konstitucionalizmis Sesavali

konstitucionalizmis Sesavali konstitucionalizmis Sesavali

iuristebi.files.wordpress.com
from iuristebi.files.wordpress.com More from this publisher
04.08.2013 Views

andraS Saio xelisuflebis TviTSezRudva konstitucionalizmis Sesavali

andraS Saio<br />

xelisuflebis<br />

TviTSezRudva<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong>


andraS Saio<br />

xelisuflebis TviTSezRudva<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong><br />

Targmani inglisuridan<br />

mecnieruli redaqcia da winaTqma<br />

Tevdore niniZisa<br />

gamocemulia aSS saerTaSoriso ganviTarebis saagentos<br />

(USAID) da merilendis universitetis<br />

IRIS Center-is finansuri mxardaWeriT (kontraqti<br />

#114-C-00-01-11136-00). gamocemaSi gamoTqmuli mosazrebebi<br />

ekuTviniT mis avtorebs da SesaZloa ar<br />

gamoxatavdes USAID-is Tvalsazriss.<br />

Published with the financial support of the United States<br />

Agency for International Development (USAID) through<br />

the IRIS Center at the University of Maryland (contract<br />

#114-C-00-01-11136-00). Any opinions expressed in this<br />

publication are those of author(s) and do not necessarily<br />

reflect the views of the USAID<br />

iii


András Sajó<br />

LIMITING GOVERNMENT<br />

An Introduction to<br />

Constitutionalism<br />

Foreword by<br />

Stephen Holmes<br />

© 1999 by András Sajó<br />

English Translation © 1999 by Central European University Press<br />

ISBN 963-9116-25-4<br />

Central European University Press<br />

Október 6. utca 12 400 West 59th Street<br />

H-1051 Budapest New York, NY 10019<br />

Hungary USA<br />

v


vi<br />

andraS Saio<br />

xelisuflebis TviTSezRudva<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>Sesavali</strong><br />

stiven holmsis winaTqmiT<br />

Targmani inglisuridan<br />

mecnieruli redaqcia da winaTqma<br />

Tevdore niniZisa<br />

mTargmneli marina maisuraZe<br />

redaqtori maia menaRariSvili<br />

ISBN 99928-0-748-2<br />

© airis saqarTvelo, 2003<br />

wigni daibeWda gamomcemloba “sezanis” stambaSi<br />

Tbilisi<br />

2003


Sinaarsi<br />

qarTuli gamocemis winaTqma – Tevdore niniZe<br />

winaTqma – stiven holmsi<br />

Sesavlis magier – andraS Saio<br />

Tavi pirveli<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 1<br />

1.1. SiSis qmnilebani 1<br />

1.2. SiSis saxeobani 6<br />

1.2.1. korporativizmis SiSi 6<br />

1.2.2. ungruli SiSi 7<br />

1.2.3. vinaoba 8<br />

1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs 9<br />

1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi 11<br />

1.4.1. <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia 11<br />

1.4.2. konstituciis koncefcia 18<br />

1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba 21<br />

1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba 28<br />

1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba 28<br />

1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba 30<br />

1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma 31<br />

1.6.4. Tanaarsebobis garantia 33<br />

1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi? 36<br />

1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba 48<br />

1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva<br />

Sesworebebis Setanis garTulebis gziT 48<br />

1.8.2. konstituciis Sesworeba 49<br />

1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala 53


viii<br />

Tavi meore<br />

demokratiis moTviniereba 61<br />

2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia 61<br />

2.2. umravlesobis Zalaufleba 68<br />

2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva 70<br />

2.4. referendumi da destabilizacia 79<br />

Tavi mesame<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba 87<br />

3.1. balansirebis xelovneba 87<br />

3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba formirebisa da<br />

daSlis etapebze 98<br />

3.2.1. formireba 98<br />

3.2.2. erTmaneTze damokidebuleba 109<br />

3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi 113<br />

3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi 119<br />

3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi 119<br />

3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)<br />

gamijvna 120<br />

3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime? 123<br />

3.6. gamijvna da Tavisufleba 125<br />

Tavi meoTxe<br />

parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba 131<br />

4.1. parlamentis transformacia 131<br />

4.1.1. parlamentis ganviTareba da misi transformacia<br />

sakanonmdeblo sistemad 131<br />

4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento<br />

sistemebSi: Tavisufali mandati 136<br />

4.1.3. parlamenti _ daxvewil jentlmenTa klubi 142


4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika. partiuli<br />

mmarTveloba da korporaciuli asambleebi 146<br />

4.2. parlamentis struqtura da muSaoba 152<br />

4.2.1. parlamenti, rogorc instituti 152<br />

4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis<br />

pirobebi 161<br />

4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva 168<br />

4.2.4. koleqtiuri monawileni 174<br />

4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi 184<br />

4.4. sakanonmdeblo procesi 191<br />

4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba 191<br />

4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba 198<br />

Tavi mexuTe<br />

aRmasrulebeli xelisufleba 211<br />

5.1. efeqtianobis diskretuli xibli 211<br />

5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad? 214<br />

5.2.1. mefeebi da prezidentebi 214<br />

5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi 220<br />

5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi 223<br />

5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan<br />

SedarebiT 223<br />

5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba<br />

gaZnelda 225<br />

5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla 229<br />

5.3.4. biujeti 231<br />

5.4. pasuxismgeblobis miTi 235<br />

5.5. aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura 240<br />

ix


x<br />

Tavi meeqvse<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni 249<br />

6.1. samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo 249<br />

6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba 266<br />

Tavi meSvide<br />

sakonstitucio sasamarTlo 275<br />

7.1. vin icavs mcvelebs? 275<br />

7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs 275<br />

7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi 284<br />

7.1.3. konstituciis ganmarteba da misi gadasinjva 291<br />

Tavi merve<br />

ZiriTadi uflebebi 301<br />

8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi 301<br />

8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra 313<br />

8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

miendos sakanonmdeblo organos? 313<br />

8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas<br />

konstituciam? 317<br />

8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi? 332<br />

8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva 332<br />

8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv<br />

urTierTobebze 334<br />

8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />

Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi 340<br />

8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva 340<br />

8.4.2. uflebaTa SezRudvis farglebi 344<br />

8.5. ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi borotad<br />

gamoyeneba xdeba? 347<br />

8.6. gansazRvris sizuste 351


qarTuli gamocemis winaTqma<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> gakveTilebi<br />

winamdebare gamocema uTuod miiqcevs iurisprudenciis da politologiis<br />

sakiTxebiT dainteresebuli qarTveli mkiTxvelis yuradRebas.<br />

wignis Temaa konstitucionalizmi. es cneba Tanamedrove mecnierebaSi<br />

aRiarebuli gansazRvrebis Sesabamisad, gulisxmobs mravalaspeqtian<br />

politikur-iuridiul movlenas, romelic moicavs, erTi<br />

mxriv, konstituciur doqtrinebs, ideebs da Teoriebs da meore<br />

mxriv, sazogadoebriv-politikur moZraobas da saxelmwifo-samar-<br />

Tlebriv praqtikas. <strong>konstitucionalizmis</strong> arss avtoris koncefciis<br />

mixedviT, xelisuflebis TviTSezRudva Seadgens.<br />

sajaro samarTlis mecnierebaSi xelisuflebis TviTSezRudvis<br />

kategoriis Semotanis damsaxureba germanel mecniers georg elineks<br />

ekuTvnis. misi sagnis da sazrisis aRmoCeniT samarTlis mecnierebis<br />

istoriaSi bunebiTi samarTlis klasikuri epoqa dasrulda da safuZveli<br />

daedo sajaro samarTlis Tanamedrove mecnierebas [geseni].<br />

elinekis monografia `Tanamedrove saxelmwifos samarTali~ Tavis<br />

droze Sefasda rogorc XIX saukunis angariSi sajaro samarTlis<br />

mecnierebaSi. elinekis debulebebi winamdebare wignis erT-erT Teoriul<br />

wyarod mimaCnia, amitom saWirod vTvli, SevCerde xelisuflebis<br />

TviTSezRudvis elinekiseul gagebaze.<br />

`saxelmwifoebrivi marTlwesrigi aris samarTali maTTvis, vinc<br />

saxelmwifo xelisuflebas eqvemdebareba, magram warmoadgens ki es<br />

marTlwesrigi samarTals Tavad saxelmwifosTvis?~ am kiTxvaze<br />

erTmniSvnelovani pasuxi, romelic dRes TiTqos TavisTavad cxadi<br />

gveCveneba, XIX saukuneSi ar arsebobda.<br />

elinekis azriT [arsebiTad es Tvalsazrisia gatarebuli andraS<br />

Saios monografiaSic], xelisuflebis TviTSezRudvis problema ar<br />

aris wminda iuridiuli problema, igi metaiuridiulia. saxelmwifos<br />

aqvs ormagi buneba: saxelmwifo ara mxolod samarTlebrivi<br />

institutia, aramed socialuri movlenac. saxelmwifo samarTlis


ii<br />

mecnierebas ar SeuZlia Caswvdes saxelmwifos mTlianobaSi, ar<br />

SeuZlia Caswvdes saxelmwifos yofierebas, rogorc socialur<br />

faqts. calmxrivi dogmatika, romelic cdilobs saxelmwifos<br />

mTlianobis Cawvdomas, verasdros miaRwevs mizans. saxelmwifoebrivi<br />

movlenebi mravalferovania da ver Tavsdeba iuridiuli kategoriebis<br />

SablonSi. saxelmwifo samarTlis mecniereba normatiuli<br />

mecnierebaa. samarTlis mecnierebasTan erTad, elinekis azriT, saxelmwifo<br />

unda Seiswavlebodes sazogadoebis da politikis Sesaxeb<br />

mecnierebaTa mier [saqmeSi Caxedul mkiTxvels aq ar SeiZleba ar<br />

gaaxsendes qarTveli Teoretikosebis irodion surgulaZis da<br />

giorgi naneiSvilis polemika iuridiuli meTodologiis problemebze.<br />

es diskusia iuridiuli mecnierebis sagnis da meTodis Sesaxeb<br />

gasuli saukunis dasawyisSi arsebuli saerTo Teoriuli interesis<br />

erT-erTi gamovlineba iyo].<br />

dogmatikosisTvis samarTlSi igulisxmeba saxelmwifos neba,<br />

brZaneba, romelic uzrunvelyofilia organizebuli iZulebiT [sadac<br />

ar aris Jandarmi, iq arc samarTalia]. dogmatikosTan uaryofilia<br />

samarTlis ideaSi CaRrmavebis aucilebloba. elineki ki<br />

miiswrafoda saxelmwifosa da samarTlis ideis filosofiuri dasabuTebis,<br />

rogorc dogmaturi konstruqciebis aucilebeli wanam-<br />

ZRvrisaken.<br />

elinekis azriT, sajaro samarTlis ZiriTadi postulati aris<br />

saxelmwifos SezRudva anu boWva samarTliT. Tu saxelmwifo ar<br />

aris samarTliT SeboWili, maSin individs saxelmwifos mimarT ar<br />

gaaCnia da arc SeiZleba hqondes uflebebi, radganac saxelmwifos<br />

individis mimarT ar gaaCnia da arc SeiZleba hqondes movaleobebi.<br />

Tu ar arsebobs samarTliT boWva, xelisuflebis mimarTeba individ-<br />

Tan aris Zalis da ara samarTlis mimarTeba. sajaro samarTali, Tu<br />

igi moklebulia xelisuflebis mimarT imperatiul xasiaTs, saer-<br />

Tod ar aris samarTali. imisaTvis, rom daamtkicos saxelmwifos<br />

samarTlebrivi SezRuduloba, elineki, samarTals ganixilavs, rogorc<br />

adamianuri gonis kategorias, rogorc `Sidakacobriul movlenas~<br />

[innermenschliche Erscheinung]. samarTlis norma aris heteronomiuli<br />

norma; igi Seigneba, ganicdeba individis mier, rogorc<br />

saxelmwifo xelisuflebis samarTalSemoqmedebis aspeqti. magram samarTlis<br />

bolovadi safuZveli mdgomareobs samarTlisadmi rwmenaSi.<br />

es rwmena ar eqvemdebareba Semdgom dasabuTebas. aseTi rwmenis wya-


lobiT samarTali iZens normatiul Zalas, iqceva adamianuri moqmedebis<br />

stimulad [am ideis Semdgomi ganviTarebaa kelzenis fuZemdebluri<br />

normebi _ Grundnormen, rogorc samarTlis safuZveli].<br />

saxelmwifo qmnis samarTals, magram amave dros xdeba saxelmwifos<br />

~TviTSezRudva~ samarTliT, radgan saxelmwifoebrivi abstraqtuli<br />

nebis gamovlinebani, saxelmwifos mier Seqmnili samarTlis<br />

normebi boWavs da avaldebulebs sakuTriv mis nebas. samarTalSemoqmedebis,<br />

rogorc saxelmwifos Tavisuflebis Taobaze gavrcelebuli<br />

Sexedulebis miuxedavad, dRes ukugdebulia Teoriuli warmodgena<br />

absoluturad SeuzRudav saxelmwifo xelisuflebaze.<br />

saxelmwifos samarTlebrivi TviTSezRudvis Teoria, ganviTarebuli<br />

da daculi elinekis yvela naSromSi, aris filosofiuri safuZveli,<br />

romelzedac man aago sajaro samarTlis sistema da samar-<br />

Tlis calkeuli institutebi.<br />

sakuTari samarTliT saxelmwifos boWvis ideam, elinekis TvalsazrisiT,<br />

umniSvnelovanesi roli iTamaSa konstituciuri qartiebis<br />

Seqmnisas. es qartiebi mowodebulia, gansazRvruli farglebi<br />

dauwesos saxelmwifos Zlierebas. kanonmdeblobis sferoSi TviT-<br />

SezRudva vlindeba ara mxolod sakanonmdeblo proceduris dawesebiT,<br />

aramed, upirveles yovlisa, individis garantirebuli uflebebis<br />

aRiarebis gziT. yvela kulturuli xalxis samarTalSi arsebobda<br />

da axla meti moculobiT arsebobs uflebaTa ZiriTadi kompleqsi,<br />

romlis mimarT uZluria kanonmdeblis Zalaufleba. adamianis<br />

uflebebi, _ wers elineki, _ xalxis istoriuli evoluciis is danaleqia,<br />

romelic myarad aRibeWdeba samarTlebriv institutebSi,<br />

rogorc xalxis mTeli istoriuli yofierebis aucilebeli piroba.<br />

winamdebare gamocemis gacnobisas mkiTxveli naTlad dainaxavs xelisuflebis<br />

TviTSezRudvis ideis fuZemdeblur mniSvnelobas <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

praqtikaSi. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT STambeWdavia<br />

naSromis is nawili, romelic demokratiis da umravlesobis<br />

samarTlebriv SezRudvebs exeba.<br />

saxelmwifos Sesaxeb marqsistul doqtrinaSi xelisuflebis<br />

TviTSezRudvis ideam gansazRvruli metamorfozi ganicada, sruli<br />

uaryofidan nawilobriv aRiarebamde. Tumca es aRiareba elinekiseuli<br />

meTodologiisagan gansxvavebul wanamZRvrebs emyareboda. bol-<br />

Sevikuri doqtrinis mixedviT, saxelmwifo, rogorc gabatonebuli<br />

klasis nebis gamomxatveli mmarTveli aparati, ar SeiZleboda raime<br />

iii


iv<br />

kanoniT SezRuduliyo. Sesabamisad, doqtrina laparakobda ara samarTlebriv,<br />

aramed kanonierebis saxelmwifoze. gasuli saukunis<br />

miwuruls am problemisadmi midgoma Seicvala. bulgareli mecnieris<br />

neno nenovskis monografiaSi, romelic saxelmwifosa da samar-<br />

Tlis erTianobas da urTierTzemoqmedebis problemas eZRvneba, erTmaneTisagan<br />

gansxvavebulia saxelmwifos, rogorc suverenuli xelisuflebis<br />

da saxelmwifos, rogorc aparatis samarTlebrivi boWva.<br />

samarTlebrivi boWva, am terminis zusti iuridiuli gagebiT,<br />

vrceldeba saxelmwifoze mxolod maSin, roca igi gvevlineba aparatis,<br />

gansazRvruli kompetenciis mqone Tanamdebobis pirebis saxiT.<br />

rac Seexeba saxelmwifos, rogorc suverenul xelisuflebas, rogorc<br />

klasobrivi batonobis iaraRs, igi formalur-iuridiuli samarTliT<br />

SeboWili ar aris [n. nenovski]. am debulebas mohyva avtoris<br />

daskvna: ar arsebobs seriozuli safuZveli, socialisturi saxelmwifo<br />

samarTlebriv saxelmwifod ar miviCnioT, Tumca aq saqme<br />

ar gvaqvs `samarTlis ideis~ batonobasTan, am terminis kantiseuli<br />

an hegeliseuli gagebiT.<br />

Tu geografebis msgavsad, saerTod mecnierebs, maT Soris samar-<br />

Tlis Teoretikosebs, orgvarad _axali kontinentebis aRmomCenebad<br />

da aRmoCenili kontinentebis mkvlevarebad gavyofT, am wignis mixedviT,<br />

andraS Saio meore gvars ganekuTvneba. Tumca wignSi ara<br />

erTi mecnieruli mignebaa, romelic Teoriuli da praqtikuli<br />

TvalsazrisiT uaRresad sayuradRebo novaciad unda CaiTvalos.<br />

mTavari idea, romliTac monografia principulad gansxvavdeba<br />

marqsistuli doqtrinebis gavleniT konstituciis problemebze Seqmnili<br />

naSromebisagan, aris samarTlis avtonomiurobis idea. Tu marqsistuli<br />

doqtrinis Tanaxmad, konstitucia arsebuli socialur-politikuri<br />

realobis mxolod asaxvaa, Saios monografiis mixedviT,<br />

TvalsaCinoa konstituciis realuri Zala. konstitucia arc programaa<br />

da arc dekoratiuli rekviziti. misi normebi da institutebi<br />

ganpirobebulia konkretuli istoriuli safuZvlebiT da asrulebs<br />

konkretul fuqciebs. Tu poperis terminologias davesesxebiT, konstitucia<br />

gvevlineba, rogorc `socialuri inJineriis~ gamovlineba.<br />

am ideis konkretizacias warmoadgens <strong>konstitucionalizmis</strong> kanonzomiereba,<br />

romelic avtoris metad sayuradRebo mignebad SeiZleba<br />

CaiTvalos: konstituciebSi yovelTvis winamorbedi politikuri<br />

reJimis pirobebSi warmoqmnili, winamorbed reJimebTan dakavSi-


ebuli safrTxeebi aisaxeba. es kanonzomiereba adgils ar tovebs<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> abstraqtuli principebis meqanikuri gadmo-<br />

RebisaTvis. konstitucia ara abstraqtuli ideebis, aramed avtoriseuli<br />

xatovani fraziT rom vTqvaT, `SiSis pirmSoa~.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> abstraqtuli ideebis meqanikuri gadmoReba<br />

safrTxes uqmnis samarTlebrivi sistemis sicocxlisunarianobas.<br />

cnobilia, rom xelisuflebis danawilebis is urTierTgansxvavebuli<br />

koncefciebi, romlebic saqarTvelos demokratiuli respublikis<br />

da amJamad moqmed konstituciebSi aisaxa, ufro avtorebis Teoriuli<br />

ganwyobis Sedegi iyo, vidre saxelmwifoebrivi cxovrebis<br />

gamocdileba. aq saqarTvelo gamonaklisi ar aris. cnobilia saxelmwifo<br />

organoebis Camoyalibebis ori meTodi: amerikuli _ qvemodan<br />

zemoT da franguli _ zemodan qvemoT. amerikuli gulisxmobs saxelmwifo<br />

mmarTvelobis organoebis Camoyalibebas jer Statebis,<br />

Semdeg _ federalur doneze. frangulSi, piriqiT, jer xelisuflebis<br />

centraluri organoebi yalibdeba, Semdeg _ regionaluri. Ti-<br />

Toeuli gza aseve istoriuli ganviTarebis Sedegia. istoriulad<br />

pirveli varianti ufro sicocxlisunariani aRmoCnda. mosaxleobam<br />

igi jer praqtikulad gamoscada, Semdeg aRiara. meore gzam naklebi<br />

mxardaWera pova. saqarTveloSi adgilobriv da regionul doneze<br />

xelisuflebis centralurisagan gansxvavebuli sistemaa. jer ar<br />

momxdara am sistemebis mecnieruli analizi, Tumca misi aucilebloba<br />

TvalnaTelia.<br />

qarTuli samarTlebrivi cnobierebis winaSe cxovrebam ukve daayena<br />

umniSvnelovanesi amocana _ sistemurad gaiazros qarTuli samarTali.<br />

am amocanis gadasawyvetad winamdebare gamocema bevr sagulisxmo<br />

gakveTils iZleva.<br />

ramdenime sityva wignis avtorze. andraS Saio cnobili ungreli<br />

mecnieria. sakonstitucio samarTlis garda, misi Teoriuli interesebis<br />

sfero moicavs sabazro ekonomikis, sainformacio saSualebaTa<br />

saqmianobis, ekologiis samarTlebriv problemebs. amJamad profesori<br />

Saio ganagebs SedarebiTi sakonstitucio samarTlis kaTedras<br />

budapeStis centraluri evropis universitetis iuridiul fakultetze.<br />

igi aris ungreTis mecnierebaTa akademiis da amerikis samar-<br />

Tlis institutis wevri. avtoris maRali profesiuli Rirsebis<br />

dasturia isic, rom igi iyo ungreTis konstituciis SemmuSavebeli<br />

komitetis wevri, ungreTis garemos dacvis da presis Sesaxeb kanon-<br />

v


vi<br />

proeqtis ZiriTadi avtori, ungreTis prezidentis mrCeveli samarTlebriv<br />

sakiTxebSi.<br />

qarTveli mkiTxvelisTvis gansakuTrebiT saintereso unda iyos<br />

erTi garemoeba: andraS Saio aqtiurad TanamSromlobda saqarTvelos<br />

sakonstitucio komisiis erT jgufTan. avtoris pirovnebis<br />

Sesaxeb albaT bevris mTqmelia isic, rom Saiom daaarsa sikvdiliT<br />

dasjis gauqmebis ungreTis liga da iyo am ligis spikeri.<br />

winamdebare monografia ungrul enaze gamoqveynda 1995 wels, oTxi<br />

wlis Semdeg igi gamoica inglisur da rusul enebze. saWiroa, aqve<br />

xazi gaesvas erT garemoebasac _ inglisuri da rusuli Targmanebis<br />

Sedarebam mTargmnelTa koleqtivi daarwmuna, rom faqtobrivad saqme<br />

gvaqvs erTi naSromis or sxvadasxva versiasTan. TiToeul versiaSi<br />

gaTvaliswinebulia mkiTxvelTa auditoriis inteleqtualuri da praqtikuli<br />

interesebi.<br />

qarTuli gamocema warmoadgens wignis inglisuri versiis Targmans,<br />

Tumca saWirod vcaniT ar dagvekarga rusul versiaSi ganvi-<br />

Tarebuli zogierTi debuleba Cveni sinamdvilisaTvis maTi aqtualobis<br />

gaTvaliswinebiT.<br />

Tevdore niniZe


winaTqma<br />

cnobili ambavia, arqiteqtorebs ar uyvarT xolme maTi proeqtiT<br />

agebuli saxlebis monaxuleba imis SiSiT, rom mobinadreebs oTaxebisa<br />

da derefnebis proeqtiseuli wyoba raRac ise ar hqondeT gamoyenebuli,<br />

winaswar rom aravis ufiqria da gauTvaliswinebia. konstituciis<br />

didad pativcemul Semqmnelebsac, albaT, aseTive damcirebis<br />

gancda gauCndebodaT saflavebidan rom wamomdgariyvnen da ma-<br />

Ti naxelavis moqmedeba sinamdvileSi enaxaT. rogori ostaturic<br />

unda yofiliyo wesebisa da rolebis, institutebisa da procedurebis<br />

maTeuli Canafiqri, es gegma sinamdvileSi sxvagvarad muSaobs<br />

da ara ise, rogorc Teoriulad iyo moxazuli. mizezi isaa, rom<br />

maT ar SeuZliaT konstituciis monaxazis saSualebiT gaakontrolon<br />

yvela is mZlavri faqtori, romelic aucileblad gadaikveTeba<br />

politikuri Zalauflebis gamoyenebasa Tu borotad gamoyenebasTan.<br />

partiebis sistemis evolucia mxolod erTi magaliTia im mravali<br />

sxva, konstituciis gare faqtorebisa, romlebic siRrmiseulad<br />

cvlian qveynis "realuri konstituciis" Sinaarss, Tanac iseTi mimarTulebebiT,<br />

romlebsac winaswarmetyvelebis araCveulebrivi ni-<br />

Wis mqone avtorebic ki ver gaiTvaliswinebdnen an dagegmavdnen.<br />

am maxvilgonivrul da saazrovno wignSi andraS Saio – centraluri<br />

da aRmosavleT evropis wamyvani Teoretikosi <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

dargSi – realistisa da skeptikosis TvalsazrisiT mimoixilavs<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> istoriasa da Teorias. <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

viwro CarCoebidan Cvens gamosayvanad, igi Segvaxsenebs,<br />

rom samoqalaqo Tavisuflebebi, met-naklebad, iseve garantirebulia<br />

did britaneTSi, rogorc amerikis SeerTebul StatebSi da eWvis<br />

safuZvels aRgviZravs, rom (magaliTad) Tavisufleba ganuyoflad<br />

aris damokidebuli xelisuflebis danawilebaze an sasamarTlo kontrolze.<br />

magram Saios skepticizms, romelic erTgvarad istoriul<br />

konteqstzea damyarebuli, saerTo araferi aqvs cinizmTan. diaxac,<br />

konstitucia sxva araferia, Tu ara qaRaldis furceli, magram ase-<br />

Tive furcelia bankis mier garantirebuli aTi milioni dolaris<br />

Rirebulebis Ceki. qaRaldis furclebs marTlac aqvs mniSvneloba –<br />

da zrdasrul adamianebs xandaxan xtunvasac awyebinebs – garkveuli<br />

doziT da konkretul viTarebaSi. SedarebiTi <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

vii


viii<br />

specialistma ki am SekiTxvebze unda gasces pasuxi: rodis, rogor<br />

da ratom xdeba ase?<br />

ise rogorc generlebi arian ganwiruli axal omSi wina omis<br />

msgavsad iomon, Saios Tanaxmad, konstituciis Semqmnelebi yuradRebas<br />

aucileblad amaxvileben winamorbedi reJimis yvelaze ufro<br />

mZime problemebis mogvarebaze. aRmasrulebeli xelisuflebis tiraniis<br />

periodis Semdeg daweril konstitucias sxva elferi eqneba<br />

da igi sxvagvarad miudgeba xelisuflebis danawilebis sakiTxs,<br />

vidre meryevi da paralizebuli sakanonmdeblo xelisuflebis periodis<br />

Semdeg dawerili konstitucia. am istoriul mignebas Saio<br />

mihyavs koncefciisaken, romelsac SeiZleba vuwodoT Saios "SiSis<br />

konstitucionalizmi".<br />

konstituciebi erTgvari giganturi formaa sasamarTlos amkrZalavi<br />

aqtisa, romlebic motivirebulia raRacis Tavidan acilebis<br />

miswrafebiT. maTi Seqmnis mamoZravebeli Zala yovelTvis imis survilia,<br />

rom ar miviRoT konkretuli saxifaTo da arasasiamovno politikuri<br />

Sedegi. magram romeli Sedegis eSinoda konstituciebis<br />

sxvadasxva avtors sxvadasxva istoriul konteqstSi?<br />

Saio, romelic mimoixilavs <strong>konstitucionalizmis</strong> Teoriisa da<br />

praqtikis or saukunes, naTlad gviCvenebs, rom nebismieri naxevrad<br />

stabiluri konstitucia mravalfunqciuri iqneba, anu Seecdeba<br />

erTdroulad gadawyvitos problemebis wyeba (an Tavidan aicilos<br />

mTeli rigi negatiuri Sedegebi). "ukanaskneli omi", romelSic xelaxla<br />

brZola TviTon “general” Saios, rogorc komunistur<br />

blokSi dabadebul da ganaTlebamiRebul adamians, yvelaze metad<br />

surs, tiraniasTan brZolaa, rac savsebiT bunebrivia. Tumca, amasTan<br />

erTad, igi mkafiod acxadebs, rom mdgradi liberaluri konstitucia<br />

ara marto tiraniisgan unda icavdes qveyanas, aramed dacvis meqanizmi<br />

unda iyos anarqiis, paralizebulobis, korufciisa da politikosebis<br />

sisulelis (da ara ubralod maTi piradi mankieri interesebis)<br />

winaaRmdeg. erT instituciur meqanizms mniSvnelovanwilad<br />

SeuZlia Seasrulos am funqciebidan erTze meti da sxva funqciebic.<br />

magaliTad, sasamarTlos damoukideblobas SeuZlia xeli<br />

Seuwyos ufro maRali kvalifikaciis mosamarTleTa mozidvas samu-<br />

Saod da amave dros daexmaros marTlmsajulebis miukerZoeblobis<br />

SenarCunebas. Saio aseve amaxvilebs yuradRebas zeumravlesobis im<br />

meqanizmebis Tanamdev saSiSroebaze, romlebmac (umciresobisaTvis


vetos uflebis miniWebis gziT) SeiZleba safrTxe Seuqmnas reJimis<br />

stabilurobas imiT, rom Seaferxebs krizisul viTarebaSi sasicocxlo<br />

gadawyvetilebebis miRebis process. aleqsandr hamiltoni<br />

swored am momentze amaxvilebda yuradRebas, rodesac xsnida, Tu<br />

rogor SeiZleba zedmetad mkacrma konstituciam sinamdvileSi tiranias<br />

Seuwyos xeli:<br />

brZeni politikosebi frTxilad moekidebian sakiTxs, raTa Seusrulebadi<br />

akrZalvebiT ar SeboWon mTavroba, radgan ician, rom fundamenturi<br />

kanonebis yoveli darRveva, Tundac aucileblobiT gamowveuli, Zirs<br />

uTxris im wmidaTawmida mowiwebas, romelic xelisufalTa gulebSi<br />

aucileblad unda arsebobdes qveynis konstituciis mimarT, da qmnis<br />

precedents sxva iseTi darRvevebisaTvis, romlebisTvisac aucileblobis<br />

msgavsi argumenti an saerTod ar arsebobs, anda naklebad aqtualuri<br />

da xelSesaxebia (The Federalist Papers No. 25).<br />

raki simkacre myife ram aris, xolo moqniloba _ drekadi, amitom<br />

mkacrad Camoyalibebuli, amkrZalavi xasiaTis konstitucia<br />

realur cxovrebaSi, romelic savsea moulodneli da saxifaTo politikuri<br />

krizisebiT, SeiZleba arakonstituciuri mmarTvelobis<br />

winapirobad iqces.<br />

demokratiuli konstitucia aucileblad dauwesebs SemzRudav<br />

barierebs Tanamdebobis pirebs, romlebic, Tundac arCevnebis gziT<br />

iyvnen mosuli, yovelTvis ar arian sando, rom mTeli xalxis interesebis<br />

mixedviT imoqmedeben. magram Saio svams kiTxvas: rogor<br />

SeiZleba "demokratiulma" konstituciam TviTon xalxs legitimurad<br />

dauwesos SemzRudavi barierebi? amaze erTi, Tumca sakamaTo,<br />

pasuxi aseTia: ganaTlebul sazogadoebas ecodineba sakuTari potenciuri<br />

nakli Secdomebis daSvebis kuTxiT da amitom moisurvebs,<br />

ise moawyos gadawyvetilebebis miRebis koleqtiuri procesi, rom<br />

gaizardos TviTkoreqciis Sansi da minimumamde Semcirdes sakuTari<br />

impulsuri an gauazrebeli arCevanis Sedegad gamowveuli ziani.<br />

es migneba gvexmareba, avxsnaT, Tu ratom SeuZlia demokratiul<br />

sazogadoebas, romelsac ar awuxebs sakuTari politikuri "elitis"<br />

zebunebrivi sibrZnisa Tu Rirsebebis iluziebi, Seqmnas da<br />

SeinarCunos iseTi konstituciuri wesrigi, romelic zRudavs xalxis<br />

nebas. konstituciis legitimuroba mis SedegebSia da ara mis<br />

wyaroebSi. sazogadoeba mxars dauWers konstitucias ara imitom,<br />

rom igi im "ukvdavma" winaprebma daweres, romlebsac brmad unda<br />

ix


x<br />

vendoT, aramed imitom, rom igi SesaZlebels xdis Rirseul mmar-<br />

Tvelobas. legitimurobis Sedegobrivi Teoriis mixdviT, konstitucionalizmi<br />

ara marto saxelmwifos mowyobis sakiTxs exeba, aramed,<br />

ufro metad, saxelmwifosa da sazogadoebas Soris urTierTobis<br />

mowyobas. jeims medisonisa da aleqsandr hamiltonisaTvis SezRuduli<br />

xelisuflebis ZiriTadi instituti iyo perioduli arCevnebi,<br />

rasac isini "xalxze damokidebulebas" uwodebdnen. Saioc imaves<br />

ambobs, rodesac xazs usvams <strong>konstitucionalizmis</strong> warmoSobis wyaros<br />

– es iyo britaneTis parlamentis unari qcevis normebi daewesebina<br />

mefisaTvis gadasaxadebis argadaxdis damuqrebiT. aqedan SeiZleba<br />

davaskvnaT, rom efeqtiani konstitucia ara marto xelisuflebas<br />

SezRudavs, aramed xels Seuwyobs imis uzrunvelyofasac,<br />

rom politikur sistemas sakmarisi mxardaWera hqondes koleqtiuri<br />

problemebis gadasawyvetad. yvela mniSvnelovani socialuri Zalis<br />

mxridan mxardaWeris mobilizebis saWiroeba aseve gvexmareba<br />

gavigoT, Tu ratom aris sakuTrebis uflebebisa da socialuri uzrunvelyofis<br />

uflebebis erToblioba yvela Tanamedrove liberaluri<br />

reJimis damaxasiaTebeli niSani. Tavisuflebebisa da miniWebuli<br />

uflebebis es universaluri kombinacia gvafiqrebinebs, rom uZvelesi<br />

"Sereuli reJimi" kvlav arsebobs: ubralod, uari iTqva xelisuflebis<br />

urTierTgamawonasworebel ganStoebebze (tribunebi da<br />

senati) yovlismomcveli uflebebis palatis sasargeblod.<br />

Saio amtkicebs, rom xelisuflebis danawileba unda gulisxmobdes<br />

ara hermetulad izolirebuli ganyofilebebis Seqmnas funqciur<br />

sazRvrebSi, aramed "nawilobriv warmomadgenlobas". xelisuflebis<br />

ganawilebaze dafuZnebul sistemaSi xelisuflebis Ti-<br />

Toeuli ganStoeba wilobrivad monawileobs sxva ganStoebis uflebamosilebaSi,<br />

anu nawilobriv warmoadgens maT. amis klasikuri magaliTebia<br />

sasamarTlo kontroli da aRmasrulebeli vetos ufleba,<br />

anu sasamarTlo da aRmasrulebeli xelisuflebebis monawileoba<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis uflebamosilebaSi. kidev erTi magaliTia<br />

Tanamdebobaze daniSvnis erToblivi uflebamosileba, romlis<br />

mixedviTac, or, organizaciulad damoukidebel uwyebas SeiZleba<br />

konstituciurad daevalos TanamSromloba savaldebulo gadawyvetilebebis<br />

miRebaSi. amgvari funqciuri gadafarvis an moqmedebis<br />

sferoebis Tanxvedris erT-erTi mizani is aris, rom daexmaros xelisuflebis<br />

erT ganStoebas daicvas misi moqmedebis sfero sxva<br />

Tanabrad Zlier ganStoebaTa savaraudo Semotevisagan. Zalauflebis


gakontroleba mxolod ZalauflebiT SeiZleba. amitom, uflebamosilebaTa<br />

Soris sazRvrebis SenarCuneba mxolod maT Soris xazebis<br />

gavlebiT, rac ginda daxvewili formiT moxdes es, SeuZlebelia; es<br />

amocana mxolod maSin Sesruldeba, Tu Seiqmneba "Zalaufleba, romelic<br />

sapasuxo mwvave reaqcias moaxdens" masze Setevisas.<br />

amgvari midgomiT, konstituciuri Teoriis fokusi xelisuflebis<br />

borotad gamoyenebis sawinaaRmdego wminda iuridiuli barierebidan<br />

politikur barierebze gadadis: magaliTad, fokusireba xdeba<br />

arCevnebsa da opoziciur partiebze da ara sasamarTloebze. am mniSvnelovan<br />

sakiTxs exeba agreTve, Saios mier gamoZiebisa da zedamxedvelobis<br />

sakanonmdeblo komitetebis ganxilva, romlebic cudad<br />

muSaoben, Tu aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs Tanamdebobrivi<br />

winsvlis SesaZleblobebs saparlamento umravlesobis wevrebisaTvis.<br />

xelisuflebis danawilebaze dafuZnebul kargad gamar-<br />

Tul sistemaSi mudmivi saparlamento komitetebi SesaZlebelia<br />

aramarto ministrTa pasuxismgeblobis sakiTxebze muSaobdnen, aramed<br />

asrulebdnen daqiravebisa da gadamzadebis banakis rols aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis momavali liderebisaTvis. garda amisa, am<br />

komitetebma SeiZleba Seasrulon is, rasac zogierTi optimisti<br />

liberaluri konstituciis umaRles da yvelaze mniSvnelovan funqciad<br />

miiCnevs – inteleqtisaTvis Zalauflebis miniWeba. magram,<br />

rogorc profesori Saio ityoda, es, albaT, ufro imedia, vidre<br />

savaraudo molodini.<br />

xi<br />

stiven holmsi


xii<br />

Sesavlis magier<br />

Tanamedrove politikuri sazogadoebebi demokratiis saxeliT<br />

moqmedeben. dRes Cvens cxovrebas Tanasworobis jadosnuri sityva<br />

marTavs. aki, komunisturi reJimebic acxadebdnen, rom isini saxalxo<br />

demokratiebs – "demokratiis erTaderT WeSmarit formas" – warmoadgendnen.<br />

demokratia akmayofilebs yvela adamianis survils, rom<br />

mas moeqcnen rogorc Tanaswors. adamians SeiZleba egonos, rom igi<br />

Tavis Tanamemamuleebze maRla dgas an maTze ukeTesia, magram igi gaiziarebs<br />

da iZulebulicaa gaiziaros Tanasworobis piroba. sxvagvarad<br />

man SeiZleba bevri dakargos, radgan misi Tanasworobac SeiZleba<br />

eWvqveS dadges. Tu ar iqna daSvebuli, rom sazogadoebis yvela<br />

wevri Tanasworia da adamianuri Rirseba yvelas Tanabrad aqvs, amas<br />

SeiZleba Sedegad mohyves devnis gauTavebeli da gamanadgurebeli politika.<br />

amis TvalsaCino demonstrireba xdeba iq, sadac eTnikuri<br />

wmenda mimdinareobs. politikuri demokratia, ramdenadac viciT, agreTve<br />

misaRebi pirobaa imaTTvis, vinc faqtobrivad sxvebis Tanaswori<br />

ki ar aris, aramed sxvebze meti Zalauflebis mqonea. demokratiuli<br />

procesebis gamoyenebiT aseT adamianebs, faqtobrivad, SeuZliaT<br />

SeinarCunon da gaiZlieron kidec sakuTari poziciebi. politikis<br />

demokratiuli formebi da arCevanis Tanaswor uflebaze damyarebuli,<br />

drodadro gamarTuli arCevnebis gziT miRebuli kanonmdebloba<br />

akmayofilebs xelisufalTa saWiroebebsac. demokratia sa-<br />

Sualebas aZlevs politikaSi gamarjvebulebs, ise moixveWon TavianTi<br />

nadavli, rom sxvebsac ar waarTvan samomavalod ukeTesi ganawilebis<br />

SesaZlebloba. naklebad cinikurad Tu vityviT, demokratia, Tundac<br />

principulad, saSualebas aZlevs saxelmwifos yvela moqalaqes, ukeT<br />

moagvaros sajaro saqmeebi civilizebuli procesis gamoyenebiT.<br />

damarcxebuli faSisturi reJimebisa da sabWoTa totalitarizmis<br />

narCenebze aRmocenebuli axali mTavrobebi Cafiqrebulni da dakanonebulni<br />

iyvnen, rogorc demokratiebi. samwuxarod, da es gardauvalic<br />

iyo, demokratia mxolod legitimurobis iafi da advilad dasakmayofilebeli<br />

meTodi aRmoCnda am axali reJimebisaTvis. bevr maTganSi<br />

demokratiulad arCeuli mTavrobebi sakmaod xSirad ise iqceodnen,<br />

TiTqos maTi Tavisufali arCevnebis gziT mosvla amarTlebda<br />

saxelisuflebo uflebamosilebis usazRvrod, amoralurad da<br />

borotad gamoyenebas. aRmosavleT evropis demokratiulad arCeuli


xiii<br />

mTavrobebis arakeTilsindisieri qcevis uaxloesi istoriis fonze<br />

aucilebelia im meTodebis, institutebisa da principebis ganxilva<br />

da Seswavla, romlebic efeqtianad zRudaven yvelanair xelisuflebas,<br />

iqneba es demokratiulad arCeuli da kontrolirebadi Tu ara.<br />

TviT demokratia SesaZloa, xelisuflebis SezRudvis elementi iyos,<br />

magram misi ganxorcielebisas igi xSirad mxolod umravlesobis tiraniis<br />

instrumentad iqceva xolme (an iseTi myvirala umciresobis<br />

tiraniis instrumentad, romelic acxadebs, rom romeliRac demokratiuli<br />

umravlesobis saxeliT moqmedebs).<br />

konstitucionalizmi aris principebis, moqmedebis meTodebisa da<br />

instituciuri mowyobebis erToblioba, romelic tradiciulad xelisuflebis<br />

SesazRudavad gamoiyeneboda. magram yovelive es Tavis-<br />

Tavad cxadad aris miCneuli da Zalian iSviaTad Tu xdeba (yovel<br />

SemTxvevaSi, dRes asea) <strong>konstitucionalizmis</strong> raime sistematuri<br />

ganxilva. es arc aris gasakviri. konstitucionalizmi mWidrodaa<br />

dakavSirebuli tradiciul, XIX saukunis liberalizmTan, romelic<br />

arasodes yofila saxelmZRvaneloebSi ganmartebebisa Tu pozitiuri<br />

aRweris sagani. erTi SexedviT, liberalizmica da konstitucionalizmic<br />

ZiriTadad raRacis uaryofis formiT arseboben. miuxedavad<br />

amisa, axali politikuri, socialuri an saxelmwifoebrivi struqturebis<br />

Seqmnis unikalur epoqaSi cxadi xdeba, Tu ramdenad mniSvnelovania<br />

fundamenturi arCevanis gakeTebis problemuri xasiaTi.<br />

mas Semdeg, rac mTeli ormoci weli imedic ki ar mqonia aseTi<br />

cvlilebisa, me gamimarTla (an ar gamimarTla) da momiwia amgvari<br />

cvlilebebis periodSi mecxovra. konstituciuri dafuZneba 1989<br />

wels daiwyo, rodesac aRmosavleT evropaSi komunizmma kraxi ganicada.<br />

swored am dafuZnebis momentisaTvis gaxda konstitucionalizmi<br />

uSualod aqtualuri. swored am momentSi gaxda saWiro Zveli,<br />

naxevrad daviwyebuli debulebebis xelaxla, safuZvlianad ganxilva<br />

da ara ubralod gaxseneba. amave procesis dros gaxda saWiro<br />

dagvenaxa, Tu ramdenad advilad SeiZleboda konstituciuri<br />

kulturis ararsebobis pirobebSi formaluri demokratiis gadaqceva<br />

korumpirebulad. imis qadageba, rom demokratia yvelanair politikur<br />

moqmedebas amarTlebs, mcdaria da mxolod iaffasian gasamarTlebel<br />

sabuTs gvTavazobs. saWiroa gavacnobieroT, rom ar aris<br />

marTali, TiTqos demokratiuli gadawyvetilebebi misaRebi formaa<br />

nebismier viTarebaSi. konstitucionalizmi imisTvis aris gaTvaliswinebuli,<br />

rom ,,gadareul” demokratiaze zRvris dadebis funqcia


xiv<br />

ikisros. konstitucionalizmi monomaniakis saxeobaa. igi mudmivad<br />

svams SekiTxvebs: es samTavrobo mowyoba an xelisufalTa es gadawyvetileba<br />

xels xom ar uSlis Tavisuflebas? uSlis igi xels Tavisuflebis<br />

CarCoebSi moqcevas?<br />

1992 wels stenli kacma da irena grudzinska-grosma, romlebic<br />

maSin amerikul organizaciaSi ganaTlebuli sazogadoebebis amerikul<br />

sabWoSi (American Council of Learned Societies) muSaobdnen,<br />

mirCies damewera wigni aRmosavleTevropeli auditoriisaTvis, raTa<br />

konstitucionalistis (garkveulwilad gamorCenili) pozicia gamomexata<br />

konstituciebis Seqmnisas mimdinare diskusiaSi. amis Semdeg<br />

momzadda <strong>Sesavali</strong> kursis versia ungrul da rusul enebze. miuxedavad<br />

amisa, vfiqrobdi, rom sakiTxi aseve aqtualuri iyo ufro<br />

damkvidrebuli demokratiebisaTvisac. magram, rogorc aRmoCnda, aranairi<br />

<strong>Sesavali</strong> saxelmZRvanelo iuridiuli, politologiis, istoriuli<br />

an samTavrobo marTvis fakultetebis studentebisaTvis ar<br />

arsebobda. zogadad, am Temaze Zalian mwiri literatura arsebobda,<br />

romlis gamoyenebasac farTo sazogadoeba SeZlebda. amerikis kongresis<br />

biblioTekis katalogSi Setanili wignebidan bolo wlebSi dawerili<br />

arc erTi wignis saTaurSi ar yofila moxseniebuli "konstitucionalizmi".<br />

amrigad, arsebobda inteleqtualuri vakuumi da<br />

saWiro iyo misi Sevseba. me, rogorc paskalis erTgul mimdevars,<br />

maSinebs sicariele, gansakuTrebiT maSin, rodesac inteleqtualuri<br />

sicariele TavisuflebisaTvis Ziris gamoTxris saSualebas iZleva.<br />

es sicariele unda Sevsebuliyo yvela im sakvanZo principiT, romlebic<br />

me <strong>konstitucionalizmis</strong> ZiriTad Semadgenel nawilebad miviCnie.<br />

amrigad, wigns viwyeb konstituciuri winapirobebiT, romlebic<br />

sazogadoebis Seqmnis ganmapirobebeli damfuZnebeli SiSiT aris<br />

nakarnaxebi. konstituciebi, dawerilic da pirobiTad aRiarebulic,<br />

ganxilulia rogorc damfuZnebeli SiSis qmnilebebi. konstituciebis<br />

funqciaa moaTvinieros demokratia, xalxis suvereniteti da<br />

saxelmwifos suvereniteti. magram konstitucionalizmi da misi msaxuri<br />

konstitucia ufro metia, vidre ubralo dapireba. igi moiTxovs<br />

instituciuri mowyobebis nakrebs, magram iseTi samTavrobo<br />

struqtura, romelic akmayofilebs erTi pirovnebis an organos<br />

xelSi Zalauflebis centralizacias, erTze meti arsebobs. Semdeg,<br />

grZeldeba msjeloba xelisuflebis danawilebis da kontrolisa da<br />

balansirebis meqanizmebis sxvadasxva formis Sesaxeb, rodesac mimovixilavT<br />

sakanonmdeblo da aRmasrulebel ganStoebaTa cvlad Sida


da uwyebaTaSoris urTierTobas, romlebic erTmaneTs epaeqrebian. xelisuflebis<br />

danawileba jer kidev 1789 wlis safrangeTis deklaraciaSi<br />

iyo gaazrebuli, rogorc <strong>konstitucionalizmis</strong> winapiroba.<br />

magram Tanamedrove konstitucionalizms sxva damatebiTi komponentebic<br />

aqvs. es damatebebia kanonis uzenaesoba da sakonstitucio<br />

marTlmsajuleba. dabolos, wigni mimoixilavs ZiriTadi (individualuri)<br />

uflebebis rols Tavisuflebis uzrunvelyofis saqmeSi.<br />

wignis am versiaSi datovebulia bevri Tavdapirveli ungruli da<br />

sxva aRmosavleTevropuli magaliTi, radgan isini Tanamedroveobis<br />

konteqstSi da uaRresad dramatulad aRweren fundamentur konstituciur<br />

konfliqtebs. amrigad, es magaliTebi marto adgilobrivi<br />

mniSvnelobis ar aris. amasTan, am wignis didi nawili, ra Tqma<br />

unda, im klasikur gadawyvetebsa da damfuZnebel momentebs exeba,<br />

romlebic amerikis SeerTebuli Statebis, britaneTisa da kontinenturi<br />

evropis konstituciebis istoriaSi moxda.<br />

mxardaWerisaTvis madlobas movaxseneb ganaTlebuli sazogadoebebis<br />

amerikul sabWos (ACLS), budapeStis kolejs, reuben klarkis<br />

saxelobis samarTlis skolas (brighem iangis universiteti, provo),<br />

ungreTis mecnierebaTa akademiis samarTlis instituts, centraluri<br />

evropis universitets da Ria sazogadoebis instituts. duait semlerma<br />

fasdaudeblad iSroma da gamarTuli inglisuriT aametyvela<br />

am wignis uxeSi Targmani. JuJa kovaCma, kinga petervarim da renata<br />

uitcma didi Sroma gaswies redaqtirebisas. Cemma megobrebma, romlebic<br />

mxars miWerdnen am wamowyebaSi, kargad ician, rogori davalebuli<br />

var maTgan, magram am wigns maT ar vuZRvni. amis magivrad, am<br />

wigns vuZRvni imaT, vinc am patara traqtats imsaxurebs: aRmosavleT<br />

evropasa da sxvagan xelisuflebaSi myof im adamianebs, romelTa ampartavnobam<br />

da uvicobamac maiZula am wignis dawera.<br />

xv<br />

andraS Saio


Tavi pirveli<br />

konstitucia rogorc SiSis da<br />

aRiarebis Sedegi<br />

1.1. SiSis qmnilebani<br />

ra xifaTi emuqreba adamians, romelsac<br />

ceremoniebis meSveobiT SeuZlia qveynis<br />

marTva? raSi argia kacs ceremoniebi, Tu<br />

maTi saSualebiT qveynis marTva ar xelewifeba?<br />

konfuci<br />

postkomunistur qveynebSi sazogadoebrivi azri savsea warsulis<br />

"konstituciuri" iluziebis ablabudiT _ ungreTSi saRvTo taxtis<br />

moZRvrebiT dawyebuli, iakobinur-komunisturi saxalxo suverenitetiT<br />

damTavrebuli. dRevandeli "konstituciuri Teoretikosebi",<br />

marqsistul-leninisturi Ramis skolebis yofili dauswrebeli<br />

studentebi udanaSaulo arian TavianTi uTavbolo azrovnebisaTvis.<br />

aseve umanko arian universitetebis is profesorebi, erTmaneTisagan<br />

rom ver gaurCeviaT xelisuflebis ganStoebebad dayofa da danawileba.<br />

am areulobaSi damnaSave aravinaa – garda istoriisa. ungre-<br />

Tis warumatebeli istoria, rumineTis xelmocaruli istoria da,<br />

saqme saqmeze Tu midga, aRmosavleT Tu aRmosavleT-centraluri evropis<br />

nebismieri sxva qveynis istoriaa mizezi uamravi saxis konstituciuri<br />

ideisa. xalxis azrovnebaSi istoriam uamravi sxvadasxva<br />

politikuri ideis dabudeba ganapiroba, garda klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

ideisa.<br />

komunistebis ideebi konstituciebis Sesaxeb isaa, rom konstitucia<br />

momavlis xedva, programa unda iyos. igi mimzidveli, magram abstraqtuli<br />

cnebebiT unda aRwerdes "momavlis" sazogadoebas. amis<br />

Semdeg ki komunistur konstituciaSi Cadebul dapirebebs xorcs<br />

Seasxams im muyaiTi "mSromelebis" brZeni nakrebi, romelsac parlamentSi<br />

gaiwveven, anda am mSromelebis sabWo. kanonmdebloba, socia-


2<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lur-ekonomikuri mecnierebis kanonebis Sesabamisad, uzrunvelyofs<br />

socialur arqiteqturas. Cven vnaxeT (Tumca, SeiZleba ukve dagvaviwyda<br />

kidec komunizmis kraxis Semdeg periodSi), rom aseTi, momavlis<br />

halucinaciuri xedviT datvirTuli konstitucia sruliad uZluria,<br />

Seasrulos rame saxis instituciuri roli an daicvas sazogadoeba<br />

saxelmwifos Zalauflebisagan. momavlis Senebis am macdurma Teoriam<br />

sazogadoeba saxelmwifos nebaze damokidebulad aqcia, sadac komunisturi<br />

partia dominirebda mTavrobis meqanizmebis marTvisas.<br />

konstituciebis sazrunavi, berZnuli qalaq-saxelmwifoebis Ziri-<br />

Tadi kanoniT dawyebuli dRemde, aris saxelmwifos ZiriTadi organoebisa<br />

da dawesebulebebis urTierToba. Tu am sabaziso mowyobis<br />

Seqmnis procesSi gaTvaliswinebuli iqneba <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

principebi, maSin es urTierToba warmoqmnis barierebis iseT sistemas,<br />

romelic uzrunvelyofs moqalaqeTa Tavisuflebis upirates<br />

uzrunvelyofas. konstituciebi saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb<br />

aris dawerili, <strong>konstitucionalizmis</strong> ideebiT ganayofierebuli<br />

konstituciis sagani ki SezRuduli xelisuflebaa:<br />

konstitucia... aris sistema, romelic aerTianebs ZiriTad saxelmwifo<br />

dawesebulebebs, awesebs mmarTveli Tanamdebobebis moqmedebis sferoebs,<br />

maTi dakavebis samarTlian rigiTobas da Zalis gamoyenebis uflebamosilebas.<br />

anda, maRalfardovneba rom gverdze gadavdoT da uxe-<br />

Sad vTqvaT, konstitucia adgens Tu "vin ras, rodis da rogor mii-<br />

Rebs" (lasveli). konstitucia saxelisuflebo urTierTobis avtobiografiaa,<br />

materialuria da sulieri, adamianTa nebismieri jgufisaTvisaa<br />

da yvela sxva avtobiografiis msgavsad auxdenel fantaziebsac<br />

Seicavs da gandevnis zogierT iseT borotebasac, romelic, piriqiT,<br />

zedmetad sicocxlisunarianic kia. 1<br />

xelisuflebis konstituciuri biografia es aris biografia, romlis<br />

werac konstituciis dabadebisTanave iwyeba. es aris jer gauvleli<br />

cxovrebis biografia da dawerilia mimdinare saWiroebaTa karnaxiT<br />

am cxovrebis dawyebis momentisaTvis. igi gamomdinareobs misi Seqmnisa<br />

da miRebis praqtikuli moTxovnebidan, igi ar aris bedisweriT nakarnaxebi.<br />

saxelmwifom, Tavis mxriv, am biografiis mixedviT unda icxovros.<br />

konstituciis yvelaze bejiTi mkiTxvelebi mosamarTleebi arian, rom-<br />

1<br />

Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:<br />

Greenwood Press, 1970), gv.12.


SiSis Qqmnilebani 3<br />

lebic imis mixedviT, Tu ramdenad swamT konstituciisa, konstituciisa, cdiloben<br />

aiZulon saxelmwifo saxelmwifo icxovros winaswar dawerili gawerili cxovrebiT.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis principebis mimdevari konstituciebi konstituciebi arc<br />

imisaTvis iqmneba, rom vinme iluziebiT iluziebiT an revoluciuri revoluciuri utopiebis utopiebis<br />

dapirebebiT dapirebebiT gaerTos, da arc imisaTvis, imisaTvis, rom momavali sazogadoebis<br />

sazogadoebis<br />

Seqmna daigegmos. daigegmos. am konstituciebis konstituciebis sazrunavi sazrunavi ar gaxlavT naTeli<br />

momavali. piriqiT, am konstituciebSi konstituciebSi winamorbedi winamorbedi politikuri politikuri re-<br />

Jimis pirobebSi pirobebSi warmoqmnili warmoqmnili an masTan dakavSirebuli dakavSirebuli SiSi aisaxeba.<br />

Tu konstituciaSi konstituciaSi momavlis xedvaa Cadebuli, Cadebuli, maSin es xedva swored<br />

am SiSis Tavidan acilebas unda emsaxurebodes.<br />

emsaxurebodes.<br />

damfuZnebel damfuZnebel mamebs SeerTebuli SeerTebuli Statebis 1787 wlis konstitukonstituciis proeqtis SemuSavebisa SemuSavebisa da miRebisas amoZravebdaT amoZravebdaT paranoiduli<br />

paranoiduli<br />

survili, Tavidan aecilebinaT aecilebinaT rogorc monarqia, ise saxalxo demokratia,<br />

magram paranoikebsac paranoikebsac hyavdaT mtrebi.<br />

1787 wels StatebSi xma gavrcelda, gavrcelda, rom zogierTebs zogierTebs filadelfiladelfiaSi monarqiis aRdgena surdaT. sadiskusio sadiskusio darbazidan, darbazidan, sadac molaparakebalaparakeba<br />

mimdinareobda, mimdinareobda, mis damTavrebamde damTavrebamde araviTar cnobas ar<br />

gauJonavs, gauJonavs, magram damswreebma damswreebma sazogadoebisaTvis sazogadoebisaTvis gagzavnil gagzavnil werilebSi<br />

xazi gausves, rom miuxedavad miuxedavad imisa, rom ver iwinaswarmetyveiwinaswarmetyvelebdnen<br />

molaparakebis molaparakebis saboloo Sedegs, erT rameSi darwmunebulni<br />

darwmunebulni<br />

iyvnen: maT ar ar surdaT, saxeldobr, saxeldobr, mefis uRlis aRdgena.<br />

meore msoflio omis Semdeg germaniis konstituciis konstituciis avtorebs<br />

ar asvenebdaT asvenebdaT nacisturi nacisturi mmarTvelobis mmarTvelobis SiSi da vaimaris respublirespublikis umarTavobis umarTavobis kargad nacnobi saSineleba. saSineleba. 1958 wels Sarl de<br />

gols surda arasodes gameorebuliyo gameorebuliyo safrangeTis safrangeTis meoTxe respublikis<br />

paralizebuli paralizebuli parlamenti. parlamenti. SiSi da uaryofis gziT TviTdamkvidreba<br />

Tan sdevda didi konstituciebis konstituciebis Seqmnas.<br />

imis aRiareba, rom konstituciis konstituciis Semqmnelebis Semqmnelebis gonebasa da kalams<br />

SiSi amoZravebs, amoZravebs, aRiareba adamianuri adamianuri sisustisa, sisustisa, arcTu sasiamovnoasiamovnoa<br />

im xalxisTvis, xalxisTvis, romlebsac romlebsac surT mSromelTa mSromelTa klasebs an<br />

sulac nebismier moqalaqes moqalaqes konstitucia konstitucia warudginon warudginon da misi avtorobis<br />

pretenzia pretenzia ganacxadon. ganacxadon. SiSisa da masTan erTad mmarTve-


4<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lobis safrTxeebis aRiareba ar aris sasurveli inteleqtualuri<br />

memkvidreoba. magram, gana SiSi ar aris motivi maTTvis, vinc<br />

uaryofs SiSis mamoZravebel Zalas? ra SiSi amoZravebT konstituciur<br />

sakiTxebze msjelobaSi Cabmul adamianebs? Tu es motivi<br />

ucodinarobaa? bunebrivia, Znelia uaryofiTi ideebi xalxisaTvis<br />

misaRebi gaxado. magram SiSis faqtoris aRiarebis ufro kompleqsuri<br />

mizezebic arsebobs. Tavdapirveli SiSi, romelic stimuls<br />

aZlevs konstituciis Seqmnas, exeba mTlianad socialuri<br />

wesrigis garSemo arsebul fundamentur ganusazRvrelobas, imis<br />

SesaZleblobas, rom TviT is brZola SeiZleba ganaxldes, romelmac<br />

konstituciis Seqmnis procesi ganapiroba. uZvelesi crurwmenis<br />

Tanaxmad, sjobs adamiani mudmivad ar axsenebdes borot<br />

sulebs. meore mxriv, konstituciis, rogorc racionaluri wesrigis<br />

damyarebis saSualebisa da saxelmwifos mSeneblobis instrumentis,<br />

imiji ganmanaTleblobis tradiciazea damyarebuli,<br />

romelic gvpirdeba, rom daamarcxebs SiSis magvar iracionalur<br />

tendenciebs. ganmanaTleblobis Tanamedrove buneba SiSis racionalur<br />

CaxSobazea damyarebuli, magram WeSmariti racionalizmi Si-<br />

Sis CaxSoba ki ara, misi gacnobiereba da gaazrebaa.<br />

komunizmidan gardamaval periodSi dawerili konstituciebi, 1989<br />

wels ungreTsa da poloneTSi miRebuli SesworebebiT dawyebuli,<br />

aseve asaxavda unikalur SiSs. miuxedavad imisa, rom SiSi erTaderTi<br />

kargi mrCevelia konstituciis dawerisas, problemaTa 1989-90<br />

wlebSi arCeul gadawyvetis gzebs mainc etyoboda ufro adreuli,<br />

komunizmis dros miRebuli Tavdajerebuli modelebis gavlena. xelisuflebis<br />

ganStoebebad dayofa ucxo ar aris gardamavali periodis<br />

im konstituciebisaTvis, romlebic aSkarad uaryofen xelisuflebis<br />

monopolizacias. da mainc, ungreTis konstituciam (da, analogiurad,<br />

bulgareTis konstituciamac) erTpalatiani parlamenti gamoacxada<br />

xelisuflebis erT calkeul ganStoebad, xalxis suverenitetidan<br />

gamomdinare Zalauflebis kuratorad. ungreTis parlaments axla<br />

zustad iseTive uzenaesoba aqvs miniWebuli, rogorc yovlisSemZle<br />

britanul parlaments, magram aklia am ukanasknelis orsaukunovani<br />

TviTSezRudvis gamocdileba da susti kontroli lordTa palatis<br />

mxridan. kargad daakvirdiT [Nota bene]: britaneTis parlamentis<br />

uzenaesobisaTvis sazRauri iqna gadaxdili, roca mis sijiutes amerikuli<br />

koloniebis dakargva mohyva Sedegad. britanulma parlamen-


SiSis Qqmnilebani<br />

tarizmma evolucia ganicada da iqca demokratiuli ministrTa kabinetis<br />

diqtaturad; da axla aRmosavleT evropis arasaprezidento<br />

demokratiebis umravlesoba [ungreTi, slovakeTi, CexeTis respublika<br />

da bulgareTi (1996-97 wlebis quCis gamosvlebamde mainc)] swrafad<br />

mieqaneba amave mimarTulebiT.<br />

roca parlaments yvelafris gakeTeba SeuZlia (garda adamianis<br />

uflebebis arsze gavlenis momxdeni akrZalvebis SemoRebisa), sabolood<br />

igi mainc zedmetad susti aRmoCndeba xolme. postkomunistur<br />

qveynebSi sazogadoebrivi azri jer kidev mTavrobisagan elodeba<br />

axal iniciativebs, radgan aRmasrulebeli xelisufleba "profesiulad"<br />

aris miCneuli. wina reJimisagan memkvidreobiT miRebuli es<br />

tradicia kargad aris morgebuli partiuli meqanizmebis marTvasTan,<br />

igi aseve mosaxerxebelia sxvadasxva parlamentis wevrebisTvisac. garemoebebis<br />

gaTvaliswinebiT, anu drois, fulisa da saeqsperto codnis<br />

naklebobis pirobebSi da imis gamo, rom TviTmarqvia eqspertebis<br />

mier mowodebuli kargi momsaxureba avsebs am xarvezebs, parlamentarebi<br />

fiqroben, rom bunebrivi iqneba iniciativis mTavrobis moxeleebisaTvis<br />

gadacema. amasve moiTxovs partiuli disciplinac, romelic<br />

Tanamedrove masobriv demokratiebSi tradiciuli <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

erT-erTi umniSvnelovanesi SezRudvaa (Tumca, aqedan sruliadac<br />

ar gamomdinareobs, rom mravalpartiuli diqtatura aucileblad<br />

arRvevs konstitucionalizms). ungreTis msgavs konstituciur<br />

sistemaSi, sadac sakonstitucio sasamarTlos garda sxva araferi<br />

arsebobs saparlamento umravlesobis Zalauflebis dasabalanseblad<br />

da, sadac maJoritarizmi SecdomiT aris miCneuli demokratiad,<br />

gardauvalia evolucia ministrTa kabinetis diqtaturisaken.<br />

amgvar sistemaSi mxolod garemoebebzea damokidebuli, gaxdeba Tu<br />

ara lideri erTi, Tumca ki demokratiuli zedamxedvelobis qveS<br />

myofi, pirovneba. da Tu am erT pirovnebas mxolod imdenive TanagrZnoba<br />

eqneba demokratiisa Tu eTnikuri umciresobebis mimarT, rogoric<br />

margaret tetCers hqonda, maSin ungreTSi, poloneTSi da CexeTis<br />

an slovakeTis respublikebSi konstitucionalizms ufro metad<br />

gauWirdeba gauZlos am "TanagrZnobis deficits", vidre tolerantizmis<br />

tradiciebiT gawonasworebul inglisSi.<br />

5


6<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

1.2. SiSis saxeobani<br />

1.2.1. korporativizmis SiSi<br />

raki <strong>konstitucionalizmis</strong> konteqstSi SiSze vlaparakobT, aRsaniSnavia,<br />

rom TviT axali konstituciis dawerac SeiZleba safrTxes<br />

warmoadgendes. xom ar moxdeba ise, rom konstituciis SesworebiT<br />

Cven jins gamovuSvebT boTlidan? bevri adamianisaTvis axali konstitucia<br />

SiSis momgvrelia, radgan maTTvis miuRebelia "am xalxis" (am-<br />

Jamad proeqtze momuSaveebis) mier warmodgenili konstitucia.<br />

postkomunisturi qveynebis umravlesobaSi konstituciebi komunistebis<br />

an yofili komunistebis monawileobiT iwereboda. Tu xelisuflebaSi<br />

staJiani komunistebi arian, maSin xalxSi gavrcelebuli azri<br />

iqneba, rom "amaTgan" araviTari konstitucia ar iqneba misaRebi. es<br />

frazebi – "am xalxisgan" an "amaTgan" – mniSvnelovania. magram realuri<br />

safrTxe isaa, rom "es xalxi", vinc ginda iyvnen "isini", nebismier<br />

momentSi, ver uZlebs korporaciul an biurokratiul zegavlenas.<br />

"momxibvleli" sisulelea is azri, TiTqos demokratia Cvengan,<br />

xalxisagan moiTxovs gadawyvetilebebis miRebis mindobas saxelmwifo<br />

biurokratiisa da sxva eqspertebisaTvis. is, rasac am dros xalxi<br />

saeqsperto daskvnis saxiT iRebs, xSirad sxva araferia, Tu ara ker-<br />

Zo interesi. xolo raki eqspertebi ase Tavazianad dagvTanxmdnen mie-<br />

RoT saeqsperto gadawyvetilebebi, maSin maTve SeiZleba mivandoT am<br />

gadawyvetilebebis aRsruleba-ganxorcielebac, xom asea?<br />

am sakmaod TvalSisacemad mcdari interpretaciis arsi aseTia:<br />

miCneulia, rom sazogadoebis keTildReobaze zrunva maSin xdeba<br />

yvelaze ukeT, roca eqimebi ("janmrTelobis eqspertebi") iReben gadawyvetilebas,<br />

Tu rogor unda ganawildes xarjebi jandacvis sferoSi.<br />

rogorc zogierTi "demokrati" acxadebs, albaT, kargi iqneboda<br />

pacientebsac "mieRoT monawileoba" am saqmeSi, radgan es ufro<br />

demokratiuls gaxdida process. analogiurad, Teatrebis direqtorebi<br />

gadawyvetdnen, Tu ra formis subsidiebi unda miiRon<br />

Teatrebma. dRevandel eqspertebiT gajerebul samyaroSi yvelas Tavisi<br />

Sesaferisi roli aqvs miniWebuli: gadasaxadis gadamxdeli<br />

fuls ixdis biujetSi, auditoria ki sanaxaobas uyurebs an Tavzardacemulia.<br />

es "saeqsperto" partikularizmi aris swored is, risi<br />

Tavidan acilebac unda SeZlos xalxis suverenitetma – masSi Cade-


uli saerTo nebis ideiT da am saerTo nebis warmomadgeneli demokratiuli<br />

institutebis meSveobiT. anu unda gamoiricxos eqsperti<br />

mewaReebis interesi maTi azrebis saTvalavSi Cagdebisa maSin,<br />

roca fexsacmlis xarisxis Sefaseba xdeba. es xom Cemi mtkivani fexia<br />

da Cemi gaxvretili fexsacmelia, da mTeli es tanjva mewaRis<br />

im "saeqsperto azris" bralia, romelic misive interesebs emsaxureba!<br />

korporativizmi aris mewaReebis diqtatura. eqsperti im gildiis<br />

wevria, romelic sargeblobas iRebs "saeqsperto rekomendaciebze"<br />

damyarebuli mowyobidan.<br />

1.2.2. ungruli SiSi<br />

SiSis saxeobani<br />

daiwereba Tu ar daiwereba konstitucia, ungreTis norCi respublika<br />

sami sazareli safrTxis winaSe dgas. pirveli isaa, rom socialuri<br />

valdebulebebiT zedmetad gadatvirTuli saxelmwifo gakotrdeba. es<br />

gakotreba Tavs iCens sul ufro gaberil da amis Sedegad sul ufro<br />

dauZlurebul aRmasrulebel xelisuflebaSi. dinozavri saxelmwifo<br />

daingreva; igi anarqiuli konvulsiebis viTarebaSi mokvdeba da<br />

Tan Caiyolebs sazogadoebis uzarmazar nawils. igi mokvdeba ara mis<br />

mxrebze akidebuli tvirTis gamo, aramed imitom, rom misi patiosani,<br />

sklerotikuli xerxemali, romelic erT dros moqnil xvlikad iyo<br />

Cafiqrebuli, ver gauZlebs amxela datvirTvas. meore saSiSroeba<br />

karl Smitis antiparlamentarizmia, romelic populisturi mcire<br />

cvlilebebis saxiT gvevlineba. dideba erovnuli Tanxmobis warmomadgenel<br />

diqtators! gaumarjos martiv gadawyvetilebebs! xolo mesame<br />

saSiSroeba ki aris eqsperti mewaReebis neokorporativistuli wesrigi:<br />

"aravin ar unda Caerios iseT saqmeSi, romelic mas ar exeba".<br />

amis mokrZalebuli magaliTi konstituciebis SeqmnaSi instituciuri<br />

"korporativizmia" – sistema, romelSic saxelmwifo institutebis<br />

xelmZRvanelebi axerxeben Sefarulad Cadon sakuTari interesebi<br />

axal konstituciaSi sruliad gamWvirvale ileTis gamoyenebiT, anu<br />

imis mtkicebiT, rom isini arian eqspertebi, romlebmac yvelaze ukeT<br />

ician sakuTari institutebis marTva.<br />

Tu es isaa, radac konstituciis Seqmna SeiZleba gadaiqces, maSin<br />

aRar aris gasakviri, rom Wkvian da arcTu Wkvian adamianebs ufro nak-<br />

7


8<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lebad awuxebT axali konstituciis mier mosavleli problemebi da<br />

SiSi, vidre TviT kodifikaciis Tanmxlebi saSiSroeba. magram Tu es is<br />

aris, rac ungreTis sazogadoebas an, modiT gulwrfelad vTqvaT,<br />

mmarTvel elitas xels aZlevs, maSin konstituciis Seqmna mxolod im<br />

mizans emsaxureba (da amrigad, imis saSualebaa), rom zemoxsenebuli<br />

mRvrie naxarSi ZaliT Caasxan qveynis WiqaSi. amrigad, konstituciis<br />

Seqmna RmerTTan dadebuli sanaZleoa, magram ara paskalis RmerTTan.<br />

1.2.3. vinaoba<br />

risi eSinia konstituciuri wesrigis mosurne damfuZnebel Zalas?<br />

konstitucia igiveobas, koleqtiur identifikacias gvTavazobs, magram<br />

SeiZleba identifikacia SeuZlebelic iyos. Cven varT xalxi,<br />

magram vin SegviZlia ganvdevnoT Cvengan? da Tu yvelaze saSiS SesaZleblobas<br />

gavaxmovanebT, rodis SeiZleba Cveni gandevna moxdes?<br />

maincdamainc Tanaswori unda viyoT? vaSaa! magram "isinic" Cveni Tanaswori<br />

arian? rogor SegviZlia amis Tavidan acileba? rogor aviciloT<br />

Tavidan permanentuli samoqalaqo omi? ra sakiTxebze dums<br />

konstitucia? ris damalvazea damyarebuli Cveni koleqtiuri vinaoba?<br />

yvelaze Znelia aRiaro sakuTari Tavis SiSi. ra moxdeba, Tu<br />

Cven movipovebT Zalauflebas? "xelisufleba ryvnis, xolo absoluturi<br />

xelisufleba absoluturad ryvnis adamians," Tqva lordma<br />

aqtonma. es WeSmaritebaa Cveni sakuTari Zalauflebis mimarTac.<br />

"xalxs erTi seriozuli mteri hyavs – Tavisi sakuTari mTavroba,"<br />

aRniSna sen-Jiustma 1791 wlis safrangeTis konstituciis Taobaze<br />

mimdinare diskusiisas. Tu gavixsenebT, ramdenad warmatebuli iyo<br />

sen-Jiustis, rogorc saxelmwifo moRvawis, saqmianoba, maSin iZulebuli<br />

viqnebiT vaRiaroT, rom igi marTali iyo.<br />

da ra moxdeba, Tu ver movipovebT xelisuflebas? Cven mier dagrovil<br />

mTel Zalauflebas Cveni mtrebi gamoiyeneben da, SesaZloa,<br />

Cven winaaRmdegac! Cven (megobrebic da mtrebic) ukeTesad vicxovrebT,<br />

Tu saxelmwifos Zalaufleba da yvelanairi Zalaufleba, romelic<br />

SeiZleba absoluturi gaxdes, SezRudulia. igi SezRuduli<br />

unda iyos, raTa sakuTari wesebi daicvas da es wesebi Teoriulad<br />

mainc yvelasaTvis misaRebi iyos. swored am SezRuduli meqanizmisaTvis<br />

iqneba konstitucionalizmiT nakarnaxebi principebis mixed-


odisevsi Tavs anZas miajaWvavs<br />

viT dawerili konstitucia Rirebuli, romelic uzrunvelyofs ufro<br />

mets, vidre saxelmwifo mowyobis mocemuli sqemis aRmweri ubralo<br />

iuridiuli normebia (am TvalsazrisiT, SesaZlebelia qveyanas<br />

konstituciuri xelisufleba hyavdes dawerili konstituciis gareSec).<br />

arsebobs saxelmwifoebi, romlebsac ar SeuZliaT organizebuli<br />

tiraniis aRmocenebis SesaZleblobis gamoricxva imis miuxedavad,<br />

rom sakuTar daweril konstituciebTan sruli SesabamisobiT<br />

moqmedeben. arsebobs sxva saxelmwifoebi, romlebsac sxvadasxvanairi<br />

konstitucia aqvT, magram maTi konstituciebi wvimis dros<br />

saxlSi darCenil qolgaze metad Rirebuli arafriT arian.<br />

1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs<br />

SiSis daZlevas eSmakoba Svelis. ion elsteris homerosiseul metaforas<br />

Tu visesxebT, konstituciis avtori, moxerxebuli odisevsis<br />

msgavsad, anZas miajaWvavs sakuTar Tavs, radgan surs, mousminos<br />

(iZulebulia mousminos) sirinozebis simReras, magram icis, rom<br />

ver SeZlebs cdunebas gauZlos da maTken ar gaeSuros, Tu anZaze<br />

ar iqneba mibmuli.<br />

sajaro politikaSi aris momentebi, rodesac raRac araordinaruli<br />

gancdis gamo an ukanono sargeblis miRebis surviliT aRtacebuli,<br />

anda dainteresebuli jgufis mier daxvewili fandebiT motyuebuli<br />

xalxi iTxovs iseTi RonisZiebebis gatarebas, romelTac SemdgomSi<br />

TviTonve gulianad dagmobs. am kritikul momentebSi... SesaZloa gankurnebis<br />

efeqti hqondes... xalxis mier sakuTari TavisaTvis miyenebuli<br />

dartymis SeCerebas manam, sanam goniereba, samarTlianoba da simar-<br />

Tle daibruneben avtoritets sazogadoebaSi. 2<br />

konstituciebsa da konstitucionalizmTan dakavSirebuli ideebi<br />

gansxvavebulia da damokidebulia imaze, Tu rodis da sad veliT<br />

Cven, odisevsis xalxi, sirinozebis simReris gagonebas; xolo konstitucionalizmi<br />

damokidebulia imaze, Tu rogor mivajaWvavT Tavs<br />

anZas. daimaxsovreT, rom demokratia integrirebulia konstitucionalizmSi,<br />

ase rom sirinozebis simRera TviTon Cvengan modis;<br />

2 The Federalist Papers No. 73; Hamilton (New York: Mentor Books, 1961), gv.443.<br />

9


10<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

Zlieri xelisuflebis survili Cveni sakuTari survili iqneba (an<br />

axlandeli umravlesobis survili).<br />

konstituciuri TviTSezRudvis pirveli mizania mimdinare momentiT<br />

nakarnaxebi saWiroebis mimarT winaaRmdegobis gaZliereba. Tu<br />

Cveni xomaldi sirinozebis kunZuls gascda da viRacas ukan gacurva<br />

unda, maSin es sul sxva saqmea. SeuZlebelia mudam anZaze mijaWvulma<br />

icxovro. Tu vinmes eqsperimentebi surs, dae, Caataros. yvelaze<br />

uares SemTxvevaSi, adamiani daixrCoba, magram es sakuTari gadawyvetileba<br />

iqneba.<br />

SeerTebul StatebSi arsebuli respublikuri mmarTveloba gagebulia,<br />

rogorc sazogadoebis mSvidi zemoqmedeba sakuTar Tavze<br />

(tranquil rule of the majority)... es aris SemTanxmebluri mTavroba, romlis<br />

mmarTvelobis pirobebSic gadawyvetilebebs sakmao dro eTmoba<br />

mosamwifeblad, maT auCqareblad ganixilaven da mxolod saTanado<br />

drois Semdeg aRasruleben... magram TviTon umravlesobis Zalaufleba<br />

ar aris SeuzRudavi. masze maRla, moralis samyaroSi, humanizmi,<br />

samarTlianoba da goniereba dgas, xolo politikur samyaroSi – ganuyofeli<br />

uflebebi. umravlesoba aRiarebs am or bariers; Tu xandaxan<br />

umravlesoba arRvevs am barierebs, es imitom xdeba, rom adamianis<br />

msgavsad, umravlesobasac aqvs grZnobebi da zogjer usamar-<br />

Tlod iqceva, Tumca ki icis ra aris swori. 3<br />

amgvari mSvidi mmarTvelobisaTvis tokvilma uaryo "Tanamedroveobis",<br />

saxeldobr, iakobinelebisa da utilitaristebis aRmoCena:<br />

umravlesobis absoluturi Zalaufleba. tokvili amtkicebda, rom<br />

umravlesobis Zalaufleba ar SeiZleboda SeuzRudavi yofiliyo,<br />

radgan moralis samyaroSi humanizmi, samarTlianoba da goniereba<br />

dgas umravlesobaze maRla, xolo politikur samyaroSi – ganuyofeli<br />

uflebebi. tokvili gvafrTxilebs im naCqarevi gadawyvetilebebis<br />

Sesaxeb, romelTa miRebasac eswrafvian xolme demokratiuli<br />

arCevnebis latariaSi SemTxveviTi gamarjvebulebi, sakuTari misiis<br />

mcodneni an isini, visac ubralod gamdidreba surs arCevnebSi mopovebuli<br />

gamarjvebis Sedegad. tokvili XIX saukunis pirvel naxevarSi<br />

cxovrobda. Tanamedrove demokratiam unda mouaros saxelmwifoebs,<br />

romlebic ufro didi da socialurad ufro kompleqsurebi<br />

3<br />

Alexis de Tocqueville, Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945),<br />

gv.433-434.


saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />

arian, vidre maSindeli saxelmwifoebi. axla saxelmwifoebis winaSe<br />

dgas socialuri problemebi, romlebic imaze ufro dinamikuria da<br />

ufro marjve pasuxebs moiTxovs, vidre tokvilisaTvis iyo cnobili.<br />

eleqtronuli bazrebis epoqaSi safondo birJam SeiZleba aT<br />

wuTSi ganicados kraxi da Tan gadaiyolos ara marto saxelmwifoebis<br />

ekonomika, aramed msoflio ekonomikac. TavisTavad cxadia,<br />

rom konstituciuri gadawyvetilebebis miRebac unda pasuxobdes<br />

efeqtianobis axal moTxovnebs. 4<br />

1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi<br />

1.4.1. <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia<br />

konstitucionalizmi aris saxelmwifo xelisuflebis SezRudva sazogadoebrivi<br />

simSvidis SenarCunebisaTvis, romelic mowodebulia<br />

daacxros mimdinare vnebebi ise, rom safrTxe ar Seuqmnas mmarTvelobis<br />

efeqtianobas. es gansazRvreba mkafio ar aris, magram misi<br />

dauxvewaoba sanugeSoa: yvelaferi, rac konservatiulia, ewinaaRmdegeba<br />

definiciebis tiranias. Tu odnav macdur logikas gamoviyenebT,<br />

SeiZleba iTqvas, rom radgan <strong>konstitucionalizmis</strong> gansazRvra niSnebis<br />

amomwuravi CamoTvliT ver moxdeba, cxadia, igi ufro konservatiuli<br />

RirebulebiTi koncefciaa.<br />

XIX saukunis dasawyisSi, rodesac am koncefciis moxsenieba daiwyes,<br />

konstitucionalizmi SedarebiT mkafiod gamokveTili inteleqtualuri<br />

tendencia iyo. magram, cxadia, rom mas arasodes hqonia da<br />

arc SeiZleba hqonoda erTmniSvnelovani qrestomaTiuli ganmarteba.<br />

konstitucia da konstituciis safuZvelze moqmedi xelisuflebis<br />

saqmianoba yvela aspeqtiT SeiZleba Seesabamebodes raRac kriteriums,<br />

romelic sadRac moxseniebulia, rogorc konstituciuri. da mainc,<br />

yvelaferi es ubralod ar "modis SesabamisobaSi". konstitucionalizmi<br />

gemovnebis saqmea, xolo gemovneba RerZis aqeT-iqiT ixreba. konsti-<br />

4 samwuxarod, konstituciis dacva ara prevenciuli, aramed darRvevis Semdgomi<br />

koreqtirebis xasiaTisaa. Tu kanonis konstituciurobis sasamarTlo kontroli<br />

misi ZalaSi Sesvlidan ori wlis mere moxda, konstituciis darRveva SesaZloa<br />

ukve gamousworebeli iyos.<br />

11


12<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

tucionalizmi ar aris ubralo iuridiuli direqtiva an instruqciis<br />

rangSi ayvanili keTilgoniereba. kanoni ver Secvlis morals, tradicias<br />

an saR azrs. rogorc amas didi moazrovneebi _ monteskieTi dawyebuli,<br />

tokviliT damTavrebuli _ naTlad aRniSnavdnen, konstitucionalizms<br />

aqvs kanons miRma arsebuli samuSao elementebi. "kanonmdebeli<br />

kapitans hgavs. mas SeuZlia xomaldisaTvis mimarTulebis micema,<br />

magram ar SeuZlia xomaldis konstruqciis Secvla, qaris gamowveva an<br />

garSemo aqafebuli talRebis dawynareba..." 5<br />

yvela am elements SeiZleba vuwodoT xalxis genia an eris inteleqti,<br />

anda samarTlianoba, an gonivruli tradicia, romlis gareSec<br />

dawerili konstitucia ubralod sityvebis nakrebia da sxva<br />

araferi. magram ar iqneboda swori, rom aqamde naTqvamze dayrdnobiT<br />

is daskvna gamogvetana, TiTqos <strong>konstitucionalizmis</strong> iuridiuli<br />

mxare umniSvnelo sakiTxia da rom samarTals araviTari mniSvneloba<br />

ar hqondes iq, sadac epoqis suli mZlavrobs. epoqis suls<br />

SeiZleba formaluri mxardaWera dasWirdes, xolo iuridiuli faqtori<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovania iq, sadac "epoqis suli" jer<br />

kidev ar aris sabolood Camoyalibebuli, iq, sadac ubralod ar<br />

arsebobs araviTari konstituciuri praqtika an samarTlianoba.<br />

problema es aris: rogor SegviZlia "avagoT politikuri wesrigis<br />

gamZle formebi? revoluciuri liberalizmis bedi, garda konstituciuri<br />

Semoqmedebisa, bevr sxva rameze iqneba damokidebuli; kultura,<br />

ekonomika da geopolitika uzarmazar zemoqmedebas moaxdenen.<br />

miuxedavad amisa, Znelia saTanadod ar Sefasdes <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

SemoqmedebiTi roli". 6 samarTali da samarTalSi Cadebuli<br />

konstitucionalizmi ver Secvlis sazogadoebis makonsolidirebel<br />

Zalas, magram isini mniSvnelovan damatebiT elementebs warmoadgenen.<br />

rac ufro metad asrulebs saxelmwifo konsolidaciis funqcias,<br />

miT ufro meti Rirebuleba aqvs am sagans.<br />

britanuli konstitucionalizmi dawerili konstituciis gare-<br />

Sec iolad gadis. iq mosamarTleebs ar SeuZliaT statutebis gadasinjva,<br />

samoqalaqo TavisuflebaTa didi nawili ar aris fiqsirebuli<br />

maT damcav mkacr kanonebSi da parlaments, roca moisurvebs, ma-<br />

5<br />

Tocqueville, gv.171.<br />

6<br />

Bruce Ackerman, The Future of Liberal Revolution (New Haven: Yale University Press,<br />

1992), gv.3 (xazgasma avtorisaa).


saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />

Sin SeuZlia Secvalos politikuri sistema. britanuli sistemis<br />

idealizebas ar vapireb, magram unda aRiniSnos, rom laparakic zedmetia<br />

inglisSi konstituciuri Tavisuflebis Selaxvaze, zustad<br />

iseve, rogorc im qveynebSi, sadac konstitucionalizmi samarTlebrivi<br />

debulebebis bastioniT aris daculi. britaneTSi sazogadoebis<br />

didi umravlesoba miiCnevs, rom <strong>konstitucionalizmis</strong> SezRudva an<br />

gauqmeba ver moxdeba. arc samefo kari da arc parlamenti izams<br />

raime amdagvars da arc ministrebi an saidumlo samsaxurebi. xelisuflebaSi<br />

myofnic, albaT, am azrs iziareben. Tavisufleba, gansakuTrebul<br />

SemTxvevaSi, kidec rom SeizRudos, arsebuli institutebis<br />

sistema axerxebs politikosebi daarwmunos, rom isini arasworad<br />

moiqcnen: amas mohyveba gadadgoma an Secdomebis gamosworeba.<br />

xelisuflebis ganxorcieleba damyarebulia ndobaze, gadamdeb ndobaze.<br />

xelisuflebaSi myofebma ician, rogori saxis patiosan qcevas<br />

elian maTgan da asec iqcevian. zogjer maT SeiZleba borotad gamoiyenon<br />

Zalaufleba, hyavdeT ZviradRirebuli manqanebi da sayvarlebi<br />

an Tanaklasels daexmaron msuye samTavrobo SekveTis mopovebaSi,<br />

magram isini ar uqmnian safrTxes Tavisuflebas. 7 Tu TamaSis<br />

wesebis mixedviT gadadgoma gaxda saWiro, maSin isini Tanamdebobas<br />

toveben. es politikuri sistema, romelic ndobasa da imis rwmenazea<br />

damyarebuli, rom nagulisxmebi SeTanxmebebi Sesruldeba, sxvagan<br />

versad imuSavebs, radgan es Zalian saxifaTo iqneba. aba, sxvagan<br />

sad SeiZleba arsebobdes parlamentarizmis imgvari atmosfero, sadac<br />

ministrebi da parlamentarebi erTian Tems warmoadgenen, anu<br />

erTi socialuri erTobis wevrebi arian da Wirsa Tu lxins erTad<br />

iziareben? swored amitomaa, rom mTavrobis wevrebi piradad arian<br />

dainteresebuli maTTvis dasmuli SekiTxva upasuxod ar darCes da<br />

amitom cdiloben yvela pasuxi saqmiani iyos, Tundac es mkacri saskolo<br />

procedurebis msgavsad xdebodes. imis mizezi, rom sakiTxis<br />

7 SeiZleba isic iTqvas, rom amgvari Tavisufleba, cota ar iyos, Zvelmoduri da<br />

avtoritarulia; Tumca, mTlianobaSi, etalons patiosani da xSirad tolerantuli<br />

Cinosnebi warmoadgenen. sxva qveynebs yvelaferi es xSirad arasakmarisad miaCniaT, Tu<br />

evropis adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTloSi miRebuli gadawyvetilebebiT<br />

vimsjelebT. am sasamarTlom sxva sakiTxebTan erTad daadgina, rom miuRebelia didi<br />

britaneTis praqtika, roca patimrebis disciplinisa da gamosacdeli vadebis sakiTxebi<br />

maTi cixis zedamxedvelebis gadasawyveti iyo ise, rom patimrebs ar hqondaT<br />

sasamarTlosTvis mimarTvis saSualeba. miuRebeli iyo ara patimrebisadmi mopyroba,<br />

aramed sasamarTlo ganxilvis SesaZleblobis ararseboba.<br />

13


14<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

gadasawyvetad ministris ubralo gancxadebac ki sakmarisad iTvleba,<br />

isaa, rom am gancxadebas igi akeTebs (aseTia rwmena) yvela aucilebeli<br />

garemoebis bejiTi da miukerZoebeli Seswavlis Semdeg.<br />

Cveni saqme ar aris ganvsajoT ityueben Tavs britanelebi Tu<br />

ara; maTi modeli aris efeqtiani miTi, romelmac civilizaciis gamocda<br />

Caabara istoriuli evoluciis Sedegad. sxva qveynebSi SeuZlebeli<br />

iqneboda igive Tvalsazrisis safuZvelze moqmedeba. avtoritaruli<br />

sistemis an mTavrobis warsuli gamocdilebiT damZimebuli<br />

(postkomunisturi qveynebis SemTxvevaSi), an avtoritaruli<br />

sistemis CrdilSi myofi qveynisaTvis ZiriTadi da wamyvani principia<br />

eWvi. postkomunisturi qveynis moqalaqeTa varaudi is aris, rom<br />

xelisuflebaSi myofi adamianebi korumpirebuli iqnebian ara imitom,<br />

rom yovelTvis korumpirebuli xalxi modis xelisuflebaSi,<br />

aramed imitom, rom aseTia cxovreba. Cven ver gavriskavT da ver davuSvebT<br />

veranair sapirispiro varauds. rac ginda Zviri iyos konstituciuri<br />

wesrigi da rac unda arabunebrivi da nawilobriv warumatebeli<br />

iyos politikuri sferos samarTlebrivi regulireba,<br />

adamiani aucileblad eWviT unda uyurebdes saxelmwifos da xelisuflebaSi<br />

myofT. is faqti, rom amJamad xelisuflebaSi myofni<br />

uaRresad sando arian, "isini Cven mxares arian" an "Cven varT maT<br />

mxares" da regularuli Tavisufali arCevnebis instituciuri garantiebi<br />

didi veraferi nugeSia. politikosebi midian da maT sxva<br />

politikosebi cvlian, anda rCebian – oRond zedmetad didi xniT.<br />

amitomac Tqva jefersonma:<br />

nu SegacdenT maTi miznebis siwminde, arasodes ar unda gvjerodes,<br />

rom SeuzRudavi Zalaufleba arasodes iqneba borotad gamoyenebuli,<br />

mxolod imitom, rom TviTon isini ar arian ganwyobili borotad gamoiyenon<br />

xelisufleba. maT unda gaiTvaliswinon, rom mova dro, da<br />

sakmaod male, roca am qveyanaSi, iseve rogorc im qveyanaSi, saidanac<br />

Cven varT warmoSobiT, mTavrobis meTauri korufciis klanWebSi aRmoCndeba...<br />

adamianis buneba atlantikis orive mxares erTnairia. 8<br />

8 Thomas Jefferson, Notes on the State of Virginia, ed. William Penden (Chapel Hill:<br />

University of North Carolina Press, 1954), gv.121.


saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />

konstitucionalizms, ufro zustad – mis darRvevas, Cven Ziri-<br />

Tadad gamocdilebaze dayrdnobiT SevicnobT. gamocdileba gvaswavlis,<br />

rom garkveuli pirobebisa da praqtikis ararsebobas, droTa<br />

ganmavlobaSi an didi gansacdelis Jams, Sedegad moaqvs Tavisuflebis<br />

SezRudva da tirania. zogadad, aseT rameze yuradRebis gamaxvilebas<br />

erTi raime niSani ki ara, ramdenime niSani iwvevs.<br />

konstitucionalizmi gamocdilebiT, maT Soris warumatebeli anu<br />

despoturi mmarTvelobis gamocdilebiT, savse skivria, magram igi ar<br />

aris mza receptebis koleqcia. mas ar SeuZlia romelime konstituciis<br />

da masSi Caqsovili saxelmwifo praqtikis Sesaxeb mza rekomendaciebis<br />

mowodeba, magram SeuZlia mZafri siZulvilis gamowveva.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong>admi Cveni damokidebuleba waagavs netari avgustines<br />

damokidebulebas RmerTis mimarT. wmindanobis pretendentma<br />

am episkoposma Tqva, rom mas ar SeuZlia ganmartos, ra aris RmerTi,<br />

magram icis ra aris uRmerToba. konstituciuri wesrigis rame damakmayofilebeli<br />

ganmarteba ar arsebobs, magram roca igi darRveulia,<br />

maSin amis ara marto SegrZneba, aramed damtkicebac SeiZleba. xelisuflebis<br />

garkveuli moqmedebis mimarT am TiTqmis instinqturi antipaTiis<br />

gamomwvevi mizezebi gansxvavebulia sxvadasxva qveyanasa da<br />

sxvadasxva droSi. <strong>konstitucionalizmis</strong> doqtrina iyo pasuxi safrangeTis<br />

revoluciis dros da mas Semdeg gatarebuli represiebis<br />

sapirispirod da igi Zalauflebis borotad gamoyenebisa da uzurpaciis<br />

konkretul formebs exeboda. konstituciuri moZRvrebebi da<br />

konstitucionalizmi yvela epoqaSi xelisuflebis borotad gamoyenebis<br />

SemTxvevebs exmianeba, radgan isini koleqtiur mexsierebaSi arsebobs.<br />

konstituciis teqsti, Tu aseTi arsebobs, SeiZleba dagvexmaros<br />

SevicnoT Zalauflebis borotad gamoyeneba. SedarebiT advilia<br />

gamocnoba im interpretaciebisa, romlebic teqstis savaraudo azridan<br />

gadaxvevas warmoadgens da im praqtikisa, romelic am azrs ar-<br />

Rvevs. frederik Saueri konstituciis teqstis interpretacias suraTis<br />

CarCos amsgavsebs. interpretaciidan SesaZlebelia dadgindes,<br />

ra aris gasuli CarCos miRma, maSinac ki, Tu TviTon CarCoSi moqceul<br />

suraTis tilos ver vxedavT. 9<br />

9<br />

Frederick Schauer, "An Essay on Constitutional Language," UCLA Law Review 29<br />

(1982), gv. 797, 828.<br />

15


16<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

konstituciebi wina despoturi xelisuflebis SiSis gamo iwereba,<br />

magram Semdeg isini sakuTar cxovrebas iwyeben. am momentis Semdeg<br />

Tavdapirvel SiSs axali krizisebi daemateba da Zveli da axali<br />

konsensusebisaTvis gacemuli pasuxebi Seadgenen imas, rac konstituciurad<br />

iqneba miCneuli. dRes frangebi msjeloben iseT konstituciur<br />

sistemaze, romelSic aRmasrulebel xelisuflebas gamorCeuli<br />

roli aqvs, radgan maT axsovT parlamentarizmis impotencia<br />

da daaviwydaT aRmasrulebeli xelisuflebis is usaqmuroba<br />

da zedmetobebi, ris winaaRmdegac 1789 wels maTma winaprebma sakanonmdeblo<br />

xelisuflebis gasaZliereblad daiwyes brZola.<br />

tiraniisa da erTpartiuli diqtaturebis Semdeg aRmocenebuli<br />

konstituciebi gansakuTrebuli sifrTxiliT ekidebian erTpartiul<br />

sistemebs da xelisuflebis monopolizacias. Tavisufleba gagebulia,<br />

rogorc axlaxan gadatanili represiebis instituciuri uaryofa.<br />

xSirad aseT konstituciebSi mxolod am represiuli institutebis<br />

sapirispiro, piruku institutebia Cadebuli. ungreTsa da<br />

zogierT sxva yofil socialistur qveyanaSi parlamenti manamde<br />

mxolod aCrdilis saxiT arsebobda, amitom, 1989 wlis Semdeg parlamenti<br />

iseT uzenaes sakanonmdeblo organod gadaaqcies, romlis<br />

uflebamosilebis sxvisTvis delegireba Znelad Tu SeiZleba. 10<br />

xelisuflebis yvela is instrumenti, romelic represiebisaTvis<br />

iyo gamoyenebuli, eWvqveS dgeba. konstitucionalizmi am eWvis safuZvelze<br />

cudi TvaliT uyurebs yvelafer imas (imasac, rac mosawonia),<br />

rac yofil reJims aZlierebda da TiTqmis iviwyebs, rom realurad<br />

represiebis teqnikuri baza samTavrobo instrumentebis unikaluri<br />

kombinireba da mowyoba iyo. safrangeTis 1986 wlis antiteroristulma<br />

kanonmdeblobam daawesa meqanizmebis seria, romelTa<br />

konstituciuroba saeWvoa (gansakuTrebuli sasamarTloebi, teroris-<br />

10 ungreTSi istoriis axirebam an biurokratiis maradiulobam migviyvana erTi<br />

iuridiuli kazusis permanentul gagrZelebamde. saxelmwifo socializmis mimdevrebic<br />

iwonebdnen parlamentis uzenaesobas, radgan komunistebi acnobierebdnen, rom<br />

parlamenti yvelaze ufro morCili instrumenti iqneboda faruli Zalauflebis<br />

xelSi. 1987 wlis kanonma kanonmdeblobis Sesaxeb [Act on Legislation] daadgina sakanonmdeblo<br />

uflebamosilebis eqskluziuroba mTel rig SemTxvevebSi. magram imave<br />

1987 wels saxalxo respublikis saprezidento sabWos kvlav SeeZlo parlamenti<br />

nebismier dros Caenacvlebina. socialisturi kanonmdeblobis swored es uzenaesoba<br />

da eqskluziuroba miiRo ungerTis respublikam memkvidreobiT.


saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />

tuli ganzraxvis dasjadoba, eWvmitanilTa dakavebis pirobebis Semsubuqeba),<br />

Tumca arc erTi es praqtika ar gavrcelebula farTo mas-<br />

StabiT. magram axalgamoCekil konstituciur saxelmwifoSi yvelanairma<br />

calkeulma gadacdomam da yvela gamonaklisma SeiZleba Seqmnas<br />

represiebis dabrunebis SesaZlebloba, gamonaklisebis daSveba ki maTi<br />

farTomasStabian praqtikad gadaqcevis uSualo saSiSroebas qmnis.<br />

meore magaliTs moviyvanT imis sailustraciod, Tu rogor SeiZleba<br />

uaxloesi warsulis gamocdilebam (romelmac cudi zegavlena<br />

moaxdina axlad aRmocenebuli konstituciuri wesrigis formirebaze)<br />

gamoricxos iseTi instituciuri meqanizmebis Camoyalibeba,<br />

romlebic savsebiT misaRebia sxva iseT qveynebSi, romlebSic ar ganucdiaT<br />

an ukve gadaaviwydaT msgavsi istoriuli gamocdileba. saxelmwifo<br />

socializmis dros parlamentis uflebamosileba saprezidento<br />

sabWos (prezidiums) hqonda gadacemuli. amrigad, politikuri<br />

angariSvaldebulebis formaluri SesaZlebloba ar arsebobda.<br />

Sesabamisad, posttotalitarul epoqaSi uflebamosilebis delegireba,<br />

cota ar iyos, saeWvod gamoiyureba. hitleri xelisuflebas<br />

axorcielebda uflebamosilebaTa rwmunebiT gadacemis kanonis Sesabamisad,<br />

amitom delegireba uvargisi ram unda iyos. analogiurad,<br />

amerikelebi mTeli asormocdaaTi weli ewinaaRmdegebodnen sakanonmdeblo<br />

uflebamosilebis delegirebas, magram axla saxelisuflebo<br />

uflebamosilebis delegirebas eqspertTa didi umravlesoba aRar<br />

ganixilavs problemur sakiTxad. frangebma ubralod moaxdines sistemis<br />

konstitucionalizacia aRmasrulebeli xelisuflebis mier<br />

pirveladi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmis SeqmniT, xolo<br />

italielebi msjeloben aRmasrulebeli xelisuflebis mier ise-<br />

Ti droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmze, romlebic<br />

formalur saparlamento ganxilvas daeqvemdebareba.<br />

represiebis gamocdileba Taobidan Taobamde memkvidreobiT gadadis.<br />

rac unda gamaRizianebeli iyos es patiosani germanelebisaTvis,<br />

nacizmis uaryofa kvlav konstituciuri wesrigis mTavari orientiria.<br />

11 magram droTa ganmavlobaSi kargad gansazRvruli konstitu-<br />

11 bundestagis (qveda palatis) prezidenti, romelic cnobili iyo demokratiisadmi<br />

erTgulebiT, iZulebuli gaxda gadamdgariyo misi erTi gancxadebis gamo,<br />

17


18<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

ciuri SiSic ki uferuldeba da icvleba. mSvidobisa da demokratiis<br />

pirobebSi mcxovrebi adamianebisaTvis konstitucionalizmi<br />

SeiZleba iqces TavisTavad cxad, sasiamovno codnad; konstituciuri<br />

saxelmwifos rutinuli funqcioba mudam ganaxlebadi TviTrwmenisa<br />

da praqtikuli morCilebis wyaroa.<br />

1.4.2. konstituciis koncefcia<br />

lorens sternis ukvdavi nawarmoebi `cxovreba da Sexedulebebi<br />

tristram Sendisa, jentlmenisa~ iwyeba gmiris CasaxviT, romelic<br />

novelis momdevno furclebze gazrdas TiTqmis ver aswrebs, Tumca<br />

viciT, rom Cveni gmiri arsebobs da mas raRacebi daemarTeba. asea<br />

konstituciac. igi iqceva imad, radac Tavisi cxovreba aqcevs. magram<br />

Tu gvinda mas gansazRvreba mivceT, unda vaRiaroT, rom gansakuTrebuli<br />

mniSvneloba aqvs Seqmnis periods, xolo yvelaze saintereso<br />

isaa, rac mas win uZRoda.<br />

aris konstituciebi, romlebic aravis Seuqmnia, isini ubralod<br />

arseboben – rogorc britaneTis, israelisa da axali zelandiis<br />

dauwereli konstituciebi. analogiurad, avstria-ungreTis monarqiis<br />

SemadgenlobaSi Semaval ungreTis samefos ar hqonia dawerili<br />

konstitucia, magram Tavis droze igi savsebiT Seesabameboda konstituciuri<br />

saxelmwifos standartebs. meore mxriv, amerikulis<br />

msgavsi konstituciebis naxva sagamofeno darbazSi SeiZleba, saskolo<br />

eqskursiis dros Tu gagimarTlebs kacs da Sesabamis stends<br />

ipovi muzeumSi. TavisTavad cxadia, rom amerikis SeerTebuli Statebis<br />

konstitucia gacilebiT metia, vidre yviTel pergamentze<br />

amotvifruli lamazi xelnaweri. konstitucia, ufro metic, konstitucionalizmi<br />

savaldebulo rodia daukavSirdes werilobiT<br />

formas, Tumca, Tanamedrove saxelmwifoebis umravlesobas swored<br />

dawerili konstituciebi aqvs.<br />

dawerili konstituciis elementebi, garkveulwilad, iseT rames-<br />

Tanaa dakavSirebuli, rac <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT upi-<br />

romelic SeiZleboda arasworad gaegoT da faSisturi ideis misaRebad gamocxadebad<br />

CaeTvalaT.


saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi<br />

ratesobad iTvleba (magaliTad, xelisuflebis SezRudva). garkveul<br />

sabaziso sakiTxebSi, saTanado debulebebis wyalobiT, dawerili<br />

konstituciis Sesworeba ufro Znelia. rodesac konstitucia werilobiTi<br />

iuridiuli dokumentia, maSin misi gamoyeneba mosaxerxebelia<br />

sasamarTlo-iuridiuli praqtikisaTvis, rac SesaZlos xdis<br />

konstituciis muxlebis realizacias. 12<br />

konstituciebi, romlebmac kacobriobis istoriaSi mniSvnelovani<br />

roli iTamaSes, imitom Seiqmna, rom daegvirgvinebinaT da daesrulebinaT<br />

socialuri revolucia. isini Seicavdnen gamarjvebuli Zalebis mier<br />

mniSvnelovnad miCneul sakiTxebs da stabilurobas amkvidrebdnen, rom<br />

xalxs aRar efiqra socialuri da politikuri wesrigis kidev da kidev<br />

Secvlaze. sxva konstituciebi imisTvis Seiqmna, rom Tavidan aecilebinaT<br />

revolucia da aRdgeniliyo winarevoluciuri mdgomareoba.<br />

aSS-is konstitucia pragmatuli instrumenti iyo: mas konfederaciuli<br />

xelSekrulebis funqciuri Secdomebi unda gamoesworebina. da<br />

mainc, igi Seicavda saxelmwifoebrivi da socialuri mowyobis safuZvlebs,<br />

romlebic, hana arendtis azriT, "uzarmazari, uaRresad didi<br />

mniSvnelobisa" iyo, radgan "konstituciis realuri Sinaarsi iyo ara<br />

samoqalaqo Tavisuflebebis dacvis meqanizmebis Seqmna, aramed xelisuflebis<br />

sruliad axleburi sistemis damkvidreba". 13 amave dros, man<br />

daasrula revolucia; man britanelebis winaaRmdeg ajanyebis miRwevebic<br />

SeinarCuna da amave dros akrZala "eqstremistuli respublikurdemokratiuli"<br />

wyoba, romelic instituciurad iyo gaformebuli<br />

pensilvaniaSi 1787 wlis revoluciuri aRtyinebis fonze.<br />

12 dauwereli konstituciebis momxreTa Tanaxmad, qartiis saxiT arsebuli konstitucia<br />

zedmetad mkacria, xolo tradiciebis formiT arsebuli konstitucia ufro<br />

moqnili midgomis SesaZleblobas iZleva. is, rom mosamarTleebs ara aqvT saSualeba<br />

muxlebis citireba moaxdinon, ufro sasargebloa, radgan es xels uwyobs xelisuflebis<br />

ganStoebaTa gamijvnis SenarCunebas, radgan es gamoricxavs SesaZleblobas,<br />

rom mosamarTle erTdroulad kanonebsac qmnides da mmarTvelic iyos.<br />

13 Hannah Arendt, On Revolution (New York: Viking Press, 1963), gv.146. arendtis azriT,<br />

konstituciis mamebis winaSe mdgari problema is ki ar iyo, rogor SeezRudaT<br />

xelisufleba, aramed is, Tu rogor SeeqmnaT xelisufleba, romelic Tavidan aicilebda<br />

axal damoukidebel StatebSi arsebuli socialuri wesrigis moSlas.<br />

19


20<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

bazisuri konstituciebi imisTvis iqmneba, rom axal mdgomareoba-<br />

Si myofma saxelmwifom xmamaRla ganucxados sakuTar moqalaqeebs,<br />

iseve rogorc danarCen msoflios, rom igi arsebobs. axaldabadebuli<br />

bavSvi tiris, _ ese igi, icocxlebs. sxva konstituciebi sazogadoebis<br />

mosatyueblad iwereba; 1936 wlis "didi" stalinuri konstitucia<br />

msoflios gasabriyveblad daiwera. msoflios, an mis nawils<br />

mainc, surda gabriyvebuli yofiliyo da garkveuli droiT<br />

ase motyuebuli darCa. bevr qveyanaSi yofila gamocxadebuli mravali<br />

sxvadasxva uflebis Semcveli konstituciebi. SesaZloa maT avtorebs<br />

keTili survilebi amoZravebdaT, magram micemuli dapirebebi<br />

Tavidanve Seusrulebadi iyo. mokled, dapirebebis deficiti arasodes<br />

yofila, gansakuTrebiT maSin, rodesac isini saerTaSoriso<br />

aRiarebisaTvis iyo micemuli.<br />

erT konstituciaSi SeiZleba sxvadasxva da urTierTsapirispiro<br />

politikuri saWiroeba iyos Cadebuli: germaniis ZiriTadi kanoni<br />

iniciirebuli iyo rogorc gaerTianebuli Zalebis mier Tavsmoxveuli<br />

sistema, radgan am Zalebs momavali, damoukidebeli saxelmwifoebriobis<br />

mqone partniori esaWiroebodaT. germanelebic werdnen<br />

konstitucias, erTi mxriv _ kontrrevoluciurs, radgan igi uaryofda<br />

hitlerul revolucias anu araadamianurobas, meore mxriv _<br />

pragmatikas, radgan axali konstitucia asworebda vaimaris konstituciis<br />

xarvezebs. postsocialisturi konstituciebi uaryofdnen<br />

xelisuflebis yofil komunistur formebs, magram bolomde ver bedavdnen<br />

kontrrevoluciurobas. isini Tavs aridebdnen komunistebamde<br />

arsebuli struqturebis aRdgenas da aseve Tavs aridebdnen<br />

uaris Tqmas socialistur socialur uflebebze. ufro metic, garda<br />

moqalaqeobis Sesaxeb ramdenime debulebis (ruseTi da baltiis<br />

saxelmwifoebi) da yofili saidumlo policiis agentebis mimarT<br />

SezRudvebisa yofil aRmosavleT germaniasa da CexeTis respublika-<br />

Si, araviTari seriozuli RonisZiebebi ar SemoRebula yofili komunisturi<br />

reJimebis mxardamWerTa winaaRmdeg. mosaxleobis did nawils<br />

ganuyofeli interesi hqonda damxobil reJimebSi. meore<br />

mxriv, postkomunisturi konstituciebis didi nawili axalSeqmnili<br />

saxelmwifoebis deklaraciebis rols asrulebda.


konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />

1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />

yvelaferi, rac zemoT iTqva, konstituciebis warmomavlobis ubralo<br />

istoriaa. ufro zustad rom iTqvas, Seqmnis realuri procesi<br />

SesamCnev gavlenas axdens imaze, rac Seiqmna. Tu bavSvi qirurgiuli<br />

maSebis daxmarebiT daibada, mas naiarevi darCeba. Tu deda alkoholizmiT<br />

an sifilisiT iyo daavadebuli, maSin bavSvs SeiZleba xangrZlivi<br />

mkurnaloba dasWirdes da, rogorc wesi, kidev didxans<br />

Seawuxebs narCeni movlenebi.<br />

vis aqvs ufleba Seqmnas da waradginos konstitucia? da visi<br />

saxeliT? vis ekuTvnis damfuZnebeli xelisufleba? an, sxvagvarad<br />

Tu vityviT, visi konstitucia iqneba miRebuli? klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

Tanaxmad, romlis istoria jer kidev rusos sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis Teoriebze adre iwyeba, konstitucia<br />

Cveulebrivi kanonisagan imis gamoa gansxvavebuli, rom mas mxars<br />

uWers da eTanxmeba mTeli xalxi, da igi, faqtobrivad, an Teoriulad<br />

mainc, misaRebi SeTanxmebaa sazogadoebis Semadgeneli mTeli<br />

xalxisaTvis. 14 gacilebiT mkacri da odnav metafizikuri formuli-<br />

14 Cveulebriv kanonSi xalxis saerTo neba SeiZleba gacxaddes xelisuflebis<br />

warmomadgenlobiTi organos meSveobiT, magram praqtikulad xalxis nebis amgvari<br />

realizacia ar aris uSualo da umravlesobis mier gadawyvetilebebis miRebis gamo<br />

Cveulebriv jgufur interess an SemTxveviT partiul interess warmoadgens,<br />

Tundac maSin, roca sxva jgufebis interesebi maqsimalurad aris gaTvaliswinebuli.<br />

magram konstitucias, rogorc es bolingbrokma aRniSna, yvela iwonebs. praqtikulad<br />

aseTi konstitucia ar arsebobs da es Teoria marTlac popularuli iyo<br />

maSin, roca ar iyo saWiro konstituciis Seqmna da SeiZleboda misi ukve arsebulad<br />

cnoba. aseTi konstituciis mimarT marTlac SeiZleboda Tqma, rom mas zogadi<br />

konsensusi an SeTanxmeba umagrebda zurgs. problemebi maSin wamoiWra, rodesac<br />

daiwyo cda faqtobrivi konstituciis legitimacia WeSmaritad demokratiuli me-<br />

TodebiT momxdariyo.<br />

sayovelTao konsensusTan dakavSirebuli Semdegi problema faqtobrivi SeTanxmebis<br />

TariRs exeba. es SeTanxmeba konstituciis miRebis momentSi unda arsebobdes<br />

Tu mudmivad, sanam konstitucia ZalaSia? am ukanaskneli Tvalsazrisis dacvac<br />

SesaZlebelia samarTlebrivi usafrTxoebis seriozuli darRvevis gareSe, Tu iarsebebs<br />

varaudi, rom konstitucia sayovelTaod aris mowonebuli da es varaudi<br />

mxolod im saxalxo referendumis gziT SeiZleba gauqmdes, romelic konstitucia-<br />

Si Sesworebas Seitans. rodesac konstituciis normebis radikalurad axleburi<br />

interpretacia xdeba konstituciuri ganxilvis gziT, xSirad esec axali sazogadoebrivi<br />

konsensusis gamoxatulebad miiCneva.<br />

21


22<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

rebis Tanaxmad, konstituciuri wyoba es iseTi (upirvelesad saxelmwifoebrivi)<br />

organizaciaa sazogadoebisa, romelic Seesabameba<br />

gansazRvrul zogad moTxovnebs, rogoricaa "Tanasworoba", "saarsebo<br />

minimumis doneze arsebobis garantia" da Tavisufleba. am Sem-<br />

TxvevaSi ar aris aucilebeli yvela moqalaqis faqtobrivi Tanxmobis<br />

mopoveba. sakmarisia damtkicdes, rom axali socialuri wyobis<br />

Tavdapirvel stadiaze aravin iqneba gaWirvebaSi. realuri konstituciebis<br />

Seqmnisas orive es midgoma Tavis rols asrulebs.<br />

revoluciuri konstituciebis dabadeba "ukanonoa". revoluciur<br />

epoqaSi Seqmnili konstituciis avtorebi amas xSirad formaluri uflebamosilebis<br />

gareSe akeTeben. iSviaTad xdeba, ararevoluciur viTarebaSic<br />

ki, rom sruliad axali konstitucia Zveli konstituciis<br />

debulebebis mixedviT Seiqmnas, anu axali konstitucia legitimurad<br />

Seiqmnas Zveli konstituciis Sesrulebis pirobebSi. 1787 wlis amerikis<br />

konstitucia ukanonod SeimuSava organom, romelsac sruliad<br />

sxva amocanis Sesrulebis uflebamosileba hqonda miniWebuli. delegatebi<br />

filadelfiaSi kontinenturma kongresma gaagzavna, raTa moemzadebinaT<br />

konfederaciuli xelSekrulebis reforma – swored aseTi<br />

uflebamosileba mianiWes TavianT delegatebs Statebma. konfederaciuli<br />

xelSekrulebis debulebebis darRveviT Catarebuli proceduris<br />

meSveobiT delegatebma saidumlod gadawyvites, rom axali konstitucia<br />

SeeqmnaT. es axali proeqti arasodes miuRia oficialurad delegatebis<br />

gamgzavn kongress, magram igi, kongresis arakonstituciuri<br />

Tanxmobis meSveobiT, ar ewinaaRmdegeboda dokumentis mier dadgenili<br />

demokratiuli ratifikaciis proceduras (momavali kavSiris wevri<br />

Statebis demokratiulad arCeulma warmomadgenlobiTma organoebma da<br />

specialurma saStato ratifikaciis kongresebma miiRes gadawyvetileba<br />

axali konstituciis ratificirebis Sesaxeb.) 15<br />

rogoric unda iyos konstituciis avtorTa uflebamosileba da<br />

mandati, maTi samuSaos legitimacia SemdgomSi SeiZleba xalxis ne-<br />

15 aSS-is konstitucia mTeli xalxis saxeliTaa miRebuli, erTaderTi problema<br />

iyo StatebSi mcxovrebTa 95 procenti, romlebsac ar miscemiaT saSualeba monawileoba<br />

mieRoT ratifikaciis procesSi.


konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />

biT moxdes. 16 axali konstituciebis aseTi saxalxo legitimaciis<br />

gzaa makonsolidirebeli referendumi. 1958 wels SeiaraRebuli Zalebis<br />

zemoqmedebiT de gols mieca mTavrobis formirebis mandati.<br />

man SemoTavazebuli mandati im pirobiT miiRo, rom mis mTavrobas<br />

neba miecemoda axali konstitucia Seeqmna, romelic Semdeg referendumze<br />

unda gaetanaT. es procedura ar Seesabameboda 1946 wlis<br />

konstituciiT gansazRvrul debulebebs konstituciis Sesworebis<br />

Taobaze. de gols mandati pirvel ivliss mieniWa im pirobiT, rom<br />

igi garkveul principebs daicavda. 28 seqtembers referendumis monawileTa<br />

80-ma procentma – xmis uflebis mqone mosaxleobis orma<br />

mesamedma – proeqts mxari dauWira.<br />

saxalxo suverenitetis epoqaSi formaluri legitimaciis ararseboba,<br />

anu konstituciis aramarTlzomieri warmomavloba, araviTar seriozul<br />

problemas ar iwvevs. legitimurobis miznebisaTvis sakmarisia<br />

gacxaddes, rom is, rac moxda, gakeTda xalxis saxeliT da Semdeg<br />

xdeba damamtkicebeli sabuTis warmodgena – roca xalxi ama Tu im<br />

formiT (Cveulebriv, referendumis gziT) daamtkicebs konstitucias.<br />

SeiZleba isec moxdes, rom, Tu saxelmwifos suvereniteti Sez-<br />

Rudulia, konstituciam Seasrulos suverenitetis gamTlianebis<br />

funqcia. legitimuroba momdinareobs suverenitetis ganmaxorcielebeli<br />

xelisuflebis mxridan, romelic gansazRvrul procedurebs<br />

adgens da Semdeg sabolood iwonebs proceduras. germaniis ZiriTadi<br />

kanoni ase miiRes. Tavdapirvelad misi iniciireba moaxdina gaer-<br />

Tianebuli Zalebis xelisuflebam, xolo damtkiceba samxedro okupantebis<br />

mier uflebamosil institutebs unda ganexorcielebinaT<br />

mas Semdeg, rac TviTon CaTvlidnen ZiriTad kanons misaRebad. saparlamento<br />

asambleis mier miRebuli dokumenti moiwones federaluri<br />

mxareebis demokratiulad arCeulma parlamentebma; amrigad,<br />

saxeze iyo demokratiuli legitimacia. analogiurad, ramdenime yo-<br />

16 es Tvalsazrisi, sxvebTan erTad, gaiziara safrangeTis sakonstitucio sabWomac,<br />

rodesac de golma konstituciaSi (romelic misi piradi zegavleniT iyo dawerili)<br />

Sesworeba Seitana pirdapiri saprezidento arCevnebis sakiTxis referendumze,<br />

araordinaruli wesiT, gatanis gziT. Catarebulma referendumma moiwona de<br />

golis winadadeba, xolo sakonstitucio sabWom es konstituciurobis sakmaris<br />

mtkicebulebad CaTvala.<br />

23


24<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

fili koloniis, magaliTad ceilonis (Sri-lankis), konstitucia<br />

SezRuduli suverenitetis pirobebSi Camoyalibda, rac SemdgomSi<br />

eWvis safuZveli gaxda da delegitimaciis efeqti gamoiwvia.<br />

klasikuri da Teoriulad yvelaze damakmayofilebeli gadawyvetaa,<br />

rodesac damfuZnebeli kreba, romelic konkretulad am mizniT<br />

aris arCeuli, axdens konstituciis formulirebas (da, SesaZloa,<br />

miRebasac). es praqtika pirvelad 1780 wlis masaCusetsis Statis<br />

konstituciis miRebisas gamoiyenes. 1945 wels safrangeTSi moiwvies<br />

damfuZnebeli kreba, raTa meoTxe respublikis konstitucia Camoyalibebuliyo.<br />

misi arCevis Sedegad damfuZnebelma organom uSualod<br />

xalxisagan miiRo legitimuroba. xandaxan isec xdeba, rom<br />

specialuri damfuZnebeli kreba uflebamosilia Sesworeba Seitanos<br />

swored im (Zvel) konstituciaSi, romelic damfuZnebel krebas amgvar<br />

mandats aZlevs an nebas rTavs SeimuSaos referendumze gasatani<br />

Sesworebis proeqti.<br />

damfuZnebeli krebis ideebi yovelTvis ar emTxveva xalxis nebas.<br />

saratifikacio referendumze maT SeiZleba ver moizidon eris nebis<br />

gamomxatveli xmebi (Tumca jer kidev sakiTxavia, aris Tu ara, faqtobrivad,<br />

referendumSi mopovebuli umravlesoba suverenitetis<br />

saukeTeso gamoxatuleba). 1945-46 wlebSi safrangeTis konstituciis<br />

Seqmnis procesSi misi avtorebi cdilobdnen rac SeiZleba mas-<br />

Staburi sajaro mowonebisaTvis mieRwiaT. amitom safrangeTis damfuZnebelma<br />

krebam mxolod proeqti moamzada da referendumze gaitana;<br />

proeqti uaryves. meore krebis proeqtma xmebis SedarebiTi umravlesoba<br />

moipova, magram, de faqto, safrangeTis mosaxleobis TiTqmis<br />

orma mesamedma mxari ar dauWira mas, radgan 31-ma procentma<br />

Tavi Seikava. miuxedavad amisa, axali konstitucia erovnuli suverenitetis<br />

legitimuri gamoxatuleba iyo. magram iyo ki igi is, rac<br />

ers namdvilad surda? 1958 wels, roca konstituciurma wyobam<br />

kraxi ganicada, frangulma sazogadoebam mkveTrad gailaSqra maTive<br />

suverenitetis am produqtis winaaRmdeg. marTalia, ar arsebobs arc<br />

erTi moqmedi konstitucia, romelic mTel ers daakmayofilebda. magram,<br />

miuxedavad imisa, rom arc erT calkeul partias ar SeuZlia<br />

erTi teqstis mimarT mosaxleobis umravlesobis mxardaWeris mopoveba,<br />

xalxs mainc SeuZlia demokratiis pirobebSi icxovros im konstituciis<br />

Tanaxmad, romelic maT TiTqos ZaliT moaxvies Tavs.


konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />

zogjer damfuZnebeli krebis wevrobisaTvis SeuTavseblobis specialuri<br />

wesebia SemoRebuli. ufro metic, Teoriulad, damfuZnebel<br />

krebas ar SeuZlia mimdinare sakanonmdeblo sakiTxebze msjeloba.<br />

17 meore piroba isaa, rom damfuZnebeli krebis wevri ar SeiZleba<br />

gaxdes axali konstituciis mixedviT arCeuli parlamentis<br />

wevri, sul cota, erTi saarCevno ciklis dasrulebamde. es piroba<br />

mowodebulia imisTvis, rom konstituciis avtorebma sakuTari potenciuri<br />

Tanamdebobebis gaTvaliswinebiT ar Camoayalibon axali<br />

debulebebi. es wesi safrangeTSi gamoiyenes 1791 wels. Sedegebi<br />

tragikuli iyo, radgan kvalificiuri da zomieri reformatorebis<br />

umravlesoba erovnuli asambleis wevri iyo, da amitom pirveli<br />

konventis wevrebi maT magier gaxdnen meorexarisxovani adamianebi,<br />

maT Soris meorexarisxovani provincieli iuristebi, romlebic Zalian<br />

advilad iqcnen radikalebad (robespieris gundi). 18<br />

istoriuli gamocdilebisa da winaaRmdegobrivi Teoriuli moTxovnebis<br />

gaTvaliswinebiT, mainc ramdenad demokratiuli unda iyos konstituciis<br />

Seqmnis procesi? da raki demokratiuli procesi yoveldRiuri<br />

politikis zemoqmedebis obieqtad aqcevs konstituciis<br />

proeqtis SemuSavebas, ramdenad unda gaiTvaliswinon demokratiulobis<br />

saWiroeba, Tu igi TviT procesis warmatebulobas uqmnis safrTxes?<br />

unaklod mowveuli damfuZnebeli krebis da saxalxo demokratiis<br />

moTxovnebis Sesrulebis kombinacia iSviaTi movlenaa. teqsti,<br />

romelic sazogadoebisTvisac misaRebia da Tanac efeqtiani xelisuflebis<br />

praqtikulad momuSave struqturas gvTavazobs, ufro<br />

17 1789 wlis safrangeTis erovnuli asamblea ar akmayofilebda konstituciuri<br />

organosaTvis wayenebul Teoriul moTxovnebs. asamblea ar yofila arCeuli damfuZnebeli<br />

krebis funqciis Sesasruleblad. konstituciis Seqmnis mandatis sakuTari<br />

TavisaTvis miniWebis idea TviTon asambleis pirmSo iyo. rac Seexeba konstituciebis<br />

Seqmnis process postkomunistur samyaroSi, damfuZnebeli kreba bulgareTSi Seikriba,<br />

magram misi muSaobis didi nawili sakanonmdeblo saqmianobas mieZRvna.<br />

18 xelaxla arCeviTobis uflebis Teoriuli SezRudvis sawinaaRmdego es praqtikuli<br />

ilustracia Zalas dakargavs, Tu damfuZnebeli kreba erTi aseTi wesis<br />

mixedviT Seikribeba: bolos da bolos, politikosebs Tavisuflad SeuZliaT Tavi<br />

aaridon krebis wevrobas da, Tu damfuZnebeli kreba SedarebiT mcirericxovani iqneba,<br />

albaT, sakmao raodenobis pirvelxarisxovani politikosebi darCebian gareT,<br />

rom axali sakanomdeblo organo maT Seavson.<br />

25


26<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

xSirad mcirericxovani elitis warmomadgenelTa saidumlo Sexvedraze<br />

yalibdeba (magaliTad, amerikis SeerTebuli Statebi, 1787;<br />

germania, 1918 da 1948; safrangeTi, 1958; espaneTi, 1978; ungreTi,<br />

1989 da 1990; ruseTi, 1993). 19<br />

imTaviTve, rodesac amerikis SeerTebuli Statebis pirveli elituri,<br />

erovnuli konstituciis ratificireba moxda, wina planze<br />

gamoitanes misi sawinaaRmdego pretenzia (romelic SemdgomSi banaluri<br />

gaxda): konstitucia aristokratiuli elitis Rirebulebebsa<br />

da miznebs asaxavda. patrik henris, "xalxis uflebebis" TviTmarqvia<br />

"damcvels", sruli ufleba hqonda virjiniis saratifikacio konvenciisTvis<br />

ekiTxa: "ra ufleba hqondaT maT, rom konstitucia daewyoT<br />

fraziT Cven, xalxi?... vin mianiWa maT ufleba, rom Cven, xalxi<br />

eTqvaT da ara Cven, Statebi?... maTTvis aravis miucia xalxis saxeliT<br />

laparakis mandati". 20<br />

rasakvirvelia, konstituciis Seqmnis amerikuli procesi ar yofila<br />

erTaderTi SemTxveva, romlis mimarTac wayenebuli pretenziebi<br />

demokratiulobis deficitis Sesaxeb ase Tu ise viwro provinciuli<br />

xasiaTisa aRmoCnda. konstituciebis miRebisas demokratiuli, wvrilmani,<br />

erTmaneTTan mokinklave an adgilobrivi Tvalsazrisebi ar iyo<br />

istoriis ganmsazRvreli faqtorebi. zogadad, konstituciebi – gansakuTrebiT<br />

ki istoriis gansazRvreli konstituciebi – yovelTvis<br />

yofiT mosazrebebsa da masebis mcdar Sexedulebebze maRla idgnen.<br />

rogori daJinebiTac unda icavdes umravlesoba konstituciidan amo-<br />

Rebul sakuTar mcdar Sexedulebas, viwro provincializmi, fanatizmi<br />

da demokratiuli umravlesobis konservatizmi ar warmoadgens<br />

(rogorc wesi) xalxis azrs. ufro xSirad, es im mdare politikosis<br />

azria, romelic arCevnebSi gamarjvebis da xelaxla arCevis monaa<br />

da fiqrobs, rom mxars ver dauWers Rirebulebas, romelsac amomrCevlebi<br />

sakuTar interesad ar CaTvlian arCevnebis dRes.<br />

19<br />

konstituciis proeqtis SemuSaveba ungreTSi imdenad saidumlo viTarebaSi<br />

xdeboda, rom teqstis daxvewis Sansic ki ar arsebobda; saqmeSi Cauxedavi monawileebi<br />

ki daJinebiT moiTxovdnen TavianTi SeTxzuli teqstis miRebas.<br />

20<br />

Page Smith, The Constitution: A Documentary and Narrative History (New York:<br />

William Morrow, 1978), gv.248.


konstituciis Seqmnis uflebamosileba<br />

albaT, swored es, viwro provincializmis mxridan momdinare<br />

opoziciaa imis mizezi, rom istoriis ganmsazRvreli konstituciebis<br />

Seqmnisas avtorebi eridebodnen uflebebis detalur aRweras.<br />

konstituciis fundamenturi sakiTxia saxelmwifo mowyoba. moqalaqe,<br />

romelic tradiciuli Rirebulebebis (an antiRirebulebebis)<br />

momxrea da referendumis dros sakuTar partias an sulier moZ-<br />

Rvars ujerebs imas, rom despotur xelisuflebas represiebis SemzRudavi<br />

xelisufleba sjobs, gansakuTrebiT maSin daeTanxmeba, Tu<br />

TviTon ar yofila despotiiT mosargebleTa Soris.<br />

dasamalavi an samarcxvino araferia imaSi, Tu iqneba umravlesobis<br />

nebisagan konstituciis erTgvari izolirebis cda, maSinac<br />

ki, Tu es umravlesoba demokratiuli gziT aris dadasturebuli.<br />

Tanamedrove epoqaSi konstituciis ratifikacia, Cveulebriv, kompromisia<br />

partiul elitebs Soris. igi aris unikaluri elituri<br />

produqti, romelic demokratiuladaa SefuTuli. magram Tanamedrove<br />

demokratiuli konstitucia samarTlebrivi saxelmwifos<br />

konstituciac iqneba, Tu xalxis winaaRmdeg ar aris mimarTuli,<br />

Tu saSualebas utovebs xalxs (individualur amomrCevels) Tvi-<br />

Ton moawesrigos sakuTari yoveldRiuri cxovreba da Tu igi<br />

amomrCevlebs saSualebas aZlevs dablokon konstituciis miReba<br />

an Sesworeba Seitanon masSi, roca kategoriulad ar eTanxmebian<br />

konstitucias.<br />

aseTi ram arasodes dawerila, magram faqtia, rom ar arsebobs<br />

politikosi, romelic parlamentis derefanSi xmadabla mainc ar<br />

etyoda Tavis kolegas, rom farTo sazogadoebam arc ki icis ras<br />

aZlevs xmas an ras uaryofs referendumis dros. roca sazogadoebrivi<br />

azri Tavisufalia da ar aris damZimebuli damaxinjebuli<br />

ideebiT, maSin, magaliTad, iseTi mTavroba, romelic xalxs arCevanis<br />

uflebas da piradi usafrTxoebis uflebas arTmevs da SesaZlebels<br />

xdis erTpirovnul mmarTvelobas, ver Caabarebs referendumis<br />

gamocdas. hitleris represiuli reJimi referendumiT iqna damtkicebuli<br />

ara marto imitom, rom ekonomikuri krizisi da masebSi<br />

gaRviZebuli instinqtebi uzrunvelyofdnen mis farTo mxardaWeras,<br />

aramed imitomac, rom arCevnebis momentisaTvis sazogadoebrivi azri<br />

teroris, devnisa da masobrivi fsiqozis msxverplad iyo qceuli.<br />

27


28<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

konstituciis proeqtis warmatebis Sansi Zalian mcirea maSinac,<br />

roca konstituciis SemuSavebis procesi `arasarwmunoa~. aq rwmena<br />

imiT ki ar miiRweva, rom proeqtis SemuSavebis procesi Ria gavxadoT,<br />

aramed igi proeqtis avtorTa mimarT ndobidan, anu im faqtidan<br />

gamomdinareobs, ramdenad avtoritetiani arian es adamianebi sazogadoebisaTvis,<br />

xom ar ganicdian piradi interesebis zegavlenas<br />

da scemen Tu ara maT pativs rogorc patiosan xalxs. amave mosazrebidan<br />

gamomdinare, yovelTvis rodi mTavrdeba kargad konstituciis<br />

proeqtis SemuSavebaSi sakmaod cnobili politikosebis uSualod<br />

Cabma, radgan aseTi xalxi umravles SemTxvevaSi zogadad ar<br />

aris zemoaRniSnuli Tvisebebis matarebeli.<br />

referendumis gziT miRebuli konstitucia "ufro maRali rangis"<br />

rodia, vidre sakonstitucio asambleis mier miRebuli konstitucia.<br />

orive SeiZleba gaxdes partiuli politikis da institutebis<br />

wvrilmani interesebis zemoqmedebis obieqti, gansakuTrebiT mas<br />

Semdeg, rac revoluciuri an eris axlad dafuZnebis enTuziazmi<br />

dacxreba. 21 erovnuli suverenitetis saxeliT qadagebis meSveobiT<br />

rogorc umravlesobis, ise umciresobis warmomadgenel partiebs<br />

SeuZliaT xalxis nebaSi viwro provincializmi Canergon da amiT<br />

gaaniavon iseTi socialuri paqtis kodifikaciis SesaZlebloba, romelic<br />

mTeli TaobebisaTvis iqneboda misaRebi SeTanxmeba.<br />

1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da<br />

aRiareba<br />

1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba<br />

ra aris is, rac win uZRvis konstitucias? romelia is siRrmiseuli<br />

socialuri funqcia, romelic aiZulebs revolucionersac, kontrrevolucionersac,<br />

nacionalistsac da, albaT, diqtatorsac ki, daeTanxmos<br />

fundamentur wesrigs an aRiaros igi? ras niSnavs es "fundamenturi<br />

wesrigi"? es aris xelisuflebis Sedegad warmoqmnili fun-<br />

21 ix., magaliTad, 1994 wels SveicariaSi Catarebuli referendumis Sedegi,<br />

romelmac uaryo qveynis evrokavSirSi gaerTianebis winadadeba.


a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />

damenturi wesrigi; igi exeba saxelmwifos da xalxs Soris urTier-<br />

Tobas, romelic, garkveul SemTxvevebSi, SesaZloa aseve moicavdes<br />

moqalaqeebs Soris saxelmwifos meSveobiT Camoyalibebul urTierTobas<br />

(am SiSis momgvreli iuridiuli ganmartebis SinaarsisaTvis ix.<br />

saxelmwifos mier gaweuli momsaxurebisadmi miZRvnili Tavi.)<br />

msjelobas saxelmwifo xelisuflebisagan moqalaqis dacvaze da,<br />

analogiurad, msjelobas misi wilis Sesaxeb saxelmwifos mier uzrunvelyofil<br />

SeRavaTebSi mxolod maSin eqneba azri, Tu gvecodineba,<br />

risTvis arsebobs saxelmwifo, ras emsaxureba socialuri organizaciis<br />

esoden saxifaTo forma?<br />

roca saxelmwifoze vfiqrobT, paralelurad warmovidgenT, rom<br />

mis arsebobas win uZRoda anarqia da uwesrigoba, arseboba mudmivi<br />

gaurkvevlobis pirobebSi. uwesrigoba ara marto win uZRvis saxelmwifos,<br />

aramed nebismier dros SeiZleba warmoiSvas Tanamedrove,<br />

politikurad marTuli sazogadoebis cxovrebaSic. qveyanas SeiZleba<br />

Tavs daesxan, xalxi monebad aqcion. SesaZloa quCaSi Tavs dagvesxan.<br />

im bankis direqtorTa sabWoSi, sadac adamianebi anabarze simwriT<br />

naSovn fuls inaxaven, SesaZloa qurdebi dasxdnen. konstituciuri<br />

teqstebi saxalxo SiSis arqeologiur monacemebs warmoadgens.<br />

istoria gviCvenebs _ im eWvis miRma, rom mfarvelma saxelmwifom<br />

SeiZleba mzakvrulad mogvatyuos, dgas ufro fundamenturi<br />

SiSi – saerTod usaxelmwifod darCenisa, SiSi bunebis stiqiis winaSe,<br />

SiSi, romelic, hobsis sityvebiT rom vTqvaT, “yvelaze uaresia,<br />

mudmivi SiSi ZaladobiT sikvdilis safrTxisa; da kacis miusafari<br />

cxovreba, Raribi, sazizRari da xanmokle." 22<br />

konstituciebi savsea nebis damrTavi debulebebiT, romlebic<br />

aucileblobadaa miCneuli kanonierebisa da wesrigis, agreTve samoqalaqo<br />

mSvidobis SesanarCuneblad. uwesrigobis Tavidan acilebis<br />

sanacvlod, xalxi SedarebiT advilad egueba uflebebis SezRudvas<br />

(gansakuTrebiT – sxvisi uflebebis SezRudvas) da Tavis Sekavebas<br />

sazogadoebis cxovrebaSi demokratiuli monawileobisagan. samoqalaqo<br />

mSvidoba da usafrTxoeba is sakiTxebia, romelTa gamoc xal-<br />

22 Thomas Hobbes, Leviathan (Cambridge: Cambridge Univeristy Press, 1991), gv.89.<br />

29


30<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

xi mzadaa gauZlos imgvar xelisuflebasac ki, romelic ukanonod<br />

an Tundac represiebiT xorcieldeba arsebuli qaosis aRmosafxvrelad.<br />

sxva faqtorebTan erTad, esec xsnis, Tu ratom daeTanxma<br />

germanelTa umravlesoba xelisuflebaSi hitleris mosvlas.<br />

sazogadoebebSi, sadac jerovani solidaroba vlindeba, xelisuflebis<br />

realuri saWiroeba arc arsebobs, radgan iq urTierToba arsebuli<br />

tradiciebiT, rwmeniT da sxva arasamTavrobo normatiuli<br />

molodiniT imarTeba. maS, rodis xdeba xelisufleba saWiro? maSin,<br />

roca wesrigis uzrunvelmyofi wesebis formalurad Camoyalibeba<br />

xdeba aucilebeli, gansakuTrebiT maSin, rodesac wesrigis miRwevis<br />

umTavresi saSualebis – kanonis aRsasaruleblad Zalis gamoyeneba<br />

xdeba saWiro.<br />

1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba<br />

saxelmwifos da samarTlis SemakavSirebeli Zala – kanoni da kanonis<br />

Sesrulebis uzrunvelmyofi iZuleba sulac ar aris usamano.<br />

politikuri sazogadoebis pirobebSi cxovrebisaTvis, sul cota,<br />

koleqtiuri identurobis imgvari minimumi maincaa saWiro, romelic<br />

ver iarsebebs homogenurobis, anu gansazRvruli erTobis<br />

suliskveTebis, anu erTgvarovnebis sazogadoebrivi Segnebis gare-<br />

Se. adamianebs Soris erTgvarovnebis minimumia saWiro, raTa Tavidan<br />

aviciloT permanentuli konfliqti da adamianebi Semwynareblurad<br />

moekidon erTmaneTs. sazogadoebrivi Tanaarsebobis minimumi<br />

aris is, rasac amerikeli indieli fiqrobda mis miwaze moxvedrili<br />

"fermkrTali xalxis" Sesaxeb: isini TeTrkanianebs gzaze dayril<br />

iseT uintereso kenWebad Tvlidnen, romelTan Sexeba da<br />

gverdze gadagdebac ki ar Rirda.<br />

rusos azriT, garda homogenurobisa, "saerTo nebis" arsebobisaTvis<br />

agreTve saWiroa erTgvari memkvidreobiTobac. ufro metic,<br />

xalxi sacxovreblad sakuTar saxlTan axlos an, sul cota, saku-<br />

Tari Temis farglebSi mainc unda rCebodes. 23 Tu adamians advilad<br />

23 Tanamedrove msoflios mzardi mobiluroba axasiaTebs. es konstituciuri<br />

wesrigis seriozuli problemaa, radgan mobiluroba Tavs uyris iseT kulturebsa<br />

da koleqtiur vinaobebs, romlebic drois simciris gamo ver aswreben erTmaneTTan


a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />

SeuZlia Tems mowydes, sazogadoebas destabilizaciis safrTxe<br />

emuqreba, urTierToba uferuldeba da erTmaneTze damokidebulebac<br />

wyvets arsebobas.<br />

1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma<br />

konstitucia fundamentur wesrigTan dakavSirebul ormag prezumfciazea<br />

dafuZnebuli. orive prezumfcia bundovani da bolomde ganusazRvreli<br />

Sinaarsisaa. pirvelis Tanaxmad, saxelmwifo mSvidobis<br />

garantia misi moqalaqeebisaTvis, anu maTTvis, visTvisac gvsurs<br />

mSvidi cxovrebis saSualebis micema imitom, rom isini CvenTan<br />

arian identificirebuli. meore prezumfcia aris homogenuroba,<br />

romlis ganusazRvreloba im faqtidan gamomdinareobs, rom Cven verasodes<br />

gvecodineba, Tu ra aris is, rasTanac Cveni identificireba<br />

unda movaxdinoT, ris Sesabamisad unda moviqceT, raTa politikur<br />

sazogadoebaSi migviRon, vis aqvs ufleba gansazRvros es identifikacia<br />

da ra saxis mSvidobaa is, risTvisac iZulebuli varT sakuTari<br />

Tavis mniSvnelovan nawilze vTqvaT uari. 24 msjelobis am momen-<br />

Seguebas da, amrigad, SeiZleba SeuTavseblad iqcnen. safrangeTis konstituciuri<br />

wesrigi sirTuleebs awydeba muslimanur umciresobasTan SeTanxmebis miRwevis gzaze.<br />

analogiurad, safrangeTis saero saxelmwifo da misi konstitucia kaTolicizms<br />

(saero saqmeebSi) ucxo, Znelad mosavlel nairsaxeobad miiCnevda.<br />

amave dros, mobiluroba aiZulebs mTavrobebs, im qveynebSi mainc, sadac mobiluroba<br />

"bunebrivad" iTvleba, gamoexmauron msoflio moqalaqeTa saWiroebebs.<br />

msoflio moqalaqe ara marto sakuTar samSobloSi, aramed yvela qveynis xelisuflebisagan<br />

moelis, rom eqneba personaluri usafrTxoebis minimaluri done. dasavlel<br />

moqalaqeTa eqsperimentuli mogzaurobebi sabWoTa kavSirSi amaRelvebeli gamocdileba<br />

iyo, radgan mogzaurs ar SeeZlo darwmunebuli yofiliyo, rom es<br />

principi komunisturi qveynis SemTxvevaSic moqmedebda.<br />

evrokavSiri (da evropis adamianis uflebaTa konvencia) akmayofilebs msoflio<br />

moqalaqeobis molodins. kavSiris wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs maT sacxovrebel<br />

adgilas ufleba aqvT xma miscen evropis parlamentis arCevnebisas da, umetes Sem-<br />

TxvevaSi, adgilobrivi arCevnebis drosac. sacxovrebel adgilas gacemuli socialuri<br />

SeRavaTebic ki Tanabrad unda ganawildes wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs<br />

Soris, miuxedavad maTi moqalaqeobisa.<br />

24 nacistebi xalxs erovnebas arTmevdnen iracionaluri argumentebis moSveliebiT<br />

da amave dros maT mtrebad acxadebdnen. stalinmac igive uqna zogierT eTnikur<br />

jgufs (germanelebs, yirimel TaTrebsa da kavkasiel xalxebs), magram, garda<br />

amisa, sabWoTa sistema sakuTari moqalaqeebisagan politikur identifikaciasac iT-<br />

31


32<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

tSi iZulebuli varT SevexoT saxelmwifosa da <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

kidev erT farul amosaval winapirobas. vis exeba homogenurobis<br />

saWiroeba? Cvens xalxs – anu Cven. da ra daemarTeba adamians,<br />

romelic ver akmayofilebs pirobebs anu "sxvanairia"? aseTi<br />

piri ver gaxdeba moqalaqe da ver moipovebs Sesabamis uflebebs.<br />

moqalaqeoba aris sakvanZo sakiTxi, garkveuloba, romelzec konstituciaa<br />

damyarebuli. magram xSirad am sakiTxze pasuxi mogvianebiT<br />

gaicema xolme, mas Semdeg, rac xelisuflebis konstituciuri wesrigi<br />

ukve damyarebulia. 25<br />

XIX saukunis evropaSi ama Tu im qveynis binadris samarTlebrivi<br />

statusi ar warmoadgenda seriozul sakiTxs: es binadari<br />

iyo moqalaqe an taxtis qveSevrdomi mainc. 26 xalxis [populus]<br />

Suasaukuneebiseuli kontinenturi koncefcia iyo politikuri xasiaTis:<br />

amgvari politikuri cnobierebis safuZvelze SesaZlebeli<br />

iyo Rataki an gaunaTlebeli TanamemamuleebisaTvis politikuri<br />

uflebebis ayra. moqalaqeobis miniWebis sakiTxis fesvebi isev homogenurobis<br />

moTxovnaSia. lord-kancleri eldoni swored homogenurobis<br />

saWiroebaze miuTiTebda, roca ewinaaRmdegeboda kaTolikeTaTvis<br />

Tanaswori uflebebis aRiarebas. eldonis azriT, britanuli<br />

konstitucia dafuZnebuli iyo ara ganurCevlad yvela adamianisTvis<br />

Tanaswori uflebebis miniWebis principze, aramed principze,<br />

romlis Tanaxmadac Tanaswori uflebebi aqvs yvelas, vinc<br />

Seesatyviseba da eqvemdebareba im moTxovnebs, romelTac konstitucia<br />

adgens sakuTari usafrTxoebisaTvis. 27<br />

marTlac, ramdenad marTali yofila arendtis SeniSvna, rom moqalaqeoba<br />

– saxelmwifosadmi mikuTvneba – adamianis yvelaze uf-<br />

xovda, raTa maT mSvidi cxovrebis saSualeba moepovebinaT; Tumca, kaci bolomde<br />

darwmunebuli verasodes iqneboda, sakmarisad uyvarda Tu ara mas qveyana da brZeni<br />

beladi, anu sakmarisad mZafrad gamoxatavda Tu ara saTanado identifikacias.<br />

25<br />

belgiis 1831 wlis konstituciiT, moqalaqeobis mopovebas da dakargvas kanoni<br />

awesrigebs.<br />

26<br />

amerikis SeerTebul StatebSi emigrantebi, monebi da indielebi ufro seriozul<br />

praqtikul problemebs "iwvevdnen". am sakiTxisadmi adreuli amerikuli midgoma<br />

eris Semadgenlobidan gamoricxavda im jgufebs, romlebsac politikuri klasi<br />

gansxvavebulad miiCnevda, ZiriTadad rasobriv niadagze.<br />

27<br />

Joseph Charles Heim, "The Demise of the Confessional State and the Rise of the Idea of a<br />

Legitimate Minority," Majorities and Minorities eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer,<br />

Nomos 32 (New York: New York University Press, 1990), gv.11, 18-19.


a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />

ro mniSvnelovani uflebaa. am uflebis gareSe adamiani socialuri<br />

mSvidobidan aris gandevnili. moqalaqeobis armqone pirs ayrili<br />

aqvs dacvisa da xelSeuxeblobis uflebebi. amgvari gandevnis Sedegebi<br />

TvalnaTliv gviCvena nacisturma reJimma. aseTi devnis SiSma<br />

da germaniis teritoriis radikalurma cvlilebam 1945 wels (rasac<br />

milionobiT ltolvili mohyva) ganapiroba is, rom germaniis<br />

ZiriTad kanonSi sakmaod detaluradaa aRwerili visi miCneva SeiZleba<br />

germanelad da krZalavs germaniis moqalaqeobis CamorTmevas<br />

nebismieri adamianisaTvis. 28<br />

1.6.4. Tanaarsebobis garantia<br />

konstituciebi winapirobad miiCneven da xels uwyoben erTgvarovnebas,<br />

zogjer gaZevebis fasadac ki, magram sazogadoebebi arasodes<br />

yofila srulyofilad erTgvarovani. konstitucia an axSobs (an,<br />

meti rom araferi vTaqvaT, uaryofs) gansxvavebas erTgvarovnebis<br />

xelSesawyobad, anda garantias iZleva, rom gansxvaveba gansazRvrul<br />

farglebSi SenarCundeba, Tu daculi iqneba es farglebi.<br />

erTgvarovnebis saxeliT yvelas aqvs Sansi gaxdes safrangeTis an<br />

rumineTis WeSmariti moqalaqe da iyos am statusis mqoneTa Tanaswori.<br />

neitralur, Tumca, mainc erovnul konstituciasTan identifikacia<br />

an erovnuli konstituciis CarCoebSi adamianebis erTmaneT-<br />

Tan gaigiveba, aris arsebobis konstituciuri pirobebi. 1791 wlis<br />

franguli principis Tanaxmad, romelic eri-saxelmwifos koncefciis<br />

wamyvan principad iqca, konstituciis debulebebis safuZvelze<br />

yvelas SeuZlia gaxdes WeSmariti frangi moqalaqe, oRond aucileblad<br />

frangi moqalaqe. 1791 wels erTaderTs, rasac safrangeTis<br />

saxelmwifo Tanasworobis sanacvlod iTxovda axlad emansipirebuli<br />

ebraelebisagan, iyo eris mimarT erTgulebis ficis dadeba. da<br />

roca Rrmadmorwmune ebraelebi Tavs ikavebdnen xolme "ufali<br />

RmerTis" saxeli warmoeTqvaT ficis dadebis ceremoniisas, maTTvis<br />

Tavisuflebis mimniWebeli patriotebi gancvifrebuli da aRSfoTe-<br />

28 ZiriTadi kanonis Tanaxmad, moqalaqeobis dakargva SesaZlebelia mxolod ma-<br />

Sin, Tu adamiani amis Sedegad ar iqceva moqalaqeobis armqone pirad.<br />

33


34<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

buli iyvnen. moqalaqeobis guluxvad miniWeba gulisxmobs, rom yvela<br />

moqalaqe valdebulia Tavi gaaigiveos "mimRebi" umravlesobis<br />

saerTo-erovnul vinaobasTan. moqalaqeobis sanacvlod, pirovneba<br />

frangi da mxolod frangi unda yofiliyo. am principis kidev erTi<br />

ilustracia bretanel bavSvebs ukavSirdeba. XIX saukunis meore<br />

naxevarSi bretanel bavSvebs sastikad wkeplavdnen, Tu isini skola-<br />

Si bretanulad laparaks gabedavdnen (sxva ena ki maT ar icodnen)<br />

imis magivrad, rom bejiTi swavliT gamoexataT madliereba safrangeTis<br />

respublikisaTvis maTi ase keTilad SefarebisaTvis.<br />

amerikelebi, ufro xSirad, naklebad pretenziulebi iyvnen. amerikis<br />

xelisufleba neitralurad ekideba erovnuli gansxvavebis<br />

umetes nawils. paradoqsia, magram faqtia, rom saxelmwifo Sekruli<br />

rCeba swored imitom, rom saxelmwifo ar aZlevs upiratesobas<br />

romelime fundamentur socialur Tu kulturul sxvaobas. 29 amgvari<br />

"Semguebluri" konstituciebiT daSvebulia Zalian gansxvavebuli<br />

identifikaciis mqone erTobebis erTmaneTTan SeTavsebuloba; isini<br />

dasaSvebi gansxvavebis mxolod ukidures zRvars moniSnaven. magali-<br />

Tad, ramdenime konstitucia acxadebs, rom zogierT erovnebas, zogjer<br />

konstituciaSi pirdapir CamoTvlils, SeuZlia sakuTari enis<br />

gamoyeneba (uflebebisa da Tavisuflebebis kanadis qartia, 1982,<br />

muxli 23); an (TiTqmis) yvela gavrcelebuli ena SeiZleba oficialuri<br />

iyos (indoeTi), anda, gansxvavebul magaliTs Tu moviyvanT,<br />

konstitucia SeiZleba acxadebdes, rom yvela religiur konfesias<br />

aqvs Tavisuflad funqciobis ufleba sakuTari eklesiis sazRvreb-<br />

Si. saxelmwifo neitralitets inarCunebs, rac SeiZleba imas niSnavdes,<br />

rom igi an ar ereva eklesiis saqmianobaSi (magaliTad, roca<br />

eklesia saxelmwifosagan gancalkevebulia aSS-is konstituciis Tanaxmad),<br />

anda xelisufleba sakuTar funqciebs asrulebs TiToeuli<br />

ZiriTadi jgufis gansakuTrebuli Tvisebebis mxedvelobaSi miRebiT<br />

(anu saxelmwifo yvela enaze uzrunvelyofs ganaTlebas, oficialuri<br />

dokumentebis gacemas da sxva msgavs momsaxurebas).<br />

29 sxva saqmea, uwyobs Tu ara xels es pasiuroba an neitraloba romeliRac er-<br />

Ti kulturis batonobas. SeerTebul StatebSi TiTqmis yovel oc weliwadSi er-<br />

Txel mwvavdeba sakiTxi "mxolod inglisuri enis" moTxovnasTan dakavSirebiT, rac<br />

Cveulebriv ltolvilebisa da emigrantebis axali talRis Semosvlas mohyveba<br />

xolme.


a uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba<br />

konstituciaSi adamianuri gansxvavebis daSveba anda Tundac garantireba<br />

imis maniSnebelia, rom konstituciuri wesrigis pirobeb-<br />

Si cxovreba marto imas rodi niSnavs, rom moqalaqe daculia saxelmwifos<br />

xelisuflebisagan. amas garda, konstitucionalizmi gulisxmobs,<br />

rom moqalaqeebi da maTi ZiriTadi pirveladi dajgufebebi<br />

daculi arian umravlesobis batonobisagan an uZlieresi dajgufebis<br />

dominirebisagan. 30 umravlesobis batonobisagan dacvis garantiebi<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovania maSin, roca saxelmwifo demokratiulia<br />

da mis konstituciaSi instituciurad aris gaformebuli<br />

iseTi warmomadgenlobiTi xelisufleba, romelic sxva SemTxvevaSi<br />

sasurveli mowyoba iqneboda moqalaqeTa dacvis TvalsazrisiT da<br />

maTi politikuri nebis uzenaesobisaTvis.<br />

umciresobaTa dacvis wesebi SesaZloa sakmaod neitraluri xasia-<br />

Tisa iyos, magram zogjer aucilebeli xdeba mxareebs (eTnikuri<br />

jgufebs, wevr-saxelmwifoebs da sxva amgvar mxareebs) Soris detaluri<br />

SeTanxmeba. saxelmwifosagan eklesiis gancalkevebis zemoaRniSnuli<br />

magaliTi aris tipuri neitraluri gadawyveta, xolo detaluri<br />

SeTanxmeba Cveulebriv federalur sistemebSi gvxvdeba. magaliTad,<br />

flamandia-valoniis problema gadawyda belgiis konstituciuri<br />

mowyobis etapobrivi regionalizaciis gziT, kerZod, belgiis<br />

parlamentis sakanonmdeblo uflebaTa gadacemiT flamandiis,<br />

valoniisa da briuselis saTemo asambleebisaTvis.<br />

ueWvelia, rom konstitucia, romelic individualur da jgufur<br />

gansxvavebas ganixilavs rogorc erTis meorisaTvis daqvemdebarebuls,<br />

uaryofiT gavlenas moaxdens socialur stabilurobaze. igi<br />

mavne iqneba mCagvrelebisTvisac da CagrulebisTvisac, Tumca, cxadia,<br />

mkafiod gansxvavebuli doziT. "interesTa konfliqtebis Serbi-<br />

30 fijis da malaiziis konstituciebSi mocemulia umciresobis an ucxouri<br />

eTnikuri jgufis ekonomikuri batonobis sawinaaRmdego garantiebi, xolo amis sanacvlod<br />

uzrunvelyofilia umciresobis Tanaswori samoqalaqo uflebebi (amis<br />

alternativa iqneboda privilegiebis mospoba samoqalaqo omis xarjze). ruandasa<br />

da burundiSi bolo aTwleulebSi araerTxel momxdari sisxlisRvra cxadyofs am<br />

sakiTxis did mniSvnelobas. samxreT afrika da zimbabve ukiduresobis magaliTebs<br />

warmoadgenen. zimbabveSi TeTrkanian umciresobas miRebuli aqvs garkveuli garantiebi,<br />

magram bolo dros saTuo gaxda maTi qonebrivi uflebebis dacva.<br />

35


36<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lebasa da interesebis harmonizacias, rac SeiZleba swrafi tempiT,<br />

usafrTxoebis moTxovnebis gaTvaliswinebiT, mudmivi yuradReba unda<br />

mieqces" (bentami). 31<br />

1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu<br />

saerTo miznebi?<br />

nebismier Tanamedrove saxelmwifoSi moqalaqeebi saxelmwifo xelisuflebasTan<br />

struqturulad arian dakavSirebuli sami ZiriTadi mimarTulebiT.<br />

moqalaqeebi erToblivad arian saxelmwifo xelisuflebis<br />

suverenuli Semoqmedi, isini potenciurad imyofebian saxelmwifoebrivad<br />

organizebuli Zalisa da iZulebis safrTxeSi da damokidebuli<br />

arian saxelmwifos mier organizebul momsaxurebasa da dotaciebze.<br />

32<br />

XVIII saukunis dasasrulidan konstituciebi aq naxsenebi meore<br />

problemis mosagvareblad iwereboda. magram imisTvis, rom adamiani<br />

saxelmwifosagan daculi yofiliyo (garkveul farglebSi mainc),<br />

saWiro iyo konstituciiT dadgeniliyo, Tu rogor ganisazRvreba<br />

saxelmwifos neba moqalaqeTa erTobis mier. saxelmwifo ar funqciobs<br />

vakuumSi. moqalaqeebs emuqrebaT ara marto marTva-gamgeobis<br />

arastabiluroba, aramed umravlesobis an iseTi mcire jgufebis tiraniac,<br />

romlebic cdiloben xelyon sxvaTa uflebebi. konstituciuri<br />

SezRudvebis gareSe saerTo keTildReoba uyuradRebod iqneboda<br />

migdebuli jgufebs Soris ZalauflebisaTvis brZolaSi.<br />

medisoni jgufebis tiranias iseve gausaZlisad miiCnevda, rogorc<br />

saxelmwifos tiranias:<br />

jgufebad miviCnev moqalaqeTa imgvar nawils, romlebic imis miuxedavad<br />

saerTo odenobis umravlesobas Seadgenen Tu umciresobas, gaer-<br />

31 Bentham quoted in Frederick Rosen, "Majorities and Minorities: A Classical Utilitarian<br />

View," Majorities and Minorities, gv.26.<br />

32 Claus Offe, "Democracy Against the Welfare State? Structural Foundations of<br />

Neoconservative Political Opportunities" Responsibility, Rights and Welfare: The Theory of<br />

the Welfare State, ed. J. Donald Moon (Boulder: Westview Press, 1988), gv.189.


