konstitucionalizmis Sesavali
konstitucionalizmis Sesavali konstitucionalizmis Sesavali
andraS Saio xelisuflebis TviTSezRudva konstitucionalizmis Sesavali
- Page 2 and 3: andraS Saio xelisuflebis TviTSezRud
- Page 4 and 5: vi andraS Saio xelisuflebis TviTSez
- Page 6 and 7: viii Tavi meore demokratiis moTvini
- Page 8 and 9: x Tavi meeqvse samarTlebrivi saxelm
- Page 10 and 11: ii mecnierebas ar SeuZlia Caswvdes
- Page 12 and 13: iv kanoniT SezRuduliyo. Sesabamisad
- Page 14 and 15: vi proeqtis ZiriTadi avtori, ungreT
- Page 16 and 17: viii specialistma ki am SekiTxvebze
- Page 18 and 19: x vendoT, aramed imitom, rom igi Se
- Page 20 and 21: xii Sesavlis magier Tanamedrove pol
- Page 22 and 23: xiv ikisros. konstitucionalizmi mon
- Page 25 and 26: Tavi pirveli konstitucia rogorc SiS
- Page 27 and 28: SiSis Qqmnilebani 3 lebic imis mixe
- Page 29 and 30: SiSis Qqmnilebani tarizmma evolucia
- Page 31 and 32: uli saerTo nebis ideiT da am saerTo
- Page 33 and 34: odisevsi Tavs anZas miajaWvavs viT
- Page 35 and 36: saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi ar
- Page 37 and 38: saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi Si
- Page 39 and 40: saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi ko
- Page 41 and 42: saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi tu
- Page 43 and 44: saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi ra
- Page 45 and 46: konstituciis Seqmnis uflebamosileba
- Page 47 and 48: konstituciis Seqmnis uflebamosileba
- Page 49 and 50: konstituciis Seqmnis uflebamosileba
- Page 51 and 52: konstituciis Seqmnis uflebamosileba
andraS Saio<br />
xelisuflebis<br />
TviTSezRudva<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong>
andraS Saio<br />
xelisuflebis TviTSezRudva<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong><br />
Targmani inglisuridan<br />
mecnieruli redaqcia da winaTqma<br />
Tevdore niniZisa<br />
gamocemulia aSS saerTaSoriso ganviTarebis saagentos<br />
(USAID) da merilendis universitetis<br />
IRIS Center-is finansuri mxardaWeriT (kontraqti<br />
#114-C-00-01-11136-00). gamocemaSi gamoTqmuli mosazrebebi<br />
ekuTviniT mis avtorebs da SesaZloa ar<br />
gamoxatavdes USAID-is Tvalsazriss.<br />
Published with the financial support of the United States<br />
Agency for International Development (USAID) through<br />
the IRIS Center at the University of Maryland (contract<br />
#114-C-00-01-11136-00). Any opinions expressed in this<br />
publication are those of author(s) and do not necessarily<br />
reflect the views of the USAID<br />
iii
András Sajó<br />
LIMITING GOVERNMENT<br />
An Introduction to<br />
Constitutionalism<br />
Foreword by<br />
Stephen Holmes<br />
© 1999 by András Sajó<br />
English Translation © 1999 by Central European University Press<br />
ISBN 963-9116-25-4<br />
Central European University Press<br />
Október 6. utca 12 400 West 59th Street<br />
H-1051 Budapest New York, NY 10019<br />
Hungary USA<br />
v
vi<br />
andraS Saio<br />
xelisuflebis TviTSezRudva<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong><br />
stiven holmsis winaTqmiT<br />
Targmani inglisuridan<br />
mecnieruli redaqcia da winaTqma<br />
Tevdore niniZisa<br />
mTargmneli marina maisuraZe<br />
redaqtori maia menaRariSvili<br />
ISBN 99928-0-748-2<br />
© airis saqarTvelo, 2003<br />
wigni daibeWda gamomcemloba “sezanis” stambaSi<br />
Tbilisi<br />
2003
Sinaarsi<br />
qarTuli gamocemis winaTqma – Tevdore niniZe<br />
winaTqma – stiven holmsi<br />
Sesavlis magier – andraS Saio<br />
Tavi pirveli<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 1<br />
1.1. SiSis qmnilebani 1<br />
1.2. SiSis saxeobani 6<br />
1.2.1. korporativizmis SiSi 6<br />
1.2.2. ungruli SiSi 7<br />
1.2.3. vinaoba 8<br />
1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs 9<br />
1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi 11<br />
1.4.1. <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia 11<br />
1.4.2. konstituciis koncefcia 18<br />
1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba 21<br />
1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba 28<br />
1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba 28<br />
1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba 30<br />
1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma 31<br />
1.6.4. Tanaarsebobis garantia 33<br />
1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi? 36<br />
1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba 48<br />
1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva<br />
Sesworebebis Setanis garTulebis gziT 48<br />
1.8.2. konstituciis Sesworeba 49<br />
1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala 53
viii<br />
Tavi meore<br />
demokratiis moTviniereba 61<br />
2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia 61<br />
2.2. umravlesobis Zalaufleba 68<br />
2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva 70<br />
2.4. referendumi da destabilizacia 79<br />
Tavi mesame<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba 87<br />
3.1. balansirebis xelovneba 87<br />
3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba formirebisa da<br />
daSlis etapebze 98<br />
3.2.1. formireba 98<br />
3.2.2. erTmaneTze damokidebuleba 109<br />
3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi 113<br />
3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi 119<br />
3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi 119<br />
3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)<br />
gamijvna 120<br />
3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime? 123<br />
3.6. gamijvna da Tavisufleba 125<br />
Tavi meoTxe<br />
parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba 131<br />
4.1. parlamentis transformacia 131<br />
4.1.1. parlamentis ganviTareba da misi transformacia<br />
sakanonmdeblo sistemad 131<br />
4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento<br />
sistemebSi: Tavisufali mandati 136<br />
4.1.3. parlamenti _ daxvewil jentlmenTa klubi 142
4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika. partiuli<br />
mmarTveloba da korporaciuli asambleebi 146<br />
4.2. parlamentis struqtura da muSaoba 152<br />
4.2.1. parlamenti, rogorc instituti 152<br />
4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis<br />
pirobebi 161<br />
4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva 168<br />
4.2.4. koleqtiuri monawileni 174<br />
4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi 184<br />
4.4. sakanonmdeblo procesi 191<br />
4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba 191<br />
4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba 198<br />
Tavi mexuTe<br />
aRmasrulebeli xelisufleba 211<br />
5.1. efeqtianobis diskretuli xibli 211<br />
5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad? 214<br />
5.2.1. mefeebi da prezidentebi 214<br />
5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi 220<br />
5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi 223<br />
5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan<br />
SedarebiT 223<br />
5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba<br />
gaZnelda 225<br />
5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla 229<br />
5.3.4. biujeti 231<br />
5.4. pasuxismgeblobis miTi 235<br />
5.5. aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura 240<br />
ix
x<br />
Tavi meeqvse<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni 249<br />
6.1. samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo 249<br />
6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba 266<br />
Tavi meSvide<br />
sakonstitucio sasamarTlo 275<br />
7.1. vin icavs mcvelebs? 275<br />
7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs 275<br />
7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi 284<br />
7.1.3. konstituciis ganmarteba da misi gadasinjva 291<br />
Tavi merve<br />
ZiriTadi uflebebi 301<br />
8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi 301<br />
8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra 313<br />
8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
miendos sakanonmdeblo organos? 313<br />
8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas<br />
konstituciam? 317<br />
8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi? 332<br />
8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva 332<br />
8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv<br />
urTierTobebze 334<br />
8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />
Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi 340<br />
8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva 340<br />
8.4.2. uflebaTa SezRudvis farglebi 344<br />
8.5. ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi borotad<br />
gamoyeneba xdeba? 347<br />
8.6. gansazRvris sizuste 351
qarTuli gamocemis winaTqma<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> gakveTilebi<br />
winamdebare gamocema uTuod miiqcevs iurisprudenciis da politologiis<br />
sakiTxebiT dainteresebuli qarTveli mkiTxvelis yuradRebas.<br />
wignis Temaa konstitucionalizmi. es cneba Tanamedrove mecnierebaSi<br />
aRiarebuli gansazRvrebis Sesabamisad, gulisxmobs mravalaspeqtian<br />
politikur-iuridiul movlenas, romelic moicavs, erTi<br />
mxriv, konstituciur doqtrinebs, ideebs da Teoriebs da meore<br />
mxriv, sazogadoebriv-politikur moZraobas da saxelmwifo-samar-<br />
Tlebriv praqtikas. <strong>konstitucionalizmis</strong> arss avtoris koncefciis<br />
mixedviT, xelisuflebis TviTSezRudva Seadgens.<br />
sajaro samarTlis mecnierebaSi xelisuflebis TviTSezRudvis<br />
kategoriis Semotanis damsaxureba germanel mecniers georg elineks<br />
ekuTvnis. misi sagnis da sazrisis aRmoCeniT samarTlis mecnierebis<br />
istoriaSi bunebiTi samarTlis klasikuri epoqa dasrulda da safuZveli<br />
daedo sajaro samarTlis Tanamedrove mecnierebas [geseni].<br />
elinekis monografia `Tanamedrove saxelmwifos samarTali~ Tavis<br />
droze Sefasda rogorc XIX saukunis angariSi sajaro samarTlis<br />
mecnierebaSi. elinekis debulebebi winamdebare wignis erT-erT Teoriul<br />
wyarod mimaCnia, amitom saWirod vTvli, SevCerde xelisuflebis<br />
TviTSezRudvis elinekiseul gagebaze.<br />
`saxelmwifoebrivi marTlwesrigi aris samarTali maTTvis, vinc<br />
saxelmwifo xelisuflebas eqvemdebareba, magram warmoadgens ki es<br />
marTlwesrigi samarTals Tavad saxelmwifosTvis?~ am kiTxvaze<br />
erTmniSvnelovani pasuxi, romelic dRes TiTqos TavisTavad cxadi<br />
gveCveneba, XIX saukuneSi ar arsebobda.<br />
elinekis azriT [arsebiTad es Tvalsazrisia gatarebuli andraS<br />
Saios monografiaSic], xelisuflebis TviTSezRudvis problema ar<br />
aris wminda iuridiuli problema, igi metaiuridiulia. saxelmwifos<br />
aqvs ormagi buneba: saxelmwifo ara mxolod samarTlebrivi<br />
institutia, aramed socialuri movlenac. saxelmwifo samarTlis
ii<br />
mecnierebas ar SeuZlia Caswvdes saxelmwifos mTlianobaSi, ar<br />
SeuZlia Caswvdes saxelmwifos yofierebas, rogorc socialur<br />
faqts. calmxrivi dogmatika, romelic cdilobs saxelmwifos<br />
mTlianobis Cawvdomas, verasdros miaRwevs mizans. saxelmwifoebrivi<br />
movlenebi mravalferovania da ver Tavsdeba iuridiuli kategoriebis<br />
SablonSi. saxelmwifo samarTlis mecniereba normatiuli<br />
mecnierebaa. samarTlis mecnierebasTan erTad, elinekis azriT, saxelmwifo<br />
unda Seiswavlebodes sazogadoebis da politikis Sesaxeb<br />
mecnierebaTa mier [saqmeSi Caxedul mkiTxvels aq ar SeiZleba ar<br />
gaaxsendes qarTveli Teoretikosebis irodion surgulaZis da<br />
giorgi naneiSvilis polemika iuridiuli meTodologiis problemebze.<br />
es diskusia iuridiuli mecnierebis sagnis da meTodis Sesaxeb<br />
gasuli saukunis dasawyisSi arsebuli saerTo Teoriuli interesis<br />
erT-erTi gamovlineba iyo].<br />
dogmatikosisTvis samarTlSi igulisxmeba saxelmwifos neba,<br />
brZaneba, romelic uzrunvelyofilia organizebuli iZulebiT [sadac<br />
ar aris Jandarmi, iq arc samarTalia]. dogmatikosTan uaryofilia<br />
samarTlis ideaSi CaRrmavebis aucilebloba. elineki ki<br />
miiswrafoda saxelmwifosa da samarTlis ideis filosofiuri dasabuTebis,<br />
rogorc dogmaturi konstruqciebis aucilebeli wanam-<br />
ZRvrisaken.<br />
elinekis azriT, sajaro samarTlis ZiriTadi postulati aris<br />
saxelmwifos SezRudva anu boWva samarTliT. Tu saxelmwifo ar<br />
aris samarTliT SeboWili, maSin individs saxelmwifos mimarT ar<br />
gaaCnia da arc SeiZleba hqondes uflebebi, radganac saxelmwifos<br />
individis mimarT ar gaaCnia da arc SeiZleba hqondes movaleobebi.<br />
Tu ar arsebobs samarTliT boWva, xelisuflebis mimarTeba individ-<br />
Tan aris Zalis da ara samarTlis mimarTeba. sajaro samarTali, Tu<br />
igi moklebulia xelisuflebis mimarT imperatiul xasiaTs, saer-<br />
Tod ar aris samarTali. imisaTvis, rom daamtkicos saxelmwifos<br />
samarTlebrivi SezRuduloba, elineki, samarTals ganixilavs, rogorc<br />
adamianuri gonis kategorias, rogorc `Sidakacobriul movlenas~<br />
[innermenschliche Erscheinung]. samarTlis norma aris heteronomiuli<br />
norma; igi Seigneba, ganicdeba individis mier, rogorc<br />
saxelmwifo xelisuflebis samarTalSemoqmedebis aspeqti. magram samarTlis<br />
bolovadi safuZveli mdgomareobs samarTlisadmi rwmenaSi.<br />
es rwmena ar eqvemdebareba Semdgom dasabuTebas. aseTi rwmenis wya-
lobiT samarTali iZens normatiul Zalas, iqceva adamianuri moqmedebis<br />
stimulad [am ideis Semdgomi ganviTarebaa kelzenis fuZemdebluri<br />
normebi _ Grundnormen, rogorc samarTlis safuZveli].<br />
saxelmwifo qmnis samarTals, magram amave dros xdeba saxelmwifos<br />
~TviTSezRudva~ samarTliT, radgan saxelmwifoebrivi abstraqtuli<br />
nebis gamovlinebani, saxelmwifos mier Seqmnili samarTlis<br />
normebi boWavs da avaldebulebs sakuTriv mis nebas. samarTalSemoqmedebis,<br />
rogorc saxelmwifos Tavisuflebis Taobaze gavrcelebuli<br />
Sexedulebis miuxedavad, dRes ukugdebulia Teoriuli warmodgena<br />
absoluturad SeuzRudav saxelmwifo xelisuflebaze.<br />
saxelmwifos samarTlebrivi TviTSezRudvis Teoria, ganviTarebuli<br />
da daculi elinekis yvela naSromSi, aris filosofiuri safuZveli,<br />
romelzedac man aago sajaro samarTlis sistema da samar-<br />
Tlis calkeuli institutebi.<br />
sakuTari samarTliT saxelmwifos boWvis ideam, elinekis TvalsazrisiT,<br />
umniSvnelovanesi roli iTamaSa konstituciuri qartiebis<br />
Seqmnisas. es qartiebi mowodebulia, gansazRvruli farglebi<br />
dauwesos saxelmwifos Zlierebas. kanonmdeblobis sferoSi TviT-<br />
SezRudva vlindeba ara mxolod sakanonmdeblo proceduris dawesebiT,<br />
aramed, upirveles yovlisa, individis garantirebuli uflebebis<br />
aRiarebis gziT. yvela kulturuli xalxis samarTalSi arsebobda<br />
da axla meti moculobiT arsebobs uflebaTa ZiriTadi kompleqsi,<br />
romlis mimarT uZluria kanonmdeblis Zalaufleba. adamianis<br />
uflebebi, _ wers elineki, _ xalxis istoriuli evoluciis is danaleqia,<br />
romelic myarad aRibeWdeba samarTlebriv institutebSi,<br />
rogorc xalxis mTeli istoriuli yofierebis aucilebeli piroba.<br />
winamdebare gamocemis gacnobisas mkiTxveli naTlad dainaxavs xelisuflebis<br />
TviTSezRudvis ideis fuZemdeblur mniSvnelobas <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
praqtikaSi. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT STambeWdavia<br />
naSromis is nawili, romelic demokratiis da umravlesobis<br />
samarTlebriv SezRudvebs exeba.<br />
saxelmwifos Sesaxeb marqsistul doqtrinaSi xelisuflebis<br />
TviTSezRudvis ideam gansazRvruli metamorfozi ganicada, sruli<br />
uaryofidan nawilobriv aRiarebamde. Tumca es aRiareba elinekiseuli<br />
meTodologiisagan gansxvavebul wanamZRvrebs emyareboda. bol-<br />
Sevikuri doqtrinis mixedviT, saxelmwifo, rogorc gabatonebuli<br />
klasis nebis gamomxatveli mmarTveli aparati, ar SeiZleboda raime<br />
iii
iv<br />
kanoniT SezRuduliyo. Sesabamisad, doqtrina laparakobda ara samarTlebriv,<br />
aramed kanonierebis saxelmwifoze. gasuli saukunis<br />
miwuruls am problemisadmi midgoma Seicvala. bulgareli mecnieris<br />
neno nenovskis monografiaSi, romelic saxelmwifosa da samar-<br />
Tlis erTianobas da urTierTzemoqmedebis problemas eZRvneba, erTmaneTisagan<br />
gansxvavebulia saxelmwifos, rogorc suverenuli xelisuflebis<br />
da saxelmwifos, rogorc aparatis samarTlebrivi boWva.<br />
samarTlebrivi boWva, am terminis zusti iuridiuli gagebiT,<br />
vrceldeba saxelmwifoze mxolod maSin, roca igi gvevlineba aparatis,<br />
gansazRvruli kompetenciis mqone Tanamdebobis pirebis saxiT.<br />
rac Seexeba saxelmwifos, rogorc suverenul xelisuflebas, rogorc<br />
klasobrivi batonobis iaraRs, igi formalur-iuridiuli samarTliT<br />
SeboWili ar aris [n. nenovski]. am debulebas mohyva avtoris<br />
daskvna: ar arsebobs seriozuli safuZveli, socialisturi saxelmwifo<br />
samarTlebriv saxelmwifod ar miviCnioT, Tumca aq saqme<br />
ar gvaqvs `samarTlis ideis~ batonobasTan, am terminis kantiseuli<br />
an hegeliseuli gagebiT.<br />
Tu geografebis msgavsad, saerTod mecnierebs, maT Soris samar-<br />
Tlis Teoretikosebs, orgvarad _axali kontinentebis aRmomCenebad<br />
da aRmoCenili kontinentebis mkvlevarebad gavyofT, am wignis mixedviT,<br />
andraS Saio meore gvars ganekuTvneba. Tumca wignSi ara<br />
erTi mecnieruli mignebaa, romelic Teoriuli da praqtikuli<br />
TvalsazrisiT uaRresad sayuradRebo novaciad unda CaiTvalos.<br />
mTavari idea, romliTac monografia principulad gansxvavdeba<br />
marqsistuli doqtrinebis gavleniT konstituciis problemebze Seqmnili<br />
naSromebisagan, aris samarTlis avtonomiurobis idea. Tu marqsistuli<br />
doqtrinis Tanaxmad, konstitucia arsebuli socialur-politikuri<br />
realobis mxolod asaxvaa, Saios monografiis mixedviT,<br />
TvalsaCinoa konstituciis realuri Zala. konstitucia arc programaa<br />
da arc dekoratiuli rekviziti. misi normebi da institutebi<br />
ganpirobebulia konkretuli istoriuli safuZvlebiT da asrulebs<br />
konkretul fuqciebs. Tu poperis terminologias davesesxebiT, konstitucia<br />
gvevlineba, rogorc `socialuri inJineriis~ gamovlineba.<br />
am ideis konkretizacias warmoadgens <strong>konstitucionalizmis</strong> kanonzomiereba,<br />
romelic avtoris metad sayuradRebo mignebad SeiZleba<br />
CaiTvalos: konstituciebSi yovelTvis winamorbedi politikuri<br />
reJimis pirobebSi warmoqmnili, winamorbed reJimebTan dakavSi-
ebuli safrTxeebi aisaxeba. es kanonzomiereba adgils ar tovebs<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> abstraqtuli principebis meqanikuri gadmo-<br />
RebisaTvis. konstitucia ara abstraqtuli ideebis, aramed avtoriseuli<br />
xatovani fraziT rom vTqvaT, `SiSis pirmSoa~.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> abstraqtuli ideebis meqanikuri gadmoReba<br />
safrTxes uqmnis samarTlebrivi sistemis sicocxlisunarianobas.<br />
cnobilia, rom xelisuflebis danawilebis is urTierTgansxvavebuli<br />
koncefciebi, romlebic saqarTvelos demokratiuli respublikis<br />
da amJamad moqmed konstituciebSi aisaxa, ufro avtorebis Teoriuli<br />
ganwyobis Sedegi iyo, vidre saxelmwifoebrivi cxovrebis<br />
gamocdileba. aq saqarTvelo gamonaklisi ar aris. cnobilia saxelmwifo<br />
organoebis Camoyalibebis ori meTodi: amerikuli _ qvemodan<br />
zemoT da franguli _ zemodan qvemoT. amerikuli gulisxmobs saxelmwifo<br />
mmarTvelobis organoebis Camoyalibebas jer Statebis,<br />
Semdeg _ federalur doneze. frangulSi, piriqiT, jer xelisuflebis<br />
centraluri organoebi yalibdeba, Semdeg _ regionaluri. Ti-<br />
Toeuli gza aseve istoriuli ganviTarebis Sedegia. istoriulad<br />
pirveli varianti ufro sicocxlisunariani aRmoCnda. mosaxleobam<br />
igi jer praqtikulad gamoscada, Semdeg aRiara. meore gzam naklebi<br />
mxardaWera pova. saqarTveloSi adgilobriv da regionul doneze<br />
xelisuflebis centralurisagan gansxvavebuli sistemaa. jer ar<br />
momxdara am sistemebis mecnieruli analizi, Tumca misi aucilebloba<br />
TvalnaTelia.<br />
qarTuli samarTlebrivi cnobierebis winaSe cxovrebam ukve daayena<br />
umniSvnelovanesi amocana _ sistemurad gaiazros qarTuli samarTali.<br />
am amocanis gadasawyvetad winamdebare gamocema bevr sagulisxmo<br />
gakveTils iZleva.<br />
ramdenime sityva wignis avtorze. andraS Saio cnobili ungreli<br />
mecnieria. sakonstitucio samarTlis garda, misi Teoriuli interesebis<br />
sfero moicavs sabazro ekonomikis, sainformacio saSualebaTa<br />
saqmianobis, ekologiis samarTlebriv problemebs. amJamad profesori<br />
Saio ganagebs SedarebiTi sakonstitucio samarTlis kaTedras<br />
budapeStis centraluri evropis universitetis iuridiul fakultetze.<br />
igi aris ungreTis mecnierebaTa akademiis da amerikis samar-<br />
Tlis institutis wevri. avtoris maRali profesiuli Rirsebis<br />
dasturia isic, rom igi iyo ungreTis konstituciis SemmuSavebeli<br />
komitetis wevri, ungreTis garemos dacvis da presis Sesaxeb kanon-<br />
v
vi<br />
proeqtis ZiriTadi avtori, ungreTis prezidentis mrCeveli samarTlebriv<br />
sakiTxebSi.<br />
qarTveli mkiTxvelisTvis gansakuTrebiT saintereso unda iyos<br />
erTi garemoeba: andraS Saio aqtiurad TanamSromlobda saqarTvelos<br />
sakonstitucio komisiis erT jgufTan. avtoris pirovnebis<br />
Sesaxeb albaT bevris mTqmelia isic, rom Saiom daaarsa sikvdiliT<br />
dasjis gauqmebis ungreTis liga da iyo am ligis spikeri.<br />
winamdebare monografia ungrul enaze gamoqveynda 1995 wels, oTxi<br />
wlis Semdeg igi gamoica inglisur da rusul enebze. saWiroa, aqve<br />
xazi gaesvas erT garemoebasac _ inglisuri da rusuli Targmanebis<br />
Sedarebam mTargmnelTa koleqtivi daarwmuna, rom faqtobrivad saqme<br />
gvaqvs erTi naSromis or sxvadasxva versiasTan. TiToeul versiaSi<br />
gaTvaliswinebulia mkiTxvelTa auditoriis inteleqtualuri da praqtikuli<br />
interesebi.<br />
qarTuli gamocema warmoadgens wignis inglisuri versiis Targmans,<br />
Tumca saWirod vcaniT ar dagvekarga rusul versiaSi ganvi-<br />
Tarebuli zogierTi debuleba Cveni sinamdvilisaTvis maTi aqtualobis<br />
gaTvaliswinebiT.<br />
Tevdore niniZe
winaTqma<br />
cnobili ambavia, arqiteqtorebs ar uyvarT xolme maTi proeqtiT<br />
agebuli saxlebis monaxuleba imis SiSiT, rom mobinadreebs oTaxebisa<br />
da derefnebis proeqtiseuli wyoba raRac ise ar hqondeT gamoyenebuli,<br />
winaswar rom aravis ufiqria da gauTvaliswinebia. konstituciis<br />
didad pativcemul Semqmnelebsac, albaT, aseTive damcirebis<br />
gancda gauCndebodaT saflavebidan rom wamomdgariyvnen da ma-<br />
Ti naxelavis moqmedeba sinamdvileSi enaxaT. rogori ostaturic<br />
unda yofiliyo wesebisa da rolebis, institutebisa da procedurebis<br />
maTeuli Canafiqri, es gegma sinamdvileSi sxvagvarad muSaobs<br />
da ara ise, rogorc Teoriulad iyo moxazuli. mizezi isaa, rom<br />
maT ar SeuZliaT konstituciis monaxazis saSualebiT gaakontrolon<br />
yvela is mZlavri faqtori, romelic aucileblad gadaikveTeba<br />
politikuri Zalauflebis gamoyenebasa Tu borotad gamoyenebasTan.<br />
partiebis sistemis evolucia mxolod erTi magaliTia im mravali<br />
sxva, konstituciis gare faqtorebisa, romlebic siRrmiseulad<br />
cvlian qveynis "realuri konstituciis" Sinaarss, Tanac iseTi mimarTulebebiT,<br />
romlebsac winaswarmetyvelebis araCveulebrivi ni-<br />
Wis mqone avtorebic ki ver gaiTvaliswinebdnen an dagegmavdnen.<br />
am maxvilgonivrul da saazrovno wignSi andraS Saio – centraluri<br />
da aRmosavleT evropis wamyvani Teoretikosi <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
dargSi – realistisa da skeptikosis TvalsazrisiT mimoixilavs<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> istoriasa da Teorias. <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
viwro CarCoebidan Cvens gamosayvanad, igi Segvaxsenebs,<br />
rom samoqalaqo Tavisuflebebi, met-naklebad, iseve garantirebulia<br />
did britaneTSi, rogorc amerikis SeerTebul StatebSi da eWvis<br />
safuZvels aRgviZravs, rom (magaliTad) Tavisufleba ganuyoflad<br />
aris damokidebuli xelisuflebis danawilebaze an sasamarTlo kontrolze.<br />
magram Saios skepticizms, romelic erTgvarad istoriul<br />
konteqstzea damyarebuli, saerTo araferi aqvs cinizmTan. diaxac,<br />
konstitucia sxva araferia, Tu ara qaRaldis furceli, magram ase-<br />
Tive furcelia bankis mier garantirebuli aTi milioni dolaris<br />
Rirebulebis Ceki. qaRaldis furclebs marTlac aqvs mniSvneloba –<br />
da zrdasrul adamianebs xandaxan xtunvasac awyebinebs – garkveuli<br />
doziT da konkretul viTarebaSi. SedarebiTi <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
vii
viii<br />
specialistma ki am SekiTxvebze unda gasces pasuxi: rodis, rogor<br />
da ratom xdeba ase?<br />
ise rogorc generlebi arian ganwiruli axal omSi wina omis<br />
msgavsad iomon, Saios Tanaxmad, konstituciis Semqmnelebi yuradRebas<br />
aucileblad amaxvileben winamorbedi reJimis yvelaze ufro<br />
mZime problemebis mogvarebaze. aRmasrulebeli xelisuflebis tiraniis<br />
periodis Semdeg daweril konstitucias sxva elferi eqneba<br />
da igi sxvagvarad miudgeba xelisuflebis danawilebis sakiTxs,<br />
vidre meryevi da paralizebuli sakanonmdeblo xelisuflebis periodis<br />
Semdeg dawerili konstitucia. am istoriul mignebas Saio<br />
mihyavs koncefciisaken, romelsac SeiZleba vuwodoT Saios "SiSis<br />
konstitucionalizmi".<br />
konstituciebi erTgvari giganturi formaa sasamarTlos amkrZalavi<br />
aqtisa, romlebic motivirebulia raRacis Tavidan acilebis<br />
miswrafebiT. maTi Seqmnis mamoZravebeli Zala yovelTvis imis survilia,<br />
rom ar miviRoT konkretuli saxifaTo da arasasiamovno politikuri<br />
Sedegi. magram romeli Sedegis eSinoda konstituciebis<br />
sxvadasxva avtors sxvadasxva istoriul konteqstSi?<br />
Saio, romelic mimoixilavs <strong>konstitucionalizmis</strong> Teoriisa da<br />
praqtikis or saukunes, naTlad gviCvenebs, rom nebismieri naxevrad<br />
stabiluri konstitucia mravalfunqciuri iqneba, anu Seecdeba<br />
erTdroulad gadawyvitos problemebis wyeba (an Tavidan aicilos<br />
mTeli rigi negatiuri Sedegebi). "ukanaskneli omi", romelSic xelaxla<br />
brZola TviTon “general” Saios, rogorc komunistur<br />
blokSi dabadebul da ganaTlebamiRebul adamians, yvelaze metad<br />
surs, tiraniasTan brZolaa, rac savsebiT bunebrivia. Tumca, amasTan<br />
erTad, igi mkafiod acxadebs, rom mdgradi liberaluri konstitucia<br />
ara marto tiraniisgan unda icavdes qveyanas, aramed dacvis meqanizmi<br />
unda iyos anarqiis, paralizebulobis, korufciisa da politikosebis<br />
sisulelis (da ara ubralod maTi piradi mankieri interesebis)<br />
winaaRmdeg. erT instituciur meqanizms mniSvnelovanwilad<br />
SeuZlia Seasrulos am funqciebidan erTze meti da sxva funqciebic.<br />
magaliTad, sasamarTlos damoukideblobas SeuZlia xeli<br />
Seuwyos ufro maRali kvalifikaciis mosamarTleTa mozidvas samu-<br />
Saod da amave dros daexmaros marTlmsajulebis miukerZoeblobis<br />
SenarCunebas. Saio aseve amaxvilebs yuradRebas zeumravlesobis im<br />
meqanizmebis Tanamdev saSiSroebaze, romlebmac (umciresobisaTvis
vetos uflebis miniWebis gziT) SeiZleba safrTxe Seuqmnas reJimis<br />
stabilurobas imiT, rom Seaferxebs krizisul viTarebaSi sasicocxlo<br />
gadawyvetilebebis miRebis process. aleqsandr hamiltoni<br />
swored am momentze amaxvilebda yuradRebas, rodesac xsnida, Tu<br />
rogor SeiZleba zedmetad mkacrma konstituciam sinamdvileSi tiranias<br />
Seuwyos xeli:<br />
brZeni politikosebi frTxilad moekidebian sakiTxs, raTa Seusrulebadi<br />
akrZalvebiT ar SeboWon mTavroba, radgan ician, rom fundamenturi<br />
kanonebis yoveli darRveva, Tundac aucileblobiT gamowveuli, Zirs<br />
uTxris im wmidaTawmida mowiwebas, romelic xelisufalTa gulebSi<br />
aucileblad unda arsebobdes qveynis konstituciis mimarT, da qmnis<br />
precedents sxva iseTi darRvevebisaTvis, romlebisTvisac aucileblobis<br />
msgavsi argumenti an saerTod ar arsebobs, anda naklebad aqtualuri<br />
da xelSesaxebia (The Federalist Papers No. 25).<br />
raki simkacre myife ram aris, xolo moqniloba _ drekadi, amitom<br />
mkacrad Camoyalibebuli, amkrZalavi xasiaTis konstitucia<br />
realur cxovrebaSi, romelic savsea moulodneli da saxifaTo politikuri<br />
krizisebiT, SeiZleba arakonstituciuri mmarTvelobis<br />
winapirobad iqces.<br />
demokratiuli konstitucia aucileblad dauwesebs SemzRudav<br />
barierebs Tanamdebobis pirebs, romlebic, Tundac arCevnebis gziT<br />
iyvnen mosuli, yovelTvis ar arian sando, rom mTeli xalxis interesebis<br />
mixedviT imoqmedeben. magram Saio svams kiTxvas: rogor<br />
SeiZleba "demokratiulma" konstituciam TviTon xalxs legitimurad<br />
dauwesos SemzRudavi barierebi? amaze erTi, Tumca sakamaTo,<br />
pasuxi aseTia: ganaTlebul sazogadoebas ecodineba sakuTari potenciuri<br />
nakli Secdomebis daSvebis kuTxiT da amitom moisurvebs,<br />
ise moawyos gadawyvetilebebis miRebis koleqtiuri procesi, rom<br />
gaizardos TviTkoreqciis Sansi da minimumamde Semcirdes sakuTari<br />
impulsuri an gauazrebeli arCevanis Sedegad gamowveuli ziani.<br />
es migneba gvexmareba, avxsnaT, Tu ratom SeuZlia demokratiul<br />
sazogadoebas, romelsac ar awuxebs sakuTari politikuri "elitis"<br />
zebunebrivi sibrZnisa Tu Rirsebebis iluziebi, Seqmnas da<br />
SeinarCunos iseTi konstituciuri wesrigi, romelic zRudavs xalxis<br />
nebas. konstituciis legitimuroba mis SedegebSia da ara mis<br />
wyaroebSi. sazogadoeba mxars dauWers konstitucias ara imitom,<br />
rom igi im "ukvdavma" winaprebma daweres, romlebsac brmad unda<br />
ix
x<br />
vendoT, aramed imitom, rom igi SesaZlebels xdis Rirseul mmar-<br />
Tvelobas. legitimurobis Sedegobrivi Teoriis mixdviT, konstitucionalizmi<br />
ara marto saxelmwifos mowyobis sakiTxs exeba, aramed,<br />
ufro metad, saxelmwifosa da sazogadoebas Soris urTierTobis<br />
mowyobas. jeims medisonisa da aleqsandr hamiltonisaTvis SezRuduli<br />
xelisuflebis ZiriTadi instituti iyo perioduli arCevnebi,<br />
rasac isini "xalxze damokidebulebas" uwodebdnen. Saioc imaves<br />
ambobs, rodesac xazs usvams <strong>konstitucionalizmis</strong> warmoSobis wyaros<br />
– es iyo britaneTis parlamentis unari qcevis normebi daewesebina<br />
mefisaTvis gadasaxadebis argadaxdis damuqrebiT. aqedan SeiZleba<br />
davaskvnaT, rom efeqtiani konstitucia ara marto xelisuflebas<br />
SezRudavs, aramed xels Seuwyobs imis uzrunvelyofasac,<br />
rom politikur sistemas sakmarisi mxardaWera hqondes koleqtiuri<br />
problemebis gadasawyvetad. yvela mniSvnelovani socialuri Zalis<br />
mxridan mxardaWeris mobilizebis saWiroeba aseve gvexmareba<br />
gavigoT, Tu ratom aris sakuTrebis uflebebisa da socialuri uzrunvelyofis<br />
uflebebis erToblioba yvela Tanamedrove liberaluri<br />
reJimis damaxasiaTebeli niSani. Tavisuflebebisa da miniWebuli<br />
uflebebis es universaluri kombinacia gvafiqrebinebs, rom uZvelesi<br />
"Sereuli reJimi" kvlav arsebobs: ubralod, uari iTqva xelisuflebis<br />
urTierTgamawonasworebel ganStoebebze (tribunebi da<br />
senati) yovlismomcveli uflebebis palatis sasargeblod.<br />
Saio amtkicebs, rom xelisuflebis danawileba unda gulisxmobdes<br />
ara hermetulad izolirebuli ganyofilebebis Seqmnas funqciur<br />
sazRvrebSi, aramed "nawilobriv warmomadgenlobas". xelisuflebis<br />
ganawilebaze dafuZnebul sistemaSi xelisuflebis Ti-<br />
Toeuli ganStoeba wilobrivad monawileobs sxva ganStoebis uflebamosilebaSi,<br />
anu nawilobriv warmoadgens maT. amis klasikuri magaliTebia<br />
sasamarTlo kontroli da aRmasrulebeli vetos ufleba,<br />
anu sasamarTlo da aRmasrulebeli xelisuflebebis monawileoba<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis uflebamosilebaSi. kidev erTi magaliTia<br />
Tanamdebobaze daniSvnis erToblivi uflebamosileba, romlis<br />
mixedviTac, or, organizaciulad damoukidebel uwyebas SeiZleba<br />
konstituciurad daevalos TanamSromloba savaldebulo gadawyvetilebebis<br />
miRebaSi. amgvari funqciuri gadafarvis an moqmedebis<br />
sferoebis Tanxvedris erT-erTi mizani is aris, rom daexmaros xelisuflebis<br />
erT ganStoebas daicvas misi moqmedebis sfero sxva<br />
Tanabrad Zlier ganStoebaTa savaraudo Semotevisagan. Zalauflebis
gakontroleba mxolod ZalauflebiT SeiZleba. amitom, uflebamosilebaTa<br />
Soris sazRvrebis SenarCuneba mxolod maT Soris xazebis<br />
gavlebiT, rac ginda daxvewili formiT moxdes es, SeuZlebelia; es<br />
amocana mxolod maSin Sesruldeba, Tu Seiqmneba "Zalaufleba, romelic<br />
sapasuxo mwvave reaqcias moaxdens" masze Setevisas.<br />
amgvari midgomiT, konstituciuri Teoriis fokusi xelisuflebis<br />
borotad gamoyenebis sawinaaRmdego wminda iuridiuli barierebidan<br />
politikur barierebze gadadis: magaliTad, fokusireba xdeba<br />
arCevnebsa da opoziciur partiebze da ara sasamarTloebze. am mniSvnelovan<br />
sakiTxs exeba agreTve, Saios mier gamoZiebisa da zedamxedvelobis<br />
sakanonmdeblo komitetebis ganxilva, romlebic cudad<br />
muSaoben, Tu aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs Tanamdebobrivi<br />
winsvlis SesaZleblobebs saparlamento umravlesobis wevrebisaTvis.<br />
xelisuflebis danawilebaze dafuZnebul kargad gamar-<br />
Tul sistemaSi mudmivi saparlamento komitetebi SesaZlebelia<br />
aramarto ministrTa pasuxismgeblobis sakiTxebze muSaobdnen, aramed<br />
asrulebdnen daqiravebisa da gadamzadebis banakis rols aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis momavali liderebisaTvis. garda amisa, am<br />
komitetebma SeiZleba Seasrulon is, rasac zogierTi optimisti<br />
liberaluri konstituciis umaRles da yvelaze mniSvnelovan funqciad<br />
miiCnevs – inteleqtisaTvis Zalauflebis miniWeba. magram,<br />
rogorc profesori Saio ityoda, es, albaT, ufro imedia, vidre<br />
savaraudo molodini.<br />
xi<br />
stiven holmsi
xii<br />
Sesavlis magier<br />
Tanamedrove politikuri sazogadoebebi demokratiis saxeliT<br />
moqmedeben. dRes Cvens cxovrebas Tanasworobis jadosnuri sityva<br />
marTavs. aki, komunisturi reJimebic acxadebdnen, rom isini saxalxo<br />
demokratiebs – "demokratiis erTaderT WeSmarit formas" – warmoadgendnen.<br />
demokratia akmayofilebs yvela adamianis survils, rom<br />
mas moeqcnen rogorc Tanaswors. adamians SeiZleba egonos, rom igi<br />
Tavis Tanamemamuleebze maRla dgas an maTze ukeTesia, magram igi gaiziarebs<br />
da iZulebulicaa gaiziaros Tanasworobis piroba. sxvagvarad<br />
man SeiZleba bevri dakargos, radgan misi Tanasworobac SeiZleba<br />
eWvqveS dadges. Tu ar iqna daSvebuli, rom sazogadoebis yvela<br />
wevri Tanasworia da adamianuri Rirseba yvelas Tanabrad aqvs, amas<br />
SeiZleba Sedegad mohyves devnis gauTavebeli da gamanadgurebeli politika.<br />
amis TvalsaCino demonstrireba xdeba iq, sadac eTnikuri<br />
wmenda mimdinareobs. politikuri demokratia, ramdenadac viciT, agreTve<br />
misaRebi pirobaa imaTTvis, vinc faqtobrivad sxvebis Tanaswori<br />
ki ar aris, aramed sxvebze meti Zalauflebis mqonea. demokratiuli<br />
procesebis gamoyenebiT aseT adamianebs, faqtobrivad, SeuZliaT<br />
SeinarCunon da gaiZlieron kidec sakuTari poziciebi. politikis<br />
demokratiuli formebi da arCevanis Tanaswor uflebaze damyarebuli,<br />
drodadro gamarTuli arCevnebis gziT miRebuli kanonmdebloba<br />
akmayofilebs xelisufalTa saWiroebebsac. demokratia sa-<br />
Sualebas aZlevs politikaSi gamarjvebulebs, ise moixveWon TavianTi<br />
nadavli, rom sxvebsac ar waarTvan samomavalod ukeTesi ganawilebis<br />
SesaZlebloba. naklebad cinikurad Tu vityviT, demokratia, Tundac<br />
principulad, saSualebas aZlevs saxelmwifos yvela moqalaqes, ukeT<br />
moagvaros sajaro saqmeebi civilizebuli procesis gamoyenebiT.<br />
damarcxebuli faSisturi reJimebisa da sabWoTa totalitarizmis<br />
narCenebze aRmocenebuli axali mTavrobebi Cafiqrebulni da dakanonebulni<br />
iyvnen, rogorc demokratiebi. samwuxarod, da es gardauvalic<br />
iyo, demokratia mxolod legitimurobis iafi da advilad dasakmayofilebeli<br />
meTodi aRmoCnda am axali reJimebisaTvis. bevr maTganSi<br />
demokratiulad arCeuli mTavrobebi sakmaod xSirad ise iqceodnen,<br />
TiTqos maTi Tavisufali arCevnebis gziT mosvla amarTlebda<br />
saxelisuflebo uflebamosilebis usazRvrod, amoralurad da<br />
borotad gamoyenebas. aRmosavleT evropis demokratiulad arCeuli
xiii<br />
mTavrobebis arakeTilsindisieri qcevis uaxloesi istoriis fonze<br />
aucilebelia im meTodebis, institutebisa da principebis ganxilva<br />
da Seswavla, romlebic efeqtianad zRudaven yvelanair xelisuflebas,<br />
iqneba es demokratiulad arCeuli da kontrolirebadi Tu ara.<br />
TviT demokratia SesaZloa, xelisuflebis SezRudvis elementi iyos,<br />
magram misi ganxorcielebisas igi xSirad mxolod umravlesobis tiraniis<br />
instrumentad iqceva xolme (an iseTi myvirala umciresobis<br />
tiraniis instrumentad, romelic acxadebs, rom romeliRac demokratiuli<br />
umravlesobis saxeliT moqmedebs).<br />
konstitucionalizmi aris principebis, moqmedebis meTodebisa da<br />
instituciuri mowyobebis erToblioba, romelic tradiciulad xelisuflebis<br />
SesazRudavad gamoiyeneboda. magram yovelive es Tavis-<br />
Tavad cxadad aris miCneuli da Zalian iSviaTad Tu xdeba (yovel<br />
SemTxvevaSi, dRes asea) <strong>konstitucionalizmis</strong> raime sistematuri<br />
ganxilva. es arc aris gasakviri. konstitucionalizmi mWidrodaa<br />
dakavSirebuli tradiciul, XIX saukunis liberalizmTan, romelic<br />
arasodes yofila saxelmZRvaneloebSi ganmartebebisa Tu pozitiuri<br />
aRweris sagani. erTi SexedviT, liberalizmica da konstitucionalizmic<br />
ZiriTadad raRacis uaryofis formiT arseboben. miuxedavad<br />
amisa, axali politikuri, socialuri an saxelmwifoebrivi struqturebis<br />
Seqmnis unikalur epoqaSi cxadi xdeba, Tu ramdenad mniSvnelovania<br />
fundamenturi arCevanis gakeTebis problemuri xasiaTi.<br />
mas Semdeg, rac mTeli ormoci weli imedic ki ar mqonia aseTi<br />
cvlilebisa, me gamimarTla (an ar gamimarTla) da momiwia amgvari<br />
cvlilebebis periodSi mecxovra. konstituciuri dafuZneba 1989<br />
wels daiwyo, rodesac aRmosavleT evropaSi komunizmma kraxi ganicada.<br />
swored am dafuZnebis momentisaTvis gaxda konstitucionalizmi<br />
uSualod aqtualuri. swored am momentSi gaxda saWiro Zveli,<br />
naxevrad daviwyebuli debulebebis xelaxla, safuZvlianad ganxilva<br />
da ara ubralod gaxseneba. amave procesis dros gaxda saWiro<br />
dagvenaxa, Tu ramdenad advilad SeiZleboda konstituciuri<br />
kulturis ararsebobis pirobebSi formaluri demokratiis gadaqceva<br />
korumpirebulad. imis qadageba, rom demokratia yvelanair politikur<br />
moqmedebas amarTlebs, mcdaria da mxolod iaffasian gasamarTlebel<br />
sabuTs gvTavazobs. saWiroa gavacnobieroT, rom ar aris<br />
marTali, TiTqos demokratiuli gadawyvetilebebi misaRebi formaa<br />
nebismier viTarebaSi. konstitucionalizmi imisTvis aris gaTvaliswinebuli,<br />
rom ,,gadareul” demokratiaze zRvris dadebis funqcia
xiv<br />
ikisros. konstitucionalizmi monomaniakis saxeobaa. igi mudmivad<br />
svams SekiTxvebs: es samTavrobo mowyoba an xelisufalTa es gadawyvetileba<br />
xels xom ar uSlis Tavisuflebas? uSlis igi xels Tavisuflebis<br />
CarCoebSi moqcevas?<br />
1992 wels stenli kacma da irena grudzinska-grosma, romlebic<br />
maSin amerikul organizaciaSi ganaTlebuli sazogadoebebis amerikul<br />
sabWoSi (American Council of Learned Societies) muSaobdnen,<br />
mirCies damewera wigni aRmosavleTevropeli auditoriisaTvis, raTa<br />
konstitucionalistis (garkveulwilad gamorCenili) pozicia gamomexata<br />
konstituciebis Seqmnisas mimdinare diskusiaSi. amis Semdeg<br />
momzadda <strong>Sesavali</strong> kursis versia ungrul da rusul enebze. miuxedavad<br />
amisa, vfiqrobdi, rom sakiTxi aseve aqtualuri iyo ufro<br />
damkvidrebuli demokratiebisaTvisac. magram, rogorc aRmoCnda, aranairi<br />
<strong>Sesavali</strong> saxelmZRvanelo iuridiuli, politologiis, istoriuli<br />
an samTavrobo marTvis fakultetebis studentebisaTvis ar<br />
arsebobda. zogadad, am Temaze Zalian mwiri literatura arsebobda,<br />
romlis gamoyenebasac farTo sazogadoeba SeZlebda. amerikis kongresis<br />
biblioTekis katalogSi Setanili wignebidan bolo wlebSi dawerili<br />
arc erTi wignis saTaurSi ar yofila moxseniebuli "konstitucionalizmi".<br />
amrigad, arsebobda inteleqtualuri vakuumi da<br />
saWiro iyo misi Sevseba. me, rogorc paskalis erTgul mimdevars,<br />
maSinebs sicariele, gansakuTrebiT maSin, rodesac inteleqtualuri<br />
sicariele TavisuflebisaTvis Ziris gamoTxris saSualebas iZleva.<br />
es sicariele unda Sevsebuliyo yvela im sakvanZo principiT, romlebic<br />
me <strong>konstitucionalizmis</strong> ZiriTad Semadgenel nawilebad miviCnie.<br />
amrigad, wigns viwyeb konstituciuri winapirobebiT, romlebic<br />
sazogadoebis Seqmnis ganmapirobebeli damfuZnebeli SiSiT aris<br />
nakarnaxebi. konstituciebi, dawerilic da pirobiTad aRiarebulic,<br />
ganxilulia rogorc damfuZnebeli SiSis qmnilebebi. konstituciebis<br />
funqciaa moaTvinieros demokratia, xalxis suvereniteti da<br />
saxelmwifos suvereniteti. magram konstitucionalizmi da misi msaxuri<br />
konstitucia ufro metia, vidre ubralo dapireba. igi moiTxovs<br />
instituciuri mowyobebis nakrebs, magram iseTi samTavrobo<br />
struqtura, romelic akmayofilebs erTi pirovnebis an organos<br />
xelSi Zalauflebis centralizacias, erTze meti arsebobs. Semdeg,<br />
grZeldeba msjeloba xelisuflebis danawilebis da kontrolisa da<br />
balansirebis meqanizmebis sxvadasxva formis Sesaxeb, rodesac mimovixilavT<br />
sakanonmdeblo da aRmasrulebel ganStoebaTa cvlad Sida
da uwyebaTaSoris urTierTobas, romlebic erTmaneTs epaeqrebian. xelisuflebis<br />
danawileba jer kidev 1789 wlis safrangeTis deklaraciaSi<br />
iyo gaazrebuli, rogorc <strong>konstitucionalizmis</strong> winapiroba.<br />
magram Tanamedrove konstitucionalizms sxva damatebiTi komponentebic<br />
aqvs. es damatebebia kanonis uzenaesoba da sakonstitucio<br />
marTlmsajuleba. dabolos, wigni mimoixilavs ZiriTadi (individualuri)<br />
uflebebis rols Tavisuflebis uzrunvelyofis saqmeSi.<br />
wignis am versiaSi datovebulia bevri Tavdapirveli ungruli da<br />
sxva aRmosavleTevropuli magaliTi, radgan isini Tanamedroveobis<br />
konteqstSi da uaRresad dramatulad aRweren fundamentur konstituciur<br />
konfliqtebs. amrigad, es magaliTebi marto adgilobrivi<br />
mniSvnelobis ar aris. amasTan, am wignis didi nawili, ra Tqma<br />
unda, im klasikur gadawyvetebsa da damfuZnebel momentebs exeba,<br />
romlebic amerikis SeerTebuli Statebis, britaneTisa da kontinenturi<br />
evropis konstituciebis istoriaSi moxda.<br />
mxardaWerisaTvis madlobas movaxseneb ganaTlebuli sazogadoebebis<br />
amerikul sabWos (ACLS), budapeStis kolejs, reuben klarkis<br />
saxelobis samarTlis skolas (brighem iangis universiteti, provo),<br />
ungreTis mecnierebaTa akademiis samarTlis instituts, centraluri<br />
evropis universitets da Ria sazogadoebis instituts. duait semlerma<br />
fasdaudeblad iSroma da gamarTuli inglisuriT aametyvela<br />
am wignis uxeSi Targmani. JuJa kovaCma, kinga petervarim da renata<br />
uitcma didi Sroma gaswies redaqtirebisas. Cemma megobrebma, romlebic<br />
mxars miWerdnen am wamowyebaSi, kargad ician, rogori davalebuli<br />
var maTgan, magram am wigns maT ar vuZRvni. amis magivrad, am<br />
wigns vuZRvni imaT, vinc am patara traqtats imsaxurebs: aRmosavleT<br />
evropasa da sxvagan xelisuflebaSi myof im adamianebs, romelTa ampartavnobam<br />
da uvicobamac maiZula am wignis dawera.<br />
xv<br />
andraS Saio
Tavi pirveli<br />
konstitucia rogorc SiSis da<br />
aRiarebis Sedegi<br />
1.1. SiSis qmnilebani<br />
ra xifaTi emuqreba adamians, romelsac<br />
ceremoniebis meSveobiT SeuZlia qveynis<br />
marTva? raSi argia kacs ceremoniebi, Tu<br />
maTi saSualebiT qveynis marTva ar xelewifeba?<br />
konfuci<br />
postkomunistur qveynebSi sazogadoebrivi azri savsea warsulis<br />
"konstituciuri" iluziebis ablabudiT _ ungreTSi saRvTo taxtis<br />
moZRvrebiT dawyebuli, iakobinur-komunisturi saxalxo suverenitetiT<br />
damTavrebuli. dRevandeli "konstituciuri Teoretikosebi",<br />
marqsistul-leninisturi Ramis skolebis yofili dauswrebeli<br />
studentebi udanaSaulo arian TavianTi uTavbolo azrovnebisaTvis.<br />
aseve umanko arian universitetebis is profesorebi, erTmaneTisagan<br />
rom ver gaurCeviaT xelisuflebis ganStoebebad dayofa da danawileba.<br />
am areulobaSi damnaSave aravinaa – garda istoriisa. ungre-<br />
Tis warumatebeli istoria, rumineTis xelmocaruli istoria da,<br />
saqme saqmeze Tu midga, aRmosavleT Tu aRmosavleT-centraluri evropis<br />
nebismieri sxva qveynis istoriaa mizezi uamravi saxis konstituciuri<br />
ideisa. xalxis azrovnebaSi istoriam uamravi sxvadasxva<br />
politikuri ideis dabudeba ganapiroba, garda klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
ideisa.<br />
komunistebis ideebi konstituciebis Sesaxeb isaa, rom konstitucia<br />
momavlis xedva, programa unda iyos. igi mimzidveli, magram abstraqtuli<br />
cnebebiT unda aRwerdes "momavlis" sazogadoebas. amis<br />
Semdeg ki komunistur konstituciaSi Cadebul dapirebebs xorcs<br />
Seasxams im muyaiTi "mSromelebis" brZeni nakrebi, romelsac parlamentSi<br />
gaiwveven, anda am mSromelebis sabWo. kanonmdebloba, socia-
2<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lur-ekonomikuri mecnierebis kanonebis Sesabamisad, uzrunvelyofs<br />
socialur arqiteqturas. Cven vnaxeT (Tumca, SeiZleba ukve dagvaviwyda<br />
kidec komunizmis kraxis Semdeg periodSi), rom aseTi, momavlis<br />
halucinaciuri xedviT datvirTuli konstitucia sruliad uZluria,<br />
Seasrulos rame saxis instituciuri roli an daicvas sazogadoeba<br />
saxelmwifos Zalauflebisagan. momavlis Senebis am macdurma Teoriam<br />
sazogadoeba saxelmwifos nebaze damokidebulad aqcia, sadac komunisturi<br />
partia dominirebda mTavrobis meqanizmebis marTvisas.<br />
konstituciebis sazrunavi, berZnuli qalaq-saxelmwifoebis Ziri-<br />
Tadi kanoniT dawyebuli dRemde, aris saxelmwifos ZiriTadi organoebisa<br />
da dawesebulebebis urTierToba. Tu am sabaziso mowyobis<br />
Seqmnis procesSi gaTvaliswinebuli iqneba <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
principebi, maSin es urTierToba warmoqmnis barierebis iseT sistemas,<br />
romelic uzrunvelyofs moqalaqeTa Tavisuflebis upirates<br />
uzrunvelyofas. konstituciebi saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb<br />
aris dawerili, <strong>konstitucionalizmis</strong> ideebiT ganayofierebuli<br />
konstituciis sagani ki SezRuduli xelisuflebaa:<br />
konstitucia... aris sistema, romelic aerTianebs ZiriTad saxelmwifo<br />
dawesebulebebs, awesebs mmarTveli Tanamdebobebis moqmedebis sferoebs,<br />
maTi dakavebis samarTlian rigiTobas da Zalis gamoyenebis uflebamosilebas.<br />
anda, maRalfardovneba rom gverdze gadavdoT da uxe-<br />
Sad vTqvaT, konstitucia adgens Tu "vin ras, rodis da rogor mii-<br />
Rebs" (lasveli). konstitucia saxelisuflebo urTierTobis avtobiografiaa,<br />
materialuria da sulieri, adamianTa nebismieri jgufisaTvisaa<br />
da yvela sxva avtobiografiis msgavsad auxdenel fantaziebsac<br />
Seicavs da gandevnis zogierT iseT borotebasac, romelic, piriqiT,<br />
zedmetad sicocxlisunarianic kia. 1<br />
xelisuflebis konstituciuri biografia es aris biografia, romlis<br />
werac konstituciis dabadebisTanave iwyeba. es aris jer gauvleli<br />
cxovrebis biografia da dawerilia mimdinare saWiroebaTa karnaxiT<br />
am cxovrebis dawyebis momentisaTvis. igi gamomdinareobs misi Seqmnisa<br />
da miRebis praqtikuli moTxovnebidan, igi ar aris bedisweriT nakarnaxebi.<br />
saxelmwifom, Tavis mxriv, am biografiis mixedviT unda icxovros.<br />
konstituciis yvelaze bejiTi mkiTxvelebi mosamarTleebi arian, rom-<br />
1<br />
Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:<br />
Greenwood Press, 1970), gv.12.
SiSis Qqmnilebani 3<br />
lebic imis mixedviT, Tu ramdenad swamT konstituciisa, konstituciisa, cdiloben<br />
aiZulon saxelmwifo saxelmwifo icxovros winaswar dawerili gawerili cxovrebiT.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis principebis mimdevari konstituciebi konstituciebi arc<br />
imisaTvis iqmneba, rom vinme iluziebiT iluziebiT an revoluciuri revoluciuri utopiebis utopiebis<br />
dapirebebiT dapirebebiT gaerTos, da arc imisaTvis, imisaTvis, rom momavali sazogadoebis<br />
sazogadoebis<br />
Seqmna daigegmos. daigegmos. am konstituciebis konstituciebis sazrunavi sazrunavi ar gaxlavT naTeli<br />
momavali. piriqiT, am konstituciebSi konstituciebSi winamorbedi winamorbedi politikuri politikuri re-<br />
Jimis pirobebSi pirobebSi warmoqmnili warmoqmnili an masTan dakavSirebuli dakavSirebuli SiSi aisaxeba.<br />
Tu konstituciaSi konstituciaSi momavlis xedvaa Cadebuli, Cadebuli, maSin es xedva swored<br />
am SiSis Tavidan acilebas unda emsaxurebodes.<br />
emsaxurebodes.<br />
damfuZnebel damfuZnebel mamebs SeerTebuli SeerTebuli Statebis 1787 wlis konstitukonstituciis proeqtis SemuSavebisa SemuSavebisa da miRebisas amoZravebdaT amoZravebdaT paranoiduli<br />
paranoiduli<br />
survili, Tavidan aecilebinaT aecilebinaT rogorc monarqia, ise saxalxo demokratia,<br />
magram paranoikebsac paranoikebsac hyavdaT mtrebi.<br />
1787 wels StatebSi xma gavrcelda, gavrcelda, rom zogierTebs zogierTebs filadelfiladelfiaSi monarqiis aRdgena surdaT. sadiskusio sadiskusio darbazidan, darbazidan, sadac molaparakebalaparakeba<br />
mimdinareobda, mimdinareobda, mis damTavrebamde damTavrebamde araviTar cnobas ar<br />
gauJonavs, gauJonavs, magram damswreebma damswreebma sazogadoebisaTvis sazogadoebisaTvis gagzavnil gagzavnil werilebSi<br />
xazi gausves, rom miuxedavad miuxedavad imisa, rom ver iwinaswarmetyveiwinaswarmetyvelebdnen<br />
molaparakebis molaparakebis saboloo Sedegs, erT rameSi darwmunebulni<br />
darwmunebulni<br />
iyvnen: maT ar ar surdaT, saxeldobr, saxeldobr, mefis uRlis aRdgena.<br />
meore msoflio omis Semdeg germaniis konstituciis konstituciis avtorebs<br />
ar asvenebdaT asvenebdaT nacisturi nacisturi mmarTvelobis mmarTvelobis SiSi da vaimaris respublirespublikis umarTavobis umarTavobis kargad nacnobi saSineleba. saSineleba. 1958 wels Sarl de<br />
gols surda arasodes gameorebuliyo gameorebuliyo safrangeTis safrangeTis meoTxe respublikis<br />
paralizebuli paralizebuli parlamenti. parlamenti. SiSi da uaryofis gziT TviTdamkvidreba<br />
Tan sdevda didi konstituciebis konstituciebis Seqmnas.<br />
imis aRiareba, rom konstituciis konstituciis Semqmnelebis Semqmnelebis gonebasa da kalams<br />
SiSi amoZravebs, amoZravebs, aRiareba adamianuri adamianuri sisustisa, sisustisa, arcTu sasiamovnoasiamovnoa<br />
im xalxisTvis, xalxisTvis, romlebsac romlebsac surT mSromelTa mSromelTa klasebs an<br />
sulac nebismier moqalaqes moqalaqes konstitucia konstitucia warudginon warudginon da misi avtorobis<br />
pretenzia pretenzia ganacxadon. ganacxadon. SiSisa da masTan erTad mmarTve-
4<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lobis safrTxeebis aRiareba ar aris sasurveli inteleqtualuri<br />
memkvidreoba. magram, gana SiSi ar aris motivi maTTvis, vinc<br />
uaryofs SiSis mamoZravebel Zalas? ra SiSi amoZravebT konstituciur<br />
sakiTxebze msjelobaSi Cabmul adamianebs? Tu es motivi<br />
ucodinarobaa? bunebrivia, Znelia uaryofiTi ideebi xalxisaTvis<br />
misaRebi gaxado. magram SiSis faqtoris aRiarebis ufro kompleqsuri<br />
mizezebic arsebobs. Tavdapirveli SiSi, romelic stimuls<br />
aZlevs konstituciis Seqmnas, exeba mTlianad socialuri<br />
wesrigis garSemo arsebul fundamentur ganusazRvrelobas, imis<br />
SesaZleblobas, rom TviT is brZola SeiZleba ganaxldes, romelmac<br />
konstituciis Seqmnis procesi ganapiroba. uZvelesi crurwmenis<br />
Tanaxmad, sjobs adamiani mudmivad ar axsenebdes borot<br />
sulebs. meore mxriv, konstituciis, rogorc racionaluri wesrigis<br />
damyarebis saSualebisa da saxelmwifos mSeneblobis instrumentis,<br />
imiji ganmanaTleblobis tradiciazea damyarebuli,<br />
romelic gvpirdeba, rom daamarcxebs SiSis magvar iracionalur<br />
tendenciebs. ganmanaTleblobis Tanamedrove buneba SiSis racionalur<br />
CaxSobazea damyarebuli, magram WeSmariti racionalizmi Si-<br />
Sis CaxSoba ki ara, misi gacnobiereba da gaazrebaa.<br />
komunizmidan gardamaval periodSi dawerili konstituciebi, 1989<br />
wels ungreTsa da poloneTSi miRebuli SesworebebiT dawyebuli,<br />
aseve asaxavda unikalur SiSs. miuxedavad imisa, rom SiSi erTaderTi<br />
kargi mrCevelia konstituciis dawerisas, problemaTa 1989-90<br />
wlebSi arCeul gadawyvetis gzebs mainc etyoboda ufro adreuli,<br />
komunizmis dros miRebuli Tavdajerebuli modelebis gavlena. xelisuflebis<br />
ganStoebebad dayofa ucxo ar aris gardamavali periodis<br />
im konstituciebisaTvis, romlebic aSkarad uaryofen xelisuflebis<br />
monopolizacias. da mainc, ungreTis konstituciam (da, analogiurad,<br />
bulgareTis konstituciamac) erTpalatiani parlamenti gamoacxada<br />
xelisuflebis erT calkeul ganStoebad, xalxis suverenitetidan<br />
gamomdinare Zalauflebis kuratorad. ungreTis parlaments axla<br />
zustad iseTive uzenaesoba aqvs miniWebuli, rogorc yovlisSemZle<br />
britanul parlaments, magram aklia am ukanasknelis orsaukunovani<br />
TviTSezRudvis gamocdileba da susti kontroli lordTa palatis<br />
mxridan. kargad daakvirdiT [Nota bene]: britaneTis parlamentis<br />
uzenaesobisaTvis sazRauri iqna gadaxdili, roca mis sijiutes amerikuli<br />
koloniebis dakargva mohyva Sedegad. britanulma parlamen-
SiSis Qqmnilebani<br />
tarizmma evolucia ganicada da iqca demokratiuli ministrTa kabinetis<br />
diqtaturad; da axla aRmosavleT evropis arasaprezidento<br />
demokratiebis umravlesoba [ungreTi, slovakeTi, CexeTis respublika<br />
da bulgareTi (1996-97 wlebis quCis gamosvlebamde mainc)] swrafad<br />
mieqaneba amave mimarTulebiT.<br />
roca parlaments yvelafris gakeTeba SeuZlia (garda adamianis<br />
uflebebis arsze gavlenis momxdeni akrZalvebis SemoRebisa), sabolood<br />
igi mainc zedmetad susti aRmoCndeba xolme. postkomunistur<br />
qveynebSi sazogadoebrivi azri jer kidev mTavrobisagan elodeba<br />
axal iniciativebs, radgan aRmasrulebeli xelisufleba "profesiulad"<br />
aris miCneuli. wina reJimisagan memkvidreobiT miRebuli es<br />
tradicia kargad aris morgebuli partiuli meqanizmebis marTvasTan,<br />
igi aseve mosaxerxebelia sxvadasxva parlamentis wevrebisTvisac. garemoebebis<br />
gaTvaliswinebiT, anu drois, fulisa da saeqsperto codnis<br />
naklebobis pirobebSi da imis gamo, rom TviTmarqvia eqspertebis<br />
mier mowodebuli kargi momsaxureba avsebs am xarvezebs, parlamentarebi<br />
fiqroben, rom bunebrivi iqneba iniciativis mTavrobis moxeleebisaTvis<br />
gadacema. amasve moiTxovs partiuli disciplinac, romelic<br />
Tanamedrove masobriv demokratiebSi tradiciuli <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
erT-erTi umniSvnelovanesi SezRudvaa (Tumca, aqedan sruliadac<br />
ar gamomdinareobs, rom mravalpartiuli diqtatura aucileblad<br />
arRvevs konstitucionalizms). ungreTis msgavs konstituciur<br />
sistemaSi, sadac sakonstitucio sasamarTlos garda sxva araferi<br />
arsebobs saparlamento umravlesobis Zalauflebis dasabalanseblad<br />
da, sadac maJoritarizmi SecdomiT aris miCneuli demokratiad,<br />
gardauvalia evolucia ministrTa kabinetis diqtaturisaken.<br />
amgvar sistemaSi mxolod garemoebebzea damokidebuli, gaxdeba Tu<br />
ara lideri erTi, Tumca ki demokratiuli zedamxedvelobis qveS<br />
myofi, pirovneba. da Tu am erT pirovnebas mxolod imdenive TanagrZnoba<br />
eqneba demokratiisa Tu eTnikuri umciresobebis mimarT, rogoric<br />
margaret tetCers hqonda, maSin ungreTSi, poloneTSi da CexeTis<br />
an slovakeTis respublikebSi konstitucionalizms ufro metad<br />
gauWirdeba gauZlos am "TanagrZnobis deficits", vidre tolerantizmis<br />
tradiciebiT gawonasworebul inglisSi.<br />
5
6<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
1.2. SiSis saxeobani<br />
1.2.1. korporativizmis SiSi<br />
raki <strong>konstitucionalizmis</strong> konteqstSi SiSze vlaparakobT, aRsaniSnavia,<br />
rom TviT axali konstituciis dawerac SeiZleba safrTxes<br />
warmoadgendes. xom ar moxdeba ise, rom konstituciis SesworebiT<br />
Cven jins gamovuSvebT boTlidan? bevri adamianisaTvis axali konstitucia<br />
SiSis momgvrelia, radgan maTTvis miuRebelia "am xalxis" (am-<br />
Jamad proeqtze momuSaveebis) mier warmodgenili konstitucia.<br />
postkomunisturi qveynebis umravlesobaSi konstituciebi komunistebis<br />
an yofili komunistebis monawileobiT iwereboda. Tu xelisuflebaSi<br />
staJiani komunistebi arian, maSin xalxSi gavrcelebuli azri<br />
iqneba, rom "amaTgan" araviTari konstitucia ar iqneba misaRebi. es<br />
frazebi – "am xalxisgan" an "amaTgan" – mniSvnelovania. magram realuri<br />
safrTxe isaa, rom "es xalxi", vinc ginda iyvnen "isini", nebismier<br />
momentSi, ver uZlebs korporaciul an biurokratiul zegavlenas.<br />
"momxibvleli" sisulelea is azri, TiTqos demokratia Cvengan,<br />
xalxisagan moiTxovs gadawyvetilebebis miRebis mindobas saxelmwifo<br />
biurokratiisa da sxva eqspertebisaTvis. is, rasac am dros xalxi<br />
saeqsperto daskvnis saxiT iRebs, xSirad sxva araferia, Tu ara ker-<br />
Zo interesi. xolo raki eqspertebi ase Tavazianad dagvTanxmdnen mie-<br />
RoT saeqsperto gadawyvetilebebi, maSin maTve SeiZleba mivandoT am<br />
gadawyvetilebebis aRsruleba-ganxorcielebac, xom asea?<br />
am sakmaod TvalSisacemad mcdari interpretaciis arsi aseTia:<br />
miCneulia, rom sazogadoebis keTildReobaze zrunva maSin xdeba<br />
yvelaze ukeT, roca eqimebi ("janmrTelobis eqspertebi") iReben gadawyvetilebas,<br />
Tu rogor unda ganawildes xarjebi jandacvis sferoSi.<br />
rogorc zogierTi "demokrati" acxadebs, albaT, kargi iqneboda<br />
pacientebsac "mieRoT monawileoba" am saqmeSi, radgan es ufro<br />
demokratiuls gaxdida process. analogiurad, Teatrebis direqtorebi<br />
gadawyvetdnen, Tu ra formis subsidiebi unda miiRon<br />
Teatrebma. dRevandel eqspertebiT gajerebul samyaroSi yvelas Tavisi<br />
Sesaferisi roli aqvs miniWebuli: gadasaxadis gadamxdeli<br />
fuls ixdis biujetSi, auditoria ki sanaxaobas uyurebs an Tavzardacemulia.<br />
es "saeqsperto" partikularizmi aris swored is, risi<br />
Tavidan acilebac unda SeZlos xalxis suverenitetma – masSi Cade-
uli saerTo nebis ideiT da am saerTo nebis warmomadgeneli demokratiuli<br />
institutebis meSveobiT. anu unda gamoiricxos eqsperti<br />
mewaReebis interesi maTi azrebis saTvalavSi Cagdebisa maSin,<br />
roca fexsacmlis xarisxis Sefaseba xdeba. es xom Cemi mtkivani fexia<br />
da Cemi gaxvretili fexsacmelia, da mTeli es tanjva mewaRis<br />
im "saeqsperto azris" bralia, romelic misive interesebs emsaxureba!<br />
korporativizmi aris mewaReebis diqtatura. eqsperti im gildiis<br />
wevria, romelic sargeblobas iRebs "saeqsperto rekomendaciebze"<br />
damyarebuli mowyobidan.<br />
1.2.2. ungruli SiSi<br />
SiSis saxeobani<br />
daiwereba Tu ar daiwereba konstitucia, ungreTis norCi respublika<br />
sami sazareli safrTxis winaSe dgas. pirveli isaa, rom socialuri<br />
valdebulebebiT zedmetad gadatvirTuli saxelmwifo gakotrdeba. es<br />
gakotreba Tavs iCens sul ufro gaberil da amis Sedegad sul ufro<br />
dauZlurebul aRmasrulebel xelisuflebaSi. dinozavri saxelmwifo<br />
daingreva; igi anarqiuli konvulsiebis viTarebaSi mokvdeba da<br />
Tan Caiyolebs sazogadoebis uzarmazar nawils. igi mokvdeba ara mis<br />
mxrebze akidebuli tvirTis gamo, aramed imitom, rom misi patiosani,<br />
sklerotikuli xerxemali, romelic erT dros moqnil xvlikad iyo<br />
Cafiqrebuli, ver gauZlebs amxela datvirTvas. meore saSiSroeba<br />
karl Smitis antiparlamentarizmia, romelic populisturi mcire<br />
cvlilebebis saxiT gvevlineba. dideba erovnuli Tanxmobis warmomadgenel<br />
diqtators! gaumarjos martiv gadawyvetilebebs! xolo mesame<br />
saSiSroeba ki aris eqsperti mewaReebis neokorporativistuli wesrigi:<br />
"aravin ar unda Caerios iseT saqmeSi, romelic mas ar exeba".<br />
amis mokrZalebuli magaliTi konstituciebis SeqmnaSi instituciuri<br />
"korporativizmia" – sistema, romelSic saxelmwifo institutebis<br />
xelmZRvanelebi axerxeben Sefarulad Cadon sakuTari interesebi<br />
axal konstituciaSi sruliad gamWvirvale ileTis gamoyenebiT, anu<br />
imis mtkicebiT, rom isini arian eqspertebi, romlebmac yvelaze ukeT<br />
ician sakuTari institutebis marTva.<br />
Tu es isaa, radac konstituciis Seqmna SeiZleba gadaiqces, maSin<br />
aRar aris gasakviri, rom Wkvian da arcTu Wkvian adamianebs ufro nak-<br />
7
8<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lebad awuxebT axali konstituciis mier mosavleli problemebi da<br />
SiSi, vidre TviT kodifikaciis Tanmxlebi saSiSroeba. magram Tu es is<br />
aris, rac ungreTis sazogadoebas an, modiT gulwrfelad vTqvaT,<br />
mmarTvel elitas xels aZlevs, maSin konstituciis Seqmna mxolod im<br />
mizans emsaxureba (da amrigad, imis saSualebaa), rom zemoxsenebuli<br />
mRvrie naxarSi ZaliT Caasxan qveynis WiqaSi. amrigad, konstituciis<br />
Seqmna RmerTTan dadebuli sanaZleoa, magram ara paskalis RmerTTan.<br />
1.2.3. vinaoba<br />
risi eSinia konstituciuri wesrigis mosurne damfuZnebel Zalas?<br />
konstitucia igiveobas, koleqtiur identifikacias gvTavazobs, magram<br />
SeiZleba identifikacia SeuZlebelic iyos. Cven varT xalxi,<br />
magram vin SegviZlia ganvdevnoT Cvengan? da Tu yvelaze saSiS SesaZleblobas<br />
gavaxmovanebT, rodis SeiZleba Cveni gandevna moxdes?<br />
maincdamainc Tanaswori unda viyoT? vaSaa! magram "isinic" Cveni Tanaswori<br />
arian? rogor SegviZlia amis Tavidan acileba? rogor aviciloT<br />
Tavidan permanentuli samoqalaqo omi? ra sakiTxebze dums<br />
konstitucia? ris damalvazea damyarebuli Cveni koleqtiuri vinaoba?<br />
yvelaze Znelia aRiaro sakuTari Tavis SiSi. ra moxdeba, Tu<br />
Cven movipovebT Zalauflebas? "xelisufleba ryvnis, xolo absoluturi<br />
xelisufleba absoluturad ryvnis adamians," Tqva lordma<br />
aqtonma. es WeSmaritebaa Cveni sakuTari Zalauflebis mimarTac.<br />
"xalxs erTi seriozuli mteri hyavs – Tavisi sakuTari mTavroba,"<br />
aRniSna sen-Jiustma 1791 wlis safrangeTis konstituciis Taobaze<br />
mimdinare diskusiisas. Tu gavixsenebT, ramdenad warmatebuli iyo<br />
sen-Jiustis, rogorc saxelmwifo moRvawis, saqmianoba, maSin iZulebuli<br />
viqnebiT vaRiaroT, rom igi marTali iyo.<br />
da ra moxdeba, Tu ver movipovebT xelisuflebas? Cven mier dagrovil<br />
mTel Zalauflebas Cveni mtrebi gamoiyeneben da, SesaZloa,<br />
Cven winaaRmdegac! Cven (megobrebic da mtrebic) ukeTesad vicxovrebT,<br />
Tu saxelmwifos Zalaufleba da yvelanairi Zalaufleba, romelic<br />
SeiZleba absoluturi gaxdes, SezRudulia. igi SezRuduli<br />
unda iyos, raTa sakuTari wesebi daicvas da es wesebi Teoriulad<br />
mainc yvelasaTvis misaRebi iyos. swored am SezRuduli meqanizmisaTvis<br />
iqneba konstitucionalizmiT nakarnaxebi principebis mixed-
odisevsi Tavs anZas miajaWvavs<br />
viT dawerili konstitucia Rirebuli, romelic uzrunvelyofs ufro<br />
mets, vidre saxelmwifo mowyobis mocemuli sqemis aRmweri ubralo<br />
iuridiuli normebia (am TvalsazrisiT, SesaZlebelia qveyanas<br />
konstituciuri xelisufleba hyavdes dawerili konstituciis gareSec).<br />
arsebobs saxelmwifoebi, romlebsac ar SeuZliaT organizebuli<br />
tiraniis aRmocenebis SesaZleblobis gamoricxva imis miuxedavad,<br />
rom sakuTar daweril konstituciebTan sruli SesabamisobiT<br />
moqmedeben. arsebobs sxva saxelmwifoebi, romlebsac sxvadasxvanairi<br />
konstitucia aqvT, magram maTi konstituciebi wvimis dros<br />
saxlSi darCenil qolgaze metad Rirebuli arafriT arian.<br />
1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs<br />
SiSis daZlevas eSmakoba Svelis. ion elsteris homerosiseul metaforas<br />
Tu visesxebT, konstituciis avtori, moxerxebuli odisevsis<br />
msgavsad, anZas miajaWvavs sakuTar Tavs, radgan surs, mousminos<br />
(iZulebulia mousminos) sirinozebis simReras, magram icis, rom<br />
ver SeZlebs cdunebas gauZlos da maTken ar gaeSuros, Tu anZaze<br />
ar iqneba mibmuli.<br />
sajaro politikaSi aris momentebi, rodesac raRac araordinaruli<br />
gancdis gamo an ukanono sargeblis miRebis surviliT aRtacebuli,<br />
anda dainteresebuli jgufis mier daxvewili fandebiT motyuebuli<br />
xalxi iTxovs iseTi RonisZiebebis gatarebas, romelTac SemdgomSi<br />
TviTonve gulianad dagmobs. am kritikul momentebSi... SesaZloa gankurnebis<br />
efeqti hqondes... xalxis mier sakuTari TavisaTvis miyenebuli<br />
dartymis SeCerebas manam, sanam goniereba, samarTlianoba da simar-<br />
Tle daibruneben avtoritets sazogadoebaSi. 2<br />
konstituciebsa da konstitucionalizmTan dakavSirebuli ideebi<br />
gansxvavebulia da damokidebulia imaze, Tu rodis da sad veliT<br />
Cven, odisevsis xalxi, sirinozebis simReris gagonebas; xolo konstitucionalizmi<br />
damokidebulia imaze, Tu rogor mivajaWvavT Tavs<br />
anZas. daimaxsovreT, rom demokratia integrirebulia konstitucionalizmSi,<br />
ase rom sirinozebis simRera TviTon Cvengan modis;<br />
2 The Federalist Papers No. 73; Hamilton (New York: Mentor Books, 1961), gv.443.<br />
9
10<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
Zlieri xelisuflebis survili Cveni sakuTari survili iqneba (an<br />
axlandeli umravlesobis survili).<br />
konstituciuri TviTSezRudvis pirveli mizania mimdinare momentiT<br />
nakarnaxebi saWiroebis mimarT winaaRmdegobis gaZliereba. Tu<br />
Cveni xomaldi sirinozebis kunZuls gascda da viRacas ukan gacurva<br />
unda, maSin es sul sxva saqmea. SeuZlebelia mudam anZaze mijaWvulma<br />
icxovro. Tu vinmes eqsperimentebi surs, dae, Caataros. yvelaze<br />
uares SemTxvevaSi, adamiani daixrCoba, magram es sakuTari gadawyvetileba<br />
iqneba.<br />
SeerTebul StatebSi arsebuli respublikuri mmarTveloba gagebulia,<br />
rogorc sazogadoebis mSvidi zemoqmedeba sakuTar Tavze<br />
(tranquil rule of the majority)... es aris SemTanxmebluri mTavroba, romlis<br />
mmarTvelobis pirobebSic gadawyvetilebebs sakmao dro eTmoba<br />
mosamwifeblad, maT auCqareblad ganixilaven da mxolod saTanado<br />
drois Semdeg aRasruleben... magram TviTon umravlesobis Zalaufleba<br />
ar aris SeuzRudavi. masze maRla, moralis samyaroSi, humanizmi,<br />
samarTlianoba da goniereba dgas, xolo politikur samyaroSi – ganuyofeli<br />
uflebebi. umravlesoba aRiarebs am or bariers; Tu xandaxan<br />
umravlesoba arRvevs am barierebs, es imitom xdeba, rom adamianis<br />
msgavsad, umravlesobasac aqvs grZnobebi da zogjer usamar-<br />
Tlod iqceva, Tumca ki icis ra aris swori. 3<br />
amgvari mSvidi mmarTvelobisaTvis tokvilma uaryo "Tanamedroveobis",<br />
saxeldobr, iakobinelebisa da utilitaristebis aRmoCena:<br />
umravlesobis absoluturi Zalaufleba. tokvili amtkicebda, rom<br />
umravlesobis Zalaufleba ar SeiZleboda SeuzRudavi yofiliyo,<br />
radgan moralis samyaroSi humanizmi, samarTlianoba da goniereba<br />
dgas umravlesobaze maRla, xolo politikur samyaroSi – ganuyofeli<br />
uflebebi. tokvili gvafrTxilebs im naCqarevi gadawyvetilebebis<br />
Sesaxeb, romelTa miRebasac eswrafvian xolme demokratiuli<br />
arCevnebis latariaSi SemTxveviTi gamarjvebulebi, sakuTari misiis<br />
mcodneni an isini, visac ubralod gamdidreba surs arCevnebSi mopovebuli<br />
gamarjvebis Sedegad. tokvili XIX saukunis pirvel naxevarSi<br />
cxovrobda. Tanamedrove demokratiam unda mouaros saxelmwifoebs,<br />
romlebic ufro didi da socialurad ufro kompleqsurebi<br />
3<br />
Alexis de Tocqueville, Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945),<br />
gv.433-434.
saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />
arian, vidre maSindeli saxelmwifoebi. axla saxelmwifoebis winaSe<br />
dgas socialuri problemebi, romlebic imaze ufro dinamikuria da<br />
ufro marjve pasuxebs moiTxovs, vidre tokvilisaTvis iyo cnobili.<br />
eleqtronuli bazrebis epoqaSi safondo birJam SeiZleba aT<br />
wuTSi ganicados kraxi da Tan gadaiyolos ara marto saxelmwifoebis<br />
ekonomika, aramed msoflio ekonomikac. TavisTavad cxadia,<br />
rom konstituciuri gadawyvetilebebis miRebac unda pasuxobdes<br />
efeqtianobis axal moTxovnebs. 4<br />
1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi<br />
1.4.1. <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia<br />
konstitucionalizmi aris saxelmwifo xelisuflebis SezRudva sazogadoebrivi<br />
simSvidis SenarCunebisaTvis, romelic mowodebulia<br />
daacxros mimdinare vnebebi ise, rom safrTxe ar Seuqmnas mmarTvelobis<br />
efeqtianobas. es gansazRvreba mkafio ar aris, magram misi<br />
dauxvewaoba sanugeSoa: yvelaferi, rac konservatiulia, ewinaaRmdegeba<br />
definiciebis tiranias. Tu odnav macdur logikas gamoviyenebT,<br />
SeiZleba iTqvas, rom radgan <strong>konstitucionalizmis</strong> gansazRvra niSnebis<br />
amomwuravi CamoTvliT ver moxdeba, cxadia, igi ufro konservatiuli<br />
RirebulebiTi koncefciaa.<br />
XIX saukunis dasawyisSi, rodesac am koncefciis moxsenieba daiwyes,<br />
konstitucionalizmi SedarebiT mkafiod gamokveTili inteleqtualuri<br />
tendencia iyo. magram, cxadia, rom mas arasodes hqonia da<br />
arc SeiZleba hqonoda erTmniSvnelovani qrestomaTiuli ganmarteba.<br />
konstitucia da konstituciis safuZvelze moqmedi xelisuflebis<br />
saqmianoba yvela aspeqtiT SeiZleba Seesabamebodes raRac kriteriums,<br />
romelic sadRac moxseniebulia, rogorc konstituciuri. da mainc,<br />
yvelaferi es ubralod ar "modis SesabamisobaSi". konstitucionalizmi<br />
gemovnebis saqmea, xolo gemovneba RerZis aqeT-iqiT ixreba. konsti-<br />
4 samwuxarod, konstituciis dacva ara prevenciuli, aramed darRvevis Semdgomi<br />
koreqtirebis xasiaTisaa. Tu kanonis konstituciurobis sasamarTlo kontroli<br />
misi ZalaSi Sesvlidan ori wlis mere moxda, konstituciis darRveva SesaZloa<br />
ukve gamousworebeli iyos.<br />
11
12<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
tucionalizmi ar aris ubralo iuridiuli direqtiva an instruqciis<br />
rangSi ayvanili keTilgoniereba. kanoni ver Secvlis morals, tradicias<br />
an saR azrs. rogorc amas didi moazrovneebi _ monteskieTi dawyebuli,<br />
tokviliT damTavrebuli _ naTlad aRniSnavdnen, konstitucionalizms<br />
aqvs kanons miRma arsebuli samuSao elementebi. "kanonmdebeli<br />
kapitans hgavs. mas SeuZlia xomaldisaTvis mimarTulebis micema,<br />
magram ar SeuZlia xomaldis konstruqciis Secvla, qaris gamowveva an<br />
garSemo aqafebuli talRebis dawynareba..." 5<br />
yvela am elements SeiZleba vuwodoT xalxis genia an eris inteleqti,<br />
anda samarTlianoba, an gonivruli tradicia, romlis gareSec<br />
dawerili konstitucia ubralod sityvebis nakrebia da sxva<br />
araferi. magram ar iqneboda swori, rom aqamde naTqvamze dayrdnobiT<br />
is daskvna gamogvetana, TiTqos <strong>konstitucionalizmis</strong> iuridiuli<br />
mxare umniSvnelo sakiTxia da rom samarTals araviTari mniSvneloba<br />
ar hqondes iq, sadac epoqis suli mZlavrobs. epoqis suls<br />
SeiZleba formaluri mxardaWera dasWirdes, xolo iuridiuli faqtori<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovania iq, sadac "epoqis suli" jer<br />
kidev ar aris sabolood Camoyalibebuli, iq, sadac ubralod ar<br />
arsebobs araviTari konstituciuri praqtika an samarTlianoba.<br />
problema es aris: rogor SegviZlia "avagoT politikuri wesrigis<br />
gamZle formebi? revoluciuri liberalizmis bedi, garda konstituciuri<br />
Semoqmedebisa, bevr sxva rameze iqneba damokidebuli; kultura,<br />
ekonomika da geopolitika uzarmazar zemoqmedebas moaxdenen.<br />
miuxedavad amisa, Znelia saTanadod ar Sefasdes <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
SemoqmedebiTi roli". 6 samarTali da samarTalSi Cadebuli<br />
konstitucionalizmi ver Secvlis sazogadoebis makonsolidirebel<br />
Zalas, magram isini mniSvnelovan damatebiT elementebs warmoadgenen.<br />
rac ufro metad asrulebs saxelmwifo konsolidaciis funqcias,<br />
miT ufro meti Rirebuleba aqvs am sagans.<br />
britanuli konstitucionalizmi dawerili konstituciis gare-<br />
Sec iolad gadis. iq mosamarTleebs ar SeuZliaT statutebis gadasinjva,<br />
samoqalaqo TavisuflebaTa didi nawili ar aris fiqsirebuli<br />
maT damcav mkacr kanonebSi da parlaments, roca moisurvebs, ma-<br />
5<br />
Tocqueville, gv.171.<br />
6<br />
Bruce Ackerman, The Future of Liberal Revolution (New Haven: Yale University Press,<br />
1992), gv.3 (xazgasma avtorisaa).
saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />
Sin SeuZlia Secvalos politikuri sistema. britanuli sistemis<br />
idealizebas ar vapireb, magram unda aRiniSnos, rom laparakic zedmetia<br />
inglisSi konstituciuri Tavisuflebis Selaxvaze, zustad<br />
iseve, rogorc im qveynebSi, sadac konstitucionalizmi samarTlebrivi<br />
debulebebis bastioniT aris daculi. britaneTSi sazogadoebis<br />
didi umravlesoba miiCnevs, rom <strong>konstitucionalizmis</strong> SezRudva an<br />
gauqmeba ver moxdeba. arc samefo kari da arc parlamenti izams<br />
raime amdagvars da arc ministrebi an saidumlo samsaxurebi. xelisuflebaSi<br />
myofnic, albaT, am azrs iziareben. Tavisufleba, gansakuTrebul<br />
SemTxvevaSi, kidec rom SeizRudos, arsebuli institutebis<br />
sistema axerxebs politikosebi daarwmunos, rom isini arasworad<br />
moiqcnen: amas mohyveba gadadgoma an Secdomebis gamosworeba.<br />
xelisuflebis ganxorcieleba damyarebulia ndobaze, gadamdeb ndobaze.<br />
xelisuflebaSi myofebma ician, rogori saxis patiosan qcevas<br />
elian maTgan da asec iqcevian. zogjer maT SeiZleba borotad gamoiyenon<br />
Zalaufleba, hyavdeT ZviradRirebuli manqanebi da sayvarlebi<br />
an Tanaklasels daexmaron msuye samTavrobo SekveTis mopovebaSi,<br />
magram isini ar uqmnian safrTxes Tavisuflebas. 7 Tu TamaSis<br />
wesebis mixedviT gadadgoma gaxda saWiro, maSin isini Tanamdebobas<br />
toveben. es politikuri sistema, romelic ndobasa da imis rwmenazea<br />
damyarebuli, rom nagulisxmebi SeTanxmebebi Sesruldeba, sxvagan<br />
versad imuSavebs, radgan es Zalian saxifaTo iqneba. aba, sxvagan<br />
sad SeiZleba arsebobdes parlamentarizmis imgvari atmosfero, sadac<br />
ministrebi da parlamentarebi erTian Tems warmoadgenen, anu<br />
erTi socialuri erTobis wevrebi arian da Wirsa Tu lxins erTad<br />
iziareben? swored amitomaa, rom mTavrobis wevrebi piradad arian<br />
dainteresebuli maTTvis dasmuli SekiTxva upasuxod ar darCes da<br />
amitom cdiloben yvela pasuxi saqmiani iyos, Tundac es mkacri saskolo<br />
procedurebis msgavsad xdebodes. imis mizezi, rom sakiTxis<br />
7 SeiZleba isic iTqvas, rom amgvari Tavisufleba, cota ar iyos, Zvelmoduri da<br />
avtoritarulia; Tumca, mTlianobaSi, etalons patiosani da xSirad tolerantuli<br />
Cinosnebi warmoadgenen. sxva qveynebs yvelaferi es xSirad arasakmarisad miaCniaT, Tu<br />
evropis adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTloSi miRebuli gadawyvetilebebiT<br />
vimsjelebT. am sasamarTlom sxva sakiTxebTan erTad daadgina, rom miuRebelia didi<br />
britaneTis praqtika, roca patimrebis disciplinisa da gamosacdeli vadebis sakiTxebi<br />
maTi cixis zedamxedvelebis gadasawyveti iyo ise, rom patimrebs ar hqondaT<br />
sasamarTlosTvis mimarTvis saSualeba. miuRebeli iyo ara patimrebisadmi mopyroba,<br />
aramed sasamarTlo ganxilvis SesaZleblobis ararseboba.<br />
13
14<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
gadasawyvetad ministris ubralo gancxadebac ki sakmarisad iTvleba,<br />
isaa, rom am gancxadebas igi akeTebs (aseTia rwmena) yvela aucilebeli<br />
garemoebis bejiTi da miukerZoebeli Seswavlis Semdeg.<br />
Cveni saqme ar aris ganvsajoT ityueben Tavs britanelebi Tu<br />
ara; maTi modeli aris efeqtiani miTi, romelmac civilizaciis gamocda<br />
Caabara istoriuli evoluciis Sedegad. sxva qveynebSi SeuZlebeli<br />
iqneboda igive Tvalsazrisis safuZvelze moqmedeba. avtoritaruli<br />
sistemis an mTavrobis warsuli gamocdilebiT damZimebuli<br />
(postkomunisturi qveynebis SemTxvevaSi), an avtoritaruli<br />
sistemis CrdilSi myofi qveynisaTvis ZiriTadi da wamyvani principia<br />
eWvi. postkomunisturi qveynis moqalaqeTa varaudi is aris, rom<br />
xelisuflebaSi myofi adamianebi korumpirebuli iqnebian ara imitom,<br />
rom yovelTvis korumpirebuli xalxi modis xelisuflebaSi,<br />
aramed imitom, rom aseTia cxovreba. Cven ver gavriskavT da ver davuSvebT<br />
veranair sapirispiro varauds. rac ginda Zviri iyos konstituciuri<br />
wesrigi da rac unda arabunebrivi da nawilobriv warumatebeli<br />
iyos politikuri sferos samarTlebrivi regulireba,<br />
adamiani aucileblad eWviT unda uyurebdes saxelmwifos da xelisuflebaSi<br />
myofT. is faqti, rom amJamad xelisuflebaSi myofni<br />
uaRresad sando arian, "isini Cven mxares arian" an "Cven varT maT<br />
mxares" da regularuli Tavisufali arCevnebis instituciuri garantiebi<br />
didi veraferi nugeSia. politikosebi midian da maT sxva<br />
politikosebi cvlian, anda rCebian – oRond zedmetad didi xniT.<br />
amitomac Tqva jefersonma:<br />
nu SegacdenT maTi miznebis siwminde, arasodes ar unda gvjerodes,<br />
rom SeuzRudavi Zalaufleba arasodes iqneba borotad gamoyenebuli,<br />
mxolod imitom, rom TviTon isini ar arian ganwyobili borotad gamoiyenon<br />
xelisufleba. maT unda gaiTvaliswinon, rom mova dro, da<br />
sakmaod male, roca am qveyanaSi, iseve rogorc im qveyanaSi, saidanac<br />
Cven varT warmoSobiT, mTavrobis meTauri korufciis klanWebSi aRmoCndeba...<br />
adamianis buneba atlantikis orive mxares erTnairia. 8<br />
8 Thomas Jefferson, Notes on the State of Virginia, ed. William Penden (Chapel Hill:<br />
University of North Carolina Press, 1954), gv.121.
saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />
konstitucionalizms, ufro zustad – mis darRvevas, Cven Ziri-<br />
Tadad gamocdilebaze dayrdnobiT SevicnobT. gamocdileba gvaswavlis,<br />
rom garkveuli pirobebisa da praqtikis ararsebobas, droTa<br />
ganmavlobaSi an didi gansacdelis Jams, Sedegad moaqvs Tavisuflebis<br />
SezRudva da tirania. zogadad, aseT rameze yuradRebis gamaxvilebas<br />
erTi raime niSani ki ara, ramdenime niSani iwvevs.<br />
konstitucionalizmi gamocdilebiT, maT Soris warumatebeli anu<br />
despoturi mmarTvelobis gamocdilebiT, savse skivria, magram igi ar<br />
aris mza receptebis koleqcia. mas ar SeuZlia romelime konstituciis<br />
da masSi Caqsovili saxelmwifo praqtikis Sesaxeb mza rekomendaciebis<br />
mowodeba, magram SeuZlia mZafri siZulvilis gamowveva.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong>admi Cveni damokidebuleba waagavs netari avgustines<br />
damokidebulebas RmerTis mimarT. wmindanobis pretendentma<br />
am episkoposma Tqva, rom mas ar SeuZlia ganmartos, ra aris RmerTi,<br />
magram icis ra aris uRmerToba. konstituciuri wesrigis rame damakmayofilebeli<br />
ganmarteba ar arsebobs, magram roca igi darRveulia,<br />
maSin amis ara marto SegrZneba, aramed damtkicebac SeiZleba. xelisuflebis<br />
garkveuli moqmedebis mimarT am TiTqmis instinqturi antipaTiis<br />
gamomwvevi mizezebi gansxvavebulia sxvadasxva qveyanasa da<br />
sxvadasxva droSi. <strong>konstitucionalizmis</strong> doqtrina iyo pasuxi safrangeTis<br />
revoluciis dros da mas Semdeg gatarebuli represiebis<br />
sapirispirod da igi Zalauflebis borotad gamoyenebisa da uzurpaciis<br />
konkretul formebs exeboda. konstituciuri moZRvrebebi da<br />
konstitucionalizmi yvela epoqaSi xelisuflebis borotad gamoyenebis<br />
SemTxvevebs exmianeba, radgan isini koleqtiur mexsierebaSi arsebobs.<br />
konstituciis teqsti, Tu aseTi arsebobs, SeiZleba dagvexmaros<br />
SevicnoT Zalauflebis borotad gamoyeneba. SedarebiT advilia<br />
gamocnoba im interpretaciebisa, romlebic teqstis savaraudo azridan<br />
gadaxvevas warmoadgens da im praqtikisa, romelic am azrs ar-<br />
Rvevs. frederik Saueri konstituciis teqstis interpretacias suraTis<br />
CarCos amsgavsebs. interpretaciidan SesaZlebelia dadgindes,<br />
ra aris gasuli CarCos miRma, maSinac ki, Tu TviTon CarCoSi moqceul<br />
suraTis tilos ver vxedavT. 9<br />
9<br />
Frederick Schauer, "An Essay on Constitutional Language," UCLA Law Review 29<br />
(1982), gv. 797, 828.<br />
15
16<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
konstituciebi wina despoturi xelisuflebis SiSis gamo iwereba,<br />
magram Semdeg isini sakuTar cxovrebas iwyeben. am momentis Semdeg<br />
Tavdapirvel SiSs axali krizisebi daemateba da Zveli da axali<br />
konsensusebisaTvis gacemuli pasuxebi Seadgenen imas, rac konstituciurad<br />
iqneba miCneuli. dRes frangebi msjeloben iseT konstituciur<br />
sistemaze, romelSic aRmasrulebel xelisuflebas gamorCeuli<br />
roli aqvs, radgan maT axsovT parlamentarizmis impotencia<br />
da daaviwydaT aRmasrulebeli xelisuflebis is usaqmuroba<br />
da zedmetobebi, ris winaaRmdegac 1789 wels maTma winaprebma sakanonmdeblo<br />
xelisuflebis gasaZliereblad daiwyes brZola.<br />
tiraniisa da erTpartiuli diqtaturebis Semdeg aRmocenebuli<br />
konstituciebi gansakuTrebuli sifrTxiliT ekidebian erTpartiul<br />
sistemebs da xelisuflebis monopolizacias. Tavisufleba gagebulia,<br />
rogorc axlaxan gadatanili represiebis instituciuri uaryofa.<br />
xSirad aseT konstituciebSi mxolod am represiuli institutebis<br />
sapirispiro, piruku institutebia Cadebuli. ungreTsa da<br />
zogierT sxva yofil socialistur qveyanaSi parlamenti manamde<br />
mxolod aCrdilis saxiT arsebobda, amitom, 1989 wlis Semdeg parlamenti<br />
iseT uzenaes sakanonmdeblo organod gadaaqcies, romlis<br />
uflebamosilebis sxvisTvis delegireba Znelad Tu SeiZleba. 10<br />
xelisuflebis yvela is instrumenti, romelic represiebisaTvis<br />
iyo gamoyenebuli, eWvqveS dgeba. konstitucionalizmi am eWvis safuZvelze<br />
cudi TvaliT uyurebs yvelafer imas (imasac, rac mosawonia),<br />
rac yofil reJims aZlierebda da TiTqmis iviwyebs, rom realurad<br />
represiebis teqnikuri baza samTavrobo instrumentebis unikaluri<br />
kombinireba da mowyoba iyo. safrangeTis 1986 wlis antiteroristulma<br />
kanonmdeblobam daawesa meqanizmebis seria, romelTa<br />
konstituciuroba saeWvoa (gansakuTrebuli sasamarTloebi, teroris-<br />
10 ungreTSi istoriis axirebam an biurokratiis maradiulobam migviyvana erTi<br />
iuridiuli kazusis permanentul gagrZelebamde. saxelmwifo socializmis mimdevrebic<br />
iwonebdnen parlamentis uzenaesobas, radgan komunistebi acnobierebdnen, rom<br />
parlamenti yvelaze ufro morCili instrumenti iqneboda faruli Zalauflebis<br />
xelSi. 1987 wlis kanonma kanonmdeblobis Sesaxeb [Act on Legislation] daadgina sakanonmdeblo<br />
uflebamosilebis eqskluziuroba mTel rig SemTxvevebSi. magram imave<br />
1987 wels saxalxo respublikis saprezidento sabWos kvlav SeeZlo parlamenti<br />
nebismier dros Caenacvlebina. socialisturi kanonmdeblobis swored es uzenaesoba<br />
da eqskluziuroba miiRo ungerTis respublikam memkvidreobiT.
saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />
tuli ganzraxvis dasjadoba, eWvmitanilTa dakavebis pirobebis Semsubuqeba),<br />
Tumca arc erTi es praqtika ar gavrcelebula farTo mas-<br />
StabiT. magram axalgamoCekil konstituciur saxelmwifoSi yvelanairma<br />
calkeulma gadacdomam da yvela gamonaklisma SeiZleba Seqmnas<br />
represiebis dabrunebis SesaZlebloba, gamonaklisebis daSveba ki maTi<br />
farTomasStabian praqtikad gadaqcevis uSualo saSiSroebas qmnis.<br />
meore magaliTs moviyvanT imis sailustraciod, Tu rogor SeiZleba<br />
uaxloesi warsulis gamocdilebam (romelmac cudi zegavlena<br />
moaxdina axlad aRmocenebuli konstituciuri wesrigis formirebaze)<br />
gamoricxos iseTi instituciuri meqanizmebis Camoyalibeba,<br />
romlebic savsebiT misaRebia sxva iseT qveynebSi, romlebSic ar ganucdiaT<br />
an ukve gadaaviwydaT msgavsi istoriuli gamocdileba. saxelmwifo<br />
socializmis dros parlamentis uflebamosileba saprezidento<br />
sabWos (prezidiums) hqonda gadacemuli. amrigad, politikuri<br />
angariSvaldebulebis formaluri SesaZlebloba ar arsebobda.<br />
Sesabamisad, posttotalitarul epoqaSi uflebamosilebis delegireba,<br />
cota ar iyos, saeWvod gamoiyureba. hitleri xelisuflebas<br />
axorcielebda uflebamosilebaTa rwmunebiT gadacemis kanonis Sesabamisad,<br />
amitom delegireba uvargisi ram unda iyos. analogiurad,<br />
amerikelebi mTeli asormocdaaTi weli ewinaaRmdegebodnen sakanonmdeblo<br />
uflebamosilebis delegirebas, magram axla saxelisuflebo<br />
uflebamosilebis delegirebas eqspertTa didi umravlesoba aRar<br />
ganixilavs problemur sakiTxad. frangebma ubralod moaxdines sistemis<br />
konstitucionalizacia aRmasrulebeli xelisuflebis mier<br />
pirveladi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmis SeqmniT, xolo<br />
italielebi msjeloben aRmasrulebeli xelisuflebis mier ise-<br />
Ti droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmze, romlebic<br />
formalur saparlamento ganxilvas daeqvemdebareba.<br />
represiebis gamocdileba Taobidan Taobamde memkvidreobiT gadadis.<br />
rac unda gamaRizianebeli iyos es patiosani germanelebisaTvis,<br />
nacizmis uaryofa kvlav konstituciuri wesrigis mTavari orientiria.<br />
11 magram droTa ganmavlobaSi kargad gansazRvruli konstitu-<br />
11 bundestagis (qveda palatis) prezidenti, romelic cnobili iyo demokratiisadmi<br />
erTgulebiT, iZulebuli gaxda gadamdgariyo misi erTi gancxadebis gamo,<br />
17
18<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
ciuri SiSic ki uferuldeba da icvleba. mSvidobisa da demokratiis<br />
pirobebSi mcxovrebi adamianebisaTvis konstitucionalizmi<br />
SeiZleba iqces TavisTavad cxad, sasiamovno codnad; konstituciuri<br />
saxelmwifos rutinuli funqcioba mudam ganaxlebadi TviTrwmenisa<br />
da praqtikuli morCilebis wyaroa.<br />
1.4.2. konstituciis koncefcia<br />
lorens sternis ukvdavi nawarmoebi `cxovreba da Sexedulebebi<br />
tristram Sendisa, jentlmenisa~ iwyeba gmiris CasaxviT, romelic<br />
novelis momdevno furclebze gazrdas TiTqmis ver aswrebs, Tumca<br />
viciT, rom Cveni gmiri arsebobs da mas raRacebi daemarTeba. asea<br />
konstituciac. igi iqceva imad, radac Tavisi cxovreba aqcevs. magram<br />
Tu gvinda mas gansazRvreba mivceT, unda vaRiaroT, rom gansakuTrebuli<br />
mniSvneloba aqvs Seqmnis periods, xolo yvelaze saintereso<br />
isaa, rac mas win uZRoda.<br />
aris konstituciebi, romlebic aravis Seuqmnia, isini ubralod<br />
arseboben – rogorc britaneTis, israelisa da axali zelandiis<br />
dauwereli konstituciebi. analogiurad, avstria-ungreTis monarqiis<br />
SemadgenlobaSi Semaval ungreTis samefos ar hqonia dawerili<br />
konstitucia, magram Tavis droze igi savsebiT Seesabameboda konstituciuri<br />
saxelmwifos standartebs. meore mxriv, amerikulis<br />
msgavsi konstituciebis naxva sagamofeno darbazSi SeiZleba, saskolo<br />
eqskursiis dros Tu gagimarTlebs kacs da Sesabamis stends<br />
ipovi muzeumSi. TavisTavad cxadia, rom amerikis SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia gacilebiT metia, vidre yviTel pergamentze<br />
amotvifruli lamazi xelnaweri. konstitucia, ufro metic, konstitucionalizmi<br />
savaldebulo rodia daukavSirdes werilobiT<br />
formas, Tumca, Tanamedrove saxelmwifoebis umravlesobas swored<br />
dawerili konstituciebi aqvs.<br />
dawerili konstituciis elementebi, garkveulwilad, iseT rames-<br />
Tanaa dakavSirebuli, rac <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT upi-<br />
romelic SeiZleboda arasworad gaegoT da faSisturi ideis misaRebad gamocxadebad<br />
CaeTvalaT.
saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />
ratesobad iTvleba (magaliTad, xelisuflebis SezRudva). garkveul<br />
sabaziso sakiTxebSi, saTanado debulebebis wyalobiT, dawerili<br />
konstituciis Sesworeba ufro Znelia. rodesac konstitucia werilobiTi<br />
iuridiuli dokumentia, maSin misi gamoyeneba mosaxerxebelia<br />
sasamarTlo-iuridiuli praqtikisaTvis, rac SesaZlos xdis<br />
konstituciis muxlebis realizacias. 12<br />
konstituciebi, romlebmac kacobriobis istoriaSi mniSvnelovani<br />
roli iTamaSes, imitom Seiqmna, rom daegvirgvinebinaT da daesrulebinaT<br />
socialuri revolucia. isini Seicavdnen gamarjvebuli Zalebis mier<br />
mniSvnelovnad miCneul sakiTxebs da stabilurobas amkvidrebdnen, rom<br />
xalxs aRar efiqra socialuri da politikuri wesrigis kidev da kidev<br />
Secvlaze. sxva konstituciebi imisTvis Seiqmna, rom Tavidan aecilebinaT<br />
revolucia da aRdgeniliyo winarevoluciuri mdgomareoba.<br />
aSS-is konstitucia pragmatuli instrumenti iyo: mas konfederaciuli<br />
xelSekrulebis funqciuri Secdomebi unda gamoesworebina. da<br />
mainc, igi Seicavda saxelmwifoebrivi da socialuri mowyobis safuZvlebs,<br />
romlebic, hana arendtis azriT, "uzarmazari, uaRresad didi<br />
mniSvnelobisa" iyo, radgan "konstituciis realuri Sinaarsi iyo ara<br />
samoqalaqo Tavisuflebebis dacvis meqanizmebis Seqmna, aramed xelisuflebis<br />
sruliad axleburi sistemis damkvidreba". 13 amave dros, man<br />
daasrula revolucia; man britanelebis winaaRmdeg ajanyebis miRwevebic<br />
SeinarCuna da amave dros akrZala "eqstremistuli respublikurdemokratiuli"<br />
wyoba, romelic instituciurad iyo gaformebuli<br />
pensilvaniaSi 1787 wlis revoluciuri aRtyinebis fonze.<br />
12 dauwereli konstituciebis momxreTa Tanaxmad, qartiis saxiT arsebuli konstitucia<br />
zedmetad mkacria, xolo tradiciebis formiT arsebuli konstitucia ufro<br />
moqnili midgomis SesaZleblobas iZleva. is, rom mosamarTleebs ara aqvT saSualeba<br />
muxlebis citireba moaxdinon, ufro sasargebloa, radgan es xels uwyobs xelisuflebis<br />
ganStoebaTa gamijvnis SenarCunebas, radgan es gamoricxavs SesaZleblobas,<br />
rom mosamarTle erTdroulad kanonebsac qmnides da mmarTvelic iyos.<br />
13 Hannah Arendt, On Revolution (New York: Viking Press, 1963), gv.146. arendtis azriT,<br />
konstituciis mamebis winaSe mdgari problema is ki ar iyo, rogor SeezRudaT<br />
xelisufleba, aramed is, Tu rogor SeeqmnaT xelisufleba, romelic Tavidan aicilebda<br />
axal damoukidebel StatebSi arsebuli socialuri wesrigis moSlas.<br />
19
20<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
bazisuri konstituciebi imisTvis iqmneba, rom axal mdgomareoba-<br />
Si myofma saxelmwifom xmamaRla ganucxados sakuTar moqalaqeebs,<br />
iseve rogorc danarCen msoflios, rom igi arsebobs. axaldabadebuli<br />
bavSvi tiris, _ ese igi, icocxlebs. sxva konstituciebi sazogadoebis<br />
mosatyueblad iwereba; 1936 wlis "didi" stalinuri konstitucia<br />
msoflios gasabriyveblad daiwera. msoflios, an mis nawils<br />
mainc, surda gabriyvebuli yofiliyo da garkveuli droiT<br />
ase motyuebuli darCa. bevr qveyanaSi yofila gamocxadebuli mravali<br />
sxvadasxva uflebis Semcveli konstituciebi. SesaZloa maT avtorebs<br />
keTili survilebi amoZravebdaT, magram micemuli dapirebebi<br />
Tavidanve Seusrulebadi iyo. mokled, dapirebebis deficiti arasodes<br />
yofila, gansakuTrebiT maSin, rodesac isini saerTaSoriso<br />
aRiarebisaTvis iyo micemuli.<br />
erT konstituciaSi SeiZleba sxvadasxva da urTierTsapirispiro<br />
politikuri saWiroeba iyos Cadebuli: germaniis ZiriTadi kanoni<br />
iniciirebuli iyo rogorc gaerTianebuli Zalebis mier Tavsmoxveuli<br />
sistema, radgan am Zalebs momavali, damoukidebeli saxelmwifoebriobis<br />
mqone partniori esaWiroebodaT. germanelebic werdnen<br />
konstitucias, erTi mxriv _ kontrrevoluciurs, radgan igi uaryofda<br />
hitlerul revolucias anu araadamianurobas, meore mxriv _<br />
pragmatikas, radgan axali konstitucia asworebda vaimaris konstituciis<br />
xarvezebs. postsocialisturi konstituciebi uaryofdnen<br />
xelisuflebis yofil komunistur formebs, magram bolomde ver bedavdnen<br />
kontrrevoluciurobas. isini Tavs aridebdnen komunistebamde<br />
arsebuli struqturebis aRdgenas da aseve Tavs aridebdnen<br />
uaris Tqmas socialistur socialur uflebebze. ufro metic, garda<br />
moqalaqeobis Sesaxeb ramdenime debulebis (ruseTi da baltiis<br />
saxelmwifoebi) da yofili saidumlo policiis agentebis mimarT<br />
SezRudvebisa yofil aRmosavleT germaniasa da CexeTis respublika-<br />
Si, araviTari seriozuli RonisZiebebi ar SemoRebula yofili komunisturi<br />
reJimebis mxardamWerTa winaaRmdeg. mosaxleobis did nawils<br />
ganuyofeli interesi hqonda damxobil reJimebSi. meore<br />
mxriv, postkomunisturi konstituciebis didi nawili axalSeqmnili<br />
saxelmwifoebis deklaraciebis rols asrulebda.
konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />
1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />
yvelaferi, rac zemoT iTqva, konstituciebis warmomavlobis ubralo<br />
istoriaa. ufro zustad rom iTqvas, Seqmnis realuri procesi<br />
SesamCnev gavlenas axdens imaze, rac Seiqmna. Tu bavSvi qirurgiuli<br />
maSebis daxmarebiT daibada, mas naiarevi darCeba. Tu deda alkoholizmiT<br />
an sifilisiT iyo daavadebuli, maSin bavSvs SeiZleba xangrZlivi<br />
mkurnaloba dasWirdes da, rogorc wesi, kidev didxans<br />
Seawuxebs narCeni movlenebi.<br />
vis aqvs ufleba Seqmnas da waradginos konstitucia? da visi<br />
saxeliT? vis ekuTvnis damfuZnebeli xelisufleba? an, sxvagvarad<br />
Tu vityviT, visi konstitucia iqneba miRebuli? klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
Tanaxmad, romlis istoria jer kidev rusos sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis Teoriebze adre iwyeba, konstitucia<br />
Cveulebrivi kanonisagan imis gamoa gansxvavebuli, rom mas mxars<br />
uWers da eTanxmeba mTeli xalxi, da igi, faqtobrivad, an Teoriulad<br />
mainc, misaRebi SeTanxmebaa sazogadoebis Semadgeneli mTeli<br />
xalxisaTvis. 14 gacilebiT mkacri da odnav metafizikuri formuli-<br />
14 Cveulebriv kanonSi xalxis saerTo neba SeiZleba gacxaddes xelisuflebis<br />
warmomadgenlobiTi organos meSveobiT, magram praqtikulad xalxis nebis amgvari<br />
realizacia ar aris uSualo da umravlesobis mier gadawyvetilebebis miRebis gamo<br />
Cveulebriv jgufur interess an SemTxveviT partiul interess warmoadgens,<br />
Tundac maSin, roca sxva jgufebis interesebi maqsimalurad aris gaTvaliswinebuli.<br />
magram konstitucias, rogorc es bolingbrokma aRniSna, yvela iwonebs. praqtikulad<br />
aseTi konstitucia ar arsebobs da es Teoria marTlac popularuli iyo<br />
maSin, roca ar iyo saWiro konstituciis Seqmna da SeiZleboda misi ukve arsebulad<br />
cnoba. aseTi konstituciis mimarT marTlac SeiZleboda Tqma, rom mas zogadi<br />
konsensusi an SeTanxmeba umagrebda zurgs. problemebi maSin wamoiWra, rodesac<br />
daiwyo cda faqtobrivi konstituciis legitimacia WeSmaritad demokratiuli me-<br />
TodebiT momxdariyo.<br />
sayovelTao konsensusTan dakavSirebuli Semdegi problema faqtobrivi SeTanxmebis<br />
TariRs exeba. es SeTanxmeba konstituciis miRebis momentSi unda arsebobdes<br />
Tu mudmivad, sanam konstitucia ZalaSia? am ukanaskneli Tvalsazrisis dacvac<br />
SesaZlebelia samarTlebrivi usafrTxoebis seriozuli darRvevis gareSe, Tu iarsebebs<br />
varaudi, rom konstitucia sayovelTaod aris mowonebuli da es varaudi<br />
mxolod im saxalxo referendumis gziT SeiZleba gauqmdes, romelic konstitucia-<br />
Si Sesworebas Seitans. rodesac konstituciis normebis radikalurad axleburi<br />
interpretacia xdeba konstituciuri ganxilvis gziT, xSirad esec axali sazogadoebrivi<br />
konsensusis gamoxatulebad miiCneva.<br />
21
22<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
rebis Tanaxmad, konstituciuri wyoba es iseTi (upirvelesad saxelmwifoebrivi)<br />
organizaciaa sazogadoebisa, romelic Seesabameba<br />
gansazRvrul zogad moTxovnebs, rogoricaa "Tanasworoba", "saarsebo<br />
minimumis doneze arsebobis garantia" da Tavisufleba. am Sem-<br />
TxvevaSi ar aris aucilebeli yvela moqalaqis faqtobrivi Tanxmobis<br />
mopoveba. sakmarisia damtkicdes, rom axali socialuri wyobis<br />
Tavdapirvel stadiaze aravin iqneba gaWirvebaSi. realuri konstituciebis<br />
Seqmnisas orive es midgoma Tavis rols asrulebs.<br />
revoluciuri konstituciebis dabadeba "ukanonoa". revoluciur<br />
epoqaSi Seqmnili konstituciis avtorebi amas xSirad formaluri uflebamosilebis<br />
gareSe akeTeben. iSviaTad xdeba, ararevoluciur viTarebaSic<br />
ki, rom sruliad axali konstitucia Zveli konstituciis<br />
debulebebis mixedviT Seiqmnas, anu axali konstitucia legitimurad<br />
Seiqmnas Zveli konstituciis Sesrulebis pirobebSi. 1787 wlis amerikis<br />
konstitucia ukanonod SeimuSava organom, romelsac sruliad<br />
sxva amocanis Sesrulebis uflebamosileba hqonda miniWebuli. delegatebi<br />
filadelfiaSi kontinenturma kongresma gaagzavna, raTa moemzadebinaT<br />
konfederaciuli xelSekrulebis reforma – swored aseTi<br />
uflebamosileba mianiWes TavianT delegatebs Statebma. konfederaciuli<br />
xelSekrulebis debulebebis darRveviT Catarebuli proceduris<br />
meSveobiT delegatebma saidumlod gadawyvites, rom axali konstitucia<br />
SeeqmnaT. es axali proeqti arasodes miuRia oficialurad delegatebis<br />
gamgzavn kongress, magram igi, kongresis arakonstituciuri<br />
Tanxmobis meSveobiT, ar ewinaaRmdegeboda dokumentis mier dadgenili<br />
demokratiuli ratifikaciis proceduras (momavali kavSiris wevri<br />
Statebis demokratiulad arCeulma warmomadgenlobiTma organoebma da<br />
specialurma saStato ratifikaciis kongresebma miiRes gadawyvetileba<br />
axali konstituciis ratificirebis Sesaxeb.) 15<br />
rogoric unda iyos konstituciis avtorTa uflebamosileba da<br />
mandati, maTi samuSaos legitimacia SemdgomSi SeiZleba xalxis ne-<br />
15 aSS-is konstitucia mTeli xalxis saxeliTaa miRebuli, erTaderTi problema<br />
iyo StatebSi mcxovrebTa 95 procenti, romlebsac ar miscemiaT saSualeba monawileoba<br />
mieRoT ratifikaciis procesSi.
konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />
biT moxdes. 16 axali konstituciebis aseTi saxalxo legitimaciis<br />
gzaa makonsolidirebeli referendumi. 1958 wels SeiaraRebuli Zalebis<br />
zemoqmedebiT de gols mieca mTavrobis formirebis mandati.<br />
man SemoTavazebuli mandati im pirobiT miiRo, rom mis mTavrobas<br />
neba miecemoda axali konstitucia Seeqmna, romelic Semdeg referendumze<br />
unda gaetanaT. es procedura ar Seesabameboda 1946 wlis<br />
konstituciiT gansazRvrul debulebebs konstituciis Sesworebis<br />
Taobaze. de gols mandati pirvel ivliss mieniWa im pirobiT, rom<br />
igi garkveul principebs daicavda. 28 seqtembers referendumis monawileTa<br />
80-ma procentma – xmis uflebis mqone mosaxleobis orma<br />
mesamedma – proeqts mxari dauWira.<br />
saxalxo suverenitetis epoqaSi formaluri legitimaciis ararseboba,<br />
anu konstituciis aramarTlzomieri warmomavloba, araviTar seriozul<br />
problemas ar iwvevs. legitimurobis miznebisaTvis sakmarisia<br />
gacxaddes, rom is, rac moxda, gakeTda xalxis saxeliT da Semdeg<br />
xdeba damamtkicebeli sabuTis warmodgena – roca xalxi ama Tu im<br />
formiT (Cveulebriv, referendumis gziT) daamtkicebs konstitucias.<br />
SeiZleba isec moxdes, rom, Tu saxelmwifos suvereniteti Sez-<br />
Rudulia, konstituciam Seasrulos suverenitetis gamTlianebis<br />
funqcia. legitimuroba momdinareobs suverenitetis ganmaxorcielebeli<br />
xelisuflebis mxridan, romelic gansazRvrul procedurebs<br />
adgens da Semdeg sabolood iwonebs proceduras. germaniis ZiriTadi<br />
kanoni ase miiRes. Tavdapirvelad misi iniciireba moaxdina gaer-<br />
Tianebuli Zalebis xelisuflebam, xolo damtkiceba samxedro okupantebis<br />
mier uflebamosil institutebs unda ganexorcielebinaT<br />
mas Semdeg, rac TviTon CaTvlidnen ZiriTad kanons misaRebad. saparlamento<br />
asambleis mier miRebuli dokumenti moiwones federaluri<br />
mxareebis demokratiulad arCeulma parlamentebma; amrigad,<br />
saxeze iyo demokratiuli legitimacia. analogiurad, ramdenime yo-<br />
16 es Tvalsazrisi, sxvebTan erTad, gaiziara safrangeTis sakonstitucio sabWomac,<br />
rodesac de golma konstituciaSi (romelic misi piradi zegavleniT iyo dawerili)<br />
Sesworeba Seitana pirdapiri saprezidento arCevnebis sakiTxis referendumze,<br />
araordinaruli wesiT, gatanis gziT. Catarebulma referendumma moiwona de<br />
golis winadadeba, xolo sakonstitucio sabWom es konstituciurobis sakmaris<br />
mtkicebulebad CaTvala.<br />
23
24<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
fili koloniis, magaliTad ceilonis (Sri-lankis), konstitucia<br />
SezRuduli suverenitetis pirobebSi Camoyalibda, rac SemdgomSi<br />
eWvis safuZveli gaxda da delegitimaciis efeqti gamoiwvia.<br />
klasikuri da Teoriulad yvelaze damakmayofilebeli gadawyvetaa,<br />
rodesac damfuZnebeli kreba, romelic konkretulad am mizniT<br />
aris arCeuli, axdens konstituciis formulirebas (da, SesaZloa,<br />
miRebasac). es praqtika pirvelad 1780 wlis masaCusetsis Statis<br />
konstituciis miRebisas gamoiyenes. 1945 wels safrangeTSi moiwvies<br />
damfuZnebeli kreba, raTa meoTxe respublikis konstitucia Camoyalibebuliyo.<br />
misi arCevis Sedegad damfuZnebelma organom uSualod<br />
xalxisagan miiRo legitimuroba. xandaxan isec xdeba, rom<br />
specialuri damfuZnebeli kreba uflebamosilia Sesworeba Seitanos<br />
swored im (Zvel) konstituciaSi, romelic damfuZnebel krebas amgvar<br />
mandats aZlevs an nebas rTavs SeimuSaos referendumze gasatani<br />
Sesworebis proeqti.<br />
damfuZnebeli krebis ideebi yovelTvis ar emTxveva xalxis nebas.<br />
saratifikacio referendumze maT SeiZleba ver moizidon eris nebis<br />
gamomxatveli xmebi (Tumca jer kidev sakiTxavia, aris Tu ara, faqtobrivad,<br />
referendumSi mopovebuli umravlesoba suverenitetis<br />
saukeTeso gamoxatuleba). 1945-46 wlebSi safrangeTis konstituciis<br />
Seqmnis procesSi misi avtorebi cdilobdnen rac SeiZleba mas-<br />
Staburi sajaro mowonebisaTvis mieRwiaT. amitom safrangeTis damfuZnebelma<br />
krebam mxolod proeqti moamzada da referendumze gaitana;<br />
proeqti uaryves. meore krebis proeqtma xmebis SedarebiTi umravlesoba<br />
moipova, magram, de faqto, safrangeTis mosaxleobis TiTqmis<br />
orma mesamedma mxari ar dauWira mas, radgan 31-ma procentma<br />
Tavi Seikava. miuxedavad amisa, axali konstitucia erovnuli suverenitetis<br />
legitimuri gamoxatuleba iyo. magram iyo ki igi is, rac<br />
ers namdvilad surda? 1958 wels, roca konstituciurma wyobam<br />
kraxi ganicada, frangulma sazogadoebam mkveTrad gailaSqra maTive<br />
suverenitetis am produqtis winaaRmdeg. marTalia, ar arsebobs arc<br />
erTi moqmedi konstitucia, romelic mTel ers daakmayofilebda. magram,<br />
miuxedavad imisa, rom arc erT calkeul partias ar SeuZlia<br />
erTi teqstis mimarT mosaxleobis umravlesobis mxardaWeris mopoveba,<br />
xalxs mainc SeuZlia demokratiis pirobebSi icxovros im konstituciis<br />
Tanaxmad, romelic maT TiTqos ZaliT moaxvies Tavs.
konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />
zogjer damfuZnebeli krebis wevrobisaTvis SeuTavseblobis specialuri<br />
wesebia SemoRebuli. ufro metic, Teoriulad, damfuZnebel<br />
krebas ar SeuZlia mimdinare sakanonmdeblo sakiTxebze msjeloba.<br />
17 meore piroba isaa, rom damfuZnebeli krebis wevri ar SeiZleba<br />
gaxdes axali konstituciis mixedviT arCeuli parlamentis<br />
wevri, sul cota, erTi saarCevno ciklis dasrulebamde. es piroba<br />
mowodebulia imisTvis, rom konstituciis avtorebma sakuTari potenciuri<br />
Tanamdebobebis gaTvaliswinebiT ar Camoayalibon axali<br />
debulebebi. es wesi safrangeTSi gamoiyenes 1791 wels. Sedegebi<br />
tragikuli iyo, radgan kvalificiuri da zomieri reformatorebis<br />
umravlesoba erovnuli asambleis wevri iyo, da amitom pirveli<br />
konventis wevrebi maT magier gaxdnen meorexarisxovani adamianebi,<br />
maT Soris meorexarisxovani provincieli iuristebi, romlebic Zalian<br />
advilad iqcnen radikalebad (robespieris gundi). 18<br />
istoriuli gamocdilebisa da winaaRmdegobrivi Teoriuli moTxovnebis<br />
gaTvaliswinebiT, mainc ramdenad demokratiuli unda iyos konstituciis<br />
Seqmnis procesi? da raki demokratiuli procesi yoveldRiuri<br />
politikis zemoqmedebis obieqtad aqcevs konstituciis<br />
proeqtis SemuSavebas, ramdenad unda gaiTvaliswinon demokratiulobis<br />
saWiroeba, Tu igi TviT procesis warmatebulobas uqmnis safrTxes?<br />
unaklod mowveuli damfuZnebeli krebis da saxalxo demokratiis<br />
moTxovnebis Sesrulebis kombinacia iSviaTi movlenaa. teqsti,<br />
romelic sazogadoebisTvisac misaRebia da Tanac efeqtiani xelisuflebis<br />
praqtikulad momuSave struqturas gvTavazobs, ufro<br />
17 1789 wlis safrangeTis erovnuli asamblea ar akmayofilebda konstituciuri<br />
organosaTvis wayenebul Teoriul moTxovnebs. asamblea ar yofila arCeuli damfuZnebeli<br />
krebis funqciis Sesasruleblad. konstituciis Seqmnis mandatis sakuTari<br />
TavisaTvis miniWebis idea TviTon asambleis pirmSo iyo. rac Seexeba konstituciebis<br />
Seqmnis process postkomunistur samyaroSi, damfuZnebeli kreba bulgareTSi Seikriba,<br />
magram misi muSaobis didi nawili sakanonmdeblo saqmianobas mieZRvna.<br />
18 xelaxla arCeviTobis uflebis Teoriuli SezRudvis sawinaaRmdego es praqtikuli<br />
ilustracia Zalas dakargavs, Tu damfuZnebeli kreba erTi aseTi wesis<br />
mixedviT Seikribeba: bolos da bolos, politikosebs Tavisuflad SeuZliaT Tavi<br />
aaridon krebis wevrobas da, Tu damfuZnebeli kreba SedarebiT mcirericxovani iqneba,<br />
albaT, sakmao raodenobis pirvelxarisxovani politikosebi darCebian gareT,<br />
rom axali sakanomdeblo organo maT Seavson.<br />
25
26<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
xSirad mcirericxovani elitis warmomadgenelTa saidumlo Sexvedraze<br />
yalibdeba (magaliTad, amerikis SeerTebuli Statebi, 1787;<br />
germania, 1918 da 1948; safrangeTi, 1958; espaneTi, 1978; ungreTi,<br />
1989 da 1990; ruseTi, 1993). 19<br />
imTaviTve, rodesac amerikis SeerTebuli Statebis pirveli elituri,<br />
erovnuli konstituciis ratificireba moxda, wina planze<br />
gamoitanes misi sawinaaRmdego pretenzia (romelic SemdgomSi banaluri<br />
gaxda): konstitucia aristokratiuli elitis Rirebulebebsa<br />
da miznebs asaxavda. patrik henris, "xalxis uflebebis" TviTmarqvia<br />
"damcvels", sruli ufleba hqonda virjiniis saratifikacio konvenciisTvis<br />
ekiTxa: "ra ufleba hqondaT maT, rom konstitucia daewyoT<br />
fraziT Cven, xalxi?... vin mianiWa maT ufleba, rom Cven, xalxi<br />
eTqvaT da ara Cven, Statebi?... maTTvis aravis miucia xalxis saxeliT<br />
laparakis mandati". 20<br />
rasakvirvelia, konstituciis Seqmnis amerikuli procesi ar yofila<br />
erTaderTi SemTxveva, romlis mimarTac wayenebuli pretenziebi<br />
demokratiulobis deficitis Sesaxeb ase Tu ise viwro provinciuli<br />
xasiaTisa aRmoCnda. konstituciebis miRebisas demokratiuli, wvrilmani,<br />
erTmaneTTan mokinklave an adgilobrivi Tvalsazrisebi ar iyo<br />
istoriis ganmsazRvreli faqtorebi. zogadad, konstituciebi – gansakuTrebiT<br />
ki istoriis gansazRvreli konstituciebi – yovelTvis<br />
yofiT mosazrebebsa da masebis mcdar Sexedulebebze maRla idgnen.<br />
rogori daJinebiTac unda icavdes umravlesoba konstituciidan amo-<br />
Rebul sakuTar mcdar Sexedulebas, viwro provincializmi, fanatizmi<br />
da demokratiuli umravlesobis konservatizmi ar warmoadgens<br />
(rogorc wesi) xalxis azrs. ufro xSirad, es im mdare politikosis<br />
azria, romelic arCevnebSi gamarjvebis da xelaxla arCevis monaa<br />
da fiqrobs, rom mxars ver dauWers Rirebulebas, romelsac amomrCevlebi<br />
sakuTar interesad ar CaTvlian arCevnebis dRes.<br />
19<br />
konstituciis proeqtis SemuSaveba ungreTSi imdenad saidumlo viTarebaSi<br />
xdeboda, rom teqstis daxvewis Sansic ki ar arsebobda; saqmeSi Cauxedavi monawileebi<br />
ki daJinebiT moiTxovdnen TavianTi SeTxzuli teqstis miRebas.<br />
20<br />
Page Smith, The Constitution: A Documentary and Narrative History (New York:<br />
William Morrow, 1978), gv.248.
konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />
albaT, swored es, viwro provincializmis mxridan momdinare<br />
opoziciaa imis mizezi, rom istoriis ganmsazRvreli konstituciebis<br />
Seqmnisas avtorebi eridebodnen uflebebis detalur aRweras.<br />
konstituciis fundamenturi sakiTxia saxelmwifo mowyoba. moqalaqe,<br />
romelic tradiciuli Rirebulebebis (an antiRirebulebebis)<br />
momxrea da referendumis dros sakuTar partias an sulier moZ-<br />
Rvars ujerebs imas, rom despotur xelisuflebas represiebis SemzRudavi<br />
xelisufleba sjobs, gansakuTrebiT maSin daeTanxmeba, Tu<br />
TviTon ar yofila despotiiT mosargebleTa Soris.<br />
dasamalavi an samarcxvino araferia imaSi, Tu iqneba umravlesobis<br />
nebisagan konstituciis erTgvari izolirebis cda, maSinac<br />
ki, Tu es umravlesoba demokratiuli gziT aris dadasturebuli.<br />
Tanamedrove epoqaSi konstituciis ratifikacia, Cveulebriv, kompromisia<br />
partiul elitebs Soris. igi aris unikaluri elituri<br />
produqti, romelic demokratiuladaa SefuTuli. magram Tanamedrove<br />
demokratiuli konstitucia samarTlebrivi saxelmwifos<br />
konstituciac iqneba, Tu xalxis winaaRmdeg ar aris mimarTuli,<br />
Tu saSualebas utovebs xalxs (individualur amomrCevels) Tvi-<br />
Ton moawesrigos sakuTari yoveldRiuri cxovreba da Tu igi<br />
amomrCevlebs saSualebas aZlevs dablokon konstituciis miReba<br />
an Sesworeba Seitanon masSi, roca kategoriulad ar eTanxmebian<br />
konstitucias.<br />
aseTi ram arasodes dawerila, magram faqtia, rom ar arsebobs<br />
politikosi, romelic parlamentis derefanSi xmadabla mainc ar<br />
etyoda Tavis kolegas, rom farTo sazogadoebam arc ki icis ras<br />
aZlevs xmas an ras uaryofs referendumis dros. roca sazogadoebrivi<br />
azri Tavisufalia da ar aris damZimebuli damaxinjebuli<br />
ideebiT, maSin, magaliTad, iseTi mTavroba, romelic xalxs arCevanis<br />
uflebas da piradi usafrTxoebis uflebas arTmevs da SesaZlebels<br />
xdis erTpirovnul mmarTvelobas, ver Caabarebs referendumis<br />
gamocdas. hitleris represiuli reJimi referendumiT iqna damtkicebuli<br />
ara marto imitom, rom ekonomikuri krizisi da masebSi<br />
gaRviZebuli instinqtebi uzrunvelyofdnen mis farTo mxardaWeras,<br />
aramed imitomac, rom arCevnebis momentisaTvis sazogadoebrivi azri<br />
teroris, devnisa da masobrivi fsiqozis msxverplad iyo qceuli.<br />
27
28<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
konstituciis proeqtis warmatebis Sansi Zalian mcirea maSinac,<br />
roca konstituciis SemuSavebis procesi `arasarwmunoa~. aq rwmena<br />
imiT ki ar miiRweva, rom proeqtis SemuSavebis procesi Ria gavxadoT,<br />
aramed igi proeqtis avtorTa mimarT ndobidan, anu im faqtidan<br />
gamomdinareobs, ramdenad avtoritetiani arian es adamianebi sazogadoebisaTvis,<br />
xom ar ganicdian piradi interesebis zegavlenas<br />
da scemen Tu ara maT pativs rogorc patiosan xalxs. amave mosazrebidan<br />
gamomdinare, yovelTvis rodi mTavrdeba kargad konstituciis<br />
proeqtis SemuSavebaSi sakmaod cnobili politikosebis uSualod<br />
Cabma, radgan aseTi xalxi umravles SemTxvevaSi zogadad ar<br />
aris zemoaRniSnuli Tvisebebis matarebeli.<br />
referendumis gziT miRebuli konstitucia "ufro maRali rangis"<br />
rodia, vidre sakonstitucio asambleis mier miRebuli konstitucia.<br />
orive SeiZleba gaxdes partiuli politikis da institutebis<br />
wvrilmani interesebis zemoqmedebis obieqti, gansakuTrebiT mas<br />
Semdeg, rac revoluciuri an eris axlad dafuZnebis enTuziazmi<br />
dacxreba. 21 erovnuli suverenitetis saxeliT qadagebis meSveobiT<br />
rogorc umravlesobis, ise umciresobis warmomadgenel partiebs<br />
SeuZliaT xalxis nebaSi viwro provincializmi Canergon da amiT<br />
gaaniavon iseTi socialuri paqtis kodifikaciis SesaZlebloba, romelic<br />
mTeli TaobebisaTvis iqneboda misaRebi SeTanxmeba.<br />
1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da<br />
aRiareba<br />
1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba<br />
ra aris is, rac win uZRvis konstitucias? romelia is siRrmiseuli<br />
socialuri funqcia, romelic aiZulebs revolucionersac, kontrrevolucionersac,<br />
nacionalistsac da, albaT, diqtatorsac ki, daeTanxmos<br />
fundamentur wesrigs an aRiaros igi? ras niSnavs es "fundamenturi<br />
wesrigi"? es aris xelisuflebis Sedegad warmoqmnili fun-<br />
21 ix., magaliTad, 1994 wels SveicariaSi Catarebuli referendumis Sedegi,<br />
romelmac uaryo qveynis evrokavSirSi gaerTianebis winadadeba.
a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />
damenturi wesrigi; igi exeba saxelmwifos da xalxs Soris urTier-<br />
Tobas, romelic, garkveul SemTxvevebSi, SesaZloa aseve moicavdes<br />
moqalaqeebs Soris saxelmwifos meSveobiT Camoyalibebul urTierTobas<br />
(am SiSis momgvreli iuridiuli ganmartebis SinaarsisaTvis ix.<br />
saxelmwifos mier gaweuli momsaxurebisadmi miZRvnili Tavi.)<br />
msjelobas saxelmwifo xelisuflebisagan moqalaqis dacvaze da,<br />
analogiurad, msjelobas misi wilis Sesaxeb saxelmwifos mier uzrunvelyofil<br />
SeRavaTebSi mxolod maSin eqneba azri, Tu gvecodineba,<br />
risTvis arsebobs saxelmwifo, ras emsaxureba socialuri organizaciis<br />
esoden saxifaTo forma?<br />
roca saxelmwifoze vfiqrobT, paralelurad warmovidgenT, rom<br />
mis arsebobas win uZRoda anarqia da uwesrigoba, arseboba mudmivi<br />
gaurkvevlobis pirobebSi. uwesrigoba ara marto win uZRvis saxelmwifos,<br />
aramed nebismier dros SeiZleba warmoiSvas Tanamedrove,<br />
politikurad marTuli sazogadoebis cxovrebaSic. qveyanas SeiZleba<br />
Tavs daesxan, xalxi monebad aqcion. SesaZloa quCaSi Tavs dagvesxan.<br />
im bankis direqtorTa sabWoSi, sadac adamianebi anabarze simwriT<br />
naSovn fuls inaxaven, SesaZloa qurdebi dasxdnen. konstituciuri<br />
teqstebi saxalxo SiSis arqeologiur monacemebs warmoadgens.<br />
istoria gviCvenebs _ im eWvis miRma, rom mfarvelma saxelmwifom<br />
SeiZleba mzakvrulad mogvatyuos, dgas ufro fundamenturi<br />
SiSi – saerTod usaxelmwifod darCenisa, SiSi bunebis stiqiis winaSe,<br />
SiSi, romelic, hobsis sityvebiT rom vTqvaT, “yvelaze uaresia,<br />
mudmivi SiSi ZaladobiT sikvdilis safrTxisa; da kacis miusafari<br />
cxovreba, Raribi, sazizRari da xanmokle." 22<br />
konstituciebi savsea nebis damrTavi debulebebiT, romlebic<br />
aucileblobadaa miCneuli kanonierebisa da wesrigis, agreTve samoqalaqo<br />
mSvidobis SesanarCuneblad. uwesrigobis Tavidan acilebis<br />
sanacvlod, xalxi SedarebiT advilad egueba uflebebis SezRudvas<br />
(gansakuTrebiT – sxvisi uflebebis SezRudvas) da Tavis Sekavebas<br />
sazogadoebis cxovrebaSi demokratiuli monawileobisagan. samoqalaqo<br />
mSvidoba da usafrTxoeba is sakiTxebia, romelTa gamoc xal-<br />
22 Thomas Hobbes, Leviathan (Cambridge: Cambridge Univeristy Press, 1991), gv.89.<br />
29
30<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
xi mzadaa gauZlos imgvar xelisuflebasac ki, romelic ukanonod<br />
an Tundac represiebiT xorcieldeba arsebuli qaosis aRmosafxvrelad.<br />
sxva faqtorebTan erTad, esec xsnis, Tu ratom daeTanxma<br />
germanelTa umravlesoba xelisuflebaSi hitleris mosvlas.<br />
sazogadoebebSi, sadac jerovani solidaroba vlindeba, xelisuflebis<br />
realuri saWiroeba arc arsebobs, radgan iq urTierToba arsebuli<br />
tradiciebiT, rwmeniT da sxva arasamTavrobo normatiuli<br />
molodiniT imarTeba. maS, rodis xdeba xelisufleba saWiro? maSin,<br />
roca wesrigis uzrunvelmyofi wesebis formalurad Camoyalibeba<br />
xdeba aucilebeli, gansakuTrebiT maSin, rodesac wesrigis miRwevis<br />
umTavresi saSualebis – kanonis aRsasaruleblad Zalis gamoyeneba<br />
xdeba saWiro.<br />
1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba<br />
saxelmwifos da samarTlis SemakavSirebeli Zala – kanoni da kanonis<br />
Sesrulebis uzrunvelmyofi iZuleba sulac ar aris usamano.<br />
politikuri sazogadoebis pirobebSi cxovrebisaTvis, sul cota,<br />
koleqtiuri identurobis imgvari minimumi maincaa saWiro, romelic<br />
ver iarsebebs homogenurobis, anu gansazRvruli erTobis<br />
suliskveTebis, anu erTgvarovnebis sazogadoebrivi Segnebis gare-<br />
Se. adamianebs Soris erTgvarovnebis minimumia saWiro, raTa Tavidan<br />
aviciloT permanentuli konfliqti da adamianebi Semwynareblurad<br />
moekidon erTmaneTs. sazogadoebrivi Tanaarsebobis minimumi<br />
aris is, rasac amerikeli indieli fiqrobda mis miwaze moxvedrili<br />
"fermkrTali xalxis" Sesaxeb: isini TeTrkanianebs gzaze dayril<br />
iseT uintereso kenWebad Tvlidnen, romelTan Sexeba da<br />
gverdze gadagdebac ki ar Rirda.<br />
rusos azriT, garda homogenurobisa, "saerTo nebis" arsebobisaTvis<br />
agreTve saWiroa erTgvari memkvidreobiTobac. ufro metic,<br />
xalxi sacxovreblad sakuTar saxlTan axlos an, sul cota, saku-<br />
Tari Temis farglebSi mainc unda rCebodes. 23 Tu adamians advilad<br />
23 Tanamedrove msoflios mzardi mobiluroba axasiaTebs. es konstituciuri<br />
wesrigis seriozuli problemaa, radgan mobiluroba Tavs uyris iseT kulturebsa<br />
da koleqtiur vinaobebs, romlebic drois simciris gamo ver aswreben erTmaneTTan
a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />
SeuZlia Tems mowydes, sazogadoebas destabilizaciis safrTxe<br />
emuqreba, urTierToba uferuldeba da erTmaneTze damokidebulebac<br />
wyvets arsebobas.<br />
1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma<br />
konstitucia fundamentur wesrigTan dakavSirebul ormag prezumfciazea<br />
dafuZnebuli. orive prezumfcia bundovani da bolomde ganusazRvreli<br />
Sinaarsisaa. pirvelis Tanaxmad, saxelmwifo mSvidobis<br />
garantia misi moqalaqeebisaTvis, anu maTTvis, visTvisac gvsurs<br />
mSvidi cxovrebis saSualebis micema imitom, rom isini CvenTan<br />
arian identificirebuli. meore prezumfcia aris homogenuroba,<br />
romlis ganusazRvreloba im faqtidan gamomdinareobs, rom Cven verasodes<br />
gvecodineba, Tu ra aris is, rasTanac Cveni identificireba<br />
unda movaxdinoT, ris Sesabamisad unda moviqceT, raTa politikur<br />
sazogadoebaSi migviRon, vis aqvs ufleba gansazRvros es identifikacia<br />
da ra saxis mSvidobaa is, risTvisac iZulebuli varT sakuTari<br />
Tavis mniSvnelovan nawilze vTqvaT uari. 24 msjelobis am momen-<br />
Seguebas da, amrigad, SeiZleba SeuTavseblad iqcnen. safrangeTis konstituciuri<br />
wesrigi sirTuleebs awydeba muslimanur umciresobasTan SeTanxmebis miRwevis gzaze.<br />
analogiurad, safrangeTis saero saxelmwifo da misi konstitucia kaTolicizms<br />
(saero saqmeebSi) ucxo, Znelad mosavlel nairsaxeobad miiCnevda.<br />
amave dros, mobiluroba aiZulebs mTavrobebs, im qveynebSi mainc, sadac mobiluroba<br />
"bunebrivad" iTvleba, gamoexmauron msoflio moqalaqeTa saWiroebebs.<br />
msoflio moqalaqe ara marto sakuTar samSobloSi, aramed yvela qveynis xelisuflebisagan<br />
moelis, rom eqneba personaluri usafrTxoebis minimaluri done. dasavlel<br />
moqalaqeTa eqsperimentuli mogzaurobebi sabWoTa kavSirSi amaRelvebeli gamocdileba<br />
iyo, radgan mogzaurs ar SeeZlo darwmunebuli yofiliyo, rom es<br />
principi komunisturi qveynis SemTxvevaSic moqmedebda.<br />
evrokavSiri (da evropis adamianis uflebaTa konvencia) akmayofilebs msoflio<br />
moqalaqeobis molodins. kavSiris wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs maT sacxovrebel<br />
adgilas ufleba aqvT xma miscen evropis parlamentis arCevnebisas da, umetes Sem-<br />
TxvevaSi, adgilobrivi arCevnebis drosac. sacxovrebel adgilas gacemuli socialuri<br />
SeRavaTebic ki Tanabrad unda ganawildes wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs<br />
Soris, miuxedavad maTi moqalaqeobisa.<br />
24 nacistebi xalxs erovnebas arTmevdnen iracionaluri argumentebis moSveliebiT<br />
da amave dros maT mtrebad acxadebdnen. stalinmac igive uqna zogierT eTnikur<br />
jgufs (germanelebs, yirimel TaTrebsa da kavkasiel xalxebs), magram, garda<br />
amisa, sabWoTa sistema sakuTari moqalaqeebisagan politikur identifikaciasac iT-<br />
31
32<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
tSi iZulebuli varT SevexoT saxelmwifosa da <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
kidev erT farul amosaval winapirobas. vis exeba homogenurobis<br />
saWiroeba? Cvens xalxs – anu Cven. da ra daemarTeba adamians,<br />
romelic ver akmayofilebs pirobebs anu "sxvanairia"? aseTi<br />
piri ver gaxdeba moqalaqe da ver moipovebs Sesabamis uflebebs.<br />
moqalaqeoba aris sakvanZo sakiTxi, garkveuloba, romelzec konstituciaa<br />
damyarebuli. magram xSirad am sakiTxze pasuxi mogvianebiT<br />
gaicema xolme, mas Semdeg, rac xelisuflebis konstituciuri wesrigi<br />
ukve damyarebulia. 25<br />
XIX saukunis evropaSi ama Tu im qveynis binadris samarTlebrivi<br />
statusi ar warmoadgenda seriozul sakiTxs: es binadari<br />
iyo moqalaqe an taxtis qveSevrdomi mainc. 26 xalxis [populus]<br />
Suasaukuneebiseuli kontinenturi koncefcia iyo politikuri xasiaTis:<br />
amgvari politikuri cnobierebis safuZvelze SesaZlebeli<br />
iyo Rataki an gaunaTlebeli TanamemamuleebisaTvis politikuri<br />
uflebebis ayra. moqalaqeobis miniWebis sakiTxis fesvebi isev homogenurobis<br />
moTxovnaSia. lord-kancleri eldoni swored homogenurobis<br />
saWiroebaze miuTiTebda, roca ewinaaRmdegeboda kaTolikeTaTvis<br />
Tanaswori uflebebis aRiarebas. eldonis azriT, britanuli<br />
konstitucia dafuZnebuli iyo ara ganurCevlad yvela adamianisTvis<br />
Tanaswori uflebebis miniWebis principze, aramed principze,<br />
romlis Tanaxmadac Tanaswori uflebebi aqvs yvelas, vinc<br />
Seesatyviseba da eqvemdebareba im moTxovnebs, romelTac konstitucia<br />
adgens sakuTari usafrTxoebisaTvis. 27<br />
marTlac, ramdenad marTali yofila arendtis SeniSvna, rom moqalaqeoba<br />
– saxelmwifosadmi mikuTvneba – adamianis yvelaze uf-<br />
xovda, raTa maT mSvidi cxovrebis saSualeba moepovebinaT; Tumca, kaci bolomde<br />
darwmunebuli verasodes iqneboda, sakmarisad uyvarda Tu ara mas qveyana da brZeni<br />
beladi, anu sakmarisad mZafrad gamoxatavda Tu ara saTanado identifikacias.<br />
25<br />
belgiis 1831 wlis konstituciiT, moqalaqeobis mopovebas da dakargvas kanoni<br />
awesrigebs.<br />
26<br />
amerikis SeerTebul StatebSi emigrantebi, monebi da indielebi ufro seriozul<br />
praqtikul problemebs "iwvevdnen". am sakiTxisadmi adreuli amerikuli midgoma<br />
eris Semadgenlobidan gamoricxavda im jgufebs, romlebsac politikuri klasi<br />
gansxvavebulad miiCnevda, ZiriTadad rasobriv niadagze.<br />
27<br />
Joseph Charles Heim, "The Demise of the Confessional State and the Rise of the Idea of a<br />
Legitimate Minority," Majorities and Minorities eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer,<br />
Nomos 32 (New York: New York University Press, 1990), gv.11, 18-19.
a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />
ro mniSvnelovani uflebaa. am uflebis gareSe adamiani socialuri<br />
mSvidobidan aris gandevnili. moqalaqeobis armqone pirs ayrili<br />
aqvs dacvisa da xelSeuxeblobis uflebebi. amgvari gandevnis Sedegebi<br />
TvalnaTliv gviCvena nacisturma reJimma. aseTi devnis SiSma<br />
da germaniis teritoriis radikalurma cvlilebam 1945 wels (rasac<br />
milionobiT ltolvili mohyva) ganapiroba is, rom germaniis<br />
ZiriTad kanonSi sakmaod detaluradaa aRwerili visi miCneva SeiZleba<br />
germanelad da krZalavs germaniis moqalaqeobis CamorTmevas<br />
nebismieri adamianisaTvis. 28<br />
1.6.4. Tanaarsebobis garantia<br />
konstituciebi winapirobad miiCneven da xels uwyoben erTgvarovnebas,<br />
zogjer gaZevebis fasadac ki, magram sazogadoebebi arasodes<br />
yofila srulyofilad erTgvarovani. konstitucia an axSobs (an,<br />
meti rom araferi vTaqvaT, uaryofs) gansxvavebas erTgvarovnebis<br />
xelSesawyobad, anda garantias iZleva, rom gansxvaveba gansazRvrul<br />
farglebSi SenarCundeba, Tu daculi iqneba es farglebi.<br />
erTgvarovnebis saxeliT yvelas aqvs Sansi gaxdes safrangeTis an<br />
rumineTis WeSmariti moqalaqe da iyos am statusis mqoneTa Tanaswori.<br />
neitralur, Tumca, mainc erovnul konstituciasTan identifikacia<br />
an erovnuli konstituciis CarCoebSi adamianebis erTmaneT-<br />
Tan gaigiveba, aris arsebobis konstituciuri pirobebi. 1791 wlis<br />
franguli principis Tanaxmad, romelic eri-saxelmwifos koncefciis<br />
wamyvan principad iqca, konstituciis debulebebis safuZvelze<br />
yvelas SeuZlia gaxdes WeSmariti frangi moqalaqe, oRond aucileblad<br />
frangi moqalaqe. 1791 wels erTaderTs, rasac safrangeTis<br />
saxelmwifo Tanasworobis sanacvlod iTxovda axlad emansipirebuli<br />
ebraelebisagan, iyo eris mimarT erTgulebis ficis dadeba. da<br />
roca Rrmadmorwmune ebraelebi Tavs ikavebdnen xolme "ufali<br />
RmerTis" saxeli warmoeTqvaT ficis dadebis ceremoniisas, maTTvis<br />
Tavisuflebis mimniWebeli patriotebi gancvifrebuli da aRSfoTe-<br />
28 ZiriTadi kanonis Tanaxmad, moqalaqeobis dakargva SesaZlebelia mxolod ma-<br />
Sin, Tu adamiani amis Sedegad ar iqceva moqalaqeobis armqone pirad.<br />
33
34<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
buli iyvnen. moqalaqeobis guluxvad miniWeba gulisxmobs, rom yvela<br />
moqalaqe valdebulia Tavi gaaigiveos "mimRebi" umravlesobis<br />
saerTo-erovnul vinaobasTan. moqalaqeobis sanacvlod, pirovneba<br />
frangi da mxolod frangi unda yofiliyo. am principis kidev erTi<br />
ilustracia bretanel bavSvebs ukavSirdeba. XIX saukunis meore<br />
naxevarSi bretanel bavSvebs sastikad wkeplavdnen, Tu isini skola-<br />
Si bretanulad laparaks gabedavdnen (sxva ena ki maT ar icodnen)<br />
imis magivrad, rom bejiTi swavliT gamoexataT madliereba safrangeTis<br />
respublikisaTvis maTi ase keTilad SefarebisaTvis.<br />
amerikelebi, ufro xSirad, naklebad pretenziulebi iyvnen. amerikis<br />
xelisufleba neitralurad ekideba erovnuli gansxvavebis<br />
umetes nawils. paradoqsia, magram faqtia, rom saxelmwifo Sekruli<br />
rCeba swored imitom, rom saxelmwifo ar aZlevs upiratesobas<br />
romelime fundamentur socialur Tu kulturul sxvaobas. 29 amgvari<br />
"Semguebluri" konstituciebiT daSvebulia Zalian gansxvavebuli<br />
identifikaciis mqone erTobebis erTmaneTTan SeTavsebuloba; isini<br />
dasaSvebi gansxvavebis mxolod ukidures zRvars moniSnaven. magali-<br />
Tad, ramdenime konstitucia acxadebs, rom zogierT erovnebas, zogjer<br />
konstituciaSi pirdapir CamoTvlils, SeuZlia sakuTari enis<br />
gamoyeneba (uflebebisa da Tavisuflebebis kanadis qartia, 1982,<br />
muxli 23); an (TiTqmis) yvela gavrcelebuli ena SeiZleba oficialuri<br />
iyos (indoeTi), anda, gansxvavebul magaliTs Tu moviyvanT,<br />
konstitucia SeiZleba acxadebdes, rom yvela religiur konfesias<br />
aqvs Tavisuflad funqciobis ufleba sakuTari eklesiis sazRvreb-<br />
Si. saxelmwifo neitralitets inarCunebs, rac SeiZleba imas niSnavdes,<br />
rom igi an ar ereva eklesiis saqmianobaSi (magaliTad, roca<br />
eklesia saxelmwifosagan gancalkevebulia aSS-is konstituciis Tanaxmad),<br />
anda xelisufleba sakuTar funqciebs asrulebs TiToeuli<br />
ZiriTadi jgufis gansakuTrebuli Tvisebebis mxedvelobaSi miRebiT<br />
(anu saxelmwifo yvela enaze uzrunvelyofs ganaTlebas, oficialuri<br />
dokumentebis gacemas da sxva msgavs momsaxurebas).<br />
29 sxva saqmea, uwyobs Tu ara xels es pasiuroba an neitraloba romeliRac er-<br />
Ti kulturis batonobas. SeerTebul StatebSi TiTqmis yovel oc weliwadSi er-<br />
Txel mwvavdeba sakiTxi "mxolod inglisuri enis" moTxovnasTan dakavSirebiT, rac<br />
Cveulebriv ltolvilebisa da emigrantebis axali talRis Semosvlas mohyveba<br />
xolme.
a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />
konstituciaSi adamianuri gansxvavebis daSveba anda Tundac garantireba<br />
imis maniSnebelia, rom konstituciuri wesrigis pirobeb-<br />
Si cxovreba marto imas rodi niSnavs, rom moqalaqe daculia saxelmwifos<br />
xelisuflebisagan. amas garda, konstitucionalizmi gulisxmobs,<br />
rom moqalaqeebi da maTi ZiriTadi pirveladi dajgufebebi<br />
daculi arian umravlesobis batonobisagan an uZlieresi dajgufebis<br />
dominirebisagan. 30 umravlesobis batonobisagan dacvis garantiebi<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovania maSin, roca saxelmwifo demokratiulia<br />
da mis konstituciaSi instituciurad aris gaformebuli<br />
iseTi warmomadgenlobiTi xelisufleba, romelic sxva SemTxvevaSi<br />
sasurveli mowyoba iqneboda moqalaqeTa dacvis TvalsazrisiT da<br />
maTi politikuri nebis uzenaesobisaTvis.<br />
umciresobaTa dacvis wesebi SesaZloa sakmaod neitraluri xasia-<br />
Tisa iyos, magram zogjer aucilebeli xdeba mxareebs (eTnikuri<br />
jgufebs, wevr-saxelmwifoebs da sxva amgvar mxareebs) Soris detaluri<br />
SeTanxmeba. saxelmwifosagan eklesiis gancalkevebis zemoaRniSnuli<br />
magaliTi aris tipuri neitraluri gadawyveta, xolo detaluri<br />
SeTanxmeba Cveulebriv federalur sistemebSi gvxvdeba. magaliTad,<br />
flamandia-valoniis problema gadawyda belgiis konstituciuri<br />
mowyobis etapobrivi regionalizaciis gziT, kerZod, belgiis<br />
parlamentis sakanonmdeblo uflebaTa gadacemiT flamandiis,<br />
valoniisa da briuselis saTemo asambleebisaTvis.<br />
ueWvelia, rom konstitucia, romelic individualur da jgufur<br />
gansxvavebas ganixilavs rogorc erTis meorisaTvis daqvemdebarebuls,<br />
uaryofiT gavlenas moaxdens socialur stabilurobaze. igi<br />
mavne iqneba mCagvrelebisTvisac da CagrulebisTvisac, Tumca, cxadia,<br />
mkafiod gansxvavebuli doziT. "interesTa konfliqtebis Serbi-<br />
30 fijis da malaiziis konstituciebSi mocemulia umciresobis an ucxouri<br />
eTnikuri jgufis ekonomikuri batonobis sawinaaRmdego garantiebi, xolo amis sanacvlod<br />
uzrunvelyofilia umciresobis Tanaswori samoqalaqo uflebebi (amis<br />
alternativa iqneboda privilegiebis mospoba samoqalaqo omis xarjze). ruandasa<br />
da burundiSi bolo aTwleulebSi araerTxel momxdari sisxlisRvra cxadyofs am<br />
sakiTxis did mniSvnelobas. samxreT afrika da zimbabve ukiduresobis magaliTebs<br />
warmoadgenen. zimbabveSi TeTrkanian umciresobas miRebuli aqvs garkveuli garantiebi,<br />
magram bolo dros saTuo gaxda maTi qonebrivi uflebebis dacva.<br />
35
36<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lebasa da interesebis harmonizacias, rac SeiZleba swrafi tempiT,<br />
usafrTxoebis moTxovnebis gaTvaliswinebiT, mudmivi yuradReba unda<br />
mieqces" (bentami). 31<br />
1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu<br />
saerTo miznebi?<br />
nebismier Tanamedrove saxelmwifoSi moqalaqeebi saxelmwifo xelisuflebasTan<br />
struqturulad arian dakavSirebuli sami ZiriTadi mimarTulebiT.<br />
moqalaqeebi erToblivad arian saxelmwifo xelisuflebis<br />
suverenuli Semoqmedi, isini potenciurad imyofebian saxelmwifoebrivad<br />
organizebuli Zalisa da iZulebis safrTxeSi da damokidebuli<br />
arian saxelmwifos mier organizebul momsaxurebasa da dotaciebze.<br />
32<br />
XVIII saukunis dasasrulidan konstituciebi aq naxsenebi meore<br />
problemis mosagvareblad iwereboda. magram imisTvis, rom adamiani<br />
saxelmwifosagan daculi yofiliyo (garkveul farglebSi mainc),<br />
saWiro iyo konstituciiT dadgeniliyo, Tu rogor ganisazRvreba<br />
saxelmwifos neba moqalaqeTa erTobis mier. saxelmwifo ar funqciobs<br />
vakuumSi. moqalaqeebs emuqrebaT ara marto marTva-gamgeobis<br />
arastabiluroba, aramed umravlesobis an iseTi mcire jgufebis tiraniac,<br />
romlebic cdiloben xelyon sxvaTa uflebebi. konstituciuri<br />
SezRudvebis gareSe saerTo keTildReoba uyuradRebod iqneboda<br />
migdebuli jgufebs Soris ZalauflebisaTvis brZolaSi.<br />
medisoni jgufebis tiranias iseve gausaZlisad miiCnevda, rogorc<br />
saxelmwifos tiranias:<br />
jgufebad miviCnev moqalaqeTa imgvar nawils, romlebic imis miuxedavad<br />
saerTo odenobis umravlesobas Seadgenen Tu umciresobas, gaer-<br />
31 Bentham quoted in Frederick Rosen, "Majorities and Minorities: A Classical Utilitarian<br />
View," Majorities and Minorities, gv.26.<br />
32 Claus Offe, "Democracy Against the Welfare State? Structural Foundations of<br />
Neoconservative Political Opportunities" Responsibility, Rights and Welfare: The Theory of<br />
the Welfare State, ed. J. Donald Moon (Boulder: Westview Press, 1988), gv.189.
