ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg
ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg
ekonomikuri reformebi.pdf - csrdg
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
# 118 biuleteni<br />
tbrbsUwfmpt!flpopnjlvsj!sfgpsnfcjt!3121!xmjt!lvstj!<br />
Tfjdwbmb!Uv!bsb!njnbsUvmfcb!wfrupsnb@<br />
gia ZnelaZe<br />
Sesavali<br />
Zalze Zneli da dRevandeli gadmosaxedidan,<br />
albaT aramadlieri amocanaa mTavrobis TiTqmis<br />
yovelwliuri `axali~ <strong>ekonomikuri</strong> xedvebis, kursebisa<br />
da <strong>reformebi</strong>s Sefaseba. miT umetes, rodesac<br />
qveynis ukiduresi politikuri da socialur-<strong>ekonomikuri</strong><br />
daZabulobis fonze sazogadoeba upiratesad<br />
ara kritikas, aramed miukerZoebel analizsa<br />
da ukeTesi perspeqtivisaken mimaval racionalur<br />
gzebsa da konkretul rekomendaciebs saWiroebs.<br />
amave dros nebismieri ukve `gatarebuli~ <strong>ekonomikuri</strong><br />
reformis Sefaseba Zalze iolia, radgan mas<br />
gaaCnia raodenobrivi da xarisxobrivi Sedegebi,<br />
rac formalizebul Sefasebas eqvemdebareba. aqve ar<br />
unda dagvaviwydes, rom es Sedegebi ar warmoadgens<br />
arc mecnierul an politikur abstraqcias, aramed<br />
realurad aisaxeba mosaxleobis cxovrebis donis<br />
maCveneblebze (g.ZnelaZe „makro<strong>ekonomikuri</strong> maCveneblebis<br />
gavlenis analizi mosaxleobis cxovrebis<br />
doneze – socialuri politikis warmarTvis safuZveli“,<br />
sskgc-s biuleteni #102, 2007 weli). swored<br />
am poziciaze dayrdnobiT gvsurs gavaanalizoT<br />
saqarTvelos bolo drois <strong>ekonomikuri</strong> da socialuri<br />
<strong>reformebi</strong>s dRevandeli rezultatebi.<br />
1. qarTuli Sromis bazris mimoxilva - dasaqmeba<br />
garantirebul perspeqtivas gulisxmobs<br />
CavTvaloT rogorc mocemuloba, rom:<br />
a) globaluri <strong>ekonomikuri</strong> krizisi mimdin-<br />
areobs da es saqarTvelos ekonomikaze calsaxad<br />
uaryofiTad moqmedebs;<br />
b) saqarTvelos mTavroba cdilobs gaaumjobe-<br />
sos qveynis <strong>ekonomikuri</strong> mdgomareoba – deklarirebulia<br />
`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebisa da Rirsebis<br />
aqti (kanoni)~ da `axali (<strong>ekonomikuri</strong>) kursi~;<br />
g) Semodinebuli wminda investiciebi mizerulia,<br />
magram amave dros kvlav vRebulobT ucxour<br />
daxmarebebsa da kreditebs;<br />
d) 2011-2013 wlebis biujetebis sagrZnobi<br />
nawili sagareo valis dafarvas unda moxmardes;<br />
e) aSkaraa orniSna mzardi inflacia da erovnu-<br />
li valutac nel-nela ufasurdeba;<br />
v) mosaxleobis saerTo cxovrebis done ecema.<br />
Cven Tvalwinaa Semosavlebis kidev ufro mkveTri<br />
socialuri diferenciacia;<br />
z) mTavroba ar abarebs mosaxleobas angariSs<br />
wina wlebSi gatarebul socialur-ekonomikur reformebze<br />
da ar gaaCnia qveynis Semdgomi <strong>ekonomikuri</strong><br />
reformirebis mkafio kursi;<br />
T) ekonomikaSi axal RonisZiebebs (`reformebs”)<br />
aqvs spontanuri, usistemo xasiaTi.<br />
investiciebi axal samuSao adgilebSi da umuSevroba<br />
saqarTvelosaTvis gamoyofili ucxouri daxmarebebisa<br />
da kreditebis umetesi wili xmardeba e.w.<br />
infrastruqturul proeqtebs. mniSvnelovania am<br />
sferoSi sabiujeto subsidiebis raodenobac. amas-<br />
Tan dakavSirebiT bunebrivad ismis ori kiTxva:<br />
- viTardeba Tu ara infrastruqturasTan erTad<br />
TviT ZiriTadi struqturebi?<br />
- ra <strong>ekonomikuri</strong> Sedegebi da efeqti moaqvs, an<br />
unda moitanos am proeqtebma da rodis?<br />
upirveles yovlisa, sainteresoa, Tu ra xdeba<br />
am mimarTulebiT Sromis bazarze. moitana Tu<br />
ara damatebiTma investiciebma axali samuSao adgilebi<br />
da ra proporciebiTa da perspetivebiT? ra<br />
tendenciebi SeimCneva umuSevrobis dinamikaSi da<br />
riT aixsneba es? vis da ras Seexo mTavrobis mier<br />
gamocxadebuli `qamrebis SemoWeris~ politika da<br />
rogor aisaxa igi Sromis bazris struqturasa da<br />
moculobaze? aris es saxelmwifo uwyebebis bolo<br />
sakadro restruqturizacia, Tu saqme gvaqvs morig<br />
eqsperimentTan? da sxva amgvari.<br />
imisaTvis, rom Segveqmnas Semdegi msjelobis<br />
raime konkretuli, formalizebuli safuZveli, Tvali<br />
mivadevnoT ramdenime mniSvnelovani <strong>ekonomikuri</strong><br />
parametris paralelur dinamikas.<br />
grafikze SeiZleba davakvirdeT erTob saintereso<br />
tendenciebs. 2008-2010 wlebSi aSkaraa pirdapiri<br />
ucxouri investiciebis Canacvleba saxelmwifo investiciebiT,<br />
romlebic metwilad transformirebuli<br />
ucxoeTidan Semosuli finansuri saxsrebia<br />
(subsidiebi, daxmarebebi, kreditebi). es gasagebicaa,<br />
gamomdinare globaluri <strong>ekonomikuri</strong> krizisidan<br />
da omis Sedegebidan. magram aqve sainteresoa inves-<br />
2
# 118<br />
biuleteni<br />
umuSevrobisa da investiciebis maCveneblebi 2004-2010 w.w.<br />
(saqstatis monacemebiT)<br />
cxrili 1<br />
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010<br />
ekonomikurad aqtiuri<br />
mosaxleoba<br />
2041,0 2023,9 2021,8 1965,3 1917,8 1991,8 -<br />
(samuSao Zala), aTasi kaci<br />
dasaqmebuli, aTasi kaci 1783,3 1744,6 1747,3 1704,3 1601,9 1656,1<br />
umuSevari, aTasi kaci 257,6 279,3 274,5 261,0 315,8 335,6 323,6<br />
umuSevrobis done,<br />
procentebSi<br />
12,6 13,8 13,6 13,3 16,5 16,9 16,3<br />
saqarTveloSi<br />
ganxorcielebuli<br />
pirdapiri ucxouri<br />
investiciebi (mln.dol.)<br />
499,12 449,7 1190,4 2014,8 1564,0 759,1<br />
~600<br />
(ssf)<br />
saxelmwifo investiciebi 465,96 535,21 572,72 872,45 930,53<br />
grafiki 1<br />
investiciebisa da umuSevrobis dinamika 2004-2010 w.w.<br />
2500<br />
2000<br />
2014.8<br />
1500<br />
1564<br />
1000<br />
1190.4<br />
872.45<br />
930.53<br />
500<br />
465.96<br />
535.21<br />
572.72<br />
759.1<br />
600<br />
0<br />
274.5 261<br />
315.8 335.6 323.6<br />
2006 2007 2008 2009 2010<br />
pi rd. ucx. investiciebi(mln.dol) saxelmwifo investiciebi(mln.lari)<br />
umuSevari, aTasi kaci<br />
ticiebisa da umuSevrobis (an dasaqmebis) SedarebiTi<br />
dinamika. Tuki grafiksa da Sesabamisad saqarTvelos<br />
statistikis erovnul samsaxurs davujerebT, maT<br />
Soris Zalze susti korelacia SeiniSneba. rasTan<br />
gvaqvs saqme?<br />
erTi SexedviT, rac ar unda paradoqsulad<br />
mogveCvenos, investorebis Semosvlis Sedegad<br />
samuSao adgilebis Semcireba msoflios sxva qveyneb-<br />
Sic xdeba. es arc aris gasakviri, radgan investicias<br />
ekonomikis realur seqtorSi `Tan mohyveba~ axali<br />
teqnologiebi, avtomatizacia da kompiuterizacia,<br />
rac TavisTavad gulisxmobs xelisa da sxva `martivi~<br />
SromiT dakavebulTa gamoTavisuflebas. amas Tan<br />
erTvis mdidari da Raribi fenebis Semosavlebs Soris<br />
zRvris mkveTri zrda. amas adasturebs gaeros<br />
mier Catarebuli specialuri gamokvlevebi meqsikis<br />
magaliTze.<br />
umuSevroba mxolod saqarTveloSi ar<br />
aris;saqarTvelos problema is aris, rom umuSevrobis<br />
masStabebiT Cveni qveyana bevri qveynis analogiur<br />
maCveneblebs aRemateba. umuSevrobis done<br />
saqarTveloSi daaxloebiT 17%-ia, evrokavSirSi ki<br />
umuSevrobis saSualo done 10%-mdea. holandiaSi es<br />
maCvenebeli 4,4%-iT ganisazRvreba. evrokavSiris 27<br />
qveynidan saqarTveloze maRali umuSevrobis done<br />
aris espaneTSi - 20% da baltiispireTis qveynebSi<br />
-17.8%.<br />
statistikis erovnul samsaxurs dasaqmebis<br />
Sesaxeb bolo monacemebi jer srulad ar gamouqveynebia.<br />
2010 wlis pirveli kvartlis monacemebiT,<br />
biznesseqtorSi dasaqmebulTa ricxvi wina wlis<br />
3
# 118 biuleteni<br />
Sesabamis maCvenebelTan SedarebiT7%-iT Semcirda.<br />
meore kvartalSi biznesseqtorSi dasaqmeba pirvel<br />
kvartalTan SedarebiT gaizarda, Tumca es niSnuli<br />
2009 wlis wliur maCvenebelTan SedarebiT mainc naklebia.<br />
biznesseqtorSi umuSevrobis maCvenebeli wina<br />
welTan SedarebiT gauaresda. 2009 welTan SedarebiT<br />
saSualod 6%-iT Semcirda saSualo sawarmoebSi<br />
dasaqmebulTa ricxvi. msxvil da mcire sawarmoebSi<br />
dasaqmebulTa monacemisgan gansxvavebiT, saSualo<br />
sawarmoebSi dasaqmebulTa maCvenebeli klebadi tendenciiT<br />
xasiaTdeba.<br />
saqarTveloSi dasaqmebulTa 63% TviTdasaqmebulia,<br />
37% - daqiravebiT dasaqmebuli. TviTdasaqmebulTa<br />
4/5 soflis meurneobis seqtorze modis,<br />
romelSic Sromis mwarmoebluroba ekonomikis sxva<br />
dargebTan SedarebiT daaxloebiT 5-jer dabalia.<br />
2003 wlis Semdeg soflis meurneobaSi warmoeba 15%-<br />
iT Semcirda, ekonomikis danarCen dargebSi ki saSualod<br />
40 %-iT gaizarda.<br />
ramdenad didia dasaqmebis bazarze faseuloba-<br />
Ta gadafasebis msxverplTa ricxvi da romeli profesiebia<br />
dRes moTxovnadi? am kiTxvebze pasuxi im<br />
martivi mizezis gamo ar arsebobs, rom Sesabamisi<br />
