qarTvelur enaTa Seswavlisa da swavlebis sakiTxebi
qarTvelur enaTa Seswavlisa da swavlebis sakiTxebi qarTvelur enaTa Seswavlisa da swavlebis sakiTxebi
enis gramatikuli struqturis `intuiciurad~ aTviseba bavSvs saSualebas aZlevs warmoTqvas grZeli winadadebebi. bavSvi iTvisebs enis Sinagani wesebis rTul sistemas, romelsac mas aravin aswavlis. aRsaqmelad mas eZleva mxolod konkretuli winadadebebi konkretul situaciaSi. ra procesi mimdinareobs bavSvis fsiqikaSi jerjerobiT Seuswavlelia. es uaRresad rTuli da gaurkveveli procesia. zogierTi fsiqologi aRni- Snavs, rom adamianis tvinSi arsebobs genetikurad daprogramebuli lingvisturi meqanizmi. aseTia, magaliTad, noam Comskis Teoria, romlis mixedviT: bavSvs aqvs Tandayolili unari daamuSaos informacia da Seqmnas mSobliuri enis gramatikis Sida struqturebi. T. gamyreliZis azriT, es debuleba hipoTezur xasiaTs atarebs, magram mniSvnelovania erTi ram, rom bavSvis tvinSi namdvilad xdeba miRebuli informaciis gadamuSaveba, radgan xSir SemTxvevaSi is orwevriani winadadebebi, romlebsac bavSvi warmoTqvams, pirdapir ara aqvs miRebuli. gasaocaria bavSvis unari, moaxdinos ganzogadeba. mas aqvs mowesrigebulobisa da normatiulobis grZnoba. mSobliur enaSi igi cdilobs `simwyobris aRmoCenas~. mas SeuZlia gansazRvros mocemuli gamonaTqvamis siswore garkveuli enobrivi struqturebis da standartebis mixedviT. lingvistebi am unars `gramatikis grZnobas~ uwodeben. es grZnoba dro- Ta ganmavlobaSi viTardeba da bavSvi ufro metad rwmundeba Tavis lingvistur kompetenciaSi (1,77). 2.4. Cveni azriT, bavSvis mier metyvelebis aTvisebis sawyis etapze xdeba enis `JReradobis~ 134
(vgulisxmobT enis mTlian kompozicias) aTviseba. es procesi zrdasrul adamianSic mimdinareobs (ucxo enis swavlis dros), raTa SeZlos teqstis danawevrebuli aRqma, anu calkeuli sityvebis gagoneba gabmul teqstSi. amisaTvis garkveuli muSaobaa saWiro. es problema didxans gasdevs Semswavlels, sanam kargad ar aiTvisebs enas. mag.: Cqari metyvelebis dros ver igebs azrs, an misTvis gaugebari xdeba im adamianis saubari, visac metyvelebis defeqti aqvs (magaliTad, sityvebs ar gamoTqvams bolomde). enis `JReradobis~ aTviseba aris Zalian mniSvnelovani ucxo enis Seswavlis procesSi. arian zrdasruli adamianebi, romlebsac uaRresad ganviTarebuli aqvT smeniTi mexsiereba da ucxo enis aTvisebas mxolod smenis saSualebiT axerxeben. am adamianebs esmiT, rom fraza ar aris swori, raRac gaumarTavia, is amas ase ar ityoda, magram konkretulad raSia saqme, ver getyvian. daaxloebiT ise, rogorc es aris bavSvis SemTxvevaSi. Tu zrdasruli adamiani amgvari niWiT aris dajildoebuli, is albaT ufro martivad iTvisebs enas, magram amisaTvis sxva xelSemwyobi pirobebicaa saWiro. kerZod, adamiani unda moxvdes iseT garemoSi, sadac misi ena ar ecodinebaT da igi iZulebuli iqneba komunikacia adamianebTan daamyaros misTvis ucxo enis saSualebiT. aseT SemTxvevebSi lomis wili individzea, magram es procesi mainc sakmaod did dros moiTxovs. rac Seexeba bavSvis swrafvas enis sistemurobisaken, Cveni azriT, es imaze miuTiTebs, rom bavSvs ase ufro eadvileba masalis aTviseba, struqturirebuli masalis 135
- Page 83 and 84: xeyreni- /emarTeba/ _ _ _ _ CV C Ø
- Page 85 and 86: ajjgéne- /kankalebs, ZagZagebs/ _
- Page 87 and 88: itætæeli- /titvldeba/ _ _ _ _ VC
- Page 89 and 90: V 1 = i da V 2 = u/u. mag.: xðmdun
- Page 91 and 92: xmovani saxes icvlis da gvaZlevs o-
- Page 93 and 94: V 2 =i-s, rasac damatebiT amtkicebs
- Page 95 and 96: ↓ iTñrda- /swavlobda/ _ V/C V &
- Page 97 and 98: iseTi SemTxvevebi, rodesac morfolog
- Page 99 and 100: xæ-a-âðn-dðs / * xæ-a-âan-i-d
- Page 101 and 102: SemzRudveli faqtoris, moqmedebis Se
- Page 103 and 104: sareduqcio poziciaSi xmovani aRdga/
- Page 105 and 106: naâanæ- /naxnavi/- _ _ CVCVCæ
- Page 107 and 108: ogorc vxedavT, jer moxda xuTmarcvli
- Page 109 and 110: lad morfemaTa kombinaciiT moxdeba.
