27.11.2014 Views

ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg

ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg

ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

# 118 biuleteni<br />

tbrbsUwfmpt!flpopnjlvsj!sfgpsnfcjt!3121!xmjt!lvstj!<br />

Tfjdwbmb!Uv!bsb!njnbsUvmfcb!wfrupsnb@<br />

gia ZnelaZe<br />

Sesavali<br />

Zalze Zneli da dRevandeli gadmosaxedidan,<br />

albaT aramadlieri amocanaa mTavrobis TiTqmis<br />

yovelwliuri `axali~ <strong>ekonomikuri</strong> xedvebis, kursebisa<br />

da <strong>reformebi</strong>s Sefaseba. miT umetes, rodesac<br />

qveynis ukiduresi politikuri da socialur-<strong>ekonomikuri</strong><br />

daZabulobis fonze sazogadoeba upiratesad<br />

ara kritikas, aramed miukerZoebel analizsa<br />

da ukeTesi perspeqtivisaken mimaval racionalur<br />

gzebsa da konkretul rekomendaciebs saWiroebs.<br />

amave dros nebismieri ukve `gatarebuli~ <strong>ekonomikuri</strong><br />

reformis Sefaseba Zalze iolia, radgan mas<br />

gaaCnia raodenobrivi da xarisxobrivi Sedegebi,<br />

rac formalizebul Sefasebas eqvemdebareba. aqve ar<br />

unda dagvaviwydes, rom es Sedegebi ar warmoadgens<br />

arc mecnierul an politikur abstraqcias, aramed<br />

realurad aisaxeba mosaxleobis cxovrebis donis<br />

maCveneblebze (g.ZnelaZe „makro<strong>ekonomikuri</strong> maCveneblebis<br />

gavlenis analizi mosaxleobis cxovrebis<br />

doneze – socialuri politikis warmarTvis safuZveli“,<br />

sskgc-s biuleteni #102, 2007 weli). swored<br />

am poziciaze dayrdnobiT gvsurs gavaanalizoT<br />

saqarTvelos bolo drois <strong>ekonomikuri</strong> da socialuri<br />

<strong>reformebi</strong>s dRevandeli rezultatebi.<br />

1. qarTuli Sromis bazris mimoxilva - dasaqmeba<br />

garantirebul perspeqtivas gulisxmobs<br />

CavTvaloT rogorc mocemuloba, rom:<br />

a) globaluri <strong>ekonomikuri</strong> krizisi mimdin-<br />

areobs da es saqarTvelos ekonomikaze calsaxad<br />

uaryofiTad moqmedebs;<br />

b) saqarTvelos mTavroba cdilobs gaaumjobe-<br />

sos qveynis <strong>ekonomikuri</strong> mdgomareoba – deklarirebulia<br />

`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebisa da Rirsebis<br />

aqti (kanoni)~ da `axali (<strong>ekonomikuri</strong>) kursi~;<br />

g) Semodinebuli wminda investiciebi mizerulia,<br />

magram amave dros kvlav vRebulobT ucxour<br />

daxmarebebsa da kreditebs;<br />

d) 2011-2013 wlebis biujetebis sagrZnobi<br />

nawili sagareo valis dafarvas unda moxmardes;<br />

e) aSkaraa orniSna mzardi inflacia da erovnu-<br />

li valutac nel-nela ufasurdeba;<br />

v) mosaxleobis saerTo cxovrebis done ecema.<br />

Cven Tvalwinaa Semosavlebis kidev ufro mkveTri<br />

socialuri diferenciacia;<br />

z) mTavroba ar abarebs mosaxleobas angariSs<br />

wina wlebSi gatarebul socialur-ekonomikur reformebze<br />

da ar gaaCnia qveynis Semdgomi <strong>ekonomikuri</strong><br />

reformirebis mkafio kursi;<br />

T) ekonomikaSi axal RonisZiebebs (`reformebs”)<br />

aqvs spontanuri, usistemo xasiaTi.<br />

investiciebi axal samuSao adgilebSi da umuSevroba<br />

saqarTvelosaTvis gamoyofili ucxouri daxmarebebisa<br />

da kreditebis umetesi wili xmardeba e.w.<br />

infrastruqturul proeqtebs. mniSvnelovania am<br />

sferoSi sabiujeto subsidiebis raodenobac. amas-<br />

Tan dakavSirebiT bunebrivad ismis ori kiTxva:<br />

- viTardeba Tu ara infrastruqturasTan erTad<br />

TviT ZiriTadi struqturebi?<br />

- ra <strong>ekonomikuri</strong> Sedegebi da efeqti moaqvs, an<br />

unda moitanos am proeqtebma da rodis?<br />

upirveles yovlisa, sainteresoa, Tu ra xdeba<br />

am mimarTulebiT Sromis bazarze. moitana Tu<br />

ara damatebiTma investiciebma axali samuSao adgilebi<br />

da ra proporciebiTa da perspetivebiT? ra<br />

tendenciebi SeimCneva umuSevrobis dinamikaSi da<br />

riT aixsneba es? vis da ras Seexo mTavrobis mier<br />

gamocxadebuli `qamrebis SemoWeris~ politika da<br />

rogor aisaxa igi Sromis bazris struqturasa da<br />

moculobaze? aris es saxelmwifo uwyebebis bolo<br />

sakadro restruqturizacia, Tu saqme gvaqvs morig<br />

eqsperimentTan? da sxva amgvari.<br />

imisaTvis, rom Segveqmnas Semdegi msjelobis<br />

raime konkretuli, formalizebuli safuZveli, Tvali<br />

mivadevnoT ramdenime mniSvnelovani <strong>ekonomikuri</strong><br />

parametris paralelur dinamikas.<br />

grafikze SeiZleba davakvirdeT erTob saintereso<br />

tendenciebs. 2008-2010 wlebSi aSkaraa pirdapiri<br />

ucxouri investiciebis Canacvleba saxelmwifo investiciebiT,<br />

romlebic metwilad transformirebuli<br />

ucxoeTidan Semosuli finansuri saxsrebia<br />

(subsidiebi, daxmarebebi, kreditebi). es gasagebicaa,<br />

gamomdinare globaluri <strong>ekonomikuri</strong> krizisidan<br />

da omis Sedegebidan. magram aqve sainteresoa inves-<br />

2


# 118<br />

biuleteni<br />

umuSevrobisa da investiciebis maCveneblebi 2004-2010 w.w.<br />

(saqstatis monacemebiT)<br />

cxrili 1<br />

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010<br />

ekonomikurad aqtiuri<br />

mosaxleoba<br />

2041,0 2023,9 2021,8 1965,3 1917,8 1991,8 -<br />

(samuSao Zala), aTasi kaci<br />

dasaqmebuli, aTasi kaci 1783,3 1744,6 1747,3 1704,3 1601,9 1656,1<br />

umuSevari, aTasi kaci 257,6 279,3 274,5 261,0 315,8 335,6 323,6<br />

umuSevrobis done,<br />

procentebSi<br />

12,6 13,8 13,6 13,3 16,5 16,9 16,3<br />

saqarTveloSi<br />

ganxorcielebuli<br />

pirdapiri ucxouri<br />

investiciebi (mln.dol.)<br />

499,12 449,7 1190,4 2014,8 1564,0 759,1<br />

~600<br />

(ssf)<br />

saxelmwifo investiciebi 465,96 535,21 572,72 872,45 930,53<br />

grafiki 1<br />

investiciebisa da umuSevrobis dinamika 2004-2010 w.w.<br />

2500<br />

2000<br />

2014.8<br />

1500<br />

1564<br />

1000<br />

1190.4<br />

872.45<br />

930.53<br />

500<br />

465.96<br />

535.21<br />

572.72<br />

759.1<br />

600<br />

0<br />

274.5 261<br />

315.8 335.6 323.6<br />

2006 2007 2008 2009 2010<br />

pi rd. ucx. investiciebi(mln.dol) saxelmwifo investiciebi(mln.lari)<br />

umuSevari, aTasi kaci<br />

ticiebisa da umuSevrobis (an dasaqmebis) SedarebiTi<br />

dinamika. Tuki grafiksa da Sesabamisad saqarTvelos<br />

statistikis erovnul samsaxurs davujerebT, maT<br />

Soris Zalze susti korelacia SeiniSneba. rasTan<br />

gvaqvs saqme?<br />

erTi SexedviT, rac ar unda paradoqsulad<br />

mogveCvenos, investorebis Semosvlis Sedegad<br />

samuSao adgilebis Semcireba msoflios sxva qveyneb-<br />

Sic xdeba. es arc aris gasakviri, radgan investicias<br />

ekonomikis realur seqtorSi `Tan mohyveba~ axali<br />

teqnologiebi, avtomatizacia da kompiuterizacia,<br />

rac TavisTavad gulisxmobs xelisa da sxva `martivi~<br />

SromiT dakavebulTa gamoTavisuflebas. amas Tan<br />

erTvis mdidari da Raribi fenebis Semosavlebs Soris<br />

zRvris mkveTri zrda. amas adasturebs gaeros<br />

mier Catarebuli specialuri gamokvlevebi meqsikis<br />

magaliTze.<br />

umuSevroba mxolod saqarTveloSi ar<br />

aris;saqarTvelos problema is aris, rom umuSevrobis<br />

masStabebiT Cveni qveyana bevri qveynis analogiur<br />

maCveneblebs aRemateba. umuSevrobis done<br />

saqarTveloSi daaxloebiT 17%-ia, evrokavSirSi ki<br />

umuSevrobis saSualo done 10%-mdea. holandiaSi es<br />

maCvenebeli 4,4%-iT ganisazRvreba. evrokavSiris 27<br />

qveynidan saqarTveloze maRali umuSevrobis done<br />

aris espaneTSi - 20% da baltiispireTis qveynebSi<br />

-17.8%.<br />

statistikis erovnul samsaxurs dasaqmebis<br />

Sesaxeb bolo monacemebi jer srulad ar gamouqveynebia.<br />

2010 wlis pirveli kvartlis monacemebiT,<br />

biznesseqtorSi dasaqmebulTa ricxvi wina wlis<br />

3


# 118 biuleteni<br />

Sesabamis maCvenebelTan SedarebiT7%-iT Semcirda.<br />

meore kvartalSi biznesseqtorSi dasaqmeba pirvel<br />

kvartalTan SedarebiT gaizarda, Tumca es niSnuli<br />

2009 wlis wliur maCvenebelTan SedarebiT mainc naklebia.<br />

biznesseqtorSi umuSevrobis maCvenebeli wina<br />

welTan SedarebiT gauaresda. 2009 welTan SedarebiT<br />

saSualod 6%-iT Semcirda saSualo sawarmoebSi<br />

dasaqmebulTa ricxvi. msxvil da mcire sawarmoebSi<br />

dasaqmebulTa monacemisgan gansxvavebiT, saSualo<br />

sawarmoebSi dasaqmebulTa maCvenebeli klebadi tendenciiT<br />

xasiaTdeba.<br />

saqarTveloSi dasaqmebulTa 63% TviTdasaqmebulia,<br />

37% - daqiravebiT dasaqmebuli. TviTdasaqmebulTa<br />

4/5 soflis meurneobis seqtorze modis,<br />

romelSic Sromis mwarmoebluroba ekonomikis sxva<br />

dargebTan SedarebiT daaxloebiT 5-jer dabalia.<br />

2003 wlis Semdeg soflis meurneobaSi warmoeba 15%-<br />

iT Semcirda, ekonomikis danarCen dargebSi ki saSualod<br />

