01.01.2015 Views

kartofilis CrCili

kartofilis CrCili

kartofilis CrCili

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong><br />

Phthorimaea operculella Zell<br />

razmi qerclfrTianebi --- lepidoptera<br />

ojaxi ------ Gelechidae<br />

2008-2009 wels saqarTveloSi bolnisisa da marneulis<br />

municipalitetebis teritoriebze <strong>kartofilis</strong> naTesebsa da sacavebSi<br />

dafiqsirda saSiSi sakarantino mavnebeli <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>.<br />

2009 wlis saSemodgomo gamokvlevebiT mavneblis gavrceleba aRiniSna<br />

bolnisis municipalitetis mTel teritoriaze 2900 ha-ze da moicva<br />

marneulis municipalitetis <strong>kartofilis</strong> naTesebis umetesi nawili 356 ha.<br />

dmanisis raionSi aRiniSna mavneblis gavrcelebis erTeuli kera.<br />

M mavneblisgan Tavisufali zonebia:<br />

TeTriwyaros, walkis, ninowmindis, axalqalaqis, axalcixis, aspinZis,<br />

adigenis, TianeTis, duSeTis municipalitetebi, svaneTis, kaxeTis<br />

regionebi.<br />

<strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>T ziandeba Semdegi kulturebi: kartofili<br />

(gorglebi da vegetatiuri nawili), badrijani, Tambaqo, pomidori (nayofi<br />

da vegetatiuri nawili), wiwaka; veluri mcenareebidan azianebs ontkofas,<br />

ZaRlyurZenas, lemas, beladonas, ZaRlyurZenasebrTa sxva<br />

warmomadgenlebs<br />

geografiuli gavrceleba. evropa: espaneTi, portugalia, safrangeTi,<br />

italia, saberZneTi, , albaneTi, bulgareTi, yof. iugoslaviis qveynebi,


kunZulebi –sicilia, malta; ukraina, moldaveTi, saqarTvelo, ruseTi<br />

(krasnodaris mxare, rostovis olqi); azia: iaponia, korea, CineTi,<br />

vietnami, indoeTi, pakistani, mianma, irani, erayi, avRaneTi, siria, TurqeTi,<br />

kunZulebi - kviprosi, sumatra, iava; afrika: alJiri, kenia, kongo, ,<br />

maroko, siera-leone, kunZulebi – azoris, kanaris, mavrikiis; CrdiloeT<br />

da samxreT amerika (mimdebare kunZulebiT): kanada, aSS, meqsika,<br />

gvatemala, salvadori, nikaragua, hondurasi, kosta-rika, panama, kuba,<br />

dominikis respublika, puerto-riko, santo-domingo, iamaika, kolumbia,<br />

venesuela, ekvadori, peru, brazilia, bolivia, paragvai, urugvai, Cili,<br />

kunZulebi trinidadi, tobago; avstralia da okeaniis kunZulebi.<br />

mavneoba: savele pirobebSi <strong>kartofilis</strong> naTesebze <strong>CrCili</strong>T dasaxleba<br />

aRwevs 80-90%-s, xolo gorglebis dazianeba 75-85%-s (marneuli,<br />

lomTagora), analogiurad siZlieriT mavneobs Senaxvis pirobebSic (ar<br />

viTardeba +4°C dabla).<br />

iaponiasa da indoeTSi mavnebeli 60-80%-iT anadgurebs Tambaqos<br />

mosavals mindorSi da kartofils Senaxvis pirobebSi.<br />

morfologia: <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s pepela ruxi ferisaa, momcro<br />

zomis. mSvid mdgomareobaSi frTebi dakecili aqvs zurgze.<br />

M suraTi 1. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s pepela mosvenebul mdgomareobaSi<br />