kvleva saqarTveloSi aravis Cautarebia.<br />
ganaTlebis diversificirebuli struqturis<br />
detaluri Seswavla Sromis bazris prognozirebis<br />
SesaZleblobas iZleva. am gziT SeiZleba gaarkvio,<br />
romeli profesiebi gWirdeba, ra aris moTxovnadi<br />
da ra SeiZleba dasWirdes Cvens ekonomikas momavalSi.<br />
es monacemebi ki gaTvaliswinebuli unda iyos<br />
<strong>ekonomikuri</strong> ganviTarebis strategiaSi. es Zalze gamosadegi<br />
iqneba dasaqmebis prognozirebisTvis.<br />
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri<br />
samuSao Zalis statistikas yovelkvartalurad<br />
aqveynebs: am mizniT 6,700 Sinameurneobis 15<br />
wlis da ufrosi asakis wevrebis gamokiTxvas awarmoebs.<br />
qveynis specifikidan gamomdinare, gaerosa da<br />
Sromis saerTaSoriso organizaciis rekomendaciebis<br />
gaTvaliswinebiT, zeda asakobrivi zRvari ar aris<br />
dawesebuli, radgan sapensio asakis mosaxleobis<br />
<strong>ekonomikuri</strong> aqtivoba sakmaod maRalia.<br />
sapensio asakis mosaxleobis mier samuSaos Zebna<br />
ki im martivi mizeziT aixsneba, rom saqarTveloSi<br />
pensiis odenoba saarsebo minimumze naklebia. saSualo<br />
momxmareblis saarsebo minimumi, oqtombris<br />
Tvis monacemebiT, 128,9 laria. pensiis odenoba ki,<br />
saSualod, 85 lars Seadgens.<br />
Sromis saerTaSoriso organizaciis kriteriumebis<br />
mixedviT, dasaqmebulad miiCneva yvela,<br />
vinc gamokvlevis wina 7 dRis ganmavlobaSi Tundac<br />
1 saaTiT iyo dakavebuli fuladi an naturaluri<br />
anazRaurebis misaRebad. amave organizaciis kriteriumebiT,<br />
umuSevrad miiCnevian isini, vinc gamokiTxvis<br />
wina 7 dRis periodSi 1 saaTiTac ar muSaobda,<br />
Tumca aqtiurad eZebda samuSaos. vinc ar muSaobs da<br />
arc eZebs samuSaos, umuSevrad ar miiCneva.<br />
calke kategoriaa friqciuli, anu faruli<br />
umuSevroba - rodesac adamiani arasruli samuSao<br />
droiT aris dasaqmebuli an dasaqmebulia da aqtiurad<br />
eZebs samuSaos.<br />
statistikis monacemebi Sromis saerTaSoriso<br />
organizaciis kriteriumebiT dgindeba, magram es<br />
umuSevrobis kvlevis mxolod pirveli safexuris<br />
monacemebia. Sromis saerTaSoriso organizaciis<br />
dadgenili umuSevrobis gamovlenis kriteriumi myisierad<br />
ar reagirebs mcired ryevebze. dasaqmebulad<br />
miiCneva yvela, vinc erTi saaTi mainc imuSava<br />
kvlevis Catarebis wina kviraSi, Tundac sakuTar nakveTze.<br />
Sromis saerTaSoriso organizacia statistikis<br />
samsaxurebs umuSevrobis donis dawvrilebiT<br />
gamokvlevasac avalebs. igulisxmeba umuSevrobis<br />
gansazRvra rogorc mkacri, ise Serbilebuli kriteriumebiT<br />
da aseve misi struqtuireba.<br />
<strong>ekonomikuri</strong> zrda yovelTvis ar niSnavs<br />
dasaqmebis zrdas<br />
statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT,<br />
2010 wlis I kvartalSi, saqarTvelos mTliani Sida<br />
produqtis realuri zrda 4,5%-s utoldeba. 2010<br />
wlis I kvartalSi saqarTvelos ekonomikis yvelaze<br />
swrafad mzard dargebs Sorisaa damamuSavebeli<br />
mrewveloba, romlis realuri zrdis maCvenebeli<br />
24,4%-s Seadgens, satransporto momsaxureba –<br />
15,1%, samTomopovebiTi mrewveloba – 12%, vaWroba,<br />
avtomobilebis, sayofacxovrebo nawarmisa da piradi<br />
sargeblobis sagnebis remonti – 11,7%, sastumroebi<br />
da restornebi – 11%, operaciebi uZravi qonebiT,<br />
ijara da momxmareblisaTvis momsaxurebis<br />
gaweva – 10,6%, sxva komunaluri, socialuri da<br />
personaluri momsaxurebis gaweva – 10,2% da a.S.<br />
am monacemebis miuxedavad, qveyanaSi umuSevrobis<br />
done kvlav maRalia, es mniSvnelovanwilad aris<br />
ganpirobebuli mwarmoeblurobis dabali doniT,<br />
muSaxelis ZiriTadad dabalSemosavliani soflis<br />
meurneobis seqtorSi ganawilebiTa da TviTdasaqmebis<br />
maRali procentuli maCvenebliT.<br />
dargebi, romlebSic dasaqmebis moculoba<br />
didia, naklebad viTardeba. ganviTarebis<br />
process erTi magiuri cifri ver daaxasiaTebs,<br />
miT umetes, roca saqme gvaqvs sazogadoebis,<br />
saxelmwifos ganviTarebis procesTan.<br />
<strong>ekonomikuri</strong> zrda damokidebulia im damatebul<br />
Rirebulebaze, romelic iqmneba ama Tu im dargSi.<br />
statistikuri monacemebiT ki, saqarTveloSi <strong>ekonomikuri</strong><br />
zrdis 80% im dargebze modis, romlebSic<br />
dasaqmebulTa raodenoba 20%-s ar aRemateba. <strong>ekonomikuri</strong><br />
zrda ar SeiniSneba soflis meurneobis seqtorSi,<br />
dasaqmebulTa didi nawili ki swored am<br />
dargSia. am TvalsazrisiT sainteresoa mTlian mSp-<br />
Si soflis meurneobis xvedriTi wilisa da sofelSi<br />
umuSevrobis dinamikebis Sedareba (ix. grafiki 2),<br />
romelSic naTlad Cans, rom wilis vardnas Tan sdevs<br />
soflis umuSevrobis zrda.<br />
evrokavSirSi samewarmeo seqtorSi mTliani Sida<br />
produqtis 60-65%-s mcire biznesi qmnis, 35-40%-s _<br />
msxvili biznesi. saqarTveloSi ki piriqiT aris: 2003<br />
4
# 118<br />
biuleteni<br />
wels saSualo da mcire biznesze biznesseqtorSi Seqmnili<br />
mTliani Sida produqtis 24% modioda, dRes<br />
es maCvenebeli kidev ufro mcirea da 15%-s Seadgens.<br />
msxvili biznesis wili ki biznesis seqtorSi<br />
Seqmnili mTliani Sida produqtis 85%-s Seadgens.<br />
meore kvartlis monacemebiT.<br />
dasaqmebulTa saerTo raodenobidan, amave wyaros<br />
mixedviT, umetesoba, 58,7%, mamakacia, xolo<br />
41,3% _ qali.<br />
saqarTveloSi dasaqmebulebis yvelaze didi<br />
mTlian mSp-Si soflis meurneobis wili<br />
da umuSevroba sofelSi<br />
(saqstatis monacemebiT)<br />
raodenoba msxvil sawarmoebze modis. Semdeg modis<br />
mcire sawarmoebi, romlebSic dasaqmebulTa mTliani<br />
raodenobis 21,6% muSaobs, xolo mesame adgilze sa-<br />
Sualo sawarmoebSi momuSave adamianebia.<br />
saSualo Tviuri xelfasi, saqstatis informaciiT,<br />
biznesseqtorSi mamakacebisTvis 600 laria,<br />
xolo qalebisTvis _ 437 lari.<br />
ufro konkretulad ki, saqarTvelos msxvil<br />
sawarmoebSi saSualo xelfasi 700 larze metia, sa-<br />
SualoSi – 400-ze meti, xolo mcire sawarmoebSi –<br />
300-ze meti.<br />
dasaqmebulTa mTlian raodenobaSi dominanti<br />
vaWrobis sferoa, aseve avtomobilebis, sayofacxovrebo<br />
nivTebis remonti; Semdeg modis damamuSavebeli<br />
mrewveloba. mesame adgilzea janmrTelobisa<br />
da socialuri daxmarebis sfero, momdevno or adgils<br />
ki transporti da mSenebloba ikavebs.<br />
janmrTelobis dacvisa da socialuri daxmarebis<br />
sferoSi momuSave adamianebis umravlesoba qalia,<br />
xolo damamuSavebel mrewvelobaSi momuSaveebi<br />
ki mamrobiTi sqesisani arian.<br />
saqarTveloSi momuSave adamianebis naxevarze<br />
meti, 58,9%, Tbilisze modis. meore adgilze imereTia,<br />
dasaqmebulTa saerTo raodenobis 9.4%-iT,<br />
aWara 0,1%-iT CamorCeba qvemo qarTls da regionSi<br />
saqarTveloSi momuSaveTa 7.6% iTavsebs.<br />
statistikis erovnuli samsaxuri, romelmac biznesseqtoris<br />
2010 wlis meore kvartlis kvleva gamografiki<br />
2<br />
16<br />
14<br />
sof.meurn.wili mSp-Si<br />
umuSevroba sofelSi<br />
12<br />
10<br />
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
2005 2006 2007 2008 2009<br />
dasaqmebis zrdas msxvil biznesze metad xels mcire da<br />
saSualo biznesis ganviTareba uwyobs. Tu aris, magaliTad,<br />
erTi milioni laris investiciis SesaZlebloba,<br />
am Tanxis wvril da saSualo biznesSi investireba ufro<br />
met samuSao adgils qmnis, vidre misi msxvil biznesSi<br />
investireba. soflis meurneobis seqtorSi bolo 4<br />
wlis ganmavlobaSi ucxouri investiciebis moculoba<br />
40-45 milion aSS dolars ar aRemateba maSin, roca<br />
investiciebi uZravi qonebis SeZenaSi 15-jer maRalia.<br />
saqarTveloSi dRes arsebobs rogorc samuSaos dakargvis<br />
didi albaToba, ise axali samuSao adgilis<br />
Sovnis dabali perspeqtiva, rac sabolood uaryofiTad<br />
aisaxeba qarTul Sromis bazarze. grZelvadiani umuSevroba<br />
ki yvelaze saxifaTo movlenaa qveynisaTvis,<br />
xangrZlivi umuSevrobis Sedegad adamianebi kargaven<br />
kvalifikacias da maTTvis naklebad xelmisawvdomi<br />
xdeba informacia samuSao adgilebis Sesaxeb. es ki,<br />
Tavis mxriv, xels uwyobs siRaribis zrdasa da socialur<br />
izolacias. am „safrTxis“ niSnebi ki statistikis<br />
erovnuli samsaxuris cifrebSic ikiTxeba: 2004<br />
wlidan 2009 wlamde ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba,<br />
anu samuSao Zala, saSualod, 2%-iT Semcirda.<br />
Sromis bazris analizi – dasrulda Tu ara<br />
struqturuli reorganizacia<br />
4 milion 400 aTasi adamianisgan, romelic<br />
saqarTveloSi cxovrobs, 371 aTas 341 adamiani biznesseqtorSia<br />
dasaqmebuli, saqstatis 2010 wlis<br />
5
# 118 biuleteni<br />
aqveyna, arsebuli dokumentis SeniSvnaSi uTiTebs,<br />
rom kvlevaSi ar iyo CarTuli sacalo vaWroba bazrebsa<br />
da bazrobebze.<br />
kvleva ar moicavs arafinansur seqtors.<br />