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
Tianebuli da stimulirebuli arian saerTo grZnobis an interesis<br />
raRac iseTi impulsiT, romelic sxva moqalaqeebis uflebebs an mTeli<br />
sazogadoebis mudmiv da saerTo interesebs upirispirdeba.<br />
...<br />
gavafarTooT es wre da miviRebT met partiasa da interess; amiT Semcirdeba<br />
imis Sansi, rom umravlesobas eqneba saerTo motivi SezRudos<br />
danarCeni moqalaqeebis uflebebi an, Tu aseTi motivi iarsebebs,<br />
maSin yvelas, vinc am motivs igrZnobs, gauWirdeba sakuTari Zalis<br />
gamoCena. 33<br />
samarTlis normebi, romlebic saxelmwifos exeba, ise unda Camoyalibdes,<br />
rom saxelmwifo sakuTar moqalaqeebs icavdes dajgufebebisagan<br />
da amasTan ar iqces iaraRad dajgufebebis xelSi. Tavi rom<br />
davaneboT qonebis usamarTlo ganawilebas, rogorc es winaT iyo,<br />
sazogadoebaSi ganxeTqilebis Camovardnis yvelaze saSiS faqtors<br />
religiuri konfesiebi warmoadgendnen. aSS-is konstituciis pirvelma<br />
Sesworebam, romelic dajgufebaTa winaaaRmdeg iyo mimarTuli,<br />
sruliad ganacalkeva eklesia saxelmwifosagan, miuxedavad imisa,<br />
rom maSindeli politikuri elitac da mosaxleobis umravlesobac<br />
religiurobas sakuTar moralur valdebulebad miiCnevda. 34<br />
SeerTebuli Statebis uzarmazar teritoriaze sxvadasxva jgufi<br />
SeiZleboda geografiuli mizezebiTac gancalkevebuli yofiliyo. medisonis<br />
respublikuri konstitucionalizmi emyareboda xelsayrel<br />
geografiul faqtors. Tumca, warmomadgenlobiT organoSi iqmneboda<br />
droebiTi koaliciebi saWiro xmebis mosagroveblad, rasac Sedegad<br />
mosdevda zogjer umciresobis sawinaaRmdego (da aranakleb xSirad –<br />
umciresobis mxardamWeri) dajgufebebis Seqmna. evropaSi medisonis<br />
ideas ganxorcielebis SedarebiT naklebi Sansi hqonda. aq, erTi<br />
mxriv, gansxvavebuli socialuri, religiuri da nacionaluri jgufebi<br />
iZulebuli iyvnen "gacilebiT axlos" ecxovraT erTmaneTTan, xo-<br />
33 The Federalist Papers No. 10: Madison 78.<br />
34 1789 wels Svid wevr-StatSi arsebobda dakanonebuli saxelmwifo eklesiebi.<br />
gancalkevebis moTxovna federalur doneze politikuri neitralitetis uzrunvelyofas<br />
emsaxureboda. jefersonisa da medisonis mier gamoxatuli gancalkevebis<br />
idea gulisxmobda, rom Statebi nebas darTavdnen yvela konfesias, hqonodaT saku-<br />
Tari skolebi da rom arc erT qristianul konfesias ar unda daefinansebina sxva<br />
konfesia gadasaxadebis meSveobiT.<br />
37
38<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lo, meore mxriv, izolirebulma fraqciebma ver moaxerxes Tavi SeenarCunebinaT<br />
socialuri jgufebis politikuri warmomadgenlobis<br />
sistemaSi. Tanamedrove partiuli organizaciebi da saarCevno sistemebi<br />
saSualebas iZleva dajgufebebi permanentulad SekavSirdnen da<br />
partiebis saxiT Camoyalibdnen. saerTo interesis safuZvelze Seqmnili<br />
SemTxveviTi erTianoba SeiZleba gadaiqces permanentul struqturad.<br />
kenWisyris saparlamento sistema idealuri saSualebaa umciresobis<br />
sawinaaRmdego koaliciebis formirebisaTvis, radgan saqme exeba<br />
kenWisyraTa seriebs. Tu A partia gulgrilia umciresobasTan dakav-<br />
Sirebuli x sakiTxis mimarT, xolo B partiisTvis mniSvnelovania<br />
umciresobis daCagvra x sakiTxSi, maSin B partia siamovnebiT miscems<br />
xmas A partiis winadadebas y da z sakiTxebze A partiis mxridan x<br />
sakiTxze sapasuxo mxardaWeris sanacvlod.<br />
orpartiuli, mkafio umravlesobis warmomqmneli sistema, rac<br />
unda Tqvan medisonis msjelobaze dayrdnobiT efeqtiani mTavrobis<br />
momxreebma, xels ar uwyobs konstitucionalizms rogorc umciresobis<br />
damcvel programas. monoliTuri umravlesoba SeiZleba umowyalod<br />
sastiki gaxdes umciresobis mimarT yvela sakiTxSi, xolo<br />
Tu sakanonmdeblo organoSi ori partiaa, maSin am or jgufs SeuZlia<br />
saerTod uyuradRebod miagdos isini, visac parlamentSi warmomadgeneli<br />
ara hyavs. amitom orpartiuli an orpolusiani sistemis<br />
formirebis SesaZleblobis SezRudva SesaZloa gamarTlebuli<br />
iyos mcire partiebis gamoricxvis konstituciurad akrZalvis<br />
gziT. Tumca, amJamad gabatonebuli tendencia, romelic umarTavobis<br />
problemebisa da efeqtianobis sakiTxebze amaxvilebs yuradRebas,<br />
sapirispiro mimarTulebiT midis. saarCevno barierebi konstituciurad<br />
dgindeba da gamoricxavs parlamentSi eleqtoratis ufro mcirericxovani<br />
jgufebis warmodgenas. magram xelisuflebis efeqtianobis<br />
uzrunvelyofa sxva, alternatiuli xerxebiTac SeiZleba. 35<br />
35 arastabiluri saparlamento fraqciebis gamo warmoqmnili umarTavobis gavrcelebuli<br />
magaliTia safrangeTis mesame mravalpartiuli respublika, sadac umravlesobis<br />
ararsebobam mTavrobis muSaobis sruli paralizeba gamoiwvia. magram am<br />
sistemaSi ar arsebobda arc erTi saSualeba, romelic parlamentis wevrebs Tanam-<br />
Sromlobis stimuls gauCenda. aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda parlamentis<br />
daTxovnis ufleba da amitom mTlianad iyo damokidebuli anarqiul asambleebze,<br />
romelTac araviTari partiuli disciplina ar gaaCndaT. ministrTa sabWo iyo<br />
saparlamento uTanxmoebis zusti anasaxi. ministrebs aranairi valdebuleba ar<br />
ekisrebodaT ministrTa sabWos gadawyvetilebis mixedviT emoqmedaT, maSinac ki,
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
XX saukuneSi saxelmwifo xelisuflebis borotad gamoyenebis<br />
faqtebis gamo avtoritaruli sistemebis kraxis Semdeg socialuri<br />
jgufebis mier politikuri xelisuflebis monopolizaciis Tavidan<br />
acilebis sakiTxma axali konstituciuri azri da mniSvneloba Sei-<br />
Zina. swored amitom gaaforma instituciurad mebrZoli demokratiis<br />
principi germaniis ZiriTadma kanonma. komunisturi sistemebis<br />
moSlisTanave imave ideam ganapiroba isic, rom yvela moqmed konstituciaSi<br />
saswrafod Seitanes Sesworebebi da akrZales erTi<br />
partiis an organizaciis mier eqskluziuri samTavrobo Zalauflebis<br />
xelSi Cagdeba. igive principi gameorda TiTqmis yvela axal<br />
konstituciaSic.<br />
klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong> Tanaxmad, konstituciuri regulireba<br />
niSnavs saxelmwifo institutebis samarTlisadmi imgvarad<br />
daqvemdebarebas, rom saxelmwifo organoebi ver iWrebodnen Tavisuflebis<br />
sferoSi. konstitucionalizmi moiTxovs Tavisuflebis,<br />
rogorc TviTmmarTvelobis, instituciurad gaformebas moqalaqeebis<br />
winaSe pasuxismgebeli xelisuflebis ganStoebaTa Camoyalibebis<br />
gziT. XX saukuneSi, roca saxelmwifos dotaciebi mniSvnelovan<br />
saxelmwifo, sazogadoebrivi da ekonomikuri cxovrebis faqtorad<br />
iqca, mizanSewonili gaxda saxelmwifos mier gasawevi momsaxurebis<br />
Sesaxeb ZiriTadi normebis konstituciebSi Setana. amis mizezi martivi<br />
da logikuri iyo – cxadad unda garkveuliyo, ramdenad Se-<br />
Tavsebadia, erTi mxriv, saxelmwifo dotaciebis dakanoneba da, meore<br />
mxriv, xelisuflebis SezRudva, anu is, rac konstituciis Ziri-<br />
Tadi amocanaa. radgan XIX saukunis Sua wlebamde veravin warmoidgenda,<br />
rom saxelmwifos SeeZlo Tavis Tavze aeRo aseTi masStaburi<br />
socialuri funqciebi, konstituciebma kveri daukres am siaxles<br />
imis gaTvaliswinebiT, rom ZiriTadi uflebebis minimaluri dacva<br />
sakmarisi iqneboda Tavisuflebis uzrunvelsayofad. magram, meore<br />
mxriv, axali konstituciuri moTxovnebis Camoyalibeba saxelmwifos<br />
axali samoqmedo sferoebis gaCenasac gulisxmobda. am axali<br />
funqciebiT dainteresebuli socialuri jgufebi cdilobdnen konstituciuri<br />
movaleobebisa da uflebebis rangSi aeyvanaT isini. am-<br />
roca sakiTxebi parlamentSi iyo Sesuli kenWis sayrelad (rac gasagebia, radgan<br />
ministrebs individualurad ekisrebodaT piradi pasuxismgebloba).<br />
39
40<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
rigad, konstitucia da konstitucionalizmi gzajvaredins miadga.<br />
Tu saxelmwifos saqmianobis SezRudvas da xelisuflebisaTvis barierebis<br />
dawesebas zedmetad seriozulad mivudgebiT, maSin samTavrobo<br />
Carevebsa da regulirebaze dawesebuli akrZalvebi (romlebic<br />
uzrunvelyofs saxelmwifos neitralitets da icavs adamianis uflebebs)<br />
ewinaaRmdegeba axal moTxovnebs, xolo samarTlebrivi uflebebis<br />
dacvis institutebi gadaulaxav dabrkolebad iqceva socialuri<br />
uzrunvelyofis gzaze. amitom, XX saukunis konstituciebi<br />
iZulebuli iyvnen gamoenaxaT iseTi formebi, romlebic xels Seuwyobs<br />
socialuri saxelmwifos saqmianobis konstituciur kontrols<br />
da, amave dros, socialur uflebebs SeuTavsebs im klasikur<br />
samoqalaqo uflebebsa da Tavisuflebebs, romlebsac safrTxes<br />
uqmnis socialuri moTxovnebi. marTlac, SeRavaTebsa da sargebelze<br />
damokidebuleba, romelic socialur uflebadaa miCneuli, axali<br />
safrTxea adamianis damoukideblobisaTvis: man SeiZleba moSalos<br />
pirobebi, romlebic uzrunvelyofs sazogadoebis monawileobas demokratiuli<br />
saxelmwifo organizaciebis damkvidrebisa da maTi demokratiuli<br />
funqciebis gansazRvris saqmeSi. bolos da bolos, saxelmwifos<br />
mimarT ra gadawyvetilebas unda velodeT maTgan, moqalaqeebisagan,<br />
romlebic saxelmwifoze arian damokidebuli?<br />
Tu Tanamedrove konstituciebs gadavxedavT, Segveqmneba STabeWdileba,<br />
rom maTi yuradReba sulac ar aris gamaxvilebuli saxelmwifos<br />
ZiriTad principebsa da xelisuflebisaTvis dawesebul instituciur<br />
barierebze. es konstituciebi TiTqos ufro mets zrunaven socialuri<br />
mowyobis fundamenturi institutebis organizebasa da garantirebaze.<br />
Tanamedrove konstituciebi savsea specialuri meqanizmebiT,<br />
romlebic saxelmwifos saqmianobas da mis mier SeTavazebul<br />
momsaxurebas, agreTve garkveuli jgufebis privilegiebs exeba. socialistur<br />
konstituciebSi sakmaod prevalirebda gansazRvruli socialuri<br />
mowyoba. konstituciebi warmoadgenda naTeli momavlis<br />
asaxvas da potiomkinis soflebis msgavsad saxelmwifo organoebis<br />
funqciobis winaswar, eskizur monaxazs. pragmatuli buneba socialisturi<br />
konstituciuri koncefciis erT-erTi ZiriTadi dogma iyo.<br />
rogorc saxelmwifo socializmis sistemam aCvena, aseTi damaxinjebuli<br />
xedva Tavisi arsiT safrTxis Semqmnelia TavisuflebisaTvis.<br />
klasikuri konstituciuri wesrigisaTvis sakmarisia, Tu saxelmwifos<br />
funqciobis fundamenturi safuZvlebi samarTlebrivad aris
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
damagrebuli. es safuZvlebia minimaluri simSvidis uzrunvelyofa<br />
da umciresobaTa dacvis garantia, romlis gareSe TviT umravlesobac<br />
safrTxes igrZnobda Tavisi misamarTiT. magram es ar unda agverios<br />
konstituciaSi gansakuTrebuli socialuri Rirebulebebis an<br />
miznebis SetanasTan. klasikuri liberaluri konstituciebi sulac<br />
ar miiCnevdnen amas TavianT amocanad. garda Tavisuflebis universaluri<br />
uflebisa, rac bunebriv mocemulobad iyo miCneuli, klasikuri<br />
konstituciebis avtorebi sulac ar miiswrafodnen moraluri<br />
erTianobisaken da arc gansazRvrul amocanebs uyenebdnen saxelmwifos.<br />
saxelmwifos amocanebis gansazRvras isini yoveldRiuri politikis<br />
saqmed tovebdnen, radgan es scdeboda konstituciis Car-<br />
Coebs, radgan konstitucia mxolod xelisuflebis struqturas<br />
gansazRvravda. am liberaluri Sexedulebis Tanaxmad, saxelmwifo<br />
mTlianobaSi neitraluria, konstituciur doneze mainc. saxelmwifo<br />
ar unda Caerios yoveldRiur urTierTobaSi an ekonomikis formirebaSi<br />
da ar unda ganusazRvros miznebi ers. saxelmwifo sfero<br />
hermetulad daxuruli samyaroa. sxva saqmea, rom saxelmwifos<br />
neitraliteti xels Seuwyobs arsebuli saxelisuflebo status<br />
kvos SenarCunebas; mdidrebi ufro gamdidrdebian, xolo Raribebi,<br />
ukeTes SemTxvevaSi, imas moaxerxeben, rom Zalian ar CamorCnen maT.<br />
sazogadoebaSi politikisa da politikuri sistemis am zomieri rolis<br />
sapirispirod politikuri filosofiebi, romlebic mxars uWeren<br />
socialur inJinerias, saxelmwifosa da xelisuflebas garkveuli socialuri<br />
miznebis miRwevis an ganmtkicebis saSualebad miiCneven. 36<br />
am konstruqciaSi saxelmwifos erTianobis uzrunvelmyof mTavar faqtorad<br />
gvevlineba ara samarTlis batonoba, aramed saerTo miznisadmi<br />
sayovelTao erTguleba; am miznis misaRwevad ki ufro Sesaferisia<br />
gankargulebebi da dadgenilebebi, vidre kanonebi; xolo administraciuli,<br />
sazedamxedvelo da arasasamarTlo organoebi, sagegmo SeTanxmebebi<br />
da sxvadasxvagvari "Suamavloba" interesTa jgufebs Soris<br />
ufro sasargebloa, vidre damoukidebeli sasamarTloebi da policia.<br />
37<br />
36<br />
arsebobs mosazreba, rom racionaluri ekonomikuri miznebis garda, saxelmwifos<br />
SeiZleba sulieri mizanic amoZravebdes.<br />
37<br />
Noël O'Sullivan, "The Political Theory of Neo-corporatism," The Corporate State:<br />
Corporatism and the State Tradition in Western Europe, eds. Andrew Cox and Noël<br />
41
42<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
am dros qreba gamijvna kerZo da sajaro sferoebs Soris, aseve<br />
uCinardeba saparlamento institutebi da parlamentarizmis Tanmxlebi<br />
politikuri pasuxismgebloba, romelic saqmis araefeqtiani<br />
warmoebis niSnad da integraciis gzaze dabrkolebad aris miCneuli.<br />
sazogadoebis marTvis amgvarma cdam, Tu isini konstituciuradaa<br />
aRiarebuli an konstitucia Tu ver uzrunvelyofs maTgan dacvas,<br />
SeiZleba mospos konstitucionalizmi, romelic Cveulebriv ar iZleva<br />
moklevadiani da xelSesaxebi sargeblis dapirebebs. saxelmwifos,<br />
rogorc amocanebis gadamwyveti manqanis, fsevdo gulubryvilo<br />
logikis mixedviT unda avirCioT problemis mogvarebis mokle, Sesabamisad,<br />
efeqtiani gzebi. am logikas surs da, samwuxarod, SeuZlia<br />
saqmeSi Cauxedavi xalxic daajeros, rom saxelmwifos nawilobriv<br />
korporaciuli gadawyvetilebebiT Seswevs unari upasuxos<br />
sazogadoebriv moTxovnebs. uSualo interesebis warmomadgenlobis<br />
sqemiT miRebul am "martiv" da spontanur gadawyvetebTan SedarebiT,<br />
klasikuri konstituciuri da saparlamento msjeloba da molaparakeba<br />
borZikiT siaruls hgavs. klasikuri warmomadgenlobiTi<br />
xelisufleba da kanonmdebloba ubralo formalobebad miiCneva,<br />
romlebic droisa da fulis fuWad flangvas iwvevs.<br />
bolos da bolos, ratom unda Seferxdes privatizaciis procesi<br />
sasamarTlo ganxilvebiT, ratom unda imsjelos am saqmeebze parlamentma,<br />
romelsac maTi araferi gaegeba? garda amisa, arseboben axlomaxlo<br />
CrdilSi mimaluli, arcTu dauinteresebeli organizaciebi,<br />
palatebi, profkavSirebi, profesiuli gaerTianebebi, eklesiebi<br />
da filatelistTa klubebi, romlebsac erTmaneTSi SeuZliaT "profesionalebis<br />
doneze" gaarkvion, ra iqneba problemis mogvarebis<br />
O'Sullivan (Aldershot, Hants, England: Edward Elgar, 1988), gv.23. o' salivenis Tanaxmad,<br />
konstitucia da instrumentuli (mizanze orientirebuli) politika SeTavsebadia,<br />
Tu politikis administraciuli aspeqti ar aris gadamwyveti faqtori; Tumca administraciuli<br />
midgoma yovelTvis neitralurad ekideba kanonis uzenaesobaze dafuZnebul<br />
saxelmwifoebriobas. Tanamedrove konstitucionalizmma SesaZloa moaxerxos<br />
administraciuli politikuri kursis garkveul CarCoebSi moqceva, Tu mkafiod<br />
korporaciuli gadawyvetebi gamoricxulia da Tu RirebulebaTa sistemaSi<br />
arsebobs socialuri jgufi, romelic klasikuri konstituciuri Rirebulebebis<br />
da maTi samarTlebrivi dacvis momxrea.
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
"saukeTeso" gza "dainteresebuli" mxareebisaTvis. imis gansazRvraze,<br />
Tu romeli mxare CaiTvalos dainteresebulad gadawyvetilebaTa<br />
miRebis procesSi da interesebis warmomadgeneli organizaciebis<br />
SerCevasa Tu konkurent warmomadgenelTa Soris romelimes arCevaze,<br />
gavlenas axdens xelisuflebis mikerZoebebi. "socialuri Tanamonawileobis"<br />
momxreebi advilad iviwyeben xolme interesTa warmomadgenlobis<br />
Sesaxeb amgvari gadawyvetilebebis SesaZleblobas,<br />
zustad ise, rogorc aviwydebaT xolme, rom interesTa warmomadgeneli<br />
organizaciebi SesaZloa sulac ar iyvnen demokratiulad uflebamosili,<br />
Tundac mocemuli interesTa jgufis farglebSi. neokorporativizmis<br />
samyaroSi daqiravebul muSakTa warmomadgenlobis<br />
ufleba xSirad mTavrobis favorit profkavSirs eniWeba, xolo kanoni<br />
gansazRvravs, rogor unda airCion profkavSirebma warmomadgeneli<br />
TavianTi rigebidan. "socializaciis" momxreebma didi enTuziazmiT<br />
xelaxla aRmoaCines faSizmis dros gavrcelebuli wesrigis<br />
koncefcia (Ordnungsddenken) da gvpirdebian, rom yvela is,<br />
vinc mkafiod warmodgenili ar aris warmomadgenlobiT demokratia-<br />
Si, uSualo da warmatebul warmomadgenlobas moipovebs interesTa<br />
warmomadgeneli organizaciebis meSveobiT. SeuzRudavi warmomadgenloba<br />
yvelas! interesTa deklarirebis amgvari cdebi advilad aRwevs<br />
gamarjvebas iq, sadac konstituciurma struqturam jerjerobiT<br />
ver moaswro mtkiced damkvidreba. interesTa warmomadgenlobis<br />
momxreebi, ra Tqma unda, uaryofen, rom interesTa jgufebs Soris<br />
miRweuli da saxelmwifos mier sanqcirebuli garigebebi mTeli sazogadoebis<br />
interesTa xarjze ideba xolme. zogi aseTi interesTa<br />
jgufi sakuTar Tavs miiCnevs erTaderTad, romelmac kargad icis<br />
Tavisi sfero da am navaraudebi codnis gamo – erTaderTad, visac<br />
cxovrebis am sferos regulirebis ufleba aqvs. rasakvirvelia, ase-<br />
Ti jgufebis codna da interesebi maTi sakuTari mosazrebebiT Semoifargleba;<br />
xolo uSualo dainteresebis gamo maT mier gaweuli<br />
didi dabandebebis Sedegad, interesTa amgvar warmomadgenlobebs<br />
zogjer SeiZleba mniSvnelovani roli mieniWoT gadawyvetilebaTa<br />
miRebis procesSi, rac spobs politikur pasuxismgeblobas da politikisgan<br />
Camoacilebs farTo sazogadoebas. 38 is faqti, rom prob-<br />
38 wminda politologiuri TvalsazrisiT, aseTi struqturebi ar aris neokorporaciuli,<br />
radgan neokorporaciuli struqturisaTvis Cveulebriv damaxasiaTebelia<br />
gadawyvetilebebis miRebis procesis samkuTxedi (mag. damqiraveblebi – prof-<br />
43
44<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lemis gadawyveta, erTi SexedviT, gavrcelebuli praqtikaa an rom<br />
igi kargad ergeba dainteresebuli mxareebis yofiT logikas – anu<br />
"umartivesia" – sulac ar aris sakmarisi argumenti mis sasargeblod.<br />
loyaSi silis gawvnac umartivesi ramea, magram aseTi martivi<br />
meTodebi sulac ar aris socialuri inJineriis warmatebis garantia.<br />
korporativistuli modelebis mixedviT saxelmwifos mowyoba<br />
SeuTavsebelia demokratiasTan da Tanamedrove konstitucionalizmSi<br />
Caqsovil saxalxo warmomadgenlobasTan.<br />
mas Semdeg, rac saxelmwifom Tavis Tavze aiRo uamravi sazogadoebriv-ekonomikuri<br />
amocanis Sesruleba, sabolood dainaxa, rom<br />
ar gaaCnia maTi ganxorcielebis unari. amitom, igi regulirebis samuSaos<br />
nawils "gadascems" interesTa warmomadgenel im jgufebs,<br />
romlebsac nawilobriv Tavadve akontrolebs. magram Tu es warmomadgenlobebi<br />
xelisuflebis konstituciurad aRiarebul organoebad<br />
iqca, maSin xelisuflebis gamijvnis mTeli sistema moiSleba.<br />
zemoaRniSnuli ar niSnavs, arc Teoriulad da arc praqtikulad,<br />
rom konstituciaSi ar SeiZleba CairTos garkveuli sazogadoebrivi<br />
Rirebulebebi, romlebic, savaraudod, sazogadoebis homogenurobasTan<br />
aris dakavSirebuli da romlebic konstituciis formirebis dros<br />
safrTxeSi iyos. aseTi damaxasiaTebeli SemTxveva iyo irlandiis respublikis<br />
konstituciis debuleba ganqorwinebis akrZalvis Sesaxeb.<br />
mogvianebiT, saxelmwifos rolis mudmiv zrdasTan erTad, konstituciaSi<br />
Seitanes saxelmwifoebrivi miznebi, ramac arsebiTi safrTxe<br />
Seuqmna neitralurobis princips, radgan ase saxelmwifos saqmed iqceva<br />
garkveuli adamianebis sasargeblod garkveuli amocanebis Sesrule-<br />
kavSirebi – saxelmwifo). Tumca, cdilobs ra faSizmisagan gamijvnas, neokorporativizmi<br />
amtkicebs, rom am SemTxvevaSi ar arsebobs saxelmwifos mier arCeuli<br />
korporacia savaldebulo wevrobiT. Smiteris Tavdapirveli ganmartebiT, korporativizmi<br />
SeiZleba aRiweros rogorc interesTa warmomadgenlobis iseTi sistema,<br />
romlis Semadgeneli erTeulebic SezRuduli raodenobis calkeul, savaldebulo,<br />
arakonkurentul, ierarqiulad mowesrigebul da funqciurad gancalkevebul kategoriebad<br />
aris organizebuli; xolo es kategoriebi saxelmwifos mier aris aRiarebuli<br />
da nebadarTuli (Tu misi Seqmnili ara) da maT Segnebulad aqvT miniWebuli<br />
warmomadgenlobis monopolia Sesabamisi kategoriis CarCoebSi imis sanacvlod,<br />
rom xdeba kontrolis garkveuli wesebis dacva maTi liderebis SerCevasa da moTxovnebisa<br />
Tu mxardamWeri mowodebebis gaxmaurebaSi. ix. Philippe C. Schmitter, "Still<br />
the Century of Corporatism?," Review of Politics 36 (1974), gv. 93-94.
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
ba da, rogorc wesi, viRacis sasargeblod. aman ki SesaZloa ganxeTqileba<br />
gamoiwvios sazogadoebaSi. aseTi miznebis dasaxvam da garkveuli<br />
Rirebulebebisadmi pativiscemis savaldebulod gamocxadebam SeiZleba<br />
safrTxe Seuqmnas socialur mSvidobas, gansakuTrebiT maSin, rodesac<br />
sazogadoebaSi sapirispiro poziciebi arsebobs konstituciaSi Setanili<br />
Rirebulebebis mimarT. am amocanebis gamo uTanxmoebis wamoWris<br />
albaToba Zalian didi iqneba maSin, rodesac konstituciurad dadgenili<br />
Rirebulebebi politikis sarbielze gamarjvebulTa moTxovnebs<br />
warmoadgens. meore mxriv, konstituciaSi sikeTeTa konstitucionalizaciis<br />
gasamarTleblad xSirad is argumenti moaqvT, rom sazogadoebaSi<br />
arsebulma ganxeTqilebam kritikul zRvars miaRwia da saxelmwifos<br />
mier garkveuli socialuri momsaxurebis SeTavazebis gareSe es<br />
ganxeTqileba kidev ufro gaRrmavdeba.<br />
saxelmwifo amocanebis konstituciaSi SetaniT konstitucia politizirdeba.<br />
39 amis xarjze politikuri sakiTxi marTlac SesaZloa<br />
gadawydes ara marto xelisuflebiTi Zalebis urTierTobis<br />
safuZvelze da sanacvlod mas konstituciuri ganzomileba mieni-<br />
Wos, rac SesaZlebels xdis ufro dabalansebul, politikuri konfliqtebis<br />
samarTlebriv CarCoebSi momqcev, gadawyvetas. magram es<br />
Zalian saxifaTo TamaSia, radgan konkretul situaciebTan iuridiuli<br />
formebis adaptacia advili saqme rodia.<br />
ra aris cudi imaSi, rom konstitucia Seicavdes socialuri samarTlianobis<br />
moTxovnebs? gana amerikis konstituciac imitom ar<br />
Seiqmna, rom sazogadoebis keTildReobisTvis Seewyo xeli? pasuxi<br />
aseTia: arsebobs fundamenturi sxvaoba, erTi mxriv, imis molodins<br />
Soris, Tu risi stimulireba surT konstituciis daxmarebiT da,<br />
meore mxriv, im dakanonebul mizans Soris, romlis realizaciasac<br />
konstitucia kanonmdeblobis da sxva saxelmwifo moqmedebebis sa-<br />
39 meqsikis 1917 wlis konstituciam, romelic cdilobda kaTolikuri eklesiis<br />
mier mxardaWeril konservatorebze SeiaraRebuli Setevis Sedegad mopovebuli gamarjvebis<br />
permanentulad dafiqsirebas, radikalurad SezRuda eklesiis damoukidebloba<br />
(magram ar Sexebia religiuri rwmenis Tavisuflebas). samarTlianobis saxeliT,<br />
konstituciam permanentulad daakanona miwis reforma, xolo xelisuflebaSi<br />
movida instituciuri revoluciuri partia. amis Sedegad, faqtobrivad moxda<br />
arsebuli socialuri ganxeTqilebis (da, garkveuli doziT, ekonomikuri CamorCenilobisac)<br />
instituciuri gaformeba.<br />
45
46<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
SualebiT apirebs. Tu konstitucias seriozulad viRebT, maSin miznis<br />
dakanonebas Sors mimavali Sedegebi aqvs, Tumca, Znelia seriozulad<br />
aRiqva konstitucia, romelic miznebisa da Rirebulebebis<br />
ubralo deklarirebas axdens. Rirebulebebis sistemisa da miznebis<br />
deklarirebam adamianebs, romlebsac konstitucia Tavisuflebas<br />
hpirdeba, SeiZleba damawynarebeli perangi Camoacvas. Tumca xdeba<br />
xolme, rom zogierTma es damawynarebeli perangi sasiamovno Tbil<br />
tanisamosad CaTvalos (kvlav gavixsenoT homogenuri Rirebulebebis<br />
irlandiuri magaliTi, sadac amkrZalavi RirebulebiTi deklaracia<br />
socialuri mxardaWeriT sargeblobda manam, sanam arsebobda am Rirebulebis<br />
upirobo dadastureba sazogadoebaSi).<br />
magram konstituciaSi formulirebuli saxelmwifoebrivi miznebi<br />
aferxebs sazogadoebis moqmedebas, radgan aseT dros xdeba sazogadoebrivi<br />
iniciativis Tavisuflebis daqvemdebareba centralizebulad<br />
gansazRvruli miznebisa da saSualebebisadmi da safrTxe eqmneba<br />
im Tavisuflebas, romlis dacvasac konstitucia isaxavda upirveles<br />
miznad. am miznebma SeiZleba arsebiTad gansazRvron sajaro<br />
movaleobebis Sinaarsi. miznebisa da Rirebulebebis sanacvlod moqalaqeebs<br />
sul ufro meti tvirTi da valdebuleba awveba.<br />
am mosazrebebis sapirispirod SeiZleba iTqvas, rom isini ubralod<br />
sababi, samyaroze liberaluri Tvalsazrisidan gamomdinare<br />
kaprizebia. saxelmwifos SeiZleba sxva, ufro maRali mowodeba<br />
hqondes, ufro mniSvnelovani, vidre moqalaqis pirovnuli TavisuflebisTvis<br />
zrunvaa. liberalebi gamoyofen mxolod arsebul miker-<br />
Zoebul da usamarTlo socialur Sedegebsa da dayofas. saxelmwifos<br />
neitralitetis Sesaxeb maTi Tvalsazrisis Tanaxmad, ar aris<br />
swori, rodesac saxelmwifo konstituciuri mandatiT moqmedebs<br />
samarTlianobis an sxva abstraqtuli koleqtiuri Rirebulebis, anda<br />
miznis Sesabamisad. magram vin misca neba liberalebs miiTvison<br />
swori socialuri wesrigis gansazRvris ufleba? saxelmwifos<br />
neitralitetis daJinebuli mtkiceba ara marto dausabuTebeli<br />
moTxovnaa, aramed fataluri Secdomac, radgan laparakia mosananiebeli<br />
RirebulebebisaTvis kanonieri Zalis miniWebaze.<br />
saqme isaa, rom is, rac erTi sazogadoebrivi jgufisaTvis WeSmarit<br />
Rirebulebas warmoadgens da dasaxul mizans aRniSnavs, sulieri simSvi-
konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />
disaTvis SeiZleba safrTxes qmnides. nebismieri WeSmaritebis saxelmwifoebriv<br />
sinamdviled gadaqceva zegavlenas axdens konstituciuri wesrigis<br />
arsebobaze, romelic Semwynareblobas da erTmaneTisTvis mSvidad<br />
cxovrebis saSualebis micemas emyareba. aseT farglebSi saxelmwifos<br />
neitraliteti sasurvelia, igi ar aris damokidebuli imaze, arsebobs<br />
Tu ara sinamdvileSi raRac ufro Rrma urTierTsimpaTiac klasikur<br />
liberalizmsa da konstitucionalizms, rogorc saxelmwifo intervencionizmis<br />
SemzRudvel koncefcias, Soris. yvela liberali rodi miiCnevs,<br />
rom nebismieri saxelmwifoebrivi miznis konstituciaSi CarTva<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> principebs arRvevs. socialuri uzrunvelyofis<br />
garkveuli momsaxurebis garantireba da "samarTlis uzenaesobaze dafuZnebuli<br />
socialuri saxelmwifos" koncefcia SeiZleba mivusadagoT<br />
konstitucionalizms. garkveul CarCoebSi socialuri uzrunvelyofis<br />
konstituciuri gaformeba SeiZleba SeTavsebadi iyos Tavisuflebis<br />
dacvasTanac. bevri liberali adrec aRiarebda adamianis uflebas uzrunvelyofili<br />
iyos cxovrebis minimaluri (saarsebo) doniT. aRiarebda<br />
ara imitom, rom maT es qristianul movaleobad miaCndaT an imedi hqondaT,<br />
rom es socialuri simSvidis garantia iqneboda. sxva mosazrebeb-<br />
Tan erTad, liberalebi miiCnevdnen, rom es ufleba pirdapir gamomdinareobs<br />
arsebobis uflebidan. arsebobis doneze cxovrebis samarTlebrivi<br />
garantireba, cxadia, ar aris igive, rasac 1993 wlis ruseTis konstitucia<br />
gvTavazobs: ufaso sauniversiteto ganaTleba, ufaso bina da<br />
saxlis SesaZenad SeRavaTiani kreditis miRebis ufleba. saxelmwifos<br />
iseTi miznebic, rogoricaa "aT weliwadSi unda aSendes CineTis axali<br />
didi kedeli" – da kanonmdebloba, romelic adgens, Tu ra samuSao unda<br />
Seasrulos xalxma am miznisaTvis – namdvilad ar jdeba liberaluri<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciaSi.<br />
sakmaod riskiani wamowyebaa, roca konstitucia cdilobs moZebnos<br />
da daakanonos adamianis ZiriTad uflebebze (romelTa universalizacia<br />
SesaZlebelia) ufro farTo socialuri konsensusi da socialuri<br />
mSvidobis pragmatuli pirobebi. amgvari ambiciuri proeqtebi<br />
mxolod mikerZoebuli Tvalsazrisebis dakanonebas uwyobs<br />
xels. konstituciebis istoria gviCvenebs, rom socialuri sistemebi<br />
xSirad arsebobas ganagrZoben RirebulebaTa Soris arsebuli<br />
konfliqtebis dafarvis gziT da ara rame sagangebo orientaciis<br />
dadasturebiT. zogierT SemTxvevaSi es konfliqtebi mogvarda, xo-<br />
47
48<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
lo sxva SemTxvevebSi aTwleulebis manZilze xdeboda samoqalaqo<br />
omis Sekaveba. ase moxda amerikis SeerTebul StatebSi 1787 wels.<br />
monobis sakiTxze miRweuli kompromisi gulisxmobda, rom es sakiTxi<br />
ar ganixileboda konstituciis doneze manam, sanam axali Taoba<br />
mzad ar iqneboda mis gadasawyvetad. TviTon konstitucia Seicavda<br />
1808 wlamde dadgenil moratoriums am sakiTxze. xolo roca miCumaTebis<br />
wesma veRar imoqmeda, atyda saSineli samoqalaqo omi. 40<br />
1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva<br />
Sesworebebis Setanis garTulebis gziT<br />
konstitucia, upirveles yovlisa, maSin aris efeqtiani, roca da<br />
Tu Sesasruleblad savaldebuloa. ubralo gancxadeba, Tu igi rame<br />
religiur rwmenas ar ukavSirdeba, ver moaxdens gavlenas adamianis<br />
moqmedebaze. konstituciebi, rogorc Tanamedrove saxelmwifoTa<br />
qmnilebebi, realizdebian samarTlis sferoSi, maSin rodesac socialisturi<br />
konstituciis propagandistebi mniSvnelovnad miiCnevdnen<br />
maT programul-deklaraciul xasiaTs.<br />
TavisTavad, konstituciis normatiuli buneba da is faqti, rom<br />
igi iuridiulad savaldebuloa Sesasruleblad, bevrs arafers<br />
gveubneba. imisaTvis, rom konstitucias samarTlebrivi sistemis gansazRvris<br />
unari hqondes, igi yvela sxva samarTlebriv normaze maRla<br />
unda idges. konstitucia aris nebismieri samarTlebrivi sistemis<br />
sawyisi punqtic da bolo, gadamwyveti sabuTic. 41<br />
40 Stephen Holmes, Passions and Constraint (Chicago: University of Chicago Press,<br />
1995), gv.202-234. analogiurad, belgia mTeli saukunis ganmavlobaSi uvlida<br />
gverds religiuri konfesiebis skolebis sakiTxs (radgan misi gamwvaveba mTlianad<br />
gaxleCda qveyanas). rodesac sakiTxi sabolood mainc gamovida wina planze, aRmoCnda,<br />
rom misi mogvareba (TiTqmis) SeuZlebeli iyo.<br />
41 aSS-is konstitucia (muxli VI, nawili me-2) acxadebs, rom igi da SeerTebuli<br />
Statebis kanonebi (kongresis mier ratificirebul saerTaSoriso SeTanxmebebTan<br />
erTad) warmoadgenen qveynis uzenaes kanonebs. es principi exeba federaluri<br />
kanonis uzenaesobas wevr-Statis kanonTan SedarebiT da ara urTierTobas konstituciasa<br />
da sxva samarTlebriv normebs Soris. Tumca, damfuZnebeli mamebi eTan-
inglisSi <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis uzrunvelmyofi kanonebi,<br />
Tu es principebi saerTod Seitanes kanonSi, nebismier<br />
dros SeiZleba Seswordes sxva kanonebiT. sxvagvari politikuri<br />
kulturis pirobebSi aseTi ram SeuZlebels gaxdida <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
arsebobas. amitom konstituciis, rogorc samarTlebrivi<br />
normis, uzenaesoba iuridiuli, teqnikuri saSualebebiT unda<br />
iyos garantirebuli.<br />
1.8.2. konstituciis Sesworeba<br />
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
rogor wminda teqnikur sakiTxadac unda gveCvenebodes konstituciis<br />
Sesworeba, es aris TviT dokumentis da <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
arsebiTi elementi. amis naTeli dadasturebaa ungreTis <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
mimdinare da faruli krizisi. Tu konstituciis Sesworeba<br />
iseve SeiZleba, rogorc nebismieri sxva kanonisa, rogorc<br />
es ungreTSia SesaZlebeli (zekvalificiuri umravlesobiT), maSin<br />
samarTlebriv sistemaSi konstituciis uzenaesobis veraviTari garantia<br />
ver iarsebebs. Sesworebis mkacri procedurebis gareSe konstitucia<br />
SeiZleba nebismier dros aRmoCndes SemTxveviTobis<br />
msxverpli, Tu misi nebismieri debuleba xels SeuSlis mimdinare<br />
sakanonmdeblo improvizacias an gabatonebul sakanonmdeblo interess.<br />
aseT SemTxvevaSi TviTSezRudvac gaqreboda, maSin roca misi<br />
garantireba konstituciis amocanaa. advilad Sesworebadi konstituciis<br />
pirobebSi yvela misi garantia Sewyvetda arsebobas. aseve<br />
Sewydeboda pirdapiri kavSiri xalxis suverenitetTan, romelic ase<br />
mniSvnelovania konstituciis Seqmnisas. Tu konstituciis Sinaarsi<br />
savaWro garigebebis sagani gaxda, mTeli politikuri sistemis legitimacias<br />
safrTxe Seeqmneba. 42<br />
xmebodnen imas, rom konstitucia yvela sxva kanonze maRla dgas. swored es principi<br />
ganaxorciela aSS-is uzenaesma sasamarTlom.<br />
42 teqnikuri TvalsazrisiT, swored esaa ungreTis unikalurad orazrovani<br />
konstituciis mTavari problema. garda misi debulebebis "moqnilobisa", am sakiTxTan<br />
dakavSirebuli Teoriuli problema isaa, rom ar arsebobs TviT Sesworebis<br />
Sesaxeb normis damcveli mkacri wesi; Sesworebis Sesaxeb normas ar gaaCnia Tavis-<br />
Tavad savaldebulo (self-binding) Zala (konstituciis Sesworebis Sesaxeb norma<br />
kidev ufro mkacri unda iyos, vidre TviT Sesworebis procedura). amitom, advili<br />
49
50<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
es, ra Tqma unda, ar niSnavs, rom konstituciebi ucvleli da<br />
gaqvavebulia. Tomas jefersoni kategoriulad amtkicebda, rom<br />
konstituciis demokratiuli gaZlierebis niSniT yovel Taobas<br />
unda mieces saSualeba cvlileba Seitanos masSi, radgan memkvidreobiT<br />
miRebuli es teqsti maTi monawileobiT ar Seqmnila, xolo<br />
winamorbed Taobebs ar hqondaT ufleba ganesazRvraT, rogor<br />
unda icxovron momavalma Taobebma. aSkaraa, rom jefersonis ideebma<br />
ver gaimarjva: SeerTebuli Statebis konstitucia erT-erTi<br />
yvelaze stabiluri teqstia samarTlis istoriaSi. axali Taobebi<br />
ubralod Seezrdebian cxovrebis am neitralur wesrigs, romelsac<br />
cxovrebis cvlilebebTan Segueba sasamarTlo da administraciuli<br />
praqtikis wyalobiT (kongresis dasturiT) SeuZlia teqstSi Sesworebis<br />
Setanis gareSe.<br />
1787 wlidan dRemde aSS-is konstitucia mxolod 17-jer Sesworda.<br />
kidev ufro aRsaniSnavia faqti, rom Tavdapirveli teqsti, garda<br />
senatisa da saprezidento arCevnebis Sesaxeb debulebebisa, ar Secvlila,<br />
mxolod ubralod Sesworda masSi damatebebis Setanis xarjze<br />
(ra Tqma unda, damatebam SeiZleba masStaburi cvlileba gamoiwvios,<br />
magaliTad, qalebisaTvis saarCevno uflebis miniWebam). meore<br />
mxriv, bolo ormociode wlis ganmavlobaSi germaniis ZiriTadma kanonma<br />
ramdenime mniSvnelovani cvlileba ganicada da mis teqstSi,<br />
sul cota, asoci punqti gadakeTda. avstriis konstituciaSi bolo<br />
samocdaaTi wlis ganmavlobaSi Sesworebebi da damatebebi gasaocari<br />
raodenobis, eqvsasi konstituciuri kanoniT iqna Setanili.<br />
Tu arsebobs sayovelTao socialuri da politikuri konsensusi,<br />
konstituciis Sesworebis teqnikuri mxare ar warmoadgens realur<br />
dabrkolebas. magram ueWvelia, rom Sesworebebis didi raodenoba<br />
SesamCnevia, rom SemTxveviT warmoqmnil politikur koalicias SeuZlia advilad<br />
Seasworos konstitucia ise, rogorc TviTon CaTvlis saWirod. axali demokratiis<br />
pirveli rva wlis ganmavlobaSi amis mkafio magaliTebs wavawydiT. 1989<br />
wlidan 1994 wlamde konstitucis, sul cota, aTi procenti Seicvala an damatebebiT<br />
daitvirTa; Sesworebebis gareSe arc erTi weli ar gasula (1993-is garda).<br />
xanmokle moratoriumis Semdeg, 1997 wels miiRes Sesworebebis axali wyeba. yvela<br />
am SemTxvevaSi, gamonaklisebis gareSe, Sesworebebi dakavSirebuli iyo im axali<br />
kanonebis miRebasTan, romlebic ewinaaRmdegeboda mimdinare konstitucias an ubralod<br />
pirad interesebs emsaxureboda.
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
Sesworebis proceduris sisustis niSania. mTlianad germaniis konstitucis<br />
Sesworeba advilad SeiZleba, Tumca masSi aris ramdenime,<br />
adamianis ZiriTadi uflebebis da federaluri mxareebis uflebebis<br />
ganmsazRvreli debuleba, romelTa Sesworebac TiTqmis SeuZlebelia.<br />
am gamonaklis SemTxvevaSi konstituciis Sesworebas mxolod<br />
ori mesamedis umravlesoba sWirdeba orive palataSi. es, erTi SexedviT,<br />
ar aris ungreTis konstituciiT dadgenili Sesworebis<br />
proceduraze bevrad ufro mkacri wesi, magram germaniaSi konstitucis<br />
SesworebisaTvis aseve saWiroa federaluri mxareebis (maTi<br />
mTavrobebis) umravlesobis Tanxmobac.<br />
maSinac ki, rodesac Sesworebis uflebamosileba mxolod parlaments<br />
aqvs, mainc SeiZleba Sesworebis proceduris garTuleba. norvegiul<br />
da holandiur sistemebSi, roca Sesworebis winadadeba mowonebulia,<br />
maSinve xdeba sakanonmdeblo organos daTxovna da mxolod<br />
axlad arCeul parlaments aqvs mowonebuli Sesworebis damtkicebis<br />
ufleba. es wesi arCevnebs kvazireferendumis msgavs procedurad<br />
aqcevs. cxadia, rom politikosebi da parlamentarebi sakuTari<br />
uflebamosilebis vadis SuaSi ar gariskaven mandatebis dakargvas<br />
antikonstituciuri kanonis gamo, rac ginda Zvirfasi iyos<br />
es kanoni maTTvis.<br />
referendumi, erTi SexedviT, ufro "demokratiuli" proceduraa,<br />
vidre norvegiuli da holandiuri praqtika, radgan sinamdvileSi,<br />
umetes SemTxvevaSi, igi ufro aadvilebs konstituciis Sesworebas.<br />
referendumis meTodi gamoiyeneba amerikis kontinentis ramdenime saxelmwifoSi,<br />
SveicariaSi, avstraliaSi, safrangeTSi da yvelgan, sadac<br />
(safrangeTis) mexuTe respublikis konstitucia models warmoadgens<br />
(magaliTad, ruseTis axlandeli konstitucia). magram frangebic<br />
ki frTxilad ekidebian referendumebs. safrangeTis kanonmdeblobis<br />
Tanaxmad, konstituciis Sesworebis iniciirebisaTvis saWiroa<br />
orive palatis mier erTxmad miRebuli gadawyvetileba, xolo referendumis<br />
Tavidan acileba SesaZlebelia, Tu orive palata erToblivad,<br />
"kongresis" saxiT moqmedebs prezidentis rekomendaciiT. aseT<br />
SemTxvevaSi konstituciis SesworebisaTvis sakmarisia "kongresis"<br />
xmaTa sami mexuTedi. amiT safrangeTis konstitucia msoflios erTerT<br />
yvelaze ufro advilad Sesworebad konstituciad aris qceuli<br />
51
52<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
im SemTxvevaSi, rodesac saprezidento arCevnebs saparlamento umravlesobis<br />
kandidati igebs (rogorc es 1995 wels moxda).<br />
Sveicariis konstituciis Sesworebis iniciireba sazogadoebasac<br />
SeuZlia (risTvisac saWiroa aranakleb asi aTasi xelmoweris Segroveba<br />
Tvramet TveSi). Sveicariis federalurma sakanonmdeblo organom<br />
asze metjer wamoayena konstituciis Sesworebis iniciativa<br />
bolo asocdaaTi wlis ganmavlobaSi da am SemTxvevebis daaxloebiT<br />
70 procenti Sesworebis SetaniT damTavrda. amis sapirispirod, sazogadoebis<br />
mier wamoyenebuli iniciativebi mxolod rvajer ganxorcielda<br />
warmatebiT bolo asi wlis ganmavlobaSi, rac imis maniSnebelia,<br />
rom am formiT konstituciis Sesworeba realurad perspeqtiuli<br />
ar aris.<br />
bevr federaciul saxelmwifoSi SesworebisTvis saWiroa referendumis<br />
dadebiTi Sedegi wevr-saxelmwifoTa umravlesobaSi. konstituciis<br />
Sesworebis rekomendaciis miReba SeuZlia aSS-is kongress (xmaTa<br />
ori mesamediT orive palataSi) an wevr-Statebis or mesameds _ aseTi<br />
rekomendaciis SesamuSaveblad asambleis mowveviT. amis Semdeg winadadeba<br />
unda moiwonon Statis sakanonmdeblo organoebma an specialurad<br />
am mizniT Sekrebilma konventebma wevr-Statebis sam meoTxedSi (am<br />
SemTxvevaSi moqmedebs wevri-Statebis samarTlebrivi normebi). amrigad,<br />
ar aris gasakviri, rom 1787-88 wlebSi, winaswar dagegmili pirveli<br />
aTi Sesworebis (uflebaTa deklaracia) gamoklebiT, sxva Sesworeba<br />
praqtikulad ar yofila; xolo samoqalaqo omis Semdeg Setanili<br />
Sesworebebis gamoklebiT (romlebic maSin ganxorcielda, roca Tanasworobis<br />
mowinaaRmdegeebs ar hyavdaT politikuri warmomadgenloba),<br />
dRemde Setanili sxva Sesworebebi mTavrobis teqnikur mowyobas exeboda.<br />
kidev erTi gamonaklisia alkoholis akrZalvis Sesaxeb Sesworeba,<br />
romelic "zneobriv" safuZvelze miiRes.<br />
advilad miRebuli Sesworebebi konstituciis prestiJis dakargvas<br />
iwvevs. ase rom, mxolod mizanSewoniloba ar aris erTaderTi<br />
sabuTi imisaTvis, rom adamianis ZiriTadi uflebebis struqturireba<br />
moxdes ise, rom maTi Sesworeba praqtikulad SeuZlebeli iyos (im<br />
azriT mainc, rom SeuZlebeli iyos maTi Sekveca). aseTia germaniis<br />
ZiriTadi kanonis midgoma federaluri sakonstitucio sasamarTlos<br />
interpretaciiT. Sesworebis referendumis meSveobiT Setanis meTod-
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
Tan SedarebiT, ufro met usafrTxoebas uzrunvelyofs holandiuri<br />
meTodi, romelic parlamentis savaldebulo daTxovnas iTvaliswinebs.<br />
Sesworebis referendumis gziT Setana SesaZloa mainc Sesaferisi<br />
iyos iseT sakiTxebSi, rogoricaa erovnuli suvereniteti da xelisuflebis<br />
struqtura. aris iseTi konkretuli sakiTxebic, romelTa<br />
mimarTac SesaZloa mizanSewonili iyos ufro martivi da advili<br />
meTodebi. magaliTad, ruseTis 1993 wlis konstitucia cnobs<br />
Sesworebis Setanis sxvadasxva proceduras da met dacvas iTvaliswinebs<br />
adamianis ZiriTadi uflebebis sakiTxSi. gamartivebuli da<br />
gaadvilebuli procedurebis amoqmedeba ara marto nebadarTuli, aramed<br />
sasurvelic SeiZleba iyos maSin, roca konstituciis Sesworeba<br />
exeba ekonomikuri kanonmdeblobis sakiTxebze suverenitetis gadacemas<br />
saerTaSoriso organizaciisaTvis da momdevno Sesworebebs, romlebic<br />
organizaciis wevrobidan gamomdinareobs. aseTi piroba aris<br />
mkafio, winaswari sakonstitucio dadastureba, romelic miuTiTebs<br />
mocemul organizaciasTan mierTebas da iTvaliswinebs nebismieri konkretuli<br />
winadadebis winaswar sakonstitucio ganxilvas. amgvari meqanizmi<br />
aucilebelia evropis kavSirSi gawevrianebisaTvis. am kavSir-<br />
Tan SeerTebis saratifikacio procedurebi konkretuli saxelmwifos<br />
konstituciaSi unda ganisazRvros.<br />
1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala<br />
ZiriTadi kanonis xasiaTi _ Taviseburi uzenaesoba _ jer kidev ar<br />
aris sakmarisi imis gasarkvevad, visTvis unda iyos konstitucia savaldebulo.<br />
mxolod sakanonmdeblo organos exeba igi Tu yvela<br />
saxelmwifo organos? misi savaldebulo Zalidan gamomdinare, SeiZleba<br />
Tu ara konstituciis debulebebis gamoyeneba yvela sasamar-<br />
Tlos winaSe? ramdenad aqvs konstituciis debulebebs pirdapiri<br />
moqmedebis iuridiuli Zala?<br />
socialisturi Teoria konstitucias programul dokumentad<br />
miiCnevda. konstitucia iyo programa da sakanonmdeblo gzamkvlevi,<br />
rac gulisxmobda, rom ar SeiZleboda konstituciis pirdapir gamoyeneba<br />
sasamarTloSi.<br />
53
54<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul Tanamedrove saxelmwifoebSi<br />
konstitucia, rogorc qveynis uzenaesi kanoni, savaldebuloa misi<br />
miRebis an ratifikaciis gansakuTrebuli formis gamo. adamianebi,<br />
romlebic pasuxs ageben konstituciis SeqmnisaTvis an ratifikaciis<br />
Semdgomi procedurebisaTvis, konstitucias aqceven xalxis nebis<br />
yvelaze ufro sayovelTao gamoxatulebad, yvelaze maRali rangis<br />
erovnul iuridiul normad. magram es saxalxo-sazogadoebrivi<br />
aRiareba, Tanxmoba aRiaro konstitucia da daemorCilo mas, uproblemo<br />
rodia. jefersonis mosazrebis sapirispirod, konstituciis<br />
gamoyeneba droTa ganmavlobaSi ufro ganamtkicebs mas. maSinac ki,<br />
roca ar xdeba Zveli konstituciis saxalxo revizia, konstitucias<br />
sWirdeba mimdinare gamoyeneba da praqtika (sasamarTlo gadawyvetilebebi),<br />
raTa simtkice da Tanamedrove Sinaarsi SeiZinos.<br />
samarTlis uzenaesobaze dafuZnebuli saxelmwifo aRiarebs Tavisi<br />
konstituciis savaldebulo normatiul Zalas, magram, samar-<br />
Tlebrivi sistemisa da sasamarTlos funqciebis Sesaxeb arsebuli<br />
gansxvavebuli mosazrebebis gamo, konstituciis normatiul mxares<br />
sul sxvadasxva Sinaarss miaweren xolme. qveynebSi, romlebSic sasamarTlo<br />
kontroli miRebuli praqtikaa, konstituciis amoqmedeba<br />
zogadad imas niSnavs, rom sasamarTloSi mocemuli saqmis ganxilvisas<br />
SeiZleba Semowmdes Seesabameba Tu ara konstituciur debulebebs<br />
am saqmeSi gamosayenebeli kanoni. metic, Tu saqmeze ar arsebobs<br />
sxva konkretuli da Sesaferisi samarTlebrivi normebi, xolo<br />
konstitucias pirdapiri moqmedebis Zala aqvs, maSin konstituciis<br />
Sesabamisi debulebebi gamoyenebuli iqneba rogorc sasamarTlos gadawyvetilebis<br />
safuZveli. 43 ufro konservatiuli mosazrebis Tanaxmad,<br />
pirdapiri moqmedebis Zala mxolod specialurad Camoyalibebul<br />
konstituciur debulebebs unda hqondes:<br />
konstitucia, upirveles yovlisa, fuZemdebluri kanonis deklaraciaa.<br />
misi debulebebi, Cveulebriv, an mxolod miTiTebebia, romlebic kanonmdeblebs<br />
avalebs kanonebi miiRon konstituciis Semqmnelebis mier<br />
dasaxuli miznebis Sesasruleblad, anda ubralod SezRudvebi sakanonmdeblo<br />
organos kompetenciaze kanonebis miRebis sakiTxSi; Tumca<br />
43 Tu samarTlebrivi normis pirdapir gamoyeneba SeiZleba, maSin anglosaqsuri<br />
terminologiiT mas TavisTavad ganxorcielebadi norma (self-executing rule) ewodeba.<br />
evropis kavSirSi aseT normas pirdapiri moqmedebis efeqts (direct effect) uwodeben.
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
imaT, vinc konstitucias iRebs da amtkicebs, SeuZliaT misi romelime<br />
debuleba uSualod ganxorcielebadi gaxadon. 44<br />
es mosazreba SesaZloa swori iyos, magram klasikuri konstituciuri<br />
debulebebis umravlesoba an mkafiod axdens uflebis deklarirebas,<br />
an adgens uflebamosilebas, da am SemTxvevaSi isini Seicaven<br />
sruliad gansazRvrul valdebulebebsac. rac Seexeba konstituciur<br />
akrZalvebs, maTi interpretaciac SedarebiT advili saqmea.<br />
konstituciuri akrZalvis samarTlebrivi Sedegi pirdapiria, rac<br />
niSnavs, rom gankarguleba, miRebuli konstituciuri danawesis sawinaaRmdegod,<br />
unda iyos ugulebelyofili im pirobiT, rom mocemul<br />
konstituciur wyobaSi arsebobs sasamarTlo kontroli. gansxvavebuli<br />
viTareba iqmneba, rodesac qveynis konstituciaSi CamoTvlilia<br />
xelisuflebis zogadi amocanebi. konstituciis amgvari Tavebi<br />
mxolod fsalmuniviT wasakiTxad Tu SeiZleba gamoviyenoT,<br />
radgan, gabatonebuli azris Tanaxmad, arc erT sasamarTlos, Tundac<br />
srulyofili sasamarTlo kontrolis mqone qveyanaSi, gansakuTrebuli<br />
SemTxvevebis garda, ar SeuZlia aiZulos saxelmwifo konstituciis<br />
debulebebis Sesabamisad Seasrulos saxelmwifos miznebi<br />
da amocanebi. am erTi SexedviT wminda teqnikur problemas frazeologiis<br />
sakiTxSi SeuZlia seriozulad Selaxos konstituciis<br />
da sasamarTlos avtoriteti.<br />
magaliTisTvis ganvixiloT pensilvaniis Statis konstituciis<br />
27-e Tavis I muxli:<br />
xalxs aqvs sufTa haeris ufleba, sufTa wylis ufleba da bunebrivi<br />
landSaftis, istoriuli da esTetikuri Rirebulebebis dacvis<br />
ufleba. pensilvaniis sajaro bunebrivi resursebi Seadgens mTeli<br />
xalxis, maT Soris momavali Taobebis saerTo sakuTrebas. Tanamegobrobam<br />
[the Commonwealth, e. i. pensilvaniis Statma], rogorc am<br />
resursebis kuratorma, unda daicvas da SeinarCunos isini mTeli<br />
xalxis sakeTildReod. 45<br />
44 O'Neill v. White, 22 A. 2d 25 (Pa. 1941).<br />
45 pensilvaniis Statis konstituciis 27-e Tavi referendumis gziT miiRes.<br />
55
56<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
ra samarTlebrivi Zala aqvs aseT normas? SeuZlia ki pensilvaniis<br />
sasamarTlos uSualod gamoiyenos igi konkretuli gadawyvetilebis<br />
misaRebad? Tu ar arsebobs kanoni istoriuli Zeglebis dacvis<br />
Sesaxeb, SeuZlia Tu ara sasamarTlos konstituciis safuZvelze<br />
ganacxados, rom sakanonmdeblo organos braliT moxda daudevroba?<br />
SeuZlia sasamarTlos aiZulos sakanondeblo organo da Sesabamisi<br />
kanoni miaRebinos? sakonstitucio sasamarTloebs aqvT ase-<br />
Ti uflebamosileba, magram Cveulebriv sasamarTlos _ ara. sasamar-<br />
Tlos Tundac rom hqondes aseTi uflebamosileba, ris gakeTebas<br />
SeZlebda am SemTxvevaSi sakonstitucio an nebismieri sxva, sasamar-<br />
Tlo kontrolis uflebis mqone sasamarTlo? sasamarTlos SeuZlia<br />
daadginos daudevroba, magram kanons TviTon ver miiRebs. 46 da<br />
rac ufro mniSvnelovania, Tu sasamarTlo metismetad xSirad isargeblebs<br />
am SesaZleblobiT, igi dakargavs avtoritets.<br />
pensilvaniis erTma pirveli instanciis sasamarTlom zemoaRniSnuli<br />
konstituciuri muxlis safuZvelze iuridiuli Zalis mqoned<br />
gamoacxada samSeneblo nebarTva, radgan nafic msajulTa azriT, nebarTva<br />
ar arRvevda moqalaqeTa konstituciur uflebas istoriuli<br />
Zeglebis saxelmwifoebrivi dacvis Sesaxeb. umaRlesi instanciis sasamarTlom<br />
daadgina, rom, raki ar arsebobda konkretuli kanoni<br />
istoriuli Zeglebis dacvis Sesaxeb, Sesafardebelic mocemul Sem-<br />
TxvevaSi araferi yofila. pensilvaniis uzenaes sasamarTlos SeeZlo<br />
daedgina, rom igi konstituciis muxlis gamoyenebiT TviTon<br />
adgens, xelyofs Tu ara daproeqtebuli Senoba istoriuli Zeglis<br />
ansambls da iers. magram sasamarTlom uari Tqva am SesaZleblobaze<br />
im motiviT, rom, Tu sasamarTlo aRiarebs konstituciis pirdapir<br />
moqmedebas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba aRniSnul sakiTxebze<br />
gankargulebas gamoitans yovelgvari Semdgomi miTiTebis gareSe. 47<br />
46 Sveicariis samoqalaqo kodeqsis Tanaxmad, samarTlebrivi normis ararsebobis<br />
SemTxvevaSi mosamarTles SeuZlia kanonmdeblis roli Seasrulos. safrangeTis kanonmdebloba<br />
kategoriulad ukrZalavs mosamarTles uari Tqvas saqmis gansjaze<br />
Sesabamisi samarTlebrivi normis ararsebobis motiviT.<br />
47 Commonwealth v. National Gettysburg Battlefield Tower, Inc. 302 A. 2d 886 (Pa.<br />
Commw.) Aff'd 311 A. 2d 588 (Pa. 1973).<br />
SeerTebul StatebSi federalur doneze, rogorc wesi, ar xdeba imis dadgena,<br />
rom sakanonmdeblo organo valdebulia rame konkretul sakiTxze kanoni miiRos,<br />
radgan, konstituciis teqstis Sesabamisad, Statebs ara aqvT pozitiuri valdebuleba<br />
xeli Seuwyon samarTalSemoqmedebas an msgavsi amocanebis Sesrulebas.
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
amgvarad, saxelmwifo amocanebis konstituciuri gansazRvra specifikurad<br />
daZabul viTarebas qmnis, radgan amiT Cndeba konstituciuri<br />
valdebulebebi, romelTa iZulebiTi aRsrulebac sasamar-<br />
Tloebs ar SeuZliaT. Tu sasamarTlo Tavis Tavze aiRebs imis gadawyvetas,<br />
ra moqmedeba unda ganaxorcielos mTavrobam sakuTari konstituciuri<br />
mandatis pirobebis Sesasruleblad, maSin sasamarTlo<br />
iqneba sakanonmdeblo an aRmasrulebeli xelisuflebis uflebamosilebaTa<br />
uzurpatori – rogorc is amerikeli mosamarTle, romelmac<br />
erTi skolisaTvis saxelmwifo dafinanseba daadgina, raTa am skola-<br />
Si moswavle Raribi bavSvebisaTvis uzrunvelyofili yofiliyo konkurentunariani<br />
ganaTleba da maT ganaTlebis iseTive saSualebebi<br />
hqonodaT, rogorc ufro mdidar raionebSi mcxovreb moswavleebs.<br />
Tu sasamarTlo ver moaxerxebs saqmeze gadawyvetilebis gamotanas,<br />
magram gamoacxadebs da daavalebs, rom konstitucia konkretulad<br />
unda ganaxorcielos sakanonmdeblo organom, maSin sasamarTlo faqtobrivad<br />
brals sdebs sakanonmdeblo organos, magram, albaT, uSedegod.<br />
miuxedavad imisa, rom mosamarTleebi yuradRebas uTmoben konstituciis<br />
principebs, realuri saqmeebis ganxilvisas isini ar axdenen<br />
konstituciis debulebebis iZulebiT ganxorcielebas da ar miakuTvneben<br />
kompensaciebs imaT, visac konstituciaSi Cawerili dapirebebis<br />
imedi aqvs. es mTeli samarTlebrivi sistemis, maT Soris sasamarTlos,<br />
avtoritetis dakargvas niSnavs. 48<br />
konstituciis ganxorcieleba TiTqos ufro advili xdeba maSin,<br />
rodesac konstitucia miuTiTebs, rom saWiroa mocemuli sakiTxis<br />
Semdgomi samarTlebrivi regulireba (magaliTad, "am sakiTxs moawesrigebs<br />
kanoni" an "detalebi ganisazRvreba kanoniT"). aseTi norma,<br />
cxadia, ufro mets ambobs, vidre iseTi zogadi formula, rogoricaa<br />
"ungreTis respublika pativs scems ojaxis instituts". magram,<br />
rogorc es ungreTis konstituciis SemTxvevaSi xdeba, delegirebis<br />
am xerxma SeiZleba sapirispiro Sedegebi moitanos. konsti-<br />
48 am uxerxulobas garkveulad amsubuqebs SemTxvevebi, rodesac sasamarTlos<br />
SeuZlia saxelmwifos daakisros kompensaciis gadaxda zaralisaTvis, romelic sakanonmdeblo<br />
organos daudevrobiT iqna miyenebuli, rogorc es amerikis SeerTebul<br />
StatebSia SesaZlebeli. 1991 wlis precedentis (frankoviCis saqmis) Semdeg,<br />
Tu evropis kavSiris wevri-saxelmwifo ar gadaitans kavSiris normas sakuTar samarTlebriv<br />
sistemaSi, maSin igi pasuxismgebeli iqneba nebismieri SesaZlo individualuri<br />
zaralisaTvis [Francovich v. Italy (1991) ECR].<br />
57
58<br />
konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />
tucia bevr SemTxvevaSi, TiTqosda ramdenime ZiriTadi uflebis dasacavad<br />
– sxva SemTxvevebSi ki TiTqos imisaTvis, rom gamoiricxos<br />
sakanondeblo uflebamosilebis delegireba da ganmtkicdes parlamentarizmi<br />
– iyenebs frazas "(am sakiTxs) gansazRvravs kanoni". magaliTad,<br />
ungreTis konstituciis muxli 57(5) ambobs: "kanonis Sesabamisad,<br />
yvelas SeuZlia moiTxovos samarTlebrivi kompensacia...".<br />
aq rom ar yofiliyo miTiTeba kanonisa, maSin konstituciis am debulebas<br />
pirdapiri moqmedebis Zala eqneboda da ganmarteba mxolod<br />
imas dasWirdeboda, rogor unda SeirCes kompetenturi ganmxilveli<br />
organo. magram aq, saTanado "nebadamrTveli" kanonis ararsebobis<br />
SemTxvevaSi, saCivris Setanis araviTari saSualeba ar arsebobs.<br />
saukeTeso SemTxvevaSi, sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia gamoacxados,<br />
rom parlamentma dauSva sakanonmdeblo xarvezi (rac an<br />
iqneba mxedvelobaSi miRebuli, an ara).<br />
paradoqsia, rom zemoaRniSnuli frazeologia Cveulebriv ver asrulebs<br />
uflebis iZulebiT ganxorcielebis amocanas da, piriqiT,<br />
saSualebas aZlevs sakanondeblo organos gaaufasuros konstitucia<br />
(aseTi boroti Canafiqris uaryofa Znelia, roca bevr konstituciaSi<br />
vxedavT "kanoniT ganisazRvreba" frazas TavSesafris miRebis<br />
uflebasTan dakavSirebiT). rodesac adamianis ZiriTadi uflebis<br />
an fundamenturi institutis samarTlebrivi regulirebis neba eZleva<br />
kanons, maSin aRmasrulebel xelisuflebas erTmeva pirdapiri<br />
regulirebis saSualeba. amiT marTlac ikveceba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
gardauvali, uflebis SemzRudveli miswrafebebi. magram<br />
es siamovneba msxverpls moiTxovs: ra moxdeba, Tu sakanonmdeblo<br />
organo ver miiRebs saWiro kanonebs? zogjer sakanonmdeblo<br />
organo politikurad aris dauZlurebuli. bevr SemTxvevaSi, damatebiTi<br />
garantiebisaTvis, garkveuli kanonebis miRebisTvis xmaTa<br />
ori mesamedis umravlesobaa dawesebuli. Tu daJinebiT ar vamtkicebT,<br />
rom saxelmwifos gareSe Tavisuflebac ar iqneboda, maSin<br />
aRar dagvWirdeboda konstituciis frazebis iseTi interpretacia,<br />
romelic gvaiZulebs vifiqroT, rom yoveli TavisuflebisaTvis<br />
calke kanonis daweraa saWiro, radgan amgvari yavarjnis gareSe Tavisufleba<br />
koWlobiT ivlida.<br />
magaliTad, ungreTis konstitucia acxadebs: "masobrivi informaciis<br />
saSualebebze monopoliis aRkveTis Sesaxeb kanonis misaRebad
konstituciis samarTlebrivi buneba<br />
saWiroa sxdomaze damswre parlamentarebis xmaTa ori mesamedis umravlesoba".<br />
ungreTis sakonstitucio sasamarTlom, romelic zemoaRniSnuli<br />
akviatebuli ideis msxverplia (TiTqos konstituciurad<br />
dadgenil Tavisuflebebs sakanonmdeblo gaformeba sWirdeba), daadgina,<br />
rom aseTi kanoni aucileblad unda yofiliyo miRebuli, Torem sxvagvarad<br />
monopolia mudmivad iarsebebda. es logikurad gamomdinareobda<br />
im faqtidan, rom mTavrobas arasodes gaunZrevia xeli, rom es mdgomareoba<br />
sakuTari iniciativiT gamoesworebina (saxeldobr, mTavrobam<br />
ar gaanawila sixSireebi komerciuli mauwyeblobisaTvis); amasTan,<br />
"arapirdapiri moqmedebis" logikis mixedviT, mTavrobis umoqmedoba<br />
Cveulebriv sasamarTloSi ver gasaCivrdeboda. meore mxriv, licenziis<br />
gareSe mauwyebloba ukanonod iTvleboda. 49 Teoriulad, masobrivi<br />
informaciis saSualebebis monopolia martivad Sewyvetda arsebobas<br />
mTavrobis ubralo gancxadebisa da sixSireebze auqcionis gamarTvis<br />
Sedegad. ra Tqma unda, Tu yvela Tavisuflebas saxelmwifosagan,<br />
misi wamaxalisebeli da dacviTi moqmedebebisgan moveliT, maSin<br />
amis Sedegi, saTanado sakanonmdeblo aqtis ararsebobis SemTxvevaSi,<br />
antikonstituciuri viTarebis ganmtkiceba iqneba. ukeTesi iqneboda,<br />
rom mTavrobas sakuTari nebiT (da konkretuli gadawyvetilebebis<br />
miRebisagan kvlav Tavis SekavebiT) daeSva kerZo samauwyeblo saSualebebi.<br />
ufro martivi gadawyveta iqneboda konstitucias rom aekrZala<br />
masobrivi informaciis saSualebebis monopolia. aq an saerTod<br />
ar arsebobs sakanonmdeblo amocana da yvelas SeuZlia mauwyebloba<br />
(rogorc rumineTSi 1989 wlis revoluciis Semdeg) manam, sanam procesis<br />
monawileebi SeTanxmebis miRwevas moaxerxeben, anda, qaosis<br />
dasrulebisaken mowodebebis zemoqmedebis pirobebSi, sakanonmdeblo<br />
organo ikadrebs da amoqmeddeba, miuxedavad imisa, konstituciiT<br />
ekisreba mas es valdebuleba Tu ara. sakanonmdeblo organos Sinagani<br />
motivebi politikuria, konstituciuri ki mxolod misi SezRudvis<br />
meqanizmebia.<br />
49 analogiuri faqtobrivi viTareba gaxda imis mizezi, rom evropis adamianis<br />
uflebaTa sasamarTlom msjavri dasdo avstrias saqmeSi Informationsverein Lentia<br />
and others v. Austria [ser. A 276 (1993)].<br />
59
Tavi meore<br />
demokratiis moTviniereba<br />
amJamad yvelaze did safrTxes<br />
kanonmdebelTa tirania warmoadgens.<br />
Tomas jefersoni<br />
2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti<br />
demokratia<br />
konstituciebis amocana saxelisuflebo Zalauflebis SezRudvaa.<br />
Tanamedrove saxelmwifos evoluciis dasawyisSi saxelisuflebo Zalaufleba<br />
iseT Zalad iTvleboda, romlis verc SezRudva da verc<br />
misTvis winaaRmdegobis gaweva ver moxdeboda. bodenis Tanaxmad,<br />
qveynis xelisufals aravin da araferi zRudavs. saxelmwifosa da<br />
mmarTveli xelisuflis erTmaneTisagan gancalkevebis pirveli cdebis<br />
dros saxelmwifom "memkvidreobiT miiRo" aseTi xelisuflis<br />
SeuzRudavi da uzenaesi Zalaufleba. saxelmwifos suvereniteti<br />
niSnavs, rom teritoriuli saxelmwifos Zalaufleba eqskluziurad<br />
dominirebs da vrceldeba mis sazRvrebs SigniT mcxovreb adamianebze.<br />
sxva saxelmwifos an gareSe Zalebs ar SeuZliaT Caerion mocemuli<br />
saxelmwifos qveSevrdomTa cxovrebaSi an mocemul teritoriasTan<br />
dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebaSi.<br />
demokratiis principebis mixedviT, xelisufleba marTva-gamgeobas<br />
mxolod marTulTa TanxmobiT unda axorcielebdes. am Tanxmobis<br />
yvelaze srulyofili formaa, rodesac moqalaqeebi TviTon axorcieleben<br />
TviTmmarTvelobas da emorCilebian maTive Seqmnil kanonebs.<br />
"TviTmmarTvelobam" SeiZleba warmomadgenlobiTi an uSualo<br />
demokratiis forma miiRos. xalxisaTvis arsebuli demokratiuli<br />
xelisufleba realizebulia xalxis mier xalxis survilebis gamomxatveli<br />
kanonebis TanxlebiT.<br />
rusom monarqis suverenitetis idea Seatriala da igi xalxis<br />
suverenitetis idead Camoayaliba. es mSvenieri Tvalsazrisia, Tu<br />
igi niSnavs, rom xalxis marTva aravis SeuZlia da moqalaqeebma
62<br />
demokratiis moTviniereba<br />
mxolod TviTon SeiZleba marTon sakuTari Tavi. magram xalxis suvereniteti<br />
zedmetad msuye lukma iyo; amxela ZalauflebisaTvis<br />
Tavis garTmeva mxolod maSin iqneba SesaZlebeli, Tu igi nawilebad<br />
daiyofa. magram totaluri ZalauflebiT moxiblul rusos ar surda<br />
yuradReba mieqcia xelisuflebis danawilebis mniSvnelobisaTvis.<br />
saxalxo suverenitetisaken Semobrunebamde saxelmwifos an monarqis<br />
xelisufleba gamomdinareobda im Tavdapirveli xelisuflebidan,<br />
romelic ers an xalxs hqonda sakuTar Tavze ise, rom mmar-<br />
Tvel xelisufals xalxis marTva TviTon xalxis mier xelSekrulebiT<br />
hqonda davalebuli. lokis mixedviT, es xelSekruleba ar<br />
niSnavs sakuTar uflebebze srulad uaris Tqmas. xalxi, sul cota,<br />
imden xelisuflebas mainc inarCunebs, romelic saSualebas miscems<br />
mas ukan daibrunos sxvisTvis gadacemuli uflebebi, Tu xelisufleba<br />
ver gaamarTlebs miniWebul ndobas da daarRvevs Tavdapirvel<br />
xelSekrulebas. ruso erTi nabijiT ufro win wavida. misi azriT,<br />
SeuZlebelia xalxma sakuTari Tavisufleba sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
gamo dakargos. moqalaqeebi maSinac agrZeleben sakuTari<br />
uflebebis ganxorcielebas, roca saxelmwifod arian organizebuli.<br />
am momentSi, nawilobriv imis gamo, rom xalxis nebis pirdapiri<br />
gamoxatva gadaulaxav teqnikur dabrkolebebs gamoiwvevda qalaq-saxelmwifoze<br />
ufro did teritoriaze, rusos msjelobam ucnauri<br />
mimarTuleba miiRo. saxelmwifoebrivad organizebul sazogadoebaSi<br />
Tavdapirveli Tavisufleba, romelic xasiaTdeba rogorc bunebrivi<br />
mdgomareoba, kargavs mniSvnelobas, radgan mas Semdeg, rac politikuri<br />
sazogadoeba damyardeba, Tavis srul ganviTarebas poulobs<br />
individis moraluri arseba da, Sesabamisad, samoqalaqo sazogadoebaSi,<br />
sayovelTao nebis gamomxatveli iqneba Tavad sazogadoeba.<br />
mcdari iqneboda gveTqva, rom xalxis nebas gamoxatavs umravlesobis<br />
neba, Tumca bevr konstituciaSi miTiTebulia, rom yovelgvari<br />
xelisuflebis wyaro aris xalxi.<br />
amis Semdeg rusom "saerTo nebis" mistikuri interpretacia gamoacxada<br />
kanonis wyarod da erTmaneTTan daakavSira saxalxo warmomadgenloba<br />
da sakanonmdeblo funqcia, riTac safuZveli Cauyara<br />
Tavis mcdar Teorias xalxis nebis gamomxatveli kanonmdeblobis<br />
uzenaesobis Sesaxeb. rusos moZRvrebis Tanaxmad, romlis ideebis
xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />
interpretacia sxvadasxvagvarad SeiZleba, kanonSi unda iyos gamoxatuli<br />
sayovelTao neba. umciresobam ubralod ver SeZlo saerTo<br />
nebis aRiareba, umciresobis wevri moqalaqe ki madlieri unda iyos,<br />
roca mas Tavs axveven umravlesobis nebas, radgan aseT dros mas<br />
aTavisufleben Tavisive Secdomebisagan. 1<br />
is, rom moqalaqisaTvis SeiZleba misi ZiriTadi uflebebic ki<br />
waerTmiaT zemoxsenebuli "Secdomis" gamo, rusos ar awuxebda. meore<br />
mxriv, benjamin konstanma ganacxada, rom safrangeTis revoluciis<br />
miznebis – ganmanaTlebelTa programis – ganxorcieleba swored<br />
xalxis nebis Sesaxeb rusos ideebma CaSala. igi miiCnevda, rom<br />
rusos TiTqmis ar ainteresebda, rogor unda gamoxatuliyo saerTo<br />
neba. xalxisTvis ar aris aucilebeli xelisuflebis ganxorcieleba,<br />
radgan xalxi ar aris is, vinc mudmivad gansazRvravs da ayalibebs<br />
suverenitets.<br />
radgan rusos ideebis Tanaxmad xalxi da saxelmwifo erTmaneTs<br />
erwymis, igi ar miiCnevs aucileblobad mijnas individebs (romlebic<br />
xalxs qmnian) da saxelmwifos Soris. metic, zog SemTxvevaSi igi<br />
amas kategoriulad ewinaaRmdegeba, raTa xeli ar SeeSalos erTiani<br />
nebis Camoyalibebas. xalxis suverenitetis gadacema SeuZlebelia,<br />
amitom ar arsebobs warmomadgenlobis saWiroeba. magram, raki absoluturi<br />
da monoliTuri xelisuflebis gamoxatvis sakiTxs pasuxi<br />
ara aqvs, sabolood mniSvneloba aRara aqvs rogor gamoixateba xalxis<br />
neba, radgan warmomadgenlobis saSualebiT gamoxatuli nebismieri<br />
neba damaxinjebulia. rusos paTologiurad aSinebda misi favoritis<br />
– xalxis – amboxeba; amitomac Tqva man, rom xalxis saqme mxolod<br />
isaa, rom mianiSnos, ras fiqrobs, gansakuTrebiT maSin, roca<br />
aRmoaCens, rom mmarTveli xelisufali arRvevs konstitucias.<br />
1 udavod, xSir SemTxvevaSi xalxi garkveuli drois Semdeg eTanxmeba da saku-<br />
Tar nebasTan harmoniulad miiCnevs xolme imas, ris winaaRmdegac adre xma misca.<br />
amrigad, erT dros sakamaTo kanonproeqti xdeba kanoni, iqceva pativsacem realobad<br />
da umravlesobis gamoxatul nebas uaxlovdeba kargad cnobili fenomenis –<br />
faqtebis normatiuli Zalis gamo. normatiuli azriT, "nawilobrivi" neba marTlac<br />
xdeba erTaderTi miRebuli, ganxorcielebuli da, am azriT, "saerTo" neba, romelic<br />
yvela adamianisaTvis savaldebuloa.<br />
63
64<br />
demokratiis moTviniereba<br />
aq ruso CixSi aRmoCnda: xalxs rom SeeZlos saerTo nebis Sesatyvisi<br />
kanonebis Seqmna, maSin xalxi unda iyos iseTi, rogoradac<br />
igi Tavisi Seqmnili kanonis Sedegad gadaiqceoda. ruso iaffasian<br />
gamosavals gvTavazobs – misi kanonmdebeli gangebis mier gamogzavnili<br />
mesiaa. anu msjeloba, romelic marTvaSi sayovelTao monawileobis<br />
ideiT daiwyo, erTi kacis mmarTvelobis ideiT dasrulda.<br />
raRa gasakviria, rom rusos fraza gangebis warmogzavnili kacis<br />
Sesaxeb, romelmac kanoni – an iqneb winaswarmetyveleba? – unda<br />
misces xalxs, napoleonis sayvareli citata iyo rusos Txzulebebidan.<br />
arc isaa gasakviri, rom xalxis suvereniteti didxans iyo<br />
mimzidveli idea politikosebisaTvis. Tu politikosi imarjvebs,<br />
anu xdeba xalxis suverenitetis warmomadgeneli, maSasadame, igi<br />
totalur Zalauflebas moipovebs. 2<br />
roca abatma seiesma "empiriuli" xalxi eriT Caanacvla, man mxolod<br />
forma Seucvala im fundamentur farul Secdomas, romelic<br />
saxalxo suverenitetis rusoseul koncefciaSi iyo Cadebuli. am<br />
Canacvlebam xalxs waarTva uSualo zemoqmedebis ufleba; magram<br />
xalxis cnebis Semcvleli eris abstraqtuli idea im formiT, rogorc<br />
igi 1789-1815 wlebSi da Semdegac gamoiyeneboda, nacionalistur<br />
lozungad aris gadaqceuli. imaTi mmarTveloba, vinc Tavs<br />
eris warmomadgenlad acxadebs, zustad iseve despoturia, rogoric<br />
imaTi, vinc sakuTari Tavis garda aravis warmoadgens.<br />
xalxis suverenitetisa da eris (romliTac xalxia Canacvlebuli)<br />
suverenitetis ideis Tanaxmad, saxelmwifo da sazogadoeba er-<br />
Ti, Serwymuli cneba xdeba. an iqneb xdeba maTi erTmaneTSi areva?<br />
maT erTgvarovnebasa da Tanxmobas xels uSlis marto saZageli liberalebis<br />
mier naqadagebi antidemokratiuli idea xelisuflebis<br />
danawilebis Sesaxeb da <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovna xelisuflebis<br />
SezRudvisa. es Sepasuxeba karl Smitis naSromebSic gvxvdeba.<br />
magram saxelmwifo xelisuflebis ganuyofeli erTianobis idea realobasTan<br />
yvelaze axlos saxelmwifo-socialisturma wyobam miiyvana.<br />
es wyoba muSaTa da glexTa erTobas (wminda samebaSi samadlod<br />
inteligencis CarTviTac) emsaxureboda da qmnida harmoniuli sazogadoebis<br />
iluzias.<br />
2 Benjamin Constant, Political Writings, trans. and ed. Biancamaria Fontana (Cambridge:<br />
Cambridge University Press, 1988), gv.175.
xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />
demokratiuli elementebis (maT Soris, saxalxo warmomadgenlobiTi<br />
demokratiis) gaTaviseba da despotizmis SemzRudvel sakuTar<br />
sistemaSi CarTva konstitucionalizmma mxolod xangrZlivi evoluciuri<br />
procesis Sedegad moaxerxa. liberaluri azrovneba rusos<br />
ideebs saxifaTod miiCnevda. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> momxreTa<br />
azriT, ganuyofeli suvereniteti adamians saxelmwifos nebasurvilze<br />
damokidebulad aqcevs, radgan igi iluzoruli socialuri<br />
erTianobisaTvis spobs xelisuflebis gamijvnis im meqanizmebs, romlebic<br />
mas icavs. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia im<br />
adamianebma Camoayalibes, romlebmac safrangeTis revoluciis dros<br />
iwvnies totalitarizmis devna. konstituciuri saxelmwifos ufro<br />
gviandeli momxreebic iziarebdnen am tanjuli adamianebis antipaTias<br />
saxalxo nebis mimarT. maqs veberi saxalxo nebas fiqciad miiCnevda,<br />
xolo demokratiul TviTmmarTvelobas – SeuZleblad. "es igivea,<br />
rom fexsacmlis yidvis msurvel momxmarebels davabraloT imis<br />
codna da gadawyveta, Tu rogori kvalifikacia unda hqondes mewaRes.<br />
momxmarebelma icis sad uWers fexsacmeli, magram arasodes icis,<br />
rogor Sekeros kargad morgebuli fexsacmeli". 3<br />
da mainc, saxalxo suverenitetis erTi demokratiuli interpretacia,<br />
kerZod is, rom mTeli Zalaufleba xalxisgan da xalxis<br />
SuamdgomlobiT modis, daukavSirda <strong>konstitucionalizmis</strong> ideas. es<br />
kavSiri jer kidev masobrivi revoluciebis epoqamde arsebobda. aSSis<br />
konstitucia erTdroulad uWers mxars xelisuflebis gamijvnasac<br />
da xalxis nebasac. 4 sxva saqmea, sinamdvileSi es realisturi<br />
SesaZleblobaa Tu miTiuri qorwineba da ramdenad sjera amis<br />
xalxs. yovel SemTxvevaSi, Tundac amerikis SeerTebul StatebSi<br />
miRebuli TvalsazrisiT, xelisuflebis danawilebac da saxalxo<br />
nebac Tavisuflebas emsaxureba, Tanac, savaraudod, saxalxo neba<br />
aris TviTmmarTvelobis forma:<br />
3 Weber's letter to Michels, 4 August, 1908, quoted in Wolfgang J. Mommsen, Max<br />
Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago: University of Chicago Press, 1984),<br />
gv.395.<br />
4 Tavis "sazogadoebriv xelSekrulebaSi" (II.2) rusom gaafTrebiT gaakritika<br />
monteskie, radgan es ukanaskneli SesaZleblad miiCnevda suverenitetis dayofas.<br />
ix. Jean-Jacques Rousseau, The Social Contract and Discourses (New York: A. A. Knopf,<br />
1993).<br />
65
66<br />
demokratiis moTviniereba<br />
Cven, amerikelebi, sakuTar Tavs politikurad Tavisufal xalxad miviCnevT.<br />
Cven gvwams TviTmmarTvelobisa. Cven vacxadebT, rom, Tu adamianebi<br />
imarTebian, maSin es mmarTveloba sxvebma ki ara, TviTon am<br />
adamianebma unda ganaxorcielon. amitom, roca sakiTxi Cvens sakuTar<br />
saqmeebs exeba, Cven jer arasodes dagviSvia ucxoTa kontroli... Cven<br />
daJinebiT vamtkicebT, rom mTavrobis samarTliani Zalaufleba mar-<br />
TulTa Tanxmobidan unda gamomdinareobdes. 5<br />
konstitucionalizmi eWvis TvaliT uyurebs demokratias, magram<br />
es ar niSnavs, rom damokidebuleba aucileblad mtrulia. Tu mis<br />
calkeul warmomadgenelTa gancxadebebs saxalxo Zalauflebis Sesaxeb<br />
gverdze gadavdebT, konstitucionalizmi am sakiTxSi ZiriTadad<br />
neitraluria; mTavaria, ar iyos demokratiis despotizmad gadaqcevis<br />
safrTxe. zogadad, Tanamedrove konstituciebi upirobod aRiareben,<br />
rom politikuri sistemisa da politikuri Zalauflebis<br />
legitimuri ganxorcielebis safuZveli aris Tanaswori da universaluri<br />
saarCevno ufleba. amerikis konstituciis damfuZnebel mamebs<br />
erisa swamdaT (mas Semdeg, rac Seaviwroves im pirTa wre, romlebic,<br />
maTi azriT, ers miekuTvnebodnen). cxadia, konstitucionalizmi<br />
da konstituciebi uyuradRebod ver datoveben xelisuflebis<br />
legitimaciis yvelaze popularul Teorias Cvens epoqaSi – demokratias.<br />
da mainc, demokratiuli Zalauflebis ganxorcielebam<br />
SeiZleba safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas da ZiriTad uflebebs. amitom,<br />
miuxedavad imisa, rom konstitucionalizmma SeiTvisa Tanamedrove<br />
pirobebSi demokratiuli politikuri procesis zogierTi<br />
elementi, igi mainc cdilobs moaTvinieros saxalxo demokratiis<br />
Zalaufleba. konstitucionalizmi gvTavazobs Zalauflebis ganxorcielebis<br />
iseT institutebs, romlebic garkveulwilad xels uSlian<br />
demokratiis despotizmisken gadaxras. amiT konstitucionalizmi<br />
demokratiis mteri ar xdeba, magram arc misi brma Tayvanismcemelia.<br />
leo strausis ar iyos, "...mizezi imisa, rom Cven ver mivcemT<br />
Tavs uflebas demokratiis winaSe daviCoqoT isaa, rom Cven<br />
misi megobrebi da mokavSireebi varT".<br />
xalxis suverenitetidan gamomdinare, umravlesobis principis<br />
sapirispirod, romelic umravlesobis mier miRebuli kanonebis uze-<br />
5<br />
Alexander Meiklejohn, Political Freedom: The Constitutional Powers of the People<br />
(New York: Harper, 1960), gv.9.
xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />
naesobas qadagebs, konstitucionalizmi xelSeuxeblad miiCnevs adamianis<br />
garkveul ZiriTad uflebebsa da Rirebulebebs. konstitucia,<br />
xalxis suverenitetis deklarirebis magivrad, amjobinebs saTanado<br />
SemzRudveli institutebis damkvidrebas.<br />
miuxedavad rusos TxzulebebSi arsebuli bevri Sinagani winaaRmdegobisa,<br />
mas mgznebare mimdevrebi gamouCndnen demokratiis momxreTa<br />
banakSi. demokratia da konstitucionalizmi veranairad ver<br />
gaigivdeba erTmaneTTan. saukeTeso SemTxvevaSi, maTi urTierToba<br />
SeiZleba aRiweros rogorc mtrobis zRvarze arsebuli daZabuloba.<br />
magram demokratiis ideali imdenad efeqtiani aRmoCnda, rom Tanamedrove<br />
konstituciuri sistema ver iarsebebs demokratiuli legitimaciis<br />
gareSe. amitom, <strong>konstitucionalizmis</strong> Tanamedrove ideali<br />
ar uaryofs xalxis suverenitets. amis nacvlad igi sakuTar<br />
sistemaSi nergavs demokratiis garkveul molodinsa da principebs.<br />
saWiroa radikalurad Seicvalos rogorc liberaluri, ise demokratiuli<br />
azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli perspeqtivebi. legitimurobis<br />
wyaro aris ara adamianebis winaswar gansazRvruli neba, aramed, ufro<br />
metad, legitimuri gadawyvetilebis SemuSavebis procesi: msjeloba<br />
da diskusia. legitimuri gadawyvetileba ar warmoadgens yvela adamianis<br />
nebas, magram igi aris sayovelTao diskusiis Sedegi, romelSi<br />
monawileobis uflebac yvela moqalaqes aqvs. yvela adamianis nebis<br />
Camoyalibebis procesi aris is, risganac legitimurobis Sedegi gamomdinareobs<br />
da es ar aris winaswar Camoyalibebuli sxvadasxva nebis<br />
ubralod erTad Sekreba. msjelobis principi erTdroulad individualisturicaa<br />
da demokratiulic... Cven mkafiod vacxadebT, Tundac<br />
es Zvel tradiciasTan dapirispirebas niSnavdes, rom legitimuri<br />
kanoni aris sayovelTao msjelobis Sedegi da ara saerTo nebis gamoxatuleba.<br />
amrigad, mtkicebis tvirTi Camoscildeba moqalaqeTa morals<br />
da gadadis nebisa da mosazrebebis formulirebis procedurebze,<br />
romlebmac gonivruli Sedegis miRwevis mtkice SesaZlebloba unda<br />
uzrunvelyos. 6<br />
am gagebiT demokratia konstituciuri anu xelisuflebis SemzRudveli<br />
xdeba, swored imitom, rom xalxia suverenuli da sxvas<br />
6<br />
Bernard Manin, "On Legitimacy and Political Deliberation," 1987, Political Theory 15<br />
(1987), gv. 351.<br />
67
68<br />
demokratiis moTviniereba<br />
aravis da arc erT instituts ar SeuZlia suverenuli xelisuflebis<br />
pretenzia ganacxados. mTeli is Zalaufleba, romelic konstituciur<br />
institutebs aqvT, xalxma mianiWa maT. meore mxriv, xalxis<br />
suvereniteti sulac ar niSnavs, rom maT, vinc am suverenitets<br />
axorcielebs, SeuZliaT suverenulad ganagon yoveli adamianis bedi<br />
da moqmedeba.<br />
rusom es WeSmariteba ver SeamCnia da es Secdoma misi "sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebisa", romelic xSirad mohyavT xolme Tavisuflebis<br />
mxardamWer sabuTad, umZlavres argumentad iqca yvelanairi despotizmisaTvis.<br />
7<br />
suverenulobis iurisdiqcia mTavrdeba iq, sadac damoukidebloba da<br />
individualuri arseboba iwyeba... yovel SemTxvevaSi, umravlesobis<br />
Tanxmoba ar aris sakmarisi imisTvis, rom misi moqmedeba gamarTlebulad<br />
CaiTvalos... 8<br />
2.2. umravlesobis Zalaufleba<br />
roca xalxis umravlesobis neba xorcieldeba, yovelTvis arsebobs<br />
safrTxe, rom igi umciresobas daCagravs. ufro metic, demokratiis<br />
wesebi, warmomadgenlobiT sistemaSic ki, ar iZleva imis garantias,<br />
rom xelisuflebas umravlesoba ganaxorcielebs. umravlesobis<br />
principidan gamomdinare, saparlamento warmomadgenlobiT sistemeb-<br />
Si parlamentSi warmomadgenlis asarCevad saWiroa xmebis maqsimum<br />
50 procenti. Semdeg, warmomadgenelTa xmebis 50 procenti (magali-<br />
Tad, belgiis konstituciiT) an 50 procentis naxevaric ki (rogorc<br />
ungreTSia) sakmarisia kanonis misaRebad. amrigad, savsebiT SesaZlebelia<br />
ise moxdes, rom Tundac umkacres (belgiur) pirobebSi<br />
miRebuli kanonic ki xmis uflebis mqone mosaxleobis mxolod erT<br />
meoTxeds warmoadgendes. zogierT sxva qveyanaSi mosaxleobis 5<br />
procentis warmomadgeneli deputatebis xmebi praqtikulad sakmarisia<br />
im kanonis misaRebad, romelic, viTomda, xalxis suverenitetis<br />
7 Constant, gv.177.<br />
8 Constant, gv.177.
umravlesobis Zalaufleba<br />
da saerTo nebis gamoxatulebaa. anu saWiroa dakmayofildes mxolod<br />
demokratiuli legitimaciis pirobebi. 9<br />
konstituciebis umetesoba kanonmdeblobis wyarod cnobs xmis<br />
uflebis mqoneTa umravlesobis warmomadgenelTa umravlesobas. anda,<br />
ukeTesia iTqvas, rom konstituciebis umetesoba, zogadad, Cumad<br />
uvlis gverds am sakiTxs, radgan <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT<br />
demokratia Tavis Tavs ise gansazRvravs, rogorc mas surs.<br />
magram arsebobs mxolod erTi piroba, kerZod is, rom yvelas unda<br />
hqondes Tanaswori SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyvetilebebis<br />
miRebis demokratiul procesSi. es Zalian mokrZalebuli<br />
pirobaa, Tanac misi Sesruleba mxolod grZelvadian perspeqtivazea<br />
gaTvlili. sxvagvarad Tu vityviT, axlandel umravlesobas SeuZlia<br />
gansazRvros, rogor unda Sedges momavali umravlesoba, im pirobiT,<br />
rom ase Seqmnili umravlesoba kvlav SeZlebs gansazRvros mi-<br />
9 arCevnebis Catarebulad cnoba an sul ar aris damokidebuli arCevnebSi monawile<br />
minimumze, an wesdeba monawileTa minimaluri zRvari. mxolod gamonaklis Sem-<br />
TxvevebSia arCevnebSi monawileoba savaldebulo. erTi aseTi gamonaklisi belgiaa.<br />
SedarebiTi umravlesoba sakmarisia parlamentSi adgilis mosapoveblad; xolo<br />
barierebi da sxva saarCevno ileTebi ki ufro met gadaxrebs iwvevs xolme. 1987<br />
wels margaret tetCeris gamarjveba (saparlamento adgilebis 58 procenti amomrCevelTa<br />
xmebis 42 procentis Sedegad) sulac ar aris unikaluri SemTxveva.<br />
Tumca cota ucnauri kia, rom 1978 wels man naklebi saparlamento adgilebi, magram<br />
amomrCevelTa meti xma moipova; xolo 1974 wels harold vilsonma parlamentSi<br />
konservatorebze meti adgili moipova amomrCevelTa ufro cota xmis wyalobiT,<br />
vidre mis konkurent konservatorebs hqondaT.<br />
1994 wels ungreTis socialisturma partiam saparlamento adgilebis 53 procenti<br />
moipova amomrCevelTa xmebis arasruli erTi mesamedis wyalobiT. arCevnebze<br />
misulTa ricxvi daaxloebiT 60 procenti iyo, rac imas niSnavs, rom amomrCevel-<br />
Ta 20 procentis neba umravlesobis nebis da suverenuli xalxis nebis "tolia".<br />
es faqtebi aucileblad ar niSnavs proceduris antidemokratiulobas, radgan<br />
procedura umravlesobis warmomadgenlobis saSualebas iZleva. magram aseTi faqtebis<br />
fonze sasaciloa kvlav saerTo nebasa da xalxis suverenitetze laparaki.<br />
didad gansxvavebuli arc saprezidento sistemebia, saprezidento arCevnebisas<br />
xalxis nebis pirdapiri gamoxatvis miuxedavad. Cveulebriv, prezidentis asarCevad<br />
micemuli xmebis 32-35 procentia sakmarisi.<br />
individualuri saarCevno olqebis SemTxvevaSi, arCevnebis or turad Catareba<br />
ufro realisturs xdis umravlesobis warmomadgenlobas. magram es imis xarjze<br />
xdeba, rom asarCevi variantebi SezRudulia.<br />
69
70<br />
demokratiis moTviniereba<br />
si momdevno umravlesobis Seqmnis wesi. 10 Tanamedrove konstituciebi<br />
zogadad mxolod imas moiTxoven, rom ganxorcieldes politika-<br />
Si monawileobis Tanaswori ufleba da agreTve adgenen umravlesobis<br />
formirebis wesebs.<br />
2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva<br />
roca xelisuflebis warmomadgenlobiT formaze, arCevnebSi gamoxatul<br />
saerTo nebasa da xalxis suverenitetze vlaparakobT, Cven<br />
faqtobrivad vaRiarebT amomrCevelTa umravlesobis nebas. ufro metic,<br />
yvela politikur sistemaSi es umravlesoba warmoadgens "gadamravlebuli"<br />
umciresobis xelisuflebas _ umravlesobis principi<br />
aq imdenad xorcieldeba, ramdenadac yvelas Tanabrad SeuZlia<br />
arCevnebSi monawileoba im wesebis Tanaxmad, romlebic msgavs damaxinjebul<br />
Sedegs iwvevs. arsebiTad, yvelas aqvs Sansi Tavisi wili<br />
zemoqmedeba moaxdinos demokratiul sistemaze, sadac Teoriulad<br />
SeiZleba ricxobrivi umravlesobac gabatondes. magram, rodesac<br />
vambobT, rom yvelas aqvs saSualeba piradi monawileobis saSualebiT<br />
cnos sistema, imasac vaRiarebT, rom moqalaqes, rogorc indi-<br />
10 samarTlebriv saxelmwifoSi umravlesobas arCevnebis Semdeg ar SeuZlia Secvalos<br />
saparlamento adgilebis is raodenoba, romelic amomrCevelTa xmebis mocemul<br />
procentul raodenobas ergeba (sul es aris, rasac konstituciuri kontroli<br />
am SemTxvevaSi moiTxovs). arCevnebis Semdeg ar SeiZleba saarCevno barieris<br />
cifris gazrda an ukve arCeuli deputatebis gandevna da maTi adgilebis sxvebis-<br />
Tvis gadanawileba. aseTi maqinaciebi farTod gamoiyeneboda 1947 wels ungreTSi,<br />
komunistebis mier xelisuflebis aRebis dros. TiTqmis axlaxan _ 1994 wels,<br />
slovakeTSi Catarebuli arCevnebis Semdeg saparlamento umravlesoba Seecada ukanonod<br />
gamoecxadebina arCevnebSi monawile erTi partia da misi saparlamento adgilebi<br />
TviTon gadaenawilebina. maT rom warmatebisTvis mieRwiaT, Sedegad umravlesobis<br />
koalicias miviRebdiT. es magaliTi cxadyofs, Tu ramdenad sakvanZo sakiTxia<br />
xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna. dauSvebelia, rom parlaments hqondes aseTi<br />
mcire "operaciebis" Catarebis uflebamosileba. meore mxriv, es Zalian saxifaTo<br />
Temaa, radgan zedmetma SezRudvebma SeiZleba safrTxe Seuqmnas parlamentis damoukideblobas,<br />
Tu igi veRar gansazRvravs sakuTari pirveli Sekrebis sakiTxs da ar<br />
iqneba pasuxismgebeli sadeputato mandatebis damtkicebisaTvis. albaT, sasamar-<br />
Tlos amocana unda iyos imis gadawyveta, kanonieria Tu ara kandidatis wardgineba,<br />
magram marto maSin, roca Sesabamisi saCivari arCevnebis Catarebamde iqneba Setanili<br />
da misi ganxilvac arCevnebis dawyebamde dasruldeba.
demokratiis konstituciuri SezRudva<br />
vids, zogadad ara aqvs saSualeba uaryos is sistema, "romelSic<br />
daibada". garda sayovelTao da Tanaswori monawileobis principebisa,<br />
demokratiuli politikis sxva normebi praqtikulad scildeba<br />
moqalaqeTa mier gadawyvetilebis miRebis kompetencias, maSinac ki,<br />
roca fundamenturi wyobis ganmsazRvreli konstitucia referendumis<br />
gziT aris damtkicebuli. maTi politikuri mniSvnelobidan gamomdinare,<br />
demokratiis normebi Cveulebriv ar aris konstituciiT<br />
mowesrigebuli; Tumca, konstituciis amocana politikurad mniSvnelovani<br />
sakiTxebis gadawyveta rom yofiliyo (rac, saukeTeso Sem-<br />
TxvevaSi, mxolod nawilobriv aris marTali), maTi adgili konstituciaSic<br />
moinaxeboda. saarCevno sistema aris politikosebis kuTvnili,<br />
mkacrad daculi teritoria, sadac isini gareSe pirebs ar<br />
uSveben da ar Careven normebis gansazRvraSi.<br />
maS ris safuZvelze SegviZlia ganvacxadoT, rom umravlesobis<br />
nebis gamoxatuleba, referendumisa Tu eris nawilis mier arCeuli<br />
saparlamento umravlesobis meSveobiT, mTeli xalxis nebaa da amitom<br />
yvelasaTvis savaldebuloa? 11 am kiTxvaze loki da ruso Zalian<br />
praqtikul pasuxs iZleodnen: umravlesobis neba misaRebia,<br />
radgan SeuZlebelia absoluturi erTsulovnebis miRweva. 12 umravlesobis<br />
principis mxardamWeri kidev erTi argumenti isaa, rom igi<br />
11 rusos pirobebis dakmayofileba maSinac ki SeuZlebeli iqneboda, kanons yvela<br />
adamianis xmac rom umagrebdes zurgs (da ara marto ubralo umravlesoba),<br />
radgan, rusos TvalsazrisiT, saerTo neba, romelic kanons yvelasaTvis savaldebulod<br />
aqcevs, ar aris ubralod yvela adamianis neba. rusos metafizikaSi mniSvnelovania<br />
argumentis meore mxare, anu is, rom saerTo nebis Sesadgenad ar aris<br />
aucilebeli yvela neba erTmaneTs emTxveodes.<br />
12 John Locke, "Second Treatise of Government." In Two Treatises of Government, ed.<br />
Peter Caslett (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), § 140. Rousseau, gv.278-279.<br />
namdvilad gasaocaria, rom socialuri wyobis iseT sabaziso normas, rogoricaa<br />
maJoritarizmi, aseTi Raribi Teoriuli safuZveli aqvs.<br />
hans kelzenmac SemogvTavaza sakuTari praqtikuli axsna naSromSi Vom Wesen<br />
und Wert der Democratie (Tübingen: J. C. B. Mohr, 1929): umciresobis batonoba miuRebelia,<br />
radgan, ricxvebis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros, vin aris umravlesoba,<br />
maSin, rodesac SesaZlebelia arsebobdes erTdroulad ramdenime (an bevri) umciresoba.<br />
aseTi ganusazRvreloba angrevs sazogadoebriv integracias.<br />
arsebobs SemecnebiTi argumentic: rac ufro meti xalxi eTanxmeba rames, miT<br />
ufro cotaa Secdomis daSvebis albaToba (Tumca, es argumenti marto faqtebis<br />
mimarT SeiZleba gamoviyenoT da ara Rirebulebebis mimarT).<br />
71
72<br />
demokratiis moTviniereba<br />
sazogadoebis wevrebs ufro naklebad ayenebs xelisuflebis nebasurvilze<br />
damokidebul mdgomareobaSi, vidre gadawyvetilebebis mi-<br />
Rebis nebismieri sxva principi. bolos da bolos, leninma umciresobis<br />
avangardis diqtatura moiTxova da moipova kidec. hitleris<br />
Mein Kampf-Si umravlesobis principi "kompetenturi xalxis" mier<br />
gadawyvetilebebis miRebiT iyo Canacvlebuli. es idea, romelsac<br />
dRes "eqspertTa gadawyvetilebas" uwodeben, jer kidev platonis<br />
droidan arsebobs. magram Tu platons brZenTa mmarTveloba surda<br />
(romlebic mbrZanebelze moaxdendnen gavlenas), hitleri "umaRlesi<br />
rasis" arCeuli lideris batonobas qadagebda.<br />
erTi SexedviT, umravlesobis principis upiratesobis dasamtkiceblad<br />
TiTqos moxda Tanasworobis principis dakavSireba sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis Teoriidan gamomdinare TezisTan. konstituciur<br />
demokratiebSi warmomadgenlebi (da amomrCevlebi) Tanaswori<br />
arian. maT Tanaswori saarCevno ufleba aqvT da SeTanxmebuli<br />
arian Tanasworobaze damyarebuli reglamentis mixedviT imoqmedon<br />
da aRiaron saboloo Sedegi. imis mizezi, rom arCevnebSi upiratesoba<br />
umravlesobis princips eniWeba isaa, rom umravlesobis wesi<br />
yovelTvis uzrunvelyofs gadawyvetilebaTa miRebis procesis araorazrovan<br />
Sedegs. umravlesobis wesis gamoyenebis pirobas Seadgens<br />
is, rom yvela gadawyvetilebis Camoyalibeba unda moxdes binaruli<br />
alternativis pasuxis formiT – an ki, an ara. 13 es samarTliani wesia,<br />
radgan, Tanaswori SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, SeuZlebeli<br />
iqneba imis gansazRvra, Tu vin Seadgens umciresobas. ufro metic,<br />
gadawyvetilebaTa miRebis nebismieri sxva proceduris SemoReba<br />
xelyofda Tanasworobis princips.<br />
Zalian sainteresoa is faqti, rom is saarCevno sistemebi, romlebic<br />
miznad isaxaven umravlesobis principiT momuSave, sakanonmdeblo<br />
sistemis marTvis unaris mqone saparlamento umravlesobis<br />
Seqmnas, an erTi mandatiT mainc SedarebiTi umravlesobiT kmayofildebian,<br />
anda cdiloben xolme umravlesobis principi mxolod<br />
sakmaod xelovnur geografiul sazRvrebSi moqceul ubnebze gamoiyenon.<br />
xmebis imave saerTo raodenobis sxvagvarad, qveynis masStabiT<br />
daTvlis SemTxvevaSi ki saparlamento adgilebis ganawileba sru-<br />
13 mdgomareoba ufro rTulia, roca arsebobs arCevanis ramdenime varianti, rogorc<br />
es saparlamento an municipaluri arCevnebisas aris xolme.
demokratiis konstituciuri SezRudva<br />
liad gansxvavebuli iqneboda. SeiZleba isec moxdes, rom ori konkurenti<br />
partiis SemTxvevaSi A partiam mcire upiratesobiT moigos<br />
saarCevno olqebis naxevars plus erT olqSi, danarCen olqeb-<br />
Si ki B partiis kandidatebma gadamwyveti umravlesobiT gaimarjvon.<br />
ase rom, A partia saparlamento umravlesobas moipovebs, ma-<br />
Sin rodesac yvela olqis masStabiT xmaTa umravlesoba B partias<br />
aqvs mogebuli.<br />
realurad, umravlesobis principisaTvis upiratesobis miniWeba<br />
umciresobis Sesaxeb arsebuli garkveuli varaudidan gamomdinareobs.<br />
rogorc jefersoni aRniSnavs:<br />
yvelam unda gaiTvaliswinos, rom am wminda principis, anu umravlesobis<br />
nebisaTvis yvela SemTxvevaSi upiratesobis miniWebis principis<br />
samarTlianobisaTvis saWiroa igi gonivruli iyos: anu mxedvelobaSi<br />
unda iqnes miRebuli, rom umciresobasac Tanaswori ufleba aqvs, romelsac<br />
yvelasTvis saerTo kanonebi icavs da romlis darRvevac umciresobis<br />
daCagvra iqneboda. 14<br />
umravlesobis xelisufleba, saparlamento fraqcia iqneba igi Tu<br />
sazogadoebrivi jgufi, romelic mosaxleobis umravlesobas warmoadgens,<br />
mxolod maSin iqneba misaRebi, Tu umravlesobis batonobis<br />
pirobebSi umciresobasac eqneba Sansi TviTonac Sevides umravlesobaSi,<br />
maSin mainc, roca amas moisurvebs, da Tu umravlesobaSi<br />
yofna ar gamoiwvevs umciresobis daCagvras. Tu umciresobas warmatebis<br />
araviTari Sansi ar eqneba grZelvadian perspeqtivaSi, maSin<br />
sistema miuRebelia. da Tu umciresobis mdgomareoba autanelia, sazogadoebrivi<br />
simSvidis miuxedavad, amboxeba ifeTqebs, radgan umciresobas<br />
dasakargavi araferi eqneba. konstitucia saWiroa, rom uzrunvelyos<br />
socialuri mSvidobis garantiebi, rac amave dros konstituciis<br />
winapirobac aris. sxva rom araferi, konstituciebi<br />
Tundac mxolod mSvidobis SesanarCuneblad unda icavdnen umciresobas.<br />
amrigad, konstituciam nawilobriv saarCevno normebis saSualebiTac<br />
unda uzrunvelyos garantiebi imisa, rom umciresobis<br />
mdgomareoba asatani iyos da, arsebiTad, droebiTi.<br />
14<br />
First Inaugural Address. In Thomas Jefferson, Writings, ed. Merrill D. Peterson (New<br />
York: Viking Press, 1984), gv.492-493.<br />
73
74<br />
demokratiis moTviniereba<br />
magram Tu umravlesobis principi mxolod SeTanxmebisa da ur-<br />
TierTdaTmobis (dadgenili tradiciebis Sesabamisad) sakiTxia, gadawyvetilebaTa<br />
miRebis am principis Sesabamisad, monawileebs SeuZliaT<br />
daeTanxmon imas, rom gadawyvetilebaTa miRebis Semdgomi fazebi<br />
ukve sxva wesebis mixedviT Catardeba. 15 Sesabamisad, konstituciam<br />
SeiZleba instituciurad gaaformos umravlesobis principidan<br />
nebismieri gadaxra manam, sanam es misaRebia arsebuli konstituciuri<br />
normebis mixedviT da Tan im pirobiT, rom sul pirveli gadawyvetileba<br />
mainc demokratiuli (maJoritaruli) principebis Sesabamisad<br />
iqna miRebuli. SemzRudveli pirobis saxiT, Tanasworobis<br />
normebze dayrdnobiT SeiZleba dadgindes, rom gadawyvetilebaTa mi-<br />
Rebis nebismieri fazidan ar SeiZleba monawileTa calmxrivad da<br />
TviTneburad gamoricxva.<br />
mas Semdeg, rac Tanasworoba XX saukunis wamyvani mimarTuleba<br />
gaxda, yvela moqalaqes, maTi konstituciebis Tanaxmad, mieca Tanaswori<br />
SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyvetilebebis miRebis<br />
demokratiul procesSi. 16 magram konstitucia arafers ambobs im<br />
wesebis Sesaxeb, romelTa mixedviTac moqalaqis demokratiul procesebSi<br />
monawileoba unda ganxorcieldes da demokratiuli monawileobis<br />
Sedegebi Sefasdes. amis magivrad, <strong>konstitucionalizmis</strong> ganxorcielebis<br />
mizniT, konstitucia zRudavs moqalaqeTa demokratiuli<br />
monawileobis meSveobiT misaRebi gadawyvetilebebis sferosa da<br />
Sinaarss. am sakiTxSi gansakuTrebiT mniSvnelovania, rom konstituciam<br />
umciresoba umravlesobisagan daicvas. aseTi dacvis meqanizmebi<br />
15 amgvari argumentacia sakmaod problemuria, radgan igi ar pasuxobs SekiTxvas:<br />
ras niSnavs "daTanxmeba"? es yvelas mxridan daTanxmebas niSnavs Tu umravlesobis<br />
principis mixedviT daTanxmebas? an iqneb konstituciis miRebaze daTanxmeba<br />
imas niSnavs, rom yvelaferi is, rac konstituciis Seqmnis procesSi umravlesobis<br />
mier aris ratificirebuli, SeiZleba konstituciurad miRebulad miviCnioT Tanxmobis<br />
faqtobrivi masStabis miuxedavad?<br />
16 demokratiulobis principi TiTqmis yvelanairi koleqtiuri samTavrobo gadawyvetilebis<br />
mimarT moqmedebs. demokratia imdenad aris Caqsovili konstitucionalizmSi,<br />
ramdenadac konstituciebi da maTi ganmaxorcielebeli da dacvis organoebi<br />
SeZleben SeewinaaRmdegon antidemokratiul organizaciebs (anu iseT organizaciebs,<br />
romlebic ar funqcioben "erTi pirovneba - erTi xma" principis da umravlesobis<br />
principis Tanaxmad da amis magier liderobis "fiurerul princips"<br />
["Führerprinzip"] irCeven). ix. saqme socialisturi raixspartiis Sesaxeb germaniaSi<br />
[Socialist Reich Party Case 2 BverfGE 1 (1952)].
demokratiis konstituciuri SezRudva<br />
kidev ufro metad mniSvnelovania maSin, roca is, rasac umravlesobis<br />
tituli aqvs miniWebuli, sinamdvileSi umciresobis batonobas<br />
niSnavs. amrigad, es paradoqsulad JRers, magram umravlesobis batonobis<br />
SemzRudveli meqanizmebi garkveulwilad TviTon umravlesobas<br />
da demokratias icavs umciresobis legitimuri batonobisagan,<br />
romelic advilad SeiZleba aRmocendes warmomadgenlobiT demokratiaSi.<br />
rogorc es azris gamoTqmis TavisuflebasTan dakavSirebul<br />
SeerTebul StatebSi ganxilul erT-erT gaxmaurebul saqme-<br />
Si aRiniSna, garkveuli sakiTxebis Camocileba gadawyvetilebebis mi-<br />
Rebis umravlesobaze damyarebuli procesidan pirdapir aris dakav-<br />
Sirebuli <strong>konstitucionalizmis</strong> arsTan:<br />
uflebaTa deklaraciis mTavari mizani swored is iyo, rom momxdariyo<br />
garkveuli sakiTxebis amoReba politikuri ganxeTqilebebis Caketili<br />
wridan, maTi gatana umravlesobaTa da Cinovnikebis gavlenis sferos<br />
gareT da iseT samarTlebriv principebad Camoyalibeba, romlebic<br />
gamoiyeneba sasamarTloSi ... adamianis ZiriTadi uflebebi ar SeiZleba<br />
kenWisyris sagani gaxdes; isini ar aris damokidebuli arCevnebis Sedegebze.<br />
17<br />
ricxobrivi umravlesoba bevrs verafers gveubneba imis Sesaxeb,<br />
ramdenad mniSvnelovania esa Tu is gadawyvetilebaNromelime jgufisaTvis.<br />
amitom, Teoriulad aseve mniSvnelovania am kenWisyris ukan<br />
mdgomi nebis simZafre. savsebiT SesaZlebelia, rom 20-procentiani<br />
umciresobis TiToeuli wevri mzad iyos aTi dolari gadaixados sasurveli<br />
SedegisaTvis, xolo 80-procentiani indiferentuli umravlesobis<br />
TiToeuli wevri mxolod erTi dolaris dakargvas daTanxmdeboda<br />
sxva SedegisaTvis. Tambaqos moweva nebadarTulia ara marto<br />
imitom, rom misi akrZalva, albaT, xelyofda adamianis ZiriTad<br />
uflebebs, aramed imitomac, rom mweveli umciresobis neba gaagrZelos<br />
Tambaqos moweva ufro mZafria, vidre aramweveli umravlesobis<br />
neba hqondes Tambaqos kvamlisagan Tavisufali garemo. analogiurad,<br />
umciresobaSi myofi religiuri konfesiis iseTi skolis arseboba,<br />
romelSic maTi tradiciebis mixedviT mimdinareobs swavleba, SeiZleba<br />
nebadarTuli iyos, radgan am umciresobis wevrebi mzad arian si-<br />
17<br />
West Virginia State Board of Education v. Barnette, Jackson, J., 319 US 624, 638<br />
(1943).<br />
75
76<br />
demokratiis moTviniereba<br />
cocxle gawiron TavianTi rwmenis gamo, maSin, rodesac umravlesobisaTvis<br />
es sakiTxi ar aris esoden mniSvnelovani.<br />
umciresobis nebis simZafris mxedvelobaSi miRebam SeiZleba tragikuli<br />
sirTuleebic gamoiwvios maSin, roca umciresobasa da umravlesobas<br />
Soris nulovani jamis [zero-sum] TamaSi mimdinareobs,<br />
anu rodesac TiToeuli jgufis neba mxolod meoris nebis xarjze<br />
SeiZleba ganxorcieldes. magaliTad, umravlesobas SeiZleba swamdes,<br />
rom igi dawyevlili iqneba, Tuki dauSvebs garkveuli ritualebis<br />
Sesrulebas umciresobis mier. balkaneTSi enis sakiTxi nulovani<br />
jamis TamaSis formas iRebs, roca eris ena oficialurad<br />
cxaddeba saxelmwifo enad. am SemTxvevaSi fatalur Sedegs "Tama-<br />
Sis" sabaziso wesebi ganapirobebs. gamosavali mxolod urTier-<br />
TdaTmobis ZiebaSi SeiZleba moinaxos.<br />
konstitucia unda uzrunvelyofdes umciresobebis dacvas. garkveuli<br />
doziT am amocanas adamianis ZiriTadi uflebebis dacva asrulebs,<br />
rasac SeiZleba daematos garkveuli jgufuri uflebebi da<br />
umciresobis damcveli privilegiebi. magram SeuZlebelia sruliad<br />
gamoiricxos umravlesobis batonobis yvelanairi nakli _ umravlesobis<br />
Zalauflebis yvelanairi gamoyeneba Tu borotad gamoyeneba.<br />
Sesabamisad, umciresobebis dasacavad konstitucia instituciur da<br />
procedurul meqanizmebs gvTavazobs. amgvari instituciuri dacva<br />
SeiZleba uzrunvelyofili iyos sakonstitucio marTlmsajulebis<br />
meSveobiT, Tu sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia sakanonmdeblo<br />
organos mier miRebul normebSi Seitanos umciresobasTan dakavSirebuli<br />
iseTi damatebebi, romlebsac sakanonmdeblo umravlesobam<br />
yuradReba ar miaqcia. amitom ar aris gasakviri, rom, rodesac sakonstitucio<br />
marTlmsajulebis dafuZneba xdeba, umravlesobis<br />
warmomadgenlobis principi ar aris xolme mxedvelobaSi miRebuli<br />
an ubralod irRveva. amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasamarTlos<br />
wevrebs prezidenti niSnavs. sxva qveynebSi sakonstitucio<br />
sasamarTloebis wevrobis kandidatebs xelisuflebis sxvadasxva<br />
ganStoeba sxvadasxva kvotis mixedviT waradgens. magram, albaT, kidev<br />
ufro mniSvnelovania proceduruli garantiebi:<br />
(amerikis konstituciis) avtorebis upirvelesi Canafiqri iyo umravlesobis<br />
batonobisaTvis xelis SeSla. mxolod ramdenime sxva demok-
demokratiis konstituciuri SezRudva<br />
ratiul qveyanaSi Tu arsebobs amdeni barieri saarCevno Tu sakanonmdeblo<br />
umravlesobis mier Seqmnili xelisuflebis winaaRmdeg. 18<br />
umravlesobis SemzRudvel konstituciur saSualebebs Soris SeiZleba<br />
movixsenioT Tavad xelisuflebis danawilebac, ramdenadac xelisuflebis<br />
samive ganStoebaSi ara erTaderTi umravlesobis gadawyvetileba<br />
xorcieldeba. Tumca, Cveulebriv, sakanonmdeblo organos miiCneven<br />
xolme umravlesobis batonobis gamoxatulebad, parlamentarizmsac<br />
SeuZlia maJoritaruli zedmetobis SezRudva, Tu parlamentarebis<br />
Tavisufali mandati saSualebas miscems maT ise gadauxvion amomrCevelTa<br />
umravlesobis nebas, rom moxdes am nebis zomierad Sesusteba.<br />
es aris erT-erTi yvelaze winaaRmdegobrivi sakiTxi konstituciuri<br />
suverenitetis SezRudvis Sesaxeb msjelobisas, radgan Tuki saparlamento<br />
umravlesoba CamoSorda amomrCevelTa umravlesobas, maSin<br />
aman umciresobis despotizmis damyarebasac SeiZleba xeli Seuwyos.<br />
metic, umciresobebis dacva gamomdinareobs warmomadgenelTa droSi<br />
SezRuduli mandatebidan (medisonis argumenti). umciresobis tiraniis<br />
safrTxe imiTac mcirdeba, rom saparlamento umravlesoba iZulebulia<br />
molaparakeba awarmoos xelisuflebis sxva gaStoebebTan an ganyofilebebTan<br />
(magaliTad, meore palatasTan). dacvis kidev erTi SesaZleblobaa,<br />
rodesac saxalxo iniciativiT SeiZleba saparlamento umravlesobis<br />
gadawyvetilebis gadaxedva, Tu erT-erT kanonSi saparlamento<br />
umravlesobam umciresobis azri moaxvia Tavs sazogadoebas.<br />
umciresobisaTvis potenciuri safrTxis Semcveli umravlesobis batonoba,<br />
iseve rogorc umciresobis antimaJoritaruli xelisufleba,<br />
romelsac saparlamento umravlesoba aqvs mopovebuli, SeiZleba ganeitraldes<br />
erToblivi gadawyvetilebis ramdenime meqanizmiT (maT Soris<br />
vetos meqanizmiT) da araproporciuli warmomadgenlobiT. magali-<br />
Tad, aSS-is TiToeul Stats ori warmomadgeneli hyavs senatSi, miuxedavad<br />
Statebis araTanabari zomebis da mosaxleobis raodenobisa,<br />
18 Robert Dahl, Dilemmas of Pluralist Democracy: Autonomy vs. Control (New Haven:<br />
Yale University Press, 1982), gv.190. dalis azriT, es barierebi ewinaaRmdegeba demokratias<br />
da maTi mTavari mizani umciresobis privilegiebis SenarCunebaa, amitom dali<br />
saprezidento vetos uflebis gauqmebis rekomendacias iZleva da mxars uWers<br />
parlamentis erTpalatianobas, raTa demokratia ufro farTod gavrceldes. ix.<br />
"On Removing Certain Impediments to Democracy in the United States," in Democracy,<br />
Liberty and Equality, ed. Robert Dahl (Oslo: Norwegian University Press, 1982), gv.133.<br />
77
78<br />
demokratiis moTviniereba<br />
rac damatebiT uflebebsa da dacvis meqanizmebs uzrunvelyofs mciremosaxleobiani<br />
StatebisaTvis. am iniciativis gatana sakmaod Zneli iyo<br />
filadelfiaSi amerikis konstituciis miRebisas. analogiurad, germaniis<br />
ZiriTadi kanonis mixedviT, mcire federaluri mxareebis xelisuflebebs<br />
araproporciulad didi warmomadgenloba hyavT bundesrat-<br />
Si. igive viTarebaa evropis kavSiris ministrTa sabWoSi, sadac mcire<br />
saxelmwifoebisaTvis xmis ufleba araproporciulad aris miniWebuli.<br />
umciresobis dacvis funqcias aseve asrulebs kvalificiuri umravlesobis<br />
moTxovna da saprezidento vetos ufleba. 19<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> saqme xelisuflebis SezRudvaa, rac imas<br />
niSnavs, rom konstitucionalizmi gamoricxavs politikuri konkurenciis<br />
iseT formebs, rogorSic "gamarjvebuli iRebs yvelafers"<br />
(am TvalsazrisiT, <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis saSiSia nebismieri<br />
iseTi politikuri wyoba, romelic stimuls aZlevs gamarjvebulebs<br />
uTofo yaCaRebad iqcnen, iqneba es Tanamdebobebis politikuri darigeba-ganawileba<br />
Tu partiis dafinansebis iseTi wesebi, romelTa mixedviTac,<br />
gamarjvebuls SeuZlia kanonierad aavsos partiis yulaba<br />
saxelmwifo subsidiebis xarjze).<br />
xelisuflebis konstituciuri danawileba zRudavs iseT demokratias,<br />
romelic zedmetad keTilganwyobilia arCevnebSi gamarjvebulTa<br />
mimarT, xolo kontrolisa da balansirebis meqanizmebi xels uwyobs<br />
demokratiis funqciobas. aSS-is kongress kvalificiuri umravlesoba<br />
sWirdeba imisTvis, rom gaauqmos prezidentis veto da daamtkicos kanonproeqti.<br />
amgvari zeumravlesobis moTxovna aris iZulebiTi miaxloeba<br />
"saerTo nebasTan". Tu kongresis ubralo umravlesobis gadawyvetileba<br />
prezidentis an uzenaesi sasamarTlos winaaRmdegobas gamoiwvevs,<br />
es amomrCevlisaTvis imis maniSnebeli iqneba, rom umravlesobis<br />
mier xelisuflebis ganxorcieleba saeWvo Rirebulebisaa.<br />
Tu parlamentarizmi nulovani jamis TamaSi iqneba, maSin is gamarjvebuli,<br />
romelic ricxobrivi umravlesobis Sekowiwebas moaxerxebs,<br />
miiRebs yvelafers, miuxedavad sakuTari gamarjvebis procentu-<br />
19 aSS-is prezidentebma, jorj vaSingtonidan dRemde, 2500-jer gamoiyenes vetos<br />
ufleba da am SemTxvevebis marto 6 procentis dros moxda vetos gauqmeba<br />
xelmeore kenWisyriT.
