Kote Tsereteli.pdf

Kote Tsereteli.pdf Kote Tsereteli.pdf

science.org.ge
from science.org.ge More from this publisher

saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia<br />

konstantine wereTeli<br />

Tbilisi<br />

2011


akademikos konstantine wereTelze wlebis ganmavlobaSi<br />

uamravi sagazeTo statia gamoqveynebula sxvadasxva<br />

wamyvan gazeTebSi. aRniSnuli masala iseT saintereso informacias<br />

inaxavda batoni kotes Sesaxeb, rom gadavwyviteT<br />

es patara bukleti swored sagazeTo statiebSi dabeWdili<br />

amonaridebidan agvewyo, romelic sxvadasxva dros, sxvadasxva<br />

adgilas, sxvadasxva adamianebis avtorobiT daibe­<br />

Wda.<br />

bukletSi gansakuTrebiT sainteresoa Tavad batoni<br />

kotes mier moyolili sakuTari istoria, romelic darwmunebuli<br />

var gulgrils aravis ar datovebs, Tundac im<br />

adamians, vinc am wuTamdec fiqrobs, rom kote wereTels<br />

kargad icnobda.<br />

dRes saSualeba geZlevaT kidev erTxel gavixsenoT<br />

CvenTvis sayvareli adamiani, didi mecnieri da sazogado<br />

moRvawe, romlis cxovrebis wessa da msoflxedvas yvelaze<br />

kargad bibliis es sityvebi gamoxatavs:<br />

“keTili saxeli sjobs Zvirfas nelsacxebels”.<br />

Semdgeneli:<br />

Tamar maxaraSvili<br />

© saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia, 2011


mecnieruli mimoxilva<br />

dRes Cven baton konstantine wereTelze, samwuxarod,<br />

warsul droSi gvixdeba saubari, rodesac yovel<br />

CvenganSi, mis axloblebSi, kolegebSi da mowafeeb­<br />

Si jer kidev cocxalia masTan urTierTobis siTbo da<br />

STabeWdilebebi. dRes Cven madlierebiT vixsenebT am<br />

did pirovnebas, romelmac waruSleli kvali datova<br />

aramarto qarTul mecnierebaSi, aramed msoflio orientilistikaSi.<br />

Tvals vadevnebT baton kotes cxovrebas da gvaocebs<br />

misi saqmianobis mravalmxrivoba, gvikvirs, es susti<br />

janmrTelobis adamiani ramdens aswrebda, ramdens<br />

swvdeboda. qarTul, rusul, inglisur, germanul,<br />

italiur, arabul, ebraul da sxva enebze gamoqveynebuli<br />

314 samecniero naSromi, misi redaqtorobiT<br />

gamocemuli 30 wigni, qarTveli, rusi, Cexi, germaneli,<br />

poloneli, arabi, italieli, ungreli, frangi, ebraeli<br />

mecnierebis misi Semoqmedebisadmi miZRvnili publikaciebi<br />

– mecnieris da moqalaqis arasruli portretia.<br />

filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori,<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis namdvili wevri,<br />

mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, konstantine wereTeli<br />

daibada 1921 wels TbilisSi da grZeli da saintereso<br />

cxovrebis gza ganvlo. batoni konstantine<br />

wereTlis mecnieruli Semoqmedeba didi diapazoniT<br />

gamoirCeoda. igi iyo farTo profilis enaTmecnieri<br />

da orientalisti, sxvadasxva dros kiTxulobda<br />

3


konstantine wereTeli - 90<br />

kursebs arabul Si, ebraulSi,<br />

arameulSi, semitur enaTa<br />

Seswavlis Sesavalsa da SedarebiT<br />

gramatikaSi Ziri­<br />

Tadad Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetSi, Tbilisis pedagogiur<br />

universitetsa da<br />

Tbilisis aziisa da afrikis<br />

institutSi. mogvianebiT, batoni<br />

kote ityvis: „axalgazrdebaTan<br />

urTierToba Cemi<br />

cxovrebis mizans qmnis“.<br />

1991 wels batoni kote dainiSna mis mier daarsebul<br />

ebraul-arameuli filologiis kaTedris gamged. 1994<br />

wlidan ki saqarTvelos ganaTlebis saministrosTan<br />

arsebuli aRmosavlur enaTa swavlebis koordinaciis<br />

centris xelmZRvanelad. misi iniciativiT Tbilisis<br />

qarTul skolebSi SemoRebul iqna aRmosavluri enebis<br />

(arabuli, ebrauli, sparsuli, Turquli) swavleba.<br />

didi xnis manZilze iyo sulxan-saba orbelianis<br />

saxelobis Tbilisis saxelmwifo pedagogiuri universitetis<br />

aRmosavlur enaTa kaTedris profesori.<br />

1996 wels mas aRniSnuli universitetis sapatio<br />

profesoris wodeba mieniWa. batoni kote iyo araerTi<br />

qarTveli da ucxoeli axalgazrdis xelmZRvaneli da<br />

gulisxmieri aRmzrdeli. misi urTierToba studentebTan<br />

scildeboda formalur CarCoebs. xolo baton<br />

kotes da qalbaton leilas ojaxi is Tbili da stumarTmoyvare<br />

saxli iyo, romlis kari studentebisaTvis<br />

mudam Ria gaxldaT.<br />

4


mecnieruli mimoxilva<br />

akademikosi konstantine wereTeli ar ekuTvnoda<br />

im pirovnebaTa ricxvs, romlebmac sicocxleSi ver<br />

hpoves saTanado aRiareba. mis saxelTan jildo ebis<br />

vrceli siaa dakavSirebuli: Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis 3 pirveli xarisxis samecniero premia;<br />