statistikis erovnul samsaxurSi netgazeTs ganumartes,<br />
rom kvlevaSi ar aris aRricxuli sabanko,<br />
sadazRvevo seqtori, saxelmwifo mmarTvelobisa da<br />
Sidameurneobis seqtorebi.<br />
dasaqmeba da umuSevroba metad aqtualuria.<br />
adamianebs aqvT ojaxebi, survilebi da, rasakvirvelia,<br />
moTxovnilebebi. swored es aris erT-erTi faqtori,<br />
rom yoveli Cvengani zrunavs samuSao adgilebis<br />
raodenobasa da xarisxze. ramdenad samarTlianad<br />
gviwevs kuTvnili xelfasis miReba da imiT Tvidan<br />
Tvemde Tavis gatana, es kidev sxva sakiTxia. samwuxaro<br />
realobaa, rom cxovrebis mTavar miznad gveqca<br />
Cveni uflebebis, samsaxurisa da anazRaurebisTvis<br />
brZola. swored aqedan gamomdinareobs, rom umu-<br />
Sevrobis done centraluri socialuri problemaa,<br />
xolo Sromis bazari ki _ socialuri konfliqtebisa<br />
da politikur mRelvarebaTa wyaro.<br />
TvalsaCinoebisaTvis, mosaxleobam rom kargad<br />
gaigos, ras niSnavs saxelmwifosTvis dasaqmebuli da<br />
umuSevari, ganvmartoT TiToeuli maTgani.<br />
aSS-Si dasaqmebuli – 16 welze meti asakis<br />
pirebi arian, romlebmac wina kviris udidesi nawili<br />
gaatares samsaxurSi, iRebdnen xelfass, hqondaT<br />
sakuTari biznesi an imuSaves uxelfasod ojaxis<br />
wevris sawarmoSi. aqve iTvleba SvebulebaSi myofi<br />
an avadmyofi, magram samuSaos mqone adamianebi.<br />
aSS-Si umuSevari – 16 welze meti asakis pirebi<br />
arian, romelTac SeeZloT muSaoba, scades muSaobis<br />
dawyeba gasuli 4 kviris ganmavlobaSi, magram uSedegod.<br />
am kategorias ganekuTvnebian agreTve is adamianebi,<br />
romlebic droebiT daiTxoves da samsaxuris<br />
dawyebis molodinSi arian.<br />
aSS-Si arseboben agreTve samuSao Zalas armikuTvnebuli<br />
– 16 welze meti asakis pirebi, romlebic<br />
arc erT am kategorias ar ganekuTvnebian.<br />
eseni arian: studentebi, pensionerebi da agreTve<br />
diasaxlisebi.<br />
samuSao Zalis zogierT bazarze arsebuli samuSao<br />
adgilebis raodenoba sakmarisi ar aris yvela<br />
msurvelis dasakmayofileblad.<br />
struqturuli umuSevroba _ es iseTi umuSevrobaa,<br />
romelsac zogierT bazarze warmoSobs samuSao<br />
adgilebis simcire samuSaos maZiebel raodenobasTan<br />
SedarebiT. struqturuli umuSevrobis<br />
dros xelfasi wonasworul doneze maRalia, ris<br />
gamoc samuSao Zalis miwodeba moTxovnas aWarbebs.<br />
arsebobs agreTve friqciuli umuSevroba, rodesac<br />
adamianebi eZeben samuSaos TavianTi unarisa da<br />
gemovnebis Sesabamisad. dasaqmebulebi ufro efeqtianad<br />
moqmedeben, Tu maTi xelfasi wonasworul<br />
doneze metia. maRali xelfasi mSromelis janmrTelobasa<br />
da maT mwarmoeblurobis amaRlebas uzrunvelyofs.<br />
arc ise mosawoni da saamayoa, rom Suaxnis adamiani<br />
Tanxmdeba dabali kvalifikaciisa da statusis<br />
samuSaos mxolod im mizeziT, rom man sxva samsaxuri<br />
ver iSova, Tumca mas, SesaZloa, Sesabamisi<br />
ganaTlebis damadasturebeli diplomic da saTanado<br />
gamocdilebac hqondes. ubralod samsaxurSi ar iReben<br />
im martivi mizezis gamo, rom an asaki ar uwyobs<br />
xels da an kompiuters ver flobs saTanadod.<br />
am bolo periodSi medicinis muSakebsac SeeqmnaT<br />
samuSaos problemebi. warmodgenisaTvis<br />
isic sakmarisia, rom rkinigzis saavadmyofoSi,<br />
romelSic amJamad rekonstruqcia mimdinareobs,<br />
Tavi unda moiyaros erTad ramdenime saavadmyofom.<br />
amdeni xalxi, romelic aqamde calkeul saavadmyofoSi<br />
muSaobda, albaT ganTavisufldeba.<br />
gavixsenoT „studenturi dasaqmebis programa“,<br />
romelsac Tbilisis meria yvelaze warmatebul da<br />
popularul proeqtad miiCnevs. maTi azriT, axalgazrda<br />
TaobaSi Sromis unar-Cvevebis gamomuSaveba da<br />
maTi sazogadoebriv saqmianobaSi CarTva dedaqalaqis<br />
mTavrobis erT-erTi prioritetia. iqneb ufro<br />
win gadadgmuli nabiji iqneboda, Tu am studentebs<br />
TavianTi profesiebis mixedviT gaanawilebdnen<br />
saxelmwifo dawesebulebebSi an kerZo firmebSi samuSao<br />
gamocdilebis asamaRleblad da ara baRebisa<br />
da skverebis dasalageblad? amisaTvis xom isedac<br />
Seqmnilia dasufTavebis samsaxuri?<br />
yvelas kargad gvaxsovs dasaqmebis saxelmwifos<br />
mier dafinansebuli programa, romelic 2006 wels<br />
daiwyo. es iyo tradiciuli saxelmwifo programa,<br />
romelsac safuZvlad edo mosaxleobisaTvis fuladi<br />
daxmareba da igi grZelvadian gaTvlas ar eyrdnoboda.<br />
programis mTavari mizani unda yofiliyo<br />
muSaxelis profesiuli gadamzadeba, kvalifikaciis<br />
amaRleba da programis dasrulebis Semdeg saukeTeso<br />
muSaxelis dasaqmeba ukve xangrZlivi periodiT.<br />
programis pirvel etapze TiTo kacze TveSi 150 lari<br />
gaica xelfasis saxiT, xolo meore etapze Tanxa<br />
gaizarda da 200 lari Seadgina. pirveli TvisTvis<br />
misaRebi Tanxa winaswar gaica. arc erT programis<br />
monawiles ar moeTxoveboda ganaTlebis an profesiuli<br />
gamocdilebis miTiTeba, sakmarisi iyo mxolod<br />
piradobis damadasturebeli mowmoba. sam TveSi es<br />
programa dasrulda da mxolod mcire nawilma miiRo<br />
sakmarisi kvalifikacia da saTanadod dasaqmda.<br />
am programas Zalze laTenturi kavSiri hqonda<br />
dasaqmebis problemis mogvarebasTan.<br />
saerTod, saxelmwifos dasaqmebis swori politika<br />
ZiriTadad friqciuli umuSevrobis Semcirebisken<br />
unda iyos mimarTuli. unda Seiqmnas profesiuli<br />
gadamzadebis saxelmwifo programebi: ekonomikis<br />
depresiuli dargebidan gamoTavisuflebuli<br />
muSaxelisTvis, programebi axalgazrdebisa da qalbatonebisTvis.<br />
socialuri politikis gadmosaxedidan saxelmwifos<br />
keTildReobis arsebobis mniSvnelovani pirobebia:<br />
saxelmwifo pensiebi, ubeduri SemTxvevebisa<br />
da umuSevrobisgan dazRveva, materialuri da<br />
socialuri daxmarebebi upatrono da usaxlkaro moqalaqeebisaTvis.<br />
imisaTvis, rom saqarTveloSi umuSevrobam ik-<br />
6
# 118<br />
biuleteni<br />
los, xelisuflebam ufro aqtiurad unda ganaxorcielos<br />
cvlilebebi. upirvelesad ki unda ifiqros<br />
gadasaxadebis Semcirebaze, biznesis zewolisgan<br />
dacvaze, sasamarTlo sistemis gaZliereba-gafiltvraze,<br />
sakuTrebis uflebebis dacvasa da, rac mTavaria,<br />
samuSao adgilebis Seqmnaze.<br />
2. visTvis da risTvis xdeba sabiujeto -<br />
sagadasaxado cvlilebebi<br />
2010 wels saxelmwifo biujetSi Semosulobebis<br />
moculoba 7088.3 milioni lariT ganisazRvra.<br />
am Tanxis daaxloebiT 76%, anu 5363,6 milioni lari<br />
Semosavlebze modis, romelSic, Tavis mxriv, sagadasaxado<br />
Semosavlebs uWiravs didi nawili. kerZod,<br />
gadasaxadebiT wels saxelmwifo biujetSi 4552 milioni<br />
lari Sevida, rac mTliani Semosavlebis 84%-<br />
ia (ix. cxrili 3). 2011 wlisTvis gadasaxadebis wili<br />
mTlian SemosavlebSi daaxloebiT 88%-is donezea<br />
gaTvaliswinebuli. biujetSi sagadasaxado Semosavlebis<br />
naxevarze meti dRg-ze modis. aRniSnuli gadasaxadis<br />
gadamxdelebis mier 2010 wels biujetSi<br />
gadaxdili iqna 2196 milioni lari.<br />
sagadasaxado SemosavlebSi wilis mixedviT<br />
dRg-s Semdeg modis saSemosavlo gadasaxadi, romelic<br />
mTliani moculobis 25%-s Seadgens da 1141,0<br />
milioni lariT ganisazRvreba.<br />
Semdeg modis aqcizis gadasaxadi 574 milioni<br />
lariT, mas mosdevs mogebis gadasaxadi 515,5 milioni<br />
lariT.<br />
2010 wels sabaJo gadasaxadebidan mobilizebuli<br />
Tanxa 70,5 milions Seadgens. sxva gadasaxadebze<br />
55 milioni lari modis.<br />
2006 welTan SedarebiT sagadasaxado Semosavlebis<br />
moculoba mimdinare wels gaormagebulia.<br />
2008-2009 wlebSi sagadasaxado Semosavlebis mcire<br />
klebis Semdeg, 2010 wlis sagadasaxado Semosavlebis<br />
moculoba rekordulia.<br />
2011 wlis qveynis mTavari safinanso dokumentis<br />
mixedviT sagadasaxado Semosavlebis moculoba<br />
16,4%-iT, anu 748 milioni lariT izrdeba.<br />
rogorc wesi, es faqti ekonomikis zrdaze unda<br />
miuTiTebdes. asec xdeba, magram aRniSnuli cifri<br />
ar aris qarTuli ekonomikis zrdis prognozebis Sesabamisi.<br />
yvelaze optimisturi SefasebiT, romelsac<br />
xelisufleba akeTebs, 2011 wels <strong>ekonomikuri</strong><br />
zrda 7%-is farglebSi iqneba. am mosazrebas ar<br />
iziarebs evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />
banki. maTi SefasebiT am cifris dasaxeleba am<br />
etapze Znelia, radgan gaurkvevelia pirdapiri ucxouri<br />
investiciebis moculoba. banki miiCnevs, rom<br />
saqarTvelos mTavari gamowveva 2011 wels ucxouri<br />
investiciebi iqneba da ZiriTadad swored<br />
am faqtoriT Sefasdeba ganviTarebis tempebi. am<br />
mimarTulebiTK ki sakmaod bundovani viTarebaa.<br />
amdenad, saukeTeso SemTxvevaSi qveynis mTavroba<br />
ekonomikis 7%-ian zrdas elodeba, xolo<br />
momavali wlis biujetSi gadasaxadebidan miRebuli<br />
Semosavlebi 16,4%-iT izrdeba. aseTi `fiskaluri optimizmi~<br />