eferendumi da destabilizacia<br />
li wonisa. magram konstitucionalizmi warmoadgens im Rirebulebebs,<br />
romlebsac SeuZlia gamarjvebuli sxva gziT waiyvanos da ara<br />
zemoxsenebuli logikiT. Tu konstitucionalizmi xelisuflebis<br />
stabilurobas emsaxureba, maSin TviT gamarjvebuli SeiZleba imiT<br />
iyos dainteresebuli, rom ar Seiqmnas sruli damarcxebis viTareba.<br />
totaluri ganadgurebis SesaZleblobam mtrebad SeiZleba aqcios politikuri<br />
an socialuri TamaSis monawileni, maSin roca isini er-<br />
TmaneTTan TanamSromlobas da erTad cxovrebas unda swavlobdnen.<br />
gadawyvetilebaTa miRebis garkveul viTarebaSi SesaZlebelia (politikuri<br />
azrovnebis Sedegad iqneba es Tu Cveulebis pativsacemad)<br />
moxdes umciresobis an umciresobis didi nawilis miwveva gadawyvetilebis<br />
miRebaSi monawileobis misaRebad da misTvis ufro meti mniSvnelobis<br />
miniWeba, vidre es ricxobrivad SeiZleba ekuTvnodes. amis kargi<br />
magaliTia erovnuli Tanxmobis mTavroba omianobis dros. Tu saer-<br />
To neba logikurad ver iqneba umravlesobis nebis analogiuri, aucileblad<br />
unda moiZebnos umciresobisaTvis misaRebi gadawyvetilebebic.<br />
procesSi CarTvis saWiroebas da konsensusis Ziebas mivyavarT konsensusis<br />
formis (consociational) demokratiamde. aseTi ram jerjerobiT<br />
mxolod konstituciur doneze Tu yofila gaformebuli instituciurad<br />
da isic xSirad parlamentSi arsebuli permanentuli ganxeTqilebis<br />
gamo – rogorc holandiasa da belgiaSi. SveicariaSi mTavrobis<br />
formirebas axdens yvela partia, romelsac ki damajerebeli warmomadgenloba<br />
hyavs erovnul sabWoSi. garda konsensusis maZiebeli erovnuli<br />
xasiaTisa, aseTi sistemebis kargad muSaobisaTvis, sul cota,<br />
kidev ori pirobaa saWiro: arc erTi jgufi ar unda iyos bevrad<br />
Zlieri sxva jgufebze, xolo yvelaze Zlieri jgufi mxolod odnav<br />
ufro Zlieri unda iyos siZlieriT meore jgufze.<br />
2.4. referendumi da destabilizacia<br />
konstituciebma moaTvinieres saxalxo suvereniteti (iseve rogorc<br />
demokratia) da organulad CarTes igi <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciaSi.<br />
xalxis xelisuflebis wyarod aRiarebiT konstituciebi<br />
gamoricxaven imis SesaZleblobas, rom vinme sxvam gamoacxados Tavi<br />
suverenitetis pirvelwyarod. zogierTi konstitucia specialurad<br />
79
80<br />
demokratiis moTviniereba<br />
usvams xazs am ideas. germaniis ZiriTadi kanonis Tanaxmad, mTeli<br />
saxelmwifo xelisuflebis wyaro aris xalxi, xolo ungreTis konstituciis<br />
Semqmnelebma 1989 wels sakmarisad CaTvales SemzRudveli<br />
zedsarTavis – "mSromelis" – amoReba 1949 wlis konstituciidan.<br />
Zveli versiiT konstituciaSi ewera: "ungreTis saxalxo respublikaSi<br />
mTeli Zalaufleba ekuTvnis mSromel xalxs". germaniis<br />
ZiriTadi kanonis teqsti gansazRvravs, rom xalxi saxelmwifo xelisuflebas<br />
axorcielebs arCevnebis gziT da gansazRvruli sakanonmdeblo,<br />
aRmasrulebeli da sasamarTlo organoebis meSveobiT.<br />
amis sapirispirod, ungreTsa da bevr sxva qveyanaSi xalxi suverenitets<br />
axorcielebs maTi arCeuli deputatebis meSveobiT da agreTve<br />
uSualod (referendumis meSveobiT).<br />
Tumca faqtobrivi instituciuri gadawyvetilebebi amsubuqebs<br />
demosis batonobis safrTxes, ungreTis konstitucia qmnis STabeWdilebas,<br />
rom saxalxo suverenitets ganasaxierebs deputatebisagan<br />
Semdgari saxelmwifo kreba. qedmaRluri me-19 muxli kidev ufro<br />
amZafrebs am STabeWdilebas: "parlamenti aris saxelmwifo xelisuflebisa<br />
da saxalxo warmomadgenlobis uzenaesi organo ungre-<br />
Tis respublikaSi", rac arTulebs xelisuflebis ganStoebaTa Soris<br />
balansis damyarebis amocanas. ungreTis konstituciaSi referendumi,<br />
rogorc saxalxo suverenitetis gamoxatvis alternatiuli<br />
saSualeba, aris sapirwone, romelic warmomadgenlobiT saxalxo<br />
suverenitets abalansebs. Tumca, konstitucia ar gansazRvravs<br />
referendumis Catarebis teqnikur pirobebs, rac saSualebas aZlevs<br />
sakanonmdeblo organos ise SezRudos referendumebis Catareba, rogorc<br />
Tavad moexasiaTeba. 20 cxadia, rom amgvari SezRudvac saWiroa.<br />
20 Tu konstitucia ar gansazRvravs referendumis Catarebis sabaziso wesebs,<br />
maSin igi advilad SeiZleba sakanonmdeblo organos msxverplad iqces. referendumis<br />
Sesaxeb kanonebi Seicavs procedurebs referendumis iniciirebisa da dadasturebisaTvis,<br />
rac didebuli SesaZleblobaa iseTi adamianisaTvis, romelsac marto<br />
destabilizacia surs da imis gulwrfeli survili ar amoZravebs, rom referendumi<br />
sakanonmdeblo organos rame seriozuli kontrolisaTvis Catardes. konstituciuri<br />
debulebebis ararsebobis pirobebSi kanonmdebels SeuZlia an iniciirebis<br />
Zalian advilad dasakmayofilebeli pirobebi gaaformos instituciurad, anda<br />
daadginos, rom referendumis Sedegis kanonierebisaTvis amomrCevelTa 50 procentis<br />
monawileobaa savaldebulo, rac, warumateblobis SemTxvevaSi, demokratiis<br />
diskreditacias gamoiwvevs.
eferendumi da destabilizacia<br />
referendumi SeiZleba destabilizaciis faqtorad gadaiqces, Tu<br />
konstitucia ar gansazRvravs misi gamoyenebis receptebs – anu ar<br />
gamoaclis mas im sawamlavs da iluzias, rom referendumis dros<br />
xalxi suverenuli da Seucdomelia, radgan referendumi maTi nebis<br />
uSualo gamoxatulebaa. amitom, ar aris gasakviri, rom amerikis da<br />
germaniis konstituciebi ar cnoben referendums federalur doneze<br />
(garda erTi Zalian konkretuli SemTxvevisa – teritoriis<br />
cvlilebis Sesaxeb – germaniaSi), xolo italiis konstitucia mxolod<br />
gamauqmebel referendums uSvebs (ese igi, SesaZlebelia eris<br />
winaSe apelacia miRebuli kanonis winaaRmdeg).<br />
zogjer konstituciebi xalxis sareferendumo uflebebs imiT<br />
zRudaven, rom referendumis iniciativis eqskluziur uflebas an misi<br />
dasaSvebobis gansazRvris uflebamosilebas xelisuflebis romelime<br />
ganStoebas aniWeben. safrangeTSi, magaliTad, referendumis iniciativis<br />
ufleba prezidents aqvs. de goli, romelic mniSvnelovani<br />
saxalxo mxardaWeriT sargeblobda, xSirad mimarTavda eleqtorats<br />
parlamentis winaaRmdegobis gadasalaxavad an mis gasakicxavad.<br />
Zalian saxifaToa saxalxo suverenitetis eqskluziur kuratorad<br />
vinmes gamocxadeba. yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi<br />
uSualod arCeuli prezidentebi, romlebic acxadeben, rom franguli<br />
modelis mimdevrebi arian, ar emorCilebian parlaments imis momizezebiT,<br />
rom isini uSualod warmoadgenen saxalxo suverenitets.<br />
rac unda mimzidvelad gamoiyurebodes referendumi demokratiuli<br />
lozungebis fonze, sinamdvileSi misi gamoyeneba ver moxerxdeba verc<br />
xelisuflebis SesazRudavad da verc xelisuflebis aramarTvadi saxalxo<br />
kontrolis gansaxorcieleblad. am mosazrebis sapirispirod,<br />
xSirad mohyavT xolme Sveicariis magaliTi, sadac TiTqos es SeiZleba.<br />
21 SveicariaSi referendumi pirvelad frangebma Seitanes (1798),<br />
rodesac Sveicarielebs xma unda miecaT safrangeTis samxedro okupaciis<br />
pirobebSi Seqmnili sakuTari konstituciisaTvis. maT mxari<br />
dauWires konstitucias, rogorc Cveulebriv xdeba xolme aseT viTarebaSi<br />
(rogorc, magaliTad, breJnevis konstitucias misca xma xal-<br />
21 Sveicariul referendumebze msjelobisas veyrdnobi wyaros: Olivier Duhamel,<br />
Les Démocraties, Régimes, Histoire, Exigences (Paris: Éditions du Seuil, 1993), gv.68-74.<br />
81
82<br />
demokratiis moTviniereba<br />
xma), Tumca frangebs mainc mouxdaT maqinaciebis moSveliebaÉ– yvela<br />
im amomrCevlis xma, vinc Tavi Seikava, "dadebiTad" CaiTvala. cota<br />
ufro metad rom gasWirvebodaT, frangebi, albaT, yvela gamoucxadebeli<br />
amomrCevlis xmasac "dadebiTad" CaTvlidnen.<br />
droTa ganmavlobaSi SveicariaSi referendumis rva sxvadasxva<br />
forma iyo instituciurad gaformebuli. garda amisa, zogierT konkretul<br />
sakiTxTan mimarTebaSi, mosaxleobam referendumis gziT xma<br />
misca imas, rom garkveuli sakiTxebi referendumze ar gaetanaT (magaliTad,<br />
arasavaldebulo referendumi samxedro xarjebis Sesaxeb). 22<br />
mimomxilvelebi aRniSnaven, rom Sveicarielebi sakmarisi aqtivobiT<br />
(daaxloebiT 40 procenti) monawileoben referendumebSi, miT ufro,<br />
Tu mxedvelobaSi miviRebT imas, ramdenad xSirad uxmoben maT saar-<br />
Cevno yuTebTan. monawileobis procenti stabilurad klebulobs<br />
(omamde igi daaxloebiT 60 procents Seadgenda). Tumca Sveicarielebi<br />
naxevarze odnav met kanons uaryofen. kanonmdeblobis TvalsazrisiT,<br />
albaT, referendumis mowvevis SesaZlebloba ufro mniSvnelovania,<br />
vidre TviT referendumi. imis gamo, rom kanonmdeblebi iZulebuli<br />
arian gaiTvaliswinon referendumis SesaZlebloba, isini ecdebian<br />
rac SeiZleba meti xalxi CarTon kanonproeqtebis SemuSaveba-<br />
Si. Sveicariuli saxalxo iniciativebis did miRwevebs Soris aRniSvnis<br />
Rirsia absentis aryis akrZalva da "maRalzneobrivi" kenWisyra<br />
pirutyvis sajarod dakvlis winaaRmdeg. dReisaTvis saxalxo iniciativebs<br />
ZiriTadad garkveuli interesTa jgufebi mimarTaven xolme,<br />
raTa sakuTari korporaciuli interesebi daakanonon. es xerxi Cveulebriv<br />
maSin ixmareba, roca parlamentarebi iviwyeben specialur interesebs<br />
sazogado interesebis sasargeblod. saxalxo iniciativa gariyuli<br />
politikuri jgufebisa da moZraobebis ukanaskneli TavSesafaria:<br />
maTi wminda miznebi dRis wesrigSi Semodis, xalxi maT Sesaxeb<br />
laparakobs, magram, rogorc wesi, praqtikulad araviTari xel-<br />
Sesaxebi SedegiT. Tumca, uaryofili winadadebebis nawili politi-<br />
22 arasavaldebulo referendumis moTxovna SeiZleba kanonis miRebidan mxolod<br />
90 dReSi da (federaluri kanonis SemTxvevaSi) saWiroa 50 000 xelmoweris Segroveba.<br />
amaSi ar Sedis sagangebo viTarebasTan dakavSirebuli, konstituciuri an<br />
saxelmwifo xarjebTan dakavSirebuli sakiTxebi (vaimaris konstituciac cnobda<br />
arasavaldebulo referendums, magram zemoaRniSnuli SezRudvebis gareSe).
eferendumi da destabilizacia<br />
kosebma SeiZleba "regularul" sakanonmdeblo procesSi CarTon, rogorc<br />
es ucxoeli muSebis uflebaTa SezRudvasTan dakavSirebiT<br />
moxda mas Semdeg, rac referendumma uaryo ramdenime kacTmoZule winadadeba.<br />
amrigad, ra daskvna SeiZleba gavakeToT?<br />
SveicariaSi 1874-idan 1939 wlamde Catarebulma referendumebma aCvena,<br />
rom Sveicarieli xalxi: SiSobs ar dakargos liberaluri politikuri<br />
uflebebi, sastikia mkvlelebis mimarT, cudi TvaliT uyurebs<br />
centralizaciis process, mxars uWers satarifo begaras, zogjer antisemitur<br />
miswrafebebs amJRavnebs, ar moswons saxelmwifos Careva<br />
mrewvelobis marTvaSi, mxars uWers mSobliur Rirebulebebs (qorwinebis<br />
da spirtiani sasmelebis Sesaxeb kanonebSi), stabilurad mom-<br />
Wirnea sajaro Cinovnikebis xelfasis sakiTxSi (gansakuTrebiT kantonebis<br />
doneze) da mwiri warmodgena aqvs jandacvis RonisZiebebis Sesaxeb.<br />
mTlianobaSi, SeiZleba iTqvas, rom Sedegi nel-nela iqna miRweuli<br />
an, sxva sityvebiT, erovnuli asambleebi win uswrebdnen xalxs.<br />
ufro metic, xalxi namdvilad ar moqmedebda impulsurad. piriqiT,<br />
sinamdvileSi politikuri partiebi xalxs gamalebiT aqezebdnen, mierekebodnen<br />
da informacias awvdidnen zustad igive meTodebiT, rogorc<br />
saarCevno kampaniebSi... iseve, rogorc im qveynebSi, sadac demokratia<br />
uSualo saxalxo kanonmdeblobis gareSec arsebobs. 23<br />
Tu amas im tendenciasac davumatebT, romelic amerikis ramdenime<br />
Statma sakuTar Tavze gamoscada, kerZod is, rom garkveuli jgufebi<br />
referendumis saSualebiT cdilobdnen sakuTari antikonstituciuri<br />
miswrafebebis dakanonebas (aralegaluri imigrantebis, homoseqsualistebis<br />
sawinaaRmdego da sxva msgavsi winadadebebi), ma-<br />
Sin gasagebi unda gaxdes <strong>konstitucionalizmis</strong> TavSekavebuli damokidebuleba<br />
referendumisadmi, Tundac misi madestabilizebeli potencialis<br />
mxedvelobaSi miRebis gareSe. radgan xalxis azriT manipulireba<br />
advilia, referendumi politikuri elitis (da im konstituciuri<br />
Rirebulebebis, romelTac elita warmoadgens) mteria.<br />
poets SeiZleba epatios xalxis naklovanebaTa ignorireba. yvelaze<br />
uares SemTxvevaSi igi, albaT, waagebs arCevnebs da Semdeg<br />
cxovrebaze gulgatexili paTosis poemas dawers. magram politiko-<br />
23<br />
Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:<br />
Greenwood Press, 1970), gv.562.<br />
83
84<br />
demokratiis moTviniereba<br />
si, romelic uaryofs imas, rom "xalxi" araSorsmWvreteli, emociurad<br />
advilad damyoli da, gasagebi mizezebis gamo, arakompetenturia<br />
kanonmdeblobis bevr sakiTxSi da romelic ar aRiarebs amas,<br />
gansxvavebiT sakanonmdeblo procesisagan, romelic, arsebiTad, sapirispiro<br />
mosazrebebisa da rwmenebis racionalur gansjas emyareba,<br />
albaT, swored imaze fiqrobs, rogor gamoiyenos es naklovanebebi<br />
Tavis sasargeblod. Cveni msjelobis am etapze, ukve SeuZlebelia<br />
ar vaRiaroT, rom konstitucionalizmSi aris elituri TviTSegnebis<br />
garkveuli elementi. am eliturobis gamarTleba SeiZleba moraluri<br />
an utilitaruli argumentebiT, magram Znelad Tu moxerxdeba<br />
saxalxo grZnobebis an demokratiuli egalitarianizmis safuZvelze.<br />
Tu referendumze gamoxatuli eris suliskveTeba demagogebis<br />
mier waqezebuli konservatizmiTa da radikalizmiT aris gaJ-<br />
RenTili, maSin konstitucionalizmSic iqneba elituri azrovnebis<br />
diqtaturis marcvali, miuxedavad imisa, ramdenad arakompetenturia<br />
referendumis Sedegi da ramdenad upirispirdeba Cagvras konstitucionalizmi,<br />
romelsac marTlac aqvs elitizmis elferi.<br />
roca vambobT, rom arsebobs universaluri da yvelasaTvis sasike-<br />
To elituri Rirebulebebi, amave dros ar uarvyofT pirovnebis, rogorc<br />
brbos wevris, Rirsebasac. gavbedavT da vityviT mxolod imas,<br />
rom brboSi yofnisas pirovneba yovelTvis ar dgas sakuTari Rirsebis<br />
simaRleze. am konkretul SemTxvevaSi, <strong>konstitucionalizmis</strong> mxardam-<br />
WerTa rigebSi rusos CarTvac ki SeiZleba: "Cveni neba yovelTvis Cveni<br />
keTildReobisken aris mimarTuli, magram Cven yovelTvis ver varCevT,<br />
ra aris CvenTvis kargi; xalxi arasodes aris korumpirebuli, magram<br />
igi SeiZleba motyuebuli darCes, moatyuo; aseT SemTxvevebSi mxolod<br />
gveCveneba, rom mas TiTqos is surs, rac cudia". 24<br />
savaraudod, raki arCevnebi sakmaod iSviaTad da xangrZlivi periodebis<br />
Semdeg tardeba, xalxisTvis mimarTva im sakanonmdeblo<br />
organos winaaRmdeg, romelic daSorda xalxs da xSirad korumpirebuli<br />
da calmxrivia, SeiZleba xelisuflebis SezRudvis saSualebadac<br />
miviCnioT. SeiZleba isic iTqvas, rom, Tu referendumi da<br />
saxalxo iniciativa konservatiuli da/an radikaluria, maSin es<br />
garkveul politikur an eTikur RirebulebiT arCevanze miuTiTebs.<br />
24 Rousseau, gv.203.
eferendumi da destabilizacia<br />
magram aseTi kritika, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, uadgiloa.<br />
upirveles yovlisa, moqalaqeTa politikur kulturazea damokidebuli,<br />
SeiZleba Tu ara mocemul politikur sistemaSi referendumis<br />
integrireba <strong>konstitucionalizmis</strong>Tvis zianis miuyeneblad.<br />
hitlerma referendumi samjer gamoiyena. samive SemTxvevaSi<br />
referendumi mTavrobis mier iyo iniciirebuli, maT Soris anSlusis<br />
damtkiceba [(Anschluss) - okupirebuli avstriis germanisaTan<br />
mierTeba], da samive es iniciativa gadamwyveti umravlesobiT iqna<br />
mowonebuli. meore mxriv, demokratia referendumebis gareSec kargad<br />
muSaobs.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT gadamwyveti mniSvneloba<br />
aqvs imas, risTvis gamoiyeneba referendumi. igi ar SeiZleba iyos<br />
samarTalSemoqmedebis Cveulebrivi meTodi, magram igi SeiZleba iyos<br />
konstituciuri kontrolis erTi meqanizmi da, agreTve, sakanonmdeblo<br />
Cixidan gamosvlis saSualeba (magaliTad, dasaSvebi gamosavali<br />
iqneba "xalxs" mivandoT gadawyvetilebis miReba maSin, rodesac<br />
parlamentis ori palata ver axerxebs SeTanxmebas).<br />
85
Tavi mesame<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da<br />
balansirebis meqanizmebi da<br />
xelisuflebis danawileba<br />
3.1. balansirebis xelovneba<br />
gana nawils SeuZlia mTelis Secnoba?<br />
paskali *<br />
konstituciis mizania SezRudos saxelmwifo da xalxi, romelic<br />
saxelmwifos Seadgens. TavisTavad, calke aRebuli konstitucia meti<br />
araferia, Tu ara uqmi, daxavsebuli kanoni an umniSvnelo tradicia.<br />
mainc ra saxis dacvas gvTavazobs konstitucia? SeuZlia ki<br />
mas Zalauflebis SemzRudveli roli iTamaSos, Tu xalxs misi ar<br />
swams an Tu ZlierTa ama qveynisaTa interesebi masze maRlaa dayenebuli?<br />
imis miuxedavad, Tu ramdenad mniSvnelovani da aucilebelia<br />
konstituciisadmi rwmena, konstitucionalizms, rogorc despotizmis<br />
antiTezas, instituciuri garantiebic sWirdeba. amgvari garantiebis<br />
uzrunvelsayofad xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba ise<br />
unda iqnes organizebuli, rom maT erTmaneTi SezRudon.<br />
ai, ra weria 1789 wels safrangeTSi miRebuli adamianisa da moqalaqis<br />
uflebaTa deklaraciis me-16 muxlSi, romelic ramdenime<br />
konstituciaSi ucvlelad gadaitanes: "sazogadoebas, romelSic xelisuflebis<br />
danawileba gansazRvruli ar aris, saerTod ar gaaCnia<br />
konstitucia" 1. rac Seexeba TviT gamijvna-ganawilebas, am TvalsazrisiT<br />
sxvadasxva mTavroba da maTi konstituciebi mniSvnelovnad<br />
* "azrebi", baCana bregvaZis Targmani, gv. 204.<br />
1 franguli da germanuli originalebis inglisuri Targmanis wyaroebi miTiTebulia<br />
albert blausteinisa da jei sigleris [Albert P. Blaustein & Jey A. Sigler]<br />
redaqtirebul krebulSi Constitutions That Made History (New York: Paragon House,<br />
1988), gv. 359-387.
88<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
gansxvavdeba. erTi zusti recepti an saboloo pasuxi am kiTxvaze<br />
ar arsebobs.<br />
maTTvis, vinc "Zalaufleba erTianobaSia" principis momxrea, gamijvna<br />
ar aris bunebrivi movlena da isini gamijvnis princips uaryofen<br />
rogorc usargeblo struqturul garTulebas, romelic<br />
tyuilubralod aWianurebs aucilebel gadawyvetilebebs da aferxebs<br />
mTavrobis efeqtian muSaobas. es idea jer kidev rusos droindelia<br />
da mas mxari dauWires 1776 wlis pensilvaniis konstituciis<br />
revolucionerma avtorebma da 1792 wlis frangma revolucionerebma.<br />
robespieris kvaldakval, markiz de kondorsem mkacrad<br />
gaakritika dabalansebuli, magram gamijnuli xelisuflebis sistema<br />
da mxari dauWira erTianobis princips, romlis saWiroebac mwvaved<br />
igrZnoboda maSindel safrangeTSi. 2 kondorse amtkicebda, rom misa-<br />
Rebi iqneboda mxolod funqciuri dayofa-danawileba.<br />
yovelTvis, roca diqtaturis instituciuri gaformeba xdeba, ma-<br />
Sinve xelisuflebis erTianobis sakiTxi wamoiWreba xolme. magram,<br />
rogorc es hitleris mTavrobis araefeqtianma muSaobam cxadyo, xelisuflebis<br />
calkeuli nawilebi sulac ar Cqaroben Seerwyan erTmaneTs<br />
xelisuflebis erTianobis preistoriuli "sawyisi" formiT. nacizmis<br />
fuZemdebeli Teoretikosebi miiCnevdnen, rom raixsprezidentis diqtatura<br />
iyo eris SenarCunebisa da germaneli xalxis (da ara individis)<br />
suverenitetis miRwevis saSualeba. "diqtatura aris wminda mTavroba,<br />
imperia [IMPERIUM] am sityvis Tavdapirveli mniSvnelobiT, rac niSnavs<br />
saxelmwifo xelisuflebis mTlianad gamgeblobas". 3<br />
komunistebi monoliTuri saxelmwifo xelisuflebis momxre iyvnen.<br />
proletariatis diqtatura martivi koncefciaa da swored simartive<br />
aqcevs mas ase mimzidvelad: igi gulisxmobs siZlieres da<br />
ar moiTxovs tvinis did Wyletas. is, rom saxelmwifo komunisturi<br />
partiis diqtaturas iyo daqvemdebarebuli (stalinis SemTxveva-<br />
Si ki, erTi pirovnebis diqtaturas), Zalian aadvilebda saqmes. uf-<br />
2<br />
Plan de constitution, presenté a la Convention nationale, vol. 18, Oeuvres (Paris, 1804),<br />
gv.185, 201.<br />
3<br />
Johannes Heckel, "Archiv des öffentlichen Rechts" in Clinton Rossiter, Constitutional<br />
Dictatorship: Crisis Government in the Modern Democracies (Princeton: Princeton<br />
University Press, 1948), gv.62.
alansirebis xelovneba<br />
ro zustad, es saqmes aadvilebs, magram yovelTvis ar aris ukeTesobisken<br />
gadadgmuli nabiji.<br />
ueWvelia, aris sagangebo mdgomareobebi da krizisebi, romelTa<br />
drosac saWiroa saxelmwifos mxridan dauyovnebeli, mtkice da<br />
uSualo moqmedeba. Tanamedrove saxelmwifo Tavdapirvelad absolutizmis<br />
formiT arsebobda da swored igi iyo mmarTvelobis despoturi<br />
forma, romlis winaaRmdegac monteskiem kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebis SemoRebis idea wamoayena.<br />
diqtaturis Tavidan asacileblad xelisuflebis damabalansebeli<br />
sapirwone isev xelisufleba unda iyos. amitom, sasurvelia saxelmwifo<br />
uflebamosilebis rame formiT dayofa-ganawileba. am<br />
TvalsazrisiT, konstitucionalizmiT nakarnaxebi konstitucia arsebiTad<br />
ufro metia, vidre saxelmwifo organoebs Soris xelisuflebis<br />
danawileba. mxolod uflebamosilebis sademarkacio xazebis<br />
gavleba ar aris sakmarisi.<br />
"ambicias ise unda moevlos, rom mas ambicia awonasworebdes" 4.<br />
moxetiale pirutyvs gavlebuli sazRvari ki ar aCerebs, aramed<br />
ZaRlis yefa mezobeli nakveTidan. xelisuflebis TiToeuli gan-<br />
Stoebis liders unda mieces Sesabamisi berketebi imisaTvis, rom<br />
SezRudos garedan Careva misi uflebamosilebis sferoSi. gana arsebobs<br />
ufro macduri ram, vidre aseTi berketebis flobaa? da gana<br />
cduneba zedmetad didi araa pirovnebisTvis, vinc gabedavs isurvos<br />
an gabedavs imoqmedos da gaxdes sakuTari survilebisa da moqmedebebis<br />
msajuli? vin iqneba sakuTari saqmis Sesaferisi mosamarTle?<br />
SeuZlia ki pirovnebas, romelsac kanonis SemoRebis ufleba aqvs<br />
miniWebuli da, amdenad, SeuZlia xalxi mdidrad da gavlenianad aq-<br />
4 The Federalist Papers, No. 51: Madison (New York: Mentor Books, 1961), gv.322.<br />
monteskiec amave azrs iziarebda: "...mudam ase iyo, rom ZalauflebiT mosil<br />
kacs misi borotad gamoyenebisaken hqonda da aqvs midrekileba da ase grZeldeba<br />
manam, sanam bariers ar waawydeba. raTa ar moxdes Zalauflebis borotad gamoyeneba,<br />
saqme ise unda moewyos, rom Zalaufleba unda akontrolebdes Zalauflebas".<br />
Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, trans. and ed. Anne M.<br />
Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University<br />
Press, 1992), XI. gv.4.<br />
89
90<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
cios, gauZlos aseT cdunebas? SeuZlia ki mas gauZlos cdunebas<br />
da upiratesoba sakuTar survilebs ar mianiWos?<br />
sakuTari interesebis sxvaze maRla dayenebis riski mxolod nawilobriv<br />
aris Serbilebuli konstituciuri principiT, romelic<br />
adgens, rom kanoni kanonmdebelsac exeba. kanonmdebeli, mefisagan<br />
gansxvavebiT, kanonze maRla ar dgas, magram kanonis Tanaxmad mas<br />
mainc SeiZleba upiratesoba hqondes miniWebuli.<br />
Zalauflebisaken miswrafebis SeCereba mxolod maSin SeiZleba,<br />
rodesac am survilis mqone piri erTdroulad ar aris isic, vinc<br />
am survilis miRwevisaTvis saWiro saSualebebs akontrolebs. amrigad,<br />
Zalauflebis msurvelis ambicia gakontrolebulia imiT, rom<br />
mas ara aqvs saSualeba imoqmedos yovelgvari dafiqrebis an uflebamosilebis<br />
Semdgomi gadacemis gareSe da imitomac, rom igi ar<br />
gansazRvravs moqmedebis Sedegs. garda amisa, radgan is, vinc moqmedebs,<br />
ar aris is, visac survili aqvs, survilis "aRmsrulebels"<br />
aqvs saSualeba garkveul farglebSi gaakontrolos piri, romelic<br />
survilis "CamoyalibebisTvisaa" pasuxismgebeli. bolos da bolos,<br />
"aRmsrulebelma" unda Seasrulos mxolod is, rac Seesabameba winaswar<br />
dadgenil pirobebs. miuxedavad imisa, Tu vin flobs im sa-<br />
Sualebebs, romlebiTac moqmed subieqts fizikurad SeuZlia cxovrebis<br />
pirobebis Secvla (Tundac ZaliT), am saSualebebis gamoyeneba<br />
ver moxdeba saTanado sanqciis gareSe.<br />
xelisuflebis dayofa-danawilebis Tanamedrove forma xelisuflebis<br />
klasikur – sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo –<br />
ganStoebebs Soris pirvelad inglisSi gaCnda. da mainc, XVIII saukuneSi<br />
am ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxi miCneuli iyo<br />
ara imdenad moqmedebis sferoebis an funqciebis mixedviT gadanawilebul<br />
saxelisuflebo ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxad,<br />
aramed ufro metad qveynis Semadgeneli socialuri Zalebis dabalansebis<br />
problemad.<br />
parlamentis zeda palata iyo aristokratiis warmomadgenlobiTi<br />
organo, qveda palata ki gadasaxadis gadamxdelebs warmoadgenda;<br />
xolo gadawyvetilebebis mimRebi oficialurad iyo "mefe parlamentSi"<br />
["King in Parliament"]. sxva sityvebiT, qveynis sam socialur Za-
alansirebis xelovneba<br />
las gadawyvetilebebis miReba an kanonebis SemoReba mxolod erToblivad<br />
SeeZlo. droTa ganmavlobaSi dadga samoqmedo sferoebSi<br />
Sromis ganawilebis sakiTxic. 5 aRmasrulebeli ganStoeba, romelic<br />
nawilobriv samefo privilegiebze iyo dafuZnebuli, gamoeyo parlaments<br />
da am xelisuflebas mefis "msaxurebi" axorcielebdnen.<br />
monteskiem inglisuri sistema aRwera rogorc sistema, romel-<br />
Sic xalxis Tavisufleba garantirebulia: sadac xelisuflebis gan-<br />
Stoebebi da dainteresebuli xalxi mkafiod arian gamijnuli er-<br />
TmaneTisagan da amdenad ganStoebebi erTmaneTs abalanseben. 6 sinamdvileSi,<br />
gamijvnis wyalobiT, aRmasrulebeli xelisufleba damoukidebeli<br />
gaxda, ramac SesaZlebeli gaxada mis mier Zalauflebis<br />
despoturad gamoyeneba, magaliTad, koloniebTan mimarTebaSi. britaneTis<br />
batonobis winaaRmdeg brZolisas amerikeli revolucionerebi<br />
monteskies principebis mimdevrebi iyvnen. 7<br />
5 am droisaTvis marTlmsajulebis ganxorcieleba ar iyo miCneuli xelisuflebis<br />
calke ganStoebad, miuxedavad imisa, rom inglisis saerTo samarTali, romelic<br />
mosamarTleTa mier Seqmnili samarTlis memkvidre iyo, sakanondeblo ganStoebisagan<br />
damoukideblad arsebobda. ufro adreuli iuridiuli Teoriis Tanaxmad,<br />
TviT mefec ki SezRuduli iyo saerTo samarTlis wesebiT.<br />
6 miuxedavad imisa, rom lokTan erTad monteskie <strong>konstitucionalizmis</strong> yvelaze<br />
TvalsaCino eqsperti iyo XVIII saukuneSi, misi moZRvreba (rogorc es axla gaxda<br />
cxadi) srulad ar akmayofilebs <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovnebs. monteskie mar-<br />
Tlac ukavSirebs erTmaneTs Tavisuflebasa da saxelisuflebo uflebamosilebis gamijvnas,<br />
magram misi Sexedulebebi Tavisuflebis Sesaxeb sakmaod winaaRmdegobrivia.<br />
xandaxan Tavisuflebis koncefcia misTvis mxolod imas niSnavs, rom cxovreba harmoniaSia<br />
kanonis debulebebTan (ar arsebobs despotizmi, xolo kanonis uzenaesoba, misi<br />
formaluri gagebiT, yvelaferze maRla dgas); zogjer es niSnavs, rom adamianebs<br />
erTmaneTis ar eSiniaT; xolo zogjer ki niSnavs, rom mTeli xalxi marTavs sakuTar<br />
Tavs. swored am ukanaskneli gaazrebis gamoa saWiro warmomadgenloba. magram monteskie<br />
mxars uWers warmomadgenlobiT mandats zogad sakiTxebze da aristokratiis<br />
mravalferovan warmomadgenlobas xalxis dasabalanseblad. aRmasrulebeli ganStoeba<br />
ZiriTadad sagareo saqmeebiTa da omebis warmoebiTaa dakavebuli. sakanonmdeblo gan-<br />
Stoebas SeuZlia es saqmeebi mxolod SemdgomSi ganixilos, maSin roca aRmasrulebel<br />
ganStoebas SeuZlia nebismier dros Caerios sakanonmdeblo procesSi. dabolos,<br />
sasamarTlo ganStoeba despoturia, Tu igi gamijnuli ar aris, magram, rogorc xelisuflebis<br />
ganStoebas, mas umniSvnelo gavlena aqvs.<br />
7 1789 wlis damfuZnebeli krebis frangi wevrebi, zustad iseve, rogorc amerikelebi<br />
ori wlis Semdeg, TavdadebiT ibrZodnen saxelisuflebo uflebamosilebaTa<br />
gamijvnisaTvis. maT miaCndaT, rom gamijvna Tavisuflebis garantia iyo.<br />
91
92<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
medisons imedi hqonda, rom xelisuflebis ZiriTadi organoebi<br />
ise imuSavebdnen, rom maTi gaZliereba mxolod erTmaneTis xarjze<br />
iqneboda SesaZlebeli. amrigad, isini isedac gaakontrolebdnen er-<br />
TmaneTis saqmianobas. saxelmwifo moxeleebis antagonisturi interesebi<br />
Suris grZnobiT gaJRenTavda saxelmwifo institutebs da<br />
radgan sxvadasxva uwyebis moxeleebi maT institutebze arian damokidebuli,<br />
xolo maTi piradi Zalaufleba _ maTi organizaciis Zalauflebaze,<br />
amitom isini neitraluri ver iqnebian imis mimarT, Tu<br />
ramdenad Zlieria xelisuflebis maTi ganStoeba. sistema isea mowyobili,<br />
rom moxeleebi realurad unda iyvnen damokidebuli xelisuflebis<br />
im calkeul ganStoebebze, romelsac isini miekuTvnebian.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, Tanamdebobaze daniSvnis uflebisa<br />
da piradi SeuTavseblobis mniSvneloba swored am sakiTxidan<br />
gamomdinareobs. xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba zemoqmedebas<br />
axdens erTmaneTze, raTa gamoasworon kanonis SesaZlo darRvevebi<br />
da Tavi Seikavon aseTi darRvevebisagan erTmaneTisadmi saTanado<br />
pativiscemis pirobebSi.<br />
xelisuflebis danawilebisa da mowyobis mravali sxvadasxva gza<br />
arsebobs. sakiTxis nebismier gadawyvetas arsebobis ufleba aqvs, Tu<br />
Tavisuflebis SezRudvis saSualebebi gamoricxuli an Tavidan acilebulia.<br />
konstitucionalistis TvalsazrisiT, xelisuflebis saqmianobis<br />
demokratiuli buneba meoradi mniSvnelobisaa. es gulisxmobs,<br />
rom demokratia niSnavs sazogadoebis mosazrebebisaTvis upiratesobis<br />
miniWebas institutebis mosazrebebTan SedarebiT. garkveul<br />
garemoebebSi xelisuflebis efeqtianobac meoradi mniSvnelobisaa,<br />
Tumca, saxelmwifos uunaroba mis sxvadasxva organos Soris<br />
uTanxmoebaTa aRmofxvris saqmeSi sabolood safrTxes Seuqmnis<br />
usafrTxoebas da, amdenad, Tavisuflebasac. miuxedavad amisa, amerikis<br />
konstitucias arasodes ucdia Tavidan aecilebina konfliqtebi<br />
xelisuflebis ganStoebaTa Soris:<br />
xelisuflebis gamijvna-danawilebis doqtrina 1787 wlis konvenciam<br />
aRiara ara imisTvis, rom efeqtianoba waexalisebina, aramed imis-<br />
Tvis, rom gamoricxuliyo xelisuflebis TviTneburi gamoyeneba. mizani<br />
iyo ara is, rom Tavidan yofiliyo acilebuli uTanxmoeba, aramed<br />
is, rom xalxi daculi yofiliyo avtokratiisagan saxelisuflebo
alansirebis xelovneba<br />
uflebamosilebis sam seqciad gadanawilebis Tanmxlebi gardauvali<br />
uTanxmoebis saSualebiT. 8<br />
cxadia, rom uTanxmoebisa da konfliqtebis bunebrivad miCneva<br />
Semzaravad JRers wesrigisa da gadawyvetilebaTa miRebis konsocialuri<br />
erToblivi procesis mxardamWerebisaTvis. 9 magram iqac ki,<br />
sadac Tanaziar socialur procesebs saarsebo mniSvneloba aqvs, gadawyvetilebaTa<br />
miRebis konsocialuri procesis saWiroebisa da<br />
sferos ganmsazRvreli prekonstituciuri gadawyvetilebebi momdinareobs<br />
yvelas mier gaziarebuli im mosazrebidan, rom es calkeuli<br />
qveyana ver gauZlebs da ver gadaitans garkveuli saxis konfliqtebs.<br />
konsocialuri struqturebi, Cveulebriv, potenciurad<br />
fataluri konfliqtebis CrdilSi warmoiqmneba 10 (belgiaSi, magali-<br />
8 Myers v. United States, 272 U.S. 293 (1926) (J. Brandeis, dissenting).<br />
9 konfliqtebis dasaSvebad miCneva ar niSnavs gadawyvetilebaTa miRebis procesSi<br />
Cixuri viTarebis daSvebas. konstitucia, romelic tovebs amgvari Cixis SesaZleblobas,<br />
teqnikuri TvalsazrisiT araadekvaturia, radgan igi dasaSvebad miiCnevs destabilizacias.<br />
sakanonmdeblo saqmianobis garkveul sferoebSi kvalificiuri umravlesobis<br />
moTxovnam SeiZleba gamoiwvios amgvari, destabilizaciis momtani Cixuri viTarebis<br />
warmoqmna. es aris ungreTis konstituciis kargad cnobili fenomeni. kvalificiuri<br />
umravlesobis moTxovnis nakli isaa, rom ramdenime SemTxvevaSi igi ar iZleva<br />
sakiTxis gadawyvetis saSualebas (ris Sedegicaa is, rom ver viRebT gadawyvetilebas,<br />
romelic aucileblad ar niSnavs kategoriul uaryofas). roca xmaTa ori mesamedi<br />
saWiroa ZiriTadi uflebebis SezRudvis SemTxvevaSi, maSin problema ar arsebobs,<br />
radgan kenWisyris uaryofiTi Sedegi ubralod uaryofas niSnavs. ZiriTadi uflebis<br />
SezRudva ar SeiZleba. amrigad yvelaferi ise rCeba, rogorc iyo, gaumarjos<br />
Tavisuflebas! (garTulebebi warmoiqmneba maSin, Tu kanonproeqti ZiriTadi uflebis<br />
gaZlierebiskenaa mimarTuli; magram yoveli aseTi gamaZlierebeli winadadeba mainc<br />
Seicavs cotaoden SemzRudvel elements, amitom sanerviulo araferia), magram, rodesac<br />
mizani organos Camoyalibeba an piris Tanamdebobaze daniSvnaa, maSin advilad<br />
SeiZleba warmoiqmnas destabilizaciis gamomwvevi Cixi.<br />
10 konsensusis saWiroeba SesaZloa socialuri tradiciebidan gamomdinareobdes.<br />
ase magaliTad, iaponiaSi umravlesobisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebze<br />
parlamentis mier miRebuli gadawyvetileba aucileblad misaRebi unda iyos umciresobisTvisac<br />
(opoziciisTvisac), imis gaTvaliswinebiT, rom opoziciac wava garkveul<br />
daTmobaze. rodesac premier-ministr satos surda gaefarToebina iaponia-amerikis<br />
Tavdacvis xelSekruleba, socialisturma opoziciam protestis niSnad datova<br />
palatis sxdomaTa darbazi. satom sakiTxi kenWisyraze mxolod mas Semdeg<br />
daayena, rac socialistebi gavidnen darbazidan da misma partiam moaxdina xelSekrulebis<br />
ratifikacia. amis Sedegad sato iZulebuli gaxda gadamdgariyo [wyaro:<br />
profesori maikl iangi (Michael Young), Columbia University, New York].<br />
93
94<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
Tad, yvela partia iziarebs imas, rom religiuri da eTnikuri dayofis<br />
ukontrolo konflqtisaken eskalaciis daSveba katastrofa<br />
iqneboda).<br />
saxelmwifo xelisuflebis danawilebis zemoaRniSnuli formis<br />
sailustraciod ori modeli arsebobs. erTi maTgani uflebamosilebis<br />
gamijvnazea dafuZnebuli, xolo meore _ sxvadasxva saxelmwifo<br />
organos Soris uflebamosilebis gadanawilebaze. pirvel modelSi<br />
xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna, Teoriulad, dasrulebuli<br />
formisaa. xelisuflebis ganStoebebi erTmaneTisagan gancalkevebuli,<br />
anu erTmaneTisagan damoukidebeli, magram araavtonomiura, radgan<br />
maT ar SeuZliaT mxolod TviTon, izolirebulad imoqmedon.<br />
SeerTebul StatebSi miRebuli gamijvnis modeli, Cveulebriv,<br />
Zlier prezidentializmTan asocirdeba. sakiTxisadmi amgvari politologiuri<br />
stiliT midgoma ZiriTadad imis ganxilvas gulisxmobs,<br />
Tu xelisuflebis rogori gadanawileba emsaxureba yvelaze ukeT<br />
(anu yvelaze efeqtianad da Cavardnebis gareSe) politikuri sistemis<br />
funqciobas krizisebis gareSe, amomrCevlebis mier "mxardaWerili"<br />
politikuri tendenciebis realizacias da rame saxis koleqtiuri<br />
programis ganxorcielebas. 11<br />
sruli gamijvna, TavisTavad, aseve bundovani terminia da, albaT,<br />
verc erTi politikuri sistema ver iarsebebda mis safuZvelze. uf-<br />
11 termini "prezidentializmi" bundovania, Tu mas amerikis SeerTebul Stateb-<br />
Tan dakavSirebiT viyenebT. aSS-is prezidents "Zlierad" miiCneven marto isini,<br />
vinc ar icnobs laTinuri amerikis qveynebis konstituciebs. Tu am sakiTxs Teoriul<br />
doneze ganvixilavT, cxadi gaxdeba, rom aSS-is prezidents ar gaaCnia ramdenime<br />
mniSvnelovani uflebamosileba. magaliTad, prezidents ara aqvs sakanonmdeblo<br />
iniciativis ufleba (da amitom ara aqvs sagangebo sakanonmdeblo procedurebis<br />
moTxovnis privilegiebi aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonmdeblo iniciativebisaTvis<br />
an aRmasrulebeli xelisuflebis mier sagangebo viTarebaSi gamocemuli<br />
aqtebisaTvis), mis mier ganxorcielebuli daniSvnebi senatis Tanxmobazea damokidebuli<br />
da mas ara aqvs droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba. aSS-is<br />
konstitucia prezidents arc sagangebo mdgomareobis gamocxadebis uflebas aZlevs.<br />
Sdr. yvela es ufleba perus konstituciaSi aRweril saprezidento uflebebs,<br />
Tundac imdroindelSi, vidre iq fuximoris mier iniciirebuli putCi moxdeboda.<br />
ix. Cynthia McClintock, "Presidents, Messiahs and Constitutional Breakdown in Peru,"<br />
The Failure of Presidential Democracy: The Case of Latin America, eds. Juan Linz and<br />
Arturo Valenzuela (Baltimore: Johns Hopkins University Press, 1994).
alansirebis xelovneba<br />
ro metic, Tu organos neba daerTo imoqmedos SezRudul sferoSi<br />
yovelgvari Semdgomi kontrolis gareSe, SeiZleba stimuli mieces<br />
avtokratiis warmoqmnas. jer isedac Znelia Segueba Tundac xelisuflebis<br />
"yvelaze naklebad saxifaTo ganStoebasTan" – sasamar-<br />
TlosTan, romelic naklebi xarisxiT aris dabalansebuli sxva gan-<br />
Stoebis mier, xolo misi demokratiuli kontroli mcirea. mosamarTlis<br />
Zalauflebis wonas mxolod gasaCivrebis SesaZlebloba<br />
Tu amsubuqebs.<br />
sruli gamijvnis SemTxvevaSi, xelisuflebis erTi ganStoebis<br />
SigniT momuSave pirebis SerCevaSi, marTvaSi, kontrolsa da maTTvis<br />
pasuxismgeblobis dakisrebis saqmeSi sxva ganStoebebi veraviTar<br />
rols ver Seasrulebdnen. dRes arsebul sistemebSi, maSinac ki,<br />
rodesac aRmasrulebeli xelisufleba TviTon agvarebs yvela zemoaRniSnul<br />
sakiTxs, am ganStoebisaTvis direqtivebis micema mainc<br />
SesaZlebelia kanonebisa da biujetis cvlilebis muqariT. magram<br />
ueWvelia, rom kontrolisa da balansirebis meqanizmebis mqone sistemebSi<br />
naklebi yuradReba eqceva xelisuflebis pirovnul doneze<br />
dayofas: aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris interesTa<br />
konfliqti ar aris principuli sakiTxi. xelisuflebis gan-<br />
StoebaTa Soris arsebobs garkveuli donis funqciuri diferenciacia:<br />
TiToeuli ganStoebis ZiriTadi saqmianoba gansxvavdeba sxva<br />
ganStoebis ZiriTadi saqmianobisagan. sakuTar saqmianobaSi TiToeuli<br />
ganStoeba upiratesobas aniWebs sakuTar ZiriTad funqciebs. da<br />
mainc, ganStoebaTa Zalauflebis SemzRudveli farglebi im faqtma<br />
warmoSva, rom erT ganStoebas ar SeuZlia moqmedeba meoresTan TanamSromlobis<br />
gareSe.<br />
gamijvnaze dafuZnebul sistemebSi kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi arsebobs dominanti mWidro urTierTkavSiris wyalobiT.<br />
12 aSS-is konstitucia, sinamdvileSi, am ori principis narevia.<br />
12 medisoni iZulebuli gaxda Semwynareblurad mokideboda mWidro urTierTkav-<br />
Sirs am or princips Soris (erTi mxriv, gamijvna da, meore mxriv, kontrolisa da<br />
balansirebis meqanizmebi). amis Semdeg, dualizmis Sedegad, aSS-is uzenaesi sasamar-<br />
Tlos gadawyvetilebebSi amerikis konstituciis ganmarteba orgvarad xdeba (formalisturad<br />
da funqciurad). aseTive praqtikas iyenebs sxva ramdenime qveyanac.<br />
formalisturi midgomis Tanaxmad, romelic teqstis sityvasityviT ganmartebas<br />
gulisxmobs, konstitucia mkafiod adgens, vin ra unda akeTos. es midgoma SemoiRo<br />
95
96<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
Sedegad gvaqvs "mTavroba, romelSic gayofili institutebi wilobrivad<br />
monawileoben xelisuflebis ganStoebebSi". 13<br />
am etapze saWiroa erTi SeniSvna balansis Sesaxeb. balansi Tavisi<br />
bunebiT dinamikuria da amitom, Sesabamisad, drois nebismier momentSi<br />
igi ar aris srulyofili. dinamikuri balansi niSnavs, rom<br />
ganStoebaTa Soris arsebuli wonasworobidan gadaxra konstituciurad<br />
dasaSveb farglebSia moqceuli. dinamizms politikuri sistemis<br />
funqcioba warmoSobs. konstituciaSi Cawerili, warmodgenili<br />
an daSvebuli wesrigi SeiZleba Seswordes arCevnebis Sedegebis<br />
meSveobiT an sasamarTloebma xelaxla ganmarton.<br />
aq mTavari yuradReba mipyrobilia balansze sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />
ganStoebebs Soris. am urTierTobaSi xelisuflebis<br />
"ufro uSualod" arCeuli ganStoeba sakuTar Tavs miiCnevs zogadi<br />
politikuri kursis warmarTvis mandatis mqoned Tavisi "ufro demokratiuli"<br />
legitimurobis gamo. Sesabamisad, parlamentsac unda<br />
TviTon gansazRvros politika, maSin rodesac pirdapiri gziT ar-<br />
Ceul prezidents surs, rom parlamentma daamtkicos is politika,<br />
romelic xalxma moiwona misi pirdapiri arCevis gziT. "aiwona-daiwonas"<br />
am TamaSSi balansi myardeba, roca Tamasa gawonasworebulia.<br />
Tu erT-erTi moTamaSe ufro mZimea, maSin Tamasa balansidan gamodis<br />
da mZime moTamaSisken ixreba. problemebi grovdeba, Tu zeda mxares<br />
myofi moTamaSe Tamasidan Camovarda, xolo Tamasis qveda mxare miwas<br />
daenarcxa da gaWylita iqve moseirne Tavisufleba. amasobaSi, sasa-<br />
ungreTis sakonstitucio sasamarTlomac. magram arsebobs erTi mcire xarvezi: sinamdvileSi<br />
ungreTis konstitucia, iseve rogorc sxva konstituciebi, yovelTvis<br />
mkafiod ar adgens, vin ra unda akeTos. maSinac ki, Tu fraza erTi SexedviT ar<br />
aris bundovani, ganmartebam SeiZleba azri Tavdayira daayenos. magaliTad, ungre-<br />
Tis konstitucia acxadebs, rom ungreTis respublikis prezidenti aris SeiaraRebuli<br />
Zalebis umaRlesi mTavarsardali. sardals aqvs daniSvnis uflebamosileba<br />
mis qvemdebare danayofSi. magram, ungreTis sakonstitucio sasamarTlos Tanaxmad,<br />
es ase ar aris, rodesac saqme prezidents exeba. sakonstitucio sasamarTlom<br />
daadgina, rom daniSvnis sakiTxis ganmarteba "funqciurad" unda moxdes. funqcionalistebis<br />
Tanaxmad, ar aris aucilebeli funqciebis interpretacia konstituciis<br />
mier SemoTavazebuli "meorexarisxovani" gadawyvetebis mixedviT moxdes (romlebic<br />
moZvelebulia Tanamedrove saxelmwifos pirobebSi). funqciebi funqciurad unda<br />
gadanawildes da swored es unda iyos kriteriumi.<br />
13 "...divided institutions share the branches of power" – Richard E. Neustadt, Presidential<br />
Power: The Politics of Leadership (New York: Wiley, 1960), gv.33.
alansirebis xelovneba<br />
marTlo ganxilvis feria cdilobs or ukiduresobas Soris balansi<br />
SeinarCunos aiwona-daiwonas Tamasis SuaSi aqeT-iqiT sirbiliT.<br />
saparlamento uflebamosilebis sistemasa da gamijvnis (saprezidento<br />
sistemebi da konstituciuri monarqiebi) sistemas Soris gansxvavebis<br />
gaubraloebis survilis gareSe, mainc xazi unda gavusvaT,<br />
rom, rac unda paradoqsulad JRerdes, gamijvnis ara marto amerikul<br />
sistemaSi arsebobs gadawyvetilebaTa erToblivad miRebis saWiroeba.<br />
britanul parlamentarizmsa da germanul kancleris demokratias<br />
Sedegad mohyva aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyvetilebebis<br />
miRebis ufro centralizebuli procesi, maSin rodesac qa-<br />
Raldze aRmasrulebeli xelisufleba parlaments eqvemdebareba.<br />
realuri urTierTobis gaazreba SesaZlebeli iqneba mxolod or<br />
ganzomilebaze erTdrouli dakvirvebiT. nebismieri calkeuli gan-<br />
Stoebis uflebamosilebis interpretacia unda moxdes rogorc<br />
organizaciuli struqturebis dakompleqtebis Sesaxeb miRebuli<br />
gadawyvetilebebis doneze, ise realuri funqciebis ganxorcielebis<br />
TvalsazrisiTac. es ori ganzomilebaa: (1) organizaciuli (maT<br />
Soris personaluri) damokidebuleba sxvaze, da (2) damoukidebloba<br />
gadawyvetilebebis miRebaSi. xelisuflebis erTi ganStoeba<br />
misi formirebis sakiTxSi SesaZloa damoukidebeli iyos meorisagan,<br />
magram, miuxedavad amisa, mainc damokidebuli iyos am meore<br />
Stoze, Tu mas ar SeuZlia sakuTari funqciis Tavad ganxorcieleba.<br />
miuxedavad imisa, rom erT ganStoebas SeuZlia "saboloo gadawyvetilebis"<br />
miReba sakuTari politikis Sesaxeb, es gadawyvetileba<br />
damokidebulia sxva ganStoebasTan dakavSirebul pirobebze.<br />
amrigad, realurad, Zalauflebis SemzRudveli balansi ar aris<br />
damyarebuli TvalsaCino gamijvnaze.<br />
xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierTobaSi swored zemoaRniSnul<br />
or ganzomilebaSi naxsenebi damokidebuleba an damoukideblobaa<br />
realuri gansxvavebis niSani. politologiis Sesaval kursebsa<br />
da mTavrobis moxeleTa mosamzadebel programebSi gamoyenebuli ori<br />
ZiriTadi modeli – saprezidento da saparlamento sistemebi – am<br />
ori zemoaRniSnuli ganzomilebis konkretul kombinaciebs asaxavs.<br />
mkafio zogadi warmodgenis Seqmna maT Sesaxeb Znelia, radgan xeli-<br />
97
98<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
suflebis ganStoebis gamijvnaSi nagulisxmebi iqneboda, rom yovel<br />
funqcias sakuTari organizaciuli sistema aqvs. sinamdvileSi, funqciebic<br />
da organizaciebic SesaZlebelia daiyos da ganawildes. magaliTad,<br />
sakanonmdeblo ganStoebis erTi saorganizacio erTeuli an<br />
funqcia SeiZleba aRmasrulebelma xelisuflebam aiRos xelSi an, piriqiT,<br />
sakanonmdeblo ganStoebas SesaZloa mieniWos ufleba ganaCeni<br />
gamoutanos aRmasrulebeli ganStoebis calkeul erTeulebs (mag. impiCmenti).<br />
14 marTlac, sakanonmdeblo ganStoebas SeuZlia TviTon Camoayalibos<br />
sakuTari aRmasrulebeli organizaciebi, romlebic ar Seva<br />
aRmasrulebeli ganStoebis SemadgenlobaSi.<br />
3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
3.2.1. formireba<br />
organizaciis (xelisuflebis ganStoebis) arsebobis sxvadasxva<br />
etapze mas SeiZleba sxvadasxvanairi damokidebuleba hqondes sxva<br />
ganStoebebTan.<br />
inglissa da sxva adreuli konstituciuri monarqiebis umetesobaSi<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis formireba sakanonmdeblo gan-<br />
Stoebisagan damoukideblad xdeboda, magram ara piriqiT. aRmasrulebeli<br />
xelisufleba (mefe) ara marto damoukidebeli iyo sakanonmdeblo<br />
organosagan, aramed aseTad rCeboda arsebobis yovel etapze,<br />
radgan mefis pirovneba wmidaTawmidad iyo miCneuli; amasTan,<br />
monarqiis Cveulebriv (Tumca ara yovelTvis) memkvidreobiTi xasia-<br />
Ti ar iZleoda parlamentis Carevis saSualebas aRmasrulebel gan-<br />
StoebaSi vakansiis gaCenis SemTxvevaSi. 15 1848 wlis revoluciebis<br />
Semdegac ki, mefes kvlav SeeZlo daeniSna da SeenarCunebina ministrebi;<br />
kidev mravali aTwleuli dasWirda imas, rom mbrZaneblebs<br />
14 1958 wlis safrangeTis konstituciis Tanaxmad, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
garkveul sakanonmdeblo funqciebs axorcielebs.<br />
15 Tanamedrove parlamentarizmis politikuri pirobebi "brwyinvale revoluciis"<br />
(Glorious Revolution, 1688-1689) Sedegad Camoyalibda – amis Semdeg monarqi<br />
taxtze ojaxuri memkvidreobis gamo ki aRar adioda, aramed parlamenti iwvevda<br />
taxtze garkveuli pirobebis Sesrulebis moTxovniT.
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
parlamentis iniciativebi da neba gaeTvaliswinebinaT ministrebis<br />
daniSvnisa Tu moxsnis sakiTxebSi.<br />
britaneTis mefis (rogorc aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris)<br />
gadayeneba SeuZlebeli iyo. magram, Tavis mxriv, mefes, XVIII<br />
saukunis doqtrinis Tanaxmad, maSin SeeZlo parlamentis daTxovna,<br />
roca TviTon inebebda, im pirobiT, rom igi axal parlaments ara<br />
ugvianes sami wlis vadaSi moiwvevda. Tumca, raki parlamentis wevrebi<br />
sakmaris sifrTxiles iCendnen da gadasaxadebs mxolod momdevno<br />
erTi wlisaTvis amtkicebdnen xolme, amitom parlamentis<br />
mowveva, aucileblobis gamo, ufro xSirad xdeboda.<br />
britanuli sistemis sapirispirod, amerikis SeerTebul StatebSi<br />
xelisuflebis yvela ganStoeba Tavisi formirebis sakiTxSi, Teoriulad,<br />
sxva ganStoebisagan damoukidebelia, maT Soris mosamarTleebis<br />
umetesobac, radgan maTi arCeva saxalxod xdeba (garda federaluri<br />
mosamarTleebisa). 16 amerikul sistemaSi sakanonmdeblo xelisuflebasac<br />
da, arsebiTad, aRmasrulebel xelisuflebasac (prezidents)<br />
uSualod xalxi irCevs. XVIII saukunis inglisuri doqtrinis sapirispirod,<br />
amerikelebma mxari dauWires gamijnul institutebs xelisuflebis<br />
TiToeul ganStoebaSi. prezidents ar SeuZlia kongresis<br />
daTxovna, iseve rogorc kongress ar SeuZlia prezidentis gadayeneba<br />
(garda impiCmentis SemTxvevisa). kongress ar SeuZlia sakuTari<br />
Tavis daTxovna, xolo prezidentis moSoreba mxolod misi mokvliT<br />
Tu SeiZleba. erTaderTi instituciuri ufleba, romelic prezidents<br />
kongresis mimarT aqvs isaa, rom prezidents SeuZlia sagangebo<br />
viTarebaSi misi mowveva. aRmasrulebeli xelisufleba uSualod ar<br />
aris Cabmuli sakanonmdeblo procesSi. Tumca, sagangebo SemTxvevaSi,<br />
rodesac amomrCevelTa mier micemuli xmebi arasakmarisia, kongress<br />
SeuZlia prezidentis arCeva, xolo impiCmentis uflebis gamoyenebis<br />
SemTxvevaSi – misi gadayeneba. 17 meore mxriv, arsebobs imis preceden-<br />
16 naklebad xisti saxelmwifo struqturis mxardamWeri konfederalistebi<br />
sxva sakiTxebTan erTad imasac amtkicebdnen, rom 1787 wels miRebuli gadawyvetileba<br />
arasakmarisad Tanamimdevruli iyo, radgan am gadawyvetilebis Tanaxmad, magaliTad,<br />
federalur mosamarTleebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri niSnavda<br />
(sasamarTlos gamijvnis srulyofili modelisaTvis ix. meSvide Tavi).<br />
17 impiCmenti aris arCeuli Tanamdebobis pirisaTvis an federaluri mosamar-<br />
TlisaTvis pasuxismgeblobis dakisreba maT mier kanonis an konstituciis uxeSad<br />
99
100<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
tebi, rom gamonaklis SemTxvevaSi saparlamento sistemebSic SesaZlebelia<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis damoukideblad formireba. Tumca<br />
mTavroba (kabineti) mainc damokidebulia xolme parlamentze –<br />
ndobis votumis principis Sesabamisad. israelSi 1996 wlidan aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTauris anu premier-ministris arCeva saxalxod<br />
xdeba. 18 ministrTa kabineti ki, rogorc pasuxismgebeli instituti,<br />
kvlav parlamentis ndobazea damokidebuli. amrigad, Cven<br />
winaSea konstituciurad gaformebuli patis situacia. ra moxdeba,<br />
Tu ministrTa sabWo gadadga, xolo premier-ministri ver gadadgeba<br />
Tavisi saxalxo mandatis gamo?<br />
aqamde ganxilul SemTxvevebSi aRmasrulebeli da sakanonmdeblo<br />
ganStoebebis formireba erTmaneTisgan damoukideblad xdeba; anu ma-<br />
Ti urTierTdamokidebuleba formirebis procesTan mimarTebaSi simetriulia.<br />
XVIII saukunis inglisur modelSi asimetria Seaqvs<br />
parlamentis daTxovnis uflebas. mefes hqonda parlamentis daTxovnis<br />
ufleba, magram ara piriqiT. naxevrad gamijvnis am konkretuli<br />
SemTxvevis Sedegi iyo struqturuli daZabuloba (romelic socialur-politikuri<br />
mizezebiT ufro iyo gamowveuli, vidre ubralod<br />
xelisuflebis disbalansiT). parlamentis daucveli mdgomareoba<br />
miuRebeli gaxda. am problemis "mogvarebis gza" gamoiZebna struqturuli<br />
wonasworobidan meorenairad gadaxris saSualebiT (romelic<br />
nawilobriv revoluciuri cvlilebebis, nawilobriv ki neli,<br />
organuli procesis Sedegi iyo), romlis amosaval debulebad sakanonmdeblo<br />
ganStoebis uzenaesoba iqca. XVIII saukunis inglisSi es<br />
koncefcia emyareboda arguments, rom qveynis politikuri Zalebi<br />
da xelisuflebis mqone Zalebi Tavs iyridnen parlamentSi da iqve<br />
darRvevis SemTxvevaSi. impiCmentis procedura iwyeba warmomadgenelTa palatis<br />
dadgenilebis Sedegad, xolo proceduris bolo etapze, romelic senatSi tardeba,<br />
xdeba Tanamdebobis piris gadayeneba.<br />
18 israelis knesetma es ucnauri kanoni miiRo im sazogado aRSfoTebis Sedegad,<br />
romelic mTavrobis gadadgomas mohyva (rac imis gamo moxda, rom knesetis<br />
ori wevri sakuTari sulieri moZRvris _ rabinis rCevas daemorCila, roca es<br />
ukanaskneli moulodnelad ganudga mTavrobas). umravlesobam CaTvala, rom miuRebeli<br />
iyo is mdgomareoba, rodesac umravlesobis azriT eqstremistad miCneuli<br />
rabinis neba-surviliT SesaZlebeli iyo mTavrobis iZulebiT gadadgoma.<br />
es idea axali ar aris. TviT markiz de kondorse iyo is adamiani, romelmac<br />
1792 wlis konstituciis proeqtis SemuSavebisas wamoayena xalxis mier uSualod<br />
arCeuli da parlamentis winaSe pasuxismgebeli mTavrobis idea.
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
101<br />
xdeboda gadasaxadebis Sesaxeb gadawyvetilebebis miReba. swored<br />
amis safuZvelze gamocxadda parlamenti yovlisSemZle da uzenaes<br />
organod. safrangeTis revoluciis Semdeg ki, rusos doqtrinis Tanaxmad,<br />
wamyvani roli mieniWa sakanonmdeblo organos rogorc xalxis<br />
nebis gamomxatvel instituts.<br />
sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesad gamocxadebis Semdeg aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis nawili (romelsac samefo taxtis uflebebis<br />
sabuTad moyvanis Semdeg TviTon surda uzenaesoba) sakanonmdeblo<br />
kontrols daeqvemdebara da masze damokidebuli gaxda. paradoqsia,<br />
magram es procesi TviT samefo karis iniciativiT ganxorcielda.<br />
saerTaSoriso konfliqtis gamo parlamentis mier taxtze<br />
mowveuli vilhelm oraneli gansakuTrebiT mniSvnelovnad<br />
Tvlida parlamentis mxardaWeris mopovebas, xolo parlamenti, sxva<br />
sakiTxebs Soris, gadasaxadebsac gansazRvravda. Sesabamisad, vilhelmma<br />
oTxi jentlmeni daniSna da ase Seadgina sakuTari piradi<br />
mrCevlebis gundi, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, sakuTari ministrTa<br />
kabineti, radgan fiqrobda, rom maT SeeZloT TemTa palataSi<br />
mefis ideebisaTvis mxardaWeris mopoveba. SemdgomSi viTareba Seicvala<br />
da, ukve tradiciad qceuli uflebis Tanaxmad, ministrTa kabinetis<br />
wevrad mxolod is adamiani SeiZleboda daniSnuliyo, romelsac<br />
parlamenti dauWerda mxars (am droisaTvis ki kabinets ukve<br />
realuri aRmasrulebeli Zalaufleba hqonda).<br />
im respublikebSi, sadac mefis Zalaufleba pirdapir ar gadascemia<br />
saxelmwifos axal meTaurs, premier-ministris vinaobas mTlianad<br />
parlamenti gansazRvravs, xolo zogierT SemTxvevaSi parlamenti<br />
kabinetis wevrebsac aZlevs xmas. safrangeTis mesame da meoTxe<br />
republikebSi miRebuli praqtikis mixedviT, mTavroba parlaments<br />
warudgenda sakuTar programas, xolo parlamenti kenWs uyrida<br />
programas. 19 am wesis Sedegad, safrangeTis mTavrobebis umetesoba<br />
19 standartuli komunisturi praqtika ki aseTi iyo: parlamenti irCevda mTavrobas,<br />
magram yovelgvari problemis Tavidan asacileblad marto parlamentis prezidiumis<br />
rekomendaciiT akeTebda amas. xolo parlamentis sesiebs Soris periodSi<br />
(rac realurad weliwadSi 360 dRes Seadgenda xolme), mTel sakanonmdeblo xelisuflebas<br />
axorcielebda yvelaze ufro sando komunistebiT dakompleqtebuli<br />
prezidiumi.
102<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
mxardaWeris deficitis gamo TiTqmis programis wardgenisTanave<br />
xdeboda iZulebuli gadamdgariyo. 20<br />
gadawyvetilebis miRebis zemoaRniSnuli uflebamosileba moicavs<br />
agreTve mTavrobis mandatis Sewyvetis uflebas. saparlamento sistemebSi<br />
es saxelisuflebo upiratesoba, qaRaldze mainc, gadamwyvetia<br />
imdenad, ramdenadac igi xelisuflebis ganStoebis TviT arsebobas<br />
exeba.<br />
Tumca, rac Seexeba mandatis Sewyvetas, aRmasrulebel xelisuflebasac<br />
SeiZleba hqondes kontrmanevris mZlavri saSualebebi. zogierTi<br />
modelis mixedviT, Tu parlamentma undobloba gamoucxada<br />
mTavrobas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba "kvdeba", magram saboloo<br />
aRsasrulamde mainc SeuZlia parlamentis daTxovna. ramdenime<br />
qveyanaSi da zogierT garemoebaSi aRmasrulebel xelisuflebas ara<br />
aqvs daTxovnis amgvari ufleba, magram Tu drois ufro xangrZliv<br />
periodSi ver moxerxdeba axali mTavrobis formireba, maSin parlamentis<br />
daTxovna rame avtomaturi meqanizmiT xorcieldeba da iniSneba<br />
axali arCevnebi.<br />
kontinentur saparlamento sistemebSi es logikuri modelebi<br />
amave dros ganviTarebis sxvadasxva etaps warmoadgenda. viTareba<br />
ufro garTulda, rodesac parlamentebma daiwyes iseTi ministrTa<br />
kabinetebis arCeva, romlebic mefis gverdiT idgnen, rac garkveulwilad<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis dublirebas niSnavda. 21<br />
XIX saukunis dasawyisSi konstituciuri problema iyo, Tu rogor<br />
unda momxdariyo mefis gakontroleba – romlis pasuximgeblobis<br />
sakiTxic verc pirovnul da verc misi, rogorc aRmasrulebeli<br />
20 mexuTe respublikis pirveli sami mTavroba agrZelebda am tradicias – premier-ministri<br />
parlamentis winaSe kiTxulobda programas, magram kenWisyra aRar<br />
tardeboda, radgan mTavroba, formalurad, ZiriTadad respublikis prezidents eqvemdebareboda.<br />
1980-iani wlebis dasawyisSi socialisturma mTavrobam scada aRedgina<br />
mTavrobis pasuxismgeblobis praqtika da daubrunda sainauguracio kenWisyris<br />
tradicias. 1958-idan 1993 wlamde moqmedi 25 mTavrobidan cxram moiTxova aseTi<br />
kenWisyra.<br />
21 britanul sakonstitucio samarTalSi dResac arsebobs samefo karis privilegiebi.<br />
parlaments ara aqvs am privilegiebis kontrolis ufleba, anu maT mimarT<br />
SeuZlebelia undoblobis votumis gamoyeneba.
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
103<br />
xelisuflebis meTauris, rangSi ver dgeboda. swored am mizniT<br />
Seiqmna parlamentis winaSe pasuxismgebeli saministroebi. swored<br />
aseTi saministroebis Seqmnas moiTxovda ase daJinebiT liberaluri<br />
opozicia XIX saukunis pirvel aTwleulebSi. 22 TiTqmis meore<br />
msoflio omis dasasrulamde evropuli monarqiebis umravlesobaSi<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad kvlav mefe rCeboda. magram<br />
mefes, safrangeTis 1791 wlis konstituciis Tanaxmadac ki, ar<br />
SeeZlo emoqmeda im ministris Tanxmobis gareSe, romelsac parlamentma<br />
gamoucxada ndoba.<br />
holandiuri da belgiuri modelebi, romlebic am ukanaskneli me-<br />
TodiT cdiloben problemis mogvarebas, gansakuTrebiT sainteresoa<br />
xelisuflebis ganStoebis Tavdapirveli gamijvnis konstituciuri<br />
moTxovnis TvalsazrisiT. niderlandis samefoSi monarqia daarsda<br />
safrangeTis mier qveynis okupaciis (1813) Semdeg. manamde am qveyanas<br />
respublikuri tradiciebi hqonda. 1814 wlis konstituciis Tanaxmad,<br />
mefe kanonebs parlamentTan erTad qmnida, magram, garda amisa,<br />
mefes sakanonmdeblo privilegiebic hqonda. ministrebi ki mefis<br />
mrCevlebi iyvnen.<br />
religiisa da enis Sesaxeb Sexla-Semoxlam belgielebi damoukidebeli<br />
saxelmwifos daarsebamde miiyvana 1830 wels. 1831 wlis<br />
belgiis konstitucia liberalebisaTvis sanimuSod iqca, radgan igi<br />
ubralod adgenda ministris Tanxmobis aucileblobas yvela samefo<br />
aqtisaTvis. konstituciis teqstSi CarTuli iyo ministrebis pasuxismgeblobis<br />
principic, magram igi marto imas niSnavda, rom Tu<br />
mefis brZanebis Sesrulebisas ministri kanons daarRvevda samar-<br />
Tlebriv dokumentze xelis moweriT, maSin mas sisxlis samarTlis<br />
pasuxismgebloba daekisreboda da mefes ar SeeZlo misi Sewyaleba. 23<br />
22 "Tu gsurT sruli ndoba arsebobdes ersa da mTavrobas Soris, mieciT neba<br />
ungrelebs daafuZnon konstituciuri, anu, sxva sityvebiT, pasuxismgebeli aRmasrulebeli<br />
xelisufleba..." – József Eötvös, Reform [1846], Reform és hazafiság, vol. 1<br />
(Budapest, 1978), gv.524.<br />
23 bolo 164 weli ver gamoinaxa dro, rom belgiis konstituciis 90-e muxlis<br />
Sesabamisad miRebuliyo kanoni ministrebis pasuxismgeblobis Sesaxeb. ufro<br />
detaluri ganxilvisaTvis ix. qveTavi 5.4. "pasuxismgeblobis miTi".
104<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
dReisaTvis politikuri da samTavrobo pasuximgeblobis niSanwyalic<br />
ki ar arsebobs. metic, ar arsebobs TviT mTavrobac, arian mxolod<br />
ministrebi, romlebic damoukideblad da individualurad ageben<br />
pasuxs sisxlis samarTlis wesiT. ministrebis daniSvnisa da moxsnis<br />
ufleba kvlav mefis xelSia, xolo saparlamento umravlesobis mier<br />
mTavrobis daniSvnisa da "ukan gamowvevis" idea arc ki wamoWrila.<br />
arasodes yofila rame debuleba, romelic miuTiTebda, rom, Tu mTavrobis<br />
winadadeba uaryofil iqna, mTavroba unda gadadges. mefes ki ma-<br />
Sin SeuZlia parlamentis daTxovna, roca TviTon inebebs. 24<br />
1848 wlamde holandielebi mtkiced inarCunebdnen Tavdapirvel,<br />
1814 wlis sistemas: konstituciaSi saerTod ar iyo naxsenebi ministrebis<br />
pasuxismgebloba. 1848 wels momxdari revoluciebis zemoqmedebis<br />
Sedegad, instituciurad dafuZnda parlamentis meore,<br />
uSualod arCeuli palata, magram mTavrobas kvlav SeeZlo parlamentis<br />
daTxovna (ar unda dagvaviwydes, rom am reorganizaciis mizezi<br />
iyo aRmasrulebeli xelisuflebis parlamentisagan gamijvna<br />
da maT Soris arsebuli Seurigebeli konfrontacia). 1866 wels mefem<br />
kabinetis moTxovniT Tanamdebobidan gaaTavisufla Tavisi erTi<br />
ministri, ramac meore (qveda) palatis saprotesto dadgenileba gamoiwvia.<br />
aRmasrulebelma xelisuflebam es dadgenileba antikonstituciurad<br />
da revoluciurad miiCnia da amitom daiTxova qveda palata.<br />
axali parlamenti, romlis Tavzec misi daTxovnili winamorbedis<br />
aCrdili trialebda, cota xans Cumad iyo. magram, erTi wlis<br />
Semdeg mTavrobis poziciam luqsemburgis sahercogos Sesaxeb kvlav<br />
aiZula parlamenti mieRo dadgenileba, romelSic igi ministrTa kabinets<br />
akritikebda da amis gamo kabineti gadadga. 25<br />
24 dRevandeli viTareba ZiriTadad gabatonebul Cveulebazea damyarebuli. mefes,<br />
formalurad, SeuZlia nebismieri piris daniSvna im pirobiT, rom ministris<br />
Tanxmoba eqneba miRebuli (erTi ministri yovelTvis aris Tanamdebobaze). Tumca,<br />
sinamdvileSi, mefe partiuli koaliciis kandidats niSnavs. rodesac parlamenti<br />
undoblobis votums acxadebs, maSin an mTavroba gadadgeba, anda axali arCevnebi<br />
tardeba. ix. "belgia" krebulSi International Encyclopaedia of Laws, Constitutional Law,<br />
ed. André Allen (Deventer: Kluwer, 1991).<br />
25 aRmasrulebeli xelisuflebis im Tavdapirveli sakanonmdeblo uflebamosilebis<br />
SesazRudavad, romelic ar efuZneboda xelisuflebis delegirebas, saWiro<br />
gaxda uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba merenbergis saqmeze (1879) da kidev<br />
erTi Sesworeba konstituciaSi (1887).
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
105<br />
parlamentis Zalaufleba aRmasrulebel ganStoebaze ufro Zlieri<br />
mxolod respublikebSi iyo, yovel SemTxvevaSi, sawyis etapze<br />
da revoluciur garemoebebSi mainc. 26 bevr SemTxvevaSi, respublikis<br />
prezidents swored parlamenti aniWebda mandats. 27<br />
amrigad, xelisuflebis ganStoebis formirebis sakiTxSi saparlamento<br />
sistema asimetriulia: aRmasrulebel ganStoebas parlamenti<br />
qmnis. da mainc, parlamentze amgvari damokidebuleba sxvadasxvagvarad<br />
aris xolme Serbilebuli uflebamosilebis Sewyvetis<br />
mravalferovani meTodebis gamoyenebiT. maSin, rodesac parlaments<br />
SeuZlia undoblobis gamocxadebiT aiZulos mTavroba gadadges,<br />
xSirad ministrTa kabinetis nebazea damokidebuli, moindomebs Tu<br />
ara igi samagieros gadaxdas parlamentis daTxovniT.<br />
evropul saparlamento sistemebSi ministrTa kabinetsa an premier-ministrs<br />
parlamenti irCevs da ar SeuZlia am ukanasknelis<br />
mxardaWeris gareSe funqcioba maSinac ki, Tu daniSvna respublikis<br />
prezidentma ganaxorciela. Tu parlamenti kabinets undoblobas gamoucxadebs,<br />
kabineti unda gadadges.<br />
aRmasrulebelma xelisuflebam unda miiRos parlamentis ndoba,<br />
Sesabamisad, damokidebulia masze. magram ra miiCneva xolme ndobis<br />
votumad? orpalatian sistemebSi, magaliTad safrangeTis mesame<br />
26 frankfurtis germanuli saimperio konstituciis Tanaxmad, romelic 1848<br />
wlis revoluciis periodSi SemuSavda, magram arasodes Sesula ZalaSi (Tumca didi<br />
avtoritetiT sargeblobda), ministrTa kabineti parlamentis qveda palatas unda<br />
aerCia, xolo qveda palata unda arCeuliyo saxalxo arCevnebis gziT. 1918<br />
wlis vaimaris konstituciis mixedviT, kanclers (premier-ministrs) respublikis<br />
prezidenti niSnavda; Tumca, parlamentis mier undoblobis gamocxadebis SemTxveva-<br />
Si premier-ministri unda gadamdgariyo.<br />
27 Sveicariis 1848 wlis konstituciis Tanaxmad (muxli 84), federalur sab-<br />
Wos, romelic federalur aRmasrulebel xelisuflebas axorcielebs, sami wlis<br />
vadiT irCevs erovnuli sabWo (uSualod arCeuli palata).<br />
safrangeTis mesame respublikis prezidenti Svidi wlis vadiT airCies ori palatis<br />
gaerTianebul sxdomaze (ubralo umravlesobiT).<br />
germaniis amJamad moqmedi ZiriTadi kanonis Tanaxmad, prezidents xuTi wlis<br />
vadiT irCevs orive palata gaerTianebul sxdomaze; xolo ungreTis konstituciiT<br />
prezidents irCevs erTi palata, umravlesobiT, xuTi wlis vadiT.
106<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
respublikaSi, orive palata cal-calke iRebda undoblobis votums.<br />
magram kabineti mainc Tavis adgilze rCeboda. undoblobis<br />
gamocxadebad axla ar iTvleba kabinetis winadadebis uaryofa, Tumca,<br />
XIX saukunis bolomde inglisSi ase miiCnevdnen. 28 amJamad mdgomareoba<br />
Secvlilia. kabinetis winadadebis uaryofa aucileblad ar<br />
niSnavs, rom igi unda gadadges da axali arCevnebi dainiSnos. dRes<br />
samTavrobo partiis wevrebs Segnebuli aqvT, rom ar SeuZliaT axali<br />
arCevnebis riskze wavidnen, rom mTavrobisaTvis, romelic umniSvnelo<br />
umravlesobas emyareba, yoveli xma Zvirfasia. 29<br />
italiis konstituciis Tanaxmad, TavisTavad kabinetis winadadebis<br />
uaryofa ar niSnavs undoblobis gamocxadebas; undoblobis votumis<br />
gamotana calke proceduriT unda moxdes. safrangeTis mexu-<br />
Te respublikis konstitucia ki, iseve rogorc germaniis konstitucia,<br />
garkveul SezRudvebs awesebs undoblobis votumisaTvis. 30<br />
konstituciuri wyoba, romelic xelisuflebis mkacr CarCoebSi<br />
moqcevas aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris kavSiris<br />
damyarebiT cdilobs, sadReisod, cota ar iyos, moZvelebulia<br />
da amJamad wminda Teoriul xasiaTs ufro atarebs. tipur kontinentur<br />
saparlamento sistemaSi, rogorc wesi, erTmaneTs opoziciaSi<br />
aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebebi ki ar udganan, aramed<br />
partiebi. xelisuflebis dayofas da struqturirebas politiku-<br />
28 1960-iani wlebis dasawyisSic ki farTod iyo gavrcelebuli mosazreba, rom,<br />
Tu mTavrobis winadadeba uaryofili iqneba, kabineti unda gadadges. amis gamo, parlamentis<br />
is wevrebi, romlebic samTavrobo umravlesobas Seadgendnen, did sifrTxiles<br />
iCendnen da partiul xazs emorCilebodnen. magram, roca erTxel leiboristuli<br />
mTavrobis winadadeba, romelsac mcire upiratesoba hqonda parlamentSi,<br />
uaryves da mTavroba mainc ar gadadga, partiuli disciplina Sesustda.<br />
29 1994 wels parlamentis konservatori "evroskeptikosi" wevrebi mxars ar<br />
uWerdnen britaneTis wilis gadaxdas evrokavSiris biujetSi evrokavSiris avtomaturi<br />
meqanizmis Tanaxmad. premier-ministrma jon meijorma, romelic Seecada gandgomilTa<br />
mxardaWeris mopovebas, gamoacxada, rom kenWisyris wagebis SemTxvevaSi<br />
mTavroba gadadgeboda. maSin umravlesobis wevrma skeptikosebma xazgasmiT aRniSnes,<br />
rom maTi pozicia Zalian principul sakiTxs exeboda da sabolood aiZules mTavroba<br />
garkveul pirobebze daTanxmebuliyo maTi mxardaWeris sanacvlod.<br />
30 undoblobis votumis proceduruli SezRudvebisa da amis Sedegad aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis gazrdili damoukideblobis Sesaxeb diskusiisaTvis ix.<br />
meoTxe TavSi moyvanili SeniSvnebi undoblobis konstruqciuli votumis Sesaxeb<br />
aRmasrulebeli ganStoebis prerogativebTan dakavSirebiT.
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
107<br />
ri partiebi axdenen. marto kontrolisa da balansirebis konstituciur<br />
meqanizmebze dayrdnobiT ki Zalian Znelia warmatebiT gawonaswordes<br />
partiul-politikur safuZvelze damyarebuli is urTier-<br />
TkavSiri, romlis Camoyalibebac TiTqmis iZulebiT xdeba parlamentarizmis<br />
pirobebSi. amrigad, rogorc Cans, parlamentarizmis "suli"<br />
Cakvda da xelisuflebis balansirebac warsuls bardeba. 31<br />
Teoriulad, aRniSnuli problemis mogvarebis gza gamijvnis ise-<br />
Ti modeli iqneboda, romelSic xelisuflebis ganStoebaTa formireba<br />
erTmaneTisgan damoukideblad moxdeboda. es partiebs Soris<br />
garigebebis SesaZleblobas minimumamde daiyvans, xolo ganStoebebis<br />
arseboba da saqmianoba iqneba kvlav urTierTdamokidebuli. es modeli<br />
awonasworebs erTnairi Zalis mqone ganStoebebs da am mizniT,<br />
isini ahyavs damoukidebel da uSualo demokratiul wyaroebamde,<br />
rac imiT xorcieldeba, rom odesRac samefo Zalauflebis raRac<br />
nawili gadadis xangrZlivi vadiT arCeul prezidentze. 32<br />
xalxis mier arCeuli respublikis prezidenti, romelic niSnavs<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis organoebsa da Tanamdebobis pirebs,<br />
xels uwyobs xelisuflebis balansis Cixidan gamoyvanas. de golis<br />
konstitucia, romelic 1971 wels referendumze miiRes, am modelis<br />
mixedviT iyo Sedgenili. am konstituciis mixedviT, respublikis<br />
prezidenti uSualod airCeva; igi niSnavs mTavrobas, romelic<br />
SeiZleba parlamentma Caagdos; magram, meore mxriv, prezidents nebismier<br />
dros SeuZlia erovnuli krebis daTxovna. 33<br />
31 Robert Redslob, Die parlamentarische Regierung in ihrer Wahren und in ihre unechten<br />
Form (Tubingen: J.C.B. Mohr, 1918) 179, quoted in Mommsen, gv.350.<br />
32 am ideis erT-erTi mamamTavari maqs veberi arc malavda, rom Svidi wlis vadiT<br />
arCeuli respublikis prezidenti unda yofiliyo erTdroulad germaniis imperatorisa<br />
da kancler bismarkis memkvidre. mefis samarTalmemkvidre prezidentis<br />
yvelaze naTeli magaliTia sicocxlis bolomde arCeuli prezidenti. sanam imperatori<br />
gaxdeboda, napoleoni safrangeTis samisdReSio konsuli iyo. simon bolivarma<br />
samxreT amerikis mTeli rigi qveynebisaTvis ramdenime konstituciis proeqti<br />
Seqmna, romelTa mixedviTac igi samudamo prezidenti xdeboda Sesabamis qveyanaSi,<br />
magram erT-or weliwadSi igi iZulebuli iyo am respublikebidan gaqceuliyo.<br />
33 aseTive sistema iyo germaniaSi, vaimaris konstituciis moqmedebis periodSi<br />
(1919-1933). analogiuri modeli SemoiRo ruseTmac boris elcinis konstituciiT.
108<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
amgvari modelis demokratiuli xasiaTis (yvela ganStoebis saxalxod<br />
arCevis) Sedegad gamowveuli arastabiluroba imiT aris<br />
Serbilebuli, rom ministrTa kabineti bornis rols asrulebs aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis uSualod arCeul meTaursa da aseve uSualod<br />
arCeul parlaments Soris. rac Seexeba amgvari kabinetis formirebasa<br />
da daSlas, es sakiTxebi SesaZloa prezidentis gadasawyvetic<br />
iyos da parlamentisac. magaliTad, kabineti SeiZleba prezidentma<br />
daniSnos, Tumca misi daSlis ufleba parlaments hqondes. maqs<br />
veberis warmodgeniT, kabineti umjobesia parlamentma airCios, romelic<br />
amave dros pasuxismgebeli iqneba kabinetis saqmianobis kontrolisaTvis;<br />
xolo saxalxod arCeuli prezidenti, romelic referendumebs<br />
daeyrdnoba, aRmasrulebel uflebamosilebas nawilobriv parlamentisagan<br />
damoukideblad ganaxorcielebs. aseTi mowyoba xalxis<br />
uSualo legitimacias miiRebda. veberis es ideebi, romlebic drodadro<br />
xelaxla aRmocendeba xolme, im politikuri saWiroebidan gamomdinareobs,<br />
rom qveyanas hyavdes qarizmuli lideri, romelic<br />
xalxis mier "dadasturebul" programas axorcielebs, da parlamenti,<br />
romelic xels uwyobs partiebis mmarTvelobis ganxorcielebas. 34<br />
xelisuflebis ganStoebaTa urTierTSemzRudveli wonasworoba<br />
ara marto iq warmoiSoba, sadac xelisuflebis danawileba arsebobs.<br />
aseTi balansi SeiZleba damyardes "gaTanasworebis" da dayofis<br />
saSualebiTac, ris Sedegadac xelisuflebis ganStoebebs eqne-<br />
34 aseT modelSi parlamentis roli aris administraciuli Zalauflebis kontroli.<br />
maqs veberma uaryo amerikuli saprezidento sistema, radgan igi Tvlida,<br />
rom amerikul modelSi ar iyo aravin, vinc mudmivad gaakontrolebda administracias.<br />
veberi 1920 wels gardaicvala. mas Semdeg mudmivi administraciis idea da<br />
praqtika SeerTebulma Statebmac SemoiRo. amiT Semcirda "nadavlis datacebis sistemis"<br />
(anu administraciuli Tanamdebobebis arCevnebSi gamarjvebulTaTvis ganawilebis)<br />
moqmedebis saSiSroeba. zomierebis Semomtani efeqti aqvs agreTve administraciuli<br />
procedurebis pirdapir demokratiul kontrolsac (mosmenas). garda<br />
amisa, mniSvnelovnad gaizarda sasamarTloebis roli administraciis kontrolis<br />
saqmeSi. yvelaferi es sakanonmdeblo xelisuflebis, rogorc makontrolebeli organos,<br />
mniSvnelobis Sesustebaze miuTiTebs. meore mxriv, veberis gardacvalebis<br />
Semdgomma gamocdilebam qarizmul liderebTan dakavSirebiT cxadyo, rom umjobesia<br />
gamoiricxos qarizmuli mamris kidev erTxel aRmoceneba. swored cezarizmis midrekileba<br />
da "nadavlis sistemis" SesaZleblobebi aqcevs am models ase mimzidvelad<br />
postsabWoTa sistemebSi. da mainc, anticezarizms SeiZleba naklovanebebic<br />
hqondes. saparlamento partiul sistemebSi SeiZleba isic moxdes, rom liderma,<br />
romelsac aranairi qarizma ar gaaCnia, kidev ufro didi Zalaufleba Caigdos xel-<br />
Si, vidre prezidentma.
109<br />
baT erTmaneTis sapirispiro, formirebisa da daSlis simetriuli<br />
uflebebi. Teoriulad es gulisxmobs, rom aRmasrulebeli xelisuflebac<br />
da sakanonmdeblo xelisuflebac erTnair mdgomareobaSi<br />
unda iyvnen. Tu ministrTa kabinets parlamenti irCevs, maSin Cven<br />
winaSea "saparlamento absolutizmi".<br />
germaneli mecnieris redslobis azriT, romelmac vaimaris konstituciis<br />
avtorebze gansakuTrebuli gavlena moaxdina, "wminda" saparlamento<br />
sistema mxolod iqaa, sadac arsebobs xelisuflebis meqanikuri<br />
wonasworoba. 35 gamijvnis amerikuli modeli ar cnobs balansirebis<br />
amgvar teqnikas, radgan iq xelisuflebis ganStoebebs Soris ur-<br />
TierToba ar aris mWidro kavSiri. "realuri" (qrestomaTiuli) wonasworoba<br />
maSin myardeba, rodesac parlaments SeuZlia mTavrobis gamowveva<br />
da mTavrobasac SeuZlia parlamentis daTxovna. ministris pasuxismgebloba<br />
(ministris gadayeneba) SeiZleba gawonaswordes imiT,<br />
rom mTavrobas nebismier dros SeuZlia parlamentis daTxovna. xelisuflebis<br />
orive ganStoebas unda hqondes wonasworobis wyaro. aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTauri, iseve rogorc parlamenti, xalxis<br />
arCeulia an, rogorc es konstituciur monarqiebSia miRebuli, RvTis<br />
nebiT aris legitimebuli. roca xalxi xelisuflebis orive ganStoebis<br />
warmomadgenlebs irCevs, maSin mas aqvs saSualeba xelisuflebis<br />
erTi ganStoebisadmi mimarTviT aiZulos meore ganStoeba xalxis neba<br />
ganaxorcielos. Tu es ar iqna garantirebuli, maSin parlamentis ar-<br />
Cevis Semdeg xalxi veranairad veRar uzrunvelyofs sakuTari sawinaaRmdego<br />
mosazrebis ganxorcielebas, radgan parlamenti iqneba xelisuflebis<br />
erTaderTi umaRlesi instancia.<br />
3.2.2. personaluri damokidebuleba<br />
im pirTa Tanamdebobaze daniSvna, kontroli, pasuxisgebaSi micema,<br />
romlebic xelisuflebis calkeul ganStoebas Seadgenen, organizaciuli<br />
urTierTobis sferos miekuTvneba. magram, xelisuflebis<br />
personaluri xasiaTis gamo es urTierToba erT-erT yvelaze mwvave<br />
problemas warmoadgenda kontinenturi <strong>konstitucionalizmis</strong> ganvi-<br />
35 Redslob.<br />
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze
110<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
Tarebis adreul etapebze. SesaZloa, aqedanac modiodes is gadaWarbebuli<br />
mniSvneloba, romelic xelisuflebis danawilebisa da gamijvnis<br />
sistemaTa gansxvavebebs eniWeba. xelisuflebis ganStoebaTa<br />
kompetenciebis mkveTrad gammijnavi konstituciebi kategoriulad<br />
uaryofen erTi piris mier xelisuflebis or ganStoebaSi Tanamdebobebis<br />
erTdroulad dakavebas, xolo saparlamento sistemebis<br />
umetesoba am sakiTxs mniSvnelovnad ar miiCnevs.<br />
xelisuflebis danawilebis sistemaSi arsebobs wesi, rom piri,<br />
romelic warmoadgens xelisuflebis erT ganStoebas, ar SeiZleba<br />
iyos meore ganStoebis Semadgeneli nawili. SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia [muxli I, nawili 6(2)] senatisa da warmomadgenelTa<br />
palatis wevrebs ukrZalavs nebismieri anazRaurebadi saxelmwifo<br />
Tanamdebobis dakavebas. safrangeTis 1791 wlis konstitucia [kari<br />
III, Tavi me-2, muxli 4(2)] seriozul mniSvnelobas aniWebda xelisuflebis<br />
danawilebas, Tundac personalur doneze (holandiis moqmedma<br />
konstituciam jer kidev 1815 wels gadaiRo 1791 wlis franguli<br />
modeli).<br />
amgvari akrZalva saparlamento sistemebSic sasargeblo iqneboda,<br />
radgan aq interesTa konfliqtis SemzRudveli wesebis deficiti<br />
saSualebas aZlevs administracias "iyidos" deputatebi, rac administraciis<br />
interesebis prevalirebas ganapirobebs. avstria-ungre-<br />
Tis monarqiaSi, Teoriulad, saxelmwifo krebis wevrs ar SeiZleboda<br />
daekavebina anazRaurebiTi Tanamdeboba, romelze daniSvnac samefo<br />
karis an mTavrobis kompetencia iyo (1901 wlis XXIV kanoni).<br />
gamonaklisi marto ministrebisTvis arsebobda.<br />
personaluri SeuTavseblobis principi SesaZloa kidev ufro<br />
Sors wavides da dadgindes, rom ar SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
warmomadgenlis daswreba an sityviT gamosvla xelisuflebis<br />
sxva ganStoebebis saqmianobis ,,teritoriaze”. mefeebi da amerikis<br />
prezidentebi, TavianTi Zalauflebis zenitSic ki parlamentis<br />
sxdomebs mxolod sadResaswaulo viTarebaSi Tu eswrebodnen.<br />
sxva dros parlamentis SenobaSi yofna "ekrZalebodaT", raTa sakanonmdeblo<br />
organos saqmianobaSi maTi Careva gamoricxuliyo. magram<br />
saparlamento sistemebSi, rogorc amas TanamSromlobis principebi<br />
moiTxovs, ministrebs yovelTvis eZleodaT sxdomebze daswrebis da
gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />
formirebisa da daSlis etapebze<br />
111<br />
sityviT gamosvlis saSualeba. 36 zog SemTxvevaSi, maTi sxdomebze<br />
daSvebis safuZveli is iyo, rom ministrebi parlamentis privilegirebul<br />
rwmunebulebad iTvlebodnen, ufro xSirad ki imis gamo,<br />
rom ministrebi mefis specialuri warmomadgenlebi iyvnen. zogierT<br />
saparlamento sistemaSi (gansakuTrebiT britanuli tradiciebis mixedviT)<br />
uaRresad didi mniSvneloba eniWeba imas, rom aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis wevrebi parlamentis wevrTa rigebidan iyvnen<br />
amorCeuli, radgan aseT SemTxvevaSi ministrebi personalurad ufro<br />
xelmisawvdomi iqnebian da maTze zegavlenisa da maTi kontrolis<br />
meti saSualeba iarsebebs. ueWvelia, rom aseTi midgoma pirdapir<br />
ewinaaRmdegeba xelisuflebis gamijvnis dogmatur Teorias. saparlamento<br />
praqtikaSi orive modelis magaliTebi moipoveba. aris<br />
saparlamento qveynebi (magaliTad, norvegia da holandia), sadac ministrTa<br />
kabinetis wevri ar SeiZleba parlamentis wevri iyos, xolo<br />
sxvagan (magaliTad inglisSi) praqtikulad aucilebeli moTxovnaa,<br />
rom mTavrobis wevri TemTa palatis wevri iyos. 37<br />
belgiis 1831 wlis konstitucia nebas rTavda ministrebs parlamentis<br />
wevrebi yofiliyvnen. bulgareTis konstituciis Tanaxmad,<br />
ministris mTavrobis wevrad damtkicebisTanave misi sadeputato<br />
uflebamosileba SeCerebulia. sxva kontinenturi konstituciebis<br />
umetesoba Tavs ikavebs am sakiTxze rame poziciis gamoxatvisagan.<br />
xelisuflebis danawilebis principidan unda gamomdinareobdes,<br />
rom xelisuflebis ganStoebas Tavad hqondes sakuTari struqturisa<br />
da organizaciuli mowyobis gansazRvris, agreTve Tanamdebobebis<br />
pirTa daniSvnis ufleba. magram aRniSnulis sapirispirod, amerikis<br />
konstituciis erTi sakmaod bundovani debulebis Tanaxmad, amerikis<br />
prezidents ara aqvs aRmasrulebeli xelisuflebis Tanamdebobis<br />
pirTa daniSvnis eqskluziuri ufleba. prezidents umaRlesi Tanam-<br />
36 Tanamedrove saparlamento demokratiebSi, romlebSic parlamentis makontrolebeli<br />
roli wamyvani unda iyos, problema ufro isaa, rom ministrebi xSirad ar<br />
cxaddebian parlamentis sxdomebze. xandaxan specialuri normis SemoReba xdeba sa-<br />
Wiro, rom maT sxdomaze daswreba aiZulon. aseTi normebi ZiriTadad "samTavrobo<br />
kiTxva-pasuxis saaTs" exeba.<br />
37 radgan ministri parlamentis wevri unda iyos, xolo parlamentis wevri er-<br />
Tdroulad orive palatis wevri ver iqneba, amitom lord houms sakuTar titulze<br />
uaris Tqma mouxda premier-ministris postis dasakaveblad.
112<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
debobis pirTa daniSvna senatis "rCeviTa da TanxmobiT" SeuZlia,<br />
rac Seexeba saSualo donis Tanamdebobis pirebs ("inferior officials"),<br />
maTi daniSvnis ufleba SeiZleba kongresma kanoniT gadasces prezidents<br />
da sasamarTloebs an "departamentebis meTaurebs". amerikis<br />
konstitucia arafers ambobs imaze, rogor unda gaTavisufldes am<br />
wesiT daniSnuli Tanamdebobis piri. aSS-is uzenaesi sasamarTlo<br />
miiCnevs, rom, Tu pirs mxolod aRmasrulebel xelisuflebaSi ukavia<br />
Tanamdeboba, maSin misi gaTavisufleba SeuZlia mxolod prezidents,<br />
miuxedavad arsebuli kanonebisa, konstituciis CarCoebSi. 38<br />
prezidents aseTi ufleba ara aqvs sakanonmdeblo organos mier<br />
Seqmnili administraciuli postis mimarT an iseTi Tanamdebobis mimarT,<br />
romelze daniSvnac sakanonmdeblo organos monawileobiT<br />
moxda da romlis mqone piric Cabmulia kvazisakanonmdeblo an kvazisasamarTlo<br />
saqmianobaSi. 39<br />
principi, Sesabamisad, isaa, rom mocemuli amocanis Semsrulebeli<br />
Tanamdebobis piri xelisuflebis im ganStoebas ganekuTvneba,<br />
romelsac SeuZlia igi gaaTavisuflos Tanamdebobidan im safuZvelze,<br />
romelic mis kompetencias ganekuTvneba (da cdeba danaSaulis<br />
Cadenis sferos). marTlac, konkretuli gadawyvetilebis miRebis<br />
TvalsazrisiT daniSvnis uflebas araviTari mniSvneloba aRara aqvs.<br />
amasTan SedarebiT, Sesrulebuli funqcia meoradia. Tumca, gansxvavebaTa<br />
Sedegad, SesaZloa xelisuflebis erTi ganStoeba SeiWras<br />
meoris kompetenciaSi. es tipuri viTareba iqmneba, rodesac sakanonmdeblo<br />
organo kanonis aRsrulebas avalebs im Tanamdebobis pirs,<br />
romlis gadayenebac TviTon SeuZlia.<br />
Sedegebi paradoqsulia. saparlamento sistemaSi mTavrobis daniSvna<br />
damokidebulia parlamentze, magram mTavrobas, Tavis mxriv, saku-<br />
Tari surviliT SeuZlia nebismieri piri daniSnos administraciaSi<br />
im pirobiT, rom aseTi piri akmayofilebs sakanonmdeblo organos<br />
mier dadgenil pirobebs. amerikul sistemaSi ki, romelic xelisuflebis<br />
gamijvnaze amaxvilebs yuradRebas, prezidents sakuTar aRmasrulebel<br />
ganStoebaSic ki ara aqvs daniSvnis ufleba xelisuflebis<br />
meore ganStoebis Tanxmobis an sanqciis gareSe. daniSvna, romelic<br />
moiTxovs ganStoebaTa erTmaneTTan SeTanxmebas, konstituciuria ma-<br />
38 Myers v. United States, 272 U.S. 52 (1926).<br />
39 Humphrey's Executor v. United States, 295 U.S. 602 (1935).
damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />
namde, vidre safrTxe ar daemuqreba im amocanis Sesrulebas, romelic<br />
konstituciiT xelisuflebis ama Tu im ganStoebas ekisreba.<br />
3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi<br />
gadawyvetilebebi<br />
113<br />
miuxedavad imisa, rom xelisuflebis mocemuli ganStoebis organizaciuli<br />
mowyobisa da misTvis mikuTvnebuli Tanamdebobis pirebis gansazRvra<br />
mniSvnelovani sakiTxia, igi TavisTavad ar ganapirobebs xelisuflebis<br />
ganStoebebs Soris urTierTobas. xelisuflebis realuri<br />
SezRudva an gadaWarbebuli uflebamosileba gamomdinareobs Semdegi<br />
ori faqtoris urTierTqmedebidan: arsebobis avtonomiuroba da avtonomiuroba<br />
gadawyvetilebebis miRebaSi. maSinac ki, roca sakanonmdeblo<br />
ganStoeba gamijnuli da damoukidebelia, bevrs arafers niSnavs, Tu<br />
mas sakuTari nebis ganxorcieleba kanonis ZaliT ar SeuZlia, Tu aRmasrulebeli<br />
xelisufleba konstituciur saSualebebs iyenebs, raTa<br />
sakanonmdeblo ganStoebas sakuTari neba moaxvios Tavs an, Tu ubralod<br />
aRmasrulebel xelisuflebas konstituciuri privilegia aqvs<br />
miniWebuli kanonmdebloba ganaxorcielos garkveul sferoebSi.<br />
gamijvnis principis Tanaxmad, xelisuflebis TiToeul ganStoebas<br />
SeuZlia garkveul, winaswar dadgenil farglebSi imoqmedos.<br />
mocemuli ganStoebis Semadgeneli organizacia asrulebs misTvis<br />
dakisrebul amocanas da mxolod am amocanas. aRmasrulebeli xelisuflebisTvis<br />
direqtivebis micema SeiZleba mxolod kanonebiT da<br />
igi kanonis darRvevisaTvis pasuxs mxolod sasamarTlos winaSe<br />
agebs (Tu ar CavTvliT "politikuri pasuxismgeblobis saqmes", romelic<br />
arCevnebis saSualebiT irCeva) da ara TviTon aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis SigniT arsebuli romelime danayofis winaSe.<br />
xelisuflebis gamijvnis TvalsazrisiT, realurad arc aSS-is saprezidento<br />
sistemaa mTlad "hermetuli". amerikis prezidents SeuZlia<br />
negatiurad Caerios sakanonmdeblo procesSi: vetos uflebis moSveliebiT<br />
mas SeuZlia nebismieri mizeziT uari Tqvas kanonze xelis moweraze<br />
(rogorc amas monteskie gvirCevda). prezidentis vetos gadasalaxavad<br />
saWiroa kongresis xmaTa ori mesamedi. magram TviT kongresis
114<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
Zalauflebac ar aris zustad Semofargluli. kongresi regularulad<br />
iRebs kanonebs, romelSic igi konkretul sakiTxebze sakanonmdeblo<br />
saqmianobis uflebis delegirebas sxvaze axdens, miuxedavad imisa, rom<br />
amerikis konstituciis formaluri interpretaciiT, kongresis garda<br />
arc erTma sxva organom ar SeiZleba es uflebamosileba ganaxorcielos.<br />
mravalTa azriT, kongresis sagamoZiebo komitetebi, specialuri<br />
mrCevlis instituti da kanonmdebelTa mier Seqmnili administraciuli<br />
organoebi (magaliTad, federaluri rezervebis sabWo) realurad<br />
axorcieleben sasamarTlo da aRmasrulebel funqciebs. magram xelisuflebis<br />
ganStoebaTa gamijvnis umTavresi problema sxvadasxva gan-<br />
Stoebas Soris urTierTobis ganusazRvrelobiT ki ar aris gamowveuli,<br />
aramed gamijvniT rogorc aseTiT: drodadro sakanonmdeblo da<br />
aRmasrulebel ganStoebas Soris Cndeba uZiro ufskruli, romelic<br />
qmnis gadawyvetilebaTa miRebis procesis paralizebis saSiSroebas.<br />
aRmasrulebeli xelisufleba erTpirovnuli kontrolis Zalauflebas<br />
iRebs mxolod sagangebo viTarebaSi (samoqalaqo omi, msoflio<br />
omi, ekonomikuri krizisi) da isic mxolod garkveuli vadiT. magram<br />
aseT sagangebo garemoebebSic ki amgvari kontroli imas niSnavs, rom<br />
sakanonmdeblo xelisufleba praqtikulad ukomentarod iRebs aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis iniciativebs. magaliTad, sakanonmdeblo organo<br />
iRebs kanonebs, romlebic zogad da farTo miznebs isaxavs. am kanonebze<br />
dayrdnobiT aRmasrulebel xelisuflebas faqtobrivad SeuZlia<br />
normatiuli aqtebis gamocema, romlebiTac Sinaarsobrivi procedurebi<br />
gaiwereba. magram aseT SemTxvevaSic ki SeiZleba garkveuli balansis<br />
SenarCuneba. aRmasrulebeli ganStoebis (da mis ukan mdgomi<br />
partiis) dominanturi roli SeiZleba kvlav SezRuduli iyos, radgan<br />
sasamarTlo inarCunebs avtonomias da garkveul farglebSi SeuZlia<br />
saqmeSi Caerios, Tu erTi romelime ganStoebis xelSi Zalauflebis<br />
koncentrireba iseT formas miiRebs, romelic safrTxes Seuqmnis samoqalaqo<br />
Tavisuflebebsa da umciresobaTa uflebebs. 40<br />
40 aSS-is konservatiulma uzenaesma sasamarTlom Zaladakargulad gamoacxada<br />
ori kanoni, romlebic prezident franklin ruzveltis "axali xelSekrulebis"<br />
ekonomikuri politikis safuZveli iyo. Tumca, es kanonebis miRebidan ori wlis<br />
Semdeg moxda da am droisaTvis axali ekonomikuri politikis miznebis didi nawili<br />
ukve realizebuli iyo. garkveul momentSi, roca uzenaesi sasamarTlo umZlavresi<br />
politikuri zemoqmedebis obieqti gaxda, igi danebda da uari Tqva brZolis<br />
gagrZelebaze.
damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />
115<br />
kontrolisa da balansirebis meqanizmebis kombinaciebi gansxvavebulia<br />
qveynebisa da drois mixedviT. Tu yuradRebas xelisuflebis ganStoeba-<br />
Ta formirebis momwesrigebel normebze gavamaxvilebT, SeiZleba Seiqmnas<br />
STabeWdileba, rom saparlamento reJimebSi arsebul kontrolisa da balansirebis<br />
sistemebSi wamyvani roli sakanonmdeblo organos ekuTvnis.<br />
es dominanturi roli kidev ufro Zlierdeba im sakanonmdeblo da sxva<br />
(magaliTad, finansuri) instrumentebiT, romlebiTac mTavrobaze SeiZleba<br />
zemoqmedebis moxdena. parlamenti marto ministrTa kabinetis<br />
formirebas rodi axdens. ufro mniSvnelovani isaa, rom parlamentze<br />
arsebiTad aris damokidebuli kabinetis Semdgomi funqcioba. undoblobis<br />
votumis kenWisyraze dayenebiT parlaments SeuZlia sakuTari politikuri<br />
neba ganaxorcielebinos kabinets. magram undoblobis votumi Zalian<br />
saxifaTo meTodia; es aris bombi, romelic (Tu mas axali arCevnebis<br />
daniSvnac mohyva) mis amwyob inJinrebs SeiZleba xelSi aufeTqdeT.<br />
amis magivrad, zedamxedvelobis ukeTesi, maT Soris konstituciurad<br />
dadgenili institutebi arsebobs, romlebic arsebiTad politikuri xasiaTisaa.<br />
mTavrobis kontrolisaTvis aqtiurad gamoiyeneba sazogadoebrivi<br />
azris Zala. mTavrobis wevrs SeiZleba oficialuri SekiTxva gaegzavnos<br />
da, sabolood, kenWisyra Catardes imisaTvis, misaRebia Tu ara<br />
mTavrobis (wevris) mier gamogzavnili pasuxi, magram undoblobis votumis<br />
formaluri Sedegebis amoqmedebis gareSe. saparlamento komitetebs<br />
SeuZliaT aRmasrulebeli xelisuflebis faqtobrivi saqmianobis<br />
gamoZieba, ramac SeiZleba skandali, samarTlebrivi procedurebis dawyeba<br />
an politikuri pasuximgeblobis sakiTxis dasma gamoiwvios.<br />
da mainc, zemoT aRwerilma suraTma SeiZleba mcdari warmodgena<br />
Segviqmnas. kontrolisa da balansirebis sistemebSi (saparlamento<br />
sistemebSi) aRmasrulebelma xelisuflebam moaxerxa mniSvnelovani damoukideblobis<br />
mopoveba da daikava dominantis mdgomareoba, romelic<br />
ar imarTeba parlamentis instruqciebiT. garda amisa, aRmasrulebel<br />
xelisuflebas SeuZlia zegavlena moaxdinos parlamentis rogorc sakanonmdeblo,<br />
ise sxva saqmianobaze, romelic Teoriulad aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis marTvas unda emsaxurebodes. sxva sityvebiT, aRmasrulebeli<br />
xelisufleba parlaments iyenebs sakuTari saqmianobis<br />
formalur warmmarTvelad – anu "kudi" samagieros uxdis "ZaRls".
116<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
ministrTa kabineti ara marto warmatebiT aneitralebs sakanonmdeblo<br />
organos formalur uflebamosilebas, aramed mis gamoyenebas sapirispiro<br />
mimarTulebiTac axerxebs xolme. 41 aRmasrulebel xelisuflebas<br />
privilegirebuli mdgomareoba aqvs miniWebuli kanonproeqtebis<br />
wardgenisa da biujetis proeqtis momzadebis sakiTxebSi. safrangeTis<br />
konstituciis Tanaxmad, garkveul garemoebebSi SesaZlebelia mTavrobis<br />
iniciirebuli axali kanonis miReba ise, rom erovnulma asambleam<br />
kenWisyra saerTod ar gamarTos. aRmasrulebeli xelisufleba rame<br />
specialuri sanqciis gareSe Tavdapirveli kanonmdeblis rols asrulebs.<br />
safrangeTis konstitucia kidev ufro Sors midis da im Sem-<br />
Txvevebis CamonaTvalsac ki gvTavazobs, romelSic kanonebis miReba<br />
parlaments SeuZlia. yvela sxva SemTxveva mxolod aRmasrulebelma<br />
xelisuflebam unda moawesrigos, xolo "xalxis warmomadgenel" organos<br />
pirdapir akrZaluli aqvs am sakiTxebSi Careva. 42<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis kontroli, erTi SexedviT, kidev ufro<br />
SezRuduli xasiaTisaa xelisuflebis gamijvnaze damyarebul sistemaSi,<br />
magaliTad, SeerTebul StatebSi. aq aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
formireba ar Sedis sakanonmdeblo ganStoebis kompetenciaSi. ufro metic,<br />
mZlavr saprezidento sistemebSi sakanonmdeblo organo, rogorc<br />
wesi, udrtvinvelad iRebs aRmasrulebeli xelisuflebis mier Semotanili<br />
kanonproeqtebis umetesobas. 43 am wesis iSviaT gamonakliss ameri-<br />
41<br />
amis gakeTeba parlamentSi dasmuli SekiTxvis mimarTac ki SesaZlebelia. britaneTis<br />
parlamentSi gavrcelebuli praqtikaa, rodesac ministri sazogadoebisaTvis<br />
sakuTari mosazrebebis asaxsnelad iyenebs umravlesobis wevri deputatis mier<br />
specialurad dasmul SekiTxvas.<br />
42<br />
paradoqsia, magram safrangeTis parlamenti axla ufro met yuradRebas uTmobs<br />
mis darCenil, SezRudul sakanonmdeblo uflebamosilebebs, vidre amas adre,<br />
meoTxe respublikis dros akeTebda, roca parlaments SeuzRudavi sakanonmdeblo<br />
uflebebi hqonda da maTi delegireba "oficialurad" ar SeiZleboda. meore mxriv,<br />
mTavroba daJinebiT ar moiTxovs sakanonmdeblo uflebebis misTvis gadacemas, rasac<br />
mexuTe respublikis pirvel wlebSi xSirad akeTebda.<br />
43<br />
David M. Olson, The Legislative Process: A Comparative Approach (New York:<br />
Harper and Row, 1980).<br />
"realuri" saprezidento sistemis muSaoba perus magaliTze SeiZleba ganvixiloT.<br />
1980-idan 1990 wlamde ori saprezidento vadis ganmavlobaSi yvela kanonproeqtis<br />
50-70 procenti aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativiT Sevida sakanonmdeblo<br />
organoSi da maTi 65-75 procenti damtkicda (McClintock, 383). amerikis<br />
SeerTebul StatebSi yvela miRebuli kanonproeqtis 30 procenti prezidentis<br />
mier aris iniciirebuli (formalurad – misi ndobiT aRWurvili kongresmenis Se-
damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />
117<br />
kis SeerTebuli Statebi warmoadgens, radgan am qveyanaSi ar arsebobs<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis pirdapiri iniciativis praqtika, xolo<br />
prezidentis partiis wevrebs yovelgvari negatiuri Sedegis (magali-<br />
Tad, partiidan garicxvis) gareSe SeuZliaT prezidentis sawinaaRmdego<br />
pozicias dauWiron mxari. magram "realur" saprezidento sistemaSi, xelisuflebis<br />
ganStoebaTa gamijvnis miuxedavad, sakanonmdeblo organo<br />
ar sargeblobs ufro meti damoukideblobiT da mas iSviaTad Tu SeuZlia<br />
prezidentis Zalauflebis gawonasworeba. meore mxriv, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis kanonmdeblobaSi Carevis sawinaaRmdego damabalansebeli<br />
meqanizmebis Seqmna administraciis saqmeebSi Carevis gziT praqtikuli<br />
TvalsazrisiT rTuli amocanaa. aRmasrulebel xelisuflebas aqvs<br />
kanonmdeblobaze zemoqmedebis konstituciuri privilegiebi da amis gakeTebis<br />
politikuri SesaZleblobebic, xolo kongress ar SeuZlia gansazRvros<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis ganmaxorcielebeli piris an<br />
organizaciis konkretuli gadawyvetilebebi, radgan es kongresis mier<br />
aRmasrulebeli gadawyvetilebebis miRebas gautoldeboda. 44<br />
konstituciam ar gaiTvaliswina kongresis aqtiuri roli im Tanamdebobis<br />
pirTa kontrolis saqmeSi, romlebsac kongresis mier miRebuli<br />
kanonebis ganxorcieleba evalebaT... Tu kanonebis aRsrulebis ufleba<br />
marto kongresis winaSe angariSvaldebul Tanamdebobis pirebs daekisrebodaT,<br />
maSin, praqtikuli TvalsazrisiT, kongress darCeboda kanonebis<br />
Sesrulebis kontrolis ufleba. 45<br />
motanili), xolo 20 procenti aRmasrulebeli xelisuflebisa da kongresis ramdenime<br />
wevris erTobliv iniciativas warmoadgens xolme.<br />
44 aSS-is konstitucia krZalavs kanonis miRebas konkretuli msjavrdebuli piris<br />
qonebis konfiskaciisa da uflebebis ayris Sesaxeb (bill of attainder). miuxedavad amisa,<br />
zog SemTxvevaSi kongress SeuZlia konkretuli gadawyvetilebebis miReba. britaneTSi<br />
ki kerZo kanoni, romelic erT dros kanonmdeblobis yvelaze farTod gavrcelebuli<br />
forma iyo, kvlav inarCunebs mniSvnelobas rogorc adgilobrivi xelisuflebis specialuri<br />
uflebis uzrunvelyofis saSualeba. avstria-ungreTis monarqiaSi amgvari sakanonmdeblo<br />
aqtebi rkinigzis xazebis mSeneblobis dros gamoiyeneboda.<br />
45 Bowsher v. Synar, 478 U.S. 714, 726-727, 732 (1986). grem-radmen-holingsis kanoni<br />
biujetis dabalansebisaTvis SemuSavda, romlis Tanaxmadac, aSS-is generalur<br />
kontroliors ufleba eqneboda prezidentisTvis waredgina biujetis deficitis<br />
Semcirebis garkveuli rekomendaciebi, prezidenti ki valdebuli iqneboda mieRo es<br />
rekomendaciebi. problema is iyo, rom am kanonis Tanaxmad, generalur kontroliors<br />
prezidenti niSnavda senatis TanxmobiT, magram amis Semdeg kongresi inar-<br />
Cunebda uflebas kontroliori impiCmentis gziT an erToblivi rezoluciis sa-<br />
SualebiT gadaeyenebina araefeqtiani muSaobis an msgavsi mizezis safuZvelze. amri
118<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
sakanonmdeblo organos sakontrolo funqciebi mTavrdeba Tanamdebobis<br />
pirTa (senatis TanxmobiT) daniSvniT; amrigad, sakanonmdeblo<br />
organo ver iqceva mmarTvelobis mudmiv elementad. qvemoT moyvanil<br />
cxrilSi warmodgenilia aqamde ganxiluli sakiTxebis safuZvelze SemuSavebuli<br />
ramdenime SesaZlo modeli. xuTi ganxiluli sakiTxis yvela<br />
SesaZlo kombinacia ocdaxuT variants iZleva. Tumca, naklebad savaraudoa,<br />
rom sadme marTla moiZebnos mkveTrad gamijnuli an mkafio<br />
subordinaciis (1-li da me-8) faqtobrivad moqmedi sistemebi.<br />
aRmasrulebel (saprezidento) da sakanonmdeblo ganStoebebs Soris<br />
SesaZlo urTierTkavSiris realuri modelebi<br />
modelebi<br />
problemis mogvarebis gza<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis uSualod<br />
arCeuli meTauri<br />
samTavrobo daniSvnebi parlamentisagan<br />
damoukideblad xdeba<br />
mTavroba ar aris pasuxismgebeli parlamentis<br />
winaSe (ar arsebobs undoblobis votumi)<br />
aRmasrulebel xelisuflebas nebismier dros<br />
SeuZlia parlamentis daTxovna<br />
aRmasrulebel xelisuflebas aqvs sakanonmdeblo<br />
iniciativis ufleba<br />
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.<br />
+ + + + + – – –<br />
+ – + – – – – –<br />
+ + – – – – – –<br />
+ – + + – + – –<br />
+ – + + + + + –<br />
1. absoluturi prezidentializmi; 2. aSS; 3. safrangeTis mexuTe respublika;<br />
4. vaimaris respublika; 5. bulgareTi (1991); 6. inglisi;<br />
7. safrangeTis mesame respublika; 8. absoluturi saparlamento respublika.<br />
gad, Tu Tanamdebobis piris gaTavisuflebisaTvis kongresia pasuxismgebeli, maSin<br />
es Tanamdebobis piri sakanonmdeblo ganStoebas miekuTvneba da mas ar SeiZleba<br />
miendos aRmasrulebeli funqciebis ganxorcieleba. am saqmis gansjisas uzenaesma<br />
sasamarTlom ar ganixila sakiTxi, SeiZleba Tu ara kongress hqondes masze damokidebuli<br />
organizaciebi.<br />
zemoaRniSnuli kanonis Sinaarsobrivi principi is iyo, rom yvela saboloo gadawyvetilebas<br />
biujetis Sesaxeb kongresi unda iRebdes. prezidentis brZanebuleba<br />
biujetis sekvestris Sesaxeb sabolood ZalaSi mxolod garkveuli pirobiTi vadis<br />
Semdeg Sevidoda, Tu manamde kongresi ar miiRebda deficitis Semcirebis sxva<br />
zomebs. Sesabamisad, aRmasrulebel xelisuflebas marto sawyisi nabijebis gadadgma<br />
SeeZlo, xolo generalur kontroliors ar hqonda saboloo gadawyvetilebis<br />
damoukideblad miRebis ufleba.
damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />
3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />
3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi<br />
119<br />
roca ,,Sekavebisa da sapirwonis” sistemas vaanalizebT, vxedavT,<br />
rom sasamarTlo organoebi aseve damoukidebel struqturas qmnian.<br />
xSirad mosamarTleTa daniSvnisa da marTlmsajulebis organizaciebis<br />
dafuZnebis Sesaxeb gadawyvetilebebs xelisuflebis sxva gan-<br />
Stoeba iRebs; magram sasamarTlos garda sxva romelime ganStoebas<br />
iSviaTad Tu aqvs ganaCenis gamotanis ufleba. analogiurad, xelisuflebis<br />
sxva ganStoebebs ara aqvT sasamarTlo organoebis konkretul<br />
saqmeebSi Carevis an rame formiT maTi kontrolis ufleba.<br />
umaRlesi sasamarTlo organoebis wevrebs xSirad parlamenti<br />
irCevs, xolo sxva mosamarTleebs, rogorc wesi, niSnavs aRmasrulebeli<br />
xelisufleba, romelsac garkveul SemTxvevaSi SeuZlia mosamarTlis<br />
karieraze moaxdinos gavlena. 46<br />
magram yvelaferi es ar aris erTaderTi da upirobo logikuri modeli.<br />
arsebobs sistemebi (magaliTad, italiis magistraturis uzenaesi<br />
sabWo), romlebSic zemoaRniSnul sakiTxebze gadawyvetilebebs mosamarTleTa<br />
TviTmmarTvelobis organoebi iReben. sxva qveynebSi aseTi<br />
gadawyvetilebebis miRebisas xelisuflebis danarCen ganStoebebs TanamSromloba<br />
moeTxovebaT. roca aSS-is prezidenti uzenaesi sasamar-<br />
Tlos wevrs niSnavs, kandidatura senatmac unda moiwonos.<br />
sasamarTlo organoebi TavianT saqmianobaSi arsebiTad ar arian<br />
damokidebuli xelisuflebis danarCen ganStoebebze (Tu ar Cav-<br />
TvliT sasamarTlos biujetis damokidebulebas sxva ganStoebebze).<br />
sasamarTlo organoebi sxva ganStoebaTa mier dawesebuli normebis<br />
46 zustad es aris imis mizezi, rom mosamarTlis sxva samuSao adgilze gadayvana<br />
(an dawinaureba) marto misi TanxmobiT SeiZleba. es agreTve cxadyofs mosamarTlis<br />
Tanamdebobisa da xelfasis stabilurobis konstituciur mniSvnelobas.
120<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
Tanaxmad moqmedeben, 47 magram, amave dros, sasamarTlos gadawyvetilebas<br />
SeuZlia gavlena moaxdinos sxva ganStoebis saqmianobaze.<br />
tradiciul saparlamento sistemebSi sasamarTlos gadawyvetileba<br />
ar moqmedebs sakanonmdeblo xelisuflebaze, magram SeiZleba gavlena<br />
moaxdinos aRmasrulebeli xelisuflebis saqmianobaze. meore<br />
msoflio omis Semdgom epoqaSi gaCnda axali tendencia, romelic<br />
cxadyofda, rom politikur samyaros aRar akmayofilebda sasamar-<br />
Tlos tradiciuli, ubralod kanonebis Semfardebeli roli. imis<br />
gamo, rom uaryofil iqna monteskies moZRvreba, romlis mixedviTac<br />
mosamarTle mxolod kanonis ruporia da romelic mosamarTleebs<br />
sakanonmdeblo xelisuflebaze ufro dabal doneze ayenebs, aRmocenda<br />
sakonstitucio marTlmsajulebis sxvadasxva forma, romlebmac<br />
eWvqveS daayena sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesoba. axla mosamarTleebi<br />
kanons mxolod precedentebis saSualebiT aRar qmnian<br />
(Tumca, TviTon kvlavac amtkiceben, rom Tavs ikaveben amisagan).<br />
garda amisa, maT axla mniSvnelovani gavlena aqvT sakanonmdeblo<br />
saqmianobis tendenciebsa da konstituciis Sinaarsis ganmartebaze.<br />
3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)<br />
gamijvna<br />
garkveul SemTxvevaSi xelisuflebis SezRudva xorcieldeba kidev<br />
erT _ vertikalur donezec, imis miuxedavad, Tu ra xdeba horizontalur<br />
doneze, anu imis miuxedavad, arsebobs Tu ara xelisuflebis<br />
danawileba erT doneze myof xelisuflebis ganStoebebs Soris.<br />
saxelmwifo nawevrdeba ,,centri_periferiis” RerZis mixedviT.<br />
amas federalizmis principebze damyarebuli kompetenciebis gamijvnis<br />
modeli uzrunvelyofs. zogierTi calkeuli teritoriis adgilobriv<br />
warmomadgenlobiT organos centralur adgilobriv organosTan<br />
SedarebiT SeiZleba pirveladi uflebebi mieniWos, rac Sez-<br />
Rudavs centralur xelisuflebas. centralur (federalur) sakanonmdeblo<br />
organos marto konstituciiT dadgenil sakiTxebze<br />
SeeZleba gadawyvetilebebis miReba, xolo yvela sxva SemTxvevaSi<br />
47 am debulebis erTi gamonaklisia im saqmeTa ganxilvis wesi, romelTa ganxilvisasac<br />
sasamarTloebi Tavad adgenen saproceso normebs.
damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />
121<br />
prioriteti provinciebs, regionebs an wevr-saxelmwifoebs eqnebaT.<br />
sxva modeliT, centris sakanonmdeblo uflebebi moicavs yvelafers,<br />
garda imisa, rac pirdapir miekuTvneba federaciis wevrebis<br />
kompetencias; anda SeiZleba wevrebma mxolod federaciaSi gaerTianebis<br />
Semdeg darCenili uflebamosilebani gankargon. realurad mravali<br />
sxvadasxva modeli arsebobs.<br />
SeerTebuli Statebis konstitucia [muxli I, nawili 8(18)]<br />
cnobs kongresis uflebamosilebas miiRos kanoni mxolod konstituciaSi<br />
miTiTebul sakiTxebze da im SemTxvevebSi, roca kanonmdebloba<br />
am CamoTvlili sakiTxebis ganxorcielebisaTvis ,,saWiro da<br />
saTanadoa". bolo orasi wlis ganmavlobaSi 1787 wlis konstituciaSi<br />
Camoyalibebuli mokle CamonaTvali sagrZnoblad gafarTovda;<br />
imis mtkicebac ki xdeboda, rom Statebs Soris komerciuli ur-<br />
TierToba federaluri sakiTxia (ase SeiZleba centralizebuli gaxdes<br />
SromiTi urTierTobac).<br />
germaniis ZiriTad kanonSi CamoTvlil calkeul sakiTxebSi, romelTa<br />
mimarTac federalur kanonmdeblobas aqvs gansakuTrebuli<br />
uflebebi da am CamonaTvalSi xsenebul sxva sferoebSi laparakia<br />
,,konkurirebis uflebebze” (Tu federacias kanoni ar miuRia, federalur<br />
mxareebs SeuZliaT amis gakeTeba). federacias ufleba aqvs<br />
miiRos kanoni konkurentul sakiTxze mxolod maSin, rodesac am<br />
sakiTxis gadawyveta federalur doneze ukeTesad SeiZleba (albaT,<br />
zedmetia imaze laparaki, rom bolo dromde TiTqmis yvela sakiTxi<br />
aseTad iyo miCneuli). dabolos, federalur sakanonmdeblo organos<br />
ara aqvs ufleba gadawyvetileba miiRos iseT sakiTxze, romelic<br />
federalur konstituciaSi naxsenebi ar aris an mkafiod aris<br />
mikuTvnebuli federaciis subieqtis kompetencias.<br />
ruseTi cdilobs SemoiRos sistema, romlis mixedviTac, garkveul<br />
sakiTxebze federaluri kanonis miRebisaTvis aucilebeli iqneba<br />
federaciis "subieqtebis" Tanxmoba. ruseTis konstituciis mixedviT,<br />
im sakiTxebze, romlebic mikuTvnebulia centris gansakuTrebul<br />
kompetencias, prioriteti federaciis subieqtebis kanonmdeblobas<br />
ekuTvnis.
122<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
federaciebis wevrebs, rogorc administraciul erTeulebs, romelTac<br />
aqvT realuri Zalaufleba da sakuTari resursebi (Semosavlis<br />
wyaroebi, mmarTvelobis aparati da sxv.), garkveul farglebSi<br />
SeuZliaT sakuTari uflebebis dacva centraluri sakanonmdeblo da<br />
aRmasrulebeli xelisuflebisagan. zog SemTxvevaSi aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis CarCoebSi xdeba gamijvna: federalur olqebSi calkeuli<br />
sakiTxebis gadawyvetaSi aRmasrulebeli xelisufleba centralurze<br />
aRmatebulia anda centralur mTavrobas ar SeuZlia mi-<br />
TiTebebi misces adgilobriv aRmasrulebel organoebs. magaliTad,<br />
germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, imisaTvis, rom sxva mxriv<br />
Zlier centralur mTavrobas zedmetad dominanturi mdgomareoba<br />
ar daekavebina, centralur aRmasrulebel organoebs, rogorc wesi,<br />
araviTari aparati ar gaaCniaT – anu, federaluri saministroebis<br />
umetesobas ar gaaCnia arc erTi daqvemdebarebuli organo. Tu<br />
centrs surs xelisuflebis erT-erTi ganStoebis politikis ganxorcieleba,<br />
maSin, mcire (da mniSvnelovani) gamonaklisebis garda,<br />
igi iZulebulia provincias (Länder-s) sTxovos daxmareba. centrSi<br />
SemuSavebuli politikis ganmaxorcielebeli Cinovnikebi mxareebis<br />
mTavrobaTa saministroebis daqiravebuli muSakebi arian.<br />
provinciis an Statis, rogorc centraluri xelisuflebis sapirwonis,<br />
realuri mniSvneloba epoqebisa da sistemebis mixedviT<br />
icvleboda. amerikis federaciuli saxelmwifoebriobis pirveli aTwleulebi<br />
daCrdiluli iyo Statebis gamudmebuli ZalisxmeviT<br />
daemtkicebinaT, rom federalur kongress ar SeeZlo maTi Tanxmobis<br />
gareSe mieRo kanoni, romelic maT exeboda. bolos da bolos,<br />
prezidentma endriu jeqsonma "anulirebis krizisTan" dakavSirebiT<br />
kategoriulad da araorazrovnad ganacxada, rom federaluri mTavroba<br />
mzad iyo sakuTari moqalaqeebis winaaRmdegac ki eoma saxelmwifoebrivi<br />
erTobis SesanarCuneblad. 48 jeqsonma aseTi mimarTva<br />
gaugzavna im samxreT karolinelebs, romlebic uars ambobdnen federaluri<br />
xelisuflebis aRiarebaze maT StatSi:<br />
gadaeciT maT Cemgan, rom SeuZliaT ramdenic undaT imdeni ilaparakon,<br />
weron rezoluciebi da beWdon muqaris werilebi. magram, Tu<br />
48 "anulirebis krizisi" – zogierTi Stati uars ambobda federaluri dadgenilebebis<br />
Sesrulebaze: 1832 wels samxreTis ramdenime Stati sabaJo uflebebis gamo<br />
daupirispirda kavSirs da separatistuli moTxovnebi wamoayena.
odis xdeba sapirwone zedmetad mZime?<br />
123<br />
SeerTebuli Statebis kanonebis darRveviT erTi wveTi sisxli mainc<br />
daiRvara, me TviTon Camovkideb pirvelive xeze imas, visac xelSi CavigdebT.<br />
49<br />
aqedan cxadia, rom federaluri xelisuflebis SezRudvis meTodebi,<br />
albaT, TviTonac SezRuduli unda iyos.<br />
saxelmwifos socialuri rolis zrdasTan erTad izrdeboda centraluri<br />
xelisuflebis rolic. visac germania WeSmarit federaciad<br />
warmoedgina 1948 wels, dRes, albaT, veRar icnobdnen saku-<br />
Tar naxelavs. igive SeiZleba iTqvas amerikis SeerTebul Statebzec.<br />
magram es tendencia sayovelTao ar aris. bolo ori aTwleulis<br />
ganmavlobaSi belgiam Tavisi gaerTianebuli centraluri xelisufleba<br />
warmatebiT gardaqmna federaciad an konfederaciad, riTac<br />
mSvidobiani sivrce Seuqmna erovnul separatistul moZraobebs.<br />
3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime?<br />
evropis kontinentze, mas Semdeg rac parlamentsa da aRmasrulebel<br />
xelisuflebas Soris antagonizmi warsuls Cabarda, xolo aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis arseboba da organizaciuli mowyoba kvlav<br />
upirobod iyo damokidebuli parlamentze, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
nel-nela sul ufro met Zalauflebas iZenda, Tumca es<br />
konstituciebSi yovelTvis ise mkafiod ar asaxula, rogorc 1958<br />
wlis safrangeTis konstituciaSi aisaxa. aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
gaZliereba nawilobriv saarCevno sistemebSi Setanili cvlilebebis<br />
Sedegia (romlebic partiuli Zalauflebis damkvidrebas<br />
uwyoben xels) da nawilobriv – cvlilebisa partiebis saqmianobasa<br />
da maT gavlenaSi (razec, Tavis mxriv, didi gavlena iqonia masmediis<br />
rolma arCevnebis Sedegebis gansazRvraSi). rac ufro naklebad<br />
uWeren mxars partiebi aRmasrulebel xelisuflebas, miT ufro<br />
arastabiluria samTavrobo umravlesoba da miT ufro uWirs aRmas-<br />
49<br />
George Fort Milton, The Use of Presidential Power (Boston: Little Brown, 1944),<br />
gv.91.