i. javaxiSvilis medali(1978); helsinkis universitetis<br />

medali (1979); i. javaxiSvilis premia(1980); sapatio<br />

niSnis ordeni(1981); Sromis veteranis medali(1987);<br />

akad.g. wereTlis premia(1989); Rirsebis ordeni(1996);<br />

saxelmwifo premia(1998); Tbilisis sapatio moqalaqis<br />

wodeba(1999); israelis mecnierebaTa albert ainStainis<br />

medali (1999).<br />

konstantine wereTlis mravalmxrivi samecniero<br />

morvaweobis RerZi arameistika da ebraistika iyo.<br />

dRes arameuli dialeqtologiis kvleva warmatebiT<br />

mimdinareobs germaniasa da italiaSi, aSS-Si da israelSi,<br />

iaponiasa da inglisSi, magram batoni kote<br />

samarTlianad iTvleba arameul dialeqtologiis<br />

fuZemdeblad. ganuzomelia misi wvlili Zveli da axali<br />

arameulis kvlevis saqmeSi. naSromebma „narkvevebi<br />

Tanamedrove asuruli dialeqtebis SedarebiTi<br />

fonetikisa“(1958), Tanamedrove asurulis qrestoma­<br />

Tia leqsikoniTurT (asurul-qarTuli, 1958), rusul<br />

enaze moskovSi gamocemuli(1964) da mogvianebiT inglisur,<br />

germanul da italiur enebze Targmnili da<br />

neapolSi, laifcigsa da moskovSi gamoqveynebuli<br />

„Tanamedrove asuruli ena“, „masalebi arameuli dialeqtologiisaTvis“<br />

(rusul enaze,(1965), t.1, urmiis<br />

dialeqti). Tanamedrove asuruli enis gramatika“<br />

(1968) sxvadasxva qveynebSi moRvawe aRmosavleTmcod­<br />

5


konstantine wereTeli - 90<br />

neobis yuradReba miiqcia da maRali Sefaseba daimsaxura<br />

iohanes fridrixis (germania), franc althaimis<br />

(germania), devid lengis (britaneTi), karel petraCekis<br />

(CexeTi), stanislav segerti (aSS) da sxv.<br />

1970 wels moskovSi gamovida misi naSromi „siriuli<br />

ena“, romelzec avtors i. javaxiSvilis sax. premia<br />

mieniWa. am naSromebSi Sesuli teqstologiuri masala<br />

xSir SemTxvevaSi mecnieris mier iyo mopovebuli.<br />

1963 wels man gamoaqveyna vanis dialeqtze Sedgenili<br />

teqstebis nimuSebi, romelzedac metyveleben<br />

saqarTveloSi, TurqeTis vilaieTidan gadmosaxlebuli<br />

asurelebi.<br />

1975 wels gamovida k. wereTlis mier Sedgenili<br />

asuruli zRaprebis krebuli. misi winasityvaobiT da<br />

SeniSvnebiT.<br />

1976 wels k. wereTelma gamoaqveyna agreTve<br />

teqstebis nimuSebi Tanamedrove asuruli enis, salamasis<br />

dialeqtebze (iranidan gadmosaxlebul asurelTa<br />

enaze).<br />

wlebis manZilze dagrovili gamocdileba konstantine<br />

wereTelma ganazogada 1982 wels gamocemul<br />

naSromSi „arameuli ena“, romelSic pirvelad aris warmodgenili<br />

Zveli da axali arameuli enis lingvisturi<br />

mimoxilva. wigni, romelic qarTul da rusul enebze<br />

gamoqveynda avtorma Tavisi maswavleblis giorgi wereTlis<br />

xsovnas miuZRvna. swored aRniSnuli gamokvleva<br />

gaxda is naSromi, romelsac pirvelad mieniWa saqarTveloSi<br />

semitologiis fuZemdeblis akad. giorgi wereTlis<br />

saxelobis premia. da es savsebiT kanonzomieria,<br />

vinaidan konstantine wereTeli giorgi wereTlis mra­<br />

6


mecnieruli mimoxilva<br />

valricxovani semitologiuri skolis yvelaze TvalsaCino<br />

warmomadgeneli iyo.<br />

didi adgili eTmoba k.wereTlis SemoqmedebaSi<br />

ebaul-arameul epigrafikas. saqarTveloSi aRmoCenil<br />

arameul warwerebs mkvlevarma araerTi naSromi uZ­<br />

Rvna. maT Soris saqarTvelos uZveles epigrafikul<br />

Zegls, Zv.w. III -II.)s. ufliscixis warweras. k. wereTelma<br />

saqarTveloSi gavrcelebuli arameuli damwerlobis<br />

sami tipi gamoavlina: Crdilomesopotamiuri, falauri<br />

da Zveli (e.w. saxelmwifo) arameuli. mecnieris<br />

naSromebSi naCvenebia arameuli damwerlobis gansakuTrebuli<br />

mniSvneloba qarTuli kulturisaTvis,<br />

mocemulia Zeglebis paleografiuli analizi, Seswavlilia<br />

terminebi. aRsaniSnavia gamokvlevebi arameuli<br />

da iranuli epigrafikis „bar_baiTas“ Sesaxeb, rac niSnavs<br />

„saxlis Zes, saxlis Svils“, igive sefe_wuls.<br />

saqarTveloSi aRmoCenili ebrauli grafikiT Sesrulebul<br />

arameulenovan me-5 s. epitafiaSi man amoikiTxa<br />

„qarTvelis“ aRmniSvneli termini „gurg“.<br />

baton kotes SemoqmedebaSi mniSvnelovani adgili<br />

eTmoba ebrauli enis struqturas. 1944 wlidan gardacvalebamde<br />

igi kiTxulobda bibliuri enis kurss<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetSi, im wlebSic, roca<br />

