Copy of TG D I S E R T A C I A
Copy of TG D I S E R T A C I A Copy of TG D I S E R T A C I A
moviyvanT agreTve fragments Cveni sadiplomo naSromidan, romlis bolo Tavi swored qarTuli xalxuri mravalxmianobis istoriuli ganviTarebis problemas eZRvneboda: `amgvarad, Cveni azriT, erTiani qarTuli arqauli musikaluri enis etapze qarTuli xalxuri mravalxmianobis forma unda Camoyalibebuliyo xmaTasvlis ostinaturi da reCitaciuli burdonuli sawyisebis aqtiobis Sedegad. isic mniSvnelovania, rom reCitaciuli burdonuli tipidan logikurad advili warmosadgenia erTis mxriv, wminda burdonuli tipis warmoSoba (reCitaciis mospobis Sedegad), meores mxriv ki kompleqsur-paralelurisa (reCitaciuli banis melodiuri gaaqtiurebis Sedegad)~ (gabisonia 1886 83.) dResac ar gamovricxavT movlenaTa amgvar ganviTarebas, magram mas dRes ukve naklebdamajereblad miviCnevT. am mcire mimoxilvis Semdeg gTavazobT amJamindel sakuTar mosazrebebs zogadad tradiciuli mravalxmianobis, kerZod ki _ qarTuli mravalxmianobis warmoSobisa da ganviTarebis safexurTa Sesaxeb: pirvel rigSi, ar SegviZlia Cveni mosazreba ar gamovTqvaT tradiciuli mravalxmianobis stadialurobisa Tu `Zireulobis~ (`imTaviTveobis~) sakiTxze. miT umetes, rom igi uSualodaa dakavSirebuli gansaxilvel TemasTan. ganviTarebuli melodia TavisTavad gulisxmobs ganviTarebul musikalur azrovnebas. maSin, rodesac mravalxmianobis faqts dRes bevri mkvlevari musikalur ganviTarebulobas aRar ukavSirebs (amas msoflio eTnikuri musikis praqtika adasturebs). Sesabamisad, Cndeba Teoria (romelsac sxvadasxva samecniero disciplinaTa monacemebiT safuZvlianad adasturebs i. Jordania), rom mravalxmianoba rasobriv-eTnikuri gansazRvrulobis musikaluri azrovnebis tipia (iseve, rogorc monodiuri azrovneba) da ara _ ganviTarebis Sedegi. Cven principulad viziarebT am debulebas, damajerebelia msjeloba, romlis Tanaxmadac horizontuli da vertikaluri bgeraTSeTanxmebis metnaklebi unari adamianis tvinis fiziologiuri Taviseburebaa da, Sesabamisad, genetikuri aspeqtic gaaCnia. aseve mniSvnelovania adamianTa sxvadasxva donis midrekileba funcionalurad damoukidebeli xmis 156
partiisadmi, rac gamoixateba rogorc realur, aseve nominalur orxmianobaSi. Tumca, funqcionalur aspeqtTan erTad, ar gamovricxavT melodiis ganviTarebis rols mravalxmianobis calkeuli tipis SemuSavebaSi. mxedvelobaSi gvaqvs paraleluri xmaTasvla. eWvgareSea, melodiis ganviTareba ukeT warmoaCens paralelizmis princips, ra faqtic erT-erTi winapirobaa hipoTezisa, rom mravalxmianoba stadialuri, Semdeg warmoSobili movlenaa (ra processac profesiuli musikis istoriaSi kargad asuraTebs organumis warmoSoba da damkvidreba). paralelur xmaTasvlas, xmaTa naklebi funqciuri diferenciaciis gamo, bevri mkvlevari heterofoniis ganviTarebis Sedegad miiCnevs. magram heterofonia erTxmianobidan mravalxmianobaSi is marTlacda gardamavali formaa (ara _ diaqronuli TvalsazrisiT), romelic bevr xalxSi dRemde ar gadazrdila mravalxmianobaSi _ Tundac paralelizmSi. es faqti adasturebs im mosazrebas, rom paraleluri xmaTasvla heterofoniisagan, rogorc unisonis variantuli ganStoebisgan gansxvavebul kompoziciur princips efuZneba. meore mxriv, xmis paralelurad mibaZva, TavisTavad, melodiis ganviTarebis garkveul etaps unda mohyoloda (am dros ar aris gamoricxuli gaucnobierebeli, SemTxveviTi paralelizmis Taviseburi zemoqmedebac). amitom, bunebrivia vifiqroT, rom paralelizmi etapuri movlenaa mravalxmianobis istoriaSi. sityva etapurs aq ori mniSvnelobiT vxmarobT: erTis mxriv, paralelizmi ar Cans iseT Zireul movlenad, rogoric xmaTa ostinaturi, an