124<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
rulebel xelisuflebas Tavisi kursis ganxorcieleba. magram es<br />
yvelaferi scdeba <strong>konstitucionalizmis</strong> CarCoebs.<br />
xelisuflebis ganStoebaTa Soris Zalauflebis ganawilebaze kidev<br />
ramdenime sxva faqtori axdens gavlenas, magaliTad, partiebis sistema,<br />
saarCevno sistema da sajaro mmarTvelobis roli saxelmwifoSi. 50<br />
aq sakmarisi iqneba aRiniSnos, rom xelisuflebis ganStoebaTa erTmaneTze<br />
damokidebuleba zRudavs TiToeulis Zalauflebas.<br />
Tanamedrove partiebma da saarCevno sistemebma SeiZleba gadamwyveti<br />
roli iTamaSon xelisuflebis ganStoebaTa Soris urTier-<br />
TobaSi. parlamentSi warmodgenili partiebis ricxvi mniSvnelovnad<br />
aris damokidebuli saarCevno sistemaze. Tu parlamentSi warmodgenili<br />
partiebis ricxvi izrdeba, Sesabamisad, matulobs sakanonmdeblo<br />
organos damoukideblobis xarisxic, Tumca garkveul SemTxveva-<br />
Si es qveynis marTvadobis xarjze xdeba xolme. diuverJes klasikuri<br />
Tezisis Tanaxmad, erTturian arCevnebSi maJoritaruli (firstpast-the-post)<br />
saarCevno sistema xels uwyobs orpartiuli sistemis<br />
Camoyalibebas, xolo proporciuli (proportional) warmomadgenloba<br />
xelsayrelia mravalpartiuli sistemebisaTvis. miuxedavad amisa,<br />
konstituciebi ZiriTadad dumils inarCuneben saarCevno sistemis<br />
Sesaxeb, rac imas niSnavs, rom faqtobrivi politikuri Zalauflebis<br />
formireba (romelic udides gavlenas axdens kontrolisa da<br />
balansirebis meqanizmebze) ZiriTadi kanonis farglebs gareT rCeba.<br />
Tu davuSvebT, rom politikuri partiebi mkacrad disciplinebuli<br />
arian, maSin xelisuflebis rame saxiT gamijvna konstituciona-<br />
50 olsonma da mezim sxvagvari hipoTezebi gamoTqves imis asaxsnelad, Tu rogor<br />
viTardeba xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierToba. Tu aRmasrulebeli<br />
xelisufleba centralizebulia, deputatebs damoukidebeli sakanonmdeblo iniciativebis<br />
gatanis naklebi Sansi aqvT. Tu aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativa<br />
SedarebiT dabali rangis organizaciis mier aris Semotanili, sakanonmdeblo organos<br />
misi uaryofis meti Sansi aqvs. zogierTi ministris winaaRmdeg samTavrobo<br />
umravlesobis wevrebic SeiZleba gamovidnen, nawilobriv imitomac, rom amis gamo<br />
maT statuss uSualo safrTxe ar Seeqmneba. xolo iq, sadac mTavrobas sakanonmdeblo<br />
iniciativis ufleba oficialurad aqvs miniWebuli, am iniciativebis gatanis<br />
meti Sansi arsebobs, radgan yovelgvari uari mTavrobis sawinaaRmdego moqmedebad<br />
CaiTvleba. ix. David M. Olson and Michael L. Mezey, eds., Legislatures in the<br />
Policy Process: The Dilemmas of Economic Policy (Cambridge: Cambridge University Press,<br />
1991).
gamijvna da Tavisufleba<br />
125<br />
lizmis dasamkvidreblad SeiZleba unayofo mcdelobad mogveCvenos.<br />
xelisuflebis gamijvnisaTvis xelsayrelia, roca deputatebi partiaze<br />
ki ar arian damokidebuli (kandidaturebis wardgenis wesis<br />
da saarCevno kampaniis dafinansebis gamo), aramed mudmivad arian damokidebuli<br />
amomrCevelTa xmebze da Tu sxvam araferma gaWra, maTi<br />
ukan gamowvevac SesaZlebelia. magram amis SeTavseba Znelia gaerTianebuli<br />
eris ganuyofeli warmomdgenlobis principTan, stabilurobasa<br />
da sxva konstituciur RirebulebebTan.<br />
Tu Tanamedrove partiam arCevnebis Sedegad moaxerxa sakuTari gavlenis<br />
sferoSi erTdroulad moeqcia xelisuflebis sakanonmdeblo da<br />
aRmasrulebeli ganStoebebi, maSin partiis xelmZRvanelobam SeiZleba<br />
"gaaerTianos" orive ganStoeba da iarsebebs gadawyvetilebebis mimRebi<br />
mxolod erTi centri. aseTi viTarebis Semsubuqeba marto xelisuflebis<br />
konstituciur ganStoebaTa gamijvniT aris SesaZlebeli. magali-<br />
Tad, SemzRudveli efeqti eqneba imas, Tu aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis,<br />
konstituciuri procedurebis mixedviT, saWiro iqneba garkveuli<br />
vada partiis politikis realizaciisaTvis saWiro kanonieri<br />
uflebamosilebis mosapoveblad. aseT garemoebebSi gansakuTrebul<br />
mniSvnelobas iZens konstituciuri sistemis is elementebi, romlebic<br />
umciresobebs aniWebs politikur uflebebs, radgan isini xels uSlis<br />
sakanonmdeblo organos erTi partiisadmi an mmarTveli koaliciisadmi<br />
srul daqvemdebarebas. amgvari sapirwonis roli SeiZleba Seasrulos<br />
meore sakanonmdeblo palatam, romelic pirvelisagan gansxvavebuli<br />
principiT da sxva dros airCeva, federaciis wevrebis wonam federalur<br />
mowyobaSi da sakonstitucio sasamarTlom (romlis wevrebsac<br />
adre daniSnaven sxva politikuri jgufebi). konstituciuri balansis<br />
aRsadgenad saparlamento umciresobebi sakonstitucio sarCelebis sa-<br />
SualebiT sakonstitucio sasamarTlos Caabamen procesSi, ris gamoc<br />
SeiZleba mmarTvel partias gaurTuldes aRmasrulebeli struqturebis<br />
meSveobiT batonoba.<br />
3.6. gamijvna da Tavisufleba<br />
xelisuflebis ganStoebaTa urTierTobis Sefasebis yvelaze kargi<br />
kriteriumia is, SenarCunebulia Tu ara Tavisufleba. Tu vigulis
126<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
xmebT, rom warsulis gamocdilebaze dayrdnobiT SesaZlebelia normatiuli<br />
daskvnebis gakeTeba, SeiZleba iTqvas, rom konstitucionalizmi,<br />
rogorc despotizmis sawinaaRmdego barieri, maSinac efeqtianad<br />
imuSavebs, rodesac xelisuflebis erTi ganStoeba garkveul<br />
rols Seasrulebs meore ganStoebis personalis SerCevaSi da rodesac<br />
mas ufleba miecema monawileoba miiRos meore ganStoebis<br />
amocanebis SesrulebaSi. urTierTgawonasworebis praqtikuli gamocdilebidan<br />
sulac ar gamomdinareobs, rom saWiroa erToblivi gadawyvetilebebis<br />
miReba. erToblivi gadawyvetilebebis miRebis movaleobam<br />
garkveul garemoebebSi SeiZleba saerTod gadawyvetilebebis<br />
miuReblobamde migviyvanos. xelisuflebis danawilebas zomierebis<br />
efeqti eqneba maSin, roca xelisuflebis sxvadasxva ganStoebis gavlena<br />
gavrceldeba gadawyvetilebebis miRebisa da gadawyvetilebebis<br />
aRsrulebis procesis sxvadasxva stadiaze.<br />
xelisuflebis fuZemdebluri danawilebis mniSvneloba iqedan<br />
Cans, Tu rogor SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis kvazisakanonmdeblo<br />
uflebebis miniWebam samoqalaqo Tavisuflebebis Sez-<br />
Rudvamde migviyvanos. 1861 wels, SeerTebul StatebSi samoqalaqo<br />
omis dasawyisSi, prezidentma linkolnma, rogorc umaRlesma mTavarsardalma,<br />
gamosca konfidencialuri brZaneba, romelic armiis<br />
sardals uflebas aZlevda nebismieri saeWvo piri daepatimrebina<br />
saTanado samarTlebrivi proceduris (habeas corpus) dacvis gareSe.<br />
armiis sardalma, Tavis mxriv, es uflebamosileba ufro dabali<br />
rangis oficrebs gadasca, ramac aTasobiT samoqalaqo piris dapatimreba<br />
gamoiwvia. raki kongresis gverdis avliT gamocemuli es<br />
gadawyvetileba praqtikulad dainerga, mis sawinaaRmdegod ver wamoiWreboda<br />
konstituciis darRvevis argumenti. SemdgomSi es brZaneba,<br />
romelic Tavdapirvelad mxolod sabrZolo moqmedebebis raionebSi<br />
gamosayeneblad iyo gamiznuli, male gavrcelda ufro farTo<br />
"saomari operaciebis zonebze", sinamdvileSi ki igi kidev ufro<br />
farTo masStabiT gamoiyenes. amas mohyva masobrivi deportaciebi misuris<br />
StatSi. 51 am SemTxvevaSi anti<strong>konstitucionalizmis</strong> wyaro gamijvnis<br />
ararseboba iyo.<br />
51 Mark E. Neely, Jr., The Fate of Liberty: Abraham Lincoln and Civil Liberties (New<br />
York: Oxford University Press, 1991), gv. 9.<br />
es istoria meore msoflio omis drosac ganmeorda, Tumca es moxda sxva samar-<br />
Tlebriv-teqnikur garemoebebSi, rodesac ganxorcielda iaponuri warmoSobis ameri-
gamijvna da Tavisufleba<br />
127<br />
msgavsi magaliTebis moyvana SeerTebuli Statebis garda bevri<br />
sxva qveynidanac SeiZleba. Tumca faqtia, rom adamianis ZiriTadi uflebebi<br />
da Tavisuflebebi parlamentarizmis yvelaze sanimuSo qveyana-<br />
Sic – inglisSic – ar irRveva. mkacri gamijvnis deficits arc sxva<br />
evropul saparlamento qveynebSi gamouwvevia (normalur viTarebaSi)<br />
samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva. umetes SemTxvevaSi, samoqalaqo<br />
Tavisuflebebis SezRudva an regulireba parlamentis gansakuTrebuli<br />
prerogativaa. Tavisuflebebis dacva xdeba imis miuxedavad, Tu<br />
rogori urTierToba arsebobs aRmasrulebel da sakanonmdeblo gan-<br />
Stoebebs Soris. magram, meore mxriv, yvelaze sayuradRebo faqtori<br />
swored saparlamento partiuli umravlesobis sakiTxia, radgan partiuli<br />
zegavlena SeiZleba damRupveli aRmoCndes TavisuflebebisaTvis.<br />
samoqalaqo Tavisuflebebs safrTxes uqmnis partiuli diqtatura<br />
da, arapirdapiri gziT, umravlesobad miCneuli jgufis neba da<br />
gemovneba. Tanamedrove diqtaturis saSiSroeba ar unda gavaigivoT<br />
xelisuflebis erTi ganStoebis avtokratiul batonobasTan. realuri<br />
safrTxe erTi partiis an erTi koaliciis erTpirovnul batonobaSia<br />
xelisuflebis yvela ganStoebaSi.<br />
garkveul garemoebaSi xelisuflebis gamijvnas mainc aqvs mniSvneloba,<br />
gansakuTrebiT maSin, Tu gamijvna detaluria, rac ufro<br />
realurs xdis aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolls. rodesac<br />
samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva mxolod kanoniT aris daSvebuli,<br />
xolo aseTi kanonis miRebas parlamentis kvalificiuri umravlesoba<br />
sWirdeba, maSin Zalian xSirad amgvari SezRudvis daka-<br />
kel moqalaqeTa deportacia. miuxedavad amisa, usamarTloba iqneboda migveCnia, rom<br />
xelisuflebis gamijvnis amerikuli modeli ufro naklebad zrunavs samoqalaqo Tavisuflebebze,<br />
vidre parlamentarizmi. rogorc qvemoT iqneba axsnili, saqme swored<br />
rom piriqiTaa. amerikuli magaliTi imisTvis movitaneT, rom igi gviCvenebs – xandaxan<br />
gamijvnac ar aris sakmarisi, gansakuTrebiT maSin, roca gamijvnis principis ugulebelyofa<br />
umaRlesi mTavarsardlis uflebebis sabuTad moyvaniT SeiZleba. aRniSnuli<br />
magaliTi aSS-is konstituciis erT damaxasiaTebel xarvezzec miuTiTebs – konstitucia<br />
ar cnobs sagangebo garemoebebSi specialuri wesebis SemoRebis saWiroebas.<br />
Tumca igi axsenebs ajanyebas da qveyanaze Tavdasxmas, rodesac "sasamarTlos mier habeas<br />
korpusis miTiTebis privilegia" SeiZleba SeCerdes.<br />
ufro axali, kontinenturi konstituciebi Cveulebriv pirdapir adgenen, vis<br />
da ra garemoebebSi aqvs sagangebo mdgomareobis gamocxadebis ufleba. amgvar Sem-<br />
TxvevebSi aRmasrulebeli xelisufleba Tavis Tavze iRebs sakanonmdeblo organos<br />
uflebebis umetesobas da adgens samoqalaqo uflebebis SezRudvis masStabs.
128<br />
sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />
nonebisTvis saWiroa saparlamento umciresobis anu opoziciis<br />
mxardaWeris mopovebac, radgan mTavrobis mxardaWera da mis ukan<br />
mdgomi partiis xmebi ar aris xolme sakmarisi.<br />
partiuli batonobis gasawonasworeblad xelisuflebis ganStoeba-<br />
Ta gamijvna ufro Sesaferisi instrumentia, vidre kontrolisa da balansirebis<br />
meqanizmebi. 52 am TvalsazrisiT, SedarebiT pozitiuria amerikis<br />
gamocdileba. Tumca, farTod gavrcelebuli azris Tanaxmad, xelisuflebis<br />
gamijvna sulac ar aris imis mTavari mizezi, rom amerikis<br />
partiebi gamorCeulad sust zegavlenas axdenen politikuri gadawyvetilebebis<br />
miRebaze. SeerTebul StatebSi xelisuflebis gamijvna<br />
da demokratiuli saarCevno sistema erTad muSaobs da ase axdens<br />
zegavlenas politikur procesze. es im faqtis gamo xdeba, rom saprezidento<br />
vadis SuaSi arCeuli kongresi da mudmivad ganaxlebadi senati<br />
prezidentis arCevis momentSi arsebulisagan gansxvavebul partiul<br />
Sexedulebebs gamoxataven. amiT kidev ufro meti SesaZlebloba<br />
iqmneba imisa, rom instituciurma balansma xeli Seuwyos partiebis<br />
urTierTSemzRudvel zegavlenas erTmaneTze. magram amerikis SeerTebuli<br />
Statebi gamonaklisi SemTxvevaa. rogorc samxreT amerikis qveynebis<br />
ufro saprezidento da ufro "gamijnuli" sistemebis gamocdileba<br />
gviCvenebs, iq xelisuflebis gamijvnas araviTari realuri mniSvneloba<br />
ara aqvs, radgan politikuri partiebi ar arian sakmarisad Zlieri.<br />
rac unda moZvelebulad da umniSvnelod gveCvenebodes xelisuflebis<br />
gamijvnis principi da xelisuflebis kontrolis meqanizmebiT Jonglioroba,<br />
bevri mimomxilveli maT kvlav uaRresad did mniSvnelobas<br />
aniWebs <strong>konstitucionalizmis</strong> damkvidrebis TvalsazrisiT. xelisuflebis<br />
gamijvnis gareSe, anu erTgvarovani xelisuflebis SemTxvevaSi,<br />
gacilebiT advilia igi mikerZoebulad da mogvianebiT despoturad iqces.<br />
garda amisa, bolo ormoci wlis ganmavlobaSi sasamarTlo kontroli<br />
da damoukidebeli sakonstitucio marTlmsajuleba Zalauflebis<br />
koncentraciis sawinaaRmdego efeqtian barierebad iqcnen evropaSi.<br />
sakonstitucio sasamarTloebs SeuZliaT mtkiced dauWiron mxari<br />
xelisuflebis ganStoebaTa gamijvnas an maT dayofas mainc im faruli<br />
garigebebis winaaRmdeg, romelTac xelisuflebis danarCeni gan-<br />
Stoebebi axorcieleben xolme maT Soris gansxvavebebis wasaSlelad.<br />
52<br />
Tumca, es ar niSnavs prezidentializmTan dakavSirebuli msjelobisas naxsenebi<br />
kontrargumentebis uaryofas.
gamijvna da Tavisufleba<br />
129<br />
sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebas SeuZlia aiZulos sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebeli ganStoebebi erTmaneTis sawinaaRmdego<br />
realuri nabijebi gadadgan samoqalaqo Tavisuflebebis dasacavad.<br />
Tanamedrove konstituciebisaTvis cnobilia ramdenime sxva meTodic,<br />
romelTa saSualebiTac SeiZleba, xelisuflebis gamijvnidan<br />
gamomdinare, im RonisZiebebis efeqtis gaZliereba, romlebic despotizmis<br />
Semakavebel rols asrulebs. amaSi Sedis aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
dayofisa da depolitizaciis (partiebisgan damoukideblobis)<br />
institutebi, sakonstitucio sasamarTlos mxridan aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis gadawyvetilebebis kontroli da mocemuli<br />
aRmasrulebeli institutebis demokratiuli kontroli konkretul<br />
SemTxvevebTan dakavSirebiT (xalxis monawileoba gadawyvetilebebis<br />
miRebisas).
Tavi meoTxe<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis<br />
sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.1. parlamentis transformacia<br />
Tqveni warmomadgeneli Tqven ara<br />
marto Tavis ostatobas, aramed<br />
gansjis unarsac unda gimadlodeT,<br />
da, Tu mas Tqvens mosazrebas<br />
swiravs, amiT igi ki ar gemsaxurebaT,<br />
aramed gRalatobT kidec.<br />
edmund berki<br />
4.1.1. parlamentarizmis ganviTareba da misi transformacia<br />
warmomadgenlobiT sistemad<br />
Tanamedrove saparlamento sistemis gviani Sua saukuneebis<br />
droindel winamorbedTa Soris aris inglisis parlamenti, romlis<br />
gavlenac Semdgom movlenebze yvelaze xangrZliv periods<br />
moicavs. sawyis etapze parlamenti iyo didgvarovanTa da feodalTa<br />
(lordTa) araformaluri Tavyriloba. mas, upirveles yovlisa,<br />
sakonsultacio organos funqcia ekisreboda da, garda amisa,<br />
marTlmsajulebisa da sagangebo gadasaxadis kenWisyriT Semo-<br />
Rebis uflebamosilebac hqonda. parlamentis wevrebi TavianT<br />
Tavs (lordTa palataSi _ TavianT ojaxebs) da qalaqebsa da<br />
sagrafoebs warmoadgendnen, magram es xSirad qalaqis oficialur<br />
pirTa TxovniT xdeboda da ara maTi uSualod arCevis gziT. ar-<br />
Ceuli warmomadgenlebi parlamentis wevrebi xdebodnen, magram<br />
ise, rom xmis ufleba mosaxleobis mxolod mcire nawils Tu<br />
hqonda.<br />
inglisis parlamentis WeSmariti Zalaufleba efuZneboda mis<br />
wevrTa samxedro da ekonomikur Zlierebas da maT socialur mdgo-
132<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
mareobas. monarqis mier drodadro gamovlenili aRiareba Tavdajerebulebas<br />
matebda am instituts, jer kidev karga xniT adre, vidre<br />
warmomadgenlobiTi sistema misTvis damaxasiaTebeli demokratiuli<br />
legitimurobiT popularobas moipovebda. 1<br />
samoqalaqo omis dros inglisis parlamenti gadaiqca WeSmarit,<br />
ufro metic, erTaderT xelisuflebad, romelmac, Teoriulad<br />
mainc, aRmasrulebeli xelisuflebis funqciebi moipova.<br />
es egreT wodebuli xangrZlivi parlamenti imdenad monoliTur<br />
xelisuflebad iqca da imdenad cudi mogonebebi datova, rom ori<br />
Taobis Semdeg momxdari cnobili revoluciis dros (1689) warmoudgeneli<br />
iyo, kvlav esargebla uzenaesi xelisuflebiT, Tumca<br />
ki es stiuartebis dinastiis warmomadgeneli mefis damxobis umartivesi<br />
saSualeba iqneboda. saWiro gaxda isev mefe eZebnaT, radgan<br />
gamocdileba karnaxobdaT, rom<br />
...iq, sadac sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba or<br />
sxvadasxva organos upyria xelT, sakanonmdeblo organo cdilobs<br />
aRmasrulebels imdeni Zalaufleba ar miandos, rom man pirvelis<br />
damoukidebloba da amiT qveSevrdomTa Tavisufleba Selaxos. 2<br />
XVIII saukunis Sua wlebSi sakanonmdeblo xelisuflebis centraluri<br />
adgili, misi uzenaesoba wamyvan idead iqca. j. lokis mosazreba,<br />
rom xalxs aqvs uzenaesi ufleba _ gadaayenos an saxe ucvalos<br />
sakanonmdeblo organos _ arasworad miiCnies. "Tavs uflebas<br />
vaZlevT vamtkicoT, rom parlamentis Zalaufleba absoluturia da<br />
kontrols ar eqvemdebareba." 3 bleqstoni parlaments miiCnevda im<br />
adgilad, sadac es absoluturi, despoturi xelisufleba, romelic<br />
yoveli mmarTvelobis SemTxvevaSi sadme unda iyos Tavmoyrili, sa-<br />
1 "parlamentis Zalaufleba da iurisdiqcia ise transcendentuli da absoluturia,<br />
rom misi miznebisa Tu pirovnebebis saxeliT rame farglebSi moqceva SeuZlebelia".<br />
Sir Edward Coke, 4 Inst. 36. in Sir William Blackstone, Commentaries on the<br />
Laws of England, vol. 1 (Chicago: University of Chicago Press, 1979), gv. 156.<br />
2 Blackstone, gv. 142.<br />
3 Blackstone, nawilobriv monteskies Teoriebze dayrdnobiT, xelisuflebis wonasworobas<br />
inglisis konstituciis safuZvlad miiCnevda, magram amgvari wonasworoba<br />
mmarTvelobis sxvadasxva formis (demokratia, aristokratia da monarqia) nazavia.<br />
Blackstone, gv. 157.
133<br />
mefos konstituciiT aris mindobili. mokled, mas aqvs ufleba,<br />
akeTos yvelaferi, rac ki SesaZlebelia. 4 magram sinamdvileSi parlamenti<br />
mxolod mefesTan erTad gamoscemda kanonebs. bleqstonis<br />
komentarebis gamoqveynebidan cota xnis Semdeg Tavad inglisis parlamentma<br />
irwmuna, rom igi Zlevamosili organo iyo, magram male am<br />
rwmenis mcdaroba amerikelma axalmosaxleebma daamtkices. amerikeli<br />
kolonistebis dapirispireba samSoblosadmi, sxvaTa Soris, parlamentis<br />
TviTSezRudvaze jiuti uariTac iyo gamowveuli. inglisis<br />
parlamentis TviTmpyrobluri despotizmi (rasac monarqis despotizmic<br />
erTvoda) Zalian aRizianebdaT amerikelebs. am gaRizianebuli<br />
kolonistebisTvis (warmoSobiT ingliselebisTvis) axali<br />
konstituciis SemqmnelTa erT-erTi ZiriTadi mizani swored sruluflebiani<br />
parlamentis SezRudva iyo.<br />
parlamenti, YTiTqosda Tavisi sruluflebianobis, uzenaesobis<br />
miuxedavad, Sinagani SezRudvebiT aRsavse organo iyo. bleqstonis<br />
mixedviT, parlamenti Sedgeba misi udidebulesoba monarqis, lordTa<br />
palatisa da arCeviTi TemTa palatisgan. saxelisuflebo gan-<br />
Stoebebi, e.i. xalxi, lordebi da aRmasrulebeli xelisufleba<br />
(monarqi) urTierTSeTanxmebis saWiroebis gamo awonasworeben da<br />
zRudaven erTmaneTs. parlamentis ori palatis ufleba, awarmoon<br />
mokvleva da impiCmenti gamoucxadon mefis mrCevlebs, kidev ufro<br />
ganamtkicebs saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebisa<br />
da urTierTSezRudvis sistemas. garda amisa, parlamentis, rogorc<br />
institutis, saqmianobas axasiaTebs is, rom misi wevrebi pasuxisgebaSi<br />
ar miecemian maT mier parlamentSi gakeTebuli gancxadebebis<br />
gamo, anu am gagebiT maTi pirovneba xelSeuxebelia. TemTa palata<br />
uflebamosilia Seitanos gadasaxadebsa da finansebTan dakavSirebuli<br />
kanonproeqtebi, romelTa uaryofac mxolod lordTa palatas<br />
SeuZlia. ukidures SemTxvevaSi es privilegia imas emyareba, rom<br />
xalxi TiTqos Tavadve kisrulobs sagadasaxado tvirTs. TemTa palata<br />
arCeviTi organoa "da es aris Cveni konstituciis demokratiuli<br />
aspeqtebi“, radgan swored arCevnebis meSveobiT "cxaddeba<br />
xalxis neba". 5 xalxi Tavis suverenitets misive warmomadgenlebis<br />
arCeviT axorcielebs. imisaTvis, raTa ar darRveuliyo xmis micemis<br />
4 Blackstone, gv. 156.<br />
5 Blackstone, gv. 164.<br />
parlamentis transformacia
134<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
Tavisufleba, igi mxolod imas eniWeboda, vinc sxvis zemoqmedebas<br />
ar ganicdida. swored amitom, xmis ufleba qonebriv SesaZleblobaze<br />
iyo damokidebuli. 6<br />
dRevandeli parlamentebi sruliad gansxvavebulia XVIII saukuneSi<br />
arsebuli modelisagan. Tanamedrove sakonstitucio sistemebSi<br />
aRmasrulebeli xelisufleba ar warmoadgens sakanonmdeblo xelisuflebis<br />
nawils, Tumca ki, monarqiuli tradiciisamebr, mraval<br />
saparlamento sistemaSi parlamentisadmi saprezidento kontrolis<br />
funqcia SenarCunebulia, rac dakavSirebulia kanonebis sasamarTlo<br />
wesiT gadamowmebis iniciirebasTan.<br />
parlamentis meore palata _ iq, sadac aseTi arsebobs, _ ar warmoadgens<br />
romelime socialur jgufs an wodebas da ar ukavSirdeba<br />
qonebriv cenzs. federaciul sistemaSi es aris avtonomiuri regionebis,<br />
provinciebis, kantonebis, Statebis forumi, romelsac TemTa palatisgan<br />
(qveda palatisgan) gansxvavebuli proceduriT irCeven. igi<br />
xalxs sxvagvarad warmoadgens da, amrigad, saparlamento procesSi<br />
makontrolebel da SemzRudav funqcias asrulebs, Tumca zogierT<br />
sistemaSi igi legislaturis Tanabaruflebiani nawilia. 7<br />
parlamentis meore palatis wevrebic sargebloben imunitetiT,<br />
xolo aRmasrulebeli xelisufleba eqvemdebareba saparlamento<br />
mokvlevasa da impiCments. Tumca bleqstonis dros saparlamento<br />
demokratia, rogorc aRmasrulebel xelisuflebaze zegavlenis<br />
mZlavri berketi, jer kidev ar arsebobda. XVIII saukunis parlamentebi<br />
ar efuZnebodnen princips, romlis mixedviTac, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis funqcioba parlamentis ndobaze, aRmasruleblisadmi<br />
rwmenazea damokidebuli da, rom, sabolood, aRmasrulebel<br />
xelisuflebas sakanonmdeblo xelisuflebis warmomadgenlis<br />
roli eniWeba. arc parlamentarizmis sapirispiro procesi arsebobda,<br />
anu aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda kanonproeqtebis<br />
6 Blackstone, gv. 165<br />
7 did britaneTSi lordTa palatis roli sakanonmdeblo processa da politikis<br />
SeqmnaSi, gansakuTrebiT 1911 wlis reformis Semdeg, SezRudulia. yvelaze meti,<br />
rac mas SeuZlia, aris ara umetes erTi Tvis vadiT TemTa palatis mier dadasturebuli<br />
finansebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis Seferxeba.
parlamentis transformacia<br />
135<br />
iniciirebis ufleba da igi arc finansuri tipis kanonproeqtebTan<br />
dakavSirebuli privilegiiT sargeblobda. dRevandeli parlamentebi<br />
aRar warmoadgenen maTi wevrebis mier moxsenebul darRvevebTan dakavSirebuli<br />
saCivrebis ganxilvisa da am darRvevebis gamosworebiT<br />
dakavebul forums. warmomadgenlobiT-demokratiuli legitimurobis<br />
safuZvelze parlamenti politikis gansazRvrisken iswrafvis.<br />
dabolos, Teoriulad yvelaze mniSvnelovani is aris, rom wevroba<br />
Tanamedrove parlamentSi dafuZnebulia arCevnebze (lordTa<br />
palatis wevrobis samisdReSio vada an italiis prezidentebis senatoroba<br />
umniSvnelo gamonaklisad SeiZleba CaiTvalos). parlamentebis<br />
umravlesoba pirdapiri arCevnebis gziT yalibdeba sistemaSi,<br />
sadac yvela zrdadasrulebul adamians xmis micemis ufleba aqvs<br />
(federaciul sistemebSi xSiria SemTxveva, rodesac federaciuli<br />
sabWoebi wevri Statebis mTavrobaTa wevrebisagan Sedgeba, rogorc<br />
es germaniaSia an maT irCeven Statebis sakanonmdeblo organoebi,<br />
rogorc es aSS-Si 1913 wlis me-17 sakonstitucio Sesworebis mi-<br />
Rebamde xdeboda).<br />
Tu vivaraudebT, rom danawilebuli sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />
saxelisuflebo ganStoebebi qmediTad akontroleben da<br />
zRudaven erTmaneTs, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, TiTqmis<br />
ara aqvs mniSvneloba, Tu ra urTierTkavSiri arsebobs maT Soris<br />
an rogoria maTi Sinagani organizacia. minimaluri pirobebi Sesrulebulia,<br />
amitom SegviZlia mSvidad viyoT, rom verc erTi maTgani<br />
ver moipovebs absolutur Zalauflebas, Tumca mniSvnelovania, Tu<br />
ra tipis politikur sistemaSi gviwevs cxovreba, radgan, imisaTvis,<br />
rom vigrZnoT, rom es Cveni saxelmwifoa, Tavs masTan unda vaigivebdeT,<br />
xolo amisTvis saWiroa SegveZlos mTavrobaze gavlenis<br />
moxdena da misi kontroli. am TvalsazrisiT, warmomadgenlobiTi<br />
saparlamento mmarTvelobisa da liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
saWiroeba erTi da igive mizeziTaa ganpirobebuli da es ori forma<br />
erTmaneTTanaa dakavSirebuli. ufro metic, xalxis kontroli mTavrobisadmi<br />
ar gamoricxavs da ar xsnis saxelisuflebo ganStoebaTa<br />
danawilebis saWiroebas.
136<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
parlamenti aris sajaro (saerTo-saxalxo) warmomadgenlobis<br />
organo da swored aqedan gamomdinareobs sakanonmdeblo xelisuflebis<br />
specialuri legitimuroba da calkeul saparlamento sistemebSi<br />
misi uzenaesoba aRmasrulebel xelisuflebasTan mimarTebiT.<br />
rasakvirvelia, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurs xalxi<br />
irCevs, amiT ikargeba parlamentis damatebiTi warmomadgenlobiTi<br />
legitimuroba. aseT dros, am or saxelisuflebo organos Soris<br />
urTierToba ganisazRvreba Sromis danawilebis logikiTa da konstituciis<br />
teqstSi asaxuli savaraudo SemTxvevebiT.<br />
xelisuflebis sakonstitucio danawilebis SemTxvevaSi, TiTqmis<br />
TavisTavad igulisxmeba, rom kanonebs iRebs parlamenti, rogorc<br />
arCeviTi organo, romelic warmoadgens amomrCevlebs (xolo Tanamedrove<br />
demokratiul saxelmwifoebSi _ mTel xalxs). ufro zustad,<br />
marTalia, parlamenti umravles SemTxvevaSi xalxs warmoadgens,<br />
magram politikur uflebaTa mqone xalxi an eri avtomaturad<br />
mTel sazogadoebas ar utoldeba. 8<br />
xalxs sWirdeba sakanonmdeblo da mmarTvelobis organo, romelic<br />
maT mieraa arCeuli, raTa ar dakargos Tavisi ufleba da sakonstitucio<br />
wyobaze Tvalyuris devneba sxvas ar gadaabaros. xalxis mier sakanonmdeblo<br />
organos arCeva demokratiuli idealebis logikuri Sedegia,<br />
maSin rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis Tu misi xelmZRvanelis<br />
aseve xalxis mier arCevis aucilebloba aseTive doziT TavisTavad<br />
cxadi araa. xelisuflebis ganxorcielebis demokratiuli procedura<br />
gulisxmobs, rom aRmasruleblebi, nawilobriv mainc, parlamentis<br />
`aRmasrulebeli komitetis~ funqcias asrulebdnen.<br />
4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento sistemebSi:<br />
Tavisufali mandati<br />
ityvian xolme, parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias xalxis<br />
warmomadgenlobis, misi, ase vTqvaT, saxalxoobis wyalobiT axorcie-<br />
8 magaliTad, poloneTsa da ungreTs hqondaT Zlieri saparlamento sistemebi,<br />
romlebSic deputatebi TviTmmarTvelobasa da ers warmoadgendnen, magram 1848<br />
wlamde didgvarovnTa mier warmodgenili eri mTel mosaxleobasTan SedarebiT mcirericxovani<br />
iyo.
parlamentis transformacia<br />
137<br />
lebso. mis mier aRmasrulebeli xelisuflebis politikis gansaz-<br />
Rvrac swored parlamentis saxalxo-demokratiuli legitimaciidan<br />
gamomdinareobs. am mtkicebaSi, romelic xalxis warmomadgenlobas<br />
Seexeba da Tanamedrove parlamenturi demokratiis dogmatia, ar moipoveba<br />
elementic ki, dazustebas rom ar moiTxovdes. rac unda ucnauri<br />
iyos, parlamenti, rogorc <strong>konstitucionalizmis</strong> instituti,<br />
nawilobriv xalxis nebisa da misi monawileobis SezRudvis erT-er-<br />
Ti saSualebaa, xolo nawilobriv _ Tavad saWiroebs SezRudvas.<br />
xelisuflebis demokratiuli mowyobis mixedviT, yvela adamiani<br />
Tanabaruflebiani da avtonomiuria da, Sesabamisad, Tavadve ganagebs<br />
sakuTar beds. saxalxo suvereniteti da demokratia moiTxovs, rom<br />
moqalaqeebis neba TvalsaCinod aisaxos maT saqmeebSi da uSualod<br />
xelmZRvanelobdes saxelmwifos. ucnauria, rom es postulati myarad<br />
da jiutad inarCunebs Tavs, Tumca ki darwmunebiT veravin ityvis,<br />
rom xalxs surs amgvari mudmivi monawileoba saxelmwifo saqmeebSi.<br />
teqnikuri pirobebi xels uSlis saerTo nebis formirebas,<br />
xolo sayovelTao nebis dayvana umravlesobis nebaze saxalxo nebis<br />
Sinaarss saeWvos xdis. konstitucionalizmi pirdapir iryeva saxalxo<br />
suverenitetis uSualo gamovleniT, rac, arcTu iSviaTad, vulkanis<br />
amofrqvevad iqceva xolme. swored am dros konstitucionalizmi<br />
moqmedebas iwyebs saparlamento sistemasTan, romelic Suamavlebs<br />
ayenebs xalxsa da misi nebis gamoxatvas Soris. parlamenti saerTo<br />
nebis gamomxatvel da sakanonmdeblo organod iqceva. 9 radgan saxelmwifo<br />
Tavisi kanonebis safuZvelze moqmedebs, misi marTva kanonebis<br />
meSveobiTac sakmarisia. demokratiuli principebis safuZvelze sxva<br />
organoebis arCevacaa SesaZlebeli, magram xalxis suverenitetis uz-<br />
9 nawilobriv istoriuli `SemTxveviTobaa~, rom saxalxo-warmomadgenlobiTi<br />
suverenitetis gamoxatva parlaments daekisra. Teoriulad, umravlesobam, SesaZloa,<br />
es roli erT pirovnebas daakisros (Tuki umravlesobis neba xalxis nebas<br />
gamoxatavs), magram erTi kacis reJimi advilad iqceva absolutizmad. xalxs SeeZlo<br />
aerCia diqtatori an prezidenti, romelic SemdgomSi mas saerTo nebiT nakarnaxeb<br />
kanonebs warudgenda, rasac ruso uWerda mxars, magram, rodesac gaCnda saxalxo<br />
suverenitetis saWiroeba, ukve arsebobda xalxis nebis erTaderTi gamomxatveli<br />
– monarqi. imis gaTvaliswinebiT, rom saxalxo nebis Teoria monarqis<br />
mtrebma gamoiyenes, monarqi saerTo-saxalxo nebis gamomxatvelad verafriT CaiTvleboda.
138<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
runvelsayofad amis aucilebloba ar arsebobs. saerTo nebis gansaxorcieleblad<br />
sakanonmdeblo organos xelSi aRebac sakmarisia.<br />
inglisis parlamentma, romelic XVIII saukunis <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
winaswarmetyvelTa ideali iyo, Tavi warmoaCina rogorc yovlisSemZle<br />
an, yovel SemTxvevaSi, xelisuflebis privilegirebulma<br />
organom. j. lokma, romelmac Seajama revoluciis gamocdileba, ramdenime<br />
Taobas gauswro saxalxo nebis dogmatis aRiarebaSi, rodesac<br />
ambobda, rom saxelmwifo xelisufleba xalxidan momdinareobs. xalxi<br />
uTmobs xelisuflebas saxelmwifos xelSekrulebis meSveobiT da<br />
am SeTanxmebiT gansazRvrul organoebsac gadascems mas. magram, lokis<br />
azriT, "xalxs mainc rCeba uzenaesi xelisufleba, rom gaauqmos<br />
an Secvalos sakanonmdeblo organo, rogorc ki CaTvlis, rom am ukanasknelma<br />
gamocxadebuli ndoba ar gaamarTla". 10<br />
XVIII saukunis sakanonmdeblo organom, romelsac Tavisi fesvebi<br />
Sua saukuneebSi hqonda da masSi "delegirebul" pirTagan formirdeboda,<br />
SeZlo Segueboda demokratiisa da demokratiuli saarCevno<br />
sistemis moTxovnebs. aseTi Semguebloba saSualebas aZlevda politikur<br />
sistemas uSualod gamoxatuli xalxis nebisa da saxalxo<br />
mmarTvelobis safrTxisTvis aeridebina Tavi. konstituciis miznebis<br />
misaRwevad ganxorcielda meore qirurgiuli operaciac. adre xalxi<br />
Tavis xelisuflebas uTmobda saxelmwifos, magram saparlamento<br />
warmomadgenlobis CarCoebSi, Tumca iribad, magram mainc xalxive<br />
axorcielebda mas. Tu konstituciis damfuZnebels ar surs, rom<br />
xalxi (Tundac igi mTeli Zalauflebis wyaro iyos) yvelaze da<br />
yvelaferze aRzevdes da konstituciis saxeliT masebis tirania<br />
daamkvidros, romelic tiraniis yvela saxeTagan usaSinlesia, legislatura<br />
`uzenaes~ organod ar unda darCes. es principi xelisuflebis<br />
danawilebidan TavisTavad gamomdinareobs, saxalxo mmar-<br />
Tvelobis CrdilSi ki damamSvideblad moCanda xelisuflebis danawileba<br />
sxvadasxva, oRond Tanabaruflebian ganStoebad.<br />
10 John Locke, “The Second Treatise of Goverment” in Two Treatises of Government, ed<br />
Peter Laslett, (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), $149. bleqstoni misTvis<br />
damaxasiaTebeli legalisturi azrovnebis gamo miiCnevda, rom statuturi samarTali<br />
uaryofda am ideas.
parlamentis transformacia<br />
139<br />
parlaments, misi arCeuli wevrebiT, SeuZlia sazogadoebis mravalferovneba<br />
warmoadginos. am mravalferovani sazogadoebis warmomadgenlebi<br />
sxvadasxva sakiTxze kamaToben da azrebs uziareben er-<br />
TmaneTs, ris Sedegadac SeiZleba saerTo neba Camoyalibdes ara Sedgenili<br />
jamis, aramed yvelasaTvis misaRebi gadawyvetilebebis saxiT.<br />
am ideis Sesabamisad, Tavdapirvelad parlamenti virtualur saxierebad<br />
miiCneoda. parlaments, rogorc sakanonmdeblo organos, swored<br />
imis gamo, rom igi warmomadgenlobiT mmarTvelobas axorcielebs,<br />
xelewifeba SezRudos umravlesobis demokratiuli Zalaufleba<br />
im mizeziT, rom igi warmomadgenlobis da ara uSualo demokratiis<br />
princips efuZneba. rogorc medisoni ambobda, kanonmdebeli<br />
dgas amomrCevelTa umravlesobasa da kanons Soris rogorc damoukidebeli<br />
moqmedi piri. imisaTvis, rom parlamentma SeZlos distancireba<br />
moqalaqeTa umravlesobisagan, man xeli unda aiRos amomrCevelTa<br />
virtualur warmomadgenlobaze. amas deputatis Tavisufali<br />
mandati uzrunvelyofs. SeboWili (imperatiuli) mandati tipuri<br />
feodaluri, Sua saukuneebis movlenaa. rodesac frang feodalTa<br />
savaldebulo mandatis mqone pativmoyvare delegatebma 1789 wels<br />
feodaluri parlamenti (Estates General) damfuZnebel erovnul<br />
krebad gadaaqcies, maT, upirveles yovlisa, provinciul warmomadgenlobiT<br />
ganpirobebul savaldebulo mandatebze Tqves uari da<br />
amiT mTeli eris warmomadgenlebad iqcnen. swored amitomaa esoden<br />
warmatebuli erovnuli suverenitetis idea: pirovneba, romelic<br />
mTeli eris warmomadgenlad airCeva (calkeuli amomrCevlisa Tu<br />
saarCevno olqisgan), damoukideblobas iZens.<br />
albaT, yuradRebis miRma ar darCenila abat seiesis sagulisxmo<br />
SeniSvna: warmomadgeneli emsaxureba mTel ers da ara saxalxo suverenitets.<br />
radgan xalxma da amomrCevelma, romlebic xalxs an xalxis<br />
umravlesobas Seadgens, SeiZleba gamoxatos Tavisi sruliad empiruli<br />
neba da Tavis warmomadgenels mosTxovos pasuxi kiTxvebze:<br />
"ras uSvebi Cems nebas? ras akeTeb Cemi saxeliT da rogor gankargav<br />
Cem mier moniWebul Zalauflebas? ris safuZvelze Seunacvle Seni<br />
neba Cemsas?" bolos da bolos, kerZo samarTlisaTvis damaxasiaTebeli<br />
warmomadgenlobisa da davalebebisagan gansxvavebiT, warmomadgeneli<br />
ar aris SezRuduli amomrCevelTa nebiT, iseve, rogorc amom
140<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
rCevlebs ar boWavT maTi warmomadgenlebis gancxadebebi da maT mier<br />
ama Tu im sakiTxze kenWisyrisas micemuli xmebi.<br />
parlamenti rodia sxvadasxva da dapirispirebul interesTa damcveli<br />
elCebis kongresi, sadac damcveli movalea dabejiTebiT gamoxatos<br />
sakuTari interesi da daicvas Tavisi pirveloba yvela<br />
danarCeni warmomadgenlis an mfarvelis winaSe. piriqiT, parlamenti<br />
eris iseTi Tavyrilobaa, romelic molaparakebis gziT iRebs<br />
gadawyvetilebebs erTaderTi interesis _ mTelis interesis dacviT.<br />
igi xelmZRvanelobs ara adgilobrivi miznebiTa da adgilobrivi<br />
crurwmenebiT, aramed sazogado sikeTis mosazrebebiT, romlebic<br />
am mTelis saerTo gonidan gamomdinareobs. 11<br />
XVIII da XIX saukuneebSi partiuli siebi ar arsebobda. amomrCeveli<br />
da misi warmomadgenlebi mxolod saarCevno olqebTan iyvnen<br />
identificirebuli da, amitomac, Teoriulad SesaZlebeli iyo<br />
saarCevno olqebis amomrCevelTagan miRebuli mandatisTvis specifikuri<br />
mniSvnelobis miniWeba. magram, rodesac parlamentis wevri<br />
mTel mosaxleobas an ers warmoadgens, misi mandati ar aris imperatiuli.<br />
konstituciaSi ar aris ganxiluli, realurad visi fuli<br />
gansazRvravs warmomadgenelTa xmebs. SeuTavsebloba, Tu igi ar<br />
axdens gavlenas xelisuflebis danawilebasa da saxelisuflebo<br />
ganStoebaTa urTierTSezRudvis principebze, warmomadgenelTa piradi<br />
saqmea da ara warmomadgenlobis konstituciuri problema. 12<br />
1789 wlis Semdeg es logikuri naxtomi TavisTavad gasagebia,<br />
radgan 1798 wels ukve cxadi gaxda, rom imperatiuli mandati politikuri<br />
sistemis moqmedebas metad partikularistuls an, su-<br />
11 1774 wlis 3 noembers arCevnebis dasrulebisas warmoTqmuli sityva wignidan<br />
"Edmund Burke, The Writing and Speeching of Edmund Burke" vol. 3, eds. Paul Langford<br />
and William B. Todd (Oxford: Clarendon Press, 1996), gv. 63. XVIII saukunis inglisSi<br />
ufro advili iyo imperatiuli mandatis ideis ukugdeba, vidre mogvianebiT safrangeTis<br />
erovnul asambleaSi, romelmac saxalxo, erovnuli suverenitetis saxiT<br />
SeimuSava da gamosca konstitucia.<br />
12 cxadia, aq gamotovebulia Tanamedrove politikurad urTierTdamokidebulebebTan<br />
midgoma `konstitucionalizaciis~ TvalsazrisiT. Tanamedrove konstituciebi<br />
SemuSavebulia deputatebis an im partiuli ideologebis mier, romlebmac<br />
deputatebis zogadmniSvnelovani kerZo interesebi unda gaiTvaliswinon. amrigad,<br />
SeuTavseblobis mkacri ("Rirseuli") wesebis konstituciaSi asaxva naklebad SesaZlebelia.
parlamentis transformacia<br />
141<br />
lac, SeuZlebels xdida. 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />
deklaraciaSi jer kidev igrZnoba erTgvari gaubedaoba. magram<br />
abat seiesis genialurma, amave dros Tavisi SedegebiT sazarelma<br />
`gamogonebam~ xalxi suverenitetis subieqtad aqcia: "suverenitetis<br />
wyaro, arsebiTad, erSia" (deklaraciis me-3 muxli). deklaraciis<br />
mixedviT, uSualo da warmomadgenlobiTi kanonmdebloba TanabarmniSvnelovania<br />
(muxli 6). 1791 wlis safrangeTis konstitucia ki<br />
uSualo demokratias dauSveblad miiCnevs. xalxs, romelic yovelgvari<br />
xelisuflebis erTaderTi wyaroa, am xelisuflebis ganxorcieleba<br />
mxolod warmomadgenelTa meSveobiT SeuZlia (kari III, $2),<br />
erovnuli krebis deputatebs, rogorc mTeli xalxis warmomadgenlebs,<br />
ar SeiZleba mieceT davalebebi (kari III, Tavi 1, naw. 3. $7). 13<br />
13 liberaluri konstituciebi, 1791 wlis safrangeTis konstituciiT dawyebuli,<br />
Cveulebriv imperatiul mandatebsa da eleqtoratis davalebebs krZalavs. amgvar<br />
wesebs vxvdebiT, magaliTad, 1812 wlis espaneTis konstituciaSi, romlis mixedviTac,<br />
arapirdapiri kenWisyriT arCeul regionalur warmomadgenlebs mTeli<br />
espaneli eris interesebis dacva evalebaT (muxli 100). igivea 1848 wlis frankfurtis<br />
konstituciaSic (muxli 96). mraval konstituciaSi Tavisufali mandatis<br />
koncefciis Setana liberalizmis principebiT ar iyo nakarnaxebi. 1814 wlis<br />
holandiis konstituciam aRiara es principi, radgan wina parlamentis (asambleis)<br />
delegatebi sinamdvileSi provinciuli parlamentebis delegatebi iyvnen da asambleis<br />
(generaluri qveynebis) muSaoba realurad paralizebuli iyo, radganac delegatebs,<br />
TiTqosda cudad mowyobil diplomatiur konferencias eswrebiano, davalebebis<br />
misaRebad Sin uwevdaT dabruneba (1983 wlis Sesworebis Semdeg es wesi<br />
aisaxa 67-e muxlis me-3 punqtSi). zog SemTxvevaSi, konstituciebSi xazgasmiTaa<br />
naTqvami, rom parlamentis wevrebi mTel ers warmoadgendnen da, rom maT mxolod<br />
TavianTi sindisis karnaxiT unda imoqmedon (muxli 38, germania, 1949w.) amis<br />
msgavsia vaimaris konstituciis 21-e muxli da safrangeTis 1958 wlis konstituciis<br />
27-e muxli, iseve rogorc safrangeTis mesame da meoTxe respublikebis konstituciebis<br />
debulebebi. erovnuli warmomadgenlobis TvalTmaqcobas gamoxatavs<br />
is gavrcelebuli faqti, rom partiuli siiT arCeuli parlamentis wevri Tavis<br />
partias mis mier xelmoweril partiuli Tanamdebobidan gadadgomis deklaracias<br />
warudgens, romelic ZalaSi subordinaciis darRvevis SemTxvevaSi Sedis. sasamar-<br />
Tloebi am dokumentebs uxalisod iReben [pirveli aseTi saqme vaimaris (germania)<br />
sasamarTloSi parlamentis komunisturi partiis erT-erTi wevris daumorCileblobisas<br />
ganixiles].
142<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.1.3. parlamenti – daxvewil jentlmenTa klubi<br />
Tavdapirvelad, e.i. XVIII saukunis dasasrulis adreuli liberaluri<br />
konstituciebis epoqaSi, rodesac saxalxo warmomadgenloba jer<br />
kidev moTvinierebuli ar iyo, xolo dabali socialuri fenebis<br />
warmomadgenlebs politikuri gadawyvetilebis miRebis monawileobis<br />
unaris mqoned TiTo-orola politikosi da moazrovne Tu miiCnevda,<br />
warmomadgenlobiTi demokratiis parlamentebs principulad ar surdaT<br />
xalxis warmomadgenlebi yofiliyvnen. rogor poulobda gamar-<br />
Tlebas aseTi sistema demokratiul respublikanizmTan mimarTebaSi,<br />
romlis mixedviTac, konstituciuri struqturebi, romlebic ar<br />
aRiarebdnen deputatis gamowvevis princips, ubralod cdomilebas<br />
warmoadgendnen? ra aniWebda legitimurobas parlamentis gadawyvetilebebs<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> liberalur momxreTa azriT?<br />
saparlamento warmomadgenlobiTi mmarTvelobis Teoria efuZneba<br />
XIX saukunis pirvel naxevarSi gavrcelebul saarCevno sistemas.<br />
Ees Teoria gulisxmobda, rom amomrCevlebs, imis gamo, rom isini<br />
arc ise bevria, SesaZlebloba aqvT TavianT kandidatebs kargad icnobdnen.<br />
AarCeul warmomadgenels davalebebi ar eZleva da mxolod<br />
sakuTari principebisa da gegmebis mixedviT moqmedebs. amis safuZvelze<br />
xdeba kandidatTa SerCeva da, saWiroebis ganviTarebis kvalobaze,<br />
advili xdeba imis gageba, Tu vin ras akeTebs parlamentSi. amrigad,<br />
amomrCevlebs momavali arCevnebis dros SeuZliaT swori ar-<br />
Cevanis gakeTeba sakuTari kandidatis warsuli saqmianobisa da saar-<br />
Cevno kampaniis dros micemuli pirobebis mixedviT.<br />
Sefasebis safuZvelia konkretuli deputatis inteleqtualuri<br />
miRwevebi, romlebsac aRiareben sakanonmdeblo organos danarCeni<br />
wevrebi, agreTve amomrCevlebi da sazogadoebrivi azric aqeTkenaa<br />
mimarTuli.<br />
XIX saukunis liberali moazrovneebi saparlamento sistemis<br />
upiratesobas xedavdnen gadawyvetilebaTa saparlamento wesiT miRebis<br />
procesSi da ara imaSi, rom gadawyvetilebebSi monawileobis<br />
miReba, Tundac warmomadgenelTa meSveobiT, SeuZliaT imaT, visac es
parlamentis transformacia<br />
143<br />
gadawyvetileba exeba. 14 amiT isini gansxvavdebodnen radikaluri<br />
respublikanizmis saxalxo warmomadgenlobis legitimaciis mxardam-<br />
WerTagan, romlebsac mogvianebiT xalxis SeuzRudavi uzenaesobiT<br />
gamowveuli saSiSroebis gamo sakmaod gautydaT saxeli.<br />
dasasrul, edmund berkidan da safrangeTis revoluciis miwurulidan<br />
mokidebuli, saparlamento warmomadgenloba aRar miiCneva<br />
amomrCevelTa mier miniWebul kerZo samarTlis tipis savaldebulo<br />
mandatad.<br />
parlamentarizmis da zogadad yovelgvari parlamentis arsebobis<br />
dasasabuTeblad demokratiis kritikosebma _ gizom, tokvilma da am<br />
cnebis liberalma interpretatorma j.s. milma _ parlamentarizmis<br />
axal, antidemokratiul an, yovel SemTxvevaSi, demokratiis TvalsazrisiT<br />
neitralur rols miagnes. maTi azriT, parlamenti organoa ara<br />
xalxis nebis, aramed gonis. parlamenti esaa sadiskusio forumi, sadac<br />
xorcieldeba gonivruli gadawyvetilebis misaRebad saWiro sazogadoebrivi<br />
Semecneba. 15 saparlamento debatebis meSveobiT da mis Sede-<br />
14 respublikelTa gzneba paradoqsuli iyo, radgan mosaxleobis umravlesobas<br />
ar hqonda xmis ufleba. ase rom, xmis micemis sayovelTao uflebis ararsebobisas<br />
TanamedroveTa saubari saxalxo warmomadgenlobaze sakmaod ucnaurad JRers. aSS-<br />
Si zogierTi socialuri jgufi, magaliTad, monebi da indielebi, "formaluri" mizeziT<br />
moklebuli iyvnen xmis uflebas, radgan isini srulfasovan adamianebad ar<br />
miiCneodnen (gonebrivi ganviTarebis TvalsazrisiT), magram es gamonaklisi im drosac<br />
ki Zalian sakamaTo iyo. XIX saukunis konstituciur saxelmwifoebSi aRiarebuli<br />
sakuTrebisa da gadasaxadebis SezRudvasTan SedarebiT, am sakiTxSi mdidarTa<br />
SiSi mZlavrobda. isini amtkicebdnen, rom uqonel pirovnebas, romelic sxvisi meSveobiT<br />
irCenda Tavs, gadawyvetilebis da, Sesabamisad, xmis uflebac ar hqonda.<br />
arc qalebi miiCneodnen xmis uflebis mqoned, Tumca amis gasamarTleblad erTmane-<br />
Tisgan sruliad gansxvavebul da metad sakamaTo mizezebs asaxelebdnen.<br />
15 zomierad gamoxatuli xalxis nebis momxreebic am daskvnamde mividnen. abat<br />
seiesis moZRvrebis mimdevari safrangeTis damfuZnebeli krebis umravlesoba mxars<br />
uWerda sajaro da saparlamento debatebs, romelTa meSveobiTac saerTo neba yalibdeboda.<br />
miiCneoda, rom jerovani debatebis Sedegad Seqmnili umravlesobis neba<br />
SeuzRudav da upirobo saerTo nebas gamoxatavda. iseve rogorc dReisaTvis, XVIII<br />
saukunis britaneTis parlamenti partiebis mier marTul „manqanad“ gamoiyureba.<br />
Tumca 1832 wels reformis aqtis wina da momdevno wlebSi "brZen da unarian"<br />
adamianTa sja-baasi parlamentSi ufro gaaqtiurda. parlamentis idealur wevrad,<br />
iseve rogorc konstituciis idealur Semqmnelad damoukidebeli, saRi azris mqone
144<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
gad deputatebi WeSmaritebasTan axlos aRmoCndebian. WeSmaritebis<br />
mignebis garegani piroba aris Tavisufali presa. saparlamento warmomadgenlobiT<br />
sistemaSi: 1) xelisufalni iZulebuli arian erTad<br />
eZion WeSmariteba; 2) sajaroobis wyalobiT, es Zieba xorcieldeba<br />
moqalaqeTa Tvalwin; 3) Tavisufali presis wyalobiT ki moqalaqeni<br />
Tavad iReben monawileobas WeSmaritebis ZiebaSi da SeuZliaT Sedegebi<br />
xelisuflebamde miitanon. fransua gizo, vidre safrangeTis mefis<br />
lui-filipis konstituciuri monarqiis mTavrobis wevri gaxdeboda,<br />
miiCnevda, rom warmomadgenlobiTi sistema gulisxmobda mxolod saRi<br />
azris mqone adamianTa warmomadgenlobas parlamentSi da, rom sakanonmdeblo<br />
process araferi aqvs saerTo brma nebasTan. igi inteleqtis<br />
sferos ganekuTvneba da, Sesabamisad, liberaluri parlamentarizmi antidemokratiulia.<br />
16 mas sayovelTao saarCevno ufleba absurdulad da<br />
SeuZleblad miaCnda. gizos msgavsTa azriT, mTel frang ers 220 aTasi<br />
SeZlebuli adamiani Seadgenda.<br />
jon stiuart milic parlaments politikuri Sexedulebebis ur-<br />
TierTgaziarebis forumad miiCnevda, magram antidemokratiulad ganwyobili<br />
gizosagan gansxvavebiT, mas warmomadgenlobiTi mmarTveloba ufro<br />
farTo sazogadoebrivi programis nawilad miaCnda. mmarTvelobis es<br />
forma ewereba saerTo sulier progresSi da Tavis Tavs amarTlebs rogorc<br />
am progresis saukeTeso saSualeba. "mdgomareoba, romelic yvelaze<br />
mZlavr biZgs aZlevs gonierebas, aris xelisuflebis mopovebis procesi<br />
da ara misi floba". 17 mili sayovelTao, magram diferencirebuli<br />
xmis uflebas emxroboda. misi azriT, warmomadgenlobiTi krebis meSveobiT<br />
xorcieldeba piradi da erovnuli TviTgamorkveva.<br />
magram, TavisTavad, warmomadgenlobiTi mmarTveloba, Tu igi konstituciur<br />
SezRudvebs ar eqvemdebareba, saSiSia. Tu parlamentarizmi,<br />
demokratiuli principebis Tanaxmad, umravlesobis tiranias<br />
niSnavs, maSin saWiroa misgan Tavi davicvaT, frTxilad viyoT, rad-<br />
adamiani miiCneoda. Samuel H. Beer, Modern British Politics: Parties and Pressure Groups<br />
in the Collectivist Age (New York: W. W. Norton, 1982 ), gv. 39.<br />
16 Francois Guizot, Histoire du gouvernement representatif en France, vol. 1 (Paris:<br />
Didier, 1851), gv. 14. gizo Tavdapirvelad, 1820 wlidan, leqciebs kiTxulobda.<br />
17 John Stuart Mill, Considerations on Representative Government (Buffalo, NY:<br />
Prometheus Books, 1991), gv. 190. saxalxo warmomadgenlobis kidev erTi mowinaaRmdege<br />
_ hegelic saparlamento debatebs did saganmanaTleblo mniSvnelobas aniWebda.
parlamentis transformacia<br />
gan umravlesobis batonobas SeiZleba umciresobis sruli daqvemdebareba<br />
da individis sruli daucveloba mohyves.<br />
145<br />
mili warmomadgenlobiTi mmarTvelobis sxva naklovanebebsac<br />
xedavda. warmomadgenlobiT parlaments ar SeuZlia funqcioba<br />
profesiuli administraciis mudmivi samsaxuris gareSe. aqedan<br />
gamomdinare, biurokratiuli saxelmwifos SeuzRudavi Zalauflebis<br />
safrTxec iqmneba. biurokratia, sabolood, anadgurebs pirovnebas.<br />
igi win eRobeba individualuri unaris gaSlas imiT,<br />
rom sayovelTaobis, erTnairobis moTxovniT gansxvavebuls devnis.<br />
am viTarebaSi warmomadgenlobiTi mmarTveloba mxolod maSin<br />
iqneba warmatebuli, Tu igi sakmarisad ganaTlebuli adamianebisgan<br />
Sedgeba.<br />
parlamenti diskusiis meSveobiT Semecnebis adgilia, zogjer _<br />
"samoqalaqo vaWrobaTa" adgilic, rac aseve racionalur azrovnebas<br />
moiTxovs. 18 saparlamento fraqciebi awonasworeben erTmaneTs, ri-<br />
Tac miiRweva umciresobis gavlena umravlesobaze da ispoba sakiTxTa<br />
zedmiwevniTi ganxilvis saWiroebiT nakarnaxebi, calmxrivobiT<br />
warmoqmnili dabrkolebebi. es ki, sabolood, mcdari gadawyvetilebebis<br />
miRebas uSlis xels. azrTa mravalferovneba sasikeTo gavlenas<br />
axdens saparlamento gadawyvetilebebze, Tumca isic xdeba<br />
xolme, rom azrTa mravalferovnebis gamo gadawyvetilebebi Seusabamo<br />
an TiTqmis Seusabamoa. amrigad, parlamentis gansakuTrebuli<br />
roli isaa, rom igi Tavisufali debatebis forums warmoadgens.<br />
XIX saukunis meore naxevarSi parlamentarizmis koncefcia sabolood<br />
damkvidrda da swored aqedan iwyeba misi prestiJis Selaxva.<br />
mravalpartiuli sistemis momZlavrebis kvalad, mudmivi arastabiluroba<br />
saparlamento mmarTvelobis Tanamdev niSan-Tvisebad iqca. parlaments<br />
sul ufro da ufro miiCnevdnen gadawyvetilebis miRebis<br />
unaris armqoned. Tavdapirvelad, tradiciuli, partiebze dafuZnebuli<br />
parlamentebi (magaliTad, XIX saukunis bolo wlebSi ungreTis<br />
parlamenti, misi morCili wevrebiTa da politikurad erTgvarovani<br />
amomrCevlebiT, anda inglisis premier-ministrebis, dizraelisa da<br />
18 hamiltonic msgavs mosazrebebs gamoxatavda, magram mas ufro pragmatuli<br />
sakiTxebi awuxebda. The Federalist Papers No. 70 (New York: Mentor Books, 1961).
146<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
gladstonis droindeli or- an sampartiuli parlamenti) mkveTrad<br />
gansxvavdebodnen XIX saukunis safrangeTis saparlamento asambleebisagan<br />
maTTvis damaxasiaTebeli partiuli arastabilurobiTa da TavianTi<br />
fraqciebis mimarT parlamentarTa umniSvnelo morCilebiT.<br />
4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika.<br />
partiuli mmarTveloba da korporaciuli asambleebi<br />
XX saukunis dasawyisisaTvis parlamentarizmma, TiTqosda, Zala dakarga.<br />
misi adrindeli naklovanebebis gamosworeba, kerZod imisa,<br />
rom igi moqalaqeTa mcire jgufs warmoadgenda, sayovelTao saar-<br />
Cevno uflebebis SemoRebiT gaxda SesaZlebeli. magram am "mkurnalobam",<br />
Tumca igi daavadebaze mZime ar iyo, axali delegitimacia<br />
gamoiwvia. saqme isaa, rom TiTqmis SeuZlebeli gaxda gonivrul<br />
msjelobaze dafuZnebuli parlamentis, anu debatebis klubis saparlamento<br />
modelis SeTavseba parlamentis realur saqmianobasTan. bedis<br />
ironiiT, gansxvaveba debatebis forumis principebze damyarebul<br />
parlamentsa da mis realur saqmianobas Soris srulad swored sayovelTao<br />
saarCevno uflebebis da, Sesabamisad, saxalxo warmomadgenlobis<br />
damkvidrebis Semdeg gacxadda. xmis micemis sayovelTao<br />
uflebis SemoRebas Tanamedrove masobrivi partiebis aRmoceneba<br />
mohyva. 19 aman da, garda amisa, proporciulma saarCevno sistemam<br />
(belgia _ 1899, SvedeTi _ 1907) zust partiul Targze gamoWra<br />
parlamenti. partiebi TandaTanobiT efeqtian meqanizmebad gadaiqcnen.<br />
iq, sadac, Tanamedrove partiulma sistemam mtkice saparlamento<br />
19 1870 wlis safrangeTis komunis Semdeg, frangulma burJuaziulma jgufebma mu-<br />
Sebs saarCevno ufleba mianiWes, riTac provinciebSi xmis uflebisa da sakuTrebis<br />
mqone monarqistulad ganwyobil glexebs daupirispirdnen. bismarkma glexebs xmis<br />
ufleba im mizniT mianiWa, rom parlamentSi iunkrebis warmomadgenlobisaTvis SeeSala<br />
xeli. jer kidev safrangeTis revoluciis dros gauqmda sxvaoba aqtiur da pasiur<br />
xmis uflebebs Soris (1791 wlis 10 agvisto), rac omiTa da "erovnuli TavdacviT"<br />
iyo nakarnaxebi. 21 welze meti xnis yvela mamakacma (mosamsaxureTa garda),<br />
vinc ki erTgulebis fics dadebda, xmis ufleba miiRo. igive principi ganxorcielda<br />
mraval sxva qveyanaSic. pirveli msoflio omis dros da mis Semdeg, mSvidobian<br />
dros, azris gamoxatvis ufleba ar misces adamians, romelic valdebulia daicvas<br />
Tavisi saxelmwifo da mokvdes kidec misTvis. pirveli msoflio omis dasrulebisas,<br />
yvela met-naklebad konstituciur saxelmwifoSi xmis ufleba mamakacebs mainc mieni-<br />
WaT. `sazarbazne xorcs~ Tavganwirvis sanacvlod raRac xom unda mieRo.
parlamentis transformacia<br />
147<br />
umravlesobis Seqmna ganapiroba, demokratiul zedamxedvelobaSi<br />
myofi partiuli mmarTveloba damkvidrda. am konteqstSi demokratia<br />
TiTqmis diqtatoruli uflebebiT aRWurvili mTavrobis angariSvaldebulebasa<br />
da xalxis mier mis yovel oTx-xuT weliwadSi<br />
Secvlas niSnavda. demokratiuli partiuli diqtaturis damkvidreba<br />
gansakuTrebiT im SemTxvevaSia SesaZlebeli, rodesac xelisuflebis<br />
danawilebisa da urTierTSezRudvis principi konstituciurad ar<br />
aris daculi da xelisufleba SeuzRudavia. swored ase xdeba vestminsteris<br />
tipis yvela sistemaSi.<br />
"jon stiuart milma wigni "warmomadgenlobiTi mmarTvelobis<br />
Sesaxeb" ise dawera, rom partiebi ar uxsenebia. britaneTis konstituciis<br />
realisturi kvleva dRes partiebis rolis dawvrilebiT<br />
ganxilvas unda efuZnebodes." 20 garkveulwilad ingliss dResac<br />
partiuli parlamenti aqvs, magram mravali sxva qveynis msgavsad,<br />
iqac partiis sawevroebis gadamxdelTa da partiul krebebze damswreTa<br />
ricxvi Semcirda, partiisadmi tradiciuli erTguleba ki _<br />
Sesustda. masobrivi informaciis saSualebebis gavlenis matebam<br />
axali tipis inteleqtualuri manipulirebis saSualeba warmoSva.<br />
uwindelisagan gansxvavebiT, Tu adre partiebi klubebs xelmZRvanelobdnen<br />
da azrTa gaziarebisaTvis TavianTi wevrebis krebebs awyobdnen,<br />
axla isini sareklamo klipebiTa da gancxadebebiT cdiloben<br />
mxardaWeris mopovebas. isini masaze zemoqmedebis mizniT organizaciebs<br />
ki aRar ukavSirdebian, aramed sazogadoebrivi azris uSualod<br />
manipulirebisTvis TavianTi organizaciuli struqturis farglebs<br />
gareT moqmedeben. 21<br />
20<br />
Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,<br />
1962), gv. 29.<br />
21<br />
partiuli demokratiebi ganasaxiereben yvelafer imas, risic liberaluri<br />
parlamentarizmis mesveurT esoden eSinodaT: es iyo demokratiuli gziT arCeuli<br />
lideris keisruli mmarTveloba. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> momxre maqs<br />
veberi miuReblad miiCnevda klasikur parlamentarizms. keisruli mmarTvelobis<br />
damcvelma 1917 wels ganacxada, rom parlamentisagan gansxvavebiT, demokratia niSnavda<br />
uzenaes xelisufalTa pirdapir arCevas, rac WeSmaritad keisris Sesafer masobriv<br />
aRfrTovanebas gamoiwvevda. mas undoda saparlamento sistemis Secvla sayovelTao<br />
kenWisyriT damkvidrebuli demokratiiT, Tundac amas erTi kacis despoturi<br />
mmarTveloba mohyoloda. „Tuki parlamenti CixSi moeqceva, liderma xalxs<br />
unda mimarTos. saparlamento krizisis daZleva oTx an xuTpartiul parlamentSi<br />
prezidentis gareSe SeuZlebelia“. Max Weber, Parliament und Regierung im
148<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
parlamenturma sistemam mis ganuyofel nawilad miCneuli cxadi da<br />
"bunebrivi" konstitucionalizmi dakarga. parlamentarTa jgufebsa da<br />
partiul fraqciebs Soris mimdinare garigebani ar Seesabameboda sadebato<br />
forumis principsa Tu saparlamento proceduris tradiciul<br />
qmedunarianobis moTxovnas. meore mxriv, axali, partiul principebze<br />
agebuli warmomadgenlobiTi demokratiis saxalxooba ar iZleva mosalodnel,<br />
legitimur Zalauflebas. ra azri aqvs saxalxo warmomadgenlobaze<br />
laparaks iq, sadac warmomadgeneli partiuli CarCoebiTaa<br />
SezRuduli da ver imoqmedebs sakuTari sindisis karnaxiT. sadReisod,<br />
saparlamento saxalxo suverenitetis miTma _ TiTqos parlamentis<br />
wevrebi xalxs da ers warmoadgenen _ partiuli sistemisa da proporciuli<br />
warmomadgenlobis gamo Zala dakarga. amJamad warmomadgenelTan<br />
daSoreba, warmomadgenlobis tradiciuli gagebiT, sruliad<br />
TvalsaCinoa; eris warmomadgenlis miTi aRar moqmedebs, radgan warmomadgeneli,<br />
romelic misTvis amomrCevelTa mier miniWebul mandatze<br />
maRla idga, axla partiis neba-survils unda daemorCilos, Tuki mas<br />
meored arCeva unda. rasakvirvelia, arsebobs partiuli mmarTvelobis<br />
Semarbilebeli faqtorebic: Tavad saarCevno sistema gansazRvravs, Tu<br />
ramdenad mniSvnelovania partiul siaSi dasaxeleba. iq, sadac calkeuli<br />
saarCevno olqebi partiuli siebiT ar aris Secvlili an siaSi<br />
dasaxeleba partiis adgilobrivi warmomadgenlobis saqmea, partiuli<br />
centris gavlena, SesaZlebelia, naklebi iyos da arc saparlamento<br />
fraqciebi arian partiis centrze mudam damokidebuli.<br />
XX saukunis dasawyisSi, maSin, rodesac sayovelTao saarCevno<br />
ufleba axali SemoRebuli iyo, vinmes rom Seeswavla, Tu ra xdeboda<br />
evropis romelime konstituciuri saxelmwifos parlamentSi,<br />
umal aRmoaCenda, rom XIX saukunis saTaTbiro parlamentarizmis<br />
Rirebulebebi TiTqmis aRar arsebobda. saparlamento debatebma<br />
mniSvneloba dakarga, xolo sazogadoebis dayolieba maSinac da axlac<br />
parlaments gareT xdeba. argumentebze dafuZnebuli kamaTi<br />
propagandam Secvala. parlamentis sxdomaze gamomsvleli misi wevri<br />
sxva wevrebis darwmunebas ar cdilobs. parlamentSi adgilebi carielia,<br />
garda im droisa, roca mis wevrebs kenWisyra evalebaT.<br />
mokled, politikuri darwmunebis unari amomrCevelTa gadmobirebam<br />
Secvala, `radgan, marTalia, kanonis mixedviT sityvis ufleba aqvs<br />
neugeordneten Deutschland, zur politischen Kritik des Beamtentmus und Parteiwesen<br />
(München-Leipzig: Duncker und Humblot, 1918), gv. 114.
parlamentis transformacia<br />
149<br />
yvelas, magram sinamdvileSi laparakis ufleba mxolod partiis mesaWes<br />
eniWeba. aman mospo parlamentis ZiriTadi mizani, daamsxvria<br />
misi teqnika da farsamde daiyvana misi saqmianoba.” 22<br />
sagulisxmo diskusiebi, Tuki aseTi saerTod tardeba, saWiro<br />
aRaraa _ isini komitetebSi mimdinareobs da, saerTodac, is, rasac<br />
marTla muSaoba hqvia, axla komitetebis saqmea. rogorc parlamentarizmis<br />
kritikosebi amtkiceben, parlamentis wevrebze sazogadoebrivi<br />
gavlena minimumamdea dayvanili, radgan isini TavianTi partiebis<br />
msaxurebad iqcnen, radgan mxolod partiuli mxardaWeriTaa<br />
SesaZlebeli maTi Tavdapirveli an xelaxali arCeva. aRar arsebobs<br />
damokidebuleba amomrCevlebze. proporciul saarCevno sistemaSi es<br />
formaluradac ki asea, radgan igi ar gulisxmobs calkeul saar-<br />
Cevno olqebsa da konkretul amomrCevlebs. amis nacvlad, amomrCeveli<br />
partiul siaSi warmodgenil yvela wevrs aZlevs xmas.<br />
masobrivi demokratiis epoqisaTvis parlamenti, rogorc sadiskusio<br />
forumi – ucxoa. amomrCevlis uflebebiT aRWurvili damlageblisaTvis<br />
debatebi parlamentSi, anu "mmarTveloba diskusiis meSveobiT"<br />
bevrs arafers niSnavs. 23 maincdamainc mimzidveli arc partiebze<br />
dafuZnebuli demokratia Canda. "me msurs monarqia, _ werda<br />
Tomas mani 1917 wels, _ minda met-naklebad damoukidebeli mTavroba,<br />
radgan mxolod igi uzrunvelyofs politikur Tavisuflebas<br />
inteleqtualur da ekonomikur sferoebSi. ar msurs partiuli politikuri<br />
garigebebi, mTel ers rom politikiT abinZurebs... ar<br />
minda politika, minda profesionalizmi, wesrigi da patiosneba". 24<br />
arc Cveulebrivi, rigiTi adamianebi iyvnen kmayofili, Tumca isini<br />
politikuri kursis ganmsazRvrel amomrCevel moqalaqeebad iTvlebodnen.<br />
XX saukunis dasawyisidan, rodesac adamianebs amomrCevlis ufleba<br />
uboZes, daaskvnes, rom arc erTi maTi problema parlamentSi ar<br />
wydeboda da saparalamento debatebi mxolod farsi iyo. igrZnoboda<br />
22<br />
Joseph Schumpeter, „Sozialistische Möglichkeiten von Heute“, Archiv fur<br />
Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 48 (1922), gv. 329-330.<br />
23<br />
Harold Laski, The Foundations of Sovereignty (New York: Harcourt, Brace and Co.,<br />
1921).<br />
24<br />
Thomas Mann, Reflections of a Nonpolitical Man, trans. Walter D. Morris (New York:<br />
F. Ungar, 1983), gv. 188-189.
150<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
saerTo uunaroba, ar arsebobda Zlieri mTavroba, ar gamoicemoda sa-<br />
Wiro kanonebi, veravin grZnobda Zalasa da gambedaobas. antiparlamentur<br />
ganwyobas aRvivebdnen marqsistuli da sxva radikaluri Tu monarqistuli<br />
moZraobebic maT mimdevar muSaTa klass, wvril burJuaziasa<br />
Tu inteleqtualebs Soris. parlamentarizmi mmarTveli klasebis<br />
garTobad da Zalad miiCneoda. drodadro parlamentis dapyrobis<br />
gziT muSaTa klasis mmarTvelobis ideac iCenda xolme Tavs. magram<br />
leninma, romelic am TvalsazrisiT WeSmariti avtoritetia, pirveli<br />
SesaZleblobisTanave daSala revoluciurad ganwyobili saTaTbiro,<br />
romelSic bolSevikebs absoluturi umravlesoba ar hqondaT. nacvlad<br />
amisa, man daamkvidra `warmomadgenlobiTi” sistema, romelic sruliad<br />
gamoricxavda parlamentarizms:<br />
parlamentarizmidan gamosvla, rasakvirvelia, warmomadgenlobiTi institutebisa<br />
Tu arCeviTobis gauqmebas ki ar gulisxmobs, aramed<br />
warmomadgenlobiTi institutebis samusaifo dawesebulebidan momu-<br />
Save dawesebulebad gadakeTebas niSnavs. parizis komuna ara parlamenturi,<br />
aramed `momuSave~ dawesebuleba unda yofiliyo, romelic<br />
`kanonebs gamoscemda da imavdroulad aRasrulebda kidec~. 25<br />
leninizmis garda gamoCndnen sxva totalitaruli Zalebic, romlebic<br />
parlamentarizmis mospobas cdilobdnen, radgan isini partiuli<br />
politikis mZlavr zegavlenas ganicdidnen da saWiro umravlesobis<br />
ararsebobis gamo gadawyvetilebis miRebis uunaro aRmoCndnen. am<br />
totalitaruli Zalebidan aRsaniSnavia karl Smitis "decizionizmi"<br />
(gadawyvetilebis miReba), romelmac garkveulwilad faSizms gaukvala<br />
gza. dResac ki mis antiparlamentarizms parlamentebisa da maTi<br />
wevrebis SezRudulobiT, sixarbiTa da uunarobiT ukmayofiloTa Soris<br />
bevri damcveli hyavs. Smitis azriT, xalxs qmedunariani, mtkice<br />
diqtatori sWirdeba, radgan liberaluri debatebis forumi _ parlamenti<br />
_ veraviTar gadawyvetilebas ver iRebs. 26<br />
25<br />
v.i. lenini, "saxelmwifo da revolucia" (londoni, gamomc: P“Penguin Books“,<br />
1992), gv. 42 (citata marqsidan).<br />
26<br />
ueWvelia, arsebobs aranormaluri, ukiduresi da krizisuli viTarebebi, gadaudebel<br />
arasaparlamento gadawyvetilebebs rom moiTxovs. magram amgvari institutebis<br />
konstituciuri kontroli SesaZlebelia mTeli krizisuli periodis ganmavlobaSi.<br />
Smitis diqtatoruli Teoriisgan gansxvavebiT, konstituciuri saxelmwifos<br />
mizani sagangebo mdgomareobaSi misi marTva da konstituciuri wyobis uzrunvelyofaa.<br />
vaimaris konstituciis problema is ki ar iyo, rom raixis prezidenti<br />
sagangebo viTarebaSi gamoscemda sakanonmdeblo aqtis Zalis mqone brZanebule-
parlamentis transformacia<br />
151<br />
"liberalizmi misTvis damaxasiaTebeli winaaRmdegobebiTa da kompromisebiT<br />
mxolod im xanmokle, gardamavl periodSi arsebobda,<br />
rodesac SesaZlebeli iyo pasuxi kiTxvaze: "qriste Tu baraba?" da,<br />
roca parlamentarebi sakiTxis ganxilvis gadadebis an sagamoZiebo<br />
komisiis daniSvnis iniciativiT gamodiodnen.” 27<br />
didwilad karl Smitis ideebis zegavleniT, parlamentiT ukmayofilebam<br />
gamoiwvia is, rom nacistur germaniaSi sakanonmdeblo<br />
organo ar Seikriba, xolo faSisturma italiam korporaciuli<br />
alternativa wamoayena. korporaciul sistemaSi parlamenti, mar-<br />
Talia, arsebobas gangrZobda, magram igi saxalxo warmomadgenlobas<br />
ki aRar emyareboda, aramed sxvadasxva saqmianobisa da profesiis<br />
delegatebisgan Sedgeboda. profesiuli gaerTianebebi ZiriTadad<br />
Tavad karnaxoben kanonebs. am sakmaod paTetikuri azris logika,<br />
romelic dResac Tavs iCens xolme, isaa, rom piri, romelic<br />
ama Tu im profesiuli saqmianobiTaa dakavebuli, am sferos zedmiwevniT<br />
kargad icnobs. amitomac man yvelaze ukeT icis, ra wesebis<br />
miRebaa saWiro. eqspertTa mier wesebis SemuSavebis principi imis<br />
klasikuri magaliTia, rodesac kaci TviTon amzadebs kerZs da<br />
TviTonve miirTmevs kidec. wesebis gansazRvrisas WeSmaritad saRi<br />
azri da codna ki ar Warbobs, aramed profesiuli "WeSmaritebis"<br />
samoselSi gaxveuli, daundobeli da veluri jgufuri interesi<br />
mZlavrobs.<br />
1945 wlidan, diqtatoruli reJimebis antiparlamenturi ganwyobis<br />
sapasuxod, konstituciuri wyobis saxelmwifoebi parlamentur<br />
sistemas daubrundnen, magram uwindeli uunaroba, Sinagani dapirispireba<br />
da dayofa uyuradRebod ar dautovebiaT da Seecadnen parlamenti<br />
ufro racionalur organod eqciaT. momdevno TavebSi swored<br />
es racionalizebuli meqanizmia ganxiluli.<br />
bebs, aramed is, rom maT premier-ministris xelmowerac sWirdeboda. sagulisxmoa,<br />
rom swored aman Seuwyo xeli pirveli msoflio omis Semdgom stabilizacias. um-<br />
Tavresi problema is iyo, rom vaimaris konstituciis 48-e muxlis debuleba raixis<br />
prezidentis uflebebis dawvrilebiT ganmsazRvreli kanonis Taobaze ar Sesrulda<br />
da aseTi kanoni arc SeuqmniaT.<br />
27 Carl Schmitt, Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty<br />
(Cambridge, Mass.: MIT Press, 1988), gv. 62.
152<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.2. parlamentis struqtura da muSaoba<br />
4.2.1. parlamenti rogorc instituti<br />
a) uwyvetoba<br />
parlamenti aris konstituciuri saxelmwifo wyobis ZiriTadi instituti<br />
da ara marto imitom, rom mis wevrebs xalxi irCevs. misi<br />
aranakleb mniSvnelovani niSan-Tviseba is aris, rom sakanonmdeblo<br />
organo, rogorc instituti, mis dafuZnebasa da legitimaciaze rom<br />
aRaraferi vTqvaT, garegani Zalebisa da sxva saxelmwifo institutebisgan<br />
damoukideblad arsebobs. konstituciaSi naTqvamia, rom<br />
parlamentma Tavisi sesiebi garkveul adgilas da drois garkveul<br />
monakveTSi unda gamarTos. drois es monakveTi ar unda iyos metismetad<br />
mcire da, Tu parlamenti Tavis samuSaos ver Seasrulebs,<br />
igi mainc unda Seikribos, radgan verc erTi sxva instituti mis<br />
movaleobebsa da pasuxismgeblobebs (gadasaxadebi, biujeti, kanonmdebloba<br />
da specialuri an sagangebo saqmianoba) ver ikisrebs. Tu<br />
romelime sxva instituti sakanonmdeblo movaleobebis Sesrulebas<br />
gadawyvets, misi gadadgmuli nabijebi da gadawyvetilebebi baTili<br />
iqneba. amrigad, konstituciis debulebebi parlamentis damoukidebel<br />
arsebobas gansazRvravs. iq, sadac es wesebi ar arsebobs, saparlamento<br />
konstitucionalizmze laparakic ki zedmetia.<br />
Tavdapirvelad sakanonmdeblo organos uwyvetoba sakonstitucio<br />
konvenciebiT, britaneTis saparlamento praqtikiTa da sxva politikuri<br />
tradiciebiT iyo nebadarTuli. tradicia mefis mier, saWiroebis<br />
SemTxvevaSi, saCivrebis gansaxilvelad da saqmianobis droulad<br />
Sesasruleblad parlamentis yovelwliur mowvevas iTvaliswinebda.<br />
saWiro ar iyo yovel wels axali sakanonmdeblo organos Sekreba.<br />
Tu monarqi parlamentis mowvevas saWirod ar miiCnevda, mas SeeZlo<br />
ar moewvia igi. yvelaze meti, rasac `didma revoluciam~ miaRwia,<br />
iyo monarqis piroba, rom yovel sam weliwadSi erTxel axal parlamants<br />
moiwvevda, Tu am xnis manZilze sakanonmdeblo organo ar<br />
iqneboda mowveuli.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
153<br />
Tanamedrove parlamentebi mudmivi institutebia, romlebic xangamoSvebiT<br />
mTlianad an nawilobriv ganaxldeba xolme da sesiebic<br />
gansazRvrul periodSi imarTeba. es niSnavs, rom deputatebi, romlebic<br />
parlamentis wevrebi arian, TiTqmis yoveldRiurad unda<br />
Seikribon da mzad iyvnen gadawyvetilebis misaRebad. Tu parlamenti<br />
Tavs daSlilad gamoacxadebs an mas daSlian, konstituciiT gansaz-<br />
Rvrul vadaSi axali parlamenti unda Seikribos. es instituti ver<br />
"mokvdeba" an gauCinardeba. konstituciebi, Cveulebisamebr, parlamentis<br />
mowvevisa da sesiebis gamarTvis procedurul wesebs Seicaven.<br />
holandiis konstitucia 1983 wlidan gansazRvravs, rom parlamentis<br />
sesia misi mTeli vadis ganmavlobaSi unda mimdinareobdes.<br />
sxva qveynebSi ufro tradiciuli midgomaa gamoyenebuli. kerZod is,<br />
rom parlamenti misi arCevidan ramdenime kviraSi unda Seikribos.<br />
yovelwliuri sesiebi gansazRvrul dros iwyeba da gansazRvrul<br />
dromde grZeldeba. 28 Tanamedrove konstituciuri parlamentis sesiebi<br />
da misi dRis wesrigi aRmasrulebel xelisuflebaze ar aris<br />
damokidebuli. konstituciebi Seicavs debulebebs, romelTa mixedviTac,<br />
parlamenti avtomaturad ikribeba, Tu monarqi, prezidenti<br />
an maRali Tanamdebobis sxva piri, romelsac parlamentis mowveva<br />
evaleba, ver Seasrulebs am movaleobas. am SemTxvevaSi parlamenti<br />
misgan damoukideblad ikribeba.<br />
rac Seexeba parlamentis daSlas, es sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvarad<br />
xdeba. Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> minimaluri<br />
moTxovnaa, rom parlamentis daSlis Semdeg misi xelaxali arCeva<br />
da Sekreba avtomaturad, drois mcire monakveTSi moxdes. Tu parlamentis<br />
arCevis TariRs qveynis monarqi an prezidenti gansaz-<br />
Rvravs, mas mcire arCevani aqvs. parlamentis, rogorc institutis,<br />
uwyveti da damoukidebeli arsebobis mniSvneloba cxadi gaxdeba,<br />
Tu gavixsenebT, ra SeiZleba moxdes sxva SemTxvevaSi. Tu qveynis<br />
mmarTvels Tavisi neba-surviliT SeuZlia moiwvios da daSalos<br />
parlamenti, da Tu parlamentis sesiis gamarTvis dro maszea damokidebuli,<br />
sakanonmdeblo organo faqtobriv uflebamosilebebs kar-<br />
28 magaliTad, ungreTis konstituciis mixedviT, axali parlamenti wina parlamentis<br />
mandatis gasvlis vadidan sam TveSi unda Seikribos. igive xdeba parlamentis<br />
daSlis an TviTdaSlis SemTxvevaSic. prezidenti axali parlamentis sesias<br />
arCevnebidan ara ugvianes 30 dRis Semdeg iwvevs.
154<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
gavs an misi mniSvneloba minimumamde daiyvaneba. antiparlamenturi<br />
proletariatis diqtatoruli reJimebis konstituciebi parlamentis<br />
sesiis vadas ukiduresad amcirebdnen da sesiis dReebis xangrZlivobac<br />
ar iyo gansazRvruli, Tumca aseT parlaments liberaluri<br />
parlamentisTvis damaxasiaTebeli klasikuri uflebebi eniWeboda.<br />
aseTi diqtatoruli reJimebi gansakuTrebiT ewinaaRmdegebodnen<br />
parlamentis uwyvet sesias, radgan am SemTxvevaSi parlamentarebi<br />
CamoSordebodnen da gauucxovdebodnen muSebs, romelTac isini<br />
warmoadgendnen.<br />
ungreTis 1989 wlis dasawyisis socialisturi samarTlebrivi<br />
saxelmwifos moklevadiani praqtikis mixedviT, socialisturi parlamentis<br />
sesia weliwadSi saSualod rva dRes grZeldeboda, rac<br />
sakmarisi iyo imisaTvis, raTa mis marionet wevrebs imdroindeli<br />
panegirikebi warmoeTqvaT da socialisturi kanonierebis pativsacemad<br />
SemoRebuli kanonproeqtebisaTvis eyaraT kenWi. 29<br />
b) uflebamosilebaTa vadebi<br />
parlamentis, rogorc xelisuflebis institutis, arseboba uzrunvelyofilia<br />
misi uwyveti funqciobiT da mudmivi ganaxlebiT. ganaxleba<br />
da perioduli arCevnebi parlamentis demokratiul legitimaciasTan<br />
isevea urTierTdakavSirebuli, rogorc xelisuflebis danawilebasa<br />
da SezRudvasTan. perioduli arCevnebi umravlesobis konkretuli<br />
nebis gamoxatvis saSualebaa, Tumca gaugebaria, ratom<br />
ifargleba wevrTa mandati 2, 3, 4, 5, 6 wliT, rogorc es amerikis<br />
(1787w.), Sveicariis (1848w.), ungreTis (1989 wlis oqtombramdel),<br />
29 komunisturi parlamentis amocanebi sakmaod SezRuduli iyo, radgan misi sakanonmdeblo<br />
funqciebi gadaecemoda kidev ufro sando partiul instituts, magaliTad,<br />
ungreTSi saxalxo respublikis saprezidento sabWos. saxalxo demokratiis<br />
wyobis qveynebSi kanonebi Zalian mniSvnelovan rames rodi warmoadgenda. 1987<br />
wels socialistTa cdas, "SeeqmnaT kanoniT marTuli saxelmwifo", ungreTSi sakanonmdeblo<br />
saqmeebis mkacri aRnusxva mohyva. prezidiumis mier Seqmnili kanonmdebloba<br />
akmayofilebda socialisturi kanonierebis mcire moTxovnebs imis Taobaze,<br />
rom kanonebis Semqmnel organoebSi wesrigi da ierarqia yofiliyo gabatonebuli.<br />
mefis ruseTma da ssr kavSirma isic ver moaxerxes, rom standartuli ierarqia<br />
daemkvidrebinaT da postsabWour ruseTsac es naklovaneba memkvidreobiT gadaeca.<br />
socialistebisaTvis Cveuli saparlamento sesiebis ugulebelyofa parlamentis<br />
saqmianobis ganmsazRvreli teqnikuri wesebis (dReebis raodenoba, sesiis xangrZlivoba<br />
da sxv.) konstituciur mniSvnelobaze miuTiTebs.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
155<br />
britaneTis (1911 wlis saparlamento aqti) da 1787 wlis amerikis<br />
konstituciis senatTan dakavSirebul paragrafSia mocemuli. 1911<br />
wlamde inglisSi saparlamento arCevnebi Svid weliwadSi erTxel<br />
tardeboda, Tumca, mTeli XIX saukunis ganmavlobaSi inglisis mxolod<br />
erTma parlamentma imuSava Svidi wlis manZilze, rodesac<br />
premier-ministri iyo gladstni (1867-1873).<br />
parlamentis perioduli ganaxleba ganpirobebulia SemdegiT:<br />
parlamentis wevrebi samisdReSiod rom irCeodnen da rom ar SeiZlebodes<br />
amomrCevelTa mier maTi ramenairi kontroli, isini sruliad<br />
damoukidebeli gaxdebodnen da maTi xelisufleba TiTqmis<br />
absoluturi iqneboda. mudmivoba aRviraxsnil TavkerZobas gamoiwvevda.<br />
savaldebulo ganaxleba xelisuflebis SezRudvis Sinagani<br />
meqanizmia. rac ufro demokratiuladaa ganwyobili amomrCeveli da<br />
rac ufro meti angariSi eweva mas, miT ufro mZlavri unda iyos<br />
parlamentis xelisuflebis SezRudvis Sinagani meqanizmi. am gagebiT,<br />
saparlamento arCevnebi emsaxureba ara marto da ara imdenad<br />
xalxis nebis gamoxatvas, ramdenadac sazogadoebrivi kontrolisa<br />
da kavSirebis SenarCunebas, raTa sazogadoebrivi sajarooba<br />
SeuerTdes saparlamento sajaroobas.<br />
saparlamento uflebamosilebaTa vada ganpirobebulia mmarTvelobis<br />
TviTSezRudvis saWiroebiT. rac ufro didia parlamentis<br />
xelisufleba, da rac ufro naklebadaa igi misi xelisuflebis<br />
sxva ganStoebiT gawonasworebuli, miT ufro mcire vadiT unda<br />
irCeodnen parlamentis wevrebi. britaneTis TemTa palata, romelsac<br />
Tavdapirvelad Svidi, xolo SemdgomSi xuTi wlis vadiT ir-<br />
Cevdnen, sxvagvari logikiT moqmedebs. am SemTxvevaSi sazogadoebrivi<br />
azrisadmi pativiscema misi cvlilebisadmi parlamentis myisier<br />
reaqcias moiTxovda. 30<br />
30 mTavroba, Tuki igi britaneTSi kargad moqmedad miiCneva, Sualeduri arCevnebis<br />
Sedegebs sulmouTqmelad elis. Tavis politikas sazogadoebis moTxovnebs<br />
ufardebs, radgan Sualedur etapze marcxi da gansakuTrebiT mmarTveli partiis<br />
amomrCevelTa xmebis dakargva miiCneva mTavrobiT mTeli mosaxleobis ukmayofilebis<br />
gamoxatvad.
156<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
XX saukunemde britaneTis premier-ministri politikis nebismieri<br />
mniSvnelovani cvlilebis SemTxvevaSi "xalxSi gasvlas" (anu vadamde<br />
arCevnebis Catarebas) amjobinebda, radgan Zalian erideboda<br />
micemuli pirobis Seusruleblobas da amomrCevelTa nebarTvis gareSe<br />
moqmedebas. 1910 wels, rodesac lordTa palatis reforma<br />
gaxda saWiro, premier-ministrma loid jorjma arCevnebi Caatara<br />
miuxedavad imisa, rom parlamenti arcTu didi xnis arCeuli iyo da<br />
premieri TemTa palataSi umravlesobiT sargeblobda, rac mas konstituciuri<br />
reformis ganxorcielebis saSualebas aZlevda. meore<br />
mxriv, rodesac axalma arCevnebma misi programisadmi xalxis ndoba<br />
daamtkica, lordTa palata daTanxmda.<br />
demokratizmis mosazrebebiT (rac xalxis nebisadmi damorCilebis<br />
surviliT iyo nakarnaxebi), 1787 wels filadelfiaSi konstituciis<br />
damfuZneblebi TiTqos daTanxmdnen kidec parlamentis qveda<br />
palatis yovelwliur arCevas. im dros popularuli iyo gamoTqma:<br />
"rodesac yovelwliuri arCevnebi ar tardeba, tirania ikidebs<br />
fexs". 31 sagulisxmoa, rom maSin zogierT StatSi, magaliTad pensilvaniaSi,<br />
arCevnebi, sul cota, weliwadSi erTxel tardeboda.<br />
praqtikulma mosazrebebma da xalxis batonobisadmi filadelfiel<br />
delegatTa SiSma ukarnaxa konstituciis damfuZneblebs qveda<br />
palatis orwliani mandatisTvis daeWiraT mxari. maTi argumenti<br />
iyo is, rom parlamentarebs TanamdebobasTan dakavSirebul movaleobaTa<br />
gaTavisebisTvis dro sWirdebodaT, sakanonmdeblo winadadebebis<br />
SemuSavebasa da ganxilvas ki erTi weli ar eyofoda.<br />
evropuli tradiciiT, parlamenti, Cveulebriv, oTxi wliT irCeva.<br />
32 magram xazgasmiT unda aRiniSnos, rom es ar aris standartuli<br />
modeli, radgan zog saxelmwifoSi oTx weliwadSi erTxel Catarebuli<br />
arCevnebi xalxis nebis gamoxatvis erTaderTi saSualebaa<br />
da xelisuflebis sxva arc erTi ganStoeba sakanonmdeblo organos<br />
ar awonasworebs. oTxi weli Cvens swrafad cvalebad msoflioSi<br />
31 citata moyvanilia The Federalist Papers No. 53: Madison, gv. 330.<br />
32 am konteqstSi evropis moxsenieba SeiZleba mTlad mizanSewonili ar iyos,<br />
radgan evropis mravali saxelmwifo federaciulia da parlamentis oTxwliani vadis<br />
manZilze regionaluri arCevnebi tardeba. adgilobriv parlamentebs mravali<br />
sakiTxis gadawyvetis ufleba aqvT.
157<br />
SesaZloa metismetad xangrZlivi periodi iyos. gansakuTrebiT maSin,<br />
rodesac partiuli elita sazogadoebis ganwyobas arad dagidevs.<br />
amgvar viTarebaSi parlamenti xalxTan kavSirs kargavs da misi demokratiuli<br />
legitimaciac (kanonieri statusi) mkveTrad sustdeba.<br />
ufro xSiri arCevnebi mudam destabilizacias rodi iwvevs. piriqiT,<br />
iSviaTi ganaxleba demokratiuli gadawyvetilebebis moTxovnas aZlierebs<br />
da sazogadoebis madestabilizebeli iniciativis SesaZleblobac<br />
ufro savaraudo xdeba, Tumca parlamentis xangrZliv mandats<br />
damcvelebic hyavs. "kompetenturi mTavrobis" mxardamWeri<br />
jgufebi amtkiceben, rom ekonomikuri politikis ganxorcielebas<br />
dro sWirdeba. garda amisa, mTavrobas, misi warmatebuli politikis<br />
sanacvlod, xelaxla arCevis ufleba aqvs. warmatebis miRweva orsam<br />
weliwadSi SeuZlebelia. magram, unda iTqvas, rom es mTavrobis<br />
problemaa da konstruqciul argumentad ver gamodgeba. is, rom<br />
xSiri arCevnebi mTavrobisagan saWiroze meti fulis xarjvas moiTxovs,<br />
mniSvnelovani araa, radgan arCevnebisTvis gaTvaliwinebuli<br />
xarjis Semcireba SesaZlebelia (magaliTad, Tanxis konstituciaSi<br />
gansazRvra). postkomunisturi saxelmwifoebis – ungreTis, slovakeTisa<br />
da bulgareTis naklebad SezRuduli erTpalatiani parlamentebis<br />
amerikuli modeliT orwliani vadiT arCeva, albaT, ufro<br />
mizanSewonili iqneboda. parlamentis ganaxleba yovel sam weliwad-<br />
Si erTxel sakmarisia iq, sadac parlamentis meore palata funqciobs<br />
da arapirdapiri kenWisyriT arCeuli, SezRuduli uflebebis<br />
mqone prezidentebia. magram amis ganxorcieleba ungreTis an<br />
sxva postkomunisturi qveynebis erTpalatiani parlamentebis sistemaSi<br />
nakleb savaraudoa, radgan sakanonmdeblo procesSi Cabmul<br />
profesional politikosebs maTi saqmianobis xSiri Sefaseba ar<br />
surT. xelisuflebis SezRudvac da demokratiuli legitimaciac<br />
parlamentis wevrTa ufro xanmokle mandats moiTxovs.<br />
g) parlamentis daTxovna<br />
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
parlamentma SeiZleba vadamde Sewyvitos funqcioba da, garkveul<br />
SemTxvevaSi, misi daTxovna an TviTdaSla moxdes. aseTi SemTxvevebi<br />
konstituciurad aris gaTvaliswinebuli da amis ramdenime meqanizmi<br />
arsebobs. zogadad, saparlamento sistemaSi parlamenti SeiZleba<br />
daiTxovon ministrebis mier parlamentis ndobis dakargvisas, rode
158<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
sac isini ndobis votums kargaven. xSirad es tradiciiTaa nakarnaxebi<br />
da, Tu daTxovna SesaZlebelia, saboloo gadawyvetilebas aRmasrulebeli<br />
xelisufleba iRebs. arsebulma saparlamento umravlesobam<br />
an parlamentSi umravlesobis mqone partiis xelmZRvanelobam,<br />
SesaZloa, axali mTavrobis Camoyalibeba moisurvos an<br />
xalxs mimarTos, anda saxelmwifos meTaurs (prezidents an mefes)<br />
parlamentis oficialurad daTxovnisa da axali arCevnebis daniSvnis<br />
moTxovniT. Tu rogor moxdeba daTxovna (Tuki arCevani arsebobs),<br />
isev politikuri tradiciiTaa ganpirobebuli. holandiaSi,<br />
sadac sistema politikuri garigebebis Sedegad miRweul farTo<br />
konsensuss efuZneba, monarqma 1815 wlidan parlamentis qveda palata<br />
11-jer, xolo zeda palata 3-jer daiTxova. daTxovna SeiZleba<br />
SeizRudos tradiciiT an konstituciiT (rac, albaT, saxalxo suverenitets<br />
ukavSirdeba). Cveulebisamebr, erTi da imave mizeziT<br />
parlamentis orjer daTxovna SeuZlebelia (niderlandSi es wesi<br />
1868 wlidan damkvidrda, xolo vaimaris konstituciis 25-e muxlSi<br />
igive debuleba xazgasmiTaa aRniSnuli).<br />
radgan parlamentis funqciobaSi dainteresebulia saxelmwifo<br />
da partiuli politikosebis mier gaTavisebuli saxelmwifoebrivi<br />
rezoni moiTxovs saqmianobis rac SeiZleba farTo sivrces, e.i. manevrirebisa<br />
da garigebebis SesaZleblobas (ufro mets, vidre maSin,<br />
rodesac parlamentis daTxovnis meqanizmi konstituciiTaa gansaz-<br />
Rvruli), parlamentis daTxovnis wesebi sakmaod moqnilia. konstituciur<br />
praqtikaSi arsebobs SemTxvevebi, rodesac arCeviTi organo<br />
mxolod TviTon iRebs gadawyvetilebebs Tavisi daTxovnis Sesaxeb<br />
an, roca parlaments iTxovs sxva instituti (maT Soris aRmasrulebeli<br />
xelisufleba), anda roca parlamentis daTxovna saerTod<br />
ar SeiZleba. XVIII saukunis inglisSi monarqs parlamentis daSla<br />
nebismier dros SeeZlo. amis sapirispiro viTarebas vxvdebiT aSS-Si<br />
_ kongresis daSla an TviTdaTxovna SeuZlebelia da igi gansaz-<br />
Rvruli vadiT irCeva. Teoriulad, Tanamedrove inglisuri parlamentarizmi<br />
efuZneba princips, romlis mixedviTac, rogorc aRmasrulebel,<br />
ise sakanonmdeblo xelisuflebas erTmaneTis daTxovnis<br />
ufleba aqvT. daSla an undoblobis gamocxadeba emuqrebaT saxelisuflebo<br />
ganStoebaTa warmomadgenlebs, riTac srulad xorcieldeba<br />
xelisuflebis danawilebisa da mis ganStoebaTa urTierTSez-<br />
Rudvis principi. aSS-is xelisufleba isea danawilebuli, rom sa-
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
159<br />
xelisuflebo ganStoebebi erTmaneTis arsebobaze gavlenas ar axdenen.<br />
germaniis ZiriTadi kanoni parlamentis – bundestagis TviTdaSlas<br />
ar iTvaliswinebs, Tumca 1982 wels parlamentis yvela wevris<br />
TanxmobiT raRac amis msgavsi faqti mainc moxda. 33<br />
pirdapir, sruliad sapirispiro wess Seicavs holandiis konstituciis<br />
teqsti: kerZod, mefes (anu mTavrobas) SeeZlo yovelgvari<br />
SezRudvis gareSe daeTxova parlamenti, magram 1958 wlidan<br />
holandiis sazogadoebrivi azri miiCnevs, rom mTavroba parlamentis<br />
daTxovnis iniciativiT ar unda gamovides. holandiis mTavrobas<br />
parlamentis daTxovnis ufleba rom hqondes, es ufleba, praqtikulad,<br />
parlamentis qveda palataSi myofma im partiam unda ganaxorcielos,<br />
romelic mTavrobaSi monawileobs. amis nacvlad, aucilebelia<br />
saparlamento partiebis Tanxmoba, anu partiebis ukan mdgomi<br />
saparlamento umravlesobis Tanxmoba, raTa nabiji swori mimarTulebiT<br />
gadaidgas.<br />
1989 wlis ungreTis konstituciam parlaments TviTdaSlis ufleba<br />
mianiWa. 34 es maSin, rodesac prezidents parlamentis daTxovna<br />
12 Tvis manZilze SeuZlia, Tu mTavrobas sakanonmdeblo organo undoblobas<br />
gamoucxadebs an mTavrobis dakompleqteba 40 dReSi ver<br />
moxdeba 35 (mTavrobisa da mis mier Sedgenili programis uaryofa).<br />
33 partiebis SeTanxmebis Tanaxmad, federaluri asambleas xmaTa umravlesobiT<br />
ganTavisuflebuli kancleris nacvlad axali ar dausaxelebia da prezidentma karstensma<br />
parlamentis arCevnebi daniSna. sakonstitucio sasamarTlom es faqti konstituciurad<br />
cno (62BVerfGE1 (1984), vinaidan, miuxedavad imisa, rom undoblobis<br />
konstruqciuli votumis konstituciur debulebaTa darRveviT arCevnebis daniSvna<br />
konstitucias ewinaaRmdegeba, saxelmwifo ganStoebaTa Soris miRweulma konsensusma<br />
sakonstitucio sasamarTlos sxvagvari gadawyvetileba SeuZlebeli gaxada.<br />
konstituciis teqsti, mis upirveles damcvelTa azriTac ki, yovlisSemZle ar<br />
aris, gansakuTrebiT maSin, roca antikonstituciur ganmartebas mTeli politikuri<br />
elita eTanxmeba.<br />
34 gardamavali demokratiisTvis es tipuri SemTxvevaa. komunistur mmarTvelobaze<br />
reaqciis saxiT parlamentma sruli avtonomia moiTxova, imis gaTvaliswinebiT,<br />
rom komunistebis dros qveyanas mxolod aRmasrulebeli xelisufleba mar-<br />
Tavda.<br />
35 prezidentma, romelsac parlamentis mxardaWeriT meored arCeva surs, SeiZleba<br />
daiTxovos igi, radgan xmebis gansazRvruli raodenobiT undoblobis votumis<br />
gamocxadebis gamo, parlamenti mas, savaraudod, xelaxla ar airCevs. unda aRi
160<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
parlamentisTvis Tavdapirvelad miniWebulma gadametebulma<br />
rolma aRmosavleT evropis postkomunistur qveynebSi uamravi<br />
problema warmoSva, radgan sakanonmdeblo organo zogjer gardauval<br />
arapopularul zomebs mimarTavda an Sinaganad susti iyo. yofili<br />
sabWoTa kavSiris axal, damoukidebel qveynebSi parlamentebi<br />
dayofili, paralizebuli da qaosuria. isini TiTqos dasavluri<br />
parlamentarizmis uunarobis marqsistul-leninuri doqtrinis praqtikulad<br />
damtkicebas cdiloben. ruseTis parlamentis Sturmma am<br />
TvalsazrisiT yovelgvari iluzia gaaqarwyla. arsebuli ukmayofilebis<br />
gamo mravali qveynis konstituciiT parlamentis kompetencia<br />
SeizRuda da yofili sabWoTa qveynebis prezidentebs parlamentis<br />
daTxovnis TiTqmis SeuzRudavi uflebebi mieniWaT. amas xSirad imi-<br />
Tac xsnidnen, rom uTanxmoeba da sizarmace "gansakuTrebiT aseT<br />
mZime dros", qveynis cxovrebis paralizebas iwvevda. Tu deputatebi<br />
ver gamoimuSaveben maTTvis gadaxdili sazRauris ekvivalents, isini<br />
unda daiTxovon. prezidentis mier parlamentis daTxovnis uflebis<br />
TvalsaCino magaliTia safrangeTis mexuTe respublika, radgan safrangeTis<br />
prezidents, garkveuli konsultaciebis Semdeg, parlamentis<br />
axali arCevnebis nebismier dros daniSvnis ufleba aqvs. aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis uflebebis ganxilva cxadyofs, rom parlamentis<br />
daTxovnis ufleba mis wevrebs ukeT muSaobisken ar ubiZgebs,<br />
magram imas ki aiZulebs, rom kenWisyris dros ufro disciplinebuli<br />
iyvnen.<br />
parlamentis daTxovnis zemoT ganxiluli variantebi Seesabameba<br />
konstitucionalizms, Tu SezRudulad viwro droSi Seikribeba<br />
axali parlamenti da erTi saxelisuflebo ganStoeba ar imZlavrebs<br />
meoreze (rac safrangeTSi TiTqmis xdeba xolme, magram prezident<br />
de golis mmarTvelobidan moyolebuli, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
am upiratesobiT saparlamento umravlesobis sazianod<br />
niSnos, rom konstituciaSi araferia naTqvami imaze, Tu bolo undoblobis votumidan<br />
ra periodSi SeuZlia prezidents am uflebis gamoyeneba. britanuli da germanuli<br />
modelebis Serwyma am SemTxvevaSi Teoriuladac da praqtikuladac Seuferebeli<br />
iqneba. britanuli modelis gamoyenebisas mTavrobaze an parlamentzea damokidebuli<br />
Uundoblobis votumis SemTxvevaSi gamoiyeneben isini kidev erT Sanss,<br />
Tu xalxs mimarTaven. garda amisa, gaugebaria, Tu ris safuZvelze zRudavs parlamentis<br />
uflebebs mis mier arCeuli prezidenti, rodesac saqme mis xelaxla arCevas<br />
exeba.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
161<br />
aRar sargeblobs). rac mTavaria, yvela konstituciaSi gaTvaliswinebuli<br />
unda iyo efeqtianoba, rom qveyana marTvadi darCes. efeqtianoba<br />
am konteqstSi asabuTebs parlamentis daTxovnasTan dakavSirebul<br />
sanqciebs, Tumca verc erTma sanqciam verc erTi uRimRamo da<br />
danawevrebuli parlamenti ver aiZula SeTanxmebulad emuSava.<br />
parlamentis daTxovnis SesaZlebloba <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
TvalsazrisiT udavod saSiSia. 1932 wels vaimaris respublikaSi<br />
prezidentma hindenburgma ramdenjerme daiTxova parlamenti da Sesabamis<br />
gardamaval periodSi saprezidento brZanebulebebiT marTavda<br />
qveyanas. parlamentis mravaljer daSlam xeli Seuwyo xelisuflebaSi<br />
hitleris mosvlas. konstituciuri moTxovnebiT, parlamentis<br />
daTxovna ramdenime pirobis SesrulebiT unda xdebodes. samar-<br />
Tlebriv saxelmwifoSi saWiroa, SeZlebisdagvarad, konkretuli<br />
terminebiT ganisazRvros, Tu rodis SeiZleba parlamentis daTxovna.<br />
TviTdaSlis SezRudva gavlenas axdens parlamentis damoukideblobaze.<br />
magram parlamentis mdgomareoba gaumjobesdeba, Tu sxva saxelisuflebo<br />
ganStoebis mier misi daSla garkveul aradiskretul<br />
pirobebs eqvemdebareba.<br />
4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis<br />
pirobebi<br />
a) `kaligulas cxeni~: deputatTa piradi uflebebi da imuniteti<br />
parlamentarizmis ZiriTadi wesebi nawilobriv parlamentis wevrebs,<br />
nawilobriv ki am institutis funqciobas exeba. 1629 wlis uflebaTa<br />
peticiam inglisis parlamentarebis sityvis Tavisufleba uzrunvelyo<br />
parlamentSi. sityvis Tavisufleba, naTqvamia peticiaSi,<br />
niSnavs, rom deputatebi ar SeiZleba pasuxisgebaSi miecen sxdomis<br />
darbazSi naTqvamisaTvis. 36 es wesi aRiarebulia sityvis Tavisufle-<br />
36 1689 wlis uflebaTa bilis me-9 muxlis mixedviT, sityvis Tavisufleba da<br />
saparlamento debatebi, Tu saqmianoba impiCments, sasamarTlo an nebismier sxva<br />
arasaparlamento ganxilvas ar eqvemdebareba. daniis, irlandiis, iaponiisa da holandiis<br />
konstituciebis mixedviT, parlamentarebi sityvis SeuzRudavi TavisuflebiT<br />
parlamentis SigniT sargebloben.
162<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
bis pirvel gamovlinebad. zogierT saxelmwifoSi, magaliTad safrangeTSi,<br />
parlamentarTa imuniteti maT mier TavianT saqmianobasTan<br />
dakavSirebiT gamoTqmul yvela gancxadebaze vrceldeba, miuxedavad<br />
imisa, Tu sad gakeTda esa Tu is gancxadeba.<br />
XVIII saukuneSi farTod gavrcelebuli saparlamento praqtikis<br />
mixedviT, parlamentis wevris dapatimreba Amxolod gansakuTrebul<br />
SemTxvevaSi – danaSaulze waswrebis dros – iyo SesaZlebeli. sisxlis<br />
samarTlis saqme mis mimarT SeiZleboda aRZruliyo mxolod<br />
parlamentis nebarTviT (xelSeuxeblobis ufleba). 37 rom ara es imuniteti,<br />
aRmasrulebeli xelisufleba ubralod `aiyvanda~ yvela Tavis<br />
oponents. amitomac, gasagebia xelSeuxeblobis fuZemdebluri<br />
mniSvneloba iseT droSi, rodesac parlamenti an mis wevrTa romelime<br />
jgufi mefesTan mudmivad dapirispirebulia. swored amgvari gamocdileba<br />
aiZulebda parlaments dabejiTebiT moeTxova, rom Tavisi<br />
wevrebi mxolod TviTon mas gaesamarTlebina. mraval qveyanaSi xel-<br />
Seuxeblobis uflebis sakiTxi, anu is sakiTxi, wauyenon Tu ara deputats<br />
braldeba (an daapatimron igi), parlamentis uflebaa Tavisi<br />
deputatis mimarT (am gagebiT hqvia xelSeuxeblobis uflebas privilegia).<br />
38 magram parlamentis wevris es privilegia misTvis SesaZloa<br />
sazianodac iqces. parlaments ar SeuZlia parlamentaris moxsna an<br />
garicxva parlamentarTa rigebidan, radgan igi warmomadgenlobiT da<br />
sxva samarTlebriv safuZvelze moqmedebs. disciplinuri mizezis gamo<br />
parlamentSi misi uflebisa da kenWisyris uflebis SezRudva (regalmentis<br />
darRvevis gamo) erTmniSvnelovnad konstituciuri rodia.<br />
Tumca saparlamento umravlesobam xelSeuxeblobis ufleba SeiZleba<br />
gamoiyenos imisaTvis, rom opozicias pasuxi mosTxovos. 39<br />
37 zog qveyanaSi parlamenti Tavisi wevris winaaRmdeg saqmis aRZvraze uars acxadebs<br />
maSinac ki, rodesac es wevri sasamarTloSi gamarTlebis imediT, TxovniT<br />
mimarTavs Tavis kolegebs.<br />
38 dapatimrebas danaSaulis Cadenis adgilze, Cveulebriv, sagangebo nebarTva ar<br />
sWirdeba. inglisur-amerikuli tradiciisamebr, saparlamento sesiis dros parlamentaris<br />
dapatimreba ar SeiZleba. britaneTis tradiciis mimdevar Tanamegobrobis<br />
zogierT qveyanaSi impiCmentis sakiTxs sasamarTlo ki ara, parlamenti wyvets. zemoaRniSnuli<br />
midgomidan gamomdinare, Jurnalisti parlamentisadmi Seuracxmyofeli<br />
mimarTvisaTvis SeiZleba parlamentSi gamoiZaxon axsna-ganmartebisaTvis.<br />
39 italiis parlamentis reglamentiT (me-60 muxlis me-2 punqti), parlamentis<br />
wevrs iq gamoCena SeiZleba 2-15 dRiT aekrZalos. TiTqmis asea safrangeTis sakanonmdeblo<br />
organoSic.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
163<br />
saparlamento umravlesobam imuniteti SesaZloa opoziciis Sesaviwroeblad<br />
an mis wevrTa Tavidan mosaSoreblad gamoiyenos. 1946-<br />
1947 wlebis ungreTSi saSualo fenis warmomadgenelTagan Semdgarma<br />
saparlamento umravlesobam, romelic jer farul, xolo Semdeg<br />
aSkara SantaJs daemorCila, jer opoziciis wevrebs mouxsna imuniteti<br />
(komunisturi policiis, anu aRmasruleblis braldebis safuZvelze),<br />
Semdeg ki, SeTiTxnil braldebebze dayrdnobiT, Tavissave<br />
wevrebsac zustad iseve moeqca, ris Sedegadac SeSinebuli saparlamento<br />
umravlesoba mTlianad danebda. 40<br />
mraval saxelmwifoSi danergili Tanamedrove praqtikis mixedviT,<br />
deputatis sityvis ufleba, arsebiTad, fraqciis xelmZRvanelobazea<br />
damokidebuli. inglisis parlamentis reglamenti jer kidev<br />
inarCunebs tradicias, romlis Tanaxmadac, parlamenti, upirveles<br />
yovlisa, aris forumi sajaro diskusiebisaTvis. amitomac aq<br />
gulmodgined uTvalTvaleben, rom opoziciis oratorma SeZlos<br />
momzadeba nebismier kiTxvaze winaswari gancxadebis safuZvelze, ma-<br />
Sin rodesac mmarTveli partiis warmomadgenelTa mimarT es ufleba<br />
maqsimalurad izRudeba. umravlesobis wevrebi ama Tu im sakiTxze<br />
gamosvlis uflebis mosapoveblad kenWisyras mimarTaven, samagierod<br />
opozicias ar SeuZlia kanonproeqtebis Setana.<br />
partia yvelaferia, individi – araferi, _ aseTia parlamentis,<br />
am yvelaze demokratiuli institutis istoriuli karieris finali.<br />
miuxedavad imisa, rom imunitetis, privilegiebis, prerogativebisa<br />
da sibejiTis gamo parlamentarebi mniSvnelovan figurebad<br />
gveCvenebian, isini politikur procesebSi WanWikebs emsgavsebian.<br />
40 1946-48 wlebSi ungrelma komunistebma parlamenti franguli receptiT ZexviviT<br />
daWres. swored ase movida xelisuflebaSi robespieri da misi partia safrangeTis<br />
revoluciis dros. parlamentis wevrTa imunitetTan dakavSirebuli<br />
gaurkvevloba, anu is, rom isini SeiZleba xelisuflebas gadascen, jer daexmara,<br />
Semdeg daRupa iakobinelebi. "Zexvis" teqnika sayovelTao Cans. 1913 wlis 3 noembers<br />
CineTis konstituciis saboloo varianti imave wlis rva aprils arCeul<br />
erovnul asambleas gadaeca gansaxilvelad. parlamentis funqciobis Svidi Tvis<br />
manZilze "Zexvis daWris" taqtikis farTod gamoyenebis Sedegad, parlamentis wevrTa<br />
raodenoba konstituciisaTvis kenWis sayrelad arasakmarisi aRmoCnda, radgan<br />
uwindeli saparlamento umravlesobis wevrebi SeTqmulebis braldebiT rigrigobiT<br />
gadasces policias.
164<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
parlamentis wevrTa saxalxo warmomadgenlobis Taobaze XVIII saukuneSi<br />
gavrcelebuli miTebisgan gansxvavebiT, parlamentarebi damoukideblad<br />
gadawyvetilebebs ver iReben, radgan amis ufleba mxolod<br />
fraqcias aqvs. 'is, rom parlamentis wevrebi saerTod rame<br />
uflebiT sargebloben, mxolod sakanonmdeblo meqanizmis funqciobis<br />
interesiTaa nakarnaxebi. kanonebs qmnis parlamenti da ara misi<br />
calkeuli wevrebi. deputati da misi sadeputato korpusi erTmane-<br />
Tis sawinaaRmdegod moqmedeben, ramac kanonproeqtebis Setanis, uflebis<br />
gansazRvris, dRis wesrigis Sedgenis, ministrebis gamoZaxebis<br />
Tu debatebis dros, anu yvela im SemTxvevaSi, rodesac pirovnul<br />
monawileobasa da iniciativas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba, SeiZleba<br />
mwvave dapirispireba gamoiwvios.<br />
parlamentis calkeul wevrTa raindoba Tu pirovnuli pasuxismgebloba<br />
kacis guls eameba. ungreTis parlamentSi mxolod endre<br />
baiCi Jilinskim aRimaRla xma germanelTa winaaRmdeg da amiT mTeli<br />
ungreli eris prestiJi gadaarCina. ra moxdeboda, rom ara es erTaderTi<br />
protesti, romelmac, marTalia, parlaments moqmedebisken<br />
ver ubiZga da verc xalxis gamosvlebi gamoiwvia, magram simarTle<br />
iTqva da es cotas rodi niSnavs. Tumca parlamentis Rirsebas erTi<br />
kaci mainc ver gadaarCenda. WeSmaritebis momentSic ki angariSi<br />
eweva mTlianad parlamentsa da misi umravlesobis azrs. opoziciac<br />
ara pirovnebebad, aramed saerTo interesebis mqone adamianTa usaxur<br />
jgufadaa miCneuli. individs ar ZaluZs parlamentSi gamosvla<br />
da winadadebis wamoyeneba, es umravlesobis, opoziciis an fraqciebis<br />
prerogativaa, xolo parlamentis rainduli sulis, misi gambedaobis<br />
matarebeli opoziciaa. amiT aixsneba parlamentis debatebSi<br />
calkeul pirTa monawileobis SezRudva (Tanamedrove parlamentebSi<br />
wevrTa gamosvlebis raodenoba da xangrZlivoba SezRudulia).<br />
udavoa, rom mravali qveynis konstituciaSi saxalxo wargzavnilis<br />
tradiciul rols xarks uxdian da win aris wamoweuli deputatis<br />
roli. am SemTxvevaSi calkeul parlamentarebs kanonproeqtebis<br />
Setanis konstituciuri ufleba aqvT. 41 magram es ufleba ar-<br />
41 Tu yoveli calkeuli deputati warmoadgens saarCevno olqs, SexedulebaTa<br />
sxvadasxvaobac bunebrivia. magram, rodesac romelime partiis wevri Tavis kanonproeqts<br />
warudgens plenums, es mxolod sazogadoebrivi yuradRebis mipyrobas isa-
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
165<br />
sebiTad SezRudulia reglamentis wesebiT, magaliTad debulebiT,<br />
romlis mixedviTac, vinmes individualuri winadadeba dRis wesrig-<br />
Si ar Sedis; Tu mas romelime komiteti ar uWers mxars, aseTi kanonproeqtebi<br />
komitetebsac ki ar egzavnebaT gansaxilvelad. parlamenti<br />
kanonebis samTavrobo fabrikaa, Tu, ra Tqma unda, mTavrobas<br />
stabiluri umravlesoba hyavs. magram iq, sadac umravlesoba ar<br />
aris, parlamenti gafuWebul firfitas emsgavseba. aqve unda iTqvas,<br />
rom aSS-is kongresSi, sadac arsebobs saxelisuflebo ganStoebaTa<br />
urTierTdamokidebuleba da XVIII saukunis tradiciebs pativs scemen,<br />
calkeul kongresmenTa mier Setanili kanonproeqtebi ufro<br />
mniSvnelovan rols TamaSobs, vidre evropul an britaneTSi axlaxan<br />
danergili praqtikis mimdevar parlamentebSi, radgan partiuli<br />
disciplina aSS-is sistemaSi naklebmniSvnelovania. magram kongresis<br />
saproceduro wesebis Tanaxmad, komitetebis azrs mainc gadamwyveti<br />
mniSvneloba eniWeba. wamoyenebul winadadebas araviTari Zala ara<br />
aqvs, Tu mas kompetenturi komiteti ar uWers mxars.<br />
germaniis ZiriTadi kanoni kidev ufro Sors midis da partiebis<br />
arsebobas demokratiis kriteriumad acxadebs, im realisturi principebidan<br />
gamomdinare, rom partiuli mxardamWeris gareSe wamoyenebuli<br />
winadadeba ganwirulia da drois uqmad flangvas niSnavs.<br />
germaniis konstituciaSi naTqvamia, rom winadadebebi federaluri<br />
asambleidan [aus der Mitte _ Suagulidan] unda modiodes, rac parlamentis<br />
wevrTa 10 procentis mxardaWeras niSnavs. ase rom, germanel<br />
parlamentarTa uflebas _ wamoayenon winadadeba _ sul sxva mimar-<br />
Tuleba aqvs da mcirericxovan partiebs winadadebis wamoyenebis SesaZleblobas<br />
ukargavs. 42<br />
parlamentSi acxadeben, rom isini TavianTi amomrCevlebis winaSe<br />
arian angariSvaldebuli da, Tu ver daamtkiceben, rom amomrCevelTa<br />
interesebis dasacavad moqmedeben, amiT isini maTTvis micemul pirobas<br />
arRveven da amomrCevelTa ndobas kargaven. delegatTa uflebeb-<br />
Tan dakavSirebiT es argumenti mudmivad arsebobs. Tavisufali man-<br />
xavs miznad. roca partiis mier daniSnuli warmomadgeneli da ara popularobis<br />
maZiebeli misi urCi wevrebi aqtiuroben, gaugebroba naklebad xdeba xolme.<br />
42 aseve iaponiaSic calkeuli winadadebis parlamentSi dasmas misi 20 wevris<br />
(sabiujeto winadadebis SemTxvevaSi ki – 50 wevris) mxardaWera sWirdeba.
166<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
datebis SemTxvevaSi parlamentis calkeul wevrTa uflebebis gamar-<br />
Tleba amomrCevelTa winaSe aRebuli valdebulebebiT sakmaod rTulia.<br />
garda amisa, maTi xelaxla arCeva umravles sistemaSi romelime<br />
popularuli partiis wevrobasa da partiis mier maT dasaxelebazea<br />
damokidebuli. Tu es ori piroba arsebobs, delegatebs imedi<br />
aqvT, rom `kaligulas cxenis~ beds gaiziareben.<br />
b) sajarooba parlamentSi<br />
Tu parlamenti sadiskusio forumia da, amdenad, xels uwyobs sazogadoebrivi<br />
interesebis gamovlinebas, sayovelTao nebis formirebasa<br />
da politikur ganaTlebas, maSin saparlamento reglamenti,<br />
Tavis mxriv, xels unda uwyobdes diskusiisa da argumentaciis xelovnebis<br />
ganviTarebas. debatebis warmarTvisa da gadawyvetilebis<br />
miRebis wesi iSviaTad Tu figurirebs konstituciebSi. gamonaklisia<br />
parlamentis wevrTa interpelaciis, mTavrobisadmi SekiTxvis<br />
ufleba, anu aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenelTa movaleoba<br />
upasuxon parlamentarTa SekiTxvebs. 43 konstituciebSi figurirebs<br />
iseTi sakiTxebi, rogoricaa, magaliTad, sakiTxi imis Sesaxeb,<br />
YTu ramdenjer unda waikiTxon esa Tu is kanonproeqti ken-<br />
Wisyraze dayenebamde, rac TavisTavad sifxizlis institucionalizacias<br />
warmoadgens. debatebisaTvis damatebiTi garantiebi asaxulia<br />
parlamentis struqturasTan dakavSirebul konstituciis organizaciul<br />
debulebebSi. saparlamento diskusiis wesebi parlamentis<br />
reglamentiTa da tradiciiTaa mowesrigebuli. sajaro debatebsa<br />
da presasTan dakavSirebulma saparlamento wesebma debatebi<br />
xalxisTvis xelmisawvdomi gaxada da isini sazogadoebis yuradRebis<br />
centrSi moaqcia, ramac parlamentarizmi Zireulad Secvala.<br />
1834 wlamde inglisis parlamentSi sesiaze damswre sazogadoebas<br />
ramis Cawera ekrZaleboda. presam gamosavali mainc ipova: am<br />
akrZalvisaTvis gverdis avlis mizniT, gazeTma "morning qroniqlma"<br />
daiqirava fenomenuri mexsierebis mqone kaci, romelsac gaze-<br />
43 SekiTxvebis dasma da interpelacia aRmasrulebeli xelisuflebis zedamxedvelobis<br />
instrumentia da TavisTavad mxolod parlamentis mier debatebisa da Semowmebis<br />
dros gamosayenebel inteleqtualur instrumentad ar unda CaiTvalos.<br />
ix. mexuTe Tavi.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
Tis 16 svetze moTavsebuli moxsenebis sityvasityviT gameoreba<br />
SeeZlo. 44<br />
167<br />
saparlamento debatebis sajaroobam SesaZlebeli gaxada parlamentarTa<br />
qcevis Sefaseba da amgvarad mopovebuli informaciis gamoyeneba<br />
ama Tu im wevris xelaxali arCevisas. saparlamento ken-<br />
Wisyra inglisis parlamentis TemTa palataSi sajaro gaxda 1836<br />
wels, xolo safrangeTSi – 1885 wels.<br />
sajarooba sazRaurs moiTxovs. swored amis safuZvelze amocnobili<br />
da deportirebuli iqnen safrangeTis konvenciis is delegatebi,<br />
romlebmac mefe lui XVI-is sikvdiliT dasjas misces xma. rogorc<br />
Cans, sajaroobasac aqvs Tavisi Crdilovani mxareebi, roca<br />
Tavad xelSeuxeblobis uflebac ki verafers Svelis.<br />
sxdomebis sajaroobam parlaments axali perspeqtivebi dausaxa.<br />
deputatTa amomrCevlebis winaSe "pasuxismgeblobam" meti praqtikuloba<br />
SeiZina. Sesabamisad, gaZnelda saerTo azris miRweva da kolegebis<br />
darwmuneba, xolo parlamentarTa qceva metwilad sazogadoebriv<br />
azrsa da amomrCevlebze zegavlenis surviliT iqna nakarnaxebi. 45<br />
rodesac partiuli politikisa da qmediTi saxelmwifo mmarTvelobis<br />
epoqaSi parlamentis funqciebi da legitimuroba Seicvala,<br />
saproceduro wesebi konstituciebis rame mniSvnelovani modifikaciis<br />
gareSe SeuTavsda axal saparlamento uflebamosilebebs. es<br />
yvelaferi emsaxureboda imas, rom parlamentis muSaobis racionalizaciis<br />
mizniT SeezRudaT gamosvlebis uflebiT borotad sargebloba,<br />
Sesabamisad, _ TviTon gamosvlebi da diskusiebi.<br />
44<br />
Jürgen Habermas, The Structural Transformation of the Public Sphere: An Inquiry into<br />
a Category of Bourgeois Society (London: Polity Press, 1989).<br />
45<br />
ix. zemoaRniSnuli partiuli politikis naklovaneba da masobrivi informaciis<br />
saSualebaTa epoqa.
168<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva<br />
a) reglamenti (saparlamento proceduris wesebi)<br />
parlamentis erT-erTi privilegia, romelsac gansakuTrebuli TavgamodebiT<br />
icaven, isaa, rom parlamentis saqmianobaSi Carevis ufleba<br />
arc erT sxva saxelmwifo organos ara aqvs. 46 parlamentis funqciobis<br />
ZiriTadi principia is, rom parlamenti Tavis saproceduro<br />
wesebs, xSirad tradiciaze dayrdnobiT, Tavad gansazRvravs.<br />
saparlamento wesebis damtkiceba romelime sxva, parlamentsgare<br />
organos Suamavlobas ar saWiroebs. amisaTvis arc prezidentis xelmowera<br />
da arc monarqis dasturia saWiro da sasamarTlos mier Sida<br />
wesebisa Tu Sida proceduris gamoyenebis gamoZieba dauSvebelia. sasamarTlos<br />
iurisdiqcia parlamentis Sida saqmeebze ar vrceldeba.<br />
germaniis kanoni sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb krZalavs parlamentis<br />
reglamentis ganxilvas, garda im SemTxvevebisa, romlebic<br />
adamianis ZiriTad uflebebs exeba 47 da, roca mocemuli saparlamento<br />
proceduris CarCoebSi miRebuli gadawyvetilebebi laxavs deputatis,<br />
rogorc saxelmwifo organos warmomadgenlis, uflebebs.<br />
am principis mniSvneloba gansakuTrebiT misi darRvevis SemTxvevaSi<br />
warmoCndeba xolme. 1958 wels safrangeTis konstituciam parlamentis<br />
disciplinisken moxmobis mizniT am princips gadauxvia,<br />
roca reglamentis namdvilobis pirobad sakonstitucio sabWos<br />
mier misi damtkiceba gamoacxada. 48<br />
46 umravlesobis mier marTvis garda, konstituciebi metwilad parlamentis Sida<br />
funqciebis ganmsazRvrel wesebsac Seicavs, romlebSic parlamentis palatebs<br />
Soris kompetenciebis Taobaze warmoqmnil konfliqtebsa da partiebis mier maTi<br />
gadaWra-gadauWrelobis gzebzea laparaki.<br />
47 mesame (paralmentis arawevris) mxaris uflebebiT saparlamento imuniteti<br />
tradiciulad izRudeba. ix. Stockdale v. Hansard (1839, 9 & A.E.I).<br />
48 CC 59-2. magaliTad, saparlamento wesi, romlis mixedviTac, mTavrobis wevrTa<br />
moxsenebebis xangrZlivoba (reglamenti) unda SezRuduliyo, antikonstituciurad<br />
CaTvales da uaryves. konstituciis debuleba, romelic aseTi savaldebulo<br />
Semowmebis moTxovnas Seicavda, de golma parlamentis SiSiT misi avtonomiis<br />
SesazRudavad SemoiRo.
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
169<br />
gadawyvetilebaTa miRebisas parlamentis damoukideblobis principi<br />
sruliad logikuria, magram, ramdenad xelmZRvaneloben am<br />
principiT, Tu praqtika iTxovs sxva fuZemdeblur pirobebs, vidre<br />
es am principiTaa gaTvaliswinebuli? ra moxdeba, Tu parlamenti<br />
ar imoqmedebs Tavisive reglamentiT, umravlesoba ugulebelyofs<br />
mis wesebs, magaliTad, kenWs uyris kvorumis ararsebobis dros? kanonis<br />
teqstis amgvarad miRebis magaliTia erTi deputatis mier<br />
ramdenime Rilakze TiTis daWera, ris uflebac mas ara aqvs. gamoTqmul<br />
protests parlamenti, ra Tqma unda, ganixilavs da xmis umravlesobiT<br />
daaskvnis, rom darRveva ar yofila. gana amgvari reglamentis<br />
damtkiceba gamoasworebs aseT Secdomebs? 49<br />
TviTgamorkvevis principisagan gansxvavebiT, sxva principis mixedviT,<br />
ar SeiZleba vinme Tavisi saqmis mosamarTle iyos. am TvalsazrisiT,<br />
safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos kompetencia parlamentis<br />
reglamentis gadasinjvis sakiTxebze mTlad usafuZvlo ar Cans.<br />
Tu kontrolis procedura sakonstitucio princips emyareba, proceduris<br />
dakavSireba <strong>konstitucionalizmis</strong> cnebasTan SesaZlebelia.<br />
parlamentarizmis konstutuciuri uzrunvelyofa, parlamentis<br />
arsebobis damoukideblobis uzrunvelyofa moiTxovs, rom parlamenti<br />
yovelgvari Carevis gareSe Camoyalibdes. swored amitom, XIX<br />
saukunis konstituciebi sakmaod dawvrilebiT ganixilavda, Tu rogor<br />
unda daadasturos parlamentma arCeuli parlamentarebis mandatebi.<br />
saarCevno sistemebis Secvlisa da profesiuli teqnikuri<br />
personalis mier sazogadoebrivi (sinamdvileSi ki partiuli) kontrolis<br />
zedamxedvelobiT xmebis daTvlis gaTvaliswinebiT da kidev<br />
imis gamo, rom saarCevno sistemebi konstituciebSi ar aris aR-<br />
49 TviTgamorkvevisadmi miswrafebam, SesaZloa, parlamentis TviTdegradacia<br />
(daknineba) gaamarTlos. magaliTad, rodesac rame kanonis miRebas kvalificiuri<br />
umravlesoba sWirdeba, parlamentis Tavmjdomare ambobs, rom kanoni miRebulia,<br />
Tumca saWiro kvalificiuri umravlesoba ar yofila. am kanonis iuridiul Zalas-<br />
Tan dakavSirebul kamaTze ubralo umravlesobaa saWiro, radgan es saproceduro<br />
sakiTxia, magram ubralo umravlesoba sakmarisi ar iqneba, Tu vixelmZRvanelebT<br />
wesiT, rom saproceduro sakiTxebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebisas<br />
iseTive mkacri wesebis gamoyenebaa saWiro, rogoricaa gansaxilvel gadawyvetilebasTan<br />
dakavSirebuli pirobebi.