sabWoTa kavSirSi Zlieri iyo antisemitisturi ganwyobileba.<br />

misi mravalwliani gamocdileba aisaxa sauniversiteto<br />

konkursisaTvis daweril saxelmZRvaneloSi<br />

„bibliis ebrauli ena“ (2001w.), romelic moicavs gramatikas,<br />

bibliur teqstebsa da leqsikons. amasTanave<br />

mkvlevari saTanadod swavlobda qarTul-aRmosavlur<br />

da maT Soris, qarTul-ebraul enobriv da kulturul<br />

7


konstantine wereTeli - 90<br />

istoriul urTierTobebs. aRsaniSnavia misi naSromebi<br />

„paranomazia qarTulSi“(1954), „kompozitebis SedgenilobisaTvis<br />

ebraulSi“ (1961), „adgilobrivi brunvis<br />

(lokativi) warmoSobisaTvis Zvel ebraulsa da<br />

arameulSi“ (1963), „ebrauli damwerloba, ebrauli ena“<br />

(1977), „ebraelis“ aRmniSvneli eTnikuri terminebi qar-<br />

TulSi“(1979), “ qarTuli eTnikuri terminis “uria“-s,<br />

„huria-s“ Sesaxeb (1979), „termin „ivriTis“ xmarebis<br />

Sesaxeb samecniero literaturaSi“ (rusul enaze 1983),<br />

„qarTvelisa“ da „saqarTvelos“ aRmniSvneli terminebis<br />

Sesaxeb arameulsa da ebraulSi“ (1993), „qarTvel<br />

ebraelTa enis sakiTxisaTvis “ (1994).<br />

ebrauli enis struqturis sakiTxebis mkvlevari<br />

Seexo gamokvlevebs semituri enebis Sesaxebac _<br />

„semituri enebi sabWoTa kavSirSi“ (inglisurad, tokio<br />

1968) „xSulTa spirantizaciis sakiTxisaTvis Tanamedrove<br />

semitur enebSi“ (1976), germanulad 1980),<br />

„erTi suprasegmenturi fonemis Sesaxeb Tanamedrove<br />

semiturSi“ (1976, inglisurad 1982), „mamakacisa da<br />

qalis aRmniSvneli sityvebi semiturSi“ (1987), 2000<br />

wels gamocemul wignSi „semiti xalxebis aRmniSvneli<br />

eTnikuri terminebi qarTulSi“ avtori Seexo terminTa<br />

gavrcelebis dros da ares, Semosvlis gzebs da<br />

etomilogias. gamokvlevaSi gamoyenebulia ara marto<br />

qarTuli werilobiTi wyaroebi, aramed bibliis ebrauli,<br />

berZnuli, somxuri da siriuli teqstebi.<br />

batoni kote mudam aqtiurad exmaureboda orientalistikis<br />

mniSvnelovan movlenebs. mis SemoqmedebaSi<br />

didi adgili eTmoba recenziebs aRniSnul dargSi gamocemul<br />

naSromebze, Tavisi kolegebisa da megobrebis<br />

8


mecnieruli mimoxilva<br />

Semoqmedebis Sefasebas da dafasebas _ a. lekiaSvilis,<br />

vl. axvledianis, m.andronikaSvilis, n.babalikaSvilis,<br />

a. ciciaSvilis, r. TabukaSvilis da gansakuTrebiT<br />

pedagogebis _ g. wereTlis, a. SaniZis, s. jiqias.<br />

„maswavleblis Sroma aunazRaurebelia“, _ miaCnda<br />

mas da sakuTari magaliTiT aswavlida Tavis studentebs,<br />

Tu ras niSnavs memkvidreobiToba mecnierebaSi da<br />

rogor unda aRmzrdelis dafaseba. aRsaniSnavia batoni<br />

kotes gamoxmaureba sirieli poetis osman nizar xaliliseuli<br />

„vefxistyaosnis“ arabul Targmanze(1980),<br />

boris gaponovis mier „vefxistyaosnis“ ebraul Targmanze<br />

(1989); ebrauli bibliis qarTul Targmanze abram<br />

mamisTvalovis, gerSon ben-orenis, (wiwuaSvilis) da<br />

Tamar kezeraSvilis mier (1991) wels.<br />

80 wlis asakSi batoni kote ambobda: „me dResac<br />

vcdilob Zveleburi SemarTebiT vimuSao“ da ara marto<br />

cdilobda aramed, naTqvams warmatebiT axorcielebda,<br />

vinaidan sicocxlis ukanasknel wuTamde ar ganelebia<br />

mecnieruli cnobismoyvareoba.<br />

akademikos konstantine wereTlis saxeli didi<br />

xania gascda saqarTvelos farglebs. saerTaSoriso<br />

aRiarebaze metyvelebs misi arCeva germaniis aRmosavleTmcodneTa<br />

samecniero sazogadoebisa da germaniis<br />

aRmosavleTis Semswavleli saerTaSoriso sazogado ebis<br />

namdvil wevrad(1971), xmelTaSua zRvis auzis civilizaciebis<br />

Semswavleli saerTaSoriso asociaciis(1975),<br />

da amerikis orientalisturi sazogadoebis sapatio<br />

wevrad(1978). konstantine wereTeli araerTxel warmsdgara<br />

msmenelebis winaSe leqciebiTa da moxsenebebiT:<br />

germaniaSi, safrangeTSi, inglisSi, italiaSi, fineTSi,<br />

9


konstantine wereTeli - 90<br />

poloneTSi, ruseTSi, eraySi, inglisSi, indoeTSi, avstraliaSi,<br />

israelsa da iaponiaSi.<br />

batoni kotes cxovrebis mniSvnelovani nawili<br />

sazogadoebis saqmianoba iyo. igi iyo araerTi samecniero<br />

sabWos Tu sazogadoebis wevri, Tavisi dargis<br />

propagandisti da aqtiuri moqalaqe, aristokrati mecnierebaSi<br />

da demokrati cxovrebaSi, romelic „imedis<br />

TvaliT“ uyurebda momavals da miaCnda, rom „imedi<br />

RvTiuri niWia“.<br />

batoni konstantine wereTeli bednier adamianad<br />

SeiZleboda migveCnia, rom ara misi pirovnuli tragedia,<br />

erTaderTi vaJis dakargvis gamo.<br />

Sewyda akademikos konstantine wereTlis sicocxle.<br />

misi cxovrebis gza samudamod darCeba eris samsaxuris<br />

nimuSad yvela qarTvelisTvis da mecnierebis<br />

samsaxuris magaliTad yvela mecnierisTvis.<br />

giuli alasania<br />

aRmosavleTmcodne<br />

profesori<br />

10


konstantine wereTlis Sesaxeb<br />

“keTili saxeli sjobs Zvirfas nelsacxebels”<br />

(kote wereTlis Sesaxeb)<br />

mzia andronikaSvili<br />

erTi Sexedvac ki sakmarisi iyo, rom masSi SegecnoT<br />

zrdili imeri. dResac kargad maxsovs misi saxe,<br />

roca is pirvelad gamoCnda Cvens ugemovno, sabWoTa<br />

samosSi gamowyobil axalgazrdebs Soris. is iyo qera,<br />

gamxdari ymawvili, iseTi, XIX saukunis aristokratebis<br />

fotoebze rom SemogvrCa. energiuli da cocxali,<br />

gaqaTqaTebuli TeTri tilos bluziT, araCveulebrivad<br />

momxibvleli Tavisi sinatifiTa da sifaqiziT. ase­<br />

Ti faqizi darCa igi bolomde, dajildoebuli gadmocemis<br />

SesaniSnavi unariT, rac yovelmxriv Seesabameba<br />

mis garegnobas, mis gvariSvilobas da namdvili mecnierisaTvis<br />

damaxasiaTebel bunebas.<br />

gerSon ben-oreni (wiwuaSvili)<br />

akademikosi konstantine wereTeli garkveuli<br />

TvalsazrisiT ebrauli kulturis matarebelia<br />

saqarTveloSi. am ukanaskneli 55 wlis ganmavlobaSi<br />

bevri mowafe gazarda, bevrma iswavla ebrauli alefbeTi<br />

da aseve bevri eziara ebrauli wignTa wignis _<br />

Tanaxis _ pirveli frazis wakiTxvas misi meSveobiT:<br />

“bereSiT bara elohim eT haSamaim veeT haarec”.<br />

me, rogorc misma mowafem, unda vaRiaro, rom<br />

Tbilisis universitetSi misi leqciebis mosmena arnaxul<br />

gancdas gvgvrida studentebs. es iyo ara marto<br />

11


konstantine wereTeli - 90<br />

mecnierebis, aramed kulturis, adamianuri siTbosa da<br />

siyvarulis ganumeorebeli atmosfero.<br />

k. wereTlis gamokvlevebi ebraistikaSi, mTeli<br />

misi mecnieruli Semoqmedeba, momavali mkvlevarebis<br />

win danTebul sanTels warmoadgens. am sanTlis Zala<br />

dRes gacilebiT Zlieria, radgan misi mowafeebis sanTlis<br />

Suqic miemata.<br />

dae, es Zlieri Suqi yofiliyos israelisa da<br />

qarTuli mecnierebis mudmivi winsvlis, daaxloebisa<br />

da mudmivi TanamSromlobis maradiuli lampari!<br />

akademikosi konstantine wereTeli Cveni drois<br />

erT-erTi didi mecnieria, romelic qarTvel xalxs<br />

daebeda meoce saukuneSi. aq ganzrax vambobT „daebeda“,<br />

radgan marTlacda bedi unda hqondes xalxs, romelsac<br />

aseTi Svili eyoleba - didi mecnieri, mamuliSvili,<br />

uangaro moRvawe, uzado pedagogi, sazRvargareT<br />

qarTuli saqmis mesityve, gulisxmieri aRmzrdeli<br />

momavali Taobisa. da Tu vinmes survili eqneba rodisme,<br />

CamoTvalos misi yvela Rirseba da damsaxureba,<br />

qarTuli sibrZnis erT amosunTqvas SevagebebT: „vin<br />

daTvalos zRvaSi qviSa...“.<br />

konstantine wereTeli is adamiania, romliskenac<br />

ki ar midixar, mifrinav, ki ar miiltvi, migixaria. da<br />

roca bolos da bolos, mixval masTan da gverdiT miujdebi<br />

raime mecnieruli sakiTxis gasarkvevad, garSemo<br />

iseTi atmosfero sufevs, TiTqos fanjrebze, karadebze,<br />

Taroebze angelozebi damsxdaran da mzisferi<br />

TvalebiT Semogcicineben. Tu fanjara Riaa, avtomanqanebis<br />

xorxocis miuxedavad oTaxSi mainc aRwevs<br />

12


konstantine wereTlis Sesaxeb<br />

mtkvris talRebis CurCuli, gansakuTrebiT RamiT;<br />

daskupula mTvare xis kenweroze da hyveba aTas erTi<br />

Ramis zRapars an „qebaTa qebis“ bindbundSi Cabanguli<br />

bageebis gabruebaze...<br />

ramdenad Zvirfasia dro am qveyanaze, yvelam<br />

icis, magram Tuki vinme mova TqvenTan sasaubrod, sakonsultaciod<br />

Tu raime sakiTxis gansaxilvelad, arasodes<br />

ar agrZnobinebT, rom misi vizitis dro amoiwura.<br />

saxes Rimili ar moSordeba, kidev erT Wiqa Cais<br />

SesTavazebT, stumar-maspinZlobis etikets mainc ar<br />

daarRvevT.<br />

Tqvens mier Catarebuli gakveTili ebraulsa<br />

da arabulSi aris nimuSi imisa, Tu rogor Seiwovos<br />

kacma sibrZne, sizuste, siRrme, srulyofileba... es<br />

yvelaferi ar iyo mxolod saleqcio moRvaweobis,<br />

pedagogiuri moRvaweobis erTi TvalsaCino mxare. es<br />

Tqveni piradi Tvisebebic iyo.<br />

Cemi sagazeTo statia albaT imiT unda damewyo,<br />

rom 1921 wlis 4 Tebervals xarT dabadebuli,<br />

damTavrebuli gaqvT Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

filologiuri fakulteti. albaT pirvel rigSi,<br />

is unda meTqva, rom 1959 wlidan ukve profesori br­<br />

ZandebiT, ufro mogvianebiT ki _ semitologiis kaTedris<br />

gamge. yvela Tqveni mowafisTvis saamayo faqtia<br />

is, rom amerikis saaRmosavleTmcodneo sazogadoebis<br />

sapatio wevri brZandebiT. rogor SeiZleba ar iamayo<br />

kacma imiT, rom Tqveni leqciebisas Tqveni xeliTve<br />

Sedgenili saxelmZRvaneloTi vswavlobdiT da es mar­<br />

13


konstantine wereTeli - 90<br />

to Cven ki ara, sabWoTa kavSiris sxva universitetebisa<br />

da ucxoeTis universitetebis studentebsac exebodaT.<br />

nuTu SeiZleba im faqtis gverdis avla, rom didi<br />

qarTveli mecnieris ivane javaxiSvilis saxelobis premia<br />

moganiWes. saqarTveloSi albaT, aRar darCa iseTi<br />

samecniero tituli, an wodeba, ordeni da medali, rom<br />

Tqven ar mogniWebodeT. miuxedavad amisa, Tqvens wiaRSi<br />

aRzrdilma da dafrTianebulma, didi mecnieris<br />

adamianur mxareebze ufro vamjobine damewera. me mecnierul<br />

mxareebze mindoda mewera, kalamma ki sxva mimarTulebiT<br />

gaiwia...<br />

vici, araerTi momenti gamomrCa Tqveni mecnieruli<br />

moRvaweobidan, magram Tqven imden siTbos<br />

imetebdiT irgvliv myofi adamianebisTvis, rom aman<br />

Tqvens namowafarebs raRac poeturi SegvZina. amitom,<br />

Tu tvinma erTi ram Caifiqra, magram kalamma sxva mimarTulebiT<br />

aiwyvita, es Cveni brali araa, batono<br />

kote. es siyvarulis bralia.<br />

zurab kiknaZe<br />

1944 wlidan sruliad axalgazrda _ 27 wlis konstan<br />

tine wereTels miendo Zveli ebrauli enis swavleba<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetSi. Svidiode<br />

