMATION PROGRAMS<br />
(Summery)<br />
Mass media and news programs play enormous role in developing of modern<br />
society. Except for social and political influence, in some countries, mass<br />
media forms nations cultural potential and way of thinking. Mass information<br />
systems are able to cover all fields of modern culture and not only make<br />
propaganda for culture, art and science, but write a modern history of this<br />
dimension, for they are able to create archives and keep unique performances<br />
for future generations. As soon as television was created culture won its<br />
rightful place on the scene. All forms of art was captured but eye of TV<br />
camera. Art always had special place in the broadcasting net. There is no<br />
modern television which is not using culture journalism. News of culture is<br />
one of the constant part of news editions. This news are created by<br />
correspondents, producers, editors, reporters and anchors specialised in<br />
culture. In information services culture is obeying major rules of news making,<br />
but there are some differences in way of presenting them.<br />
Informational language is not exactly fitting culture and arts, so making<br />
the program, one have to have in mind the individality of artist and specifics<br />
of the art field that story have to present.<br />
Ones creating cultural news for information, except for presenting the story<br />
line, journalist should give the spectator wish to see this performance. Story<br />
should present author of this art event, team that worked on it and people that<br />
it was created for.<br />
For cultural reporters the way of working is also different. To be able to<br />
create this kind of reportage journalist should have total understanding of<br />
difficult structure of this particular art form.<br />
This space also requires particular skills for anchors leading cultural news.<br />
On one side they have to for fill the form of news addition and at the same<br />
time, according to the fact that they present cultural news, it is necessary to<br />
create spatial individuality. Journalists presenting cultural news require<br />
double training - journalistic and cultural.<br />
This demand is spatially important for TV journalists, which are creating<br />
television programmes and shows in larger forms. In this cases not only<br />
correspondents and anchors, but producers, editors and authors play important<br />
role in creating quality production.