Copy of TG D I S E R T A C I A
Copy of TG D I S E R T A C I A Copy of TG D I S E R T A C I A
ogorc minimaluri piroba, xmaTa melodiuri kontrasti axasiaTebT, riTac paralelizms polusurad upirispirdebian. sainteresoa, rom miuxedavad xmaTa yvelaze mkafio poziciuri reglamentisa, mravalxmianobis kompoziciuri principTagan swored paralelizmis principi dgas erTxmianobasTan yvelaze axlos. magaliTad moviyvanT erTgvar Sualedur formas _ berSadskaias mier aRniSnul oqtavis intervalis oriarusian mravalxmianobas (berSadskaia 1961 :31), romelic SeiZleba miviCnioT, an ar miviCnioT paralelur mravalxmianobad. igive movlenas gaormagebuli orxmianobis cnebiT aRniSnavs evseevic (evseevi 1960 :105). unda iTqvas, rom qalTa da kacTa mier erTi melodiis oqtavaSi amdagvari Sesruleba Zalzed axlos dgas unisonur SesrulebasTan. marTlac, aq partniorebi erTmaneTs ar aRiqvamen sxvadasxva xmad; es arc TiToeuli am partiaTaganis kilour individualobaze aisaxeba, rac ase damaxasiaTebelia paraleluri mravalxmianobisaTvis. xmaTa amgvari oqtavuri gaormageba ar aris am intervalis mizanmimarTuli SerCeviT gamowveuli. igive melodias msgavsi sqesis partniorebTan, rogorc Cans, unisonSi imRerebdnen. amitom, am SemTxvevas paralelizmad da mravalxmianobad ar miviCnevT da SevurCevT naxsenebi terminis msgavs termins: `oriarusian (ori poziciis) unisons~ an `paralelur unisons~. unisonsa da paralelizms, agreTve paralelizms da heterofonias Soris, Cveni azriT, yovelTvis mkafio zRvari unda gaivlos, rasac zogierTi mkvlevari nakleb mniSvnelobas aniWebs. grigorievi paralelur mravalxmianobas ar miiCnevs iseTi normatiuli mravalxmianobis nimuSad, romelSic TiToeul xmas Tavisi funqcia gaaCnia da aseTi kompleqsis cnebaSi Semoaqvs termini `mravalxmiani erTxmianoba~ (SveliZe 1983 :11). odnav gansxvavebuli azrisaa skrebkovi, romelic unisonsa da masTan erTad xmaTa paralelur _ `lentur~ moZraobas heterofoniis elementarul gamovlinebad miiCnevs da aseT formas mravalxmianobis sawyis saxed aRiarebs (skrebkovi 1973 :30). amgvar mosazrebaSi aSkarad gamosWvivis cneba `heterofoniisa~ da `paralelizmis~ unifikaciis tendencia. aseTive bundovani warmodgena gveqmneba paralelizmze gusevis ganmartebidan, igi `lentur~ mravalxmianobas sagundo Sesrulebis `Sinagani varirebis~ umartives formad aRiqvams (gusevi 1967 :181). mis sawinaaRmdegod Surovi 82
oqtavebSi da sxva intervalSi mReras `mravalxmianobis orregistrul stils~ uwodebs da am formas heterofoniisagan calke ganixilavs (Surovi 1986 :14). Cveni azriT, paraleluri xmaTasvla realuri funqcionaluri mravalxmianobis erT-erTi saxea, Tundac imis gamo, rom aq TiToeul Semsrulebels mkafiod aqvs gaazrebuli Tavisi gansxvavebuli pozicia ara marto registruli TvalsazrisiT, aramed _ kilouri centrisadmi xmaTa individualuri mimarTebiT. es ukanaskneli erTi ziari modelis sxvadasxva kilouri niuansis versiebSi mJRavndeba da saerTo `mravalxmianuri melodiis~ komponentebad moiazreba (magaliTi #44). sainteresoa, rom paralelizmi, rogorc ziari modelis yvelaze tipobrivi saxe, xmaTa Soris musikaluri azris warmarTvis iniciativis minimums iTvaliswinebs. es minimumi, cxadia, aseTi wamyvani xmis mxolod kilour-registruli mdebareobiT ganisazRvreba. sxvadasxva zogadfsiqologiur normaTa gaTvaliswinebiT, es xma umetesad zeda_pirvelia. am movlenas kargad xsnis nazaikinski, romelic aRniSnavs, rom Tanabari pirobebisas yuradRebis aqcenti xvdeba maRal registrSi moTavsebul konturul xmaze (nazaikinski 1972 :119). iniciativis amgvari minimumi raodenobrivad emsgavseba totalur ostinatur kontinuumSi arsebul, aseve bundovan, iniciativas. magram erTi arsebiTi gansxvavebiT: am ukanasknel saxeobaSi gvaqvs iniciativis talRiseburad gadanawilebis potencia, rasac ver vityviT paralelizmis pirobebze. 83
- Page 31 and 32: musikaluri azris fraza. aseTi SemTx
- Page 33 and 34: 15). grica gvTavazobs `folkloruli p
- Page 35 and 36: marTldeba, nawarmoebi gaugebari xde
- Page 37 and 38: modeli, 2. ritmuli modeli, 3. bgera
- Page 39 and 40: imanenturi modelis absoluturi msgav