wlis Semdeg am striqonebis avtors hqonda bedniereba<br />

moesmina es kursi aRmosavleTmcodneobis fakultetis<br />

semitologiis ganyofilebaze. idga mZime xana, SeiZleba<br />

iTqvas, saxelmwifoebrivi antisemitizmis mZvinvarebis<br />

xana.<br />

14


konstantine wereTlis Sesaxeb<br />

ai, aseT periodSi uZRveboda konstantine wereTeli<br />

_ Semdgom semitologiis ganyofilebis gamge<br />

aRmosavleTmcodneobis institutSi, ebraul-arameuli<br />

kaTedris gamge Tbilisis saxelmwifo universitet­<br />

Si, akademikosi, msoflio saxelis mqone arameisti _<br />

bibliis ebraulis kurss. imxanad, namdvilad, Semdgom<br />

SeZenili am donis avtoritetic ki ar iqneboda sakmarisi<br />

imisaTvis, rom ebrauli enis saxelmZRvanelos<br />

idea ganxorcielebuliyo. ase rom, mravali wlis man­<br />

Zilze ebraistikis studentebi moklebuli iyvnen<br />

mSobliur enaze saxelmZRvanelos da kvlav da kvlav<br />

studenturi CanawerebiT kmayofildebodnen. sabednierod,<br />

profesoris leqciebi yovelTvis amomwuravi<br />

iyo, kulturologiuri wiaRsvlebiT gamdidrebulgacocxlebuli,<br />

keTilmoubari, dauzareli leqtori,<br />

siyrmidanve arCeuli dargis enTuziasti, Cven TiToorola<br />

studentis pirispir mjdari, ar kmayofildeboda<br />

am namdvilad ucxo enis uCveulo anabanis da<br />

saqcevebis axsna-ganmartebiT da semituri samyaros<br />

farTo Tvalsawiers gadagviSlida.<br />

Tamar maxaraSvili<br />

mivdivar saxlSi, romelic Cemi studentobis<br />

pirveli wlebidanve CemTvis uZvirfases adgilad iqca,<br />

uznaZis 2 nomerSi, kote wereTlis binaSi, sadac dRes<br />

Tavad batoni kote aRar damxvdeba. am saxlSi bevri<br />

cnobili mecnieri Tu sazogado moRvawe, aqauri, Tu<br />

ucxo qveynis Svili Sesula da am ojaxis xibli da mad­<br />

15


konstantine wereTeli - 90<br />

li ugrZvnia, erTi naxviT saocari mokrZalebiTa da<br />

siyvaruliT ganwyobila batoni kotesadmi. stumarTmoyvare<br />

qarTul ojaxSi, romelic gansakuTrebiT Tbili<br />

keraa yvela aRmosavleTmcodnisaTvis, yovelTvis<br />

migveCqareba, radgan es adgili aRmosavleTmcodneTa<br />

yvela Taobis TavSeyris adgilia _ kote wereTlis patara<br />

kopwia bina.. binaSi bibliuri simSvide, Rvawlmosili<br />

mecnieris wignTa simravlea da sosos naxatebi<br />

_ uniWieresi mxatvar-fermweris, tiloebi soso wereTlisa,<br />

romelic udrood da tragikulad wavida am<br />

qveynidan, magram 25 wlis asakSi moaswro is, rasac bevri<br />

mTeli sicocxlis manZilze ver Seqmnis...<br />

da rac mTavaria, am saxlSi vici, rom leila were­<br />

Teli damxvdeba (qalbatoni leila, leila deida...). ar<br />

vici ramdennairad SeiZleba movixsenio misi saxeli...<br />

ojaxis deda da meuRle. magram amJamad am ojaxis er­<br />

TaderTi burji. batoni kotes wasvlis Semdeg is ufro<br />

Zvirfasi gaxda CvenTvis. xSirad gviTqvams misTvis es<br />

sityvebi. man xom Cveni aseTi siyvaruli im udidesi<br />

siyvarulis wil daimsaxura, romelsac ase uSurvelad<br />

gascems TiToeul CvenTaganze.<br />

ai, axlac zari davreke da vici, rom kars leila<br />

deida gamiRebs.<br />

dRes yvelam viciT, rom rac batonma kotem Seqmna<br />

da datova, lomis wili amaSi swored leila wereTels<br />

ekuTvnis _ kote wereTlis erTgul meuRles, romelic<br />

ase axlobelia CvenTvis da romlis wyalobiTac Cveni<br />

saTayvanebeli mecnierisa da maswavleblis, kote wereTlis<br />

saxlis kari mudam Ria darCeba CvenTvis.<br />

16


konstantine wereTlis Sesaxeb<br />

leila wereTeli<br />

kote manglisSi gavicani 1948 wels, maSin me 21<br />

wlis viyavi, is 26-is. manglisSi im dros mTeli qarTuli<br />

intiligencia iyrida Tavs. kotes deidam damadga<br />

Tvali da mas Semdeg kotemac mouxSira CvenTan siaruls.<br />

1952 wels xeli movawereT.<br />

miuxedavad imisa, rom me da kotes sakmaod rTuli<br />

cxovreba gvarguna bedma, me mainc kmayofili var<br />

bedis, rom mis gverdiT vcxovrobdi da Cveni ojaxi<br />

ase uyvars amden adamians rogorc saqarTveloSi, ise<br />

mis sazRvrebs gareT. uamrav gamoCenil mecnierTan da<br />

sazogado moRvawesTan mqonia urTierToba...<br />

kote wereTlis ucxoeTSi vizitebidan yvelaze<br />

STambeWdavi iyo Cveni viziti iranSi mcxovreb<br />

asurelebTan. modiodnen da kotes xelze kocnidnen,<br />

iCoqebdnen mis win da pativiscemis niSnad, xelSi ayvanili<br />

Seiyvanes darbazSi.<br />

maxsovs fineTSi viyaviT erT-erT konferenciaze<br />

da roca gaiges, rom iq iyo kote wereTeli, misalmebis<br />

msurvelTa mTeli rigi dadga _ me am dros Zalian<br />

amayi viyavi.<br />

da rac mTavaria, gansakuTrebiT aRsaniSnavia<br />

kote wereTlis urTierToba ebraelobasTan da, saer­<br />

Tod, israelTan.<br />

xSirad, roca kote wereTelze saubroben, pirvel<br />

rigSi ebrauli kaTedris damaarseblad moiazreben.<br />

kotes udidesi roli miuZRvis ebraeli xalxis isto­<br />

17


konstantine wereTeli - 90<br />

riis Seswavlasa da maTi enis popularizaciis saqmeSi.<br />

yvelaferi is, rac man gaakeTa am xalxisadmi mxolod<br />

didma siyvarulma SeaZlebina.<br />

kotes ise gansakuTrebulad uyvarda ebraeloba,<br />

rom misi gavleniT, Cemi damokidebulebac am xalxis<br />

mimarT aseTivea. amboben: ebraelebi yvelaze kargad<br />

xedaven da afaseben sikeTeso, es marTlac asea<br />

- ebraelobam kotes marTla daufasa amagi da arc misi<br />

gardacvalebis Semdeg iviwyeben mas. es gamoixateba<br />

maT damokidebulebaSi Cveni ojaxis mimarT.<br />

„Cemi suraTi xatad gaqvs“ - aseTi warwera gaakeTa<br />

kotem erT Tavis suraTze, romelic gansakuTrebulad<br />

miyvars da dResac sasTumalTan midevs.<br />

18


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

„iobis rwmeniT da moTminebiT“<br />

Cemi istoria<br />

marTlac Tavisufal qveyanaSi davibade, magram,<br />

samwuxarod damoukidebloba zutad sami kviris Semdeg<br />

davkargeT. rogorc maSin ambobdnen moxda saqarTvelos<br />

gasabWoeba. babuaCemi soso wereTeli Cemze xumrobiT<br />

ityoda xolme_am vaJkacma moiyvana komunistebio. es<br />

ambavi, ra Tqma unda Cemi ojaxisTvis sasiamovno ar<br />

iyo. Tavadur warmomavlobasTan erTad, babua Zveli<br />

drois samxedro pirad iTvleboda. polkovnikis Cins<br />

atarebda. mefis ruseTis samxedro pirebi ki maSin pativSi<br />

ar iyvnen. im xanebSi babua patar-patara sameurneo<br />

xasiaTis samuSaoebs asrulebda da fsiqiatriul<br />

saavadmyofoSi muSaobda. maSin TbilisSi bina ukve ar<br />

gvqonda da am saavadmyofos sauwyebo saxlSi Segvasaxles.<br />

urigi bina ar iyo magram, babua male pensiaze<br />

gauSves, misi adgili daikava erTma pirovnebam, partiis<br />

wevrma, romelic manamde samzareuloSi muSaobda. male<br />

es kaci partkomis mdivani gaxda da Cveni bina xelSi<br />

Caigdo. yofili Tavadis Zveli samxedro piris ojaxi<br />

im binidan gamogvasaxles da fsiqiatriuli saavadmyofos<br />

yofil samrecxaoSi gadagviyvanes, sadac saavadmyofos<br />

pensionerebis Sesaxleba xdeboda. ase davkargeT<br />

SesaniSnavi bina da movxvdiT SenobaSi, romelsac<br />

asfaltis iataki da Zalze sqeli kedlebi hqonda. am<br />

binaSi Svidi wlis asakidan sakmaod xangrZlivad _ 1959<br />

wlamde vcxovrobdi. aq gavxdi studentic, aspirantic,<br />

docentic, doqtoris da profesoris wodebac am<br />

19


konstantine wereTeli - 90<br />

SenobaSi cxovrebisas miviRe. mogvianebiT, mecnierTa<br />

akademiis SuamdgomlobiT miviRe bina.<br />

Cven SesaniSnavi saxli gvqonda saCxereSi, sawereTloSi.<br />

is saxli dResac maxsovs. iq babuaCemis Zmis<br />

irakli wereTlis ojaxi cxovrobda. iraklis sami vaJi<br />

hyavda: zurabi, sardioni da tarieli. samives umaRlesi<br />

ganaTleba hqondaT miRebuli. zurabi mSvenivrad<br />

flobda germanulsa da inglisurs. bavSvobaSi maxsovs,<br />