170<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
werili, parlamentebma garkveulwilad daTmes TavianTi privilegiebi<br />
da saarCevno davis gadawyveta sasamarTlos miandes.<br />
parlamentis saqmeebi xSir SemTxvevaSi didtanian tomebadaa akin-<br />
Zuli, magram Cveulebriv, parlamenti Tavis saqmianobaSi sul ramdenime<br />
principiT xelmZRvanelobs, sqeltaniani wignebi ki gamonaklisebis<br />
aRwerasa da saproceduro detalebs Seicavs. es principebi ramdenime<br />
Zireul SekiTxvaze pasuxis gasacemadaa gamiznuli: rogori<br />
mxardaWeraa gadawyvetilebis misaRebad saWiro? ra organizaciuli<br />
formiT xorcieldeba parlamentis saqmianoba? ra moculobiT xdeba<br />
igi sajaro? vin aris saparlamento proceduris subieqti?<br />
b) gadawyvetilebebis miReba parlamentSi<br />
pirvel kiTxvaze pasuxs konstituciebi gvaZlevs _ parlamentis gadawyvetilebebi<br />
unda miiRon umravlesobis principiT. am gagebiT,<br />
parlamenti icavs TamaSis demokratiul wesebs, radgan Tanasworobis<br />
demokratiuli principis Tanaxmad, yoveli xma erTnairad Rirebulia,<br />
magram xmaTa umravlesoba gadamwyvetia. sinamdvileSi reglamenti,<br />
misi funqcioba da organizacia, garda personaluri da sakanonmdeblo<br />
gadawyvetilebebisa, xSirad ugulebelyofs am princips<br />
proporciebisa da umciresobebis dacvis sasargeblod. magaliTad,<br />
vaimaris respublikis konstituciaSi araferi iyo naTqvami imaze,<br />
Tu ramdeni xma sWirdeba kanonis miRebas da es parlamentis damoukideblobasTan<br />
dakavSirebulad miCneuli sakiTxi (muxli 32) Tavad<br />
sakanonmdeblo organos unda gadaewyvita. sxva, magaliTad, 1989<br />
wlis ungreTis konstituciaSi (muxli 26), naTqvamia, rom kvorumis<br />
Sesadgenad yvela arCeuli deputatis saerTo raodenobis 50 procentia<br />
saWiro, kanonis misaRebad ki parlamentis sxdomaze damswre<br />
deputatTa umravlesobis mxardaWeraa aucilebeli. belgiis konstituciis<br />
mixedviT, parlamentarTa saerTo raodenobis 50 procents<br />
+ 1 xma – absoluturi umravlesobaa saWiro, raTa kanoni miRebulad<br />
CaiTvalos. rac Seexeba Tanamdebobaze daniSvnas, mas damswre<br />
deputatTa umravlesoba wyvets.<br />
konstituciebi, zog SemTxvevaSi kanonebic ki, garkveul Tanamdebobaze<br />
daniSvnisas, specifikuri sakiTxebis gadawyvetisas an kanonis<br />
miReba-Sesworebisas kvalificiur umravlesobas iTxovs. rac Seexeba
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
171<br />
sakiTxs, unda iTxovdes Tu ara kanoni kvalificiur umravlesobas,<br />
Tu es konstituciiT ar aris gansazRvruli da Tu saqme Tavad am<br />
kanonis cvlilebas exeba, es kvlav sadavoa. amasTanave, sakiTxavia,<br />
konstituciuria Tu ara, rom kanonis baTilad cnobisaTvis umciresoba<br />
iyos sakmarisi? 50<br />
saparlamento umravlesobis principi ayenebs kanonmdeblobis<br />
konstituciurobis ZiriTad sakiTxs. SesaZlebelia ki yvelafris gadawyveta<br />
dawesebuli saparlamento umravlesobis safuZvelze?<br />
umravlesobis principi parlamentis, rogorc institutis, mTeli<br />
arsebobis manZilze moqmedebs. Sua saukuneebis parlamentis warCinebuli<br />
pirebi, saerTo interesebidan gamomdinare, erTmaneTs Zmebad,<br />
e.i. Tanasworebad miiCnevdnen. swored amitom, saparlamento `demokratizmma~<br />
gansazRvra umravlesobis principis moqmedeba arCevnebis<br />
Catarebisas da saxalxo suverenitetis uzrunvelyofaSi. arsebobs<br />
sapirispiro magaliTic. polonuri liberum veto sruliad samarTlianad<br />
moiTxovda erTsulovnebas kenWisyrisas, magram amgvar erTsulovan<br />
kenWisyrasTan dakavSirebuli uaryofiTi gamocdileba umravlesobis<br />
princips amarTlebs.<br />
parlamentSi gadawyvetilebis miRebis praqtika imaze rodi metyvelebs,<br />
rom ar SeiZleba zogierTi sakiTxis saerTod amoReba parlamentis<br />
kompetenciidan da arc imas gulisxmobs, rom umravlesobis<br />
principi kvalificiuri umravlesobis moTxovniT ar Seicvalos.<br />
iq, sadac kanoni zeumravlesobas moiTxovs, umravlesobisaTvis mniSvneloba<br />
ara aqvs, 50 procentze ramdeniT meti xmaa saWiro, magram<br />
umciresobisaTvis es Zalian mniSvnelovania. 51<br />
50 1995 wlis dasawyisSi aSS-is kongresma ganacxada, rom gadasaxadis momatebasTan<br />
dakavSirebuli nebismieri kanonis miRebisaTvis sami mexuTedis umravlesoba<br />
iyo saWiro. konstituciuri kontrargumentebi, kerZod, is, rom kanonis misaRebad<br />
ubralo umravlesoba kmaroda, uaryves imis safuZvelze, rom es mxolod proceduruli<br />
wesi iyo. kvalificiuri umravlesobis SemTxveva, kvorumis pirobebi ganmartebas<br />
saWiroebs.<br />
51 absoluturi umravlesobis mier gadawyvetilebis miRebis sasargeblod ara<br />
erTi Teoriuli argumentis moyvanaa SesaZlebeli, magram damswre parlamentarTagan<br />
TavSekavebulTa xmebis daTvla jerac sakamaToa. umravlesobis mkacri gansaz-<br />
Rvra mTavrobis umravlesobis Zalisxmevas moiTxovs. kanoni miRebulad mxolod im
172<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
g) kvalificiuri umravlesoba<br />
kvalificiuri umravlesobis (zeumravlesobis) moTxovna, albaT, umciresobaTa<br />
dacvisTvisac aris gamiznuli. 52 sxvaTa azriT, kvalificiuri<br />
umravlesobis instituti sruliad miuRebelia 53 da mas samTavrobo<br />
wreebSi xSirad akritikeben, magram yvelaferi, rac Zalauflebis mqoneTaTvis<br />
usiamovnoa, konstituciurobis TvalsazrisiT Rirebulia.<br />
iseT sistemaSi, sadac saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebisa<br />
da urTierTSezRudvis principi sakmarisad ar xorcieldeba,<br />
kvalificiuri umravlesobis moTxovna umravlesobis mmarTvelobis<br />
SezRudvis erTaderTi saSualebaa. vestminsteris tipis parlamentarizmma,<br />
romelic tradiciamac ki ver `gaakeTilSobila~, zogierT britanuli<br />
parlamentarizmis mimdevar britaneTis koloniaSi avtokratiuli<br />
mmarTveloba gamoiwvia. 54 maJoritarulma tradiciam britane-<br />
SemTxvevaSi CaiTvleba, Tu mas arCeul deputatTa umravlesoba dauWers mxars.<br />
safrangeTis konstitucia mTavrobis poziciis gansamtkiceblad am wesis sapirispiros<br />
gvTavazobs. mTavrobis gakicxvis Semcveli saparlamento winadadeba maSin iTvleba<br />
miRebulad, Tu mas parlamentis wevrTa 50 procenti uWers mxars (anu parlamentarTa<br />
50 procenti mTavrobis winaaRmdegia). "umravlesobis naklebad mkacri<br />
gansazRvra, rac parlamentarTa sxdomebze dauswreblobas iTvaliswinebs, parlaments<br />
ufro qmediTi funqciobis saSualebas miscemda. es niSnavs, rom zog SemTxvevaSi<br />
(magaliTad, undoblobis gamocxadeba an axalarCeuli mTavrobisaTvis ndobis<br />
gamocxadeba, an kidev mTavrobis mier SemoTavazebuli programis miReba) absoluturi<br />
umravlesoba iqneba saWiro. garda amisa, mkacri midgomis Sedegad miRebuli<br />
kanoni absoluturi umravlesobis saWiroebis sxva SemTxvevebsac warmoaCens, mkacrad<br />
gansazRvruli umravlesobis wesi ki konsensusis miRwevas aadvilebs. es socialuradac<br />
gamarTlebulia, Tu igi mTavrobis paralizebas ar gamoiwvevs.<br />
52 kvalificiuri umravlesoba formaluri umravlesobis princips ewinaaRmdegeba<br />
imiT, rom umciresobas umravlesobis winaaRmdeg vetos uflebas aniWebs. Tu gadawyvetilebis<br />
miRebas xmaTa ori mesamedi sWirdeba, 50 procents + 1 da or mesameds<br />
Soris sxvaobas sxva xmebze meti wona aqvs. kontrargumentad imis moyvana SeiZleba,<br />
rom kenWisyramde yvela xma Tanasworia da, amrigad, Tanasworobis principi ar<br />
darRveula.<br />
53 am azrs 1989 wlis konstituciasTan mimarTebaSi ungreTis mmarTvel polo-<br />
tikosTa umravlesoba uWerda mxars.<br />
54 lifharTi vestminsteris tipis parlamentarizms erTgvarovani sazogadoebebisaTvis<br />
sasargeblod miiCnevs da mas ase aRwers: (1) aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
koncentracia _ erTpartiuli an mcire umravlesobiT Sedgenili kabinetebi; (2) Zalauflebisa<br />
da ministrTa kabinetSi dominirebis Serwyma; (3) asimetriuli orpalatianoba;<br />
(4) orpartiuli sistema; (5) erTganzomilebiani partiuli sistema; (6)<br />
pluralizmze dafuZnebuli saarCevno sistema; (7) unitaruli da centralizebuli<br />
mmarTveloba; (8) dauwereli konstitucia da parlamentis suvereniteti; (9)niSandoblivad<br />
warmomadgenlobiTi demokratia. Arend Lijphart, Democracies: Patterns of
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
173<br />
Tis yofil koloniebSi afrikis kontinentze diqtatoruli reJimis<br />
damyarebas Seuwyo xeli. ase rom, yvela saSualeba, rac zemoaRniSnuls<br />
Tavidan agvacilebs, aucileblad gasaTvaliwinebelia. ori mesamedis<br />
umravlesobis moTxovna mxolod saparlamento umciresobisaTvis<br />
sasargeblo rodia. gadawyvetilebebi, romlebic deputatTa ori mesamedis<br />
mxardaWeras moiTxovs, socialur umciresobaTa da saerTod umciresobaTa<br />
dacvas isaxavs miznad. saparlamento opozicia Tavisi arsiT<br />
mTavrobis gadawyvetilebebs, maT Soris umciresobis sawinaaRmdego<br />
gadawyvetilebebsac, unda ewinaaRmdegebodes.<br />
zeumravlesobis moTxovna, romelic klasikur parlamentarizms zRudavs,<br />
Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> gariJraJze warmoiSva da misi<br />
mizania sakonstitucio sistemis fuZemdebluri institutebis dacva.<br />
aSS-is konstituciis me-5 muxli konstituciaSi cvlilebis Sesatanad<br />
kongresis orive palatis ori mesamedis mxardaWeras moiTxovs.<br />
1831 wlis belgiis konstituciis Semqmnelebs eSinodaT roialisturad<br />
ganwyobili momavali saparlamento umravlesobisa, romelsac<br />
mefis antiparlamenturi saqmianobisaTvis SeeZlo daeWira mxari. amitomac,<br />
amgvari umravlesobisaTvis xelis SeSlis mizniT, belgiis<br />
konstitucia moiTxovs, rom misi udidebulesobis sxva qveynis monarqadac<br />
gaxdomas parlamentis orive palatis ori mesamedis mxarda-<br />
Wera sWirdeba (muxli 62). amis Semdeg ara erTi qveynis konstituciaSi<br />
aRiniSna, rom zogierT mniSvnelovan sakiTxTan dakavSirebuli<br />
kanonis miRebas kvalificiuri umravlesoba sWirdeba. gasagebia, rom<br />
orpalatian parlamentebSi aseTi midgoma arcTu xSirad gamoiyeneba.<br />
safrangeTis praqtika gviCvenebs, rom mniSvnelovani sakiTxebis gadawyvetisas<br />
e.w. organul kanons mimarTaven, radgan organuli kanoni<br />
parlamentis meore palatis Tanxmobasac moiTxovs. Tu Tanxmobas ver<br />
miaRwies, maSin warmomadgenelTa palatis absoluturi, anu kvalificiuri<br />
umravlesobis mxardaWera xdeba saWiro. 55<br />
Majoritarian and Consensus Government in Twenty-One Countries (New Haven: Yale<br />
University Press, 1984), gv. 4-9. postkomunisturi saxelmwifoebis erTpalatiani saparlamento<br />
sistemebi konsocialurze metad am ideals uaxlovdebian.<br />
55 safrangeTis konstituciis mixedviT (muxli 46), organul kanonebs sakonstitucio<br />
sabWos winaswari ganxilva sWirdeba. organul kanonebs miekuTvneba kanonebi<br />
sasamarTlos, sakonstitucio sabWos procedurisa da safinanso saqmianobis Sesaxeb.
174<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.2.4. koleqtiuri monawileni<br />
a) komisiebi: arsebobis ufleba da uflebamosilebani<br />
klasikuri parlamenti niSnavda fizikur sivrces _ did darbazs<br />
parlamentis SenobaSi, sadac deputatebi ikribebodnen. amasTanave,<br />
farTobis miuxedavad, parlamentis wevrTa raodenoba TandaTan matulobda.<br />
inglisis TemTa palataSi yvelasaTvis sakmarisi dasajdomi<br />
adgilic ar darCa. vestminsteri, mas Semdeg, rac nacistebma dabombes,<br />
CerCilis moTxovniT, ucvlelad aRadgines. istoriuli Zeglis<br />
aRdgeniT politikuri tradicia SenarCunda. es elitaruli<br />
forumi, sadac adgenen WeSmaritebas da marTaven ganmanaTleblur<br />
diskusiebs, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT mTavrobisadmi SekiTxvebisa<br />
da politikuri gancxadebebis SemTxvevebs, umeteswilad sruliad<br />
carielia. palatis wevrebi cariel darbazSi gamodian da ma-<br />
Ti sityvebi, ukeTes SemTxvevaSi, sazogadoebiskenaa mimarTuli. adgilze<br />
maT mxolod uerTgulesi megobrebi Tu usmenen. saparlamento<br />
muSaoba TiTqmis mTlianad komitetebSi mimdinareobs.<br />
parlamentebi mravalricxovani dawesebulebebia. 56 saxelmwifosa<br />
da kanonis socialuri rolis zrdasTan erTad, parlamentebic<br />
rTul organoebad gadaiqcnen, rac maT mier winaaRmdegobrivi da<br />
mravalmxrivi sakiTxebis gadawyvetisaTvis iyo saWiro. saxelmwifos<br />
daekisra sazogadoebrivi keTildReobis uzrunvelyofa, ramac ur-<br />
TierTobebis mogvareba sul ufro gaarTula. saparlamento debatebisa<br />
da gadawyvetilebebisaTvis gamoyofili dro SeizRuda. arastabiluri<br />
mTavrobis dros mis Seqmnas parlamentis ramdenime sxdoma<br />
germaniis ZiriTad kanonSi es koncefcia moxseniebuli ar aris, magram im kanonebis<br />
misaRebad, romlebic germaniis calkeuli mxareebis administraciebma unda<br />
Seasrulon, saWiroa konsensusi federalur sabWosTan. dReisaTvis es procedura<br />
germaniis federaluri kanonmdeblobis 60 procents exeba.<br />
56 ama Tu im qveynis sidides misi parlamentis raodenobriv SemadgenlobasTan<br />
aranairi kavSiri ara aqvs. 2250-wevriani sabWoTa sakanonmdeblo organo msoflio<br />
istoriaSi, albaT, udidesi sakanonmdeblo organo (saxalxo deputatTa yriloba)<br />
iyo. britaneTis lordTa palataSi 1200 wevria, xolo TemTa palataSi – 650.<br />
italiis parlamentis qveda palataSi 630 wevria, safrangeTisa da germaniis qveda<br />
palatebSi, Sesabamisad – 500 da 600. ungreTis parlamenti Tavisi 386 wevriT CexeTis<br />
(200), avstriis (183), holandiis (150) da avstraliis (125) warmomadgenelTa<br />
palatebTan SedarebiT mravalricxovnad gamoiyureba, Tumca eseni orpalatiani<br />
parlamentebia (cifrebi miaxloebiT aris moyvanili).
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
175<br />
sWirdeba. mTavrobis saqmianobis kontrolsac dro miaqvs. amgvari<br />
kontrolis yvelaze efeqtiani saSualeba mTavrobis wevrebis er-<br />
TsaaTiani an erTdRiani gamokiTxva _ politikuri debatebia. Sromis<br />
ganawileba gardauvalia da, meti kompetenturobis gamo, samu-<br />
Sao komitetebSi amas mcirericxovani jgufebi uZRvebian. ismis kiTxva:<br />
plenaruli sxdomis uflebebis komitetebisTvis delegireba<br />
konstituciuria? konstituciuri sistemebis arsebobis dasawyisSi<br />
amasTan dakavSirebiT sruli dabneuloba sufevda.<br />
1789 wels Tavis pirvel sxdomaze safrangeTis erovnulma asambleam<br />
daadgina, rom debatebi komitetebSi gamarTuliyo, xolo es<br />
ukanasknelni SemdgomSi winadadebas SesTavazebda asambleas. magram<br />
sul ramdenime dReSi sxva daskvnamde mividnen. ganacxades, rom<br />
xalxs mxolod plenumi warmoadgenda, amitom mxolod plenumze<br />
naTqvami iyo angariSgasawevi. bolos kompromiss miaRwies da gadawyvites<br />
debatebi yovelkvireul plenarul sxdomaze gaemarTaT. 1791<br />
wels am principis aRiarebis Semdeg, safrangeTis konstituciaSi<br />
aRiniSna, rom sakanonmdeblo organo erovnuli warmomadgenlobis<br />
instituti iyo. magram, amave dros, konstituciam erovnul asambleas<br />
nebismier dros komitetad Camoyalibebis ufleba mianiWa.<br />
fuWsityvaobam parlamentSi da efeqtianobis saWiroebam komitetSi<br />
warmoebuli samuSao mniSvnelovani gaxada. 57<br />
saparlamento komitetebis muSaoba fizikurad ver iqneba bolomde<br />
sajaro, amitom misi kontroli sakmaod rTulia, Tanac, konstituciis<br />
debulebis Tanaxmad, maTi sxdomebis sajarooba aucilebeli ar<br />
aris. paradoqsulia, magram swored sazogadoebrivi yuradRebis simciris<br />
wyalobiT SeZles komitetebma Tavdapirveli saparlamento debatebis<br />
arsis nawilobriv SenarCuneba. sazogadoebaSi saxelis moxve-<br />
Wa aq nakleb mniSvnelovania da amas arc cdiloben. vudro uilsoni<br />
werda: "umarTebulo ar iqneba vTqvaT, sesiaze myofi kongresi gamofenaze<br />
gamotanili kongresia, sakomiteto oTaxebSi ganTavsebuli<br />
57 Tu ar CavTvliT aSS-is kongresis qvekomitetebs, meqsikis parlamentSi, sul<br />
cota, 50-ze meti qvekomitetia. mravalkomitetiani sakanonmdeblo organos gamocdilebaze<br />
dayrdnobiT, 1958 wels safrangeTis konstituciam (muxli 43) mudmivi<br />
komitetebis raodenoba eqvsamde Seamcira. Philip Laundy, Parliaments in the Modern<br />
World (Dartmouth: Gower: 1989), gv. 120.
176<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
kongresi ki – muSa kongresi." 58 mudmivi komitetebi saparlamento<br />
sesias saqmes uadvileben da amis gamo parlaments politikuri debatebisa<br />
da mTavrobis zedamxedvelobisaTvis meti dro rCeba.<br />
britaneTis parlamentarizmis mimdevrebi ki kvlav miiCneven,<br />
rom debatebi parlamentis plenarul sxdomaze unda imarTebodes.<br />
TandaTan komitetebma konstituciuri aRiareba da saproceduro<br />
uflebebi moipoves. vaimaris konstituciiT, komitetebs kanclerisa<br />
da imperiis yrilobis mowvevis ufleba hqondaT (muxli 33).<br />
kanonproeqtebis wardgena-ganxilva komitetebis prerogativaa.<br />
zogierTi parlamentis SinaganawesiT komitetSi Seqmnili kanonproeqtebi<br />
daCqarebuli tempiT ganixileba.<br />
Zlier partiul sistemebSi komitetis azri Cveulebriv partiaTa<br />
Soris miRweul SeTanxmebas an amgvari SeTanxmebis miRwevis<br />
SeuZleblobas asaxavs. swored amiT aixsneba komitetebis azrisadmi<br />
gulisyuri da, Sesabamisad, parlamentis plenaruli<br />
sxdomis meorexarisxovneba. parlamentsa da mis komitetebs Soris<br />
urTierTobaSi sakanonmdeblo urTierTobis delegirebis sakiTxi<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> qvakuTxedia. partiul sistemaSi, sadac<br />
komitetebis Semadgenloba parlamentis plenumis Semadgenlobas<br />
asaxavs, 59 debatebi mimdinareobs imaT Soris, visac kvalifikacia<br />
komitetis wevrobis SesaZleblobas aniWebs da, amrigad,<br />
parlamentma, wesiT, kanonebi swrafad unda miiRos. maSasadame,<br />
partiuli sistemis pirobebSi sakanonmdeblo uflebebis komitetebisaTvis<br />
konstituciurad gadacemis cduneba sakmaod didia. 60<br />
bolos da bolos, Tu zogierT sistemaSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sakanonmdeblos rolsac asrulebs da, Tu yvela sistemaSi<br />
aRmasrulebeli xelisufleba uflebamosilia damoukidebeli<br />
aRmasrulebeli piri marTos, uflebis zemoaRniSnuli gadacema<br />
sapatio darRvevad SeiZleba CaiTvalos. italiis parlamentis<br />
58 Woodrow Wilson, Congressional Government: A Study in American Politics<br />
(Gloucester, Mass,: P. Smith, 1973), gv. 69.<br />
59 britaneTis parlamentSi zogierT komitets opoziciis warmomadgenlebi xelmZRvaneloben.<br />
asevea ungreTSic. aSS-Si komitetebis Tavmjdomareebi umravlesobis<br />
partias warmoadgenen.<br />
60 italiis konstituciiT es nebadarTulia (muxli 72).
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
177<br />
warmomadgenelTa palataSi mis Tavmjdomares am mizniT winadadebis<br />
wamoyeneba SeuZlia, magram warmomadgenelTa 10 procentisa<br />
Tu ministrTa kabinetis uaris SemTxvevaSi, kanons parlamentis<br />
plenaruli sxdoma iRebs.<br />
paradoqsia, rom parlamentis sazedamxedvelo funqcias misi sagamoZiebo<br />
komiteti asrulebs, rogorc es XX saukuneSi Seqmnil<br />
konstituciebSia asaxuli. 1832 wels inglisis parlamentma samefo<br />
sagamoZiebo komiteti qalaqis administraciis Sesamowmeblad<br />
gaagzavna. komitetis mTavari amocana sakanonmdeblo reformisaTvis<br />
saWiro informaciis Segroveba iyo. swored amitom, damoukidebeli<br />
eqspertebi mniSvnelovan rols asrulebdnen. 61 britaneTis yofilma<br />
koloniebma, romlebmac metropoliis saparlamento tradicia SeinarCunes,<br />
gadawyvetilebis miRebamde aseTi informaciis SegrovebiT<br />
warmatebas miaRwies. es meTodi saxelmwifo administraciuli organoebidan<br />
wamosuli calmxrivi winadadebebis ukugdebisTvisaa sa-<br />
Wiro. faqtebis mompovebeli komitetebis muSaoba sxvadasxva interesis<br />
mqone jgufebis Tvalsazriss amJRavnebs, oRond ise, rom es<br />
jgufebi gadawyvetilebis miRebaze gavlenas ver axdenen. erTi<br />
sityviT, rogorc evropul, ise amerikul saparlamento praqtikaSi<br />
mudmivma saparlamento komitetebma samefo sagamoZiebo komitetis<br />
funqciac unda SeiTavson. 62 radgan am komitetebis saqmianoba mimdinare<br />
sakanonmdeblo sakiTxebs exeba da moqmedi parlamenti<br />
drois simciris gamo administraciuli organoebis winadadebebs<br />
amuSavebs, SeuZlebelia yovelTvis dadebiTi Sedegis miRweva, maSinac<br />
ki, rodesac faqtebis momZiebeli damoukidebeli komitetebi<br />
qmediTad muSaoben, rogorc es xdeba germaniasa da aSS-Si saxelisuflebo<br />
ganStoebaTa urTierTdamokidebulebis da urTierTSez-<br />
Rudvisa da Zlieri lobirebis wyalobiT.<br />
61 britaneTis parlamentis mudmivi komitetebi xSirad faqtebis mompoveblis<br />
rols asruleben. ramdenime sagamoZiebo, faqtebis mompovebeli da politikuri winadadebebis<br />
SemmuSavebeli komiteti lordTa palataSic aris.<br />
62 sainteresoa, rom aSS-Si damoukidebel komitetebs xSirad prezidenti qmnis.<br />
zogjer kongresi Sereul komitetebsac ayalibebs, romlebSic aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
warmomadgenlebic monawileoben.
178<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
sxvadasxva mosazrebis damoukideblad gacnobis SesaZlebloba<br />
gansakuTrebiT iqaa mniSvnelovani, sadac saxelmwifo biurokratia<br />
kanonebis momzadebaSi wamyvan rols TamaSobs. postkomunisturi<br />
parlamentarizmi sul ufro ususuri imitom xdeba, rom maSin,<br />
rodesac politikosebi vestminsteris tipis parlaments uWeren<br />
mxars da im rolis Sesrulebaze ocneboben, romelsac maTi kolegebi<br />
gasul saukuneSi (XIX s-Si) asrulebdnen (mogexsenebaT,<br />
ocneba muSaobaze advilia), maT vestminsteris meore – gulmodgine<br />
gamomZieblis _ rolis aRiareba ar surT; arc XIX saukunis<br />
liberalur ungreTis premier-ministris iStvan toStas parlaments<br />
miubaZavs britaneTis saparlamento saqmianobisaTvis da er-<br />
TaderTi, rac britanelebisagan gadmoiRes, sigaris kvamliT gam-<br />
Wvartluli kabinetebi iyo.<br />
sagamoZiebo komitetebi opoziciis survils, miipyros sazogadoebrivi<br />
yuradReba, zedmiwevniT esadagebian da maTi funqcia aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis warmomadgenelTa uSualo zedamxedvelobaa<br />
(magaliTad, skandalis SemTxvevaSi). zogjer sagamoZiebo<br />
komitetebi umciresobis TxovniT yalibdeba. 63 Aidealur viTareba-<br />
Si sagamoZiebo komitetis wevrTa naxevari da/an misi Tavmjdomare<br />
opoziciis warmomadgenlebi arian. Tavisi politikuri xasiaTidan<br />
gamomdinare, konkretuli sakiTxebis Semswavleli nebismieri komiteti<br />
saparlamento komitetia da mxolod parlamentis wevrebisagan<br />
Sedgeba.<br />
logikuria, rom sagamoZiebo komitetebis saproceduro uflebebi<br />
konstituciaSi aisaxebodes, rogorc es germaniis ZiriTad<br />
kanonSia (Tu gvinda, rom amgvari komitetebis saqmianoba nayofieri<br />
iyos, maTi proceduruli uflebamosilebebi unda ganisaz-<br />
Rvros sisxlis samarTlis saqmeebiT dakavebuli mosamarTleebis<br />
Tanabrad). garda amisa, mkafiod unda ganisazRvros (Tumca ara<br />
uTuod konstituciaSi) gamoZiebis sagani da misi xangrZlivoba.<br />
es sruliad gasagebi moTxovnaa, magram mTavrobis momxre umrav-<br />
63 vaimaris konstituciis mixedviT (muxli 34), aseTi komitetebis Seqmna parlamentis<br />
wevrTa 20 procentis TxovniT SeiZleboda. zustad asevea 1994 wlis<br />
ungreTis parlamentis reglamentiTac. germaniis ZiriTadma kanonma zRvari 25 procentamde<br />
gazarda, xolo 1831 wlis belgiis konstitucia moZiebis warmoebis uflebas<br />
parlamentis orive palatas aniWebs (muxli 40).
179<br />
lesoba logikas arad dagidevs. Tu sagamoZiebo komitetebis Seqmna<br />
aucilebelia, ministrTa kabinetisadmi loialuri saparlamento<br />
umravlesoba dainteresebulia, rom komitetma rac SeiZleba<br />
cota ram gamoiZios da mopovebuli informaciis sandooba eWvs<br />
iwvevdes. konstitucionalizmi politikaSi TavisTavad cxads savaldebulod<br />
aqcevs, radgan politikurad cxadisagan gamomdinareobs<br />
misi sruliad sapirispiro. rac unda gamoiZios sagamoZiebo<br />
komitetma an misma umciresobam, darRvevebis gamosworeba mxolod<br />
saparlamento umravlesobas SeuZlia. parlamentis zneobriv<br />
saxes swored gamomJRavnebuli problemebis mougvarebloba warmoaCens,<br />
danarCeni ki sazogadoebrivi azris saqmea.<br />
b) partiuli fraqciebi<br />
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
komitetebisa da komisiebis garda, saparlamento reglamenti da<br />
axalSeqmnili konstituciebis teqstebi sxva koleqtiur monawileebsac<br />
miuCenen TvalsaCino adgils. 64 esenia partiuli fraqciebi,<br />
anu garkveul partiasTan dakavSirebuli saparlamento jgufebi.<br />
partiul fraqciebs proceduruli privilegiebi parlamentis<br />
individualur wevrTa (anu fraqciebSi gauerTianebel wevrTa)<br />
xarjze mieniWaT.<br />
64 ramdenime axalSeqmnili, magaliTad, 1958 wels safrangeTis an 1983 wels<br />
Sesworebuli holandiis konstitucia partiul fraqciebs ar cnobs, miuxedavad<br />
imisa, rom isini parlamentis saqmianobaSi mniSvnelovan rols TamaSoben. fraqcia<br />
mniSvnelovania, Tumca politikosebi xSirad partiul disciplinas arRveven da<br />
fraqciebs dausjelad toveben, rac imas niSnavs, rom fraqciis wevri, romelmac<br />
misi datoveba arCia, ar kargavs xmis uflebas. ise rom xdebodes, rom partiis<br />
fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT wasuli misi wevri saparlamento mandats<br />
kargavdes, partiuli marTva parlamentSi sruliad gabatondeboda da sakanonmdeblo<br />
organo mTlianad daemorCileboda partiul interesebs, rac partiis liderebis<br />
ocnebaa. amis arcTu mTlad obieqturi axsna isaa, rom es uzrunvelyofda parlamentis<br />
stabilurobas, rac specialuri saarCevno debulebebiTa da saparlamento<br />
teqnikiT XX saukunis meore naxevarSi ase gaZnelda. roca piri parlamentis wevri<br />
xdeba partiuli siiT, anu amomrCevlebma parlamentSi is "kaligulas cxenis"<br />
nacvlad Seiyvanes, gamodis, rom igi an fraqciis "TavlaSi" unda darCes, an gasayid<br />
cxenad iqces.<br />
1994 wels ungreTis parlamentis reglamenti konstituciis debulebaTa gamo<br />
ase Sors ver wavida, magram fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT gasuli wevri<br />
imiT isjeba, rom 6 Tvis ganmavlobaSi sxva fraqciis wevroba ekrZaleba da, amdenad,<br />
igi gankicxulis rolSia.
180<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
Tanamedrove partiaTa warmoqmnamde didi xniT adre, parlamentis<br />
wevrebi, romlebic erTnairad aZlevdnen xmas da SeTanxmebulad<br />
moqmedebdnen, parlamentSi gverdigverd isxdnen. XIX saukuneSi<br />
am jgufebs arCeuli lideri xelmZRvanelobda, magram gadamwyvet<br />
faqtorad partiuli fraqciebi mxolod Tanamedrove partiul<br />
sistemaSi iqcnen.<br />
gamonaklisebic garkveul logikas eqvemdebareba. aSS-Si, sadac Tanamedrove<br />
tipis mudmivi wevrebisgan Semdgari masobrivi partia ar<br />
arsebobs, warmomadgenelTa palatis wevrebma da gansakuTrebiT senatorebma<br />
TavianTi damoukidebloba mniSvnelovnad SeinarCunes. isini<br />
xSirad "partiuli xazis"' sawinaaRmdegod aZleven xmas an TavianTi<br />
xmebis sanacvlod partiuli xazis (Tuki aseTi arsebobs) Secvlas<br />
iTxoven. amerika adreuli saarCevno partiuli politikisa da parlamentarizmis<br />
relikviaa. dRevandel parlamentul sistemebSi partiuli<br />
fraqciebi xSirad wamyvan rols TamaSoben.<br />
saerTod, fraqciebisa da komitetebis uflebebi, saparlamento<br />
reglamentebis msgavsad, individualur wevrTa uflebebs zRudavs.<br />
es SezRudvebi SeiZleba konstituciis debulebebs Seesabameba<br />
kidec, radgan maT parlamentarebma reglamentis miRebisas<br />
misces xma, magram sakiTxavi isaa, Tu ramdenad Seesabameba isini<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> idealebs. gana parlamentarizmis arsi ar<br />
Seilaxeba imiT, rom wevrTa CamoqveiTeba jgufur warmonaqmnebs<br />
eqvemdebareba? magram am kiTxvaze pasuxis gasacemad saWiroa jer<br />
meore kiTxvas vupasuxoT: ramdenad gulisxmobs parlamentarizmi<br />
parlamentis wevrebs? parlamentarebi TavianT saarCevno olqebze<br />
rom iyvnen mijaWvuli, wevrTa uflebebis SezRudva komitetebisa<br />
da fraqciebis sasargeblod, anu parlamentis wevris fraqciisadmi<br />
daqvemdebarebis dakanoneba, albaT, miuRebeli iqneboda. magram,<br />
radgan imperatiuli mandati ar arsebobs, am argumentis gabaTileba<br />
advilia. gana parlamentSi arsebul ZalTa subieqtebi erT<br />
mTels (plenums) da mis qvekomitetebs ar unda warmoadgendnen,<br />
gansakuTrebiT iseT sistemebSi, sadac parlamentSi partiuli<br />
siebiT anu proporciuli warmomadgenlobis principiT xvdebian? 65<br />
65 avstriis parlamentSi (bundesrati), iseve rogorc portugaliaSi, espaneTSi,<br />
braziliasa da samxreT amerikis sxva qveyanebSi, arsebobs "daxuruli siis"' anu<br />
"proporciuli warmomadgenlobis" sistema, romelic parlamentis erT an orive pa-
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
181<br />
Cndeba kiTxva: deputati samSeneblo agurs xom ara hgavs, romelic<br />
mTelis nawilis funqcias asrulebs da es funqcia da, Sesabamisad, misi<br />
uflebebic mxolod am konteqstSi arsebobs? calkeuli pirovnebis<br />
mniSvnelobis dakninebas Zalian niSandoblivi Sedegi SeiZleba mohyves.<br />
kenWisyrisas dakanondeba xmis gadacema sxvisTvis. dRevandel evropaSi<br />
Tavisi mandatis sxva deputatisaTvis gadacema farTod aris gavrcelebuli,<br />
rac mudmivi wesi gaxda. fraqciisaTvis azris gamoTqmisa da<br />
sxva uflebebis miniWebiT, misi wevrebis mniSvneloba klebulobs da<br />
fraqciis daSlas Znelad Tu SeZleben. amgvari midgoma parlamentSi<br />
partiuli warmomadgenlobis gaZlierebas emsaxureba. zemoaRniSnuls<br />
amtkicebs, magaliTad, germaniis saparlamento logika, romlis mixedviTac,<br />
partiebi konstituciuri institutebia. vaimaris respublikis<br />
gamocdilebiT, germaniis ZiriTad kanonSi gaTvaliswinebulia, rom parlamenti<br />
partiuli da ara individualuri saqmianobis asparezia. konstitucia<br />
am realobis saxalxo warmomadgenlobasTan Sexamebas cdilobs.<br />
66 partiebi is instrumentebia, romelTa meSveobiTac sazogadoeba<br />
arCevnebis dros Tavis nebas gamoxatavs.<br />
xalxis nebis gamoxatva saxelmwifo nebis Camoyalibebas mxolod ma-<br />
Sin emsaxureba, rodesac xalxi, rogorc konstituciuri da SemoqmedebiTi<br />
organo, saxelmwifo xelisuflebas arCevnebiT ganaxorcielebs.<br />
politikuri partiebi Sualeduri rgolia individsa da saxelmwifos...<br />
instruments Soris, romlis meSveobiTac moqalaqis neba<br />
xorcieldeba arCevnebs Soris periodSic ki. partiebi xalxis<br />
lataSi moqmedebs. iaponiis parlamentis zeda palataSi (mrCevelTa palata) da, agreTve<br />
paragvaiSi, sistema mTlad proporciuli araa da upiratesoba did partiebs<br />
eniWebaT.<br />
zog saxelmwifoSi (italia, holandia, israeli, belgia) "partiuli siebis sistemas"<br />
garkveuli upiratesoba eniWeba. skandinaviis zog qveyanaSi partiis warmomadgenlobis<br />
umravlesoba proporciulad partiuli siebis mixedviT aris ganawilebuli,<br />
sakompensacio adgilebs ki ufro mcire partiebi inawileben. ix. Laundy,<br />
gv. 14-22.<br />
66 partiebis konstituciuri rolis aRiarebis germanulma modelma jerjerobiT<br />
popularoba ver moipova. 1958 wels safrangeTis konstituciaSi (romelic<br />
SeiZleba SemTxveviT vaimaris konstitucias baZavs) partiuli fraqciebi moxseniebuli<br />
ar aris, Tumca misi me-4 muxli aRiarebs da uzrunvelyofs partiebis rols<br />
saarCevno sistemaSi, romelic axasiaTebs maT rogorc "amomrCevelTa nebis" gamoxatvisaTvis<br />
sasargeblos.
182<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
ruporia. Tanamedrove masobriv demokratiaSi... saxelmwifo arCevnebs<br />
politikuri partiebis gareSe ver Caatarebs. 67<br />
Sesabamisad, partiebi ara marto konstituciurad arian daculi,<br />
aramed saparlamento saxelmwifos gamokveTili funqciebis mqone<br />
monawilenic arian. swored amitom, partiebi an, yovel SemTxvevaSi,<br />
maTi saarCevno kampaniebi rame konstituciuri darRvevis gareSe<br />
biujetidan SeiZleba dafinansdes. 68<br />
g) opozicia<br />
konstituciuri saparlamento dialogi ar gulisxmobs misi wevrebis<br />
sityvisa da winadadebis wamoyenebis Tanabar uflebas, igi opoziciuri<br />
partiebis uflebebisadmi pativiscemas efuZneba. dialogis<br />
sawarmoeblad opozicias Tavisi raodenobis proporciuli koleqtiur-proceduruli<br />
uflebebi unda mieniWos, xolo zog SemTxveva-<br />
Si (gansakuTrebiT orpartiul sistemaSi) maTi proceduruli uflebebi<br />
umravlesobisas unda utoldebodes. amas reglamenti an komitetis<br />
wevrobasa da ierarqiasTan dakavSirebuli saparlamento<br />
tradiciebi uzrunvelyofs. zog SemTxvevaSi, magaliTad aSS-Si, yvela<br />
komitetis Tavmjdomare arCevnebSi gamarjvebuli partiis wevria.<br />
69 sxva, magaliTad, israelis parlamentSi, qneseTSi, Tanamdeboba<br />
ZalTa gadanawilebazea damokidebuli; ungreTis parlamentis 1994<br />
67 20 BverfGE (1966). Quoted in Donald P. Kommers, The Constitutional Jurisprudence<br />
of the Federal Republic of Germany (Durham and London: Duke University Press, 1997), gv.<br />
204-208.<br />
68 unda iTqvas, rom aseTma midgomam didi iuridiuli kamaTi gamoiwvia. es nawilobriv<br />
imitom moxda, rom biujeti konstituciur zedamxedvelobas eqvemdebareba,<br />
xolo, meore mxriv, imitom, rom germaniis sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebam<br />
mxolod nawilobriv gansazRvra dafinansebis daSvebuli zRvari. jerjerobiT<br />
mTlad naTeli araa, romeli partia eqvemdebareba dafinansebas. axali postkomunisturi<br />
demokratiebi uSualo mxardaWeras mimarTaven. aseTi midgoma gamar-<br />
Tlebulia, Tu demokratia "axali an ganviTarebulia", magram partiis dafinansebis<br />
sistemis dakanoneba, rasac yvela partia uWers mxars, konstituciurad sakamaToa.<br />
es sistema partiebis kerZo kreditorebze damokidebulebas ver spobs. misi meSveobiT<br />
arc partiebis saxelmwifosagan gamoyofa xerxdeba. amrigad, partiebi saxelmwifos<br />
xarjze arseboben da miaCniaT, rom arCevnebi da ara konstituciuri principebia<br />
erTaderTi socialuri gamocda, romelic maT unda Caabaron.<br />
69 zog komitetSi, aSS-ic ki, opoziciasa da mmarTvel fraqcias adgilebis Tanabari<br />
raodenoba eniWebaT (gansakuTrebiT maSin, rodesac komiteti imunitetis sakiTxebze<br />
muSaobs).
parlamentis struqtura da muSaoba<br />
183<br />
wlis reglamenti opoziciisaTvis Tanamdebobebis ganawilebis sakiTxSi<br />
kidev ufro guluxvi aRmoCnda. debatebisaTvis gansazRvruli<br />
dro germaniis parlamentSi konkretul fraqciis wevrTa raodenobazea<br />
damokidebuli. 70<br />
saparlamento umciresobisadmi konstituciuri da, amasTanave, Tavad<br />
umciresobisTvisve misaRebi midgomis SesamuSaveblad saWiroa,<br />
rom parlamenti debatebis forums warmoadgendes. dialogi ver Sedgeba,<br />
Tu opozicias azris gamoTqmis saSualeba ar miecema an umravlesobis<br />
kenWisyriT gamoxatuli xma vinmesas axSobs. dialogisaTvis<br />
opozicia iseve saWiroa, rogorc umravlesobisaTvis _ isini xom er-<br />
Tsa da imave mdgomareobaSi arian da, amdenad, erTnairi uflebebi unda<br />
hqondeT. magram es opoziciis calkeul wevrebs ar gulisxmobs,<br />
romelTa azris gamoTqmis SezRudvac, iseve rogorc umravlesobis<br />
calkeuli warmomadgenlebisa, didi aurzauris gareSec SeiZleba.<br />
komitetebis Seqmnisas an debatebis wesebis gansazRvrisas opozicias,<br />
anu saparlamento umciresobas, xSirad damatebiTi uflebebi<br />
eniWeba. erTi SexedviT, TiTqos ise gamodis, rom parlamentis wesebi<br />
an tradicia Tanasworobis princips arRvevs. ratom unda eniWebodes<br />
umciresobas SeRavaTi? magram es argumenti sruliad usafuZvloa,<br />
radgan, arsebiTad, laparaki ar aris xmaTa erTnair mniSvnelobaze.<br />
saqme isaa, rom arCevnebis Semdeg, umravlesoba, rogorc ar<br />
unda iyos igi gansazRvruli, umciresobis pirispir dgas. am ori,<br />
erTnair pirobebSi Camoyalibebuli jgufis uflebebi, Tu isini kanonierad<br />
Camoyalibda, mainc araTanabaria. gadawyvetilebis miRebis<br />
Semdeg Tavdapirveli proporciuloba qreba da raodenobrivi sxvaoba<br />
xarisxobriv sxvaobaSi gadadis. umravlesoba moipovebs yvelafers,<br />
xolo umciresoba – verafers. magram, radgan saparlamento<br />
umciresoba droebiTi movlena ki ara, mudmivi viTareba da institutia,<br />
anu mudam iqnebian umciresobaSi myofni (xSirad am rolSi<br />
dRevandeli umravlesobis wevrebi aRmoCndebian xolme), da imito-<br />
70 ara erTi qveynis parlamentSi gamosvlebis droisa da, garkveul viTarebaSi,<br />
sakomiteto adgilebis ganawileba mkacri wesebis dacviT xdeba. britaneTis parlamentis<br />
tradicia am mxriv sakmaod lmobieria. drois ganawileba aq Cveulebrivi<br />
arxebiT miRweul saparlamento partiaTa Soris SeTanxmebiT mimdinareobs. amiT kanonproeqtis<br />
meored wakiTxvasTan dakavSirebuli kamaTi erTi dRiT Semoifargleba.
184<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
mac, rom demokratiis mixedviT, umciresoba saparlamento dialogisTvisaa<br />
saWiro, mas damatebiTi uflebebi unda mieniWos, raTa<br />
dialogSi wonasworoba aRdges. 71<br />
samTavrobo umravlesoba da opozicia Tvisebrivad gansxvavdebian<br />
erTmaneTisagan da am sxvaobis gasawonasworeblad opozicias damatebiTi<br />
uflebebi SeiZleba mianiWon. radgan es ori jgufi erTnair<br />
viTarebaSi ar aris Cayenebuli, maTi erT sibrtyeze dayeneba da maT<br />
mimarT erTnairi damokidebuleba gaumarTlebelia, magram gadawyvetilebis<br />
miRebisas es maT urTierTdamokidebulebas ar cvlis. 72 umravlesobis<br />
"xisti principi ki sul sxvas gulisxmobs – umravlesoba<br />
da umciresoba erTnair mdgomareobaSi ar arian, amitomac maT<br />
mimarT damokidebulebac sxvadasxvagvari unda iyos." 73<br />
4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />
feodaluri xanis mravalpalatiani sistemebi Tavdapirvelad feodalur<br />
samTavroTa Soris arsebul dapirispirebas asaxavda. magram,<br />
unda iTqvas, rom es modeli Tanamedrove, federalur, saxalxo<br />
warmomadgenlobiT sistemebSi konstituciur tradiciad advilad<br />
iqca. Tumca, magaliTad, aSS-Si senatis Seqmna mxolod Statebis<br />
warmomadgenlobiT ar iyo ganpirobebuli. konstituciis SemqmnelTa<br />
71 es ar exeba umciresobis (opoziciis) wevrTa Tanasworobas kanonis winaSe,<br />
magaliTad, umciresobis warmomadgenlobiTi jgufebi uflebamosili arian isargeblon<br />
koleqtiuri momsaxurebiT (maTi wevrobis proporciulad). komitetebSi Tanamdebobebi<br />
adgilebis raodenobis mixedviT SeiZleba ganawildes, Tumca, es sakmaod<br />
rTuli sakiTxia, radgan Tanasworobis principi meqanikur ganawilebaze xSirad<br />
ar moqmedebs. am mxriv umravlesobisa da umciresobisadmi midgoma sxvadasxva<br />
standarts eqvemdebareba.<br />
72 saparlamento umciresobis saproceduro uflebaTa saWiroeba ufro gasagebi<br />
gaxdeba, Tu amas ori sxvadasxva enaze mosaubre Temis saganmanaTleblo moTxovnilebebs<br />
SevadarebT. Tu ganaTleba yvelasaTvis erTnairi da xelmisawvdomia, maSin<br />
igi umravlesobis enaze ganxorcieldeba. mas Semdeg, rac mSobliur enaze swavlis<br />
umciresobis uflebas vaRiarebT, amiT imasac vgulisxmobT, rom miznis misaRwevad<br />
araTanabari damatebiTi xarjebic unda gaviRoT.<br />
73 mosamarTle qerensis azriT [Mahe v. R 33 C.R.R. 239 (1987)], "radgan umravlesobisa<br />
da umciresobis mdgomareoba erTmaneTisagan gansxvavdeba, maT sxvadasxvagvarad<br />
SeiZleba movepyroT. es rom ase ar iyos, umravlesobis mmarTveloba antikonstituciuri<br />
iqneboda".
erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />
185<br />
eWvi SeuzRudavi demokratiis mimarT, romelsac gansakuTrebiT er-<br />
Tpalatiani parlamentis SemTxvevaSi araferi awonasworebda, safuZvliani<br />
iyo. medisons warmomadgenlobiTi palatis naklovanebaTa gamosworeba<br />
undoda da senatis myar institutad CamoyalibebiT mas<br />
surda, warmomadgenelTa palatis wevrTa gamoucdelobas dapirispireboda,<br />
rac arCevnebs Soris mcire periodSi mkveTrad warmoCnda.<br />
Tavdapirveli modelis mixedviT, aSS-is senati federaciis wevri<br />
Statebis kvazidelegatebisagan Sedgeboda da, amrigad, wevri Statebis<br />
warmomadgenlobiTi organo iyo. 1913 wlidan TiToeuli Statis<br />
mcxovrebni, Statis sididis miuxedavad, or senators pirdapiri<br />
kenWisyriT irCeven. 1848 wlis Sveicariis konstitucia aSS-is konstituciis<br />
pirvel models uaxlovdeba. kantonebi TavianT warmomadgenlebs<br />
kantonTa sabWoSi Tanabrad waradgenen. 1848 wlidan<br />
germaniaSi maT federaciul sabWoSi Semadgeneli Statebis (mxareebis)<br />
kabinetebi waradgenen (1848 wels warmomadgenelTa erTi naxevari<br />
mTavrobis, meore naxevari ki parlamentis wardgenili iyo).<br />
TiToeuli Statis (mxaris) sidides wargzavnil delegatTa raodenobasTan<br />
saerTo araferi aqvs. saxelisuflebo ganStoebaTa ur-<br />
TierTdamokidebulebisa da urTierTSezRudvis principis momxreni<br />
SuriT ucqeren federalur sistemebs, sadac dublireba struqturuli<br />
aucileblobaa. federaciisaTvis damaxasiaTebeli orpalatianoba<br />
SeiZleba did bednierebad ar CavTvaloT, magram amiT parlamentis<br />
SigniT wonasworoba da garkveuli SezRudva myardeba. rac Seexeba<br />
monoliTur saxelmwifo struqturebs, parlamentis orad gayofa<br />
saxalxo suverenitetTan (uzenaesobasTan) dakavSirebul Teoriulad<br />
gadauWrel sakiTxebs wamoWris. parlamentis romeli palata<br />
warmoadgens xalxis nebas? zogjer meore palatas arapirdapiri<br />
kenWisyriT irCeven, rac mis saxalxo legitimacias amcirebs. 74 swored<br />
am mizeziT, igi pirdapiri kenWisyriT arCeuli parlamentis<br />
warmomadgenelTa palatas Znelad Tu daupirispirdeba.<br />
74 qveynebSi, romlebic britanul tradiciebs misdeven, parlamentis meore palatis<br />
wevrTa daniSvna ucxo araa. kanadaSi senatis wevrebs premier-ministri niSnavs,<br />
amdenad, senati, romelsac formalurad arCeuli warmomdgenelTa palatis msgavsi<br />
uflebebi aqvs, Tavis uflebebs Tavadve zRudavs. iamaikaSi senatorTa umravlesobas<br />
premier-ministri niSnavs, umciresobis adgilebs ki opoziciis lideri gansaz-<br />
Rvravs.
186<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
feodaluri epoqis warmomadgenlobiT sistemebSi feodaluri<br />
samTavroebi sxvadasxva organoSi iyridnen Tavs. 75 safrangeTis revoluciam<br />
am wess bolo mouRo. 1791 wels safrangeTis konstituciam<br />
(kari III, $1) erTpalatiani sistema daakanona, imitom, rom "eri<br />
mTliani iyo" da moqalaqeebs erTnairi uflebebi hqondaT. 76 Tu es<br />
ori yriloba erTsulovania, meore palata saWiro aRaraa, xolo<br />
Tu maT Soris azrTa sxvaobaa, meore palata – saSinelebaa. es argumentebi<br />
logikuria, magram sibrZne, logikis sapirispirod, politikuri<br />
dapirispirebis Sesamsubuqeblad da gardamavali periodisaTvis<br />
damaxasiaTebeli qaosis dasaZlevad, meore palatas moiTxovda.<br />
ufro gviandel da gonier xanebSi, roca logikas esodeni mniSvneloba<br />
ar eniWeboda, politikosebi gamudmebiT ubrundebodnen orpalatian<br />
sistemas. jon stiuart mili amtkicebda, rom parlamentis<br />
erTi palatisaTvis meti uflebebis miniWeba mis gayoyoCebas gamoiwvevda.<br />
arafederaciul saxelmwifoebSi inglisis saparlamento sistemidan<br />
orpalatianobis sagangebo forma wamoiSva, romelmac feodaluri<br />
privilegiebi dRemde SeinarCuna. orpalatiani parlamenti<br />
unitarul saxelmwifoebSi TiTqmis wesad iqca. senatebis arsebobis<br />
mizezi, albaT, istoriul tradiciebsa da interesebis pragmatizmSi<br />
unda veZeboT. iq, sadac zeda palatas axali sakonstitucio wyobis<br />
75 inglisis parlamentSi aseTi dayofa ar iyo. ix: Albert Frederick Pollard, The<br />
Evolution of Parliament (London-New York: Longmans, Green, 1920).<br />
yvelaze Zlevamosil lordebs mefe sagangebo privilegiebs aniWebda da isini<br />
mmarTvelobaSi monawileobasac iTxovdnen. amrigad, maTi mdgomareoba gansxvavdeboda<br />
sxva didgvarovanTa mdgomareobisagan. XIV saukunis dasasruls qalaqebis warmomadgenlebi<br />
gancalkevebiT ikribebodnen xolme. swored es fizikuri dayofa da<br />
mis miRma arsebuli saziaro interesebi ganapirobebda am ori organos damoukidebel<br />
saqmianobas.<br />
76 zogierTi respublikeli erTpalatian warmomadgenlobas ar eTanxmeba. 1826<br />
wlis bolos xalxis warmomadgenlobaze dafuZnebuli konstitucia sampalatian<br />
parlaments uWerda mxars. mesame _ zedamxedvelTa palatis wevrebi aRmasrulebel<br />
xelisuflebas akontrolebdnen. 1826 wlis konstituciam mxolod erTi weli iarseba,<br />
magram mis mier dawesebuli sampalatiani parlamenti da ganusazRvreli vadiT<br />
arCeuli prezidenti siaxle rodia. simon bolivaris am qmnilebam didi gavlena<br />
iqonia samxreT amerikis kontinentze. masSi is dilemebi gansaxierda, romlebic<br />
liberali saxelmwifo moRvaweebis winaSe wamoiWreba xolme. kerZod, konstituciiT<br />
gansazRvruli maTi movaleoba dahyolodnen xalxis nebas maSinac ki, roca<br />
xalxs, politikosTa azriT, politikuri simwife aklda.<br />
parlamentis rekorduli – xuTi palata iugoslaviis prezidentis iosip broz<br />
titos droindeli 1974 wlis konstituciiT iyo dadgenili, xolo, Tu ra interesiT<br />
– mniSvneloba ara aqvs. is, rom es idea uvargisi aRmoCnda, dResaviT naTelia.
erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />
187<br />
Camoyalibebaze gavlena aqvs, igi sakuTar gauqmebas Znelad Tu uyris<br />
kenWs. 77 1911 wlis reforma, romelic lordTa palatas gauqmebiT<br />
emuqreboda, britaneTis konstituciis moqnilobis wyalobiT, 78<br />
tradiciis erTguli darCa. sxvagan tradiciebis aseT interpretacias<br />
revoluciad miiCnevdnen.<br />
holandia-belgiis magaliTi parlamentis meore palatis SenarCunebis<br />
“organul” process adasturebs. 1831 wlis belgiis konstituciiT,<br />
warmomadgenlebsa da senatorebs erTi da igive amomrCevlebi<br />
ar irCevdnen. senatorTa saarCevno olqi provinciebis toli<br />
iyo, magram isini provinciebs ar warmoadgendnen. senatorebi rva<br />
wlis vadiT irCeodnen, magram im droSi kaci Zalian mdidari unda<br />
yofiliyo, senatori rom gamxdariyo. 1848 wlidan holandiaSi,<br />
belgiis senatis msgavsad, zeda palatis wevrebs provinciebi irCevdnen,<br />
magram arCevnebi pirdapiri iyo. amrigad, sxvaoba holandiis<br />
ori palatis warmomadgenlobaTa Soris mxolod saarCevno olqebs<br />
Soris sxvaobiT aixsneba. tradiciulad, orive palatas TiTqmis er-<br />
Tnairi uflebebi hqonda. rogorc zemoT aRvniSneT, parlamentis<br />
orpalatianobis gauqmebis idea drodadro iCens xolme Tavs. magram<br />
pirvelma (zeda palatam) TandaTan specifikuri konstituciuri uflebebi<br />
miiRo, kerZod, Tavisi moqmedebiT igi meore palatis saqmianobas<br />
awonasworebs, romlis legitimaciac ufro uSualoa.<br />
zeda palatis SenarCuneba reformis meSveobiT XIX saukunisaTvis<br />
damaxasiaTebeli movlenaa. amis upiratesoba iyo is, rom politikosebs,<br />
SfoTis gamowvevis gareSe, adrindeli institutebis demokratiulad<br />
Camoyalibebis saSualeba eZleodaT.<br />
77 Cexoslovakiis federaluri parlamentis zeda palata mxolod mas Semdeg da-<br />
Tanxmda ori respublikis gancalkevebas, rac imis garantia miiRo, rom respublikebis<br />
senatebSi erTi vadiT mainc yofili delegatebi SeinarCunebdnen adgils. es piroba<br />
CexeTis konstituciaSi aisaxa, magram arCevnebi 1997 wlamde ar Catarebula.<br />
78 1830 wlidan lordTa palatis momxreni amtkicebdnen, rom igi warmomadgenlobiTi<br />
principiT moqmedebs, radgan TemTa palatis mier gagzavnil mxolod im kanonproeqtebs<br />
ar uWers mxars, romlebic sazogadoebis erTsulovan mxardaWeras<br />
ar imsaxurebs. sxva mxriv, lordTa palatis rekomendaciebi Semdgomi ganxilvis<br />
sagania. es, albaT, ufro dRevandel dRes exeba, roca lordTa palata, XIX saukunisagan<br />
gansxvavebiT, TiTqmis uufleboa.
188<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
am principze dayrdnobiT, safrangeTis parlamenti Tavdapirvelad<br />
erTpalatiani iyo, magram 1875 wlidan respublikuri wyobis Semo-<br />
Rebis safasurad igi orpalatiani gaxda. 1875 wels respublikelebs,<br />
zemoaRniSnuli principuli mosazrebidan gamomdinare, roialistebis<br />
mier SeTavazebuli senatis miReba ar surdaT. gambetam<br />
meore palatas "parlamenturi mmarTvelobis safuZveli" uwoda,<br />
radgan meTodis SerCevasTan dakavSirebuli sifrTxilidan gamomdinare,<br />
igi (meore palata) warmomadgenelTa mier (erovnuli asamblea)<br />
79 naCqarevi gadawyvetilebebis miRebas uSlida xels.<br />
1954 wels daniaSi da 1971 wels SvedeTSi parlamentis meore<br />
palata gauqmda, radgan mas Tanasworobis demokratiul principTan<br />
Seusabamod miiCnevdnen. 80 istoriuli tradiciidan gamomdinare, am<br />
qveynebs naklebad aSinebT Zalauflebis borotad gamoyeneba da maT-<br />
Si social-demokratiuli Rirebulebebi Zalian Zlieria. paradoqsulia,<br />
rom es nabiji monarqiulma saxelmwifoebma gadadges. parlamentis<br />
meore palatis konstituciuroba arafederaciul qveynebSic<br />
ki ar aris sakamaTo. parlamentis dayofa sakanonmdeblo organos<br />
Zalauflebas awonasworebs da kanonproeqtis mravaljeradi wakiTxvis<br />
msgavsad, sifrTxilesa da dakvirvebulobas uwyobs xels. garda<br />
amisa, dayofiT naCqarevi gadawyvetilebis albaToba mcirdeba.<br />
1911 wlis reformis Semdegac ki britaneTis lordTa palatas<br />
sakanonmdeblo procesis ori wliT Seferxeba SeeZlo, Tu saqme finansebTan<br />
dakavSirebul kanonproeqtebs ar exeboda.<br />
parlamentis orpalatianoba partiebis gavlenas amcirebs, gansakuTrebiT<br />
im SemTxvevaSi, roca palatebis wevrebs ori sxvadasxva<br />
79<br />
James Bryce, Studies in History and Jurisprudence (New York: Oxford University<br />
Press, 1901), gv. 239.<br />
80<br />
erTpalatian sistemebs evropaSi vxvdebiT fineTSi, saberZneTSi, portugalia-<br />
Si, ungreTSi, slovakeTSi, bulgareTSi, baltiis qveynebsa da sloveniaSi. israelsac<br />
Tavisi daarsebisas socialur-demokratiuli gavlenis gamo, erTpalatiani parlamenti<br />
aqvs. axal zelandiaSi meore palata 1950 wels gauqmda. rogorc Cans,<br />
erTpalatiani saparlamento sistema ufro mcire saxelmwifoebSia gavrcelebuli.<br />
amave dros CineTSic parlamenti erTpalatiania, maSin rodesac karibis zRvis patara<br />
qveynebSi daniSnuli meore palata muSaobs. norvegia da islandia erTi arCevnebis<br />
Sedegad arCeul Tavis warmomadgenlebs or palataSi anawileben.
erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />
189<br />
sistemiT irCeven. 81 palatebis wevrTa vadebi unda gansxvavdebodes,<br />
raTa erT palataSi romelime partiis dominirebas sxva partiis<br />
dominireba daupirispirdes, rac federaciul saxelmwifoebSic ki<br />
parlamentis or palatad dayofis mizania. 82<br />
parlamenti xalxis warmomadgenelTagan Sedgeba, magram orpalatian<br />
sistemaSi verc erTi palata ver ganacxadebs, rom xalxis<br />
suverenitetis erTaderTi kuratoria. mainc ra aris am sistemis<br />
naklovaneba? procedura xangrZlivia da dayofam, SesaZloa, sakanonmdeblo<br />
procesis paralizeba gamoiwvios, rac meore palatis<br />
uflebebzea damokidebuli. amrigad, ismis kiTxva: rogoria parlamentis<br />
or palatas Soris arsebuli urTierToba? udavoa, rom es<br />
urTierToba maT saarCevno legitimaciazea damokidebuli. amasTan,<br />
gaaCnia ras vgulisxmobT, federalur sistemas Tu sakanonmdeblo<br />
funqciis ubralo dublirebas. federaciuli sistemebis umravlesobaSi<br />
federaciis asambleis statusi meore palatisas mxolod<br />
federaciis wevrTa sakiTxebSi utoldeba (magaliTad, germaniis<br />
federaluri sabWo). magram aSS-is senats, romlis erT-erTi funqciaa<br />
warmomadgenelTa palatis saqmianobis gawonasworeba, misi<br />
Tanabari uflebebi aqvs (zog SemTxvevaSi, magaliTad sagareo politikaSi,<br />
ufro metic ki).<br />
1831 wlis belgiur da 1848 wlis holandiur saparlamento sistemebSi<br />
(romlebzec inglisurma modelma didi gavlena moaxdina)<br />
orive palata Tanasworuflebiania im pirobiT, rom biujeti mxolod<br />
qveda palatas waredgineba.<br />
81 senatis arCevis yvelaze gavrcelebuli modeli mocemuli teritoriuli er-<br />
Teulis amomrCevelTa yrilobis an saarCevno olqebis (regionebis) mier misi arCevaa.<br />
qveda palatas sxva saarCevno olqebi irCeven. zog SemTxvevaSi senatorTa arCevis<br />
wesebi erTmaneTisgan gansxvavdeba, esenia: xmis mimcemis asaki, nawilobrivi, danawilebuli<br />
rotacia, romelmac senatorobis vada SeiZleba gaaxangrZlivos.<br />
82 irlandiis konstitucia korporatizmis popularobis periodSi Seiqmna. amis<br />
Sedegia is, rom irlandiis konstituciiT, senatSi sxvadasxva socialuri interesis<br />
mqone jgufis uSualo gamoCenaa daSvebuli. zog senators premier-ministri<br />
niSnavs, magram umravlesobas irCevs parlamentis, adgilobrivi mmarTvelobisa da<br />
daniSnul senatorTagan Seqmnili saarCevno sabWo.
190<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
safrangeTis mesame respublikaSi parlamentis orive palata mxolod<br />
qaRaldze iyo Tanasworuflebiani, magram senati biujets ar<br />
ganixilavda – igi an iRebda, an uaryofda mas. amis gamoZaxiliT,<br />
meoTxe respublikaSi organos, romelsac maSin sabWo erqva, mxolod<br />
maSin SeeZlo erovnuli asambleis gadawyvetilebis uaryofa,<br />
roca igi mis konstituciurobaSi Seitanda eWvs. prezidentma de<br />
golma erovnuli asambleis uflebebis SezRudva scada da senats<br />
TiTqmis Tanabari uflebebi mianiWa.<br />
italiis parlamentis ori palata Tanabaruflebiania. holandiis<br />
konstituciis mixedviT, marTalia, or palatas TiTqmis Tanabari<br />
uflebebi aqvs, magram realurad pirveli palata (sadac winaT didgvarovnebi<br />
ikribebodnen) xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />
ganStoebas zedamxedvelobs. zogjer igi meore palatis mier<br />
miRebul kanonproeqts uaryofs da am SemTxvevaSi kanons ver miiReben,<br />
radgan amgvari dapirispirebis mogvarebis wesi ar arsebobs.<br />
pirveli palata holandiis mTavrobis SedgenaSi ar monawileobs da<br />
mxolod meore palatas aqvs undoblobis gamocxadebis (undoblobis<br />
votumi) ufleba. imis gamo, rom mTavrobis Semadgenloba meore<br />
palatis partiul Semadgenlobas emTxveva (rac pirvelSi ar xdeba),<br />
holandiis parlamentis pirveli palata mTavrobisgan ufro damoukidebelia.<br />
amrigad, parlamentis Tavdapirveli funqcia – saxalxo<br />
kontroli – aq, albaT, grZeldeba, maSin rodesac sxva qveynebis<br />
parlamentebSi partiebis momZlavrebam es funqcia formalobamde<br />
daiyvana. radgan kanonproeqtebis Setana meore palatis prerogativaa,<br />
pirvel palatas kvazikonstituciuri zedamxedvelobis ganxorcieleba<br />
SeuZlia. 83<br />
83<br />
albaT, es aris imis mizezi, rom holandiaSi sakonstitucio sasamarTlo sakiTxis<br />
ganxilvas ase iSviaTad iTxovs.
4.4. sakanonmdeblo procesi<br />
4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba<br />
191<br />
laTinuri sityva "parliamentum" Tumca `laparaks~ niSnavs, parlamentSi<br />
ara marto azrebs uziareben erTmaneTs, aramed saqmesac akeTeben.<br />
zogierT sistemaSi mTavrobas parlamenti qmnis da zedamxedvelobs<br />
kidec. igi politikaSia Cabmuli da qveynis politikis warmarTvis,<br />
oficialur pirTa arCeva-daniSvnis saqmeSic ereva. sxva sistemebSi es<br />
an ar xdeba, an sxvagvarad xorcieldeba. magram yvela parlamentis<br />
saerTo niSan-Tviseba isaa, rom yvelaze mniSvnelovan sakanonmdeblo<br />
aqtebs SeimuSavebs da sakanonmdeblo funqcias asrulebs.<br />
klasikur parlamentur sistemaSi Tavdapirveli kanonmdeblobis<br />
SemuSaveba parlamentis prerogativaa. zogjer am funqcias igi sxva<br />
organoebsac uyofs. 1958 wlidan safrangeTis ministrTa kabinets<br />
(ministrTa sabWos) pirveladi samarTalSemoqmedebis ufleba aqvs,<br />
garda im sakiTxebisa, romlebic, 1958 wlis konstituciis mixedviT,<br />
parlamentis prerogativaa. wminda saparlamento sakanonmdeblo<br />
sakiTxebs Sorisac ki, romlebic uwinaresad ZiriTad uflebebsa da<br />
institutebs exeba, aris iseTebic, romelTa Taobazec parlamenti<br />
mxolod miTiTebebs iZleva.<br />
konstituciebis umravlesobaSi ubralod naTqvamia, rom parlamenti<br />
kanonmdeblobisTvisaa pasuxismgebeli. amasTan, umravles Sem-<br />
TxvevaSi imazec miuTiTeben, rom kanoni vrceldeba yvela saxelmwifo<br />
organosa da moqalaqeze. 84 arCeuli [saxalxo warmomadgenlobi-<br />
84 federaciul sistemebSi sakiTxebi, romlebsac federaluri sakanonmdeblo<br />
organo da Semadgeneli Statebis parlamentebi wyveten, mkveTrad aris gamijnuli.<br />
zogadi wesis mixedviT, im SemTxvevebSi, romlebic federalur kanons exeba, igi<br />
uzenaesia. federaciuli kanonebis damaxasiaTebeli naklovaneba isaa, rom isini federacias<br />
Tavisi rolis Sesasruleblad unda sWirdebodes. amerikis konstitucia-<br />
Si naTqvamia, rom federaluri sakanonmdeblo organo kanonebs mxolod konstituciaSi<br />
CamoTvlil sakiTxebTan dakavSirebiT iRebs.<br />
germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, kanonmdebloba sagangebod CamoTvlil sakiTxebTan<br />
mimarTebaSi mxolod federaciis prerogativaa. sxva agreTve gansaz-<br />
Rvrul sakiTxebSi sakanonmdeblo ufleba aqvT rogorc federalur, ise calkeuli
192<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
Ti] organosaTvis sakanonmdeblo uflebis gadacema demokratiis Zireuli<br />
Tvisebaa, radgan am gziT moqalaqeebi, Tumca arapirdapir,<br />
magram mainc Tavad qmnian TavianT kanonebs.<br />
sakanonmdeblo procesis konstituciurobis TvalsazrisiT, parlamentis<br />
namdvil faqtobriv samarTalSemoqmedebiT unars principuli<br />
mniSvneloba aqvs (unda hqondes). safrangeTis revoluciis<br />
droidan, mraval konstituciaSi fundamenturi konstituciuri uflebebis<br />
regulireba da SezRudva parlamentis prerogativadaa miCneuli,<br />
radgan iTvleba, rom swored aRmasrulebeli xelisuflebisganaa<br />
mosalodneli adamianis uflebebis darRveva. 85 garkveul Sem-<br />
TxvevebSi, ZiriTadi uflebebis regulireba mxolod kvalificiuri<br />
saparlamento umravlesobis pirobebSia SesaZlebeli.<br />
parlamentis ufleba _ miiRos kanonebi, TavisTavad, TiTqmis ar<br />
mianiSnebs, Tu ramdenad gansazRvravs parlamenti kanonis Sinaarss.<br />
erTi mxriv, kanonmdeblis Tavisuflebas SeiZleba konstitucia zRudavdes,<br />
magram, meore mxriv, konstitucia SesaZloa imasac iTxovdes,<br />
rom esa Tu is sakiTxi mxolod parlamentis mier miRebuli kanoniT<br />
gadawydes. iq, sadac sakonstitucio sasamarTlo Zlieria, konstituciis<br />
am debulebis Sesruleba mudmivad mowmdeba. yvelaze xSirad<br />
parlamentis sakanonmdeblo uflebamosilebebs zRudavs moqalaqeTa<br />
ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis uzrunvelyofis aucilebloba.<br />
zogierTi SezRudvis mizezi Tavad am uflebebis ganuyofloba-<br />
Sia saZiebeli. garda amisa, XVIII saukunis konstituciuri kanonierebis<br />
ideis ganmarteba asec SeiZleba: saxelmwifos mxolod im sferoebSi<br />
aqvs kanonis Seqmnis ufleba, romlebSic amis SesaZleblobas<br />
konstitucia araorazrovnad iZleva, xolo sxva danarCeni ganekuT-<br />
mxareebis parlamentebs (72-e muxlis me-2 punqti). es e.w. Tanmxvedri sakanonmdeblo<br />
sakiTxebia, rac praqtikulad mTel ekonomikur kanonmdeblobas moicavs. sakiTxebSi,<br />
romlebic sagangebod araa aRniSnuli, mxareebs eqskluziuri sakanonmdeblo<br />
uflebebi eniWebaT (Teoriulad aSS-is StatebSic asevea).<br />
Tanmxvedr (SeTanxmebul) sakiTxebSi (Teoriulad mainc), federacias sakanonmdeblo<br />
ufleba mxolod garkveul pirobebSi aqvs, magaliTad maSin, rodesac sakiTxi<br />
individualuri kanonmdeblobiT efeqtianad ver gadawydeba, mxareebis arseboba,<br />
anu sakanonmdeblo ekonomikuri mTlianoba, federaluri kanonmdeblobis arsebobas<br />
moiTxovs. germaniis sakonstitucio sasamarTlo mudam miiCnevda, rom zemoaRniSnuli<br />
pirobebis arsebobas federaluri kanonmdebloba gansazRvravs.<br />
85 mizezebisa da amasTan dakavSirebuli problemebis Taobaze, ix. merve Tavi.
sakanonmdeblo procesi<br />
193<br />
vneba `Tavisuflebis samefos~. Tavisuflebis siyvaruliT ganmsWvaluli<br />
es koncefcia cxadad Cans adam smitis naSromebSi. misi azriT,<br />
sakanonmdeblo procesi (saxelmwifos aqtiuroba) mxolod sakiTxTa<br />
mcirericxovan jgufs unda exebodes (xelSekrulebebis dacva, saxelmwifoebrivi<br />
momsaxureba, magaliTad, gzebis mSeneblobis da sazogadoebrivi<br />
uSiSroebisa da Tavdacvis uzrunvelyofa). magram Tanamedrove<br />
socialuri saxelmwifos amocanebi da misia gacilebiT rTulia.<br />
imis gamo, rom sazogadoeba ver iarsebebs saxelmwifos ekonomikuri<br />
regulirebis funqciisa da momsaxurebis gareSe, saxelmwifoebrivi<br />
regulirebis aucilebloba arsebobs TiTqmis yvela sferoSi. gamonaklisia<br />
konstituciaSi mkafiod gamoxatuli ZiriTadi uflebebi da<br />
aranakleb naTlad asaxuli akrZalvebi.<br />
bunebrivia, Tu adamianis uflebaTa xelSeuxeblobas seriozulad<br />
ekidebian an Tuki swamT, rom saxelmwifos imdeni ufleba aqvs, ramdenic<br />
mas xalxma sazogadoebrivi xelSekrulebiT gadasca, kanonmdebloba<br />
ver iqneba uflebamosili yvela es sakiTxi moawesrigos<br />
(rusos sayovelTao nebis Teoria aqac ewinaaRmdegeba xelisuflebis<br />
SezRudvis princips da mosaxleobas uqvemdebarebs kanonmdebels,<br />
romlis xelSic mTeli Zalaufleba gadadis).<br />
Tanamedrove msoflioSi Tavisufleba, Tu igi ar konkretdeba da<br />
ar iqceva ZiriTad uflebad, niSnavs imas, rom saxelmwifos mxolod<br />
maSin SeuZlia Caebas Tavisuflebis sferoSi, rodesac es aucilebelia<br />
romelime, mis funqciobasTan gonivrulad dakavSirebuli mizezis<br />
gamo. am gagebiT, Tavisuflebis SezRudva TviTneboba ar aris.<br />
garda amisa, parlamentma unda gaiTvaliswinos sxva saxelmwifo<br />
organoebis konstituciiT gaTvaliswinebuli samarTalSemoqmedebiTi<br />
kompetenciac, gansakuTrebiT federaciul sistemebSi federaciis subieqtebis<br />
samarTalSemoqmedebiTi kompetencia. rogorc davrwmundiT,<br />
aSS-Si federaluri kanonmdebloba saWiro da aucilebeli unda iyos<br />
konstituciaSi miTiTebuli konkretuli miznebis misaRwevad.<br />
mTavroba gadasaxadis gadamxdelTa fuls xarjavs imaSi, raSic sa-<br />
Wirod miiCnevs. liberaluri ideebi, romlebic ase mWidrod ukavSirdeba<br />
konstitucionalizms, upiratesobas aniWebs saxelmwifos neit
194<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
ralobas. liberaluri midgomisaTvis sazogadoebrivi saxsrebiT saxelmwifos<br />
mier romelime jgufis an specialuri interesis mxarda-<br />
Wera miuRebelia. magram, unda iTqvas, rom neitraloba (miukerZoebloba)<br />
fulis xarjvisas ar ganekuTvneba konstituciuri kanonierebis<br />
principebs. sityvis Tavisuflebac ki ar zRudavs saxelmwifos:<br />
aSS-is kongresi mxars uWers iseT publikaciebs, romlebic kanonmdebelTa<br />
droebiT favorSia. mTavroba SerCeviT afinansebs ama Tu im<br />
Tvalsazrisis gamomxatvel saqmianobas. magram aSS-is uzenaesi sasamarTlo<br />
amas Tvalsazrisze dafuZnebul diskriminaciad ar miiCnevs. 86<br />
parlamentis zogadi Tavisuflebis mimarT germaniis midgoma aSSis<br />
midgomis msgavsia. germaniis ZiriTad kanonSi arsebul konstituciur<br />
SezRudvaTa miuxedavad, 1953 wlis sakonstitucio sasamar-<br />
Tlom mcire yoymanis Semdeg gadawyvita, rom xarjvis saWiroebas<br />
parlamenti gansazRvravda da rom es sasamarTlos kontrols ar<br />
eqvemdebareboda. Tu konstituciuri kontroli dawesdeba, es dafinansebis<br />
Tanasworobas unda Seexos da ara mis mizansa Tu saWiroebas.<br />
ungreTis sakonstitucio sasamarTloc uaryofs parlamentis<br />
mier SerCeuli instrumentebis Semowmebas. SerCeuli RonisZiebis<br />
mizanSewoniloba parlamentis gadasawyveti saqmea. sasamarTlo kontroli<br />
mxolod maSin amoqmeddeba, rodesac saqme ZiriTadi uflebis<br />
an kanonmdeblis mier misi diskreciuli uflebis borotad gamoyenebas<br />
exeba. es ufro axloa uflebis borotad gamoyenebis akrZalvasTan,<br />
vidre kanonierebis SemowmebasTan.<br />
mocemul SemTxvevaSi kanonmdeblis TviTnebobis akrZalva samar-<br />
Tlebrivi saxelmwifos principebis safuZvelze SeiZleba niSnavdes<br />
86 Rust v. Sullivan, 500 U.S. 173 (1991). aSS-is uzenaesma sasamarTlom mxari dauWira<br />
kanons, romelic federaluri saxsrebiT dafinansebul saavadmyofoebs im pirobiT<br />
sTavazobda mxardaWeras, Tu isini arc ki axsenebdnen abortis msurvel qalTa momsaxurebas.<br />
germaniasa da ungreTSi abortTan dakavSirebuli konstituciuri kriteriumebi<br />
moiTxovs, rom abortis msurveli qalis yuradReba am proceduris uaryofiT<br />
mxares miepyros. es Canasaxis uflebaTa dasacavad xdeba da ara xarjvasTan dakavSirebuli<br />
iuridiuli Tavisuflebis gamo. magram, rodesac germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlom miiRo gadawyvetileba, rom abortis uSualo xarjebis dafarva socialuri<br />
usafrTxoebis fondidan antikonstituciuria, amiT man biujetis im saqmianobisaTvis<br />
gamoyeneba akrZala, romelic adamianis ZiriTad uflebas _ sicocxlis uflebas<br />
arRvevs. samarTlebriv saxelmwifoSi ZiriTadi uflebis dacvis mizniT sakanonmdeblo<br />
organos Tavisuflebis SezRudva mizanSewonilia.
sakanonmdeblo procesi<br />
195<br />
kanonebis Sinaarsis Sors mimaval kontrols, rogorc es gadasaxadebis<br />
SemoRebis sakiTxebze SeiniSneba xolme, rac, TavisTavad, paradoqsia.<br />
Teoriulad gadasaxadis SemoReba sakanonmdeblo organos<br />
yvelaze naklebad SezRuduli sferoa. garda amisa, es sfero agebulia<br />
sakuTrebis uflebis konstituciurad gamarTlebul ignorirebaze.<br />
bolos da bolos, gadasaxadi xom sakuTrebis usasyidlo gasxvisebaa,<br />
Tanac kanonmdebeli valdebuli ar aris daasaxelos gadasaxadis<br />
amoRebis mizani. amis miuxedavad, parlamentarizmis Zireuli<br />
principia is, rom misi warmomadgenlebis meSveobiT gadasaxadis gadamxdeli<br />
monawileobas iRebs parlamentis saqmianobaSi, romelic<br />
uflebamosilia gadasaxadis SemoRebisaTvis, anu kompensaciis gareSe<br />
sakuTrebis amoRebisaTvis. gadasaxadis SemoReba da misi sabiujeto<br />
gamoyeneba Teoriulad samTavrobo politikis sferos ganekuTvneba<br />
da proceduruli SezRudvebis garda, kanonmdebelTa Tavisuflebas<br />
gulisxmobs. magram kanonis bunebidan gamomdinare, barierebi kvlavac<br />
arsebobs. Tavisi arsiT kanoni zogadi, anu zogadad gamosayenebeli<br />
unda iyos. sazogadoebrivi gadasaxadi, romelic mxolod mcire<br />
jgufs Seexeba, SesaZloa antikonstituciurad swored imitom<br />
CaiTvalos, rom kanoni zogadi araa. 87 88 Ggarda amisa, gadasaxadi an<br />
misgan gaTavisufleba SesaZloa antikonstituciurad gamocxaddes,<br />
Tu igi Tanasworobis darRvevad, diskriminaciulad CaiTvleba. 89 DA<br />
yvela es sakanonmdeblo SezRudva gamonaklisia, anu sakanonmdeblo<br />
xelisuflebis SezRudvis Sedegia, romelic gamomdinareobs<br />
konstituciuri kanonierebis Tezisidan. am ukanasknelis Tanaxmad,<br />
yoveli xelisufleba SezRuduli unda iyos. magram sakanonmdeblo<br />
regulirebis TavisuflebasTan mimarTebiT sasamarTlos konstituciuri<br />
kontroli SezRudulia, sasamarTlos konstituciur rol-<br />
Tan SeuTavsebelia, bolos da bolos, mas sakanonmdeblo uflebamo-<br />
87 2 BVerfGE 213, 224 (1953).<br />
88 germaniis sakanonmdeblo aqti saxlis aSenebisaTvis kontribuciis (mosakreblis)<br />
dawesebis Taobaze antikonstituciurad miiCnies. es gadasaxadi mTel mosaxleobas<br />
unda gadaexada, magram mxolod sakuTari saxlis amSeneblebi isargeblebdnen<br />
amiT (67 BVerfGE 256, 274–280 (1984). es mosakrebeli mxolod erT jgufs<br />
rom dakisreboda, kanoni konstituciurad CaiTvleboda, radgan igi am SemTxvevaSi<br />
ekonomikur kanonmdeblobas ganekuTvneboda, romlis saWiroebasac sasamarTlo ar<br />
iZiebs.<br />
89 55 BVerfGE 274, 302-304 (1980); Norwood v. Baker, 172 U.S. 296 (1898).
196<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
sileba ar gaaCnia. sasamarTlos movaleoba sakanonmdeblo procesSi<br />
kanonis uzenaesobisa da <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis dacvaa.<br />
Tu konstituciis avtorebi miiCneven, rom kanonmdeblobis Tavisufleba<br />
unda SeizRudos, amis gamoxatva maT ubodiSod, kategoriuli<br />
formiTac SeuZliaT. am mimarTulebiT gadadgmuli yvela nabiji<br />
marTlmsajulebis politikur procesad gadaqcevis saSiSroebas<br />
zrdis. mosamarTleebi politikaSi ar unda iyvnen Cabmuli da nebismieri<br />
partiis politikis mimarT miukerZoeblobas unda iCendnen.<br />
sxva sakiTxia, Tu ramdenad SesaZlebelia es. miuxedavad imisa, rom<br />
formalurad konstituciaTa umetesobaSi kanonmdebloba parlamentis<br />
movaleobadaa miCneuli, kanonebis Sinaarsis gansazRvra gadasulia<br />
aRmasrulebel xelisuflebaSi myofi biurokratiis xelSi. 90<br />
aman SeiZleba `teqnikur doneze~ daarRvios sakanonmdeblo funqciis<br />
damoukidebloba da, Sesabamisad, _ saxelisuflebo ganStoebebs<br />
Soris wonasworoba. es niSandoblivia vestminsteris tipis<br />
sistemebisaTvis, gansakuTrebiT maSin, rodesac ar arsebobs specifikuri<br />
saparlamento eTika, romelsac, magaliTad, germaniaSi udidesi<br />
mniSvneloba eniWeba. parlamenti, rogorc kanonmdebeli, mxolod da<br />
mxolod kontrolis funqcias axorcielebs, saerTod ki ufro partiuli<br />
miTiTebiT moqmed kenWismyrel manqanas hgavs.<br />
vestminsteris tipis sistemebis ZiriTadi sisuste is aris, rom<br />
ministrTa kabineti parlaments Tavisi SeuzRudavi da faruli sakanonmdeblo<br />
Zalauflebis wyarod aqcevs, rac saxelisuflebo gan-<br />
StoebaTa urTierTgamijvnisa da urTierTSezRudvis principis dar-<br />
Rvevaa. am SemTxvevaSi, uflebamosilebis miniWebis zogadi wesebi<br />
damWknari leRvis foTlis rols asruleben da swored amiTaa ganpirobebuli<br />
parlamentis WeSmariti ufleba Zireulad gansazRvros<br />
sakanonmdeblo procesi.<br />
swored procesiT ukmayofileba iyo erT-erTi faqtori, romelmac<br />
Selaxa vaimaris respublikisa da safrangeTis meoTxe respub-<br />
90 saparlamento sistemebSi ministrTa kabinets sakanonmdeblo iniciativis gansakuTrebuli<br />
ufleba aqvs. specialuri prioritetuli wesebiT SesaZloa ministrTa<br />
kabinetis mier Setanili winadadebebis kenWisyris procedurac iyos gansaz-<br />
Rvruli. mTavrobiseul winadadebebs mTavrobis TxovniTa da, zog SemTxvevaSi, parlamentis<br />
mxardaWeris gareSec, upiratesoba eniWeba. profesionalizmi da gabatonebuli<br />
interesebi ministrTa kabinetis mxarezea.
sakanonmdeblo procesi<br />
197<br />
likis reputacia. meore mxriv, am konstituciurma sistemebma marcxi,<br />
sxvaTa Soris, imitomac ganicades, rom parlamenti jerovnad<br />
ver akontrolebda administracias.<br />
xelisuflebis danawileba aq cota rames Tu cvlis. Sereul (naxevrad<br />
saprezidento) da samxreTamerikul saprezidento respublikebSi<br />
aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo iniciativis ufleba<br />
aqvs. aSS-Sic ki prezidents Tavisi winadadebis realizaciis<br />
SesaZlebloba maSin eZleva, rodesac igi da kongresis umravlesoba<br />
erTi da imave partiis warmomadgenlebi arian. aSS-Si 1890-1942<br />
wlebSi 90 umniSvnelovanesi kanonis 20 procenti prezidentis<br />
mier iyo SeTavazebuli, danarCeni 30 procenti ki prezidentma da<br />
kongresma erToblivad wamoayenes.<br />
cvlilebebi sakanonmdeblo xelisuflebaSi kanonis Sinaarsze misi<br />
gavlenis matebisaTvis, mmarTvelobis formaze metad, albaT, ufro<br />
partiuli struqturis sferos miekuTvneba. aSS-Si partiuli<br />
disciplina “CamorCenilia”, xolo aRmasrulebel xelisuflebas<br />
tradiciulad undoblobiTa da mtrulad ekidebian, rac xelisuflebis<br />
danawilebiTaa ganpirobebuli. konsensusisaken mimarTul saparlamento<br />
politikur sistemebSi opoziciis mxardaWeras didi<br />
mniSvneloba aqvs, rasac, ase Tu ise, saparlamento komitetebSi Se-<br />
Tanxmebuli moqmedebis meSveobiT aRweven xolme. kompromisebi aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis mier SeTavazebul kanonproeqtebs saxes<br />
ucvlis. mTavrobisagan damoukidebelma eqspertebma komitetebSi<br />
SeiZleba gadamwyveti roli iTamaSon. saparlamento komitetebis<br />
mier SeTavazebul winadadebebs (Sesworebebs) ufro meti Zala aqvs,<br />
Tu maT eqspertebis mosazrebaTa saxiT wamoayeneben, radgan profesionalTa<br />
mier maTi ganxilva da Sefaseba maT prestiJs matebs. ase<br />
xdeba magaliTad, germaniaSi da swored amitomaa, rom parlamenti<br />
sakanonmdeblo procesis wamyvan faqtorad iTvleba. 91<br />
91 germaniis parlamentSi kabinetis mier SemuSavebuli winadadebebis proeqtebi<br />
administraciaSi arsebuli brZolis dapirispirebis Sedegs asaxavs. ministrebi saparlamento<br />
komitetebisaTvis wardgenili TavianTi winadadebebis kompensacias, maT<br />
"gadarCenas" cdiloben, rac komitetebis kanonSemoqmedebiT rols kidev ufro<br />
zrdis.
198<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba<br />
klasikuri konstitucionalizmi (xelisuflebis danawileba) moiTxovs,<br />
rom arsebobdes specialuri samTavrobo organo, romelic ganaxorcielebs<br />
kanonSemoqmedebas. es niSnavs imasac, rom aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis aqtebiT mniSvnelovani sakanonmdeblo sakiTxebis<br />
(Sinaarsis mixedviT) regulireba ar unda SeiZlebodes. amave<br />
niSniT, aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenels Tavisi Sexedulebisamebr<br />
konkretuli viTarebis Sefasebis ufleba ara aqvs.<br />
amasTan, unda iTqvas, rom konstituciebSi es sakiTxi xSirad ar ganixileba<br />
saTanado sizustiT. amasobaSi, aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
mier miRebuli sakanonmdeblo aqtebis ubralod raodenobis<br />
gacnobac ki metyvelebs sakiTxis mniSvnelobaze. 1890 wels inglis-<br />
Si ministrTa kabinetma mxolod 106 aqti miiRo. mas Semdeg saxelmwifo<br />
administraciis uflebamosileba gafarTovda da socialur<br />
sakiTxTa farTo speqtri moicva. amrigad, aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
sxvadasxva departamentis mier gamocemuli samarTlebrivi aqtebis<br />
raodenobam weliwadSi ramdenime aTass miaRwia.<br />
saxelmwifos mzardi Carevisa da sxvadasxva saxelmwifo samsaxuris<br />
simravlis gamo es procesi gardauvali gaxda, magram es imas<br />
rodi niSnavs, rom aRmasrulebeli xelisufleba Tavad gansazRvravs<br />
regulirebis ZiriTad mimarTulebebsac. Tu arsebiT sakiTxebze gadawyvetilebebi<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis gankargulebebisa da<br />
sxva normatiuli aqtebis doneze miiReba, es konstituciuri kanonierebis<br />
darRvevis tolfasia, radgan parlaments erTmeva sakanonmdeblo<br />
funqcia, rac misi konstituciuri amocanaa, da saxelmwifo<br />
amocanebis gansazRvrac da aRsrulebac Tavs iyris xelisuflebis<br />
erTaderT ganStoebaSi. 92 problema isaa, Tu ramden uflebas miscems<br />
92 sagangebo mdgomareobis dros saxelisuflebo ganStoebaTa droebiT Serwyma<br />
da aRmasrulebeli xelisuflebis mier ZiriTadi uflebebis SezRudva daSvebulia.<br />
Smitis garkveuli mniSvnelobis mqone naxevarsimarTle rom moviSvelioT, suvereni<br />
– umaRlesi xelisufali is aris, vinc sagangebo mdgomareobas acxadebs. ix. Carl<br />
Schmitt, Die Diktatur (München-Leipzig: Duncker and Humblot, 1921), gv. 194. es gansakuTrebiT<br />
maSin xdeba, rodesac sagangebo mdgomareobis damwesebeli da aRmasrulebeli<br />
erTi da igive organoa, anu, roca sagangebo mdgomareobas aRmasrulebeli acxadebs<br />
da axorcielebs kidec. sagangebo mdgomareobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo<br />
funqcia konstituciurad aRmasrulebel xelisuflebas gadaecema. magram saxelmwifoebSi,<br />
sadac konstitucionalizms seriozulad ekidebian, sagangebo xelisufle-
sakanonmdeblo procesi<br />
199<br />
Tavs sasamarTloTi SeuzRudavi aRmasrulebeli xelisufleba umniSvnelovanesi<br />
sakiTxebis gadawyvetisas da sad gadis zRvari kanonmdeblobasa<br />
da politikas Soris. 1934 wels aSS-is kongresma<br />
miiRo erToblivi rezolucia Cakos konfliqtTan dakavSirebiT, romelSic<br />
naTqvami iyo:<br />
prezidents SeuZlia akrZalos iaraRis miyidva meomari qveynebisaTvis,<br />
Tu es xels Seuwyobs mSvidobas. iaraRis gayidva ukanono iqneba<br />
garda im raodenobisa, ris gacemasac prezidenti daawesebs gamonaklisis<br />
saxiT. 93<br />
gamodis, rom prezidentma mSvidobis damyarebis mizniT SeiZleba<br />
iaraRis gayidva akrZalos, magram aseve mSvidobis saxeliT SeiZleba<br />
gamonaklisic dauSvas. sxvagvarad rom vTqvaT, mSvidobis damyarebis<br />
mizniT prezidentma SeiZleba Tavisi Sexedulebisamebr gamosces<br />
brZanebuleba. 94<br />
uzenaesma sasamarTlom miiCnia, rom prezidents am uflebamosilebis<br />
safuZvelze pirveladi kanonmdeblis ufleba rom ganexorcielebina,<br />
igi antikonstituciuri iqneboda. magram aq sxva viTarebaa, radgan<br />
kanonmdeblobam aseTi gamoTqmis _ `xels Seuwyobs mSvidobas~ _<br />
meSveobiT mizanSewonil politikur kursze mianiSna, xolo danarCeni<br />
sagareo politikis xelmZRvanelobis kompetenciis sferos ganekuTvneboda<br />
da, amdenad, aRmasrulebeli xelisuflebis gamgeblobis sferos<br />
warmoadgenda. marTlac, kanonmdebelma politikis principuli<br />
mimarTuleba gansazRvra, radgan sul sxva iqneboda gancxadeba, rom<br />
prezidentma iaraRis eqsporti qveynis vaWrobisa (gansakuTrebiT,<br />
iaraRiT vaWrobisa) da uSiSroebis interesebis gaTvaliswinebiT unda<br />
areguliroso. radgan am uflebamosilebis safuZvelze prezidents<br />
SeeZlo ise moqceuliyo, rogorc miiCnevda saWirod, nakleb savarau-<br />
bas erTi ki ara, aramed Sereuli organo axorcielebs. droebiT SeCerebuli uflebebi<br />
da am SezRudvis masStabi winaswar ganisazRvreba, risTvisac sagangebo<br />
mdgomareobis gamocxadebamde an mis dadasturebamde sagangebo xelisuflebis ganmaxorcielebeli<br />
organosagan damoukidebeli organos dasturia saWiro. ix. germaniisa<br />
da ungreTis konstituciebi.<br />
93 Cako aris argentinis, boliviisa da paragvais iurisdiqciaSi moqceuli daaxloebiT<br />
100 aTasi kvadratuli milis teritoria samxreT amerikaSi.<br />
94 United States v. Curtiss-Wright Export Corp., 299 U.S. 304 (1936).
200<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
doa misi gadawyvetileba, rogorc mizanSeuwoneli, sasamarTlos winaSe<br />
sacilo gamxdariyo, Sesabamisad, mocemuli norma warmoadgens<br />
kompetenciisa da ara mimarTulebis gansazRvras, romlis Sedegadac<br />
es uflebaaRmWurveli kanoni sinamdvileSi kongresis mier prezidentisadmi<br />
sakanonmdeblo prerogativis gadamisamarTebaa. 95 roca laparakia<br />
ara sagareopolitikur sakiTxebze, aramed garantirebul konstituciur<br />
samarTalze, sakiTxs ufro mkacrad udgeba uzenaesi sasamarTloc.<br />
koreis omis dros prezidentma ufleba misca vaWrobis<br />
ministrs aSS-is metalurgiuli qarxnebis umetesoba saxelmwifo<br />
kontrols daeqvemdebarebina. 96 es brZanebuleba kongresis sakanonmdeblo<br />
uflebamosilebis darRvevad miiCnies. gadawyvetileba kerZo<br />
sakuTrebas exeboda, rac kongresis sakanonmdeblo sferos warmoadgens.<br />
amgvari sakanonmdeblo uflebamosilebis ganxorcielebis iuridiuli<br />
safuZveli prezidents ar hqonda.<br />
Tu aRmasrulebeli xelisufleba parlamentis gadawyvetilebebs<br />
partiuli batonobisa da partiuli disciplinis meSveobiT akontrolebs,<br />
advilad SeuZlia iseTi gadawyvetilebebis miReba aiZulos<br />
mas, romlebic moqmedebis srul Tavisuflebas mianiWebs, zogjer<br />
imdenad, rom igi Tavisi gadawyvetilebebisaTvis formalur pasuxismgeblobasac<br />
ki moixsnis, rogorc es inglisSi xdeba, sadac,<br />
parlamentis nebarTviT, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisi Sexedulebebisamebr<br />
iRebs gadawyvetilebebs. pasuxismgeblobisgan parlamentic<br />
gaTavisufldeba, radgan ganacxadebs, rom sakiTxebis mogvarebis<br />
ufleba aRmasrulebel xelisuflebas konstituciis safuZvelze<br />
miando. aseT SemTxvevaSi sakanonmdeblo organos pasuxismgeblobaze<br />
laparakic ki zedmetia. parlamentis mier aRmasrulebeli<br />
95 evropis zog qveyanaSi cdiloben sagareo politika parlamentis kontrolqveS<br />
datovon, magram, garkveulwilad, is aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelobiTac<br />
xorcieldeba. amgvari kontroli miT ufro saWiroa, rodesac sagareo<br />
politika SeiaraRebul Zalebze axdens gavlenas. amas winaT, germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlom daadgina, rom jaris nawilebis samSvidobo operaciis gansaxorcieleblad<br />
sazRvargareT gagzavnas parlamentis dasturi sWirdeba. qveynis ZiriTadi<br />
kanoni amgvari gadawyvetilebis miRebis uflebas ar iZleva da es mmarTveli<br />
partiisa da opoziciis Tvalsazrisis Sejerebas asaxavs.<br />
96 metalurgiuli qarxnebi gaficvas apirebdnen. prezidentis azriT, muSaobis<br />
Sewyveta samxedro operaciisaTvis saziano iqneboda. qarxnebis uSualod mTavrobis<br />
kontrolSi moqceviT, gaficvis Tavidan acileba SeiZleboda, rac kerZo qarxnebis<br />
SemTxvevaSi SeuZlebeli iyo. Youngstown Sheet & Tube Co. v. Sawyer, 343 U.S. 579<br />
(1952).
sakanonmdeblo procesi<br />
201<br />
xelisuflebisaTvis gadawyvetilebis uflebis miniWeba, ara marto<br />
partiul zegavlenaSi myofi ministrTa kabinetis sakanonmdeblo uflebamosilebas<br />
aZlierebs, aramed saxelmwifo biurokratiasac, romelic<br />
partiul mmarTvelobas an ewinaaRmdegeba, an sxva, arapartiuli<br />
moTxovnebisa da interesebis gamomxatvelia. aseT viTarebaSi,<br />
SesaZlebelia, saxelisuflebo ganStoebaTa Taviseburi urTierTSez-<br />
Rudva warmoiSvas, romelic konstituciuri debulebebis fargleb-<br />
Si mosalodneli ar iqneboda. Cndeba kiTxva: samarTlebrivi saxelmwifos<br />
principze dayrdnobiT, ra SeiZleba daupirispirdes uflebamosilebis<br />
amgvar gadacemasa da aRmasrulebeli xelisuflebis "Tavdapirvel"<br />
sakanonmdeblo uflebaTa amgvar gagebas? Tu parlamenti<br />
kanonis Sinaarsis gansazRvras aRmasrulebel xelisuflebas miandobs,<br />
aman SeiZleba misi konstituciuri amocanebis principi daar-<br />
Rvios (Tumca, unda iTqvas, rom es principi isedac bundovania),<br />
magram uflebis amgvari delegireba SeiZleba Tavad parlamentis<br />
uzenaesobisa da misi SeuzRudavi sakanonmdeblo kompetenciidan gamomdinareobdes.<br />
TavisTavad, xelisuflebis danawileba sakanonmdeblo<br />
uflebamosilebis gadacemis problemis gadaWras ver uzrunvelyofs.<br />
aSS-is konstituciis Tanaxmad, prezidents SeuZlia administraciuli<br />
aqtebis gamocema kanonebis jerovnad Sesrulebis mizniT.<br />
igi aRWurvilia pirveladi kanonmdeblis uflebiTac misi konstituciuri<br />
amocanebis Sesasruleblad. garda amisa, prezidents da<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis gansazRvrul organoebs SeuZliaT<br />
samarTlebrivi normebi gamoscen kanonis pirdapiri moTxovniT. magaliTad,<br />
garemos dacvis Sesaxeb sxvadasxva kanoni sistematurad aZlevs<br />
miTiTebas bunebis dacvis amerikis sammarTvelos administrators<br />
kanoniT gaTvaliswinebuli miznebis misaRwevad miiRos dadgenilebebi<br />
da uzrunvelyos am amocanaTa ganxorcieleba. amis magali-<br />
Tia, miTiTebul mdinareebSi Tevzis 5 wlis vadaSi dabruneba.<br />
prezidentis konstituciiT gaTvaliswinebuli movaleobis Sesrulebisas<br />
mis mier gamocemuli brZanebulebebi, xelisuflebis danawilebis<br />
principidan gamomdinare, kongresis kontrols ar eqvemdebareba.<br />
97 sasamarTloebs ki kontrolis amocana maSin ekisrebaT,<br />
97 aRmasrulebeli xelisuflebisa da misi sakanonmdeblo uflebamosilebis gasakontroleblad<br />
kongresma mTeli rigi sagangebo zomebi miiRo. man Seqmna maregulirebeli<br />
organoebi, magaliTad, rogoricaa komunikaciebis (kavSirgabmulobis) fede
202<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
rodesac mesame pirebi aRZraven sasamarTlo saqmes administraciuli<br />
aqtebis ukanonobasTan dakavSirebiT. uflebamosilebis gadacemis amkrZalavi<br />
doqtrinisadmi damokidebulebas konstituciuri urTier-<br />
Tobebi, aRmasrulebeli xelisuflebisadmi frTxili da eWvneuli<br />
damokidebuleba, Tavad aRmasrulebeli xelisuflebis siZliere da<br />
misi TviTaRqma gansazRvravs. sakanonmdeblo organom SeiZleba miiCnios,<br />
rom <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi amgvari gadacemis miuxedavad,<br />
mas aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis sxva saSualebebic<br />
aqvs da, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis normatiuli aqtebi<br />
arasrulyofili aRmoCnda, mas Sesworebis Semcveli kanonis<br />
gamocema SeuZlia. arc administraciuli aqtebis sasamarTlo wesiT<br />
gadamowmebisagan unda velodeT saswaulebs. mosamarTle gadauWrel<br />
amocanas mohkidebs xels, Tu aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis<br />
kanoniT miniWebuli im Tavisuflebis SezRudvas Seecdeba, romelic<br />
mas normatiuli aqtebis miRebis SesaZleblobas aZlevs.<br />
uflebaaRWurvis, anu delegirebuli kanonmdeblobis eqstremalur<br />
SemTxvevas wamoadgens germaniis 1933 wlis kanoni, romelmac<br />
teqnikurad hitleris xelisufleba SeuzRudavi gaxada Semdegi<br />
formulirebiT: "raixis konstituciaSi miTiTebuli procedurisagan<br />
gansxvavebuli proceduris safuZvelze kanonebis miRebis ufleba<br />
raixis mTavrobasac aqvs." imiT, rom kanonebis Secvla administraciuli<br />
aqtebiT gaxda SesaZlebeli, kanonma aRmasrulebel xelisuflebas<br />
Tavis gankargulebaSi gadasca Seuvsebeli xelmowerili Ceki.<br />
demokratiuli vaimaris konstituciiT krizisis daZlevisaTvis gamiznuli<br />
es meqanizmi - normaSemoqmedebis uflebis delegireba, romelmac<br />
am gagebiT Tavisi Tavi gaamarTla - aRmoCnda maxvili, romelmac<br />
demokratias sasikvdilo dartyma miayena.<br />
`ganviTarebuli socializmis~ samarTali nacisturi germaniis samarTalTan<br />
SedarebiT odnav ufro umanko iyo, radgan kanonis namdvilobis<br />
eWvqveS damyenebeli es administraciuli normaSemoqmedeba man<br />
parlamentis specifikur organos _ ungreTSi, magaliTad, saprezi-<br />
raluri komisia F(FCC), romelic mxolod kongresis winaSea pasuxismgebeli. paradoqsia,<br />
magram xelisuflebis danawilebis samSobloSi es organoebi erTdroulad<br />
administraciuli, kvazisasamarTlo da sakanonmdeblo organoebi arian. kongresis<br />
mier aRmasruleblisadmi jerovani kontrolis dawesebas e.w. "daisis kanonebic"<br />
isaxavs miznad.
sakanonmdeblo procesi<br />
203<br />
dento sabWos (prezidiums) gadasca. aseTi uflebaaRWurvis Semdeg<br />
parlaments araviTari sazedamxedvelo funqcia aRar rCeboda. yvelaze<br />
meti, risi gakeTebac sesiis dros parlaments SeeZlo, es iyo delegirebuli<br />
uflebamosilebis ukan gamoTxova. magram nacistur germaniaSi<br />
es ver moxdeboda, socialistur saxelwifoebSi ki, Tundac<br />
parlamentis regularulad Sekreba, ubralod, warmoudgeneli iyo.<br />
xelisuflebis delegirebidan gamomdinare, krizisis daZlevis<br />
radikalur saSualebad gamodgeboda (samarTlebrivi saxelmwifos<br />
aRdgenis Semdeg) rusos klasikur TeoriasTan dabruneba da administraciuli<br />
organoebis mxriv yovelgvar pirvelad samarTalSemoqmedebaze<br />
uaris Tqma. aseT SemTxvevaSi aRmasrulebel xelisuflebas<br />
mxolod kanonis aRsrulebis detalebis SemuSaveba daekisreboda.<br />
Tumca saswaulmoqmed saSualebad verc es gamodgeboda, radgan Zneli<br />
dasadgenia, sad gadis zRvari "detalebsa" da delegirebas Soris.<br />
kanonSi yvela teqnikuri detalis mowesrigeba fizikurad<br />
SeuZlebelia; Tu parlaments amis unari aqvs, e.i. moiwonebs erTaderT<br />
dokumentSi ganzogadebul administraciul gadawyvetilebas,<br />
am SemTxvevaSic araviTari SesaZlebloba ar arsebobs. magaliTad,<br />
parlaments fasebis gansazRvra rom evalebodes, maSin rodesac fasebis<br />
regulirebaa saWiro, fasebis regulireba saerTod SeuZlebeli<br />
gaxdeboda.<br />
rac Seexeba pasuxismgeblobas, romelic uSualod sazogadoebas<br />
exeba, samarTlis uzenaesoba moiTxovs, rom delegirebis pirobebi<br />
mkveTrad iyos gansazRvruli da rom isini, visac qvemdgomi organos<br />
brZaneba exeba, delegirebis aqtebSi iqnen moxseniebuli. 98<br />
98 magaliTad, Tu ar aris naTeli, vis exeba delegirebuli sakanonmdeblo uflebiT<br />
aRWurvili organos mier gamocemuli administraciuli aqti, germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlo mas antikonstituciurad cnobs. rodesac "vertikalurad<br />
integrirebul" kompaniebs gadasaxadi daekisraT, kanonma Tavdapirvelad aRmasrulebel<br />
xelisuflebas am administraciuli aqtiT dazaralebulTaTvis kompensaciis<br />
dawesebis ufleba misca, magram sasamarTlos gadawyvetilebiT, samarTlebrivi<br />
saxelmwifosaTvis miuReblad iqna miCneuli is, rom aseTi mniSvnelovani koncefcia<br />
("vertikalurad integrirebuli kompania") gansazRvruli ar iyo. isic unda iTqvas,<br />
rom germanelebi delegirebasTan dakavSirebuli kanonebis metismet gansazRvrulobas<br />
ar iTxoven.
204<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
konstituciuri sistema uflebebis dacvas moiTxovs, radgan ZiriTadi<br />
uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba. ufro metic,<br />
uflebebis “regulireba” maTi SezRudvis saSiSroebas Seicavs<br />
da swored amitomacaa saWiro, rom ZiriTadi uflebebi sakanonmdeblo<br />
aqtiT mowesrigdes.<br />
germanelebi zusti konstituciuri danawesebiT Seecadnen vaimaris<br />
tragikuli Secdomis gameoreba Tavidan aecilebinaT da sakanonmdeblo<br />
uflebis delegireba SezRudes [muxli 80 (1)], aRmasrulebeli<br />
xelisufleba uflebamosilia yvelasaTvis savaldebulo kanonqvemdebare<br />
aqtebi gamosces, mxolod kanoniT gansazRvruli SinaarsiT,<br />
mizniT da moculobiT. 99 antikuri xanis iuridiuli principebis<br />
mixedviT, organo, romelsac delegirebuli xelisufleba aqvs,<br />
sxva organos am xelisuflebas ver gadascems. magram germaniis Zi-<br />
gansazRvris sizustis saWiroebas administraciul aqtebSi sasjelis dawesebis<br />
aucileblobamde mivyavarT. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul sistemaSi moqmedi<br />
zogadi moTxovnis mixedviT, rodesac saqme Tavisuflebis SezRudvas exeba, miuxedavad<br />
imisa, Tu rogoraa es gansazRvruli, amis gakeTeba marto saparlamento aqtiTaa<br />
SesaZlebeli. germaniaSi miRebuli interpretaciiT, sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis<br />
farglebis Secvla marto parlamentis mier gamocemuli sakanonmdeblo<br />
aqtiTaa SesaZlebeli [78 BVerfGE 374 (1988)]. ekonomikuri danaSaulis<br />
Camden pirs mxolod sisxlis samarTlis debulebiT miesjeba patimroba im SemTxvevaSi,<br />
Tu misma moqmedebam kanoni daarRvia. magaliTad, Tu vinme yalb Ceks dabeWdavs,<br />
rac Sesabamis administraciul aqtebs ewinaaRmdegeba, amgvari Cekis gamcemi<br />
piris dapatimreba ar SeiZleba, magram Tu vinme manqanis tarebisas siCqaris zRvars<br />
gadaaWarbebs, mas jarimis gaprotestebis ufleba ara aqvs, miuxedavad imisa, rom<br />
siCqaris daSvebuli zRvari sakanonmdeblo aqtis farglebSi Seqmnili administraciuli<br />
aqtiTaa gansazRvruli. am SemTxvevaSi gaprotesteba SeuZlebelia, radgan<br />
sanqcias Tavisuflebis SezRudvasTan araferi aqvs saerTo (problema maSin warmoi-<br />
Soba, rodesac jarima dapatimrebiT icvleba).<br />
amerikelebi sasjelis gansazRvrisas ufro "guluxvi" arian. uzenaesma sasamar-<br />
Tlom kongresis mier komisiis Seqmna, romelsac sasjelis dakisrebis savaldebulo<br />
wesebis gamocxadeba daevala, konstituciurad miiCnia (Mistretta v. United States,<br />
488 U.S. 361 (1989)). am gadawyvetilebam cxare kamaTi gamoiwvia. gansaxilveli kanoniT,<br />
sxvadasxva danaSaulis kategoriebisa da damnaSaved cnobilTa damaxasiaTebeli<br />
niSan-Tvisebebis mxolod zogadi wesebi ganisazRvra.<br />
99 italiis konstituciaSi vadasTan dakavSirebuli pirobacaa mocemuli (muxli<br />
76). samarTalSemoqmedebis uflebis gadacema mxolod garkveuli droiT xdeba. ufro<br />
metic, gamonaklis SemTxvevaSi, roca es metad saWiro da saSuria, mTavroba<br />
Tavisi pasuxismgeblobiT adgens droebiT, Tumca kanonis Zalis mqone wesebs, romlebic<br />
dauyovnebliv parlaments gadaecema gansaxilvelad. Tu parlamenti 60 dRe-<br />
Si maT ar daamtkicebs, isini dadgenis dRidanve baTilad CaiTvleba (muxli 77).
sakanonmdeblo procesi<br />
riTadi kanonis Tanaxmad, aseTi uflebamosileba kanoniT SeiZleba<br />
ganisazRvros.<br />
205<br />
safrangeTis konstituciis wesebi (muxli38) uzrunvelyofs samarTalSemoqmedebis<br />
uflebamosilebas mxolod gansazRvruli drois<br />
ganmavlobaSi. droSi SezRudvasTan erTad, delegirebuli kompetenciis<br />
CarCoebSi miRebuli normebis namdviloba SeiZleba damokidebuli<br />
gaxdes maT parlamentSi wardgenasa da parlamentis mier ukana<br />
ricxviT pirdapir damtkicebaze. safrangeTis konstituciis mixedviT,<br />
delegirebis pirobaa mTavrobis mier SemuSavebuli programis<br />
saparlamento dadastureba. germaniis praqtikaSi aseve SeimCneva<br />
elementebi, romlebic mowmobs, rom, roca kanoni gansazRvravs garkveul<br />
programas administraciuli aqtebis gamosacemad, es ukve<br />
sakmarisia. inglisSi garkveuli administraciuli aqtebi waredgineba<br />
parlamentis Sesabamis komitets, magram wardgenis Semdeg zedamxedvelobis<br />
saSualeba aRar arsebobs resursebis simwiris gamo.<br />
administraciuli aqtebis Seswavla formalobaa, magram parlamentis<br />
wevrebma SeiZleba isini waikiTxon da usiamovno SekiTxvebic<br />
dasvan parlamentSi, rasac sabolood ministris pasuxismgeblobis<br />
dasmis sakiTxic mohyveba. es procedura departamentebis "kanonmdeblebs"<br />
sasurveli TviTcenzurisaken ubiZgebs. germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlo delegirebis SezRudvas saxelisuflebo ganStoeba-<br />
Ta urTierTSekavebisa da urTierTSepirispirebis sistemaSi xelisuflebis<br />
danawilebis saSualebad miiCnevs. SezRuduli delegireba<br />
saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da urTierTSepirispirebis<br />
sistemaSi, SesaZlebelia, ufro mniSvnelovani iyos, vidre<br />
xelisuflebis danawilebis sistemaSi, sadac kavSiri sustia; Sesabamisad,<br />
aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis sakanonmdeblo uflebamosilebis<br />
miRebis SesaZlebloba mcirdeba. ufro zustad, delegirebis<br />
amkrZalavi normis ararseboba saxelisuflebo ganStoebaTa ur-<br />
TierTSekavebisa da urTierTgawonasworebis sistemaSi ufro saxifa-<br />
Toa. am normis ararsebobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo organom Tavisi<br />
konstituciuri amocanis Sesrulebas SeiZleba Tavic aaridos,<br />
xolo aRmasrulebelma xelisuflebam parlamentis funqcia Tavis<br />
gadawyvetilebebze pasuxismgeblobis gareSec miiRos, ris Sedegadac<br />
samarTali SeiZleba veRarc ganWvrito.
206<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
parlaments xalxis nebis gamoxatvis udidesi pasuxismgebloba<br />
ekisreba. magram, Tu samarTalSemoqmedebis delegireba SesaZlebelia,<br />
warmomadgenlobiTi organoebi aRar iqnebian is erTaderTi institutebi,<br />
romlebic umniSvnelovanes socialur da politikur gadawyvetilebebs<br />
iReben. aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis ukontrolo<br />
samarTalSemoqmedebis funqciis miniWeba demokratiis principebs<br />
ewinaaRmdegeba.<br />
rasakvirvelia, SezRuduli delegirebis moTxovnas praqtikuli<br />
zRvaric aqvs. delegirebis gavrcelebuli forma gulisxmobs, rom<br />
aRmasrulebelma xelisuflebam konkretul, kanonier mizans profesiuli<br />
praqtikis dacviTa da Tavisi drois samecniero moTxovnebis<br />
gaTvaliswinebiT miaRwios. es zogadi debulebebi gamosayenebelia<br />
maSinac ki, rodesac kanoni ZiriTadi uflebis dacvas isaxavs miznad.<br />
kalkaris atomuri sadguris saqmesTan dakavSirebiT, 100 germaniis<br />
sakonstitucio sasamarTlom daadgina, rom `iq, sadac laparakia<br />
ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze, yvela arsebiTi gadawyvetileba<br />
unda miiRon kanonis formiT". 101 Tumca imis gansazRvra, Tu<br />
rodis SeiZleba CaiTvalos es moTxovna Sesrulebulad, kanonmdebelma,<br />
konstituciis Sesabamisad, aRmasrulebel organoebs miando.<br />
kalkaris saqmis logikaze dayrdnobiT, qmediTi administrirebis<br />
momxreni sakanonmdeblo organos mier aRmasruleblis ase mkacr<br />
kontrols energiulad ewinaaRmdegebian. aSS-Si axali kursis Semo-<br />
Rebamde delegireba mkacri wesebiT regulirdeboda. magram 1935<br />
wlidan krizisis daZlevisaTvis, aRmasrulebeli xelisuflebis SesaZleblobebis<br />
uzrunvelyofis mizniT, sakanonmdeblo organom delegirebis<br />
SezRudvebi Searbila. 102 garkveuli winaaRmdegobis Sem-<br />
100 ix. The Kalkar case, 49BVerfGE 89, gv. 126 (1978).<br />
101 49BVerfGE 89, 127 (1978). Quoted in Kommers, gv. 139. atomuri energiis Sesaxeb<br />
aqtiT atomuri sadguris licenzia mxolod im pirobiT SeiZleba gaices, Tu<br />
ganmcxadebeli arsebuli mecnieruli codnisa da teqnologiis gaTvaliswinebiT<br />
`yvela Rones ixmars, rom sadguris mSeneblobam da funqciobam zarali ar gamoiwvios~.<br />
`saWiro mecnieruli codna~ `ganusazRvreli iuridiuli terminia~, romlis<br />
gamoyenebac, miuxedavad amisa, samecniero da teqnikuri cvlilebis gaTvaliswinebiT<br />
konstituciuria. termini arsebuli da socialur-profesiuli praqtikis fonze,<br />
mkafio mniSvnelobis gansazRvris saSualebas iZleva.<br />
102 amis sapirispirod, klasikuri evropuli midgomiT, sagangebo mdgomareobis<br />
SemTxvevaSi specialuri delegireba xdeba, radgan aq konstituciaze dafuZnebuli
sakanonmdeblo procesi<br />
207<br />
deg uzenaesma sasamarTlom zogadi formiT gadawyvita, rom aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis samarTalSemoqmedebiTi uflebamosilebiT<br />
aRWurva dasaSvebia. uflebaaRmWurveli kanoni gansazRvravda mxolod<br />
miznebs, xolo aRmasrulebel xelisuflebas Tavis administraciul<br />
aqtSi SeiZleboda ganesazRvra maTi miRwevis aucilebeli<br />
saSualebebi da aucilebeli valdebulebani. "sakanonmdeblo xelisuflebis<br />
erTi xelis mosmiT gadacema" antikonstituciuria, magram<br />
konstituciuria kanonieri delegirebis Semdegi gadawyveta: administraciam<br />
unda gansazRvros standartebi, romlebic imis garantias<br />
iZleva, rom arc erTi muSakis janmrTelobas ziani ar miadgeba im<br />
SemTxvevaSi, Tu isini garkveuli saxifaTo masalebis gamoyenebiT<br />
regularulad imuSaveben. 103 germaniaSi birTvul usafrTxoebasTan<br />
dakavSirebuli saqmis msgavsad, sakanonmdeblo tendencia naTelia –<br />
igi arsebuli samecniero informaciis gaTvaliswinebiT, janmrTelobis<br />
dacvis mkacri wesebis gamoyenebas iTxovs.<br />
delegireba zemoaRniSnul SemTxvevaSic ki, yovel SemTxvevaSi sasamarTlos<br />
azriT, arc mTlad ise sruli da Riaa, rogorc erTi<br />
SexedviT Cans. jerovani proceduris principi, Tu SinaarsiT ara,<br />
procesualurad mainc zRudavs delegirebuli samarTalSemoqmedebis<br />
SesaZleblobas, romelic ar SeiZleba TviTneburad ganxorcieldes<br />
maSinac ki, roca kanonSi amis uSualo akrZalva ar arsebobs. administraciuli<br />
aqtebis miRebaSi uzrunvelyofili unda iyos imaTi<br />
monawileoba, visac es dadgenilebebi uSualod exeba, xolo saxel-<br />
deliqturi kanonmdebloba wina planzea wamoweuli, magram amisaTvis sagangebo<br />
mdgomareobis gamocxadebaa saWiro, romlis dasrulebis uflebac parlaments eni-<br />
Weba. 103 Industrial Union Department v. American Petrolium Insitute, 448 U.S. 607 (1979).<br />
`termini "saqmianobis usafrTxoeba da standarti" gulisxmobs iseT pirobebsa da<br />
meTodebs, romlebic usafrTxo da jansaRi dasaqmebisa da samuSao adgilebisTvisaa<br />
saWiro da Sesaferi.~ 84-e sakanonmdeblo aqti, 1591, 29, aSS-is konstitucia,<br />
$652 (8).<br />
mosamarTle renkvistis azriT, kanoni delegirebis SeuZleblobis doqtrinas<br />
ewinaaRmdegeboda, radgan politikuri gadawyvetilebis miRebis ufleba aRmasrulebels<br />
eniWeboda da agreTve imitom, rom kanoni gamokveTil wesebs ("gasageb princips")<br />
ar Seicavda.
208<br />
parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />
mwifo organoebma unda daamtkicon, rom maTi dadgenilebebis proeqtebi<br />
kanoniT gansazRvrul danawesebs Seesabameba. 104<br />
TvalSisacemia urTierTdapirispireba delegirebis SezRudvis<br />
germanul da amerikul meTodebs Soris. danawilebuli xelisuflebis<br />
sistemaSi aRmasrulebel xelisuflebas Tavisi, pirveladi legitimacia<br />
aqvs; radgan prezidents praqtikulad uSualod irCeven,<br />
konstitucia mas pirvelad amocanebs akisrebs. swored amitomac,<br />
uflebamosilebaTa delegireba, zog sferoSi mainc, iSviaTad xdeba.<br />
magram saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa da urTier-<br />
Tgawonasworebis sistemaSi sakanonmdeblo uflebebis delegireba<br />
konstituciurad SesaZlebelia, yovel SemTxvevaSi, akrZaluli ar<br />
aris da delegirebas xels araferi uSlis. magram amiT parlamenti<br />
Tavisi upirvelesi konstituciuri funqciis Sesrulebas aridebs<br />
Tavs. kontinenturi evropis sasamarTloebis bunebidan gamomdinare,<br />
delegirebisaken midrekilebas ver Seupirispirdeba aSS-is sasamar-<br />
Tlo praqtikidan aRebuli gadasinjvis elementebi.<br />
postkomunistur konstituciur sistemebSi zogjer aSkarad iTxoven<br />
TiTqmis SeuzRudav delegirebas, politikuri gagebiT es argumentirebulia<br />
myisieri moqmedebebiT ekonomikis gardaqmnisa da sameurneo<br />
dabrkolebaTa gadalaxvis mizniT, xolo amgvar dauyovnebliv<br />
moqmedebebs swored aRmasrulebeli xelisuflebisagan unda<br />
movelodeT.<br />
poloneTsa da ruseTSi ekonomikuri gardaqmnebis ganxorcielebas<br />
prezidentis brZanebulebebis institucionalizaciiT cdiloben.<br />
1992 wels estoneTis prezidenti gadadga, roca mas aseT moTxovnaze<br />
uari uTxres. cxadia, safiqrebelia, arsebobs Tu ara droebiTi<br />
delegirebis Sualeduri formebi, romelTa meSveobiTac aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis swrafi da qmediTi reaqciisa da saparlamento<br />
monawileobis an Semdgomi kontrolis Sexameba gaxdeba SesaZlebeli.<br />
104 dadgenilebis avtorma aRmasrulebelma organom unda daamtkicos, rom Sromis<br />
usafrTxoebis wesebis SemuSavebisas man arsebuli informacia gaiTvaliswina.<br />
britaneTisgan gansxvavebiT, aSS-is sasamarTloebi administraciis gadawyvetilebebis<br />
gasakontroleblad Zal-Rones ar iSureben. Tumca isini faqtebis Sejerebis<br />
Sedegebis kontrols ar kisruloben, magram imis damamtkicebel sabuTs kiTxuloben,<br />
rom yvela mniSvnelovani aspeqti da faqti gaTvaliswinebulia.
sakanonmdeblo procesi<br />
209<br />
magram unda iTqvas, rom amgvar sistemebSi delegirebis mkacri konstituciuri<br />
SezRudva, sakanonmdeblo xelisuflebis delegirebis<br />
gadacemis komunisturi tradiciis gaTvaliswinebiT, gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania. komunisturi samarTlebrivi tradiciebi saqmeTa<br />
msvlelobas mimarTaven delegirebis gziT. amasTan, ar arsebobs sakanonmdeblo<br />
politikis gamarTlebis principuli gansazRvreba. aRmasrulebeli<br />
xelisufleba, konstituciuri Taviseburebidan gamomdinare,<br />
metismetad Zlieria da partiuli sistema mas kidev ufro<br />
aZlierebs. sasamarTloebi ar kisruloben administraciuli samar-<br />
TalSemoqmedebis kontrols, ar arsebobs delegirebuli samarTal-<br />
Semoqmedebis uSualo `sazogadoebrivi kontroli~. e. i. kontroli<br />
monawileobis meSveobiT, romlis dakanoneba, cxadia, SesaZlebeli<br />
iqneboda, magram es, albaT, xels Seuwyobs korporaciuli gavlenebis<br />
gaZlierebas. ufro metic, am saSiSroebas, ZiriTad uflebebTan<br />
dakavSirebiT, delegirebis gamomricxavi sakanonmdeblo aqtiTac ver<br />
daupirispirdebi. 105<br />
105 ungreTis sakonstitucio sasamarTlom erTmaneTisgan gamijna adamianis Ziri-<br />
Tadi uflebebis mniSvnelovani aspeqtebis "meoreuli" da "pirveladi" regulireba.<br />
axla saqme isaa, Tu ramdenadaa SesaZlebeli ZiriTadi uflebebis mowesrigeba meoreuli<br />
aspeqtebis aRmasrulebeli xelisuflebis mier gamocemuli dekretebiT.
Tavi mexuTe<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
5.1. efeqtianobis diskretuli xibli<br />
"aRmasrulebeli xelisuflebis tiraniac dadgeba"<br />
Tomas jefersoni<br />
termini ,,aRmasrulebeli xelisufleba” erTob SecdomaSi Semyvania.<br />
TiTqos gvgonia, rom aRmasrulebeli xelisufleba raRac erTi,<br />
umaRlesi da erTiani xelisuflebis ubralo instrumentia. xelisuflebis<br />
danawilebis amerikul sistemaSi, Teoriulad, TiToeul<br />
mis ganStoebas Tavisi iurisdiqciis sferoSi gansakuTrebuli uflebebi<br />
aqvs. saparlamento sistemebSi sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />
xelisuflebebi erTmaneTTan Tanaarseboben ucnauri gadaxlar-<br />
TulobiT im SemaSfoTebeli viTarebis CaTvliT, roca "kudi ZaRls<br />
aqicinebs", e.i. mTavroba (rogorc evropaSi uwodeben aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis birTvs) xelmZRvanelobs parlaments. zog saxelmwifoSi<br />
"ZaRli" saerTod ar arsebobs, aris mxolod "kudi" da<br />
aseT SemTxvevaSi mTavroba parlaments arc ki ekiTxeba, Tu rogori<br />
politikuri kursi unda gaataros.<br />
saxelisuflebo ganStoebebze dakvirvebisas aRmovaCenT, rom Tanamedrove<br />
konstituciur sistemebSi meTauri an zogan aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis xelmZRvanelebi garkveulwilad sakanonmdeblo<br />
xelisuflebaze arian damokidebuli. es damokidebuleba SeiZleba<br />
momdinareobdes iqidan, rom aRmasrulebeli xelisufleba movalea<br />
daicvas da xorci Seasxas kanonebs. aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saqmianobas biujetic zRudavs. konstituciis SesaZlo darRvevis<br />
SemTxvevaSi parlamentma damrRvevs pasuxi unda mosTxovos an, sul<br />
cota, kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli impiCmentis iniciativa gamoiyenos.<br />
magram sakanonmdeblo organo rodi gansazRvravs, Tu vin<br />
da ramdeni xniT uxelmZRvanelebs aRmasrulebel xelisuflebas.
212<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
siZneleebi warmoiSoba ukve aRmasrulebeli xelisuflebis cnebis<br />
gansazRvrebisas. romeli institutebi ganekuTvnebian aRmasrulebel<br />
xelisuflebas? sakonstitucio samarTali, Cveulebriv,<br />
awesrigebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris saqmianobas da<br />
swored es warmoqmnis potenciur gaugebrobas. SeiZleba Seiqmnas<br />
STabeWdileba, rom aRmasrulebeli xelisufleba cixesimagrea, romelSic<br />
misi meTauri Tavis nebaze iqceva. konstituciebSi, metwilad,<br />
sakanonmdeblo xelisuflebasTan dakavSirebuli organoebi<br />
arian moxseniebuli. aseTi midgoma emyareba princips, rom sakanonmdeblo<br />
xelisufleba karnaxobs aRmasrulebels, Tu ra gaakeTos<br />
da, agreTve, gansazRvravs aRmasrulebeli xelisuflebis im organoebs,<br />
romlebsac kanonis debulebebis Sesruleba da maTi konkretizeba<br />
evalebaT. konstitucia aRmasrulebel xelisuflebas mxolod<br />
kanonebiTa da ZiriTadi uflebebiT zRudavs, xolo danarCeni,<br />
Teoriulad, aRmasrulebeli xelisuflebis saSinao saqmea, maT Soris<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis sruli Tavisufleba da Seuz-<br />
Rudavi subordinacia saorganizacio mowyobis sakiTxSi. magram aq<br />
mniSvnelovan da RirsSesaniSnav gamonaklisebsac vxvdebiT. germaniis<br />
ZiriTadi kanoni, ramdenime gamonaklisis garda, federalur<br />
aRmasrulebel xelisuflebas administraciul xelisuflebad gadaqcevas<br />
ukrZalavs (saxelmwifo administrireba calkeuli mxareebis<br />
prerogativaa). magram sxvagan da sxva dros (magaliTad, XIX<br />
saukunis britaneTSi), adgilobriv mTavrobebs erovnuli aRmasruleblis<br />
administraciul-organizaciuli saqmianobis SezRudvis<br />
ufleba hqondaT. xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba mniSvnelovani<br />
institutia, radgan iZuleba mxolod mis funqciebSi Sedis<br />
da agreTve, fizikuri resursebis kontrolsac swored igi axorcielebs.<br />
amasTan dakavSirebiT, ramdenime kiTxva wamoiWreba: ramdenad<br />
Tavisuflad SeuZlia aRmasrulebel xelisuflebas am resursebis<br />
gankargva? ra uflebamosileba eniWeba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
xelmZRvanels maTi gankargvis (maTze uaris, gasxvisebis)<br />
SemTxvevaSi? ra pirobebiTaa gansazRvruli mTavari aRmasruleblis<br />
xelmZRvaneloba da mTeli aRmasrulebeli saxelisuflebo gan-<br />
Stoebis kontroli?<br />
konstitucionalizmi moiTxovs, rom aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
Sina urTierTobebi konstituciuri principebiT imarTebodes,<br />
gansakuTrebiT maSin, rodesac es principebi exeba mis kontrolire-
efeqtianobis diskretuli xibli<br />
213<br />
bas, romlis pirobaa sajarooba, saidumloebaTa SezRudva, administraciuli<br />
aqtebis sasamarTloSi gasaCivreba da saxelmwifos movaleoba<br />
_ aanazRauros ziani.<br />
samarTlis uzenaesoba unda gavrceldes aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
funqciobasa da Sina urTierTobebze. aRmasrulebeli xelisufleba<br />
unda moqmedebdes samarTlebriv sivrceSi. swored amitom<br />
iyo mniSvnelovani konstituciuri sistemebis Camoyalibebisas<br />
ministrebis pasuxismgebloba _ mefes xom ver miscemdnen pasuxisgebaSi,<br />
Tundac mas kanoni daerRvia?! sxva saqmea, Tu ramdenad icvleba<br />
kanoniereba iseT organizaciul sistemaSi, romelic xelmZRvanelobs<br />
an romelzec gavlenas axdens mizanSewoniloba an saxelmwifoebrivi<br />
interesebi.<br />
tradiciulad aRmasrulebel xelisuflebas gadawyvetilebebis<br />
arademokratiulad miReba axasiaTebda: im organizaciul sistemaSi,<br />
romelsac aRmasrulebeli xelisufleba marTavda (saxelmwifo administracia),<br />
moqmedebda ierarqia, arsebobda xelmZRvanelobis da<br />
daqvemdebarebis mimarTeba, subordinaciuli urTierToba.<br />
amitom sakmarisi iyo mxolod aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
xelmZRvanelTan hqonodaT saqme, romelsac, Tavis mxriv, kanonis<br />
farglebSi SeeZlo sakuTari neba SeuzRudavad gaevrcelebina mTel<br />
administraciaze. daqvemdebarebuli organoebi (demokratiul) legitimacias<br />
ar saWiroebdnen. aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanels<br />
hqonda daniSvnis, dasjis, gadawyvetilebebis miRebaze gavlenis<br />
ufleba (kvlav kanonis farglebSi, uflebamosilebis CamorTmevaze<br />
akrZalvis dacviT). 1 amiT mas miaCnda, rom emsaxureboda politikur<br />
kurss (neitralobis pativiscema, saxelmwifo administraciis<br />
loialoba). Sesabamisad, aRmasrulebeli xelisuflebis aseTi<br />
struqtura, parlamentisagan gansxvavebiT, umaRles doneze uSualo<br />
Tu gaSualebul demokratiul legitimacias ukavSirdeba.<br />
1 konstituciebis umravlesobaSi araferia naTqvami saxelmwifo samsaxuris<br />
neitralobaze. XX saukunemde saxelmwifo mmarTveloba da saxelmwifo moxele ar<br />
warmoadgenda konstituciis Temas.
214<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba ar aris, ufro sworad,<br />
SeuZlebelicaa organizebuli iyos demokratiulad, gadawyvetilebebis<br />
xmaTa umravlesobiT miRebis principis safuZvelze, radgan diskusiebi<br />
safrTxes uqmnis mmarTvelobis efeqtianobas. xelisuflebis<br />
sxvadasxva ganStoeba sxvadasxva principze dayrdnobiT moqmedebs da<br />
sxvadasxva TvalsazrisiT xelmZRvanelobs. monteskies mier ukve gamoyenebuli<br />
es funqciuri argumenti kidev ufro aZlierebs xelisuflebis<br />
danawilebis doqtrinas. koleqtiuri administraciuli<br />
gadawyvetilebebi, rasac mimarTavdnen safrangeTisa da ruseTis revoluciebis<br />
epoqebSi, administraciis paralizebiT damTavrda. 2<br />
5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTaurad?<br />
5.2.1. mefeebi da prezidentebi<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis Sesaxeb sakiTxis ganxilvisas konstituciebi<br />
yuradRebas amaxvileben aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTaurze da mis urTierTobaze sakanonmdeblo organosTan. konstituciur<br />
monarqiaSi igulisxmeba, rom aRmasrulebel xelisuflebas<br />
Tavis TavSi asaxierebs monarqi; xolo monarqia imitomaa, upirveles<br />
yovlisa, konstituciuri, rom misi mmarTveli ministrebi pasuxismgebeli<br />
arian mefis brZanebebisaTvis (brZanebebs Zala ara aqvT ministris<br />
kontrasignaciis gareSe). monarqi xSirad iwvevda ministrebs<br />
saTaTbirod, magram kabinetis Zalaufleba mxolod xangrZlivi<br />
evoluciis Sedegad Camoyalibda. amerikaSi mefis Aadgili daikava<br />
respublikis prezidentma, romelic mokle vadiT irCeva. aSS-Si ar<br />
arsebobs mTavroba, rogorc koleqtiuri organo. calkeuli saministroebis<br />
(departamentebis) saTaveSi dganan xelmZRvanelebi (mdivnebi<br />
anu mmarTvelebi), romlebsac niSnavs prezidenti da romelTa gaTavisuflebis<br />
ufleba mxolod mas aqvs, nebismier dros. prezidentis<br />
2 koleqtiuri gadawyvetilebis miRebis es disfunqciuri wesi centraluri xelisuflebis,<br />
misi avtokratiuli Zalauflebis dakargvis udidesi SiSiTaa nakarnaxebi,<br />
radgan, Tu erT pirs mocemul administraciul doneze gadawyvetilebis mi-<br />
Rebis SeuzRudavi ufleba aqvs, maSin saxelmwifo organoTa xelmZRvanelebs (magaliTad,<br />
ministrebs) avtokratiuli mmarTvelis an aRmasrulebeli xelmZRvanelis<br />
sawinaaRmdego SeuzRudavi ufleba eqnebaT.
vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTaurad?<br />
215<br />
ndobis wyalobiT, es xelmZRvanelebi saSualod ori wlis ganmavlobaSi<br />
damoukideblad marTaven TavianT departamentebs (evropaSi<br />
ministrTa mmarTvelobis vada ufro xangrZlivia).<br />
evropa sxva gziT viTardeboda. respublikuri saxelmwifo mar-<br />
Tva-gamgeobis saboloo ganmtkicebis periodSi, ganmtkicda parlamentis<br />
uzenaesobac monarqis mimarT. amdenad, ama Tu im qveyanaSi, sadac<br />
respublikaze gadasvla xdeboda, unda Secvliliyo ukve Sesustebuli<br />
monarqi. amitomac, safrangeTis mesame respublikaSi (1875),<br />
monarqistebis survilis sawinaaRmdegod, parlamentis mier arCeuli<br />
respublikis prezidentis kompetencia didwilad SeizRuda. aRmasrulebel<br />
xelisuflebas xelmZRvanelobdnen premier-ministri da misi<br />
ministrebi. marTva-gamgeobis es forma TandaTan saparlamento<br />
monarqiebSic damkvidrda (didi britaneTi, belgia, holandia da<br />
skandinaviis samefoebi).<br />
iq ki, sadac respublikis gamocxadebamde SedarebiT Zlieri monarqiebi<br />
iyo, saqme sxvagvarad warimarTa. 1918 wels, germaniis imperiis<br />
damxobis Semdeg, mravali politikosi aSS-is modelis gadmo-<br />
Rebas emxroboda. maqs veberi pirdapiri kenWisyriT arCeuli prezidentis<br />
momxre iyo, romelsac xalxisadmi mimarTvis, arCevnebis daniSvnis,<br />
parlamentTan konsultaciebisa da misi daSlis ufleba eqneboda<br />
da, Tanac ise, rom daSlis brZanebas arc erTi ministri ar<br />
moawerda xels. parlamentis xelaxla Sekreba amomrCevelTa, sul<br />
cota, 10 procentis moTxovniT gamarTuli referendumiT iqneboda<br />
SesaZlebeli. miuxedavad imisa, rom vaimaris konstituciis teqstSi<br />
ar iyo CarTuli pirdapiri kenWisyriT arCeuli, damoukidebeli ZalauflebiT<br />
aRWurvili prezidentis principi, misi uflebamosilebebis<br />
Sedareba SeiZleboda kaizeris ZalauflebasTan. 3 xalxis mier<br />
arCeuli prezidentisa da warmomadgenlobiTi organos _ parlamentis<br />
urTierTsapirispiro legitimuroba, erTi mxriv, xelisuflebis<br />
danawilebas uwyobs xels, magram, meore mxriv, igivem SeiZleba safuZveli<br />
Seuryios konstitucionalizms. orxelisuflebianobas destabilizacia<br />
moaqvs, rogorc es moxda ruseTSi 1993 wels an 1917<br />
3 aseTive ideebi gamodis wina planze, rodesac diqtators legitimacia surs<br />
(magaliTad, 1919-1944 wlebSi admiral horTis gubernatorobis dros).
216<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
wels, roca orxelisuflebianoba oqtombris revoluciis Sedegad<br />
komunistebis mier Zalauflebis xelSi CagdebiT damTavrda.<br />
xalxis mier arCeuli mxsneli, romelic xalxs eyrdnoba, angrevs<br />
saparlamento konstitucionalizms. es Sexeduleba ekuTvnis ara maqs<br />
vebers, aramed karl Smits, germanel iurists, romelic sajaro samarTlis<br />
specialisti iyo da romelmac veberis naazrevze aago Tavisi<br />
koncefcia. 4 Smitma veberis qarizmuli prezidentis Zalaufleba<br />
uZluri parlamentis winaaRmdeg warmarTa ise, rom prezidentis uflebamosilebebi<br />
konstituciaze ki ara, aramed xalxTan mis uSualo<br />
kavSirze daafuZna. Smitis azriT, xalxis erTianobis maCvenebeli saprezidento<br />
arCevnebi parlamentis arCevnebze ufro mniSvnelovania,<br />
radgan es arCevnebi partiuli biurokratiis danawevrebas asaxavs. 5<br />
prezidenti, rogorc eris meTauri, ganasaxierebs neitralur Zalas<br />
da, imavdroulad, politikuri xelmZRvanelia. xalxis politikuri<br />
gaerTianebis amocana parlamentidan prezidentze gadavida.<br />
Tavdapirvelad parlamenti "xalxis damoukidebel warmomadgenelTa<br />
mier Ria molaparakebis mizniT miRweuli SeTanxmebisa da<br />
partiuli interesebis zepartiul nebad gadaqcevis adgili iyo".<br />
SemdgomSi parlamenti im adgilad gadaiqca, sadac sxvadasxva organizebuli<br />
socialuri jgufi Zalauflebas pluralizmis safuZvelze<br />
iyofda. respublikis prezidenti konstitucias partiebis pluralisturi<br />
TavkerZobisagan icavda da, amitom, igi "damcvelad" gadaiqca,<br />
oRond ara ise, rogorc amas vaimaris konstitucia moiTxovda,<br />
aramed germaneli xalxis konstituciuri erTianobiTa da<br />
mTlianobis suliskveTebiT. 6<br />
erTpirovnul xelisuflebasTan gaigivebuli konstitucionalizmi<br />
namdvil saSiSroebas warmoadgens. Tu prezidenti rame "absolutur,<br />
saxalxo erTianobas" icavs da ganasaxierebs, xolo misi Zalaufleba<br />
damoukidebeli da mtkicea da Tavadac erTiani Zalis<br />
4 1933 wels Smiti nacisti gaxda ise, rom mis azrovnebaSi didi Zvra ar momxdara,<br />
amitomac misi naazrevi totalitarizmis damkvidrebis xelSemwyob faqtorad<br />
SeiZleba CaiTvalos.<br />
5 Carl Schmitt, Verfassungslehre (München-Leipzig: Dunckler and Humblot, 1928), gv.<br />
50. 6 Carl Schmitt, Der Hüter der Verfassung (Tübingen: J.C.B. Mohr, 1931), gv. 89, 159.
vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTaurad?<br />
simboloa, konstitucionalizmze, rogorc totalitarizmis uaryofaze,<br />
laparakic zedmetia.<br />
217<br />
"konstitucionalizmi“, romelic gaigivebulia erTpirovnul xelisuflebasTan,<br />
namdvil safrTxes warmoadgens da iseve saxifaToa,<br />
rogorc nebismieri sxva martivi gadawyveta. 7 de golis sistemaSi,<br />
veberis modelTan SedarebiT, prezidents meti Zalaufleba eniWeba,<br />
radgan 1958 wlis safrangeTis konstituciiT parlamentis zogier-<br />
Ti sakanonmdeblo uflebamosileba mTavrobas gadaeca da Tavad sakanonmdeblo<br />
xelisuflebac ki konstituciuri sabWos kontrols<br />
daeqvemdebara, romelic, Tavis mxriv, 1960-iani wlebis dasawyisSi,<br />
de golis gavlenas ganicdida. ufro metic, man konstituciis dar-<br />
RveviT referendumic ki gamoiyena Tavisi miznebis misaRwevad. amiT<br />
igi <strong>konstitucionalizmis</strong> zRvars miuaxlovda, magram mis farglebs<br />
gareT ar gasula, saxalxo suverenitets ara marto pativi miago,<br />
aramed kidec aamoqmeda, anu gaakeTa is, rasac veberi saxalxo-qarizmuli<br />
prezidentisagan moiTxovda. xolo roca man amomrCevlebze<br />
Zalaufleba dakarga, _ gadadga (zustad iseve, rogorc 1946<br />
wels). mis momdevno liderebs qarizmuli ZalauflebisaTvis ar<br />
miumarTavT _ maT tradiciuli saparlamento sistema akmayofilebdaT,<br />
miT ufro, rom im droisTvis saparlamento partiuli disciplina<br />
ganmtkicda da maT xalxis mxardaWera saparlamento anarqiis<br />
winaaRmdeg an Zalauflebis mosapoveblad ar sWirdebodaT. safrangeTis<br />
parlamentSi saxelisuflebo urTierToba met-naklebi sizustiT<br />
asaxavs mosaxleobaSi ZalTa Tanafardobas. miuxedavad amisa,<br />
gaorebuli aRmasrulebeli xelisufleba ZalaSi rCeboda, yovel<br />
SemTxvevaSi im gagebiT, rom prezidents aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saqmianobaSi garkveuli Carevis SesaZlebloba hqonda da, zog<br />
SemTxvevaSi, wamyvan rolsac TamaSobda. frangul modelSi erTsa da<br />
imave aRmasrulebel organizacias ori damoukidebeli legitimaciis<br />
lideri SeiZleba hyavdes: sagareo politikis warmarTva SeiZleba<br />
7 mcdar, magram naTelsa da zust cnebas amqveynad, rogorc wesi, meti Zala<br />
aqvs, vidre WeSmarit, magram bundovan da rTul princips. Alexis de Tocqueville,<br />
Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945), gv.172.