40 %-iT gaizarda.<br />

ramdenad didia dasaqmebis bazarze faseuloba-<br />

Ta gadafasebis msxverplTa ricxvi da romeli profesiebia<br />

dRes moTxovnadi? am kiTxvebze pasuxi im<br />

martivi mizezis gamo ar arsebobs, rom Sesabamisi<br />

kvleva saqarTveloSi aravis Cautarebia.<br />

ganaTlebis diversificirebuli struqturis<br />

detaluri Seswavla Sromis bazris prognozirebis<br />

SesaZleblobas iZleva. am gziT SeiZleba gaarkvio,<br />

romeli profesiebi gWirdeba, ra aris moTxovnadi<br />

da ra SeiZleba dasWirdes Cvens ekonomikas momavalSi.<br />

es monacemebi ki gaTvaliswinebuli unda iyos<br />

<strong>ekonomikuri</strong> ganviTarebis strategiaSi. es Zalze gamosadegi<br />

iqneba dasaqmebis prognozirebisTvis.<br />

saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri<br />

samuSao Zalis statistikas yovelkvartalurad<br />

aqveynebs: am mizniT 6,700 Sinameurneobis 15<br />

wlis da ufrosi asakis wevrebis gamokiTxvas awarmoebs.<br />

qveynis specifikidan gamomdinare, gaerosa da<br />

Sromis saerTaSoriso organizaciis rekomendaciebis<br />

gaTvaliswinebiT, zeda asakobrivi zRvari ar aris<br />

dawesebuli, radgan sapensio asakis mosaxleobis<br />

<strong>ekonomikuri</strong> aqtivoba sakmaod maRalia.<br />

sapensio asakis mosaxleobis mier samuSaos Zebna<br />

ki im martivi mizeziT aixsneba, rom saqarTveloSi<br />

pensiis odenoba saarsebo minimumze naklebia. saSualo<br />

momxmareblis saarsebo minimumi, oqtombris<br />

Tvis monacemebiT, 128,9 laria. pensiis odenoba ki,<br />

saSualod, 85 lars Seadgens.<br />

Sromis saerTaSoriso organizaciis kriteriumebis<br />

mixedviT, dasaqmebulad miiCneva yvela,<br />

vinc gamokvlevis wina 7 dRis ganmavlobaSi Tundac<br />

1 saaTiT iyo dakavebuli fuladi an naturaluri<br />

anazRaurebis misaRebad. amave organizaciis kriteriumebiT,<br />

umuSevrad miiCnevian isini, vinc gamokiTxvis<br />

wina 7 dRis periodSi 1 saaTiTac ar muSaobda,<br />

Tumca aqtiurad eZebda samuSaos. vinc ar muSaobs da<br />

arc eZebs samuSaos, umuSevrad ar miiCneva.<br />

calke kategoriaa friqciuli, anu faruli<br />

umuSevroba - rodesac adamiani arasruli samuSao<br />

droiT aris dasaqmebuli an dasaqmebulia da aqtiurad<br />

eZebs samuSaos.<br />

statistikis monacemebi Sromis saerTaSoriso<br />

organizaciis kriteriumebiT dgindeba, magram es<br />

umuSevrobis kvlevis mxolod pirveli safexuris<br />

monacemebia. Sromis saerTaSoriso organizaciis<br />

dadgenili umuSevrobis gamovlenis kriteriumi myisierad<br />

ar reagirebs mcired ryevebze. dasaqmebulad<br />

miiCneva yvela, vinc erTi saaTi mainc imuSava<br />

kvlevis Catarebis wina kviraSi, Tundac sakuTar nakveTze.<br />

Sromis saerTaSoriso organizacia statistikis<br />

samsaxurebs umuSevrobis donis dawvrilebiT<br />

gamokvlevasac avalebs. igulisxmeba umuSevrobis<br />

gansazRvra rogorc mkacri, ise Serbilebuli kriteriumebiT<br />

da aseve misi struqtuireba.<br />

<strong>ekonomikuri</strong> zrda yovelTvis ar niSnavs<br />

dasaqmebis zrdas<br />

statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT,<br />

2010 wlis I kvartalSi, saqarTvelos mTliani Sida<br />

produqtis realuri zrda 4,5%-s utoldeba. 2010<br />

wlis I kvartalSi saqarTvelos ekonomikis yvelaze<br />

swrafad mzard dargebs Sorisaa damamuSavebeli<br />

mrewveloba, romlis realuri zrdis maCvenebeli<br />

24,4%-s Seadgens, satransporto momsaxureba –<br />

15,1%, samTomopovebiTi mrewveloba – 12%, vaWroba,<br />

avtomobilebis, sayofacxovrebo nawarmisa da piradi<br />

sargeblobis sagnebis remonti – 11,7%, sastumroebi<br />

da restornebi – 11%, operaciebi uZravi qonebiT,<br />

ijara da momxmareblisaTvis momsaxurebis<br />

gaweva – 10,6%, sxva komunaluri, socialuri da<br />

personaluri momsaxurebis gaweva – 10,2% da a.S.<br />

am monacemebis miuxedavad, qveyanaSi umuSevrobis<br />

done kvlav maRalia, es mniSvnelovanwilad aris<br />

ganpirobebuli mwarmoeblurobis dabali doniT,<br />

muSaxelis ZiriTadad dabalSemosavliani soflis<br />

meurneobis seqtorSi ganawilebiTa da TviTdasaqmebis<br />

maRali procentuli maCvenebliT.<br />

dargebi, romlebSic dasaqmebis moculoba<br />

didia, naklebad viTardeba. ganviTarebis<br />

process erTi magiuri cifri ver daaxasiaTebs,<br />

miT umetes, roca saqme gvaqvs sazogadoebis,<br />

saxelmwifos ganviTarebis procesTan.<br />

<strong>ekonomikuri</strong> zrda damokidebulia im damatebul<br />

Rirebulebaze, romelic iqmneba ama Tu im dargSi.<br />

statistikuri monacemebiT ki, saqarTveloSi <strong>ekonomikuri</strong><br />

zrdis 80% im dargebze modis, romlebSic<br />

dasaqmebulTa raodenoba 20%-s ar aRemateba. <strong>ekonomikuri</strong><br />

zrda ar SeiniSneba soflis meurneobis seqtorSi,<br />

dasaqmebulTa didi nawili ki swored am<br />

dargSia. am TvalsazrisiT sainteresoa mTlian mSp-<br />

Si soflis meurneobis xvedriTi wilisa da sofelSi<br />

umuSevrobis dinamikebis Sedareba (ix. grafiki 2),<br />

romelSic naTlad Cans, rom wilis vardnas Tan sdevs<br />

soflis umuSevrobis zrda.<br />

evrokavSirSi samewarmeo seqtorSi mTliani Sida<br />

produqtis 60-65%-s mcire biznesi qmnis, 35-40%-s _<br />

msxvili biznesi. saqarTveloSi ki piriqiT aris: 2003<br />

4


# 118<br />

biuleteni<br />

wels saSualo da mcire biznesze biznesseqtorSi Seqmnili<br />

mTliani Sida produqtis 24% modioda, dRes<br />

es maCvenebeli kidev ufro mcirea da 15%-s Seadgens.<br />

msxvili biznesis wili ki biznesis seqtorSi<br />

Seqmnili mTliani Sida produqtis 85%-s Seadgens.<br />

meore kvartlis monacemebiT.<br />

dasaqmebulTa saerTo raodenobidan, amave wyaros<br />

mixedviT, umetesoba, 58,7%, mamakacia, xolo<br />

41,3% _ qali.<br />

saqarTveloSi dasaqmebulebis yvelaze didi<br />

mTlian mSp-Si soflis meurneobis wili<br />

da umuSevroba sofelSi<br />

(saqstatis monacemebiT)<br />

raodenoba msxvil sawarmoebze modis. Semdeg modis<br />

mcire sawarmoebi, romlebSic dasaqmebulTa mTliani<br />

raodenobis 21,6% muSaobs, xolo mesame adgilze sa-<br />

Sualo sawarmoebSi momuSave adamianebia.<br />

saSualo Tviuri xelfasi, saqstatis informaciiT,<br />

biznesseqtorSi mamakacebisTvis 600 laria,<br />

xolo qalebisTvis _ 437 lari.<br />

ufro konkretulad ki, saqarTvelos msxvil<br />

sawarmoebSi saSualo xelfasi 700 larze metia, sa-<br />

SualoSi – 400-ze meti, xolo mcire sawarmoebSi –<br />

300-ze meti.<br />

dasaqmebulTa mTlian raodenobaSi dominanti<br />

vaWrobis sferoa, aseve avtomobilebis, sayofacxovrebo<br />

nivTebis remonti; Semdeg modis damamuSavebeli<br />

mrewveloba. mesame adgilzea janmrTelobisa<br />

da socialuri daxmarebis sfero, momdevno or adgils<br />

ki transporti da mSenebloba ikavebs.<br />

janmrTelobis dacvisa da socialuri daxmarebis<br />

sferoSi momuSave adamianebis umravlesoba qalia,<br />

xolo damamuSavebel mrewvelobaSi momuSaveebi<br />

ki mamrobiTi sqesisani arian.<br />

saqarTveloSi momuSave adamianebis naxevarze<br />

meti, 58,9%, Tbilisze modis. meore adgilze imereTia,<br />

dasaqmebulTa saerTo raodenobis 9.4%-iT,<br />

aWara 0,1%-iT CamorCeba qvemo qarTls da regionSi<br />

saqarTveloSi momuSaveTa 7.6% iTavsebs.<br />

statistikis erovnuli samsaxuri, romelmac biznesseqtoris<br />

2010 wlis meore kvartlis kvleva gamografiki<br />

2<br />

16<br />

14<br />

sof.meurn.wili mSp-Si<br />

umuSevroba sofelSi<br />

12<br />

10<br />

8<br />

6<br />

4<br />

2<br />

0<br />

2005 2006 2007 2008 2009<br />

dasaqmebis zrdas msxvil biznesze metad xels mcire da<br />

saSualo biznesis ganviTareba uwyobs. Tu aris, magaliTad,<br />

erTi milioni laris investiciis SesaZlebloba,<br />

am Tanxis wvril da saSualo biznesSi investireba ufro<br />

met samuSao adgils qmnis, vidre misi msxvil biznesSi<br />

investireba. soflis meurneobis seqtorSi bolo 4<br />

wlis ganmavlobaSi ucxouri investiciebis moculoba<br />

40-45 milion aSS dolars ar aRemateba maSin, roca<br />

investiciebi uZravi qonebis SeZenaSi 15-jer maRalia.<br />

saqarTveloSi dRes arsebobs rogorc samuSaos dakargvis<br />

didi albaToba, ise axali samuSao adgilis<br />

Sovnis dabali perspeqtiva, rac sabolood uaryofiTad<br />

aisaxeba qarTul Sromis bazarze. grZelvadiani umuSevroba<br />

ki yvelaze saxifaTo movlenaa qveynisaTvis,<br />

xangrZlivi umuSevrobis Sedegad adamianebi kargaven<br />

kvalifikacias da maTTvis naklebad xelmisawvdomi<br />

xdeba informacia samuSao adgilebis Sesaxeb. es ki,<br />

Tavis mxriv, xels uwyobs siRaribis zrdasa da socialur<br />

izolacias. am „safrTxis“ niSnebi ki statistikis<br />

erovnuli samsaxuris cifrebSic ikiTxeba: 2004<br />

wlidan 2009 wlamde ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba,<br />