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

Tianebuli da stimulirebuli arian saerTo grZnobis an interesis<br />

raRac iseTi impulsiT, romelic sxva moqalaqeebis uflebebs an mTeli<br />

sazogadoebis mudmiv da saerTo interesebs upirispirdeba.<br />

...<br />

gavafarTooT es wre da miviRebT met partiasa da interess; amiT Semcirdeba<br />

imis Sansi, rom umravlesobas eqneba saerTo motivi SezRudos<br />

danarCeni moqalaqeebis uflebebi an, Tu aseTi motivi iarsebebs,<br />

maSin yvelas, vinc am motivs igrZnobs, gauWirdeba sakuTari Zalis<br />

gamoCena. 33<br />

samarTlis normebi, romlebic saxelmwifos exeba, ise unda Camoyalibdes,<br />

rom saxelmwifo sakuTar moqalaqeebs icavdes dajgufebebisagan<br />

da amasTan ar iqces iaraRad dajgufebebis xelSi. Tavi rom<br />

davaneboT qonebis usamarTlo ganawilebas, rogorc es winaT iyo,<br />

sazogadoebaSi ganxeTqilebis Camovardnis yvelaze saSiS faqtors<br />

religiuri konfesiebi warmoadgendnen. aSS-is konstituciis pirvelma<br />

Sesworebam, romelic dajgufebaTa winaaaRmdeg iyo mimarTuli,<br />

sruliad ganacalkeva eklesia saxelmwifosagan, miuxedavad imisa,<br />

rom maSindeli politikuri elitac da mosaxleobis umravlesobac<br />

religiurobas sakuTar moralur valdebulebad miiCnevda. 34<br />

SeerTebuli Statebis uzarmazar teritoriaze sxvadasxva jgufi<br />

SeiZleboda geografiuli mizezebiTac gancalkevebuli yofiliyo. medisonis<br />

respublikuri konstitucionalizmi emyareboda xelsayrel<br />

geografiul faqtors. Tumca, warmomadgenlobiT organoSi iqmneboda<br />

droebiTi koaliciebi saWiro xmebis mosagroveblad, rasac Sedegad<br />

mosdevda zogjer umciresobis sawinaaRmdego (da aranakleb xSirad –<br />

umciresobis mxardamWeri) dajgufebebis Seqmna. evropaSi medisonis<br />

ideas ganxorcielebis SedarebiT naklebi Sansi hqonda. aq, erTi<br />

mxriv, gansxvavebuli socialuri, religiuri da nacionaluri jgufebi<br />

iZulebuli iyvnen "gacilebiT axlos" ecxovraT erTmaneTTan, xo-<br />

33 The Federalist Papers No. 10: Madison 78.<br />

34 1789 wels Svid wevr-StatSi arsebobda dakanonebuli saxelmwifo eklesiebi.<br />

gancalkevebis moTxovna federalur doneze politikuri neitralitetis uzrunvelyofas<br />

emsaxureboda. jefersonisa da medisonis mier gamoxatuli gancalkevebis<br />

idea gulisxmobda, rom Statebi nebas darTavdnen yvela konfesias, hqonodaT saku-<br />

Tari skolebi da rom arc erT qristianul konfesias ar unda daefinansebina sxva<br />

konfesia gadasaxadebis meSveobiT.<br />

37


38<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lo, meore mxriv, izolirebulma fraqciebma ver moaxerxes Tavi SeenarCunebinaT<br />

socialuri jgufebis politikuri warmomadgenlobis<br />

sistemaSi. Tanamedrove partiuli organizaciebi da saarCevno sistemebi<br />

saSualebas iZleva dajgufebebi permanentulad SekavSirdnen da<br />

partiebis saxiT Camoyalibdnen. saerTo interesis safuZvelze Seqmnili<br />

SemTxveviTi erTianoba SeiZleba gadaiqces permanentul struqturad.<br />

kenWisyris saparlamento sistema idealuri saSualebaa umciresobis<br />

sawinaaRmdego koaliciebis formirebisaTvis, radgan saqme exeba<br />

kenWisyraTa seriebs. Tu A partia gulgrilia umciresobasTan dakav-<br />

Sirebuli x sakiTxis mimarT, xolo B partiisTvis mniSvnelovania<br />

umciresobis daCagvra x sakiTxSi, maSin B partia siamovnebiT miscems<br />

xmas A partiis winadadebas y da z sakiTxebze A partiis mxridan x<br />

sakiTxze sapasuxo mxardaWeris sanacvlod.<br />

orpartiuli, mkafio umravlesobis warmomqmneli sistema, rac<br />

unda Tqvan medisonis msjelobaze dayrdnobiT efeqtiani mTavrobis<br />

momxreebma, xels ar uwyobs konstitucionalizms rogorc umciresobis<br />

damcvel programas. monoliTuri umravlesoba SeiZleba umowyalod<br />

sastiki gaxdes umciresobis mimarT yvela sakiTxSi, xolo<br />

Tu sakanonmdeblo organoSi ori partiaa, maSin am or jgufs SeuZlia<br />

saerTod uyuradRebod miagdos isini, visac parlamentSi warmomadgeneli<br />

ara hyavs. amitom orpartiuli an orpolusiani sistemis<br />

formirebis SesaZleblobis SezRudva SesaZloa gamarTlebuli<br />

iyos mcire partiebis gamoricxvis konstituciurad akrZalvis<br />

gziT. Tumca, amJamad gabatonebuli tendencia, romelic umarTavobis<br />

problemebisa da efeqtianobis sakiTxebze amaxvilebs yuradRebas,<br />

sapirispiro mimarTulebiT midis. saarCevno barierebi konstituciurad<br />

dgindeba da gamoricxavs parlamentSi eleqtoratis ufro mcirericxovani<br />

jgufebis warmodgenas. magram xelisuflebis efeqtianobis<br />

uzrunvelyofa sxva, alternatiuli xerxebiTac SeiZleba. 35<br />

35 arastabiluri saparlamento fraqciebis gamo warmoqmnili umarTavobis gavrcelebuli<br />

magaliTia safrangeTis mesame mravalpartiuli respublika, sadac umravlesobis<br />

ararsebobam mTavrobis muSaobis sruli paralizeba gamoiwvia. magram am<br />

sistemaSi ar arsebobda arc erTi saSualeba, romelic parlamentis wevrebs Tanam-<br />

Sromlobis stimuls gauCenda. aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda parlamentis<br />

daTxovnis ufleba da amitom mTlianad iyo damokidebuli anarqiul asambleebze,<br />

romelTac araviTari partiuli disciplina ar gaaCndaT. ministrTa sabWo iyo<br />

saparlamento uTanxmoebis zusti anasaxi. ministrebs aranairi valdebuleba ar<br />

ekisrebodaT ministrTa sabWos gadawyvetilebis mixedviT emoqmedaT, maSinac ki,


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

XX saukuneSi saxelmwifo xelisuflebis borotad gamoyenebis<br />

faqtebis gamo avtoritaruli sistemebis kraxis Semdeg socialuri<br />

jgufebis mier politikuri xelisuflebis monopolizaciis Tavidan<br />

acilebis sakiTxma axali konstituciuri azri da mniSvneloba Sei-<br />

Zina. swored amitom gaaforma instituciurad mebrZoli demokratiis<br />

principi germaniis ZiriTadma kanonma. komunisturi sistemebis<br />

moSlisTanave imave ideam ganapiroba isic, rom yvela moqmed konstituciaSi<br />

saswrafod Seitanes Sesworebebi da akrZales erTi<br />

partiis an organizaciis mier eqskluziuri samTavrobo Zalauflebis<br />

xelSi Cagdeba. igive principi gameorda TiTqmis yvela axal<br />

konstituciaSic.<br />

klasikuri <strong>konstitucionalizmis</strong> Tanaxmad, konstituciuri regulireba<br />

niSnavs saxelmwifo institutebis samarTlisadmi imgvarad<br />

daqvemdebarebas, rom saxelmwifo organoebi ver iWrebodnen Tavisuflebis<br />

sferoSi. konstitucionalizmi moiTxovs Tavisuflebis,<br />

rogorc TviTmmarTvelobis, instituciurad gaformebas moqalaqeebis<br />

winaSe pasuxismgebeli xelisuflebis ganStoebaTa Camoyalibebis<br />

gziT. XX saukuneSi, roca saxelmwifos dotaciebi mniSvnelovan<br />

saxelmwifo, sazogadoebrivi da ekonomikuri cxovrebis faqtorad<br />

iqca, mizanSewonili gaxda saxelmwifos mier gasawevi momsaxurebis<br />

Sesaxeb ZiriTadi normebis konstituciebSi Setana. amis mizezi martivi<br />

da logikuri iyo – cxadad unda garkveuliyo, ramdenad Se-<br />

Tavsebadia, erTi mxriv, saxelmwifo dotaciebis dakanoneba da, meore<br />

mxriv, xelisuflebis SezRudva, anu is, rac konstituciis Ziri-<br />

Tadi amocanaa. radgan XIX saukunis Sua wlebamde veravin warmoidgenda,<br />

rom saxelmwifos SeeZlo Tavis Tavze aeRo aseTi masStaburi<br />

socialuri funqciebi, konstituciebma kveri daukres am siaxles<br />

imis gaTvaliswinebiT, rom ZiriTadi uflebebis minimaluri dacva<br />

sakmarisi iqneboda Tavisuflebis uzrunvelsayofad. magram, meore<br />

mxriv, axali konstituciuri moTxovnebis Camoyalibeba saxelmwifos<br />

axali samoqmedo sferoebis gaCenasac gulisxmobda. am axali<br />

funqciebiT dainteresebuli socialuri jgufebi cdilobdnen konstituciuri<br />

movaleobebisa da uflebebis rangSi aeyvanaT isini. am-<br />

roca sakiTxebi parlamentSi iyo Sesuli kenWis sayrelad (rac gasagebia, radgan<br />

ministrebs individualurad ekisrebodaT piradi pasuxismgebloba).<br />

39


40<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

rigad, konstitucia da konstitucionalizmi gzajvaredins miadga.<br />

Tu saxelmwifos saqmianobis SezRudvas da xelisuflebisaTvis barierebis<br />

dawesebas zedmetad seriozulad mivudgebiT, maSin samTavrobo<br />

Carevebsa da regulirebaze dawesebuli akrZalvebi (romlebic<br />

uzrunvelyofs saxelmwifos neitralitets da icavs adamianis uflebebs)<br />

ewinaaRmdegeba axal moTxovnebs, xolo samarTlebrivi uflebebis<br />

dacvis institutebi gadaulaxav dabrkolebad iqceva socialuri<br />

uzrunvelyofis gzaze. amitom, XX saukunis konstituciebi<br />

iZulebuli iyvnen gamoenaxaT iseTi formebi, romlebic xels Seuwyobs<br />

socialuri saxelmwifos saqmianobis konstituciur kontrols<br />

da, amave dros, socialur uflebebs SeuTavsebs im klasikur<br />

samoqalaqo uflebebsa da Tavisuflebebs, romlebsac safrTxes<br />

uqmnis socialuri moTxovnebi. marTlac, SeRavaTebsa da sargebelze<br />

damokidebuleba, romelic socialur uflebadaa miCneuli, axali<br />

safrTxea adamianis damoukideblobisaTvis: man SeiZleba moSalos<br />

pirobebi, romlebic uzrunvelyofs sazogadoebis monawileobas demokratiuli<br />

saxelmwifo organizaciebis damkvidrebisa da maTi demokratiuli<br />

funqciebis gansazRvris saqmeSi. bolos da bolos, saxelmwifos<br />

mimarT ra gadawyvetilebas unda velodeT maTgan, moqalaqeebisagan,<br />

romlebic saxelmwifoze arian damokidebuli?<br />

Tu Tanamedrove konstituciebs gadavxedavT, Segveqmneba STabeWdileba,<br />

rom maTi yuradReba sulac ar aris gamaxvilebuli saxelmwifos<br />

ZiriTad principebsa da xelisuflebisaTvis dawesebul instituciur<br />

barierebze. es konstituciebi TiTqos ufro mets zrunaven socialuri<br />

mowyobis fundamenturi institutebis organizebasa da garantirebaze.<br />

Tanamedrove konstituciebi savsea specialuri meqanizmebiT,<br />

romlebic saxelmwifos saqmianobas da mis mier SeTavazebul<br />

momsaxurebas, agreTve garkveuli jgufebis privilegiebs exeba. socialistur<br />

konstituciebSi sakmaod prevalirebda gansazRvruli socialuri<br />

mowyoba. konstituciebi warmoadgenda naTeli momavlis<br />

asaxvas da potiomkinis soflebis msgavsad saxelmwifo organoebis<br />

funqciobis winaswar, eskizur monaxazs. pragmatuli buneba socialisturi<br />

konstituciuri koncefciis erT-erTi ZiriTadi dogma iyo.<br />

rogorc saxelmwifo socializmis sistemam aCvena, aseTi damaxinjebuli<br />

xedva Tavisi arsiT safrTxis Semqmnelia TavisuflebisaTvis.<br />

klasikuri konstituciuri wesrigisaTvis sakmarisia, Tu saxelmwifos<br />

funqciobis fundamenturi safuZvlebi samarTlebrivad aris


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

damagrebuli. es safuZvlebia minimaluri simSvidis uzrunvelyofa<br />

da umciresobaTa dacvis garantia, romlis gareSe TviT umravlesobac<br />

safrTxes igrZnobda Tavisi misamarTiT. magram es ar unda agverios<br />

konstituciaSi gansakuTrebuli socialuri Rirebulebebis an<br />

miznebis SetanasTan. klasikuri liberaluri konstituciebi sulac<br />

ar miiCnevdnen amas TavianT amocanad. garda Tavisuflebis universaluri<br />

uflebisa, rac bunebriv mocemulobad iyo miCneuli, klasikuri<br />

konstituciebis avtorebi sulac ar miiswrafodnen moraluri<br />

erTianobisaken da arc gansazRvrul amocanebs uyenebdnen saxelmwifos.<br />

saxelmwifos amocanebis gansazRvras isini yoveldRiuri politikis<br />

saqmed tovebdnen, radgan es scdeboda konstituciis Car-<br />

Coebs, radgan konstitucia mxolod xelisuflebis struqturas<br />

gansazRvravda. am liberaluri Sexedulebis Tanaxmad, saxelmwifo<br />

mTlianobaSi neitraluria, konstituciur doneze mainc. saxelmwifo<br />

ar unda Caerios yoveldRiur urTierTobaSi an ekonomikis formirebaSi<br />

da ar unda ganusazRvros miznebi ers. saxelmwifo sfero<br />

hermetulad daxuruli samyaroa. sxva saqmea, rom saxelmwifos<br />

neitraliteti xels Seuwyobs arsebuli saxelisuflebo status<br />

kvos SenarCunebas; mdidrebi ufro gamdidrdebian, xolo Raribebi,<br />

ukeTes SemTxvevaSi, imas moaxerxeben, rom Zalian ar CamorCnen maT.<br />

sazogadoebaSi politikisa da politikuri sistemis am zomieri rolis<br />

sapirispirod politikuri filosofiebi, romlebic mxars uWeren<br />

socialur inJinerias, saxelmwifosa da xelisuflebas garkveuli socialuri<br />

miznebis miRwevis an ganmtkicebis saSualebad miiCneven. 36<br />

am konstruqciaSi saxelmwifos erTianobis uzrunvelmyof mTavar faqtorad<br />

gvevlineba ara samarTlis batonoba, aramed saerTo miznisadmi<br />

sayovelTao erTguleba; am miznis misaRwevad ki ufro Sesaferisia<br />

gankargulebebi da dadgenilebebi, vidre kanonebi; xolo administraciuli,<br />

sazedamxedvelo da arasasamarTlo organoebi, sagegmo SeTanxmebebi<br />

da sxvadasxvagvari "Suamavloba" interesTa jgufebs Soris<br />

ufro sasargebloa, vidre damoukidebeli sasamarTloebi da policia.<br />

37<br />

36<br />

arsebobs mosazreba, rom racionaluri ekonomikuri miznebis garda, saxelmwifos<br />

SeiZleba sulieri mizanic amoZravebdes.<br />

37<br />

Noël O'Sullivan, "The Political Theory of Neo-corporatism," The Corporate State:<br />

Corporatism and the State Tradition in Western Europe, eds. Andrew Cox and Noël<br />

41


42<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

am dros qreba gamijvna kerZo da sajaro sferoebs Soris, aseve<br />

uCinardeba saparlamento institutebi da parlamentarizmis Tanmxlebi<br />

politikuri pasuxismgebloba, romelic saqmis araefeqtiani<br />

warmoebis niSnad da integraciis gzaze dabrkolebad aris miCneuli.<br />

sazogadoebis marTvis amgvarma cdam, Tu isini konstituciuradaa<br />

aRiarebuli an konstitucia Tu ver uzrunvelyofs maTgan dacvas,<br />

SeiZleba mospos konstitucionalizmi, romelic Cveulebriv ar iZleva<br />

moklevadiani da xelSesaxebi sargeblis dapirebebs. saxelmwifos,<br />

rogorc amocanebis gadamwyveti manqanis, fsevdo gulubryvilo<br />

logikis mixedviT unda avirCioT problemis mogvarebis mokle, Sesabamisad,<br />

efeqtiani gzebi. am logikas surs da, samwuxarod, SeuZlia<br />

saqmeSi Cauxedavi xalxic daajeros, rom saxelmwifos nawilobriv<br />

korporaciuli gadawyvetilebebiT Seswevs unari upasuxos<br />

sazogadoebriv moTxovnebs. uSualo interesebis warmomadgenlobis<br />

sqemiT miRebul am "martiv" da spontanur gadawyvetebTan SedarebiT,<br />

klasikuri konstituciuri da saparlamento msjeloba da molaparakeba<br />

borZikiT siaruls hgavs. klasikuri warmomadgenlobiTi<br />

xelisufleba da kanonmdebloba ubralo formalobebad miiCneva,<br />

romlebic droisa da fulis fuWad flangvas iwvevs.<br />

bolos da bolos, ratom unda Seferxdes privatizaciis procesi<br />

sasamarTlo ganxilvebiT, ratom unda imsjelos am saqmeebze parlamentma,<br />

romelsac maTi araferi gaegeba? garda amisa, arseboben axlomaxlo<br />

CrdilSi mimaluli, arcTu dauinteresebeli organizaciebi,<br />

palatebi, profkavSirebi, profesiuli gaerTianebebi, eklesiebi<br />

da filatelistTa klubebi, romlebsac erTmaneTSi SeuZliaT "profesionalebis<br />

doneze" gaarkvion, ra iqneba problemis mogvarebis<br />

O'Sullivan (Aldershot, Hants, England: Edward Elgar, 1988), gv.23. o' salivenis Tanaxmad,<br />

konstitucia da instrumentuli (mizanze orientirebuli) politika SeTavsebadia,<br />

Tu politikis administraciuli aspeqti ar aris gadamwyveti faqtori; Tumca administraciuli<br />

midgoma yovelTvis neitralurad ekideba kanonis uzenaesobaze dafuZnebul<br />

saxelmwifoebriobas. Tanamedrove konstitucionalizmma SesaZloa moaxerxos<br />

administraciuli politikuri kursis garkveul CarCoebSi moqceva, Tu mkafiod<br />

korporaciuli gadawyvetebi gamoricxulia da Tu RirebulebaTa sistemaSi<br />

arsebobs socialuri jgufi, romelic klasikuri konstituciuri Rirebulebebis<br />

da maTi samarTlebrivi dacvis momxrea.


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

"saukeTeso" gza "dainteresebuli" mxareebisaTvis. imis gansazRvraze,<br />

Tu romeli mxare CaiTvalos dainteresebulad gadawyvetilebaTa<br />

miRebis procesSi da interesebis warmomadgeneli organizaciebis<br />

SerCevasa Tu konkurent warmomadgenelTa Soris romelimes arCevaze,<br />

gavlenas axdens xelisuflebis mikerZoebebi. "socialuri Tanamonawileobis"<br />

momxreebi advilad iviwyeben xolme interesTa warmomadgenlobis<br />

Sesaxeb amgvari gadawyvetilebebis SesaZleblobas,<br />

zustad ise, rogorc aviwydebaT xolme, rom interesTa warmomadgeneli<br />

organizaciebi SesaZloa sulac ar iyvnen demokratiulad uflebamosili,<br />

Tundac mocemuli interesTa jgufis farglebSi. neokorporativizmis<br />

samyaroSi daqiravebul muSakTa warmomadgenlobis<br />

ufleba xSirad mTavrobis favorit profkavSirs eniWeba, xolo kanoni<br />

gansazRvravs, rogor unda airCion profkavSirebma warmomadgeneli<br />

TavianTi rigebidan. "socializaciis" momxreebma didi enTuziazmiT<br />

xelaxla aRmoaCines faSizmis dros gavrcelebuli wesrigis<br />

koncefcia (Ordnungsddenken) da gvpirdebian, rom yvela is,<br />

vinc mkafiod warmodgenili ar aris warmomadgenlobiT demokratia-<br />

Si, uSualo da warmatebul warmomadgenlobas moipovebs interesTa<br />

warmomadgeneli organizaciebis meSveobiT. SeuzRudavi warmomadgenloba<br />

yvelas! interesTa deklarirebis amgvari cdebi advilad aRwevs<br />

gamarjvebas iq, sadac konstituciurma struqturam jerjerobiT<br />

ver moaswro mtkiced damkvidreba. interesTa warmomadgenlobis<br />

momxreebi, ra Tqma unda, uaryofen, rom interesTa jgufebs Soris<br />

miRweuli da saxelmwifos mier sanqcirebuli garigebebi mTeli sazogadoebis<br />

interesTa xarjze ideba xolme. zogi aseTi interesTa<br />

jgufi sakuTar Tavs miiCnevs erTaderTad, romelmac kargad icis<br />

Tavisi sfero da am navaraudebi codnis gamo – erTaderTad, visac<br />

cxovrebis am sferos regulirebis ufleba aqvs. rasakvirvelia, ase-<br />

Ti jgufebis codna da interesebi maTi sakuTari mosazrebebiT Semoifargleba;<br />

xolo uSualo dainteresebis gamo maT mier gaweuli<br />

didi dabandebebis Sedegad, interesTa amgvar warmomadgenlobebs<br />

zogjer SeiZleba mniSvnelovani roli mieniWoT gadawyvetilebaTa<br />

miRebis procesSi, rac spobs politikur pasuxismgeblobas da politikisgan<br />

Camoacilebs farTo sazogadoebas. 38 is faqti, rom prob-<br />

38 wminda politologiuri TvalsazrisiT, aseTi struqturebi ar aris neokorporaciuli,<br />

radgan neokorporaciuli struqturisaTvis Cveulebriv damaxasiaTebelia<br />

gadawyvetilebebis miRebis procesis samkuTxedi (mag. damqiraveblebi – prof-<br />

43


44<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lemis gadawyveta, erTi SexedviT, gavrcelebuli praqtikaa an rom<br />

igi kargad ergeba dainteresebuli mxareebis yofiT logikas – anu<br />

"umartivesia" – sulac ar aris sakmarisi argumenti mis sasargeblod.<br />

loyaSi silis gawvnac umartivesi ramea, magram aseTi martivi<br />

meTodebi sulac ar aris socialuri inJineriis warmatebis garantia.<br />

korporativistuli modelebis mixedviT saxelmwifos mowyoba<br />

SeuTavsebelia demokratiasTan da Tanamedrove konstitucionalizmSi<br />

Caqsovil saxalxo warmomadgenlobasTan.<br />

mas Semdeg, rac saxelmwifom Tavis Tavze aiRo uamravi sazogadoebriv-ekonomikuri<br />

amocanis Sesruleba, sabolood dainaxa, rom<br />

ar gaaCnia maTi ganxorcielebis unari. amitom, igi regulirebis samuSaos<br />

nawils "gadascems" interesTa warmomadgenel im jgufebs,<br />

romlebsac nawilobriv Tavadve akontrolebs. magram Tu es warmomadgenlobebi<br />

xelisuflebis konstituciurad aRiarebul organoebad<br />

iqca, maSin xelisuflebis gamijvnis mTeli sistema moiSleba.<br />

zemoaRniSnuli ar niSnavs, arc Teoriulad da arc praqtikulad,<br />

rom konstituciaSi ar SeiZleba CairTos garkveuli sazogadoebrivi<br />

Rirebulebebi, romlebic, savaraudod, sazogadoebis homogenurobasTan<br />

aris dakavSirebuli da romlebic konstituciis formirebis dros<br />

safrTxeSi iyos. aseTi damaxasiaTebeli SemTxveva iyo irlandiis respublikis<br />

konstituciis debuleba ganqorwinebis akrZalvis Sesaxeb.<br />

mogvianebiT, saxelmwifos rolis mudmiv zrdasTan erTad, konstituciaSi<br />

Seitanes saxelmwifoebrivi miznebi, ramac arsebiTi safrTxe<br />

Seuqmna neitralurobis princips, radgan ase saxelmwifos saqmed iqceva<br />

garkveuli adamianebis sasargeblod garkveuli amocanebis Sesrule-<br />

kavSirebi – saxelmwifo). Tumca, cdilobs ra faSizmisagan gamijvnas, neokorporativizmi<br />

amtkicebs, rom am SemTxvevaSi ar arsebobs saxelmwifos mier arCeuli<br />

korporacia savaldebulo wevrobiT. Smiteris Tavdapirveli ganmartebiT, korporativizmi<br />

SeiZleba aRiweros rogorc interesTa warmomadgenlobis iseTi sistema,<br />

romlis Semadgeneli erTeulebic SezRuduli raodenobis calkeul, savaldebulo,<br />

arakonkurentul, ierarqiulad mowesrigebul da funqciurad gancalkevebul kategoriebad<br />

aris organizebuli; xolo es kategoriebi saxelmwifos mier aris aRiarebuli<br />

da nebadarTuli (Tu misi Seqmnili ara) da maT Segnebulad aqvT miniWebuli<br />

warmomadgenlobis monopolia Sesabamisi kategoriis CarCoebSi imis sanacvlod,<br />

rom xdeba kontrolis garkveuli wesebis dacva maTi liderebis SerCevasa da moTxovnebisa<br />

Tu mxardamWeri mowodebebis gaxmaurebaSi. ix. Philippe C. Schmitter, "Still<br />

the Century of Corporatism?," Review of Politics 36 (1974), gv. 93-94.


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

ba da, rogorc wesi, viRacis sasargeblod. aman ki SesaZloa ganxeTqileba<br />

gamoiwvios sazogadoebaSi. aseTi miznebis dasaxvam da garkveuli<br />

Rirebulebebisadmi pativiscemis savaldebulod gamocxadebam SeiZleba<br />

safrTxe Seuqmnas socialur mSvidobas, gansakuTrebiT maSin, rodesac<br />

sazogadoebaSi sapirispiro poziciebi arsebobs konstituciaSi Setanili<br />

Rirebulebebis mimarT. am amocanebis gamo uTanxmoebis wamoWris<br />

albaToba Zalian didi iqneba maSin, rodesac konstituciurad dadgenili<br />

Rirebulebebi politikis sarbielze gamarjvebulTa moTxovnebs<br />

warmoadgens. meore mxriv, konstituciaSi sikeTeTa konstitucionalizaciis<br />

gasamarTleblad xSirad is argumenti moaqvT, rom sazogadoebaSi<br />

arsebulma ganxeTqilebam kritikul zRvars miaRwia da saxelmwifos<br />

mier garkveuli socialuri momsaxurebis SeTavazebis gareSe es<br />

ganxeTqileba kidev ufro gaRrmavdeba.<br />

saxelmwifo amocanebis konstituciaSi SetaniT konstitucia politizirdeba.<br />

39 amis xarjze politikuri sakiTxi marTlac SesaZloa<br />

gadawydes ara marto xelisuflebiTi Zalebis urTierTobis<br />

safuZvelze da sanacvlod mas konstituciuri ganzomileba mieni-<br />

Wos, rac SesaZlebels xdis ufro dabalansebul, politikuri konfliqtebis<br />

samarTlebriv CarCoebSi momqcev, gadawyvetas. magram es<br />

Zalian saxifaTo TamaSia, radgan konkretul situaciebTan iuridiuli<br />

formebis adaptacia advili saqme rodia.<br />

ra aris cudi imaSi, rom konstitucia Seicavdes socialuri samarTlianobis<br />

moTxovnebs? gana amerikis konstituciac imitom ar<br />

Seiqmna, rom sazogadoebis keTildReobisTvis Seewyo xeli? pasuxi<br />

aseTia: arsebobs fundamenturi sxvaoba, erTi mxriv, imis molodins<br />

Soris, Tu risi stimulireba surT konstituciis daxmarebiT da,<br />

meore mxriv, im dakanonebul mizans Soris, romlis realizaciasac<br />

konstitucia kanonmdeblobis da sxva saxelmwifo moqmedebebis sa-<br />

39 meqsikis 1917 wlis konstituciam, romelic cdilobda kaTolikuri eklesiis<br />

mier mxardaWeril konservatorebze SeiaraRebuli Setevis Sedegad mopovebuli gamarjvebis<br />

permanentulad dafiqsirebas, radikalurad SezRuda eklesiis damoukidebloba<br />

(magram ar Sexebia religiuri rwmenis Tavisuflebas). samarTlianobis saxeliT,<br />

konstituciam permanentulad daakanona miwis reforma, xolo xelisuflebaSi<br />

movida instituciuri revoluciuri partia. amis Sedegad, faqtobrivad moxda<br />

arsebuli socialuri ganxeTqilebis (da, garkveuli doziT, ekonomikuri CamorCenilobisac)<br />

instituciuri gaformeba.<br />

45


46<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

SualebiT apirebs. Tu konstitucias seriozulad viRebT, maSin miznis<br />

dakanonebas Sors mimavali Sedegebi aqvs, Tumca, Znelia seriozulad<br />

aRiqva konstitucia, romelic miznebisa da Rirebulebebis<br />

ubralo deklarirebas axdens. Rirebulebebis sistemisa da miznebis<br />

deklarirebam adamianebs, romlebsac konstitucia Tavisuflebas<br />

hpirdeba, SeiZleba damawynarebeli perangi Camoacvas. Tumca xdeba<br />

xolme, rom zogierTma es damawynarebeli perangi sasiamovno Tbil<br />

tanisamosad CaTvalos (kvlav gavixsenoT homogenuri Rirebulebebis<br />

irlandiuri magaliTi, sadac amkrZalavi RirebulebiTi deklaracia<br />

socialuri mxardaWeriT sargeblobda manam, sanam arsebobda am Rirebulebis<br />

upirobo dadastureba sazogadoebaSi).<br />

magram konstituciaSi formulirebuli saxelmwifoebrivi miznebi<br />

aferxebs sazogadoebis moqmedebas, radgan aseT dros xdeba sazogadoebrivi<br />

iniciativis Tavisuflebis daqvemdebareba centralizebulad<br />

gansazRvruli miznebisa da saSualebebisadmi da safrTxe eqmneba<br />

im Tavisuflebas, romlis dacvasac konstitucia isaxavda upirveles<br />

miznad. am miznebma SeiZleba arsebiTad gansazRvron sajaro<br />

movaleobebis Sinaarsi. miznebisa da Rirebulebebis sanacvlod moqalaqeebs<br />

sul ufro meti tvirTi da valdebuleba awveba.<br />

am mosazrebebis sapirispirod SeiZleba iTqvas, rom isini ubralod<br />

sababi, samyaroze liberaluri Tvalsazrisidan gamomdinare<br />

kaprizebia. saxelmwifos SeiZleba sxva, ufro maRali mowodeba<br />

hqondes, ufro mniSvnelovani, vidre moqalaqis pirovnuli TavisuflebisTvis<br />

zrunvaa. liberalebi gamoyofen mxolod arsebul miker-<br />

Zoebul da usamarTlo socialur Sedegebsa da dayofas. saxelmwifos<br />

neitralitetis Sesaxeb maTi Tvalsazrisis Tanaxmad, ar aris<br />

swori, rodesac saxelmwifo konstituciuri mandatiT moqmedebs<br />

samarTlianobis an sxva abstraqtuli koleqtiuri Rirebulebis, anda<br />

miznis Sesabamisad. magram vin misca neba liberalebs miiTvison<br />

swori socialuri wesrigis gansazRvris ufleba? saxelmwifos<br />

neitralitetis daJinebuli mtkiceba ara marto dausabuTebeli<br />

moTxovnaa, aramed fataluri Secdomac, radgan laparakia mosananiebeli<br />

RirebulebebisaTvis kanonieri Zalis miniWebaze.<br />

saqme isaa, rom is, rac erTi sazogadoebrivi jgufisaTvis WeSmarit<br />

Rirebulebas warmoadgens da dasaxul mizans aRniSnavs, sulieri simSvi-


konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?<br />

disaTvis SeiZleba safrTxes qmnides. nebismieri WeSmaritebis saxelmwifoebriv<br />

sinamdviled gadaqceva zegavlenas axdens konstituciuri wesrigis<br />

arsebobaze, romelic Semwynareblobas da erTmaneTisTvis mSvidad<br />

cxovrebis saSualebis micemas emyareba. aseT farglebSi saxelmwifos<br />

neitraliteti sasurvelia, igi ar aris damokidebuli imaze, arsebobs<br />

Tu ara sinamdvileSi raRac ufro Rrma urTierTsimpaTiac klasikur<br />

liberalizmsa da konstitucionalizms, rogorc saxelmwifo intervencionizmis<br />

SemzRudvel koncefcias, Soris. yvela liberali rodi miiCnevs,<br />

rom nebismieri saxelmwifoebrivi miznis konstituciaSi CarTva<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> principebs arRvevs. socialuri uzrunvelyofis<br />

garkveuli momsaxurebis garantireba da "samarTlis uzenaesobaze dafuZnebuli<br />

socialuri saxelmwifos" koncefcia SeiZleba mivusadagoT<br />

konstitucionalizms. garkveul CarCoebSi socialuri uzrunvelyofis<br />

konstituciuri gaformeba SeiZleba SeTavsebadi iyos Tavisuflebis<br />

dacvasTanac. bevri liberali adrec aRiarebda adamianis uflebas uzrunvelyofili<br />

iyos cxovrebis minimaluri (saarsebo) doniT. aRiarebda<br />

ara imitom, rom maT es qristianul movaleobad miaCndaT an imedi hqondaT,<br />

rom es socialuri simSvidis garantia iqneboda. sxva mosazrebeb-<br />

Tan erTad, liberalebi miiCnevdnen, rom es ufleba pirdapir gamomdinareobs<br />

arsebobis uflebidan. arsebobis doneze cxovrebis samarTlebrivi<br />

garantireba, cxadia, ar aris igive, rasac 1993 wlis ruseTis konstitucia<br />

gvTavazobs: ufaso sauniversiteto ganaTleba, ufaso bina da<br />

saxlis SesaZenad SeRavaTiani kreditis miRebis ufleba. saxelmwifos<br />

iseTi miznebic, rogoricaa "aT weliwadSi unda aSendes CineTis axali<br />

didi kedeli" – da kanonmdebloba, romelic adgens, Tu ra samuSao unda<br />

Seasrulos xalxma am miznisaTvis – namdvilad ar jdeba liberaluri<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciaSi.<br />

sakmaod riskiani wamowyebaa, roca konstitucia cdilobs moZebnos<br />

da daakanonos adamianis ZiriTad uflebebze (romelTa universalizacia<br />

SesaZlebelia) ufro farTo socialuri konsensusi da socialuri<br />

mSvidobis pragmatuli pirobebi. amgvari ambiciuri proeqtebi<br />

mxolod mikerZoebuli Tvalsazrisebis dakanonebas uwyobs<br />

xels. konstituciebis istoria gviCvenebs, rom socialuri sistemebi<br />

xSirad arsebobas ganagrZoben RirebulebaTa Soris arsebuli<br />

konfliqtebis dafarvis gziT da ara rame sagangebo orientaciis<br />

dadasturebiT. zogierT SemTxvevaSi es konfliqtebi mogvarda, xo-<br />

47


48<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

lo sxva SemTxvevebSi aTwleulebis manZilze xdeboda samoqalaqo<br />

omis Sekaveba. ase moxda amerikis SeerTebul StatebSi 1787 wels.<br />

monobis sakiTxze miRweuli kompromisi gulisxmobda, rom es sakiTxi<br />

ar ganixileboda konstituciis doneze manam, sanam axali Taoba<br />

mzad ar iqneboda mis gadasawyvetad. TviTon konstitucia Seicavda<br />

1808 wlamde dadgenil moratoriums am sakiTxze. xolo roca miCumaTebis<br />

wesma veRar imoqmeda, atyda saSineli samoqalaqo omi. 40<br />

1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva<br />

Sesworebebis Setanis garTulebis gziT<br />

konstitucia, upirveles yovlisa, maSin aris efeqtiani, roca da<br />

Tu Sesasruleblad savaldebuloa. ubralo gancxadeba, Tu igi rame<br />

religiur rwmenas ar ukavSirdeba, ver moaxdens gavlenas adamianis<br />

moqmedebaze. konstituciebi, rogorc Tanamedrove saxelmwifoTa<br />

qmnilebebi, realizdebian samarTlis sferoSi, maSin rodesac socialisturi<br />

konstituciis propagandistebi mniSvnelovnad miiCnevdnen<br />

maT programul-deklaraciul xasiaTs.<br />

TavisTavad, konstituciis normatiuli buneba da is faqti, rom<br />

igi iuridiulad savaldebuloa Sesasruleblad, bevrs arafers<br />

gveubneba. imisaTvis, rom konstitucias samarTlebrivi sistemis gansazRvris<br />

unari hqondes, igi yvela sxva samarTlebriv normaze maRla<br />

unda idges. konstitucia aris nebismieri samarTlebrivi sistemis<br />

sawyisi punqtic da bolo, gadamwyveti sabuTic. 41<br />

40 Stephen Holmes, Passions and Constraint (Chicago: University of Chicago Press,<br />

1995), gv.202-234. analogiurad, belgia mTeli saukunis ganmavlobaSi uvlida<br />

gverds religiuri konfesiebis skolebis sakiTxs (radgan misi gamwvaveba mTlianad<br />

gaxleCda qveyanas). rodesac sakiTxi sabolood mainc gamovida wina planze, aRmoCnda,<br />

rom misi mogvareba (TiTqmis) SeuZlebeli iyo.<br />

41 aSS-is konstitucia (muxli VI, nawili me-2) acxadebs, rom igi da SeerTebuli<br />

Statebis kanonebi (kongresis mier ratificirebul saerTaSoriso SeTanxmebebTan<br />

erTad) warmoadgenen qveynis uzenaes kanonebs. es principi exeba federaluri<br />

kanonis uzenaesobas wevr-Statis kanonTan SedarebiT da ara urTierTobas konstituciasa<br />

da sxva samarTlebriv normebs Soris. Tumca, damfuZnebeli mamebi eTan-


inglisSi <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis uzrunvelmyofi kanonebi,<br />

Tu es principebi saerTod Seitanes kanonSi, nebismier<br />

dros SeiZleba Seswordes sxva kanonebiT. sxvagvari politikuri<br />

kulturis pirobebSi aseTi ram SeuZlebels gaxdida <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

arsebobas. amitom konstituciis, rogorc samarTlebrivi<br />

normis, uzenaesoba iuridiuli, teqnikuri saSualebebiT unda<br />

iyos garantirebuli.<br />

1.8.2. konstituciis Sesworeba<br />

konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

rogor wminda teqnikur sakiTxadac unda gveCvenebodes konstituciis<br />

Sesworeba, es aris TviT dokumentis da <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

arsebiTi elementi. amis naTeli dadasturebaa ungreTis <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

mimdinare da faruli krizisi. Tu konstituciis Sesworeba<br />

iseve SeiZleba, rogorc nebismieri sxva kanonisa, rogorc<br />

es ungreTSia SesaZlebeli (zekvalificiuri umravlesobiT), maSin<br />

samarTlebriv sistemaSi konstituciis uzenaesobis veraviTari garantia<br />

ver iarsebebs. Sesworebis mkacri procedurebis gareSe konstitucia<br />

SeiZleba nebismier dros aRmoCndes SemTxveviTobis<br />

msxverpli, Tu misi nebismieri debuleba xels SeuSlis mimdinare<br />

sakanonmdeblo improvizacias an gabatonebul sakanonmdeblo interess.<br />

aseT SemTxvevaSi TviTSezRudvac gaqreboda, maSin roca misi<br />

garantireba konstituciis amocanaa. advilad Sesworebadi konstituciis<br />

pirobebSi yvela misi garantia Sewyvetda arsebobas. aseve<br />

Sewydeboda pirdapiri kavSiri xalxis suverenitetTan, romelic ase<br />

mniSvnelovania konstituciis Seqmnisas. Tu konstituciis Sinaarsi<br />

savaWro garigebebis sagani gaxda, mTeli politikuri sistemis legitimacias<br />

safrTxe Seeqmneba. 42<br />

xmebodnen imas, rom konstitucia yvela sxva kanonze maRla dgas. swored es principi<br />

ganaxorciela aSS-is uzenaesma sasamarTlom.<br />

42 teqnikuri TvalsazrisiT, swored esaa ungreTis unikalurad orazrovani<br />

konstituciis mTavari problema. garda misi debulebebis "moqnilobisa", am sakiTxTan<br />

dakavSirebuli Teoriuli problema isaa, rom ar arsebobs TviT Sesworebis<br />

Sesaxeb normis damcveli mkacri wesi; Sesworebis Sesaxeb normas ar gaaCnia Tavis-<br />

Tavad savaldebulo (self-binding) Zala (konstituciis Sesworebis Sesaxeb norma<br />

kidev ufro mkacri unda iyos, vidre TviT Sesworebis procedura). amitom, advili<br />

49


50<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

es, ra Tqma unda, ar niSnavs, rom konstituciebi ucvleli da<br />

gaqvavebulia. Tomas jefersoni kategoriulad amtkicebda, rom<br />

konstituciis demokratiuli gaZlierebis niSniT yovel Taobas<br />

unda mieces saSualeba cvlileba Seitanos masSi, radgan memkvidreobiT<br />

miRebuli es teqsti maTi monawileobiT ar Seqmnila, xolo<br />

winamorbed Taobebs ar hqondaT ufleba ganesazRvraT, rogor<br />

unda icxovron momavalma Taobebma. aSkaraa, rom jefersonis ideebma<br />

ver gaimarjva: SeerTebuli Statebis konstitucia erT-erTi<br />

yvelaze stabiluri teqstia samarTlis istoriaSi. axali Taobebi<br />

ubralod Seezrdebian cxovrebis am neitralur wesrigs, romelsac<br />

cxovrebis cvlilebebTan Segueba sasamarTlo da administraciuli<br />

praqtikis wyalobiT (kongresis dasturiT) SeuZlia teqstSi Sesworebis<br />

Setanis gareSe.<br />

1787 wlidan dRemde aSS-is konstitucia mxolod 17-jer Sesworda.<br />

kidev ufro aRsaniSnavia faqti, rom Tavdapirveli teqsti, garda<br />

senatisa da saprezidento arCevnebis Sesaxeb debulebebisa, ar Secvlila,<br />

mxolod ubralod Sesworda masSi damatebebis Setanis xarjze<br />

(ra Tqma unda, damatebam SeiZleba masStaburi cvlileba gamoiwvios,<br />

magaliTad, qalebisaTvis saarCevno uflebis miniWebam). meore<br />

mxriv, bolo ormociode wlis ganmavlobaSi germaniis ZiriTadma kanonma<br />

ramdenime mniSvnelovani cvlileba ganicada da mis teqstSi,<br />

sul cota, asoci punqti gadakeTda. avstriis konstituciaSi bolo<br />

samocdaaTi wlis ganmavlobaSi Sesworebebi da damatebebi gasaocari<br />

raodenobis, eqvsasi konstituciuri kanoniT iqna Setanili.<br />

Tu arsebobs sayovelTao socialuri da politikuri konsensusi,<br />

konstituciis Sesworebis teqnikuri mxare ar warmoadgens realur<br />

dabrkolebas. magram ueWvelia, rom Sesworebebis didi raodenoba<br />

SesamCnevia, rom SemTxveviT warmoqmnil politikur koalicias SeuZlia advilad<br />

Seasworos konstitucia ise, rogorc TviTon CaTvlis saWirod. axali demokratiis<br />

pirveli rva wlis ganmavlobaSi amis mkafio magaliTebs wavawydiT. 1989<br />

wlidan 1994 wlamde konstitucis, sul cota, aTi procenti Seicvala an damatebebiT<br />

daitvirTa; Sesworebebis gareSe arc erTi weli ar gasula (1993-is garda).<br />

xanmokle moratoriumis Semdeg, 1997 wels miiRes Sesworebebis axali wyeba. yvela<br />

am SemTxvevaSi, gamonaklisebis gareSe, Sesworebebi dakavSirebuli iyo im axali<br />

kanonebis miRebasTan, romlebic ewinaaRmdegeboda mimdinare konstitucias an ubralod<br />

pirad interesebs emsaxureboda.


konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

Sesworebis proceduris sisustis niSania. mTlianad germaniis konstitucis<br />

Sesworeba advilad SeiZleba, Tumca masSi aris ramdenime,<br />

adamianis ZiriTadi uflebebis da federaluri mxareebis uflebebis<br />

ganmsazRvreli debuleba, romelTa Sesworebac TiTqmis SeuZlebelia.<br />

am gamonaklis SemTxvevaSi konstituciis Sesworebas mxolod<br />

ori mesamedis umravlesoba sWirdeba orive palataSi. es, erTi SexedviT,<br />

ar aris ungreTis konstituciiT dadgenili Sesworebis<br />

proceduraze bevrad ufro mkacri wesi, magram germaniaSi konstitucis<br />

SesworebisaTvis aseve saWiroa federaluri mxareebis (maTi<br />

mTavrobebis) umravlesobis Tanxmobac.<br />

maSinac ki, rodesac Sesworebis uflebamosileba mxolod parlaments<br />

aqvs, mainc SeiZleba Sesworebis proceduris garTuleba. norvegiul<br />

da holandiur sistemebSi, roca Sesworebis winadadeba mowonebulia,<br />

maSinve xdeba sakanonmdeblo organos daTxovna da mxolod<br />

axlad arCeul parlaments aqvs mowonebuli Sesworebis damtkicebis<br />

ufleba. es wesi arCevnebs kvazireferendumis msgavs procedurad<br />

aqcevs. cxadia, rom politikosebi da parlamentarebi sakuTari<br />

uflebamosilebis vadis SuaSi ar gariskaven mandatebis dakargvas<br />

antikonstituciuri kanonis gamo, rac ginda Zvirfasi iyos<br />

es kanoni maTTvis.<br />

referendumi, erTi SexedviT, ufro "demokratiuli" proceduraa,<br />

vidre norvegiuli da holandiuri praqtika, radgan sinamdvileSi,<br />

umetes SemTxvevaSi, igi ufro aadvilebs konstituciis Sesworebas.<br />

referendumis meTodi gamoiyeneba amerikis kontinentis ramdenime saxelmwifoSi,<br />

SveicariaSi, avstraliaSi, safrangeTSi da yvelgan, sadac<br />

(safrangeTis) mexuTe respublikis konstitucia models warmoadgens<br />

(magaliTad, ruseTis axlandeli konstitucia). magram frangebic<br />

ki frTxilad ekidebian referendumebs. safrangeTis kanonmdeblobis<br />

Tanaxmad, konstituciis Sesworebis iniciirebisaTvis saWiroa<br />

orive palatis mier erTxmad miRebuli gadawyvetileba, xolo referendumis<br />

Tavidan acileba SesaZlebelia, Tu orive palata erToblivad,<br />

"kongresis" saxiT moqmedebs prezidentis rekomendaciiT. aseT<br />

SemTxvevaSi konstituciis SesworebisaTvis sakmarisia "kongresis"<br />

xmaTa sami mexuTedi. amiT safrangeTis konstitucia msoflios erTerT<br />

yvelaze ufro advilad Sesworebad konstituciad aris qceuli<br />

51


52<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

im SemTxvevaSi, rodesac saprezidento arCevnebs saparlamento umravlesobis<br />

kandidati igebs (rogorc es 1995 wels moxda).<br />

Sveicariis konstituciis Sesworebis iniciireba sazogadoebasac<br />

SeuZlia (risTvisac saWiroa aranakleb asi aTasi xelmoweris Segroveba<br />

Tvramet TveSi). Sveicariis federalurma sakanonmdeblo organom<br />

asze metjer wamoayena konstituciis Sesworebis iniciativa<br />

bolo asocdaaTi wlis ganmavlobaSi da am SemTxvevebis daaxloebiT<br />

70 procenti Sesworebis SetaniT damTavrda. amis sapirispirod, sazogadoebis<br />

mier wamoyenebuli iniciativebi mxolod rvajer ganxorcielda<br />

warmatebiT bolo asi wlis ganmavlobaSi, rac imis maniSnebelia,<br />

rom am formiT konstituciis Sesworeba realurad perspeqtiuli<br />

ar aris.<br />

bevr federaciul saxelmwifoSi SesworebisTvis saWiroa referendumis<br />

dadebiTi Sedegi wevr-saxelmwifoTa umravlesobaSi. konstituciis<br />

Sesworebis rekomendaciis miReba SeuZlia aSS-is kongress (xmaTa<br />

ori mesamediT orive palataSi) an wevr-Statebis or mesameds _ aseTi<br />

rekomendaciis SesamuSaveblad asambleis mowveviT. amis Semdeg winadadeba<br />

unda moiwonon Statis sakanonmdeblo organoebma an specialurad<br />

am mizniT Sekrebilma konventebma wevr-Statebis sam meoTxedSi (am<br />

SemTxvevaSi moqmedebs wevri-Statebis samarTlebrivi normebi). amrigad,<br />

ar aris gasakviri, rom 1787-88 wlebSi, winaswar dagegmili pirveli<br />

aTi Sesworebis (uflebaTa deklaracia) gamoklebiT, sxva Sesworeba<br />

praqtikulad ar yofila; xolo samoqalaqo omis Semdeg Setanili<br />

Sesworebebis gamoklebiT (romlebic maSin ganxorcielda, roca Tanasworobis<br />

mowinaaRmdegeebs ar hyavdaT politikuri warmomadgenloba),<br />

dRemde Setanili sxva Sesworebebi mTavrobis teqnikur mowyobas exeboda.<br />

kidev erTi gamonaklisia alkoholis akrZalvis Sesaxeb Sesworeba,<br />

romelic "zneobriv" safuZvelze miiRes.<br />

advilad miRebuli Sesworebebi konstituciis prestiJis dakargvas<br />

iwvevs. ase rom, mxolod mizanSewoniloba ar aris erTaderTi<br />

sabuTi imisaTvis, rom adamianis ZiriTadi uflebebis struqturireba<br />

moxdes ise, rom maTi Sesworeba praqtikulad SeuZlebeli iyos (im<br />

azriT mainc, rom SeuZlebeli iyos maTi Sekveca). aseTia germaniis<br />

ZiriTadi kanonis midgoma federaluri sakonstitucio sasamarTlos<br />

interpretaciiT. Sesworebis referendumis meSveobiT Setanis meTod-


konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

Tan SedarebiT, ufro met usafrTxoebas uzrunvelyofs holandiuri<br />

meTodi, romelic parlamentis savaldebulo daTxovnas iTvaliswinebs.<br />

Sesworebis referendumis gziT Setana SesaZloa mainc Sesaferisi<br />

iyos iseT sakiTxebSi, rogoricaa erovnuli suvereniteti da xelisuflebis<br />

struqtura. aris iseTi konkretuli sakiTxebic, romelTa<br />

mimarTac SesaZloa mizanSewonili iyos ufro martivi da advili<br />

meTodebi. magaliTad, ruseTis 1993 wlis konstitucia cnobs<br />

Sesworebis Setanis sxvadasxva proceduras da met dacvas iTvaliswinebs<br />

adamianis ZiriTadi uflebebis sakiTxSi. gamartivebuli da<br />

gaadvilebuli procedurebis amoqmedeba ara marto nebadarTuli, aramed<br />

sasurvelic SeiZleba iyos maSin, roca konstituciis Sesworeba<br />

exeba ekonomikuri kanonmdeblobis sakiTxebze suverenitetis gadacemas<br />

saerTaSoriso organizaciisaTvis da momdevno Sesworebebs, romlebic<br />

organizaciis wevrobidan gamomdinareobs. aseTi piroba aris<br />

mkafio, winaswari sakonstitucio dadastureba, romelic miuTiTebs<br />

mocemul organizaciasTan mierTebas da iTvaliswinebs nebismieri konkretuli<br />

winadadebis winaswar sakonstitucio ganxilvas. amgvari meqanizmi<br />

aucilebelia evropis kavSirSi gawevrianebisaTvis. am kavSir-<br />

Tan SeerTebis saratifikacio procedurebi konkretuli saxelmwifos<br />

konstituciaSi unda ganisazRvros.<br />

1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala<br />

ZiriTadi kanonis xasiaTi _ Taviseburi uzenaesoba _ jer kidev ar<br />

aris sakmarisi imis gasarkvevad, visTvis unda iyos konstitucia savaldebulo.<br />

mxolod sakanonmdeblo organos exeba igi Tu yvela<br />

saxelmwifo organos? misi savaldebulo Zalidan gamomdinare, SeiZleba<br />

Tu ara konstituciis debulebebis gamoyeneba yvela sasamar-<br />

Tlos winaSe? ramdenad aqvs konstituciis debulebebs pirdapiri<br />

moqmedebis iuridiuli Zala?<br />

socialisturi Teoria konstitucias programul dokumentad<br />

miiCnevda. konstitucia iyo programa da sakanonmdeblo gzamkvlevi,<br />

rac gulisxmobda, rom ar SeiZleboda konstituciis pirdapir gamoyeneba<br />

sasamarTloSi.<br />

53


54<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul Tanamedrove saxelmwifoebSi<br />

konstitucia, rogorc qveynis uzenaesi kanoni, savaldebuloa misi<br />

miRebis an ratifikaciis gansakuTrebuli formis gamo. adamianebi,<br />

romlebic pasuxs ageben konstituciis SeqmnisaTvis an ratifikaciis<br />

Semdgomi procedurebisaTvis, konstitucias aqceven xalxis nebis<br />

yvelaze ufro sayovelTao gamoxatulebad, yvelaze maRali rangis<br />

erovnul iuridiul normad. magram es saxalxo-sazogadoebrivi<br />

aRiareba, Tanxmoba aRiaro konstitucia da daemorCilo mas, uproblemo<br />

rodia. jefersonis mosazrebis sapirispirod, konstituciis<br />

gamoyeneba droTa ganmavlobaSi ufro ganamtkicebs mas. maSinac ki,<br />

roca ar xdeba Zveli konstituciis saxalxo revizia, konstitucias<br />

sWirdeba mimdinare gamoyeneba da praqtika (sasamarTlo gadawyvetilebebi),<br />

raTa simtkice da Tanamedrove Sinaarsi SeiZinos.<br />

samarTlis uzenaesobaze dafuZnebuli saxelmwifo aRiarebs Tavisi<br />

konstituciis savaldebulo normatiul Zalas, magram, samar-<br />

Tlebrivi sistemisa da sasamarTlos funqciebis Sesaxeb arsebuli<br />

gansxvavebuli mosazrebebis gamo, konstituciis normatiul mxares<br />

sul sxvadasxva Sinaarss miaweren xolme. qveynebSi, romlebSic sasamarTlo<br />

kontroli miRebuli praqtikaa, konstituciis amoqmedeba<br />

zogadad imas niSnavs, rom sasamarTloSi mocemuli saqmis ganxilvisas<br />

SeiZleba Semowmdes Seesabameba Tu ara konstituciur debulebebs<br />

am saqmeSi gamosayenebeli kanoni. metic, Tu saqmeze ar arsebobs<br />

sxva konkretuli da Sesaferisi samarTlebrivi normebi, xolo<br />

konstitucias pirdapiri moqmedebis Zala aqvs, maSin konstituciis<br />

Sesabamisi debulebebi gamoyenebuli iqneba rogorc sasamarTlos gadawyvetilebis<br />

safuZveli. 43 ufro konservatiuli mosazrebis Tanaxmad,<br />

pirdapiri moqmedebis Zala mxolod specialurad Camoyalibebul<br />

konstituciur debulebebs unda hqondes:<br />

konstitucia, upirveles yovlisa, fuZemdebluri kanonis deklaraciaa.<br />

misi debulebebi, Cveulebriv, an mxolod miTiTebebia, romlebic kanonmdeblebs<br />

avalebs kanonebi miiRon konstituciis Semqmnelebis mier<br />

dasaxuli miznebis Sesasruleblad, anda ubralod SezRudvebi sakanonmdeblo<br />

organos kompetenciaze kanonebis miRebis sakiTxSi; Tumca<br />

43 Tu samarTlebrivi normis pirdapir gamoyeneba SeiZleba, maSin anglosaqsuri<br />

terminologiiT mas TavisTavad ganxorcielebadi norma (self-executing rule) ewodeba.<br />

evropis kavSirSi aseT normas pirdapiri moqmedebis efeqts (direct effect) uwodeben.


konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

imaT, vinc konstitucias iRebs da amtkicebs, SeuZliaT misi romelime<br />

debuleba uSualod ganxorcielebadi gaxadon. 44<br />

es mosazreba SesaZloa swori iyos, magram klasikuri konstituciuri<br />

debulebebis umravlesoba an mkafiod axdens uflebis deklarirebas,<br />

an adgens uflebamosilebas, da am SemTxvevaSi isini Seicaven<br />

sruliad gansazRvrul valdebulebebsac. rac Seexeba konstituciur<br />

akrZalvebs, maTi interpretaciac SedarebiT advili saqmea.<br />

konstituciuri akrZalvis samarTlebrivi Sedegi pirdapiria, rac<br />

niSnavs, rom gankarguleba, miRebuli konstituciuri danawesis sawinaaRmdegod,<br />

unda iyos ugulebelyofili im pirobiT, rom mocemul<br />

konstituciur wyobaSi arsebobs sasamarTlo kontroli. gansxvavebuli<br />

viTareba iqmneba, rodesac qveynis konstituciaSi CamoTvlilia<br />

xelisuflebis zogadi amocanebi. konstituciis amgvari Tavebi<br />

mxolod fsalmuniviT wasakiTxad Tu SeiZleba gamoviyenoT,<br />

radgan, gabatonebuli azris Tanaxmad, arc erT sasamarTlos, Tundac<br />

srulyofili sasamarTlo kontrolis mqone qveyanaSi, gansakuTrebuli<br />

SemTxvevebis garda, ar SeuZlia aiZulos saxelmwifo konstituciis<br />

debulebebis Sesabamisad Seasrulos saxelmwifos miznebi<br />

da amocanebi. am erTi SexedviT wminda teqnikur problemas frazeologiis<br />

sakiTxSi SeuZlia seriozulad Selaxos konstituciis<br />

da sasamarTlos avtoriteti.<br />

magaliTisTvis ganvixiloT pensilvaniis Statis konstituciis<br />

27-e Tavis I muxli:<br />

xalxs aqvs sufTa haeris ufleba, sufTa wylis ufleba da bunebrivi<br />

landSaftis, istoriuli da esTetikuri Rirebulebebis dacvis<br />

ufleba. pensilvaniis sajaro bunebrivi resursebi Seadgens mTeli<br />

xalxis, maT Soris momavali Taobebis saerTo sakuTrebas. Tanamegobrobam<br />

[the Commonwealth, e. i. pensilvaniis Statma], rogorc am<br />

resursebis kuratorma, unda daicvas da SeinarCunos isini mTeli<br />

xalxis sakeTildReod. 45<br />

44 O'Neill v. White, 22 A. 2d 25 (Pa. 1941).<br />

45 pensilvaniis Statis konstituciis 27-e Tavi referendumis gziT miiRes.<br />

55


56<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

ra samarTlebrivi Zala aqvs aseT normas? SeuZlia ki pensilvaniis<br />

sasamarTlos uSualod gamoiyenos igi konkretuli gadawyvetilebis<br />

misaRebad? Tu ar arsebobs kanoni istoriuli Zeglebis dacvis<br />

Sesaxeb, SeuZlia Tu ara sasamarTlos konstituciis safuZvelze<br />

ganacxados, rom sakanonmdeblo organos braliT moxda daudevroba?<br />

SeuZlia sasamarTlos aiZulos sakanondeblo organo da Sesabamisi<br />

kanoni miaRebinos? sakonstitucio sasamarTloebs aqvT ase-<br />

Ti uflebamosileba, magram Cveulebriv sasamarTlos _ ara. sasamar-<br />

Tlos Tundac rom hqondes aseTi uflebamosileba, ris gakeTebas<br />

SeZlebda am SemTxvevaSi sakonstitucio an nebismieri sxva, sasamar-<br />

Tlo kontrolis uflebis mqone sasamarTlo? sasamarTlos SeuZlia<br />

daadginos daudevroba, magram kanons TviTon ver miiRebs. 46 da<br />

rac ufro mniSvnelovania, Tu sasamarTlo metismetad xSirad isargeblebs<br />

am SesaZleblobiT, igi dakargavs avtoritets.<br />

pensilvaniis erTma pirveli instanciis sasamarTlom zemoaRniSnuli<br />

konstituciuri muxlis safuZvelze iuridiuli Zalis mqoned<br />

gamoacxada samSeneblo nebarTva, radgan nafic msajulTa azriT, nebarTva<br />

ar arRvevda moqalaqeTa konstituciur uflebas istoriuli<br />

Zeglebis saxelmwifoebrivi dacvis Sesaxeb. umaRlesi instanciis sasamarTlom<br />

daadgina, rom, raki ar arsebobda konkretuli kanoni<br />

istoriuli Zeglebis dacvis Sesaxeb, Sesafardebelic mocemul Sem-<br />

TxvevaSi araferi yofila. pensilvaniis uzenaes sasamarTlos SeeZlo<br />

daedgina, rom igi konstituciis muxlis gamoyenebiT TviTon<br />

adgens, xelyofs Tu ara daproeqtebuli Senoba istoriuli Zeglis<br />

ansambls da iers. magram sasamarTlom uari Tqva am SesaZleblobaze<br />

im motiviT, rom, Tu sasamarTlo aRiarebs konstituciis pirdapir<br />

moqmedebas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba aRniSnul sakiTxebze<br />

gankargulebas gamoitans yovelgvari Semdgomi miTiTebis gareSe. 47<br />

46 Sveicariis samoqalaqo kodeqsis Tanaxmad, samarTlebrivi normis ararsebobis<br />

SemTxvevaSi mosamarTles SeuZlia kanonmdeblis roli Seasrulos. safrangeTis kanonmdebloba<br />

kategoriulad ukrZalavs mosamarTles uari Tqvas saqmis gansjaze<br />

Sesabamisi samarTlebrivi normis ararsebobis motiviT.<br />

47 Commonwealth v. National Gettysburg Battlefield Tower, Inc. 302 A. 2d 886 (Pa.<br />

Commw.) Aff'd 311 A. 2d 588 (Pa. 1973).<br />

SeerTebul StatebSi federalur doneze, rogorc wesi, ar xdeba imis dadgena,<br />

rom sakanonmdeblo organo valdebulia rame konkretul sakiTxze kanoni miiRos,<br />

radgan, konstituciis teqstis Sesabamisad, Statebs ara aqvT pozitiuri valdebuleba<br />

xeli Seuwyon samarTalSemoqmedebas an msgavsi amocanebis Sesrulebas.


konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

amgvarad, saxelmwifo amocanebis konstituciuri gansazRvra specifikurad<br />

daZabul viTarebas qmnis, radgan amiT Cndeba konstituciuri<br />

valdebulebebi, romelTa iZulebiTi aRsrulebac sasamar-<br />

Tloebs ar SeuZliaT. Tu sasamarTlo Tavis Tavze aiRebs imis gadawyvetas,<br />

ra moqmedeba unda ganaxorcielos mTavrobam sakuTari konstituciuri<br />

mandatis pirobebis Sesasruleblad, maSin sasamarTlo<br />

iqneba sakanonmdeblo an aRmasrulebeli xelisuflebis uflebamosilebaTa<br />

uzurpatori – rogorc is amerikeli mosamarTle, romelmac<br />

erTi skolisaTvis saxelmwifo dafinanseba daadgina, raTa am skola-<br />

Si moswavle Raribi bavSvebisaTvis uzrunvelyofili yofiliyo konkurentunariani<br />

ganaTleba da maT ganaTlebis iseTive saSualebebi<br />

hqonodaT, rogorc ufro mdidar raionebSi mcxovreb moswavleebs.<br />

Tu sasamarTlo ver moaxerxebs saqmeze gadawyvetilebis gamotanas,<br />

magram gamoacxadebs da daavalebs, rom konstitucia konkretulad<br />

unda ganaxorcielos sakanonmdeblo organom, maSin sasamarTlo faqtobrivad<br />

brals sdebs sakanonmdeblo organos, magram, albaT, uSedegod.<br />

miuxedavad imisa, rom mosamarTleebi yuradRebas uTmoben konstituciis<br />

principebs, realuri saqmeebis ganxilvisas isini ar axdenen<br />

konstituciis debulebebis iZulebiT ganxorcielebas da ar miakuTvneben<br />

kompensaciebs imaT, visac konstituciaSi Cawerili dapirebebis<br />

imedi aqvs. es mTeli samarTlebrivi sistemis, maT Soris sasamarTlos,<br />

avtoritetis dakargvas niSnavs. 48<br />

konstituciis ganxorcieleba TiTqos ufro advili xdeba maSin,<br />

rodesac konstitucia miuTiTebs, rom saWiroa mocemuli sakiTxis<br />

Semdgomi samarTlebrivi regulireba (magaliTad, "am sakiTxs moawesrigebs<br />

kanoni" an "detalebi ganisazRvreba kanoniT"). aseTi norma,<br />

cxadia, ufro mets ambobs, vidre iseTi zogadi formula, rogoricaa<br />

"ungreTis respublika pativs scems ojaxis instituts". magram,<br />

rogorc es ungreTis konstituciis SemTxvevaSi xdeba, delegirebis<br />

am xerxma SeiZleba sapirispiro Sedegebi moitanos. konsti-<br />

48 am uxerxulobas garkveulad amsubuqebs SemTxvevebi, rodesac sasamarTlos<br />

SeuZlia saxelmwifos daakisros kompensaciis gadaxda zaralisaTvis, romelic sakanonmdeblo<br />

organos daudevrobiT iqna miyenebuli, rogorc es amerikis SeerTebul<br />

StatebSia SesaZlebeli. 1991 wlis precedentis (frankoviCis saqmis) Semdeg,<br />

Tu evropis kavSiris wevri-saxelmwifo ar gadaitans kavSiris normas sakuTar samarTlebriv<br />

sistemaSi, maSin igi pasuxismgebeli iqneba nebismieri SesaZlo individualuri<br />

zaralisaTvis [Francovich v. Italy (1991) ECR].<br />

57


58<br />

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi<br />

tucia bevr SemTxvevaSi, TiTqosda ramdenime ZiriTadi uflebis dasacavad<br />

– sxva SemTxvevebSi ki TiTqos imisaTvis, rom gamoiricxos<br />

sakanondeblo uflebamosilebis delegireba da ganmtkicdes parlamentarizmi<br />

– iyenebs frazas "(am sakiTxs) gansazRvravs kanoni". magaliTad,<br />

ungreTis konstituciis muxli 57(5) ambobs: "kanonis Sesabamisad,<br />

yvelas SeuZlia moiTxovos samarTlebrivi kompensacia...".<br />

aq rom ar yofiliyo miTiTeba kanonisa, maSin konstituciis am debulebas<br />

pirdapiri moqmedebis Zala eqneboda da ganmarteba mxolod<br />

imas dasWirdeboda, rogor unda SeirCes kompetenturi ganmxilveli<br />

organo. magram aq, saTanado "nebadamrTveli" kanonis ararsebobis<br />

SemTxvevaSi, saCivris Setanis araviTari saSualeba ar arsebobs.<br />

saukeTeso SemTxvevaSi, sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia gamoacxados,<br />

rom parlamentma dauSva sakanonmdeblo xarvezi (rac an<br />

iqneba mxedvelobaSi miRebuli, an ara).<br />

paradoqsia, rom zemoaRniSnuli frazeologia Cveulebriv ver asrulebs<br />

uflebis iZulebiT ganxorcielebis amocanas da, piriqiT,<br />

saSualebas aZlevs sakanondeblo organos gaaufasuros konstitucia<br />

(aseTi boroti Canafiqris uaryofa Znelia, roca bevr konstituciaSi<br />

vxedavT "kanoniT ganisazRvreba" frazas TavSesafris miRebis<br />

uflebasTan dakavSirebiT). rodesac adamianis ZiriTadi uflebis<br />

an fundamenturi institutis samarTlebrivi regulirebis neba eZleva<br />

kanons, maSin aRmasrulebel xelisuflebas erTmeva pirdapiri<br />

regulirebis saSualeba. amiT marTlac ikveceba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

gardauvali, uflebis SemzRudveli miswrafebebi. magram<br />

es siamovneba msxverpls moiTxovs: ra moxdeba, Tu sakanonmdeblo<br />

organo ver miiRebs saWiro kanonebs? zogjer sakanonmdeblo<br />

organo politikurad aris dauZlurebuli. bevr SemTxvevaSi, damatebiTi<br />

garantiebisaTvis, garkveuli kanonebis miRebisTvis xmaTa<br />

ori mesamedis umravlesobaa dawesebuli. Tu daJinebiT ar vamtkicebT,<br />

rom saxelmwifos gareSe Tavisuflebac ar iqneboda, maSin<br />

aRar dagvWirdeboda konstituciis frazebis iseTi interpretacia,<br />

romelic gvaiZulebs vifiqroT, rom yoveli TavisuflebisaTvis<br />

calke kanonis daweraa saWiro, radgan amgvari yavarjnis gareSe Tavisufleba<br />

koWlobiT ivlida.<br />

magaliTad, ungreTis konstitucia acxadebs: "masobrivi informaciis<br />

saSualebebze monopoliis aRkveTis Sesaxeb kanonis misaRebad


konstituciis samarTlebrivi buneba<br />

saWiroa sxdomaze damswre parlamentarebis xmaTa ori mesamedis umravlesoba".<br />

ungreTis sakonstitucio sasamarTlom, romelic zemoaRniSnuli<br />

akviatebuli ideis msxverplia (TiTqos konstituciurad<br />

dadgenil Tavisuflebebs sakanonmdeblo gaformeba sWirdeba), daadgina,<br />

rom aseTi kanoni aucileblad unda yofiliyo miRebuli, Torem sxvagvarad<br />

monopolia mudmivad iarsebebda. es logikurad gamomdinareobda<br />

im faqtidan, rom mTavrobas arasodes gaunZrevia xeli, rom es mdgomareoba<br />

sakuTari iniciativiT gamoesworebina (saxeldobr, mTavrobam<br />

ar gaanawila sixSireebi komerciuli mauwyeblobisaTvis); amasTan,<br />

"arapirdapiri moqmedebis" logikis mixedviT, mTavrobis umoqmedoba<br />

Cveulebriv sasamarTloSi ver gasaCivrdeboda. meore mxriv, licenziis<br />

gareSe mauwyebloba ukanonod iTvleboda. 49 Teoriulad, masobrivi<br />

informaciis saSualebebis monopolia martivad Sewyvetda arsebobas<br />

mTavrobis ubralo gancxadebisa da sixSireebze auqcionis gamarTvis<br />

Sedegad. ra Tqma unda, Tu yvela Tavisuflebas saxelmwifosagan,<br />

misi wamaxalisebeli da dacviTi moqmedebebisgan moveliT, maSin<br />

amis Sedegi, saTanado sakanonmdeblo aqtis ararsebobis SemTxvevaSi,<br />

antikonstituciuri viTarebis ganmtkiceba iqneba. ukeTesi iqneboda,<br />

rom mTavrobas sakuTari nebiT (da konkretuli gadawyvetilebebis<br />

miRebisagan kvlav Tavis SekavebiT) daeSva kerZo samauwyeblo saSualebebi.<br />

ufro martivi gadawyveta iqneboda konstitucias rom aekrZala<br />

masobrivi informaciis saSualebebis monopolia. aq an saerTod<br />

ar arsebobs sakanonmdeblo amocana da yvelas SeuZlia mauwyebloba<br />

(rogorc rumineTSi 1989 wlis revoluciis Semdeg) manam, sanam procesis<br />

monawileebi SeTanxmebis miRwevas moaxerxeben, anda, qaosis<br />

dasrulebisaken mowodebebis zemoqmedebis pirobebSi, sakanonmdeblo<br />

organo ikadrebs da amoqmeddeba, miuxedavad imisa, konstituciiT<br />

ekisreba mas es valdebuleba Tu ara. sakanonmdeblo organos Sinagani<br />

motivebi politikuria, konstituciuri ki mxolod misi SezRudvis<br />

meqanizmebia.<br />

49 analogiuri faqtobrivi viTareba gaxda imis mizezi, rom evropis adamianis<br />

uflebaTa sasamarTlom msjavri dasdo avstrias saqmeSi Informationsverein Lentia<br />

and others v. Austria [ser. A 276 (1993)].<br />

59


Tavi meore<br />

demokratiis moTviniereba<br />

amJamad yvelaze did safrTxes<br />

kanonmdebelTa tirania warmoadgens.<br />

Tomas jefersoni<br />

2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti<br />

demokratia<br />

konstituciebis amocana saxelisuflebo Zalauflebis SezRudvaa.<br />

Tanamedrove saxelmwifos evoluciis dasawyisSi saxelisuflebo Zalaufleba<br />

iseT Zalad iTvleboda, romlis verc SezRudva da verc<br />

misTvis winaaRmdegobis gaweva ver moxdeboda. bodenis Tanaxmad,<br />

qveynis xelisufals aravin da araferi zRudavs. saxelmwifosa da<br />

mmarTveli xelisuflis erTmaneTisagan gancalkevebis pirveli cdebis<br />

dros saxelmwifom "memkvidreobiT miiRo" aseTi xelisuflis<br />

SeuzRudavi da uzenaesi Zalaufleba. saxelmwifos suvereniteti<br />

niSnavs, rom teritoriuli saxelmwifos Zalaufleba eqskluziurad<br />

dominirebs da vrceldeba mis sazRvrebs SigniT mcxovreb adamianebze.<br />

sxva saxelmwifos an gareSe Zalebs ar SeuZliaT Caerion mocemuli<br />

saxelmwifos qveSevrdomTa cxovrebaSi an mocemul teritoriasTan<br />

dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebaSi.<br />

demokratiis principebis mixedviT, xelisufleba marTva-gamgeobas<br />

mxolod marTulTa TanxmobiT unda axorcielebdes. am Tanxmobis<br />

yvelaze srulyofili formaa, rodesac moqalaqeebi TviTon axorcieleben<br />

TviTmmarTvelobas da emorCilebian maTive Seqmnil kanonebs.<br />

"TviTmmarTvelobam" SeiZleba warmomadgenlobiTi an uSualo<br />

demokratiis forma miiRos. xalxisaTvis arsebuli demokratiuli<br />

xelisufleba realizebulia xalxis mier xalxis survilebis gamomxatveli<br />

kanonebis TanxlebiT.<br />

rusom monarqis suverenitetis idea Seatriala da igi xalxis<br />

suverenitetis idead Camoayaliba. es mSvenieri Tvalsazrisia, Tu<br />

igi niSnavs, rom xalxis marTva aravis SeuZlia da moqalaqeebma


62<br />

demokratiis moTviniereba<br />

mxolod TviTon SeiZleba marTon sakuTari Tavi. magram xalxis suvereniteti<br />

zedmetad msuye lukma iyo; amxela ZalauflebisaTvis<br />

Tavis garTmeva mxolod maSin iqneba SesaZlebeli, Tu igi nawilebad<br />

daiyofa. magram totaluri ZalauflebiT moxiblul rusos ar surda<br />

yuradReba mieqcia xelisuflebis danawilebis mniSvnelobisaTvis.<br />

saxalxo suverenitetisaken Semobrunebamde saxelmwifos an monarqis<br />

xelisufleba gamomdinareobda im Tavdapirveli xelisuflebidan,<br />

romelic ers an xalxs hqonda sakuTar Tavze ise, rom mmar-<br />

Tvel xelisufals xalxis marTva TviTon xalxis mier xelSekrulebiT<br />

hqonda davalebuli. lokis mixedviT, es xelSekruleba ar<br />

niSnavs sakuTar uflebebze srulad uaris Tqmas. xalxi, sul cota,<br />

imden xelisuflebas mainc inarCunebs, romelic saSualebas miscems<br />

mas ukan daibrunos sxvisTvis gadacemuli uflebebi, Tu xelisufleba<br />

ver gaamarTlebs miniWebul ndobas da daarRvevs Tavdapirvel<br />

xelSekrulebas. ruso erTi nabijiT ufro win wavida. misi azriT,<br />

SeuZlebelia xalxma sakuTari Tavisufleba sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

gamo dakargos. moqalaqeebi maSinac agrZeleben sakuTari<br />

uflebebis ganxorcielebas, roca saxelmwifod arian organizebuli.<br />

am momentSi, nawilobriv imis gamo, rom xalxis nebis pirdapiri<br />

gamoxatva gadaulaxav teqnikur dabrkolebebs gamoiwvevda qalaq-saxelmwifoze<br />

ufro did teritoriaze, rusos msjelobam ucnauri<br />

mimarTuleba miiRo. saxelmwifoebrivad organizebul sazogadoebaSi<br />

Tavdapirveli Tavisufleba, romelic xasiaTdeba rogorc bunebrivi<br />

mdgomareoba, kargavs mniSvnelobas, radgan mas Semdeg, rac politikuri<br />

sazogadoeba damyardeba, Tavis srul ganviTarebas poulobs<br />

individis moraluri arseba da, Sesabamisad, samoqalaqo sazogadoebaSi,<br />

sayovelTao nebis gamomxatveli iqneba Tavad sazogadoeba.<br />

mcdari iqneboda gveTqva, rom xalxis nebas gamoxatavs umravlesobis<br />

neba, Tumca bevr konstituciaSi miTiTebulia, rom yovelgvari<br />

xelisuflebis wyaro aris xalxi.<br />

amis Semdeg rusom "saerTo nebis" mistikuri interpretacia gamoacxada<br />

kanonis wyarod da erTmaneTTan daakavSira saxalxo warmomadgenloba<br />

da sakanonmdeblo funqcia, riTac safuZveli Cauyara<br />

Tavis mcdar Teorias xalxis nebis gamomxatveli kanonmdeblobis<br />

uzenaesobis Sesaxeb. rusos moZRvrebis Tanaxmad, romlis ideebis


xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />

interpretacia sxvadasxvagvarad SeiZleba, kanonSi unda iyos gamoxatuli<br />

sayovelTao neba. umciresobam ubralod ver SeZlo saerTo<br />

nebis aRiareba, umciresobis wevri moqalaqe ki madlieri unda iyos,<br />

roca mas Tavs axveven umravlesobis nebas, radgan aseT dros mas<br />

aTavisufleben Tavisive Secdomebisagan. 1<br />

is, rom moqalaqisaTvis SeiZleba misi ZiriTadi uflebebic ki<br />

waerTmiaT zemoxsenebuli "Secdomis" gamo, rusos ar awuxebda. meore<br />

mxriv, benjamin konstanma ganacxada, rom safrangeTis revoluciis<br />

miznebis – ganmanaTlebelTa programis – ganxorcieleba swored<br />

xalxis nebis Sesaxeb rusos ideebma CaSala. igi miiCnevda, rom<br />

rusos TiTqmis ar ainteresebda, rogor unda gamoxatuliyo saerTo<br />

neba. xalxisTvis ar aris aucilebeli xelisuflebis ganxorcieleba,<br />

radgan xalxi ar aris is, vinc mudmivad gansazRvravs da ayalibebs<br />

suverenitets.<br />

radgan rusos ideebis Tanaxmad xalxi da saxelmwifo erTmaneTs<br />

erwymis, igi ar miiCnevs aucileblobad mijnas individebs (romlebic<br />

xalxs qmnian) da saxelmwifos Soris. metic, zog SemTxvevaSi igi<br />

amas kategoriulad ewinaaRmdegeba, raTa xeli ar SeeSalos erTiani<br />

nebis Camoyalibebas. xalxis suverenitetis gadacema SeuZlebelia,<br />

amitom ar arsebobs warmomadgenlobis saWiroeba. magram, raki absoluturi<br />

da monoliTuri xelisuflebis gamoxatvis sakiTxs pasuxi<br />

ara aqvs, sabolood mniSvneloba aRara aqvs rogor gamoixateba xalxis<br />

neba, radgan warmomadgenlobis saSualebiT gamoxatuli nebismieri<br />

neba damaxinjebulia. rusos paTologiurad aSinebda misi favoritis<br />

– xalxis – amboxeba; amitomac Tqva man, rom xalxis saqme mxolod<br />

isaa, rom mianiSnos, ras fiqrobs, gansakuTrebiT maSin, roca<br />

aRmoaCens, rom mmarTveli xelisufali arRvevs konstitucias.<br />

1 udavod, xSir SemTxvevaSi xalxi garkveuli drois Semdeg eTanxmeba da saku-<br />

Tar nebasTan harmoniulad miiCnevs xolme imas, ris winaaRmdegac adre xma misca.<br />

amrigad, erT dros sakamaTo kanonproeqti xdeba kanoni, iqceva pativsacem realobad<br />

da umravlesobis gamoxatul nebas uaxlovdeba kargad cnobili fenomenis –<br />

faqtebis normatiuli Zalis gamo. normatiuli azriT, "nawilobrivi" neba marTlac<br />

xdeba erTaderTi miRebuli, ganxorcielebuli da, am azriT, "saerTo" neba, romelic<br />

yvela adamianisaTvis savaldebuloa.<br />

63


64<br />

demokratiis moTviniereba<br />

aq ruso CixSi aRmoCnda: xalxs rom SeeZlos saerTo nebis Sesatyvisi<br />

kanonebis Seqmna, maSin xalxi unda iyos iseTi, rogoradac<br />

igi Tavisi Seqmnili kanonis Sedegad gadaiqceoda. ruso iaffasian<br />

gamosavals gvTavazobs – misi kanonmdebeli gangebis mier gamogzavnili<br />

mesiaa. anu msjeloba, romelic marTvaSi sayovelTao monawileobis<br />

ideiT daiwyo, erTi kacis mmarTvelobis ideiT dasrulda.<br />

raRa gasakviria, rom rusos fraza gangebis warmogzavnili kacis<br />

Sesaxeb, romelmac kanoni – an iqneb winaswarmetyveleba? – unda<br />

misces xalxs, napoleonis sayvareli citata iyo rusos Txzulebebidan.<br />

arc isaa gasakviri, rom xalxis suvereniteti didxans iyo<br />

mimzidveli idea politikosebisaTvis. Tu politikosi imarjvebs,<br />

anu xdeba xalxis suverenitetis warmomadgeneli, maSasadame, igi<br />

totalur Zalauflebas moipovebs. 2<br />

roca abatma seiesma "empiriuli" xalxi eriT Caanacvla, man mxolod<br />

forma Seucvala im fundamentur farul Secdomas, romelic<br />

saxalxo suverenitetis rusoseul koncefciaSi iyo Cadebuli. am<br />

Canacvlebam xalxs waarTva uSualo zemoqmedebis ufleba; magram<br />

xalxis cnebis Semcvleli eris abstraqtuli idea im formiT, rogorc<br />

igi 1789-1815 wlebSi da Semdegac gamoiyeneboda, nacionalistur<br />

lozungad aris gadaqceuli. imaTi mmarTveloba, vinc Tavs<br />

eris warmomadgenlad acxadebs, zustad iseve despoturia, rogoric<br />

imaTi, vinc sakuTari Tavis garda aravis warmoadgens.<br />

xalxis suverenitetisa da eris (romliTac xalxia Canacvlebuli)<br />

suverenitetis ideis Tanaxmad, saxelmwifo da sazogadoeba er-<br />

Ti, Serwymuli cneba xdeba. an iqneb xdeba maTi erTmaneTSi areva?<br />

maT erTgvarovnebasa da Tanxmobas xels uSlis marto saZageli liberalebis<br />

mier naqadagebi antidemokratiuli idea xelisuflebis<br />

danawilebis Sesaxeb da <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovna xelisuflebis<br />

SezRudvisa. es Sepasuxeba karl Smitis naSromebSic gvxvdeba.<br />

magram saxelmwifo xelisuflebis ganuyofeli erTianobis idea realobasTan<br />

yvelaze axlos saxelmwifo-socialisturma wyobam miiyvana.<br />

es wyoba muSaTa da glexTa erTobas (wminda samebaSi samadlod<br />

inteligencis CarTviTac) emsaxureboda da qmnida harmoniuli sazogadoebis<br />

iluzias.<br />

2 Benjamin Constant, Political Writings, trans. and ed. Biancamaria Fontana (Cambridge:<br />

Cambridge University Press, 1988), gv.175.


xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />

demokratiuli elementebis (maT Soris, saxalxo warmomadgenlobiTi<br />

demokratiis) gaTaviseba da despotizmis SemzRudvel sakuTar<br />

sistemaSi CarTva konstitucionalizmma mxolod xangrZlivi evoluciuri<br />

procesis Sedegad moaxerxa. liberaluri azrovneba rusos<br />

ideebs saxifaTod miiCnevda. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> momxreTa<br />

azriT, ganuyofeli suvereniteti adamians saxelmwifos nebasurvilze<br />

damokidebulad aqcevs, radgan igi iluzoruli socialuri<br />

erTianobisaTvis spobs xelisuflebis gamijvnis im meqanizmebs, romlebic<br />

mas icavs. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefcia im<br />

adamianebma Camoayalibes, romlebmac safrangeTis revoluciis dros<br />

iwvnies totalitarizmis devna. konstituciuri saxelmwifos ufro<br />

gviandeli momxreebic iziarebdnen am tanjuli adamianebis antipaTias<br />

saxalxo nebis mimarT. maqs veberi saxalxo nebas fiqciad miiCnevda,<br />

xolo demokratiul TviTmmarTvelobas – SeuZleblad. "es igivea,<br />

rom fexsacmlis yidvis msurvel momxmarebels davabraloT imis<br />

codna da gadawyveta, Tu rogori kvalifikacia unda hqondes mewaRes.<br />

momxmarebelma icis sad uWers fexsacmeli, magram arasodes icis,<br />

rogor Sekeros kargad morgebuli fexsacmeli". 3<br />

da mainc, saxalxo suverenitetis erTi demokratiuli interpretacia,<br />

kerZod is, rom mTeli Zalaufleba xalxisgan da xalxis<br />

SuamdgomlobiT modis, daukavSirda <strong>konstitucionalizmis</strong> ideas. es<br />

kavSiri jer kidev masobrivi revoluciebis epoqamde arsebobda. aSSis<br />

konstitucia erTdroulad uWers mxars xelisuflebis gamijvnasac<br />

da xalxis nebasac. 4 sxva saqmea, sinamdvileSi es realisturi<br />

SesaZleblobaa Tu miTiuri qorwineba da ramdenad sjera amis<br />

xalxs. yovel SemTxvevaSi, Tundac amerikis SeerTebul StatebSi<br />

miRebuli TvalsazrisiT, xelisuflebis danawilebac da saxalxo<br />

nebac Tavisuflebas emsaxureba, Tanac, savaraudod, saxalxo neba<br />

aris TviTmmarTvelobis forma:<br />

3 Weber's letter to Michels, 4 August, 1908, quoted in Wolfgang J. Mommsen, Max<br />

Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago: University of Chicago Press, 1984),<br />

gv.395.<br />

4 Tavis "sazogadoebriv xelSekrulebaSi" (II.2) rusom gaafTrebiT gaakritika<br />

monteskie, radgan es ukanaskneli SesaZleblad miiCnevda suverenitetis dayofas.<br />

ix. Jean-Jacques Rousseau, The Social Contract and Discourses (New York: A. A. Knopf,<br />

1993).<br />

65


66<br />

demokratiis moTviniereba<br />

Cven, amerikelebi, sakuTar Tavs politikurad Tavisufal xalxad miviCnevT.<br />

Cven gvwams TviTmmarTvelobisa. Cven vacxadebT, rom, Tu adamianebi<br />

imarTebian, maSin es mmarTveloba sxvebma ki ara, TviTon am<br />

adamianebma unda ganaxorcielon. amitom, roca sakiTxi Cvens sakuTar<br />

saqmeebs exeba, Cven jer arasodes dagviSvia ucxoTa kontroli... Cven<br />

daJinebiT vamtkicebT, rom mTavrobis samarTliani Zalaufleba mar-<br />

TulTa Tanxmobidan unda gamomdinareobdes. 5<br />

konstitucionalizmi eWvis TvaliT uyurebs demokratias, magram<br />

es ar niSnavs, rom damokidebuleba aucileblad mtrulia. Tu mis<br />

calkeul warmomadgenelTa gancxadebebs saxalxo Zalauflebis Sesaxeb<br />

gverdze gadavdebT, konstitucionalizmi am sakiTxSi ZiriTadad<br />

neitraluria; mTavaria, ar iyos demokratiis despotizmad gadaqcevis<br />

safrTxe. zogadad, Tanamedrove konstituciebi upirobod aRiareben,<br />

rom politikuri sistemisa da politikuri Zalauflebis<br />

legitimuri ganxorcielebis safuZveli aris Tanaswori da universaluri<br />

saarCevno ufleba. amerikis konstituciis damfuZnebel mamebs<br />

erisa swamdaT (mas Semdeg, rac Seaviwroves im pirTa wre, romlebic,<br />

maTi azriT, ers miekuTvnebodnen). cxadia, konstitucionalizmi<br />

da konstituciebi uyuradRebod ver datoveben xelisuflebis<br />

legitimaciis yvelaze popularul Teorias Cvens epoqaSi – demokratias.<br />

da mainc, demokratiuli Zalauflebis ganxorcielebam<br />

SeiZleba safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas da ZiriTad uflebebs. amitom,<br />

miuxedavad imisa, rom konstitucionalizmma SeiTvisa Tanamedrove<br />

pirobebSi demokratiuli politikuri procesis zogierTi<br />

elementi, igi mainc cdilobs moaTvinieros saxalxo demokratiis<br />

Zalaufleba. konstitucionalizmi gvTavazobs Zalauflebis ganxorcielebis<br />

iseT institutebs, romlebic garkveulwilad xels uSlian<br />

demokratiis despotizmisken gadaxras. amiT konstitucionalizmi<br />

demokratiis mteri ar xdeba, magram arc misi brma Tayvanismcemelia.<br />

leo strausis ar iyos, "...mizezi imisa, rom Cven ver mivcemT<br />

Tavs uflebas demokratiis winaSe daviCoqoT isaa, rom Cven<br />

misi megobrebi da mokavSireebi varT".<br />

xalxis suverenitetidan gamomdinare, umravlesobis principis<br />

sapirispirod, romelic umravlesobis mier miRebuli kanonebis uze-<br />

5<br />

Alexander Meiklejohn, Political Freedom: The Constitutional Powers of the People<br />

(New York: Harper, 1960), gv.9.


xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia<br />

naesobas qadagebs, konstitucionalizmi xelSeuxeblad miiCnevs adamianis<br />

garkveul ZiriTad uflebebsa da Rirebulebebs. konstitucia,<br />

xalxis suverenitetis deklarirebis magivrad, amjobinebs saTanado<br />

SemzRudveli institutebis damkvidrebas.<br />

miuxedavad rusos TxzulebebSi arsebuli bevri Sinagani winaaRmdegobisa,<br />

mas mgznebare mimdevrebi gamouCndnen demokratiis momxreTa<br />

banakSi. demokratia da konstitucionalizmi veranairad ver<br />

gaigivdeba erTmaneTTan. saukeTeso SemTxvevaSi, maTi urTierToba<br />

SeiZleba aRiweros rogorc mtrobis zRvarze arsebuli daZabuloba.<br />

magram demokratiis ideali imdenad efeqtiani aRmoCnda, rom Tanamedrove<br />

konstituciuri sistema ver iarsebebs demokratiuli legitimaciis<br />

gareSe. amitom, <strong>konstitucionalizmis</strong> Tanamedrove ideali<br />

ar uaryofs xalxis suverenitets. amis nacvlad igi sakuTar<br />

sistemaSi nergavs demokratiis garkveul molodinsa da principebs.<br />

saWiroa radikalurad Seicvalos rogorc liberaluri, ise demokratiuli<br />

azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli perspeqtivebi. legitimurobis<br />

wyaro aris ara adamianebis winaswar gansazRvruli neba, aramed, ufro<br />

metad, legitimuri gadawyvetilebis SemuSavebis procesi: msjeloba<br />

da diskusia. legitimuri gadawyvetileba ar warmoadgens yvela adamianis<br />

nebas, magram igi aris sayovelTao diskusiis Sedegi, romelSi<br />

monawileobis uflebac yvela moqalaqes aqvs. yvela adamianis nebis<br />

Camoyalibebis procesi aris is, risganac legitimurobis Sedegi gamomdinareobs<br />

da es ar aris winaswar Camoyalibebuli sxvadasxva nebis<br />

ubralod erTad Sekreba. msjelobis principi erTdroulad individualisturicaa<br />

da demokratiulic... Cven mkafiod vacxadebT, Tundac<br />

es Zvel tradiciasTan dapirispirebas niSnavdes, rom legitimuri<br />

kanoni aris sayovelTao msjelobis Sedegi da ara saerTo nebis gamoxatuleba.<br />

amrigad, mtkicebis tvirTi Camoscildeba moqalaqeTa morals<br />

da gadadis nebisa da mosazrebebis formulirebis procedurebze,<br />

romlebmac gonivruli Sedegis miRwevis mtkice SesaZlebloba unda<br />

uzrunvelyos. 6<br />

am gagebiT demokratia konstituciuri anu xelisuflebis SemzRudveli<br />

xdeba, swored imitom, rom xalxia suverenuli da sxvas<br />

6<br />

Bernard Manin, "On Legitimacy and Political Deliberation," 1987, Political Theory 15<br />

(1987), gv. 351.<br />

67


68<br />

demokratiis moTviniereba<br />

aravis da arc erT instituts ar SeuZlia suverenuli xelisuflebis<br />

pretenzia ganacxados. mTeli is Zalaufleba, romelic konstituciur<br />

institutebs aqvT, xalxma mianiWa maT. meore mxriv, xalxis<br />

suvereniteti sulac ar niSnavs, rom maT, vinc am suverenitets<br />

axorcielebs, SeuZliaT suverenulad ganagon yoveli adamianis bedi<br />

da moqmedeba.<br />

rusom es WeSmariteba ver SeamCnia da es Secdoma misi "sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebisa", romelic xSirad mohyavT xolme Tavisuflebis<br />

mxardamWer sabuTad, umZlavres argumentad iqca yvelanairi despotizmisaTvis.<br />

7<br />

suverenulobis iurisdiqcia mTavrdeba iq, sadac damoukidebloba da<br />

individualuri arseboba iwyeba... yovel SemTxvevaSi, umravlesobis<br />

Tanxmoba ar aris sakmarisi imisTvis, rom misi moqmedeba gamarTlebulad<br />

CaiTvalos... 8<br />

2.2. umravlesobis Zalaufleba<br />

roca xalxis umravlesobis neba xorcieldeba, yovelTvis arsebobs<br />

safrTxe, rom igi umciresobas daCagravs. ufro metic, demokratiis<br />

wesebi, warmomadgenlobiT sistemaSic ki, ar iZleva imis garantias,<br />

rom xelisuflebas umravlesoba ganaxorcielebs. umravlesobis<br />

principidan gamomdinare, saparlamento warmomadgenlobiT sistemeb-<br />

Si parlamentSi warmomadgenlis asarCevad saWiroa xmebis maqsimum<br />

50 procenti. Semdeg, warmomadgenelTa xmebis 50 procenti (magali-<br />

Tad, belgiis konstituciiT) an 50 procentis naxevaric ki (rogorc<br />

ungreTSia) sakmarisia kanonis misaRebad. amrigad, savsebiT SesaZlebelia<br />

ise moxdes, rom Tundac umkacres (belgiur) pirobebSi<br />

miRebuli kanonic ki xmis uflebis mqone mosaxleobis mxolod erT<br />

meoTxeds warmoadgendes. zogierT sxva qveyanaSi mosaxleobis 5<br />

procentis warmomadgeneli deputatebis xmebi praqtikulad sakmarisia<br />

im kanonis misaRebad, romelic, viTomda, xalxis suverenitetis<br />

7 Constant, gv.177.<br />

8 Constant, gv.177.


umravlesobis Zalaufleba<br />

da saerTo nebis gamoxatulebaa. anu saWiroa dakmayofildes mxolod<br />

demokratiuli legitimaciis pirobebi. 9<br />

konstituciebis umetesoba kanonmdeblobis wyarod cnobs xmis<br />

uflebis mqoneTa umravlesobis warmomadgenelTa umravlesobas. anda,<br />

ukeTesia iTqvas, rom konstituciebis umetesoba, zogadad, Cumad<br />

uvlis gverds am sakiTxs, radgan <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT<br />

demokratia Tavis Tavs ise gansazRvravs, rogorc mas surs.<br />

magram arsebobs mxolod erTi piroba, kerZod is, rom yvelas unda<br />

hqondes Tanaswori SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyvetilebebis<br />

miRebis demokratiul procesSi. es Zalian mokrZalebuli<br />

pirobaa, Tanac misi Sesruleba mxolod grZelvadian perspeqtivazea<br />

gaTvlili. sxvagvarad Tu vityviT, axlandel umravlesobas SeuZlia<br />

gansazRvros, rogor unda Sedges momavali umravlesoba, im pirobiT,<br />

rom ase Seqmnili umravlesoba kvlav SeZlebs gansazRvros mi-<br />

9 arCevnebis Catarebulad cnoba an sul ar aris damokidebuli arCevnebSi monawile<br />

minimumze, an wesdeba monawileTa minimaluri zRvari. mxolod gamonaklis Sem-<br />

TxvevebSia arCevnebSi monawileoba savaldebulo. erTi aseTi gamonaklisi belgiaa.<br />

SedarebiTi umravlesoba sakmarisia parlamentSi adgilis mosapoveblad; xolo<br />

barierebi da sxva saarCevno ileTebi ki ufro met gadaxrebs iwvevs xolme. 1987<br />

wels margaret tetCeris gamarjveba (saparlamento adgilebis 58 procenti amomrCevelTa<br />

xmebis 42 procentis Sedegad) sulac ar aris unikaluri SemTxveva.<br />

Tumca cota ucnauri kia, rom 1978 wels man naklebi saparlamento adgilebi, magram<br />

amomrCevelTa meti xma moipova; xolo 1974 wels harold vilsonma parlamentSi<br />

konservatorebze meti adgili moipova amomrCevelTa ufro cota xmis wyalobiT,<br />

vidre mis konkurent konservatorebs hqondaT.<br />

1994 wels ungreTis socialisturma partiam saparlamento adgilebis 53 procenti<br />

moipova amomrCevelTa xmebis arasruli erTi mesamedis wyalobiT. arCevnebze<br />

misulTa ricxvi daaxloebiT 60 procenti iyo, rac imas niSnavs, rom amomrCevel-<br />

Ta 20 procentis neba umravlesobis nebis da suverenuli xalxis nebis "tolia".<br />

es faqtebi aucileblad ar niSnavs proceduris antidemokratiulobas, radgan<br />

procedura umravlesobis warmomadgenlobis saSualebas iZleva. magram aseTi faqtebis<br />

fonze sasaciloa kvlav saerTo nebasa da xalxis suverenitetze laparaki.<br />

didad gansxvavebuli arc saprezidento sistemebia, saprezidento arCevnebisas<br />

xalxis nebis pirdapiri gamoxatvis miuxedavad. Cveulebriv, prezidentis asarCevad<br />

micemuli xmebis 32-35 procentia sakmarisi.<br />

individualuri saarCevno olqebis SemTxvevaSi, arCevnebis or turad Catareba<br />

ufro realisturs xdis umravlesobis warmomadgenlobas. magram es imis xarjze<br />

xdeba, rom asarCevi variantebi SezRudulia.<br />

69


70<br />

demokratiis moTviniereba<br />

si momdevno umravlesobis Seqmnis wesi. 10 Tanamedrove konstituciebi<br />

zogadad mxolod imas moiTxoven, rom ganxorcieldes politika-<br />

Si monawileobis Tanaswori ufleba da agreTve adgenen umravlesobis<br />

formirebis wesebs.<br />

2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva<br />

roca xelisuflebis warmomadgenlobiT formaze, arCevnebSi gamoxatul<br />

saerTo nebasa da xalxis suverenitetze vlaparakobT, Cven<br />

faqtobrivad vaRiarebT amomrCevelTa umravlesobis nebas. ufro metic,<br />

yvela politikur sistemaSi es umravlesoba warmoadgens "gadamravlebuli"<br />

umciresobis xelisuflebas _ umravlesobis principi<br />

aq imdenad xorcieldeba, ramdenadac yvelas Tanabrad SeuZlia<br />

arCevnebSi monawileoba im wesebis Tanaxmad, romlebic msgavs damaxinjebul<br />

Sedegs iwvevs. arsebiTad, yvelas aqvs Sansi Tavisi wili<br />

zemoqmedeba moaxdinos demokratiul sistemaze, sadac Teoriulad<br />

SeiZleba ricxobrivi umravlesobac gabatondes. magram, rodesac<br />

vambobT, rom yvelas aqvs saSualeba piradi monawileobis saSualebiT<br />

cnos sistema, imasac vaRiarebT, rom moqalaqes, rogorc indi-<br />

10 samarTlebriv saxelmwifoSi umravlesobas arCevnebis Semdeg ar SeuZlia Secvalos<br />

saparlamento adgilebis is raodenoba, romelic amomrCevelTa xmebis mocemul<br />

procentul raodenobas ergeba (sul es aris, rasac konstituciuri kontroli<br />

am SemTxvevaSi moiTxovs). arCevnebis Semdeg ar SeiZleba saarCevno barieris<br />

cifris gazrda an ukve arCeuli deputatebis gandevna da maTi adgilebis sxvebis-<br />

Tvis gadanawileba. aseTi maqinaciebi farTod gamoiyeneboda 1947 wels ungreTSi,<br />

komunistebis mier xelisuflebis aRebis dros. TiTqmis axlaxan _ 1994 wels,<br />

slovakeTSi Catarebuli arCevnebis Semdeg saparlamento umravlesoba Seecada ukanonod<br />

gamoecxadebina arCevnebSi monawile erTi partia da misi saparlamento adgilebi<br />

TviTon gadaenawilebina. maT rom warmatebisTvis mieRwiaT, Sedegad umravlesobis<br />

koalicias miviRebdiT. es magaliTi cxadyofs, Tu ramdenad sakvanZo sakiTxia<br />

xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna. dauSvebelia, rom parlaments hqondes aseTi<br />

mcire "operaciebis" Catarebis uflebamosileba. meore mxriv, es Zalian saxifaTo<br />

Temaa, radgan zedmetma SezRudvebma SeiZleba safrTxe Seuqmnas parlamentis damoukideblobas,<br />

Tu igi veRar gansazRvravs sakuTari pirveli Sekrebis sakiTxs da ar<br />

iqneba pasuxismgebeli sadeputato mandatebis damtkicebisaTvis. albaT, sasamar-<br />

Tlos amocana unda iyos imis gadawyveta, kanonieria Tu ara kandidatis wardgineba,<br />

magram marto maSin, roca Sesabamisi saCivari arCevnebis Catarebamde iqneba Setanili<br />

da misi ganxilvac arCevnebis dawyebamde dasruldeba.


demokratiis konstituciuri SezRudva<br />

vids, zogadad ara aqvs saSualeba uaryos is sistema, "romelSic<br />

daibada". garda sayovelTao da Tanaswori monawileobis principebisa,<br />

demokratiuli politikis sxva normebi praqtikulad scildeba<br />

moqalaqeTa mier gadawyvetilebis miRebis kompetencias, maSinac ki,<br />

roca fundamenturi wyobis ganmsazRvreli konstitucia referendumis<br />

gziT aris damtkicebuli. maTi politikuri mniSvnelobidan gamomdinare,<br />

demokratiis normebi Cveulebriv ar aris konstituciiT<br />

mowesrigebuli; Tumca, konstituciis amocana politikurad mniSvnelovani<br />

sakiTxebis gadawyveta rom yofiliyo (rac, saukeTeso Sem-<br />

TxvevaSi, mxolod nawilobriv aris marTali), maTi adgili konstituciaSic<br />

moinaxeboda. saarCevno sistema aris politikosebis kuTvnili,<br />

mkacrad daculi teritoria, sadac isini gareSe pirebs ar<br />

uSveben da ar Careven normebis gansazRvraSi.<br />

maS ris safuZvelze SegviZlia ganvacxadoT, rom umravlesobis<br />

nebis gamoxatuleba, referendumisa Tu eris nawilis mier arCeuli<br />

saparlamento umravlesobis meSveobiT, mTeli xalxis nebaa da amitom<br />

yvelasaTvis savaldebuloa? 11 am kiTxvaze loki da ruso Zalian<br />

praqtikul pasuxs iZleodnen: umravlesobis neba misaRebia,<br />

radgan SeuZlebelia absoluturi erTsulovnebis miRweva. 12 umravlesobis<br />

principis mxardamWeri kidev erTi argumenti isaa, rom igi<br />

11 rusos pirobebis dakmayofileba maSinac ki SeuZlebeli iqneboda, kanons yvela<br />

adamianis xmac rom umagrebdes zurgs (da ara marto ubralo umravlesoba),<br />

radgan, rusos TvalsazrisiT, saerTo neba, romelic kanons yvelasaTvis savaldebulod<br />

aqcevs, ar aris ubralod yvela adamianis neba. rusos metafizikaSi mniSvnelovania<br />

argumentis meore mxare, anu is, rom saerTo nebis Sesadgenad ar aris<br />

aucilebeli yvela neba erTmaneTs emTxveodes.<br />

12 John Locke, "Second Treatise of Government." In Two Treatises of Government, ed.<br />

Peter Caslett (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), § 140. Rousseau, gv.278-279.<br />

namdvilad gasaocaria, rom socialuri wyobis iseT sabaziso normas, rogoricaa<br />

maJoritarizmi, aseTi Raribi Teoriuli safuZveli aqvs.<br />

hans kelzenmac SemogvTavaza sakuTari praqtikuli axsna naSromSi Vom Wesen<br />

und Wert der Democratie (Tübingen: J. C. B. Mohr, 1929): umciresobis batonoba miuRebelia,<br />

radgan, ricxvebis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros, vin aris umravlesoba,<br />

maSin, rodesac SesaZlebelia arsebobdes erTdroulad ramdenime (an bevri) umciresoba.<br />

aseTi ganusazRvreloba angrevs sazogadoebriv integracias.<br />

arsebobs SemecnebiTi argumentic: rac ufro meti xalxi eTanxmeba rames, miT<br />

ufro cotaa Secdomis daSvebis albaToba (Tumca, es argumenti marto faqtebis<br />

mimarT SeiZleba gamoviyenoT da ara Rirebulebebis mimarT).<br />

71


72<br />

demokratiis moTviniereba<br />

sazogadoebis wevrebs ufro naklebad ayenebs xelisuflebis nebasurvilze<br />

damokidebul mdgomareobaSi, vidre gadawyvetilebebis mi-<br />

Rebis nebismieri sxva principi. bolos da bolos, leninma umciresobis<br />

avangardis diqtatura moiTxova da moipova kidec. hitleris<br />

Mein Kampf-Si umravlesobis principi "kompetenturi xalxis" mier<br />

gadawyvetilebebis miRebiT iyo Canacvlebuli. es idea, romelsac<br />

dRes "eqspertTa gadawyvetilebas" uwodeben, jer kidev platonis<br />

droidan arsebobs. magram Tu platons brZenTa mmarTveloba surda<br />

(romlebic mbrZanebelze moaxdendnen gavlenas), hitleri "umaRlesi<br />

rasis" arCeuli lideris batonobas qadagebda.<br />

erTi SexedviT, umravlesobis principis upiratesobis dasamtkiceblad<br />

TiTqos moxda Tanasworobis principis dakavSireba sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis Teoriidan gamomdinare TezisTan. konstituciur<br />

demokratiebSi warmomadgenlebi (da amomrCevlebi) Tanaswori<br />

arian. maT Tanaswori saarCevno ufleba aqvT da SeTanxmebuli<br />

arian Tanasworobaze damyarebuli reglamentis mixedviT imoqmedon<br />

da aRiaron saboloo Sedegi. imis mizezi, rom arCevnebSi upiratesoba<br />

umravlesobis princips eniWeba isaa, rom umravlesobis wesi<br />

yovelTvis uzrunvelyofs gadawyvetilebaTa miRebis procesis araorazrovan<br />

Sedegs. umravlesobis wesis gamoyenebis pirobas Seadgens<br />

is, rom yvela gadawyvetilebis Camoyalibeba unda moxdes binaruli<br />

alternativis pasuxis formiT – an ki, an ara. 13 es samarTliani wesia,<br />

radgan, Tanaswori SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, SeuZlebeli<br />

iqneba imis gansazRvra, Tu vin Seadgens umciresobas. ufro metic,<br />

gadawyvetilebaTa miRebis nebismieri sxva proceduris SemoReba<br />

xelyofda Tanasworobis princips.<br />

Zalian sainteresoa is faqti, rom is saarCevno sistemebi, romlebic<br />

miznad isaxaven umravlesobis principiT momuSave, sakanonmdeblo<br />

sistemis marTvis unaris mqone saparlamento umravlesobis<br />

Seqmnas, an erTi mandatiT mainc SedarebiTi umravlesobiT kmayofildebian,<br />

anda cdiloben xolme umravlesobis principi mxolod<br />

sakmaod xelovnur geografiul sazRvrebSi moqceul ubnebze gamoiyenon.<br />

xmebis imave saerTo raodenobis sxvagvarad, qveynis masStabiT<br />

daTvlis SemTxvevaSi ki saparlamento adgilebis ganawileba sru-<br />

13 mdgomareoba ufro rTulia, roca arsebobs arCevanis ramdenime varianti, rogorc<br />

es saparlamento an municipaluri arCevnebisas aris xolme.


demokratiis konstituciuri SezRudva<br />

liad gansxvavebuli iqneboda. SeiZleba isec moxdes, rom ori konkurenti<br />

partiis SemTxvevaSi A partiam mcire upiratesobiT moigos<br />

saarCevno olqebis naxevars plus erT olqSi, danarCen olqeb-<br />

Si ki B partiis kandidatebma gadamwyveti umravlesobiT gaimarjvon.<br />

ase rom, A partia saparlamento umravlesobas moipovebs, ma-<br />

Sin rodesac yvela olqis masStabiT xmaTa umravlesoba B partias<br />

aqvs mogebuli.<br />

realurad, umravlesobis principisaTvis upiratesobis miniWeba<br />

umciresobis Sesaxeb arsebuli garkveuli varaudidan gamomdinareobs.<br />

rogorc jefersoni aRniSnavs:<br />

yvelam unda gaiTvaliswinos, rom am wminda principis, anu umravlesobis<br />

nebisaTvis yvela SemTxvevaSi upiratesobis miniWebis principis<br />

samarTlianobisaTvis saWiroa igi gonivruli iyos: anu mxedvelobaSi<br />

unda iqnes miRebuli, rom umciresobasac Tanaswori ufleba aqvs, romelsac<br />

yvelasTvis saerTo kanonebi icavs da romlis darRvevac umciresobis<br />

daCagvra iqneboda. 14<br />

umravlesobis xelisufleba, saparlamento fraqcia iqneba igi Tu<br />

sazogadoebrivi jgufi, romelic mosaxleobis umravlesobas warmoadgens,<br />

mxolod maSin iqneba misaRebi, Tu umravlesobis batonobis<br />

pirobebSi umciresobasac eqneba Sansi TviTonac Sevides umravlesobaSi,<br />

maSin mainc, roca amas moisurvebs, da Tu umravlesobaSi<br />

yofna ar gamoiwvevs umciresobis daCagvras. Tu umciresobas warmatebis<br />

araviTari Sansi ar eqneba grZelvadian perspeqtivaSi, maSin<br />

sistema miuRebelia. da Tu umciresobis mdgomareoba autanelia, sazogadoebrivi<br />

simSvidis miuxedavad, amboxeba ifeTqebs, radgan umciresobas<br />

dasakargavi araferi eqneba. konstitucia saWiroa, rom uzrunvelyos<br />

socialuri mSvidobis garantiebi, rac amave dros konstituciis<br />

winapirobac aris. sxva rom araferi, konstituciebi<br />

Tundac mxolod mSvidobis SesanarCuneblad unda icavdnen umciresobas.<br />

amrigad, konstituciam nawilobriv saarCevno normebis saSualebiTac<br />

unda uzrunvelyos garantiebi imisa, rom umciresobis<br />

mdgomareoba asatani iyos da, arsebiTad, droebiTi.<br />

14<br />

First Inaugural Address. In Thomas Jefferson, Writings, ed. Merrill D. Peterson (New<br />

York: Viking Press, 1984), gv.492-493.<br />

73


74<br />

demokratiis moTviniereba<br />

magram Tu umravlesobis principi mxolod SeTanxmebisa da ur-<br />

TierTdaTmobis (dadgenili tradiciebis Sesabamisad) sakiTxia, gadawyvetilebaTa<br />

miRebis am principis Sesabamisad, monawileebs SeuZliaT<br />

daeTanxmon imas, rom gadawyvetilebaTa miRebis Semdgomi fazebi<br />

ukve sxva wesebis mixedviT Catardeba. 15 Sesabamisad, konstituciam<br />

SeiZleba instituciurad gaaformos umravlesobis principidan<br />

nebismieri gadaxra manam, sanam es misaRebia arsebuli konstituciuri<br />

normebis mixedviT da Tan im pirobiT, rom sul pirveli gadawyvetileba<br />

mainc demokratiuli (maJoritaruli) principebis Sesabamisad<br />

iqna miRebuli. SemzRudveli pirobis saxiT, Tanasworobis<br />

normebze dayrdnobiT SeiZleba dadgindes, rom gadawyvetilebaTa mi-<br />

Rebis nebismieri fazidan ar SeiZleba monawileTa calmxrivad da<br />

TviTneburad gamoricxva.<br />

mas Semdeg, rac Tanasworoba XX saukunis wamyvani mimarTuleba<br />

gaxda, yvela moqalaqes, maTi konstituciebis Tanaxmad, mieca Tanaswori<br />

SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyvetilebebis miRebis<br />

demokratiul procesSi. 16 magram konstitucia arafers ambobs im<br />

wesebis Sesaxeb, romelTa mixedviTac moqalaqis demokratiul procesebSi<br />

monawileoba unda ganxorcieldes da demokratiuli monawileobis<br />

Sedegebi Sefasdes. amis magivrad, <strong>konstitucionalizmis</strong> ganxorcielebis<br />

mizniT, konstitucia zRudavs moqalaqeTa demokratiuli<br />

monawileobis meSveobiT misaRebi gadawyvetilebebis sferosa da<br />

Sinaarss. am sakiTxSi gansakuTrebiT mniSvnelovania, rom konstituciam<br />

umciresoba umravlesobisagan daicvas. aseTi dacvis meqanizmebi<br />

15 amgvari argumentacia sakmaod problemuria, radgan igi ar pasuxobs SekiTxvas:<br />

ras niSnavs "daTanxmeba"? es yvelas mxridan daTanxmebas niSnavs Tu umravlesobis<br />

principis mixedviT daTanxmebas? an iqneb konstituciis miRebaze daTanxmeba<br />

imas niSnavs, rom yvelaferi is, rac konstituciis Seqmnis procesSi umravlesobis<br />

mier aris ratificirebuli, SeiZleba konstituciurad miRebulad miviCnioT Tanxmobis<br />

faqtobrivi masStabis miuxedavad?<br />

16 demokratiulobis principi TiTqmis yvelanairi koleqtiuri samTavrobo gadawyvetilebis<br />

mimarT moqmedebs. demokratia imdenad aris Caqsovili konstitucionalizmSi,<br />

ramdenadac konstituciebi da maTi ganmaxorcielebeli da dacvis organoebi<br />

SeZleben SeewinaaRmdegon antidemokratiul organizaciebs (anu iseT organizaciebs,<br />

romlebic ar funqcioben "erTi pirovneba - erTi xma" principis da umravlesobis<br />

principis Tanaxmad da amis magier liderobis "fiurerul princips"<br />

["Führerprinzip"] irCeven). ix. saqme socialisturi raixspartiis Sesaxeb germaniaSi<br />

[Socialist Reich Party Case 2 BverfGE 1 (1952)].


demokratiis konstituciuri SezRudva<br />

kidev ufro metad mniSvnelovania maSin, roca is, rasac umravlesobis<br />

tituli aqvs miniWebuli, sinamdvileSi umciresobis batonobas<br />

niSnavs. amrigad, es paradoqsulad JRers, magram umravlesobis batonobis<br />

SemzRudveli meqanizmebi garkveulwilad TviTon umravlesobas<br />

da demokratias icavs umciresobis legitimuri batonobisagan,<br />

romelic advilad SeiZleba aRmocendes warmomadgenlobiT demokratiaSi.<br />

rogorc es azris gamoTqmis TavisuflebasTan dakavSirebul<br />

SeerTebul StatebSi ganxilul erT-erT gaxmaurebul saqme-<br />

Si aRiniSna, garkveuli sakiTxebis Camocileba gadawyvetilebebis mi-<br />

Rebis umravlesobaze damyarebuli procesidan pirdapir aris dakav-<br />

Sirebuli <strong>konstitucionalizmis</strong> arsTan:<br />

uflebaTa deklaraciis mTavari mizani swored is iyo, rom momxdariyo<br />

garkveuli sakiTxebis amoReba politikuri ganxeTqilebebis Caketili<br />

wridan, maTi gatana umravlesobaTa da Cinovnikebis gavlenis sferos<br />

gareT da iseT samarTlebriv principebad Camoyalibeba, romlebic<br />

gamoiyeneba sasamarTloSi ... adamianis ZiriTadi uflebebi ar SeiZleba<br />

kenWisyris sagani gaxdes; isini ar aris damokidebuli arCevnebis Sedegebze.<br />

17<br />

ricxobrivi umravlesoba bevrs verafers gveubneba imis Sesaxeb,<br />

ramdenad mniSvnelovania esa Tu is gadawyvetilebaNromelime jgufisaTvis.<br />

amitom, Teoriulad aseve mniSvnelovania am kenWisyris ukan<br />

mdgomi nebis simZafre. savsebiT SesaZlebelia, rom 20-procentiani<br />

umciresobis TiToeuli wevri mzad iyos aTi dolari gadaixados sasurveli<br />

SedegisaTvis, xolo 80-procentiani indiferentuli umravlesobis<br />

TiToeuli wevri mxolod erTi dolaris dakargvas daTanxmdeboda<br />

sxva SedegisaTvis. Tambaqos moweva nebadarTulia ara marto<br />

imitom, rom misi akrZalva, albaT, xelyofda adamianis ZiriTad<br />

uflebebs, aramed imitomac, rom mweveli umciresobis neba gaagrZelos<br />

Tambaqos moweva ufro mZafria, vidre aramweveli umravlesobis<br />

neba hqondes Tambaqos kvamlisagan Tavisufali garemo. analogiurad,<br />

umciresobaSi myofi religiuri konfesiis iseTi skolis arseboba,<br />

romelSic maTi tradiciebis mixedviT mimdinareobs swavleba, SeiZleba<br />

nebadarTuli iyos, radgan am umciresobis wevrebi mzad arian si-<br />

17<br />

West Virginia State Board of Education v. Barnette, Jackson, J., 319 US 624, 638<br />

(1943).<br />

75


76<br />

demokratiis moTviniereba<br />

cocxle gawiron TavianTi rwmenis gamo, maSin, rodesac umravlesobisaTvis<br />

es sakiTxi ar aris esoden mniSvnelovani.<br />

umciresobis nebis simZafris mxedvelobaSi miRebam SeiZleba tragikuli<br />

sirTuleebic gamoiwvios maSin, roca umciresobasa da umravlesobas<br />

Soris nulovani jamis [zero-sum] TamaSi mimdinareobs,<br />

anu rodesac TiToeuli jgufis neba mxolod meoris nebis xarjze<br />

SeiZleba ganxorcieldes. magaliTad, umravlesobas SeiZleba swamdes,<br />

rom igi dawyevlili iqneba, Tuki dauSvebs garkveuli ritualebis<br />

Sesrulebas umciresobis mier. balkaneTSi enis sakiTxi nulovani<br />

jamis TamaSis formas iRebs, roca eris ena oficialurad<br />

cxaddeba saxelmwifo enad. am SemTxvevaSi fatalur Sedegs "Tama-<br />

Sis" sabaziso wesebi ganapirobebs. gamosavali mxolod urTier-<br />

TdaTmobis ZiebaSi SeiZleba moinaxos.<br />

konstitucia unda uzrunvelyofdes umciresobebis dacvas. garkveuli<br />

doziT am amocanas adamianis ZiriTadi uflebebis dacva asrulebs,<br />

rasac SeiZleba daematos garkveuli jgufuri uflebebi da<br />

umciresobis damcveli privilegiebi. magram SeuZlebelia sruliad<br />

gamoiricxos umravlesobis batonobis yvelanairi nakli _ umravlesobis<br />

Zalauflebis yvelanairi gamoyeneba Tu borotad gamoyeneba.<br />

Sesabamisad, umciresobebis dasacavad konstitucia instituciur da<br />

procedurul meqanizmebs gvTavazobs. amgvari instituciuri dacva<br />

SeiZleba uzrunvelyofili iyos sakonstitucio marTlmsajulebis<br />

meSveobiT, Tu sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia sakanonmdeblo<br />

organos mier miRebul normebSi Seitanos umciresobasTan dakavSirebuli<br />

iseTi damatebebi, romlebsac sakanonmdeblo umravlesobam<br />

yuradReba ar miaqcia. amitom ar aris gasakviri, rom, rodesac sakonstitucio<br />

marTlmsajulebis dafuZneba xdeba, umravlesobis<br />

warmomadgenlobis principi ar aris xolme mxedvelobaSi miRebuli<br />

an ubralod irRveva. amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasamarTlos<br />

wevrebs prezidenti niSnavs. sxva qveynebSi sakonstitucio<br />

sasamarTloebis wevrobis kandidatebs xelisuflebis sxvadasxva<br />

ganStoeba sxvadasxva kvotis mixedviT waradgens. magram, albaT, kidev<br />

ufro mniSvnelovania proceduruli garantiebi:<br />

(amerikis konstituciis) avtorebis upirvelesi Canafiqri iyo umravlesobis<br />

batonobisaTvis xelis SeSla. mxolod ramdenime sxva demok-


demokratiis konstituciuri SezRudva<br />

ratiul qveyanaSi Tu arsebobs amdeni barieri saarCevno Tu sakanonmdeblo<br />

umravlesobis mier Seqmnili xelisuflebis winaaRmdeg. 18<br />

umravlesobis SemzRudvel konstituciur saSualebebs Soris SeiZleba<br />

movixsenioT Tavad xelisuflebis danawilebac, ramdenadac xelisuflebis<br />

samive ganStoebaSi ara erTaderTi umravlesobis gadawyvetileba<br />

xorcieldeba. Tumca, Cveulebriv, sakanonmdeblo organos miiCneven<br />

xolme umravlesobis batonobis gamoxatulebad, parlamentarizmsac<br />

SeuZlia maJoritaruli zedmetobis SezRudva, Tu parlamentarebis<br />

Tavisufali mandati saSualebas miscems maT ise gadauxvion amomrCevelTa<br />

umravlesobis nebas, rom moxdes am nebis zomierad Sesusteba.<br />

es aris erT-erTi yvelaze winaaRmdegobrivi sakiTxi konstituciuri<br />

suverenitetis SezRudvis Sesaxeb msjelobisas, radgan Tuki saparlamento<br />

umravlesoba CamoSorda amomrCevelTa umravlesobas, maSin<br />

aman umciresobis despotizmis damyarebasac SeiZleba xeli Seuwyos.<br />

metic, umciresobebis dacva gamomdinareobs warmomadgenelTa droSi<br />

SezRuduli mandatebidan (medisonis argumenti). umciresobis tiraniis<br />

safrTxe imiTac mcirdeba, rom saparlamento umravlesoba iZulebulia<br />

molaparakeba awarmoos xelisuflebis sxva gaStoebebTan an ganyofilebebTan<br />

(magaliTad, meore palatasTan). dacvis kidev erTi SesaZleblobaa,<br />

rodesac saxalxo iniciativiT SeiZleba saparlamento umravlesobis<br />

gadawyvetilebis gadaxedva, Tu erT-erT kanonSi saparlamento<br />

umravlesobam umciresobis azri moaxvia Tavs sazogadoebas.<br />

umciresobisaTvis potenciuri safrTxis Semcveli umravlesobis batonoba,<br />

iseve rogorc umciresobis antimaJoritaruli xelisufleba,<br />

romelsac saparlamento umravlesoba aqvs mopovebuli, SeiZleba ganeitraldes<br />

erToblivi gadawyvetilebis ramdenime meqanizmiT (maT Soris<br />

vetos meqanizmiT) da araproporciuli warmomadgenlobiT. magali-<br />

Tad, aSS-is TiToeul Stats ori warmomadgeneli hyavs senatSi, miuxedavad<br />

Statebis araTanabari zomebis da mosaxleobis raodenobisa,<br />

18 Robert Dahl, Dilemmas of Pluralist Democracy: Autonomy vs. Control (New Haven:<br />

Yale University Press, 1982), gv.190. dalis azriT, es barierebi ewinaaRmdegeba demokratias<br />

da maTi mTavari mizani umciresobis privilegiebis SenarCunebaa, amitom dali<br />

saprezidento vetos uflebis gauqmebis rekomendacias iZleva da mxars uWers<br />

parlamentis erTpalatianobas, raTa demokratia ufro farTod gavrceldes. ix.<br />

"On Removing Certain Impediments to Democracy in the United States," in Democracy,<br />