218<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
daekisros pirdapiri kenWisyriT arCeul prezidents, zustad ise,<br />
rogorc amas parlamentis dasturiT mTavroba axorcielebs. 8<br />
Teoriulad aRmasrulebeli xelisuflebis movaleobebi SeiZleba ise<br />
iyos ganawilebuli, rom naTlad ganisazRvros, Tu risTvis aris pasuxismgebeli<br />
prezidenti (mefe) da risTvis _ mTavroba. radgan prezidenti<br />
saxelmwifos meTauria, mas pirdapiri kenWisyriT irCeven da zogier-<br />
Ti aRmasrulebeli funqcia, gansakuTrebiT is, romelic zogadnacionaluria<br />
da, Teoriulad, partiul politikaze maRla dgas, misi uSualo<br />
prerogativaa, sxva (nawilobriv Tanmxvedri an paraleluri) saqmianoba<br />
ki mTavrobis kompetenciaSi Sedis. mTel mTavrobas an mis wevrebs saxelmwifos<br />
meTauri niSnavs, magram parlamentarizmis principze dayrdnobiT,<br />
mTavroba parlamentis ndobis gareSe ver imoqmedebs.<br />
saerTo-saxalxo arCevnebis gziT arCeuli prezidentis iuridiuli<br />
statusisa da xelisuflebis aRmasrulebel ganStoebasTan misi<br />
urTierTobis gaTvaliswinebiT, saxelmwifo moRvawis pirad Tvisebebsa<br />
da qarizmas, mis rols ufro didi mniSvneloba aqvs, vidre es<br />
konstituciaSia aRniSnuli. iq, sadac konstitucionalizmi qarizmuli<br />
liderebis an naklebad qarizmuli, magram Zlieri diqtatorebis<br />
SiSiTaa ganmsWvaluli, prezidenti mxolod sazeimo RonisZiebebze<br />
gamodis sityviT, rogorc es germaniasa da ungreTSi xdeba xolme.<br />
iq parlamenti prezidents irCevs da misi movaleobebi mxolod gansakuTrebuli<br />
RonisZiebebiT Semoifargleba.<br />
faSizmis damxobis Semdeg momZlavrda antiqarizmuli tendencia<br />
da, Teoriulad, swored am rwmeniT unda xelmZRvanelobdnen<br />
posttotalitaruli reJimebi. 9 magram zogi postkomunisturi<br />
konstitucia mwvave socialur-ekonomikuri krizisis pirobebSi<br />
8 poloneTis konstituciaSi 1992 wels Setanili Sesworebis mixedviT, Tavdacvisa<br />
da sagareo saqmeTa saministroebis saTaveSi prezidentis ndobiT aRWurvili<br />
piri unda idges, radgan prezidents am sferoebSi gansakuTrebuli pasuxismgebloba<br />
ekisreba.<br />
9 vaimaris modelis mimzidvelobas is amtkicebs, rom misi konstituciis sagangebo<br />
mdgomareobasTan dakavSirebuli araadekvaturi debulebebiT prezidentma hindenburgma<br />
ususuri da ukiduresad dapirispirebuli parlamentis daSla SeZlo,<br />
ris Semdegac qveyanas Tavisi kancleris (premier-ministris) meSveobiT marTavda, am<br />
ukanasknelma ki parlamentis mxardaWeris mopoveba ver SeZlo. teqnikurad swored<br />
aman Seuwyo xeli hitleris mosvlas xelisuflebaSi.
vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTaurad?<br />
219<br />
daiwera, aseTi sagangebo viTareba ki diqtators moiTxovs. bedisweriT<br />
naboZebi prezidentis idea jer kidev mZlavrobs, rogorc<br />
amas prezident de goliseuli saprezidento koncefcia gviCvenebs,<br />
romelmac mexuTe respublikisa Tu 1993 wels prezident<br />
boris elcinis droindel konstituciebze met-naklebad gadamwyveti<br />
gavlena iqonia. erTi kacis mmarTveloba iq Canda mimzidveli,<br />
sadac konstituciuri "ganaxleba" yofili komunisti, axla<br />
ki "demokrati" liderebis pirovnuli pativmoyvare zraxvebiT iyo<br />
nakarnaxebi. perestroikidan dawyebuli, ise Canda, rom saprezidento<br />
sistemas komunisturi partiis saxelisuflebo privilegiebi<br />
da misi liderebi unda SeenarCunebina. garda amisa, 1989<br />
wlis Semdeg arCeuli parlamentarebi Sinaganad dapirispirebuli<br />
da uZluri aRmoCndnen, ise rom saprezidento mmarTveloba sul<br />
ufro mimzidveli gaxda. 10 swored amiT aixsneba is, rom meore<br />
msoflio omis Semdgomi antiqarizmuli, erTi kacis mmarTvelobis<br />
winaaRmdeg mimarTuli tendencia sruliad Seicvala, ris Sedegadac<br />
iseTi kompromisi miviReT, romlidanac gamosavali ar arsebobs:<br />
aRmasrulebeli da sakanonmdeblo saxelisuflebo ganStoebaTa<br />
urTierToba zogjer konstituciurad mouwesrigebeli rCeba,<br />
rac samomavalod dapirispirebisa da gaurkvevlobis mizezi<br />
SeiZleba gaxdes.<br />
mraval yofil sabWoTa respublikaSi konstituciurma cvlilebebma<br />
ormagi aRmasrulebeli xelisuflebis lideris pozicia mniSvnelovnad<br />
ganamtkica (ruseTi, yazaxeTi, saqarTvelo, belorusi).<br />
1989 wlis poloneTis konstituciaSi prezidentis xelisufleba<br />
komunistebma gansazRvres. maT imedi hqondaT, rom misi axali<br />
10 1989 wels dawyebuli gardamavali procesis debatebi ZiriTadad sust, SedarebiT<br />
Zlier da Zlier prezidents exeboda. amgvari dayofis ZiriTadi problema<br />
misi gamartivebuli formalizmi rodia. rogorc Cans, aviwydebaT, rom es dayofa<br />
konstituciuri wyobis mxolod erT elements exeba da imas ki ar iTvaliswinebs,<br />
rom prezidentis Zalaufleba mxolod xelisuflebis danawilebis konteqstSi<br />
moiazreba, maSin rodesac swored danawileba gamoiricxa parlamentis mtkice legitimuri<br />
moTxovniT da saparlamento kanonmdeblobiT. saparlamento sistemaSi<br />
"SedarebiT Zlierma an Zlierma" prezidentma, romelic saxelisuflebo ganStoeba-<br />
Ta danawilebis gareSe moqmedebs, SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani<br />
struqtura daarRvios da paraleluri aRmasrulebeli ganStoebis warmoqmnis realuri<br />
safrTxe gaCndes.
220<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
forma TavianT mmarTvelobas gaaxangrZlivebda (igive, Tumca warumatebeli<br />
cda ungreTSic iyo). parlamentSi Sina dapirispirebis<br />
gamo poloneTSi demokratizebuli saprezidento xelisufleba<br />
darCa, rac qarizmuli lideris xelisuflebaSi mosvlis SesaZleblobas<br />
qmnida. winaaRmdegobaTa miuxedavad, 1996 wlis poloneTis<br />
konstituciiT prezidentis Zalaufleba SeizRuda. albaT, amgvari<br />
dualizmis gamo moxda, bulgareTSi "metad Taviseburi midgoma"<br />
rom SearCies. 1991 wlis bulgareTis konstituciiT prezidents,<br />
romelsac TiTqmis aranairi formaluri Zalaufleba ara aqvs, pirdapiri<br />
kenWisyriT arCeuli 5-wliani legitimuroba mieniWa, sinamdvileSi<br />
Zlieri legitimacia <strong>konstitucionalizmis</strong> dacvis saprezidento<br />
funqcias ganamtkicebs, rac arc zedmeti da arc madestabilizebelia.<br />
marTlac, xalxis mier arCeul prezidents 1997<br />
wlis politikuri krizisis gadaWrisaTvis saWiro legitimacia<br />
aRmoaCnda. mas, visac xalxis saxeliT laparaki SeuZlia, magram<br />
moqmedeba _ ara, saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa<br />
da urTierTgawonasworebis sistemis darRvevis ufleba ara aqvs.<br />
5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi<br />
aqamde Cven aRmasrulebel xelisuflebas, Cveulebriv, erTi adamianis<br />
xelmZRvanelobiT marTul calke saxelisuflebo ganStoebad<br />
ganvixilavdiT. magram, unda iTqvas, rom saparlamento sistemaSi<br />
aRmasrulebel xelisuflebas mTavroba (ministrTa sabWo) xelmZRvanelobs,<br />
romelic formalurad parlamentzea damokidebuli. saparlamento<br />
mmarTveloba erT pirovnebasa da koleqtiur xelmZRvanelobas<br />
aerTianebs, Tumca marto koleqtiuri mmarTvelobac sakmaod<br />
xSiria. arsebobs direqtoratis tradiciac da mraval saxelmwifo-<br />
Si mTavroba koleqtiuri organoa, sadac premier-ministri pirvelia<br />
TanasworTa Soris, xolo mTavroba umravlesobis principiT an konsensusiT<br />
iRebs gadawyvetilebebs. isec xdeba, rom ministrebi gadawyvetilebebs<br />
damoukideblad iReben da maT gamgeblobaSi myofi<br />
sakiTxebisaTvis pasuxismgeblobas kisruloben. qvemoT moyvanili<br />
oTxi tipis urTierToba premier-ministrsa da mTavrobas Soris tipuri<br />
da advilad SesamCnevia (rac Seexeba konkretul gadawyvetilebebsa<br />
da praqtikas, sxvadasxva models Soris unda veZeboT).
vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis meTaurad?<br />
221<br />
(1) parlamenti irCevs premier-ministrs, xolo igi ministrebis<br />
sakuTar gunds qmnis. parlamenti ministrebs ar amtkicebs (Tumca,<br />
prezidentis mier daniSvna minimaluri kontrolis garantias iZleva).<br />
inglisSi SerCeuli ministrebis jgufebi ayalibeben kabinets,<br />
xolo premier-ministri wyvets, Tu romeli ministri gaxdeba<br />
kabinetis wevri. mTavrobis politikur Tanamdebobebs premierministri<br />
gansazRvravs. ministrebi xelmZRvaneloben saministroebs<br />
da TavianTi saqmianobisaTvis ageben pasuxs. mTavrobis gadawyvetilebebi<br />
mxolod formaluradaa koleqtiuri, radgan premier-ministris<br />
neba ganmsazRvrelia. Tu premier-ministris mier SerCeuli<br />
ministrebi mis politikas mxars ar uWeren, igi maT Tavisi momxre<br />
ministrebiT Secvlis. Tumca formalurad premier-ministris gadawyvetilebebi<br />
mTavrobisas ver cvlis. es imas niSnavs, rom premier-ministri<br />
mTavrobis nacvlad dadgenilebas ver miiRebs, Tu<br />
saamisod miniWebuli specialuri uflebamosileba ara aqvs. ministrTa<br />
Soris warmoqmnil konfliqtebs mTavroba wyvets, magram<br />
zog SemTxvevaSi premier-ministri SeiZleba Caerios, maSin ki misi<br />
sityva gadamwyvetia. 11<br />
(2) premier-ministri, ubralod, pirvelia TanasworTa Soris.<br />
parlamenti mTavrobis, rogorc mTliani organos, wevrebs irCevs.<br />
zogierT modelSi parlamenti mTel mTavrobas gadaayenebs, xolo<br />
zogSi – ministrebis gadayeneba individualuradaa SesaZlebeli.<br />
premier-ministri samTavrobo sxdomebis momzadebaSi gansakuTrebuli<br />
uflebamosilebiTaa aRWurvili, magram mTavroba gadawyvetilebebs<br />
marTlac koleqtiurad iRebs. 12 am stadiaze premier-ministrs<br />
ministrebisaTvis miTiTebebis micemis ufleba ara aqvs, ukeTes Sem-<br />
11 germaniis ZiriTadi kanonis 65-e muxlis mixedviT, "zogad politikur kurss<br />
federaluri kancleri gansazRvravs da pasuxs agebs misTvis. amis farglebSi Ti-<br />
Toeuli federaluri ministri damoukideblad da Tavisi pasuxismgeblobiT mar-<br />
Tavs Tavisi dargis saqmeebs. federaluri ministrebis azrTa sxvadasxvaobas federaluri<br />
mTavroba awesrigebs. federaluri kancleri federaluri mTavrobis saqmeebis<br />
warmoebas mTavrobis mier miRebuli da federaluri prezidentis mier dadasturebuli<br />
proceduruli wesebiT ganagebs".<br />
12 bulgareTis konstituciaSi mkacradaa gansazRvruli, rom premier-ministrobis<br />
kandidati yvelaze didi saparlamento fraqciis mier wamoyenebuli kandidati<br />
unda iyos. premier-ministri SearCevs, xolo parlamenti maTgan Semdgar mTavrobas<br />
uyris kenWs.
222<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
TxvevaSi igi koleqtiuri gadawyvetilebebis ganxorcielebas<br />
Tvals adevnebs.<br />
(3) 1792 wels kondorsem, safrangeTis monarqiis damxobis Semdeg,<br />
winadadeba wamoayena, rom moqalaqeebs pirdapiri kenWisyriT<br />
aerCiaT Svidi wevrisgan Semdgari erovnuli aRmasrulebeli komiteti,<br />
oRond es modeli saxelisuflebo ganStoebaTa danawilebas<br />
gulisxmobs. Tumca, SeiZleba ase arc iyos. Sveicarielebma Tavian-<br />
Ti federaluri konstituciis 95-e muxliT, franguli direqtoratis<br />
modeli SeinarCunes. Sveicariis konfederaciis saTaveSi<br />
dgas 7-wevriani federaluri sabWo, romelic asrulebs saxelmwifos<br />
meTaurisa da mTavrobis funqciebs. konstitucia mas gansaz-<br />
Rvravs rogorc umaRles aRmasrulebel da xelmZRvanel organos.<br />
direqtoratis wevrebs parlamenti irCevs, magram isini mis winaSe<br />
pasuxismgebeli ar arian. ar dgeba ndobis sakiTxi da arc wevrTa<br />
gawvevaa SesaZlebeli, Tumca isini parlamentis mier dadasturebuli<br />
politikuri kursis gatarebisaTvis arian pasuxismgebeli. sab-<br />
Wos wevrebs oTxi wlis vadiT individualurad irCeven da maT<br />
gansazRvruli movaleobebi akisriaT; SesaZlebelia maTi xelaxla<br />
arCevac. 1848 wlidan sabWos sesia uwyvetad tardeba, radgan misi<br />
wevrebis mandatebi erTdroulad ar wydeba. 13<br />
(4) naxevrad saprezidento sistemebSi mTavrobis meTaurs, Cveulebriv,<br />
respublikis prezidenti asaxelebs an niSnavs, masve aqvs<br />
ufleba amasTanave premier-ministris rekomendaciiT daniSnos da<br />
gaaTavisuflos mTavrobis wevrebi. parlamentma mTavrobas SeiZleba<br />
undoblobis votumi gamoucxados, magram amas, SesaZloa, Tavad parlamentis<br />
daTxovna mohyves Sedegad. respublikis prezidenti SeiZleba<br />
mTavrobis sxdomebs Tavmjdomareobdes.<br />
13 federaluri sabWos Semadgenloba sxvadasxva regionalur, politikur da religiur<br />
gansxvavebas asaxavs, radgan verc erTi saparlamento partia umravlesobiT<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelebad TavianT xalxs ver irCevs. gadawyvetilebebis<br />
miRebisas sabWos wevrebma konsensuss unda miaRwion, misi Tavmjdomare<br />
ki yovel wels icvleba.
5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi 14<br />
5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan<br />
SedarebiT<br />
223<br />
XIX saukunis liberalur konstituciebSi mefis ramdenime prerogativa<br />
xeluxlebladaa SenarCunebuli; es prerogativebi TandaTan<br />
miisakuTra axalma aRmasrulebelma xelisuflebam, anu parlamentis<br />
ndobiT aRWurvilma mTavrobam. am prerogativebs Soris mniSvnelovania<br />
sakanonmdeblo iniciativis ufleba, romelic ucnobia<br />
xelisuflebis danawilebis sistemisaTvis. aqve unda movixsenioT<br />
kanonebis damtkicebisa da kanonebis gamocemis prerogativac. am<br />
mxrivac aRmasrulebelma xelisuflebam garkveuli prerogativebi<br />
mefis prerogativebidan miiRo. kanonis namdvilad aRiarebas mefis<br />
xelmowera da misi erT-erTi ministris kontrasignatura sWirdeboda.<br />
am proceduris gaTvaliswinebis gareSe parlamentis an aSSis<br />
kongresis gansakuTrebuli sakanonmdeblo ufleba sakmaod bundovani<br />
rCeba. ratom xdeba, rom aRmasrulebeli xelisufleba kanonproeqtebs<br />
waradgens da, sabolood, proceduris Sedegs daadasturebs,<br />
misi sakanonmdeblo ganxilva ki sxva, damoukidebel<br />
organizacias evaleba?<br />
ufro metic, tipur parlamentur sistemebSi aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis warmomadgenlebi TiTqmis mudam sargebloben saparlamento<br />
debatebSi monawileobis prerogativiT. parlamentis<br />
sxdomebs ministrebic eswrebian, maT sityviT gamosvlis uflebac<br />
aqvT. parlamentis reglamentiT isini TavianT rigs arc ki elodebian.<br />
14 mTavrobis pozicia SeiZleba ganmtkicdes, Tu, magaliTad, ise rogorc safrangeTis<br />
parlamentis orpalatian sistemaSi, mas parlamentis palatebs Soris warmo-<br />
Sobil davaSi arbitris roli ekisreba. mas eZleva saSualeba gverdze gadados is<br />
kanonproeqtebi, romlebzec deputatebi ver Tanxmdebian. es viTareba, parlamentarizmis<br />
TvalsazrisiT, saxifaToa. magram germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, samediatoro<br />
komitetis dawesebam mTavrobas kanonproeqtebis ugulebelyofis saSualeba<br />
mouspo.
224<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
miuxedavad amisa, saparlamento arastabilurobis SiSiT da<br />
mTavrobis efeqtianobasTan dakavSirebuli problemebis gaTvaliswinebiT,<br />
Tanamedrove konstituciebi am tradiciul prerogativebze<br />
Sorsac wavidnen. cota sxva kuTxidan Tu SevxedavT, davinaxavT,<br />
rom samTavrobo praqtikam tradiciuli institutebi<br />
efeqtianobis TvalsazrisiT axleburad gaiazra. es advili ar<br />
yofila. mTavrobis aRmasrulebeli saxelisuflebo uflebamosilebis<br />
ganmtkicebis cda sapirispiro moTxovnebis dakmayofilebis<br />
saWiroebas gulisxmobs. erTi mxriv, parlamentur sistemaSi<br />
mTavroba parlamentzea damokidebuli, rac saparlamento kontrolis<br />
mizniT keTdeba, magram, meore mxriv, saxelmwifo samsaxurebis<br />
gazrdili mniSvneloba mTavrobisa da saxelmwifos efeqtianobas<br />
moiTxovs, rac, Tavis mxriv, administraciul damoukideblobasa<br />
da stabilurobas saWiroebs. politikurma pasuxismgeblobam<br />
da misma gamovlinebam, anu undoblobis votumis institutma,<br />
rac xSirad parlamentis wevrTa samsaxurebriv miswrafebasa<br />
da maT pirovnulsa Tu partiul interesebs Seesabameba, SesaZloa,<br />
mTavrobis muSaobis uwyvetoba daarRvios. 15<br />
15 1875-1914 wlebis safrangeTis mesame respublikaSi 48 mTavrobam imuSava (ma-<br />
Ti muSaobis xangrZlivoba 22 dResa da 9 Tves Soris meryeobda). meoTxe respublikaSi<br />
mdgomareoba am mxriv kidev ufro gauaresda. 12 weliwadSi 22 premier-ministri<br />
Seicvala, xolo TiToeulma mTavrobam xelisufleba saSualod 6 Tve SeinarCuna.<br />
mexuTe respublikaSi mTavrobebma saSualod orweliwad-naxevari iarsebes.<br />
1946 wlis konstituciis miRebidan, italiaSi mudmivi samTavrobo krizisi iyo.<br />
1867-1918 wlebSi avstria-ungreTis monarqistul saxelmwifoSi 20 premier-ministri<br />
Seicvala, rac, daaxloebiT, orwlian xelisuflebas niSnavs da SedarebiTi<br />
stabilurobis maCvenebelia. 1875-1890 wlebSi premier-ministri kalman tisCa iyo,<br />
Tumca yoveli arCevnebis Semdeg igi odnav cvlida Tavisi kabinetis Semadgenlobas.<br />
1918 wlamde sistema britaneTis saparlamento sistemis stabilurobas baZavs imiT,<br />
rom premier-ministrebi xSirad icvlebodnen, radgan isini TavianTi partiis politikur<br />
kursze ambobdnen uars. magaliTad, 1890 wels kalman tisCam arCevnebi moigo,<br />
magram dakarguli xmebis raodenoba imdenad didi iyo, rom aman misi pozicia<br />
liberalur partiaSi sakmaod Searyia. amitomac, tisCa umniSvnelo (simboluri) sakiTxis<br />
gamo formalurad gadadga (monarqma uari ganacxada xeli moewera kanonze,<br />
romelic laioS koSuts, 1848 wels antihabsburguli revoluciis liders, ungre-<br />
Tis moqalaqeobas SeunarCunebda). tisCas momdevno premieri – giula sapari gadadga,<br />
radgan misi partiis sxva liderebisagan gansxvavebiT, igi qorwinebis savaldebulo<br />
samoqalaqo registraciis winaaRmdegi iyo. umetes SemTxvevaSi samTavrobo<br />
krizisi axali saparlamento arCevnebis gareSe gadailaxa.
aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />
5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba<br />
gaZnelda<br />
225<br />
saparlamento sistemaSi mTavrobis arseboba parlamentzea damokidebuli.<br />
Tu parlamenti arastabiluria, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
SeiZleba xelmZRvanelobis gareSe darCes, rac, Tavis mxriv, saxelmwifos<br />
funqciobas uqmnis safrTxes. mTavrobisa da misi meSveobiT<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis sandoobis gasaZliereblad, gansakuTrebiT<br />
meore msoflio omis Semdeg, undoblobis votumis borotad<br />
gamoyenebis garTuleba scades, ris Sedegadac mTavroba gacilebiT<br />
ufro stabiluri gaxda. germaniis ZiriTad kanonSi konstruqciuli<br />
undoblobis votumis gamoyeneba damkvidrda. imisaTvis, rom parlamentSi<br />
undoblobis votumis sakiTxi dadges, mas wevrTa 10-ma procentma<br />
unda dauWiros mxari, xolo kancleri mxolod im SemTxvevaSi<br />
gadadgeba, Tu wevrTa umravlesoba undoblobas gamoucxadebs<br />
mas da axali kancleris Taobaze SeTanxmdeba. mravalpartiuli opoziciis<br />
SemTxvevaSi, axali kancleris arCeva mxolod Zvelis gadayenebiTa<br />
da arCevnebis daniSvniT ar Semoifargleba. 16 ueWvelia, rom<br />
germaniis konstituciis avtorebi mTavrobisa da parlamentis stabilurobas<br />
udides mniSvnelobas aniWebdnen. mTavrobis damblis Si-<br />
SiTaa ganpirobebuli is, rom konstitucia federaluri asambleis<br />
mier kanonisa da undoblobis votumis uaryofis SemTxvevaSi da ma-<br />
Sin, rodesac federaluri asamblea daSlili ar aris, prezidentisagan<br />
6 TviT sakanonmdeblo sagangebo mdgomareobis gamocxadebas<br />
iTxovs, rasac federaluri sabWos dasturi sWirdeba. es niSnavs,<br />
rom federaluri asambleis mier uaryofili samTavrobo kanonproeqtebi,<br />
federaluri sabWos dasturiT, kanonebad yalibdeba. 17<br />
16 1982 wlisagan gansxvavebiT, germaniaSi 1972 wels undoblobis votumi ver<br />
ganxorcielda. igi SeiZleba kanclermac moiTxovos (rogorc es social-demokratma<br />
helmut Smitma gaakeTa 1982 wels, radgan undoda, rom mokavSire Tavisufal<br />
demokratebs umuSevrobis winaaRmdeg mimarTuli misi politikisaTvis daeWiraT<br />
mxari mmarTvel partiaTa gaZlierebis mizniT). zog SemTxvevaSi ndobis sakiTxi<br />
riggareSe arCevnebis Catarebis mizniT dgeba. Tu mTavrobas ar endobian da axali<br />
kancleric arCeuli ar aris, prezidents SeuZlia Sexedulebisamebr daSalos parlamenti<br />
(ix. meoTxe Tavi).<br />
17 mravali SezRudvis mqone aseTi midgoma vaimaris konstituciaSi aRbeWdil<br />
sistemas arRvevs. vaimarSi sagangebo mdgomareobis gamocxadebis Semdeg, risi sa
226<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
konstruqciuli undoblobis votumi, romelic ungreTis konstituciaSi<br />
1990 wlis SesworebiT damkvidrda, imdroindeli koaliciis<br />
partniorebis disciplinirebis mizniT, Teoriulad, mTavrobisadmi<br />
parlamentis gavlenas zRudavs. 18<br />
mTavrobis klasikuri pasuxismgeblobis modelidan gadaxvevis<br />
kidev ufro mkafio magaliTia safrangeTis mexuTe respublikis<br />
konstitucia, romelmac, rogorc ukve iTqva, kanonmdebels isedac<br />
CamoarTva misi sakanonmdeblo uflebamosilebis garkveuli nawili.<br />
franguli midgoma undoblobis instituts da parlamentisa da<br />
mTavrobis urTierTobas Tavdayira ayenebs. safrangeTis mexuTe<br />
respublika am mxrivac ufro agebulia Zveli, warumatebeli saparlamento<br />
sistemis uaryofaze. mTavrobis programisaTvis kenWisyra<br />
ufro moqmedi mTavrobis iaraRia, vidre parlamentis winaSe misi<br />
pasuxismgeblobis gamovlineba. am iaraRs safrangeTis mTavroba im<br />
SemTxvevaSi iyenebs, rodesac misi politika sazogadoebaSi sakama-<br />
To xdeba. safrangeTis konstituciis 49-e muxlis me-3 punqtis<br />
mixedviT, ndobis sakiTxi konkretul kanonproeqtebs SeiZleba<br />
daukavSirdes. Tu mTavroba kanonproeqts ndobis sakiTxad miiCnevs<br />
da Tavs misi teqstisaTvis pasuxismgeblad Tvlis, kanonproeqti,<br />
im SemTxvevis garda, Tu mas parlamentis wevrTa 10 procenti<br />
uaryofs, kanonad kenWisyris gareSec cxaddeba. kenWisyra 48 saa-<br />
Tis ganmavlobaSi unda Catardes, es ki sakmarisi droa imisaTvis,<br />
rom mTavrobam Tavis momxreebs mxardaWerisken mouwodos. undoblobis<br />
votumTan dakavSirebuli kenWisyris dros TavSekavebulTa<br />
raodenoba ar iTvleba. mas absoluturi umravlesoba sWirdeba. 19<br />
fuZvelic gaurkveveli darCa, prezidentsa da mTavrobas dekretebiT kanonSemoqmedebis<br />
konstituciuri ufleba mieniWaT, rasac parlamenti ar daeTanxma.<br />
18 ungreTis konstitucia mTavrobis stabilurobis uzrunvelsayofad metad<br />
mkacr, magram cota araTanamimdevrul wesebs Seicavs. undoblobis winadadebas parlamentis<br />
wevrTa, sul cota, 20-ma procentma unda moaweros xeli. am TvalsazrisiT,<br />
ungreTis konstitucia ufro icavs mTavrobas, vidre safrangeTisa da germaniis<br />
konstituciebi. amave dros, imis ugulebelyofiT, rom aman SeiZleba sazogadoebis<br />
TvalSi diskreditacia gamoiwvios, undoblobis votumi obstruqciis mizniTac<br />
SeiZleba gamoiyenon, rac imas niSnavs, rom parlamentis erTsa da imave wevrebs<br />
gamudmebuli undoblobis votumis gamocxadebis saSualeba eZlevaT.<br />
19 undoblobis votumze xelis momweri deputati, im SemTxvevaSi, Tu am faqts<br />
mTavrobis gadadgoma ar mohyveba, parlamentis im sesiaze meored aseT winadadebas<br />
veRar daayenebs. Tu mTavrobas, vTqvaT, 51 procentze meti uWers mxars, es niSnavs,
aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />
227<br />
am sistemiT jer verc erTi mTavrobis gadayeneba ver moxerxda.<br />
kanonproeqti kanonad SeiZleba maSinac ki iqces, roca parlamentis<br />
wevrTa umravlesobam mis winaaRmdeg misca xma an, rac xSirad<br />
xdeba, kenWisyra saerTod ar Catarebula. kanonproeqtis teqstTan<br />
mTavrobis pasuxismgeblobis dakavSirebis sakiTxi 35 weliwadSi,<br />
sul cota, 40-jer mainc dadga, gansakuTrebiT premier-ministris<br />
miSel rofaris socialisturi mTavrobis mmarTvelobis periodSi.<br />
im dros mxolod socialistebi umravlesobas ver qmnidnen, magram<br />
1958 wels SemoRebuli mastabilizebeli meqanizmi Tavis sasargeblod<br />
gamoiyenes, riTac koaliciis partniorebis mier mis datovebas<br />
aRudgnen win. am meqanizmis gamoyeneba, albaT, ufro naTeli<br />
perspeqtivis SemTxvevaSia gamarTlebuli, rodesac umravlesobis<br />
mqone mTavroba mas misive partiis disciplinirebis mizniT iyenebs,<br />
kerZod,Dim wevrebis mimarT, romlebic arapopularuli zomebis mi-<br />
RebaSi monawileobas arideben Tavs. cxadia, rom am „disidentebs“<br />
mTavrobis gadadgoma ar surT. 20<br />
zemoaRniSnuli konstituciuri meqanizmebis gaTvaliswinebiT, gasakviri<br />
ar aris, rom Tanamedrove germaniisa da safrangeTis mTavrobebi<br />
ase mtkiced inarCuneben xelisuflebas. 21 1958 wlidan safrangeTSi<br />
mxolod erTi mTavroba gadaayenes. es maSin moxda, rode-<br />
rom erTi saparlamento sesiis ganmavlobaSi aseTi winadadeba mxolod 4-jer SeiZleba<br />
daayenon.<br />
20 germaniaSi undoblobis votumis Semdeg, Tu mas axali mTavroba ar mohyva,<br />
prezidents SeuZlia mcire xanSi (21 dRe) daiTxovos federaluri asamblea (muxli<br />
68). samkviriani vada sakmarisad aris miCneuli imisaTvis, rom parlamentma, Tu<br />
mas daSla ar surs, axali mTavroba gamoZebnos. safrangeTis konstitucia, (muxli<br />
49) undoblobis votumis Semdeg mTavrobis gadadgomas moiTxovs. respublikis<br />
prezidentma SeiZleba erovnuli asamblea daSalos, ris uflebac mas undoblobis<br />
votumis gareSec aqvs.<br />
21 im uZlieresi iaraRebis msgavsad, romlebsac yofili sardlebis Secdomebis<br />
Tavidan asacileblad iyenebdnen, es mastabilizebeli meqanizmebi TiTqmis arasdros<br />
gamocdila. politikosebi amtkiceben, rom safrangeTis mexuTe respublikis parlamentisa<br />
da mTavrobis stabiluroba SesaZlebeli gaxda ara imdenad am meqanizmebis<br />
meSveobiT, aramed es de golis popularobam ganapiroba da, mogvianebiT, safrange-<br />
Tis partiuli sistemis transformaciis wyalobiT, anu danawevrebis procesis<br />
dasrulebiT iqna miRweuli. Zneli saTqmelia, ra uwyobs xels stabilurobas germaniaSi<br />
– orpartiuli sistema da koaliciebis Seqmnis saSualeba, Tu mtkice partiuli<br />
struqtura, romelic ZiriTadi kanonis debulebebsa da saarCevno sistemas<br />
efuZneba.
228<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sac prezidentma urCi erovnuli asamblea daSliT dasaja. amgvari<br />
stabiluroba 60-ze meti undoblobis votumisa da wina reJimebis<br />
dros mTavrobis gadayenebis martivi meqanizmis gaTvaliswinebiT,<br />
udavod RirsSesaniSnavia. 22<br />
germaniaSic partniori partiis mier koaliciis mitovebas marto<br />
erTxel mohyva mTavrobis gadadgoma. ruseTis 1993 wlis konstituciam<br />
safrangeTis mexuTe respublikis institutebi vaimaruli tradiciis<br />
farglebSi "kidev ufro ganaviTara". unda iTqvas, rom, Tu<br />
undoblobis votumis siZneleebsa da saSiSroebas gaviTvaliswinebT,<br />
es zomebi mTavrobis stabilurobas uzrunvelyofs. magram es saTuo<br />
monapovaria, radgan am SemTxvevaSi, susti parlamentis diqtaturis<br />
safrTxe ikveTeba. 23 iq, sadac xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />
ganStoebaTa Soris Zlieri dapirispirebaa, ndobis votumi<br />
is bolo saSualebaa, romlis gamoyenebiTac mTavrobas Tavisive momxreebis<br />
marTva SeuZlia. is, rom mdgomareobam SeiZleba kulminacias<br />
miaRwios, aixsneba disciplinasa da, saerTod, partiul struqturaSi<br />
momxdari cvlilebebiT. arseboben saxelmwifoebi, sadac partiebi da<br />
parlamentebi danawevrebulia, magram, amis miuxedavad, sakanonmdeblo<br />
organo undoblobis votums ar mimarTavs. holandiis danawevrebul<br />
mravalpartiul sistemaSi, sadac gamokveTili umravlesoba ar arsebobs,<br />
kompromisis miRwevas didi mniSvneloba eniWeba (konsocialuri<br />
tipis demokratia). koaliciuri mTavrobis gadadgomis SemTxvevaSi<br />
mTavroba axal arCevnebs saparlamento partiebis Sina umravlesobis<br />
mxardaWeris gareSe ver Caatarebs. 24<br />
22 1962 wels de golma parlamentis gverdis avliT konstituciaSi cvlileba<br />
referendumis meSveobiT Seitana, rac prezidentis pirdapir arCevnebs akanonebda.<br />
amis pasuxad, ganawyenebulma erovnulma asambleam, romelic misi impiCmentisaTvis<br />
saWiro zeumravlesobas ar flobda, mTavroba gadaayena.<br />
23 1993 wlis ruseTis konstituciis Tanaxmad, premier-ministrsa da mTavrobas<br />
(premier-ministris rekomendaciiT) prezidenti niSnavs. marTalia, kabinetisTvis undoblobis<br />
votumis gamocxadeba SesaZlebelia, magram es prezidents ar avaldebulebs.<br />
Tu undobloba 3 Tvis ganmavlobaSi ramdenjerme gamocxadda, prezidenti<br />
mTavrobas aTavisuflebs an parlamentis qveda palatas – saTaTbiros _ Slis. am<br />
SemTxvevaSi, ndobadakargulma mTavrobam SeiZleba muSaoba ise gaagrZelos, rom amisaTvis<br />
xelaxali daniSvnis proceduris Catareba ar gaxdes saWiro. radgan saTaTbiros<br />
daSla arCevnebidan erTi weli ar SeiZleba, prezidents qveynis marTva mouwevs<br />
parlamentisadmi dapirispirebuli mTavrobis pirobebSi.<br />
24 formalurad axali arCevnebis Casatareblad mTavroba monarqs mimarTavs.
aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />
229<br />
sabolood, konstitucia nakleb gavlenas axdens imaze, Tu rogor<br />
iyenebs parlamenti ndobis instituts mTavrobis kontrolis mizniT.<br />
holandiaSi ndobis Taobaze kenWisyra bolos 1939 wels moewyo, xolo<br />
biujeti ukanasknelad 1919 wels uaryves. magram italiaSi, sadac<br />
holandiis msgavsad ar arsebobs dominanti partia, da, amdenad,<br />
undoblobis votumis gamocxadebas konstituciuri dabrkoleba ar<br />
uSlis xels, es meqanizmi xSirad da "warmatebiT" gamoiyeneba.<br />
5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla<br />
mTavroba, Cveulebriv, sargeblobs kanonproeqtebis wardgenis uflebiT.<br />
es konstituciurad dadasturebuli wesi Teoriulad Znelad<br />
gasamarTlebelia. Tu kanonmdeblobisaTvis parlamentia pasuxismgebeli,<br />
xelisuflebis danawilebis principidan gamomdinare, parlamentis<br />
privilegia mTel sakanonmdeblo procesze unda vrceldebodes. 1791<br />
wlis safrangeTis konstitucia (kari III, Tavi 3, naw. 1, $ 1.1) monarqis<br />
sakanonmdeblo iniciativas kategoriulad gamoricxavda. magram<br />
sakanonmdeblo saqmianoba naklebad efeqtiani iqneba, Tu sakanonmdeblo<br />
iniciativa waerTmevaT Tanamedrove mTavrobebs, romlebsac, Cveulebriv,<br />
eqvemdebarebaT profesiuli aparati da, amasTan, axorcieleben<br />
parlamentis mier mowonebul programas. monarqs mxolod ama Tu<br />
im sakiTxis ganxilvis SeTavazeba SeeZlo. dRes ki, rodesac mTavrobas<br />
hyavs profesiuli aparati da moqmedebs damtkicebuli programis<br />
mixedviT, miRebuli kanonproeqtebis umravlesoba mTavrobisagan modis.<br />
am mxriv, kidev erT gamonakliss gvTavazobs amerikis SeerTebuli<br />
Statebi, radgan prezidents winadadebis wardgenis formaluri<br />
ufleba misi partiis mxardaWeris gareSe ara aqvs. im pirobiT, Tu<br />
isini umravlesobas qmnian, kanonproeqts partiis gavleniani wevri<br />
waradgens. sakanonmdeblo iniciativa mxolod SesaZleblobis micemaa<br />
mTavrobisaTvis. Zalaufleba namdvilia maSin, rodesac SeiZleba kanonproeqti<br />
daixsna saparlamento wisqvilis dolabidan an daicva saparlamento<br />
Sesworebebisagan. 25<br />
25 aRmasrulebeli xelisuflebis mier SemuSavebuli kanonmdebloba, upirveles<br />
yovlisa, delegirebul sakanonmdeblo uflebebTan kavSirSi ganixileba.
230<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
kanonmdebloba safrangeTis mesame da meoTxe respublikebSi iqmneboda<br />
mTavrobis inicirebuli, magram Zireulad Secvlili sakanonmdeblo<br />
winadadebebisgan, maT Soris, sabiujeto sferoSic ki. ministrebsa<br />
da maT TanamSromlebs mouwodebdnen Sexvedrodnen saparlamento<br />
komitetebs, romlebic maT winadadebebze muSaobdnen da mTavrobas<br />
umetesad sxvadasxva kompromisze daTanxmeba uwevda. mTavrobis<br />
sakanonmdeblo privilegiebis momxreni amtkiceben, rom parlamentis<br />
Tavisuflad motivtive sakanonmdeblo procedurebis Sedegad<br />
iqmneba Sinagani winaaRmdegobebiT aRsavse kanonebi, romlebic mxolod<br />
kerZo SeTanxmebebs gamoxatavs. rodesac biujeti ar aris dakavSirebuli<br />
mTavrobis ekonomikuri politikis sxva saSualebebTan,<br />
biujeti gamosayeneblad uvargisi xdeba. mTavrobas am dros pasuxismgebloba<br />
iseTi ramisaTvis ekisreba, razec gavlenas ver moaxdens.<br />
albaT, es aris xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da<br />
urTierTgawonasworebis, agreTve xelisuflebis danawilebis gaumarTavi<br />
sistemebis yvelaze TvalsaCino winaaRmdegoba. 26<br />
parlamenti aRmasrulebeli xelisuflebis winaSe ayenebs amocanebs,<br />
akisrebs mas pasuxismgebloba da, amasTan, ar uzrunvelyofs<br />
mas kanonis realizaciis aucilebeli saSualebebiT da arc TviTon<br />
agebs pasuxs.<br />
xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da urTierTgawonasworebis<br />
principis am da sxva aspeqtebma Tanamedrove konstituciebSi<br />
gamoiwvia mTavrobis prerogativebis, gansakuTrebiT biujetTan dakavSirebuli<br />
prerogativebis garantiebis asaxva. mTavrobis sakanonmdeblo<br />
iniciativebs emateba proceduruli privilegiebi (kenWisyris<br />
wesi, saSuri saqmeebisaTvis upiratesobis miniWeba). 27 saxelmwifoebSi,<br />
sadac xelisufleba danawilebulia _ nawilobriv poli-<br />
26 aSS-Si, sadac saxelisuflebo ganStoebebi danawilebulia, xarjvasTan dakav-<br />
Sirebul kongresis aqtebs aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs. konstituciurad<br />
sakamaTo muxlebrivi wesebis SemoRebamde prezidents masTan dapirispirebis<br />
ufleba ar hqonda.<br />
27 radgan ruseTis xelisufleba am privilegiebiT uzrunvelyofili ar aris,<br />
sakanonmdeblo proceduras reglamenti gansazRvravs. aRmasrulebel xelisuflebas<br />
prerogativebi ar gaaCnia. es ara marto ruseTis aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
finansur efeqtianobasa da racionalurobas vnebs, aramed Tavad saTaTbiros sakanonmdeblo<br />
saqmianobasac aferxebs, rac mravalricxovani fraqciebisa da individualuri<br />
wevrebis kanonproeqtebis Setanis uflebiT isedac sakmaod Selaxulia.
231<br />
tikuri sistemis araadekvaturi funqciobis, nawilobriv ki _ parlamentis<br />
sijiutis, rogorc misi damoukideblobis Sedegis, gamo,<br />
didia aRmasrulebeli xelisuflebis miswrafeba Secvalos arasakmarisi<br />
da arasrulyofili kanonebi administraciuli aqtebiT. samxreT<br />
amerikis saprezidento sistemebSi es movlena aisaxa terminSi<br />
"decretismo". braziliis prezidentis fernando kolor de mulos<br />
mmarTvelobis periodSi yovel meore dRes axal-axali sakanonmdeblo<br />
aqtis Zalis mqone dekreti gamoicemoda. 28<br />
5.3.4. biujeti<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />
saxelmwifo xelisuflebis WeSmariti arsi yvelaze TvalnaTliv im<br />
sakonstitucio debulebebSi Cans, romlebic biujetsa da finanseb-<br />
Tanaa dakavSirebuli. 1812 wlis qadizis espaneTis konstitucia<br />
erT-erTi pirvelia, sadac biujetis kanonproeqtis wardgenis mTavrobiseuli<br />
privilegiaa asaxuli. vaimaris konstituciis (muxli<br />
85) Tanaxmad, saxelmwifo biujetis proeqtis ganxilva raixstags<br />
(qveda palata) raixsratis (zeda palata) mier damtkicebis Semdeg<br />
SeeZlo. rac Seexeba germaniis dRevandel konstitucias, igi moiTxovs<br />
biujetis xarjviTi nawilis gazrdasa da misi Semosavlebis<br />
SemcirebasTan dakavSirebiT wardgenili kanonproeqtebis federaluri<br />
mTavrobis mier dadasturebas. 29<br />
28 Giovanni Sartori, Comparative Constitutional Engineering: An Inquiry into Structures,<br />
Incentives and Outcomes (Baskingstone-Hampshire: New York University Press, 1994), gv.<br />
170. braziliis konstituciis mixedviT, aseTi dekretebi "ukiduresi saWiroebis"<br />
SemTxvevaSi unda gamoices da isini parlamentma 30 dReSi unda daadasturos. amgvar<br />
saWiroebas prezidenti adgens (rogorc Cans, es saWiroeba mudmivia). mas dekretis<br />
30 dRiT gagrZelebis ufleba aqvs.<br />
29 SemTxveviTi araa, rom am sakiTxs eTmoba germaniis konstituciis 46 grZeli<br />
paragrafi. konstituciis mixedviT, gadasaxadebTan dakavSirebul saqmianobas federacia<br />
da provinciebi inawileben. safrangeTisagan gansxvavebiT, germaniis ZiriTadi<br />
kanoni mTavrobas biujetis sakiTxSi gadamwyvet privilegiebs ar aniWebs, radgan<br />
gaTvaliswinebulia, rom biujeti SeiZleba ver damtkices, amitom germaniis konstitucia<br />
mizanSewonilobis debulebebs Seicavs, romlebic saxelmwifo administraciisa<br />
da samsaxuris wina biujetis farglebSi funqciobas uzrunvelyofen. sa-<br />
Wiro emisiebis usafrTxoebis uzrunvelsayofad, mTavroba uflebamosilia isesxos<br />
biujetis menejmentisaTvis saWiro fondebi. biujetis dasacavad, damatebiT fondebTan<br />
dakavSirebul saparlamento winadadebebis kenWisyras mTavrobis dasturic
232<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
safrangeTSi biujetTan dakavSirebul mTavrobis winadadebas saparlamento<br />
kenWisyra saerTod ar sWirdeba, Tu kenWisyra dakavSirebuli<br />
ar aris ndobis sakiTxTan. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom<br />
fiskaluri konstitucionalizmi an, yovel SemTxvevaSi, konstituciis<br />
biujetTan dakavSirebuli Tavi postkomunistur konstituciebSi<br />
praqtikulad ar gvxvdeba. am konstituciebSi mxolod isaa<br />
naTqvami, rom "saxelmwifos xarjebs parlamenti gansazRvravs da<br />
biujetsac parlamenti amtkicebs da akontrolebs" (ungreTis konstitucia,<br />
me-19 muxlis me-3 punqtis ,,d“ qvepunqti). mxolod rumineTis<br />
konstituciaSia ganxiluli SemTxveva, rodesac biujeti<br />
damtkicebuli ar aris. danarCeni konstituciebis avtorebma, rogorc<br />
Cans, am savaraudo viTarebis aRiareba ar isurves. rasakvirvelia,<br />
parlamentarizmi, tradiciulad, ufro Semosavlebs exeboda.<br />
parlamentebi imitom iqmneboda, rom maT gareSe mefes (xelisuflebas)<br />
Semosavlis miReba ar SeeZlo. ar arsebobs biujeti, romelic<br />
gadasaxadebTan dakavSirebul Semosavlebs ar emyarebodes, xolo gadasaxadebis<br />
daweseba parlamentis gansakuTrebuli privilegiaa. aRmasrulebel<br />
xelisuflebas am mxriv araviTari SeRavaTi ar eniWeba.<br />
biujetis Sesaxeb kanonproeqtis wardgenis samTavrobo funqcia<br />
SenarCunda britaneTSi, maSin rodesac sxva qveynebi iZulebuli gaxdnen<br />
konstituciiTa da sxva kanonebiT SeezRudaT deputatTa iniciativis<br />
uflebebi, radgan saparlamento uflebebs destabilizaciisa<br />
da obstruqciis garda arafris motana ar SeeZlo. biujetTan<br />
dakavSirebulma debatebma parlamentarTa sruli upasuxismgebloba<br />
gamoavlina. parlamentarebi aiZuleben qveyanas popularul proeqtebze<br />
daixarjos fuli an cdiloben TavianTi amomrCevlebisaTvis<br />
biujetidan finansebis mopovebas, rac maTi rolis gaTvaliswinebiT,<br />
bunebrivia. magram, Tu konstitucia xelisuflebis SezRudvis mizniTaa<br />
Seqmnili, es SezRudva im deputatebsac unda SeexoT, romlebsac<br />
fulis xarjva Cvevad aqvT qceuli. is, ris SezRudvac da<br />
gakontrolebac konstituciebis umravlesobam ver SeZlo, mTavrobis<br />
xarjebia.<br />
sWirdeba. konstituciis germanuli modeli parlamentis calkeuli wevrebis iniciativebisagan<br />
biujetis dacvas ar gulisxmobs imitom, rom maT sakonstitucio<br />
Sesworebebis plenumisaTvis wardgena ekrZalebaT.
aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />
233<br />
sabiujeto sakiTxebSi mTavrobis privilegia, albaT, yvelaze ufro<br />
inglisSi SeinarCunes, rac, nawilobriv. parlamentis reglamentis<br />
debulebebiTaa ganpirobebuli. sabiujeto winadadebebis wardgenis<br />
ufleba mxolod mTavrobas aqvs, biujetis proeqti ki finansTa<br />
ministris saidumloebaa. deputatebs rTuli, kompleqsuri winadadebebis<br />
Seswavlis dro ara aqvT. am SemTxvevaSi plenaruli sxdomebi<br />
sakomiteto Sekrebebs emsgavseba da deputatebsac mxolod biujetis<br />
SemcirebasTan dakavSirebuli winadadebebis gamoTqma SeuZliaT.<br />
lordTa palatis kompetencia finansebTan dakavSirebul kanonproeqtebze<br />
praqtikulad ar vrceldeba. 30<br />
1958 wlis safrangeTis konstituciis mixedviT, dadgenilia e.w.<br />
safinanso kanonproeqtebis, maT Soris gadasaxadebTan, baJebsa da<br />
mosakreblebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis ganxilvis gansakuTrebuli<br />
procedura. biujets mTavroba waradgens. parlamentarTa<br />
winadadebebi Semosavlebis Semcirebas an xarjvis zrdas miznad ar<br />
unda isaxavdes. xarjviTi nawilis gansazRvra aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
uzenaesi uflebaa, radgan biujetis dagegmvisaTvis saWiro<br />
monacemebs swored misi administracia warmoadgens. am mxriv<br />
safrangeTi gamonaklisia.<br />
mTavrobis mier sabiujeto winadadebebis Setanis Semdeg, parlamentma<br />
biujetTan dakavSirebuli sakanonmdeblo aqti SedarebiT<br />
swrafad unda aamoqmedos (safrangeTis parlamentma 70 _ dReSi, inglisSi<br />
ki debatebisaTvis gamoyofili vada 30 dReze naklebia).<br />
sxva saxelmwifoebSi sabiujeto winadadebas mTavrobis TxovniT<br />
upiratesoba eniWeba. Tu biujetis miRebas parlamenti aferxebs,<br />
xarjvasTan dakavSirebuli tradiciuli wesis mixedviT, igi wina<br />
wels damtkicebuli biujetis Tanxis proporciuli unda iyos. Tu<br />
parlamentarebi sabiujeto winadadebas uaryofen, mTavroba gadadgeba.<br />
mTavrobis upiratesobisa da efeqtianobis principebis erTguli<br />
safrangeTis konstituciis mixedviT, "Tu parlamenti 70 dRis ganmavlobaSi<br />
gadawyvetilebas ver miiRebs, kanonproeqtis debulebebi<br />
kanonqvemdebare aqtiT Sedis ZalaSi" (muxli 47). magram praqtiku-<br />
30 C.J. Boulton et al., Erskine May`s Treatise on the Law, Privileges, Proceedings and<br />
Usage of Parliament (London: Butterworths, 1989), gv. 733-734.
234<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
lad, garTulebis SemTxvevaSi, biujeti undoblobis votums ukav-<br />
Sirdeba da parlamenti mas amgvarad amtkicebs.<br />
sabiujeto winadadebebis ganxilva, Cveulebriv, or an sam etapad<br />
xdeba. pirveli exeba Semosavlebisa da gasavlebis jams, meore _ am<br />
jamis ganawilebas sabiujeto ganyofilebebis mixedviT. fondebis<br />
danawileba emsaxureba udeficito balansis uzrunvelyofas da wonasworobis<br />
SenarCunebas. 31<br />
calkeuli saministroebi ZiriTadad TviTon wyveten, rogor unda<br />
gamoiyenon maTTvis biujetiT gaTvaliswinebuli Tanxa, magram fondebis<br />
saministroebisaTvis xelaxla asignireba finansTa ministris<br />
gadasawyvetia (biujetis Tavebi). ai, am sferoSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sruli TavisuflebiT sargeblobs.<br />
saparlamento kontroli da zedamxedveloba biujetis xarjviTi<br />
nawilisadmi mxolod meoreulia da miznad isaxavs fondebis amTviseblis<br />
kanonieri moqmedebisa da dafinansebis gamarTlebulobisa da<br />
sargeblianobis Semowmebas. radgan TviTon parlaments aseTi zedamxedvelobis<br />
unari ara aqvs, konstituciebi am rolis Sesasruleblad<br />
gansakuTrebuli organoebis dafuZnebas iTvaliswinebs, romlebic,<br />
Cveulebriv, saparlamento organoebis funqciebs an parlamentis<br />
saxeliT moqmedi sasamarTloebis rols asruleben (magaliTad,<br />
saaudito ofisi ungreTSi, aSS-is kongresis mier daniSnuli generaluri<br />
kontroliori an auditoruli sasamarTlo safrangeTSi). 32<br />
britaneTSi audits umaRlesi sasamarTlos centraluri kancelariis<br />
ganyofileba niSnavs. igi aRmasrulebeli xelisuflebisagan damoukidebelia,<br />
sasamarTlos funqcias asrulebs da parlamentis wi-<br />
31 germaniis konstitucia am sakiTxs Taviseburad udgeba. Semosavlebi da xarjebi<br />
gawonasworebuli unda iyos. dabalansebuli biujetis konstituciuri principi,<br />
im amerikeli politikosebis sayvareli proeqti, romlebic mis danergvas<br />
konstituciaSi Setanis gziT cdiloben, TavisTavad bevrs ar metyvelebs, radgan<br />
sesxi SeiZleba Semosavals warmoadgendes, xolo mTavrobis gavlenaSi myofi saxelmwifo<br />
an kerZo bankic sesxebs gascems.<br />
32 ungreTis konstituciis 32-e muxlis `g~ qvepunqtSi araferia naTqvami saaudito<br />
ofisis damoukideblobis Sesaxeb da isic gaugebaria, awarmoebs Tu ara igi<br />
gamoZiebas parlamentis sagangebo TxovniT.
235<br />
naSea pasuxismgebeli. 33 mTlad naTeli ar aris, Tu ra xdeba im Sem-<br />
TxvevaSi, rodesac parlamenti sabiujeto angariSs Caagdebs. es,<br />
biujetisagan gansxvavebiT, inglisSic ki mTavrobisadmi ndobis sakiTxs<br />
ar ukavSirdeba.<br />
5.4. pasuxismgeblobis miTi<br />
pasuxismgeblobis miTi<br />
aRmasrulebeli xelisufleba erTgvar kentavrs waagavs: misi sxeulis<br />
qveda nawils biurokratia, saxelmwifo administracia warmoadgens, xolo<br />
zeda nawils _ partiuli politikosi, romelic misi amomrCevlis,<br />
parlamentis da, upirveles yovlisa, misi partiis yvelaze gavleniani<br />
wevris wyalobiT, saxelmwifo interesebs gamoxatavs. sxeulis mZlavri<br />
qveda nawili aRmasrulebel xelisuflebas aqcevs uZlieres ganStoebad,<br />
romelsac misi miznebis miRwevis yvelaze didi Sansi aqvs. codna<br />
Tavmoyrilia qveda nawilis profesiul ostatobaSi. profesiul biurokratias,<br />
yovel SemTxvevaSi, SeuZlia ganacxados, rom kentavris gankargulebaSi<br />
uzarmazari informaciaa. codnis garda, igi aRWurvilia<br />
iZulebis saSualebebiT, uxeSi brZanebis uflebiT, maTraxiT, `damawynarebeli<br />
perangiTa~ da cremlmdeni airiT. gasagebia, rom postkomunistur<br />
sistemaSi es saxelisuflebo ganStoeba konstitucionalizms yvelaze<br />
did safrTxes uqmnis, albaT, ara imitom, rom Zalauflebis xel-<br />
Si Cagdebis didi potenciali aqvs, aramed imitom, rom igi, ubralod,<br />
Tavisi bunebidan gamomdinare, <strong>konstitucionalizmis</strong> Selaxvis midrekilebas<br />
amJRavnebs. konstituciuri wyobis dacvas Tu davesesxebiT, igi<br />
demokratiul Riaobas da kontrols uSlis xels imis momizezebiT,<br />
rom isini misi xelisuflebis efeqtian aRsrulebas abrkoleben. arcTu<br />
iSviaTad aRmasrulebeli xelisufleba ministrebis pasuxismgeblobas<br />
misi privilegiebis gamamarTlebel argumentad iyenebs. ministrebisaTvis<br />
dakisrebuli pasuxismgebloba maTTvis SeuzRudavi Zalauflebis miniWebas<br />
iTxovs. mTavroba Tavisi misiis Sesrulebas ver SeZlebs, Tu parlamentis<br />
wevrebi, romlebsac kanonis Sinaarsis gansazRvraze miuwvdebaT<br />
33 saparlamento komitetebis biujetis momzadebaSi Careva sakmaod warumatebeli<br />
aRmoCnda. britaneTSi amas bolo mouRes. britanuli tradiciis mixedviT, saaudito<br />
komitetis Tavmjdomare opoziciis wevria. meore mxriv, aSS-is kongresis<br />
uflebebi aRmasrulebeli xelisuflebis departamentebis mimarT biujetisadmi kongresis<br />
kontrols eyrdnoba.
236<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
xeli, efeqtian aRmasrulebel programebs daamaxinjeben. magram antiparlamentarizmis<br />
qadageba saWiro ar aris. rac mTavaria, mTeli administraciuli<br />
struqtura premier-ministrsa da mTavrobas unda eqvemdebarebodes.<br />
partiuli organizaciis uSvelebeli hidrocefalusi moulodnelad<br />
mokavSires poulobs, xolo aRmasrulebeli xelisuflebis liderebi<br />
administraciuli organizaciis damcvelebad warmoCndebian. magram,<br />
unda iTqvas, rom patroni mis msaxur-damcvelze imdenad damokidebuli<br />
xdeba, rom am organizaciis interesebs kanonmdeblobis saSualebiT<br />
amkvidrebs.<br />
mainc ras niSnavs ministrTa pasuxismgebloba? misi didebuleba mis<br />
mokrZalebulobaSia. pasuxismgebeli mTavroba "britaneTis konstituciis<br />
uCveulo damsaxurebaa". 34 "pasuxismgebeli ministrebi" 1831 wels<br />
belgiel liberalTa sabrZolo yiJina iyo, xolo 1848 wels ungreT-<br />
Si es erovnuli TviTgamorkvevisaTvis brZolis yvelaze gmiruli epizodis<br />
daufarav moTxovnas warmoadgenda. 35 termini "pasuxismgebeli<br />
saministro" niSnavda mxolod imas, rom, radgan monarqs, romelsac<br />
verc veravin SezRudavda da verc pasuxisgebaSi miscemda, gverdiT<br />
edga viRac, vinc saqmisaTvis pasuxs agebda personalurad.<br />
rogorc Cans, partiuli disciplinis epoqaSi xSirad laparakoben<br />
ministrebis pasuxismgeblobasa da maT angariSvaldebulebebze,<br />
rac sruliad uvnebeli miTia (parlamentis mier undoblobis gamocxadebas<br />
konstruqciuli undobloba da daSlis SiSi seriozulad<br />
uSlis xels).<br />
albert daisi (1835-1922) darwmunebuli iyo, rom ministrTa solidaroba<br />
maTi pasuxismgeblobis princips koleqtiur pasuxismgeblobad<br />
aqcevda, magram TviT britaneTSic ki, mxolod partiis SigniT<br />
momxdari gadatrialeba amxobs ministrebsa da maT mTavrobebs.<br />
Tanamedrove britaneTsa da vestminsteruli tradiciis mimdevar<br />
sxva iseT saxelmwifoebSi, rogoric kanadaa, ministrebi maSinac<br />
34<br />
Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,<br />
1962), gv. 143.<br />
35<br />
1848 wels dawerili ungreTis istoriis am Tavis sazareli daskvna da ministrTa<br />
pasuxismgeblobis tragikuli <strong>Sesavali</strong> is iyo, rom pirveli ungreli premier-ministris<br />
pasuxismgeblobas gamarjvebuli kontrrevolucionerebi, antiparlamenturad<br />
ganwyobili absolutizmis momxreni imdenad seriozulad moekidnen, rom<br />
igi sikvdiliT dasajes.
pasuxismgeblobis miTi<br />
237<br />
axerxeben Tanamdebobis SenarCunebas, roca maT formalur kontrols<br />
daqvemdebarebuli administraciuli organoebi kanons arRveven<br />
an Secdomebs uSveben, Tu ministrs imis gancxadeba SeuZlia,<br />
rom am Secdomis Sesaxeb araferi icoda. es, TavisTavad, ministrTa<br />
pasuxismgeblobis Tavdapirvel arss ewinaaRmdegeba. amis Sedegad<br />
Wkviani ministri cdilobs, rac SeiZleba naklebi icodes da acxadebs,<br />
rom Tavisi eqspertebis armias unda endobodnen.<br />
pasuxismgeblobaze laparakic ki sasaciloa, Tu Tanamedrove saxelmwifoebriv<br />
amocanebs SevadarebT nacionaluri sakanonmdeblo<br />
organoebis SesaZleblobebs. arCeuli organo ubralod ar imyofeba<br />
im viTarebaSi, rom mTeli administraciis kontroli SeZlos. amrigad,<br />
im SemTxvevis garda, rodesac ministri politikuri xazis sawinaaRmdegod<br />
moqmedebs an, roca igi ukanono moqmedebas sCadis, ar-<br />
Ceul organos misi impiCmentis safuZveli ara aqvs. SesaZloa<br />
srulyofili kontrolis gaweva sasurveli arc ki iyos.<br />
pasuxismgeblobas angariSvaldebuleba enacvleba, rac uxerxul<br />
SekiTxvebze orWofuli pasuxebis sajarod gacemis movaleobas gulisxmobs<br />
(saparlamento SekiTxva mTavrobis kontrolis saukeTeso<br />
saSualebaa). is, rac amis Semdeg pasuxismgeblobisagan rCeba, premier-ministris<br />
erTpirovnul mmarTvelobas mxolod ganamtkicebs.<br />
Tu, sabolood politikuri pasuxismgebloba premier-ministrs ekisreba,<br />
mTavrobis danarCeni wevrebi ukve mis xelqveiTebad iqcevian,<br />
romelTa gaZevebac mas yovelTvis SeuZlia. sxvanairad rogor unda<br />
Seasrulos premierma misTvis dakisrebuli amocanebi? SesaZlebelia,<br />
rom ministrebis pasuxismgebloba da amisaTvis aucilebeli xelisufleba<br />
niRbavs gadatrialebis SiSs, romelmac SeiZleba liderTa<br />
damxoba gamoiwvios, Tu isini TavianT momxreebs parlamentSi "gemriel<br />
lukmas" ar miscemen. Tumca ministrTa pasuxismgeblobis mqadagebelni<br />
amas ar aRiareben. amis nacvlad, gamudmebiT figurirebs<br />
saxelmwifos bedze zneobrivi pasuxismgeblobis idea (rac, TavisTavad,<br />
qebis Rirsia) da avis momaswavebeli azri, rom momaval arCevnebSi<br />
dadgeba politikuri pasuxismgeblobis sakiTxi, radgan xelfexSekrul<br />
mTavrobas ar aRmoaCnda efeqtiani moqmedebebis unari da<br />
amitomac mosaxleoba mas zurgs Seaqcevs. amrigad, mTeli Zalaufleba<br />
unda gadaeces mTavrobas, raTa man arCevnebi moigos! da, saer
238<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
Tod, Tu vinme xelisuflebisaTvis brZolaSi gamarjvebuli gamovida,<br />
ratomac ar unda mieces mas xelisufleba? es mimzidveli an,<br />
yovel SemTxvevaSi, gasagebi adamianuri reaqcia, <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
principebs ar eTanxmeba. erT konkretul arCevnebSi mopovebuli<br />
gamarjveba yvela momdevno arCevnebSi warmatebas ar gulisxmobs da<br />
gamarjvebuli Tavis Zalauflebas am miznisaTvis ver gamoiyenebs.<br />
miuxedavad amisa, Zalauflebam administraciaze, miT ufro, Tu is<br />
gansakuTrebulia, SeiZleba sagangebo mniSvneloba moipovos im sazogadoebaSi,<br />
romelsac TviTorganizebis naklebi gamocdileba aqvs, arc<br />
resursebis simwire uwyobs xels da saxelmwifos – rogorc mesakuTres<br />
da samuSao adgilebis ZiriTad mimwodebels _ sakvanZo adgili<br />
eniWeba. ar unda dagvaviwydes, rom postkoloniur da postkomunistur<br />
sazogadoebebSi ekonomikur berketebs saxelmwifo administracia<br />
flobs. 1995 wels ungreTSi dasaqmebulTa 20 procenti<br />
mainc saxelmwifo moxeleebi iyvnen, xolo samuSao Zalis 50 procentze<br />
mets saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulebi warmoadgendnen.<br />
amgvar viTarebaSi saxelmwifo administraciuli aparatis mxarda-<br />
Weris mopovebas cdilobs, romelic SeiaraRebulia ori konstituciuri<br />
TezisiT _ pirveli: "vinc Tanamdebobaze niSnavs, xsnis kidec",<br />
xolo meoris mixedviT, "mTeli aRmasrulebeli xelisufleba<br />
emorCileba mTavrobas", radgan mTavroba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauria (am ukanasknel TezisSi naTlad Cans, rom xelisuflebis<br />
danawilebis pirobebSi sruliad bunebrivi principi misTvis<br />
ucxo niadagSia gadanergili da iqac ki SeiZleba dairRves). am ori<br />
Tezisis erTobliobas administracia parlamentis uSualo zegavlenisagan<br />
gamohyavs da, amave dros, axdens mis centralizebas. samTavrobo<br />
an mTavrobas daqvemdebarebuli brZanebebis Sesabamisi rgoli<br />
gansazRvravs, Tu rogor ganawildeba administraciis postebi. yoveli<br />
damniSvnelis Zalaufleba daniSnulze srulad xorcieldeba.<br />
daniSvna-gaTavisuflebis am mkacr erTianobas Tavisi azri mar-<br />
Tla aqvs iq, sadac sruli daqvemdebarebaa saWiro. 36 vTqvaT, udab-<br />
36 daniSvnisa da gaTavisuflebis principi ver gamodgeba, Tu daniSvna sxva saxelisuflebo<br />
ganStoebas exeba. prezidenti parlaments premier-ministris kandidaturas<br />
sTavazobs, magram igi konstruqciuli undoblobis votumis gamocxadebisas<br />
premiers ver gaaTavisuflebs da verc axlis daniSvnaSi miiRebs monawileobas. sa-
pasuxismgeblobis miTi<br />
239<br />
noSi amas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. magram Cven aq saxelisuflebo<br />
ganStoebaTa wonasworobis Semcvel konstituciur sistemebze<br />
vlaparakobT. saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSepirispirebisa<br />
da urTiergawonasworebis principis mixedviT, arc Tanamdebobaze<br />
daniSvnis saxelisuflebo ganStoebaTa mier erToblivad ganxorcielebuli<br />
ufleba da arc maT Soris Tanamdebobebis ganawileba,<br />
rac personalis kontrolis kanoniTaa nakarnaxebi, ara Tu antikonstituciuria,<br />
aramed _ piriqiT. Tu imasac vaRiarebT, rom saxelmwifo<br />
administraciaSi (im SemTxvevaSi, roca kanoni gamonakliss<br />
ar iTvaliswinebs) `moucilebadobis~ zemoaRniSnuli principi<br />
amosavali wertilia, arsebobs garkveuli Tanamdebobebi da saxelmwifo<br />
administraciis garkveuli tipis saqmianoba, sadac politikuri<br />
damokidebuleba arasasurvelia. im SemTxvevaSi, rodesac mTavrobas<br />
maTi daniSvnis Semdeg saxelmwifo moxeleebis marTvis an ma-<br />
Ti Tanamdebobidan moxsnis ufleba aqvs, politikuri zegavlena ar<br />
klebulobs. Tu Tanamdebobaze damniSvnels daniSnulTa moxsna ar<br />
SeuZlia an, Tu Tanamdebobidan gaTavisufleba mxolod sxva organos,<br />
magaliTad, sasamarTlos gadawyvetilebiTaa SesaZlebeli, es<br />
ukanaskneli administraciisagan garkveulwilad damoukidebeli xdeba,<br />
Tumca kanonis ZaliT misi marTva da misi pasuxismgebloba ucvlelia.<br />
emisiuri bankis damoukideblobis Taobaze konstituciaSi<br />
araferia naTqvami. emisiur bankTan dakavSirebul gadawyvetilebas<br />
ekonomikuri ganviTarebis garkveuli stadia ganapirobebs. magram,<br />
Tu banki damoukidebelia, imis mtkiceba, rom damoukidebeli bankis<br />
(anu misi mudmivi prezidentis) mier mTavrobis gegmebisa da ekonomikuri<br />
politikisaTvis dabrkolebebis Seqmnis gamo mTavroba jerovnad<br />
ver imuSavebs, _ Secdomaa. aq swored konstitucionalizmTan<br />
gvaqvs saqme. Tavisufali moqmedeba mTavrobas (gasagebi mizeziT)<br />
sWirdeba da SeuZlia kidec, magram es mxolod micemuli pirobebiTa<br />
da institutebiT aris gansazRvruli. zogjer mas daniSvna-gaTavisuflebis<br />
uflebaze uaris Tqma an misi gaziareba uwevs.<br />
xelisuflebis danawilebis swored es azri ganapirobebs im<br />
principis usafuZvlobas, romlis mixedviTac, "yvela aRmasrulebe-<br />
konstitucio sasamarTlos mosamarTleebs parlamenti irCevs da, moqmedi kanonmdeblobis<br />
Tanaxmad, maTi gawveva SeuZlebelia. ungreTSi mxolod sakonstitucio<br />
sasamarTlos SeuZlia Tavisi wevris garicxva.
240<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
li organo mTavrobas unda eqvemdebarebodes" (1958 wlis safrange-<br />
Tis konstituciaSic ki arsebobs aseTi SezRudva administraciis<br />
mimarT: mTavrobas ar SeuZlia axali tipis instituti daafuZnos.<br />
germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, mTavrobis administraciuli<br />
aqtis namdvilobis aRiarebisaTvis bevr SemTxvevaSi saWiroa maTi<br />
damtkiceba bundesratis mier). konstitucionalizmi mxolod moniSnavs<br />
saTamaSo sivrcis sazRvrebs: Tu parlamenti an misi komitetebi<br />
miiReben konkretul administraciul gadawyvetilebebs, am moqmedebis<br />
konstituciuroba saeWvoa, radgan sxva rom araferi, amgvar<br />
SemTxvevebSi kanonis farglebSi mdgomareobis gamosworebis perspeqtiva<br />
bundovania.<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis sifrTxile "konstituciuri Teoriis"<br />
mimarT rodia nakarnaxebi parlamentisa da parlamentarebisadmi<br />
mikerZoebuli TayvaniscemiT. saparlamento umravlesoba, iseve<br />
rogorc mTavroba, politikur kurss atarebs. magram is, rom partiis<br />
politikas "centraluri komitetis" viwro wre ar SeimuSavebs<br />
da igi opoziciasTan mudmivi kavSiriT formirdeba, angariSgasawevi<br />
faqtoria. 37<br />
5.5 aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani<br />
struqtura<br />
xelisuflebis danawilebam xeli ver SeuSala aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
gaZlierebas, saparlamento sistemaSi ki igi aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis da mis ukan mdgomi partiis diqtaturis sa-<br />
SiSroebas qmnis, romelsac Secvlis an, ukeTes SemTxvevaSi, gaawonasworebs<br />
(samomavlod) sxva politikuri mimarTulebis sxva mTavrobis<br />
diqtatura. inglisis parlamentis saproceduro komitetis<br />
moxsenebaSi aris aseTi daskvna:<br />
problemis arsi isaa, rom konstituciis yoveldRiur moqmedebaSi<br />
parlamentsa da mTavrobas Soris upiratesobaTa sasworis pina mTavrobis<br />
sasargeblod imdenad ixreba, rom es ewinaaRmdegeba saparla-<br />
37 R. A. Butler, 609 HC Deb.13 July, 1959, col. 37 as quoted in Anthony H. Birch, „The<br />
Theory and Practice of Modern British Democracy,“ The Changing Constitution, eds. Jeffrey<br />
Jowell and Dawn Oliver (Oxford, Clarendon Press, 1985), gv. 86.
aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />
241<br />
mento demokratiis sworad funqciobas da sayovelTao SeSfoTebas<br />
iwvevs. 38<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis upiratesobaTa Sesamcireblad<br />
msoflioSi mravali, xSirad konstituciebSi ausaxavi, midgomaa<br />
gamoyenebuli. 39 zogierTi aseTi midgoma konstituciaSi kidec<br />
aRibeWda, magram umeteswilad, maTi SeTavseba tradiciul midgomebTan<br />
ver xerxdeba. xSirad maT mxedvelobaSi arc konstituciuri<br />
kontroli iRebs.<br />
gawonasworebis pirveli, Tanamedrove konstituciebSi asaxuli<br />
meTodia ormagi aRmasrulebeli xelisufleba. 40 zogjer saWiroa<br />
arasaprezidento respublikis prezidenti, magram igi mudmivi safrTxis<br />
Semcvelia. parlamentis mouqnelobam SeiZleba STaagonos vinme<br />
da daZras saxelmwifo manqana mkvdari wertilidan, magram, vidre<br />
es moxdeba, Tavad Cixis arsi unda gairkves, mkveTrad unda ganisaz-<br />
Rvros mkvdari wertili, raTa xelisuflebis borotad gamoyenebas<br />
avaridoT Tavi. arsebobs, amave dros, saxelmwifo amocanebi, romlebzec<br />
partiebis politikuri dapirispireba gavlenas ar unda axdendes.<br />
isini SeiZleba daekisros prezidentis kontrols daqvemdebarebul<br />
damoukidebel organoebs. dabolos, aucilebelia konstituciis<br />
dacva parlamentisa da mTavrobisagan, romelTa interesebic<br />
gadajaWvulia partiul-politikuri mizezebiTac.<br />
38 First Report from the Select Committee on Procedure (1977-78) HC 588 par. 1.5.<br />
quoted in Gavin Drewry, „Select Committees and Back-Bench Power,“ in Jowell and Oliver,<br />
eds., gv. 136.<br />
39 magaliTad, aSS-is kongresSi Seiqmna kongresis organoebi (komisiebi), romlebic<br />
aRmasruleblis saqmianobaze saorganizacio gavlenas isaxaven miznad.<br />
40 ormag aRmasrulebel xelisuflebas, upirveles yovlisa, naxevrad saprezidento<br />
sistemebSi axseneben, Tumca, rogorc amas jon blondeli gvTavazobs, ormagi<br />
xelmZRvanelobis ganxilva am sistemebTan dakavSirebiT ufro swori iqneboda.<br />
blondelis mixedviT, "ormagi mmarTvelobis sistema iseTi sistemaa, sadac zogadi<br />
mmarTvelobis saqmeebs faqtobrivad da cnobierad mxolod ori adamiani asrulebs".<br />
Jean Blondel, „Dual Leadership in the Contemporary World: A Step Towards Executive and<br />
Regime Stability,“ in Comparative Government and Politics: Essays in Honor of S.E. Finer,<br />
eds. Dennis Kavanagh and Gillian Peele (London: Heinemann-Boulder: Westview Press,<br />
1984), gv. 75.
242<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
maqs veberma vaimaris konstituciis momzadebisas, albaT pirvelma,<br />
saxeldaxelod moxaza Tavisi warmodgenebi ormagi aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis Sesaxeb. imis SiSiT, rom ukontrolo administraciuli<br />
biurokratia did Zalauflebas igdebda xelT, man mTavroba<br />
parlamentis kontrols dauqvemdebara (undoblobis votumis<br />
institutis CaTvliT), magram amave dros prezidents gansakuTrebuli<br />
uflebebi dautova. saerTo-saxalxo kenWisyriT arCeuli prezidenti<br />
mowodebulia, upirveles yovlisa, samTavrobo biurokratia<br />
gaakontrolos; igi parlamentisagan damoukidebeli politikis gansaxierebaa,<br />
im parlamentisgan, romelic, ZiriTadad, partiuli Cinosnebisagan<br />
Sedgeba. prezidents aqvs garkveuli Zalaufleba parlamentze,<br />
radgan saxalxo kenWisyris Sedegad is saxalxo legitimacias<br />
iZens. es lideri-demagogi uflebamosilia rogorc saxelmwifo<br />
moRvawe, saxelmwifo marTos manam, sanam warmatebiT sargeblobs.<br />
Tu is xalxis mxardaWeras dakargavs, rac marcxis tolfasia,<br />
_ unda gadadges (am mxriv veberis sistema demokratiis farglebSi<br />
rCeba). am sistemaSi xalxs ori erTmaneTis moqiSpe warmomadgeneli<br />
hyavs, maSinac ki, roca prezidenti parlamentis ,,CixSi<br />
Sesvlis“ an krizisebis periodSi gamoCndeba.<br />
am gadawyvetas yvela mxridan Tavs esxmodnen (Tumca vaimaris<br />
konstituciur sistemaSi prezidenti damoukidebel politikur Zalad<br />
mxolod sagangebo mdgomareobis regulirebaSi daSvebuli Secdomis<br />
Sedegad iqca). saqme isaa, rom ormagoba SeiZleba dakavSirebuli<br />
iyos pasuxismgeblobis saSiS sakiTxTan. 41 prezidentma kan-<br />
41 ix. Wolfgang J. Mommsen, Max Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago:<br />
The University of Chicago Press, 1987), gv. 379. imave dros momzeni, romelmac erT-er-<br />
Tma pirvelma SeniSna kavSiri 1958 wlis de goliseul konstituciasa da veberis<br />
Teorias Soris, sxvagvari Sefasebis SesaZleblobasac aRiarebs. prerogativebis aRrevam<br />
da destabilizaciam, agreTve, saprezidento xelisuflebis borotad gamoyenebam<br />
vaimaris konstituciis tragikuli aRsasruli gamoiwvia, rac veberis sistemas<br />
Rirsebas ver matebs, magram am sakiTxs sxvagvari logikiTac SeiZleba mivudgeT.<br />
vaimarSi prezidentis figura win ver wamoiweoda kanclersa da mis mTavrobas<br />
TavianTi movaleobebi ukeT rom SeesrulebinaT, parlamentSi kvorumi rom Semdgariyo<br />
da gaborotebul, qarizmadakargul, partiul xelmZRvanelTa nacvlad namdvil<br />
politikosebs rom eTamaSaT roli. im pirobebSi prezidentis Zalaufleba<br />
parlamentisa da mTavrobis arakompetenturobiT gamowveuli Cixis dasaZlevad iyo<br />
saWiro. vaimaris respublikis damxoba misma konstituciam ki ar ganapiroba (Tumca<br />
arc uamisobaa), aramed sazogadoebaze eqstremistuli, totalitaruli partiebis<br />
zegavlenam gamoiwvia.
aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />
cleri, SeiZleba, xalxis TvalSi ukana planze gadaanacvlos, Tumca<br />
kancleris politikuri pasuxismgebloba ufro uSualoa. 42<br />
243<br />
ormagi xelmZRvanelobis pirobebSi, aRmasrulebel xelisuflebas<br />
kidev erTi arCevani aqvs, razec vebers yuradReba ar gaumaxvilebia,<br />
Tumca vaimaris konstituciis teqstSi es naTlad Cans. esaa araer-<br />
Tdrouli ormagi xelmZRvaneloba, romelic warmoiSoba, upirveles<br />
yovlisa, rodesac saxelmwifoebrivi cxovreba paralizebulia. roca<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis Cveulebriv funqciobas saparlamento<br />
pati SeuZlebels xdis an, roca mwvave krizisi droebiT diqtators<br />
moiTxovs. rasakvirvelia, aseTi diqtatori SeiZleba premierministric<br />
iyos. prezidentis sasargeblod am dros metyvelebs misi<br />
uSualo, ufro farTo legitimacia, romelic uSualo saxalxo ar-<br />
CevnebiT, partiul-politikuri distanciiT aixsneba da misi ,,zogaderovnuli~<br />
rolidan gamomdinareobs, xolo, rac Seexeba premierministrs,<br />
igi partiul politikas ver daSordeba. 43<br />
42 marTlac, ungreTis sakonstitucio sasamarTlom prezidents premier-ministris<br />
(mTavrobis) sawinaaRmdegod uari ganucxada, ris mizezadac prezidentis politikuri<br />
pasuxismgeblobis nakleboba dasaxelda. ungreTis prezidents parlamenti<br />
irCevs, magram is mxolod impiCmentiTaa pasuxismgebeli.<br />
43 aRmasrulebel xelisuflebasa (respublikis prezidenti) da parlaments Soris<br />
Zalauflebis wonasworobasTan dakavSirebuli Teoriebi. ix. András Sajó,<br />
„Prelude to Future Constitutional Crises,“ (in Hungarian) 34 Vilagossag 7 (1993), gv. 17-25.<br />
sakonstitucio sistema bolo arCevnebis Sedegebs zedmiwevniT unda iTvaliswinebdes.<br />
parlamentSi mtkice umravlesobis arsebobisas, arCevnebi mtkice parlamentarizmis<br />
mxardamWer referendumad SeiZleba iqnes miCneuli. magram, Tu saparlamento<br />
umravlesoba arc ise mtkicea, rom prezidenti, magaliTad, kvalificiuri umravlesobiT<br />
"moicilos" an Tanamdebobaze gadamwyveti umravlesobiT daamtkicos,<br />
anu, Tu eleqtoratSi ar arsebobs konstituciurad gansazRvruli parlamentarizmis<br />
farglebSi mtkice parlamentarizmis mosurne didi umravlesoba, maSin prezidentis<br />
xelisufleba, mTavrobis stabilurobis SesanarCuneblad, momdevno arCevnebamde<br />
unda gagrZeldes. miuxedavad zemoaRniSnulisa, saparlamento mmarTvelobis<br />
drosac ki prezidentis xelisufleba neitralur da depolitizaciisaTvis gamiznul<br />
ZalebTan mimarTebaSi unda gagrZeldes. 1994 wels jovani sartorim Teoria<br />
gamoaqveyna, romelic "cvalebad prezidentobad" saxeldebul models exeboda. am<br />
Teoriis mixedviT, saparlamento sistema misi funqciobisas arsebobas ganagrZobs.<br />
Tu igi funqciobas wyvets, sistema saTadarigo Zravasa da saprezidento mmarTvelobis<br />
modusSi gadadis. Tu parlamenti, magaliTad, orwliani mandatis manZilze<br />
mTavrobis Sesaqmnelad saWiro umravlesobis mxardaWeras ver moipovebs, sistema<br />
darCenili vadis ganmavlobaSi mtkice saprezidento modeliT imuSavebs, rac pirvelive<br />
undoblobis votums mohyveba. darCenili vadis ganmavlobaSi prezidenti qve
244<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
Tu prezidenti rame mistikuri mTlianobis (eri, xalxi da sxv.)<br />
gansaxiereba ki ar aris, aramed cdilobs daicvas konstituciiT<br />
gaTvaliswinebuli distancia, mas da imaT Soris, vinc xelisuflebis<br />
ganxorcielebis yoveldRiuri saqmeebiT arian dakavebuli, da<br />
Tu misi amocana ,,xalxis“ gansaxiereba, winamZRoloba ki ara, aramed<br />
zogjer xalxis konkretuli nebis sawinaaRmdegod, konstituciis<br />
dacvaa, maSin mis kontrols, da ara mmarTvelobas, SeiZleba<br />
daeqvemdebaros amocanebi, romelTa neitralizebac, mimdinare partiuli<br />
politikis sferodan gamorCeva surT konfliqtebis acilebiT<br />
dainteresebul konstitucias da politikur Zalebs. am gagebiT,<br />
aRmasrulebeli xelisufleba SeiZleba formalurad orad gaiyos,<br />
Tu aRmasrulebeli xelisufleba mTeli Tavisi sisruliT ar<br />
emorCileba erTaderT xelmZRvanels, romelic pasuxismgebelia mTavrobis<br />
winaSe. prezidenti, rogorc neitraluri xelisuflebis mqone,<br />
karl Smitis mtkicebis sawinaaRmdegod, gansakuTrebul Zalauflebas<br />
iZens. neitraloba ar zrdis prezidentis Zalauflebas; konkretul<br />
"saqmeebTan" dakavSirebiT, sagangebo mdgomareobis garda,<br />
igi piradad ar iRebs gadawyvetilebebs. prezidents ara aqvs aravi-<br />
Tari uflebamosileba im sferoebSi, romlebSic, mocemul viTarebebSi,<br />
saerTo Tanxmobis miRweviT pasuxismgebloba ekisrebaT damoukidebel<br />
pirebs. amgvari damoukidebeli moqmedeba, sxvaTa Soris,<br />
emisiuri bankis prezidentisganacaa mosalodneli. 44<br />
kanonmdebeli SeiZleba TviTon Seecados aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauris saqmianobis sferodan calkeuli aRmasrulebeli<br />
organoebis amoRebas ise, rom es organoebi formalurad parlamentis<br />
uSualo kontroliT funqciobdnen an maTi daniSvnis kvalobaze<br />
_ sruliad damoukidebladac. zog SemTxvevaSi, aRmasrulebel xe-<br />
yanas parlamentis mxardaWeriT, mis mier daniSnuli mTavrobis meSveobiT marTavs,<br />
rogorc es aSS-Si xdeba xolme. prezidenti da parlamenti xelisuflebas erTi da<br />
igive drois ganmavlobaSi inarCuneben. parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias<br />
asrulebs, magram prezidentis iniciativebs upiratesoba eniWeba da parlamentSi<br />
dabrkoleba ar xvdeba. prezidentis romelime winadadebis uaryofis SemTxvevaSi<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis ganxorcieleba SesaZlebelia dekretebiT. ix. Sartori,<br />
gv. 94.<br />
44 magram es ar aris fuZemdebluri konstituciuri Tezisi; es aris iseTi viTareba<br />
da ekonomikuri koncefciebi, romelTa mixedviTac, emisiuri bankis xelmZRvanelis<br />
damoukidebeli pozicia sazianoa. ix. Jon Elster, „Constitutional Courts and<br />
Central Banks: Suicide Prevention or Suicide Pact,“ 3 East European Constitutional Review<br />
3-4 (1994): gv. 66-71.
aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />
245<br />
lisuflebas daqvemdebarebul am organoebs formalur damoukideblobas<br />
parlamenti ki ara, tradicia aniWebT. zogjer isec xdeba,<br />
rom kanonmdebeli aRsrulebas gankuTvnili funqciebis mqone uwyebas<br />
acalkevebs aRmasrulebeli organos xelmZRvanelisagan. pirveli<br />
variantis sailustraciod gamodgeba safrangeTis saxelmwifo sab-<br />
Wo, xolo meoris –prokuraturis organizacia. 45<br />
yvela am SemTxvevaSi, Teoriulad mainc, aRmasrulebel organoebs<br />
kanonmdebeli qmnis, igi aRmasrulebel xelisuflebaSic ereva,<br />
raTa es organoebi depolitizebuli da sruliad damoukidebeli<br />
iyos. swored am mizans isaxavs, magaliTad, sxvadasxva iseTi organos<br />
Seqmna, romlebic uflebamosili arian moawesrigon komunikaciis<br />
masobrivi saSualebebis sistema da amave dros miiRon konkretuli<br />
gadawyvetilebebi. swored amas cdilobdnen frangi da poloneli<br />
kanonmdeblebi samauwyeblo sabWoebis Seqmnisas, sabWoebisa,<br />
romelTa wevrebsac, nawils _ prezidenti, nawils ki parlamentis<br />
palatebi niSnaven. britaneTis damoukidebeli televiziis komisiis<br />
wevrebs niSnavs kompetenturi ministri, magram, tradiciis Tanaxmad,<br />
mas ar SeuZlia diskreciul safuZvelze gaaTavisuflos isini. aSS-<br />
Si mravali momwesrigebeli (maregulirebeli) organo arsebobs,<br />
romlebsac kanonmdeblebi qmnian an irCeven arCeviTi damoukidebeli<br />
organoebi, romlebsac calkeul konkretul saqmeebTan dakavSirebuli<br />
gadawyvetilebebis miReba SeuZliaT (licenziebis gacema, jarimis<br />
dakisreba an auqcionis mowyoba). am principis winaaRmdegi uzenaesi<br />
sasamarTlo arasodes yofila. did britaneTSi kvazisaxelmwifoebrivi<br />
organizaciebi [“quango“ quasi-non-governmental organisetion]<br />
sxvadasaxvagvarad iqmneba _ rogorc kanonis, ise aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
sxvadasxvagvari administraciuli aqtis meSveobiT. magaliTad,<br />
radiosadguri `bibisi~ 1927 wels mefis brZanebulebis<br />
safuZvelze daarsda, xolo misi mmarTvelTa sabWo<br />
45 aSS-is damoukidebeli sabWo, romelic prezidentis, vice-prezidentisa da generaluri<br />
prokuroris mier savaraudod Cadenil danaSaulebebs iZiebs, aRmasrulebel<br />
(sagamoZiebo) funqcias asrulebs. igi kanonmdeblobiT sasamarTlo xelisuflebis<br />
sferoSia moqceuli da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciuradaa miCneuli.<br />
(ix. Morrison v. Olson, 487 U.S. 654 (1988); Scalia, J., dissenting).
246<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
nominalurad iniSneba dedoflis brZanebiT. Tumca faqtobrivad es<br />
ufleba premier-ministrs ekuTvnis. tradiciulad, am daniSvnas win<br />
uZRvis SeTanxmeba mTavrobasa da opozicias Soris, agreTve, yovel<br />
SemTxvevaSi, premier-ministr ,,m. tetCeris epoqamde“ Tavad `bibisis-<br />
Tan~ konsultaciebi. 46<br />
dasaSvebi iqneboda, rom SemoqmedebiTi sferos subsidirebis sakiTxebze<br />
gadawyvetilebebs parlamenti, misi erT-erTi organo an<br />
parlamentarTagan Semdgari saparlamento komitetebi iRebdnen? Cven<br />
ar SegviZlia rame sikeTes movelodeT arc politikosebis miuker-<br />
Zoebeli mxatvruli gemovnebidan, arc fuls daxarbebuli artistebis<br />
politikuri TamaSebidan. vin icis, politikuri TvalsazrisiT,<br />
ukeTesia ki, roca fuls erTmaneTSi ramdenime SeWirvebuli warmomadgenlobiTi<br />
persona inawilebs? albaT, umjobesi gamosavali iqneboda<br />
iseTi samxatvro sabWos Seqmna, romelSic Sevlen politikisa<br />
da piradi dainteresebisagan Sors mdgomi saqmis mcodne adamianebi.<br />
parlaments SeuZlia kanonSi miuTiTos mxolod safuZvelmdebi<br />
idea, Tu ra Tvalsazrisis gaTvaliswinebaa saWiro subsidiebis gadanawilebisas<br />
(magaliTad, patriotuli Tematikis, umciresobaTa<br />
warmomadgenlebis, qalTa nawarmoebebis mxardaWera). konstitucionalizmi,<br />
am SemTxvevaSi, mxars uWers damoukidebel organos, romelic<br />
,,aRmasrulebel“ amocanebs asrulebs. damoukideblobis uzrunvelyofis<br />
aseT elementad gamodgeba, magaliTad, organos avtomaturi<br />
TviTganaxleba, misi finansuri damoukidebloba an misi wevrebis<br />
xelaxali arCevnebiT daSantaJeba, rac imas niSnavs, rom maTi xelaxla<br />
arCeva an SeuZlebelia, an isini ganusazRvreli vadiT irCevian.<br />
magram politikuri realizmi damoukideblobasa da damoukidebeli<br />
organoebis SesaZleblobebs saeWvos xdis. igive politikurma<br />
realizmma SeiZleba neitraluri organoebis gadawyvetilebebs Seuwyos<br />
xeli. mmarTvel politikur Zalebs, zogis azriT, arapopularuli<br />
gadawyvetilebebiT TavianTi popularobis Selaxva sulac ar<br />
surT da, swored amitom, garkveuli Zalauflebis gadacemas SeiZleba<br />
daTanxmdnen kidec.<br />
46<br />
Wolfgang Hoffmann-Riem, Regulating Media (New York-London: Guilford Press,<br />
1996), gv. 69.
aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />
247<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis SezRudvis kidev erTi gza aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis organoebs Soris kompetenciebis ganawileba<br />
ki ar aris, aramed SezRudvaa nawilobriv demokratiuli<br />
principebidan gamomdinare. SeiZleba kanoniT dadgindes, rom zogierT<br />
aRmasrulebel organos aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri<br />
ki ar qmnis, aramed gansazRvruli dainteresebuli (magaliTad,<br />
regulirebuli) wreebi an erTobebi qmnian. es, ra Tqma unda, korporaciuli<br />
TviTregulirebis SesaniSnavi SesaZlebloba SeiZleba aRmoCndes.<br />
meore mxriv, holandiasa Tu norvegiaSi, gansakuTrebiT<br />
aSS-Si, aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi gadawyvetilebebs<br />
unda iRebdnen gansazRvruli proceduris Sesabamisad, sajaroobisa<br />
da monawileobis principis safuZvelze. es arsebiTad awonasworebs<br />
xelisuflebis meTauris gankargulebebs, Tuki Sesabamisi sasamar-<br />
Tlo kontroli uzrunvelyofs im administraciuli gadawyvetilebebis<br />
baTilobas, romlebic miRebulia monawileobis wesebis dar-<br />
RveviT. monawileobis am kontrols mniSvneloba aqvs gansakuTrebiT<br />
maSin, rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis amocanas akisreben<br />
damoukidebel organos, romelic sxvanairad SeiZleba sruliad<br />
ukontrolo aRmoCndes. aq ki kontroli xorcieldeba sajaroobiT,<br />
rac kidev ufro aZlierebs gadawyvetilebis miRebis procesSi monawileobis<br />
wesebis dacvisadmi sasamarTlo zedamxedvelobas.
Tavi meeqvse<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da<br />
misi megzurni<br />
mosamarTles... TiTqmis araviTari mniSvneloba ara aqvs.<br />
monteskie<br />
6.1 samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi<br />
saxelmwifo<br />
konstituciuri saxelmwifos SeqmnaSi samarTali gadamwyvet rols<br />
TamaSobs. demokratiul qveynebSi sakanonmdeblo aqtebi sazogadoebis<br />
mTlianobis da kidev imis sawindaria, rom ar imZlavros arc<br />
kerZo da arc sajaro despotizmma. amasTan, samarTlis potencialis<br />
Sefasebisas ukiduresobaSi ar unda gadavvardeT _ saukeTeso Sem-<br />
TxvevaSi, samarTali Zalauflebas asatans xdis. faqtobrivad, igi<br />
yovelgvar Tavisuflebas sxvebisaTvis misaReb CarCoSi aqcevs imiT,<br />
rom Cven Tavad mxolod imden Tavisuflebas gvaniWebs, rac sxvebisaTvisaa<br />
misaRebi, es ki xSirad ar gvakmayofilebs.<br />
samarTlis SemakavSirebel Zalas, mis despotizmisa da tiraniis<br />
SemzRudvel rols britanul-amerikul iuridiul praqtikaSi Rule<br />
of Law (samarTlis uzenaesoba), xolo evropaSi Rechtsstaat da état de<br />
droit (samarTlebrivi saxelmwifo) ewodeba. es terminebi sxvadasxva<br />
tradiciaSi arsebul saxelmwifos mowyobas (organizacias), struqturasa<br />
da funqciobasTan dakavSirebul, nawilobriv msgavs Sexedulebebsa<br />
da sakanonmdeblo moTxovnebze migvaniSneben. sxvadasxva koncefcia<br />
erTi ideiTaa ganmsWvaluli _ rom saxelmwifo organoebi<br />
kanonis moTxovniT xelmZRvaneloben da rom Tavad kanoni, Tavisi<br />
arsiT, TviTnebur moqmedebas zRudavs.<br />
XIX saukuneSi samarTlis uzenaesobam did britaneTSi, safrange-<br />
Tisa da germaniis msgavsad, <strong>konstitucionalizmis</strong> SezRuduli sistema<br />
daamkvidra. gadaWriT unda iTqvas, rom konstituciuri sistema<br />
samarTlis uzenaesobis gareSe SeuZlebelia. es ori cneba mWid-
250<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
rodaa urTierTdakavSirebuli da, amrigad, arsebuli sakonstitucio<br />
sistemebi samarTlis uzenaesobisagan ganuyofelia.<br />
samarTlis uzenaesoba sakanonmdeblo saqmianobas aniWebs azrs. j.<br />
loks miaCnda, rom uzenaesma xelisufalma qveyana gamocemuli, damkvidrebuli,<br />
mudmivmoqmedi da xalxisTvis cnobili kanonebiT unda<br />
marTos.<br />
sakanonmdeblo an uzenaesi xelisuflebis mpyrobeli valdebulia saxelmwifo<br />
damkvidrebuli, mudmivmoqmedi, gamocemuli da xalxisaTvis<br />
cnobili kanonebiT da ara droebiTi da naCqarevad Seqmnili dekretebiT<br />
marTos. garda amisa, saWiroa miukerZoebeli da samarTliani<br />
mosamarTleebi, romlebic yovelgvar dapirispirebasa Tu davas am<br />
kanonebis gamoyenebiT wyveten. qveynis mmarTvelma sazogadoebis mTeli<br />
Zala mxolod kanonebis aRsrulebisaken, agreTve, qveynisTvis garedan<br />
SesaZlo zianis Sesamcireblad Tu asacileblad da saxelmwifos<br />
Tavdasxmebisa da dapyrobebisagan dasacavad unda mimarTos. 1<br />
konstituciurma sistemam amas sxvadasxva, specifikuri funqciebis<br />
mqone, erTmaneTisagan gancalkevebuli organoebi daumata. loki<br />
kanonis aRsrulebisa da sakanonmdeblo organos gancalkevebis SesaZlo<br />
saWiroebaze arafers ambobs.<br />
demokratiis rusoseul modelSi kanonis uzenaesoba sakanonmdeblo<br />
xelisuflebasa da suverenul xalxs Soris arsebuli urTier-<br />
TobiTaa gamarTlebuli. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul sistemaSi<br />
saxelisuflebo ganStoebaTa Soris arsebuli sagangebo ur-<br />
TierToba uzrunvelyofilia ise, rom aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sakanonmdeblos mier Seqmnil kanonebs icavs da, amrigad, verc erTi<br />
maTgani meoreze ver mZlavrobs. ubralod, kanons yvela unda emor-<br />
Cilebodes, rac samarTlis da ara adamianebis mier dadgenili wesebiT<br />
cxovrebas gulisxmobs.<br />
1791 wlis safrangeTis konstitucia samarTlis uzenaesobas, anu<br />
kanonis uzenaesobis princips eyrdnoboda, rac imas niSnavda, rom<br />
mefe (anu saxelmwifo organo) kanonisadmi morCilebiT asrulebda<br />
1 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government<br />
(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), § 131.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
251<br />
Tavis movaleobebs. `safrangeTSi kanonze aRmatebuli xelisufleba<br />
ar arsebobs. mefe misi meSveobiT marTavs da mxolod kanonis saxeliT<br />
aqvs mas morCilebis moTxovnis ufleba.” 2<br />
saxelmwifosa da mis warmomadgenelTa TviTneburi gadawyvetilebebi<br />
akrZalulia. magram, samarTlis uzenaesobaze damyarebul<br />
sistemebSi aRmasrulebel xelisuflebas diskreciuli uflebebi<br />
aqvs, rac imas niSnavs, rom is gadawyvetilebis miRebis TavisuflebiT<br />
sargeblobs. 3 sakiTxavia, "gadawyvetilebis miRebis Tavisufleba"<br />
avtokratiuli Zalauflebis Selamazebis mosurne uzenaes xelisufalTa<br />
mier SemoTavazebuli lingvisturi TamaSi xom ar aris<br />
mxolod?<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis ufleba, anu damoukidebeli gadawyvetilebebis<br />
miRebis saprezidento ufleba imas rodi niSnavs,<br />
rom amerikis sakonstitucio praqtikaSi administraciuli organoebis<br />
moqmedebis kanonierebis uzrunvelyofisa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
borotad gamoyenebis daTrgunvis tradicia ar arsebobs.<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyvetilebis Tavisuflad<br />
miRebis ufleba, upirveles yovlisa, SezRudulia amerikis<br />
konstituciiT aRiarebuli ,,jerovani proceduris” moTxovniT. Teoriuli<br />
da praqtikuli mizezebiT, samarTlis uzenaesobis amJamindel<br />
evropul koncefciaSi ,,jerovani proceduris” mravali elementia<br />
gadmoRebuli.<br />
,,jerovani procedura” masSi im pirTa monawileobas gulisxmobs,<br />
romlebsac esa Tu is gadawyvetileba SeexebaT. am saziaro gadawyve-<br />
2 kari III, Tavi 2, naw.1,§ 3.<br />
3 Marbury v. Mdison, 5 U.S. [(1 Cranch) 137 (1803)], metad gaxmaurebuli saqmis<br />
ganxilvisas, uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare mosamarTle marSali amtkicebda,<br />
rom aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelis _ prezidentis winaaRmdeg sasamarTloSi<br />
sarCelis Setana mis mier Tavisi uflebamosilebis aRsrulebis gamo,<br />
SeuZlebelia. amave arguments iSveliebda prezidenti niqsonic uotergeiTis skandalis<br />
dros, roca man makomprometirebeli magnitofiris specialuri prokurorisTvis<br />
gadacemaze uari ganacxada, ris Sedegadac, magnitofiris mosapoveblad sasamarTlom<br />
prezidenti oficialuri SetyobinebiT gamoiZaxa.
252<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
tilebis miRebaSi CabmulT TavianTi mosazrebebis samarTlian pirobebSi<br />
gamoTqmis saSualeba unda mieceT 4 .<br />
Tu jgufs socialuri SeRavaTebi eZleva, jgufis wevrebi uflebamosili<br />
arian ama Tu im, maTTvis miniWebuli, SeRavaTis Semdgomi<br />
bediT dainteresdnen (magram maT ufro meti SeRavaTis miRebis Uufleba<br />
ara aqvT). es proceduruli wesi da kompensaciis SesaZlebloba<br />
(rac, uTuod, sasamarTlo ganxilvas ar gulisxmobs), xelisufalTa<br />
TviTnebobas zRudavs. 5<br />
samarTlis uzenaesoba, iseve rogorc konstitucionalizmi, absoluturi<br />
Rirebuleba ar aris. saWiroa gaviazroT misi naklovanebebi,<br />
raTa, Tundac mis gamo gamowveuli darRvevebis SemTxvevaSic ki,<br />
samarTlis uzenaesobis uzrunvelyofa SevZloT. miuxedavad imisa,<br />
rom samarTlis uzenaesoba, anu xelisufalTa, Zalis gamomyenebelTa<br />
Tu SeRavaTebis mimniWebelTa nebis SezRudva, moqalaqeTa uflebebs<br />
uzrunvelyofs, igi, amave dros, mmarTvelobis im upirovno, meqanikur<br />
formebs uqvemdebarebs maT, romlebmac avtokratiis adgili<br />
daikaves. samarTlis uzenaesobis mkacrad da ganuxrelad gamoyeneba<br />
samarTlianobisa Tu wminda adamianuri faqtoris gaTvaliswinebis<br />
4 aSS-is uzenaesi sasamarTlo am uflebas specifikuri interesebis arsebobis<br />
SemTxvevaSi uzrunvelyofs. jerovani procedura, rogorc sakanonmdeblo kriteriumi,<br />
aSS-is konstituciis me-14 Sesworebas efuZneba. am Sesworebis mixedviT:<br />
"arc erT Stats ara aqvs aSS-is moqalaqeTa privilegiebisa Tu imunitetis SemzRudavi<br />
kanonis miRebisa Tu aRsrulebis ufleba. arc erT Stats ara aqvs pirovnebis<br />
sicocxlis, misi Tavisuflebis an sakuTrebis marTlwesrigis gareSe xelyofis<br />
ufleba" (termini `samarTlebrivi wesrigi~ 1791 wlis me-5 SesworebaSic, Tavdapirvelad<br />
ki, sisxlis samarTlis saqmis konteqstSi gamoiyenes). magram sakuTreba,<br />
romlis xelyofac "jerovani samarTlebrivi proceduris" gareSe ikrZaleba,<br />
zogadi, farTo mniSvnelobiTaa gamoyenebuli (rac sakanonmdeblo perspeqtivas, magaliTad,<br />
Semdgomi sargeblis perspeqtivas moicavs). magram kanoni, romelic sakanonmdeblo<br />
perspeqtivasTan dakavSirebul samomavlo sargebels sruliad gamoricxavs,<br />
antikonstituciuri ar aris [Board of Regents v. Roth, 408 U.S. 564 (1972)]. er-<br />
Ti wliT dasaqmebuli maswavleblisTvis kontraqtis gaugrZelebloba antikonstituciuri<br />
ar aris maSinac ki, Tu am gadawyvetilebas molaparakeba ar uZRvis win;<br />
im SemTxvevaSi, Tu amas kanoni ar iTxovs, erTwliani kontraqti qonebis perspeqtivas<br />
ar ukavSirdeba.<br />
5 ingliseli mosamarTleebi amas `bunebiT samarTlianobas" uwodeben da jer<br />
kidev gasul saukuneSi ((XIXs-Si) jerovnad afasebdnen mas. maTi TqmiT, edemidan<br />
gandevnamde RmerTma adamsa da evas mousmina.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
253<br />
saSualebas ar iZleva, rac imas niSnavs, rom tanjva, xeibroba an<br />
sxva ram, rac ver gaizomeba, mxedvelobaSi ar miiReba. saSualebebi<br />
miznebisgan, xolo procedura Sedegisganaa gamocalkevebuli da,<br />
Tumca ukanasknelis gaTvaliswineba sasurveli iqneboda, pirvels<br />
mudam upiratesoba eniWeba. mTavari ar aris TanamSromloba, mTavari<br />
dapirispireba da gamarjvebaa. es didwilad sabazro efeqtianobis<br />
princips hgavs da amiT socialur Rirebulebebs, SesaZloa, safrTxe<br />
Seeqmnas 6. <strong>konstitucionalizmis</strong> msgavsad, samarTlis uzenaesoba arc<br />
absoluturi kategoriaa da arc xisti wesi. saxelmwifo xelisuflebis<br />
SezRudva epoqebTan erTad icvleba, iseve rogorc xelisuflebis<br />
SemzRudavi kanonis roli, romelic xSirad dasaSvebis odnav<br />
SesamCnev mijnaze migvaniSnebs.<br />
konstitucionalizmi garkveulwilad amcirebs samarTlis uzenaesobis<br />
calmxrivobiT warmoqmnil sixistesa da cxovrebisagan mis<br />
daSorebulobas imiT, rom igi xelisuflebis SezRudvis ara marto<br />
kanoniT gaTvaliswinebul saSualebebs, aramed iseT ZiriTad Rirebulebebsac<br />
iyenebs, rogoric Tavisuflebaa.<br />
konstituciurobis da samarTlianobis elementebi Tavad samar-<br />
Tlis uzenaesobaSi SeiZleba CaerTos, magaliTad, maSin, rodesac kanoni<br />
daucvelTa procedurul SeRavaTebs iTvaliswinebs (xeibarTa<br />
specialuri momsaxureba), riTac maT procedurul uflebebs uzrunvelyofs.<br />
es yovelive samarTlis uzenaesobis Tanasworobis<br />
elementze migvaniSnebs, rac rogorc formaluri, ise Sinaarsobrivi<br />
Tanasworobis ganxorcielebis saSualebas iZleva.<br />
aucilebelia yvela mimarTebaSi saxelmwifos neba iuridiul<br />
formaSi gamoewyos, rac samarTlis saxelmwifo organoebze gavrcelebas<br />
gulisxmobs. ufro metic, saxelmwifo organoebi mxolod ka-<br />
6 Cf. M. Horwitz rev. of Whigs and Hunters, by E.P. Thompson, Yale Law Review 86<br />
(1986): gv. 561,566. ,,samarTlis uzenaesoba xelisuflebas, udavod, zRudavs, magram<br />
igive xelisuflebis sasikeTo ganxorcielebasac uSlis xels. igi formalur Tanasworobas<br />
qmnis, rac umniSvnelo rodia, magram igive sakmao uTanasworobasac uwyobs<br />
xels – saproceso samarTlis damkvidrebiT samarTlis uzenaesoba gamWriax,<br />
angariSian da mdidar adamianebs misi formebiT TavianT sasargeblod manipulirebis<br />
saSualebas aZlevs”.
254<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
nonis debulebebiT unda xelmZRvanelobdnen, anu isini kanonebiT<br />
arian SezRuduli ara marto imitom, rom mxolod kanonis farglebSi<br />
unda imoqmedon, aramed imitomac, rom Sesabamisi uflebamosilebis<br />
gareSe moqmedebis ufleba ara aqvT. samarTlebrivi saxelmwifos<br />
kanonierebis donis Sesaxeb msjeloba SeiZleba imis mixedviT,<br />
Tu ramdenad erTmniSvnelovania normebi, romlebic saxelmwifo<br />
organoebis saqmianobas Seexeba, ra zomiT sargebloben isini sakuTari<br />
Tavisufali mixedulebiT saqmianobis uflebiT, gansakuTrebiT<br />
maSin, roca esa Tu is saxelmwifo organo adamianis uflebebis<br />
sferos ganagebs. magram, TavisTavad, saxelmwifos saqmianobis samar-<br />
Tlebrivi gansazRvra da regulireba ar uzrunvelyofs konstituciur<br />
Tavisuflebas. iq, sadac yvelaferi saxelmwifos danawesis mixedviT<br />
keTdeba, mouqneloba da winaswarganWvretadoba cxovrebas<br />
gausaZliss xdis. metismetad cota an metismetad bevri iuridiuli<br />
danawesi _ amgvarive Sxamia, xolo batoni saxelmwifo ministris<br />
goeTes gamonaTqvams, rom organizebuli daTrgunvis wesrigi ukeTesia,<br />
vidre moulodnelobani, albaT, bevri ar daeTanxmeba.<br />
samarTlisa da kanonebis TviTnebobisa da anarqiis SezRudvis, samarTlis<br />
ganWvretadobis uzrunvelsayofad saWiroa formaluri xasiaTis<br />
garkveuli moTxovnebis dacva. radgan erTsa da imave cxovrebiseul<br />
urTierTobas, uTuod, ramdenime wesi miesadageba, saWiroa ganisazRvros,<br />
Tu romeli wesis gamoyeneba ajobebs mocemul viTareba-<br />
Si. es ki wesebisa da saxelmwifo organoebis ierarqias gulisxmobs.<br />
Tanamedrove parlamentarizmSi parlamenti privilegirebuli sakanonmdeblo<br />
organoa. amitomac, suverens parlamentTan erTad kanoni<br />
unda mieRo rogorc umaRlesi donis gadawyvetileba. mogvianebiT<br />
aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo xelisufleba pirveladi<br />
normaSemoqmedebis uflebiT ajildoebda, arsebiTad, TandaTanobiT<br />
Semcirebadi samefo privilegiebis farglebSi 7. ruso normebis<br />
ierarqias ukavSirebda samarTlis wyaroebs: xalxis mier miRebuli<br />
kanoni, rogorc sayovelTao nebis gamoxatuleba, warmoadgens samar-<br />
Tlis umaRles da amave dros erTaderT wyaros. amrigad, kanonis<br />
uzenaesoba iqca konstituciur moTxovnad.<br />
7 inglisis amJamindeli kanonmdeblobiT aRmasrulebeli xelisuflebis uflebebi<br />
sagareo saqmeebiTa da SewyalebiT Semoifargleba [Lord Parmoor, A-G v. De<br />
Keyser's Royal Hotel (1920) A.C. 508, gv. 575-576].
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
255<br />
samarTlis wyaroTa ierarqia asaxavs saxelmwifo organoebis<br />
ierarqias. arsebiTad, samarTlebriv normebs aqvs Tavisi doneebi da<br />
ierarqiiT dabla mdgomi normis mimarT unda gamoviyenoT ufro ma-<br />
Rali donis norma. kanonmdebloba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saqmianobaze gavlenas axdens da gansazRvravs kidec mas, pirvel<br />
rigSi, maSin, rodesac kanonebi administraciul aqtebTan SedarebiT<br />
uzenaesobiT sargeblobs. 8<br />
samarTlis wyaroTa ierarqia yvela samarTlis sistemis struqturaSi<br />
imdenad mniSvnelovania, rom sabWoTa kanonierebaSic ki ZiriTad<br />
moTxovnad iTvleboda. lenini Zal-Rones ar iSurebda, raTa<br />
xalxs eRiarebina, rom kalugis olqSi moqmedi kanonebi yazanis<br />
olqSi moqmedTagan ar gansxvavdeboda. misi centralizaciis SesaZleblobis<br />
miuxedavad, sabWoTa samarTalma am problemis gadaWras<br />
Tavi ver moaba da ruseTis 1993 wlis konstituciam gaagrZela<br />
uwesrigobis tradicia. 9<br />
samarTlis wyaroTa ierarqiis moqmedebis princips emateba oTxi<br />
uZvelesi samarTlebrivi Tezisi: (1)samarTlis norma, romelic igive<br />
donisaa, magram miRebulia ufro gvian, abaTilebs wina normas, e.i.<br />
yovelTvis namdvilia bolo brZaneba; (2)Tu arsebobs specialuri da<br />
zogadi norma, gamoiyeneba specialuri, imis miuxedavad, Tu rodisaa<br />
miRebuli es ukanaskneli; (3)kanons ar SeiZleba hqondes ukuZala,<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi samarTlebriv normebs saerTod savaldebulo<br />
Zala ar eqnebodaT (yvelaferi da yovelTvis SeiZleboda Segvecvala<br />
wina ricxviT); (4)kanonebi sayovelTao gamoyenebisaa, e.i.<br />
isini ar SeiZleba Seexebodes gansazRvrul pirs an saqmes (samoqalaqo<br />
uflebaTa CamorTmevis Sesaxeb kanonproeqtis akrZalva). 10<br />
8 ix. meoTxe Tavi. "parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba."<br />
9 kanonsa da prezidentis brZanebulebas (ukazs) Soris urTierToba bundovania.<br />
rogorc Cans, prezidents Tavdapirveli sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba<br />
parlamentis mier Sesabamisi kanonis gamocemamde unarCundeba. gaugebaria, agreTve,<br />
Tu ramdenadaa uflebamosili erovnuli parlamenti gaauqmos wevri Statebis ("federaciis<br />
subieqtebis") sakanonmdeblo organoTa mier miRebuli kanonebi.<br />
10 j. racis azriT, kanoni momavalze orientirebuli, Ria, naTeli, da met-naklebad<br />
stabiluri unda iyos. kanonebis gamocema Ria, cxadi, mudmivi da zogadi wesebiT<br />
unda xdebodes. uzrunvelyofil unda iyos sasamarTlos damoukidebloba,<br />
dacul unda iqnes bunebiTi samarTlis principebi, risi zedamxedvelobac sasamar
256<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
amerikel konstituciis SemmuSaveblebs zogierTi es principi<br />
ise mniSvnelovnad miaCndaT, rom konstituciaSi Seitanes ara imdenad<br />
ZiriTadi uflebis, ramdenadac kanonmdeblis movaleobis saxiT.<br />
sxva saqmea, rom ,,ukuZalis” akrZalva, romelic amerikelebma konstituciis<br />
miRebidan 10 wlis Semdeg mxolod sisxlis samarTliT<br />
Semofargles, mniSvnelovania ZiriTad uflebaTa dacvis TvalsazrisiTac.<br />
es rom ara, araswori iqneboda debuleba, romlis mixedvi-<br />
Tac, saRi azris mqone adamiani kanons maSin icavs, rodesac icis<br />
mis Sesaxeb an Tavs valdebulad miiCnevs daicvas igi mxolod maSin,<br />
Tu kanoni zogadia da, amdenad, yvelas exeba.<br />
germaniaSi jer kidev XIX saukuneSi samarTlis uzenaesoba saxelmwifo<br />
administraciisTvis iyo konstituciuri moTxovna, romlis<br />
moqmedebis arealic SemdgomSi konstituciiT gafarTovda da<br />
sakanonmdeblo organoc moicva. germaniis konstituciis me-20 muxlis<br />
me-3 abzacSi naTqvamia, rom ,,kanonmdebloba SezRudulia konstituciuri<br />
wyobilebiT, aRmasrulebeli xelisufleba da mar-<br />
Tlmsajuleba _ kanoniT da samarTliT.~ amgvarad, kanonmdebeli<br />
SezRudulia mxolod konstituciuri wyobilebiT, maSin roca samarTlis<br />
uzenaesobis principebi (,,kanonis da samarTlis” dacva)<br />
movaleobebs akisrebs administracias (aRmasrulebeli xelisufleba)<br />
– da sasamarTlo organoebs, agreTve konstituciis 28-e muxlis<br />
mixedviT, _ miwebs (mxareebs). magram miRebuli kanonebis axsnaganmartebisas<br />
samarTlebrivi saxelmwifos moTxovnebi xorcieldeba<br />
kanonmdeblobis mimarTac; ufro metic, amerikis konstituciis<br />
msgavsad, germaniis ZiriTadi kanonic samarTlis uzenaesobasTan dakavSirebul<br />
mraval mkafiod Camoyalibebul moTxovnas uSualod<br />
Seicavs. aRniSnulis Sesabamisad, Tavisuflebis SezRudva mxolod<br />
kanoniTaa SesaZlebeli. calkeuli ZiriTadi uflebebis SemTxvevaSi,<br />
kanoni moTxovnebs unda akmayofilebdes formiT da SinaarsiT. Ziri-<br />
Tadi kanoni moiTxovs im procedurebis institucionalizacias,<br />
romlebic gaTvaliswinebulia samarTalSi momavali cvlilebebis<br />
SemTxvevebisaTvis (aq kvlav amotivtivdeba kanonis ukuZalis, retroaqtiuri<br />
moqmedebis akrZalvis Tema, magram ara fundamenturi uflebis,<br />
aramed marTlmsajulebis ganxorcielebasTan dakavSirebuli<br />
Tlos movaleobaa, xolo samarTaldacvis organoebis diskreciuli uflebebi kanonis<br />
obstruqcias ar unda axdendes. Joseph Raz, “The Rule of Law and its Virtue,” Law<br />
Quarterly Review 93 (1977), gv. 198.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
257<br />
danawesis saxiT). kanoniT dadgenil procedurebSi aucileblad unda<br />
iyos uzrunvelyofili mosmenis ufleba. magram yvelaze meti<br />
saproceso garantia sasamarTlom gamoiyvana uSualod samarTlis<br />
uzenaesobis zogadi principebidan (es gansakuTrebiT dacvis uflebas<br />
exeba). ZiriTadi uflebebis regulirebisas unda ganxorcieldes<br />
proporciulobis (Verhältnismaessigkeit) principi, romelic jer<br />
kidev fridrix didis dros warmoiSva. prusiis sayovelTao kanonis<br />
mixedviT (II, 17, $10), dawesebuli iyo policiis uflebamosilebaTa<br />
iseTi gamoyeneba, iseTi RonisZiebebis gamoyeneba, romlebic aucilebelia<br />
sazogadoebrivi wesrigis, simSvidisa da usafrTxoebisaTvis<br />
(unda gavigoT: mxolod aucilebeli zomebis gamoyeneba).<br />
frangebi amgvar Sinagan SezRudulobas aRniSnaven ,,kanonierebis”<br />
cnebiT (termini ,,kanoniereba” aq gamoiyeneba specialuri gagebiT da<br />
aRniSnavs saxelmwifo administraciis SezRudulobas gansazRvruli<br />
principebiT).<br />
kanonebisa da samarTlebrivi normebis zemoaRwerili gansazRvruli<br />
rolis gansaxorcieleblad saxelmwifos saqmianobis Sesabamisoba<br />
samarTlebriv normebTan unda gadawyvitos damoukidebelma forumma.<br />
franguli koncefciis mixedviT, moqalaqes, romelmac ziani<br />
ganicada imis gamo, rom xelisuflebis moqmedeba ar Seesabameboda<br />
samarTlis normas, ufleba aqvs zianis anazRaurebis moTxovniT mimarTos<br />
saerTo kompetenciis sasamarTlos. swored aseve saxelmwifos<br />
SeuZlia saerTo sasamarTlos CarCoebSi sisxlis samarTlis<br />
pasuxisgebaSi misces kanonis damrRvevi Cinovniki. oRond franguli<br />
samarTlebrivi koncefcia xelisuflebis danawilebis gaTvaliswinebiT<br />
uaryofs aRmasrulebeli xelisuflebis sasamarTlo kontrolis<br />
ganxorcielebas. kanonierebis, samarTlebriv normebTan Sesabamisobis<br />
Sefaseba evaleba, marTalia, damoukidebel, magram formalurad<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis farglebSi arsebul saxelmwifo<br />
administraciis organos _ saxelmwifo sabWos. germanelebma am mizniT<br />
calke administraciuli sasamarTlo Seqmnes.<br />
did britaneTSi XIX saukunis viqtorianuli Sexedulebebi yuradRebis<br />
centrSi aqcevda saxelmwifo xelisuflebis iuridiul
258<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
sanqcirebas da SezRudvas. albert daisis mixedviT, kanonis uzenaesobis<br />
principidan gamomdinareobs Semdegi:<br />
pirveli, adamiani ver daisjeba im kanonis darRvevis garda, romelic<br />
miRebulia kanoniT gaTvaliswinebuli proceduriT, xolo<br />
darRvevas saerTo sasamarTloebi ganixilaven. am TvalsazrisiT, samarTlis<br />
uzenaesoba upirispirdeba yvela im sistemas, romlebic xelisufalTa<br />
farTo, TviTnebur an diskreciul SezRudvis uflebas<br />
efuZneba. 11<br />
meore, kanonze maRla aravin dgas, "yoveli adamiani, misi Tanamdebobisa<br />
Tu mdgomareobis miuxedavad, Sesabamisi saxelmwifos kanonsa<br />
da saerTo sasamarTlos iurisdiqcias eqvemdebareba. CvenSi, yvela<br />
oficialur pirs, dawyebuli premier-ministriT da damTavrebuli<br />
postze mdgomi policieliT Tu gadasaxadis amkrefiT, iseTive pasuxismgebloba<br />
ekisreba mis mier Cadenili kanoniT gaumarTlebeli<br />
moqmedebebisaTvis, rogorc danarCen moqalaqeebs" 12 .<br />
kanonis uzenaesobis britanuli koncefciis mesame niSan-Tviseba<br />
is iyo, rom konstituciis zogadi principebi, rogoricaa pirovnuli<br />
Tavisufleba, sasamarTlos gadawyvetilebis Sedegia.<br />
daisis mosazrebebi mraval qveyanaSi damkvidrda, xolo misi koncefcia<br />
iseTive politikur kredod iqca, rogorc monteskies erTi<br />
saukuniT adre SemuSavebuli koncefcia. misi gavlenis mizezic igive<br />
iyo: daisi, iseve rogorc monteskie, mcdarad axasiaTebda inglisur<br />
sistemas. 13<br />
11 Albert Venn Dicey, Introduction to the Study of the Law of Constitution (London and<br />
New York: Macmillan, 1959), gv. 188.<br />
12 iqve, gv. 193.<br />
13 magaliTad, 1947 wlamde, saxelmwifo administraciis mier gamowveuli zianis<br />
kanonieri anazRaureba ar arsebobda. ufro metic, daisi jiutad ayalbebda<br />
safrangeTis administraciul samarTals. jer kidev gasul saukuneSi (XIXs.) frangebi<br />
administraciuli aRmasrulebeli xelisuflebis pasuxismgeblobas ar uaryofdnen.<br />
marTalia, Cveulebrivi sasamarTlo kontroli ar arsebobda, magram franguli<br />
sistema xelisufalTa gadawyvetilebebis savaldebulo kontrols gulisxmobda,<br />
ris meSveobiTac SesaZlebeli xdeboda iseTi gadasinjva, romelic administraciis<br />
moTxovnebs gaiTvaliswinebda.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
259<br />
saxelmwifos socialur momsaxurebaTa moculobis gafarToebasTan<br />
erTad socialistebma, romlebic axlos idgnen keinsis TvalsazrisTan<br />
da romlebsac saxelmwifos diskreciuli uflebamosilebis gafarToeba<br />
surdaT, brZola gamoucxades administraciisadmi sasamarTlo kontrolis<br />
daisiseul miTs. parlamenti, romelSic leiboristebi umravlesobas<br />
Seadgendnen, iswrafoda win aRdgomoda aristokratiisadmi<br />
mikerZoebuli damokidebulebis mqone sasamarTlos kontrolis ganxorcielebas,<br />
radgan leiborist-socialistebi saxelmwifos ufro arsebiT<br />
rols aniWebdnen, vidre torebi da vigebi, gaZlierda sakanonmdeblo<br />
organos roli aRmasrulebeli xelisuflebis mimarT. amrigad,<br />
sakanonmdeblo wesiT mowesrigda kontrolis Sinaarsic da procedurac.<br />
magram mTavrobas akontrolebdnen garkveulwilad ufro kvalificiuri,<br />
kvazisasamarTlo organoebi, romlebsac sasamarTloebze meti<br />
kompetencia hqondaT (e. biveni, ministri, romelmac Tanamedrove britanuli<br />
jandacvis sistema Seqmna, am organoebs politikuri TvalsazrisiT<br />
sasamarTloebze ufro saimedod miiCnevda, radgan, misi azriT,<br />
es ukanasknelni politikuri sabotaJisTvis emzadebodnen). mas aqeT<br />
administraciis samarTlebriv SezRudvas mravali kritikosi hyavs, romelTa<br />
mtkicebiTac, "legalizmi" administraciis SezRudvis sferoSi<br />
paTologiuri xdeba. 14 magram bolo aTwleulebSi, yovel SemTxvevaSi<br />
kontinentze, yuradReba kvlav miipyro Tavdapirvelma (ra Tqma unda,<br />
didi xnis winaT cnobilma, maT Soris inglisSic) daisiseulma samar-<br />
Tlebrivma boWvam. saxelmwifo organoebis moqmedebebi, ramdenadac es<br />
SesaZlebelia, unda SeiboWos samarTlebrivi normebiT (es saxelmwifo<br />
administracisaTvis mTlad araxelsayreli ar unda iyos, radgan swored<br />
ase Tavisufldeba igi ganuWvreteli politikuri da iuridiuli<br />
pasuxismgeblobisagan). samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli<br />
konstituciuri boWva winaaRmdegobas uwevs neokorporaciul miswrafebebs,<br />
romlebic mTavrobisaTvis kanoniT specialuri interesebis<br />
mqone jgufebis warmomadgenlebTan molaparakebisas meti Tavisuflebis<br />
miniWebas iTxoven. aseTebi arian, magaliTad, Semrigebeli komisiis wevri<br />
mosamsaxureebi, romlebic dasaqmebasTan dakavSirebul sakiTxebs ganixilaven,<br />
an mrewvelobis ganviTarebisaTvis saWiro subsidiebiT savaraudo<br />
mosargebleni (beneficiarebi).<br />
14 R. Titmus, “Walfare Rights”, Political Quarterly 42 (1971): gv. 113.
260<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
yvela modelSi samarTlis uzenaesobis principi gulisxmobs, rom<br />
saxelmwifos moqmedeba, romelic kanons arRvevs, eqvemdebareba sasamarTlo<br />
gasaCivrebas: gadawyvetileba unda gauqmdes, SesaZlo ziani<br />
anazRaurdes, uzrunvelyofil iqnes darRveuli uflebis aRdgena da<br />
dacul iqnes Selaxuli interesebi. es Tvalsazrisi arsebiTia agreTve<br />
im SemTxvevaSic, Tu kanoni ganviTarebul konstituciur sistema-<br />
Sic ki iTvaliswinebs mTavrobisaTvis gamarTlebis SesaZleblobas.<br />
did britaneTSi oficialurad dResac moqmedebs prezumfcia: ,,mefe<br />
ar SeiZleba Secdes”. 15 jer kidev 1968 wels rasebs Soris urTier-<br />
Tobis kanonproeqtTan dakavSirebiT, Sinagan saqmeTa ministri amtkicebda,<br />
rom mTavroba arakanonieri rasobrivi diskriminaciisaTvis pasuxismgeblobisagan<br />
mTlianad unda gaTavisuflebuliyo, radgan, misi<br />
azriT, sakmarisi iyo parlamentis winaSe ministrebis pasuxismgebloba.<br />
Tu naklebad savaraudo SemTxvevaSi mainc aRmoCndeba, rom mmar-<br />
Tvelobis romelime organom mimarTa diskriminacias, mas waredgineba<br />
moTxovna aanazRauros ziani ,,samarTlianobis” mixedviT, konstituciur<br />
midgomas _ ministrebis pasuxismgeblobas _ iTvaliswinebdnen<br />
samarTlis batonobis SesazRudavad (Tumca saparlamento diskusiebis<br />
wyalobiT mTavroba daTmobaze wavida).<br />
unda iTqvas, rom <strong>konstitucionalizmis</strong>a da kanonis konstituciuri<br />
dacvis gareSe, mxolod samarTlis uzenaesobis principze<br />
dayrdnobiT, despotizmisagan efeqtiani dacva SeuZlebeli iqneba.<br />
bolos da bolos, samarTlis uzenaesobis dacva xom maSinac xdeba,<br />
rodesac kanoniT saxelmwifo organoebis SezRudva sruliad<br />
formaluria. parlamenti kanonis uzenaesobis pirobebs maSinac akmayofilebs,<br />
Tu igi miuTiTebs, romeli saxelmwifo organoa uflebamosili<br />
Tavis Sexedulebisamebr aRasrulos rame farTod moxazuli<br />
amocana. amis Semdeg, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisufalia Seqmnas<br />
nebismieri, misTvis sasurveli organo. marTlac, konstituciuri<br />
SezRudvis ararsebobis SemTxvevaSi, ,,regulirebis” mosazrebiT, mas<br />
15 1947 wlamde, administraciis mier miyenebuli zianis anazRaurebasTan dakav-<br />
SirebiT sasamarTloSi saqmis aRZvra Sinagan saqmeTa ministris keTil nebaze iyo<br />
damokidebuli, magram monarqis winaaRmdeg sarCelis Setana kontraqtiT gauTvaliswinebeli<br />
saqmianobiT miyenebuli zianis gamo, amgvari pirobis arsebobis Sem-<br />
TxvevaSic SeuZlebeli iyo. sarCelis Setana im moxelis winaaRmdeg, romelic piradad<br />
iyo pasuxismgebeli ama Tu im darRvevis gamo, SeiZleboda, magram kompensaciis<br />
gadaxdis saSualeba mas, Cveulebriv, ar hqonda.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
261<br />
SeuZlia moawesrigos yvelaferi, rasTan dakavSirebiTac parlaments<br />
kanoni ar miuRia. amrigad, mas SeuZlia miiweros pirveladi kanonmdeblis<br />
funqcia da, am SemTxvevaSi, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sruliad SeuzRudavi xdeba. samarTlis uzenaesobis ZaliT, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis mier Seqmnili samarTlebrivi normebi, romlebic<br />
misTvis savaldebuloa Sesasruleblad, aRmasrulebel xelisuflebas<br />
SeuZlia nebismier dros Secvalos, imis miuxedavad, samarTal-<br />
Semoqmedeba pirveladia Tu meoradi. am mimarTulebiT mxolod samar-<br />
Tlebrivi aqtis ukuZalis akrZalvas Tu SeiZleba hqondes erTgvari<br />
efeqti. sxva sityvebiT rom vTqvaT, aRmasrulebel xelisuflebas ar<br />
SeuZlia gamoiyenos axali wesebi im faqtebis mimarT, romlebic moxda<br />
adre miRebul aqtebSi cvlilebebis Setanamde.<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT SeiZleba ori xerxiT Seiz-<br />
Rudos kanonSemoqmedeba aRmasrulebeli xelisuflebis mxriv. pirveli<br />
moiTxovs, rom saxelmwifo organoebis yoveli administraciuli<br />
aqti mibmuli iyos parlamentis sakanonmdeblo aqtebTan an SeiZleba<br />
dadgindes, rom saxelmwifo organos, an organoTa garkveul tips<br />
mainc, afuZnebs mxolod sakanonmdeblo organo. meore, SesaZloa<br />
SeizRudos saxelmwifo organoebis saqmianobis regulireba Tavad<br />
am organoebis da, miT ufro, mesame pirTa mimarT, gansakuTrebiT ZiriTadi<br />
uflebebis sferoSi, meoradi regulirebis akrZalviT an misi<br />
mxolod pirdapir uflebamosilebebTan dakavSirebiT. Tavad uflebamosilebebi<br />
unda Seesabamebodes gansazRvrul pirobebs. magram<br />
imisTvis, rom am sistemam imoqmedos, isev da isev, saWiroa samar-<br />
Tlebrivi aqtebis ,,adekvaturoba”. am pirobis darRvevisas gaTvaliswinebuli<br />
unda iyos samTavrobo aqtebis gasaCivrebis SesaZlebloba.<br />
Cveulebrivi sasamarTlo kontroli an sakonstitucio sab-<br />
Wos kontroli (nawilobriv winaswari) amas mxolod gansazRvrul<br />
farglebSi aRwevs.<br />
evropis sasamarTloebi Tavad uflebaaRmWurvel kanonebs ar<br />
amowmeben. inglisis sasamarTloebi, romlebic xelmZRvaneloben samarTlis<br />
uzenaesobis principebiT, dResac ver kisruloben im kanonis<br />
gamoyenebis akrZalvas, romelic uflebamosilebas iZleva. kanonis<br />
moqmedeba ar Cerdeba im SemTxvevaSic ki, roca misi erT-erTi<br />
debuleba samarTlis uzenaesobis principTan SeuTavseblobis gamo
262<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
SeiZleboda gauqmebuliyo (bunebiTi samarTlis principebidan mainc),<br />
Tu es danawesi miRebulia administraciuli aqtiT. 16<br />
samarTlis uzenaesobis principis Tanaxmad, kanonSi rogorc sakanonmdeblo<br />
organos produqtSi, igulisxmeba is, rom masze dafuZnebuli<br />
regulireba administraciuli aqtebis meSveobiT unda iyos<br />
logikuri, samarTliani, sasamarTlo gasaCivrebas daqvemdebarebuli<br />
da ar uSvebdes diskriminacias; am pirobebis Seusruleblobis Sem-<br />
TxvevaSi. aseT aqtebs sasamarTlo auqmebs. amiT sasamarTlos TiTqmis<br />
SeuzRudavi SesaZlebloba eniWeba. britanul samarTalSi, magaliTad,<br />
TavisTavad nagulisxmebia administraciuli aqtis mimRebi<br />
ministris racionaloba. sasamarTlo uyoymanod iRebs ministris<br />
gancxadebas imis Sesaxeb, rom gadawyvetilebis miRebamde man saqmes-<br />
Tan dakavSirebuli yvela aspeqti Tu viTareba gaiTvaliswina, anu<br />
gulwrfelad swams, rom misi gadawyvetileba "gonivruli mizeziT"<br />
iyo STagonebuli. 17<br />
samarTlis uzenaesoba samarTlebrivi normebis dacvis sasamar-<br />
Tlo kontrolis SesaZleblobas gulisxmobs. magram, naTqvamidan<br />
mxolod is rodi gamomdinareobs, rom kanonis danawesTa dacva savaldebuloa.<br />
,,jerovani proceduris” amerikul cnebas SezRuduli<br />
ganmarteba aqvs. magaliTad, renkvisti, SeerTebuli Statebis uzenaesi<br />
sasamarTlos Tavmjdomare, am mosazrebas emxroba, rac, ra<br />
Tqma unda, moxerxebuli Tvalsazrisia qveyanaSi, romelSic kanonebi<br />
awesrigeben Sesabamisi samarTlebrivi proceduris gamoyenebas.<br />
16 Sesabamisad, sasamarTlom saxelmwifo mdivnis gankarguleba imis Taobaze,<br />
rom sastatuto komisiis gadawyvetilebis gasaCivrebis mizniT sasamarTlosaTvis<br />
mimarTva gamoricxuli iyo, bunebiTi samarTlianobis dauSvebel darRvevad miiCnia<br />
im saqmesTan dakavSirebiT, romlis garkveuli aspeqtebis, kerZod, sazRvargareT nacionalizaciis<br />
sakiTxis gadawyveta parlamentma ministrs miando. magram saapelacio<br />
sasamarTlos mier xelisufalTa gadawyvetilebebis ganxilva, SesaZloa, kanoniT<br />
ar iyos gaTvaliswinebuli. gamoTqma: "amoRebulia sasamarTlos Cveulebrivi<br />
iurisdiqciidan" SezRuduli mniSvnelobiT unda iqnes gagebuli, rac, Cemi azriT,<br />
imas niSnavs, rom, Tu sakanonmdeblo aqts orgvari gageba aqvs, gamoyenebul unda<br />
iqnes is, romelic sasamarTlos Cveulebriv uflebamosilebas iTvaliswinebs.<br />
Anisminic Ltd. v. Foreign Compensation Commission [1969] 2 A.C. gv. 147, Lord Reid.<br />
17 Liversidge v. Anderson [1942] A.C. gv.206.
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
263<br />
magram arsebobs samarTlis uzenaesobis ufro farTo, ase vTqvaT,<br />
didsulovani gansazRvrebac, romlis mixedviTac, sasamarTlo kontroli<br />
SeiZleba ganxorcieldes mxolod specifikuri pirobebis<br />
arsebobisas, imis miuxedavad, naTqvamia Tu ara amis Sesaxeb gamosayenebel<br />
kanonSi. frangebTan kanonierebis moTxovnaSi Sejamebulia<br />
Sinaarsobrivi moTxovnebi, romlebic xels uwyobs administraciis<br />
samarTalSemoqmedebis kontrols da gadawyvetilebaTa kontrols.<br />
etournement de pouvoir-is SemTxvevaSi, anu xelisuflebis ara<br />
delegirebis mizniT gamoyenebis SemTxvevaSi, administraciuli aqti<br />
baTilia. aseve inglisur samarTalSi baTilia aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
normatiuli aqti, romelic Tavisi uflebamosilebis<br />
farglebs ametebs (ultra vires). rasakvirvelia, formalurad Znelia<br />
standartuli inglisuri uflebamosilebebis SerCeva, iseTis,<br />
magaliTad, rogoricaa adgilobrivi xelisuflebis ufleba boSebs<br />
misces nebarTva gaSalon karavi, Tu mTxovneli asrulebs yvela pirobas,<br />
romelsac sasurvelad an aucileblad miiCnevs adgilobrivi<br />
xelisufleba. 18<br />
samarTlis uzenaesobis franguli da germanuli koncefciebi ar<br />
kmayofildebian administraciuli procesis logikurobis da samar-<br />
Tlianobis dadgeniT; maTi gavleniT, evropuli sasamarTlos praqtikis<br />
wyalobiT, samarTlis uzenaesobis princips sul ufro met<br />
pativs miageben da mas axla konstituciuri principis statusi eni-<br />
Weba. 19 Sesabamisad, samarTlis uzenaesobis konstituciuri principe-<br />
18 furgonebis dasayenebeli adgilebis kontrolis da ganviTarebis aqti 1960<br />
(C62), naw. 24, 1961 weli. umaRlesi sasamarTlos mosamarTlem miiCnia, rom kanoniT<br />
miniWebuli ufleba, romlis mixedviTac, sabaJosa da aqcizebis komisrebs neba<br />
eZlevaT gascen gankargulebebi "nebismier saqmesTan dakavSirebiT, romelTa mimar-<br />
TebaSic kanonis debuleba aqtis gansaxorcieleblad maT saWirod miaCniaT, metismetad<br />
viwro iyo maTi gadawyvetilebis gasamarTleblad. saqme exeboda komisiis<br />
wevrebis mier Sesyidul saqonelze gadasaxadis odenobis gansazRvras yovel calkeul<br />
SemTxvevaSi. Customs and Excise Commissioners v. Cure & Deely Ltd. (1962) I.Q.B.<br />
gv. 340. ix. Stanley A. De Smith, Constitutional and Administrative Law (Harmondsworth,<br />
Engl.; Baltimore, Md.: Penguin Education, 1973), gv. 350.<br />
19 radgan evrokavSiris wevri qveynebi konstituciurad Tanamegobrobis samar-<br />
Tals eqvemdebarebian, misi principebi (evropis sasamarTlos mier aRiarebuli principebis<br />
CaTvliT), calkeul saxelmwifoTa konstituciebis Tanaxmad, erovnul kanonmdeblobebzec<br />
vrceldeba.
264<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
bis ilustrireba im minimaluri moTxovnebis magaliTze SeiZleba,<br />
romlebic aRiarebulia evropuli Tanamegobrobis samarTalSi. evropuli<br />
sasamarTlos zogadsamarTlebriv principebs Soris figurirebs<br />
jerovani samarTlebrivi proceduris da bunebiTi samarTlianobis<br />
uzrunvelyofis principebi. am principebis Tanaxmad, xelisuflebas<br />
mxolod Sesabamisi uflebamosilebis farglebSi SeuZlia<br />
garkveuli zomebis miReba da maSin SeuZlia imoqmedos, roca igi<br />
uflebamosilia an SeuZlia Tavisi gadawyvetilebis dasabuTeba. imas,<br />
vis uflebebsac exeba es saqmianoba, unda mieces azris gamoTqmisa<br />
da Tavis dacvis SesaZlebloba (audiatur et altera pars _ mousmineT<br />
meore mxaresac).<br />
Tanasworoba, albaT, kanonierebis umniSvnelovanesi elementia,<br />
romelic amave dros mosamarTleebs moqmedebis met Tavisuflebas<br />
aniWebs. Tanasworoba warmoadgens Tanamedrove samarTlebrivi sistemis<br />
agebis Tavisebur moTxovnas. Tu kanonmdebloba ar miiCnevda Tanasworebad<br />
imaT, visac is exeba, samarTlebriv wess moakldeboda<br />
sayovelTaoba; sayovelTao regulirebis moTxovna _ romelic yvela<br />
Tanaswors erTnairad exeba, adamianTa Tanasworobis principis realizaciis<br />
formaa, principisa, romelic Tanamedrove saxelmwifoebriobis<br />
ganuyofeli nawilia. feodaluri samarTlisagan gansxvavebiT,<br />
romelic adamianebs gansxvavebulad udgeboda da, amdenad, maT<br />
sxvadasxva uflebas aniWebda, Tanamedrove sazogadoebas miaCnia, rom<br />
adamianebi, yovel SemTxvevaSi, saxelmwifosa da kanonis winaSe, Tanaswori<br />
arian. Tanasworoba xelisufalTa mxriv Tanaswor mopyrobas<br />
gulisxmobs. kanonis farglebSi Tanasworoba sxvadasxva sfero-<br />
Si gamoiyeneba, magram maSinac ki, rodesac Aadamianebi Tanasworuflebianebad<br />
miiCnevian, isini erTmaneTisagan mainc gansxvavdebian. kanonSi<br />
es gansxvavebac unda ganisazRvros, anu aisaxos damnaSaved<br />
cnobilTa "sicude" da muyaiTTa "Rirsebebi". aqedan gamomdinareobs<br />
Tanasworobis teqnikuri mniSvneloba, anu adamianebisadmi erTnairi<br />
damokidebulebis zRvari. magram germaniis konstituciis ZarRvian<br />
frazas Tu moviSveliebT: adamianuri Rirseba yvelas aqvs.<br />
zusti iuridiuli gagebiT, Tanasworoba niSnavs, rom erTnairi<br />
pirebi, e.i. samarTlebrivi regulirebis TvalsazrisiT Tanaswori<br />
pirebi, romlebsac erTi da igive saqme Seexeba, erTnair mopyrobas
samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />
imsaxureben. am principis Tanaxmad, dacvas imdenive ufleba ekuTvnis,<br />
ramdenic braldebas. 20<br />
265<br />
samarTlebrivi norma momavliskenaa mimarTuli da samomavlo ur-<br />
TierTobebs awesrigebs. swored amas emyareba misi ukuZalis akrZalva.<br />
aqedanvea iuridiuli saimedoobis moTxovna da SeZenili uflebebisa<br />
da molodinebis dacva. 21<br />
im samarTlis normebis gamoyenebis (Sefardebis) aucilebel pirobas,<br />
romlebsac ukuZala aqvs, warmoadgens ukuZalis gansazRvruloba.<br />
adamianebi samarTlebriv sistemas rom endon, samarTali cnobili<br />
unda iyos. am ndobis Sefasebas samarTali SeZenili uflebebis<br />
da kanonieri molodinebis dacviT gamoxatavs. 22<br />
20 saerTo bazris qveynebSi erTi da igive kategoriis saqmeebisadmi erTnairi<br />
midgomis klasikur magaliTs warmoadgens izoglukozis saqme [SA Roquette Fréres v.<br />
Council (1982), ECR 3159]. Saqris miwodebis Sesamcireblad sabWom izoglukozaze<br />
(izoglukoza Saqris Semcvlelia) damatebiTi sabaJo gadasaxadi – kontribucia<br />
daawesa. damatebiTi gadasaxadi izoglukozis warmoebas ise gaaZvirebda, rom mas<br />
azri ekargeboda. Tanasworobis principis dacvis mizniT, evropis samarTlis sasamarTlom<br />
damatebiTi sabaJo gadasaxadi kanonis ukuZalis principiT gaauqma.<br />
21 samarTlis uzenaesobis aRiarebuli principebia agreTve is, rom mxare ke-<br />
Tilsindisierad unda moqmedebdes, xelisufleba samarTliani unda iyos da rom<br />
stiqiuri ubedurebis SemTxvevaSi gadasaxadis gadamxdelebs es valdebuleba exsnebaT.<br />
proporciuloba Tanasworobaze aranakleb mniSvnelovania, rac imas gulisxmobs,<br />
rom gadasaxadi sazogadoebis wevrebs maTi SesaZleblobis mixedviT daekisrebaT<br />
(am SemTxvevaSi, proporciuloba aristoteleseuli gagebiT ixmareba). meore<br />
mxriv, es gadasaxadi pirs sazogadoebis interesebis gaTvaliswinebiT mxolod im<br />
zomiT ekisreba, ra zomiTac es konkretuli miznis misaRwevadaa saWiro.<br />
22 magaliTad, saerTo bazris agraruli politikis mixedviT, imisTvis, rom qeri<br />
qceuliyo adamianebisTvis gamousadegar produqtad, evropis Tanamegobrobis komisia<br />
kompaniebs premias uxdida. magram 1970 wlis 1 ivniss evropis Tanamegobrobam<br />
premiebis gacema Sewyvita. kompania "doikam" mis mier maisSi Sesyiduli qeris denaturalizacia<br />
1 ivnisis Semdeg gamocemuli aqtis mixedviT moaxdina, radgan mas<br />
amis ufleba im dros hqonda. amis Semdeg, kompaniam kompensacia moiTxova da sasamarTlom,<br />
marTalia, administraciuli aqti ar gaauqma, magram moTxovna marTebulad<br />
cno. amrigad, kompanias saTanado kompensacia gadauxades (Deuka Deutsche<br />
Kraftfutter GmbH B.J. Stolp v. Einfuhr- und Vorratsstelle für Getreid und Futtermittel [1975]<br />
ECR 759).