mdedris wina frTebi gaSlil mdgomareobaSi 12-15 mm-ia, mamris 10-12<br />

mm, Ria nacrisferi, SuaSi oxris (Jangmiwis) feris niSniT, frTis nakecis<br />

gaswvriv moSavo feris zoliT, romelic orive mxridan moTeTro<br />

wertilebiT aris SemosazRvruli. frTis zeda nawilSi ori moSavo<br />

wertili aqvs, romelTagan qveda fuZesTanaa axlos. ganiv ZarRvze<br />

SedarebiT didi moSavo laqa aqvs, romelic nacrisferi zoliT aris<br />

Semovlebuli. frTebis boloebze mozrdili muqi wertilovani zoli<br />

gasdevs. wina frTebis jinjilebi Ria nacrisferia, Sida mxridan<br />

dafaruli muqi fifqiT, ukana frTebi moyviTalo feris jinjiliT.<br />

jinjila frTaze grZelia, Qqveda mxare nacrisferi aqvs. Mmamrebis wina<br />

frTebze nakecis gaswvrivi Savi zolis gverdebze orive mxares moTeTro<br />

xazebia, romelTa Tavze ori Savi mcire zomis wertilia.


ulvaSebi ruxi feris, mkveTrad danawevrebuli. wina da Sua fexebi Ria<br />

nacrisferi, romelic gareTa mxridan moyavisfro fifqiT aris dafaruli,<br />

ukana fexebi moyviTeloa, yavisferi TaTebiT, momcro bewvebiT. muceli<br />

zemodan moyavisfro-ruxia, qvemodan moTeTro-ruxi. Mmamris muclis bolo<br />

nawevari sxeulis sigrZis 1/3 –ia. gverdebSi CamoSvebulia da dafruli<br />

xSiri, ruxi feris jagris konebiT.<br />

erTi SexedviT pepela muqi ferisaa, frTebis fifqi sxvadasxva ferad<br />

brwyinavs da sul grZeli jinjilebiTaa garsSemovlebuli.<br />

Kkvercxi TeTri an mokremisfero, ovaluri 0.4-0.5 mm sigrZisa da 0.4 mm<br />

siganis. Kkvercxebi dafarulia sekretiT, garsi gluvia, mcired badisebri<br />

naxaziT. Canasaxis ganviTarebasTan erTad kvercxi muqdeba.<br />

A axladgamoCekili matli uferulia, Ria vardisferi an momwvano, muqi<br />

yavisferi TaviT da wina zurgis fariT, 1,2mm sigrZis.<br />

zrdasruli matli moyviTalo-movardisfro an moyviTalo-momwvanoa<br />

miRebuli sakvebis mixedviT, SuaSi mkrTali sigrZivi zoliT. wina fexebi<br />

Savia,sxeulis sigrZe 10-13mm, sigane 1.5mm. matli romelic <strong>kartofilis</strong><br />

gorglebiT ikvebeba, bevrad Ria ferisaa, vidre misi miwiszeda<br />

nawilebiT an badrijniT, TambaqoTi, pamidvriT mkvebavi matlebi.<br />

Mmucelze jagrebis fuZeSi patara farakebia , muqi ruxi da kargad<br />

SesamCnevi.<br />

Wupri viTardeba movercxlifero-moruxo feris parkSi, Wupris sigrZe<br />

5.5-5.6 mm-ia.<br />

suraTi 2. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s matli<br />

M biologia. mavnebeli zamTrobs matlis an QWupris fazaSi mcenareuli<br />

narCenebis qveS niadgis zeda fenaSi. pepela gamofrindeba adre<br />

gazafxulze da bunebaSi gvxvdeba oqtombris bolomde. isini aqtiurebi<br />

arian mzis Casvlis Semdeg da ganTiadisas, dRisiT ki sxedan patron<br />

mcenaris foTlebis qveda mxares. Mmdedri pepela ganayofirebis Semdeg<br />

iwyebs kvercxdebas. Kkvercxebis ZiriTad nawils debs ganayofirebidan<br />

pirvel dRes. Tumca pepela cocxlobs 2-3 kviras da kvercxdeba SeiZleba<br />

gaagrZelos xelaxali ganayofierebis Semdeg. Kkveercxs debs jgufebad an<br />

erTeuli saxiT foTlebze, yunwebze, Reroebze, niadagiT daufarav<br />

<strong>kartofilis</strong> gorglebze, ufro iSviaTad niadagSi (mindorSi) da<br />

sacavebSi <strong>kartofilis</strong> gorglebze Tvlebis CaRrmavebaSi, bzarebSi,<br />

meqanikurad dazianebul adgilebSi da gorgalze mikrul miwis<br />

goroxebSi.<br />

M mdedris nayofireba 160-200 kvercxia. Eembrionaluri ganviTareba 3-10<br />

dRes grZeldeba garemo pirobebidan gamomdinare.