- Page 41 and 42: modelis saxiTac gamomJRavndes. part
- Page 43 and 44: musikis mosmenisas gamocdili msmene
- Page 45 and 46: aslaniSvili pirdapir aRniSnavs `Cak
- Page 47 and 48: zemoaRniSnuli `kilouri iniciativa~
- Page 49 and 50: elementebi musikaSi lagdebian mxolo
- Page 51 and 52: aseT principebs: burdoni da ostinat
- Page 53 and 54: sawyisze metad korife-gundis difere
- Page 55 and 56: gadmocema. swored amitom, aseTi cvl
- Page 57 and 58: antifonuri Sesruleba qarTul musikal
- Page 59 and 60: marTlac, antifonis Camoyalibeba kid
- Page 61 and 62: saqarTveloSi antifonuri Sesruleba o
- Page 63 and 64: urdonuli mravalxmianoba burdoni, ro
- Page 65 and 66: moTxovnilebiT, amitomac burdoni yov
- Page 67 and 68: ostinaturi mravalxmianoba sityva `o
- Page 69 and 70: ufro qmediTze. cxadia, aseTi msjelo
- Page 71 and 72: amgvarad, ostinatos principi qarTul
- Page 73 and 74: 1. erTxmiani antifonuri refreni _ a
- Page 75 and 76: xdeba mravalxmianobis homoritmul wy
- Page 77 and 78: vertikalad moiazreba. am SemTxvevaS
- Page 79 and 80: ogorc aRvniSneT, sinqronis kompozic
- Page 81: principi da `ritmuli ziari modelis~
- Page 85 and 86: odesac ganvixilavT Tavisufali da ko
- Page 87 and 88: mglebi). ese igi, kontrastma dabade
- Page 89 and 90: ver vityviT termin `kontralinealurz
- Page 91 and 92: cxadia, meore SemTxveva xmaTa ufro
- Page 93 and 94: msoflioSi mravalxmianobis iseTi pal
- Page 95 and 96: Cveni naSromis msjelobis Tanmimdevr
- Page 97 and 98: erTi mxriv, `specifikurobis~ preten
- Page 99 and 100: oTxxmianoba erTgvarovan struqturad
- Page 101 and 102: stilis ugulebelyofis sababs. imisaT
- Page 103 and 104: gamoirCevian. aseTad migvaCnia mcir
- Page 105 and 106: cneba `tipi~ TiTqosda gamoxatavs er
- Page 107 and 108: yvela SemTxvevaSi, gansakuTrebiT ki
- Page 109 and 110: winaaRmdegobas xvdeba. rogorc Cans,
- Page 111 and 112: 5. SemsrulebelTa Semadgenlobis regl
- Page 113 and 114: xolo socialur sibrtyeSi _ socialuri
- Page 115 and 116: mravalxmianobis stabilur da kolorit
- Page 117 and 118: samuSao klasifikaciebi amjerad yura
- Page 119 and 120: ziari ritmuli modelis da kontrastul
- Page 121 and 122: identuri modelis gauziareblobas _ k
- Page 123 and 124: ekuTvnis. aqve aRvniSnavT, rom aseT
- Page 125 and 126: maSin, rodesac mravalxmianobis komp
- Page 127 and 128: qarTuli tradiciuli mravalxmianobis
- Page 129 and 130: saSemsruleblo kriteriumi gvexmareba
- Page 131 and 132: funqcionalurad individualuri datvir
oqtavebSi da sxva intervalSi mReras `mravalxmianobis orregistrul<br />
stils~ uwodebs da am formas heter<strong>of</strong>oniisagan calke ganixilavs (Surovi<br />
1986 :14). Cveni azriT, paraleluri xmaTasvla realuri funqcionaluri<br />
mravalxmianobis erT-erTi saxea, Tundac imis gamo, rom aq TiToeul<br />
Semsrulebels mkafiod aqvs gaazrebuli Tavisi gansxvavebuli pozicia ara<br />
marto registruli TvalsazrisiT, aramed _ kilouri centrisadmi xmaTa<br />
individualuri mimarTebiT. es ukanaskneli erTi ziari modelis sxvadasxva<br />
kilouri niuansis versiebSi mJRavndeba da saerTo `mravalxmianuri<br />
melodiis~ komponentebad moiazreba (magaliTi #44).<br />
sainteresoa, rom paralelizmi, rogorc ziari modelis yvelaze<br />
tipobrivi saxe, xmaTa Soris musikaluri azris warmarTvis iniciativis<br />
minimums iTvaliswinebs. es minimumi, cxadia, aseTi wamyvani xmis mxolod<br />
kilour-registruli mdebareobiT ganisazRvreba. sxvadasxva<br />
zogadfsiqologiur normaTa gaTvaliswinebiT, es xma umetesad<br />
zeda_pirvelia. am movlenas kargad xsnis nazaikinski, romelic aRniSnavs,<br />
rom Tanabari pirobebisas yuradRebis aqcenti xvdeba maRal registrSi<br />
moTavsebul konturul xmaze (nazaikinski 1972 :119). iniciativis amgvari<br />
minimumi raodenobrivad emsgavseba totalur ostinatur kontinuumSi<br />
arsebul, aseve bundovan, iniciativas. magram erTi arsebiTi gansxvavebiT: am<br />
ukanasknel saxeobaSi gvaqvs iniciativis talRiseburad gadanawilebis<br />
potencia, rasac ver vityviT paralelizmis pirobebze.<br />
83