266<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />
marTlmsajulebis ganxorcielebis mizani calkeuli davis miuker-<br />
Zoebeli ganxilvis da samarTaldarRvevis gamosasworeblad xelisuflebis<br />
sxva ganStoebis mier SemuSavebuli wesebis asrulebaa.<br />
Tavad sityva ,,marTlmsajuleba” aris wyaro pativmoyvare da araiSviaTi<br />
gawbilebis, ganxiblvis, amitomac ufro swori iqneboda, Tu<br />
am saqmianobas ,,samarTlis asruleba” daerqmeoda.<br />
XIX saukunemde kanonmdebloba da marTlmsajuleba erTmaneTisgan<br />
esoden mkveTrad gamijnuli ar iyo. gviani Sua saukuneebis inglisuri<br />
samarTlis erT-erTi fuZemdebluri doqtrinis mixedviT, mosamarTleebs<br />
SeeZloT SeeqmnaT, yovel SemTxvevaSi, ,,eZiaT da epovaT”<br />
samarTali. es principi da misi Sesabamisi praqtika xorcieldeboda<br />
inglisSi maSinac, roca kanonmdebloba Tavisi struqturiT, SinaarsiT<br />
da formiT sasamarTlos samarTalSemoqmedebas gamoeyo da<br />
daiwyo Camoyalibeba statuturi samarTlis saxiT.<br />
sasamarTloebis mier dadgenili samarTlis normebisagan gansxvavebiT,<br />
parlamentis mier miRebuli kanonebi gansazRvraven principebsa da<br />
normebs, romlebiTac unda ixelmZRvanelon ara warsuli sasamarTlo<br />
saqmeebis Sesabamisad. kanonebi wyveten problemebs, romlebic airekleba<br />
politikur procesSi, wyveten zogadad, momavlis ganWvretiT.<br />
ormagi (sasamarTlo da saparlamento) kanonmdebloba ara erTi mizezis<br />
gamo uvargisi aRmoCnda. safrangeTis revoluciis periodSi mosamarTleebi,<br />
albaT, yvelaze saZulvel socialur jgufs Seadgendnen.<br />
Tumca isini damoukidebeli, zogis azriT, metismetad damoukidebelic<br />
iyvnen sxva saxelisuflebo ganStoebebisagan, aman samarTlis asrulebaze<br />
dadebiTi gavlena rodi iqonia. mosamarTleebis damoukidebloba<br />
gamoyenebul iqna maTi gamyidvelobis tarifis asamaRleblad da amiT<br />
samarTalSi arsebuli areul-dareuloba kidev ufro gaZlierda.<br />
frangi revolucionerebi amtkicebdnen, rom saZulveli mosamar-<br />
Tleebi ver iTamaSebdnen samarTalSemoqmedebiT rols, radgan xalxis<br />
saerTo nebasTan maT araferi esaqmebodaT. kanonmdeblis monopoliuri<br />
rolis interesebis uzrunvelsayofad, mosamarTleebisa da<br />
sasamarTloebis amocanebi dayvanil iqna samarTlis mxolod ubra-
marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />
267<br />
lo gamoyenebaze. magram sul sxva rols TamaSobdnen mosamarTleebi<br />
inglisSi. tradiciulad Tanamdebobebis yidva aq SeuZlebeli iyo.<br />
mosamarTleebad xdebodnen an moqalaqeebi, romlebic uSualod sargeblobdnen<br />
sayovelTao pativiscemiT (momrigeblebi, msajulebi an<br />
romelime maRali reputaciis mqone advokatTa kolegiis wevrebi,<br />
romlebsac kolegebis sruli ndoba hqondaT). britanul-amerikuli<br />
iuridiuli koncefciis mixedviT, sasamarTlo aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
sapirwoned miiCneoda.<br />
istoriul konteqstSi marTlmsajulebis ganxorcielebis, rogorc<br />
saxelisuflebo ganStoebis, roli sxvadasxvagvarad fasdeba.<br />
franguli midgoma ubralod iRebs am saqmianobas xelisuflebis<br />
ori danarCeni ganStoebis sferodan da, rogori paradoqsulic unda<br />
iyos, es modeli yvelaze metad uaxlovdeba xelisuflebis danawilebis<br />
ideals. amis sapirispirod, inglisuri da germanuli tradiciebi<br />
dasaSvebad miiCneven, rom sasamarTloebi, yovel SemTxvevaSi,<br />
garkveul farglebSi, akontrolebdnen aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saqmianobas. dabolos, amerikuli koncefciis mixedviT, sasamar-<br />
Tlo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis namdvili sapirwonea,<br />
radgan sasamarTloebs konkretul saqmeebSi kanonmdeblobis<br />
aqtebis gadasinjvac SeuZliaT konstituciurobis TvalsazrisiT.<br />
rac Seexeba yvela models, dReisaTvis maT erTi sayovelTaod aRiarebuli<br />
saerTo niSan-Tviseba axasiaTebT _ SeTanxmeba imis Taobaze,<br />
rom kanonis aRmsrulebeli da misi Semoqmedi erTi da igive organo<br />
ar unda iyos, radgan es praqtikulad SeuZlebeli, xolo miuker-<br />
Zoeblobis TvalsazrisiT, miuRebelia. sakanonmdeblo organo metismetad<br />
mikerZoebulia politikuri TvalsazrisiT. marTlmsajulebis<br />
asruleba imave mizeziT arc aRmasrulebeli xelisuflebis saqmea,<br />
Tumca ki samarTals konfliqtebis mosawesrigeblad didwilad swored<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi an am xelisuflebis<br />
mier Seqmnili damoukidebeli gaerTianebebi iyeneben.<br />
samarTlebrivi sistemis konstituciuri moqmedebisaTvis (samar-<br />
Tlebrivi saxelmwifosaTvis) aucilebelia marTlmsajuleba iyos miukerZoebeli:<br />
amisaTvis samarTals uzrunvelyofili unda hqondes organizaciuli<br />
pirobebi da mosamarTleTa damoukidebloba. monteskies
268<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
mtkicebiT, marTlmsajulebas es moTxovna maSin SeuZlia daakmayofilos,<br />
Tu is xelisuflebis damoukidebel ganStoebas warmoadgens.<br />
ar arsebobs Tavisufleba, Tu sasamarTlo xelisufleba gamocalkevebuli<br />
ar aris sakanonmdeblo da aRmasrulebel saxelisuflebo<br />
ganStoebaTagan. Tu is mierTebulia sakanonmdeblo xelisuflebasTan,<br />
Zalaufleba moqalaqeTa sicocxlesa da Tavisuflebaze TviTneburi<br />
xdeba, radgan mosamarTle iqceva kanonmdeblad. Tu is mierTebulia<br />
aRmasrulebel xelisuflebasTan, mosamarTle mCagvrelis Zalauflebas<br />
iZens. 23<br />
sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan damoukidebloba imas niSnavs,<br />
rom xelisufalni sasamarTlos gadawyvetilebebze gavlenas<br />
ver axdenen. miukerZoebloba, am mxriv, cota mets niSnavs, radgan<br />
aucilebelia fuZemdeblurad gamoiricxos imis moCvenebiTobac ki,<br />
rom mosamarTle mocemul saqmeSi mxareebs mikerZoebiT ekideba.<br />
sainteresoa, rom tradiciebisa da teqnikur siZneleTa gamo, personalis<br />
daniSvnisas sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan gamoyofa mudam<br />
srulyofilad ver xerxdeba. aSS-Si Statebis mosamarTleebs,<br />
kanoniT gaTvaliswinebuli gamonaklisebis garda, xalxi pirdapiri<br />
kenWisyriTa da garkveuli vadiT irCevs, xolo uzenaesi sasamar-<br />
Tlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri – prezidenti<br />
senatis TanxmobiT niSnavs. konstituciis Tanaxmad, ufro dabali<br />
rangis (saolqo) federalur sasamarTloebs kongresi qmnis. kongresSi<br />
damkvidrebuli istoriuli tradiciisamebr, dabali rangis<br />
federaluri mosamarTleebis daniSvnis procedura uzenaesi sasamar-<br />
Tlos analogiuri proceduris msgavsia.<br />
britaneTis parlamentma misTvis tradiciuli marTlmsajulebis<br />
ganxorcielebis funqcia SeinarCuna da, Teoriulad, lordTa palata<br />
sasamarTlos rols asrulebs. marTlmsajulebis ganxorcielebisas<br />
lordebi kvlav, Teoriulad, samarTalSemoqmedebas ewevian.<br />
germaniaSi, sadac sistema profesiul mosamarTleebs eyrdnoba,<br />
sakonstitucio sasamarTlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
23 Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, and ed. Anne M.<br />
Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University<br />
Press, 1992), XI. gv 6.
marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />
269<br />
(provinciebis iusticiis ministrebis) da parlamentis mier daniSnuli<br />
wevrebisagan Semdgari Sereuli komiteti irCevs. safrangeTSi<br />
sakanonmdeblo xelisufleba daniSvnis procesSi ar monawileobs,<br />
magram prezidenti sasamarTlo organoebis umaRles sabWos Tavmjdomareobs,<br />
romlis kompetenciaSic mosamarTleebTan dakavSirebuli<br />
saqmeebi Sedis. am sabWos Tavmjdomaris moadgile iusticiis ministria,<br />
xolo mis wevr-mosamarTleebs prezidenti niSnavs. sasamar-<br />
Tlo xelisuflebis srul gancalkevebasa da TviTgamorkvevas, daniSvna-gaTavisuflebis<br />
TvalsazrisiT, yvelaze ukeT italiis konstitucia<br />
uzrunvelyofs. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom iq sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebel saxelisuflebo ganStoebebis sasamar-<br />
Tlo kontroli Zalian Zlieria da politikuri zedamxedvelobis<br />
saSualebas warmoadgens, radgan tradiciul sakonstitucio mar-<br />
Tlmsajulebas ki ara, aramed politikosTa winaaRmdeg sisxlis samarTlis<br />
saqmeebis aRZvras mimarTaven.<br />
mosamarTleTa daniSvnis Semdeg sxva saxelisuflebo ganStoebaTa<br />
gavlena sasamarTlo xelisuflebaze erTbaSad wydeba. mosamarTleebi<br />
mxolod kanons eqvemdebarebian, brZanebebs ar iReben da sxva saxelisuflebo<br />
ganStoebebSi rame Tanamdebobis dakaveba ekrZalebaT. maTi<br />
Tanamdebobidan gaTavisufleba SeuZlebelia. isini Tanamdebobas (garda<br />
xalxis mier maTi arCevis SemTxvevisa) "rigiani saqcielis" mTel periodSi<br />
an sapensio asakamde inarCuneben. zogjer mosamarTleTa finansuri<br />
damoukideblobac ki konstituciiTaa gansazRvruli. 24<br />
unda iTqvas, rom marTlmsajulebis ganxorcieleba saxelisuflebo<br />
ganStoebaTa urTierTobas ar exeba da mas moqalaqeTa uflebebis<br />
(maT Soris) sakonstitucio ZiriTadi uflebebis dacvis saqmeSi<br />
udidesi mniSvneloba eniWeba. uflebebze laparaks mxolod ma-<br />
Sin aqvs azri, rodesac arsebobs forumi, romelic kanonieri sarCelis<br />
dakmayofilebis SesaZleblobas uzrunvelyofs. aseTi SesaZlebloba<br />
samarTlian ganxilvas anu samarTlis formaluri moTxovnebis<br />
damakmayofilebel proceduras gulisxmobs. amgvari samarTlianoba,<br />
sul cota, ori gziT miiRweva: pirveli, sadavo sakiTxis samar-<br />
24 "TavianTi samsaxurisaTvis mosamarTleebi kompensacias miTiTebul dros mii-<br />
Reben, romelic Tanamdebobaze maTi yofnis ganmavlobaSi ar Semcirdeba", aSS-is<br />
konstitucia, muxli III, naw. 1.
270<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
Tliani sasamarTlos mier gadawyveta (forumis principi) da meore,<br />
Tavad am sasamarTlos samarTlianoba (kanonis dacva, anu jerovani<br />
proceduris principi).<br />
samarTlebriv saxelmwifoSi, sasamarTlos arsebobis moTxovnebidan,<br />
maTi konstituciuri mniSvnelobis da rolis mixedviT, SeiZleba<br />
gamovyoT is, rom: mxolod sasamarTlos SeuZlia pasuxisgebaSi<br />
micema da gansakuTrebiT danaSaulisaTvis Tavisuflebis aRkveTiT<br />
dasja; yoveli ufleba unda iyos sasamarTloSi realizebadi; garantirebuli<br />
unda iyos yoveli samarTaldarRvevis gasaCivrebis SesaZlebloba<br />
miukerZoebeli sasamarTlos winaSe. 25<br />
sasamarTlo ganxilvis ufleba niSnavs, rom sasamarTlo saqme<br />
SeiZleba aRiZras nebismieris winaaRmdeg, rame privilegia ar SeiZleba<br />
iyos sasamarTlo pasuxismgeblobisagan ganTavisuflebis safuZveli,<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, kanonis gamoyenebis TvalsazrisiT<br />
yvela Tanasworia. meore mxriv, sasamarTlo ganxilvis principi gulisxmobs,<br />
rom yoveli adamianis winaaRmdeg sarCelis Setana SeiZleba<br />
mxolod im sasamarTloSi an misi pasuxisgebaSi micema SeuZlia<br />
im sasamarTlos, romelsac jer kidev saqmis ganxilvis dawyebamde<br />
hqonda ganxilvis kompetencia. esaa ufleba ,,bunebiT”, anu kanonier<br />
mosamarTleze.<br />
25 germaniis konstitucia xelisufalTa mier ZiriTadi uflebebis nebismieri<br />
darRvevis sasamarTlo wesiT gamosworebas iTvaliswinebs, rac imas niSnavs, rom<br />
kanoni mocemul uflebasTan dakavSirebiT, kanonieri kompensaciis debulebebs Seicavs<br />
(rac samarTlis uzenaesobidan gamomdinare, TiTqmis yovelTvis romelime doneze<br />
sasamarTlo kontrols mainc niSnavs). adamianis uflebebisa da ZiriTadi Tavisuflebebis<br />
dacvis evropis konvenciis me-6 muxlis pirveli nawili _ samoqalaqo<br />
uflebebis gansazRvrisas an sisxlis samarTlis braldebis SemTxvevaSi miuker-<br />
Zoebeli sasamarTlos mier drois misaReb monakveTSi sajaro da samarTlian ganxilvas<br />
iTvaliswinebs. strasburgSi ganxilul saqmeTa didi nawili am muxls,<br />
uwinares yovlisa, imitom exeba, rom "sasamarTloSi ganxilvis ufleba" gansjis<br />
(msjavris gamotanis) uflebad miiCneva, xolo es ukanaskneli mudam gviandeba xolme.<br />
meore mizezi isaa, rom strasburgSi "samoqalaqo uflebebs", Sida samarTalTan<br />
SedarebiT, gacilebiT ufro farTod ganmartaven da sasamarTlo kontroli uzrunvelyofilia<br />
im saqmeebis SemTxvevaSi, rodesac Sida samarTali samoqalaqo uflebebisa<br />
da movaleobebis gansazRvris mizniT, mxolod kvazisasamarTlo process<br />
iTvaliswinebs. amis Sedegad, belgiis ramdenime kanonSi Sesworeba Seitanes.
marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />
271<br />
am uflebis logikuri gagrZeleba sagangebo sasamarTloebis Seqmnis<br />
akrZalvaa. sruliad dauSvebelia vinme gaasamarTlos sasamar-<br />
Tlom, romelic Seiqmna ukve dawyebuli saqmis ganxilvis dros. sagangebo<br />
sasamarTloebSi igulisxmeba ara is sasamarTloebi, romlebic<br />
saqmis sagnis mixedviT gamoiyofian, _ specializacia SeiZleba<br />
sasargebloc iyos samarTlebrivi dacvisaTvis. kidev ufro misaRebia,<br />
Tu specializacia iTxovs gansakuTrebul midgomebs sasamar-<br />
Tlo proceduris an sasamarTlos Semadgenlobis mimarT. magram<br />
dauSvebelia sagangebo sasamarTlo erTi da igive tipis im saqmeebze,<br />
romlebic erTmaneTisagan mxolod braldebulTa piradi TvisebebiT<br />
an maTi gulzraxvebiT gansxvavdeba. es Seqmnida sasamarTlo<br />
procesis damoukideblobis da ZiriTadi principebis darRvevis did<br />
safrTxes. swored amitomac, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT,<br />
gansakuTrebiT saeWvoa samxedro sasamarTloebis instituti. maT misaRebad<br />
verc is garemoeba xdis, rom isini moqmedeben samarTlebriv<br />
saxelmwifoebSi, romlebic konstituciurobis principebis dacvas<br />
sifrTxiliT ekidebian. sagangebo sasamarTloebis TiTqmis eWvmiutaneli<br />
da damkvidrebuli arseboba imas metyvelebs, rom dResac ki<br />
konstituciurobis farglebs saxelmwifos uSiSroebis mosazrebebi<br />
gansazRvravs. arc samxedro (saxelmwifo) saidumloebebi 26 da arc<br />
SeiaraRebuli adamianebis wodebrivi privilegiebi (,,jariskacis gasamarTleba<br />
mxolod jariskacs SeuZlia”) amgvari sasamarTloebis<br />
arsebobisTvis sakmarisi argumenti ar aris. 27<br />
samxedro sasamarTlo iseTive mimarTebaSia sasamarTlosTan, rogorc<br />
samxedro musika musikasTan. Tu samxedro mosamarTleebi,<br />
26 saxelmwifo uSiSroebasTan dakavSirebuli sakiTxebi SeiZleba nebismieri<br />
procesis dros wamoiWras da, Sesabamisad, am SemTxvevaSi, sasamarTlos sxdoma daxurulia.<br />
meore mxriv, Tu aratradiciuli midgomaa saWiro, es saqmis TaviseburebiT<br />
da ara im piris gamo unda iyos gamowveuli, romelsac amgvari sasamarTlo<br />
ganxilva exeba.<br />
27 terorizmTan brZolis mizniT, 1986 wels safrangeTis parlamentma xma misca<br />
e.w. pasuas aqts, romlis mixedviTac, sasamarTloebi, romlebic terorizmTan<br />
dakavSirebuli sisxlis samarTlis saqmeebs ganixilavdnen teroristuli Tavdasxmebis<br />
Tavidan asacileblad, mxolod profesiuli mosamarTleebisgan Sedgeboda.<br />
sakonstitucio sabWom es faqti antikonstituciurad ar cno, radgan terorist<br />
eWvmitanilTa diskriminacia usafuZvlo ar iyo. amrigad, gansxvavebuli sasamarTlo<br />
warmoeba danaSaulis gansakuTrebulobiT iyo nakarnaxebi.
272<br />
samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />
formalurad mainc, saerTo kompetenciis sasamarTloebis sistemaSi<br />
Sevlen, rogorc ungreTSi, rac ar SeiZleba ar daafaso, yvelaze<br />
didi is SeiZleba moxdes, rom samxedro orkestrs franc legari<br />
udiriJorebs.<br />
sagangebo sasamarTlo tradiciulad uflebaTa antikonstituciuri<br />
SezRudvis klasikuri formaa: despoturi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
mudam ipovis ganaCenebis ramdenime iseT avtors, romlebic<br />
aasruleben an mixvdebian politikur guliszraxvebs. mware gamocdilebam<br />
(ingliselTa mier sasamarTlos borotad gamoyeneba)<br />
amerikel revolucionerebs nafic msajulTa sasamarTlos SemoReba<br />
ukarnaxa. swored nafic msajulTa sasamarTlom gaamarTla tipografiis<br />
mosamsaxure cengeri, romelic kanonis mixedviT, sasamarTlos<br />
cixeSi unda gaeSva inglisel gubernatorze cilismwamebluri TavdasxmebisaTvis.<br />
28<br />
miukerZoebeli da damoukidebeli sasamarTlo mxolod im Sem-<br />
TxvevaSi miuaxlovdeba faqtobriv WeSmaritebas da gaaadvilebs uflebaTa<br />
ganxorcielebas, Tu saqmis ganxilvisas gaixsneba dasabuTebis<br />
SesaZlebloba da sasamarTloSi gadacemuli daqvemdebarebul<br />
mdgomareobaSi ar aRmoCndeba. swored amitom, erT-erTi konstituciuri<br />
moTxovna isaa, rom konstitucia uzrunvelyofdes mxareTa<br />
uflebebs sasamarTlos winaSe da braldebulis uflebebs sisxlis<br />
samarTlis saqmeebis ganxilvisas, raTa ganxorcieldes braldebu-<br />
28 naficma msajulebma dacvis argumentebi marTebulad cnes. hamiltoni amtkicebda,<br />
rom nafic msajulebs ufleba hqondaT ganexilaT Seefereboda Tu ara simarTles<br />
wardgenili faqtebi da gakeTebuli gancxadebebi, anu maT unda gadaewyvitaT, efuZneboda<br />
Tu ara britaneli gubernatoris winaaRmdeg mimarTuli kritika realur faqtebs.<br />
britanuli saerTo samarTali mTavrobis kritikas kvlav danaSaulad miiCnevda.<br />
prezident adamsis dros, 1798 wels, SemoRebul iqna cilismwamebluri xmebis ZirgamomTxreli<br />
mizniT gavrcelebis sawinaaRmdego aqti, romlis mixedviTac, mTavrobis<br />
kritika, britanuli kanonis msgavsad, danaSaulad iTvleboda. Tu es konstituciis<br />
pirveli Sesworebidan 7 wlis Semdeg kvlav SesaZlebeli iyo, ra gasakviria, rom<br />
komunizmis damxobis Semdeg, aRmosavleT evropis arCeul mTavrobaTa umravlesoba,<br />
romlebsac wina reJimebisagan SemorCenili daTrgunvis aRmofxvris mandati mieniWaT,<br />
Seecada mTavrobis kritika danaSaulad gamocxadebuliyo.<br />
nafic msajulTa sasamarTlo amerikelebisaTvis imdenad mniSvnelovani iyo, rom<br />
amgvar sasamarTloSi gasamarTleba 1791 wlis uflebaTa bilSi sxva "damatebiT"<br />
uflebebTan erTad ar asaxula, igi jer kidev Tavdapirveli konstituciis III muxlis<br />
me-2 nawilSi aRibeWda.
marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />
273<br />
lis interesebis dacvis ZiriTadi garantiebi. 29 germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlom sxva saproceso uflebebic (advokatisa da<br />
Tarjimnis yolis) samarTlebrivi saxelmwifos koncefciaze dayrdnobiTa<br />
da adamianuri Rirsebis principebidan gamomdinare gansaz-<br />
Rvra. sasamarTlo mosmenis uflebac erT-erTi ganmsazRvreli principia<br />
evropuli sasamarTlos koncefciaSi. adamianis uflebebisa da<br />
ZiriTadi Tavisuflebebis Sesaxeb 1950 wlis evropis konvenciaSi<br />
saproceso uflebebi iseve dawvrilebiTaa CamoTvlili, rogorc saproceso<br />
kodeqsis ZiriTadi principebi.<br />
29 konstituciebi sxvadasxva terminologias iyeneben. 1791 wlis safrangeTis<br />
konstitucia, ubralod, acxadebs, rom dauSvebelia piris braldeba, dapatimreba an<br />
dakaveba, Tu ara kanoniT dadgenil SemTxvevebSi da kanoniT dadgenili formiT,<br />
magram es 1789 wlis deklaraciasTan erTad unda iqnes wakiTxuli, romelSic udanaSauloTa<br />
dacvaa moxseniebuli: "braleulobis dadgenamde yvela adamiani udana-<br />
Sauloa". am adreul dokumentebSi gasamarTleba moxseniebuli ar aris. germaniis<br />
konstituciam, romelic safrangeTisaze ufro mkafio ar aris, acxadebs, rom yvela<br />
adamians sasamarTlo mosmenis ufleba aqvs (rogorc samoqalaqo, ise sisxlis<br />
samarTlis saqmeebis SemTxvevaSi).
Tavi meSvide<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
7.1. vin icavs mcvelebs?<br />
namdvili kanonmdebeli is iqneba,<br />
visac aqvs absoluturi ufleba ganmartos kanoni.<br />
episkopos hodlis qadagebidan,<br />
warmoiTqva misi udidebulesobis<br />
TandaswrebiT 1717 wels.<br />
7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs<br />
xelisuflebis SezRudvisaken miswrafeba <strong>konstitucionalizmis</strong> Camoyalibebis<br />
procesSi parlamentis suverenitetis da kanonmdeblis<br />
uzenaesobis doqtrinis mimarT raRac ucnauri daZabulobis velSi<br />
imyofeboda. konstitucionalizmi emyareba konstituciis uzenaesobas,<br />
Sesabamisad, sakanonmdeblo xelisuflebis aqtebi konstitucias<br />
unda Seesabamebodes, magram ra moxdeba, Tuki parlamenti konstituciis<br />
moTxovnebs ar gaiTvaliswinebs da maT sawinaaRmdego kanons<br />
miiRebs? radgan kanonis miRebis ufleba mxolod parlaments aqvs<br />
da parlamenti uzenaesi kanonmdebelia, aravis SeuZlia imsjelos<br />
kanonmdeblis aqtebis antikonstituciurobis Sesaxeb. maSin vin dgas<br />
konstituciis sadarajoze, vin adevnebs Tvalyurs mis dacvas?<br />
cxadia, rom saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da<br />
urTierTSepirispirebis sistemiT uzrunvelyofili kontroli sakmarisi<br />
ar aris. yvelaze meti, rac am sistemaSi SeiZleba moxdes,<br />
isaa, rom, roca erToblivi gadawyvetilebis miRebaa saWiro, erTerTi<br />
mxare meores antikonstituciurobaSi daadanaSaulebs da TanamSromlobaze<br />
uars ganacxadebs. im qveynebSi, sadac erT-erTi saxelisuflebo<br />
ganStoeba Tavisi kompetenciis farglebSi gadawyvetilebebs<br />
damoukideblad iRebs, sxva saxelisuflebo ganStoebebma<br />
SeiZleba iuridiul an politikur sanqciebs – undoblobis votums,<br />
daSlas, impiCmentsa da gamowvevas (magaliTad, prezidentis impiCmen-
276<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
ti) mimarTon. magram verc erTi es nabiji ver awesrigebs konstituciis<br />
darRveviT warmoSobili normis sakiTxs, gansakuTrebiT im<br />
kanonebis sakiTxebs, romlebic konstituciuri samarTlis an politikuri<br />
sanqciebis miuxedavad, mainc ZalaSi rCeba. cotaa simSvidis<br />
momgvreli konstituciis mcvelad xelisuflebis romelime gan-<br />
Stoebis daniSvnaSi, romelic pirvelad gadawyvetilebebs iRebs, an<br />
romelime saxelmwifo organos daniSvnaSi, radgan isini: (a) ver uzrunvelyofen<br />
konstituciis dacvas maTive gadawyvetilebebisagan da<br />
(b) sxva ganStoebebTan an saxelmwifo organoebTan SedarebiT iseT<br />
uflebamosilebebs iZenen, rac daarRvevs saxelisuflebo wonasworobas.<br />
ufro metic, romeli organoc unda iqces konstituciis<br />
mcvelad, igi uTuod sakanonmdeblo xelisuflebis uzenaesobis<br />
doqtrinas Seejaxeba.<br />
aravin gvikrZalavs ase msjelobasac: aRmasrulebeli xelisufleba<br />
dae nu miaqcevs yuradRebas antikonstituciur kanons, mosamar-<br />
Tles ki SeuZlia ar gamoiyenos igi. pirvel SemTxvevaSi SeiZleba<br />
anarqia warmoiSvas, radgan aRmasrulebel xelisuflebas miecema SesaZlebloba<br />
nebismieri kanoni antikonstituciurad miiCnios. Tu mosamarTleebi<br />
ar gamoiyeneben antikonstituciurad miCneul kanons,<br />
samarTlebrivi usafrTxoeba kvlav eWvqveS dadgeba, radgan is, rac<br />
konstituciuria erT sasamarTloSi, meoreSi konstituciuri ar iqneba.<br />
amasTan, sxvadasxva samarTlebrivi sistema da konstituciuri<br />
koncefcia marTlmsajulebas urTierTgansxvavebul rols aniWebs.<br />
klasikuri franguli koncefcia miiCnevs _ mosamarTleebi imitom<br />
arseboben, rom kanoni gamoiyenon, da ara imitom, rom igi gadasinjon.<br />
saerTo samarTlis anglosaqsuri koncefcia, eWvgareSea, meti<br />
moqnilobiT gamoirCeva, radgan aq mosamarTleebisagan, Sua saukuneebis<br />
tradiciis mixedviT, ,,konstituciis” gamoyeneba moiTxoveba.<br />
aucileblobis SemTxvevaSi konstituciaze dayrdnobiT, mosamarTles<br />
SeeZlo uari eTqva kanonis, anu suverenuli nebis gamoyenebaze.<br />
tradiciulad, kanonebis konstituciurobis Sefaseba mosamar-<br />
TleTa rolis Sesaxeb SexedulebiT ganisazRvreba. jer kidev kolonializmis<br />
epoqaSi amerikis kontinentze arsebobda tradicia,<br />
romlis mixedviTac, mosamarTleebi uSualod iyenebdnen calkeuli<br />
koloniebis konstituciebs da inglisur konstituciur tradicias<br />
adgilobrivi kanonmdeblobis winaaRmdeg. am mxriv, isini misdevdnen
vin icavs mcvelebs?<br />
277<br />
inglisuri revoluciis wina drois saerTo samarTlis koncefciebs.<br />
1 albaT, swored am tradicias misdevdnen aSS-is konstituciis<br />
filadelfieli damfuZneblebi. hamiltoni werda:<br />
mosamarTleebi konstitucias unda miiCnevdnen ZiriTad kanonad da<br />
es marTlac asea. amitomac, swored maTi saqmea gansazRvron konstituciis<br />
Sinaarsi. Tu konstituciasa da kanons Soris Seurigebeli<br />
winaaRmdegoba aRmoCndeba, konstitucias upiratesoba unda mieniWos<br />
kanonis winaSe, xalxis ganzraxvas _ misi warmomadgenlebis ganzraxvis<br />
winaSe...<br />
magram es daskvna sasamarTlo xelisuflebis sakanonmdeblo xelisuflebaze<br />
aRmatebulobas rodi gulisxmobs. es mxolod imas<br />
niSnavs, rom, rodesac kanonebSi gacxadebuli parlamentis neba konstituciiT<br />
gamoxatul xalxis nebas upirispirdeba, mosamarTleebma<br />
am ukanaskneliT unda ixelmZRvanelon. 2<br />
miuxedavad amisa, aSS-is konstituciis Seqmnidan ukve 25 welze<br />
meti iyo gasuli, rodesac uzenaesma sasamarTlom erT-erTi federaluri<br />
kanoni antikonstituciurad miiCnia. 3 dramatizmiT aRsavse<br />
am saqmem sakonstitucio marTlmsajulebasTan dakavSirebul Semdgom<br />
davas mohfina Suqi – davas, romelic konstituciis dacvasa<br />
da respublikur demokratias da maT Soris, ase Tu ise, harmoniuli<br />
urTierTobis damyarebas Seexeboda. 4<br />
1801 wlis arCevnebSi federalistebi damarcxdnen da jefersoni<br />
prezidenti gaxda. jefersons, safrangeTis revoluciis dros aSSis<br />
elCs safrangeTSi, mtkiced swamda, rom yvela mTavroba mokle<br />
1 bonemis saqmeSi sasamarTlom daadgina: "oqmebidan Cans, rom mraval SemTxveva-<br />
Si, parlamentis kanonebi saerTo samarTlis safuZvelze kontroldeba da zogjer<br />
amis gamo baTilad cxaddeba, Tu kanoni CveulebiT samarTals da saR azrs ewinaaRmdegeba<br />
an misi Sesruleba SeuZlebelia, igi saerTo samarTals eqvemdebareba, xolo<br />
saerTo samarTlis mixedviT, aseTi kanoni baTilia. Dr. Bonbam's Case, 8 Co.<br />
Rep. 113.b. 114.a., "jer kidev XVII saukuneSi, kanonebi, romlebic saerTo samar-<br />
Tlis logikas ar Seesabameboda, baTilad cxaddeboda”. Sir D.L. Keir and F.M.<br />
Lawson, Cases in Constitutional Law (Oxford: Clarendon Press, 1979), gv. 1.<br />
2 The Federalist Papers No. 78: Hamilton (New York: Mentor Book, 1961), gv. 467-<br />
468.<br />
3 Marbury v. Madison 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803).<br />
4 SemdgomSi me veyrdnobi feij smitis wigns: “The Constitution: A Documentary<br />
and Narrative History” (New York: Morrow Quill Paperbacks, 1980).
278<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
xanSi korufciisa da tiraniisken gadaixreba xolme, rac safrangeT-<br />
Si miRebulma misma gamocdilebam daadastura. rusos Tayvanismcemeli<br />
jefersoni yvela sakiTxSi xalxis nebis Tavisuflad gamoxatvasa<br />
da saerTo-saxalxo nebis moqmedebas emxroboda, romelic, misi<br />
rwmeniT, mTavrobis nebaze ufro mniSvnelovani iyo. es `yvela saxis<br />
despotizmis~ gaafTrebuli mowinaaRmdege aRmoCnda saTaveSi qveynisa,<br />
romelic prezidentad mis arCevamde TxuTmeti wliT adre misive<br />
aqtiuri monawileobiT aSenda da romelic kanoniT da ara adamianebiT<br />
marTvis princips efuZneboda. jefersonis undobloba sasamarTlos,<br />
maT Soris uzenaesi sasamarTlos mimarTac marTebuli<br />
iyo, radgan es ukanaskneli savaraudod miukerZoebeli parlamentis<br />
SezRudviT xalxis nebas zRudavda. 5<br />
sakvirveli araa, rom jefersons – demokratiis mgznebare qomags,<br />
sasamarTlo miaCnda aristokratiis gansaxierebad da demokratiis<br />
umTavres mtrad, gansakuTrebiT imitom, rom federalistTa<br />
mier daniSnuli mosamarTleebi Zveli reJimis momxre iyvnen.<br />
jefersonis arCevis Semdeg konstituciis dacva da saxalxo<br />
warmomadgenlobis uzenaesoba mkveTrad daupirispirda erTmaneTs.<br />
prezidenti adamsi arCevnebSi damarcxda da Tanamdebobidan wasvlamde<br />
Tavisi momxreebi daniSna Tanamdebobebze, romlebic im droisaTvis<br />
vakanturi iyo; maT Soris _ uiliam marberi, romelic mosamar-<br />
Tled dainiSna. adamsis saprezidento vada damTavrda, vidre marberi<br />
Tanamdebobaze faqtobrivad ganwesdeboda. jefersonma gankarguleba<br />
gamosca adamsis mier daniSnuli pirebisaTvis rwmunebaTa sigelebis<br />
gadacemis Sewyvetis Sesaxeb da adamsis moqmedebas `keTili<br />
znis Seuracxyofa~ uwoda. marberim Tanamdebobaze daniSvnis mizniT,<br />
sasamarTlos mimarTa, raTa am ukanasknels werilobiTi brZanebiT<br />
daevaldebulebina aRmasrulebeli xelisufleba (saxelmwifo mdivani<br />
jeims medisoni) daniSvnis procedura Seesrulebina. 1789 wels<br />
5 1818 welsac ki, roca jefersoni prezidenti aRar iyo, igi aRaSfoTa niuhemfSairis<br />
Statis warmomadgenel, Tavisufali kenWisyriT arCeul kanonmdebelTa<br />
mier im kanonis gauqmebam, romelic darmuTis kolejis damfuZnebeli qartiis Sesworebas<br />
exeboda. sasamarTlos gadawyvetileba sakuTrebis uflebis dacviT iyo nakarnaxebi.<br />
jefersonma ki es gadawyvetileba aristokratiuli tendenciis gamovlinebad<br />
miiCnia da, albaT, arc Semcdara.
vin icavs mcvelebs?<br />
sasamarTlo aqtiT uzenaes sasamarTlos amgvari werilobiTi brZanebis<br />
gacemis ufleba mieniWa.<br />
279<br />
mosamarTle marSalma, prezident adamsis droindelma saxelmwifo<br />
ministrma, romelmac marberi, ase vTqvaT, federalisturi uzenaesi<br />
sasamarTlos saxmeleTo naRmis saxiT, mosamarTled daniSna,<br />
miiCnia, rom uzenaes sasamarTlos am saqmis ganxilvis kanonieri<br />
ufleba hqonda. respublikelebi, romlebic 1803 wels kongresSi<br />
umravlesobas qmnidnen, uzenaesi sasamarTlos poziciiT aRSfoTdnen<br />
da gadawyvites, radac unda dasjdomodaT, sasamarTlos mmarTvelobas<br />
win aRsdgomodnen. jon rendolfma, respublikuri partiis wevrma<br />
virjiniis Statidan, TanapartielTa SiSi ase gamoxata: "droa<br />
bolo moeRos mosamarTleTa Zalauflebas! Cven ver moviTmenT, rom<br />
federaluri sasamarTlo mbrZaneblobdes aRmasrulebel xelisuflebas<br />
mandamusebis meSveobiT." 6 kongresis umravlesoba Tanaxma iyo<br />
1789 wlis kanoni gaeuqmebina.<br />
uzenaesi sasamarTlo TiTqmis gadauWreli problemis winaSe dadga.<br />
cxadi iyo, rom medisoni, kompetenturi saxelmwifo mdivani, da<br />
prezidenti jefersoni sasamarTlos brZanebas ar daemorCilebodnen,<br />
xolo sasamarTlo xelisuflebas maT mosaTviniereblad jari ar<br />
hyavda. iseTi brZanebis gamocema ki, romelic ZalaSi ver Sevidoda,<br />
sasamarTlos aRsasruls uqadda. 7<br />
marSali, albaT, mixvda, rom mandamusis instituti sasamarTlos<br />
metismet Zalauflebas aniWebda. es Zalaufleba sasamarTlos kidec<br />
daRupavda, Tu mas ar eqneboda am Zalauflebis realizaciis SesaZlebloba.<br />
vidre uzenaesi sasamarTlo mandamusis (werilobiTi brZanebis)<br />
Sesaxeb davobda, kongresma saolqo sasamarTlos gamsvleli<br />
sesiis Sesaxeb kanoni gaauqma. magram ra moxdeboda, es gauqmeba an-<br />
6 citirebulia Smith, gv. 317.<br />
7 kongresidan wamovida muqara saolqo sasamarTlos Sesaxeb 1801 wlis kanonis<br />
gauqmebisa, rac uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebs piradad mZlavr dartymas<br />
miayenebda, radgan es kanoni maT aTavisuflebda olqebSi gamsvleli procesebis Catarebisagan,<br />
sadac wlis umetes dros atarebdnen, olqebamde Casvla ki cxenebiT<br />
uxdebodaT. gauqmeba federalistTa momxreebiT savse uzenaes sasamarTlos pozicias<br />
mniSvnelovnad Seasustebda (mogzaurobas yvela sasamarTlo saCoTiro sakiTxad<br />
miiCnevs. ix. magaliTad, kompaniis manqanebi).
280<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
tikonstituciurad uzenaes sasamarTlos rom gamoecxadebina? kanonis<br />
miRebasTan erTad, kongresma uzenaesi sasamarTlos ori momdevno<br />
sesia ganusazRvreli vadiT gadado, rac uTuod antikonstituciuri<br />
iyo. ToTxmetTviani gadavadebis Semdeg, sasamarTlom marberis<br />
peticia ganixila. respublikelebi gadamwyveti brZolisaTvis<br />
moemzadnen. "uzenaesi sasamarTlos wevrebi unda daamxon mTavrobam<br />
da warmomadgenelTa palatam. isini jiuti da autaneli adamianebi<br />
arian. maT adgilas sxvebi moiZebneba, ufro moqnili xasiaTebiT." 8<br />
roca sasamarTlo, bolos da bolos, Seikriba, marSalma Tavisi<br />
gamosvla imiT daiwyo, rom marberis daniSvna iyo kanonieri da ar<br />
SeiZleboda gauqmebuliyo, aRmasrulebeli xelisufleba valdebuli<br />
iyo igi oficialurad daemtkicebina Tanamdebobaze. imave dros, uzenaes<br />
sasamarTlos ar SeeZlo mandamusis gamocema, radgan sasamar-<br />
Tlo wyobilebis Sesaxeb kanoniT misTvis miniWebuli es uflebamosileba<br />
antikonstituciuri iyo. konstituciis mixedviT werilobi-<br />
Ti brZanebis gacema uzenaes sasamarTlos SeeZlo mxolod rogorc<br />
saapelacio sasamarTlos. amitom, sasamarTlo wyobilebis Sesaxeb<br />
kanonis me-13 muxli antikonstituciuri da baTili iyo.<br />
amis Semdeg mosamarTle marSali akeTebda daskvnas sakanonmdeblo<br />
xelisuflebis SezRudvis Sesaxeb. konstitucia am SezRudvebis Sesaxsenebladac<br />
daiwera. Tu es winaaRmdegobebi gadailaxeba, bolo<br />
moeReba mTavrobis SezRudvebsac.<br />
is, rom yoveli kanoni, romelic konstitucias ewinaaRmdegeba, mainc<br />
konstitucias eqvemdebareba da rom parlaments Cveulebrivi kanoniT<br />
konstituciaSi cvlilebis Setana ar SeuZlia, `Zalian martivi ramea<br />
saimisod, rom sakamaTo gaxdes~.<br />
8 warmomadgeneli uiliam flageri Stat niu-hemfSairidan. citirebulia Smith,<br />
gv. 319. maleve jefersonma mosamarTle semuel Ceizi senatSi impiCmentisTvis gamoaZaxebina.<br />
magram manamde Ceizma, romelic wina reJimis mgznebare momxre iyo, nafic<br />
msajulTa did sasamarTloSi merilendis Statis konstitucia gaasaCivra. Tavis<br />
saCivarSi igi acxadebda, rom sayovelTao saarCevno uflebis miniWebam qveyana<br />
brbos Caugdo xelSi da sakuTrebis dacva SeuZlebeli gaxada, miuxedavad imisa,<br />
rom mxareebi konstituciisa da <strong>konstitucionalizmis</strong> urTierTsapirispiro xedvas<br />
ganasaxierebdnen, samarTlis uzenaesobam gaimarjva da respublikelTa ori mesamedis<br />
umravlesobisa da, aqedan gamomdinare, Ceizis msjavrdebis realurobis miuxedavad,<br />
igi gaamarTles.
vin icavs mcvelebs?<br />
281<br />
sxva arCevani ar arsebobs. kanoni, romelic ewinaaRmdegeba konstitucias,<br />
baTilia. es boWavs rogorc sasamarTloebs, ise xelisuflebis<br />
sxva ganStoebebsac. 9<br />
uzenaesma sasamarTlom TiTqmis politikuri kapitulacia gamoacxada.<br />
daniSvnebi ar unda momxdariyo, amiT arseboba Sewyvita erTma<br />
wyarom, romelic mocemul momentSi sasamarTlo xelisuflebas<br />
emuqreboda. ramdenime kviris Semdeg konstituciurad iqna cnobili<br />
saolqo sasamarTlos Sesaxeb kanonis gauqmebac. uzenaes sasamar-<br />
Tlos kidev erTxel mouwia ukan daxeva. magram principis TvalsazrisiT,<br />
sakanonmdeblo organomac, uzenaesi sasamarTlos imJamindeli<br />
mtrebis forpostma, damamcirebeli marcxi ganicada da konstituciur<br />
kontrolsa da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciis<br />
dacvas daeqvemdebara. rogorc Cans, tkbil-mware Sedegis miReba<br />
orive mxares erTnairad bedad ewera.<br />
sasamarTloze Tavdasxmebi droebiT Sewyda. male jefersoni rigrigobiT<br />
yvela mosamarTlis sisxlis samarTlis wesiT gasamarTlebas<br />
Seecada. Semdeg konstituciis Sesworeba moindoma, rac axali<br />
mosamarTleebis daniSvnis uflebas mianiWebda. es cda warumatebeli<br />
aRmoCnda, magram or gaTavisuflebul Tanamdebobaze "misi xalxi"<br />
daniSna. Tumca daniSvnis ufleba gamowvevis uflebamosilebis gare-<br />
Se – araferia. vis unda vendoT damoukidebel xelisuflebaSi misi<br />
mosvlis Semdeg? pirveli, rac jefersonis mier daniSnulma saolqo<br />
mosamarTlem gaakeTa, prezidentis im gankargulebis gauqmeba iyo,<br />
romlis mixedviTac, Statebis uflebebis SelaxviT meomari qveynebisTvis<br />
tvirTis dakaveba iyo dawesebuli. amis sapirispirod, federalistTa<br />
da kongresSi opoziciis mtkice momxre mosamarTlem<br />
konstituciurad miiCnia kanonebi embargos Sesaxeb (romlebsac jefersonis<br />
gankarguleba eyrdnoboda). embargos Sesaxeb kanonebi Statebis<br />
uflebebs zRudavda da federalistTa mimdevarma, Tavisi partiis<br />
xazis erTgulma mosamarTlem, isini konstituciurad cno, ramac<br />
prezidenti Zalian gaaxara (Tavisi maRali Tanamdebobis dakavebamde<br />
prezidenti Statebis uflebebisTvis ibrZoda).<br />
9 Smith, gv. 321, quoting Mrbury v. Madison, 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803) et al.
282<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
am urTierTsawinaaRmdego gadawyvetilebebsa da mosamarTleTa<br />
politikuri kavSirebis miuxedavad, sasamarTlom Tavisi damoukidebloba<br />
daamtkica, ramac igi gadaarCina. da Tumca igi niadag amtkicebda<br />
antikonstituciuri kanonebis gauqmebis sakuTar uflebas,<br />
uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomaris marSalis Tanamdebobaze yofnis<br />
xangrZliv periodSi Statebis ramdenime kanoni gauqmda, gansxvavebiT<br />
federaluri kanonebisagan, romelTagan arc erTi, marberis saqmis<br />
Semdegi Taobebis ganmavlobaSi, baTilad ar yofila cnobili. marberis<br />
saqmis SemTxvevaSi, uzenaesi sasamarTlos mier gamovlenili<br />
TviTSezRudva (anu konkretuli uflebis daTmoba) gamWriaxi politikuri<br />
svla gamodga. man aRmasrulebeli xelisuflebis imJamindeli<br />
moTxovnebi daakmayofila da uzenaes sasamarTlos mowinaaRmdegeTa<br />
vnebebi daacxro. sasamarTlo, albaT, acnobierebda, rom mis<br />
mier konstituciis primatis aRiareba politikurad da konstituciuradac<br />
sarisko saqme iyo.<br />
marSalma da misma Tanamosangreebma, rogorc es uaRresad politikuri<br />
xasiaTis saqmeebis ganxilvidan Cans, SeZles SerCenodnen<br />
viwro biliks, romlis gavlac SeeZloT umravlesobis mier warmodgenil<br />
xelisuflebis sxva ganStoebebs. amave dros, maT SeZles SeenarCunebinaT<br />
konstituciis damoukidebeli mcvelis roli. radgan<br />
uzenaes sasamarTlosa da sakanonmdeblo organos Soris dapirispireba<br />
iSviaTi iyo, amiT pirvelma am ukanasknelis kontrolis ufleba<br />
SeinarCuna. konfliqtis Tavidan asacileblad sasamarTloebma sakuTari<br />
xelisuflebac SeizRudes. isini ar sargeblobdnen kanoniT,<br />
rom SeenarCunebinaT uflebamosileba. XIX saukunis 20-ian wlebSi<br />
sasamarTlos ufleba konstituciur kontrolze, amasTan erTad,<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> gamarjveba wminda saxalxo respublikanizmze<br />
ucilobel principad iqca.<br />
amerikuli modeli emyareba imas, rom kanonis antikonstituciuroba<br />
SeiZleba gansazRvros nebismierma mosamarTlem, Tu igi ganixilavs<br />
ama Tu im saqmes da es kanoni mocemul saqmeSi unda gamoiyenos.<br />
ganaCeni SeiZleba gasaCivrdes sxvadasxva instanciaSi, uzenaesi<br />
sasamarTlos CaTvliT. am ukanasknels ufleba aqvs ganixilos es<br />
saqme an uari Tqvas ganxilvaze. es uari gulisxmobs konstituciis<br />
qvemdgomi sasamarTloseuli interpretaciis mxardaWeras, magram es<br />
nagulisxmebi mxardaWera ar warmoadgens precedents uzenaesi sasa-
vin icavs mcvelebs?<br />
283<br />
marTlosTvis. Tu saqmis ganxilvisas uzenaesi sasamarTlo ama Tu<br />
im kanons antikonstituciurad miiCnevs, es kanoni momavalSi ar gamoiyeneba.<br />
Sesabamisad, aSS-is sistema dakavSirebulia konkretul<br />
saqmeebTan, romelTa ganxilvis procesSic kanonebis konstituciurobis<br />
kontrols saerTo sasamarTloebi axorcieleben. 10<br />
keTili dasasrulis mqone es CaxlarTuli istoria im safrTxis<br />
dasturia, romlebic aRiarebuli avtoritetis mqone sakonstitucio<br />
sasamarTloebsac ki usafrdeba. rodesac udavo avtoritetis<br />
mqone uzenaesi sasamarTlo prezident T. ruzveltis "axali kursis"<br />
kanonebs daupirispirda, prezidentma jefersonis Zveli idea<br />
amoqeqa da amiT sasamarTlos Semadgenlobis Secvla daapira. saqmeSi<br />
ki kvlav bediswera Caeria: marTalia kongresi gajiutda, magram<br />
ramdenime mosamarTlis uecari sikvdilis da cocxlad darCenili<br />
mosamarTleebis mier TavianT Sexedulebebze uaris Sedegad, kanonSi<br />
Sesworebis Setana saWiro aRar gaxda.<br />
magram politikasTan kardinalur sakiTxebSi Riad dapirispirebuli<br />
konstituciuri samarTalwarmoeba Tavis samwuxaro xvedrs<br />
ver ascdeba. rodesac gasuli saukunis 50-iani wlebis dasawyisSi<br />
samxreT afrikis uzenaesma sasamarTlom feradkanianTa saqmis ganxilvisas<br />
antikonstituciurad aRiara rasobrivi diskriminaciis damamkvidrebeli<br />
kanonebi, mTavrobam konstituciaSi mTeli rigi Sesworebebis<br />
Setanis gziT uzenaes sasamarTlos misi kompetenciebi CamoarTva.<br />
zustad amgvaradve Tanamdebobidan gadaayenes ruseTis sakonstitucio<br />
sasamarTlos Tavmjdomare (1993 wels) mas Semdeg,<br />
rac igi prezidentsa da parlaments Soris konfliqtSi Caeria.<br />
10 samxreT amerikis qveynebis sakonstitucio sakiTxebis Sefasebas aseve uzenaesi<br />
sasamarTlo iZleva. asevea irlandiis uzenaesi sasamarTlos SemTxvevaSic, romelic<br />
saapelacio sasamarTlos rols asrulebs [irlandiis konstitucia, muxli<br />
34, naw. 3(2)]. am qveynebSi ufro dabali instanciis Cveulebriv sasamarTloebsac<br />
aqvT sakonstitucio sakiTxebis ganxilvis ufleba. mimoxilvisTvis ix. Chester<br />
James Antieau, Adjudicating Constitutional Issues (London - New York: Oceana, 1985).
284<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi<br />
evropuli da, pirvel yovlisa, britanuli samarTlisaTvis, amerikuli<br />
koncefcia TiTqmis miuRebelia. 11 britaneTis konstituciuri debulebebis<br />
mixedviT, ar SeiZleba eWvqveS dadges parlamentis ufleba<br />
miiRos kanonebi. ufro metic, mosamarTleebi didi xani rodia,<br />
rac ministrebis dadgenilebebs akontroleben, gansakuTrebuli gamonaklisis<br />
garda.<br />
safrangeTis sakonstitucio tradicia sasamarTloebis samarTal-<br />
Semoqmedebis da mosamarTleTaAxelisuflebis SiSiT didi xnis ganmavlobaSi<br />
uaryofda konstituciur kontrols. mosamarTles gansakuTrebuli<br />
daeWvebis gareSe konstituciurad unda mieCnia yvela<br />
Sesafardebeli kanoni. 12 msoflio omebs Soris periodSi, <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
dacva is iyo, rom umaRlesi instanciis sasamarTloebi<br />
cdilobdnen kanonebisaTvis konstituciuri JReradoba miecaT, saxelmwifo<br />
sabWos SeiZleboda gaeca daskvna, romelsac mTavrobis<br />
kanonproeqtebisaTvis konstituciurobis TvalsazrisiT parlamentis<br />
winaSe savaldebulo Zala ar gaaCnda. magram amgvari kontroli<br />
bevrs arafers niSnavda, radgan safrangeTis mesame respublikis<br />
konstitucias uflebebis amsaxveli nawilebi aklda (anu isini ar<br />
moipoveboda konstituciis Semadgenel ZiriTad kanonebSi).<br />
kanonis uzenaesobaze gabatonebuli Sexedulebis sapirispirod,<br />
ukve pirveli msoflio omis Semdeg avstriaSi Cndeba sakonstitucio<br />
sasamarTlo, romelic mowodebulia Tvalyuri adevnos konstituciis<br />
dacvas. es sakonstitucio sasamarTlo hans kelzenis daxu-<br />
11 norvegiis sasamarTlo praqtika, romelic amerikuls Seesabameba, evropaSi gamonakliss<br />
warmoadgens, Tumca ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi antikonstituciurad<br />
arc erTi kanoni ar gamocxadebula. saberZneTis 1927 wlis konstituciiT,<br />
sasamarTloebs antikonstituciuri kanonebis ugulebelyofis ufleba mieniWaT,<br />
Tumca unda iTqvas, rom amgvar gadawyvetilebebs jer kidev XIX saukuneSi iRebdnen<br />
da mas Semdeg es praqtika garkveuli wyvetilebiT mainc xorcieldeba.<br />
12 XIX saukunis bolos, frangma mosamarTle magnom gaamarTla qali, romelmac<br />
Tavisi mSieri SvilisTvis puri moipara. mosamarTlem kanonis araorazrovani debulebebi<br />
ugulebelyo ara imitom, rom igi antikonstituciurad miiCnia, aramed imitom,<br />
rom arsebuli moTxovnebi usamarTlod CaTvala, radgan es moTxovnebi gamonakliss<br />
ar iTvaliswinebda. apelaciis Sedegad ganaCeni gauqmda da mosamarTle magno<br />
Tanamdebobidan maleve gadadga.
vin icavs mcvelebs?<br />
285<br />
ruli sistemis "samarTlis esTetikis" moTxovnebs Seesabameboda.<br />
hans kelzeni iyo iuristi-mecnieri, romelmac gadamwyveti roli<br />
iTamaSa avstriis konstituciis SemuSavebaSi. kelzenma wamoayena sami<br />
argumenti, romlebic <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT asabu-<br />
Tebs sakonstitucio sasamarTlos arsebobis aucileblobas:<br />
pirveli, konstituciuri samarTlebrivi wesrigis piroba _ logikuri<br />
erTianoba, romlis uzrunvelyofac xdeba konstituciasTan,<br />
rogorc umaRles kanonTan, mimarTebiT. 13 1920 wlis Cexoslovakiis<br />
konstituciis pirveli muxlis pirvel abzacSi (es konstitucia<br />
kelzenis gavleniT Seqmnil avstriis konstitucias mxolod ramdenime<br />
TviT uswrebda win) naTqvamia: "baTilia yvela kanoni, romelic<br />
ewinaaRmdegeba konstitucias, mis nawilebs an kanonebs, romlebiTac<br />
cvlileba da damateba Sevida konstituciaSi";<br />
meore, kelzenis azriT, sxvadasxva konstituciuri organo Tavisi<br />
amocanebis Sesrulebisas SeiZleba erTmaneTs daupirispirda, da<br />
maTi aqtebi, kanonebis CaTvliT, SesaZloa, ar Seesabamebodes konstitucias.<br />
romelime sferos regulirebisaTvis pasuxismgebeli saxelmwifo<br />
organo sacilod gaxdis sxva saxelmwifo organos aqtis<br />
kanonierebas iurisdiqciis daucvelobis safuZvelze (avstriis konstituciaSi<br />
saguldagulodaa ganxiluli centraluri organoebis<br />
urTierToba erTmaneTTan da urTierToba maTi provinciebis organoebs<br />
Soris, magram konstituciaSi araferia naTqvami ZiriTadi uflebebis<br />
Sesaxeb). konstituciur organoebs Soris dava romelime<br />
organom unda gadawyvitos. aseT forums warmoadgens sakonstitucio<br />
sasamarTlo, igi avsebs sakanonmdeblo organos konstituciur<br />
funqciebs da, kelzenis azriT, negatiuri kanonmdebelia, radgan<br />
anadgurebs antikonstituciur kanonebs, maSin rodesac pozitiuri<br />
kanonmdebeli eweva samarTalSemoqmedebas pozitiuri gagebiT. kel-<br />
13 konstitucia, romelic antikonstituciuri aqtebis sawinaaRmdego garantiebs<br />
ar Seicavs, teqnikurad sruliad savaldebulo araa... konstitucia, romel-<br />
Sic antikonstituciuri kanonebi ZalaSi rCeba imitom, rom antikonstituciurobas<br />
maTi baTilad cnoba ar mosdevs, iuridiuli TvalsazrisiT, aucilebeli Zalis armqone<br />
survils waagavs. Hans Kelsen,”La Garantie jurisdictionelle de la Constitution (la<br />
justice constitutionelle)”, Revue du Droit Public et de la Science Politique en France et á<br />
l'Etranger (1928), gv. 250, quoted in Allan R. Brewier-Carias, Judicial Review in<br />
Comparative Law (New York-cambridge: Cambridge University Press, 1989), gv. 124.
286<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
zenis azriT, konstituciis funqciobisaTvis aucilebelia Cveulebrivi<br />
sasamarTloebisgan gansxvavebuli saxelmwifo organo – sakonstitucio<br />
sasamarTlo. 14 ermakoris azriT, romelic nawilobriv<br />
kelzenis mimdevaria, sakonstitucio samarTalwarmoeba warmoadgens<br />
konstituciis efeqtian dacvas. 15 "efeqtianoba", mocemul SemTxveva-<br />
Si, damokidebulia sami pirobis Sesrulebaze, esenia gamoyenebadoba,<br />
legitimuroba, garantirebuloba;<br />
mesame, konstituciis mesame funqcia – daicvas umciresobaTa uflebebi,<br />
xorcieldeba im SemTxvevaSi, rodesac arsebobs forumi, romelic<br />
mijnebs aRumarTavs saparlamento umravlesobis TviTnebobas:<br />
Tu demokratiis arss Zlevamosil umravlesobaSi ki ara, saparlamento<br />
umravlesobisa da umciresobis mier warmodgenili socialuri<br />
jgufebis mudmiv kamaTsa da amiT ganpirobebul socialur TanxmobaSi<br />
davinaxavT, konstituciuri kontroli amis miRwevis gansakuTrebiT<br />
Sesaferis instrumentad warmogvidgeba. sakonstitucio<br />
sasamarTloSi sarCelis Setana umciresobis xelT arsebuli qmediTi<br />
iaraRia umravlesobis mier kanoniT daculi interesebis darRvevis<br />
Tavidan asacileblad da, amrigad, igive iaraRi umravlesobis diqtaturisagan<br />
dacvasac uzrunvelyofs, diqtaturisagan, romelic socialur<br />
mSvidobas umciresobis diqtaturaze nakleb safrTxes rodi<br />
uqmnis." 16<br />
avstriis konstituciis xasiaTidan gamomdinare, SezRuduli iyo<br />
konstituciurobis dacvis kontroli: procesis iniciireba mxolod<br />
gansazRvrul saxelmwifo organoebs SeeZloT 17 da adamianis ZiriTadi<br />
uflebebis darRvevisas SeuZlebeli iyo antikonstituciurobis<br />
dadgena, radgan konstitucia ar miiCneoda im dokumentad, romelic<br />
adamianis uflebebs da bunebiT samarTals realurs gaxdida. 18ÁÊ<br />
14 Hans Kelsen, ”Wer soll der Hüter der Verfassung sein?” In Die Wiener<br />
Rechtstheoretishe Schule, vol. 2, (Wien: Europa –Verlag, 1968), gv. 1873.<br />
15 Felix Ermacora, Grundriss der Menschenrechte in Österreich (Wien: Manzsche<br />
Verlag, 1988), gv. 30.<br />
16 Kelsen, gv. 253.<br />
17 1975 wlidan wevrTa erT mesameds _ mniSvnelovan opozicias _ SeuZlia sasamarTloSi<br />
aRZras saqme.<br />
18 im droidan avstriaSi mtkiced swamT, rom konstituciis teqstis interpretaciaa<br />
mxolod SesaZlebeli.äËÊãÂ
vin icavs mcvelebs?<br />
287<br />
kelzenis midgomam, misi yovelgvari SezRudvis miuxedavad, cxare<br />
kamaTi gamoiwvia. maTTvis, vinc amerikul praqtikas icnobda, naTeli<br />
iyo, rom vinc sasamarTlos kanonebis kontrolis SesaZleblobas<br />
aZlevs, gzas uxsnis sasamarTlo samarTalSemoqmedebas, ufro metic,<br />
konstituciis Seqmnis saqmeSi xsnis pandoras yuTs. sxvaTa azriT,<br />
konstituciis saTanado dacva ar daekisra adekvatur saxelmwifo<br />
organos. radgan kelzenma es amocana daakisra sasamarTlos,<br />
romelic Tavisi bunebiT, dakavSirebulia winadadebebTan (gamoxatos<br />
an ar gamoxatos undobloba) da ar gaaCnia `fizikuri~ Zala ganaxorcielos<br />
Tavisi gadawyvetileba politikur sivrceSi, amitom<br />
konstituciis dacva susti da usistemo iqneba. amitom karl Smiti<br />
konstituciis mcvels ufro prezidentSi xedavda. prezidents, _<br />
werda Smiti 1929 wels, _ sagangebo mdgomareobisas, konstituciis<br />
dacvis uSualo ufleba unda hqondes. ufro metic, referendumis<br />
Catarebis gziT, mas mudam unda hqondes iseTi Zalebis mobilizebis<br />
SesaZlebloba, romlebic mas konstituciis sawinaaRmdego nebismieri<br />
kanonis gauqmebaSi daexmareba. 19<br />
meore msoflio omis Semdeg, nacizmis araadamianurobis sapasuxod,<br />
konstituciebSi adamianis uflebebi Seitanes (es umravlesobis<br />
mmarTvelobis ufro mkafiod gamoxatuli SezRudvaa, radganac<br />
gulisxmobs ara procedurul, aramed Sinaarsobriv zRudes). magram<br />
konstituciuri uflebebisaTvis qmediTobis miniWeba, am uflebebis<br />
da sxva konstituciuri principebis gavlena samarTalSemoqmedebaze<br />
kvlav gadauwyveteli rCeboda. Canda, rom axali wesrigis Semqmnelni<br />
TavianT mosamarTleebs mTlad ver endobodnen. germaneli mosamarTleebi,<br />
gansakuTrebiT isini, visac 1945 wels Tanamdebobebi ekavaT,<br />
adamianis uflebaTa darRvevebs, meti rom ar vTqvaT, gulgrilad<br />
uyurebdnen. garda amisa, isini iseT sakanonmdeblo tradiciaSi<br />
Camoyalibdnen, romelic mosamarTleTa mier kanonebis kontrols<br />
19 miuxedavad imisa, rom vaimaris konstitucia sasamarTlos mier arsebuli kanonmdeblobis<br />
konstituciurobis Semowmebas, rogorc Cans, iTvaliswinebda, respublikis<br />
winaaRmdeg ganwyobili mosamarTleebi amas faqtobrivad ver bedavdnen.<br />
istoriulad mxolod erTxel gamoiyena imperiulma sasamarTlom es ufleba. sasamarTlom<br />
gadaxeda prezidentis brZanebulebas, romlis Tanaxmadac, prusiis administracia,<br />
policiis CaTvliT, centralur mTavrobas unda daqvemdebareboda. sasamarTlom<br />
kontrolis Tavisi ufleba TiTqmis ganacxada, magram aqti ZalaSi darCa.<br />
aman (Preußenshlag) nacistebs berlinis quCebis dakavebis saSualeba misca.
288<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
dauSveblad miiCnevda. 1948-1956 wlebSi italiaSi (sakonstitucio<br />
sasamarTlos daarsebamde), aSS-is msgavsad, Cveulebriv sasamar-<br />
Tloebs kanonebis antikonstituciurobis Semowmebis ufleba hqondaT.<br />
magram aseve advilad, isini jer kidev ZalaSi myof faSistur<br />
kanonmdeblobasac iyenebdnen da amiT axal konstitucias arRvevdnen.<br />
gamosavali aRmoCnda kelzenis tipis centralizebuli sakonstitucio<br />
sasamarTlo individualuri uflebebis ufro Zlieri dacviT.<br />
centralizeba sabuTdeboda sakadro politikis martivi mosazrebebiT.<br />
ramdenime aTeuli demokratiulad ganwyobili mosamarTlis<br />
povna, romlebic axal konstitucias uSualod gamoiyenebdnen, Zneli<br />
ar iyo.<br />
swored am princips daefuZnen jer germaniis da SemdgomSi italiis<br />
sakonstitucio sasamarTloebi. im saxelmwifoebSi, sadac samarTlebrivi<br />
saxelmwifos konstitucia xangrZlivi avtokratiuli<br />
mmarTvelobis adgils ikavebda, es modeli uTuod povebda mxardaWeras.<br />
swored ase moxda espaneTsa da postkomunistur saxelmwifoTa<br />
umravlesobaSi. iq, sadac mosamarTleebi <strong>konstitucionalizmis</strong> dar-<br />
RvevaSi ar monawileobdnen an sadac antikonstituciuri diqtaturis<br />
mier miyenebuli Wrilobebi mosaSuSebeli ar iyo, kanonebis konstituciuri<br />
kontrolis procedura mxolod SemTxveviT an nawilobriv<br />
damkvidrda ise, rom amisTvis calke sasamarTlo arc ki Seqmnila.<br />
germaniis sakonstitucio marTlmsajuleba kelzenis models er-<br />
Ti nabijiT win swevs. garkveul saxelmwifo organoebs (mTavrobas,<br />
wevr-mxareebs, parlamentis erT-erT palatasa da, kanonSi cvlilebebis<br />
Setanis Semdeg, delegatTa erT mesameds) konkretuli kanonis<br />
konstituciurobis Semowmebis moTxovna SeuZliaT. es abstraqtuli<br />
kontrolia, romelic ar exeba konkretul iuridiul SemTxvevas.<br />
igi kompetenciasTan dakavSirebuli konfliqtebis sasamarTloSi<br />
ganxilvis farglebs mkveTrad scildeba, radgan aq saqme exeba konkretuli<br />
kanonis Sesabamisobas adamianis ZiriTad konstituciur<br />
uflebebTan. garda amisa, mas Semdeg, rac amowurulia saerTo samarTalwarmoebis<br />
yvela SesaZlebloba, moqalaqeebs ufleba aqvT mimarTon<br />
sakonstitucio sasamarTlos im gadawyvetilebaTa gadaxedvis<br />
mizniT, romlebic konkretul saqmeebze arRvevs maT ZiriTad
vin icavs mcvelebs?<br />
uflebebs, rac, Tavis mxriv, miRebuli kanonebis konstituciurobis<br />
Semowmebis gaSlis saSualebasac iZleva.<br />
289<br />
evropis qveynebs Soris kanonis uzenaesobisa da kanonebis gadasinjvis<br />
SeuZleblobis tradiciuli koncefcia yvelaze Zlieri safrangeTSi<br />
iyo, rasac istoriuli mizezi ganapirobebda. sabolood<br />
1958 wlis konstituciam gansazRvrulwilad dauSva kanonmdeblobis<br />
konstituciuri gadamowmeba, magram principuli winaaRmdegobebisa<br />
da tradiciuli SiSis gamo sakonstitucio sabWos kompetencia<br />
erTob Taviseburad Camoyalibda.<br />
prezidenti de goli sakonstitucio sabWos daarsebiT erovnuli<br />
krebis Zalauflebis SezRudvas cdilobda. sakonstitucio sabWos<br />
erT-erTi funqcia parlamentis im sferoebSi SeRwevis SezRudvaa,<br />
sadac pirveladi samarTalSemoqmedeba mTavrobis konstituciuri<br />
prerogativaa. garda amisa, sabWos oficialuri movaleoba aris organuli<br />
kanonebis winaswari kontroli (Tavdapirvelad es xdeboda<br />
mTavrobis, respublikis prezidentis an saparlamento palatebis<br />
spikerebis sarCeliT). sakonstitucio sabWo akontrolebs miRebuli<br />
kanonebis konstituciurobasac. saamisod sabWos aqvs erTob SezRuduli<br />
vada _ 30 dRe sarCelis miRebidan.<br />
Tavdapirveli CanafiqriT, sakonstitucio sabWo kanonmdebelze<br />
damiznebuli zarbazani unda yofiliyo. de golis prezidentobis<br />
xanaSi igi missa da misi mTavrobis mosazrebebs mudam konstituciurad<br />
miiCnevda. 1971 wels sakonstitucio sabWom ara erT Tavis<br />
gadawyvetilebaSi 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />
deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula konstituciaSi<br />
moaqcia. adamianis uflebebis konstituciur uflebebad amgvari gadaqceviT<br />
sakonstitucio sabWos kanonebiT gaTvaliswinebuli wesebi<br />
araerTxel gauuqmebia. konstituciurma cvlilebam, romlis Tanaxmadac,<br />
sarCeliT mimarTvis ufleba 60 deputats (e.i. saparlamento<br />
opozicias) hqonda, sabWos roli kidev ufro gaaZliera.<br />
bolo aTwleulebSi ama Tu im formiT ganxorcielebuli konstituciuri<br />
kontroli mTels evropaSi Cveulebrivi movlena gaxda<br />
(zogan, kerZod, belgiaSi, kompetenturi sasamarTlo iwyebs Tanaswo
290<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
robis Sesaxeb sakonstitucio debulebebis ganvrcobiT ganmartebas<br />
da kanonmdebeli amas egueba). konstituciurobis dacvis sasamarTlo<br />
kontrols xels uwyobs agreTve evropis saxelmwifoTa mier adamianis<br />
uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis Sesaxeb 1950 wlis<br />
evropis konvenciis miReba, romlis safuZvelzec konvenciis dacvas<br />
akontrolebs adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTlo.<br />
sasamarTlo akontrolebs calkeuli saxelmwifoebis kanonebsac<br />
konkretul saqmeebTan dakavSirebiT. es Tavis gavlenas axdens britanul<br />
sasamarTlozec ki, romelic dRemde uaryofs sasamarTlo<br />
kontrols. did britaneTSi gavrcelebuli praqtikis mixedviT, samarTlis<br />
norma, romelic ewinaaRmdegeba adamianis uflebebisa da<br />
Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb evropis konvencias, konkretul saqmeebSi<br />
ar gamoiyeneba, xolo parlamenti konvenciasTan dapirispirebul<br />
kanons, Cveulebisamebr auqmebs, Tumca Tavad konvencia mTlianobaSi<br />
uSualod ar gamoiyeneba. kanonmdeblobisadmi konstituciuri<br />
kontrolis gavrcelebis miuxedavad, mTlad naTeli araa, Tu ramdenad<br />
uwyobs xels es instituti tradiciuli konstituciuri Rirebulebebis<br />
damkvidrebas. rogorc es safrangeTis sakonstitucio<br />
sabWos arsebobis adreulma periodma gviCvena, SesaZloa, aRmoCndes,<br />
rom saqme gvqondes mxolod xelisuflebis erT-erTi Stos gan-<br />
StoebasTan. yvelaze xSiri argumentebi sakonstitucio samarTalwarmoebis<br />
winaaRmdeg sakonstitucio sasamarTlos politizebaa,<br />
rac SeiZleba mTeli marTlmsajulebis politizebas niSnavdes. nawilobriv<br />
amis gamo, mosamarTleebma, romlebsac sadeputato legitimacia<br />
ar gaaCniaT, SesaZloa, Tavad mihyon xeli kanonebisa da konstituciis<br />
Seqmnasac ki, rac marTlmsajulebis funqcias ara Tu<br />
ewinaaRmdegeba, aramed safrTxesac uqmnis.<br />
sawinaaRmdego azri nawilobriv sakonstitucio samarTalwarmoebis<br />
organizaciebis Semadgenlobasa da proceduras, nawilobriv, ma-<br />
Ti saqmianobis praqtikul Sedegebs exeba. sakonstitucio sasamar-<br />
Tloebi Tumca damoukidebelia, mosamarTleebis daniSvnebi aSkarad<br />
politikuri xasiaTisaa (Tundac garkveul profesiul kriteriumebs<br />
saWiroebdes). amerikul sistemaSi moqmedi prezidentis partiulpolitikuri<br />
Sexedulebebi xorcieldeba, germaniaSi sakonstitucio<br />
sasamarTlos mosamarTleTa nawili parlamentSi ZalTa Tanafardobis<br />
mixedviT irCeva, safrangeTSic gadamwyvetia prezidentis, sena-
vin icavs mcvelebs?<br />
291<br />
tis umravlesobis da erovnuli krebis neba. Tumca daniSvnebis politikurma<br />
xasiaTma, ganaxlebis wesis wyalobiT, savaldebulo rodia<br />
gavlena moaxdinos am organos saqmianobaze.<br />
Cveulebrivi sakanonmdeblo organosagan gansxvavebiT, sakonstitucio<br />
sasamarTlos Semadgenlobas Soris Zveli partiul-politikuri<br />
simpaTiebi SeimCneva. amrigad, sakonstitucio sasamarTlo ar<br />
aris homogenuri organo, rac mosamarTleebs urTierTkompromisis<br />
miRwevaSi xels ar uSlis – erTianoba kompromiss moiTxovs, rac<br />
legitimurobas ganamtkicebs. sasamarTloebi upiratesobas aZleven<br />
warsulis precedentebs. dabolos, raki Teoriulad mosamarTleebi<br />
da sasamarTlos Semadgenloba sxvadasxva saxelmwifo organoebisagan<br />
damoukidebelia, amas SeuZlia Seamciros amwuTieri politikis<br />
zegavlena. magram, rasakvirvelia, mocemuli garemoebis absolutizeba<br />
ar SeiZleba. iq, sadac mosamarTleebis xelaxla arCevaa SesaZlebeli<br />
(aRmosavleT evropis sistemaTa umravlesoba), pirovnuli damokidebulebis<br />
SesaZlebloba ar aris gamoricxuli. magram iq, sadac<br />
xelaxla arCeva akrZalulia (magaliTad, italiaSi), mosamar-<br />
Tleebs vadis gasvlis Semdeg, SesaZloa, mmarTveli partiisgan mosalodnel<br />
sargebelze eWiroT Tvali, radgan samsaxuris vadis gasvlis<br />
Semdeg maT finansuri uzrunvelyofa sWirdebaT. gasagebia, rom<br />
isini maT mimarT gamovlenil pativiscemasa da uzrunvel cxovrebas<br />
eCvevian. magram unda iTqvas, rom damniSvnelTagan instituciuri damoukidebloba<br />
sul ufro sagrZnobi xdeba. yovel SemTxvevaSi, aseTi<br />
daskvnis SesaZleblobas iZleva sasamarTlos damoukidebeli samar-<br />
TalSemoqmedebiT gamowveuli politikosebis gaRizianeba.<br />
7.1.3. konstituciis ganmartebaAda misi gadasinjva<br />
iq, sadac samarTlis normebis abstraqtuli, gansakuTrebiT winaswari<br />
kontroli xorcieldeba, sasamarTlo, eWvs gareSea, politikur sakiTxebsac<br />
wyvets. rodesac saparlamento opozicia an federaciis<br />
subieqti (federaciul saxelmwifoebSi), romelic mimarTavs sakonstitucio<br />
sasamarTlos da ama Tu im kanonis gauqmebas iTxovs, amiT<br />
igi sakanonmdeblo doneze wagebuli brZolis gagrZelebas cdilobs.
292<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
magram saCivris politikuri motivebi, erTi mxriv, ar ganapirobebs<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis politikur mimarTulebas, meore<br />
mxriv, es motivebi moqmedi kanonebis depolitizaciiT da legitimaciiT<br />
politikur brZolas konstituciur, samarTlebriv xasiaTs ani-<br />
Webs. am mimarTulebiT, konstituciuri samarTalwarmoeba xels uwyobs<br />
kanonmdeblobis da xelisuflebaTa danawilebis ganmtkicebas.<br />
kanonebSi gamoxatul saxelmwifo nebas adamianebi ara marto imitom<br />
unda daemorCilon, rom es neba formirebulia uflebamosili organos<br />
mier dadgenili normebis mixedviT, aramed imitomac, rom uSualo<br />
dadasturebis Tanaxmad, neba uSualod Seesabameba konstitucias.<br />
antikonstituciuri kanonebis baTilad gamocxadeba sruliad eTviseba<br />
konstituciis dacvis funqcias, kelzeniseul negatiur kanonmdeblobas.<br />
magram sakonstitucio samarTalwarmoeba kanonTa<br />
mxolod baTilad gamocxadebas an maTi konstituciurobis dadasturebas<br />
rodi gulisxmobs. sasamarTloebs SeuZliaT agreTve gansaz-<br />
Rvron, Tu rogori unda iyos misaRebi kanoni formis TvalsazrisiT<br />
an ubralod mza gadawyvetileba miuTiTon iseTi formiT, romelic<br />
Semdgom sakanonmdeblo Carevas aRar saWiroebs, raki dadgenilia<br />
konstituciuri samarTlebrivi moTxovnebi.<br />
rogorc ukve iTqva, es yvelaferi SesaZloa konstituciis gadasinjvamde<br />
mivides. cxadia, yvela sasamarTlo sargeblobs konstituciisadmi<br />
midgomis garkveuli TavisuflebiT, rac gamowveulia misi<br />
teqstis ganmartebis saWiroebiT, magram praqtikulad xSirad sxva<br />
ramec xdeba. rogorc davinaxeT, safrangeTis sakonstitucio sabWom,<br />
rogorc Zil-buranidan gamosulma mzeTunaxavma, konstituciis teqsti<br />
daaxloebiT 20 procentiT gazarda. amerikis uzenaesi sasamar-<br />
Tlos zogi wevri pirad cxovrebaSi Caurevlobas miiCnevs konstituciur<br />
uflebad, Tumca konstituciaSi amis Taobaze araferia<br />
naTqvami. germaniis federalur sakonstitucio sasamarTlos Ziri-<br />
Tad kanonSi ararsebuli cnebebisa da koncefciebis safuZvelze gamoaqvs<br />
gadawyvetileba imis Sesaxeb, Tu rogoria federalur organoebsa<br />
da mxaris organoebs Soris regulirebis sasurveli kavSiri.<br />
igive sakonstitucio sasamarTlo ganmartavs, Tu ra pirobebis Sesabamisad<br />
miiCnevs misaRebad abortebis Sesaxeb kanons, Tu misi mi-<br />
Reba aucilebeli gaxda. safrangeTis sakonstitucio sabWom erTerT<br />
Tavis gadawyvetilebaSi daadgina, Tu konkretulad ra Seswo-
vin icavs mcvelebs?<br />
293<br />
rebebis miRebis SemTxvevaSi aRiarebda igi konstituciurad kanons<br />
socialisturi nacionalizaciis Sesaxeb 20 (1982w.). sakonstitucio<br />
samarTalwarmoebis gavlena kidev ufro mniSvnelovania, roca kanonmdebloba<br />
(mTavrobis winadadeba) efuZneba konstituciis sakonstitucio<br />
sasamarTloseul ganmartebas (da ara konstitucias, romelic,<br />
ra Tqma unda, arsebobs rogorc teqstobrivi nawarmoebi<br />
araerTmniSvnelovani mocemulobis saxiT). 21<br />
sakonstitucio sasamarTlos msgavsi saqmianobis gamo usafuZvlo<br />
ar Cans is mRelvareba, romelic, yovel SemTxvevaSi, konstituciuri<br />
kanonierebis Sesaxeb tradiciul mosazrebebs emyareba. roca federalistis<br />
CanawerebSi (78) hamiltoni konstituciasTan dakav-<br />
SirebiT mosamarTleTa mier miRebul gadawyvetilebebs gansaz-<br />
Rvravs, rogorc savaldebulos sxva saxelisuflebo ganStoebebisaTvis,<br />
igi am Zalas maT miawers, radgan umaRlesi donis normebs<br />
mosamarTleebi ganmartaven, rogorc Suakacebi xalxsa da kanonmdeblobas<br />
Soris.<br />
magram hamiltons azradac ar mosvlia, rom mosamarTleebs konstituciis<br />
xelaxla dawera da kanonebis Sinaarsis gansazRvraSi aqtiuri<br />
monawileoba SeuZliaT. kanonmdebelTaTvis xelisuflebis CamorTmeva<br />
azianebs xelisuflebaTa danawilebas, Tanac es xdis organos<br />
demokratiulad legitimaciis armqoned, pasuxismgeblobis aRu-<br />
Wurvelad. rac Seexeba ganmartebis sababiT konstituciis Secvlas,<br />
igi rCeba ara marto uflebamosilebis gareSe, aramed eWvqveS ayenebs<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> safuZvlebs, radgan konstitucias aclis<br />
damfuZneblis Zalauflebidan amosul legitimacias, myar<br />
mTlianobas da uapelaciobas, xolo mTlianad samarTlebrivi sistema<br />
xdeba ganuWvreteli da daucveli.<br />
20 es SemTxveva adasturebs, rom sakonstitucio samarTalwarmoeba yoveldRiuri<br />
partiuli politikiT ar aris SezRuduli. 1987 wels sakonstitucio sabWos<br />
yvela wevri Tanamdebobebze wina mTavrobebma daniSnes. nacionalizaciis ganxorcielebis<br />
Semdeg, opoziciaSi gadasulma maTma "damniSvnelebma" mas Seuties. mTlianad,<br />
sakonstitucio sabWos, mcire gamonaklisis garda, socialisturi parlamentis mu-<br />
SaobisTvis xeli ar SeuSlia.<br />
21 safrangeTSi kompaniebis nacionalizaciiT gamowveuli debatebisas, erovnulma<br />
krebam, sakonstitucio sasamarTlos mosalodneli reaqciis gaTvaliswinebiT,<br />
sakanonmdeblo winadadebebi ramdenjerme Secvala.
294<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
Tumca, SesaZloa, rom saqme exeba konstituciuri kanonmdeblobis<br />
axal formas. es forma uTavsdeba SedarebiT rTul pirobebs da ar<br />
exeba ZiriTad konstituciur Rirebulebebs, piriqiT, xels uwyobs<br />
kidec maT ganxorcielebas; laparakia xelisuflebis SezRudvasa da<br />
adamianis ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze. rac Seexeba sakanonmdeblo<br />
organoebs, sasurveli aRmoCnda parlamentis ori palata;<br />
amasTan, meore palata amowmebs konstituciasTan kanonebis Sesabamisobas<br />
da zRudavs kanonmdeblis TviTnebobas. Tumca ki warmomadgenlobiTi<br />
demokratiis TavalsazrisiT, es sakmaod sakamaTo<br />
Cans. Tu asea, SesaZloa ki, sakanonmdeblo procesis damatebiT Seqmnilma<br />
monawilem _ organom, romelic Seqmnilia gansxvavebuli wesiT,<br />
Sors dgas mocemul momentSi gabatonebuli politikuri mosazrebebisagan,<br />
gansxvavebulia Tavisi SemadgenlobiT, ixelmZRvanelos<br />
parlamentisagan gansxvavebuli logikiT da mihyvebodes, upirveles<br />
yovlisa, konstituciur argumentacias? miuxedavad imisa,<br />
rom am organos gadawyvetilebebi gadis negatiuri kanonSemoqmedebis<br />
CarCoebidan, igi warmoadgens sakanonmdeblo procesis kvalificiur<br />
monawiles, radgan ar gaaCnia sakanonmdeblo iniciativis ufleba.<br />
es TiTqmis upirobod marTalia franguli tipis normaTa winaswari<br />
kontrolis mimarT. iq ki, sadac konstituciuri samarTalwamoeba<br />
konkretul saqmeebTan kavSirSi xorcieldeba, samarTalSemoqmedebis<br />
Tavisufleba farTovdeba, radgan konkretul saqmeebTan<br />
dakavSirebuli Careva SezRudulia. amdenad, sakonstitucio gadasinjvis<br />
sagani nakarnaxebia Tavad SerCeuli viTarebiT da ara kanonmdeblis<br />
mosazrebiT, Tu risi mowesrigebaa saWiro. amerikis uzenaesi<br />
sasamarTlo arCevans akeTebs SeTavazebuli ramdenime aTaseuli<br />
iuridiuli davidan da, SesaZloa, iseTi saqme ipovos, romlis gadawyvetac<br />
(ZiriTadad sakonstitucio sasamarTlos azriT) im momentSi<br />
kanonmdeblobaSi sakiTxadac ar dasmula.<br />
rac Seexeba sakonstitucio samarTalwarmoebis meSveobiT konstituciis<br />
gadasinjvas, xelaxla daweras (rasac sasamarTloebi,<br />
umeteswilad, uaryofen, uwodeben ra TavianT saqmianobas axsna-ganmartebas;<br />
amayi madiarebis sasamarTloebis garda), amasac SeiZleba<br />
gamarTleba moeZebnos, rac Seesabameba <strong>konstitucionalizmis</strong> farTo<br />
koncefcias. ar unda daviviwyoT, rom sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />
umetes SemTxvevaSi xorcieldeba im fonze, romelsac Cveulebrivi<br />
kanonmdebloba ver Seexeba. meore msoflio omamde miRebu-
vin icavs mcvelebs?<br />
295<br />
li konstituciebisagan gansxvavebiT, omis Semdgom kanonmdeblobas<br />
arc germaniaSi da arc safrangeTSi ar SeeZlo ubralod da advilad<br />
konstitucia kanonisTvis Seefardebina. teqnikurad swored<br />
aqedan modis <strong>konstitucionalizmis</strong>Tvis aucilebeli ZiriTadi kanonis<br />
uzenaesoba: Sesworebebisagan konstituciebis mometebuli daculoba<br />
kanonebTan SedarebiT. 22<br />
magram konstituciis ganviTareba da xelisuflebis ganStoebaTa<br />
Soris davaTa gadawyveta aucilebelia konstituciuri sistemis funqciobisaTvis.<br />
Tu konstituciis ganviTarebis amocanas axorcielebs<br />
gansxvavebuli politikuri gavlenebis qveS myofi, piradi da politikuri<br />
dainteresebis mqone sakanonmdeblo organos nacvlad ,,naklebad<br />
saSiSi” sasamarTlo ganStoeba, SeiZleba cvlileba iyos nakleb<br />
mikerZoebiTi, gadaxra Zveli konstituciuri koncefciidan _ nakleb<br />
radikaluri, vidre konstituciis formaluri cvlilebebis dros. 23 E<br />
didi tradiciebis mqone konstituciis ,,gardamqmneli" uzenaesi<br />
sasamarTlo ar qmnis axal konstitucias an kanons. is arc imaze<br />
fiqrobs, Tu ra aris an ar aris xelsayreli amwuTieri xelisuflebis<br />
SenarCunebisa Tu ganxorcielebis TvalsazrisiT. sasamar-<br />
Tlos ar ainteresebs misi gadawyvetilebebis Sedegad vin ras mii-<br />
Rebs. rogorc Tavis droze sasamarTlos Tavmjdomare hiuzma Tqva:<br />
"konstituciis debulebebis miRma SemzRudavi da warmmarTveli postulatebi<br />
imaleba." 24<br />
22 albaT, SemTxveviTi araa, rom qveynis konstituciaze dayrdnobiT, romelic<br />
mxolod ori sakanonmdeblo ciklis periodSi SeiZleba Seicvalos, norvegiis uzenaesi<br />
sasamarTlo kanonebs antikonstituciurad jer kidev XIX saukuneSi aRiarebda.<br />
ungreTSi konstituciis kanonebTan misadagebis saSiSroeba ar arsebobda. ungreTis<br />
ukanasknelma komunisturma parlamentma Sesworeba 1990 wlis dasawyisSi<br />
axalSeqmnili sakonstitucio sasamarTlos mier xmis micemis uflebasTan dakavSirebuli<br />
kanonis garkveuli paragrafebis gauqmebis sapasuxod Seitana.<br />
23 magram unda iTqvas, rom cvlilebebi, sabolood, mainc radikaluri iqneba.<br />
aSS-Si, ekonomikis marTvasTan dakavSirebuli aqtebis saxelmwifo ufleba jer<br />
uaryves (loxneri), magram erTi Taobis Semdeg, prezident T. ruzveltis mmarTvelobis<br />
periodSi daamtkices [Lochner v. New York, 198 U.S. 45 (1905)].<br />
24 Principality of Monaco v. Mississippi, 292 U.S. 313, 322 (1934). citirebulia<br />
Herbert Wechsler, ”Toward Neutral Principles of Constitutional Law”, Harvard Law Review<br />
73 (1959): gv. 15-17. ueqsleri agreTve neitraluri principebis mokle mimoxilvas<br />
gvTavazobs.
296<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
sasamarTlo gadawyvetilebas iRebs neitraluri da zogadi<br />
principebis safuZvelze, romlebic dadasturebulia sakonstitucio<br />
tradiciebSi. zogjer germaniis sakonstitucio sasamar-<br />
Tlo kanonebs qveynis ZiriTadi kanonis obieqtur Rirebulebebze<br />
dayrdnobiT afasebs. centralizebul sakonstitucio samarTalwarmoebaze<br />
msjelobisas amave azrs gamoTqvams profesori ermakora.<br />
misi azriT, konstituciis is dacvaa legitimuri, romelic<br />
wina sakonstitucio principebs Seesabameba. Tu gamotanili<br />
gadawyvetileba winare gadawyvetilebas acdenilia, normebi<br />
mainc unda ewerebodes konstituciis sistemaSi. axleburad<br />
gaazrebuli konstitucia aris konstitucia, mxolod Sevsebuli<br />
masSi adre arsebul principebTan SedarebiT, rac, samwuxarod,<br />
xSirad mis teqsts amaxinjebs.<br />
arsebobs Tvalsazrisi, romelic sakonstitucio samarTalwarmoebas<br />
da masTan dakavSirebul konstituciis srulyofas<br />
legitimur politikur saqmianobad miiCnevs, sasamarTlos gadawyvetilebebis<br />
miRebas ki _ samarTalSemoqmedebis demokratiuli<br />
procesis politikuri mimarTebiT demokratiulad legitimirebul<br />
nawilad. jon hart elis mixedviT, es aris amerikuli konstituciuri<br />
wyobilebis kvintesencia. misi azriT, umravlesoba<br />
sakanonmdeblo organoSi <strong>konstitucionalizmis</strong> gamtarebelia,<br />
radgan umravlesoba arasdros Tavis uflebebs safrTxes ar<br />
Seuqmnis da arc imaT uflebebs moepyroba arsebiTad sxvagvarad,<br />
vinc umravlesobas ar warmoadgens. umravlesoba Tavis gadawyvetilebebSi<br />
umciresobis interesebsac gamoxatavs da ar dauSvebs<br />
diskriminacias samarTalSefardebaSi individualur doneze. mosamarTlis<br />
roli aris kontroli am demokratiulad dasabuTebuli<br />
procesisa, romelic umravlesobis interesebs efuZneba.<br />
mosamarTleebs Tvali unda eWiroT, raTa saxalxo rCeulni mar-<br />
Tlac TavianT amomrCevlebs warmoadgendnen. "sasamarTlo arsebiT<br />
Sedegebs ar gansazRvravs, igi saqmeSi mxolod maSin ereva,<br />
roca "bazari", ufro zustad, politikuri bazari cudad mu-<br />
Saobs". 25 umciresobas konstituciis saxeliT sasamarTlos dacva<br />
maSin sWirdeba, rodesac umravlesoba Tavis sakanonmdeblo<br />
25 John Hart Ely, Democracy and Distrust (Cambridge, Mass.: Harvard University Press,<br />
1980), gv. 102, 103.
vin icavs mcvelebs?<br />
297<br />
mandats ver acnobierebs da umciresobis interesebsa da yvelasaTvis<br />
Seqmnil uflebebs ver iTvaliswinebs. demokratiis eliseul<br />
koncefcias maSin aqvs azri, Tu sakanonmdeblo warmomadgenloba<br />
marTlac mTel sazogadoebas da ara marto umravlesobas<br />
moicavs.<br />
perspeqtivaSi es kontroli SeiZleba misaRebi gaxdes xelisuflebis<br />
sxva, ufro demokratiuli legitimaciis mqone gan-<br />
StoebebisaTvis mxolod sakonstitucio sasamarTlos TviTSez-<br />
Rudvis pirobiT. demokratiebSi sazogadoebrivi problemebis gadawyvetis<br />
tipur adgils amomrCevlis kabina warmoadgens da ara<br />
sasamarTlo. yvela sapirispiro mtkicebis miuxedavad, amerikis<br />
uzenaesma sasamarTlom Tavisi socialuri aqtivobis gafurCqvnis<br />
periodSi (1937 wlidan 1967 wlamde) kongresis mxolod 12 kanoni<br />
gaauqma. 26 Tu sasamarTlo umciresobis interesebs marTlac<br />
icavs, es dacva mizanSewonilia maSin, roca umciresobas aravi-<br />
Tari Sansi an xerxi ar gaaCnia, raTa Tavisi Tvalsazrisi asaxos<br />
umravlesobis kanonmdeblobaSi.<br />
amerikuli modelis ganxilvis dros daismis kiTxva: iqneboda<br />
ki saxelisuflebo ganStoebebis danawileba esoden qmedunariani,<br />
rom ar yofiliyo sasamarTlo xelisufleba, romelmac didi Zalaufleba<br />
konstituciaSi cvlilebebis wyalobiT miiRo? sakanonmdeblo<br />
xelisuflebas xelisuflebaTa danawilebis gamo ar<br />
ZaluZs aRmasrulebeli xelisuflebis seriozuli kontroli<br />
ganaxorcielos. aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis gaZlierebisaTvis<br />
saWiro gaxda marTlmsajulebis xelisuflebis<br />
gaZliereba. evropaSi konstituciis dasacavad sakonstitucio<br />
samarTalwarmoeba unda gamoyofiliyo damoukidebel xelisuflebad<br />
swored xelisuflebis ganStoebaTa ,,piris Sekvris” gamo,<br />
rac amerikasTan SedarebiT, maTi ufro mWidro urTierTdamokidebulebiT<br />
iyo gamowveuli.<br />
26 Charles L. Black, Structure and Relationship in Constitutional Law (Baton Rouge:<br />
Louisiana State University Press, 1969), gv. 67-76. gauqmebuli kanonebis umravlesoba<br />
Statebis mier iyo miRebuli. Sdr. yvelaze aqtiuri ungreTis postkomunisturi<br />
sakonstitucio sasamarTlo, romelmac Tavisi arsebobis pirvel sam weliwadSi<br />
(1990-1992) parlamentis mier miRebuli 40 aqti gaauqma.
298<br />
sakonstitucio sasamarTlo<br />
kontinenturi sakonstitucio samarTalwarmoeba energiulad<br />
moqmedebs adamianis ZiriTadi uflebebis gafarToebis mimarTulebiT.<br />
imis gaTvaliswinebiT, rom saqmeTa umravlesoba italia-<br />
Si, germaniasa da espaneTSi konkretul samarTlebriv davaTagan<br />
warmodgeba da sakonstitucio samarTalwarmoeba erTgvar sakasacio<br />
sasamarTlo warmoebas warmoadgens sakonstitucio samar-<br />
Tlis sferoSi, igi Tavis mniSvnelovan nawilSi, uwinares yovlisa,<br />
ara kanonmdeblobas, aramed Cveulebriv sasamarTlo warmoebas<br />
Seexeba da praqtikulad (pirvel rigSi, ZiriTadi uflebebis<br />
dacvis meSveobiT), konstitucionalizms sisxlis samar-<br />
Tlis sferoze, saxelmwifo mmarTvelobaze da kerZo samarTalze<br />
ganavrcobs.<br />
SemoqmedebiTi saqmianobis gareSe sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />
ver SeZlebda umciresobaTa dacvis funqciis ganxorcielebas,<br />
rac <strong>konstitucionalizmis</strong> iseTive nawilia, rogorc<br />
gansakuTrebul uflebaTa winaaRmdeg mimarTuli politika. umciresobis<br />
es dacva niSnavs saparlamento umciresobis dacvas<br />
da maT mier warmodgenili jgufebis dacvas (roca sasamarTlo<br />
umciresobis winadadebiT ganixilavs miRebul kanons). es dacva<br />
niSnavs agreTve socialur umciresobaTa jgufebis dacvasac umravlesobis<br />
nebisagan. sakonstitucio sasamarTlo aris <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
erTgvari axali kulturis gamtarebeli, iseTi<br />
kulturisa, romelic umravlesobis batonobis demokratiul<br />
ideaze damyarebul konstituciebSi asaxuli ar aris. es kultura<br />
fexs moikidebs mxolod umravlesobis batonobis principebze<br />
dafuZnebuli demokratiuli sistemis farglebSi mimdinare<br />
xangrZlivi procesebis Sedegad. 27<br />
marTva-gamgeobis saparlamento sistemaSi mmarTveli partia an<br />
partiaTa koalicia Tanabrad ikavebs rogorc sakanonmdeblo, ise<br />
aRmasrulebel xelisuflebas da yovlisSemZle xdeba. sasamar-<br />
Tlo kontrolisadmi xalxis rwmenis wyalobiT, sasamarTlo,<br />
erTi mxriv, im safuZvelmdebi konsensusis garantia, romelzec<br />
igeba demokratia; meore mxriv, rwmena xdis maT arCeviT mosa-<br />
27 ix. Tavi 2.2. umravlesobis mmarTveloba.
vin icavs mcvelebs?<br />
299<br />
marTleebad, romlebic mowodebuli arian gadawyviton, Tu ramdenad<br />
Seesabameba am konsensuss reformebi kanonmdeblobisa, romelic<br />
gansazRvravs sazogadoebriv, ekonomikur da kulturul<br />
cxovrebas. 28<br />
28 citirebulia Louis Favoreu, ”Constitutional Review in Europe” in<br />
Constitutionalism and Rights: The Influence of the United States Constitution Abroad, eds.<br />
Louis Henkin and Albert J. Rosenthal (New York: Columbia University Press, 1992), gv. 56;<br />
da E. Spiliotopoulos, ”Judicial Review of Legislative Acts in Greece”, Temple Law<br />
Quarterly, 56 (1983), gv. 501.
300<br />
sakonstitucio sasamarTlo
Tavi merve<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
"imas raRa surs, visac gagonebac ki ar unda<br />
arc saTnoebis, arc tiraniis?"<br />
sen-Jiusti<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis saxelmwifo gadawyvetilebebis miRebisa<br />
da Sesrulebis garTuleba TviTmizani rodia. konstitucionalizmi<br />
adamianebs Tavisuflad cxovrebis an, yovel SemTxvevaSi, TviTnebobisagan<br />
gaTavisuflebis saSualebas aZlevs. <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovnebis<br />
Sesabamisi konstitucia ubralo ZiriTadi kanonebisagan imiT<br />
gansxvavdeba, rom pirveli Tavisuflebis uzrunvelyofas cdilobs,<br />
maSin rodesac, meore saxelmwifoebriv struqturebs gansazRvravs<br />
mxolod. saxelmwifoebrivi wyobis yvela sxva mizanma (socialuri<br />
keTildReoba, wesrigi da progresi) da saerTod saxelmwifos mier<br />
sakuTari Tavis winaSe dasaxulma yvela sxva amocanam SeiZleba Tavisufleba<br />
safrTxeSi Caagdos. Tavisufleba, rogorc TviTnebobis uaryofa,<br />
emyareba individualistur gulvebas, romlis Tanaxmadac, sasurvelia<br />
Seiqmnas iseTi viTareba, romelSic individi TviTon SeZlebs<br />
gadawyvitos rogor moiqces da ra aris misTvis sasikeTo.<br />
ar aris aucilebeli, Tavisufleba saxelmwifoebrivi wyobis saqme-<br />
Si prioritetad CaiTvalos. 1 saerTod, arsebobs mosazrebani, romel-<br />
Ta mixedviTac Tavisuflebas efeqtianad konstitucionalizmi ki ara,<br />
sxva institutebi uzrunvelyofen – wminda parlamentarizmi, uSualo<br />
demokratia, korporativizmi. sxvebi cdomilebad miiCneven saqmisadmi<br />
saerTod yovelgvar liberalur midgomas. saxelmwifom, maTi<br />
azriT, unda uzrunvelyos socialuri keTildReoba an Seasrulos<br />
1 aris sazogadoebebi, sadac individis Tavisuflebas didi mniSvneloba ar eni-<br />
Weba. amis nacvlad, "socialur miznebad" bedniereba an keTildReobaa dasaxuli.<br />
magram bednierebisa da keTildReobis arss ara individi, aramed, ukeTes SemTxveva-<br />
Si, damkvidrebuli gaugebroba gansazRvravs.
302<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
raRac sxva, ufro didi misia. magram benJamen konstani da misi mimdevrebi<br />
daJinebiT moiTxoven iseTi konstituciis arsebobas, romelic<br />
damyarebuli iqneba konstituciur principebze, radgan zemoxsenebul<br />
alternativebs sazogadoeba Zalian male monobamde mihyavs.<br />
XVIII saukuneSi ganmanaTleblobis idea miiswrafoda uflebebSi<br />
aRedgina adamianis goneba. 2 Tavisuflad mihyvebodes gonebis diqtats<br />
_ kacobriobis simwifis programad iqca. goneba aTavisuflebs<br />
crurwmenebisagan, xolo sxvadasxva wyarodan codnis SeZena damoukideblad<br />
moqmedebis saSualebas iZleva. rakiRa goneba yvelaSia, amdenad<br />
yvelas aqvs damoukidebeli moqmedebis SesaZleblobis ufleba,<br />
anu Tavisufleba. 3 damoukidebeli moqmedebis unaris mqone adamianebis<br />
calkeuli Tavisuflebebi saxelmwifoebriv aRiarebaze damokidebuli<br />
ar aris da ekuTvnis yvelas, yovelTvis. miRebulia, es<br />
Tavisuflebebi miCneul iqnes adamianis uflebebad. umniSvnelovanesi<br />
uflebebi saxelmwifom upirobod unda daicvas. aseTi koncefcia,<br />
romelic emyareba bunebiTi samarTlis bazas, sakanonmdeblo regulirebisaTvis<br />
(saxelmwifos Seqmnis) amosavali wertilia. konstitucia,<br />
rogorc saxelmwifoebrivi TviTnebobis SezRudvis sistema,<br />
mowodebulia adamianTa Tavisuflebis uzrunvelsayofad. "samarTlis<br />
mizani Tavisuflebis ara gauqmeba an SezRudva, aramed SenarCuneba<br />
da gafarToebaa"... 4<br />
adamianis uflebaTa moTvinierebis, maTi pozitiur samarTlad<br />
gardaqmnis procesSi am radikaluri sawyisi punqtidan cota ram<br />
Tu SemorCa. bunebiTi uflebebis sakonstitucio bazisad aRiareba,<br />
2 am interpretaciiT, diskusiaSi, amerikelebsa da frangebs calmxrivad upiratesoba<br />
mxolod imitom eniWebaT, rom maT pirvelad Seitanes es uflebebi TavianT<br />
konstituciebSi maSin, roca yvela sxva liberaluri konstitucia am ori modelis<br />
variacias warmoadgenda mxolod. magram, unda iTqvas, rom principi "ar arsebobs<br />
danaSauli kanonis gareSe" jer kidev 1787 wels miRebul avstriis sisxlis samar-<br />
Tlis kodeqsSi aisaxa.<br />
3 marTalia, goneba yvelaSia, magram igi yvela adamianSi ar aris erTnairad ganviTarebuli.<br />
amitomac, ganmanaTleblobis epoqaSi Tavisuflebisa da TviTgamorkvevis<br />
aRiarebasTan erTad "arcTu mTlad gonieri" adamianebis, finansurad sxvebze<br />
damokidebul pirTa (romlebsac amis gamo damoukidebeli gadawyvetilebebis miReba<br />
ar SeeZloT) uflebebi SeizRuda. erTi sityviT, sruli politikuri Tavisufleba<br />
mxolod mdidrebs mieniWaT.<br />
4 John Locke, ”The Second Treatise of Government” in Two Treatises of Government,<br />
ed. Peter Laslett (Cambridge: Cambridge University Press), §57.
Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
303<br />
rogorc amas safrangeTis erovnuli krebis am mimarTulebiT abat<br />
seiesis nakarnaxebi saqmianoba gviCvenebs, SeuzRudavi da ukompromiso<br />
ar yofila. arsebobs bunebiTi samarTlis, albaT, erTaderTi mi-<br />
TiTeba, romelic upirobodaa miRebuli yvela samarTlebriv saxelmwifoSi,<br />
rogorc absoluturi akrZalva _ esaa wamebis akrZalva. am<br />
akrZalvasac droebiT ugulebelyofen xolme.<br />
bunebiTi samarTlis argumentis aRiareba TavisTavad cxadi rodia.<br />
Tuki vaRiarebT Tundac imas, rom saxelmwifo unda emsaxurebodes<br />
Tavisuflebas, adamianis TviTgamorkvevas da masSi Cadebuli<br />
SesaZleblobebis ganviTarebas, es sulac ar aris saerTo Tanxmoba<br />
imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs Tavad Tavisufleba. morwmunisaTvis<br />
miuRebelia moqmedeba, romelic mis rwmenas Seuracxyofs, magram mas<br />
TavisuflebasTan araferi aqvs saerTo, aseTi gamovlinebani, rogorc<br />
is miiCnevs, dauSvebelia da ufro metic, sasjels imsaxurebs. aris<br />
religiebi, romelTa mixedviTac, vinc Tavis uflebas sxvaTa mosaqcevad,<br />
maTi codvisagan gadasarCenad ar iyenebs, sakuTari sulis<br />
xsnas saeWvos xdis. cxadia, Tavisuflebis aseTi gageba Zireulad<br />
gansxvavdeba Tavisuflebis urwmuno adamianiseuli gagebisagan. saWiroa<br />
ki Tavisuflebis saxeliT adamians TviTganadgurebamde ,,srulyofis”<br />
neba mieces? am kiTxvaze j. s. milis klasikuri liberaluri<br />
pasuxis mixedviT, Careva mxolod maSinaa gamarTlebuli, Tu<br />
TviTgamanadgureblis Tavisufleba sxvas uqmnis safrTxes. 5<br />
am dilemaTa konstituciis CarCoebSi gadawyvetisas sacnauri xdeba<br />
Tavisuflebis Taviseburi urTierTSemwynarebluri gageba. saxelmZRvanelo<br />
principia TavisuflebaTa SeTavsebiTobis uzrunvelyofa.<br />
Tu Tanaxma viqnebiT da sxvebsac vaiZulebT Tanaxma iyvnen, rom<br />
Cven gvaqvs uflebebi, romlebic saxelmwifom (da nebismierma sxvamac)<br />
unda daicvas, arsebiTad SegviZlia Tavisufali viyoT, im gagebiT<br />
mainc, rom ar viqnebiT iZulebuli vakeToT is, ris keTebac ar<br />
gvinda. saxelmwifo movalea daicvas es uflebebi maSin, roca aiZulebs<br />
raRac masze zemoT mdgomi, romeliRac umaRlesi brZaneba; roca<br />
Tavisuflebis Semadgeneli uflebebi saxelmwifoze maRla idge-<br />
5 John Stuart Mill, On Liberty (London: Penguin Books, 1987).
304<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
ba. es warmodgena Cvens gonebaSi bavSvobidanve SeWrili samyaros<br />
ierarqiul suraTs Seesabameba. mSoblebi Cvenze amaRlebuli arian,<br />
rogorc sikeTisa da mfarvelobis gansaxierebani, Cven vaRiarebT maT<br />
brZanebebs, radgan isini zemodan modian. bunebiTi samarTlis sxvadasxva<br />
koncefcia gvTavazobs saxelmwifoze maRla mdgomi da moqalaqis<br />
Tavisuflebis uzrunvelmyofi brZanebebis sistemas. magram ra<br />
iqneba, Tu, rogorc es Cveulebriv xdeba xolme, saxelmwifos es<br />
danawileba ar swams an Tuki bunebidan, RvTiuri kosmosidan Tu gonebidan<br />
gamosul epistoleebs Tavisuflebis SezRudvad miiCnevs.<br />
rogorc ki bavSvi mamas kiserze moajdeba, zemodan wamosuli miTi-<br />
Tebebis rwmena ukve Cvevis zegavleniT moqmedebs.<br />
konstitucionalizmi, romelic fxizlad aRiqvams am vertikaluri,<br />
aRma apyrobili samyaros suraTis ususurobas, cdilobs daar-<br />
Rvios sworxazovani daqvemdebarebuloba da amitomac, Tavisuflebis<br />
dacvas akavSirebs `Sekavebis da urTierTSepirispirebis~ sistemas-<br />
Tan. es imas rodi niSnavs, rom konstitucionalizmi yvela SemTxvevaSi<br />
uars ambobs bunebiTi samarTlis upiratesobebze. magram <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
ganviTarebis procesSi bunebiT samarTalTan dakavSirebuli<br />
SeuTanxmeblobis da revoluciuri destabilizaciis<br />
gamo, bunebiTi uflebebis konstituciuri asaxva arcTu iSviaTad<br />
ukana planze gadadioda, xolo konstituciebi ZiriTadad mimarTuli<br />
iyo saxelmwifo xelisuflebis SezRudvasTan `Sekavebis da sapirwonis~<br />
sistemis gamoyenebiT.<br />
rwmena imisa, rom arsebobs adamianis garkveuli uflebebi, romlebic<br />
ar aris damokidebuli saxelmwifos ama Tu im gadawyvetilebaze,<br />
xelisuflebas individis sasargeblod zRudavs:<br />
adamianis pirovnebas uflebebi aqvs imis ZaliT, rom igi mTliani pirovnebaa,<br />
Tavadaa sakuTar qmedebaTa batoni da, Sesabamisad, saSualeba<br />
ki ar aris rame miznis misaRwevad, aramed TavisTavad mizania da<br />
aseTad unda ganixilebodes. adamianuri Rirseba! es gamoTqma arafers<br />
niSnavs, Tu ara imis miTiTebas, rom bunebiTi samarTlis Sesabamisad,<br />
adamians aqvs ufleba pativiscemaze, imaze, rom iyos uflebebis su-
Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
305<br />
bieqti da rom hqondes uflebebi. es yvelaferi adamians ekuTvnis<br />
imis gamo, rom is adamiania. 6<br />
Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> pirveli mercxali, damoukideblobis<br />
amerikuli deklaracia (1776 w.) acxadebs:<br />
Cven migvaCnia, rom TvalnaTlivia Semdegi WeSmaritebebi: yvela adamiani<br />
dabadebiT Tanasworia da Semoqmedisagan yvela dajildoebulia<br />
garkveuli ganuyofeli uflebebiT – sicocxlis, Tavisuflebisa da<br />
bednierebisken swrafvis uflebebiT. da kidev is, rom mTavrobebi<br />
adamianebs Soris am uflebaTa uzrunvelsayofad iqmneba...<br />
ratom gaxda saWiro konstituciis gamyareba bunebiTi uflebebiT?<br />
amerikeli revolucionerebi ebrZodnen TviTdamtkicebis mudmiv<br />
kriziss. analogiuri problemebi daudgaT maT frang mimdevrebs<br />
1789 wels. Jiu-de-pomis ficis miRebis Semdeg, riTac safrangeTis<br />
erovnulma krebam gamoxata neba, rom safrangeTis konstitucias<br />
Seqmnida, TviTmarqvia warmomadgenlebis am saqmianobis raRac Car-<br />
CoebSi moqceva mxolod bunebiTi uflebebiT Tu SeiZleboda. Tu gamoiyeneba<br />
yvelasaTvis mocemuli, yvelasaTvis naTeli adamianuri samarTlebrivi<br />
principebi, maTi praqtikuli ganxorcielebisaTvis miswrafeba<br />
samarTliani da kanonieria. isRa darCeniaT, gamarTlebis es<br />
principebi moiZion da misdion maT. konstituciis SemuSavebis yovelgvari<br />
revoluciuri procesi adamianis uflebebs ubrundeba,<br />
radgan isini naTelia yvelasaTvis da damtkicebuli. amitom konstituciebis<br />
postkomunisturi SemmuSaveblebic adamianis uflebebs<br />
miubrundnen, radgan `normalurisaken dabrunebis~ gzad miiCnies.<br />
rasakvirvelia, sakamaToa, ramdenad bunebrivia adamianis uflebebi,<br />
anu maTi arseboba ramdenad damokidebulia samarTlebriv sistemasTan.<br />
ieremia bentami miiCnevda, rom:<br />
uflebamosilebani kanonis pirmSoa; namdvili kanonebidan warmoiSoba<br />
namdvili uflebebi, warmosaxviTi "bunebis kanonebidan" _ warmosaxviTi<br />
uflebebi... bunebiTi uflebebi ubralod Seusabamobaa, bunebiTi<br />
6 Jacques Maritain, The Rights of Man and Natural Law (London: G. Bles, Centenary<br />
Press, 1944), gv., 37.
306<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
da ganuyofeli uflebebi _ amerikuli gamoTqma rom vixmaroT, ,,ritorikuli,<br />
abdaubda, oCofexebiani nonsensia. 7<br />
pirvelsawyisi adamianuri anu bunebiTi uflebebis nacvlad konstituciaSi<br />
Setanil iqna universaluri xasiaTis piradi uflebebi;<br />
ufro zustad, uflebebi romelTa universalurad qcevac SeiZleboda.<br />
ama Tu im uflebis universaloba imas rodi niSnavs, rom is<br />
yvelgan moqmedebs, Tumca civilizaciis mocemul safexurze igi yvelas<br />
unda exebodes; ama Tu im uflebis universaloba niSnavs, rom<br />
es ufleba gamoiyeneba yvelas mimarT, vinc mocemul viTarebaSi aRmoCndeba,<br />
samarTlis subieqtis piradi Tvisebebis, poziciebis an<br />
rolis miuxedavad. es ufleba vrceldeba ufliswulsa Tu maTxovarze,<br />
udanaSaulosa Tu damnaSaveze; da yvelas sikeTes emsaxureba.<br />
albaT, yvelasTvis misaRebia Tavisufleba, romelic SeTavsebadia<br />
sxvebis TavisuflebasTan.<br />
sakuTrebis ufleba rodi niSnavs mxolod saxelmwifos uunarobas<br />
_ wamarTvas is, rac maqvs. saxelmwifo unda SeewinaaRmdegos<br />
yvelas, vinc xels SemiSlis Cemi qonebis gamoyenebaSi. es norma universaluria<br />
maSin da imdenad, roca da ramdenadac mesakuTris mdgomareobaSi<br />
SeiZleba nebismieri adamiani aRmoCndes. iyo mesakuTre _<br />
am gamoTqmas mniSvneloba aqvs mxolod xsenebuli azriT.<br />
roca sakuTrebis, rogorc adamianis erT-erTi ZiriTadi uflebis,<br />
dacvis aucileblobasTan dakavSirebiT vambobT, rom "mesakuTris<br />
mdgomareobaSi nebismieri adamiani SeiZleba aRmoCndes", Cven mxedvelobaSi<br />
gvaqvs abstraqtuli adamiani, magram radgan, Cven abstraqtuli<br />
arsebebi ara varT, am sistemis miReba winaswar arCevans gulisxmobs.<br />
Tuki amosaval konstituciur poziciad miviCnevT winaswarmetyvelebas,<br />
rom mesakuTre verasodes gavxdebiT, am amosavali<br />
poziciidan ar SevudgebiT iseTi saxelmwifo wyobilebis agebas,<br />
romelic mowodebuli iqneba daicvas sakuTrebis ufleba. Semdeg,<br />
Tu adamianis cdomilebaTa mTavar wyarod Tavisuflebas miviCnevT an<br />
Tu vinme sulis xsnas sagangebo ritualiT eswrafvis, maSin Tavisufleba<br />
saxelmwifo organizaciis amosaval wertilad ver gamog-<br />
7 Jeremy Bentham, The Works of Jeremy Bentham: published under the superintendence<br />
of his executor John Bowring, vol. 1, Anarchical Fallacies (Edinburgh, W. Tait; London,<br />
Simpkin Marshall, 1843), gv. 501.
Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
307<br />
vadgeba. da mainc, burJuaziuli sazogadoeba da Tanamedrove saero<br />
konstituciebi mxars uWeren universalur Tavisuflebasa da sakuTrebas.<br />
am saerTo arCevanis sasargeblod is garemoeba metyvelebs,<br />
rom arCevani misaReb Sedegs imis miuxedavad iZleva, mwams Tu ara<br />
es amosavali wertili. masac ki, vinc xsnas an socialur keTildReobas<br />
sazogadoebis saqmianobaSi xedavs, SeuZlia "burJuaziuli"<br />
wyobiT isargeblos, radgan keTildReobis miRwevisa da xsnis SesaZleblobas<br />
xels araferi uSlis. magram Tu sistema gaiZulebs sulis<br />
xsnas, aseTi sistema misaRebi iqneba ZaldatanebiT xsnis mxardamWerTaTvis.<br />
sistemebi RirebulebaTa safuZvelze araTanazomadia,<br />
Sedegebis safuZvelze _ Tanazomadi.<br />
konstituciebSi, Tu isini neitraluria, ZiriTadi bunebiTi uflebebis<br />
saxiT im moqmedebaTa SesaZleblobebi Sevida, romlebic,<br />
rogorc nebismieri adamianis moqmedeba SeTavsebadia nebismieri sxva<br />
piris msgavs moqmedebebTan. moqmedebaTa SesaZleblobani, romlebsac<br />
sakuTari TavisTvis visurvebdiT, universalobis principis mixedviT,<br />
CvenTvis maSinac misaRebi unda iyos, roca sxvebsac am moqmedebaTa<br />
SesaZleblobebiT sargebloba surT. moqmedebis Cveneuli maqsima,<br />
Sesabamisad aseTia _ misaRebia Tavisufleba, romelic misaRebia<br />
yvela danarCenisTvisac gareSe damkvirveblis TvalsazrisiT.<br />
mkiTxvelis gadasawyvetia, akmayofilebs Tu ara iseTi wyoba, roca<br />
misTvis kargi, arc sxvisTvisaa cudi; Tu akmayofilebs, saWiro<br />
xdeba darwmuneba, rom naTqvami TvalsazrisiT ZiriTadi uflebebis<br />
konstituciaSi Setana namdvilad gamarTlebulia; darwmuneba, magaliTad,<br />
imaSi, rom Tavisufleba, anu mdgomareoba, romelic Ti-<br />
Toeuls SesaZleblobas aZlevs garantirebulad eweodes cxovrebis<br />
wess, romelic moswons _ yvelasaTvis, mkiTxvelis CaTvliT, xelsayrelia<br />
(im pirobiT, rom misi cxovrebis wesi sxvebs ar vnebs da<br />
saxelmwifos uSiSroebas ar emuqreba). sulis xsnis zemoT xsenebul<br />
maZiebels es ar daakmayofilebs, radgan misi mcnebebiT, marTali<br />
cxovreba pirad arCevanze ar aris damokidebuli. misi rwmeniT,<br />
yvelam ise unda icxovros, rom safrTxeSi ar Caagdos sulis (Cemi,<br />
Tqveni an maTi) xsna. aseT adamians ZiriTad uflebaTa universalobaSi<br />
ver daarwmuneb, Tumca sulieri xsnis maZiebels aseve SeuZlia<br />
misaRebad miiCnios neitraluri konstituciis samarTlebrivi dacva
308<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
im mosazrebiT, rom, misive logikis mixedviT, igi SeiZleba Tavad<br />
aRmoCndes konstituciuri dacvis sferoSi, radgan sulis xsnis<br />
sxva maZieblebma sxva kanonebis mixedviT misi cxovrebis wesi SeiZleba<br />
miuReblad CaTvalon. erTi sityviT, Semwynarebluri Tanaarseboba<br />
yvelaze brZnuli konstituciuri poziciaa. Tuki sulis xsnis<br />
miseuli Tvalsazrisi ver ganxorcieldeba, yovel SemTxvevaSi, is<br />
ganwiruli ar iqneba maradiuli satanjvelisTvis sxvaTa Carevis<br />
wyalobiT. am etapze kvlav unda aRvniSnoT, rom konstitucia gvTavazobs<br />
yvelasTvis minimalurad misaReb wesrigs, romelic yvelas<br />
aZlevs arsebobis garantias.<br />
kacs, romelic umravlesobis cxovrebis wess iziarebs, umravlesobis<br />
nebisagan yoveli gadaxra, cxadia, gaaRizianebs. is garemoeba,<br />
rom piradi cxovreba Tavisufalia, sulac ar niSnavs, rom am Tavisuflebis<br />
gamo aRSfoTeba ar SeiZlebodes. am kerZo gadawyvetilebebSi<br />
saxelmwifos Careva ar ZaluZs. es rodi niSnavs, rom aRSfo-<br />
Tebuli mezobeli mTlianad sxva mezobelzea damokidebuli. Tu am<br />
mezoblis cxovrebis wesi mTlianad xelyofs, arRvevs mis sakuTar<br />
cxovrebis wess, Teoriulad man SeiZleba samarTlebrivi dacva<br />
moiTxovos; Tuki zarali ganicada, aseve ufleba aqvs iuridiulad<br />
daculobaze, sxva Sesabamisi pirobebis arsebobis SemTxvevaSi. meore<br />
mxriv, is, rom Tavisuflebisadmi didi pativiscemis miuxedavad, socialur<br />
normaTa damrRvevs, vTqvaT, ar esalmebian, antikonstituciuri<br />
rodia. magram, roca mimarTeba eqscentruli anu gansxvavebuli<br />
pirovnebisadmi am ukanasknelis ubedurebas, daSavebas an damcirebas<br />
iwvevs, es SeiZleba danaSaulad an samoqalaqo deliqtad<br />
CaiTvalos ara marto imitom, rom gansxvavebuloba adamianis uflebaa,<br />
aramed imitom, rom usafrTxo cxovreba saxelmwifos mier<br />
usafrTxoebis uzrunvelmyofi kanonebis Seqmnas gulisxmobs.<br />
magram, radgan universaluri xasiaTis sayovelTao (yvelas momcveli)<br />
Tavisuflebebi da uflebamosilebani saxelmwifoSi mcxovrebi<br />
adamianis neba da uflebaa, Tavisufleba rogorc moqalaqisaTvis<br />
kuTvnili ufleba uzrunvelyofili unda iyos samarTlebriv<br />
sistemaSi da am sistemis uzrunvelmyof konstituciaSi. es, Tavis<br />
mxriv, gulisxmobs pasuxs Semdeg kiTxvebze konstituciur sistema-<br />
Si: adamianis romeli uflebebia (ZiriTadi uflebebi) Setanili konstituciaSi?<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, ra uflebebia aucilebeli
Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
309<br />
konstituciuri sistemis mixedviT sasurveli TavisuflebisaTvis?<br />
ra mohyveba imas, roca esa Tu is moTxovnileba warmoadgens ,,Ziri-<br />
Tad uflebas”? vis avaldebulebs es? _ mxolod saxelmwifos Tu<br />
moqalaqeebsac? ras niSnavs es "valdebuleba"? ubralo pativiscemas,<br />
Caurevlobas Tu uflebamosili piris SeuzRudav moqmedebebs? Tu<br />
agreTve dacvas, xelis Sewyobas (sxva pirTa moqmedebebisadmi SewinaaRmdegeba,<br />
pasuxisgebaSi micema; Tavisuflebis wanamZRvrebis Seqmna<br />
da Tavisuflebis organizacia)?<br />
Tavisufleba aRmoCnda absoluturi pirvelSobili ufleba. Tumca<br />
saxelmwifoSi cxovreba da aq ZiriTadi uflebebis funqcioba<br />
iseT viTarebas ukavSirdeba, roca Tavisuflebis arseboba ejaxeba<br />
sxva mraval Tavisuflebas da saxelmwifos funqciobis moTxovnilebas.<br />
romel sferoSi SeiZleba SeizRudos ZiriTadi uflebebi?<br />
es kiTxvebi ganapirobebs iuridiul gansazRvrebaTa aucileblobas.<br />
yovelgvari gansazRvra uaryofaa: amdenad, gadamwyveti mniSvneloba<br />
aqvs, Tu vin iZleva gansazRvrebas, anu vin gansazRvravs uaryofebs<br />
da gamonaklisebs. ai, swored aq iZens mniSvnelobas <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
moTxovna _ ,,urTierTSekavebisa da sapirwoneTa”<br />
sistemis SemoRebis Sesaxeb. daformuleba rodia erTaderTi piris<br />
an organos prerogativa. igi danawevrebuli procesia. TavisTavad,<br />
demokratiuli legitimaciis mqone gansazRvrac ki Tavisuflebis<br />
uzrunvelsayofad sakmarisi ver iqneba, Tu igi mxolod erTi organos<br />
kompetencias ganekuTvneba.<br />
samarTlebrivi gansazRvrebis procesis kontroli <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis<br />
imdenad mniSvnelovania, rom konstituciaSi Sesatani<br />
uflebebis ufro dawvrilebiT CamoTvla, yovel SemTxvevaSi, Tavidan,<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> dasawyisSi, konstituciur amocanad ar<br />
miiCneoda. revoluciaSi gamarjvebuli amerikeli kolonistebis homogenuri<br />
elita gulisxmobda, albaT, arcTu usafuZvlod, rom politikur<br />
erTobaSi Tanxmobaa imis Taobaze, Tu romeli uflebebi<br />
,,jer ars” adamianebisaTvis rogorc TavisTavad cxadi. am Tanxmobam<br />
amosavali poziciis saxiT dadastureba pova damoukideblobis deklaraciis<br />
pirvel frazebSi. <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT,<br />
Tavdapirveli SexedulebiT, mniSvnelovania samarTlebrivi SezRud-
310<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
vis gansazRvris procesi, kerZod, is garemoeba, rom arc erT saxelisuflebo<br />
ganStoebas am procesSi gansakuTrebuli uflebebi ar<br />
gaaCnia. 1789 wlis franguli deklaraciis me-16 muxlis mixedviT,<br />
"nebismier” sazogadoebas, sadac uflebebiT sargebloba uzrunvelyofili<br />
ar aris da arc xelisuflebaTa danawileba gatarebula,<br />
konstitucia ar gaaCnia".<br />
Tumca konstitucionalizmi mowodebulia iuridiulad gaamyaros<br />
Tavisuflebebi, saxelmwifo Sesabamisi uflebebis CamonaTvals TiTqmis<br />
TviTneburad arCevs da zogi konstituciuri saxelmwifos konstituciebSi<br />
uflebaTa CamonaTvali saerTod ar aris, an arasrulia.<br />
uflebaTa dacva TiTqmis mTlianad xelisuflebis namdvil da<br />
efeqtian danawilebazea damokidebuli. aseTi stili XIX saukunis<br />
konstituciebisaTvis iyo damaxasiaTebeli da Tavi SeinarCuna meqsikisa<br />
da vaimaris konstituciebamde. kelzenmac ki pirveli msoflio<br />
omis Semdeg avstriis konstitucia am tradiciis mixedviT Seqmna.<br />
dRemde arseboben (SenarCunebulia) saxelmwifo sistemebi, romelTa<br />
konstituciebSi adamianis uflebebi ganmtkicebuli ar aris<br />
an mocemulia esoden arasruli saxiT (magaliTad, belgiis an avstriis<br />
konstituciebi). 8 amJamad moqmedi konstituciebisaTvis adamianis<br />
(an mxolod moqalaqis) uflebebis dadgena tipurad SeiZleba<br />
CaiTvalos. uflebaTa CamonaTvali gansxvavebulia, rogorc gansxvavebulia<br />
is, Tu ra mniSvneloba eZleva uflebebs TiToeul konsti-<br />
8 kanadis konstitucias ZiriTadi uflebebi mxolod 1967 da 1982 wlebSi daumates.<br />
britaneTSi "uflebaTa bilis" saWiroeba, romelsac parlamentisagan gaZlierebuli<br />
dacva mieniWeboda, drodadro igrZnoba xolme, magram 1998 wlisaTvis es<br />
dro jer ar damdgara. istoriuli ganviTarebis garkveuli etapis farglebSi, politikur<br />
elitaSi ZiriTad uflebaTa da maTi ganxorcielebis sakanonmdeblo, socialuri<br />
kontrolis meqanizmebis mimarT rwmenidan Tu tradiciidan gamomdinare<br />
imdenad mtkice Tanxmoba arsebobs, rom ZiriTad uflebaTa konstituciaSi Setana<br />
saWirod ar miiCneva, magram es viTareba SesaZloa Seicvalos. ZiriTadi uflebebi<br />
avstraliis konstituciaSi Setanili ar aris, magram, yvelas gasaocrad, 1992<br />
wlis uzenaesma sasamarTlom ganacxada, rom avstralia, rogorc warmomadgenlobi-<br />
Ti demokratia, sityvis Tavisuflebas uzrunvelyofda. zustad aseve, 1958 wlis<br />
safrangeTis konstituciaSic ZiriTad (samoqalaqo) uflebebze araferia naTqvami.<br />
1971 wels sakonstitucio sabWom es uflebebi konstituciaSi Seitana, riTac ganacxada,<br />
rom 1789 wlis deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula moqmedi<br />
konstituciuri teqstebia.
Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />
tuciaSi an imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad SeuzRudavad arian<br />
isini miCneuli, an rogoria SezRudvis pirobebi.<br />
311<br />
imis miuxedavad, vinmes swams Tu ar swams, rom adamianis uflebaTa<br />
ganxorcieleba pozitiuri samarTlis safuZvelze gansazRvrulia<br />
saganTa moraluri, bunebrivi, RvTiuri wesrigiT, man gansaz-<br />
Rvrul uflebebs upirobod unda dauWiros mxari Tavisuflebis<br />
siyvarulis an sxva adamianebis Rirsebis pativiscemis mosazrebebis<br />
anda, ubralod, sakuTari interesebidan gamomdinare. es Tavisuflebebi<br />
da uflebebi konkretul pirobebSi unda ganisazRvros ise,<br />
rom isini mocemul sazogadoebaSi Tanaarsebobis pirobebs Seesabamebodes.<br />
maSinac ki, roca konstituciis teqsti asaxavs imas, rac mocemul<br />
momentSi mniSvnelovnad gveCveneba, abstraqtulad gagebuli<br />
adamianis TavisuflebisTvis Tavisufleba da ZiriTadi uflebebi<br />
mainc viTarebas da istorias eqvemdebareba. strasburgis sasamar-<br />
Tlosac ki, romelic mowodebulia saxelmwifoze maRla mdgomi<br />
adamianis uflebebi daicvas, ,,ar SeuZlia uyuradRebod datovos evropis<br />
sabWos wevr-qveynebSi mimdinare movlenebi da samarTlebrivi<br />
politikis sayovelTao kriteriumebi." 9<br />
aqve upriania iTqvas saerTaSoriso samarTlis eqspertTa sayvareli<br />
fantaziis _ daformulebuli, iuridiulad ,,aRiarebuli” adamianis<br />
uflebebis Sesaxeb, ,,romlebsac savaldebulo Zala aqvT.”<br />
ueWvelia, am SeTanxmebebs, romlebic xSirad bundovan da aravisTvis<br />
savaldebulo debulebebs Seicavs, raRac wona aqvs, radgan konstituciebs<br />
TavianTi legitimacia (ramdenadac maTi realuri dadasturebis<br />
roli didi ar aris) saerTaSoriso aRiarebamde ahyavT. 10<br />
gansakuTrebiT meore msoflio omis droidan, adamianis uflebebis<br />
aRiareba saerTaSoriso Tanamegobrobis wevrobis minimalur pirobad<br />
iqca, ramac Sina moTxovnebsa da ideologiur mosazrebebTan<br />
9 Tirer v. U.K., Ser. A 26 (1978), par. 31.<br />
10 amgvari aRiareba zogjer sruliad formaluria. magaliTad gamodgeba aSS-is<br />
konstituciis debuleba, rom upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statusi imas mieniWeba,<br />
sadac adamianis uflebaTa dacva uzrunvelyofilia (am kriteriumze Tvalis<br />
daxuWva sruliad SesaZleblad miaCniaT, roca saqme erovnul usafrTxoebasa da<br />
sagareo politikis interesebs exeba da upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statusi,<br />
am SemTxvevaSi, megobar da mokavSire diqtatorul reJimebs eniWebaT).
312<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
erTad, konstituciaTa SemqmnelT maTi, sxva qveynebisTvis misaReb<br />
doneze mainc, gaTvaliswineba ukarnaxa. saerTaSoriso organizaciebis<br />
wevroba SeiZleba mimzidvelia, magram es ramdenime pirobis Sesrulebas,<br />
kerZod, adamianis garkveuli uflebebis dacvas gulisxmobs.<br />
adamianis uflebebTan dakavSirebuli minimaluri moTxovnebi<br />
saerTaSoriso politikur arenaze moqmed mniSvnelovan qveynebSi<br />
aRiarebul (adamianis) ZiriTad uflebaTa siidanaa aRebuli. es minimaluri<br />
moTxovnebi aRbeWdilia adamianis uflebaTa sayovelTao<br />
nusxebSi, romlebic, maTi mcire moculobis miuxedavad, eqspertTa<br />
gacxovelebul kamaTs iwvevs. saerTaSoriso aRiareba konstitucionalizms<br />
garkveul Sina dinamikas aniWebs, rasac saerTaSoriso organizaciebi<br />
da sasamarTloebic ganamtkiceben. saxelmwifos axla<br />
gauZneldeba ar mianiWos Tavis moqalaqeebs is uflebebi, romlebic<br />
maTTan kulturul-ekonomikuri urTierTobiT dakavSirebul sxva<br />
saxelmwifoTa moqalaqeebs aqvT, winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi TviTizolaciaSi<br />
aRmoCndeba, saerTaSoriso gankicxulad iqceva.<br />
samarTlebrivi sistemis sxva elementebis msgavsad, ZiriTadi uflebebi<br />
SeTanadebas saWiroebs sazogadoebis sxva, iseT sakmaod bundovan<br />
moTxovnebTan, rogoricaa sazogadoebrivi simSvide, saerTo<br />
sikeTe da interesebi. Tavisuflebis sazrisi da mniSvneloba kulturasTan<br />
erTad icvleba.<br />
gansxvaveba, SesaZloa, sazogadoebaTa cvalebadma teqnologiurma<br />
pirobebma da agreTve Tavisuflebis arsebuli, garkveulwilad, socialur-politikuri<br />
realobebiT ganpirobebuli zneobrivi moTxovnebis<br />
mixedviT ganmartebamac warmoSvas. magaliTad, qalTa uflebebma<br />
mniSvnelovani cvlileba ganicada imis mixedviT, Tu ra roli<br />
miekuTvneboda qals samuSao bazarze da ra mniSvnelobas aniWebda<br />
esa Tu is sazogadoeba biologiur aRwarmoebas. sxvanairad, vulgarulad,<br />
gamartivebuli formiT rom vTqvaT, Tu sazogadoebis aRwarmoebisaTvis<br />
aucilebelia, rom qalebi oci wlis ganmavlobaSi<br />
bavSvebs aCendnen da zrdidnen, aseT qalTa uflebebi imaTgan, vinc<br />
iZulebulia damoukideblad Tavi irCinos, rasakvirvelia, gansxvavebuli<br />
iqneba. sxvagvarad, sazogadoeba maTTvis politikuri Tu qonebrivi<br />
uflebebis miniWebas saerTod miuReblad CaTvlis. meore<br />
msoflio omamdeli feministebi abortis winaaRmdegi iyvnen, dRes ki<br />
maTi umravlesoba Tavisufali arCevanis momxrea.
8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
miendos sakanonmdeblo organos?<br />
313<br />
adamianis romel uflebebs unda aRiarebdes konstitucia? samar-<br />
Tlis Sesaxeb adamianurma cnebebma, samarTlis ,,dazustebisaken” demokratiuli<br />
kanonmdeblobis mizidviT TiTqos gafanta adamianis<br />
uflebaTa Sinaarsis ganusazRvreloba da amasTan maTi dacvisTvis<br />
izruna. gana Cvenze – moqalaqeebze ukeT vinmem icis, Tu romelia<br />
Cveni ganuyofeli, Tandayolili, bunebiTi uflebebi? Cveni axlo<br />
kavSiri sakanonmdeblo organosTan am uflebebis gamoxatvis da<br />
dacvis saSualebas gvaZlevs. amitomac, yovel SemTxvevaSi, revoluciis<br />
droindel amerikaSi, adamianis bunebiTi uflebaTa dacvis saukeTeso<br />
garantad miiCneva TviT adamianTa mier TavianT uflebebTan<br />
da TavisuflebebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miReba. 11 Sesabamisad,<br />
konstitucia unda Seicavdes miTiTebebs mxolod imis Sesaxeb,<br />
Tu rogor ganxorcieldes marTlmsajuleba, anu iseT rameebze,<br />
romlebiTac sakanonmdeblo organo dakavebuli, albaT, ver iqneba.<br />
amitomacaa, rom adrindeli konstituciebi saguldagulod piradi<br />
Tavisuflebis swored saTanado saproceso aspeqtebs gansazRvravdnen.<br />
amis ,,damxmare” praqtikuli mizezi isaa, rom, magaliTad,<br />
frangebi marTlmsajulebas ar endobodnen, radgan, TanamedroveTa<br />
azriT, britanel da frang monarqTa TviTnebobis yvelaze mZime gamovlinebani<br />
swored sasamarTlo procesebze SeiniSneboda. mTeli<br />
cxovrebis manZilze rogorc volteri, ise ruso Tavs sisxlissamarTlebrivi<br />
devnis msxverplad miiCnevdnen da amaSi sxvaTa darwmu-<br />
11 es midgoma mkveTrad sacnauria Tomas feinis gavleniT Seqmnil 1776 wlis pensilvaniis<br />
konstituciaSi, romelic SeerTebuli Statebis yvelaze revoluciuri<br />
deklaracia iyo. pensilvaniis konstituciis preambula am princips ase ajamebs: "radgan<br />
yoveli mTavroba xalxis usafrTxoebisa da dacvis mizniT unda iqmnebodes da<br />
uzrunvelyofdes maT, igi am xalxis (sazogadoebis) Semadgenel individebs maTi bunebiTi<br />
uflebebiTa da Semoqmedis mier adamianebisaTvis naboZebi sxva wyalobiT sargeblobis<br />
saSualebas unda aZlevdes. da roca ki mTavrobis es miznebi ver miiRweva,<br />
xalxs, saerTo TanxmobiT, misi Secvlisa da iseTi zomebis miRebis ufleba aqvs,<br />
romlebic misi usafrTxoebisa da bednierebis misaRwevad saWirod miaCnia."