rogor ambobda zepirad Seqspiris striqonebs.<br />

sardioni samxedro piri iyo, tariels ki kargad esmoda<br />

soflis meurneoba. ganaTlebac am ganxriT hqonda<br />

miRebuli.<br />

magram movida 1924 weli. erT mSvenier dRes sardioni<br />

da tarieli daapatimres. zurabi SemTxveviT Sin<br />

ar iyo da gadarCa. Zmebi im cnobil vagonSi Seyares,<br />

romelic mere SorapanSi tyviamfrqveviT dacxriles.<br />

masTan erTad gaanadgures wereTlebis umravlesoba.<br />

erTmaneTs rom SeadaroT wereTlebis genealogia 1924<br />

wlamde da mis Semdeg, naxavT, rom es gvari maSin faqtobrivad<br />

mospes. risxva, ZiriTadad, Tavs daatexes<br />

saCxerel wereTlebs. saCxereSi ZiriTadad Tavadi wereTlebi<br />

cxovrobdnen. am „brwyinvale aqciam“ swored<br />

maT zurgze gadaiara.<br />

damsjel razms WiaTurasa da saCxereSi xelmZRvanelobda<br />

valerian (valiko)talaxaZe. igi warmoSobiT<br />

saCxeridan iyo. iuridiuli fakulteti hqonda<br />

damTavrebuli Semdeg ki wiTeli profesori gaxda.<br />

1937 wels, rogorc respublikis prokurori cnobil<br />

„sameulSi“ Sedioda da beraiasTan erTad daxvretis<br />

ganaCeni gamohqonda.<br />

20


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

ase, rom saSineli wlebi iyo. Cemi ori biZa daxvrites,<br />

naTesavebi gaanadgures. faqtobrivad, mTeli<br />

ojaxi mospes, gvaris gamgrZelebeli aRar dautoves.<br />

xuTi wlis viyavi dedam, profesiiT pedagogma,<br />

Tavissave skolaSi rom mimiyvana. vinaidan ojaxSi damtovebeli<br />

aravin hyavda, mSobelma patara vaJiSvili<br />

nul jgufSi damsva. mcirewlovanma saswavlo programa<br />

daubrkoleblad davZlie da erTi wlis Semdeg pirvel<br />

klasSi gadamiyvanes.<br />

22-e Sromis skola kaTolikur quCaze (SemdgomSi<br />

pirveli maisis, amJamad gia abesaZis saxelobis quCa)<br />

mdebareobda. saswavleblis ezoSi iyo kaTolikuri<br />

eklesia, sadac ukravda Cemi galobis maswavlebeli<br />

polikarpe faliaSvili. igi zaqaria faliaSvilis Zma<br />

gaxldaT. dRemde maxsovs klaselebTan erTad rogor<br />

dadioda eklesiaSi. wesis Tanaxmad wminda wyalSi unda<br />

dagvesvelebina xeli, Semdeg locvas viwyebdiT. ra Tqmaunda<br />

amas wabaZviT vakeTebdiT – vamayobdiT, rom<br />

Cveni maswavlebeli iq ukravda. yovelive es Zalian<br />

mogvwonda da gvarTobda.<br />

bavSvebi Tunuqis yulabebiT<br />

imxanad quTaisSi ebraelTa dasaxleba daiwva.<br />

dRevandel Tavisuflebis moedanze mdebareobda qarvasla,<br />

sadac ebraelTa daxmarebis organizacia moqmedebda.<br />

organizaciis wevrebma bavSvebi Sekribes,<br />

kiserze Tunuqis yulabebi dahkides da Tanxis Segroveba<br />

daavales.<br />

21


konstantine wereTeli - 90<br />

me TanatolebTan erTad davdiodi quCaSi, transportSi<br />

da keTil xalxs ebraelTa daxmarebas vTxovdi.<br />

es iyo Cemi bavSvuri zrunva ebraelebisadmi.<br />

7-8 wlis biWi ras warmovidgendi rom gavidoda<br />

dro da am xalxis erisa da kulturis Seswavlas Cemi<br />

mecnieruli moRvaweobis did nawils mivuZRvnidi.<br />

gamoTxoveba maTematikasTan<br />

meeqvse klasidan e.w me-14-e sanimuSo skolaSi vswavlobdi.<br />

skolis wlebSi maTematikiT viyavi dainteresebuli.<br />

Zalze mitacebda igi. iciT, 30-ian wlebSi imarTeboda<br />

„norC maTematikosTa brZolebi“ - ase erqva<br />

Sejibrs, romelSic warmatebiT vmonawileobdi, magram<br />

Semdeg am RonisZiebis mimarT uaryofiTi damokidebuleba<br />

Seiqmna _ bavSvs qancavs da mis fsiqologiaze<br />

arajansaRad moqmedebso. nel-nela Cemi interesi gadaixara<br />

filologiis da antikuri samyarosaken, rasac<br />

unda vumadlode Cemi qarTuli enisa da literaturis<br />

maswavlebels Salva dolaqiZes – axalgazrda,<br />

ganaTlebul, Tavis specialobaze usazRvrod Seyvarebul<br />

profesionals, romelic cdilobda Tavisi gataceba<br />

mowafeebisTvisac gadaeca. man Camoayaliba<br />

literaturuli wre, romelSic vecnobodiT msoflio<br />

literaturis klasikosTa – baironi, Seli, tolstoi<br />

da sxvaTa Semoqmedebas. man imdenad gaaRviva Cveni<br />

interesi, rom X klasSi Tavad moswavleebma SevqmeniT<br />

wre, vikribebodiT ojaxebSi da erTmaneTs vuziarebdiT<br />

Cvens interesebsa da „mignebebs“ literaturis<br />

dargSi.<br />

22


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

b-n SalvasTan kontaqti arc studentobis wlebSi<br />

Semiwyvetia. rac Seexeba Cvens Sekrebebs, isini Sewyvita<br />

1937 welma, rodesac yovelgvari Tavyriloba<br />

saxifaTo iyo da Cvenc uari vTqviT masze. minda erTi<br />

Cemi megobari gavixseno. es gogi kikvaZe iyo. me da<br />

gogi me-14-e skolaSi erTad vswavlobdiT. Cven aseve<br />

erTad vapirebdiT Sesvlas filologiis fakultetze.<br />

gogi Zalze niWieri axalgazrda iyo. 1937 wels,<br />

ilia WavWavaZis saiubileo 120 wlisTavTan dakavSirebiT,<br />

skolaSi sagangebo saRamo gaimarTa. gogim ilias<br />

Semoqmedebis mixedviT brwyinvale warmodgena gaakeTa.<br />

Tavad giorgis rols asrulebda (sxvaTa Soris kesos<br />

rols TamaSobda SemdegSi cnobili salome yanCeli).<br />

skolis damTavrebis Semdeg, gogi movida CemTan<br />

da SemomTavaza, rom filologiis fakultetze erTad<br />

SevsuliyaviT. Cven SevTanxmdiT. me, rogorc friadosani,<br />

gamocdebisgan Tavisufali viyavi, amitom zafxulSi<br />

manglisSi visvenebdi. TbilisSi rom davbrundi,<br />

cudi ambavi damxvda: gogi daapatimres da daxvrites.<br />

Semdeg gavigeT, rogor vaJkacurad gadautania gansacdeli.<br />

arc erTi megobarze augi ar uTqvams. albaT<br />

amitom iyo, rom arc erTi Cveni megobari dakiTxvazec<br />

ki ar gamouZaxiaT. Zalian SesaniSnav, niWier axalgazrdas<br />

ar mieca saSualeba Tavisi niWi, ganaTleba saku­<br />

Tari qveynisTvis gamoeyenebina...<br />

universiteti<br />

skolis damTavrebis Semdgom me da Cemma megobarma<br />

aleqsi anu leqso, rogorc Cven mas veZaxdiT, lekiaS­<br />

23


konstantine wereTeli - 90<br />

vilma sabuTebi SevitaneT universitetis filologiis<br />

fakultetis qarTul ganyofilebaze. maSin filologiis<br />

fakultetze arsebobda qarTuli da dasavluri ganyofilebebi.<br />

me mqonda friadosnis atestati, romelzec<br />

ewera, rom sax. kom. sabWos dadgenilebiT friadosans<br />

ufleba aqvs umaRles saswavlebelSi ugamocdoT Sesvlisa<br />

da mec universitetSi pirdapir 1 seqtembers<br />

gamovcxaddi. pirvel leqciaze, romelic Cagvitara<br />

inglisuri enis SesaniSnavma mcodnem da didma inteligentma<br />

erekle tatiSvilma, aRmovaCine, rom leqso<br />

Cems jgufSi ar iyo, magram amisaTvis didi yuradReba<br />

ar mimiqcevia da CavTvale, rom es meqanikuri dayofis<br />

Sedegad moxda. sxvaTa Soris, CemTan aRmoCnda iakob<br />

(iaSa) tripolski, Semdgom cnobili msaxiobi. leqciis<br />

dasasruls auditoriaSi Semovida dekani, romelic,<br />

arc meti, arc naklebi, iyo Tavad korneli kekeliZe<br />

da gamogvicxada, rom Caricxulebi viyaviT dasavleT<br />

evropisa enebisa da literaturis ganyofilebis inglisuri<br />

enisa da literaturis specialobaze. am ambavma<br />

aRmaSfoTa; da ai, wamovdeqi da axalgazrduli<br />

kategoriulobiTa da siTamamiT mivmarTe b-n kornelis<br />

– unda gamogitydeT, rom ar mqonda kargad warmodgenili,<br />

Tu visTan maqvs saqme: „ki magram, me viTxove<br />

Sesvla filologiis fakultetis qarTul ganyofilebaze.<br />

ratom aRmovCndi aq?!“ dekanma mipasuxa: „Tqven<br />

ufleba gaqvT airCioT fakulteti, magram specialobis<br />

SerCeva Cveni prerogativaa!“ ai, ase!<br />

magram me ar Sevurigdi dekanatis am gadawyvetilebas<br />

da ganaTlebis saxalxo komisariats mivmarTe<br />

TxovniT, aRedginaT samarTlianoba. 2-3 Tve<br />

24


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

dasWirda am proceduras, magram im xnis ganmavlobaSi,<br />

vidre dekanats „vebrZodi“, arc leqciebi gamicdenia<br />