- Page 111 and 112: MERI NIKOLAISCHWVILI Die Vokal Redu
- Page 113 and 114: Bemerkenswert ist, daß im schweren
- Page 115 and 116: lic „Wasser“ ulcuna „umbewäs
- Page 117 and 118: lartam „Gemüsegarten“ Lelyrtä
- Page 119 and 120: die Struktur des Wortes. Sie ist ei
- Page 121 and 122: Demnach erfahren die Vokale ö und
- Page 123 and 124: Schema 2. Reduktionsvokal o (ö) un
- Page 125 and 126: 13. a. oniani, grZeli xmovnis sakiT
- Page 127 and 128: 39. Г. Гдисон, Введен
- Page 129 and 130: Tvis qarTuli enis Seswavlis sakiTxi
- Page 131 and 132: lebriv, es winadadebebi dialogebia.
- Page 133: iT, Zalian mniSvnelovania ucxo enis
- Page 137 and 138: enobrivi sakiTxebis gadaWras uSualo
- Page 139 and 140: 1. enis ra codnaa sakmarisi imisaTv
- Page 141 and 142: molaparake adamianze. samyaros gaaz
- Page 143 and 144: vuwodebT. mSobliur enaze metyvelebi
- Page 145 and 146: mas aRar sWirdeba didi energiis dax
- Page 147 and 148: ebuli terminebi: `koine~, `enobrivi
- Page 149 and 150: iwereba xazis zeviT: iwereba xazis
- Page 151 and 152: paralelurad mudmivad vameorebinebT
- Page 153 and 154: aRniSnul brunvebs gansakuTrebuli gr
- Page 155 and 156: TanxmovanfuZiani sazogado saxelebi.
- Page 157 and 158: oqro-iTi, ku-iTi da sxva. xmovanfuZ
- Page 159 and 160: sax. elene-Ø niko-Ø nunu-Ø moTx.
- Page 161 and 162: • rigobiTi ricxviTi saxelis viTar
- Page 163 and 164: da -T morfemebis saSualebiT, romleb
- Page 165 and 166: unvis niSania warmodgenili brunvis
- Page 167 and 168: mag. magidas xisgan akeTeben. vercx
- Page 169 and 170: zmnis formaSi SeiZleba iyos warmodg
- Page 171 and 172: Tanxmovnebis win nulovani alomorfia
- Page 173 and 174: gaaCnia pirdapiri obieqti da Tu ar
- Page 175 and 176: gaerTiandeba an formis warmoebis Tv
- Page 177 and 178: mixedviT iuRleba (anu icvleba pireb
- Page 179 and 180: piri saxelobiT brunvaSi. sqema aseT
- Page 181 and 182: mesame araZiriTadi piri umTavresad
- Page 183 and 184: Resume The main for studying Georgi
enis gramatikuli struqturis `intuiciurad~<br />
aTviseba bavSvs saSualebas aZlevs warmoTqvas<br />
grZeli wina<strong>da</strong>debebi. bavSvi iTvisebs enis Sinagani<br />
wesebis rTul sistemas, romelsac mas aravin<br />
aswavlis. aRsaqmelad mas eZleva mxolod konkretuli<br />
wina<strong>da</strong>debebi konkretul situaciaSi. ra<br />
procesi mimdinareobs bavSvis fsiqikaSi jerjerobiT<br />
Seuswavlelia. es uaRresad rTuli <strong>da</strong><br />
gaurkveveli procesia. zogierTi fsiqologi aRni-<br />
Snavs, rom a<strong>da</strong>mianis tvinSi arsebobs genetikurad<br />
<strong>da</strong>programebuli lingvisturi meqanizmi. aseTia,<br />
magaliTad, noam Comskis Teoria, romlis mixedviT:<br />
bavSvs aqvs Tan<strong>da</strong>yolili unari <strong>da</strong>amuSaos<br />
informacia <strong>da</strong> Seqmnas mSobliuri enis gramatikis<br />
Si<strong>da</strong> struqturebi. T. gamyreliZis azriT, es debuleba<br />
hipoTezur xasiaTs atarebs, magram<br />
mniSvnelovania erTi ram, rom bavSvis tvinSi<br />
namdvilad xdeba miRebuli informaciis ga<strong>da</strong>muSaveba,<br />
radgan xSir SemTxvevaSi is orwevriani<br />
wina<strong>da</strong>debebi, romlebsac bavSvi warmoTqvams,<br />
pir<strong>da</strong>pir ara aqvs miRebuli. gasaocaria bavSvis<br />
unari, moaxdinos ganzogadeba. mas aqvs mowesrigebulobisa<br />
<strong>da</strong> normatiulobis grZnoba. mSobliur<br />
enaSi igi cdilobs `simwyobris aRmoCenas~.<br />
mas SeuZlia gansazRvros mocemuli gamonaTqvamis<br />
siswore garkveuli enobrivi struqturebis <strong>da</strong><br />
stan<strong>da</strong>rtebis mixedviT. lingvistebi am unars<br />
`gramatikis grZnobas~ uwodeben. es grZnoba dro-<br />
Ta ganmavlobaSi viTardeba <strong>da</strong> bavSvi ufro metad<br />
rwmundeba Tavis lingvistur kompetenciaSi (1,77).<br />
2.4. Cveni azriT, bavSvis mier metyvelebis<br />
aTvisebis sawyis etapze xdeba enis `JReradobis~<br />
134