ბექა სვანიძე

ბექა სვანიძე ბექა სვანიძე

25.01.2015 Views

avtoris stili daculia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa fakulteti ბექა სვანიძე mxatvruli teqstis analizi hermenevtikul filosofiaSi filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis (Ph.D.) mosapoveblad wardgenili sadisertacio naSromi xelmZRvaneli: filosofiis mecnierebaTa doqtori, sruli profesori akaki yulijaniSvili Tbilisi 2012

avtoris stili daculia<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

ბექა სვანიძე<br />

mxatvruli teqstis analizi hermenevtikul<br />

filosofiaSi<br />

filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis (Ph.D.)<br />

mosapoveblad wardgenili sadisertacio naSromi<br />

xelmZRvaneli: filosofiis mecnierebaTa doqtori,<br />

sruli profesori akaki yulijaniSvili<br />

Tbilisi<br />

2012


s a r C e v i<br />

Sesavali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 3<br />

sakiTxis dasmisTvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 8<br />

თავი I. ხელოვნების განმარტება, ინტერპრეტაცია, გაგება<br />

$ 1. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti antikuri<br />

epoqis msoflmxedvelobaSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv.16<br />

$ 2. RmerTi da mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti<br />

gviandel elinizmSi, Sua saukuneebisa da aRorZinebis epoqebis<br />

filosofiaSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 45<br />

$3. axsnisa da gagebis safuZvlebi germanul filosofiaSi gv 69<br />

თავი II. გაგების უნივერსალურობა<br />

$ 1. ena, rogorc gagebis horizonti da xelovnebis ena. . . gv. 94<br />

$ 2. gagebis, rogorc universaluri Semecnebis da xelovnebis,<br />

rogorc universaluri hermenevtikis SesaZlebloba. . . . .gv. 103<br />

$ 3. epoqaTa zogadi sulieri simptomebi da xelovnebis<br />

hermenevtikuli horizonti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv.114<br />

თავი III. ხელოვნების გაგების თავისებურებანი<br />

$ 1. istoriisa da progresis iluzoruloba-realurobis<br />

dialeqtika, rogorc istoriis, kulturisa da xelovnebis<br />

istoriis erT mTlianobad gaazrebis SesaZlebloba . . . gv. 121<br />

$ 2. gagebis Sinagani maxasiaTeblebi da interpretacia, rogorc<br />

mxatvruli teqstis arseba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 130<br />

$ 3. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizontis<br />

modernistuli da postmodernistuli aspeqtebi . . . . . . . gv. 152<br />

daskvna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 168<br />

gamoyenebuli literatura. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 173<br />

2


Sesavali<br />

antikuri epoqidan dRemde moyolebuli, hermenevtikul problematikas<br />

SeiZleba iTqvas, erT-erTi centraluri adgili ukavia filosofiaSi.<br />

hermenevtikuli kvleva-Zieba Tavdapirvelad, marTalia, sistemur xasiaTs<br />

ar atarebda, magram droTa ganmavlobaSi, man swored aseTi saxe miiRo.<br />

gansakuTrebiT sainteresoa is garemoeba, rom hermenevtikuli<br />

problematikis kvleva-Ziebis vrcel gzaze xelovnebas imTaviTve<br />

gamorCeuli adgili eWira da uWiravs.<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli analiziT Cveni<br />

daintereseba ZiriTadad iman ganapiroba, rom hermenevtikuli problemebis<br />

mkvlevarTa didi nawili xelovnebas adamianuri moRvaweobis erT-erT<br />

umaRles formad miiCnevs. swored am garemoebam gamoiwvia esTetikuri<br />

diskursis mTlianad filosofiis erT-erT ZiriTad formad gadaqcevac.<br />

poststruqturalisturi da postmodernistuli cnobiereba aRweril<br />

situacias aSkarad adasturebs, ramdenadac Tanamedrove filosofiaSi<br />

mxatvruli elementebis moWarbeba cxadi da naTelia. sainteresoa isic,<br />

rom hermenevtikuli kvleva-Ziebis Tanamedrove etapze hermenevtika,<br />

SeiZleba iTqvas, azrovnebis, Semecnebis erT – erT umaRles formad iqca,<br />

gansxvavebiT adrindeli etapebisgan, sadac hermenevtikuli kvleva-Zieba<br />

mxolod garkveuli filosofiuri amocanebis wanamZRvrebis rols<br />

iTavsebda. magaliTad, dilTaimde da dilTaisTan hermenevtika<br />

warmoadgenda gagebis erTgvar meTods sxvadasxva filosofiur<br />

problemaTa gansja-gaanalizebis gzaze, maSin roca haidegerTan da<br />

gadamerTan hermenevtika, rogorc meTodi, mTlianad gadaswvda anu<br />

gauigivda Semecnebis, azrovnebis SesaZleblobas. Sesabamisad, xelovnebac<br />

azrovnebis erT-erT umaRles formad warmoCinda. am kuTxiT<br />

gansakuTrebiT sainteresoa martin haidegeris naSromebi _ `holderlini<br />

da poeziis arsi~, `yofiereba da dro~ da `dasabami xelovnebis<br />

qmnilebisa~, aseve hans-georg gadameris _ `WeSmariteba da meTodi~ da<br />

`mSvenierebis aqtualuroba~.<br />

3


kidev erTi mizezi, ramac mxatvruli teqstis (xelovnebis)<br />

hermenevtikuli analiziT Cveni daintereseba gamoiwvia, is aris, rom<br />

kvlevebi hermenevtikul problematikaze, miT umetes, mxatvrul teqstTan<br />

(xelovnebasTan) mimarTebaSi, CvenSi arcTu xSiria. am mimarTulebiT,<br />

marTalia arsebobs Sesabamisi gamokvlevebi, magram Cveni azriT,<br />

hermenevtikul problematikaze mxatvrul teqstTan dakavSirebiT, ufro<br />

meti gamokvlevaa sasurveli. amgvarad, hermenevtikuli problematika,<br />

metwilad mxatvrul teqstTan (xelovnebasTan) dakavSirebiT, CvenSi<br />

kvlavac dasamuSavebelia, miT umetes, roca mTlianad filosofiis<br />

Semdgomi ganviTareba, cxadia, veRarafriT acdeba hermenevtikul<br />

Tvalsawiers, rogorc Semecnebis, azrovnebis, erT-erT umaRles formas.<br />

aqedan gamomdinare, ra Tqma unda, pasuxi unda gavceT kiTxvebs, romlebic<br />

logikurad ibadeba: ras niSnavs hermenevtika, rogorc gagebis meTodi<br />

rogor aris hermenevtika, rogorc gagebis meTodi Semecnebis, azrovnebis<br />

erT – erTi umaRlesi ganzomileba rogoraa esTetikuri diskursi<br />

mTlianad filosofiis erT-erTi ZiriTadi forma<br />

maSasadame, hermenevtika, rogorc gagebis meTodi, Tavisi arsiT,<br />

SeiZleba iTqvas, ერთგვარი universaluri Teoriaa, romelic rogorRac<br />

mTlianad msWvalavs Tanamedrove filosofias. swored am konteqstSi<br />

warmoCinda teqstis interteqstad, interpretaciis mxatvruli teqstis<br />

arsebad, mxatvruli teqstis konstruqciad gaazrebis SesaZleblobani<br />

Tanamedrove filosofosebTan: bartTan, kristevasTan, bodriiarTan,<br />

jeimsonTan, umberto ekosTan Tu sxvebTan. mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) amgvarad gaazrebam Tanamedrove mkvlevar-filosofosebi<br />

logikurad miiyvana `avtoris sikvdilis~ aqtualobamdec da Tanamderove<br />

esTetikis `transesTetikur esTetikad~ gagebamde.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, cxadi da naTelia, rom<br />

hermenevtikul kvleva-Ziebas filosofiaSi, Sesabamisad, mxatvruli<br />

teqstis (xelovnebis) hermenevtikul kvleva-Ziebas, Tavisi etapebi gaaCnia:<br />

pirveli etapi antikuri periodia; meore etapad, disertaciis<br />

struqturidan gamomdinare, mizanSewonilia, gviandeli elinizmi(rogorc<br />

antikurobis bolo periodi), Sua saukuneebi da aRorZinebis epoqebi, xolo<br />

mesame etapad _ zogadad germanuli filosofia miviCnioT, ramdenadac<br />

4


germanulma filosofiam, Teologiam, kulturam, saerTod germanulma<br />

azrovnebam, SeiZleba iTqvas, gadamwyveti da gardamtexi roli iTamaSa<br />

hermenevtikis Semdgomi ganviTareba-daxvewis saqmeSi; meoTxe etapi<br />

modernistuli da postmodernistuli epoqebia.<br />

CvenTvis aseTi periodizacia misaRebia, magram sakvlevi Temis<br />

specifikidan gamomdinare, aqve ramdenime garemoebaze unda mivuTiToT.<br />

kerZod, antikurma filosofiam hermenevtika, rogorc gagebis meTodi,<br />

saerTod ar icoda, Tumca amis miuxedavad, antikur filosofiaSi<br />

problemebis mTeli rigi swored hermenevtikul WrilSia gaazrebuli da<br />

mxolod amdenad SeiZleba antikur hermenevtikaze msjelobac. am mxriv<br />

gansakuTrebiT aRsaniSnavia aristoteles `poetika~ da platonis<br />

dialogebi. am filosofosebTan, SeiZleba iTqvas, ara mxolod antikuri<br />

epoqis hermenevtikuli horizontia Sejamebuli, aramed winaswarvea<br />

gansazRvruli is konturebi, romelTa mixedviTac, hermenevtikas Semdgom<br />

epoqebSi ewera ganviTareba.<br />

momdevno mniSvnelovani momenti hermenevtikis ganviTarebis gzaze<br />

reformatorTa wiaRSi aRmocenebul dava-kamaTs ukavSirdeba. es is<br />

periodia, roca martin luTeri germaniaSi saeklesio reformis ideiT<br />

gamovida, xolo flaciusma luTeris sawinaaRmdego Sexedulebani<br />

erTgvari meTodisa da sistemis doneze daalaga. kidev erTi<br />

umniSvnelovanesi momenti dilTaisa da dilTais Semdgomi filosofosebis<br />

azrTa sxvadasxvaobas ukavSirdeba. dilTaisTvis gagebis meTodi mxolod<br />

gonismecnierebebis sferoa, xolo axsnis sauflo bunebismecnierebebia.<br />

dilTais aseTma Tvalsazrisma, hermenevtikis, rogorc gagebis meTodis<br />

Camoyalibebis saqmeSi, ra Tqma unda udidesi wvlili Seitana, magram<br />

msgavsi midgoma, cxadia imTaviTve gamoricxavda hermenevtikis<br />

universalur Semecnebad gaazrebis SesaZleblobas. swored amas<br />

sayvedurobdnen dilTais haidegeri da gadameri, Sesabamisad, am<br />

ukanasknelebma gagebis meTodis sayovelTaobis aRiarebiT, axsnis meTodi<br />

gagebas dauqvemdebares, riTac gonismecnierebebis primatis safuZvelze<br />

gonismecnierebebsa da bunebismecnierebebs saerTo substancia gamounaxes<br />

da amiT gageba universalur Semecnebas, xolo xelovneba, SeiZleba iTqvas,<br />

universalur hermenevtikas gauigives. swored am WrilSi ganixilaven<br />

5


hermenevtikul, konkretulad mxatvruli teqstis (xelovnebis)<br />

hermenevtikul problematikas Tanamedrove filosofiuri mimdinareobani,<br />

romlebzec zemoT zogadad ukve mivuTiTeT.<br />

hermenevtikis, rogorc gagebis meTodis gaazrebisas, mivediT<br />

daskvnamde, rom Semecnebis erT-erT universalur ganzomilebad gagebis<br />

gamocxadeba, xolo hermenevtikis erT-erT umaRles formad xelovnebis<br />

dadgineba, ar aris naZaladevi da xelovnuri aqti, ramdenadac aseTi<br />

erTgvari universaluroba yovelTvis bunebrivad iyo Cafesvili gagebis<br />

(hermenevtikis) SesaZleblobaSi, romelic mxolod gamoaSkaravebas<br />

saWiroebda. amgvarma amocanam ki TavisTavad migviyvana im arsebiT<br />

momentebTan, romlebic hermenevtikis ZiriTad RerZs Seadgens. kerZod, esaa<br />

filosofiisa da xelovnebis safuZvliseuli urTierTkavSiris da am<br />

konteqstSi hermenevtikis, rogorc yovlismomcveli esTetikuri<br />

kategoriis Tema.<br />

SeviswavleT ra hermenevtikul TematikasTan dakavSirebuli TiTqmis<br />

yvela sakiTxi, SevecadeT met-naklebad Segvevso xarvezebi, romlebic am<br />

mimarTulebiT CvenSi SeiZleba arsebobdes, Tumca sulac ara gvaqvs<br />

pretenzia, rom mocemuli naSromi amomwurav da yovlismomcvel suraTs<br />

Seqmnis, Tundac imitom, rom moculobis TvalsazrisiT, sadisertacio<br />

Temis CarCoebSi SezRudulebi varT. amgvari SezRudulobis gamo, mTeli<br />

rigi sakiTxebis yuradRebis miRma datoveba mogvixda, magram iseTi<br />

saintereso Temis gaazrebis mcdeloba, rogoric mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) hermenevtika da masTan dakavSirebuli problemebia,<br />

winamdebare naSromSi namdvilad safuZvlianadaa mocemuli.<br />

Cvens mier dasaxuli miznis miRwevis mcdelobam Semdegi konkretuli<br />

amocanebis winaSe dagvayena: 1. gangvesazRvra is ZiriTadi problematika,<br />

romelic dominanturia hermenevtikuli kvleva-Ziebis gzaze. 2.<br />

gangvesazRvra msgavseba-gansxvaveba wina da Tanamedrove epoqebis<br />

hermenevtikuli problemebis gaanalizebisas, rac Tavis mxriv<br />

gaaadvilebda sayrdeni wertilis povnas da ufro ukeTesad dagvanaxebda<br />

axsnisa da gagebis meTodebs Soris msgavseba-gansxvavebas. 3. dagvedgina<br />

raSi xedavs hermenevtikuli Tvalsawieri axsnisa da gagebis meTodebis<br />

rols da ra funqcias ganusazRvravs mas mTlianad esTetikuri<br />

6


Sexedulebebis erTian struqturaSi. 4. gamogvekveTa is garemoebebi,<br />

romelTa gamoc gagebas Semecnebis erT-erT umaRles ganzomilebad, xolo<br />

xelovnebas hermenevtikis erT-erT umaRles formad miviCnevT. 5.<br />

gamogvekveTa e.w. hermenevtikuli situaciis, rogorc erTgvari<br />

hermenevtikuli wris, anu erTisa da mravlis urTierTmimarTebis<br />

konturebi. 6. gagverkvia, ratomaa SesaZlebeli, mxatvruli teqstis gageba<br />

imaze ufro naklebi an meti sizustiT, rogorc igi avtors esmis, anu,<br />

ramdenadaa SesaZlebeli mxatvruli teqsti gavigoT zustad ise, rogorc<br />

igi avtors esmis. 7. gangvesazRvra, ramdenad tovebs adgils gansxvavebul<br />

epoqaTa specifikuroba istoriis, Sesabamisad, xelovnebis istoriisa da<br />

saerTod kulturis erT mTlianobad gaazrebisTvis da ramdenadaa<br />

SesaZlebeli aseT situaciaSi interpretacia, rogorc mxatvruli teqstis<br />

arseba. 8. gagverkvia, ramdenadaa ignorirebuli avtoris roli da<br />

funqcia da ramdenad ikavebs konstruqcia mxatvruli nawarmoebis adgils<br />

postmodernistul xelovnebaSi.<br />

naSromze muSaobisas Cven vixelmZRvaneleT Cvens TemasTan<br />

dakavSirebiT arsebuli Teoriuli monapovrebiT. ramdenadac kvlevis<br />

meTodologia Sesaswavli Temis TaviseburebebiT ganisazRvra, amdenad igi<br />

istoriul-SedarebiT, fenomenologiur da garkveulwilad da garkveuli<br />

azriT teqstualuri analizis meTodebs aerTianebs. mniSvnelovani da<br />

aRsaniSnavi siaxlea is garemoeba, rom naSromi erT-erTi pirveli<br />

mcdelobaa iseTi saintereso esTetikuri doqtrinis rekonstruirebisa,<br />

rogoricaa mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli Tvalsawieri<br />

mis uarsebiTes momentebSi da yvela umniSvnelovanes aspeqtSi.<br />

disertacia moicavs 172 gverds da Sedgeba Sesavlisgan, qveTavisgan -<br />

,,sakiTxis dasmisTvis”, 3 Tavisgan, 9 paragrafisgan (TiToeul TavSi 3<br />

paragrafi) da daskvnisgan. sadisertacio naSroms Tan erTvis sarCevi da<br />

gamoyenebuli literaturis sia (sul 104 dasaxeleba).<br />

7


sakiTxis dasmisTvis<br />

hermesi berZnul miTologiur panTeonSi erT-erT yvelaze mTavar<br />

da sapasuxismgeblo misias kisrulobs _ adamianebTan miaqvs RmerTebis<br />

ambavi, atyobinebs maT RmerTebis neba-survilebsa da brZanebebs (hermesi<br />

berZnul miTologiaSi egvipturi miTologiidan damkvidrda, romaul<br />

miTologiaSi misi analogi merkuria _ avt). es Setyobineba sakmaod<br />

rTuli procesia, radgan hermesi adamianTa enaze `Targmnis~ RmerTebis<br />

neba-survils, ganmartavs da agebinebs ubralo mokvdavebs RmerTebis enas.<br />

swored amitom Searqves ganmartebis xelovnebas mogvianebiT<br />

`hermenevtika~. es saxelwodeba ganmartebis xelovnebisTvis, vfiqrobT,<br />

marTlac zedgamoWrilia, radgan miTologiuri hermesis saqmianoba<br />

rogorRac winaswar gulisxmobs im sirTuleebs, rasac Semdgom da<br />

Semdgom moazrovneebi ganmartebis xelovnebis meTodologiurad<br />

dafuZnebis gzaze waawydnen. ese igi, kacobrioba jer kidev azrovnebis<br />

ganviTarebis primitul etapze TiTqosda instiqturad grZnobda adamianisa<br />

da RmerTis maradiuli urTierTmimarTebis siZnelis mTel siRrmes, anu<br />

adamianisa da RmerTis maradiuli urTierTmimarTebis es horizonti<br />

imTaviTve winmswrebi saxiT Seicavda momavalis sulier-kulturuli<br />

ganviTarebis mravalferovan horizonts, sadac am mravalferovani<br />

ganviTarebis miuxedavad, RmerTis sityvisa da neba-survilis `Targmna~<br />

mainc yovelTvis aqtualur Temad darCeboda. am konteqstSi sityva<br />

`Targmna~ namdvilad gansakuTrebuli qveteqstis matarebelia, ramdenadac<br />

igi ara ucxo sityvebis pirdapiri gagebiT Targmnas, aramed RmerTTa<br />

(RmerTis) azrebis ganmartebas niSnavs. maSasadame, RmerTTa (RmerTis)<br />

azrebis gagebis TvalsazrisiT erT romelime enas upiratesoba imTaviTve<br />

ar eniWeboda. RmerTTa (RmerTis) azrebi, ramdenadac gagebadi da<br />

ganmartebadia erT romelime enaze, sxva enebzec amdenadve gagebadi da<br />

ganmartebadia. hermesis miTSi nagulisxmevi es viTareba namdvilad<br />

mravlismTqmelia: Tuki hermess ZaluZs adamianTa enaze `Targmnos~<br />

8


RmerTTa azrebi da miswrafebebi, ese igi, RmerTebisa (RmerTis) da<br />

adamianebis ena, siRrmiseulad iqneb hermesis ganmartebebamde da, saerTod,<br />

yvelanair ganmartebebamdec emTxveva erTmaneTs, oRond imdenad<br />

siRrmiseulad, rom adamians amis Sesaxeb warmodgenac ara aqvs da<br />

amitomac saWiroebs hermesis ganmartebebs da saerTod ganmartebebs.<br />

sxvagvarad, RmerTebis (RmerTis) azrebi adamianebisaTvis savsebiT ucxo<br />

rom yofiliyo, RmerTTa (RmerTis) azrebis gagebis TvalsazrisiT hermesis<br />

`Targmanebic~ uZluri aRmoCndeboda, magram hermesis saWiroebac swored<br />

imaSi mdgomareobs, rom RmerTTa (RmerTis) azrebi adamianisTvis arc<br />

mTlad gaugebaria da arc mTlad gasagebi.<br />

aqedan gamomdinare, miTologiuri cnobierebis gariJraJze<br />

adamianisTvis hermesi erTgvari simbolo iyo im gaucnobierebeli<br />

ganzomilebis raRac donemde mainc interpretaciis SesaZleblobisa,<br />

romelic RmerTebisa (RmerTis) da adamianebis enaTa siRrmiseul<br />

erTianobas gulisxmobs. enisa da azris amgvar siRrmiseul<br />

urTierTCawnulobas Zvel berZnebTan termini `logosi~ gamoxatavda.<br />

`logosi~ sulac ar udrida marto sityvas, an marto azrs. igi orive<br />

maTgans aRniSnavda, magram ara rogorc maT Semdgom nazavs, aramed<br />

imTaviTve siRrmiseul urTierTCawnulobaSi mocemuls. hermesi swored am<br />

logosis Tanaziaria, winaaRmdeg SemTxvevaSi igi uZluri iqneboda<br />

RmerTebis (RmerTis) ena, romelic swored logosSi da logosiTaa<br />

gaxsnil-gamovlenili, Tavis mxriv, Cveulebriv enaSi gaexsna. logosTan<br />

Tanaziaria adamianTa enac, magram vinaidan es Tanaziaroba TviTon<br />

adamianisTvis dafarul-mouxelTebelia, amitomac saWiroebs adamiani<br />

hermesiseul ganmartebebs, rogorc mudmivad dafarul-mouxelTebelis<br />

mudmivad ganfarva-moxelTebadobis Wrils, rac amave dros interpretaciis<br />

amouwurav SesaZleblobebsac gulisxmobs. amasTan, is garemoeba, rom<br />

logosis `Targmna~ mraval adamianur enaze SeiZleba, logosze, rogorc<br />

yvela enaTa saerTo safuZvelze miuTiTebs, anu logosi yvela enis<br />

saerTo arsebaa, igi yvela enaSi metn-naklebad Tanabrad vlindeba, Tumca,<br />

refleqsia gamovlinebis am procesze yovelTvis igvianebs, ramdenadac,<br />

miTiTebul gamovlinebaze refleqsia maSin xorcieldeba, roca<br />

gamovlinebis procesi ukve ganxorcielebulia, anu TviTon gamovlinebis<br />

9


procesi mudmivad xelidan gvisxlteba da amitomac iCina Tavi `hermesis~,<br />

rogorc hermenevtikis moTxovnilebam.<br />

azrisa da enebis urTierTmimarTebis amgvar siRrmiseul<br />

logosiseul WrilSi, rogorRac TavisTavad ikveTeba mTelisa da<br />

nawilebis urTierTmimarTebis konturebic, rogorc hermenevtikuli wre,<br />

anu enaTa sxvadasxvaobaSi, rogorc nawilebSi, mogvecema logosi, rogorc<br />

am sxvadasxvaobis erTiani, mTliani saerTo safuZveli.<br />

rogorc vxedavT, ukve miTologiuri cnobierebis gariJraJzec,<br />

hermesis miTSi, nagulisxmevia TiTqmis yvela is aqcenti, romlebic<br />

Semdgomma hermenevtikulma kvleva-Ziebam ganxilvis ZiriTad sakiTxebad<br />

aqcia. amitomac aRniSnavs vaxi _ `im droidan, rac adamiani arsebobs<br />

dedamiwaze, gagebac arsebobs~ (103.1). aseTive azrs gamoTqvams gadameric,<br />

roca acxadebs: `hermenevtika, marTalia, aris Semadgeneli disciplina<br />

filosofiuri da Teologiuri moZRvrebis meTodis Sesaxeb da meTodikisa,<br />

magram misi damoukidebeli ganviTareba da Teoriuli srulyofa gvian<br />

moxda ara imitom, TiTqos gageba meoradia, piriqiT, swored imitom, rom<br />

gageba imdenad msWvalavs adamianTa sazogadoebriv cxovrebas, mas<br />

saTanado yuradRebas ar aqceven~ (104.7). sxvagvarad, gagebis fenomeni<br />

imdenad Rrmad msWvalavs adamianTa arsebas uxsovari droidan, masze<br />

srulfasovani refleqsia Tanamedrove eroqaSic ki Zneli saqmea. es<br />

garemoeba, Tavis mxriv, imas adasturebs, rom rogor meToduradac unda<br />

davafuZnoT hermenevtika, mas minimaluri doziT mainc yovelTvis dayveba<br />

rogorRac Seucnobadi xasiaTi, radgan meTodika, rogori srulyofilic<br />

unda iyos igi, bolomde mainc ver amowuravs hermenevtikuli horizontis<br />

siRrmeebs. hermenevtikuli horizonti xom adamianis msoflmxedvelobriv<br />

mimarTebaTa siRrmeebidan imTaviTve, Tundac intuiciurad amoizarda da<br />

aseve intuiciur-siRrmiseulad gulisxmobs adamianis samyaroSi myofobis<br />

specifikuri ganzomilebis filosofiuri kvleva-Ziebis moTxovnilebasac.<br />

aki adamianis mxolod arsebobac ki, usazRvro da amoucnobad samyaroSi<br />

umTavresi winapirobaa msoflmxedvelobrivi sakiTxebis warmoSobisa.<br />

usasrulo samyaros Semxedvare adamians ar SeiZleba kiTxva ar gauCndes<br />

samyarosa da masSi myofi adamianis raobis Sesaxeb. buneba da adamiani _<br />

ai, ras ikvlevs, ris garSemo trialebs filosofia dasabamidan<br />

10


filosofiuri azrovnebisa. erTi SexedviT, TiTqos sakvirvelia is<br />

garemoeba, rom saukuneebis ganmavlobaSi ver moxerxda am sakiTxebze<br />

sayovelTao pasuxis gacema, magram, meores mxriv, unda aRiniSnos, rac<br />

ufro Rrmad xerxdeba maTi Seswavla, Sesaswavli areali miT ufro<br />

farTovdeba da amouwuravi xdeba, amdenad, miT ufro cxadi xdeba is<br />

viTarebac, rom samyarosa da adamianis sulis siRrmeebze amomwuravad<br />

pasuxis gacema SeuZlebelia. adamiani marTlac rom mikrokosmosia, Tavis<br />

TavSi Semcveli makrosamyarosi da Tu makrosamyaro amouwuravamoulevelia,<br />

cxadia, aseve amouwurav-amoulevelia mikrokosmosic<br />

adamianis saxiT. bunebisa da adamianis urTierTmimarTebis amgvarma<br />

siRrmiseulma hermenevtikam, hermenevtuli kvleva-Ziebis Semdgom da<br />

Semdgom etapebze dRis wesrigSi axsnisa da gagebis urTierTgamijvnis<br />

sakiTxic daayena, rac, Tavis mxriv, bunebisa da adamianis, rogorc<br />

sulieri arsebis, urTierTgamijvnasac gulisxmobda. aseTi gamijvna, erTi<br />

SexedviT, azrovnebis progresis maniSnebelia, magram meores mxriv, msgavsi<br />

gamijnuloba, ra Tqma unda, erTgvar siZneles warmoSobs bunebisa da<br />

adamianis, rogorc sulieri arsebis SekavSirebis TvalsazrisiT.<br />

Sesabamisad, am siZnelis daZlevis moTxovnilebis kvalobaze,<br />

hermenevtikuli kvleva-Ziebis gviani etapi, arc axsnisa da gagebis meTodTa<br />

kvlav urTierTgadajaWvulobaSi ganxilvis horizonts moisaklisebda,<br />

ramdenadac amgvari Tvalsazrisis momxreebs bunebisa da adamianis,<br />

rogorc sulieri arsebis, ukiduresad daSoriSoreba, sakiTxisadmi<br />

araswor midgomad miaCniaT. hermesis miTSi adamiani-bunebis<br />

urTierTmimarTebis miTiTebuli orivenairi Tvalsazrisis ganviTarebis<br />

SesaZlebloba winaswarmoxazulis saxiT igulisxmeba. miTologiuri<br />

cnobiereba adamianisa da bunebis erTianobis aRqmiT isedac xasiaTdeboda,<br />

magram amasTanave, adamianis bunebaze aRmatebulobac imTaviTve<br />

igrZnoboda, Tumca amis miuxedavad, antikuri hermenevtikisTvis axsnisa da<br />

gagebis, aseve STagonebis, divinaciisa da sxva hermenevtikuli tipis<br />

meTodebi, rogorc meTodebi, mainc ucxo iyo. saerTod, antikur<br />

hermenevtikaze, rogorc garkveul disciplinaze saubari, ar SeiZleba,<br />

samagierod SeiZleba antikuri hermenevtikis horizontze yuradRebis<br />

aqcentireba, radgan antikuri periodis filosofosebTan, ukve mecnieruli<br />

11


msoflmxedvelobis donezea mocemuli is sakiTxebi, romlebic hermesis<br />

miTSi Seucnoblad igulisxmeba, anu swored antikuri periodis<br />

filosofosTa naazrevSi ikiTxeba hermenevtikis meTodologiurad<br />

dafuZnebis Semdgomi SesaZleblobac. dilTais mixedviT, swavlis<br />

moTxovnilebam poetTa Semoqmedebis ganmartebis moTxovnileba pirvelad<br />

swored saberZneTSi warmoSva, sadac berZnulad metyvelebdnen, homerosisa<br />

da sxva poetebis ganmarteba da kritika yvelgan popularuli iyo,<br />

`sofistebisa da ritorikis skolebSi ganmartebis xelovneba ritorikis<br />

problemebTan mWidro kavSirSi ganixileboda. sofistebTan da Semdeg<br />

stoelebTan ganviTarda e.w. alegoriuli interpretacia. ganmartebis<br />

xelovnebis sxvadasxva mxares exeboda platoni, gansakuTrebiT ki<br />

aristotele TxzulebebSi, romlebSic ixileoboda ritorikis, poetikisa<br />

da logikis sakiTxebi~ (7.395).<br />

qristianul epoqaSi hermenevtikis antikuri horizonti, cxadia,<br />

qristianul hermenevtikad gardaiqmna, radgan qristianuli Teologiuri<br />

azrovnebis aRzevebis dros dRis wesrigSi saRvTo wignebis ganmartebis<br />

aucilebloba dadga. `ase eyreba safuZveli Teologiur hermenevtikas,<br />

romlis mizanic bibliis swori interpretacia, Zveli aRTqmisa da axali<br />

aRTqmis SeTanawyoba da SeTanxmebaa. am mxriv, didi roli iTamaSa<br />

avgustines Txzulebam `qristianobis moZRvrebis Sesaxeb~.<br />

filosofiurisa da Teologiuris gverdiT igulisxmeba iuridiuli<br />

hermenevtikac, romelic samarTlebriv kanonebs ganmartavs~ (7.395).<br />

kidev erTi axali etapi hermenevtikis srulyofis gzaze<br />

reformaciis wiaRSi iwyeba. saRvTo wignebis ganmartebaTa procesSi<br />

gaSlilma kamaTma gaaRrmava interesi hermenevtikuli praqtikisa da<br />

Teoriisadmi. dilTai miCnevs, rom swored `reformaciis epoqaSi xdeba<br />

hermenevtikis saboloo Camoyalibeba. gansakuTrebul mniSvnelobas<br />

dilTai aniWebs flaciusis Txzulebas, romelic mieZRvna saRmrTo<br />

wignebis gagebis sakiTxs~ (7.395). saqme is gaxlavT, rom reformaciis erTerTma<br />

yvelaze TvalsaCino warmomadgenelma martin luTerma saRmrTo<br />

wignebis dogmaturi gagebis winaaRmdeg gailaSqra. misi azriT, saRmrTo<br />

wignebis gageba yovelgvari dogmatikis gareSe unda ganxorcielebuliyo.<br />

qristianobis kaTolike mimdevrebi protestant luTeris amgvar<br />

12


Tvalsazriss, ra Tqma unda, ar Seeguvnen da swored am garemoebam<br />

gamoiwvia flaciusis mier specialurad luTeranuli midgomebis<br />

sawinaaRmdego TvalsazrisTa erTian sistemad gadmocema, sadac manamde<br />

stiqiurad mocemuli da moqmedi wesebi meTodis doneze iyo dalagebuli.<br />

amitomac miuTiTebs dilTai flaciusis am Sromis Sesaxeb: `masSi<br />

pirvelad gaerTianda moZRvrebad erToblioba interpretaciis wesebisa,<br />

romlebic manamde iyo napovni. saxeldobr, im postulatis saSualebiT,<br />

romlis Tanaxmadac am wesebis safuZvelze xelovnebiseuli meTodiT<br />

miiRweva sayovelTao mniSvnelobis mqone codna~ (7.396).<br />

maSasadame, hermenevtikis, rogorc gagebis meTodisa da meTodikis<br />

erTgvari formireba reformaciis wiaRSi aRmocenebul dava-kamaTs mohyva,<br />

magram flaciusis Txzuleba sulac ar aRmoCnda bolo navsayudeli<br />

hermenevtikisTvis. hermenevtikuli kvleva-Zieba arc luTeris<br />

reformatorul monapovrebze SeCerda. axali da Tanamedrove epoqebisTvis<br />

hermenevtika veRar irgebs im rols, rogorsac Sua saukuneebSi irgebda,<br />

radgan modernistulma da postmodernistulma suliskveTebam mTlianad<br />

moSala yvela is wesi Tu norma, romelsac hermenevtikuli xedva manamade<br />

yovelTvis emyareboda. Tumca, amgvari `uwesobac~ da `unormobac~, farTo<br />

gagebiT, ukve TviTonaa raRacnairi `wesic~ da `normac~. Tanamedrove<br />

hermenevtikuli horizontis msgavsi `uweso wesic~ da `unormo normac~,<br />

upirveles yovlisa, modernistul da postmodernistul xelovnebaSi<br />

igrZnoba, albaT imitom, rom xelovneba, rogorc wesi, yovelTvis<br />

imTaviTve, Tundac rogorRac mizandausaxavad da spontanurad yvelaze<br />

uwin aireklavda da aireklavs misive Tanadrouli epoqis konkretul<br />

kulturul simptomebsa da zogad sulier atmosferos. aki<br />

istoriuladac, gagebis pirveli seriozuli moTxovnileba swored<br />

homerosis poeziis, anu mxatvruli teqstis axsna-ganmartebis<br />

moTxovnilebas ukavSirdeba da axsna-ganmartebisadmi manamdeli, anu<br />

homerosamdeli Seucnobeli miswrafebac gana mxatvrul, oRond zepir<br />

teqstebSi ar aris mocemuli miTic, rogorc aseTi da am konkretuli<br />

SemTxvevisTvis hermesis miTic xom, farTo gagebiT, swored mxatvruli<br />

teqstia, ramdenadac miTosuri saxismetyveleba, rogorc gare da<br />

Sidasamyarosadmi simbolur-fantaziuri mimarTeba, Zalze waagavs saxeTa<br />

13


aRwera-gadmocemis xelovnebiseul meTods. amdenad, mxatvruli teqsti<br />

mxolod teqstualuri saxiT mocemul xelovnebis dargebs ar udris. igi<br />

sakuTar TavSi yvela tipis xelovnebas aerTianebs. sxvagvarad, ferweruli<br />

tiloc, qandakebac da musikac Taviseburad `molaparake teqstebia~,<br />

radgan romelime ferweruli tilos, romelime konkretuli qandakebis<br />

naxvisas Tu musikaluri nawarmoebis mosmenisas Cven maTSi garkveul<br />

azrebs vkiTxulobT iseve, rogorc poezia Tu proza gvakiTxvinebs da<br />

gvagebinebs sakuTar Tavs. maSasadame, `xelovneba SeiZleba ganxilul<br />

iqnas, rogorc Taviseburi ena. mas nacionaluri enis mTeli rigi Tvisebebi<br />

aqvs. garda imisa, rom xelovnebis iseTi saxeebi arsebobs, rogoricaa<br />

literatura da masze dafuZnebuli sinTezuri formebi, romlebic Tavisi<br />

mxatvruli qsovilis saSen masalad bunebriv enas iyeneben, xelovnebis ena<br />

sxva enebTan SedarebiT, yvelaze ufro metad amJRavnebs bunebrivi enis<br />

TvisebebTan siaxloves... imisTvis, rom adamianma SeZlos xelovnebis<br />

qmnilebasTan, rogorc aseTTan urTierToba, mas unda esmodes misi<br />

sazrisi. sazrisis gageba ki gulisxmobs am enis niSnebis, simboloebis,<br />

formebis codnas, raSic daSifrulia sazrisi. xelovneba niSnebsa da<br />

simboloebSi arsebobs, amdenad, is Taviseburi enaa. am azriT, xelovneba<br />

enaa, romlis codna aucilebeli pirobaa, raTa gavigoT am enaze<br />

ganxorcielebuli Sinaarsi~ (45. 299_300).<br />

aqedan gamomdinare, saerTo jamSi, xelovnebaSi, rogorc zogadad<br />

mxatvrul teqstSi, logosi aranaklebadaa gaxsnil-gamovlenili, vidre<br />

sakuTriv metyvelebaSi, enaSi. Aam azriT, ena, rogorc azrebis gadmocemis<br />

meqanizmi, mxolod Tavisi xmovanebiT gansxvavdeba xelovnebisgan, romelic<br />

farTo gagebiT aseve enaa, oRond araxmovani. Sesabamisad, vfiqrobT, ar<br />

Rirs imis aq ganxilva, romeli iyo Tavdapirvelad _ xmovani metyveleba<br />

Tu `uxmo ena~, rogorc xelovneba, miT umetes, roca kacobriobis<br />

mexsiereba iqneb uZluricaa miTiTebuli sakiTxis garkvevis gzaze,<br />

vinaidan enisa da xelovnebis warmoSobis istoriul horizonts marTlac<br />

gauvali burusi dasdebia. xmovani enisa da `uxmo enis~, rogorc<br />

xelovnebis fenomenebi mxolod imas gvimxelen, rom maTi warmoSoba<br />

Tanadroulad unda momxdariyo. isini logosTan Tanabrad wilnayarni<br />

arian _ roca gaCnda xelovneba, ukve iyo metyveleba da roca gaCnda<br />

14


metyveleba, ukve iyo xelovneba. Tavdapirvelad enaca da xelovnebac, ra<br />

Tqma unda, erTgvari primitiulobiT gamoirCeodnen, magram Tavdapirvelad<br />

yvelaferi primitiuli iyo _ enac, gamoqvabulis kedlebze milionobiT<br />

wlis win Sesrulebuli `ferweruli nimuSebic~ da sxva SemdgomSi<br />

ganviTarebuli da daxvewili garkveulobanic.<br />

amdenad, enasa da xelovnebaSi hermenevtikuli horizonti, iqneb<br />

yvelaze cxadad igrZnoba, magram hermenevtikuli kvleva-Ziebis warmoeba<br />

zogadfilosofiuri safuZvlebis gaTvaliswinebis gareSe mainc naklovani<br />

aRmoCndeba im SemTxvevaSic ki, roca mxolod mxatvruli teqstis anu<br />

xelovnebis hermenevtikuli Wrili gvainteresebs. filosofia<br />

msoflmxedvelobaa da saerTod adamianis nebismieri tipis mimarTeba Sida<br />

da gare samyarosadmi, yovelTvis gulisxmobs garkveul<br />

msoflmxedvelobas. am azriT, enasac da xelovnebasac, cxadia, sakuTari<br />

filosofia yovelTvis gaaCndaT. kacobriobis istoriis im periodSic ki,<br />

roca filosofia, rogorc aseTi, ar arsebobda, adamiani gare Tu Sida<br />

samyarosadmi mimarTebisas filosofiur-msoflmxedvelobriv wanamZRvrebs<br />

Seucnoblad mainc eyrdnoboda. sxva sityvebiT, adamianis sulieri<br />

cxovrebis mravalferovan aspeqtebSi, filosofiur-msoflmxedvelobrivi<br />

winamZRvrebi yovelTvis Seucnoblad iyo Cafesvili da axlac, ra Tqma<br />

unda, asea. amgvarad, aucilebelia, mxatvruli teqstis hermenevtikuli<br />

analizisas, adamianis sulieri cxovrebis filosofiuri safuZvlebic<br />

gaviTvaliswinoT, miT umetes, roca kacobriobis mdidari filosofiuri<br />

warsuli saamiso saSualebas namdvilad gvaZlevs. aki cnobieri da<br />

aracnobieri, racionaluri da iracionaluri, transcendenturi da<br />

transcendentaluri da sxva msgavsi Sinaarsobrivad datvirTuli<br />

filosofiuri xedvebi, romlebTanac mxatvruli teqsti imTaviTve<br />

siRrmiseul kavSirSia, droTa ganmavlobaSi filosofiur terminebad da<br />

kategoriebad qceula. mxatvruli teqstis analizis aseTi konteqsti, ra<br />

Tqma unda, ufro srulyofili da yovlismomcveli iqneba.<br />

15


Tavi I. xelovnebis ganmarteba,<br />

interpretacia, gageba<br />

§1. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti<br />

antikuri epoqis msoflmxedvelobaSi<br />

Zvel berZnul da romaul filosofiaSi hermenevtika, rogorc<br />

filosofiuri disciplina, ar arsebobda, magram im epoqis filosofosebi<br />

TavianT naSromebSi xSirad laparakoben iseT Temebze, gansakuTrebiT<br />

xelovnebasTan mimarTebaSi, romlebic savsebiT Seesabamebian im<br />

disciplinis cnebebs, romelsac dRes Cven hermenevtikas vuwodebT.<br />

platonma da gansakuTrebiT aristotelem, antikuri filosofiis am orma<br />

didma warmomadgenelma, SeiZleba iTqvas, mTlianad Seajames mxatvruli<br />

teqstis gagebis antikuri horizonti da mxatvruli teqstis gagebis<br />

peripetiebi Semdgomi epoqebisTvisac ki winaswar gansazRvres. platonis<br />

`ionSi~, gansakuTrebiT aristoteles `poetikaSi~, marTlac yvelaferia<br />

mocemuli, rasac Tundac Tanamedrove hermenevtika kidev ufro Rrmad,<br />

safuZvlianad da masStaburad ganixilavs.<br />

aristoteles `kaTarzisi~ anu ganwmenda, imTaviTve gulisxmobs<br />

`STagrZnobis~, `Casaxlebisa~ Tu `divinaciis~ Teoriebs erTobliobaSi,<br />

Tavis mxriv, es ukanasknelebi interpretaciis SesaZleblobas<br />

aucileblobiT Seicaven. saboloo jamSi ki, es yovelive hermenevtikul<br />

situacias udris, romelic winaswarmoxazulis saxiT manamdecaa<br />

mocemuli, vidre xelovnebis nawarmoebi da Semfasebeli erTmaneTs<br />

Sexvdebian da Sedegis saxiTac, anu mas merec, rac xelovnebis qmnileba<br />

da Semfasebeli erTmaneTTan kontaqts daamyareben. antikur samyaroSi,<br />

`STagrZnobis~, `Casaxlebis~, `divinaciisa~ Tu hermenevtikuli situaciis<br />

Sesaxeb, terminebisa da meTodologiis doneze, cxadia, ar icodnen, Tumca,<br />

vinaidan aristotelesa da antikuri epoqis sxva filosofosebTan<br />

miTiTebul problemebze Tavisebur, magram Zalze saintereso msjelobebs<br />

vxvdebiT, es terminebic winmswrebad swored amitom vaxseneT, miT umetes,<br />

roca, aristotelesTan da misi Tanadrouli epoqis sxva filosofosebTan,<br />

16


ogorc ukve mivuTiTeT, yvela is konturi aSkarad gamokrTis, romlebic<br />

Tanamedrove hermenevtikam meTodebad da mTlianad Semecnebis<br />

garegadamwvdom cnebebadac ki aqcia. am yovelives zemoT gacilebiT<br />

vrclad SevexebiT, axla umjobesia, kvlav antikur hermenevtikul<br />

horizonts mivubrundeT.<br />

aristotele Tavis `poetikaSi~ marTebulad miuTiTebs, rom<br />

tragediis warmodgenisas mayurebeli SiSiTa da sibraluliT<br />

gamsWvaluli Sedis tragikuli gmiris mdgomareobaSi da mis gancdebs, mis<br />

mdgomareobas ise ganicdis, rogorc Tavisas, anu mayurebels ara mxolod<br />

SeuZlia tragikuli situaciis gancda, tragikuli gmiris da Sesabamisad,<br />

avtoris sulSi `Casaxleba~, aramed tipurobis SegrZnebiT am yvelafris<br />

ganzogadeba-interpretacia da amiT empiriuli `mes~ sazRvrebis<br />

garRvevac xelewifeba. `tragedia aRwevs mayurebelTa ganwmendas<br />

sibralulisa da SiSis aRZvriT~ - wers aristotele `poetikaSi~ - `magram<br />

ra aris sibraluli sibraluli aris tanjva tanjvis mimarT, an<br />

Tanatanjva. me warmovidgine an Sevicani, Tu rogor itanjeba esa Tu is<br />

arseba da amis gamo TviTonac vitanjebi – ai amas ewodeba sibraluli, an<br />

Sewyaleba. ra aris SiSi – sibralulis msgavsad SiSic aris tanjva<br />

tanjvis mimarT, an Tanatanjva. oRond sibralulisgan gansxvavebiT SiSis<br />

SemTxvevaSi tanjvas iwvevs warmodgena (codna, cnoba) ara realur<br />

tanjvaze, aramed SesaZlebel tanjvaze, an iseT tanjvaze romelic<br />

mosalodnelia, awmyoSi ar aris mocemuli, magram momavalSi moxdeba.<br />

magaliTad, me Sevicani, rom me an visme sxvas, moelis momavalSi tanjva<br />

da amis gamo axlave vitanjebi – amas ewodeba SiSi. rogorc vxedavT,<br />

sibraluli da SiSi emsgavsebian erTmaneTs: orive Tanatanjva, an tanjvis<br />

Secnobis gamo gaCenili tanjvaa, romelic SeiZleba hqondes mxolod<br />

Semecnebis, warmodgenis (reprezentaciis) unariT aRWurvil arsebas an<br />

subieqts... ucqeris ra TeatrSi tragediis gmirebis cxovrebas, mis sulier<br />

tanjvas, misi `me~-s wvalebas, mayurebeli ivseba TanagrZnobiT gmiris<br />

mimarT da mas aviwydeba Tavisi sakuTari `me~, sakuTari prozauli<br />

cxovreba, aviwydeba sakuTari usiamovnebebi, romlebic awuxebdnen mas<br />

TeatrSi mosvlamde da swored es aris is `ganwmenda~, is `Semsubuqebac~<br />

17


da `siamovnebac~, romelsac aZlevs mayurebels tragediis cqera~ (1. 95_96;<br />

107-108).<br />

aristoteles `kaTarzisis~ aseTma niuansma bernaissa da mis<br />

momxreebs saSualeba misca emtkicebina, TiTqos ganwmenda mayureblisTvis<br />

mxolod sakuTari piradi vnebebis daviwyeba iyos (1. 92,93,94), rac ra Tqma<br />

unda, kaTarzisis WeSmarit gagebas ar unda Seesabamebodes. tragediis<br />

yurebisas mayurebeli sakuTar vnebebs cxadia iviwyebs, magram es<br />

pirdapiri gagebiT daviwyeba ki ar aris, aramed `daviwyeba~ imdenad,<br />

ramdenadac sakuTari vnebebi tragediis gmirisadmi Tanatanjvis gancdaSi<br />

iTqvifeba, rogorRac masTan erTiandeba, ramdenadac ama Tu im individis<br />

personalur tanjvas, rogori gansxvavebuli situaciac unda iyos misi<br />

maprovocirebeli, saboloo jamSi, rogorc aseTs, zogadi azriT, mainc<br />

saerTo Strixebi axasiaTebs. es konteqsti ki, aristotelesTan<br />

`kaTarzisis~ gagebas Taviseburad akavSirebs tipurobis gagebasTan:<br />

`mxatvruli saxe emsgavseba cnebas. Tu cneba zogadia, mxatvruli saxec<br />

zogadia. e.i. mxatvruli saxis SeqmniT, yoveli mxatvari mravalferovan<br />

saganTa im qaosSi, romelic misi grZnobebis winaSe ireva, aRmoaCens raRac<br />

erTobas, wess, formas... Tanamedrove esTetikis enaze mxatvrul saxes,<br />

romelic mravalsa gavs da mravals aerTianebs Tavis TavSi, hqvia<br />

mxatvruli tipi, xolo kerZo saganTa STabeWdilebebidan xelovanis mier<br />

mxatvruli tipis SegrZnebas ewodeba tipizacia~ (1.60;62). marTlac, rogorc<br />

aristoteles `kaTarzisis~ zemoT ganxiluli niuansebidan irkveva,<br />

tragedia swored `imiT aRwevs kaTarziss, rom xatavs tipebs da tipebis<br />

saSualebiT aviwyebinebs mayurebls mis empirias. piradi `me~-dan amosvla<br />

empiriuli `me~-s im viwro kedlebis garRvevaa, romelSic Cagvketa Cveni<br />

biologiuri arsebobis SenarCunebis praqtikulma interesma... ai ra<br />

yofila tragikuli kaTarzisi aristoteles moZRvrebiT. am kaTarziss ki<br />

tragedia ver gamoiwvevda, rom igi ar yofiliyo xelovnebis qmnileba,<br />

romelic baZavs realur sinamdviles da Txzavs am sinamdvilis zogad<br />

saxeebs an tipebs. aristoteles moZRvrebiT, baZvis procesSi xelovneba<br />

awarmoebs realuri sinamdvilis tipizacias, anu qmnis mxatvrul tipebs,<br />

xolo tipebis saSualebiT xelovneba aRviZebs tragediis mayurebelTa<br />

18


sibralulisa da SiSis emociebs da aRwevs maT kaTarziss anu ganwmendas~<br />

(1.110, 111).<br />

aristotele marTlac zust aqcentebs akeTebs. marTalia, igi<br />

kaTarzisis gagebas mxolod tragediaze dakvirvebiT gvTavazobs, magram<br />

ra Tqma unda misTvisac imTaviTve cxadia, rom mxolod Teatraluri<br />

xelovneba ar iwvevs kaTarziss, amasTan tipizacias sxva xelovnebebic<br />

awarmoeben. sxva sityvebiT, ukeTesi iqneboda, aristoteles kaTarzisi<br />

mxolod sibralulisa da SiSis grZnobebTan ar daekavSirebina, radgan<br />

kaTarziss mxolod sibralulisa da SiSis gancdebi ar unda iwvevdnen,<br />

radgan faqtia, rom xelovneba zogadi gagebiT, mnaxvelSi mxolod<br />

sibralulsa da SiSs ar ganapirobebs. xelovnebis qmnilebis naxvisas<br />

mnaxvelSi xan erTi grZnoba iRviZebs, xan meore da kaTarzissac<br />

TiToeuli maTgani ganapirobebs. aristotelem kaTarzisis gamomwvev<br />

mizezebad mxolod sibralulis da SiSis gancdebi Cans imitom daasaxela,<br />

rom man kaTarzisi mxolod xelovnebis erT dargTan, kerZod<br />

tragediasTan mimarTebaSi ganixila, Tumca tragedia-kaTarzisis<br />

urTierTmimarTebis es viwro Wrili, eqstrapolaciis mSvenieri bazisia da<br />

tragedia-kaTarzisis urTierTmimarTebis viwro Wrilis mTlianad<br />

xelovnebaze ganzogadebis muxti, vfiqrobT, aristotelesTanac naTlad<br />

igrZnoba. magaliTad, laokoonis qandakeba mnaxvels aranaklebad<br />

kaTarzisulad ganawyobs, vidre scenaze warmodgenili nebismieri<br />

tragedia. laokooni, romelsac uzarmazari gveli Semoxvevia, TiTqos<br />

ewinaaRmdegeba gvelis simZlavres, magram misi sxeulis raRacnairad<br />

daZabuli nakvTebi da saxis metad Sewuxebuli gamometyveleba gvamcnobs,<br />

rom male mas uZlurebis, ganwirulobis yvirili aRmoxdeba. swored es<br />

momenti `gauqvavebia~ moqandakes. lesingis Tanaxmad: `nayofieri aris<br />

mxolod is, rac xelovanis, Semoqmedis Zalas Tavisufali TamaSis Zalas<br />

aZlevs. mTlianobaSi ki maRali afeqtebis misaRebad arc erT moments ar<br />

aqvs iseTi naklebi unari, rogorc umaRlesi daZabulobis moments. imis<br />

iqiT, araferi ar aris da Tvals rom ukiduresoba uCveno, es niSnavs<br />

frTebi Seakveco fantazias da aiZulo dakmayofildes usustesi<br />

suraTebis xedviT, radgan grZnobiTi STabeWdilebis sazRvrebidan swored<br />

misi xiluli sxeulis gamo veRarsaiT gava. roca laokooni ase kvnesis,<br />

19


warmosaxvis Zala mis yvirilsac iolad warmoidgens. is rom yvirodes,<br />

maSin mnaxveli veRarc maRla aiwevs, veRarc dabal safexurze Camova,<br />

rameTu orsave SemTxvevaSi laokooni warmoudgeba sacodav, maSasadame<br />

uintereso mdgomareobaSi. mokled, raki xelovanma is erTaderTi wami<br />

unda ukvdavyos, man araferi unda asaxos iseTi, rac Cvens warmosaxvaSi<br />

mxolod warmavalia (tranzitorulia)~ (27.58-59). maSasadame, ferwera da<br />

qandakeba mnaxvels yovelTvis utovebs adgils Semdgomi warmosaxvisTvis<br />

da am warmosaxvis tipurad ganzogadebisTvis, magram mTavari aq isaa rom,<br />

xelovnebis qmnilebis mTlianobaSi gagebis, avtoris sulSi `Casaxlebis~<br />

unari rom ara, warmosaxva-interpretaciac SeuZlebeli iqneboda. amdenad,<br />

gagebis Wrili xelovnebis yvela dargs erTnairad mieyeneba imisda<br />

miuxedavad, rom `is, rac ferweraSi da qandakebaSi dafarvas iTxovs,<br />

tragikuli scenis erTaderTi mizania da amitomac sruliad sapirispiro<br />

moqmedebas moiTxovs. misma gmirebma grZnoba unda gamoiwvion, tkivilebi<br />

unda gamoxaton, gaSiSvlebuli buneba unda gviCvenon TavianT arsebaSi<br />

dafaruli~ (27.66). daufaravobis TvalsazrisiT aseTive maxasiaTeblebs<br />

atarebs poeziac, prozac, anu Tuki ferwera da qandakeba warmosaxvis<br />

aqtiurobas moiTxovs, raTa `gaqvavebuli wamis~ Semdgomi droulsivrculi<br />

gagrZelebis SesaZlo variaciebi Tavad mnaxvel-Semfasebelma<br />

warmoidginos warmosaxva-interpretaciis wyalobiT, Teatri, poezia, proza<br />

amis saSualebas TiTqosda ar gvitovebs, radgan es ukanasknelebi iseTi<br />

tipis xelovnebebi arian, romlebsac sakuTari saSualebebis wyalobiT<br />

ZaluZT bolomde amowuron is, rasac qandakeba da ferwera mudam Riad<br />

toveben, magram gana es poeziaSi, prozaSi da maT msgavs xelovnebebSi<br />

mnaxvelis warmosaxva-interpretaciis unars gamoricxavs ra Tqma unda<br />

ara, radgan miTiTebuli gansxvaveba xelovnebis calkeul dargebs Soris,<br />

safuZvels maTive bunebidan iRebs: is, risi gamosaxva skulpturaSi an<br />

ferweraSi naklad SeiZleba CaiTvalos, poeziaSi, prozaSi da Teatralur<br />

xelovnebaSi SeiZleba aucilebelic ki iyos da piriqiT. `laokoonze~<br />

msjelobisas lesingi pirdapir miuTiTebs: `martooden piris farTod<br />

gaRebac – Tundac Tavi gavaneboT imas, rom aseTi mdgomareoba saxis<br />

danarCen nawilebsac ausaxurebs da auSnovebs – mxatvrobaSi laqaa,<br />

qandakebaSi ki CaRrmaveba, romelic yvelaze amazrzen STabeWdilebas<br />

20


axdens~ (27.57), maSin roca poeziaSi, prozasa Tu Teatralur xelovnebaSi<br />

piris farTod gaRebis bolomde aRwera da gansaxiereba arc laqaa da arc<br />

CaRrmaveba, magram amave dros isic faqtia, rom rac unda bolomde<br />

aRweros poeziam da prozam esa Tu is mimika da rac unda bolomde<br />

ganasaxieros igive mimika Teatralurma xelovnebam, warmosaxvainterpretacia<br />

mnaxvel-Semfaseblis mxridan aqac iseTive ZaliT moqmedebs,<br />

rogorc xelovnebis sxva dargebSi Seqmnili qmnilebebis mimarT. sxva<br />

sityvebiT, Tuki ferwera da qandakeba interpretaciisTvis adgils<br />

`amouvsebulobiT~ tovebs, poeziaSi, prozaSi, Teatralur xelovnebaSi<br />

interpretaciis SesaZlebloba swored `amovsebulobaSi~ imaleba. imas,<br />

rasac ferwera an qandakeba `gaqvavebuli wamis~ miRma SeiZleba<br />

gulisxmobdes, poeziam, prozam, Teatralurma xelovnebam, iqneb, sityvasityviT<br />

gamoTqvas da interpretaciis maprovocirebladac, SeiZleba<br />

nagulisxmevic da gamoTqmulic erTidaigive ZaliT mogvevlinos, miT<br />

umetes, rom rac unda bolomde gamoTqvas poeziaSi, prozaSi, Teatralur<br />

xelovnebaSi Seqmnilma nawarmoebma saTqmeli, e.w. `amouvsebeli adgili~<br />

mainc darCeba, rac interpretaciisTvis damatebiTi stimulia. amasTan,<br />

cxadia isic, rom interpretaciis moTxovnileba mxolod xelovnebis ama<br />

Tu im dargis sakuTrivi maxasiaTeblidan ar gamomdinareobs, igi mxolod<br />

inspiraciul funqcias kisrulobs, xolo inspiracia maSinaa SesaZlebeli,<br />

Tuki raime moTxovnileba ukve inspiraciamde arsebobs. e.i. xelovnebis<br />

nebismieri dargis esa Tu is nawarmoebi, interperaciis realizebis<br />

saSualebas imTaviTve iZleva da swored am `mocemaSi~ imaleba<br />

`STagrZnobis~, `divinaciisa~ Tu avtoris sulSi `Casaxlebis~, anu<br />

avtori-xelovneba-mnaxvelis imTaviTve winaswarmoxazuli erTianobis<br />

saidumloeba, rogorc gagebis SesaZlebloba. iqneb swored esaa<br />

hermenevtikuli situacia, romelic aristoteles kaTarzisSi rogorRac<br />

Taviseburad igulisxmeba. gadameris Tanaxmad: `Tuki SevajamebT da<br />

SevadarebT aristoteles moZRvrebas eTikaze da Cvens SekiTxvebs<br />

zneobrivi mSvenierebis gaazrebaze, davinaxavT, rom maTi analizi<br />

aristotelesTan Taviseburi modelia problemisa, romelic Cven<br />

hermenevtikuli amocanis saxiT gvesaxeba... interpretatori arafers sxvas<br />

ar eswrafvis garda imisa, rom gaigos sayovelTao (teqsti), anu gaigos is,<br />

21


asac ambobs mocemuloba, is, rac azris da teqstis mniSvnelobas<br />

warmoadgens. magram es rom gavigoT, man ar unda ganaxorcielos<br />

abstragireba sakuTari Tavisagan da im konkretuli hermenevtikuli<br />

situaciidan, romelSic is imyofeba. piriqiT, man teqsti swored am<br />

situacias unda daukavSiros, Tuki surs saerTod gaigos igi~ (71.382_383).<br />

amdenad, aristoteles kaTarzisi upirvelesad esTetikurhermenevtikuli<br />

mniSvnelobiT esmoda da ara korneliseuli eTikuri da<br />

bernaisiseuli biologiuri TvalsazrisiT. amasTan, aristoteles<br />

hermenevtikuli xedva, anu hermenevtikuli situacia imTaviTve<br />

gulisxmobda e.w. hermenevtikul wresac, anu nawilisa da mTelis<br />

safuZvliseul urTierTCawnulobas, rogorc maT Tavdapirvel erTianobas.<br />

`tragedias aqvs dasawyisi, Sua nawili da bolo. amitom savaldebuloa,<br />

rom kargad Sedgenili fabula iwyebodes ara iqidan, saidanac<br />

mogveprianeba, aramed igi unda eTanxmebodes miTiTebuli nawilebis<br />

specifikas. tragedias unda hqondes araSemTxveviTi sididec. simSveniere<br />

xom sidideSi da simwyobreSia. e.i. Zalian mcire sagani ver iqneboda<br />

mSvenieri imitom, rom Zalian mcire sagnis SeniSvna SeuZlebeli iqneboda,...<br />

Tumca, Zalian didi saganic ver iqneboda mSvenieri, vinaidan misi Wvreta<br />

erTbaSad ver ganxorcieldeboda da mWvretelebs Wvretis gareSe<br />

daurCebodaT aseTi sagnis erTianoba da mTlianoba. ufro martivad rom<br />

iTqvas, tragediis faruli sididis sazRvaria is sidide, romlis<br />

farglebSic Tu SemTxvevebi erTmaneTs gunebisamebr an<br />

aucileblobisamebr misdeven, SesaZlebelia, ubedurebidan bednierebaSi an<br />

bednierebidan ubedurebaSi gadasvla. e.i. tragediis sidide unda<br />

gansazRvros ara mis gareSe mdebare sagnebma, aramed misma sakuTarma<br />

bunebam. tragediis sididis sazomi TviT tragediaSia mocemuli. ambavi<br />

unda iyos erToblivi. fabula, ramdenadac igi moqmedebis mibaZvaa, aris<br />

erTisa da imave mTelis asaxva. xolo nawilebi ise arian urTierTSoris<br />

Sewyobili, rom Tu erTi nawili an gadasmuli, an amoRebuli iqna, maSin<br />

mTelic gamoicvleba da waborZikdeba. xolo is, ris mimatebas an<br />

gamoklebas araviTari sinaTle ar Seaqvs nawarmoebSi, mTelis araviTar<br />

nawils ar Seadgens... patara-patara ambavidan warmoiSvnen didi<br />

Txzulebebi da sasacilo sityvidan warmoiSva dialogi. Semdeg,<br />

22


gadidebuli iqna epizodebis (xoro simRerebs Soris moTavsebuli nawilad<br />

darCa, e.i. dialogad) raodenoba da tragediis sxva nawilebs miecaT<br />

mwyobri saxe~ (1.8,9,10,11,12) – aseT monologebs mravlad naxavT<br />

aristoteles `poetikaSi.~<br />

miTiTebul monologebSi nawilisa da mTelis urTierTmimarTeba,<br />

marTalia, sakuTriv xelovnebis TvisebaTa kuTxiTaa ganxiluli, magram am<br />

Temisadmi aristoteles saerTo midgoma am konkretul konteqstSic<br />

igrZnoba. is garemoeba, rom erTma mniSvnelovanma nawilma SeiZleba<br />

saerTod moarRvios mTliani sistema, cxadia nawilis did mniSvnelobaze<br />

miuTiTebs, magram aq iribad igrZnoba isic, rom mTeli nawilTa<br />

xelovnuri naerTi ki ar aris, aramed imTaviTve organuli erTianobaa da<br />

amitomac irRveva mTeli misi mniSvnelovani nawilis amoRebiT. nawili rom<br />

mTelidan ar gamomdinareobdes, maSin am nawilis amoReba, cxadia mTels<br />

verafers daaklebda da Tuki nawilis amoRebiT mTels arc araferi<br />

emateba da arc araferi akldeba, igi mTelis organuli nawilic ar<br />

yofila. amitomacaa, rom `tragediis sxva nawilebs miecaT mwyobri saxe~,<br />

roca `gadidebul iqna epozodebis raodenoba~. ase ki imitom moxda, rom<br />

nawarmoebSi mTeli imTaviTve winaswarmoxazuli saxiT igulismxeba da<br />

nawilebic swored mTelidan gaigeba. iqneb isec iyos, rom xelovnebis<br />

mnaxvel-Semfasebeli nawilebidan gavides mTelze, magram roca mTels<br />

swvdeba, imasac xvdeba, rom nawilebi swored mTelis organuli nawilebia,<br />

rom isini mTelis winaswarmoxazulobis Sedegia.<br />

sainteresoa, rom mTelisa da nawilebis aseTi urTierTmimarTeba<br />

mTels antikur ritorikas axasiaTebs: `gavixsenoT hermenevtikuli wesi,<br />

romlis Tanaxmadac mTelis gageba nawilebiTaa sasurveli, xolo<br />

nawilebisa, mTeliT. es wesi swored antikurma ritoirkam SeimuSava da<br />

axali drois hermenevtikam oratoruli xelovnebis es wesi gagebis<br />

xelovnebaSi gadaitana. iqac da aqac wriul SeTanawyobasTan gvaqvs saqme.<br />

azris mier mTelis winaswar ganWvreta imis wyalobiT xdeba axsnadi, rom<br />

nawilebi rogorc mTeliT gansazRvrulebi, Tavis mxriv mTels<br />

gansazRvraven~ (66.345), anu nawilebi mTels gansazRvraven imdenad,<br />

ramdenadac isini mTelisken miswrafebiT, mTelis Tavdapirvelobaze azris<br />

winaswarWvretis siswores adastureben.<br />

23


nawilisa da mTelis urTierTmimarTebis antikuri da Tanamedrove<br />

gageba rogorc xedavT, TiTqmis identuria da vinaidan aristotele<br />

savsebiT eTanxmeba nawilisa da mTelis zogadantikur xedvas, amiT igi<br />

solidarobaSi modis TanamedroveobasTanac. am sakiTxis antikuri, maT<br />

Soris aristoteleseuli gaazreba marTlac Zalze axlos dgas nawilisa<br />

da mTelis urTierTmimarTebis astiseul gagebasTan. aki aristoteles<br />

kaTarzisic, rogorc ganwmendis SesaZlebloba, xelovnebis nawarmoebis<br />

imTaviTve mTlianobad mocemulobasTanaa wilnayari, magram aseTi<br />

Tavdapirvelis mTlianoba, xelovnebis nawarmoebis nawilebad gagebagancda-ganwmendas<br />