da arc swavlisTvis daminebebia Tavi. bolos mivaRwie<br />

sawadels – Caviricxe qarTul ganyofilebaze.<br />

Cemi specialobis arCevanze didi mniSvneloba<br />

iqonia arnold Ciqobavam, romelic enaTmecnierebis<br />

Sesavlis kurss gvikiTxavda. misma leqciebma enaTmecnierebisadmi<br />

interesi gamiRviva. me leqso da Cveni<br />

Tanakurseli mzia andronikaSvili, dRes cnobili<br />

iranisti, profesori, erTad vmecadineobdiT da vcdilobdiT<br />

programiT gaTvaliswinebuli literaturis<br />

garda sxvasac gavcnobodiT. Salva dolaqiZis SewevniT<br />

gavecani herman paulis cnobil wigns „enis istoriis<br />

principebi“. gamocda sesiebamde warmatebiT CavabareT<br />

da arnold Ciqobavas winadadebiT swavla ganvagrZeT<br />

filologiis fakultetis kavkasiur-aRmosavlur ena­<br />

Ta ganyofilebaze. mas b-ni arnoldi xelmZRvanelobda.<br />

Cemi, rogorc enaTmecnieris momzadeba, vfiqrob, aq<br />

daiwyo. vmonawileobdi saenaTmecniero studenturi<br />

wris muSaobaSi, konferenciebSi. 1940 wels daibeWda<br />

studentTa II samecniero konferenciis Tezisebi da<br />

maT Soris Cemi moxsenebisa _ „qcevis sakiTxi XVIII –<br />

XIX ss-Ta qarTvel gramatikosebTan“. es Cemi pirveli<br />

samecniero Sromaa.<br />

kavkasiur-aRmosavlur ganyofilebaze sakmaod<br />

bevr enas gvaswavlidnen: qarTvelurs _ qarTuls, megruls<br />

_ Wanurs, svanurs; Crdilo-kavkasiurs _ xun­<br />

Zurs (avaruls), udurs, lekurs, afxazurs; aRmosavlurs<br />

_ arabuls, Turquls, Zvelsa da axal sparsuls,<br />

Zvel somxurs; aseve Zvel berZnuls da laTinurs.<br />

25


konstantine wereTeli - 90<br />

da vin gvaswavlida? Cveni mecnierebis didostatebi:<br />

akaki SaniZe, arnold Ciqobava, varlam Tofuria, giorgi<br />

wereTeli, giorgi axvlediani, simon yauxCiSvili,<br />

ilia abulaZe, sergi jiqia, ivane gigineiSvili, qeTevan<br />

lomTaTiZe _ maSin sruliad axalgazrda, lamazi<br />

qalbatoni, romelsac Cven „aTaca“ (patarZali afx.)<br />

SevarqviT. amaT garda leqciebs gvikiTxavdnen gamo­<br />

Cenili mecnierebi: kote baqraZe, dimitri uznaZe,<br />

savle wereTeli, grigol kiknaZe, mixeil zandukeli.<br />

Cveni iniciativiT veswrebodiT didi ivane javaxiSvilis,<br />

Salva nucubiZis, grigol wereTelis leqciebs,<br />

magram nuravin warmoidgens, rom Cven ar gvqonda sxva<br />

axalgazrduli gatacebebi. Cvenc vikribebodiT, vqeifobdiT<br />

kidec, Tumca Cveni studenturi meniu omis<br />

wlebSi metad Raribi iyo. zogjer wyliT Segvivsia<br />

sasmisebi da sadRegrZeloebi ki mainc simReriT warmogviTqvams.<br />

mTavaria xalisi. Cven vcekvavdiT, Tavs<br />

vawonebdiT gogonebs, veswrebodiT speqtaklebs, jazis<br />

gamosvlebs. omis wlebSi aq bevri dasi da xelovani<br />

Camodioda: moskovis mcire da samxatvro Teatrebis<br />

msaxiobebi, gamoCenili pianistebi _ lev obirni, iakob<br />

flieri, goldenveizeri da sxvani. maT mier gamarTul<br />

safortepiano saRamoebs siamovnebiT veswrebodi. ase<br />

rom, marTalia, siduxWire gvzRudavda, magram sulieri<br />

_ kulturuli cxovreba duRda: rusTavelis gamziri<br />

xom Cveni Sexvedrebis adgili iyo.<br />

dRes rac ar unda ucnaurad JRerdes, ara Tu ar<br />

gvezareboda, didi gatacebiT da mondomebiT vmeca­<br />

26


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

dineobdiT. Cveni maswavleblebi _ didi mecnierebi,<br />

mzrunveli pedagogebi iyvnen da aRvivebdnen Cvens interess<br />

saswavlo sagnisadmi. ar SemiZlia ar gavixseno<br />

erTi faqti: me Zalze cudi xelwera mqonda. da ai,<br />

varlam Tofuria dafaze gamomiwerda xolme asoebs,<br />

rogorc pirvelklasels. dResac zog asos misi Sesworebis<br />

mixedviT vwer. Cven vaRmerTebdiT Cvens pedagogebs.<br />

aseTi iyo maSindeli makroklimati.<br />

universitetis samecniero wrem bevri ram momca.<br />

Cems pirvel samecniero naSroms xelmZRvanelobda<br />

arnold Ciqobava, romlis leqciebsa da saubrebs<br />

didi interesiT vismendiT. gansakuTrebiT aRsaniSnavia<br />

Cemi Sexvedrebi giorgi wereTelTan. masTan arabul<br />

enas mxolod ori semestris ganmavlobaSi gavdiodiT.<br />

es, ra Tqma unda, arasakmarisi dro iyo da<br />

batoni giorgic Tavis ojaxSi sakmaod intensiurad<br />

gvamecadinebda.<br />

arCevani SaurianiT<br />

universiteti 1941 wels davamTavre. me da Cemi<br />

skolis megobari aleqsi lekiaSvili giorgi wereTlis<br />

pirveli aspirantebi gavxdiT. im xanebSi armaz­<br />

Si arameul enaze saintereso warwerebi aRmoaCines.<br />

aucilebeli gaxda universitetSi arameulis specialisti<br />

moemzadebinaT. giorgi wereTelma aspirantebs<br />

miando Tavisi bedi _ erTi arabul filologiaSi<br />

iqnebiT, meore _ ebraul-arameulSi, rogorc gindaT<br />

ise airCieTo.<br />

27


konstantine wereTeli - 90<br />

me da aleqsi lekiaSvilma Saurians davavleT xeli<br />

da „ariol-reSka“ gavaTamaSeT. me ebraul-arameuli<br />

filologia mergo.<br />

Sexvedra maswavleblis maswavlebelTan<br />

giorgi wereTeli mowafeebs xSirad gvesaubreboda<br />

Tavis maswavlebelze egnate kraCovskize. me da<br />

Cemi megobrebi akademikos kraCovskis dauswreblad<br />

vicnobdiT da udides pativs vcemdiT.<br />

sakandidato disertacia rom davicavi, mivlinebiT<br />

gamgzavnes leningradSi. erT mSvenier dRes<br />

aRmosavleTmcodneobis institutis biblioTekaSi<br />

ucnobi kaci damadga Tavze: „Tqven wereTeli xom ar<br />

xarT?“ giorgi wereTels Tavisi pedagogisTvis miuweria<br />

_ Cemi mowafeebi Camodiano. kraCovski specialurad<br />

movida biblioTekaSi da Tavisi mowafis mowafe<br />

rogorc Cans gumaniT migrZno.<br />

im saRamos sami qarTveli axalgazrda _ aleqsi<br />

lekiaSvili, mzia andronikaSvili da me migvipatiJa Sin,<br />

rogorc didi xnis megobrebi, ise migviRo da rogorc<br />

kolegebs, ise gvesaubra. giorgi wereTlis SesaniSnavma<br />

urTierTobam studentebTan da kraCovskis saocarma<br />

ubraloebam didi gavlena moaxdina Cems pirovnebaze.<br />

am dRidan moyolebuli yovelTvis vcdilobdi, studentebTan<br />

kidev ufro uSualo da Tbili damokidebuleba<br />

mqonoda.<br />

qanda<br />

Cemi pirveli Casvla da samuSaos dawyeba qanda­<br />

Si arc ise ioli saqme iyo, vinaidan es daemTxva omis<br />

28


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

wlebis gasaWirs, rodesac mgzavrobac da bevri sxvac<br />

problemuri iyo. qandaSi aravis vicnobdi da arc is<br />

vicodi, visTan mivsuliyavi.<br />

gavige, rom iq muSaobda qarTveli eqimi da gadavwyvite<br />

Tavdapirvelad misTvis mimemarTa. rogorc<br />

aRmoCnda, es iyo eqimi studenti SoTa SurRaia, SemdgomSi<br />

profesori kardeologi, romelmac gulTbilad<br />

mimiRo da SemomTavaza masTan gavCerebuliyavi.<br />

da ai, pirvelive dRes vzivar aivanze da vigeb,<br />

rom gardacvlili asurelis dakrZalvaa. gadavwyvite,<br />

davswrebodi ceremonials da pirveli kontaqti damemyarebina<br />

mosaxleobasTan. asec moxda da gavyevi procesias.<br />

ra Tqma unda, SemamCnies _ ucnobi adamiani da<br />

mimiRes, rogorc sapatio stumari, rac imaSi gamoixata,<br />

rom iqve, sasaflaoze gaSlil qelexis sufraze<br />

Tamadam gverdiT momisva, Sesva Sesandobari da sasmisi<br />

me gadmomca. unda mogaxsenoT, rom sasmelTan<br />

arasodes „vmegobrobdi“, magram ras vizamdi, uaris<br />

Tqma maTi Seuracxyofa iqneboda da mec davlie da gadaveci<br />

Wiqa Cems gverdiT mjdoms. sasmisma Semoiara<br />

yvela iq myofi, daubrunda Tamadas, romelmac dalia<br />

ojaxis dRegrZelobisa, amoiRo fuli _ Sesawiri da<br />

Sua sufraze dayara, sasmisi ki kvlav me gadmomca. warmoidgineT,<br />

ra mZime mdgomareobaSi var: jer erTi, Wiqa,<br />

romelic wreze yvelas Camouvlis da me mibrundeba da<br />

meorec - fuli- Sesawiri, romelic ar gamaCnia! magram<br />