314<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
nebasac cdilobdnen. burJuaziuli revolucionerebis sizmrebi cixis<br />
koSmarebiTaa savse.<br />
saxalxo kanonSemoqmedebis `Taflobis TveSic~ ki, konstituciis<br />
SemqmnelebSi Cndeba garkveuli eWvi. sakanonmdeblo organo ganasaxierebs<br />
mTel xalxs. mTel xalxs (an, yovel SemTxvevaSi, SeZlebul<br />
adamianebs mainc) sakuTari nebis gamoxatvis saSualeba eZleva.<br />
magram, ra moxdeba, Tu umravlesobaSi myofi jgufi sakuTar nebas<br />
Tavs moaxvevs sxva jgufs da adamianis uflebebs misi mixedulebiT<br />
SezRudavs an ganaxorcielebs? dazusteba kanonmdeblobaSi usafrTxo<br />
rodia. pensilvaniis magaliTma gviCvena, rom, rac ufro srulia<br />
saxalxo demokratia, miT ufro mosalodnelia, rom umravlesobis<br />
diqtaturidan gamomdinare, gansazRvruli uflebebi TviTneburad<br />
SeizRudos. 12 es varaudi mogvianebiT daadastura iakobinelTa<br />
mier sisxlianma manipulirebam ZiriTadi uflebebiT; iakobinelebi<br />
Seecadnen am uflebebis SeTanxmebas movaleobebsa da saTnoebasTan.<br />
Tu adamianis uflebebi gaxdeba kanonmdeblobis erTaderTi safuZveli,<br />
anarqia gardauvalia.<br />
1776 wlis virjiniis konstitucia pensilvaniuri modelis alternativas<br />
gvTavazobs. 13 virjinielebi xelisuflebisA SedarebiTi<br />
danawilebis safexurze cdilobdnen im uflebebis uzrunvelyofas,<br />
romlebsac Zaldautaneblad mimarTavdnen da romlebic virjiniis<br />
keTil xalxs da maT STamomavlobas ekuTvnoda da rac mmarTvelobis<br />
safuZvlad miaCndaT. amisgan gansxvavebiT, pensilvania demokratizmis<br />
yovlismomcveli, centralizebuli ganxorcielebisaken ixreboda.<br />
magram politikurma realobam da, SesaZloa, ufro mniSvnelo-<br />
12 fraqciaTa gabatoneba Tanamedrove konstitucionalizms Tavidanve seriozul<br />
safrTxes uqmnida. adamianis uflebebis garantireba realurad arsebul politikur<br />
da religiur jgufebs Soris saerTo enis gamonaxvisTvis iyo saWiro. radgan pensilvaniaSi<br />
mravali seqta arsebobda, garda religiis Tavisuflebisa, aucilebeli<br />
iyo, rom mis konstituciaSi mocemuli yofiliyo iseTi, saguldagulod SemuSavebuli<br />
wesebi, romlebic seqtebis wevrTa samoqalaqo uflebebs uzrunvelyofda. amrigad,<br />
oficialuri fici ideboda RvTis winaSe; RvTisa, romelic konkretulad<br />
arc erT aRmsareblobas ar ganekuTvneboda, nebismieri RvTisadmi rwmena ki samoqalaqo<br />
da politikuri uflebebiT sargeblobisaTvis sakmaris faqtorad miiCneoda.<br />
13 virjiniis 1776 wlis konstitucia efuZneboda Tvalsazriss, romlis mixedviTac,<br />
tiraniis acileba SesaZlebelia xelisuflebis danawilebiT. amitomac, konstituciaSi<br />
sityvis Tavisuflebis an habeas corpus-is principis Setanas didi mniSvneloba<br />
ar mianiWes.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
315<br />
vanma mizezebmac, radikaluri demokratiis ki ara, virjiniuli modelis<br />
warmateba ganapiroba. 14 saxalxo suverenitetis uSualo da<br />
mudmivi ganxorcieleba uvargisi aRmoCnda bunebiTi uflebebis dacvisaTvis<br />
im dros ,,TavisTavad cxadad” rom miiCneoda; da uvargisi<br />
aRmoCnda, upirveles yovlisa, mmarTvelobis stabilobis uzrunvelyofisaTvis.<br />
magram iluziebi jiutia da drodadro isev amocurdebian<br />
xolme. 15 Tuki arsebobs rame, rac arasasurvelia <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis,<br />
es uSualo saxalxo suverenitetia. 16 konstitucionalizmi<br />
uSualod xalxis mier SemuSavebul kanonebs ar emyareba,<br />
rac gansakuTrebiT ZiriTadi uflebebis ganmsazRvrel kanonebs exeba.<br />
17 maS, vin gansazRvravs adamianis uflebebs? unda miviCnioT, rom<br />
gansazRvra (da amiT SezRudva) ar xdeba an amis ufleba aqvs isev<br />
kanonmdebels, magram konstituciis CarCoebSi, es aris saxelmwifo<br />
organoTa uflebamosileba konstituciuri gamijvnis wesebis mixedviT,<br />
rasac emateba sasamarTlo kontrolic.<br />
gamoricxuli arc sxvagvari midgomebia. aSS-is respublikelTa<br />
tradiciiT, demokratiuli kanonmdebloba ZiriTadi uflebebis dasacavad<br />
swored imitomaa saWiro, rom am uflebaTa ganxorcielebis<br />
Sinaarsi, farglebi da Sedegebi bolomde garkveuli ar aris. kanon-<br />
14 1776 wlis pensilvaniis konstituciam erTpalatiani parlamenti daamkvidra,<br />
xolo aRmasrulebeli sabWo da sasamarTlo organoebi am warmomadgenlobiT organoze<br />
pirovnulad iyvnen damokidebuli. es yovelive, adamianis uflebaTa damcvelis<br />
Tom feinis gavleniT, farTo privilegiebs (SeRavaTebs) da saxalxo kontrols<br />
efuZneboda.<br />
15 miuxedavad amisa, demokratiasTan dakavSirebuli iluziebi mdgradi da ganmeorebadia.<br />
1920 wlis estoneTis konstituciam xalxs TiTqmis yvela sakanonmdeblo<br />
sakiTxis gadawyvetis ufleba mianiWa, rac, parlamentis gadawyvetilebaTa sawinaaRmdegod,<br />
referendumis gziT unda ganxorcielebuliyo. es mudmivi saxalxo<br />
suvereniteti (Sveicariis msgavsi, magram konstituciiT SezRuduli referendumis<br />
sistemis msgavsad) adamianis uflebebs xalxis nebas dauqvemdebarebs.<br />
16 xalxis uSualo sakanonmdeblo nebas rusoc ki uaryofda. Tumca, rogorc<br />
cnobilia, igi didad ar afasebda inglisur parlamentarizms, romlis kanonmdeblobasTan<br />
dakavSirebiT ambobda, rom xalxi mxolod arCevnebis dRes aris Tavisufalio.<br />
misi azriT, xalxi valdebulia ukmayofileba gamoTqvas, Tu Tavisuflebis<br />
garantiis Semcvel konstitucias ar icaven. amgvari ukmayofileba xalxis warmomadgenlobis<br />
funqcias asrulebs, magram imas, Tu ramdenad safuZvliania ukmayofileba,<br />
sazogadoebis viwro wris mier arCeuli organo wyvets.<br />
17 zogierTi konstitucia an sakanonmdeblo aqti am sakiTxTan dakavSirebiT sagangebo<br />
SezRudvebs Seicavs.
316<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
mdeblis amocanaa ara imdenad am uflebaTa dacva, ramdenadac maTi<br />
Sinaarsis gansazRvra adamianTa Tanxmobis gamoxatvis demokratiuli<br />
formebis gamoyenebiT. sabolood, adamianis uflebebi ar qmnis konkretul<br />
mdgomareobas (`ufleba~) qveyanaSi mcxovrebi moqalaqisaTvis.<br />
es, ubralod, mxolod Sepirebaa, rom samoqalaqo mdgomareobis<br />
kanonismieri gansazRvris periodSi mxedvelobaSi miiReben sxvadasxva<br />
Tvalsazriss. 18 swored, es ,,mxedvelobaSi miReba” gamoacxada<br />
savaldebulod, maT Soris TavisTvisac, safrangeTis damfuZnebelma<br />
krebam 1789 wels. 19<br />
adamianis uflebebi rom kanonmdebels miendo, demokratiuli<br />
respublikanizmis TvalsazrisiT, sruliad gasagebia. es marTebulia<br />
yvela im qveynisTvis, sadac revolucia mimarTuli iyo aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis winaaRmdeg da gamarjvebulebma xelSi Caigdes<br />
parlamenti, saidanac surdaT SeezRudaT aRmasrulebeli xelisufleba<br />
– rogorc adamianis uflebaTa uxeSi darRvevis wyaro. magaliTad,<br />
1831 wlis belgiis konstitucia holandiis mefis tiranuli<br />
da ZalmomreobiTi religiuri da enobrivi politikis sapasuxod<br />
Seiqmna. konstituciis SemqmnelTa amosavali wertili is mosazreba<br />
iyo, rom mefe, rogorc xelisuflebis yvelaze uZlieresi<br />
faqtori, adamianis uflebebs momavalSic daarRvevda da amitomac,<br />
samoqalaqo uflebaTa nebismieri aucilebeli SezRudvis safuZvlad<br />
sakmarisi Canda kanoni, romelsac revoluciiT gamarjvebuli bur-<br />
Juaziis warmomadgenlebi miiRebdnen.<br />
magram es garantiac fuWi aRmoCnda, radgan aRmasrulebeli xelisufleba<br />
yvelaferSi gadawnulia sakanonmdeblo xelisuflebas-<br />
Tan da sakanonmdeblo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
gavlenis qveS moeqca. am SemTxvevaSi, sakanonmdeblo xelisuflebis-<br />
Tvis adamianis uflebaTa dacvis funqciis dakisreba swored imas<br />
18 Jeremy Waldron, “Rights and Majorities: Rousseau Revisited in Majorities and<br />
Minorities”, in Majorities and Minorities, eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer,<br />
Nomos XXXII (New York: New York Univesity Press, (1990)), gv. 52.<br />
19 mogvianebiT Sesaqmneli konstituciisa da damfuZnebeli krebis kanonmdeblobis<br />
saxelmZRvanelo dokumenti swored adamianisa da moqalaqis uflebaTa daklaracia<br />
unda gamxdariyo. masSi mocemuli direqtivebi Tanamedrove (liberalur) ZiriTad<br />
uflebebTan mimarTebaSi umniSvnelovanesi gadawyvetilebebia, Tumca ki isini<br />
drois karnaxiT – praqtikuli politikuri mosazrebebiTa da krebaSi ZalTa ur-<br />
TierTobis gavleniT miiRes.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
317<br />
hgavs, melas rom wiwilebi miabaro. garda amisa, adamianis uflebaTa<br />
winaSe sasoeba XIX saukunis Sua wlebSi ganelda. pozitivizmis<br />
epoqaSi, zebunebrivis normatiuli Zalisadmi rwmena gaqra da, rogorc<br />
Cans, adgili bentamis radikalur skepticizms daeTmo. XIX<br />
saukunis bolos iuridiulma pozitivizmma imZlavra; samarTali<br />
warmoadgens pozitiuri kanoniT dawesebul xelisuflebis SezRudvas<br />
an (germanuli dogmatikis mixedviT) pozitiuri samarTaldar-<br />
Rvevis sasamarTloseuli gasworebis refleqss.<br />
inglisSi viqtorianuli Tavdajerebuloba dedofal viqtorias<br />
gardacvalebidan kidev naxevar saukunes SemorCa. istoria da tradicia<br />
TavisuflebaTa garantad britanul parlamentarizms da ara<br />
adamianis uflebebze damyarebul sakonstitucio wyobas saxavda.<br />
britaneTis saparlamento demokratiis siZliere adamianis uflebaTa<br />
darRvevis iSviaTobiT ki ara, misi mZlavri kabineturi sistemiTa<br />
da erTguli da damoukidebeli saxelmwifo moxeleebis mTeli<br />
armiiT aixsneba, moxeleebisa, romlebic ZiriTadi uflebebiT an am<br />
uflebebis uzrunvelyofis rTuli, xelisuflebis SemzRudavi meqanizmebiT<br />
ar iyvnen xelfexSekruli.<br />
magram sxva qveynebSi daTrgunvis araadamianuri formebis, revoluciuri<br />
afeTqebebis Tu tragikuli erovnuli krizisebis Semdeg<br />
isev dainaxes kanonmdeblisagan ramdenadme damoukideblad adamianis<br />
uflebaTa dacvis saWiroeba. amis miRwevas cdilobdnen konstituciebSi<br />
adamianis uflebebis SedarebiT zusti aRnusxviT da sakanonmdeblo<br />
organosagan maTi dacviT. am dacvas emsaxureboda konstituciuri<br />
sasamarTlo warmoeba, romelic, upirveles yovlisa, kanonmdeblebs<br />
akontrolebs; ufro adre am gzas SeerTebuli Statebi<br />
daadga misi organuli istoriuli ganviTarebis Sedegad.<br />
8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas konstituciam?<br />
(a) klasikuri CamonaTvali<br />
ramdenicaa avtori, ramdenicaa sazogadoebrivi mdgomareoba da epoqa,<br />
imdenia adamianis uflebac. Tanxmoba ar arsebobs Tundac im uf-
318<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
lebaTa Sesaxeb, romlebic yvelaze ufro mniSvnelovnad miiCneva; ar<br />
aris Tanxmoba <strong>konstitucionalizmis</strong> ,,winaswarmetyvelTa” Sorisac<br />
ki. loki aRiarebda sakuTrebis uflebas, magram aRiarebda imasac,<br />
rom am uflebis SezRudva qmnis upovarTa uflebas miiRon sakuTrebis<br />
meSveobiT Seqmnili zedmeti Rirebulebis nawili. 20 amave azrs,<br />
marTalia, sxvadasxva Tvalsazrisis safuZvelze, iziarebdnen grociusi,<br />
hobsi da monteskiec. 21 maTgan gansxvavebiT, bleqstoni mesakuTreebs<br />
icavs, Tumca miiCnevs, rom sakuTreba bunebiTi samarTlidan<br />
ar aris warmoSobili. sakuTrebis uflebas saxelmwifos kanonebi<br />
qmnis. 22<br />
konstituciebis SemuSavebis gariJraJze adamianis, anu bunebiTi<br />
uflebebis CamonaTvali gavrcelda lokiseul sam iseT moTxovnaze,<br />
rogoricaa sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba. rac ufro saguldagulod<br />
gawerda vinme germaneli mTavruka Tavis qveSevrdomTa<br />
moqmedebebs da wodebriv mdgomareobebs, adamianis uflebaTa miT<br />
ufro didi nusxiT gamodioda TavisuflebisTvis vinme adgilobrivi<br />
mebrZoli (vTqvaT, gankveTili moZRvari). bunebiTi uflebebis aseT<br />
xvavriel CamonaTvalze dacinviT traqtatebic dawerila, vTqvaT,<br />
frCxilebis daWris Tavisuflebaze. 1776 wlis virjiniis konstituciac<br />
ki mraval iseT konkretul Tavisuflebas Seicavs, romlebic<br />
Znelad Tu moeqceva "Tavi daanebes" cnebaSi.<br />
Tavad bunebiT samarTals, misi xelSeuxebeli, SeuzRudavi da<br />
upirobo uflebamosilebebiT ar Seswevs unari mogvces funqciobisaTvis<br />
vargisi, e. i. ganWvretadi gadawyvetileba. amisaTvis saWiroa<br />
20 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government,<br />
(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), §37.<br />
21 Raribebze zrunvis sazogadoebriv valdebulebas haiekic aRiarebs da am mizniT<br />
sazogadoebrivi fondebis gamoyenebas iTxovs. magram igi RaribTa uflebebs arsad<br />
moixseniebs. Friedrich August von Hayek, The Constitution of Liberty (Chicago:<br />
Chicago Univrsity Press, 1960), gv. 285-286.<br />
22 RaribTa uflebebis ganmarteba SeuZlebelia, radgan gaugebaria, Tu vinaa<br />
valdebuli maT winaSe. piradi usafrTxoeba, kerZod, sakuTrebiT sargeblobis uwyveti<br />
siamovneba da TviTneburi dapatimrebisagan dacvis imuniteti, martivi Sem-<br />
Txvevebi, rogorc Cans, am uflebaTa safuZvelze, maTdami uflebamosili piri xel-<br />
Seuxebelia. magram aris ki Raribebze zrunva saxelmwifos valdebuleba? anu sazogadoebam<br />
amaSi SeZlebisdagvarad Tavisi finansuri wvlili unda Seitanos?
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
ganisazRvros is uflebebi da Tavisuflebebi, romlebic gansakuTrebul<br />
dacvas saWiroebs.<br />
319<br />
konstitucia, romelic cdilobs ganeridos Cixs, kanonSi ZiriTadi<br />
uflebebis gansazRvrebis arasistemurobas, iZulebulia Segnebuli,<br />
Tumca erTgvarad TviTneburi arCevani gaakeTos: Seadginos adamianis<br />
ZiriTad uflebaTa CamonaTvali SeboWvis imediT. konstituciam<br />
unda gansazRvros im uflebaTa wre, romelTac Tavadac pativs<br />
scems da maT pativiscemas sxvebsac aiZulebs. Teoriulad, rac ufro<br />
Zlieria konstituciis legitimacia, Tu igi sazogadoebis monawileobidan<br />
modis, miT ufro savaraudoa, rom misi arCeuli Rirebulebebi<br />
nakleb sakamaTo iqneba. konstituciis Seqmnis erTgvari<br />
elituri procesis gaTvaliswinebiT, rac xSirad zemodan wyalobis<br />
saxes iRebs, uflebaTa nusxa realurad gamoxatavs moqmedi institutebis<br />
moTxovnebs da wyalobas, romelic saWiroa sazogadoebrivi<br />
TanaarsebobisaTvis. 23<br />
adamianis uflebaTa Sesaxeb calkeuli programuli revoluciuri<br />
konstituciebis miTiTebebSi asaxulia konstituciis damfuZnebeli<br />
elitis is Rirebulebebi, romlebisganac sazogadoebis Secvlas<br />
elodebian. neitralur-individualisturi gagebis SedarebiT mniSvnelovani<br />
uflebebis RirebulebaTa ierarqia emyareba im Zireul<br />
warmodgenas, rom regulirebis farglebSi abstraqtul pirTa Tavisufleba,<br />
konstituciis damfuZnebelTa azriT, SeTavsebadi unda<br />
iyos konkretul pirTa TavisuflebasTan an Teoriulad misaRebi<br />
unda iyos yvelasaTvis _ perspeqtivaSi mainc. jon rolsis warmod-<br />
23 magaliTad, aRmsareblobis Tavisufleba moqalaqeTa jgufebis mSvidobian Tanaarsebobas<br />
emsaxureba. amerikis konstituciis pirveli Sesworeba kongress saxelmwifo<br />
religiis gansazRvras ukrZalavs. amis mizezi sxvadasxva aRmsareblobis dapirispirebiT<br />
gamowveuli uTanxmoebis Tavidan acilebaa. amis sapirispirod, sxva<br />
qveynebSi, sadac erTi aRmsarebloba udavod Warbobs sxvebs, igi konstituciaSi<br />
"damkvidrebul eklesiad", saxelmwifo religiadaa aRiarebuli. swored ase iyo<br />
did britaneTSi, skandinaviis qveynebSi, saberZneTsa da, 1972 wlamde, irlandiaSic.<br />
zogierTi radikaluri muslimanuri qveynis konstitucia maT islamur qveynebad<br />
acxadebs. meore mxriv, safrangeTi konstituciaSi saero respublikadaa dasaxelebuli.<br />
indoeTi, romelic XVIII saukuneSi aSS-is msgavsad, seqtantobis problemis<br />
winaSe idga, TviTmkvlelobas amjobinebda, vidre konstituciaSi sakuTar identifikacias<br />
moaxdenda romelime religiasTan an msoflmxedvelobasTan.
320<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
geniT, magaliTad, `misaRebSi~ unda igulisxmebodes, roca nebismieri<br />
adamiani, romelic uzrunvelyofili uflebiT Seqmnil viTareba-<br />
Si aRmoCndeba, unda idges, arc met, arc nakleb, magram mainc xelsayrel<br />
mdgomareobaSi. 24<br />
ras moicavs adamianis ZiriTad uflebaTa CamonaTvali? aSS-is<br />
konstituciis Tavdapirvel teqstSi calkeul uflebaTa instituciuri<br />
elementebi (magaliTad, habeas korpusi) moxseniebulia saxelmwifo<br />
organoebs Soris kompetenciebis gamijvnasTan dakavSirebiT.<br />
1789 wels konstitucias garkveuli ZiriTadi uflebebi daemata.<br />
1791 wels miRebuli sakonstitucio damatebebi iseT uflebebs<br />
exeba, rogoricaa sityvisa da aRmsareblobis Tavisufleba; iaraRis<br />
tarebis Tavisufleba (miliciis TanamSromlebisaTvis); zianis samar-<br />
Tliani anazRaureba saxelmwifos mier gasxvisebuli sakuTrebisaTvis,<br />
e. i. sakuTrebis dacva; Tavisufleba binebSi jariskacTa Cayenebisagan;<br />
piradi Tavisuflebis gansazRvruli sisxlis saproceso garantiebi:<br />
Cxrekis orderis gacemis pirobebi, braldebis wardgena<br />
da saqmis ganxilva nafic msajulTa sasamarTloSi, braldebulis<br />
sxvadasxva saproceso garantia, magaliTad, sakuTari Tavis winaaRmdeg<br />
Cvenebis micemis akrZalva, dacvis ufleba, sasamarTloSi jerovani<br />
procedura. 25<br />
samoqalaqo omis Semdeg am CamonaTvalSi Seitanes piradi Tavisuflebebic<br />
(monobis gauqmeba), kanonis winaSe Tanasworoba da sicocxlis,<br />
Tavisuflebisa da sakuTrebis dacvis dros jerovani sasamarTlo<br />
proceduris saerTo uzrunvelyofa. dabolos, konstituciuri<br />
aRiareba pova sayovelTao saarCevno uflebam, xolo 1920<br />
wels me-19 Sesworebam es ufleba qalebs mianiWa. es CamonaTvali<br />
didi ar aris, zogjer igi istoriuli momentis problemebs asaxavs<br />
(magaliTad, binebSi jariskacTa Cayenebisagan Tavisufleba); amasTan,<br />
sayovelTao saarCevno ufleba aRiarebuli klasifikaciis mixedviT,<br />
politikuri uflebaa da ara adamianis ufleba.<br />
24 John Rawls, A Theory of Justice (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1970).<br />
25 1689 wels inglisis uflebaTa bilma nafic msajulTa mier gasamarTleba,<br />
Tavdebobis ufleba da sastiki da Seusabamo sasjelis akrZalva daadastura. amerikelma<br />
axalmosaxleebma am uflebebis Tandayolil uflebad aRiareba moiTxoves ma-<br />
Ti britanuli moqalaqeobis gamo da ara am uflebebis adamianis ganusxvisebeli da<br />
bunebiTi xasiaTisaTvis. am institutTa umravlesoba inglisis saerTo samarTliT<br />
ukve iyo uzrunvelyofili.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
321<br />
Tavdapirvelad, es CamonaTvali ase mokle imis gaTvaliswinebiT<br />
iyo, rom es uflebebi amerikis Statebis konstituciebSi Sedioda,<br />
romlebic im dros federalur konstituciaze ufro mniSvnelovnad<br />
iTvleboda. mogvianebiT, am lakonurobam uzenaesi sasamarTlo aiZula<br />
dasaxelebul uflebebSi mravali sxva ufleba ,,Caetena”, eRiarebina<br />
konstituciis teqsts miRma myofi mravali sxva uflebis<br />
arseboba (magaliTad, piradi cxovrebis xelSeuxeblobis ufleba).<br />
konstituciaSi am "naZaladevi Setanis" Sedegad yvela sakiTxi, romelic<br />
saarCevno uflebas, gaerTianebis uflebas Seexeba, aRiqmeba<br />
rogorc sityvis Tavisuflebis sakiTxi.<br />
1789 wlis franguli deklaracia adamianis uflebaTa ufro mcire<br />
CamonaTvals moicavs da zogjer uxerxulobis gareSe, zogjer<br />
kidev sakmaod uxeSad miuTiTebs uflebaTa SezRudvis, misi formebis<br />
da safuZvlis Sesaxeb, anu igi naklebad absolutisturia. 26<br />
adamianis ganuyofel (Tandayolil) uflebebs deklaracia uwodebs<br />
Tavisuflebis, sakuTrebis, usafrTxoebisa da Cagvrisadmi winaaRmdegobis<br />
uflebebs. 27 Tavisuflebis (adamianis uflebebis) erTaderTi<br />
mijnaa sxvaTa igive ufleba, oRond, kanoniT SeiZleba sazogadoebisaTvis<br />
saziano moqmedebebi maSinac ki aikrZalos, roca isini<br />
msxverplis momtani ar aris. ganuyofel uflebebs CamonaTvalSi<br />
mosdevs piradad an warmomadgenlebis meSveobiT kanonebis SemuSavebis<br />
ufleba. sisxlis saproceso samarTlis sferoSi zogierTi ZiriTadi<br />
garantiis CamoTvlis Semdeg modis aRmsareblobis Tavisufleba<br />
da sityvis Tavisufleba. religia da mosazrebis gamoTqma dasjadi<br />
ar aris, Tuki maTi gamoxatva ar arRvevs kanoniT dadgenil<br />
sazogadoebriv wesrigs (mux. 10). kanonis Tanaxmad, azris gamoxatvis<br />
uflebis borotad gamoyeneba pasuxismgeblobas eqvemdebareba.<br />
1791 wlis safrangeTis konstitucia samoqalaqo da politikur<br />
uflebaTa ufro srul da mavaldebulebel CamonaTvals Seicavs da<br />
26 kamaTi imaze, iyo Tu ara safrangeTis deklaracia ori wliT masze adre daweril<br />
aSS-is uflebaTa bilis asli, mTeli saukune gagrZelda.<br />
27 sityva "ganuyofeli" uflebebis SeuzRudaobas rodi gulisxmobs. es ubralod<br />
imas niSnavs, rom adamiani am uflebebs ver daTmobs. magaliTad, adamiani Tavisi<br />
nebiT monad ver iqceva.
322<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
aSS-is konstituciasTan SedarebiT kanonis winaSe TanasworobisaTvis<br />
ufro gabedulad gamodis. Tanasworoba gadasaxadebis tvirTis<br />
tarebaSi niSnavs Tanazomierebas moqalaqeTa SesaZleblobebTan, xolo<br />
kanonis gamoyenebis mimarT _ upirobobas. yvela Tanabari politikuri<br />
uflebebiT sargeblobs, Tumca abat seiesis naazrevis karnaxiT,<br />
deklaraciaSi xmis micemis aqtiuri da pasiuri uflebebi er-<br />
TmaneTisganaa gamijnuli. sakanonmdeblo organo arapirdapir warmomadgenlobas<br />
efuZneba, rac didad CamorCeba amerikel revolucionerTa<br />
da rusos frang mimdevarTa Soris popularul respublikur<br />
demokratias, romelic bolos aqa-iq mainc SeizRuda.<br />
Tavisuflebebi rogorc konstituciuri uflebebi, Tavdapirvelad<br />
niSnavda usafrTxoebas da/an ganTavisuflebas; piradi Tavisufleba,<br />
rogorc usafrTxoeba, niSnavda, rom ar SeiZleba vinme TviTneburad<br />
daapatimron an gaasamarTlon, agreTve vinmes SeuzRudon gadaadgilebis<br />
SesaZlebloba. 28 safrangeTis revoluciis dasrulebamde usafrTxoeba<br />
gulisxmobda adamianTa arsebobis garkveul simyaresac anu<br />
adamianis uflebas "SimSiliT ar momkvdariyo." 29 uflebebis da Tavi-<br />
28 piradi Tavisuflebis garantiebi mocemulia 1791 wlis konstituciis me-3<br />
karis me-5 TavSi, romelic marTlmsajulebas exeba. es uflebebi ganisazRvra rogorc<br />
pirovnebis uflebebi da zogadi akrZalva da ara rogorc mmarTvelobasTan<br />
dakavSirebuli specialuri saproceso uflebebi. uflebebis saxiT figurirebda<br />
sisxlis samarTlis devnis SezRudvis problemis gadaWrasTan dakavSirebuli midgomebi,<br />
rac piris Tavisuflebas uzrunvelyofda. magaliTad, am pirobebs Soris<br />
aris is, rom adamianis dapatimreba an dakaveba mxolod policiis oficris mier<br />
wardgenili orderiT SeiZleba. (naw. 10), romelic ara ugvianes 24 saaTisa unda<br />
Semowmdes (naw. 11). patimrobis adgili mxolod kanoniT gansazRvruli sapatimro,<br />
sasamarTlo an satusaRo SeiZleba iyos (naw. 13). konstituciaSi Sevida sisxlis<br />
samarTlis saproceso ZiriTadi uflebebi, braldebis wayenebis wesebis (naw. 9)<br />
dacvis (9) da giraoTi ganTavisuflebis uflebaTa CaTvliT (naw. 12). braldebuls<br />
kanoniT uflebamosili mosamarTlis mier mosmenis (naw. 40) da nafic msajulTa<br />
sasamarTlos mier gasamarTlebis uflebebi aqvs (naw. 9), rasac nafic msajulTa<br />
acilebis ufleba (naw. 9) da sajarod gasamarTlebis uflebebic daemata (naw.9).<br />
29 1791 wlis safrangeTis konstituciaSi gansazRvrulia saxelmwifos iseTi<br />
movaleobebi, romlebic uflebebis dRevandel gagebas ar ukavSirdeba, rac imas<br />
niSnavs, rom maTi ganxorcieleba ar SeiZleba uzrunvelyofili iyos iZulebiT.<br />
magram es konstituciuri movaleobebi gavlenas axdenda individTa mdgomareobasa<br />
da maT uflebebze (Tumca Tavisuflebis xarisxs mudam rodi zrdian). saxelmwifo<br />
movaleobebs Soris iyo ufaso ganaTlebac [kari I, $3.13. 1791 wlis safrangeTis<br />
konstitucia da 1776 wlis pensilvaniis konstitucia (naw. 44)].
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
323<br />
suflebebis SezRudva mxolod konstituciis Tanaxmad SeiZleba. 30<br />
sityvisa da azris gamoTqmis ufleba uzrunvelyofilia cenzuris akrZalviT.<br />
1791 wlis safrangeTis konstituciis avtorebi cenzuraze<br />
yuradRebas amaxvileben, radgan igi wina reJimis yvelaze saSiS institutad<br />
iqna miCneuli. peticiisa da mSvidobiani, SeuiaraRebeli<br />
Sekrebis ufleba, 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebebis deklaraciasTan<br />
SedarebiT, siaxle iyo. es uflebebi yovelTvis ganimarteba<br />
sazogadoebrivi wesrigis dacvis regulirebis farglebSi. maTi<br />
Sinaarsi ganisazRvreba kanoniT. kanons, sxvaTa Soris, ar SeuZlia<br />
rame dabrkoleba Seqmnas bunebiTi da samoqalaqo uflebebis ganxorcielebaSi,<br />
magram uflebebis borotad gamoyeneba dasjadia. 31<br />
marTalia, adamianis uflebaTa franguli CamonaTvali liberalur<br />
epoqaSi arsebiTad ar gafarToebula, magram meti sizuste ki SeiZina.<br />
mogvianebiT, kriteriumad miCneulma belgiis konstituciam 1791<br />
wlis safrangeTis konstituciaSi aRnusxuli adamianis uflebaTa<br />
CamonaTvalis SekumSuli varianti moicva (gamonakliss warmoadgens<br />
umuSevrebisaTvis samuSaos SeTavazeba). 32 Tanasworoba erTmniSvnelovnad<br />
kanonis winaSe Tanasworobas niSnavs, e. i. kanonis yvelas<br />
mimarT erTnairad gamoyenebas. CamonaTvali Seivso gaerTianebaTa Seqmnis<br />
uflebiT, romelsac safrangeTis revoluciis dros sastikad<br />
uaryofdnen da krZalavdnen im motiviT, rom yovelgvari gaerTianeba<br />
30 franguli koncefciis gavleniT, profesiul literaturaSi ganasxvaveben uflebaTa<br />
kanonismieri SezRudvis ramdenime saxes: preventuls, maregulirebels da<br />
sisxlissamarTlebrivs. belgiis konstituciis mixedviT, daxurul adgilas Tavyriloba<br />
cis qveS Sekrebisagan gansxvavebiT, romelic garkveul wesebs eqvemdebareba,<br />
srulad dasaSvebi da Tavisufalia. es kvalifikacia SemdgomSi Ria cis qveS yvela<br />
sazogadoebrivi Sekrebis ganxorcielebaze gavrcelda.<br />
31 sityvis Tavisuflebis ganxorcieleba dasjadia mxolod konstituciaSi aRniSnuli<br />
darRvevebis SemTxvevaSi, kerZod, kanonisadmi daumorCileblobisaken, konstituciur<br />
xelisufalTadmi dapirispirebisaken an danaSaulis Cadenisaken mowodeba,<br />
an saxelmwifo moxelis Seuracxyofa. am tradiciis mimdevari saberZneTis amJamindeli<br />
konstitucia dawvrilebiT gadmoscems presis SezRudvis sxvadasxva SesaZleblobas.<br />
Tu konstituciuri uflebebis SezRudvebi konstituciaSi CamoTvlilia,<br />
es yovel SemTxvevaSi, formalurad mainc, maT savaldebulobas niSnavs.<br />
32 1831 wlisaTvis samoqalaqo, formalurad, politikur TavisuflebaTa sia<br />
praqtikulad Seivso. SemdgomSi masSi mxolod teqnikuri xasiaTis damatebebi Seitanes.<br />
magaliTad, mimoweris xelSeuxebloba Tanamedrove telekomunikaciebsac Seexo,<br />
presis Tavisufleba ki masobrivi informaciis yvela saSualebaze gavrcelda.
324<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
maxinji Suamavalia moqalaqes da saerTo nebas Soris. es ukanaskneli<br />
ki sicocxlis mimniWebelia politikuri nebis, e. i. kanonmdeblisaTvis.<br />
33 sacxovrebeli adgili da mimowera xelSeuxebelia. es<br />
akrZalva absoluturia da swored amiT aixsneba is, rom belgiaSi<br />
dResac dauSvebelia satelefono saubrebis mosmena; rac Seexeba<br />
sacxovrisis xelSeuxeblobas, gamonaklisi keTdeba kanonis Sesabamisad<br />
gacemuli Cxrekis orderis safuZvelze. swavleba Tavisufalia.<br />
beWdviTi sityvis Tavisufleba Sevsebulia winaswari giraos akrZalviT.<br />
34 dabolos, sxva revoluciuri konstituciebis msgavsad,<br />
mocemulia revoluciamdeli tiraniis mier Cadenil adamianis uflebaTa<br />
ramdenime, yvelaze miuRebeli darRvevis akrZalvac. amitomac,<br />
saxelmwifos ufleba ara aqvs Caerios saeklesio Tanamdebobebze<br />
daniSvnaSi. amitomaa gamoricxulia samoqalaqo sikvdili (yvela samoqalaqo<br />
uflebis CamorTmeva). amitomac cxaddeba, rom enebiT sargebloba<br />
uzrunvelyofilia, magram kanoniT SeiZleba dawesdes oficialur<br />
saqmeTa warmoebis ena.<br />
b) pozitiuri uflebebi: ekonomikuri da socialuri uflebebi da<br />
samarTlebrivi institutebis dacva<br />
samoqalaqo uflebaTa umravlesoba saxelmwifos winaaRmdeg mimar-<br />
Tuli Caurevlobis moTxovnebia, romlebic zogjer warsulSi Cadenil<br />
darRvevebze amaxvilebs yuradRebas (magaliTad, cenzuris an<br />
eklesiisTvis investituris akrZalva). liberalur epoqaSi saxelmwifos<br />
ZiriTad uflebebTan TiTqmis araferi esaqmeboda, garda imisa,<br />
rom igi marTlmsajulebis ganxorcielebasa da ufaso ganaTlebas<br />
uzrunvelyofda.<br />
1789 wlis safrangeTis adamianis da moqalaqis uflebaTa deklaracia<br />
socialur uflebebze arafers ambobs. 35 liberaluri konsti-<br />
33<br />
ix. Le Chapelier's Act (1791), romelic muSaTa TviTorganizebis cdas kategoriulad<br />
ewinaaRmdegeba.<br />
34<br />
belgiis konstituciis me-18 muxlis mixedviT: "mwerlebs, gamomcemlebsa da<br />
mbeWdavebs girao ar ekisrebaT".<br />
35<br />
1789 wlis zafxulSi damfuZnebeli krebis komitetis mier SemuSavebuli winadadebebi<br />
RaribTa uzrunvelyofis Taobaze sxvadasxva mosazrebas Seicavda, magram<br />
imis gamo, rom deklaracia maSin gamocxadda, rodesac es dokumenti jer mzad ar<br />
iyo (mas konstituciis saCqarod daweram SeuSala xeli), sakamaTo socialuri uflebebi<br />
am ukanasknelSi ar aisaxa.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
325<br />
tucionalizmi ar gahyva 1791 wlis safrangeTis konstituciis socialur<br />
tradicias. man ,,daamtkica” anu principad gaixada is, rac<br />
,,gamotovebuli iqna” 1789 wels.<br />
safrangeTis revoluciis bolos adamianis uflebebis bunebis arsi<br />
ganisazRvra sakuTrebis, erTi SexedviT sruli, gamarjvebis pirobebSi<br />
mflobelobaze damyarebuli uflebebis da koncefciebis individualuri<br />
cnebis Sesabamisad. gadasaxadebis `Sewera~ da gadasaxadebi<br />
viwrod iyo gagebuli da amodioda saxelmwifoze, rogorc<br />
,,Ramis guSagze”, warmodgenidan. sxvaTa Soris, saxelmwifo gadasaxadebi<br />
mxolod mesakuTreTa mcire jgufs ekisreboda.<br />
1917 wlamde, mcire gamonaklisis garda, konstituciuri individualuri<br />
da ZiriTadi uflebebi saxelmwifosa da mis organoebs<br />
ubralod ukrZalavda garkveul moqmedebebs; saxelmwifos unda<br />
gaegrZelebina kanonebis Seqmna, raTa zemoxsenebuli akrZalvebi Camdgariyo<br />
Tavisuflebis dacvis sistemaSi. ufro zustad, rakiRa saxelmwifo<br />
imisTvis arsebobs, rom sazogadoeba daicvas Tavisuflebis<br />
borotad gamoyenebisagan, rom erTis mier uflebaTa dacva ar<br />
laxavdes sxvaTa Tavisuflebas, Sesabamisad, man unda miiRos uflebis<br />
dasacavad kanonebi da am sistemaSi Caayenos akrZalvebi (gansakuTrebiT,<br />
sisxlis samarTali), romlebic dadgenilia konstituciiT<br />
samoqalaqo uflebaTa uzrunvelsayofad.<br />
XIX saukunis bolos daiwyo axleburi gaazreba Zveli, ZiriTadad<br />
negatiuri, konstituciuri Tavisuflebebis, e. i. im Tavisuflebebis,<br />
romlebic saxelmwifos Tavis Sekavebas avaldebulebda,<br />
amave dros uqonelTa da mSromelTa sasargeblod kanonebis Seqmnis<br />
cdiT. XX saukunis dasawyisSi am mimarTulebiT avangardSia meqsikis<br />
(1917w.) da vaimaris (1919w.) konstituciebi. saxelmwifo funqciebis<br />
gadasinjvas zogjer sasamarTloebi ewinaaRmdegebodnen (rogorc<br />
1935 wlamde amerikaSi), formaluri Sesworebebis tradiciul<br />
konstituciebSi Setana ki xSirad Zneldeboda.<br />
Termidorma da liberalizmma RaribTa Sesaxeb kanonebis gauqmebiT<br />
moaxdines saxelmwifos neitralizeba; axla Tavisi almebi antiliberaluri<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciam aafriala. igi sa-
326<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
xelmwifos usaxavda miznebs sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyofis<br />
imediT. es <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis sariskoa, radgan safrTxeSi<br />
aRmoCnda adamianis ZiriTadi uflebebi, romlebic saxelmwifoebriv<br />
regulirebas ar eqvemdebareba da konstituciurobis erTerTi<br />
burjia. sazogadoebaSi saxelmwifos gazrdilma rolma aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis, anu im ganStoebis sasargeblod daarRvia<br />
xelisuflebaTa wonasworoba, romelsac samoqalaqo uflebebi tradiciulad<br />
naklebad ainteresebs. amasTan, kanonmdebeli sakuTar politikur<br />
kontrols dauqvemdebara.<br />
haieki, nobelis premiis laureati da Tavisufali bazris apologeti,<br />
Tavis 1960 wels gamosul wignSi am safrTxes ase ajamebs:<br />
mTavroba, romelsac iZulebiTi saSualebebis gamoyeneba mxolod zogadi<br />
wesebis dasacavad SeuZlia, uZluria gansazRvros konkretuli<br />
adamianebis materialuri mdgomareoba da ganaxorcielos ganawilebi-<br />
Ti anu ,,socialuri” samarTlianoba. Tu mTavrobas konkretul adamianTa<br />
mdgomareobis gansazRvra surs, mas individualur Zalisxmeva-<br />
Ta mimarTulebis gansazRvris unaric unda hqondes. ganawilebiTi samarTlianoba<br />
mTeli resursebis erTiani centraluri xelisuflebisadmi<br />
daqvemdebarebas moiTxovs, e. i. imis gansazRvras, Tu ra miznebs<br />
emsaxuron adamianebi. roca sazogadoebis azri gadawyvets, Tu<br />
ra unda iqonios sxvadasxva adamianma, imave xelisuflebam unda gadawyvitos<br />
isic, Tu ra unda akeTon maT. 36<br />
konstituciiT gaTvaliswinebuli samsaxurebi negatiur uflebebs<br />
safrTxes socialuri areulobis dros socialuri mSvidobis "yidvis"<br />
cdisas uqmnian. politikuri uflebebiT uzrunvelyofa Tavdapirvelad<br />
axalwarmoSobil socialur moZraobaTa saWiroebebis dakmayofilebis<br />
gareSe moxda.<br />
radgan politikur uflebaTa gafarToeba sakmarisi ar aRmoCnda<br />
socialuri mSvidobisa da demokratiisaTvis, mravalwliani revoluciuri<br />
qaosis bolos mosaRebad, 1917 wlis meqsikis konstituciis<br />
Semqmnelebma misi erTi Tavi muSaTa uflebebs miuZRvnes. rvasaaTiani<br />
samuSao dRe, minimaluri xelfasi, Tanabari anazRaureba sqesisa da<br />
erovnebis miuxedavad da gaficvis ufleba garantirebuli iyo. dam-<br />
36<br />
Hayek, gv. 231-232; is, rom iZuleba umravlesobis nebas Seesabameba, iZulebis<br />
arss ar cvlis.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
327<br />
qiraveblebs muSebisaTvis usafrTxo samuSao pirobebis Seqmna da<br />
kviraSi erTi uqme dRis micema daekisraT. konstituciis mixedviT,<br />
samuSaoze daqiravebis wesebs, romlebsac am uflebebis ganxorcieleba<br />
unda uzrunveleyo, parlamenti adgenda. parlamentmave konstituciis<br />
sawinaaRmdego ara erTi SeTanxmeba gaauqma.<br />
pirvel msoflio omSi marcxiT gamowveuli areulobisas miRebulma<br />
vaimaris konstituciam zogierTi iseTi siaxle daamkvidra,<br />
romlebmac uflebaTa dacvis tradiciuli safuZveli kidev ufro<br />
Searyia. axla konstituciuri dacvis garantia ara marto calkeul<br />
pirT, aramed institutebsa da jgufebsac eZleodaT. amas Sedegad<br />
konstituciuri dacviT uzrunvelyofil institutTa arseboba mohyva<br />
da wina planze jgufTa uflebebi wamowia. vaimaris konstituciis<br />
119-e muxlSi swored institutebis dacvazea laparaki:<br />
ojaxi, rogorc ojaxuri cxovrebis, eris SenarCunebisa da zrdis<br />
safuZveli, sargeblobs konstituciis gansakuTrebuli dacviT. ojaxi<br />
orive sqesis Tanabaruflebianobas emyareba.<br />
wminda da jansaRi ojaxis dacva, misTvis sazogadoebrivi mniSvnelobis<br />
miniWeba saxelmwifos (mxaris) da adgilobriv xelisufleba-<br />
Ta amocanaa. mravalSvilian ojaxebs aqvT proporciuli mxardaWeris<br />
ufleba. dedoba sargeblobs mxareebis mxriv mxardaWeris da zrunvis<br />
uflebiT.<br />
119-e muxlSi asaxuli doqtrina, gansakuTrebiT, gadmocemuli uflebebisadmi<br />
miZRvnil TavSi, uSedegod ar darCeba, Tu mTlianad konstitucias<br />
seriozulad ekidebian. gasakviri araa, rom 1920-ian<br />
wlebSi germanelebma gaafarToves institutebis dacvis doqtrina.<br />
Tavisuflebis konkretulad ganxorcielebadi uflebis nacvlad am<br />
doqtrinas Semoaqvs Taviseburi saxelmwifo da sasamarTlo paternalizmi.<br />
am doqtrinis mixedviT, konstitucia icavs ara imdenad konkretuli<br />
adamianebis uflebebs, ramdenadac emsaxureba Tavisuflebas<br />
rogorc sazogadoebriv Rirebulebas an sazogadoebriv wyobas, an kidev,<br />
ganamtkicebs institutebs, romlebic emsaxurebian Tavisuflebisagan,<br />
agreTve sazogadoebrivi wyobisagan damoukidebel sazogadoebriv<br />
Rirebulebebs. laparakia ara calkeuli adamianebis uflebaze<br />
gansazRvros Tavisi saojaxo mdgomareoba, e. i. daqorwindes an ganqorwindes,<br />
aramed ojaxis, qorwinebis stabilobis dacvaze. amgvarad-
328<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
ve daculia ara calkeuli mosazrebebis gamoTqma, aramed beWdviTi<br />
sityvis Tavisufleba (kerZod, calkeuli azris gamoTqmis sazianod,<br />
iseT SemTxvevebSi, roca beWdviTi sityvis funqciobis uzrunvelsayofad<br />
saWiro ar aris uaryofis gamoqveyneba an roca beWdviTma sityvam<br />
didi jarima unda gadaixados, raTa aanazRauros sityvis Tavisuflebis<br />
borotad gamoyenebisaTvis miyenebuli zarali).<br />
socialur uflebaTa ganviTarebisaTvis xelSewyoba SeiZleba<br />
CaiTvalos pasuxad tradiciuli negatiuri ZiriTadi uflebebis<br />
kritikaze saxelmwifo socializmis mxriv. socialisturi samar-<br />
Tlebrivi koncefcia emyareboda imas, rom burJuaziuli Tavisuflebebi<br />
carieli da uSinaarsoa da ar uzrunvelyofs faqtobriv Tavisuflebas.<br />
risi maqnisia ganaTlebis da TviTrealizaciis ufleba,<br />
Tu kacs swavlis fuli ar gaaCnia? ra fasi aqvs beWdviTi sityvis<br />
Tavisuflebas, Tu gazeTebis gamocema mxolod mdidrebs SeuZliaT?<br />
ra azris gamoTqmis Tavisuflebazea laparaki, Tu televizia aCvenebs<br />
mxolod imas, risi reklamirebac SeiZleba?<br />
ukve sabWoTa _ ruseTiseuli 1918 wlis konstitucia da masze<br />
dafuZnebuli dekretebi zRudaven beWdviTi sityvis Tavisuflebas<br />
swored uflebaTa realuri ganxorcielebisa da maTi "WeSmariti<br />
arsebobis" saxeliT. qaRaldiT momarageba iqca saxelmwifo monopoliad,<br />
raTa gazeTebi, romlebic aSkara propagandistul rols asruleben,<br />
mSromelebis gankargulebaSi yofiliyo. gazeTebs mTlianad<br />
saxelmwifo afinansebda, risi meSveobiTac gazeTi "pravda" da mxolod<br />
"pravda" yvelasTvis xelmisawvdomi iyo. gamomcemlobaTa nacionalizaciis<br />
Semdeg, gamocemis sakiTxs mxolod saxelmwifo<br />
wyvetda. am viTarebaSi formaluri cenzura saWiro ar iyo. eWvgareSea,<br />
rom kapitalistur sazogadoebaSic gazeTis mflobelma an<br />
misi survilebis gamomxatvelma redaqtorma dasabeWd an gadasacem<br />
masalaze SeiZleba iqonios gavlena. magram saxelmwifo socializmis<br />
SemTxvevaSi, saxelmwifos mier uflebaTa "ganmtkiceba" Sinagan cenzuraze<br />
politikur SexedulebaTa dominirebas uzrunvelyofda. ker-<br />
Zo mesakuTreobiT ganpirobebuli TviTcenzura mxolod ramdenime<br />
gazeTsa da satelevizio arxze vrceldeba, magram azrTa sxvadasxvaoba<br />
masobrivi informaciis saSualebaTa oligopoliebSic SeiniSneba.<br />
saxelmwifo socializmis pirobebSi ki, erTi centraluri neba<br />
mTels beWdur Tu eleqtronul mediaze vrceldeboda.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
329<br />
socialuri uflebebis saxiT maTTvis nasroli xelTaTmani, nawilobriv,<br />
socialisturi samarTlebrivi zemoqmedebis pasuxad, socialisturma<br />
saxelmwifoebma aiRes. maT xeli mohkides am uflebaTa<br />
gafarToebis momsaxurebaTa ganviTarebas, zog SemTxvevaSi isini<br />
,,konstituciur" uflebebadac aqcies. Sesabamisi kontrzomebis<br />
ararsebobis pirobebSi, es iwvevs socialisturi samarTlebrivi SexedulebebisaTvis<br />
damaxasiaTebel xifaTs. Tu saxelmwifos amocanaa,<br />
materialuri momsaxurebis SeTavazebiTac ki, uflebaTa ,,namdvili<br />
ganxorcielebis” xelSewyoba, man amisTvis axali saxelmwifo gadasaxadebi<br />
unda daawesos. amis Semdeg matulobs saxelmwifos survili<br />
TviTon gansazRvros piradi uflebebis realizaciis meTodebi.<br />
warmoiSoba sxva saSiSroebebic. beWdviTi sityvis Tavisufleba SeiZleba<br />
ganxorcieldes ara marto saxelmwifo dotaciis meSveobiT<br />
gansazRvrul publikaciebsa da programebze, aramed, magaliTad, beWdviTi<br />
sityvis sferoSi monopoliebisaTvis saxelmwifo SewinaaRmdegebis<br />
gziT an politikuri winasaarCevno kampaniis dros gawonasworebuli<br />
politikuri informaciis Seqmnis SesaZleblobiT, e. i. Tumca<br />
pozitiuri regulirebis gziT, magram mainc im pirobebis srulyofis<br />
mizniT, romlebSic negatiuri uflebebi realizdeba.<br />
saxelmwifos mier socialuri amocanebis Tavis Tavze aRebis aucilebloba<br />
kidev ufro Zlierdeba Tanasworobis Tanamedrove moTxovniT.<br />
XIX saukunis liberaluri Sexedulebebi da Tavad vaimaris konstituciac<br />
ki, Tanasworobis sakonstitucio miTiTebas sityva-sityviT<br />
ganmartavdnen, e. i. mxedvelobaSi hqondaT Tanasworoba mxolod<br />
"kanonis winaSe", samarTalSefardebiTi Tanasworoba. XX saukunis<br />
konstituciaTa teqstebis an maTi gviandeli variantebis kiTxvisas,<br />
nawilobriv, adamianis uflebaTa Sesaxeb romis konvenciis, nawilobriv,<br />
albaT, demokratiuli legitimaciis avtoritetis zrdis Sedegad,<br />
igrZnoba, rom kanonmdebloba verc erT ZiriTad uflebaSi ver<br />
gaatarebs gansxvavebas adamiansa da moqalaqes Soris. 37<br />
37 ix. 1831 wlis belgiis konstituciis axali redaqcia. konstituciur uflebaTa<br />
germanuli koncefcia imave daskvnamde midis, Tumca amosavali wertili aq<br />
sxvaa. radgan adamianuri Rirsebis ufleba yvelas aqvs da adamianebs ZiriTadi uflebebi<br />
swored maTi Rirsebidan gamomdinare aqvT, ZiriTadi uflebebis mixedviT<br />
adamianebis dayofa antikonstituciuria.
330<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
socialur uflebaTa legitimaciis "tradicia" gaagrZela italiis<br />
konstituciam, romelic miRebulia meore msoflio omis Semdeg,<br />
socialisturi da komunisturi partiebis monawileobiT, 1946<br />
wlis franguli konstituciis preambulam (romelic moqmedi konstituciis<br />
nawilia). amave suliskveTebiTaa ganmsWvaluli 1948<br />
wlis gaeros adamianis sayovelTao uflebaTa deklaraciac. am deklaraciis<br />
Tanaxmad, yvela adamians aqvs socialuri dacvis da ekonomikuri,<br />
socialuri da kulturuli uflebebis gaxorcielebis<br />
ufleba, misi pirovnebis Tavisuflad ganviTarebis interesebisaTvis<br />
(22-e muxli). konvencia acxadebs Sromis uflebas, Sromis samar-<br />
Tliani anazRaurebis da fasiani Svebulebis uflebebs, 38 _ ufro<br />
metic, deklaraciis mixedviT, yvela adamians aqvs "Tavisi da Tavisi<br />
ojaxis arsebobisaTvis aucilebeli cxovrebis donis" uflebebi,<br />
socialuri da umuSevrobis daxmarebis, jandacvis da pensiis uflebebi.<br />
yvela es ekonomikuri da socialuri ufleba mniSvnelovnad<br />
gansxvavdeba tradiciuli adamianis uflebebisagan, e. i. ZiriTadi<br />
uflebebis da Tavisuflebebisagan. meore mxriv, maTi universaloba<br />
sakamaToa, radgan zogi maTgani erTmniSvnelovnad exeba samuSaos<br />
mimRebTa mdgomareobas. cxadia, samuSaos mimRebi SeiZleba aRmoCndes<br />
yvela, ise rogorc braldebuli. magram aseTi midgomis dros wamoiWreba<br />
ufro bundovani da problemuri momentebi: magaliTad, vin<br />
ikisra am uflebaTa uzrunvelyofis valdebuleba? da saerTod, rogoria<br />
maTi iuridiuli buneba?<br />
SromiT urTierTobebTan dakavSirebuli uflebebis mimarT SegviZlia<br />
vivaraudoT, rom Tanamimdevruli kanonebis safuZvelze valdebuli<br />
mxarea samuSaos mimcemi, magram gaugebaria, rogor unda dgebodes<br />
socialuri dazRvevis fondebi _ mxolod damqiravebelTa SenatanebiT<br />
Tu samuSaos mimRebTa Semosavlebidan? iqneb saxelmwifoa<br />
valdebuli es fondebi sagadasaxado Semosavlebidan Seavsos? Tu es<br />
asea, saxelmwifom es unda qnas Tavisi, sakuTari saxelmwifoebrivi<br />
momsaxurebis saxiT Tu sakmarisia kanonis miReba aseTi institute-<br />
38 sazogadoebis yvela wevrs aqvs socialuri dacvis ufleba da uflebamosileba,<br />
rom misi Rirsebisa da pirovnebis Tavisuflad ganviTarebisaTvis aucilebelia<br />
ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebi erovnuli Zalisxmevisa da<br />
saerTaSoriso TanamSromlobiT, agreTve TiToeuli saxelmwifos organizaciisa da<br />
resursebis mixedviT ganxorcieldnen. adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis<br />
22-e muxli.
ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />
331<br />
bis funqciobis Sesaxeb? maSin rogorRa dgeba sxva uflebaTa subieqtis<br />
sakiTxi da misi socialuri uflebis darRvevis SemTxvevaSi<br />
aqvs ki SesaZlebloba sasamarTlos mimarTos? minimaluri socialuri<br />
uflebebis mimarT es yovelive saeWvo xdeba.<br />
im konstituciebSi, romlebic ar miekuTvnebian saxelmwifo-socialistur<br />
rigs, socialuri uflebebi, antiliberaluri mobrunebis miuxedavad,<br />
samoqalaqo da politikuri uflebebisagan gansxvavebiT iZenen,<br />
rogorc wesi, naklebad maRal aRiarebas. amas Teoriuli da istoriuli<br />
mizezebis garda, praqtikuli axsnac aqvs. zogjer es uflebebi gulisxmobs<br />
gauTvaliswinebel xarjebs. meore mxriv, es ar aris universaluri<br />
uflebebi, anu mikerZoebuli uflebebia. gabatonebuli TvalsazrisiT,<br />
laparakia ara klasikur uflebebze, romlebic sasamarTlos meSveobiT<br />
realizdeba, aramed saxelmwifoebriv miznebsa da saxelmwifoebriv<br />
amocanebze. dawyebuli vaimaris konstituciidan, vidre Tanamedrove<br />
espaneTis konstituciamde, maT SemqmnelTa yuradReba uflebaTa am kategoriebisadmi<br />
konstituciebis saguldagulod SerCeuli frTxili gamoTqmebiT<br />
vlindeba. socialur uflebebs Seesabameba saxelmwifos udavod<br />
konstituciuri da materialuri movaleobebi, am uflebaTa ganxorcieleba<br />
ar SeiZleba moTxovnil iqnes sasamarTlo wesiT. individs<br />
ar SeuZlia sasamarTlos mimarTos, Tu misi socialuri uflebebi ar<br />
xorcieldeba. Tu saxelmwifo amocanaTa ganxorcielebisaTvis socialuri<br />
kanonmdebloba saerTod ar gamoiyeneba, sul didi, konstituciis<br />
xarvezia, magram ar SeiZleba amiT kanonmdeblobis efeqtianobis Semowmeba.<br />
saxelmwifos saqmianoba konstituciurad gamarTlebulia im SemTxvevaSi,<br />
Tu igi socialur uflebebTan dakavSirebul kanonebs gamoscems<br />
da socialuri saWiroebebisaTvis fuls xarjavs.<br />
rogorc Cans, niadagi sakmaod aramyaria. socialur da kulturul<br />
uflebaTa kulti mTel msoflioSi ara marto socialisturi propagandis,<br />
aramed kapitalizmis bunebidan gamomdinarec, momZlavrda. Sina<br />
saxelisuflebo urTierTobaTa cvlilebebma da socialur-demokratiuli<br />
solidarobis gavlenam msoflio sabazro ekonomikaSi garkveuli<br />
daTmobebi gamoiRo Sedegad. magram am uflebaTa adamianis ZiriTad konstituciur<br />
uflebebad miCneva saeWvoa. albaT, nawilobriv am mizezi-<br />
Taa, rom germaniis konstituciaSi ZiriTad socialur da kulturul<br />
uflebebze araferia naTqvami, Tumca konstitucia germanias "socia-
332<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
lur" saxelmwifod acxadebs. ZiriTadi kanoni, iuridiuli praqtikisagan<br />
gansxvavebiT, sakuTrebas mxolod nawilobriv icavs da mrewvelobis<br />
dargebis socializaciis uflebas iZleva. socialur dacvaze dafuZnebulma<br />
samagaliTo saxelmwifoebma – holandiam da SvedeTmac ki<br />
socialuri momsaxureba konstituciaSi ar Seitanes. bunebrivia, rac<br />
ufro didia socialuri SeRavaTebis Sewyvetis saSiSroeba, ufro<br />
mniSvnelovania am SeRavaTebis konstituciuri deklarireba maTTvis,<br />
visac maTi dakargvis saSiSroeba elis.<br />
8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />
8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva<br />
roca konstituciebis Seqmnis revoluciuri procesi bunebiTi samarTlis<br />
safuZvlebs daukavSirda, konstituciebis mkiTxvelTa da<br />
SemfardebelTa winaSe Semdegi SekiTxvebi wamoiWra: ras niSnavs adamianisTvis<br />
konstituciur uflebaTa qona da ra gamomdinareobs am<br />
uflebebidan? klasikuri negatiuri uflebebis SemTxvevaSi, konstituciuri<br />
dacva mxolod is rodia, rom adamianebs uzrunvelyofili<br />
aqvT SesaZlebloba raRac akeTon. bolos da bolos, Tu Tavisufleba<br />
warmoadgens amosaval mdgomareobas, pirvel mocemulobas, saxelmwifo<br />
moklebulia safuZvels Seasrulos iseTi moqmedebebi,<br />
romlebic am SesaZleblobas mospobda.<br />
amosavali wertilia moqalaqeTa Tavisufleba. moqalaqe inarCunebs<br />
Tavisuflebas saxelmwifoSi. rogorc paternalisturi Cagvrisagan<br />
ganTavisuflebuli zogi saxelmwifos konstitucia acxadebs<br />
_ nebadarTulia yvelaferi, rac akrZaluli ar aris. saxelmwifoebrivi<br />
wesiT rames regulireba, SezRudva, akrZalva, rac TavisTavad<br />
sxvas aravis vnebs, SesaZlebelia mxolod sagangebo uflebamosilebis<br />
SemTxvevaSi.<br />
1789 wlis deklaraciaSi abat seiesis winadadebiT Sevida debuleba,<br />
romlis Tanaxmadac, politikuri sazogadoeba, konstituciuri<br />
saxelmwifo ar niSnavs Tavisuflebis saxelSekrulebo SezRud-
as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />
vas; masSi SenarCunebulia bunebiTi Tavisuflebebi, ufro metic, TavianT<br />
sisrules isini uflebebis pirobebSi aRweven.<br />
333<br />
konstituciuri uflebebi mowodebuli iyo xelisuflebis Sez-<br />
RudvisaTvis. amerikuli konstituciis pirveli Sesworeba ar miu-<br />
TiTebda imas, rom adamianis nebaa isargeblos sityvis da aRmsareblobis<br />
TavisuflebiT, radgan amerikelTa umravlesobas es TavisTavad<br />
cxadad miaCnda. magram gasarkvevi is iyo, Tu ras niSnavda es<br />
Tavisufleba saxelmwifos TvalsazrisiT. pirveli Sesworebis Tanaxmad,<br />
kongresma ar unda miiRos kanonebi, romlebic zRudavs sityvis,<br />
beWviTi sityvis, aRmsareblobis Tavisuflebas; saxelmwifos<br />
ar SeuZlia daadginos religia.<br />
uflebaTa CamonaTvali icvleba; icvleba isic, rasac Sedegad<br />
mohyveba CamonaTvalSi Setana. magram, Tu vaRiarebT, rom konstitucia<br />
warmoadgens samarTlebriv normas, romlisganac valdebulebebi<br />
gamomdinareobs, e. i. mas aqvs normatiuli Zala, maSin samarTlebriv<br />
saxelmwifoSi konstituciaSi uflebaTa Setana uflebebs normatiul<br />
xasiaTs aniWebs.<br />
ZiriTadi uflebebis aRiareba saxelmwifos gansazRvrul movaleobebs<br />
akisrebs. magram ras niSnavs saxelmwifos movaleoba? yovelive<br />
amas konstituciaSi aRnusxuli uflebebis uSualo dacvis<br />
myari birTvis da am uflebis uSualo iuridiuli efeqtis sakiTxamde<br />
mivyavarT. ZiriTadi uflebebis an Tavisuflebebis Setana konstituciaSi<br />
niSnavs valdebulebaTa aRiarebas; pirveli, valdebulebas,<br />
rom Tavad ar daarRvevs am uflebebs; magram sakamaTod rCeba<br />
sakiTxi, avaldebulebs Tu ara konstitucia saxelmwifos uzrunvelyos<br />
am uflebaTa ganxorcieleba sxvaTa mimarT. saxelmwifom,<br />
cxadia, gansazRvrulwilad unda uzrunvelyos TavisuflebasTan dakavSirebuli<br />
uflebebis ganxorcieleba. am gagebiT ZiriTadi uflebebi<br />
ufro mets niSnavs, vidre konstituciurad aRiarebuli Tavisufleba,<br />
rogorc moqmedebis SesaZlebloba. magram ras niSnavs saxelmwifoebrivi<br />
uzrunvelyofa anu garantia saxelmwifos mxriv?<br />
egebis Tu ara zianis anazRaureba konstituciaSi aRnusxuli uflebebis<br />
darRvevis SemTxvevaSi, Tu mimdinare kanonmdeblobas es uflebebi<br />
ar dauzustebia? ra xdeba, Tuki uflebebs arRvevs is organo,
334<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
romelic saxelmwifos an kerZo piris saxeliT moqmedebs? SeerTebul<br />
StatebSi ki, sadac nebismieri mosamarTle konstitucias mzaobiT<br />
furclavs, konstitucia mxolod xangrZlivi ganviTarebis Semdeg<br />
gaxda zianis anazRaurebis Sesaxeb gadawyvetilebis iuridiuli<br />
safuZveli. <strong>konstitucionalizmis</strong> evropuli gagebisaTvis, romelic<br />
gansakuTrebiT fesvgadgmulia ungreTSi, damaxasiaTebelia anazRaurebis<br />
an konstituciis safuZvelze kerZo samarTlis mixedviT gasa-<br />
Civrebis legitimacia, Tu sxva pirTa ZiriTadi uflebebi irRveva im<br />
saqmianobis Sedegad, romelic akrZaluli ar aris. 39<br />
8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv<br />
urTierTobebze<br />
saxelmwifom Tavi unda Seikavos im moqmedebebisagan, romlebic romelime<br />
uflebis ganxorcielebasTan dakavSirebiT akrZalulia. uflebaTa<br />
SezRudvis procesSi, Tu konstituciaSi SezRudvis SesaZlebloba<br />
mierTebulia ZiriTad uflebasTan, saxelmwifos SeuZlia<br />
moiqces mxolod gansazRvruli saxiT.<br />
garkveuli uflebebis ganxorcieleba saxelmwifos aqtiuri saqmianobis<br />
gareSe warmoudgenelia. Tumca konstituciebi amis Sesaxeb<br />
Cveulebriv duman, saxelmwifos aqvs konstituciamdeli Zalaufleba<br />
sazogadoebriv wesrigze; es Zalaufleba demokratiulma legitimaciam<br />
SeiZleba aRiaros kanonmdeblobaze, rogorc suverenul saxalxo<br />
nebaze miTiTebiT. magram valdebulia ki saxelmwifo iseTi sazogadoebrivi<br />
pirobebi da garemoebebi Seqmnas, romlebic uflebaTa<br />
da TavisuflebaTa WeSmarit ganxorcielebas uwyobs xels? aris Tu<br />
ara konstituciis darRveva imis dausjeloba, vinc sxvas tusaRad<br />
amyofebs? Tu saxelmwifo aseT SemTxvevebSi sasjels mxolod imitom<br />
mimarTavs, rom miiCnevs, TiTqos ase SeZlebs SeinarCunos Tavisi<br />
privilegia Tavisuflebis SezRudvaze; unda uzrunvelyos Tu<br />
39 gamonaklisis saxiT, germaniis sakonstitucio sasamarTlom pirovnebis uflebaTa<br />
dasacavad moaxdina institucionalizacia zianis anazRaurebisa, romelic kanoniT<br />
miTiTebuli ar iyo, ufro metic, kanoniT akrZaluli iyo. iranis Sahis yofil<br />
cols dedofal soraias saxelis Semlaxav statiasTan dakavSirebiT araqonebrivi<br />
zianis kompensacia mieca. konstituciis uSualo gamoyenebis principisTvis<br />
(zianTan dakavSirebiT) mas Semdeg aRar miumarTavT [34 BVerfGE 269 (1973)].
as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />
335<br />
ara saxelmwifom is, ris molodinsac ayalibebs ZiriTadi ufleba?<br />
misi konstituciuri movaleoba moqalaqeTa ZiriTadi uflebebis<br />
darRvevis SemTxvevaSi dacvis uzrunvelyofaa Tu am darRvevis Tavidan<br />
acileba? am safuZvelze SesaZlebelia gavrcelebamde konfiskacias<br />
daeqvemdebaros mTeli tiraJi gazeTisa, romelic vinmes pativisa<br />
da Rirsebis Semcvel masalas aqveynebs.<br />
am kiTxvebze pasuxi unda veZeboT saxelmwifos rolis konstituciur<br />
aRqmaSi, agreTve imis garkveviT, Tu ramdenad saWiroebs sazogadoeba<br />
da ekonomika saxelmwifos momsaxurebas. sabazro ekonomikis<br />
Sesaqmnelad XIX saukunis dasawyisSi aucilebeli iyo SeeviwroebinaT<br />
saxelmwifo, romelic Sobs privilegiebs da inarCunebs<br />
maT monopolias; im periodSi formirebuli konstituciebi sakmaod<br />
mkveTrad ewinaaRmdegebian imas, rom saxelmwifo, gansakuTrebiT<br />
sul axlaxans damarcxebuli aRmasrulebeli xelisufleba, metismetad<br />
ereodnen ekonomikaSi da moqalaqeTa kerZo cxovrebaSi. amerikis<br />
uzenaesi sasamarTlos pozicia isaa, rom saxelmwifos ar gaaCnia<br />
aqtiuri movaleobebi adamianis uflebaTa dacvaSi.<br />
"jerovani proceduris" dacvis aucileblobis Sesaxeb klauzielis<br />
formulirebaSi araferia, rac Statebs daavaldebulebda moqalaqeTa<br />
sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba daecva kerZo pirTa<br />
SeWrisagan. 40<br />
magram mdgomareoba yvelgan erTnairi rodia. im qveynebSi, sadac<br />
saxelmwifos ekonomikuri roli istoriulad ufro mniSvnelovani<br />
iyo, vidre aSS-Si, sazogadoeba saxelmwifo samsaxurebis gareSe verafers<br />
gaxdeba. swored es ganapirobebs saxelmwifos konstituciur<br />
rols da igi uflebebs ufro aqtiurad icavs da aviTarebs.<br />
40 DeShaney v. Winnebag County Department of Social Services, 489 U.S. 189, 195<br />
(1989). am SemTxvevaSi socialuri samsaxuris deparetamentma garkveul zomebs mimarTa,<br />
roca Seityo, rom mama mxecurad epyroboda Svils, magram mas, mamisTvis<br />
mSoblis uflebis CamorTmevis mizniT sasamarTloSi saqme ar aRuZravs. bavSvma sastiki<br />
mopyrobis gamo tvinis travma miiRo. dedam Statis winaaRmdeg sasamarTloSi<br />
sarCeli Seitana, radgan am ukanasknelma bavSvis sicocxle ver daicva. saqme aq Sesabamisi<br />
kanonmdeblobis arsebobas an Zalmosilebas ki ara exeboda, aramed miRebuli<br />
zomebis sakmarisobasa da Statis konstituciuri movaleobis arsebobas (an<br />
ararsebobas) gulisxmobda.
336<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
aseTi saxelmwifo valdebulia daicvas uflebebi, miuxedavad imisa,<br />
Tu vin emuqreba maT. es koncefcia ar kmayofildeba saxelmwifo<br />
organoebis im CarevaTa Tavidan acilebiT, romelTa Sedegadac uflebebi<br />
irRveva. 41 Canasaxis sicocxlis dacvis cdisas, germaniis sakonstitucio<br />
sasamarTlo im daskvnamde mivida, rom sicocxlis<br />
dacva sisxlis samarTlis sferos ganekuTvneba. 1975 wels abortTan<br />
dakavSirebiT saqmis ganxilvisas gansakuTrebul azrze darCenili<br />
mosamarTleebic ki eWvobdnen Seesabameba Tu ara ZiriTadi uflebis<br />
dacvas sisxlis samarTlis meSveobiT dacvis forma. Tumca<br />
maTi arseboba da kanonmdeblobiT da saxelmwifos momsaxurebiT<br />
dacvis aucilebloba eWvqveS ar unda mdgariyo.<br />
1989 wlis Semdeg aRmosavleT evropis qveynebma saxelmwifos gadamwyveti<br />
rolis ugulebelyofa ar moisurves, Tvalsawier momavalSi<br />
arc Canda rame, rasac saxelmwifos momsaxurebis Secvla SeeZlo. saxelmwifos<br />
uflebadacviTi `momsaxurebani~ umravles SemTxvevaSi SenarCunda<br />
rogorc konstituciuri moTxovna. ungreTis konstitucia<br />
[$8 (1)] ZiriTad uflebaTa dacvas acxadebs saxelmwifos upirveles<br />
movaleobad, ise rogorc germaniis ZiriTadi kanoni ($1, me-3 abzaci),<br />
romelic gamoirCeva saxelmwifo-centristuli tradiciebiT, rom kanonmdebloba,<br />
aRmasrulebeli xelisufleba da sasamarTlo adamianis<br />
ZiriTad uflebebs unda miudgnen rogorc uSualod moqmed samarTals.<br />
yovelive amas mivyavarT ZiriTadi uflebebis sferos ganxorcielebis<br />
problemebTan, kerZod, sakiTxTan _ unda uzrunvelyofdes<br />
Tu ara saxelmwifo ZiriTadi uflebebis realizacias kerZo ur-<br />
TierTobebSi? moicavs Tu ara konstitucia kerZo samarTlis ur-<br />
TierTobebis sferos?<br />
klasikuri liberaluri konstituciebi efuZnebodnen mosazrebas,<br />
romlis Tanaxmadac, konstitucia namdvilia mxolod saxelmwifos<br />
mimarT, anu konstitucia saxelmZRvaneloa saxelmwifosaTvis da<br />
ara uSualod kerZo sferosaTvis. am Cinur kedels amagrebda samar-<br />
Tlis dargebis tradiciuli evropuli dayofac, romlis Tanaxma-<br />
41 germaniam gamoacxada saxelmwifos movaleoba daicvas uflebebi (sicocxlisa<br />
da Rirsebis ufleba) birTvuli sadgurebisa da qimiuri iaraRis usafrTxoebasTan<br />
dakavSirebiT. magram dRemde germaniis sakonstitucio sasamarTlo parlamentis<br />
mier uzrunvelyofil dacvas misaRebad miiCnevs.
as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />
337<br />
dac, kerZo damoukideblobis samyaro xasiaTdeba imiT, rom masze<br />
vrceldeba mxolod kerZo samarTlis gansazRvruli kodeqsebi,<br />
sxvagvarad, am samyaroSi piradi arCevanis Tavisufleba mefobs. Cvens<br />
droSi sxva mizezebTan erTad, oRond, pirvel yovlisa, germaniis<br />
sakonstitucio sasamarTlos mzardi gavleniT, romelic konstitucias<br />
obieqtur RirebulebaTa gamoxatulebad miiCnevs, mraval qveyanaSi<br />
konstituciis iuridiuli uzenaesobis srulyofis sababiT,<br />
aRiarebulia, rom konstituciis debulebebi unda ganxorcieldes<br />
kerZo urTierTobebis sferoSic. Tu vaRiarebT, rom kanonmdebelsa<br />
da mTavrobas adamianis ZiriTad uflebaTa aqtiuri dacvis sferoSi<br />
konstituciuri movaleobebi akisriaT, saWiroa ZiriTadi uflebebi<br />
da konstituciuri Rirebulebebi gamoyenebul iqnes kerZo urTier-<br />
TobebSic rogorc uSualod, kerZo samarTlis sferoSi Sesabamisi<br />
kanonmdeblobis gziT uSualo Sedegebis miRwevis (magaliTad, im<br />
xelSekrulebaTa baTilad cnoba, romlebic antikonstituciur diskriminacias<br />
Seicavs), ise kerZo samarTalSi konstituciis Sesabamisi<br />
sasamarTlo gamoyenebis gziT.<br />
yovelive es im axal siZneleTa wyaroa, romlebmac, SesaZloa,<br />
adre Tu gvian, safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas, romlis konstituciaSi<br />
uzrunvelyofac aucileblad miiCneoda. arRvevs Tu ara politikuri<br />
Sexedulebebis Tavisuflebas da amiT kidev konstitucias,<br />
samuSaos mimcemi, romelic uars eubneba vinmes samuSaod miRebaze<br />
politikuri Sexedulebebis gamo? safuZvliania Tu ara saxelmwifos<br />
mxriv samsaxurSi adamianis ar miReba misi politikuri Sexedulebebis<br />
gamo, magaliTad, uari uTxras Tanamdebobaze maswavlebels,<br />
romelic akritikebs saxelmwifo wyobas, kanonmdeblobas an<br />
im politikuri jgufis wevria, romelic akritikebs konstituciis<br />
principebs. 42 SeiZleba daiTxovo moqalaqe saxelmwifo samsaxuridan<br />
(rogorc es perlustraciis Sesaxeb kanonidan gamomdinareobs),<br />
42 1970-ian wlebSi, q-ni glazenapi – saSualo skolis maswavlebeli, rogorc<br />
germaniis saxelmwifo moxele, samsaxuridan im mizeziT daiTxoves, rom mxars<br />
uWerda kompartiis adgilobrivi organizaciis iniciativas aeSenebina sabavSvo baRi.<br />
saparlamento umravlesobis kenWisyriT miRebuli (10:9) gadawyvetilebis sawinaaRmdegod,<br />
strasburgis sasamarTlom miiCnia, rom samsaxuridan gaTavisufleba, Sexedulebidan<br />
gamomdinare, diskriminacias ar warmoadgenda, radgan q-n glazenaps Tavisi<br />
azris gamoTqmas aravin uSlida. saxelmwifo samsaxuri piradi Sexedulebebis<br />
gamoxatvis sferosgan damoukideblad iqna miCneuli. Glasenapp, Ser. A 104 (1986).
338<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
imis gamo, rom Tavis droze kanonier organizaciebs ekuTvnoda? 43<br />
axla ki davubrundeT kerZo samuSaos mimcems, romelic gamyidvels<br />
samuSaos micemaze uars misi im Sexedulebebisa da rwmenis gamo<br />
eubneba, romlebic am ukanasknelma gasaubrebis dros gamoTqva. erT<br />
SemTxvevaSi, uari dasabuTebulia imiT, rom arSemdgari gamyidvelis<br />
eqstremistulma Sexedulebebma, SesaZloa, potenciuri momxmareblebi<br />
daafrTxos. meore SemTxvevaSi, sawarmos mflobels ubralod ar<br />
moswons misi Sexedulebebi. mflobelma SeiZleba ifiqros, visi ra<br />
saqmea, Tu rogor gankargavs igi Tavis sakuTrebas. ratom unda iTminos<br />
mesakuTrem yoveldRe sakuTar Tvalwin im adamianis fizionomiis<br />
yureba, visi Sexedulebebic masSi zizRs iwvevs?<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> cnebebis Tanaxmad, amJamad mravali samar-<br />
Tlebrivi saxelmwifosaTvis akrZalulia iseTi diskriminaciia, romelic<br />
emyareba diskriminirebuli adamianis bunebriv Tvisebebs (rasa,<br />
sqesi, seqsualuri midrekileba, asaki, fizikuri naklovanebani).<br />
ar iTvleba diskriminaciad gansxvaveba, romelic dgindeba im TvisebaTa<br />
safuZvelze, romlebic warmoadgens dabrkolebas mocemuli<br />
amocanis Sesasruleblad. konstituciuri daculoba ukve arc ise<br />
erTmniSvnelovania da istoriuli TvalsazrisiT cvalebadia, Tuki<br />
negatiuri diskriminaciis safuZvelia rwmena an piradi wevroba. rac<br />
Seexeba uaRresad privatul urTierTobebs, aq SeiZleba diskriminaciis<br />
`Tavisufleba~ gamovlindes. yvelas SeuZlia sakuTar saxlSi<br />
rasisti iyos da stumrad is moiwvios, vinc surs. 44 adamiani,<br />
43 CexeTis respublikaSi lustraciis kanoniT im pirebs, romlebic "adrindeli<br />
reJimis" damsjel organoebTan TanamSromlobdnen, saxelmwifo samsaxurSi Tanamdebobis<br />
dakaveba SeezRudaT.<br />
1945 wlis Semdeg germaniaSi nacisturi partiis wevrTa uflebebi koleqtiurad<br />
SeizRuda. konstituciis Tanaxmad, es SezRudvebi sasamarTlo kontrols ar<br />
eqvemdebareba da konstituciis ZalaSi Sesvlamde samxedro administraciis mier<br />
gamocemuli wesebis konstituciurobas sasamarTlo ver gadasinjavs. yofili Stabis<br />
agentebisTvis saxelmwifo samsaxuris akrZalva 1990 wels germaniis gaerTianebis<br />
Semdeg politikuri jgufis wevrobisaTvis ki ara, aramed policiaSi dasmenisTvis<br />
sasjelad iqna miCneuli.<br />
44 "adamiani damoukideblad cxovrebisTvisaa gaCenili. yvela kacs unda hyavdes<br />
kargi coli, janmrTeli da Zlieri Svili. Raribebi da mdidrebi saWiro ar<br />
arian." Saint-Just, L'Esprit de la Révolution suivi de Fragments sur les Institutions<br />
Républicaines (Paris: Union Generale d'Editions, 1963), gv. 12. radikaluri egalitarianizmis<br />
Tanamedrove magaliTi, romelsac Sedegad, SesaZloa, piradi urTierTo-
as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />
339<br />
ojaxs rom qmnis da uars eubneba pretendents, romelic ar moswons,<br />
ukanonod rodi iqceva, Tumca revoluciuri Tanasworobis<br />
mimdevrebi aqac samarTlianobis Setanas moindomebdnen. 45<br />
ungreTis konstitucias metad Taviseburi antidiskriminaciuli<br />
pozicia uWiravs. mas Tanasworoba ahyavs umniSvnelovanes principamde,<br />
romelic mTel samarTals moicavs da warmoadgens zesamarTals.<br />
amis ganxorcielebas igi saxelmwifos aqtiur movaleobad miiCnevs:<br />
(1) ungreTis respublika Tavis teritoriaze myof yovel adamians<br />
uzrunvelyofs adamianisa da moqalaqis uflebebiT rasis, feris,<br />
sqesis, enis, religiis, politikuri Tu sxva Sexedulebebis, erovnuli<br />
Tu socialuri warmomavlobis, qonebis, dabadebis an sxva safuZvelze<br />
diskriminaciis gareSe.<br />
(2) (1) abzaciT gaTvaliswinebulTan dakavSirebuli nebismieri diskriminacia<br />
mkacrad isjeba kanoniT.<br />
rogor Sefasdeba zemoaRniSnuli diskriminacia ungreTis konstituciis<br />
mixedviT? masSi adamianisa da moqalaqis imdeni uflebaa,<br />
swrafad verc ipovi kerZo cxovrebis iseT aspeqts, romelic Ziri-<br />
Tad uflebasTan ar iyos dakavSirebuli. konstituciis teqsti<br />
farToa. Tu diskriminaciis daudasturebloba aris `samoqalaqo samarTali~,<br />
maSin, udavoa, saxelmwifo miiRebs kanons, romlis Tanaxmadac,<br />
samuSaos mimcems ver moaqcev diskriminaciaSi samuSaos mim-<br />
Rebis mimarT. magram es samoqalaqo samarTalic rom ar iyos, diskriminacia<br />
mainc akrZaluli iqneboda, radgan dasjadia yovelgvari<br />
diskriminacia, maT Soris, piradi xasiaTis diskriminaciac. sisxlis<br />
samarTalSi sagangebo normebis ararsebobis gamo madiskriminebeli<br />
samuSaos mimcemi ar daisjeba, magram konstituciis uSualo gamoyenebis<br />
CarCoebSi zianis anazRaureba daekisreba.<br />
bebis konstituciuri Semowmeba mohyves, ix. ungreTis postkomunisturi konstituciis<br />
70(a) muxli.<br />
45 amis Sedegi, Tu kanonis am debulebas vinme seriozulad miiRebs, isaa, rom<br />
Tanasworobis sistema adamianis yvela ZiriTad uflebaze maRla dgas, anu viRebT<br />
raRac iakobinur antidiskriminaciul tiranias. sazogadoebis yvela fenaSi, piradi<br />
cxovrebis CaTvliT, Cveni uflebebis ganxorcielebiT sxvebis daculi Tvisebebis<br />
diskriminacia did danaSaulad iTvleba.
340<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva:<br />
saxelmwifosa da Tavisuflebis Serigeba<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />
8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva<br />
bleqstons miaCnda, rom samoqalaqo Tavisufleba igivea, rac bunebrivi<br />
Tavisufleba, oRond mxolod im zomiT, ra zomiTac mas adamianuri<br />
kanonebi zRudaven da ra zomiTac igi aucilebeli da saWiroa<br />
sazogado sikeTisaTvis. 46<br />
Tavisufleba, Sesabamisad, SeiZleba SeizRudos Tumca mxolod<br />
imdenad, ramdenadac es sazogadoebis TvalsazrisiTaa saWiro. bunebiTi<br />
samarTlis eniT formirebuli es koncefcia im iuristis damaxasiaTebel<br />
pozitivistur Tvalsazriss gamoxatavs, romelic pozitiuri<br />
samarTlis sferoSi specialdeba. kanoni uzrunvelyofs ara<br />
arsebul uflebebs, aramed mas ainteresebs, romel sferoSi daadginos<br />
movaleobebi, aucileblobis SemTxvevaSi SezRudos moqmedebis<br />
SesaZleblobani. uflebebi warmoiSoba, ukidures SemTxvevaSi, saxelmwifo<br />
regulirebis wyalobiT. es sruliad gasagebia iseT samyaroSi,<br />
sadac yvela arsebiTi instituti, maT Soris, bleqstonis sakuTrebis<br />
ufleba, sabolood, warmoadgens saxelmwifos an adamianis<br />
tradiciis, an mosamarTleebis qmnilebas.<br />
SezRudvis am SesaZleblobas ar uaryofdnen adamianis uflebaTa<br />
revoluciuri deklaraciebi, romlebic miuTiTebdnen uflebebisa da<br />
Tavisuflebebis regulirebis prioritetulobaze. klasikuri konstitucionalizmi<br />
cdilobs Tavisufleba SeaTanxmos sazogadoebrivi<br />
simSvidis aucileblobasTan, romelic saxelmwifoSi cxovrebas<br />
ukavSirdeba. revoluciuri bunebiTi samarTlis pozitivaciis, e.i.<br />
konstituciuri aRiarebisa da konstituciebSi Setanis dros sazogadoebrivi<br />
wesrigisa da mSvidobianobis am moTxovnas, erTi SexedviT,<br />
mxedvelobaSi naklebad iReben, vidre amas bleqstonis pozitivizmi<br />
akeTebda. mxolod daTqmebiT aRiares, rom sazogadoebriv interesebze<br />
miTiTebiT, SeiZleba uari iTqvas adamianis uflebaTa gan-<br />
46 Sir William Blackstone, Commentaries on the Laws of England, vol. 1 (Chicago:<br />
Chicago University Press, 1979), gv. 125.
ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />
Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />
341<br />
xorcielebaze. aseTi SesaZlebloba ki rusos demokratiaSi macduria:<br />
politikur procesSi monawileoba yvelas SesaZleblobas aZlevs<br />
moaxdinos nebis realizacia sazogadoebis `namdvil~ upiratesobaTa<br />
gansaxorcieleblad. 47 raki sazogadoebas ase surs, adamianis<br />
uflebebi arsebiTi aRar aris. arsebobs ki saerTod oqros Sualedi<br />
adamianis uflebebis absolutizmsa da saxelmwifoebrivi, sazogadoebrivi<br />
regulirebis saWiroebebs Soris?<br />
1789 wlis safrangeTis adamianisa da moqalaqis uflebaTa deklaracia<br />
Tavisuflebas, sakuTrebas, usafrTxoebas da tiraniisadmi<br />
winaaRmdegobas uwodebs adamianis ganuyofel da bunebiT uflebebs.<br />
magram ganuyofloba SeuzRudaobas rodi niSnavs. sagulisxmoa, rom<br />
swored deklaracia ganixilavs sakiTxs, Tu ramdenad SeiZleba es<br />
uflebebi SeizRudos. 48<br />
abat seiesis koncefciis Sesabamisad, bunebiT uflebaTa SezRudva<br />
SesaZlebelia mxolod sxva pirTa msgavsi uflebebis SenarCunebis<br />
interesebisaTvis da ara romeliRac imanenturi movaleobisaTvis. am<br />
uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba dadgindes.<br />
zemoaRniSnuli, amerikuli koncefciis msgavsad, gamoxatavs konstitucionalizmsa<br />
da ZiriTad uflebebs Soris kavSiris arss. konstitucionalizmi<br />
gansazRvravs, Tu ramdenad SeiZleba ZiriTad uflebebad<br />
aRiarebuli uflebebis SezRudva an, piriqiT, gviCvenebs,<br />
Tu ramdenad zRudavs es uflebebi xelisuflebebs, romlebic Seadgenen<br />
saxelmwifos. am formulaSi ori cvladia, romlebic damokidebulia,<br />
erTi SexedviT, saxelmwifoze da, Sesabamisad, kanonmde-<br />
47 miuxedavad imisa, rom adamianebis gadawyvetilebebi xSirad egoisturi araa,<br />
da isini, SesaZloa, qvelmoqmedebis surviliT, solidarobiTa da zneobrivi moTxovnebiT<br />
iyvnen STagonebuli da xandaxan piradi msxverplis gasaRebadac arian<br />
mzad, daismis logikuri kiTxva: ratom unda ainteresebdeT adamianebs (romlebic<br />
gadawyvetilebebs kenWisyriT iReben) sazogadoebrivi keTildReoba, Tu es maT<br />
kargs arafers uqadis?<br />
48 regulirebis problema ase dgas: raSi gvargia TavisTavad nagulisxmebi uflebebi?<br />
konstituciebi ZiriTad uflebebs amosaval wertilad miiCneven, magram Tu<br />
isini amdenad mniSvnelovania, kozirebia, rogorc amas dvorkini ityoda, maSin unda<br />
gadavwyvitoT, rodis viTamaSoT kozirebiT da saerTod gamoviyenoT Tu ara didi<br />
kozirebi.
342<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
belze: (1) Tumca arsebobs ZiriTadi uflebebi, romlebic zRudavs<br />
saxelmwifos, magram, YTu romeli uflebebi miiCneva aseTebad, mniSvnelovanwilad<br />
kanonmdeblis gadawyvetilebazea damokidebuli; (2)<br />
Tu ramdenadaa kanonmdebeli SezRudvaSi SezRuduli, aseve ZiriTadad<br />
saxelmwifos arCevanzea damokidebuli.<br />
sakiTxs, Tu romeli uflebebis aRiarebaa saWiro, konstituciur<br />
sistemaSi gansazRvravs sazogadoebrivi Rirebulebebi da moTxovnilebebi<br />
(rogorc konstituciis Seqmnis, ise mogvianebiT, misi ganmartebis<br />
da gamoyenebis procesSi <strong>konstitucionalizmis</strong> principebi iZleva imis<br />
farglebs, Tu ramdenad SeiZleba yuradRebis gareSe datovo SezRudva,<br />
romelic garegnulad vlindeba rogorc negatiuri ufleba).<br />
konstituciurma saxelmwifom misi absolutisturi samarTalwinamorbedisgan<br />
memkvidreobiT miiRo erTi arsebiTi SesaZlebloba:<br />
momwesrigebeli xelisufleba, romelic aucilebelia sazogadoebrivi<br />
wesrigis, sazogadoebrivi simSvidis SesanarCuneblad, policiuri<br />
uflebamosileba, romlis meSveobiT igi iWreba samarTlis sferoSi,<br />
Tavisuflebis samefoSi.<br />
es SeWra SeiZleba SeizRudos mxolod Sinaarsobrivi momentebiT,<br />
Tu romelime konkretuli Tavisufleba sargeblobs dacviT,<br />
rogorc ZiriTadi uflebiT. roca saxelmwifoebrivi regulirebis<br />
sferos gafarToebiT <strong>konstitucionalizmis</strong> amgvari garantia arasakmarisi<br />
aRmoCndeba, aucilebelia saxelmwifo xelisuflebis ufro<br />
zusti SezRudva. magaliTad, Tu vinmes sisxlis samarTlis pasuxisgebaSi<br />
aZleven, amis ukanonobis argumentireba Tavisuflebis<br />
darRvevis faqtiT sakmarisi ver iqneba. aq saWiroa saxelmwifos<br />
Carevis zRvris ufro zusti dadgena. magram amgvari gansazRvruloba<br />
sruli ar aris. maSin, roca ZiriTadi Tavisuflebebis da<br />
Rirebulebebis Sesaxeb Tanxmoba SesaZlebelia, ise rogorc imis<br />
Sesaxeb, rom isini yvelas erTxmad eniWeba, amgvari SeTanxmebis pozitiur<br />
Sedegebs umravlesoba xSirad uaryofs. sityvis Tavisufleba<br />
iSviaTadaa sakamaTo racionalur Semecnebaze damyarebul sazogadoebaSi,<br />
magram amis safuZvelze pornografiis daSveba bevrisaTvis<br />
miuRebeli iqneboda.
ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />
Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />
343<br />
uflebebis Sinaarsis gansazRvrisas konstitucia miuTiTebs saxelmwifos<br />
qmedunarianobis SenarCunebazec, rogorc Tavis pirveli<br />
rigis amocanaze. saxelmwifos funqciobaze (da konstituciis da<br />
<strong>konstitucionalizmis</strong> Sansebze) gavlenas axdens saxelmwifos sim-<br />
Svidis uzrunvelyofis amocana. 49 saxelmwifo unda gvTavazobdes<br />
momsaxurebas da, Sesabamisad, upasuxebdes efeqtianobis moTxovnebs.<br />
amitomac ZiriTadi uflebebis garantia unda ganisazRvrebodes im<br />
absoluturi samarTlebrivi dacvisagan, romelic nakarnaxebia adamianis<br />
uflebaTa logikiT. konstituciuri wyoba iZulebulia gaiTvaliswinos<br />
sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyofis es moTxovna,<br />
maT Soris saerTaSoriso uSiSroebis mxardaWeris da saxelmwifoebrivi<br />
interesebis gaTvaliswinebis moTxovnac, magram mxolod Tavisuflebis<br />
Selaxvis fasad.<br />
Tavisuflebis farTod dacvis SemTxvevaSic ki, Tavisuflebis daculobasa<br />
da saxelmwifos mier uzrunvelyofil wesrigs Soris<br />
dapirispireba mudmivad igrZnoba. adamianis uflebebiT saxelmwifos<br />
metismeti SeboWiloba da maTi konstituciaSi aRnusxva, sabolood,<br />
safrTxeSi agdebs mTel politikur sistemas. konstitucionalizmi<br />
uflebaTa dacvis iseT formas eZiebs, romelic safrTxes uqmnis misive<br />
arsebobis wanamZRvrebs. amis klasikuri gamoxatulebaa dilema:<br />
ramdeni Semwynareblobis gamovlenaa saWiro konstituciuri sistemis<br />
Seuwynarebel mowinaaRmdegeTa mimarT im ZiriTadi uflebis uzrunvelyofis<br />
aucileblobis motiviT, romlebic safrTxes uqmnis<br />
saxelmwifos. is, rom Semwynarebloba imaT uflebaTa dacvaSi, vinc<br />
Tavs esxmis sistemas, scdeba aucilebeli RonisZiebebis farglebs,<br />
metismetad gulubryvilo pasuxia am kiTxvaze. saqme isaa, rom uflebaTa<br />
SezRudvebma, romlebic wyobilebis dacvis almiTaa Semotanili,<br />
iseve SeiZleba daarRvios konstituciuri sistema, rogorc<br />
misma mowinaaRmdegeebma.<br />
49 rogorc pirvel TavSi aRvniSneT, konstitucionalizmi da saxelmwifo institutebi<br />
imTaviTve erTgvarovnebas moiTxoven da yvelasTvis saarsebo minimums gulisxmoben.
344<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
8.4.2. uflebaTa SezRudvebis farglebi<br />
kanonmdeblis uzenaesobidan gamomdinare mas, erTi SexedviT, yvelaferi<br />
SeuZlia. magram im normebis arsebobis SemTxvevaSi, romlebic<br />
adamianis ZiriTad uflebebs Seexeba, konstituciuri sistemebi adgens<br />
kanonmdeblis Tavisuflebis sazRvrebs. am barierebis gamoyeneba<br />
ZiriTadad im moTxovnaTa gamo xdeba saWiro, romlebic samarTlebriv<br />
saxelmwifos waeyeneba (saxelmwifo organoebma unda daicvan kanonis<br />
miTiTebebi); gansxvaveba isaa, rom samarTlebrivi saxelmwifos<br />
es principebi, upirveles yovlisa, mTavrobis saqmianobis mimarT gamoiyeneboda<br />
ufro konkretul aqtebTan, vidre dadgenilebis miRebasTan<br />
dakavSirebiT, maSin roca konstituciuri sistema maT kanonmdeblebis<br />
mimarTac axorcielebs.<br />
Tumca konstituciebis teqstebSi es farglebi mxolod nawilobrivaa<br />
miTiTebuli; maTi meore nawili ki sasamarTlo praqtikis meSveobiT<br />
SemuSavda. uflebaTa SezRudvis sasamarTloseuli zusti<br />
Sesrulebis upiratesoba isaa, rom SezRudvis farglebis gansaz-<br />
Rvrisas sazogadoebriv saWiroebebs, momentis moTxovnebs da siZneleebs<br />
samarTalSemfardebeli ukeT iTvaliswinebs, vidre kanonmdebeli.<br />
ra Tqma unda, am saqmeSi arc sasamarTlos monawileobaa uxarvezo.<br />
safrangeTis 1789 wlis adamianis da moqalaqis uflebaTa<br />
deklaracia ukve Seicavda princips, romlis Tanaxmadac, uflebebi<br />
mxolod kanoniT unda SezRuduliyo, e.i. uflebaTa SezRudvas deklaracia<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis privilegiad miiCnevda. SedarebiT<br />
gviandeli konstituciebis teqstebi aRniSnaven gansxvavebebs<br />
adamianis calkeul aRiarebul ZiriTad uflebebs Soris maTi Sez-<br />
Rudvadobis mixedviT, zogierT SemTxvevaSi SemzRudav kanonebs, anu<br />
uflebis ubralo mowesrigebas isini ukavSireben garkveul proceduras<br />
(kvalificiuri umravlesobis uzrunvelyofis aucilebloba,<br />
organuli an konstituciuri kanonis miReba). zogierTi ZiriTadi<br />
uflebis SezRudva mxolod sxva (msgavs) uflebaTa sasargeblod,<br />
Tanac mxolod im SemTxvevaSi xdeba, roca am uflebis SezRudvis<br />
gareSe Seilaxeboda sxva pirTa konkretuli Tanaswori uflebebi.<br />
calkeul SemTxvevebSi konstituciebi gansazRvraven iseT zogad<br />
interesebsa da Rirebulebebs, romelTa dacvas isini aucileblobad<br />
miiCneven ZiriTadi uflebebis sazianodac ki. amerikuli sityvis Ta-
ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />
Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />
345<br />
visufleba, romelic, erTi SexedviT, absoluturi moCans, SesaZloa<br />
SeizRudos, Tu es ufleba uSualo safrTxes uqmnis sazogadoebriv<br />
wesrigs an axdens danaSaulis provocirebas. germaniis ZiriTadi kanoni<br />
axalgazrdobis, agreTve adamianis pativisa da Rirsebis dacvas<br />
iseT Rirebulebebad miiCnevs, romlebic zRudavs sityvis Tavisuflebas.<br />
qvemoT moyvanilia uflebaTa SezRudvis ramdenime SesaZlebloba<br />
germaniis ZiriTadi kanonidan, romlebic damaxasiaTebelia sxva<br />
qveynebisaTvisac. ZiriTadi uflebebi SeiZleba SeizRudos, Tu am<br />
uflebebiT borotad sargebloben an maT iyeneben danaSaulis Casadenad.<br />
gaerTianebebis Tavisufleba SeiZleba SeizRudos, Tu gaer-<br />
Tianeba upirispirdeba sisxlis samarTalis kodeqss an mimarTulia<br />
konstituciuri wyobis winaaRmdeg (sisxlis samarTlis kodeqsis<br />
muxlebis Semadgenlobas Tavisi konstituciuri sazRvrebi aqvs). saxelmwifos<br />
uSiSroebis interesebisaTvis SeiZleba SeizRudos mimosvlis<br />
Tavisuflebis uflebac im uSualo safrTxis Tavidan asacileblad,<br />
romelic emuqreba Tavisufal demokratiul konstituciur<br />
wyobas (me-11 muxlis me-2 abzaci). es abzaci muxlis teqstSi<br />
CarTes 1968 wels miRebuli kanonis Sesabamisad, rogorc reaqcia<br />
teroristebis masobriv gamosvlebze. binis xelSeuxebloba SeiZleba<br />
SeizRudos im sazogadoebrivi safrTxis Tavidan asacileblad, romelic<br />
emuqreba sazogadoebriv wesrigs da sazogadoebriv usafrTxoebas,<br />
agreTve axalgazrdobis morals. sakuTreba SeiZleba iZulebiT<br />
gasxvisdes sazogadoebis interesebidan gamomdinare. zogjer<br />
ufleba SeiZleba SeizRudos yovelgvari pirobis gareSe, magaliTad,<br />
Ria cis qveS krebebis Catarebis ufleba. 50<br />
uflebaTa SezRudvis germanuli principebi saerTo evropulisagan,<br />
arsebiTad, mxolod maTi diferencirebiT gansxvavdeba. am mxriv,<br />
etalonia 1950 wlis evropis konvencia adamianis uflebebisa da ZiriTadi<br />
Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb, romelic adamianis TiTqmis<br />
yvela dacvad uflebas miiCnevs SezRudvadad erovnuli uSiSroebis,<br />
sazogadoebrivi uSiSroebis dacvis, sazogadoebrivi janmrTelobis,<br />
sazogadoebrivi wesrigisa da zneobis dacvis da danaSaulis Tavidan<br />
acilebis safuZvelze, xolo sagangebo mdgomareobis SemTxvevebSi<br />
dasaSvebad miiCnevs Semdgom SezRudvebsac. piradi cxovrebis ufle-<br />
50<br />
sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT es zomebi jer kidev 1831 wlis belgiis<br />
konstituciiT iqna gaTvaliswinebuli.
346<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
ba SeiZleba SeizRudos qveynis ekonomikuri keTildReobisaTvis<br />
(komentari mkiTxvelisTvis migvindvia). Tu davufiqrdebiT imas, rom<br />
swored am dokumentma Seuwyo didwilad xeli evropis saxelmwifoebSi<br />
konstituciuri uflebebis ganviTarebas, naTeli gaxdeba, ra<br />
sust dabrkolebebs warmoadgendnen konstituciur uflebebad qceuli<br />
ZiriTadi uflebebi.<br />
saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi interesebis ganxorcieleba,<br />
daTqmis gareSe, rogorc Cans, unda niSnavdes, rom namdvili Sez-<br />
Rudvebi ar arsebobs: ZiriTadi uflebebic agreTve icviTeba. mdgomareoba,<br />
roca uflebaTa SezRudva xdeba saxelmwifoebrivi aucileblobis<br />
niSniT, bevrad ukeTesi rodia socialisturi samarTlis<br />
koncefciaze, romelic uflebebis ganxorcielebas dasaSvebad mxolod<br />
mSromeli xalxis interesisaTvis miiCnevda.<br />
magram sinamdvileSi, uflebaTa SezRudvis SesaZlebloba moqnili<br />
cnebebis safuZvelze, samarTlebriv saxelmwifoSi, omis Semdgom evropaSi<br />
ar iqceva sistematuri borotebis gamoyenebis wyarod. Ziri-<br />
Tad uflebaTa Sinaarsis arsi da Tavad adamianis Rirseba, germaniisa<br />
da ungreTis konstituciebis Tanaxmad, ar SeiZleba SeizRudos. 51<br />
Zalauflebis demokratiuli gamoyeneba da antidespoturi sazogadoebrivi<br />
kultura, romelic politikosebzec axdens gavlenas,<br />
sazogadoebas adamianis ZiriTad uflebaTa pativiscemas STaagonebs.<br />
sasamarTlo kontrolis gamo kanonmdebeli iZulebulia WeSmariti<br />
mniSvneloba mianiWos im sferoebs, romelTa CarCoebSic konstitucia<br />
uflebebs zRudavs. sasamarTlos SeuZlia ganixilos uflebaTa<br />
SezRudvis sazogadoebrivi saWiroebac. aseTi saWiroebis sababiT,<br />
igi guldagul ixilavs sakiTxs, mizanSewonelia Tu ara SezRudvis<br />
SemoReba demokratiuli saxelmwifos funqciobisaTvis. 52<br />
51 Tanamedrove konstituciebis umravlesoba sagangebo mdgomareobisa da omis<br />
SemTxvevaSi adamianis uflebaTa Semdgom SezRudvas iTvaliswinebs. magram germaniis<br />
ZiriTadi kanoni am mxriv Zalian cota damatebiT SezRudvas adgens. patimrobis vada<br />
sasamarTlos sanqciis gareSe oTx dRemdea gaxangrZlivebuli. sxvagvarad, adamianis<br />
uflebaTa mniSvnelovani SezRudva, sazogadoebrivi mSvidobis interesebidan<br />
gamomdinare, Tavad konstituciis debulebebiTaa gansazRvruli.<br />
52 es, arcTu ise gamokveTili, Tumca ki kontrolisaTvis saWiro midgoma evropis<br />
adamianis uflebaTa sasamarTlosTvisaa damaxasiaTebeli, romelic amosaval<br />
wertilad 1950 wlis adamianis uflebaTa konvenciis teqsts miiCnevs da, aqedan
as emsaxureba ZiriTadi uflebebi<br />
347<br />
samarTlebrivi saxelmwifos principebidan gamomdinareobs Ziri-<br />
Tadi uflebebis SezRudvis Semdgomi gamkacreba. uflebis SezRudva<br />
unda iyos gonivruli da Tanazomieri. uflebaTa SezRudva am moTxovnas<br />
maSin Seesabameba, Tu regulireba gamodgeba da aucilebelia<br />
samarTalSemoqmedebiTi miznebis misaRwevad (sxva saSualebebiT mizani<br />
miuRwevelia). sakonstitucio samarTalwarmoebis amJamindeli<br />
mdgomareobis mixedviT, gaurkvevelia, romeli samarTalSemoqmedebi-<br />
Ti miznebi ganapirobebs ZiriTad uflebaTa SezRudvis SesaZleblobas.<br />
Tu vigulisxmebT, rom SezRudva xdeba:<br />
_ sxva pirTa analogiuri uflebebis interesebisaTvis, sxva ZiriTadi<br />
uflebebis interesebisaTvis;<br />
_ konstituciuri movaleobebis interesebSi konstituciuri<br />
miznebisaTvis;<br />
_ saxelmwifos da wesrigis dacvis interesebisaTvis,<br />
maSin, sakanonmdeblo miznebidan gamomdinare, SesaZlebelia gamoikveTos<br />
ZiriTad uflebaTa SezRudvis sxvadasxvagvari sazRvrebi.<br />
oRond, rac unda gaxdes SezRudvis mizezi, masTan dakavSirebuli<br />
datvirTva "gadaWarbebuli" ar unda iyos. kanonmdebels xSirad imis<br />
mtkiceba uwevs, rom mis mier SerCeuli regulirebis saSualebebi<br />
dacul ZiriTad uflebebSi umcires zians iwvevs.<br />
8.5 ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi<br />
borotad (qaosis da uzneobisTvis)<br />
gamoyeneba xdeba?<br />
Tavisufleba xSirad, gansakuTrebiT maSin, roca misiT sxvebi<br />
sargebloben, SeiZleba SiSis momgvrelic iyos. Cvenive Tavisufleba,<br />
romelic sxvebis miTiTebas gamoricxavs da sakuTar pasuxismgeblobasac<br />
gulisxmobs, gaubedaobasa da meryeobas warmo-<br />
Sobs. Tavisufleba da misi Tanmxlebi ZiriTadi uflebebi, samtrod<br />
gangvawyoben, roca saqme, gansakuTrebiT or uflebas –<br />
gamomdinare, swavlobs, Tu ramdenadaa saWiro demokratiul saxelmwifoSi adamianis<br />
uflebaTa SezRudva. 1982 wlis kanadis uflebaTa da TavisuflebaTa qartia<br />
amave princips moicavs.
348<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
sityvis Tavisuflebas da braldebulis uflebebs exeba. sazogadoebrivi<br />
azri am or sferoSi did Seuwynareblobas amJRavnebs.<br />
xSirad dasmula kiTxva _ ratom sWirdeba braldebuls amdeni<br />
da ase Zvirad Rirebuli uflebebi, romelTa mizeziTac sisxlis samarTlis<br />
procesi esoden gaWianurebuli da ZviradRirebulia? ra<br />
saWiroa amdeni formaloba? ratom aTavisufleben braldebuls<br />
procesualuri Secdomebis SemTxvevaSi? mxolod imitom, rom man<br />
danaSauli wnexis qveS aRiara, Tu imitom, rom mas advokati ar<br />
hyavda? ra saWiroa sasamarTlos sanqcia iseTi umniSvnelo moqmedebisaTvis,<br />
rogoricaa Cxreka an satelefono saubrebis mosmena? amas<br />
xom gamoZiebis savaraudo gaxangrZliveba SeiZleba mohyves? ratom<br />
ar vendobiT policiis inspeqtorebs? bolos da bolos, ra uSavdeba<br />
adamians, romlis telefonic `ismineba~? patiosan kacs dasamali<br />
araferi aqvs. ratom unda Tavisufldebodnen eWvmitanilni, gansakuTrebiT,<br />
Tu eWvi seriozul danaSauls exeba? yvelaze uaresi,<br />
rac SeiZleba moxdes, isaa, rom eWvmitanils danaSauli ar Caudenia.<br />
Tuki misi udanaSauloba damtkicdeba, mas gaaTavisufleben (araferia,<br />
Tu mas iqamde patimrobaSi amyofeben). adamianTa gulgriloba<br />
sisxlis samarTlis danaSaulSi braldebulTa da sasamarTlo procesSi<br />
Cabmul pirTa mimarT im rwmenidan gamomdinareobs, rom aseTi<br />
ram maT ar SeemTxvevaT da rom es mxolod damnaSaveT exeba. damna-<br />
Savis piradi uflebebi da adamianuri Rirseba TanagrZnobas ar iwvevs,<br />
xolo sazogadoeba braldebulsa da msjavrdebuls erTmaneTisagan<br />
Znelad Tu ganasxvavebs. es, rasakvirvelia, umarTebulo midgomaa.<br />
istoriuli gamocdileba adasturebs, rom Zalaufleba SeiZleba<br />
saxifaTo gaxdes, xolo policiam aRviraxsnil moqmedebebs mimarTos,<br />
Tu igi procesualurad ar aris SezRuduli; sisxlis samarTlis<br />
procesis mimdinareobisas sisxlissamarTlebrivi devnis<br />
organoebs uzarmazari upiratesoba aqvT. zemoaRniSnuli SezRudvebisa<br />
da barierebis gareSe, sagamoZiebo xelisuflebaTa saqmianobam,<br />
SesaZloa, sisxlis samarTlis procesis miznebisadmi sruliad sawinaaRmdego<br />
Sedegebi moitanos. Tu dakavebuls uzomo wnexis qveS<br />
moaqceven, igi iseT danaSaulsac aRiarebs, romelic ar Caudenia. is,<br />
rom dakavebuli piri dapatimrebidan mokle xanSi unda warsdges<br />
mosamarTlis winaSe, Tavis advokats Sexvdes an Seityos, Tu raSi<br />
sdeben mas brals, ubralo axireba ki ara, seriozuli fsiqologiu-
as emsaxureba ZiriTadi uflebebi<br />
ri gamocdilebiT nakarnaxebi saWiroebaa; amis gareSe adamiani SeiZleba<br />
sulierad gatydes. 53<br />
349<br />
sityvisa da presis TavisuflebaTa winaaRmdeg gamoyenebuli mTavari<br />
argumenti isaa, rom es Tavisuflebebi iseT rames icavs, rasac<br />
samarTlis subieqti xSirad borotad iyenebs. gazeTebi cruoben an<br />
cilismwamebloben, mepatroneTa interesebisaTvis faqtebs amaxinjeben<br />
an malaven. arcTu iSviaTad sityvis Tavisufleba gamoiyeneba dauSvebeli<br />
waqezebisaTvis, masebis ganwyobilebaTa manipulirebisaTvis,<br />
axalgazrdobaze mavne zegavlenisaTvis, uzneo saqcieliT wesieri<br />
adamianebis SokirebisaTvis. ratom unda eZleodes televizias tanjvis,<br />
kamaTis da gansxvavebuli azris gadacemis ufleba? mTavrobebi,<br />
dawyebuli ucxoelebis da ZirgamomTxreli saqmianobis Sesaxeb 1798<br />
wlis amerikis kanoniT da iakobinelebis eris damcveli cenzuriT,<br />
zemoaRniSnuls Cveulebriv amateben, rom arakeTilsindisieri publikaciebi<br />
aryevs mTavrobis saWiro avtoritets, Tesavs ganxeTqilebas,<br />
calmxrivad warmosaxavs mxolod negatiur mxareebs. 54<br />
es Sexedulebebi, SesaZloa, nakleb sayuradRebod mogveCvenos,<br />
Tu imas gavacnobierebT, rom mosazrebaTa gamoxatvis Tavisuflebis<br />
garkveuli SezRudvis SemTxvevaSi, yvela Cvengani aRmoCndeba wnexis<br />
qveS, radgan SeuZlebelia imis codna, Tu romeli mosazreba aikrZaleba<br />
samomavlod. rodesac ar SegviZlia vTqvaT, rasac vfiqrobT,<br />
gverTmeva TviTgamoxatvis da TviTrealizaciis SesaZlebloba, roca<br />
ar SegviZlia Cveni cdomilebebi gamovTqvaT, amiT sxvebs varTmevT<br />
Cvens Secdomebze miTiTebis SesaZleblobas da jiutad, uimedod<br />
53 maT, visac unaxavs filmi ,,mamis saxeliT”, exsomebaT, rom britaneTSi<br />
policiam aRiarebebi imis meSveobiT moipova, rom dakavebulTa patimrobis<br />
periodi dakiTxvis mimarT adamianis gamZleobis vadas aRemateboda. oficialuri<br />
pirebi antiteroristuli kanonis safuZvelze moqmedebdnen, romlebic<br />
SemdgomSi evropis adamianis uflebaTa konvenciis darRvevad iqna aRiarebuli.<br />
54 samoqalaqo uflebebis armqoneTa da meamboxeTa aqti krZalavda mTavrobis<br />
cru, skandalur an uxams kritikas, rac misiT ukmayofilebas iwvevda.<br />
prezident jefersonis droindelma kongresma es kanoni (romelic Tavdapirvelad<br />
jefersonis partiis winaaRmdeg iyo mimarTuli) misi vadis amowurvisas<br />
ar ganaaxla, xolo am aqtis damrRvevebs kompensacia gadauxades.
350<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
vrCebiT sakuTar SecdomebTan, ise rogorc yvela. arsebobs Tu ara<br />
absoluturi WeSmariteba, faqti faqtad rCeba: istoriaSi ar arsebula<br />
epoqa an mecnieri, romelic srulyofil sibrZnes flobdes.<br />
Cven WeSmaritebasTan mxolod miaxloeba SegviZlia Tavisufali diskusiis<br />
meSveobiT. magram ra mniSvneloba aqvs WeSmaritebasTan miaxloebas<br />
politikur argumentaciaSi? politikaSi WeSmariteba Tumca<br />
sasargeblo ramea, magram yvelaze mniSvnelovani rodia axali ur-<br />
TierTkavSiris aRmosaCenad. ar arsebobs demokratia Tavisufali<br />
diskusiebis gareSe; xolo Tavisufali azris gamoxatvis gareSe<br />
mTeli konstituciuri sistema daingreva. 55<br />
Tu ar aris diskusiebi, YTu presas ar SeuZlia sxvadasxva, Tundac<br />
Seuracxmyofeli, Tvalsazrisi gamoaqveynos, maSin adamianebi<br />
moklebuli arian Segnebuli politikuri arCevanis SesaZleblobas.<br />
es ki imas niSnavs, rom xelisuflebis armqoneT ar eqnebaT Sansi<br />
xelisuflebis mqoneni Secvalon xmis mimcemTa darwmunebis gziT;<br />
Tu ar aris sityvis Tavisufleba, ar aris informaciac, romelzedac<br />
orientirebuli iqneboda saxelmwifos xelmZRvaneloba. `beWdviTi<br />
sityvis Tavisufleba aucilebelia rogorc mTavrobisaTvis,<br />
ise xalxisTvisac, da am mimarTebiT misi xelyofa aris danaSauli<br />
saxelmwifos winaaRmdeg~. 56<br />
55 sxvadasxva demokratiul qveyanaSi sityvis Tavisuflebis xarisxi sxvadasxvaa,<br />
radgan am uflebis mniSvneloba sxvadasxvagvarad esmiT. xSirad<br />
sazogadoebrivi wesrigisa Tu calkeul pirTa reputaciis dacvas, sityvis<br />
TavisuflebasTan SedarebiT, upiratesoba eniWeba. magram unda iTqvas, rom<br />
politikur ganacxadebs sul ufro metad icaven imis gaTvaliswinebiT,<br />
rom isini politikuri sistemis funqciobisaTvis Zalian mniSvnelovania.<br />
germaniis sakonstitucio sasamarTloc ki, romelic adamianis Rirsebas umniSvnelovanes<br />
Rirebulebad miiCnevs, Tvlis, rom politikuri diskusiebisas<br />
politikosebs, Cveulebriv moqalaqeebTan SedarebiT, naklebi dacva<br />
sWirdebaT.<br />
56 Benjamin Constant, Political Writings, trans and ed. Biancamaria Fontana<br />
(Cambridge: Cambridge University Press, 1988), gv. 150. aSS-is uzenaesi sasamarTlos<br />
gancxadebiT, presa _ sxva uflebebisa da Tavisuflebebis mamoZravebeli<br />
Zala – demokratiul qveynebSi iseT mniSvnelovan rols asrulebs,<br />
rom misi dacva saWiroa TviTcenzurisganac ki. Tu reputaciis SembRalavi<br />
siyalbis gamo gazeTi iZulebulia didi konpensacia gadaixados,<br />
SemdegSi masalis gamoqveynebisas igi met sifrTxiles gamoiCens, amas ki<br />
TviTcenzura mohyveba. amitomac, sasamarTlo politikosTa Tu sazogado
8.6. gansazRvris sizuste<br />
gansazRvris sizuste<br />
351<br />
adamianis ZiriTadi uflebebi principebis deklaracias ufro gvagonebs,<br />
vidre iuridiul wesebs. bundovanebis gamo es dazustebas sa-<br />
Wiroebs. amasTan, ZiriTadi uflebebi absoluturobas moklebulia<br />
nawilobriv erTmaneTTan da sxva adamianebis msgavs uflebebTan dapirispirebis<br />
mizeziT, nawilobriv ki imitom, rom unda ganxorcieldes<br />
saxelmwifos funqciur sferoSi. uflebebiT uzrunvelyofili<br />
Tavisuflebis garda, aucilebelia saxelmwifos da sazogadoebrivi<br />
simSvidis gaTvaliswinebac.<br />
rogorc ukve davrwmundiT, SeerTebuli Statebis konstitucia<br />
da misi Sesworebebi sityvaZunwia; isini mxolod CamoTvlian uflebebs<br />
ise, rom maT Sinaarss dawvrilebiT ar azusteben. SesaZloa, es<br />
ZiriTad iuridiul da politikur sakanonmdeblo winadadebaTa<br />
SeerTebis Sedegi iyos, magram, cxadia, teqsti yvelasaTvis misaRebi<br />
swored rom am uzustobis wyalobiT aRmoCnda. zogad formulirebaSi<br />
yvela adamiani kiTxulobs misTvis keTilismyofel sazriss,<br />
TiTqos ambobdes: vnaxoT, visi gageba Seavsebs formas SinaarsiT da<br />
vis interesebs daicavs mocemuli norma.<br />
istoriuli da sxva mizezebiT, adamianis ZiriTadi uflebebi mowodebulia<br />
SezRudos saxelmwifo xelisuflebis TviTneboba. saxelmwifos<br />
uflebamosilebaTa SezRudvas warmatebis Sansi maSin<br />
aqvs, rodesac saxelmwifo organoebis kompetencia gamijnulia da<br />
konstituciuri wesebis safuZvelze isini erTmaneTis winaaRmdeg gamodian<br />
samarTlis dasacavad. amis erT-erTi piroba isaa, rom ufleba,<br />
romelic dacvas saWiroebs, jerovnad iyos gansazRvruli. meore<br />
ki is, rom Tavad dazaralebuls SeeZlos sakuTari uflebis gan-<br />
moRvaweTa Sesaxeb araswori Tu Seuracxmyofeli publikaciebisaTvis kompensacias<br />
mxolod maSin awesebs, roca isini saxifaTod da sazianod miiCneva.
352<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
xorcieleba da dacva, ris SesaZleblobasac uzrunvelyofs mar-<br />
Tlmsajuleba.<br />
konstituciuri uflebebis zusti gansazRvris da ganxorcielebis<br />
safuZvels iZleva kanonmdebloba. gansazRvrebebi, romlebic kanonmdeblobaSia<br />
mocemuli, uzrunvelyofs iseT mdgomareobas, romlis<br />
drosac kanonebs administracia pativiscemiT ekideba konstituciur<br />
uflebebs samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli movaleobebis<br />
ZaliT. winaaRmdeg SemTxvevaSi, maTi iZuleba SeiZleba sasamar-<br />
Tlos gadawyvetilebiT. Tumca saxelmwifo organoebis pasuxismgeblobis<br />
amaRlebis mizniT, adamianis uflebaTa yvelaze tipuri dar-<br />
Rvevebi da borotad gamoyeneba SeiZleba TviTon konstituciaSi aikrZalos<br />
da iqve ganisazRvros umniSvnelovanesi procesualuri Sinaarsobrivi<br />
pirobebi, romlebic saxelmwifom unda daicvas.<br />
uflebaTa Sinaarsis da maTi dacvis gansazRvris SemuSavebis SesaZlebloba,<br />
SezRudvebis aucileblobis gansazRvrasTan erTad, kanonmdebels<br />
viTarebis gakontrolebis saSualebas aZlevs. magram<br />
Cven ukve davrwmundiT iseTi mdgomareobis saSiSroebaSi, rodesac<br />
samarTali parlamentis msaxurebaSia. sakmarisi ar aris icode, rom<br />
konkretuli ZiriTadi ufleba kanoniT wesrigdeba da mis fargleb-<br />
Si unda xorcieldebodes. SeiZleba iTqvas, rom am debulebaTa mniSvnelobis<br />
Sesabamisad, Tavisufleba mxolod iuridiuli proceduris<br />
farglebSi izRudeba, magram samarTlebrivi usafrTxoebisaTvis es<br />
cotaa. saWiroa dawvrilebiT mieTiTos, Tu ra xdis proceduras<br />
`kanoniers~ (magaliTad, sasamarTlosaTvis gadacema). winaaRmdeg<br />
SemTxvevaSi, iqmneba STabeWdileba, rom yovelgvari procesi, romelic<br />
kanonier aramzadobas Seesabameba, konstituciuria, Tu procesualuri<br />
aspeqti daculia. mraval konstituciaSi ixmareba `gonivruli<br />
vada~. magram visTvisaa igi gonivruli? is, rac gamomZieblisaTvis<br />
xanmokle, mouxerxebeli vadaa, xolo sisxlis samarTlis<br />
samZebros organoebisTvis resursebis araracionaluri xarjva, SesaZloa,<br />
datusaRebuli, damamcirebel pirobebSi momlodine adamianebisaTvis<br />
iyos gaumarTleblad gawelili dro. raki aq saqme dakavebulis<br />
uflebebs exeba, gonivrulobas misi TvalTaxedviT unda SevxedoT.<br />
`gonivruli~ vada SesaZloa niSnavdes `aragonivruls~ institutis<br />
miznebis TvalsazrisiT _ vadas, romlis gasvlis Semdeg<br />
unda movelodeT dakavebulis mier sakuTari Tavis winaaRmdeg mice-
gansazRvris sizuste<br />
mul Cvenebebs. Tundac am mosazrebebis gamo saWiroa vadebis zustad<br />
gansazRvra.<br />
353<br />
mcdari iqneboda gvefiqra, rom konstituciis ugulebelyofa kanonmdeblis<br />
interesebs Seesabameba, igi xom konstituciis wyalobiT<br />
iZens legitimacias. kanonmdebeli vakuumSi rodi moqmedebs, iTvaliswinebs<br />
ra adamianis ZiriTadi uflebebis zneobriv dasabuTebas<br />
da sayovelTaod aRiarebas, sazogadoebriv azrs, romelzec damokidebulia<br />
deputatebis xelaxali arCeva. kanonmdebelma ar SeiZleba<br />
yuradRebis miRma datovos Semdegi:<br />
ufleba sazogadoebrivi wesrigis dacvaze yovelTvis niSnavs pirad<br />
TavisuflebaTa SezRudvas, xolo Cveni sajaro samarTlis amosavali<br />
pozicia moqalaqis Tavisuflebaa. pirdapir Tu arapirdapir Cveni<br />
respublikebis saxes adamianis da moqalaqis konstitucia gansaz-<br />
Rvravs; sajaro samarTalSi yovelgvar diskusias saerTo safuZveli<br />
rom hqondes, unda iqidan amodiodes, rom Tavisufleba zogadi wesia,<br />
SemzRudavi RonisZiebebi _ gamonaklisi. 57<br />
kanonmdebloba mowodebulia (franguli koncefciis mixedviT)<br />
Seitanos jerovani sinaTle samarTalgamoyenebaSi. amas garda, mas<br />
aqvs moqmedebebis garkveuli Tavisufleba, romelic kanonmdebels,<br />
Tuki sariskod miiCnevs, SeuZlia Seaviwroos. ZiriTadi uflebebi<br />
SeiZleba kanonmdeblobiT SeizRudos sazogadoebrivi wesrigis uzrunvelyofis<br />
mosazrebebiT, amasTan, SezRudvis xarisxi damokidebulia<br />
sazogadoebrivi wesrigis da im safrTxeTa mdgomareobaze, romelic<br />
wesrigs emuqreba. 58<br />
57 kornei, mTavrobis komisari, 1917 weli, saxelmwifo sabWo, 1917 w. 10 agvisto,<br />
baldi, lab. 637.<br />
58 magaliTad, 1981 wels frang kanonmdeblebs miaCndaT, rom moqalaqeTa usafrTxoebis<br />
dacva, teroristuli aqtebis gazrdili saSiSroeba iTxovs damnaSaveTa<br />
gaZlierebul devnas. ase rom, policias nebismieri piris dadgenis mizniT, 6 saa-<br />
TiT dakavebis ufleba unda hqonoda. sakonstitucio sabWom es argumenti miiRo im<br />
SesworebiT, rom sakanonmdeblo aqtis fraza: ,,dakaveba vinaobis dadgenamde,” Tavisuflebis<br />
ZiriTad wesad, xolo policiis mier ganxorcielebuli SezRudvis gamonaklisad<br />
miCnevidan gamomdinare, _ niSnavda, rom vinaobis nebismieri damadasturebeli<br />
sabuTi miRebuli unda yofiliyo, xolo saxelmwifo prokurorisaTvis piris<br />
dakavebis periodSi nebismier dros Setyobineba unda gaegzavnaT. 1983 wels socialistebis<br />
xelisuflebaSi mosvlis Semdeg, parlamentma piradi Tavisuflebis uf
354<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
moqmedebis es sivrce konstituciur Rirebulebebsa da Tavisuflebebs<br />
SesaZleblobas aZlevs ar mowydnen yvela droSi gabatonebul<br />
sazogadoebriv Sexedulebebs da sazogadoebis funqciobis SesaZleblobebs.<br />
roca konstituciebi akrZalaven uCveulo da sastik<br />
an Seusabamo sasjelebs, isini, Cveulebisamebr, eyrdnobian odindel,<br />
cvlilebebs daqvemdebarebul sazogadoebriv Sefasebas. sasjelis<br />
aucilebeli simkacre dRes sxvanairia, vidre XIX saukunis daswyisSi<br />
iyo. 1972 wels SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo<br />
sikvdiliT dasjas uCveulo da sastik sasjelad miiCnevda, oTxi<br />
wlis Semdeg (amis Sesaxeb kanonis cvlilebis Semdeg) uzenaesi sasamarTlo<br />
sazogadoebis umravlesobis nebas dahyva. 59<br />
aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom konstituciaSi miTiTebuli uflebebi<br />
mxolod sityvebia, romlebic axsna-ganmartebazea damokidebuli.<br />
rac Seexeba maT ukan mdgom Cveulebebs, isini garemoebebs<br />
eguebian aTasgvari Tavsatexi gziT. Cven ar SeiZleba iluziebs miveceT,<br />
konstituciebs axorcielebn adamianebi da ara konstituciis<br />
damfuZnebelTa nebiT daprogramebuli kompiuterebi. albaT, es imis<br />
erTaderTi SesaZleblobaa, rom konstitucia adamianis mxrebs ar<br />
awvebodes sxvisi Zalauflebis antisazogadoebriv tvirTad. konsti-<br />
leba Semdegnairad ganmarta: dakaveba mxolod im SemTxvevaSia dasaSvebi, roca pirs<br />
an sakuTrebas uSualo safrTxe emuqreba. mas Semdeg, xelisuflebaSi memarjveneTa<br />
Tu memarcxeneTa mosvlisas, dakavebis sapolicio ufleba farTovdeba an, piriqiT,<br />
izRudeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, uflebebTan dakavSirebuli aqtis moqmedebis<br />
sfero mudmivad icvleba, magram individis pirad Tavisuflebas safrTxe arasodes<br />
damuqrebia. amrigad, Tavisuflebis ZiriTadi ufleba absoluturi araa, da mainc<br />
igi umravlesobis nebis gavrcelebis areals Semofarglavs. am arealis farglebi,<br />
nawilobriv, konstituciis teqstebze, nawilobriv ki sazogadoebriv azrzea damokidebuli.<br />
1981 wlis kanonis erTgul memarjvene damcvelebs azradac ar mosvliaT,<br />
rom, magaliTad, piris vinaobis dasadgenad misi 24 saaTis ganmavlobaSi dakaveba<br />
SeiZleboda.<br />
59 ,,manevrirebis saSualeba” pirad TavisuflebasTan dakavSirebuli sxvadasxva<br />
koncefciis gverdigverd arsebobas ganapirobebs da xalxic iseT mravalferovan<br />
samyaroSi cxovrobs, romlis RirebulebaTa gansxvavebuli sistemebi mudam rodi<br />
esadageba erTmaneTs. rodesac germaniis sakonstitucio sasamarTlom gadawyvita,<br />
rom aborti sisxlis samarTlis danaSauli iyo, man qals Tavis sxeulze uflebac<br />
misca da, aqedan gamomdinare, socialuri pirobebiT nakarnaxebi abortis SesaZleblobac<br />
daadgina. amrigad, TuU fexmZime qalis TxovniT eqimi gadawyvetda, rom zemoaRniSnuli<br />
pirobebi arsebobda, abortis gakeTebas veraferi SeuSlida xels. magram<br />
sul sxvaa, roca sakanonmdeblo organo obieqtur socialur maCveneblebs gansazRvravs.
gansazRvris sizuste<br />
355<br />
tuciur Rirebulebebsa da cnebebSi maTi cvalebadobis da aramdgradobis<br />
miuxedavad, mainc aris birTvi, romlis gafrTxilebac aucilebelia,<br />
Tu gvsurs, rom sityvas da samarTals rame mniSvneloba<br />
hqondes. iqneb, yoveli brZaneba, yoveli cneba hgavs per giuntis<br />
niors, romelsac CenCo manam SeiZleba moacalo, vidre ar aRmoCndeba,<br />
rom gulis adgilas CenCos garda araferia. magram <strong>konstitucionalizmis</strong><br />
uzrunvelsayofad centris arseboba unda virwmunoT.<br />
Tumca es rwmena arc gafcqvnas gvikrZalavs da arc adamianis uflebebis<br />
absoluturad da waruvalad gamocxadebas moiTxovs.<br />
ZiriTadi uflebebis myar birTvs da maTi dacvis yvelaze did<br />
Semwes saxelmwifosaTvis savaldebulo brZanebebi warmoadgens, magaliTad,<br />
miTiTeba imis Sesaxeb, Tu dapatimrebidan ramden saaTSi unda<br />
wardges tusaRi sasamarTlos winaSe. ras niSnavs `jerovani~<br />
sisxlissamarTlebrivi procedura da ramdenad SeiZleba misi Sekveca<br />
sazogadoebrivi uSiSroebis interesebisaTvis, damokidebulia sazogadoebis<br />
cvalebad (zogjer isteriul) Sefasebaze. samarTlebriv<br />
Sefasebas mocemul SemTxvevaSi SeiZleba movelodeT konstituciuri<br />
miTiTebebidan (kvalificiuri umravlesoba, kanonproeqtebis ramdenime<br />
wakiTxva da a.S.), romlebic `Sefasebas~ da sasamarTlo-dogmatur<br />
kontrols Seexeba. Tu konstitucia acxadebs, rom wameba akrZalulia,<br />
da amatebs, rom amaSi is fizikuri tkivilis miyenebas<br />
gulisxmobs, viTareba ufro naTeli xdeba da, amdenad, daculobis<br />
xarisxi izrdeba. magram konstitucia amaze pirdapir miuTiTebs Tu<br />
ar miuTiTebs, `jerovani~ proceduris iseTi ganmarteba, romlis<br />
drosac, magaliTad, diabetiT avadmyofs insulinis micemaze uars<br />
eubnebian, miuRebelia.<br />
ZiriTadi uflebebis gansazRvra iwvevs Sors mimaval Sedegebs.<br />
aris Tu ara sakmarisi uflebis dasaxeleba da aRiareba? (,,azris<br />
da aRmsareblobis Tavisufleba aRiarebulia”). Tu moqalaqis mdgomareoba<br />
myari mxolod maSin xdeba, roca ufleba zustad gansaz-<br />
Rvrulia? aqvs Tu ara sizustes Tavisi naklovanebebi?<br />
magaliTisaTvis ganvixiloT religiasTan dakavSirebuli uflebebi.<br />
umartivesi formulirebis Tanaxmad, ,,yovelgvari mrwamsi sarwmunoebis<br />
dogmatebis farglebSi Tavisufalia.” es viwro gagebiT
356<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
niSnavs, rom saxelmwifos ar SeuZlia vinmes devna religiisaTvis,<br />
magram kultis msaxurebis nebarTvis sakiTxebSi aseTi gansazRvreba<br />
da sinaTle ukve aRar aris. 1918 wlis ruseTis sabWoTa konstituciac<br />
religiis Tavisuflebas aRiarebda, magram es principi iTxovda<br />
mSromelTa garantirebas WeSmariti sindisis TavisuflebiT. amis<br />
miRwevis saSualebad konstitucia miiCnevs saxelmwifosgan eklesiis<br />
gamocalkevebas da yoveli moqalaqisaTvis uzrunvelyofs agreTve<br />
religiuri da antireligiuri propagandis uflebas. magram<br />
erTi sityvac ar aris naTqvami religiis asrulebis Tavisuflebis<br />
Sesaxeb (SemTxveviTi rodia). arasocialisturi urTierTobebis pirobebSic<br />
ki aRmsareblobis Tavisuflebis da eklesiis saxelmwifosgan<br />
gamoyofis aRiarebis kombinaciidan mTeli rigi gaugebrobebi<br />
warmoiSoba. amerikis uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare bergeri<br />
saxelmwifosagan eklesiis gamoyofis Teziss, meti rom araferi<br />
vTqvaT, ,,bundovans” uwodebs. 60<br />
religiis Tavisufleba da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis<br />
doqtrina uamrav gaugebrobas warmoSobs. aqvT Tu ara konfesiuri<br />
Temis wevrebs ufleba sarwmunoebis Tavisuflebis safuZvelze aaSenon<br />
eklesia? ufro zustad: SeiZleba amis akrZalva kanoniT? ra<br />
kavSirSia mSenebloba rwmenasTan? Tu religiuri aRmsareblobis<br />
ganxorcielebis ufleba absoluturia, ramdenad exeba qalaqis dagegmarebis<br />
wesebi eklesias? ras niSnavs religiuri rwmenis ganxorcieleba<br />
RvTis msaxurebis garkveuli religiuri wesebiT aRsrulebisa<br />
da kultis pirobebis Seqmnis gareSe? konfesiuri skolebis an<br />
saavadmyofoebis funqcioba ganekuTvneba aRmsareblobis ganxorcielebas?<br />
ramdenad unda daicvan am konfesiur institutebSi profesiuli<br />
wesebi da zogadi dargobrivi kontroli? Tuki konfesiur<br />
erTobebs saerTod saavadmyofoebis qonis ufleba ara aqvT, eniWeba<br />
es ufleba im konfesias, romlis religiur doqtrinasac pirdapiri<br />
mimarTeba aqvs avadmyofTa gankurnebasTan? da Tu saxelmwifo eklesiisgan<br />
damoukideblad funqciobs, SeuZlia saxelmwifos kanonis<br />
safuZvelze an mis gareSe, ikisros eklesiis yvela msaxuris socialuri<br />
dazRveva (rogorc es dReisaTvis miRebulia ungreTis sakonstitucio<br />
praqtikaSi) an maTi Senaxva (rac eklesias mTlianad saxelmwifoze<br />
daqvemdebarebuls gaxdida)? orive SemTxvevaSi reli-<br />
60 Lemon v. Kurtzman, 403 U.S. 602 (1971).
gansazRvris sizuste<br />
giuri kultis asrulebas finansurad aTeistebi aanazRaurebdnen,<br />
saxelmwifo gadasaxadebis gadaxdiT.<br />
357<br />
raki sityva msaxurebaze Camovarda, rogoria saeklesio SromiTi<br />
mowyobis farglebi? aris Tu ara saeklesio msaxurTa saqme eklesiis<br />
Sina saqme? SeuZlia eklesias misTvis datovebuli sajaro<br />
sportuli kompleqsis vaxtiori samsaxuridan daiTxovos rjulgandgomilebis<br />
gamo? 61 gana es religiur safuZvelze diskriminacia<br />
araa? (samsaxuridan gadayeneba igive ar aris, rac samsaxuridan daTxovna,<br />
xolo saeklesio wesebis darRveva pozitiuri samarTlis<br />
normebis darRveva rodia). kanonikuri samarTlis wesebi rom kerZo<br />
samuSaos mimcemis organizaciuli wesebis igiveobrivi yofiliyo,<br />
laparaki SeiZleboda Sromis samarTlebrivi urTierTobis `usityvo<br />
SeTanxmebis~ darRvevaze, magram maSin, naTqvamis Tanaxmad, am organizaciul<br />
wesrigze ungreTis konstituciis yovlismomcveli antidiskriminaciuli<br />
miTiTebebi gavrceldeboda, magram ama Tu im religiis<br />
doqtrinebis gadacema konstituciuri organoebis kontrolis<br />
qveS, saxelmwifosgan eklesiis gamoyofas ewinaaRmdegeba. da kidev:<br />
aqvs sakanonmdeblo organos eklesiis saorganizacio, RvTis msaxurebasTan<br />
dakavSirebul saqmeebSi Carevis iseTive ufleba, rogoric<br />
mTavrobas, romelic yvela organizacias zogad wesebs uqvemdebarebs?<br />
ramdenadaa SesaZlebeli RvTismsaxurebis aRsruleba samoqalaqo<br />
cxovrebasa da mTavrobis saqmianobaSi?<br />
unda avukrZaloT moqalaqeebs saxelmwifo dawesebulebaSi samsaxuri,<br />
Tu isini garkveuli formiT ficis dadebaze uars acxadeben?<br />
SeiZleba Tu ara, garkveuli konfesiisadmi kuTvnileba saxelmwifo<br />
an sxva dawesebulebaSi muSaobis piroba iyos? SeiZleba<br />
vinmes aekrZalos saxelmwifo samsaxurSi rame Tanamdebobis<br />
dakaveba imis safuZvelze, rom am TanamdebobiT gaTvaliswinebuli<br />
movaleobebi garkveuli religiis moTxovnebs ewinaaRmdegeba? [magaliTad,<br />
AaSS-Si samxedro uniformis erTianobis niSniT SeZles<br />
jariskacebisaTvis aekrZalaT `ermolkis~ (qudi) tareba, magram<br />
kanadaSi siqxebs TavianTi dolbandis tarebis ufleba aqvT].<br />
61 Corporation of the Presiding Bishop of the Church of Jesus Christ of Latter-Day<br />
Saints v. Amos, 483 U.S. 327 (1986). uzenaesma sasamarTlom mormonTa eklesiis pozicia<br />
konstituciurad miiCnia.
358<br />
ZiriTadi uflebebi<br />
yvelaferi es Teoriuli kiTxvebi rodia. saxelmwifosa da eklesiis<br />
urTierTobebis sakiTxebze yvelgan mZafri kamaTia. belgiis<br />
konstituciaSi, romelSic azrisa da religiis Tavisufleba<br />
gverdigverd moixsenieba, erTi paragrafi (muxli 15) im princips<br />
eZRvneba, rom religiur ceremoniaSi monawileobis Zaldataneba<br />
dauSvebelia. meore mxriv, me-16 muxli belgiis saxelmwifosagan<br />
eklesiebis avtonomias icavs da saxelmwifos sasuliero pirTa<br />
daniSvnaSi Carevas ukrZalavs 62. aseTi sagangebo debulebebis konstituciaSi<br />
Setanis saWiroeba imas niSnavs, rom isini religiis<br />
Tavisuflebis principidan ar gamomdinareobs. magram uflebebma,<br />
SesaZloa, sapirispiro daskvnebamde migviyvanos. 1917 wlis meqsikis<br />
konstitucia agreTve uzrunvelyofda religiis SerCevisa da<br />
RvTismsaxurebis Tavisuflebas (RvTismsaxureba sazogadoebriv<br />
adgilebSi an Sin). 24-e muxli meqsikis kongress religiis dawesebis<br />
an amkrZalavi kanonis miRebis uflebas ar aZlevda. magram<br />
religiis Tavisuflebisa da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis<br />
principis kombinaciam eklesiasTan mimarTebaSi saxelmwifos uflebaTa<br />
da eklesiaze dawesebul akrZalvaTa mTeli CamonaTvali<br />
Seqmna 63.<br />
sakiTxi arc ise martivia. uflebebi TavisTavad ar miuTiTeben<br />
maTi realizebis gzebs da pirobebs. am xarvezis gadalaxvaSi maTi<br />
konstitucionalizacia gvexmareba.<br />
62 1831 wlis belgiis konstitucia xazs usvamda imasac, rom dauSvebelia aikrZalos<br />
mRvdlebis ufro maRali Tanamdebobis samRvdelo pirebTan mimoweris an<br />
maTi moxsenebebis gamoqveyneba. rogorc Cans, es sagangebo wesi kaTolikeTa pativiscemiT<br />
iyo nakarnaxebi. Cveulebriv, es ufleba presisa da mimoweris Tavisuflebis<br />
sakonstitucio normidan gamomdinareobs, magram uaryofiTma istoriulma gamocdilebam<br />
ufro dawvrilebiT Sedgenili da zedmeti wesebis dadgena ganapiroba.<br />
63 swored amis safuZvelze, meqsikis Statebi gansazRvraven, Tu ramdeni mRvdeli<br />
unda hyavdes TiToeul eklesias garkveul regionSi arsebuli moTxovnis Sesabamisad.<br />
magram eklesiis SezRudva bolo aTwleulSi Semsubuqda. meqsikis konstituciis<br />
msgavsad, vaimaris konstituciaSi sindisisa da rwmenis Tavisuflebis mniSvneloba<br />
dawvrilebiT iyo ganxiluli da misi Tanamedrove meqsikis konstituciis<br />
sapirispiro deklaraciebs Seicavda.