ar ewinaaRmdegeba imdenad, ramdenadac es nawil-nawil<br />

gancda-gageba-ganwmenda xelovnebis nawarmoebis imTaviTve mTlianobad<br />

mocemul ganwmendasTanaa wilnayari anu isev Tavdapirvel mTlianobaSi<br />

ukuSeqcevaa. asti aseT ukuSeqcevas gonis TviTwvdomis procesebTan<br />

aigivebda, ramdenadac masTan mTeli, goniseuli mTelia da nawilebi am<br />

goniseul-mTeliseuli aseve goniseuli nawilebi arian. astTan goni<br />

yvelaferSia nawilebad gamovlenili, magram gana aristotelesTanac<br />

uTqmelad aseTive goniseuli logika ar igulisxmeba msgavsi qveteqsti<br />

iqneb misi filosofiis zogad konturebTan garkveuli Seusabamobis<br />

elfers tovebdes, magram faqtia, aristotelesTan materia sulac ar aris<br />

srulyofili substancia, radgan igi garedan moiTxovs amoZravebas. aki<br />

aristotelesTvis pirveli mamoZravebeli substancia RmerTis saxiT,<br />

`arsebiTia, radgan igi erTeulebis arsebaa, arsebiTi erTeulebis arseba,<br />

romelic inarCunebs Tavis erTeulobas (Tavis TavSi da TavisTvis<br />

arsebobs) – RmreTia. RmerTi erTeuli substanciaa, igi yvelaferSia<br />

rogorc asrebiTi, yovelive masze gamoiTqmis, TviT ki arasodes ar<br />

gamoiTqmeba raimeze, rogorc predikati, RmerTi absoluturi subieqtia,<br />

romelsac yoveli arsebuli predikatad (atributad) miewereba. aseTi<br />

substancia erTeuladi zogadia~ (65.79). Sesabamisad, aristoteles<br />

`kaTarzisi~ nawilisa da mTelis swored miTiTebuli urTierTmimarTebis,<br />

anu hermenevtikuli wris WrilSi unda ganvixiloT, Tavis mxriv,<br />

hermenevtikuli wre winaswarmoxazulis saxiT, imTaviTve gulisxmobs<br />

mTelisa da nawilebis, aseve xelovnebis nawarmoebis avtorisa da am<br />

24


nawarmoebis mnaxvelis SefasebaTa erTgvar urTierTgamsWvalulobas,<br />

rogorc hermenevtikul situacias.<br />

Zalian zogadi gadmosaxedidan, aristotelesa da platonis<br />

Sexedulebebi xelovnebis raobisa da misi gagebis Taobaze, mTeli rigi<br />

konkretuli da mniSvnelovani gansxvavebebis miuxedavad, SeiZleba iTqvas,<br />

erTmaneTs mainc Seesabamebian. magaliTad, aristotelesTvisac da<br />

platonisTvisac xelovneba zogadad baZvaa, ufro konkretulad,<br />

aristotelesTvis xelovneba baZvaa, platonisTvis ki – baZvis baZva. es<br />

konkretuli gansxvaveba ki, Tavad aristotelesa da platonis<br />

filosofiuri konceficiebidan gamoidinareobs – platonisTvis xelovneba<br />

baZvis baZva imdenadaa, ramdenadac sagani baZavs ideas, xolo xelovani<br />

(xelovneba) grZnobad sagans, aristotelesTvis ki, xelovneba imTaviTve<br />

zogadi sagnis baZvaa, ramdenadac am filosofosTan ideaTa samyaro ar<br />

arsebobs. platonisa da aristoteles msoflmxedvelobebisTvis am<br />

konkretul gansxvavebas SeiZleba didi mniSvneloba hqondes Tundac<br />

idealizmisa da materializmis urTierTgamijvnis WrilSi metafizikuri<br />

probelmatikis gasaazreblad, magram xelovnebis gagebis kuTxiT,<br />

miTiTebul gansxvavebas, vfiqrobT, gadamwyveti mniSvneloba ar eniWeba:<br />

platonTan xelovnebas tipuris, anu cnebis wvdoma-gamoxatva, swored<br />

baZvis unariT ZaluZs, aseve aristotelesTanac, magram aristotelesTan<br />

tipuris, cnebis wvdoma baZvis Sedegia, maSin roca platonTan tipuri, anu<br />

cneba, rogorc idea (ideebi), baZvamde arsebobs. is garemoeba, rom<br />

xelovnebaze baZvis baZvis funcqiis miweriT platoni TiTqosda abnelebs<br />

sagnebis cnebas, zogad suraTs mainc ver cvlis, radgan tipuri amgvari<br />

sibnelis pirobebSic, sakmaod naTlad Cans. sxvagvarad, Tuki aristotele<br />

erTeulebSi mdebare tipurs gonebis gansjiseuli muSaobis Sedegad<br />

cnebis saxiT `qvemodan~, gamaSualebeli rgolebis gareSe, pirdapir wvdeba<br />

da amiT TiTqosda sagnebSi arsebuli zogadi da tipuris cneba<br />

gaWvirvale naTelSi gveZleva, platoni swored `zemodan~ anu<br />

gamaSualebeli rgolebis, rogorc baZvis baZvis meSveobiT imdenad<br />

abnelebs sagnis cnebas xelovnebaSi, ramdenadac mas aristotele<br />

pirdapiri gziT `qvemodan~ anaTebs. baZvis, rogorc xelovanis unaris<br />

gagebasTan dakavSirebiT, platonisa da aristoteles aseT<br />

25


urTierTSebrunebul midgomas, cxadia, am filosofosebis Semecnebis<br />

TeoriaTa gansxvaveba ganapirobebs. platonTan Semecnebis Teoria igivea,<br />

rac cdamde mocemuli codnis, anu ideebis samyarosTan imTaviTve<br />

naziarebobis gaxseneba, maSin, roca aristotelesTvis cda pirveladia da<br />

codnac cdis Sedegia. aseTi gansxvavebis miuxedavad, platonic da<br />

aristotelec baZvis Tandayolilobas aRiareben. platoni am daskvnamde<br />

iqidan midis, rom Tuki ideaTa samyaroSi yvelafris idea arsebobs, maSin<br />

baZvis ideac unda arsebobdes da ramdenadac adamiani ideebis samyarosTan<br />

cdamdea naziarebi, Sesabamisad, baZvis ideac adamianSi cdamde, imTaviTvea<br />

mocemuli. aristotelesTan ki baZva, imdenadaa Tandayolili, ramdenadac<br />

igi TviTon unda iyos cdis bunebisa da ara cdis Semdeg mocemuli - `jer<br />

erTi, mibaZva Tandayolili aqvs adamians bavSvobidanve da adamiani imiT<br />

gansxvavdeba sxva cxovelTagan, rom igi yvelaze ufro wambaZavia da Tavis<br />

pirvel swavlas mibaZvis saSualebiT iZens. garda amisa, mibaZvis Sedegi<br />

yvela adamians axarebs. amis sabuTia Cveni yoveldRiuri gamocdileba:<br />

rasac sinamdvileSi usiamovnod SevxedavdiT, imis Zalian zustad<br />

gakeTebul suraTs siamovnebiT vucqeriT. amitom adamians uxaria, rodesac<br />

igi xedavs suraTebs, vinaidan ucqeris ra suraTebs, adamians uxdeba<br />

swavlis SeZena da daskvnis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu ra aris TiToeuli<br />

suraTi. magaliTad, ai, es aris is~ (1.56,57).<br />

maSasadame, platonTanac da aristotelesTanac,<br />

baZva nebismieri<br />

adamianisTvis Tandayolili unaria, magram es unari gansakuTrebuli<br />

simZafriT xelovans axasiaTebs, Sesabamisad, xelovnebac, moRvaweobis sxva<br />

sferoebisgan gansxvavebiT, gansakuTrebiT gamoirCeva. swored baZvis<br />

unaris am gansakuTrebulobaSi mdgomareobs xelovnebis gziT nawvdomi<br />

tipurobisa da filosofiis (mecnierebis) gziT miRebuli cnebis<br />

gansxvavebisa da msgavsebis paralelurob ac: `sxvanairad rom iTqvas,<br />

filosofosi aanalizebs kerZo warmodgenebs da is cnebac, romelsac<br />

aRwevs filosofosi, aris analizis Sedegi, gansjis nayofi. poeti<br />

(xelovani) aRmoaCens tips, ara dialeqtikis, ara analizis, ara<br />

azrovnebis an msjelobis, aramed intuiciis an Wvretis saSualebiT.<br />

aristoteles TqmiT, poeti Zalian cxadad xedavs imas, rasac sxvebi ver<br />

xedaven, igi amCnevs grZnobebisaTvis mocemul saganSi tips da amis gamo<br />

26


SeuZlia sxvebsac SemCnevinos igi. tipi ganiWvriteba, cneba ki ara. tips<br />

xelovani uSualod xedavs, cnebas filosofosi ki ar xedavs, aramed<br />

gmoiyvans danaxulisagan msjelobis saSualebiT. tipi aris intuiciis<br />

obieqti, cneba ki gansjis obieqtia. tipi mTliani warmodgenaa, cneba ki<br />

niSanTa kompleqsia... amgvarad, codnisadmi miswrafebam filosofiaSi erTi<br />

forma miiRo (Seiqmna cnebebi), xolo poeziaSi sxva (Seiqmna mxatvruli<br />

saxeebi an tipebi). ese igi poeziaca da filosofiac erTi Ziridan<br />

warmoiSvnen da orive es forma Tansworad saWiro aris kacisaTvis~<br />

(1.66,68,69).<br />

rogorc xedavT, tipi arsitotelesTvis iseTive zogadia, rogoc<br />

cneba anu tipica da cnebac zogadi bunebisaa, magram sakiTxavia,<br />

erTeulebi gansazRvraven zogads Tu zogadia erTeulebamde mocemuli da<br />

erTeulebis ganmsazRvravi. aristoteles mixedviT, zogadi obieqturad<br />

erTeulebSi arsebobs da cnebaSi gamoiTqmeba, magram swored zogadia<br />

erTeulis ganmsazRvravi, anu sinTezi Tavdapirvelia, romelic analizis<br />

saxiT erTeulebSi mogvecema da misi erTeulebSi zogadis cnebebiT<br />

gamoTqma, amavdroulad, igivea, rac erTeulTa Tavdapirveli safuZvlis,<br />

rogorc sinTezis kvalvwvdoma Sedegis saxiTac. cxadia, aristoteles<br />

sgavsi Tvalsazrisi, unda Tu ara es TviTon aristoteles, umeteswilad<br />

Seesabameba platonis Tvalsazriss analogiur sakiTxze. platonTanac xom<br />

zogadi, rogorc Tavdapirveli safuZvliseuli sinTezi, ganapirobebs<br />

erTeulTa arsebobas da am erTeulebis, anu analizis meSveobiT zogadis,<br />

rogorc safuZvliseuli sinTezis kvlavwvdomas, magram platonTan<br />

tipuroba da cneba imTaviTve cdamdea mocemuli zogadTan, Tavdapirvel<br />

analizTan, ideebTan erTad, maSin roca, aritotelesTan cnebas meoradi<br />

anu gonebis gansjiseuli muSaobis Sedegad vaaSkaravebT, rogorc<br />

erTeulebis safuZvels. amasTan, aristoteles zogads, rogorc<br />

erTeulebis safuZvels, transcendenturi sayrdeni aklia, Tumca RmerTis,<br />

rogorc materiisgan raRacnairad mowyvetili, garemdebare substanciis<br />

daSvebiTa da imis aRiarebiT, rom substancia msjelobaSi yovelTvis<br />

subieqtia da arasodes msjelobis predikati an atributi, aristoteles<br />

wesiTa da rigiT zogadis erTeulebs gareT arsebobac unda daeSva da<br />

cnebis cdamde, gonebaSi imTaviTve mocemulobis SesaZleblobac, miT<br />

27


umetes, Tuki gonebas erTeulebSi zogadis aRmoCenis unari, imTaviTve aqvs<br />

momadlebuli, rom ara es unari, igi erTeulebSi zogads cxadia, verc<br />

SeamCnevda. igive iTqmis mxatvruli Semoqmedebis proceszec: baZvis<br />

Tandayoliloba imas niSnavs, rom igi Cveni neba-survilis miuxedavadaa<br />

Tandayolili, Cvens cnobier aqtebamdea mocemuli CvenSi, e.i. iseve<br />

aracnobierad moqmedebs CvenSi, rogorc platoniseuli zeSTagoneba<br />

mxatvruli Semoqmedebis procesisas. marTalia, aristotele mxatvruli<br />

Semoqmedebis process ise dawvrilebiT arsad ganixilavs, rogorc<br />

platoni, magram sadac baZvis Tandayolilobis aRiarebasTan gvaqvs saqme,<br />

gana SeiZleba iq mxatvruli Semoqmedebis procesis zeSTagonebiTi<br />

xasiaTis Tandayoliloba ar igulisxmebodes cxadia, swored asea,<br />

amdenad, savsebiT SesaZlebelia baZvis aristoteleseul gagebasa da<br />

mxatvruli Semoqmedebis procesis platoniseul xedvas Soris uaRresad<br />

mWidro paraleli gavavloT. Sesabamisad, mxatvruli Semoqmdebis<br />

procesisa da zeSTagonebis gagebis sakiTxTan dakavSirebiT aristotelesa<br />

da platons Soris zustad iseTive gansxvavebaa, rogorc platonsa da<br />

kants Soris. magaliTad, kantTan zeSTagoneba Semoqmedis imanenturi,<br />

bunebrivi, amdenad aracnobieri mocemulobisaa, asevea platonTanac,<br />

oRond platonTan es imanenturi zeSTagoneba amavdroulad<br />

transcendenturicaa. ufro zustad, platonTan xelovanSi zeSTagonebis<br />

am imanenturobas transcendenturi safuZveli ganapirobebs. cxadia,<br />

aristoteles pozicia am sakiTxebTan dakavSirebiT, kantis pozicias ufro<br />

Seesabameba, imdenad, ramdenadac cnebis, tipurobis, baZvis, mxatvruli<br />

Semoqmedebis procesis gageba, aristotelesTan transcendentur<br />

safuZvels moisaklisebs, Tumca, rogorc ukve avRniSneT, aristoteles<br />

Sexeduleba, RmerTis, rogorc materiisgan raRacnairad garemdebare<br />

substanciis daSvebis Sesaxeb, aseve raRacnairad mainc gvaZlevs imis<br />

varaudis safuZvels, rom yovelgvari imanenturi aristotelesTan<br />

transcendenturs iribad, dafaruli saxiT mainc unda ukavSirdebodes,<br />

imis miuxedavad, unda Tu ara aseTi kavSiris aRiareba TviTon<br />

aristoteles.<br />

Amdenad, faqtia, aristotele didi mcdelobis miuxedavad, mainc<br />

verafriT acda platonizmis elementebs, magram es msjelobis sxva Temaa,<br />

28


CvenTvis ufro sainterseo aq isaa, rom tipis, rogorc zogadisa da<br />

erTeulis, Sesabamisad, nawilebTan mimarTebaSi mTelis Tavdapirvelobis,<br />

aseve zeSTagonebis Tandayolilobis aRiareba, anu am sakiTxebTan<br />

dakavSirebiT platonisa da aristoteles Tvalsazrisebis identuroba,<br />

saboloo jamSi mainc aSkaraa, imis miuxedavad, rom isini msgavs<br />

daskvnebamde gansxvavebuli gzebiT, meTodebiTa da saSualebebiT mividnen.<br />

gansxvavebuli poziciebidan raime identur daskvnamde misvla ki arc<br />

manamde gaxldaT ucxo. magaliTad, platonis dialog `ionis~ `yvelaze<br />

mkafiod gamokveTili koncefcia RvaTebrivi (muzebismieri) zeSTagonebis<br />

koncefciaa, romelsac platoni uSualod didi berZeni poetebisgan<br />

(homerosi, hesiode, pindare da sxva) sesxulobs. Tumca, isic unda iTqvas,<br />

rom es koncefcia, rogorc Cans platonze ufro adre filosofiurad<br />

daafuZna misma ufrosma Tanamedrovem demokritem (460-370 Zv. w. aR.). ragind<br />

ucnauric unda Candes, “idealisti da materialisti, am mxriv<br />

absoluturad erTsulovanni arian~ (32.17). aseTive analogi, rogorc<br />

xedavT, platonisa da aristoteles xelovnebis TeoriaTa Sedarebis<br />

drosac SesaZlebelia. platonTan da aristotelesTan, msgavsi saerTo<br />

Wrilis CarCoSi unda ganvixiloT kaTarzisic miznis TvalsazrisiT, imis<br />

miuxedavad, rom aristotele da platoni kaTarzisis mizansac<br />

sxvadasxvgvarad igeben. vidre platonTan da aristotelesTan kaTarzisis<br />

miznis sxvadasxvagvarad gagebas ganvixilavdeT, mizanSewonilia jer imaze<br />

gavamaxviloT yuradReba, rom orive maTganTan kaTarzisis mizani<br />

gagebulia ara rogorc meoradi, cnobieri, mizanmimarTuli aqti, aramed<br />

rogorc raRacnairi umizno mizanSewoniloba, mizani kaTarzisis<br />

imanenturi maxasiaTebelia, anu Cven specialurad ki ar vsaxavT raime<br />

mizans kaTarzisis procesisas, aramed kaTarzisis mizani, rogorc<br />

moTxovnileba, kaTarzisis procesisas, rogoRRac TavisiT,<br />

Zaldautaneblad warmoiSveba da Cvenc am Zaldautanebeli, TavisTavadi<br />

miznis dinebasac aseve Zaldautaneblad, TavisTavad mivyvebiT. aqedan<br />

gamomdinare, platonsa da aristoteles Soris kaTarzisis miznis gagebis<br />

gansxvavebac, vfiqrobT ufro pirobiTia, vidre arsebiTi. sxva sityvebiT,<br />

xelovnebis erTi da igive qmnilebis naxvam, zogSi SeiZleba apaTiuri<br />

ganwyoba dabados, zogSic piriqiT _ eqspresiuli ganwyoba gaaRvivos. am<br />

29


konteqstSi mizanSewonilia imTaviTve miuTiToT, rom aristotelesTan<br />

`Teatris movaleobas ar Seadgens grZnobebis mokvla da sruli<br />

ugrZnoblobis anu apaTiis miRweva, rogorc amas platonis eTikuri<br />

kaTarzisi gulsixmobda, xolo amas Semdeg stoikosebi qadagebdnen.<br />

aristoteles moZRvrebiT, grZnoba aris kacis bunebrivi nawili da<br />

rogorc aseTis, misi mokvla ki araa saWiro, aramed movla. Teatric<br />

uvlis grZnobebs, aZlevs maT Tavisufali gaqanebis saSualebas~ (1.92).<br />

erTi mxriv platonisa da stoikosebis, meore mxriv aristoteles<br />

miTiTebul gansxvavebul SexedulebaSi kaTarzisis miznis Taobaze,<br />

rogorc xedavT refleqsiis siZnele aSkarad igrZnoba. sxvagvarad,<br />

miTiTebuli filosofosebi cdiloben kaTarzisis procesisas warmoqmnil<br />

grZnobebsa da gancdebs raime mimarTuleba xelovnurad miscen, magram<br />

amaze meti WeSmariteba xom swored is aris, rom raimesgan TavdaRweva<br />

maSinaa TavdaRweva, Tu TavdasaRwevi winaswaraa nagulisxmevi da aqedan<br />

gamomdinare gana yoveli momdevno TavdaRweva TavdasaRwevs amdenjerve<br />

winaswar ar gulisxmobs Sesabamisad, albaT cxadze cxadia, rom, rom ara<br />

grZnobaTa bunebrivoba, apaTiis SesaZleblobaze laparaki SeuZlebeli<br />

iqneboda, amasTan, apaTiis yoveli procesi ra Tqma unda winaswar<br />

moiTxovs grZnobebs, romelTaganac apaTia unda ganxorcieldes. SeiZleba<br />

sakvirveli iyos, magram am konteqstSi aristotele Zalian waagavs<br />

hardegers, radgan haidegerisTvisac sindisis xma, wuxuli, zrunva, SiSi,<br />

sibraluli da sxva adamianuri grZnobebi iseTi egzistencialebi arian,<br />

romelTa prizmaSi unda yofiliyo ganxiluli sxva yvelaferi danarCenic.<br />

Tavis mxriv, platonisa da stoikosebis Tvalsazrisi, kaTarzisis miznis<br />

Taobaze, Zalze waagavs Sopenhaueris Sexedulebas, romelic xelovnebis<br />

saboloo mizans tanjvisagan TavdaRwevaSi xedavda. iqneb swored amitom<br />

dahkravda kaTarzisis gagebas platonTanac da stoikosebTanac<br />

umeteswilad eTikuri elferi, vidre esTetikuri, Tumca, rogorc<br />

miuTiTeT, yovelgvari uaryofa Tu apaTia winaswar gulisxmobs im<br />

uarsayofi grZnobebis aqtiur rols, romelTa apaTiac, garkveul<br />

moazrovneTa azriT, TiTqosda saWiroa. amdenad, vinc da ramdenjerac<br />

rogori apaTiuri miznisken unda warmarTos grZnobaTa Tavdapirveli<br />

aqtivoba, es apaTia grZnobaTa prizmas misdauneburad mainc verasdros<br />

30


acdeba. rac Seexeba kaTarzisis eTikur da esTetikur mxareebs<br />

aristotelesTan: marTalia, aristotelesTan kaTarzisi upirveles<br />

yovlisa esTetikur Sinaarss Seicavs, magram bolomde arc misi eTikuri<br />

Sinaarsi unda gamovricxoT, radgan rac ar unda iyos, SiSi, sibraluri<br />

da sxva msgavsi terminebi, rogorc aseTebi, mainc eTikuri kategoriebia.<br />

ubralod, es ukanasknelebi aristotelesTan xelovnebasTan mimarTebaSi<br />

upirvelesad esTetikur Sinaarss iZenen. saerTod, antikur cnobierebaSi<br />

eTikursa da esTetikurs Soris mkacri zRvaris gavleba zogadad TiTqmis<br />

SeuZlebelia, radgan Zveli berZnebis SegnebaSi eTikuri da esTetikuri<br />

urTierTCawnulobad anu siRrmiseul-safuZvliseul erTianobad<br />

gaiazrdeboda. amitom romelime Zvel berZen filosofosTan eTikuris da<br />

esTetikuris mkacrad gamijvnis sakiTxis dayeneba, iqneb araadeqvaturic<br />

iyos, magram Tu maincdamainc ase unda davsvaT sakiTxi, maSin esTetikuris<br />

an eTikuris mxolod prioritetze unda vilaparakoT da es prioriteti<br />

ar unda gavaabsoluturoT. platonic ki, romelic Tavisi idealuri<br />

saxelmwifodan poetebis gaZevebas swored eTikuri principebidan<br />

gamomdinare moiTxovda da amdenad kaTarzisi upirvelesad eTikuri niSniT<br />

esmoda, bolomde mainc ar uaryofda kaTarzisis esTetikur Sinaarssac.<br />

saerTod, platons raRacnairi winaarmdegobrivi azrovneba yovelTvis<br />

axasiaTebs. ufro zustad, xSiria, roca igi msjelobs raRac garkveuli<br />

miznis miRwevis mixedviT, magram mis msjelobas Semdgom da Semdgom<br />

sapirispiro Sedegebi mohyveba xolme. metic, am sapirispiro Sedegebisadmi<br />

simpaTia farulad TviTon platonis msjelobebSic ki igrZnoba.<br />

magaliTad, platonis dialog `ionSi~ saxelmoxveWil rafsodTan<br />

sokrates saubrisas iseTi STabeWdileba iqmneba, rom sokrates (platons)<br />

xelovnebis (da ara mxolod homerosis poeziis) damcireba xelovnebis<br />

zeSTagonebiTi (RvTaebrivi insipiraciis) warmomavlobis xasiaTis<br />

damtkicebis safuZvelze surs, magram gana xelovnebis mTeli xibli da<br />

sixalase swored zeSTagonebaSi ar mdgomareobs sxva sityvebiT, platons<br />

surs xelovnebis zeSTagonebiTi xasiaTi xelovnebis dasamcireblad<br />

gamoiyenos, magram amavdroulad swored xelovnebis aseTi xasiaTisadmi,<br />

anu zeSTagonebisadmi simpaTia platonTan Tumca farulad, magram mainc<br />

igrZnoba. aseTive viTarebaa xelovnebisa da kaTarzisisadmi platonis<br />

31


damokidebulebaSi zogadad. platonis azriT, poetebi TavianT<br />

nawarmoebebSi RmerTebis aRviraxsnil cxovrebas aRweren da amdenad cud<br />

samsaxurs uweven axalgazrdebis aRzrdas, amdenad platonisTvis<br />

xelovneba kaTarzisis anu ganwmendis funqcias TiTqosda savsebiT unda<br />

moisaklisebdes, magram meore mxriv, Tuki xelovnebis saSualebiT<br />

vacnobierebT miTologiuri RmerTebis cud qcevas, gana esec Taviseburi<br />

ganwmenda ar aris aqedan gamomdinare, xelovnebis eTikuri funqcia<br />

platonTan aSkarad igulisxmeba. winaaRmdeg SemTxvevaSi igive<br />

zogadberZnuli (da ara mxolod zogadberZnuli) cnobierebidan<br />

gamomdinare, warmoudgenelia, platons xelovnebis arsebad, mSvenierebis<br />

ideasTan Tanaziareba eRiarebina – xelovnebis mSvenirebisa da xelovnebis<br />

araeTikurobis erTdroulad daSvebiT platonTan paradoqss miviRebdiT.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, Tamamd SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom antikuri samyaros cnobierebas zogadad, savsebiT<br />

zustad gamoxatavs ZvelberZnuli termini _ `kalokagaTion~. es termini<br />

Zvel berZnebTan zemoT aRwerili ganzomilebebis xelovnuri SeerTeba<br />

rodia, igi upirveles yovlisa maTi Tavdapirveli siRrmiseulsafuZvliseuli<br />

erTianobis gamomxatvelia, anu Tuki Zveli berZeni<br />

ganixilavs WeSmaritebas, igi aseTi ganxilvisas apriori gulisxmobs<br />

sikeTe - mSvenierebasac, Tuki ganixilavs sikeTes, masSi WeSmariteba -<br />

mSvenierebasac imTaviTve gulisxmobs da Tuki ganixilavs mSvenierebas,<br />

cxadia misTvis WeSmaritebisa da sikeTis gareSe arc mSveniereba arsebobs.<br />

sxva sityvebiT, Zvel berZnebTan, WeSmariteba sikeTismieri da<br />

mSvenierismieria, sikeTe – WeSmaritebismieri da mSvenierebismieri,<br />

mSveniereba – WeSmaritebismieri da sikeTismieri. Sesabamisad,<br />

`kalokagaTia~ Zvel berZnebTan gakrkveul kosmiur wesrig - harmoniasac<br />

gamoxatavda. swored aseTi harmonia warmoadgenda antikuri samyaros<br />

Segnebasac, rogor antikur suls. Sesabamisad, msgavsi kosmiuri harmonia<br />

gamosWvivoda antikur miTologiaSic da antikur filosofiaSic.<br />

magaliTad, `kosmosi platonis azriT, erTaderTia da SesaZlebelTagan<br />

yvelaze srulyofili. am srulyofis Semoqmedi mizezi yovlad<br />

srulyofili RmerTi unda iyos... samyaros Semoqmedi RmerTi keTilia,<br />

amitom mTeli kosmosi misi sikeTiTaa gasxivosnebuli~ (65.73). platonis es<br />

32


Tvalsazrisi zogadad SesabamisobaSia antikuri samyaros TiTqmis yvela<br />

moazrovnesTan. sainteresoa, rom analogiur wesrigs aRiarebda antikuri<br />

epoqis TiTqmis yvela materialisti filosofosic, mniSvneloba ar hqonda<br />

romeli substanciidan xsnidnen isini samyaros, wylidan, haeridan,<br />

ceclidan, `apeironidan~ Tu ramdenime sawyisidan. isini saboloo jamSi<br />

mainc mowesrigebuli, proporciulad SeTanawyobili kosmosis aRiarebamde<br />

midiodnen. piTagoram, SeiZleba iTqvas, yvelaze harmoniulad<br />

SeTanawyobil-mowesrigebuli kosmologiuri Teoria mogvca. am<br />

moazrovnis mixedviT _ `kosmosuri harmonia ciuri sxeulebis moZraobiT<br />

musikalur harmonias (sferoTa musikas) qmnis. es harmonia adamianebs ar<br />

esmiT, radgan kosmosSi mcxovrebTa smena SeCveulia am xmas~ (65.35).<br />

heraklitec, piTagoramde amtkicebda, rom uxilav harmonias xilulze meti<br />

xibli aqvs.<br />

aseT mowesrigebul harmoniulobas, rogorc antikurobis Sinagan<br />

maxasiaTebels, cxadia, imTaviTve asxivebs antikuri xelovnebis nebismieri<br />

qmnilebis formaca da Sinaarsic. antikuri saberZneTis xelovnebaSi,<br />

miTiTebuli harmonia, rogorc erTgvari riTmi, savsebiT bunebrivad<br />

erwymis nawarmoebis Sinaarss. ZvelberZnuli xelovnebis aseTi xasiaTi<br />

aristoteles `poetikaSic~ kargad Cans. amdenad, antikuri xelovnebis<br />

mTeli srulyofileba, gothold efraim lesingis sityvebiT rom vTqvaT,<br />

mdgomareobs `im Semadgeneli nawilebis SeTanxmebuli ganlagebis<br />

harmoniaSi, rasac Tvali erTbaSad moicavs... sxva mxriv, erTaderTi<br />

Seusabamo nawilic mSvenieri mTlianis harmonias arRvevs~ (27.133). ise<br />

gamodis, TiTqos antikur xelovnebaSi araproporciuli formebis, an<br />

simaxinjis asaxvas adgili ar unda hqondes, magram zogjer faqtebi<br />

sapirispiroze metyveleben. aseTi ormagi situacia ki antikur<br />

xelovnebaze lesingis msjelobasac winaaRmdegobriv elfers sZens. ufro<br />

zustad, lesingi winaaRmdegobaSi vardeba, radgan erTi mxriv, yvela is<br />

mizezi, romelic proporciis, harmoniis darRvevas, Sesabamisad laqasa da<br />

CaRrmavebas iwvevs, simxanjed miaCnia, magram meores mxriv, am yvelafers<br />

misaRebad miiCnevs, Tuki isini sidiadis mizans emorCileba. gamodis,<br />

laokoonis Semqmnels sidiade ar hqonia mizanad dasaxuli, Torem<br />

SeiZleba laokoonis saxeze tirilic aesaxa da yvirilic, imis miuxedavad,<br />

33


om aseTi midgoma, viTomda mSvenierebis proporcias daarRvevda, arada,<br />

sinamdvileSi laokoonis qandakeba marTlac diadia imis miuxedavad, rom<br />

arc tiris, arc yviris da arc proporciebia darRveuli. amasTan, veWvobT,<br />

ferweraSi Tu qandakebaSi proporciebis darRvevas, aseve laqasa Tu<br />

CaRRmavebas maincdamainc simaxinjis asaxva iwvevdes, miT umetes, roca<br />

tirili da yvirili, rogorc aseTebi, sulac ar arian simaxinjeebi da<br />

rogorc vxedavT, yovelTvis arc proporciebis mizanmimarTulad<br />

darRvevaa simaxinje.<br />

miTiTebuli winaaRmdegobis miuxedavad, lesingi mainc Rrmad wvdeba<br />

ferwera-qandakebisa da poeziis, saerTd, xelovnebis, miT umetes<br />

ZvelberZnuli xelovnebis arss da saboloo jamSi samarTlianad midis im<br />

daskvnamde, rom ZvelberZnul xelovnebas zogadad marTlac axasiaTebs<br />

proporciuloba, riTmuloba, ritmuloba, metic, antikuri xelovanis<br />

araproporciul qmnilebebSi siRrmiseulad mainc proporcia gamosWvivis<br />

da raime simaxinjis gamosaxva-gamoxatvaSi siRrmidan mainc mSveniereba<br />

`anaTebs~. sxva sityvebiT, urTierTsapirispiro mocemulobaTa harmoniul<br />

erTianobad aRqma zogadad ZvelberZnuli cnobierebis maxasiaTebeli niSaa<br />

da es ar aris mxolod sqema, is ZvelberZnuli sulis erTgvari<br />

siRrmiseuli gadmosaxedia, romelic ZvelberZnul miTologiur<br />

panTeonzec aisaxa, sagmiro saqmeebis aRweraSic da patriotuli Tu sxva<br />

Sinaarsis matarebel xelovnebaSic: `ai, Cvens winaSea warsulis<br />

SesaniSnavi Zegli – pindares memkvidreoba. masaliT, eniT da goniT is<br />

wminda antikuri poetia, _ aRniSnavs asti, _ misi poezia am sami aspeqtiT<br />

gvicxadebs antikurobis gons. asparezobani, romelsac umReris poeti,<br />

gadmocemis plastikuri, daxvewili forma, patriotizmisTvis brZolisa da<br />

heroikuli siqvelisTvis anTebuli goni himnebisa, badeben CvenSi<br />

WeSmaritad klasikuri samyaros suraTs. es aris samyaro, romelSic<br />

adamiani mxolod keTilSobiluri SexedeulebebiT, sadidebeli<br />

miswrafebebiT ki ar ganimnsWvaleba, agreTve xarobs samSoblosa da misi<br />

RmerTebisaTvis Cadenili didi saqmeebiT. es aris zogadi mimarTeba,<br />

romelic pindares poezias aqvs mTels antikurobis gonTan, magram poeti<br />

am gons Tavis yaidaze acxadebs, am qmnilebebSi laparakobs ara mxolod<br />

antikurobis goni, aramed poetis individualuri gonic~ (7.401). poetis<br />

34


individualuri goni, cxadia aq antikurobis erTian gonTan mowyvetiT ar<br />

aris gagebuli. piriqiT, individualur gonSi Cven swored antikurobis<br />

gonis xasiaTs vkiTxulobT, rac imas adasturebs, rom rac gindaT `Tavisi<br />

yaidis~ iyos individualuri goni, igi safuZvliseulad mainc Tavisi<br />

Tanadrouli epoqis goniseulia. amitomac miuTiTebs fridrix asti _<br />

`ibadeba kiTxvebi: ra dros cxovrobda pindare, ra iyo is Tavisi geniis<br />

safuZvelze rogor zrdida is sakuTar Tavs da ra urTierTobaSi<br />

cxovrobda yvela am kiTxvaze rac SeiZleba sruli pasuxis gacema<br />

aucilebelia, Tuki Cven gvsurs SevqmnaT WeSmariti da cocxali suraTi<br />

pindares poeziis gonisa da xasiaTis Sesaxeb. es niSnavs antikurobis<br />

mwerlis gagebas~ (7.401). sxva sityvebiT, individualur gons, xelovnebis<br />

individualur nawarmoebs verafriT gavigebT, Tuki konkretuli epoqis<br />

gons, am SemTxvevaSi antikuri epoqis gons, zogadad antikuri epoqis<br />

xelovnebas ar gavigebT, magram amave dros konkretuli (am SemTxvevaSi<br />

antikuri) epoqis goni, swored individualur gonSi, xelovnebis<br />

individualur nawarmoebSi vlindeba, iseve rogorc wylis wveTidan,<br />

rogorc aseTidan vigebT wylis rogorc aseTis, rogorc TviTon wveTis<br />

Tavdapirvel bunebas.<br />

antkuri sulisa da xelovnebis swored aRwerl prizmaSi danaxvis<br />

didostatia fridrix nicSe. nicSes Txzuleba `tragediis dabadeba<br />

musikis sulidan~ sworedac antikuri sulis, antikuri gadmosaxedis<br />

zedmiwevniT zustad gamoaSkaravebis demonstrirebaa. am Txzulebis<br />

mixedviT, berZnuli xelovneba `ar aris erTgvarovani. is ori saxisaa, ori<br />

gansxvavebuli, urTierTsapirispiro sawyisis Semcvelia, ar aris mxolod<br />

wesrigisa da harmoniis gansaxiereba rogorc es bevrs egona. am or<br />

gansxvavebul sawyiss nicSe Zvel berZenTa RmerTebis – apolonisa da<br />

dionises – saxelebiT aRniSnavs. apoloni simboloa sinaTlisa,<br />

harmoniisa, wesrigisa, zomisa, gonierebisa, lamazi ocnebisa,<br />

srulyofilebisa, dionise ki – sibnelisa, zomis rRvevisa, orgiastulqaosurisa,<br />

tanjvisa, eqstazisa, veluri Zalebis, instiqtebis TareSisa,<br />

sqesobrivi aRviraxsnilobisa. amis Sesabamisad, apolonuri xelovnebaa<br />

plastikuri xelovneba, magaliTad, eposi da lirika, dionusuri<br />

xelovnebaa araplastikuri – musika. xatis saxe, mkveTri sazRvrebis mqone,<br />

35


`moxazuli~ fugura upirispirdeba `giJur~, `awyvetil~ musikas.<br />

heraklites mexotbe nicSe apolonuri da dionisuri xelovnebis<br />

mimarTebas uyurebs rogorc dapirispirebulTa brZolas, brZolas,<br />

romlis Sedegadac xelovnebis orTave saxe ixveweba, viTardeba, ufro<br />

srulyofili xdeba. xelovnebis am or gansxvavebul formas, gveubneba<br />

nicSe, qmnis ori gansxvavebuli saxis xelovani, ori gansxvavebuli<br />

ltolvis mqone Semoqmedi~ (7.307). maSasadame, `tragediis dabadebis~<br />

mixedviT, am ori gansxvavebuli ltolvis safuZveli ufro `zemoTaa~,<br />

vidre mxolod ama Tu im konkretuli xelovanis konkretuli cnobiereba,<br />

anu adamianSi moqmedi apoloniuri da dionisuri ltolva Taviseburi<br />

anareklia Tavad samyaros ZirSi moqmedi apolonuri da dionisuri<br />

ltolvebisa, romlebic aseve Semoqmedni arian, aseve saxeebs qmnian.<br />

`amrigad, irkveva rom samyaro Tavadve atarebs Tavis TavSi<br />

xelovnebiseul Zalas – apolonur da dionisur ltolvebs. nicSes<br />

koncefciaSi samyaro warmodgeba rogorc xelovani, `moTamaSe~, `artisti~.<br />

Sesabamisad, samyaros filosofiuri gageba masTan `artistuli<br />

metafizikaa~ (7.309), xolo `radgan buneba Tavisi arsebiT or ltolvas<br />

aerTianebs, `bunebis baZva~ anu xelovneba am ori miswrafebis baZva iqneba<br />

– iarsebebs erTi mxriv apolonuri xelovneba da meore mxriv dionisuri<br />

xelovneba... magram cxadia, xelovnebisa da xelovanis tipi SeiZleba iyos<br />

ufro rTuli, am ori saxisagan gansxvavebuli – SeiZleba arsebobdes<br />

xelovneba, romelic Tavis TavSi gaaerTianebs orive ltolvas. nicSe<br />

aseTad miiCnevs berZnul tragedias~ (7.311). dionisuri da apolonuri<br />

ltolvebis erTianobaSi gamomxatveli, berZnuli tragedia imitomacaa,<br />

rom `Tavad berZnuli apolonuri kulturis siRrmeSi dionisuri<br />

ltolvaa Camaluli. swored am erTi SexedviT, ucnauri faqtis gamo,<br />

`dionises diTirambuli saxis~ xilvisas Zveli berZnis gakvirvebas Tan<br />

axlavs SiSi imisa, rom yvelaferi es arc ise ucxoa misTvis, rom misi<br />

apolonuri cxovreba safarveliT faravs misgan am dionisur samyaros...<br />

berZeni Rrmad xedavda adamianuri cxovrebis tragikulobas _ amas<br />

adasturebs, Tundac Tqmuleba, romelSic dionises Tanamgzavri, berZeni<br />

silenosi ase pasuxobs mefe midasis kiTxvas imis Taobaze, Tu ra aris<br />

adamianisaTvis yvelaze ukeTesi da upiratesi: yvelaze ukeTesi SenTvis<br />

36


savsebiT miuRwevelia – ar daibado, ar iyo, arara iyo. Semdgom amisa ki<br />

SenTvis ukeTesia – male mokvde. diax, Zvelma berZenma icoda saSineleba<br />

adamianuri arsebobisa, gveubneba nicSe, magram raTa exsna Tavi<br />

tanjvisagan, Seqmna ocnebis lamazi samyaro – olimpieli RmerTebis<br />

samyaro, apolonuri xelovnebis brwyinvale nimuSebi... berZnebma Seqmnes<br />

olimpieli RmerTebi, raTa gaeZloT, ecxovraT: saSinelebis RmerTTa<br />

Tavdapirveli titanuri wesrigidan silamazis apolonuri instiqtis<br />

saSualebiT TandaTanobT ganviTarda mxiarulebis RmerTebis olimpiuri<br />

wesrigi. homerosis apolonur samyaroSi brZeni silenosis WeSmariteba<br />

kargavs Zalas: samyaro mSvenieria, amitom adamianisTvis yvelaze cudia is,<br />

rom saerTod adamianis xvedria sikvdili. rogorc vxedavT, nicSes<br />

Tanaxmad, homerosiseuli sinaTlis sirRmeSi imaleba silenosis<br />

WeSmariteba. maSasadame, ZvelberZnuli apolonuri kulturisaTvis<br />

arasodes ar yofila ucxo dionisuri gancda. roca garkveul konkretulistoriul<br />

epoqaSi dionises kultma SeaRwia saberZneTSi, mas nayofieri<br />

niadagi daxvda. apolonurisa da dionisuris TiTqosda Seurigebeli<br />

brZola, gveubneba nicSe – morigebiT damTavrda. am morigebis erT-erTi<br />

brwyinvale nimuSi iyo antikuri tragedia. nicSe eZebs tragediis<br />

SedarebiT rTul fenomenze ufro martiv fenomens, romelSic sinTezi<br />

dionisurisa da apolonurisa ukve mocemulia, am martivi fenomenis<br />

Taviseburebis gaxsniT, kerZod, masSi, erTi mxriv, musikaluri aspeqtisa<br />

da meore mxriv, poeturi saxis gamoyofiT, naTeli efineba berZnuli<br />

tragediis arsebasac. es saxea lirika~ (7.311_312_313).<br />

maSasadame, nicSe Tavdapirvelad TiTqosda uaryofs antikuri<br />

xelovnebis harmoniulobisa da mowesrigebulobis Sesaxeb warmodgenas,<br />

magram sabolood Tundac, Tavisdauneburad mainc antikuri xelovnebis<br />

harmoniulobisa da mowesrigebulobis aRiarebamde midis. jer erTi, is<br />

garemoeba, rom ZvelberZnuli xelovneba urTierTsapirispiro dionisur<br />

da apolonur ltolvaTa gamoxatulebaa, sulac ar metyvelebs<br />

ZvelberZnuli xelovnebis disharmoniulobasa da mouwesrigeblobaze,<br />

meorec, dionisur da apolonur ltolvebs, rogorc Tavad nicSesTan<br />

aRmoCnda, saerTo safuZveli gaaCniaT. dionisuri da apolonuri<br />

ltolvebis siRrmiseuli urTierTCawnuloba Zalian kargad Cans, roca<br />

37


nicSe apolonuri kulturis siRrmeSi dionisuri ltolvis mocemulobaze<br />

msjelobs. antikur xelovnebaSi, `mxiaruli~ elferis miRma tragikulobis<br />

muxti marTlac gamosWvivis da vfiqrobT, es tragikuloba yvelaze<br />

xelSesaxebad mainc antikur tragediaSi igrZnoba. amdenad, SemTxveviTi<br />

sulac ar unda iyos is garemoeba, rom TviTon antikuri epoqis<br />

Tanamedroveni da ara marto isini, xelovnebis dargebidan yvelaze did<br />

yuradRebas swored antikur tragedias aqcevdnen. am azriT, magaliTisTvis<br />

Tundac mxolod platonis, aristotelesa da nicSes motanac ikmarebs,<br />

rom aRaraferi vTqvaT Tanamedrove hermenevtikosebze – am<br />

ukanasknlTaTvis, antikuri xelovneba, antikuri sulis gagebis marTlac<br />

ZiriTad gasaRebs warmoadgens.<br />

ai, aseTia antikur berZenTa siRrmiseulad tragikuli cnobiereba,<br />

magram `gana SeiZleba iTqvas, tragikuli epoqis berZeni `aras~ eubneba<br />

cxovrebas gana SeiZleba iTqvas, rom mas dakarguli hqonda cxovrebis<br />

gemo nicSes pasuxi am kiTxvaze uaryofiTia. Zveli berZeni xedavs<br />

samyaros dionisur Zirs, is pesimistia, ramdenadac misTvis aSkaraa, rom<br />

arseboba da tanjva gadanaskvulia erTmaneTze, magram es pesimizmi<br />

sneulTa, daRlilTa, dasustebulTa msoflgancda ki ar aris, aramed<br />

rogorc ambobs nicSe, Zalis pesimizmia. Zalis pesimistma icis, rom<br />

cxovreba tragikulia, rom elis sikvdili, magram miuxedavad amisa, is ar<br />

uaryofs cxovrebas, ar uaryofs amreziT Tavis arsebobas. man, rogorc<br />

dionisurma xelovanma, icis, rom sikvdili ar aris absoluturi gaqroba,<br />

rom sikvdili dabrunebaa marad cocxal, marad arsebul `pirvelerTTan~,<br />

romlis gamovlenasac warmoadgens yoveli individualuri arsebuli. amave<br />

dros dionisuri Semoqmedi `moixmobs~ apolonur `saxes~, `xats~ da `hos~<br />

eubneba cxovrebas da samyaros imis safuZvelze, rom mSvenieri zmanebis<br />

samyaros qmnis. es samyaro mSvenierebis samyaroa da mSvenierebis mzeram<br />

ar SeiZleba ar gaaqarvos tanjvis gancda~ (7.319).<br />

aseTi `Zalis pesimisturi~ cnobiereba, cxadia, Sesabamisi Sinaarsis<br />

xelovnebas aRmoacenebs, magram pesimizmi ragind Zalisac ar unda iyos<br />

igi, pesimizmia da igi Sinaganad mainc `RrRnis~ imas, rasac am SemTxvevaSi<br />

Zalas vuwodebT. Sesabamisad, `Zalis pesimizmi~ antikur xelovnebasa da<br />

saerTod kulturaSi, imTaviTve winaswamoxazulis saxiT ukve<br />

38


igulisxmeboda kidec. aseve igulisxmeboda `Zalis pesimisturi~ moralis<br />

Sesabamisad, xelovnebisa da kulturis gardauvali cvalebadobac. aki<br />

moxda kidec ase: `tragedia daibada, ganviTarda, da bolos, mokvda. nicSe<br />

mogviTxrobs aramarto tragediis dabadebaze, aramed mis sikvdilzec. ras<br />

niSnavs tragediis sikvdili tragedia iSva musikis sulidan –<br />

dionisuridan. maSasadame, tragedia kvdeba, roca masSi ispoba dionisurmusikaluri<br />

sawyisi, roca miTs eWvis TvaliT uwyeben yurebas. ram da vin<br />

mokla tragedia tragediis sikvdils nicSes Tanaxmad, gvamcnobs<br />

evripides Semoqmedeba: evripide tragediis agoniaa. dionises evripidesTan<br />

veRav vxvdebiT. am berZeni Semoqmedis tragediebi mTlianad aradionisur<br />

safuZvelzea aSenebuli. mis qmnilebebSi RmerTis adgili daikava<br />

adamianma, Tavisi yoveldRiuri interesebiTa da gancdebiT. ratom moxda<br />

es xom ar imaleboda am faqtebis ukan Zireuli cvlileba Zveli berZenis<br />

msoflSegrZebaSi nicSes pasuxi am kiTxvaze dadebiTia: tragedia mokvda,<br />

radgan arsebiTad Seicvala msoflmxedveloba, iSva axali tipi adamianisa,<br />

axali tipis kultura. niRbebis Camoxsnis ostati – nicSe _ evripideSic<br />

niRabs xedavs: evripides ukan dgas sruliad axali msoflSegrZnebis<br />

adamiani – sokrate... amrigad, apolonisa da dionises gverdiT `tragediis<br />

dabadebaSi~ Cndeba mesame `gmiri~ _ sokrate~ (7.316). nicSes Tanaxmad:<br />

`evripidec garkveuli azriT mxolod niRabi iyo: RvTaeba, romelic misi<br />

saxiT laparakobda, iyo ara dionise, aramed savsebiT axladmovlenili<br />

demoni, saxelad sokrate~ (7.316).<br />

cxadia, sokrates piriT, nicSesTan epoqa laparakobs. epoqis xma<br />

airekleba sokratul da postsokratul anu aleqsandriul kulturasa da<br />

xelovnebaSic. sxva sityvebiT, tragediis sikvdili imas ki ar niSnavs,<br />

TiTqos tragedia rogorc xelovnebis erT-erTi dargi moispo, aramed<br />

Zveli berZnis msoflSegrZnebis gardauval cvlilebas moaswavebs. am<br />

gagebiT, `tragediis sikvdili~ swored sokratuli da postsokratuli,<br />

anu aleqsandriuli kulturis gamarjvebas niSnavda: `rac mTavaria _ es<br />

kultura, nicSes azriT, is niadagia, romelzec cxovrobs Tanamedrove<br />

adamiani... mecnierebis, codnis es gaRmerTeba, nicSes Tanaxmad, samyaros<br />

erT-erTi Zalis, saxeldobr, apolonuris gaukuRmarTeba iyo. apolonuri<br />

sawyisi – es xelovnebiseuli Zala – dasustebuli, dauZlurebuli saxiT<br />

39


ganviTarda... apolonurma tendenciam logikuri sqematizmis saxe SeiZina.<br />

am gaukuRmarTebis kvals, nicSes Tanaxmad, mTeli Tanamedrove evropuli<br />

kultura atarebs~ (7.317-318). nicSes mtkicebiT: `mTeli Cveni Tanamedrove<br />

samyaro, aleqsandriuli kulturis badeSia moxvedrili da mas idealad<br />

miaCnia Semecnebis umaRlesi ZalebiT SeiaraRebuli, mecnierebis<br />

samsaxurSi damdgari Teoriuli adamiani, romlis pirvelsaxe da<br />

mamamTavaria sokrate~ (7.318).<br />

sokratesTan, Semdeg ki platonTan, aristotelesTan da momdevno<br />

filosofosebTan, marTlac cxadad moxda im eWvebis masiurad<br />

akumulireba, romlebic manamdeli kulturis wiaRSi aramasStaburi saxiT,<br />

magram mainc mniSvnelobda. amdenad, maincadamainc sokratem ki ar<br />

ganapiroba epoqaluri msoflgagebis cvalebadoba, aramed Tavad sokrate<br />

mogvevlina Tanadroulobis axali sulieri sios erTianobaSi<br />

gamomxatvel `demonad~. aseTive `demonad~ SegviZlia miviCnioT<br />

protagorac, romelic poliTeisturi anu miTologiuri warmodgenebis<br />

siyalbeze sokratemde miuTiTebda, magram sokrates epoqisgan<br />

gansxvavebiT, protagoras xma jer kidev ar iyo epoqis xma, ramdenadac<br />

maSindeli berZnebis cnobiereba zogadad kvlavac epoqaluri<br />

SeueWveblobiT iyo aRWurvili im Rirebulebebisadmi, romelsac<br />

poliTeisturi, anu miTologiuri warmodgenebi ewodeboda, maSin, roca<br />

sokrates Tanadroul epoqaSi es eWvi Tundac SeumCnevlad ukve epoqis<br />

mZlavr gamoZaxilad qceuliyo. savsebiT marTalia, martin haidgeri, roca<br />

nihilizmis Zirebis Ziebisas, am Zirebs jer kidev sokratemde, protagoras<br />

filosofiaSi poulobs, misTvis protagoras debuleba _ `adamiani aris<br />

saganTa sazomi~ (87.262) _ sworedac nihilisturi ganwyobis maniSnebelia.<br />

am azriT, haidegeris da nicSes Sexedulebebi antikuri nihilizmis<br />

Taobaze, emTxveva kidec erTmaneTs. aki nicSec, analogiur ganwyobas<br />

evripides SemoqmedebaSi xedavs, radgan am tragikosTan, iseve rogorc<br />

protagorasTan, RmerTebis adgili Tavisi yoveldRiuri interesebiTa da<br />

gancdebiT swored adamainma daikava. ufro marTebuli iqneba, Tuki<br />

nihilistur ganwyobas jer kidev protagoramde moRvawe Zvel berZen<br />

filosofoss qsenofanesac davukavSirebT, ramdenadac qsenofanesTanac<br />

misi Tanadrouli Rirebulebebisadmi nihilistur ganwyobas vxvdebiT.<br />

40


Tumca, es ar aris mTavari, mTavari is aris, rom Tuki qsenofanesa da<br />

protagoras periodis droindeli Rirebulebebi zogadad mainc<br />

SeueWveblobiT sargeblobdnen, sokrates Semdgomi epoqis damaxasiaTebeli<br />

niSan - Tviseba swored isaa, rom poliTeisturi anu miTologiuri<br />

Rirebulebebi imdroindeli sazogadoebisTvis myari sulieri sayrdenis<br />

funqcias veRar kisruloben. sokratesTan, platonTan, aristotelesTan, es<br />

namdvilad asea da Tuki aristoteles Semdgom, elinistur epoqaSi Zveli<br />

msoflgancda kvlavac igrZnoba kulturasa da xelovnebaSi, aqve isic<br />

igrZnoba, rom Zveli poliTeisturi Rirebulebebisadmi erTguleba ara<br />

uwindeli uryevi rwmeniTaa gaJRenTili, ramdenadac inerciiT.<br />

epikureizmi, stoicizmi, skepticizmi, ekleqtizmi, misticizmi – es is<br />

filosofiuri mimdinareobebia, romlebmac sokrates, platonis,<br />

aristoteles moZRvrebebze dayrdnobiT, poliTeisturi anu miTologiuri<br />

Rirebulebebisadmi eWvi ukiduresobamde ganaviTares, Tumca es პროცესი ar<br />

დასრულებულა erT an or dReSi, igi saukuneebis ganmavlobaSi<br />

mimdinareobda da swored am saukuneebs ewodeba antikurobis elinizmis<br />

periodi. transcendenturi RmerTebis uaryofis momZlavrebuli simptomebi,<br />

cxadia, aisaxa kulturazec da xelovnebazec. elinisturi xelovneba<br />

elinuri xelovnebisgan swored amgvari ganwyobebiT gamoirCeva, rac<br />

swored miTologiuri panTeonis rRvevam gamoiwvia: `elinizmis epoqis<br />

Taviseburi individualisturi ganwyoba mkveTrad gamovlinda kulturaSi,<br />

`daxvewili kulturuli inteligenciis~ CamoyalibebaSi, kulturis axali<br />

centrebis SeqmnaSi (aleqsandriis biblioTeka da muzeumi, samecniero<br />

centrebi pergamonSi, antioqiaSi da sxva). elinizmis xanaSi Seiqmna<br />

xelovnebisa da arqiteqturis uCveulod maRali Rirebulebebis nimuSebi:<br />

aleqsandriis Suqura (farosi), zevsis sakurTxeveli pergamonSi, rodosis<br />

kolosi, kolizeumi, venera miloseli, laokooni da sxva. epoqis<br />

individualisturi ganwyoba aisaxa literaturul nawarmoebebSic, Seiqmna<br />

axali stilisa da Janris Txzulebebi: aleqsandriis samijnuro poezia,<br />

berZnuli realisturi novelebi, minandres komediebi, Teokrites<br />

bukolikuri poezia. yovelive amas win uswrebda evripides tragediebSi<br />

klasikuri berZnuli literaturuli stilis sapirispirod ganviTarebuli<br />

individualizmi~ (51.20). aqedan gamomdinare, antikuri filosofiisa da<br />

41


saerTod, antikurobis cnobli specialisti aleqsei losevi<br />

gadametebulad miiCnevs elinizmis periodTan mimarTebaSi `dekadansis~,<br />

`dacemis~ da sxva amgvari SefasebiTi terminebis gamoyenebas (51.22). am<br />

qveTavSi antikuri sulis, antikuri xelovnebis erT-erT zogad magaliTad<br />

aki Cvenc elinistur xanaSi Seqmnili laokoonis qandakeba gamoviyeneT.<br />

amdenad, antikuri sulis gasagebad elinisturi xelovnebis nimuSebic<br />

gamogvadgeba, ramdenadac es epoqebi siRrmiseulad mainc erTi<br />

mTlianobaa, anu elinisturi xana ara antikuri epoqisgan Zirfesvianad<br />

gansxvavebuli epoqaa, aramed antikuri epoqis bolo anu dasasrulia.<br />

marTalia, losevi gadaWarbebulad miiCnevs elinistur periodTan<br />

mimarTebaSi `nihilizmisa~ Tu `dekadansis~ xmarebas, magram amave dros<br />

iZulebulia aRiaros, rom elinizmi garkveulwilad mainc unda Sefasdes,<br />

rogorc `gulgatexilobis~, `uimedobis~ xana. Ufro zustad, elinizmTan<br />

mimarTebaSi, ,,gulgatexilobis”, ,,uimedobisa” da sxva msgavsi terminebis<br />

motana imdenadaa marTebuli, ramdenadac elinizmi marTlac gamoirCeva<br />

warsulis Rirebulebebisadmi erTgvari nihilizmiT, magram aqve igrZnoba<br />

axali Rirebulebebis aRmocenebis molodinica da Sesabamisad garkveuli<br />

optimizmic. saerTo jamSi, elinisturi periodis adamianis suliskveTeba<br />

SegviZlia isev losevis sityvebiT davaxasiaToT, marTalia, man am<br />

sityvebiT skeptikosebis msoflSegrZneba Seafasa, magram<br />

zogadfilosofiuri aspeqtiT, skeptikosebis msoflgancda savsebiT<br />

emTxveva elinisturi periodis sxva filosofiur mimdinareobaTa zogadi<br />

xasiaTis msoflgancdebs, iseve rogorc mTlianad elinisturi periodis<br />

suliskveTebas. am periodis suliskveTeba, zogadad sworedac skeptikuri<br />

suliskveTebaa: `TiTqos raRacnairma Sinaganma cxovelmyofelma Zalam<br />

datova msoflio, ris gamoc sagnebma dakarges TavianTi suli.<br />

skeptikosisTvis sagnebma dakarges sagnobrioba, CaiZirnen raRacnair<br />

iracionalur burusSi, uwonadni gaxdnen, usxeuloni, mumiebiviT<br />

dafuturovdnen, usicocxlo suraTebs daemsgavsnen, kvamlad, nislad da<br />

ar-arsad gadaiqcnen. skeptikoss saso warekveTa, transcendenturad<br />

warekveTa saso~ (26.8). poliTeisturi religiebis saxiT, elinistursa da<br />

gvianelinistur xanaSi, marTlac rom cxovelmyofelი Zala tovებდa<br />

msoflioს da swored amas ჰqvia `transcendenturi sasowarkveTa~. aseTi<br />

42


sasowarkveTa cxadia, elinistur xelovnebaSic aisaxa. magaliTad,<br />

elinisturi xanis filosofosebi musikas aRar uyurebdnen piTagorasaviT<br />

transcendenturi poziciebidan, isini musikis safuZvlebs fizikur da<br />

grZnobad-fsiqologiur ganzomilebaSi eZebdnen. peripaTetikos<br />

aristoqsenes mixedviT `musikaluri bgera fizikuri moZraobis Sedegia. am<br />

poziciidan igi upirispirdeboda piTagorelebs, romelTa mixedviT, dabal<br />

da maRal tonebs Soris gansxvaveba marto raodenobriv mimarTebaze iyo<br />

damokidebuli.~ (51.86) aseve, peripaTetikosi Teofraste<br />

`winamorbedebisgan gansxvavebiT musikis grZnobad-emociur mxares<br />

gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda. Teofrastes esTetikur<br />

SexedulebebSi gamokveTilad Cans musikis Teoriis sakiTxebi, romelTa<br />

gaSuqebaSi vlindeba aristoteluri aspeqtebi, oRond grZnobadfsiqologiur<br />

momentebze aqcentirebuli. plutarqes azriT, Teofrastem<br />

musikis warmoSobis wyaro sam afeqtSi aRmoaCina: mwuxarebaSi,<br />

siamovnebaSi da STagonebaSi. radgan fsiqologiur moments aseTi didi<br />

mniSvneloba mieniWa, advilad sarwmunoa is cnobebic, romelTa mixedviT<br />

Teofrastes wesad hqonia musikiT gankurnebis meTodi~ (51.80) kidev erT<br />

peripaTetikos dikearqes `moraluri aspeqtiT Seufasebia da gaukritikebia<br />

`odiseas~ is nawili, sadac homerosma penelope Tavis saqmroebs Seaxvedra.<br />

igi penelopes gamosvlas Tavisi saqmroebis winaSe afasebs keklucobad<br />

mTvrali mamakacebis winaSe da gmobs mas~ (51.89).<br />

peripaTetikosebis aseTi transcendenturi nihilizmi, cxadia,<br />

mxolod imiT ar unda avxsnaT, rom isini aristoteles poziciis<br />

Taviseburi mimdevrebi iyvnen, msgavsi nihilzmi, rogorc mivuTiTeT,<br />

zogadad axasiaTebs elinistur msoflmxedvelobas, Tumca swored<br />

transcendeturisadmi amgvar elinistur nihilizmSi Cans raRac<br />

analogiurisadmi, magram amave dros gansxvavebuli transcendeturi<br />

garkveulobisadmi Sesabamisi da Sesaferisi adgilis Semzadebis<br />

moTxovnilebac da tendenciac. albaT, swored am Wrilidan gamomdinare,<br />

ar uyurebda losevi maincadamainc dekadenturad elinizmis periods,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi, gaugebari gaxdeboda misi Tvalsazrisi, romlis<br />