sxvadasxva uaryofiTi <strong>ekonomikuri</strong> procesis<br />
saTave SeiZleba gaxdes da erT-erTi maT Soris<br />
aris inflaciis kidev ufro mzardi tempi.<br />
sagadasaxado Semosavlebis donis zrdis gadameteba<br />
<strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempebze niSnavs,<br />
rom mTavroba biznesidan ufro met fuls amoi-<br />
Rebs da es ar iqneba gamowveuli biznesis seqtoris<br />
zrdiT. es, bunebrivia, biznesze wnexis zrdas<br />
niSnavs, radgan adgili eqneba amoRebuli fuladi<br />
saxsrebis Seusabamobas realur saqonelTan.<br />
Sedegad gamodis, rom gadasaxadebis amoReba ar<br />
moxdeba biznesis gafarToebidan da gazrdili<br />
brunvidan. mTavrobas gadasaxadebiTLmobilizebuli<br />
Tanxebi, rogorc viciT, xarjebis gasawevad esaWiroeba.<br />
saqme isaa, rom Tanxa, romelic bizness SeiZleba<br />
sabanko depozitze hqondes ganTavsebuli, miedineba<br />
biujetSi, sagadasaxado Semosavlebis nawilSi, saidanac<br />
Semdgom moxdeba misi xarjva. anu mimoqcevaSi<br />
gaeSveba biznesidan damatebiT amoRebuli Tanxebi.<br />
es pirdapir kavSirSia inflaciur procesebTan, zemoT<br />
dasaxelebuli mizezebis gamo mimdinare weli<br />
sakmaod savalalod mTavrdeba da arc momavali wlis<br />
dasawyisisTvis keTdeba damaimedebeli prognozebi.<br />
mokled rom vTqvaT, im fuls, romliTac biznessubieqtebs<br />
SesaZlebloba eqnebodaT realurad<br />
saxsrebi saqonlis Seqmnisken miemarTaT, amiT inflaciuri<br />
procesebi moeTokaT da misi ganviTarebisTvis<br />
xeli SeeSalaT, mTavroba biznesidan iRebs da<br />
ekonomikaSi uSvebs.<br />
inflacia swored fulis masasa da saqonels Soris<br />
disbalansia. mTavrobis am nabijiT ki es balansi<br />
kidev ufro irRveva. sxva kuTxiT rom mivudgeT, am<br />
nabijiT xdeba ara <strong>ekonomikuri</strong> zrdis waxaliseba,<br />
aramed misi daTrgunva, radgan sagadasaxado tvir-<br />
Tis zrda <strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempebs faqtobrivad<br />
3-jer aRemateba.<br />
dRes saqarTveloSi, erT-erT aqtualur Temas<br />
2011 wlis biujeti warmoadgens, romelic gasul<br />
welTan SedarebiT, 30 milioni lariT naklebia da<br />
xarjebis moculoba 6 miliard 960 milioni laris<br />
tol niSnuliTaa gansazRvruli. miuxedavad biujetis<br />
Semcirebisa, xelisufleba optimisturadaa<br />
ganwyobili da momaval wels ekonomikis mniSvnelovan<br />
zrdas prognozirebs. mixeil saakaSvilis gancxadebiT,<br />
es maCvenebeli 7-8%-is farglebSi iqneba, 2011<br />
wlis biujetis proeqtis mixedviT ki _ 4,5%. donori<br />
qveynebidan misaRebi Tanxebis Semcirebis fonze,<br />
mTavrobam ekonomikur zrdasTan dakavSirebuli<br />
gancxadebebis gasamarTleblad da Sesasruleblad<br />
biujetSi administraciuli jarimebidan Semosuli<br />
Tanxebis moculoba, mimdinare welTan SedarebiT,<br />
8.5%-iT, 90 mln laramde gazarda. ra Tqma unda,<br />
es faqtori biujetSi gadasaxadebidan misaRebi Semosavlebis<br />
erT-erTi nawilia.<br />
2011 wlis biujetSi administraciuli jarimebidan<br />
Sesuli Tanxebis moculobis zrdas saxelisuflebo<br />
wreSi Tavisebur ganmartebas uZebnian.<br />
`<strong>ekonomikuri</strong> zrdidan gamomdinare moimatebs Sesamowmebeli<br />
baza da danaSaulebebis ricxvi, Sesabamis-<br />
7
# 118 biuleteni<br />
cxrili 2<br />
saqarTvelos saxelmwifo biujetis ZiriTadi maCveneblebi (mln. lari)<br />
(saqstatisa da sebi-is monacemebiT)<br />
dasaxeleba 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />
Semosavlebi 802,7 933,3 1 732,9 2 213,0 3 293,3 4 293,6 5 517,7 4 917,0 5 363,6 5 955,8<br />
gadasaxadebi 567,90 602,30 975,30 1407,30 2130,3 3010,50 4541,55 4161,8 4552 5300<br />
socialuri<br />
Senatanebi<br />
154,8 222,7 402,2 428,8 502,8 722,1 - -<br />
grantebi 22,6 48,4 160,1 104,5 194,0 208,6 617,2 387,7 464,6 355,8<br />
sxva<br />
Semosavlebi<br />
57,4 59,9 195,3 272,4 466,2 352,4 359,0 367,5<br />
xarjebi 839,7 915,6 1 432,2 2 012,7 2 669,4 3 890,0 5 554,7 5 367,2<br />
Sromis<br />
anazRaureba<br />
saqoneli da<br />
momsaxureba<br />
93,9 131,5 233,0 336,7 451,5 603,5 913,1 941,6<br />
183,1 169,3 319,2 420,2 678,5 1 483,8 1 508,8 879,9<br />
procenti 146,7 168,5 142,4 120,1 100,5 97,4 119,3 167,2<br />
subsidiebi 92,0 57,0 112,7 421,5 419,0 267,3 362,5 447,3<br />
grantebi 65,1 69,8 128,2 181,4 222,7 197,3 858,9 861,2<br />
socialuri<br />
uzrunvelyofa<br />
258,9 319,5 480,5 466,0 597,2 892,5 1 286,1 1 419,9<br />
sxva xarjebi 0,0 0,0 16,2 66,8 200,0 348,2 506,1 650,1<br />
maT Soris:<br />
saSinao vali 1 520,3 1 567,9 1 575,8 1 535,3 1 510,9 1 489,9 1 458,9 1 693,2<br />
sagareo vali 3 323,0 3 040,1 2 730,8 2 540,8 2 344,5 2 429,7 3 694,7 4 532,0<br />
7,000.0<br />
grafiki 3<br />
saxelmwifo biujetis Semosavlebi (mln. lari)<br />
6,000.0<br />
5,517.7<br />
5,363.60<br />
5,955.80<br />
5,000.0<br />
4,293.6<br />
4541.55<br />
4,917.0<br />
5300.00<br />
4,000.0<br />
3,293.3<br />
4161.74<br />
4552.00<br />
3,000.0<br />
Semosavlebi sul<br />
2,213.0<br />
3010.50<br />
gadasaxadebi<br />
2,000.0<br />
1,732.9<br />
2130.30<br />
grantebi<br />
1,000.0<br />
0.0<br />
933.3<br />
802.7<br />
1407.30<br />
602.30<br />
617.2<br />
975.30<br />
387.7 464.6<br />
355.8<br />
567.90<br />
160.1<br />
22.6 48.4<br />
104.5<br />
194.0 208.6<br />
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />
8
# 118<br />
biuleteni<br />
ad, jarimebidan mobilizebuli Tanxebic gaizrdeba,~<br />
- ganmartavs finansTa saministro. es ganmarteba rom<br />
mcdaria, wina wlebis <strong>ekonomikuri</strong> maCvenebelic dagvarwmunebs.<br />
magaliTad, 2007 wels saqarTvelo mniSvnelovani<br />
<strong>ekonomikuri</strong> zrdis tempiT xasiaTdeboda,<br />
magram jarimebi zrdis nacvlad mcirdeboda. Tu jarimebis<br />
moculoba <strong>ekonomikuri</strong> zrdis maCvenebelzea<br />
damokidebuli, maSin misi moculoba 2007 wlis Semdgom<br />
cvalebadi unda iyos da ara mzardi.<br />
rogorc Cans, 2011 wlidan isedac mkacri sagadasaxado<br />
administrireba kidev mkacrdeba da dReisTvis<br />
Tu sagadasaxado samsaxurebi gadaWarbebiT asruleben<br />
samuSao gegmas, momavali wlidan maTi gegmac<br />
gaizrdeba da, SesaZloa, imdenad gadaaWarbon gaweril<br />
samuSao gegmas, rom biujetSi administraciuli jarimebidan<br />
90 mln. larze gacilebiT meti raodenobis<br />
Tanxa Sevides.<br />
rac Seexeba gadasaxdelebs - am maCvenebelSi<br />
xarjebis wili 5746,1 aTasi lariT ganisazRvreba<br />
da gasuli wlis biujetis analogiur maCvenebels<br />
TiTqmis 170 milioni lariT aRemateba (ix. diagramebi<br />
1 da 2).<br />
`qamrebis SemoWeris~ politikis gatarebis miuxedavad,<br />
sabiujeto organizaciebis TanamSromlebis xelfasebisTvis<br />
2011 wlis biujetSi gaTvaliswinebulia<br />
1081,21 aTasi lari, 2010 wels ki es maCvenebeli 1043,12<br />
aTasi laris toli iyo. aseve gazrdilia saprocento<br />
xarjebic da am mimarTulebiT 2011 wels daaxloebiT<br />
314 milioni lari daixarjeba. Tumca, rogorc<br />
Cans, yvela sxva mimarTulebiT mTavroba xarjebis<br />
Semcirebas gegmavs. momavali wlis mTavar safinanso<br />
dokumentSi Semcirebulia subsidiebisa da grantebis<br />
moculoba, mimdinare welTan SedarebiT aseve<br />
Semcirebulia socialuri uzrunvelyofis xarjebi.<br />
2011 wlis biujetidan TiTqmis 890 milioni lari arafinansuri<br />
aqtivebis zrdaze daixarjeba. valis momsaxurebas<br />
ki 203 milion 35 aTasi lari moxmardeba.<br />
sakmaod bevri bundovani momenti SeiniSneba<br />
biujetis kanonis me-9 muxlSi, romelSic asaxulia<br />
saqarTvelos saxelmwifo biujetis xarjebisa da<br />
diagrama 1<br />
836.01, 14%<br />
2011 გეგმა შრომის ანაზღაურება<br />
საქონელი და მომსახურება<br />
პროცენტი<br />
სუბსიდიები<br />
1081.21, 19%<br />
გრანტები<br />
სოციალური უზრუნველყოფა<br />
სხვა ხარჯები<br />
1490.48, 26%<br />
791.4, 14%<br />
1014.12, 18%<br />
218.58, 4%<br />
314.3, 5%<br />
705.61, 12%<br />
2010<br />
1014.83, 18%<br />
diagrama 2<br />
შრომის ანაზღაურება<br />
საქონელი და მომსახურება<br />
პროცენტი<br />
სუბსიდიები<br />
გრანტები<br />
სოციალური უზრუნველყოფა<br />
სხვა ხარჯები<br />
1496.43, 27%<br />
847.87, 15%<br />
204.12, 4%<br />
208.01, 4%<br />
1130.64, 20%<br />
9
# 118 biuleteni<br />
arafinansuri aqtivebis funqcionaluri klasifikacia.<br />
saqme isaa, rom rigi muxlebisa, romlebzec<br />
dafinanseba gazrdilia, konkretulad ar aris gawerili.<br />
magaliTad, biujetis proeqtSi yuradRebas<br />
iqcevs erTi faqti. socialur dacvaze biujetidan<br />
1 408 597 aTasi laria gamoyofili, rac dRevandeli<br />
biujetis analogiur maCvenebelze metia. Tumca am<br />
punqts muxlobrivad Tu ganvixilavT, xarjebi Semcirebulia<br />
xandazmulTa socialur dacvaze, ojaxebisa<br />
da bavSvebis socialur dacvaze, sacxovrebliT<br />
uzrunvelyofaze biujetSi Tanxebi saerTod aRar<br />
aris gaTvaliswinebuli. xarjebi gazrdilia mxolod<br />