anu samuSao Zala, saSualod, 2%-iT Semcirda.<br />

Sromis bazris analizi – dasrulda Tu ara<br />

struqturuli reorganizacia<br />

4 milion 400 aTasi adamianisgan, romelic<br />

saqarTveloSi cxovrobs, 371 aTas 341 adamiani biznesseqtorSia<br />

dasaqmebuli, saqstatis 2010 wlis<br />

5


# 118 biuleteni<br />

aqveyna, arsebuli dokumentis SeniSvnaSi uTiTebs,<br />

rom kvlevaSi ar iyo CarTuli sacalo vaWroba bazrebsa<br />

da bazrobebze.<br />

kvleva ar moicavs arafinansur seqtors.<br />

statistikis erovnul samsaxurSi netgazeTs ganumartes,<br />

rom kvlevaSi ar aris aRricxuli sabanko,<br />

sadazRvevo seqtori, saxelmwifo mmarTvelobisa da<br />

Sidameurneobis seqtorebi.<br />

dasaqmeba da umuSevroba metad aqtualuria.<br />

adamianebs aqvT ojaxebi, survilebi da, rasakvirvelia,<br />

moTxovnilebebi. swored es aris erT-erTi faqtori,<br />

rom yoveli Cvengani zrunavs samuSao adgilebis<br />

raodenobasa da xarisxze. ramdenad samarTlianad<br />

gviwevs kuTvnili xelfasis miReba da imiT Tvidan<br />

Tvemde Tavis gatana, es kidev sxva sakiTxia. samwuxaro<br />

realobaa, rom cxovrebis mTavar miznad gveqca<br />

Cveni uflebebis, samsaxurisa da anazRaurebisTvis<br />

brZola. swored aqedan gamomdinareobs, rom umu-<br />

Sevrobis done centraluri socialuri problemaa,<br />

xolo Sromis bazari ki _ socialuri konfliqtebisa<br />

da politikur mRelvarebaTa wyaro.<br />

TvalsaCinoebisaTvis, mosaxleobam rom kargad<br />

gaigos, ras niSnavs saxelmwifosTvis dasaqmebuli da<br />

umuSevari, ganvmartoT TiToeuli maTgani.<br />

aSS-Si dasaqmebuli – 16 welze meti asakis<br />

pirebi arian, romlebmac wina kviris udidesi nawili<br />

gaatares samsaxurSi, iRebdnen xelfass, hqondaT<br />

sakuTari biznesi an imuSaves uxelfasod ojaxis<br />

wevris sawarmoSi. aqve iTvleba SvebulebaSi myofi<br />

an avadmyofi, magram samuSaos mqone adamianebi.<br />

aSS-Si umuSevari – 16 welze meti asakis pirebi<br />

arian, romelTac SeeZloT muSaoba, scades muSaobis<br />

dawyeba gasuli 4 kviris ganmavlobaSi, magram uSedegod.<br />

am kategorias ganekuTvnebian agreTve is adamianebi,<br />

romlebic droebiT daiTxoves da samsaxuris<br />

dawyebis molodinSi arian.<br />

aSS-Si arseboben agreTve samuSao Zalas armikuTvnebuli<br />

– 16 welze meti asakis pirebi, romlebic<br />

arc erT am kategorias ar ganekuTvnebian.<br />

eseni arian: studentebi, pensionerebi da agreTve<br />

diasaxlisebi.<br />

samuSao Zalis zogierT bazarze arsebuli samuSao<br />

adgilebis raodenoba sakmarisi ar aris yvela<br />

msurvelis dasakmayofileblad.<br />

struqturuli umuSevroba _ es iseTi umuSevrobaa,<br />

romelsac zogierT bazarze warmoSobs samuSao<br />

adgilebis simcire samuSaos maZiebel raodenobasTan<br />

SedarebiT. struqturuli umuSevrobis<br />

dros xelfasi wonasworul doneze maRalia, ris<br />

gamoc samuSao Zalis miwodeba moTxovnas aWarbebs.<br />

arsebobs agreTve friqciuli umuSevroba, rodesac<br />

adamianebi eZeben samuSaos TavianTi unarisa da<br />

gemovnebis Sesabamisad. dasaqmebulebi ufro efeqtianad<br />

moqmedeben, Tu maTi xelfasi wonasworul<br />

doneze metia. maRali xelfasi mSromelis janmrTelobasa<br />

da maT mwarmoeblurobis amaRlebas uzrunvelyofs.<br />

arc ise mosawoni da saamayoa, rom Suaxnis adamiani<br />

Tanxmdeba dabali kvalifikaciisa da statusis<br />

samuSaos mxolod im mizeziT, rom man sxva samsaxuri<br />

ver iSova, Tumca mas, SesaZloa, Sesabamisi<br />

ganaTlebis damadasturebeli diplomic da saTanado<br />

gamocdilebac hqondes. ubralod samsaxurSi ar iReben<br />

im martivi mizezis gamo, rom an asaki ar uwyobs<br />

xels da an kompiuters ver flobs saTanadod.<br />

am bolo periodSi medicinis muSakebsac SeeqmnaT<br />

samuSaos problemebi. warmodgenisaTvis<br />

isic sakmarisia, rom rkinigzis saavadmyofoSi,<br />

romelSic amJamad rekonstruqcia mimdinareobs,<br />

Tavi unda moiyaros erTad ramdenime saavadmyofom.<br />

amdeni xalxi, romelic aqamde calkeul saavadmyofoSi<br />

muSaobda, albaT ganTavisufldeba.<br />

gavixsenoT „studenturi dasaqmebis programa“,<br />

romelsac Tbilisis meria yvelaze warmatebul da<br />

popularul proeqtad miiCnevs. maTi azriT, axalgazrda<br />

TaobaSi Sromis unar-Cvevebis gamomuSaveba da<br />

maTi sazogadoebriv saqmianobaSi CarTva dedaqalaqis<br />

mTavrobis erT-erTi prioritetia. iqneb ufro<br />

win gadadgmuli nabiji iqneboda, Tu am studentebs<br />

TavianTi profesiebis mixedviT gaanawilebdnen<br />

saxelmwifo dawesebulebebSi an kerZo firmebSi samuSao<br />

gamocdilebis asamaRleblad da ara baRebisa<br />

da skverebis dasalageblad? amisaTvis xom isedac<br />

Seqmnilia dasufTavebis samsaxuri?<br />

yvelas kargad gvaxsovs dasaqmebis saxelmwifos<br />

mier dafinansebuli programa, romelic 2006 wels<br />

daiwyo. es iyo tradiciuli saxelmwifo programa,<br />

romelsac safuZvlad edo mosaxleobisaTvis fuladi<br />

daxmareba da igi grZelvadian gaTvlas ar eyrdnoboda.<br />

programis mTavari mizani unda yofiliyo<br />

muSaxelis profesiuli gadamzadeba, kvalifikaciis<br />

amaRleba da programis dasrulebis Semdeg saukeTeso<br />

muSaxelis dasaqmeba ukve xangrZlivi periodiT.<br />

programis pirvel etapze TiTo kacze TveSi 150 lari<br />

gaica xelfasis saxiT, xolo meore etapze Tanxa<br />

gaizarda da 200 lari Seadgina. pirveli TvisTvis<br />

misaRebi Tanxa winaswar gaica. arc erT programis<br />

monawiles ar moeTxoveboda ganaTlebis an profesiuli<br />

gamocdilebis miTiTeba, sakmarisi iyo mxolod<br />

piradobis damadasturebeli mowmoba. sam TveSi es<br />

programa dasrulda da mxolod mcire nawilma miiRo<br />

sakmarisi kvalifikacia da saTanadod dasaqmda.<br />

am programas Zalze laTenturi kavSiri hqonda<br />

dasaqmebis problemis mogvarebasTan.<br />

saerTod, saxelmwifos dasaqmebis swori politika<br />

ZiriTadad friqciuli umuSevrobis Semcirebisken<br />

unda iyos mimarTuli. unda Seiqmnas profesiuli<br />

gadamzadebis saxelmwifo programebi: ekonomikis<br />

depresiuli dargebidan gamoTavisuflebuli<br />

muSaxelisTvis, programebi axalgazrdebisa da qalbatonebisTvis.<br />

socialuri politikis gadmosaxedidan saxelmwifos<br />

keTildReobis arsebobis mniSvnelovani pirobebia:<br />

saxelmwifo pensiebi, ubeduri SemTxvevebisa<br />

da umuSevrobisgan dazRveva, materialuri da<br />

socialuri daxmarebebi upatrono da usaxlkaro moqalaqeebisaTvis.<br />

imisaTvis, rom saqarTveloSi umuSevrobam ik-<br />

6


# 118<br />

biuleteni<br />

los, xelisuflebam ufro aqtiurad unda ganaxorcielos<br />

cvlilebebi. upirvelesad ki unda ifiqros<br />

gadasaxadebis Semcirebaze, biznesis zewolisgan<br />

dacvaze, sasamarTlo sistemis gaZliereba-gafiltvraze,<br />

sakuTrebis uflebebis dacvasa da, rac mTavaria,<br />

samuSao adgilebis Seqmnaze.<br />

2. visTvis da risTvis xdeba sabiujeto -<br />

sagadasaxado cvlilebebi<br />

2010 wels saxelmwifo biujetSi Semosulobebis<br />

moculoba 7088.3 milioni lariT ganisazRvra.<br />

am Tanxis daaxloebiT 76%, anu 5363,6 milioni lari<br />

Semosavlebze modis, romelSic, Tavis mxriv, sagadasaxado<br />

Semosavlebs uWiravs didi nawili. kerZod,<br />

gadasaxadebiT wels saxelmwifo biujetSi 4552 milioni<br />

lari Sevida, rac mTliani Semosavlebis 84%-<br />

ia (ix. cxrili 3). 2011 wlisTvis gadasaxadebis wili<br />

mTlian SemosavlebSi daaxloebiT 88%-is donezea<br />

gaTvaliswinebuli. biujetSi sagadasaxado Semosavlebis<br />

naxevarze meti dRg-ze modis. aRniSnuli gadasaxadis<br />

gadamxdelebis mier 2010 wels biujetSi<br />

gadaxdili iqna 2196 milioni lari.<br />

sagadasaxado SemosavlebSi wilis mixedviT<br />