GgamoCekili matlebi sakvebis ZiebaSi aqtiurad gadaadgildebian.<br />

SeWris win sxeulis garSemo qsoven ablabudas Tavis dasacavad. PSemdeg<br />

parenqimis amoWmiT foTlebSi da ReroebSi akeTeben naRmebs. <strong>kartofilis</strong><br />

gorglebSi umetesad iWrebian Tvlebidan.<br />

temperaturidan gamomdinare matlis ganiTareba 11-14 dRes grZeldeba<br />

da 4 – jer icvlis kans anu aqvs 5 asaki.<br />

M matlebi advilad itanen temperaturis mkveTr cvalebadobas,<br />

gorglebis gayinvisas isini cocxali rCebian. GganviTarebis damTavrebis<br />

Semdeg toveben gorglebs, foTlebs , Reroebs da sxvadasxva mofarebul<br />

adgilebSi ( nagvis grovaSi, tomrebze, iatakis napralebSi) qsoven<br />

naklebad SesamCnev parks, romlis zedapirze awebeben miwisa da nagvis<br />

koStebs Dda Wuprdebian. Wupris faza 6-8 dRes grZeldeba. am mavneblis<br />

yvela stadiisaTvis letalur temperaturas warmoadgens -4Å°C da +36°C<br />

da zeviT. K<strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong> saqarTveloSi savaraudod dabal zonaSi<br />

iZleva 6-7 Taobas.<br />

K <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s gamovlena vizualuri daTvalierebisas sakmaod<br />

rTulia, gansakuTrebiT bunebaSi, radgan is farul cxovrebas eweva.<br />

mcenaris zeda nawilebis dazianebisas is gamoRrRnis foTlis parenqimis<br />

1/2-1/3 –s. am dros Semosasvlel xvrelTan SeiniSneba Txel ablabudaSi<br />

Cakruli eqskrementebi. Mmatli foTolSi akeTebs naRmebs mTvar ZarRvsa<br />

da mis ganStoebebSi, foTlebs axvevs ablabudaSi, yunwSi SeWrisas is<br />

RrRnis yunwis SigTavss, ris gamoc foToli kvdeba.<br />

Tu matli saxldeba ReroSi, maSin mcenaris dazianebis adgilis zeda<br />

nawili kvdeba. (suraTi 3.)<br />

suraTi 3. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s matlis mier dazianebuli Rero


suraTi 4. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>T dazianebuli foToli<br />

suraTi 5. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>T dazianebuli pomidvris foTlebi


suraTi 6. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>T dazianebuli <strong>kartofilis</strong> gorglebi<br />

Mmavneblis aRmoCena vizualuri daTvalierebiT SedarebiT iolia<br />

<strong>kartofilis</strong> gorgalze. <strong>kartofilis</strong> gorglis dazianebis garegnuli<br />

niSnebia mis zedapirze eqskrementebis dagroveba, gansakuTrebiT gorglis<br />

TvlebTan. matlis sasvlelebis zemoT <strong>kartofilis</strong> kanis SeSroba da<br />

danaoWeba. Mmatlis sasvlelebi gorgalSi 2-3 mm diametrisaa, savsea<br />

eskrementebiT, kedlebi dafarulia ablabudi<br />

brZolis RonisZiebebi<br />

Tesvis win niadagis fenis 17-22 sm-is siRrmeze dabarva(amobruneba) da<br />

saTesle <strong>kartofilis</strong> CaTesva maqsimalurad dasaSveb siRrmeze 14 sm-ze,<br />