burdonuli dacalkeveba _ dapirispirebaa; meores mxriv, igi ar aris uSualod heterofoniidan nawarmoebi movlena. amrigad, vfiqrobT, rom, miuxedavad paralelizmis udidesi rolisa mravalxmianobis mravalferovan struqturul formaTa SemuSavebaSi, igi ufro metad melodiis ganviTarebis procesis dros xdeba aqtualuri. rac Seexeba im musikalur kulturebs, sadac paraleluri xmaTasvla mravalxmianobis erTaderTi mdgradi formaa, unda vigulisxmoT, rom maTSi Tavidanve ucxo iyo xmaTa mkafio funqcionaluri gamijvnis tendencia, rogorsac vxedavT burdonul da ostinatur mravalxmianobaSi. miuxedavad xmaTa metad Tamami intervaluri Sefardebebisa, aseve naklebad `mravalxmianur~ movlenad CavTvlidiT imitacias, magaliTad _ 157
- Page 105 and 106: cneba `tipi~ TiTqosda gamoxatavs er
- Page 107 and 108: yvela SemTxvevaSi, gansakuTrebiT ki
- Page 109 and 110: winaaRmdegobas xvdeba. rogorc Cans,
- Page 111 and 112: 5. SemsrulebelTa Semadgenlobis regl
- Page 113 and 114: xolo socialur sibrtyeSi _ socialuri
- Page 115 and 116: mravalxmianobis stabilur da kolorit
- Page 117 and 118: samuSao klasifikaciebi amjerad yura
- Page 119 and 120: ziari ritmuli modelis da kontrastul
- Page 121 and 122: identuri modelis gauziareblobas _ k
- Page 123 and 124: ekuTvnis. aqve aRvniSnavT, rom aseT
- Page 125 and 126: maSin, rodesac mravalxmianobis komp
- Page 127 and 128: qarTuli tradiciuli mravalxmianobis
- Page 129 and 130: saSemsruleblo kriteriumi gvexmareba
- Page 131 and 132: funqcionalurad individualuri datvir
- Page 133 and 134: da iniciativian _ ostinatos da gada
- Page 135 and 136: miuxedavad zemoT ganxiluli da vizua
- Page 137 and 138: gamovlinebebisa. saintereso monacem
- Page 139 and 140: garTulebuli saxiTac) (magaliTi # 97
- Page 141 and 142: wamyvani kompoziciuri principi (am
- Page 143 and 144: qarTl-kaxur solo Semsruleblobas, kr
- Page 145 and 146: marTalia, gamonaklisebi aqac gvaqvs
- Page 147 and 148: Tavs iCens mTqmelis akompanementSic
- Page 149 and 150: Tavi IV mosazrebebi qarTuli tradici
- Page 151 and 152: amasTan, saintereso da logikuria as
- Page 153 and 154: i. Jordaniasagan gansxvavebiT, e. g
- Page 155: azrovnebdnen. mravalxmianobis gaCen
- Page 159 and 160: dRes musikismcodneobaSi miRebulia i
- Page 161 and 162: imaze, rom burdonuli `ganfena~ ukve
- Page 163 and 164: Tu ara es, rom burdoni arqauli movl
- Page 165 and 166: diapazonzea saubari _ vertikalurze
- Page 167 and 168: Semsrulebeli umetesad erTi da igive
- Page 169 and 170: 3. qarTuli tradiciuli mravalxmianob
- Page 171 and 172: 5. tradiciul garemoSi SemoqmedebiTi
- Page 173 and 174: warmoqmnil models `ziar models~ vuw
- Page 175 and 176: 21. ostinato, rogorc mkafio modelir
- Page 177 and 178: originaluri faqturuli komponenti, r
- Page 179 and 180: • sinqronuli xmaTasvlis mravalxmi
- Page 181 and 182: 53. ganviTarebul qarTul simRerebsa
- Page 183 and 184: unda iyos qarTveli xalxis mier saku
- Page 185 and 186: 9. arayiSvili 1906: Аракчие
- Page 187 and 188: 32. berSadskaia 1972: Бершад
- Page 189 and 190: sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo k
- Page 191 and 192: 71. graueri 2007: Grauer, Victor. N
- Page 193 and 194: 96. zemcovski 1989: Земцовс
- Page 195 and 196: 114. kastalski 1962: Касталь
- Page 197 and 198: edaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb
- Page 199 and 200: 160. nketia 1962: NKETIA, J. H. KWA
- Page 201 and 202: azrovnebis sawyisebi. krebulSi: tra
- Page 203 and 204: 199. rosebaSvili 1988: 8: k. roseba
- Page 205 and 206: 224. Seikini 1983: Шейкин У.