dRg-s Semdeg modis saSemosavlo gadasaxadi, romelic<br />

mTliani moculobis 25%-s Seadgens da 1141,0<br />

milioni lariT ganisazRvreba.<br />

Semdeg modis aqcizis gadasaxadi 574 milioni<br />

lariT, mas mosdevs mogebis gadasaxadi 515,5 milioni<br />

lariT.<br />

2010 wels sabaJo gadasaxadebidan mobilizebuli<br />

Tanxa 70,5 milions Seadgens. sxva gadasaxadebze<br />

55 milioni lari modis.<br />

2006 welTan SedarebiT sagadasaxado Semosavlebis<br />

moculoba mimdinare wels gaormagebulia.<br />

2008-2009 wlebSi sagadasaxado Semosavlebis mcire<br />

klebis Semdeg, 2010 wlis sagadasaxado Semosavlebis<br />

moculoba rekordulia.<br />

2011 wlis qveynis mTavari safinanso dokumentis<br />

mixedviT sagadasaxado Semosavlebis moculoba<br />

16,4%-iT, anu 748 milioni lariT izrdeba.<br />

rogorc wesi, es faqti ekonomikis zrdaze unda<br />

miuTiTebdes. asec xdeba, magram aRniSnuli cifri<br />

ar aris qarTuli ekonomikis zrdis prognozebis Sesabamisi.<br />

yvelaze optimisturi SefasebiT, romelsac<br />

xelisufleba akeTebs, 2011 wels <strong>ekonomikuri</strong><br />

zrda 7%-is farglebSi iqneba. am mosazrebas ar<br />

iziarebs evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />

banki. maTi SefasebiT am cifris dasaxeleba am<br />

etapze Znelia, radgan gaurkvevelia pirdapiri ucxouri<br />

investiciebis moculoba. banki miiCnevs, rom<br />

saqarTvelos mTavari gamowveva 2011 wels ucxouri<br />

investiciebi iqneba da ZiriTadad swored<br />

am faqtoriT Sefasdeba ganviTarebis tempebi. am<br />

mimarTulebiTK ki sakmaod bundovani viTarebaa.<br />

amdenad, saukeTeso SemTxvevaSi qveynis mTavroba<br />

ekonomikis 7%-ian zrdas elodeba, xolo<br />

momavali wlis biujetSi gadasaxadebidan miRebuli<br />

Semosavlebi 16,4%-iT izrdeba. aseTi `fiskaluri optimizmi~<br />

sxvadasxva uaryofiTi <strong>ekonomikuri</strong> procesis<br />

saTave SeiZleba gaxdes da erT-erTi maT Soris<br />

aris inflaciis kidev ufro mzardi tempi.<br />

sagadasaxado Semosavlebis donis zrdis gadameteba<br />

<strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempebze niSnavs,<br />

rom mTavroba biznesidan ufro met fuls amoi-<br />

Rebs da es ar iqneba gamowveuli biznesis seqtoris<br />

zrdiT. es, bunebrivia, biznesze wnexis zrdas<br />

niSnavs, radgan adgili eqneba amoRebuli fuladi<br />

saxsrebis Seusabamobas realur saqonelTan.<br />

Sedegad gamodis, rom gadasaxadebis amoReba ar<br />

moxdeba biznesis gafarToebidan da gazrdili<br />

brunvidan. mTavrobas gadasaxadebiTLmobilizebuli<br />

Tanxebi, rogorc viciT, xarjebis gasawevad esaWiroeba.<br />

saqme isaa, rom Tanxa, romelic bizness SeiZleba<br />

sabanko depozitze hqondes ganTavsebuli, miedineba<br />

biujetSi, sagadasaxado Semosavlebis nawilSi, saidanac<br />

Semdgom moxdeba misi xarjva. anu mimoqcevaSi<br />

gaeSveba biznesidan damatebiT amoRebuli Tanxebi.<br />

es pirdapir kavSirSia inflaciur procesebTan, zemoT<br />

dasaxelebuli mizezebis gamo mimdinare weli<br />

sakmaod savalalod mTavrdeba da arc momavali wlis<br />

dasawyisisTvis keTdeba damaimedebeli prognozebi.<br />

mokled rom vTqvaT, im fuls, romliTac biznessubieqtebs<br />

SesaZlebloba eqnebodaT realurad<br />

saxsrebi saqonlis Seqmnisken miemarTaT, amiT inflaciuri<br />

procesebi moeTokaT da misi ganviTarebisTvis<br />

xeli SeeSalaT, mTavroba biznesidan iRebs da<br />

ekonomikaSi uSvebs.<br />

inflacia swored fulis masasa da saqonels Soris<br />

disbalansia. mTavrobis am nabijiT ki es balansi<br />

kidev ufro irRveva. sxva kuTxiT rom mivudgeT, am<br />

nabijiT xdeba ara <strong>ekonomikuri</strong> zrdis waxaliseba,<br />

aramed misi daTrgunva, radgan sagadasaxado tvir-<br />

Tis zrda <strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempebs faqtobrivad<br />

3-jer aRemateba.<br />

dRes saqarTveloSi, erT-erT aqtualur Temas<br />

2011 wlis biujeti warmoadgens, romelic gasul<br />

welTan SedarebiT, 30 milioni lariT naklebia da<br />

xarjebis moculoba 6 miliard 960 milioni laris<br />

tol niSnuliTaa gansazRvruli. miuxedavad biujetis<br />

Semcirebisa, xelisufleba optimisturadaa<br />

ganwyobili da momaval wels ekonomikis mniSvnelovan<br />

zrdas prognozirebs. mixeil saakaSvilis gancxadebiT,<br />

es maCvenebeli 7-8%-is farglebSi iqneba, 2011<br />

wlis biujetis proeqtis mixedviT ki _ 4,5%. donori<br />

qveynebidan misaRebi Tanxebis Semcirebis fonze,<br />

mTavrobam ekonomikur zrdasTan dakavSirebuli<br />

gancxadebebis gasamarTleblad da Sesasruleblad<br />

biujetSi administraciuli jarimebidan Semosuli<br />

Tanxebis moculoba, mimdinare welTan SedarebiT,<br />

8.5%-iT, 90 mln laramde gazarda. ra Tqma unda,<br />

es faqtori biujetSi gadasaxadebidan misaRebi Semosavlebis<br />

erT-erTi nawilia.<br />

2011 wlis biujetSi administraciuli jarimebidan<br />

Sesuli Tanxebis moculobis zrdas saxelisuflebo<br />

wreSi Tavisebur ganmartebas uZebnian.<br />

`<strong>ekonomikuri</strong> zrdidan gamomdinare moimatebs Sesamowmebeli<br />

baza da danaSaulebebis ricxvi, Sesabamis-<br />

7


# 118 biuleteni<br />

cxrili 2<br />

saqarTvelos saxelmwifo biujetis ZiriTadi maCveneblebi (mln. lari)<br />

(saqstatisa da sebi-is monacemebiT)<br />

dasaxeleba 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />

Semosavlebi 802,7 933,3 1 732,9 2 213,0 3 293,3 4 293,6 5 517,7 4 917,0 5 363,6 5 955,8<br />

gadasaxadebi 567,90 602,30 975,30 1407,30 2130,3 3010,50 4541,55 4161,8 4552 5300<br />

socialuri<br />

Senatanebi<br />

154,8 222,7 402,2 428,8 502,8 722,1 - -<br />

grantebi 22,6 48,4 160,1 104,5 194,0 208,6 617,2 387,7 464,6 355,8<br />

sxva<br />

Semosavlebi<br />

57,4 59,9 195,3 272,4 466,2 352,4 359,0 367,5<br />

xarjebi 839,7 915,6 1 432,2 2 012,7 2 669,4 3 890,0 5 554,7 5 367,2<br />

Sromis<br />

anazRaureba<br />

saqoneli da<br />

momsaxureba<br />

93,9 131,5 233,0 336,7 451,5 603,5 913,1 941,6<br />

183,1 169,3 319,2 420,2 678,5 1 483,8 1 508,8 879,9<br />

procenti 146,7 168,5 142,4 120,1 100,5 97,4 119,3 167,2<br />

subsidiebi 92,0 57,0 112,7 421,5 419,0 267,3 362,5 447,3<br />

grantebi 65,1 69,8 128,2 181,4 222,7 197,3 858,9 861,2<br />

socialuri<br />

uzrunvelyofa<br />

258,9 319,5 480,5 466,0 597,2 892,5 1 286,1 1 419,9<br />

sxva xarjebi 0,0 0,0 16,2 66,8 200,0 348,2 506,1 650,1<br />

maT Soris:<br />

saSinao vali 1 520,3 1 567,9 1 575,8 1 535,3 1 510,9 1 489,9 1 458,9 1 693,2<br />

sagareo vali 3 323,0 3 040,1 2 730,8 2 540,8 2 344,5 2 429,7 3 694,7 4 532,0<br />

7,000.0<br />

grafiki 3<br />

saxelmwifo biujetis Semosavlebi (mln. lari)<br />

6,000.0<br />

5,517.7<br />

5,363.60<br />

5,955.80<br />

5,000.0<br />

4,293.6<br />

4541.55<br />

4,917.0<br />

5300.00<br />

4,000.0<br />

3,293.3<br />

4161.74<br />

4552.00<br />

3,000.0<br />

Semosavlebi sul<br />

2,213.0<br />

3010.50<br />

gadasaxadebi<br />

2,000.0<br />

1,732.9<br />

2130.30<br />

grantebi<br />

1,000.0<br />

0.0<br />

933.3<br />

802.7<br />

1407.30<br />

602.30<br />

617.2<br />

975.30<br />

387.7 464.6<br />

355.8<br />

567.90<br />

160.1<br />

22.6 48.4<br />

104.5<br />

194.0 208.6<br />

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />

8


# 118<br />

biuleteni<br />

ad, jarimebidan mobilizebuli Tanxebic gaizrdeba,~<br />

- ganmartavs finansTa saministro. es ganmarteba rom<br />

mcdaria, wina wlebis <strong>ekonomikuri</strong> maCvenebelic dagvarwmunebs.<br />

magaliTad, 2007 wels saqarTvelo mniSvnelovani<br />

<strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempiT xasiaTdeboda,<br />