kokolis gakeTeba ara nakleb 8 sm simaRlisa. K<strong>kartofilis</strong> miwiszeda<br />

aRmonacenis moTibva da ganadgurebaK <strong>kartofilis</strong> mosavlis amoRebamde<br />

erTi kviriT adre.. <strong>kartofilis</strong> maqsimalurad mokle droSi amoReba da<br />

mindvridan gatana, <strong>kartofilis</strong> gorglebis fumigacia an damuSaveba<br />

biopreparat lepidocidiT mosavlis aRebisTanave 1% suspenziaSi<br />

CaZirviT(100l samuSao xsnari 1.5t tuberze) da SeSrobiT CrdilSi.<br />

Senaxvis periodSi saTesle kartofili unda gadairCes da calke<br />

Seinaxos 3°C-ze. Sesanaxi sardafebi an saTavsebi winaswar damuSavdes<br />

qloriani kiriT; .dazianebuli gorglebi da maTi anarCenebi, mikruli<br />

miwis goroxebi, naTlebi unda Caiyaros sautilizacio (gasanadgureblad<br />

amoTxril_1-1,5 m siRrmis ormoSi), waeyaros qloriani kiri da gadaeyaros<br />

miwa.<br />

Bbiopreparatebidan gamoiyeneba; bitoqsibacilini 50-100gr-10l wyalze,<br />

boverini 30-50g 10l.wyalze.<br />

Sardovana 100gr-10l wyalze, romlis drosac nadgurdeba matlebi da<br />

xdeba mcenaris fesvgareSe gamokveba anu mwvane masis Sesxureba (10 l<br />

samuSao xsnari sakmarisia 200 m 2 -is dasamuSaveblad)<br />

qimiuri preparatebidan gamoiyeneba zoloni e.k. 1,5-2 l ha –ze; dingo-<br />

0.5-0.9 l/ha, bi-58 axali 0.7-1.1 l/ha-ze, aqteliki e.k. 1,5 l ha-ze, nurel-d<br />

e.k. 1.0 l-ha-ze; decis-eqtra e.k. 0,03-0,06l –ha-ze; naRmebis gakeTebamde


vegetaciis periodSi. saTesle nakveTebis Sesxureba aseve vegetaciis<br />

periodSi dimiliniT (s.f.) 1,9-2,4 kg/ha (gorglebi sakvebad ar gmoiyeneba.)<br />

fitosanitariuli riski. mavnebeli vrceldeba yvela stadiaSi<br />

<strong>kartofilis</strong> gorglebiT da ZaRlyurZenasebrTa kulturebis nayofebiT.<br />

sakarantino RonisZiebebi. <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s gavrcelebis<br />

qveynebidan importirebuli <strong>kartofilis</strong> yvela partiis fitosanitariulsakarantini<br />

Semowmeba.<br />

sakarantino mavneblis – <strong>kartofilis</strong> <strong>CrCili</strong>s sxva raionebSi<br />

gavrcelebis Tavidan acilebis mizniT dauSvebelia bolnisisa da<br />

marneulis municipalitetebis teritoriidan <strong>kartofilis</strong> saTesle<br />

masalis gamoyeneba sxva municipalitetebis teritoriaze; saTanado<br />

damuSavebis gareSe ar unda iqnas dasnebovnebuli teritoriebidan<br />

gamotanili kartofili, Semowmebis gareSe ar unda iqnas dasnebovnebuli<br />

zonidan gamotanili ZaRlyurZenasebrTa ojaxis warmomadgeneli<br />

kulturebis (pomidori, badrijani, wiwaka, Tambaqo) nayofebi.<br />

dasnebovnebis zonaSi unda Catardes Semdegi brZolis RonisZiebebi:<br />

- sacavebSi arsebuli saTesle <strong>kartofilis</strong> qimiuri damuSaveba<br />

mflobelebis mier;<br />

- sacavebSi arsebuli sasursaTo <strong>kartofilis</strong> fumigacia mflobelebis<br />

mier;<br />

- Teslbrunva;<br />

- mavneblis sawinaaRmdego agroteqnikuri wesebis dacva.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!