Tanaxmadac, elinisturi periodi erTsa da imave dros gulgatexolobacaa<br />

da amave dros arcaa gulgatexiloba. aseTi, erTi SexedviT, paradoqsis<br />

43


amoxsna imaSi mdgomareobs, rom, Tuki kvdebodnen Zveli RmerTebi,<br />

sanacvlod, axali orientacia axali RmerTis saxiT, Tavis<br />

winaswarmoxazulobaSi ukve adreul elinistur xanaSic igrZnoboda.<br />

epikurec ki, elinisturi periodis atomisti da materialisti<br />

filosofosi `sruliadac ar aris aTeisti am sityvis trivialuri<br />

gagebiT, igi ar uaryofs RmerTebis arsebobas. misi azriT, RmerTebi<br />

arseboben, magram isini ar arian brbos mier warmosaxuli RmerTebis<br />

msgavsni. Amitom, is ki ara scodavs, vinc brbos RmerTebs uaryofs, aramed<br />

is, vinc iziarebs brbos Tvalsazriss RmerTebis Sesaxeb, radgan brbos<br />

gamonaTqvamebi RmerTebze misi uSualo xilvis Sedegi ki ar aris, aramed<br />

yalbi monagonia~ (51.107). maSasadame, sokratem, platonma, aristotelem da<br />

maTma mimdevrebma, TavianTdauneburad didi samsaxuri gauwies mistikos<br />

filon aleqsandriels, berZnuli filosofiis bibliur teqstebze<br />

misadagebisa da amiT monoTeizmis kidev ufro metad gamyareba -<br />

gamarTlebis saqmeSi. marTalia, antikuri epoqis yvela filosofosi<br />

monoTeisturi azrovnebis muxtiT ar gamoirCeoda, magram sokrateplatoni-aristoteledan<br />

moyolebuli, zogadad monoTeisturi muxti<br />

imdenad mZlavrad igrZnoboda, poliTeisturi azrovnebidan monoTeistur<br />

azrovnebaze zogadad kacobriobis cnobierebis gardaqmnis gardauvaloba,<br />

elinistur periodSi, ukve cxadi da gasagebi iyo. SeniSvnis saxiT aqve<br />

unda mivuTiToT, rom monoTeisturi msoflxedviT iudaisturi religia<br />

qristianobamdec gamoirCeoda da sokrate-platon-aristotelemdec, magram<br />

mas mxolod patara eTnikuri jgufi aRiarebda da amdenad, ar hqonda<br />

iseTi masobrivi da epoqaluri xasiaTi, rogoric sokrates, platonis,<br />

aristoteles da maT mimdevarTa Tvalsazrisebs. Sesabamisad, am<br />

filosofosebTan monoTeisturi muxtis momZlavreba iudaizmis gavleniT<br />

ar momxdara, imis miuxedavad, rom maT Tvalsazrisebs iudaizmi droSi win<br />

uswrebda. samagierod, swored iudaistur msoflmxedvelobaze aRzrdilma<br />

filon aleqsandrielma, safuZveli erT-erTma pirvelma daudo ანტიკური<br />

ეპოქის filosofosTa naazrevis bibliur teqstebze misadagebas da<br />

amisdakvalad, ანტიკური ფილოსოფიის ქრიstianulad interpretaciis<br />

SesaZleblobas biZgi Tundac avtomaturad da Tavisdauneburad, erT-erTma<br />

pirvelma misca, romelic SemdgomSi, qristianma filosofosebma kidev<br />

44


ufro ganaviTares. daaxloebiT aseTive konteqstSi SegviZlia movixsenioT<br />

filon aleqsandrielis Tanamedrove romaeli filosofosi senekac,<br />

ramdenadac qristianul saazrovno sivrceSi senekas Sexedulebebis<br />

Tavisebur interpretaciebsac vxvdebiT. filon aleqsandrielica da<br />

senekac, TavianTi moRvaweobis periodis mixedviT, elinistur periods<br />

ganekuTvnebian, magram maTi msoflmxedveloba imdenad axlos dgas შუა<br />

საუკუნეების saazrovno არეალთან, mizanSewonilად მიგვაჩნია, მათი<br />

თვალსაზრისები სწორედ შუა საუკუნეების saazrovno sivrcესთან<br />

ურთიერთმიმართებაში ganvixiloT. aseve mizanSewonilad migvaCnia,<br />

antikurobis ukanaskneli etapis, gviani elinizmis zogierTi moazrovnis<br />

Tvalsazrisic amave WrilSi ganvixiloT amave mizeziT. sxva sityvebiT,<br />

filon aleqsandrielisa da senekas TvalsazrisTa gviandeli elinizmisa<br />

da Sua saukuneebis gadmosaxedidan mimoxilva, vfiqrobT, savsebiT<br />

misaRebi unda iyos. Sesabamisad, Sua saukuneebis gadmosaxedidan, miT<br />

ufro sainteresoa, sakuTriv antikurobis ukanaskneli etapis, gviandeli<br />

elinizmis garkveuli warmomadgenlebis, magaliTad, avgustines<br />

Sexedulebebi, aseve neoplatonikosebis emanaciis Teoriaც, ramdenadac<br />

neoplatonikosebma TvianTi emanaciis TeoriiT, monoTeisturi<br />

qristianuli RmerTis ideis ganmtkicebis saqmeSi TavianTdauneburad<br />

mniSvnelovani wvlili Seitanes. rac Seexeba Sua saukuneebis xelovnebas:<br />

cxadia, xelovnebac nebsiT Tu uneblied, qristianuli msoflmxedvelobis,<br />

qristianuli sulieri muxtis gamomxatveli gaxda. Tu am konteqsts nicSes<br />

logikis mixedviT ganvav rcobT, SegviZlia, ganvacxadoT, rom antikuri<br />

dionisuri da apolonuri ltolvebi, qristianul epoqaSi qristianuli<br />

SinaarsiT SeiniRbnen.<br />

$ 2. RmerTi da mxatvruli teqstis hermenevtikuli<br />

horizonti gviandel elinizmSi, Sua saukuneebisa<br />

da aRorZinebis epoqების filosofiaSi<br />

elinistur periodSi, marTalia poliTeisturi warmodgenebi anu<br />

transcendenturi RmerTebis rwmena TandaTan kargavda Zalas, magram es<br />

45


sulac ar niSnavda transcendenturi ganzomilebis rogorc aseTis<br />

uaryofas. msgavsi gaupirovnebeli transcendenturi erTgvari<br />

transcendenturi vakuumi aRmoCndeboda, Sesabamisad, cxadze cxadi iyo,<br />

transcendenturi RmerTebis uaryofis Sedegad aRmocenebuli<br />

trancendenturi vakuumi axal garkveulobas unda amoevso, iseT<br />

garkveulobas, romelic aRar iqneboda mravali, magram amave dros<br />

swored transcendenturi iqneboda da aki aseTi transcendenturi<br />

garkveulobis konturebic, dawyebuli sokratedan da platonidan, ufro<br />

da ufro ikveTeboda. samarTlianoba moiTxovs, aqve miuTiToT, rom arc<br />

platonis, arc aristotelesa da arc neoplatonikosebis moZRvreba<br />

qristianuli msoflmxedvelobis Camoyalibebas ar gulisxmobda, piriqiT<br />

`aleqsandriaSi pirvelma neoplatonikosma amonios sakam qristianoba<br />

dagmo da warmarTuli platonuri moZRvrebis ganaxleba daiwyo. plotine<br />

da gansakuTrebiT misi mowafe porfiri, aseve neoplatonizmis klasikosi<br />

prokle, sakmaod mkacrad akritikebdnen qristianobas, radgan<br />

darwmunebulni iyvnen, rom mxolod platonis moZRvrebiT SeiZleboda<br />

umaRlesi WeSmaritebis wvdoma~ (52.301). amdenad, platonidan da platonis<br />

akademiis moRvaweTagan moyolebuli, neoplatonizmiT damTavrebuli, es<br />

moZRvrebani qristianuli msoflmxedvelobis aRmocenebasa da<br />

damkvidrebas imdenad uwyobdnen xels, ramdenadac qristianobis<br />

momxreebma miTiTebuli moZRvrebani TavianT miznebs Zalze warmatebiT<br />

moarges. qristianobis momxreebma, TavianT msoflmxedvelobas ara marto<br />

platonisa da misi mimdevrebis, berZnuli da romauli stoicizmis,<br />

epikureizmis, ekleqtizmis da sxva mimdinareobaTa ideebic aseve<br />

warmatebiT miusadages. qristianobis momxreTaTvis, platonis moZRvrebis<br />

emanaciuri tendenciebi da stoikosTa, epikurelTa Tu ekleqtikosTa<br />

moZRvrebani, mSvenieri Wrili aRmoCnda monoTeisturi qristianuli<br />

RmerTis gamomdinareobisTvis. platonis moZRvrebis emanaciuri muxti<br />

marTlac mSvenivrad SeTanawyobadi gamodga stoelTa msjelobaze<br />

`RmerTi aris gonieri suli, romelic yovel arss msWvalavs~ (51.259),<br />

aseve ekleqtikos ciceronis Sexedulebaze _ romlis Tanaxmadac,<br />

`samyaros iseve hyavs gonieri Semoqmedi da warmmarTveli, rogorc<br />

xelovnebis nimuSebs Tavisi xelovani-Semoqmedi, arqiteqtori an mxatvari~<br />

46


(51.335). TviTon platonis moZRvrebis emanaciuri tendenciebi ki<br />

safuZvlianad aqvs Camoyalibebuli mexuTe saukunis aTenis neoplatonuri<br />

skolis warmomadgenels prokle likiels: `prokle ayalibebs Tavis<br />

originalur Tvalsazriss erTidan simravlis emanaciisa, erTis gasvlisa<br />

TavisTavidan emanaciis aqtSi da ukudabrunebisa TavisTavSi,<br />

ganviTarebulia triadis is umaRlesi formulireba, romliTac umaRles<br />

donezea ayvanili neoplatonuri moZRvrebis sistematizaciis<br />

SesaZleblobebi: arsebulis yofna upirveles mizezSi - `mone~ _ erTSi,<br />

erTidan simravlis gamosvla, `emanacia~ _ `proodos~ da emanirebulis<br />

ukudabruneba erTSi _ `epistrofe~ _ ganxorcieleba simravlis Serwymisa<br />

zearsul erTTan. sabolod, triadam aseTi saxe miiRo: pirveli arsi _<br />

`mone~ _ yofieris simSvideSi, misi gasvla TavisTavidan _ emanacia da<br />

ukudabruneba. es procesia, dinamikaa, magram droul-vrceuli<br />

procesisagan sruliad sxvaa: es aris mwarmoeblis gasvla warmoebulSi<br />

da warmoebulis dabruneba mwarmoebelSi. es `producirebaa~ axali arsis<br />

Semoqmedebaa, magram ar aris arc moZraoba da arc qmnadoba fizikuri<br />

gagebiT, es umaRlesi metafizikaa da saqme gvaqvs umaRlesi RvTaebrivi<br />

arsis TviTqmedebasTan~ (52.232). aseTi yvelfris `gamomsxivebeli~ erTi, ra<br />

Tqma unda, mSvenier fons qmnida platonisa da neoplatonikosebis<br />

moZRvrebaTa qristianul msoflmxedvelobaze misadagebisTvis, imis<br />

miuxedavad, rom igi, miTiTebuli `umaRlesi metafizikurobis~ gamo,<br />

TiTqos Zalze mowyvetilia fizikuri samyarosgan. aseTi `mowyvetiloba~<br />

imdenad mniSvnelobs, ramdenadac erTidan, rogorc umaRlesi RvTaebrivi<br />

arsidan simravlis emanacia SeiZleba Cven ver avxsnaT bolomde, anu Cven<br />

ver gavigoT umaRlesi RvTaebrivi arsidan, rogorc umaRlesi<br />

metafizikurobidan siRrmiseuli gamomdinareoba simravlisa, fizikuri<br />

samyarosi, Torem aseTi kavSiri saerTod rom gamovricxoT, maSin<br />

gaugebari dagvrCeboda saerTod idea metafizikuri arsidan samyaros<br />

simravlis gamomdinareobisa. pirvelerTidan simravlis gamomdinareobis<br />

aseTi erTdroulad racionalur-iracionaluri Wrili, erTis mxriv,<br />

aristoteles moZRvrebis qristianuli msoflmxedvelobis mixedviT<br />

interpretaciis saSualebasac iZleva, ramdenadac materiac siRrmiseulad<br />

swored metafizikuri erTarsidan unda `gamosxivdebodes~, meores mxriv<br />

47


ki mSvenier fons qmnis stoelTa kidev erTi Tvalsazrisis<br />

`SesrutvisTvis~, romlis Tanaxmadac transcendenturi RmerTi amave dros<br />

yvelafris imanenturi safuZvelicaa: `stoelebis RmerTi pirveli<br />

mizezicaa da sabolooc, magram igi samyarosTvis imanenturia, mxolod<br />

masSia da isic asrulebs msoflio logosis funqcias~ (51.155). aqedan<br />

gamomdinare, sruliad gasagebia, Tuki qristianobis momxreebisTvis<br />

`RmerTi yvelganaa, igi SenSicaa~ (52.101). es Tvalsazrisi, cxadia, erTgvar<br />

panTeistur situaciasac gulisxmobs. sxva sityvebiT, `emanaciis~ Teoria<br />

iseTi uzogadesi gadmosaxedia, romelic cxadia, Taviseburad Seicavs<br />

panTeizmis ideasac. panTeizmi, rogorc aseTi, ucxo arc antikuri<br />

epoqisTvis iyo, magram poliTeisturi panTeizmisagan qristianuli<br />

panTeizmi swored Tavisi monoTeisturi xasiaTiT gansxvavdeba da amdenad<br />

igi siaxles warmoadgens, anu mravlidan ki ar gamomdinareobs mravali<br />

da mravalSi ki ar aris mravali, aramed RmerTSi, rogorc erTSi aris<br />

yvelaferi, rogorc simravle - buneba da yvelaferSi, simravleSi,<br />

bunebaSi aris RmerTi. aseTi tipis panTeizmis mimdevaria magaliTad, Cv. w.<br />

aR-iT II saukunis qristiani filosofosi ipolite romaeli, romlis<br />

Tanaxmadac: `yvelaferi iyo RmerTSi da RmerTi iyo yvelaferSi~ (52.365).<br />

msgavs qristianul panTeizms ufro dafuZnebulad<br />

vxvdebiTGfsevdodionise areopagelis moZRvrebaSi. qristianul<br />

TeologiaSi swored misma moZRvrebam daamkvidra safuZvlianad<br />

qristianuli panTeizmi, romelsac Semdgom, Sua saukuneebis panTeisturi<br />

Tvalsazrisebi emyareboda. magaliTad, ioane skot eriugena saukuneebis<br />

Semdeg pirdapir acxadebs: `yvelaferi RmerTSia da RmerTi yvelaferSia~<br />

(19.95). SeniSvnis saxiT aqve unda mivuTiToT, rom msjelobis sxva Temaa,<br />

esa Tu is oficialuri religia kanonikuri TvalsazrisiT rogor egueba<br />

panTeistur Sexedulebebs. ramdenadac Cvens mizans oficialur<br />

religiaTa kanonikuri Tvalsazrisebis panTeizmTan urTierTmimarTebis<br />

garkveva ar warmoadgens, amdenad am Temas arc ganvixilavT, miT umetes<br />

roca, panTeizmi oficialur qristianul kanonikasTan SeuTavsebadia.<br />

qristianuli msoflmxedveloba, am yvelaferTan erTad, naTelia,<br />

sakuTari wiaRis gareT ver datovebda iracionalizmisa Tu aracnobieris<br />

ganzomilebebsac, winaaRmdeg SemTxvevaSi ver aRmoCndeboda<br />

48


yovlismomcveli, `yovlisSemwovi~ da vinaidan `emanaciuri~ platonizmi<br />

mas amis saSualebasac aZlevda, cxadia, man es mizani sisruleSi moiyvana,<br />

miT umetes, roca platonisa da neoplatonikosebis moZRvreba qristianul<br />

msoflmxedvelobas iracionalizmisa da aracnobieris racionalizmTan da<br />

cnobierTan SeTanawyobis mSvenier winapirobebs uqmnida. qristianulma<br />

msoflmxedvelobam ra Tqma unda, es Sansi xelidan ar gauSva da<br />

miTiTebuli Canafiqri swored platonisa da neoplatonistur<br />

moZRvrebebze dayrdnobiT ganaxorciela. platonisa da neoplatonikosebis<br />

moZRvreba rom saamiso saSualebas iZleoda, amas isev da isev plotines<br />

moZRvreba adasturebs: `hegelis filosofiis istoriaSi plotines<br />

moZRvreba da, saerTod, neoplatonizmi Sefasebulia rogorc antikuri<br />

filosofiis uaryofis uaryofa: berZnuli filosofia pirvel etapze<br />

iracionalur-miTologiur azrovnebasTan iyo dakavSirebuli da misi<br />

pirveli uaryofa ganxorcielda klasikuri berZnuli filosofiis<br />

Sedevrebis – platonisa da aristoteles racionalistur moZRvrebebSi –<br />

neoplatonizmma maTi uaryofis uaryofiT SeinarCuna racionalizmi da<br />

masTan daakavSira iracionaluri, mistikuri, eqstaturi, Teoriuli<br />

momentebi~ (52.216). platonizmis swored iracionalistur interpretacias<br />

warmoadgens qristianuli filosofiis warmomadgenlis tertulianes<br />

mtkicebac, rom `sulis siRrmidan wamosuli aracnobieri gancda gonebis<br />

sabuTze ufro Zlieria~ (19.8). tertulianes am Tvalsazriss Taviseburad<br />

emTxveva netari avrelius avgustines Sexeduleba, ramdenadac misTvis<br />

rwmena refleqsiamdea mocemuli, igi iracionaluri aqti ufroa. swored<br />

am konteqtsSi iZens avgustinesTan rwmena uaRresad aRmatebul<br />

mniSvnelobas, `rwmena gagebis safuZveli xdeba – rac ar gwams, verc<br />

gaigeb. formula `mwams, raTa gavigo~ anselm kenterberiels miewereba,<br />

magram amisi safuZveli avgustinesTanaa Semzadebuli. RmerTis rwmena win<br />

unda uZRodes saganTa axsna-ganmartebas, radgan is, risi rwmenac<br />

gagvaCnia, gvexmareba mis ufro metad gagebaSi, goneba miT ufro<br />

gabedulad miiwevs win, rac ufro sarwmunosTan aqvs saqme... aq mkveTrad<br />

gamoCnda avgustines midrekileba iracionalizmisken. misi azriT, neba<br />

rwmenasTan aris dakavSirebuli, nebis Tavisufleba sruli saxiT rwmenaSi<br />

xorcieldeba. RvTaebrivma nebam Tavisi Tavi adamianur nebaSi gaacxada<br />

49


wmenis saxiT da ase amaRlda Semecnebis poziciidan neba gonebaze,<br />

rwmenam goneba daimorCila: sulis umaRlesi mizania netari simSvidis<br />

miRweva RvTaebrivi WeSmaritebis WvretaSi. am mizans ver axorcielebs<br />

goneba, radgan mas RmerTis Sesaxeb mxolod uaryofiTi<br />

gansazRvrulobebis miRweva SeuZlia racionaluri gziT da miT ufro<br />

empiriuli, grZnobadi SemecnebiT, RmerTis wvdoma SeuZlebelia~<br />

(52.262_263).<br />

iqneb sakvirvelic ki iyos, magram faqtia, iseTi racionalisti<br />

qristiani filosofosi, rogoric anselm kenterberialia, swored<br />

iracionalisturi poziciebidan mivida im debulebis aRiarebamde, romlis<br />

safuZvelic ukve avgustinesTan iyo Semzadebuli. rogorac mivuTiTeT, es<br />

debulebaa _ `mwams, raTa gavigo~. anselmi marTalia `yovelives gonebiT<br />

gagebas cdilobs, magram is mxolod damxmare saSualebaa rwmenisTvis~<br />

(19.103), amitom `gonebis didi ndobis miuxedavad anselmis<br />

msoflmxedvelobrivi pozicia unda daxasiaTdes, rogorc meTodologiuri<br />

racionalizmi, romlis safuZveli da mizani rwmenis ueWvelobaa~ (19.104).<br />

rwmenisa da gagebis swored amgvar Wrils gulisxmobs anselm<br />

kenterberielis orive debuleba: `mwams raTa Sevimecno~ da `rwmenam unda<br />

gageba eZebos~ (19.103).<br />

urTierTsawinaaRmdego poziciebidan erTidaigive daskvnamde misvla,<br />

pirvelyovlisa, iqneb, TviTon urTierTsawinaaRmdegos pirobiTobaze<br />

miuTiTebdes imdenad, ramdenadac avgustines iracionalizmSi<br />

racionalizmic imTaviTve igulisxmeba da anselm kenterberialis<br />

racionalizmSi iarcionalizmis elementebic aSkaraa. sxva sityvebiT, am<br />

filosofosebTan da ara marto maTTan, erTis mxriv, racionalizmSi<br />

iracionalizmis gancda da meore mxriv, iracionalizmSi racionalizmis<br />

gulveba, Sesabamis winapirobebs qmnis maTi ufro ukeTesad<br />

SeTanawyobisTvis da aki aseTi SeTanawyoba qristianobis kidev erTma<br />

didma momxrem, Toma aqvinelma ganaxorciela kidec. am filosofosis<br />

naazrevs SegviZlia sayovelTaoc ki vuwodoT, radganac masSi<br />

erTmaneTTanaa SeTanawyobili ara marto racionaluri da iracionaluri,<br />

aramed cnobieric da aracnobieric, materialuric da idealuric,<br />

zogadic da erTeulic, mokled, platoniseulic da aristoteleseulic<br />

50


(neoplatonizebuli aristotele). sxvagvarad, Toma aqvinelis moZRvreba<br />

iseTi ekleqtizmia, sadac elinuridan moyolebuli da elinizmis<br />

periodiT gagrZelebuli, misi drois qristianuli filosofiis CaTvliT,<br />

yvela mimarTulebis Tvalsazrisia Sejerebuli da qristianuli<br />

filosofiis Semdgomi ganviTarebis realuri konturebic ki nagulisxmevgansazRvrulia:<br />

`Toma anselmis racionalizmis winaaRmdegia, fiqrobs,<br />

rom RmerTis arsebobis dasabuTeba ar unda vandoT mxolod ganswavlul<br />

gonebas. maSin igi miuwvdomeli darCeba ubralo adamianebisaTvis. arc<br />

tertulianes iracionalizmi moswons, radgan icis, rom adamianisaTvis ar<br />

SeiZleba damajerebeli iyos is, rac azrovnebis ZiriTad principebs<br />

ewinaaRmdegeba. magram yoveli religia, raRacnairad swored amgvar<br />

principebs emyareba. amitom Tomas racionalizmi Taviseburi faruli<br />

iracionalizmia. RmerTi Cveni SemecnebisaTvis miuwvdomelia da mis<br />

gasagebad gamocxadebaa saWiro. Tomas surs gaaerTianos empirizmi,<br />

racionalizmi da iracionalizmi... Tomas surs daasabuTos, rom RmerTi<br />

aramarto zogadsa da sayovelTaos Seimecnebs, aramed erTeulsac,<br />

ganumeorebelsac. mxolod zogadis Semecnebis unari naklovaneba<br />

iqneboda, radgan erTeuli gacilebiT mets Seicavs, vidre zogadi. RmerTi<br />

ucodinari iqneboda zogaddTan erTad erTeulic rom ar icodes; ar<br />

icodes grZnobad nivTTa is formebi, romlebic SesaZlebelia mxolod<br />

materialurTan kavSiriT. materia formasTan kavSirSi warmoadgens<br />

individualuri, konkretuli yofieris SesaZleblobas. am azriT ewodeba<br />

materias individualobis principi. materiis gamoa, rom erTi zogadi<br />

forma individualur formaTa uamravi saxiT vlindeba sagnebSi... RmerTis<br />

codnisa da samyaros mimarTebis bunebis gansamartavad, Toma iyenebs<br />

xelovanisa da xelovnebis nawarmoebis mimarTebis analogias. rogorc<br />

xelovanma winaswar icis jer ar arsebuli, magram mis mier ukve<br />

warmosaxuli suraTi, aseve RmerTma icis ara marto yoveli arsebuli,<br />

aramed ararsebulic, mizezSi SeiZleba igulisxmebodes Sedegi, sanam igi<br />

ganxorcieldebodes... ramdenadac RmerTi TavisSi Seicavs yvela<br />

SesaZlebel upiratesobas da Rirebulebas, igi SeiZleba miviCnioT yoveli<br />

yofieris pirvelsaxed, anu yoveli arsebulis miznad, xolo meore mxriv,<br />

yoveli arsebuli ganvixiloT rogorc RmerTis naklovani ganxorcieleba.<br />

51


adamianis gonebas, romelsac ara aqvs RmerTis arsebis sruli codna, am<br />

SesaZleblobis realizeba ar SeuZlia. mxolod RmerTis gonebas, rogorc<br />

absoluturs, ZaluZs es, radgan Tavad warmoadgens amgvar realizacias.<br />

es niSnavs, rom igi sakuTar TavSi, rogorc yovelives mizezsa da mizanSi<br />

arsebuli sxvadasxva aspeqtis ganxilviT amoikiTxavs yoveli sagnis<br />

specifikurobas da zRvrul SesaZleblobebs~ (19.285, 296, 298_299).<br />

amdenad, qristianuli msoflmxedveloba marTlac sakuTar TavSi<br />

`isrutavda~ da Taviseburad isadagebda yvela arsebul da SesaZlebel<br />

Tvalsazriss, raTa amiT miTiTebuli TvalsazrisebisTvis sxva aranairi<br />

gza ar daetovebina, grada qristianuli msoflmxedvelobis farglebSi<br />

gamarTlebisa. ra Tqma unda, es konteqsti, SemdgomSi raime SesaZlo<br />

mimarTulebis isev da isev qristianul wiaRSi Sewovis erTgvar<br />

garantiasac gulisxmobda, Tumca saamisod qristianul msoflmxedvelobas<br />

imTaviTve ufro myari garantia Wirdeboda, vidre es ama Tu im moazrovnis<br />

kerZo Tvalsazrisis mixedviT warsuli msoflmxedvelobis interpretacia<br />

gaxldaT. ufro zustad, meti damajereblobisTvis, amgvar kerZo<br />

Tvalsazrisebs aucileblad xelSesaxebi safuZveli unda hqonoda, iseTi<br />

safuZveli, romelic apriori aqsiomis funqcias ikisrebda. amnairi<br />

aqsiomaturi principis saWiroebas, cxadia, Teologebi imTaviTve<br />

grZnodnen da aki Cveni welTaRricxvis pirvelive saukuneebidan jer kidev<br />

filon aleqsandrielTan, sworedac amgvar saRmrTo wignebze apelirebas<br />

vxvdebiT. Sesabamisad, იუდეველ ფილონ ალექსანდრიელთანაც da qristiani<br />

filosofosebis mTels Semdgom pleadaSic amosaval wertilad swored<br />

saRmrTo wignebi iTvleboda, romlebic drodadro kidev ufro daixvewa<br />

da sabolood im saxiT Camoyalibda, romelic dRes Zveli da axali<br />

aRTqmis, anu bibliis saxiT gvaqvs mocemuli. ese igi, tertulianesac,<br />

avgustinesac, Toma aqvinelsac da sxva qristian Teolog-filosofosebsac<br />

ukve hqondaT miTiTebuli xelSesaxebi sayrdeni saRmrTo wignebis saxiT.<br />

Aaki, zemoT, pirveli Tavis pirvelive paragrafSi mivuTiTeT, rom<br />

gansakuTrebuli wvlili saRmrTo wignebis erTian sistemad dalagebis<br />

SesaZleblobaSi, jer kidev pirvel saukuneSi, anu tertulianemde,<br />

avgustinemde, Toma aqvinelamde Tu sxva Teologebamde adre, erT-erTma<br />

pirvelma swored filon aleqsandrielma Seitanა. რაც შეეხება ფილონ<br />

52


ალექსანდრიელის თანამედროვე რომაელ ფილოსოფოსს სენეკას, ქრისტიანულ<br />

სააზროვნო სივრცეში სენეკას თვალსაზრისების ერთგვარ ინერპრეტაციებსაც<br />

ვხვდებით: „senekasTan, qristianobis momamzadebeli wina safexuri Zalumad<br />

igrZnoba. senekam qristianuli religiis warmoSobamde wamoayena umaRlesi<br />

qristianuli moralis principi: yvela adamiani Zma da megobaria, yvela<br />

Tanasworia RmerTis winaSe. yvelani warmoSobilni arian erTiani<br />

gonebrivi sawyisidan... senekasTan filosofia sabolood RmerTis<br />

samsaxurSi dgeba~ (51.273). es suliskveTeba, cxadia, saRmrTo wignebis, anu<br />

bibliis ZiriTadi eTikuri principia. senekasTan vxvdebiT aseve<br />

„suliwmindis“ თავისებურ გაგებასაც: `senekas ganmartebiT, CvenSi Sinaganad<br />

moqmedebs `suliwminda~, romelic Tvalyurs gvadevnebs, Cvens qcevebs<br />

marTavs, gvexmareba sikeTisa da borotebis garCevaSi. Cvenzea<br />

damokidebuli misi yuradReba, is, Tu ramdenad vaRiarebT da mivsdevT<br />

mas~ (51.266). saRmrTo wignebi ver iqneboda mTlad srulyofili Tu igi<br />

bunebis sferos auxsnels da sulierTan Seusabamoს datovebda, შესაბამისი<br />

გამოსავალი ki კვლავაც სენეკას შეხედულებებში იმთავითვე შეიძლება<br />

ამოვიკითხოთ: “სენეკა cdilobs, aucileblobis Sesaxeb stoelTa principi<br />

Tanmimdevrulad gaarkvios da gansazRvros misi mimarTeba RmerTTan,<br />

bedTan, gonebasTan, samyarosTan, bunebasTan. sabolood gamodis, rom<br />

RmerTi yovel maTganTan wilnayaria, rom buneba ar SeiZleba arsebobdes<br />

RmerTis gareSe da arc RmerTi bunebis gareSe~ (51.267). aseTi senekaseuli<br />

panTeizmi zogadad Seesabameba filon aleqsandrielis<br />

msoflmxedvelobas, Tumca, filon aleqsandrielTan panTeisturi muxti<br />

platonis მოძღვრების Taviseburad gagebis safuZvelzea Semcirebuli,<br />

logosis, rogorc `Suamavlis~ funqciis ufro aqtiurad warmoCeniT:<br />

`filon aleqsandrieli aRiarebda piTagorasa da platonis moZRvrebaTa<br />

did mniSvnelobas da maTSi eZebda saRmrTo wignTa ideebis filosofiur<br />

safuZvlebs. amasTan erTad man stoicizmis Zlieri gavlenac ganicada~<br />

(51.345_346). filonma `ganaviTara axali moZRvreba emanaciis Sesaxeb,<br />

romelic jer mxolod Canasaxis saxiT iyo warmodgenili... filonTan<br />

emanaciis ZaliT daukavSirdeba RmerTi-zearsi mis pirvel Semoqmedebas<br />

logoss da misi SuamavlobiT grZnobad yofiers. logoss ekisreba<br />

53


RmerTsa da bunebas Soris erTianobis dadgena da TviT am cnebaSi ukve<br />

adreve igulisxmeboda samyaros erTianoba, misi struqturuli sazrisi.<br />

amave dros logosi aris sityva, pirveli gacxadeba, gaxsna RmerTis<br />

qmedebisa~ (51.347_348) bibliis pirveli fraza _ Tavdapirvelad iyo sityva<br />

da sityva igi iyo RmerTi _ cxadia, savsebiT Seesabameba logosis sityvad<br />

da sityvis logosad gagebis, rogorc RmerTis qmedebis gaxsnis<br />

filoniseul Tvalsazriss, Tumca es ar iyo mxolod filonis<br />

Sexeduleba, msgavsi Sexeduleba stoikosebTanac gvxvdeba, amitom:<br />

`filoni angariSs uwevda stoelebis moZRvrebas logosis Sesaxeb da maTi<br />

gavleniT logoss axasiaTebs rogorc msoflio gonebas, samyaros<br />

mamoZravebelsa da kanonzomierebas. misi azriT, adamianur gonebaSi<br />

logosi ganxorcielebulia mikrokosmosis doneze, amitom adamianisaTvis<br />

logosis saSualebiT gaixsneba gza RmerTisaken, misi gacxadebisaken~<br />

(51.348). amdenad, `logoss kosmologiuri funqciis garda anTropologiuri<br />

funqciac aqvs dakisrebuli, ramdenadac logosi aris Suamavali ara<br />

marto RmerTsa da samyaros Soris, aramed RmerTsa da adamians Sorisac~<br />

(51.349). amasTan, `filonis moZRvrebaSi aris erTi arsebiTi ram, romelic<br />

misticizmis organul nawils warmoadgens – misatikuri Wvreta, eqstazi,<br />

gamocxadeba rogorc adamianis arsebobis umaRlesi mizani. qristianuli<br />

filosofiis gviandel periodSi misticizmis es arsebiTi Tavisebureba<br />

gansxvavebul Sefasebasa da ganviTarebas moipovebs~ (51.350_351).<br />

maSasadame, filonisa da senekas da ara marto maTi moZRvrebebis<br />

ZiriTadi Tezisebi umeteswilad emTxveva saRmrTo wignebis (bibliis)<br />

ZiriTad Tezisebs, razec Semdgom mTeli qristianuli filosofia<br />

ganviTarda, magram imTaviTve cxadi iyo, rom bibliis teqsts axsna mainc<br />

dasWirdeboda, ramdenadac `teqstis sityva-sityviTi ganmartebisas<br />

gaugebari xdeboda RvTaebrivi arsisaTvis sruliad gaumarTlebeli<br />

qmedebebis miwera, amouxsneli rCeboda teqstSi arsebuli winaaRmdegobani<br />

da calkeuli alegoriebi~ (51.346_347). bibliaSi marTlacaa iseTi<br />

adgilebi, romlebic mouazrebadia, zogic eTikur principebs uxeSad<br />

ewinaaRmdegeba. aseT paradoqsul garemoebebze refleqsia jer kidev<br />

tertulianem ganaxorciela. magaliTad, savsebiT mouazrebadia<br />

`virwmunoT adamianis saxiT (gaadamianurebulad) movlenili RmerTi,<br />

54


omelmac xorcieli sxeuli miiRo qalwulisagan dabadebiT~ (52.87),<br />

RmerTisagan msxverplis gaRebis moTxovna ki, marTlac araeTikurad<br />

gamoiyureba – gavixsenoT is momenti, roca RmerTma abraams isaakis<br />

mokvla sTxova. TviTon tertuliane bibliaSi mocemul aseT momentebs<br />

absurds uwodebs, magram mas mainc swams da swored imitom, rom absurdia.<br />

`mwams, radgan absurdia~ (52.86) _ es fraza swored terturlianes<br />

ekuTvnis da aseTi suliskveTeba swored im garemoebidan amodis, romlis<br />

mixedviTac bibliaSi mocemul absurdul situaciebs adamianuri logika<br />

ver Cawvdeba. aseT viTarebas qristianobis sxva momxreebic, cxadia<br />

acnobierebdnen da amitomac dadga `teqstze alegoriis mixedviT muSaobis<br />

praqtikuli da Teologiur-filosofiuri mniSvneloba dRis wesrigSi~<br />

(51.347). msgavsi samuSao dRis wesrigi filon aleqsandrielTan ukve<br />

imTaviTve idga, raTa garkveuli gauazrebadi Tu araeTikuri<br />

mocemulobebi `alegoriulad~ mainc gaazrebadni da eTikurni<br />

gamxdariyvnen. `filonma amocanad daisaxa eCvenebina filosofiisa da<br />

saRmrTo wignTa dedaarsis sinTezirebis SesaZlebloba da izruna<br />

Sesabamisi meTodisa da moZRvrebis CamoyalibebisaTvis. WeSmaritebis<br />

erTaderTobis mtkicebisTvis man alegoriuli meTodi ganaviTara, romlis<br />

winamorbedi iyo saberZneTSi stoelebis simboloebis Teoria da maT mier<br />

berZnuli miTebis axsnis wesi~ (51.346). Tavis mxriv, stoelTagan alegoriis<br />

yvelaze TvalnaTel magaliTs iZleva qrisiposi, romlis mixedviTac,<br />

`miTologiuri RmerTebi arseboben rogorc kosmosis calkeul nawilTa<br />

alegoriebi, magaliTad, kronosi aRniSnavs nakadTa dinebas, realur<br />

miwiers, hefestosi – cecxls da a.S~ (51.155). am adreul anu berZnul<br />

stoikur alegorizmSi ukve Cans miTologiuri poliTeisturi cnobierebis<br />

dasasrulis dasawyisi, ramdenadac ukve TviTon adreul stoelebTan<br />

`alegoriuli TvalsazrisiT moixseniebodnen usulo, utyvi bunebis<br />

obieqtebi~ (51.156). amdenad, filoni alegoriul meTods iqneb marTlac<br />

stoelebisgan sesxulobs, magram im gansxvavebiT, rom filonTan alegoria<br />

swored rom meTodis gagebiTaa mocemuli da ara RmerTTan Tu bunebis<br />

sagnebTan igiveobrivi saxiT. sxva sityvebiT, filonTan alegoria is gzaa,<br />

romelmac garkveul mouazrebad Tu araeTikur Sinaarsebs miRma<br />

raRacnairad, Tundac iracionalurad swored azrobrivi da eTikuri unda<br />

55


dagvanaxos. am konteqstSi filonTan TiTqos winaswaraa moxazuli<br />

tertulianes zemoT motanili frazis gamarTleba _ `mwams, radgan<br />

absurdia~. Sesabamisad, gasagebia, ratomac daamuSava filonma<br />

`alegoriuli meTodis safexurebrivi Tanamimdevroba mTliani formaluri<br />

struqturis Sesabamisad, romlis mixedviT pirveli safexuria bibliis<br />

teqstze muSaoba, mis debulebebze yuradRebis fiqsireba, meore safexuria<br />

am debulebebis ganmarteba maTSi filosofiuri sazrisis aRmoCenis<br />

mizniT, mesame safexurze dadgindeba mocemul debulebebSi gamoyenebuli<br />

saRmrTo simboloebisa da maTi Sinaarsobrivi ganmsazRvrelis<br />

filosofiuri cnebis igiveoba~ (51.346). am konteqstis mixedviT unda<br />

gaviazroT erTi SexedviT, ucnauri alegoriuli Sedarebebi filonTan,<br />

magaliTad, `bibliaSi moxseniebuli personaJebis saxelebi mis mier<br />

axsnili iyo sxvadasxva sulier mdgomareobaTa simboloebad, maTve<br />

ukvaSirebda zneobrivi qcevis saxeebs. filoni sityvaTa etimologiur<br />

mniSvnelobasac iSveliebda, magaliTad, adami – gonebas, eva – sicocxlesa<br />

da grZnobas, kaeni – ugunurebasa da angarebas gamoxatavda. zogjer igi<br />

SemTxveviT niSnebs aqcevda yuradRebas da vefxvs ganmartavda, rogorc<br />

`Jins~, aqlems _ `mexsierebas~, Txas _ `simarTlisken swrafvas~ ~<br />

(51.352_353). filonis es, erTi SexedviT, ucnauri alegorizmi imdenad<br />

ucnaurad aRar mogveCveneba, Tuki mas alegoriis gagebis filoniseulive<br />

zogad Wrils miuyenebT. aseT SemTxvvaSi, magaliTad goneba da grZnoba<br />

ara marTla adamisa da evas saxiT mogvecema, aramed gonebisa da grZnobis<br />

adamsa da evaze SedarebiT raRacnairad nagrZnob-nawvdomia gonebisa da<br />

grZnobis raoba maT TavisTavadobaSi. aseve unda gavigoT vefxvis `JinTan~,<br />

aqlemis `mexsierebasTan~, Txis `simarTlesTan~ filoniseuli alegoriuli<br />

Sedarebebic. Sesabamisad, bibliis mouazrebadi da araeTikuri pasaJebis<br />

racionalurobisa da eTikurobis aseTive nagrZnob-nawvdomis saxiT<br />

gagebis SesaZlebloba swored alegoriul prizmaSi gveZleva. maSasadame,<br />

filonis msgavsi alegoriuli Tvalsazrisi, erTgvari gamamarTlebeli<br />

saxiT mieyeneba bibliis zemoT miTiTebul e.w. paradoqsul pasaJebs, anu<br />

igi `arsebiTad TavisTavSi Seicavs yvela qristianul warmodgenas:<br />

adamianis TanSobil codvas, logoss, romelic gadaiqca Suamavlad<br />

56


RmerTsa da adamians Soris, monaniebas, RmerTisTvis sakuTari gulis<br />

Sewirvas~ (51.350).<br />

saboloo jamSi, `bibliis teqstze Taviseburi Zaldatanebis<br />

miuxedavad, romelsac filoni zog SemTxvevaSi mimarTavda, man Tavisi<br />

alegoriis meTodis danergviT filosofiisa da RvTismetyvelebis<br />

gaerTianebis pirveli seriozuli mcdeloba ganaxorciela. man safuZveli<br />

Cauyara saRmrTo wignTa mimarT, erTi mxriv, hermenevtikul midgomas,<br />

romelic Semdeg avgustinem Teologiuri hermenevtikis doneze aiyvana,<br />

meore mxriv, saTave daudo Sua saukuneebSi im mecnierul-sqolastikuri<br />

(samecniero skoluri) moRvaweobis farTod gaSlas, romelsac cnobili<br />

moazrovneni didi STagonebiT eweodnen saxarebaTa da sxva saRmrTo<br />

wignTa komentarebisa da axsna-ganmartebis mimarTulebiT~ (51.353).<br />

avgustinem, naSromSi _ `qristianuli mecniereba anu wminda<br />

hermenevtikis safuZvlebi da saeklesio mWevrmetyveleba~ _ marTlac<br />

seriozulad gaamaxvila yuradReba filon aleqsandrielis mier pivel<br />

saukuneTa mijnaze danergil saRmrTo wignTa gagebis tradiciaze, oRond<br />

filonisgan gansxvavebiT, ZiriTadi aqcenti niSanTa Teoriaze gadaitana:<br />

`avgustinem saRmrTo wignTa interpretaciis Teoriuli safuZvlebis<br />

damuSavebisas stoelTa niSnis Teoria gamoiyena da Camoayaliba e.w.<br />

hermenevtikuli meTodi, romlis mixedviT, bibliis teqsti WeSmaritebis<br />

Sesaxeb daSifrul informacias iZleva da saWiroa am Sifrebis gageba.<br />

episkoposi moazrovne ufro Sors midis _ ena RmerTis WeSmaritebaTa<br />

daSifruli niSnebiT muSaobs. es upirveles yovlisa saRmrTo wignis enas<br />

exeba da Semdeg _ TviT grZnobadi sinamdvile da adamiani RmerTis<br />

WeSmaritebaTa Sifruli niSnebiT arsebobs. avgustinem gansakuTrebuli<br />

yuradReba gaamaxvila enobriv niSnebze da maTi axsna miiCnia<br />

WeSmaritisagan mcdaris, qristianobisa da warmarTuli antikuri<br />

filosofiuri azrovnebis garCevis kriteriumad. misi azriT, warmarTul<br />

teqstebSi enobrivi niSnebi ar iZleva Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informacias, qristianuli teqstebi ki iseT Sifrebzea agebuli, romelnic<br />

swori informaciis wyaroa WeSmaritebis wvdomisTvis... adamiani Semecnebas<br />

axorcielebs saganTa samyaroSi maTi moxmarebis procesSi, amave dros igi<br />

moixmars enas, sityviT niSnebs, sagnebi aRniSnulni arian niSnebiT, anu<br />

57


sityvebiT, sityva bgerebiT an asoebiT aRiniSneba. arsebobs am niSanTa<br />

WeSmariti SeerTebis wesebi. magram WeSmariti SemecnebisTvis ar aris<br />

sakmarisi niSan-sityvaTa SeerTebis siswore, aramed amis gareSea TviT<br />

azrTa WeSmariteba, romelic daSifrulia garkveuli niSnebiT. niSnebi<br />

orgvaria: bunebrivi da xelovnuri. xelovnuri niSnebi SeTanxmebiTaa<br />

dadgenili da maTi gadacema xdeba gansazRvruli sulieri moZraobis<br />

ZaliT. adamianTa urTierTSuRlma gansazRvra enaTa da damwerlobaTa<br />

gansxvavebani. adamianebs saerTo aqvT azrovnebis wesebi, rac azrovnebas<br />

ki ar gvaswavlis, aramed gagvagebinebs sworsa da araswor kavSirebs~<br />

(52.265, 266).<br />

avgustines aseTi Tvalsazrisidan gamomdinare, pirvel rigSi<br />

ibadeba kiTxva: saidan askvnida es filosofosi, rom warmarTul<br />

teqstebSi bunebrivi niSnebi ar iZlevian Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informacias, xolo qristianuli teqstebi aseT WeSmarit Sifrebzea<br />

agebuli am kiTxvaze pasuxis gasacemad, mizanSewonilia stoelTa<br />

niSnebis Teorias SevexoT, radgan rogorc mivuTiTeT, avgustinem<br />

interpretaciis faruli safuZvlebis damuSavebisas, safuZvlad am<br />

TemasTan dakavSirebiT stoelTa Tvalsazrisi gamoiyena: `gonebis<br />

moRvaweobis, logikuri azrovnebis bunebaSi sakmado Rrmad garkvevis<br />

Sedegad stoelebma aRmoaCines, rom Semecnebis procesi ar aris martivi<br />

asaxvis, anabeWdebis, anasaxebis SeZenisa da cnobierebaSi damagrebis<br />

meqanikuri procesi. SemecnebaSi sami momenti monawileobs: aRmniSvneli<br />

(sityva), aRsaniSni (sagani) da sazrisi im sityvisa, romliTac<br />

aRmniSvnelSi gamoiTqmeba aRsaniSnis obieqturi dedaarsi. es mesame aris<br />

`leqtoni~ (sityvasityviT `gamoTqmuli~), arasxeulebrivi, aramaterialuri<br />

(romelic gamoiTqmeba an daiwereba), gansxvavebuli sityvisaganac da am<br />

sityviT aRniSnuli sagnisganac. stoelebis mixedviT, sityva TavisTavSi<br />

raRaca sxeulebriv garkveulobas Seicavs, sityva bgerebisgan Sedgeba...<br />

`leqtonis~ cnebis SemotaniT stoelebma axali problema daayenes, maT<br />

dasves sakiTxi, materialurisa da fsiqikurisagan gansxvavebuli<br />

obieqturi arsis iseTi saxeobis Sesaxeb, romelsac sakmaod gvian<br />

neokantianelebma mniSvnelobisa da Rirebulebis cnebebi Seufardes,<br />

huserlis fenomenologiaSi ki misi analogia obieqturad arsebuli<br />

58


idealuri sazrisi. sagangebo kvlevis sagania, magram winaswarve SeiZleba<br />

iTqvas, rom `leqtonis~ Sesaxeb stoleTa moZRvrebaSi platonis ideebis<br />

Teoriis trasformaciis momentic moiZebneba... sabolood SeiZleba iTqvas,<br />

rom stoelebTan `leqtonis~ cnebaSi Cadebulia iseTi Sinaarsi, romelic<br />

gamoxatavs azris wminda obieqtsac da wminda azris sagansac, iseT<br />

sinamdviles, romelic damoukidebelia rogorc SegrZnebebisa da<br />

aRqmebisagan, ise sxeulebrivisagan. aqve isic unda davumatoT, rom<br />

`leqtonis~ mniSvneloba ar ifargleba arc Semecnebis Teoriisa da arc<br />

logikis sazRvrebiT, mas stoelebTan gacilebiT ufro farTo,<br />

ontologiis momcveli mniSvneloba aqvs~ (51.187, 188).<br />

rogorc xedavT, warmarTuli stoicizmis niSnis TeoriaSi<br />

monoTeizmis principebi ukve Zalze mkafiod ikveTeba. es gansakuTrebiT<br />

stoelebis mier `leqtonis~ gagebaSi Cans, amitomac SegviZlia stoelebTan<br />

platonis ideebis Teoriis transformaciis safuZvelic davinaxoT da<br />

`leqtonis~ gagebas ontologiuri mniSvnelobac mivaniWoT monoTeisturi<br />

mimarTulebiT ganviTarebis perspeqtiviT. amdenad, vfiqrobT, avgustine<br />

maincadamainc imas ki Aar adasturebda, TiTqos warmarTul teqstebSi<br />

enobrivi niSnebi pirdapiri gagebiT ar iZlevian Tavdapirvel<br />

WeSmaritebaze infromacias, aramed imas, rom warmarTebi amgvari enobrivi<br />

WeSmaritebis adekvaturad interpretacias ver axerxebdnen, Sesabamisad,<br />

maT enobriv niSnebSi imTaviTve mocemuli WeSmariteba mcdari<br />

interpretaciis morevSi iyo Cakarguli da SeTanxmebiT dadgenili<br />

xelovnuri niSnebis sulieri ZaliT gadacemis procesic aseTi mcdari<br />

interpretaciis mixedviT miedineboda, rac ganapirobebda imas, rom<br />

warmarTuli teqstebis enobrivi niSnebi Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informaciis ver mocemis STabeWdilebas tovebda. Tavis mxriv, avgustines<br />

mixedviT, qristianuli teqstebi Tavdapirvel WeSmarit Sifrebze<br />

imdenadaa agebuli, ramdenadac am teqstebis adekvaturad gagebis pirobebi<br />

winaswarmoxazulis saxiT, rogorc es stoikosTa niSanTa Teoriidanac<br />

davinaxeT, warmarTul teqstebSicaa mocemuli. ufro zustad, avgustines,<br />

Cans, swored stoikosTa niSanTa Teoriam daanaxa warmarTul teqstebSi<br />

ukve winaswarmoxazulis saxiT nagulisxmevi WeSmariti Sifrebis<br />

adekvaturad anu WeSmariti Tvalsazrisis mixedviT interpretaciis<br />

59


SesaZlebloba. Tavis mxriv, interpretaciis Teoriuli safuZvlebis<br />

damuSavebiT miRebuli ZiriTadi postulatebi enobrivi Tu sxva tipis<br />

gansxvavebaTa miRma `mdebare~ azrovnebis wesebis saerToobis gamo yvela<br />

adamianisTvis saerTo unda gamxdariyo, iseve rogorc amave mizezis<br />

wyalobiT, filonis alegoriuli meTodis Teoriuli safuZvlebis arsi<br />

yvelasTvis erTnairad gasagebi unda gamxdariyo da amave dros<br />

miTiTebuli enobrivi Tu sxva tipis gansxvavebaTa Sesabamisi<br />

interpretaciis Sinaarsic swored ZiriTadi Teoriuli safuZvlebis<br />

CarCoebs ar unda gascdenoda. Sua saukuneebis moazrovneebi swored<br />

amgvar WrilSi ganixilavdnen mTelisa da nawilebis urTierTmimarTebasac.<br />

mTelisa da nawilebis urTierTmimarTebaze refleqsias jer kidev<br />

antikuri moazrovneebi akeTebdnen, magram misi hermenevtikul WrilSi<br />

safuZvlianad gadmotana swored Sua saukuneebis moazrovneebma<br />

ganaxorcieles. imave filon aleqsandrielTan da avgustinesTan saRmrTo<br />

teqstis romelime konkretul epizods, marTalia aseve konkretuli<br />

alegoria da konkretuli enobrivi Sifri mieyeneba, magram amgvar<br />

konkretulobaSi apriori mTlianis `sunTqva~ igrZnoba, radgan rom ara am<br />

konkretulis mTelidan gamomdinareoba, konkretuli SeiZleba ramdenadme<br />

gasagebi mainc yofiliyo, magram igi saerTo konteqstidan amovardnili<br />

darCeboda. meore mxriv, saRmrTo wignebs ver gavigebT mTlianobaSi, Tuki<br />

ver CavwvdebiT misi Semadgeneli nawilebis arss. Sesabamisad, Sua<br />

saukuneebis filosofosebic swored im daskvnamde midiodnen, rogor<br />

daskvnamdec saukuneebis Semdeg magaliTad, asti mivida: ama Tu im teqstis,<br />

maT Soris bibliis nawilebi SeiZleba TavisTavad konkretulobaSic<br />

iyvnen gasagebni, maT Soris alegoriis meTodiTac, magram es<br />

konkretulobani mainc imdenad arian gasagebni, ramdenadac mTelis gaSlagamovlinebani<br />

arian da mTelic imdenad gaigeba, ramdenadac am Tavis<br />

konkretul gaSla-gamovilnebaSi sakuTar Tavs wvdeba. ase Seikra bibliis<br />

safuZvelze `hermenevtikuli wre~ Sua saukuneebSi, romelic rogorc<br />

meTodi, Semdgomi periodis moazrovneebmac aitaces. gadameric, roca Sua<br />

saukuneebis hermenevtikul kvleva-Ziebebs exeba, erTmniSvnelovnad<br />

miuTiTebs: `saRvTo werilis namdvili sazrisi, cxadia, erTmniSvnelovnad<br />

gasagebi ar aris yvelgan da yovelTvis. calkeuli fragmentis gageba<br />

60


gapirobebulia saRvTo werilis mTlianobis gagebiT, iseve rogorc piriku<br />

– es mTeli SeiZleba nawvdomi iyos mxolod calkeuli fragmentebis<br />

gagebis wyalobiT. mTelisa da nawilebis mimarTebis amgvari Caketiloba<br />

TavisTavad ar aris raRac axali. is icoda ukve antikurma ritorikam,<br />

romelic adarebs srulyofil sityvas organul sxeuls, mimarTebas Tavsa<br />

da sxeulis sxva nawilebs Soris~ (71.223).<br />

mTelisa da nawilebis amgvari urTierTmimarTebis WrilSi Cawnuli<br />

bibliuri Sinaarsebis Tavisebur asaxvas warmoadgens Sua saukuneebis<br />

xelovnebac. sxva sityvebiT, xelovnebis verc erTi dargi vercerT epoqaSi<br />

verasdros acdeba misive Tanadrouli epoqaluri saazrovno garemodan<br />

gamomdinare Sinaarsebs. Sua saukuneebsac, rogorc davinaxeT, sakuTari<br />

saazrovno garemo axasiaTebda da Sesabamisad am epoqis mxatvruli<br />

teqstic mTlianad qristianul Sinaarss asxivebda. es Tvalsazrisi sulac<br />

ar niSnavs imas, TiTqos Sua saukuneebis xelovnebaSi epoqis saazrovno<br />

garemos `gamosxiveba~ ZaldatanebiTi aqti iyo, piriqiT, igi iseTive<br />

Zaldautanebeli, bunebrivi mdgomareobaa, rogorc sulieri Zvrebi<br />

kacobriobis istoriaSi, magaliTad _ poliTeisturi cnobierebis<br />

monoTeisturi cnobierebiT Secvlis procesi. poliTeisturi azrovnebidan<br />

monoTeistur azrovnebaze gadawyobis xangrZlivi procesi zustadac rom<br />

grndiozuli gardatexis etapia kacobriobis azrovnebaSi, magram amave<br />

dros, aseTi gardatexa, aSkarad aracnobier xasiaTs atarebda.<br />

kacobriobis azrovneba marTlac nabij-nabij, momavlis Sedegebis<br />

winaswarganWvretis gareSe mieqaneboda poliTesituri Sexedulebebidan<br />

monoTesiturisken da roca Cveni welTaRricxvis pirvel saukuneebSi,<br />

Sedegebi ukve saxeze iyo, iqneb garkveul ideologiur Tu sxva tipis<br />

mizanmimarTul qmedebebsac hqonda adgili, magram aseT mizanmimarTulebas<br />

zurgs ukve swored manamde globalur masStabebSi ganxorcielebuli<br />

aRwerili procesi umagrebda. amgvar sulier-kulturul viTarebas<br />

zedmiwevniT kargad axasiaTebs germanel romantikosTa erT-erTi beladi,<br />

cnobili poeti da moazrovne novalisi. kerZod, werilSi `qrsitianoba Tu<br />

evropa~ igi wers: `Sua saukuneebi iyo brwyinvale dro, roca evropaSi<br />

qristianoba batonobda da yvelas saerTo interesi akavSirebda, roca<br />

61


TiToeuls bavSvuri ndoba hqonda RmerTis, rac uadvilebda maT Tavisi<br />

amqveyniuri daniSnulebis Sesrulebas~ (19.5).<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, ra Tqma unda, Sua saukuneebis<br />

mxatvruli teqstic verafriT acdeboda religiur Sinaarsebs, imdenad<br />

ramdenadac Sua saukuneebis sulier-kulturuli atmosfero amave epoqaSi<br />

moRvawe mxatvruli teqstis SemqmnelisTvisac imTaviTve aracnobierad,<br />

apriori `misi~ iyo. swored am konteqstis mixedviT unda gavigoT Sua<br />

saukuneebis xelovnebaSi imdroindeli saazrovno garemos mixedviT<br />

nakarnaxevi Sinaarsebis asaxvis faqti da ara ZaldatanebiTi<br />

mniSvnelobiT. amdenad, is, rasac fridrix Selingi, rilke, imanuel kanti<br />

da sxva filosofosebi Zaldautanlobas uwodeben, mxatvruli teqstis<br />

aRmocenebis mTavari pirobaa da Sua saukuneebis xelovnebaSi, aseve sxva<br />

epoqebis xelovnebaSic, epoqis ideebica da grZnobebic swored<br />

Zaldautaneblad, bunebrivad airekleba. yvela epoqis xelovani, antikuri<br />

filosofiis erT-erT mTavar burjs, platons Tu davesesxebiT, udavod<br />

`gondakarguli~ moqmedebs da Tanamedrove terminologiiT Tu vityviT,<br />

swored am aracnobieri moqmedebisas eZleva xelovans misi Tanadrouli<br />

saazrovno ganwyobilebebi yvelaze wminda, `bavSvuri~ saxiT. sxva<br />

sityvebiT, xelovans aseTi ganwyobilebebi TviTcnobierebamde,<br />

refleqsiamde aqvs mocemuli da am ukanasknelsac igi mxatvrul teqstSi,<br />

mxatvrul qmnilebaSi, aseve bunebrivad da Zaldautaneblad gadaaqvs.<br />

Sesabamisad, absurdulad gamoiyureba kiTxva Sua saukuneebis xelovnebis<br />

SesaZlo naZaladevobis Taobaze, aseve imis Sesaxeb, TiTqos xelovani<br />

aracnobieri moqmedebisas mxatvrul teqsts epoqis Sinaarss ver SesZens.<br />

aracnobieri SemoqmedebiTi aqti xelovans araTu xels ar uSlis epoqis<br />

saazrovno ganwyobilebebis mxatvrul teqstSi gadatanis gzaze, aramed<br />

aseT dros mas epoqis ideebi da grZnobebi xelovnebis qmnilebaSi<br />

sruliad bunebrivad, yvelaze wminda saxiT gadaaqvs, Tanac aseTi<br />

bunebrivi siwminde yovelgvar Zaldatanebas, Sesabamisad cnobieri<br />

muSaobis monur winaswarganzraxulobas savsebiT gamoricxavs. aqedan<br />

gamomdinare, Sua saukuneebSi moRvawe xelovansac savsebiT miesadageba<br />

fridrix Sileris sityvebi, romlis Tanaxmadac, `Semoqmedebis aqtis<br />

momamzadebeli mdgomareobisas is (Semoqmedi) ver poulobs TavisTavSi<br />

62


aime saxes, sagans; arsebobs mxolod raRac musikaluri ganwyobileba,<br />

romelsac Semdgom mosdevs poeturi idea~ (7.313). swored aseT WrilSi<br />

aireklavda Sua sakuneebis Semoqmedi mis Tanadroul saazrovno<br />

atmosferos da Sesabamisad, bunebrivia, rom Sua saukuneebis mxatvruli<br />

teqstic mTlianad qristianul Sinaarss `asxivebda~. ipolit teni am<br />

viTarebas ase aRgviwers eklesiis agebulebaze, rogorc qristianuli<br />

arqiteqturis mwvervalze msjelobisas: `Senoba Tavisi ekvderis<br />

mowyobilobiT gamosaxavs jvars, romelzec suli dalia qristem, mrgvali<br />

sarkmlebi Tavisi almasiseburi yvavilebiT gamosaxaven samaridiso vards,<br />

romlis furclebic warmoadgenen gamoxsnilTa sulebs. yoveli nawilis<br />

sidide Seesabameba saRmrTo ricxvebs. meore mxriv, Senobis formebi<br />

Tavisi simdidriT, ucnaurobiT, gabedulebiT, sifaqiziT da<br />

uzarmazarobiT, kargad Seesabameba fantaziis TavSeukaveblobas da<br />

cnobismoyvareobas. aseTi sulis mqone adamians esaWiroeba cocxali,<br />

mravalnairi, cvalebadi, ukiduresi da ucnauri SegrZnebebi. aRarc svetsa<br />

xmaroben, arc horizontalur gardigardmo gadafenas, aRarc mrgval<br />

TaRs, mokled rom vTqvaT, uaryofen antikuri arqiteqturis mtkice<br />

saZirkvels~ (38.56). msgavs qristianul Sinaarss `asxivebda~ Sua<br />

saukuneebis musikac. am tipis musika `aZlevs adamians samlocvelo<br />

eqstazs, romelsac usasrulobisken gavyavarT, musika wyvets adamians<br />

miwieri cxovrebisagan da amaRlebs mas ciur sferoebamde. musika<br />

didebuli saCuqaria, romliTac RmerTma adamiani daajildova~ (93.27).<br />

musikis amgvari gageba SeiZleba iTqvas, zustad emTxveva musikis<br />

neoplatonistur gagebas. magaliTad, neoplatonikos plotines mixedviT,<br />

`musika adamianis suls amaRlebs da ganaridebs grZnobadi sagnebisagan,<br />

amzadebs mas saazrovno samyaros WvretisaTvis. musikis moyvaruli<br />

aracnobierad iswrafvis harmoniisa da sikeTisaken, gmobs borotiseuls,<br />

bgeraTa harmoniis abstraqcia xdeba materialurisagan, tkbobis mizezi is<br />

ki ar aris, Tu ra instrumentze sruldeba musikaluri nawarmoebi, aramed<br />

sruliad mowyvetilad amisagan, suli idealuri harmoniiT tkbobas<br />

eZleva” (52.212). amas garda, plotine `aviTarebs platonis moZRvrebas<br />

mSvenierebis safexurebis Sesaxeb da arCevs mSvenierebis gamoxatvis<br />

sxvadasxva formebs, miuTiTebs mSvenierebaze xelovnebaSi, mecnierebaSi,<br />

63


zneobaSi, romelTac suli sabolood erTianobaSi moaqcevs da gonis<br />

safexurze amaRlebuli mzaobaSia pirvelarsTan miaxloebisTvis~<br />

(52.212_213). musikisa da saerTod xelovnebis forma-Sinaarsis Taobaze<br />

platonisa da neoplatonikosebis aseTi Sexeduleba, qristianuli<br />

msfolmedvelobisTvis racionaluri da misaRebi iqneboda da rogorc<br />

zeviT vnaxeT, qristianma filosofos-Teologebma platonisa da<br />

neoplatonikosebis miTiTebuli Tvalsazrisi musikisa da zogadad<br />

xelovnebis qristianul gagebas warmatebiT miusadages kidec. Sua<br />

saukuneebis moraluri muxtis aRwerili logikis mixedviT, ra Tqma unda,<br />

imdroindeli ferwerac, skulpturaca da poeziac bunebrivad sazrdoobda.<br />

xelovnebis es saxeobebi marTalia poliTeisturi epoqis Sinaarsebsac<br />

gamoxatavdnen, magram rogorc zemoT erTgan ukve avRniSneT,<br />

gamoxatavdnen ara WeSmaritebad, aramed imis gaxsenebis saSualebad, rom<br />

qristianobamde arsebobda poliTeisturi cnobiereba, rogorc adamianis<br />

religiuri cnobierebis ganviTarebis sawyisi da mcdari etapi.<br />

kacobriobis religiuri cnobierebis ganviTarebis amgvar logikaze Tavis<br />

SromebSi hegelic miuTiTebs.<br />

qristianuli msoflmxedvelobis saazrovno garemosa da amave epoqis<br />

xelovnebis urTierTCawmulobidan gamomdinare, Sua saukuneebis<br />

xelovnebis gagebis horizontic, cxadia, savsebiT Seesabameboda saRmrTo<br />

wignebis gagebis horizonts. metic, ukve gagebis aseTsave WrilSi iyo<br />

moqceuli antikuri xelovnebis gaazrebis SesaZleblobac, rogorc amaze<br />

ukve araerTxel miuTiTeT. Sesabamisad, Sua saukuneebis xelovnebis<br />

nebismieri konkretuli nawarmoebi mTlianobaSi gaigeboda, rogorc<br />

konkretuli nawilebis TavisTavad gagebadi erToblioba, magram es<br />

konkretulobani mainc imdenad arian gagebadni, ramdenadac mTliani<br />

mxatvruli teqstis gaSla-gamovlinebebs warmoadgenen, romelTa<br />

meSveobiTac Tavdapirveli mTliani idea sakuTar Tavs kvlavac nawilebis<br />

Tavdapirvel safuZvliseul erTianobad wvdeba. teqstis gagebis aseT<br />

struqturaSi miuRebeli TavisTavad araferia, magram Sua saukuneebis<br />

Semdgom, aRorZinebis (reformaciis, humanizmis) epoqaSi, mravali<br />

moazrovnisTvis teqstis gagebis miTiTebuli struqturis wiaRSi<br />

dafaruli saxiT nagulisxmevi aqsiomaturi principebi aRmoCnda<br />

64


miuRebeli. kerZod, Sua saukuneebis qristiani filosofos-Teologebi<br />

saRmrTo teqstebis gagebis hermenevtikul Wrils ise ki warmosaxavdnen,<br />

TiTqos saRmrTo teqstebi alegoriuli Tu sxva tipis midgomebiT<br />

TavisTavad gasagebni iyvnen, magram sinamdvileSi isini apriori<br />

emyarebodnen saeklesio dogmatikasa Tu qristian TeologTa avtoritets.<br />

aseT viTarebaze erT-erTma pirvelma miuTiTa reformaciis TvalsaCino<br />

warmomadgenelma martin luTerma, roca ganacxada _ `saRmrTo wignebi<br />

sakuTari TaviT sawvdomni arian~ (7.396). sxvagvarad, es debuleba,<br />

saRmrTo wignebis gagebis gzaze, ara mxolod saWirod ar Tvlida<br />

saeklesio dogmatikaze Tu sxva gareSe avtoritetebze damyarebas, aramed<br />

gulisxmobda imasac, rom saeklesio dogmatikaca da sxva gareSe<br />

avtoritetebic saRmrTo wignebis gagebis SesaZleblobas araTu aioleben,<br />

sinamdvileSi ufro aerTuleben kidec. gadameris Tanaxmad: `marad<br />

sakiTxavi saRmrTo wigni eklesiisTvis iyo biblia, magram misi gageba<br />

ganisazRvreboda da reformatorTa azriT Zneldeboda saeklesio<br />

dogmatikis tradiciiT~ (71.222). Tavis mxriv, martin luTerma, saRmrTo<br />

wignebis gagebis gzaze, saeklesio Tu sxva avtoritetebis uaryofis<br />

pirobebSi, SeinarCuna saRmrTo wignebis gagebis Sua saukuneobrivi sqema,<br />

magram Tavad gagebis axleburi Wrili ukve uaResad mniSvnelovani<br />

simptomebis aSkara maniSnebeli iyo: TviTon luTers saeklesio dogmebisa<br />

da avtoritetebis uaryofa, sulac ar ucdia saRmrTo wignebSi mocemuli<br />

Sinaarsebis uaryofasTan gaeigivebina, magram saRmrTo teqstebis gagebis<br />

luTeranuli Wrili, imis miuxedavad, ra rogor surda luTers, apriori<br />

gulisxmobda saRmrTo teqstebis Sinaarsebis uaryofis SesaZleblobasac.<br />

es Wrili ki Tavis mxriv uaRresad uaxlovdeboda msoflgagebis<br />

neoplatonistur gadmosaxeds. Tuki neoplatonistur monoTeizme SeiZleba<br />

msjeloba, es iseTi monoTeizmia, romelic erTi da imave dros, Sors dgas<br />

poliTeisturi cnobierebisganac da religiis gagebis monoTeisturqristianuli<br />

interpretaciisganac. aki aRorZinebis epoqis moazrovneebic<br />

swored azrovnebis amgvari stiliT xasiaTdebian, radgan isini, erTi<br />

mxriv, aRar gamoirCevian kanonikuri religiisadmi uapelacio morCilebiT,<br />

xolo meores mxriv, antikur suls, antikur kulturasa da xelovnebas<br />

rogorRac poliTeisturi safuZvlebis gareSe aRorZineben. swored amitom<br />

65


ewodeba aRorZinebis epoqas `aRorZinebis epoqa~ _ am epoqis moazrovneebs<br />

antikuri kultura poliTeisturi cnobierebiTurT rom aRedginaT, igi<br />

iqneboda antikuris ubralo gaxseneba, anu ukan dabruneba da ara<br />

`aRorZineba~. antikuri kulturis qristianuli dogmatikis safuZvelze<br />

xelaxali inetpretacia ki azrovnebis stilis TvalsazrisiT isev Sua<br />

saukuneebs mogvcemda da ara aRorZinebas. amdenad, aRorZinebis epoqa<br />

marTlac saintereso fenomenia, imitom rom `kacobiorbis ganviTarebaSi<br />

yoveli epoqis kultura gardamavalia, igi ganpirobebulia warsuliT da<br />

amzadebs pirobebs momdevnosaTvis. magram aRorZinebis epoqa<br />

gansakuTrebiT imsaxurebs am saxels, ragdan ori savsebiT Camoyalibebuli<br />

da gamokveTili kulturis: feodalizmis da kapitalizmis kulturaTa<br />

Sorisaa moqceuli. Sua saukuneebTan mTeli misi dapirispirebis<br />

miuxedavad aRorZinebis epoqa mniSvnelovnadaa ganmsWvaluli misi<br />

miznebiT da problematikiT, axal epoqasTan mTeli siaxlovis miuxedavad,<br />

gansxvaveba mainc arsebiTi rCeba. aRorZinebis kulturis specifikas ori<br />

didi kulturis swored es urTierTgamsWvalva qmnis. axali da Zveli aq<br />

isea gadaxlarTuli erTmaneTze, rom formaluri SesaZlebloba iqmneba,<br />

es kultura mTlianad mivakuTvnoT Zvels da misi ganviTarebis umaRles<br />

punqtad CavTvaloT, an axals da misi ganviTarebis sawyisidan<br />

warmovidginoT~ (65.142). Cveni azriT, ufro logikuria, aRorZinebis epoqa<br />

axal epoqas mivakuTvnoT da axali epoqa aRorZinebis epoqis sawyisidan<br />

ganviTarebis saxiT warmovidginoT, radgan axali epoqis azrobriv-ideuri<br />

Sinaarsi mTlianad aRorZinebis epoqis ZvelTan urTierTgamsWvaluli<br />

msoflmxedvelobis Tavisebur ataceba-ganviTarebas warmoadgens. aseve,<br />

Cveni azriT, aRorZinebis epoqis sawyisi wertili, yvelaze ufro mainc<br />

martin luTeris reformatorulma saqmianobam gansazRvra, radgan<br />

prqtikulad swored man gakvala gza Tavisufali azrovnebisaken,<br />

Tavisufali azrovneba ki Zvelsa da axals Soris, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

konkurencias gulisxmobs. ganmanaTleblobis, humanizmisa da sxva amgvar<br />

moZraobaTa aRmoceneba, cxadia, swored Tavisufali saazrovno `bazris~<br />

produqtia, iseTi produqti, romelic ZvelTan dapirispirebis wiaRSi<br />

amoizarda. aRorZinebis epoqis moazrovneebTan ukve veRar vxvdebiT<br />

religiisadmi SeueWvebel damokidebulebas, metic, bevri maTgani<br />

66


eligiebs pirdapir gamonagonsa da siyalbes uwodebs. magaliTad, jer<br />

kidev luTeramde cota xniT adre moRvawe italiel humanist mwerlebs<br />

petrarkasa da bokaCos eWvi SeaqvT religiis dogmebSi. petrarkas<br />

`intimuri lirika mogviTxrobs siyvarulze, ara abstraqtul siyvarulze,<br />

aramed siyvarulze cocxali qaliSvilisadmi (laurasadmi), TiTqmis<br />

mTeli misi poezia miZRvnilia laurasadmi. bokaCo ki Tavis `dekameronSi~<br />

principulad ewinaaRmdegeba xucobis, berobis instituts da msgavs<br />

religiur dogmebs~ (6.19). aseTive Sualedur pozicias iWeren momdevno<br />

periodis frangi da germaneli humanistebi, magaliTad miSel monteni da<br />

iakob boeme. montenisTvis amosavali principi yvelaferSi eWvis Setanaa,<br />

maT Soris Teologiur principebSic. misTvis adamianuri morali<br />

religiisgan unda gaTavisuflebuliyo _ `qristianuli RmerTis saxeliT<br />

espanelebi xocaven amerikel mosaxleobas, angreven maT bednierebas~ (6.53)<br />

_ ambobda igi. boemec swored amdagvarad msjelobda, roca acxadebda _<br />

`CemTvis naTelia, rom yoveli Cxubi da kamaTi religiidan warmoiSva~<br />

(65.171). montenisa da boemesagan gansxvavebiT kidev ufro kategoriulia<br />

benediqt spinoza, romelmac saerTod uaryo nebismieri religiuri<br />

moZRvrebis WeSmariteba. igi pirdapir acxadebs, rom religiaTa<br />

warmoSobis bazisi aris SiSi: `SiSi aris mizezi crurwmenis warmoSobisa,<br />

adamiani am crurwmenis monad iqceva. adamianTa uvicobazea damokidebuli<br />

religiisa da eklesiis avtoriteti. religia saWiroa imisTvis, rom<br />

adamianebi morCilebaSi yavdes mefes, ufross~ (6.207). Sesabamisad, spinozas<br />

mtkicebiT `saRmrTo wignebi dawerilia daaxloebiT ori aTasi wlis<br />

manZilze sxvadasxva avtoris mier gansxvavebuli epoqebis xalxebisTvis.<br />

es wignebi adamianTa dokumentia. unda gairkves, vin werda, ris gamo<br />

werda, visTvis werda, rogor iyo miRebuli isini TanamedroveTa mier, vis<br />

xelSi Cavarda da rogor iqna gadamuSavebuli; agreTve rogor da vin<br />

gaaerTiana isini erT mTlian saRmrTo wignebad~ (6.207). aseTive paToss<br />

iziarebs lesingic: `filosofosi iakobi SromaSi `spinozas filosofiis<br />

Sesaxeb~, gadmogvcems Tavis saubars lesingTan. lesingi am saubarSi<br />

ambobs, rom RvTaebis Sesaxeb orTodoqsuli warmodgenebi misTvis<br />

miuRebelia, rom is spinozas filosofiis momxrea~ (6.245). lesingis<br />

cnobili dramis `naTan brZenis~ mixedviT, namdvili religia keTili<br />

67


saqmeebis keTeba, adamianTa urTierTsiyvarulia da ara dogmaturi<br />

principebisadmi brma erTguleba: `kacobriobis istorias lesingi<br />

ganixilavs ganviTarebis TvalsazrisiT. es istoria aris kacobriorbis<br />

TandaTanobiTi srulqmnis istoria dabali safexurebidan maRlisaken. rac<br />

Seexeba religiebs, isini garkveuli istoriuli epoqiT arian<br />

ganpirobebuli. yoveli religia gamoxatavs ama Tu im epoqis cnobierebas,<br />

Semdgom epoqaSi arsebuli religia aRar Seesabameba kacobriobis<br />

Secvlil moTxovnilebas, misi ganviTarebis axal dones da amitom<br />

icvleba axali religiiT. amdenad, religiebi istoriulad warmoadgens<br />

safexurebs kacobriobis zneobrivi da kulturuli ganviTarebisa.<br />

sabolood unda gaimarjvos gonebam, samarTlianobam da humanizmma,<br />

romelic Secvlis religias~(6.247). analogiur ideebs lesingis<br />

paralelurad lesingze ufro gabedulad avrcelebdnen frangi<br />

ganmanaTleblebi. magaliTad, adreuli franguli ganmanaTleblobis<br />

warmomadgenlis pier beilis mixedviT, `zneoba sruliad damoukidebelia<br />

religiisagan, iseve rogorc, filosofia aris damoukidebeli<br />

religiisagan... zneobrivi normebis Rirseba TviTon am zneobriv normebSi<br />

unda veZeboT, maTi dakavSireba religiasTan maT Rirsebas arafers<br />

Sematebs~(6.303). pier beilis Tanamedrove kidev erTi ganmanaTleblis Jan<br />

melies mixedviT ki, `religia adamianTa gamogonilia, is Sedegia<br />

Secdomisa, iluziisa, eklesiis warmomadgenlebi atyueben xalxs.<br />

dasawyisSi religiuri Sexedulebebi moigones gaiZvera politikosebma,<br />

Semdeg es Sexedulebebi gaavrceles matyuarebma. uvicma, gaunaTlebelma<br />

mosaxleobam brmad daijera es tyuili~(6.305). rac Seexeba volters,<br />

franguli ganmanaTleblobis yvelaze mniSvnelovan warmomadgenels, igi<br />

religiis arsebobas imdenad amarTlebs, ramdenadac `religia saWiroa,<br />

rogorc lagami brbos damorCilebisaTvis. amitom, RmerTi rom ar<br />

arsebuliyo, saWiro iqneboda misi gamogoneba, mxolod am gziT SeiZleba<br />

brboze gabatoneba. RmerTis arsebobis rwmenis gareSe wesrigi<br />

sazogadoebaSi dairRveva, sazogadoeba moispoba~(6.312). volterisgan<br />

ramdenadme gansxvavebul azrebs aviTarebs frangi ganmanaTleblebis<br />

demokratiuli frTis warmomadgeneli Jan Jak ruso: `samarTlian, idealur<br />

sazogadoebaSi unda arsebobdes idealuri religia. es religia unda<br />

68


Seesabamebodes bunebasa da adamianis bunebriv grZnobebs. RmerTi<br />

samyarosa da adamianis Semoqmedia, man Caunerga adamians grZnobiereba da<br />

sindisi. es religia moiTxovs adamianisagan keTil saqmes, grZnobis<br />

gulwrfelobas~(6.351). sainteresoa, rom `es religia~ rusosTanac uaryofs<br />

oficialur religiasa da mis dogmatebs _ `religiuri aRzrda<br />

aucilebeli momentia axali adamianis SeqmnaSi, magram gamocxadebis<br />

religia im saswaulebiT, romliTac savsea igi, rusos mier principuladaa<br />

uaryofili~(6.351).<br />

saerTo jamSi, konkretul niuansebSi SexedulebaTa identurobis<br />

miuxedavad, aRorZinebis epoqis filosofia da xelovneba Sua saukuneebis<br />

saazrovno garemos Tavisebur saxecvlilebas mainc aSkarad adasturebs.<br />

swored azrovnebis amgvar WrilSi ewera ganviTareba SemdgomSi<br />

filosofias, xelovnebas, kulturas da aki marTlac ase moxda.<br />

$3. axsnisa da gagebis safuZvlebi<br />

Ggermanul filosofiaSi<br />

filosofosTagan erT-erTi upirvelesi, romelmac gagebis Teoriis<br />

seriozuli filosofiuri gaazreba mogvca, vilhelm dilTaia. ufro<br />

zustad, Tu sxva manamdel filosofosebTan gagebis, rogorc mecnieruli<br />

Teoriis dafuZnebis konturebi, umeteswilad igulisxmeboda, dilTaisTan<br />

amosavali wertili da refleqsiis sagani swored gagebaa, rogorc<br />

mecnieruli Teoria. gagebis Teorias dilTai Taviseburad afuZnebs.<br />

kerZod, misi mtkicebiT, roca gagebaze vlaparakobT, iq aucileblad<br />

sicocxle igulisxmeba da sadac sicocxlea, swored iqaa gagebac.<br />

Sesabamisad, dilTai bunebas, Tu SeiZleba ase iTqvas, uaRresad didi<br />

manZiliT mijnavs goniT-sulieri samyarosgan, ramdenadac buneba (materia)<br />

am filosofosTan sicocxlis ganzomilebas ar warmoadgens da<br />

amisdakvalad, bunebis (materiis) ganzomilebas gagebis meTodic ar<br />

miesadageba. sxva sityvebiT, dilTaisTan materia uaRresadaa gamijnuli<br />

imaterialurisgan, cnobiereba _ sagnisgan. aseTi gamijvna dilTaisTan<br />

marTlac didi ukiduresobiT xasiaTdeba, im donis ukiduresobiT, rom<br />

araTu cnobierebisa da sagnis raimenairi tipis Tanxvedra-Sesabamisaobaze,<br />

69


maT urTierTSedarebazec ki zedmetia laparaki: `garegani sagnis<br />

WeSmariteba, rogorc xatis Sesabamisoba realobasTan, ar arsebobs,<br />

radgan es realoba arc erT cnobierebaSi ar aris mocemuli da,<br />

maSasadame, gamoricxavs Sedarebas~ (7.370). amitomac, askvnis dilTai, rom<br />

goniT-sulieri samyaro bunebismecnierebaTa principebiTa da kategoriebiT<br />

ar unda vikvlioT, goniT-sulier samyaros bunebismecnierebaTa<br />

kategoriebisgan absoluturad gansxvavebuli kategoriebi Seesabameba.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia dilTais meTodologiuri dualizmic.<br />

bunebisa da goniT-sulieri samyaros erTmaneTisgan ase mkacrad gamijvna,<br />

cxadia, meTodebis Sesabamis gamijvnasac moiTxovs da dilTaic<br />

gamosavals advilad poulobs. misi azriT, axsnis meTodi bunebas unda<br />

mivusadagoT, gagebisa _ goniT-sulier samyaros. sxvagvarad, `Zalze<br />

mokled es gza SegviZlia davaxasiaToT Tavad dilTais mier mocemuli<br />

formuliT, romelic ase SeiZleba gamovTqvaT: `buneba sarbielia axsnisa,<br />

goni _ gagebisa~ (7.374) dilTais es Tvalsazrisi ukeTesad rom gaviazroT,<br />

mizanSewonilia mis azrTa dinebas mivyveT: `gageba grZnobadSi<br />

`dafaruli~ aragrZnobadis amocnobas niSnavs. iseTi grZnobadi masala,<br />

fizikuri fenomeni, romelSic araferia, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