magram jarimebi zrdis nacvlad mcirdeboda. Tu jarimebis<br />

moculoba <strong>ekonomikuri</strong> zrdis maCvenebelzea<br />

damokidebuli, maSin misi moculoba 2007 wlis Semdgom<br />

cvalebadi unda iyos da ara mzardi.<br />

rogorc Cans, 2011 wlidan isedac mkacri sagadasaxado<br />

administrireba kidev mkacrdeba da dReisTvis<br />

Tu sagadasaxado samsaxurebi gadaWarbebiT asruleben<br />

samuSao gegmas, momavali wlidan maTi gegmac<br />

gaizrdeba da, SesaZloa, imdenad gadaaWarbon gaweril<br />

samuSao gegmas, rom biujetSi administraciuli jarimebidan<br />

90 mln. larze gacilebiT meti raodenobis<br />

Tanxa Sevides.<br />

rac Seexeba gadasaxdelebs - am maCvenebelSi<br />

xarjebis wili 5746,1 aTasi lariT ganisazRvreba<br />

da gasuli wlis biujetis analogiur maCvenebels<br />

TiTqmis 170 milioni lariT aRemateba (ix. diagramebi<br />

1 da 2).<br />

`qamrebis SemoWeris~ politikis gatarebis miuxedavad,<br />

sabiujeto organizaciebis TanamSromlebis xelfasebisTvis<br />

2011 wlis biujetSi gaTvaliswinebulia<br />

1081,21 aTasi lari, 2010 wels ki es maCvenebeli 1043,12<br />

aTasi laris toli iyo. aseve gazrdilia saprocento<br />

xarjebic da am mimarTulebiT 2011 wels daaxloebiT<br />

314 milioni lari daixarjeba. Tumca, rogorc<br />

Cans, yvela sxva mimarTulebiT mTavroba xarjebis<br />

Semcirebas gegmavs. momavali wlis mTavar safinanso<br />

dokumentSi Semcirebulia subsidiebisa da grantebis<br />

moculoba, mimdinare welTan SedarebiT aseve<br />

Semcirebulia socialuri uzrunvelyofis xarjebi.<br />

2011 wlis biujetidan TiTqmis 890 milioni lari arafinansuri<br />

aqtivebis zrdaze daixarjeba. valis momsaxurebas<br />

ki 203 milion 35 aTasi lari moxmardeba.<br />

sakmaod bevri bundovani momenti SeiniSneba<br />

biujetis kanonis me-9 muxlSi, romelSic asaxulia<br />

saqarTvelos saxelmwifo biujetis xarjebisa da<br />

diagrama 1<br />

836.01, 14%<br />

2011 გეგმა შრომის ანაზღაურება<br />

საქონელი და მომსახურება<br />

პროცენტი<br />

სუბსიდიები<br />

1081.21, 19%<br />

გრანტები<br />

სოციალური უზრუნველყოფა<br />

სხვა ხარჯები<br />

1490.48, 26%<br />

791.4, 14%<br />

1014.12, 18%<br />

218.58, 4%<br />

314.3, 5%<br />

705.61, 12%<br />

2010<br />

1014.83, 18%<br />

diagrama 2<br />

შრომის ანაზღაურება<br />

საქონელი და მომსახურება<br />

პროცენტი<br />

სუბსიდიები<br />

გრანტები<br />

სოციალური უზრუნველყოფა<br />

სხვა ხარჯები<br />

1496.43, 27%<br />

847.87, 15%<br />

204.12, 4%<br />

208.01, 4%<br />

1130.64, 20%<br />

9


# 118 biuleteni<br />

arafinansuri aqtivebis funqcionaluri klasifikacia.<br />

saqme isaa, rom rigi muxlebisa, romlebzec<br />

dafinanseba gazrdilia, konkretulad ar aris gawerili.<br />

magaliTad, biujetis proeqtSi yuradRebas<br />

iqcevs erTi faqti. socialur dacvaze biujetidan<br />

1 408 597 aTasi laria gamoyofili, rac dRevandeli<br />

biujetis analogiur maCvenebelze metia. Tumca am<br />

punqts muxlobrivad Tu ganvixilavT, xarjebi Semcirebulia<br />

xandazmulTa socialur dacvaze, ojaxebisa<br />

da bavSvebis socialur dacvaze, sacxovrebliT<br />

uzrunvelyofaze biujetSi Tanxebi saerTod aRar<br />

aris gaTvaliswinebuli. xarjebi gazrdilia mxolod<br />

erT punqtze, romelic ganmartebulia, rogorc socialuri<br />

gaucxoebis sakiTxebi, romlebic ar eqvemdebareba<br />

klasifikacias. am punqtze xarjebi TiTqmis<br />

gaormagebulia, arada konkretulad gaurkvevelia,<br />

ra moiazreba am cnebis qveS.<br />

Semcirebulia Tavdacvis xarjebic. wesrigis<br />

dacvasa da sazogadoebis usafrTxoebaze<br />

gamoyofili Tanxebi aseve Semcirebulia,<br />

Tumca struqturis mixedviT gazrdilia<br />

policiis xarjebi da Semcirebulia sasjelaRsrulebis<br />

dawesebulebebze gamoyofili saxsrebi.<br />

xarjebisa da arafinansuri aqtivebis funqcionalur<br />

klasifikaciaSi ganaTlebis sferos gazrdili dafinansebis<br />

miuxedavad, umaRlesi ganaTlebis xarjebi<br />

Semcirebulia.<br />

2011 wlis biujetSi deficiti 4.3%-iT ganisaz-<br />

Rvreba, rac mimdinare wlis biujetis deficitze<br />

2%-iT naklebia.<br />

Cveni azriT, ekonomikis wasaxaliseblad ufro<br />

efeqturi iqneboda, rom xarjebi Semcirebuliyo,<br />

rac ekonomikis waxalisebis garda, deficitis ufro<br />

metad Semcirebas gamoiwvevda.<br />

3. saxelmwifo vali – struqturuli<br />

analizi<br />

sagareo valis zrdis tendenciebi. rodis da rogor<br />

iCens Tavs saxelmwifo vali mosaxleobisTvis<br />

vali aris sakiTxi, romelze diskusiac mudmivad<br />

mimdinareobs. aRniSnuli termini gansakuTrebulad<br />

aqtualuria ganviTarebadi qveynebisTvis imdenad,<br />

ramdenadac aRniSnuli qveynebi <strong>reformebi</strong>s gansaxorcieleblad<br />

Tu infrastruqturuli proeqtebisaTvis<br />

sul ufro met Tanxas sesxuloben rogorc ormxrivi,<br />

ise mravalxrivi xelSekrulebebis farglebSi.<br />

saqarTvelos <strong>ekonomikuri</strong> politikis mimoxilvisas<br />

sagareo vals erT-erTi wamyvani pozicia uWiravs.<br />

sinamdvileSi, aRniSnuli Temis popularobis zenitSi<br />

arsebobis mizezi saxelmwifos (rogorc sagareo, ise<br />

saSinao) valis raodenobas ukavSirdeba.<br />

safuZvelSive unda aRiniSnos, rom vali ar<br />

niSnavs calsaxad cud movlenas. ufro metic,<br />

gonivrul sesxs SeuZlia mniSvnelovani sargebeli<br />

moutanos nebismier qveyanas, Tumca sesxis gonivruloba,<br />

umTavresad, ganisazRvreba misi miznobriobiTa<br />

da dabrunebis realurobiT.<br />

saqarTvelos saxelmwifo vali, misi yvelaze<br />

martivi gagebiT, sakmaod damafiqreblad gamoiyureba.<br />

ufro konkretulad rom vTqvaT, 2010 wlis<br />

31 oqtombris monacemebiT saqarTvelos saxelmwifo<br />

sagareo vali 6 miliard 819 milion 762 aTas lars<br />

Seadgens, rac 2009 wlis analogiur maCvenebels miliard<br />

200 milion larze metiT aRemateba, xolo 2004<br />

wlis analogiur maCvenebelze TiTqmis 3 miliardnaxevriT<br />

metia.<br />

saxelmwifo sagareo vals oTxi mimarTuleba<br />

aqvs: pirveli _ es aris vali mravalmxrivi kreditorebisgan,<br />

romelSic igulisxmeba saerTaSoriso<br />

organizaciebi; meore _ ormxrivi kreditorebisagan<br />

aRebuli vali, rodesac mTavroba romelime meore<br />

qveynisgan sesxulobs fuls; Semdgomia saxelmwifo<br />

fasiani qaRaldebis gayidvis gziT dagrovili vali,<br />

da bolos, rodesac Tanxis sesxeba mesame qveynisgan<br />

an saerTaSoriso organizaciisgan xdeba saxelmwifos<br />

garantiis pirobiT.<br />

saqarTvelos mimdinare sagareo valis udidesi<br />

nawili, TiTqmis xuTi miliardi lari, swored<br />

mravalmxriv kreditorebze modis. maT Soris liderobs<br />

msoflio banki, romlis mimarTac davalianeba<br />

2 miliard 100 milion lars aRemateba, xolo<br />

Semdgom saerTaSoriso savaluto fondi _ TiTqmis<br />

ori miliardi dolariT. mravalmxriv kreditorebs<br />

Soris yvelaze naklebi davalianeba saqarTvelos<br />

saxelmwifos evrogaerTianebis mimarT aqvs da es<br />

Tanxa am droisaTvis 33 milion 203 aTas lars Seadgens.<br />

2009 wels mravalmxrivi kreditorebis mimarT<br />

saqarTvelos davalianeba daaxloebiT sami miliard<br />

rvaas milionamde iyo.<br />

ormxrivi kreditorebis mimarT saqarTvelos<br />

davalianeba miliard lars aRemateba. ormxriv<br />

kreditorebSi liderobs germania, romlis mimarTac<br />

saqarTvelos saxelmwifos davalianeba 356 milion<br />

laramdea. unda aRiniSnos, rom germaniis mimarT<br />

saqarTvelos saxelmwifos garantiiT aRebuli<br />

kreditic aqvs da misi odenoba eqvsmilion-naxevar<br />

laramdea. germaniis Semdgom saqarTvelos yvelaze<br />

didi davalianeba ruseTis mimarT aqvs da es Tanxa<br />

TiTqmis 209 milion lars Seadgens. aRsaniSnavia<br />

isic, rom ruseTis mimarT saqarTvelos saxelmwifos<br />

davalianeba 2009 wlis analogiur maCvenebel-<br />

Tan SedarebiT TiTqmis aTi milioni lariT aris<br />

gazrdili, xolo 2008 wlis agvistos omis Semdgom,<br />

anu 2008 wlis 31 agvistos mdgomareobasTan SedarebiT,<br />

mimdinare periodSi ruseTis federaciis mimarT<br />

saqarTvelos saxelmwifos sagareo vali 50<br />

milion larze metiT aris gazrdili. yvelaze mcire<br />

davalianeba saqarTvelos TurqmeneTis mimarT aqvs<br />

da es Tanxa 375 aTas lars Seadgens.<br />

sainteresoa isic, rom saqarTvelos daaxloebiT<br />

500 mln. aSS dolari sagareo vali warmoeqmna<br />

saxelmwifos fasiani qaRaldebis, e.w. evrobondebis<br />

gamoSvebis Sedegad.<br />

xSir SemTxvevaSi, saxelmwifos sagareo vals<br />

ganixilaven mTlian Sida produqtTan (mSp) mimarTebiT.<br />

mTlian Sida produqtSi igulisxmeba yvela im<br />

saqonlisa da momsaxurebis saboloo sabazro Rirebuleba,<br />

romelic iwarmoeba qveynis SigniT drois<br />

mocemul periodSi.<br />

rodesac saxelmwifo sagareo vals nominalur<br />

mTlian Sida produqtTan mimarTebiT ganixilaven,<br />

igulisxmeba, magaliTad, ramdeni miliardi laris<br />

Rirebulebis produqcia awarmoa saqarTvelom 2010<br />

wels, xolo amave 2010 wels ramdeni miliardi laris<br />

Rirebulebis sagareo vali aqvs.<br />

saqarTvelos mTavrobis gaTvlebis Tanaxmad,<br />

10


# 118<br />

biuleteni<br />

2010 wels mTliani Sida produqtis nominaluri<br />

maCvenebeli 19 miliard 46 milion 400 aTasi lari<br />

iqneba. am monacemebis analizis Tanaxmad ki Segvi-<br />

Zlia gavakeToT Semdegi prognozi: saqarTvelos<br />

saxelmwifo sagareo vali 2010 wlis bolosaTvis<br />

Seadgens nominaluri mSp-is 37,1 procents maSin,<br />

roca 2009 wlisTvis sagareo vali nominaluri mSp-is<br />

mxolod 31,1 procenti iyo.<br />

2011 wlis saxelmwifo biujetis proeqtis Tanaxmad,<br />

saqarTvelos saxelmwifo sagareo vali 8 miliard<br />

788 milion laramde izrdeba. mravalmxrivi<br />

kreditorebis nawilSi mimdinare periodTan SedarebiT<br />

TiTqmis 400 milioni lariT izrdeba saqarTvelos<br />

davalianeba saerTaSoriso savaluto fondis mimarT,<br />

xolo rac Seexeba sxva ormxriv kreditorebs,<br />

TiTqmis 619 milionamde izrdeba davalianeba germaniis<br />

mimarT. saxelmwifos fasiani qaRaldebis, e.w.<br />

evrobondebis ganTavsebiT gamowveuli davalianeba<br />

damatebiT 25 milioni lariT izrdeba, rac kursis<br />

sxvaobiTaa gamowveuli.<br />

garda saxelmwifos sagareo valisa, qveyanas<br />

saSinao valic aqvs, aRniSnuli Tanxa ki miliard 912<br />

milion laramdea. saSinao valis meoTxedze meti<br />

saxelmwifo fasiani qaRaldebis gamoSvebiT miRebuli<br />

saxsrebia. unda aRiniSnos, rom 2001-2002 wlebSi<br />

saxelmwifo erT-erTi komerciuli bankisgan 250-300<br />

procentadac ki sesxulobda Tanxas, rac finansur<br />

maqinaciebs hgavs.<br />

zemoTqmulis mixedviT, saxelmwifo valis<br />

zRvruli moculoba, 2011 wlis biujetis prognozis<br />

Tanaxmad, aTi miliard Svidas milion laramdea.<br />

sagareo valis momsaxurebis nawilSi<br />

saqarTvelosTvis gansakuTrebiT rTuli periodi<br />

2013 wels dadgeba, rodesac qveyanas mouwevs 500<br />

saxelmwifo sagareo vali da sabiujeto Semosavlebi<br />

(mln. lari)<br />

cxrili 3<br />

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />

saSinao<br />

vali<br />

sagareo<br />

vali<br />

1520,35 1567,9 1575,78 1535,35 1510,9 1489,9 1458,9 1693,2 1825,1 1912<br />

3322,98 3040,15 2730,84 2540,76 2344,5 2429,7 3694,7 4532 6819,8 8788<br />

Semosavlebi 802,7 933,3 1732,9 2213 3293,3 4293,6 5517,69 4916,96 5363,6 5955,8<br />