erT punqtze, romelic ganmartebulia, rogorc socialuri<br />
gaucxoebis sakiTxebi, romlebic ar eqvemdebareba<br />
klasifikacias. am punqtze xarjebi TiTqmis<br />
gaormagebulia, arada konkretulad gaurkvevelia,<br />
ra moiazreba am cnebis qveS.<br />
Semcirebulia Tavdacvis xarjebic. wesrigis<br />
dacvasa da sazogadoebis usafrTxoebaze<br />
gamoyofili Tanxebi aseve Semcirebulia,<br />
Tumca struqturis mixedviT gazrdilia<br />
policiis xarjebi da Semcirebulia sasjelaRsrulebis<br />
dawesebulebebze gamoyofili saxsrebi.<br />
xarjebisa da arafinansuri aqtivebis funqcionalur<br />
klasifikaciaSi ganaTlebis sferos gazrdili dafinansebis<br />
miuxedavad, umaRlesi ganaTlebis xarjebi<br />
Semcirebulia.<br />
2011 wlis biujetSi deficiti 4.3%-iT ganisaz-<br />
Rvreba, rac mimdinare wlis biujetis deficitze<br />
2%-iT naklebia.<br />
Cveni azriT, ekonomikis wasaxaliseblad ufro<br />
efeqturi iqneboda, rom xarjebi Semcirebuliyo,<br />
rac ekonomikis waxalisebis garda, deficitis ufro<br />
metad Semcirebas gamoiwvevda.<br />
3. saxelmwifo vali – struqturuli<br />
analizi<br />
sagareo valis zrdis tendenciebi. rodis da rogor<br />
iCens Tavs saxelmwifo vali mosaxleobisTvis<br />
vali aris sakiTxi, romelze diskusiac mudmivad<br />
mimdinareobs. aRniSnuli termini gansakuTrebulad<br />
aqtualuria ganviTarebadi qveynebisTvis imdenad,<br />
ramdenadac aRniSnuli qveynebi <strong>reformebi</strong>s gansaxorcieleblad<br />
Tu infrastruqturuli proeqtebisaTvis<br />
sul ufro met Tanxas sesxuloben rogorc ormxrivi,<br />
ise mravalxrivi xelSekrulebebis farglebSi.<br />
saqarTvelos <strong>ekonomikuri</strong> politikis mimoxilvisas<br />
sagareo vals erT-erTi wamyvani pozicia uWiravs.<br />
sinamdvileSi, aRniSnuli Temis popularobis zenitSi<br />
arsebobis mizezi saxelmwifos (rogorc sagareo, ise<br />
saSinao) valis raodenobas ukavSirdeba.<br />
safuZvelSive unda aRiniSnos, rom vali ar<br />
niSnavs calsaxad cud movlenas. ufro metic,<br />
gonivrul sesxs SeuZlia mniSvnelovani sargebeli<br />
moutanos nebismier qveyanas, Tumca sesxis gonivruloba,<br />
umTavresad, ganisazRvreba misi miznobriobiTa<br />
da dabrunebis realurobiT.<br />
saqarTvelos saxelmwifo vali, misi yvelaze<br />
martivi gagebiT, sakmaod damafiqreblad gamoiyureba.<br />
ufro konkretulad rom vTqvaT, 2010 wlis<br />
31 oqtombris monacemebiT saqarTvelos saxelmwifo<br />
sagareo vali 6 miliard 819 milion 762 aTas lars<br />
Seadgens, rac 2009 wlis analogiur maCvenebels miliard<br />
200 milion larze metiT aRemateba, xolo 2004<br />
wlis analogiur maCvenebelze TiTqmis 3 miliardnaxevriT<br />
metia.<br />
saxelmwifo sagareo vals oTxi mimarTuleba<br />
aqvs: pirveli _ es aris vali mravalmxrivi kreditorebisgan,<br />
romelSic igulisxmeba saerTaSoriso<br />
organizaciebi; meore _ ormxrivi kreditorebisagan<br />
aRebuli vali, rodesac mTavroba romelime meore<br />
qveynisgan sesxulobs fuls; Semdgomia saxelmwifo<br />
fasiani qaRaldebis gayidvis gziT dagrovili vali,<br />
da bolos, rodesac Tanxis sesxeba mesame qveynisgan<br />
an saerTaSoriso organizaciisgan xdeba saxelmwifos<br />
garantiis pirobiT.<br />
saqarTvelos mimdinare sagareo valis udidesi<br />
nawili, TiTqmis xuTi miliardi lari, swored<br />
mravalmxriv kreditorebze modis. maT Soris liderobs<br />
msoflio banki, romlis mimarTac davalianeba<br />
2 miliard 100 milion lars aRemateba, xolo<br />
Semdgom saerTaSoriso savaluto fondi _ TiTqmis<br />
ori miliardi dolariT. mravalmxriv kreditorebs<br />
Soris yvelaze naklebi davalianeba saqarTvelos<br />
saxelmwifos evrogaerTianebis mimarT aqvs da es<br />
Tanxa am droisaTvis 33 milion 203 aTas lars Seadgens.<br />
2009 wels mravalmxrivi kreditorebis mimarT<br />
saqarTvelos davalianeba daaxloebiT sami miliard<br />
rvaas milionamde iyo.<br />
ormxrivi kreditorebis mimarT saqarTvelos<br />
davalianeba miliard lars aRemateba. ormxriv<br />
kreditorebSi liderobs germania, romlis mimarTac<br />
saqarTvelos saxelmwifos davalianeba 356 milion<br />
laramdea. unda aRiniSnos, rom germaniis mimarT<br />
saqarTvelos saxelmwifos garantiiT aRebuli<br />
kreditic aqvs da misi odenoba eqvsmilion-naxevar<br />
laramdea. germaniis Semdgom saqarTvelos yvelaze<br />
didi davalianeba ruseTis mimarT aqvs da es Tanxa<br />
TiTqmis 209 milion lars Seadgens. aRsaniSnavia<br />
isic, rom ruseTis mimarT saqarTvelos saxelmwifos<br />
davalianeba 2009 wlis analogiur maCvenebel-<br />
Tan SedarebiT TiTqmis aTi milioni lariT aris<br />
gazrdili, xolo 2008 wlis agvistos omis Semdgom,<br />
anu 2008 wlis 31 agvistos mdgomareobasTan SedarebiT,<br />
mimdinare periodSi ruseTis federaciis mimarT<br />
saqarTvelos saxelmwifos sagareo vali 50<br />
milion larze metiT aris gazrdili. yvelaze mcire<br />
davalianeba saqarTvelos TurqmeneTis mimarT aqvs<br />
da es Tanxa 375 aTas lars Seadgens.<br />
sainteresoa isic, rom saqarTvelos daaxloebiT<br />
500 mln. aSS dolari sagareo vali warmoeqmna<br />
saxelmwifos fasiani qaRaldebis, e.w. evrobondebis<br />
gamoSvebis Sedegad.<br />
xSir SemTxvevaSi, saxelmwifos sagareo vals<br />
ganixilaven mTlian Sida produqtTan (mSp) mimarTebiT.<br />
mTlian Sida produqtSi igulisxmeba yvela im<br />
saqonlisa da momsaxurebis saboloo sabazro Rirebuleba,<br />
romelic iwarmoeba qveynis SigniT drois<br />
mocemul periodSi.<br />
rodesac saxelmwifo sagareo vals nominalur<br />
mTlian Sida produqtTan mimarTebiT ganixilaven,<br />
igulisxmeba, magaliTad, ramdeni miliardi laris<br />
Rirebulebis produqcia awarmoa saqarTvelom 2010<br />
wels, xolo amave 2010 wels ramdeni miliardi laris<br />
Rirebulebis sagareo vali aqvs.<br />
saqarTvelos mTavrobis gaTvlebis Tanaxmad,<br />
10
# 118<br />
biuleteni<br />
2010 wels mTliani Sida produqtis nominaluri<br />
maCvenebeli 19 miliard 46 milion 400 aTasi lari<br />
iqneba. am monacemebis analizis Tanaxmad ki Segvi-<br />
Zlia gavakeToT Semdegi prognozi: saqarTvelos<br />
saxelmwifo sagareo vali 2010 wlis bolosaTvis<br />
Seadgens nominaluri mSp-is 37,1 procents maSin,<br />
roca 2009 wlisTvis sagareo vali nominaluri mSp-is<br />
mxolod 31,1 procenti iyo.<br />
2011 wlis saxelmwifo biujetis proeqtis Tanaxmad,<br />
saqarTvelos saxelmwifo sagareo vali 8 miliard<br />
788 milion laramde izrdeba. mravalmxrivi<br />
kreditorebis nawilSi mimdinare periodTan SedarebiT<br />
TiTqmis 400 milioni lariT izrdeba saqarTvelos<br />
davalianeba saerTaSoriso savaluto fondis mimarT,<br />
xolo rac Seexeba sxva ormxriv kreditorebs,<br />
TiTqmis 619 milionamde izrdeba davalianeba germaniis<br />
mimarT. saxelmwifos fasiani qaRaldebis, e.w.<br />
evrobondebis ganTavsebiT gamowveuli davalianeba<br />
damatebiT 25 milioni lariT izrdeba, rac kursis<br />
sxvaobiTaa gamowveuli.<br />
garda saxelmwifos sagareo valisa, qveyanas<br />
saSinao valic aqvs, aRniSnuli Tanxa ki miliard 912<br />
milion laramdea. saSinao valis meoTxedze meti<br />
saxelmwifo fasiani qaRaldebis gamoSvebiT miRebuli<br />
saxsrebia. unda aRiniSnos, rom 2001-2002 wlebSi<br />
saxelmwifo erT-erTi komerciuli bankisgan 250-300<br />
procentadac ki sesxulobda Tanxas, rac finansur<br />
maqinaciebs hgavs.<br />
zemoTqmulis mixedviT, saxelmwifo valis<br />
zRvruli moculoba, 2011 wlis biujetis prognozis<br />
Tanaxmad, aTi miliard Svidas milion laramdea.<br />
sagareo valis momsaxurebis nawilSi<br />
saqarTvelosTvis gansakuTrebiT rTuli periodi<br />
2013 wels dadgeba, rodesac qveyanas mouwevs 500<br />
saxelmwifo sagareo vali da sabiujeto Semosavlebi<br />
(mln. lari)<br />
cxrili 3<br />
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />
saSinao<br />
vali<br />
sagareo<br />
vali<br />
1520,35 1567,9 1575,78 1535,35 1510,9 1489,9 1458,9 1693,2 1825,1 1912<br />
3322,98 3040,15 2730,84 2540,76 2344,5 2429,7 3694,7 4532 6819,8 8788<br />
Semosavlebi 802,7 933,3 1732,9 2213 3293,3 4293,6 5517,69 4916,96 5363,6 5955,8<br />
grafiki 3<br />
saxelmwifo vali da sabiujeto Semosavlebi 2002 -2011 w.w.<br />
(mln. lari)<br />
10000<br />
9000<br />
8788<br />
8000<br />
7000<br />
6819.8<br />
6000<br />
5955.8<br />
5000<br />
4000<br />
3000<br />
2000<br />
1000<br />
5517.69<br />
4293.6<br />
3322.98<br />
3694.7<br />
3040.15<br />
3293.3<br />
2730.84 2540.76<br />
2429.7<br />
2213<br />
2344.5<br />
1732.9<br />
1520.35 1567.9 1575.78 1535.35 1510.9 1489.9 1458.9<br />
802.7<br />
933.3<br />
5363.6<br />
4916.96<br />
4532<br />
1693.2<br />
1825.1 1912<br />
0<br />
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011<br />
saSinao vali sagareo vali Semosavlebi<br />
11
# 118 biuleteni<br />
mln. dolarze meti sagareo valis nawilis Ziri<br />
Tanxis dafarvas moaxmaros.<br />
zemoT aRwerili situaciidan ori gamosavali<br />
arsebobs, pesimisturi da optimisturi. ufro konkretulad<br />
rom vTqvaT, uares SemTxvevaSi, saqarTvelo<br />