`Cadebuli~, e. i. romelsac ara aqvs `Sinagani~ mxare, gamosasaxi Sinaarsi,<br />

cxadia, SeuZlebelia gavigoT. aseTi obieqti, dilTais Tanaxmad, unda<br />

aixsnas, is bunebismecnierebis sferos ganekuTvneba da ara<br />

gonismecnierebas~ (7.380).<br />

maSasadame, dilTaisTan bunebas ar axasiaTebs `Sinagani~ mxare,<br />

`siRrmiseuli Sinagani sazrisi~, gancda da mas arc SeiZleba goniTsulieri<br />

sferos meSveobiT vwvdeT da gavigoT, Tavis mxriv, goniT-sulier<br />

samyaros fsiqikuri myofoba ar axasiaTebs: `roca vlaparakobT,<br />

magaliTad, qvis Sesaxeb, vgulisxmobT fizikur movlenas, roca vsaubrobT<br />

SiSis an SimSilis gancdaze, fsiqikuri arsebobis wesi gvaqvs<br />

mxedvelobaSi. aq Cven ar vcdebiT. magram, vTqvaT, vlaparakobT iseT<br />

fenomenebze, rogoricaa ena, mecniereba, zneoba, xelovneba... advili<br />

SesaZlebelia, isinic fsiqikurs mivakuTvnoT: adamianis gareSe, adamianis<br />

qmedebis gareSe isini xom ar arseboben! swored es mikuTvneba iqneba<br />

ontologiuri sibrmavis gamomJRavneba. enas, mecnierebas, zneobas,<br />

70


xelovnebas da sxva am tipis fenomenebs ara aqvT fsiqikuri buneba,<br />

fsiqikuri fenomeni subieqtis kuTvnilebaa, adamianis Sinagani, sulieri<br />

cxovrebis nawilia, individualuria. ena an mecniereba ar daiyvaneba<br />

fsiqikurze, ramdenadac maTTvis arsebiTia swored is, rom yoveli<br />

maTgani, upirveles yovlisa, obieqturia, e. i. ar aris Cemi individualuri<br />

sulieri cxovrebis Semadgeneli nawili. fizikosi qmnis Teorias, poeti<br />

wers leqss, fizikosi da poeti kvdebian, maTi qmnilebebi ki ganagrZoben<br />

arsebobas. es, cxadia, niSnavs imas, rom amgvarad qmnili fenomeni ar<br />

daiyvaneba individis Sinagani, sulieri cxovrebis fenomenebze, ar<br />

daiyvaneba fsiqikaze. mecnierebac da xelovnebac adamianis moRvaweobis<br />

Sedegia, magram subieqtidan, individidan gareT gatanilia,<br />

zeindividualuria, obieqturia. adamianisaTvis bavSvobis asakSi ena<br />

savsebiT obieqturia, garemdebarea, asaTvisebelia, Sesaswavlia. amiT ena<br />

fizikur sagnebs emsgavseba: isinic obieqturni arian. gansxvaveba isaa, rom<br />

mecnierebaSi, xelovnebaSi da sxva msgavs fenomenebSi obieqtad qceulia<br />

goni. maSasadame, am fenomenebisaTvis savsebiT ucxoa fizikuri sxeulis<br />

arsebobis wesi. rogorc Cans, isini arc fizikurni arian da arc<br />

fsiqikurni, maTi arsebobis wesi Taviseburia, SegviZlia vTqvaT, rom esaa<br />

swored obieqturi gonis arsebobis wesi” (7.388_389). dilTais obieqturi<br />

gonic Taviseburad esmis, igi `aTavisuflebs hegels metafizikurspekulaturi<br />

momentebidan: absoluturi gonis formebi _ xelovneba,<br />

religia da filosofia masTan aRar warmoadgenen metafizikurad<br />

gaazrebuli absoluturi gonis TviTwvdomis saSualebebs. isini<br />

`obieqturi gonis~ jgufSi Tavsdebian. `subieqtur gons~ dilTaisTan<br />

upirispirdeba mxolod `obieqturi goni~, romlis safuZvelSi aRar devs<br />

RmerTi: `obieqturi goni~ `subieqturi gonis~ qmnilebaa, gasagnebaa,<br />

metafizikuri Zala dilTaisTan ar Cans. samagierod, aq Cans sicocxle,<br />

sicocxlis gamosaxuleba. sicocxlis gamosaxulebasTan Cven SegviZlia<br />

davamyaroT sasicocxlo kavSiri _ gancdiT vwvdeT mas. es wvdoma<br />

gasagebia, gancda Cveni arsebis totalobaa, Tavad sicocxlea: msgavsi<br />

wvdeba msgavss, sicocxle wvdeba sicocxles” (7.389_390). raTa ukeTesad<br />

dagvanaxos gansxvaveba bunebasa da goniT-sulier samyaroebs Soris,<br />

dilTai mizezobriobis Taobaze Tavisebur Sexedulebasac gvTavazobs,<br />

71


omlis Tanaxmadac, mizezobrioba grZnobad cdaSi ki ar `amoikiTxeba~,<br />

aramed Cveni meSveobiT `emateba~ grZnobadi cdiT mocemul masalas da,<br />

amdenad, mizezobrioba mxolod hipoTezaa. axsniTi mecnierebani, anu<br />

bunebis mecnierebani, dilTais azriT, yovelTvis hipoTezuri,<br />

konstruqciuli da sinTezuri mecnierebebia, maSin roca gonis<br />

mecnierebani ar saWiroeben hipoTezebs, radgan sazrisian kavSirebs gonis<br />

mecnierebebi imTaviTve Sinaganad gulisxmoben da amitomac es Sinaganad<br />

nagulisxmevi sazrisiani kavSirebi gagebis obieqtebs warmoadgenen.<br />

magaliTad, `vkiTxulob frazas: `axla, roca am striqons vwer, SuaRame<br />

iwvis, dneba~. am frazis wvdomisaTvis saWiroa hipoTezebi, adre<br />

izolirebul elementTa sinTezi an konstruireba cxadia, ara! frazis<br />

sazrisi, masSi arsebuli kavSiri, fraziT gamoxatuli ganwyobileba<br />

Tavidanve Sinaganad ganicdeba Cem mier~ (7. 377).<br />

cxadia, unda daveTanxmoT dilTais, rom goniT-sulieri samyaro<br />

bunebismecnierebaTa principebisgan da kategoriebisgan gansxvavebul<br />

asociaciebs warmoSobs, magram gana es sakmarisi mamtkicebelia saimisod,<br />

TiTqos bunebasa da goniT-sulier samyaros aranairi Sinagani kavSiri ar<br />

axasiaTebT ase xom es ori sfero erTmaneTisagan sruliad gaTiSuli<br />

darCeba, rac ara gvgonia, WeSmaritebas Seesabamebodes. ragind Sorsac<br />

unda gaveqceT miTiTebul kavSirs, igi Tavs srulad Tu ara, nawilobriv<br />

mainc amJRavnebs da gvaiZulebs mas yuradReba mivaqcioT. aseT iZulebas<br />

verc dilTai gaeqca, Tumca am siZneles Taviseburad miudga da, SeiZleba<br />

iTqvas, Zalze aradamajerebeli Tvalsazrisi SemogvTavaza, romlis<br />

Tanaxmadac Cveni cnobierebisgan damoukidebeli gare samyaro imdenad<br />

arsebobs, ramdenadac adamians, rogorc ltolvaTa sistemas, gare samyaro<br />

winaaRmdegobaTa saxiT eZleva, rogorc `sxva~. SeiZleba es marTlac ase<br />

gamoiyurebodes, magram aradamajerebloba aq imaSi mdgomareobs, rom gare<br />

samyaros, rogorc `sxvad~ mocemuloba, dilTaisTvis bunebisa da goniTsulieri<br />

samyaros, Sesabamisad bunebismecnieruli da gonismecnieruli<br />

meTodebis gamijvnisaTvis sakmarisi sababia, maSin roca, rogori xarisxis<br />

sxvadyofnadac unda gveZleodes garesamyaro, sinamdvileSi swored imave<br />

xarisxis Sinagan urTierTkavSirze miuTiTebs igi goniT-sulier<br />

samyarosTan, Tundac iribad. maSasadame, garesamyaros, Tundac<br />

72


`sxvadyofnad~ mocemuloba sinamdvileSi Cveni cnobierebisa da<br />

garesamyaros araTu gaTiSulobaze, piriqiT, maTi siRrmiseuli kavSiris<br />

maRal xarisxze mianiSnebs. aqedan gamomdinare ki, bunebis mizez-<br />

Sedegobriv kavSirTa Cvens cnobismier danamatad, anu Cvens cnobismier<br />

hipoTezad gamocxadeba gamosavali sulac ar aris. ufro zustad,<br />

dilTaisTan cnobismieri hipoTezebi gare samyaros garedan, xelovnurad<br />

miewereba, maSin roca hegelTan buneba aseve `sxvadyofnaa~, magram es iseTi<br />

`sxvadyofnaa~, romelic imTaviTve cnobierebaSia Cafesvili, rogorc<br />

safuZvelSi da gauswrebad SesaZleblobaSi gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis gzaze.<br />

amrigad, garesamyaro cnobierebas hipoTeturi kveTebis saSualebas<br />

imdenad aZlevs, ramdenadac, hegeliseulad rom vTqvaT, TviTon gare<br />

samyaro, rogorc gonis `yru Zvra~, imTaviTve gonis TviTwvdomis saboloo<br />

etapTan safexurebrivad ufro axlo mdgomi cnobierebis, rogorc gonis<br />

kidev ufo metad daZrulobis pirmSoa. aqedan gamomdinare, garesamyaroze<br />

cnobierebis hipoTeturi kveTeba araTu hipoTetur, imTaviTve realur<br />

kveTebad gamoiyureba. rogori mizez-Sedegobrivi kavSirebic axasiaTebs<br />

cnobierebas, iseTive mizez-Sedegobrivi kavSirebi axasiaTebs gare<br />

samyarosac da rogori mizez-Sedegobrivi kavSirebic axasiaTebs gare<br />

samyaros, iseTive mizez-Sedegobrivi kavSirebi axasiaTebs cnobierebasac.<br />

cnobierebisa da garesamyaros msgavsi siRrmiseuli TanSewyobilobis, anu<br />

`SuaSi gavlis~ miuxedavad, `SuaSi gavlis~ siZneles georg vilhelm<br />

hegelTan marTalia mainc vawydebiT, radgan cnobierebisa da materiis<br />

safuZvliseuli erTianobis meqanizmis axsna uZnelesi saqmea, magram<br />

hegelTan `SuaSi gavlis~ siZnele cnobierebisa da materiis<br />

safuZvliseuli erTianobis simptomebs mainc gamoxatavs, maSin roca<br />

dilTai `SuaSi gavlis~ siZneles cnobierebisa da materiis ufro metad<br />

daSorebis saSualebad iyenebs.<br />

dilTaize imTaviTve gacilebiT Tanmimdevrulia artur Sopenhaueri,<br />

mTeli misi filosofia `SuaSi gavlis~ siZnelis daZlevis mcdelobaa. igi<br />

kantis msgavsad cnobierebis apriorul formebs aRiarebs. miaCnia, rom<br />

mTeli samyaro Cven swored am apriorul yalibebSi gveZleva da amitomac<br />

askvnis: `samyaro aris Cemi warmodgena~ (7.260). Sopenhaueri amaze ar<br />

73


Cerdeba, radgan `namdvili sinamdvilis~, anu TaviTavadi nivTebis<br />

samyaroSi SeRwevis survili dauZlevelia, magram rogor unda gadavideT<br />

`warmodgenaTa samyarodan~ `TavisTavadi nivTebis~ samyaroze<br />

Sopenhaueris Tanaxmad, sanam Cveni mzera mimarTulia gareT, gare nivTebze<br />

da procesebze, `TavisTavadi nivTis~ sferosken mimavali gza ar Cans: `am<br />

SemTxvevaSi Cven cixesimagres vuvliT gars, vxedavT mis fasads, magram<br />

Sig ver SevdivarT~ (7.272). `SuaSi gavlis~ am siZnelis dasaZlevad<br />

Sopenhaueri dilTaisgan imTaviTve gansxvavebul, hegelis msgavs<br />

Tvalsazriss gvTavazobs. aki hegelisTvisac sinamdvilis dabali formebi,<br />

magaliTad, eleqtrooba an miziduloba ki ar gvagebinebs maRals, aramed<br />

piriqiT, maRali formebi _ dabals. sinamdvilis maRali forma ki<br />

SopenhauerTan TviTcnobierebaa, sinamdvilis `dabal safexurze moqmedi<br />

`Zalebi~ _ miziduloba, eleqtroba, magnetizmi da a.S. ver agvixsnian<br />

sinamdvilis maRal formebs, radgan Tavad saWiroeben gagebas. maTi<br />

gagebis erTaderTi saSualeba ki swored subieqtisken mzeris mobrunebaa.<br />

swored sakuTar TavSi, swored TviTcnobierebis saSualebiT SemiZlia me<br />

vipovo sakuTar TavSi, iseTi ram, rac CemTvis, bunebis Zalisgan<br />

gansxvavebiT, savsebiT gasagebi ramaa da Semdeg, mis safuZvelze, misi<br />

analogiiT, gavigo bunebis Zalebi da kanonebi, fizikuri Tu qimiuri<br />

kanonzomierebebi~ (7.272_273]) cxadia, Sopenhaueris aseTi Tvalsazrisi<br />

Zalze waagavs hegelis mtkicebas, romlis Tanaxmadac gonis<br />

TviTSemecneba-TviTCaRrmavebis gzaze, yoveli momdevno safexuri,<br />

safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa wina safexurebisa. am<br />

SemTxvevaSi wina safexuri bunebaa, momdevno _ TviTcnobiereba.<br />

Sopenhauers swored bunebisa da cnobierebis (TviTcnobierebis) kavSirSi<br />

Caxedva, anu maTi urTierTkavSiris Sinagani meqanizmi surs axsnas, es is<br />

Sinagani meqanizmia, romelsac Cven `SuaSi gavlis siZnele~ vuwodeT.<br />

`SuaSi gavlis~ Sinagani meqanizmis, anu bunebisa da cnobierebis<br />

(TviTcnobierebis) siRrmiseul erTianobaSi Caxedvas, Sopenhaueri<br />

Semdegnairad cdilobs: `nebis yoveli WeSmariti, namdvili, uSualo aqti,<br />

amave dros da uSualod aris agreTve sxeulis gamovlenili aqti. amis<br />

Sesabamisad, meore mxriv, sxeulze yoveli zemoqmedeba, amave dros da<br />

uSualod aris zemoqmedeba nebaze... sxeuli Cemi nebis Semecnebis pirobaa,<br />

74


amitom me ar SemiZlia warmovidgino es neba Cemi sxeulis gareSe~ (7.274,<br />

275).<br />

ase Taviseburad warmoaCina bunebisa (materiisa) da cnobierebis<br />

(TviTcnobierebis) siRrmiseuli erTianoba Sopenhauerma. aseTi erTianobis<br />

warmoCena ki avtomaturad cdiseuli, anu warmodgenaTa da metafizikuri,<br />

anu TavisTavadi nivTebis samyaroTa `urTierTSuaSi gavlis~ siZnelis<br />

Taaviseburad gadawyvetasac gulisxmobs, nebis nebismieri uSualo aqti<br />

xom SopenhauerisTvis amavdroulad metafizikuri nebis gamovlenaa. ufro<br />

zustad, rom ara nebis aqti, rogorc metafizikuri nebis gamovlena,<br />

SopenhauerisTvis metafizikur da cdiseul samyaroTa `urTierTSuaSi<br />

gavlis~ procesic sruliad mouxelTebeli aRmoCndeboda. amitomac<br />

amtkicebs Sopenhaueri, rom `nebis aqti atarebs yvelaze gamWvirvale<br />

safarvels, masSi Cans `nivTi TavisTavad~ , misi aRqma aris wertili,<br />

sadac `nivTi TavisTavad~ yvelaze uSualod Sedis movlenaSi da<br />

uaxloesad ganaTdeba Semmecnebeli subieqtis mier~ (7.276). aqedan<br />

gamomdinare, mSvenivrad Cans, rom ris winaSec kantma, Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas, ukan daixia, Sopenhauerma swored iq `gaiara SuaSi~, yovel<br />

SemTxvevaSi, saamisod Zalisxmeva ar daiSura. Sesabamisad, Tuki kantTan<br />

warmodgenaTa samyarosa da TavisTavadi nivTebis gaTiSulobas vxvdebiT,<br />

SopenhauerTan metafizikuri nebis safuZvelze maT raRacnair mWidro,<br />

siRrmiseul, Tundac iracionalur kavSirs viRebT. amasTan, SopenhauerTan<br />

edmund huserlisa da saerTod fenomenologebis amosavali wertilis<br />

sawinaaRmdego Tvalsazrisi safuZvelSive uTqmelad igulisxmeba imdenad,<br />

ramdenadac fenomenologebisgan gansxvavebiT, SopenhauerTan arsebis<br />

wvdomisTvis arsebobis `amorTva~ yovlad warmoudgenelia. arsebobis<br />

`amorTvis~ daSvebiT Sopenhaueris sistema mTlianad daingreva, radgan Tu<br />

fenomenologebi arsebis, anu TavisTavadi nivTis wvdomas, arsebobisgan,<br />

anu movlenebisgan, gindaT, warmodgenaTa samyarosgan izolirebiT<br />

cdilobdnen, SopenhauerTan arsebis, anu TavisTavadi nivTebis wvdoma,<br />

arsebobis, anu movlenebis, igive warmodgenaTa samyaros prizmaSi<br />

`gauvlelad~ savsebiT SeuZlebelia. amiT, Tavis mxriv, Sopenhaueri Zalze<br />

uaxlovdeba egzistencialistebs, gansakuTrebiT martin haidegers,<br />

romelic adamianisa da samyaros saidumloebaTa axsnas swored<br />

75


arsebobaze, anu movlenaTa Tu warmodgenaTa samyaroze gavliT cdilobs:<br />

`ramdenadac gageba ganwyobiTia da rogorc aseTi, egzistencialurad<br />

gadagdebulobas gadacemuli, amdenadaa munyofiereba imTaviTve acdenili<br />

Tavis Tavs da ver cnobs mas. amitom igi Tavis yofnis unarSi dgas<br />

SesaZleblobis winaSe, rom Tavis SesaZleblobebSi sakuTari Tavi<br />

xelaxla naxos. gageba aris TviT munyofierebis, sakuTari yofnis unaris<br />

egzistencialuri yofiereba, magram ise, rom es yofiereba TviT masSi<br />

gaxsnis, TviT masTan yofnis rasTan... gageba Tavis moxazulobiT xasiaTSi<br />

eqzistencialurad qmnis imas, rasac Cven munyofierebis beds vuwodebT...<br />

gamoTqma `bedi~ cxadia, gaugebrobisgan unda davifaroT, igi Seesatyviseba<br />

ganaTebulobas, riTac Cven `munis~ gaxsniloba davaxasiaTeT... xedis<br />

eqzistencialuri mniSvnelobisaTvis xedvis mxolod is Taviseburebaa<br />

aRebuli, rom xedva misTvis misawvdom yofierT TviT Tavis TavTan<br />

daufaravi Sexvedris SesaZleblobas aZlevs... munyofiereba, rogorc<br />

gageba, Tavis yofierebis monaxazs SesaZleblobebze akeTebs... masSi gageba<br />

Tavis mier gagebuls gagebiTad iTvisebs... gagebis monaxazSi yofieri<br />

gaxsnilia mis SesaZleblobaSi. SesaZleblobis xasiaTi yovelTvis<br />

Seesabameba gagebuli yofieris yofnis wess... sazrisi gagebuli unda iqnas,<br />

rogorc gagebis kuTvnili gaRebulobis formalur-egzistencialuri<br />

xaraCo... da roca Cven yofierebis sazriss veZebT, amiT kvleva<br />

Rrmaazrovani ki ar xdeba da imis Cxrekas ki ar iwyebs, rac yofierebis<br />

ukan dgas, aramed kiTxulobs TviT yofierebis Sesaxeb, ramdenadac igi<br />

munyofierebis gagebaSi Semosula... samyaros yovel gagebaSi<br />

Tangagebulia egzistenci da piruku~ (54. 222, 225, 226, 228, 232, 233_234).<br />

saerTod, haidegerTan gageba gasagebis imTaviTve winaswargagebaa,<br />

anu gasagebis imTaviTve Seucnoblad wvdomiloba da amdenad, am<br />

Seucnoblis SemdgomSi ramdenadme gacnobierebis winaswarmoxazulobaa<br />

gauswrebadi safuZvlisa da SesaZleblobis saxiT. amitomacaa gageba,<br />

rogorc aseTi, Tavisive gauswrebadi winaswarmoxazuli safuZvel-<br />

SesaZleblobis mixedviT sakuTarive Tavis xelaxla povna, es<br />

kvlavpovnileba ki yvelaze ukeT swored arsebobis, rogorc<br />

egzistencialurad `gadagdebuli~ xedis, rogorc `xedvis~ da sxva<br />

amdagvarad `gadagdebuli~ egzistencialebis, magaliTad, ganzraxvis,<br />

76


winaswargadawyvetis, Zrwolis, mzrunvelobis WrilSi xorcieldeba,<br />

ramdenadac, es ukanasknelni xels uwyoben arsebaTa gamovlenas, rogorc<br />

gagebis SesaZleblobis kidev ufro gaxsnas. aqedan gamomdinare miuTiTebs<br />

haidegeri, rom `fenomenologiuri arsebis Wvretac egzistencialur<br />

gagebas efuZneba... gagebisa da saerTod `mun~-is gaxsnilobis analizis<br />

dros Si-yofnis gaxsnilobas ewoda munyofierebis naTeba, romelSic<br />

pirvelad xdeba SesaZlebeli iseTi raime, rogoricaa bedi. bedi<br />

gacnobierebuli iyo gagebaze, rogorc yvela munyofierebisnairi<br />

gaRebulobis ZiriTad saxeze orientaciiT, yofierTa zusti aTvisebis<br />

azriT, yofierTa, romlebTanac munyofierebas misi arsebiTi yofierebis<br />

SesaZleblobebis Tanaxmad, SeuZlia mimarTeba hqondes. bedis ZiriTadi<br />

struqtura vlindeba `danaxvisken~ yoveldRiurobis specifikur<br />

yofierebiT tendenciaSi... yofiereba is aris, rac wminda mWvretel<br />

dakiTxvaSi vlindeba da mxolod es xedva aRmoaCens yofierebas.<br />

pirveladi da namdvili WeSmariteba Zevs wminda WvretaSi. amieridan es<br />

Tezisi dasavluri filosofiis safuZveli xdeba. masSia hegelis<br />

dialeqtikis motivi da mxolod misi safuZvlidanaa es dialeqtikac<br />

SesaZlebeli~ (54. 226, 260,261). haidegeris es monologi didwilad marTlac<br />

Seesatyviseba Sopenhaueris Tvalsazrisebs gagebis SesaZleblobis<br />

Taobaze, ramdenadac haidegeris `xedi~, rogorc `xedva~ da `xedva~,<br />

rogorc Wvreta, rogorRac identuria Sopenhaueris nebis aqtisa.<br />

haidegerTan `xedSi~, rogorc `xedvaSi~ da `xedvaSi~, rogorc WvretaSi<br />

vlindeba arseba, xolo SopenhauerTan nebis aqtSi, rogorc metafizikuri<br />

nebis gamovlenis WrilSi, TavisTavadi nivTi rogorRac moCans, iseve<br />

rogorc, arseba Tu TavisTavadi nivTi ramdenadme winaswar warmoCindeba<br />

Selingis `inteleqtualur Wvretasa~ Tu hegelis `WvretaSi~, rogorc<br />

`SemgrZneb inteleqtualobaSi~. saerTod, `inteleqtualur Wvretasac~ da<br />

`SemegrZneb inteleqtualobasac~, mizanSewonilia, erToblivad<br />

`inteleqtualuri intuicia~ vuwodoT.<br />

rogorc vxedavT, Sopenhauerisa da haidegeris Tvalsazrisebi ara<br />

mxolod arsebisa da arsebobis urTierTmimarTebis sakiTxSi emTxveva<br />

erTmaneTs, amitomac da ara mxolod amitom, SegviZlia, Sopenhaueri<br />

`TiTqmis egzistencialistadac~ ki movixsenioT. rac Seexeba sxeulis da<br />

77


nebis dualizmis problemis gadawyvetas SopenhauerTan, unda aRvniSnoT,<br />

rom saboloo jamSi, misTvis aseTi dualizmi mcdaria, radgan<br />

`sinamdvileSi am gansxvavebas warmoSobs ganxilvis wesi _ is, rac garegan<br />

mzeraSi meZleva, rogorc sxeuli, SinaganSi meZleva rogorc neba~ (7.274).<br />

maSasadame, Cven iZulebuli varT goniT-sulier da materialur samyaroze<br />

erTmaneTisgan gansxvavebuli kategoriebiTa da cnebebiT vilaparakoT,<br />

magram aseTi iZulebiTi cnebiT-terminologiuri gansxvaveba, bunebisa da<br />

cnobierebis erTmaneTTan daukavSirebeli paralelizmis samtkiceblad ki<br />

ar unda gamoviyenoT, aramed miTiTebul gansxvavebul cnebiTterminologiur<br />

aparatSi Tundac iribad, swored maTi siRrmiseuli<br />

kavSiri unda vigulisxmoT. cxadia, swored aseTi viTareba unda gvqondes<br />

SopenhauerTan misive Sexedulebebidan gamomdinare, anu SopenhauerTan<br />

axsnisa da gagebis urTierTmimarTeba dilTais midgomaTagan<br />

gansxvavebulia. ufro konkretulad, dilTaisTan axsnis meTodi bunebis<br />

movlenebs miesadageba, xolo gageba goniT-sulier samyaroSi batonobs,<br />

maSin roca SopenhauerTan es meTodologiuri dualizmi moxsnilia,<br />

ramdenadac swored goniT-sulieri samyaroa gza da xidi bunebis<br />

movlenebis asaxsnelad. Sesabamisad, SopenhauerTan gageba ukve imTaviTve<br />

axsnas unda niSnavdes, axsna ki Tavis TavSi gagebas unda gulisxmobdes,<br />

rogorc es kidev erT germanel filosofosTan fridrix astTanaa.<br />

astTan, Sopenhauerisa da hegelis SexedulebaTa zemoT miTiTebuli<br />

Serwymuli varianti, marTlac imTaviTve igulisxmeba: `aris goni da gonis<br />

gareSe ar arsebobs araviTari sicocxle, araviTari yofa, Tavad<br />

grZnobaTa samyaroc ki. goni yovlismomcvelia, is yvelganaa, sadac ki<br />

aris yofna, Tavad materialur sxeulebSic ki arsebobs Tavdapirveli<br />

erTianoba yvela nivTierebisa da swored amitomaa SesaZlebeli gageba~<br />

(7.398) _ amtkicebs asti da misi es monologi Zalze waagavs gonis<br />

TviTCaRrmavebis hegeliseul Tvalsazriss, kerZod im adgils, sadac<br />

laparakia materiaze (bunebaze), rogorc gonis `yru Zvraze~ TviTwvdomis<br />

procesis WrilSi. gonis materiaSi `myofobisa~ da saerTod, sicocxlis<br />

gonis gareSe ar arsebobis mtkiceba astTan, principSi igivea, rac gonis<br />

`yru Zvra~ da Semdgom da Semdgom ufro metad daZruloba-TviTCaRrmaveba<br />

hegelTan. Tavis mxriv, TviTCaRrmavebis gzaze gonis daZrulobis<br />

78


TandaTanobiT mateba sakuTari Tavis saboloo TviTwvdomamde, aSkarad<br />

waagavs Sopenhaueriseul nebis TviTSemecnebis processac.<br />

filosofiis mkvlevarebSi gavrcelebuli azris Tanaxmad: `nebis<br />

uaRresad did mniSvnelobas aRiarebda klasikuri germanuli filosofiis<br />

uklebliv yvela warmomadgeneli, magram yvela maTganisaTvis neba da<br />

goniereba moucilebeli iyo erTmaneTisgan. SopenhauerisaTvis neba<br />

absoluturad iracionaluria, alogikuria, gonierebas moklebulia da Tu<br />

misi moazreba gvsurs, is unda warmovidginoT rogorc SiSveli ltolva,<br />

miswrafeba, survili~ (7.279). am Tvalsazrisis pirvel nawils, ra Tqma<br />

unda, unda daveTanxmoT, magram meore nawili, vfiqrobT, kritikas<br />

imsaxurebs, radgan sinamdvileSi goneba SopenhauerTanac uaRresad<br />

mniSvnelobs, oRond nagulisxmev-dafaruli saxiT, winaaRmdeg SemTxvevaSi,<br />

cxadia, nebis TviTwvomis procesic warmoudgeneli iqneba. nebaSi gonebis<br />

dafaruli saxiT Cawnulobas xatovnad gamoTqvams sicocxlis<br />

filosofiis kidev erTi warmomadgeneli fridrix nicSec: `Sens sxeulSi<br />

meti gonierebaa, vidre Sens ukeTes sibrZneSi da vin uwyis, rad saWiroebs<br />

Seni sxeuli uTuod Sens ukeTes sibrZnes~ (30.31). gamodis, samyaro,<br />

rogorc gonis TviTSemecnebis procesi, siRrmiseulad igivea, rac samyaro,<br />

rogorc nebis TviTSemecnebis procesi: Tuki hegelTan gonis TviTwvdoma-<br />

TviTCaRrmavebis process raRacnairi iracionaluri elferi dahkravs,<br />

SopenhauerTan nebis TviTSemecnebas aSkarad gonierebis kvali amCnevia.<br />

gonis TviTSemecnebis hegeliseuli procesi uTqmelad gulisxmobs nebis<br />

Sopenhaueriseul TviTSemecnebas, xolo nebis TviTSemecnebis<br />

Sopenhaueriseuli procesi aseve uTqmelad gulisxmobs gonis<br />

hegeliseul TviTSemecnebas. amdenad, is garemoeba, rom hegelisaTvis<br />

samyaro gonis TviTSemecnebis procesia, Sopenhaueri ki sayaros nebis<br />

TviTSemecnebis procesad warmoadgens, sxva araferia, Tu ara sxvadasxva<br />

mxriT gavlili erTi da igive gza, iseTi gza, sadac gonebisa da nebis<br />

siRrmiseuli erTianoba gonebisa da nebis TviTwvdomis yovel safexurze<br />

igrZnoba. magaliTad, hegeli nebas im zomamde did mniSvnelobas aniWebs,<br />

rom nebas Teoriuli da obieqturi gonis, anu gonis TviTwvdoma-<br />

TviTCaRrmavebis boloswina stadiebs akuTvnebs, rac gonisa da nebis<br />

sworedac safuZvliseul urTierTCawnulobaze miuTiTebs, radgan rom ara<br />

79


maTi aseTi safuZvliseuli urTierTCawnuloba, gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis sxvadasxva stadiaze gonisa da nebis ramdenadme gamijvnac<br />

SeuZlebeli iqneboda. amitomac, hegelis mixedviT: `neba, rogorc<br />

moazrovne da TavisTavad Tavisufali, TviT asxvavebs TavisTavs<br />

swrafvaTa kerZoobisgan da TavisTavs, rogorc azrovnebis martiv<br />

subieqturobas, maT mravalfer Sinaarss zemoT ayenebs; amgvarad, igi<br />

marefleqtirebeli nebaa. Tu ase moxda, maSin swrafvis aseTi kerZooba<br />

aRar aris uSualo, aramed igi nebiseulia, rakiRa mas (am swrafvas)<br />

Seerwymis da amiT garkveul erTgulobasa da namdvilobas miiniWebs.<br />

amjerad neba im safexurzea, romelzedac igi midrekilebebs Soris<br />

arCevans axdens da igi TviTnebobaa, moxasiaTebaa... namdvili Tavisufali<br />

neba Teoriuli da praqtikuli gonis erTianobaa _ Tavisufali neba,<br />

romelic TavisTvis aris rogorc Tavisufali neba, rakiRa formalizmma,<br />

manamdeli praqtikuli Sinaarsis SemTxveviTobam da Semofarglulobam<br />

TavisTavi moixsna. gaSualebulobis moxsniT, romelsac igi (es Sinaarsi)<br />

Seicavda, neba iqceva Tavis mierve dadgenil uSualo erTeulobad, magram<br />

iseTad, romelic amasTanave, zogad gansazRvrulobad, Tavisuflad<br />

gawmendilia. es zogadi gansazRvreba nebas Tavis sagnad da miznad aqvs,<br />

iazrebs ra TavisTavs, icis ra Tavisi es cneba da aris ra neba, rogorc<br />

Tavisufali inteleqtualoba. goni, romelmac icis TavisTavi rogorc<br />

Tavisufali da hnebavs TavisTavi, rogorc Tavis es sagani _ sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, romelsac Tavisi arseba gansazRvrebad da miznad<br />

aqvs _ upirvelesad, aris gonebiTi neba saerTod, anu idea TavisTavad.<br />

maSasadame, mxolod cneba absoluturi gonisa, rogorc abstraqtuli idea,<br />

igi (es idea) mxolod uSualo nebaSi arsebulia, TviT gonebis mxolod<br />

aqarsuli mxarea, erTeuli nebaa, rogorc Tavisi im gansazRvrebis codna,<br />

romelic mis Sinaarssa da mizans Seadgenda da romlis mxolod<br />

formaluri qmedebac igi aris. amgvarad, idea Tavs avlens mxolod iseT<br />

nebaSi, romelic sasrulia, magram qmedebaa misi (am ideis) ganviTarebisa<br />

da misi gaSlili (ganviTarebadi) Sinaarsis dadgenisa aqarsebad, romelic,<br />

viTarca ideis aqarsoba, sinamdvilea. esaa obieqturi goni~ (59.279, 280_281).<br />

gonebisa da nebis swored aseT erTianobas vxedavT astTan. metic,<br />

astTan gonebisa da nebis amgvari Tavdapirveli sinTezi ufro<br />

80


gamokveTilad igrZnoba, vidre TviTon hegelTan da SopenhauerTan. ufro<br />

zustad, astTan amosavali wertilia is, rac hegelTan da SopenhauerTan<br />

igulisxmeba. astTan goneba da neba imTaviTve da yovelTvis raRacnair<br />

erTianobaSia mocemuli, maSin roca hegelTan gonebaSi neba oden<br />

igulisxmeba, xolo SopenhauerTan nebaSi gonebaa nagulisxmev-dafaruli<br />

saxiT mocemuli, Tumca, rogorc ukve mivuTiTeT, es dafarulobani am<br />

ukanasknelebTanac uaRresad mniSvneloben. amasTan, Sopenhaueric da<br />

hegelic TiTqmis analogiurad igeben nebisa da gonebis obieqtivaciis<br />

princips. magaliTad, `Sopenhaueri Rrmad darwmunebulia, rom Cvens winaSe<br />

warmoadgina mes siRrmiseuli struqtura: erTi mxriv, me, rogorc sxeuli,<br />

e. i. warmodgena da, meore mxriv, me, rogorc nivTi, TavisTavad e. i. neba.<br />

Cems nebasa da sxeuls Soris mimarTeba, cxadia, aq aRar gaiazreba,<br />

rogorc kauzaluri kavSiri _ `nivTma TavisTavad~ ar icis, ra aris<br />

mizezi da Sedegi _ am SemTxvevaSi unda vilaparakoT ara mizezis mier<br />

Sedegis warmoqmnaze, aramed obieqtivaciaze. Cemi sxeuli nebis<br />

obieqtivicaa. axla dgeba kiTxva: ras warmoadgens sxva sxeulebi.. Cven<br />

unda davemyaroT Cvens sakuTar sxeulze miRebul codnas da is<br />

gamoviyenoT gasaRebad yvela sxva movlenis arsebis gagebisaTvis. Cven<br />

unda mivmarToT analogiis meTods: yvela sxva sxeuli ganvixiloT,<br />

rogorc Cveni sxeulis analogiuri. Sedegi aseTi iqneba: yoveli sagani<br />

sxeulia da nebac, yoveli arsebuli _ materialuri sxeuli, mcenare,<br />

cxoveli, adamiani _ am ori mxaris Semcvelia. erTi da igive neba<br />

sxvadasxvagvarad gamovlindeba qvis vardnaSic da adamianis Segnebul<br />

moqmedebaSic _ substancia am SemTxvevaSi erTia, gansxvavebulia mxolod<br />

obieqtivaciis forma~ (7. 276, 277_278).<br />

Sopenhaueris amgvari Tvalsazrisi zedmiwevniT Seesabameba astis<br />

zemoT motanil Tvalsazriss, romlis Tanaxmadac, goni, rogorc<br />

sicocxle yvelgan da yvelaferSia, maT Soris, materiaSic, oRond<br />

rogorc xedavT, asti Sopenhaueriseul nebas gons uwodebs, xolo<br />

SopenhauerTan aseTi goni igivea, rac neba. Tavis mxriv, Sopenhauerisa da<br />

astis aseT TvalsazrisTa siRrmiseul erTianobaSi amokiTxva hegelTan<br />

imTaviTve SegviZlia. hegelis mixedviT xom: `sagani is Suaa (saSualo<br />

terminia), romlis meSveobiTac ukiduresobani (kiduri terminebi) _<br />

81


napirebi erTdebian (`Seiskvnebian~) TavianTi igiveobis, rogorc<br />

TavisufalTa da amave dros erTmaneTis mimarT damokidebulTa codnaSi.<br />

am sxva adamianebisaTvis Cems nebas aqvs Tavisi garkveuli Semecnebadi<br />

arseboba nivTSi _ aqvs flobili sagnis uSualo sxeulebrivi<br />

xelTmogdebis ZaliT, an (Cem mier) misi formebis ZaliT an oden, misi<br />

saTanadod aRniSvnis ZaliT~ (59. 287). hegelis am SexedulebaSi ukve<br />

nagulisxmevia Sopenhaueriseuli analogiis meTodic, anu yvela sxva<br />

sxeulis Cveni sxeulis msgavsad ganxilvis SesaZleblobac, ramdenadac<br />

Cveni sxeuli siRrmiseul impulsebs sxva sxeulebis Sesaxebac gvawvdis,<br />

ramdenadac, rogorc Cveni, aseve sxva sxeulebis substancia erTi da igive<br />

gonia, Tundac erTi da igive nebaa. Cans, hegelTanac da SopenhauerTanac<br />

axsna-gagebis SesaZlebloba swored analogiis amgvar ganaserSi<br />

mdgomareobs.<br />

hegelisa da Sopenhaueris TvalsazrisTa aseTi siRrmiseuli<br />

msgavsebidan gamomdinare, logikurad ibadeba iseTi STabeWdiloeba,<br />

romlis mixedviTac, SopenhauerTan xiluli movlenebi isevea nebis<br />

obieqtivaciebi, rogorc hegelTan gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

mTeli safexurebrivi sistema gonis obieqtivaciis safexurebia.<br />

Sesabamisad, SopenhauerTan ukve `Cvens winaSea samyaro mis mTlianobaSi _<br />

warmodgenac da nebac. Cven ukve viciT, Tu ras warmoadgens xiluli<br />

movlenebis Sinagani arseba _ is nebaa~ (7.278), Tundac rogorc goneba. am<br />

konteqstSi ar unda dagvabnios iman, rom hegeli gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis `yru Zvris~ safexurs, rogorc bunebis saxiT gansaxierebuli<br />

gonis obieqtivacias, subieqturi gonis kategoriaSi aTavsebs. hegeli<br />

gonis aseT doneze obieqtivacias subieqtur gons uwodebs imdenad,<br />

ramdenadac igi TavisTavis wvdomis dabali safexuria da gons, rogorc<br />

obieqts, jer ver imecnebs. SopenhauerTan, marTalia, termins `subieqturi<br />

neba~ saerTod ar vxedavT, magram Tu Sopenhaueris sistemas hegelis<br />

sistemis Wrils mivuyenebT, materia, mcenareTa samyaro, cxovelTa samyaro<br />

da kidev ramdenime safexuri garkveul stadiamde, rogorc nebis<br />

obieqtivaciebi, aqac e.w. `subieqturi nebis~ kategorias miesadagebian.<br />

`brma nebis obieqtivacias TiTqmis sruli anarqia unda warmoeSva _<br />

wesrigi da kanoni xom gonierebis gamovlenaa! SopenhauerTan ki brma neba<br />

82


obieqtivacias ganicdis ideebSi, romlebic garkveulad mowesrigebul<br />

safexurebs qmnian! ideebis safexurebi piramidis saxiT warmogvidgeba. am<br />

piramidas ki Seesatyviseba samyaros sferoTa `aRsvla~ araorganulidan<br />

mcenareTa samyarosken, aqedan cxovelTa samyarosken da bolos<br />

sazogadoebisken~ (7.283). aq kidev erTxel Cans, rom Sopenhaueriseuli neba<br />

nagulisxmev-dafaruli saxiT gonierebasac gulisxmobs, magram aseTi<br />

nebiseuli goniereba Tu goniseuli neba, nebis TviTSemecnebis ufro da<br />

ufro ganviTarebul safexurze gacilebiT ukeT ikveTeba. nebis<br />

TviTSemecnebis am etaps, hegelis terminis perifrazs Tu gavakeTebT,<br />

SegviZlia `obieqturi neba~ vuwodoT, radgan aq ukve saqme sazogadoebrivi<br />

urTierTobis formebTan da inteleqtTan gvaqvs. marTlac, SopenhauerTan<br />

`ideaTa umaRles safexurs Seesabameba nebis yvelaze daxvewili iaraRi _<br />

inteleqti, romelic ubralo gaRizianebis safuZvelze ki ar moqmedebs,<br />

aramed qcevas motivebs umorCilebs. inteleqti xelmZRvanelobs<br />

organizmis moqmedebas, unaTebs organizms gzas. ltolva inteleqtis<br />

doneze cnobierebis SuqiTaa ganaTebuli da, amdenad, aRaraa brma~ (7.283).<br />

Sopenhaueris es Tvalsazrisi siRrmiseulad TiTqmis igivea, rac hegelis<br />

Sexeduleba gonebiTi nebis Sesaxeb. hegelTan xom gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis maRali, obieqturi gonis safexurze, neba imTaviTve<br />

`Tavisufali inteleqtualobaa~ da amitomac igi gonebiTia, rogorc<br />

safuZveli da gauswrebadi SesaZlebloba nebis xarisxobrivinteleqtualurad<br />

dabali da ufro dabali gamovlinebebisa. nebis<br />

aqtivobis swored am WrilSi unda ganvixiloT Selingisa da eduard fon<br />

hartmanis Sexedulebebic nebis raobis Taobaze, imis miuxedavad, rom es<br />

ukanasknelebi nebis gonebaze aRmatebulobas aRiarebdnen. magaliTad,<br />

fridrix Selingis mixedviT, `adamianSi aris gonebaze raRac meti, riTac<br />

arsebobas, eqsistencs imecnebs. es meti mis nebaSia~. (65.316). eduard fon<br />

hartmani ki cnobierebisken mswrafi aracnobieri nebis gamovlinebebs eZebs<br />

materiaSi, mcenareebSi, cxovelebSi, istoriaSi. amnairi midgomiT, eduard<br />

fon hartmanis sistema aSkarad waagavs hegelis sistemas, oRond Tu<br />

SeiZleba ase iTqvas, `amotrialebul~ konteqstSi, ramdenadac eduard fon<br />

hartmanTan jer viRebT absolutur aracnobiers Tavis TavSi, Semdeg mis<br />

sxvadyofnas bunebasa da cnobierebaSi da, bolos, am aracnobieris<br />

83


dabrunebas Tavis TavSi, rogorc uaryofis uaryofas. Tumca, nebis<br />

`cnobierebisken miswrafeba~ araTu Semdeg, ukve imTaviTve gulisxmobs<br />

gons, undaT Tu ara es TviTon hartmansa da Selings, radgan sadac<br />

cnobierebisken, anu TviTcnobierebisken swrafvaa, iqvea gonic, xolo<br />

hartmanTanac da SelingTanac aseTi swrafva safuZvelSivea, ese igi<br />

safuZvelSive igulisxmeba gonic. amdenad, hartmanTan aracnobieri neba<br />

TiTqosda `aris raRac identuri mesame materiisa da cnobierebis<br />

safuZvelSi, maTi saerTo Ziri~ (65.340), rogorc gonisa da aracnobieri<br />

nebis erTmaneTisadmi gauswrebad myofobaSi safuZvliseuli<br />

urTierTnawnuloba. msgavsi tipis `identuri mesamis~ elferi dahkravs<br />

nebas SelingTanac, SopenhauerTanac, rogorc imTaviTve Tundac<br />

dafarulad gonis Tavis TavSi mgulisxmev instancias da hegelis gonsac<br />

ki, rogorc aseve nebis Tavis TavSi imTaviTve mgulisxmev ganzomilebas.<br />

rogorc vxedavT, erTi mxriv, Selingi, eduard fon hartmani da meore<br />

mxriv, hegeli, `obieqtur nebasa~ Tu `obieqtur gons~ dilTaisgan<br />

gansxvavebulad igeben. dilTaisTan, `subieqturi goni~ ar warmoadgens<br />

gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis gzaze gonis obieqtivaciis ramenair<br />

safexurs. marTalia, cnobiereba, TviTcnobiereba da azrovneba<br />

dilTaisTanac subieqturi goniseuli arian, magram isini moklebuli<br />

arian bunebisadmi mimarTebaSi safuZvliseul-gauswrebad SesaZleblobad<br />

myofobas. metic, buneba dilTaisTan saerTod `amovardnilia~ da igi oden<br />

Cveni ltolvebis winaaRmdegobad gveZleva maSin, roca hegelTan<br />

ltolvebi azriseulia, xolo azrovneba rogorc gonis TviTCaRrmavebis<br />

momdevno safexuri, sworedac safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa<br />

bunebisa, rogorc wina safexurisa gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze. materiis, ltolvebis, cnobiereba-TviTcnobierebisa da azrovnebis<br />

aseTive siRrmiseuli kavSiria mocemuli SopenhauerTanac, oRond masTan<br />

gonis TviTCaRrmavebis nacvlad nebis TviTCaRrmavebasTan gvaqvs saqme.<br />

Tumca, rogorc ukve aRvniSneT, iq, sadac Sopenhaueri nebaze laparakobs,<br />

gonic uTqmelad igulisxmeba, winaaRmdeg SemTxvevaSi, me ar mecodineboda,<br />

magaliTad, ra mnebavs maSin, roca vTqvaT, xels vamoZraveb: `me vxedav<br />

Cemi xelis moZraobas da, amave dros, vici, ratom vamoZraveb mas. vici, ra<br />

mnebavs me, roca xels vamoZraveb. maSasadame, me meZleva uSualod ara<br />

84


marto Cemi xelis, Cemi sxeulis moZraoba, aramed Cemi nebac. Tu sxva<br />

sagnebi me meZleva mxolod `garegan~ mzeraSi _ me vxedav mxolod maT<br />

sxeuls _ Cemi sakuTari Tavi, Cemi sxeuli meZleva `garegansa~ da `Sida~<br />

mzeraSi, TviTcnobierebaSi: garegan mzeraSi meZleva Cemi sxeulis aqti,<br />

SinaganSi _ Cemi nebis aqti~ (7.273).<br />

ase rom, hegelisa da Sopenhauerisagan gansxvavebiT, dilTaisTan<br />

materia (buneba) ar atarebs Cveni TviTSemecnebis Tundac minimalur<br />

funqcias, Sesabamisad, obieqturi gonis cneba, rogorc subieqturi gonis<br />

safuZvelSive imTaviTve gasagnebuloba, dilTaisTan Zalze calmxrivad da<br />

pirobiTad gamoiyureba, iseve rogorc calmxrivad da naklovanad<br />

gamoiyureba dilTaiseuli `sicocxlis mTlianoba~ inteleqtis<br />

mosaklisebis gamo. dilTai verafriT amCnevs `sicocxlis mTlianobaSi~<br />

Cafesvil ltolvaTa sistemas da ltolvalTa sistemaSi dafarulnagulisxmevi<br />

saxiT Cafesvili inteleqtis uaRresad did mniSvnelobas.<br />

didi mcdelobis miuxedavad, mTeli samyaro sicocxlidan aexsna,<br />

dilTaisTan mainc sicocxlis sanaxevrod wvdomas vxvdebiT. hegels<br />

sicocxlis filosofosad aravin moixseniebs, magram misi sistemis<br />

Tundac erT epizodSi, roca gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis gzaze<br />

materia gonis `yru Zvradaa~ gagebuli, ufro metad igrZnoba sicocxle,<br />

vidre dilTais mTel filosofiaSi. metic, hegelis sistema zustadac<br />

aseTi `cocxali epizodebis~ krebulia: `Cemi SexedulebiT, romelic<br />

mxolod TviT sistemis dalagebiT unda gamarTldes, mTavari isaa, rom<br />

WeSmariti gavigoT da gamovxatoT ara rogorc mxolod substancia,<br />

aramed aseve rogorc subieqti~ (74.9) _ acxadebs hegeli. marTlac, Tuki<br />

goni absolutia, igi yvelaferTan erTad sicocxlesac aucileblad unda<br />

gulisxmobdes, xolo sicocxle mxolod subieqts SeiZleba axasiaTebdes.<br />

ganmartebisTvis, mizanSewonilia aqve mivuTiToT, rom am konteqtsSi<br />

termini `subieqti~ ar udris gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis<br />

mxolod subieqtur etaps, igi cxadia, arc gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTSemecnebis mxolod obieqtur etaps Seesabameba, ramdenadac<br />

subieqturuoba miTiTebul konkretul SemTxvevaSi imTaviTve sakuTriv<br />

absoluts miewereba. goni sakuTari TavisTvis safuZvelSive obieqticaa da<br />

subieqtic. sxvagvarad, rogorc zemoT mivuTiTeT, marTlac ar SeiZleba<br />

85


iyos da radgan goni, rogorc substancia, sakuTar TavSi da sakuTari<br />

TavisTvis safuZvelSive, imTaviTve subieqticaa, `ar aris inertuli da<br />

gayinuli ram, is aqtiuria, `cocxali substanciaa~, goneba sicocxlea,<br />

goneba Semoqmedebaa~ (7.138). aqedan gamomdinare, arcTu adekvaturi da<br />

arcTu marTebulia hegelis soren kirkegoriseuli Sefaseba: `hegeli<br />

kirkegorisTvis tipuri warmomadgenelia `obieqturi moazrovnisa~, e. i.<br />

iseTi moazrovnisa, rogoric ar unda iyos filosofosi. `obieqturi<br />

moazrovne~ qmnis `mecnierul~ filosofias, romelSic daviwyebulia Tavad<br />

moazrovne, Tavad subieqti. `obieqtur moazrovnes~ kirkegorTan<br />

upirispirdeba `subieqturi moazrovne~, `egzistencialuri~ filosofosi _<br />

WeSmariti moazrovne. am ukanasknelisTvis WeSmariteba Rrmad pirovnulia,<br />

subieqtis, individis cnobierebis nawilia, amitom WeSmariteba aRar aris<br />

sayovelTao, is egzistencialuria, subieqturia, subieqtis matarebelia,<br />

subieqti cxovrobs WeSmaritebaSi~ (7.345_346). soren kirkegoris amgvari<br />

Sexedulebidan kargad Cans, rom man ise ver gaigo hegelis filosofia,<br />

rogorc unda gvesmodes is. kerZod, kirkegori im mizeziT ufrTxis<br />

yovelgvar `obieqtur azrovnebas~, raTa ar dakargos subieqti `cxovrebis<br />

WeSmaritebaSi~, magram aki zemoT araerTgzis ganvmarteT, rom `obieqturi<br />

azrovneba~ sulac ar udris subieqtisa da subieqturis ignorirebas.<br />

metic, yovelgvari obieqturi subieqturobas Tavis TavSi rogorRac,<br />

Tundac uTqmelad gulisxmobs da yovelgvari subieqturi, aseve rogorRac<br />

uTqmelad, Cveni neba-survilis miuxedavad gulisxmobs obieqturs. gana<br />

TviTon kirkegorisaTvis `Rrmad pirovnuli~ egzistencialuri<br />

ganzomileba, imis miuxedavad, ra rogor unda TviTon kirkegors,<br />

ramdenadme mainc obieqtur raobas ar warmoadgens winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, SeuZlebeli iqneboda bibliuri abraamis saqcielis<br />

gamarTleba an gamtyuneba, roca es ukanaskneli usityvod daemorCila<br />

RmerTis nebas da mzad iyo Svili, isaaki, sasikvdilod gaemetebina. arada,<br />

kirkegori, rogorc religiuri adamiani, abraamis saqciels rwmenis<br />

momizezeba-moSveliebiT amarTlebs. e. i. kirkegorisTvis, iseve rogorc<br />

tertulianesTvis, rwmena absurdia, Tumca igi gamarTlebulia imdenad,<br />

ramdenadac individualuri, subieqturia (7.355). magram gana imis aRiareba,<br />

rom abraamis saqcieli paradoqsul-absurdulia, Zalauneburad<br />

86


obieqturobis erTgvarad aRiarebac ar aris amasTan, gana abraamis<br />

saqcielis gamarTleba, am uneblied aRiarebuli obieqturobis ganzrax da<br />

naZaladevad uaryofis STabeWdilebas ar tovebs subieqturegzistencialur-spontanuris<br />

gamarTlebis mizniT ra Tqma unda asea da<br />

rogorc zemoT davinaxeT, hegelTanac ar ar aris naZaladevad uaryofili<br />

an aseve naZaladevad `yuriT moTreuli~ arc subieqti da subieqturi da<br />

arc obieqti da obieqturi. hegelTan isini rogorRac imTaviTve<br />

harmoniulad urTierTgamsWvalul sicocxled warmogvidgebian, iseT<br />

sicocxled, romelSic amavdroulad `cxovrebis WeSmaritebac~<br />

igulisxmeba, iseTi `cxovrebis WeSmariteba~, romelSic `subieqtic<br />

cxovrobs~ da Tan obieqturi myofobis wesic axasiaTebs. sicocxlis<br />

swored aseTi hegeliseuli mZlavri nakadi igrZnoba astiseul gonsa da<br />

Sopenhaueriseul nebaSic isev da isev dilTaisgan gansxvavebiT,<br />

romelTanac sicocxle, Tu SeiZleba ase iTqvas, sanaxevrod da SedarebiT<br />

mkrTalad gamosWvivis. dilTai sakmaod winaaRmdegobriv daskvnamde midis:<br />

misTvis materiaSi, bunebaSi aranairi `Sinagani sazrisi~ ar devs. `Sinagani<br />

sazrisi~ SegviZlia mxolod obieqturi gonis gamoxatulebebSi<br />

amovikiTxoT. magaliTad, dilTais Tanaxmad, Sinagan sazriss ver<br />

amovikiTxavT materiaSi. Tumca amovikiTxavT Tixisgan gakeTebul<br />

xelovnebis nimuSSi, magram gana obieqturi goni Sinagani sazrisis<br />

gamoxatvisTvis materias ar saWiroebs amitom, iqneb gacilebiT<br />

marTebulia hegeli, roca materias, bunebas, Tundac rogorc<br />

`sxvadyofnad~, magram mainc gonis `yru Zvrad~ miiCnevs da zustadac am<br />

`yru ZvrobaSi~ xedavs materiis sazriss sakuTriv materiisTvisac da<br />

obieturi da absoluturi gonisTvisac, rogorc am `materiisTvis<br />

sazrisis~ safuZvlisa da gauswrebadi SesaZleblobisaTvis. Tuki<br />

obieqturi da absoluturi gonis sazrisi goniT-sulieri Sinaarsia,<br />

materiis Sinagani sazrisi is aris, rom misTvis obieqtur-absolutur gons<br />

goniT-sulieri Sinaarsebis gamoxatvis saSualebis funqcia miuniWebia da<br />

amiT winaswar mouxazia materiis `yru Zvroba~, rogorc materiisave<br />

Sinagani sazrisoba, romelic kidev imitomacaa materiis Sinagani sazrisi,<br />

rom igi rogorRac Tavadve, misdauneburad miuCens xolme Sesabamis<br />

kalapots goniT-sulier Sinaarsebs da amiT xsnis gzas ufro<br />

87


maRalganviTarebadi safexurebisaTvis gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze, xolo TviTon am maRalganviTarebad safexurebSi, rogorc<br />

sakuTarive safuZvlebsa da gauswrebad SesaZleblobebSi ukuSeqceviT, anu<br />

`uku-SuaSi gavliT~, isev safuZvelTa safuZvelsa da gauswrebadze<br />

gauswrebad SesaZleblobas, anu absoluts kvlav ubrundeba<br />

maRalganviTarebad safexurebad gardaqmnili saxiTac da amavdroulad<br />

`yruZvroba~ SenarCunebulic. dilTai materiis, cnobierebis, obieqturi<br />

gonisa da absolutis aseT urTierTCawnulobas an verafriT wvdeba, anac<br />

ubralod, araseriozulad uyurebs, imis SiSiT, rom fsiqologizmSi ar<br />

gadavardes, mecnierebas, zneobas, xelovnebas fsiqikuri<br />

maxasiaTeblebisgan savsebiT wmends da ontologiuri sibrmavis<br />

gamomJRavnebad miiCnevs imas, Tuki vinme cnobierebis, obieqturi gonisa da<br />

absoluturi gonis am gamovlineba-gansaxierebebs fsiqikur xasiaTs<br />

ramdenadme mainc miawers, magram sinamdvileSi ontologiuri sibrmave<br />

iqneb is ufroa, materia, cnobiereba, obieqturi goni da absoluti<br />

erTmaneTs ise movwyvitoT, maTi dakavSireba aRar SeiZlebodes marTalia,<br />

obieqturi gonisa da absoluturi gonis gamovlinebebs (absoluturi goni<br />

dilTaisTan ar arsebobs, ramdenadac es ukanaskneli igivea, rac<br />

obieqturi goni) mTlianad fsiqikur xasiaTs ver mivawerT, magram radgan<br />

gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis gzaze momdevno safexurebi wina<br />