grafiki 3<br />

saxelmwifo vali da sabiujeto Semosavlebi 2002 -2011 w.w.<br />

(mln. lari)<br />

10000<br />

9000<br />

8788<br />

8000<br />

7000<br />

6819.8<br />

6000<br />

5955.8<br />

5000<br />

4000<br />

3000<br />

2000<br />

1000<br />

5517.69<br />

4293.6<br />

3322.98<br />

3694.7<br />

3040.15<br />

3293.3<br />

2730.84 2540.76<br />

2429.7<br />

2213<br />

2344.5<br />

1732.9<br />

1520.35 1567.9 1575.78 1535.35 1510.9 1489.9 1458.9<br />

802.7<br />

933.3<br />

5363.6<br />

4916.96<br />

4532<br />

1693.2<br />

1825.1 1912<br />

0<br />

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />

saSinao vali sagareo vali Semosavlebi<br />

11


# 118 biuleteni<br />

mln. dolarze meti sagareo valis nawilis Ziri<br />

Tanxis dafarvas moaxmaros.<br />

zemoT aRwerili situaciidan ori gamosavali<br />

arsebobs, pesimisturi da optimisturi. ufro konkretulad<br />

rom vTqvaT, uares SemTxvevaSi, saqarTvelo<br />

gamoacxadebs defolts, rac sagareo valebze<br />

uaris Tqmas niSnavs, xolo ukeTes SemTxvevaSi, qveynis<br />

<strong>ekonomikuri</strong> zrda iseT maCvenebels miaRwevs,<br />

rom saxelmwifos `Tavisuflad~ SeeZleba sazogadoebrivi<br />

danazogis Seqmnis gziT sagareo valebis<br />

gastumreba. Tumca unda aRniSnos, rom saqarTvelos<br />

mTavrobis mier mowodebuli <strong>ekonomikuri</strong> zrdis<br />

saprognozo monacemebi, mimdinare wlidan 2014 wlis<br />

CaTvliT, maincdamainc didi optimizmis safuZvels<br />

ar iZleva, radgan dasaxelebuli wlebis ganmavlobaSi<br />

mSp-is zrda saSualod 5,9 procentis farglebSi<br />

meryeobs, rac ganviTarebadi qveynisTvis arcTu kargi<br />

maCvenebelia.<br />

Sida kreditebis struqtura periodis bolosaTvis<br />

(mln. lari)<br />

4. fulad-sakredito garemo –<br />

mivaRwieT Tu ara stabilurobas?<br />

2010 weli saqarTvelos sabanko seqtorisTvis<br />

sakmaod warmatebulad unda Sefasdes. qarTuli<br />

bankebis umetesobam gasul wels ganviTarebis dadebiTi<br />

tendencia gamoamJRavna. 2010 wlis ganmavlobaSi,<br />

sabanko seqtorma mxolod ori Tve, ianvar-Tebervali,<br />

daasrula wagebiT, danarCen SemTxvevaSi bankebi<br />

mogebaze muSaobdnen.<br />

eqspertTa ganmartebiT, qarTul bankebs krizisis<br />

gadatanaSi sami faqtori daexmara. pirveli -<br />

bankebis umetesoba kriziss kapitalisa da likvidurobis<br />

maRali doniT Sexvda, meore - qarTulma<br />

ekonomikam krizisis periodSi seriozuli saerTa-<br />

Soriso daxmareba miiRo, rac mTlianad ekonomikasa<br />

da sabanko aqtivebs dadebiTad waadga da mesame -<br />

zog banks maTi aqcionerebi an saerTaSoriso safinanso<br />

institutebi daexmarnen.<br />

qarTul sabanko seqtors, problemebis simwvavis<br />

moxsnaSi, marTlac rom mniSvnelovnad daexmara<br />

donorebisa da saerTaSoriso safinanso insti-<br />

cxrili 4<br />

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 III<br />

Sida kreditebi 1 328,5 1 457,2 1 665,1 1 836,8 2 488,9 3 267,4 5 315,0 6 245,2 5 900,3 6 568,1<br />

mTavrobis wminda<br />

davalianeba<br />

726,9 718,3 765,7 740,4 627,4 414,9 352,7 -171,2 263,1 208,0<br />

danarCeni ekonomikis<br />

davalianeba<br />

601,6 739,0 899,5<br />

1<br />

096,4<br />

1<br />

861,4<br />

2 852,5 4 962,2 6 416,4 5 637,2 6 360,2<br />

sesxebi erovnul<br />

valutaSi<br />

sesxebi ucxour<br />

valutaSi<br />

12 Tvemde erovnul<br />

valutaSi gacemul<br />

sesxebze saprocento<br />

ganakveTebi<br />

12 Tvemde ucxour<br />

valutaSi gacemul<br />

sesxebze saprocento<br />

ganakveTebi<br />

12 Tveze meti vadiT<br />

erovnul valutaSi<br />

gacemul sesxebze<br />

saprocento<br />

ganakveTebi<br />

12 Tveze meti vadiT<br />

ucxour valutaSi<br />

gacemul sesxebze<br />

saprocento<br />

ganakveTebi<br />

117,0 117,8 115,6 173,9 437,4 754,2 1 687,0 2 014,1 1 600,1 2 058,4<br />

484,6 621,2 783,9 922,5 1 424,1 2 098,3 3 275,3 4 402,3 4 037,2 4 301,8<br />

26,1 23,3 25,9 24,0 21,1 21,8 21,2 24,0 24,6 24,5<br />

26,2 23,8 22,5 22,1 19,8 18,3 19,3 21,6 22,5 20,1<br />

15,0 17,0 19,2 20,8 20,2 19,2 20,2 22,2 22,9 20,5<br />

21,0 19,1 18,4 16,2 15,2 16,0 16,1 16,7 17,1 16,3<br />

12


# 118<br />

biuleteni<br />

tutebis, gansakuTrebiT ki saerTaSoriso safinanso<br />

korporaciisa da evrobankis daxmareba. swored am<br />

finansuri nakadebis wyalobiT moaxerxes wamyvanma<br />

qarTulma bankebma sagareo valdebulebebis dafarva,<br />

ramac sistemas amosunTqvis saSualeba misca.<br />

2010 wlis dekembris monacemebiT, saqarTvelos<br />

sabanko seqtori 19 bankiTaa warmodgenili, maT Soris<br />

14 - sawesdeo kapitalSi ucxouri kapitalis<br />

monawileobiT da 2 - ucxouri bankis filialiT.<br />

saqarTvelos komerciuli bankebis mTlianma aqtivebma<br />

(mimdinare fasebSi) 2010 wlis 1 dekembris-<br />

Tvis 10145,117 mln. lari Seadgina. aRsaniSnavia,<br />

rom mimdinare wlis ganmavlobaSi aqtivebis wliuri<br />

zrdis tempi 27. 4%-iT ganisazRvra. aqtivebis 55%<br />

2 wamyvani bankis, `saqarTvelos bankisa~ da `Tibisi<br />

bankis”~, aqtivebis jamur portfelze modis.<br />

2010 wels mniSvnelovnad Semcirda zaraliani<br />

bankebis raodenoba. gasuli wlis analogiur periodTan<br />

SedarebiT maTma ricxvma 14-dan 7-mde iklo.<br />

2010 wlis 1 dekembris monacemebiT, wels<br />

mogebiT 12 banki asrulebs. maTi wminda mogebis jamuri<br />

maCvenebeli 215,694 mln lariT ganisazRvra. 7<br />

bankis wminda zaralma ki 57 mln lari Seadgina. amave<br />

Sida kreditebis struqtura periodis bolosaTvis<br />

(mln. lari)<br />

grafiki 4<br />

7,000.0<br />

6,245.2<br />

6,568.1<br />

6,000.0<br />

5,900.3<br />

5,315.0<br />

5,000.0<br />

4,000.0<br />

3,267.4<br />

3,000.0<br />

2,488.9<br />

2,000.0<br />

1,328.5<br />

1,457.2<br />

1,665.1<br />

1,836.8<br />

1,000.0<br />

0.0<br />

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 III<br />

-1,000.0<br />

Sida kreditebi mTavrobis wminda davalianeba danarCeni ekonomikis davalianeba<br />