Liberty and Equality, ed. Robert Dahl (Oslo: Norwegian University Press, 1982), gv.133.<br />

77


78<br />

demokratiis moTviniereba<br />

rac damatebiT uflebebsa da dacvis meqanizmebs uzrunvelyofs mciremosaxleobiani<br />

StatebisaTvis. am iniciativis gatana sakmaod Zneli iyo<br />

filadelfiaSi amerikis konstituciis miRebisas. analogiurad, germaniis<br />

ZiriTadi kanonis mixedviT, mcire federaluri mxareebis xelisuflebebs<br />

araproporciulad didi warmomadgenloba hyavT bundesrat-<br />

Si. igive viTarebaa evropis kavSiris ministrTa sabWoSi, sadac mcire<br />

saxelmwifoebisaTvis xmis ufleba araproporciulad aris miniWebuli.<br />

umciresobis dacvis funqcias aseve asrulebs kvalificiuri umravlesobis<br />

moTxovna da saprezidento vetos ufleba. 19<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> saqme xelisuflebis SezRudvaa, rac imas<br />

niSnavs, rom konstitucionalizmi gamoricxavs politikuri konkurenciis<br />

iseT formebs, rogorSic "gamarjvebuli iRebs yvelafers"<br />

(am TvalsazrisiT, <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis saSiSia nebismieri<br />

iseTi politikuri wyoba, romelic stimuls aZlevs gamarjvebulebs<br />

uTofo yaCaRebad iqcnen, iqneba es Tanamdebobebis politikuri darigeba-ganawileba<br />

Tu partiis dafinansebis iseTi wesebi, romelTa mixedviTac,<br />

gamarjvebuls SeuZlia kanonierad aavsos partiis yulaba<br />

saxelmwifo subsidiebis xarjze).<br />

xelisuflebis konstituciuri danawileba zRudavs iseT demokratias,<br />

romelic zedmetad keTilganwyobilia arCevnebSi gamarjvebulTa<br />

mimarT, xolo kontrolisa da balansirebis meqanizmebi xels uwyobs<br />

demokratiis funqciobas. aSS-is kongress kvalificiuri umravlesoba<br />

sWirdeba imisTvis, rom gaauqmos prezidentis veto da daamtkicos kanonproeqti.<br />

amgvari zeumravlesobis moTxovna aris iZulebiTi miaxloeba<br />

"saerTo nebasTan". Tu kongresis ubralo umravlesobis gadawyvetileba<br />

prezidentis an uzenaesi sasamarTlos winaaRmdegobas gamoiwvevs,<br />

es amomrCevlisaTvis imis maniSnebeli iqneba, rom umravlesobis<br />

mier xelisuflebis ganxorcieleba saeWvo Rirebulebisaa.<br />

Tu parlamentarizmi nulovani jamis TamaSi iqneba, maSin is gamarjvebuli,<br />

romelic ricxobrivi umravlesobis Sekowiwebas moaxerxebs,<br />

miiRebs yvelafers, miuxedavad sakuTari gamarjvebis procentu-<br />

19 aSS-is prezidentebma, jorj vaSingtonidan dRemde, 2500-jer gamoiyenes vetos<br />

ufleba da am SemTxvevebis marto 6 procentis dros moxda vetos gauqmeba<br />

xelmeore kenWisyriT.


eferendumi da destabilizacia<br />

li wonisa. magram konstitucionalizmi warmoadgens im Rirebulebebs,<br />

romlebsac SeuZlia gamarjvebuli sxva gziT waiyvanos da ara<br />

zemoxsenebuli logikiT. Tu konstitucionalizmi xelisuflebis<br />

stabilurobas emsaxureba, maSin TviT gamarjvebuli SeiZleba imiT<br />

iyos dainteresebuli, rom ar Seiqmnas sruli damarcxebis viTareba.<br />

totaluri ganadgurebis SesaZleblobam mtrebad SeiZleba aqcios politikuri<br />

an socialuri TamaSis monawileni, maSin roca isini er-<br />

TmaneTTan TanamSromlobas da erTad cxovrebas unda swavlobdnen.<br />

gadawyvetilebaTa miRebis garkveul viTarebaSi SesaZlebelia (politikuri<br />

azrovnebis Sedegad iqneba es Tu Cveulebis pativsacemad)<br />

moxdes umciresobis an umciresobis didi nawilis miwveva gadawyvetilebis<br />

miRebaSi monawileobis misaRebad da misTvis ufro meti mniSvnelobis<br />

miniWeba, vidre es ricxobrivad SeiZleba ekuTvnodes. amis kargi<br />

magaliTia erovnuli Tanxmobis mTavroba omianobis dros. Tu saer-<br />

To neba logikurad ver iqneba umravlesobis nebis analogiuri, aucileblad<br />

unda moiZebnos umciresobisaTvis misaRebi gadawyvetilebebic.<br />

procesSi CarTvis saWiroebas da konsensusis Ziebas mivyavarT konsensusis<br />

formis (consociational) demokratiamde. aseTi ram jerjerobiT<br />

mxolod konstituciur doneze Tu yofila gaformebuli instituciurad<br />

da isic xSirad parlamentSi arsebuli permanentuli ganxeTqilebis<br />

gamo – rogorc holandiasa da belgiaSi. SveicariaSi mTavrobis<br />

formirebas axdens yvela partia, romelsac ki damajerebeli warmomadgenloba<br />

hyavs erovnul sabWoSi. garda konsensusis maZiebeli erovnuli<br />

xasiaTisa, aseTi sistemebis kargad muSaobisaTvis, sul cota,<br />

kidev ori pirobaa saWiro: arc erTi jgufi ar unda iyos bevrad<br />

Zlieri sxva jgufebze, xolo yvelaze Zlieri jgufi mxolod odnav<br />

ufro Zlieri unda iyos siZlieriT meore jgufze.<br />

2.4. referendumi da destabilizacia<br />

konstituciebma moaTvinieres saxalxo suvereniteti (iseve rogorc<br />

demokratia) da organulad CarTes igi <strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciaSi.<br />

xalxis xelisuflebis wyarod aRiarebiT konstituciebi<br />

gamoricxaven imis SesaZleblobas, rom vinme sxvam gamoacxados Tavi<br />

suverenitetis pirvelwyarod. zogierTi konstitucia specialurad<br />

79


80<br />

demokratiis moTviniereba<br />

usvams xazs am ideas. germaniis ZiriTadi kanonis Tanaxmad, mTeli<br />

saxelmwifo xelisuflebis wyaro aris xalxi, xolo ungreTis konstituciis<br />

Semqmnelebma 1989 wels sakmarisad CaTvales SemzRudveli<br />

zedsarTavis – "mSromelis" – amoReba 1949 wlis konstituciidan.<br />

Zveli versiiT konstituciaSi ewera: "ungreTis saxalxo respublikaSi<br />

mTeli Zalaufleba ekuTvnis mSromel xalxs". germaniis<br />

ZiriTadi kanonis teqsti gansazRvravs, rom xalxi saxelmwifo xelisuflebas<br />

axorcielebs arCevnebis gziT da gansazRvruli sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebeli da sasamarTlo organoebis meSveobiT.<br />

amis sapirispirod, ungreTsa da bevr sxva qveyanaSi xalxi suverenitets<br />

axorcielebs maTi arCeuli deputatebis meSveobiT da agreTve<br />

uSualod (referendumis meSveobiT).<br />

Tumca faqtobrivi instituciuri gadawyvetilebebi amsubuqebs<br />

demosis batonobis safrTxes, ungreTis konstitucia qmnis STabeWdilebas,<br />

rom saxalxo suverenitets ganasaxierebs deputatebisagan<br />

Semdgari saxelmwifo kreba. qedmaRluri me-19 muxli kidev ufro<br />

amZafrebs am STabeWdilebas: "parlamenti aris saxelmwifo xelisuflebisa<br />

da saxalxo warmomadgenlobis uzenaesi organo ungre-<br />

Tis respublikaSi", rac arTulebs xelisuflebis ganStoebaTa Soris<br />

balansis damyarebis amocanas. ungreTis konstituciaSi referendumi,<br />

rogorc saxalxo suverenitetis gamoxatvis alternatiuli<br />

saSualeba, aris sapirwone, romelic warmomadgenlobiT saxalxo<br />

suverenitets abalansebs. Tumca, konstitucia ar gansazRvravs<br />

referendumis Catarebis teqnikur pirobebs, rac saSualebas aZlevs<br />

sakanonmdeblo organos ise SezRudos referendumebis Catareba, rogorc<br />

Tavad moexasiaTeba. 20 cxadia, rom amgvari SezRudvac saWiroa.<br />

20 Tu konstitucia ar gansazRvravs referendumis Catarebis sabaziso wesebs,<br />

maSin igi advilad SeiZleba sakanonmdeblo organos msxverplad iqces. referendumis<br />

Sesaxeb kanonebi Seicavs procedurebs referendumis iniciirebisa da dadasturebisaTvis,<br />

rac didebuli SesaZleblobaa iseTi adamianisaTvis, romelsac marto<br />

destabilizacia surs da imis gulwrfeli survili ar amoZravebs, rom referendumi<br />

sakanonmdeblo organos rame seriozuli kontrolisaTvis Catardes. konstituciuri<br />

debulebebis ararsebobis pirobebSi kanonmdebels SeuZlia an iniciirebis<br />

Zalian advilad dasakmayofilebeli pirobebi gaaformos instituciurad, anda<br />

daadginos, rom referendumis Sedegis kanonierebisaTvis amomrCevelTa 50 procentis<br />

monawileobaa savaldebulo, rac, warumateblobis SemTxvevaSi, demokratiis<br />

diskreditacias gamoiwvevs.


eferendumi da destabilizacia<br />

referendumi SeiZleba destabilizaciis faqtorad gadaiqces, Tu<br />

konstitucia ar gansazRvravs misi gamoyenebis receptebs – anu ar<br />

gamoaclis mas im sawamlavs da iluzias, rom referendumis dros<br />

xalxi suverenuli da Seucdomelia, radgan referendumi maTi nebis<br />

uSualo gamoxatulebaa. amitom, ar aris gasakviri, rom amerikis da<br />

germaniis konstituciebi ar cnoben referendums federalur doneze<br />

(garda erTi Zalian konkretuli SemTxvevisa – teritoriis<br />

cvlilebis Sesaxeb – germaniaSi), xolo italiis konstitucia mxolod<br />

gamauqmebel referendums uSvebs (ese igi, SesaZlebelia eris<br />

winaSe apelacia miRebuli kanonis winaaRmdeg).<br />

zogjer konstituciebi xalxis sareferendumo uflebebs imiT<br />

zRudaven, rom referendumis iniciativis eqskluziur uflebas an misi<br />

dasaSvebobis gansazRvris uflebamosilebas xelisuflebis romelime<br />

ganStoebas aniWeben. safrangeTSi, magaliTad, referendumis iniciativis<br />

ufleba prezidents aqvs. de goli, romelic mniSvnelovani<br />

saxalxo mxardaWeriT sargeblobda, xSirad mimarTavda eleqtorats<br />

parlamentis winaaRmdegobis gadasalaxavad an mis gasakicxavad.<br />

Zalian saxifaToa saxalxo suverenitetis eqskluziur kuratorad<br />

vinmes gamocxadeba. yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi<br />

uSualod arCeuli prezidentebi, romlebic acxadeben, rom franguli<br />

modelis mimdevrebi arian, ar emorCilebian parlaments imis momizezebiT,<br />

rom isini uSualod warmoadgenen saxalxo suverenitets.<br />

rac unda mimzidvelad gamoiyurebodes referendumi demokratiuli<br />

lozungebis fonze, sinamdvileSi misi gamoyeneba ver moxerxdeba verc<br />

xelisuflebis SesazRudavad da verc xelisuflebis aramarTvadi saxalxo<br />

kontrolis gansaxorcieleblad. am mosazrebis sapirispirod,<br />

xSirad mohyavT xolme Sveicariis magaliTi, sadac TiTqos es SeiZleba.<br />

21 SveicariaSi referendumi pirvelad frangebma Seitanes (1798),<br />

rodesac Sveicarielebs xma unda miecaT safrangeTis samxedro okupaciis<br />

pirobebSi Seqmnili sakuTari konstituciisaTvis. maT mxari<br />

dauWires konstitucias, rogorc Cveulebriv xdeba xolme aseT viTarebaSi<br />

(rogorc, magaliTad, breJnevis konstitucias misca xma xal-<br />

21 Sveicariul referendumebze msjelobisas veyrdnobi wyaros: Olivier Duhamel,<br />

Les Démocraties, Régimes, Histoire, Exigences (Paris: Éditions du Seuil, 1993), gv.68-74.<br />

81


82<br />

demokratiis moTviniereba<br />

xma), Tumca frangebs mainc mouxdaT maqinaciebis moSveliebaÉ– yvela<br />

im amomrCevlis xma, vinc Tavi Seikava, "dadebiTad" CaiTvala. cota<br />

ufro metad rom gasWirvebodaT, frangebi, albaT, yvela gamoucxadebeli<br />

amomrCevlis xmasac "dadebiTad" CaTvlidnen.<br />

droTa ganmavlobaSi SveicariaSi referendumis rva sxvadasxva<br />

forma iyo instituciurad gaformebuli. garda amisa, zogierT konkretul<br />

sakiTxTan mimarTebaSi, mosaxleobam referendumis gziT xma<br />

misca imas, rom garkveuli sakiTxebi referendumze ar gaetanaT (magaliTad,<br />

arasavaldebulo referendumi samxedro xarjebis Sesaxeb). 22<br />

mimomxilvelebi aRniSnaven, rom Sveicarielebi sakmarisi aqtivobiT<br />

(daaxloebiT 40 procenti) monawileoben referendumebSi, miT ufro,<br />

Tu mxedvelobaSi miviRebT imas, ramdenad xSirad uxmoben maT saar-<br />

Cevno yuTebTan. monawileobis procenti stabilurad klebulobs<br />

(omamde igi daaxloebiT 60 procents Seadgenda). Tumca Sveicarielebi<br />

naxevarze odnav met kanons uaryofen. kanonmdeblobis TvalsazrisiT,<br />

albaT, referendumis mowvevis SesaZlebloba ufro mniSvnelovania,<br />

vidre TviT referendumi. imis gamo, rom kanonmdeblebi iZulebuli<br />

arian gaiTvaliswinon referendumis SesaZlebloba, isini ecdebian<br />

rac SeiZleba meti xalxi CarTon kanonproeqtebis SemuSaveba-<br />

Si. Sveicariuli saxalxo iniciativebis did miRwevebs Soris aRniSvnis<br />

Rirsia absentis aryis akrZalva da "maRalzneobrivi" kenWisyra<br />

pirutyvis sajarod dakvlis winaaRmdeg. dReisaTvis saxalxo iniciativebs<br />

ZiriTadad garkveuli interesTa jgufebi mimarTaven xolme,<br />

raTa sakuTari korporaciuli interesebi daakanonon. es xerxi Cveulebriv<br />

maSin ixmareba, roca parlamentarebi iviwyeben specialur interesebs<br />

sazogado interesebis sasargeblod. saxalxo iniciativa gariyuli<br />

politikuri jgufebisa da moZraobebis ukanaskneli TavSesafaria:<br />

maTi wminda miznebi dRis wesrigSi Semodis, xalxi maT Sesaxeb<br />

laparakobs, magram, rogorc wesi, praqtikulad araviTari xel-<br />

Sesaxebi SedegiT. Tumca, uaryofili winadadebebis nawili politi-<br />

22 arasavaldebulo referendumis moTxovna SeiZleba kanonis miRebidan mxolod<br />

90 dReSi da (federaluri kanonis SemTxvevaSi) saWiroa 50 000 xelmoweris Segroveba.<br />

amaSi ar Sedis sagangebo viTarebasTan dakavSirebuli, konstituciuri an<br />

saxelmwifo xarjebTan dakavSirebuli sakiTxebi (vaimaris konstituciac cnobda<br />

arasavaldebulo referendums, magram zemoaRniSnuli SezRudvebis gareSe).


eferendumi da destabilizacia<br />

kosebma SeiZleba "regularul" sakanonmdeblo procesSi CarTon, rogorc<br />

es ucxoeli muSebis uflebaTa SezRudvasTan dakavSirebiT<br />

moxda mas Semdeg, rac referendumma uaryo ramdenime kacTmoZule winadadeba.<br />

amrigad, ra daskvna SeiZleba gavakeToT?<br />

SveicariaSi 1874-idan 1939 wlamde Catarebulma referendumebma aCvena,<br />

rom Sveicarieli xalxi: SiSobs ar dakargos liberaluri politikuri<br />

uflebebi, sastikia mkvlelebis mimarT, cudi TvaliT uyurebs<br />

centralizaciis process, mxars uWers satarifo begaras, zogjer antisemitur<br />

miswrafebebs amJRavnebs, ar moswons saxelmwifos Careva<br />

mrewvelobis marTvaSi, mxars uWers mSobliur Rirebulebebs (qorwinebis<br />

da spirtiani sasmelebis Sesaxeb kanonebSi), stabilurad mom-<br />

Wirnea sajaro Cinovnikebis xelfasis sakiTxSi (gansakuTrebiT kantonebis<br />

doneze) da mwiri warmodgena aqvs jandacvis RonisZiebebis Sesaxeb.<br />

mTlianobaSi, SeiZleba iTqvas, rom Sedegi nel-nela iqna miRweuli<br />

an, sxva sityvebiT, erovnuli asambleebi win uswrebdnen xalxs.<br />

ufro metic, xalxi namdvilad ar moqmedebda impulsurad. piriqiT,<br />

sinamdvileSi politikuri partiebi xalxs gamalebiT aqezebdnen, mierekebodnen<br />

da informacias awvdidnen zustad igive meTodebiT, rogorc<br />

saarCevno kampaniebSi... iseve, rogorc im qveynebSi, sadac demokratia<br />

uSualo saxalxo kanonmdeblobis gareSec arsebobs. 23<br />

Tu amas im tendenciasac davumatebT, romelic amerikis ramdenime<br />

Statma sakuTar Tavze gamoscada, kerZod is, rom garkveuli jgufebi<br />

referendumis saSualebiT cdilobdnen sakuTari antikonstituciuri<br />

miswrafebebis dakanonebas (aralegaluri imigrantebis, homoseqsualistebis<br />

sawinaaRmdego da sxva msgavsi winadadebebi), ma-<br />

Sin gasagebi unda gaxdes <strong>konstitucionalizmis</strong> TavSekavebuli damokidebuleba<br />

referendumisadmi, Tundac misi madestabilizebeli potencialis<br />

mxedvelobaSi miRebis gareSe. radgan xalxis azriT manipulireba<br />

advilia, referendumi politikuri elitis (da im konstituciuri<br />

Rirebulebebis, romelTac elita warmoadgens) mteria.<br />

poets SeiZleba epatios xalxis naklovanebaTa ignorireba. yvelaze<br />

uares SemTxvevaSi igi, albaT, waagebs arCevnebs da Semdeg<br />

cxovrebaze gulgatexili paTosis poemas dawers. magram politiko-<br />

23<br />

Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:<br />

Greenwood Press, 1970), gv.562.<br />

83


84<br />

demokratiis moTviniereba<br />

si, romelic uaryofs imas, rom "xalxi" araSorsmWvreteli, emociurad<br />

advilad damyoli da, gasagebi mizezebis gamo, arakompetenturia<br />

kanonmdeblobis bevr sakiTxSi da romelic ar aRiarebs amas,<br />

gansxvavebiT sakanonmdeblo procesisagan, romelic, arsebiTad, sapirispiro<br />

mosazrebebisa da rwmenebis racionalur gansjas emyareba,<br />

albaT, swored imaze fiqrobs, rogor gamoiyenos es naklovanebebi<br />

Tavis sasargeblod. Cveni msjelobis am etapze, ukve SeuZlebelia<br />

ar vaRiaroT, rom konstitucionalizmSi aris elituri TviTSegnebis<br />

garkveuli elementi. am eliturobis gamarTleba SeiZleba moraluri<br />

an utilitaruli argumentebiT, magram Znelad Tu moxerxdeba<br />

saxalxo grZnobebis an demokratiuli egalitarianizmis safuZvelze.<br />

Tu referendumze gamoxatuli eris suliskveTeba demagogebis<br />

mier waqezebuli konservatizmiTa da radikalizmiT aris gaJ-<br />

RenTili, maSin konstitucionalizmSic iqneba elituri azrovnebis<br />

diqtaturis marcvali, miuxedavad imisa, ramdenad arakompetenturia<br />

referendumis Sedegi da ramdenad upirispirdeba Cagvras konstitucionalizmi,<br />

romelsac marTlac aqvs elitizmis elferi.<br />

roca vambobT, rom arsebobs universaluri da yvelasaTvis sasike-<br />

To elituri Rirebulebebi, amave dros ar uarvyofT pirovnebis, rogorc<br />

brbos wevris, Rirsebasac. gavbedavT da vityviT mxolod imas,<br />

rom brboSi yofnisas pirovneba yovelTvis ar dgas sakuTari Rirsebis<br />

simaRleze. am konkretul SemTxvevaSi, <strong>konstitucionalizmis</strong> mxardam-<br />

WerTa rigebSi rusos CarTvac ki SeiZleba: "Cveni neba yovelTvis Cveni<br />

keTildReobisken aris mimarTuli, magram Cven yovelTvis ver varCevT,<br />

ra aris CvenTvis kargi; xalxi arasodes aris korumpirebuli, magram<br />

igi SeiZleba motyuebuli darCes, moatyuo; aseT SemTxvevebSi mxolod<br />

gveCveneba, rom mas TiTqos is surs, rac cudia". 24<br />

savaraudod, raki arCevnebi sakmaod iSviaTad da xangrZlivi periodebis<br />

Semdeg tardeba, xalxisTvis mimarTva im sakanonmdeblo<br />

organos winaaRmdeg, romelic daSorda xalxs da xSirad korumpirebuli<br />

da calmxrivia, SeiZleba xelisuflebis SezRudvis saSualebadac<br />

miviCnioT. SeiZleba isic iTqvas, rom, Tu referendumi da<br />

saxalxo iniciativa konservatiuli da/an radikaluria, maSin es<br />

garkveul politikur an eTikur RirebulebiT arCevanze miuTiTebs.<br />

24 Rousseau, gv.203.


eferendumi da destabilizacia<br />

magram aseTi kritika, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, uadgiloa.<br />

upirveles yovlisa, moqalaqeTa politikur kulturazea damokidebuli,<br />

SeiZleba Tu ara mocemul politikur sistemaSi referendumis<br />

integrireba <strong>konstitucionalizmis</strong>Tvis zianis miuyeneblad.<br />

hitlerma referendumi samjer gamoiyena. samive SemTxvevaSi<br />

referendumi mTavrobis mier iyo iniciirebuli, maT Soris anSlusis<br />

damtkiceba [(Anschluss) - okupirebuli avstriis germanisaTan<br />

mierTeba], da samive es iniciativa gadamwyveti umravlesobiT iqna<br />

mowonebuli. meore mxriv, demokratia referendumebis gareSec kargad<br />

muSaobs.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT gadamwyveti mniSvneloba<br />

aqvs imas, risTvis gamoiyeneba referendumi. igi ar SeiZleba iyos<br />

samarTalSemoqmedebis Cveulebrivi meTodi, magram igi SeiZleba iyos<br />

konstituciuri kontrolis erTi meqanizmi da, agreTve, sakanonmdeblo<br />

Cixidan gamosvlis saSualeba (magaliTad, dasaSvebi gamosavali<br />

iqneba "xalxs" mivandoT gadawyvetilebis miReba maSin, rodesac<br />

parlamentis ori palata ver axerxebs SeTanxmebas).<br />

85


Tavi mesame<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da<br />

balansirebis meqanizmebi da<br />

xelisuflebis danawileba<br />

3.1. balansirebis xelovneba<br />

gana nawils SeuZlia mTelis Secnoba?<br />

paskali *<br />

konstituciis mizania SezRudos saxelmwifo da xalxi, romelic<br />

saxelmwifos Seadgens. TavisTavad, calke aRebuli konstitucia meti<br />

araferia, Tu ara uqmi, daxavsebuli kanoni an umniSvnelo tradicia.<br />

mainc ra saxis dacvas gvTavazobs konstitucia? SeuZlia ki<br />

mas Zalauflebis SemzRudveli roli iTamaSos, Tu xalxs misi ar<br />

swams an Tu ZlierTa ama qveynisaTa interesebi masze maRlaa dayenebuli?<br />

imis miuxedavad, Tu ramdenad mniSvnelovani da aucilebelia<br />

konstituciisadmi rwmena, konstitucionalizms, rogorc despotizmis<br />

antiTezas, instituciuri garantiebic sWirdeba. amgvari garantiebis<br />

uzrunvelsayofad xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba ise<br />

unda iqnes organizebuli, rom maT erTmaneTi SezRudon.<br />

ai, ra weria 1789 wels safrangeTSi miRebuli adamianisa da moqalaqis<br />

uflebaTa deklaraciis me-16 muxlSi, romelic ramdenime<br />

konstituciaSi ucvlelad gadaitanes: "sazogadoebas, romelSic xelisuflebis<br />

danawileba gansazRvruli ar aris, saerTod ar gaaCnia<br />

konstitucia" 1. rac Seexeba TviT gamijvna-ganawilebas, am TvalsazrisiT<br />

sxvadasxva mTavroba da maTi konstituciebi mniSvnelovnad<br />

* "azrebi", baCana bregvaZis Targmani, gv. 204.<br />

1 franguli da germanuli originalebis inglisuri Targmanis wyaroebi miTiTebulia<br />

albert blausteinisa da jei sigleris [Albert P. Blaustein & Jey A. Sigler]<br />

redaqtirebul krebulSi Constitutions That Made History (New York: Paragon House,<br />

1988), gv. 359-387.


88<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

gansxvavdeba. erTi zusti recepti an saboloo pasuxi am kiTxvaze<br />

ar arsebobs.<br />

maTTvis, vinc "Zalaufleba erTianobaSia" principis momxrea, gamijvna<br />

ar aris bunebrivi movlena da isini gamijvnis princips uaryofen<br />

rogorc usargeblo struqturul garTulebas, romelic<br />

tyuilubralod aWianurebs aucilebel gadawyvetilebebs da aferxebs<br />

mTavrobis efeqtian muSaobas. es idea jer kidev rusos droindelia<br />

da mas mxari dauWires 1776 wlis pensilvaniis konstituciis<br />

revolucionerma avtorebma da 1792 wlis frangma revolucionerebma.<br />

robespieris kvaldakval, markiz de kondorsem mkacrad<br />

gaakritika dabalansebuli, magram gamijnuli xelisuflebis sistema<br />

da mxari dauWira erTianobis princips, romlis saWiroebac mwvaved<br />

igrZnoboda maSindel safrangeTSi. 2 kondorse amtkicebda, rom misa-<br />

Rebi iqneboda mxolod funqciuri dayofa-danawileba.<br />

yovelTvis, roca diqtaturis instituciuri gaformeba xdeba, ma-<br />

Sinve xelisuflebis erTianobis sakiTxi wamoiWreba xolme. magram,<br />

rogorc es hitleris mTavrobis araefeqtianma muSaobam cxadyo, xelisuflebis<br />

calkeuli nawilebi sulac ar Cqaroben Seerwyan erTmaneTs<br />

xelisuflebis erTianobis preistoriuli "sawyisi" formiT. nacizmis<br />

fuZemdebeli Teoretikosebi miiCnevdnen, rom raixsprezidentis diqtatura<br />

iyo eris SenarCunebisa da germaneli xalxis (da ara individis)<br />

suverenitetis miRwevis saSualeba. "diqtatura aris wminda mTavroba,<br />

imperia [IMPERIUM] am sityvis Tavdapirveli mniSvnelobiT, rac niSnavs<br />

saxelmwifo xelisuflebis mTlianad gamgeblobas". 3<br />

komunistebi monoliTuri saxelmwifo xelisuflebis momxre iyvnen.<br />

proletariatis diqtatura martivi koncefciaa da swored simartive<br />

aqcevs mas ase mimzidvelad: igi gulisxmobs siZlieres da<br />

ar moiTxovs tvinis did Wyletas. is, rom saxelmwifo komunisturi<br />

partiis diqtaturas iyo daqvemdebarebuli (stalinis SemTxveva-<br />

Si ki, erTi pirovnebis diqtaturas), Zalian aadvilebda saqmes. uf-<br />

2<br />

Plan de constitution, presenté a la Convention nationale, vol. 18, Oeuvres (Paris, 1804),<br />

gv.185, 201.<br />

3<br />

Johannes Heckel, "Archiv des öffentlichen Rechts" in Clinton Rossiter, Constitutional<br />

Dictatorship: Crisis Government in the Modern Democracies (Princeton: Princeton<br />

University Press, 1948), gv.62.


alansirebis xelovneba<br />

ro zustad, es saqmes aadvilebs, magram yovelTvis ar aris ukeTesobisken<br />

gadadgmuli nabiji.<br />

ueWvelia, aris sagangebo mdgomareobebi da krizisebi, romelTa<br />

drosac saWiroa saxelmwifos mxridan dauyovnebeli, mtkice da<br />

uSualo moqmedeba. Tanamedrove saxelmwifo Tavdapirvelad absolutizmis<br />

formiT arsebobda da swored igi iyo mmarTvelobis despoturi<br />

forma, romlis winaaRmdegac monteskiem kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebis SemoRebis idea wamoayena.<br />

diqtaturis Tavidan asacileblad xelisuflebis damabalansebeli<br />

sapirwone isev xelisufleba unda iyos. amitom, sasurvelia saxelmwifo<br />

uflebamosilebis rame formiT dayofa-ganawileba. am<br />

TvalsazrisiT, konstitucionalizmiT nakarnaxebi konstitucia arsebiTad<br />

ufro metia, vidre saxelmwifo organoebs Soris xelisuflebis<br />

danawileba. mxolod uflebamosilebis sademarkacio xazebis<br />

gavleba ar aris sakmarisi.<br />

"ambicias ise unda moevlos, rom mas ambicia awonasworebdes" 4.<br />

moxetiale pirutyvs gavlebuli sazRvari ki ar aCerebs, aramed<br />

ZaRlis yefa mezobeli nakveTidan. xelisuflebis TiToeuli gan-<br />

Stoebis liders unda mieces Sesabamisi berketebi imisaTvis, rom<br />

SezRudos garedan Careva misi uflebamosilebis sferoSi. gana arsebobs<br />

ufro macduri ram, vidre aseTi berketebis flobaa? da gana<br />

cduneba zedmetad didi araa pirovnebisTvis, vinc gabedavs isurvos<br />

an gabedavs imoqmedos da gaxdes sakuTari survilebisa da moqmedebebis<br />

msajuli? vin iqneba sakuTari saqmis Sesaferisi mosamarTle?<br />

SeuZlia ki pirovnebas, romelsac kanonis SemoRebis ufleba aqvs<br />

miniWebuli da, amdenad, SeuZlia xalxi mdidrad da gavlenianad aq-<br />

4 The Federalist Papers, No. 51: Madison (New York: Mentor Books, 1961), gv.322.<br />

monteskiec amave azrs iziarebda: "...mudam ase iyo, rom ZalauflebiT mosil<br />

kacs misi borotad gamoyenebisaken hqonda da aqvs midrekileba da ase grZeldeba<br />

manam, sanam bariers ar waawydeba. raTa ar moxdes Zalauflebis borotad gamoyeneba,<br />

saqme ise unda moewyos, rom Zalaufleba unda akontrolebdes Zalauflebas".<br />

Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, trans. and ed. Anne M.<br />

Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University<br />

Press, 1992), XI. gv.4.<br />

89


90<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

cios, gauZlos aseT cdunebas? SeuZlia ki mas gauZlos cdunebas<br />

da upiratesoba sakuTar survilebs ar mianiWos?<br />

sakuTari interesebis sxvaze maRla dayenebis riski mxolod nawilobriv<br />

aris Serbilebuli konstituciuri principiT, romelic<br />

adgens, rom kanoni kanonmdebelsac exeba. kanonmdebeli, mefisagan<br />

gansxvavebiT, kanonze maRla ar dgas, magram kanonis Tanaxmad mas<br />

mainc SeiZleba upiratesoba hqondes miniWebuli.<br />

Zalauflebisaken miswrafebis SeCereba mxolod maSin SeiZleba,<br />

rodesac am survilis mqone piri erTdroulad ar aris isic, vinc<br />

am survilis miRwevisaTvis saWiro saSualebebs akontrolebs. amrigad,<br />

Zalauflebis msurvelis ambicia gakontrolebulia imiT, rom<br />

mas ara aqvs saSualeba imoqmedos yovelgvari dafiqrebis an uflebamosilebis<br />

Semdgomi gadacemis gareSe da imitomac, rom igi ar<br />

gansazRvravs moqmedebis Sedegs. garda amisa, radgan is, vinc moqmedebs,<br />

ar aris is, visac survili aqvs, survilis "aRmsrulebels"<br />

aqvs saSualeba garkveul farglebSi gaakontrolos piri, romelic<br />

survilis "CamoyalibebisTvisaa" pasuxismgebeli. bolos da bolos,<br />

"aRmsrulebelma" unda Seasrulos mxolod is, rac Seesabameba winaswar<br />

dadgenil pirobebs. miuxedavad imisa, Tu vin flobs im sa-<br />

Sualebebs, romlebiTac moqmed subieqts fizikurad SeuZlia cxovrebis<br />

pirobebis Secvla (Tundac ZaliT), am saSualebebis gamoyeneba<br />

ver moxdeba saTanado sanqciis gareSe.<br />

xelisuflebis dayofa-danawilebis Tanamedrove forma xelisuflebis<br />

klasikur – sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo –<br />

ganStoebebs Soris pirvelad inglisSi gaCnda. da mainc, XVIII saukuneSi<br />

am ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxi miCneuli iyo<br />

ara imdenad moqmedebis sferoebis an funqciebis mixedviT gadanawilebul<br />

saxelisuflebo ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxad,<br />

aramed ufro metad qveynis Semadgeneli socialuri Zalebis dabalansebis<br />

problemad.<br />

parlamentis zeda palata iyo aristokratiis warmomadgenlobiTi<br />

organo, qveda palata ki gadasaxadis gadamxdelebs warmoadgenda;<br />

xolo gadawyvetilebebis mimRebi oficialurad iyo "mefe parlamentSi"<br />

["King in Parliament"]. sxva sityvebiT, qveynis sam socialur Za-


alansirebis xelovneba<br />

las gadawyvetilebebis miReba an kanonebis SemoReba mxolod erToblivad<br />

SeeZlo. droTa ganmavlobaSi dadga samoqmedo sferoebSi<br />

Sromis ganawilebis sakiTxic. 5 aRmasrulebeli ganStoeba, romelic<br />

nawilobriv samefo privilegiebze iyo dafuZnebuli, gamoeyo parlaments<br />

da am xelisuflebas mefis "msaxurebi" axorcielebdnen.<br />

monteskiem inglisuri sistema aRwera rogorc sistema, romel-<br />

Sic xalxis Tavisufleba garantirebulia: sadac xelisuflebis gan-<br />

Stoebebi da dainteresebuli xalxi mkafiod arian gamijnuli er-<br />

TmaneTisagan da amdenad ganStoebebi erTmaneTs abalanseben. 6 sinamdvileSi,<br />

gamijvnis wyalobiT, aRmasrulebeli xelisufleba damoukidebeli<br />

gaxda, ramac SesaZlebeli gaxada mis mier Zalauflebis<br />

despoturad gamoyeneba, magaliTad, koloniebTan mimarTebaSi. britaneTis<br />

batonobis winaaRmdeg brZolisas amerikeli revolucionerebi<br />

monteskies principebis mimdevrebi iyvnen. 7<br />

5 am droisaTvis marTlmsajulebis ganxorcieleba ar iyo miCneuli xelisuflebis<br />

calke ganStoebad, miuxedavad imisa, rom inglisis saerTo samarTali, romelic<br />

mosamarTleTa mier Seqmnili samarTlis memkvidre iyo, sakanondeblo ganStoebisagan<br />

damoukideblad arsebobda. ufro adreuli iuridiuli Teoriis Tanaxmad,<br />

TviT mefec ki SezRuduli iyo saerTo samarTlis wesebiT.<br />

6 miuxedavad imisa, rom lokTan erTad monteskie <strong>konstitucionalizmis</strong> yvelaze<br />

TvalsaCino eqsperti iyo XVIII saukuneSi, misi moZRvreba (rogorc es axla gaxda<br />

cxadi) srulad ar akmayofilebs <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovnebs. monteskie mar-<br />

Tlac ukavSirebs erTmaneTs Tavisuflebasa da saxelisuflebo uflebamosilebis gamijvnas,<br />

magram misi Sexedulebebi Tavisuflebis Sesaxeb sakmaod winaaRmdegobrivia.<br />

xandaxan Tavisuflebis koncefcia misTvis mxolod imas niSnavs, rom cxovreba harmoniaSia<br />

kanonis debulebebTan (ar arsebobs despotizmi, xolo kanonis uzenaesoba, misi<br />

formaluri gagebiT, yvelaferze maRla dgas); zogjer es niSnavs, rom adamianebs<br />

erTmaneTis ar eSiniaT; xolo zogjer ki niSnavs, rom mTeli xalxi marTavs sakuTar<br />

Tavs. swored am ukanaskneli gaazrebis gamoa saWiro warmomadgenloba. magram monteskie<br />

mxars uWers warmomadgenlobiT mandats zogad sakiTxebze da aristokratiis<br />

mravalferovan warmomadgenlobas xalxis dasabalanseblad. aRmasrulebeli ganStoeba<br />

ZiriTadad sagareo saqmeebiTa da omebis warmoebiTaa dakavebuli. sakanonmdeblo gan-<br />

Stoebas SeuZlia es saqmeebi mxolod SemdgomSi ganixilos, maSin roca aRmasrulebel<br />

ganStoebas SeuZlia nebismier dros Caerios sakanonmdeblo procesSi. dabolos,<br />

sasamarTlo ganStoeba despoturia, Tu igi gamijnuli ar aris, magram, rogorc xelisuflebis<br />

ganStoebas, mas umniSvnelo gavlena aqvs.<br />

7 1789 wlis damfuZnebeli krebis frangi wevrebi, zustad iseve, rogorc amerikelebi<br />

ori wlis Semdeg, TavdadebiT ibrZodnen saxelisuflebo uflebamosilebaTa<br />

gamijvnisaTvis. maT miaCndaT, rom gamijvna Tavisuflebis garantia iyo.<br />

91


92<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

medisons imedi hqonda, rom xelisuflebis ZiriTadi organoebi<br />

ise imuSavebdnen, rom maTi gaZliereba mxolod erTmaneTis xarjze<br />

iqneboda SesaZlebeli. amrigad, isini isedac gaakontrolebdnen er-<br />

TmaneTis saqmianobas. saxelmwifo moxeleebis antagonisturi interesebi<br />

Suris grZnobiT gaJRenTavda saxelmwifo institutebs da<br />

radgan sxvadasxva uwyebis moxeleebi maT institutebze arian damokidebuli,<br />

xolo maTi piradi Zalaufleba _ maTi organizaciis Zalauflebaze,<br />

amitom isini neitraluri ver iqnebian imis mimarT, Tu<br />

ramdenad Zlieria xelisuflebis maTi ganStoeba. sistema isea mowyobili,<br />

rom moxeleebi realurad unda iyvnen damokidebuli xelisuflebis<br />

im calkeul ganStoebebze, romelsac isini miekuTvnebian.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, Tanamdebobaze daniSvnis uflebisa<br />

da piradi SeuTavseblobis mniSvneloba swored am sakiTxidan<br />

gamomdinareobs. xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba zemoqmedebas<br />

axdens erTmaneTze, raTa gamoasworon kanonis SesaZlo darRvevebi<br />

da Tavi Seikavon aseTi darRvevebisagan erTmaneTisadmi saTanado<br />

pativiscemis pirobebSi.<br />

xelisuflebis danawilebisa da mowyobis mravali sxvadasxva gza<br />

arsebobs. sakiTxis nebismier gadawyvetas arsebobis ufleba aqvs, Tu<br />

Tavisuflebis SezRudvis saSualebebi gamoricxuli an Tavidan acilebulia.<br />

konstitucionalistis TvalsazrisiT, xelisuflebis saqmianobis<br />

demokratiuli buneba meoradi mniSvnelobisaa. es gulisxmobs,<br />

rom demokratia niSnavs sazogadoebis mosazrebebisaTvis upiratesobis<br />

miniWebas institutebis mosazrebebTan SedarebiT. garkveul<br />

garemoebebSi xelisuflebis efeqtianobac meoradi mniSvnelobisaa,<br />

Tumca, saxelmwifos uunaroba mis sxvadasxva organos Soris<br />

uTanxmoebaTa aRmofxvris saqmeSi sabolood safrTxes Seuqmnis<br />

usafrTxoebas da, amdenad, Tavisuflebasac. miuxedavad amisa, amerikis<br />

konstitucias arasodes ucdia Tavidan aecilebina konfliqtebi<br />

xelisuflebis ganStoebaTa Soris:<br />

xelisuflebis gamijvna-danawilebis doqtrina 1787 wlis konvenciam<br />

aRiara ara imisTvis, rom efeqtianoba waexalisebina, aramed imis-<br />

Tvis, rom gamoricxuliyo xelisuflebis TviTneburi gamoyeneba. mizani<br />

iyo ara is, rom Tavidan yofiliyo acilebuli uTanxmoeba, aramed<br />

is, rom xalxi daculi yofiliyo avtokratiisagan saxelisuflebo


alansirebis xelovneba<br />

uflebamosilebis sam seqciad gadanawilebis Tanmxlebi gardauvali<br />

uTanxmoebis saSualebiT. 8<br />

cxadia, rom uTanxmoebisa da konfliqtebis bunebrivad miCneva<br />

Semzaravad JRers wesrigisa da gadawyvetilebaTa miRebis konsocialuri<br />

erToblivi procesis mxardamWerebisaTvis. 9 magram iqac ki,<br />

sadac Tanaziar socialur procesebs saarsebo mniSvneloba aqvs, gadawyvetilebaTa<br />

miRebis konsocialuri procesis saWiroebisa da<br />

sferos ganmsazRvreli prekonstituciuri gadawyvetilebebi momdinareobs<br />

yvelas mier gaziarebuli im mosazrebidan, rom es calkeuli<br />

qveyana ver gauZlebs da ver gadaitans garkveuli saxis konfliqtebs.<br />

konsocialuri struqturebi, Cveulebriv, potenciurad<br />

fataluri konfliqtebis CrdilSi warmoiqmneba 10 (belgiaSi, magali-<br />

8 Myers v. United States, 272 U.S. 293 (1926) (J. Brandeis, dissenting).<br />

9 konfliqtebis dasaSvebad miCneva ar niSnavs gadawyvetilebaTa miRebis procesSi<br />

Cixuri viTarebis daSvebas. konstitucia, romelic tovebs amgvari Cixis SesaZleblobas,<br />

teqnikuri TvalsazrisiT araadekvaturia, radgan igi dasaSvebad miiCnevs destabilizacias.<br />

sakanonmdeblo saqmianobis garkveul sferoebSi kvalificiuri umravlesobis<br />

moTxovnam SeiZleba gamoiwvios amgvari, destabilizaciis momtani Cixuri viTarebis<br />

warmoqmna. es aris ungreTis konstituciis kargad cnobili fenomeni. kvalificiuri<br />

umravlesobis moTxovnis nakli isaa, rom ramdenime SemTxvevaSi igi ar iZleva<br />

sakiTxis gadawyvetis saSualebas (ris Sedegicaa is, rom ver viRebT gadawyvetilebas,<br />

romelic aucileblad ar niSnavs kategoriul uaryofas). roca xmaTa ori mesamedi<br />

saWiroa ZiriTadi uflebebis SezRudvis SemTxvevaSi, maSin problema ar arsebobs,<br />

radgan kenWisyris uaryofiTi Sedegi ubralod uaryofas niSnavs. ZiriTadi uflebis<br />

SezRudva ar SeiZleba. amrigad yvelaferi ise rCeba, rogorc iyo, gaumarjos<br />

Tavisuflebas! (garTulebebi warmoiqmneba maSin, Tu kanonproeqti ZiriTadi uflebis<br />

gaZlierebiskenaa mimarTuli; magram yoveli aseTi gamaZlierebeli winadadeba mainc<br />

Seicavs cotaoden SemzRudvel elements, amitom sanerviulo araferia), magram, rodesac<br />

mizani organos Camoyalibeba an piris Tanamdebobaze daniSvnaa, maSin advilad<br />

SeiZleba warmoiqmnas destabilizaciis gamomwvevi Cixi.<br />

10 konsensusis saWiroeba SesaZloa socialuri tradiciebidan gamomdinareobdes.<br />

ase magaliTad, iaponiaSi umravlesobisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebze<br />

parlamentis mier miRebuli gadawyvetileba aucileblad misaRebi unda iyos umciresobisTvisac<br />

(opoziciisTvisac), imis gaTvaliswinebiT, rom opoziciac wava garkveul<br />

daTmobaze. rodesac premier-ministr satos surda gaefarToebina iaponia-amerikis<br />

Tavdacvis xelSekruleba, socialisturma opoziciam protestis niSnad datova<br />

palatis sxdomaTa darbazi. satom sakiTxi kenWisyraze mxolod mas Semdeg<br />

daayena, rac socialistebi gavidnen darbazidan da misma partiam moaxdina xelSekrulebis<br />

ratifikacia. amis Sedegad sato iZulebuli gaxda gadamdgariyo [wyaro:<br />

profesori maikl iangi (Michael Young), Columbia University, New York].<br />

93


94<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

Tad, yvela partia iziarebs imas, rom religiuri da eTnikuri dayofis<br />

ukontrolo konflqtisaken eskalaciis daSveba katastrofa<br />

iqneboda).<br />

saxelmwifo xelisuflebis danawilebis zemoaRniSnuli formis<br />

sailustraciod ori modeli arsebobs. erTi maTgani uflebamosilebis<br />

gamijvnazea dafuZnebuli, xolo meore _ sxvadasxva saxelmwifo<br />

organos Soris uflebamosilebis gadanawilebaze. pirvel modelSi<br />

xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna, Teoriulad, dasrulebuli<br />

formisaa. xelisuflebis ganStoebebi erTmaneTisagan gancalkevebuli,<br />

anu erTmaneTisagan damoukidebeli, magram araavtonomiura, radgan<br />

maT ar SeuZliaT mxolod TviTon, izolirebulad imoqmedon.<br />

SeerTebul StatebSi miRebuli gamijvnis modeli, Cveulebriv,<br />

Zlier prezidentializmTan asocirdeba. sakiTxisadmi amgvari politologiuri<br />

stiliT midgoma ZiriTadad imis ganxilvas gulisxmobs,<br />

Tu xelisuflebis rogori gadanawileba emsaxureba yvelaze ukeT<br />

(anu yvelaze efeqtianad da Cavardnebis gareSe) politikuri sistemis<br />

funqciobas krizisebis gareSe, amomrCevlebis mier "mxardaWerili"<br />

politikuri tendenciebis realizacias da rame saxis koleqtiuri<br />

programis ganxorcielebas. 11<br />

sruli gamijvna, TavisTavad, aseve bundovani terminia da, albaT,<br />

verc erTi politikuri sistema ver iarsebebda mis safuZvelze. uf-<br />

11 termini "prezidentializmi" bundovania, Tu mas amerikis SeerTebul Stateb-<br />

Tan dakavSirebiT viyenebT. aSS-is prezidents "Zlierad" miiCneven marto isini,<br />

vinc ar icnobs laTinuri amerikis qveynebis konstituciebs. Tu am sakiTxs Teoriul<br />

doneze ganvixilavT, cxadi gaxdeba, rom aSS-is prezidents ar gaaCnia ramdenime<br />

mniSvnelovani uflebamosileba. magaliTad, prezidents ara aqvs sakanonmdeblo<br />

iniciativis ufleba (da amitom ara aqvs sagangebo sakanonmdeblo procedurebis<br />

moTxovnis privilegiebi aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonmdeblo iniciativebisaTvis<br />

an aRmasrulebeli xelisuflebis mier sagangebo viTarebaSi gamocemuli<br />

aqtebisaTvis), mis mier ganxorcielebuli daniSvnebi senatis Tanxmobazea damokidebuli<br />

da mas ara aqvs droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba. aSS-is<br />

konstitucia prezidents arc sagangebo mdgomareobis gamocxadebis uflebas aZlevs.<br />

Sdr. yvela es ufleba perus konstituciaSi aRweril saprezidento uflebebs,<br />

Tundac imdroindelSi, vidre iq fuximoris mier iniciirebuli putCi moxdeboda.<br />

ix. Cynthia McClintock, "Presidents, Messiahs and Constitutional Breakdown in Peru,"<br />

The Failure of Presidential Democracy: The Case of Latin America, eds. Juan Linz and<br />

Arturo Valenzuela (Baltimore: Johns Hopkins University Press, 1994).


alansirebis xelovneba<br />

ro metic, Tu organos neba daerTo imoqmedos SezRudul sferoSi<br />

yovelgvari Semdgomi kontrolis gareSe, SeiZleba stimuli mieces<br />

avtokratiis warmoqmnas. jer isedac Znelia Segueba Tundac xelisuflebis<br />

"yvelaze naklebad saxifaTo ganStoebasTan" – sasamar-<br />

TlosTan, romelic naklebi xarisxiT aris dabalansebuli sxva gan-<br />

Stoebis mier, xolo misi demokratiuli kontroli mcirea. mosamarTlis<br />

Zalauflebis wonas mxolod gasaCivrebis SesaZlebloba<br />

Tu amsubuqebs.<br />

sruli gamijvnis SemTxvevaSi, xelisuflebis erTi ganStoebis<br />

SigniT momuSave pirebis SerCevaSi, marTvaSi, kontrolsa da maTTvis<br />

pasuxismgeblobis dakisrebis saqmeSi sxva ganStoebebi veraviTar<br />

rols ver Seasrulebdnen. dRes arsebul sistemebSi, maSinac ki,<br />

rodesac aRmasrulebeli xelisufleba TviTon agvarebs yvela zemoaRniSnul<br />

sakiTxs, am ganStoebisaTvis direqtivebis micema mainc<br />

SesaZlebelia kanonebisa da biujetis cvlilebis muqariT. magram<br />

ueWvelia, rom kontrolisa da balansirebis meqanizmebis mqone sistemebSi<br />

naklebi yuradReba eqceva xelisuflebis pirovnul doneze<br />

dayofas: aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris interesTa<br />

konfliqti ar aris principuli sakiTxi. xelisuflebis gan-<br />

StoebaTa Soris arsebobs garkveuli donis funqciuri diferenciacia:<br />

TiToeuli ganStoebis ZiriTadi saqmianoba gansxvavdeba sxva<br />

ganStoebis ZiriTadi saqmianobisagan. sakuTar saqmianobaSi TiToeuli<br />

ganStoeba upiratesobas aniWebs sakuTar ZiriTad funqciebs. da<br />

mainc, ganStoebaTa Zalauflebis SemzRudveli farglebi im faqtma<br />

warmoSva, rom erT ganStoebas ar SeuZlia moqmedeba meoresTan TanamSromlobis<br />

gareSe.<br />

gamijvnaze dafuZnebul sistemebSi kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi arsebobs dominanti mWidro urTierTkavSiris wyalobiT.<br />

12 aSS-is konstitucia, sinamdvileSi, am ori principis narevia.<br />

12 medisoni iZulebuli gaxda Semwynareblurad mokideboda mWidro urTierTkav-<br />

Sirs am or princips Soris (erTi mxriv, gamijvna da, meore mxriv, kontrolisa da<br />

balansirebis meqanizmebi). amis Semdeg, dualizmis Sedegad, aSS-is uzenaesi sasamar-<br />

Tlos gadawyvetilebebSi amerikis konstituciis ganmarteba orgvarad xdeba (formalisturad<br />

da funqciurad). aseTive praqtikas iyenebs sxva ramdenime qveyanac.<br />

formalisturi midgomis Tanaxmad, romelic teqstis sityvasityviT ganmartebas<br />

gulisxmobs, konstitucia mkafiod adgens, vin ra unda akeTos. es midgoma SemoiRo<br />

95


96<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

Sedegad gvaqvs "mTavroba, romelSic gayofili institutebi wilobrivad<br />

monawileoben xelisuflebis ganStoebebSi". 13<br />

am etapze saWiroa erTi SeniSvna balansis Sesaxeb. balansi Tavisi<br />

bunebiT dinamikuria da amitom, Sesabamisad, drois nebismier momentSi<br />

igi ar aris srulyofili. dinamikuri balansi niSnavs, rom<br />

ganStoebaTa Soris arsebuli wonasworobidan gadaxra konstituciurad<br />

dasaSveb farglebSia moqceuli. dinamizms politikuri sistemis<br />

funqcioba warmoSobs. konstituciaSi Cawerili, warmodgenili<br />

an daSvebuli wesrigi SeiZleba Seswordes arCevnebis Sedegebis<br />

meSveobiT an sasamarTloebma xelaxla ganmarton.<br />

aq mTavari yuradReba mipyrobilia balansze sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />

ganStoebebs Soris. am urTierTobaSi xelisuflebis<br />

"ufro uSualod" arCeuli ganStoeba sakuTar Tavs miiCnevs zogadi<br />

politikuri kursis warmarTvis mandatis mqoned Tavisi "ufro demokratiuli"<br />

legitimurobis gamo. Sesabamisad, parlamentsac unda<br />

TviTon gansazRvros politika, maSin rodesac pirdapiri gziT ar-<br />

Ceul prezidents surs, rom parlamentma daamtkicos is politika,<br />

romelic xalxma moiwona misi pirdapiri arCevis gziT. "aiwona-daiwonas"<br />

am TamaSSi balansi myardeba, roca Tamasa gawonasworebulia.<br />

Tu erT-erTi moTamaSe ufro mZimea, maSin Tamasa balansidan gamodis<br />

da mZime moTamaSisken ixreba. problemebi grovdeba, Tu zeda mxares<br />

myofi moTamaSe Tamasidan Camovarda, xolo Tamasis qveda mxare miwas<br />

daenarcxa da gaWylita iqve moseirne Tavisufleba. amasobaSi, sasa-<br />

ungreTis sakonstitucio sasamarTlomac. magram arsebobs erTi mcire xarvezi: sinamdvileSi<br />

ungreTis konstitucia, iseve rogorc sxva konstituciebi, yovelTvis<br />

mkafiod ar adgens, vin ra unda akeTos. maSinac ki, Tu fraza erTi SexedviT ar<br />

aris bundovani, ganmartebam SeiZleba azri Tavdayira daayenos. magaliTad, ungre-<br />

Tis konstitucia acxadebs, rom ungreTis respublikis prezidenti aris SeiaraRebuli<br />

Zalebis umaRlesi mTavarsardali. sardals aqvs daniSvnis uflebamosileba<br />

mis qvemdebare danayofSi. magram, ungreTis sakonstitucio sasamarTlos Tanaxmad,<br />

es ase ar aris, rodesac saqme prezidents exeba. sakonstitucio sasamarTlom<br />

daadgina, rom daniSvnis sakiTxis ganmarteba "funqciurad" unda moxdes. funqcionalistebis<br />

Tanaxmad, ar aris aucilebeli funqciebis interpretacia konstituciis<br />

mier SemoTavazebuli "meorexarisxovani" gadawyvetebis mixedviT moxdes (romlebic<br />

moZvelebulia Tanamedrove saxelmwifos pirobebSi). funqciebi funqciurad unda<br />

gadanawildes da swored es unda iyos kriteriumi.<br />

13 "...divided institutions share the branches of power" – Richard E. Neustadt, Presidential<br />

Power: The Politics of Leadership (New York: Wiley, 1960), gv.33.


alansirebis xelovneba<br />

marTlo ganxilvis feria cdilobs or ukiduresobas Soris balansi<br />

SeinarCunos aiwona-daiwonas Tamasis SuaSi aqeT-iqiT sirbiliT.<br />

saparlamento uflebamosilebis sistemasa da gamijvnis (saprezidento<br />

sistemebi da konstituciuri monarqiebi) sistemas Soris gansxvavebis<br />

gaubraloebis survilis gareSe, mainc xazi unda gavusvaT,<br />

rom, rac unda paradoqsulad JRerdes, gamijvnis ara marto amerikul<br />

sistemaSi arsebobs gadawyvetilebaTa erToblivad miRebis saWiroeba.<br />

britanul parlamentarizmsa da germanul kancleris demokratias<br />

Sedegad mohyva aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyvetilebebis<br />

miRebis ufro centralizebuli procesi, maSin rodesac qa-<br />

Raldze aRmasrulebeli xelisufleba parlaments eqvemdebareba.<br />

realuri urTierTobis gaazreba SesaZlebeli iqneba mxolod or<br />

ganzomilebaze erTdrouli dakvirvebiT. nebismieri calkeuli gan-<br />

Stoebis uflebamosilebis interpretacia unda moxdes rogorc<br />

organizaciuli struqturebis dakompleqtebis Sesaxeb miRebuli<br />

gadawyvetilebebis doneze, ise realuri funqciebis ganxorcielebis<br />

TvalsazrisiTac. es ori ganzomilebaa: (1) organizaciuli (maT<br />

Soris personaluri) damokidebuleba sxvaze, da (2) damoukidebloba<br />

gadawyvetilebebis miRebaSi. xelisuflebis erTi ganStoeba<br />

misi formirebis sakiTxSi SesaZloa damoukidebeli iyos meorisagan,<br />

magram, miuxedavad amisa, mainc damokidebuli iyos am meore<br />

Stoze, Tu mas ar SeuZlia sakuTari funqciis Tavad ganxorcieleba.<br />

miuxedavad imisa, rom erT ganStoebas SeuZlia "saboloo gadawyvetilebis"<br />

miReba sakuTari politikis Sesaxeb, es gadawyvetileba<br />

damokidebulia sxva ganStoebasTan dakavSirebul pirobebze.<br />

amrigad, realurad, Zalauflebis SemzRudveli balansi ar aris<br />

damyarebuli TvalsaCino gamijvnaze.<br />

xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierTobaSi swored zemoaRniSnul<br />

or ganzomilebaSi naxsenebi damokidebuleba an damoukideblobaa<br />

realuri gansxvavebis niSani. politologiis Sesaval kursebsa<br />

da mTavrobis moxeleTa mosamzadebel programebSi gamoyenebuli ori<br />

ZiriTadi modeli – saprezidento da saparlamento sistemebi – am<br />

ori zemoaRniSnuli ganzomilebis konkretul kombinaciebs asaxavs.<br />

mkafio zogadi warmodgenis Seqmna maT Sesaxeb Znelia, radgan xeli-<br />

97


98<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

suflebis ganStoebis gamijvnaSi nagulisxmebi iqneboda, rom yovel<br />

funqcias sakuTari organizaciuli sistema aqvs. sinamdvileSi, funqciebic<br />

da organizaciebic SesaZlebelia daiyos da ganawildes. magaliTad,<br />

sakanonmdeblo ganStoebis erTi saorganizacio erTeuli an<br />

funqcia SeiZleba aRmasrulebelma xelisuflebam aiRos xelSi an, piriqiT,<br />

sakanonmdeblo ganStoebas SesaZloa mieniWos ufleba ganaCeni<br />

gamoutanos aRmasrulebeli ganStoebis calkeul erTeulebs (mag. impiCmenti).<br />

14 marTlac, sakanonmdeblo ganStoebas SeuZlia TviTon Camoayalibos<br />

sakuTari aRmasrulebeli organizaciebi, romlebic ar Seva<br />

aRmasrulebeli ganStoebis SemadgenlobaSi.<br />

3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

3.2.1. formireba<br />

organizaciis (xelisuflebis ganStoebis) arsebobis sxvadasxva<br />

etapze mas SeiZleba sxvadasxvanairi damokidebuleba hqondes sxva<br />

ganStoebebTan.<br />

inglissa da sxva adreuli konstituciuri monarqiebis umetesobaSi<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis formireba sakanonmdeblo gan-<br />

Stoebisagan damoukideblad xdeboda, magram ara piriqiT. aRmasrulebeli<br />

xelisufleba (mefe) ara marto damoukidebeli iyo sakanonmdeblo<br />

organosagan, aramed aseTad rCeboda arsebobis yovel etapze,<br />

radgan mefis pirovneba wmidaTawmidad iyo miCneuli; amasTan,<br />

monarqiis Cveulebriv (Tumca ara yovelTvis) memkvidreobiTi xasia-<br />

Ti ar iZleoda parlamentis Carevis saSualebas aRmasrulebel gan-<br />

StoebaSi vakansiis gaCenis SemTxvevaSi. 15 1848 wlis revoluciebis<br />

Semdegac ki, mefes kvlav SeeZlo daeniSna da SeenarCunebina ministrebi;<br />

kidev mravali aTwleuli dasWirda imas, rom mbrZaneblebs<br />

14 1958 wlis safrangeTis konstituciis Tanaxmad, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

garkveul sakanonmdeblo funqciebs axorcielebs.<br />

15 Tanamedrove parlamentarizmis politikuri pirobebi "brwyinvale revoluciis"<br />

(Glorious Revolution, 1688-1689) Sedegad Camoyalibda – amis Semdeg monarqi<br />

taxtze ojaxuri memkvidreobis gamo ki aRar adioda, aramed parlamenti iwvevda<br />

taxtze garkveuli pirobebis Sesrulebis moTxovniT.


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

parlamentis iniciativebi da neba gaeTvaliswinebinaT ministrebis<br />

daniSvnisa Tu moxsnis sakiTxebSi.<br />

britaneTis mefis (rogorc aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris)<br />

gadayeneba SeuZlebeli iyo. magram, Tavis mxriv, mefes, XVIII<br />

saukunis doqtrinis Tanaxmad, maSin SeeZlo parlamentis daTxovna,<br />

roca TviTon inebebda, im pirobiT, rom igi axal parlaments ara<br />

ugvianes sami wlis vadaSi moiwvevda. Tumca, raki parlamentis wevrebi<br />

sakmaris sifrTxiles iCendnen da gadasaxadebs mxolod momdevno<br />

erTi wlisaTvis amtkicebdnen xolme, amitom parlamentis<br />

mowveva, aucileblobis gamo, ufro xSirad xdeboda.<br />

britanuli sistemis sapirispirod, amerikis SeerTebul StatebSi<br />

xelisuflebis yvela ganStoeba Tavisi formirebis sakiTxSi, Teoriulad,<br />

sxva ganStoebisagan damoukidebelia, maT Soris mosamarTleebis<br />

umetesobac, radgan maTi arCeva saxalxod xdeba (garda federaluri<br />

mosamarTleebisa). 16 amerikul sistemaSi sakanonmdeblo xelisuflebasac<br />

da, arsebiTad, aRmasrulebel xelisuflebasac (prezidents)<br />

uSualod xalxi irCevs. XVIII saukunis inglisuri doqtrinis sapirispirod,<br />

amerikelebma mxari dauWires gamijnul institutebs xelisuflebis<br />

TiToeul ganStoebaSi. prezidents ar SeuZlia kongresis<br />

daTxovna, iseve rogorc kongress ar SeuZlia prezidentis gadayeneba<br />

(garda impiCmentis SemTxvevisa). kongress ar SeuZlia sakuTari<br />

Tavis daTxovna, xolo prezidentis moSoreba mxolod misi mokvliT<br />

Tu SeiZleba. erTaderTi instituciuri ufleba, romelic prezidents<br />

kongresis mimarT aqvs isaa, rom prezidents SeuZlia sagangebo<br />

viTarebaSi misi mowveva. aRmasrulebeli xelisufleba uSualod ar<br />

aris Cabmuli sakanonmdeblo procesSi. Tumca, sagangebo SemTxvevaSi,<br />

rodesac amomrCevelTa mier micemuli xmebi arasakmarisia, kongress<br />

SeuZlia prezidentis arCeva, xolo impiCmentis uflebis gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi – misi gadayeneba. 17 meore mxriv, arsebobs imis preceden-<br />

16 naklebad xisti saxelmwifo struqturis mxardamWeri konfederalistebi<br />

sxva sakiTxebTan erTad imasac amtkicebdnen, rom 1787 wels miRebuli gadawyvetileba<br />

arasakmarisad Tanamimdevruli iyo, radgan am gadawyvetilebis Tanaxmad, magaliTad,<br />

federalur mosamarTleebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri niSnavda<br />

(sasamarTlos gamijvnis srulyofili modelisaTvis ix. meSvide Tavi).<br />

17 impiCmenti aris arCeuli Tanamdebobis pirisaTvis an federaluri mosamar-<br />

TlisaTvis pasuxismgeblobis dakisreba maT mier kanonis an konstituciis uxeSad<br />

99


100<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

tebi, rom gamonaklis SemTxvevaSi saparlamento sistemebSic SesaZlebelia<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis damoukideblad formireba. Tumca<br />

mTavroba (kabineti) mainc damokidebulia xolme parlamentze –<br />

ndobis votumis principis Sesabamisad. israelSi 1996 wlidan aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTauris anu premier-ministris arCeva saxalxod<br />

xdeba. 18 ministrTa kabineti ki, rogorc pasuxismgebeli instituti,<br />

kvlav parlamentis ndobazea damokidebuli. amrigad, Cven<br />

winaSea konstituciurad gaformebuli patis situacia. ra moxdeba,<br />

Tu ministrTa sabWo gadadga, xolo premier-ministri ver gadadgeba<br />

Tavisi saxalxo mandatis gamo?<br />

aqamde ganxilul SemTxvevebSi aRmasrulebeli da sakanonmdeblo<br />

ganStoebebis formireba erTmaneTisgan damoukideblad xdeba; anu ma-<br />

Ti urTierTdamokidebuleba formirebis procesTan mimarTebaSi simetriulia.<br />

XVIII saukunis inglisur modelSi asimetria Seaqvs<br />

parlamentis daTxovnis uflebas. mefes hqonda parlamentis daTxovnis<br />

ufleba, magram ara piriqiT. naxevrad gamijvnis am konkretuli<br />

SemTxvevis Sedegi iyo struqturuli daZabuloba (romelic socialur-politikuri<br />

mizezebiT ufro iyo gamowveuli, vidre ubralod<br />

xelisuflebis disbalansiT). parlamentis daucveli mdgomareoba<br />

miuRebeli gaxda. am problemis "mogvarebis gza" gamoiZebna struqturuli<br />

wonasworobidan meorenairad gadaxris saSualebiT (romelic<br />

nawilobriv revoluciuri cvlilebebis, nawilobriv ki neli,<br />

organuli procesis Sedegi iyo), romlis amosaval debulebad sakanonmdeblo<br />

ganStoebis uzenaesoba iqca. XVIII saukunis inglisSi es<br />

koncefcia emyareboda arguments, rom qveynis politikuri Zalebi<br />

da xelisuflebis mqone Zalebi Tavs iyridnen parlamentSi da iqve<br />

darRvevis SemTxvevaSi. impiCmentis procedura iwyeba warmomadgenelTa palatis<br />

dadgenilebis Sedegad, xolo proceduris bolo etapze, romelic senatSi tardeba,<br />

xdeba Tanamdebobis piris gadayeneba.<br />

18 israelis knesetma es ucnauri kanoni miiRo im sazogado aRSfoTebis Sedegad,<br />

romelic mTavrobis gadadgomas mohyva (rac imis gamo moxda, rom knesetis<br />

ori wevri sakuTari sulieri moZRvris _ rabinis rCevas daemorCila, roca es<br />

ukanaskneli moulodnelad ganudga mTavrobas). umravlesobam CaTvala, rom miuRebeli<br />

iyo is mdgomareoba, rodesac umravlesobis azriT eqstremistad miCneuli<br />

rabinis neba-surviliT SesaZlebeli iyo mTavrobis iZulebiT gadadgoma.<br />

es idea axali ar aris. TviT markiz de kondorse iyo is adamiani, romelmac<br />

1792 wlis konstituciis proeqtis SemuSavebisas wamoayena xalxis mier uSualod<br />

arCeuli da parlamentis winaSe pasuxismgebeli mTavrobis idea.


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

101<br />

xdeboda gadasaxadebis Sesaxeb gadawyvetilebebis miReba. swored<br />

amis safuZvelze gamocxadda parlamenti yovlisSemZle da uzenaes<br />

organod. safrangeTis revoluciis Semdeg ki, rusos doqtrinis Tanaxmad,<br />

wamyvani roli mieniWa sakanonmdeblo organos rogorc xalxis<br />

nebis gamomxatvel instituts.<br />

sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesad gamocxadebis Semdeg aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis nawili (romelsac samefo taxtis uflebebis<br />

sabuTad moyvanis Semdeg TviTon surda uzenaesoba) sakanonmdeblo<br />

kontrols daeqvemdebara da masze damokidebuli gaxda. paradoqsia,<br />

magram es procesi TviT samefo karis iniciativiT ganxorcielda.<br />

saerTaSoriso konfliqtis gamo parlamentis mier taxtze<br />

mowveuli vilhelm oraneli gansakuTrebiT mniSvnelovnad<br />

Tvlida parlamentis mxardaWeris mopovebas, xolo parlamenti, sxva<br />

sakiTxebs Soris, gadasaxadebsac gansazRvravda. Sesabamisad, vilhelmma<br />

oTxi jentlmeni daniSna da ase Seadgina sakuTari piradi<br />

mrCevlebis gundi, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, sakuTari ministrTa<br />

kabineti, radgan fiqrobda, rom maT SeeZloT TemTa palataSi<br />

mefis ideebisaTvis mxardaWeris mopoveba. SemdgomSi viTareba Seicvala<br />

da, ukve tradiciad qceuli uflebis Tanaxmad, ministrTa kabinetis<br />

wevrad mxolod is adamiani SeiZleboda daniSnuliyo, romelsac<br />

parlamenti dauWerda mxars (am droisaTvis ki kabinets ukve<br />

realuri aRmasrulebeli Zalaufleba hqonda).<br />

im respublikebSi, sadac mefis Zalaufleba pirdapir ar gadascemia<br />

saxelmwifos axal meTaurs, premier-ministris vinaobas mTlianad<br />

parlamenti gansazRvravs, xolo zogierT SemTxvevaSi parlamenti<br />

kabinetis wevrebsac aZlevs xmas. safrangeTis mesame da meoTxe<br />

republikebSi miRebuli praqtikis mixedviT, mTavroba parlaments<br />

warudgenda sakuTar programas, xolo parlamenti kenWs uyrida<br />

programas. 19 am wesis Sedegad, safrangeTis mTavrobebis umetesoba<br />

19 standartuli komunisturi praqtika ki aseTi iyo: parlamenti irCevda mTavrobas,<br />

magram yovelgvari problemis Tavidan asacileblad marto parlamentis prezidiumis<br />

rekomendaciiT akeTebda amas. xolo parlamentis sesiebs Soris periodSi<br />

(rac realurad weliwadSi 360 dRes Seadgenda xolme), mTel sakanonmdeblo xelisuflebas<br />

axorcielebda yvelaze ufro sando komunistebiT dakompleqtebuli<br />

prezidiumi.


102<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

mxardaWeris deficitis gamo TiTqmis programis wardgenisTanave<br />

xdeboda iZulebuli gadamdgariyo. 20<br />

gadawyvetilebis miRebis zemoaRniSnuli uflebamosileba moicavs<br />

agreTve mTavrobis mandatis Sewyvetis uflebas. saparlamento sistemebSi<br />

es saxelisuflebo upiratesoba, qaRaldze mainc, gadamwyvetia<br />

imdenad, ramdenadac igi xelisuflebis ganStoebis TviT arsebobas<br />

exeba.<br />

Tumca, rac Seexeba mandatis Sewyvetas, aRmasrulebel xelisuflebasac<br />

SeiZleba hqondes kontrmanevris mZlavri saSualebebi. zogierTi<br />

modelis mixedviT, Tu parlamentma undobloba gamoucxada<br />

mTavrobas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba "kvdeba", magram saboloo<br />

aRsasrulamde mainc SeuZlia parlamentis daTxovna. ramdenime<br />

qveyanaSi da zogierT garemoebaSi aRmasrulebel xelisuflebas ara<br />

aqvs daTxovnis amgvari ufleba, magram Tu drois ufro xangrZliv<br />

periodSi ver moxerxdeba axali mTavrobis formireba, maSin parlamentis<br />

daTxovna rame avtomaturi meqanizmiT xorcieldeba da iniSneba<br />

axali arCevnebi.<br />

kontinentur saparlamento sistemebSi es logikuri modelebi<br />

amave dros ganviTarebis sxvadasxva etaps warmoadgenda. viTareba<br />

ufro garTulda, rodesac parlamentebma daiwyes iseTi ministrTa<br />

kabinetebis arCeva, romlebic mefis gverdiT idgnen, rac garkveulwilad<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis dublirebas niSnavda. 21<br />

XIX saukunis dasawyisSi konstituciuri problema iyo, Tu rogor<br />

unda momxdariyo mefis gakontroleba – romlis pasuximgeblobis<br />

sakiTxic verc pirovnul da verc misi, rogorc aRmasrulebeli<br />

20 mexuTe respublikis pirveli sami mTavroba agrZelebda am tradicias – premier-ministri<br />

parlamentis winaSe kiTxulobda programas, magram kenWisyra aRar<br />

tardeboda, radgan mTavroba, formalurad, ZiriTadad respublikis prezidents eqvemdebareboda.<br />

1980-iani wlebis dasawyisSi socialisturma mTavrobam scada aRedgina<br />

mTavrobis pasuxismgeblobis praqtika da daubrunda sainauguracio kenWisyris<br />

tradicias. 1958-idan 1993 wlamde moqmedi 25 mTavrobidan cxram moiTxova aseTi<br />

kenWisyra.<br />

21 britanul sakonstitucio samarTalSi dResac arsebobs samefo karis privilegiebi.<br />

parlaments ara aqvs am privilegiebis kontrolis ufleba, anu maT mimarT<br />

SeuZlebelia undoblobis votumis gamoyeneba.


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

103<br />

xelisuflebis meTauris, rangSi ver dgeboda. swored am mizniT<br />

Seiqmna parlamentis winaSe pasuxismgebeli saministroebi. swored<br />

aseTi saministroebis Seqmnas moiTxovda ase daJinebiT liberaluri<br />

opozicia XIX saukunis pirvel aTwleulebSi. 22 TiTqmis meore<br />

msoflio omis dasasrulamde evropuli monarqiebis umravlesobaSi<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad kvlav mefe rCeboda. magram<br />

mefes, safrangeTis 1791 wlis konstituciis Tanaxmadac ki, ar<br />

SeeZlo emoqmeda im ministris Tanxmobis gareSe, romelsac parlamentma<br />

gamoucxada ndoba.<br />

holandiuri da belgiuri modelebi, romlebic am ukanaskneli me-<br />

TodiT cdiloben problemis mogvarebas, gansakuTrebiT sainteresoa<br />

xelisuflebis ganStoebis Tavdapirveli gamijvnis konstituciuri<br />

moTxovnis TvalsazrisiT. niderlandis samefoSi monarqia daarsda<br />

safrangeTis mier qveynis okupaciis (1813) Semdeg. manamde am qveyanas<br />

respublikuri tradiciebi hqonda. 1814 wlis konstituciis Tanaxmad,<br />

mefe kanonebs parlamentTan erTad qmnida, magram, garda amisa,<br />

mefes sakanonmdeblo privilegiebic hqonda. ministrebi ki mefis<br />

mrCevlebi iyvnen.<br />

religiisa da enis Sesaxeb Sexla-Semoxlam belgielebi damoukidebeli<br />

saxelmwifos daarsebamde miiyvana 1830 wels. 1831 wlis<br />

belgiis konstitucia liberalebisaTvis sanimuSod iqca, radgan igi<br />

ubralod adgenda ministris Tanxmobis aucileblobas yvela samefo<br />

aqtisaTvis. konstituciis teqstSi CarTuli iyo ministrebis pasuxismgeblobis<br />

principic, magram igi marto imas niSnavda, rom Tu<br />

mefis brZanebis Sesrulebisas ministri kanons daarRvevda samar-<br />

Tlebriv dokumentze xelis moweriT, maSin mas sisxlis samarTlis<br />

pasuxismgebloba daekisreboda da mefes ar SeeZlo misi Sewyaleba. 23<br />

22 "Tu gsurT sruli ndoba arsebobdes ersa da mTavrobas Soris, mieciT neba<br />

ungrelebs daafuZnon konstituciuri, anu, sxva sityvebiT, pasuxismgebeli aRmasrulebeli<br />

xelisufleba..." – József Eötvös, Reform [1846], Reform és hazafiság, vol. 1<br />

(Budapest, 1978), gv.524.<br />

23 bolo 164 weli ver gamoinaxa dro, rom belgiis konstituciis 90-e muxlis<br />

Sesabamisad miRebuliyo kanoni ministrebis pasuxismgeblobis Sesaxeb. ufro<br />

detaluri ganxilvisaTvis ix. qveTavi 5.4. "pasuxismgeblobis miTi".


104<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

dReisaTvis politikuri da samTavrobo pasuximgeblobis niSanwyalic<br />

ki ar arsebobs. metic, ar arsebobs TviT mTavrobac, arian mxolod<br />

ministrebi, romlebic damoukideblad da individualurad ageben<br />

pasuxs sisxlis samarTlis wesiT. ministrebis daniSvnisa da moxsnis<br />

ufleba kvlav mefis xelSia, xolo saparlamento umravlesobis mier<br />

mTavrobis daniSvnisa da "ukan gamowvevis" idea arc ki wamoWrila.<br />

arasodes yofila rame debuleba, romelic miuTiTebda, rom, Tu mTavrobis<br />

winadadeba uaryofil iqna, mTavroba unda gadadges. mefes ki ma-<br />

Sin SeuZlia parlamentis daTxovna, roca TviTon inebebs. 24<br />

1848 wlamde holandielebi mtkiced inarCunebdnen Tavdapirvel,<br />

1814 wlis sistemas: konstituciaSi saerTod ar iyo naxsenebi ministrebis<br />

pasuxismgebloba. 1848 wels momxdari revoluciebis zemoqmedebis<br />

Sedegad, instituciurad dafuZnda parlamentis meore,<br />

uSualod arCeuli palata, magram mTavrobas kvlav SeeZlo parlamentis<br />

daTxovna (ar unda dagvaviwydes, rom am reorganizaciis mizezi<br />

iyo aRmasrulebeli xelisuflebis parlamentisagan gamijvna<br />

da maT Soris arsebuli Seurigebeli konfrontacia). 1866 wels mefem<br />

kabinetis moTxovniT Tanamdebobidan gaaTavisufla Tavisi erTi<br />

ministri, ramac meore (qveda) palatis saprotesto dadgenileba gamoiwvia.<br />

aRmasrulebelma xelisuflebam es dadgenileba antikonstituciurad<br />

da revoluciurad miiCnia da amitom daiTxova qveda palata.<br />

axali parlamenti, romlis Tavzec misi daTxovnili winamorbedis<br />

aCrdili trialebda, cota xans Cumad iyo. magram, erTi wlis<br />

Semdeg mTavrobis poziciam luqsemburgis sahercogos Sesaxeb kvlav<br />

aiZula parlamenti mieRo dadgenileba, romelSic igi ministrTa kabinets<br />

akritikebda da amis gamo kabineti gadadga. 25<br />

24 dRevandeli viTareba ZiriTadad gabatonebul Cveulebazea damyarebuli. mefes,<br />

formalurad, SeuZlia nebismieri piris daniSvna im pirobiT, rom ministris<br />

Tanxmoba eqneba miRebuli (erTi ministri yovelTvis aris Tanamdebobaze). Tumca,<br />

sinamdvileSi, mefe partiuli koaliciis kandidats niSnavs. rodesac parlamenti<br />

undoblobis votums acxadebs, maSin an mTavroba gadadgeba, anda axali arCevnebi<br />

tardeba. ix. "belgia" krebulSi International Encyclopaedia of Laws, Constitutional Law,<br />

ed. André Allen (Deventer: Kluwer, 1991).<br />

25 aRmasrulebeli xelisuflebis im Tavdapirveli sakanonmdeblo uflebamosilebis<br />

SesazRudavad, romelic ar efuZneboda xelisuflebis delegirebas, saWiro<br />

gaxda uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba merenbergis saqmeze (1879) da kidev<br />

erTi Sesworeba konstituciaSi (1887).


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

105<br />

parlamentis Zalaufleba aRmasrulebel ganStoebaze ufro Zlieri<br />

mxolod respublikebSi iyo, yovel SemTxvevaSi, sawyis etapze<br />

da revoluciur garemoebebSi mainc. 26 bevr SemTxvevaSi, respublikis<br />

prezidents swored parlamenti aniWebda mandats. 27<br />

amrigad, xelisuflebis ganStoebis formirebis sakiTxSi saparlamento<br />

sistema asimetriulia: aRmasrulebel ganStoebas parlamenti<br />

qmnis. da mainc, parlamentze amgvari damokidebuleba sxvadasxvagvarad<br />

aris xolme Serbilebuli uflebamosilebis Sewyvetis<br />

mravalferovani meTodebis gamoyenebiT. maSin, rodesac parlaments<br />

SeuZlia undoblobis gamocxadebiT aiZulos mTavroba gadadges,<br />

xSirad ministrTa kabinetis nebazea damokidebuli, moindomebs Tu<br />

ara igi samagieros gadaxdas parlamentis daTxovniT.<br />

evropul saparlamento sistemebSi ministrTa kabinetsa an premier-ministrs<br />

parlamenti irCevs da ar SeuZlia am ukanasknelis<br />

mxardaWeris gareSe funqcioba maSinac ki, Tu daniSvna respublikis<br />

prezidentma ganaxorciela. Tu parlamenti kabinets undoblobas gamoucxadebs,<br />

kabineti unda gadadges.<br />

aRmasrulebelma xelisuflebam unda miiRos parlamentis ndoba,<br />

Sesabamisad, damokidebulia masze. magram ra miiCneva xolme ndobis<br />

votumad? orpalatian sistemebSi, magaliTad safrangeTis mesame<br />

26 frankfurtis germanuli saimperio konstituciis Tanaxmad, romelic 1848<br />

wlis revoluciis periodSi SemuSavda, magram arasodes Sesula ZalaSi (Tumca didi<br />

avtoritetiT sargeblobda), ministrTa kabineti parlamentis qveda palatas unda<br />

aerCia, xolo qveda palata unda arCeuliyo saxalxo arCevnebis gziT. 1918<br />

wlis vaimaris konstituciis mixedviT, kanclers (premier-ministrs) respublikis<br />

prezidenti niSnavda; Tumca, parlamentis mier undoblobis gamocxadebis SemTxveva-<br />

Si premier-ministri unda gadamdgariyo.<br />

27 Sveicariis 1848 wlis konstituciis Tanaxmad (muxli 84), federalur sab-<br />

Wos, romelic federalur aRmasrulebel xelisuflebas axorcielebs, sami wlis<br />

vadiT irCevs erovnuli sabWo (uSualod arCeuli palata).<br />

safrangeTis mesame respublikis prezidenti Svidi wlis vadiT airCies ori palatis<br />

gaerTianebul sxdomaze (ubralo umravlesobiT).<br />

germaniis amJamad moqmedi ZiriTadi kanonis Tanaxmad, prezidents xuTi wlis<br />

vadiT irCevs orive palata gaerTianebul sxdomaze; xolo ungreTis konstituciiT<br />

prezidents irCevs erTi palata, umravlesobiT, xuTi wlis vadiT.


106<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

respublikaSi, orive palata cal-calke iRebda undoblobis votums.<br />

magram kabineti mainc Tavis adgilze rCeboda. undoblobis<br />

gamocxadebad axla ar iTvleba kabinetis winadadebis uaryofa, Tumca,<br />

XIX saukunis bolomde inglisSi ase miiCnevdnen. 28 amJamad mdgomareoba<br />

Secvlilia. kabinetis winadadebis uaryofa aucileblad ar<br />

niSnavs, rom igi unda gadadges da axali arCevnebi dainiSnos. dRes<br />

samTavrobo partiis wevrebs Segnebuli aqvT, rom ar SeuZliaT axali<br />

arCevnebis riskze wavidnen, rom mTavrobisaTvis, romelic umniSvnelo<br />

umravlesobas emyareba, yoveli xma Zvirfasia. 29<br />

italiis konstituciis Tanaxmad, TavisTavad kabinetis winadadebis<br />

uaryofa ar niSnavs undoblobis gamocxadebas; undoblobis votumis<br />

gamotana calke proceduriT unda moxdes. safrangeTis mexu-<br />

Te respublikis konstitucia ki, iseve rogorc germaniis konstitucia,<br />

garkveul SezRudvebs awesebs undoblobis votumisaTvis. 30<br />

konstituciuri wyoba, romelic xelisuflebis mkacr CarCoebSi<br />

moqcevas aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris kavSiris<br />

damyarebiT cdilobs, sadReisod, cota ar iyos, moZvelebulia<br />

da amJamad wminda Teoriul xasiaTs ufro atarebs. tipur kontinentur<br />

saparlamento sistemaSi, rogorc wesi, erTmaneTs opoziciaSi<br />

aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebebi ki ar udganan, aramed<br />

partiebi. xelisuflebis dayofas da struqturirebas politiku-<br />

28 1960-iani wlebis dasawyisSic ki farTod iyo gavrcelebuli mosazreba, rom,<br />

Tu mTavrobis winadadeba uaryofili iqneba, kabineti unda gadadges. amis gamo, parlamentis<br />

is wevrebi, romlebic samTavrobo umravlesobas Seadgendnen, did sifrTxiles<br />

iCendnen da partiul xazs emorCilebodnen. magram, roca erTxel leiboristuli<br />

mTavrobis winadadeba, romelsac mcire upiratesoba hqonda parlamentSi,<br />

uaryves da mTavroba mainc ar gadadga, partiuli disciplina Sesustda.<br />

29 1994 wels parlamentis konservatori "evroskeptikosi" wevrebi mxars ar<br />

uWerdnen britaneTis wilis gadaxdas evrokavSiris biujetSi evrokavSiris avtomaturi<br />

meqanizmis Tanaxmad. premier-ministrma jon meijorma, romelic Seecada gandgomilTa<br />

mxardaWeris mopovebas, gamoacxada, rom kenWisyris wagebis SemTxvevaSi<br />

mTavroba gadadgeboda. maSin umravlesobis wevrma skeptikosebma xazgasmiT aRniSnes,<br />

rom maTi pozicia Zalian principul sakiTxs exeboda da sabolood aiZules mTavroba<br />

garkveul pirobebze daTanxmebuliyo maTi mxardaWeris sanacvlod.<br />

30 undoblobis votumis proceduruli SezRudvebisa da amis Sedegad aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis gazrdili damoukideblobis Sesaxeb diskusiisaTvis ix.<br />

meoTxe TavSi moyvanili SeniSvnebi undoblobis konstruqciuli votumis Sesaxeb<br />

aRmasrulebeli ganStoebis prerogativebTan dakavSirebiT.


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

107<br />

ri partiebi axdenen. marto kontrolisa da balansirebis konstituciur<br />

meqanizmebze dayrdnobiT ki Zalian Znelia warmatebiT gawonaswordes<br />

partiul-politikur safuZvelze damyarebuli is urTier-<br />

TkavSiri, romlis Camoyalibebac TiTqmis iZulebiT xdeba parlamentarizmis<br />

pirobebSi. amrigad, rogorc Cans, parlamentarizmis "suli"<br />

Cakvda da xelisuflebis balansirebac warsuls bardeba. 31<br />

Teoriulad, aRniSnuli problemis mogvarebis gza gamijvnis ise-<br />

Ti modeli iqneboda, romelSic xelisuflebis ganStoebaTa formireba<br />

erTmaneTisgan damoukideblad moxdeboda. es partiebs Soris<br />

garigebebis SesaZleblobas minimumamde daiyvans, xolo ganStoebebis<br />

arseboba da saqmianoba iqneba kvlav urTierTdamokidebuli. es modeli<br />

awonasworebs erTnairi Zalis mqone ganStoebebs da am mizniT,<br />

isini ahyavs damoukidebel da uSualo demokratiul wyaroebamde,<br />

rac imiT xorcieldeba, rom odesRac samefo Zalauflebis raRac<br />

nawili gadadis xangrZlivi vadiT arCeul prezidentze. 32<br />

xalxis mier arCeuli respublikis prezidenti, romelic niSnavs<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis organoebsa da Tanamdebobis pirebs,<br />

xels uwyobs xelisuflebis balansis Cixidan gamoyvanas. de golis<br />

konstitucia, romelic 1971 wels referendumze miiRes, am modelis<br />

mixedviT iyo Sedgenili. am konstituciis mixedviT, respublikis<br />

prezidenti uSualod airCeva; igi niSnavs mTavrobas, romelic<br />

SeiZleba parlamentma Caagdos; magram, meore mxriv, prezidents nebismier<br />

dros SeuZlia erovnuli krebis daTxovna. 33<br />

31 Robert Redslob, Die parlamentarische Regierung in ihrer Wahren und in ihre unechten<br />

Form (Tubingen: J.C.B. Mohr, 1918) 179, quoted in Mommsen, gv.350.<br />

32 am ideis erT-erTi mamamTavari maqs veberi arc malavda, rom Svidi wlis vadiT<br />

arCeuli respublikis prezidenti unda yofiliyo erTdroulad germaniis imperatorisa<br />

da kancler bismarkis memkvidre. mefis samarTalmemkvidre prezidentis<br />

yvelaze naTeli magaliTia sicocxlis bolomde arCeuli prezidenti. sanam imperatori<br />

gaxdeboda, napoleoni safrangeTis samisdReSio konsuli iyo. simon bolivarma<br />

samxreT amerikis mTeli rigi qveynebisaTvis ramdenime konstituciis proeqti<br />

Seqmna, romelTa mixedviTac igi samudamo prezidenti xdeboda Sesabamis qveyanaSi,<br />

magram erT-or weliwadSi igi iZulebuli iyo am respublikebidan gaqceuliyo.<br />

33 aseTive sistema iyo germaniaSi, vaimaris konstituciis moqmedebis periodSi<br />

(1919-1933). analogiuri modeli SemoiRo ruseTmac boris elcinis konstituciiT.


108<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

amgvari modelis demokratiuli xasiaTis (yvela ganStoebis saxalxod<br />

arCevis) Sedegad gamowveuli arastabiluroba imiT aris<br />

Serbilebuli, rom ministrTa kabineti bornis rols asrulebs aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis uSualod arCeul meTaursa da aseve uSualod<br />

arCeul parlaments Soris. rac Seexeba amgvari kabinetis formirebasa<br />

da daSlas, es sakiTxebi SesaZloa prezidentis gadasawyvetic<br />

iyos da parlamentisac. magaliTad, kabineti SeiZleba prezidentma<br />

daniSnos, Tumca misi daSlis ufleba parlaments hqondes. maqs<br />

veberis warmodgeniT, kabineti umjobesia parlamentma airCios, romelic<br />

amave dros pasuxismgebeli iqneba kabinetis saqmianobis kontrolisaTvis;<br />

xolo saxalxod arCeuli prezidenti, romelic referendumebs<br />

daeyrdnoba, aRmasrulebel uflebamosilebas nawilobriv parlamentisagan<br />

damoukideblad ganaxorcielebs. aseTi mowyoba xalxis<br />

uSualo legitimacias miiRebda. veberis es ideebi, romlebic drodadro<br />

xelaxla aRmocendeba xolme, im politikuri saWiroebidan gamomdinareobs,<br />

rom qveyanas hyavdes qarizmuli lideri, romelic<br />

xalxis mier "dadasturebul" programas axorcielebs, da parlamenti,<br />

romelic xels uwyobs partiebis mmarTvelobis ganxorcielebas. 34<br />

xelisuflebis ganStoebaTa urTierTSemzRudveli wonasworoba<br />

ara marto iq warmoiSoba, sadac xelisuflebis danawileba arsebobs.<br />

aseTi balansi SeiZleba damyardes "gaTanasworebis" da dayofis<br />

saSualebiTac, ris Sedegadac xelisuflebis ganStoebebs eqne-<br />

34 aseT modelSi parlamentis roli aris administraciuli Zalauflebis kontroli.<br />

maqs veberma uaryo amerikuli saprezidento sistema, radgan igi Tvlida,<br />

rom amerikul modelSi ar iyo aravin, vinc mudmivad gaakontrolebda administracias.<br />

veberi 1920 wels gardaicvala. mas Semdeg mudmivi administraciis idea da<br />

praqtika SeerTebulma Statebmac SemoiRo. amiT Semcirda "nadavlis datacebis sistemis"<br />

(anu administraciuli Tanamdebobebis arCevnebSi gamarjvebulTaTvis ganawilebis)<br />

moqmedebis saSiSroeba. zomierebis Semomtani efeqti aqvs agreTve administraciuli<br />

procedurebis pirdapir demokratiul kontrolsac (mosmenas). garda<br />

amisa, mniSvnelovnad gaizarda sasamarTloebis roli administraciis kontrolis<br />

saqmeSi. yvelaferi es sakanonmdeblo xelisuflebis, rogorc makontrolebeli organos,<br />

mniSvnelobis Sesustebaze miuTiTebs. meore mxriv, veberis gardacvalebis<br />

Semdgomma gamocdilebam qarizmul liderebTan dakavSirebiT cxadyo, rom umjobesia<br />

gamoiricxos qarizmuli mamris kidev erTxel aRmoceneba. swored cezarizmis midrekileba<br />

da "nadavlis sistemis" SesaZleblobebi aqcevs am models ase mimzidvelad<br />

postsabWoTa sistemebSi. da mainc, anticezarizms SeiZleba naklovanebebic<br />

hqondes. saparlamento partiul sistemebSi SeiZleba isic moxdes, rom liderma,<br />

romelsac aranairi qarizma ar gaaCnia, kidev ufro didi Zalaufleba Caigdos xel-<br />

Si, vidre prezidentma.


109<br />

baT erTmaneTis sapirispiro, formirebisa da daSlis simetriuli<br />

uflebebi. Teoriulad es gulisxmobs, rom aRmasrulebeli xelisuflebac<br />

da sakanonmdeblo xelisuflebac erTnair mdgomareobaSi<br />

unda iyvnen. Tu ministrTa kabinets parlamenti irCevs, maSin Cven<br />

winaSea "saparlamento absolutizmi".<br />

germaneli mecnieris redslobis azriT, romelmac vaimaris konstituciis<br />

avtorebze gansakuTrebuli gavlena moaxdina, "wminda" saparlamento<br />

sistema mxolod iqaa, sadac arsebobs xelisuflebis meqanikuri<br />

wonasworoba. 35 gamijvnis amerikuli modeli ar cnobs balansirebis<br />

amgvar teqnikas, radgan iq xelisuflebis ganStoebebs Soris ur-<br />

TierToba ar aris mWidro kavSiri. "realuri" (qrestomaTiuli) wonasworoba<br />

maSin myardeba, rodesac parlaments SeuZlia mTavrobis gamowveva<br />

da mTavrobasac SeuZlia parlamentis daTxovna. ministris pasuxismgebloba<br />

(ministris gadayeneba) SeiZleba gawonaswordes imiT,<br />

rom mTavrobas nebismier dros SeuZlia parlamentis daTxovna. xelisuflebis<br />

orive ganStoebas unda hqondes wonasworobis wyaro. aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTauri, iseve rogorc parlamenti, xalxis<br />

arCeulia an, rogorc es konstituciur monarqiebSia miRebuli, RvTis<br />

nebiT aris legitimebuli. roca xalxi xelisuflebis orive ganStoebis<br />

warmomadgenlebs irCevs, maSin mas aqvs saSualeba xelisuflebis<br />

erTi ganStoebisadmi mimarTviT aiZulos meore ganStoeba xalxis neba<br />

ganaxorcielos. Tu es ar iqna garantirebuli, maSin parlamentis ar-<br />

Cevis Semdeg xalxi veranairad veRar uzrunvelyofs sakuTari sawinaaRmdego<br />

mosazrebis ganxorcielebas, radgan parlamenti iqneba xelisuflebis<br />

erTaderTi umaRlesi instancia.<br />

3.2.2. personaluri damokidebuleba<br />

im pirTa Tanamdebobaze daniSvna, kontroli, pasuxisgebaSi micema,<br />

romlebic xelisuflebis calkeul ganStoebas Seadgenen, organizaciuli<br />

urTierTobis sferos miekuTvneba. magram, xelisuflebis<br />

personaluri xasiaTis gamo es urTierToba erT-erT yvelaze mwvave<br />

problemas warmoadgenda kontinenturi <strong>konstitucionalizmis</strong> ganvi-<br />

35 Redslob.<br />

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze


110<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

Tarebis adreul etapebze. SesaZloa, aqedanac modiodes is gadaWarbebuli<br />

mniSvneloba, romelic xelisuflebis danawilebisa da gamijvnis<br />

sistemaTa gansxvavebebs eniWeba. xelisuflebis ganStoebaTa<br />

kompetenciebis mkveTrad gammijnavi konstituciebi kategoriulad<br />

uaryofen erTi piris mier xelisuflebis or ganStoebaSi Tanamdebobebis<br />

erTdroulad dakavebas, xolo saparlamento sistemebis<br />

umetesoba am sakiTxs mniSvnelovnad ar miiCnevs.<br />

xelisuflebis danawilebis sistemaSi arsebobs wesi, rom piri,<br />

romelic warmoadgens xelisuflebis erT ganStoebas, ar SeiZleba<br />

iyos meore ganStoebis Semadgeneli nawili. SeerTebuli Statebis<br />

konstitucia [muxli I, nawili 6(2)] senatisa da warmomadgenelTa<br />

palatis wevrebs ukrZalavs nebismieri anazRaurebadi saxelmwifo<br />

Tanamdebobis dakavebas. safrangeTis 1791 wlis konstitucia [kari<br />

III, Tavi me-2, muxli 4(2)] seriozul mniSvnelobas aniWebda xelisuflebis<br />

danawilebas, Tundac personalur doneze (holandiis moqmedma<br />

konstituciam jer kidev 1815 wels gadaiRo 1791 wlis franguli<br />

modeli).<br />

amgvari akrZalva saparlamento sistemebSic sasargeblo iqneboda,<br />

radgan aq interesTa konfliqtis SemzRudveli wesebis deficiti<br />

saSualebas aZlevs administracias "iyidos" deputatebi, rac administraciis<br />

interesebis prevalirebas ganapirobebs. avstria-ungre-<br />

Tis monarqiaSi, Teoriulad, saxelmwifo krebis wevrs ar SeiZleboda<br />

daekavebina anazRaurebiTi Tanamdeboba, romelze daniSvnac samefo<br />

karis an mTavrobis kompetencia iyo (1901 wlis XXIV kanoni).<br />

gamonaklisi marto ministrebisTvis arsebobda.<br />

personaluri SeuTavseblobis principi SesaZloa kidev ufro<br />

Sors wavides da dadgindes, rom ar SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

warmomadgenlis daswreba an sityviT gamosvla xelisuflebis<br />

sxva ganStoebebis saqmianobis ,,teritoriaze”. mefeebi da amerikis<br />

prezidentebi, TavianTi Zalauflebis zenitSic ki parlamentis<br />

sxdomebs mxolod sadResaswaulo viTarebaSi Tu eswrebodnen.<br />

sxva dros parlamentis SenobaSi yofna "ekrZalebodaT", raTa sakanonmdeblo<br />

organos saqmianobaSi maTi Careva gamoricxuliyo. magram<br />

saparlamento sistemebSi, rogorc amas TanamSromlobis principebi<br />

moiTxovs, ministrebs yovelTvis eZleodaT sxdomebze daswrebis da


gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba<br />

formirebisa da daSlis etapebze<br />

111<br />

sityviT gamosvlis saSualeba. 36 zog SemTxvevaSi, maTi sxdomebze<br />

daSvebis safuZveli is iyo, rom ministrebi parlamentis privilegirebul<br />

rwmunebulebad iTvlebodnen, ufro xSirad ki imis gamo,<br />

rom ministrebi mefis specialuri warmomadgenlebi iyvnen. zogierT<br />

saparlamento sistemaSi (gansakuTrebiT britanuli tradiciebis mixedviT)<br />

uaRresad didi mniSvneloba eniWeba imas, rom aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis wevrebi parlamentis wevrTa rigebidan iyvnen<br />

amorCeuli, radgan aseT SemTxvevaSi ministrebi personalurad ufro<br />

xelmisawvdomi iqnebian da maTze zegavlenisa da maTi kontrolis<br />

meti saSualeba iarsebebs. ueWvelia, rom aseTi midgoma pirdapir<br />

ewinaaRmdegeba xelisuflebis gamijvnis dogmatur Teorias. saparlamento<br />

praqtikaSi orive modelis magaliTebi moipoveba. aris<br />

saparlamento qveynebi (magaliTad, norvegia da holandia), sadac ministrTa<br />

kabinetis wevri ar SeiZleba parlamentis wevri iyos, xolo<br />

sxvagan (magaliTad inglisSi) praqtikulad aucilebeli moTxovnaa,<br />

rom mTavrobis wevri TemTa palatis wevri iyos. 37<br />

belgiis 1831 wlis konstitucia nebas rTavda ministrebs parlamentis<br />

wevrebi yofiliyvnen. bulgareTis konstituciis Tanaxmad,<br />

ministris mTavrobis wevrad damtkicebisTanave misi sadeputato<br />

uflebamosileba SeCerebulia. sxva kontinenturi konstituciebis<br />

umetesoba Tavs ikavebs am sakiTxze rame poziciis gamoxatvisagan.<br />

xelisuflebis danawilebis principidan unda gamomdinareobdes,<br />

rom xelisuflebis ganStoebas Tavad hqondes sakuTari struqturisa<br />

da organizaciuli mowyobis gansazRvris, agreTve Tanamdebobebis<br />

pirTa daniSvnis ufleba. magram aRniSnulis sapirispirod, amerikis<br />

konstituciis erTi sakmaod bundovani debulebis Tanaxmad, amerikis<br />

prezidents ara aqvs aRmasrulebeli xelisuflebis Tanamdebobis<br />

pirTa daniSvnis eqskluziuri ufleba. prezidents umaRlesi Tanam-<br />

36 Tanamedrove saparlamento demokratiebSi, romlebSic parlamentis makontrolebeli<br />

roli wamyvani unda iyos, problema ufro isaa, rom ministrebi xSirad ar<br />

cxaddebian parlamentis sxdomebze. xandaxan specialuri normis SemoReba xdeba sa-<br />

Wiro, rom maT sxdomaze daswreba aiZulon. aseTi normebi ZiriTadad "samTavrobo<br />

kiTxva-pasuxis saaTs" exeba.<br />

37 radgan ministri parlamentis wevri unda iyos, xolo parlamentis wevri er-<br />

Tdroulad orive palatis wevri ver iqneba, amitom lord houms sakuTar titulze<br />

uaris Tqma mouxda premier-ministris postis dasakaveblad.


112<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

debobis pirTa daniSvna senatis "rCeviTa da TanxmobiT" SeuZlia,<br />

rac Seexeba saSualo donis Tanamdebobis pirebs ("inferior officials"),<br />

maTi daniSvnis ufleba SeiZleba kongresma kanoniT gadasces prezidents<br />

da sasamarTloebs an "departamentebis meTaurebs". amerikis<br />

konstitucia arafers ambobs imaze, rogor unda gaTavisufldes am<br />

wesiT daniSnuli Tanamdebobis piri. aSS-is uzenaesi sasamarTlo<br />

miiCnevs, rom, Tu pirs mxolod aRmasrulebel xelisuflebaSi ukavia<br />

Tanamdeboba, maSin misi gaTavisufleba SeuZlia mxolod prezidents,<br />

miuxedavad arsebuli kanonebisa, konstituciis CarCoebSi. 38<br />

prezidents aseTi ufleba ara aqvs sakanonmdeblo organos mier<br />

Seqmnili administraciuli postis mimarT an iseTi Tanamdebobis mimarT,<br />

romelze daniSvnac sakanonmdeblo organos monawileobiT<br />

moxda da romlis mqone piric Cabmulia kvazisakanonmdeblo an kvazisasamarTlo<br />

saqmianobaSi. 39<br />

principi, Sesabamisad, isaa, rom mocemuli amocanis Semsrulebeli<br />

Tanamdebobis piri xelisuflebis im ganStoebas ganekuTvneba,<br />

romelsac SeuZlia igi gaaTavisuflos Tanamdebobidan im safuZvelze,<br />

romelic mis kompetencias ganekuTvneba (da cdeba danaSaulis<br />

Cadenis sferos). marTlac, konkretuli gadawyvetilebis miRebis<br />

TvalsazrisiT daniSvnis uflebas araviTari mniSvneloba aRara aqvs.<br />

amasTan SedarebiT, Sesrulebuli funqcia meoradia. Tumca, gansxvavebaTa<br />

Sedegad, SesaZloa xelisuflebis erTi ganStoeba SeiWras<br />

meoris kompetenciaSi. es tipuri viTareba iqmneba, rodesac sakanonmdeblo<br />

organo kanonis aRsrulebas avalebs im Tanamdebobis pirs,<br />

romlis gadayenebac TviTon SeuZlia.<br />

Sedegebi paradoqsulia. saparlamento sistemaSi mTavrobis daniSvna<br />

damokidebulia parlamentze, magram mTavrobas, Tavis mxriv, saku-<br />

Tari surviliT SeuZlia nebismieri piri daniSnos administraciaSi<br />

im pirobiT, rom aseTi piri akmayofilebs sakanonmdeblo organos<br />

mier dadgenil pirobebs. amerikul sistemaSi ki, romelic xelisuflebis<br />

gamijvnaze amaxvilebs yuradRebas, prezidents sakuTar aRmasrulebel<br />

ganStoebaSic ki ara aqvs daniSvnis ufleba xelisuflebis<br />

meore ganStoebis Tanxmobis an sanqciis gareSe. daniSvna, romelic<br />

moiTxovs ganStoebaTa erTmaneTTan SeTanxmebas, konstituciuria ma-<br />

38 Myers v. United States, 272 U.S. 52 (1926).<br />

39 Humphrey's Executor v. United States, 295 U.S. 602 (1935).


damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />

namde, vidre safrTxe ar daemuqreba im amocanis Sesrulebas, romelic<br />

konstituciiT xelisuflebis ama Tu im ganStoebas ekisreba.<br />

3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi<br />

gadawyvetilebebi<br />

113<br />

miuxedavad imisa, rom xelisuflebis mocemuli ganStoebis organizaciuli<br />

mowyobisa da misTvis mikuTvnebuli Tanamdebobis pirebis gansazRvra<br />

mniSvnelovani sakiTxia, igi TavisTavad ar ganapirobebs xelisuflebis<br />

ganStoebebs Soris urTierTobas. xelisuflebis realuri<br />

SezRudva an gadaWarbebuli uflebamosileba gamomdinareobs Semdegi<br />

ori faqtoris urTierTqmedebidan: arsebobis avtonomiuroba da avtonomiuroba<br />

gadawyvetilebebis miRebaSi. maSinac ki, roca sakanonmdeblo<br />

ganStoeba gamijnuli da damoukidebelia, bevrs arafers niSnavs, Tu<br />

mas sakuTari nebis ganxorcieleba kanonis ZaliT ar SeuZlia, Tu aRmasrulebeli<br />

xelisufleba konstituciur saSualebebs iyenebs, raTa<br />

sakanonmdeblo ganStoebas sakuTari neba moaxvios Tavs an, Tu ubralod<br />

aRmasrulebel xelisuflebas konstituciuri privilegia aqvs<br />

miniWebuli kanonmdebloba ganaxorcielos garkveul sferoebSi.<br />

gamijvnis principis Tanaxmad, xelisuflebis TiToeul ganStoebas<br />

SeuZlia garkveul, winaswar dadgenil farglebSi imoqmedos.<br />

mocemuli ganStoebis Semadgeneli organizacia asrulebs misTvis<br />

dakisrebul amocanas da mxolod am amocanas. aRmasrulebeli xelisuflebisTvis<br />

direqtivebis micema SeiZleba mxolod kanonebiT da<br />

igi kanonis darRvevisaTvis pasuxs mxolod sasamarTlos winaSe<br />

agebs (Tu ar CavTvliT "politikuri pasuxismgeblobis saqmes", romelic<br />

arCevnebis saSualebiT irCeva) da ara TviTon aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis SigniT arsebuli romelime danayofis winaSe.<br />

xelisuflebis gamijvnis TvalsazrisiT, realurad arc aSS-is saprezidento<br />

sistemaa mTlad "hermetuli". amerikis prezidents SeuZlia<br />

negatiurad Caerios sakanonmdeblo procesSi: vetos uflebis moSveliebiT<br />

mas SeuZlia nebismieri mizeziT uari Tqvas kanonze xelis moweraze<br />

(rogorc amas monteskie gvirCevda). prezidentis vetos gadasalaxavad<br />

saWiroa kongresis xmaTa ori mesamedi. magram TviT kongresis


114<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

Zalauflebac ar aris zustad Semofargluli. kongresi regularulad<br />

iRebs kanonebs, romelSic igi konkretul sakiTxebze sakanonmdeblo<br />

saqmianobis uflebis delegirebas sxvaze axdens, miuxedavad imisa, rom<br />

amerikis konstituciis formaluri interpretaciiT, kongresis garda<br />

arc erTma sxva organom ar SeiZleba es uflebamosileba ganaxorcielos.<br />

mravalTa azriT, kongresis sagamoZiebo komitetebi, specialuri<br />

mrCevlis instituti da kanonmdebelTa mier Seqmnili administraciuli<br />

organoebi (magaliTad, federaluri rezervebis sabWo) realurad<br />

axorcieleben sasamarTlo da aRmasrulebel funqciebs. magram xelisuflebis<br />

ganStoebaTa gamijvnis umTavresi problema sxvadasxva gan-<br />

Stoebas Soris urTierTobis ganusazRvrelobiT ki ar aris gamowveuli,<br />

aramed gamijvniT rogorc aseTiT: drodadro sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebel ganStoebas Soris Cndeba uZiro ufskruli, romelic<br />

qmnis gadawyvetilebaTa miRebis procesis paralizebis saSiSroebas.<br />

aRmasrulebeli xelisufleba erTpirovnuli kontrolis Zalauflebas<br />

iRebs mxolod sagangebo viTarebaSi (samoqalaqo omi, msoflio<br />

omi, ekonomikuri krizisi) da isic mxolod garkveuli vadiT. magram<br />

aseT sagangebo garemoebebSic ki amgvari kontroli imas niSnavs, rom<br />

sakanonmdeblo xelisufleba praqtikulad ukomentarod iRebs aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis iniciativebs. magaliTad, sakanonmdeblo organo<br />

iRebs kanonebs, romlebic zogad da farTo miznebs isaxavs. am kanonebze<br />

dayrdnobiT aRmasrulebel xelisuflebas faqtobrivad SeuZlia<br />

normatiuli aqtebis gamocema, romlebiTac Sinaarsobrivi procedurebi<br />

gaiwereba. magram aseT SemTxvevaSic ki SeiZleba garkveuli balansis<br />

SenarCuneba. aRmasrulebeli ganStoebis (da mis ukan mdgomi<br />

partiis) dominanturi roli SeiZleba kvlav SezRuduli iyos, radgan<br />

sasamarTlo inarCunebs avtonomias da garkveul farglebSi SeuZlia<br />

saqmeSi Caerios, Tu erTi romelime ganStoebis xelSi Zalauflebis<br />

koncentrireba iseT formas miiRebs, romelic safrTxes Seuqmnis samoqalaqo<br />

Tavisuflebebsa da umciresobaTa uflebebs. 40<br />

40 aSS-is konservatiulma uzenaesma sasamarTlom Zaladakargulad gamoacxada<br />

ori kanoni, romlebic prezident franklin ruzveltis "axali xelSekrulebis"<br />

ekonomikuri politikis safuZveli iyo. Tumca, es kanonebis miRebidan ori wlis<br />

Semdeg moxda da am droisaTvis axali ekonomikuri politikis miznebis didi nawili<br />

ukve realizebuli iyo. garkveul momentSi, roca uzenaesi sasamarTlo umZlavresi<br />

politikuri zemoqmedebis obieqti gaxda, igi danebda da uari Tqva brZolis<br />

gagrZelebaze.


damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />

115<br />

kontrolisa da balansirebis meqanizmebis kombinaciebi gansxvavebulia<br />

qveynebisa da drois mixedviT. Tu yuradRebas xelisuflebis ganStoeba-<br />

Ta formirebis momwesrigebel normebze gavamaxvilebT, SeiZleba Seiqmnas<br />

STabeWdileba, rom saparlamento reJimebSi arsebul kontrolisa da balansirebis<br />

sistemebSi wamyvani roli sakanonmdeblo organos ekuTvnis.<br />

es dominanturi roli kidev ufro Zlierdeba im sakanonmdeblo da sxva<br />

(magaliTad, finansuri) instrumentebiT, romlebiTac mTavrobaze SeiZleba<br />

zemoqmedebis moxdena. parlamenti marto ministrTa kabinetis<br />

formirebas rodi axdens. ufro mniSvnelovani isaa, rom parlamentze<br />

arsebiTad aris damokidebuli kabinetis Semdgomi funqcioba. undoblobis<br />

votumis kenWisyraze dayenebiT parlaments SeuZlia sakuTari politikuri<br />

neba ganaxorcielebinos kabinets. magram undoblobis votumi Zalian<br />

saxifaTo meTodia; es aris bombi, romelic (Tu mas axali arCevnebis<br />

daniSvnac mohyva) mis amwyob inJinrebs SeiZleba xelSi aufeTqdeT.<br />

amis magivrad, zedamxedvelobis ukeTesi, maT Soris konstituciurad<br />

dadgenili institutebi arsebobs, romlebic arsebiTad politikuri xasiaTisaa.<br />

mTavrobis kontrolisaTvis aqtiurad gamoiyeneba sazogadoebrivi<br />

azris Zala. mTavrobis wevrs SeiZleba oficialuri SekiTxva gaegzavnos<br />

da, sabolood, kenWisyra Catardes imisaTvis, misaRebia Tu ara<br />

mTavrobis (wevris) mier gamogzavnili pasuxi, magram undoblobis votumis<br />

formaluri Sedegebis amoqmedebis gareSe. saparlamento komitetebs<br />

SeuZliaT aRmasrulebeli xelisuflebis faqtobrivi saqmianobis<br />

gamoZieba, ramac SeiZleba skandali, samarTlebrivi procedurebis dawyeba<br />

an politikuri pasuximgeblobis sakiTxis dasma gamoiwvios.<br />

da mainc, zemoT aRwerilma suraTma SeiZleba mcdari warmodgena<br />

Segviqmnas. kontrolisa da balansirebis sistemebSi (saparlamento<br />

sistemebSi) aRmasrulebelma xelisuflebam moaxerxa mniSvnelovani damoukideblobis<br />

mopoveba da daikava dominantis mdgomareoba, romelic<br />

ar imarTeba parlamentis instruqciebiT. garda amisa, aRmasrulebel<br />

xelisuflebas SeuZlia zegavlena moaxdinos parlamentis rogorc sakanonmdeblo,<br />

ise sxva saqmianobaze, romelic Teoriulad aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis marTvas unda emsaxurebodes. sxva sityvebiT, aRmasrulebeli<br />

xelisufleba parlaments iyenebs sakuTari saqmianobis<br />

formalur warmmarTvelad – anu "kudi" samagieros uxdis "ZaRls".


116<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

ministrTa kabineti ara marto warmatebiT aneitralebs sakanonmdeblo<br />

organos formalur uflebamosilebas, aramed mis gamoyenebas sapirispiro<br />

mimarTulebiTac axerxebs xolme. 41 aRmasrulebel xelisuflebas<br />

privilegirebuli mdgomareoba aqvs miniWebuli kanonproeqtebis<br />

wardgenisa da biujetis proeqtis momzadebis sakiTxebSi. safrangeTis<br />

konstituciis Tanaxmad, garkveul garemoebebSi SesaZlebelia mTavrobis<br />

iniciirebuli axali kanonis miReba ise, rom erovnulma asambleam<br />

kenWisyra saerTod ar gamarTos. aRmasrulebeli xelisufleba rame<br />

specialuri sanqciis gareSe Tavdapirveli kanonmdeblis rols asrulebs.<br />

safrangeTis konstitucia kidev ufro Sors midis da im Sem-<br />

Txvevebis CamonaTvalsac ki gvTavazobs, romelSic kanonebis miReba<br />

parlaments SeuZlia. yvela sxva SemTxveva mxolod aRmasrulebelma<br />

xelisuflebam unda moawesrigos, xolo "xalxis warmomadgenel" organos<br />

pirdapir akrZaluli aqvs am sakiTxebSi Careva. 42<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis kontroli, erTi SexedviT, kidev ufro<br />

SezRuduli xasiaTisaa xelisuflebis gamijvnaze damyarebul sistemaSi,<br />

magaliTad, SeerTebul StatebSi. aq aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

formireba ar Sedis sakanonmdeblo ganStoebis kompetenciaSi. ufro metic,<br />

mZlavr saprezidento sistemebSi sakanonmdeblo organo, rogorc<br />

wesi, udrtvinvelad iRebs aRmasrulebeli xelisuflebis mier Semotanili<br />

kanonproeqtebis umetesobas. 43 am wesis iSviaT gamonakliss ameri-<br />

41<br />

amis gakeTeba parlamentSi dasmuli SekiTxvis mimarTac ki SesaZlebelia. britaneTis<br />

parlamentSi gavrcelebuli praqtikaa, rodesac ministri sazogadoebisaTvis<br />

sakuTari mosazrebebis asaxsnelad iyenebs umravlesobis wevri deputatis mier<br />

specialurad dasmul SekiTxvas.<br />

42<br />

paradoqsia, magram safrangeTis parlamenti axla ufro met yuradRebas uTmobs<br />

mis darCenil, SezRudul sakanonmdeblo uflebamosilebebs, vidre amas adre,<br />

meoTxe respublikis dros akeTebda, roca parlaments SeuzRudavi sakanonmdeblo<br />

uflebebi hqonda da maTi delegireba "oficialurad" ar SeiZleboda. meore mxriv,<br />

mTavroba daJinebiT ar moiTxovs sakanonmdeblo uflebebis misTvis gadacemas, rasac<br />

mexuTe respublikis pirvel wlebSi xSirad akeTebda.<br />

43<br />

David M. Olson, The Legislative Process: A Comparative Approach (New York:<br />

Harper and Row, 1980).<br />

"realuri" saprezidento sistemis muSaoba perus magaliTze SeiZleba ganvixiloT.<br />

1980-idan 1990 wlamde ori saprezidento vadis ganmavlobaSi yvela kanonproeqtis<br />

50-70 procenti aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativiT Sevida sakanonmdeblo<br />

organoSi da maTi 65-75 procenti damtkicda (McClintock, 383). amerikis<br />

SeerTebul StatebSi yvela miRebuli kanonproeqtis 30 procenti prezidentis<br />

mier aris iniciirebuli (formalurad – misi ndobiT aRWurvili kongresmenis Se-


damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi<br />

117<br />

kis SeerTebuli Statebi warmoadgens, radgan am qveyanaSi ar arsebobs<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis pirdapiri iniciativis praqtika, xolo<br />

prezidentis partiis wevrebs yovelgvari negatiuri Sedegis (magali-<br />

Tad, partiidan garicxvis) gareSe SeuZliaT prezidentis sawinaaRmdego<br />

pozicias dauWiron mxari. magram "realur" saprezidento sistemaSi, xelisuflebis<br />

ganStoebaTa gamijvnis miuxedavad, sakanonmdeblo organo<br />

ar sargeblobs ufro meti damoukideblobiT da mas iSviaTad Tu SeuZlia<br />

prezidentis Zalauflebis gawonasworeba. meore mxriv, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis kanonmdeblobaSi Carevis sawinaaRmdego damabalansebeli<br />

meqanizmebis Seqmna administraciis saqmeebSi Carevis gziT praqtikuli<br />

TvalsazrisiT rTuli amocanaa. aRmasrulebel xelisuflebas aqvs<br />

kanonmdeblobaze zemoqmedebis konstituciuri privilegiebi da amis gakeTebis<br />

politikuri SesaZleblobebic, xolo kongress ar SeuZlia gansazRvros<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis ganmaxorcielebeli piris an<br />

organizaciis konkretuli gadawyvetilebebi, radgan es kongresis mier<br />

aRmasrulebeli gadawyvetilebebis miRebas gautoldeboda. 44<br />

konstituciam ar gaiTvaliswina kongresis aqtiuri roli im Tanamdebobis<br />

pirTa kontrolis saqmeSi, romlebsac kongresis mier miRebuli<br />

kanonebis ganxorcieleba evalebaT... Tu kanonebis aRsrulebis ufleba<br />

marto kongresis winaSe angariSvaldebul Tanamdebobis pirebs daekisrebodaT,<br />

maSin, praqtikuli TvalsazrisiT, kongress darCeboda kanonebis<br />

Sesrulebis kontrolis ufleba. 45<br />

motanili), xolo 20 procenti aRmasrulebeli xelisuflebisa da kongresis ramdenime<br />

wevris erTobliv iniciativas warmoadgens xolme.<br />

44 aSS-is konstitucia krZalavs kanonis miRebas konkretuli msjavrdebuli piris<br />

qonebis konfiskaciisa da uflebebis ayris Sesaxeb (bill of attainder). miuxedavad amisa,<br />

zog SemTxvevaSi kongress SeuZlia konkretuli gadawyvetilebebis miReba. britaneTSi<br />

ki kerZo kanoni, romelic erT dros kanonmdeblobis yvelaze farTod gavrcelebuli<br />

forma iyo, kvlav inarCunebs mniSvnelobas rogorc adgilobrivi xelisuflebis specialuri<br />

uflebis uzrunvelyofis saSualeba. avstria-ungreTis monarqiaSi amgvari sakanonmdeblo<br />

aqtebi rkinigzis xazebis mSeneblobis dros gamoiyeneboda.<br />

45 Bowsher v. Synar, 478 U.S. 714, 726-727, 732 (1986). grem-radmen-holingsis kanoni<br />

biujetis dabalansebisaTvis SemuSavda, romlis Tanaxmadac, aSS-is generalur<br />

kontroliors ufleba eqneboda prezidentisTvis waredgina biujetis deficitis<br />

Semcirebis garkveuli rekomendaciebi, prezidenti ki valdebuli iqneboda mieRo es<br />

rekomendaciebi. problema is iyo, rom am kanonis Tanaxmad, generalur kontroliors<br />

prezidenti niSnavda senatis TanxmobiT, magram amis Semdeg kongresi inar-<br />

Cunebda uflebas kontroliori impiCmentis gziT an erToblivi rezoluciis sa-<br />

SualebiT gadaeyenebina araefeqtiani muSaobis an msgavsi mizezis safuZvelze. amri


118<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

sakanonmdeblo organos sakontrolo funqciebi mTavrdeba Tanamdebobis<br />

pirTa (senatis TanxmobiT) daniSvniT; amrigad, sakanonmdeblo<br />

organo ver iqceva mmarTvelobis mudmiv elementad. qvemoT moyvanil<br />

cxrilSi warmodgenilia aqamde ganxiluli sakiTxebis safuZvelze SemuSavebuli<br />

ramdenime SesaZlo modeli. xuTi ganxiluli sakiTxis yvela<br />

SesaZlo kombinacia ocdaxuT variants iZleva. Tumca, naklebad savaraudoa,<br />

rom sadme marTla moiZebnos mkveTrad gamijnuli an mkafio<br />

subordinaciis (1-li da me-8) faqtobrivad moqmedi sistemebi.<br />

aRmasrulebel (saprezidento) da sakanonmdeblo ganStoebebs Soris<br />

SesaZlo urTierTkavSiris realuri modelebi<br />

modelebi<br />

problemis mogvarebis gza<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis uSualod<br />

arCeuli meTauri<br />

samTavrobo daniSvnebi parlamentisagan<br />

damoukideblad xdeba<br />

mTavroba ar aris pasuxismgebeli parlamentis<br />

winaSe (ar arsebobs undoblobis votumi)<br />

aRmasrulebel xelisuflebas nebismier dros<br />

SeuZlia parlamentis daTxovna<br />

aRmasrulebel xelisuflebas aqvs sakanonmdeblo<br />

iniciativis ufleba<br />

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.<br />

+ + + + + – – –<br />

+ – + – – – – –<br />

+ + – – – – – –<br />

+ – + + – + – –<br />

+ – + + + + + –<br />

1. absoluturi prezidentializmi; 2. aSS; 3. safrangeTis mexuTe respublika;<br />

4. vaimaris respublika; 5. bulgareTi (1991); 6. inglisi;<br />

7. safrangeTis mesame respublika; 8. absoluturi saparlamento respublika.<br />

gad, Tu Tanamdebobis piris gaTavisuflebisaTvis kongresia pasuxismgebeli, maSin<br />

es Tanamdebobis piri sakanonmdeblo ganStoebas miekuTvneba da mas ar SeiZleba<br />

miendos aRmasrulebeli funqciebis ganxorcieleba. am saqmis gansjisas uzenaesma<br />

sasamarTlom ar ganixila sakiTxi, SeiZleba Tu ara kongress hqondes masze damokidebuli<br />

organizaciebi.<br />

zemoaRniSnuli kanonis Sinaarsobrivi principi is iyo, rom yvela saboloo gadawyvetilebas<br />

biujetis Sesaxeb kongresi unda iRebdes. prezidentis brZanebuleba<br />

biujetis sekvestris Sesaxeb sabolood ZalaSi mxolod garkveuli pirobiTi vadis<br />

Semdeg Sevidoda, Tu manamde kongresi ar miiRebda deficitis Semcirebis sxva<br />

zomebs. Sesabamisad, aRmasrulebel xelisuflebas marto sawyisi nabijebis gadadgma<br />

SeeZlo, xolo generalur kontroliors ar hqonda saboloo gadawyvetilebis<br />

damoukideblad miRebis ufleba.


damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />

3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />

3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi<br />

119<br />

roca ,,Sekavebisa da sapirwonis” sistemas vaanalizebT, vxedavT,<br />

rom sasamarTlo organoebi aseve damoukidebel struqturas qmnian.<br />

xSirad mosamarTleTa daniSvnisa da marTlmsajulebis organizaciebis<br />

dafuZnebis Sesaxeb gadawyvetilebebs xelisuflebis sxva gan-<br />

Stoeba iRebs; magram sasamarTlos garda sxva romelime ganStoebas<br />

iSviaTad Tu aqvs ganaCenis gamotanis ufleba. analogiurad, xelisuflebis<br />

sxva ganStoebebs ara aqvT sasamarTlo organoebis konkretul<br />

saqmeebSi Carevis an rame formiT maTi kontrolis ufleba.<br />

umaRlesi sasamarTlo organoebis wevrebs xSirad parlamenti<br />

irCevs, xolo sxva mosamarTleebs, rogorc wesi, niSnavs aRmasrulebeli<br />

xelisufleba, romelsac garkveul SemTxvevaSi SeuZlia mosamarTlis<br />

karieraze moaxdinos gavlena. 46<br />

magram yvelaferi es ar aris erTaderTi da upirobo logikuri modeli.<br />

arsebobs sistemebi (magaliTad, italiis magistraturis uzenaesi<br />

sabWo), romlebSic zemoaRniSnul sakiTxebze gadawyvetilebebs mosamarTleTa<br />

TviTmmarTvelobis organoebi iReben. sxva qveynebSi aseTi<br />

gadawyvetilebebis miRebisas xelisuflebis danarCen ganStoebebs TanamSromloba<br />

moeTxovebaT. roca aSS-is prezidenti uzenaesi sasamar-<br />

Tlos wevrs niSnavs, kandidatura senatmac unda moiwonos.<br />

sasamarTlo organoebi TavianT saqmianobaSi arsebiTad ar arian<br />

damokidebuli xelisuflebis danarCen ganStoebebze (Tu ar Cav-<br />

TvliT sasamarTlos biujetis damokidebulebas sxva ganStoebebze).<br />

sasamarTlo organoebi sxva ganStoebaTa mier dawesebuli normebis<br />

46 zustad es aris imis mizezi, rom mosamarTlis sxva samuSao adgilze gadayvana<br />

(an dawinaureba) marto misi TanxmobiT SeiZleba. es agreTve cxadyofs mosamarTlis<br />

Tanamdebobisa da xelfasis stabilurobis konstituciur mniSvnelobas.


120<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

Tanaxmad moqmedeben, 47 magram, amave dros, sasamarTlos gadawyvetilebas<br />

SeuZlia gavlena moaxdinos sxva ganStoebis saqmianobaze.<br />

tradiciul saparlamento sistemebSi sasamarTlos gadawyvetileba<br />

ar moqmedebs sakanonmdeblo xelisuflebaze, magram SeiZleba gavlena<br />

moaxdinos aRmasrulebeli xelisuflebis saqmianobaze. meore<br />

msoflio omis Semdgom epoqaSi gaCnda axali tendencia, romelic<br />

cxadyofda, rom politikur samyaros aRar akmayofilebda sasamar-<br />

Tlos tradiciuli, ubralod kanonebis Semfardebeli roli. imis<br />

gamo, rom uaryofil iqna monteskies moZRvreba, romlis mixedviTac<br />

mosamarTle mxolod kanonis ruporia da romelic mosamarTleebs<br />

sakanonmdeblo xelisuflebaze ufro dabal doneze ayenebs, aRmocenda<br />

sakonstitucio marTlmsajulebis sxvadasxva forma, romlebmac<br />

eWvqveS daayena sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesoba. axla mosamarTleebi<br />

kanons mxolod precedentebis saSualebiT aRar qmnian<br />

(Tumca, TviTon kvlavac amtkiceben, rom Tavs ikaveben amisagan).<br />

garda amisa, maT axla mniSvnelovani gavlena aqvT sakanonmdeblo<br />

saqmianobis tendenciebsa da konstituciis Sinaarsis ganmartebaze.<br />

3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)<br />

gamijvna<br />

garkveul SemTxvevaSi xelisuflebis SezRudva xorcieldeba kidev<br />

erT _ vertikalur donezec, imis miuxedavad, Tu ra xdeba horizontalur<br />

doneze, anu imis miuxedavad, arsebobs Tu ara xelisuflebis<br />

danawileba erT doneze myof xelisuflebis ganStoebebs Soris.<br />

saxelmwifo nawevrdeba ,,centri_periferiis” RerZis mixedviT.<br />

amas federalizmis principebze damyarebuli kompetenciebis gamijvnis<br />

modeli uzrunvelyofs. zogierTi calkeuli teritoriis adgilobriv<br />

warmomadgenlobiT organos centralur adgilobriv organosTan<br />

SedarebiT SeiZleba pirveladi uflebebi mieniWos, rac Sez-<br />

Rudavs centralur xelisuflebas. centralur (federalur) sakanonmdeblo<br />

organos marto konstituciiT dadgenil sakiTxebze<br />

SeeZleba gadawyvetilebebis miReba, xolo yvela sxva SemTxvevaSi<br />

47 am debulebis erTi gamonaklisia im saqmeTa ganxilvis wesi, romelTa ganxilvisasac<br />

sasamarTloebi Tavad adgenen saproceso normebs.


damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi<br />

121<br />

prioriteti provinciebs, regionebs an wevr-saxelmwifoebs eqnebaT.<br />

sxva modeliT, centris sakanonmdeblo uflebebi moicavs yvelafers,<br />

garda imisa, rac pirdapir miekuTvneba federaciis wevrebis<br />

kompetencias; anda SeiZleba wevrebma mxolod federaciaSi gaerTianebis<br />

Semdeg darCenili uflebamosilebani gankargon. realurad mravali<br />

sxvadasxva modeli arsebobs.<br />

SeerTebuli Statebis konstitucia [muxli I, nawili 8(18)]<br />

cnobs kongresis uflebamosilebas miiRos kanoni mxolod konstituciaSi<br />

miTiTebul sakiTxebze da im SemTxvevebSi, roca kanonmdebloba<br />

am CamoTvlili sakiTxebis ganxorcielebisaTvis ,,saWiro da<br />

saTanadoa". bolo orasi wlis ganmavlobaSi 1787 wlis konstituciaSi<br />

Camoyalibebuli mokle CamonaTvali sagrZnoblad gafarTovda;<br />

imis mtkicebac ki xdeboda, rom Statebs Soris komerciuli ur-<br />

TierToba federaluri sakiTxia (ase SeiZleba centralizebuli gaxdes<br />

SromiTi urTierTobac).<br />

germaniis ZiriTad kanonSi CamoTvlil calkeul sakiTxebSi, romelTa<br />

mimarTac federalur kanonmdeblobas aqvs gansakuTrebuli<br />

uflebebi da am CamonaTvalSi xsenebul sxva sferoebSi laparakia<br />

,,konkurirebis uflebebze” (Tu federacias kanoni ar miuRia, federalur<br />

mxareebs SeuZliaT amis gakeTeba). federacias ufleba aqvs<br />

miiRos kanoni konkurentul sakiTxze mxolod maSin, rodesac am<br />

sakiTxis gadawyveta federalur doneze ukeTesad SeiZleba (albaT,<br />

zedmetia imaze laparaki, rom bolo dromde TiTqmis yvela sakiTxi<br />

aseTad iyo miCneuli). dabolos, federalur sakanonmdeblo organos<br />

ara aqvs ufleba gadawyvetileba miiRos iseT sakiTxze, romelic<br />

federalur konstituciaSi naxsenebi ar aris an mkafiod aris<br />

mikuTvnebuli federaciis subieqtis kompetencias.<br />

ruseTi cdilobs SemoiRos sistema, romlis mixedviTac, garkveul<br />

sakiTxebze federaluri kanonis miRebisaTvis aucilebeli iqneba<br />

federaciis "subieqtebis" Tanxmoba. ruseTis konstituciis mixedviT,<br />

im sakiTxebze, romlebic mikuTvnebulia centris gansakuTrebul<br />

kompetencias, prioriteti federaciis subieqtebis kanonmdeblobas<br />

ekuTvnis.


122<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

federaciebis wevrebs, rogorc administraciul erTeulebs, romelTac<br />

aqvT realuri Zalaufleba da sakuTari resursebi (Semosavlis<br />

wyaroebi, mmarTvelobis aparati da sxv.), garkveul farglebSi<br />

SeuZliaT sakuTari uflebebis dacva centraluri sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebisagan. zog SemTxvevaSi aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis CarCoebSi xdeba gamijvna: federalur olqebSi calkeuli<br />

sakiTxebis gadawyvetaSi aRmasrulebeli xelisufleba centralurze<br />

aRmatebulia anda centralur mTavrobas ar SeuZlia mi-<br />

TiTebebi misces adgilobriv aRmasrulebel organoebs. magaliTad,<br />

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, imisaTvis, rom sxva mxriv<br />

Zlier centralur mTavrobas zedmetad dominanturi mdgomareoba<br />

ar daekavebina, centralur aRmasrulebel organoebs, rogorc wesi,<br />

araviTari aparati ar gaaCniaT – anu, federaluri saministroebis<br />

umetesobas ar gaaCnia arc erTi daqvemdebarebuli organo. Tu<br />

centrs surs xelisuflebis erT-erTi ganStoebis politikis ganxorcieleba,<br />

maSin, mcire (da mniSvnelovani) gamonaklisebis garda,<br />

igi iZulebulia provincias (Länder-s) sTxovos daxmareba. centrSi<br />

SemuSavebuli politikis ganmaxorcielebeli Cinovnikebi mxareebis<br />

mTavrobaTa saministroebis daqiravebuli muSakebi arian.<br />

provinciis an Statis, rogorc centraluri xelisuflebis sapirwonis,<br />

realuri mniSvneloba epoqebisa da sistemebis mixedviT<br />

icvleboda. amerikis federaciuli saxelmwifoebriobis pirveli aTwleulebi<br />

daCrdiluli iyo Statebis gamudmebuli ZalisxmeviT<br />

daemtkicebinaT, rom federalur kongress ar SeeZlo maTi Tanxmobis<br />

gareSe mieRo kanoni, romelic maT exeboda. bolos da bolos,<br />

prezidentma endriu jeqsonma "anulirebis krizisTan" dakavSirebiT<br />

kategoriulad da araorazrovnad ganacxada, rom federaluri mTavroba<br />

mzad iyo sakuTari moqalaqeebis winaaRmdegac ki eoma saxelmwifoebrivi<br />

erTobis SesanarCuneblad. 48 jeqsonma aseTi mimarTva<br />

gaugzavna im samxreT karolinelebs, romlebic uars ambobdnen federaluri<br />

xelisuflebis aRiarebaze maT StatSi:<br />

gadaeciT maT Cemgan, rom SeuZliaT ramdenic undaT imdeni ilaparakon,<br />

weron rezoluciebi da beWdon muqaris werilebi. magram, Tu<br />

48 "anulirebis krizisi" – zogierTi Stati uars ambobda federaluri dadgenilebebis<br />

Sesrulebaze: 1832 wels samxreTis ramdenime Stati sabaJo uflebebis gamo<br />

daupirispirda kavSirs da separatistuli moTxovnebi wamoayena.


odis xdeba sapirwone zedmetad mZime?<br />

123<br />

SeerTebuli Statebis kanonebis darRveviT erTi wveTi sisxli mainc<br />

daiRvara, me TviTon Camovkideb pirvelive xeze imas, visac xelSi CavigdebT.<br />

49<br />

aqedan cxadia, rom federaluri xelisuflebis SezRudvis meTodebi,<br />

albaT, TviTonac SezRuduli unda iyos.<br />

saxelmwifos socialuri rolis zrdasTan erTad izrdeboda centraluri<br />

xelisuflebis rolic. visac germania WeSmarit federaciad<br />

warmoedgina 1948 wels, dRes, albaT, veRar icnobdnen saku-<br />

Tar naxelavs. igive SeiZleba iTqvas amerikis SeerTebul Statebzec.<br />

magram es tendencia sayovelTao ar aris. bolo ori aTwleulis<br />

ganmavlobaSi belgiam Tavisi gaerTianebuli centraluri xelisufleba<br />

warmatebiT gardaqmna federaciad an konfederaciad, riTac<br />

mSvidobiani sivrce Seuqmna erovnul separatistul moZraobebs.<br />

3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime?<br />

evropis kontinentze, mas Semdeg rac parlamentsa da aRmasrulebel<br />

xelisuflebas Soris antagonizmi warsuls Cabarda, xolo aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis arseboba da organizaciuli mowyoba kvlav<br />

upirobod iyo damokidebuli parlamentze, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

nel-nela sul ufro met Zalauflebas iZenda, Tumca es<br />

konstituciebSi yovelTvis ise mkafiod ar asaxula, rogorc 1958<br />

wlis safrangeTis konstituciaSi aisaxa. aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

gaZliereba nawilobriv saarCevno sistemebSi Setanili cvlilebebis<br />

Sedegia (romlebic partiuli Zalauflebis damkvidrebas<br />

uwyoben xels) da nawilobriv – cvlilebisa partiebis saqmianobasa<br />

da maT gavlenaSi (razec, Tavis mxriv, didi gavlena iqonia masmediis<br />

rolma arCevnebis Sedegebis gansazRvraSi). rac ufro naklebad<br />

uWeren mxars partiebi aRmasrulebel xelisuflebas, miT ufro<br />

arastabiluria samTavrobo umravlesoba da miT ufro uWirs aRmas-<br />

49<br />

George Fort Milton, The Use of Presidential Power (Boston: Little Brown, 1944),<br />

gv.91.