aRmoCnda, romiqauri tradiciiT stumars ar mevaleboda<br />

ojaxis daxmarebaSi monawileobis miReba. SvebiT<br />

amovisunTqe da kvlav erTgvari SiSiT velodi mesame<br />

Wiqas, romelsac, Cemda sasiamovnod, Tamadamde aRar<br />

29


konstantine wereTeli - 90<br />

mouRwevia, radganac iqve atyda raRac CoCqoli, aurzauri,<br />

wamoavles xeli barebs da mec aRar davaxane,<br />

gamovecale iqaurobas. aseTi iyo Cemi pirveli kontaqti.<br />

saerTod qandelma asurelebma gulTbilad mimiRes<br />

da rodesac gaiges, rom asurulis Seswavla, maTi<br />

zRaprebis, Zveli simRerebisa da leqsebis Cawera mindoda,<br />

odnav sifrTxile SeeparaT. saqme isaa, rom omis<br />

wlebi iyo. im periodSi qandas SeuerTes germanelebis<br />

sofeli _ mezoblad mdebare, saidanac xelisuflebam<br />

yvela germaneli gaasaxla. bunebrivia isini daaeWva<br />

Cemma naTqvamma da ipoves gamosavali - gamocda momiwyves.<br />

moitanes asuruli saxareba; rodesac kidec wavukiTxe<br />

(wera - kiTxva qandaSi Casvlamde TbilisSi maswavla<br />

erTma asurelma pedagogma qalbatonma isTer<br />

abramovam) da vuTargmne kidec, damSviddnen. Tavad<br />

maT Soris asuruli wera- kiTxva cotam icoda. Tanda­<br />

Tan davaxlovdiT. TveobiT vcxovrobdi maTTan. viwerdi<br />

zRaprebs, Semdgom, mogvianebiT msoflios xalxTa<br />

zRaprebis seriaSi gamoveci kidec asuruli zRaprebis<br />

qarTuli Targmani.<br />

ucxoeTi<br />

im droSi ucxoeTSi wasvla Zalze sasurveli, magram<br />

arc ise ioli saqme iyo. xsenebac ki ar SeiZleboda<br />

ucxoel kolegebTan kontaqtis survilisa. miT<br />

ufro, Cems Taobas kargad axsovda 1937 weli, rodesac<br />

ucxoeTSi namyofobis gamo apatimrebdnen da aTasgvar<br />

cils swamebdnen adamianebs. ase gansajeT, im wlebis<br />

SiSma diplomatiur samuSaozec maTqmevina uari. as­<br />

30


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

piranti viyavi, rodesac damibares axladSeqmnil sagareo<br />

saqmeTa saministroSi, xolo Semdeg kompartiis<br />

ck-is mdivanTan kadrebis dargSi – TofuriZesTan,<br />

romelic gaaoca da, SesaZloa, gaaRiziana kidec Cemma<br />

uarma. me sadisertacio Sromaze muSaobas vimizezebdi,<br />

man ki kategoriulad ganmicxada, Tqven es dagevalebaTo.<br />

bunebrivia, Sav dReSi viyavi. maSin mixsna simon<br />

janaSiam _ mecnierebaTa akademiis vice-prezidentma,<br />

romelsac mivmarTe daxmarebis TxovniT. b-n simons<br />

didi wona hqonda da misma Suamdgomlobam gaWra. ase,<br />

rom, me arSmemdgari diplomati var.<br />

ise moxda, rom 1958 wels Cems mier gamocemul<br />

„Tanamedrove asuruli enis qrestomaTiaze“ recenzia<br />

dawera italielma semitologma, milanisa da genuis<br />

universitetebis profesorma jovani rinaldim; germanelma<br />

mecnierma _ orientalistma iohanes fridrixma<br />

Cems Sromas „narkvevi Tanamedrove asuruli dialeqtebis<br />

fonetikisa“ kargi Sefaseba misca da aRniSna, rom<br />

igi unda Targmniliyo evropul enebze, rac mogvianebiT<br />

ganaxorciela germanelma mecnierma franc althaimma.<br />

rac Seexeba Cems pirvel wasvlas sazRvargareT, es<br />

moxda 1957 wels, rodesac turistuli jgufis SemadgenlobaSi<br />

pirvelad gadavkveTe sazRvari da movxvdi<br />

saberZneTSi. unda giTxraT, rom me didi warmatebiT<br />

gamoviyene turizmi ucxoeTis naxvisa da samecniero<br />

kontaqtebisTvis. saqme isaa, rom me viyavi saqarTvelos<br />

ucxoeTis qveynebTan megobrobisa da kulturuli kav­<br />

Siris prezidiumis wevri. es ki saSualebas maZlevda<br />

31


konstantine wereTeli - 90<br />

2 weliwadSi erTxel vwveodi kapitalistur qveyanas,<br />

xolo weliwadSi erTjer mainc _ socialisturs. aseTi<br />

iyo maSin qveynebis socialisturi dayofa. da ai, 1960<br />

wels milanSi yofnis dros sastumroSi mewvia zemoT<br />

xsenebuli jovani rinaldi. Cven gavecaniT erTmaneTs<br />

da gavamyareT kontaqtebi.<br />

1962 wels kvlav turistuli xaziT gaxldiT safrangeTSi,<br />

sadac vTxove saelCos neba daerToT menaxa<br />

cnobili enaTmecnieri, semitologi marsel koeni.<br />

SesaZloa nebarTva imitomac momces, rom koeni komunisti<br />

iyo; Semdgom Carlz darvinis saxelobis mecnierebis<br />

xelSemwyobma sazogadoebam inglisSi miiwvia<br />

sabWoTa mecnierTa jgufis samecniero konferenciaSi<br />

monawileobisTvis. saqarTvelodan viyaviT me da paata<br />

guguSvili. da ase, nel-nela, TandaTan vamyarebdi<br />

kontaqtebs. ucxoel kolegebs Sevxvdi moskovSi, aRmosavleTmcodneTa<br />

msoflio kongresze 1960 wels. me<br />

monawile viyavi aRmosavleTmcodneTa TiTqmis yvela<br />

msoflio kongresis muSaobisa.<br />

gansakuTrebiT damamaxsovrda 1964 wlis kongresi,<br />

romelic Sedga indoeTSi _ deliSi. kongresi gaxsna<br />

javaharlal nerum, romelmac saocari STabeWdileba<br />

datova Cemze: masSi raRac RvTiuri iyo. axali wlis<br />

dReebSi swored indoeTSi momiwia yofnam. Cveni delegacia<br />

axali wlis Sesaxvedrad miiwvia ssrk-s elCma<br />

indoeTSi. me, rogorc qarTvels, Tamadoba Camabares<br />

da unda giTxraT, rom Cemi smis SesaZleblobebis patronma<br />

mainc warmatebiT gavarTvi Tavi am saqmes,<br />

radganac ramdenime sadRegrZeloSi Tanamesufreebi<br />

ise daTvrnen, rom nadimis gagrZelebis saWiroeba aRa­<br />

32


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

rc ki iyo. aseTi kontaqtebis Sedegad viRebdi Cemi<br />

kolegebisgan miwvevebs.<br />

kidev erT SemTxvevas gavixseneb: 1967 wels, seqtembris<br />

bolos, aSS-Si, enarboSi, miCganis universitetSi<br />

ewyoboda orientalistTa msoflio kongresi,<br />

romlis mTel xarjebs Tavad am universiteti kisrulobda.<br />

saqarTvelodan miwveulni viyaviT me da akademikosi<br />

Tamaz gamyreliZe. da ai, zafxulis miwuruls<br />

gazeTidan Sevityve, rom sabWoTa mecnierebi „protests<br />

vacxadebdiT“ israel palestinis omis gamo arabebis<br />

mxardasaWerad da ar mivdiodiT aSS-Si. mogvianebiT<br />

Sevxvdi sakavSiro mecnierTa akademiis msoflio istoriis<br />

institutis direqtors, akademikos evgeni Jukovs<br />

– iaponists, romelic Cveni delegaciis xelmZRvaneli<br />

unda yofiliyo. masTan kargi urTierToba mqonda, amitomac<br />

vkiTxe, ram moafiqra es protesti. man mipasuxa:<br />

„vin giTxraT, rom me movifiqre?“ es „sibrZne“ Tav­<br />

Si mosvlia sakavSiro ck-is erT-erT mdivans. ufro<br />

metic, socialusturi qveynebis mecnierTaTvisac<br />

miuciaT amgvari direqtiva. mogvianebiT Sevxvdi aRmosavleT<br />

germanel kolegebs, romlebic, miuxedavad<br />

miTiTebisa, daswrebian kongress. „ki magram, TviT arabebi<br />

iq iyvnen, mSvidad muSaobdnen da Tqven vis eprotestebodiTo?“,<br />

_ miTxra erT erTma maTganma.<br />

kuriozia ara? magram aseTi iyo realoba.<br />

magram mainc yinuli lRveboda. Cemi naSromebi<br />

iqna Targmnili germanul. italiur, inglisur enebze.<br />

leqciebis wasakiTxad viyavi berlinis, miunxenis, erlangenis,<br />

haidenbergis, saarbrukenis, bonis, romis,<br />

neapolis, genuis, milanis, veneciis, sorbonis, buda­<br />

33


konstantine wereTeli - 90<br />

peStis, helsinkis, baRdadis, mosulis, basris universitetebSi.<br />

pirvel seriozul dabrkolebas wavawydi semitologTa<br />

pirvel saerTaSoriso kongresTan dakav­<br />

SirebiT, romelic imarTeboda ierusalimSi. miviRe<br />

mowveva magram sakavSiro mecnierebaTa akademiam, romlis<br />

nebarTviTac unda wavsuliyavi da romelic gadawyvetilebas<br />

iRebda sakavSiro ck-Tan SeTanxmebiT,<br />

mizanSewonilad ar CaTvala Cemi monawileoba kongres­<br />

Si. mec veRar wavedi ierusalimSi. es unda momxdariyo<br />

zafxulSi. imave wlis Semodgomaze ki mivlinebiT<br />

viyavi moskovSi. sajaro biblioTekis darbazSi doqtorebisa<br />

da ucxoeli diplomatebisaTvis gamomelaparaka<br />