gamoacxadebs defolts, rac sagareo valebze<br />
uaris Tqmas niSnavs, xolo ukeTes SemTxvevaSi, qveynis<br />
<strong>ekonomikuri</strong> zrda iseT maCvenebels miaRwevs,<br />
rom saxelmwifos `Tavisuflad~ SeeZleba sazogadoebrivi<br />
danazogis Seqmnis gziT sagareo valebis<br />
gastumreba. Tumca unda aRniSnos, rom saqarTvelos<br />
mTavrobis mier mowodebuli <strong>ekonomikuri</strong> zrdis<br />
saprognozo monacemebi, mimdinare wlidan 2014 wlis<br />
CaTvliT, maincdamainc didi optimizmis safuZvels<br />
ar iZleva, radgan dasaxelebuli wlebis ganmavlobaSi<br />
mSp-is zrda saSualod 5,9 procentis farglebSi<br />
meryeobs, rac ganviTarebadi qveynisTvis arcTu kargi<br />
maCvenebelia.<br />
Sida kreditebis struqtura periodis bolosaTvis<br />
(mln. lari)<br />
4. fulad-sakredito garemo –<br />
mivaRwieT Tu ara stabilurobas?<br />
2010 weli saqarTvelos sabanko seqtorisTvis<br />
sakmaod warmatebulad unda Sefasdes. qarTuli<br />
bankebis umetesobam gasul wels ganviTarebis dadebiTi<br />
tendencia gamoamJRavna. 2010 wlis ganmavlobaSi,<br />
sabanko seqtorma mxolod ori Tve, ianvar-Tebervali,<br />
daasrula wagebiT, danarCen SemTxvevaSi bankebi<br />
mogebaze muSaobdnen.<br />
eqspertTa ganmartebiT, qarTul bankebs krizisis<br />
gadatanaSi sami faqtori daexmara. pirveli -<br />
bankebis umetesoba kriziss kapitalisa da likvidurobis<br />
maRali doniT Sexvda, meore - qarTulma<br />
ekonomikam krizisis periodSi seriozuli saerTa-<br />
Soriso daxmareba miiRo, rac mTlianad ekonomikasa<br />
da sabanko aqtivebs dadebiTad waadga da mesame -<br />
zog banks maTi aqcionerebi an saerTaSoriso safinanso<br />
institutebi daexmarnen.<br />
qarTul sabanko seqtors, problemebis simwvavis<br />
moxsnaSi, marTlac rom mniSvnelovnad daexmara<br />
donorebisa da saerTaSoriso safinanso insti-<br />
cxrili 4<br />
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 III<br />
Sida kreditebi 1 328,5 1 457,2 1 665,1 1 836,8 2 488,9 3 267,4 5 315,0 6 245,2 5 900,3 6 568,1<br />
mTavrobis wminda<br />
davalianeba<br />
726,9 718,3 765,7 740,4 627,4 414,9 352,7 -171,2 263,1 208,0<br />
danarCeni ekonomikis<br />
davalianeba<br />
601,6 739,0 899,5<br />
1<br />
096,4<br />
1<br />
861,4<br />
2 852,5 4 962,2 6 416,4 5 637,2 6 360,2<br />
sesxebi erovnul<br />
valutaSi<br />
sesxebi ucxour<br />
valutaSi<br />
12 Tvemde erovnul<br />
valutaSi gacemul<br />
sesxebze saprocento<br />
ganakveTebi<br />
12 Tvemde ucxour<br />
valutaSi gacemul<br />
sesxebze saprocento<br />
ganakveTebi<br />
12 Tveze meti vadiT<br />
erovnul valutaSi<br />
gacemul sesxebze<br />
saprocento<br />
ganakveTebi<br />
12 Tveze meti vadiT<br />
ucxour valutaSi<br />
gacemul sesxebze<br />
saprocento<br />
ganakveTebi<br />
117,0 117,8 115,6 173,9 437,4 754,2 1 687,0 2 014,1 1 600,1 2 058,4<br />
484,6 621,2 783,9 922,5 1 424,1 2 098,3 3 275,3 4 402,3 4 037,2 4 301,8<br />
26,1 23,3 25,9 24,0 21,1 21,8 21,2 24,0 24,6 24,5<br />
26,2 23,8 22,5 22,1 19,8 18,3 19,3 21,6 22,5 20,1<br />
15,0 17,0 19,2 20,8 20,2 19,2 20,2 22,2 22,9 20,5<br />
21,0 19,1 18,4 16,2 15,2 16,0 16,1 16,7 17,1 16,3<br />
12
# 118<br />
biuleteni<br />
tutebis, gansakuTrebiT ki saerTaSoriso safinanso<br />
korporaciisa da evrobankis daxmareba. swored am<br />
finansuri nakadebis wyalobiT moaxerxes wamyvanma<br />
qarTulma bankebma sagareo valdebulebebis dafarva,<br />
ramac sistemas amosunTqvis saSualeba misca.<br />
2010 wlis dekembris monacemebiT, saqarTvelos<br />
sabanko seqtori 19 bankiTaa warmodgenili, maT Soris<br />
14 - sawesdeo kapitalSi ucxouri kapitalis<br />
monawileobiT da 2 - ucxouri bankis filialiT.<br />
saqarTvelos komerciuli bankebis mTlianma aqtivebma<br />
(mimdinare fasebSi) 2010 wlis 1 dekembris-<br />
Tvis 10145,117 mln. lari Seadgina. aRsaniSnavia,<br />
rom mimdinare wlis ganmavlobaSi aqtivebis wliuri<br />
zrdis tempi 27. 4%-iT ganisazRvra. aqtivebis 55%<br />
2 wamyvani bankis, `saqarTvelos bankisa~ da `Tibisi<br />
bankis”~, aqtivebis jamur portfelze modis.<br />
2010 wels mniSvnelovnad Semcirda zaraliani<br />
bankebis raodenoba. gasuli wlis analogiur periodTan<br />
SedarebiT maTma ricxvma 14-dan 7-mde iklo.<br />
2010 wlis 1 dekembris monacemebiT, wels<br />
mogebiT 12 banki asrulebs. maTi wminda mogebis jamuri<br />
maCvenebeli 215,694 mln lariT ganisazRvra. 7<br />
bankis wminda zaralma ki 57 mln lari Seadgina. amave<br />
Sida kreditebis struqtura periodis bolosaTvis<br />
(mln. lari)<br />
grafiki 4<br />
7,000.0<br />
6,245.2<br />
6,568.1<br />
6,000.0<br />
5,900.3<br />
5,315.0<br />
5,000.0<br />
4,000.0<br />
3,267.4<br />
3,000.0<br />
2,488.9<br />
2,000.0<br />
1,328.5<br />
1,457.2<br />
1,665.1<br />
1,836.8<br />
1,000.0<br />
0.0<br />
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 III<br />
-1,000.0<br />
Sida kreditebi mTavrobis wminda davalianeba danarCeni ekonomikis davalianeba<br />
wlis pirveli dekembrisTvis seqtoris wminda mogeba<br />
158 629 000 laria, rac istoriuli maqsimumia, radgan<br />
wminda mogebis yvelaze maRali maCvenebeli, 109,2<br />
milioni lari, 2007 wlis bolos dafiqsirda. gasuli<br />
wlis analogiur periodSi komerciuli bankebis<br />
zaralma 83 mln lari Seadgina.<br />
2010 wels komerciul bankebs Soris mogebis<br />
mxriv kvlav `saqarTvelos banki~ liderobs da sabanko<br />
seqtoris mogebis 58% swored masze modis.<br />
momgebiani bankebis reitingi, 2010 wlis 1 dekembris-<br />
Tvis Semdegnairad gamoiyureba: `saqarTvelos banki~<br />
- 125,98 mln. lari; `Ti bi si banki~ - 38,95; banki<br />
`qarTu~ - 22,99; `liberTi banki~ - 13,65; `bazis banki~<br />
- 2,25 mln. lari. rac Seexeba wlis zaralian bankebs,<br />
maTi reitingi aseTia: banki `respublika~ - 25,97 milioni<br />
lari; `biTiei banki saqarTvelo~ - 9,58; `viTibi<br />
banki jorjia~ - 8,6; `taoprivat banki~ - 7; `HSBC<br />
banki saqarTvelo~ - 3,1; `xalikbanki saqarTvelo~ -<br />
2,53; KSB – 0,12 mln. lari.<br />
aRsaniSnavia, rom 2010 wels gaizarda komerciuli<br />
bankebis mier gacemuli sesxebis moculoba.<br />
2010 wlis 1 dekembris monacemebiT, bankebis mier<br />
gacemuli sesxebis moculobam 6 miliard lars gadaaWarba,<br />
rac bolo sami wlis ganmavlobaSi yvelaze<br />
maRali niSnulia, Tundac gasuli wlis analogiur<br />
maCvenebels 830 mln lariT anu 16%-iT aRemateba.<br />
2010 wels saqarTvelos sabanko seqtorSi vadagadacilebuli<br />
sesxebis klebis tendencia SeimCneva.<br />
2010 wlis 1 dekembris monacemebiT vadagadacileuli<br />
sesxebis raodenobam 203 milion 94 aTasi lari<br />
Seadgina, rac oqtomberTan SedarebiT milioniT naklebia.<br />
vadagadacilebuli sesxebis kuTxiT sabanko<br />
seqtorSi mniSvnelovani kleba seqtemberSi dafiqsirda,<br />
roca vadagadacilebuli sesxebis moculoba<br />
agvistoSi dafiqsirebul 226 milionidan 202 milionamde<br />
Semcirda.<br />
2010 wels Semcirda dafaruli sesxebis moculobac.<br />
`kreditinfo saqarTveloSi~ pozitiuri<br />
Canawerebis raodenoba 25 dekembrisTvis 1 863 806<br />
Seadgina, aqedan 1 040 658 (55.8%) dafarulia, 823 148<br />
ki _ dasafari.<br />
2010 wlis 1 dekembrisTvis sabanko seqtorSi<br />
ganTavsebuli arasabanko depozitebis jamurma moc-<br />
13
# 118 biuleteni<br />
ulobam 5.061 mlrd lari Seadgina, rac wina Tvis<br />
saangariSo periodTan SedarebiT 49 aTasi lariT naklebia.<br />
depozitebis zrdis tendencia gasuli wlis<br />
gazafxulidan SeimCneoda da 2010 wlis oqtombramde<br />
SenarCunda.<br />
klientebis depozitebSi iuridiuli (2,510 mlrd.<br />
lari) da fizikuri pirebis depozitebi (2,626 mlrd.<br />
lari) TiTqmis Tanabrad nawildeba. depozitebis<br />
dolarizaciis koeficienti, mimdinare wlis 1 noembris<br />
monacemebiT, 73,6%-iT ganisazRvra. ucxouri<br />
valutiT ganTavsebul depozitebSi aSS dolaris wili<br />
68,2%-s Seadgens, xolo evros wili – 19,5%-s.<br />
saqarTvelos sabanko seqtorSi, 2010 wlis mniSvnelovan<br />
movlenad aqtiuri sakredito politika<br />
dasaxelda. garda imisa, rom bankebma kreditebze Se-<br />
RavaTiani pirobebi daaweses, sesxis gacemis procedurebic<br />
gaamartives. magaliTad, qarTuli wamyvani<br />
bankebi, ganaxlebul pirobebSi, klients samomxmareblo<br />
kredits 3 da 5 wlamde vadasac ki sTavazobs,<br />
rac gasuli wlis pirobebSi warmoudgeneli iyo. Sesabamisad,<br />
Semcirebulia saprocento ganakveTebi.<br />
maTi Semcireba mimdinare wlis ivnisidan fiqsirdeba.<br />
magaliTad, larSi gacemul kreditze saprocento<br />
ganakveTi 1%-iT Semcirda da saSualo saprocento<br />
ganakveTi am droisTvis 22%-iT ganisazRvreba.<br />
xolo aSS dolarSi gacemuli kreditebis saprocento<br />
ganakveTi 1.5 – 2.0%-iT Semcirda da saSualo<br />
ganakveTma 16.5% Seadgina.<br />
kreditebze saprocento ganakveTis Semcirebas<br />
bankebs Soris arsebulma konkurenciam Seuwyo<br />
xeli. magaliTad, bankma `respublika~ momxmarebels<br />