wlis pirveli dekembrisTvis seqtoris wminda mogeba<br />

158 629 000 laria, rac istoriuli maqsimumia, radgan<br />

wminda mogebis yvelaze maRali maCvenebeli, 109,2<br />

milioni lari, 2007 wlis bolos dafiqsirda. gasuli<br />

wlis analogiur periodSi komerciuli bankebis<br />

zaralma 83 mln lari Seadgina.<br />

2010 wels komerciul bankebs Soris mogebis<br />

mxriv kvlav `saqarTvelos banki~ liderobs da sabanko<br />

seqtoris mogebis 58% swored masze modis.<br />

momgebiani bankebis reitingi, 2010 wlis 1 dekembris-<br />

Tvis Semdegnairad gamoiyureba: `saqarTvelos banki~<br />

- 125,98 mln. lari; `Ti bi si banki~ - 38,95; banki<br />

`qarTu~ - 22,99; `liberTi banki~ - 13,65; `bazis banki~<br />

- 2,25 mln. lari. rac Seexeba wlis zaralian bankebs,<br />

maTi reitingi aseTia: banki `respublika~ - 25,97 milioni<br />

lari; `biTiei banki saqarTvelo~ - 9,58; `viTibi<br />

banki jorjia~ - 8,6; `taoprivat banki~ - 7; `HSBC<br />

banki saqarTvelo~ - 3,1; `xalikbanki saqarTvelo~ -<br />

2,53; KSB – 0,12 mln. lari.<br />

aRsaniSnavia, rom 2010 wels gaizarda komerciuli<br />

bankebis mier gacemuli sesxebis moculoba.<br />

2010 wlis 1 dekembris monacemebiT, bankebis mier<br />

gacemuli sesxebis moculobam 6 miliard lars gadaaWarba,<br />

rac bolo sami wlis ganmavlobaSi yvelaze<br />

maRali niSnulia, Tundac gasuli wlis analogiur<br />

maCvenebels 830 mln lariT anu 16%-iT aRemateba.<br />

2010 wels saqarTvelos sabanko seqtorSi vadagadacilebuli<br />

sesxebis klebis tendencia SeimCneva.<br />

2010 wlis 1 dekembris monacemebiT vadagadacileuli<br />

sesxebis raodenobam 203 milion 94 aTasi lari<br />

Seadgina, rac oqtomberTan SedarebiT milioniT naklebia.<br />

vadagadacilebuli sesxebis kuTxiT sabanko<br />

seqtorSi mniSvnelovani kleba seqtemberSi dafiqsirda,<br />

roca vadagadacilebuli sesxebis moculoba<br />

agvistoSi dafiqsirebul 226 milionidan 202 milionamde<br />

Semcirda.<br />

2010 wels Semcirda dafaruli sesxebis moculobac.<br />

`kreditinfo saqarTveloSi~ pozitiuri<br />

Canawerebis raodenoba 25 dekembrisTvis 1 863 806<br />

Seadgina, aqedan 1 040 658 (55.8%) dafarulia, 823 148<br />

ki _ dasafari.<br />

2010 wlis 1 dekembrisTvis sabanko seqtorSi<br />

ganTavsebuli arasabanko depozitebis jamurma moc-<br />

13


# 118 biuleteni<br />

ulobam 5.061 mlrd lari Seadgina, rac wina Tvis<br />

saangariSo periodTan SedarebiT 49 aTasi lariT naklebia.<br />

depozitebis zrdis tendencia gasuli wlis<br />

gazafxulidan SeimCneoda da 2010 wlis oqtombramde<br />

SenarCunda.<br />

klientebis depozitebSi iuridiuli (2,510 mlrd.<br />

lari) da fizikuri pirebis depozitebi (2,626 mlrd.<br />

lari) TiTqmis Tanabrad nawildeba. depozitebis<br />

dolarizaciis koeficienti, mimdinare wlis 1 noembris<br />

monacemebiT, 73,6%-iT ganisazRvra. ucxouri<br />

valutiT ganTavsebul depozitebSi aSS dolaris wili<br />

68,2%-s Seadgens, xolo evros wili – 19,5%-s.<br />

saqarTvelos sabanko seqtorSi, 2010 wlis mniSvnelovan<br />

movlenad aqtiuri sakredito politika<br />

dasaxelda. garda imisa, rom bankebma kreditebze Se-<br />

RavaTiani pirobebi daaweses, sesxis gacemis procedurebic<br />

gaamartives. magaliTad, qarTuli wamyvani<br />

bankebi, ganaxlebul pirobebSi, klients samomxmareblo<br />

kredits 3 da 5 wlamde vadasac ki sTavazobs,<br />

rac gasuli wlis pirobebSi warmoudgeneli iyo. Sesabamisad,<br />

Semcirebulia saprocento ganakveTebi.<br />

maTi Semcireba mimdinare wlis ivnisidan fiqsirdeba.<br />

magaliTad, larSi gacemul kreditze saprocento<br />

ganakveTi 1%-iT Semcirda da saSualo saprocento<br />

ganakveTi am droisTvis 22%-iT ganisazRvreba.<br />

xolo aSS dolarSi gacemuli kreditebis saprocento<br />

ganakveTi 1.5 – 2.0%-iT Semcirda da saSualo<br />

ganakveTma 16.5% Seadgina.<br />

kreditebze saprocento ganakveTis Semcirebas<br />

bankebs Soris arsebulma konkurenciam Seuwyo<br />

xeli. magaliTad, bankma `respublika~ momxmarebels<br />

ipoTekuri sesxi fiqsirebul 11%-Si SesTavaza.<br />

misi gamowveva miiRo `Tibisi bankmac~. `<strong>ekonomikuri</strong><br />

problemebis kvlevis centrma~ 2010 wlis saukeTeso<br />

sabanko produqtebis dasaxelebisas wlis yvelaze<br />

mniSvnelovan sabanko SeTavazebad, swored bank<br />

`respublikas~ 11%-iani SeTavazeba dasaxelda. aRsaniSnavia,<br />

rom 2010 weli, kreditebze saprocento<br />

ganakveTebis Semcirebis tendenciiTac gamoirCeva.<br />

ase rom, 2010 wels saqarTvelos sabanko seqtoris<br />

ganviTarebis dadebiTi tendenciis gaTvaliswinebiT,<br />

calsaxad SeiZleba iTqvas, rom qarTuli<br />

sabanko sistema jansaRdeba da igi praqtikulad<br />

gamosulia postomiseuli da postkrizisuli Sokidan,<br />

rac aRniSnuli seqtoris ganviTarebis axal<br />

etapze gadasvlis momaswavebelia.<br />

5. `<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebisa da Rirsebis<br />

aqti~ – liberalizmi TviTmizani ar aris<br />

2009 wels prezidentma parlaments warudgina<br />

`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqti~, romelic eyrdnoba<br />

ramdenime ZiriTad princips. am principebSi<br />

gaTvaliswinebulia referendumi gadasaxadebis cvlilebasTan<br />

dakavSirebiT, maregulirebeli organoebis<br />

Seqmnis akrZalva, axali licenziebisa da<br />

nebarTvebis akrZalva, xarjebis Tanafardoba mSp-<br />

Tan araumetes 30%-isa, saxelmwifo valis Tanafardoba<br />

ki araumetes 60%-isa, sabiujeto deficitis<br />

maqsimalur dones ki Cveni mTavroba mTliani Sida<br />

produqtis 3%-ze gegmavs.<br />

es is principebia, romelTa meSveob iTac<br />

qveynis xelisufalni apireben saqarTvelos liberaluri<br />

ekonomikis flagmanad gadaqcevas.<br />

ekono mikuri Tavisuflebis aqtis am debulebebidan,<br />

qarTul bazrebze arsebuli konkurenciis dabali<br />

xarisxis gamo, gansakuTrebul yuradRebas axali maregulirebeli<br />

organoebis Seqmnis akrZalva iqcevs.<br />

maSin, rodesac qveyanaSi ukve arsebuli maregulireblebi<br />

(kavSirgabmulobis, komunikaciis) qmediTs verafers<br />

akeTeben da rodesac qveyanaSi TiTqmis yvela<br />

mniSvnelovan bazarze msxvili monopoliebi arseboben,<br />

sruliad gaugebaria amgvari gadawyvetilebis miReba.<br />

aseT SemTxvevaSi, ra bedi eweva jer gauqmebul da<br />

Semdeg ufunqciod aRdgenil antimonopoliur samsaxurs,<br />

kidev ufro bundovani xdeba. bolo period-<br />

Si situacia am mimarTulebiT SedarebiT gaaqtiurda,<br />

radgan antimonopoliuri samsaxuris aRdgena<br />

erT-erTi umniSvnelovanesi moTxovnaa, romelsac<br />

evrokavSiri uyenebs saqarTvelos integraciuli<br />

procesebis mizniT.<br />

rac Seexeba saxelmwifo valis sakiTxs, misi<br />

moculoba mSp-s 60%-is doneze ar aris maRali<br />

maCvenebeli, Tumca SeuZlebelia es yvela qveyanaze<br />

gavavrceloT maTi ganviTarebis doneebis<br />

gansxvavebebis gamo. eqspertebi miiCneven, rom am<br />

SemTxvevaSi gaTvaliswinebuli unda iqnas qveynis<br />

sakredito reitingi. saerTaSoriso sareitingo saagento<br />

fitch-is mier saqarTveloze miniWebuli reitingi<br />

B+ gulisxmobs imas, rom am kategoriis qveynebisTvis<br />

valis norma mSp-Tan mimarTebiT ar unda<br />

aRematebodes 15%-s. calke sakiTxia ramdenad unda<br />

vendoT fitch-is reitingebs. msoflio ekonomikur<br />

sazogadoebaSi ukve aris aqtiuri saubari mSp-s<br />

maCveneblis Secvlaze, radgan es maCvenebeli realobas<br />

zustad ver asaxavs. amis gamo eqspertebi<br />

miiCneven, rom umjobesia valis done eqsportis<br />

maCveneblebis gaTvaliswinebiT viangariSoT.<br />

sabiujeto deficitis mSp-s mimarT 3%-is doneze<br />

SenarCuneba xelisuflebis mimdinare saqmianobis<br />

gaTvaliswinebiT, cota ar iyos, ararealuria. es<br />

zRvari evrokavSiris warmatebuli da ekonomikurad<br />

ganviTarebuli qveynebis mier aris SemoRebuli.<br />

saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis donisa da<br />

mTavrobis gadawyvetilebebidan gamomdinare am<br />

standartis SemoReba SeuZlebelia. gavixsenoT 2009<br />

weli, rodesac mTavrobam orjer moaxdina biujetis<br />

koreqtireba, xarjebis Camowera, raTa deficits ar<br />

hqonoda adgili. mimdinare wels ki yvela xedavs, ra<br />

gzebs aRar mimarTavs xelisufleba, raTa moaxdinos<br />

biujetis dagegmili saSemosavlo nawilis formireba<br />

_ zrdis da Semoaqvs axali jarimebi da a.S.<br />

referendumi yvela mniSvnelovani gadawyvetilebis<br />

miRebis saukeTeso saSualebaa, Tumca gadasaxadebis<br />

cvlilebis referendumiT ganxilva arc-<br />

Tu efeqturi da optimaluri saSualebaa. gaugebaria<br />

soflad mcxovrebma glexma rogor unda daadginos<br />

gadasaxadis ra ganakveTia optimaluri da rogori<br />

done Seesabameba ekonomikis ganviTarebis tempebs.<br />

umjobesia es sakiTxi biznesseqtorTan SeTanxmdes da<br />

gadawyvetilebebi am mimarTulebiT kompetenturma<br />

xalxma miiRos. rac Seexeba referendums, misi saSualebiT<br />

sxva mniSvnelovani sakiTxebi unda gadawydes.<br />

gadasaxadebTan dakavSirebiT mniSvnelovania<br />

kidev erTi sakiTxi. gadasaxadebis cvlilebis referendumiT<br />

gadawyveta sulac ar aris gamosavali im<br />

situaciidan, rom xelisufleba veRar SeZlebs manipulirebas<br />

sasurveli Sedegis misaRebad. mas rCeba Ses-<br />

14


# 118<br />

biuleteni<br />

aZlebloba gaafarToos dabegvris obieqtebis moculoba,<br />

rac aris kidec gaTvaliswinebuli axal sagadasaxado<br />

kodeqsSi. anu es gadawyvetileba ar niSnavs<br />

imas, sazogadoeba gansazRvravs sagadasaxado tvir-<br />

Tis simZimes. gadasaxadebis referendumiT dadgena ar<br />

iZleva realuri zemoqmedebis meqanizmebs.<br />

axali licenziebisa da nebarTvebis gacemis akr-<br />

Zalva biznesisa da ekonomikis ganviTarebis SezRudva<br />

ufroa, vidre Tavisufleba. ra Tqma unda, garkveul<br />

saqmianobaze unda ikrZalebodes nebarTvis gacema,<br />

magram zogadad yvela licenziisa da nebarTvis akr-<br />

Zalva ar aris gamosavali da win gadadgmuli nabiji.<br />

da bolos, prezidentis gancxadebiT,<br />

`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqti~ konstituciurad<br />

SezRudavs xelisuflebis SesaZleblobas gadauxvios<br />

liberaluri <strong>ekonomikuri</strong> mmarTvelobidan. ra<br />

garantia gvaqvs imisa, rom es marTlac ase iqneba,<br />

maSin roca mTavrobas SesaZlebloba aqvs sakuTari<br />

Sexedulebisamebr Secvalos Tavad konstitucia.<br />

sakvebi produqti, medikamentebi, eleqtroenergia,<br />

interneti, sawvavi, bunebrivi airi – momxmarebeli<br />

yovelTvis Civis, rom yvelaferi Zviria.<br />

eqspertTa nawili am „Civilebs“ profesiul enaze<br />

Targmnis. ekonomikis specialistebi saqarTveloSi<br />

cxovrebis gaZvirebis erT-erT mizezad sxvadasxva<br />

sferos monopolizaciasac asaxeleben.<br />

saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris<br />

2009 wlis monacemebiT, mTliani biznesis brunvaSi<br />

msxvil bizness 85% ukavia. ,,axalgazrda biznesmenTa<br />

da finansistTa asociaciaSi“ amas antimonopoliuri<br />

samsaxuris ararsebobiT xsnian. asociaciis prezidentis,<br />

merab janiSvilis ganmartebiT, mTliani biznesis<br />

brunvaSi msxvili biznesis 85%-iani wili saqarTvelos<br />

bazarze konkurenciis dones 2,5-jer amcirebs.<br />

qarTuli biznesis ukontrolobas mxolod<br />

momxmarebeli da ekonomikis eqspertebi ar uCivian.<br />

ukontrolo qarTul bizness evrokavSiric iwunebs.<br />

saqarTvelos mTavroba da evrogaerTianeba antimonopoliuri<br />

samsaxuris memkvidre „Tavisufali vaWrobis<br />

da konkurenciis saagentos“ funqciebze ukve<br />

ramdenime welia ver Tanxmdebian, arada antimonopoliuri<br />

kanonmdebloba im 4 mTavar pirobaTa Sorisaa,<br />

romelTa Sesrulebac saqarTvelo-evrokavSirs Soris<br />

farTo da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis Sesaxeb<br />

SeTanxmebis (DCFTA) miRwevisTvis aucilebelia.<br />

evrokavSiris rekomendaciebis Semdeg, 2010<br />

wlis gazafxulze, mTavrobam antimonopoliuri<br />

samsaxuris aRdgenis gadawyvetileba miiRo, romlis<br />

funqcia mxolod bazris analizia. evrogaer-<br />

Tianebis moTxovnis Tanaxmad ki, monopoliebTan<br />

mebrZol samsaxurs Semdgomi reagirebis uflebac<br />

unda mieces.<br />

<strong>ekonomikuri</strong> politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis<br />