israelis maSindeli elCi ssrk-Si, Tu ar vcdebi<br />

gvarad avigadi. man sinanuli da gaoceba gamoxata<br />

ierusalimSi Cemi Causvlelobis gamo. me movubodiSe:<br />

„kongresi zafxulSi tardeboda da me sicxes cudad<br />

vitan-Tqo“. man ki miTxra: „Tqven maoecebT! ierusalimi<br />

xom 7 borcvzea ganlagebuli da iq autaneli sicxe<br />

34


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

ar icis“. manac kargad icoda ra sicxis meSinoda, magram<br />

saubari saubaria da etiketi _ etiketi. Semdgom<br />

dampatiJa Caize mis binaSi, moskovSi. moskoveli<br />

kolegebis rCeviT Tavi Sevikave stumrobisgan, davureke<br />

da wuxili gamovTqvi, rom ver vewveodi, vinaidan<br />

zustad im dros aRmosavleTmcodneobis institutSi<br />

unda davswrebodi Zalze mniSvnelovan sxdomas.<br />

ai ase! mogvianebiT, rodesac dabrunda israelSi, man<br />

gamomigzavna yumranis gamoqvabulebSi, mkvdari zRvis<br />

maxloblad, aRmoCenili gragnilebidan erT-erTis<br />

asli. am gragnilebs dRemde gansakuTrebulad vinaxavdi,<br />

Cveni arSemdgari megobrobis mosagoneblad.<br />

80 wlis gadmosaxedidan<br />

ai, 80 wlisac vxdebi. zogierTs SeiZleba Zalian<br />

bevrad moeCvenos, magram Cemi poziciidan gamomdinare,<br />

arc ise bevria, Tumca sakmaod soliduri asakia. asaks<br />

Tan sdevs xolme Tavisi uaryofiTi momentebi, Tumca,<br />

RvTis wyalobiT, ramdenadac SesaZlebelia, janmrTelad<br />

vxvdebi. siWabukeSi 80 weli Zalian bevri megona<br />

da roca moxucebulis asaks Sevityobdi, vambobdi: ar<br />

mobezrda cxovrebaTqo? Cemi xnovanebis gadmosaxedidan<br />

axla me sul sxva pozicia maqvs da darwmunebuli<br />

var, rom yvela axalgazrda Cems asakSi amave azrs gaiziarebs.<br />

maxsovs akaki SaniZe (Cemi uSualo maswavlebeli)<br />

asi wlis rom gaxda, mivedi masTan da mivuloce. ai,<br />

maSin masac axali gegmebi hqonda..“ kaci rom oTxmoc<br />

wels uaxlovdeba, mas, cxadia, didi biografia aqvs,“<br />

rac mTavaria, Cemi muSaobis dRevandeli unari<br />

35


konstantine wereTeli - 90<br />

jansa da cxovrebis stimuls maZlevs. me dResac iseve<br />

vmuSaob, rogorc 50 wlis win, iseTive datvirTviT,<br />

SeiZleba, ufro metiTac. es datvirTva Zalas mmatebs,<br />

rodesac dasaZineblad vwvebi, xvalindelze vfiqrob:<br />

aucileblad adre unda avdge, rom gasakeTebeli<br />

araferi gamomrCes. es me mixaria! xalisi Cemi macocxlebeli<br />

Zalaa, miuxedavad asakisa, igi ar damikargavs.<br />

marTalia wlebs yovelTvis Tavisi miaqvs, upirvelesad<br />

janmrTeloba. xSirad davdiodi sxvadasxva qveyanaSi,<br />

vkiTxulobdi leqciebs, vmonawileobdi konferenciebsa<br />

Tu kongresebis muSaobaSi. avstraliamdec ki<br />

Cavsulvar. dRes, ra Tqma unda amdeni aRar SemiZlia.<br />

xSirad mgzavrobas veridebi, radgan es did energias<br />

moiTxovs, mxolod axlomdebare qveynebis stumari var,<br />

rogorebicaa germania, italia, fineTi, israeli, irani.<br />

vici cota xanSi es wre ufro daviwrovdeba. guldasawyvetia,<br />

magram logikuria.<br />

wlebma Seamcira Cemi axloblebis, megobrebis wre.<br />

Cemi klasidan mxolod ramdenimeRa SemovrCiT. davkarge<br />

axlo naTesavebi. es yvelaferi xom wlebs miaqvs. mZime<br />

danaklisi ra Tqma unda, CemTvis 25 wlis erTaderTi<br />

Svilis dakargva iyo. aman Cemi cxovrebis da janmrTelobis<br />

sakmaod didi nawili Seiwira. rodesac aseTi<br />

tragedia SememTxva, far-xmali ar damiyria, sakuTar<br />

Tavsac vZlie. mkiTxavT rogor? cxovrebis xalisi da<br />

Cemi saqmiT gataceba yovelTvis Tan mdevda.<br />

warsuli aris is, rac ukve iyo, hoda, mTeli Cemi<br />

cxovreba wina saukuneSi iyo, bevri kargi da bevri cudic.<br />

wina saukunem maCuqa Cemi Svili da isev man waiyvana.<br />

sasiamovno monagoni aris Cemi bavSvobisa da siWabu­<br />

36


`iobis rwmeniT da moTminebiT~<br />

kis wlebi, cudic da kargic isev im saukunem waiRo.<br />

damrCa bevri sasiamovno da amasTan erTad tkiviliT<br />

aRsavse mogonebebi.<br />

sosiko<br />

sosos ubis wignakSi telefonis nomrebi hqonda<br />

Cawerili. axla es ukve Cemi wignakia, romelsac mudmivad<br />

vatareb. ai, naxeT, es sosos bavSvobis suraTia.<br />

cisferTvala iyo, oqrosferi Tma hqonda. es suraTi<br />

yovelTvis momwonda. qvemoT xedavT gazeTidan amoWril<br />

sityvebs, romelic iuvenals ekuTvnis: ,,brZeni<br />

igi mamaa, romelic icnobs Tavis sakuTar Svils“.<br />

mogvianebiT davrwmundi, rom me Cems Svils ar<br />

vicnobdi. amas sosos pirvel personalur gamofenaze<br />

mivxvdi. mxatvris saxlSi, romelic axla aRar arsebobs,<br />

gaimarTa misi gamofena, bevri isaubres sosoze<br />

rogorc mxatvarze, pirovnebaze. Turme me Cems Svils<br />

ar vicnobdi! ar megona, Tu aseTi mxatvari da moazrovne<br />

iyo. bevr rameze gamofenis Semdeg amexila<br />

Tvali. amitomac amovWeri romeliRac gazeTidan iuvenalis<br />

sityvebi da bloknotSi sosos suraTis qveS<br />

movaTavse...<br />

,,brZeni igi mamaa, romelic icnobs Tavis sakuTar<br />

Svils“.<br />

37


konstantine wereTeli - 90<br />

aristokrati mecnierebaSi da demokrati<br />

cxovrebaSi<br />

(kote wereTlis gamonaTqvamebi)<br />

– nu dagvaviwydebaT, rom Cven jer gareSe Tu<br />

Sinaur mterTan brZola ar dagvimTavrebia. Sinauri<br />

mteric xom im gareSe mtris wisqvilze asxams wyals.<br />

nu gvgonia, rom yvelaferi movipoveT, Cven jer isev am<br />

mopovebis gzaze vdgavarT. didi Zalisxmeva gvWirdeba<br />

saboloo miznis misaRwevad. warumateblobam ers br­<br />

Zolisa da gamarjvebis imedi ar unda daukargos.<br />

– adamianma imedi arasdros ar unda dakargos,<br />

Tundac es imedi mkafiod ar Candes. sxvagvarad xom<br />

winsvla da saerTod cxovreba SeuZlebelia.<br />

– rodesac RmerTma adamiani gaaCina, mas imedic<br />

Causaxa. es RvTiuri niWia, romelic adamians acocxlebs<br />

da asuldgmulebs. rodesac imeds kargav, RvTis<br />

niWze uars ambob.<br />

– gana xasiaTs cvlis dro? mTavaria, mizani,<br />

romlis miRwevasac cdilob ar iyos mxolod SenTvis<br />

misaRebi da sxvaTaTvis usargeblo. cxovreba bevr gansacdels<br />

gaxvedrebs da Tu danebdi ar ivargebs. me<br />

dResac vcilob Zveleburi SemarTebiT vimuSavo, ar<br />

moveSva, miT ufro, amis seriozuli safuZveli maqvs.<br />

Semoqmedi arasdros ar unda SemosazRvravdes<br />

dros.<br />

38


konstantine wereTlis gamonaTqvamebi<br />

ebraelobis Sesaxeb<br />

– israelis aRdgena aris nimuSi imisa, Tu ra Seu­<br />

Zlia xalxis ideur da sarwmunoebriv erTianobas.<br />

– me vamayob, rom Cemi xangrZlivi mecnieruli<br />

moRvaweoba megobari ebraeli<br />

xalxis istoriis, misi enisa da<br />

qarTvel xalxTan urTierTobis<br />

Seswavlas mivuZRveni.<br />

– 1944 wels, rodesac jer<br />

kidev ar arsebobda israelis<br />

saxelmwifo da sabWoTa kavSir­<br />

Si antiebrauli ganwyobileba<br />

sufevda, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetSi daviwye bibliis<br />

ebrauli enis kursis kiTxva da<br />

dRemde vrCebi misi erTguli<br />

msaxuri.<br />

– saqarTvelo bevrad adre gaecno TviT ebraelebs,<br />

vidre maT brwyinvale Semoqmedebas _ bibliur<br />

Txzulebebs, romelTa msoflio civilizaciis ganvi­<br />

TarebaSi gasakuTrebuli roli Seasrules.<br />

– darwmunebuli var, rom qarTul-ebraul urTierTobas<br />

ara marto didi istoria aqvs, aramed didi<br />

momavalic.<br />

39


sarCevi<br />

mecnieruli mimoxilva 3<br />

“keTili saxeli sjobs Zvirfas nelsacxebels”<br />

(kote wereTlis Sesaxeb) 11<br />

„iobis rwmeniT da moTminebiT“ (Cemi istoria) 19<br />

aristokrati mecnierebaSi da demokrati<br />

cxovrebaSi (kote wereTlis gamonaTqvamebi) 39<br />

saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis stamba<br />

2011

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!