safexurebis safuZvlebad da gauswrebad SesaZleblobebad gvevlinebian<br />

da winaswarmoxazuli saxiT gulisxmoben wina safexurebis konturebsac,<br />

amdenad, isini TavisTavSi imTaviTve iribad mainc gulisxmoben<br />

fsiqikursac, azrovnebiseulsac, cnobierebiseulsac da suliseulsac,<br />

Sesabamsiad, zneobis, saxelmwifosa Tu xelovnebis warmoSobis Sinagan<br />

moTxovnilebasac. amdenad, warmoudgenelia vmsjelobdeT zneobaze,<br />

saxelmwifoze an xelovnebis romelime Sedevrze, rogorc obieqturi da<br />

absoluturi gonis TviTwvdomis saSualebebze da ramdenadme mainc ar<br />

vgulisxmobdeT garkveul fsiqikur wanamZRvrebs. dilTai fsiqikurSi,<br />

upirveles yovlisa, SimSils an SiSis gancdas gulisxmobs, magram<br />

fsiqikuri mxolod SiSisa da SimSilis gancdaze ar daiyvaneba. adamiani<br />

xandaxan zneobis iseTsave deficits ganicdis, rogorsac kuWi _ sakvebis<br />

ararsebobis pirobebSi. amdenad, mcdaria, roca obieqturi, gindaT<br />

88


absoluturi gonis sauflodan fsiqikurs saerTod gamovricxavT.<br />

WeSmaritebasTan axlos Semdegi viTareba ufroa: obieqturi (absoluturi)<br />

goni fsiqikuricaa, oRond ara mxolod fsiqikuri, igi amavdroulad<br />

fsiqikurze metia, amitomac vuwodebT mas obieqtur (absolutur) gons da<br />

ara imis gamo, TiTqos obieqturi (absoluturi) gonis saufloSi<br />

fsiqikuri absoluturad gamoricxulia. obieqturi da absoluturi gonis<br />

amgvar ganazrebas gulisxmobs astic da Sopenhaueric, oRond upriania,<br />

SopenhauerTan sazogadoeba, saxelmwifo, samarTali `obieqturi nebis~<br />

TviTwvdomis saSualebebad gamovacxadoT, xolo xelovneba _<br />

`absoluturi nebisa~. neba aq, rogorc ideaTa umaRlesi instanciis<br />

Sesabamisi inteleqtualuri safexuri, obieqturi imdenadaa, ramdenadac<br />

misive gamovlinebis formebis saSualebiT, neba Tavis obieqturobas da<br />

TavisTavadobas wvdeba, magram ra aris, ras warmoadgenen ideebi,<br />

romlebic SopenhauerTan ase SeumCnevlad da, SeiZleba iTqvas,<br />

uadgilodac Semogvepara<br />

unda vaRiaroT, rom ideaTa sfero, albaT, yvelaze susti wertilia<br />

Sopenhaueris moZRvrebaSi, ramdenadac igi Sopenhaueris moZRvrebis<br />

danarCeni nawilebis mwyobr mTlianobas aSkarad ar Seesabameba. ideaTa<br />

samyaros daSvebiT, gaadvilebis nacvlad saqme sinamdvileSi miT ufro<br />

rTuldeba: Tu Cven zogads erTeulebSi davuSvebT, romelic cnebebiT<br />

gamoiTqmeba, rogorc amas aristotele aRiarebs, amiT ideaTa samyaro<br />

Sopenhaueris sistemisTvis sruliad zedmeti aRmoCndeba, xolo Tu ideaTa<br />

samyaros droisa da sivrcis gareT gavitanT, igi gvinda Tu ara, umal<br />

absoluturi nebis sibrtyes gauTanabrdeba. aseT SemTxvevaSi, Tavis mxriv,<br />

or substancias miviRebT, absolutur nebasa da ideaTa samyaros, rac, ra<br />

Tqma unda, yovlad dauSvebelia. imis gaTvaliswinebiT, rom nebis<br />

substanciurobas Crdili ar miayenos da, amavdroulad, erTeulebze<br />

aRmatebuladac warmosaxos, Sopenhauers ideaTa sfero metafizikur<br />

ganzomilebaSi gaaqvs, magram es iseTi metafizikuri ganzomilebaa,<br />

romelic ar uigivdeba nebis substanciurobas, miTiTebuli metafizikuri<br />

nebisa da erTeul saganTa Suamdebarea, ideebi nebis obieqtivaciebia,<br />

rogorc nebisa da erTeul saganTa damakavSirebeli Sua rgoli. erTi<br />

SexedviT, gamosavali TiTqos napovnia, magram sinamdvileSi ideaTa<br />

89


samyaros aseTi `Sua rgoloba~ mainc raRacnairi abstraqtulis,<br />

konteqstidan amovardnilis, amdenad nebis garemdebare instanciis<br />

STabeWdilebas tovebs, radgan Tu zogadobebi nebiseulia, ratom ar<br />

SeiZleba es zogadobebi erTeulebSi yovelgvari Sualeduri idealuri<br />

samyaros gareSe vlindebodes ufro zustad, xom ar aris zedmeti ideaTa<br />

sfero SopenhauerTan da xom ar jobia ideaTa sferos funqcia<br />

SopenhauerTanac cnobierebis funqcias gavuigivoT<br />

vfiqrobT, saqmisadmi msgavsi midgoma ufro adekvaturia, radgan am<br />

SemTxvevaSi zogadi cnobierebis transcendentalur maxasiaTeblad<br />

mogvevlineba, xolo ramdenadac cnobiereba nebis gamovlinebaa, amdenad<br />

zogadis cnobierebisadmi msgavsi transcendentaluroba, amasTanave,<br />

zogadis transcendenturobasac gaamarTlebs da Tan aseTi<br />

gamarTlebisaTvis raRacnairad ganyenebul idealur samyarosac aRar<br />

daiWirvebs, amasTan, nebis substanciurobasac aranair Crdils ar<br />

miayenebs, piriqiT, ideaTa samyaros gamoricxviT, nebis substanciuroba<br />

miT ufro myardeba. swored amgvari situacia gvaqvs hegelTan, oRond<br />

nebis adgilze hegelTan, cxadia, goni gvevlineba. hegelTan aranair<br />

idealur samyaros ar vxvdebiT, magram mTeli sistema xom gonis yru<br />

Zvridan Tavis TavSi dabrunebamde, `SuaSi gavlis~ siZneleebis miuxedavad,<br />

ufro myari da Sekrulia, vidre im moazrovneebisa, romlebic ideaTa<br />

samyaros aRiareben hegelis msgavsi Sexedulebis suraTi gvaqvs astTanac,<br />

amitomacaa, rom astTan zogadisa da erTeulebis urTierTdamokidebuleba<br />

aixsneba gonidan da mxolod gonidan, Tu SeiZleba ase iTqvas, pirdapiri<br />

gziT, yovelgvari garegani Tu gareganis msgavsi idealuri Tu<br />

araidealuri Sualeduri samyaros gareSe: `yovelive erTi gonidanaa<br />

warmoqmnili da miiswrafvis ukan, gonisken... yovelgvari gagebisa da<br />

Semecnebis ZiriTadi kanoni aseTia: erTeulidan unda vipovoT mTelis<br />

goni da mTelis saSualebiT unda vwvdeT erTeuls... mxolod amitomaa<br />

SesaZlebeli, rom me erTeuls mTeliT vimecneb da piriqiT, mTels<br />

erTeuliT~ (104.113, 116, 117) _ acxadebs asti.<br />

Sesabamisad, `hermenevtikuli Zieba, astTan efuZneba gonis<br />

universalurobis debulebas... bunebrivia, samyaros aseTi gaazrebisas,<br />

gageba yovelTvis iqneba erTeulebSi mTelis, gonis wvdoma. erTeuli am<br />

90


SemTxvevaSi mTels gvagebinebs, magram Tavad mTeliT gaigeba. ase iqmneba<br />

hermenevtikuli wre, sinTezi da analizi aq mWidro urTierTkavSirSia<br />

iseve, rogorc mTeli da nawilebia urTierTkavSirSi... asti gons uyurebs,<br />

rogorc organul mTels, e. i. mTlianobas, romelic ar warmoiqmneba<br />

erTeulTa jamiT. goni misTvis Tavdapirvelia, martivia, arsebaa da yovel<br />

erTeulSi is amgvari saxiT monawileobs~ (7.398, 399, 400). astTan goni<br />

Tavadaa yvelanairi erTeulis zogadi safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZlebloba, amitom zogadisa da erTeulis urTierTmimarTeba raime<br />

sxva Sualedur sferos ar saWiroebs imdenad, ramdenadac goni yvelgan da<br />

yvelaferSia. nebismier erTeulSi goni zogadis saxiTaa Cawnuli, xolo<br />

erTeulebis saSualebiT Cven vwvdebiT zogads, iseve rogorc zogadi,<br />

rogorc goni, wvdeba Tavis Tavs erTeulebis meSveobiT. zogadi iseTi<br />

transcendenturi safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa, romelic<br />

amave dros imanenturia yoveli erTeulisTvis. gonis (nebis) da erTeulis<br />

urTierTmimarTebis amnairi astiseuli gageba imwamsve dairRveva, Tuki maT<br />

Soris transcendenturi yaidis zogadi ideebis samyaros davuSvebT, aseT<br />

SemTxvevaSi miviRebT winaaRmdegobas ara mxolod ormagi<br />

transcendentizmis saxiT, aramed xels gamovkravT meTodologiur<br />

dualizmsac, romelic Sopenhauerma Tavdapirvelad daZlia, roca goniTsulieri<br />

samyaro da buneba erTmaneTs siRrmiseulad daukavSira, magram<br />

transcendentur-metafizikuri tipis ideaTa samyaros daSvebiT, boloSi<br />

imaze uaresi miiRo, rac Tavdapirvelad daZlia. Sopenhaueris<br />

Tvalsazrisi, romlis mixedviTac bunebismecnieri bunebis movlenaTa<br />

gamomwvev mizezebs swavlobs da ara bunebis Zalebs, metad bundovnad da<br />

gaugebrad gamoiyureba: gamodis, bunebis Zalebi, rogorc metafizikuri<br />

ganzomileba, goniT-sulier sferos unda gavuTanabroT da gagebis meTodi<br />

mivusadagoT, xolo bunebis movlenebis sfero, rogorc fizikuri<br />

ganzomileba, axsnis meTodis sauflod unda davtovoT. xom ar aris aseTi<br />

midgoma isev da isev naZaladevi Tuki metafizikur ganzomilebas<br />

SegviZlia gagebis meTodis saSualebiT ramdenadme mainc vwvdeT, aseTi<br />

gagebiTi wvdoma xom winaswarmoxazulis saxiT imTaviTve axsnis<br />

SesaZleblobasac unda gulisxmobdes, ramdenadac bunebis movlenebi<br />

swored bunebis Zalebis, rogorc metafizikuri ganzomilebis<br />

91


gamovlinebania da Tu bunebis movlenebi SegviZlia avxsnaT, isev da isev<br />

iqidan gamomdinare, rom bunebis movlenebi bunebis Zalebis<br />

gamovlinebania, axsnaSi TavisTavad unda vlindebodes gagebac, rogorc<br />

axsnis arseba. sxva sityvebiT, SeiZleba bunebismecnierebis mizani<br />

marTlac bunebis movlenaTa Seswavla iyos, magram es mizani axsnisa da<br />

gagebis meTodTa saerTo horizontis mixedviT ganxilvis SesaZleblobas<br />

sulac ar gamoricxavs, iseve rogorc am SesaZleblobas ar gamoricxavs<br />

gonismecnierebaTa mizanic – wvdes bunebis Zalebs, rogorc Tundac<br />

metafizikur ganzomilebas. magaliTad, romantikuli skolis<br />

(neohumanizmi) cnobil warmomadgenels iohan gotfrid herders, gagebis<br />

cneba swored bunebasTan erTianobis grZnobidan gamohyavs,<br />

novalisisTvisac gageba aris is Sinagani grZnobis saxe, romelic<br />

saSualebas gvaZlevs `buneba an gare samyaro adamianur arsad vigulvoT...<br />

Cven maSin gavigebT samyaros, roca gavigebT Cvens Tavs, radgan Cven da is<br />

integrantuli naxevrebi varT~ (48.57, 59, 60), volfisTvis ki `axsna Tavis<br />

wanamZRvrad yovelTvis gulisxmobs gagebas~ (48.67). rac Seexeba<br />

egzistencializmis erT-erT TvalsaCino warmomadgenels karl iasperss,<br />

misi mixedviT, `mcdaria is Sexeduleba, romelic amtkicebs, TiTqos<br />

fsiqikuri mxolod gagebis sferoa, fizikuri ki – axsnis. ar arsebobs<br />

iseTi realuri procesi, fiqikuri iqneba igi Tu fizikuri, romelic<br />

principulad kauzalur axsnas ar eqvemdebarebodes. mizez-Sedegis<br />

problema sulierSic iseve arsebobs, rogorc fizikurSi. kauzaluri<br />

Semecneba zRvardaudebelia... gagebis yoveli sazRvari warmoadgens<br />

sakiTxis kauzaluri dayenebis sababs~ (48.155). yovelive amiT imas ki ar<br />

vamtkicebT, TiTqos axsnasa da gagebas Soris arc erT etapze araviTari<br />

gansxvaveba ar aris, aramed imis warmoCena gvsurs, rom samyaros erTian<br />

suraTs verasgziT miviRebT, Tuki bunebismecnierebebisa da<br />

gonismecnierebebis meTodebs erTmaneTisadmi dapirispirebul meTodebad<br />

warmovidgenT, isini erTmaneTs ki ar unda upirispirdebodnen, rogorc es<br />

dilTaisTanaa, aramed maT gansxvavebulobaSi erTmaneTs unda<br />

gulisxmobdnen da avsebdnen, rogorc es astTanaa. am ukanasknelTan, axsna<br />

da gageba erTmaneTisgan rkinis fardiT sulac ar aris gamoyofili,<br />

ramdenadac gonis (nebis) da erTeuli movlenebis urTierTmimarTeba<br />

92


srulebiT ar saWiroebs zedmet, zogadi ideebis Sualedur samyaros. asti<br />

mTels warmogvidgens, `rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi arsebul<br />

erTianobas. gagebis procesi dasrulebulia, roca erTeulebis rigi<br />

mTlianad gavlilia da maT erTobliobasa da mTlianobas Soris arsebobs<br />

sruli Sesatyvisoba. gagebis ganviTarebisa da gadmocemis am process asti<br />

uwodebs axsnas~ (7.402).<br />

cxadia, dilTais `axsnisgan~ astis `axsna~ mniSvnelovnad<br />

gansxvavdeba da, upirveles yovlisa imiT, rom asti ufro siRrmiseulad<br />

wvdeba arsebobaSi, movlenebSi gamovlenil arsebas, erTeulebSi<br />

gamovlenil zogads, bunebaSi gamovlenil gons (nebas) da, Sesabamisad,<br />

maT siRrmiseul kavSirebs. astis Tanaxmad, `qmnis procesi, romelsac<br />

imeorebs gageba _ axsna, sami safexuris erTianobaa: qmnis dasawyisia<br />

erTianoba, Tavad qmna gulisxmobs _ simravles _ elementebis<br />

dapirispirebulobas, xolo qmnis dasasruli erTianobisa da simravlis<br />

urTierTganmsWvalvaa _ yovladobaa~ (104.120). sxva sityvebiT, “astTan<br />

`mTlianobis idea~ Tavdapirvelad ganuviTarebeli da gauSleli,<br />

calkeuli fragmentebis rigSi viTardeba da bolos, srulad amJRavnebs<br />

Tavs. e. i. midis sakuTar arsebamde, midis Tavis TavTan, gonis am misvlaSi<br />

Tavis Tavdapirvel arsebasTan, gonis am Tavisebur ukanasvlaSi<br />

gamoisaxeba axsnis wrexaziseuli moZraoba~ (7.402-403).<br />

aqedan gamomdinare, astTan gageba siRrmiseulad yovelTvis da<br />

imTaviTve axsnas gulisxmobs, axsna ki yovelTvis da imTaviTve gagebis<br />

WrilSi mogvecema. sxvagvarad, astTan gagebis, rogorc Tavdapirveli<br />

sinTezis (mTlianobis) da axsnis, rogorc am sinTezis (mTlianobis)<br />

analizurad mocemul erTeulTa urTierTCawnuloba, yvelaze<br />

daxvewiladaa mocemuli. astis mixedviT, Tavdapirveli mTelis (sinTezis),<br />

am mTelis erTeulebad (analizurad) gaSlisa da kvlav Tavdapirvel<br />

mTelSi (sinTezSi) ukuSeqcevis procesi, yvelaze TvalsaCinod mainc<br />

mxatvrul teqstSia warmodgenili: `roca teqstSi asaxsnelia raime<br />

adgili, Cven, pirvel yovlisa, vkiTxulobT imas, Tu ras gamoTqvamen<br />

asoebi; Semdeg imas, Tu rogor gamoTqvamen isini gamoTqmuls, ra sazrisi,<br />

mniSvneloba aqvs gamoTqmuls; bolos ki imas, Tu ra aris idea<br />

mTlianobisa, anu goni, rogorc is erTianoba, romelic asoebisa da<br />

93


sazrisis fuZea. asoebi sazrisis gareSe usicocxlo da gaugebari arian,<br />

sazrisi gonis gareSe, gamocalkavebuli, izolirebuli atomebis msgavsi<br />

fenomenia da es imitom, rom mxolod gonis meSveobiT xdeba CvenTvis<br />

naTeli yoveli nivTis `ratom~, `saidan~ da `saiT~. asoebi, sazrisi da<br />

goni sami elementia~ (7.403). Sesabamisad, astTan sami saxis hermenevtikaa<br />

mocemuli: asoTa, sazrisisa da gonis _ `asoTa hermenevtika sityvaTa da<br />

saganTa axsnis hermenevtikaa. sityvaTa da saganTa mniSvnelobebs<br />

konkretuli fragmentebis farglebSi sazrisis hermenevtika xsnis, xolo<br />

gonis hermenevtika am calkeuli sazrisiani mniSvnelobebis mqone<br />

fragmentebis mTliani gonidan gamomdinareobas adasturebs~ (104.122). astis<br />

miTiTebuli Sexedulebebidan Cans, rom igi mxatvrul teqsts sagnebTan da<br />

sityvebTan siRrmiseuli kavSirurTierTobis WrilSi ganixilavs, asoebi<br />

da sityvebi masTan `sagnebia~ imdenad, ramdenadac asoebi da asoTnaerTebi,<br />

sityvebi, cal-calkec da erTobliobaSi aRebulnic, materiaa, magram<br />

iseTi materiaa, romelSic goniT-sulieri samyaro, Tundac goniT-sulieri<br />

samyaros metafizikuri raoba meti xarisxiTa da intensivobiT vlindeba,<br />

vidre Cveulebriv materialur sagnebSi, xolo xelovneba, anu mxatvruli<br />

teqsti, ara mxolod Cveulebrivi materialuri sagnebisa da<br />

asoTnaerTebis, sityvebis, rogorc sazrisiani mniSvnelobebis mqone<br />

materiis Semdgomi nazavia, aramed imTaviTve maTi Tavdapirveli goniseuli<br />

erTianobis gamovlinebaa, rogorc TviTon Tavdapirveli goniseuli<br />

erTianoba.<br />

Tavi II. gagebis universaluroba<br />

§1. ena, rogorc gagebis horizonti da xelovnebis ena<br />

wina paragrafSi ganxilulidan gamomdinare, saboloo jamSi, enis<br />

Semadgeneli nawilebis _ sityvebis da bgerebis _ materiebad<br />

gansazRvrebamde mivediT, magram radganac es ukanasknelebi sakuTar TavSi<br />

goniT-sulieri samyaros Wrilsac gulisxmoben, amdenad arc mTlad<br />

materialuris STabeWdilebas toveben. hegeli erTdroulad materialuris<br />

da arc mTlad materialuris msgavs fenomens fsiqikur fenomenad da<br />

amavdroulad, rogorc momdevno safexurs gonis TviTSemecneba-<br />

94


TviTwvdomis gzaze - Cveulebrivi sagnebis, anu wminda materiis safuZvlad<br />

da gauswrebad SesaZleblobad – amdenad, arc mTlad fsiqikur fenomenad<br />

miiCnevs. sityvebis, bgerebis, Sesabamisad, enis erTian fsiqikur da<br />

amavdroulad arc mTlad fsiqikur fenomenad gamocxadeba imdenadaa<br />

gamarTlebuli, ramdenadac sityvebi da bgerebi marTlac materiebi arian,<br />

magram, meore mxriv, ena, rogorc aseTi, materiaze aRmatebul, gacilebiT<br />

obieqtur instanciad gamoiyureba. ena, rogorRac, Cveni neba-survilis<br />

miuxedavad gveZleva Tavis TavSi Semcveli bgerebiTa da sityvebiTurT da<br />

sakuTarive Sinagani azrobrivi kanonzomierebis mixedviT moqmedebs CvenSi,<br />

Tumca ramdenadac sityvebi da bgerebi enis Semadgeneli nawilebia,<br />

rogorc materiebi da, amave dros, arc mTlad materiebi, amitom enas<br />

fsiqikuri xasiaTi, Tundac mcire an Zalian mcire doziT, magram mainc<br />

dahyveba.<br />

asea Tu isea, nebismier SemTxvevaSi, sityvebi da bgerebi, rogorc<br />

enisa da materiis SemakavSirebeli erTiani `Sua rgoli~, Cveulebriv<br />

sagnebze, anu wminda materiaze aRmatebulad gamoiyureba, ena ki,<br />

Sesabamisad, wminda materiaze kidev ufro aRmatebul instanciad<br />

gvesaxeba, magram enis aseTi aRmatebuloba materiis dasamcireblad mainc<br />

aramc da aramc ar unda gamoviyenoT, winaaRmdeg SemTxvevaSi, SeiZleba<br />

WeSmaritebisken mimaval gzas didi manZiliT avcdeT. marTlacda, rogorc<br />

zemoT mivuTiTeT, sakuTari erTgvari `Sinagani~ sazrisi SeiZleba<br />

Cveulebriv materiasac gaaCndes. enasTan mimarTebaSi Cveulebrivi materiis<br />

Sinagani sazrisianoba imaSi mdgomareobs, rom enobriv gamosaxulebaTa<br />

aRbeWdva-gamosaxvis funqcia materiisTvis winaswarmoxazulis saxiT<br />

TviTon enas miuniWebia, rogorc materiis safuZvelsa da gauswrebad<br />

obieqtur SesaZleblobas. materiis Sinagani sazrisi enasTan mimarTebaSi<br />

imaSic gamoixateba, rom materia Tavadve, rogorRac Tavisdauneburad<br />

uwyobs xels materiisa da enis SemakavSirebeli `Suargolebis~ _<br />

bgerebisa da sityvebis _ erTian enobriv gamosaxulebaTa mwyobrad<br />

mocemuloba-Camoyalibebas da amiT avtomaturad xsnis gzas ufro<br />

maRalganviTarebadi safexurebisaTvis gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze, Tavad ki am maRalganviTarebad safexurebSi, anu aso-bgerebSi,<br />

sityvebsa da enaSi, rogorc sakuTarsave safuZvlebsa da gauswrebad<br />

95


SesaZleblobebSi ukuSeiqceva. aseTive konteqsti SegviZlia Tamamad<br />

mivusadagoT xelovnebasac, rogorc enas. marTlac, `mxatvruli<br />

informacia ganuyofelia misi ganmaxorcielebeli niSanTa sistemidan. es<br />

imitom, rom am niSnis struqtura yovelTvis mniSvnelobis struqturiT<br />

aris gansazRvruli, romlis gadasacemadaa igi mowodebuli. sityvieri ena<br />

da yvela xelovnuri kodi Seqmnilia abstraqtuli mniSvnelobis<br />

gadasacemad. sityva swored imitom iqca azris ganivTebis mTavar<br />

saSualebad, rom mas SeuZlia adekvaturad mogvces azrovnebis<br />

rezultati, xelovnebaSi ki mxatvrulad damuSavebuli sityva mxatvruli<br />

Sinaarsis ganxorcielebis mravalTagan erT-erTi saSualebaa, vinaidan<br />

samyaros mxatvruli aTviseba ufro mdidari, mravalferovani da rTulia,<br />

vidre Teoriuli Semecneba. mTeli am mravalferovnebis gamosaxatavad<br />

dasWirda xelovnebas sxvadasxva da gansxvavebuli `enebi~ _ plastikuri,<br />

ferweruli, qoreografiuli, musikaluri da a.S., romelTagan TiToeuli<br />

maTgani Tavisi specifikiT gamoirCeva da sxvisTvis miuwvdomel mxares<br />

gamoTqvams. xelovneba zogadad, sxvadasxva niSnur sistemebad<br />

warmogvidgeba, romlebSic gamoiyeneba Tvalisa da yurisTvis misawvdomi<br />

signalebi, radgan grZnobis organoTagan mxolod es orni arian<br />

dakavSirebulni adamianis cnobierebasTan da SeuZliaT gadascen mas is<br />

Sinaarsi, romelsac mxatvruli nawarmoebi Seicavs... mxatvrul enas<br />

SeuzRudavi variantuloba axasiaTebs, radganac saxovan niSanTa sistema<br />

xelovnebis sxvadasxva saxeSi mravalgvarad modificirdeba da<br />

transformirdeba mxatvrul-SemoqmedebiTi meTodis Sesatyvisad da<br />

sagrZnoblad icvlis saxes yoveli xelovanis SemoqmedebaSi. aqedan<br />

gamomdinare, xelovnebis forma erTdroulad aris saxovani modeli da<br />

niSanTa sistemac, materialuri konstruqciaca da specialuri enac,<br />

esTetikuri da komunikaciuri Rirebulebebis erTdroulad matarebeli~<br />

(45.300_301). amdenad, xelovnebis ena, sxva xelovnur enebTan SedarebiT,<br />

yvelaze ufro metad amJRavnebs bunebrivi enis TvisebebTan, rogorc<br />

sazrisian niSnebTan siaxloves, Sesabamisad, xelovnebis gagebis<br />

SesaZleblobac, upirveles yovlisa, swored am sazrisian niSnebSi,<br />

rogorc sazrissa Tu sazrisTa matarebel enaSi, rogorc logosSia<br />

davanebuli.<br />

96


azrovnebis, anu sazrisis mTeli siRrmiseuli fluqturaciebi<br />

cnobil germanel poets fridrix holderlins sul erT fragmentSi<br />

Taviseburad aqvs gadmocemuli – „bevri Seityo adamianma, zenaars<br />

mravals arqva saxeli, mas Semdeg rac varT Cven saubari da erTmaneTis<br />

ZalgviZs mosmena“ (57.77). es erTi fragmenti holderlinis Semoqmedebidan<br />

marTlac uaRresad yovlismomcvel qveteqstTa Semcvelia, amitomac<br />

aniWebs holderlinis am fragments martin haidegeri did mniSvnelobas:<br />

„adamianis yofiereba safuZvels enaSi iRebs. magram es pirvelad sakuTriv<br />

saubarSi xorcieldeba. saubari marto imas ki ar gulisxmobs, Tu ra<br />

saxiT iSleba ena, aramed mxolod rogorc saubaria ena mniSvnelovani.<br />

rac Cveulebrivad gvesmis „enaSi“ da saxeldobr ki sityvaTa da<br />

sityvaTwyobis wesTa erTianoba, mxolod zedafenaa enisa. magram ras<br />

niSnavs „saubari“ cxadia, erTmaneTTan ubnobas raimes Sesaxeb da Tan,<br />

aseT dros ena erTmaneTTan misvlis saSualebadac gvevlineba. xolo<br />

holderlini ambobs: mas Semdeg rac varT Cven saubari da erTmaneTis<br />

ZalgviZs mosmena. saubris SesaZlebloba da mosmenis SesaZlebloba erTi<br />

da igivea dasabamidan. Cven varT saubari niSnavs: Cven SegviZlia<br />

erTmaneTis mosmena. Cveen varT saubari, amave dros yovelTvis niSnavs:<br />

Cven varT erTi saubari, saubris erTianoba ki imaSi mdgomareobs, rom<br />

arsebiT sityvaSi yovelTvis erTi da igive cxaddeba: is, ris<br />

safuZvelzec Cven verTiandebiT da amdenad WeSmaritad Cven varT.<br />

saubarsa da mis erTianobas Seicavs Cveni munyofiereba“ (57.82).<br />

maSasadame, sityvaTa da sityvaTwyobis wesTa erTianoba mxolod<br />

zedafenaa enisa da, ramdenadac am wesTa safuZveli enis gavliT unda<br />

veZeboT, msgavsi Zieba laparakTan, metyvelebasTan, gamoTqmasTan<br />

saubarTan migviyvans, rogorc enis safuZvlebTan. aq SegviZlia gavixsenoT<br />

vitgenSteinis miniSneba enis logikur-gramatikuli sintaqsis metaenidan<br />

gamomdinareobis Sesaxeb (10.66,68), anu is, rac enis zedafenad gvaCvenebs<br />

Tavs, SeiZleba enis arsebac ki iyos, radgan ise ki ar aris, TiTqos jer<br />

ena gveboZeba da mere Cven vagebT am naboZeb enas logikur-gramatikuli<br />

sintaqsis mixedviT, aramed ena imTaviTve logikur-gramatikuli<br />

sintaqsiTuTrT gveZleva, rogorc saubari e. i. logikur-gramatikuli<br />

sintaqsi igivea, rac gamoTqma, laparaki, metyveleba, saubari. isini erTi<br />

97


da imave instanciis sxvadasxva terminebad gamoTqmuli erTi da igive<br />

SesaZleblobebia, magram radgan holderlini am erTidaigive<br />

SesaZleblobebs saubrad moixseniebs, umjobesia am SemTxvevaSi Cvenc ase<br />

moviqceT da enis safuZvlad swored saubari movixsenioT. aki<br />

holderlinisa da haidegeris mixedviT, saubari swored enis saxiT<br />

iSleba da Sesabamisad enac mxolod isea mniSvnelovani, rogorc saubari<br />

da Tuki adamianis yofiereba safuZvels enaSi iRebs, xolo enis<br />

yofierebis safuZveli saubaria, maSin adamianis yofierebis arsebac<br />

saubari yofila, rogorc azrovnebis potenciis enaSi da eniT adamianSi<br />

garegamotana-ganamdvileba. aq ar unda dagvabnios frazam „mas Semdeg“,<br />

arada erTi SexedviT marTlac damabnevelia Semdegi viTareba: Tuki<br />

adamianis yofierebis arseba saubaria, maSin adamiani eniTurT yovelTvis<br />

„mas Semdeg“, anu saubris Semdeg unda iyos, imis miuxedavad, rom adamiani<br />

da ena, rogorc saubari „manamdecaa“, anu saubramdec, radgan ena<br />

imTaviTve saubaria, xolo saubari, rogorc ena, ukve manamdea, vidre Cven<br />

gavacnobierebdeT, rom saubari ZalgviZs. e. i. saubari, rogorc ena da ena,<br />

rogorc saubari, refleqsiis pirvelsave aqtebisas arian mocemulni, Tu<br />

ufro adre ara.<br />

sainteresoa, rom saubarTan adamianisa da enis „manamdesa~ da „mas<br />

Semdegis“ msgavsi damabneveli urTierTSepirispireba Tavis TavSi<br />

gamosavalsac avtomaturad gulisxmobs: adamianSi ena, rogorc saubari<br />

yovelTvis „manamdea“, imis miuxedavad, rom ena da enis gamovlineba<br />

adamianSi yovelTvis „mas Semdeg“ unda iyos, ramdenadac enis arseba<br />

saubaria. sxva sityvebiT, saubarTan mimarTebaSi, adamianisa da enis<br />

„manamdesa“ da „mas Semdegobis“ aRwerili urTierTSepirispireba, arsebisa<br />

da arsebobis rogorRac Tanadrouloba-Tanxvedrilobis Wrils sworedac<br />

amgvar urTierTSepirispirebulobaSi Tavisdauneburad Tavadve xsnis,<br />

ramdenadac adamiani da ena siRrmiseul urTierTCawnulobaSi saubramde,<br />

anu „manamdec“ gveZlevian, magram amave dros saubris merec, anu „mas<br />

Semdegac“ arian, radgan saubari enis arsebaa da mxolod amdenadaa ena<br />

da adamiani saubari. ufro mokled, adamiani da ena siRrmiseul<br />

erTianobaSi saubramdec anu „manamdec“ arian da saubris merec, anu „mas<br />

Semdegac“. Sesabamisad, ar unda dagvabnios arc miniSnebam „mas Semdeg“,<br />

98


imitom, rom adamianisa da enis saubarTan urTierTSepirispirebaerTianobis<br />

aRweril konteqstSi „mas Semdeg“ igivea, rac „imTaviTve“.<br />

holderlinis „mas Semdeg“ swored „imTaviTveobas“ gulisxmobs, anu<br />

adamianma „mas Semdeg“ Seityo bevri ram da „mas Semdeg“ arqva mraval<br />

zenaarss saxeli, rac „imTaviTve“ ukve Setyobili hqonda bevri ram da<br />

mravali zenaarsisTvisac saxeli ukve „imTaviTve“ Serqmeuli hqonda.<br />

sxvagvarad, „Setyoba“ da „saxelqmna“, iseve rogorc ena, refleqsiis<br />

pirvelsave aqtTanaa mocemuli Tu ufro adre ara da ara refleqsiis<br />

Semdeg. am azriT gulisxmobs holderlinis „mas Semdegoba“<br />

„imavdroulobas“, iseve rogorc mosmenac imTaviTve enasTan, rogorc<br />

saubarTan Tanadrouladaa mocemuli, radgan warmoudgenelia enad<br />

gamovlenili saubari amavdroulad saubris mosmenad gamovlenis gareSe,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi saubari aRar iqneboda saubari. amitom saubari da<br />

mosmena marTlac erTi da igivea da aqedan gamomdinare, enac mosmenasTan<br />

siRrmiseulad „mas Semdegoba“-„manamdelobis“ iseTive Tanadroul-erTian<br />

ganaserSi unda iyos Cawnuli, rogoradac igi saubarTan mimarTebaSi<br />

mogvecema. am konteqstSi haidegeri gansakuTrebul yuradRebas aqcevs<br />

holderlinis kidev erT frazas – „niadag jafiT, Tumc poeturad<br />

binadrobs kaci dedamiwaze“ (57.55).<br />

holderlinis am Tvalsazrisis dedaarsi imaSi mdgomareobs, rom<br />

poezia enis safuZvelia, Tumca Tavdapirvelad SeiZleba piriqiT<br />

mogveCvenos. haidegeric swored am garemoebaze amaxvilebs yuradRebas<br />

holderlinis miTiTebul fragmentTan dakavSirebiT: „poeziis safuZvelia<br />

ena, amdenad, poeziis arss enis arsidan amosvliT unda CavwvdeT. Semdeg<br />

gamoirkva: poezia aris damfuZnebeli saxeldeba yofierebisa da yvela<br />

saganTa arsisa, ara nebismieri Tqma, aramed is, romlis wyalobiTac<br />

yvelaferi es ganxmulobaSi Seabijebs, razedac Semdeg yofiT enaSi<br />

vsaubrobT da vmsjelobT. amitom poezia arasodes iRebs enas rogorc<br />

mza masalas, aramed poezia Tavad xdis enas SesaZlebels, poezia aris<br />

Tavdapirveli ena istoriuli xalxisa. amgvarad, piriqiT, enis arsi<br />

poeziis arsidan amosvliT unda davadginoT. adamianuri munyofierebis<br />

safuZveli saubaria, rogorc enis WeSmariti ganxorcieleba, xolo<br />

99


poezia, rogorc yofierebis dafuZneba, Tavdapirvel enas warmoadgens“<br />

(57.55_56).<br />

holderlinis Tvalsazrisis es haidegeriseuli ganmarteba kidev<br />

ufro naTels xdis TviTon holderlinis TvalsazrisSi nagulisxmev<br />

qveteqsts. kerZod, Tuki adamianis yofierebas safuZveli enaSi aqvs da<br />

Tavis mxriv, saubari, rogorc enis yofierebis safuZveli, avtomaturad<br />

adamianis yofierebis arsebadac gvevlineba, maSin poezia, rogorc<br />

adamianis yofierebis arseba, im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu Tavad<br />

poezia saubari, anu metyvelebaa. e.i. poezia marTlac imTaviTve enis<br />

arsebac yofila. aseTi logikiT, poeziisTvis ena sakuTar TavSi<br />

ukuSeqcevis safexuria da gana holderlinic da haidegeric zustad amas<br />

ar amtkiceben rom ara ena, rogorc safuZvelSi, anu poeziaSi<br />

ukuSeqcevis safexuri, ver CavwvdebodiT TviTon poezias, rogorc enis<br />

safuZvels. sxva sityvebiT, Tuki poeziis sakuTar TavSi ukuSeqcevis<br />

dasawyisSi ena gveCveneba poeziis safuZvlad, ukuSeqcevis procesis<br />

mimdinareobisas TandaTan vxvdebiT, rom poeziaa enis safuZveli,<br />

ramdenadac ar arsebobs poezia saubris gareSe da marTlac, gana poezia<br />

sxva raa Tu ara saubari, ufro zustad, poeturad saubari cxadia asea,<br />

magram xom arsebobs iseTi saubaric, romelic araa poezia am azriT,<br />

poezia imTaviTve saubaria, magram saubari SeiZleba poeturic iyos da<br />

arapoeturic da Tu asea, rogoraa poezia enis arseba, Tuki SeiZleba<br />

saubari poeturadac gvevlinebodes enaSi da arapoeturadac<br />

saqme isaa, rom saubari, rogorc enis arseba, namdvilad<br />

SesaZlebelia enaSi poeturad an arapoeturad gvevlinebodes, magram<br />

TviTon saubari, rogorc aseTi, TavisTavaSi da TavisTavisTvis<br />

mocemulobaSi poeziaa, amitomacaa SesaZlebeli poezia enaSi, iseve<br />

rogorc enis arapoeturi Tanawyoba-garkveulobani. sxvagvarad, enis<br />

arapoeturad mocemuloba klebaa saubris, rogorc aseTis Tavdapirveli<br />

poeturobisa, xolo arapoeturi saubris poeziad SeTanawyoba,<br />

arapoeturi saubris sakuTar safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobaSi<br />

kvlavmibruneba-ukuSeqcevaa, rogorc klebulis kvlavmateba. is garemoeba,<br />

rom yvela adamiani poeti araa, aRweril saerTo suraTs, ra Tqma unda<br />

ver cvlis, radgan Tu poetebis raodenoba mcirea, samagierod sxva<br />

100


danarCenebs met-naklebi xarisxiT boZebuli aqvT poeziis gagebis unari,<br />

anu rom ara adamianis dedamiwaze poeturad binadroba, arc poezia<br />

iarsebebda, ramdenadac poezia da poeziis gagebiToba zogadad TavSic da<br />

boloSic erTi daigive instanciaa. poeziis gagebiToba imTaviTve<br />

gulisxmobs zogadad enaSi poeziis monacemebs, rogorc enisa da<br />

metyvelebis safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobas da amitomac<br />

fasobs poezia, rogorc aseTi. rom ara garkveuli poeturi monacemebi<br />

zogadad enaSi da amiT „sxva danarCenebSi“, ar iarsebebda arc poeziis<br />

gageba da, cxadia, arc poezia. ar aris aucilebeli iyo poeti, raTa<br />

gaigo poezia, magram rom ara gageba, rogorc Tundac mcire xarisxiT<br />

imTaviTve damaxasiaTebeli poeturi monacemebi „sxva danarCenebisTvis“,<br />

ar iarsebebda arc poezia, e. i. dedamiwaze adamianis poeturad binadroba<br />

yvela adamianis poetobas ki ar gulisxmobs, aramed poeziisadmi<br />

imTaviTve gagebiTobas, rogorc „sxva danarCenebis“ poeturad myofobas.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia ratomac miiCnevs haidegeri xelovnebis<br />

danarCeni dargebidan yvelaze aRmatebulad poezias – poezia xom<br />

metyvelebadqmnadi, anu saubradqmnadi damwerlobiTi xelovnebaa.<br />

metyvelebadqmnadoba-saubradqmnadoba, Tavis TavSi, cxadia,<br />

sityvaTqmnadobasac imTaviTve Seicavs. poeziaca da prozac xelovnebis<br />

sxva dargebidan swored damwerlobiT gamoirCevian. amiT imis Tqma sulac<br />

ar gvsurs, TiTqos damwerloba ganapirobebdes metyvelebadqmnadobasaubradqmnadoba-sityvaTqmnadobas,<br />

ra Tqma unda, piriqiTaa, magram ise<br />

kia, rom roca damwerlobiT xelovnebebTan – poeziasTan, prozasTan –<br />

gvaqvs saqme, apriori vgulisxmobT, rom es xelovnebebi metyvelebadqmnadsaubradqmnad-sityvaTqmnadi<br />

xelovnebebia, anu damwerlobiT xelovnebebSi<br />

imTaviTve gaxsnilia metyveleba-saubaric da enac, rogorc damwerlobis<br />

safuZvlebi da gauswrebadi SesaZleblobani. am azriT haidegeri iqneb<br />

marTalicaa, roca xelovnebis sxva dargebze poezia-prozis<br />

aRmatebulobas aRiarebs, radgan xelovnebis sxva dargebis damwerlobiT<br />

gadmocema ar SeiZleba, magram metyveleba-saubari gana mxolod<br />

damwerlobiT xelovnebebSi amJRavnebs sakuTar Tavs xom ar aris<br />

metyveleba-saubris gamovlinebisTvis damwerlobiTi xelovnebebi da<br />

saerTod damwerlobiToba Zalze viwro konteqsti Tuki metyveleba-<br />

101


saubars mxolod cocxal fizikur metyvelebaTqmnadoba-saubarqmnadobas<br />

gavuigivebT, maSin damwerlobiTi xelovnebebi metyveleba-saubrisaTvis<br />

araTu viwro, erTi SexedviT, iqneb Zalze farTo ganaseradac mogveCvenos,<br />

magram gana es sakmarisi safuZvelia xelovnebis sxva dargTa<br />

„dasamcireblad“, romlebsac metyvelebadqmnadoba-saubarqmnadobis<br />

TvalsazrisiT fizikuri utyvoba axasiaTebT sxva sityvebiT,<br />

metyvelebadqmnadoba-saubarqmnadoba ara mxolod damwerlobiT<br />

xelovnebebs axasiaTebT, ramdenadac metyvelebadqmnadoba-sityvaTqmnadoba<br />

igivea, rac sazrisis gamovlena da gana ferwerul tiloSi, qandakebaSi<br />

Tu musikaSi raime garkveuli sazrisi ar vlindeba erTi upiratesoba<br />

poeziisa da prozisa, xelovnebis sxva dargebTan SedarebiT isaa, rom<br />

maTi dazepirebis gziT sxvisTvis gadacema SeiZleba, maSin roca,<br />

magaliTad, ferwerul qmnilebas zepirsityvierebiT veravis gadascem,<br />

Tumca, arsebobs daviwyebadobac da Tu poeziis esa Tu is qmnileba<br />

daviwyebas miecema, maSin mis gasaxseneblad wignsa Tu JurnalSi misi<br />

naxva da wakiTxva isevea saWiro, rogorc ferwerul qmnilebebs aseve<br />

naxviT Tu aRviqvamT da „wavikiTxavT“. amasTan, Tuki zogadad adamiani<br />

dedamiwaze poeturad binadrobs, maSin poeturoba xelovnebis nebismier<br />

dargs miT ufro unda axasiaTebdes.<br />

am WrilSi xelovnebis sxva dargebis mimarT poeziis<br />

safuZvladmdebareba TiTqos kidev erTxel marTldeba, magram poeziis<br />

aRmatebulobis mamtkicebeli miTiTebuli orive garemoeba sinamdvileSi<br />

mainc pirobiTia da ara – arsebiTi. martivad rom vTqvaT, visTvis poezia<br />

metyvelebadqmnadobs-saubradqmnadobs yvelaze ukeTesad, visTvis ferwera,<br />

visTvis qandakeba da visTvis musika. aki metyvelebadqmna-saubradqmna,<br />

rogorc sazrisis gamovlena, xelovnebis yvela dargs erTnairad<br />

axasiaTebs. metic, magaliTad, nicSe, gansakuTrebiT piTagora da<br />

Sopenhaueri xelovnebis yvelaze aRmatebul dargad musikas miiCnevdnen.<br />

piTagorasTvis musikaluri harmonia igive iyo, rac samyaros<br />

harmoniis gamovlena, SopenhauerisTvis ki musikis wvdoma samyaros<br />

arsebis wvdomas udrida, anu piTagorasTvis da SopenhauerisTvis samyaro<br />

swored musikalurad gvemetyveleba-gvesaubreba. amdenad, piTagoraca da<br />

Sopenhaueric masikas zustad imdagvar WrilSi ganixilavdnen, rogor<br />

102


WrilSic poezias haidegeri ganixilavs da radgan SesakrebTa<br />

gadanacvlebiT jami ar icvleba, yvelaze WeSmarit da optimalur<br />

gamosavlad gamoiyureba varianti, romlis Tanaxmadac poeziis adgilze<br />

haidegerTan da musikis adgilze nicSe-piTagora-SopenhauerTan, zogadad<br />

xelovneba CavsvaT, rogorc amas hegeli akeTebs. maSasadame mxatvrul<br />

teqstSi ara mxolod damwerlobiTi, saerTod, xelovnebis yvela dargi<br />

igulisxmeba da Sesabamisad, xelovnebis dargebis erTimeoreze<br />

aRmatebulobis kriteriumic, albaT, ufro sxva mimarTulebiT unda<br />

veZeboT, vidre im WrilSi, rogori Wrilis mixedviTac amas piTagora,<br />

Sopenhaueri, nicSe da haidegeri eZebdnen.<br />

$ 2. gagebis, rogorc universaluri Semecnebis<br />

da xelovnebis, rogorc universaluri hermenevtikis<br />

SesaZlebloba<br />

xelovnebisa da enis urTierTmimarTebis logikam, wina paragrafSi<br />

naTlad dagvanaxa, rom xelovneba, rogorc ena (azrovneba) da ena<br />

(azrovneba), rogorc xelovneba, `dedamiwze kacis binadrobis~<br />

Tavdapirveli da mudmivi maxasiaTebelia. e.i. xelovneba, rogorc<br />

absolutis TviTwvdomis erT-erTi umaRlesi ganzomileba, anu TiTqmis<br />

yvela sxva safexuris safuZveli absolutis TviTSemecnebis gzaze,<br />

WeSmaritebis dafarulobas ramdenadme garegamoitans da naTelSi<br />

amyofebs, anu rom ara xelovneba, rogorc absolutis SidawiaRis,<br />

rogorc WeSmaritebis naTelSi ramdenadme garegamomtani ganzomileba, ar<br />

eqneboda arsebobis safuZveli adamianuri moRvaweobis TiTqmis arc erT<br />

mimarTulebas da Tu yvela Cvengani Semoqmedi ar aris, samagierod,<br />

aucileblobiTaa gansazRvruli is garemoeba, rom yvela Cvengans metnaklebad<br />

axasiaTebs xelovnebis gagebis SesaZlebloba, riTac<br />

kvlavvwvdebiT im gancda-Sinaarsebs, romlebTan wvdomilobac, Tundac<br />

aracnobierad, manamdec gvaxasiaTebda, iseve rogorc aucileblobiTaa<br />

gansazRvruli ama Tu im Semoqmedis xeliT konkretuli mxatvruli<br />

103


qmnilebis aRmocenebis SesaZlebloba, raTa xelovneba am konkretul<br />

qmnilebebSi saerTo-adamianur gancda-Sinaarsebad saxedSemtkicebuli<br />

formiT isev sakuTar TavSi ukuSeeqces, rogorc xelovnebis qmnilebisa<br />

da xelovnebis qmnilebaSi am saerTo-adamianuri gancda-Sinaarsebis, aseve<br />

mecnierebisa da adamianuri moRvaweobis sxva dargebis gamxsnelganmapirobebel<br />

safuZvlebSi. es qveteqsti igulisxmeba haidegerTanac,<br />

kerZod, misi mtkicebiT: `mecniereba ar aris WeSmaritebis xdomilebis<br />

Zireuli saxe, aramed igi misi ukve xsnili ares gafarToebaa, kerZod ki,<br />

imisi wvdomisa da dafuZnebis meoxebiT, raic mis arealSi albaTur da<br />

aucilebel siswored mJRavndeba~ (55.63_64). e. i. xelovneba, rogorc<br />

WeSmaritebis Zireul safuZvlebTan yvelaze axlos mdgomi saxeganzomileba,<br />

ramdenadme garegamoitans WeSmaritebas, xolo mecniereba,<br />

WeSmaritebis am ukve „xsnili ares“ gafarToebaa da Tuki mecniereba<br />

axsnis meTods emyareba, es safuZvelSi igivea, rac Tundac<br />

Tavisdauneburad gagebis meTodze damyareba, radgan rogorc vxedavT,<br />

rom ara WeSmaritebis ramdenadme „xsnili are“, anu xelovnebis imTaviTve<br />

rogorRac gagebadoba, axsnis meTodis, anu mecnierebis SesaZleblobac<br />

ar iarsebebda. e.i. gagebaSi, rogorc axsnis safuZvelSi, axsna<br />

winaswarmoxazuli SesaZleblobis saxiT ukve imTaviTve igulisxmeba.<br />

xolo iq, sadac axsna wina planze dominirebs, gagebac SeiZleba<br />

farulad, magram mainc uaRresad mniSvnelobs. e. i. mecnierebaca da<br />

adamianuri moRvaweobis sxva sferoebic, cxadia, imdenad arian<br />

SesaZlebelni, ramdenadac swored xelovnebis ganzomileba, rogorc<br />

absolutis mier sakuTari Tavis TviTwvdomis etapi da yvela sxva<br />

safexuris safuZveli absolutis TviTSemecnebis gzaze, xsnis ares<br />

mecnierebisa da adamianuri moRvaweobis sxva sferoebis sakuTrivi<br />

ganviTarebisTvis.<br />

yovelive amiT imis Tqma ki ar gvsurs, TiTqos mecnierebis<br />

problematika xelovnebis gagebis yalibis mixedviT unda ganvixiloT,<br />

ubralod, imas vamtkicebT, rom mecnierebis, miT ufro bunebismecnierebis<br />

axsniTi Wrili oden klebaa gagebisa, rogorc azrovnebis TavisTavSi<br />

TavisTvis imTaviTve mocemulobisa da gana azrovnebis TavisTavSi<br />

TavisTvis mocemuloba dasabamidan dRemde garkveuli mxatvrulobiT ar<br />

104


xasiaTdeba maSasadame, axsniTi meTodi, iseve rogorc materia da<br />

bunebismecnierebani, azrovnebis TavisTavSi TavisTvis, rogorc gagebis<br />

imTaviTve mocemulobaSi arian fuZedebulni da imdenad afarToveben<br />

WeSmaritebis ukve xsnil ares, ramdenadac ukve sakuTriv viTardebian da<br />

amiT SeiZleba xelovnebasac, rogorc WeSmaritebis ukve xsnil ares,<br />

Tundac iribad kvlavubruneben axal da axal impulsebs axali da axali<br />

materialuri Tu sulieri Sinaarsebis kvalvsawvdomad. amdenad,<br />

xelovneba da bunebismecnierebani, Sesabamisad, gageba da axsna, ra Tqma<br />

unda, gansxvavdebian erTmaneTisagan, magram maTi erTianobis safuZveli<br />

azrovnebaSi, ideaSi swored isaa, rac maT ganasxvavebs, Sesabamisad,<br />

gageba axsnisTvis garegadamwvdomi cnebaa erTdroulad maT erTianobaSic<br />

da gansxvavebulobaSic. e.i. is rom mecnierebisa da adamianuri<br />

moRvaweobis sxva sferoebis safuZveli azrovnebis xelovnebiseulobaSi<br />

WeSmaritebis ramdenadme „xsnili area“, sulac ar niSnavs imas, TiTqos<br />

mecnierebasa da adamianuri moRvaweobis sxva sferoebs sakuTrivi<br />

ganviTareba ar SeeZloT da amitomacaa xelovneba da mecniereba<br />

erTmaneTisgan radikalurad daSorebul sferoebad rom gveCveneba.<br />

cxadia, adamianuri moRvaweobis doneze es marTlac asea, magram aki ukve<br />

araerTxel aRvniSneT, rom msgavsi gansxvavebuli sibrtyeebis<br />

ganmasxvavebeli swored isaa, rac safuZvelSi maTive Tavdapirveli<br />

erTianobis safuZvelia.<br />

saboloo jamSi, im daskvnamde mivdivarT, rom aradamajereblad<br />

gamoiyureba dilTais Tvalsazrisi gagebisa da axsnis meTodebis<br />

erTmaneTisgan kategoriulad gamijvnis Taobaze. gonismecnierebani,<br />

bunebismecnierebani da xelovneba, cxadia, gansxvavdebian erTmaneTisgan,<br />

Sesabamisad, isini iqneb marTlac sxvadasxvagvari meTodebiT mimarTebasac<br />

moiTxoven, magram es sxvadasxvagvari meTodebi siRrmiseul-safuZvliseul<br />

erTianobas, ra Tqma unda, ar gamoricxaven. metic, rogorc vxedavT,<br />

swored gageba gamoiyureba miTiTebuli erTmaneTisgan gansxvavebuli<br />

sferoebis erTian substanciur meTodad, romlis CarCoebSic am<br />

erTmaneTisgan gansxvavebul sferoebs axsnis meTodic TavianTeburad<br />

miesadageba, anu axsnis Zirebi swored gagebis horizontSia saZebneli da<br />

ara mis gareT. zustadac am viTarebidan gamomdinare unda akritikebdes<br />

105


dilTais haidegeric, roca acxadebs: `dilTais saxe, romelic dResacaa<br />

gavrcelebuli, Semdegia: gonisa da gansakuTrebiT literaturis<br />

istoriis `daxvewili~ ganmmartebeli, romelic `agreTve~ bunebisa da<br />

gonismecnierebis gamijvnas cdilobs da am dros am mecnierebebs da aseve<br />

`fsiqologiis~ istorias gansakuTrebul rols aniWebs, maT Tavis<br />

relativistur sicocxlis filosofiaSi gaalRobs. zedapiruli<br />

ganxilvisaTvis es `suraTi~ sworia, magram mas usxlteba substancia. es<br />

suraTi ufro mets faravs, vidre aaSkaravebs~ (54.588_589).<br />

dilTais Tvalsazrisi axsnisa da gagebis meTodebis Sesaxeb<br />

marTlac ufro mets faravs, vidre aaSkaravebs, radgan dilTais<br />

substancia imdenad usxlteba, ramdenadac gagebisa da axsnis meTodebs<br />

erTmaneTisgan ukiduresad mijnavs da ver acnobierebs, rom axsna<br />

gagebisgan siRrmiseulad gamijnuli ki ar aris, aramed axsna gagebaSi<br />

winaswarmoxazuli saxiT imTaviTve igulisxmeba, xolo Tu isini<br />

erTmaneTis sapirispiro instanciebis STabeWdilebas mainc toveben, es<br />

sworedac zedapirzea ase da ara siRrmiseulad.<br />

Sesabamisad, gasakviri sulac ar aris, roca dilTaisTan<br />

hermenevtika, rogorc meTodi, mxolod nawilobriv emTxveva Semecnebis<br />

cnebas, rogorc aseTs, maSin roca, hermenevtikis cneba haidegerTan<br />

uigivdeba `adamianuri yofierebis da TviTyofierebis gagebis sawyisiseul<br />

wess da Sesabamisad, yovelgvari Semecnebis fundamentur cnebas<br />

(haidegeri da haidegeriT gansazRvruli uaxlesi filosofia)~ (48.4).<br />

ufro zustad, haidegerTan `gageba, rogorc `TviTon im faqtiuri yofnis~<br />

wesi, romelSiac samyaro konstruirdeba, warmoadgens Semecnebis im<br />

ZiriTad cnebas, saidanac iRebs Tavis sazrissa da daniSnulebas saerTod<br />

yovelgvari Semecnebis yovelgvari meTodi~ (48.182). kidev ufro zustad:<br />

`filosofia, rogorc azrovneba yofierebaze, miznad isaxavda yofierebis<br />

fenomenis axsnas, ganmartebas, mis Semswavlel fenomenologias ki<br />

haidegeri swored hermenevtikas uwodebs. magram ramdenadac yofierebis<br />

axsna da gagebis cda samyaros Seqmnasa da gardaqmnas niSnavs, amitom<br />

haidegeri hermenevtikis axlebur gagebas icavs. hermenevtika marto<br />

arsebulis yofierebis ganamrteba ki ar aris, aramed ambis motanac<br />

yofierebidan (anu miTologiuri, hermesiseuli funqciis Sesruleba). es<br />

106


ki yofierebis gamovlenaa, e.i. axlis Seqmna yofierTa samyaroSi.<br />

haidegerTan hermenevtikam universaluri saxe miiRo, gansxvavebiT<br />

dilTaisagan, romelic am meTods mxolod goniT mecnierebebs miuyenebda~<br />

(45.310). hermenevtika universalurobiT xasiaTdeba kidev erT germanel<br />

filosofosTan hans gadamerTan. am filosofosTan `SeiZleba iTqvas, rom<br />

hermenevtikuli meTodi mTeli Tavisi sisruliTaa mocemuli. igi<br />

cdilobs gaemijnos Tavis winamorbedTa subieqtivizms, xazs usvams im<br />

garemoebas, rom Tanamedrove filosofiuri hermenevtika principulad<br />

gansxvavebulia hermenevtikis tradiciuli gagebisagan. Tuki tradiciuli<br />

hermenevtika acxadebada pretenzias imaze, rom yofiliyo gonis<br />

mecnierebebis meTodi, gadameri aRiarebs hermenevtikas, rogorc axali<br />

drois universalur filosofias. is mowodebulia, rom pasuxi gasces<br />

umniSvnelovanes filosofiur kiTxvebs, rogoraa SesaZlebeli<br />

garSemomyofi samyaros gageba~ (45.311). sainteresoa, rom ramdenadme<br />

msgavsi Tvalsazrisi haidegersa da gadamerze adre gamoTqva<br />

personalizmis warmomadgenelma Sternma. am filosofosis mixedviT:<br />

`zustmecnieruli (amxsneli) da gagebiTi meTodebis urTierTkavSiri<br />

aucilebelia: gagebis mecnieruli meTodi yvelgan da yovelTvis<br />

Semecnebis `gan-meebeli~ meTodis damsabuTebel, makontrolirebel da<br />

Semavsebel TanamSromlobas saWiroebs~ (48.125), ramdenadac `sinamdvilis<br />

pativiscemis gareSe gageba ar arsebobs~ (48.125). sinamdvilis pativiscemas<br />

ki haidegeri yvelaze ukeT gamoxatavs: `is saqmianoba da saqmiani<br />

urTierToba, romliTac munyofiereba Tavis `soflur samyaros~ agebs,<br />

haidegerisTvis niSnavs mocemulisadmi `saxezemyofisadmi~ gansazRvruli<br />

poziciis daWeras, mis `mizanSi amoRebas~, magram ara munyofierebis<br />

`TavisTavidan gasvlas~: vinaidan, `samyaro transcendentia~, amitom<br />

samyaroSi mocemulze TviTwarmarTvisas adamiani `TavisTavidan ki ar<br />

gadis~, aramed igi `yovelTvis gareTaa, yovelTvis ukve aRmoCenili<br />

samyaros raRac Sexvedril arsebulTan~. igi im `samyaroSi yofnaa~,<br />

romelic imecnebs. me yovelTvis `gareT samyaroSi~ var sagnebTan erTad;<br />

amitom Teoriuli Semecneba aris munyofierebis samyaroSi yofnaze<br />

dafuZnebuli modusi~ (48.205). amdenad, marTebulia Tvalsazrisi, romlis<br />

mixedviTac, romantikuli hermenevtikis momdevno istoria `ukve gagebis<br />

107


cnebis gagebiTi meTodis cnebaSi gardaqmnis istoriaa~ (48.80), iseTi<br />

gagebiTi meTodisa, romelic mTlianad faravs Semecnebis cnebas, rogorc<br />

aseTs da Sesabamisad, TavisTavSi Seicavs axsnis bunebismecnierul<br />

SesaZleblobasac, ramdenadac bunebismecnieric `yovelTvis `gareT<br />

samyaroSia~ sagnebTan erTad~. am azriT, am filosofosebTan, gagebisa da<br />

hermenevtikis cnebebic savsebiT emTxvevian erTamenTs, ramdenadac<br />

Semecnebis cnebas, rogorc aseTs, erTic sruliad uigivdeba da meorec.<br />

ase rom, gageba SedegSi, anu zedapirze, igivea, rac axsna, xolo<br />

axsna safuZvelSi igivea, rac gageba, anu gageba, rogorc axsna<br />

safuZvelSi da axsna, rogorc gageba SedegSi, zedapirze Tu<br />

gansxvavdebian erTmaneTisgan, Torem safuZvelSi erTi da igiveni arian,<br />

rogorc erTiani substancia, iseTi substancia, romelic dilTais<br />

mxedvelobidan gamorCa da romelic SedegSi, anu zedapirze<br />

bunebismecnierebasa da gonismecniereba _ xelovnebas apriori<br />

gansxvavebul meTodebad miesadageba. amgvari erTianoba-gansxvavebis<br />

ramdenadme gamxsnel-gamomaaSkaravebeli ganzomileba ki, zemoTac<br />

davinaxeT, rom pirvel yovlisa xelovnebaa, rogorc absolutis<br />

TviTwvdomis etapi da amdenad, gauswrebadi safuZveli yovelgvari<br />

mecnieruli ganzomilebis aRmocenebis SesaZleblobisa anu yvelaze<br />

aRmatebuli hermanevtika yovelgvari hermanevtikisa. am konteqstSi, Tavis<br />

mxriv, kidev erTxel marTldeba astis Sexduleba gagebis meTodis<br />

xelovnebasa da bunebismecnierebaze Tu gonismecnierebaze met-naklebad<br />

erTnairad miyenebadobis Sesaxeb. marTlac, Tuki gagebis meTodmiyenebadi<br />

xelovneba absolutis TviTSemecnebis etapi da absolutis<br />

TviTSemecnebis gzaze qveda safexurebis, maT Soris, rogorc<br />

gonismecnierebaTa, aseve bunebismecnierebaTa safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZleblobaa, maSin gagebis meTodTan Sesabamisoba zogadad<br />

mecnierebasac avtomaturad unda gadmohyves. Sesabamisad, xelovnebisa da<br />

mecnierebis, gagebisa da axsnis urTierTmimarTebis es Wrili, ra Tqma<br />

unda, amarTlebs mTelisa da nawilebis Taobaze astis ganazrebebsac.<br />

astTan nawilebi mTelidan gamomdinareoben da swored nawilebis<br />

gacnobierebiT mivdivarT mTelamde, rogorc am nawilebis safuZvlamde.<br />

ufro zustad, mTeli, rogorc safuZveli, ukve imTaviTve<br />

108


winaswarmoxazuli SesaZleblobis saxiT Seicavs nawilebs da es<br />

nawilebic saboloo jamSi sakuTar safuZvels, rogorc mTels<br />

ukuubrundebian, anu mTeli Tavisi Tavidan nawilebis saxiT gamodis da<br />

sakuTar Tavs, rogorc Tavdapirvel mTels, nawilebad<br />

saxedSemtkicebuli formiT kvlavukuSeeqceva. mTelisa da nawilebis<br />

aseTive urTierTmimarTeba axasiaTebT xelovnebis konkretul<br />

qmnilebebsac da zogadad xelovnebasac. kerZod, sakuTar calkeul<br />

epizodebTan, rogorc nawilebTan mimarTebaSi, xelovnebis erTiani<br />

qmnileba, cxadia, mTelia, magram rom ara xelovnebis qmnilebebis<br />

mTlianobis Tavdapirveli idea, ra Tqma unda, xelovnebis qmnilebis<br />

calkeul epizodebsac, anu nawilebsac ar eqnebodaT arsebobis<br />

safuZveli, xolo xelovnebis qmnilebis mTlianobis Tavdapirveli idea,<br />

rogorc xelovnebis qmnilebisa da misi calkeuli epizodebis, anu<br />

nawilebis safuZveli, sxva ra unda iyos, Tu ara zogadad xelovneba, anu<br />

xelovneba, rogorc aseTi ase rom, Tavis mxriv, TviTon xelovnebis<br />

calkeuli mTliani qmnilebebi zustadac nawilebia zogadad xelovnebisa,<br />

rogorc aseTisa. e i. xelovneba, rogorc aseTi, safuZvelia xelovnebis<br />

calkeuli qmnilebebisa, rogorc sakuTarive nawlebisa, anu xelovnebaSi,<br />

rogorc mTelSi, ukve imTaviTve winaswarmoxazuli saxiT igulisxmeba<br />

xelovnebis calkeuli qmnilebebis, rogorc nawilebis aRmocenebis<br />

SesaZlebloba, xolo xelovnebis calkeuli qmnilebebi am aRmocenebiT<br />

kvlav sakuTar safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobas ubrundebian,<br />