qarTul-evropuli sakonsultacio centris<br />

(GEPLAC) yofili direqtori kaxa gogolaSvili ganmartavs,<br />

rom evrokavSiris moTxovna Zlieri antimonopoliuri<br />

samsaxurisa da iseTi kanonmdeblobis<br />

Seqmnaa, romelic kartelur SeTanxmebebs SezRudvas<br />

(SezRudavs), saxelmwifo daxmarebebis gamWvirvalobasa<br />

da konkurenciis wesebis dacvas uzrunvelyofs.<br />

„evrokavSiris rekomendaciiT, samsaxurs, bazris kvlevis<br />

garda, iseTi tipis kontraqtebis SeCerebac<br />

unda SeeZlos, romlebic jansaR konkurencias xels<br />

uSlis. vidre saqme sasamarTlomde miva, mas sxvadasxva<br />

sanqciis gamotanis uflebac unda hqondes, rogorc<br />

amas evropuli kanonmdebloba iTvaliswinebs.<br />

xelisufleba evrokavSiris rekomendacias ar<br />

asrulebs. antimonopoliuri samsaxurisTvis mxolod<br />

bazris analizis funqciis miniWebas mTavroba<br />

qveynis liberaluri ekonomikis kursiT xsnis.<br />

mTavrobis warmodgeniT antimonopoliuri samsaxuri<br />

im doneze ar unda Caerios kerZo biznesis saqmianobaSi,<br />

rom damatebiT biurokratiul rgolad iqces.<br />

antimonopoliuri samsaxuris reforma or etapad<br />

ganxorcieldeba.<br />

pirveli – samsaxuris struqturul reorganizacias<br />

iTvaliswinebda da ganxorcielda kidevac.<br />

kerZod, antimonopoliuri samsaxuri gamovida<br />

ekonomikis saministros zedamxedvelobidan.<br />

„Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis saagento“<br />

ukve sajaro samarTlis iuridiuli piria.<br />

mis xelmZRvanels premier-ministri niSnavs da<br />

is angariSvaldebulia mTavrobis winaSe. Sesabamisad,<br />

misi damoukideblobis xarisxic gaizarda.<br />

meore etapi ki samsaxuris funqciebis gadaxedvas<br />

iTvaliswinebs. axali modeliT antimonopoliuri<br />

samsaxuri bazris yvela segments gaakontrolebs.<br />

saagentos karteluri garigebebisa da monopolisturi<br />

SemTxvevebis gamoZiebis funqcia eqneba saCivris<br />

safuZvelze. saboloo gadawyvetilebas miiRebs<br />

sasamarTlo. procesze bralmdebeli iqneba saagento.<br />

amas garda, antimonopoliuri samsaxuri SeZlebs<br />

gamoiyenos statistikis departamentis informacia<br />

da aseve ufleba eqneba, daiqiraos kerZo eqspertebi<br />

konkretuli kvlevebisaTvis.<br />

antimonopoliuri samsaxuris Tundac Secvlili<br />

saxiT aRdgenis sakiTxi saqarTveloSi dRis<br />

wesrigSi ramdenjerme dadga da iniciatori yovelTvis<br />

evrokavSiri ar yofila. 2009 wlis TebervalSi,<br />

prezident mixeil saakaSvilis parlamentSi<br />

stumrobisas, antimonopoliuri samsaxuris saWiroebis<br />

Temaze mwvave debatebi gaimarTa. saparlamento<br />

umciresobam ganacxada, rom „Seqmnili krizisis<br />

pirobebSi qveyanas haeriviT sWirdeba moqnili<br />

antimonopoliuri samsaxuri“. mixeil saakaSvilma ki<br />

qarTvel kanonmdeblebs „ganumarta“, rom „monopoliebis<br />

mospoba antimonopoliuri samsaxuriT ki ar<br />

xdeba, aramed TavisuflebiT, dabrkolebebis moxsniTa<br />

da korufciis gauqmebiT“.<br />

Tavisufali bazris momxreTa azriT, mTavrobis<br />

gadawyvetileba antimonopoliuri samsaxuris Secvlili<br />

saxiT, magram mainc aRdgenis Sesaxeb mis mierve<br />

deklarirebuli „<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqtis“<br />

suliskveTebas ewinaaRmdegeba.<br />

kanonmdebelTa da eqspertTa nawili antimonopoliuri<br />

samsaxuris aRdgenas sasicocxlod<br />

mniSvnelovnad miiCnevs. parlamentis <strong>ekonomikuri</strong><br />

politikis komitetma 2008 wlis rekomendaciebSi<br />

<strong>ekonomikuri</strong> problemebis gamomwvev mizezTa Soris<br />

bazarze konkurenciis SezRudvac daasaxela, rac<br />

antimonopoliuri samsaxuris gauqmebam gamoiwvia.<br />

dResdReobiT bazris struqturis Seswavla ar xdeba<br />

da aris konkretuli sferoebi, sadac monopolistebi<br />

Camoyalibdnen. am TvalsazrisiT yvelaze rTuli vi-<br />

Tareba farmacevtul bazarzea. analogiuri situaciaa<br />

benzinis biznesSic, romelSic ramdenime wlis win<br />

sawvavis Semomtani 150-mde wvrili da saSualo kompania<br />

iyo, Tumca maTi umetesoba gaakotres. Seqmnili<br />

15


# 118 biuleteni<br />

viTareba xelisuflebasac aZlevs xels, radgan 2–3<br />

msxvil kompaniasTan „urTierToba“ gacilebiT iolia,<br />

vidre 150-is Camovla da maTi iZuleba biujetSi xelisuflebisTvis<br />

saWiro Tanxebi gadmoricxon.<br />

Sefasebebs sawvavis biznesSi monopolisti kompaniebis<br />

arsebobis Sesaxeb ar eTanxmeba navTobproduqtebis<br />

mwarmoebelTa, importiorTa da momxmarebelTa<br />

kavSiris xelmZRvaneloba. isini amboben, rom bazarze<br />

ramdenime multinacionaluri kompania moqmedebs,<br />

maT Soris, „sokari“, „rompetroli“, „lukoili“, „ekojorjia“<br />

an Tundac „visoli“, romlebic adgilobriv<br />

bazarze operireben da sakmaod did kompaniebs warmoadgenen.<br />

amas garda, arian kompaniebi, romlebic<br />

benzingasamarTi sadgurebis mniSvnelovan raodenobas<br />

floben, magaliTad - „senta“ da „magnati“.<br />

monopoliuri saqmianobis SezRudvisa da<br />

konkurenciis ganviTarebis Sesaxeb pirveli dekreti<br />

saqarTvelos parlamentma 18 wlis win miiRo. mogvianebiT<br />

gaeros ganviTarebis programisa da msoflio<br />

bankis dafinansebiT saqarTveloSi antimonopoliuri<br />

samsaxuric Seiqmna. bevri sxva sferos msgavsad,<br />

xelisufleba am sakiTxsac „revoluciurad“ miudga.<br />

kanonmdeblobis maqsimaluri liberalizaciis, axali<br />

investiciebisa da axali biznesmoTamaSeebis mozidvis<br />

motiviT 2005 wels saxelmwifo antimonopoliuri<br />

da fasebis inspeqciis samsaxurebi erT struqturad,<br />

Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis saagentod<br />

gardaqmna. is <strong>ekonomikuri</strong> ganviTarebis saministros<br />

daeqvemdebara, energetikisa da telekomunikaciebis<br />

kontroli ki damoukidebel maregulirebel organoebs<br />

SeunarCundaT.<br />

ekonomistTa nawilis azriT, 2005 wels antimonopoliuri<br />

samsaxuris gauqmeba ara Secdoma, aramed<br />

danaSauli iyo, radgan qveyana faqtobrivad konkurenciis<br />

dacvis institutis gareSe darCa. samsaxuris<br />

ararsebobis gamo saqarTvelom 5 weli ukve dakarga<br />

da dResac ar Cans niSnebi, rom mTavroba efeqtiani<br />

antimonopoliuri samsaxuris Sesaqmnelad mzad aris.<br />

metic, faqtobrivad ar Cans mzaoba imisTvis, rom<br />

saqarTvelom gadadgas nabiji evrokavSirisken.<br />

daskvna<br />

saqarTvelos ekonomikis reformirebis<br />

dRevandeli kursidan gamomdinare, ori mTavari _<br />

mwvave, magram Wkuis saswavlebeli _ daskvnis gamotana<br />

SeiZleba:<br />

1. aramarTebulia, saxifaTo Tu ara, politikuri<br />

miswrafebebiT <strong>ekonomikuri</strong> da gansakuTrebiT<br />

socialuri politikis warmarTva. deklarirebul<br />

socialur-ekonomikur prioritetebs ufro politikur-propagandistuli<br />

elferi dahkravs;<br />

2. ar arsebobs realuri <strong>ekonomikuri</strong> statistika<br />

- ar arsebobs sando <strong>ekonomikuri</strong> analizi, rom<br />

araferi vTqvaT prognozirebaze. mxolod gaurkvevelia,<br />

riT aris es ganpirobebuli: Cveni araprofesionalizmiT<br />

Tu WeSmariti suraTis danaxvis SiSiT.<br />

rac Seexeba statiaSi ganxilul sakiTxebs, Cveni<br />

azriT, aRsaniSnavia Semdegi:<br />

- brmad da ganurCevlad nebismieri finansuri<br />

saxsrebis (investiciebis, kreditebis) mozidva ar niSnavs<br />

calsaxad garantirebul da swraf ekonomikur<br />

zrdasa da samuSao adgilebis raodenobis gazrdas;<br />

- sabiujeto prioritetebis gansazRvra SedarebiT<br />

advilia – isini unda iyvnen mimarTuli<br />

mosaxleobis Rirseuli cxovrebis donis amsaxveli<br />

raodenobrivi da xarisxobrivi parametrebis miRwevisa<br />

da SenarCunebisaken. ufro rTuli da Sromatevadi<br />

procesia yovelive amis realurad gaTvla<br />

da aRsruleba, Tumca pirvelis gareSe meores azri<br />

ekargeba;<br />

- saxelmwifo sagareo valTan dakavSirebiT<br />

zedgamoWrilia Zveli WeSmariteba: `nu geSinia didi<br />

xarjebis, geSinodes patara Semosavlebis~, anu, rac<br />

gadasaxdelia – mainc gadagvaxdevineben, mTavaria<br />

im momentisTvis xazina ar dagvxvdes carieli;<br />

- erTaderTi sfero, romelSic SedarebiT satabilurobaa,<br />

aris sabanko seqtori. magram swored<br />

aq gadametebulma `simSvidem” da riskebisagan Tavis<br />

aridebam SeiZleba ukuefeqti gamoiwvios, radgan<br />

ekonomikisaTvis, rogorc bankisTvis, `ar aris vali<br />

– ara aris fuli~;<br />

- da bolos, albaT ar aris saWiro arc `axali<br />

kursebisa~ da arc `Tavisuflebis aqtebis~ gamogoneba.<br />

qveyana laboratoria ar aris, reforma ki<br />

– eqsperimenti. mTavaria, rogorc ukve vTqviT,<br />

ganisazRvros prioritetebi da vadebi da daviwyoT,<br />

realurad daviwyoT – Tundac sapensio-sadazRvevo<br />

reformiT (gaviziaroT laTinuri amerikis qveynebis<br />

gamocdileba).<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Keynes John M. The General Theory of Employment, Interest, and Money. London, Palgrave Macmillan. 1936.<br />

2. Campbell, C.D., R.G.Campball and E.G.Dolan. Money, Banking, and Monetary Policy, The Dry-den Press, 1988.<br />

3. Friedman D. , Money & Banking, American Bankers Association, 1989.<br />

4. ZnelaZe g. makro<strong>ekonomikuri</strong> maCveneblebis gavlenis analizi mosaxleobis cxovrebis doneze –<br />

socialuri politikis warmarTvis safuZveli, sskgc-s biuleteni #102, 2007 weli.<br />

5. ZnelaZe g. finansuri usafrTxoeba – qveynis socialur-<strong>ekonomikuri</strong> stabilurobis aucilebeli<br />

piroba, sskgc-s biuleteni #107, 2008 weli.<br />

6. garayaniZe z. murRulia S. sainvesticio usafrTxoebis zogierTi problema saqarTveloSi. sskgc-s<br />

biuleteni #107, 2008 weli.<br />

16

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!