124<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

rulebel xelisuflebas Tavisi kursis ganxorcieleba. magram es<br />

yvelaferi scdeba <strong>konstitucionalizmis</strong> CarCoebs.<br />

xelisuflebis ganStoebaTa Soris Zalauflebis ganawilebaze kidev<br />

ramdenime sxva faqtori axdens gavlenas, magaliTad, partiebis sistema,<br />

saarCevno sistema da sajaro mmarTvelobis roli saxelmwifoSi. 50<br />

aq sakmarisi iqneba aRiniSnos, rom xelisuflebis ganStoebaTa erTmaneTze<br />

damokidebuleba zRudavs TiToeulis Zalauflebas.<br />

Tanamedrove partiebma da saarCevno sistemebma SeiZleba gadamwyveti<br />

roli iTamaSon xelisuflebis ganStoebaTa Soris urTier-<br />

TobaSi. parlamentSi warmodgenili partiebis ricxvi mniSvnelovnad<br />

aris damokidebuli saarCevno sistemaze. Tu parlamentSi warmodgenili<br />

partiebis ricxvi izrdeba, Sesabamisad, matulobs sakanonmdeblo<br />

organos damoukideblobis xarisxic, Tumca garkveul SemTxveva-<br />

Si es qveynis marTvadobis xarjze xdeba xolme. diuverJes klasikuri<br />

Tezisis Tanaxmad, erTturian arCevnebSi maJoritaruli (firstpast-the-post)<br />

saarCevno sistema xels uwyobs orpartiuli sistemis<br />

Camoyalibebas, xolo proporciuli (proportional) warmomadgenloba<br />

xelsayrelia mravalpartiuli sistemebisaTvis. miuxedavad amisa,<br />

konstituciebi ZiriTadad dumils inarCuneben saarCevno sistemis<br />

Sesaxeb, rac imas niSnavs, rom faqtobrivi politikuri Zalauflebis<br />

formireba (romelic udides gavlenas axdens kontrolisa da<br />

balansirebis meqanizmebze) ZiriTadi kanonis farglebs gareT rCeba.<br />

Tu davuSvebT, rom politikuri partiebi mkacrad disciplinebuli<br />

arian, maSin xelisuflebis rame saxiT gamijvna konstituciona-<br />

50 olsonma da mezim sxvagvari hipoTezebi gamoTqves imis asaxsnelad, Tu rogor<br />

viTardeba xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierToba. Tu aRmasrulebeli<br />

xelisufleba centralizebulia, deputatebs damoukidebeli sakanonmdeblo iniciativebis<br />

gatanis naklebi Sansi aqvT. Tu aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativa<br />

SedarebiT dabali rangis organizaciis mier aris Semotanili, sakanonmdeblo organos<br />

misi uaryofis meti Sansi aqvs. zogierTi ministris winaaRmdeg samTavrobo<br />

umravlesobis wevrebic SeiZleba gamovidnen, nawilobriv imitomac, rom amis gamo<br />

maT statuss uSualo safrTxe ar Seeqmneba. xolo iq, sadac mTavrobas sakanonmdeblo<br />

iniciativis ufleba oficialurad aqvs miniWebuli, am iniciativebis gatanis<br />

meti Sansi arsebobs, radgan yovelgvari uari mTavrobis sawinaaRmdego moqmedebad<br />

CaiTvleba. ix. David M. Olson and Michael L. Mezey, eds., Legislatures in the<br />

Policy Process: The Dilemmas of Economic Policy (Cambridge: Cambridge University Press,<br />

1991).


gamijvna da Tavisufleba<br />

125<br />

lizmis dasamkvidreblad SeiZleba unayofo mcdelobad mogveCvenos.<br />

xelisuflebis gamijvnisaTvis xelsayrelia, roca deputatebi partiaze<br />

ki ar arian damokidebuli (kandidaturebis wardgenis wesis<br />

da saarCevno kampaniis dafinansebis gamo), aramed mudmivad arian damokidebuli<br />

amomrCevelTa xmebze da Tu sxvam araferma gaWra, maTi<br />

ukan gamowvevac SesaZlebelia. magram amis SeTavseba Znelia gaerTianebuli<br />

eris ganuyofeli warmomdgenlobis principTan, stabilurobasa<br />

da sxva konstituciur RirebulebebTan.<br />

Tu Tanamedrove partiam arCevnebis Sedegad moaxerxa sakuTari gavlenis<br />

sferoSi erTdroulad moeqcia xelisuflebis sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebeli ganStoebebi, maSin partiis xelmZRvanelobam SeiZleba<br />

"gaaerTianos" orive ganStoeba da iarsebebs gadawyvetilebebis mimRebi<br />

mxolod erTi centri. aseTi viTarebis Semsubuqeba marto xelisuflebis<br />

konstituciur ganStoebaTa gamijvniT aris SesaZlebeli. magali-<br />

Tad, SemzRudveli efeqti eqneba imas, Tu aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis,<br />

konstituciuri procedurebis mixedviT, saWiro iqneba garkveuli<br />

vada partiis politikis realizaciisaTvis saWiro kanonieri<br />

uflebamosilebis mosapoveblad. aseT garemoebebSi gansakuTrebul<br />

mniSvnelobas iZens konstituciuri sistemis is elementebi, romlebic<br />

umciresobebs aniWebs politikur uflebebs, radgan isini xels uSlis<br />

sakanonmdeblo organos erTi partiisadmi an mmarTveli koaliciisadmi<br />

srul daqvemdebarebas. amgvari sapirwonis roli SeiZleba Seasrulos<br />

meore sakanonmdeblo palatam, romelic pirvelisagan gansxvavebuli<br />

principiT da sxva dros airCeva, federaciis wevrebis wonam federalur<br />

mowyobaSi da sakonstitucio sasamarTlom (romlis wevrebsac<br />

adre daniSnaven sxva politikuri jgufebi). konstituciuri balansis<br />

aRsadgenad saparlamento umciresobebi sakonstitucio sarCelebis sa-<br />

SualebiT sakonstitucio sasamarTlos Caabamen procesSi, ris gamoc<br />

SeiZleba mmarTvel partias gaurTuldes aRmasrulebeli struqturebis<br />

meSveobiT batonoba.<br />

3.6. gamijvna da Tavisufleba<br />

xelisuflebis ganStoebaTa urTierTobis Sefasebis yvelaze kargi<br />

kriteriumia is, SenarCunebulia Tu ara Tavisufleba. Tu vigulis


126<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

xmebT, rom warsulis gamocdilebaze dayrdnobiT SesaZlebelia normatiuli<br />

daskvnebis gakeTeba, SeiZleba iTqvas, rom konstitucionalizmi,<br />

rogorc despotizmis sawinaaRmdego barieri, maSinac efeqtianad<br />

imuSavebs, rodesac xelisuflebis erTi ganStoeba garkveul<br />

rols Seasrulebs meore ganStoebis personalis SerCevaSi da rodesac<br />

mas ufleba miecema monawileoba miiRos meore ganStoebis<br />

amocanebis SesrulebaSi. urTierTgawonasworebis praqtikuli gamocdilebidan<br />

sulac ar gamomdinareobs, rom saWiroa erToblivi gadawyvetilebebis<br />

miReba. erToblivi gadawyvetilebebis miRebis movaleobam<br />

garkveul garemoebebSi SeiZleba saerTod gadawyvetilebebis<br />

miuReblobamde migviyvanos. xelisuflebis danawilebas zomierebis<br />

efeqti eqneba maSin, roca xelisuflebis sxvadasxva ganStoebis gavlena<br />

gavrceldeba gadawyvetilebebis miRebisa da gadawyvetilebebis<br />

aRsrulebis procesis sxvadasxva stadiaze.<br />

xelisuflebis fuZemdebluri danawilebis mniSvneloba iqedan<br />

Cans, Tu rogor SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis kvazisakanonmdeblo<br />

uflebebis miniWebam samoqalaqo Tavisuflebebis Sez-<br />

Rudvamde migviyvanos. 1861 wels, SeerTebul StatebSi samoqalaqo<br />

omis dasawyisSi, prezidentma linkolnma, rogorc umaRlesma mTavarsardalma,<br />

gamosca konfidencialuri brZaneba, romelic armiis<br />

sardals uflebas aZlevda nebismieri saeWvo piri daepatimrebina<br />

saTanado samarTlebrivi proceduris (habeas corpus) dacvis gareSe.<br />

armiis sardalma, Tavis mxriv, es uflebamosileba ufro dabali<br />

rangis oficrebs gadasca, ramac aTasobiT samoqalaqo piris dapatimreba<br />

gamoiwvia. raki kongresis gverdis avliT gamocemuli es<br />

gadawyvetileba praqtikulad dainerga, mis sawinaaRmdegod ver wamoiWreboda<br />

konstituciis darRvevis argumenti. SemdgomSi es brZaneba,<br />

romelic Tavdapirvelad mxolod sabrZolo moqmedebebis raionebSi<br />

gamosayeneblad iyo gamiznuli, male gavrcelda ufro farTo<br />

"saomari operaciebis zonebze", sinamdvileSi ki igi kidev ufro<br />

farTo masStabiT gamoiyenes. amas mohyva masobrivi deportaciebi misuris<br />

StatSi. 51 am SemTxvevaSi anti<strong>konstitucionalizmis</strong> wyaro gamijvnis<br />

ararseboba iyo.<br />

51 Mark E. Neely, Jr., The Fate of Liberty: Abraham Lincoln and Civil Liberties (New<br />

York: Oxford University Press, 1991), gv. 9.<br />

es istoria meore msoflio omis drosac ganmeorda, Tumca es moxda sxva samar-<br />

Tlebriv-teqnikur garemoebebSi, rodesac ganxorcielda iaponuri warmoSobis ameri-


gamijvna da Tavisufleba<br />

127<br />

msgavsi magaliTebis moyvana SeerTebuli Statebis garda bevri<br />

sxva qveynidanac SeiZleba. Tumca faqtia, rom adamianis ZiriTadi uflebebi<br />

da Tavisuflebebi parlamentarizmis yvelaze sanimuSo qveyana-<br />

Sic – inglisSic – ar irRveva. mkacri gamijvnis deficits arc sxva<br />

evropul saparlamento qveynebSi gamouwvevia (normalur viTarebaSi)<br />

samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva. umetes SemTxvevaSi, samoqalaqo<br />

Tavisuflebebis SezRudva an regulireba parlamentis gansakuTrebuli<br />

prerogativaa. Tavisuflebebis dacva xdeba imis miuxedavad, Tu<br />

rogori urTierToba arsebobs aRmasrulebel da sakanonmdeblo gan-<br />

Stoebebs Soris. magram, meore mxriv, yvelaze sayuradRebo faqtori<br />

swored saparlamento partiuli umravlesobis sakiTxia, radgan partiuli<br />

zegavlena SeiZleba damRupveli aRmoCndes TavisuflebebisaTvis.<br />

samoqalaqo Tavisuflebebs safrTxes uqmnis partiuli diqtatura<br />

da, arapirdapiri gziT, umravlesobad miCneuli jgufis neba da<br />

gemovneba. Tanamedrove diqtaturis saSiSroeba ar unda gavaigivoT<br />

xelisuflebis erTi ganStoebis avtokratiul batonobasTan. realuri<br />

safrTxe erTi partiis an erTi koaliciis erTpirovnul batonobaSia<br />

xelisuflebis yvela ganStoebaSi.<br />

garkveul garemoebaSi xelisuflebis gamijvnas mainc aqvs mniSvneloba,<br />

gansakuTrebiT maSin, Tu gamijvna detaluria, rac ufro<br />

realurs xdis aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolls. rodesac<br />

samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva mxolod kanoniT aris daSvebuli,<br />

xolo aseTi kanonis miRebas parlamentis kvalificiuri umravlesoba<br />

sWirdeba, maSin Zalian xSirad amgvari SezRudvis daka-<br />

kel moqalaqeTa deportacia. miuxedavad amisa, usamarTloba iqneboda migveCnia, rom<br />

xelisuflebis gamijvnis amerikuli modeli ufro naklebad zrunavs samoqalaqo Tavisuflebebze,<br />

vidre parlamentarizmi. rogorc qvemoT iqneba axsnili, saqme swored<br />

rom piriqiTaa. amerikuli magaliTi imisTvis movitaneT, rom igi gviCvenebs – xandaxan<br />

gamijvnac ar aris sakmarisi, gansakuTrebiT maSin, roca gamijvnis principis ugulebelyofa<br />

umaRlesi mTavarsardlis uflebebis sabuTad moyvaniT SeiZleba. aRniSnuli<br />

magaliTi aSS-is konstituciis erT damaxasiaTebel xarvezzec miuTiTebs – konstitucia<br />

ar cnobs sagangebo garemoebebSi specialuri wesebis SemoRebis saWiroebas.<br />

Tumca igi axsenebs ajanyebas da qveyanaze Tavdasxmas, rodesac "sasamarTlos mier habeas<br />

korpusis miTiTebis privilegia" SeiZleba SeCerdes.<br />

ufro axali, kontinenturi konstituciebi Cveulebriv pirdapir adgenen, vis<br />

da ra garemoebebSi aqvs sagangebo mdgomareobis gamocxadebis ufleba. amgvar Sem-<br />

TxvevebSi aRmasrulebeli xelisufleba Tavis Tavze iRebs sakanonmdeblo organos<br />

uflebebis umetesobas da adgens samoqalaqo uflebebis SezRudvis masStabs.


128<br />

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba<br />

nonebisTvis saWiroa saparlamento umciresobis anu opoziciis<br />

mxardaWeris mopovebac, radgan mTavrobis mxardaWera da mis ukan<br />

mdgomi partiis xmebi ar aris xolme sakmarisi.<br />

partiuli batonobis gasawonasworeblad xelisuflebis ganStoeba-<br />

Ta gamijvna ufro Sesaferisi instrumentia, vidre kontrolisa da balansirebis<br />

meqanizmebi. 52 am TvalsazrisiT, SedarebiT pozitiuria amerikis<br />

gamocdileba. Tumca, farTod gavrcelebuli azris Tanaxmad, xelisuflebis<br />

gamijvna sulac ar aris imis mTavari mizezi, rom amerikis<br />

partiebi gamorCeulad sust zegavlenas axdenen politikuri gadawyvetilebebis<br />

miRebaze. SeerTebul StatebSi xelisuflebis gamijvna<br />

da demokratiuli saarCevno sistema erTad muSaobs da ase axdens<br />

zegavlenas politikur procesze. es im faqtis gamo xdeba, rom saprezidento<br />

vadis SuaSi arCeuli kongresi da mudmivad ganaxlebadi senati<br />

prezidentis arCevis momentSi arsebulisagan gansxvavebul partiul<br />

Sexedulebebs gamoxataven. amiT kidev ufro meti SesaZlebloba<br />

iqmneba imisa, rom instituciurma balansma xeli Seuwyos partiebis<br />

urTierTSemzRudvel zegavlenas erTmaneTze. magram amerikis SeerTebuli<br />

Statebi gamonaklisi SemTxvevaa. rogorc samxreT amerikis qveynebis<br />

ufro saprezidento da ufro "gamijnuli" sistemebis gamocdileba<br />

gviCvenebs, iq xelisuflebis gamijvnas araviTari realuri mniSvneloba<br />

ara aqvs, radgan politikuri partiebi ar arian sakmarisad Zlieri.<br />

rac unda moZvelebulad da umniSvnelod gveCvenebodes xelisuflebis<br />

gamijvnis principi da xelisuflebis kontrolis meqanizmebiT Jonglioroba,<br />

bevri mimomxilveli maT kvlav uaRresad did mniSvnelobas<br />

aniWebs <strong>konstitucionalizmis</strong> damkvidrebis TvalsazrisiT. xelisuflebis<br />

gamijvnis gareSe, anu erTgvarovani xelisuflebis SemTxvevaSi,<br />

gacilebiT advilia igi mikerZoebulad da mogvianebiT despoturad iqces.<br />

garda amisa, bolo ormoci wlis ganmavlobaSi sasamarTlo kontroli<br />

da damoukidebeli sakonstitucio marTlmsajuleba Zalauflebis<br />

koncentraciis sawinaaRmdego efeqtian barierebad iqcnen evropaSi.<br />

sakonstitucio sasamarTloebs SeuZliaT mtkiced dauWiron mxari<br />

xelisuflebis ganStoebaTa gamijvnas an maT dayofas mainc im faruli<br />

garigebebis winaaRmdeg, romelTac xelisuflebis danarCeni gan-<br />

Stoebebi axorcieleben xolme maT Soris gansxvavebebis wasaSlelad.<br />

52<br />

Tumca, es ar niSnavs prezidentializmTan dakavSirebuli msjelobisas naxsenebi<br />

kontrargumentebis uaryofas.


gamijvna da Tavisufleba<br />

129<br />

sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebas SeuZlia aiZulos sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebeli ganStoebebi erTmaneTis sawinaaRmdego<br />

realuri nabijebi gadadgan samoqalaqo Tavisuflebebis dasacavad.<br />

Tanamedrove konstituciebisaTvis cnobilia ramdenime sxva meTodic,<br />

romelTa saSualebiTac SeiZleba, xelisuflebis gamijvnidan<br />

gamomdinare, im RonisZiebebis efeqtis gaZliereba, romlebic despotizmis<br />

Semakavebel rols asrulebs. amaSi Sedis aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

dayofisa da depolitizaciis (partiebisgan damoukideblobis)<br />

institutebi, sakonstitucio sasamarTlos mxridan aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis gadawyvetilebebis kontroli da mocemuli<br />

aRmasrulebeli institutebis demokratiuli kontroli konkretul<br />

SemTxvevebTan dakavSirebiT (xalxis monawileoba gadawyvetilebebis<br />

miRebisas).


Tavi meoTxe<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis<br />

sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.1. parlamentis transformacia<br />

Tqveni warmomadgeneli Tqven ara<br />

marto Tavis ostatobas, aramed<br />

gansjis unarsac unda gimadlodeT,<br />

da, Tu mas Tqvens mosazrebas<br />

swiravs, amiT igi ki ar gemsaxurebaT,<br />

aramed gRalatobT kidec.<br />

edmund berki<br />

4.1.1. parlamentarizmis ganviTareba da misi transformacia<br />

warmomadgenlobiT sistemad<br />

Tanamedrove saparlamento sistemis gviani Sua saukuneebis<br />

droindel winamorbedTa Soris aris inglisis parlamenti, romlis<br />

gavlenac Semdgom movlenebze yvelaze xangrZliv periods<br />

moicavs. sawyis etapze parlamenti iyo didgvarovanTa da feodalTa<br />

(lordTa) araformaluri Tavyriloba. mas, upirveles yovlisa,<br />

sakonsultacio organos funqcia ekisreboda da, garda amisa,<br />

marTlmsajulebisa da sagangebo gadasaxadis kenWisyriT Semo-<br />

Rebis uflebamosilebac hqonda. parlamentis wevrebi TavianT<br />

Tavs (lordTa palataSi _ TavianT ojaxebs) da qalaqebsa da<br />

sagrafoebs warmoadgendnen, magram es xSirad qalaqis oficialur<br />

pirTa TxovniT xdeboda da ara maTi uSualod arCevis gziT. ar-<br />

Ceuli warmomadgenlebi parlamentis wevrebi xdebodnen, magram<br />

ise, rom xmis ufleba mosaxleobis mxolod mcire nawils Tu<br />

hqonda.<br />

inglisis parlamentis WeSmariti Zalaufleba efuZneboda mis<br />

wevrTa samxedro da ekonomikur Zlierebas da maT socialur mdgo-


132<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

mareobas. monarqis mier drodadro gamovlenili aRiareba Tavdajerebulebas<br />

matebda am instituts, jer kidev karga xniT adre, vidre<br />

warmomadgenlobiTi sistema misTvis damaxasiaTebeli demokratiuli<br />

legitimurobiT popularobas moipovebda. 1<br />

samoqalaqo omis dros inglisis parlamenti gadaiqca WeSmarit,<br />

ufro metic, erTaderT xelisuflebad, romelmac, Teoriulad<br />

mainc, aRmasrulebeli xelisuflebis funqciebi moipova.<br />

es egreT wodebuli xangrZlivi parlamenti imdenad monoliTur<br />

xelisuflebad iqca da imdenad cudi mogonebebi datova, rom ori<br />

Taobis Semdeg momxdari cnobili revoluciis dros (1689) warmoudgeneli<br />

iyo, kvlav esargebla uzenaesi xelisuflebiT, Tumca<br />

ki es stiuartebis dinastiis warmomadgeneli mefis damxobis umartivesi<br />

saSualeba iqneboda. saWiro gaxda isev mefe eZebnaT, radgan<br />

gamocdileba karnaxobdaT, rom<br />

...iq, sadac sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba or<br />

sxvadasxva organos upyria xelT, sakanonmdeblo organo cdilobs<br />

aRmasrulebels imdeni Zalaufleba ar miandos, rom man pirvelis<br />

damoukidebloba da amiT qveSevrdomTa Tavisufleba Selaxos. 2<br />

XVIII saukunis Sua wlebSi sakanonmdeblo xelisuflebis centraluri<br />

adgili, misi uzenaesoba wamyvan idead iqca. j. lokis mosazreba,<br />

rom xalxs aqvs uzenaesi ufleba _ gadaayenos an saxe ucvalos<br />

sakanonmdeblo organos _ arasworad miiCnies. "Tavs uflebas<br />

vaZlevT vamtkicoT, rom parlamentis Zalaufleba absoluturia da<br />

kontrols ar eqvemdebareba." 3 bleqstoni parlaments miiCnevda im<br />

adgilad, sadac es absoluturi, despoturi xelisufleba, romelic<br />

yoveli mmarTvelobis SemTxvevaSi sadme unda iyos Tavmoyrili, sa-<br />

1 "parlamentis Zalaufleba da iurisdiqcia ise transcendentuli da absoluturia,<br />

rom misi miznebisa Tu pirovnebebis saxeliT rame farglebSi moqceva SeuZlebelia".<br />

Sir Edward Coke, 4 Inst. 36. in Sir William Blackstone, Commentaries on the<br />

Laws of England, vol. 1 (Chicago: University of Chicago Press, 1979), gv. 156.<br />

2 Blackstone, gv. 142.<br />

3 Blackstone, nawilobriv monteskies Teoriebze dayrdnobiT, xelisuflebis wonasworobas<br />

inglisis konstituciis safuZvlad miiCnevda, magram amgvari wonasworoba<br />

mmarTvelobis sxvadasxva formis (demokratia, aristokratia da monarqia) nazavia.<br />

Blackstone, gv. 157.


133<br />

mefos konstituciiT aris mindobili. mokled, mas aqvs ufleba,<br />

akeTos yvelaferi, rac ki SesaZlebelia. 4 magram sinamdvileSi parlamenti<br />

mxolod mefesTan erTad gamoscemda kanonebs. bleqstonis<br />

komentarebis gamoqveynebidan cota xnis Semdeg Tavad inglisis parlamentma<br />

irwmuna, rom igi Zlevamosili organo iyo, magram male am<br />

rwmenis mcdaroba amerikelma axalmosaxleebma daamtkices. amerikeli<br />

kolonistebis dapirispireba samSoblosadmi, sxvaTa Soris, parlamentis<br />

TviTSezRudvaze jiuti uariTac iyo gamowveuli. inglisis<br />

parlamentis TviTmpyrobluri despotizmi (rasac monarqis despotizmic<br />

erTvoda) Zalian aRizianebdaT amerikelebs. am gaRizianebuli<br />

kolonistebisTvis (warmoSobiT ingliselebisTvis) axali<br />

konstituciis SemqmnelTa erT-erTi ZiriTadi mizani swored sruluflebiani<br />

parlamentis SezRudva iyo.<br />

parlamenti, YTiTqosda Tavisi sruluflebianobis, uzenaesobis<br />

miuxedavad, Sinagani SezRudvebiT aRsavse organo iyo. bleqstonis<br />

mixedviT, parlamenti Sedgeba misi udidebulesoba monarqis, lordTa<br />

palatisa da arCeviTi TemTa palatisgan. saxelisuflebo gan-<br />

Stoebebi, e.i. xalxi, lordebi da aRmasrulebeli xelisufleba<br />

(monarqi) urTierTSeTanxmebis saWiroebis gamo awonasworeben da<br />

zRudaven erTmaneTs. parlamentis ori palatis ufleba, awarmoon<br />

mokvleva da impiCmenti gamoucxadon mefis mrCevlebs, kidev ufro<br />

ganamtkicebs saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebisa<br />

da urTierTSezRudvis sistemas. garda amisa, parlamentis, rogorc<br />

institutis, saqmianobas axasiaTebs is, rom misi wevrebi pasuxisgebaSi<br />

ar miecemian maT mier parlamentSi gakeTebuli gancxadebebis<br />

gamo, anu am gagebiT maTi pirovneba xelSeuxebelia. TemTa palata<br />

uflebamosilia Seitanos gadasaxadebsa da finansebTan dakavSirebuli<br />

kanonproeqtebi, romelTa uaryofac mxolod lordTa palatas<br />

SeuZlia. ukidures SemTxvevaSi es privilegia imas emyareba, rom<br />

xalxi TiTqos Tavadve kisrulobs sagadasaxado tvirTs. TemTa palata<br />

arCeviTi organoa "da es aris Cveni konstituciis demokratiuli<br />

aspeqtebi“, radgan swored arCevnebis meSveobiT "cxaddeba<br />

xalxis neba". 5 xalxi Tavis suverenitets misive warmomadgenlebis<br />

arCeviT axorcielebs. imisaTvis, raTa ar darRveuliyo xmis micemis<br />

4 Blackstone, gv. 156.<br />

5 Blackstone, gv. 164.<br />

parlamentis transformacia


134<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

Tavisufleba, igi mxolod imas eniWeboda, vinc sxvis zemoqmedebas<br />

ar ganicdida. swored amitom, xmis ufleba qonebriv SesaZleblobaze<br />

iyo damokidebuli. 6<br />

dRevandeli parlamentebi sruliad gansxvavebulia XVIII saukuneSi<br />

arsebuli modelisagan. Tanamedrove sakonstitucio sistemebSi<br />

aRmasrulebeli xelisufleba ar warmoadgens sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

nawils, Tumca ki, monarqiuli tradiciisamebr, mraval<br />

saparlamento sistemaSi parlamentisadmi saprezidento kontrolis<br />

funqcia SenarCunebulia, rac dakavSirebulia kanonebis sasamarTlo<br />

wesiT gadamowmebis iniciirebasTan.<br />

parlamentis meore palata _ iq, sadac aseTi arsebobs, _ ar warmoadgens<br />

romelime socialur jgufs an wodebas da ar ukavSirdeba<br />

qonebriv cenzs. federaciul sistemaSi es aris avtonomiuri regionebis,<br />

provinciebis, kantonebis, Statebis forumi, romelsac TemTa palatisgan<br />

(qveda palatisgan) gansxvavebuli proceduriT irCeven. igi<br />

xalxs sxvagvarad warmoadgens da, amrigad, saparlamento procesSi<br />

makontrolebel da SemzRudav funqcias asrulebs, Tumca zogierT<br />

sistemaSi igi legislaturis Tanabaruflebiani nawilia. 7<br />

parlamentis meore palatis wevrebic sargebloben imunitetiT,<br />

xolo aRmasrulebeli xelisufleba eqvemdebareba saparlamento<br />

mokvlevasa da impiCments. Tumca bleqstonis dros saparlamento<br />

demokratia, rogorc aRmasrulebel xelisuflebaze zegavlenis<br />

mZlavri berketi, jer kidev ar arsebobda. XVIII saukunis parlamentebi<br />

ar efuZnebodnen princips, romlis mixedviTac, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis funqcioba parlamentis ndobaze, aRmasruleblisadmi<br />

rwmenazea damokidebuli da, rom, sabolood, aRmasrulebel<br />

xelisuflebas sakanonmdeblo xelisuflebis warmomadgenlis<br />

roli eniWeba. arc parlamentarizmis sapirispiro procesi arsebobda,<br />

anu aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda kanonproeqtebis<br />

6 Blackstone, gv. 165<br />

7 did britaneTSi lordTa palatis roli sakanonmdeblo processa da politikis<br />

SeqmnaSi, gansakuTrebiT 1911 wlis reformis Semdeg, SezRudulia. yvelaze meti,<br />

rac mas SeuZlia, aris ara umetes erTi Tvis vadiT TemTa palatis mier dadasturebuli<br />

finansebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis Seferxeba.


parlamentis transformacia<br />

135<br />

iniciirebis ufleba da igi arc finansuri tipis kanonproeqtebTan<br />

dakavSirebuli privilegiiT sargeblobda. dRevandeli parlamentebi<br />

aRar warmoadgenen maTi wevrebis mier moxsenebul darRvevebTan dakavSirebuli<br />

saCivrebis ganxilvisa da am darRvevebis gamosworebiT<br />

dakavebul forums. warmomadgenlobiT-demokratiuli legitimurobis<br />

safuZvelze parlamenti politikis gansazRvrisken iswrafvis.<br />

dabolos, Teoriulad yvelaze mniSvnelovani is aris, rom wevroba<br />

Tanamedrove parlamentSi dafuZnebulia arCevnebze (lordTa<br />

palatis wevrobis samisdReSio vada an italiis prezidentebis senatoroba<br />

umniSvnelo gamonaklisad SeiZleba CaiTvalos). parlamentebis<br />

umravlesoba pirdapiri arCevnebis gziT yalibdeba sistemaSi,<br />

sadac yvela zrdadasrulebul adamians xmis micemis ufleba aqvs<br />

(federaciul sistemebSi xSiria SemTxveva, rodesac federaciuli<br />

sabWoebi wevri Statebis mTavrobaTa wevrebisagan Sedgeba, rogorc<br />

es germaniaSia an maT irCeven Statebis sakanonmdeblo organoebi,<br />

rogorc es aSS-Si 1913 wlis me-17 sakonstitucio Sesworebis mi-<br />

Rebamde xdeboda).<br />

Tu vivaraudebT, rom danawilebuli sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />

saxelisuflebo ganStoebebi qmediTad akontroleben da<br />

zRudaven erTmaneTs, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT, TiTqmis<br />

ara aqvs mniSvneloba, Tu ra urTierTkavSiri arsebobs maT Soris<br />

an rogoria maTi Sinagani organizacia. minimaluri pirobebi Sesrulebulia,<br />

amitom SegviZlia mSvidad viyoT, rom verc erTi maTgani<br />

ver moipovebs absolutur Zalauflebas, Tumca mniSvnelovania, Tu<br />

ra tipis politikur sistemaSi gviwevs cxovreba, radgan, imisaTvis,<br />

rom vigrZnoT, rom es Cveni saxelmwifoa, Tavs masTan unda vaigivebdeT,<br />

xolo amisTvis saWiroa SegveZlos mTavrobaze gavlenis<br />

moxdena da misi kontroli. am TvalsazrisiT, warmomadgenlobiTi<br />

saparlamento mmarTvelobisa da liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

saWiroeba erTi da igive mizeziTaa ganpirobebuli da es ori forma<br />

erTmaneTTanaa dakavSirebuli. ufro metic, xalxis kontroli mTavrobisadmi<br />

ar gamoricxavs da ar xsnis saxelisuflebo ganStoebaTa<br />

danawilebis saWiroebas.


136<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

parlamenti aris sajaro (saerTo-saxalxo) warmomadgenlobis<br />

organo da swored aqedan gamomdinareobs sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

specialuri legitimuroba da calkeul saparlamento sistemebSi<br />

misi uzenaesoba aRmasrulebel xelisuflebasTan mimarTebiT.<br />

rasakvirvelia, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurs xalxi<br />

irCevs, amiT ikargeba parlamentis damatebiTi warmomadgenlobiTi<br />

legitimuroba. aseT dros, am or saxelisuflebo organos Soris<br />

urTierToba ganisazRvreba Sromis danawilebis logikiTa da konstituciis<br />

teqstSi asaxuli savaraudo SemTxvevebiT.<br />

xelisuflebis sakonstitucio danawilebis SemTxvevaSi, TiTqmis<br />

TavisTavad igulisxmeba, rom kanonebs iRebs parlamenti, rogorc<br />

arCeviTi organo, romelic warmoadgens amomrCevlebs (xolo Tanamedrove<br />

demokratiul saxelmwifoebSi _ mTel xalxs). ufro zustad,<br />

marTalia, parlamenti umravles SemTxvevaSi xalxs warmoadgens,<br />

magram politikur uflebaTa mqone xalxi an eri avtomaturad<br />

mTel sazogadoebas ar utoldeba. 8<br />

xalxs sWirdeba sakanonmdeblo da mmarTvelobis organo, romelic<br />

maT mieraa arCeuli, raTa ar dakargos Tavisi ufleba da sakonstitucio<br />

wyobaze Tvalyuris devneba sxvas ar gadaabaros. xalxis mier sakanonmdeblo<br />

organos arCeva demokratiuli idealebis logikuri Sedegia,<br />

maSin rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis Tu misi xelmZRvanelis<br />

aseve xalxis mier arCevis aucilebloba aseTive doziT TavisTavad<br />

cxadi araa. xelisuflebis ganxorcielebis demokratiuli procedura<br />

gulisxmobs, rom aRmasruleblebi, nawilobriv mainc, parlamentis<br />

`aRmasrulebeli komitetis~ funqcias asrulebdnen.<br />

4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento sistemebSi:<br />

Tavisufali mandati<br />

ityvian xolme, parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias xalxis<br />

warmomadgenlobis, misi, ase vTqvaT, saxalxoobis wyalobiT axorcie-<br />

8 magaliTad, poloneTsa da ungreTs hqondaT Zlieri saparlamento sistemebi,<br />

romlebSic deputatebi TviTmmarTvelobasa da ers warmoadgendnen, magram 1848<br />

wlamde didgvarovnTa mier warmodgenili eri mTel mosaxleobasTan SedarebiT mcirericxovani<br />

iyo.


parlamentis transformacia<br />

137<br />

lebso. mis mier aRmasrulebeli xelisuflebis politikis gansaz-<br />

Rvrac swored parlamentis saxalxo-demokratiuli legitimaciidan<br />

gamomdinareobs. am mtkicebaSi, romelic xalxis warmomadgenlobas<br />

Seexeba da Tanamedrove parlamenturi demokratiis dogmatia, ar moipoveba<br />

elementic ki, dazustebas rom ar moiTxovdes. rac unda ucnauri<br />

iyos, parlamenti, rogorc <strong>konstitucionalizmis</strong> instituti,<br />

nawilobriv xalxis nebisa da misi monawileobis SezRudvis erT-er-<br />

Ti saSualebaa, xolo nawilobriv _ Tavad saWiroebs SezRudvas.<br />

xelisuflebis demokratiuli mowyobis mixedviT, yvela adamiani<br />

Tanabaruflebiani da avtonomiuria da, Sesabamisad, Tavadve ganagebs<br />

sakuTar beds. saxalxo suvereniteti da demokratia moiTxovs, rom<br />

moqalaqeebis neba TvalsaCinod aisaxos maT saqmeebSi da uSualod<br />

xelmZRvanelobdes saxelmwifos. ucnauria, rom es postulati myarad<br />

da jiutad inarCunebs Tavs, Tumca ki darwmunebiT veravin ityvis,<br />

rom xalxs surs amgvari mudmivi monawileoba saxelmwifo saqmeebSi.<br />

teqnikuri pirobebi xels uSlis saerTo nebis formirebas,<br />

xolo sayovelTao nebis dayvana umravlesobis nebaze saxalxo nebis<br />

Sinaarss saeWvos xdis. konstitucionalizmi pirdapir iryeva saxalxo<br />

suverenitetis uSualo gamovleniT, rac, arcTu iSviaTad, vulkanis<br />

amofrqvevad iqceva xolme. swored am dros konstitucionalizmi<br />

moqmedebas iwyebs saparlamento sistemasTan, romelic Suamavlebs<br />

ayenebs xalxsa da misi nebis gamoxatvas Soris. parlamenti saerTo<br />

nebis gamomxatvel da sakanonmdeblo organod iqceva. 9 radgan saxelmwifo<br />

Tavisi kanonebis safuZvelze moqmedebs, misi marTva kanonebis<br />

meSveobiTac sakmarisia. demokratiuli principebis safuZvelze sxva<br />

organoebis arCevacaa SesaZlebeli, magram xalxis suverenitetis uz-<br />

9 nawilobriv istoriuli `SemTxveviTobaa~, rom saxalxo-warmomadgenlobiTi<br />

suverenitetis gamoxatva parlaments daekisra. Teoriulad, umravlesobam, SesaZloa,<br />

es roli erT pirovnebas daakisros (Tuki umravlesobis neba xalxis nebas<br />

gamoxatavs), magram erTi kacis reJimi advilad iqceva absolutizmad. xalxs SeeZlo<br />

aerCia diqtatori an prezidenti, romelic SemdgomSi mas saerTo nebiT nakarnaxeb<br />

kanonebs warudgenda, rasac ruso uWerda mxars, magram, rodesac gaCnda saxalxo<br />

suverenitetis saWiroeba, ukve arsebobda xalxis nebis erTaderTi gamomxatveli<br />

– monarqi. imis gaTvaliswinebiT, rom saxalxo nebis Teoria monarqis<br />

mtrebma gamoiyenes, monarqi saerTo-saxalxo nebis gamomxatvelad verafriT CaiTvleboda.


138<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

runvelsayofad amis aucilebloba ar arsebobs. saerTo nebis gansaxorcieleblad<br />

sakanonmdeblo organos xelSi aRebac sakmarisia.<br />

inglisis parlamentma, romelic XVIII saukunis <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

winaswarmetyvelTa ideali iyo, Tavi warmoaCina rogorc yovlisSemZle<br />

an, yovel SemTxvevaSi, xelisuflebis privilegirebulma<br />

organom. j. lokma, romelmac Seajama revoluciis gamocdileba, ramdenime<br />

Taobas gauswro saxalxo nebis dogmatis aRiarebaSi, rodesac<br />

ambobda, rom saxelmwifo xelisufleba xalxidan momdinareobs. xalxi<br />

uTmobs xelisuflebas saxelmwifos xelSekrulebis meSveobiT da<br />

am SeTanxmebiT gansazRvrul organoebsac gadascems mas. magram, lokis<br />

azriT, "xalxs mainc rCeba uzenaesi xelisufleba, rom gaauqmos<br />

an Secvalos sakanonmdeblo organo, rogorc ki CaTvlis, rom am ukanasknelma<br />

gamocxadebuli ndoba ar gaamarTla". 10<br />

XVIII saukunis sakanonmdeblo organom, romelsac Tavisi fesvebi<br />

Sua saukuneebSi hqonda da masSi "delegirebul" pirTagan formirdeboda,<br />

SeZlo Segueboda demokratiisa da demokratiuli saarCevno<br />

sistemis moTxovnebs. aseTi Semguebloba saSualebas aZlevda politikur<br />

sistemas uSualod gamoxatuli xalxis nebisa da saxalxo<br />

mmarTvelobis safrTxisTvis aeridebina Tavi. konstituciis miznebis<br />

misaRwevad ganxorcielda meore qirurgiuli operaciac. adre xalxi<br />

Tavis xelisuflebas uTmobda saxelmwifos, magram saparlamento<br />

warmomadgenlobis CarCoebSi, Tumca iribad, magram mainc xalxive<br />

axorcielebda mas. Tu konstituciis damfuZnebels ar surs, rom<br />

xalxi (Tundac igi mTeli Zalauflebis wyaro iyos) yvelaze da<br />

yvelaferze aRzevdes da konstituciis saxeliT masebis tirania<br />

daamkvidros, romelic tiraniis yvela saxeTagan usaSinlesia, legislatura<br />

`uzenaes~ organod ar unda darCes. es principi xelisuflebis<br />

danawilebidan TavisTavad gamomdinareobs, saxalxo mmar-<br />

Tvelobis CrdilSi ki damamSvideblad moCanda xelisuflebis danawileba<br />

sxvadasxva, oRond Tanabaruflebian ganStoebad.<br />

10 John Locke, “The Second Treatise of Goverment” in Two Treatises of Government, ed<br />

Peter Laslett, (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), $149. bleqstoni misTvis<br />

damaxasiaTebeli legalisturi azrovnebis gamo miiCnevda, rom statuturi samarTali<br />

uaryofda am ideas.


parlamentis transformacia<br />

139<br />

parlaments, misi arCeuli wevrebiT, SeuZlia sazogadoebis mravalferovneba<br />

warmoadginos. am mravalferovani sazogadoebis warmomadgenlebi<br />

sxvadasxva sakiTxze kamaToben da azrebs uziareben er-<br />

TmaneTs, ris Sedegadac SeiZleba saerTo neba Camoyalibdes ara Sedgenili<br />

jamis, aramed yvelasaTvis misaRebi gadawyvetilebebis saxiT.<br />

am ideis Sesabamisad, Tavdapirvelad parlamenti virtualur saxierebad<br />

miiCneoda. parlaments, rogorc sakanonmdeblo organos, swored<br />

imis gamo, rom igi warmomadgenlobiT mmarTvelobas axorcielebs,<br />

xelewifeba SezRudos umravlesobis demokratiuli Zalaufleba<br />

im mizeziT, rom igi warmomadgenlobis da ara uSualo demokratiis<br />

princips efuZneba. rogorc medisoni ambobda, kanonmdebeli<br />

dgas amomrCevelTa umravlesobasa da kanons Soris rogorc damoukidebeli<br />

moqmedi piri. imisaTvis, rom parlamentma SeZlos distancireba<br />

moqalaqeTa umravlesobisagan, man xeli unda aiRos amomrCevelTa<br />

virtualur warmomadgenlobaze. amas deputatis Tavisufali<br />

mandati uzrunvelyofs. SeboWili (imperatiuli) mandati tipuri<br />

feodaluri, Sua saukuneebis movlenaa. rodesac frang feodalTa<br />

savaldebulo mandatis mqone pativmoyvare delegatebma 1789 wels<br />

feodaluri parlamenti (Estates General) damfuZnebel erovnul<br />

krebad gadaaqcies, maT, upirveles yovlisa, provinciul warmomadgenlobiT<br />

ganpirobebul savaldebulo mandatebze Tqves uari da<br />

amiT mTeli eris warmomadgenlebad iqcnen. swored amitomaa esoden<br />

warmatebuli erovnuli suverenitetis idea: pirovneba, romelic<br />

mTeli eris warmomadgenlad airCeva (calkeuli amomrCevlisa Tu<br />

saarCevno olqisgan), damoukideblobas iZens.<br />

albaT, yuradRebis miRma ar darCenila abat seiesis sagulisxmo<br />

SeniSvna: warmomadgeneli emsaxureba mTel ers da ara saxalxo suverenitets.<br />

radgan xalxma da amomrCevelma, romlebic xalxs an xalxis<br />

umravlesobas Seadgens, SeiZleba gamoxatos Tavisi sruliad empiruli<br />

neba da Tavis warmomadgenels mosTxovos pasuxi kiTxvebze:<br />

"ras uSvebi Cems nebas? ras akeTeb Cemi saxeliT da rogor gankargav<br />

Cem mier moniWebul Zalauflebas? ris safuZvelze Seunacvle Seni<br />

neba Cemsas?" bolos da bolos, kerZo samarTlisaTvis damaxasiaTebeli<br />

warmomadgenlobisa da davalebebisagan gansxvavebiT, warmomadgeneli<br />

ar aris SezRuduli amomrCevelTa nebiT, iseve, rogorc amom


140<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

rCevlebs ar boWavT maTi warmomadgenlebis gancxadebebi da maT mier<br />

ama Tu im sakiTxze kenWisyrisas micemuli xmebi.<br />

parlamenti rodia sxvadasxva da dapirispirebul interesTa damcveli<br />

elCebis kongresi, sadac damcveli movalea dabejiTebiT gamoxatos<br />

sakuTari interesi da daicvas Tavisi pirveloba yvela<br />

danarCeni warmomadgenlis an mfarvelis winaSe. piriqiT, parlamenti<br />

eris iseTi Tavyrilobaa, romelic molaparakebis gziT iRebs<br />

gadawyvetilebebs erTaderTi interesis _ mTelis interesis dacviT.<br />

igi xelmZRvanelobs ara adgilobrivi miznebiTa da adgilobrivi<br />

crurwmenebiT, aramed sazogado sikeTis mosazrebebiT, romlebic<br />

am mTelis saerTo gonidan gamomdinareobs. 11<br />

XVIII da XIX saukuneebSi partiuli siebi ar arsebobda. amomrCeveli<br />

da misi warmomadgenlebi mxolod saarCevno olqebTan iyvnen<br />

identificirebuli da, amitomac, Teoriulad SesaZlebeli iyo<br />

saarCevno olqebis amomrCevelTagan miRebuli mandatisTvis specifikuri<br />

mniSvnelobis miniWeba. magram, rodesac parlamentis wevri<br />

mTel mosaxleobas an ers warmoadgens, misi mandati ar aris imperatiuli.<br />

konstituciaSi ar aris ganxiluli, realurad visi fuli<br />

gansazRvravs warmomadgenelTa xmebs. SeuTavsebloba, Tu igi ar<br />

axdens gavlenas xelisuflebis danawilebasa da saxelisuflebo<br />

ganStoebaTa urTierTSezRudvis principebze, warmomadgenelTa piradi<br />

saqmea da ara warmomadgenlobis konstituciuri problema. 12<br />

1789 wlis Semdeg es logikuri naxtomi TavisTavad gasagebia,<br />

radgan 1798 wels ukve cxadi gaxda, rom imperatiuli mandati politikuri<br />

sistemis moqmedebas metad partikularistuls an, su-<br />

11 1774 wlis 3 noembers arCevnebis dasrulebisas warmoTqmuli sityva wignidan<br />

"Edmund Burke, The Writing and Speeching of Edmund Burke" vol. 3, eds. Paul Langford<br />

and William B. Todd (Oxford: Clarendon Press, 1996), gv. 63. XVIII saukunis inglisSi<br />

ufro advili iyo imperatiuli mandatis ideis ukugdeba, vidre mogvianebiT safrangeTis<br />

erovnul asambleaSi, romelmac saxalxo, erovnuli suverenitetis saxiT<br />

SeimuSava da gamosca konstitucia.<br />

12 cxadia, aq gamotovebulia Tanamedrove politikurad urTierTdamokidebulebebTan<br />

midgoma `konstitucionalizaciis~ TvalsazrisiT. Tanamedrove konstituciebi<br />

SemuSavebulia deputatebis an im partiuli ideologebis mier, romlebmac<br />

deputatebis zogadmniSvnelovani kerZo interesebi unda gaiTvaliswinon. amrigad,<br />

SeuTavseblobis mkacri ("Rirseuli") wesebis konstituciaSi asaxva naklebad SesaZlebelia.


parlamentis transformacia<br />

141<br />

lac, SeuZlebels xdida. 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />

deklaraciaSi jer kidev igrZnoba erTgvari gaubedaoba. magram<br />

abat seiesis genialurma, amave dros Tavisi SedegebiT sazarelma<br />

`gamogonebam~ xalxi suverenitetis subieqtad aqcia: "suverenitetis<br />

wyaro, arsebiTad, erSia" (deklaraciis me-3 muxli). deklaraciis<br />

mixedviT, uSualo da warmomadgenlobiTi kanonmdebloba TanabarmniSvnelovania<br />

(muxli 6). 1791 wlis safrangeTis konstitucia ki<br />

uSualo demokratias dauSveblad miiCnevs. xalxs, romelic yovelgvari<br />

xelisuflebis erTaderTi wyaroa, am xelisuflebis ganxorcieleba<br />

mxolod warmomadgenelTa meSveobiT SeuZlia (kari III, $2),<br />

erovnuli krebis deputatebs, rogorc mTeli xalxis warmomadgenlebs,<br />

ar SeiZleba mieceT davalebebi (kari III, Tavi 1, naw. 3. $7). 13<br />

13 liberaluri konstituciebi, 1791 wlis safrangeTis konstituciiT dawyebuli,<br />

Cveulebriv imperatiul mandatebsa da eleqtoratis davalebebs krZalavs. amgvar<br />

wesebs vxvdebiT, magaliTad, 1812 wlis espaneTis konstituciaSi, romlis mixedviTac,<br />

arapirdapiri kenWisyriT arCeul regionalur warmomadgenlebs mTeli<br />

espaneli eris interesebis dacva evalebaT (muxli 100). igivea 1848 wlis frankfurtis<br />

konstituciaSic (muxli 96). mraval konstituciaSi Tavisufali mandatis<br />

koncefciis Setana liberalizmis principebiT ar iyo nakarnaxebi. 1814 wlis<br />

holandiis konstituciam aRiara es principi, radgan wina parlamentis (asambleis)<br />

delegatebi sinamdvileSi provinciuli parlamentebis delegatebi iyvnen da asambleis<br />

(generaluri qveynebis) muSaoba realurad paralizebuli iyo, radganac delegatebs,<br />

TiTqosda cudad mowyobil diplomatiur konferencias eswrebiano, davalebebis<br />

misaRebad Sin uwevdaT dabruneba (1983 wlis Sesworebis Semdeg es wesi<br />

aisaxa 67-e muxlis me-3 punqtSi). zog SemTxvevaSi, konstituciebSi xazgasmiTaa<br />

naTqvami, rom parlamentis wevrebi mTel ers warmoadgendnen da, rom maT mxolod<br />

TavianTi sindisis karnaxiT unda imoqmedon (muxli 38, germania, 1949w.) amis<br />

msgavsia vaimaris konstituciis 21-e muxli da safrangeTis 1958 wlis konstituciis<br />

27-e muxli, iseve rogorc safrangeTis mesame da meoTxe respublikebis konstituciebis<br />

debulebebi. erovnuli warmomadgenlobis TvalTmaqcobas gamoxatavs<br />

is gavrcelebuli faqti, rom partiuli siiT arCeuli parlamentis wevri Tavis<br />

partias mis mier xelmoweril partiuli Tanamdebobidan gadadgomis deklaracias<br />

warudgens, romelic ZalaSi subordinaciis darRvevis SemTxvevaSi Sedis. sasamar-<br />

Tloebi am dokumentebs uxalisod iReben [pirveli aseTi saqme vaimaris (germania)<br />

sasamarTloSi parlamentis komunisturi partiis erT-erTi wevris daumorCileblobisas<br />

ganixiles].


142<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.1.3. parlamenti – daxvewil jentlmenTa klubi<br />

Tavdapirvelad, e.i. XVIII saukunis dasasrulis adreuli liberaluri<br />

konstituciebis epoqaSi, rodesac saxalxo warmomadgenloba jer<br />

kidev moTvinierebuli ar iyo, xolo dabali socialuri fenebis<br />

warmomadgenlebs politikuri gadawyvetilebis miRebis monawileobis<br />

unaris mqoned TiTo-orola politikosi da moazrovne Tu miiCnevda,<br />

warmomadgenlobiTi demokratiis parlamentebs principulad ar surdaT<br />

xalxis warmomadgenlebi yofiliyvnen. rogor poulobda gamar-<br />

Tlebas aseTi sistema demokratiul respublikanizmTan mimarTebaSi,<br />

romlis mixedviTac, konstituciuri struqturebi, romlebic ar<br />

aRiarebdnen deputatis gamowvevis princips, ubralod cdomilebas<br />

warmoadgendnen? ra aniWebda legitimurobas parlamentis gadawyvetilebebs<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> liberalur momxreTa azriT?<br />

saparlamento warmomadgenlobiTi mmarTvelobis Teoria efuZneba<br />

XIX saukunis pirvel naxevarSi gavrcelebul saarCevno sistemas.<br />

Ees Teoria gulisxmobda, rom amomrCevlebs, imis gamo, rom isini<br />

arc ise bevria, SesaZlebloba aqvT TavianT kandidatebs kargad icnobdnen.<br />

AarCeul warmomadgenels davalebebi ar eZleva da mxolod<br />

sakuTari principebisa da gegmebis mixedviT moqmedebs. amis safuZvelze<br />

xdeba kandidatTa SerCeva da, saWiroebis ganviTarebis kvalobaze,<br />

advili xdeba imis gageba, Tu vin ras akeTebs parlamentSi. amrigad,<br />

amomrCevlebs momavali arCevnebis dros SeuZliaT swori ar-<br />

Cevanis gakeTeba sakuTari kandidatis warsuli saqmianobisa da saar-<br />

Cevno kampaniis dros micemuli pirobebis mixedviT.<br />

Sefasebis safuZvelia konkretuli deputatis inteleqtualuri<br />

miRwevebi, romlebsac aRiareben sakanonmdeblo organos danarCeni<br />

wevrebi, agreTve amomrCevlebi da sazogadoebrivi azric aqeTkenaa<br />

mimarTuli.<br />

XIX saukunis liberali moazrovneebi saparlamento sistemis<br />

upiratesobas xedavdnen gadawyvetilebaTa saparlamento wesiT miRebis<br />

procesSi da ara imaSi, rom gadawyvetilebebSi monawileobis<br />

miReba, Tundac warmomadgenelTa meSveobiT, SeuZliaT imaT, visac es


parlamentis transformacia<br />

143<br />

gadawyvetileba exeba. 14 amiT isini gansxvavdebodnen radikaluri<br />

respublikanizmis saxalxo warmomadgenlobis legitimaciis mxardam-<br />

WerTagan, romlebsac mogvianebiT xalxis SeuzRudavi uzenaesobiT<br />

gamowveuli saSiSroebis gamo sakmaod gautydaT saxeli.<br />

dasasrul, edmund berkidan da safrangeTis revoluciis miwurulidan<br />

mokidebuli, saparlamento warmomadgenloba aRar miiCneva<br />

amomrCevelTa mier miniWebul kerZo samarTlis tipis savaldebulo<br />

mandatad.<br />

parlamentarizmis da zogadad yovelgvari parlamentis arsebobis<br />

dasasabuTeblad demokratiis kritikosebma _ gizom, tokvilma da am<br />

cnebis liberalma interpretatorma j.s. milma _ parlamentarizmis<br />

axal, antidemokratiul an, yovel SemTxvevaSi, demokratiis TvalsazrisiT<br />

neitralur rols miagnes. maTi azriT, parlamenti organoa ara<br />

xalxis nebis, aramed gonis. parlamenti esaa sadiskusio forumi, sadac<br />

xorcieldeba gonivruli gadawyvetilebis misaRebad saWiro sazogadoebrivi<br />

Semecneba. 15 saparlamento debatebis meSveobiT da mis Sede-<br />

14 respublikelTa gzneba paradoqsuli iyo, radgan mosaxleobis umravlesobas<br />

ar hqonda xmis ufleba. ase rom, xmis micemis sayovelTao uflebis ararsebobisas<br />

TanamedroveTa saubari saxalxo warmomadgenlobaze sakmaod ucnaurad JRers. aSS-<br />

Si zogierTi socialuri jgufi, magaliTad, monebi da indielebi, "formaluri" mizeziT<br />

moklebuli iyvnen xmis uflebas, radgan isini srulfasovan adamianebad ar<br />

miiCneodnen (gonebrivi ganviTarebis TvalsazrisiT), magram es gamonaklisi im drosac<br />

ki Zalian sakamaTo iyo. XIX saukunis konstituciur saxelmwifoebSi aRiarebuli<br />

sakuTrebisa da gadasaxadebis SezRudvasTan SedarebiT, am sakiTxSi mdidarTa<br />

SiSi mZlavrobda. isini amtkicebdnen, rom uqonel pirovnebas, romelic sxvisi meSveobiT<br />

irCenda Tavs, gadawyvetilebis da, Sesabamisad, xmis uflebac ar hqonda.<br />

arc qalebi miiCneodnen xmis uflebis mqoned, Tumca amis gasamarTleblad erTmane-<br />

Tisgan sruliad gansxvavebul da metad sakamaTo mizezebs asaxelebdnen.<br />

15 zomierad gamoxatuli xalxis nebis momxreebic am daskvnamde mividnen. abat<br />

seiesis moZRvrebis mimdevari safrangeTis damfuZnebeli krebis umravlesoba mxars<br />

uWerda sajaro da saparlamento debatebs, romelTa meSveobiTac saerTo neba yalibdeboda.<br />

miiCneoda, rom jerovani debatebis Sedegad Seqmnili umravlesobis neba<br />

SeuzRudav da upirobo saerTo nebas gamoxatavda. iseve rogorc dReisaTvis, XVIII<br />

saukunis britaneTis parlamenti partiebis mier marTul „manqanad“ gamoiyureba.<br />

Tumca 1832 wels reformis aqtis wina da momdevno wlebSi "brZen da unarian"<br />

adamianTa sja-baasi parlamentSi ufro gaaqtiurda. parlamentis idealur wevrad,<br />

iseve rogorc konstituciis idealur Semqmnelad damoukidebeli, saRi azris mqone


144<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

gad deputatebi WeSmaritebasTan axlos aRmoCndebian. WeSmaritebis<br />

mignebis garegani piroba aris Tavisufali presa. saparlamento warmomadgenlobiT<br />

sistemaSi: 1) xelisufalni iZulebuli arian erTad<br />

eZion WeSmariteba; 2) sajaroobis wyalobiT, es Zieba xorcieldeba<br />

moqalaqeTa Tvalwin; 3) Tavisufali presis wyalobiT ki moqalaqeni<br />

Tavad iReben monawileobas WeSmaritebis ZiebaSi da SeuZliaT Sedegebi<br />

xelisuflebamde miitanon. fransua gizo, vidre safrangeTis mefis<br />

lui-filipis konstituciuri monarqiis mTavrobis wevri gaxdeboda,<br />

miiCnevda, rom warmomadgenlobiTi sistema gulisxmobda mxolod saRi<br />

azris mqone adamianTa warmomadgenlobas parlamentSi da, rom sakanonmdeblo<br />

process araferi aqvs saerTo brma nebasTan. igi inteleqtis<br />

sferos ganekuTvneba da, Sesabamisad, liberaluri parlamentarizmi antidemokratiulia.<br />

16 mas sayovelTao saarCevno ufleba absurdulad da<br />

SeuZleblad miaCnda. gizos msgavsTa azriT, mTel frang ers 220 aTasi<br />

SeZlebuli adamiani Seadgenda.<br />

jon stiuart milic parlaments politikuri Sexedulebebis ur-<br />

TierTgaziarebis forumad miiCnevda, magram antidemokratiulad ganwyobili<br />

gizosagan gansxvavebiT, mas warmomadgenlobiTi mmarTveloba ufro<br />

farTo sazogadoebrivi programis nawilad miaCnda. mmarTvelobis es<br />

forma ewereba saerTo sulier progresSi da Tavis Tavs amarTlebs rogorc<br />

am progresis saukeTeso saSualeba. "mdgomareoba, romelic yvelaze<br />

mZlavr biZgs aZlevs gonierebas, aris xelisuflebis mopovebis procesi<br />

da ara misi floba". 17 mili sayovelTao, magram diferencirebuli<br />

xmis uflebas emxroboda. misi azriT, warmomadgenlobiTi krebis meSveobiT<br />

xorcieldeba piradi da erovnuli TviTgamorkveva.<br />

magram, TavisTavad, warmomadgenlobiTi mmarTveloba, Tu igi konstituciur<br />

SezRudvebs ar eqvemdebareba, saSiSia. Tu parlamentarizmi,<br />

demokratiuli principebis Tanaxmad, umravlesobis tiranias<br />

niSnavs, maSin saWiroa misgan Tavi davicvaT, frTxilad viyoT, rad-<br />

adamiani miiCneoda. Samuel H. Beer, Modern British Politics: Parties and Pressure Groups<br />

in the Collectivist Age (New York: W. W. Norton, 1982 ), gv. 39.<br />

16 Francois Guizot, Histoire du gouvernement representatif en France, vol. 1 (Paris:<br />

Didier, 1851), gv. 14. gizo Tavdapirvelad, 1820 wlidan, leqciebs kiTxulobda.<br />

17 John Stuart Mill, Considerations on Representative Government (Buffalo, NY:<br />

Prometheus Books, 1991), gv. 190. saxalxo warmomadgenlobis kidev erTi mowinaaRmdege<br />

_ hegelic saparlamento debatebs did saganmanaTleblo mniSvnelobas aniWebda.


parlamentis transformacia<br />

gan umravlesobis batonobas SeiZleba umciresobis sruli daqvemdebareba<br />

da individis sruli daucveloba mohyves.<br />

145<br />

mili warmomadgenlobiTi mmarTvelobis sxva naklovanebebsac<br />

xedavda. warmomadgenlobiT parlaments ar SeuZlia funqcioba<br />

profesiuli administraciis mudmivi samsaxuris gareSe. aqedan<br />

gamomdinare, biurokratiuli saxelmwifos SeuzRudavi Zalauflebis<br />

safrTxec iqmneba. biurokratia, sabolood, anadgurebs pirovnebas.<br />

igi win eRobeba individualuri unaris gaSlas imiT,<br />

rom sayovelTaobis, erTnairobis moTxovniT gansxvavebuls devnis.<br />

am viTarebaSi warmomadgenlobiTi mmarTveloba mxolod maSin<br />

iqneba warmatebuli, Tu igi sakmarisad ganaTlebuli adamianebisgan<br />

Sedgeba.<br />

parlamenti diskusiis meSveobiT Semecnebis adgilia, zogjer _<br />

"samoqalaqo vaWrobaTa" adgilic, rac aseve racionalur azrovnebas<br />

moiTxovs. 18 saparlamento fraqciebi awonasworeben erTmaneTs, ri-<br />

Tac miiRweva umciresobis gavlena umravlesobaze da ispoba sakiTxTa<br />

zedmiwevniTi ganxilvis saWiroebiT nakarnaxebi, calmxrivobiT<br />

warmoqmnili dabrkolebebi. es ki, sabolood, mcdari gadawyvetilebebis<br />

miRebas uSlis xels. azrTa mravalferovneba sasikeTo gavlenas<br />

axdens saparlamento gadawyvetilebebze, Tumca isic xdeba<br />

xolme, rom azrTa mravalferovnebis gamo gadawyvetilebebi Seusabamo<br />

an TiTqmis Seusabamoa. amrigad, parlamentis gansakuTrebuli<br />

roli isaa, rom igi Tavisufali debatebis forums warmoadgens.<br />

XIX saukunis meore naxevarSi parlamentarizmis koncefcia sabolood<br />

damkvidrda da swored aqedan iwyeba misi prestiJis Selaxva.<br />

mravalpartiuli sistemis momZlavrebis kvalad, mudmivi arastabiluroba<br />

saparlamento mmarTvelobis Tanamdev niSan-Tvisebad iqca. parlaments<br />

sul ufro da ufro miiCnevdnen gadawyvetilebis miRebis<br />

unaris armqoned. Tavdapirvelad, tradiciuli, partiebze dafuZnebuli<br />

parlamentebi (magaliTad, XIX saukunis bolo wlebSi ungreTis<br />

parlamenti, misi morCili wevrebiTa da politikurad erTgvarovani<br />

amomrCevlebiT, anda inglisis premier-ministrebis, dizraelisa da<br />

18 hamiltonic msgavs mosazrebebs gamoxatavda, magram mas ufro pragmatuli<br />

sakiTxebi awuxebda. The Federalist Papers No. 70 (New York: Mentor Books, 1961).


146<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

gladstonis droindeli or- an sampartiuli parlamenti) mkveTrad<br />

gansxvavdebodnen XIX saukunis safrangeTis saparlamento asambleebisagan<br />

maTTvis damaxasiaTebeli partiuli arastabilurobiTa da TavianTi<br />

fraqciebis mimarT parlamentarTa umniSvnelo morCilebiT.<br />

4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika.<br />

partiuli mmarTveloba da korporaciuli asambleebi<br />

XX saukunis dasawyisisaTvis parlamentarizmma, TiTqosda, Zala dakarga.<br />

misi adrindeli naklovanebebis gamosworeba, kerZod imisa,<br />

rom igi moqalaqeTa mcire jgufs warmoadgenda, sayovelTao saar-<br />

Cevno uflebebis SemoRebiT gaxda SesaZlebeli. magram am "mkurnalobam",<br />

Tumca igi daavadebaze mZime ar iyo, axali delegitimacia<br />

gamoiwvia. saqme isaa, rom TiTqmis SeuZlebeli gaxda gonivrul<br />

msjelobaze dafuZnebuli parlamentis, anu debatebis klubis saparlamento<br />

modelis SeTavseba parlamentis realur saqmianobasTan. bedis<br />

ironiiT, gansxvaveba debatebis forumis principebze damyarebul<br />

parlamentsa da mis realur saqmianobas Soris srulad swored sayovelTao<br />

saarCevno uflebebis da, Sesabamisad, saxalxo warmomadgenlobis<br />

damkvidrebis Semdeg gacxadda. xmis micemis sayovelTao<br />

uflebis SemoRebas Tanamedrove masobrivi partiebis aRmoceneba<br />

mohyva. 19 aman da, garda amisa, proporciulma saarCevno sistemam<br />

(belgia _ 1899, SvedeTi _ 1907) zust partiul Targze gamoWra<br />

parlamenti. partiebi TandaTanobiT efeqtian meqanizmebad gadaiqcnen.<br />

iq, sadac, Tanamedrove partiulma sistemam mtkice saparlamento<br />

19 1870 wlis safrangeTis komunis Semdeg, frangulma burJuaziulma jgufebma mu-<br />

Sebs saarCevno ufleba mianiWes, riTac provinciebSi xmis uflebisa da sakuTrebis<br />

mqone monarqistulad ganwyobil glexebs daupirispirdnen. bismarkma glexebs xmis<br />

ufleba im mizniT mianiWa, rom parlamentSi iunkrebis warmomadgenlobisaTvis SeeSala<br />

xeli. jer kidev safrangeTis revoluciis dros gauqmda sxvaoba aqtiur da pasiur<br />

xmis uflebebs Soris (1791 wlis 10 agvisto), rac omiTa da "erovnuli TavdacviT"<br />

iyo nakarnaxebi. 21 welze meti xnis yvela mamakacma (mosamsaxureTa garda),<br />

vinc ki erTgulebis fics dadebda, xmis ufleba miiRo. igive principi ganxorcielda<br />

mraval sxva qveyanaSic. pirveli msoflio omis dros da mis Semdeg, mSvidobian<br />

dros, azris gamoxatvis ufleba ar misces adamians, romelic valdebulia daicvas<br />

Tavisi saxelmwifo da mokvdes kidec misTvis. pirveli msoflio omis dasrulebisas,<br />

yvela met-naklebad konstituciur saxelmwifoSi xmis ufleba mamakacebs mainc mieni-<br />

WaT. `sazarbazne xorcs~ Tavganwirvis sanacvlod raRac xom unda mieRo.


parlamentis transformacia<br />

147<br />

umravlesobis Seqmna ganapiroba, demokratiul zedamxedvelobaSi<br />

myofi partiuli mmarTveloba damkvidrda. am konteqstSi demokratia<br />

TiTqmis diqtatoruli uflebebiT aRWurvili mTavrobis angariSvaldebulebasa<br />

da xalxis mier mis yovel oTx-xuT weliwadSi<br />

Secvlas niSnavda. demokratiuli partiuli diqtaturis damkvidreba<br />

gansakuTrebiT im SemTxvevaSia SesaZlebeli, rodesac xelisuflebis<br />

danawilebisa da urTierTSezRudvis principi konstituciurad ar<br />

aris daculi da xelisufleba SeuzRudavia. swored ase xdeba vestminsteris<br />

tipis yvela sistemaSi.<br />

"jon stiuart milma wigni "warmomadgenlobiTi mmarTvelobis<br />

Sesaxeb" ise dawera, rom partiebi ar uxsenebia. britaneTis konstituciis<br />

realisturi kvleva dRes partiebis rolis dawvrilebiT<br />

ganxilvas unda efuZnebodes." 20 garkveulwilad ingliss dResac<br />

partiuli parlamenti aqvs, magram mravali sxva qveynis msgavsad,<br />

iqac partiis sawevroebis gadamxdelTa da partiul krebebze damswreTa<br />

ricxvi Semcirda, partiisadmi tradiciuli erTguleba ki _<br />

Sesustda. masobrivi informaciis saSualebebis gavlenis matebam<br />

axali tipis inteleqtualuri manipulirebis saSualeba warmoSva.<br />

uwindelisagan gansxvavebiT, Tu adre partiebi klubebs xelmZRvanelobdnen<br />

da azrTa gaziarebisaTvis TavianTi wevrebis krebebs awyobdnen,<br />

axla isini sareklamo klipebiTa da gancxadebebiT cdiloben<br />

mxardaWeris mopovebas. isini masaze zemoqmedebis mizniT organizaciebs<br />

ki aRar ukavSirdebian, aramed sazogadoebrivi azris uSualod<br />

manipulirebisTvis TavianTi organizaciuli struqturis farglebs<br />

gareT moqmedeben. 21<br />

20<br />

Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,<br />

1962), gv. 29.<br />

21<br />

partiuli demokratiebi ganasaxiereben yvelafer imas, risic liberaluri<br />

parlamentarizmis mesveurT esoden eSinodaT: es iyo demokratiuli gziT arCeuli<br />

lideris keisruli mmarTveloba. liberaluri <strong>konstitucionalizmis</strong> momxre maqs<br />

veberi miuReblad miiCnevda klasikur parlamentarizms. keisruli mmarTvelobis<br />

damcvelma 1917 wels ganacxada, rom parlamentisagan gansxvavebiT, demokratia niSnavda<br />

uzenaes xelisufalTa pirdapir arCevas, rac WeSmaritad keisris Sesafer masobriv<br />

aRfrTovanebas gamoiwvevda. mas undoda saparlamento sistemis Secvla sayovelTao<br />

kenWisyriT damkvidrebuli demokratiiT, Tundac amas erTi kacis despoturi<br />

mmarTveloba mohyoloda. „Tuki parlamenti CixSi moeqceva, liderma xalxs<br />

unda mimarTos. saparlamento krizisis daZleva oTx an xuTpartiul parlamentSi<br />

prezidentis gareSe SeuZlebelia“. Max Weber, Parliament und Regierung im


148<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

parlamenturma sistemam mis ganuyofel nawilad miCneuli cxadi da<br />

"bunebrivi" konstitucionalizmi dakarga. parlamentarTa jgufebsa da<br />

partiul fraqciebs Soris mimdinare garigebani ar Seesabameboda sadebato<br />

forumis principsa Tu saparlamento proceduris tradiciul<br />

qmedunarianobis moTxovnas. meore mxriv, axali, partiul principebze<br />

agebuli warmomadgenlobiTi demokratiis saxalxooba ar iZleva mosalodnel,<br />

legitimur Zalauflebas. ra azri aqvs saxalxo warmomadgenlobaze<br />

laparaks iq, sadac warmomadgeneli partiuli CarCoebiTaa<br />

SezRuduli da ver imoqmedebs sakuTari sindisis karnaxiT. sadReisod,<br />

saparlamento saxalxo suverenitetis miTma _ TiTqos parlamentis<br />

wevrebi xalxs da ers warmoadgenen _ partiuli sistemisa da proporciuli<br />

warmomadgenlobis gamo Zala dakarga. amJamad warmomadgenelTan<br />

daSoreba, warmomadgenlobis tradiciuli gagebiT, sruliad<br />

TvalsaCinoa; eris warmomadgenlis miTi aRar moqmedebs, radgan warmomadgeneli,<br />

romelic misTvis amomrCevelTa mier miniWebul mandatze<br />

maRla idga, axla partiis neba-survils unda daemorCilos, Tuki mas<br />

meored arCeva unda. rasakvirvelia, arsebobs partiuli mmarTvelobis<br />

Semarbilebeli faqtorebic: Tavad saarCevno sistema gansazRvravs, Tu<br />

ramdenad mniSvnelovania partiul siaSi dasaxeleba. iq, sadac calkeuli<br />

saarCevno olqebi partiuli siebiT ar aris Secvlili an siaSi<br />

dasaxeleba partiis adgilobrivi warmomadgenlobis saqmea, partiuli<br />

centris gavlena, SesaZlebelia, naklebi iyos da arc saparlamento<br />

fraqciebi arian partiis centrze mudam damokidebuli.<br />

XX saukunis dasawyisSi, maSin, rodesac sayovelTao saarCevno<br />

ufleba axali SemoRebuli iyo, vinmes rom Seeswavla, Tu ra xdeboda<br />

evropis romelime konstituciuri saxelmwifos parlamentSi,<br />

umal aRmoaCenda, rom XIX saukunis saTaTbiro parlamentarizmis<br />

Rirebulebebi TiTqmis aRar arsebobda. saparlamento debatebma<br />

mniSvneloba dakarga, xolo sazogadoebis dayolieba maSinac da axlac<br />

parlaments gareT xdeba. argumentebze dafuZnebuli kamaTi<br />

propagandam Secvala. parlamentis sxdomaze gamomsvleli misi wevri<br />

sxva wevrebis darwmunebas ar cdilobs. parlamentSi adgilebi carielia,<br />

garda im droisa, roca mis wevrebs kenWisyra evalebaT.<br />

mokled, politikuri darwmunebis unari amomrCevelTa gadmobirebam<br />

Secvala, `radgan, marTalia, kanonis mixedviT sityvis ufleba aqvs<br />

neugeordneten Deutschland, zur politischen Kritik des Beamtentmus und Parteiwesen<br />

(München-Leipzig: Duncker und Humblot, 1918), gv. 114.


parlamentis transformacia<br />

149<br />

yvelas, magram sinamdvileSi laparakis ufleba mxolod partiis mesaWes<br />

eniWeba. aman mospo parlamentis ZiriTadi mizani, daamsxvria<br />

misi teqnika da farsamde daiyvana misi saqmianoba.” 22<br />

sagulisxmo diskusiebi, Tuki aseTi saerTod tardeba, saWiro<br />

aRaraa _ isini komitetebSi mimdinareobs da, saerTodac, is, rasac<br />

marTla muSaoba hqvia, axla komitetebis saqmea. rogorc parlamentarizmis<br />

kritikosebi amtkiceben, parlamentis wevrebze sazogadoebrivi<br />

gavlena minimumamdea dayvanili, radgan isini TavianTi partiebis<br />

msaxurebad iqcnen, radgan mxolod partiuli mxardaWeriTaa<br />

SesaZlebeli maTi Tavdapirveli an xelaxali arCeva. aRar arsebobs<br />

damokidebuleba amomrCevlebze. proporciul saarCevno sistemaSi es<br />

formaluradac ki asea, radgan igi ar gulisxmobs calkeul saar-<br />

Cevno olqebsa da konkretul amomrCevlebs. amis nacvlad, amomrCeveli<br />

partiul siaSi warmodgenil yvela wevrs aZlevs xmas.<br />

masobrivi demokratiis epoqisaTvis parlamenti, rogorc sadiskusio<br />

forumi – ucxoa. amomrCevlis uflebebiT aRWurvili damlageblisaTvis<br />

debatebi parlamentSi, anu "mmarTveloba diskusiis meSveobiT"<br />

bevrs arafers niSnavs. 23 maincdamainc mimzidveli arc partiebze<br />

dafuZnebuli demokratia Canda. "me msurs monarqia, _ werda<br />

Tomas mani 1917 wels, _ minda met-naklebad damoukidebeli mTavroba,<br />

radgan mxolod igi uzrunvelyofs politikur Tavisuflebas<br />

inteleqtualur da ekonomikur sferoebSi. ar msurs partiuli politikuri<br />

garigebebi, mTel ers rom politikiT abinZurebs... ar<br />

minda politika, minda profesionalizmi, wesrigi da patiosneba". 24<br />

arc Cveulebrivi, rigiTi adamianebi iyvnen kmayofili, Tumca isini<br />

politikuri kursis ganmsazRvrel amomrCevel moqalaqeebad iTvlebodnen.<br />

XX saukunis dasawyisidan, rodesac adamianebs amomrCevlis ufleba<br />

uboZes, daaskvnes, rom arc erTi maTi problema parlamentSi ar<br />

wydeboda da saparalamento debatebi mxolod farsi iyo. igrZnoboda<br />

22<br />

Joseph Schumpeter, „Sozialistische Möglichkeiten von Heute“, Archiv fur<br />

Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 48 (1922), gv. 329-330.<br />

23<br />

Harold Laski, The Foundations of Sovereignty (New York: Harcourt, Brace and Co.,<br />

1921).<br />

24<br />

Thomas Mann, Reflections of a Nonpolitical Man, trans. Walter D. Morris (New York:<br />

F. Ungar, 1983), gv. 188-189.


150<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

saerTo uunaroba, ar arsebobda Zlieri mTavroba, ar gamoicemoda sa-<br />

Wiro kanonebi, veravin grZnobda Zalasa da gambedaobas. antiparlamentur<br />

ganwyobas aRvivebdnen marqsistuli da sxva radikaluri Tu monarqistuli<br />

moZraobebic maT mimdevar muSaTa klass, wvril burJuaziasa<br />

Tu inteleqtualebs Soris. parlamentarizmi mmarTveli klasebis<br />

garTobad da Zalad miiCneoda. drodadro parlamentis dapyrobis<br />

gziT muSaTa klasis mmarTvelobis ideac iCenda xolme Tavs. magram<br />

leninma, romelic am TvalsazrisiT WeSmariti avtoritetia, pirveli<br />

SesaZleblobisTanave daSala revoluciurad ganwyobili saTaTbiro,<br />

romelSic bolSevikebs absoluturi umravlesoba ar hqondaT. nacvlad<br />

amisa, man daamkvidra `warmomadgenlobiTi” sistema, romelic sruliad<br />

gamoricxavda parlamentarizms:<br />

parlamentarizmidan gamosvla, rasakvirvelia, warmomadgenlobiTi institutebisa<br />

Tu arCeviTobis gauqmebas ki ar gulisxmobs, aramed<br />

warmomadgenlobiTi institutebis samusaifo dawesebulebidan momu-<br />

Save dawesebulebad gadakeTebas niSnavs. parizis komuna ara parlamenturi,<br />

aramed `momuSave~ dawesebuleba unda yofiliyo, romelic<br />

`kanonebs gamoscemda da imavdroulad aRasrulebda kidec~. 25<br />

leninizmis garda gamoCndnen sxva totalitaruli Zalebic, romlebic<br />

parlamentarizmis mospobas cdilobdnen, radgan isini partiuli<br />

politikis mZlavr zegavlenas ganicdidnen da saWiro umravlesobis<br />

ararsebobis gamo gadawyvetilebis miRebis uunaro aRmoCndnen. am<br />

totalitaruli Zalebidan aRsaniSnavia karl Smitis "decizionizmi"<br />

(gadawyvetilebis miReba), romelmac garkveulwilad faSizms gaukvala<br />

gza. dResac ki mis antiparlamentarizms parlamentebisa da maTi<br />

wevrebis SezRudulobiT, sixarbiTa da uunarobiT ukmayofiloTa Soris<br />

bevri damcveli hyavs. Smitis azriT, xalxs qmedunariani, mtkice<br />

diqtatori sWirdeba, radgan liberaluri debatebis forumi _ parlamenti<br />

_ veraviTar gadawyvetilebas ver iRebs. 26<br />

25<br />

v.i. lenini, "saxelmwifo da revolucia" (londoni, gamomc: P“Penguin Books“,<br />

1992), gv. 42 (citata marqsidan).<br />

26<br />

ueWvelia, arsebobs aranormaluri, ukiduresi da krizisuli viTarebebi, gadaudebel<br />

arasaparlamento gadawyvetilebebs rom moiTxovs. magram amgvari institutebis<br />

konstituciuri kontroli SesaZlebelia mTeli krizisuli periodis ganmavlobaSi.<br />

Smitis diqtatoruli Teoriisgan gansxvavebiT, konstituciuri saxelmwifos<br />

mizani sagangebo mdgomareobaSi misi marTva da konstituciuri wyobis uzrunvelyofaa.<br />

vaimaris konstituciis problema is ki ar iyo, rom raixis prezidenti<br />

sagangebo viTarebaSi gamoscemda sakanonmdeblo aqtis Zalis mqone brZanebule-


parlamentis transformacia<br />

151<br />

"liberalizmi misTvis damaxasiaTebeli winaaRmdegobebiTa da kompromisebiT<br />

mxolod im xanmokle, gardamavl periodSi arsebobda,<br />

rodesac SesaZlebeli iyo pasuxi kiTxvaze: "qriste Tu baraba?" da,<br />

roca parlamentarebi sakiTxis ganxilvis gadadebis an sagamoZiebo<br />

komisiis daniSvnis iniciativiT gamodiodnen.” 27<br />

didwilad karl Smitis ideebis zegavleniT, parlamentiT ukmayofilebam<br />

gamoiwvia is, rom nacistur germaniaSi sakanonmdeblo<br />

organo ar Seikriba, xolo faSisturma italiam korporaciuli<br />

alternativa wamoayena. korporaciul sistemaSi parlamenti, mar-<br />

Talia, arsebobas gangrZobda, magram igi saxalxo warmomadgenlobas<br />

ki aRar emyareboda, aramed sxvadasxva saqmianobisa da profesiis<br />

delegatebisgan Sedgeboda. profesiuli gaerTianebebi ZiriTadad<br />

Tavad karnaxoben kanonebs. am sakmaod paTetikuri azris logika,<br />

romelic dResac Tavs iCens xolme, isaa, rom piri, romelic<br />

ama Tu im profesiuli saqmianobiTaa dakavebuli, am sferos zedmiwevniT<br />

kargad icnobs. amitomac man yvelaze ukeT icis, ra wesebis<br />

miRebaa saWiro. eqspertTa mier wesebis SemuSavebis principi imis<br />

klasikuri magaliTia, rodesac kaci TviTon amzadebs kerZs da<br />

TviTonve miirTmevs kidec. wesebis gansazRvrisas WeSmaritad saRi<br />

azri da codna ki ar Warbobs, aramed profesiuli "WeSmaritebis"<br />

samoselSi gaxveuli, daundobeli da veluri jgufuri interesi<br />

mZlavrobs.<br />

1945 wlidan, diqtatoruli reJimebis antiparlamenturi ganwyobis<br />

sapasuxod, konstituciuri wyobis saxelmwifoebi parlamentur<br />

sistemas daubrundnen, magram uwindeli uunaroba, Sinagani dapirispireba<br />

da dayofa uyuradRebod ar dautovebiaT da Seecadnen parlamenti<br />

ufro racionalur organod eqciaT. momdevno TavebSi swored<br />

es racionalizebuli meqanizmia ganxiluli.<br />

bebs, aramed is, rom maT premier-ministris xelmowerac sWirdeboda. sagulisxmoa,<br />

rom swored aman Seuwyo xeli pirveli msoflio omis Semdgom stabilizacias. um-<br />

Tavresi problema is iyo, rom vaimaris konstituciis 48-e muxlis debuleba raixis<br />

prezidentis uflebebis dawvrilebiT ganmsazRvreli kanonis Taobaze ar Sesrulda<br />

da aseTi kanoni arc SeuqmniaT.<br />

27 Carl Schmitt, Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty<br />

(Cambridge, Mass.: MIT Press, 1988), gv. 62.


152<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.2. parlamentis struqtura da muSaoba<br />

4.2.1. parlamenti rogorc instituti<br />

a) uwyvetoba<br />

parlamenti aris konstituciuri saxelmwifo wyobis ZiriTadi instituti<br />

da ara marto imitom, rom mis wevrebs xalxi irCevs. misi<br />

aranakleb mniSvnelovani niSan-Tviseba is aris, rom sakanonmdeblo<br />

organo, rogorc instituti, mis dafuZnebasa da legitimaciaze rom<br />

aRaraferi vTqvaT, garegani Zalebisa da sxva saxelmwifo institutebisgan<br />

damoukideblad arsebobs. konstituciaSi naTqvamia, rom<br />

parlamentma Tavisi sesiebi garkveul adgilas da drois garkveul<br />

monakveTSi unda gamarTos. drois es monakveTi ar unda iyos metismetad<br />

mcire da, Tu parlamenti Tavis samuSaos ver Seasrulebs,<br />

igi mainc unda Seikribos, radgan verc erTi sxva instituti mis<br />

movaleobebsa da pasuxismgeblobebs (gadasaxadebi, biujeti, kanonmdebloba<br />

da specialuri an sagangebo saqmianoba) ver ikisrebs. Tu<br />

romelime sxva instituti sakanonmdeblo movaleobebis Sesrulebas<br />

gadawyvets, misi gadadgmuli nabijebi da gadawyvetilebebi baTili<br />

iqneba. amrigad, konstituciis debulebebi parlamentis damoukidebel<br />

arsebobas gansazRvravs. iq, sadac es wesebi ar arsebobs, saparlamento<br />

konstitucionalizmze laparakic ki zedmetia.<br />

Tavdapirvelad sakanonmdeblo organos uwyvetoba sakonstitucio<br />

konvenciebiT, britaneTis saparlamento praqtikiTa da sxva politikuri<br />

tradiciebiT iyo nebadarTuli. tradicia mefis mier, saWiroebis<br />

SemTxvevaSi, saCivrebis gansaxilvelad da saqmianobis droulad<br />

Sesasruleblad parlamentis yovelwliur mowvevas iTvaliswinebda.<br />

saWiro ar iyo yovel wels axali sakanonmdeblo organos Sekreba.<br />

Tu monarqi parlamentis mowvevas saWirod ar miiCnevda, mas SeeZlo<br />

ar moewvia igi. yvelaze meti, rasac `didma revoluciam~ miaRwia,<br />

iyo monarqis piroba, rom yovel sam weliwadSi erTxel axal parlamants<br />

moiwvevda, Tu am xnis manZilze sakanonmdeblo organo ar<br />

iqneboda mowveuli.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

153<br />

Tanamedrove parlamentebi mudmivi institutebia, romlebic xangamoSvebiT<br />

mTlianad an nawilobriv ganaxldeba xolme da sesiebic<br />

gansazRvrul periodSi imarTeba. es niSnavs, rom deputatebi, romlebic<br />

parlamentis wevrebi arian, TiTqmis yoveldRiurad unda<br />

Seikribon da mzad iyvnen gadawyvetilebis misaRebad. Tu parlamenti<br />

Tavs daSlilad gamoacxadebs an mas daSlian, konstituciiT gansaz-<br />

Rvrul vadaSi axali parlamenti unda Seikribos. es instituti ver<br />

"mokvdeba" an gauCinardeba. konstituciebi, Cveulebisamebr, parlamentis<br />

mowvevisa da sesiebis gamarTvis procedurul wesebs Seicaven.<br />

holandiis konstitucia 1983 wlidan gansazRvravs, rom parlamentis<br />

sesia misi mTeli vadis ganmavlobaSi unda mimdinareobdes.<br />

sxva qveynebSi ufro tradiciuli midgomaa gamoyenebuli. kerZod is,<br />

rom parlamenti misi arCevidan ramdenime kviraSi unda Seikribos.<br />

yovelwliuri sesiebi gansazRvrul dros iwyeba da gansazRvrul<br />

dromde grZeldeba. 28 Tanamedrove konstituciuri parlamentis sesiebi<br />

da misi dRis wesrigi aRmasrulebel xelisuflebaze ar aris<br />

damokidebuli. konstituciebi Seicavs debulebebs, romelTa mixedviTac,<br />

parlamenti avtomaturad ikribeba, Tu monarqi, prezidenti<br />

an maRali Tanamdebobis sxva piri, romelsac parlamentis mowveva<br />

evaleba, ver Seasrulebs am movaleobas. am SemTxvevaSi parlamenti<br />

misgan damoukideblad ikribeba.<br />

rac Seexeba parlamentis daSlas, es sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvarad<br />

xdeba. Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> minimaluri<br />

moTxovnaa, rom parlamentis daSlis Semdeg misi xelaxali arCeva<br />

da Sekreba avtomaturad, drois mcire monakveTSi moxdes. Tu parlamentis<br />

arCevis TariRs qveynis monarqi an prezidenti gansaz-<br />

Rvravs, mas mcire arCevani aqvs. parlamentis, rogorc institutis,<br />

uwyveti da damoukidebeli arsebobis mniSvneloba cxadi gaxdeba,<br />

Tu gavixsenebT, ra SeiZleba moxdes sxva SemTxvevaSi. Tu qveynis<br />

mmarTvels Tavisi neba-surviliT SeuZlia moiwvios da daSalos<br />

parlamenti, da Tu parlamentis sesiis gamarTvis dro maszea damokidebuli,<br />

sakanonmdeblo organo faqtobriv uflebamosilebebs kar-<br />

28 magaliTad, ungreTis konstituciis mixedviT, axali parlamenti wina parlamentis<br />

mandatis gasvlis vadidan sam TveSi unda Seikribos. igive xdeba parlamentis<br />

daSlis an TviTdaSlis SemTxvevaSic. prezidenti axali parlamentis sesias<br />

arCevnebidan ara ugvianes 30 dRis Semdeg iwvevs.


154<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

gavs an misi mniSvneloba minimumamde daiyvaneba. antiparlamenturi<br />

proletariatis diqtatoruli reJimebis konstituciebi parlamentis<br />

sesiis vadas ukiduresad amcirebdnen da sesiis dReebis xangrZlivobac<br />

ar iyo gansazRvruli, Tumca aseT parlaments liberaluri<br />

parlamentisTvis damaxasiaTebeli klasikuri uflebebi eniWeboda.<br />

aseTi diqtatoruli reJimebi gansakuTrebiT ewinaaRmdegebodnen<br />

parlamentis uwyvet sesias, radgan am SemTxvevaSi parlamentarebi<br />

CamoSordebodnen da gauucxovdebodnen muSebs, romelTac isini<br />

warmoadgendnen.<br />

ungreTis 1989 wlis dasawyisis socialisturi samarTlebrivi<br />

saxelmwifos moklevadiani praqtikis mixedviT, socialisturi parlamentis<br />

sesia weliwadSi saSualod rva dRes grZeldeboda, rac<br />

sakmarisi iyo imisaTvis, raTa mis marionet wevrebs imdroindeli<br />

panegirikebi warmoeTqvaT da socialisturi kanonierebis pativsacemad<br />

SemoRebuli kanonproeqtebisaTvis eyaraT kenWi. 29<br />

b) uflebamosilebaTa vadebi<br />

parlamentis, rogorc xelisuflebis institutis, arseboba uzrunvelyofilia<br />

misi uwyveti funqciobiT da mudmivi ganaxlebiT. ganaxleba<br />

da perioduli arCevnebi parlamentis demokratiul legitimaciasTan<br />

isevea urTierTdakavSirebuli, rogorc xelisuflebis danawilebasa<br />

da SezRudvasTan. perioduli arCevnebi umravlesobis konkretuli<br />

nebis gamoxatvis saSualebaa, Tumca gaugebaria, ratom<br />

ifargleba wevrTa mandati 2, 3, 4, 5, 6 wliT, rogorc es amerikis<br />

(1787w.), Sveicariis (1848w.), ungreTis (1989 wlis oqtombramdel),<br />

29 komunisturi parlamentis amocanebi sakmaod SezRuduli iyo, radgan misi sakanonmdeblo<br />

funqciebi gadaecemoda kidev ufro sando partiul instituts, magaliTad,<br />

ungreTSi saxalxo respublikis saprezidento sabWos. saxalxo demokratiis<br />

wyobis qveynebSi kanonebi Zalian mniSvnelovan rames rodi warmoadgenda. 1987<br />

wels socialistTa cdas, "SeeqmnaT kanoniT marTuli saxelmwifo", ungreTSi sakanonmdeblo<br />

saqmeebis mkacri aRnusxva mohyva. prezidiumis mier Seqmnili kanonmdebloba<br />

akmayofilebda socialisturi kanonierebis mcire moTxovnebs imis Taobaze,<br />

rom kanonebis Semqmnel organoebSi wesrigi da ierarqia yofiliyo gabatonebuli.<br />

mefis ruseTma da ssr kavSirma isic ver moaxerxes, rom standartuli ierarqia<br />

daemkvidrebinaT da postsabWour ruseTsac es naklovaneba memkvidreobiT gadaeca.<br />

socialistebisaTvis Cveuli saparlamento sesiebis ugulebelyofa parlamentis<br />

saqmianobis ganmsazRvreli teqnikuri wesebis (dReebis raodenoba, sesiis xangrZlivoba<br />

da sxv.) konstituciur mniSvnelobaze miuTiTebs.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

155<br />

britaneTis (1911 wlis saparlamento aqti) da 1787 wlis amerikis<br />

konstituciis senatTan dakavSirebul paragrafSia mocemuli. 1911<br />

wlamde inglisSi saparlamento arCevnebi Svid weliwadSi erTxel<br />

tardeboda, Tumca, mTeli XIX saukunis ganmavlobaSi inglisis mxolod<br />

erTma parlamentma imuSava Svidi wlis manZilze, rodesac<br />

premier-ministri iyo gladstni (1867-1873).<br />

parlamentis perioduli ganaxleba ganpirobebulia SemdegiT:<br />

parlamentis wevrebi samisdReSiod rom irCeodnen da rom ar SeiZlebodes<br />

amomrCevelTa mier maTi ramenairi kontroli, isini sruliad<br />

damoukidebeli gaxdebodnen da maTi xelisufleba TiTqmis<br />

absoluturi iqneboda. mudmivoba aRviraxsnil TavkerZobas gamoiwvevda.<br />

savaldebulo ganaxleba xelisuflebis SezRudvis Sinagani<br />

meqanizmia. rac ufro demokratiuladaa ganwyobili amomrCeveli da<br />

rac ufro meti angariSi eweva mas, miT ufro mZlavri unda iyos<br />

parlamentis xelisuflebis SezRudvis Sinagani meqanizmi. am gagebiT,<br />

saparlamento arCevnebi emsaxureba ara marto da ara imdenad<br />

xalxis nebis gamoxatvas, ramdenadac sazogadoebrivi kontrolisa<br />

da kavSirebis SenarCunebas, raTa sazogadoebrivi sajarooba<br />

SeuerTdes saparlamento sajaroobas.<br />

saparlamento uflebamosilebaTa vada ganpirobebulia mmarTvelobis<br />

TviTSezRudvis saWiroebiT. rac ufro didia parlamentis<br />

xelisufleba, da rac ufro naklebadaa igi misi xelisuflebis<br />

sxva ganStoebiT gawonasworebuli, miT ufro mcire vadiT unda<br />

irCeodnen parlamentis wevrebi. britaneTis TemTa palata, romelsac<br />

Tavdapirvelad Svidi, xolo SemdgomSi xuTi wlis vadiT ir-<br />

Cevdnen, sxvagvari logikiT moqmedebs. am SemTxvevaSi sazogadoebrivi<br />

azrisadmi pativiscema misi cvlilebisadmi parlamentis myisier<br />

reaqcias moiTxovda. 30<br />

30 mTavroba, Tuki igi britaneTSi kargad moqmedad miiCneva, Sualeduri arCevnebis<br />

Sedegebs sulmouTqmelad elis. Tavis politikas sazogadoebis moTxovnebs<br />

ufardebs, radgan Sualedur etapze marcxi da gansakuTrebiT mmarTveli partiis<br />

amomrCevelTa xmebis dakargva miiCneva mTavrobiT mTeli mosaxleobis ukmayofilebis<br />

gamoxatvad.


156<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

XX saukunemde britaneTis premier-ministri politikis nebismieri<br />

mniSvnelovani cvlilebis SemTxvevaSi "xalxSi gasvlas" (anu vadamde<br />

arCevnebis Catarebas) amjobinebda, radgan Zalian erideboda<br />

micemuli pirobis Seusruleblobas da amomrCevelTa nebarTvis gareSe<br />

moqmedebas. 1910 wels, rodesac lordTa palatis reforma<br />

gaxda saWiro, premier-ministrma loid jorjma arCevnebi Caatara<br />

miuxedavad imisa, rom parlamenti arcTu didi xnis arCeuli iyo da<br />

premieri TemTa palataSi umravlesobiT sargeblobda, rac mas konstituciuri<br />

reformis ganxorcielebis saSualebas aZlevda. meore<br />

mxriv, rodesac axalma arCevnebma misi programisadmi xalxis ndoba<br />

daamtkica, lordTa palata daTanxmda.<br />

demokratizmis mosazrebebiT (rac xalxis nebisadmi damorCilebis<br />

surviliT iyo nakarnaxebi), 1787 wels filadelfiaSi konstituciis<br />

damfuZneblebi TiTqos daTanxmdnen kidec parlamentis qveda<br />

palatis yovelwliur arCevas. im dros popularuli iyo gamoTqma:<br />

"rodesac yovelwliuri arCevnebi ar tardeba, tirania ikidebs<br />

fexs". 31 sagulisxmoa, rom maSin zogierT StatSi, magaliTad pensilvaniaSi,<br />

arCevnebi, sul cota, weliwadSi erTxel tardeboda.<br />

praqtikulma mosazrebebma da xalxis batonobisadmi filadelfiel<br />

delegatTa SiSma ukarnaxa konstituciis damfuZneblebs qveda<br />

palatis orwliani mandatisTvis daeWiraT mxari. maTi argumenti<br />

iyo is, rom parlamentarebs TanamdebobasTan dakavSirebul movaleobaTa<br />

gaTavisebisTvis dro sWirdebodaT, sakanonmdeblo winadadebebis<br />

SemuSavebasa da ganxilvas ki erTi weli ar eyofoda.<br />

evropuli tradiciiT, parlamenti, Cveulebriv, oTxi wliT irCeva.<br />

32 magram xazgasmiT unda aRiniSnos, rom es ar aris standartuli<br />

modeli, radgan zog saxelmwifoSi oTx weliwadSi erTxel Catarebuli<br />

arCevnebi xalxis nebis gamoxatvis erTaderTi saSualebaa<br />

da xelisuflebis sxva arc erTi ganStoeba sakanonmdeblo organos<br />

ar awonasworebs. oTxi weli Cvens swrafad cvalebad msoflioSi<br />

31 citata moyvanilia The Federalist Papers No. 53: Madison, gv. 330.<br />

32 am konteqstSi evropis moxsenieba SeiZleba mTlad mizanSewonili ar iyos,<br />

radgan evropis mravali saxelmwifo federaciulia da parlamentis oTxwliani vadis<br />

manZilze regionaluri arCevnebi tardeba. adgilobriv parlamentebs mravali<br />

sakiTxis gadawyvetis ufleba aqvT.


157<br />

SesaZloa metismetad xangrZlivi periodi iyos. gansakuTrebiT maSin,<br />

rodesac partiuli elita sazogadoebis ganwyobas arad dagidevs.<br />

amgvar viTarebaSi parlamenti xalxTan kavSirs kargavs da misi demokratiuli<br />

legitimaciac (kanonieri statusi) mkveTrad sustdeba.<br />

ufro xSiri arCevnebi mudam destabilizacias rodi iwvevs. piriqiT,<br />

iSviaTi ganaxleba demokratiuli gadawyvetilebebis moTxovnas aZlierebs<br />

da sazogadoebis madestabilizebeli iniciativis SesaZleblobac<br />

ufro savaraudo xdeba, Tumca parlamentis xangrZliv mandats<br />

damcvelebic hyavs. "kompetenturi mTavrobis" mxardamWeri<br />

jgufebi amtkiceben, rom ekonomikuri politikis ganxorcielebas<br />

dro sWirdeba. garda amisa, mTavrobas, misi warmatebuli politikis<br />

sanacvlod, xelaxla arCevis ufleba aqvs. warmatebis miRweva orsam<br />

weliwadSi SeuZlebelia. magram, unda iTqvas, rom es mTavrobis<br />

problemaa da konstruqciul argumentad ver gamodgeba. is, rom<br />

xSiri arCevnebi mTavrobisagan saWiroze meti fulis xarjvas moiTxovs,<br />

mniSvnelovani araa, radgan arCevnebisTvis gaTvaliwinebuli<br />

xarjis Semcireba SesaZlebelia (magaliTad, Tanxis konstituciaSi<br />

gansazRvra). postkomunisturi saxelmwifoebis – ungreTis, slovakeTisa<br />

da bulgareTis naklebad SezRuduli erTpalatiani parlamentebis<br />

amerikuli modeliT orwliani vadiT arCeva, albaT, ufro<br />

mizanSewonili iqneboda. parlamentis ganaxleba yovel sam weliwad-<br />

Si erTxel sakmarisia iq, sadac parlamentis meore palata funqciobs<br />

da arapirdapiri kenWisyriT arCeuli, SezRuduli uflebebis<br />

mqone prezidentebia. magram amis ganxorcieleba ungreTis an<br />

sxva postkomunisturi qveynebis erTpalatiani parlamentebis sistemaSi<br />

nakleb savaraudoa, radgan sakanonmdeblo procesSi Cabmul<br />

profesional politikosebs maTi saqmianobis xSiri Sefaseba ar<br />

surT. xelisuflebis SezRudvac da demokratiuli legitimaciac<br />

parlamentis wevrTa ufro xanmokle mandats moiTxovs.<br />

g) parlamentis daTxovna<br />

parlamentis struqtura da muSaoba<br />

parlamentma SeiZleba vadamde Sewyvitos funqcioba da, garkveul<br />

SemTxvevaSi, misi daTxovna an TviTdaSla moxdes. aseTi SemTxvevebi<br />

konstituciurad aris gaTvaliswinebuli da amis ramdenime meqanizmi<br />

arsebobs. zogadad, saparlamento sistemaSi parlamenti SeiZleba<br />

daiTxovon ministrebis mier parlamentis ndobis dakargvisas, rode


158<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

sac isini ndobis votums kargaven. xSirad es tradiciiTaa nakarnaxebi<br />

da, Tu daTxovna SesaZlebelia, saboloo gadawyvetilebas aRmasrulebeli<br />

xelisufleba iRebs. arsebulma saparlamento umravlesobam<br />

an parlamentSi umravlesobis mqone partiis xelmZRvanelobam,<br />

SesaZloa, axali mTavrobis Camoyalibeba moisurvos an<br />

xalxs mimarTos, anda saxelmwifos meTaurs (prezidents an mefes)<br />

parlamentis oficialurad daTxovnisa da axali arCevnebis daniSvnis<br />

moTxovniT. Tu rogor moxdeba daTxovna (Tuki arCevani arsebobs),<br />

isev politikuri tradiciiTaa ganpirobebuli. holandiaSi,<br />

sadac sistema politikuri garigebebis Sedegad miRweul farTo<br />

konsensuss efuZneba, monarqma 1815 wlidan parlamentis qveda palata<br />

11-jer, xolo zeda palata 3-jer daiTxova. daTxovna SeiZleba<br />

SeizRudos tradiciiT an konstituciiT (rac, albaT, saxalxo suverenitets<br />

ukavSirdeba). Cveulebisamebr, erTi da imave mizeziT<br />

parlamentis orjer daTxovna SeuZlebelia (niderlandSi es wesi<br />

1868 wlidan damkvidrda, xolo vaimaris konstituciis 25-e muxlSi<br />

igive debuleba xazgasmiTaa aRniSnuli).<br />

radgan parlamentis funqciobaSi dainteresebulia saxelmwifo<br />

da partiuli politikosebis mier gaTavisebuli saxelmwifoebrivi<br />

rezoni moiTxovs saqmianobis rac SeiZleba farTo sivrces, e.i. manevrirebisa<br />

da garigebebis SesaZleblobas (ufro mets, vidre maSin,<br />

rodesac parlamentis daTxovnis meqanizmi konstituciiTaa gansaz-<br />

Rvruli), parlamentis daTxovnis wesebi sakmaod moqnilia. konstituciur<br />

praqtikaSi arsebobs SemTxvevebi, rodesac arCeviTi organo<br />

mxolod TviTon iRebs gadawyvetilebebs Tavisi daTxovnis Sesaxeb<br />

an, roca parlaments iTxovs sxva instituti (maT Soris aRmasrulebeli<br />

xelisufleba), anda roca parlamentis daTxovna saerTod<br />

ar SeiZleba. XVIII saukunis inglisSi monarqs parlamentis daSla<br />

nebismier dros SeeZlo. amis sapirispiro viTarebas vxvdebiT aSS-Si<br />

_ kongresis daSla an TviTdaTxovna SeuZlebelia da igi gansaz-<br />

Rvruli vadiT irCeva. Teoriulad, Tanamedrove inglisuri parlamentarizmi<br />

efuZneba princips, romlis mixedviTac, rogorc aRmasrulebel,<br />

ise sakanonmdeblo xelisuflebas erTmaneTis daTxovnis<br />

ufleba aqvT. daSla an undoblobis gamocxadeba emuqrebaT saxelisuflebo<br />

ganStoebaTa warmomadgenlebs, riTac srulad xorcieldeba<br />

xelisuflebis danawilebisa da mis ganStoebaTa urTierTSez-<br />

Rudvis principi. aSS-is xelisufleba isea danawilebuli, rom sa-


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

159<br />

xelisuflebo ganStoebebi erTmaneTis arsebobaze gavlenas ar axdenen.<br />

germaniis ZiriTadi kanoni parlamentis – bundestagis TviTdaSlas<br />

ar iTvaliswinebs, Tumca 1982 wels parlamentis yvela wevris<br />

TanxmobiT raRac amis msgavsi faqti mainc moxda. 33<br />

pirdapir, sruliad sapirispiro wess Seicavs holandiis konstituciis<br />

teqsti: kerZod, mefes (anu mTavrobas) SeeZlo yovelgvari<br />

SezRudvis gareSe daeTxova parlamenti, magram 1958 wlidan<br />

holandiis sazogadoebrivi azri miiCnevs, rom mTavroba parlamentis<br />

daTxovnis iniciativiT ar unda gamovides. holandiis mTavrobas<br />

parlamentis daTxovnis ufleba rom hqondes, es ufleba, praqtikulad,<br />

parlamentis qveda palataSi myofma im partiam unda ganaxorcielos,<br />

romelic mTavrobaSi monawileobs. amis nacvlad, aucilebelia<br />

saparlamento partiebis Tanxmoba, anu partiebis ukan mdgomi<br />

saparlamento umravlesobis Tanxmoba, raTa nabiji swori mimarTulebiT<br />

gadaidgas.<br />

1989 wlis ungreTis konstituciam parlaments TviTdaSlis ufleba<br />

mianiWa. 34 es maSin, rodesac prezidents parlamentis daTxovna<br />

12 Tvis manZilze SeuZlia, Tu mTavrobas sakanonmdeblo organo undoblobas<br />

gamoucxadebs an mTavrobis dakompleqteba 40 dReSi ver<br />

moxdeba 35 (mTavrobisa da mis mier Sedgenili programis uaryofa).<br />

33 partiebis SeTanxmebis Tanaxmad, federaluri asambleas xmaTa umravlesobiT<br />

ganTavisuflebuli kancleris nacvlad axali ar dausaxelebia da prezidentma karstensma<br />

parlamentis arCevnebi daniSna. sakonstitucio sasamarTlom es faqti konstituciurad<br />

cno (62BVerfGE1 (1984), vinaidan, miuxedavad imisa, rom undoblobis<br />

konstruqciuli votumis konstituciur debulebaTa darRveviT arCevnebis daniSvna<br />

konstitucias ewinaaRmdegeba, saxelmwifo ganStoebaTa Soris miRweulma konsensusma<br />

sakonstitucio sasamarTlos sxvagvari gadawyvetileba SeuZlebeli gaxada.<br />

konstituciis teqsti, mis upirveles damcvelTa azriTac ki, yovlisSemZle ar<br />

aris, gansakuTrebiT maSin, roca antikonstituciur ganmartebas mTeli politikuri<br />

elita eTanxmeba.<br />

34 gardamavali demokratiisTvis es tipuri SemTxvevaa. komunistur mmarTvelobaze<br />

reaqciis saxiT parlamentma sruli avtonomia moiTxova, imis gaTvaliswinebiT,<br />

rom komunistebis dros qveyanas mxolod aRmasrulebeli xelisufleba mar-<br />

Tavda.<br />

35 prezidentma, romelsac parlamentis mxardaWeriT meored arCeva surs, SeiZleba<br />

daiTxovos igi, radgan xmebis gansazRvruli raodenobiT undoblobis votumis<br />

gamocxadebis gamo, parlamenti mas, savaraudod, xelaxla ar airCevs. unda aRi


160<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

parlamentisTvis Tavdapirvelad miniWebulma gadametebulma<br />

rolma aRmosavleT evropis postkomunistur qveynebSi uamravi<br />

problema warmoSva, radgan sakanonmdeblo organo zogjer gardauval<br />

arapopularul zomebs mimarTavda an Sinaganad susti iyo. yofili<br />

sabWoTa kavSiris axal, damoukidebel qveynebSi parlamentebi<br />

dayofili, paralizebuli da qaosuria. isini TiTqos dasavluri<br />

parlamentarizmis uunarobis marqsistul-leninuri doqtrinis praqtikulad<br />

damtkicebas cdiloben. ruseTis parlamentis Sturmma am<br />

TvalsazrisiT yovelgvari iluzia gaaqarwyla. arsebuli ukmayofilebis<br />

gamo mravali qveynis konstituciiT parlamentis kompetencia<br />

SeizRuda da yofili sabWoTa qveynebis prezidentebs parlamentis<br />

daTxovnis TiTqmis SeuzRudavi uflebebi mieniWaT. amas xSirad imi-<br />

Tac xsnidnen, rom uTanxmoeba da sizarmace "gansakuTrebiT aseT<br />

mZime dros", qveynis cxovrebis paralizebas iwvevda. Tu deputatebi<br />

ver gamoimuSaveben maTTvis gadaxdili sazRauris ekvivalents, isini<br />

unda daiTxovon. prezidentis mier parlamentis daTxovnis uflebis<br />

TvalsaCino magaliTia safrangeTis mexuTe respublika, radgan safrangeTis<br />

prezidents, garkveuli konsultaciebis Semdeg, parlamentis<br />

axali arCevnebis nebismier dros daniSvnis ufleba aqvs. aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis uflebebis ganxilva cxadyofs, rom parlamentis<br />

daTxovnis ufleba mis wevrebs ukeT muSaobisken ar ubiZgebs,<br />

magram imas ki aiZulebs, rom kenWisyris dros ufro disciplinebuli<br />

iyvnen.<br />

parlamentis daTxovnis zemoT ganxiluli variantebi Seesabameba<br />

konstitucionalizms, Tu SezRudulad viwro droSi Seikribeba<br />

axali parlamenti da erTi saxelisuflebo ganStoeba ar imZlavrebs<br />

meoreze (rac safrangeTSi TiTqmis xdeba xolme, magram prezident<br />

de golis mmarTvelobidan moyolebuli, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

am upiratesobiT saparlamento umravlesobis sazianod<br />

niSnos, rom konstituciaSi araferia naTqvami imaze, Tu bolo undoblobis votumidan<br />

ra periodSi SeuZlia prezidents am uflebis gamoyeneba. britanuli da germanuli<br />

modelebis Serwyma am SemTxvevaSi Teoriuladac da praqtikuladac Seuferebeli<br />

iqneba. britanuli modelis gamoyenebisas mTavrobaze an parlamentzea damokidebuli<br />

Uundoblobis votumis SemTxvevaSi gamoiyeneben isini kidev erT Sanss,<br />

Tu xalxs mimarTaven. garda amisa, gaugebaria, Tu ris safuZvelze zRudavs parlamentis<br />

uflebebs mis mier arCeuli prezidenti, rodesac saqme mis xelaxla arCevas<br />

exeba.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

161<br />

aRar sargeblobs). rac mTavaria, yvela konstituciaSi gaTvaliswinebuli<br />

unda iyo efeqtianoba, rom qveyana marTvadi darCes. efeqtianoba<br />

am konteqstSi asabuTebs parlamentis daTxovnasTan dakavSirebul<br />

sanqciebs, Tumca verc erTma sanqciam verc erTi uRimRamo da<br />

danawevrebuli parlamenti ver aiZula SeTanxmebulad emuSava.<br />

parlamentis daTxovnis SesaZlebloba <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

TvalsazrisiT udavod saSiSia. 1932 wels vaimaris respublikaSi<br />

prezidentma hindenburgma ramdenjerme daiTxova parlamenti da Sesabamis<br />

gardamaval periodSi saprezidento brZanebulebebiT marTavda<br />

qveyanas. parlamentis mravaljer daSlam xeli Seuwyo xelisuflebaSi<br />

hitleris mosvlas. konstituciuri moTxovnebiT, parlamentis<br />

daTxovna ramdenime pirobis SesrulebiT unda xdebodes. samar-<br />

Tlebriv saxelmwifoSi saWiroa, SeZlebisdagvarad, konkretuli<br />

terminebiT ganisazRvros, Tu rodis SeiZleba parlamentis daTxovna.<br />

TviTdaSlis SezRudva gavlenas axdens parlamentis damoukideblobaze.<br />

magram parlamentis mdgomareoba gaumjobesdeba, Tu sxva saxelisuflebo<br />

ganStoebis mier misi daSla garkveul aradiskretul<br />

pirobebs eqvemdebareba.<br />

4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis<br />

pirobebi<br />

a) `kaligulas cxeni~: deputatTa piradi uflebebi da imuniteti<br />

parlamentarizmis ZiriTadi wesebi nawilobriv parlamentis wevrebs,<br />

nawilobriv ki am institutis funqciobas exeba. 1629 wlis uflebaTa<br />

peticiam inglisis parlamentarebis sityvis Tavisufleba uzrunvelyo<br />

parlamentSi. sityvis Tavisufleba, naTqvamia peticiaSi,<br />

niSnavs, rom deputatebi ar SeiZleba pasuxisgebaSi miecen sxdomis<br />

darbazSi naTqvamisaTvis. 36 es wesi aRiarebulia sityvis Tavisufle-<br />

36 1689 wlis uflebaTa bilis me-9 muxlis mixedviT, sityvis Tavisufleba da<br />

saparlamento debatebi, Tu saqmianoba impiCments, sasamarTlo an nebismier sxva<br />

arasaparlamento ganxilvas ar eqvemdebareba. daniis, irlandiis, iaponiisa da holandiis<br />

konstituciebis mixedviT, parlamentarebi sityvis SeuzRudavi TavisuflebiT<br />

parlamentis SigniT sargebloben.


162<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

bis pirvel gamovlinebad. zogierT saxelmwifoSi, magaliTad safrangeTSi,<br />

parlamentarTa imuniteti maT mier TavianT saqmianobasTan<br />

dakavSirebiT gamoTqmul yvela gancxadebaze vrceldeba, miuxedavad<br />

imisa, Tu sad gakeTda esa Tu is gancxadeba.<br />

XVIII saukuneSi farTod gavrcelebuli saparlamento praqtikis<br />

mixedviT, parlamentis wevris dapatimreba Amxolod gansakuTrebul<br />

SemTxvevaSi – danaSaulze waswrebis dros – iyo SesaZlebeli. sisxlis<br />

samarTlis saqme mis mimarT SeiZleboda aRZruliyo mxolod<br />

parlamentis nebarTviT (xelSeuxeblobis ufleba). 37 rom ara es imuniteti,<br />

aRmasrulebeli xelisufleba ubralod `aiyvanda~ yvela Tavis<br />

oponents. amitomac, gasagebia xelSeuxeblobis fuZemdebluri<br />

mniSvneloba iseT droSi, rodesac parlamenti an mis wevrTa romelime<br />

jgufi mefesTan mudmivad dapirispirebulia. swored amgvari gamocdileba<br />

aiZulebda parlaments dabejiTebiT moeTxova, rom Tavisi<br />

wevrebi mxolod TviTon mas gaesamarTlebina. mraval qveyanaSi xel-<br />

Seuxeblobis uflebis sakiTxi, anu is sakiTxi, wauyenon Tu ara deputats<br />

braldeba (an daapatimron igi), parlamentis uflebaa Tavisi<br />

deputatis mimarT (am gagebiT hqvia xelSeuxeblobis uflebas privilegia).<br />

38 magram parlamentis wevris es privilegia misTvis SesaZloa<br />

sazianodac iqces. parlaments ar SeuZlia parlamentaris moxsna an<br />

garicxva parlamentarTa rigebidan, radgan igi warmomadgenlobiT da<br />

sxva samarTlebriv safuZvelze moqmedebs. disciplinuri mizezis gamo<br />

parlamentSi misi uflebisa da kenWisyris uflebis SezRudva (regalmentis<br />

darRvevis gamo) erTmniSvnelovnad konstituciuri rodia.<br />

Tumca saparlamento umravlesobam xelSeuxeblobis ufleba SeiZleba<br />

gamoiyenos imisaTvis, rom opozicias pasuxi mosTxovos. 39<br />

37 zog qveyanaSi parlamenti Tavisi wevris winaaRmdeg saqmis aRZvraze uars acxadebs<br />

maSinac ki, rodesac es wevri sasamarTloSi gamarTlebis imediT, TxovniT<br />

mimarTavs Tavis kolegebs.<br />

38 dapatimrebas danaSaulis Cadenis adgilze, Cveulebriv, sagangebo nebarTva ar<br />

sWirdeba. inglisur-amerikuli tradiciisamebr, saparlamento sesiis dros parlamentaris<br />

dapatimreba ar SeiZleba. britaneTis tradiciis mimdevar Tanamegobrobis<br />

zogierT qveyanaSi impiCmentis sakiTxs sasamarTlo ki ara, parlamenti wyvets. zemoaRniSnuli<br />

midgomidan gamomdinare, Jurnalisti parlamentisadmi Seuracxmyofeli<br />

mimarTvisaTvis SeiZleba parlamentSi gamoiZaxon axsna-ganmartebisaTvis.<br />

39 italiis parlamentis reglamentiT (me-60 muxlis me-2 punqti), parlamentis<br />

wevrs iq gamoCena SeiZleba 2-15 dRiT aekrZalos. TiTqmis asea safrangeTis sakanonmdeblo<br />

organoSic.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

163<br />

saparlamento umravlesobam imuniteti SesaZloa opoziciis Sesaviwroeblad<br />

an mis wevrTa Tavidan mosaSoreblad gamoiyenos. 1946-<br />

1947 wlebis ungreTSi saSualo fenis warmomadgenelTagan Semdgarma<br />

saparlamento umravlesobam, romelic jer farul, xolo Semdeg<br />

aSkara SantaJs daemorCila, jer opoziciis wevrebs mouxsna imuniteti<br />

(komunisturi policiis, anu aRmasruleblis braldebis safuZvelze),<br />

Semdeg ki, SeTiTxnil braldebebze dayrdnobiT, Tavissave<br />

wevrebsac zustad iseve moeqca, ris Sedegadac SeSinebuli saparlamento<br />

umravlesoba mTlianad danebda. 40<br />

mraval saxelmwifoSi danergili Tanamedrove praqtikis mixedviT,<br />

deputatis sityvis ufleba, arsebiTad, fraqciis xelmZRvanelobazea<br />

damokidebuli. inglisis parlamentis reglamenti jer kidev<br />

inarCunebs tradicias, romlis Tanaxmadac, parlamenti, upirveles<br />

yovlisa, aris forumi sajaro diskusiebisaTvis. amitomac aq<br />

gulmodgined uTvalTvaleben, rom opoziciis oratorma SeZlos<br />

momzadeba nebismier kiTxvaze winaswari gancxadebis safuZvelze, ma-<br />

Sin rodesac mmarTveli partiis warmomadgenelTa mimarT es ufleba<br />

maqsimalurad izRudeba. umravlesobis wevrebi ama Tu im sakiTxze<br />

gamosvlis uflebis mosapoveblad kenWisyras mimarTaven, samagierod<br />

opozicias ar SeuZlia kanonproeqtebis Setana.<br />

partia yvelaferia, individi – araferi, _ aseTia parlamentis,<br />

am yvelaze demokratiuli institutis istoriuli karieris finali.<br />

miuxedavad imisa, rom imunitetis, privilegiebis, prerogativebisa<br />

da sibejiTis gamo parlamentarebi mniSvnelovan figurebad<br />

gveCvenebian, isini politikur procesebSi WanWikebs emsgavsebian.<br />

40 1946-48 wlebSi ungrelma komunistebma parlamenti franguli receptiT ZexviviT<br />

daWres. swored ase movida xelisuflebaSi robespieri da misi partia safrangeTis<br />

revoluciis dros. parlamentis wevrTa imunitetTan dakavSirebuli<br />

gaurkvevloba, anu is, rom isini SeiZleba xelisuflebas gadascen, jer daexmara,<br />

Semdeg daRupa iakobinelebi. "Zexvis" teqnika sayovelTao Cans. 1913 wlis 3 noembers<br />

CineTis konstituciis saboloo varianti imave wlis rva aprils arCeul<br />

erovnul asambleas gadaeca gansaxilvelad. parlamentis funqciobis Svidi Tvis<br />

manZilze "Zexvis daWris" taqtikis farTod gamoyenebis Sedegad, parlamentis wevrTa<br />

raodenoba konstituciisaTvis kenWis sayrelad arasakmarisi aRmoCnda, radgan<br />

uwindeli saparlamento umravlesobis wevrebi SeTqmulebis braldebiT rigrigobiT<br />

gadasces policias.


164<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

parlamentis wevrTa saxalxo warmomadgenlobis Taobaze XVIII saukuneSi<br />

gavrcelebuli miTebisgan gansxvavebiT, parlamentarebi damoukideblad<br />

gadawyvetilebebs ver iReben, radgan amis ufleba mxolod<br />

fraqcias aqvs. 'is, rom parlamentis wevrebi saerTod rame<br />

uflebiT sargebloben, mxolod sakanonmdeblo meqanizmis funqciobis<br />

interesiTaa nakarnaxebi. kanonebs qmnis parlamenti da ara misi<br />

calkeuli wevrebi. deputati da misi sadeputato korpusi erTmane-<br />

Tis sawinaaRmdegod moqmedeben, ramac kanonproeqtebis Setanis, uflebis<br />

gansazRvris, dRis wesrigis Sedgenis, ministrebis gamoZaxebis<br />

Tu debatebis dros, anu yvela im SemTxvevaSi, rodesac pirovnul<br />

monawileobasa da iniciativas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba, SeiZleba<br />

mwvave dapirispireba gamoiwvios.<br />

parlamentis calkeul wevrTa raindoba Tu pirovnuli pasuxismgebloba<br />

kacis guls eameba. ungreTis parlamentSi mxolod endre<br />

baiCi Jilinskim aRimaRla xma germanelTa winaaRmdeg da amiT mTeli<br />

ungreli eris prestiJi gadaarCina. ra moxdeboda, rom ara es erTaderTi<br />

protesti, romelmac, marTalia, parlaments moqmedebisken<br />

ver ubiZga da verc xalxis gamosvlebi gamoiwvia, magram simarTle<br />

iTqva da es cotas rodi niSnavs. Tumca parlamentis Rirsebas erTi<br />

kaci mainc ver gadaarCenda. WeSmaritebis momentSic ki angariSi<br />

eweva mTlianad parlamentsa da misi umravlesobis azrs. opoziciac<br />

ara pirovnebebad, aramed saerTo interesebis mqone adamianTa usaxur<br />

jgufadaa miCneuli. individs ar ZaluZs parlamentSi gamosvla<br />

da winadadebis wamoyeneba, es umravlesobis, opoziciis an fraqciebis<br />

prerogativaa, xolo parlamentis rainduli sulis, misi gambedaobis<br />

matarebeli opoziciaa. amiT aixsneba parlamentis debatebSi<br />

calkeul pirTa monawileobis SezRudva (Tanamedrove parlamentebSi<br />

wevrTa gamosvlebis raodenoba da xangrZlivoba SezRudulia).<br />

udavoa, rom mravali qveynis konstituciaSi saxalxo wargzavnilis<br />

tradiciul rols xarks uxdian da win aris wamoweuli deputatis<br />

roli. am SemTxvevaSi calkeul parlamentarebs kanonproeqtebis<br />

Setanis konstituciuri ufleba aqvT. 41 magram es ufleba ar-<br />

41 Tu yoveli calkeuli deputati warmoadgens saarCevno olqs, SexedulebaTa<br />

sxvadasxvaobac bunebrivia. magram, rodesac romelime partiis wevri Tavis kanonproeqts<br />

warudgens plenums, es mxolod sazogadoebrivi yuradRebis mipyrobas isa-


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

165<br />

sebiTad SezRudulia reglamentis wesebiT, magaliTad debulebiT,<br />

romlis mixedviTac, vinmes individualuri winadadeba dRis wesrig-<br />

Si ar Sedis; Tu mas romelime komiteti ar uWers mxars, aseTi kanonproeqtebi<br />

komitetebsac ki ar egzavnebaT gansaxilvelad. parlamenti<br />

kanonebis samTavrobo fabrikaa, Tu, ra Tqma unda, mTavrobas<br />

stabiluri umravlesoba hyavs. magram iq, sadac umravlesoba ar<br />

aris, parlamenti gafuWebul firfitas emsgavseba. aqve unda iTqvas,<br />

rom aSS-is kongresSi, sadac arsebobs saxelisuflebo ganStoebaTa<br />

urTierTdamokidebuleba da XVIII saukunis tradiciebs pativs scemen,<br />

calkeul kongresmenTa mier Setanili kanonproeqtebi ufro<br />

mniSvnelovan rols TamaSobs, vidre evropul an britaneTSi axlaxan<br />

danergili praqtikis mimdevar parlamentebSi, radgan partiuli<br />

disciplina aSS-is sistemaSi naklebmniSvnelovania. magram kongresis<br />

saproceduro wesebis Tanaxmad, komitetebis azrs mainc gadamwyveti<br />

mniSvneloba eniWeba. wamoyenebul winadadebas araviTari Zala ara<br />

aqvs, Tu mas kompetenturi komiteti ar uWers mxars.<br />

germaniis ZiriTadi kanoni kidev ufro Sors midis da partiebis<br />

arsebobas demokratiis kriteriumad acxadebs, im realisturi principebidan<br />

gamomdinare, rom partiuli mxardamWeris gareSe wamoyenebuli<br />

winadadeba ganwirulia da drois uqmad flangvas niSnavs.<br />

germaniis konstituciaSi naTqvamia, rom winadadebebi federaluri<br />

asambleidan [aus der Mitte _ Suagulidan] unda modiodes, rac parlamentis<br />

wevrTa 10 procentis mxardaWeras niSnavs. ase rom, germanel<br />

parlamentarTa uflebas _ wamoayenon winadadeba _ sul sxva mimar-<br />

Tuleba aqvs da mcirericxovan partiebs winadadebis wamoyenebis SesaZleblobas<br />

ukargavs. 42<br />

parlamentSi acxadeben, rom isini TavianTi amomrCevlebis winaSe<br />

arian angariSvaldebuli da, Tu ver daamtkiceben, rom amomrCevelTa<br />

interesebis dasacavad moqmedeben, amiT isini maTTvis micemul pirobas<br />

arRveven da amomrCevelTa ndobas kargaven. delegatTa uflebeb-<br />

Tan dakavSirebiT es argumenti mudmivad arsebobs. Tavisufali man-<br />

xavs miznad. roca partiis mier daniSnuli warmomadgeneli da ara popularobis<br />

maZiebeli misi urCi wevrebi aqtiuroben, gaugebroba naklebad xdeba xolme.<br />

42 aseve iaponiaSic calkeuli winadadebis parlamentSi dasmas misi 20 wevris<br />

(sabiujeto winadadebis SemTxvevaSi ki – 50 wevris) mxardaWera sWirdeba.


166<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

datebis SemTxvevaSi parlamentis calkeul wevrTa uflebebis gamar-<br />

Tleba amomrCevelTa winaSe aRebuli valdebulebebiT sakmaod rTulia.<br />

garda amisa, maTi xelaxla arCeva umravles sistemaSi romelime<br />

popularuli partiis wevrobasa da partiis mier maT dasaxelebazea<br />

damokidebuli. Tu es ori piroba arsebobs, delegatebs imedi<br />

aqvT, rom `kaligulas cxenis~ beds gaiziareben.<br />

b) sajarooba parlamentSi<br />

Tu parlamenti sadiskusio forumia da, amdenad, xels uwyobs sazogadoebrivi<br />

interesebis gamovlinebas, sayovelTao nebis formirebasa<br />

da politikur ganaTlebas, maSin saparlamento reglamenti,<br />

Tavis mxriv, xels unda uwyobdes diskusiisa da argumentaciis xelovnebis<br />

ganviTarebas. debatebis warmarTvisa da gadawyvetilebis<br />

miRebis wesi iSviaTad Tu figurirebs konstituciebSi. gamonaklisia<br />

parlamentis wevrTa interpelaciis, mTavrobisadmi SekiTxvis<br />

ufleba, anu aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenelTa movaleoba<br />

upasuxon parlamentarTa SekiTxvebs. 43 konstituciebSi figurirebs<br />

iseTi sakiTxebi, rogoricaa, magaliTad, sakiTxi imis Sesaxeb,<br />

YTu ramdenjer unda waikiTxon esa Tu is kanonproeqti ken-<br />

Wisyraze dayenebamde, rac TavisTavad sifxizlis institucionalizacias<br />

warmoadgens. debatebisaTvis damatebiTi garantiebi asaxulia<br />

parlamentis struqturasTan dakavSirebul konstituciis organizaciul<br />

debulebebSi. saparlamento diskusiis wesebi parlamentis<br />

reglamentiTa da tradiciiTaa mowesrigebuli. sajaro debatebsa<br />

da presasTan dakavSirebulma saparlamento wesebma debatebi<br />

xalxisTvis xelmisawvdomi gaxada da isini sazogadoebis yuradRebis<br />

centrSi moaqcia, ramac parlamentarizmi Zireulad Secvala.<br />

1834 wlamde inglisis parlamentSi sesiaze damswre sazogadoebas<br />

ramis Cawera ekrZaleboda. presam gamosavali mainc ipova: am<br />

akrZalvisaTvis gverdis avlis mizniT, gazeTma "morning qroniqlma"<br />

daiqirava fenomenuri mexsierebis mqone kaci, romelsac gaze-<br />

43 SekiTxvebis dasma da interpelacia aRmasrulebeli xelisuflebis zedamxedvelobis<br />

instrumentia da TavisTavad mxolod parlamentis mier debatebisa da Semowmebis<br />

dros gamosayenebel inteleqtualur instrumentad ar unda CaiTvalos.<br />

ix. mexuTe Tavi.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

Tis 16 svetze moTavsebuli moxsenebis sityvasityviT gameoreba<br />

SeeZlo. 44<br />

167<br />

saparlamento debatebis sajaroobam SesaZlebeli gaxada parlamentarTa<br />

qcevis Sefaseba da amgvarad mopovebuli informaciis gamoyeneba<br />

ama Tu im wevris xelaxali arCevisas. saparlamento ken-<br />

Wisyra inglisis parlamentis TemTa palataSi sajaro gaxda 1836<br />

wels, xolo safrangeTSi – 1885 wels.<br />

sajarooba sazRaurs moiTxovs. swored amis safuZvelze amocnobili<br />

da deportirebuli iqnen safrangeTis konvenciis is delegatebi,<br />

romlebmac mefe lui XVI-is sikvdiliT dasjas misces xma. rogorc<br />

Cans, sajaroobasac aqvs Tavisi Crdilovani mxareebi, roca<br />

Tavad xelSeuxeblobis uflebac ki verafers Svelis.<br />

sxdomebis sajaroobam parlaments axali perspeqtivebi dausaxa.<br />

deputatTa amomrCevlebis winaSe "pasuxismgeblobam" meti praqtikuloba<br />

SeiZina. Sesabamisad, gaZnelda saerTo azris miRweva da kolegebis<br />

darwmuneba, xolo parlamentarTa qceva metwilad sazogadoebriv<br />

azrsa da amomrCevlebze zegavlenis surviliT iqna nakarnaxebi. 45<br />

rodesac partiuli politikisa da qmediTi saxelmwifo mmarTvelobis<br />

epoqaSi parlamentis funqciebi da legitimuroba Seicvala,<br />

saproceduro wesebi konstituciebis rame mniSvnelovani modifikaciis<br />

gareSe SeuTavsda axal saparlamento uflebamosilebebs. es<br />

yvelaferi emsaxureboda imas, rom parlamentis muSaobis racionalizaciis<br />

mizniT SeezRudaT gamosvlebis uflebiT borotad sargebloba,<br />

Sesabamisad, _ TviTon gamosvlebi da diskusiebi.<br />

44<br />

Jürgen Habermas, The Structural Transformation of the Public Sphere: An Inquiry into<br />

a Category of Bourgeois Society (London: Polity Press, 1989).<br />

45<br />

ix. zemoaRniSnuli partiuli politikis naklovaneba da masobrivi informaciis<br />

saSualebaTa epoqa.


168<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva<br />

a) reglamenti (saparlamento proceduris wesebi)<br />

parlamentis erT-erTi privilegia, romelsac gansakuTrebuli TavgamodebiT<br />

icaven, isaa, rom parlamentis saqmianobaSi Carevis ufleba<br />

arc erT sxva saxelmwifo organos ara aqvs. 46 parlamentis funqciobis<br />

ZiriTadi principia is, rom parlamenti Tavis saproceduro<br />

wesebs, xSirad tradiciaze dayrdnobiT, Tavad gansazRvravs.<br />

saparlamento wesebis damtkiceba romelime sxva, parlamentsgare<br />

organos Suamavlobas ar saWiroebs. amisaTvis arc prezidentis xelmowera<br />

da arc monarqis dasturia saWiro da sasamarTlos mier Sida<br />

wesebisa Tu Sida proceduris gamoyenebis gamoZieba dauSvebelia. sasamarTlos<br />

iurisdiqcia parlamentis Sida saqmeebze ar vrceldeba.<br />

germaniis kanoni sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb krZalavs parlamentis<br />

reglamentis ganxilvas, garda im SemTxvevebisa, romlebic<br />

adamianis ZiriTad uflebebs exeba 47 da, roca mocemuli saparlamento<br />

proceduris CarCoebSi miRebuli gadawyvetilebebi laxavs deputatis,<br />

rogorc saxelmwifo organos warmomadgenlis, uflebebs.<br />

am principis mniSvneloba gansakuTrebiT misi darRvevis SemTxvevaSi<br />

warmoCndeba xolme. 1958 wels safrangeTis konstituciam parlamentis<br />

disciplinisken moxmobis mizniT am princips gadauxvia,<br />

roca reglamentis namdvilobis pirobad sakonstitucio sabWos<br />

mier misi damtkiceba gamoacxada. 48<br />

46 umravlesobis mier marTvis garda, konstituciebi metwilad parlamentis Sida<br />

funqciebis ganmsazRvrel wesebsac Seicavs, romlebSic parlamentis palatebs<br />

Soris kompetenciebis Taobaze warmoqmnil konfliqtebsa da partiebis mier maTi<br />

gadaWra-gadauWrelobis gzebzea laparaki.<br />

47 mesame (paralmentis arawevris) mxaris uflebebiT saparlamento imuniteti<br />

tradiciulad izRudeba. ix. Stockdale v. Hansard (1839, 9 & A.E.I).<br />

48 CC 59-2. magaliTad, saparlamento wesi, romlis mixedviTac, mTavrobis wevrTa<br />

moxsenebebis xangrZlivoba (reglamenti) unda SezRuduliyo, antikonstituciurad<br />

CaTvales da uaryves. konstituciis debuleba, romelic aseTi savaldebulo<br />

Semowmebis moTxovnas Seicavda, de golma parlamentis SiSiT misi avtonomiis<br />

SesazRudavad SemoiRo.


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

169<br />

gadawyvetilebaTa miRebisas parlamentis damoukideblobis principi<br />

sruliad logikuria, magram, ramdenad xelmZRvaneloben am<br />

principiT, Tu praqtika iTxovs sxva fuZemdeblur pirobebs, vidre<br />

es am principiTaa gaTvaliswinebuli? ra moxdeba, Tu parlamenti<br />

ar imoqmedebs Tavisive reglamentiT, umravlesoba ugulebelyofs<br />

mis wesebs, magaliTad, kenWs uyris kvorumis ararsebobis dros? kanonis<br />

teqstis amgvarad miRebis magaliTia erTi deputatis mier<br />

ramdenime Rilakze TiTis daWera, ris uflebac mas ara aqvs. gamoTqmul<br />

protests parlamenti, ra Tqma unda, ganixilavs da xmis umravlesobiT<br />

daaskvnis, rom darRveva ar yofila. gana amgvari reglamentis<br />

damtkiceba gamoasworebs aseT Secdomebs? 49<br />

TviTgamorkvevis principisagan gansxvavebiT, sxva principis mixedviT,<br />

ar SeiZleba vinme Tavisi saqmis mosamarTle iyos. am TvalsazrisiT,<br />

safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos kompetencia parlamentis<br />

reglamentis gadasinjvis sakiTxebze mTlad usafuZvlo ar Cans.<br />

Tu kontrolis procedura sakonstitucio princips emyareba, proceduris<br />

dakavSireba <strong>konstitucionalizmis</strong> cnebasTan SesaZlebelia.<br />

parlamentarizmis konstutuciuri uzrunvelyofa, parlamentis<br />

arsebobis damoukideblobis uzrunvelyofa moiTxovs, rom parlamenti<br />

yovelgvari Carevis gareSe Camoyalibdes. swored amitom, XIX<br />

saukunis konstituciebi sakmaod dawvrilebiT ganixilavda, Tu rogor<br />

unda daadasturos parlamentma arCeuli parlamentarebis mandatebi.<br />

saarCevno sistemebis Secvlisa da profesiuli teqnikuri<br />

personalis mier sazogadoebrivi (sinamdvileSi ki partiuli) kontrolis<br />

zedamxedvelobiT xmebis daTvlis gaTvaliswinebiT da kidev<br />

imis gamo, rom saarCevno sistemebi konstituciebSi ar aris aR-<br />

49 TviTgamorkvevisadmi miswrafebam, SesaZloa, parlamentis TviTdegradacia<br />

(daknineba) gaamarTlos. magaliTad, rodesac rame kanonis miRebas kvalificiuri<br />

umravlesoba sWirdeba, parlamentis Tavmjdomare ambobs, rom kanoni miRebulia,<br />

Tumca saWiro kvalificiuri umravlesoba ar yofila. am kanonis iuridiul Zalas-<br />

Tan dakavSirebul kamaTze ubralo umravlesobaa saWiro, radgan es saproceduro<br />

sakiTxia, magram ubralo umravlesoba sakmarisi ar iqneba, Tu vixelmZRvanelebT<br />

wesiT, rom saproceduro sakiTxebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebisas<br />

iseTive mkacri wesebis gamoyenebaa saWiro, rogoricaa gansaxilvel gadawyvetilebasTan<br />

dakavSirebuli pirobebi.