rogorc Tavdapirvel mTels. sxva sityvebiT, xelovneba, rogorc mTeli,<br />

sakuTari Tavidan, rogorc xelovnebis calkeul qmnilebaTa zogadi<br />

safuZvlebidan, xelovnebis calkeuli qmnilebebis aRmocenebiT gamodis<br />

da am calkeul qmnilebebSi sakuTarive Sinaarsebis saxedSemtkicebuli<br />

formiT sakuTar Tavs kvlavukuSeeqceva-kvlavwvdeba. amitomac vambobT<br />

xelovnebaze, rom igi qmnaa, rogorc `gamoReba~. maSasadame, aSkarad<br />

qarwyldeba imis iluzia, TiTqos jer xelovania, xelovnebis qmnilebaa<br />

da merea xelovneba. aki Cvenma msjelobam aSkarad dagvanaxa, rom ara<br />

xelovneba, rogorc Tavdapirveli mTliani, erTiani ganzomileba,<br />

Semoqmedsac ar eqneboda unari xelovnebis, rogorc mTliani, erTiani<br />

ganzomilebis calkeuli Sinaarsebis xelovnebis calkeul qmnilebebSi<br />

109


saxedSemtkicebisa da aseve, verc xelovnebis qmnilebebi iarsebebdnen,<br />

rogorc xelovnebis mTliani, erTiani ganzomilebis nawilebi. am<br />

garemoebaze haidegeri yuradRebas gansakuTrebiT amaxvilebs: `dasabami<br />

imas hqvia, saidanac da risi meoxebiTac sagani aris is, rac aris. mas, rac<br />

raRac aris, rogorc is aris, Cven arsebas vetyviT. raRacis dasabami aris<br />

misi arsebis warmomavloba. SekiTxva xelovnebis qmnilebis dasabamze<br />

kiTxulobs misi arsebis warmomavlobis Taobaze. Cveulebrivi<br />

warmodgenis Tanaxmad, qmnileba warmodgeba xelovanis saqmianobidan da<br />

am saqmianobis Sedegad, magram risi meoxebiT da saidan aris xelovani is,<br />

rac is aris qmnilebis meoxebiT. radgan ostats qmnileba warmoaCenso,<br />

Semdegs moaswavebs: mxolod qmnileba aZlevs dasabams xelovans, viTarca<br />

xelovnebis ostats. xelovani aris qmnilebis dasabami, qmnileba aris<br />

xelovanis dasabami. isini erTimeoris gareSe ar arseboben, magram calcalke<br />

verc qmnileba warmoSobs xelovans da verc xelovani _ qmnilebas.<br />

xelovani da qmnileba, TiToeuli Sinaganad da maTs urTierTmimarTebaSi<br />

mesamis meoxebiT arseboben. SesaZloa, es mesame _ xelovneba, pirvelic ki<br />

aris, radgan swored xelovnebaa is, saidanac xelovans da xelovnebis<br />

qmnilebas TavianTi saxelebi miuRiaT. marTalia, aucileblobiTaa<br />

gansazRvruli is, rom xelovani sxva saxiTaa qmnilebis dasabami, vidre<br />

qmnileba aris dasabami xelovnebisa, magram aseve ueWvelia isic, rom<br />

kidev ufro gansxvavebuli saxiT TviTon xelovnebaa erTsa da imave dros<br />

rogorc xelovanis, ise qmnilebis dasabami. magram saerTod, ZaluZs ki<br />

xelovnebas, iyos dasabami sad hgiebs da rogor hgiebs xelovneba igi<br />

xom carieli sityvaa, romelsac araferi namdvili aRar Sesatyviseba.<br />

xelovneba SeiZleba CaiTvalos krebiTs warmodgenad, romelSic Segvaqvs<br />

yovelive is, rasac mxolod xelovnebismieri sinamdvile aqvs: qmnilebebi<br />

da xelovnebebi. sityva xelovnebas iqneb ufro meti raRacis aRniSvnac<br />

akisria, vidre es aris krebiTi warmodgena, magram is, rac am sityvaSi<br />

igulisxmeba, aseTi meti ramis aRmniSvnelad yofnas isev xelovanTa da<br />

qmnilebaTa sinamdvilis safuZvelze Tu SeZleboda. an egebis saqme<br />

piriqiTaa qmnileba da xelovani xom ar hgieben mxolod imdenad,<br />

ramdenadac arsebobs xelovneba, viTarca maTi dasabami~ (55.12_13).<br />

110


a Tqma unda, asea, es Cven yovelive zemoganxilulidanac Zalian<br />

kargad davinaxeT, anu xelovnebis qmnilebaSi mocemul im absolutismier<br />

impulsebs, romlebic mnaxvelSi aTasgvar asociacias iwvevs, Semoqmedi<br />

xelovnebis qmnilebaSi verafriT Cadebda, rom ara absolutismieri<br />

SidawiaRi xelovnebisa, rogorc safuZveli da gauswrebadi SesaZlebloba<br />

Semoqmedis nebismieri ganzraxvisa. marTlacda, gana xelovanis mogonilia<br />

zemoT miTiTebuli absolutismieri impulsebi haidegerTan _ SiSi,<br />

sixaruli, TrTolva, sikvdilis muqara Tu sxva amdagvarebi, romelTa<br />

asociaciebsac xelovnebis ama Tu im qmnilebis naxva CvenSi ganapirobebs<br />

ra Tqma unda, ara, am siRrmiseul impulsebs xom xelovanic, rogorc sxva<br />

nebismieri adamiani, Semdeg ki ar iZens, aramed, isini nebismier adamians,<br />

maT Soris xelovansac apriori Tan dahyveba, ubralod, absoluti am<br />

sakuTar SidawiaRs Semoqmedis xeliT qmnilebaSi saxedSemoimtkicebs,<br />

raTa sakuTarsave Sinaarsebs ase saxedSemtkicebuli formiT kvlavwvdes<br />

xelovnebis ganzomilebaSi, anu sakuTari Tavis TviTwvdomis stadiaze.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia, ratomacaa gageba im wuTSive iq, sadac<br />

xelovnebaa: gana SiSi, sixaruli, TrTolva, sikvdilis muqara, Tu sxva<br />

amdagvari Sinaarsebi rogorRac, Tundac Cvengan gaucnobiereblad<br />

imTaviTve gasagebi ar aris amitomac miuTiTebs gadameri, gageba ukve<br />

winaswargagebulis gagebaao da axsnis SesaZleblobac, rogorc am,<br />

Tundac aracnobierad xsnili gagebis arealis gafarToeba, swored am<br />

ukve winaswargagebulidan gamomdinareobs, magram Tu gagebis xsnili<br />

arealis aRniSnuli Sinaarsebi yvela Cvengans apriori axasiaTebs, maSin<br />

ratom ar aris yvela Cvengani Semoqmedi am kiTxvas Semdegnairad unda<br />

vupasuxoT: is garemoeba, rom miTiTebuli gagebadi Sinaarsebi yvela<br />

Cvengans apriori axasiaTebs, sulac ar gulisxmobs imas, TiTqos<br />

TiToeuli Cvengani aucileblad Semoqmedi unda iyos.<br />

TiTqos yvelaferi gasagebia, magram yovelive zemoTqmuli aSkarad<br />

gvaiZulebs Semdegi kiTxva davsvaT _ xelovneba, zemoaRwerili<br />

funqciebiT, RmerTis funqcias xom ar iTavsebs, radgan xelovneba<br />

gamodis yvelafris ganmapirobebel-warmomqmneli, maSin roca sayovelTao<br />

Tvalsazrisis mixedviT yvelafris warmomSob-warmomqmneli RmerTia<br />

cxadia, xelovnebas RmerTis funqcia didwilad marTlac apriori<br />

111


miewereba, magram ara im gagebiT, TiTqos xelovneba iyos RmerTis<br />

ganmapirobebeli, aramed piriqiT, xelovneba TviTonaa RmerTiT<br />

ganpirobebuli. xelovnebis mimarTeba RmerTTan zustad iseTivea, rogorc<br />

nivT-xelsawyos mimarTeba xelovnebasTan, anu xelovneba RmerTis<br />

funqciebs imdenad iTavsebs, ramdenadac RmerTi aZlevs amis saSualebas.<br />

am azrs gulisxmobs haidegeri, roca xelovnebis qmnilebis Sesaxeb<br />

acxadebs: `igia qmnileba, romelic RmerTs Tanaobas anebebs da amitom<br />

TviTon aris RmerTi~ (55.42), iseve, rogorc masala, nivTi da xelsawyo<br />

xelovnebis konteqstSi da xelovnebis wyalobiT, ar aris Cveulebrivi<br />

gagebiT masala, nivTi da xelsawyo. azris amgvar dinebas Tu gavyvebiT,<br />

SeiZleba Semdeg daskvnamdec mivideT: ara marto xelovnebaa RmerTi,<br />

aramed nivTic (masalac, xelsawyoc) RmerTia, imis miuxedavad, rom<br />

`vSiSobT kidec, RmerTs nivTi vuwodoT~ (55.17). magram Tuki xelovneba<br />

RmerTis SidawiaRia, xolo nivTis nivTurs, rogorc masalas xelovnebis<br />

SidawiaRi warmoaCens, maSin savsebiT logikuria, Tuki xelovnebis<br />

SidawiaRSi warmoCeniT, nivTsa da masalas RmerTismieri Sinaarsebic<br />

gadmohyvebaT. amitomacaa SesaZlebeli ferwerulad asaxul `Zvel<br />

waRebSi~ SevigrZnoT da davinaxoT `mdumareba~, `gawbileba~, `SiSi~,<br />

`sixaruli~, `TrTolva~, `sikvdilis muqara~ Tu sxva amdagvarebi.<br />

ganmartebisaTvis aqve unda mivuTiToT, rom RmerTi aq gagebulia rogorc<br />

wminda azrovneba, anu wminda arara, e. i. rogorc absoluti da gana<br />

SeiZleba RmerTis aseTi gansazRvrebisas vcdebodeT wminda azrovneba,<br />

rogorc wminda arara, anu absoluti, gana SeiZleba sxva raime iyos, Tu<br />

ara RmerTi vfiqrobT, ukve mivediT xelovnebis qmnilebis da ara marto<br />

xelovnebis qmnilebis, aramed xelosnobis, nivTisa Tu masalis<br />

dasabamTanac. maSasadame, absoluti, rogorc safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZlebloba, sakuTar SidawiaRs warmoaCens xelovnebis ganzomilebad,<br />

xolo es ukanaskneli, rogorc absolutis TviTwvdomis etapi, am<br />

absolutiseul SidawiaRs absolutis sxvadyofnaSi, anu materiamasalaSi<br />

xelovnebis qmnilebad saxedSeimtkicebs, riTac avtomaturad<br />

warmoaCens nivTisa da xelsawyos arsebasac. amiT, materia-masala-nivTxelsawyos<br />

arsebawarmomCeni xelovnebis qmnileba ukuSeeqceva sakuTar<br />

safuZvels _ xelovnebas, rogorc aseTs, xolo nivT-xelsawyo-materia-<br />

112


masalis arsebawarmomCeni xelovneba absolutis Sinaarsebis materiamasalaSi<br />

saxedSemtkicebuli formiT ukuSeeqceva absoluts, rogorc<br />

safuZvelTa safuZvelsa da yovlad gauswrebad SesaZleblobas.<br />

cxadia, es procesebi, ukve manamaa momxdari, vidre Cven am moxdomas<br />

gavacnobierebdeT, anu miTiTebuli `sqema~ win uswrebs Cvens mier `sqemis~<br />

analizs. ase ki imitomaa, rom `kvlavwvdoma~, `kvlavdabruneba~,<br />

`ukuSeqceva~ absolutis mier sakuTari Tavidan gamosvlis mere ki ar<br />

xorcieldeba, aramed roca da sadac absolutia, ukve imTaviTvea<br />

absolutic, rogorc sakuTari Tavidan gamosuli da, amave dros,<br />

ukuSeqceul-TviTnawvdomi saxiTac, absoluti ki yovelTvis da<br />

yvelganacaa, anu `manamdecaa~ da `merecaa~, e. i. es `manamde~ igivea, rac<br />

`mere~ da `mere~ igivea, rac `manamde~. amdenad, terminebi `kvlavwvdoma~,<br />

`kvlavdabruneba~, `ukuSeqceva~, CvenTvis absolutis SidawiaRSi<br />

ramdenadme Camwvdomi cnebebia. Tumca, es cnebebi sakuTriv<br />

absolutisTvis iqneb Zalze pirobiTnic ki arian. amitomacaa, rom Cveni<br />

analizi sruliad mainc ver amowuravs absolutis mier Tavisi Tavidan<br />

gamosvlisa da ukuSeqcevis procesis yvela kuTxe-kunWuls. Sesabamisad,<br />

gasagebia, roca xelovnebis, rogorc absolutis TviTwvdomis<br />

ganzomilebis mier absolutis SidawiaRis naTelSi gamotanasTan<br />

mimarTebaSi sityva `ramdenadmes~ vxmarobT, anu xelovneba dasabamTan<br />

iqneb marTlac Zalian axlos `saxlobs~, magram mainc `Znelad gviboZebs<br />

samemkvidreod Tavis alags igi, raica saxlobs siaxloves dasabamisa~<br />

(55.82). sxvagvarad, xelovneba, rogorc absolutis TviTwvdomis<br />

ganzomileba, swored imis gamo, rom Znelad gviboZebs samemkvidrod Tavis<br />

alags, mxolod ramdenadme xsnis da garegamoitans absolutis SidawiaRs,<br />

magram es `ramdenadme~ mainc SidawiaRia, iseTi SidawiaRia, romelic im<br />

doneze xsnil alags mainc gviboZebs, rom xelovnebis RmerTismieroba<br />

gavigoT. Tavis mxriv, xelovnebaSi aseT doneze garegamotanilganaTebuli<br />

absolutiseuli xsnili alagi savsebiT sakmarisia<br />

hegelisTvisac, raTa ganacxados: `Semoqmedebas TviT TavisTavadve<br />

bunebiTi uSualobis forma aqvs. igi geniis, rogorc am kerZo subieqtis<br />

kuTvnilebaa da, amave dros, igi teqnikur gansjasa da meqanikur garegan<br />

moqmedebasTan dakavSirebuli muSaobaa. amitom, xelovnebis nawarmoebi<br />

113


imdenadvea Tavisufali TviTnebobis qmnileba, xolo xelovani RvTis<br />

ostati~ (59.338).<br />

aqedan gamomdinare, ukve gasagebia isic, saidanac unda gamovideT,<br />

Tuki xelovnebis arsebisa da gagebadobis Wrilis wvdoma ramdenadme<br />

mainc gvinda, kerZod, xelovnebis qmnilebaSi xelovnebiT ramdenadme<br />

garegamosul-ganaTebuli absolutiseuli WeSmaritebidan, romelic amave<br />

dros mSvenieria. mSvenieria, radgan Tundac rogorRac da ramdenadme<br />

garegamotana imisa, rac dafarulobaSi myofobs, TavisTavad mSvenieria:<br />

`WeSmariteba daufaravobaa yofieris, viTarca yofieris WeSmariteba<br />

yofierebis WeSmaritebaa, xolo mSveniereba rodi arsebobs gareSe<br />

WeSmaritebisa. Tavisi Tavis qmnilebaSi dadginebiT WeSmariteba naTliT<br />

imoseba, naTelmosileba, viTarca myofoba WeSmaritebisa qmnilebaSi da<br />

viTarca Tavad es qmnileba, aris swored mSveniereba. amrigad, mSvenieri<br />

WeSmaritebis mier Tavisi Tavis TviTSemTxvevas ganekuTvneba~ (55.84).<br />

§3.epoqaTa zogadi sulieri simptomebi<br />

da xelovnebis hermenevtikuli horizonti<br />

WeSmaritebis mier Tavisi Tavis qmnilebaSi `TviTSemTxveva – naTliT<br />

Semosva~, rogorc wina paragrafSi davinaxeT, mSvenieria, ramdenadac,<br />

pirvel rigSi TviTon WeSmaritebis mier xelovnebis qmnilebaSi<br />

`TviTSemTxveva – naTliT Semosvis~ aqtia TavisTavad mSvenieri, magram ra<br />

aris, rogoria is Sinaarsebi Tavdapirveli ideisa, romelic xelovnebaSi<br />

WeSmaritebis `TviTSemTxvevas~ iTxovs saamisod pirvel rigSi, is<br />

kulturul-sulieri atmosfero unda gaviTvaliswinoT, rogor<br />

kulturul-sulier atmosferoSic mxatvruli teqstis Semqmnels uxdeba<br />

cxovreba da moRvaweoba. cxadia, gagebis aseT Wrils verc erTi epoqisa<br />

da vercerTi mimarTulebis xelovneba ver acdeba, ramdenadac swored ama<br />

Tu im epoqis kulturul-sulieri atmosferoa Tavdapirveli ideis is<br />

SidawiaRi, romelic xelovnebas imTaviTve msWvalavs. amdendad, xelovneba<br />

yovelTvis Tavisi epoqis pirmSoa, iseTi pirmSo, romelSic misi<br />

114


Tanadrouli epoqis suli, adamianis moRvaweobis sxva sferoebTan<br />

SedarebiT, iqneb yvelaze cxadad mosCans. maSasadame, xelovnebis<br />

siRrmeebis gagebis gzaze, im epoqis kulturul-sulieri atmosfero,<br />

rogor kulturul-sulier garemoSic esa Tu is xelovneba, ufro<br />

konkretulad, xelovnebis esa Tu is qmnileba aRmocenda, yvelaze kargi<br />

gadmosaxedia. Sesabamisad, ama Tu im epoqis xelovnebis analizmma,<br />

TavisTavad unda dagvanaxos is saerTo, romelic nebismier epoqasa da<br />

nebismieri epoqis xelovnebas met-naklebad erTnairad unda axasiaTebdeT.<br />

ama Tu im epoqaSi ama Tu im saxiT zogadad xelovnebaSi gamovlenil<br />

kulturul-sulier atmosferos anu `epoqis suls~, frangi filosofosi<br />

ipolit teni zogadad `moralur temperaturad~ moixseniebs: `minda<br />

Sedareba movixmo, rom TqvenTvis ufro sagrZnobi gaxdes zne-Cveulebebisa<br />

da gabatonebul SexedulebaTa gavlena xelovnebaze... rogorc arsebobs<br />

erTgvari fizikuri temperatura, romelic Tavisi cvalebadobiT iwvevs<br />

ama Tu im mcenaris jiSis gaCenas, swored aseve arsebobs erTgvari<br />

moraluri temperatura, romelic Tavisi cvalebadobiT iwvevs xelovnebis<br />

ama Tu im dargis gaCenas da rogorc fizikur temperaturas vswavlobT,<br />

raTa SevignoT ama Tu im mcenaris gaCena, iqneba es simindi Tu Svria,<br />

aloe Tu wabli, iseve unda SeviswavloT moraluri temperatura, rom<br />

SevignoT xelovnebis raime dargis gaCena, kerpTayvanismcemelobisa,<br />

vnebiani musikisa an idealisturi poeziisa. adamianis sulis<br />

Semoqmedebani, rogorc cocxali bunebis nawarmoebni, SeiZleba SevignoT<br />

mxolod maSin, Tu maT SeviswavliT garemocul aresTan dakavSirebiT~<br />

(38.12, 13). ipolit tenis es Tvalsazrisi, ra Tqma unda misaRebia, Tumca<br />

mizanSewonilia aqve davazustoT, rom miTiTebuli garemoculi<br />

`moraluri temperatura~, rogorc ama Tu im epoqis sxva Tanamedroveebs,<br />

Semoqmedsac, cxadia, zustad aseve TviTcnobierebamde, refleqsamde aqvs<br />

mocemuli da am ukanasknelsac igi mxatvrul teqstSi, mxatvrul<br />

qmnilebaSi aseve bunebrivad da Zaldautaneblad gadaaqvs. sxva sityvebiT,<br />

xelovani SemoqmedebiTi procesisas, marTalia `gondakarguli~ qmnis,<br />

magram igi apriori mainc imas asxams xorcs, riTac misi suli, goneba da<br />

guli TviTcnobierebamde, refleqsiamdea gaJRenTili. Semoqmedis suli,<br />

goneba da guli ki swored imgvari `moraluri temperaturiTaa~ imTaviTve<br />

115


aRsavse, rogori `moraluri temperaturiTac~ misi Tnamedroveebic aseve<br />

imTaviTve aRvsilni arian. marTebulad miuTiTebs ipolit teni –<br />

`mwerloba, ferwera Tu qandakeba epoqis ideebiT sazrdoobs, epoqis<br />

ideebiT sunTqavs. ise ver Seiqmneba xelovnebis verc erTi mSvenieri<br />

nawarmoebi, mSvenieri qmnileba~ (38.4). amnairi SexedulebiT ipolit teni<br />

savsebiT eTanxmeba did germanel poets iohan volfgang goeTes, romlis<br />

mtkicebiTac: `gaivseT Tqveni goneba da guli, ragind farToc ar unda<br />

gqondeT, Tqveni saukunis ideebiT da grZnobebiT da xelovnebis<br />

nawarmoebic gaCndeba~ (38.5).<br />

goeTesa da tenis es Tvalsazrisi, ra Tqma unda marTebulia, magram<br />

igi ise ar unda gavigoT, TiTqos mxatvruli qmnilebis Semqmneli, anu<br />

xelovani gonebasa da guls misi saukunis ideebiTa da grZnobebiT<br />

naZaladevad ivsebdes. cxadia, sityva `gaivseT~, goeTes ukve imTaviTve<br />

`gavsebulis~ mniSvnelobiT aqvs naxmari, radgan epoqis grZnobebiTa da<br />

ideebiT gonebisa da gulis ZaliT `gavsebis~ fenomeni, SeiZleba iTqvas,<br />

bunebaSi saerTod ar arsebobs. amitomacaa, rom xelovneba, rogorc<br />

epoqis ideebisa da grZnobebis, anu `moraluri temperaturis~<br />

gamoxatuleba, ar aris am `moraluri temperaturis~ naZaladevad<br />

mizanmimarTuli asaxva, mizanmimarTuleba xelovnebaSi epoqis `moraluri<br />

temperaturis~ rogorRac mizanSeuwonlad mizanmimarTul arekvlas<br />

udris, anu unda Tu ara Semoqmeds, igi mainc versad gaeqceva epoqis<br />

`moraluri temperaturis~ xelovnebis qmnilebaSi gadmocemas. sxva<br />

sityvebiT, Semoqmedis refleqsia qmnilebaSi asaxul epoqis `moralur<br />

temperaturaze~ mas Semdeg iwyeba, rac `moraluri temperatura~ ukve<br />

qmnilebaSia asaxuli. ufro zustad, qmnilebaSi asaxvamde `moralur<br />

temperaturaze~ refleqsia SemoqmedSi imTaviTve aranaZaladevi, anu<br />

rogorRac mizanSeuwonlad mizanSewonili fsiqologiuri procesia,<br />

romelic `mizanSewonilad mizanSewonili~ refleqsiis saxes `moraluri<br />

temperaturis~ qmnilebaSi asaxvis Semdeg iRebs. epoqis `moralur<br />

temperaturasTan~ zustad aseTive fsiqologiur mimarTebaSi imyofeba<br />

Tavisi Tanadrouli epoqis nebismieri sazogadoebac, ubralod xelovansa<br />

da sxva danarCenebs Soris gansxvaveba isaa, rom Semoqmeds Tanadrouli<br />

epoqis `moraluri temperaturis~ mxatvrulad gadmocemis unari imTaviTve<br />

116


axasiaTebs, sxva danarCenebi ki amgvar unars moisakliseben. mokled,<br />

xelovani zustad isevea Tavisi epoqis Svili, rogorc misive<br />

Tanamedroveni da xelovanis cnobierebaSic zustad iseve imTaviTve<br />

airekleba Tavisi Tanadrouli epoqis `moraluri temperatura~, rogorc<br />

misive sxva Tanamedroveebis cnobierebaSi. xelovneba-Semoqmedi-xalxis<br />

msgavs urTierTmimarTebaSi mdgomareobs xalxis mier zogadad<br />

xelovnebis gagebis SesaZleblobac, magram Tu asea, maSin sainteresoa<br />

rogor unda avxsnaT Tvalsazrisi, romlis Tanaxmadac araTu sxvadasxva,<br />

sakuTriv erT konkretul epoqaSic ki SeiZleba aRmocendes iseTi tipis<br />

xelovneba, romelic TviTon am erTi konkretuli epoqis<br />

TanamedroveTaTvisac ki gaugebaria magaliTad, xose ortega-i-gaseti<br />

Tavis `xelovnebis dehumanizaciaSi~ swored im azrs aviTarebs, rom<br />

modernistuli da postmodernistuli, anu axali xelovneba TanamedroveebisTvis<br />

gaugebaria (88.511). modernistul-postmodernistuli<br />

xelovnebis Taobaze aseTive azrisaa xelovnebis TeoretikosTa<br />

garkveuli nawilic. msgavsi Tvalsazrisis sawinaaRmdegod, SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom Tuki klasikuri da axali xelovnebis Tayvanismcemlebs<br />

erTmaneTisgan gavmijnavT, davinaxavT, rom klasikuri xelovnebis<br />

TayvanismcemlebTanac xelovnebis gagebis, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

iseTive struqtura moqmedebs, rogoric axali xelovnebis<br />

Tayvanismcemlebisa axali xelovnebis mimarT da Tu maincdamainc axali<br />

xelovnebisadmi rogorRac upativcemulo damokidebulebasTan gvaqvs<br />

saqme, es ara vergagebiTi, aramed upirveles yovlisa, `politikuri~ aqtia,<br />

romelic iqneb sworedac axali xelovnebis gagebidan amoizrdeba.<br />

`nihilizmi~, `RmerTsklebeloba~ – es is ZiriTadi maxasiaTeblebia axali<br />

xelovnebisa, rac SemfasebelTa garkveul wreebSi, ubralod protests<br />

iwvevs da ara gaugebrobas. ortega-i-gaseti da xelovnebis TeoretikosTa<br />

garkveuli nawili ki, vfiqrobT, gaugebrobas Sinagani protestisgan<br />

jerovnad ver arCeven da axal xelovnebas mcdarad miaweren gaugebrobis<br />

iarliys. aqve unda mivuTiToT imazec, rom klasikuri xelovnebis<br />

TayvanismcemelTa mxridan axali xelovnebis upativcemulobis gamomwvevi<br />

erT-erTi ZiriTadi mizezi, zemoTmotanil faqtorebTan erTad, SeiZleba<br />

117


klasikuri xelovnebis TayvanismcemelTa gemovnebac iyos, gemovnebaze<br />

dava ki iqneb marTlac ar Rirdes.<br />

xelovnebis ganxilvis amnair WrilSi kidev erTi saintereso kiTxva<br />

warmoiSoba: Tuki xelovnebis gageba erTi konkretuli epoqis pirobebSic<br />

ase Tu ise mainc problemaa, gana gansxvavebuli epoqebis xelovnebaTa<br />

gageba ufro met problemas ar unda warmoadgendes magaliTad, rogor<br />

unda gavigoT antikuri an Sua saukuneebis xelovnebebi maSin, roca<br />

Cvenive epoqis axali xelovnebis gagebac rogorRac gviWirs axali<br />

xelovnebis gagebadobis Taobaze zemoT ukve vTqviT, rom misi gaugebroba<br />

sinamdvileSi ara gaugebroba, aramed swored gagebad-gagebuli axali<br />

xelovnebisadmi gemovnebiT – `politikuri~ protestia, axali xelovnebis<br />

amgvar protestnarev gagebadobaSi ki Tavis mxriv wina epoqebis<br />

xelovnebaTa gagebadobac Tundac iribad, magram mainc apriori<br />

igulisxmeba: gana qristianoba, Sesabamisad qristianuli anu Sua<br />

saukuneebis xelovneba, antikuri epoqis sazogadoebriv-religiuri<br />

cnobierebisa da am cnobierebasTan, rogorc `moralur temperaturasTan~<br />

SeTanawyobili xelovnebis Tanmdevi nihilizmis, anu antikuri `moraluri<br />

temperaturis~ uaryofis safuZvelze ar aRmocenda cxadia, zustad ase<br />

moxda, xolo raimes uaryofa imis uaryofaa, rom gagebuli gvaqvs rasac<br />

uarvyofT, amave dros gasagebia is siaxlec, romelic am uaryofidan<br />

gamodminareobs. es konteqsti kidev erTxel adasturebs zemoqTmuls,<br />

kerZod imas, rom axlis vergagebis asociacia sinamdivleSi ara axlis<br />

vergagebiTi, aramed Zvelsa da axals Soris swored gemovnebiT –<br />

`politikuri~ dapirispirebis aqtia. antikuri, anu miTologiuri epoqis<br />

nihilizmis Zirebi TviTon antikuri epoqis safuZvlebSive unda veZeboT.<br />

magaliTad, jer kidev Cvens welT aRricxvamde VII-VI saukuneebSi<br />

gamoCenili berZeni filosofosi qsenofane kolofoneli miuTiTebda:<br />

`RmerTebs yvelaferi miaweres homerosma da hesiodem rac ki samarcxvino<br />

da gasakicxia adamianTa Soris, raTa gaxmaurebuliyo (maTi) ugvano<br />

saqmeebi – qurdoba, mruSoba da erTmaneTis motyueba~ (17.536, 370). saerTo<br />

jamSi, am berZenma filosofosma `daasrula brZola eposis winaaRmdeg da<br />

saboloo daskvnebi gamoitana Zveli patriarqaluri ideologiis mravali<br />

kritikisagan. misi msoflmxedveloba sinTezi iyo im didi gonebrivi<br />

118


moZraobisa, romelsac Cvens welT aRricxvamde meSvide-meeqvse saukuneebSi<br />

hqonda adgili rogorc poeziaSi, ise zneobasa da azrovnebaSi~ (17.376).<br />

amgvari nihilizmi saukuneebis ganmavlobaSi yovlismomcveli gaxda, ramac<br />

gamoiwvia kidec antikuri poliTeisturi religiebis, anu miTologiuri<br />

Segnebis rRveva: sokrates, platonis, aristoteles, bolos ki<br />

neoplatonikosebis monoTeisturi filosofiuri Sexedulebebi<br />

poliTeisturi religiebis, Sesabamisad miTologiuri cnobierebis<br />

gardauvali rRvevis momasawvebeli iyo da aki asec moxda. estafeta<br />

axalma, qristianulma epoqam gadaibara, romelmac miTiTebuli<br />

filosofosebis monoTeisturi naazrevi sakuTari principebis<br />

gamyarebisTvis gamoiyena, Tumca monoTeistur qristianobas poli-<br />

Teisturi religiebidan memkvidreobad nihilizmic imTaviTve gadahyva:<br />

gansxvavebulad moazrovneTa giliotinaze ayvanisa Tu cecxlze dawvis<br />

mravali faqti qristianobis istoriaSi, sxva araferia Tu ara<br />

nihilisturi gamovlinebebis sastiki meTodebiT mospobis mcdeloba,<br />

Tumca aseT gamovlinebebs ZaliT, cxadia veravin verafriT aRomfxvris,<br />

radgan igi ar aris raRac garedan yuriT moTreul SexedulebaTa<br />

nakrebi, piriqiT, iseve rogorc zogadad religiuri gancda, nihilizmic<br />

zeindividualuri, rogorRac kanonzomieri gamovlinebaa adamianis<br />

cnobierebaSi. metic, rogor ucnauradac unda mogveCvenos, religiuri<br />

gancda da nihilizmi iqneb siRrmiseulad urTierTCawnuli, erTmaneTiT<br />

urTierTganpirobebuli, imTaviTve erTiani da erTi ganzomilebac ki iyos<br />

da ara kategoriulad sxvadasxva ganzomilebani. amitomacaa nihilizmi<br />

zogadad religiuri cnobierebis, Sesabamisad nebismieri konkretuli<br />

religiisTvis Sinaganad damaxasiaTebeli raoba, romelic droTa<br />

ganmavlobaSi yovelTvis ufro da ufro globalur masStabebs<br />

gadaswvdeba xolme. nihilisturi masStabebis zrdis tendencias<br />

Tanadroulobac adasturebs: aRorZinebis periodidan moyolebuli<br />

dRevandelobis CaTvliT, nihilisturi gamovlinebani im zomamde<br />

gaZlierda, rom mecxramete-meoce saukuneebis mijnaze germanelma<br />

filosofosma fridrix nicSem pirdapir da miukib-moukibavad ganacxada –<br />

`RmerTi mokvda~ (30.16). amave periodidan iReben dasabams axali, anu<br />

modernistuli da Semdeg postmodernistuli mimdinareobani<br />

119


xelovnebaSic – fovizmi, abstroqcianizmi, kubizmi, futurizmi,<br />

neorealizmi da ase Semdeg. maSasadame, rogorc qristianuli epoqisa da<br />

qristianuli xelovnebis aRmoceneba antikuri cnobierebis Tanmdevi<br />

nihilizmis masStabebis zrdam ganapiroba, zustad aseve ganapiroba<br />

modernistuli da mere postmodernistuli xelovnebis warmoSoba<br />

qristianuli cnobierebis Tanmdevi nihilizmis masStabebis zrdam.<br />

aRniSnuli Tvalsazrisi, ra Tqma unda, ise ar unda aRviqvaT, TiTqos<br />

xelovnebis gageba mxolod nihilistur WrilSi SeiZlebodes, anu yvela<br />

epoqis `moraluri temperatura~ TiTqos yovelTvis nihilisutri yalibisa<br />

iyos. ufro zustad, epoqebis sulier-kulturul xasiaTs arsebul<br />

RirebulebebSi SeueWvebeloba gansazRvravs, Sesabamisad aseTi<br />

SeueWvebeli `moraluri temperatura~ ganapirobebs amave epoqebis<br />

xelovnebis xasiaTsac, magram yovelTvis dgeba xolme etapi, roca<br />

arsebuli Rirebulebebi forma-Sinaarsis cvalebadobas iwyeben da<br />

swored aucilebeli cvalebadobis am etapebs vuwodebT nihilizms, Tumca<br />

msgavsi gardamavali etapis Semdeg aRmocenebuli axali epoqis sulierkulturuli<br />

Rirebulebebi, garkveuli xangrZlivi periodis ganmavlobaSi<br />

kvlavac SeueWveblobiT sargebloben xolme. maSasadame, SegviZlia<br />

davaskvnaT, rom nihilizmi da aranihilizmi erTidaigive sulieri<br />

SidawiaRis sxvadasxva forma-SinaarsiT garegamotana-konkretizaciaa da<br />

Tuki Tanamedrove xelovneba nihilistur tendenciebs aSkarad amJRavnebs,<br />

ese igi, Tanamedrove xelovneba, iseve rogorc Tanamedrove `moraluri<br />

temperatura~, gardamaval stadiaze imyofeba, gardamavali stadia ki<br />

gardamavali imitomaa, rom man adre Tu gvian kvlavac unda aRmoacenos<br />

Zvelisgan gansxvavebuli epoqa, iseTi epoqa, romelic aseve isargeblebs<br />

sakuTari `moraluri temperaturis~ SeueWveblobiT xangrZlivi an<br />

garkveuli periodis manZilze mainc, Tumca, aqve unda mivuTiToT imazec,<br />

rom Znelia imis prognozi, rogori doziT iqneba axali epoqa, anu axali<br />

`moraluri temperatura~ wilnayari ZvelTan da rogori doziT<br />

daamkvidrebs axal Rirebulebebs.<br />

120


Tavi III. xelovnebis gagebis Taviseburebani<br />

$1. istoriisa da progresis iluzoruloba-realurobis<br />

dialeqtika, rogorc istoriis, kulturisa da<br />

xelovnebis istoriis erT mTlianobad gaazrebis<br />

SesaZlebloba<br />

filosofosebsa da xelovnebis TeoretikosebSi dRemde<br />

aqtualuria sakiTxi ama Tu im epoqis kulturisa Tu xelovnebis erT<br />

mTlianobad gaazrebis SesaZleblobis Sesaxeb da radgan es sakiTxi<br />

aqtualuria, ese igi, garkveuli safuZveli gaaCnia Tvalsazriss, romlis<br />

Tanaxmadac, calkeuli epoqebis erTian konteqstSi gaazreba SeuZlebelia.<br />

miTiTebuli safuZveli ki, yvelaze metad, ama Tu im epoqis<br />

specifikurobaSi mdgomareobs. yovel epoqas gansakuTrebuli<br />

specifikuri Tavisebureba namdvilad axasiaTebs da swored es<br />

Taviseburebani warmoSoben calkeuli epoqebis, Sesabamisad, am calkeuli<br />

epoqebis xelovnebisa Tu kulturis erTian WrilSi gaazrebis<br />

SeuZleblobis STabeWdilebas. Sesabamisad, sainteresoa, rogori doziTaa<br />

msgavsi STabeWdileba wilnayari iluzorulobasTan da rogori doziT<br />

Seicavs es STabeWdileba realurobis elementebs.<br />

aRniSnul kiTxvas uaRresad sainteresod pasuxobs gadameri: `Cveni<br />

drois xelovneba, ori erTmaneTis sawinaaRmdego, gansxvavebuli<br />

tendenciis _ istoriis iluzorulobis da progresis iluzorulobis _<br />

harmoniulad gaerTianebis amocanis winaSe gvayenebs. istoriis<br />

iluzoruloba SegviZlia ganvsazRvroT rogorc kulturuli<br />

tradiciebis dabrmaveba, maSin roca am tradiciebTan Sesabamisoba<br />

rogorRac mainc mniSvnelobs. progresulobis iluzoruloba aseve<br />

kulturul-kritikuli dabrmavebiT sazrdoobs: xalxi, aseT<br />

dabrmavebulobas damorCilebulebi, darwmunebulebi arian, rom yovel<br />

dRe axali epoqa iwyeba im azriT, rom maT mTlianad gaiges da Seimecnes<br />

is tradiciebi, romlebsac ganekuTvnebian da daZlies, gadalaxes isini.<br />

121


sinamdvileSi ki im gamocanis WeSmariti gadawyveta, romlis winaSec<br />

xelovnebam dagvayena, swored rom warsulisa da axlis TanadroulobaSi<br />

mdgomareobs~ (72.315).<br />

gadameris es Sexeduleba, cxadia, erTmaneTisgan gansxvavebuli<br />

Zvelisa da axlis Sefarul-iribi kvlaverTianobis konteqsts zedmiwevniT<br />

Seesabameba, Tumca aqve unda mivuTiToT imazec, rom gadameris msgavsi<br />

Tvalsazrisi ise ki ar unda gavigoT, TiTqos kacobriobis istoriuli<br />

ganviTarebis calkeuli epoqebi Tavisi specifikurobiT ar gamoirCevian<br />

da erTmaneTisgan ar gansxvavdebian, aramed ise, rom istoriis<br />

erTmaneTisgan absoluturad mowyvetil epoqebad gaazreba<br />

aramarTebulia. ese igi, calkeuli epoqebi, rogori specifikurobiTac<br />

unda xasiaTdebodnen isini, mainc mWidro urTierTkavSiris mixedviT,<br />

erTiani istoriuli ganviTarebis WrilSi unda ganvixiloT, ramdenadac<br />

istoriuloba, rogorc adamianuri yofierebis winaswarmoxazuloba,<br />

Tavadac calkeul epoqaTa gansxvavebisa da am gansxvavebis kvlav<br />

erTianobad gaazrebis safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa. iqneb<br />

sworedac amnairi gadmosaxedi iyos yvelaze marTebuli konteqsti ama Tu<br />

im epoqis kulturisa Tu xelovnebis erTian WrilSi gaazrebis<br />

SesaZleblobisa Tu SeuZleblobis garkvevisaTvis. msgavsi gadmosaxedi<br />

ki, Tavis mxriv, aSkarad adasturebs, rom adamiani, rogorc istoriuli<br />

cnobierebis siRrmiseulad matarebeli arseba, veranairad ver gaarRvevs<br />

istoriulobis sazRvrebs. Sesabamisad, ganviTareba istorul wreSi<br />

ganviTarebas udris da am wreSi momavlis specifikurobac ukve<br />

rogorRac winaswarmoxazulia, anu am logikiT, poliTeistur<br />

(miTologiur) religiebSi, Sesabamisad, poliTeistur cnobierebaSi,<br />

saerTod poliTeistur kulturasa da xelovnebaSi, ukve<br />

winaswarmoxazuli iyo monoTeisturi religiebis (qristianobis, islamis<br />

da sxvaTa), Sesabamisad, monoTeisturi cnobierebis, saerTod<br />

monoTeisturi kulturisa da xelovnebis aucilebeli aRmocenebis<br />

konturebi. Tavis mxriv, qristianul da sxva monoTeistur religiebsa,<br />

kulturasa Tu xelovnebaSi kacobriobis Semdgomi religiur-kulturuli<br />

ganviTarebis da xelovnebis rogorobis konturebic iqneb aseve<br />

winaswarmoxazulia. aqedan gamomdinare, naTelia, raSic mdgomareobs<br />

122


progresis iluzoruloba. igi imiT gamoixateba, rom axal epoqas<br />

winaswarmouxazav ganzomilebad aRviqvamT, maSin roca sinamdvileSi,<br />

warsul Tu Tanadroul religiebsa Tu xelovnebaSi, zogadad kulturasa<br />

da tradiciebSi, maTi momavali saxe ukve imTaviTve winaswarmoxazulia.<br />

am konteqstSi Zalze sainteresoa drois bunebis haidegeriseuli, erTi<br />

SexedviT ucnauri gageba, rom warsuli da awmyo ki ar gansazRvraven<br />

momavlis xasiaTsa da Sinaarss, aramed swored momavalia awmyosa da<br />

warsulis xasiaTisa da Sinaarsis ganmsazRvreli (54.484_485, 501, 504, 520).<br />

marTlac, Tuki warsulsa da awmyoSi momavali imTaviTve<br />

winaswarmoxazulia, maSin warsulica da awmyoc ukve winaswarmoxazuli<br />

momavlis ganxorcielebis saSualebebad gvevlinebian, xolo momavali<br />

warsulisa da awmyos safuZvlad da gauswrebad SesaZleblobad<br />

gvevlineba. maSasadame, momavlis horizonti iqneb yvelaze kargi Wrili<br />

iyos saerTod gagebisTvis, ramdenadac warsulica da awmyoc swored<br />

momavalTan erTianobaSi gveZleva. ufro zustad, momavali warsulSi<br />

wvdeba Tavis Tavs da awmyoSic warsulTan, anu Tavis TavTan wvdomilobaerTianobad<br />

mogvecema. ese igi, awmyo sxva araferia, Tu ara warsulmomavlis<br />

erTianobad warmoCena momavalis horizontidan: rom ara<br />

momavali-awmyo-warsulis erTianobis aseTi mudmivoba da am erTianobiT<br />

ganpirobebuli nawilebis, anu momavali-awmyo-warsulis momavlis<br />

horizontSi kvlav erTianobad ukuSeqceva, rogorc momavlis mier<br />

sakuTari Tavis kvlavwvdomoba, CvenTvis marTlac sruliad gaugebari<br />

darCeboda ara mxolod calkeuli epoqebis sulier-kulturuli<br />

monapovrebi, Tanadrouli epoqis sulier-kulturuli atmosferos<br />

Secnobis gzazec savsebiT uZlurni aRmovCndebodiT. amasTan, SeuZlebeli<br />

iqneboda TviTon calkeul epoqebSi paralelurad warmoSobili<br />

gansxvavebuli kulturebis gagebac. am konteqstSi mizanSewonilia<br />

kulturaTa raobis Sesaxeb osvald Spenglerisa da karl iaspersis<br />

Tvalsazrisebi zogadad mainc mimovixiloT. magaliTad, indoeTis,<br />

CineTis, saberZneTis, sparseTis, sxva manamdeli da Semdgomi kulturebis<br />

erTmaneTisgan damoukideblad aRmoceneba iaspersisTvis ar aris sakmao<br />

safuZveli kulturaTa Caketilobis samtkiceblad (53.217_228), maSin roca<br />

SpenglerisTvis kulturaTa ase erTmaneTisgan damoukideblad<br />

123


aRmocenebis faqti, calkeul kulturaTa Caketilobis samtkiceblad<br />

sakmaoze meti mizezic kia (89.219). maSasadame, Spengleris Tvalsazrisi<br />

radikaluri calmxrivobiT gamoirCeva, Tumca, amis miuxedavad,<br />

kulturaTa raobis Taobaze mis amgvar SexedulebaSi iribad, Tundac<br />

misdauneburad mainc igrZnoba imis aRiareba, rasac igi mizanmimarTulad<br />

uaryofs. ufro konkretulad, Spengleri Tavis `evropis aRsasrulSi~<br />

calkeul kulturaTa karCaketilobas ki aRiarebs, magram amave dros,<br />

eZebs ra calkeul kulturaTa saerTo pirvelfenomens, amiT calkeul<br />

kulturaTa karCauketaobis SesaZleblobasac, unda Tu ar unda,<br />

safuZvelSive uSvebs. amasTan, aseTi pirvelfenomenis wvdomis saSualebad<br />

Spengleri intuitur grZnobasa da Wvretas miiCnevs da ara<br />

gamaanalizebel gansjas. `Tu gvsurs istoriaSi garkveva, gveubneba<br />

`evropis aRsasrulis~ avtori, aucilebelia uari vTqvaT<br />

`gamananalizebel gansjaze~ da mivendoT grZnobasa da Wvretas~ (7.460).<br />

sxvagvarad, `Spengleri cdilobs Cawvdes istoriis dafarul Sres,<br />

realurad, istoriulad ganxorcielebuli kulturebis `ukan~ miagnos<br />

pirvelfenomens _ kulturis pirvelsaxes, pirvelad tips, kulturis,<br />

rogorc aseTis ideas. `grZnobadi~ Tvali am ideas, am pirvelfenomens ver<br />

xedavs: am Tvals mxolod grZnobad-konkretuli masala eZleva. intuiciaa<br />

xedavs siRrmes, xedavs kulturas, rogorc wminda formas, ideas,<br />

ganTavisuflebuls yovelive SemTxveviTisgan, grZnobadobisgan. ai, es<br />

zogadi idea devs yoveli calkeuli kulturis safuZvelSi da<br />

ganapirobebs maT urTierTmsgavsebas... intuicia wvdeba istoriul<br />

sinamdviles, romelic SpengerisTvis sxva araferia, Tu ara gansxvavebul<br />

kulturaTa erToblioba. garegani dakvirveba am istoriul procesSi<br />

mxolod gansxvavebul kulturaTa droSi Tanmimdevrobas dainaxavs,<br />

istoriis siRrmiseul fenebSi SeWra ki savsebiT axal suraTs gadaSlis<br />

Cvens Tvalwin: is dagvarwmunebs, rom kulturebi ara marto<br />

gansxvavdebian erTmaneTisgan, aramed uaRresad msgavsnic arian<br />

erTmaneTisa~ (7.458, 459_460).<br />

erTi sityviT, Spengleris Tvalsazrisi kulturaTa raobis Sesaxeb,<br />

urTierTgamomricxavi SexedulebebiTaa gajerebuli: `erTi mxriv, igi<br />

amtkicebs, rom yoveli kultura Caketilia, amdenad, sxva kulturaze<br />

124


laparaki yovelTvis iqneba relatiuri, subieqturi, meore mxriv, mis<br />

wigns (`evropis aRsasruli~ _ avt) aqvs pretenzia imisa, rom masSi<br />

ganWvretilia kulturaTa pirvelfenomeni da, maSasadame, yvela<br />

kulturis arsebac. Tu sworia azri kulturaTa Caketilobaze, `evropis<br />

aRsasruli~ ar unda daweriliyo, Tu daiwera `evropis aRsasruli~,<br />

kulturebi Caketili ar yofila~ (7.478). marTlac, yoveli kultura,<br />

cxadia, Taviseburad specifikuria, magram Spengleris mTavari Secdoma<br />

isaa, rom igi calkeuli kulturebis specifikurobas karCaketilobamde,<br />

urTierTgaTiSulobamde aabsoluturebs, maSin roca kulturaTa<br />

specifikuroba minimum maT Caketiloba-urTierTgaTiSulobas aramc da<br />

aramc ar niSnavs. savsebiT SesaZlebelia, ama Tu im kulturas Tavisi<br />

specifikurobac axasiaTebdes da sxva kulturebisadmi gaxsnilic iyos.<br />

sulac ar aris aucilebeli, specifikuroba kulturaTa Soris `rkinis<br />

fardis~ funqcias asrulebdes. metic, rogorc Cveni msjelobidan<br />

gamoCnda, swored kulturaTa gaxsnili xasiaTi ganapirobebs kulturaTa<br />

specifikurobasac, rogorc am gaxsnili xasiaTis konkretul<br />

gamovlinebebs. swored es Wrilia yvelaze adekvaturi gadmosaxedi yvela<br />

periodisa da yvelanairi tipis xelovnebis axsna-gagebis gzazec. ase<br />

imitomacaa, rom yoveli kulturisa da yvelanairi xelovnebis saerTo<br />

safuZveli, rogori specifikuric unda iyvnen isini, gonia, xolo<br />

kulturaca da xelovnebac, rogorc aseTni, xom gonis gamovlena _<br />

`gamosxivebani~ arian. aki am garemoebaze Tavad Spengleric miuTiTebs.<br />

Spengleris am miTiTebis mixedviT: `yovel kulturas erTi Semoqmedi<br />

hyavs. esaa goniTi suli, anu mokled, goni. suli, Tu mas gavigebT viwrod,<br />

fsiqikuris mniSvnelobiT, kulturas ver Seqmnis _ is individualuri<br />

mdgomareobaa adamianisa, adamianis Sinagani cxovrebis nawilia da am<br />

nawilad rCeba bolomde. goni isaa, rac SeiZleba `gaxmiandes~, iqces<br />

sityvad, leqsad, ornamentad, qandakebad, naxatad, gonis sicocxle<br />

Semoqmedebaa~ (7.479).<br />

saerTo jamSi, Spengleri cdilobs kulturaTa Caketiloba<br />

rogorme gaamarTlos, magram kulturaTa saerTo safuZvlad gonis, anu<br />

goniTi sulis aRiarebiT, Tundac Tavisdauneburad sapirispiro daskvnas<br />

iRebs, anu kulturaTa Riaobis aRiarebamde midis. Spengleris aseTnairi<br />

125


Tavisdauneburad miRebuli daskvna ki Tavis mxriv Seesabameba isapersis<br />

`RerZulis drois~ Teorias, romelic swored kulturaTa<br />

karCauketaobazea orientirebuli, magram iaspersis msgavsi orientacia,<br />

amavdroulad, kulturaTa specifikurobasac ar gamoricxavs, anu<br />

isapersis `RerZulis drois~ TeoriaSi kulturis empiriul<br />

gamovlinebaTa miRma kulturaTa saerTo Ziris, gonis mZlavri sunTqva<br />

igrZnoba. `RerZuli dro~ is mravalsaukunovani etapia kacobriobis<br />

ganviTarebis istoriaSi, roca sxvadasxva kulturebma Tanadroulad<br />

ifeTqes. es etapi iaspersis mixedviT Cvens welTaRricxvamde 800 _ Cvens<br />

welTaRricxviT 200 wlebs moicavs (53.219). istoriis miTiTebuli periodi<br />

marTlac iseTi periodia, roca calkeuli kulturebi, maTi<br />

specifikurobis miuxedavad, SegviZlia mainc erTianobaSi ganvixiloT.<br />

metic, swored msgavs WrilSi unda ganixilebodes Tundac uZvelesi da<br />

axali xelovnebis urTierTmimarTebac. sxva sityvebiT, progresis<br />

iluzoruloba iq aris, sadac axali xelovnebis absoluturi<br />

gansxvavebulobis gancda ibadeba, Tumca amave dros xelidan arc<br />

realuri gansxvavebulobis SegrZneba unda gagvisxltes, anu axali<br />

xelovnebis specifikuroba, ra Tqma unda, swored Zvelisgan<br />

gansxvavebulobaSi mdgomareobs, magram amgvar gansxvavebolobaSi<br />

mdgomareobs maTi kvlaverTianobac. amitom unda daveTanxmoT iaspersis<br />

Tvalsazriss: `RerZuli drois saTaveSi araCveulebrivi saxiT warmoCnda<br />

CineTi. maSin iq cxovrobdnen konfuZi da laoZi, warmoiSva Cinuri<br />

filosofiis yvela mimarTuleba, maSin moRvaweobdnen didi moazrovneebi:<br />

mo-Zi, juan-Zi, lao-Zi da sxvebi. amave dros, indoeTSi ganixileboda<br />

sinamdvilis filosofiuri wvdomis yvela SesaZlebloba. iyo<br />

skepticizmic, materializmic, sofostikac da nihilizmic. amave periodSi<br />

iranSi moRvaweobs zaratustra, palestinaSi _ winaswarmetyvelni,<br />

saberZneTSi _ homerosi, filosofebi _ parmenide, heraklite, platoni,<br />

berZeni tragikosebi, aseve Tukidide da arqimede.... magram mTavari is aris,<br />

rom yovelive es warmoiSva erTmaneTisgan damoukideblad. RerZul droSi<br />

gaCnda sami axali da mTavari kultura _ CineTis, indoeTisa da<br />

saberZneTis. samive qveyanaSi adamianis winaSe daisva TiTqmis erTnairad<br />

radikaluri kiTxvebi Tavisi umweobis daZlevis mizniT. man daiwyo Tavisi<br />

126


SesaZleblobebis sazRvrebis gacnobiereba, umaRlesi miznebis dasaxva~<br />

(53.219). ese igi, Zvel da axal epoqebsa da kulturebs, iseve rogorc Zvel<br />

da axal xelovnebas, is aerTianebs, rac amavdroulad maTi gansxvavebis<br />

safuZvelia da is ganasxvavebs, rac maTi erTianobis safuZvelia.<br />

gansxvavebuloba-erTianobis zustadac amnair safuZvelSi mdgomareobs<br />

xelovnebis istoriad gaazrebis SesaZleblobac. magaliTad, Sua<br />

saukuneebis ferwerac, skulpturac, poeziac da xelovnebis sxva<br />

dargebic, pirvel rigSi, cxadia, qristianul moralur temperaturas<br />

asaxavdnen, magram Sua saukuneebis xelovnebis am saxeobebSi<br />

qristianobamdeli epoqis Sinaarsebsac Zalian xSirad vxvdebiT: marto<br />

Sua saukuneebSi, fermwerebma, qristianobamdeli, anu miTologiuri<br />

Sinaarsis imdeni ferweruli tilo Seqmnes, Tavad miTologiuri epoqis<br />

mxatvrebsac ki SeSurdebodaT. amdenad, qristianuli epoqis xelovneba<br />

qristianobamdeli epoqis Sinaarsebs, marTalia, iyenebda, magram iyenebda<br />

ara rogorc mizans, aramed rogorc saSualebas, rogorc gaxsenebas<br />

imisas, rom qristianobamde arsebobda miTologiuri cnobiereba, rogorc<br />

adamianis religiuri cnobierebis ganviTarebis mcdari (Tumca ki<br />

aucilebeli) etapi. kacobriobis religiuri cnobierebis ganviTarebis<br />

amgvar logikaze Tavis SromebSi hegelic miuTiTebs (59.341_346). aqve unda<br />

gavmartoT, rom gaxseneba, rogorc aseTi, Tundac iribad, magram<br />

siRrmiseulad swored imis damaxsovreba-gagebas da imasTan Tundac irib<br />

kvlaverTianobas gulisxmobs, rac ukve iyo. winaaRmdeg SemTxvevaSi, ukve<br />

namyofi Sinaarsebis Tundac saSualebebad gamoyenebac da maTi istoriad<br />

gaazrebac absoluturad SeuZlebeli iqneboda. zustad amdagvari<br />

daskvnis gamotana SeiZleba klasikuri da axali xelovnebis<br />

urTierTmimarTebidanac: Tuki axali xelovneba nihilisturi ganwyobiTaa<br />

gajerebuli (88.512_517), es nihilizmi klasikuri (saerTod Zveli)<br />

xelovnebis swored im Sinaarsebze nihilizmia (84.153, 176), romlebic<br />

Semoqmeds safuZvels aZleven nihilizmisTvis (22.89). ese igi, Sefarulirib<br />

kvlaverTianobas klasikuri da axali xelovnebis<br />

urTierTmimarTebac gulisxmobs. maSasadame, amdagvari gansxvavebulobakvlaverTianoba,<br />

rogorc drois vertikalur ganaserSi, aseve drois<br />

horizontalur sibrtyeze erTnairad aqtualuria. kerZod, is garemoeba,<br />

127


om CineTis, indoeTis, saberZneTis, sparseTis xelovnebebi da kulturebi<br />

met-naklebad Tanadroulad, magram erTmaneTisgan damoukideblad<br />

aRmocendnen, `Caketili kulturebis~ Tvalsazriss sulac ar amarTlebs.<br />

piriqiT, damoukideblad aRmocenebuli mravali analogiiiT msgavsi<br />

kulturebis Tanadrouloba, maTi sinqronulobis winaswarmoxazul<br />

SesaZleblobaze metyvelebs (90. 33, 77, 91).<br />

amdenad, yvela kultura, winaswarmoxazuli momavlis saxiT, maTi<br />

sinqronulobis horizonts imTaviTve gulisxmobs da vinaidan<br />

winaswarmoxazulobaSi nagulisxmevi sinqronuli momavalis horizonti,<br />

rogorc es zemoT ganvmarteT, gauswrebadia, TviTon damoukidebeli<br />

kulturebi, drois meSveobiT da `RerZul droSi~ isev TavianT<br />

Tavdapirvel goniseul sinqronulobas, rogorc drois vertikalur,<br />

aseve horizontalur ganaserSi, imgvarad kvlavwvdebian, rom amasTan<br />

erTad, sakuTar specifikurobasac ar kargaven. es konteqsti calkeul<br />

kulturaTa damoukideblad aRmocenebis albaTobas erTi da imave dros<br />

`aufasurebs~ kidec da Zalze saintereso elfersac sZens. `aufasurebs~<br />

im gagebiT, rom rogor damoukideblad aRmocenebuladac unda miviCnioT<br />

esa Tu is kultura, sinamdvileSi maT mainc saerTo safuZveli, saerTo<br />

arseba gaaCniaT. amdenad, geografiulad, fizikurad da droSi<br />

urTierTdaukavSirebel kulturebSic, Semdgomi urTierTgagebis<br />

SesaZlebloba winaswarmoxazuli saxiT yovelTvis imTaviTve igulisxmeba.<br />

aki aseTi urTierTgageba Tanamedrove samyaroSi ukve realobacaa da<br />

yvelaze sainteresoc swored calkeul kulturebSi saerTo horizontis<br />

saxiT winaswarmoxazuli gagebis SesaZleblobaa. am logikis mixedviT,<br />

urTierTgageba-urTierTsinqronulobis horizontis winaswarmoxazuloba<br />

igulisxmeba ara mxolod `RerZuli drois~, aramed manamdel<br />

kulturebSic. rom ara urTierTgageba-urTierTsinqronulobis<br />

horizontis msgavsi winaswarmoxazuloba, cxadia, SeuZlebeli iqneboda<br />

`RerZuli drois~ aRmocenebac, rogorc am winaswarmoxazuli<br />

urTierTgageba-urTierTsinqronulobis realuri ganxorcieleba.<br />

Sesabamisad, Tuki Tanamedrove samyaroSi romelime kultura<br />

CamorCenilobiT gamoirCeva, es sulac ar niSnavs imas, TiTqos igi<br />

winaswarmoxazulobis zemoT ganmartebuli vertikaluri da<br />

128


horizontaluri Wrilidan amovardnili iyos da sxva kulturebis mimarT<br />

karCaketiloba axasiaTebdes. magaliTad, afrikul cekvebSi Tanamedrove<br />

kulturis mkvlevarebi imave pirvelfenomenis gamovlinebas xedaven,<br />

rogor pirvelfenomensac maRali donis kulturebis gamovlenaTa miRma<br />

Wvreten, anu, winaswarmoxazuli sinqroni aqac saxezea. e. i.<br />

karCaketiloba arc CamorCenil kulturebs axasiaTebT, miT umetes, Tuki<br />

mravali analogiis moZebna CamorCenili kulturis sxva kulturebTan<br />

gansxvavebulobis pirobebSic SeiZleba (89.117-126).<br />

am faqtorebis gaTvaliswinebiT, mizanSewonilia, CamorCenili<br />

kulturebic `RerZuli drois~ srulfasovan wevrebad miviCnioT. aseve,<br />

Tuki Tanamedrove samyaroSi esa Tu is, magaliTad, evropuli<br />

(qristianuli) da aziuri (musulmanuri) kulturebi erTmaneTisadmi metnaklebi<br />

SeugueblobiT gamoirCevian, es Seuguebloba, Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas, ufro politikur aqtad, anu argagebad gamoiyureba, vidre<br />

erTmaneTis kulturebis vergagebad. argageba xom swored gagulisebul<br />

mizanmimarTul protests gulisxmobs da ara vergagebas, aseTi argageba<br />

ki cxadia, ufro xelovnurad aRmarTuli barieris elfers atarebs,<br />

vidre safuZvliseuli Seugueblobis niSas. maSasadame, kulturaTa<br />

saerTo pirvelfenomeni erTgvarad marTlac `aufasurebs~ kulturaTa<br />

sruli TavisTavadobis Tvalsazriss, magram calkeul kulturaTa<br />

amnairi `gaufasureba~ kidev ufro metad saintereso imitomacaa, rom<br />

nebismieri kulturis TavisTavadobac, amavdroulad, swored am<br />

`gaufasurebaSi~, rogorc pirvelfenomenis calkeul gamovlinebebSi<br />

mdgomareobs. sabolood, yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, unda<br />

daveTanxmoT iasperss, romlis Tanaxmadac: `Tvalsazriss adamianTa<br />

istoriaze mivyavarT Cveni adamianuri yofierebis saidumloebasTan. is<br />

faqti, rom Cven, saerTod, istoriaSi varT CarTulni, rom istoriis<br />

wyalobiTa varT iseTebi, rogorebic varT, gvaZlevs saSualebas<br />

vikiTxoT: saidan modis istoria, saiT midis~ (90.28).<br />

129


$2. gagebis Sinagani maxasiaTeblebi da interpretacia,<br />

rogorc mxatvruli teqstis arseba<br />

kulturaTa saerTo pirvelfenomenis Ziebam, wina paragrafSi,<br />

rogorc davinaxeT, adamianuri myofobis istoriaSi da istoriad<br />

gaazrebis SesaZleblobis aRiarebamde migviyvana. aseTma aRiarebam, erTi<br />

mxriv, kulturaTa TavisTavadoba erTgvarad marTlac gaaufasura, magram<br />

meore mxriv, swored am `gaufasurebam~ warmoaCina kulturaTa<br />

TavisTavadobani, rogorc pirvelfenomenis gamovlinebani. marTlac, rom<br />

ara mravalferovneba-TavisTavadobis winaswarmoxazuloba<br />

pirvelfenomenSi, rogorc absolutSi, maSin SeuZlebeli iqneboda<br />

mravali TavisTavadi kulturis ramdenadme axsnac, rogorc faqtobrivi<br />

mocemulobisa. maSasadame, kulturaTa TavisTavadoba faqtia, magram iseTi<br />

faqtia, romelic pirvelfenomenSia fuZedebuli da swored es<br />

pirvelfenomeni aniWebs maT TavsiTavadobis SesaZleblobas amavdroulad<br />

saerTo goniseuli safuZvlebis SenarCunebiT. amisdakvalad, calkeuli<br />

TviTmyofadi istoriul-kulturuli epoqebi SegviZlia pirvelfenomenis<br />

interpretaciebad ganvixiloT, iseT interpretaciebad, romlebic TviTon<br />

pirvelfenomenis, rogorc absolutis kvlavwvdomis erTgavri<br />

saSualebani arian. Sesabamisad, ganxilvis aseTive Wrili unda<br />

mivusadagoT zogadad ama Tu im epoqis istoriis, kulturis, maT Soris<br />

xelovnebis konkretul gamovlinebaTa axsna-gagebis horizontsac, anu<br />

zogadad axsna-gagebas, maT Soris konkretuli mxatvruli teqstebis,<br />

rogorc xelovnebis calkeuli qmnilebebis axsna-gagebis SesaZleblobac<br />

swored aRweril WrilSi unda trialebdes: `Txzulebis axali da axali<br />

framentebis gacnoba Tavdapirvelad winaTgrZnobiT amocnobil mTels<br />

xorcs asxams da warmogvidgens rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi<br />

arsebul erTianobas... Tu kargad davukvirdebiT aRmoCndeba, rom<br />

nebismieri rTuli nawarmoebis gageba da axsna Taviseburi reproduqciaa,<br />

kvlavSeqmnaa ukve Seqmnilisa an nawarmoebisa. axsna-gageba Taviseburad<br />

imeorebs Txzulebis qmnis process~ (7.402). mxatvruli teqstis gagebaaxsnis<br />

msgavsi yalibi, cxadia, erTi didi segmentia saerTod, absolutis,<br />

130


gonis, pirvelfenomenis `gamosxivebisa~. sxvagvarad, es segmenti adamianis<br />

goniTi moRvaweobis sxva masStaburi Tu lokaluri moculobis<br />

segmentebis darad, nawilad gamoiyureba absolutTan, gonTan,<br />

pirvelfenomenTan, rogorc erTian, zogad safuZvelTan mimarTebaSi.<br />

Tavis mxriv, Semoqmedebis individualuri aqtebi, mxatvruli teqstis, anu<br />

xelovnebis rogorc aseTis, calkeuli gamovlinebania. amitomac<br />

amtkicebs fridrix asti: `yoveli sicocxle aris goni da gonis gareSe<br />

ar arsebobs araviTari sicocxle, araviTari yofa, Tavad grZnobaTa<br />

samyaroc ki~ (104.111). astisTvis goni yovlismomcvelia, sadac ki yofnaa,<br />

iqaa gonic, Tavad materialur sxeulebSic ki, gageba swored imitomaa<br />

SesaZlebeli, rom yvela nivTis Tavdapirveli erTianoba gonSi arsebobs.<br />

amisdakvalad, astTan permenevtikuli Zieba gonis universalurobis<br />

debulebas efuZneba: `bunebrivia, samyaros aseTi gaazrebisas gageba<br />

yovelTvis iqneba erTeulSi mTelis-gonis wvdoma. erTeuli am<br />

SemTxvevaSi mTels gvagebinebs, magram Tavad mTeliT gaigeba. ase iqmneba<br />

hermenevtikuli wre~ (7.398). ase rom, astTan mTeli nawilTa SejamebiT<br />

sulac ar warmoiqmneba. mTeli am nawilebSia davanebuli, rogorc<br />

nawilTa safuZveli. ase iRebs asti mTelisa da nawilebis srul<br />

Sesabamisobas mTelis safuZvelze _ `mxolod amitomaa SesaZlebeli is,<br />

rom me erTeuls mTeliT vimecneb da piriqiT, mTels erTeuliT~ (104.117).<br />

gagebis istoriul-kulturuli ganaseric swored msgavs hermenevtikul<br />

wres Seesabameba: `Cven ver gavigebdiT warsuls, Cveni goni rom<br />

Tavdapirvel erTianobaSi ar yofiliyo warsulis gonTan. Tu istorias<br />

droiTsa da garegnuls movaSorebT, dagvrCeba igiveobrivi goni. astis<br />

es mtkiceba safuZvlad edeba imis mtkicebas, rom istoriuli Semecneba<br />

SesaZlebelia, rom filologiuri kvleva-Zieba warsulisa, kerZod,<br />

kacobriobis kulturis umaRlesi monapovrisa _ antikurobisa _ savsebiT<br />

myar niadanze dgas~ (7.398).<br />

maSasadame, astTan ukve manamaa daZleuli istoriisa da progresis<br />

iluzoruloba, vidre amaze gadameri da haidegeri miuTiTebdnen, aki<br />

istoriaze droiTisa da garegnulis moSorebiT, astTan warsulica da<br />

axlandelobac swored momavlis horizontidan aris nawvdomi. warsulisa<br />

da axlandelobis gagebis aseTi erTiani Wrili, erTis mxriv, wina<br />

131


epoqebis kulturaTa, meore mxriv ki, am epoqebSi moRvawe calkeul<br />

SemoqmedTa individualuri sulis gaTavisebis saSualebas gvaZlevs.<br />

aRweril situacias Tu SevabrunebT, gamodis, rom ama Tu im epoqis<br />

kulturul garemoSi moRvawe Semoqmedis sulis gaTaviseba Tavad misi<br />

Semoqmedebis, Sesabamisad, am Semoqmedis Tanadrouli epoqis kulturuli<br />

atmosferos gagebis pirobaa. individualurisa da zogadis, am SemTxvevaSi<br />

individis, rogorc Semoqmedisa da epoqis kulturuli atmosferos,<br />

rogorc zogadis urTierTmimarTeba, astTan, ra Tqma unda, Tavad gonis<br />

axsnidan gamomdinareobs: `gonis axsna, astis azriT, orgvari SeiZleba<br />

iyos: Sinagani, anu subieqturi da garegani, anu obieqturi. pirveli<br />

Txzulebis farglebSi rCeba, is wvdeba ideas, romlisganac adre<br />

wamoiwyo Tavisi Semoqmedeba mweralma da aqedan kvlav agebs Txzulebis<br />

mTlianobas _ erTiani ideidan midis nawilebis simravlesTan da bolos,<br />

ubrundeba erTianobas. obieqturi axsna ki am sferodan gadis da ikvlevs<br />

mocemul TxzulebaSi arsebuli ideis mimarTebas sxva monaTesave<br />

ideebTan, mis kavSirs im Zireul ideasTan, saidanac yvela sxva saxis idea<br />

gamomdinareobs, cdilobs am maRali wertilidan Seafasos nawarmoebSi<br />

mocemuli idea. magaliTad, platonis romelime dialogis goni maSinaa<br />

sworad gagebuli da gadmocemuli, roca misi idea sxva dialogebis<br />

ideebTan mimarTebaSia ganxiluli, monaTesave dialogebis ideebi<br />

erTmaneTTanaa Sedarebuli da es dialogebi dayvanilia platonis<br />

filosofiis Zireul ideaze. asti warsulis nawarmoebs kidev erTi axali<br />

kriteriumiT afasebs. nawarmoebi SeiZleba ganvixiloT calkeuli<br />

avtoris geniasTan an eris kulturul donesTan mimarTebiT. am<br />

SemTxvevaSi, magaliTad, SegviZlia vamtkicoT, rom platonis zogierTi<br />

dialogi ufro maRali Rirebulebisaa, vidre romelime sxva... warsulis<br />

yoveli mwerali Tavis TxzulebaSi gamoxatavs warsulis erT gons,<br />

magram yoveli maTgani amas akeTebs Tavisi drois, Tavisi individualobis,<br />

ganaTlebis, gare sasicocxlo urTierTobebis kvalobaze~ (7.400,404])<br />

Sesabamisad, astTanac, Semoqmedebis subieqturi idea imTaviTve misive<br />

Tanadrouli epoqis suliTaa gaJRenTili, ramdenadac SemoqmedSi<br />

Tanadrouli epoqis atmosfero Tundac TviTon Semoqmedis neba-survilis<br />

miuxedavad airkleba. ese igi, romelime epoqaSi Seqmnili xelovnebis ama<br />

132


Tu im nawarmoebis calkeuli nawilebis gagebiT Cven xelovnebis am<br />

nawarmoebs mTlianobaSic vigebT, xolo nawarmoebis mTlianobaSi gagebiT<br />

im epoqis kulturuli atmosferos xasiaTsac vacnobierebT, romel<br />

epoqaSic xelovnebis es nawarmoebia Seqmnili. `asti iZleva gagebis<br />

meqanizmis Zalze zust aRweras. yoveli Txzuleba rTuli warmonaqmnia.<br />

Cven, cxadia, Tavidanve ar ZalgviZs mTlian nawarmoebs vwvdeT. amitom<br />

viwyebT nawilebiT, fragmentebiT, calkeuliT. pirvelive gacnoba<br />

calkeulisa Cven amave dros gvacnobs mTlianobis ideasac, magram<br />

jerjerobiT es aris mixvedra, winaTgrZnoba... Txzulebis axali da axali<br />

fragmentebis gacnoba Tavdapirvelad winaTgrZnobiT amocnobil mTels<br />

xorcs asxams da warmogvidgens rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi<br />