ipoTekuri sesxi fiqsirebul 11%-Si SesTavaza.<br />
misi gamowveva miiRo `Tibisi bankmac~. `<strong>ekonomikuri</strong><br />
problemebis kvlevis centrma~ 2010 wlis saukeTeso<br />
sabanko produqtebis dasaxelebisas wlis yvelaze<br />
mniSvnelovan sabanko SeTavazebad, swored bank<br />
`respublikas~ 11%-iani SeTavazeba dasaxelda. aRsaniSnavia,<br />
rom 2010 weli, kreditebze saprocento<br />
ganakveTebis Semcirebis tendenciiTac gamoirCeva.<br />
ase rom, 2010 wels saqarTvelos sabanko seqtoris<br />
ganviTarebis dadebiTi tendenciis gaTvaliswinebiT,<br />
calsaxad SeiZleba iTqvas, rom qarTuli<br />
sabanko sistema jansaRdeba da igi praqtikulad<br />
gamosulia postomiseuli da postkrizisuli Sokidan,<br />
rac aRniSnuli seqtoris ganviTarebis axal<br />
etapze gadasvlis momaswavebelia.<br />
5. `<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebisa da Rirsebis<br />
aqti~ – liberalizmi TviTmizani ar aris<br />
2009 wels prezidentma parlaments warudgina<br />
`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqti~, romelic eyrdnoba<br />
ramdenime ZiriTad princips. am principebSi<br />
gaTvaliswinebulia referendumi gadasaxadebis cvlilebasTan<br />
dakavSirebiT, maregulirebeli organoebis<br />
Seqmnis akrZalva, axali licenziebisa da<br />
nebarTvebis akrZalva, xarjebis Tanafardoba mSp-<br />
Tan araumetes 30%-isa, saxelmwifo valis Tanafardoba<br />
ki araumetes 60%-isa, sabiujeto deficitis<br />
maqsimalur dones ki Cveni mTavroba mTliani Sida<br />
produqtis 3%-ze gegmavs.<br />
es is principebia, romelTa meSveob iTac<br />
qveynis xelisufalni apireben saqarTvelos liberaluri<br />
ekonomikis flagmanad gadaqcevas.<br />
ekono mikuri Tavisuflebis aqtis am debulebebidan,<br />
qarTul bazrebze arsebuli konkurenciis dabali<br />
xarisxis gamo, gansakuTrebul yuradRebas axali maregulirebeli<br />
organoebis Seqmnis akrZalva iqcevs.<br />
maSin, rodesac qveyanaSi ukve arsebuli maregulireblebi<br />
(kavSirgabmulobis, komunikaciis) qmediTs verafers<br />
akeTeben da rodesac qveyanaSi TiTqmis yvela<br />
mniSvnelovan bazarze msxvili monopoliebi arseboben,<br />
sruliad gaugebaria amgvari gadawyvetilebis miReba.<br />
aseT SemTxvevaSi, ra bedi eweva jer gauqmebul da<br />
Semdeg ufunqciod aRdgenil antimonopoliur samsaxurs,<br />
kidev ufro bundovani xdeba. bolo period-<br />
Si situacia am mimarTulebiT SedarebiT gaaqtiurda,<br />
radgan antimonopoliuri samsaxuris aRdgena<br />
erT-erTi umniSvnelovanesi moTxovnaa, romelsac<br />
evrokavSiri uyenebs saqarTvelos integraciuli<br />
procesebis mizniT.<br />
rac Seexeba saxelmwifo valis sakiTxs, misi<br />
moculoba mSp-s 60%-is doneze ar aris maRali<br />
maCvenebeli, Tumca SeuZlebelia es yvela qveyanaze<br />
gavavrceloT maTi ganviTarebis doneebis<br />
gansxvavebebis gamo. eqspertebi miiCneven, rom am<br />
SemTxvevaSi gaTvaliswinebuli unda iqnas qveynis<br />
sakredito reitingi. saerTaSoriso sareitingo saagento<br />
fitch-is mier saqarTveloze miniWebuli reitingi<br />
B+ gulisxmobs imas, rom am kategoriis qveynebisTvis<br />
valis norma mSp-Tan mimarTebiT ar unda<br />
aRematebodes 15%-s. calke sakiTxia ramdenad unda<br />
vendoT fitch-is reitingebs. msoflio ekonomikur<br />
sazogadoebaSi ukve aris aqtiuri saubari mSp-s<br />
maCveneblis Secvlaze, radgan es maCvenebeli realobas<br />
zustad ver asaxavs. amis gamo eqspertebi<br />
miiCneven, rom umjobesia valis done eqsportis<br />
maCveneblebis gaTvaliswinebiT viangariSoT.<br />
sabiujeto deficitis mSp-s mimarT 3%-is doneze<br />
SenarCuneba xelisuflebis mimdinare saqmianobis<br />
gaTvaliswinebiT, cota ar iyos, ararealuria. es<br />
zRvari evrokavSiris warmatebuli da ekonomikurad<br />
ganviTarebuli qveynebis mier aris SemoRebuli.<br />
saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis donisa da<br />
mTavrobis gadawyvetilebebidan gamomdinare am<br />
standartis SemoReba SeuZlebelia. gavixsenoT 2009<br />
weli, rodesac mTavrobam orjer moaxdina biujetis<br />
koreqtireba, xarjebis Camowera, raTa deficits ar<br />
hqonoda adgili. mimdinare wels ki yvela xedavs, ra<br />
gzebs aRar mimarTavs xelisufleba, raTa moaxdinos<br />
biujetis dagegmili saSemosavlo nawilis formireba<br />
_ zrdis da Semoaqvs axali jarimebi da a.S.<br />
referendumi yvela mniSvnelovani gadawyvetilebis<br />
miRebis saukeTeso saSualebaa, Tumca gadasaxadebis<br />
cvlilebis referendumiT ganxilva arc-<br />
Tu efeqturi da optimaluri saSualebaa. gaugebaria<br />
soflad mcxovrebma glexma rogor unda daadginos<br />
gadasaxadis ra ganakveTia optimaluri da rogori<br />
done Seesabameba ekonomikis ganviTarebis tempebs.<br />
umjobesia es sakiTxi biznesseqtorTan SeTanxmdes da<br />
gadawyvetilebebi am mimarTulebiT kompetenturma<br />
xalxma miiRos. rac Seexeba referendums, misi saSualebiT<br />
sxva mniSvnelovani sakiTxebi unda gadawydes.<br />
gadasaxadebTan dakavSirebiT mniSvnelovania<br />
kidev erTi sakiTxi. gadasaxadebis cvlilebis referendumiT<br />
gadawyveta sulac ar aris gamosavali im<br />
situaciidan, rom xelisufleba veRar SeZlebs manipulirebas<br />
sasurveli Sedegis misaRebad. mas rCeba Ses-<br />
14
# 118<br />
biuleteni<br />
aZlebloba gaafarToos dabegvris obieqtebis moculoba,<br />
rac aris kidec gaTvaliswinebuli axal sagadasaxado<br />
kodeqsSi. anu es gadawyvetileba ar niSnavs<br />
imas, sazogadoeba gansazRvravs sagadasaxado tvir-<br />
Tis simZimes. gadasaxadebis referendumiT dadgena ar<br />
iZleva realuri zemoqmedebis meqanizmebs.<br />
axali licenziebisa da nebarTvebis gacemis akr-<br />
Zalva biznesisa da ekonomikis ganviTarebis SezRudva<br />
ufroa, vidre Tavisufleba. ra Tqma unda, garkveul<br />
saqmianobaze unda ikrZalebodes nebarTvis gacema,<br />
magram zogadad yvela licenziisa da nebarTvis akr-<br />
Zalva ar aris gamosavali da win gadadgmuli nabiji.<br />
da bolos, prezidentis gancxadebiT,<br />
`<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqti~ konstituciurad<br />
SezRudavs xelisuflebis SesaZleblobas gadauxvios<br />
liberaluri <strong>ekonomikuri</strong> mmarTvelobidan. ra<br />
garantia gvaqvs imisa, rom es marTlac ase iqneba,<br />
maSin roca mTavrobas SesaZlebloba aqvs sakuTari<br />
Sexedulebisamebr Secvalos Tavad konstitucia.<br />
sakvebi produqti, medikamentebi, eleqtroenergia,<br />
interneti, sawvavi, bunebrivi airi – momxmarebeli<br />
yovelTvis Civis, rom yvelaferi Zviria.<br />
eqspertTa nawili am „Civilebs“ profesiul enaze<br />
Targmnis. ekonomikis specialistebi saqarTveloSi<br />
cxovrebis gaZvirebis erT-erT mizezad sxvadasxva<br />
sferos monopolizaciasac asaxeleben.<br />
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris<br />
2009 wlis monacemebiT, mTliani biznesis brunvaSi<br />
msxvil bizness 85% ukavia. ,,axalgazrda biznesmenTa<br />
da finansistTa asociaciaSi“ amas antimonopoliuri<br />
samsaxuris ararsebobiT xsnian. asociaciis prezidentis,<br />
merab janiSvilis ganmartebiT, mTliani biznesis<br />
brunvaSi msxvili biznesis 85%-iani wili saqarTvelos<br />
bazarze konkurenciis dones 2,5-jer amcirebs.<br />
qarTuli biznesis ukontrolobas mxolod<br />
momxmarebeli da ekonomikis eqspertebi ar uCivian.<br />
ukontrolo qarTul bizness evrokavSiric iwunebs.<br />
saqarTvelos mTavroba da evrogaerTianeba antimonopoliuri<br />
samsaxuris memkvidre „Tavisufali vaWrobis<br />
da konkurenciis saagentos“ funqciebze ukve<br />
ramdenime welia ver Tanxmdebian, arada antimonopoliuri<br />
kanonmdebloba im 4 mTavar pirobaTa Sorisaa,<br />
romelTa Sesrulebac saqarTvelo-evrokavSirs Soris<br />
farTo da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis Sesaxeb<br />
SeTanxmebis (DCFTA) miRwevisTvis aucilebelia.<br />
evrokavSiris rekomendaciebis Semdeg, 2010<br />
wlis gazafxulze, mTavrobam antimonopoliuri<br />
samsaxuris aRdgenis gadawyvetileba miiRo, romlis<br />
funqcia mxolod bazris analizia. evrogaer-<br />
Tianebis moTxovnis Tanaxmad ki, monopoliebTan<br />
mebrZol samsaxurs Semdgomi reagirebis uflebac<br />
unda mieces.<br />
<strong>ekonomikuri</strong> politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis<br />
qarTul-evropuli sakonsultacio centris<br />
(GEPLAC) yofili direqtori kaxa gogolaSvili ganmartavs,<br />
rom evrokavSiris moTxovna Zlieri antimonopoliuri<br />
samsaxurisa da iseTi kanonmdeblobis<br />
Seqmnaa, romelic kartelur SeTanxmebebs SezRudvas<br />
(SezRudavs), saxelmwifo daxmarebebis gamWvirvalobasa<br />
da konkurenciis wesebis dacvas uzrunvelyofs.<br />
„evrokavSiris rekomendaciiT, samsaxurs, bazris kvlevis<br />
garda, iseTi tipis kontraqtebis SeCerebac<br />
unda SeeZlos, romlebic jansaR konkurencias xels<br />
uSlis. vidre saqme sasamarTlomde miva, mas sxvadasxva<br />
sanqciis gamotanis uflebac unda hqondes, rogorc<br />