170<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

werili, parlamentebma garkveulwilad daTmes TavianTi privilegiebi<br />

da saarCevno davis gadawyveta sasamarTlos miandes.<br />

parlamentis saqmeebi xSir SemTxvevaSi didtanian tomebadaa akin-<br />

Zuli, magram Cveulebriv, parlamenti Tavis saqmianobaSi sul ramdenime<br />

principiT xelmZRvanelobs, sqeltaniani wignebi ki gamonaklisebis<br />

aRwerasa da saproceduro detalebs Seicavs. es principebi ramdenime<br />

Zireul SekiTxvaze pasuxis gasacemadaa gamiznuli: rogori<br />

mxardaWeraa gadawyvetilebis misaRebad saWiro? ra organizaciuli<br />

formiT xorcieldeba parlamentis saqmianoba? ra moculobiT xdeba<br />

igi sajaro? vin aris saparlamento proceduris subieqti?<br />

b) gadawyvetilebebis miReba parlamentSi<br />

pirvel kiTxvaze pasuxs konstituciebi gvaZlevs _ parlamentis gadawyvetilebebi<br />

unda miiRon umravlesobis principiT. am gagebiT,<br />

parlamenti icavs TamaSis demokratiul wesebs, radgan Tanasworobis<br />

demokratiuli principis Tanaxmad, yoveli xma erTnairad Rirebulia,<br />

magram xmaTa umravlesoba gadamwyvetia. sinamdvileSi reglamenti,<br />

misi funqcioba da organizacia, garda personaluri da sakanonmdeblo<br />

gadawyvetilebebisa, xSirad ugulebelyofs am princips<br />

proporciebisa da umciresobebis dacvis sasargeblod. magaliTad,<br />

vaimaris respublikis konstituciaSi araferi iyo naTqvami imaze,<br />

Tu ramdeni xma sWirdeba kanonis miRebas da es parlamentis damoukideblobasTan<br />

dakavSirebulad miCneuli sakiTxi (muxli 32) Tavad<br />

sakanonmdeblo organos unda gadaewyvita. sxva, magaliTad, 1989<br />

wlis ungreTis konstituciaSi (muxli 26), naTqvamia, rom kvorumis<br />

Sesadgenad yvela arCeuli deputatis saerTo raodenobis 50 procentia<br />

saWiro, kanonis misaRebad ki parlamentis sxdomaze damswre<br />

deputatTa umravlesobis mxardaWeraa aucilebeli. belgiis konstituciis<br />

mixedviT, parlamentarTa saerTo raodenobis 50 procents<br />

+ 1 xma – absoluturi umravlesobaa saWiro, raTa kanoni miRebulad<br />

CaiTvalos. rac Seexeba Tanamdebobaze daniSvnas, mas damswre<br />

deputatTa umravlesoba wyvets.<br />

konstituciebi, zog SemTxvevaSi kanonebic ki, garkveul Tanamdebobaze<br />

daniSvnisas, specifikuri sakiTxebis gadawyvetisas an kanonis<br />

miReba-Sesworebisas kvalificiur umravlesobas iTxovs. rac Seexeba


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

171<br />

sakiTxs, unda iTxovdes Tu ara kanoni kvalificiur umravlesobas,<br />

Tu es konstituciiT ar aris gansazRvruli da Tu saqme Tavad am<br />

kanonis cvlilebas exeba, es kvlav sadavoa. amasTanave, sakiTxavia,<br />

konstituciuria Tu ara, rom kanonis baTilad cnobisaTvis umciresoba<br />

iyos sakmarisi? 50<br />

saparlamento umravlesobis principi ayenebs kanonmdeblobis<br />

konstituciurobis ZiriTad sakiTxs. SesaZlebelia ki yvelafris gadawyveta<br />

dawesebuli saparlamento umravlesobis safuZvelze?<br />

umravlesobis principi parlamentis, rogorc institutis, mTeli<br />

arsebobis manZilze moqmedebs. Sua saukuneebis parlamentis warCinebuli<br />

pirebi, saerTo interesebidan gamomdinare, erTmaneTs Zmebad,<br />

e.i. Tanasworebad miiCnevdnen. swored amitom, saparlamento `demokratizmma~<br />

gansazRvra umravlesobis principis moqmedeba arCevnebis<br />

Catarebisas da saxalxo suverenitetis uzrunvelyofaSi. arsebobs<br />

sapirispiro magaliTic. polonuri liberum veto sruliad samarTlianad<br />

moiTxovda erTsulovnebas kenWisyrisas, magram amgvar erTsulovan<br />

kenWisyrasTan dakavSirebuli uaryofiTi gamocdileba umravlesobis<br />

princips amarTlebs.<br />

parlamentSi gadawyvetilebis miRebis praqtika imaze rodi metyvelebs,<br />

rom ar SeiZleba zogierTi sakiTxis saerTod amoReba parlamentis<br />

kompetenciidan da arc imas gulisxmobs, rom umravlesobis<br />

principi kvalificiuri umravlesobis moTxovniT ar Seicvalos.<br />

iq, sadac kanoni zeumravlesobas moiTxovs, umravlesobisaTvis mniSvneloba<br />

ara aqvs, 50 procentze ramdeniT meti xmaa saWiro, magram<br />

umciresobisaTvis es Zalian mniSvnelovania. 51<br />

50 1995 wlis dasawyisSi aSS-is kongresma ganacxada, rom gadasaxadis momatebasTan<br />

dakavSirebuli nebismieri kanonis miRebisaTvis sami mexuTedis umravlesoba<br />

iyo saWiro. konstituciuri kontrargumentebi, kerZod, is, rom kanonis misaRebad<br />

ubralo umravlesoba kmaroda, uaryves imis safuZvelze, rom es mxolod proceduruli<br />

wesi iyo. kvalificiuri umravlesobis SemTxveva, kvorumis pirobebi ganmartebas<br />

saWiroebs.<br />

51 absoluturi umravlesobis mier gadawyvetilebis miRebis sasargeblod ara<br />

erTi Teoriuli argumentis moyvanaa SesaZlebeli, magram damswre parlamentarTagan<br />

TavSekavebulTa xmebis daTvla jerac sakamaToa. umravlesobis mkacri gansaz-<br />

Rvra mTavrobis umravlesobis Zalisxmevas moiTxovs. kanoni miRebulad mxolod im


172<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

g) kvalificiuri umravlesoba<br />

kvalificiuri umravlesobis (zeumravlesobis) moTxovna, albaT, umciresobaTa<br />

dacvisTvisac aris gamiznuli. 52 sxvaTa azriT, kvalificiuri<br />

umravlesobis instituti sruliad miuRebelia 53 da mas samTavrobo<br />

wreebSi xSirad akritikeben, magram yvelaferi, rac Zalauflebis mqoneTaTvis<br />

usiamovnoa, konstituciurobis TvalsazrisiT Rirebulia.<br />

iseT sistemaSi, sadac saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebisa<br />

da urTierTSezRudvis principi sakmarisad ar xorcieldeba,<br />

kvalificiuri umravlesobis moTxovna umravlesobis mmarTvelobis<br />

SezRudvis erTaderTi saSualebaa. vestminsteris tipis parlamentarizmma,<br />

romelic tradiciamac ki ver `gaakeTilSobila~, zogierT britanuli<br />

parlamentarizmis mimdevar britaneTis koloniaSi avtokratiuli<br />

mmarTveloba gamoiwvia. 54 maJoritarulma tradiciam britane-<br />

SemTxvevaSi CaiTvleba, Tu mas arCeul deputatTa umravlesoba dauWers mxars.<br />

safrangeTis konstitucia mTavrobis poziciis gansamtkiceblad am wesis sapirispiros<br />

gvTavazobs. mTavrobis gakicxvis Semcveli saparlamento winadadeba maSin iTvleba<br />

miRebulad, Tu mas parlamentis wevrTa 50 procenti uWers mxars (anu parlamentarTa<br />

50 procenti mTavrobis winaaRmdegia). "umravlesobis naklebad mkacri<br />

gansazRvra, rac parlamentarTa sxdomebze dauswreblobas iTvaliswinebs, parlaments<br />

ufro qmediTi funqciobis saSualebas miscemda. es niSnavs, rom zog SemTxvevaSi<br />

(magaliTad, undoblobis gamocxadeba an axalarCeuli mTavrobisaTvis ndobis<br />

gamocxadeba, an kidev mTavrobis mier SemoTavazebuli programis miReba) absoluturi<br />

umravlesoba iqneba saWiro. garda amisa, mkacri midgomis Sedegad miRebuli<br />

kanoni absoluturi umravlesobis saWiroebis sxva SemTxvevebsac warmoaCens, mkacrad<br />

gansazRvruli umravlesobis wesi ki konsensusis miRwevas aadvilebs. es socialuradac<br />

gamarTlebulia, Tu igi mTavrobis paralizebas ar gamoiwvevs.<br />

52 kvalificiuri umravlesoba formaluri umravlesobis princips ewinaaRmdegeba<br />

imiT, rom umciresobas umravlesobis winaaRmdeg vetos uflebas aniWebs. Tu gadawyvetilebis<br />

miRebas xmaTa ori mesamedi sWirdeba, 50 procents + 1 da or mesameds<br />

Soris sxvaobas sxva xmebze meti wona aqvs. kontrargumentad imis moyvana SeiZleba,<br />

rom kenWisyramde yvela xma Tanasworia da, amrigad, Tanasworobis principi ar<br />

darRveula.<br />

53 am azrs 1989 wlis konstituciasTan mimarTebaSi ungreTis mmarTvel polo-<br />

tikosTa umravlesoba uWerda mxars.<br />

54 lifharTi vestminsteris tipis parlamentarizms erTgvarovani sazogadoebebisaTvis<br />

sasargeblod miiCnevs da mas ase aRwers: (1) aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

koncentracia _ erTpartiuli an mcire umravlesobiT Sedgenili kabinetebi; (2) Zalauflebisa<br />

da ministrTa kabinetSi dominirebis Serwyma; (3) asimetriuli orpalatianoba;<br />

(4) orpartiuli sistema; (5) erTganzomilebiani partiuli sistema; (6)<br />

pluralizmze dafuZnebuli saarCevno sistema; (7) unitaruli da centralizebuli<br />

mmarTveloba; (8) dauwereli konstitucia da parlamentis suvereniteti; (9)niSandoblivad<br />

warmomadgenlobiTi demokratia. Arend Lijphart, Democracies: Patterns of


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

173<br />

Tis yofil koloniebSi afrikis kontinentze diqtatoruli reJimis<br />

damyarebas Seuwyo xeli. ase rom, yvela saSualeba, rac zemoaRniSnuls<br />

Tavidan agvacilebs, aucileblad gasaTvaliwinebelia. ori mesamedis<br />

umravlesobis moTxovna mxolod saparlamento umciresobisaTvis<br />

sasargeblo rodia. gadawyvetilebebi, romlebic deputatTa ori mesamedis<br />

mxardaWeras moiTxovs, socialur umciresobaTa da saerTod umciresobaTa<br />

dacvas isaxavs miznad. saparlamento opozicia Tavisi arsiT<br />

mTavrobis gadawyvetilebebs, maT Soris umciresobis sawinaaRmdego<br />

gadawyvetilebebsac, unda ewinaaRmdegebodes.<br />

zeumravlesobis moTxovna, romelic klasikur parlamentarizms zRudavs,<br />

Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> gariJraJze warmoiSva da misi<br />

mizania sakonstitucio sistemis fuZemdebluri institutebis dacva.<br />

aSS-is konstituciis me-5 muxli konstituciaSi cvlilebis Sesatanad<br />

kongresis orive palatis ori mesamedis mxardaWeras moiTxovs.<br />

1831 wlis belgiis konstituciis Semqmnelebs eSinodaT roialisturad<br />

ganwyobili momavali saparlamento umravlesobisa, romelsac<br />

mefis antiparlamenturi saqmianobisaTvis SeeZlo daeWira mxari. amitomac,<br />

amgvari umravlesobisaTvis xelis SeSlis mizniT, belgiis<br />

konstitucia moiTxovs, rom misi udidebulesobis sxva qveynis monarqadac<br />

gaxdomas parlamentis orive palatis ori mesamedis mxarda-<br />

Wera sWirdeba (muxli 62). amis Semdeg ara erTi qveynis konstituciaSi<br />

aRiniSna, rom zogierT mniSvnelovan sakiTxTan dakavSirebuli<br />

kanonis miRebas kvalificiuri umravlesoba sWirdeba. gasagebia, rom<br />

orpalatian parlamentebSi aseTi midgoma arcTu xSirad gamoiyeneba.<br />

safrangeTis praqtika gviCvenebs, rom mniSvnelovani sakiTxebis gadawyvetisas<br />

e.w. organul kanons mimarTaven, radgan organuli kanoni<br />

parlamentis meore palatis Tanxmobasac moiTxovs. Tu Tanxmobas ver<br />

miaRwies, maSin warmomadgenelTa palatis absoluturi, anu kvalificiuri<br />

umravlesobis mxardaWera xdeba saWiro. 55<br />

Majoritarian and Consensus Government in Twenty-One Countries (New Haven: Yale<br />

University Press, 1984), gv. 4-9. postkomunisturi saxelmwifoebis erTpalatiani saparlamento<br />

sistemebi konsocialurze metad am ideals uaxlovdebian.<br />

55 safrangeTis konstituciis mixedviT (muxli 46), organul kanonebs sakonstitucio<br />

sabWos winaswari ganxilva sWirdeba. organul kanonebs miekuTvneba kanonebi<br />

sasamarTlos, sakonstitucio sabWos procedurisa da safinanso saqmianobis Sesaxeb.


174<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.2.4. koleqtiuri monawileni<br />

a) komisiebi: arsebobis ufleba da uflebamosilebani<br />

klasikuri parlamenti niSnavda fizikur sivrces _ did darbazs<br />

parlamentis SenobaSi, sadac deputatebi ikribebodnen. amasTanave,<br />

farTobis miuxedavad, parlamentis wevrTa raodenoba TandaTan matulobda.<br />

inglisis TemTa palataSi yvelasaTvis sakmarisi dasajdomi<br />

adgilic ar darCa. vestminsteri, mas Semdeg, rac nacistebma dabombes,<br />

CerCilis moTxovniT, ucvlelad aRadgines. istoriuli Zeglis<br />

aRdgeniT politikuri tradicia SenarCunda. es elitaruli<br />

forumi, sadac adgenen WeSmaritebas da marTaven ganmanaTleblur<br />

diskusiebs, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT mTavrobisadmi SekiTxvebisa<br />

da politikuri gancxadebebis SemTxvevebs, umeteswilad sruliad<br />

carielia. palatis wevrebi cariel darbazSi gamodian da ma-<br />

Ti sityvebi, ukeTes SemTxvevaSi, sazogadoebiskenaa mimarTuli. adgilze<br />

maT mxolod uerTgulesi megobrebi Tu usmenen. saparlamento<br />

muSaoba TiTqmis mTlianad komitetebSi mimdinareobs.<br />

parlamentebi mravalricxovani dawesebulebebia. 56 saxelmwifosa<br />

da kanonis socialuri rolis zrdasTan erTad, parlamentebic<br />

rTul organoebad gadaiqcnen, rac maT mier winaaRmdegobrivi da<br />

mravalmxrivi sakiTxebis gadawyvetisaTvis iyo saWiro. saxelmwifos<br />

daekisra sazogadoebrivi keTildReobis uzrunvelyofa, ramac ur-<br />

TierTobebis mogvareba sul ufro gaarTula. saparlamento debatebisa<br />

da gadawyvetilebebisaTvis gamoyofili dro SeizRuda. arastabiluri<br />

mTavrobis dros mis Seqmnas parlamentis ramdenime sxdoma<br />

germaniis ZiriTad kanonSi es koncefcia moxseniebuli ar aris, magram im kanonebis<br />

misaRebad, romlebic germaniis calkeuli mxareebis administraciebma unda<br />

Seasrulon, saWiroa konsensusi federalur sabWosTan. dReisaTvis es procedura<br />

germaniis federaluri kanonmdeblobis 60 procents exeba.<br />

56 ama Tu im qveynis sidides misi parlamentis raodenobriv SemadgenlobasTan<br />

aranairi kavSiri ara aqvs. 2250-wevriani sabWoTa sakanonmdeblo organo msoflio<br />

istoriaSi, albaT, udidesi sakanonmdeblo organo (saxalxo deputatTa yriloba)<br />

iyo. britaneTis lordTa palataSi 1200 wevria, xolo TemTa palataSi – 650.<br />

italiis parlamentis qveda palataSi 630 wevria, safrangeTisa da germaniis qveda<br />

palatebSi, Sesabamisad – 500 da 600. ungreTis parlamenti Tavisi 386 wevriT CexeTis<br />

(200), avstriis (183), holandiis (150) da avstraliis (125) warmomadgenelTa<br />

palatebTan SedarebiT mravalricxovnad gamoiyureba, Tumca eseni orpalatiani<br />

parlamentebia (cifrebi miaxloebiT aris moyvanili).


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

175<br />

sWirdeba. mTavrobis saqmianobis kontrolsac dro miaqvs. amgvari<br />

kontrolis yvelaze efeqtiani saSualeba mTavrobis wevrebis er-<br />

TsaaTiani an erTdRiani gamokiTxva _ politikuri debatebia. Sromis<br />

ganawileba gardauvalia da, meti kompetenturobis gamo, samu-<br />

Sao komitetebSi amas mcirericxovani jgufebi uZRvebian. ismis kiTxva:<br />

plenaruli sxdomis uflebebis komitetebisTvis delegireba<br />

konstituciuria? konstituciuri sistemebis arsebobis dasawyisSi<br />

amasTan dakavSirebiT sruli dabneuloba sufevda.<br />

1789 wels Tavis pirvel sxdomaze safrangeTis erovnulma asambleam<br />

daadgina, rom debatebi komitetebSi gamarTuliyo, xolo es<br />

ukanasknelni SemdgomSi winadadebas SesTavazebda asambleas. magram<br />

sul ramdenime dReSi sxva daskvnamde mividnen. ganacxades, rom<br />

xalxs mxolod plenumi warmoadgenda, amitom mxolod plenumze<br />

naTqvami iyo angariSgasawevi. bolos kompromiss miaRwies da gadawyvites<br />

debatebi yovelkvireul plenarul sxdomaze gaemarTaT. 1791<br />

wels am principis aRiarebis Semdeg, safrangeTis konstituciaSi<br />

aRiniSna, rom sakanonmdeblo organo erovnuli warmomadgenlobis<br />

instituti iyo. magram, amave dros, konstituciam erovnul asambleas<br />

nebismier dros komitetad Camoyalibebis ufleba mianiWa.<br />

fuWsityvaobam parlamentSi da efeqtianobis saWiroebam komitetSi<br />

warmoebuli samuSao mniSvnelovani gaxada. 57<br />

saparlamento komitetebis muSaoba fizikurad ver iqneba bolomde<br />

sajaro, amitom misi kontroli sakmaod rTulia, Tanac, konstituciis<br />

debulebis Tanaxmad, maTi sxdomebis sajarooba aucilebeli ar<br />

aris. paradoqsulia, magram swored sazogadoebrivi yuradRebis simciris<br />

wyalobiT SeZles komitetebma Tavdapirveli saparlamento debatebis<br />

arsis nawilobriv SenarCuneba. sazogadoebaSi saxelis moxve-<br />

Wa aq nakleb mniSvnelovania da amas arc cdiloben. vudro uilsoni<br />

werda: "umarTebulo ar iqneba vTqvaT, sesiaze myofi kongresi gamofenaze<br />

gamotanili kongresia, sakomiteto oTaxebSi ganTavsebuli<br />

57 Tu ar CavTvliT aSS-is kongresis qvekomitetebs, meqsikis parlamentSi, sul<br />

cota, 50-ze meti qvekomitetia. mravalkomitetiani sakanonmdeblo organos gamocdilebaze<br />

dayrdnobiT, 1958 wels safrangeTis konstituciam (muxli 43) mudmivi<br />

komitetebis raodenoba eqvsamde Seamcira. Philip Laundy, Parliaments in the Modern<br />

World (Dartmouth: Gower: 1989), gv. 120.


176<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

kongresi ki – muSa kongresi." 58 mudmivi komitetebi saparlamento<br />

sesias saqmes uadvileben da amis gamo parlaments politikuri debatebisa<br />

da mTavrobis zedamxedvelobisaTvis meti dro rCeba.<br />

britaneTis parlamentarizmis mimdevrebi ki kvlav miiCneven,<br />

rom debatebi parlamentis plenarul sxdomaze unda imarTebodes.<br />

TandaTan komitetebma konstituciuri aRiareba da saproceduro<br />

uflebebi moipoves. vaimaris konstituciiT, komitetebs kanclerisa<br />

da imperiis yrilobis mowvevis ufleba hqondaT (muxli 33).<br />

kanonproeqtebis wardgena-ganxilva komitetebis prerogativaa.<br />

zogierTi parlamentis SinaganawesiT komitetSi Seqmnili kanonproeqtebi<br />

daCqarebuli tempiT ganixileba.<br />

Zlier partiul sistemebSi komitetis azri Cveulebriv partiaTa<br />

Soris miRweul SeTanxmebas an amgvari SeTanxmebis miRwevis<br />

SeuZleblobas asaxavs. swored amiT aixsneba komitetebis azrisadmi<br />

gulisyuri da, Sesabamisad, parlamentis plenaruli<br />

sxdomis meorexarisxovneba. parlamentsa da mis komitetebs Soris<br />

urTierTobaSi sakanonmdeblo urTierTobis delegirebis sakiTxi<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> qvakuTxedia. partiul sistemaSi, sadac<br />

komitetebis Semadgenloba parlamentis plenumis Semadgenlobas<br />

asaxavs, 59 debatebi mimdinareobs imaT Soris, visac kvalifikacia<br />

komitetis wevrobis SesaZleblobas aniWebs da, amrigad,<br />

parlamentma, wesiT, kanonebi swrafad unda miiRos. maSasadame,<br />

partiuli sistemis pirobebSi sakanonmdeblo uflebebis komitetebisaTvis<br />

konstituciurad gadacemis cduneba sakmaod didia. 60<br />

bolos da bolos, Tu zogierT sistemaSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sakanonmdeblos rolsac asrulebs da, Tu yvela sistemaSi<br />

aRmasrulebeli xelisufleba uflebamosilia damoukidebeli<br />

aRmasrulebeli piri marTos, uflebis zemoaRniSnuli gadacema<br />

sapatio darRvevad SeiZleba CaiTvalos. italiis parlamentis<br />

58 Woodrow Wilson, Congressional Government: A Study in American Politics<br />

(Gloucester, Mass,: P. Smith, 1973), gv. 69.<br />

59 britaneTis parlamentSi zogierT komitets opoziciis warmomadgenlebi xelmZRvaneloben.<br />

asevea ungreTSic. aSS-Si komitetebis Tavmjdomareebi umravlesobis<br />

partias warmoadgenen.<br />

60 italiis konstituciiT es nebadarTulia (muxli 72).


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

177<br />

warmomadgenelTa palataSi mis Tavmjdomares am mizniT winadadebis<br />

wamoyeneba SeuZlia, magram warmomadgenelTa 10 procentisa<br />

Tu ministrTa kabinetis uaris SemTxvevaSi, kanons parlamentis<br />

plenaruli sxdoma iRebs.<br />

paradoqsia, rom parlamentis sazedamxedvelo funqcias misi sagamoZiebo<br />

komiteti asrulebs, rogorc es XX saukuneSi Seqmnil<br />

konstituciebSia asaxuli. 1832 wels inglisis parlamentma samefo<br />

sagamoZiebo komiteti qalaqis administraciis Sesamowmeblad<br />

gaagzavna. komitetis mTavari amocana sakanonmdeblo reformisaTvis<br />

saWiro informaciis Segroveba iyo. swored amitom, damoukidebeli<br />

eqspertebi mniSvnelovan rols asrulebdnen. 61 britaneTis yofilma<br />

koloniebma, romlebmac metropoliis saparlamento tradicia SeinarCunes,<br />

gadawyvetilebis miRebamde aseTi informaciis SegrovebiT<br />

warmatebas miaRwies. es meTodi saxelmwifo administraciuli organoebidan<br />

wamosuli calmxrivi winadadebebis ukugdebisTvisaa sa-<br />

Wiro. faqtebis mompovebeli komitetebis muSaoba sxvadasxva interesis<br />

mqone jgufebis Tvalsazriss amJRavnebs, oRond ise, rom es<br />

jgufebi gadawyvetilebis miRebaze gavlenas ver axdenen. erTi<br />

sityviT, rogorc evropul, ise amerikul saparlamento praqtikaSi<br />

mudmivma saparlamento komitetebma samefo sagamoZiebo komitetis<br />

funqciac unda SeiTavson. 62 radgan am komitetebis saqmianoba mimdinare<br />

sakanonmdeblo sakiTxebs exeba da moqmedi parlamenti<br />

drois simciris gamo administraciuli organoebis winadadebebs<br />

amuSavebs, SeuZlebelia yovelTvis dadebiTi Sedegis miRweva, maSinac<br />

ki, rodesac faqtebis momZiebeli damoukidebeli komitetebi<br />

qmediTad muSaoben, rogorc es xdeba germaniasa da aSS-Si saxelisuflebo<br />

ganStoebaTa urTierTdamokidebulebis da urTierTSez-<br />

Rudvisa da Zlieri lobirebis wyalobiT.<br />

61 britaneTis parlamentis mudmivi komitetebi xSirad faqtebis mompoveblis<br />

rols asruleben. ramdenime sagamoZiebo, faqtebis mompovebeli da politikuri winadadebebis<br />

SemmuSavebeli komiteti lordTa palataSic aris.<br />

62 sainteresoa, rom aSS-Si damoukidebel komitetebs xSirad prezidenti qmnis.<br />

zogjer kongresi Sereul komitetebsac ayalibebs, romlebSic aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

warmomadgenlebic monawileoben.


178<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

sxvadasxva mosazrebis damoukideblad gacnobis SesaZlebloba<br />

gansakuTrebiT iqaa mniSvnelovani, sadac saxelmwifo biurokratia<br />

kanonebis momzadebaSi wamyvan rols TamaSobs. postkomunisturi<br />

parlamentarizmi sul ufro ususuri imitom xdeba, rom maSin,<br />

rodesac politikosebi vestminsteris tipis parlaments uWeren<br />

mxars da im rolis Sesrulebaze ocneboben, romelsac maTi kolegebi<br />

gasul saukuneSi (XIX s-Si) asrulebdnen (mogexsenebaT,<br />

ocneba muSaobaze advilia), maT vestminsteris meore – gulmodgine<br />

gamomZieblis _ rolis aRiareba ar surT; arc XIX saukunis<br />

liberalur ungreTis premier-ministris iStvan toStas parlaments<br />

miubaZavs britaneTis saparlamento saqmianobisaTvis da er-<br />

TaderTi, rac britanelebisagan gadmoiRes, sigaris kvamliT gam-<br />

Wvartluli kabinetebi iyo.<br />

sagamoZiebo komitetebi opoziciis survils, miipyros sazogadoebrivi<br />

yuradReba, zedmiwevniT esadagebian da maTi funqcia aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis warmomadgenelTa uSualo zedamxedvelobaa<br />

(magaliTad, skandalis SemTxvevaSi). zogjer sagamoZiebo<br />

komitetebi umciresobis TxovniT yalibdeba. 63 Aidealur viTareba-<br />

Si sagamoZiebo komitetis wevrTa naxevari da/an misi Tavmjdomare<br />

opoziciis warmomadgenlebi arian. Tavisi politikuri xasiaTidan<br />

gamomdinare, konkretuli sakiTxebis Semswavleli nebismieri komiteti<br />

saparlamento komitetia da mxolod parlamentis wevrebisagan<br />

Sedgeba.<br />

logikuria, rom sagamoZiebo komitetebis saproceduro uflebebi<br />

konstituciaSi aisaxebodes, rogorc es germaniis ZiriTad<br />

kanonSia (Tu gvinda, rom amgvari komitetebis saqmianoba nayofieri<br />

iyos, maTi proceduruli uflebamosilebebi unda ganisaz-<br />

Rvros sisxlis samarTlis saqmeebiT dakavebuli mosamarTleebis<br />

Tanabrad). garda amisa, mkafiod unda ganisazRvros (Tumca ara<br />

uTuod konstituciaSi) gamoZiebis sagani da misi xangrZlivoba.<br />

es sruliad gasagebi moTxovnaa, magram mTavrobis momxre umrav-<br />

63 vaimaris konstituciis mixedviT (muxli 34), aseTi komitetebis Seqmna parlamentis<br />

wevrTa 20 procentis TxovniT SeiZleboda. zustad asevea 1994 wlis<br />

ungreTis parlamentis reglamentiTac. germaniis ZiriTadma kanonma zRvari 25 procentamde<br />

gazarda, xolo 1831 wlis belgiis konstitucia moZiebis warmoebis uflebas<br />

parlamentis orive palatas aniWebs (muxli 40).


179<br />

lesoba logikas arad dagidevs. Tu sagamoZiebo komitetebis Seqmna<br />

aucilebelia, ministrTa kabinetisadmi loialuri saparlamento<br />

umravlesoba dainteresebulia, rom komitetma rac SeiZleba<br />

cota ram gamoiZios da mopovebuli informaciis sandooba eWvs<br />

iwvevdes. konstitucionalizmi politikaSi TavisTavad cxads savaldebulod<br />

aqcevs, radgan politikurad cxadisagan gamomdinareobs<br />

misi sruliad sapirispiro. rac unda gamoiZios sagamoZiebo<br />

komitetma an misma umciresobam, darRvevebis gamosworeba mxolod<br />

saparlamento umravlesobas SeuZlia. parlamentis zneobriv<br />

saxes swored gamomJRavnebuli problemebis mougvarebloba warmoaCens,<br />

danarCeni ki sazogadoebrivi azris saqmea.<br />

b) partiuli fraqciebi<br />

parlamentis struqtura da muSaoba<br />

komitetebisa da komisiebis garda, saparlamento reglamenti da<br />

axalSeqmnili konstituciebis teqstebi sxva koleqtiur monawileebsac<br />

miuCenen TvalsaCino adgils. 64 esenia partiuli fraqciebi,<br />

anu garkveul partiasTan dakavSirebuli saparlamento jgufebi.<br />

partiul fraqciebs proceduruli privilegiebi parlamentis<br />

individualur wevrTa (anu fraqciebSi gauerTianebel wevrTa)<br />

xarjze mieniWaT.<br />

64 ramdenime axalSeqmnili, magaliTad, 1958 wels safrangeTis an 1983 wels<br />

Sesworebuli holandiis konstitucia partiul fraqciebs ar cnobs, miuxedavad<br />

imisa, rom isini parlamentis saqmianobaSi mniSvnelovan rols TamaSoben. fraqcia<br />

mniSvnelovania, Tumca politikosebi xSirad partiul disciplinas arRveven da<br />

fraqciebs dausjelad toveben, rac imas niSnavs, rom fraqciis wevri, romelmac<br />

misi datoveba arCia, ar kargavs xmis uflebas. ise rom xdebodes, rom partiis<br />

fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT wasuli misi wevri saparlamento mandats<br />

kargavdes, partiuli marTva parlamentSi sruliad gabatondeboda da sakanonmdeblo<br />

organo mTlianad daemorCileboda partiul interesebs, rac partiis liderebis<br />

ocnebaa. amis arcTu mTlad obieqturi axsna isaa, rom es uzrunvelyofda parlamentis<br />

stabilurobas, rac specialuri saarCevno debulebebiTa da saparlamento<br />

teqnikiT XX saukunis meore naxevarSi ase gaZnelda. roca piri parlamentis wevri<br />

xdeba partiuli siiT, anu amomrCevlebma parlamentSi is "kaligulas cxenis"<br />

nacvlad Seiyvanes, gamodis, rom igi an fraqciis "TavlaSi" unda darCes, an gasayid<br />

cxenad iqces.<br />

1994 wels ungreTis parlamentis reglamenti konstituciis debulebaTa gamo<br />

ase Sors ver wavida, magram fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT gasuli wevri<br />

imiT isjeba, rom 6 Tvis ganmavlobaSi sxva fraqciis wevroba ekrZaleba da, amdenad,<br />

igi gankicxulis rolSia.


180<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

Tanamedrove partiaTa warmoqmnamde didi xniT adre, parlamentis<br />

wevrebi, romlebic erTnairad aZlevdnen xmas da SeTanxmebulad<br />

moqmedebdnen, parlamentSi gverdigverd isxdnen. XIX saukuneSi<br />

am jgufebs arCeuli lideri xelmZRvanelobda, magram gadamwyvet<br />

faqtorad partiuli fraqciebi mxolod Tanamedrove partiul<br />

sistemaSi iqcnen.<br />

gamonaklisebic garkveul logikas eqvemdebareba. aSS-Si, sadac Tanamedrove<br />

tipis mudmivi wevrebisgan Semdgari masobrivi partia ar<br />

arsebobs, warmomadgenelTa palatis wevrebma da gansakuTrebiT senatorebma<br />

TavianTi damoukidebloba mniSvnelovnad SeinarCunes. isini<br />

xSirad "partiuli xazis"' sawinaaRmdegod aZleven xmas an TavianTi<br />

xmebis sanacvlod partiuli xazis (Tuki aseTi arsebobs) Secvlas<br />

iTxoven. amerika adreuli saarCevno partiuli politikisa da parlamentarizmis<br />

relikviaa. dRevandel parlamentul sistemebSi partiuli<br />

fraqciebi xSirad wamyvan rols TamaSoben.<br />

saerTod, fraqciebisa da komitetebis uflebebi, saparlamento<br />

reglamentebis msgavsad, individualur wevrTa uflebebs zRudavs.<br />

es SezRudvebi SeiZleba konstituciis debulebebs Seesabameba<br />

kidec, radgan maT parlamentarebma reglamentis miRebisas<br />

misces xma, magram sakiTxavi isaa, Tu ramdenad Seesabameba isini<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> idealebs. gana parlamentarizmis arsi ar<br />

Seilaxeba imiT, rom wevrTa CamoqveiTeba jgufur warmonaqmnebs<br />

eqvemdebareba? magram am kiTxvaze pasuxis gasacemad saWiroa jer<br />

meore kiTxvas vupasuxoT: ramdenad gulisxmobs parlamentarizmi<br />

parlamentis wevrebs? parlamentarebi TavianT saarCevno olqebze<br />

rom iyvnen mijaWvuli, wevrTa uflebebis SezRudva komitetebisa<br />

da fraqciebis sasargeblod, anu parlamentis wevris fraqciisadmi<br />

daqvemdebarebis dakanoneba, albaT, miuRebeli iqneboda. magram,<br />

radgan imperatiuli mandati ar arsebobs, am argumentis gabaTileba<br />

advilia. gana parlamentSi arsebul ZalTa subieqtebi erT<br />

mTels (plenums) da mis qvekomitetebs ar unda warmoadgendnen,<br />

gansakuTrebiT iseT sistemebSi, sadac parlamentSi partiuli<br />

siebiT anu proporciuli warmomadgenlobis principiT xvdebian? 65<br />

65 avstriis parlamentSi (bundesrati), iseve rogorc portugaliaSi, espaneTSi,<br />

braziliasa da samxreT amerikis sxva qveyanebSi, arsebobs "daxuruli siis"' anu<br />

"proporciuli warmomadgenlobis" sistema, romelic parlamentis erT an orive pa-


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

181<br />

Cndeba kiTxva: deputati samSeneblo agurs xom ara hgavs, romelic<br />

mTelis nawilis funqcias asrulebs da es funqcia da, Sesabamisad, misi<br />

uflebebic mxolod am konteqstSi arsebobs? calkeuli pirovnebis<br />

mniSvnelobis dakninebas Zalian niSandoblivi Sedegi SeiZleba mohyves.<br />

kenWisyrisas dakanondeba xmis gadacema sxvisTvis. dRevandel evropaSi<br />

Tavisi mandatis sxva deputatisaTvis gadacema farTod aris gavrcelebuli,<br />

rac mudmivi wesi gaxda. fraqciisaTvis azris gamoTqmisa da<br />

sxva uflebebis miniWebiT, misi wevrebis mniSvneloba klebulobs da<br />

fraqciis daSlas Znelad Tu SeZleben. amgvari midgoma parlamentSi<br />

partiuli warmomadgenlobis gaZlierebas emsaxureba. zemoaRniSnuls<br />

amtkicebs, magaliTad, germaniis saparlamento logika, romlis mixedviTac,<br />

partiebi konstituciuri institutebia. vaimaris respublikis<br />

gamocdilebiT, germaniis ZiriTad kanonSi gaTvaliswinebulia, rom parlamenti<br />

partiuli da ara individualuri saqmianobis asparezia. konstitucia<br />

am realobis saxalxo warmomadgenlobasTan Sexamebas cdilobs.<br />

66 partiebi is instrumentebia, romelTa meSveobiTac sazogadoeba<br />

arCevnebis dros Tavis nebas gamoxatavs.<br />

xalxis nebis gamoxatva saxelmwifo nebis Camoyalibebas mxolod ma-<br />

Sin emsaxureba, rodesac xalxi, rogorc konstituciuri da SemoqmedebiTi<br />

organo, saxelmwifo xelisuflebas arCevnebiT ganaxorcielebs.<br />

politikuri partiebi Sualeduri rgolia individsa da saxelmwifos...<br />

instruments Soris, romlis meSveobiTac moqalaqis neba<br />

xorcieldeba arCevnebs Soris periodSic ki. partiebi xalxis<br />

lataSi moqmedebs. iaponiis parlamentis zeda palataSi (mrCevelTa palata) da, agreTve<br />

paragvaiSi, sistema mTlad proporciuli araa da upiratesoba did partiebs<br />

eniWebaT.<br />

zog saxelmwifoSi (italia, holandia, israeli, belgia) "partiuli siebis sistemas"<br />

garkveuli upiratesoba eniWeba. skandinaviis zog qveyanaSi partiis warmomadgenlobis<br />

umravlesoba proporciulad partiuli siebis mixedviT aris ganawilebuli,<br />

sakompensacio adgilebs ki ufro mcire partiebi inawileben. ix. Laundy,<br />

gv. 14-22.<br />

66 partiebis konstituciuri rolis aRiarebis germanulma modelma jerjerobiT<br />

popularoba ver moipova. 1958 wels safrangeTis konstituciaSi (romelic<br />

SeiZleba SemTxveviT vaimaris konstitucias baZavs) partiuli fraqciebi moxseniebuli<br />

ar aris, Tumca misi me-4 muxli aRiarebs da uzrunvelyofs partiebis rols<br />

saarCevno sistemaSi, romelic axasiaTebs maT rogorc "amomrCevelTa nebis" gamoxatvisaTvis<br />

sasargeblos.


182<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

ruporia. Tanamedrove masobriv demokratiaSi... saxelmwifo arCevnebs<br />

politikuri partiebis gareSe ver Caatarebs. 67<br />

Sesabamisad, partiebi ara marto konstituciurad arian daculi,<br />

aramed saparlamento saxelmwifos gamokveTili funqciebis mqone<br />

monawilenic arian. swored amitom, partiebi an, yovel SemTxvevaSi,<br />

maTi saarCevno kampaniebi rame konstituciuri darRvevis gareSe<br />

biujetidan SeiZleba dafinansdes. 68<br />

g) opozicia<br />

konstituciuri saparlamento dialogi ar gulisxmobs misi wevrebis<br />

sityvisa da winadadebis wamoyenebis Tanabar uflebas, igi opoziciuri<br />

partiebis uflebebisadmi pativiscemas efuZneba. dialogis<br />

sawarmoeblad opozicias Tavisi raodenobis proporciuli koleqtiur-proceduruli<br />

uflebebi unda mieniWos, xolo zog SemTxveva-<br />

Si (gansakuTrebiT orpartiul sistemaSi) maTi proceduruli uflebebi<br />

umravlesobisas unda utoldebodes. amas reglamenti an komitetis<br />

wevrobasa da ierarqiasTan dakavSirebuli saparlamento<br />

tradiciebi uzrunvelyofs. zog SemTxvevaSi, magaliTad aSS-Si, yvela<br />

komitetis Tavmjdomare arCevnebSi gamarjvebuli partiis wevria.<br />

69 sxva, magaliTad, israelis parlamentSi, qneseTSi, Tanamdeboba<br />

ZalTa gadanawilebazea damokidebuli; ungreTis parlamentis 1994<br />

67 20 BverfGE (1966). Quoted in Donald P. Kommers, The Constitutional Jurisprudence<br />

of the Federal Republic of Germany (Durham and London: Duke University Press, 1997), gv.<br />

204-208.<br />

68 unda iTqvas, rom aseTma midgomam didi iuridiuli kamaTi gamoiwvia. es nawilobriv<br />

imitom moxda, rom biujeti konstituciur zedamxedvelobas eqvemdebareba,<br />

xolo, meore mxriv, imitom, rom germaniis sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebam<br />

mxolod nawilobriv gansazRvra dafinansebis daSvebuli zRvari. jerjerobiT<br />

mTlad naTeli araa, romeli partia eqvemdebareba dafinansebas. axali postkomunisturi<br />

demokratiebi uSualo mxardaWeras mimarTaven. aseTi midgoma gamar-<br />

Tlebulia, Tu demokratia "axali an ganviTarebulia", magram partiis dafinansebis<br />

sistemis dakanoneba, rasac yvela partia uWers mxars, konstituciurad sakamaToa.<br />

es sistema partiebis kerZo kreditorebze damokidebulebas ver spobs. misi meSveobiT<br />

arc partiebis saxelmwifosagan gamoyofa xerxdeba. amrigad, partiebi saxelmwifos<br />

xarjze arseboben da miaCniaT, rom arCevnebi da ara konstituciuri principebia<br />

erTaderTi socialuri gamocda, romelic maT unda Caabaron.<br />

69 zog komitetSi, aSS-ic ki, opoziciasa da mmarTvel fraqcias adgilebis Tanabari<br />

raodenoba eniWebaT (gansakuTrebiT maSin, rodesac komiteti imunitetis sakiTxebze<br />

muSaobs).


parlamentis struqtura da muSaoba<br />

183<br />

wlis reglamenti opoziciisaTvis Tanamdebobebis ganawilebis sakiTxSi<br />

kidev ufro guluxvi aRmoCnda. debatebisaTvis gansazRvruli<br />

dro germaniis parlamentSi konkretul fraqciis wevrTa raodenobazea<br />

damokidebuli. 70<br />

saparlamento umciresobisadmi konstituciuri da, amasTanave, Tavad<br />

umciresobisTvisve misaRebi midgomis SesamuSaveblad saWiroa,<br />

rom parlamenti debatebis forums warmoadgendes. dialogi ver Sedgeba,<br />

Tu opozicias azris gamoTqmis saSualeba ar miecema an umravlesobis<br />

kenWisyriT gamoxatuli xma vinmesas axSobs. dialogisaTvis<br />

opozicia iseve saWiroa, rogorc umravlesobisaTvis _ isini xom er-<br />

Tsa da imave mdgomareobaSi arian da, amdenad, erTnairi uflebebi unda<br />

hqondeT. magram es opoziciis calkeul wevrebs ar gulisxmobs,<br />

romelTa azris gamoTqmis SezRudvac, iseve rogorc umravlesobis<br />

calkeuli warmomadgenlebisa, didi aurzauris gareSec SeiZleba.<br />

komitetebis Seqmnisas an debatebis wesebis gansazRvrisas opozicias,<br />

anu saparlamento umciresobas, xSirad damatebiTi uflebebi<br />

eniWeba. erTi SexedviT, TiTqos ise gamodis, rom parlamentis wesebi<br />

an tradicia Tanasworobis princips arRvevs. ratom unda eniWebodes<br />

umciresobas SeRavaTi? magram es argumenti sruliad usafuZvloa,<br />

radgan, arsebiTad, laparaki ar aris xmaTa erTnair mniSvnelobaze.<br />

saqme isaa, rom arCevnebis Semdeg, umravlesoba, rogorc ar<br />

unda iyos igi gansazRvruli, umciresobis pirispir dgas. am ori,<br />

erTnair pirobebSi Camoyalibebuli jgufis uflebebi, Tu isini kanonierad<br />

Camoyalibda, mainc araTanabaria. gadawyvetilebis miRebis<br />

Semdeg Tavdapirveli proporciuloba qreba da raodenobrivi sxvaoba<br />

xarisxobriv sxvaobaSi gadadis. umravlesoba moipovebs yvelafers,<br />

xolo umciresoba – verafers. magram, radgan saparlamento<br />

umciresoba droebiTi movlena ki ara, mudmivi viTareba da institutia,<br />

anu mudam iqnebian umciresobaSi myofni (xSirad am rolSi<br />

dRevandeli umravlesobis wevrebi aRmoCndebian xolme), da imito-<br />

70 ara erTi qveynis parlamentSi gamosvlebis droisa da, garkveul viTarebaSi,<br />

sakomiteto adgilebis ganawileba mkacri wesebis dacviT xdeba. britaneTis parlamentis<br />

tradicia am mxriv sakmaod lmobieria. drois ganawileba aq Cveulebrivi<br />

arxebiT miRweul saparlamento partiaTa Soris SeTanxmebiT mimdinareobs. amiT kanonproeqtis<br />

meored wakiTxvasTan dakavSirebuli kamaTi erTi dRiT Semoifargleba.


184<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

mac, rom demokratiis mixedviT, umciresoba saparlamento dialogisTvisaa<br />

saWiro, mas damatebiTi uflebebi unda mieniWos, raTa<br />

dialogSi wonasworoba aRdges. 71<br />

samTavrobo umravlesoba da opozicia Tvisebrivad gansxvavdebian<br />

erTmaneTisagan da am sxvaobis gasawonasworeblad opozicias damatebiTi<br />

uflebebi SeiZleba mianiWon. radgan es ori jgufi erTnair<br />

viTarebaSi ar aris Cayenebuli, maTi erT sibrtyeze dayeneba da maT<br />

mimarT erTnairi damokidebuleba gaumarTlebelia, magram gadawyvetilebis<br />

miRebisas es maT urTierTdamokidebulebas ar cvlis. 72 umravlesobis<br />

"xisti principi ki sul sxvas gulisxmobs – umravlesoba<br />

da umciresoba erTnair mdgomareobaSi ar arian, amitomac maT<br />

mimarT damokidebulebac sxvadasxvagvari unda iyos." 73<br />

4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />

feodaluri xanis mravalpalatiani sistemebi Tavdapirvelad feodalur<br />

samTavroTa Soris arsebul dapirispirebas asaxavda. magram,<br />

unda iTqvas, rom es modeli Tanamedrove, federalur, saxalxo<br />

warmomadgenlobiT sistemebSi konstituciur tradiciad advilad<br />

iqca. Tumca, magaliTad, aSS-Si senatis Seqmna mxolod Statebis<br />

warmomadgenlobiT ar iyo ganpirobebuli. konstituciis SemqmnelTa<br />

71 es ar exeba umciresobis (opoziciis) wevrTa Tanasworobas kanonis winaSe,<br />

magaliTad, umciresobis warmomadgenlobiTi jgufebi uflebamosili arian isargeblon<br />

koleqtiuri momsaxurebiT (maTi wevrobis proporciulad). komitetebSi Tanamdebobebi<br />

adgilebis raodenobis mixedviT SeiZleba ganawildes, Tumca, es sakmaod<br />

rTuli sakiTxia, radgan Tanasworobis principi meqanikur ganawilebaze xSirad<br />

ar moqmedebs. am mxriv umravlesobisa da umciresobisadmi midgoma sxvadasxva<br />

standarts eqvemdebareba.<br />

72 saparlamento umciresobis saproceduro uflebaTa saWiroeba ufro gasagebi<br />

gaxdeba, Tu amas ori sxvadasxva enaze mosaubre Temis saganmanaTleblo moTxovnilebebs<br />

SevadarebT. Tu ganaTleba yvelasaTvis erTnairi da xelmisawvdomia, maSin<br />

igi umravlesobis enaze ganxorcieldeba. mas Semdeg, rac mSobliur enaze swavlis<br />

umciresobis uflebas vaRiarebT, amiT imasac vgulisxmobT, rom miznis misaRwevad<br />

araTanabari damatebiTi xarjebic unda gaviRoT.<br />

73 mosamarTle qerensis azriT [Mahe v. R 33 C.R.R. 239 (1987)], "radgan umravlesobisa<br />

da umciresobis mdgomareoba erTmaneTisagan gansxvavdeba, maT sxvadasxvagvarad<br />

SeiZleba movepyroT. es rom ase ar iyos, umravlesobis mmarTveloba antikonstituciuri<br />

iqneboda".


erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />

185<br />

eWvi SeuzRudavi demokratiis mimarT, romelsac gansakuTrebiT er-<br />

Tpalatiani parlamentis SemTxvevaSi araferi awonasworebda, safuZvliani<br />

iyo. medisons warmomadgenlobiTi palatis naklovanebaTa gamosworeba<br />

undoda da senatis myar institutad CamoyalibebiT mas<br />

surda, warmomadgenelTa palatis wevrTa gamoucdelobas dapirispireboda,<br />

rac arCevnebs Soris mcire periodSi mkveTrad warmoCnda.<br />

Tavdapirveli modelis mixedviT, aSS-is senati federaciis wevri<br />

Statebis kvazidelegatebisagan Sedgeboda da, amrigad, wevri Statebis<br />

warmomadgenlobiTi organo iyo. 1913 wlidan TiToeuli Statis<br />

mcxovrebni, Statis sididis miuxedavad, or senators pirdapiri<br />

kenWisyriT irCeven. 1848 wlis Sveicariis konstitucia aSS-is konstituciis<br />

pirvel models uaxlovdeba. kantonebi TavianT warmomadgenlebs<br />

kantonTa sabWoSi Tanabrad waradgenen. 1848 wlidan<br />

germaniaSi maT federaciul sabWoSi Semadgeneli Statebis (mxareebis)<br />

kabinetebi waradgenen (1848 wels warmomadgenelTa erTi naxevari<br />

mTavrobis, meore naxevari ki parlamentis wardgenili iyo).<br />

TiToeuli Statis (mxaris) sidides wargzavnil delegatTa raodenobasTan<br />

saerTo araferi aqvs. saxelisuflebo ganStoebaTa ur-<br />

TierTdamokidebulebisa da urTierTSezRudvis principis momxreni<br />

SuriT ucqeren federalur sistemebs, sadac dublireba struqturuli<br />

aucileblobaa. federaciisaTvis damaxasiaTebeli orpalatianoba<br />

SeiZleba did bednierebad ar CavTvaloT, magram amiT parlamentis<br />

SigniT wonasworoba da garkveuli SezRudva myardeba. rac Seexeba<br />

monoliTur saxelmwifo struqturebs, parlamentis orad gayofa<br />

saxalxo suverenitetTan (uzenaesobasTan) dakavSirebul Teoriulad<br />

gadauWrel sakiTxebs wamoWris. parlamentis romeli palata<br />

warmoadgens xalxis nebas? zogjer meore palatas arapirdapiri<br />

kenWisyriT irCeven, rac mis saxalxo legitimacias amcirebs. 74 swored<br />

am mizeziT, igi pirdapiri kenWisyriT arCeuli parlamentis<br />

warmomadgenelTa palatas Znelad Tu daupirispirdeba.<br />

74 qveynebSi, romlebic britanul tradiciebs misdeven, parlamentis meore palatis<br />

wevrTa daniSvna ucxo araa. kanadaSi senatis wevrebs premier-ministri niSnavs,<br />

amdenad, senati, romelsac formalurad arCeuli warmomdgenelTa palatis msgavsi<br />

uflebebi aqvs, Tavis uflebebs Tavadve zRudavs. iamaikaSi senatorTa umravlesobas<br />

premier-ministri niSnavs, umciresobis adgilebs ki opoziciis lideri gansaz-<br />

Rvravs.


186<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

feodaluri epoqis warmomadgenlobiT sistemebSi feodaluri<br />

samTavroebi sxvadasxva organoSi iyridnen Tavs. 75 safrangeTis revoluciam<br />

am wess bolo mouRo. 1791 wels safrangeTis konstituciam<br />

(kari III, $1) erTpalatiani sistema daakanona, imitom, rom "eri<br />

mTliani iyo" da moqalaqeebs erTnairi uflebebi hqondaT. 76 Tu es<br />

ori yriloba erTsulovania, meore palata saWiro aRaraa, xolo<br />

Tu maT Soris azrTa sxvaobaa, meore palata – saSinelebaa. es argumentebi<br />

logikuria, magram sibrZne, logikis sapirispirod, politikuri<br />

dapirispirebis Sesamsubuqeblad da gardamavali periodisaTvis<br />

damaxasiaTebeli qaosis dasaZlevad, meore palatas moiTxovda.<br />

ufro gviandel da gonier xanebSi, roca logikas esodeni mniSvneloba<br />

ar eniWeboda, politikosebi gamudmebiT ubrundebodnen orpalatian<br />

sistemas. jon stiuart mili amtkicebda, rom parlamentis<br />

erTi palatisaTvis meti uflebebis miniWeba mis gayoyoCebas gamoiwvevda.<br />

arafederaciul saxelmwifoebSi inglisis saparlamento sistemidan<br />

orpalatianobis sagangebo forma wamoiSva, romelmac feodaluri<br />

privilegiebi dRemde SeinarCuna. orpalatiani parlamenti<br />

unitarul saxelmwifoebSi TiTqmis wesad iqca. senatebis arsebobis<br />

mizezi, albaT, istoriul tradiciebsa da interesebis pragmatizmSi<br />

unda veZeboT. iq, sadac zeda palatas axali sakonstitucio wyobis<br />

75 inglisis parlamentSi aseTi dayofa ar iyo. ix: Albert Frederick Pollard, The<br />

Evolution of Parliament (London-New York: Longmans, Green, 1920).<br />

yvelaze Zlevamosil lordebs mefe sagangebo privilegiebs aniWebda da isini<br />

mmarTvelobaSi monawileobasac iTxovdnen. amrigad, maTi mdgomareoba gansxvavdeboda<br />

sxva didgvarovanTa mdgomareobisagan. XIV saukunis dasasruls qalaqebis warmomadgenlebi<br />

gancalkevebiT ikribebodnen xolme. swored es fizikuri dayofa da<br />

mis miRma arsebuli saziaro interesebi ganapirobebda am ori organos damoukidebel<br />

saqmianobas.<br />

76 zogierTi respublikeli erTpalatian warmomadgenlobas ar eTanxmeba. 1826<br />

wlis bolos xalxis warmomadgenlobaze dafuZnebuli konstitucia sampalatian<br />

parlaments uWerda mxars. mesame _ zedamxedvelTa palatis wevrebi aRmasrulebel<br />

xelisuflebas akontrolebdnen. 1826 wlis konstituciam mxolod erTi weli iarseba,<br />

magram mis mier dawesebuli sampalatiani parlamenti da ganusazRvreli vadiT<br />

arCeuli prezidenti siaxle rodia. simon bolivaris am qmnilebam didi gavlena<br />

iqonia samxreT amerikis kontinentze. masSi is dilemebi gansaxierda, romlebic<br />

liberali saxelmwifo moRvaweebis winaSe wamoiWreba xolme. kerZod, konstituciiT<br />

gansazRvruli maTi movaleoba dahyolodnen xalxis nebas maSinac ki, roca<br />

xalxs, politikosTa azriT, politikuri simwife aklda.<br />

parlamentis rekorduli – xuTi palata iugoslaviis prezidentis iosip broz<br />

titos droindeli 1974 wlis konstituciiT iyo dadgenili, xolo, Tu ra interesiT<br />

– mniSvneloba ara aqvs. is, rom es idea uvargisi aRmoCnda, dResaviT naTelia.


erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />

187<br />

Camoyalibebaze gavlena aqvs, igi sakuTar gauqmebas Znelad Tu uyris<br />

kenWs. 77 1911 wlis reforma, romelic lordTa palatas gauqmebiT<br />

emuqreboda, britaneTis konstituciis moqnilobis wyalobiT, 78<br />

tradiciis erTguli darCa. sxvagan tradiciebis aseT interpretacias<br />

revoluciad miiCnevdnen.<br />

holandia-belgiis magaliTi parlamentis meore palatis SenarCunebis<br />

“organul” process adasturebs. 1831 wlis belgiis konstituciiT,<br />

warmomadgenlebsa da senatorebs erTi da igive amomrCevlebi<br />

ar irCevdnen. senatorTa saarCevno olqi provinciebis toli<br />

iyo, magram isini provinciebs ar warmoadgendnen. senatorebi rva<br />

wlis vadiT irCeodnen, magram im droSi kaci Zalian mdidari unda<br />

yofiliyo, senatori rom gamxdariyo. 1848 wlidan holandiaSi,<br />

belgiis senatis msgavsad, zeda palatis wevrebs provinciebi irCevdnen,<br />

magram arCevnebi pirdapiri iyo. amrigad, sxvaoba holandiis<br />

ori palatis warmomadgenlobaTa Soris mxolod saarCevno olqebs<br />

Soris sxvaobiT aixsneba. tradiciulad, orive palatas TiTqmis er-<br />

Tnairi uflebebi hqonda. rogorc zemoT aRvniSneT, parlamentis<br />

orpalatianobis gauqmebis idea drodadro iCens xolme Tavs. magram<br />

pirvelma (zeda palatam) TandaTan specifikuri konstituciuri uflebebi<br />

miiRo, kerZod, Tavisi moqmedebiT igi meore palatis saqmianobas<br />

awonasworebs, romlis legitimaciac ufro uSualoa.<br />

zeda palatis SenarCuneba reformis meSveobiT XIX saukunisaTvis<br />

damaxasiaTebeli movlenaa. amis upiratesoba iyo is, rom politikosebs,<br />

SfoTis gamowvevis gareSe, adrindeli institutebis demokratiulad<br />

Camoyalibebis saSualeba eZleodaT.<br />

77 Cexoslovakiis federaluri parlamentis zeda palata mxolod mas Semdeg da-<br />

Tanxmda ori respublikis gancalkevebas, rac imis garantia miiRo, rom respublikebis<br />

senatebSi erTi vadiT mainc yofili delegatebi SeinarCunebdnen adgils. es piroba<br />

CexeTis konstituciaSi aisaxa, magram arCevnebi 1997 wlamde ar Catarebula.<br />

78 1830 wlidan lordTa palatis momxreni amtkicebdnen, rom igi warmomadgenlobiTi<br />

principiT moqmedebs, radgan TemTa palatis mier gagzavnil mxolod im kanonproeqtebs<br />

ar uWers mxars, romlebic sazogadoebis erTsulovan mxardaWeras<br />

ar imsaxurebs. sxva mxriv, lordTa palatis rekomendaciebi Semdgomi ganxilvis<br />

sagania. es, albaT, ufro dRevandel dRes exeba, roca lordTa palata, XIX saukunisagan<br />

gansxvavebiT, TiTqmis uufleboa.


188<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

am principze dayrdnobiT, safrangeTis parlamenti Tavdapirvelad<br />

erTpalatiani iyo, magram 1875 wlidan respublikuri wyobis Semo-<br />

Rebis safasurad igi orpalatiani gaxda. 1875 wels respublikelebs,<br />

zemoaRniSnuli principuli mosazrebidan gamomdinare, roialistebis<br />

mier SeTavazebuli senatis miReba ar surdaT. gambetam<br />

meore palatas "parlamenturi mmarTvelobis safuZveli" uwoda,<br />

radgan meTodis SerCevasTan dakavSirebuli sifrTxilidan gamomdinare,<br />

igi (meore palata) warmomadgenelTa mier (erovnuli asamblea)<br />

79 naCqarevi gadawyvetilebebis miRebas uSlida xels.<br />

1954 wels daniaSi da 1971 wels SvedeTSi parlamentis meore<br />

palata gauqmda, radgan mas Tanasworobis demokratiul principTan<br />

Seusabamod miiCnevdnen. 80 istoriuli tradiciidan gamomdinare, am<br />

qveynebs naklebad aSinebT Zalauflebis borotad gamoyeneba da maT-<br />

Si social-demokratiuli Rirebulebebi Zalian Zlieria. paradoqsulia,<br />

rom es nabiji monarqiulma saxelmwifoebma gadadges. parlamentis<br />

meore palatis konstituciuroba arafederaciul qveynebSic<br />

ki ar aris sakamaTo. parlamentis dayofa sakanonmdeblo organos<br />

Zalauflebas awonasworebs da kanonproeqtis mravaljeradi wakiTxvis<br />

msgavsad, sifrTxilesa da dakvirvebulobas uwyobs xels. garda<br />

amisa, dayofiT naCqarevi gadawyvetilebis albaToba mcirdeba.<br />

1911 wlis reformis Semdegac ki britaneTis lordTa palatas<br />

sakanonmdeblo procesis ori wliT Seferxeba SeeZlo, Tu saqme finansebTan<br />

dakavSirebul kanonproeqtebs ar exeboda.<br />

parlamentis orpalatianoba partiebis gavlenas amcirebs, gansakuTrebiT<br />

im SemTxvevaSi, roca palatebis wevrebs ori sxvadasxva<br />

79<br />

James Bryce, Studies in History and Jurisprudence (New York: Oxford University<br />

Press, 1901), gv. 239.<br />

80<br />

erTpalatian sistemebs evropaSi vxvdebiT fineTSi, saberZneTSi, portugalia-<br />

Si, ungreTSi, slovakeTSi, bulgareTSi, baltiis qveynebsa da sloveniaSi. israelsac<br />

Tavisi daarsebisas socialur-demokratiuli gavlenis gamo, erTpalatiani parlamenti<br />

aqvs. axal zelandiaSi meore palata 1950 wels gauqmda. rogorc Cans,<br />

erTpalatiani saparlamento sistema ufro mcire saxelmwifoebSia gavrcelebuli.<br />

amave dros CineTSic parlamenti erTpalatiania, maSin rodesac karibis zRvis patara<br />

qveynebSi daniSnuli meore palata muSaobs. norvegia da islandia erTi arCevnebis<br />

Sedegad arCeul Tavis warmomadgenlebs or palataSi anawileben.


erTpalatiani da orpalatiani sistemebi<br />

189<br />

sistemiT irCeven. 81 palatebis wevrTa vadebi unda gansxvavdebodes,<br />

raTa erT palataSi romelime partiis dominirebas sxva partiis<br />

dominireba daupirispirdes, rac federaciul saxelmwifoebSic ki<br />

parlamentis or palatad dayofis mizania. 82<br />

parlamenti xalxis warmomadgenelTagan Sedgeba, magram orpalatian<br />

sistemaSi verc erTi palata ver ganacxadebs, rom xalxis<br />

suverenitetis erTaderTi kuratoria. mainc ra aris am sistemis<br />

naklovaneba? procedura xangrZlivia da dayofam, SesaZloa, sakanonmdeblo<br />

procesis paralizeba gamoiwvios, rac meore palatis<br />

uflebebzea damokidebuli. amrigad, ismis kiTxva: rogoria parlamentis<br />

or palatas Soris arsebuli urTierToba? udavoa, rom es<br />

urTierToba maT saarCevno legitimaciazea damokidebuli. amasTan,<br />

gaaCnia ras vgulisxmobT, federalur sistemas Tu sakanonmdeblo<br />

funqciis ubralo dublirebas. federaciuli sistemebis umravlesobaSi<br />

federaciis asambleis statusi meore palatisas mxolod<br />

federaciis wevrTa sakiTxebSi utoldeba (magaliTad, germaniis<br />

federaluri sabWo). magram aSS-is senats, romlis erT-erTi funqciaa<br />

warmomadgenelTa palatis saqmianobis gawonasworeba, misi<br />

Tanabari uflebebi aqvs (zog SemTxvevaSi, magaliTad sagareo politikaSi,<br />

ufro metic ki).<br />

1831 wlis belgiur da 1848 wlis holandiur saparlamento sistemebSi<br />

(romlebzec inglisurma modelma didi gavlena moaxdina)<br />

orive palata Tanasworuflebiania im pirobiT, rom biujeti mxolod<br />

qveda palatas waredgineba.<br />

81 senatis arCevis yvelaze gavrcelebuli modeli mocemuli teritoriuli er-<br />

Teulis amomrCevelTa yrilobis an saarCevno olqebis (regionebis) mier misi arCevaa.<br />

qveda palatas sxva saarCevno olqebi irCeven. zog SemTxvevaSi senatorTa arCevis<br />

wesebi erTmaneTisgan gansxvavdeba, esenia: xmis mimcemis asaki, nawilobrivi, danawilebuli<br />

rotacia, romelmac senatorobis vada SeiZleba gaaxangrZlivos.<br />

82 irlandiis konstitucia korporatizmis popularobis periodSi Seiqmna. amis<br />

Sedegia is, rom irlandiis konstituciiT, senatSi sxvadasxva socialuri interesis<br />

mqone jgufis uSualo gamoCenaa daSvebuli. zog senators premier-ministri<br />

niSnavs, magram umravlesobas irCevs parlamentis, adgilobrivi mmarTvelobisa da<br />

daniSnul senatorTagan Seqmnili saarCevno sabWo.


190<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

safrangeTis mesame respublikaSi parlamentis orive palata mxolod<br />

qaRaldze iyo Tanasworuflebiani, magram senati biujets ar<br />

ganixilavda – igi an iRebda, an uaryofda mas. amis gamoZaxiliT,<br />

meoTxe respublikaSi organos, romelsac maSin sabWo erqva, mxolod<br />

maSin SeeZlo erovnuli asambleis gadawyvetilebis uaryofa,<br />

roca igi mis konstituciurobaSi Seitanda eWvs. prezidentma de<br />

golma erovnuli asambleis uflebebis SezRudva scada da senats<br />

TiTqmis Tanabari uflebebi mianiWa.<br />

italiis parlamentis ori palata Tanabaruflebiania. holandiis<br />

konstituciis mixedviT, marTalia, or palatas TiTqmis Tanabari<br />

uflebebi aqvs, magram realurad pirveli palata (sadac winaT didgvarovnebi<br />

ikribebodnen) xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />

ganStoebas zedamxedvelobs. zogjer igi meore palatis mier<br />

miRebul kanonproeqts uaryofs da am SemTxvevaSi kanons ver miiReben,<br />

radgan amgvari dapirispirebis mogvarebis wesi ar arsebobs.<br />

pirveli palata holandiis mTavrobis SedgenaSi ar monawileobs da<br />

mxolod meore palatas aqvs undoblobis gamocxadebis (undoblobis<br />

votumi) ufleba. imis gamo, rom mTavrobis Semadgenloba meore<br />

palatis partiul Semadgenlobas emTxveva (rac pirvelSi ar xdeba),<br />

holandiis parlamentis pirveli palata mTavrobisgan ufro damoukidebelia.<br />

amrigad, parlamentis Tavdapirveli funqcia – saxalxo<br />

kontroli – aq, albaT, grZeldeba, maSin rodesac sxva qveynebis<br />

parlamentebSi partiebis momZlavrebam es funqcia formalobamde<br />

daiyvana. radgan kanonproeqtebis Setana meore palatis prerogativaa,<br />

pirvel palatas kvazikonstituciuri zedamxedvelobis ganxorcieleba<br />

SeuZlia. 83<br />

83<br />

albaT, es aris imis mizezi, rom holandiaSi sakonstitucio sasamarTlo sakiTxis<br />

ganxilvas ase iSviaTad iTxovs.


4.4. sakanonmdeblo procesi<br />

4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba<br />

191<br />

laTinuri sityva "parliamentum" Tumca `laparaks~ niSnavs, parlamentSi<br />

ara marto azrebs uziareben erTmaneTs, aramed saqmesac akeTeben.<br />

zogierT sistemaSi mTavrobas parlamenti qmnis da zedamxedvelobs<br />

kidec. igi politikaSia Cabmuli da qveynis politikis warmarTvis,<br />

oficialur pirTa arCeva-daniSvnis saqmeSic ereva. sxva sistemebSi es<br />

an ar xdeba, an sxvagvarad xorcieldeba. magram yvela parlamentis<br />

saerTo niSan-Tviseba isaa, rom yvelaze mniSvnelovan sakanonmdeblo<br />

aqtebs SeimuSavebs da sakanonmdeblo funqcias asrulebs.<br />

klasikur parlamentur sistemaSi Tavdapirveli kanonmdeblobis<br />

SemuSaveba parlamentis prerogativaa. zogjer am funqcias igi sxva<br />

organoebsac uyofs. 1958 wlidan safrangeTis ministrTa kabinets<br />

(ministrTa sabWos) pirveladi samarTalSemoqmedebis ufleba aqvs,<br />

garda im sakiTxebisa, romlebic, 1958 wlis konstituciis mixedviT,<br />

parlamentis prerogativaa. wminda saparlamento sakanonmdeblo<br />

sakiTxebs Sorisac ki, romlebic uwinaresad ZiriTad uflebebsa da<br />

institutebs exeba, aris iseTebic, romelTa Taobazec parlamenti<br />

mxolod miTiTebebs iZleva.<br />

konstituciebis umravlesobaSi ubralod naTqvamia, rom parlamenti<br />

kanonmdeblobisTvisaa pasuxismgebeli. amasTan, umravles Sem-<br />

TxvevaSi imazec miuTiTeben, rom kanoni vrceldeba yvela saxelmwifo<br />

organosa da moqalaqeze. 84 arCeuli [saxalxo warmomadgenlobi-<br />

84 federaciul sistemebSi sakiTxebi, romlebsac federaluri sakanonmdeblo<br />

organo da Semadgeneli Statebis parlamentebi wyveten, mkveTrad aris gamijnuli.<br />

zogadi wesis mixedviT, im SemTxvevebSi, romlebic federalur kanons exeba, igi<br />

uzenaesia. federaciuli kanonebis damaxasiaTebeli naklovaneba isaa, rom isini federacias<br />

Tavisi rolis Sesasruleblad unda sWirdebodes. amerikis konstitucia-<br />

Si naTqvamia, rom federaluri sakanonmdeblo organo kanonebs mxolod konstituciaSi<br />

CamoTvlil sakiTxebTan dakavSirebiT iRebs.<br />

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, kanonmdebloba sagangebod CamoTvlil sakiTxebTan<br />

mimarTebaSi mxolod federaciis prerogativaa. sxva agreTve gansaz-<br />

Rvrul sakiTxebSi sakanonmdeblo ufleba aqvT rogorc federalur, ise calkeuli


192<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

Ti] organosaTvis sakanonmdeblo uflebis gadacema demokratiis Zireuli<br />

Tvisebaa, radgan am gziT moqalaqeebi, Tumca arapirdapir,<br />

magram mainc Tavad qmnian TavianT kanonebs.<br />

sakanonmdeblo procesis konstituciurobis TvalsazrisiT, parlamentis<br />

namdvil faqtobriv samarTalSemoqmedebiT unars principuli<br />

mniSvneloba aqvs (unda hqondes). safrangeTis revoluciis<br />

droidan, mraval konstituciaSi fundamenturi konstituciuri uflebebis<br />

regulireba da SezRudva parlamentis prerogativadaa miCneuli,<br />

radgan iTvleba, rom swored aRmasrulebeli xelisuflebisganaa<br />

mosalodneli adamianis uflebebis darRveva. 85 garkveul Sem-<br />

TxvevebSi, ZiriTadi uflebebis regulireba mxolod kvalificiuri<br />

saparlamento umravlesobis pirobebSia SesaZlebeli.<br />

parlamentis ufleba _ miiRos kanonebi, TavisTavad, TiTqmis ar<br />

mianiSnebs, Tu ramdenad gansazRvravs parlamenti kanonis Sinaarss.<br />

erTi mxriv, kanonmdeblis Tavisuflebas SeiZleba konstitucia zRudavdes,<br />

magram, meore mxriv, konstitucia SesaZloa imasac iTxovdes,<br />

rom esa Tu is sakiTxi mxolod parlamentis mier miRebuli kanoniT<br />

gadawydes. iq, sadac sakonstitucio sasamarTlo Zlieria, konstituciis<br />

am debulebis Sesruleba mudmivad mowmdeba. yvelaze xSirad<br />

parlamentis sakanonmdeblo uflebamosilebebs zRudavs moqalaqeTa<br />

ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis uzrunvelyofis aucilebloba.<br />

zogierTi SezRudvis mizezi Tavad am uflebebis ganuyofloba-<br />

Sia saZiebeli. garda amisa, XVIII saukunis konstituciuri kanonierebis<br />

ideis ganmarteba asec SeiZleba: saxelmwifos mxolod im sferoebSi<br />

aqvs kanonis Seqmnis ufleba, romlebSic amis SesaZleblobas<br />

konstitucia araorazrovnad iZleva, xolo sxva danarCeni ganekuT-<br />

mxareebis parlamentebs (72-e muxlis me-2 punqti). es e.w. Tanmxvedri sakanonmdeblo<br />

sakiTxebia, rac praqtikulad mTel ekonomikur kanonmdeblobas moicavs. sakiTxebSi,<br />

romlebic sagangebod araa aRniSnuli, mxareebs eqskluziuri sakanonmdeblo<br />

uflebebi eniWebaT (Teoriulad aSS-is StatebSic asevea).<br />

Tanmxvedr (SeTanxmebul) sakiTxebSi (Teoriulad mainc), federacias sakanonmdeblo<br />

ufleba mxolod garkveul pirobebSi aqvs, magaliTad maSin, rodesac sakiTxi<br />

individualuri kanonmdeblobiT efeqtianad ver gadawydeba, mxareebis arseboba,<br />

anu sakanonmdeblo ekonomikuri mTlianoba, federaluri kanonmdeblobis arsebobas<br />

moiTxovs. germaniis sakonstitucio sasamarTlo mudam miiCnevda, rom zemoaRniSnuli<br />

pirobebis arsebobas federaluri kanonmdebloba gansazRvravs.<br />

85 mizezebisa da amasTan dakavSirebuli problemebis Taobaze, ix. merve Tavi.


sakanonmdeblo procesi<br />

193<br />

vneba `Tavisuflebis samefos~. Tavisuflebis siyvaruliT ganmsWvaluli<br />

es koncefcia cxadad Cans adam smitis naSromebSi. misi azriT,<br />

sakanonmdeblo procesi (saxelmwifos aqtiuroba) mxolod sakiTxTa<br />

mcirericxovan jgufs unda exebodes (xelSekrulebebis dacva, saxelmwifoebrivi<br />

momsaxureba, magaliTad, gzebis mSeneblobis da sazogadoebrivi<br />

uSiSroebisa da Tavdacvis uzrunvelyofa). magram Tanamedrove<br />

socialuri saxelmwifos amocanebi da misia gacilebiT rTulia.<br />

imis gamo, rom sazogadoeba ver iarsebebs saxelmwifos ekonomikuri<br />

regulirebis funqciisa da momsaxurebis gareSe, saxelmwifoebrivi<br />

regulirebis aucilebloba arsebobs TiTqmis yvela sferoSi. gamonaklisia<br />

konstituciaSi mkafiod gamoxatuli ZiriTadi uflebebi da<br />

aranakleb naTlad asaxuli akrZalvebi.<br />

bunebrivia, Tu adamianis uflebaTa xelSeuxeblobas seriozulad<br />

ekidebian an Tuki swamT, rom saxelmwifos imdeni ufleba aqvs, ramdenic<br />

mas xalxma sazogadoebrivi xelSekrulebiT gadasca, kanonmdebloba<br />

ver iqneba uflebamosili yvela es sakiTxi moawesrigos<br />

(rusos sayovelTao nebis Teoria aqac ewinaaRmdegeba xelisuflebis<br />

SezRudvis princips da mosaxleobas uqvemdebarebs kanonmdebels,<br />

romlis xelSic mTeli Zalaufleba gadadis).<br />

Tanamedrove msoflioSi Tavisufleba, Tu igi ar konkretdeba da<br />

ar iqceva ZiriTad uflebad, niSnavs imas, rom saxelmwifos mxolod<br />

maSin SeuZlia Caebas Tavisuflebis sferoSi, rodesac es aucilebelia<br />

romelime, mis funqciobasTan gonivrulad dakavSirebuli mizezis<br />

gamo. am gagebiT, Tavisuflebis SezRudva TviTneboba ar aris.<br />

garda amisa, parlamentma unda gaiTvaliswinos sxva saxelmwifo<br />

organoebis konstituciiT gaTvaliswinebuli samarTalSemoqmedebiTi<br />

kompetenciac, gansakuTrebiT federaciul sistemebSi federaciis subieqtebis<br />

samarTalSemoqmedebiTi kompetencia. rogorc davrwmundiT,<br />

aSS-Si federaluri kanonmdebloba saWiro da aucilebeli unda iyos<br />

konstituciaSi miTiTebuli konkretuli miznebis misaRwevad.<br />

mTavroba gadasaxadis gadamxdelTa fuls xarjavs imaSi, raSic sa-<br />

Wirod miiCnevs. liberaluri ideebi, romlebic ase mWidrod ukavSirdeba<br />

konstitucionalizms, upiratesobas aniWebs saxelmwifos neit


194<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

ralobas. liberaluri midgomisaTvis sazogadoebrivi saxsrebiT saxelmwifos<br />

mier romelime jgufis an specialuri interesis mxarda-<br />

Wera miuRebelia. magram, unda iTqvas, rom neitraloba (miukerZoebloba)<br />

fulis xarjvisas ar ganekuTvneba konstituciuri kanonierebis<br />

principebs. sityvis Tavisuflebac ki ar zRudavs saxelmwifos:<br />

aSS-is kongresi mxars uWers iseT publikaciebs, romlebic kanonmdebelTa<br />

droebiT favorSia. mTavroba SerCeviT afinansebs ama Tu im<br />

Tvalsazrisis gamomxatvel saqmianobas. magram aSS-is uzenaesi sasamarTlo<br />

amas Tvalsazrisze dafuZnebul diskriminaciad ar miiCnevs. 86<br />

parlamentis zogadi Tavisuflebis mimarT germaniis midgoma aSSis<br />

midgomis msgavsia. germaniis ZiriTad kanonSi arsebul konstituciur<br />

SezRudvaTa miuxedavad, 1953 wlis sakonstitucio sasamar-<br />

Tlom mcire yoymanis Semdeg gadawyvita, rom xarjvis saWiroebas<br />

parlamenti gansazRvravda da rom es sasamarTlos kontrols ar<br />

eqvemdebareboda. Tu konstituciuri kontroli dawesdeba, es dafinansebis<br />

Tanasworobas unda Seexos da ara mis mizansa Tu saWiroebas.<br />

ungreTis sakonstitucio sasamarTloc uaryofs parlamentis<br />

mier SerCeuli instrumentebis Semowmebas. SerCeuli RonisZiebis<br />

mizanSewoniloba parlamentis gadasawyveti saqmea. sasamarTlo kontroli<br />

mxolod maSin amoqmeddeba, rodesac saqme ZiriTadi uflebis<br />

an kanonmdeblis mier misi diskreciuli uflebis borotad gamoyenebas<br />

exeba. es ufro axloa uflebis borotad gamoyenebis akrZalvasTan,<br />

vidre kanonierebis SemowmebasTan.<br />

mocemul SemTxvevaSi kanonmdeblis TviTnebobis akrZalva samar-<br />

Tlebrivi saxelmwifos principebis safuZvelze SeiZleba niSnavdes<br />

86 Rust v. Sullivan, 500 U.S. 173 (1991). aSS-is uzenaesma sasamarTlom mxari dauWira<br />

kanons, romelic federaluri saxsrebiT dafinansebul saavadmyofoebs im pirobiT<br />

sTavazobda mxardaWeras, Tu isini arc ki axsenebdnen abortis msurvel qalTa momsaxurebas.<br />

germaniasa da ungreTSi abortTan dakavSirebuli konstituciuri kriteriumebi<br />

moiTxovs, rom abortis msurveli qalis yuradReba am proceduris uaryofiT<br />

mxares miepyros. es Canasaxis uflebaTa dasacavad xdeba da ara xarjvasTan dakavSirebuli<br />

iuridiuli Tavisuflebis gamo. magram, rodesac germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlom miiRo gadawyvetileba, rom abortis uSualo xarjebis dafarva socialuri<br />

usafrTxoebis fondidan antikonstituciuria, amiT man biujetis im saqmianobisaTvis<br />

gamoyeneba akrZala, romelic adamianis ZiriTad uflebas _ sicocxlis uflebas<br />

arRvevs. samarTlebriv saxelmwifoSi ZiriTadi uflebis dacvis mizniT sakanonmdeblo<br />

organos Tavisuflebis SezRudva mizanSewonilia.


sakanonmdeblo procesi<br />

195<br />

kanonebis Sinaarsis Sors mimaval kontrols, rogorc es gadasaxadebis<br />

SemoRebis sakiTxebze SeiniSneba xolme, rac, TavisTavad, paradoqsia.<br />

Teoriulad gadasaxadis SemoReba sakanonmdeblo organos<br />

yvelaze naklebad SezRuduli sferoa. garda amisa, es sfero agebulia<br />

sakuTrebis uflebis konstituciurad gamarTlebul ignorirebaze.<br />

bolos da bolos, gadasaxadi xom sakuTrebis usasyidlo gasxvisebaa,<br />

Tanac kanonmdebeli valdebuli ar aris daasaxelos gadasaxadis<br />

amoRebis mizani. amis miuxedavad, parlamentarizmis Zireuli<br />

principia is, rom misi warmomadgenlebis meSveobiT gadasaxadis gadamxdeli<br />

monawileobas iRebs parlamentis saqmianobaSi, romelic<br />

uflebamosilia gadasaxadis SemoRebisaTvis, anu kompensaciis gareSe<br />

sakuTrebis amoRebisaTvis. gadasaxadis SemoReba da misi sabiujeto<br />

gamoyeneba Teoriulad samTavrobo politikis sferos ganekuTvneba<br />

da proceduruli SezRudvebis garda, kanonmdebelTa Tavisuflebas<br />

gulisxmobs. magram kanonis bunebidan gamomdinare, barierebi kvlavac<br />

arsebobs. Tavisi arsiT kanoni zogadi, anu zogadad gamosayenebeli<br />

unda iyos. sazogadoebrivi gadasaxadi, romelic mxolod mcire<br />

jgufs Seexeba, SesaZloa antikonstituciurad swored imitom<br />

CaiTvalos, rom kanoni zogadi araa. 87 88 Ggarda amisa, gadasaxadi an<br />

misgan gaTavisufleba SesaZloa antikonstituciurad gamocxaddes,<br />

Tu igi Tanasworobis darRvevad, diskriminaciulad CaiTvleba. 89 DA<br />

yvela es sakanonmdeblo SezRudva gamonaklisia, anu sakanonmdeblo<br />

xelisuflebis SezRudvis Sedegia, romelic gamomdinareobs<br />

konstituciuri kanonierebis Tezisidan. am ukanasknelis Tanaxmad,<br />

yoveli xelisufleba SezRuduli unda iyos. magram sakanonmdeblo<br />

regulirebis TavisuflebasTan mimarTebiT sasamarTlos konstituciuri<br />

kontroli SezRudulia, sasamarTlos konstituciur rol-<br />

Tan SeuTavsebelia, bolos da bolos, mas sakanonmdeblo uflebamo-<br />

87 2 BVerfGE 213, 224 (1953).<br />

88 germaniis sakanonmdeblo aqti saxlis aSenebisaTvis kontribuciis (mosakreblis)<br />

dawesebis Taobaze antikonstituciurad miiCnies. es gadasaxadi mTel mosaxleobas<br />

unda gadaexada, magram mxolod sakuTari saxlis amSeneblebi isargeblebdnen<br />

amiT (67 BVerfGE 256, 274–280 (1984). es mosakrebeli mxolod erT jgufs<br />

rom dakisreboda, kanoni konstituciurad CaiTvleboda, radgan igi am SemTxvevaSi<br />

ekonomikur kanonmdeblobas ganekuTvneboda, romlis saWiroebasac sasamarTlo ar<br />

iZiebs.<br />

89 55 BVerfGE 274, 302-304 (1980); Norwood v. Baker, 172 U.S. 296 (1898).


196<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

sileba ar gaaCnia. sasamarTlos movaleoba sakanonmdeblo procesSi<br />

kanonis uzenaesobisa da <strong>konstitucionalizmis</strong> principebis dacvaa.<br />

Tu konstituciis avtorebi miiCneven, rom kanonmdeblobis Tavisufleba<br />

unda SeizRudos, amis gamoxatva maT ubodiSod, kategoriuli<br />

formiTac SeuZliaT. am mimarTulebiT gadadgmuli yvela nabiji<br />

marTlmsajulebis politikur procesad gadaqcevis saSiSroebas<br />

zrdis. mosamarTleebi politikaSi ar unda iyvnen Cabmuli da nebismieri<br />

partiis politikis mimarT miukerZoeblobas unda iCendnen.<br />

sxva sakiTxia, Tu ramdenad SesaZlebelia es. miuxedavad imisa, rom<br />

formalurad konstituciaTa umetesobaSi kanonmdebloba parlamentis<br />

movaleobadaa miCneuli, kanonebis Sinaarsis gansazRvra gadasulia<br />

aRmasrulebel xelisuflebaSi myofi biurokratiis xelSi. 90<br />

aman SeiZleba `teqnikur doneze~ daarRvios sakanonmdeblo funqciis<br />

damoukidebloba da, Sesabamisad, _ saxelisuflebo ganStoebebs<br />

Soris wonasworoba. es niSandoblivia vestminsteris tipis<br />

sistemebisaTvis, gansakuTrebiT maSin, rodesac ar arsebobs specifikuri<br />

saparlamento eTika, romelsac, magaliTad, germaniaSi udidesi<br />

mniSvneloba eniWeba. parlamenti, rogorc kanonmdebeli, mxolod da<br />

mxolod kontrolis funqcias axorcielebs, saerTod ki ufro partiuli<br />

miTiTebiT moqmed kenWismyrel manqanas hgavs.<br />

vestminsteris tipis sistemebis ZiriTadi sisuste is aris, rom<br />

ministrTa kabineti parlaments Tavisi SeuzRudavi da faruli sakanonmdeblo<br />

Zalauflebis wyarod aqcevs, rac saxelisuflebo gan-<br />

StoebaTa urTierTgamijvnisa da urTierTSezRudvis principis dar-<br />

Rvevaa. am SemTxvevaSi, uflebamosilebis miniWebis zogadi wesebi<br />

damWknari leRvis foTlis rols asruleben da swored amiTaa ganpirobebuli<br />

parlamentis WeSmariti ufleba Zireulad gansazRvros<br />

sakanonmdeblo procesi.<br />

swored procesiT ukmayofileba iyo erT-erTi faqtori, romelmac<br />

Selaxa vaimaris respublikisa da safrangeTis meoTxe respub-<br />

90 saparlamento sistemebSi ministrTa kabinets sakanonmdeblo iniciativis gansakuTrebuli<br />

ufleba aqvs. specialuri prioritetuli wesebiT SesaZloa ministrTa<br />

kabinetis mier Setanili winadadebebis kenWisyris procedurac iyos gansaz-<br />

Rvruli. mTavrobiseul winadadebebs mTavrobis TxovniTa da, zog SemTxvevaSi, parlamentis<br />

mxardaWeris gareSec, upiratesoba eniWeba. profesionalizmi da gabatonebuli<br />

interesebi ministrTa kabinetis mxarezea.


sakanonmdeblo procesi<br />

197<br />

likis reputacia. meore mxriv, am konstituciurma sistemebma marcxi,<br />

sxvaTa Soris, imitomac ganicades, rom parlamenti jerovnad<br />

ver akontrolebda administracias.<br />

xelisuflebis danawileba aq cota rames Tu cvlis. Sereul (naxevrad<br />

saprezidento) da samxreTamerikul saprezidento respublikebSi<br />

aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo iniciativis ufleba<br />

aqvs. aSS-Sic ki prezidents Tavisi winadadebis realizaciis<br />

SesaZlebloba maSin eZleva, rodesac igi da kongresis umravlesoba<br />

erTi da imave partiis warmomadgenlebi arian. aSS-Si 1890-1942<br />

wlebSi 90 umniSvnelovanesi kanonis 20 procenti prezidentis<br />

mier iyo SeTavazebuli, danarCeni 30 procenti ki prezidentma da<br />

kongresma erToblivad wamoayenes.<br />

cvlilebebi sakanonmdeblo xelisuflebaSi kanonis Sinaarsze misi<br />

gavlenis matebisaTvis, mmarTvelobis formaze metad, albaT, ufro<br />

partiuli struqturis sferos miekuTvneba. aSS-Si partiuli<br />

disciplina “CamorCenilia”, xolo aRmasrulebel xelisuflebas<br />

tradiciulad undoblobiTa da mtrulad ekidebian, rac xelisuflebis<br />

danawilebiTaa ganpirobebuli. konsensusisaken mimarTul saparlamento<br />

politikur sistemebSi opoziciis mxardaWeras didi<br />

mniSvneloba aqvs, rasac, ase Tu ise, saparlamento komitetebSi Se-<br />

Tanxmebuli moqmedebis meSveobiT aRweven xolme. kompromisebi aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis mier SeTavazebul kanonproeqtebs saxes<br />

ucvlis. mTavrobisagan damoukidebelma eqspertebma komitetebSi<br />

SeiZleba gadamwyveti roli iTamaSon. saparlamento komitetebis<br />

mier SeTavazebul winadadebebs (Sesworebebs) ufro meti Zala aqvs,<br />

Tu maT eqspertebis mosazrebaTa saxiT wamoayeneben, radgan profesionalTa<br />

mier maTi ganxilva da Sefaseba maT prestiJs matebs. ase<br />

xdeba magaliTad, germaniaSi da swored amitomaa, rom parlamenti<br />

sakanonmdeblo procesis wamyvan faqtorad iTvleba. 91<br />

91 germaniis parlamentSi kabinetis mier SemuSavebuli winadadebebis proeqtebi<br />

administraciaSi arsebuli brZolis dapirispirebis Sedegs asaxavs. ministrebi saparlamento<br />

komitetebisaTvis wardgenili TavianTi winadadebebis kompensacias, maT<br />

"gadarCenas" cdiloben, rac komitetebis kanonSemoqmedebiT rols kidev ufro<br />

zrdis.


198<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba<br />

klasikuri konstitucionalizmi (xelisuflebis danawileba) moiTxovs,<br />

rom arsebobdes specialuri samTavrobo organo, romelic ganaxorcielebs<br />

kanonSemoqmedebas. es niSnavs imasac, rom aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis aqtebiT mniSvnelovani sakanonmdeblo sakiTxebis<br />

(Sinaarsis mixedviT) regulireba ar unda SeiZlebodes. amave<br />

niSniT, aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenels Tavisi Sexedulebisamebr<br />

konkretuli viTarebis Sefasebis ufleba ara aqvs.<br />

amasTan, unda iTqvas, rom konstituciebSi es sakiTxi xSirad ar ganixileba<br />

saTanado sizustiT. amasobaSi, aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

mier miRebuli sakanonmdeblo aqtebis ubralod raodenobis<br />

gacnobac ki metyvelebs sakiTxis mniSvnelobaze. 1890 wels inglis-<br />

Si ministrTa kabinetma mxolod 106 aqti miiRo. mas Semdeg saxelmwifo<br />

administraciis uflebamosileba gafarTovda da socialur<br />

sakiTxTa farTo speqtri moicva. amrigad, aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

sxvadasxva departamentis mier gamocemuli samarTlebrivi aqtebis<br />

raodenobam weliwadSi ramdenime aTass miaRwia.<br />

saxelmwifos mzardi Carevisa da sxvadasxva saxelmwifo samsaxuris<br />

simravlis gamo es procesi gardauvali gaxda, magram es imas<br />

rodi niSnavs, rom aRmasrulebeli xelisufleba Tavad gansazRvravs<br />

regulirebis ZiriTad mimarTulebebsac. Tu arsebiT sakiTxebze gadawyvetilebebi<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis gankargulebebisa da<br />

sxva normatiuli aqtebis doneze miiReba, es konstituciuri kanonierebis<br />

darRvevis tolfasia, radgan parlaments erTmeva sakanonmdeblo<br />

funqcia, rac misi konstituciuri amocanaa, da saxelmwifo<br />

amocanebis gansazRvrac da aRsrulebac Tavs iyris xelisuflebis<br />

erTaderT ganStoebaSi. 92 problema isaa, Tu ramden uflebas miscems<br />

92 sagangebo mdgomareobis dros saxelisuflebo ganStoebaTa droebiT Serwyma<br />

da aRmasrulebeli xelisuflebis mier ZiriTadi uflebebis SezRudva daSvebulia.<br />

Smitis garkveuli mniSvnelobis mqone naxevarsimarTle rom moviSvelioT, suvereni<br />

– umaRlesi xelisufali is aris, vinc sagangebo mdgomareobas acxadebs. ix. Carl<br />

Schmitt, Die Diktatur (München-Leipzig: Duncker and Humblot, 1921), gv. 194. es gansakuTrebiT<br />

maSin xdeba, rodesac sagangebo mdgomareobis damwesebeli da aRmasrulebeli<br />

erTi da igive organoa, anu, roca sagangebo mdgomareobas aRmasrulebeli acxadebs<br />

da axorcielebs kidec. sagangebo mdgomareobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo<br />

funqcia konstituciurad aRmasrulebel xelisuflebas gadaecema. magram saxelmwifoebSi,<br />

sadac konstitucionalizms seriozulad ekidebian, sagangebo xelisufle-


sakanonmdeblo procesi<br />

199<br />

Tavs sasamarTloTi SeuzRudavi aRmasrulebeli xelisufleba umniSvnelovanesi<br />

sakiTxebis gadawyvetisas da sad gadis zRvari kanonmdeblobasa<br />

da politikas Soris. 1934 wels aSS-is kongresma<br />

miiRo erToblivi rezolucia Cakos konfliqtTan dakavSirebiT, romelSic<br />

naTqvami iyo:<br />

prezidents SeuZlia akrZalos iaraRis miyidva meomari qveynebisaTvis,<br />

Tu es xels Seuwyobs mSvidobas. iaraRis gayidva ukanono iqneba<br />

garda im raodenobisa, ris gacemasac prezidenti daawesebs gamonaklisis<br />

saxiT. 93<br />

gamodis, rom prezidentma mSvidobis damyarebis mizniT SeiZleba<br />

iaraRis gayidva akrZalos, magram aseve mSvidobis saxeliT SeiZleba<br />

gamonaklisic dauSvas. sxvagvarad rom vTqvaT, mSvidobis damyarebis<br />

mizniT prezidentma SeiZleba Tavisi Sexedulebisamebr gamosces<br />

brZanebuleba. 94<br />

uzenaesma sasamarTlom miiCnia, rom prezidents am uflebamosilebis<br />

safuZvelze pirveladi kanonmdeblis ufleba rom ganexorcielebina,<br />

igi antikonstituciuri iqneboda. magram aq sxva viTarebaa, radgan<br />

kanonmdeblobam aseTi gamoTqmis _ `xels Seuwyobs mSvidobas~ _<br />

meSveobiT mizanSewonil politikur kursze mianiSna, xolo danarCeni<br />

sagareo politikis xelmZRvanelobis kompetenciis sferos ganekuTvneboda<br />

da, amdenad, aRmasrulebeli xelisuflebis gamgeblobis sferos<br />

warmoadgenda. marTlac, kanonmdebelma politikis principuli<br />

mimarTuleba gansazRvra, radgan sul sxva iqneboda gancxadeba, rom<br />

prezidentma iaraRis eqsporti qveynis vaWrobisa (gansakuTrebiT,<br />

iaraRiT vaWrobisa) da uSiSroebis interesebis gaTvaliswinebiT unda<br />

areguliroso. radgan am uflebamosilebis safuZvelze prezidents<br />

SeeZlo ise moqceuliyo, rogorc miiCnevda saWirod, nakleb savarau-<br />

bas erTi ki ara, aramed Sereuli organo axorcielebs. droebiT SeCerebuli uflebebi<br />

da am SezRudvis masStabi winaswar ganisazRvreba, risTvisac sagangebo<br />

mdgomareobis gamocxadebamde an mis dadasturebamde sagangebo xelisuflebis ganmaxorcielebeli<br />

organosagan damoukidebeli organos dasturia saWiro. ix. germaniisa<br />

da ungreTis konstituciebi.<br />

93 Cako aris argentinis, boliviisa da paragvais iurisdiqciaSi moqceuli daaxloebiT<br />

100 aTasi kvadratuli milis teritoria samxreT amerikaSi.<br />

94 United States v. Curtiss-Wright Export Corp., 299 U.S. 304 (1936).


200<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

doa misi gadawyvetileba, rogorc mizanSeuwoneli, sasamarTlos winaSe<br />

sacilo gamxdariyo, Sesabamisad, mocemuli norma warmoadgens<br />

kompetenciisa da ara mimarTulebis gansazRvras, romlis Sedegadac<br />

es uflebaaRmWurveli kanoni sinamdvileSi kongresis mier prezidentisadmi<br />

sakanonmdeblo prerogativis gadamisamarTebaa. 95 roca laparakia<br />

ara sagareopolitikur sakiTxebze, aramed garantirebul konstituciur<br />

samarTalze, sakiTxs ufro mkacrad udgeba uzenaesi sasamarTloc.<br />

koreis omis dros prezidentma ufleba misca vaWrobis<br />

ministrs aSS-is metalurgiuli qarxnebis umetesoba saxelmwifo<br />

kontrols daeqvemdebarebina. 96 es brZanebuleba kongresis sakanonmdeblo<br />

uflebamosilebis darRvevad miiCnies. gadawyvetileba kerZo<br />

sakuTrebas exeboda, rac kongresis sakanonmdeblo sferos warmoadgens.<br />

amgvari sakanonmdeblo uflebamosilebis ganxorcielebis iuridiuli<br />

safuZveli prezidents ar hqonda.<br />

Tu aRmasrulebeli xelisufleba parlamentis gadawyvetilebebs<br />

partiuli batonobisa da partiuli disciplinis meSveobiT akontrolebs,<br />

advilad SeuZlia iseTi gadawyvetilebebis miReba aiZulos<br />

mas, romlebic moqmedebis srul Tavisuflebas mianiWebs, zogjer<br />

imdenad, rom igi Tavisi gadawyvetilebebisaTvis formalur pasuxismgeblobasac<br />

ki moixsnis, rogorc es inglisSi xdeba, sadac,<br />

parlamentis nebarTviT, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisi Sexedulebebisamebr<br />

iRebs gadawyvetilebebs. pasuxismgeblobisgan parlamentic<br />

gaTavisufldeba, radgan ganacxadebs, rom sakiTxebis mogvarebis<br />

ufleba aRmasrulebel xelisuflebas konstituciis safuZvelze<br />

miando. aseT SemTxvevaSi sakanonmdeblo organos pasuxismgeblobaze<br />

laparakic ki zedmetia. parlamentis mier aRmasrulebeli<br />

95 evropis zog qveyanaSi cdiloben sagareo politika parlamentis kontrolqveS<br />

datovon, magram, garkveulwilad, is aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelobiTac<br />

xorcieldeba. amgvari kontroli miT ufro saWiroa, rodesac sagareo<br />

politika SeiaraRebul Zalebze axdens gavlenas. amas winaT, germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlom daadgina, rom jaris nawilebis samSvidobo operaciis gansaxorcieleblad<br />

sazRvargareT gagzavnas parlamentis dasturi sWirdeba. qveynis ZiriTadi<br />

kanoni amgvari gadawyvetilebis miRebis uflebas ar iZleva da es mmarTveli<br />

partiisa da opoziciis Tvalsazrisis Sejerebas asaxavs.<br />

96 metalurgiuli qarxnebi gaficvas apirebdnen. prezidentis azriT, muSaobis<br />

Sewyveta samxedro operaciisaTvis saziano iqneboda. qarxnebis uSualod mTavrobis<br />

kontrolSi moqceviT, gaficvis Tavidan acileba SeiZleboda, rac kerZo qarxnebis<br />

SemTxvevaSi SeuZlebeli iyo. Youngstown Sheet & Tube Co. v. Sawyer, 343 U.S. 579<br />

(1952).


sakanonmdeblo procesi<br />

201<br />

xelisuflebisaTvis gadawyvetilebis uflebis miniWeba, ara marto<br />

partiul zegavlenaSi myofi ministrTa kabinetis sakanonmdeblo uflebamosilebas<br />

aZlierebs, aramed saxelmwifo biurokratiasac, romelic<br />

partiul mmarTvelobas an ewinaaRmdegeba, an sxva, arapartiuli<br />

moTxovnebisa da interesebis gamomxatvelia. aseT viTarebaSi,<br />

SesaZlebelia, saxelisuflebo ganStoebaTa Taviseburi urTierTSez-<br />

Rudva warmoiSvas, romelic konstituciuri debulebebis fargleb-<br />

Si mosalodneli ar iqneboda. Cndeba kiTxva: samarTlebrivi saxelmwifos<br />

principze dayrdnobiT, ra SeiZleba daupirispirdes uflebamosilebis<br />

amgvar gadacemasa da aRmasrulebeli xelisuflebis "Tavdapirvel"<br />

sakanonmdeblo uflebaTa amgvar gagebas? Tu parlamenti<br />

kanonis Sinaarsis gansazRvras aRmasrulebel xelisuflebas miandobs,<br />

aman SeiZleba misi konstituciuri amocanebis principi daar-<br />

Rvios (Tumca, unda iTqvas, rom es principi isedac bundovania),<br />

magram uflebis amgvari delegireba SeiZleba Tavad parlamentis<br />

uzenaesobisa da misi SeuzRudavi sakanonmdeblo kompetenciidan gamomdinareobdes.<br />

TavisTavad, xelisuflebis danawileba sakanonmdeblo<br />

uflebamosilebis gadacemis problemis gadaWras ver uzrunvelyofs.<br />

aSS-is konstituciis Tanaxmad, prezidents SeuZlia administraciuli<br />

aqtebis gamocema kanonebis jerovnad Sesrulebis mizniT.<br />

igi aRWurvilia pirveladi kanonmdeblis uflebiTac misi konstituciuri<br />

amocanebis Sesasruleblad. garda amisa, prezidents da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis gansazRvrul organoebs SeuZliaT<br />

samarTlebrivi normebi gamoscen kanonis pirdapiri moTxovniT. magaliTad,<br />

garemos dacvis Sesaxeb sxvadasxva kanoni sistematurad aZlevs<br />

miTiTebas bunebis dacvis amerikis sammarTvelos administrators<br />

kanoniT gaTvaliswinebuli miznebis misaRwevad miiRos dadgenilebebi<br />

da uzrunvelyos am amocanaTa ganxorcieleba. amis magali-<br />

Tia, miTiTebul mdinareebSi Tevzis 5 wlis vadaSi dabruneba.<br />

prezidentis konstituciiT gaTvaliswinebuli movaleobis Sesrulebisas<br />

mis mier gamocemuli brZanebulebebi, xelisuflebis danawilebis<br />

principidan gamomdinare, kongresis kontrols ar eqvemdebareba.<br />

97 sasamarTloebs ki kontrolis amocana maSin ekisrebaT,<br />

97 aRmasrulebeli xelisuflebisa da misi sakanonmdeblo uflebamosilebis gasakontroleblad<br />

kongresma mTeli rigi sagangebo zomebi miiRo. man Seqmna maregulirebeli<br />

organoebi, magaliTad, rogoricaa komunikaciebis (kavSirgabmulobis) fede


202<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

rodesac mesame pirebi aRZraven sasamarTlo saqmes administraciuli<br />

aqtebis ukanonobasTan dakavSirebiT. uflebamosilebis gadacemis amkrZalavi<br />

doqtrinisadmi damokidebulebas konstituciuri urTier-<br />

Tobebi, aRmasrulebeli xelisuflebisadmi frTxili da eWvneuli<br />

damokidebuleba, Tavad aRmasrulebeli xelisuflebis siZliere da<br />

misi TviTaRqma gansazRvravs. sakanonmdeblo organom SeiZleba miiCnios,<br />

rom <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi amgvari gadacemis miuxedavad,<br />

mas aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis sxva saSualebebic<br />

aqvs da, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis normatiuli aqtebi<br />

arasrulyofili aRmoCnda, mas Sesworebis Semcveli kanonis<br />

gamocema SeuZlia. arc administraciuli aqtebis sasamarTlo wesiT<br />

gadamowmebisagan unda velodeT saswaulebs. mosamarTle gadauWrel<br />

amocanas mohkidebs xels, Tu aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis<br />

kanoniT miniWebuli im Tavisuflebis SezRudvas Seecdeba, romelic<br />

mas normatiuli aqtebis miRebis SesaZleblobas aZlevs.<br />

uflebaaRWurvis, anu delegirebuli kanonmdeblobis eqstremalur<br />

SemTxvevas wamoadgens germaniis 1933 wlis kanoni, romelmac<br />

teqnikurad hitleris xelisufleba SeuzRudavi gaxada Semdegi<br />

formulirebiT: "raixis konstituciaSi miTiTebuli procedurisagan<br />

gansxvavebuli proceduris safuZvelze kanonebis miRebis ufleba<br />

raixis mTavrobasac aqvs." imiT, rom kanonebis Secvla administraciuli<br />

aqtebiT gaxda SesaZlebeli, kanonma aRmasrulebel xelisuflebas<br />

Tavis gankargulebaSi gadasca Seuvsebeli xelmowerili Ceki.<br />

demokratiuli vaimaris konstituciiT krizisis daZlevisaTvis gamiznuli<br />

es meqanizmi - normaSemoqmedebis uflebis delegireba, romelmac<br />

am gagebiT Tavisi Tavi gaamarTla - aRmoCnda maxvili, romelmac<br />

demokratias sasikvdilo dartyma miayena.<br />

`ganviTarebuli socializmis~ samarTali nacisturi germaniis samarTalTan<br />

SedarebiT odnav ufro umanko iyo, radgan kanonis namdvilobis<br />

eWvqveS damyenebeli es administraciuli normaSemoqmedeba man<br />

parlamentis specifikur organos _ ungreTSi, magaliTad, saprezi-<br />

raluri komisia F(FCC), romelic mxolod kongresis winaSea pasuxismgebeli. paradoqsia,<br />

magram xelisuflebis danawilebis samSobloSi es organoebi erTdroulad<br />

administraciuli, kvazisasamarTlo da sakanonmdeblo organoebi arian. kongresis<br />

mier aRmasruleblisadmi jerovani kontrolis dawesebas e.w. "daisis kanonebic"<br />

isaxavs miznad.


sakanonmdeblo procesi<br />

203<br />

dento sabWos (prezidiums) gadasca. aseTi uflebaaRWurvis Semdeg<br />

parlaments araviTari sazedamxedvelo funqcia aRar rCeboda. yvelaze<br />

meti, risi gakeTebac sesiis dros parlaments SeeZlo, es iyo delegirebuli<br />

uflebamosilebis ukan gamoTxova. magram nacistur germaniaSi<br />

es ver moxdeboda, socialistur saxelwifoebSi ki, Tundac<br />

parlamentis regularulad Sekreba, ubralod, warmoudgeneli iyo.<br />

xelisuflebis delegirebidan gamomdinare, krizisis daZlevis<br />

radikalur saSualebad gamodgeboda (samarTlebrivi saxelmwifos<br />

aRdgenis Semdeg) rusos klasikur TeoriasTan dabruneba da administraciuli<br />

organoebis mxriv yovelgvar pirvelad samarTalSemoqmedebaze<br />

uaris Tqma. aseT SemTxvevaSi aRmasrulebel xelisuflebas<br />

mxolod kanonis aRsrulebis detalebis SemuSaveba daekisreboda.<br />

Tumca saswaulmoqmed saSualebad verc es gamodgeboda, radgan Zneli<br />

dasadgenia, sad gadis zRvari "detalebsa" da delegirebas Soris.<br />

kanonSi yvela teqnikuri detalis mowesrigeba fizikurad<br />

SeuZlebelia; Tu parlaments amis unari aqvs, e.i. moiwonebs erTaderT<br />

dokumentSi ganzogadebul administraciul gadawyvetilebas,<br />

am SemTxvevaSic araviTari SesaZlebloba ar arsebobs. magaliTad,<br />

parlaments fasebis gansazRvra rom evalebodes, maSin rodesac fasebis<br />

regulirebaa saWiro, fasebis regulireba saerTod SeuZlebeli<br />

gaxdeboda.<br />

rac Seexeba pasuxismgeblobas, romelic uSualod sazogadoebas<br />

exeba, samarTlis uzenaesoba moiTxovs, rom delegirebis pirobebi<br />

mkveTrad iyos gansazRvruli da rom isini, visac qvemdgomi organos<br />

brZaneba exeba, delegirebis aqtebSi iqnen moxseniebuli. 98<br />

98 magaliTad, Tu ar aris naTeli, vis exeba delegirebuli sakanonmdeblo uflebiT<br />

aRWurvili organos mier gamocemuli administraciuli aqti, germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlo mas antikonstituciurad cnobs. rodesac "vertikalurad<br />

integrirebul" kompaniebs gadasaxadi daekisraT, kanonma Tavdapirvelad aRmasrulebel<br />

xelisuflebas am administraciuli aqtiT dazaralebulTaTvis kompensaciis<br />

dawesebis ufleba misca, magram sasamarTlos gadawyvetilebiT, samarTlebrivi<br />

saxelmwifosaTvis miuReblad iqna miCneuli is, rom aseTi mniSvnelovani koncefcia<br />

("vertikalurad integrirebuli kompania") gansazRvruli ar iyo. isic unda iTqvas,<br />

rom germanelebi delegirebasTan dakavSirebuli kanonebis metismet gansazRvrulobas<br />

ar iTxoven.


204<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

konstituciuri sistema uflebebis dacvas moiTxovs, radgan ZiriTadi<br />

uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba. ufro metic,<br />

uflebebis “regulireba” maTi SezRudvis saSiSroebas Seicavs<br />

da swored amitomacaa saWiro, rom ZiriTadi uflebebi sakanonmdeblo<br />

aqtiT mowesrigdes.<br />

germanelebi zusti konstituciuri danawesebiT Seecadnen vaimaris<br />

tragikuli Secdomis gameoreba Tavidan aecilebinaT da sakanonmdeblo<br />

uflebis delegireba SezRudes [muxli 80 (1)], aRmasrulebeli<br />

xelisufleba uflebamosilia yvelasaTvis savaldebulo kanonqvemdebare<br />

aqtebi gamosces, mxolod kanoniT gansazRvruli SinaarsiT,<br />

mizniT da moculobiT. 99 antikuri xanis iuridiuli principebis<br />

mixedviT, organo, romelsac delegirebuli xelisufleba aqvs,<br />

sxva organos am xelisuflebas ver gadascems. magram germaniis Zi-<br />

gansazRvris sizustis saWiroebas administraciul aqtebSi sasjelis dawesebis<br />

aucileblobamde mivyavarT. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul sistemaSi moqmedi<br />

zogadi moTxovnis mixedviT, rodesac saqme Tavisuflebis SezRudvas exeba, miuxedavad<br />

imisa, Tu rogoraa es gansazRvruli, amis gakeTeba marto saparlamento aqtiTaa<br />

SesaZlebeli. germaniaSi miRebuli interpretaciiT, sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis<br />

farglebis Secvla marto parlamentis mier gamocemuli sakanonmdeblo<br />

aqtiTaa SesaZlebeli [78 BVerfGE 374 (1988)]. ekonomikuri danaSaulis<br />

Camden pirs mxolod sisxlis samarTlis debulebiT miesjeba patimroba im SemTxvevaSi,<br />

Tu misma moqmedebam kanoni daarRvia. magaliTad, Tu vinme yalb Ceks dabeWdavs,<br />

rac Sesabamis administraciul aqtebs ewinaaRmdegeba, amgvari Cekis gamcemi<br />

piris dapatimreba ar SeiZleba, magram Tu vinme manqanis tarebisas siCqaris zRvars<br />

gadaaWarbebs, mas jarimis gaprotestebis ufleba ara aqvs, miuxedavad imisa, rom<br />

siCqaris daSvebuli zRvari sakanonmdeblo aqtis farglebSi Seqmnili administraciuli<br />

aqtiTaa gansazRvruli. am SemTxvevaSi gaprotesteba SeuZlebelia, radgan<br />

sanqcias Tavisuflebis SezRudvasTan araferi aqvs saerTo (problema maSin warmoi-<br />

Soba, rodesac jarima dapatimrebiT icvleba).<br />

amerikelebi sasjelis gansazRvrisas ufro "guluxvi" arian. uzenaesma sasamar-<br />

Tlom kongresis mier komisiis Seqmna, romelsac sasjelis dakisrebis savaldebulo<br />

wesebis gamocxadeba daevala, konstituciurad miiCnia (Mistretta v. United States,<br />

488 U.S. 361 (1989)). am gadawyvetilebam cxare kamaTi gamoiwvia. gansaxilveli kanoniT,<br />

sxvadasxva danaSaulis kategoriebisa da damnaSaved cnobilTa damaxasiaTebeli<br />

niSan-Tvisebebis mxolod zogadi wesebi ganisazRvra.<br />

99 italiis konstituciaSi vadasTan dakavSirebuli pirobacaa mocemuli (muxli<br />

76). samarTalSemoqmedebis uflebis gadacema mxolod garkveuli droiT xdeba. ufro<br />

metic, gamonaklis SemTxvevaSi, roca es metad saWiro da saSuria, mTavroba<br />

Tavisi pasuxismgeblobiT adgens droebiT, Tumca kanonis Zalis mqone wesebs, romlebic<br />

dauyovnebliv parlaments gadaecema gansaxilvelad. Tu parlamenti 60 dRe-<br />

Si maT ar daamtkicebs, isini dadgenis dRidanve baTilad CaiTvleba (muxli 77).


sakanonmdeblo procesi<br />

riTadi kanonis Tanaxmad, aseTi uflebamosileba kanoniT SeiZleba<br />

ganisazRvros.<br />

205<br />

safrangeTis konstituciis wesebi (muxli38) uzrunvelyofs samarTalSemoqmedebis<br />

uflebamosilebas mxolod gansazRvruli drois<br />

ganmavlobaSi. droSi SezRudvasTan erTad, delegirebuli kompetenciis<br />

CarCoebSi miRebuli normebis namdviloba SeiZleba damokidebuli<br />

gaxdes maT parlamentSi wardgenasa da parlamentis mier ukana<br />

ricxviT pirdapir damtkicebaze. safrangeTis konstituciis mixedviT,<br />

delegirebis pirobaa mTavrobis mier SemuSavebuli programis<br />

saparlamento dadastureba. germaniis praqtikaSi aseve SeimCneva<br />

elementebi, romlebic mowmobs, rom, roca kanoni gansazRvravs garkveul<br />

programas administraciuli aqtebis gamosacemad, es ukve<br />

sakmarisia. inglisSi garkveuli administraciuli aqtebi waredgineba<br />

parlamentis Sesabamis komitets, magram wardgenis Semdeg zedamxedvelobis<br />

saSualeba aRar arsebobs resursebis simwiris gamo.<br />

administraciuli aqtebis Seswavla formalobaa, magram parlamentis<br />

wevrebma SeiZleba isini waikiTxon da usiamovno SekiTxvebic<br />

dasvan parlamentSi, rasac sabolood ministris pasuxismgeblobis<br />

dasmis sakiTxic mohyveba. es procedura departamentebis "kanonmdeblebs"<br />

sasurveli TviTcenzurisaken ubiZgebs. germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlo delegirebis SezRudvas saxelisuflebo ganStoeba-<br />

Ta urTierTSekavebisa da urTierTSepirispirebis sistemaSi xelisuflebis<br />

danawilebis saSualebad miiCnevs. SezRuduli delegireba<br />

saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da urTierTSepirispirebis<br />

sistemaSi, SesaZlebelia, ufro mniSvnelovani iyos, vidre<br />

xelisuflebis danawilebis sistemaSi, sadac kavSiri sustia; Sesabamisad,<br />

aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis sakanonmdeblo uflebamosilebis<br />

miRebis SesaZlebloba mcirdeba. ufro zustad, delegirebis<br />

amkrZalavi normis ararseboba saxelisuflebo ganStoebaTa ur-<br />

TierTSekavebisa da urTierTgawonasworebis sistemaSi ufro saxifa-<br />

Toa. am normis ararsebobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo organom Tavisi<br />

konstituciuri amocanis Sesrulebas SeiZleba Tavic aaridos,<br />

xolo aRmasrulebelma xelisuflebam parlamentis funqcia Tavis<br />

gadawyvetilebebze pasuxismgeblobis gareSec miiRos, ris Sedegadac<br />

samarTali SeiZleba veRarc ganWvrito.


206<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

parlaments xalxis nebis gamoxatvis udidesi pasuxismgebloba<br />

ekisreba. magram, Tu samarTalSemoqmedebis delegireba SesaZlebelia,<br />

warmomadgenlobiTi organoebi aRar iqnebian is erTaderTi institutebi,<br />

romlebic umniSvnelovanes socialur da politikur gadawyvetilebebs<br />

iReben. aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis ukontrolo<br />

samarTalSemoqmedebis funqciis miniWeba demokratiis principebs<br />

ewinaaRmdegeba.<br />

rasakvirvelia, SezRuduli delegirebis moTxovnas praqtikuli<br />

zRvaric aqvs. delegirebis gavrcelebuli forma gulisxmobs, rom<br />

aRmasrulebelma xelisuflebam konkretul, kanonier mizans profesiuli<br />

praqtikis dacviTa da Tavisi drois samecniero moTxovnebis<br />

gaTvaliswinebiT miaRwios. es zogadi debulebebi gamosayenebelia<br />

maSinac ki, rodesac kanoni ZiriTadi uflebis dacvas isaxavs miznad.<br />

kalkaris atomuri sadguris saqmesTan dakavSirebiT, 100 germaniis<br />

sakonstitucio sasamarTlom daadgina, rom `iq, sadac laparakia<br />

ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze, yvela arsebiTi gadawyvetileba<br />

unda miiRon kanonis formiT". 101 Tumca imis gansazRvra, Tu<br />

rodis SeiZleba CaiTvalos es moTxovna Sesrulebulad, kanonmdebelma,<br />

konstituciis Sesabamisad, aRmasrulebel organoebs miando.<br />

kalkaris saqmis logikaze dayrdnobiT, qmediTi administrirebis<br />

momxreni sakanonmdeblo organos mier aRmasruleblis ase mkacr<br />

kontrols energiulad ewinaaRmdegebian. aSS-Si axali kursis Semo-<br />

Rebamde delegireba mkacri wesebiT regulirdeboda. magram 1935<br />

wlidan krizisis daZlevisaTvis, aRmasrulebeli xelisuflebis SesaZleblobebis<br />

uzrunvelyofis mizniT, sakanonmdeblo organom delegirebis<br />

SezRudvebi Searbila. 102 garkveuli winaaRmdegobis Sem-<br />

100 ix. The Kalkar case, 49BVerfGE 89, gv. 126 (1978).<br />

101 49BVerfGE 89, 127 (1978). Quoted in Kommers, gv. 139. atomuri energiis Sesaxeb<br />

aqtiT atomuri sadguris licenzia mxolod im pirobiT SeiZleba gaices, Tu<br />

ganmcxadebeli arsebuli mecnieruli codnisa da teqnologiis gaTvaliswinebiT<br />

`yvela Rones ixmars, rom sadguris mSeneblobam da funqciobam zarali ar gamoiwvios~.<br />

`saWiro mecnieruli codna~ `ganusazRvreli iuridiuli terminia~, romlis<br />

gamoyenebac, miuxedavad amisa, samecniero da teqnikuri cvlilebis gaTvaliswinebiT<br />

konstituciuria. termini arsebuli da socialur-profesiuli praqtikis fonze,<br />

mkafio mniSvnelobis gansazRvris saSualebas iZleva.<br />

102 amis sapirispirod, klasikuri evropuli midgomiT, sagangebo mdgomareobis<br />

SemTxvevaSi specialuri delegireba xdeba, radgan aq konstituciaze dafuZnebuli


sakanonmdeblo procesi<br />

207<br />

deg uzenaesma sasamarTlom zogadi formiT gadawyvita, rom aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis samarTalSemoqmedebiTi uflebamosilebiT<br />

aRWurva dasaSvebia. uflebaaRmWurveli kanoni gansazRvravda mxolod<br />

miznebs, xolo aRmasrulebel xelisuflebas Tavis administraciul<br />

aqtSi SeiZleboda ganesazRvra maTi miRwevis aucilebeli<br />

saSualebebi da aucilebeli valdebulebani. "sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

erTi xelis mosmiT gadacema" antikonstituciuria, magram<br />

konstituciuria kanonieri delegirebis Semdegi gadawyveta: administraciam<br />

unda gansazRvros standartebi, romlebic imis garantias<br />

iZleva, rom arc erTi muSakis janmrTelobas ziani ar miadgeba im<br />

SemTxvevaSi, Tu isini garkveuli saxifaTo masalebis gamoyenebiT<br />

regularulad imuSaveben. 103 germaniaSi birTvul usafrTxoebasTan<br />

dakavSirebuli saqmis msgavsad, sakanonmdeblo tendencia naTelia –<br />

igi arsebuli samecniero informaciis gaTvaliswinebiT, janmrTelobis<br />

dacvis mkacri wesebis gamoyenebas iTxovs.<br />

delegireba zemoaRniSnul SemTxvevaSic ki, yovel SemTxvevaSi sasamarTlos<br />

azriT, arc mTlad ise sruli da Riaa, rogorc erTi<br />

SexedviT Cans. jerovani proceduris principi, Tu SinaarsiT ara,<br />

procesualurad mainc zRudavs delegirebuli samarTalSemoqmedebis<br />

SesaZleblobas, romelic ar SeiZleba TviTneburad ganxorcieldes<br />

maSinac ki, roca kanonSi amis uSualo akrZalva ar arsebobs. administraciuli<br />

aqtebis miRebaSi uzrunvelyofili unda iyos imaTi<br />

monawileoba, visac es dadgenilebebi uSualod exeba, xolo saxel-<br />

deliqturi kanonmdebloba wina planzea wamoweuli, magram amisaTvis sagangebo<br />

mdgomareobis gamocxadebaa saWiro, romlis dasrulebis uflebac parlaments eni-<br />

Weba. 103 Industrial Union Department v. American Petrolium Insitute, 448 U.S. 607 (1979).<br />

`termini "saqmianobis usafrTxoeba da standarti" gulisxmobs iseT pirobebsa da<br />

meTodebs, romlebic usafrTxo da jansaRi dasaqmebisa da samuSao adgilebisTvisaa<br />

saWiro da Sesaferi.~ 84-e sakanonmdeblo aqti, 1591, 29, aSS-is konstitucia,<br />

$652 (8).<br />

mosamarTle renkvistis azriT, kanoni delegirebis SeuZleblobis doqtrinas<br />

ewinaaRmdegeboda, radgan politikuri gadawyvetilebis miRebis ufleba aRmasrulebels<br />

eniWeboda da agreTve imitom, rom kanoni gamokveTil wesebs ("gasageb princips")<br />

ar Seicavda.


208<br />

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba<br />

mwifo organoebma unda daamtkicon, rom maTi dadgenilebebis proeqtebi<br />

kanoniT gansazRvrul danawesebs Seesabameba. 104<br />

TvalSisacemia urTierTdapirispireba delegirebis SezRudvis<br />

germanul da amerikul meTodebs Soris. danawilebuli xelisuflebis<br />

sistemaSi aRmasrulebel xelisuflebas Tavisi, pirveladi legitimacia<br />

aqvs; radgan prezidents praqtikulad uSualod irCeven,<br />

konstitucia mas pirvelad amocanebs akisrebs. swored amitomac,<br />

uflebamosilebaTa delegireba, zog sferoSi mainc, iSviaTad xdeba.<br />

magram saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa da urTier-<br />

Tgawonasworebis sistemaSi sakanonmdeblo uflebebis delegireba<br />

konstituciurad SesaZlebelia, yovel SemTxvevaSi, akrZaluli ar<br />

aris da delegirebas xels araferi uSlis. magram amiT parlamenti<br />

Tavisi upirvelesi konstituciuri funqciis Sesrulebas aridebs<br />

Tavs. kontinenturi evropis sasamarTloebis bunebidan gamomdinare,<br />

delegirebisaken midrekilebas ver Seupirispirdeba aSS-is sasamar-<br />

Tlo praqtikidan aRebuli gadasinjvis elementebi.<br />

postkomunistur konstituciur sistemebSi zogjer aSkarad iTxoven<br />

TiTqmis SeuzRudav delegirebas, politikuri gagebiT es argumentirebulia<br />

myisieri moqmedebebiT ekonomikis gardaqmnisa da sameurneo<br />

dabrkolebaTa gadalaxvis mizniT, xolo amgvar dauyovnebliv<br />

moqmedebebs swored aRmasrulebeli xelisuflebisagan unda<br />

movelodeT.<br />

poloneTsa da ruseTSi ekonomikuri gardaqmnebis ganxorcielebas<br />

prezidentis brZanebulebebis institucionalizaciiT cdiloben.<br />

1992 wels estoneTis prezidenti gadadga, roca mas aseT moTxovnaze<br />

uari uTxres. cxadia, safiqrebelia, arsebobs Tu ara droebiTi<br />

delegirebis Sualeduri formebi, romelTa meSveobiTac aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis swrafi da qmediTi reaqciisa da saparlamento<br />

monawileobis an Semdgomi kontrolis Sexameba gaxdeba SesaZlebeli.<br />

104 dadgenilebis avtorma aRmasrulebelma organom unda daamtkicos, rom Sromis<br />

usafrTxoebis wesebis SemuSavebisas man arsebuli informacia gaiTvaliswina.<br />

britaneTisgan gansxvavebiT, aSS-is sasamarTloebi administraciis gadawyvetilebebis<br />

gasakontroleblad Zal-Rones ar iSureben. Tumca isini faqtebis Sejerebis<br />

Sedegebis kontrols ar kisruloben, magram imis damamtkicebel sabuTs kiTxuloben,<br />

rom yvela mniSvnelovani aspeqti da faqti gaTvaliswinebulia.


sakanonmdeblo procesi<br />

209<br />

magram unda iTqvas, rom amgvar sistemebSi delegirebis mkacri konstituciuri<br />

SezRudva, sakanonmdeblo xelisuflebis delegirebis<br />

gadacemis komunisturi tradiciis gaTvaliswinebiT, gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania. komunisturi samarTlebrivi tradiciebi saqmeTa<br />

msvlelobas mimarTaven delegirebis gziT. amasTan, ar arsebobs sakanonmdeblo<br />

politikis gamarTlebis principuli gansazRvreba. aRmasrulebeli<br />

xelisufleba, konstituciuri Taviseburebidan gamomdinare,<br />

metismetad Zlieria da partiuli sistema mas kidev ufro<br />

aZlierebs. sasamarTloebi ar kisruloben administraciuli samar-<br />

TalSemoqmedebis kontrols, ar arsebobs delegirebuli samarTal-<br />

Semoqmedebis uSualo `sazogadoebrivi kontroli~. e. i. kontroli<br />

monawileobis meSveobiT, romlis dakanoneba, cxadia, SesaZlebeli<br />

iqneboda, magram es, albaT, xels Seuwyobs korporaciuli gavlenebis<br />

gaZlierebas. ufro metic, am saSiSroebas, ZiriTad uflebebTan<br />

dakavSirebiT, delegirebis gamomricxavi sakanonmdeblo aqtiTac ver<br />

daupirispirdebi. 105<br />

105 ungreTis sakonstitucio sasamarTlom erTmaneTisgan gamijna adamianis Ziri-<br />

Tadi uflebebis mniSvnelovani aspeqtebis "meoreuli" da "pirveladi" regulireba.<br />

axla saqme isaa, Tu ramdenadaa SesaZlebeli ZiriTadi uflebebis mowesrigeba meoreuli<br />

aspeqtebis aRmasrulebeli xelisuflebis mier gamocemuli dekretebiT.


Tavi mexuTe<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

5.1. efeqtianobis diskretuli xibli<br />

"aRmasrulebeli xelisuflebis tiraniac dadgeba"<br />

Tomas jefersoni<br />

termini ,,aRmasrulebeli xelisufleba” erTob SecdomaSi Semyvania.<br />

TiTqos gvgonia, rom aRmasrulebeli xelisufleba raRac erTi,<br />

umaRlesi da erTiani xelisuflebis ubralo instrumentia. xelisuflebis<br />

danawilebis amerikul sistemaSi, Teoriulad, TiToeul<br />

mis ganStoebas Tavisi iurisdiqciis sferoSi gansakuTrebuli uflebebi<br />

aqvs. saparlamento sistemebSi sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />

xelisuflebebi erTmaneTTan Tanaarseboben ucnauri gadaxlar-<br />

TulobiT im SemaSfoTebeli viTarebis CaTvliT, roca "kudi ZaRls<br />

aqicinebs", e.i. mTavroba (rogorc evropaSi uwodeben aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis birTvs) xelmZRvanelobs parlaments. zog saxelmwifoSi<br />

"ZaRli" saerTod ar arsebobs, aris mxolod "kudi" da<br />

aseT SemTxvevaSi mTavroba parlaments arc ki ekiTxeba, Tu rogori<br />

politikuri kursi unda gaataros.<br />

saxelisuflebo ganStoebebze dakvirvebisas aRmovaCenT, rom Tanamedrove<br />

konstituciur sistemebSi meTauri an zogan aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis xelmZRvanelebi garkveulwilad sakanonmdeblo<br />

xelisuflebaze arian damokidebuli. es damokidebuleba SeiZleba<br />

momdinareobdes iqidan, rom aRmasrulebeli xelisufleba movalea<br />

daicvas da xorci Seasxas kanonebs. aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saqmianobas biujetic zRudavs. konstituciis SesaZlo darRvevis<br />

SemTxvevaSi parlamentma damrRvevs pasuxi unda mosTxovos an, sul<br />

cota, kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli impiCmentis iniciativa gamoiyenos.<br />

magram sakanonmdeblo organo rodi gansazRvravs, Tu vin<br />

da ramdeni xniT uxelmZRvanelebs aRmasrulebel xelisuflebas.


212<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

siZneleebi warmoiSoba ukve aRmasrulebeli xelisuflebis cnebis<br />

gansazRvrebisas. romeli institutebi ganekuTvnebian aRmasrulebel<br />

xelisuflebas? sakonstitucio samarTali, Cveulebriv,<br />

awesrigebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris saqmianobas da<br />

swored es warmoqmnis potenciur gaugebrobas. SeiZleba Seiqmnas<br />

STabeWdileba, rom aRmasrulebeli xelisufleba cixesimagrea, romelSic<br />

misi meTauri Tavis nebaze iqceva. konstituciebSi, metwilad,<br />

sakanonmdeblo xelisuflebasTan dakavSirebuli organoebi<br />

arian moxseniebuli. aseTi midgoma emyareba princips, rom sakanonmdeblo<br />

xelisufleba karnaxobs aRmasrulebels, Tu ra gaakeTos<br />

da, agreTve, gansazRvravs aRmasrulebeli xelisuflebis im organoebs,<br />

romlebsac kanonis debulebebis Sesruleba da maTi konkretizeba<br />

evalebaT. konstitucia aRmasrulebel xelisuflebas mxolod<br />

kanonebiTa da ZiriTadi uflebebiT zRudavs, xolo danarCeni,<br />

Teoriulad, aRmasrulebeli xelisuflebis saSinao saqmea, maT Soris<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis sruli Tavisufleba da Seuz-<br />

Rudavi subordinacia saorganizacio mowyobis sakiTxSi. magram aq<br />

mniSvnelovan da RirsSesaniSnav gamonaklisebsac vxvdebiT. germaniis<br />

ZiriTadi kanoni, ramdenime gamonaklisis garda, federalur<br />

aRmasrulebel xelisuflebas administraciul xelisuflebad gadaqcevas<br />

ukrZalavs (saxelmwifo administrireba calkeuli mxareebis<br />

prerogativaa). magram sxvagan da sxva dros (magaliTad, XIX<br />

saukunis britaneTSi), adgilobriv mTavrobebs erovnuli aRmasruleblis<br />

administraciul-organizaciuli saqmianobis SezRudvis<br />

ufleba hqondaT. xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba mniSvnelovani<br />

institutia, radgan iZuleba mxolod mis funqciebSi Sedis<br />

da agreTve, fizikuri resursebis kontrolsac swored igi axorcielebs.<br />

amasTan dakavSirebiT, ramdenime kiTxva wamoiWreba: ramdenad<br />

Tavisuflad SeuZlia aRmasrulebel xelisuflebas am resursebis<br />

gankargva? ra uflebamosileba eniWeba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

xelmZRvanels maTi gankargvis (maTze uaris, gasxvisebis)<br />

SemTxvevaSi? ra pirobebiTaa gansazRvruli mTavari aRmasruleblis<br />

xelmZRvaneloba da mTeli aRmasrulebeli saxelisuflebo gan-<br />

Stoebis kontroli?<br />

konstitucionalizmi moiTxovs, rom aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

Sina urTierTobebi konstituciuri principebiT imarTebodes,<br />

gansakuTrebiT maSin, rodesac es principebi exeba mis kontrolire-


efeqtianobis diskretuli xibli<br />

213<br />

bas, romlis pirobaa sajarooba, saidumloebaTa SezRudva, administraciuli<br />

aqtebis sasamarTloSi gasaCivreba da saxelmwifos movaleoba<br />

_ aanazRauros ziani.<br />

samarTlis uzenaesoba unda gavrceldes aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

funqciobasa da Sina urTierTobebze. aRmasrulebeli xelisufleba<br />

unda moqmedebdes samarTlebriv sivrceSi. swored amitom<br />

iyo mniSvnelovani konstituciuri sistemebis Camoyalibebisas<br />

ministrebis pasuxismgebloba _ mefes xom ver miscemdnen pasuxisgebaSi,<br />

Tundac mas kanoni daerRvia?! sxva saqmea, Tu ramdenad icvleba<br />

kanoniereba iseT organizaciul sistemaSi, romelic xelmZRvanelobs<br />

an romelzec gavlenas axdens mizanSewoniloba an saxelmwifoebrivi<br />

interesebi.<br />

tradiciulad aRmasrulebel xelisuflebas gadawyvetilebebis<br />

arademokratiulad miReba axasiaTebda: im organizaciul sistemaSi,<br />

romelsac aRmasrulebeli xelisufleba marTavda (saxelmwifo administracia),<br />

moqmedebda ierarqia, arsebobda xelmZRvanelobis da<br />

daqvemdebarebis mimarTeba, subordinaciuli urTierToba.<br />

amitom sakmarisi iyo mxolod aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

xelmZRvanelTan hqonodaT saqme, romelsac, Tavis mxriv, kanonis<br />

farglebSi SeeZlo sakuTari neba SeuzRudavad gaevrcelebina mTel<br />

administraciaze. daqvemdebarebuli organoebi (demokratiul) legitimacias<br />

ar saWiroebdnen. aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanels<br />

hqonda daniSvnis, dasjis, gadawyvetilebebis miRebaze gavlenis<br />

ufleba (kvlav kanonis farglebSi, uflebamosilebis CamorTmevaze<br />

akrZalvis dacviT). 1 amiT mas miaCnda, rom emsaxureboda politikur<br />

kurss (neitralobis pativiscema, saxelmwifo administraciis<br />

loialoba). Sesabamisad, aRmasrulebeli xelisuflebis aseTi<br />

struqtura, parlamentisagan gansxvavebiT, umaRles doneze uSualo<br />

Tu gaSualebul demokratiul legitimacias ukavSirdeba.<br />

1 konstituciebis umravlesobaSi araferia naTqvami saxelmwifo samsaxuris<br />

neitralobaze. XX saukunemde saxelmwifo mmarTveloba da saxelmwifo moxele ar<br />

warmoadgenda konstituciis Temas.


214<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba ar aris, ufro sworad,<br />

SeuZlebelicaa organizebuli iyos demokratiulad, gadawyvetilebebis<br />

xmaTa umravlesobiT miRebis principis safuZvelze, radgan diskusiebi<br />

safrTxes uqmnis mmarTvelobis efeqtianobas. xelisuflebis<br />

sxvadasxva ganStoeba sxvadasxva principze dayrdnobiT moqmedebs da<br />

sxvadasxva TvalsazrisiT xelmZRvanelobs. monteskies mier ukve gamoyenebuli<br />

es funqciuri argumenti kidev ufro aZlierebs xelisuflebis<br />

danawilebis doqtrinas. koleqtiuri administraciuli<br />

gadawyvetilebebi, rasac mimarTavdnen safrangeTisa da ruseTis revoluciebis<br />

epoqebSi, administraciis paralizebiT damTavrda. 2<br />

5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTaurad?<br />

5.2.1. mefeebi da prezidentebi<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis Sesaxeb sakiTxis ganxilvisas konstituciebi<br />

yuradRebas amaxvileben aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTaurze da mis urTierTobaze sakanonmdeblo organosTan. konstituciur<br />

monarqiaSi igulisxmeba, rom aRmasrulebel xelisuflebas<br />

Tavis TavSi asaxierebs monarqi; xolo monarqia imitomaa, upirveles<br />

yovlisa, konstituciuri, rom misi mmarTveli ministrebi pasuxismgebeli<br />

arian mefis brZanebebisaTvis (brZanebebs Zala ara aqvT ministris<br />

kontrasignaciis gareSe). monarqi xSirad iwvevda ministrebs<br />

saTaTbirod, magram kabinetis Zalaufleba mxolod xangrZlivi<br />

evoluciis Sedegad Camoyalibda. amerikaSi mefis Aadgili daikava<br />

respublikis prezidentma, romelic mokle vadiT irCeva. aSS-Si ar<br />

arsebobs mTavroba, rogorc koleqtiuri organo. calkeuli saministroebis<br />

(departamentebis) saTaveSi dganan xelmZRvanelebi (mdivnebi<br />

anu mmarTvelebi), romlebsac niSnavs prezidenti da romelTa gaTavisuflebis<br />

ufleba mxolod mas aqvs, nebismier dros. prezidentis<br />

2 koleqtiuri gadawyvetilebis miRebis es disfunqciuri wesi centraluri xelisuflebis,<br />

misi avtokratiuli Zalauflebis dakargvis udidesi SiSiTaa nakarnaxebi,<br />

radgan, Tu erT pirs mocemul administraciul doneze gadawyvetilebis mi-<br />

Rebis SeuzRudavi ufleba aqvs, maSin saxelmwifo organoTa xelmZRvanelebs (magaliTad,<br />

ministrebs) avtokratiuli mmarTvelis an aRmasrulebeli xelmZRvanelis<br />

sawinaaRmdego SeuzRudavi ufleba eqnebaT.


vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTaurad?<br />

215<br />

ndobis wyalobiT, es xelmZRvanelebi saSualod ori wlis ganmavlobaSi<br />

damoukideblad marTaven TavianT departamentebs (evropaSi<br />

ministrTa mmarTvelobis vada ufro xangrZlivia).<br />

evropa sxva gziT viTardeboda. respublikuri saxelmwifo mar-<br />

Tva-gamgeobis saboloo ganmtkicebis periodSi, ganmtkicda parlamentis<br />

uzenaesobac monarqis mimarT. amdenad, ama Tu im qveyanaSi, sadac<br />

respublikaze gadasvla xdeboda, unda Secvliliyo ukve Sesustebuli<br />

monarqi. amitomac, safrangeTis mesame respublikaSi (1875),<br />

monarqistebis survilis sawinaaRmdegod, parlamentis mier arCeuli<br />

respublikis prezidentis kompetencia didwilad SeizRuda. aRmasrulebel<br />

xelisuflebas xelmZRvanelobdnen premier-ministri da misi<br />

ministrebi. marTva-gamgeobis es forma TandaTan saparlamento<br />

monarqiebSic damkvidrda (didi britaneTi, belgia, holandia da<br />

skandinaviis samefoebi).<br />

iq ki, sadac respublikis gamocxadebamde SedarebiT Zlieri monarqiebi<br />

iyo, saqme sxvagvarad warimarTa. 1918 wels, germaniis imperiis<br />

damxobis Semdeg, mravali politikosi aSS-is modelis gadmo-<br />

Rebas emxroboda. maqs veberi pirdapiri kenWisyriT arCeuli prezidentis<br />

momxre iyo, romelsac xalxisadmi mimarTvis, arCevnebis daniSvnis,<br />

parlamentTan konsultaciebisa da misi daSlis ufleba eqneboda<br />

da, Tanac ise, rom daSlis brZanebas arc erTi ministri ar<br />

moawerda xels. parlamentis xelaxla Sekreba amomrCevelTa, sul<br />

cota, 10 procentis moTxovniT gamarTuli referendumiT iqneboda<br />

SesaZlebeli. miuxedavad imisa, rom vaimaris konstituciis teqstSi<br />

ar iyo CarTuli pirdapiri kenWisyriT arCeuli, damoukidebeli ZalauflebiT<br />

aRWurvili prezidentis principi, misi uflebamosilebebis<br />

Sedareba SeiZleboda kaizeris ZalauflebasTan. 3 xalxis mier<br />

arCeuli prezidentisa da warmomadgenlobiTi organos _ parlamentis<br />

urTierTsapirispiro legitimuroba, erTi mxriv, xelisuflebis<br />

danawilebas uwyobs xels, magram, meore mxriv, igivem SeiZleba safuZveli<br />

Seuryios konstitucionalizms. orxelisuflebianobas destabilizacia<br />

moaqvs, rogorc es moxda ruseTSi 1993 wels an 1917<br />

3 aseTive ideebi gamodis wina planze, rodesac diqtators legitimacia surs<br />

(magaliTad, 1919-1944 wlebSi admiral horTis gubernatorobis dros).


216<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

wels, roca orxelisuflebianoba oqtombris revoluciis Sedegad<br />

komunistebis mier Zalauflebis xelSi CagdebiT damTavrda.<br />

xalxis mier arCeuli mxsneli, romelic xalxs eyrdnoba, angrevs<br />

saparlamento konstitucionalizms. es Sexeduleba ekuTvnis ara maqs<br />

vebers, aramed karl Smits, germanel iurists, romelic sajaro samarTlis<br />

specialisti iyo da romelmac veberis naazrevze aago Tavisi<br />

koncefcia. 4 Smitma veberis qarizmuli prezidentis Zalaufleba<br />

uZluri parlamentis winaaRmdeg warmarTa ise, rom prezidentis uflebamosilebebi<br />

konstituciaze ki ara, aramed xalxTan mis uSualo<br />

kavSirze daafuZna. Smitis azriT, xalxis erTianobis maCvenebeli saprezidento<br />

arCevnebi parlamentis arCevnebze ufro mniSvnelovania,<br />

radgan es arCevnebi partiuli biurokratiis danawevrebas asaxavs. 5<br />

prezidenti, rogorc eris meTauri, ganasaxierebs neitralur Zalas<br />

da, imavdroulad, politikuri xelmZRvanelia. xalxis politikuri<br />

gaerTianebis amocana parlamentidan prezidentze gadavida.<br />

Tavdapirvelad parlamenti "xalxis damoukidebel warmomadgenelTa<br />

mier Ria molaparakebis mizniT miRweuli SeTanxmebisa da<br />

partiuli interesebis zepartiul nebad gadaqcevis adgili iyo".<br />

SemdgomSi parlamenti im adgilad gadaiqca, sadac sxvadasxva organizebuli<br />

socialuri jgufi Zalauflebas pluralizmis safuZvelze<br />

iyofda. respublikis prezidenti konstitucias partiebis pluralisturi<br />

TavkerZobisagan icavda da, amitom, igi "damcvelad" gadaiqca,<br />

oRond ara ise, rogorc amas vaimaris konstitucia moiTxovda,<br />

aramed germaneli xalxis konstituciuri erTianobiTa da<br />

mTlianobis suliskveTebiT. 6<br />

erTpirovnul xelisuflebasTan gaigivebuli konstitucionalizmi<br />

namdvil saSiSroebas warmoadgens. Tu prezidenti rame "absolutur,<br />

saxalxo erTianobas" icavs da ganasaxierebs, xolo misi Zalaufleba<br />

damoukidebeli da mtkicea da Tavadac erTiani Zalis<br />

4 1933 wels Smiti nacisti gaxda ise, rom mis azrovnebaSi didi Zvra ar momxdara,<br />

amitomac misi naazrevi totalitarizmis damkvidrebis xelSemwyob faqtorad<br />

SeiZleba CaiTvalos.<br />

5 Carl Schmitt, Verfassungslehre (München-Leipzig: Dunckler and Humblot, 1928), gv.<br />

50. 6 Carl Schmitt, Der Hüter der Verfassung (Tübingen: J.C.B. Mohr, 1931), gv. 89, 159.


vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTaurad?<br />

simboloa, konstitucionalizmze, rogorc totalitarizmis uaryofaze,<br />

laparakic zedmetia.<br />

217<br />

"konstitucionalizmi“, romelic gaigivebulia erTpirovnul xelisuflebasTan,<br />

namdvil safrTxes warmoadgens da iseve saxifaToa,<br />

rogorc nebismieri sxva martivi gadawyveta. 7 de golis sistemaSi,<br />

veberis modelTan SedarebiT, prezidents meti Zalaufleba eniWeba,<br />

radgan 1958 wlis safrangeTis konstituciiT parlamentis zogier-<br />

Ti sakanonmdeblo uflebamosileba mTavrobas gadaeca da Tavad sakanonmdeblo<br />

xelisuflebac ki konstituciuri sabWos kontrols<br />

daeqvemdebara, romelic, Tavis mxriv, 1960-iani wlebis dasawyisSi,<br />

de golis gavlenas ganicdida. ufro metic, man konstituciis dar-<br />

RveviT referendumic ki gamoiyena Tavisi miznebis misaRwevad. amiT<br />

igi <strong>konstitucionalizmis</strong> zRvars miuaxlovda, magram mis farglebs<br />

gareT ar gasula, saxalxo suverenitets ara marto pativi miago,<br />

aramed kidec aamoqmeda, anu gaakeTa is, rasac veberi saxalxo-qarizmuli<br />

prezidentisagan moiTxovda. xolo roca man amomrCevlebze<br />

Zalaufleba dakarga, _ gadadga (zustad iseve, rogorc 1946<br />

wels). mis momdevno liderebs qarizmuli ZalauflebisaTvis ar<br />

miumarTavT _ maT tradiciuli saparlamento sistema akmayofilebdaT,<br />

miT ufro, rom im droisTvis saparlamento partiuli disciplina<br />

ganmtkicda da maT xalxis mxardaWera saparlamento anarqiis<br />

winaaRmdeg an Zalauflebis mosapoveblad ar sWirdebodaT. safrangeTis<br />

parlamentSi saxelisuflebo urTierToba met-naklebi sizustiT<br />

asaxavs mosaxleobaSi ZalTa Tanafardobas. miuxedavad amisa,<br />

gaorebuli aRmasrulebeli xelisufleba ZalaSi rCeboda, yovel<br />

SemTxvevaSi im gagebiT, rom prezidents aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saqmianobaSi garkveuli Carevis SesaZlebloba hqonda da, zog<br />

SemTxvevaSi, wamyvan rolsac TamaSobda. frangul modelSi erTsa da<br />

imave aRmasrulebel organizacias ori damoukidebeli legitimaciis<br />

lideri SeiZleba hyavdes: sagareo politikis warmarTva SeiZleba<br />

7 mcdar, magram naTelsa da zust cnebas amqveynad, rogorc wesi, meti Zala<br />

aqvs, vidre WeSmarit, magram bundovan da rTul princips. Alexis de Tocqueville,<br />

Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945), gv.172.