arsebul erTianobas. gagebis procesi dasrulebulia, roca erTeulebis<br />

rigi mTlianad gavlilia da maT erTobliobasa da mTlianobas Soris<br />

arsebobs sruli Sesatyvisoba~ (7.401,402). Amitomac, amtkicebs asti, rom<br />

`mixvedra, winaTgrZnoba, aris gonis jer gaurkveveli da ganuviTarebeli<br />

winareSemecneba, romelic gansaWvret da naTel Semecnebad gadaiqceva<br />

erTeulTa Semdgomi wvdomiT... yoveli qmna iwyeba raRac miTiuri,<br />

TavisTavSi jer dafaruli sawyisi wertiliT, romlisganac qmnis<br />

faqtorebis saxiT ganviTardebian sicocxlis elementebi~ (104.119_120).<br />

aqedan gamomdinare, astis mixedviT, `sawyis wertilSi ganuviTarebeli<br />

idea TandaTan Seqmnil produqtebSi ganxorcieldeba da obieqturad<br />

gadaicema. yoveli qmnis dasasruli aris gonis gamocxadeba, harmoniuli<br />

gaerTianeba garegani _ Tavdapirveli erTianobidan gamoyofili<br />

elementebisa _ da Sinagani _ goniTi sicocxlisa. amrigad, qmnis<br />

procesi, romelsac imeorebs gageba-axsna, sami safexuris erTianobaa:<br />

qmnis dasawyisia erTianoba, Tavad qmna gulisxmobs – simravles _<br />

elementebis dapirispirebulobas, xolo qmnis dasasruli erTianobisa da<br />

simravlis urTierTgamsWvalvaa _ yovladobaa. mTlianobis idea,<br />

Tavdapirvelad ganuviTarebeli da gauSleli, calkeuli fragmentebis<br />

rigSi viTardeba da bolos, sruliad amJRavnebs Tavs. e. i. midis sakuTar<br />

arsebamde, midis Tavis TavTan. gonis am misvlaSi Tavis Tavdapirvel<br />

arsebasTan, gonis am Tavisebur ukanasvlaSi gamoisaxeba axsnis<br />

wrexazuli moZraoba~ (7.402_403).<br />

133


ogorc vxedavT, astTan axsna gagebis, xolo nawili mTelis<br />

wvdomis saSualebad gvevlineba, nawilebi mTelSi, rogorc imTaviTve<br />

mocemul erTian ideaSi, anu mTelis mier Tavisi Tavdapirveli<br />

mTlianobis kvlavwvdomis gzaze aseve imTaviTve elementebad<br />

igulisxmebian. Sesabamisad, gagebac, rogorc ideis Tavdapirveli<br />

mTlianobis SidawiaRi, sakuTar TavSi, anu sakuTari Tavis TviTwvdomis<br />

gzaze, Semadgeneli nawilebis saxiT axsnasac imTaviTve gulisxmobs. sxva<br />

sityvebiT, rom ar arsebobdes Tavdapirveli mTlianoba da gagebis<br />

intuituri mocemuloba, ar iarsebebdnen arc nawilebi da arc axsnis,<br />

rogorc Tavdapirveli mTlianobis Tundac mizanmimarTuli,<br />

mizandasaxuli analizis SesaZlebloba.<br />

am konteqstSi bunebrivad ibadeba kiTxva gagebis pirobaTa Sesaxeb,<br />

romlis gareSec gageba, rogorc aseTi, ver iarsebebs. fridrix<br />

Slaiermaxeris mixedviT, gageba iq unda veZioT, `sadac aris `ucxo~,<br />

gageba `ucxos~ gagebaa, am `ucxoobis~ gareSe, gasagebi Tavidanve cxadi<br />

iqneboda, magram es `ucxo~ ar unda iyos `savsebiT ucxo~, radgan<br />

`savsebiT ucxo~ gaugebaria. Tu ar arsebobs raRac saerTo wertili,<br />

raRac igiveobrivi gagebasa da gasagebs Soris, gageba ver<br />

ganxorcieldeba. me da meore adamiani ver gavugebT erTmaneTs, Tu ar<br />

arsebobs Sexvedris wertili Cvens Soris. yoveli dialogi emyareba<br />

`ucxoobasa~ da `igiveobrivobas~. igive iTqmis yoveli teqstis gagebaganmartebaze.<br />

komunikacia sxva adamianebTan da yovel adamianur<br />

qmnilebasTan am ori elementis arsebobas moiTxovs~ (104.135).<br />

Slaiermaxeris msgavsad, `dilTaic fiqrobs, rom ganmarteba SeuZlebeli<br />

iqneboda, Tu gansamartavi _ sicocxlis esa Tu is gamovlena _ savsebiT<br />

ucxoa, meore mxriv, ganmarteba iqneboda savsebiT zedmeti, gansamartavSi<br />

raime ucxo rom ar iyos~ (7.114). maSasadame, `ganmarteba `devs~ am or<br />

ukiduresad dapirispirebul wertils Soris. ganmarteba saWiroa<br />

yvelgan, sadac aris raRac ucxo, romelic moiTxovs gagebis xelovnebis<br />

gamoyenebas~ (7.114). e. i. gageba imdenadaa SesaZlebeli, ramdenadac<br />

gamgebisa da gasagebis `ucxoobaSi~ maTi `naTesaobac~, anu garkveuli<br />

igiveobrivoba Tundac Sefarulad igulisxmeba. Sesabamisad, axla dgeba<br />

`hermenevtikis umniSvnelovanesi problema: rogor aris SesaZlebeli<br />

134


gageba konkretulad, ra iZleva imis saSualebas, rom erTi goni wvdes<br />

meores erTmaneTis mimarT savsebiT ucxo fenomenebi, verafers gaugeben<br />

erTmaneTs. gagebis misaRwevad am fenomenTa ramenairi msgavsebaa<br />

aucilebeli. axla ismeba kiTxva: raSi gamoixateba es msgavseba~ (7.114).<br />

dilTais pasuxi am kiTxvazec gaaCnia, misi Sexedulebis “ZarRvia<br />

gamgebisa da gasagebis koncefciaTa naTesaobis aRiareba.<br />

interpretatoris individualuroba da nawarmoebis avtoris<br />

individualuroba dilTaisTvis, msgavsad Slaiermaxerisa, ar<br />

upirispirdeba erTmaneTs, rogorc ori sawinaaRmdego faqti. adamianis<br />

buneba zogadia, saerToa. adamianTa es erToba qmnis swored<br />

urTierTgagebis SesaZleblobas. individualurobis arseboba, fiqrobs<br />

dilTai, sulac ar gamoricxavs adamianTa Soris igiveobrivis, raRac<br />

saerTos arsebobas. ratom imitom, rom individualur gansxvavebas<br />

adamianTa Soris, saboloo angariSiT, qmnis ara pirovnebaTa Taviseburi<br />

sxvaobani, aramed adamianebis sulier procesTa raodenobrivi,<br />

xarisxobrivi sxvaobani. dilTais koncefcia gagebis<br />

intersubieqturobisa, gulisxmobs individualurobis swored amgvar<br />

koncefcias, gulisxmobs imas, rom `ucxos~ gamovlenaSi ar monawileobs<br />

araferi iseTi, rasac ar Seicavs Cemi _ gamgebis _ sococxliseuli<br />

mTlianoba. adamianis bunebis es igiveoba niSnavs imas, rom yovel<br />

adamianSi igiveobrivi SesaZleblobebi da midrekilebebia~ (7.414_415).<br />

dilTais miTiTebul Tvalsazriss, anu transpoziciis Teorias maqs<br />

Selerisa da sxva filosofosebis saxiT, kritikosebi maleve gamouCndnen.<br />

kritikosTa am jgufis ukmayofilebis mizezi, saerTo jamSi isaa, rom<br />

`subieqtze, subieqtis sulier cxovrebaze yuradRebis gamaxvilebam<br />

dilTais moZRvrebaSi Zlieri subieqtivisturi nakadi Semoitana. es<br />

naTlad Cans misi filosofiuri Tvalsazrisis erT-erTi Zireuli<br />

Semadgeneli nawilis _ sxvisi `mes~ _ wvdomis problemis magaliTze.<br />

sxvisi gageba misTvis sakuTari gancdebis gadatanaa sxvaSi, `mes<br />

kvlavpovnaa SenSi~. cxadia, amgvari Teoria arsebiTad uaryofs imis<br />

SesaZleblobas, risi dafuZnebisTvisac aris mowodebuli: man unda<br />

gagvagebinos sxvisi `mes~ gagebis meqanizmi, sinamdvileSi ki amtkicebs,<br />

rom gageba transpoziciaa sakuTari gancdebisa, maSasadame, arcaa gageba~<br />

135


(7.443). rac Seexeba konkretulad maqs Selers, igi `akritikebs or<br />

ZiriTad Teorias, romelTac pretenzia aqvT axsnan sxvisi `mes~ wvdoma.<br />

pirveli Teoria analogiiT daskvnis saSualebiT cdilobs problemis<br />

gadawyvetas. Cemi sxeulis yovel moqmedebasTan dakavSirebulia<br />

garkveuli sulieri mdgomareobebi. roca meore adamianSi vxedav Cemi<br />

romelime moqmedebis msgavs moZraobas, me vaskvni, rom am subieqtSi<br />

iseTive sulieri mdgomareobaa, rogoric iyo CemSi am moqmedebis<br />

Sesrulebisas. aseTia analogiiT daskvnis Teoriis ZiriTadi Tezisi.<br />

meore Teoria sxvisi `mes~ sulieri cxovrebis naTelyofisas aRar<br />

laparakobs daskvnaze an raime sxva logikur operaciaze. is STagrZnobis<br />

Teoriaa da fiqrobs, rom sxvisi `me~ Cven gveZleva gancdebis gadataniT<br />

sxvis sxeulSi. dilTais transpoziciis Teoria STagrZnobis Teoriis<br />

nairsaxeobad unda CaiTvalos. saerToa maTTvis imis aRiareba, rom sxvisi<br />

`mes~ wvdomisas xdeba sakuTari `mes~ gancdebis proeqcia~ (7.443_444).<br />

Seleris mier miTiTebuli ori Teoriis kritika gancdaTa<br />

aradiferencirebulobis aRiarebas emyareba: `Sua saukuneebis moRvaweni<br />

Tavis azrebs `kiTxulobdnen~ antikuri xanis TxzulebebSi, magaliTad,<br />

aristoteles qristianul yaidaze ganmartavdnen. SelerisTvis<br />

gansakuTrebiT sainteresoa aseTi mdgomareoba: gancdebi mocemulia,<br />

magram me veWvianob da ar vici, Cemia Tu sxvisi. es viTareba naTlad<br />

laparakobs Cveni cnobierebis Tavdapirvel mdgomareobaze _ gancdaTa<br />

aradiferencirebulobaze. Tavdapirveladaa gancdaTa indiferentuli<br />

nakadi. gancda gaxdeba `Cveni~ an `sxvisi~ ufro gvian~ (7.445). Tavis mxriv,<br />

dilTais sxva kritikosebic gancdaTa aradiferencirebulobis Sesaxeb<br />

Seleris Tvalsazriss eyrdnobian da erTmniSvnelovand askvnian:<br />

`kvlavgancda dilTaisTan emyareba gasagebisa da gamgebis igiveobas.<br />

`sxva~ Cemi sxvagvarad organizebuli SesaZleblobebia da am<br />

SesaZleblobaTa aqtualizebiT me SemiZlia gavigo sxva. maSasadame,<br />

sxvaSi me gavigeb Cems Tavs da amitom `sxva~ sinamdvileSi ar arsebobs.<br />

arsebobs Cemi me da misi sxvis perspeqtivaSi mocemuli anareklebi~<br />

(48.117). saerTo jamSi, dilTais kritikosebi im azramde midian, rom<br />

dilTais transpoziciis Teoria siZneles Seicavs: `is, faqtobrivad,<br />

uaryofs sxvisi `mes~ gagebas~ (7.446). Sesabamisad, maTi azriT, `Seleris<br />

136


Rrma dakvirvebebi gvaTavisufleben am siZnelisgan. gancdaTa<br />

aradiferencirebulobiT, sakuTari sulieri cxovrebis aqtivoba sulac<br />

ar gamoiricxeba, magram es aqtiuroba sxvisi gancdis miRebis saSualebaa<br />

da ara `gadatanis~, transpoziciis piroba~ (7.446).<br />

cnobierebis Tavdapirveli mdgomareoba, cxadia, gancdaTa<br />

aradiferencirebulobaa, magram iqneb dilTais transpoziciaSic<br />

gancdaTa aradiferencirebuloba imTaviTve uTqmelad igulisxmeba da Tu<br />

es marTlac asea, maSin transpoziciis sakiTxSi dilTais oponentTa<br />

umTavresi Secdoma isaa, rom maT dilTais transpoziciaSi es<br />

nagulisxmevi Sinaarsi ki ar moZebnes, piriqiT, apriori aRiares, rom<br />

dilTais transpozicia aseT Sinaars ar gulisxmobs. WeSmaritebas am<br />

sakiTxTan dakavSirebiT, gagebis pirobaTa konteqstSi moxseniebuli iseTi<br />

`ucxos~ ganmartebiT Tu davadgenT, romelic amave dros `arc savsebiT<br />

ucxoa~, anu ra aris es ucxo, romelic amavdroulad savsebiT ucxoc<br />

araa am kiTxvaze pasuxisTvis, mizanSewonilia Tavdapirvelad<br />

cnobierebis raobaze TviTrefleqsia ganvaxorcieloT: cnobiereba CvenSi<br />

CvendadaukiTxavadaa mocemuli, igi ukve manam moqmedebs CvenSi, vidre Cven<br />

masze refleqsias movaxdendeT, anu cnobierebis aqtivoba yovelTvis win<br />

uswrebs cnobierebaze Cvens refleqsias, amitomac gvevlineba igi rogorc<br />

`ucxo~. Tavis mxriv, swored aseTi `ucxooba~ ganapirobebs cnobierebis<br />

aracnobierad mocemulobas. ufro zustad, aracnobieri sxva araferi<br />

unda iyos, Tu ara cnobierebis winswreba cnobierebisadmi Cvens<br />

refleqsiaze, xolo cnobierebis aseTi winswrebiTi gamovlena, rogorc<br />

aracnobieri, erTnairi ZaliT axasiaTebT zogadad kacobriobas, didi Tu<br />

mcire geografiuli arealiT SemosazRvrul did Tu mcire<br />

sazogadoebriv koleqtivebs da individs, rogorc personas. Sesabamisad,<br />

zogadsakacobrio Rirebulebebis, sakuTriv calkeuli sazogadoebrivi<br />

koleqtivebis zne-Cveulebebisa Tu individualuri Sexedulebebis<br />

safuZvelic, ra Tqma unda, miTiTebuli winmswrebi cnobiereba, anu<br />

aracnobieria, romelsac yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SegviZlia<br />

zecnobieric vuwodoT. ramdenadac es winmswrebi aracnobieri, anu<br />

zecnobiereba, rogorc uzogadesi ram, kacobriobis stadiaze ramdenadme<br />

konkretizirdeba, amdenad, SegviZlia igi zogadsakacobrio masStabis<br />

137


koleqtiur aracnobierad movixsenioT, magram, ramdenadac igive<br />

zecnobieri, didi Tu mcire sazogadoebrivi koleqtivebis stadiaze kidev<br />

ufro konkretizirdeba, SesaZlebelia mas, ubralod, koleqtiuri<br />

aracnobieri SevarqvaT. amisdakvalad, miTiTebuli zecnobieri<br />

individualur stadiaze, personalur aracnobierad gvevlineba. am<br />

logikis mixedviT, cxadze cxadia, zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiur aracnobiers avtomaturad dahyveba absoluturi zecnobieris<br />

xasiaTi, garkveul koleqtiur aracnobiers _ zecnobierisa da<br />

zogadsakacobrio masStabis koleqtiuri aracnobieris xasiaTi, xolo<br />

individualur anu personalur aracnobiers _ zecnobieris,<br />

zogadsakacobrio masStabis koleqtiuri aracnobierisa da viwro<br />

koleqtiuri aracnobieris xasiaTi. maSasadame, zecnobiereba, rogorc<br />

`dafaruli” da “amoucnobi” “ucxo”, amavdroulad, swored rom yvela<br />

zemoT CamoTvlil stadiaze imTaviTve gvevlineba, rogorc `arc savsebiT<br />

ucxo~. Amitom, CemTvis, Tundac sxvisi `dafaruli” da “amoucnobi~ `ucxo~<br />

personaluri gancdebi, ukve manamaa ramdenadme cxadi, gagebadi da `arc<br />

mTlad ucxo~, vidre me mivxvdebode, rom es asea. Sesabamisad,<br />

zecnobieris zogadsakacobrio masStabis koleqtiur aracnobierad, ufro<br />

viwro masStabis koleqtiur aracnobierad da personalur aracnobierad<br />

gamovlena, gancdaTa upirobo diferencirebaSi araviTar SemTxvevaSi ar<br />

unda avurioT, anu gancdaTa diferenciacia imitom atarebs pirobiT<br />

xasiaTs, rom aseTi diferenciaciis safuZveli swored gancdaTa<br />

Tavdapirveli aradiferencirebulobaa. Sesabamisad, dilTais<br />

transpozicia ise ki ar unda gavigoT, TiTqos igi gancdaTa<br />

aradiferencirebulobas upirispirdeba, aramed ise, rom transpozicia<br />

sworedac gancdaTa aradiferencirebulobas emyareba. amdenad,<br />

transpozicia mxolod da mxolod gancdaTa aradiferencirebulobis<br />

pirobebSi xorcieldeba. aki TviTon dilTaic garkveviT miuTiTebs, rom<br />

adamianis buneba zogadia, saerToa da urTierTgagebis SesaZleblobac am<br />

saerToobaSi mdgomareobs, anu transpozicia apriori analogiiT daskvnis<br />

meTodi ki ar aris, aramed analogia sworedac grZnobaTa<br />

aradiferencierebulobis pirobebSi, aradiferencirebulobis wyalobiT<br />

xorcieldeba. sxva sityvebiT, sxvisi gageba imdenadaa Cemi gancdebis<br />

138


sxvaSi gadatana, ramdenadac gancdaTa Tavdapirveli<br />

aradiferencirebulobis gamo, sxvac zogadad imTaviTve iseTi xasiaTis<br />

gancdebsaa naziarebi, rogorsac me. amitom, savsebiT bunebrivia, Tuki<br />

maqvs molodini, rom romelime konkretul situaciaSi sxvac ise moiqceva,<br />

rogorc me da am dros sxvaSi mxolod Cemi gancdebis proeqcia ki ar<br />

xdeba, aramed sxvisi gancdebis gagebac grZnobaTa Tavdapirveli<br />

aradiferencirebulobis safuZvelze. amave dros, zustad grZnobaTa<br />

Tavdapirveli aradiferencirebuloba miqmnis imis gancdasac, rom<br />

SeiZleba sxvam konkretuli situacia sxvagvarad ganicados, Sesabamisad,<br />

sxvagvarad moiqces, anu Tuki sxivisi sxvagvarad gancda-moqcevis<br />

mixvedriloba sxvaSi Cemi SesaZlo moqmedebebis proeqciaa, amave logikiT,<br />

aseTi mixvedriloba sxvisi SesaZlo moqmedebebis CemSi proeqciacaa,<br />

rogorc imis gageba, rom sxvisi moqmedebebi ara mxolod Cemi sxvagvarad<br />

organizebuli SesaZleblobebia, aramed amavdroulad es sxvisi<br />

moqmedebebi sakuTriv sxvisi SesaZleblobebicaa, iseTi SesaZleblobebi,<br />

romlebic garkveul situaciebSi SeiZleba Cemadac iqces. aseTi<br />

urTierTtranspozicia ki, cxadia, SeuZlebeli iqneboda, rom ara Cemi da<br />

sxvisi gancdebis safuZvelmdebare zogadi obieqturi safuZveli, rogorc<br />

CemTvis da sxvisTvis saerTo zecnobierebis zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiur, SedarebiT viwro masStabis koleqtiur da individualurpersonalur<br />

aracnobierad gamovlena maT urTierTukugamsWvalulobaSi.<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, iqneb usafuZvloc ki iyos dilTais im<br />

kuTxiT kritika, TiTqos misi transpozicia subieqtivisturi iyos. metic,<br />

swored Cemi da sxvisi gancdebisTvis saerTo obieqturi safuZvlebis<br />

aRiarebaSi Cans yvelaze metad dilTaisTan metafizikuris aCrdilic.<br />

amave konteqsts unda mivusadagoT volfis e. w. `Casaxlebac~ da<br />

Slaiermarxeris `divinaciac~. `gansakuTrebuli yuradReba volfma miaqcia<br />

im aucileblobas, rom gamgebma SeZlos nawarmoebis avtoris sulier<br />

mdgomareobaSi `Casaxleba~, sxvisi azrebis gaTaviseba, sxvis gancdebSi<br />

STasvla~ (7.405). Slaiermaxeric aseve `laparakobs divinaciaze, uSualo,<br />

intuiciur wvdomaze, divinaciaa is, rac Segviyvans Txzulebis avtoris<br />

sulSi. esaa mwerlis individualur gonSi `STasvlis~, `gardasvlis~,<br />

`Casaxlebis~ erTaderTi piroba, es `STasvla~ logikurad auxsnelia.<br />

139


yovel nawarmoebSi gamoiyofa is `subieqturi~ elementi, romelic<br />

mxolod divinacias eqvemdebareba da is `obieqturi~ elementi, romelic<br />

SeiZleba analizis sagani gaxdes~ (7.407_408).<br />

SlaiermaxerTan marTlac iqmneba saimiso STabeWdileba, rom<br />

`obieqtur elements~ divinaciasTan saerTo TiTqosda arc araferi aqvs.<br />

Sesabamisad, Tuki divinacias mxolod nawarmoebis `subieqtur<br />

elementTan~ dakavSirebiT, maSin divinacias obieqturi sayrdeni<br />

mnamdvilad gamoecleba, amitom calmxrivoba amTaviTve unda<br />

gamovricxoT, miT umetes, roca TviTon Slaiermaxeric subieqtur<br />

elementebze laparakobs ara ganyenebulad, aramed xelovnebis<br />

nawarmoebis, rogorc aseTis, obieqtur elementTan kavSirSi. ese igi, Cven<br />

xelovnebis nawarmoebis Semoqmedis individualur suls mTlianad<br />

xelovnebis nawarmoebis gagebis gareSe verafriT CavwvdebiT, radgan Tuki<br />

xelovnebis nawarmoebi ar gveqneba, cxadia, verc am nawarmoebis<br />

Semqmnelis individualuri suli mogvecema, xolo xelovnebis<br />

nawarmoebis Seqmnisas, avtori, rogorc zemoT mivuTiTeT, Tundac<br />

misdauneburad verafriT gaeqceva misi Tanadrouli epoqis ideebsa da<br />

gancdebs, anu obieqtur safuZvlebs. Sesabamisad, Semoqmedic, rogorc<br />

`subieqturi elementi~, unda Tu ara es TviTon Slaiermaxers, Zalian<br />

siRrmiseulad swored obieqtur safuZvels, anu zekoleqtiur<br />

aracnobiers, rogorc zecnobierebas emorCileba. e. i. Tuki xelovnebaSi<br />

`subieqturi elementi~ mainc ufro metad gvamaxvilebinebs yuradRebas, es,<br />

upirveles yovlisa, albaT TviTon xelovnebis mravalferovnebis bralia,<br />

xelovnebis mravalferovnebas ki ara mxolod epoqaTa Tu kulturaTa<br />

sxvadasxvagvaroba ganapirobebs, aramed xelovneba, mravalferovnebiT<br />

romelime erTi epoqisa Tu romelime erTi kulturis pirobebSic<br />

gamoirCeva. aseTi viTareba, Tavis mxriv, apriori gulisxmobs Semdegi<br />

Sinaarsis kiTxvas: Tuki esa Tu is epoqa, esa Tu is kultura, esa Tu is<br />

xelovneba, saerTo zecnobierebiTaa determinirebuli, maSin rogor<br />

SeiZleba epoqaTa monacvleoba, kulturaTa sxvadasxvagvaroba an<br />

xelovnebis mravalferovneba, miT umetes, roca msgavs mravalferovnebas<br />

TviTon xelovnebis ama Tu im dargis SigniTac vxvdebiT marTlac,<br />

bunebis erTsa da imave movlenaze sxvadasxva fermweris mier<br />

140


Sesrulebuli ferweruli tiloebi, rogorc minimum, raRaciT<br />

aucileblad iqnebian erTmaneTisgan gansxvavebulni, erTi da imave<br />

Temaze sxvadasxva Semoqmedis mier Sesrulebuli poeturi Tu prozauli<br />

nawarmoebebic ra Tqma unda, raRaciT gansxvavebulebi aRmoCndebian, rac<br />

Semoqmedis, avtoris gansakuTrebulobis, Sesabamisad, subieqturobis<br />

elementis logikurad auxsnelobis, anu am subieqturi elementis<br />

zecnobierebisadmi, rogorc obieqturi safuZvlisadmi daumorCileblobis<br />

STabeWdilebas aSkarad tovebs. maSasadame, `SuaSi gavlis~ siZneles<br />

amjerad hermenevtikul WrilSi, kidev erTxel mivadeqiT: erTi mxriv,<br />

saqme gvaqvs zekoleqtiur aracnobierTan, anu zecnobierebasTan, rogorc<br />

yovelgvari individualurobis aucilebel pirobasTan, meore mxriv ki,<br />

swored individualurobaSi mdgomareobs goniTi mravalferovneba,<br />

rogorc Tavisufleba. amitomac amtkicebda hegeli, Tavisufleba<br />

aucileblobis gamovlinebis formaao. Slaiermaxeris divinaciac,<br />

vfiqrobT, mravalferovnebis, Tavisuflebis gamovlinebis amgvar<br />

konteqtsts gulisxmobs, ubralod, SlaiermaxerTan zustadaa nagrZnobi<br />

`SuaSi gavlis~ siZnele, roca sakiTxi zogad kanonzomierebasa da am<br />

kanonzomierebidan gamomdinare mravalferovnebis, Tavisuflebis axsnas<br />

exeba. `SuaSi gavlis~ es siZnele SegviZlia ramdenadme mainc<br />

Semdegnairad avxsnaT da davZlioT: vinaidan individualuri,<br />

personaluri cnobierebis doneze aucileblobisa da Tavisuflebis<br />

siRrmiseuli erTianoba Tavisuflebis primatiT gveZleva, Cven xelovnebis<br />

mravalferovnebas da mravalferovnebas xelovnebis calkeuli dargebis<br />

SigniT, veRar aRviqvamT determinirebulobis Sedegad, igi mxolod<br />

Semoqmedis, rogorc subieqtis sakuTvrivi aqtivobiT ganpirobebulad<br />

gveCveneba, ramdenadac subieqtis aqtiurobis obieqturi sayrdeni<br />

TiTqosda gamoclil-gamqralia. swored obieqturi sayrdenis gamoclilgamqralobis<br />

msgavsi `mistikuri~ aqti gansazRvravs rogorc avtoris,<br />

aseve xelovnebis calkeuli nawarmoebis specifikurobaindividualurobasac<br />

da interpretaciis amouwurav SesaZleblobebsac. e.<br />

i. personaluri cnobierebis doneze, am personaluri cnobierebis<br />

obieqturi sayrdeni, rogorc zekoleqtiuri aracnobieri, anu zecnobieri,<br />

TiTqos sadRac qreba, magram sinamdvileSi zustadac es sadRac gamqrali<br />

141


obieqturi sayrdeni, Tumca SeumCnevlad, magram mainc ganapirobebs<br />

Tavisuflebisa da Tavisufali interpretaciis mravalferovnebas. am<br />

logikiT, Slaiermaxeris divinaciac avtoris sulSi rogorRac<br />

`STasvlis~, `Casaxlebis~ pirobebSi, iribad am avtoris nawarmoebebis<br />

mravalnairad interpretaciis SesaZleblobebsac unda gulisxmobdes.<br />

marTlac, ama Tu im kategoriis mkiTxvels erTi da imave nawarmoebis ara<br />

mxolod mravali kuTxiT danaxva, iqneb imaze ukeTesad gagebac ki ZaluZs,<br />

vidre igi Tavad avtors esmoda. hermenevtikis cnobili warmomadgeneli<br />

biorki, magaliTad, aseT formas aZlevs Slaiermaxeris azrs:<br />

`ganmmartebelma avtori unda gaigos ara marto ise kargad, rogorc esmis<br />

Tavisi Tavi avtors, aramed ukeTesadac ki~ (98.52). aseve esmis divinaciis<br />

arsi dilTaisac: `poetis ganmarteba aris gansakuTrebuli amocana,<br />

gavigoT ukeTesad, vidre avtors esmoda sakuTari Tavi _ am wesidan<br />

gadawydeba problema poeziaSi mocemuli ideis Sesaxeb~ (7.411).<br />

Slaiermaxeris mimdevari haiman StainTalic msgavs Tvalsazriss<br />

aviTarebs: `filologs esmis mosaubre da poeti ukeTesad, vidre maT<br />

sakuTari Tavi da ufro ukeTesad, vidre esmodaT maT Tanamedroveebs~<br />

(104.172).<br />

miTiTebuli filosofosebi amnairi `ukeTesad gagebis~ mizezad<br />

miiCneven im garemoebas, rom `ganmmartebeli ganmartebis procesSi<br />

acnobierebs imas, rac gamomTqmelis, avtoris mier ar iyo<br />

gacnobierebuli. hermenevtikosi gamoacalkevebs im momentebs, pirobebs,<br />

romlebTanac avtori Sezrdili iyo da romlis arsebobasac ver<br />

grZnobda, ver acnobierebda~ (7.411_412). am konteqstSi saintereso daskvnas<br />

akeTebs xladeniusic. misi Sexedulebis mixedviT: `gaugo avtors, ar<br />

aris mTlad igive, rac bolomde gaigo metyveleba Tu teqsti. wignis<br />

gagebis normad avtoris azri araviTar SemTxvevaSi ar unda miviCnioT,<br />

ramdenadac yvela adamiani ver iTvaliswinebs im garemoebas, rom<br />

Semoqmedis sityvebSi, metyvelebam Tu Semoqmedebam, SeiZleba gamoxatos<br />

is, risi Tqmac Tu dawerac winaswar ar hqonia gansazRvruli. Sesabamisad,<br />

avtoris nawarmoebis gagebis mcdelobisas, Tundac Cvendauneburad,<br />

SeiZleba iseT sagnebze vifiqroT da sakmaod safuZvlianadac, romlebic<br />

TviTon avtors iqneb WkuaSic ar mosvlia~ (71.231). cxadia, aseTi<br />

142


situacia, SegviZlia SebrunebiTac warmovidginoT, anu ise, rom SeiZleba<br />

avtors Tavis nawarmoebSi ufro meti hqondes nagulisxmevi, vidre es ama<br />

Tu im kategoriis mkiTxvelma SeiZleba gaigos. ra Tqma unda, esec<br />

hermenevtikis amocanaa. ufro zustad, radganac gacilebiT didi<br />

albaTobaa imisa, avtoris teqsti imaze metad an imaze naklebad gavigoT,<br />

vidre Tavisive teqsti TviTon avtors hqonda gagebuli, amitom<br />

xladeniusis hermenevtikis mTavari amocana mxatvruli teqstis zustad<br />

iseve wvdomaSi mdgomareobs, rogorc igi mxatvruli teqstis avtors<br />

esmoda. sxvagvarad, hermenevtikis amocana ara maincdamainc imaSia, rom<br />

`bolos da bolos rogorRac gavigoT es `meti~, aramed imaSi, rom<br />

wignebs maTsave WeSmaritebaSi vwvdeT, maTi Tundac sagnobrivi gagebiT.<br />

yvela wignica da adamianTa metyvelebac sakuTar TavSi raRac<br />

miuwvdomels yovelTvis Seicaven da zustadac es `bneli~ adgilebi,<br />

rogorc sagnobrivi gagebis deficitis gamovlinebani arian nawarmoebis<br />

swori gaazrebis moTxovnilebis safuZvlebi. es `bneli~ adgilebi<br />

mravali azris gaRviZebas, anu inspirirebas iwveven, amavdroulad,<br />

savsebiT SesaZlebelia isic, msgavsi `bneli~ adgilebi CvenTvis<br />

`naTlebic~ gaxdnen~ (71.231).<br />

maSasadame, yvelaze meti siZnele mainc isaa, rom xelovnebis<br />

nawarmoebi, anu teqsti zustad ise gavigoT, rogorc is avtors esmoda:<br />

erTi mxriv, Cven gvaqvs imis SesaZlebloba, romelime nawarmoebSi imaze<br />

meti amovikiTxoT, vidre Tavis nawarmoebSi TviTon avtori gulisxmobda,<br />

xolo meore mxriv, naklebi amovikiTxoT, vidre aseve TviTon avtori<br />

gulisxmobda Tavis nawarmoebSi. cxadia, aris imis SesaZleblobac,<br />

xelovnebis nawarmoebi gavigoT zustad ise, rogorc igi TviTon avtors<br />

esmoda, magram amis SesaZlebloba, xladeniusis zemoT moyvanili<br />

Tvalsazrisidanac kargad Cans, gacilebiT mizerulia, radgan divinacia,<br />

romelic xelovnebis nawarmoebSi da avtorSi `subieqturi elementis~<br />

amocnobazea mimarTuli, intepretaciis SesaZleblobasac imTaviTve<br />

sakuTar TavSi gulisxmobs, rogorc aseve sakuTar `subieqtur elements~.<br />

swored am `subieqtur elementSi~ mdgomareobs avtoris Tavisuflebis<br />

mravalferovneba da Tuki individualuri cnobierebis doneze<br />

aucilebloba Tavisuflebis saxiT gveZleva, igi iseTive ZaliT<br />

143


axasiaTebs xelovnebis qmnilebis Semfasebels, rogorc xelovnebis<br />

qmnilebis avtors, anu Tuki avtors `subieqturi elementi~ nawarmoebis<br />

Seqmnis procesSi arCevanis Tavisuflebas aniWebs, aseve aniWebs<br />

xelovnebis qmnilebis Semfasebels es `subieqturi elementi~ Tavisufali<br />

interpretaciis saSualebas xelovnebis qmnilebis Sefasebisas. aqve unda<br />

mivuTiToT, rom xelovnebis qmnilebis TviTon qmnilebis avtorze<br />

naklebad gagebac, Tumca uxarisxo, magram mainc Taviseburi<br />

interpretaciaa.<br />

rogorc vxedavT, aseTi Tu iseTi yaidis interpretaciis safuZvlebi<br />

ara mxolod xelovnebis nawarmoebis xladeniusiseul `bnel kunWulebSi~,<br />

rogorc mravali azris inspirirebis gamomwvev mizezebSia saZiebeli,<br />

aramed TviTon Slaiermaxeriseul divinaRiaSic, miT umetes, roca<br />

xladeniusis mixedviTac, miTiTebuli `bneli~ adgilebis `ganaTeba~<br />

igivea, rac am `bneli adgilebis~ Tundac Cveneburad, subieqturad gageba<br />

_ `ganaTeba~. amdenad, SeiZleba nawarmoebis zustad ise gagebis pretenzia<br />

bevrs hqondes, rogorc igi TviTon am nawarmoebis avtors esmoda, magram<br />

aseTi gageba, Zalze xSirad, iqneb mainc avtoris TviTgagebaze metad an<br />

naklebad gagebis tolfasi iyos.<br />

saerTo jamSi, Slaiermaxeris divinacia, anu im `subiequr<br />

elementebze~ mimarTeba, romelic xelovnebis yvela nawarmoebisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli, aucileblobiT gulisxmobs zekoleqtiur aracnobiers,<br />

anu zecnobierebas, rogorc obieqtur safuZvel-arsebas. winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, anu aseTi obieqturi safuZvlis ararsebobis daSvebisas,<br />

subieqturi elementebi xelovnebaSi, SemoqmedSi da mnaxvel-SemfasebelSi,<br />

erTmaneTis mimaT `sruliad ucxo~ aRmoCndebodnen, rac gagebis Sesaxeb<br />

TviTon Slaiermaxeris Teorias Tavidan bolomde SeewinaaRmdegeboda.<br />

Sesabamisad, zemoxsenebul `bnel momentebsac~, romlebic SeiZleba<br />

marTla axasiaTebdes yvela epoqis, yvela kulturis, yvelanairi<br />

xelovnebis, xelovnebis yvelanairi dargis, ama Tu im nawarmoebis<br />

avtoris sulis siRrmeebis gagebis horizonts, igive obieqturi safuZveli<br />

`gamoasxivebs~, anu yovelgvari, maT Soris, miTiTebuli `bneli<br />

momentebis~ Tundac subieqturi kuTxiT gagebis Ziric swored aRniSnuli<br />

saerTo obieqturi safuZvelia. amisdakvalad, sakiTxavia, rogor SeiZleba<br />

144


erTsa da imave dros, saerTo safuZveli hqondeT gagebis, rogorc naTel,<br />

aseve bnel aspeqtebsac saqme is aris, rom cnobierebas imitom dahkravs<br />

imavdroulad aracnobieris elferic, rom igi CvenSi CvegdadaukiTxavadaa<br />

mocemuli da Tu am CvendadaukiTxavad mocemul cnobierebas misive<br />

safuZvlebidan, anu zekoleqtiuri aracnobieridan, rogorc<br />

zecnobieridan, aseve CvendadaukiTxavad dahyveba SesaZlebloba, romelic<br />

gagebis naTelmxilebas gulisxmobs, ra gasakviria, amave logikiT, CvenSi<br />

CvendadaukiTxavad mocemul cnobierebas imave safuZvlebidan, anu<br />

zekoleqtiuri aracnobieridan, rogorc zecnobieridan, aseve<br />

CvedadaukiTxavad gadmohyvebodes gagebis siZnelec, rogorc `bneli~<br />

momentebis gagebis SesaZleblobaSi, miT umetes, roca amgvari albaTobis<br />

sasargeblod Tundac mxolod TviTon cnobierebis CvenSi<br />

CvendadaukiTxavad mocemulobis faqti savsebiT samarTlianad metyvelebs.<br />

Tumca, amasTan erTad, isic faqtia, rom gagebis horizontSi `bneli~<br />

momentebis msgavsi mocemuloba Tavisufali, mravalferovani<br />

interpretaciis, e. i. miTiTebuli `sibnelis~ gagebis SesaZleblobasac<br />

rogorRac mainc gulisxmobs. ufro zustad, aRniSnuli `bneli~<br />

momentebis Tavisufali, mravalferovani interpretaciis SesaZlebloba<br />

igivea, rac am bneli `momentebis~ Taviseburi gageba da ramdenadac am<br />

`bneli~ momentebis interpretacia, anu ramenairad gageba SesaZlebelia, e.<br />

i. arc es `bneli~ momentebi yofilan `mTlad ucxoni~, winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, cxadia, aRniSnuli `bneli~ momentebis ramdenadme<br />

interpretacia-gagebis minimaluri Sansic ar iarsebebda. amgvari logikiT,<br />

ise gamodis, TiTqos yvelaferi, e. i. miTiTebuli `bneli momentebic~<br />

rogorRac gagebadia da Tu es asea, maSin raRa saWiroa gagebaze amdeni<br />

msjeloba Seleris Tqmisa ar iyos, `araferia imaze naTeli, rom Cven<br />

viazrebT rogorc Cvens azrebs, aseve sxvebis azrebs, SegviZlia<br />

ganvicadoT rogorc sakuTari grZnobebi, aseve sxvaTa grZnobebic, gana<br />

amis Sesaxeb yoveldRiurad ar vlaparakobT~ (7.445). marTlac asea, aki<br />

`im droidan, rac adamiani arsebobs dedamiwaze, gagebac arsebobs~, magram<br />

amavdroulad, isic xom faqtia, Cveni da sxvisi azrebisa da grZnobebis<br />

yoveldRiuri sicxade kvlav da kvlav met sicxades rom moiTxovs amnair<br />

Sinagan moTxovnilebas zedmiwevniT kargad warmoaCens merab<br />

145


mamardaSvilis sityvebi: `SegiZlia ise mokvde, rom arasdros aRmoaCino<br />

ra iyo Seni grZnoba. es grZnoba Seni iyo, magram is ver igrZno; fiqri<br />

Seni iyo, magram Sen is ver ifiqro; gamocdileba Seni iyo, magram am<br />

gamocdilebidan azri ver gamotano. ase da amgvarad, gamocdileba<br />

meordeba, TiTqos Seni cxovreba maradiulad ReWavda erTsa da imave<br />

naWers, ise, rom verc erTxel ver gadaylapa igi~ (28.21). swored amas hqvia<br />

gadameriseuli `dafaruloba TavisTavad gasagebisa~ (104.7_8).<br />

mamardaSvilisa da gadameris aRniSnuli Tvalsazrisebi adamianTa<br />

mxolod garkveuli kategoriis SesaZleblobebs ar unda davukavSiroT,<br />

ufro zustad, ki unda davukavSiroT, magram ara mxolod maT, radgan<br />

`erTi da igive naWris ReWva~ met-naklebad TiToeul Cvengans axasiaTebs.<br />

ase ki imitom xdeba, rom adamiani misdauneburad, anu manamdea CarTuli<br />

hermenevtikul horizontSi, vidre am horizontze refleqsiis<br />

ganxorcielebas Seecdebodes da swored amaSi mdgomareobs gagebis<br />

Tanadrouli moTxovnilebac, amavdroulad, zemoT aRwerili siZneleebis<br />

arsic gagebis procesis ganxorcielebis gzaze. am garemoebebis Zalze<br />

sayuradRebo axsna-ganmartebas da am axsna-ganmartebis Sesabamis daskvnas<br />

vxvdebiT haidegerTanac: `arseboba yovelTvis win uswrebs mis moazrebas:<br />

Semecnebis aqts, romlis drosac subieqti upirispirdeba obieqts, win<br />

uswrebs Semmecneblis Tavdapirveli CarTuloba masSi, rasac imecnebs, is<br />

yovelTvis winaswar `poulobs~ Tavis Tavs gansazRvrul adgilsa Tu<br />

situaciaSi. saSualeba, romliTac xorcieldeba es `povna~, aris swored<br />

gageba, romelic sxva ara aris ra, Tu ara adamianuri cxovrebis<br />

ganxorcielebis sawyisi forma da ar aris SemecnebisTvis aucilebeli<br />

moTxovnebis damakmayofilebeli garkveuli meTodologiuri operacia.<br />

ramdenadac gageba xorcieldeba axsnis, interpretaciis saSualebiT,<br />

amitom haidegeris TvalsazrisiT, adamianuri yofiereba Tavdapirveladve<br />

hermenevtikulia~ (43.21). ase rom, gageba imis `povnaa~, rac ukve winaswaraa<br />

`napovni~, e. i. gagebis ZiriTadi piroba am winaswar povnilis kvlavpovnis<br />

moTxovnilebaa, xolo am moTxovnilebas, rogorRac ukugavyavarT<br />

(TviTwarmoaCens) im ganzomilebaze, sadac winaswarpovnilebac imTaviTvea<br />

mocemuli da winaswarpovnilis kvlavpovnis SesaZleblobac. es<br />

ganzomileba ki, cxadia, sxva veraferi iqneba, Tu ara zekoleqtiuri<br />

146


aracnobieri, anu zecnobereba, rogorc enaSi, xelovnebaSi, kulturaSi<br />

da adamianis moRvaweobis yvela sxva sferoSi gamovlenili amouwuravi<br />

mravalferovnebis, aseve am sferoebSi mocemuli `bneli~ momentebis<br />

mravalgvari, Tavisufali interpretaciis SesaZleblobis erTgvari<br />

winaswarmoxazuloba. amitom, aq kidev erTxel marTldeba hegelis<br />

cnobili debuleba Tavisuflebis aucileblobidan gamomdinareobis<br />

Sesaxeb. marTlac asea, magaliTad, xelovnebis ama Tu im nawarmoebis an<br />

am nawarmoebis ama Tu im adgilis nebismier interpretacias, ra Tqma<br />

unda, imTaviTve goniseuli kvali amCnevia, Sesabamisad, Sedegis saxiTac,<br />

interpretaciis es mravalgvarobani, TiTqosda usazRvro Tavisuflebis<br />

miuxedavad, mainc ver scildebian absolutiseul, anu zekoleqtiuri<br />

aracnobieris, rogorc zecnobierebis sayovelTao areals. sxva sityvebiT,<br />

aseTi mizanSewonili mizanSeuwonlobis saxiT miemarTeba Tavisufleba, am<br />

SemTxvevaSi interpretaciis mravalferovneba sakuTarive safuZvlisken da<br />

Tu msgavsi mizanSeuwonlad mizanSewonili interpretaciis<br />

ganxorcielebis areali, rogorc Tavisufleba, mainc amouwuravia, es imis<br />

`bralia~, rom Tavisuflebis, Sesabamisad, Tavisufali, mravlgvarovani<br />

intepretaciis amdagvar bunebas Tavad absoluti, rogorc zekoleqtiuri<br />

aracnobieri, anu zecnobiereba ganapirobebs, ramdenadac igi TviTonaa<br />

amouwuravi da amouleveli SesaZleblobebis swored Tavisuflebis<br />

formiT gamomvlinebeli, amisdakvalad, mravalferovani, mravalgvari<br />

interpretaciis `gamomsxivebeli~ safuZvliseuli uzogadesi wminda raoba,<br />

anu wminda arara.<br />

maSasadame, wminda arara, anu wminda azrovneba, rogorc<br />

zekoleqtiuri aracnobieri, anu zecnobiereba, mudam ucvlelia Tavis<br />

cvalebadobaSi. cvalebadoba ki isaa, rasac kacobriobis epoqebs,<br />

sxvadasxva epoqis kulturas, xelovnebas vuwodebT, e. i. mudam ucvleli<br />

wminda arara, anu wminda azrovneba, rogorc zekoleqtiuri aracnobieri,<br />

anu zecnobiereba, Tavisive gamovlinebis forma-saxeebSi da formasaxeebiTaa<br />

amavdroulad mudam cvalebadic. mudam ucvlelis<br />

mudmivcvalebad forma-saxeebSi da cvalebad forma-saxeebad<br />

gamovlinebaSi mdgomareobs mudmivi ganviTarebis winaswarmoxazuli<br />

SesaZleblobanic. am konteqstSi, kargad daviwyebuli Zvelis axleburad<br />

147


interpretaciac ganviTarebaa. saboloo jamSi, gamodis, rac ufro<br />

zogadia absolutis gamovlinebis forma, miT ufroa igi ufro<br />

konkretul gmovlinebaTa interpretacia-ganviTarebis safuZveli da<br />

saerTod gauswrebadi SesaZlebloba. magaliTad, antikuri, Zvelinduri,<br />

ZvelCinuri Tu Zvelsparsuli kulturebi, konkretuli, specifikuri<br />

gamovlinebani iyvnen absolutisa, magram es kulturebi, Tavis mxriv,<br />

zogad safuZvlebs warmoadgendnen TavianT kulturul arealSi<br />

aRmocenebuli xelovnebisTvis da xelovnebis sxvadasxva dargebisTvis.<br />

aqve aucileblad unda mivuTiToT imazec, rom miTiTebul kulturaTa<br />

specifikuroba-gansxvavebulobis miRma erTi saerTo `ZarRvi~ dafarulis<br />

saxiT yovelTvis igulisxmeba. es saerTo ZarRvi, ra Tqma unda,<br />

gansxvavebul kulturaTa absolutismierobaa, amitomacaa, rom yvela<br />

kultura TavianTi specifikurobis miuxedavad, erTmaneTs rogorRac<br />

mainc yovelTvis gavs. metic, amgvari absolutismieri logika, Tundac<br />

Sefarulad vrceldeba ara mxolod erTsa da imave epoqaSi paralelurad<br />

arsebul erT an ramdenime, aramed sxvadasxva drois, erTmaneTisgan<br />

aswleulebiT daSorebul kulturebzec. amaSi mdgomareobs absolutis<br />

yovlismomcveli siZliere, Tumca, absolutis aseT `zemodan~ Zlierebas<br />

Cven `qvemodan~ ukeT vgrZnobT. sxva sityvebiT, CvenTvis ama Tu im epoqis<br />

sulic da ama Tu im kulturis xasiaTic swored maTi konkretuli<br />

gamovlinebebidan, am SemTxvevaSi xelovnebidan, xelovnebis ama Tu im<br />

dargSi Seqmnili konkretuli nawarmoebebidan dainaxeba. magaliTad,<br />

antikuri epoqis suls, Sesabamisad, antikuri kulturis xasiaTs yvelaze<br />

ukeT swored fidiasis qandakebebidan Tu sofokles tragediebidan<br />

vwvdebiT. amitom, Tuki ama Tu im epoqis (kulturis) suli gvinda<br />

gavigoT, refleqsia upirveles yovlisa, swored am epoqaSi Seqmnil<br />

xelovnebis nawarmoebebze unda gavakeToT. amasTanave, mxedvelobidan ar<br />

unda gamogvrCes, Tu SeiZleba ase iTqvas, is Sidaparaleluri sulieri<br />

dineba, romelic SeiZleba raRacnairad dafarul-miCqmaluli saxiT imave<br />

epoqisTvis damaxasiaTebeli sulieri ganwyobilebebis sawinaaRmdego<br />

ganwyobilebebs winaswarmoxazuli momavlis saxiT gulisxmobdes. aseT<br />

sawinaaRmdego sulier ganwyobilebebs Sidaparaleluri dineba imitom<br />

vuwodeT, rom igi misive Tanadrouli epoqis sulieri arealidan<br />

148


ogorRac mowyvetili ki ar aris, sworadac amave epoqis sulier<br />

arealSi Tundac dafarul-miCqmalulad myofobs. es Sidaparaleluri<br />

sulieri ganwyobilebani maTive Tanadrouli epoqis sulieri arealidan<br />

mowyvetilni, cxadia, arc arasdros iyvnen da verc verasdros iqnebian.<br />

gansxvavebul sulier ganwyobilebaTa maTive Tanadrouli epoqis sulieri<br />

atmosferodan, rogorc zogadi safuZvlebidan gadacdena, imTaviTve<br />

imdenadaa yovlad gamoricxuli, ramdenadac epoqis suli, rogorc<br />

`Sesabamisi~ Tu `Seusabamo~ sulier ganwyobilebaTa zogadi safuZveli,<br />

yovelTvis Tavadaa `gadacdenac~ da amave dros `gadaucdenlobac~. e. i.<br />

rom ara raime `gadacdena~, anu gansxvavebuli sulieri ganwyobilebani,<br />

Tundac ideis, SesaZleblobis doneze, SeuZlebeli iqneboda ama Tu im<br />

epoqis standartuli, `gadaucdeneli~ sulieri atmosfero, radgan Tuki<br />

raime rogoriRac saxiT arsebobs, misi aseTi saxe azrs da garkveulobas<br />

swored `arastandartul gadacdenebTan~ gamijvniT iRebs da piriqiT.<br />

mokled, ase gansazRvraven da ganapirobeben erTmaneTs sapirispiro<br />

garkveulobani TavianT gamovlinebebeSi urTierTgamijvniT, magram<br />

msgavsi urTierTgamijvna, amave dros, am gamovlinebaTa miRma maT<br />

safuZvliseul erTianobazec aSkarad migviTiTebs. rom ara maTi aseTi<br />

siRrmiseuli erTianoba, cxadia, isini verc erTmaneTis xasiaTs<br />

ganapirobebdnen. aqve unda mivuTiToT, rom am garkveulobaTagan erT-erTs<br />

`epoqis suls~ imitom vuwodebT, rom igi masobrivia, xolo am masobrivi,<br />

anu standartuli sulieri atmosferosagan gansxvavebuli sulieri<br />

garkveuloba yovelTvis umciresobaSia, amitomacaa igi TiTqosda<br />

miCqmalul-miCumaTebuli, Tumca rogorc aRvniSneT, amnairi miCqmalulmiCumaTebuli<br />

gansxvavebuli sulieri ganwyobilebani, SeiZleba<br />

winaswarmoxazuli momavlis saxiT iyos Cawnuli TviTon standartul<br />

sulier atmosferoSi. amdenad, Tuki raodenobriv sxvaobas ar miviRebT<br />

mxedvelobaSi, standartuli, masobrivi sulieri atmosfeosgan<br />

gansxvavebuli sulieri ganwyobilebanic zogadad imave epoqis<br />

suliseulia, romeli epoqis sulsac ufro masStaburad standartuli,<br />

masobrivi sulieri atmosfero ansaxierebs. amasTan, arc isaa<br />

gamoricxuli, bolo-bolo, masobrivi sulieri atmosferosgan<br />

gansxvavebuli es sulieri ganwyobilebani gaaqtiurdnen, standartul,<br />

149


masobriv sulier atmosferosac saxe sabolood ucvalon da amiT<br />

dasabami axal epoqas miscen. swored ase moxda antikuri epoqis<br />

SemTxvevaSi, roca iman, rac antikur sulSi winaswarmoxazuli momavlis<br />

saxiT TiTqosda naklebi ZaliT mniSvnelobda, bolo-bolo antikur suls<br />

saxe ucvala da dasabami monoTeistur azrovnebas, Sesabamisad<br />

monoTeisturi religiebis epoqas daudo. ufro zustebi viqnebiT, Tu<br />

vityviT, rom kultura, romelsac antikuri niSniT vaerTianebT,<br />

gamovlineba iyo antikuri epoqis farTo sazogadoebrivi jgufisTvis<br />

sakuTrivi, saerTo specifikuri maxasiaTbelis mqone koleqtiuri<br />

aracnobierisa. aseve, im periodis Tu manamdeli sxva sazogadoebrivi<br />

jgufebis kulturebic specifikurad maTTvis damaxasiaTebeli<br />

koleqtiuri aracnobieris gamovlinebani iyvnen. erTobliobaSi ki es<br />

ukanasknelebi gamovlinebani iyvnen im zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiuri aracnobierisa, romlis ZiriTadi gamaerTianebeli niSani<br />

poliTeisturi rwmena-warmodgenebi iyo. Tavis mxriv, es zogadsakacobrio<br />

masStabis koleqtiuri aracnobieri, rogocr uzogadesi Wrili,<br />

gamovlineba iyo zekoleqtiuri aracnobierisa, anu zecnobierebisa.<br />

amitomac vuwodebT antikur da sxva mis Tanadroul Tu manamdel<br />

kultura-civilizaciebs uzogades WrilSi erToblivad aRebulebs<br />

poliTestur epoqas, iseve rogorc monoTeistur epoqasac ara marto<br />

qristianuli, masTan erTad musulmanuri, iudaisturi Tu sxva amgvari<br />

msoflmxedvelobebi ganasaxiereben. ubralod, roca poliTeizms<br />

antikurobasTan, xolo monoTeizms qristianobasTan vaigivebT, ase imitom<br />

vakeTebT, rom poliTeisturi epoqis, Tu SeiZleba ase iTqvas, yvelaze<br />

ganviTarebuli segmenti antikuri sulieri (Tundac geografiuli) areali<br />

iyo, qristianoba ki aseTive misias kacobriobis monoTeisturi<br />

cnobierebis pirobebSi kisrulobs. Sesabamisad, Tuki zogadad<br />

poliTeisturi sulieri garemos raoba-xasiaTs yvelaze ukeT `qvemodan~,<br />

anu poliTeisturi epoqis xelovnebis konkretuli qmnilebebidan,<br />

magaliTad, antikuri an romauli ferweridan, qandakebidan Tu poeziidan<br />

vgrZnobT, zustad aseve vgrZnobT yvelaze kargad monoTeisturi sulieri<br />

garemos raoba-xasiaTs monoTeisturi epoqis xelovnebis, konkretulad<br />

qristianuli kulturuli sivrcis calkeuli mxatvruli teqstebidan<br />

150


(xelovnebidan). amiT imis Tqma sulac ar gvinda, TiTqos monoTeisturi<br />

epoqos sulieri garemos raoba-xasiaTi musulmanuri Tu sxva kulturuli<br />

sivrceebis xelovnebidan ar igrZnobodes. ubralod, saqme is aris, rom<br />

rac ufro maRalganviTarebulia esa Tu is kulturuli sivrce, am<br />

SemTxvevaSi qristianuli kultura, zogadad epoqis sulis amokiTxvis<br />

miT ufro farTo SesaZleblobebs gvaZlevs igi.<br />

zogadad gagebis aRwerili gadmosaxedi SegviZlia mivusadagoT<br />

Tanamedrove xelovnebasac anu Tanamedrove sruliad axali saazrovno<br />

horizontic siRrmiseulad sxva araferia, Tu ara erTgvari intepretacia,<br />

magram gacilebiT masStaburi moculobisa da radikaluri xasiaTisa,<br />

vidre mxolod garkveulwilad interpretirebul warsulTan Sexvedris<br />

SesaZlebloba da vidre es procesi jer kidev ar dasrulebula,<br />

SegviZlia igi `Suagzadac~ movixsenioT. Tanamedrove epoqis `Sua gzoba~<br />

ki yvelaze mZafrad, rogorc ukve mivuTiTeT, swored axal, anu<br />

Tanamedrove epoqis xelovnebaSi airekleba. Sesabamisad, `Sua gzaze~<br />

vimyofebiT axali xelovnebis gagebis TvalsazrisiTac. ufro zustad,<br />

axali xelovnebis gaugebroba mnaxvel-Semfaseblis garkveuli nawilis<br />

mxridan, sinamdvileSi iqneb marTlac erTgvar politikur protests, anu<br />

mizanmimarTul argagebas warmoadgendes, magram Tundac TviTon msgavsi<br />

argagebiTi aqtic, swored rom `Sua gzobis~ winaaRmdegobriv xasiaTs<br />

imTaviTve warmoaCens da am problemis aqtualobasac TavisTavad<br />

adasturebs.<br />

151


$3. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizontis<br />

modernistuli da postmodernistuli aspeqtebi<br />

termini `modernizmi~, Sesabamisad _ `moderni~ _ sityvasityviT<br />

`Tanamedroveobas~ niSnavs, ufro zustad _ Tanamedroveobas, romelic<br />

kulturul-mecnieruli Tu sazogadoebrivi TvalsazrisiT, klasikuri<br />

Sinaarsebisgan arsebiTad gansxvavebuli maxasiaTeblebis matarebelia.<br />

sainteresoa, rom `modernizmis, anu Tanamedroveobis aTvlis raime<br />

mkacrad gansazRvruli wertili ar arsebobs. Tanamedroveobis aTvlas<br />

zogi XX saukunis racionaluri mimarTulebebidan iwyebs, zogic<br />

mecnieruli Semecnebis momZlavrebis etapidan, zogic XIX sukunis meore<br />

naxevridan, roca XX saukunis kulturul-mecnieruli Tu sazogadoebrivi<br />

ganviTarebis tendenciebi ukve ramdenadme winaswarganWvretadi iyo~ (95.<br />

28). magaliTad, nicSes, froidisa Tu maTi Tanamedrove sxva<br />

moazrovneebis naazrevSi meoce saukunis, rogorc modernistuli epoqis<br />

konturebi, marTlac winaswar ikiTxeboda, iseve rogorc, modernistul<br />

kulturaSi winaswar igrZnoboda postmodernis, rogorc modernizmisgan<br />

raRac gansxvavebuli kulturis aRmocenebis SesaZlebloba. ese igi, im<br />

bazisad, razec jer modernizmi, Semdeg ki postmodernizmi daSenda,<br />

yvela erTxmad nicSes, froidis, intuitivistebisa da sxva maTi<br />

Tanamedrove moazrovneebis Sexedulebebs miiCnevs, anu gardamavali<br />

safexuri klasikur da postmodernistul epoqebs Soris, gaxda `nicSes,<br />

intuitivistebisa da froidis Sexedulebebi, romlebmac, Tavis mxriv,<br />

xeli Seuwyves relativizmis aRorZinebas~(45. 111). Sesabamisad, klasikur<br />

da postmodernistul epoqebs Soris gardamavali safexuris funqcia<br />

modernizmmac avtomaturad ikisra. Tuki modernizmi “Tanamedroveobas”<br />

nisnavs, postmodernizmi (postmoderni) igivea, rac `Tanamedroveobis<br />

Semdeg~(95. 237-238). ese igi, Cven ukve vcxovrobT `Tanamedroveobis Semdeg~,<br />

ramdenadac Cveni Tanadrouli epoqa postmodernistuli epoqaa: `SeiZleba<br />

iTqvas, rom postmodernizmi Tavis arsebiT nawilSi aris pasuxi<br />

`universaluri cnobierebis proeqtis~ krizisze. axali drois evropuli<br />

kulturis fuZemdebluri paradigma goneba da misi kanonmdebeli funqcia<br />

152


postmodernistul kulturaSi uariyofa da mas scvlis<br />

interpretatoruli goneba, rac Tavis mxriv, iwvevs adamianis<br />

inteleqtualuri saqmianobis veqtoris Secvlas. interpretatoruli<br />

goneba codnis transcendentalur safuZvlebs ukuagdebs da kvlevis<br />

sagnad ixdis yoveldRiurobas. codnis wyaros axali goneba xedavs ara<br />

metafizikaSi, aramed aq da amJamad arsebul individTa cxovrebaSi.<br />

postmodernistuli diskursi metafizikas upirispirebs ironias,<br />

tradiciuli teqstis gagebas sclis interteqsti, WeSmaritebas _ kvali,<br />

Semoqmedebas _ dekonstruqcia~ (45.112). moyvanil citataSi `universaluri<br />

cnobierebis proeqtis~ krizisze ZiriTadi aqcenti tyuilad rodia<br />

gadatanili. amgvari krizisi postmodernizmis marTlac uarsebiTesi<br />

maxasiaTebelia, magram postmodernisms sulac `ar gamougonia es<br />

situacia, is mxolod gaiazrebs, is mxolod evropuli reaqciaa swored<br />

rom axali evropuli kulturis proeqtis krizisze~ (45.111). amdenad,<br />

micSes cnobili fraza _ `RmerTi mokvda~ (30.16) _ uaRresad Rrma da<br />

yovlismomcveli qveteqstebis Semcvelia anu `RmerTis sikvdilis~,<br />

Sesabamisad, `universaluri cnobierebis proeqtis krizisis~ Temebi<br />

viwrokonfesiuri gagebiT araviTar SemTxvevaSi ar unda aRviqvaT,<br />

ramdenadac es gamoTqmebi gacilebiT globaluri sulier-kulturuli<br />

masStabebisa da epoqluri mniSvnelobebis Semcvelia. marTlac, `Cveni<br />

realoba da cxovrebiseuli samyaro postmodernistuli gaxda. imdenad<br />

danawevrda, rogorc germaneli mwerali muzili ityoda, SeuZlebelia<br />

misi moyola. internetis, sahaero mimosvlis da telekomunikaciebis<br />

epoqaSi gansxvavebulni imdenad dauaxlovdnen erTmaneTs, rom yovel<br />

nabijze ejaxebian. sxvadasxvadroulobis erTdrouloba, erT toposSi<br />

gansxvavebulebis mSvidobianad Tanaarseboba Cveulebrivi ambavia. axali<br />

samyaro gaxda sxvadasxvagvari koncefciebisa da Tvalsazrisebis<br />

urTierTSeRwevis sawindari~ (45.111). Sesabamisad, `postmodernisa da<br />

zogadad postkulturuli epoqis aRweris savaraudo sqemaSi yvela<br />

ZiriTadi gansazRvruloba `transiT~ iwyeba, magaliTad,<br />

transpolitikuri, transreligiuri, transmecnieruli, transpersonaluri<br />

da sxva~ (45.113), magram gansakuTrebiT sainteresoa, rom `postkulturuli<br />

epoqis `trans~-gansazRvrulobebs Soris yvelaze universaluri<br />

153


transesTetikuria~ (45.113). amitomac `dRes savsebiT samarTlianad<br />

saubroben azrovnebis da ara marto azrovnebis, aramed yofierebis<br />

esTetizaciaze, es siaxle ar aris. ukve me-18 saukunidan, rogorc<br />

habermansi aRniSnavs, filosofiuri diskursi gadaikveTa esTetikur<br />

diskursTan da uamravi problemis gaazreba esTetikur sferoSi xdeba.<br />

siaxle mTeli adamianuri yofnis detalebis gamocxadebaa<br />

transesTetikuris Semadgenel sferoebad~ (45.114). amgvari viTarebis<br />

kvalobaze, savsebiT gasagebia, roca `XX saukunis dasasrulis<br />

esTetikuri diskusiebis erTerT mTavar dominants XXI saukunis<br />

mxatvrul-esTetikuri ganviTarebis perspeqtivebis moniSvna warmoadgens~<br />

(45.113). Tavis mxriv, aseTi ganmartebebidan gamomdinare, gasakviri sulac<br />

ar aris, rom Tanamedrove moazrovneebi modernizmisa Tu<br />

postmodernizmis Temebs, uwinares yovlisa, swored, esTetikur-mxatvruli<br />

gadmosaxedidan ganixilaven, ese igi, `Tanamedrove~ da `Tanamedroveobis<br />

Semdeg~ kulturaTa xasiaTis wvdoma yvelaze ukeT zustadac esTetikurmxatvruli<br />

Wrilidan SeiZleba. magaliTad, barti postmodernistuli<br />

diskursis erT-erT yvelaze gavrcelebul _ `avtoris sikvdilis~ _ Temas<br />

`literaturis Suqze ganixilavs, magram Tu gaviTvaliswinebT im<br />

garemoebas, rom yvelaferi aris teqsti, maSin bartis Tvalsazrisi ar<br />

unda gavigoT mxolod rogorc literaturaTmcodneobiTi gamokvleva,<br />

avtoris sikvdilis dafiqsireba masTan ufro zogadfilosofiuria da<br />

Tanamedrove kulturis Taviseburebebs gamoxatavs~ (45.264). amdenad,<br />

zogadad kulturaa erTi didi teqsti, romlis Sinaarsic yvelaze ukeT<br />

swored mxatvrul teqstSi gamosWvivis, Tavis mxriv ki termini _<br />

`mxatvruli teqsti~ _ xelovnebis yvela dargs gulisxmobs, ramdenadac,<br />

ferwerac, skulpturac Tu arqiteqturac iseve `gvakiTxeben~ sakuTar<br />

Tavs, rogorc literatura da Tu ultraTanamedrove mxatvruli teqsti<br />

anu xelovneba postmodernistuli maxasiaTeblebisaa, ese igi, Tavad Cveni<br />

Tanamedrove kulturaa aseTi, magram vidre postmodernistuli<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) maxasiaTeblebis ufro vrclad<br />

ganxilvaze gadavalT, manam mizanSewonilia, mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) modernistuli aspeqtebi mimovixiloT.<br />