amas evropuli kanonmdebloba iTvaliswinebs.<br />
xelisufleba evrokavSiris rekomendacias ar<br />
asrulebs. antimonopoliuri samsaxurisTvis mxolod<br />
bazris analizis funqciis miniWebas mTavroba<br />
qveynis liberaluri ekonomikis kursiT xsnis.<br />
mTavrobis warmodgeniT antimonopoliuri samsaxuri<br />
im doneze ar unda Caerios kerZo biznesis saqmianobaSi,<br />
rom damatebiT biurokratiul rgolad iqces.<br />
antimonopoliuri samsaxuris reforma or etapad<br />
ganxorcieldeba.<br />
pirveli – samsaxuris struqturul reorganizacias<br />
iTvaliswinebda da ganxorcielda kidevac.<br />
kerZod, antimonopoliuri samsaxuri gamovida<br />
ekonomikis saministros zedamxedvelobidan.<br />
„Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis saagento“<br />
ukve sajaro samarTlis iuridiuli piria.<br />
mis xelmZRvanels premier-ministri niSnavs da<br />
is angariSvaldebulia mTavrobis winaSe. Sesabamisad,<br />
misi damoukideblobis xarisxic gaizarda.<br />
meore etapi ki samsaxuris funqciebis gadaxedvas<br />
iTvaliswinebs. axali modeliT antimonopoliuri<br />
samsaxuri bazris yvela segments gaakontrolebs.<br />
saagentos karteluri garigebebisa da monopolisturi<br />
SemTxvevebis gamoZiebis funqcia eqneba saCivris<br />
safuZvelze. saboloo gadawyvetilebas miiRebs<br />
sasamarTlo. procesze bralmdebeli iqneba saagento.<br />
amas garda, antimonopoliuri samsaxuri SeZlebs<br />
gamoiyenos statistikis departamentis informacia<br />
da aseve ufleba eqneba, daiqiraos kerZo eqspertebi<br />
konkretuli kvlevebisaTvis.<br />
antimonopoliuri samsaxuris Tundac Secvlili<br />
saxiT aRdgenis sakiTxi saqarTveloSi dRis<br />
wesrigSi ramdenjerme dadga da iniciatori yovelTvis<br />
evrokavSiri ar yofila. 2009 wlis TebervalSi,<br />
prezident mixeil saakaSvilis parlamentSi<br />
stumrobisas, antimonopoliuri samsaxuris saWiroebis<br />
Temaze mwvave debatebi gaimarTa. saparlamento<br />
umciresobam ganacxada, rom „Seqmnili krizisis<br />
pirobebSi qveyanas haeriviT sWirdeba moqnili<br />
antimonopoliuri samsaxuri“. mixeil saakaSvilma ki<br />
qarTvel kanonmdeblebs „ganumarta“, rom „monopoliebis<br />
mospoba antimonopoliuri samsaxuriT ki ar<br />
xdeba, aramed TavisuflebiT, dabrkolebebis moxsniTa<br />
da korufciis gauqmebiT“.<br />
Tavisufali bazris momxreTa azriT, mTavrobis<br />
gadawyvetileba antimonopoliuri samsaxuris Secvlili<br />
saxiT, magram mainc aRdgenis Sesaxeb mis mierve<br />
deklarirebuli „<strong>ekonomikuri</strong> Tavisuflebis aqtis“<br />
suliskveTebas ewinaaRmdegeba.<br />
kanonmdebelTa da eqspertTa nawili antimonopoliuri<br />
samsaxuris aRdgenas sasicocxlod<br />
mniSvnelovnad miiCnevs. parlamentis <strong>ekonomikuri</strong><br />
politikis komitetma 2008 wlis rekomendaciebSi<br />
<strong>ekonomikuri</strong> problemebis gamomwvev mizezTa Soris<br />
bazarze konkurenciis SezRudvac daasaxela, rac<br />
antimonopoliuri samsaxuris gauqmebam gamoiwvia.<br />
dResdReobiT bazris struqturis Seswavla ar xdeba<br />
da aris konkretuli sferoebi, sadac monopolistebi<br />
Camoyalibdnen. am TvalsazrisiT yvelaze rTuli vi-<br />
Tareba farmacevtul bazarzea. analogiuri situaciaa<br />
benzinis biznesSic, romelSic ramdenime wlis win<br />
sawvavis Semomtani 150-mde wvrili da saSualo kompania<br />
iyo, Tumca maTi umetesoba gaakotres. Seqmnili<br />
15
# 118 biuleteni<br />
viTareba xelisuflebasac aZlevs xels, radgan 2–3<br />
msxvil kompaniasTan „urTierToba“ gacilebiT iolia,<br />
vidre 150-is Camovla da maTi iZuleba biujetSi xelisuflebisTvis<br />
saWiro Tanxebi gadmoricxon.<br />
Sefasebebs sawvavis biznesSi monopolisti kompaniebis<br />
arsebobis Sesaxeb ar eTanxmeba navTobproduqtebis<br />
mwarmoebelTa, importiorTa da momxmarebelTa<br />
kavSiris xelmZRvaneloba. isini amboben, rom bazarze<br />
ramdenime multinacionaluri kompania moqmedebs,<br />
maT Soris, „sokari“, „rompetroli“, „lukoili“, „ekojorjia“<br />
an Tundac „visoli“, romlebic adgilobriv<br />
bazarze operireben da sakmaod did kompaniebs warmoadgenen.<br />
amas garda, arian kompaniebi, romlebic<br />
benzingasamarTi sadgurebis mniSvnelovan raodenobas<br />
floben, magaliTad - „senta“ da „magnati“.<br />
monopoliuri saqmianobis SezRudvisa da<br />
konkurenciis ganviTarebis Sesaxeb pirveli dekreti<br />
saqarTvelos parlamentma 18 wlis win miiRo. mogvianebiT<br />
gaeros ganviTarebis programisa da msoflio<br />
bankis dafinansebiT saqarTveloSi antimonopoliuri<br />
samsaxuric Seiqmna. bevri sxva sferos msgavsad,<br />
xelisufleba am sakiTxsac „revoluciurad“ miudga.<br />
kanonmdeblobis maqsimaluri liberalizaciis, axali<br />
investiciebisa da axali biznesmoTamaSeebis mozidvis<br />
motiviT 2005 wels saxelmwifo antimonopoliuri<br />
da fasebis inspeqciis samsaxurebi erT struqturad,<br />
Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis saagentod<br />
gardaqmna. is <strong>ekonomikuri</strong> ganviTarebis saministros<br />
daeqvemdebara, energetikisa da telekomunikaciebis<br />
kontroli ki damoukidebel maregulirebel organoebs<br />
SeunarCundaT.<br />
ekonomistTa nawilis azriT, 2005 wels antimonopoliuri<br />
samsaxuris gauqmeba ara Secdoma, aramed<br />
danaSauli iyo, radgan qveyana faqtobrivad konkurenciis<br />
dacvis institutis gareSe darCa. samsaxuris<br />
ararsebobis gamo saqarTvelom 5 weli ukve dakarga<br />
da dResac ar Cans niSnebi, rom mTavroba efeqtiani<br />
antimonopoliuri samsaxuris Sesaqmnelad mzad aris.<br />
metic, faqtobrivad ar Cans mzaoba imisTvis, rom<br />
saqarTvelom gadadgas nabiji evrokavSirisken.<br />
daskvna<br />
saqarTvelos ekonomikis reformirebis<br />
dRevandeli kursidan gamomdinare, ori mTavari _<br />
mwvave, magram Wkuis saswavlebeli _ daskvnis gamotana<br />
SeiZleba:<br />
1. aramarTebulia, saxifaTo Tu ara, politikuri<br />
miswrafebebiT <strong>ekonomikuri</strong> da gansakuTrebiT<br />
socialuri politikis warmarTva. deklarirebul<br />
socialur-ekonomikur prioritetebs ufro politikur-propagandistuli<br />
elferi dahkravs;<br />
2. ar arsebobs realuri <strong>ekonomikuri</strong> statistika<br />
- ar arsebobs sando <strong>ekonomikuri</strong> analizi, rom<br />
araferi vTqvaT prognozirebaze. mxolod gaurkvevelia,<br />
riT aris es ganpirobebuli: Cveni araprofesionalizmiT<br />
Tu WeSmariti suraTis danaxvis SiSiT.<br />
rac Seexeba statiaSi ganxilul sakiTxebs, Cveni<br />
azriT, aRsaniSnavia Semdegi:<br />
- brmad da ganurCevlad nebismieri finansuri<br />
saxsrebis (investiciebis, kreditebis) mozidva ar niSnavs<br />
calsaxad garantirebul da swraf ekonomikur<br />
zrdasa da samuSao adgilebis raodenobis gazrdas;<br />
- sabiujeto prioritetebis gansazRvra SedarebiT<br />
advilia – isini unda iyvnen mimarTuli<br />
mosaxleobis Rirseuli cxovrebis donis amsaxveli<br />
raodenobrivi da xarisxobrivi parametrebis miRwevisa<br />
da SenarCunebisaken. ufro rTuli da Sromatevadi<br />
procesia yovelive amis realurad gaTvla<br />
da aRsruleba, Tumca pirvelis gareSe meores azri<br />
ekargeba;<br />
- saxelmwifo sagareo valTan dakavSirebiT<br />
zedgamoWrilia Zveli WeSmariteba: `nu geSinia didi<br />
xarjebis, geSinodes patara Semosavlebis~, anu, rac<br />
gadasaxdelia – mainc gadagvaxdevineben, mTavaria<br />
im momentisTvis xazina ar dagvxvdes carieli;<br />
- erTaderTi sfero, romelSic SedarebiT satabilurobaa,<br />
aris sabanko seqtori. magram swored<br />
aq gadametebulma `simSvidem” da riskebisagan Tavis<br />
aridebam SeiZleba ukuefeqti gamoiwvios, radgan<br />
ekonomikisaTvis, rogorc bankisTvis, `ar aris vali<br />
– ara aris fuli~;<br />
- da bolos, albaT ar aris saWiro arc `axali<br />
kursebisa~ da arc `Tavisuflebis aqtebis~ gamogoneba.<br />
qveyana laboratoria ar aris, reforma ki<br />
– eqsperimenti. mTavaria, rogorc ukve vTqviT,<br />
ganisazRvros prioritetebi da vadebi da daviwyoT,<br />
realurad daviwyoT – Tundac sapensio-sadazRvevo<br />
reformiT (gaviziaroT laTinuri amerikis qveynebis<br />
gamocdileba).<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Keynes John M. The General Theory of Employment, Interest, and Money. London, Palgrave Macmillan. 1936.<br />
2. Campbell, C.D., R.G.Campball and E.G.Dolan. Money, Banking, and Monetary Policy, The Dry-den Press, 1988.<br />
3. Friedman D. , Money & Banking, American Bankers Association, 1989.<br />
4. ZnelaZe g. makro<strong>ekonomikuri</strong> maCveneblebis gavlenis analizi mosaxleobis cxovrebis doneze –<br />
socialuri politikis warmarTvis safuZveli, sskgc-s biuleteni #102, 2007 weli.<br />
5. ZnelaZe g. finansuri usafrTxoeba – qveynis socialur-<strong>ekonomikuri</strong> stabilurobis aucilebeli<br />
piroba, sskgc-s biuleteni #107, 2008 weli.<br />
6. garayaniZe z. murRulia S. sainvesticio usafrTxoebis zogierTi problema saqarTveloSi. sskgc-s<br />
biuleteni #107, 2008 weli.<br />
16