218<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

daekisros pirdapiri kenWisyriT arCeul prezidents, zustad ise,<br />

rogorc amas parlamentis dasturiT mTavroba axorcielebs. 8<br />

Teoriulad aRmasrulebeli xelisuflebis movaleobebi SeiZleba ise<br />

iyos ganawilebuli, rom naTlad ganisazRvros, Tu risTvis aris pasuxismgebeli<br />

prezidenti (mefe) da risTvis _ mTavroba. radgan prezidenti<br />

saxelmwifos meTauria, mas pirdapiri kenWisyriT irCeven da zogier-<br />

Ti aRmasrulebeli funqcia, gansakuTrebiT is, romelic zogadnacionaluria<br />

da, Teoriulad, partiul politikaze maRla dgas, misi uSualo<br />

prerogativaa, sxva (nawilobriv Tanmxvedri an paraleluri) saqmianoba<br />

ki mTavrobis kompetenciaSi Sedis. mTel mTavrobas an mis wevrebs saxelmwifos<br />

meTauri niSnavs, magram parlamentarizmis principze dayrdnobiT,<br />

mTavroba parlamentis ndobis gareSe ver imoqmedebs.<br />

saerTo-saxalxo arCevnebis gziT arCeuli prezidentis iuridiuli<br />

statusisa da xelisuflebis aRmasrulebel ganStoebasTan misi<br />

urTierTobis gaTvaliswinebiT, saxelmwifo moRvawis pirad Tvisebebsa<br />

da qarizmas, mis rols ufro didi mniSvneloba aqvs, vidre es<br />

konstituciaSia aRniSnuli. iq, sadac konstitucionalizmi qarizmuli<br />

liderebis an naklebad qarizmuli, magram Zlieri diqtatorebis<br />

SiSiTaa ganmsWvaluli, prezidenti mxolod sazeimo RonisZiebebze<br />

gamodis sityviT, rogorc es germaniasa da ungreTSi xdeba xolme.<br />

iq parlamenti prezidents irCevs da misi movaleobebi mxolod gansakuTrebuli<br />

RonisZiebebiT Semoifargleba.<br />

faSizmis damxobis Semdeg momZlavrda antiqarizmuli tendencia<br />

da, Teoriulad, swored am rwmeniT unda xelmZRvanelobdnen<br />

posttotalitaruli reJimebi. 9 magram zogi postkomunisturi<br />

konstitucia mwvave socialur-ekonomikuri krizisis pirobebSi<br />

8 poloneTis konstituciaSi 1992 wels Setanili Sesworebis mixedviT, Tavdacvisa<br />

da sagareo saqmeTa saministroebis saTaveSi prezidentis ndobiT aRWurvili<br />

piri unda idges, radgan prezidents am sferoebSi gansakuTrebuli pasuxismgebloba<br />

ekisreba.<br />

9 vaimaris modelis mimzidvelobas is amtkicebs, rom misi konstituciis sagangebo<br />

mdgomareobasTan dakavSirebuli araadekvaturi debulebebiT prezidentma hindenburgma<br />

ususuri da ukiduresad dapirispirebuli parlamentis daSla SeZlo,<br />

ris Semdegac qveyanas Tavisi kancleris (premier-ministris) meSveobiT marTavda, am<br />

ukanasknelma ki parlamentis mxardaWeris mopoveba ver SeZlo. teqnikurad swored<br />

aman Seuwyo xeli hitleris mosvlas xelisuflebaSi.


vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTaurad?<br />

219<br />

daiwera, aseTi sagangebo viTareba ki diqtators moiTxovs. bedisweriT<br />

naboZebi prezidentis idea jer kidev mZlavrobs, rogorc<br />

amas prezident de goliseuli saprezidento koncefcia gviCvenebs,<br />

romelmac mexuTe respublikisa Tu 1993 wels prezident<br />

boris elcinis droindel konstituciebze met-naklebad gadamwyveti<br />

gavlena iqonia. erTi kacis mmarTveloba iq Canda mimzidveli,<br />

sadac konstituciuri "ganaxleba" yofili komunisti, axla<br />

ki "demokrati" liderebis pirovnuli pativmoyvare zraxvebiT iyo<br />

nakarnaxebi. perestroikidan dawyebuli, ise Canda, rom saprezidento<br />

sistemas komunisturi partiis saxelisuflebo privilegiebi<br />

da misi liderebi unda SeenarCunebina. garda amisa, 1989<br />

wlis Semdeg arCeuli parlamentarebi Sinaganad dapirispirebuli<br />

da uZluri aRmoCndnen, ise rom saprezidento mmarTveloba sul<br />

ufro mimzidveli gaxda. 10 swored amiT aixsneba is, rom meore<br />

msoflio omis Semdgomi antiqarizmuli, erTi kacis mmarTvelobis<br />

winaaRmdeg mimarTuli tendencia sruliad Seicvala, ris Sedegadac<br />

iseTi kompromisi miviReT, romlidanac gamosavali ar arsebobs:<br />

aRmasrulebeli da sakanonmdeblo saxelisuflebo ganStoebaTa<br />

urTierToba zogjer konstituciurad mouwesrigebeli rCeba,<br />

rac samomavalod dapirispirebisa da gaurkvevlobis mizezi<br />

SeiZleba gaxdes.<br />

mraval yofil sabWoTa respublikaSi konstituciurma cvlilebebma<br />

ormagi aRmasrulebeli xelisuflebis lideris pozicia mniSvnelovnad<br />

ganamtkica (ruseTi, yazaxeTi, saqarTvelo, belorusi).<br />

1989 wlis poloneTis konstituciaSi prezidentis xelisufleba<br />

komunistebma gansazRvres. maT imedi hqondaT, rom misi axali<br />

10 1989 wels dawyebuli gardamavali procesis debatebi ZiriTadad sust, SedarebiT<br />

Zlier da Zlier prezidents exeboda. amgvari dayofis ZiriTadi problema<br />

misi gamartivebuli formalizmi rodia. rogorc Cans, aviwydebaT, rom es dayofa<br />

konstituciuri wyobis mxolod erT elements exeba da imas ki ar iTvaliswinebs,<br />

rom prezidentis Zalaufleba mxolod xelisuflebis danawilebis konteqstSi<br />

moiazreba, maSin rodesac swored danawileba gamoiricxa parlamentis mtkice legitimuri<br />

moTxovniT da saparlamento kanonmdeblobiT. saparlamento sistemaSi<br />

"SedarebiT Zlierma an Zlierma" prezidentma, romelic saxelisuflebo ganStoeba-<br />

Ta danawilebis gareSe moqmedebs, SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani<br />

struqtura daarRvios da paraleluri aRmasrulebeli ganStoebis warmoqmnis realuri<br />

safrTxe gaCndes.


220<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

forma TavianT mmarTvelobas gaaxangrZlivebda (igive, Tumca warumatebeli<br />

cda ungreTSic iyo). parlamentSi Sina dapirispirebis<br />

gamo poloneTSi demokratizebuli saprezidento xelisufleba<br />

darCa, rac qarizmuli lideris xelisuflebaSi mosvlis SesaZleblobas<br />

qmnida. winaaRmdegobaTa miuxedavad, 1996 wlis poloneTis<br />

konstituciiT prezidentis Zalaufleba SeizRuda. albaT, amgvari<br />

dualizmis gamo moxda, bulgareTSi "metad Taviseburi midgoma"<br />

rom SearCies. 1991 wlis bulgareTis konstituciiT prezidents,<br />

romelsac TiTqmis aranairi formaluri Zalaufleba ara aqvs, pirdapiri<br />

kenWisyriT arCeuli 5-wliani legitimuroba mieniWa, sinamdvileSi<br />

Zlieri legitimacia <strong>konstitucionalizmis</strong> dacvis saprezidento<br />

funqcias ganamtkicebs, rac arc zedmeti da arc madestabilizebelia.<br />

marTlac, xalxis mier arCeul prezidents 1997<br />

wlis politikuri krizisis gadaWrisaTvis saWiro legitimacia<br />

aRmoaCnda. mas, visac xalxis saxeliT laparaki SeuZlia, magram<br />

moqmedeba _ ara, saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa<br />

da urTierTgawonasworebis sistemis darRvevis ufleba ara aqvs.<br />

5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi<br />

aqamde Cven aRmasrulebel xelisuflebas, Cveulebriv, erTi adamianis<br />

xelmZRvanelobiT marTul calke saxelisuflebo ganStoebad<br />

ganvixilavdiT. magram, unda iTqvas, rom saparlamento sistemaSi<br />

aRmasrulebel xelisuflebas mTavroba (ministrTa sabWo) xelmZRvanelobs,<br />

romelic formalurad parlamentzea damokidebuli. saparlamento<br />

mmarTveloba erT pirovnebasa da koleqtiur xelmZRvanelobas<br />

aerTianebs, Tumca marto koleqtiuri mmarTvelobac sakmaod<br />

xSiria. arsebobs direqtoratis tradiciac da mraval saxelmwifo-<br />

Si mTavroba koleqtiuri organoa, sadac premier-ministri pirvelia<br />

TanasworTa Soris, xolo mTavroba umravlesobis principiT an konsensusiT<br />

iRebs gadawyvetilebebs. isec xdeba, rom ministrebi gadawyvetilebebs<br />

damoukideblad iReben da maT gamgeblobaSi myofi<br />

sakiTxebisaTvis pasuxismgeblobas kisruloben. qvemoT moyvanili<br />

oTxi tipis urTierToba premier-ministrsa da mTavrobas Soris tipuri<br />

da advilad SesamCnevia (rac Seexeba konkretul gadawyvetilebebsa<br />

da praqtikas, sxvadasxva models Soris unda veZeboT).


vin an ra miiCneva aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis meTaurad?<br />

221<br />

(1) parlamenti irCevs premier-ministrs, xolo igi ministrebis<br />

sakuTar gunds qmnis. parlamenti ministrebs ar amtkicebs (Tumca,<br />

prezidentis mier daniSvna minimaluri kontrolis garantias iZleva).<br />

inglisSi SerCeuli ministrebis jgufebi ayalibeben kabinets,<br />

xolo premier-ministri wyvets, Tu romeli ministri gaxdeba<br />

kabinetis wevri. mTavrobis politikur Tanamdebobebs premierministri<br />

gansazRvravs. ministrebi xelmZRvaneloben saministroebs<br />

da TavianTi saqmianobisaTvis ageben pasuxs. mTavrobis gadawyvetilebebi<br />

mxolod formaluradaa koleqtiuri, radgan premier-ministris<br />

neba ganmsazRvrelia. Tu premier-ministris mier SerCeuli<br />

ministrebi mis politikas mxars ar uWeren, igi maT Tavisi momxre<br />

ministrebiT Secvlis. Tumca formalurad premier-ministris gadawyvetilebebi<br />

mTavrobisas ver cvlis. es imas niSnavs, rom premier-ministri<br />

mTavrobis nacvlad dadgenilebas ver miiRebs, Tu<br />

saamisod miniWebuli specialuri uflebamosileba ara aqvs. ministrTa<br />

Soris warmoqmnil konfliqtebs mTavroba wyvets, magram<br />

zog SemTxvevaSi premier-ministri SeiZleba Caerios, maSin ki misi<br />

sityva gadamwyvetia. 11<br />

(2) premier-ministri, ubralod, pirvelia TanasworTa Soris.<br />

parlamenti mTavrobis, rogorc mTliani organos, wevrebs irCevs.<br />

zogierT modelSi parlamenti mTel mTavrobas gadaayenebs, xolo<br />

zogSi – ministrebis gadayeneba individualuradaa SesaZlebeli.<br />

premier-ministri samTavrobo sxdomebis momzadebaSi gansakuTrebuli<br />

uflebamosilebiTaa aRWurvili, magram mTavroba gadawyvetilebebs<br />

marTlac koleqtiurad iRebs. 12 am stadiaze premier-ministrs<br />

ministrebisaTvis miTiTebebis micemis ufleba ara aqvs, ukeTes Sem-<br />

11 germaniis ZiriTadi kanonis 65-e muxlis mixedviT, "zogad politikur kurss<br />

federaluri kancleri gansazRvravs da pasuxs agebs misTvis. amis farglebSi Ti-<br />

Toeuli federaluri ministri damoukideblad da Tavisi pasuxismgeblobiT mar-<br />

Tavs Tavisi dargis saqmeebs. federaluri ministrebis azrTa sxvadasxvaobas federaluri<br />

mTavroba awesrigebs. federaluri kancleri federaluri mTavrobis saqmeebis<br />

warmoebas mTavrobis mier miRebuli da federaluri prezidentis mier dadasturebuli<br />

proceduruli wesebiT ganagebs".<br />

12 bulgareTis konstituciaSi mkacradaa gansazRvruli, rom premier-ministrobis<br />

kandidati yvelaze didi saparlamento fraqciis mier wamoyenebuli kandidati<br />

unda iyos. premier-ministri SearCevs, xolo parlamenti maTgan Semdgar mTavrobas<br />

uyris kenWs.


222<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

TxvevaSi igi koleqtiuri gadawyvetilebebis ganxorcielebas<br />

Tvals adevnebs.<br />

(3) 1792 wels kondorsem, safrangeTis monarqiis damxobis Semdeg,<br />

winadadeba wamoayena, rom moqalaqeebs pirdapiri kenWisyriT<br />

aerCiaT Svidi wevrisgan Semdgari erovnuli aRmasrulebeli komiteti,<br />

oRond es modeli saxelisuflebo ganStoebaTa danawilebas<br />

gulisxmobs. Tumca, SeiZleba ase arc iyos. Sveicarielebma Tavian-<br />

Ti federaluri konstituciis 95-e muxliT, franguli direqtoratis<br />

modeli SeinarCunes. Sveicariis konfederaciis saTaveSi<br />

dgas 7-wevriani federaluri sabWo, romelic asrulebs saxelmwifos<br />

meTaurisa da mTavrobis funqciebs. konstitucia mas gansaz-<br />

Rvravs rogorc umaRles aRmasrulebel da xelmZRvanel organos.<br />

direqtoratis wevrebs parlamenti irCevs, magram isini mis winaSe<br />

pasuxismgebeli ar arian. ar dgeba ndobis sakiTxi da arc wevrTa<br />

gawvevaa SesaZlebeli, Tumca isini parlamentis mier dadasturebuli<br />

politikuri kursis gatarebisaTvis arian pasuxismgebeli. sab-<br />

Wos wevrebs oTxi wlis vadiT individualurad irCeven da maT<br />

gansazRvruli movaleobebi akisriaT; SesaZlebelia maTi xelaxla<br />

arCevac. 1848 wlidan sabWos sesia uwyvetad tardeba, radgan misi<br />

wevrebis mandatebi erTdroulad ar wydeba. 13<br />

(4) naxevrad saprezidento sistemebSi mTavrobis meTaurs, Cveulebriv,<br />

respublikis prezidenti asaxelebs an niSnavs, masve aqvs<br />

ufleba amasTanave premier-ministris rekomendaciiT daniSnos da<br />

gaaTavisuflos mTavrobis wevrebi. parlamentma mTavrobas SeiZleba<br />

undoblobis votumi gamoucxados, magram amas, SesaZloa, Tavad parlamentis<br />

daTxovna mohyves Sedegad. respublikis prezidenti SeiZleba<br />

mTavrobis sxdomebs Tavmjdomareobdes.<br />

13 federaluri sabWos Semadgenloba sxvadasxva regionalur, politikur da religiur<br />

gansxvavebas asaxavs, radgan verc erTi saparlamento partia umravlesobiT<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelebad TavianT xalxs ver irCevs. gadawyvetilebebis<br />

miRebisas sabWos wevrebma konsensuss unda miaRwion, misi Tavmjdomare<br />

ki yovel wels icvleba.


5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi 14<br />

5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan<br />

SedarebiT<br />

223<br />

XIX saukunis liberalur konstituciebSi mefis ramdenime prerogativa<br />

xeluxlebladaa SenarCunebuli; es prerogativebi TandaTan<br />

miisakuTra axalma aRmasrulebelma xelisuflebam, anu parlamentis<br />

ndobiT aRWurvilma mTavrobam. am prerogativebs Soris mniSvnelovania<br />

sakanonmdeblo iniciativis ufleba, romelic ucnobia<br />

xelisuflebis danawilebis sistemisaTvis. aqve unda movixsenioT<br />

kanonebis damtkicebisa da kanonebis gamocemis prerogativac. am<br />

mxrivac aRmasrulebelma xelisuflebam garkveuli prerogativebi<br />

mefis prerogativebidan miiRo. kanonis namdvilad aRiarebas mefis<br />

xelmowera da misi erT-erTi ministris kontrasignatura sWirdeboda.<br />

am proceduris gaTvaliswinebis gareSe parlamentis an aSSis<br />

kongresis gansakuTrebuli sakanonmdeblo ufleba sakmaod bundovani<br />

rCeba. ratom xdeba, rom aRmasrulebeli xelisufleba kanonproeqtebs<br />

waradgens da, sabolood, proceduris Sedegs daadasturebs,<br />

misi sakanonmdeblo ganxilva ki sxva, damoukidebel<br />

organizacias evaleba?<br />

ufro metic, tipur parlamentur sistemebSi aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis warmomadgenlebi TiTqmis mudam sargebloben saparlamento<br />

debatebSi monawileobis prerogativiT. parlamentis<br />

sxdomebs ministrebic eswrebian, maT sityviT gamosvlis uflebac<br />

aqvT. parlamentis reglamentiT isini TavianT rigs arc ki elodebian.<br />

14 mTavrobis pozicia SeiZleba ganmtkicdes, Tu, magaliTad, ise rogorc safrangeTis<br />

parlamentis orpalatian sistemaSi, mas parlamentis palatebs Soris warmo-<br />

Sobil davaSi arbitris roli ekisreba. mas eZleva saSualeba gverdze gadados is<br />

kanonproeqtebi, romlebzec deputatebi ver Tanxmdebian. es viTareba, parlamentarizmis<br />

TvalsazrisiT, saxifaToa. magram germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, samediatoro<br />

komitetis dawesebam mTavrobas kanonproeqtebis ugulebelyofis saSualeba<br />

mouspo.


224<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

miuxedavad amisa, saparlamento arastabilurobis SiSiT da<br />

mTavrobis efeqtianobasTan dakavSirebuli problemebis gaTvaliswinebiT,<br />

Tanamedrove konstituciebi am tradiciul prerogativebze<br />

Sorsac wavidnen. cota sxva kuTxidan Tu SevxedavT, davinaxavT,<br />

rom samTavrobo praqtikam tradiciuli institutebi<br />

efeqtianobis TvalsazrisiT axleburad gaiazra. es advili ar<br />

yofila. mTavrobis aRmasrulebeli saxelisuflebo uflebamosilebis<br />

ganmtkicebis cda sapirispiro moTxovnebis dakmayofilebis<br />

saWiroebas gulisxmobs. erTi mxriv, parlamentur sistemaSi<br />

mTavroba parlamentzea damokidebuli, rac saparlamento kontrolis<br />

mizniT keTdeba, magram, meore mxriv, saxelmwifo samsaxurebis<br />

gazrdili mniSvneloba mTavrobisa da saxelmwifos efeqtianobas<br />

moiTxovs, rac, Tavis mxriv, administraciul damoukideblobasa<br />

da stabilurobas saWiroebs. politikurma pasuxismgeblobam<br />

da misma gamovlinebam, anu undoblobis votumis institutma,<br />

rac xSirad parlamentis wevrTa samsaxurebriv miswrafebasa<br />

da maT pirovnulsa Tu partiul interesebs Seesabameba, SesaZloa,<br />

mTavrobis muSaobis uwyvetoba daarRvios. 15<br />

15 1875-1914 wlebis safrangeTis mesame respublikaSi 48 mTavrobam imuSava (ma-<br />

Ti muSaobis xangrZlivoba 22 dResa da 9 Tves Soris meryeobda). meoTxe respublikaSi<br />

mdgomareoba am mxriv kidev ufro gauaresda. 12 weliwadSi 22 premier-ministri<br />

Seicvala, xolo TiToeulma mTavrobam xelisufleba saSualod 6 Tve SeinarCuna.<br />

mexuTe respublikaSi mTavrobebma saSualod orweliwad-naxevari iarsebes.<br />

1946 wlis konstituciis miRebidan, italiaSi mudmivi samTavrobo krizisi iyo.<br />

1867-1918 wlebSi avstria-ungreTis monarqistul saxelmwifoSi 20 premier-ministri<br />

Seicvala, rac, daaxloebiT, orwlian xelisuflebas niSnavs da SedarebiTi<br />

stabilurobis maCvenebelia. 1875-1890 wlebSi premier-ministri kalman tisCa iyo,<br />

Tumca yoveli arCevnebis Semdeg igi odnav cvlida Tavisi kabinetis Semadgenlobas.<br />

1918 wlamde sistema britaneTis saparlamento sistemis stabilurobas baZavs imiT,<br />

rom premier-ministrebi xSirad icvlebodnen, radgan isini TavianTi partiis politikur<br />

kursze ambobdnen uars. magaliTad, 1890 wels kalman tisCam arCevnebi moigo,<br />

magram dakarguli xmebis raodenoba imdenad didi iyo, rom aman misi pozicia<br />

liberalur partiaSi sakmaod Searyia. amitomac, tisCa umniSvnelo (simboluri) sakiTxis<br />

gamo formalurad gadadga (monarqma uari ganacxada xeli moewera kanonze,<br />

romelic laioS koSuts, 1848 wels antihabsburguli revoluciis liders, ungre-<br />

Tis moqalaqeobas SeunarCunebda). tisCas momdevno premieri – giula sapari gadadga,<br />

radgan misi partiis sxva liderebisagan gansxvavebiT, igi qorwinebis savaldebulo<br />

samoqalaqo registraciis winaaRmdegi iyo. umetes SemTxvevaSi samTavrobo<br />

krizisi axali saparlamento arCevnebis gareSe gadailaxa.


aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />

5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba<br />

gaZnelda<br />

225<br />

saparlamento sistemaSi mTavrobis arseboba parlamentzea damokidebuli.<br />

Tu parlamenti arastabiluria, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

SeiZleba xelmZRvanelobis gareSe darCes, rac, Tavis mxriv, saxelmwifos<br />

funqciobas uqmnis safrTxes. mTavrobisa da misi meSveobiT<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis sandoobis gasaZliereblad, gansakuTrebiT<br />

meore msoflio omis Semdeg, undoblobis votumis borotad<br />

gamoyenebis garTuleba scades, ris Sedegadac mTavroba gacilebiT<br />

ufro stabiluri gaxda. germaniis ZiriTad kanonSi konstruqciuli<br />

undoblobis votumis gamoyeneba damkvidrda. imisaTvis, rom parlamentSi<br />

undoblobis votumis sakiTxi dadges, mas wevrTa 10-ma procentma<br />

unda dauWiros mxari, xolo kancleri mxolod im SemTxvevaSi<br />

gadadgeba, Tu wevrTa umravlesoba undoblobas gamoucxadebs<br />

mas da axali kancleris Taobaze SeTanxmdeba. mravalpartiuli opoziciis<br />

SemTxvevaSi, axali kancleris arCeva mxolod Zvelis gadayenebiTa<br />

da arCevnebis daniSvniT ar Semoifargleba. 16 ueWvelia, rom<br />

germaniis konstituciis avtorebi mTavrobisa da parlamentis stabilurobas<br />

udides mniSvnelobas aniWebdnen. mTavrobis damblis Si-<br />

SiTaa ganpirobebuli is, rom konstitucia federaluri asambleis<br />

mier kanonisa da undoblobis votumis uaryofis SemTxvevaSi da ma-<br />

Sin, rodesac federaluri asamblea daSlili ar aris, prezidentisagan<br />

6 TviT sakanonmdeblo sagangebo mdgomareobis gamocxadebas<br />

iTxovs, rasac federaluri sabWos dasturi sWirdeba. es niSnavs,<br />

rom federaluri asambleis mier uaryofili samTavrobo kanonproeqtebi,<br />

federaluri sabWos dasturiT, kanonebad yalibdeba. 17<br />

16 1982 wlisagan gansxvavebiT, germaniaSi 1972 wels undoblobis votumi ver<br />

ganxorcielda. igi SeiZleba kanclermac moiTxovos (rogorc es social-demokratma<br />

helmut Smitma gaakeTa 1982 wels, radgan undoda, rom mokavSire Tavisufal<br />

demokratebs umuSevrobis winaaRmdeg mimarTuli misi politikisaTvis daeWiraT<br />

mxari mmarTvel partiaTa gaZlierebis mizniT). zog SemTxvevaSi ndobis sakiTxi<br />

riggareSe arCevnebis Catarebis mizniT dgeba. Tu mTavrobas ar endobian da axali<br />

kancleric arCeuli ar aris, prezidents SeuZlia Sexedulebisamebr daSalos parlamenti<br />

(ix. meoTxe Tavi).<br />

17 mravali SezRudvis mqone aseTi midgoma vaimaris konstituciaSi aRbeWdil<br />

sistemas arRvevs. vaimarSi sagangebo mdgomareobis gamocxadebis Semdeg, risi sa


226<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

konstruqciuli undoblobis votumi, romelic ungreTis konstituciaSi<br />

1990 wlis SesworebiT damkvidrda, imdroindeli koaliciis<br />

partniorebis disciplinirebis mizniT, Teoriulad, mTavrobisadmi<br />

parlamentis gavlenas zRudavs. 18<br />

mTavrobis klasikuri pasuxismgeblobis modelidan gadaxvevis<br />

kidev ufro mkafio magaliTia safrangeTis mexuTe respublikis<br />

konstitucia, romelmac, rogorc ukve iTqva, kanonmdebels isedac<br />

CamoarTva misi sakanonmdeblo uflebamosilebis garkveuli nawili.<br />

franguli midgoma undoblobis instituts da parlamentisa da<br />

mTavrobis urTierTobas Tavdayira ayenebs. safrangeTis mexuTe<br />

respublika am mxrivac ufro agebulia Zveli, warumatebeli saparlamento<br />

sistemis uaryofaze. mTavrobis programisaTvis kenWisyra<br />

ufro moqmedi mTavrobis iaraRia, vidre parlamentis winaSe misi<br />

pasuxismgeblobis gamovlineba. am iaraRs safrangeTis mTavroba im<br />

SemTxvevaSi iyenebs, rodesac misi politika sazogadoebaSi sakama-<br />

To xdeba. safrangeTis konstituciis 49-e muxlis me-3 punqtis<br />

mixedviT, ndobis sakiTxi konkretul kanonproeqtebs SeiZleba<br />

daukavSirdes. Tu mTavroba kanonproeqts ndobis sakiTxad miiCnevs<br />

da Tavs misi teqstisaTvis pasuxismgeblad Tvlis, kanonproeqti,<br />

im SemTxvevis garda, Tu mas parlamentis wevrTa 10 procenti<br />

uaryofs, kanonad kenWisyris gareSec cxaddeba. kenWisyra 48 saa-<br />

Tis ganmavlobaSi unda Catardes, es ki sakmarisi droa imisaTvis,<br />

rom mTavrobam Tavis momxreebs mxardaWerisken mouwodos. undoblobis<br />

votumTan dakavSirebuli kenWisyris dros TavSekavebulTa<br />

raodenoba ar iTvleba. mas absoluturi umravlesoba sWirdeba. 19<br />

fuZvelic gaurkveveli darCa, prezidentsa da mTavrobas dekretebiT kanonSemoqmedebis<br />

konstituciuri ufleba mieniWaT, rasac parlamenti ar daeTanxma.<br />

18 ungreTis konstitucia mTavrobis stabilurobis uzrunvelsayofad metad<br />

mkacr, magram cota araTanamimdevrul wesebs Seicavs. undoblobis winadadebas parlamentis<br />

wevrTa, sul cota, 20-ma procentma unda moaweros xeli. am TvalsazrisiT,<br />

ungreTis konstitucia ufro icavs mTavrobas, vidre safrangeTisa da germaniis<br />

konstituciebi. amave dros, imis ugulebelyofiT, rom aman SeiZleba sazogadoebis<br />

TvalSi diskreditacia gamoiwvios, undoblobis votumi obstruqciis mizniTac<br />

SeiZleba gamoiyenon, rac imas niSnavs, rom parlamentis erTsa da imave wevrebs<br />

gamudmebuli undoblobis votumis gamocxadebis saSualeba eZlevaT.<br />

19 undoblobis votumze xelis momweri deputati, im SemTxvevaSi, Tu am faqts<br />

mTavrobis gadadgoma ar mohyveba, parlamentis im sesiaze meored aseT winadadebas<br />

veRar daayenebs. Tu mTavrobas, vTqvaT, 51 procentze meti uWers mxars, es niSnavs,


aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />

227<br />

am sistemiT jer verc erTi mTavrobis gadayeneba ver moxerxda.<br />

kanonproeqti kanonad SeiZleba maSinac ki iqces, roca parlamentis<br />

wevrTa umravlesobam mis winaaRmdeg misca xma an, rac xSirad<br />

xdeba, kenWisyra saerTod ar Catarebula. kanonproeqtis teqstTan<br />

mTavrobis pasuxismgeblobis dakavSirebis sakiTxi 35 weliwadSi,<br />

sul cota, 40-jer mainc dadga, gansakuTrebiT premier-ministris<br />

miSel rofaris socialisturi mTavrobis mmarTvelobis periodSi.<br />

im dros mxolod socialistebi umravlesobas ver qmnidnen, magram<br />

1958 wels SemoRebuli mastabilizebeli meqanizmi Tavis sasargeblod<br />

gamoiyenes, riTac koaliciis partniorebis mier mis datovebas<br />

aRudgnen win. am meqanizmis gamoyeneba, albaT, ufro naTeli<br />

perspeqtivis SemTxvevaSia gamarTlebuli, rodesac umravlesobis<br />

mqone mTavroba mas misive partiis disciplinirebis mizniT iyenebs,<br />

kerZod,Dim wevrebis mimarT, romlebic arapopularuli zomebis mi-<br />

RebaSi monawileobas arideben Tavs. cxadia, rom am „disidentebs“<br />

mTavrobis gadadgoma ar surT. 20<br />

zemoaRniSnuli konstituciuri meqanizmebis gaTvaliswinebiT, gasakviri<br />

ar aris, rom Tanamedrove germaniisa da safrangeTis mTavrobebi<br />

ase mtkiced inarCuneben xelisuflebas. 21 1958 wlidan safrangeTSi<br />

mxolod erTi mTavroba gadaayenes. es maSin moxda, rode-<br />

rom erTi saparlamento sesiis ganmavlobaSi aseTi winadadeba mxolod 4-jer SeiZleba<br />

daayenon.<br />

20 germaniaSi undoblobis votumis Semdeg, Tu mas axali mTavroba ar mohyva,<br />

prezidents SeuZlia mcire xanSi (21 dRe) daiTxovos federaluri asamblea (muxli<br />

68). samkviriani vada sakmarisad aris miCneuli imisaTvis, rom parlamentma, Tu<br />

mas daSla ar surs, axali mTavroba gamoZebnos. safrangeTis konstitucia, (muxli<br />

49) undoblobis votumis Semdeg mTavrobis gadadgomas moiTxovs. respublikis<br />

prezidentma SeiZleba erovnuli asamblea daSalos, ris uflebac mas undoblobis<br />

votumis gareSec aqvs.<br />

21 im uZlieresi iaraRebis msgavsad, romlebsac yofili sardlebis Secdomebis<br />

Tavidan asacileblad iyenebdnen, es mastabilizebeli meqanizmebi TiTqmis arasdros<br />

gamocdila. politikosebi amtkiceben, rom safrangeTis mexuTe respublikis parlamentisa<br />

da mTavrobis stabiluroba SesaZlebeli gaxda ara imdenad am meqanizmebis<br />

meSveobiT, aramed es de golis popularobam ganapiroba da, mogvianebiT, safrange-<br />

Tis partiuli sistemis transformaciis wyalobiT, anu danawevrebis procesis<br />

dasrulebiT iqna miRweuli. Zneli saTqmelia, ra uwyobs xels stabilurobas germaniaSi<br />

– orpartiuli sistema da koaliciebis Seqmnis saSualeba, Tu mtkice partiuli<br />

struqtura, romelic ZiriTadi kanonis debulebebsa da saarCevno sistemas<br />

efuZneba.


228<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sac prezidentma urCi erovnuli asamblea daSliT dasaja. amgvari<br />

stabiluroba 60-ze meti undoblobis votumisa da wina reJimebis<br />

dros mTavrobis gadayenebis martivi meqanizmis gaTvaliswinebiT,<br />

udavod RirsSesaniSnavia. 22<br />

germaniaSic partniori partiis mier koaliciis mitovebas marto<br />

erTxel mohyva mTavrobis gadadgoma. ruseTis 1993 wlis konstituciam<br />

safrangeTis mexuTe respublikis institutebi vaimaruli tradiciis<br />

farglebSi "kidev ufro ganaviTara". unda iTqvas, rom, Tu<br />

undoblobis votumis siZneleebsa da saSiSroebas gaviTvaliswinebT,<br />

es zomebi mTavrobis stabilurobas uzrunvelyofs. magram es saTuo<br />

monapovaria, radgan am SemTxvevaSi, susti parlamentis diqtaturis<br />

safrTxe ikveTeba. 23 iq, sadac xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmasrulebel<br />

ganStoebaTa Soris Zlieri dapirispirebaa, ndobis votumi<br />

is bolo saSualebaa, romlis gamoyenebiTac mTavrobas Tavisive momxreebis<br />

marTva SeuZlia. is, rom mdgomareobam SeiZleba kulminacias<br />

miaRwios, aixsneba disciplinasa da, saerTod, partiul struqturaSi<br />

momxdari cvlilebebiT. arseboben saxelmwifoebi, sadac partiebi da<br />

parlamentebi danawevrebulia, magram, amis miuxedavad, sakanonmdeblo<br />

organo undoblobis votums ar mimarTavs. holandiis danawevrebul<br />

mravalpartiul sistemaSi, sadac gamokveTili umravlesoba ar arsebobs,<br />

kompromisis miRwevas didi mniSvneloba eniWeba (konsocialuri<br />

tipis demokratia). koaliciuri mTavrobis gadadgomis SemTxvevaSi<br />

mTavroba axal arCevnebs saparlamento partiebis Sina umravlesobis<br />

mxardaWeris gareSe ver Caatarebs. 24<br />

22 1962 wels de golma parlamentis gverdis avliT konstituciaSi cvlileba<br />

referendumis meSveobiT Seitana, rac prezidentis pirdapir arCevnebs akanonebda.<br />

amis pasuxad, ganawyenebulma erovnulma asambleam, romelic misi impiCmentisaTvis<br />

saWiro zeumravlesobas ar flobda, mTavroba gadaayena.<br />

23 1993 wlis ruseTis konstituciis Tanaxmad, premier-ministrsa da mTavrobas<br />

(premier-ministris rekomendaciiT) prezidenti niSnavs. marTalia, kabinetisTvis undoblobis<br />

votumis gamocxadeba SesaZlebelia, magram es prezidents ar avaldebulebs.<br />

Tu undobloba 3 Tvis ganmavlobaSi ramdenjerme gamocxadda, prezidenti<br />

mTavrobas aTavisuflebs an parlamentis qveda palatas – saTaTbiros _ Slis. am<br />

SemTxvevaSi, ndobadakargulma mTavrobam SeiZleba muSaoba ise gaagrZelos, rom amisaTvis<br />

xelaxali daniSvnis proceduris Catareba ar gaxdes saWiro. radgan saTaTbiros<br />

daSla arCevnebidan erTi weli ar SeiZleba, prezidents qveynis marTva mouwevs<br />

parlamentisadmi dapirispirebuli mTavrobis pirobebSi.<br />

24 formalurad axali arCevnebis Casatareblad mTavroba monarqs mimarTavs.


aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />

229<br />

sabolood, konstitucia nakleb gavlenas axdens imaze, Tu rogor<br />

iyenebs parlamenti ndobis instituts mTavrobis kontrolis mizniT.<br />

holandiaSi ndobis Taobaze kenWisyra bolos 1939 wels moewyo, xolo<br />

biujeti ukanasknelad 1919 wels uaryves. magram italiaSi, sadac<br />

holandiis msgavsad ar arsebobs dominanti partia, da, amdenad,<br />

undoblobis votumis gamocxadebas konstituciuri dabrkoleba ar<br />

uSlis xels, es meqanizmi xSirad da "warmatebiT" gamoiyeneba.<br />

5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla<br />

mTavroba, Cveulebriv, sargeblobs kanonproeqtebis wardgenis uflebiT.<br />

es konstituciurad dadasturebuli wesi Teoriulad Znelad<br />

gasamarTlebelia. Tu kanonmdeblobisaTvis parlamentia pasuxismgebeli,<br />

xelisuflebis danawilebis principidan gamomdinare, parlamentis<br />

privilegia mTel sakanonmdeblo procesze unda vrceldebodes. 1791<br />

wlis safrangeTis konstitucia (kari III, Tavi 3, naw. 1, $ 1.1) monarqis<br />

sakanonmdeblo iniciativas kategoriulad gamoricxavda. magram<br />

sakanonmdeblo saqmianoba naklebad efeqtiani iqneba, Tu sakanonmdeblo<br />

iniciativa waerTmevaT Tanamedrove mTavrobebs, romlebsac, Cveulebriv,<br />

eqvemdebarebaT profesiuli aparati da, amasTan, axorcieleben<br />

parlamentis mier mowonebul programas. monarqs mxolod ama Tu<br />

im sakiTxis ganxilvis SeTavazeba SeeZlo. dRes ki, rodesac mTavrobas<br />

hyavs profesiuli aparati da moqmedebs damtkicebuli programis<br />

mixedviT, miRebuli kanonproeqtebis umravlesoba mTavrobisagan modis.<br />

am mxriv, kidev erT gamonakliss gvTavazobs amerikis SeerTebuli<br />

Statebi, radgan prezidents winadadebis wardgenis formaluri<br />

ufleba misi partiis mxardaWeris gareSe ara aqvs. im pirobiT, Tu<br />

isini umravlesobas qmnian, kanonproeqts partiis gavleniani wevri<br />

waradgens. sakanonmdeblo iniciativa mxolod SesaZleblobis micemaa<br />

mTavrobisaTvis. Zalaufleba namdvilia maSin, rodesac SeiZleba kanonproeqti<br />

daixsna saparlamento wisqvilis dolabidan an daicva saparlamento<br />

Sesworebebisagan. 25<br />

25 aRmasrulebeli xelisuflebis mier SemuSavebuli kanonmdebloba, upirveles<br />

yovlisa, delegirebul sakanonmdeblo uflebebTan kavSirSi ganixileba.


230<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

kanonmdebloba safrangeTis mesame da meoTxe respublikebSi iqmneboda<br />

mTavrobis inicirebuli, magram Zireulad Secvlili sakanonmdeblo<br />

winadadebebisgan, maT Soris, sabiujeto sferoSic ki. ministrebsa<br />

da maT TanamSromlebs mouwodebdnen Sexvedrodnen saparlamento<br />

komitetebs, romlebic maT winadadebebze muSaobdnen da mTavrobas<br />

umetesad sxvadasxva kompromisze daTanxmeba uwevda. mTavrobis<br />

sakanonmdeblo privilegiebis momxreni amtkiceben, rom parlamentis<br />

Tavisuflad motivtive sakanonmdeblo procedurebis Sedegad<br />

iqmneba Sinagani winaaRmdegobebiT aRsavse kanonebi, romlebic mxolod<br />

kerZo SeTanxmebebs gamoxatavs. rodesac biujeti ar aris dakavSirebuli<br />

mTavrobis ekonomikuri politikis sxva saSualebebTan,<br />

biujeti gamosayeneblad uvargisi xdeba. mTavrobas am dros pasuxismgebloba<br />

iseTi ramisaTvis ekisreba, razec gavlenas ver moaxdens.<br />

albaT, es aris xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da<br />

urTierTgawonasworebis, agreTve xelisuflebis danawilebis gaumarTavi<br />

sistemebis yvelaze TvalsaCino winaaRmdegoba. 26<br />

parlamenti aRmasrulebeli xelisuflebis winaSe ayenebs amocanebs,<br />

akisrebs mas pasuxismgebloba da, amasTan, ar uzrunvelyofs<br />

mas kanonis realizaciis aucilebeli saSualebebiT da arc TviTon<br />

agebs pasuxs.<br />

xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da urTierTgawonasworebis<br />

principis am da sxva aspeqtebma Tanamedrove konstituciebSi<br />

gamoiwvia mTavrobis prerogativebis, gansakuTrebiT biujetTan dakavSirebuli<br />

prerogativebis garantiebis asaxva. mTavrobis sakanonmdeblo<br />

iniciativebs emateba proceduruli privilegiebi (kenWisyris<br />

wesi, saSuri saqmeebisaTvis upiratesobis miniWeba). 27 saxelmwifoebSi,<br />

sadac xelisufleba danawilebulia _ nawilobriv poli-<br />

26 aSS-Si, sadac saxelisuflebo ganStoebebi danawilebulia, xarjvasTan dakav-<br />

Sirebul kongresis aqtebs aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs. konstituciurad<br />

sakamaTo muxlebrivi wesebis SemoRebamde prezidents masTan dapirispirebis<br />

ufleba ar hqonda.<br />

27 radgan ruseTis xelisufleba am privilegiebiT uzrunvelyofili ar aris,<br />

sakanonmdeblo proceduras reglamenti gansazRvravs. aRmasrulebel xelisuflebas<br />

prerogativebi ar gaaCnia. es ara marto ruseTis aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

finansur efeqtianobasa da racionalurobas vnebs, aramed Tavad saTaTbiros sakanonmdeblo<br />

saqmianobasac aferxebs, rac mravalricxovani fraqciebisa da individualuri<br />

wevrebis kanonproeqtebis Setanis uflebiT isedac sakmaod Selaxulia.


231<br />

tikuri sistemis araadekvaturi funqciobis, nawilobriv ki _ parlamentis<br />

sijiutis, rogorc misi damoukideblobis Sedegis, gamo,<br />

didia aRmasrulebeli xelisuflebis miswrafeba Secvalos arasakmarisi<br />

da arasrulyofili kanonebi administraciuli aqtebiT. samxreT<br />

amerikis saprezidento sistemebSi es movlena aisaxa terminSi<br />

"decretismo". braziliis prezidentis fernando kolor de mulos<br />

mmarTvelobis periodSi yovel meore dRes axal-axali sakanonmdeblo<br />

aqtis Zalis mqone dekreti gamoicemoda. 28<br />

5.3.4. biujeti<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />

saxelmwifo xelisuflebis WeSmariti arsi yvelaze TvalnaTliv im<br />

sakonstitucio debulebebSi Cans, romlebic biujetsa da finanseb-<br />

Tanaa dakavSirebuli. 1812 wlis qadizis espaneTis konstitucia<br />

erT-erTi pirvelia, sadac biujetis kanonproeqtis wardgenis mTavrobiseuli<br />

privilegiaa asaxuli. vaimaris konstituciis (muxli<br />

85) Tanaxmad, saxelmwifo biujetis proeqtis ganxilva raixstags<br />

(qveda palata) raixsratis (zeda palata) mier damtkicebis Semdeg<br />

SeeZlo. rac Seexeba germaniis dRevandel konstitucias, igi moiTxovs<br />

biujetis xarjviTi nawilis gazrdasa da misi Semosavlebis<br />

SemcirebasTan dakavSirebiT wardgenili kanonproeqtebis federaluri<br />

mTavrobis mier dadasturebas. 29<br />

28 Giovanni Sartori, Comparative Constitutional Engineering: An Inquiry into Structures,<br />

Incentives and Outcomes (Baskingstone-Hampshire: New York University Press, 1994), gv.<br />

170. braziliis konstituciis mixedviT, aseTi dekretebi "ukiduresi saWiroebis"<br />

SemTxvevaSi unda gamoices da isini parlamentma 30 dReSi unda daadasturos. amgvar<br />

saWiroebas prezidenti adgens (rogorc Cans, es saWiroeba mudmivia). mas dekretis<br />

30 dRiT gagrZelebis ufleba aqvs.<br />

29 SemTxveviTi araa, rom am sakiTxs eTmoba germaniis konstituciis 46 grZeli<br />

paragrafi. konstituciis mixedviT, gadasaxadebTan dakavSirebul saqmianobas federacia<br />

da provinciebi inawileben. safrangeTisagan gansxvavebiT, germaniis ZiriTadi<br />

kanoni mTavrobas biujetis sakiTxSi gadamwyvet privilegiebs ar aniWebs, radgan<br />

gaTvaliswinebulia, rom biujeti SeiZleba ver damtkices, amitom germaniis konstitucia<br />

mizanSewonilobis debulebebs Seicavs, romlebic saxelmwifo administraciisa<br />

da samsaxuris wina biujetis farglebSi funqciobas uzrunvelyofen. sa-<br />

Wiro emisiebis usafrTxoebis uzrunvelsayofad, mTavroba uflebamosilia isesxos<br />

biujetis menejmentisaTvis saWiro fondebi. biujetis dasacavad, damatebiT fondebTan<br />

dakavSirebul saparlamento winadadebebis kenWisyras mTavrobis dasturic


232<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

safrangeTSi biujetTan dakavSirebul mTavrobis winadadebas saparlamento<br />

kenWisyra saerTod ar sWirdeba, Tu kenWisyra dakavSirebuli<br />

ar aris ndobis sakiTxTan. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom<br />

fiskaluri konstitucionalizmi an, yovel SemTxvevaSi, konstituciis<br />

biujetTan dakavSirebuli Tavi postkomunistur konstituciebSi<br />

praqtikulad ar gvxvdeba. am konstituciebSi mxolod isaa<br />

naTqvami, rom "saxelmwifos xarjebs parlamenti gansazRvravs da<br />

biujetsac parlamenti amtkicebs da akontrolebs" (ungreTis konstitucia,<br />

me-19 muxlis me-3 punqtis ,,d“ qvepunqti). mxolod rumineTis<br />

konstituciaSia ganxiluli SemTxveva, rodesac biujeti<br />

damtkicebuli ar aris. danarCeni konstituciebis avtorebma, rogorc<br />

Cans, am savaraudo viTarebis aRiareba ar isurves. rasakvirvelia,<br />

parlamentarizmi, tradiciulad, ufro Semosavlebs exeboda.<br />

parlamentebi imitom iqmneboda, rom maT gareSe mefes (xelisuflebas)<br />

Semosavlis miReba ar SeeZlo. ar arsebobs biujeti, romelic<br />

gadasaxadebTan dakavSirebul Semosavlebs ar emyarebodes, xolo gadasaxadebis<br />

daweseba parlamentis gansakuTrebuli privilegiaa. aRmasrulebel<br />

xelisuflebas am mxriv araviTari SeRavaTi ar eniWeba.<br />

biujetis Sesaxeb kanonproeqtis wardgenis samTavrobo funqcia<br />

SenarCunda britaneTSi, maSin rodesac sxva qveynebi iZulebuli gaxdnen<br />

konstituciiTa da sxva kanonebiT SeezRudaT deputatTa iniciativis<br />

uflebebi, radgan saparlamento uflebebs destabilizaciisa<br />

da obstruqciis garda arafris motana ar SeeZlo. biujetTan<br />

dakavSirebulma debatebma parlamentarTa sruli upasuxismgebloba<br />

gamoavlina. parlamentarebi aiZuleben qveyanas popularul proeqtebze<br />

daixarjos fuli an cdiloben TavianTi amomrCevlebisaTvis<br />

biujetidan finansebis mopovebas, rac maTi rolis gaTvaliswinebiT,<br />

bunebrivia. magram, Tu konstitucia xelisuflebis SezRudvis mizniTaa<br />

Seqmnili, es SezRudva im deputatebsac unda SeexoT, romlebsac<br />

fulis xarjva Cvevad aqvT qceuli. is, ris SezRudvac da<br />

gakontrolebac konstituciebis umravlesobam ver SeZlo, mTavrobis<br />

xarjebia.<br />

sWirdeba. konstituciis germanuli modeli parlamentis calkeuli wevrebis iniciativebisagan<br />

biujetis dacvas ar gulisxmobs imitom, rom maT sakonstitucio<br />

Sesworebebis plenumisaTvis wardgena ekrZalebaT.


aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi<br />

233<br />

sabiujeto sakiTxebSi mTavrobis privilegia, albaT, yvelaze ufro<br />

inglisSi SeinarCunes, rac, nawilobriv. parlamentis reglamentis<br />

debulebebiTaa ganpirobebuli. sabiujeto winadadebebis wardgenis<br />

ufleba mxolod mTavrobas aqvs, biujetis proeqti ki finansTa<br />

ministris saidumloebaa. deputatebs rTuli, kompleqsuri winadadebebis<br />

Seswavlis dro ara aqvT. am SemTxvevaSi plenaruli sxdomebi<br />

sakomiteto Sekrebebs emsgavseba da deputatebsac mxolod biujetis<br />

SemcirebasTan dakavSirebuli winadadebebis gamoTqma SeuZliaT.<br />

lordTa palatis kompetencia finansebTan dakavSirebul kanonproeqtebze<br />

praqtikulad ar vrceldeba. 30<br />

1958 wlis safrangeTis konstituciis mixedviT, dadgenilia e.w.<br />

safinanso kanonproeqtebis, maT Soris gadasaxadebTan, baJebsa da<br />

mosakreblebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis ganxilvis gansakuTrebuli<br />

procedura. biujets mTavroba waradgens. parlamentarTa<br />

winadadebebi Semosavlebis Semcirebas an xarjvis zrdas miznad ar<br />

unda isaxavdes. xarjviTi nawilis gansazRvra aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

uzenaesi uflebaa, radgan biujetis dagegmvisaTvis saWiro<br />

monacemebs swored misi administracia warmoadgens. am mxriv<br />

safrangeTi gamonaklisia.<br />

mTavrobis mier sabiujeto winadadebebis Setanis Semdeg, parlamentma<br />

biujetTan dakavSirebuli sakanonmdeblo aqti SedarebiT<br />

swrafad unda aamoqmedos (safrangeTis parlamentma 70 _ dReSi, inglisSi<br />

ki debatebisaTvis gamoyofili vada 30 dReze naklebia).<br />

sxva saxelmwifoebSi sabiujeto winadadebas mTavrobis TxovniT<br />

upiratesoba eniWeba. Tu biujetis miRebas parlamenti aferxebs,<br />

xarjvasTan dakavSirebuli tradiciuli wesis mixedviT, igi wina<br />

wels damtkicebuli biujetis Tanxis proporciuli unda iyos. Tu<br />

parlamentarebi sabiujeto winadadebas uaryofen, mTavroba gadadgeba.<br />

mTavrobis upiratesobisa da efeqtianobis principebis erTguli<br />

safrangeTis konstituciis mixedviT, "Tu parlamenti 70 dRis ganmavlobaSi<br />

gadawyvetilebas ver miiRebs, kanonproeqtis debulebebi<br />

kanonqvemdebare aqtiT Sedis ZalaSi" (muxli 47). magram praqtiku-<br />

30 C.J. Boulton et al., Erskine May`s Treatise on the Law, Privileges, Proceedings and<br />

Usage of Parliament (London: Butterworths, 1989), gv. 733-734.


234<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

lad, garTulebis SemTxvevaSi, biujeti undoblobis votums ukav-<br />

Sirdeba da parlamenti mas amgvarad amtkicebs.<br />

sabiujeto winadadebebis ganxilva, Cveulebriv, or an sam etapad<br />

xdeba. pirveli exeba Semosavlebisa da gasavlebis jams, meore _ am<br />

jamis ganawilebas sabiujeto ganyofilebebis mixedviT. fondebis<br />

danawileba emsaxureba udeficito balansis uzrunvelyofas da wonasworobis<br />

SenarCunebas. 31<br />

calkeuli saministroebi ZiriTadad TviTon wyveten, rogor unda<br />

gamoiyenon maTTvis biujetiT gaTvaliswinebuli Tanxa, magram fondebis<br />

saministroebisaTvis xelaxla asignireba finansTa ministris<br />

gadasawyvetia (biujetis Tavebi). ai, am sferoSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sruli TavisuflebiT sargeblobs.<br />

saparlamento kontroli da zedamxedveloba biujetis xarjviTi<br />

nawilisadmi mxolod meoreulia da miznad isaxavs fondebis amTviseblis<br />

kanonieri moqmedebisa da dafinansebis gamarTlebulobisa da<br />

sargeblianobis Semowmebas. radgan TviTon parlaments aseTi zedamxedvelobis<br />

unari ara aqvs, konstituciebi am rolis Sesasruleblad<br />

gansakuTrebuli organoebis dafuZnebas iTvaliswinebs, romlebic,<br />

Cveulebriv, saparlamento organoebis funqciebs an parlamentis<br />

saxeliT moqmedi sasamarTloebis rols asruleben (magaliTad,<br />

saaudito ofisi ungreTSi, aSS-is kongresis mier daniSnuli generaluri<br />

kontroliori an auditoruli sasamarTlo safrangeTSi). 32<br />

britaneTSi audits umaRlesi sasamarTlos centraluri kancelariis<br />

ganyofileba niSnavs. igi aRmasrulebeli xelisuflebisagan damoukidebelia,<br />

sasamarTlos funqcias asrulebs da parlamentis wi-<br />

31 germaniis konstitucia am sakiTxs Taviseburad udgeba. Semosavlebi da xarjebi<br />

gawonasworebuli unda iyos. dabalansebuli biujetis konstituciuri principi,<br />

im amerikeli politikosebis sayvareli proeqti, romlebic mis danergvas<br />

konstituciaSi Setanis gziT cdiloben, TavisTavad bevrs ar metyvelebs, radgan<br />

sesxi SeiZleba Semosavals warmoadgendes, xolo mTavrobis gavlenaSi myofi saxelmwifo<br />

an kerZo bankic sesxebs gascems.<br />

32 ungreTis konstituciis 32-e muxlis `g~ qvepunqtSi araferia naTqvami saaudito<br />

ofisis damoukideblobis Sesaxeb da isic gaugebaria, awarmoebs Tu ara igi<br />

gamoZiebas parlamentis sagangebo TxovniT.


235<br />

naSea pasuxismgebeli. 33 mTlad naTeli ar aris, Tu ra xdeba im Sem-<br />

TxvevaSi, rodesac parlamenti sabiujeto angariSs Caagdebs. es,<br />

biujetisagan gansxvavebiT, inglisSic ki mTavrobisadmi ndobis sakiTxs<br />

ar ukavSirdeba.<br />

5.4. pasuxismgeblobis miTi<br />

pasuxismgeblobis miTi<br />

aRmasrulebeli xelisufleba erTgvar kentavrs waagavs: misi sxeulis<br />

qveda nawils biurokratia, saxelmwifo administracia warmoadgens, xolo<br />

zeda nawils _ partiuli politikosi, romelic misi amomrCevlis,<br />

parlamentis da, upirveles yovlisa, misi partiis yvelaze gavleniani<br />

wevris wyalobiT, saxelmwifo interesebs gamoxatavs. sxeulis mZlavri<br />

qveda nawili aRmasrulebel xelisuflebas aqcevs uZlieres ganStoebad,<br />

romelsac misi miznebis miRwevis yvelaze didi Sansi aqvs. codna<br />

Tavmoyrilia qveda nawilis profesiul ostatobaSi. profesiul biurokratias,<br />

yovel SemTxvevaSi, SeuZlia ganacxados, rom kentavris gankargulebaSi<br />

uzarmazari informaciaa. codnis garda, igi aRWurvilia<br />

iZulebis saSualebebiT, uxeSi brZanebis uflebiT, maTraxiT, `damawynarebeli<br />

perangiTa~ da cremlmdeni airiT. gasagebia, rom postkomunistur<br />

sistemaSi es saxelisuflebo ganStoeba konstitucionalizms yvelaze<br />

did safrTxes uqmnis, albaT, ara imitom, rom Zalauflebis xel-<br />

Si Cagdebis didi potenciali aqvs, aramed imitom, rom igi, ubralod,<br />

Tavisi bunebidan gamomdinare, <strong>konstitucionalizmis</strong> Selaxvis midrekilebas<br />

amJRavnebs. konstituciuri wyobis dacvas Tu davesesxebiT, igi<br />

demokratiul Riaobas da kontrols uSlis xels imis momizezebiT,<br />

rom isini misi xelisuflebis efeqtian aRsrulebas abrkoleben. arcTu<br />

iSviaTad aRmasrulebeli xelisufleba ministrebis pasuxismgeblobas<br />

misi privilegiebis gamamarTlebel argumentad iyenebs. ministrebisaTvis<br />

dakisrebuli pasuxismgebloba maTTvis SeuzRudavi Zalauflebis miniWebas<br />

iTxovs. mTavroba Tavisi misiis Sesrulebas ver SeZlebs, Tu parlamentis<br />

wevrebi, romlebsac kanonis Sinaarsis gansazRvraze miuwvdebaT<br />

33 saparlamento komitetebis biujetis momzadebaSi Careva sakmaod warumatebeli<br />

aRmoCnda. britaneTSi amas bolo mouRes. britanuli tradiciis mixedviT, saaudito<br />

komitetis Tavmjdomare opoziciis wevria. meore mxriv, aSS-is kongresis<br />

uflebebi aRmasrulebeli xelisuflebis departamentebis mimarT biujetisadmi kongresis<br />

kontrols eyrdnoba.


236<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

xeli, efeqtian aRmasrulebel programebs daamaxinjeben. magram antiparlamentarizmis<br />

qadageba saWiro ar aris. rac mTavaria, mTeli administraciuli<br />

struqtura premier-ministrsa da mTavrobas unda eqvemdebarebodes.<br />

partiuli organizaciis uSvelebeli hidrocefalusi moulodnelad<br />

mokavSires poulobs, xolo aRmasrulebeli xelisuflebis liderebi<br />

administraciuli organizaciis damcvelebad warmoCndebian. magram,<br />

unda iTqvas, rom patroni mis msaxur-damcvelze imdenad damokidebuli<br />

xdeba, rom am organizaciis interesebs kanonmdeblobis saSualebiT<br />

amkvidrebs.<br />

mainc ras niSnavs ministrTa pasuxismgebloba? misi didebuleba mis<br />

mokrZalebulobaSia. pasuxismgebeli mTavroba "britaneTis konstituciis<br />

uCveulo damsaxurebaa". 34 "pasuxismgebeli ministrebi" 1831 wels<br />

belgiel liberalTa sabrZolo yiJina iyo, xolo 1848 wels ungreT-<br />

Si es erovnuli TviTgamorkvevisaTvis brZolis yvelaze gmiruli epizodis<br />

daufarav moTxovnas warmoadgenda. 35 termini "pasuxismgebeli<br />

saministro" niSnavda mxolod imas, rom, radgan monarqs, romelsac<br />

verc veravin SezRudavda da verc pasuxisgebaSi miscemda, gverdiT<br />

edga viRac, vinc saqmisaTvis pasuxs agebda personalurad.<br />

rogorc Cans, partiuli disciplinis epoqaSi xSirad laparakoben<br />

ministrebis pasuxismgeblobasa da maT angariSvaldebulebebze,<br />

rac sruliad uvnebeli miTia (parlamentis mier undoblobis gamocxadebas<br />

konstruqciuli undobloba da daSlis SiSi seriozulad<br />

uSlis xels).<br />

albert daisi (1835-1922) darwmunebuli iyo, rom ministrTa solidaroba<br />

maTi pasuxismgeblobis princips koleqtiur pasuxismgeblobad<br />

aqcevda, magram TviT britaneTSic ki, mxolod partiis SigniT<br />

momxdari gadatrialeba amxobs ministrebsa da maT mTavrobebs.<br />

Tanamedrove britaneTsa da vestminsteruli tradiciis mimdevar<br />

sxva iseT saxelmwifoebSi, rogoric kanadaa, ministrebi maSinac<br />

34<br />

Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,<br />

1962), gv. 143.<br />

35<br />

1848 wels dawerili ungreTis istoriis am Tavis sazareli daskvna da ministrTa<br />

pasuxismgeblobis tragikuli <strong>Sesavali</strong> is iyo, rom pirveli ungreli premier-ministris<br />

pasuxismgeblobas gamarjvebuli kontrrevolucionerebi, antiparlamenturad<br />

ganwyobili absolutizmis momxreni imdenad seriozulad moekidnen, rom<br />

igi sikvdiliT dasajes.


pasuxismgeblobis miTi<br />

237<br />

axerxeben Tanamdebobis SenarCunebas, roca maT formalur kontrols<br />

daqvemdebarebuli administraciuli organoebi kanons arRveven<br />

an Secdomebs uSveben, Tu ministrs imis gancxadeba SeuZlia,<br />

rom am Secdomis Sesaxeb araferi icoda. es, TavisTavad, ministrTa<br />

pasuxismgeblobis Tavdapirvel arss ewinaaRmdegeba. amis Sedegad<br />

Wkviani ministri cdilobs, rac SeiZleba naklebi icodes da acxadebs,<br />

rom Tavisi eqspertebis armias unda endobodnen.<br />

pasuxismgeblobaze laparakic ki sasaciloa, Tu Tanamedrove saxelmwifoebriv<br />

amocanebs SevadarebT nacionaluri sakanonmdeblo<br />

organoebis SesaZleblobebs. arCeuli organo ubralod ar imyofeba<br />

im viTarebaSi, rom mTeli administraciis kontroli SeZlos. amrigad,<br />

im SemTxvevis garda, rodesac ministri politikuri xazis sawinaaRmdegod<br />

moqmedebs an, roca igi ukanono moqmedebas sCadis, ar-<br />

Ceul organos misi impiCmentis safuZveli ara aqvs. SesaZloa<br />

srulyofili kontrolis gaweva sasurveli arc ki iyos.<br />

pasuxismgeblobas angariSvaldebuleba enacvleba, rac uxerxul<br />

SekiTxvebze orWofuli pasuxebis sajarod gacemis movaleobas gulisxmobs<br />

(saparlamento SekiTxva mTavrobis kontrolis saukeTeso<br />

saSualebaa). is, rac amis Semdeg pasuxismgeblobisagan rCeba, premier-ministris<br />

erTpirovnul mmarTvelobas mxolod ganamtkicebs.<br />

Tu, sabolood politikuri pasuxismgebloba premier-ministrs ekisreba,<br />

mTavrobis danarCeni wevrebi ukve mis xelqveiTebad iqcevian,<br />

romelTa gaZevebac mas yovelTvis SeuZlia. sxvanairad rogor unda<br />

Seasrulos premierma misTvis dakisrebuli amocanebi? SesaZlebelia,<br />

rom ministrebis pasuxismgebloba da amisaTvis aucilebeli xelisufleba<br />

niRbavs gadatrialebis SiSs, romelmac SeiZleba liderTa<br />

damxoba gamoiwvios, Tu isini TavianT momxreebs parlamentSi "gemriel<br />

lukmas" ar miscemen. Tumca ministrTa pasuxismgeblobis mqadagebelni<br />

amas ar aRiareben. amis nacvlad, gamudmebiT figurirebs<br />

saxelmwifos bedze zneobrivi pasuxismgeblobis idea (rac, TavisTavad,<br />

qebis Rirsia) da avis momaswavebeli azri, rom momaval arCevnebSi<br />

dadgeba politikuri pasuxismgeblobis sakiTxi, radgan xelfexSekrul<br />

mTavrobas ar aRmoaCnda efeqtiani moqmedebebis unari da<br />

amitomac mosaxleoba mas zurgs Seaqcevs. amrigad, mTeli Zalaufleba<br />

unda gadaeces mTavrobas, raTa man arCevnebi moigos! da, saer


238<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

Tod, Tu vinme xelisuflebisaTvis brZolaSi gamarjvebuli gamovida,<br />

ratomac ar unda mieces mas xelisufleba? es mimzidveli an,<br />

yovel SemTxvevaSi, gasagebi adamianuri reaqcia, <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

principebs ar eTanxmeba. erT konkretul arCevnebSi mopovebuli<br />

gamarjveba yvela momdevno arCevnebSi warmatebas ar gulisxmobs da<br />

gamarjvebuli Tavis Zalauflebas am miznisaTvis ver gamoiyenebs.<br />

miuxedavad amisa, Zalauflebam administraciaze, miT ufro, Tu is<br />

gansakuTrebulia, SeiZleba sagangebo mniSvneloba moipovos im sazogadoebaSi,<br />

romelsac TviTorganizebis naklebi gamocdileba aqvs, arc<br />

resursebis simwire uwyobs xels da saxelmwifos – rogorc mesakuTres<br />

da samuSao adgilebis ZiriTad mimwodebels _ sakvanZo adgili<br />

eniWeba. ar unda dagvaviwydes, rom postkoloniur da postkomunistur<br />

sazogadoebebSi ekonomikur berketebs saxelmwifo administracia<br />

flobs. 1995 wels ungreTSi dasaqmebulTa 20 procenti<br />

mainc saxelmwifo moxeleebi iyvnen, xolo samuSao Zalis 50 procentze<br />

mets saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulebi warmoadgendnen.<br />

amgvar viTarebaSi saxelmwifo administraciuli aparatis mxarda-<br />

Weris mopovebas cdilobs, romelic SeiaraRebulia ori konstituciuri<br />

TezisiT _ pirveli: "vinc Tanamdebobaze niSnavs, xsnis kidec",<br />

xolo meoris mixedviT, "mTeli aRmasrulebeli xelisufleba<br />

emorCileba mTavrobas", radgan mTavroba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauria (am ukanasknel TezisSi naTlad Cans, rom xelisuflebis<br />

danawilebis pirobebSi sruliad bunebrivi principi misTvis<br />

ucxo niadagSia gadanergili da iqac ki SeiZleba dairRves). am ori<br />

Tezisis erTobliobas administracia parlamentis uSualo zegavlenisagan<br />

gamohyavs da, amave dros, axdens mis centralizebas. samTavrobo<br />

an mTavrobas daqvemdebarebuli brZanebebis Sesabamisi rgoli<br />

gansazRvravs, Tu rogor ganawildeba administraciis postebi. yoveli<br />

damniSvnelis Zalaufleba daniSnulze srulad xorcieldeba.<br />

daniSvna-gaTavisuflebis am mkacr erTianobas Tavisi azri mar-<br />

Tla aqvs iq, sadac sruli daqvemdebarebaa saWiro. 36 vTqvaT, udab-<br />

36 daniSvnisa da gaTavisuflebis principi ver gamodgeba, Tu daniSvna sxva saxelisuflebo<br />

ganStoebas exeba. prezidenti parlaments premier-ministris kandidaturas<br />

sTavazobs, magram igi konstruqciuli undoblobis votumis gamocxadebisas<br />

premiers ver gaaTavisuflebs da verc axlis daniSvnaSi miiRebs monawileobas. sa-


pasuxismgeblobis miTi<br />

239<br />

noSi amas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. magram Cven aq saxelisuflebo<br />

ganStoebaTa wonasworobis Semcvel konstituciur sistemebze<br />

vlaparakobT. saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSepirispirebisa<br />

da urTiergawonasworebis principis mixedviT, arc Tanamdebobaze<br />

daniSvnis saxelisuflebo ganStoebaTa mier erToblivad ganxorcielebuli<br />

ufleba da arc maT Soris Tanamdebobebis ganawileba,<br />

rac personalis kontrolis kanoniTaa nakarnaxebi, ara Tu antikonstituciuria,<br />

aramed _ piriqiT. Tu imasac vaRiarebT, rom saxelmwifo<br />

administraciaSi (im SemTxvevaSi, roca kanoni gamonakliss<br />

ar iTvaliswinebs) `moucilebadobis~ zemoaRniSnuli principi<br />

amosavali wertilia, arsebobs garkveuli Tanamdebobebi da saxelmwifo<br />

administraciis garkveuli tipis saqmianoba, sadac politikuri<br />

damokidebuleba arasasurvelia. im SemTxvevaSi, rodesac mTavrobas<br />

maTi daniSvnis Semdeg saxelmwifo moxeleebis marTvis an ma-<br />

Ti Tanamdebobidan moxsnis ufleba aqvs, politikuri zegavlena ar<br />

klebulobs. Tu Tanamdebobaze damniSvnels daniSnulTa moxsna ar<br />

SeuZlia an, Tu Tanamdebobidan gaTavisufleba mxolod sxva organos,<br />

magaliTad, sasamarTlos gadawyvetilebiTaa SesaZlebeli, es<br />

ukanaskneli administraciisagan garkveulwilad damoukidebeli xdeba,<br />

Tumca kanonis ZaliT misi marTva da misi pasuxismgebloba ucvlelia.<br />

emisiuri bankis damoukideblobis Taobaze konstituciaSi<br />

araferia naTqvami. emisiur bankTan dakavSirebul gadawyvetilebas<br />

ekonomikuri ganviTarebis garkveuli stadia ganapirobebs. magram,<br />

Tu banki damoukidebelia, imis mtkiceba, rom damoukidebeli bankis<br />

(anu misi mudmivi prezidentis) mier mTavrobis gegmebisa da ekonomikuri<br />

politikisaTvis dabrkolebebis Seqmnis gamo mTavroba jerovnad<br />

ver imuSavebs, _ Secdomaa. aq swored konstitucionalizmTan<br />

gvaqvs saqme. Tavisufali moqmedeba mTavrobas (gasagebi mizeziT)<br />

sWirdeba da SeuZlia kidec, magram es mxolod micemuli pirobebiTa<br />

da institutebiT aris gansazRvruli. zogjer mas daniSvna-gaTavisuflebis<br />

uflebaze uaris Tqma an misi gaziareba uwevs.<br />

xelisuflebis danawilebis swored es azri ganapirobebs im<br />

principis usafuZvlobas, romlis mixedviTac, "yvela aRmasrulebe-<br />

konstitucio sasamarTlos mosamarTleebs parlamenti irCevs da, moqmedi kanonmdeblobis<br />

Tanaxmad, maTi gawveva SeuZlebelia. ungreTSi mxolod sakonstitucio<br />

sasamarTlos SeuZlia Tavisi wevris garicxva.


240<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

li organo mTavrobas unda eqvemdebarebodes" (1958 wlis safrange-<br />

Tis konstituciaSic ki arsebobs aseTi SezRudva administraciis<br />

mimarT: mTavrobas ar SeuZlia axali tipis instituti daafuZnos.<br />

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, mTavrobis administraciuli<br />

aqtis namdvilobis aRiarebisaTvis bevr SemTxvevaSi saWiroa maTi<br />

damtkiceba bundesratis mier). konstitucionalizmi mxolod moniSnavs<br />

saTamaSo sivrcis sazRvrebs: Tu parlamenti an misi komitetebi<br />

miiReben konkretul administraciul gadawyvetilebebs, am moqmedebis<br />

konstituciuroba saeWvoa, radgan sxva rom araferi, amgvar<br />

SemTxvevebSi kanonis farglebSi mdgomareobis gamosworebis perspeqtiva<br />

bundovania.<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis sifrTxile "konstituciuri Teoriis"<br />

mimarT rodia nakarnaxebi parlamentisa da parlamentarebisadmi<br />

mikerZoebuli TayvaniscemiT. saparlamento umravlesoba, iseve<br />

rogorc mTavroba, politikur kurss atarebs. magram is, rom partiis<br />

politikas "centraluri komitetis" viwro wre ar SeimuSavebs<br />

da igi opoziciasTan mudmivi kavSiriT formirdeba, angariSgasawevi<br />

faqtoria. 37<br />

5.5 aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani<br />

struqtura<br />

xelisuflebis danawilebam xeli ver SeuSala aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

gaZlierebas, saparlamento sistemaSi ki igi aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis da mis ukan mdgomi partiis diqtaturis sa-<br />

SiSroebas qmnis, romelsac Secvlis an, ukeTes SemTxvevaSi, gaawonasworebs<br />

(samomavlod) sxva politikuri mimarTulebis sxva mTavrobis<br />

diqtatura. inglisis parlamentis saproceduro komitetis<br />

moxsenebaSi aris aseTi daskvna:<br />

problemis arsi isaa, rom konstituciis yoveldRiur moqmedebaSi<br />

parlamentsa da mTavrobas Soris upiratesobaTa sasworis pina mTavrobis<br />

sasargeblod imdenad ixreba, rom es ewinaaRmdegeba saparla-<br />

37 R. A. Butler, 609 HC Deb.13 July, 1959, col. 37 as quoted in Anthony H. Birch, „The<br />

Theory and Practice of Modern British Democracy,“ The Changing Constitution, eds. Jeffrey<br />

Jowell and Dawn Oliver (Oxford, Clarendon Press, 1985), gv. 86.


aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />

241<br />

mento demokratiis sworad funqciobas da sayovelTao SeSfoTebas<br />

iwvevs. 38<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis upiratesobaTa Sesamcireblad<br />

msoflioSi mravali, xSirad konstituciebSi ausaxavi, midgomaa<br />

gamoyenebuli. 39 zogierTi aseTi midgoma konstituciaSi kidec<br />

aRibeWda, magram umeteswilad, maTi SeTavseba tradiciul midgomebTan<br />

ver xerxdeba. xSirad maT mxedvelobaSi arc konstituciuri<br />

kontroli iRebs.<br />

gawonasworebis pirveli, Tanamedrove konstituciebSi asaxuli<br />

meTodia ormagi aRmasrulebeli xelisufleba. 40 zogjer saWiroa<br />

arasaprezidento respublikis prezidenti, magram igi mudmivi safrTxis<br />

Semcvelia. parlamentis mouqnelobam SeiZleba STaagonos vinme<br />

da daZras saxelmwifo manqana mkvdari wertilidan, magram, vidre<br />

es moxdeba, Tavad Cixis arsi unda gairkves, mkveTrad unda ganisaz-<br />

Rvros mkvdari wertili, raTa xelisuflebis borotad gamoyenebas<br />

avaridoT Tavi. arsebobs, amave dros, saxelmwifo amocanebi, romlebzec<br />

partiebis politikuri dapirispireba gavlenas ar unda axdendes.<br />

isini SeiZleba daekisros prezidentis kontrols daqvemdebarebul<br />

damoukidebel organoebs. dabolos, aucilebelia konstituciis<br />

dacva parlamentisa da mTavrobisagan, romelTa interesebic<br />

gadajaWvulia partiul-politikuri mizezebiTac.<br />

38 First Report from the Select Committee on Procedure (1977-78) HC 588 par. 1.5.<br />

quoted in Gavin Drewry, „Select Committees and Back-Bench Power,“ in Jowell and Oliver,<br />

eds., gv. 136.<br />

39 magaliTad, aSS-is kongresSi Seiqmna kongresis organoebi (komisiebi), romlebic<br />

aRmasruleblis saqmianobaze saorganizacio gavlenas isaxaven miznad.<br />

40 ormag aRmasrulebel xelisuflebas, upirveles yovlisa, naxevrad saprezidento<br />

sistemebSi axseneben, Tumca, rogorc amas jon blondeli gvTavazobs, ormagi<br />

xelmZRvanelobis ganxilva am sistemebTan dakavSirebiT ufro swori iqneboda.<br />

blondelis mixedviT, "ormagi mmarTvelobis sistema iseTi sistemaa, sadac zogadi<br />

mmarTvelobis saqmeebs faqtobrivad da cnobierad mxolod ori adamiani asrulebs".<br />

Jean Blondel, „Dual Leadership in the Contemporary World: A Step Towards Executive and<br />

Regime Stability,“ in Comparative Government and Politics: Essays in Honor of S.E. Finer,<br />

eds. Dennis Kavanagh and Gillian Peele (London: Heinemann-Boulder: Westview Press,<br />

1984), gv. 75.


242<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

maqs veberma vaimaris konstituciis momzadebisas, albaT pirvelma,<br />

saxeldaxelod moxaza Tavisi warmodgenebi ormagi aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis Sesaxeb. imis SiSiT, rom ukontrolo administraciuli<br />

biurokratia did Zalauflebas igdebda xelT, man mTavroba<br />

parlamentis kontrols dauqvemdebara (undoblobis votumis<br />

institutis CaTvliT), magram amave dros prezidents gansakuTrebuli<br />

uflebebi dautova. saerTo-saxalxo kenWisyriT arCeuli prezidenti<br />

mowodebulia, upirveles yovlisa, samTavrobo biurokratia<br />

gaakontrolos; igi parlamentisagan damoukidebeli politikis gansaxierebaa,<br />

im parlamentisgan, romelic, ZiriTadad, partiuli Cinosnebisagan<br />

Sedgeba. prezidents aqvs garkveuli Zalaufleba parlamentze,<br />

radgan saxalxo kenWisyris Sedegad is saxalxo legitimacias<br />

iZens. es lideri-demagogi uflebamosilia rogorc saxelmwifo<br />

moRvawe, saxelmwifo marTos manam, sanam warmatebiT sargeblobs.<br />

Tu is xalxis mxardaWeras dakargavs, rac marcxis tolfasia,<br />

_ unda gadadges (am mxriv veberis sistema demokratiis farglebSi<br />

rCeba). am sistemaSi xalxs ori erTmaneTis moqiSpe warmomadgeneli<br />

hyavs, maSinac ki, roca prezidenti parlamentis ,,CixSi<br />

Sesvlis“ an krizisebis periodSi gamoCndeba.<br />

am gadawyvetas yvela mxridan Tavs esxmodnen (Tumca vaimaris<br />

konstituciur sistemaSi prezidenti damoukidebel politikur Zalad<br />

mxolod sagangebo mdgomareobis regulirebaSi daSvebuli Secdomis<br />

Sedegad iqca). saqme isaa, rom ormagoba SeiZleba dakavSirebuli<br />

iyos pasuxismgeblobis saSiS sakiTxTan. 41 prezidentma kan-<br />

41 ix. Wolfgang J. Mommsen, Max Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago:<br />

The University of Chicago Press, 1987), gv. 379. imave dros momzeni, romelmac erT-er-<br />

Tma pirvelma SeniSna kavSiri 1958 wlis de goliseul konstituciasa da veberis<br />

Teorias Soris, sxvagvari Sefasebis SesaZleblobasac aRiarebs. prerogativebis aRrevam<br />

da destabilizaciam, agreTve, saprezidento xelisuflebis borotad gamoyenebam<br />

vaimaris konstituciis tragikuli aRsasruli gamoiwvia, rac veberis sistemas<br />

Rirsebas ver matebs, magram am sakiTxs sxvagvari logikiTac SeiZleba mivudgeT.<br />

vaimarSi prezidentis figura win ver wamoiweoda kanclersa da mis mTavrobas<br />

TavianTi movaleobebi ukeT rom SeesrulebinaT, parlamentSi kvorumi rom Semdgariyo<br />

da gaborotebul, qarizmadakargul, partiul xelmZRvanelTa nacvlad namdvil<br />

politikosebs rom eTamaSaT roli. im pirobebSi prezidentis Zalaufleba<br />

parlamentisa da mTavrobis arakompetenturobiT gamowveuli Cixis dasaZlevad iyo<br />

saWiro. vaimaris respublikis damxoba misma konstituciam ki ar ganapiroba (Tumca<br />

arc uamisobaa), aramed sazogadoebaze eqstremistuli, totalitaruli partiebis<br />

zegavlenam gamoiwvia.


aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />

cleri, SeiZleba, xalxis TvalSi ukana planze gadaanacvlos, Tumca<br />

kancleris politikuri pasuxismgebloba ufro uSualoa. 42<br />

243<br />

ormagi xelmZRvanelobis pirobebSi, aRmasrulebel xelisuflebas<br />

kidev erTi arCevani aqvs, razec vebers yuradReba ar gaumaxvilebia,<br />

Tumca vaimaris konstituciis teqstSi es naTlad Cans. esaa araer-<br />

Tdrouli ormagi xelmZRvaneloba, romelic warmoiSoba, upirveles<br />

yovlisa, rodesac saxelmwifoebrivi cxovreba paralizebulia. roca<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis Cveulebriv funqciobas saparlamento<br />

pati SeuZlebels xdis an, roca mwvave krizisi droebiT diqtators<br />

moiTxovs. rasakvirvelia, aseTi diqtatori SeiZleba premierministric<br />

iyos. prezidentis sasargeblod am dros metyvelebs misi<br />

uSualo, ufro farTo legitimacia, romelic uSualo saxalxo ar-<br />

CevnebiT, partiul-politikuri distanciiT aixsneba da misi ,,zogaderovnuli~<br />

rolidan gamomdinareobs, xolo, rac Seexeba premierministrs,<br />

igi partiul politikas ver daSordeba. 43<br />

42 marTlac, ungreTis sakonstitucio sasamarTlom prezidents premier-ministris<br />

(mTavrobis) sawinaaRmdegod uari ganucxada, ris mizezadac prezidentis politikuri<br />

pasuxismgeblobis nakleboba dasaxelda. ungreTis prezidents parlamenti<br />

irCevs, magram is mxolod impiCmentiTaa pasuxismgebeli.<br />

43 aRmasrulebel xelisuflebasa (respublikis prezidenti) da parlaments Soris<br />

Zalauflebis wonasworobasTan dakavSirebuli Teoriebi. ix. András Sajó,<br />

„Prelude to Future Constitutional Crises,“ (in Hungarian) 34 Vilagossag 7 (1993), gv. 17-25.<br />

sakonstitucio sistema bolo arCevnebis Sedegebs zedmiwevniT unda iTvaliswinebdes.<br />

parlamentSi mtkice umravlesobis arsebobisas, arCevnebi mtkice parlamentarizmis<br />

mxardamWer referendumad SeiZleba iqnes miCneuli. magram, Tu saparlamento<br />

umravlesoba arc ise mtkicea, rom prezidenti, magaliTad, kvalificiuri umravlesobiT<br />

"moicilos" an Tanamdebobaze gadamwyveti umravlesobiT daamtkicos,<br />

anu, Tu eleqtoratSi ar arsebobs konstituciurad gansazRvruli parlamentarizmis<br />

farglebSi mtkice parlamentarizmis mosurne didi umravlesoba, maSin prezidentis<br />

xelisufleba, mTavrobis stabilurobis SesanarCuneblad, momdevno arCevnebamde<br />

unda gagrZeldes. miuxedavad zemoaRniSnulisa, saparlamento mmarTvelobis<br />

drosac ki prezidentis xelisufleba neitralur da depolitizaciisaTvis gamiznul<br />

ZalebTan mimarTebaSi unda gagrZeldes. 1994 wels jovani sartorim Teoria<br />

gamoaqveyna, romelic "cvalebad prezidentobad" saxeldebul models exeboda. am<br />

Teoriis mixedviT, saparlamento sistema misi funqciobisas arsebobas ganagrZobs.<br />

Tu igi funqciobas wyvets, sistema saTadarigo Zravasa da saprezidento mmarTvelobis<br />

modusSi gadadis. Tu parlamenti, magaliTad, orwliani mandatis manZilze<br />

mTavrobis Sesaqmnelad saWiro umravlesobis mxardaWeras ver moipovebs, sistema<br />

darCenili vadis ganmavlobaSi mtkice saprezidento modeliT imuSavebs, rac pirvelive<br />

undoblobis votums mohyveba. darCenili vadis ganmavlobaSi prezidenti qve


244<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

Tu prezidenti rame mistikuri mTlianobis (eri, xalxi da sxv.)<br />

gansaxiereba ki ar aris, aramed cdilobs daicvas konstituciiT<br />

gaTvaliswinebuli distancia, mas da imaT Soris, vinc xelisuflebis<br />

ganxorcielebis yoveldRiuri saqmeebiT arian dakavebuli, da<br />

Tu misi amocana ,,xalxis“ gansaxiereba, winamZRoloba ki ara, aramed<br />

zogjer xalxis konkretuli nebis sawinaaRmdegod, konstituciis<br />

dacvaa, maSin mis kontrols, da ara mmarTvelobas, SeiZleba<br />

daeqvemdebaros amocanebi, romelTa neitralizebac, mimdinare partiuli<br />

politikis sferodan gamorCeva surT konfliqtebis acilebiT<br />

dainteresebul konstitucias da politikur Zalebs. am gagebiT,<br />

aRmasrulebeli xelisufleba SeiZleba formalurad orad gaiyos,<br />

Tu aRmasrulebeli xelisufleba mTeli Tavisi sisruliT ar<br />

emorCileba erTaderT xelmZRvanels, romelic pasuxismgebelia mTavrobis<br />

winaSe. prezidenti, rogorc neitraluri xelisuflebis mqone,<br />

karl Smitis mtkicebis sawinaaRmdegod, gansakuTrebul Zalauflebas<br />

iZens. neitraloba ar zrdis prezidentis Zalauflebas; konkretul<br />

"saqmeebTan" dakavSirebiT, sagangebo mdgomareobis garda,<br />

igi piradad ar iRebs gadawyvetilebebs. prezidents ara aqvs aravi-<br />

Tari uflebamosileba im sferoebSi, romlebSic, mocemul viTarebebSi,<br />

saerTo Tanxmobis miRweviT pasuxismgebloba ekisrebaT damoukidebel<br />

pirebs. amgvari damoukidebeli moqmedeba, sxvaTa Soris,<br />

emisiuri bankis prezidentisganacaa mosalodneli. 44<br />

kanonmdebeli SeiZleba TviTon Seecados aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauris saqmianobis sferodan calkeuli aRmasrulebeli<br />

organoebis amoRebas ise, rom es organoebi formalurad parlamentis<br />

uSualo kontroliT funqciobdnen an maTi daniSvnis kvalobaze<br />

_ sruliad damoukidebladac. zog SemTxvevaSi, aRmasrulebel xe-<br />

yanas parlamentis mxardaWeriT, mis mier daniSnuli mTavrobis meSveobiT marTavs,<br />

rogorc es aSS-Si xdeba xolme. prezidenti da parlamenti xelisuflebas erTi da<br />

igive drois ganmavlobaSi inarCuneben. parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias<br />

asrulebs, magram prezidentis iniciativebs upiratesoba eniWeba da parlamentSi<br />

dabrkoleba ar xvdeba. prezidentis romelime winadadebis uaryofis SemTxvevaSi<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis ganxorcieleba SesaZlebelia dekretebiT. ix. Sartori,<br />

gv. 94.<br />

44 magram es ar aris fuZemdebluri konstituciuri Tezisi; es aris iseTi viTareba<br />

da ekonomikuri koncefciebi, romelTa mixedviTac, emisiuri bankis xelmZRvanelis<br />

damoukidebeli pozicia sazianoa. ix. Jon Elster, „Constitutional Courts and<br />

Central Banks: Suicide Prevention or Suicide Pact,“ 3 East European Constitutional Review<br />

3-4 (1994): gv. 66-71.


aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />

245<br />

lisuflebas daqvemdebarebul am organoebs formalur damoukideblobas<br />

parlamenti ki ara, tradicia aniWebT. zogjer isec xdeba,<br />

rom kanonmdebeli aRsrulebas gankuTvnili funqciebis mqone uwyebas<br />

acalkevebs aRmasrulebeli organos xelmZRvanelisagan. pirveli<br />

variantis sailustraciod gamodgeba safrangeTis saxelmwifo sab-<br />

Wo, xolo meoris –prokuraturis organizacia. 45<br />

yvela am SemTxvevaSi, Teoriulad mainc, aRmasrulebel organoebs<br />

kanonmdebeli qmnis, igi aRmasrulebel xelisuflebaSic ereva,<br />

raTa es organoebi depolitizebuli da sruliad damoukidebeli<br />

iyos. swored am mizans isaxavs, magaliTad, sxvadasxva iseTi organos<br />

Seqmna, romlebic uflebamosili arian moawesrigon komunikaciis<br />

masobrivi saSualebebis sistema da amave dros miiRon konkretuli<br />

gadawyvetilebebi. swored amas cdilobdnen frangi da poloneli<br />

kanonmdeblebi samauwyeblo sabWoebis Seqmnisas, sabWoebisa,<br />

romelTa wevrebsac, nawils _ prezidenti, nawils ki parlamentis<br />

palatebi niSnaven. britaneTis damoukidebeli televiziis komisiis<br />

wevrebs niSnavs kompetenturi ministri, magram, tradiciis Tanaxmad,<br />

mas ar SeuZlia diskreciul safuZvelze gaaTavisuflos isini. aSS-<br />

Si mravali momwesrigebeli (maregulirebeli) organo arsebobs,<br />

romlebsac kanonmdeblebi qmnian an irCeven arCeviTi damoukidebeli<br />

organoebi, romlebsac calkeul konkretul saqmeebTan dakavSirebuli<br />

gadawyvetilebebis miReba SeuZliaT (licenziebis gacema, jarimis<br />

dakisreba an auqcionis mowyoba). am principis winaaRmdegi uzenaesi<br />

sasamarTlo arasodes yofila. did britaneTSi kvazisaxelmwifoebrivi<br />

organizaciebi [“quango“ quasi-non-governmental organisetion]<br />

sxvadasaxvagvarad iqmneba _ rogorc kanonis, ise aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

sxvadasxvagvari administraciuli aqtis meSveobiT. magaliTad,<br />

radiosadguri `bibisi~ 1927 wels mefis brZanebulebis<br />

safuZvelze daarsda, xolo misi mmarTvelTa sabWo<br />

45 aSS-is damoukidebeli sabWo, romelic prezidentis, vice-prezidentisa da generaluri<br />

prokuroris mier savaraudod Cadenil danaSaulebebs iZiebs, aRmasrulebel<br />

(sagamoZiebo) funqcias asrulebs. igi kanonmdeblobiT sasamarTlo xelisuflebis<br />

sferoSia moqceuli da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciuradaa miCneuli.<br />

(ix. Morrison v. Olson, 487 U.S. 654 (1988); Scalia, J., dissenting).


246<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

nominalurad iniSneba dedoflis brZanebiT. Tumca faqtobrivad es<br />

ufleba premier-ministrs ekuTvnis. tradiciulad, am daniSvnas win<br />

uZRvis SeTanxmeba mTavrobasa da opozicias Soris, agreTve, yovel<br />

SemTxvevaSi, premier-ministr ,,m. tetCeris epoqamde“ Tavad `bibisis-<br />

Tan~ konsultaciebi. 46<br />

dasaSvebi iqneboda, rom SemoqmedebiTi sferos subsidirebis sakiTxebze<br />

gadawyvetilebebs parlamenti, misi erT-erTi organo an<br />

parlamentarTagan Semdgari saparlamento komitetebi iRebdnen? Cven<br />

ar SegviZlia rame sikeTes movelodeT arc politikosebis miuker-<br />

Zoebeli mxatvruli gemovnebidan, arc fuls daxarbebuli artistebis<br />

politikuri TamaSebidan. vin icis, politikuri TvalsazrisiT,<br />

ukeTesia ki, roca fuls erTmaneTSi ramdenime SeWirvebuli warmomadgenlobiTi<br />

persona inawilebs? albaT, umjobesi gamosavali iqneboda<br />

iseTi samxatvro sabWos Seqmna, romelSic Sevlen politikisa<br />

da piradi dainteresebisagan Sors mdgomi saqmis mcodne adamianebi.<br />

parlaments SeuZlia kanonSi miuTiTos mxolod safuZvelmdebi<br />

idea, Tu ra Tvalsazrisis gaTvaliswinebaa saWiro subsidiebis gadanawilebisas<br />

(magaliTad, patriotuli Tematikis, umciresobaTa<br />

warmomadgenlebis, qalTa nawarmoebebis mxardaWera). konstitucionalizmi,<br />

am SemTxvevaSi, mxars uWers damoukidebel organos, romelic<br />

,,aRmasrulebel“ amocanebs asrulebs. damoukideblobis uzrunvelyofis<br />

aseT elementad gamodgeba, magaliTad, organos avtomaturi<br />

TviTganaxleba, misi finansuri damoukidebloba an misi wevrebis<br />

xelaxali arCevnebiT daSantaJeba, rac imas niSnavs, rom maTi xelaxla<br />

arCeva an SeuZlebelia, an isini ganusazRvreli vadiT irCevian.<br />

magram politikuri realizmi damoukideblobasa da damoukidebeli<br />

organoebis SesaZleblobebs saeWvos xdis. igive politikurma<br />

realizmma SeiZleba neitraluri organoebis gadawyvetilebebs Seuwyos<br />

xeli. mmarTvel politikur Zalebs, zogis azriT, arapopularuli<br />

gadawyvetilebebiT TavianTi popularobis Selaxva sulac ar<br />

surT da, swored amitom, garkveuli Zalauflebis gadacemas SeiZleba<br />

daTanxmdnen kidec.<br />

46<br />

Wolfgang Hoffmann-Riem, Regulating Media (New York-London: Guilford Press,<br />

1996), gv. 69.


aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura<br />

247<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis SezRudvis kidev erTi gza aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis organoebs Soris kompetenciebis ganawileba<br />

ki ar aris, aramed SezRudvaa nawilobriv demokratiuli<br />

principebidan gamomdinare. SeiZleba kanoniT dadgindes, rom zogierT<br />

aRmasrulebel organos aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri<br />

ki ar qmnis, aramed gansazRvruli dainteresebuli (magaliTad,<br />

regulirebuli) wreebi an erTobebi qmnian. es, ra Tqma unda, korporaciuli<br />

TviTregulirebis SesaniSnavi SesaZlebloba SeiZleba aRmoCndes.<br />

meore mxriv, holandiasa Tu norvegiaSi, gansakuTrebiT<br />

aSS-Si, aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi gadawyvetilebebs<br />

unda iRebdnen gansazRvruli proceduris Sesabamisad, sajaroobisa<br />

da monawileobis principis safuZvelze. es arsebiTad awonasworebs<br />

xelisuflebis meTauris gankargulebebs, Tuki Sesabamisi sasamar-<br />

Tlo kontroli uzrunvelyofs im administraciuli gadawyvetilebebis<br />

baTilobas, romlebic miRebulia monawileobis wesebis dar-<br />

RveviT. monawileobis am kontrols mniSvneloba aqvs gansakuTrebiT<br />

maSin, rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis amocanas akisreben<br />

damoukidebel organos, romelic sxvanairad SeiZleba sruliad<br />

ukontrolo aRmoCndes. aq ki kontroli xorcieldeba sajaroobiT,<br />

rac kidev ufro aZlierebs gadawyvetilebis miRebis procesSi monawileobis<br />

wesebis dacvisadmi sasamarTlo zedamxedvelobas.


Tavi meeqvse<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da<br />

misi megzurni<br />

mosamarTles... TiTqmis araviTari mniSvneloba ara aqvs.<br />

monteskie<br />

6.1 samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi<br />

saxelmwifo<br />

konstituciuri saxelmwifos SeqmnaSi samarTali gadamwyvet rols<br />

TamaSobs. demokratiul qveynebSi sakanonmdeblo aqtebi sazogadoebis<br />

mTlianobis da kidev imis sawindaria, rom ar imZlavros arc<br />

kerZo da arc sajaro despotizmma. amasTan, samarTlis potencialis<br />

Sefasebisas ukiduresobaSi ar unda gadavvardeT _ saukeTeso Sem-<br />

TxvevaSi, samarTali Zalauflebas asatans xdis. faqtobrivad, igi<br />

yovelgvar Tavisuflebas sxvebisaTvis misaReb CarCoSi aqcevs imiT,<br />

rom Cven Tavad mxolod imden Tavisuflebas gvaniWebs, rac sxvebisaTvisaa<br />

misaRebi, es ki xSirad ar gvakmayofilebs.<br />

samarTlis SemakavSirebel Zalas, mis despotizmisa da tiraniis<br />

SemzRudvel rols britanul-amerikul iuridiul praqtikaSi Rule<br />

of Law (samarTlis uzenaesoba), xolo evropaSi Rechtsstaat da état de<br />

droit (samarTlebrivi saxelmwifo) ewodeba. es terminebi sxvadasxva<br />

tradiciaSi arsebul saxelmwifos mowyobas (organizacias), struqturasa<br />

da funqciobasTan dakavSirebul, nawilobriv msgavs Sexedulebebsa<br />

da sakanonmdeblo moTxovnebze migvaniSneben. sxvadasxva koncefcia<br />

erTi ideiTaa ganmsWvaluli _ rom saxelmwifo organoebi<br />

kanonis moTxovniT xelmZRvaneloben da rom Tavad kanoni, Tavisi<br />

arsiT, TviTnebur moqmedebas zRudavs.<br />

XIX saukuneSi samarTlis uzenaesobam did britaneTSi, safrange-<br />

Tisa da germaniis msgavsad, <strong>konstitucionalizmis</strong> SezRuduli sistema<br />

daamkvidra. gadaWriT unda iTqvas, rom konstituciuri sistema<br />

samarTlis uzenaesobis gareSe SeuZlebelia. es ori cneba mWid-


250<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

rodaa urTierTdakavSirebuli da, amrigad, arsebuli sakonstitucio<br />

sistemebi samarTlis uzenaesobisagan ganuyofelia.<br />

samarTlis uzenaesoba sakanonmdeblo saqmianobas aniWebs azrs. j.<br />

loks miaCnda, rom uzenaesma xelisufalma qveyana gamocemuli, damkvidrebuli,<br />

mudmivmoqmedi da xalxisTvis cnobili kanonebiT unda<br />

marTos.<br />

sakanonmdeblo an uzenaesi xelisuflebis mpyrobeli valdebulia saxelmwifo<br />

damkvidrebuli, mudmivmoqmedi, gamocemuli da xalxisaTvis<br />

cnobili kanonebiT da ara droebiTi da naCqarevad Seqmnili dekretebiT<br />

marTos. garda amisa, saWiroa miukerZoebeli da samarTliani<br />

mosamarTleebi, romlebic yovelgvar dapirispirebasa Tu davas am<br />

kanonebis gamoyenebiT wyveten. qveynis mmarTvelma sazogadoebis mTeli<br />

Zala mxolod kanonebis aRsrulebisaken, agreTve, qveynisTvis garedan<br />

SesaZlo zianis Sesamcireblad Tu asacileblad da saxelmwifos<br />

Tavdasxmebisa da dapyrobebisagan dasacavad unda mimarTos. 1<br />

konstituciurma sistemam amas sxvadasxva, specifikuri funqciebis<br />

mqone, erTmaneTisagan gancalkevebuli organoebi daumata. loki<br />

kanonis aRsrulebisa da sakanonmdeblo organos gancalkevebis SesaZlo<br />

saWiroebaze arafers ambobs.<br />

demokratiis rusoseul modelSi kanonis uzenaesoba sakanonmdeblo<br />

xelisuflebasa da suverenul xalxs Soris arsebuli urTier-<br />

TobiTaa gamarTlebuli. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul sistemaSi<br />

saxelisuflebo ganStoebaTa Soris arsebuli sagangebo ur-<br />

TierToba uzrunvelyofilia ise, rom aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sakanonmdeblos mier Seqmnil kanonebs icavs da, amrigad, verc erTi<br />

maTgani meoreze ver mZlavrobs. ubralod, kanons yvela unda emor-<br />

Cilebodes, rac samarTlis da ara adamianebis mier dadgenili wesebiT<br />

cxovrebas gulisxmobs.<br />

1791 wlis safrangeTis konstitucia samarTlis uzenaesobas, anu<br />

kanonis uzenaesobis princips eyrdnoboda, rac imas niSnavda, rom<br />

mefe (anu saxelmwifo organo) kanonisadmi morCilebiT asrulebda<br />

1 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government<br />

(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), § 131.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

251<br />

Tavis movaleobebs. `safrangeTSi kanonze aRmatebuli xelisufleba<br />

ar arsebobs. mefe misi meSveobiT marTavs da mxolod kanonis saxeliT<br />

aqvs mas morCilebis moTxovnis ufleba.” 2<br />

saxelmwifosa da mis warmomadgenelTa TviTneburi gadawyvetilebebi<br />

akrZalulia. magram, samarTlis uzenaesobaze damyarebul<br />

sistemebSi aRmasrulebel xelisuflebas diskreciuli uflebebi<br />

aqvs, rac imas niSnavs, rom is gadawyvetilebis miRebis TavisuflebiT<br />

sargeblobs. 3 sakiTxavia, "gadawyvetilebis miRebis Tavisufleba"<br />

avtokratiuli Zalauflebis Selamazebis mosurne uzenaes xelisufalTa<br />

mier SemoTavazebuli lingvisturi TamaSi xom ar aris<br />

mxolod?<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis ufleba, anu damoukidebeli gadawyvetilebebis<br />

miRebis saprezidento ufleba imas rodi niSnavs,<br />

rom amerikis sakonstitucio praqtikaSi administraciuli organoebis<br />

moqmedebis kanonierebis uzrunvelyofisa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

borotad gamoyenebis daTrgunvis tradicia ar arsebobs.<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyvetilebis Tavisuflad<br />

miRebis ufleba, upirveles yovlisa, SezRudulia amerikis<br />

konstituciiT aRiarebuli ,,jerovani proceduris” moTxovniT. Teoriuli<br />

da praqtikuli mizezebiT, samarTlis uzenaesobis amJamindel<br />

evropul koncefciaSi ,,jerovani proceduris” mravali elementia<br />

gadmoRebuli.<br />

,,jerovani procedura” masSi im pirTa monawileobas gulisxmobs,<br />

romlebsac esa Tu is gadawyvetileba SeexebaT. am saziaro gadawyve-<br />

2 kari III, Tavi 2, naw.1,§ 3.<br />

3 Marbury v. Mdison, 5 U.S. [(1 Cranch) 137 (1803)], metad gaxmaurebuli saqmis<br />

ganxilvisas, uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare mosamarTle marSali amtkicebda,<br />

rom aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelis _ prezidentis winaaRmdeg sasamarTloSi<br />

sarCelis Setana mis mier Tavisi uflebamosilebis aRsrulebis gamo,<br />

SeuZlebelia. amave arguments iSveliebda prezidenti niqsonic uotergeiTis skandalis<br />

dros, roca man makomprometirebeli magnitofiris specialuri prokurorisTvis<br />

gadacemaze uari ganacxada, ris Sedegadac, magnitofiris mosapoveblad sasamarTlom<br />

prezidenti oficialuri SetyobinebiT gamoiZaxa.


252<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

tilebis miRebaSi CabmulT TavianTi mosazrebebis samarTlian pirobebSi<br />

gamoTqmis saSualeba unda mieceT 4 .<br />

Tu jgufs socialuri SeRavaTebi eZleva, jgufis wevrebi uflebamosili<br />

arian ama Tu im, maTTvis miniWebuli, SeRavaTis Semdgomi<br />

bediT dainteresdnen (magram maT ufro meti SeRavaTis miRebis Uufleba<br />

ara aqvT). es proceduruli wesi da kompensaciis SesaZlebloba<br />

(rac, uTuod, sasamarTlo ganxilvas ar gulisxmobs), xelisufalTa<br />

TviTnebobas zRudavs. 5<br />

samarTlis uzenaesoba, iseve rogorc konstitucionalizmi, absoluturi<br />

Rirebuleba ar aris. saWiroa gaviazroT misi naklovanebebi,<br />

raTa, Tundac mis gamo gamowveuli darRvevebis SemTxvevaSic ki,<br />

samarTlis uzenaesobis uzrunvelyofa SevZloT. miuxedavad imisa,<br />

rom samarTlis uzenaesoba, anu xelisufalTa, Zalis gamomyenebelTa<br />

Tu SeRavaTebis mimniWebelTa nebis SezRudva, moqalaqeTa uflebebs<br />

uzrunvelyofs, igi, amave dros, mmarTvelobis im upirovno, meqanikur<br />

formebs uqvemdebarebs maT, romlebmac avtokratiis adgili<br />

daikaves. samarTlis uzenaesobis mkacrad da ganuxrelad gamoyeneba<br />

samarTlianobisa Tu wminda adamianuri faqtoris gaTvaliswinebis<br />

4 aSS-is uzenaesi sasamarTlo am uflebas specifikuri interesebis arsebobis<br />

SemTxvevaSi uzrunvelyofs. jerovani procedura, rogorc sakanonmdeblo kriteriumi,<br />

aSS-is konstituciis me-14 Sesworebas efuZneba. am Sesworebis mixedviT:<br />

"arc erT Stats ara aqvs aSS-is moqalaqeTa privilegiebisa Tu imunitetis SemzRudavi<br />

kanonis miRebisa Tu aRsrulebis ufleba. arc erT Stats ara aqvs pirovnebis<br />

sicocxlis, misi Tavisuflebis an sakuTrebis marTlwesrigis gareSe xelyofis<br />

ufleba" (termini `samarTlebrivi wesrigi~ 1791 wlis me-5 SesworebaSic, Tavdapirvelad<br />

ki, sisxlis samarTlis saqmis konteqstSi gamoiyenes). magram sakuTreba,<br />

romlis xelyofac "jerovani samarTlebrivi proceduris" gareSe ikrZaleba,<br />

zogadi, farTo mniSvnelobiTaa gamoyenebuli (rac sakanonmdeblo perspeqtivas, magaliTad,<br />

Semdgomi sargeblis perspeqtivas moicavs). magram kanoni, romelic sakanonmdeblo<br />

perspeqtivasTan dakavSirebul samomavlo sargebels sruliad gamoricxavs,<br />

antikonstituciuri ar aris [Board of Regents v. Roth, 408 U.S. 564 (1972)]. er-<br />

Ti wliT dasaqmebuli maswavleblisTvis kontraqtis gaugrZelebloba antikonstituciuri<br />

ar aris maSinac ki, Tu am gadawyvetilebas molaparakeba ar uZRvis win;<br />

im SemTxvevaSi, Tu amas kanoni ar iTxovs, erTwliani kontraqti qonebis perspeqtivas<br />

ar ukavSirdeba.<br />

5 ingliseli mosamarTleebi amas `bunebiT samarTlianobas" uwodeben da jer<br />

kidev gasul saukuneSi ((XIXs-Si) jerovnad afasebdnen mas. maTi TqmiT, edemidan<br />

gandevnamde RmerTma adamsa da evas mousmina.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

253<br />

saSualebas ar iZleva, rac imas niSnavs, rom tanjva, xeibroba an<br />

sxva ram, rac ver gaizomeba, mxedvelobaSi ar miiReba. saSualebebi<br />

miznebisgan, xolo procedura Sedegisganaa gamocalkevebuli da,<br />

Tumca ukanasknelis gaTvaliswineba sasurveli iqneboda, pirvels<br />

mudam upiratesoba eniWeba. mTavari ar aris TanamSromloba, mTavari<br />

dapirispireba da gamarjvebaa. es didwilad sabazro efeqtianobis<br />

princips hgavs da amiT socialur Rirebulebebs, SesaZloa, safrTxe<br />

Seeqmnas 6. <strong>konstitucionalizmis</strong> msgavsad, samarTlis uzenaesoba arc<br />

absoluturi kategoriaa da arc xisti wesi. saxelmwifo xelisuflebis<br />

SezRudva epoqebTan erTad icvleba, iseve rogorc xelisuflebis<br />

SemzRudavi kanonis roli, romelic xSirad dasaSvebis odnav<br />

SesamCnev mijnaze migvaniSnebs.<br />

konstitucionalizmi garkveulwilad amcirebs samarTlis uzenaesobis<br />

calmxrivobiT warmoqmnil sixistesa da cxovrebisagan mis<br />

daSorebulobas imiT, rom igi xelisuflebis SezRudvis ara marto<br />

kanoniT gaTvaliswinebul saSualebebs, aramed iseT ZiriTad Rirebulebebsac<br />

iyenebs, rogoric Tavisuflebaa.<br />

konstituciurobis da samarTlianobis elementebi Tavad samar-<br />

Tlis uzenaesobaSi SeiZleba CaerTos, magaliTad, maSin, rodesac kanoni<br />

daucvelTa procedurul SeRavaTebs iTvaliswinebs (xeibarTa<br />

specialuri momsaxureba), riTac maT procedurul uflebebs uzrunvelyofs.<br />

es yovelive samarTlis uzenaesobis Tanasworobis<br />

elementze migvaniSnebs, rac rogorc formaluri, ise Sinaarsobrivi<br />

Tanasworobis ganxorcielebis saSualebas iZleva.<br />

aucilebelia yvela mimarTebaSi saxelmwifos neba iuridiul<br />

formaSi gamoewyos, rac samarTlis saxelmwifo organoebze gavrcelebas<br />

gulisxmobs. ufro metic, saxelmwifo organoebi mxolod ka-<br />

6 Cf. M. Horwitz rev. of Whigs and Hunters, by E.P. Thompson, Yale Law Review 86<br />

(1986): gv. 561,566. ,,samarTlis uzenaesoba xelisuflebas, udavod, zRudavs, magram<br />

igive xelisuflebis sasikeTo ganxorcielebasac uSlis xels. igi formalur Tanasworobas<br />

qmnis, rac umniSvnelo rodia, magram igive sakmao uTanasworobasac uwyobs<br />

xels – saproceso samarTlis damkvidrebiT samarTlis uzenaesoba gamWriax,<br />

angariSian da mdidar adamianebs misi formebiT TavianT sasargeblod manipulirebis<br />

saSualebas aZlevs”.


254<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

nonis debulebebiT unda xelmZRvanelobdnen, anu isini kanonebiT<br />

arian SezRuduli ara marto imitom, rom mxolod kanonis farglebSi<br />

unda imoqmedon, aramed imitomac, rom Sesabamisi uflebamosilebis<br />

gareSe moqmedebis ufleba ara aqvT. samarTlebrivi saxelmwifos<br />

kanonierebis donis Sesaxeb msjeloba SeiZleba imis mixedviT,<br />

Tu ramdenad erTmniSvnelovania normebi, romlebic saxelmwifo<br />

organoebis saqmianobas Seexeba, ra zomiT sargebloben isini sakuTari<br />

Tavisufali mixedulebiT saqmianobis uflebiT, gansakuTrebiT<br />

maSin, roca esa Tu is saxelmwifo organo adamianis uflebebis<br />

sferos ganagebs. magram, TavisTavad, saxelmwifos saqmianobis samar-<br />

Tlebrivi gansazRvra da regulireba ar uzrunvelyofs konstituciur<br />

Tavisuflebas. iq, sadac yvelaferi saxelmwifos danawesis mixedviT<br />

keTdeba, mouqneloba da winaswarganWvretadoba cxovrebas<br />

gausaZliss xdis. metismetad cota an metismetad bevri iuridiuli<br />

danawesi _ amgvarive Sxamia, xolo batoni saxelmwifo ministris<br />

goeTes gamonaTqvams, rom organizebuli daTrgunvis wesrigi ukeTesia,<br />

vidre moulodnelobani, albaT, bevri ar daeTanxmeba.<br />

samarTlisa da kanonebis TviTnebobisa da anarqiis SezRudvis, samarTlis<br />

ganWvretadobis uzrunvelsayofad saWiroa formaluri xasiaTis<br />

garkveuli moTxovnebis dacva. radgan erTsa da imave cxovrebiseul<br />

urTierTobas, uTuod, ramdenime wesi miesadageba, saWiroa ganisazRvros,<br />

Tu romeli wesis gamoyeneba ajobebs mocemul viTareba-<br />

Si. es ki wesebisa da saxelmwifo organoebis ierarqias gulisxmobs.<br />

Tanamedrove parlamentarizmSi parlamenti privilegirebuli sakanonmdeblo<br />

organoa. amitomac, suverens parlamentTan erTad kanoni<br />

unda mieRo rogorc umaRlesi donis gadawyvetileba. mogvianebiT<br />

aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo xelisufleba pirveladi<br />

normaSemoqmedebis uflebiT ajildoebda, arsebiTad, TandaTanobiT<br />

Semcirebadi samefo privilegiebis farglebSi 7. ruso normebis<br />

ierarqias ukavSirebda samarTlis wyaroebs: xalxis mier miRebuli<br />

kanoni, rogorc sayovelTao nebis gamoxatuleba, warmoadgens samar-<br />

Tlis umaRles da amave dros erTaderT wyaros. amrigad, kanonis<br />

uzenaesoba iqca konstituciur moTxovnad.<br />

7 inglisis amJamindeli kanonmdeblobiT aRmasrulebeli xelisuflebis uflebebi<br />

sagareo saqmeebiTa da SewyalebiT Semoifargleba [Lord Parmoor, A-G v. De<br />

Keyser's Royal Hotel (1920) A.C. 508, gv. 575-576].


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

255<br />

samarTlis wyaroTa ierarqia asaxavs saxelmwifo organoebis<br />

ierarqias. arsebiTad, samarTlebriv normebs aqvs Tavisi doneebi da<br />

ierarqiiT dabla mdgomi normis mimarT unda gamoviyenoT ufro ma-<br />

Rali donis norma. kanonmdebloba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saqmianobaze gavlenas axdens da gansazRvravs kidec mas, pirvel<br />

rigSi, maSin, rodesac kanonebi administraciul aqtebTan SedarebiT<br />

uzenaesobiT sargeblobs. 8<br />

samarTlis wyaroTa ierarqia yvela samarTlis sistemis struqturaSi<br />

imdenad mniSvnelovania, rom sabWoTa kanonierebaSic ki ZiriTad<br />

moTxovnad iTvleboda. lenini Zal-Rones ar iSurebda, raTa<br />

xalxs eRiarebina, rom kalugis olqSi moqmedi kanonebi yazanis<br />

olqSi moqmedTagan ar gansxvavdeboda. misi centralizaciis SesaZleblobis<br />

miuxedavad, sabWoTa samarTalma am problemis gadaWras<br />

Tavi ver moaba da ruseTis 1993 wlis konstituciam gaagrZela<br />

uwesrigobis tradicia. 9<br />

samarTlis wyaroTa ierarqiis moqmedebis princips emateba oTxi<br />

uZvelesi samarTlebrivi Tezisi: (1)samarTlis norma, romelic igive<br />

donisaa, magram miRebulia ufro gvian, abaTilebs wina normas, e.i.<br />

yovelTvis namdvilia bolo brZaneba; (2)Tu arsebobs specialuri da<br />

zogadi norma, gamoiyeneba specialuri, imis miuxedavad, Tu rodisaa<br />

miRebuli es ukanaskneli; (3)kanons ar SeiZleba hqondes ukuZala,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi samarTlebriv normebs saerTod savaldebulo<br />

Zala ar eqnebodaT (yvelaferi da yovelTvis SeiZleboda Segvecvala<br />

wina ricxviT); (4)kanonebi sayovelTao gamoyenebisaa, e.i.<br />

isini ar SeiZleba Seexebodes gansazRvrul pirs an saqmes (samoqalaqo<br />

uflebaTa CamorTmevis Sesaxeb kanonproeqtis akrZalva). 10<br />

8 ix. meoTxe Tavi. "parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba."<br />

9 kanonsa da prezidentis brZanebulebas (ukazs) Soris urTierToba bundovania.<br />

rogorc Cans, prezidents Tavdapirveli sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba<br />

parlamentis mier Sesabamisi kanonis gamocemamde unarCundeba. gaugebaria, agreTve,<br />

Tu ramdenadaa uflebamosili erovnuli parlamenti gaauqmos wevri Statebis ("federaciis<br />

subieqtebis") sakanonmdeblo organoTa mier miRebuli kanonebi.<br />

10 j. racis azriT, kanoni momavalze orientirebuli, Ria, naTeli, da met-naklebad<br />

stabiluri unda iyos. kanonebis gamocema Ria, cxadi, mudmivi da zogadi wesebiT<br />

unda xdebodes. uzrunvelyofil unda iyos sasamarTlos damoukidebloba,<br />

dacul unda iqnes bunebiTi samarTlis principebi, risi zedamxedvelobac sasamar


256<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

amerikel konstituciis SemmuSaveblebs zogierTi es principi<br />

ise mniSvnelovnad miaCndaT, rom konstituciaSi Seitanes ara imdenad<br />

ZiriTadi uflebis, ramdenadac kanonmdeblis movaleobis saxiT.<br />

sxva saqmea, rom ,,ukuZalis” akrZalva, romelic amerikelebma konstituciis<br />

miRebidan 10 wlis Semdeg mxolod sisxlis samarTliT<br />

Semofargles, mniSvnelovania ZiriTad uflebaTa dacvis TvalsazrisiTac.<br />

es rom ara, araswori iqneboda debuleba, romlis mixedvi-<br />

Tac, saRi azris mqone adamiani kanons maSin icavs, rodesac icis<br />

mis Sesaxeb an Tavs valdebulad miiCnevs daicvas igi mxolod maSin,<br />

Tu kanoni zogadia da, amdenad, yvelas exeba.<br />

germaniaSi jer kidev XIX saukuneSi samarTlis uzenaesoba saxelmwifo<br />

administraciisTvis iyo konstituciuri moTxovna, romlis<br />

moqmedebis arealic SemdgomSi konstituciiT gafarTovda da<br />

sakanonmdeblo organoc moicva. germaniis konstituciis me-20 muxlis<br />

me-3 abzacSi naTqvamia, rom ,,kanonmdebloba SezRudulia konstituciuri<br />

wyobilebiT, aRmasrulebeli xelisufleba da mar-<br />

Tlmsajuleba _ kanoniT da samarTliT.~ amgvarad, kanonmdebeli<br />

SezRudulia mxolod konstituciuri wyobilebiT, maSin roca samarTlis<br />

uzenaesobis principebi (,,kanonis da samarTlis” dacva)<br />

movaleobebs akisrebs administracias (aRmasrulebeli xelisufleba)<br />

– da sasamarTlo organoebs, agreTve konstituciis 28-e muxlis<br />

mixedviT, _ miwebs (mxareebs). magram miRebuli kanonebis axsnaganmartebisas<br />

samarTlebrivi saxelmwifos moTxovnebi xorcieldeba<br />

kanonmdeblobis mimarTac; ufro metic, amerikis konstituciis<br />

msgavsad, germaniis ZiriTadi kanonic samarTlis uzenaesobasTan dakavSirebul<br />

mraval mkafiod Camoyalibebul moTxovnas uSualod<br />

Seicavs. aRniSnulis Sesabamisad, Tavisuflebis SezRudva mxolod<br />

kanoniTaa SesaZlebeli. calkeuli ZiriTadi uflebebis SemTxvevaSi,<br />

kanoni moTxovnebs unda akmayofilebdes formiT da SinaarsiT. Ziri-<br />

Tadi kanoni moiTxovs im procedurebis institucionalizacias,<br />

romlebic gaTvaliswinebulia samarTalSi momavali cvlilebebis<br />

SemTxvevebisaTvis (aq kvlav amotivtivdeba kanonis ukuZalis, retroaqtiuri<br />

moqmedebis akrZalvis Tema, magram ara fundamenturi uflebis,<br />

aramed marTlmsajulebis ganxorcielebasTan dakavSirebuli<br />

Tlos movaleobaa, xolo samarTaldacvis organoebis diskreciuli uflebebi kanonis<br />

obstruqcias ar unda axdendes. Joseph Raz, “The Rule of Law and its Virtue,” Law<br />

Quarterly Review 93 (1977), gv. 198.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

257<br />

danawesis saxiT). kanoniT dadgenil procedurebSi aucileblad unda<br />

iyos uzrunvelyofili mosmenis ufleba. magram yvelaze meti<br />

saproceso garantia sasamarTlom gamoiyvana uSualod samarTlis<br />

uzenaesobis zogadi principebidan (es gansakuTrebiT dacvis uflebas<br />

exeba). ZiriTadi uflebebis regulirebisas unda ganxorcieldes<br />

proporciulobis (Verhältnismaessigkeit) principi, romelic jer<br />

kidev fridrix didis dros warmoiSva. prusiis sayovelTao kanonis<br />

mixedviT (II, 17, $10), dawesebuli iyo policiis uflebamosilebaTa<br />

iseTi gamoyeneba, iseTi RonisZiebebis gamoyeneba, romlebic aucilebelia<br />

sazogadoebrivi wesrigis, simSvidisa da usafrTxoebisaTvis<br />

(unda gavigoT: mxolod aucilebeli zomebis gamoyeneba).<br />

frangebi amgvar Sinagan SezRudulobas aRniSnaven ,,kanonierebis”<br />

cnebiT (termini ,,kanoniereba” aq gamoiyeneba specialuri gagebiT da<br />

aRniSnavs saxelmwifo administraciis SezRudulobas gansazRvruli<br />

principebiT).<br />

kanonebisa da samarTlebrivi normebis zemoaRwerili gansazRvruli<br />

rolis gansaxorcieleblad saxelmwifos saqmianobis Sesabamisoba<br />

samarTlebriv normebTan unda gadawyvitos damoukidebelma forumma.<br />

franguli koncefciis mixedviT, moqalaqes, romelmac ziani<br />

ganicada imis gamo, rom xelisuflebis moqmedeba ar Seesabameboda<br />

samarTlis normas, ufleba aqvs zianis anazRaurebis moTxovniT mimarTos<br />

saerTo kompetenciis sasamarTlos. swored aseve saxelmwifos<br />

SeuZlia saerTo sasamarTlos CarCoebSi sisxlis samarTlis<br />

pasuxisgebaSi misces kanonis damrRvevi Cinovniki. oRond franguli<br />

samarTlebrivi koncefcia xelisuflebis danawilebis gaTvaliswinebiT<br />

uaryofs aRmasrulebeli xelisuflebis sasamarTlo kontrolis<br />

ganxorcielebas. kanonierebis, samarTlebriv normebTan Sesabamisobis<br />

Sefaseba evaleba, marTalia, damoukidebel, magram formalurad<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis farglebSi arsebul saxelmwifo<br />

administraciis organos _ saxelmwifo sabWos. germanelebma am mizniT<br />

calke administraciuli sasamarTlo Seqmnes.<br />

did britaneTSi XIX saukunis viqtorianuli Sexedulebebi yuradRebis<br />

centrSi aqcevda saxelmwifo xelisuflebis iuridiul


258<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

sanqcirebas da SezRudvas. albert daisis mixedviT, kanonis uzenaesobis<br />

principidan gamomdinareobs Semdegi:<br />

pirveli, adamiani ver daisjeba im kanonis darRvevis garda, romelic<br />

miRebulia kanoniT gaTvaliswinebuli proceduriT, xolo<br />

darRvevas saerTo sasamarTloebi ganixilaven. am TvalsazrisiT, samarTlis<br />

uzenaesoba upirispirdeba yvela im sistemas, romlebic xelisufalTa<br />

farTo, TviTnebur an diskreciul SezRudvis uflebas<br />

efuZneba. 11<br />

meore, kanonze maRla aravin dgas, "yoveli adamiani, misi Tanamdebobisa<br />

Tu mdgomareobis miuxedavad, Sesabamisi saxelmwifos kanonsa<br />

da saerTo sasamarTlos iurisdiqcias eqvemdebareba. CvenSi, yvela<br />

oficialur pirs, dawyebuli premier-ministriT da damTavrebuli<br />

postze mdgomi policieliT Tu gadasaxadis amkrefiT, iseTive pasuxismgebloba<br />

ekisreba mis mier Cadenili kanoniT gaumarTlebeli<br />

moqmedebebisaTvis, rogorc danarCen moqalaqeebs" 12 .<br />

kanonis uzenaesobis britanuli koncefciis mesame niSan-Tviseba<br />

is iyo, rom konstituciis zogadi principebi, rogoricaa pirovnuli<br />

Tavisufleba, sasamarTlos gadawyvetilebis Sedegia.<br />

daisis mosazrebebi mraval qveyanaSi damkvidrda, xolo misi koncefcia<br />

iseTive politikur kredod iqca, rogorc monteskies erTi<br />

saukuniT adre SemuSavebuli koncefcia. misi gavlenis mizezic igive<br />

iyo: daisi, iseve rogorc monteskie, mcdarad axasiaTebda inglisur<br />

sistemas. 13<br />

11 Albert Venn Dicey, Introduction to the Study of the Law of Constitution (London and<br />

New York: Macmillan, 1959), gv. 188.<br />

12 iqve, gv. 193.<br />

13 magaliTad, 1947 wlamde, saxelmwifo administraciis mier gamowveuli zianis<br />

kanonieri anazRaureba ar arsebobda. ufro metic, daisi jiutad ayalbebda<br />

safrangeTis administraciul samarTals. jer kidev gasul saukuneSi (XIXs.) frangebi<br />

administraciuli aRmasrulebeli xelisuflebis pasuxismgeblobas ar uaryofdnen.<br />

marTalia, Cveulebrivi sasamarTlo kontroli ar arsebobda, magram franguli<br />

sistema xelisufalTa gadawyvetilebebis savaldebulo kontrols gulisxmobda,<br />

ris meSveobiTac SesaZlebeli xdeboda iseTi gadasinjva, romelic administraciis<br />

moTxovnebs gaiTvaliswinebda.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

259<br />

saxelmwifos socialur momsaxurebaTa moculobis gafarToebasTan<br />

erTad socialistebma, romlebic axlos idgnen keinsis TvalsazrisTan<br />

da romlebsac saxelmwifos diskreciuli uflebamosilebis gafarToeba<br />

surdaT, brZola gamoucxades administraciisadmi sasamarTlo kontrolis<br />

daisiseul miTs. parlamenti, romelSic leiboristebi umravlesobas<br />

Seadgendnen, iswrafoda win aRdgomoda aristokratiisadmi<br />

mikerZoebuli damokidebulebis mqone sasamarTlos kontrolis ganxorcielebas,<br />

radgan leiborist-socialistebi saxelmwifos ufro arsebiT<br />

rols aniWebdnen, vidre torebi da vigebi, gaZlierda sakanonmdeblo<br />

organos roli aRmasrulebeli xelisuflebis mimarT. amrigad,<br />

sakanonmdeblo wesiT mowesrigda kontrolis Sinaarsic da procedurac.<br />

magram mTavrobas akontrolebdnen garkveulwilad ufro kvalificiuri,<br />

kvazisasamarTlo organoebi, romlebsac sasamarTloebze meti<br />

kompetencia hqondaT (e. biveni, ministri, romelmac Tanamedrove britanuli<br />

jandacvis sistema Seqmna, am organoebs politikuri TvalsazrisiT<br />

sasamarTloebze ufro saimedod miiCnevda, radgan, misi azriT,<br />

es ukanasknelni politikuri sabotaJisTvis emzadebodnen). mas aqeT<br />

administraciis samarTlebriv SezRudvas mravali kritikosi hyavs, romelTa<br />

mtkicebiTac, "legalizmi" administraciis SezRudvis sferoSi<br />

paTologiuri xdeba. 14 magram bolo aTwleulebSi, yovel SemTxvevaSi<br />

kontinentze, yuradReba kvlav miipyro Tavdapirvelma (ra Tqma unda,<br />

didi xnis winaT cnobilma, maT Soris inglisSic) daisiseulma samar-<br />

Tlebrivma boWvam. saxelmwifo organoebis moqmedebebi, ramdenadac es<br />

SesaZlebelia, unda SeiboWos samarTlebrivi normebiT (es saxelmwifo<br />

administracisaTvis mTlad araxelsayreli ar unda iyos, radgan swored<br />

ase Tavisufldeba igi ganuWvreteli politikuri da iuridiuli<br />

pasuxismgeblobisagan). samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli<br />

konstituciuri boWva winaaRmdegobas uwevs neokorporaciul miswrafebebs,<br />

romlebic mTavrobisaTvis kanoniT specialuri interesebis<br />

mqone jgufebis warmomadgenlebTan molaparakebisas meti Tavisuflebis<br />

miniWebas iTxoven. aseTebi arian, magaliTad, Semrigebeli komisiis wevri<br />

mosamsaxureebi, romlebic dasaqmebasTan dakavSirebul sakiTxebs ganixilaven,<br />

an mrewvelobis ganviTarebisaTvis saWiro subsidiebiT savaraudo<br />

mosargebleni (beneficiarebi).<br />

14 R. Titmus, “Walfare Rights”, Political Quarterly 42 (1971): gv. 113.


260<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

yvela modelSi samarTlis uzenaesobis principi gulisxmobs, rom<br />

saxelmwifos moqmedeba, romelic kanons arRvevs, eqvemdebareba sasamarTlo<br />

gasaCivrebas: gadawyvetileba unda gauqmdes, SesaZlo ziani<br />

anazRaurdes, uzrunvelyofil iqnes darRveuli uflebis aRdgena da<br />

dacul iqnes Selaxuli interesebi. es Tvalsazrisi arsebiTia agreTve<br />

im SemTxvevaSic, Tu kanoni ganviTarebul konstituciur sistema-<br />

Sic ki iTvaliswinebs mTavrobisaTvis gamarTlebis SesaZleblobas.<br />

did britaneTSi oficialurad dResac moqmedebs prezumfcia: ,,mefe<br />

ar SeiZleba Secdes”. 15 jer kidev 1968 wels rasebs Soris urTier-<br />

Tobis kanonproeqtTan dakavSirebiT, Sinagan saqmeTa ministri amtkicebda,<br />

rom mTavroba arakanonieri rasobrivi diskriminaciisaTvis pasuxismgeblobisagan<br />

mTlianad unda gaTavisuflebuliyo, radgan, misi<br />

azriT, sakmarisi iyo parlamentis winaSe ministrebis pasuxismgebloba.<br />

Tu naklebad savaraudo SemTxvevaSi mainc aRmoCndeba, rom mmar-<br />

Tvelobis romelime organom mimarTa diskriminacias, mas waredgineba<br />

moTxovna aanazRauros ziani ,,samarTlianobis” mixedviT, konstituciur<br />

midgomas _ ministrebis pasuxismgeblobas _ iTvaliswinebdnen<br />

samarTlis batonobis SesazRudavad (Tumca saparlamento diskusiebis<br />

wyalobiT mTavroba daTmobaze wavida).<br />

unda iTqvas, rom <strong>konstitucionalizmis</strong>a da kanonis konstituciuri<br />

dacvis gareSe, mxolod samarTlis uzenaesobis principze<br />

dayrdnobiT, despotizmisagan efeqtiani dacva SeuZlebeli iqneba.<br />

bolos da bolos, samarTlis uzenaesobis dacva xom maSinac xdeba,<br />

rodesac kanoniT saxelmwifo organoebis SezRudva sruliad<br />

formaluria. parlamenti kanonis uzenaesobis pirobebs maSinac akmayofilebs,<br />

Tu igi miuTiTebs, romeli saxelmwifo organoa uflebamosili<br />

Tavis Sexedulebisamebr aRasrulos rame farTod moxazuli<br />

amocana. amis Semdeg, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisufalia Seqmnas<br />

nebismieri, misTvis sasurveli organo. marTlac, konstituciuri<br />

SezRudvis ararsebobis SemTxvevaSi, ,,regulirebis” mosazrebiT, mas<br />

15 1947 wlamde, administraciis mier miyenebuli zianis anazRaurebasTan dakav-<br />

SirebiT sasamarTloSi saqmis aRZvra Sinagan saqmeTa ministris keTil nebaze iyo<br />

damokidebuli, magram monarqis winaaRmdeg sarCelis Setana kontraqtiT gauTvaliswinebeli<br />

saqmianobiT miyenebuli zianis gamo, amgvari pirobis arsebobis Sem-<br />

TxvevaSic SeuZlebeli iyo. sarCelis Setana im moxelis winaaRmdeg, romelic piradad<br />

iyo pasuxismgebeli ama Tu im darRvevis gamo, SeiZleboda, magram kompensaciis<br />

gadaxdis saSualeba mas, Cveulebriv, ar hqonda.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

261<br />

SeuZlia moawesrigos yvelaferi, rasTan dakavSirebiTac parlaments<br />

kanoni ar miuRia. amrigad, mas SeuZlia miiweros pirveladi kanonmdeblis<br />

funqcia da, am SemTxvevaSi, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sruliad SeuzRudavi xdeba. samarTlis uzenaesobis ZaliT, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis mier Seqmnili samarTlebrivi normebi, romlebic<br />

misTvis savaldebuloa Sesasruleblad, aRmasrulebel xelisuflebas<br />

SeuZlia nebismier dros Secvalos, imis miuxedavad, samarTal-<br />

Semoqmedeba pirveladia Tu meoradi. am mimarTulebiT mxolod samar-<br />

Tlebrivi aqtis ukuZalis akrZalvas Tu SeiZleba hqondes erTgvari<br />

efeqti. sxva sityvebiT rom vTqvaT, aRmasrulebel xelisuflebas ar<br />

SeuZlia gamoiyenos axali wesebi im faqtebis mimarT, romlebic moxda<br />

adre miRebul aqtebSi cvlilebebis Setanamde.<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT SeiZleba ori xerxiT Seiz-<br />

Rudos kanonSemoqmedeba aRmasrulebeli xelisuflebis mxriv. pirveli<br />

moiTxovs, rom saxelmwifo organoebis yoveli administraciuli<br />

aqti mibmuli iyos parlamentis sakanonmdeblo aqtebTan an SeiZleba<br />

dadgindes, rom saxelmwifo organos, an organoTa garkveul tips<br />

mainc, afuZnebs mxolod sakanonmdeblo organo. meore, SesaZloa<br />

SeizRudos saxelmwifo organoebis saqmianobis regulireba Tavad<br />

am organoebis da, miT ufro, mesame pirTa mimarT, gansakuTrebiT ZiriTadi<br />

uflebebis sferoSi, meoradi regulirebis akrZalviT an misi<br />

mxolod pirdapir uflebamosilebebTan dakavSirebiT. Tavad uflebamosilebebi<br />

unda Seesabamebodes gansazRvrul pirobebs. magram<br />

imisTvis, rom am sistemam imoqmedos, isev da isev, saWiroa samar-<br />

Tlebrivi aqtebis ,,adekvaturoba”. am pirobis darRvevisas gaTvaliswinebuli<br />

unda iyos samTavrobo aqtebis gasaCivrebis SesaZlebloba.<br />

Cveulebrivi sasamarTlo kontroli an sakonstitucio sab-<br />

Wos kontroli (nawilobriv winaswari) amas mxolod gansazRvrul<br />

farglebSi aRwevs.<br />

evropis sasamarTloebi Tavad uflebaaRmWurvel kanonebs ar<br />

amowmeben. inglisis sasamarTloebi, romlebic xelmZRvaneloben samarTlis<br />

uzenaesobis principebiT, dResac ver kisruloben im kanonis<br />

gamoyenebis akrZalvas, romelic uflebamosilebas iZleva. kanonis<br />

moqmedeba ar Cerdeba im SemTxvevaSic ki, roca misi erT-erTi<br />

debuleba samarTlis uzenaesobis principTan SeuTavseblobis gamo


262<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

SeiZleboda gauqmebuliyo (bunebiTi samarTlis principebidan mainc),<br />

Tu es danawesi miRebulia administraciuli aqtiT. 16<br />

samarTlis uzenaesobis principis Tanaxmad, kanonSi rogorc sakanonmdeblo<br />

organos produqtSi, igulisxmeba is, rom masze dafuZnebuli<br />

regulireba administraciuli aqtebis meSveobiT unda iyos<br />

logikuri, samarTliani, sasamarTlo gasaCivrebas daqvemdebarebuli<br />

da ar uSvebdes diskriminacias; am pirobebis Seusruleblobis Sem-<br />

TxvevaSi. aseT aqtebs sasamarTlo auqmebs. amiT sasamarTlos TiTqmis<br />

SeuzRudavi SesaZlebloba eniWeba. britanul samarTalSi, magaliTad,<br />

TavisTavad nagulisxmebia administraciuli aqtis mimRebi<br />

ministris racionaloba. sasamarTlo uyoymanod iRebs ministris<br />

gancxadebas imis Sesaxeb, rom gadawyvetilebis miRebamde man saqmes-<br />

Tan dakavSirebuli yvela aspeqti Tu viTareba gaiTvaliswina, anu<br />

gulwrfelad swams, rom misi gadawyvetileba "gonivruli mizeziT"<br />

iyo STagonebuli. 17<br />

samarTlis uzenaesoba samarTlebrivi normebis dacvis sasamar-<br />

Tlo kontrolis SesaZleblobas gulisxmobs. magram, naTqvamidan<br />

mxolod is rodi gamomdinareobs, rom kanonis danawesTa dacva savaldebuloa.<br />

,,jerovani proceduris” amerikul cnebas SezRuduli<br />

ganmarteba aqvs. magaliTad, renkvisti, SeerTebuli Statebis uzenaesi<br />

sasamarTlos Tavmjdomare, am mosazrebas emxroba, rac, ra<br />

Tqma unda, moxerxebuli Tvalsazrisia qveyanaSi, romelSic kanonebi<br />

awesrigeben Sesabamisi samarTlebrivi proceduris gamoyenebas.<br />

16 Sesabamisad, sasamarTlom saxelmwifo mdivnis gankarguleba imis Taobaze,<br />

rom sastatuto komisiis gadawyvetilebis gasaCivrebis mizniT sasamarTlosaTvis<br />

mimarTva gamoricxuli iyo, bunebiTi samarTlianobis dauSvebel darRvevad miiCnia<br />

im saqmesTan dakavSirebiT, romlis garkveuli aspeqtebis, kerZod, sazRvargareT nacionalizaciis<br />

sakiTxis gadawyveta parlamentma ministrs miando. magram saapelacio<br />

sasamarTlos mier xelisufalTa gadawyvetilebebis ganxilva, SesaZloa, kanoniT<br />

ar iyos gaTvaliswinebuli. gamoTqma: "amoRebulia sasamarTlos Cveulebrivi<br />

iurisdiqciidan" SezRuduli mniSvnelobiT unda iqnes gagebuli, rac, Cemi azriT,<br />

imas niSnavs, rom, Tu sakanonmdeblo aqts orgvari gageba aqvs, gamoyenebul unda<br />

iqnes is, romelic sasamarTlos Cveulebriv uflebamosilebas iTvaliswinebs.<br />

Anisminic Ltd. v. Foreign Compensation Commission [1969] 2 A.C. gv. 147, Lord Reid.<br />

17 Liversidge v. Anderson [1942] A.C. gv.206.


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

263<br />

magram arsebobs samarTlis uzenaesobis ufro farTo, ase vTqvaT,<br />

didsulovani gansazRvrebac, romlis mixedviTac, sasamarTlo kontroli<br />

SeiZleba ganxorcieldes mxolod specifikuri pirobebis<br />

arsebobisas, imis miuxedavad, naTqvamia Tu ara amis Sesaxeb gamosayenebel<br />

kanonSi. frangebTan kanonierebis moTxovnaSi Sejamebulia<br />

Sinaarsobrivi moTxovnebi, romlebic xels uwyobs administraciis<br />

samarTalSemoqmedebis kontrols da gadawyvetilebaTa kontrols.<br />

etournement de pouvoir-is SemTxvevaSi, anu xelisuflebis ara<br />

delegirebis mizniT gamoyenebis SemTxvevaSi, administraciuli aqti<br />

baTilia. aseve inglisur samarTalSi baTilia aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

normatiuli aqti, romelic Tavisi uflebamosilebis<br />

farglebs ametebs (ultra vires). rasakvirvelia, formalurad Znelia<br />

standartuli inglisuri uflebamosilebebis SerCeva, iseTis,<br />

magaliTad, rogoricaa adgilobrivi xelisuflebis ufleba boSebs<br />

misces nebarTva gaSalon karavi, Tu mTxovneli asrulebs yvela pirobas,<br />

romelsac sasurvelad an aucileblad miiCnevs adgilobrivi<br />

xelisufleba. 18<br />

samarTlis uzenaesobis franguli da germanuli koncefciebi ar<br />

kmayofildebian administraciuli procesis logikurobis da samar-<br />

Tlianobis dadgeniT; maTi gavleniT, evropuli sasamarTlos praqtikis<br />

wyalobiT, samarTlis uzenaesobis princips sul ufro met<br />

pativs miageben da mas axla konstituciuri principis statusi eni-<br />

Weba. 19 Sesabamisad, samarTlis uzenaesobis konstituciuri principe-<br />

18 furgonebis dasayenebeli adgilebis kontrolis da ganviTarebis aqti 1960<br />

(C62), naw. 24, 1961 weli. umaRlesi sasamarTlos mosamarTlem miiCnia, rom kanoniT<br />

miniWebuli ufleba, romlis mixedviTac, sabaJosa da aqcizebis komisrebs neba<br />

eZlevaT gascen gankargulebebi "nebismier saqmesTan dakavSirebiT, romelTa mimar-<br />

TebaSic kanonis debuleba aqtis gansaxorcieleblad maT saWirod miaCniaT, metismetad<br />

viwro iyo maTi gadawyvetilebis gasamarTleblad. saqme exeboda komisiis<br />

wevrebis mier Sesyidul saqonelze gadasaxadis odenobis gansazRvras yovel calkeul<br />

SemTxvevaSi. Customs and Excise Commissioners v. Cure & Deely Ltd. (1962) I.Q.B.<br />

gv. 340. ix. Stanley A. De Smith, Constitutional and Administrative Law (Harmondsworth,<br />

Engl.; Baltimore, Md.: Penguin Education, 1973), gv. 350.<br />

19 radgan evrokavSiris wevri qveynebi konstituciurad Tanamegobrobis samar-<br />

Tals eqvemdebarebian, misi principebi (evropis sasamarTlos mier aRiarebuli principebis<br />

CaTvliT), calkeul saxelmwifoTa konstituciebis Tanaxmad, erovnul kanonmdeblobebzec<br />

vrceldeba.


264<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

bis ilustrireba im minimaluri moTxovnebis magaliTze SeiZleba,<br />

romlebic aRiarebulia evropuli Tanamegobrobis samarTalSi. evropuli<br />

sasamarTlos zogadsamarTlebriv principebs Soris figurirebs<br />

jerovani samarTlebrivi proceduris da bunebiTi samarTlianobis<br />

uzrunvelyofis principebi. am principebis Tanaxmad, xelisuflebas<br />

mxolod Sesabamisi uflebamosilebis farglebSi SeuZlia<br />

garkveuli zomebis miReba da maSin SeuZlia imoqmedos, roca igi<br />

uflebamosilia an SeuZlia Tavisi gadawyvetilebis dasabuTeba. imas,<br />

vis uflebebsac exeba es saqmianoba, unda mieces azris gamoTqmisa<br />

da Tavis dacvis SesaZlebloba (audiatur et altera pars _ mousmineT<br />

meore mxaresac).<br />

Tanasworoba, albaT, kanonierebis umniSvnelovanesi elementia,<br />

romelic amave dros mosamarTleebs moqmedebis met Tavisuflebas<br />

aniWebs. Tanasworoba warmoadgens Tanamedrove samarTlebrivi sistemis<br />

agebis Tavisebur moTxovnas. Tu kanonmdebloba ar miiCnevda Tanasworebad<br />

imaT, visac is exeba, samarTlebriv wess moakldeboda<br />

sayovelTaoba; sayovelTao regulirebis moTxovna _ romelic yvela<br />

Tanaswors erTnairad exeba, adamianTa Tanasworobis principis realizaciis<br />

formaa, principisa, romelic Tanamedrove saxelmwifoebriobis<br />

ganuyofeli nawilia. feodaluri samarTlisagan gansxvavebiT,<br />

romelic adamianebs gansxvavebulad udgeboda da, amdenad, maT<br />

sxvadasxva uflebas aniWebda, Tanamedrove sazogadoebas miaCnia, rom<br />

adamianebi, yovel SemTxvevaSi, saxelmwifosa da kanonis winaSe, Tanaswori<br />

arian. Tanasworoba xelisufalTa mxriv Tanaswor mopyrobas<br />

gulisxmobs. kanonis farglebSi Tanasworoba sxvadasxva sfero-<br />

Si gamoiyeneba, magram maSinac ki, rodesac Aadamianebi Tanasworuflebianebad<br />

miiCnevian, isini erTmaneTisagan mainc gansxvavdebian. kanonSi<br />

es gansxvavebac unda ganisazRvros, anu aisaxos damnaSaved<br />

cnobilTa "sicude" da muyaiTTa "Rirsebebi". aqedan gamomdinareobs<br />

Tanasworobis teqnikuri mniSvneloba, anu adamianebisadmi erTnairi<br />

damokidebulebis zRvari. magram germaniis konstituciis ZarRvian<br />

frazas Tu moviSveliebT: adamianuri Rirseba yvelas aqvs.<br />

zusti iuridiuli gagebiT, Tanasworoba niSnavs, rom erTnairi<br />

pirebi, e.i. samarTlebrivi regulirebis TvalsazrisiT Tanaswori<br />

pirebi, romlebsac erTi da igive saqme Seexeba, erTnair mopyrobas


samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo<br />

imsaxureben. am principis Tanaxmad, dacvas imdenive ufleba ekuTvnis,<br />

ramdenic braldebas. 20<br />

265<br />

samarTlebrivi norma momavliskenaa mimarTuli da samomavlo ur-<br />

TierTobebs awesrigebs. swored amas emyareba misi ukuZalis akrZalva.<br />

aqedanvea iuridiuli saimedoobis moTxovna da SeZenili uflebebisa<br />

da molodinebis dacva. 21<br />

im samarTlis normebis gamoyenebis (Sefardebis) aucilebel pirobas,<br />

romlebsac ukuZala aqvs, warmoadgens ukuZalis gansazRvruloba.<br />

adamianebi samarTlebriv sistemas rom endon, samarTali cnobili<br />

unda iyos. am ndobis Sefasebas samarTali SeZenili uflebebis<br />

da kanonieri molodinebis dacviT gamoxatavs. 22<br />

20 saerTo bazris qveynebSi erTi da igive kategoriis saqmeebisadmi erTnairi<br />

midgomis klasikur magaliTs warmoadgens izoglukozis saqme [SA Roquette Fréres v.<br />

Council (1982), ECR 3159]. Saqris miwodebis Sesamcireblad sabWom izoglukozaze<br />

(izoglukoza Saqris Semcvlelia) damatebiTi sabaJo gadasaxadi – kontribucia<br />

daawesa. damatebiTi gadasaxadi izoglukozis warmoebas ise gaaZvirebda, rom mas<br />

azri ekargeboda. Tanasworobis principis dacvis mizniT, evropis samarTlis sasamarTlom<br />

damatebiTi sabaJo gadasaxadi kanonis ukuZalis principiT gaauqma.<br />

21 samarTlis uzenaesobis aRiarebuli principebia agreTve is, rom mxare ke-<br />

Tilsindisierad unda moqmedebdes, xelisufleba samarTliani unda iyos da rom<br />

stiqiuri ubedurebis SemTxvevaSi gadasaxadis gadamxdelebs es valdebuleba exsnebaT.<br />

proporciuloba Tanasworobaze aranakleb mniSvnelovania, rac imas gulisxmobs,<br />

rom gadasaxadi sazogadoebis wevrebs maTi SesaZleblobis mixedviT daekisrebaT<br />

(am SemTxvevaSi, proporciuloba aristoteleseuli gagebiT ixmareba). meore<br />

mxriv, es gadasaxadi pirs sazogadoebis interesebis gaTvaliswinebiT mxolod im<br />

zomiT ekisreba, ra zomiTac es konkretuli miznis misaRwevadaa saWiro.<br />

22 magaliTad, saerTo bazris agraruli politikis mixedviT, imisTvis, rom qeri<br />

qceuliyo adamianebisTvis gamousadegar produqtad, evropis Tanamegobrobis komisia<br />

kompaniebs premias uxdida. magram 1970 wlis 1 ivniss evropis Tanamegobrobam<br />

premiebis gacema Sewyvita. kompania "doikam" mis mier maisSi Sesyiduli qeris denaturalizacia<br />

1 ivnisis Semdeg gamocemuli aqtis mixedviT moaxdina, radgan mas<br />

amis ufleba im dros hqonda. amis Semdeg, kompaniam kompensacia moiTxova da sasamarTlom,<br />

marTalia, administraciuli aqti ar gaauqma, magram moTxovna marTebulad<br />

cno. amrigad, kompanias saTanado kompensacia gadauxades (Deuka Deutsche<br />

Kraftfutter GmbH B.J. Stolp v. Einfuhr- und Vorratsstelle für Getreid und Futtermittel [1975]<br />

ECR 759).