partiisadmi, rac gamoixateba rogorc realur, aseve nominalur<br />
orxmianobaSi. Tumca, funqcionalur aspeqtTan erTad, ar gamovricxavT<br />
melodiis ganviTarebis rols mravalxmianobis calkeuli tipis<br />
SemuSavebaSi. mxedvelobaSi gvaqvs paraleluri xmaTasvla.<br />
eWvgareSea, melodiis ganviTareba ukeT warmoaCens paralelizmis<br />
princips, ra faqtic erT-erTi winapirobaa hipoTezisa, rom mravalxmianoba<br />
stadialuri, Semdeg warmoSobili movlenaa (ra processac pr<strong>of</strong>esiuli<br />
musikis istoriaSi kargad asuraTebs organumis warmoSoba da damkvidreba).<br />
paralelur xmaTasvlas, xmaTa naklebi funqciuri diferenciaciis<br />
gamo, bevri mkvlevari heter<strong>of</strong>oniis ganviTarebis Sedegad miiCnevs. magram<br />
heter<strong>of</strong>onia erTxmianobidan mravalxmianobaSi is marTlacda gardamavali<br />
formaa (ara _ diaqronuli TvalsazrisiT), romelic bevr xalxSi dRemde<br />
ar gadazrdila mravalxmianobaSi _ Tundac paralelizmSi. es faqti<br />
adasturebs im mosazrebas, rom paraleluri xmaTasvla heter<strong>of</strong>oniisagan,<br />
rogorc unisonis variantuli ganStoebisgan gansxvavebul kompoziciur<br />
princips efuZneba.<br />
meore mxriv, xmis paralelurad mibaZva, TavisTavad, melodiis<br />
ganviTarebis garkveul etaps unda mohyoloda (am dros ar aris<br />
gamoricxuli gaucnobierebeli, SemTxveviTi paralelizmis Taviseburi<br />
zemoqmedebac). amitom, bunebrivia vifiqroT, rom paralelizmi etapuri<br />
movlenaa mravalxmianobis istoriaSi. sityva etapurs aq ori mniSvnelobiT<br />
vxmarobT: erTis mxriv, paralelizmi ar Cans iseT Zireul movlenad,<br />
rogoric xmaTa ostinaturi, an burdonuli dacalkeveba _ dapirispirebaa;<br />
meores mxriv, igi ar aris uSualod heter<strong>of</strong>oniidan nawarmoebi movlena.<br />
amrigad, vfiqrobT, rom, miuxedavad paralelizmis udidesi rolisa<br />
mravalxmianobis mravalferovan struqturul formaTa SemuSavebaSi, igi<br />
ufro metad melodiis ganviTarebis procesis dros xdeba aqtualuri. rac<br />
Seexeba im musikalur kulturebs, sadac paraleluri xmaTasvla<br />
mravalxmianobis erTaderTi mdgradi formaa, unda vigulisxmoT, rom maTSi<br />
Tavidanve ucxo iyo xmaTa mkafio funqcionaluri gamijvnis tendencia,<br />
rogorsac vxedavT burdonul da ostinatur mravalxmianobaSi. miuxedavad<br />
xmaTa metad Tamami intervaluri Sefardebebisa, aseve naklebad<br />
`mravalxmianur~ movlenad CavTvlidiT imitacias, magaliTad _<br />
157