154


XIX-XX saukuneebis mijna globaluri gardatexebis periodia,<br />

rogorc teqnicisturi, ise kulturuli TvalsazrisiT. gardatexis am<br />

process, cxadia, xelovnebac versad gaeqca. ufro zustad, xelovnebam<br />

imTaviTve Seisruta axali epoqis saxecvlili Sinaarsi. swored<br />

miTiTebul periodSi warmoiSva fovizmi, rogorc ferweris<br />

aratradiciuli mimdinareoba, fovizmis fuZemdeblad frangi fermweri<br />

anri matisi mogvevlina. es mimdinareoba gaxlavT klasikuri ferweridan<br />

modernistul ferweraze gadasvlis safexuri. Cveni azriT, aseTive<br />

gardamavali safexuris statuss imsaxurebs fovizmamde aRmocenebuli<br />

ferweris metad popularuli mimarTuleba _ impresionizmic.<br />

modernistuli ferweris pirveli ganmasaxierebeli ki abstraqcionizmia,<br />

romlis fuZemdebelic poloneli fermweri kandinskia. abstraqcionizmma,<br />

Tavis mxriv, dasabami misca iseT modernistul mimdinareobebs ferweraSi,<br />

rogorebic arian kubizmi, futurizmi da ase Semdeg. modernistuli<br />

gardatexa, ra Tqma unda, mxolod ferweras ar ganucdia, igive moxda<br />

literaturaSic, poeziaSic da xelovnebis sxva dargebSic. sainteresoa,<br />

rom modernistul xelovnebas sxvagvarad, deformirebul, stilizebul,<br />

RmerTsklebul, saerTo jamSi dehumanizirebul xelovnebasac uwodeben:<br />

dehumanizireba xelovnebis qmnilebaSi raime Sinaarsis deformirebuli<br />

saxiT asaxva-gadmocemas gulisxmobs. soxe ortega-i-gasetis mtkicebiT:<br />

`adamianTa mxatvruli gemovneba tiloze obieqtis cocxlad asaxvasaa<br />

SeCveuli, realobis tiloze deformirebuli saxiT gadmocemas ki ara,<br />

rasac Tanamedrove xelovneba akeTebs~ (88.511). amasTan, dehumanizireba<br />

realobis mxolod deformirebulad asaxva-gamoxatvas rodi niSnavs,<br />

ortega-i-gaseti yuradRebas amaxvilebs im garemoebazec, rom SeiZleba<br />

dRevandelma axalma xelovnebam aradeformirebuli saxiTac asaxos<br />

realoba, magram es asaxva mainc ar emgvaneba realobis tradiciul,<br />

cocxlad asaxvas. gasets, yovelive amis ukeT gagebis mizniT,<br />

Tanamedrove mxatvris mier tiloze momakvdavi adamianis asaxvis<br />

magaliTi mohyavs, romelsac coli, eqimebi an naTesavebi adganan Tavze.<br />

gasetis mtkicebiT, Tuki klasikuri stilis mxatvari aseT scenas<br />

`cocxal realobad~ aqcevda, anu mxatvris tiloze SesamCnevi iqneboda<br />

momakvdavis mimarT garSemomyofTa TanagrZnoba da tiloze asaxuli am<br />

155


TanagrZnobiT TviTon mxatvris TanagrZnobac, amis sapirispirod,<br />

dRevandeli mxatvris mier aseTi scena asaxuli iqneba, rogorc mxolod<br />

`aracocxali realoba~, anu mxatvris tiloze, marTalia, momakvdavis<br />

garSemomyofni aradeformirebulad iqnebian asaxulni, magram am tilos<br />

mainc ar Seetyoba arc momakvdavis garSemomyofTa da, amdenad, arc<br />

mxatvris TanagrZnoba momakvdavis mimarT. msgavs xelovnebas gaseti<br />

`adamiansklebul~, anu `stilizebul~ xelovnebas uwodebs. e. i.<br />

modernistuli xelovnebis garkveul mimarTulebebs deformirebuloba<br />

pirdapiri, konkretuli gagebiT, SeiZleba ar axasiaTebdeT, magram<br />

`adamiansklebuloba-RmerTsklebuloba-stilizeba~ dehumanizirebis<br />

zogadi azriT, anu farTo gagebiT, mainc igivea, rac deformirebuloba.<br />

dRevandeli xelovnebis ZiriTad TvisebaTa _ `realobis aracocxlad<br />

asaxvis~, `RmerTsklebulobis~, `adamianskleblobis~, `stilizebis~,<br />

`deformirebulobis~ _ gamomwvevi mizezebi ufro kargad rom gavigoT,<br />

magaliTisTvis franc kafkas Semoqmedebaze Tvalis gadavlebac kmara.<br />

kafkas SemoqmedebaSi ganuwyvetliv igrZnoba adamianisa Tu samyaros im<br />

maxinji, saSineli mxareebis warmoCenis survili, romelic adamianebs<br />

adamianuri `niRbis~ qveS aqvT damaluli. sxva sityvebiT, kafkas<br />

mixedviT, adamianebi swored adamianuri `niRbis~ Signidan imarTebian,<br />

magram `niRbis~ Signidan aseTi marTuloba yovelTvis aviwydebaT. swored<br />

adamianis sulis aseT simaxinjeebze yuradRebis gansakuTrebul<br />

aqcentirebas vxvdebiT kafkas SemoqmedebaSi: `warmovidginoT, ori nacnobi<br />

kacis saubars Seveswari; vgrZnob, rom maT erTmaneTi arc ainteresebT da<br />

amitom Sinaganad arc usmenen erTmaneTs, garegnulad ki yvelaferi<br />

rigzea. erTbaSad meufleba STabeWdileba, mosaubreebs TiTqos xma<br />

CauwydaT, amaod aReben pirs, araferi ismis, saubari `dayruvda~, imitom<br />

rom saubris miRma siZulvili imaleba. raRa saWiro iyo saubari,<br />

romelic mxolod niRbis rolSi gvevlineboda anda, kaci cxovrobda ise,<br />

rom TiTqos mis cxovrebaSi yvelaferi Tavis wessa da rigze iyo, mas<br />

arasodes daurRvevia mis sazogadoebaSi sayovelTaod miRebuli raime<br />

oficialuri kanoni da norma. miuxedavad amisa, erTxel, diliT, roca<br />

SfoTiani sizmris Semdeg gamoiRviZa, aRmoaCina, rom Tavis sawolSi<br />

raRac saSinel mwerad qceuliyo... cxadia, namdvilad ase ar momxdara, es<br />

156


ar aris sinamdvile Cveulebrivi azriT, es ufro molandeba da<br />

moCvenebaa, oRond moCveneba iseTi, romelic farul WeSmaritebas<br />

gamoxatavs~ (23.8).<br />

amrigad, `saSineli samyaros~ orazrovneba, ZiriTadi motivia<br />

dRevandeli xelovnebis stilizebisa Tu deformirebisa. es orazrovnebaa<br />

dRevandeli samyaros `moraluri temperatura~. deformatorma, anu<br />

modernistma mxatvarma adamianuri niRbis qveS samyaros, adamianis maxinji<br />

saxe aRmoaCina da am imedgacruebis gamo mZime Soki miiRo. swored amitom<br />

ambobda kafka, namdvili realoba yovelTvis ararealisturiao. aqedan<br />

gasagebia, Tu rogor SeiZleba `saSineli samyaros~ STabeWdileba<br />

xelovnebaSi radikaluri deformaciis tendenciis impulsad iqces.<br />

`saSineli samyaros~ mxatvari im STabeWdilebis qveS dgas, rom<br />

`movlenaTa namdvili da Sinagani saxe erTob gansxvavdeba maTi bunebriv-<br />

Cveuli, garegnuli saxisgan. es ukanaskneli mas macdur niRbad eCveneba.<br />

swored amitom igi, am samyaros namdvili da Sinagani saxis gamosaxvas<br />

rom lamobs, didis ZaliT gardaqmnis Cveulebriv-Cveul garegnul saxes.<br />

saSineli samyaros namdvili saxis gamosaxva misi bunebrivi-Cveuli,<br />

garegnuli saxisagan mkveTrad gansxvavebul formebs, anu abstraqtul<br />

formebs moiTxovs~ (23.51). abstraqtuli xelovnebis fuZemdeblis da<br />

Teoretikosis kandinskis azriTac: `rac ufro saSineli xdeba samyaro<br />

(da swored axlaa igi ise saSineli, rogorc arasdros), miT ufro<br />

abstraqtuli xdeba xelovneba, maSin rodesac bednieri samyaro<br />

realistur xelovnebas warmoSobs~ (96. 201). rogorc vxedavT,<br />

modernistuli xelovnebis deformaciis mizezs, kandinskis azriTac,<br />

saSineli samyarosadmi Tvalis arideba warmoadgens. mxatvari TiTqos<br />

gangeb aridebs Tvals saSinel samyaros da qmnis `deformirebul~<br />

samyaros, Tumca samyaros `deformirebis~ miRma `saSineli samyaros~<br />

danaxvac igulisxmeba, radgan Tvalis arideba gulisxmobs swored imas,<br />

rom raime arasasurvelze arideb Tvals. maSasadame, Tanamedrove<br />

xelovani `deformacias~ swored imitom mimarTavs, raTa Tvali aaridos<br />

`saSinel samyaros~, magram swored stilizeba-deformirebuloba asaxavs<br />

yvelaze mZafrad imas, rasac Tvals arideb, anu Tanamedrove xelovani<br />

didi mcdelobis miuxedavad, araTu Tvals ver ardebs `saSinel<br />

157


samyaros~, iqneb misdauneburad, zustad stilizeba-deformirebulobiT<br />

`saSinel samyaros~ Zalze mZafradac gamoxatavs, rac, Tavis mxriv,<br />

erTgvar, Tu SeiZleba ase iTqvas, `Cixur situacias~ mogvagonebs.<br />

Sesabamisad, savsebiT gasagebia ortega-gasetis, erTi SexedviT,<br />

winaaRmdegobrivi Tvalsazrisi, romelic imis gamo, rom miTiTebuli<br />

`Cixuri situaciis~ winaaRmdegobis mTeli sicxadiT warmoCenaa,<br />

winaaRmdegobrivi aRarc aris: `stilizacia Tavis TavSi dehumanizacias<br />

Seicavs, rac, Tavis mxriv, xelovnebaSi adamianis (adamianuri grZnobebis)<br />

klebiT Tu gaqrobiT gamoixateba~ (88. 517). e. i. arasasurveli, sazizRari<br />

realobis stilizacia-deformirebulobiT Semoqmeds surs swored am<br />

arasasurvel, sazizRar realobas gaeqces, magram zogadad gaqcevis<br />

msgavs mcdelobaSi mdgomareobs `vergaqcevac~, anu arasasurveli,<br />

sazizRari realobis Tundac Tavisdauneburad kidev ufro mZafri da<br />

mkveTri formebiT warmoCena, zogadi gagebiT, `RmerTsklebulobaadamiansklebuloba-dehumanizirebuloba~.<br />

aseTi modernistuli suliskveTeba SemdgomSi kidev ufro<br />

gaRrmavda da postmodernistul suliskveTebaSi gadaizarda _ Tuki<br />

modernistul xelovnebaSi `saSineli samyaros~ gancda TviTon<br />

Semoqmedsac da mnaxvel-Semfasebelsac raRacnairad sinanulisken<br />

ubiZgebda, postmodernistul xelovnebaSi TviTon amgvari sinanulis<br />

SesaZleblobaze ironiis, ufro uxeSad Tu vityviT, dacinvis paTosi<br />

aSkarad igrZnoba. paralelurad, TvalnaTelia avtoris rolisa da<br />

funqciis ignorirebis tendenciac, ramdenadac postmodernSi mxatvruli<br />

nawarmoebis adgils ukve konstruqcia ikavebs. sxvagvarad, postmoderni<br />

TiTqmis mTlianad gamoricxavs raime axlis Seqmnis SesaZleblobas,<br />

radgan `yovelive ukve iyo~ da is, rasac Cven SegviZlia `axali~ vuwodoT,<br />

sinamdvileSi sxva araferia, Tu ara `yovelive ukve iyos~ erTgvari<br />

interpretacia-interpolacia. amgvari tendenciis mizezad Jan bodriaric<br />

swored `yovelive ukve iyos~ miiCnevs: `gaiara ra formis, xazis, ferisa<br />

da esTetikuri koncefciebisgan gaTavisuflebis stadia, moxda ra yoveli<br />

kulturisa da stilis aRreva, Cvens sazogadoebaSi yovlismomcvel<br />

esTetizacias dausadgurebia~ (66.101). bodriari msgavs yovlismomcvel<br />

esTetizacias transesTetikur esTetikas uwodebs. kulturaTa aRrevaze<br />

158


efleqsias akeTebs umberto ekoc, ufro zustad, amnair aRrevas igi<br />

kulturaTa qaoss uwodebs da ra gasakviria, roca misi Tvalsazrisis<br />

mixedviTac, Tanamedrove xelovnebis nawarmoebebi swored am qaosurad<br />

aRreul kulturaTa mxolod konstruirebul garkveuloba-gamovlinebebs<br />

anu erTgvar `konstruirebul TamaSs~ warmoadgenen. msgavsi<br />

gadmosaxedidan ki avtori `yvelanairad ukve namyofi~ stilisturteqstualuri<br />

konstruqciebis mZevlad ufro gamoiyureba, vidre raime<br />

axlisa da originaluris Semoqmedad. es viTareba ki, bartis Tanaxmad,<br />

`avtoris sikvdilis~ adekvaturia. amdenad, modernizmisTvis<br />

damaxasiaTebeli dehumanizaciis procesi postmodernizmSi kidev ufro<br />

gaRrmavda da dehumanizaciaSi nagulisxmev-aRweril qveteqstebTan erTad,<br />

`ukve namyof~ mxatvrul-teqstualur garkveulobaTa Taviseburi<br />

`kontruirebuli TamaSis~ funqciac ikisra. ufro zustad, dehumanizaciastilizacia<br />

Tavis TavSi ukve winaswarmoxazuli saxiT gulisxmobda<br />

teqstualur garkveulobaTa `konstruirebuli TamaSis~ SesaZleblobas,<br />

amitomacaa yoveli teqsti interteqsti postmodernistuli gagebiT, anu<br />

nebismieri teqsti esaa axali teqsti, romelic SegviZlia mxolod Zveli<br />

teqstebis safuZvelze gavigoT, nebismier teqstSi sazrisis amokiTxva,<br />

mxolod ukve arsebul teqstebTan mimarTebaSi SeiZleba. aqedan<br />

gamomdinare, gasagebia umberto ekos moTxovna, romlis Tanaxmadac,<br />

warsuli unda gadaisinjos, gadaisinjos Taviseburad, ironiulad,<br />

yovelgvari miamitobis gareSe da ara warsulis mecnieruli<br />

monapovrebisa da adamianis SemecnebiTi unarebis ignorirebis mizniT.<br />

umberto ekos es Tvalsazrisi savsebiT Seesabameba kristevas<br />

Sexedulebas: `nebismieri teqsti Tavis TavSi sxva teqsts Seicavs da<br />

misdami mimarTul replikas warmoadgens... nebismieri sityva (teqsti) aris<br />

ori sityvis (teqstis) iseTi gadakveTa, romelSic SesaZlebelia sul<br />

cota kidev erTi sityvis (teqstis) amokiTxva... literaturuli Janrebis<br />

yoveli evolucia lingvisturi struqturebis aracnobieri obieqtivaciaa~<br />

(97. 432). mocemuli romelime konkretuli teqstis da sxva teqstis, aseve<br />

sityvisa da sxva sityvis kristevaseuli urTierTmimarTeba, marTlac<br />

aracnobieri xasiaTisaa, ramdenadac nebismieri teqsti Tu sityva, sxva<br />

teqstsa da sxva sityvas ara maincdamainc mizanmimarTulad, upirveles<br />

159


yovlisa, imTaviTve Tavisdauneburad gulisxmobs. Sesabamisad, gasagebia,<br />

roca kristevas mixedviT Tanamedrove literatura avtonomiuri<br />

arasodesaa, igi yovelTvis sxva, winare da Tanamedrove literaturebTan<br />

awarmoebs dialogs, rac, Tavis mxriv, TviTon avtoris mier<br />

literaturul formebTan erTgvar brZolasac gulisxmobs imisda<br />

miuxedavad, dasaxuli aqvs aseTi mizani avtors Tu ara. teqstSi sxva<br />

teqstebis, sityvaSi sxva sityvebis nagulisxmevoba mTelisa da nawilebis<br />

urTierTmimarTebis Wrilis Rrmad dafarul Sreebs ufro da ufro<br />

aaSkaravebs. kerZod, Tuki teqstSi sxva teqstebi, sitvyaSi sxva sityvebi<br />

apriori igulisxmeba, es imas niSnavs, rom mTeli, rogorc sityvebis,<br />

Sesabamisad, teqstebis da saerTod, sityvebisa da teqstebis<br />

Tavdapirveli aradiferencirebuloba-erTianoba, nebismier sityvasa Tu<br />

teqstSi igulisxmeba, Tavis mxriv, aseT siRrmiseul<br />

aradiferencirebuloba-erTianobaSi am aradiferencirebuloba-erTianobis<br />

sityvebad da teqstebad, anu nawilebad gaSla-gamovlinebis<br />

SesaZleblobac imTaviTve winaswarmoxazuli saxiTaa Cawnuli. ese igi,<br />

rom ara sitvyebsa da teqstebSi maTi Tavdapirveli mTlianobis<br />

nagulisxmevoba da am Tavdapirvel mTlianobaSi calkeuli sityvebisa da<br />

teqstebis winaswarmoxazuloba, sityvebic da teqstebic gaugebari<br />

aRmoCndeboda da maTi Semdgomi SekavSirebac SeuZlebeli iqneboda.<br />

maSasadame, sityvebis erTmaneTTan teqstebad dakavSireba igivea, rac<br />

Tavdapirveli, winaswarmoxazuli erTianobis diferencirebulobaSi<br />

kvlavwvdoma. sxvagvarad, nebismieri konkretuli sityva da teqsti<br />

apriori amoizrdeba maTTvisve aracnobierad maTSive nagulisxmevi sxva<br />

sityvebisa da teqstebis siRrmiseuli mTlianobidan. postmodernistuli<br />

TvalsazrisiT, aseTive Rrma Sinagani kavSiri axasiaTebs xelovnebis<br />

calkeuli dargebis konkretul qmnilebebs da, zogadad, xelovnebis<br />

calkeuli dargebis erTmaneTTan urTierTmimarTebas _ xelovnebis<br />

nebismieri calkeuli dargis konkretuli qmnilebac xom Taviseburi<br />

teqstia, iseve rogorc zogadad xelovnebaa erTi didi teqsti. amasTan,<br />

mTelisa da nawilebis msgavsi siRrmiseuli urTierTCawnuloba ara<br />

mxolod warsul da Tanadroul epoqaTa teqstebis, maT Soris,<br />

mxatvruli teqstebis urTierTmimarTebas, aramed sakuTriv yoveli<br />

160


konkretuli, maT Soris, sakuTriv Tanadrouli epoqis teqstebis<br />

urTierTmimarTebasac msWvalavs. interteqstis amnair siRrmiseularacnobier<br />

Sreebs `jenksi paradoqsalur dualizms anu ormagi<br />

kodirebis princips uwodebs, rac erT interteqstualur sivrceSi ori an<br />

meti erTmaneTTan daukavSirebeli teqstualualuri fragmentis<br />

urTierTSerwymis ganxorcielebaSi gamoixateba, anu erTi<br />

interteqstualuri sivrcis fragmenti uaryofs amave interteqstualuri<br />

sivrcis sxva fragmentebs da amasTan, TviTonvea uaryofili sxva<br />

fragmentebis mier~ (29.138_139). ufro koknretulad, msgavsi uaryofa<br />

Tavdapirveli urTierTSerwymulobis uaryofis formiT gamovlenili<br />

kvlav urTierTSerwymaa da radganac uaryofis formaSi gamovlenili<br />

safuZvliseuli urTierTSerwymuloba erTmaneTTan daukavSirebel<br />

teqstualur fragmentebad mogvecema, TviTon interteqtualuri sivrcec<br />

avtomaturad msgavsi `wyvetadi~ saxiT warmoCindeba, anu iseTi saxiT,<br />

sadac yovelgvari lingvisturi wesi da norma ignorirebulia. zogadad<br />

teqstis amgvarma zedapirulma fragmentaciam ukve imgvari masStabebi<br />

miiRo, rom yovelgvari norma Tavis mniSvnelobas kargavs. interteqstis<br />

gagebis swored aseT Wrils gulisxmobs termini `pastiCi~. `es italiuri<br />

warmomavlobis termini sxvadasxva stilis operaTa nawyvetisgan<br />

Sedgenil operas niSnavs, rogorc erTgvar popurs. Sesabamisad, pastiCSi<br />

teqstebis sazrisisa da sxvadasxva stilTa erTmaneTTan<br />

urTierTmimarTebis iseTi wesi igulisxmeba, sadac teqstis semantikur<br />

mniSvnelobebTan erTad aqsiologiuri prioritetebic ignorirebulia~<br />

(29.137). amavdroulad, pastiCi sxvadasxvagvari stilisturi da<br />

aqsiologiuri fragmentebis iseTi ekleqtikuri konstruirebaa, romlis<br />

ramenairi gansazRvrebis CarCoSi moqcevac SeuZlebelia da SeuZlebelia<br />

imdenad, ramdenadac amgvari konstruqcia yovelTvis rogorRac manam<br />

xorcieldeba, vidre Cven masze refleqsias ganvaxorcielebdeT. amitomac,<br />

miTiTebuli sxvadasxva tipis stilisturi da aqsiologiuri fragmentebis<br />

msgavsi SeerTeba, garegnulad SemTxveviTi konstruirebis STabeWdilebas<br />

tovebs. aseve, TiTqosda SemTxveviT, pastiCi enasTan erTgvari brZolis<br />

iaraRadac gvevlineba. pastiCis mixedviT, aRar arsebobs araviTari<br />

stilisturi norma, igi ewinaaRmdegeba enis pretenziasac imis Taobaze,<br />

161


TiTqos enas raime sazrisi gaaCnia. saerTo jamSi, `pastiCi ignorirebas<br />

ukeTebs sayovelTao normebs, stilisturi wesebisa da mxatvruli<br />

saxeTqmnadobis nebismier kanonmdeblobas, riTac enis struqturalisturi<br />

kanonmdeblobis pretenziazec maRldeba da interteqstualuri teqstis<br />

yofierebis erTaderT iaraRadac Tavad qceula~ (29.140). sxva sityvebiT,<br />

pastiCi uaryofs yovelgvar kanons, magram amgvari kanonis funqcias<br />

Tavadve kisrulobs, Tumca es axali `pastiCuri kanoni~ iseTi kanonia,<br />

romelic amave dros raRac `sxvacaa~, ramdenadac misi gansazRvreba da<br />

erTiani sistemuri saxiT SemuSaveba yovlad SeuZlebelia. swored raime<br />

garkveulobaTa sistemurad Tavmoyris SeuZleblobaa `pastiCuri kanonis~,<br />

Sesabamisad, interteqstis arsi da ZiriTadi kanoni, rogorc `sxva~, anu<br />

`sxva kanoni~. es `sxva kanoni~, igive `pastiCuri kanoni~, imitomacaa Zalze<br />

saintereso, rom igi, erTis mxriv, uaryofs yovelgvar standartul<br />

kanons, magram meore mxriv, warmoqmnilia ra zustadac standartuli<br />

kanonebis uaryofiT, iribad mainc imas emyareba, rasac uaryofs, amiT ki<br />

rogorRac Tavis Tavsac uaryofs, Sesabamisad, teqstis nawilebis Tu<br />

fragmentebis erTiani sistemuri saxiT Tavmoyris SesaZleblobis<br />

uaryofasTan erTad, amave nawilebisa Tu fragmentebis erTiani sistemuri<br />

saxiT Tavmoyris SeuZleblobasac uaryofs. maSasadame, SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom `pastiCuri kanoni~ teqstis nawilebisa Tu fragmentebis<br />

erTiani sistemuri saxiT Tavmoyris SeuZleblobis aRiarebis miRma, maTi<br />

sistemuri saxiT Tavmoyris SesaZleblobas rogorRac mainc gulisxmobs.<br />

ese igi, sulac ar unda vifiqroT ise, TiTqos pastiCis arsi mainc da<br />

mainc teqstis fragmentebis sistemuri saxiT Tavmoyris SeuZleblobis<br />

aRiareba iyos, pastiCi ubralod uars ambobs aseTi fragmentebis<br />

sistemuri saxiT Tavmoyraze da misi arsica da kanonic sinamdvileSi<br />

swored es uarisTqmaa. erTi kia, msgavsi uarisTqma imdenad araa<br />

nebayoflobiTi aqti, ramdenadac igi aracnobieris siRrmiseuli<br />

Sreebidan wamosuli survilia, amdenad, dauZleveli Zalisaa da Cven ki<br />

ar gvemorCileba, Tavad gvimorCilebs Cven. `pastiCuri kanonis~ obieturi<br />

safuZvlis danaxvac zustad am WrilSi SeiZleba, anu irkveva, rom<br />

`pastiCuri kanoni~ winaswarmoxazuli saxiT imTaviTve yofila<br />

nagulisxmevi im wesebsa da kanonebSi, romlebsac standartuls vuwodebT.<br />

162


aqedan gamomdinare miiCneven jenksic da kristevac uaryofis miTiTebul<br />

`pastiCur kanons~ erTgvari paroduli situaciis gagrZelebad. marTlac,<br />

`pastiCuri~, ese igi, iseTi tipis uaryofis uaryofa, romelic uaryofis<br />

uaryofiT mudmivad uaryofs sakuTar Tavs, magram, amavdroulad, mainc<br />

verafriT ubrundeba da egueba sakuTari Tavis uaryofis sapirispiros,<br />

anu imas, rac Tavdapirvelad uaryo (ე.ი. საკუთარ თავს) da amitomac aris<br />

raRac `sxva~, gana Tavadve araa uaRresad kritikuli doziT parodulic,<br />

ironiulic da TviTironiulic aseT situacias zedmiwevniT zustad<br />

gamoxatavs jeimsonis Tvalsazrisi _ `imis SegrZneba, rom dacinvis Jinze<br />

Tanamedrove kulturaSi kidev arsebobs raime normaluri, mTlianad<br />

amowuravs Tavis Tavs~ (79. 223). Tavis mxriv, kristeva miTiTebul zogad<br />

situacias karnavals, karnavalur sicils adarebs da acxadebs:<br />

`karnavalis universalur scenaze ena Tavis Tavze parodirebas<br />

axorcielebs... karnavaluri sicili ara mxolod parodiuli sicilia,<br />

masSi komizmic imdenivea, ramdenic tragizmi. igi Zalian seriozulia da,<br />

amdenad, misdami kuTvnili scenuri sivrce araviTar SemTxvevaSi ar<br />

warmoadgens arc kanonis, arc misi parodirebis sivrces. Tanamedrove<br />

werili gvaZlevs im universaluri scenis saocar magaliTebs, romelic<br />

erTsa da imave dros aris kanonic da misi `sxvac~. esaa scena, sadac<br />

sicili iyineba, radganac igi parodia ki ara, mokvdineba da revoluciaa~<br />

(97. 443, 445). amisdakvalad, Tanamedrove mxatvruli teqstis avtori,<br />

TviTparodirebis aqts imdenad veRar gaurbis, ramdenadac interteqstis<br />

sivrceSi pastiCs dausadgurebia. es ukanaskneli ki ara mxolod sxva<br />

teqstebTan parodiul damokidebulebas, TviTparodirebasac imTaviTve<br />

gulisxmobs (29. 140_141). aseTi viTarebis ontiuri safuZveli ki,<br />

bodriiaris azriT isaa, rom Tavad bunebaa ironiuli _ `Cven uSedego<br />

epoqaSi varsebobT da yoveli qmedeba parodiis sxiviT ganaTebuli<br />

bunebis mier xorcieldeba~ (67. 11) _ acxadebs igi. amave azrs kidev ufro<br />

mZafrad kristeva gamoTqvams: `karnavaluri xedva angrevs ara marto<br />

enobrivi kodis wesebs, aramed sazogadoebrivi moralis normebsac...<br />

kanavali uaryofs RmerTs, avtoritetsa da socialur kanons... karnavali,<br />

es Wamisa da kuWSi gasvlis dResaswauli Tanamedove samyaros<br />

simbolodaa qceuli...~ (97. 435, 443, 474).<br />

163


maSasadame, axali epoqis dasawyisSi `RmerTis sikvdilis~ Sesaxeb<br />

nicSes uadgilod rodi wamoscda, aseve tyuilad rodi gaamaxvila<br />

modernistuli xelovnebis RmerTsklebelobaze yuradReba xose ortega-igasetma.<br />

modernistul xelovnebaSi, igrZnoboda ra RmerTklebeloba,<br />

paralelurad, swored RmerTsklebelobiT gamowveuli sinanulis gancda<br />

ramdenadme mainc aqtualuri iyo, postmodernistul xelovnebaSi ki<br />

RmerTsklebulobis gancda ara mxolod gaRrmavda, RmerTsklebulobis<br />

gancdiT gamowveuli sinanuli erTgvarad ironiis, TviTironiis, dacinvis,<br />

TviTdacinvis obieqtadac iqca. amdenad, aq ukve TiTqos saerTod<br />

daviwyebas unda miscemoda RmerTic da masTan erTad sinanulic, magram,<br />

cxadia, arasdros ar xdeba ise, ar gaxsovdes is, ris gamoc raime<br />

daviwyebas unda mieces. winaaRmdeg SemTxvevaSi, TviTon daviwyebis<br />

SesaZleblobazec ver vilaparakebdiT. Sesabamisad, viRebT Cixs,<br />

ramdenadac erTi mxriv saxezea daviwyeba, xolo meore mxriv daviwyebas<br />

swored is garemoebebi asuldgmuleben, rasac viviwyebT. ese igi, is<br />

garemoebebi rasac viviwyebT, daviwyebaSi rogorRac mainc gamosWvivis.<br />

amisdakvalad, vawydebiT imnair situacias, rogorsac `pastiCuri kanoni~<br />

gulisxmobs, anu vcdilobT raRacis daviwyebas, magram bolomde mainc<br />

ver viviwyebT mas, radgan amavdroulad TviTon am raRacis daviwyebis<br />

mcdelobis daviwyebasac vcdilobT da msgavs mcdelobebSi viRebT raRac<br />

`sxvas~, rogorc usasrulo `uaryofis uaryofas~. pastiCuri `uaryofis<br />

uaryofa~ ki imitomacaa `sxva~, rom rogorc zemoT mivuTiTeT, msgavsi<br />

`uaryofis uaryofa~ maincdamainc Tavdapirvelad uaryofilisadmi<br />

mibrunebas ar niSnavs, Tumca pastiCuri uaryofis uaryofa kidev imitomaa<br />

`sxva~, rom igi am `ar niSnavs~ uaryofacaa. amitom pastiCuri `ar niSnavs~<br />

sadRac, rogorRac, iribad mainc niSnavs imas, rasac ar unda niSnavdes.<br />

amrigad, RmerTisa da masTan erTad sinanulis pastiCuri uaryofa,<br />

rogorc `sxva~, anu `uaryofis uaryofa~, zustad am `uaryofis<br />

uaryofaSi~ sadRac, rogorRac, arapirdapir, kvlavac gulisxmobs<br />

RmerTTan erTad gamqrali sinanulis gamo Tundac Zalze mcire doziT<br />

sinanuls. ase rom, postmodernistul xelovnebas TiTqos sinanulis<br />

natamalic aRar unda dastyoboda, magram aki TviTon bodreiaric<br />

yovlismomcveli esTetizaciis paradoqss imaSi xedavs, rom am procesma<br />

164


xelovnebis gaufasureba gamoiwvia da amitom postmodernistuli<br />

esTetizaciac negatiuri sazrisis matarebelia. gana es erTgvari<br />

sinanuli ar aris anda, kristevas mier postmodernistuli karnavalis<br />

`Wamisa da kuWSi gasvlis~ dResaswaulad gancda, iribad sinanuls ar<br />

gulisxmobs umberto eko ki `kulturul-pastiCuri qaos-areulobis<br />

kvalobaze mainc SesaZleblad miiCnevs `obieqtis, rogorc obieqtis~<br />

vwdomasa da dadgenas, rac miTiTebul qaos-areulobaSi erTgvar imedis<br />

sxivad cialebs~ (95.338). am konteqstSi Zalze sainteresoa, isev rCeba Tu<br />

ara adgili RmerTis (sinanulis) kvlavmovlinebisTvis am kiTxvas<br />

haidegerma Taviseburi pasuxi gasca, kerZod: `sad unda dabrundes RmerTi<br />

xelaxali mosvlisas, Tuki adamianebma windawin ar moumzades<br />

adgilsamyofeli. viT eqneba RmerTs RmerTis saferi samyofeli, Tuki<br />

windawin, yvelaferi rac aris, Cenas ar daiwyebs RvTaebrivis cialiT<br />

RmerTebi, romlebic niadag mun iyvnen, `dabrundebian~ odes saferJams,<br />

kerZod ki maSin, odes adamianebi safer alags, safergvarad Seicvlebian~<br />

(8. 14). rogorc vxedavT, haidegeris azriT, epoqis Semotrialeba,<br />

marTalia, Zveli RmerTebis kvlavmovlinebiT an axlis SeqmniT ar xdeba,<br />

magram amisda miuxedavad, igi mainc eZebs RmerTis mobrunebisa Tu axali<br />

RmerTis Seqmnis gzebs. amgvari optimisturi pesimizmisa Tu pesimisturi<br />

optimizmis WrilSi Zalze sainteresoa, ras niSnavs RmerTis<br />

kvlavmovlineba Tu axali RmerTis Seqmna. gana RmerTis `dabruneba~ -<br />

`ardabruneba~ Tu `Seqmna~ adamianis gadasawyvetia aseTi `dasabrunebeli~<br />

Tu `Sesaqmneli~ RmerTi zedmiwevniT xom ar hgavs RmerTisadmi nicSeseul<br />

`erTob adamianur~ mimarTebas ra Tqma unda, asea, radgan Tuki RmerTis<br />

kvlavmovlineba Tu axlidan Seqmna adamianis neba-survilzea<br />

damokidebuli, maSin RmerTi, romelic adamianebs sxvadasxva epoqaSi<br />

sxvadasxvanairad swamdaT, yovelTvis `erTob adamianuri~ fantaziis<br />

nairgvari nayofi yofila da Tu asea, maSin winaaRmdegobis saxiT, aqac<br />

erTgvar kvlavparodias viRebT. Sesabamisad, cxadia, msgavs raRacnairad<br />

gansxvavebul realobas verc xelovneba uaryofs. metic, amgvar<br />

kvlavparodiul postmodernistul situacias xelovneba yvelze uwin<br />

aireklavs rogorc epoqalur dabneulobas da rogorc gasaWirs TviTon<br />

xelovnebis gagebis TvalsazrisiTac. tyuilad rodi miuTiTebs liotari,<br />

165


om `Tanamedrove sivrceSi mxatvruli nawarmoebis gagebis garTulebas<br />

xels zogadkulturuli postmodernistuli mdgomareoba uwyobs,<br />

romelic orientirebulia ara realobis asaxvaze, aRmoCenaze, Seqmnaze,<br />

rac klasikuri esTetikuri diskursisTvis iyo niSandoblivi, aramed<br />

sinamdvilis modelirebaze, meore rigis realobis Seqmnaze. xolo is<br />

principebi, romliTac warmosaxva meore rigis realobis generirebas<br />

axdens, TandaTan mTel kulturul sivrces gadafaraven. am procesis<br />

Sedegad Camoyalibebuli popgemovneba, konformistuloba, xels uwyobs<br />

warsulis kulturuli memkvidreobis muzeumad gadaqcevas.<br />

postmodernisaTvis damaxasiaTebeli ontologiuri nihilizmi, safuZveli<br />

xdeba imisa, rom iqmneba axali virtualuri realoba Sesabamisi<br />

meTodebiT da Sesabamisi araklasikuri esTetikuri kategoriebiT. cxadia,<br />

es axali virtualuri sivrce mTlianad mxolod warmosaxvis saSualebiT<br />

konstruirdeba~ (45.115).<br />

maSasadame, gamosavali TiTqos arsaiT Cans, aki rogorc zemoT<br />

erTgan ukve aRvniSneT, Cven uSedego epoqaSi vcxovrobT da yoveli<br />

qmnileba parodiis sxiviT ganaTebuli bunebis mier xorcieldeba.<br />

SemTxveviT rodi ambobs miSel fuko: `XIX saukunis damdegidan dasabams<br />

iRebs modernizmi, romlidanac Cven jerac ar gamovsulvarT~ (42.31). ufro<br />

zustad, araTu modernizmidan ver gamovediT, rogorc davinaxeT,<br />

postmodernistuli realobis saxiT, `universaluri cnobierebis<br />

proeqtis~ krizisi, ontologiuri nihilizmi, TviTparodia-ironia Tu<br />

karnavali, rogorc Wamisa da kuWSi gasvlis dResaswauli, Tanamedrove<br />

samyaros arsebiT maxasiaTeblebad iqcnen. amdenad, ukve<br />

postmodernizmidan `gamosvlis~ gzebze msjeloba ufro mizanSewonilia,<br />

Tumca statiaSi aRwerili garemoebebis gaTvaliswinebiT, albaT, aqve<br />

unda mivxvdeT da gavaTviTcnobieroT isic, rom postmodernizmidan<br />

`gamosvlis gzebis~ xelovnurad Zieba imdenad uSedegoa, ramdenadac<br />

TviTon postmodernizmidan `gamosvlis gza~, Tuki es, saerTod,<br />

SesaZlebelia, yovelTvis win uswrebs aseTi gzis xelovnurad Seqmnis<br />

yovelgvar mcdelobas. Sesabamisad, umjobesia, davdumdeT, ufro ukeT,<br />

`aqtiurad davdumdeT~, rogorc skeptikosi da amiT cxovrebas yvelaze<br />

ufro Rrma da saintereso pasuxi gavceT, anu skeptikosis dumili sulac<br />

166


ar aris pasiuri dumili, igi aqtiuri dumilia imdenad, ramdenadac<br />

msgavsi dumili kidev ufro ukeTesad uxsnis gzas enisa da xelovnebis<br />

morevs sulieri SidawiaRis kvlav da kvlav amosaTqmelad. saamiso unari<br />

ki TavianT nebaze `miSvebul~ enasac da xelovnebasac namdvilad gaaCniaT<br />

da Tu enas marTlac zedmiwevniT zustad Seefereba `yofierebis saxlis~<br />

epiTeti, es epiTeti, aseTive sizustiT Seesabameba xelovnebasac _<br />

mxatvruli teqstic xom Taviseburi metyveleba, Taviseburi gamoTqmaa. ese<br />

igi, enaca da xelovnebac erTnairi ZaliT arian `yofierebis<br />

gamosxivebani~, iseve, rogorc `Rrublebi cis Rrublebi arian~ (14.74).<br />

amisdakvalad, skeptikosis `aqtiuri dumili~ savsebiT gamarTlebuli<br />

dumilia: `skeptikosi didad ganswavluli da maRladmxedia. mas<br />

Secnobili aqvs sulis saidumloebani. skeptikoss mZafri, natifi da Rrma<br />

SegrZnebebi aqvs. igi imitom ki ar dums, rom araferi aqvs saTqmeli. maS,<br />

ratom arafers ambobs iqneb, imitom, rom misTvis Sinaganad cnobilia<br />

yovelgvari sityvisa da azris amaoeba, cnobilia, rom sicocxle azrsa<br />

da sityvaze gacilebiT Rrmaa, rom yofiereba ufro Rrmaa, vidre Tavad<br />

adamianis goneba diax, skeptikosis dumili swored cxovrebis myvirala<br />

moTxovnebis mimarT gacemuli pasuxia da Cven vityodiT, rom es yvelaze<br />

ufro rTuli, Rrma da saintereso pasuxTagania saerTod~ (26.5-6). aki,<br />

haidegerisTvisac, `WeSmariti filosofosoba yofierebis mosmenaa~ (14.73),<br />

xolo yofiereba, yvelaze ukeT `Sinagan, gansakuTrebul dumilSia<br />

gacnobierebuli~ (14.67).<br />

167


daskvna<br />

azrovnebis ganviTarebis jer kidev primituli etapidan dRemde<br />

moyolebuli, kacobriobis hermenevtikulma horizontma, rogorc zemoT<br />

mocemuli Tavebidan da paragrafebidan davinaxeT, mravali saxecvlileba<br />

ganicada sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferosTan, maT Soris<br />

xelovnebasTan mimarTebaSi. SegviZlia asec vTqvaT: adamianis<br />

hermenevtikulma moTxovnilebam sxvadasxva dros, sxvadasxva epoqaSi,<br />

sxvadasxvanairad axsna da gaigo sinamdvile da am sinamdvilis axsnagageba<br />

Taviseburad asaxa ama Tu im epoqis religiaSi, xelovnebaSi Tu<br />

sazogadoebrivi moRvaweobis sxvadasxva sferoSi. magaliTad, Tuki<br />

adamianis istoriuli ganviTarebis poliTeisturi da qristianulmonoTeisturi<br />

etapebis xelovnebaSi `yovladRmerTismieroba~,<br />

`aradeformirebuloba~, `aranihilizmi~, `aradekadansi~ igrZnoboda,<br />

dRevandeli xelovneba swored sapirispiro maxasiaTeblebis matarebelia,<br />

xolo xelovneba, rogorc araerTxel avRniSneT, yvelaze umal da ukeT<br />

aireklavs epoqis tendenciebs, rogorc `epoqis suls~. saerTo jamSi<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli analizis Sedegad<br />

SegviZlia Semdegi daskvnebi gamovitanoT:<br />

1. adamianis hermenevtikulad myofobam antikur(elinistur)<br />

samyaroSi aseT hermenevtikul myofobaze refleqsiis moTxovnileba<br />

warmoSva. Sesabamisad, antikur filosofiaSi marTlac Zalze xSirad<br />

vxvdebiT ama Tu im problemisadmi hermenevtikul midgomebs, magram saqme<br />

isaa, rom aseTi midgomani erTgvari refleqsiis farglebs ar gacdenilan,<br />

Sesabamisad, antikur filosofiaSi hermenevtikis meTodurad dafuZnebis<br />

cdebs versad vawydebiT, samagierod, sakuTari myofobisadmi msgavsma<br />

hermenevtikulma TviTrefleqsiam gamoZaxili da Semdgomi ganviTareba Sua<br />

saukuneebSi pirvelad avgustinesTan hpova, romelmac yvelaze uwin<br />

gaamaxvila yuradReba saRmrTo wignebis gagebis filon<br />

aleqsandrieliseul tradiciaze da igi garkveuli meTodis saxiT<br />

Camoayaliba. swored amis Semdeg, humanizmis epoqaSi, kerZod, martin<br />

luTerisa da flaciusis dava-kamaTSi aiRo safuZveli hermenevtikis<br />

168


meTodad dafuZnebis kidev erTma mZlavrma nakadma. maSasadame,<br />

hermenevtikis meTodad dafuZnebis gza azrTa sxvadasxvaobiTa da<br />

ukiduresi winaaRmdegobebiT xasiaTdeba: Tuki luTeri saRmrTo wignebis<br />

gagebis gzaze erTgvari Tavisuflebis momxrea, flaciusi luTeranuli<br />

midgomebis winaaRmdeg tradiciul Sexedulebebs kidev ufro mkacr<br />

CarCoebSi aqcevs da saamisod sakmaod daxvewil meTodebs nergavs.<br />

flaciusis Sexedulebani, axali epoqisTvis, marTalia moZvelebuli<br />

aRmoCnda, magram flaciusisa da luTeris dava-kamaTis mTeli<br />

damsaxureba isaa, rom maT dava-kamaTSi Camoyalibebuli meTodebi<br />

hermenevtikis problemebis kvleva-Ziebis gzaze dRemde aqtualuri da<br />

misaRebia. sxva sakiTxia, daveTanxmebiT Tu ara dRes flaciusis,<br />

luTerisa Tu Sua saukuneebisa da aRorZinebis epoqis moazrovneTa<br />

Sexedulebebs erTisa da mravlis urTierTmimarTebis, interpretaciis<br />

SesaZleblobisa Tu sxva hermenevtikul problemaTa Taobaze, magram<br />

faqtia, TviTon erTisa da mravlis, interpretaciis SesaZleblobisa da<br />

sxva amgvari Temebi dRevandeli mkvlevarebisTvisac friad sainteresoa.<br />

2. iseTi moazrovne, rogoric dilTaia, hermenevtikas rogorc<br />

gagebis meTods, kidev ufro mZalvrad afuZnebs, Tumca Tu haidegersa da<br />

gadamers verwmunebiT, dilTais nakli isaa, rom man gagebisa da axsnis<br />

meTodebis ukiduresad gamijvniT, erTmaneTisgan ukiduresad gamijna<br />

gonismecnierebani da bunebismecnierebani, riTac moWra gza gagebis<br />

meTodis Semecnebis erT-erT universalur formad, xolo xelovnebis<br />

hermenevtikis erT-erT universalur ganzomilebad gaazrebisken. dilTais<br />

es nakli TviTon haidegerma, gadamerma da sxva hermenevtikosebma<br />

gamoaswores da axsnis meTodis safuZvlad gagebis meTodis miCneviT,<br />

gagebis meTodis erTgvar universalur Semecnebad, xolo xelovnebis<br />

erTgvar universalur hermenevtikad gaazreba savsebiT SesaZlebeli<br />

gaxades. am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT saintereso haidegeramde da<br />

gadameramde moRvawe romantikuli hermenevtikis TvalsaCino<br />

warmomadgenlis astis Tvalsazrisia, ramdenadac masTan yvelaferi<br />

gonSi, rogorc yvelafris absolutur substanciaSia fuZedebuli,<br />

Sesabamisad am moazrovnesTan gagebisa da axsnis meTodebs Soris<br />

imTaviTve mxolod formalur gansxvavebas Tu vxvdebiT.<br />

169


3. gagebis meTodis Semecnebis erT-erT umaRles formad, xolo<br />

hermenevtikis erT-erT umaRles ganzomilebad xelovnebis gaazrebam,<br />

sulac ver amowura hermenevtikul problemaTa mravalferovneba. metic,<br />

swored ase da amgvarad gaazrebulma realobam warmoSva mTeli rigi<br />

axali sakiTxebi, magram yvelaze saintereso aq isaa, rom es axali<br />

sakiTxebi, didwilad TanxmobaSi modis antikur(elinistur) epoqaSi<br />

mxolod refleqsiis (da ara meTodis) CarCoebSi gaazrebul sakiTxebTan.<br />

magaliTad, aristoteles `kaTarzisi~ anu ganwmenda, imTaviTve<br />

gulisxmobs `STagrZnobis~, `Casaxlebisa~ Tu `divinaciis~ Ta namedrove<br />

Teoriebs erTobliobaSi. Tavis mxriv, es Teoriebi interpretaciis<br />

SesaZleblobasac da Tanamedrove hermenevtikis erT-erTi centraluri<br />

problemis _ mTelisa da nawilebis _ urTierTmimarTebasac<br />

aucileblobiT Seicaven. aqve unda mivuTiToT, rom aRniSnul TemasTan<br />

dakavSirebiT aristotele da platoni erTmaneTis msgavs poziciebamde<br />

gansxvavebuli gzebiT, meTodebiTa da saSualebebiT mividnen. saerTo<br />

jamSi, SeiZleba iTqvas, swored platonma da gansakuTrebiT aristotelem,<br />

mTlianad Seajames mxatvruli teqstis (xelovnebis) gagebis antikuri<br />

horizonti da mxatvruli teqstis gagebis peripetiebi Semdgomi<br />

epoqebisTvisac didwilad winaswar gansazRvres. Tavis mxriv, antikuri<br />

periodis filosofosTa naazrevSi rogorRac winaswar ikiTxeba<br />

hermenevtikis meTodurad dafuZnebis Semdgomi SesaZleblobanic, rogorc<br />

Sua saukuneebisa da aRorZinebis, aseve Tanamedrove epoqisTvisac.<br />

4. sadisertacio TemaSi mocemulma analizma Tavisi<br />

specifikurobiT gamorCeul gansxvavebul epoqaTa urTierTmimarTebaSi<br />

saerTo Strixebi aSkarad da TvalnaTliv dagvanaxa. aseTi saerTo<br />

Strixebi rom ara, CvenTvis rogorc antikuri, aseve Sua saukuneebisa Tu<br />

aRorZinebis epoqaTa xelovnebis gageba saerTod SeuZlebeli iqneboda.<br />

aRarafers vambobT ama Tu im epoqis calkeuli avtorebis gagebis<br />

SesaZleblobaze. amdenad, gamocdileba, romlis mixedviTac Cven<br />

SegviZlia gavigoT gansxvavebul epoqaTa xelovneba, gvaiZulebs vaRiaroT,<br />

rom gansxvavebul epoqebs raRac garkveuli saerTo pirvelfenomeni<br />

gaaCniaT. cxadia es asea, magram yvelaze saintereso aq isaa, rom aseTi<br />

pirvelfenomeni araTu ar aufasurebs garkveul epoqaTa Tu gansxvavebul<br />

170


kulturaTa TviTmyofadobas, piriqiT, igi msgavs gansxvavebuloba-<br />

TviTmyofadobas kidev ufro metad warmoaCens. amdenad, aRniSnulma<br />

viTarebam Tavad gvaiZula, erTgvari winaaRmdegobebi dadebiTi<br />

dialeqtikis WrilSi gadagvewyvita da gangvecxadebina, rom TviTmyofadi<br />

epoqebis, iseve rogorc gansxvavebul xelovnebaTa TviTmyofadobagansxvavebis<br />

safuZveli swored is pirvelfenomenia, romelic amave dros<br />

mocemul TviTmyofadoba-gansxvavebulobaSi maTi erTianobis<br />

safuZvelicaa.<br />

5. hermenevtikuli Tematikis gaanalizebam filosofiur da<br />

hermenevtikul problematikaTa erTgvar (garkveul) Tanabarzomierebazec<br />

cxadad migvaniSna. ufro zustad, Tuki gageba Semcnebis erT-erTi<br />

umaRlesi formaa, xolo xelovneba hermenevtikis erT-erTi umaRlesi<br />

ganzomilebaa, maSin hermenevtika erTgvar (garkveul) universalur<br />

filosofiadac ki gvevlineba. Amitom, gasakviri sulac aRar aris, Tuki<br />

xelovnebaze refleqsias gverds hermenevtikis problematikisadmi<br />

miZRvnili TiTqmis verc erTi nawarmoebi ver uvlis. xelovnebaze<br />

Tanamedrove refleqsia ki, rogorc sadisertacio naSromSi gaSlilma<br />

analizma gvaCvena, imTaviTve win wamoswevs teqstis (xelovnebis) rogorc<br />

interteqstis anu erTgvari konstruqciis, `avtoris sikvdilis~,<br />

Sesabamisad teqstis (xelovnebis), rogorc erTgvari parodiisa da<br />

dacinvis mtkivneul Temebs. aseTi `konstruqcia-parodia-dacinva~<br />

Tanamedrove epoqis `sulia~ da cxadia, masze msjelobas Cvenc versad<br />

gaveqeciT.<br />

6. saboloo jamSi, Cvens mier dasaxuli miznis<br />

ganxorcielebisTvis fenomenologiuri, komparatistuli da<br />

garkveulwilad da garkveuli azriT teqstualuri analizis meTodebi<br />

gamoviyeneT. swored am meTodebis WrilSia ganxiluli xelovnebis<br />

ganmarteba – gageba – interpretaciis Taviseburebani. Zneli saTqmelia,<br />

ramdenad srulyofilad gadavwyviteT disertaciaSi mocemuli<br />

problemebi, magram vfiqrobT, garkveuli xarvezebi namdvilad gvepatieba.<br />

aki `Cven uSedego epoqaSi varsebobT da yoveli qmnileba parodiis sxiviT<br />

ganaTebuli bunebis mier xorcieldeba~. Tuki gaviTvalsiwinebT<br />

disertaciaSi aRniSnul garemoebas, romlis mixedviTac istoriisa da<br />

171


progresis iluzoruloba-realurobis dialeqtika, istoriis, kulturisa<br />

da xelovnebis istoriis erT mTlianobad gaazrebis SesaZleblobaa,<br />

maSin cnobili Tezisi – “yovelive axali, kargad daviwyebuli Zvelia” _<br />

kvlavac aqtualurad mogveCveneba da mivxvdebiT, rom Taviseburi<br />

“modernizmi” da “postmodernizmi” yvela epoqas axasiaTebda. aqve<br />

vacnobierebT imasac, rom rogorc zemoT ukve mivuTiTeT, modernizmidan<br />

da postmodernizmidan “gamosvlis~ gzebis xelovnurad Zieba imdenad<br />

uSedegoa, ramdenadac TviTon modernizmidan da postmodernizmidan<br />

“gamosvlis gza”, Tuki es saerTod SesaZlebelia, yovelTvis win uswrebs<br />

aseTi gzis xelovnurad Seqmnis yovelgvar mcdelobas. Sesabamisad,<br />

umjobesia davdumdeT, ufro zustad `aqtiurad davdumdeT~, rogorc<br />

skeptikosi da amiT cxovrebas yvelaze ufro Rrma da saintereso pasuxi<br />

gavceT.<br />

172


გამოყენებული ლიტერატურა<br />

1. aristotele, `poetika~, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1944.<br />

2. aristotele, `ritorika~, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1981.<br />

3. aristotele, `nikomaqes eTika~, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 2003.<br />

4. avaliani sergi, `mecnieruli ontologia~, gamomcemloba<br />

`filosofiuri biblioTeka~, Tbilisi, 1994.<br />

5. baqraZe kote, `filosofiis istoria~, Tbilisi, 1962.<br />

6. baqraZe kote, `rCeuli filosofiuri Txzulebebi~, t. VI, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1972.<br />

7. buaCiZe Tamaz, `filosofiuri narkvevebi~, t. I, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 2003.<br />

8. baramiZe giorgi, `msoflmxedevlobis SesaZlebloba m.<br />

haidegerTan~, wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis<br />

aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

9. baramiZe giorgi, `fantazia da msoflmxedveloba<br />

(fenomenologiur-hermenevtikuli etiudi)~, gamomcemloba `goni~,<br />

Tbilisi, 1993.<br />

10. biWaSvili mamuka, `m. haidegeri da l. vitgenSteini enis Sesaxeb~,<br />

wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad”,<br />

avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

11. biWaSvili mamuka, `sametyvelo moqmedebis analitikuri Teoria~,<br />

gamomcemloba `goni~, Tbilisi 1994.<br />

12. boWoriSvili angia, `fsiqologiis principuli sakiTxebi~, nawili<br />

mesame, Tbilisi, 1962.<br />

13. boWoriSvili angia, `kantis esTetika~, gamomcemloba `mecniereba~,<br />

Tbilisi, 1967.<br />

173


14. gordeziani revaz, `martin haidegeri _ adamianis sulis<br />

mkvlevari~, Jurnali `arsi~ #1, Tbilisi, 1993.<br />

15. gaTri uiliam, `berZeni filosofosebi _ Talesidan<br />

aristotelemde~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi,<br />

1983.<br />

16. gabiZaSvili o. gegeSiZe d. `religiuri rwmena da mecnieruli<br />

codna~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1969.<br />

17. danelia sergi, `antikuri filosofiis narkvevebi~, Tbilisi, 1983.<br />

18. venturi lionelo, `manedan lotrekamde~, gamomcemloba<br />

`nakaduli~, Tbilisi, 1984.<br />

19. TevzaZe guram, `Sua saukuneebis filosofiis istoria~, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1996.<br />

20. TevzaZe guram, `imanuel kanti~, Tbilisis universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1974.<br />

21. kanti imanuel, `wminda gonebis kritika~, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1979.<br />

22. kasireri ernst, `ra aris adamiani~, Tbilisi, 1990.<br />

23. kakabaZe zurab, `werilebi~, Tbilisi, 1972.<br />

24. kakabaZe zurab, `eqsistencialuri krizisis problema da edmund<br />

huserlis transcendentaluri fenomenologia~, gamomcemloba<br />

`mecniereba~, Tbilisi, 1985.<br />

25. lao Zi, `dao de Zini~, gamomcemloba `ganaTleba~, Tbilisi, 1990.<br />

26. losevi aleqsei, `dumili~, gamomcemloba `lomisi~, Tbilisi, 1993.<br />

27. lesingi, `laokooni, anu poeziisa da mxatvrobis sazRvrebis<br />

Sesaxeb~, gamomcemloba `xelovneba~, Tbilisi, 1986.<br />

28. mamardaSvili merab, `CaxSuli fiqri _ saubrebi ani epelbuanTan~,<br />

gamomcemloba `Celmi~, Tbilisi, 1992.<br />

29. msxilaZe goCa, `ironia, rogorc germanuli romantizmis ZiriTadi<br />

esTetikuri kategoria~, sadisertacio naSromi, iv. javaxiSvilis<br />

saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, 2005.<br />

30. nicSe fridrix, `ese ityoda zaratustra~, Tbilisi, 1993.<br />

31. norakiZe vladimer, `xasiaTis fsiqologia da mxatvruli<br />

literatura~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1969.<br />

174


32. platoni, `ioni~, `didi hipia~, `menoni~, Tbilisi, `nakaduli~, 1974.<br />

33. platoni, `nadimi~, Tbilisi, 1964.<br />

34. platoni, `fedoni~, Tbilisi, 1966.<br />

35. sartri Jan pol, `sarkis meore mxare~, gamomcemloba `lomisi~,<br />

Tbilisi, 1993.<br />

36. sanaia manana, `yofiereba da drodan, drodan yofierebisaken~,<br />

wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad~,<br />

avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, 1991.<br />

37. sanebliZe nikoloz, `m. haidegeri da v. humboldti~, wignidan<br />

`martin haidegeri _ dasabamidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa<br />

koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba,<br />

1991.<br />

38. teni ipolit, `xelovnebis filosofia~, gamomcemloba<br />

`saqarTvelo~, Tbilisi, 1990.<br />

39. tyemalaZe anzor, `esTetika, nawili I _ esTetika, rogorc<br />

mecniereba~, Tbilisi 2000.<br />

40. uznaZe dimitri, `omis filosofia~, Jurnali `arsi~, #1, Tbilisi,<br />

1993.<br />

41. uznaZe dimitri, `anri bergsoni~, Tbilisi, 1920.<br />

42. fuko m. `sityvebi da sagnebi~, gamomcemloba `diogene~, Tbilisi,<br />

2004.<br />

43. qavTaraZe Tamar, `martin haidegeris hermenentikuli moZRvrebis<br />

zogierTi aspeqti~, `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne~,<br />

filosofiis seria, Tbilisi, 2006.<br />

44. qarumiZe zurab, `ena da dro~, wignidan `martin haidegeri _<br />

dasabamidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi, Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1991.<br />

45. yulijaniSvili akaki, `esTetika~, gamomcemloba `meridiani~,<br />

Tbilisi, 2006.<br />

46. yulijaniSvili akaki, `kulturologia~, Tbilisi, 2001.<br />

47. Sopenhaueri artur, ~cxovrebiseuli sibrZnis aforizmebi~,<br />

gamomcemloba `lomisi~, Tbilisi, 1994.<br />

175


48. cincaZe giorgi, `gagebis meTodi filosofiaSi da pirovnebis<br />

problema~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi, 1975.<br />

49. cercvaZe lali, `geniosis problema germanul klasikur<br />

esTetikaSi~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi, 1988.<br />

50. WavWavaZe niko, `esTetikis sakiTxebi~, gamomcemloba `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, Tbilisi, 1958.<br />

51. WeliZe meri, `elinizmis filosofia~, Tbilisis universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1992.<br />

52. WeliZe meri, `elinizmis filosofia adrindeli qristianobis<br />

epoqaSi~, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1998.<br />

53. WeliZe meri, revaz gordeziani, `Zveli aRmosavleTis filosofia<br />

(indoeTi, CineTi)~, Tbilisis universitetis gamomcemloba,<br />

Tbilisi, 2001.<br />

54. haidegeri martin, `yofiereba da dro~, Tbilisi, 1989.<br />

55. haidegeri martin, `dasabami xelovnebis qmnilebisa~, gamomcemloba<br />

`goni~, Tbilisi, 1992.<br />

56. haidegeri martin, `TemSara~, wignidan `martin haidegeri _<br />

dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi,<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

57. haidegeri martin, `holderlini da poeziis arsi~, Jurnali `arsi~,<br />

#1, 1993.<br />

58. holderlini fridrix, `hiperioni anu gandegili saberZneTSi~,<br />

gamomcemloba merani, Tbilisi, 1982.<br />

59. hegeli, `gonis filosofia~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi,<br />

1984.<br />

60. hegeli, `logikis mecniereba~ Tbilisi, 1962.<br />

61. hegeli, `esTetika~, t. I, Tbilisi, 1973.<br />

62. avtorTa koleqtivi, `XX saukunis burJuaziuli filosofia~,<br />

Tbilisi, 1970.<br />

63. Jurnali `arsi~, #2, gamomcemloba `arsi~, Tbilisi, 1995.<br />

64. avtorTa koleqtivi, `esTetikisa da xelovnebaTmcodneobis<br />

sakiTxebi~, I, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1973.<br />

176


65. avtorTa koleqtivi, `narkvevebi filosofiis istoriaSi~,<br />

Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1993.<br />

66. Бодреяр Ж. «Прозрачность зла», (Интернет-версия).<br />

67. Бодреяр Ж. «Екстаз и инерция», (Интернет-версия).<br />

68. Белза Игорь, «Исторические судьбы романтизма и музыка», Издательство<br />

«Музика». Москва, 1985.<br />

69. Бегиашвили Арчил, «Структура метафилософии», Издательство тбилиского<br />

университета, 1993.<br />

70. Бур М. Иррлиц Г. «Притязание разума», Москва, «прогресс», 1978.<br />

71. Гадамер Г. «Истина и метод», Москва, «Прогресс», 1988<br />

72. Гадамер Г. «Актуальность прекрасного», Москва, «искусство», 1991.<br />

73. Гегель, «Наука логики», Т.I, Москва 1970.<br />

74. Гегель, «Сочинения», Т.IV, Москва, 1956.<br />

75. Гартман Н. «Эстетика», Издательство инностранной литератури, Москва, 1958.<br />

76. Галеев Б,. «Светомузыка: становление и сущность нового искусства», Казань,<br />

1976.<br />

77. Декарт Р., «Избранные произведения», Москва, 1950.<br />

78. Зись А. «Выди искусcтва», Народный университет, факультет литератури и<br />

искусства, издательство «знание», Москва, 1979.<br />

79. Илин И., «Постструктурализм, деконструктивизм, постмодернизм», Москва,<br />

«Интрига», 1996.<br />

80. Кант И., «Собранные сочинения в шести томах», Т. V, Москва, 1966.<br />

81. Кант И., «Собранные сочинения в шести томах», Т. VI, Москва, 1966.<br />

82. Коссак Эжи, «Екзистенциализм в философии и литературе», «Политиздат»,<br />

Москва, 1980.<br />

83. Куманецкий Казимеж, «История културы древней Греции и Рима»,<br />

Издательство «Высшая школа», Москва, 1990.<br />

84. Ничше Фридрих, «Воля к власти», 1910.<br />

85. Степанов Г.П. «Синтез искусств», «Знание», Ленинград, 1976.<br />

86. Фихте И.Г., «Избранные сочинения», Москва, 1916.<br />

177


87. Хаидеггер Мартин, «Проблема Человека в западной философии», Москва, 1988.<br />

88. Хосе Ортега и Гасети, «Дегуманизация искусство». Москва, 1991.<br />

89. Шпенглер О., «Закат европи», Т. I, Москва, 1923.<br />

90. Ясперс К., «Смысл и назначения истории», Москва, 1994.<br />

91. Шеллинг Ф. «Сочинения в двух томах», Т. II, Москва, «Мысл», 1989.<br />

92. Шеллинг Ф. «Система трансцендентального идеализма», Москва, 1936.<br />

93. Яковлев Е.Г. «Искусство и мировые религии», «Знание», Москва, 1972.<br />

94. «Французская семиотика», Москва, «Прогресс» , 2000.<br />

95. «Постмодернизм» - Энциклопедия, Минск, 2001.<br />

96. «Иностранная литература», №5, Москва, 1960<br />

97. «Современная западная философия» (словарь), Москва, Издательство<br />

политической литературы, 1991;<br />

98. Bollnow L. „Studien zur Hermeneutik”, Freiburg _ München, 1982.<br />

99. Buber M. „Das Problem des Menschen“, Heidelberg, 1982.<br />

100. Dielthey W. „ Das leben Sleiermachers”, Bd II, Berlin, 1966,<br />

101. Kafka Franc, „Erzählungen”, Leipzig, 1985.<br />

102. Schleiermacher F. „Sämmtliche werke”, I, Abteilung zur Theologie, siebenter<br />

Band, Berlin, 1838.<br />

103. Wach J. „Das Verstehen“, Tübingen, 1926.<br />

104. „Seminar: philosophische hermeneutik“, Frankfurt am Mein, 1976.<br />

178

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!