266<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />

marTlmsajulebis ganxorcielebis mizani calkeuli davis miuker-<br />

Zoebeli ganxilvis da samarTaldarRvevis gamosasworeblad xelisuflebis<br />

sxva ganStoebis mier SemuSavebuli wesebis asrulebaa.<br />

Tavad sityva ,,marTlmsajuleba” aris wyaro pativmoyvare da araiSviaTi<br />

gawbilebis, ganxiblvis, amitomac ufro swori iqneboda, Tu<br />

am saqmianobas ,,samarTlis asruleba” daerqmeoda.<br />

XIX saukunemde kanonmdebloba da marTlmsajuleba erTmaneTisgan<br />

esoden mkveTrad gamijnuli ar iyo. gviani Sua saukuneebis inglisuri<br />

samarTlis erT-erTi fuZemdebluri doqtrinis mixedviT, mosamarTleebs<br />

SeeZloT SeeqmnaT, yovel SemTxvevaSi, ,,eZiaT da epovaT”<br />

samarTali. es principi da misi Sesabamisi praqtika xorcieldeboda<br />

inglisSi maSinac, roca kanonmdebloba Tavisi struqturiT, SinaarsiT<br />

da formiT sasamarTlos samarTalSemoqmedebas gamoeyo da<br />

daiwyo Camoyalibeba statuturi samarTlis saxiT.<br />

sasamarTloebis mier dadgenili samarTlis normebisagan gansxvavebiT,<br />

parlamentis mier miRebuli kanonebi gansazRvraven principebsa da<br />

normebs, romlebiTac unda ixelmZRvanelon ara warsuli sasamarTlo<br />

saqmeebis Sesabamisad. kanonebi wyveten problemebs, romlebic airekleba<br />

politikur procesSi, wyveten zogadad, momavlis ganWvretiT.<br />

ormagi (sasamarTlo da saparlamento) kanonmdebloba ara erTi mizezis<br />

gamo uvargisi aRmoCnda. safrangeTis revoluciis periodSi mosamarTleebi,<br />

albaT, yvelaze saZulvel socialur jgufs Seadgendnen.<br />

Tumca isini damoukidebeli, zogis azriT, metismetad damoukidebelic<br />

iyvnen sxva saxelisuflebo ganStoebebisagan, aman samarTlis asrulebaze<br />

dadebiTi gavlena rodi iqonia. mosamarTleebis damoukidebloba<br />

gamoyenebul iqna maTi gamyidvelobis tarifis asamaRleblad da amiT<br />

samarTalSi arsebuli areul-dareuloba kidev ufro gaZlierda.<br />

frangi revolucionerebi amtkicebdnen, rom saZulveli mosamar-<br />

Tleebi ver iTamaSebdnen samarTalSemoqmedebiT rols, radgan xalxis<br />

saerTo nebasTan maT araferi esaqmebodaT. kanonmdeblis monopoliuri<br />

rolis interesebis uzrunvelsayofad, mosamarTleebisa da<br />

sasamarTloebis amocanebi dayvanil iqna samarTlis mxolod ubra-


marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />

267<br />

lo gamoyenebaze. magram sul sxva rols TamaSobdnen mosamarTleebi<br />

inglisSi. tradiciulad Tanamdebobebis yidva aq SeuZlebeli iyo.<br />

mosamarTleebad xdebodnen an moqalaqeebi, romlebic uSualod sargeblobdnen<br />

sayovelTao pativiscemiT (momrigeblebi, msajulebi an<br />

romelime maRali reputaciis mqone advokatTa kolegiis wevrebi,<br />

romlebsac kolegebis sruli ndoba hqondaT). britanul-amerikuli<br />

iuridiuli koncefciis mixedviT, sasamarTlo aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

sapirwoned miiCneoda.<br />

istoriul konteqstSi marTlmsajulebis ganxorcielebis, rogorc<br />

saxelisuflebo ganStoebis, roli sxvadasxvagvarad fasdeba.<br />

franguli midgoma ubralod iRebs am saqmianobas xelisuflebis<br />

ori danarCeni ganStoebis sferodan da, rogori paradoqsulic unda<br />

iyos, es modeli yvelaze metad uaxlovdeba xelisuflebis danawilebis<br />

ideals. amis sapirispirod, inglisuri da germanuli tradiciebi<br />

dasaSvebad miiCneven, rom sasamarTloebi, yovel SemTxvevaSi,<br />

garkveul farglebSi, akontrolebdnen aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saqmianobas. dabolos, amerikuli koncefciis mixedviT, sasamar-<br />

Tlo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis namdvili sapirwonea,<br />

radgan sasamarTloebs konkretul saqmeebSi kanonmdeblobis<br />

aqtebis gadasinjvac SeuZliaT konstituciurobis TvalsazrisiT.<br />

rac Seexeba yvela models, dReisaTvis maT erTi sayovelTaod aRiarebuli<br />

saerTo niSan-Tviseba axasiaTebT _ SeTanxmeba imis Taobaze,<br />

rom kanonis aRmsrulebeli da misi Semoqmedi erTi da igive organo<br />

ar unda iyos, radgan es praqtikulad SeuZlebeli, xolo miuker-<br />

Zoeblobis TvalsazrisiT, miuRebelia. sakanonmdeblo organo metismetad<br />

mikerZoebulia politikuri TvalsazrisiT. marTlmsajulebis<br />

asruleba imave mizeziT arc aRmasrulebeli xelisuflebis saqmea,<br />

Tumca ki samarTals konfliqtebis mosawesrigeblad didwilad swored<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi an am xelisuflebis<br />

mier Seqmnili damoukidebeli gaerTianebebi iyeneben.<br />

samarTlebrivi sistemis konstituciuri moqmedebisaTvis (samar-<br />

Tlebrivi saxelmwifosaTvis) aucilebelia marTlmsajuleba iyos miukerZoebeli:<br />

amisaTvis samarTals uzrunvelyofili unda hqondes organizaciuli<br />

pirobebi da mosamarTleTa damoukidebloba. monteskies


268<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

mtkicebiT, marTlmsajulebas es moTxovna maSin SeuZlia daakmayofilos,<br />

Tu is xelisuflebis damoukidebel ganStoebas warmoadgens.<br />

ar arsebobs Tavisufleba, Tu sasamarTlo xelisufleba gamocalkevebuli<br />

ar aris sakanonmdeblo da aRmasrulebel saxelisuflebo<br />

ganStoebaTagan. Tu is mierTebulia sakanonmdeblo xelisuflebasTan,<br />

Zalaufleba moqalaqeTa sicocxlesa da Tavisuflebaze TviTneburi<br />

xdeba, radgan mosamarTle iqceva kanonmdeblad. Tu is mierTebulia<br />

aRmasrulebel xelisuflebasTan, mosamarTle mCagvrelis Zalauflebas<br />

iZens. 23<br />

sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan damoukidebloba imas niSnavs,<br />

rom xelisufalni sasamarTlos gadawyvetilebebze gavlenas<br />

ver axdenen. miukerZoebloba, am mxriv, cota mets niSnavs, radgan<br />

aucilebelia fuZemdeblurad gamoiricxos imis moCvenebiTobac ki,<br />

rom mosamarTle mocemul saqmeSi mxareebs mikerZoebiT ekideba.<br />

sainteresoa, rom tradiciebisa da teqnikur siZneleTa gamo, personalis<br />

daniSvnisas sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan gamoyofa mudam<br />

srulyofilad ver xerxdeba. aSS-Si Statebis mosamarTleebs,<br />

kanoniT gaTvaliswinebuli gamonaklisebis garda, xalxi pirdapiri<br />

kenWisyriTa da garkveuli vadiT irCevs, xolo uzenaesi sasamar-<br />

Tlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri – prezidenti<br />

senatis TanxmobiT niSnavs. konstituciis Tanaxmad, ufro dabali<br />

rangis (saolqo) federalur sasamarTloebs kongresi qmnis. kongresSi<br />

damkvidrebuli istoriuli tradiciisamebr, dabali rangis<br />

federaluri mosamarTleebis daniSvnis procedura uzenaesi sasamar-<br />

Tlos analogiuri proceduris msgavsia.<br />

britaneTis parlamentma misTvis tradiciuli marTlmsajulebis<br />

ganxorcielebis funqcia SeinarCuna da, Teoriulad, lordTa palata<br />

sasamarTlos rols asrulebs. marTlmsajulebis ganxorcielebisas<br />

lordebi kvlav, Teoriulad, samarTalSemoqmedebas ewevian.<br />

germaniaSi, sadac sistema profesiul mosamarTleebs eyrdnoba,<br />

sakonstitucio sasamarTlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

23 Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, and ed. Anne M.<br />

Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University<br />

Press, 1992), XI. gv 6.


marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />

269<br />

(provinciebis iusticiis ministrebis) da parlamentis mier daniSnuli<br />

wevrebisagan Semdgari Sereuli komiteti irCevs. safrangeTSi<br />

sakanonmdeblo xelisufleba daniSvnis procesSi ar monawileobs,<br />

magram prezidenti sasamarTlo organoebis umaRles sabWos Tavmjdomareobs,<br />

romlis kompetenciaSic mosamarTleebTan dakavSirebuli<br />

saqmeebi Sedis. am sabWos Tavmjdomaris moadgile iusticiis ministria,<br />

xolo mis wevr-mosamarTleebs prezidenti niSnavs. sasamar-<br />

Tlo xelisuflebis srul gancalkevebasa da TviTgamorkvevas, daniSvna-gaTavisuflebis<br />

TvalsazrisiT, yvelaze ukeT italiis konstitucia<br />

uzrunvelyofs. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom iq sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebel saxelisuflebo ganStoebebis sasamar-<br />

Tlo kontroli Zalian Zlieria da politikuri zedamxedvelobis<br />

saSualebas warmoadgens, radgan tradiciul sakonstitucio mar-<br />

Tlmsajulebas ki ara, aramed politikosTa winaaRmdeg sisxlis samarTlis<br />

saqmeebis aRZvras mimarTaven.<br />

mosamarTleTa daniSvnis Semdeg sxva saxelisuflebo ganStoebaTa<br />

gavlena sasamarTlo xelisuflebaze erTbaSad wydeba. mosamarTleebi<br />

mxolod kanons eqvemdebarebian, brZanebebs ar iReben da sxva saxelisuflebo<br />

ganStoebebSi rame Tanamdebobis dakaveba ekrZalebaT. maTi<br />

Tanamdebobidan gaTavisufleba SeuZlebelia. isini Tanamdebobas (garda<br />

xalxis mier maTi arCevis SemTxvevisa) "rigiani saqcielis" mTel periodSi<br />

an sapensio asakamde inarCuneben. zogjer mosamarTleTa finansuri<br />

damoukideblobac ki konstituciiTaa gansazRvruli. 24<br />

unda iTqvas, rom marTlmsajulebis ganxorcieleba saxelisuflebo<br />

ganStoebaTa urTierTobas ar exeba da mas moqalaqeTa uflebebis<br />

(maT Soris) sakonstitucio ZiriTadi uflebebis dacvis saqmeSi<br />

udidesi mniSvneloba eniWeba. uflebebze laparaks mxolod ma-<br />

Sin aqvs azri, rodesac arsebobs forumi, romelic kanonieri sarCelis<br />

dakmayofilebis SesaZleblobas uzrunvelyofs. aseTi SesaZlebloba<br />

samarTlian ganxilvas anu samarTlis formaluri moTxovnebis<br />

damakmayofilebel proceduras gulisxmobs. amgvari samarTlianoba,<br />

sul cota, ori gziT miiRweva: pirveli, sadavo sakiTxis samar-<br />

24 "TavianTi samsaxurisaTvis mosamarTleebi kompensacias miTiTebul dros mii-<br />

Reben, romelic Tanamdebobaze maTi yofnis ganmavlobaSi ar Semcirdeba", aSS-is<br />

konstitucia, muxli III, naw. 1.


270<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

Tliani sasamarTlos mier gadawyveta (forumis principi) da meore,<br />

Tavad am sasamarTlos samarTlianoba (kanonis dacva, anu jerovani<br />

proceduris principi).<br />

samarTlebriv saxelmwifoSi, sasamarTlos arsebobis moTxovnebidan,<br />

maTi konstituciuri mniSvnelobis da rolis mixedviT, SeiZleba<br />

gamovyoT is, rom: mxolod sasamarTlos SeuZlia pasuxisgebaSi<br />

micema da gansakuTrebiT danaSaulisaTvis Tavisuflebis aRkveTiT<br />

dasja; yoveli ufleba unda iyos sasamarTloSi realizebadi; garantirebuli<br />

unda iyos yoveli samarTaldarRvevis gasaCivrebis SesaZlebloba<br />

miukerZoebeli sasamarTlos winaSe. 25<br />

sasamarTlo ganxilvis ufleba niSnavs, rom sasamarTlo saqme<br />

SeiZleba aRiZras nebismieris winaaRmdeg, rame privilegia ar SeiZleba<br />

iyos sasamarTlo pasuxismgeblobisagan ganTavisuflebis safuZveli,<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, kanonis gamoyenebis TvalsazrisiT<br />

yvela Tanasworia. meore mxriv, sasamarTlo ganxilvis principi gulisxmobs,<br />

rom yoveli adamianis winaaRmdeg sarCelis Setana SeiZleba<br />

mxolod im sasamarTloSi an misi pasuxisgebaSi micema SeuZlia<br />

im sasamarTlos, romelsac jer kidev saqmis ganxilvis dawyebamde<br />

hqonda ganxilvis kompetencia. esaa ufleba ,,bunebiT”, anu kanonier<br />

mosamarTleze.<br />

25 germaniis konstitucia xelisufalTa mier ZiriTadi uflebebis nebismieri<br />

darRvevis sasamarTlo wesiT gamosworebas iTvaliswinebs, rac imas niSnavs, rom<br />

kanoni mocemul uflebasTan dakavSirebiT, kanonieri kompensaciis debulebebs Seicavs<br />

(rac samarTlis uzenaesobidan gamomdinare, TiTqmis yovelTvis romelime doneze<br />

sasamarTlo kontrols mainc niSnavs). adamianis uflebebisa da ZiriTadi Tavisuflebebis<br />

dacvis evropis konvenciis me-6 muxlis pirveli nawili _ samoqalaqo<br />

uflebebis gansazRvrisas an sisxlis samarTlis braldebis SemTxvevaSi miuker-<br />

Zoebeli sasamarTlos mier drois misaReb monakveTSi sajaro da samarTlian ganxilvas<br />

iTvaliswinebs. strasburgSi ganxilul saqmeTa didi nawili am muxls,<br />

uwinares yovlisa, imitom exeba, rom "sasamarTloSi ganxilvis ufleba" gansjis<br />

(msjavris gamotanis) uflebad miiCneva, xolo es ukanaskneli mudam gviandeba xolme.<br />

meore mizezi isaa, rom strasburgSi "samoqalaqo uflebebs", Sida samarTalTan<br />

SedarebiT, gacilebiT ufro farTod ganmartaven da sasamarTlo kontroli uzrunvelyofilia<br />

im saqmeebis SemTxvevaSi, rodesac Sida samarTali samoqalaqo uflebebisa<br />

da movaleobebis gansazRvris mizniT, mxolod kvazisasamarTlo process<br />

iTvaliswinebs. amis Sedegad, belgiis ramdenime kanonSi Sesworeba Seitanes.


marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />

271<br />

am uflebis logikuri gagrZeleba sagangebo sasamarTloebis Seqmnis<br />

akrZalvaa. sruliad dauSvebelia vinme gaasamarTlos sasamar-<br />

Tlom, romelic Seiqmna ukve dawyebuli saqmis ganxilvis dros. sagangebo<br />

sasamarTloebSi igulisxmeba ara is sasamarTloebi, romlebic<br />

saqmis sagnis mixedviT gamoiyofian, _ specializacia SeiZleba<br />

sasargebloc iyos samarTlebrivi dacvisaTvis. kidev ufro misaRebia,<br />

Tu specializacia iTxovs gansakuTrebul midgomebs sasamar-<br />

Tlo proceduris an sasamarTlos Semadgenlobis mimarT. magram<br />

dauSvebelia sagangebo sasamarTlo erTi da igive tipis im saqmeebze,<br />

romlebic erTmaneTisagan mxolod braldebulTa piradi TvisebebiT<br />

an maTi gulzraxvebiT gansxvavdeba. es Seqmnida sasamarTlo<br />

procesis damoukideblobis da ZiriTadi principebis darRvevis did<br />

safrTxes. swored amitomac, <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT,<br />

gansakuTrebiT saeWvoa samxedro sasamarTloebis instituti. maT misaRebad<br />

verc is garemoeba xdis, rom isini moqmedeben samarTlebriv<br />

saxelmwifoebSi, romlebic konstituciurobis principebis dacvas<br />

sifrTxiliT ekidebian. sagangebo sasamarTloebis TiTqmis eWvmiutaneli<br />

da damkvidrebuli arseboba imas metyvelebs, rom dResac ki<br />

konstituciurobis farglebs saxelmwifos uSiSroebis mosazrebebi<br />

gansazRvravs. arc samxedro (saxelmwifo) saidumloebebi 26 da arc<br />

SeiaraRebuli adamianebis wodebrivi privilegiebi (,,jariskacis gasamarTleba<br />

mxolod jariskacs SeuZlia”) amgvari sasamarTloebis<br />

arsebobisTvis sakmarisi argumenti ar aris. 27<br />

samxedro sasamarTlo iseTive mimarTebaSia sasamarTlosTan, rogorc<br />

samxedro musika musikasTan. Tu samxedro mosamarTleebi,<br />

26 saxelmwifo uSiSroebasTan dakavSirebuli sakiTxebi SeiZleba nebismieri<br />

procesis dros wamoiWras da, Sesabamisad, am SemTxvevaSi, sasamarTlos sxdoma daxurulia.<br />

meore mxriv, Tu aratradiciuli midgomaa saWiro, es saqmis TaviseburebiT<br />

da ara im piris gamo unda iyos gamowveuli, romelsac amgvari sasamarTlo<br />

ganxilva exeba.<br />

27 terorizmTan brZolis mizniT, 1986 wels safrangeTis parlamentma xma misca<br />

e.w. pasuas aqts, romlis mixedviTac, sasamarTloebi, romlebic terorizmTan<br />

dakavSirebuli sisxlis samarTlis saqmeebs ganixilavdnen teroristuli Tavdasxmebis<br />

Tavidan asacileblad, mxolod profesiuli mosamarTleebisgan Sedgeboda.<br />

sakonstitucio sabWom es faqti antikonstituciurad ar cno, radgan terorist<br />

eWvmitanilTa diskriminacia usafuZvlo ar iyo. amrigad, gansxvavebuli sasamarTlo<br />

warmoeba danaSaulis gansakuTrebulobiT iyo nakarnaxebi.


272<br />

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni<br />

formalurad mainc, saerTo kompetenciis sasamarTloebis sistemaSi<br />

Sevlen, rogorc ungreTSi, rac ar SeiZleba ar daafaso, yvelaze<br />

didi is SeiZleba moxdes, rom samxedro orkestrs franc legari<br />

udiriJorebs.<br />

sagangebo sasamarTlo tradiciulad uflebaTa antikonstituciuri<br />

SezRudvis klasikuri formaa: despoturi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

mudam ipovis ganaCenebis ramdenime iseT avtors, romlebic<br />

aasruleben an mixvdebian politikur guliszraxvebs. mware gamocdilebam<br />

(ingliselTa mier sasamarTlos borotad gamoyeneba)<br />

amerikel revolucionerebs nafic msajulTa sasamarTlos SemoReba<br />

ukarnaxa. swored nafic msajulTa sasamarTlom gaamarTla tipografiis<br />

mosamsaxure cengeri, romelic kanonis mixedviT, sasamarTlos<br />

cixeSi unda gaeSva inglisel gubernatorze cilismwamebluri TavdasxmebisaTvis.<br />

28<br />

miukerZoebeli da damoukidebeli sasamarTlo mxolod im Sem-<br />

TxvevaSi miuaxlovdeba faqtobriv WeSmaritebas da gaaadvilebs uflebaTa<br />

ganxorcielebas, Tu saqmis ganxilvisas gaixsneba dasabuTebis<br />

SesaZlebloba da sasamarTloSi gadacemuli daqvemdebarebul<br />

mdgomareobaSi ar aRmoCndeba. swored amitom, erT-erTi konstituciuri<br />

moTxovna isaa, rom konstitucia uzrunvelyofdes mxareTa<br />

uflebebs sasamarTlos winaSe da braldebulis uflebebs sisxlis<br />

samarTlis saqmeebis ganxilvisas, raTa ganxorcieldes braldebu-<br />

28 naficma msajulebma dacvis argumentebi marTebulad cnes. hamiltoni amtkicebda,<br />

rom nafic msajulebs ufleba hqondaT ganexilaT Seefereboda Tu ara simarTles<br />

wardgenili faqtebi da gakeTebuli gancxadebebi, anu maT unda gadaewyvitaT, efuZneboda<br />

Tu ara britaneli gubernatoris winaaRmdeg mimarTuli kritika realur faqtebs.<br />

britanuli saerTo samarTali mTavrobis kritikas kvlav danaSaulad miiCnevda.<br />

prezident adamsis dros, 1798 wels, SemoRebul iqna cilismwamebluri xmebis ZirgamomTxreli<br />

mizniT gavrcelebis sawinaaRmdego aqti, romlis mixedviTac, mTavrobis<br />

kritika, britanuli kanonis msgavsad, danaSaulad iTvleboda. Tu es konstituciis<br />

pirveli Sesworebidan 7 wlis Semdeg kvlav SesaZlebeli iyo, ra gasakviria, rom<br />

komunizmis damxobis Semdeg, aRmosavleT evropis arCeul mTavrobaTa umravlesoba,<br />

romlebsac wina reJimebisagan SemorCenili daTrgunvis aRmofxvris mandati mieniWaT,<br />

Seecada mTavrobis kritika danaSaulad gamocxadebuliyo.<br />

nafic msajulTa sasamarTlo amerikelebisaTvis imdenad mniSvnelovani iyo, rom<br />

amgvar sasamarTloSi gasamarTleba 1791 wlis uflebaTa bilSi sxva "damatebiT"<br />

uflebebTan erTad ar asaxula, igi jer kidev Tavdapirveli konstituciis III muxlis<br />

me-2 nawilSi aRibeWda.


marTlmsajulebis ganxorcieleba<br />

273<br />

lis interesebis dacvis ZiriTadi garantiebi. 29 germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlom sxva saproceso uflebebic (advokatisa da<br />

Tarjimnis yolis) samarTlebrivi saxelmwifos koncefciaze dayrdnobiTa<br />

da adamianuri Rirsebis principebidan gamomdinare gansaz-<br />

Rvra. sasamarTlo mosmenis uflebac erT-erTi ganmsazRvreli principia<br />

evropuli sasamarTlos koncefciaSi. adamianis uflebebisa da<br />

ZiriTadi Tavisuflebebis Sesaxeb 1950 wlis evropis konvenciaSi<br />

saproceso uflebebi iseve dawvrilebiTaa CamoTvlili, rogorc saproceso<br />

kodeqsis ZiriTadi principebi.<br />

29 konstituciebi sxvadasxva terminologias iyeneben. 1791 wlis safrangeTis<br />

konstitucia, ubralod, acxadebs, rom dauSvebelia piris braldeba, dapatimreba an<br />

dakaveba, Tu ara kanoniT dadgenil SemTxvevebSi da kanoniT dadgenili formiT,<br />

magram es 1789 wlis deklaraciasTan erTad unda iqnes wakiTxuli, romelSic udanaSauloTa<br />

dacvaa moxseniebuli: "braleulobis dadgenamde yvela adamiani udana-<br />

Sauloa". am adreul dokumentebSi gasamarTleba moxseniebuli ar aris. germaniis<br />

konstituciam, romelic safrangeTisaze ufro mkafio ar aris, acxadebs, rom yvela<br />

adamians sasamarTlo mosmenis ufleba aqvs (rogorc samoqalaqo, ise sisxlis<br />

samarTlis saqmeebis SemTxvevaSi).


Tavi meSvide<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

7.1. vin icavs mcvelebs?<br />

namdvili kanonmdebeli is iqneba,<br />

visac aqvs absoluturi ufleba ganmartos kanoni.<br />

episkopos hodlis qadagebidan,<br />

warmoiTqva misi udidebulesobis<br />

TandaswrebiT 1717 wels.<br />

7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs<br />

xelisuflebis SezRudvisaken miswrafeba <strong>konstitucionalizmis</strong> Camoyalibebis<br />

procesSi parlamentis suverenitetis da kanonmdeblis<br />

uzenaesobis doqtrinis mimarT raRac ucnauri daZabulobis velSi<br />

imyofeboda. konstitucionalizmi emyareba konstituciis uzenaesobas,<br />

Sesabamisad, sakanonmdeblo xelisuflebis aqtebi konstitucias<br />

unda Seesabamebodes, magram ra moxdeba, Tuki parlamenti konstituciis<br />

moTxovnebs ar gaiTvaliswinebs da maT sawinaaRmdego kanons<br />

miiRebs? radgan kanonis miRebis ufleba mxolod parlaments aqvs<br />

da parlamenti uzenaesi kanonmdebelia, aravis SeuZlia imsjelos<br />

kanonmdeblis aqtebis antikonstituciurobis Sesaxeb. maSin vin dgas<br />

konstituciis sadarajoze, vin adevnebs Tvalyurs mis dacvas?<br />

cxadia, rom saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da<br />

urTierTSepirispirebis sistemiT uzrunvelyofili kontroli sakmarisi<br />

ar aris. yvelaze meti, rac am sistemaSi SeiZleba moxdes,<br />

isaa, rom, roca erToblivi gadawyvetilebis miRebaa saWiro, erTerTi<br />

mxare meores antikonstituciurobaSi daadanaSaulebs da TanamSromlobaze<br />

uars ganacxadebs. im qveynebSi, sadac erT-erTi saxelisuflebo<br />

ganStoeba Tavisi kompetenciis farglebSi gadawyvetilebebs<br />

damoukideblad iRebs, sxva saxelisuflebo ganStoebebma<br />

SeiZleba iuridiul an politikur sanqciebs – undoblobis votums,<br />

daSlas, impiCmentsa da gamowvevas (magaliTad, prezidentis impiCmen-


276<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

ti) mimarTon. magram verc erTi es nabiji ver awesrigebs konstituciis<br />

darRveviT warmoSobili normis sakiTxs, gansakuTrebiT im<br />

kanonebis sakiTxebs, romlebic konstituciuri samarTlis an politikuri<br />

sanqciebis miuxedavad, mainc ZalaSi rCeba. cotaa simSvidis<br />

momgvreli konstituciis mcvelad xelisuflebis romelime gan-<br />

Stoebis daniSvnaSi, romelic pirvelad gadawyvetilebebs iRebs, an<br />

romelime saxelmwifo organos daniSvnaSi, radgan isini: (a) ver uzrunvelyofen<br />

konstituciis dacvas maTive gadawyvetilebebisagan da<br />

(b) sxva ganStoebebTan an saxelmwifo organoebTan SedarebiT iseT<br />

uflebamosilebebs iZenen, rac daarRvevs saxelisuflebo wonasworobas.<br />

ufro metic, romeli organoc unda iqces konstituciis<br />

mcvelad, igi uTuod sakanonmdeblo xelisuflebis uzenaesobis<br />

doqtrinas Seejaxeba.<br />

aravin gvikrZalavs ase msjelobasac: aRmasrulebeli xelisufleba<br />

dae nu miaqcevs yuradRebas antikonstituciur kanons, mosamar-<br />

Tles ki SeuZlia ar gamoiyenos igi. pirvel SemTxvevaSi SeiZleba<br />

anarqia warmoiSvas, radgan aRmasrulebel xelisuflebas miecema SesaZlebloba<br />

nebismieri kanoni antikonstituciurad miiCnios. Tu mosamarTleebi<br />

ar gamoiyeneben antikonstituciurad miCneul kanons,<br />

samarTlebrivi usafrTxoeba kvlav eWvqveS dadgeba, radgan is, rac<br />

konstituciuria erT sasamarTloSi, meoreSi konstituciuri ar iqneba.<br />

amasTan, sxvadasxva samarTlebrivi sistema da konstituciuri<br />

koncefcia marTlmsajulebas urTierTgansxvavebul rols aniWebs.<br />

klasikuri franguli koncefcia miiCnevs _ mosamarTleebi imitom<br />

arseboben, rom kanoni gamoiyenon, da ara imitom, rom igi gadasinjon.<br />

saerTo samarTlis anglosaqsuri koncefcia, eWvgareSea, meti<br />

moqnilobiT gamoirCeva, radgan aq mosamarTleebisagan, Sua saukuneebis<br />

tradiciis mixedviT, ,,konstituciis” gamoyeneba moiTxoveba.<br />

aucileblobis SemTxvevaSi konstituciaze dayrdnobiT, mosamarTles<br />

SeeZlo uari eTqva kanonis, anu suverenuli nebis gamoyenebaze.<br />

tradiciulad, kanonebis konstituciurobis Sefaseba mosamar-<br />

TleTa rolis Sesaxeb SexedulebiT ganisazRvreba. jer kidev kolonializmis<br />

epoqaSi amerikis kontinentze arsebobda tradicia,<br />

romlis mixedviTac, mosamarTleebi uSualod iyenebdnen calkeuli<br />

koloniebis konstituciebs da inglisur konstituciur tradicias<br />

adgilobrivi kanonmdeblobis winaaRmdeg. am mxriv, isini misdevdnen


vin icavs mcvelebs?<br />

277<br />

inglisuri revoluciis wina drois saerTo samarTlis koncefciebs.<br />

1 albaT, swored am tradicias misdevdnen aSS-is konstituciis<br />

filadelfieli damfuZneblebi. hamiltoni werda:<br />

mosamarTleebi konstitucias unda miiCnevdnen ZiriTad kanonad da<br />

es marTlac asea. amitomac, swored maTi saqmea gansazRvron konstituciis<br />

Sinaarsi. Tu konstituciasa da kanons Soris Seurigebeli<br />

winaaRmdegoba aRmoCndeba, konstitucias upiratesoba unda mieniWos<br />

kanonis winaSe, xalxis ganzraxvas _ misi warmomadgenlebis ganzraxvis<br />

winaSe...<br />

magram es daskvna sasamarTlo xelisuflebis sakanonmdeblo xelisuflebaze<br />

aRmatebulobas rodi gulisxmobs. es mxolod imas<br />

niSnavs, rom, rodesac kanonebSi gacxadebuli parlamentis neba konstituciiT<br />

gamoxatul xalxis nebas upirispirdeba, mosamarTleebma<br />

am ukanaskneliT unda ixelmZRvanelon. 2<br />

miuxedavad amisa, aSS-is konstituciis Seqmnidan ukve 25 welze<br />

meti iyo gasuli, rodesac uzenaesma sasamarTlom erT-erTi federaluri<br />

kanoni antikonstituciurad miiCnia. 3 dramatizmiT aRsavse<br />

am saqmem sakonstitucio marTlmsajulebasTan dakavSirebul Semdgom<br />

davas mohfina Suqi – davas, romelic konstituciis dacvasa<br />

da respublikur demokratias da maT Soris, ase Tu ise, harmoniuli<br />

urTierTobis damyarebas Seexeboda. 4<br />

1801 wlis arCevnebSi federalistebi damarcxdnen da jefersoni<br />

prezidenti gaxda. jefersons, safrangeTis revoluciis dros aSSis<br />

elCs safrangeTSi, mtkiced swamda, rom yvela mTavroba mokle<br />

1 bonemis saqmeSi sasamarTlom daadgina: "oqmebidan Cans, rom mraval SemTxveva-<br />

Si, parlamentis kanonebi saerTo samarTlis safuZvelze kontroldeba da zogjer<br />

amis gamo baTilad cxaddeba, Tu kanoni CveulebiT samarTals da saR azrs ewinaaRmdegeba<br />

an misi Sesruleba SeuZlebelia, igi saerTo samarTals eqvemdebareba, xolo<br />

saerTo samarTlis mixedviT, aseTi kanoni baTilia. Dr. Bonbam's Case, 8 Co.<br />

Rep. 113.b. 114.a., "jer kidev XVII saukuneSi, kanonebi, romlebic saerTo samar-<br />

Tlis logikas ar Seesabameboda, baTilad cxaddeboda”. Sir D.L. Keir and F.M.<br />

Lawson, Cases in Constitutional Law (Oxford: Clarendon Press, 1979), gv. 1.<br />

2 The Federalist Papers No. 78: Hamilton (New York: Mentor Book, 1961), gv. 467-<br />

468.<br />

3 Marbury v. Madison 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803).<br />

4 SemdgomSi me veyrdnobi feij smitis wigns: “The Constitution: A Documentary<br />

and Narrative History” (New York: Morrow Quill Paperbacks, 1980).


278<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

xanSi korufciisa da tiraniisken gadaixreba xolme, rac safrangeT-<br />

Si miRebulma misma gamocdilebam daadastura. rusos Tayvanismcemeli<br />

jefersoni yvela sakiTxSi xalxis nebis Tavisuflad gamoxatvasa<br />

da saerTo-saxalxo nebis moqmedebas emxroboda, romelic, misi<br />

rwmeniT, mTavrobis nebaze ufro mniSvnelovani iyo. es `yvela saxis<br />

despotizmis~ gaafTrebuli mowinaaRmdege aRmoCnda saTaveSi qveynisa,<br />

romelic prezidentad mis arCevamde TxuTmeti wliT adre misive<br />

aqtiuri monawileobiT aSenda da romelic kanoniT da ara adamianebiT<br />

marTvis princips efuZneboda. jefersonis undobloba sasamarTlos,<br />

maT Soris uzenaesi sasamarTlos mimarTac marTebuli<br />

iyo, radgan es ukanaskneli savaraudod miukerZoebeli parlamentis<br />

SezRudviT xalxis nebas zRudavda. 5<br />

sakvirveli araa, rom jefersons – demokratiis mgznebare qomags,<br />

sasamarTlo miaCnda aristokratiis gansaxierebad da demokratiis<br />

umTavres mtrad, gansakuTrebiT imitom, rom federalistTa<br />

mier daniSnuli mosamarTleebi Zveli reJimis momxre iyvnen.<br />

jefersonis arCevis Semdeg konstituciis dacva da saxalxo<br />

warmomadgenlobis uzenaesoba mkveTrad daupirispirda erTmaneTs.<br />

prezidenti adamsi arCevnebSi damarcxda da Tanamdebobidan wasvlamde<br />

Tavisi momxreebi daniSna Tanamdebobebze, romlebic im droisaTvis<br />

vakanturi iyo; maT Soris _ uiliam marberi, romelic mosamar-<br />

Tled dainiSna. adamsis saprezidento vada damTavrda, vidre marberi<br />

Tanamdebobaze faqtobrivad ganwesdeboda. jefersonma gankarguleba<br />

gamosca adamsis mier daniSnuli pirebisaTvis rwmunebaTa sigelebis<br />

gadacemis Sewyvetis Sesaxeb da adamsis moqmedebas `keTili<br />

znis Seuracxyofa~ uwoda. marberim Tanamdebobaze daniSvnis mizniT,<br />

sasamarTlos mimarTa, raTa am ukanasknels werilobiTi brZanebiT<br />

daevaldebulebina aRmasrulebeli xelisufleba (saxelmwifo mdivani<br />

jeims medisoni) daniSvnis procedura Seesrulebina. 1789 wels<br />

5 1818 welsac ki, roca jefersoni prezidenti aRar iyo, igi aRaSfoTa niuhemfSairis<br />

Statis warmomadgenel, Tavisufali kenWisyriT arCeul kanonmdebelTa<br />

mier im kanonis gauqmebam, romelic darmuTis kolejis damfuZnebeli qartiis Sesworebas<br />

exeboda. sasamarTlos gadawyvetileba sakuTrebis uflebis dacviT iyo nakarnaxebi.<br />

jefersonma ki es gadawyvetileba aristokratiuli tendenciis gamovlinebad<br />

miiCnia da, albaT, arc Semcdara.


vin icavs mcvelebs?<br />

sasamarTlo aqtiT uzenaes sasamarTlos amgvari werilobiTi brZanebis<br />

gacemis ufleba mieniWa.<br />

279<br />

mosamarTle marSalma, prezident adamsis droindelma saxelmwifo<br />

ministrma, romelmac marberi, ase vTqvaT, federalisturi uzenaesi<br />

sasamarTlos saxmeleTo naRmis saxiT, mosamarTled daniSna,<br />

miiCnia, rom uzenaes sasamarTlos am saqmis ganxilvis kanonieri<br />

ufleba hqonda. respublikelebi, romlebic 1803 wels kongresSi<br />

umravlesobas qmnidnen, uzenaesi sasamarTlos poziciiT aRSfoTdnen<br />

da gadawyvites, radac unda dasjdomodaT, sasamarTlos mmarTvelobas<br />

win aRsdgomodnen. jon rendolfma, respublikuri partiis wevrma<br />

virjiniis Statidan, TanapartielTa SiSi ase gamoxata: "droa<br />

bolo moeRos mosamarTleTa Zalauflebas! Cven ver moviTmenT, rom<br />

federaluri sasamarTlo mbrZaneblobdes aRmasrulebel xelisuflebas<br />

mandamusebis meSveobiT." 6 kongresis umravlesoba Tanaxma iyo<br />

1789 wlis kanoni gaeuqmebina.<br />

uzenaesi sasamarTlo TiTqmis gadauWreli problemis winaSe dadga.<br />

cxadi iyo, rom medisoni, kompetenturi saxelmwifo mdivani, da<br />

prezidenti jefersoni sasamarTlos brZanebas ar daemorCilebodnen,<br />

xolo sasamarTlo xelisuflebas maT mosaTviniereblad jari ar<br />

hyavda. iseTi brZanebis gamocema ki, romelic ZalaSi ver Sevidoda,<br />

sasamarTlos aRsasruls uqadda. 7<br />

marSali, albaT, mixvda, rom mandamusis instituti sasamarTlos<br />

metismet Zalauflebas aniWebda. es Zalaufleba sasamarTlos kidec<br />

daRupavda, Tu mas ar eqneboda am Zalauflebis realizaciis SesaZlebloba.<br />

vidre uzenaesi sasamarTlo mandamusis (werilobiTi brZanebis)<br />

Sesaxeb davobda, kongresma saolqo sasamarTlos gamsvleli<br />

sesiis Sesaxeb kanoni gaauqma. magram ra moxdeboda, es gauqmeba an-<br />

6 citirebulia Smith, gv. 317.<br />

7 kongresidan wamovida muqara saolqo sasamarTlos Sesaxeb 1801 wlis kanonis<br />

gauqmebisa, rac uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebs piradad mZlavr dartymas<br />

miayenebda, radgan es kanoni maT aTavisuflebda olqebSi gamsvleli procesebis Catarebisagan,<br />

sadac wlis umetes dros atarebdnen, olqebamde Casvla ki cxenebiT<br />

uxdebodaT. gauqmeba federalistTa momxreebiT savse uzenaes sasamarTlos pozicias<br />

mniSvnelovnad Seasustebda (mogzaurobas yvela sasamarTlo saCoTiro sakiTxad<br />

miiCnevs. ix. magaliTad, kompaniis manqanebi).


280<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

tikonstituciurad uzenaes sasamarTlos rom gamoecxadebina? kanonis<br />

miRebasTan erTad, kongresma uzenaesi sasamarTlos ori momdevno<br />

sesia ganusazRvreli vadiT gadado, rac uTuod antikonstituciuri<br />

iyo. ToTxmetTviani gadavadebis Semdeg, sasamarTlom marberis<br />

peticia ganixila. respublikelebi gadamwyveti brZolisaTvis<br />

moemzadnen. "uzenaesi sasamarTlos wevrebi unda daamxon mTavrobam<br />

da warmomadgenelTa palatam. isini jiuti da autaneli adamianebi<br />

arian. maT adgilas sxvebi moiZebneba, ufro moqnili xasiaTebiT." 8<br />

roca sasamarTlo, bolos da bolos, Seikriba, marSalma Tavisi<br />

gamosvla imiT daiwyo, rom marberis daniSvna iyo kanonieri da ar<br />

SeiZleboda gauqmebuliyo, aRmasrulebeli xelisufleba valdebuli<br />

iyo igi oficialurad daemtkicebina Tanamdebobaze. imave dros, uzenaes<br />

sasamarTlos ar SeeZlo mandamusis gamocema, radgan sasamar-<br />

Tlo wyobilebis Sesaxeb kanoniT misTvis miniWebuli es uflebamosileba<br />

antikonstituciuri iyo. konstituciis mixedviT werilobi-<br />

Ti brZanebis gacema uzenaes sasamarTlos SeeZlo mxolod rogorc<br />

saapelacio sasamarTlos. amitom, sasamarTlo wyobilebis Sesaxeb<br />

kanonis me-13 muxli antikonstituciuri da baTili iyo.<br />

amis Semdeg mosamarTle marSali akeTebda daskvnas sakanonmdeblo<br />

xelisuflebis SezRudvis Sesaxeb. konstitucia am SezRudvebis Sesaxsenebladac<br />

daiwera. Tu es winaaRmdegobebi gadailaxeba, bolo<br />

moeReba mTavrobis SezRudvebsac.<br />

is, rom yoveli kanoni, romelic konstitucias ewinaaRmdegeba, mainc<br />

konstitucias eqvemdebareba da rom parlaments Cveulebrivi kanoniT<br />

konstituciaSi cvlilebis Setana ar SeuZlia, `Zalian martivi ramea<br />

saimisod, rom sakamaTo gaxdes~.<br />

8 warmomadgeneli uiliam flageri Stat niu-hemfSairidan. citirebulia Smith,<br />

gv. 319. maleve jefersonma mosamarTle semuel Ceizi senatSi impiCmentisTvis gamoaZaxebina.<br />

magram manamde Ceizma, romelic wina reJimis mgznebare momxre iyo, nafic<br />

msajulTa did sasamarTloSi merilendis Statis konstitucia gaasaCivra. Tavis<br />

saCivarSi igi acxadebda, rom sayovelTao saarCevno uflebis miniWebam qveyana<br />

brbos Caugdo xelSi da sakuTrebis dacva SeuZlebeli gaxada, miuxedavad imisa,<br />

rom mxareebi konstituciisa da <strong>konstitucionalizmis</strong> urTierTsapirispiro xedvas<br />

ganasaxierebdnen, samarTlis uzenaesobam gaimarjva da respublikelTa ori mesamedis<br />

umravlesobisa da, aqedan gamomdinare, Ceizis msjavrdebis realurobis miuxedavad,<br />

igi gaamarTles.


vin icavs mcvelebs?<br />

281<br />

sxva arCevani ar arsebobs. kanoni, romelic ewinaaRmdegeba konstitucias,<br />

baTilia. es boWavs rogorc sasamarTloebs, ise xelisuflebis<br />

sxva ganStoebebsac. 9<br />

uzenaesma sasamarTlom TiTqmis politikuri kapitulacia gamoacxada.<br />

daniSvnebi ar unda momxdariyo, amiT arseboba Sewyvita erTma<br />

wyarom, romelic mocemul momentSi sasamarTlo xelisuflebas<br />

emuqreboda. ramdenime kviris Semdeg konstituciurad iqna cnobili<br />

saolqo sasamarTlos Sesaxeb kanonis gauqmebac. uzenaes sasamar-<br />

Tlos kidev erTxel mouwia ukan daxeva. magram principis TvalsazrisiT,<br />

sakanonmdeblo organomac, uzenaesi sasamarTlos imJamindeli<br />

mtrebis forpostma, damamcirebeli marcxi ganicada da konstituciur<br />

kontrolsa da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciis<br />

dacvas daeqvemdebara. rogorc Cans, tkbil-mware Sedegis miReba<br />

orive mxares erTnairad bedad ewera.<br />

sasamarTloze Tavdasxmebi droebiT Sewyda. male jefersoni rigrigobiT<br />

yvela mosamarTlis sisxlis samarTlis wesiT gasamarTlebas<br />

Seecada. Semdeg konstituciis Sesworeba moindoma, rac axali<br />

mosamarTleebis daniSvnis uflebas mianiWebda. es cda warumatebeli<br />

aRmoCnda, magram or gaTavisuflebul Tanamdebobaze "misi xalxi"<br />

daniSna. Tumca daniSvnis ufleba gamowvevis uflebamosilebis gare-<br />

Se – araferia. vis unda vendoT damoukidebel xelisuflebaSi misi<br />

mosvlis Semdeg? pirveli, rac jefersonis mier daniSnulma saolqo<br />

mosamarTlem gaakeTa, prezidentis im gankargulebis gauqmeba iyo,<br />

romlis mixedviTac, Statebis uflebebis SelaxviT meomari qveynebisTvis<br />

tvirTis dakaveba iyo dawesebuli. amis sapirispirod, federalistTa<br />

da kongresSi opoziciis mtkice momxre mosamarTlem<br />

konstituciurad miiCnia kanonebi embargos Sesaxeb (romlebsac jefersonis<br />

gankarguleba eyrdnoboda). embargos Sesaxeb kanonebi Statebis<br />

uflebebs zRudavda da federalistTa mimdevarma, Tavisi partiis<br />

xazis erTgulma mosamarTlem, isini konstituciurad cno, ramac<br />

prezidenti Zalian gaaxara (Tavisi maRali Tanamdebobis dakavebamde<br />

prezidenti Statebis uflebebisTvis ibrZoda).<br />

9 Smith, gv. 321, quoting Mrbury v. Madison, 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803) et al.


282<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

am urTierTsawinaaRmdego gadawyvetilebebsa da mosamarTleTa<br />

politikuri kavSirebis miuxedavad, sasamarTlom Tavisi damoukidebloba<br />

daamtkica, ramac igi gadaarCina. da Tumca igi niadag amtkicebda<br />

antikonstituciuri kanonebis gauqmebis sakuTar uflebas,<br />

uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomaris marSalis Tanamdebobaze yofnis<br />

xangrZliv periodSi Statebis ramdenime kanoni gauqmda, gansxvavebiT<br />

federaluri kanonebisagan, romelTagan arc erTi, marberis saqmis<br />

Semdegi Taobebis ganmavlobaSi, baTilad ar yofila cnobili. marberis<br />

saqmis SemTxvevaSi, uzenaesi sasamarTlos mier gamovlenili<br />

TviTSezRudva (anu konkretuli uflebis daTmoba) gamWriaxi politikuri<br />

svla gamodga. man aRmasrulebeli xelisuflebis imJamindeli<br />

moTxovnebi daakmayofila da uzenaes sasamarTlos mowinaaRmdegeTa<br />

vnebebi daacxro. sasamarTlo, albaT, acnobierebda, rom mis<br />

mier konstituciis primatis aRiareba politikurad da konstituciuradac<br />

sarisko saqme iyo.<br />

marSalma da misma Tanamosangreebma, rogorc es uaRresad politikuri<br />

xasiaTis saqmeebis ganxilvidan Cans, SeZles SerCenodnen<br />

viwro biliks, romlis gavlac SeeZloT umravlesobis mier warmodgenil<br />

xelisuflebis sxva ganStoebebs. amave dros, maT SeZles SeenarCunebinaT<br />

konstituciis damoukidebeli mcvelis roli. radgan<br />

uzenaes sasamarTlosa da sakanonmdeblo organos Soris dapirispireba<br />

iSviaTi iyo, amiT pirvelma am ukanasknelis kontrolis ufleba<br />

SeinarCuna. konfliqtis Tavidan asacileblad sasamarTloebma sakuTari<br />

xelisuflebac SeizRudes. isini ar sargeblobdnen kanoniT,<br />

rom SeenarCunebinaT uflebamosileba. XIX saukunis 20-ian wlebSi<br />

sasamarTlos ufleba konstituciur kontrolze, amasTan erTad,<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> gamarjveba wminda saxalxo respublikanizmze<br />

ucilobel principad iqca.<br />

amerikuli modeli emyareba imas, rom kanonis antikonstituciuroba<br />

SeiZleba gansazRvros nebismierma mosamarTlem, Tu igi ganixilavs<br />

ama Tu im saqmes da es kanoni mocemul saqmeSi unda gamoiyenos.<br />

ganaCeni SeiZleba gasaCivrdes sxvadasxva instanciaSi, uzenaesi<br />

sasamarTlos CaTvliT. am ukanasknels ufleba aqvs ganixilos es<br />

saqme an uari Tqvas ganxilvaze. es uari gulisxmobs konstituciis<br />

qvemdgomi sasamarTloseuli interpretaciis mxardaWeras, magram es<br />

nagulisxmebi mxardaWera ar warmoadgens precedents uzenaesi sasa-


vin icavs mcvelebs?<br />

283<br />

marTlosTvis. Tu saqmis ganxilvisas uzenaesi sasamarTlo ama Tu<br />

im kanons antikonstituciurad miiCnevs, es kanoni momavalSi ar gamoiyeneba.<br />

Sesabamisad, aSS-is sistema dakavSirebulia konkretul<br />

saqmeebTan, romelTa ganxilvis procesSic kanonebis konstituciurobis<br />

kontrols saerTo sasamarTloebi axorcieleben. 10<br />

keTili dasasrulis mqone es CaxlarTuli istoria im safrTxis<br />

dasturia, romlebic aRiarebuli avtoritetis mqone sakonstitucio<br />

sasamarTloebsac ki usafrdeba. rodesac udavo avtoritetis<br />

mqone uzenaesi sasamarTlo prezident T. ruzveltis "axali kursis"<br />

kanonebs daupirispirda, prezidentma jefersonis Zveli idea<br />

amoqeqa da amiT sasamarTlos Semadgenlobis Secvla daapira. saqmeSi<br />

ki kvlav bediswera Caeria: marTalia kongresi gajiutda, magram<br />

ramdenime mosamarTlis uecari sikvdilis da cocxlad darCenili<br />

mosamarTleebis mier TavianT Sexedulebebze uaris Sedegad, kanonSi<br />

Sesworebis Setana saWiro aRar gaxda.<br />

magram politikasTan kardinalur sakiTxebSi Riad dapirispirebuli<br />

konstituciuri samarTalwarmoeba Tavis samwuxaro xvedrs<br />

ver ascdeba. rodesac gasuli saukunis 50-iani wlebis dasawyisSi<br />

samxreT afrikis uzenaesma sasamarTlom feradkanianTa saqmis ganxilvisas<br />

antikonstituciurad aRiara rasobrivi diskriminaciis damamkvidrebeli<br />

kanonebi, mTavrobam konstituciaSi mTeli rigi Sesworebebis<br />

Setanis gziT uzenaes sasamarTlos misi kompetenciebi CamoarTva.<br />

zustad amgvaradve Tanamdebobidan gadaayenes ruseTis sakonstitucio<br />

sasamarTlos Tavmjdomare (1993 wels) mas Semdeg,<br />

rac igi prezidentsa da parlaments Soris konfliqtSi Caeria.<br />

10 samxreT amerikis qveynebis sakonstitucio sakiTxebis Sefasebas aseve uzenaesi<br />

sasamarTlo iZleva. asevea irlandiis uzenaesi sasamarTlos SemTxvevaSic, romelic<br />

saapelacio sasamarTlos rols asrulebs [irlandiis konstitucia, muxli<br />

34, naw. 3(2)]. am qveynebSi ufro dabali instanciis Cveulebriv sasamarTloebsac<br />

aqvT sakonstitucio sakiTxebis ganxilvis ufleba. mimoxilvisTvis ix. Chester<br />

James Antieau, Adjudicating Constitutional Issues (London - New York: Oceana, 1985).


284<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi<br />

evropuli da, pirvel yovlisa, britanuli samarTlisaTvis, amerikuli<br />

koncefcia TiTqmis miuRebelia. 11 britaneTis konstituciuri debulebebis<br />

mixedviT, ar SeiZleba eWvqveS dadges parlamentis ufleba<br />

miiRos kanonebi. ufro metic, mosamarTleebi didi xani rodia,<br />

rac ministrebis dadgenilebebs akontroleben, gansakuTrebuli gamonaklisis<br />

garda.<br />

safrangeTis sakonstitucio tradicia sasamarTloebis samarTal-<br />

Semoqmedebis da mosamarTleTaAxelisuflebis SiSiT didi xnis ganmavlobaSi<br />

uaryofda konstituciur kontrols. mosamarTles gansakuTrebuli<br />

daeWvebis gareSe konstituciurad unda mieCnia yvela<br />

Sesafardebeli kanoni. 12 msoflio omebs Soris periodSi, <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

dacva is iyo, rom umaRlesi instanciis sasamarTloebi<br />

cdilobdnen kanonebisaTvis konstituciuri JReradoba miecaT, saxelmwifo<br />

sabWos SeiZleboda gaeca daskvna, romelsac mTavrobis<br />

kanonproeqtebisaTvis konstituciurobis TvalsazrisiT parlamentis<br />

winaSe savaldebulo Zala ar gaaCnda. magram amgvari kontroli<br />

bevrs arafers niSnavda, radgan safrangeTis mesame respublikis<br />

konstitucias uflebebis amsaxveli nawilebi aklda (anu isini ar<br />

moipoveboda konstituciis Semadgenel ZiriTad kanonebSi).<br />

kanonis uzenaesobaze gabatonebuli Sexedulebis sapirispirod,<br />

ukve pirveli msoflio omis Semdeg avstriaSi Cndeba sakonstitucio<br />

sasamarTlo, romelic mowodebulia Tvalyuri adevnos konstituciis<br />

dacvas. es sakonstitucio sasamarTlo hans kelzenis daxu-<br />

11 norvegiis sasamarTlo praqtika, romelic amerikuls Seesabameba, evropaSi gamonakliss<br />

warmoadgens, Tumca ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi antikonstituciurad<br />

arc erTi kanoni ar gamocxadebula. saberZneTis 1927 wlis konstituciiT,<br />

sasamarTloebs antikonstituciuri kanonebis ugulebelyofis ufleba mieniWaT,<br />

Tumca unda iTqvas, rom amgvar gadawyvetilebebs jer kidev XIX saukuneSi iRebdnen<br />

da mas Semdeg es praqtika garkveuli wyvetilebiT mainc xorcieldeba.<br />

12 XIX saukunis bolos, frangma mosamarTle magnom gaamarTla qali, romelmac<br />

Tavisi mSieri SvilisTvis puri moipara. mosamarTlem kanonis araorazrovani debulebebi<br />

ugulebelyo ara imitom, rom igi antikonstituciurad miiCnia, aramed imitom,<br />

rom arsebuli moTxovnebi usamarTlod CaTvala, radgan es moTxovnebi gamonakliss<br />

ar iTvaliswinebda. apelaciis Sedegad ganaCeni gauqmda da mosamarTle magno<br />

Tanamdebobidan maleve gadadga.


vin icavs mcvelebs?<br />

285<br />

ruli sistemis "samarTlis esTetikis" moTxovnebs Seesabameboda.<br />

hans kelzeni iyo iuristi-mecnieri, romelmac gadamwyveti roli<br />

iTamaSa avstriis konstituciis SemuSavebaSi. kelzenma wamoayena sami<br />

argumenti, romlebic <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT asabu-<br />

Tebs sakonstitucio sasamarTlos arsebobis aucileblobas:<br />

pirveli, konstituciuri samarTlebrivi wesrigis piroba _ logikuri<br />

erTianoba, romlis uzrunvelyofac xdeba konstituciasTan,<br />

rogorc umaRles kanonTan, mimarTebiT. 13 1920 wlis Cexoslovakiis<br />

konstituciis pirveli muxlis pirvel abzacSi (es konstitucia<br />

kelzenis gavleniT Seqmnil avstriis konstitucias mxolod ramdenime<br />

TviT uswrebda win) naTqvamia: "baTilia yvela kanoni, romelic<br />

ewinaaRmdegeba konstitucias, mis nawilebs an kanonebs, romlebiTac<br />

cvlileba da damateba Sevida konstituciaSi";<br />

meore, kelzenis azriT, sxvadasxva konstituciuri organo Tavisi<br />

amocanebis Sesrulebisas SeiZleba erTmaneTs daupirispirda, da<br />

maTi aqtebi, kanonebis CaTvliT, SesaZloa, ar Seesabamebodes konstitucias.<br />

romelime sferos regulirebisaTvis pasuxismgebeli saxelmwifo<br />

organo sacilod gaxdis sxva saxelmwifo organos aqtis<br />

kanonierebas iurisdiqciis daucvelobis safuZvelze (avstriis konstituciaSi<br />

saguldagulodaa ganxiluli centraluri organoebis<br />

urTierToba erTmaneTTan da urTierToba maTi provinciebis organoebs<br />

Soris, magram konstituciaSi araferia naTqvami ZiriTadi uflebebis<br />

Sesaxeb). konstituciur organoebs Soris dava romelime<br />

organom unda gadawyvitos. aseT forums warmoadgens sakonstitucio<br />

sasamarTlo, igi avsebs sakanonmdeblo organos konstituciur<br />

funqciebs da, kelzenis azriT, negatiuri kanonmdebelia, radgan<br />

anadgurebs antikonstituciur kanonebs, maSin rodesac pozitiuri<br />

kanonmdebeli eweva samarTalSemoqmedebas pozitiuri gagebiT. kel-<br />

13 konstitucia, romelic antikonstituciuri aqtebis sawinaaRmdego garantiebs<br />

ar Seicavs, teqnikurad sruliad savaldebulo araa... konstitucia, romel-<br />

Sic antikonstituciuri kanonebi ZalaSi rCeba imitom, rom antikonstituciurobas<br />

maTi baTilad cnoba ar mosdevs, iuridiuli TvalsazrisiT, aucilebeli Zalis armqone<br />

survils waagavs. Hans Kelsen,”La Garantie jurisdictionelle de la Constitution (la<br />

justice constitutionelle)”, Revue du Droit Public et de la Science Politique en France et á<br />

l'Etranger (1928), gv. 250, quoted in Allan R. Brewier-Carias, Judicial Review in<br />

Comparative Law (New York-cambridge: Cambridge University Press, 1989), gv. 124.


286<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

zenis azriT, konstituciis funqciobisaTvis aucilebelia Cveulebrivi<br />

sasamarTloebisgan gansxvavebuli saxelmwifo organo – sakonstitucio<br />

sasamarTlo. 14 ermakoris azriT, romelic nawilobriv<br />

kelzenis mimdevaria, sakonstitucio samarTalwarmoeba warmoadgens<br />

konstituciis efeqtian dacvas. 15 "efeqtianoba", mocemul SemTxveva-<br />

Si, damokidebulia sami pirobis Sesrulebaze, esenia gamoyenebadoba,<br />

legitimuroba, garantirebuloba;<br />

mesame, konstituciis mesame funqcia – daicvas umciresobaTa uflebebi,<br />

xorcieldeba im SemTxvevaSi, rodesac arsebobs forumi, romelic<br />

mijnebs aRumarTavs saparlamento umravlesobis TviTnebobas:<br />

Tu demokratiis arss Zlevamosil umravlesobaSi ki ara, saparlamento<br />

umravlesobisa da umciresobis mier warmodgenili socialuri<br />

jgufebis mudmiv kamaTsa da amiT ganpirobebul socialur TanxmobaSi<br />

davinaxavT, konstituciuri kontroli amis miRwevis gansakuTrebiT<br />

Sesaferis instrumentad warmogvidgeba. sakonstitucio<br />

sasamarTloSi sarCelis Setana umciresobis xelT arsebuli qmediTi<br />

iaraRia umravlesobis mier kanoniT daculi interesebis darRvevis<br />

Tavidan asacileblad da, amrigad, igive iaraRi umravlesobis diqtaturisagan<br />

dacvasac uzrunvelyofs, diqtaturisagan, romelic socialur<br />

mSvidobas umciresobis diqtaturaze nakleb safrTxes rodi<br />

uqmnis." 16<br />

avstriis konstituciis xasiaTidan gamomdinare, SezRuduli iyo<br />

konstituciurobis dacvis kontroli: procesis iniciireba mxolod<br />

gansazRvrul saxelmwifo organoebs SeeZloT 17 da adamianis ZiriTadi<br />

uflebebis darRvevisas SeuZlebeli iyo antikonstituciurobis<br />

dadgena, radgan konstitucia ar miiCneoda im dokumentad, romelic<br />

adamianis uflebebs da bunebiT samarTals realurs gaxdida. 18ÁÊ<br />

14 Hans Kelsen, ”Wer soll der Hüter der Verfassung sein?” In Die Wiener<br />

Rechtstheoretishe Schule, vol. 2, (Wien: Europa –Verlag, 1968), gv. 1873.<br />

15 Felix Ermacora, Grundriss der Menschenrechte in Österreich (Wien: Manzsche<br />

Verlag, 1988), gv. 30.<br />

16 Kelsen, gv. 253.<br />

17 1975 wlidan wevrTa erT mesameds _ mniSvnelovan opozicias _ SeuZlia sasamarTloSi<br />

aRZras saqme.<br />

18 im droidan avstriaSi mtkiced swamT, rom konstituciis teqstis interpretaciaa<br />

mxolod SesaZlebeli.äËÊãÂ


vin icavs mcvelebs?<br />

287<br />

kelzenis midgomam, misi yovelgvari SezRudvis miuxedavad, cxare<br />

kamaTi gamoiwvia. maTTvis, vinc amerikul praqtikas icnobda, naTeli<br />

iyo, rom vinc sasamarTlos kanonebis kontrolis SesaZleblobas<br />

aZlevs, gzas uxsnis sasamarTlo samarTalSemoqmedebas, ufro metic,<br />

konstituciis Seqmnis saqmeSi xsnis pandoras yuTs. sxvaTa azriT,<br />

konstituciis saTanado dacva ar daekisra adekvatur saxelmwifo<br />

organos. radgan kelzenma es amocana daakisra sasamarTlos,<br />

romelic Tavisi bunebiT, dakavSirebulia winadadebebTan (gamoxatos<br />

an ar gamoxatos undobloba) da ar gaaCnia `fizikuri~ Zala ganaxorcielos<br />

Tavisi gadawyvetileba politikur sivrceSi, amitom<br />

konstituciis dacva susti da usistemo iqneba. amitom karl Smiti<br />

konstituciis mcvels ufro prezidentSi xedavda. prezidents, _<br />

werda Smiti 1929 wels, _ sagangebo mdgomareobisas, konstituciis<br />

dacvis uSualo ufleba unda hqondes. ufro metic, referendumis<br />

Catarebis gziT, mas mudam unda hqondes iseTi Zalebis mobilizebis<br />

SesaZlebloba, romlebic mas konstituciis sawinaaRmdego nebismieri<br />

kanonis gauqmebaSi daexmareba. 19<br />

meore msoflio omis Semdeg, nacizmis araadamianurobis sapasuxod,<br />

konstituciebSi adamianis uflebebi Seitanes (es umravlesobis<br />

mmarTvelobis ufro mkafiod gamoxatuli SezRudvaa, radganac<br />

gulisxmobs ara procedurul, aramed Sinaarsobriv zRudes). magram<br />

konstituciuri uflebebisaTvis qmediTobis miniWeba, am uflebebis<br />

da sxva konstituciuri principebis gavlena samarTalSemoqmedebaze<br />

kvlav gadauwyveteli rCeboda. Canda, rom axali wesrigis Semqmnelni<br />

TavianT mosamarTleebs mTlad ver endobodnen. germaneli mosamarTleebi,<br />

gansakuTrebiT isini, visac 1945 wels Tanamdebobebi ekavaT,<br />

adamianis uflebaTa darRvevebs, meti rom ar vTqvaT, gulgrilad<br />

uyurebdnen. garda amisa, isini iseT sakanonmdeblo tradiciaSi<br />

Camoyalibdnen, romelic mosamarTleTa mier kanonebis kontrols<br />

19 miuxedavad imisa, rom vaimaris konstitucia sasamarTlos mier arsebuli kanonmdeblobis<br />

konstituciurobis Semowmebas, rogorc Cans, iTvaliswinebda, respublikis<br />

winaaRmdeg ganwyobili mosamarTleebi amas faqtobrivad ver bedavdnen.<br />

istoriulad mxolod erTxel gamoiyena imperiulma sasamarTlom es ufleba. sasamarTlom<br />

gadaxeda prezidentis brZanebulebas, romlis Tanaxmadac, prusiis administracia,<br />

policiis CaTvliT, centralur mTavrobas unda daqvemdebareboda. sasamarTlom<br />

kontrolis Tavisi ufleba TiTqmis ganacxada, magram aqti ZalaSi darCa.<br />

aman (Preußenshlag) nacistebs berlinis quCebis dakavebis saSualeba misca.


288<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

dauSveblad miiCnevda. 1948-1956 wlebSi italiaSi (sakonstitucio<br />

sasamarTlos daarsebamde), aSS-is msgavsad, Cveulebriv sasamar-<br />

Tloebs kanonebis antikonstituciurobis Semowmebis ufleba hqondaT.<br />

magram aseve advilad, isini jer kidev ZalaSi myof faSistur<br />

kanonmdeblobasac iyenebdnen da amiT axal konstitucias arRvevdnen.<br />

gamosavali aRmoCnda kelzenis tipis centralizebuli sakonstitucio<br />

sasamarTlo individualuri uflebebis ufro Zlieri dacviT.<br />

centralizeba sabuTdeboda sakadro politikis martivi mosazrebebiT.<br />

ramdenime aTeuli demokratiulad ganwyobili mosamarTlis<br />

povna, romlebic axal konstitucias uSualod gamoiyenebdnen, Zneli<br />

ar iyo.<br />

swored am princips daefuZnen jer germaniis da SemdgomSi italiis<br />

sakonstitucio sasamarTloebi. im saxelmwifoebSi, sadac samarTlebrivi<br />

saxelmwifos konstitucia xangrZlivi avtokratiuli<br />

mmarTvelobis adgils ikavebda, es modeli uTuod povebda mxardaWeras.<br />

swored ase moxda espaneTsa da postkomunistur saxelmwifoTa<br />

umravlesobaSi. iq, sadac mosamarTleebi <strong>konstitucionalizmis</strong> dar-<br />

RvevaSi ar monawileobdnen an sadac antikonstituciuri diqtaturis<br />

mier miyenebuli Wrilobebi mosaSuSebeli ar iyo, kanonebis konstituciuri<br />

kontrolis procedura mxolod SemTxveviT an nawilobriv<br />

damkvidrda ise, rom amisTvis calke sasamarTlo arc ki Seqmnila.<br />

germaniis sakonstitucio marTlmsajuleba kelzenis models er-<br />

Ti nabijiT win swevs. garkveul saxelmwifo organoebs (mTavrobas,<br />

wevr-mxareebs, parlamentis erT-erT palatasa da, kanonSi cvlilebebis<br />

Setanis Semdeg, delegatTa erT mesameds) konkretuli kanonis<br />

konstituciurobis Semowmebis moTxovna SeuZliaT. es abstraqtuli<br />

kontrolia, romelic ar exeba konkretul iuridiul SemTxvevas.<br />

igi kompetenciasTan dakavSirebuli konfliqtebis sasamarTloSi<br />

ganxilvis farglebs mkveTrad scildeba, radgan aq saqme exeba konkretuli<br />

kanonis Sesabamisobas adamianis ZiriTad konstituciur<br />

uflebebTan. garda amisa, mas Semdeg, rac amowurulia saerTo samarTalwarmoebis<br />

yvela SesaZlebloba, moqalaqeebs ufleba aqvT mimarTon<br />

sakonstitucio sasamarTlos im gadawyvetilebaTa gadaxedvis<br />

mizniT, romlebic konkretul saqmeebze arRvevs maT ZiriTad


vin icavs mcvelebs?<br />

uflebebs, rac, Tavis mxriv, miRebuli kanonebis konstituciurobis<br />

Semowmebis gaSlis saSualebasac iZleva.<br />

289<br />

evropis qveynebs Soris kanonis uzenaesobisa da kanonebis gadasinjvis<br />

SeuZleblobis tradiciuli koncefcia yvelaze Zlieri safrangeTSi<br />

iyo, rasac istoriuli mizezi ganapirobebda. sabolood<br />

1958 wlis konstituciam gansazRvrulwilad dauSva kanonmdeblobis<br />

konstituciuri gadamowmeba, magram principuli winaaRmdegobebisa<br />

da tradiciuli SiSis gamo sakonstitucio sabWos kompetencia<br />

erTob Taviseburad Camoyalibda.<br />

prezidenti de goli sakonstitucio sabWos daarsebiT erovnuli<br />

krebis Zalauflebis SezRudvas cdilobda. sakonstitucio sabWos<br />

erT-erTi funqcia parlamentis im sferoebSi SeRwevis SezRudvaa,<br />

sadac pirveladi samarTalSemoqmedeba mTavrobis konstituciuri<br />

prerogativaa. garda amisa, sabWos oficialuri movaleoba aris organuli<br />

kanonebis winaswari kontroli (Tavdapirvelad es xdeboda<br />

mTavrobis, respublikis prezidentis an saparlamento palatebis<br />

spikerebis sarCeliT). sakonstitucio sabWo akontrolebs miRebuli<br />

kanonebis konstituciurobasac. saamisod sabWos aqvs erTob SezRuduli<br />

vada _ 30 dRe sarCelis miRebidan.<br />

Tavdapirveli CanafiqriT, sakonstitucio sabWo kanonmdebelze<br />

damiznebuli zarbazani unda yofiliyo. de golis prezidentobis<br />

xanaSi igi missa da misi mTavrobis mosazrebebs mudam konstituciurad<br />

miiCnevda. 1971 wels sakonstitucio sabWom ara erT Tavis<br />

gadawyvetilebaSi 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />

deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula konstituciaSi<br />

moaqcia. adamianis uflebebis konstituciur uflebebad amgvari gadaqceviT<br />

sakonstitucio sabWos kanonebiT gaTvaliswinebuli wesebi<br />

araerTxel gauuqmebia. konstituciurma cvlilebam, romlis Tanaxmadac,<br />

sarCeliT mimarTvis ufleba 60 deputats (e.i. saparlamento<br />

opozicias) hqonda, sabWos roli kidev ufro gaaZliera.<br />

bolo aTwleulebSi ama Tu im formiT ganxorcielebuli konstituciuri<br />

kontroli mTels evropaSi Cveulebrivi movlena gaxda<br />

(zogan, kerZod, belgiaSi, kompetenturi sasamarTlo iwyebs Tanaswo


290<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

robis Sesaxeb sakonstitucio debulebebis ganvrcobiT ganmartebas<br />

da kanonmdebeli amas egueba). konstituciurobis dacvis sasamarTlo<br />

kontrols xels uwyobs agreTve evropis saxelmwifoTa mier adamianis<br />

uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis Sesaxeb 1950 wlis<br />

evropis konvenciis miReba, romlis safuZvelzec konvenciis dacvas<br />

akontrolebs adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTlo.<br />

sasamarTlo akontrolebs calkeuli saxelmwifoebis kanonebsac<br />

konkretul saqmeebTan dakavSirebiT. es Tavis gavlenas axdens britanul<br />

sasamarTlozec ki, romelic dRemde uaryofs sasamarTlo<br />

kontrols. did britaneTSi gavrcelebuli praqtikis mixedviT, samarTlis<br />

norma, romelic ewinaaRmdegeba adamianis uflebebisa da<br />

Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb evropis konvencias, konkretul saqmeebSi<br />

ar gamoiyeneba, xolo parlamenti konvenciasTan dapirispirebul<br />

kanons, Cveulebisamebr auqmebs, Tumca Tavad konvencia mTlianobaSi<br />

uSualod ar gamoiyeneba. kanonmdeblobisadmi konstituciuri<br />

kontrolis gavrcelebis miuxedavad, mTlad naTeli araa, Tu ramdenad<br />

uwyobs xels es instituti tradiciuli konstituciuri Rirebulebebis<br />

damkvidrebas. rogorc es safrangeTis sakonstitucio<br />

sabWos arsebobis adreulma periodma gviCvena, SesaZloa, aRmoCndes,<br />

rom saqme gvqondes mxolod xelisuflebis erT-erTi Stos gan-<br />

StoebasTan. yvelaze xSiri argumentebi sakonstitucio samarTalwarmoebis<br />

winaaRmdeg sakonstitucio sasamarTlos politizebaa,<br />

rac SeiZleba mTeli marTlmsajulebis politizebas niSnavdes. nawilobriv<br />

amis gamo, mosamarTleebma, romlebsac sadeputato legitimacia<br />

ar gaaCniaT, SesaZloa, Tavad mihyon xeli kanonebisa da konstituciis<br />

Seqmnasac ki, rac marTlmsajulebis funqcias ara Tu<br />

ewinaaRmdegeba, aramed safrTxesac uqmnis.<br />

sawinaaRmdego azri nawilobriv sakonstitucio samarTalwarmoebis<br />

organizaciebis Semadgenlobasa da proceduras, nawilobriv, ma-<br />

Ti saqmianobis praqtikul Sedegebs exeba. sakonstitucio sasamar-<br />

Tloebi Tumca damoukidebelia, mosamarTleebis daniSvnebi aSkarad<br />

politikuri xasiaTisaa (Tundac garkveul profesiul kriteriumebs<br />

saWiroebdes). amerikul sistemaSi moqmedi prezidentis partiulpolitikuri<br />

Sexedulebebi xorcieldeba, germaniaSi sakonstitucio<br />

sasamarTlos mosamarTleTa nawili parlamentSi ZalTa Tanafardobis<br />

mixedviT irCeva, safrangeTSic gadamwyvetia prezidentis, sena-


vin icavs mcvelebs?<br />

291<br />

tis umravlesobis da erovnuli krebis neba. Tumca daniSvnebis politikurma<br />

xasiaTma, ganaxlebis wesis wyalobiT, savaldebulo rodia<br />

gavlena moaxdinos am organos saqmianobaze.<br />

Cveulebrivi sakanonmdeblo organosagan gansxvavebiT, sakonstitucio<br />

sasamarTlos Semadgenlobas Soris Zveli partiul-politikuri<br />

simpaTiebi SeimCneva. amrigad, sakonstitucio sasamarTlo ar<br />

aris homogenuri organo, rac mosamarTleebs urTierTkompromisis<br />

miRwevaSi xels ar uSlis – erTianoba kompromiss moiTxovs, rac<br />

legitimurobas ganamtkicebs. sasamarTloebi upiratesobas aZleven<br />

warsulis precedentebs. dabolos, raki Teoriulad mosamarTleebi<br />

da sasamarTlos Semadgenloba sxvadasxva saxelmwifo organoebisagan<br />

damoukidebelia, amas SeuZlia Seamciros amwuTieri politikis<br />

zegavlena. magram, rasakvirvelia, mocemuli garemoebis absolutizeba<br />

ar SeiZleba. iq, sadac mosamarTleebis xelaxla arCevaa SesaZlebeli<br />

(aRmosavleT evropis sistemaTa umravlesoba), pirovnuli damokidebulebis<br />

SesaZlebloba ar aris gamoricxuli. magram iq, sadac<br />

xelaxla arCeva akrZalulia (magaliTad, italiaSi), mosamar-<br />

Tleebs vadis gasvlis Semdeg, SesaZloa, mmarTveli partiisgan mosalodnel<br />

sargebelze eWiroT Tvali, radgan samsaxuris vadis gasvlis<br />

Semdeg maT finansuri uzrunvelyofa sWirdebaT. gasagebia, rom<br />

isini maT mimarT gamovlenil pativiscemasa da uzrunvel cxovrebas<br />

eCvevian. magram unda iTqvas, rom damniSvnelTagan instituciuri damoukidebloba<br />

sul ufro sagrZnobi xdeba. yovel SemTxvevaSi, aseTi<br />

daskvnis SesaZleblobas iZleva sasamarTlos damoukidebeli samar-<br />

TalSemoqmedebiT gamowveuli politikosebis gaRizianeba.<br />

7.1.3. konstituciis ganmartebaAda misi gadasinjva<br />

iq, sadac samarTlis normebis abstraqtuli, gansakuTrebiT winaswari<br />

kontroli xorcieldeba, sasamarTlo, eWvs gareSea, politikur sakiTxebsac<br />

wyvets. rodesac saparlamento opozicia an federaciis<br />

subieqti (federaciul saxelmwifoebSi), romelic mimarTavs sakonstitucio<br />

sasamarTlos da ama Tu im kanonis gauqmebas iTxovs, amiT<br />

igi sakanonmdeblo doneze wagebuli brZolis gagrZelebas cdilobs.


292<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

magram saCivris politikuri motivebi, erTi mxriv, ar ganapirobebs<br />

sasamarTlos gadawyvetilebis politikur mimarTulebas, meore<br />

mxriv, es motivebi moqmedi kanonebis depolitizaciiT da legitimaciiT<br />

politikur brZolas konstituciur, samarTlebriv xasiaTs ani-<br />

Webs. am mimarTulebiT, konstituciuri samarTalwarmoeba xels uwyobs<br />

kanonmdeblobis da xelisuflebaTa danawilebis ganmtkicebas.<br />

kanonebSi gamoxatul saxelmwifo nebas adamianebi ara marto imitom<br />

unda daemorCilon, rom es neba formirebulia uflebamosili organos<br />

mier dadgenili normebis mixedviT, aramed imitomac, rom uSualo<br />

dadasturebis Tanaxmad, neba uSualod Seesabameba konstitucias.<br />

antikonstituciuri kanonebis baTilad gamocxadeba sruliad eTviseba<br />

konstituciis dacvis funqcias, kelzeniseul negatiur kanonmdeblobas.<br />

magram sakonstitucio samarTalwarmoeba kanonTa<br />

mxolod baTilad gamocxadebas an maTi konstituciurobis dadasturebas<br />

rodi gulisxmobs. sasamarTloebs SeuZliaT agreTve gansaz-<br />

Rvron, Tu rogori unda iyos misaRebi kanoni formis TvalsazrisiT<br />

an ubralod mza gadawyvetileba miuTiTon iseTi formiT, romelic<br />

Semdgom sakanonmdeblo Carevas aRar saWiroebs, raki dadgenilia<br />

konstituciuri samarTlebrivi moTxovnebi.<br />

rogorc ukve iTqva, es yvelaferi SesaZloa konstituciis gadasinjvamde<br />

mivides. cxadia, yvela sasamarTlo sargeblobs konstituciisadmi<br />

midgomis garkveuli TavisuflebiT, rac gamowveulia misi<br />

teqstis ganmartebis saWiroebiT, magram praqtikulad xSirad sxva<br />

ramec xdeba. rogorc davinaxeT, safrangeTis sakonstitucio sabWom,<br />

rogorc Zil-buranidan gamosulma mzeTunaxavma, konstituciis teqsti<br />

daaxloebiT 20 procentiT gazarda. amerikis uzenaesi sasamar-<br />

Tlos zogi wevri pirad cxovrebaSi Caurevlobas miiCnevs konstituciur<br />

uflebad, Tumca konstituciaSi amis Taobaze araferia<br />

naTqvami. germaniis federalur sakonstitucio sasamarTlos Ziri-<br />

Tad kanonSi ararsebuli cnebebisa da koncefciebis safuZvelze gamoaqvs<br />

gadawyvetileba imis Sesaxeb, Tu rogoria federalur organoebsa<br />

da mxaris organoebs Soris regulirebis sasurveli kavSiri.<br />

igive sakonstitucio sasamarTlo ganmartavs, Tu ra pirobebis Sesabamisad<br />

miiCnevs misaRebad abortebis Sesaxeb kanons, Tu misi mi-<br />

Reba aucilebeli gaxda. safrangeTis sakonstitucio sabWom erTerT<br />

Tavis gadawyvetilebaSi daadgina, Tu konkretulad ra Seswo-


vin icavs mcvelebs?<br />

293<br />

rebebis miRebis SemTxvevaSi aRiarebda igi konstituciurad kanons<br />

socialisturi nacionalizaciis Sesaxeb 20 (1982w.). sakonstitucio<br />

samarTalwarmoebis gavlena kidev ufro mniSvnelovania, roca kanonmdebloba<br />

(mTavrobis winadadeba) efuZneba konstituciis sakonstitucio<br />

sasamarTloseul ganmartebas (da ara konstitucias, romelic,<br />

ra Tqma unda, arsebobs rogorc teqstobrivi nawarmoebi<br />

araerTmniSvnelovani mocemulobis saxiT). 21<br />

sakonstitucio sasamarTlos msgavsi saqmianobis gamo usafuZvlo<br />

ar Cans is mRelvareba, romelic, yovel SemTxvevaSi, konstituciuri<br />

kanonierebis Sesaxeb tradiciul mosazrebebs emyareba. roca federalistis<br />

CanawerebSi (78) hamiltoni konstituciasTan dakav-<br />

SirebiT mosamarTleTa mier miRebul gadawyvetilebebs gansaz-<br />

Rvravs, rogorc savaldebulos sxva saxelisuflebo ganStoebebisaTvis,<br />

igi am Zalas maT miawers, radgan umaRlesi donis normebs<br />

mosamarTleebi ganmartaven, rogorc Suakacebi xalxsa da kanonmdeblobas<br />

Soris.<br />

magram hamiltons azradac ar mosvlia, rom mosamarTleebs konstituciis<br />

xelaxla dawera da kanonebis Sinaarsis gansazRvraSi aqtiuri<br />

monawileoba SeuZliaT. kanonmdebelTaTvis xelisuflebis CamorTmeva<br />

azianebs xelisuflebaTa danawilebas, Tanac es xdis organos<br />

demokratiulad legitimaciis armqoned, pasuxismgeblobis aRu-<br />

Wurvelad. rac Seexeba ganmartebis sababiT konstituciis Secvlas,<br />

igi rCeba ara marto uflebamosilebis gareSe, aramed eWvqveS ayenebs<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> safuZvlebs, radgan konstitucias aclis<br />

damfuZneblis Zalauflebidan amosul legitimacias, myar<br />

mTlianobas da uapelaciobas, xolo mTlianad samarTlebrivi sistema<br />

xdeba ganuWvreteli da daucveli.<br />

20 es SemTxveva adasturebs, rom sakonstitucio samarTalwarmoeba yoveldRiuri<br />

partiuli politikiT ar aris SezRuduli. 1987 wels sakonstitucio sabWos<br />

yvela wevri Tanamdebobebze wina mTavrobebma daniSnes. nacionalizaciis ganxorcielebis<br />

Semdeg, opoziciaSi gadasulma maTma "damniSvnelebma" mas Seuties. mTlianad,<br />

sakonstitucio sabWos, mcire gamonaklisis garda, socialisturi parlamentis mu-<br />

SaobisTvis xeli ar SeuSlia.<br />

21 safrangeTSi kompaniebis nacionalizaciiT gamowveuli debatebisas, erovnulma<br />

krebam, sakonstitucio sasamarTlos mosalodneli reaqciis gaTvaliswinebiT,<br />

sakanonmdeblo winadadebebi ramdenjerme Secvala.


294<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

Tumca, SesaZloa, rom saqme exeba konstituciuri kanonmdeblobis<br />

axal formas. es forma uTavsdeba SedarebiT rTul pirobebs da ar<br />

exeba ZiriTad konstituciur Rirebulebebs, piriqiT, xels uwyobs<br />

kidec maT ganxorcielebas; laparakia xelisuflebis SezRudvasa da<br />

adamianis ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze. rac Seexeba sakanonmdeblo<br />

organoebs, sasurveli aRmoCnda parlamentis ori palata;<br />

amasTan, meore palata amowmebs konstituciasTan kanonebis Sesabamisobas<br />

da zRudavs kanonmdeblis TviTnebobas. Tumca ki warmomadgenlobiTi<br />

demokratiis TavalsazrisiT, es sakmaod sakamaTo<br />

Cans. Tu asea, SesaZloa ki, sakanonmdeblo procesis damatebiT Seqmnilma<br />

monawilem _ organom, romelic Seqmnilia gansxvavebuli wesiT,<br />

Sors dgas mocemul momentSi gabatonebuli politikuri mosazrebebisagan,<br />

gansxvavebulia Tavisi SemadgenlobiT, ixelmZRvanelos<br />

parlamentisagan gansxvavebuli logikiT da mihyvebodes, upirveles<br />

yovlisa, konstituciur argumentacias? miuxedavad imisa,<br />

rom am organos gadawyvetilebebi gadis negatiuri kanonSemoqmedebis<br />

CarCoebidan, igi warmoadgens sakanonmdeblo procesis kvalificiur<br />

monawiles, radgan ar gaaCnia sakanonmdeblo iniciativis ufleba.<br />

es TiTqmis upirobod marTalia franguli tipis normaTa winaswari<br />

kontrolis mimarT. iq ki, sadac konstituciuri samarTalwamoeba<br />

konkretul saqmeebTan kavSirSi xorcieldeba, samarTalSemoqmedebis<br />

Tavisufleba farTovdeba, radgan konkretul saqmeebTan<br />

dakavSirebuli Careva SezRudulia. amdenad, sakonstitucio gadasinjvis<br />

sagani nakarnaxebia Tavad SerCeuli viTarebiT da ara kanonmdeblis<br />

mosazrebiT, Tu risi mowesrigebaa saWiro. amerikis uzenaesi<br />

sasamarTlo arCevans akeTebs SeTavazebuli ramdenime aTaseuli<br />

iuridiuli davidan da, SesaZloa, iseTi saqme ipovos, romlis gadawyvetac<br />

(ZiriTadad sakonstitucio sasamarTlos azriT) im momentSi<br />

kanonmdeblobaSi sakiTxadac ar dasmula.<br />

rac Seexeba sakonstitucio samarTalwarmoebis meSveobiT konstituciis<br />

gadasinjvas, xelaxla daweras (rasac sasamarTloebi,<br />

umeteswilad, uaryofen, uwodeben ra TavianT saqmianobas axsna-ganmartebas;<br />

amayi madiarebis sasamarTloebis garda), amasac SeiZleba<br />

gamarTleba moeZebnos, rac Seesabameba <strong>konstitucionalizmis</strong> farTo<br />

koncefcias. ar unda daviviwyoT, rom sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />

umetes SemTxvevaSi xorcieldeba im fonze, romelsac Cveulebrivi<br />

kanonmdebloba ver Seexeba. meore msoflio omamde miRebu-


vin icavs mcvelebs?<br />

295<br />

li konstituciebisagan gansxvavebiT, omis Semdgom kanonmdeblobas<br />

arc germaniaSi da arc safrangeTSi ar SeeZlo ubralod da advilad<br />

konstitucia kanonisTvis Seefardebina. teqnikurad swored<br />

aqedan modis <strong>konstitucionalizmis</strong>Tvis aucilebeli ZiriTadi kanonis<br />

uzenaesoba: Sesworebebisagan konstituciebis mometebuli daculoba<br />

kanonebTan SedarebiT. 22<br />

magram konstituciis ganviTareba da xelisuflebis ganStoebaTa<br />

Soris davaTa gadawyveta aucilebelia konstituciuri sistemis funqciobisaTvis.<br />

Tu konstituciis ganviTarebis amocanas axorcielebs<br />

gansxvavebuli politikuri gavlenebis qveS myofi, piradi da politikuri<br />

dainteresebis mqone sakanonmdeblo organos nacvlad ,,naklebad<br />

saSiSi” sasamarTlo ganStoeba, SeiZleba cvlileba iyos nakleb<br />

mikerZoebiTi, gadaxra Zveli konstituciuri koncefciidan _ nakleb<br />

radikaluri, vidre konstituciis formaluri cvlilebebis dros. 23 E<br />

didi tradiciebis mqone konstituciis ,,gardamqmneli" uzenaesi<br />

sasamarTlo ar qmnis axal konstitucias an kanons. is arc imaze<br />

fiqrobs, Tu ra aris an ar aris xelsayreli amwuTieri xelisuflebis<br />

SenarCunebisa Tu ganxorcielebis TvalsazrisiT. sasamar-<br />

Tlos ar ainteresebs misi gadawyvetilebebis Sedegad vin ras mii-<br />

Rebs. rogorc Tavis droze sasamarTlos Tavmjdomare hiuzma Tqva:<br />

"konstituciis debulebebis miRma SemzRudavi da warmmarTveli postulatebi<br />

imaleba." 24<br />

22 albaT, SemTxveviTi araa, rom qveynis konstituciaze dayrdnobiT, romelic<br />

mxolod ori sakanonmdeblo ciklis periodSi SeiZleba Seicvalos, norvegiis uzenaesi<br />

sasamarTlo kanonebs antikonstituciurad jer kidev XIX saukuneSi aRiarebda.<br />

ungreTSi konstituciis kanonebTan misadagebis saSiSroeba ar arsebobda. ungreTis<br />

ukanasknelma komunisturma parlamentma Sesworeba 1990 wlis dasawyisSi<br />

axalSeqmnili sakonstitucio sasamarTlos mier xmis micemis uflebasTan dakavSirebuli<br />

kanonis garkveuli paragrafebis gauqmebis sapasuxod Seitana.<br />

23 magram unda iTqvas, rom cvlilebebi, sabolood, mainc radikaluri iqneba.<br />

aSS-Si, ekonomikis marTvasTan dakavSirebuli aqtebis saxelmwifo ufleba jer<br />

uaryves (loxneri), magram erTi Taobis Semdeg, prezident T. ruzveltis mmarTvelobis<br />

periodSi daamtkices [Lochner v. New York, 198 U.S. 45 (1905)].<br />

24 Principality of Monaco v. Mississippi, 292 U.S. 313, 322 (1934). citirebulia<br />

Herbert Wechsler, ”Toward Neutral Principles of Constitutional Law”, Harvard Law Review<br />

73 (1959): gv. 15-17. ueqsleri agreTve neitraluri principebis mokle mimoxilvas<br />

gvTavazobs.


296<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

sasamarTlo gadawyvetilebas iRebs neitraluri da zogadi<br />

principebis safuZvelze, romlebic dadasturebulia sakonstitucio<br />

tradiciebSi. zogjer germaniis sakonstitucio sasamar-<br />

Tlo kanonebs qveynis ZiriTadi kanonis obieqtur Rirebulebebze<br />

dayrdnobiT afasebs. centralizebul sakonstitucio samarTalwarmoebaze<br />

msjelobisas amave azrs gamoTqvams profesori ermakora.<br />

misi azriT, konstituciis is dacvaa legitimuri, romelic<br />

wina sakonstitucio principebs Seesabameba. Tu gamotanili<br />

gadawyvetileba winare gadawyvetilebas acdenilia, normebi<br />

mainc unda ewerebodes konstituciis sistemaSi. axleburad<br />

gaazrebuli konstitucia aris konstitucia, mxolod Sevsebuli<br />

masSi adre arsebul principebTan SedarebiT, rac, samwuxarod,<br />

xSirad mis teqsts amaxinjebs.<br />

arsebobs Tvalsazrisi, romelic sakonstitucio samarTalwarmoebas<br />

da masTan dakavSirebul konstituciis srulyofas<br />

legitimur politikur saqmianobad miiCnevs, sasamarTlos gadawyvetilebebis<br />

miRebas ki _ samarTalSemoqmedebis demokratiuli<br />

procesis politikuri mimarTebiT demokratiulad legitimirebul<br />

nawilad. jon hart elis mixedviT, es aris amerikuli konstituciuri<br />

wyobilebis kvintesencia. misi azriT, umravlesoba<br />

sakanonmdeblo organoSi <strong>konstitucionalizmis</strong> gamtarebelia,<br />

radgan umravlesoba arasdros Tavis uflebebs safrTxes ar<br />

Seuqmnis da arc imaT uflebebs moepyroba arsebiTad sxvagvarad,<br />

vinc umravlesobas ar warmoadgens. umravlesoba Tavis gadawyvetilebebSi<br />

umciresobis interesebsac gamoxatavs da ar dauSvebs<br />

diskriminacias samarTalSefardebaSi individualur doneze. mosamarTlis<br />

roli aris kontroli am demokratiulad dasabuTebuli<br />

procesisa, romelic umravlesobis interesebs efuZneba.<br />

mosamarTleebs Tvali unda eWiroT, raTa saxalxo rCeulni mar-<br />

Tlac TavianT amomrCevlebs warmoadgendnen. "sasamarTlo arsebiT<br />

Sedegebs ar gansazRvravs, igi saqmeSi mxolod maSin ereva,<br />

roca "bazari", ufro zustad, politikuri bazari cudad mu-<br />

Saobs". 25 umciresobas konstituciis saxeliT sasamarTlos dacva<br />

maSin sWirdeba, rodesac umravlesoba Tavis sakanonmdeblo<br />

25 John Hart Ely, Democracy and Distrust (Cambridge, Mass.: Harvard University Press,<br />

1980), gv. 102, 103.


vin icavs mcvelebs?<br />

297<br />

mandats ver acnobierebs da umciresobis interesebsa da yvelasaTvis<br />

Seqmnil uflebebs ver iTvaliswinebs. demokratiis eliseul<br />

koncefcias maSin aqvs azri, Tu sakanonmdeblo warmomadgenloba<br />

marTlac mTel sazogadoebas da ara marto umravlesobas<br />

moicavs.<br />

perspeqtivaSi es kontroli SeiZleba misaRebi gaxdes xelisuflebis<br />

sxva, ufro demokratiuli legitimaciis mqone gan-<br />

StoebebisaTvis mxolod sakonstitucio sasamarTlos TviTSez-<br />

Rudvis pirobiT. demokratiebSi sazogadoebrivi problemebis gadawyvetis<br />

tipur adgils amomrCevlis kabina warmoadgens da ara<br />

sasamarTlo. yvela sapirispiro mtkicebis miuxedavad, amerikis<br />

uzenaesma sasamarTlom Tavisi socialuri aqtivobis gafurCqvnis<br />

periodSi (1937 wlidan 1967 wlamde) kongresis mxolod 12 kanoni<br />

gaauqma. 26 Tu sasamarTlo umciresobis interesebs marTlac<br />

icavs, es dacva mizanSewonilia maSin, roca umciresobas aravi-<br />

Tari Sansi an xerxi ar gaaCnia, raTa Tavisi Tvalsazrisi asaxos<br />

umravlesobis kanonmdeblobaSi.<br />

amerikuli modelis ganxilvis dros daismis kiTxva: iqneboda<br />

ki saxelisuflebo ganStoebebis danawileba esoden qmedunariani,<br />

rom ar yofiliyo sasamarTlo xelisufleba, romelmac didi Zalaufleba<br />

konstituciaSi cvlilebebis wyalobiT miiRo? sakanonmdeblo<br />

xelisuflebas xelisuflebaTa danawilebis gamo ar<br />

ZaluZs aRmasrulebeli xelisuflebis seriozuli kontroli<br />

ganaxorcielos. aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis gaZlierebisaTvis<br />

saWiro gaxda marTlmsajulebis xelisuflebis<br />

gaZliereba. evropaSi konstituciis dasacavad sakonstitucio<br />

samarTalwarmoeba unda gamoyofiliyo damoukidebel xelisuflebad<br />

swored xelisuflebis ganStoebaTa ,,piris Sekvris” gamo,<br />

rac amerikasTan SedarebiT, maTi ufro mWidro urTierTdamokidebulebiT<br />

iyo gamowveuli.<br />

26 Charles L. Black, Structure and Relationship in Constitutional Law (Baton Rouge:<br />

Louisiana State University Press, 1969), gv. 67-76. gauqmebuli kanonebis umravlesoba<br />

Statebis mier iyo miRebuli. Sdr. yvelaze aqtiuri ungreTis postkomunisturi<br />

sakonstitucio sasamarTlo, romelmac Tavisi arsebobis pirvel sam weliwadSi<br />

(1990-1992) parlamentis mier miRebuli 40 aqti gaauqma.


298<br />

sakonstitucio sasamarTlo<br />

kontinenturi sakonstitucio samarTalwarmoeba energiulad<br />

moqmedebs adamianis ZiriTadi uflebebis gafarToebis mimarTulebiT.<br />

imis gaTvaliswinebiT, rom saqmeTa umravlesoba italia-<br />

Si, germaniasa da espaneTSi konkretul samarTlebriv davaTagan<br />

warmodgeba da sakonstitucio samarTalwarmoeba erTgvar sakasacio<br />

sasamarTlo warmoebas warmoadgens sakonstitucio samar-<br />

Tlis sferoSi, igi Tavis mniSvnelovan nawilSi, uwinares yovlisa,<br />

ara kanonmdeblobas, aramed Cveulebriv sasamarTlo warmoebas<br />

Seexeba da praqtikulad (pirvel rigSi, ZiriTadi uflebebis<br />

dacvis meSveobiT), konstitucionalizms sisxlis samar-<br />

Tlis sferoze, saxelmwifo mmarTvelobaze da kerZo samarTalze<br />

ganavrcobs.<br />

SemoqmedebiTi saqmianobis gareSe sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />

ver SeZlebda umciresobaTa dacvis funqciis ganxorcielebas,<br />

rac <strong>konstitucionalizmis</strong> iseTive nawilia, rogorc<br />

gansakuTrebul uflebaTa winaaRmdeg mimarTuli politika. umciresobis<br />

es dacva niSnavs saparlamento umciresobis dacvas<br />

da maT mier warmodgenili jgufebis dacvas (roca sasamarTlo<br />

umciresobis winadadebiT ganixilavs miRebul kanons). es dacva<br />

niSnavs agreTve socialur umciresobaTa jgufebis dacvasac umravlesobis<br />

nebisagan. sakonstitucio sasamarTlo aris <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

erTgvari axali kulturis gamtarebeli, iseTi<br />

kulturisa, romelic umravlesobis batonobis demokratiul<br />

ideaze damyarebul konstituciebSi asaxuli ar aris. es kultura<br />

fexs moikidebs mxolod umravlesobis batonobis principebze<br />

dafuZnebuli demokratiuli sistemis farglebSi mimdinare<br />

xangrZlivi procesebis Sedegad. 27<br />

marTva-gamgeobis saparlamento sistemaSi mmarTveli partia an<br />

partiaTa koalicia Tanabrad ikavebs rogorc sakanonmdeblo, ise<br />

aRmasrulebel xelisuflebas da yovlisSemZle xdeba. sasamar-<br />

Tlo kontrolisadmi xalxis rwmenis wyalobiT, sasamarTlo,<br />

erTi mxriv, im safuZvelmdebi konsensusis garantia, romelzec<br />

igeba demokratia; meore mxriv, rwmena xdis maT arCeviT mosa-<br />

27 ix. Tavi 2.2. umravlesobis mmarTveloba.


vin icavs mcvelebs?<br />

299<br />

marTleebad, romlebic mowodebuli arian gadawyviton, Tu ramdenad<br />

Seesabameba am konsensuss reformebi kanonmdeblobisa, romelic<br />

gansazRvravs sazogadoebriv, ekonomikur da kulturul<br />

cxovrebas. 28<br />

28 citirebulia Louis Favoreu, ”Constitutional Review in Europe” in<br />

Constitutionalism and Rights: The Influence of the United States Constitution Abroad, eds.<br />

Louis Henkin and Albert J. Rosenthal (New York: Columbia University Press, 1992), gv. 56;<br />

da E. Spiliotopoulos, ”Judicial Review of Legislative Acts in Greece”, Temple Law<br />

Quarterly, 56 (1983), gv. 501.


300<br />

sakonstitucio sasamarTlo


Tavi merve<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

"imas raRa surs, visac gagonebac ki ar unda<br />

arc saTnoebis, arc tiraniis?"<br />

sen-Jiusti<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis saxelmwifo gadawyvetilebebis miRebisa<br />

da Sesrulebis garTuleba TviTmizani rodia. konstitucionalizmi<br />

adamianebs Tavisuflad cxovrebis an, yovel SemTxvevaSi, TviTnebobisagan<br />

gaTavisuflebis saSualebas aZlevs. <strong>konstitucionalizmis</strong> moTxovnebis<br />

Sesabamisi konstitucia ubralo ZiriTadi kanonebisagan imiT<br />

gansxvavdeba, rom pirveli Tavisuflebis uzrunvelyofas cdilobs,<br />

maSin rodesac, meore saxelmwifoebriv struqturebs gansazRvravs<br />

mxolod. saxelmwifoebrivi wyobis yvela sxva mizanma (socialuri<br />

keTildReoba, wesrigi da progresi) da saerTod saxelmwifos mier<br />

sakuTari Tavis winaSe dasaxulma yvela sxva amocanam SeiZleba Tavisufleba<br />

safrTxeSi Caagdos. Tavisufleba, rogorc TviTnebobis uaryofa,<br />

emyareba individualistur gulvebas, romlis Tanaxmadac, sasurvelia<br />

Seiqmnas iseTi viTareba, romelSic individi TviTon SeZlebs<br />

gadawyvitos rogor moiqces da ra aris misTvis sasikeTo.<br />

ar aris aucilebeli, Tavisufleba saxelmwifoebrivi wyobis saqme-<br />

Si prioritetad CaiTvalos. 1 saerTod, arsebobs mosazrebani, romel-<br />

Ta mixedviTac Tavisuflebas efeqtianad konstitucionalizmi ki ara,<br />

sxva institutebi uzrunvelyofen – wminda parlamentarizmi, uSualo<br />

demokratia, korporativizmi. sxvebi cdomilebad miiCneven saqmisadmi<br />

saerTod yovelgvar liberalur midgomas. saxelmwifom, maTi<br />

azriT, unda uzrunvelyos socialuri keTildReoba an Seasrulos<br />

1 aris sazogadoebebi, sadac individis Tavisuflebas didi mniSvneloba ar eni-<br />

Weba. amis nacvlad, "socialur miznebad" bedniereba an keTildReobaa dasaxuli.<br />

magram bednierebisa da keTildReobis arss ara individi, aramed, ukeTes SemTxveva-<br />

Si, damkvidrebuli gaugebroba gansazRvravs.


302<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

raRac sxva, ufro didi misia. magram benJamen konstani da misi mimdevrebi<br />

daJinebiT moiTxoven iseTi konstituciis arsebobas, romelic<br />

damyarebuli iqneba konstituciur principebze, radgan zemoxsenebul<br />

alternativebs sazogadoeba Zalian male monobamde mihyavs.<br />

XVIII saukuneSi ganmanaTleblobis idea miiswrafoda uflebebSi<br />

aRedgina adamianis goneba. 2 Tavisuflad mihyvebodes gonebis diqtats<br />

_ kacobriobis simwifis programad iqca. goneba aTavisuflebs<br />

crurwmenebisagan, xolo sxvadasxva wyarodan codnis SeZena damoukideblad<br />

moqmedebis saSualebas iZleva. rakiRa goneba yvelaSia, amdenad<br />

yvelas aqvs damoukidebeli moqmedebis SesaZleblobis ufleba,<br />

anu Tavisufleba. 3 damoukidebeli moqmedebis unaris mqone adamianebis<br />

calkeuli Tavisuflebebi saxelmwifoebriv aRiarebaze damokidebuli<br />

ar aris da ekuTvnis yvelas, yovelTvis. miRebulia, es<br />

Tavisuflebebi miCneul iqnes adamianis uflebebad. umniSvnelovanesi<br />

uflebebi saxelmwifom upirobod unda daicvas. aseTi koncefcia,<br />

romelic emyareba bunebiTi samarTlis bazas, sakanonmdeblo regulirebisaTvis<br />

(saxelmwifos Seqmnis) amosavali wertilia. konstitucia,<br />

rogorc saxelmwifoebrivi TviTnebobis SezRudvis sistema,<br />

mowodebulia adamianTa Tavisuflebis uzrunvelsayofad. "samarTlis<br />

mizani Tavisuflebis ara gauqmeba an SezRudva, aramed SenarCuneba<br />

da gafarToebaa"... 4<br />

adamianis uflebaTa moTvinierebis, maTi pozitiur samarTlad<br />

gardaqmnis procesSi am radikaluri sawyisi punqtidan cota ram<br />

Tu SemorCa. bunebiTi uflebebis sakonstitucio bazisad aRiareba,<br />

2 am interpretaciiT, diskusiaSi, amerikelebsa da frangebs calmxrivad upiratesoba<br />

mxolod imitom eniWebaT, rom maT pirvelad Seitanes es uflebebi TavianT<br />

konstituciebSi maSin, roca yvela sxva liberaluri konstitucia am ori modelis<br />

variacias warmoadgenda mxolod. magram, unda iTqvas, rom principi "ar arsebobs<br />

danaSauli kanonis gareSe" jer kidev 1787 wels miRebul avstriis sisxlis samar-<br />

Tlis kodeqsSi aisaxa.<br />

3 marTalia, goneba yvelaSia, magram igi yvela adamianSi ar aris erTnairad ganviTarebuli.<br />

amitomac, ganmanaTleblobis epoqaSi Tavisuflebisa da TviTgamorkvevis<br />

aRiarebasTan erTad "arcTu mTlad gonieri" adamianebis, finansurad sxvebze<br />

damokidebul pirTa (romlebsac amis gamo damoukidebeli gadawyvetilebebis miReba<br />

ar SeeZloT) uflebebi SeizRuda. erTi sityviT, sruli politikuri Tavisufleba<br />

mxolod mdidrebs mieniWaT.<br />

4 John Locke, ”The Second Treatise of Government” in Two Treatises of Government,<br />

ed. Peter Laslett (Cambridge: Cambridge University Press), §57.


Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

303<br />

rogorc amas safrangeTis erovnuli krebis am mimarTulebiT abat<br />

seiesis nakarnaxebi saqmianoba gviCvenebs, SeuzRudavi da ukompromiso<br />

ar yofila. arsebobs bunebiTi samarTlis, albaT, erTaderTi mi-<br />

TiTeba, romelic upirobodaa miRebuli yvela samarTlebriv saxelmwifoSi,<br />

rogorc absoluturi akrZalva _ esaa wamebis akrZalva. am<br />

akrZalvasac droebiT ugulebelyofen xolme.<br />

bunebiTi samarTlis argumentis aRiareba TavisTavad cxadi rodia.<br />

Tuki vaRiarebT Tundac imas, rom saxelmwifo unda emsaxurebodes<br />

Tavisuflebas, adamianis TviTgamorkvevas da masSi Cadebuli<br />

SesaZleblobebis ganviTarebas, es sulac ar aris saerTo Tanxmoba<br />

imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs Tavad Tavisufleba. morwmunisaTvis<br />

miuRebelia moqmedeba, romelic mis rwmenas Seuracxyofs, magram mas<br />

TavisuflebasTan araferi aqvs saerTo, aseTi gamovlinebani, rogorc<br />

is miiCnevs, dauSvebelia da ufro metic, sasjels imsaxurebs. aris<br />

religiebi, romelTa mixedviTac, vinc Tavis uflebas sxvaTa mosaqcevad,<br />

maTi codvisagan gadasarCenad ar iyenebs, sakuTari sulis<br />

xsnas saeWvos xdis. cxadia, Tavisuflebis aseTi gageba Zireulad<br />

gansxvavdeba Tavisuflebis urwmuno adamianiseuli gagebisagan. saWiroa<br />

ki Tavisuflebis saxeliT adamians TviTganadgurebamde ,,srulyofis”<br />

neba mieces? am kiTxvaze j. s. milis klasikuri liberaluri<br />

pasuxis mixedviT, Careva mxolod maSinaa gamarTlebuli, Tu<br />

TviTgamanadgureblis Tavisufleba sxvas uqmnis safrTxes. 5<br />

am dilemaTa konstituciis CarCoebSi gadawyvetisas sacnauri xdeba<br />

Tavisuflebis Taviseburi urTierTSemwynarebluri gageba. saxelmZRvanelo<br />

principia TavisuflebaTa SeTavsebiTobis uzrunvelyofa.<br />

Tu Tanaxma viqnebiT da sxvebsac vaiZulebT Tanaxma iyvnen, rom<br />

Cven gvaqvs uflebebi, romlebic saxelmwifom (da nebismierma sxvamac)<br />

unda daicvas, arsebiTad SegviZlia Tavisufali viyoT, im gagebiT<br />

mainc, rom ar viqnebiT iZulebuli vakeToT is, ris keTebac ar<br />

gvinda. saxelmwifo movalea daicvas es uflebebi maSin, roca aiZulebs<br />

raRac masze zemoT mdgomi, romeliRac umaRlesi brZaneba; roca<br />

Tavisuflebis Semadgeneli uflebebi saxelmwifoze maRla idge-<br />

5 John Stuart Mill, On Liberty (London: Penguin Books, 1987).


304<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

ba. es warmodgena Cvens gonebaSi bavSvobidanve SeWrili samyaros<br />

ierarqiul suraTs Seesabameba. mSoblebi Cvenze amaRlebuli arian,<br />

rogorc sikeTisa da mfarvelobis gansaxierebani, Cven vaRiarebT maT<br />

brZanebebs, radgan isini zemodan modian. bunebiTi samarTlis sxvadasxva<br />

koncefcia gvTavazobs saxelmwifoze maRla mdgomi da moqalaqis<br />

Tavisuflebis uzrunvelmyofi brZanebebis sistemas. magram ra<br />

iqneba, Tu, rogorc es Cveulebriv xdeba xolme, saxelmwifos es<br />

danawileba ar swams an Tuki bunebidan, RvTiuri kosmosidan Tu gonebidan<br />

gamosul epistoleebs Tavisuflebis SezRudvad miiCnevs.<br />

rogorc ki bavSvi mamas kiserze moajdeba, zemodan wamosuli miTi-<br />

Tebebis rwmena ukve Cvevis zegavleniT moqmedebs.<br />

konstitucionalizmi, romelic fxizlad aRiqvams am vertikaluri,<br />

aRma apyrobili samyaros suraTis ususurobas, cdilobs daar-<br />

Rvios sworxazovani daqvemdebarebuloba da amitomac, Tavisuflebis<br />

dacvas akavSirebs `Sekavebis da urTierTSepirispirebis~ sistemas-<br />

Tan. es imas rodi niSnavs, rom konstitucionalizmi yvela SemTxvevaSi<br />

uars ambobs bunebiTi samarTlis upiratesobebze. magram <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

ganviTarebis procesSi bunebiT samarTalTan dakavSirebuli<br />

SeuTanxmeblobis da revoluciuri destabilizaciis<br />

gamo, bunebiTi uflebebis konstituciuri asaxva arcTu iSviaTad<br />

ukana planze gadadioda, xolo konstituciebi ZiriTadad mimarTuli<br />

iyo saxelmwifo xelisuflebis SezRudvasTan `Sekavebis da sapirwonis~<br />

sistemis gamoyenebiT.<br />

rwmena imisa, rom arsebobs adamianis garkveuli uflebebi, romlebic<br />

ar aris damokidebuli saxelmwifos ama Tu im gadawyvetilebaze,<br />

xelisuflebas individis sasargeblod zRudavs:<br />

adamianis pirovnebas uflebebi aqvs imis ZaliT, rom igi mTliani pirovnebaa,<br />

Tavadaa sakuTar qmedebaTa batoni da, Sesabamisad, saSualeba<br />

ki ar aris rame miznis misaRwevad, aramed TavisTavad mizania da<br />

aseTad unda ganixilebodes. adamianuri Rirseba! es gamoTqma arafers<br />

niSnavs, Tu ara imis miTiTebas, rom bunebiTi samarTlis Sesabamisad,<br />

adamians aqvs ufleba pativiscemaze, imaze, rom iyos uflebebis su-


Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

305<br />

bieqti da rom hqondes uflebebi. es yvelaferi adamians ekuTvnis<br />

imis gamo, rom is adamiania. 6<br />

Tanamedrove <strong>konstitucionalizmis</strong> pirveli mercxali, damoukideblobis<br />

amerikuli deklaracia (1776 w.) acxadebs:<br />

Cven migvaCnia, rom TvalnaTlivia Semdegi WeSmaritebebi: yvela adamiani<br />

dabadebiT Tanasworia da Semoqmedisagan yvela dajildoebulia<br />

garkveuli ganuyofeli uflebebiT – sicocxlis, Tavisuflebisa da<br />

bednierebisken swrafvis uflebebiT. da kidev is, rom mTavrobebi<br />

adamianebs Soris am uflebaTa uzrunvelsayofad iqmneba...<br />

ratom gaxda saWiro konstituciis gamyareba bunebiTi uflebebiT?<br />

amerikeli revolucionerebi ebrZodnen TviTdamtkicebis mudmiv<br />

kriziss. analogiuri problemebi daudgaT maT frang mimdevrebs<br />

1789 wels. Jiu-de-pomis ficis miRebis Semdeg, riTac safrangeTis<br />

erovnulma krebam gamoxata neba, rom safrangeTis konstitucias<br />

Seqmnida, TviTmarqvia warmomadgenlebis am saqmianobis raRac Car-<br />

CoebSi moqceva mxolod bunebiTi uflebebiT Tu SeiZleboda. Tu gamoiyeneba<br />

yvelasaTvis mocemuli, yvelasaTvis naTeli adamianuri samarTlebrivi<br />

principebi, maTi praqtikuli ganxorcielebisaTvis miswrafeba<br />

samarTliani da kanonieria. isRa darCeniaT, gamarTlebis es<br />

principebi moiZion da misdion maT. konstituciis SemuSavebis yovelgvari<br />

revoluciuri procesi adamianis uflebebs ubrundeba,<br />

radgan isini naTelia yvelasaTvis da damtkicebuli. amitom konstituciebis<br />

postkomunisturi SemmuSaveblebic adamianis uflebebs<br />

miubrundnen, radgan `normalurisaken dabrunebis~ gzad miiCnies.<br />

rasakvirvelia, sakamaToa, ramdenad bunebrivia adamianis uflebebi,<br />

anu maTi arseboba ramdenad damokidebulia samarTlebriv sistemasTan.<br />

ieremia bentami miiCnevda, rom:<br />

uflebamosilebani kanonis pirmSoa; namdvili kanonebidan warmoiSoba<br />

namdvili uflebebi, warmosaxviTi "bunebis kanonebidan" _ warmosaxviTi<br />

uflebebi... bunebiTi uflebebi ubralod Seusabamobaa, bunebiTi<br />

6 Jacques Maritain, The Rights of Man and Natural Law (London: G. Bles, Centenary<br />

Press, 1944), gv., 37.


306<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

da ganuyofeli uflebebi _ amerikuli gamoTqma rom vixmaroT, ,,ritorikuli,<br />

abdaubda, oCofexebiani nonsensia. 7<br />

pirvelsawyisi adamianuri anu bunebiTi uflebebis nacvlad konstituciaSi<br />

Setanil iqna universaluri xasiaTis piradi uflebebi;<br />

ufro zustad, uflebebi romelTa universalurad qcevac SeiZleboda.<br />

ama Tu im uflebis universaloba imas rodi niSnavs, rom is<br />

yvelgan moqmedebs, Tumca civilizaciis mocemul safexurze igi yvelas<br />

unda exebodes; ama Tu im uflebis universaloba niSnavs, rom<br />

es ufleba gamoiyeneba yvelas mimarT, vinc mocemul viTarebaSi aRmoCndeba,<br />

samarTlis subieqtis piradi Tvisebebis, poziciebis an<br />

rolis miuxedavad. es ufleba vrceldeba ufliswulsa Tu maTxovarze,<br />

udanaSaulosa Tu damnaSaveze; da yvelas sikeTes emsaxureba.<br />

albaT, yvelasTvis misaRebia Tavisufleba, romelic SeTavsebadia<br />

sxvebis TavisuflebasTan.<br />

sakuTrebis ufleba rodi niSnavs mxolod saxelmwifos uunarobas<br />

_ wamarTvas is, rac maqvs. saxelmwifo unda SeewinaaRmdegos<br />

yvelas, vinc xels SemiSlis Cemi qonebis gamoyenebaSi. es norma universaluria<br />

maSin da imdenad, roca da ramdenadac mesakuTris mdgomareobaSi<br />

SeiZleba nebismieri adamiani aRmoCndes. iyo mesakuTre _<br />

am gamoTqmas mniSvneloba aqvs mxolod xsenebuli azriT.<br />

roca sakuTrebis, rogorc adamianis erT-erTi ZiriTadi uflebis,<br />

dacvis aucileblobasTan dakavSirebiT vambobT, rom "mesakuTris<br />

mdgomareobaSi nebismieri adamiani SeiZleba aRmoCndes", Cven mxedvelobaSi<br />

gvaqvs abstraqtuli adamiani, magram radgan, Cven abstraqtuli<br />

arsebebi ara varT, am sistemis miReba winaswar arCevans gulisxmobs.<br />

Tuki amosaval konstituciur poziciad miviCnevT winaswarmetyvelebas,<br />

rom mesakuTre verasodes gavxdebiT, am amosavali<br />

poziciidan ar SevudgebiT iseTi saxelmwifo wyobilebis agebas,<br />

romelic mowodebuli iqneba daicvas sakuTrebis ufleba. Semdeg,<br />

Tu adamianis cdomilebaTa mTavar wyarod Tavisuflebas miviCnevT an<br />

Tu vinme sulis xsnas sagangebo ritualiT eswrafvis, maSin Tavisufleba<br />

saxelmwifo organizaciis amosaval wertilad ver gamog-<br />

7 Jeremy Bentham, The Works of Jeremy Bentham: published under the superintendence<br />

of his executor John Bowring, vol. 1, Anarchical Fallacies (Edinburgh, W. Tait; London,<br />

Simpkin Marshall, 1843), gv. 501.


Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

307<br />

vadgeba. da mainc, burJuaziuli sazogadoeba da Tanamedrove saero<br />

konstituciebi mxars uWeren universalur Tavisuflebasa da sakuTrebas.<br />

am saerTo arCevanis sasargeblod is garemoeba metyvelebs,<br />

rom arCevani misaReb Sedegs imis miuxedavad iZleva, mwams Tu ara<br />

es amosavali wertili. masac ki, vinc xsnas an socialur keTildReobas<br />

sazogadoebis saqmianobaSi xedavs, SeuZlia "burJuaziuli"<br />

wyobiT isargeblos, radgan keTildReobis miRwevisa da xsnis SesaZleblobas<br />

xels araferi uSlis. magram Tu sistema gaiZulebs sulis<br />

xsnas, aseTi sistema misaRebi iqneba ZaldatanebiT xsnis mxardamWerTaTvis.<br />

sistemebi RirebulebaTa safuZvelze araTanazomadia,<br />

Sedegebis safuZvelze _ Tanazomadi.<br />

konstituciebSi, Tu isini neitraluria, ZiriTadi bunebiTi uflebebis<br />

saxiT im moqmedebaTa SesaZleblobebi Sevida, romlebic,<br />

rogorc nebismieri adamianis moqmedeba SeTavsebadia nebismieri sxva<br />

piris msgavs moqmedebebTan. moqmedebaTa SesaZleblobani, romlebsac<br />

sakuTari TavisTvis visurvebdiT, universalobis principis mixedviT,<br />

CvenTvis maSinac misaRebi unda iyos, roca sxvebsac am moqmedebaTa<br />

SesaZleblobebiT sargebloba surT. moqmedebis Cveneuli maqsima,<br />

Sesabamisad aseTia _ misaRebia Tavisufleba, romelic misaRebia<br />

yvela danarCenisTvisac gareSe damkvirveblis TvalsazrisiT.<br />

mkiTxvelis gadasawyvetia, akmayofilebs Tu ara iseTi wyoba, roca<br />

misTvis kargi, arc sxvisTvisaa cudi; Tu akmayofilebs, saWiro<br />

xdeba darwmuneba, rom naTqvami TvalsazrisiT ZiriTadi uflebebis<br />

konstituciaSi Setana namdvilad gamarTlebulia; darwmuneba, magaliTad,<br />

imaSi, rom Tavisufleba, anu mdgomareoba, romelic Ti-<br />

Toeuls SesaZleblobas aZlevs garantirebulad eweodes cxovrebis<br />

wess, romelic moswons _ yvelasaTvis, mkiTxvelis CaTvliT, xelsayrelia<br />

(im pirobiT, rom misi cxovrebis wesi sxvebs ar vnebs da<br />

saxelmwifos uSiSroebas ar emuqreba). sulis xsnis zemoT xsenebul<br />

maZiebels es ar daakmayofilebs, radgan misi mcnebebiT, marTali<br />

cxovreba pirad arCevanze ar aris damokidebuli. misi rwmeniT,<br />

yvelam ise unda icxovros, rom safrTxeSi ar Caagdos sulis (Cemi,<br />

Tqveni an maTi) xsna. aseT adamians ZiriTad uflebaTa universalobaSi<br />

ver daarwmuneb, Tumca sulieri xsnis maZiebels aseve SeuZlia<br />

misaRebad miiCnios neitraluri konstituciis samarTlebrivi dacva


308<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

im mosazrebiT, rom, misive logikis mixedviT, igi SeiZleba Tavad<br />

aRmoCndes konstituciuri dacvis sferoSi, radgan sulis xsnis<br />

sxva maZieblebma sxva kanonebis mixedviT misi cxovrebis wesi SeiZleba<br />

miuReblad CaTvalon. erTi sityviT, Semwynarebluri Tanaarseboba<br />

yvelaze brZnuli konstituciuri poziciaa. Tuki sulis xsnis<br />

miseuli Tvalsazrisi ver ganxorcieldeba, yovel SemTxvevaSi, is<br />

ganwiruli ar iqneba maradiuli satanjvelisTvis sxvaTa Carevis<br />

wyalobiT. am etapze kvlav unda aRvniSnoT, rom konstitucia gvTavazobs<br />

yvelasTvis minimalurad misaReb wesrigs, romelic yvelas<br />

aZlevs arsebobis garantias.<br />

kacs, romelic umravlesobis cxovrebis wess iziarebs, umravlesobis<br />

nebisagan yoveli gadaxra, cxadia, gaaRizianebs. is garemoeba,<br />

rom piradi cxovreba Tavisufalia, sulac ar niSnavs, rom am Tavisuflebis<br />

gamo aRSfoTeba ar SeiZlebodes. am kerZo gadawyvetilebebSi<br />

saxelmwifos Careva ar ZaluZs. es rodi niSnavs, rom aRSfo-<br />

Tebuli mezobeli mTlianad sxva mezobelzea damokidebuli. Tu am<br />

mezoblis cxovrebis wesi mTlianad xelyofs, arRvevs mis sakuTar<br />

cxovrebis wess, Teoriulad man SeiZleba samarTlebrivi dacva<br />

moiTxovos; Tuki zarali ganicada, aseve ufleba aqvs iuridiulad<br />

daculobaze, sxva Sesabamisi pirobebis arsebobis SemTxvevaSi. meore<br />

mxriv, is, rom Tavisuflebisadmi didi pativiscemis miuxedavad, socialur<br />

normaTa damrRvevs, vTqvaT, ar esalmebian, antikonstituciuri<br />

rodia. magram, roca mimarTeba eqscentruli anu gansxvavebuli<br />

pirovnebisadmi am ukanasknelis ubedurebas, daSavebas an damcirebas<br />

iwvevs, es SeiZleba danaSaulad an samoqalaqo deliqtad<br />

CaiTvalos ara marto imitom, rom gansxvavebuloba adamianis uflebaa,<br />

aramed imitom, rom usafrTxo cxovreba saxelmwifos mier<br />

usafrTxoebis uzrunvelmyofi kanonebis Seqmnas gulisxmobs.<br />

magram, radgan universaluri xasiaTis sayovelTao (yvelas momcveli)<br />

Tavisuflebebi da uflebamosilebani saxelmwifoSi mcxovrebi<br />

adamianis neba da uflebaa, Tavisufleba rogorc moqalaqisaTvis<br />

kuTvnili ufleba uzrunvelyofili unda iyos samarTlebriv<br />

sistemaSi da am sistemis uzrunvelmyof konstituciaSi. es, Tavis<br />

mxriv, gulisxmobs pasuxs Semdeg kiTxvebze konstituciur sistema-<br />

Si: adamianis romeli uflebebia (ZiriTadi uflebebi) Setanili konstituciaSi?<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, ra uflebebia aucilebeli


Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

309<br />

konstituciuri sistemis mixedviT sasurveli TavisuflebisaTvis?<br />

ra mohyveba imas, roca esa Tu is moTxovnileba warmoadgens ,,Ziri-<br />

Tad uflebas”? vis avaldebulebs es? _ mxolod saxelmwifos Tu<br />

moqalaqeebsac? ras niSnavs es "valdebuleba"? ubralo pativiscemas,<br />

Caurevlobas Tu uflebamosili piris SeuzRudav moqmedebebs? Tu<br />

agreTve dacvas, xelis Sewyobas (sxva pirTa moqmedebebisadmi SewinaaRmdegeba,<br />

pasuxisgebaSi micema; Tavisuflebis wanamZRvrebis Seqmna<br />

da Tavisuflebis organizacia)?<br />

Tavisufleba aRmoCnda absoluturi pirvelSobili ufleba. Tumca<br />

saxelmwifoSi cxovreba da aq ZiriTadi uflebebis funqcioba<br />

iseT viTarebas ukavSirdeba, roca Tavisuflebis arseboba ejaxeba<br />

sxva mraval Tavisuflebas da saxelmwifos funqciobis moTxovnilebas.<br />

romel sferoSi SeiZleba SeizRudos ZiriTadi uflebebi?<br />

es kiTxvebi ganapirobebs iuridiul gansazRvrebaTa aucileblobas.<br />

yovelgvari gansazRvra uaryofaa: amdenad, gadamwyveti mniSvneloba<br />

aqvs, Tu vin iZleva gansazRvrebas, anu vin gansazRvravs uaryofebs<br />

da gamonaklisebs. ai, swored aq iZens mniSvnelobas <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

moTxovna _ ,,urTierTSekavebisa da sapirwoneTa”<br />

sistemis SemoRebis Sesaxeb. daformuleba rodia erTaderTi piris<br />

an organos prerogativa. igi danawevrebuli procesia. TavisTavad,<br />

demokratiuli legitimaciis mqone gansazRvrac ki Tavisuflebis<br />

uzrunvelsayofad sakmarisi ver iqneba, Tu igi mxolod erTi organos<br />

kompetencias ganekuTvneba.<br />

samarTlebrivi gansazRvrebis procesis kontroli <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis<br />

imdenad mniSvnelovania, rom konstituciaSi Sesatani<br />

uflebebis ufro dawvrilebiT CamoTvla, yovel SemTxvevaSi, Tavidan,<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> dasawyisSi, konstituciur amocanad ar<br />

miiCneoda. revoluciaSi gamarjvebuli amerikeli kolonistebis homogenuri<br />

elita gulisxmobda, albaT, arcTu usafuZvlod, rom politikur<br />

erTobaSi Tanxmobaa imis Taobaze, Tu romeli uflebebi<br />

,,jer ars” adamianebisaTvis rogorc TavisTavad cxadi. am Tanxmobam<br />

amosavali poziciis saxiT dadastureba pova damoukideblobis deklaraciis<br />

pirvel frazebSi. <strong>konstitucionalizmis</strong> TvalsazrisiT,<br />

Tavdapirveli SexedulebiT, mniSvnelovania samarTlebrivi SezRud-


310<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

vis gansazRvris procesi, kerZod, is garemoeba, rom arc erT saxelisuflebo<br />

ganStoebas am procesSi gansakuTrebuli uflebebi ar<br />

gaaCnia. 1789 wlis franguli deklaraciis me-16 muxlis mixedviT,<br />

"nebismier” sazogadoebas, sadac uflebebiT sargebloba uzrunvelyofili<br />

ar aris da arc xelisuflebaTa danawileba gatarebula,<br />

konstitucia ar gaaCnia".<br />

Tumca konstitucionalizmi mowodebulia iuridiulad gaamyaros<br />

Tavisuflebebi, saxelmwifo Sesabamisi uflebebis CamonaTvals TiTqmis<br />

TviTneburad arCevs da zogi konstituciuri saxelmwifos konstituciebSi<br />

uflebaTa CamonaTvali saerTod ar aris, an arasrulia.<br />

uflebaTa dacva TiTqmis mTlianad xelisuflebis namdvil da<br />

efeqtian danawilebazea damokidebuli. aseTi stili XIX saukunis<br />

konstituciebisaTvis iyo damaxasiaTebeli da Tavi SeinarCuna meqsikisa<br />

da vaimaris konstituciebamde. kelzenmac ki pirveli msoflio<br />

omis Semdeg avstriis konstitucia am tradiciis mixedviT Seqmna.<br />

dRemde arseboben (SenarCunebulia) saxelmwifo sistemebi, romelTa<br />

konstituciebSi adamianis uflebebi ganmtkicebuli ar aris<br />

an mocemulia esoden arasruli saxiT (magaliTad, belgiis an avstriis<br />

konstituciebi). 8 amJamad moqmedi konstituciebisaTvis adamianis<br />

(an mxolod moqalaqis) uflebebis dadgena tipurad SeiZleba<br />

CaiTvalos. uflebaTa CamonaTvali gansxvavebulia, rogorc gansxvavebulia<br />

is, Tu ra mniSvneloba eZleva uflebebs TiToeul konsti-<br />

8 kanadis konstitucias ZiriTadi uflebebi mxolod 1967 da 1982 wlebSi daumates.<br />

britaneTSi "uflebaTa bilis" saWiroeba, romelsac parlamentisagan gaZlierebuli<br />

dacva mieniWeboda, drodadro igrZnoba xolme, magram 1998 wlisaTvis es<br />

dro jer ar damdgara. istoriuli ganviTarebis garkveuli etapis farglebSi, politikur<br />

elitaSi ZiriTad uflebaTa da maTi ganxorcielebis sakanonmdeblo, socialuri<br />

kontrolis meqanizmebis mimarT rwmenidan Tu tradiciidan gamomdinare<br />

imdenad mtkice Tanxmoba arsebobs, rom ZiriTad uflebaTa konstituciaSi Setana<br />

saWirod ar miiCneva, magram es viTareba SesaZloa Seicvalos. ZiriTadi uflebebi<br />

avstraliis konstituciaSi Setanili ar aris, magram, yvelas gasaocrad, 1992<br />

wlis uzenaesma sasamarTlom ganacxada, rom avstralia, rogorc warmomadgenlobi-<br />

Ti demokratia, sityvis Tavisuflebas uzrunvelyofda. zustad aseve, 1958 wlis<br />

safrangeTis konstituciaSic ZiriTad (samoqalaqo) uflebebze araferia naTqvami.<br />

1971 wels sakonstitucio sabWom es uflebebi konstituciaSi Seitana, riTac ganacxada,<br />

rom 1789 wlis deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula moqmedi<br />

konstituciuri teqstebia.


Tavisufleba da adamianis uflebebi<br />

tuciaSi an imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad SeuzRudavad arian<br />

isini miCneuli, an rogoria SezRudvis pirobebi.<br />

311<br />

imis miuxedavad, vinmes swams Tu ar swams, rom adamianis uflebaTa<br />

ganxorcieleba pozitiuri samarTlis safuZvelze gansazRvrulia<br />

saganTa moraluri, bunebrivi, RvTiuri wesrigiT, man gansaz-<br />

Rvrul uflebebs upirobod unda dauWiros mxari Tavisuflebis<br />

siyvarulis an sxva adamianebis Rirsebis pativiscemis mosazrebebis<br />

anda, ubralod, sakuTari interesebidan gamomdinare. es Tavisuflebebi<br />

da uflebebi konkretul pirobebSi unda ganisazRvros ise,<br />

rom isini mocemul sazogadoebaSi Tanaarsebobis pirobebs Seesabamebodes.<br />

maSinac ki, roca konstituciis teqsti asaxavs imas, rac mocemul<br />

momentSi mniSvnelovnad gveCveneba, abstraqtulad gagebuli<br />

adamianis TavisuflebisTvis Tavisufleba da ZiriTadi uflebebi<br />

mainc viTarebas da istorias eqvemdebareba. strasburgis sasamar-<br />

Tlosac ki, romelic mowodebulia saxelmwifoze maRla mdgomi<br />

adamianis uflebebi daicvas, ,,ar SeuZlia uyuradRebod datovos evropis<br />

sabWos wevr-qveynebSi mimdinare movlenebi da samarTlebrivi<br />

politikis sayovelTao kriteriumebi." 9<br />

aqve upriania iTqvas saerTaSoriso samarTlis eqspertTa sayvareli<br />

fantaziis _ daformulebuli, iuridiulad ,,aRiarebuli” adamianis<br />

uflebebis Sesaxeb, ,,romlebsac savaldebulo Zala aqvT.”<br />

ueWvelia, am SeTanxmebebs, romlebic xSirad bundovan da aravisTvis<br />

savaldebulo debulebebs Seicavs, raRac wona aqvs, radgan konstituciebs<br />

TavianTi legitimacia (ramdenadac maTi realuri dadasturebis<br />

roli didi ar aris) saerTaSoriso aRiarebamde ahyavT. 10<br />

gansakuTrebiT meore msoflio omis droidan, adamianis uflebebis<br />

aRiareba saerTaSoriso Tanamegobrobis wevrobis minimalur pirobad<br />

iqca, ramac Sina moTxovnebsa da ideologiur mosazrebebTan<br />

9 Tirer v. U.K., Ser. A 26 (1978), par. 31.<br />

10 amgvari aRiareba zogjer sruliad formaluria. magaliTad gamodgeba aSS-is<br />

konstituciis debuleba, rom upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statusi imas mieniWeba,<br />

sadac adamianis uflebaTa dacva uzrunvelyofilia (am kriteriumze Tvalis<br />

daxuWva sruliad SesaZleblad miaCniaT, roca saqme erovnul usafrTxoebasa da<br />

sagareo politikis interesebs exeba da upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statusi,<br />

am SemTxvevaSi, megobar da mokavSire diqtatorul reJimebs eniWebaT).


312<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

erTad, konstituciaTa SemqmnelT maTi, sxva qveynebisTvis misaReb<br />

doneze mainc, gaTvaliswineba ukarnaxa. saerTaSoriso organizaciebis<br />

wevroba SeiZleba mimzidvelia, magram es ramdenime pirobis Sesrulebas,<br />

kerZod, adamianis garkveuli uflebebis dacvas gulisxmobs.<br />

adamianis uflebebTan dakavSirebuli minimaluri moTxovnebi<br />

saerTaSoriso politikur arenaze moqmed mniSvnelovan qveynebSi<br />

aRiarebul (adamianis) ZiriTad uflebaTa siidanaa aRebuli. es minimaluri<br />

moTxovnebi aRbeWdilia adamianis uflebaTa sayovelTao<br />

nusxebSi, romlebic, maTi mcire moculobis miuxedavad, eqspertTa<br />

gacxovelebul kamaTs iwvevs. saerTaSoriso aRiareba konstitucionalizms<br />

garkveul Sina dinamikas aniWebs, rasac saerTaSoriso organizaciebi<br />

da sasamarTloebic ganamtkiceben. saxelmwifos axla<br />

gauZneldeba ar mianiWos Tavis moqalaqeebs is uflebebi, romlebic<br />

maTTan kulturul-ekonomikuri urTierTobiT dakavSirebul sxva<br />

saxelmwifoTa moqalaqeebs aqvT, winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi TviTizolaciaSi<br />

aRmoCndeba, saerTaSoriso gankicxulad iqceva.<br />

samarTlebrivi sistemis sxva elementebis msgavsad, ZiriTadi uflebebi<br />

SeTanadebas saWiroebs sazogadoebis sxva, iseT sakmaod bundovan<br />

moTxovnebTan, rogoricaa sazogadoebrivi simSvide, saerTo<br />

sikeTe da interesebi. Tavisuflebis sazrisi da mniSvneloba kulturasTan<br />

erTad icvleba.<br />

gansxvaveba, SesaZloa, sazogadoebaTa cvalebadma teqnologiurma<br />

pirobebma da agreTve Tavisuflebis arsebuli, garkveulwilad, socialur-politikuri<br />

realobebiT ganpirobebuli zneobrivi moTxovnebis<br />

mixedviT ganmartebamac warmoSvas. magaliTad, qalTa uflebebma<br />

mniSvnelovani cvlileba ganicada imis mixedviT, Tu ra roli<br />

miekuTvneboda qals samuSao bazarze da ra mniSvnelobas aniWebda<br />

esa Tu is sazogadoeba biologiur aRwarmoebas. sxvanairad, vulgarulad,<br />

gamartivebuli formiT rom vTqvaT, Tu sazogadoebis aRwarmoebisaTvis<br />

aucilebelia, rom qalebi oci wlis ganmavlobaSi<br />

bavSvebs aCendnen da zrdidnen, aseT qalTa uflebebi imaTgan, vinc<br />

iZulebulia damoukideblad Tavi irCinos, rasakvirvelia, gansxvavebuli<br />

iqneba. sxvagvarad, sazogadoeba maTTvis politikuri Tu qonebrivi<br />

uflebebis miniWebas saerTod miuReblad CaTvlis. meore<br />

msoflio omamdeli feministebi abortis winaaRmdegi iyvnen, dRes ki<br />

maTi umravlesoba Tavisufali arCevanis momxrea.


8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

miendos sakanonmdeblo organos?<br />

313<br />

adamianis romel uflebebs unda aRiarebdes konstitucia? samar-<br />

Tlis Sesaxeb adamianurma cnebebma, samarTlis ,,dazustebisaken” demokratiuli<br />

kanonmdeblobis mizidviT TiTqos gafanta adamianis<br />

uflebaTa Sinaarsis ganusazRvreloba da amasTan maTi dacvisTvis<br />

izruna. gana Cvenze – moqalaqeebze ukeT vinmem icis, Tu romelia<br />

Cveni ganuyofeli, Tandayolili, bunebiTi uflebebi? Cveni axlo<br />

kavSiri sakanonmdeblo organosTan am uflebebis gamoxatvis da<br />

dacvis saSualebas gvaZlevs. amitomac, yovel SemTxvevaSi, revoluciis<br />

droindel amerikaSi, adamianis bunebiTi uflebaTa dacvis saukeTeso<br />

garantad miiCneva TviT adamianTa mier TavianT uflebebTan<br />

da TavisuflebebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miReba. 11 Sesabamisad,<br />

konstitucia unda Seicavdes miTiTebebs mxolod imis Sesaxeb,<br />

Tu rogor ganxorcieldes marTlmsajuleba, anu iseT rameebze,<br />

romlebiTac sakanonmdeblo organo dakavebuli, albaT, ver iqneba.<br />

amitomacaa, rom adrindeli konstituciebi saguldagulod piradi<br />

Tavisuflebis swored saTanado saproceso aspeqtebs gansazRvravdnen.<br />

amis ,,damxmare” praqtikuli mizezi isaa, rom, magaliTad,<br />

frangebi marTlmsajulebas ar endobodnen, radgan, TanamedroveTa<br />

azriT, britanel da frang monarqTa TviTnebobis yvelaze mZime gamovlinebani<br />

swored sasamarTlo procesebze SeiniSneboda. mTeli<br />

cxovrebis manZilze rogorc volteri, ise ruso Tavs sisxlissamarTlebrivi<br />

devnis msxverplad miiCnevdnen da amaSi sxvaTa darwmu-<br />

11 es midgoma mkveTrad sacnauria Tomas feinis gavleniT Seqmnil 1776 wlis pensilvaniis<br />

konstituciaSi, romelic SeerTebuli Statebis yvelaze revoluciuri<br />

deklaracia iyo. pensilvaniis konstituciis preambula am princips ase ajamebs: "radgan<br />

yoveli mTavroba xalxis usafrTxoebisa da dacvis mizniT unda iqmnebodes da<br />

uzrunvelyofdes maT, igi am xalxis (sazogadoebis) Semadgenel individebs maTi bunebiTi<br />

uflebebiTa da Semoqmedis mier adamianebisaTvis naboZebi sxva wyalobiT sargeblobis<br />

saSualebas unda aZlevdes. da roca ki mTavrobis es miznebi ver miiRweva,<br />

xalxs, saerTo TanxmobiT, misi Secvlisa da iseTi zomebis miRebis ufleba aqvs,<br />

romlebic misi usafrTxoebisa da bednierebis misaRwevad saWirod miaCnia."


314<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

nebasac cdilobdnen. burJuaziuli revolucionerebis sizmrebi cixis<br />

koSmarebiTaa savse.<br />

saxalxo kanonSemoqmedebis `Taflobis TveSic~ ki, konstituciis<br />

SemqmnelebSi Cndeba garkveuli eWvi. sakanonmdeblo organo ganasaxierebs<br />

mTel xalxs. mTel xalxs (an, yovel SemTxvevaSi, SeZlebul<br />

adamianebs mainc) sakuTari nebis gamoxatvis saSualeba eZleva.<br />

magram, ra moxdeba, Tu umravlesobaSi myofi jgufi sakuTar nebas<br />

Tavs moaxvevs sxva jgufs da adamianis uflebebs misi mixedulebiT<br />

SezRudavs an ganaxorcielebs? dazusteba kanonmdeblobaSi usafrTxo<br />

rodia. pensilvaniis magaliTma gviCvena, rom, rac ufro srulia<br />

saxalxo demokratia, miT ufro mosalodnelia, rom umravlesobis<br />

diqtaturidan gamomdinare, gansazRvruli uflebebi TviTneburad<br />

SeizRudos. 12 es varaudi mogvianebiT daadastura iakobinelTa<br />

mier sisxlianma manipulirebam ZiriTadi uflebebiT; iakobinelebi<br />

Seecadnen am uflebebis SeTanxmebas movaleobebsa da saTnoebasTan.<br />

Tu adamianis uflebebi gaxdeba kanonmdeblobis erTaderTi safuZveli,<br />

anarqia gardauvalia.<br />

1776 wlis virjiniis konstitucia pensilvaniuri modelis alternativas<br />

gvTavazobs. 13 virjinielebi xelisuflebisA SedarebiTi<br />

danawilebis safexurze cdilobdnen im uflebebis uzrunvelyofas,<br />

romlebsac Zaldautaneblad mimarTavdnen da romlebic virjiniis<br />

keTil xalxs da maT STamomavlobas ekuTvnoda da rac mmarTvelobis<br />

safuZvlad miaCndaT. amisgan gansxvavebiT, pensilvania demokratizmis<br />

yovlismomcveli, centralizebuli ganxorcielebisaken ixreboda.<br />

magram politikurma realobam da, SesaZloa, ufro mniSvnelo-<br />

12 fraqciaTa gabatoneba Tanamedrove konstitucionalizms Tavidanve seriozul<br />

safrTxes uqmnida. adamianis uflebebis garantireba realurad arsebul politikur<br />

da religiur jgufebs Soris saerTo enis gamonaxvisTvis iyo saWiro. radgan pensilvaniaSi<br />

mravali seqta arsebobda, garda religiis Tavisuflebisa, aucilebeli<br />

iyo, rom mis konstituciaSi mocemuli yofiliyo iseTi, saguldagulod SemuSavebuli<br />

wesebi, romlebic seqtebis wevrTa samoqalaqo uflebebs uzrunvelyofda. amrigad,<br />

oficialuri fici ideboda RvTis winaSe; RvTisa, romelic konkretulad<br />

arc erT aRmsareblobas ar ganekuTvneboda, nebismieri RvTisadmi rwmena ki samoqalaqo<br />

da politikuri uflebebiT sargeblobisaTvis sakmaris faqtorad miiCneoda.<br />

13 virjiniis 1776 wlis konstitucia efuZneboda Tvalsazriss, romlis mixedviTac,<br />

tiraniis acileba SesaZlebelia xelisuflebis danawilebiT. amitomac, konstituciaSi<br />

sityvis Tavisuflebis an habeas corpus-is principis Setanas didi mniSvneloba<br />

ar mianiWes.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

315<br />

vanma mizezebmac, radikaluri demokratiis ki ara, virjiniuli modelis<br />

warmateba ganapiroba. 14 saxalxo suverenitetis uSualo da<br />

mudmivi ganxorcieleba uvargisi aRmoCnda bunebiTi uflebebis dacvisaTvis<br />

im dros ,,TavisTavad cxadad” rom miiCneoda; da uvargisi<br />

aRmoCnda, upirveles yovlisa, mmarTvelobis stabilobis uzrunvelyofisaTvis.<br />

magram iluziebi jiutia da drodadro isev amocurdebian<br />

xolme. 15 Tuki arsebobs rame, rac arasasurvelia <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis,<br />

es uSualo saxalxo suverenitetia. 16 konstitucionalizmi<br />

uSualod xalxis mier SemuSavebul kanonebs ar emyareba,<br />

rac gansakuTrebiT ZiriTadi uflebebis ganmsazRvrel kanonebs exeba.<br />

17 maS, vin gansazRvravs adamianis uflebebs? unda miviCnioT, rom<br />

gansazRvra (da amiT SezRudva) ar xdeba an amis ufleba aqvs isev<br />

kanonmdebels, magram konstituciis CarCoebSi, es aris saxelmwifo<br />

organoTa uflebamosileba konstituciuri gamijvnis wesebis mixedviT,<br />

rasac emateba sasamarTlo kontrolic.<br />

gamoricxuli arc sxvagvari midgomebia. aSS-is respublikelTa<br />

tradiciiT, demokratiuli kanonmdebloba ZiriTadi uflebebis dasacavad<br />

swored imitomaa saWiro, rom am uflebaTa ganxorcielebis<br />

Sinaarsi, farglebi da Sedegebi bolomde garkveuli ar aris. kanon-<br />

14 1776 wlis pensilvaniis konstituciam erTpalatiani parlamenti daamkvidra,<br />

xolo aRmasrulebeli sabWo da sasamarTlo organoebi am warmomadgenlobiT organoze<br />

pirovnulad iyvnen damokidebuli. es yovelive, adamianis uflebaTa damcvelis<br />

Tom feinis gavleniT, farTo privilegiebs (SeRavaTebs) da saxalxo kontrols<br />

efuZneboda.<br />

15 miuxedavad amisa, demokratiasTan dakavSirebuli iluziebi mdgradi da ganmeorebadia.<br />

1920 wlis estoneTis konstituciam xalxs TiTqmis yvela sakanonmdeblo<br />

sakiTxis gadawyvetis ufleba mianiWa, rac, parlamentis gadawyvetilebaTa sawinaaRmdegod,<br />

referendumis gziT unda ganxorcielebuliyo. es mudmivi saxalxo<br />

suvereniteti (Sveicariis msgavsi, magram konstituciiT SezRuduli referendumis<br />

sistemis msgavsad) adamianis uflebebs xalxis nebas dauqvemdebarebs.<br />

16 xalxis uSualo sakanonmdeblo nebas rusoc ki uaryofda. Tumca, rogorc<br />

cnobilia, igi didad ar afasebda inglisur parlamentarizms, romlis kanonmdeblobasTan<br />

dakavSirebiT ambobda, rom xalxi mxolod arCevnebis dRes aris Tavisufalio.<br />

misi azriT, xalxi valdebulia ukmayofileba gamoTqvas, Tu Tavisuflebis<br />

garantiis Semcvel konstitucias ar icaven. amgvari ukmayofileba xalxis warmomadgenlobis<br />

funqcias asrulebs, magram imas, Tu ramdenad safuZvliania ukmayofileba,<br />

sazogadoebis viwro wris mier arCeuli organo wyvets.<br />

17 zogierTi konstitucia an sakanonmdeblo aqti am sakiTxTan dakavSirebiT sagangebo<br />

SezRudvebs Seicavs.


316<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

mdeblis amocanaa ara imdenad am uflebaTa dacva, ramdenadac maTi<br />

Sinaarsis gansazRvra adamianTa Tanxmobis gamoxatvis demokratiuli<br />

formebis gamoyenebiT. sabolood, adamianis uflebebi ar qmnis konkretul<br />

mdgomareobas (`ufleba~) qveyanaSi mcxovrebi moqalaqisaTvis.<br />

es, ubralod, mxolod Sepirebaa, rom samoqalaqo mdgomareobis<br />

kanonismieri gansazRvris periodSi mxedvelobaSi miiReben sxvadasxva<br />

Tvalsazriss. 18 swored, es ,,mxedvelobaSi miReba” gamoacxada<br />

savaldebulod, maT Soris TavisTvisac, safrangeTis damfuZnebelma<br />

krebam 1789 wels. 19<br />

adamianis uflebebi rom kanonmdebels miendo, demokratiuli<br />

respublikanizmis TvalsazrisiT, sruliad gasagebia. es marTebulia<br />

yvela im qveynisTvis, sadac revolucia mimarTuli iyo aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis winaaRmdeg da gamarjvebulebma xelSi Caigdes<br />

parlamenti, saidanac surdaT SeezRudaT aRmasrulebeli xelisufleba<br />

– rogorc adamianis uflebaTa uxeSi darRvevis wyaro. magaliTad,<br />

1831 wlis belgiis konstitucia holandiis mefis tiranuli<br />

da ZalmomreobiTi religiuri da enobrivi politikis sapasuxod<br />

Seiqmna. konstituciis SemqmnelTa amosavali wertili is mosazreba<br />

iyo, rom mefe, rogorc xelisuflebis yvelaze uZlieresi<br />

faqtori, adamianis uflebebs momavalSic daarRvevda da amitomac,<br />

samoqalaqo uflebaTa nebismieri aucilebeli SezRudvis safuZvlad<br />

sakmarisi Canda kanoni, romelsac revoluciiT gamarjvebuli bur-<br />

Juaziis warmomadgenlebi miiRebdnen.<br />

magram es garantiac fuWi aRmoCnda, radgan aRmasrulebeli xelisufleba<br />

yvelaferSi gadawnulia sakanonmdeblo xelisuflebas-<br />

Tan da sakanonmdeblo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

gavlenis qveS moeqca. am SemTxvevaSi, sakanonmdeblo xelisuflebis-<br />

Tvis adamianis uflebaTa dacvis funqciis dakisreba swored imas<br />

18 Jeremy Waldron, “Rights and Majorities: Rousseau Revisited in Majorities and<br />

Minorities”, in Majorities and Minorities, eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer,<br />

Nomos XXXII (New York: New York Univesity Press, (1990)), gv. 52.<br />

19 mogvianebiT Sesaqmneli konstituciisa da damfuZnebeli krebis kanonmdeblobis<br />

saxelmZRvanelo dokumenti swored adamianisa da moqalaqis uflebaTa daklaracia<br />

unda gamxdariyo. masSi mocemuli direqtivebi Tanamedrove (liberalur) ZiriTad<br />

uflebebTan mimarTebaSi umniSvnelovanesi gadawyvetilebebia, Tumca ki isini<br />

drois karnaxiT – praqtikuli politikuri mosazrebebiTa da krebaSi ZalTa ur-<br />

TierTobis gavleniT miiRes.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

317<br />

hgavs, melas rom wiwilebi miabaro. garda amisa, adamianis uflebaTa<br />

winaSe sasoeba XIX saukunis Sua wlebSi ganelda. pozitivizmis<br />

epoqaSi, zebunebrivis normatiuli Zalisadmi rwmena gaqra da, rogorc<br />

Cans, adgili bentamis radikalur skepticizms daeTmo. XIX<br />

saukunis bolos iuridiulma pozitivizmma imZlavra; samarTali<br />

warmoadgens pozitiuri kanoniT dawesebul xelisuflebis SezRudvas<br />

an (germanuli dogmatikis mixedviT) pozitiuri samarTaldar-<br />

Rvevis sasamarTloseuli gasworebis refleqss.<br />

inglisSi viqtorianuli Tavdajerebuloba dedofal viqtorias<br />

gardacvalebidan kidev naxevar saukunes SemorCa. istoria da tradicia<br />

TavisuflebaTa garantad britanul parlamentarizms da ara<br />

adamianis uflebebze damyarebul sakonstitucio wyobas saxavda.<br />

britaneTis saparlamento demokratiis siZliere adamianis uflebaTa<br />

darRvevis iSviaTobiT ki ara, misi mZlavri kabineturi sistemiTa<br />

da erTguli da damoukidebeli saxelmwifo moxeleebis mTeli<br />

armiiT aixsneba, moxeleebisa, romlebic ZiriTadi uflebebiT an am<br />

uflebebis uzrunvelyofis rTuli, xelisuflebis SemzRudavi meqanizmebiT<br />

ar iyvnen xelfexSekruli.<br />

magram sxva qveynebSi daTrgunvis araadamianuri formebis, revoluciuri<br />

afeTqebebis Tu tragikuli erovnuli krizisebis Semdeg<br />

isev dainaxes kanonmdeblisagan ramdenadme damoukideblad adamianis<br />

uflebaTa dacvis saWiroeba. amis miRwevas cdilobdnen konstituciebSi<br />

adamianis uflebebis SedarebiT zusti aRnusxviT da sakanonmdeblo<br />

organosagan maTi dacviT. am dacvas emsaxureboda konstituciuri<br />

sasamarTlo warmoeba, romelic, upirveles yovlisa, kanonmdeblebs<br />

akontrolebs; ufro adre am gzas SeerTebuli Statebi<br />

daadga misi organuli istoriuli ganviTarebis Sedegad.<br />

8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas konstituciam?<br />

(a) klasikuri CamonaTvali<br />

ramdenicaa avtori, ramdenicaa sazogadoebrivi mdgomareoba da epoqa,<br />

imdenia adamianis uflebac. Tanxmoba ar arsebobs Tundac im uf-


318<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

lebaTa Sesaxeb, romlebic yvelaze ufro mniSvnelovnad miiCneva; ar<br />

aris Tanxmoba <strong>konstitucionalizmis</strong> ,,winaswarmetyvelTa” Sorisac<br />

ki. loki aRiarebda sakuTrebis uflebas, magram aRiarebda imasac,<br />

rom am uflebis SezRudva qmnis upovarTa uflebas miiRon sakuTrebis<br />

meSveobiT Seqmnili zedmeti Rirebulebis nawili. 20 amave azrs,<br />

marTalia, sxvadasxva Tvalsazrisis safuZvelze, iziarebdnen grociusi,<br />

hobsi da monteskiec. 21 maTgan gansxvavebiT, bleqstoni mesakuTreebs<br />

icavs, Tumca miiCnevs, rom sakuTreba bunebiTi samarTlidan<br />

ar aris warmoSobili. sakuTrebis uflebas saxelmwifos kanonebi<br />

qmnis. 22<br />

konstituciebis SemuSavebis gariJraJze adamianis, anu bunebiTi<br />

uflebebis CamonaTvali gavrcelda lokiseul sam iseT moTxovnaze,<br />

rogoricaa sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba. rac ufro saguldagulod<br />

gawerda vinme germaneli mTavruka Tavis qveSevrdomTa<br />

moqmedebebs da wodebriv mdgomareobebs, adamianis uflebaTa miT<br />

ufro didi nusxiT gamodioda TavisuflebisTvis vinme adgilobrivi<br />

mebrZoli (vTqvaT, gankveTili moZRvari). bunebiTi uflebebis aseT<br />

xvavriel CamonaTvalze dacinviT traqtatebic dawerila, vTqvaT,<br />

frCxilebis daWris Tavisuflebaze. 1776 wlis virjiniis konstituciac<br />

ki mraval iseT konkretul Tavisuflebas Seicavs, romlebic<br />

Znelad Tu moeqceva "Tavi daanebes" cnebaSi.<br />

Tavad bunebiT samarTals, misi xelSeuxebeli, SeuzRudavi da<br />

upirobo uflebamosilebebiT ar Seswevs unari mogvces funqciobisaTvis<br />

vargisi, e. i. ganWvretadi gadawyvetileba. amisaTvis saWiroa<br />

20 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government,<br />

(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), §37.<br />

21 Raribebze zrunvis sazogadoebriv valdebulebas haiekic aRiarebs da am mizniT<br />

sazogadoebrivi fondebis gamoyenebas iTxovs. magram igi RaribTa uflebebs arsad<br />

moixseniebs. Friedrich August von Hayek, The Constitution of Liberty (Chicago:<br />

Chicago Univrsity Press, 1960), gv. 285-286.<br />

22 RaribTa uflebebis ganmarteba SeuZlebelia, radgan gaugebaria, Tu vinaa<br />

valdebuli maT winaSe. piradi usafrTxoeba, kerZod, sakuTrebiT sargeblobis uwyveti<br />

siamovneba da TviTneburi dapatimrebisagan dacvis imuniteti, martivi Sem-<br />

Txvevebi, rogorc Cans, am uflebaTa safuZvelze, maTdami uflebamosili piri xel-<br />

Seuxebelia. magram aris ki Raribebze zrunva saxelmwifos valdebuleba? anu sazogadoebam<br />

amaSi SeZlebisdagvarad Tavisi finansuri wvlili unda Seitanos?


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

ganisazRvros is uflebebi da Tavisuflebebi, romlebic gansakuTrebul<br />

dacvas saWiroebs.<br />

319<br />

konstitucia, romelic cdilobs ganeridos Cixs, kanonSi ZiriTadi<br />

uflebebis gansazRvrebis arasistemurobas, iZulebulia Segnebuli,<br />

Tumca erTgvarad TviTneburi arCevani gaakeTos: Seadginos adamianis<br />

ZiriTad uflebaTa CamonaTvali SeboWvis imediT. konstituciam<br />

unda gansazRvros im uflebaTa wre, romelTac Tavadac pativs<br />

scems da maT pativiscemas sxvebsac aiZulebs. Teoriulad, rac ufro<br />

Zlieria konstituciis legitimacia, Tu igi sazogadoebis monawileobidan<br />

modis, miT ufro savaraudoa, rom misi arCeuli Rirebulebebi<br />

nakleb sakamaTo iqneba. konstituciis Seqmnis erTgvari<br />

elituri procesis gaTvaliswinebiT, rac xSirad zemodan wyalobis<br />

saxes iRebs, uflebaTa nusxa realurad gamoxatavs moqmedi institutebis<br />

moTxovnebs da wyalobas, romelic saWiroa sazogadoebrivi<br />

TanaarsebobisaTvis. 23<br />

adamianis uflebaTa Sesaxeb calkeuli programuli revoluciuri<br />

konstituciebis miTiTebebSi asaxulia konstituciis damfuZnebeli<br />

elitis is Rirebulebebi, romlebisganac sazogadoebis Secvlas<br />

elodebian. neitralur-individualisturi gagebis SedarebiT mniSvnelovani<br />

uflebebis RirebulebaTa ierarqia emyareba im Zireul<br />

warmodgenas, rom regulirebis farglebSi abstraqtul pirTa Tavisufleba,<br />

konstituciis damfuZnebelTa azriT, SeTavsebadi unda<br />

iyos konkretul pirTa TavisuflebasTan an Teoriulad misaRebi<br />

unda iyos yvelasaTvis _ perspeqtivaSi mainc. jon rolsis warmod-<br />

23 magaliTad, aRmsareblobis Tavisufleba moqalaqeTa jgufebis mSvidobian Tanaarsebobas<br />

emsaxureba. amerikis konstituciis pirveli Sesworeba kongress saxelmwifo<br />

religiis gansazRvras ukrZalavs. amis mizezi sxvadasxva aRmsareblobis dapirispirebiT<br />

gamowveuli uTanxmoebis Tavidan acilebaa. amis sapirispirod, sxva<br />

qveynebSi, sadac erTi aRmsarebloba udavod Warbobs sxvebs, igi konstituciaSi<br />

"damkvidrebul eklesiad", saxelmwifo religiadaa aRiarebuli. swored ase iyo<br />

did britaneTSi, skandinaviis qveynebSi, saberZneTsa da, 1972 wlamde, irlandiaSic.<br />

zogierTi radikaluri muslimanuri qveynis konstitucia maT islamur qveynebad<br />

acxadebs. meore mxriv, safrangeTi konstituciaSi saero respublikadaa dasaxelebuli.<br />

indoeTi, romelic XVIII saukuneSi aSS-is msgavsad, seqtantobis problemis<br />

winaSe idga, TviTmkvlelobas amjobinebda, vidre konstituciaSi sakuTar identifikacias<br />

moaxdenda romelime religiasTan an msoflmxedvelobasTan.


320<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

geniT, magaliTad, `misaRebSi~ unda igulisxmebodes, roca nebismieri<br />

adamiani, romelic uzrunvelyofili uflebiT Seqmnil viTareba-<br />

Si aRmoCndeba, unda idges, arc met, arc nakleb, magram mainc xelsayrel<br />

mdgomareobaSi. 24<br />

ras moicavs adamianis ZiriTad uflebaTa CamonaTvali? aSS-is<br />

konstituciis Tavdapirvel teqstSi calkeul uflebaTa instituciuri<br />

elementebi (magaliTad, habeas korpusi) moxseniebulia saxelmwifo<br />

organoebs Soris kompetenciebis gamijvnasTan dakavSirebiT.<br />

1789 wels konstitucias garkveuli ZiriTadi uflebebi daemata.<br />

1791 wels miRebuli sakonstitucio damatebebi iseT uflebebs<br />

exeba, rogoricaa sityvisa da aRmsareblobis Tavisufleba; iaraRis<br />

tarebis Tavisufleba (miliciis TanamSromlebisaTvis); zianis samar-<br />

Tliani anazRaureba saxelmwifos mier gasxvisebuli sakuTrebisaTvis,<br />

e. i. sakuTrebis dacva; Tavisufleba binebSi jariskacTa Cayenebisagan;<br />

piradi Tavisuflebis gansazRvruli sisxlis saproceso garantiebi:<br />

Cxrekis orderis gacemis pirobebi, braldebis wardgena<br />

da saqmis ganxilva nafic msajulTa sasamarTloSi, braldebulis<br />

sxvadasxva saproceso garantia, magaliTad, sakuTari Tavis winaaRmdeg<br />

Cvenebis micemis akrZalva, dacvis ufleba, sasamarTloSi jerovani<br />

procedura. 25<br />

samoqalaqo omis Semdeg am CamonaTvalSi Seitanes piradi Tavisuflebebic<br />

(monobis gauqmeba), kanonis winaSe Tanasworoba da sicocxlis,<br />

Tavisuflebisa da sakuTrebis dacvis dros jerovani sasamarTlo<br />

proceduris saerTo uzrunvelyofa. dabolos, konstituciuri<br />

aRiareba pova sayovelTao saarCevno uflebam, xolo 1920<br />

wels me-19 Sesworebam es ufleba qalebs mianiWa. es CamonaTvali<br />

didi ar aris, zogjer igi istoriuli momentis problemebs asaxavs<br />

(magaliTad, binebSi jariskacTa Cayenebisagan Tavisufleba); amasTan,<br />

sayovelTao saarCevno ufleba aRiarebuli klasifikaciis mixedviT,<br />

politikuri uflebaa da ara adamianis ufleba.<br />

24 John Rawls, A Theory of Justice (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1970).<br />

25 1689 wels inglisis uflebaTa bilma nafic msajulTa mier gasamarTleba,<br />

Tavdebobis ufleba da sastiki da Seusabamo sasjelis akrZalva daadastura. amerikelma<br />

axalmosaxleebma am uflebebis Tandayolil uflebad aRiareba moiTxoves ma-<br />

Ti britanuli moqalaqeobis gamo da ara am uflebebis adamianis ganusxvisebeli da<br />

bunebiTi xasiaTisaTvis. am institutTa umravlesoba inglisis saerTo samarTliT<br />

ukve iyo uzrunvelyofili.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

321<br />

Tavdapirvelad, es CamonaTvali ase mokle imis gaTvaliswinebiT<br />

iyo, rom es uflebebi amerikis Statebis konstituciebSi Sedioda,<br />

romlebic im dros federalur konstituciaze ufro mniSvnelovnad<br />

iTvleboda. mogvianebiT, am lakonurobam uzenaesi sasamarTlo aiZula<br />

dasaxelebul uflebebSi mravali sxva ufleba ,,Caetena”, eRiarebina<br />

konstituciis teqsts miRma myofi mravali sxva uflebis<br />

arseboba (magaliTad, piradi cxovrebis xelSeuxeblobis ufleba).<br />

konstituciaSi am "naZaladevi Setanis" Sedegad yvela sakiTxi, romelic<br />

saarCevno uflebas, gaerTianebis uflebas Seexeba, aRiqmeba<br />

rogorc sityvis Tavisuflebis sakiTxi.<br />

1789 wlis franguli deklaracia adamianis uflebaTa ufro mcire<br />

CamonaTvals moicavs da zogjer uxerxulobis gareSe, zogjer<br />

kidev sakmaod uxeSad miuTiTebs uflebaTa SezRudvis, misi formebis<br />

da safuZvlis Sesaxeb, anu igi naklebad absolutisturia. 26<br />

adamianis ganuyofel (Tandayolil) uflebebs deklaracia uwodebs<br />

Tavisuflebis, sakuTrebis, usafrTxoebisa da Cagvrisadmi winaaRmdegobis<br />

uflebebs. 27 Tavisuflebis (adamianis uflebebis) erTaderTi<br />

mijnaa sxvaTa igive ufleba, oRond, kanoniT SeiZleba sazogadoebisaTvis<br />

saziano moqmedebebi maSinac ki aikrZalos, roca isini<br />

msxverplis momtani ar aris. ganuyofel uflebebs CamonaTvalSi<br />

mosdevs piradad an warmomadgenlebis meSveobiT kanonebis SemuSavebis<br />

ufleba. sisxlis saproceso samarTlis sferoSi zogierTi ZiriTadi<br />

garantiis CamoTvlis Semdeg modis aRmsareblobis Tavisufleba<br />

da sityvis Tavisufleba. religia da mosazrebis gamoTqma dasjadi<br />

ar aris, Tuki maTi gamoxatva ar arRvevs kanoniT dadgenil<br />

sazogadoebriv wesrigs (mux. 10). kanonis Tanaxmad, azris gamoxatvis<br />

uflebis borotad gamoyeneba pasuxismgeblobas eqvemdebareba.<br />

1791 wlis safrangeTis konstitucia samoqalaqo da politikur<br />

uflebaTa ufro srul da mavaldebulebel CamonaTvals Seicavs da<br />

26 kamaTi imaze, iyo Tu ara safrangeTis deklaracia ori wliT masze adre daweril<br />

aSS-is uflebaTa bilis asli, mTeli saukune gagrZelda.<br />

27 sityva "ganuyofeli" uflebebis SeuzRudaobas rodi gulisxmobs. es ubralod<br />

imas niSnavs, rom adamiani am uflebebs ver daTmobs. magaliTad, adamiani Tavisi<br />

nebiT monad ver iqceva.


322<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

aSS-is konstituciasTan SedarebiT kanonis winaSe TanasworobisaTvis<br />

ufro gabedulad gamodis. Tanasworoba gadasaxadebis tvirTis<br />

tarebaSi niSnavs Tanazomierebas moqalaqeTa SesaZleblobebTan, xolo<br />

kanonis gamoyenebis mimarT _ upirobobas. yvela Tanabari politikuri<br />

uflebebiT sargeblobs, Tumca abat seiesis naazrevis karnaxiT,<br />

deklaraciaSi xmis micemis aqtiuri da pasiuri uflebebi er-<br />

TmaneTisganaa gamijnuli. sakanonmdeblo organo arapirdapir warmomadgenlobas<br />

efuZneba, rac didad CamorCeba amerikel revolucionerTa<br />

da rusos frang mimdevarTa Soris popularul respublikur<br />

demokratias, romelic bolos aqa-iq mainc SeizRuda.<br />

Tavisuflebebi rogorc konstituciuri uflebebi, Tavdapirvelad<br />

niSnavda usafrTxoebas da/an ganTavisuflebas; piradi Tavisufleba,<br />

rogorc usafrTxoeba, niSnavda, rom ar SeiZleba vinme TviTneburad<br />

daapatimron an gaasamarTlon, agreTve vinmes SeuzRudon gadaadgilebis<br />

SesaZlebloba. 28 safrangeTis revoluciis dasrulebamde usafrTxoeba<br />

gulisxmobda adamianTa arsebobis garkveul simyaresac anu<br />

adamianis uflebas "SimSiliT ar momkvdariyo." 29 uflebebis da Tavi-<br />

28 piradi Tavisuflebis garantiebi mocemulia 1791 wlis konstituciis me-3<br />

karis me-5 TavSi, romelic marTlmsajulebas exeba. es uflebebi ganisazRvra rogorc<br />

pirovnebis uflebebi da zogadi akrZalva da ara rogorc mmarTvelobasTan<br />

dakavSirebuli specialuri saproceso uflebebi. uflebebis saxiT figurirebda<br />

sisxlis samarTlis devnis SezRudvis problemis gadaWrasTan dakavSirebuli midgomebi,<br />

rac piris Tavisuflebas uzrunvelyofda. magaliTad, am pirobebs Soris<br />

aris is, rom adamianis dapatimreba an dakaveba mxolod policiis oficris mier<br />

wardgenili orderiT SeiZleba. (naw. 10), romelic ara ugvianes 24 saaTisa unda<br />

Semowmdes (naw. 11). patimrobis adgili mxolod kanoniT gansazRvruli sapatimro,<br />

sasamarTlo an satusaRo SeiZleba iyos (naw. 13). konstituciaSi Sevida sisxlis<br />

samarTlis saproceso ZiriTadi uflebebi, braldebis wayenebis wesebis (naw. 9)<br />

dacvis (9) da giraoTi ganTavisuflebis uflebaTa CaTvliT (naw. 12). braldebuls<br />

kanoniT uflebamosili mosamarTlis mier mosmenis (naw. 40) da nafic msajulTa<br />

sasamarTlos mier gasamarTlebis uflebebi aqvs (naw. 9), rasac nafic msajulTa<br />

acilebis ufleba (naw. 9) da sajarod gasamarTlebis uflebebic daemata (naw.9).<br />

29 1791 wlis safrangeTis konstituciaSi gansazRvrulia saxelmwifos iseTi<br />

movaleobebi, romlebic uflebebis dRevandel gagebas ar ukavSirdeba, rac imas<br />

niSnavs, rom maTi ganxorcieleba ar SeiZleba uzrunvelyofili iyos iZulebiT.<br />

magram es konstituciuri movaleobebi gavlenas axdenda individTa mdgomareobasa<br />

da maT uflebebze (Tumca Tavisuflebis xarisxs mudam rodi zrdian). saxelmwifo<br />

movaleobebs Soris iyo ufaso ganaTlebac [kari I, $3.13. 1791 wlis safrangeTis<br />

konstitucia da 1776 wlis pensilvaniis konstitucia (naw. 44)].


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

323<br />

suflebebis SezRudva mxolod konstituciis Tanaxmad SeiZleba. 30<br />

sityvisa da azris gamoTqmis ufleba uzrunvelyofilia cenzuris akrZalviT.<br />

1791 wlis safrangeTis konstituciis avtorebi cenzuraze<br />

yuradRebas amaxvileben, radgan igi wina reJimis yvelaze saSiS institutad<br />

iqna miCneuli. peticiisa da mSvidobiani, SeuiaraRebeli<br />

Sekrebis ufleba, 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebebis deklaraciasTan<br />

SedarebiT, siaxle iyo. es uflebebi yovelTvis ganimarteba<br />

sazogadoebrivi wesrigis dacvis regulirebis farglebSi. maTi<br />

Sinaarsi ganisazRvreba kanoniT. kanons, sxvaTa Soris, ar SeuZlia<br />

rame dabrkoleba Seqmnas bunebiTi da samoqalaqo uflebebis ganxorcielebaSi,<br />

magram uflebebis borotad gamoyeneba dasjadia. 31<br />

marTalia, adamianis uflebaTa franguli CamonaTvali liberalur<br />

epoqaSi arsebiTad ar gafarToebula, magram meti sizuste ki SeiZina.<br />

mogvianebiT, kriteriumad miCneulma belgiis konstituciam 1791<br />

wlis safrangeTis konstituciaSi aRnusxuli adamianis uflebaTa<br />

CamonaTvalis SekumSuli varianti moicva (gamonakliss warmoadgens<br />

umuSevrebisaTvis samuSaos SeTavazeba). 32 Tanasworoba erTmniSvnelovnad<br />

kanonis winaSe Tanasworobas niSnavs, e. i. kanonis yvelas<br />

mimarT erTnairad gamoyenebas. CamonaTvali Seivso gaerTianebaTa Seqmnis<br />

uflebiT, romelsac safrangeTis revoluciis dros sastikad<br />

uaryofdnen da krZalavdnen im motiviT, rom yovelgvari gaerTianeba<br />

30 franguli koncefciis gavleniT, profesiul literaturaSi ganasxvaveben uflebaTa<br />

kanonismieri SezRudvis ramdenime saxes: preventuls, maregulirebels da<br />

sisxlissamarTlebrivs. belgiis konstituciis mixedviT, daxurul adgilas Tavyriloba<br />

cis qveS Sekrebisagan gansxvavebiT, romelic garkveul wesebs eqvemdebareba,<br />

srulad dasaSvebi da Tavisufalia. es kvalifikacia SemdgomSi Ria cis qveS yvela<br />

sazogadoebrivi Sekrebis ganxorcielebaze gavrcelda.<br />

31 sityvis Tavisuflebis ganxorcieleba dasjadia mxolod konstituciaSi aRniSnuli<br />

darRvevebis SemTxvevaSi, kerZod, kanonisadmi daumorCileblobisaken, konstituciur<br />

xelisufalTadmi dapirispirebisaken an danaSaulis Cadenisaken mowodeba,<br />

an saxelmwifo moxelis Seuracxyofa. am tradiciis mimdevari saberZneTis amJamindeli<br />

konstitucia dawvrilebiT gadmoscems presis SezRudvis sxvadasxva SesaZleblobas.<br />

Tu konstituciuri uflebebis SezRudvebi konstituciaSi CamoTvlilia,<br />

es yovel SemTxvevaSi, formalurad mainc, maT savaldebulobas niSnavs.<br />

32 1831 wlisaTvis samoqalaqo, formalurad, politikur TavisuflebaTa sia<br />

praqtikulad Seivso. SemdgomSi masSi mxolod teqnikuri xasiaTis damatebebi Seitanes.<br />

magaliTad, mimoweris xelSeuxebloba Tanamedrove telekomunikaciebsac Seexo,<br />

presis Tavisufleba ki masobrivi informaciis yvela saSualebaze gavrcelda.


324<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

maxinji Suamavalia moqalaqes da saerTo nebas Soris. es ukanaskneli<br />

ki sicocxlis mimniWebelia politikuri nebis, e. i. kanonmdeblisaTvis.<br />

33 sacxovrebeli adgili da mimowera xelSeuxebelia. es<br />

akrZalva absoluturia da swored amiT aixsneba is, rom belgiaSi<br />

dResac dauSvebelia satelefono saubrebis mosmena; rac Seexeba<br />

sacxovrisis xelSeuxeblobas, gamonaklisi keTdeba kanonis Sesabamisad<br />

gacemuli Cxrekis orderis safuZvelze. swavleba Tavisufalia.<br />

beWdviTi sityvis Tavisufleba Sevsebulia winaswari giraos akrZalviT.<br />

34 dabolos, sxva revoluciuri konstituciebis msgavsad,<br />

mocemulia revoluciamdeli tiraniis mier Cadenil adamianis uflebaTa<br />

ramdenime, yvelaze miuRebeli darRvevis akrZalvac. amitomac,<br />

saxelmwifos ufleba ara aqvs Caerios saeklesio Tanamdebobebze<br />

daniSvnaSi. amitomaa gamoricxulia samoqalaqo sikvdili (yvela samoqalaqo<br />

uflebis CamorTmeva). amitomac cxaddeba, rom enebiT sargebloba<br />

uzrunvelyofilia, magram kanoniT SeiZleba dawesdes oficialur<br />

saqmeTa warmoebis ena.<br />

b) pozitiuri uflebebi: ekonomikuri da socialuri uflebebi da<br />

samarTlebrivi institutebis dacva<br />

samoqalaqo uflebaTa umravlesoba saxelmwifos winaaRmdeg mimar-<br />

Tuli Caurevlobis moTxovnebia, romlebic zogjer warsulSi Cadenil<br />

darRvevebze amaxvilebs yuradRebas (magaliTad, cenzuris an<br />

eklesiisTvis investituris akrZalva). liberalur epoqaSi saxelmwifos<br />

ZiriTad uflebebTan TiTqmis araferi esaqmeboda, garda imisa,<br />

rom igi marTlmsajulebis ganxorcielebasa da ufaso ganaTlebas<br />

uzrunvelyofda.<br />

1789 wlis safrangeTis adamianis da moqalaqis uflebaTa deklaracia<br />

socialur uflebebze arafers ambobs. 35 liberaluri konsti-<br />

33<br />

ix. Le Chapelier's Act (1791), romelic muSaTa TviTorganizebis cdas kategoriulad<br />

ewinaaRmdegeba.<br />

34<br />

belgiis konstituciis me-18 muxlis mixedviT: "mwerlebs, gamomcemlebsa da<br />

mbeWdavebs girao ar ekisrebaT".<br />

35<br />

1789 wlis zafxulSi damfuZnebeli krebis komitetis mier SemuSavebuli winadadebebi<br />

RaribTa uzrunvelyofis Taobaze sxvadasxva mosazrebas Seicavda, magram<br />

imis gamo, rom deklaracia maSin gamocxadda, rodesac es dokumenti jer mzad ar<br />

iyo (mas konstituciis saCqarod daweram SeuSala xeli), sakamaTo socialuri uflebebi<br />

am ukanasknelSi ar aisaxa.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

325<br />

tucionalizmi ar gahyva 1791 wlis safrangeTis konstituciis socialur<br />

tradicias. man ,,daamtkica” anu principad gaixada is, rac<br />

,,gamotovebuli iqna” 1789 wels.<br />

safrangeTis revoluciis bolos adamianis uflebebis bunebis arsi<br />

ganisazRvra sakuTrebis, erTi SexedviT sruli, gamarjvebis pirobebSi<br />

mflobelobaze damyarebuli uflebebis da koncefciebis individualuri<br />

cnebis Sesabamisad. gadasaxadebis `Sewera~ da gadasaxadebi<br />

viwrod iyo gagebuli da amodioda saxelmwifoze, rogorc<br />

,,Ramis guSagze”, warmodgenidan. sxvaTa Soris, saxelmwifo gadasaxadebi<br />

mxolod mesakuTreTa mcire jgufs ekisreboda.<br />

1917 wlamde, mcire gamonaklisis garda, konstituciuri individualuri<br />

da ZiriTadi uflebebi saxelmwifosa da mis organoebs<br />

ubralod ukrZalavda garkveul moqmedebebs; saxelmwifos unda<br />

gaegrZelebina kanonebis Seqmna, raTa zemoxsenebuli akrZalvebi Camdgariyo<br />

Tavisuflebis dacvis sistemaSi. ufro zustad, rakiRa saxelmwifo<br />

imisTvis arsebobs, rom sazogadoeba daicvas Tavisuflebis<br />

borotad gamoyenebisagan, rom erTis mier uflebaTa dacva ar<br />

laxavdes sxvaTa Tavisuflebas, Sesabamisad, man unda miiRos uflebis<br />

dasacavad kanonebi da am sistemaSi Caayenos akrZalvebi (gansakuTrebiT,<br />

sisxlis samarTali), romlebic dadgenilia konstituciiT<br />

samoqalaqo uflebaTa uzrunvelsayofad.<br />

XIX saukunis bolos daiwyo axleburi gaazreba Zveli, ZiriTadad<br />

negatiuri, konstituciuri Tavisuflebebis, e. i. im Tavisuflebebis,<br />

romlebic saxelmwifos Tavis Sekavebas avaldebulebda,<br />

amave dros uqonelTa da mSromelTa sasargeblod kanonebis Seqmnis<br />

cdiT. XX saukunis dasawyisSi am mimarTulebiT avangardSia meqsikis<br />

(1917w.) da vaimaris (1919w.) konstituciebi. saxelmwifo funqciebis<br />

gadasinjvas zogjer sasamarTloebi ewinaaRmdegebodnen (rogorc<br />

1935 wlamde amerikaSi), formaluri Sesworebebis tradiciul<br />

konstituciebSi Setana ki xSirad Zneldeboda.<br />

Termidorma da liberalizmma RaribTa Sesaxeb kanonebis gauqmebiT<br />

moaxdines saxelmwifos neitralizeba; axla Tavisi almebi antiliberaluri<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> koncefciam aafriala. igi sa-


326<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

xelmwifos usaxavda miznebs sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyofis<br />

imediT. es <strong>konstitucionalizmis</strong>aTvis sariskoa, radgan safrTxeSi<br />

aRmoCnda adamianis ZiriTadi uflebebi, romlebic saxelmwifoebriv<br />

regulirebas ar eqvemdebareba da konstituciurobis erTerTi<br />

burjia. sazogadoebaSi saxelmwifos gazrdilma rolma aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis, anu im ganStoebis sasargeblod daarRvia<br />

xelisuflebaTa wonasworoba, romelsac samoqalaqo uflebebi tradiciulad<br />

naklebad ainteresebs. amasTan, kanonmdebeli sakuTar politikur<br />

kontrols dauqvemdebara.<br />

haieki, nobelis premiis laureati da Tavisufali bazris apologeti,<br />

Tavis 1960 wels gamosul wignSi am safrTxes ase ajamebs:<br />

mTavroba, romelsac iZulebiTi saSualebebis gamoyeneba mxolod zogadi<br />

wesebis dasacavad SeuZlia, uZluria gansazRvros konkretuli<br />

adamianebis materialuri mdgomareoba da ganaxorcielos ganawilebi-<br />

Ti anu ,,socialuri” samarTlianoba. Tu mTavrobas konkretul adamianTa<br />

mdgomareobis gansazRvra surs, mas individualur Zalisxmeva-<br />

Ta mimarTulebis gansazRvris unaric unda hqondes. ganawilebiTi samarTlianoba<br />

mTeli resursebis erTiani centraluri xelisuflebisadmi<br />

daqvemdebarebas moiTxovs, e. i. imis gansazRvras, Tu ra miznebs<br />

emsaxuron adamianebi. roca sazogadoebis azri gadawyvets, Tu<br />

ra unda iqonios sxvadasxva adamianma, imave xelisuflebam unda gadawyvitos<br />

isic, Tu ra unda akeTon maT. 36<br />

konstituciiT gaTvaliswinebuli samsaxurebi negatiur uflebebs<br />

safrTxes socialuri areulobis dros socialuri mSvidobis "yidvis"<br />

cdisas uqmnian. politikuri uflebebiT uzrunvelyofa Tavdapirvelad<br />

axalwarmoSobil socialur moZraobaTa saWiroebebis dakmayofilebis<br />

gareSe moxda.<br />

radgan politikur uflebaTa gafarToeba sakmarisi ar aRmoCnda<br />

socialuri mSvidobisa da demokratiisaTvis, mravalwliani revoluciuri<br />

qaosis bolos mosaRebad, 1917 wlis meqsikis konstituciis<br />

Semqmnelebma misi erTi Tavi muSaTa uflebebs miuZRvnes. rvasaaTiani<br />

samuSao dRe, minimaluri xelfasi, Tanabari anazRaureba sqesisa da<br />

erovnebis miuxedavad da gaficvis ufleba garantirebuli iyo. dam-<br />

36<br />

Hayek, gv. 231-232; is, rom iZuleba umravlesobis nebas Seesabameba, iZulebis<br />

arss ar cvlis.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

327<br />

qiraveblebs muSebisaTvis usafrTxo samuSao pirobebis Seqmna da<br />

kviraSi erTi uqme dRis micema daekisraT. konstituciis mixedviT,<br />

samuSaoze daqiravebis wesebs, romlebsac am uflebebis ganxorcieleba<br />

unda uzrunveleyo, parlamenti adgenda. parlamentmave konstituciis<br />

sawinaaRmdego ara erTi SeTanxmeba gaauqma.<br />

pirvel msoflio omSi marcxiT gamowveuli areulobisas miRebulma<br />

vaimaris konstituciam zogierTi iseTi siaxle daamkvidra,<br />

romlebmac uflebaTa dacvis tradiciuli safuZveli kidev ufro<br />

Searyia. axla konstituciuri dacvis garantia ara marto calkeul<br />

pirT, aramed institutebsa da jgufebsac eZleodaT. amas Sedegad<br />

konstituciuri dacviT uzrunvelyofil institutTa arseboba mohyva<br />

da wina planze jgufTa uflebebi wamowia. vaimaris konstituciis<br />

119-e muxlSi swored institutebis dacvazea laparaki:<br />

ojaxi, rogorc ojaxuri cxovrebis, eris SenarCunebisa da zrdis<br />

safuZveli, sargeblobs konstituciis gansakuTrebuli dacviT. ojaxi<br />

orive sqesis Tanabaruflebianobas emyareba.<br />

wminda da jansaRi ojaxis dacva, misTvis sazogadoebrivi mniSvnelobis<br />

miniWeba saxelmwifos (mxaris) da adgilobriv xelisufleba-<br />

Ta amocanaa. mravalSvilian ojaxebs aqvT proporciuli mxardaWeris<br />

ufleba. dedoba sargeblobs mxareebis mxriv mxardaWeris da zrunvis<br />

uflebiT.<br />

119-e muxlSi asaxuli doqtrina, gansakuTrebiT, gadmocemuli uflebebisadmi<br />

miZRvnil TavSi, uSedegod ar darCeba, Tu mTlianad konstitucias<br />

seriozulad ekidebian. gasakviri araa, rom 1920-ian<br />

wlebSi germanelebma gaafarToves institutebis dacvis doqtrina.<br />

Tavisuflebis konkretulad ganxorcielebadi uflebis nacvlad am<br />

doqtrinas Semoaqvs Taviseburi saxelmwifo da sasamarTlo paternalizmi.<br />

am doqtrinis mixedviT, konstitucia icavs ara imdenad konkretuli<br />

adamianebis uflebebs, ramdenadac emsaxureba Tavisuflebas<br />

rogorc sazogadoebriv Rirebulebas an sazogadoebriv wyobas, an kidev,<br />

ganamtkicebs institutebs, romlebic emsaxurebian Tavisuflebisagan,<br />

agreTve sazogadoebrivi wyobisagan damoukidebel sazogadoebriv<br />

Rirebulebebs. laparakia ara calkeuli adamianebis uflebaze<br />

gansazRvros Tavisi saojaxo mdgomareoba, e. i. daqorwindes an ganqorwindes,<br />

aramed ojaxis, qorwinebis stabilobis dacvaze. amgvarad-


328<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

ve daculia ara calkeuli mosazrebebis gamoTqma, aramed beWdviTi<br />

sityvis Tavisufleba (kerZod, calkeuli azris gamoTqmis sazianod,<br />

iseT SemTxvevebSi, roca beWdviTi sityvis funqciobis uzrunvelsayofad<br />

saWiro ar aris uaryofis gamoqveyneba an roca beWdviTma sityvam<br />

didi jarima unda gadaixados, raTa aanazRauros sityvis Tavisuflebis<br />

borotad gamoyenebisaTvis miyenebuli zarali).<br />

socialur uflebaTa ganviTarebisaTvis xelSewyoba SeiZleba<br />

CaiTvalos pasuxad tradiciuli negatiuri ZiriTadi uflebebis<br />

kritikaze saxelmwifo socializmis mxriv. socialisturi samar-<br />

Tlebrivi koncefcia emyareboda imas, rom burJuaziuli Tavisuflebebi<br />

carieli da uSinaarsoa da ar uzrunvelyofs faqtobriv Tavisuflebas.<br />

risi maqnisia ganaTlebis da TviTrealizaciis ufleba,<br />

Tu kacs swavlis fuli ar gaaCnia? ra fasi aqvs beWdviTi sityvis<br />

Tavisuflebas, Tu gazeTebis gamocema mxolod mdidrebs SeuZliaT?<br />

ra azris gamoTqmis Tavisuflebazea laparaki, Tu televizia aCvenebs<br />

mxolod imas, risi reklamirebac SeiZleba?<br />

ukve sabWoTa _ ruseTiseuli 1918 wlis konstitucia da masze<br />

dafuZnebuli dekretebi zRudaven beWdviTi sityvis Tavisuflebas<br />

swored uflebaTa realuri ganxorcielebisa da maTi "WeSmariti<br />

arsebobis" saxeliT. qaRaldiT momarageba iqca saxelmwifo monopoliad,<br />

raTa gazeTebi, romlebic aSkara propagandistul rols asruleben,<br />

mSromelebis gankargulebaSi yofiliyo. gazeTebs mTlianad<br />

saxelmwifo afinansebda, risi meSveobiTac gazeTi "pravda" da mxolod<br />

"pravda" yvelasTvis xelmisawvdomi iyo. gamomcemlobaTa nacionalizaciis<br />

Semdeg, gamocemis sakiTxs mxolod saxelmwifo<br />

wyvetda. am viTarebaSi formaluri cenzura saWiro ar iyo. eWvgareSea,<br />

rom kapitalistur sazogadoebaSic gazeTis mflobelma an<br />

misi survilebis gamomxatvelma redaqtorma dasabeWd an gadasacem<br />

masalaze SeiZleba iqonios gavlena. magram saxelmwifo socializmis<br />

SemTxvevaSi, saxelmwifos mier uflebaTa "ganmtkiceba" Sinagan cenzuraze<br />

politikur SexedulebaTa dominirebas uzrunvelyofda. ker-<br />

Zo mesakuTreobiT ganpirobebuli TviTcenzura mxolod ramdenime<br />

gazeTsa da satelevizio arxze vrceldeba, magram azrTa sxvadasxvaoba<br />

masobrivi informaciis saSualebaTa oligopoliebSic SeiniSneba.<br />

saxelmwifo socializmis pirobebSi ki, erTi centraluri neba<br />

mTels beWdur Tu eleqtronul mediaze vrceldeboda.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

329<br />

socialuri uflebebis saxiT maTTvis nasroli xelTaTmani, nawilobriv,<br />

socialisturi samarTlebrivi zemoqmedebis pasuxad, socialisturma<br />

saxelmwifoebma aiRes. maT xeli mohkides am uflebaTa<br />

gafarToebis momsaxurebaTa ganviTarebas, zog SemTxvevaSi isini<br />

,,konstituciur" uflebebadac aqcies. Sesabamisi kontrzomebis<br />

ararsebobis pirobebSi, es iwvevs socialisturi samarTlebrivi SexedulebebisaTvis<br />

damaxasiaTebel xifaTs. Tu saxelmwifos amocanaa,<br />

materialuri momsaxurebis SeTavazebiTac ki, uflebaTa ,,namdvili<br />

ganxorcielebis” xelSewyoba, man amisTvis axali saxelmwifo gadasaxadebi<br />

unda daawesos. amis Semdeg matulobs saxelmwifos survili<br />

TviTon gansazRvros piradi uflebebis realizaciis meTodebi.<br />

warmoiSoba sxva saSiSroebebic. beWdviTi sityvis Tavisufleba SeiZleba<br />

ganxorcieldes ara marto saxelmwifo dotaciis meSveobiT<br />

gansazRvrul publikaciebsa da programebze, aramed, magaliTad, beWdviTi<br />

sityvis sferoSi monopoliebisaTvis saxelmwifo SewinaaRmdegebis<br />

gziT an politikuri winasaarCevno kampaniis dros gawonasworebuli<br />

politikuri informaciis Seqmnis SesaZleblobiT, e. i. Tumca<br />

pozitiuri regulirebis gziT, magram mainc im pirobebis srulyofis<br />

mizniT, romlebSic negatiuri uflebebi realizdeba.<br />

saxelmwifos mier socialuri amocanebis Tavis Tavze aRebis aucilebloba<br />

kidev ufro Zlierdeba Tanasworobis Tanamedrove moTxovniT.<br />

XIX saukunis liberaluri Sexedulebebi da Tavad vaimaris konstituciac<br />

ki, Tanasworobis sakonstitucio miTiTebas sityva-sityviT<br />

ganmartavdnen, e. i. mxedvelobaSi hqondaT Tanasworoba mxolod<br />

"kanonis winaSe", samarTalSefardebiTi Tanasworoba. XX saukunis<br />

konstituciaTa teqstebis an maTi gviandeli variantebis kiTxvisas,<br />

nawilobriv, adamianis uflebaTa Sesaxeb romis konvenciis, nawilobriv,<br />

albaT, demokratiuli legitimaciis avtoritetis zrdis Sedegad,<br />

igrZnoba, rom kanonmdebloba verc erT ZiriTad uflebaSi ver<br />

gaatarebs gansxvavebas adamiansa da moqalaqes Soris. 37<br />

37 ix. 1831 wlis belgiis konstituciis axali redaqcia. konstituciur uflebaTa<br />

germanuli koncefcia imave daskvnamde midis, Tumca amosavali wertili aq<br />

sxvaa. radgan adamianuri Rirsebis ufleba yvelas aqvs da adamianebs ZiriTadi uflebebi<br />

swored maTi Rirsebidan gamomdinare aqvT, ZiriTadi uflebebis mixedviT<br />

adamianebis dayofa antikonstituciuria.


330<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

socialur uflebaTa legitimaciis "tradicia" gaagrZela italiis<br />

konstituciam, romelic miRebulia meore msoflio omis Semdeg,<br />

socialisturi da komunisturi partiebis monawileobiT, 1946<br />

wlis franguli konstituciis preambulam (romelic moqmedi konstituciis<br />

nawilia). amave suliskveTebiTaa ganmsWvaluli 1948<br />

wlis gaeros adamianis sayovelTao uflebaTa deklaraciac. am deklaraciis<br />

Tanaxmad, yvela adamians aqvs socialuri dacvis da ekonomikuri,<br />

socialuri da kulturuli uflebebis gaxorcielebis<br />

ufleba, misi pirovnebis Tavisuflad ganviTarebis interesebisaTvis<br />

(22-e muxli). konvencia acxadebs Sromis uflebas, Sromis samar-<br />

Tliani anazRaurebis da fasiani Svebulebis uflebebs, 38 _ ufro<br />

metic, deklaraciis mixedviT, yvela adamians aqvs "Tavisi da Tavisi<br />

ojaxis arsebobisaTvis aucilebeli cxovrebis donis" uflebebi,<br />

socialuri da umuSevrobis daxmarebis, jandacvis da pensiis uflebebi.<br />

yvela es ekonomikuri da socialuri ufleba mniSvnelovnad<br />

gansxvavdeba tradiciuli adamianis uflebebisagan, e. i. ZiriTadi<br />

uflebebis da Tavisuflebebisagan. meore mxriv, maTi universaloba<br />

sakamaToa, radgan zogi maTgani erTmniSvnelovnad exeba samuSaos<br />

mimRebTa mdgomareobas. cxadia, samuSaos mimRebi SeiZleba aRmoCndes<br />

yvela, ise rogorc braldebuli. magram aseTi midgomis dros wamoiWreba<br />

ufro bundovani da problemuri momentebi: magaliTad, vin<br />

ikisra am uflebaTa uzrunvelyofis valdebuleba? da saerTod, rogoria<br />

maTi iuridiuli buneba?<br />

SromiT urTierTobebTan dakavSirebuli uflebebis mimarT SegviZlia<br />

vivaraudoT, rom Tanamimdevruli kanonebis safuZvelze valdebuli<br />

mxarea samuSaos mimcemi, magram gaugebaria, rogor unda dgebodes<br />

socialuri dazRvevis fondebi _ mxolod damqiravebelTa SenatanebiT<br />

Tu samuSaos mimRebTa Semosavlebidan? iqneb saxelmwifoa<br />

valdebuli es fondebi sagadasaxado Semosavlebidan Seavsos? Tu es<br />

asea, saxelmwifom es unda qnas Tavisi, sakuTari saxelmwifoebrivi<br />

momsaxurebis saxiT Tu sakmarisia kanonis miReba aseTi institute-<br />

38 sazogadoebis yvela wevrs aqvs socialuri dacvis ufleba da uflebamosileba,<br />

rom misi Rirsebisa da pirovnebis Tavisuflad ganviTarebisaTvis aucilebelia<br />

ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebi erovnuli Zalisxmevisa da<br />

saerTaSoriso TanamSromlobiT, agreTve TiToeuli saxelmwifos organizaciisa da<br />

resursebis mixedviT ganxorcieldnen. adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis<br />

22-e muxli.


ZiriTadi uflebebis gansazRvra<br />

331<br />

bis funqciobis Sesaxeb? maSin rogorRa dgeba sxva uflebaTa subieqtis<br />

sakiTxi da misi socialuri uflebis darRvevis SemTxvevaSi<br />

aqvs ki SesaZlebloba sasamarTlos mimarTos? minimaluri socialuri<br />

uflebebis mimarT es yovelive saeWvo xdeba.<br />

im konstituciebSi, romlebic ar miekuTvnebian saxelmwifo-socialistur<br />

rigs, socialuri uflebebi, antiliberaluri mobrunebis miuxedavad,<br />

samoqalaqo da politikuri uflebebisagan gansxvavebiT iZenen,<br />

rogorc wesi, naklebad maRal aRiarebas. amas Teoriuli da istoriuli<br />

mizezebis garda, praqtikuli axsnac aqvs. zogjer es uflebebi gulisxmobs<br />

gauTvaliswinebel xarjebs. meore mxriv, es ar aris universaluri<br />

uflebebi, anu mikerZoebuli uflebebia. gabatonebuli TvalsazrisiT,<br />

laparakia ara klasikur uflebebze, romlebic sasamarTlos meSveobiT<br />

realizdeba, aramed saxelmwifoebriv miznebsa da saxelmwifoebriv<br />

amocanebze. dawyebuli vaimaris konstituciidan, vidre Tanamedrove<br />

espaneTis konstituciamde, maT SemqmnelTa yuradReba uflebaTa am kategoriebisadmi<br />

konstituciebis saguldagulod SerCeuli frTxili gamoTqmebiT<br />

vlindeba. socialur uflebebs Seesabameba saxelmwifos udavod<br />

konstituciuri da materialuri movaleobebi, am uflebaTa ganxorcieleba<br />

ar SeiZleba moTxovnil iqnes sasamarTlo wesiT. individs<br />

ar SeuZlia sasamarTlos mimarTos, Tu misi socialuri uflebebi ar<br />

xorcieldeba. Tu saxelmwifo amocanaTa ganxorcielebisaTvis socialuri<br />

kanonmdebloba saerTod ar gamoiyeneba, sul didi, konstituciis<br />

xarvezia, magram ar SeiZleba amiT kanonmdeblobis efeqtianobis Semowmeba.<br />

saxelmwifos saqmianoba konstituciurad gamarTlebulia im SemTxvevaSi,<br />

Tu igi socialur uflebebTan dakavSirebul kanonebs gamoscems<br />

da socialuri saWiroebebisaTvis fuls xarjavs.<br />

rogorc Cans, niadagi sakmaod aramyaria. socialur da kulturul<br />

uflebaTa kulti mTel msoflioSi ara marto socialisturi propagandis,<br />

aramed kapitalizmis bunebidan gamomdinarec, momZlavrda. Sina<br />

saxelisuflebo urTierTobaTa cvlilebebma da socialur-demokratiuli<br />

solidarobis gavlenam msoflio sabazro ekonomikaSi garkveuli<br />

daTmobebi gamoiRo Sedegad. magram am uflebaTa adamianis ZiriTad konstituciur<br />

uflebebad miCneva saeWvoa. albaT, nawilobriv am mizezi-<br />

Taa, rom germaniis konstituciaSi ZiriTad socialur da kulturul<br />

uflebebze araferia naTqvami, Tumca konstitucia germanias "socia-


332<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

lur" saxelmwifod acxadebs. ZiriTadi kanoni, iuridiuli praqtikisagan<br />

gansxvavebiT, sakuTrebas mxolod nawilobriv icavs da mrewvelobis<br />

dargebis socializaciis uflebas iZleva. socialur dacvaze dafuZnebulma<br />

samagaliTo saxelmwifoebma – holandiam da SvedeTmac ki<br />

socialuri momsaxureba konstituciaSi ar Seitanes. bunebrivia, rac<br />

ufro didia socialuri SeRavaTebis Sewyvetis saSiSroeba, ufro<br />

mniSvnelovania am SeRavaTebis konstituciuri deklarireba maTTvis,<br />

visac maTi dakargvis saSiSroeba elis.<br />

8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />

8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva<br />

roca konstituciebis Seqmnis revoluciuri procesi bunebiTi samarTlis<br />

safuZvlebs daukavSirda, konstituciebis mkiTxvelTa da<br />

SemfardebelTa winaSe Semdegi SekiTxvebi wamoiWra: ras niSnavs adamianisTvis<br />

konstituciur uflebaTa qona da ra gamomdinareobs am<br />

uflebebidan? klasikuri negatiuri uflebebis SemTxvevaSi, konstituciuri<br />

dacva mxolod is rodia, rom adamianebs uzrunvelyofili<br />

aqvT SesaZlebloba raRac akeTon. bolos da bolos, Tu Tavisufleba<br />

warmoadgens amosaval mdgomareobas, pirvel mocemulobas, saxelmwifo<br />

moklebulia safuZvels Seasrulos iseTi moqmedebebi,<br />

romlebic am SesaZleblobas mospobda.<br />

amosavali wertilia moqalaqeTa Tavisufleba. moqalaqe inarCunebs<br />

Tavisuflebas saxelmwifoSi. rogorc paternalisturi Cagvrisagan<br />

ganTavisuflebuli zogi saxelmwifos konstitucia acxadebs<br />

_ nebadarTulia yvelaferi, rac akrZaluli ar aris. saxelmwifoebrivi<br />

wesiT rames regulireba, SezRudva, akrZalva, rac TavisTavad<br />

sxvas aravis vnebs, SesaZlebelia mxolod sagangebo uflebamosilebis<br />

SemTxvevaSi.<br />

1789 wlis deklaraciaSi abat seiesis winadadebiT Sevida debuleba,<br />

romlis Tanaxmadac, politikuri sazogadoeba, konstituciuri<br />

saxelmwifo ar niSnavs Tavisuflebis saxelSekrulebo SezRud-


as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />

vas; masSi SenarCunebulia bunebiTi Tavisuflebebi, ufro metic, TavianT<br />

sisrules isini uflebebis pirobebSi aRweven.<br />

333<br />

konstituciuri uflebebi mowodebuli iyo xelisuflebis Sez-<br />

RudvisaTvis. amerikuli konstituciis pirveli Sesworeba ar miu-<br />

TiTebda imas, rom adamianis nebaa isargeblos sityvis da aRmsareblobis<br />

TavisuflebiT, radgan amerikelTa umravlesobas es TavisTavad<br />

cxadad miaCnda. magram gasarkvevi is iyo, Tu ras niSnavda es<br />

Tavisufleba saxelmwifos TvalsazrisiT. pirveli Sesworebis Tanaxmad,<br />

kongresma ar unda miiRos kanonebi, romlebic zRudavs sityvis,<br />

beWviTi sityvis, aRmsareblobis Tavisuflebas; saxelmwifos<br />

ar SeuZlia daadginos religia.<br />

uflebaTa CamonaTvali icvleba; icvleba isic, rasac Sedegad<br />

mohyveba CamonaTvalSi Setana. magram, Tu vaRiarebT, rom konstitucia<br />

warmoadgens samarTlebriv normas, romlisganac valdebulebebi<br />

gamomdinareobs, e. i. mas aqvs normatiuli Zala, maSin samarTlebriv<br />

saxelmwifoSi konstituciaSi uflebaTa Setana uflebebs normatiul<br />

xasiaTs aniWebs.<br />

ZiriTadi uflebebis aRiareba saxelmwifos gansazRvrul movaleobebs<br />

akisrebs. magram ras niSnavs saxelmwifos movaleoba? yovelive<br />

amas konstituciaSi aRnusxuli uflebebis uSualo dacvis<br />

myari birTvis da am uflebis uSualo iuridiuli efeqtis sakiTxamde<br />

mivyavarT. ZiriTadi uflebebis an Tavisuflebebis Setana konstituciaSi<br />

niSnavs valdebulebaTa aRiarebas; pirveli, valdebulebas,<br />

rom Tavad ar daarRvevs am uflebebs; magram sakamaTod rCeba<br />

sakiTxi, avaldebulebs Tu ara konstitucia saxelmwifos uzrunvelyos<br />

am uflebaTa ganxorcieleba sxvaTa mimarT. saxelmwifom,<br />

cxadia, gansazRvrulwilad unda uzrunvelyos TavisuflebasTan dakavSirebuli<br />

uflebebis ganxorcieleba. am gagebiT ZiriTadi uflebebi<br />

ufro mets niSnavs, vidre konstituciurad aRiarebuli Tavisufleba,<br />

rogorc moqmedebis SesaZlebloba. magram ras niSnavs saxelmwifoebrivi<br />

uzrunvelyofa anu garantia saxelmwifos mxriv?<br />

egebis Tu ara zianis anazRaureba konstituciaSi aRnusxuli uflebebis<br />

darRvevis SemTxvevaSi, Tu mimdinare kanonmdeblobas es uflebebi<br />

ar dauzustebia? ra xdeba, Tuki uflebebs arRvevs is organo,


334<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

romelic saxelmwifos an kerZo piris saxeliT moqmedebs? SeerTebul<br />

StatebSi ki, sadac nebismieri mosamarTle konstitucias mzaobiT<br />

furclavs, konstitucia mxolod xangrZlivi ganviTarebis Semdeg<br />

gaxda zianis anazRaurebis Sesaxeb gadawyvetilebis iuridiuli<br />

safuZveli. <strong>konstitucionalizmis</strong> evropuli gagebisaTvis, romelic<br />

gansakuTrebiT fesvgadgmulia ungreTSi, damaxasiaTebelia anazRaurebis<br />

an konstituciis safuZvelze kerZo samarTlis mixedviT gasa-<br />

Civrebis legitimacia, Tu sxva pirTa ZiriTadi uflebebi irRveva im<br />

saqmianobis Sedegad, romelic akrZaluli ar aris. 39<br />

8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv<br />

urTierTobebze<br />

saxelmwifom Tavi unda Seikavos im moqmedebebisagan, romlebic romelime<br />

uflebis ganxorcielebasTan dakavSirebiT akrZalulia. uflebaTa<br />

SezRudvis procesSi, Tu konstituciaSi SezRudvis SesaZlebloba<br />

mierTebulia ZiriTad uflebasTan, saxelmwifos SeuZlia<br />

moiqces mxolod gansazRvruli saxiT.<br />

garkveuli uflebebis ganxorcieleba saxelmwifos aqtiuri saqmianobis<br />

gareSe warmoudgenelia. Tumca konstituciebi amis Sesaxeb<br />

Cveulebriv duman, saxelmwifos aqvs konstituciamdeli Zalaufleba<br />

sazogadoebriv wesrigze; es Zalaufleba demokratiulma legitimaciam<br />

SeiZleba aRiaros kanonmdeblobaze, rogorc suverenul saxalxo<br />

nebaze miTiTebiT. magram valdebulia ki saxelmwifo iseTi sazogadoebrivi<br />

pirobebi da garemoebebi Seqmnas, romlebic uflebaTa<br />

da TavisuflebaTa WeSmarit ganxorcielebas uwyobs xels? aris Tu<br />

ara konstituciis darRveva imis dausjeloba, vinc sxvas tusaRad<br />

amyofebs? Tu saxelmwifo aseT SemTxvevebSi sasjels mxolod imitom<br />

mimarTavs, rom miiCnevs, TiTqos ase SeZlebs SeinarCunos Tavisi<br />

privilegia Tavisuflebis SezRudvaze; unda uzrunvelyos Tu<br />

39 gamonaklisis saxiT, germaniis sakonstitucio sasamarTlom pirovnebis uflebaTa<br />

dasacavad moaxdina institucionalizacia zianis anazRaurebisa, romelic kanoniT<br />

miTiTebuli ar iyo, ufro metic, kanoniT akrZaluli iyo. iranis Sahis yofil<br />

cols dedofal soraias saxelis Semlaxav statiasTan dakavSirebiT araqonebrivi<br />

zianis kompensacia mieca. konstituciis uSualo gamoyenebis principisTvis<br />

(zianTan dakavSirebiT) mas Semdeg aRar miumarTavT [34 BVerfGE 269 (1973)].


as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />

335<br />

ara saxelmwifom is, ris molodinsac ayalibebs ZiriTadi ufleba?<br />

misi konstituciuri movaleoba moqalaqeTa ZiriTadi uflebebis<br />

darRvevis SemTxvevaSi dacvis uzrunvelyofaa Tu am darRvevis Tavidan<br />

acileba? am safuZvelze SesaZlebelia gavrcelebamde konfiskacias<br />

daeqvemdebaros mTeli tiraJi gazeTisa, romelic vinmes pativisa<br />

da Rirsebis Semcvel masalas aqveynebs.<br />

am kiTxvebze pasuxi unda veZeboT saxelmwifos rolis konstituciur<br />

aRqmaSi, agreTve imis garkveviT, Tu ramdenad saWiroebs sazogadoeba<br />

da ekonomika saxelmwifos momsaxurebas. sabazro ekonomikis<br />

Sesaqmnelad XIX saukunis dasawyisSi aucilebeli iyo SeeviwroebinaT<br />

saxelmwifo, romelic Sobs privilegiebs da inarCunebs<br />

maT monopolias; im periodSi formirebuli konstituciebi sakmaod<br />

mkveTrad ewinaaRmdegebian imas, rom saxelmwifo, gansakuTrebiT<br />

sul axlaxans damarcxebuli aRmasrulebeli xelisufleba, metismetad<br />

ereodnen ekonomikaSi da moqalaqeTa kerZo cxovrebaSi. amerikis<br />

uzenaesi sasamarTlos pozicia isaa, rom saxelmwifos ar gaaCnia<br />

aqtiuri movaleobebi adamianis uflebaTa dacvaSi.<br />

"jerovani proceduris" dacvis aucileblobis Sesaxeb klauzielis<br />

formulirebaSi araferia, rac Statebs daavaldebulebda moqalaqeTa<br />

sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba daecva kerZo pirTa<br />

SeWrisagan. 40<br />

magram mdgomareoba yvelgan erTnairi rodia. im qveynebSi, sadac<br />

saxelmwifos ekonomikuri roli istoriulad ufro mniSvnelovani<br />

iyo, vidre aSS-Si, sazogadoeba saxelmwifo samsaxurebis gareSe verafers<br />

gaxdeba. swored es ganapirobebs saxelmwifos konstituciur<br />

rols da igi uflebebs ufro aqtiurad icavs da aviTarebs.<br />

40 DeShaney v. Winnebag County Department of Social Services, 489 U.S. 189, 195<br />

(1989). am SemTxvevaSi socialuri samsaxuris deparetamentma garkveul zomebs mimarTa,<br />

roca Seityo, rom mama mxecurad epyroboda Svils, magram mas, mamisTvis<br />

mSoblis uflebis CamorTmevis mizniT sasamarTloSi saqme ar aRuZravs. bavSvma sastiki<br />

mopyrobis gamo tvinis travma miiRo. dedam Statis winaaRmdeg sasamarTloSi<br />

sarCeli Seitana, radgan am ukanasknelma bavSvis sicocxle ver daicva. saqme aq Sesabamisi<br />

kanonmdeblobis arsebobas an Zalmosilebas ki ara exeboda, aramed miRebuli<br />

zomebis sakmarisobasa da Statis konstituciuri movaleobis arsebobas (an<br />

ararsebobas) gulisxmobda.


336<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

aseTi saxelmwifo valdebulia daicvas uflebebi, miuxedavad imisa,<br />

Tu vin emuqreba maT. es koncefcia ar kmayofildeba saxelmwifo<br />

organoebis im CarevaTa Tavidan acilebiT, romelTa Sedegadac uflebebi<br />

irRveva. 41 Canasaxis sicocxlis dacvis cdisas, germaniis sakonstitucio<br />

sasamarTlo im daskvnamde mivida, rom sicocxlis<br />

dacva sisxlis samarTlis sferos ganekuTvneba. 1975 wels abortTan<br />

dakavSirebiT saqmis ganxilvisas gansakuTrebul azrze darCenili<br />

mosamarTleebic ki eWvobdnen Seesabameba Tu ara ZiriTadi uflebis<br />

dacvas sisxlis samarTlis meSveobiT dacvis forma. Tumca<br />

maTi arseboba da kanonmdeblobiT da saxelmwifos momsaxurebiT<br />

dacvis aucilebloba eWvqveS ar unda mdgariyo.<br />

1989 wlis Semdeg aRmosavleT evropis qveynebma saxelmwifos gadamwyveti<br />

rolis ugulebelyofa ar moisurves, Tvalsawier momavalSi<br />

arc Canda rame, rasac saxelmwifos momsaxurebis Secvla SeeZlo. saxelmwifos<br />

uflebadacviTi `momsaxurebani~ umravles SemTxvevaSi SenarCunda<br />

rogorc konstituciuri moTxovna. ungreTis konstitucia<br />

[$8 (1)] ZiriTad uflebaTa dacvas acxadebs saxelmwifos upirveles<br />

movaleobad, ise rogorc germaniis ZiriTadi kanoni ($1, me-3 abzaci),<br />

romelic gamoirCeva saxelmwifo-centristuli tradiciebiT, rom kanonmdebloba,<br />

aRmasrulebeli xelisufleba da sasamarTlo adamianis<br />

ZiriTad uflebebs unda miudgnen rogorc uSualod moqmed samarTals.<br />

yovelive amas mivyavarT ZiriTadi uflebebis sferos ganxorcielebis<br />

problemebTan, kerZod, sakiTxTan _ unda uzrunvelyofdes<br />

Tu ara saxelmwifo ZiriTadi uflebebis realizacias kerZo ur-<br />

TierTobebSi? moicavs Tu ara konstitucia kerZo samarTlis ur-<br />

TierTobebis sferos?<br />

klasikuri liberaluri konstituciebi efuZnebodnen mosazrebas,<br />

romlis Tanaxmadac, konstitucia namdvilia mxolod saxelmwifos<br />

mimarT, anu konstitucia saxelmZRvaneloa saxelmwifosaTvis da<br />

ara uSualod kerZo sferosaTvis. am Cinur kedels amagrebda samar-<br />

Tlis dargebis tradiciuli evropuli dayofac, romlis Tanaxma-<br />

41 germaniam gamoacxada saxelmwifos movaleoba daicvas uflebebi (sicocxlisa<br />

da Rirsebis ufleba) birTvuli sadgurebisa da qimiuri iaraRis usafrTxoebasTan<br />

dakavSirebiT. magram dRemde germaniis sakonstitucio sasamarTlo parlamentis<br />

mier uzrunvelyofil dacvas misaRebad miiCnevs.


as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />

337<br />

dac, kerZo damoukideblobis samyaro xasiaTdeba imiT, rom masze<br />

vrceldeba mxolod kerZo samarTlis gansazRvruli kodeqsebi,<br />

sxvagvarad, am samyaroSi piradi arCevanis Tavisufleba mefobs. Cvens<br />

droSi sxva mizezebTan erTad, oRond, pirvel yovlisa, germaniis<br />

sakonstitucio sasamarTlos mzardi gavleniT, romelic konstitucias<br />

obieqtur RirebulebaTa gamoxatulebad miiCnevs, mraval qveyanaSi<br />

konstituciis iuridiuli uzenaesobis srulyofis sababiT,<br />

aRiarebulia, rom konstituciis debulebebi unda ganxorcieldes<br />

kerZo urTierTobebis sferoSic. Tu vaRiarebT, rom kanonmdebelsa<br />

da mTavrobas adamianis ZiriTad uflebaTa aqtiuri dacvis sferoSi<br />

konstituciuri movaleobebi akisriaT, saWiroa ZiriTadi uflebebi<br />

da konstituciuri Rirebulebebi gamoyenebul iqnes kerZo urTier-<br />

TobebSic rogorc uSualod, kerZo samarTlis sferoSi Sesabamisi<br />

kanonmdeblobis gziT uSualo Sedegebis miRwevis (magaliTad, im<br />

xelSekrulebaTa baTilad cnoba, romlebic antikonstituciur diskriminacias<br />

Seicavs), ise kerZo samarTalSi konstituciis Sesabamisi<br />

sasamarTlo gamoyenebis gziT.<br />

yovelive es im axal siZneleTa wyaroa, romlebmac, SesaZloa,<br />

adre Tu gvian, safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas, romlis konstituciaSi<br />

uzrunvelyofac aucileblad miiCneoda. arRvevs Tu ara politikuri<br />

Sexedulebebis Tavisuflebas da amiT kidev konstitucias,<br />

samuSaos mimcemi, romelic uars eubneba vinmes samuSaod miRebaze<br />

politikuri Sexedulebebis gamo? safuZvliania Tu ara saxelmwifos<br />

mxriv samsaxurSi adamianis ar miReba misi politikuri Sexedulebebis<br />

gamo, magaliTad, uari uTxras Tanamdebobaze maswavlebels,<br />

romelic akritikebs saxelmwifo wyobas, kanonmdeblobas an<br />

im politikuri jgufis wevria, romelic akritikebs konstituciis<br />

principebs. 42 SeiZleba daiTxovo moqalaqe saxelmwifo samsaxuridan<br />

(rogorc es perlustraciis Sesaxeb kanonidan gamomdinareobs),<br />

42 1970-ian wlebSi, q-ni glazenapi – saSualo skolis maswavlebeli, rogorc<br />

germaniis saxelmwifo moxele, samsaxuridan im mizeziT daiTxoves, rom mxars<br />

uWerda kompartiis adgilobrivi organizaciis iniciativas aeSenebina sabavSvo baRi.<br />

saparlamento umravlesobis kenWisyriT miRebuli (10:9) gadawyvetilebis sawinaaRmdegod,<br />

strasburgis sasamarTlom miiCnia, rom samsaxuridan gaTavisufleba, Sexedulebidan<br />

gamomdinare, diskriminacias ar warmoadgenda, radgan q-n glazenaps Tavisi<br />

azris gamoTqmas aravin uSlida. saxelmwifo samsaxuri piradi Sexedulebebis<br />

gamoxatvis sferosgan damoukideblad iqna miCneuli. Glasenapp, Ser. A 104 (1986).


338<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

imis gamo, rom Tavis droze kanonier organizaciebs ekuTvnoda? 43<br />

axla ki davubrundeT kerZo samuSaos mimcems, romelic gamyidvels<br />

samuSaos micemaze uars misi im Sexedulebebisa da rwmenis gamo<br />

eubneba, romlebic am ukanasknelma gasaubrebis dros gamoTqva. erT<br />

SemTxvevaSi, uari dasabuTebulia imiT, rom arSemdgari gamyidvelis<br />

eqstremistulma Sexedulebebma, SesaZloa, potenciuri momxmareblebi<br />

daafrTxos. meore SemTxvevaSi, sawarmos mflobels ubralod ar<br />

moswons misi Sexedulebebi. mflobelma SeiZleba ifiqros, visi ra<br />

saqmea, Tu rogor gankargavs igi Tavis sakuTrebas. ratom unda iTminos<br />

mesakuTrem yoveldRe sakuTar Tvalwin im adamianis fizionomiis<br />

yureba, visi Sexedulebebic masSi zizRs iwvevs?<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> cnebebis Tanaxmad, amJamad mravali samar-<br />

Tlebrivi saxelmwifosaTvis akrZalulia iseTi diskriminaciia, romelic<br />

emyareba diskriminirebuli adamianis bunebriv Tvisebebs (rasa,<br />

sqesi, seqsualuri midrekileba, asaki, fizikuri naklovanebani).<br />

ar iTvleba diskriminaciad gansxvaveba, romelic dgindeba im TvisebaTa<br />

safuZvelze, romlebic warmoadgens dabrkolebas mocemuli<br />

amocanis Sesasruleblad. konstituciuri daculoba ukve arc ise<br />

erTmniSvnelovania da istoriuli TvalsazrisiT cvalebadia, Tuki<br />

negatiuri diskriminaciis safuZvelia rwmena an piradi wevroba. rac<br />

Seexeba uaRresad privatul urTierTobebs, aq SeiZleba diskriminaciis<br />

`Tavisufleba~ gamovlindes. yvelas SeuZlia sakuTar saxlSi<br />

rasisti iyos da stumrad is moiwvios, vinc surs. 44 adamiani,<br />

43 CexeTis respublikaSi lustraciis kanoniT im pirebs, romlebic "adrindeli<br />

reJimis" damsjel organoebTan TanamSromlobdnen, saxelmwifo samsaxurSi Tanamdebobis<br />

dakaveba SeezRudaT.<br />

1945 wlis Semdeg germaniaSi nacisturi partiis wevrTa uflebebi koleqtiurad<br />

SeizRuda. konstituciis Tanaxmad, es SezRudvebi sasamarTlo kontrols ar<br />

eqvemdebareba da konstituciis ZalaSi Sesvlamde samxedro administraciis mier<br />

gamocemuli wesebis konstituciurobas sasamarTlo ver gadasinjavs. yofili Stabis<br />

agentebisTvis saxelmwifo samsaxuris akrZalva 1990 wels germaniis gaerTianebis<br />

Semdeg politikuri jgufis wevrobisaTvis ki ara, aramed policiaSi dasmenisTvis<br />

sasjelad iqna miCneuli.<br />

44 "adamiani damoukideblad cxovrebisTvisaa gaCenili. yvela kacs unda hyavdes<br />

kargi coli, janmrTeli da Zlieri Svili. Raribebi da mdidrebi saWiro ar<br />

arian." Saint-Just, L'Esprit de la Révolution suivi de Fragments sur les Institutions<br />

Républicaines (Paris: Union Generale d'Editions, 1963), gv. 12. radikaluri egalitarianizmis<br />

Tanamedrove magaliTi, romelsac Sedegad, SesaZloa, piradi urTierTo-


as gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?<br />

339<br />

ojaxs rom qmnis da uars eubneba pretendents, romelic ar moswons,<br />

ukanonod rodi iqceva, Tumca revoluciuri Tanasworobis<br />

mimdevrebi aqac samarTlianobis Setanas moindomebdnen. 45<br />

ungreTis konstitucias metad Taviseburi antidiskriminaciuli<br />

pozicia uWiravs. mas Tanasworoba ahyavs umniSvnelovanes principamde,<br />

romelic mTel samarTals moicavs da warmoadgens zesamarTals.<br />

amis ganxorcielebas igi saxelmwifos aqtiur movaleobad miiCnevs:<br />

(1) ungreTis respublika Tavis teritoriaze myof yovel adamians<br />

uzrunvelyofs adamianisa da moqalaqis uflebebiT rasis, feris,<br />

sqesis, enis, religiis, politikuri Tu sxva Sexedulebebis, erovnuli<br />

Tu socialuri warmomavlobis, qonebis, dabadebis an sxva safuZvelze<br />

diskriminaciis gareSe.<br />

(2) (1) abzaciT gaTvaliswinebulTan dakavSirebuli nebismieri diskriminacia<br />

mkacrad isjeba kanoniT.<br />

rogor Sefasdeba zemoaRniSnuli diskriminacia ungreTis konstituciis<br />

mixedviT? masSi adamianisa da moqalaqis imdeni uflebaa,<br />

swrafad verc ipovi kerZo cxovrebis iseT aspeqts, romelic Ziri-<br />

Tad uflebasTan ar iyos dakavSirebuli. konstituciis teqsti<br />

farToa. Tu diskriminaciis daudasturebloba aris `samoqalaqo samarTali~,<br />

maSin, udavoa, saxelmwifo miiRebs kanons, romlis Tanaxmadac,<br />

samuSaos mimcems ver moaqcev diskriminaciaSi samuSaos mim-<br />

Rebis mimarT. magram es samoqalaqo samarTalic rom ar iyos, diskriminacia<br />

mainc akrZaluli iqneboda, radgan dasjadia yovelgvari<br />

diskriminacia, maT Soris, piradi xasiaTis diskriminaciac. sisxlis<br />

samarTalSi sagangebo normebis ararsebobis gamo madiskriminebeli<br />

samuSaos mimcemi ar daisjeba, magram konstituciis uSualo gamoyenebis<br />

CarCoebSi zianis anazRaureba daekisreba.<br />

bebis konstituciuri Semowmeba mohyves, ix. ungreTis postkomunisturi konstituciis<br />

70(a) muxli.<br />

45 amis Sedegi, Tu kanonis am debulebas vinme seriozulad miiRebs, isaa, rom<br />

Tanasworobis sistema adamianis yvela ZiriTad uflebaze maRla dgas, anu viRebT<br />

raRac iakobinur antidiskriminaciul tiranias. sazogadoebis yvela fenaSi, piradi<br />

cxovrebis CaTvliT, Cveni uflebebis ganxorcielebiT sxvebis daculi Tvisebebis<br />

diskriminacia did danaSaulad iTvleba.


340<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva:<br />

saxelmwifosa da Tavisuflebis Serigeba<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />

8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva<br />

bleqstons miaCnda, rom samoqalaqo Tavisufleba igivea, rac bunebrivi<br />

Tavisufleba, oRond mxolod im zomiT, ra zomiTac mas adamianuri<br />

kanonebi zRudaven da ra zomiTac igi aucilebeli da saWiroa<br />

sazogado sikeTisaTvis. 46<br />

Tavisufleba, Sesabamisad, SeiZleba SeizRudos Tumca mxolod<br />

imdenad, ramdenadac es sazogadoebis TvalsazrisiTaa saWiro. bunebiTi<br />

samarTlis eniT formirebuli es koncefcia im iuristis damaxasiaTebel<br />

pozitivistur Tvalsazriss gamoxatavs, romelic pozitiuri<br />

samarTlis sferoSi specialdeba. kanoni uzrunvelyofs ara<br />

arsebul uflebebs, aramed mas ainteresebs, romel sferoSi daadginos<br />

movaleobebi, aucileblobis SemTxvevaSi SezRudos moqmedebis<br />

SesaZleblobani. uflebebi warmoiSoba, ukidures SemTxvevaSi, saxelmwifo<br />

regulirebis wyalobiT. es sruliad gasagebia iseT samyaroSi,<br />

sadac yvela arsebiTi instituti, maT Soris, bleqstonis sakuTrebis<br />

ufleba, sabolood, warmoadgens saxelmwifos an adamianis<br />

tradiciis, an mosamarTleebis qmnilebas.<br />

SezRudvis am SesaZleblobas ar uaryofdnen adamianis uflebaTa<br />

revoluciuri deklaraciebi, romlebic miuTiTebdnen uflebebisa da<br />

Tavisuflebebis regulirebis prioritetulobaze. klasikuri konstitucionalizmi<br />

cdilobs Tavisufleba SeaTanxmos sazogadoebrivi<br />

simSvidis aucileblobasTan, romelic saxelmwifoSi cxovrebas<br />

ukavSirdeba. revoluciuri bunebiTi samarTlis pozitivaciis, e.i.<br />

konstituciuri aRiarebisa da konstituciebSi Setanis dros sazogadoebrivi<br />

wesrigisa da mSvidobianobis am moTxovnas, erTi SexedviT,<br />

mxedvelobaSi naklebad iReben, vidre amas bleqstonis pozitivizmi<br />

akeTebda. mxolod daTqmebiT aRiares, rom sazogadoebriv interesebze<br />

miTiTebiT, SeiZleba uari iTqvas adamianis uflebaTa gan-<br />

46 Sir William Blackstone, Commentaries on the Laws of England, vol. 1 (Chicago:<br />

Chicago University Press, 1979), gv. 125.


ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />

Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />

341<br />

xorcielebaze. aseTi SesaZlebloba ki rusos demokratiaSi macduria:<br />

politikur procesSi monawileoba yvelas SesaZleblobas aZlevs<br />

moaxdinos nebis realizacia sazogadoebis `namdvil~ upiratesobaTa<br />

gansaxorcieleblad. 47 raki sazogadoebas ase surs, adamianis<br />

uflebebi arsebiTi aRar aris. arsebobs ki saerTod oqros Sualedi<br />

adamianis uflebebis absolutizmsa da saxelmwifoebrivi, sazogadoebrivi<br />

regulirebis saWiroebebs Soris?<br />

1789 wlis safrangeTis adamianisa da moqalaqis uflebaTa deklaracia<br />

Tavisuflebas, sakuTrebas, usafrTxoebas da tiraniisadmi<br />

winaaRmdegobas uwodebs adamianis ganuyofel da bunebiT uflebebs.<br />

magram ganuyofloba SeuzRudaobas rodi niSnavs. sagulisxmoa, rom<br />

swored deklaracia ganixilavs sakiTxs, Tu ramdenad SeiZleba es<br />

uflebebi SeizRudos. 48<br />

abat seiesis koncefciis Sesabamisad, bunebiT uflebaTa SezRudva<br />

SesaZlebelia mxolod sxva pirTa msgavsi uflebebis SenarCunebis<br />

interesebisaTvis da ara romeliRac imanenturi movaleobisaTvis. am<br />

uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba dadgindes.<br />

zemoaRniSnuli, amerikuli koncefciis msgavsad, gamoxatavs konstitucionalizmsa<br />

da ZiriTad uflebebs Soris kavSiris arss. konstitucionalizmi<br />

gansazRvravs, Tu ramdenad SeiZleba ZiriTad uflebebad<br />

aRiarebuli uflebebis SezRudva an, piriqiT, gviCvenebs,<br />

Tu ramdenad zRudavs es uflebebi xelisuflebebs, romlebic Seadgenen<br />

saxelmwifos. am formulaSi ori cvladia, romlebic damokidebulia,<br />

erTi SexedviT, saxelmwifoze da, Sesabamisad, kanonmde-<br />

47 miuxedavad imisa, rom adamianebis gadawyvetilebebi xSirad egoisturi araa,<br />

da isini, SesaZloa, qvelmoqmedebis surviliT, solidarobiTa da zneobrivi moTxovnebiT<br />

iyvnen STagonebuli da xandaxan piradi msxverplis gasaRebadac arian<br />

mzad, daismis logikuri kiTxva: ratom unda ainteresebdeT adamianebs (romlebic<br />

gadawyvetilebebs kenWisyriT iReben) sazogadoebrivi keTildReoba, Tu es maT<br />

kargs arafers uqadis?<br />

48 regulirebis problema ase dgas: raSi gvargia TavisTavad nagulisxmebi uflebebi?<br />

konstituciebi ZiriTad uflebebs amosaval wertilad miiCneven, magram Tu<br />

isini amdenad mniSvnelovania, kozirebia, rogorc amas dvorkini ityoda, maSin unda<br />

gadavwyvitoT, rodis viTamaSoT kozirebiT da saerTod gamoviyenoT Tu ara didi<br />

kozirebi.


342<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

belze: (1) Tumca arsebobs ZiriTadi uflebebi, romlebic zRudavs<br />

saxelmwifos, magram, YTu romeli uflebebi miiCneva aseTebad, mniSvnelovanwilad<br />

kanonmdeblis gadawyvetilebazea damokidebuli; (2)<br />

Tu ramdenadaa kanonmdebeli SezRudvaSi SezRuduli, aseve ZiriTadad<br />

saxelmwifos arCevanzea damokidebuli.<br />

sakiTxs, Tu romeli uflebebis aRiarebaa saWiro, konstituciur<br />

sistemaSi gansazRvravs sazogadoebrivi Rirebulebebi da moTxovnilebebi<br />

(rogorc konstituciis Seqmnis, ise mogvianebiT, misi ganmartebis<br />

da gamoyenebis procesSi <strong>konstitucionalizmis</strong> principebi iZleva imis<br />

farglebs, Tu ramdenad SeiZleba yuradRebis gareSe datovo SezRudva,<br />

romelic garegnulad vlindeba rogorc negatiuri ufleba).<br />

konstituciurma saxelmwifom misi absolutisturi samarTalwinamorbedisgan<br />

memkvidreobiT miiRo erTi arsebiTi SesaZlebloba:<br />

momwesrigebeli xelisufleba, romelic aucilebelia sazogadoebrivi<br />

wesrigis, sazogadoebrivi simSvidis SesanarCuneblad, policiuri<br />

uflebamosileba, romlis meSveobiT igi iWreba samarTlis sferoSi,<br />

Tavisuflebis samefoSi.<br />

es SeWra SeiZleba SeizRudos mxolod Sinaarsobrivi momentebiT,<br />

Tu romelime konkretuli Tavisufleba sargeblobs dacviT,<br />

rogorc ZiriTadi uflebiT. roca saxelmwifoebrivi regulirebis<br />

sferos gafarToebiT <strong>konstitucionalizmis</strong> amgvari garantia arasakmarisi<br />

aRmoCndeba, aucilebelia saxelmwifo xelisuflebis ufro<br />

zusti SezRudva. magaliTad, Tu vinmes sisxlis samarTlis pasuxisgebaSi<br />

aZleven, amis ukanonobis argumentireba Tavisuflebis<br />

darRvevis faqtiT sakmarisi ver iqneba. aq saWiroa saxelmwifos<br />

Carevis zRvris ufro zusti dadgena. magram amgvari gansazRvruloba<br />

sruli ar aris. maSin, roca ZiriTadi Tavisuflebebis da<br />

Rirebulebebis Sesaxeb Tanxmoba SesaZlebelia, ise rogorc imis<br />

Sesaxeb, rom isini yvelas erTxmad eniWeba, amgvari SeTanxmebis pozitiur<br />

Sedegebs umravlesoba xSirad uaryofs. sityvis Tavisufleba<br />

iSviaTadaa sakamaTo racionalur Semecnebaze damyarebul sazogadoebaSi,<br />

magram amis safuZvelze pornografiis daSveba bevrisaTvis<br />

miuRebeli iqneboda.


ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />

Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />

343<br />

uflebebis Sinaarsis gansazRvrisas konstitucia miuTiTebs saxelmwifos<br />

qmedunarianobis SenarCunebazec, rogorc Tavis pirveli<br />

rigis amocanaze. saxelmwifos funqciobaze (da konstituciis da<br />

<strong>konstitucionalizmis</strong> Sansebze) gavlenas axdens saxelmwifos sim-<br />

Svidis uzrunvelyofis amocana. 49 saxelmwifo unda gvTavazobdes<br />

momsaxurebas da, Sesabamisad, upasuxebdes efeqtianobis moTxovnebs.<br />

amitomac ZiriTadi uflebebis garantia unda ganisazRvrebodes im<br />

absoluturi samarTlebrivi dacvisagan, romelic nakarnaxebia adamianis<br />

uflebaTa logikiT. konstituciuri wyoba iZulebulia gaiTvaliswinos<br />

sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyofis es moTxovna,<br />

maT Soris saerTaSoriso uSiSroebis mxardaWeris da saxelmwifoebrivi<br />

interesebis gaTvaliswinebis moTxovnac, magram mxolod Tavisuflebis<br />

Selaxvis fasad.<br />

Tavisuflebis farTod dacvis SemTxvevaSic ki, Tavisuflebis daculobasa<br />

da saxelmwifos mier uzrunvelyofil wesrigs Soris<br />

dapirispireba mudmivad igrZnoba. adamianis uflebebiT saxelmwifos<br />

metismeti SeboWiloba da maTi konstituciaSi aRnusxva, sabolood,<br />

safrTxeSi agdebs mTel politikur sistemas. konstitucionalizmi<br />

uflebaTa dacvis iseT formas eZiebs, romelic safrTxes uqmnis misive<br />

arsebobis wanamZRvrebs. amis klasikuri gamoxatulebaa dilema:<br />

ramdeni Semwynareblobis gamovlenaa saWiro konstituciuri sistemis<br />

Seuwynarebel mowinaaRmdegeTa mimarT im ZiriTadi uflebis uzrunvelyofis<br />

aucileblobis motiviT, romlebic safrTxes uqmnis<br />

saxelmwifos. is, rom Semwynarebloba imaT uflebaTa dacvaSi, vinc<br />

Tavs esxmis sistemas, scdeba aucilebeli RonisZiebebis farglebs,<br />

metismetad gulubryvilo pasuxia am kiTxvaze. saqme isaa, rom uflebaTa<br />

SezRudvebma, romlebic wyobilebis dacvis almiTaa Semotanili,<br />

iseve SeiZleba daarRvios konstituciuri sistema, rogorc<br />

misma mowinaaRmdegeebma.<br />

49 rogorc pirvel TavSi aRvniSneT, konstitucionalizmi da saxelmwifo institutebi<br />

imTaviTve erTgvarovnebas moiTxoven da yvelasTvis saarsebo minimums gulisxmoben.


344<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

8.4.2. uflebaTa SezRudvebis farglebi<br />

kanonmdeblis uzenaesobidan gamomdinare mas, erTi SexedviT, yvelaferi<br />

SeuZlia. magram im normebis arsebobis SemTxvevaSi, romlebic<br />

adamianis ZiriTad uflebebs Seexeba, konstituciuri sistemebi adgens<br />

kanonmdeblis Tavisuflebis sazRvrebs. am barierebis gamoyeneba<br />

ZiriTadad im moTxovnaTa gamo xdeba saWiro, romlebic samarTlebriv<br />

saxelmwifos waeyeneba (saxelmwifo organoebma unda daicvan kanonis<br />

miTiTebebi); gansxvaveba isaa, rom samarTlebrivi saxelmwifos<br />

es principebi, upirveles yovlisa, mTavrobis saqmianobis mimarT gamoiyeneboda<br />

ufro konkretul aqtebTan, vidre dadgenilebis miRebasTan<br />

dakavSirebiT, maSin roca konstituciuri sistema maT kanonmdeblebis<br />

mimarTac axorcielebs.<br />

Tumca konstituciebis teqstebSi es farglebi mxolod nawilobrivaa<br />

miTiTebuli; maTi meore nawili ki sasamarTlo praqtikis meSveobiT<br />

SemuSavda. uflebaTa SezRudvis sasamarTloseuli zusti<br />

Sesrulebis upiratesoba isaa, rom SezRudvis farglebis gansaz-<br />

Rvrisas sazogadoebriv saWiroebebs, momentis moTxovnebs da siZneleebs<br />

samarTalSemfardebeli ukeT iTvaliswinebs, vidre kanonmdebeli.<br />

ra Tqma unda, am saqmeSi arc sasamarTlos monawileobaa uxarvezo.<br />

safrangeTis 1789 wlis adamianis da moqalaqis uflebaTa<br />

deklaracia ukve Seicavda princips, romlis Tanaxmadac, uflebebi<br />

mxolod kanoniT unda SezRuduliyo, e.i. uflebaTa SezRudvas deklaracia<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis privilegiad miiCnevda. SedarebiT<br />

gviandeli konstituciebis teqstebi aRniSnaven gansxvavebebs<br />

adamianis calkeul aRiarebul ZiriTad uflebebs Soris maTi Sez-<br />

Rudvadobis mixedviT, zogierT SemTxvevaSi SemzRudav kanonebs, anu<br />

uflebis ubralo mowesrigebas isini ukavSireben garkveul proceduras<br />

(kvalificiuri umravlesobis uzrunvelyofis aucilebloba,<br />

organuli an konstituciuri kanonis miReba). zogierTi ZiriTadi<br />

uflebis SezRudva mxolod sxva (msgavs) uflebaTa sasargeblod,<br />

Tanac mxolod im SemTxvevaSi xdeba, roca am uflebis SezRudvis<br />

gareSe Seilaxeboda sxva pirTa konkretuli Tanaswori uflebebi.<br />

calkeul SemTxvevebSi konstituciebi gansazRvraven iseT zogad<br />

interesebsa da Rirebulebebs, romelTa dacvas isini aucileblobad<br />

miiCneven ZiriTadi uflebebis sazianodac ki. amerikuli sityvis Ta-


ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da<br />

Tavisuflebis Serigeba <strong>konstitucionalizmis</strong> farglebSi<br />

345<br />

visufleba, romelic, erTi SexedviT, absoluturi moCans, SesaZloa<br />

SeizRudos, Tu es ufleba uSualo safrTxes uqmnis sazogadoebriv<br />

wesrigs an axdens danaSaulis provocirebas. germaniis ZiriTadi kanoni<br />

axalgazrdobis, agreTve adamianis pativisa da Rirsebis dacvas<br />

iseT Rirebulebebad miiCnevs, romlebic zRudavs sityvis Tavisuflebas.<br />

qvemoT moyvanilia uflebaTa SezRudvis ramdenime SesaZlebloba<br />

germaniis ZiriTadi kanonidan, romlebic damaxasiaTebelia sxva<br />

qveynebisaTvisac. ZiriTadi uflebebi SeiZleba SeizRudos, Tu am<br />

uflebebiT borotad sargebloben an maT iyeneben danaSaulis Casadenad.<br />

gaerTianebebis Tavisufleba SeiZleba SeizRudos, Tu gaer-<br />

Tianeba upirispirdeba sisxlis samarTalis kodeqss an mimarTulia<br />

konstituciuri wyobis winaaRmdeg (sisxlis samarTlis kodeqsis<br />

muxlebis Semadgenlobas Tavisi konstituciuri sazRvrebi aqvs). saxelmwifos<br />

uSiSroebis interesebisaTvis SeiZleba SeizRudos mimosvlis<br />

Tavisuflebis uflebac im uSualo safrTxis Tavidan asacileblad,<br />

romelic emuqreba Tavisufal demokratiul konstituciur<br />

wyobas (me-11 muxlis me-2 abzaci). es abzaci muxlis teqstSi<br />

CarTes 1968 wels miRebuli kanonis Sesabamisad, rogorc reaqcia<br />

teroristebis masobriv gamosvlebze. binis xelSeuxebloba SeiZleba<br />

SeizRudos im sazogadoebrivi safrTxis Tavidan asacileblad, romelic<br />

emuqreba sazogadoebriv wesrigs da sazogadoebriv usafrTxoebas,<br />

agreTve axalgazrdobis morals. sakuTreba SeiZleba iZulebiT<br />

gasxvisdes sazogadoebis interesebidan gamomdinare. zogjer<br />

ufleba SeiZleba SeizRudos yovelgvari pirobis gareSe, magaliTad,<br />

Ria cis qveS krebebis Catarebis ufleba. 50<br />

uflebaTa SezRudvis germanuli principebi saerTo evropulisagan,<br />

arsebiTad, mxolod maTi diferencirebiT gansxvavdeba. am mxriv,<br />

etalonia 1950 wlis evropis konvencia adamianis uflebebisa da ZiriTadi<br />

Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb, romelic adamianis TiTqmis<br />

yvela dacvad uflebas miiCnevs SezRudvadad erovnuli uSiSroebis,<br />

sazogadoebrivi uSiSroebis dacvis, sazogadoebrivi janmrTelobis,<br />

sazogadoebrivi wesrigisa da zneobis dacvis da danaSaulis Tavidan<br />

acilebis safuZvelze, xolo sagangebo mdgomareobis SemTxvevebSi<br />

dasaSvebad miiCnevs Semdgom SezRudvebsac. piradi cxovrebis ufle-<br />

50<br />

sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT es zomebi jer kidev 1831 wlis belgiis<br />

konstituciiT iqna gaTvaliswinebuli.


346<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

ba SeiZleba SeizRudos qveynis ekonomikuri keTildReobisaTvis<br />

(komentari mkiTxvelisTvis migvindvia). Tu davufiqrdebiT imas, rom<br />

swored am dokumentma Seuwyo didwilad xeli evropis saxelmwifoebSi<br />

konstituciuri uflebebis ganviTarebas, naTeli gaxdeba, ra<br />

sust dabrkolebebs warmoadgendnen konstituciur uflebebad qceuli<br />

ZiriTadi uflebebi.<br />

saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi interesebis ganxorcieleba,<br />

daTqmis gareSe, rogorc Cans, unda niSnavdes, rom namdvili Sez-<br />

Rudvebi ar arsebobs: ZiriTadi uflebebic agreTve icviTeba. mdgomareoba,<br />

roca uflebaTa SezRudva xdeba saxelmwifoebrivi aucileblobis<br />

niSniT, bevrad ukeTesi rodia socialisturi samarTlis<br />

koncefciaze, romelic uflebebis ganxorcielebas dasaSvebad mxolod<br />

mSromeli xalxis interesisaTvis miiCnevda.<br />

magram sinamdvileSi, uflebaTa SezRudvis SesaZlebloba moqnili<br />

cnebebis safuZvelze, samarTlebriv saxelmwifoSi, omis Semdgom evropaSi<br />

ar iqceva sistematuri borotebis gamoyenebis wyarod. Ziri-<br />

Tad uflebaTa Sinaarsis arsi da Tavad adamianis Rirseba, germaniisa<br />

da ungreTis konstituciebis Tanaxmad, ar SeiZleba SeizRudos. 51<br />

Zalauflebis demokratiuli gamoyeneba da antidespoturi sazogadoebrivi<br />

kultura, romelic politikosebzec axdens gavlenas,<br />

sazogadoebas adamianis ZiriTad uflebaTa pativiscemas STaagonebs.<br />

sasamarTlo kontrolis gamo kanonmdebeli iZulebulia WeSmariti<br />

mniSvneloba mianiWos im sferoebs, romelTa CarCoebSic konstitucia<br />

uflebebs zRudavs. sasamarTlos SeuZlia ganixilos uflebaTa<br />

SezRudvis sazogadoebrivi saWiroebac. aseTi saWiroebis sababiT,<br />

igi guldagul ixilavs sakiTxs, mizanSewonelia Tu ara SezRudvis<br />

SemoReba demokratiuli saxelmwifos funqciobisaTvis. 52<br />

51 Tanamedrove konstituciebis umravlesoba sagangebo mdgomareobisa da omis<br />

SemTxvevaSi adamianis uflebaTa Semdgom SezRudvas iTvaliswinebs. magram germaniis<br />

ZiriTadi kanoni am mxriv Zalian cota damatebiT SezRudvas adgens. patimrobis vada<br />

sasamarTlos sanqciis gareSe oTx dRemdea gaxangrZlivebuli. sxvagvarad, adamianis<br />

uflebaTa mniSvnelovani SezRudva, sazogadoebrivi mSvidobis interesebidan<br />

gamomdinare, Tavad konstituciis debulebebiTaa gansazRvruli.<br />

52 es, arcTu ise gamokveTili, Tumca ki kontrolisaTvis saWiro midgoma evropis<br />

adamianis uflebaTa sasamarTlosTvisaa damaxasiaTebeli, romelic amosaval<br />

wertilad 1950 wlis adamianis uflebaTa konvenciis teqsts miiCnevs da, aqedan


as emsaxureba ZiriTadi uflebebi<br />

347<br />

samarTlebrivi saxelmwifos principebidan gamomdinareobs Ziri-<br />

Tadi uflebebis SezRudvis Semdgomi gamkacreba. uflebis SezRudva<br />

unda iyos gonivruli da Tanazomieri. uflebaTa SezRudva am moTxovnas<br />

maSin Seesabameba, Tu regulireba gamodgeba da aucilebelia<br />

samarTalSemoqmedebiTi miznebis misaRwevad (sxva saSualebebiT mizani<br />

miuRwevelia). sakonstitucio samarTalwarmoebis amJamindeli<br />

mdgomareobis mixedviT, gaurkvevelia, romeli samarTalSemoqmedebi-<br />

Ti miznebi ganapirobebs ZiriTad uflebaTa SezRudvis SesaZleblobas.<br />

Tu vigulisxmebT, rom SezRudva xdeba:<br />

_ sxva pirTa analogiuri uflebebis interesebisaTvis, sxva ZiriTadi<br />

uflebebis interesebisaTvis;<br />

_ konstituciuri movaleobebis interesebSi konstituciuri<br />

miznebisaTvis;<br />

_ saxelmwifos da wesrigis dacvis interesebisaTvis,<br />

maSin, sakanonmdeblo miznebidan gamomdinare, SesaZlebelia gamoikveTos<br />

ZiriTad uflebaTa SezRudvis sxvadasxvagvari sazRvrebi.<br />

oRond, rac unda gaxdes SezRudvis mizezi, masTan dakavSirebuli<br />

datvirTva "gadaWarbebuli" ar unda iyos. kanonmdebels xSirad imis<br />

mtkiceba uwevs, rom mis mier SerCeuli regulirebis saSualebebi<br />

dacul ZiriTad uflebebSi umcires zians iwvevs.<br />

8.5 ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi<br />

borotad (qaosis da uzneobisTvis)<br />

gamoyeneba xdeba?<br />

Tavisufleba xSirad, gansakuTrebiT maSin, roca misiT sxvebi<br />

sargebloben, SeiZleba SiSis momgvrelic iyos. Cvenive Tavisufleba,<br />

romelic sxvebis miTiTebas gamoricxavs da sakuTar pasuxismgeblobasac<br />

gulisxmobs, gaubedaobasa da meryeobas warmo-<br />

Sobs. Tavisufleba da misi Tanmxlebi ZiriTadi uflebebi, samtrod<br />

gangvawyoben, roca saqme, gansakuTrebiT or uflebas –<br />

gamomdinare, swavlobs, Tu ramdenadaa saWiro demokratiul saxelmwifoSi adamianis<br />

uflebaTa SezRudva. 1982 wlis kanadis uflebaTa da TavisuflebaTa qartia<br />

amave princips moicavs.


348<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

sityvis Tavisuflebas da braldebulis uflebebs exeba. sazogadoebrivi<br />

azri am or sferoSi did Seuwynareblobas amJRavnebs.<br />

xSirad dasmula kiTxva _ ratom sWirdeba braldebuls amdeni<br />

da ase Zvirad Rirebuli uflebebi, romelTa mizeziTac sisxlis samarTlis<br />

procesi esoden gaWianurebuli da ZviradRirebulia? ra<br />

saWiroa amdeni formaloba? ratom aTavisufleben braldebuls<br />

procesualuri Secdomebis SemTxvevaSi? mxolod imitom, rom man<br />

danaSauli wnexis qveS aRiara, Tu imitom, rom mas advokati ar<br />

hyavda? ra saWiroa sasamarTlos sanqcia iseTi umniSvnelo moqmedebisaTvis,<br />

rogoricaa Cxreka an satelefono saubrebis mosmena? amas<br />

xom gamoZiebis savaraudo gaxangrZliveba SeiZleba mohyves? ratom<br />

ar vendobiT policiis inspeqtorebs? bolos da bolos, ra uSavdeba<br />

adamians, romlis telefonic `ismineba~? patiosan kacs dasamali<br />

araferi aqvs. ratom unda Tavisufldebodnen eWvmitanilni, gansakuTrebiT,<br />

Tu eWvi seriozul danaSauls exeba? yvelaze uaresi,<br />

rac SeiZleba moxdes, isaa, rom eWvmitanils danaSauli ar Caudenia.<br />

Tuki misi udanaSauloba damtkicdeba, mas gaaTavisufleben (araferia,<br />

Tu mas iqamde patimrobaSi amyofeben). adamianTa gulgriloba<br />

sisxlis samarTlis danaSaulSi braldebulTa da sasamarTlo procesSi<br />

Cabmul pirTa mimarT im rwmenidan gamomdinareobs, rom aseTi<br />

ram maT ar SeemTxvevaT da rom es mxolod damnaSaveT exeba. damna-<br />

Savis piradi uflebebi da adamianuri Rirseba TanagrZnobas ar iwvevs,<br />

xolo sazogadoeba braldebulsa da msjavrdebuls erTmaneTisagan<br />

Znelad Tu ganasxvavebs. es, rasakvirvelia, umarTebulo midgomaa.<br />

istoriuli gamocdileba adasturebs, rom Zalaufleba SeiZleba<br />

saxifaTo gaxdes, xolo policiam aRviraxsnil moqmedebebs mimarTos,<br />

Tu igi procesualurad ar aris SezRuduli; sisxlis samarTlis<br />

procesis mimdinareobisas sisxlissamarTlebrivi devnis<br />

organoebs uzarmazari upiratesoba aqvT. zemoaRniSnuli SezRudvebisa<br />

da barierebis gareSe, sagamoZiebo xelisuflebaTa saqmianobam,<br />

SesaZloa, sisxlis samarTlis procesis miznebisadmi sruliad sawinaaRmdego<br />

Sedegebi moitanos. Tu dakavebuls uzomo wnexis qveS<br />

moaqceven, igi iseT danaSaulsac aRiarebs, romelic ar Caudenia. is,<br />

rom dakavebuli piri dapatimrebidan mokle xanSi unda warsdges<br />

mosamarTlis winaSe, Tavis advokats Sexvdes an Seityos, Tu raSi<br />

sdeben mas brals, ubralo axireba ki ara, seriozuli fsiqologiu-


as emsaxureba ZiriTadi uflebebi<br />

ri gamocdilebiT nakarnaxebi saWiroebaa; amis gareSe adamiani SeiZleba<br />

sulierad gatydes. 53<br />

349<br />

sityvisa da presis TavisuflebaTa winaaRmdeg gamoyenebuli mTavari<br />

argumenti isaa, rom es Tavisuflebebi iseT rames icavs, rasac<br />

samarTlis subieqti xSirad borotad iyenebs. gazeTebi cruoben an<br />

cilismwamebloben, mepatroneTa interesebisaTvis faqtebs amaxinjeben<br />

an malaven. arcTu iSviaTad sityvis Tavisufleba gamoiyeneba dauSvebeli<br />

waqezebisaTvis, masebis ganwyobilebaTa manipulirebisaTvis,<br />

axalgazrdobaze mavne zegavlenisaTvis, uzneo saqcieliT wesieri<br />

adamianebis SokirebisaTvis. ratom unda eZleodes televizias tanjvis,<br />

kamaTis da gansxvavebuli azris gadacemis ufleba? mTavrobebi,<br />

dawyebuli ucxoelebis da ZirgamomTxreli saqmianobis Sesaxeb 1798<br />

wlis amerikis kanoniT da iakobinelebis eris damcveli cenzuriT,<br />

zemoaRniSnuls Cveulebriv amateben, rom arakeTilsindisieri publikaciebi<br />

aryevs mTavrobis saWiro avtoritets, Tesavs ganxeTqilebas,<br />

calmxrivad warmosaxavs mxolod negatiur mxareebs. 54<br />

es Sexedulebebi, SesaZloa, nakleb sayuradRebod mogveCvenos,<br />

Tu imas gavacnobierebT, rom mosazrebaTa gamoxatvis Tavisuflebis<br />

garkveuli SezRudvis SemTxvevaSi, yvela Cvengani aRmoCndeba wnexis<br />

qveS, radgan SeuZlebelia imis codna, Tu romeli mosazreba aikrZaleba<br />

samomavlod. rodesac ar SegviZlia vTqvaT, rasac vfiqrobT,<br />

gverTmeva TviTgamoxatvis da TviTrealizaciis SesaZlebloba, roca<br />

ar SegviZlia Cveni cdomilebebi gamovTqvaT, amiT sxvebs varTmevT<br />

Cvens Secdomebze miTiTebis SesaZleblobas da jiutad, uimedod<br />

53 maT, visac unaxavs filmi ,,mamis saxeliT”, exsomebaT, rom britaneTSi<br />

policiam aRiarebebi imis meSveobiT moipova, rom dakavebulTa patimrobis<br />

periodi dakiTxvis mimarT adamianis gamZleobis vadas aRemateboda. oficialuri<br />

pirebi antiteroristuli kanonis safuZvelze moqmedebdnen, romlebic<br />

SemdgomSi evropis adamianis uflebaTa konvenciis darRvevad iqna aRiarebuli.<br />

54 samoqalaqo uflebebis armqoneTa da meamboxeTa aqti krZalavda mTavrobis<br />

cru, skandalur an uxams kritikas, rac misiT ukmayofilebas iwvevda.<br />

prezident jefersonis droindelma kongresma es kanoni (romelic Tavdapirvelad<br />

jefersonis partiis winaaRmdeg iyo mimarTuli) misi vadis amowurvisas<br />

ar ganaaxla, xolo am aqtis damrRvevebs kompensacia gadauxades.


350<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

vrCebiT sakuTar SecdomebTan, ise rogorc yvela. arsebobs Tu ara<br />

absoluturi WeSmariteba, faqti faqtad rCeba: istoriaSi ar arsebula<br />

epoqa an mecnieri, romelic srulyofil sibrZnes flobdes.<br />

Cven WeSmaritebasTan mxolod miaxloeba SegviZlia Tavisufali diskusiis<br />

meSveobiT. magram ra mniSvneloba aqvs WeSmaritebasTan miaxloebas<br />

politikur argumentaciaSi? politikaSi WeSmariteba Tumca<br />

sasargeblo ramea, magram yvelaze mniSvnelovani rodia axali ur-<br />

TierTkavSiris aRmosaCenad. ar arsebobs demokratia Tavisufali<br />

diskusiebis gareSe; xolo Tavisufali azris gamoxatvis gareSe<br />

mTeli konstituciuri sistema daingreva. 55<br />

Tu ar aris diskusiebi, YTu presas ar SeuZlia sxvadasxva, Tundac<br />

Seuracxmyofeli, Tvalsazrisi gamoaqveynos, maSin adamianebi<br />

moklebuli arian Segnebuli politikuri arCevanis SesaZleblobas.<br />

es ki imas niSnavs, rom xelisuflebis armqoneT ar eqnebaT Sansi<br />

xelisuflebis mqoneni Secvalon xmis mimcemTa darwmunebis gziT;<br />

Tu ar aris sityvis Tavisufleba, ar aris informaciac, romelzedac<br />

orientirebuli iqneboda saxelmwifos xelmZRvaneloba. `beWdviTi<br />

sityvis Tavisufleba aucilebelia rogorc mTavrobisaTvis,<br />

ise xalxisTvisac, da am mimarTebiT misi xelyofa aris danaSauli<br />

saxelmwifos winaaRmdeg~. 56<br />

55 sxvadasxva demokratiul qveyanaSi sityvis Tavisuflebis xarisxi sxvadasxvaa,<br />

radgan am uflebis mniSvneloba sxvadasxvagvarad esmiT. xSirad<br />

sazogadoebrivi wesrigisa Tu calkeul pirTa reputaciis dacvas, sityvis<br />

TavisuflebasTan SedarebiT, upiratesoba eniWeba. magram unda iTqvas, rom<br />

politikur ganacxadebs sul ufro metad icaven imis gaTvaliswinebiT,<br />

rom isini politikuri sistemis funqciobisaTvis Zalian mniSvnelovania.<br />

germaniis sakonstitucio sasamarTloc ki, romelic adamianis Rirsebas umniSvnelovanes<br />

Rirebulebad miiCnevs, Tvlis, rom politikuri diskusiebisas<br />

politikosebs, Cveulebriv moqalaqeebTan SedarebiT, naklebi dacva<br />

sWirdebaT.<br />

56 Benjamin Constant, Political Writings, trans and ed. Biancamaria Fontana<br />

(Cambridge: Cambridge University Press, 1988), gv. 150. aSS-is uzenaesi sasamarTlos<br />

gancxadebiT, presa _ sxva uflebebisa da Tavisuflebebis mamoZravebeli<br />

Zala – demokratiul qveynebSi iseT mniSvnelovan rols asrulebs,<br />

rom misi dacva saWiroa TviTcenzurisganac ki. Tu reputaciis SembRalavi<br />

siyalbis gamo gazeTi iZulebulia didi konpensacia gadaixados,<br />

SemdegSi masalis gamoqveynebisas igi met sifrTxiles gamoiCens, amas ki<br />

TviTcenzura mohyveba. amitomac, sasamarTlo politikosTa Tu sazogado


8.6. gansazRvris sizuste<br />

gansazRvris sizuste<br />

351<br />

adamianis ZiriTadi uflebebi principebis deklaracias ufro gvagonebs,<br />

vidre iuridiul wesebs. bundovanebis gamo es dazustebas sa-<br />

Wiroebs. amasTan, ZiriTadi uflebebi absoluturobas moklebulia<br />

nawilobriv erTmaneTTan da sxva adamianebis msgavs uflebebTan dapirispirebis<br />

mizeziT, nawilobriv ki imitom, rom unda ganxorcieldes<br />

saxelmwifos funqciur sferoSi. uflebebiT uzrunvelyofili<br />

Tavisuflebis garda, aucilebelia saxelmwifos da sazogadoebrivi<br />

simSvidis gaTvaliswinebac.<br />

rogorc ukve davrwmundiT, SeerTebuli Statebis konstitucia<br />

da misi Sesworebebi sityvaZunwia; isini mxolod CamoTvlian uflebebs<br />

ise, rom maT Sinaarss dawvrilebiT ar azusteben. SesaZloa, es<br />

ZiriTad iuridiul da politikur sakanonmdeblo winadadebaTa<br />

SeerTebis Sedegi iyos, magram, cxadia, teqsti yvelasaTvis misaRebi<br />

swored rom am uzustobis wyalobiT aRmoCnda. zogad formulirebaSi<br />

yvela adamiani kiTxulobs misTvis keTilismyofel sazriss,<br />

TiTqos ambobdes: vnaxoT, visi gageba Seavsebs formas SinaarsiT da<br />

vis interesebs daicavs mocemuli norma.<br />

istoriuli da sxva mizezebiT, adamianis ZiriTadi uflebebi mowodebulia<br />

SezRudos saxelmwifo xelisuflebis TviTneboba. saxelmwifos<br />

uflebamosilebaTa SezRudvas warmatebis Sansi maSin<br />

aqvs, rodesac saxelmwifo organoebis kompetencia gamijnulia da<br />

konstituciuri wesebis safuZvelze isini erTmaneTis winaaRmdeg gamodian<br />

samarTlis dasacavad. amis erT-erTi piroba isaa, rom ufleba,<br />

romelic dacvas saWiroebs, jerovnad iyos gansazRvruli. meore<br />

ki is, rom Tavad dazaralebuls SeeZlos sakuTari uflebis gan-<br />

moRvaweTa Sesaxeb araswori Tu Seuracxmyofeli publikaciebisaTvis kompensacias<br />

mxolod maSin awesebs, roca isini saxifaTod da sazianod miiCneva.


352<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

xorcieleba da dacva, ris SesaZleblobasac uzrunvelyofs mar-<br />

Tlmsajuleba.<br />

konstituciuri uflebebis zusti gansazRvris da ganxorcielebis<br />

safuZvels iZleva kanonmdebloba. gansazRvrebebi, romlebic kanonmdeblobaSia<br />

mocemuli, uzrunvelyofs iseT mdgomareobas, romlis<br />

drosac kanonebs administracia pativiscemiT ekideba konstituciur<br />

uflebebs samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli movaleobebis<br />

ZaliT. winaaRmdeg SemTxvevaSi, maTi iZuleba SeiZleba sasamar-<br />

Tlos gadawyvetilebiT. Tumca saxelmwifo organoebis pasuxismgeblobis<br />

amaRlebis mizniT, adamianis uflebaTa yvelaze tipuri dar-<br />

Rvevebi da borotad gamoyeneba SeiZleba TviTon konstituciaSi aikrZalos<br />

da iqve ganisazRvros umniSvnelovanesi procesualuri Sinaarsobrivi<br />

pirobebi, romlebic saxelmwifom unda daicvas.<br />

uflebaTa Sinaarsis da maTi dacvis gansazRvris SemuSavebis SesaZlebloba,<br />

SezRudvebis aucileblobis gansazRvrasTan erTad, kanonmdebels<br />

viTarebis gakontrolebis saSualebas aZlevs. magram<br />

Cven ukve davrwmundiT iseTi mdgomareobis saSiSroebaSi, rodesac<br />

samarTali parlamentis msaxurebaSia. sakmarisi ar aris icode, rom<br />

konkretuli ZiriTadi ufleba kanoniT wesrigdeba da mis fargleb-<br />

Si unda xorcieldebodes. SeiZleba iTqvas, rom am debulebaTa mniSvnelobis<br />

Sesabamisad, Tavisufleba mxolod iuridiuli proceduris<br />

farglebSi izRudeba, magram samarTlebrivi usafrTxoebisaTvis es<br />

cotaa. saWiroa dawvrilebiT mieTiTos, Tu ra xdis proceduras<br />

`kanoniers~ (magaliTad, sasamarTlosaTvis gadacema). winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, iqmneba STabeWdileba, rom yovelgvari procesi, romelic<br />

kanonier aramzadobas Seesabameba, konstituciuria, Tu procesualuri<br />

aspeqti daculia. mraval konstituciaSi ixmareba `gonivruli<br />

vada~. magram visTvisaa igi gonivruli? is, rac gamomZieblisaTvis<br />

xanmokle, mouxerxebeli vadaa, xolo sisxlis samarTlis<br />

samZebros organoebisTvis resursebis araracionaluri xarjva, SesaZloa,<br />

datusaRebuli, damamcirebel pirobebSi momlodine adamianebisaTvis<br />

iyos gaumarTleblad gawelili dro. raki aq saqme dakavebulis<br />

uflebebs exeba, gonivrulobas misi TvalTaxedviT unda SevxedoT.<br />

`gonivruli~ vada SesaZloa niSnavdes `aragonivruls~ institutis<br />

miznebis TvalsazrisiT _ vadas, romlis gasvlis Semdeg<br />

unda movelodeT dakavebulis mier sakuTari Tavis winaaRmdeg mice-


gansazRvris sizuste<br />

mul Cvenebebs. Tundac am mosazrebebis gamo saWiroa vadebis zustad<br />

gansazRvra.<br />

353<br />

mcdari iqneboda gvefiqra, rom konstituciis ugulebelyofa kanonmdeblis<br />

interesebs Seesabameba, igi xom konstituciis wyalobiT<br />

iZens legitimacias. kanonmdebeli vakuumSi rodi moqmedebs, iTvaliswinebs<br />

ra adamianis ZiriTadi uflebebis zneobriv dasabuTebas<br />

da sayovelTaod aRiarebas, sazogadoebriv azrs, romelzec damokidebulia<br />

deputatebis xelaxali arCeva. kanonmdebelma ar SeiZleba<br />

yuradRebis miRma datovos Semdegi:<br />

ufleba sazogadoebrivi wesrigis dacvaze yovelTvis niSnavs pirad<br />

TavisuflebaTa SezRudvas, xolo Cveni sajaro samarTlis amosavali<br />

pozicia moqalaqis Tavisuflebaa. pirdapir Tu arapirdapir Cveni<br />

respublikebis saxes adamianis da moqalaqis konstitucia gansaz-<br />

Rvravs; sajaro samarTalSi yovelgvar diskusias saerTo safuZveli<br />

rom hqondes, unda iqidan amodiodes, rom Tavisufleba zogadi wesia,<br />

SemzRudavi RonisZiebebi _ gamonaklisi. 57<br />

kanonmdebloba mowodebulia (franguli koncefciis mixedviT)<br />

Seitanos jerovani sinaTle samarTalgamoyenebaSi. amas garda, mas<br />

aqvs moqmedebebis garkveuli Tavisufleba, romelic kanonmdebels,<br />

Tuki sariskod miiCnevs, SeuZlia Seaviwroos. ZiriTadi uflebebi<br />

SeiZleba kanonmdeblobiT SeizRudos sazogadoebrivi wesrigis uzrunvelyofis<br />

mosazrebebiT, amasTan, SezRudvis xarisxi damokidebulia<br />

sazogadoebrivi wesrigis da im safrTxeTa mdgomareobaze, romelic<br />

wesrigs emuqreba. 58<br />

57 kornei, mTavrobis komisari, 1917 weli, saxelmwifo sabWo, 1917 w. 10 agvisto,<br />

baldi, lab. 637.<br />

58 magaliTad, 1981 wels frang kanonmdeblebs miaCndaT, rom moqalaqeTa usafrTxoebis<br />

dacva, teroristuli aqtebis gazrdili saSiSroeba iTxovs damnaSaveTa<br />

gaZlierebul devnas. ase rom, policias nebismieri piris dadgenis mizniT, 6 saa-<br />

TiT dakavebis ufleba unda hqonoda. sakonstitucio sabWom es argumenti miiRo im<br />

SesworebiT, rom sakanonmdeblo aqtis fraza: ,,dakaveba vinaobis dadgenamde,” Tavisuflebis<br />

ZiriTad wesad, xolo policiis mier ganxorcielebuli SezRudvis gamonaklisad<br />

miCnevidan gamomdinare, _ niSnavda, rom vinaobis nebismieri damadasturebeli<br />

sabuTi miRebuli unda yofiliyo, xolo saxelmwifo prokurorisaTvis piris<br />

dakavebis periodSi nebismier dros Setyobineba unda gaegzavnaT. 1983 wels socialistebis<br />

xelisuflebaSi mosvlis Semdeg, parlamentma piradi Tavisuflebis uf


354<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

moqmedebis es sivrce konstituciur Rirebulebebsa da Tavisuflebebs<br />

SesaZleblobas aZlevs ar mowydnen yvela droSi gabatonebul<br />

sazogadoebriv Sexedulebebs da sazogadoebis funqciobis SesaZleblobebs.<br />

roca konstituciebi akrZalaven uCveulo da sastik<br />

an Seusabamo sasjelebs, isini, Cveulebisamebr, eyrdnobian odindel,<br />

cvlilebebs daqvemdebarebul sazogadoebriv Sefasebas. sasjelis<br />

aucilebeli simkacre dRes sxvanairia, vidre XIX saukunis daswyisSi<br />

iyo. 1972 wels SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo<br />

sikvdiliT dasjas uCveulo da sastik sasjelad miiCnevda, oTxi<br />

wlis Semdeg (amis Sesaxeb kanonis cvlilebis Semdeg) uzenaesi sasamarTlo<br />

sazogadoebis umravlesobis nebas dahyva. 59<br />

aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom konstituciaSi miTiTebuli uflebebi<br />

mxolod sityvebia, romlebic axsna-ganmartebazea damokidebuli.<br />

rac Seexeba maT ukan mdgom Cveulebebs, isini garemoebebs<br />

eguebian aTasgvari Tavsatexi gziT. Cven ar SeiZleba iluziebs miveceT,<br />

konstituciebs axorcielebn adamianebi da ara konstituciis<br />

damfuZnebelTa nebiT daprogramebuli kompiuterebi. albaT, es imis<br />

erTaderTi SesaZleblobaa, rom konstitucia adamianis mxrebs ar<br />

awvebodes sxvisi Zalauflebis antisazogadoebriv tvirTad. konsti-<br />

leba Semdegnairad ganmarta: dakaveba mxolod im SemTxvevaSia dasaSvebi, roca pirs<br />

an sakuTrebas uSualo safrTxe emuqreba. mas Semdeg, xelisuflebaSi memarjveneTa<br />

Tu memarcxeneTa mosvlisas, dakavebis sapolicio ufleba farTovdeba an, piriqiT,<br />

izRudeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, uflebebTan dakavSirebuli aqtis moqmedebis<br />

sfero mudmivad icvleba, magram individis pirad Tavisuflebas safrTxe arasodes<br />

damuqrebia. amrigad, Tavisuflebis ZiriTadi ufleba absoluturi araa, da mainc<br />

igi umravlesobis nebis gavrcelebis areals Semofarglavs. am arealis farglebi,<br />

nawilobriv, konstituciis teqstebze, nawilobriv ki sazogadoebriv azrzea damokidebuli.<br />

1981 wlis kanonis erTgul memarjvene damcvelebs azradac ar mosvliaT,<br />

rom, magaliTad, piris vinaobis dasadgenad misi 24 saaTis ganmavlobaSi dakaveba<br />

SeiZleboda.<br />

59 ,,manevrirebis saSualeba” pirad TavisuflebasTan dakavSirebuli sxvadasxva<br />

koncefciis gverdigverd arsebobas ganapirobebs da xalxic iseT mravalferovan<br />

samyaroSi cxovrobs, romlis RirebulebaTa gansxvavebuli sistemebi mudam rodi<br />

esadageba erTmaneTs. rodesac germaniis sakonstitucio sasamarTlom gadawyvita,<br />

rom aborti sisxlis samarTlis danaSauli iyo, man qals Tavis sxeulze uflebac<br />

misca da, aqedan gamomdinare, socialuri pirobebiT nakarnaxebi abortis SesaZleblobac<br />

daadgina. amrigad, TuU fexmZime qalis TxovniT eqimi gadawyvetda, rom zemoaRniSnuli<br />

pirobebi arsebobda, abortis gakeTebas veraferi SeuSlida xels. magram<br />

sul sxvaa, roca sakanonmdeblo organo obieqtur socialur maCveneblebs gansazRvravs.


gansazRvris sizuste<br />

355<br />

tuciur Rirebulebebsa da cnebebSi maTi cvalebadobis da aramdgradobis<br />

miuxedavad, mainc aris birTvi, romlis gafrTxilebac aucilebelia,<br />

Tu gvsurs, rom sityvas da samarTals rame mniSvneloba<br />

hqondes. iqneb, yoveli brZaneba, yoveli cneba hgavs per giuntis<br />

niors, romelsac CenCo manam SeiZleba moacalo, vidre ar aRmoCndeba,<br />

rom gulis adgilas CenCos garda araferia. magram <strong>konstitucionalizmis</strong><br />

uzrunvelsayofad centris arseboba unda virwmunoT.<br />

Tumca es rwmena arc gafcqvnas gvikrZalavs da arc adamianis uflebebis<br />

absoluturad da waruvalad gamocxadebas moiTxovs.<br />

ZiriTadi uflebebis myar birTvs da maTi dacvis yvelaze did<br />

Semwes saxelmwifosaTvis savaldebulo brZanebebi warmoadgens, magaliTad,<br />

miTiTeba imis Sesaxeb, Tu dapatimrebidan ramden saaTSi unda<br />

wardges tusaRi sasamarTlos winaSe. ras niSnavs `jerovani~<br />

sisxlissamarTlebrivi procedura da ramdenad SeiZleba misi Sekveca<br />

sazogadoebrivi uSiSroebis interesebisaTvis, damokidebulia sazogadoebis<br />

cvalebad (zogjer isteriul) Sefasebaze. samarTlebriv<br />

Sefasebas mocemul SemTxvevaSi SeiZleba movelodeT konstituciuri<br />

miTiTebebidan (kvalificiuri umravlesoba, kanonproeqtebis ramdenime<br />

wakiTxva da a.S.), romlebic `Sefasebas~ da sasamarTlo-dogmatur<br />

kontrols Seexeba. Tu konstitucia acxadebs, rom wameba akrZalulia,<br />

da amatebs, rom amaSi is fizikuri tkivilis miyenebas<br />

gulisxmobs, viTareba ufro naTeli xdeba da, amdenad, daculobis<br />

xarisxi izrdeba. magram konstitucia amaze pirdapir miuTiTebs Tu<br />

ar miuTiTebs, `jerovani~ proceduris iseTi ganmarteba, romlis<br />

drosac, magaliTad, diabetiT avadmyofs insulinis micemaze uars<br />

eubnebian, miuRebelia.<br />

ZiriTadi uflebebis gansazRvra iwvevs Sors mimaval Sedegebs.<br />

aris Tu ara sakmarisi uflebis dasaxeleba da aRiareba? (,,azris<br />

da aRmsareblobis Tavisufleba aRiarebulia”). Tu moqalaqis mdgomareoba<br />

myari mxolod maSin xdeba, roca ufleba zustad gansaz-<br />

Rvrulia? aqvs Tu ara sizustes Tavisi naklovanebebi?<br />

magaliTisaTvis ganvixiloT religiasTan dakavSirebuli uflebebi.<br />

umartivesi formulirebis Tanaxmad, ,,yovelgvari mrwamsi sarwmunoebis<br />

dogmatebis farglebSi Tavisufalia.” es viwro gagebiT


356<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

niSnavs, rom saxelmwifos ar SeuZlia vinmes devna religiisaTvis,<br />

magram kultis msaxurebis nebarTvis sakiTxebSi aseTi gansazRvreba<br />

da sinaTle ukve aRar aris. 1918 wlis ruseTis sabWoTa konstituciac<br />

religiis Tavisuflebas aRiarebda, magram es principi iTxovda<br />

mSromelTa garantirebas WeSmariti sindisis TavisuflebiT. amis<br />

miRwevis saSualebad konstitucia miiCnevs saxelmwifosgan eklesiis<br />

gamocalkevebas da yoveli moqalaqisaTvis uzrunvelyofs agreTve<br />

religiuri da antireligiuri propagandis uflebas. magram<br />

erTi sityvac ar aris naTqvami religiis asrulebis Tavisuflebis<br />

Sesaxeb (SemTxveviTi rodia). arasocialisturi urTierTobebis pirobebSic<br />

ki aRmsareblobis Tavisuflebis da eklesiis saxelmwifosgan<br />

gamoyofis aRiarebis kombinaciidan mTeli rigi gaugebrobebi<br />

warmoiSoba. amerikis uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare bergeri<br />

saxelmwifosagan eklesiis gamoyofis Teziss, meti rom araferi<br />

vTqvaT, ,,bundovans” uwodebs. 60<br />

religiis Tavisufleba da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis<br />

doqtrina uamrav gaugebrobas warmoSobs. aqvT Tu ara konfesiuri<br />

Temis wevrebs ufleba sarwmunoebis Tavisuflebis safuZvelze aaSenon<br />

eklesia? ufro zustad: SeiZleba amis akrZalva kanoniT? ra<br />

kavSirSia mSenebloba rwmenasTan? Tu religiuri aRmsareblobis<br />

ganxorcielebis ufleba absoluturia, ramdenad exeba qalaqis dagegmarebis<br />

wesebi eklesias? ras niSnavs religiuri rwmenis ganxorcieleba<br />

RvTis msaxurebis garkveuli religiuri wesebiT aRsrulebisa<br />

da kultis pirobebis Seqmnis gareSe? konfesiuri skolebis an<br />

saavadmyofoebis funqcioba ganekuTvneba aRmsareblobis ganxorcielebas?<br />

ramdenad unda daicvan am konfesiur institutebSi profesiuli<br />

wesebi da zogadi dargobrivi kontroli? Tuki konfesiur<br />

erTobebs saerTod saavadmyofoebis qonis ufleba ara aqvT, eniWeba<br />

es ufleba im konfesias, romlis religiur doqtrinasac pirdapiri<br />

mimarTeba aqvs avadmyofTa gankurnebasTan? da Tu saxelmwifo eklesiisgan<br />

damoukideblad funqciobs, SeuZlia saxelmwifos kanonis<br />

safuZvelze an mis gareSe, ikisros eklesiis yvela msaxuris socialuri<br />

dazRveva (rogorc es dReisaTvis miRebulia ungreTis sakonstitucio<br />

praqtikaSi) an maTi Senaxva (rac eklesias mTlianad saxelmwifoze<br />

daqvemdebarebuls gaxdida)? orive SemTxvevaSi reli-<br />

60 Lemon v. Kurtzman, 403 U.S. 602 (1971).


gansazRvris sizuste<br />

giuri kultis asrulebas finansurad aTeistebi aanazRaurebdnen,<br />

saxelmwifo gadasaxadebis gadaxdiT.<br />

357<br />

raki sityva msaxurebaze Camovarda, rogoria saeklesio SromiTi<br />

mowyobis farglebi? aris Tu ara saeklesio msaxurTa saqme eklesiis<br />

Sina saqme? SeuZlia eklesias misTvis datovebuli sajaro<br />

sportuli kompleqsis vaxtiori samsaxuridan daiTxovos rjulgandgomilebis<br />

gamo? 61 gana es religiur safuZvelze diskriminacia<br />

araa? (samsaxuridan gadayeneba igive ar aris, rac samsaxuridan daTxovna,<br />

xolo saeklesio wesebis darRveva pozitiuri samarTlis<br />

normebis darRveva rodia). kanonikuri samarTlis wesebi rom kerZo<br />

samuSaos mimcemis organizaciuli wesebis igiveobrivi yofiliyo,<br />

laparaki SeiZleboda Sromis samarTlebrivi urTierTobis `usityvo<br />

SeTanxmebis~ darRvevaze, magram maSin, naTqvamis Tanaxmad, am organizaciul<br />

wesrigze ungreTis konstituciis yovlismomcveli antidiskriminaciuli<br />

miTiTebebi gavrceldeboda, magram ama Tu im religiis<br />

doqtrinebis gadacema konstituciuri organoebis kontrolis<br />

qveS, saxelmwifosgan eklesiis gamoyofas ewinaaRmdegeba. da kidev:<br />

aqvs sakanonmdeblo organos eklesiis saorganizacio, RvTis msaxurebasTan<br />

dakavSirebul saqmeebSi Carevis iseTive ufleba, rogoric<br />

mTavrobas, romelic yvela organizacias zogad wesebs uqvemdebarebs?<br />

ramdenadaa SesaZlebeli RvTismsaxurebis aRsruleba samoqalaqo<br />

cxovrebasa da mTavrobis saqmianobaSi?<br />

unda avukrZaloT moqalaqeebs saxelmwifo dawesebulebaSi samsaxuri,<br />

Tu isini garkveuli formiT ficis dadebaze uars acxadeben?<br />

SeiZleba Tu ara, garkveuli konfesiisadmi kuTvnileba saxelmwifo<br />

an sxva dawesebulebaSi muSaobis piroba iyos? SeiZleba<br />

vinmes aekrZalos saxelmwifo samsaxurSi rame Tanamdebobis<br />

dakaveba imis safuZvelze, rom am TanamdebobiT gaTvaliswinebuli<br />

movaleobebi garkveuli religiis moTxovnebs ewinaaRmdegeba? [magaliTad,<br />

AaSS-Si samxedro uniformis erTianobis niSniT SeZles<br />

jariskacebisaTvis aekrZalaT `ermolkis~ (qudi) tareba, magram<br />

kanadaSi siqxebs TavianTi dolbandis tarebis ufleba aqvT].<br />

61 Corporation of the Presiding Bishop of the Church of Jesus Christ of Latter-Day<br />

Saints v. Amos, 483 U.S. 327 (1986). uzenaesma sasamarTlom mormonTa eklesiis pozicia<br />

konstituciurad miiCnia.


358<br />

ZiriTadi uflebebi<br />

yvelaferi es Teoriuli kiTxvebi rodia. saxelmwifosa da eklesiis<br />

urTierTobebis sakiTxebze yvelgan mZafri kamaTia. belgiis<br />

konstituciaSi, romelSic azrisa da religiis Tavisufleba<br />

gverdigverd moixsenieba, erTi paragrafi (muxli 15) im princips<br />

eZRvneba, rom religiur ceremoniaSi monawileobis Zaldataneba<br />

dauSvebelia. meore mxriv, me-16 muxli belgiis saxelmwifosagan<br />

eklesiebis avtonomias icavs da saxelmwifos sasuliero pirTa<br />

daniSvnaSi Carevas ukrZalavs 62. aseTi sagangebo debulebebis konstituciaSi<br />

Setanis saWiroeba imas niSnavs, rom isini religiis<br />

Tavisuflebis principidan ar gamomdinareobs. magram uflebebma,<br />

SesaZloa, sapirispiro daskvnebamde migviyvanos. 1917 wlis meqsikis<br />

konstitucia agreTve uzrunvelyofda religiis SerCevisa da<br />

RvTismsaxurebis Tavisuflebas (RvTismsaxureba sazogadoebriv<br />

adgilebSi an Sin). 24-e muxli meqsikis kongress religiis dawesebis<br />

an amkrZalavi kanonis miRebis uflebas ar aZlevda. magram<br />

religiis Tavisuflebisa da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis<br />

principis kombinaciam eklesiasTan mimarTebaSi saxelmwifos uflebaTa<br />

da eklesiaze dawesebul akrZalvaTa mTeli CamonaTvali<br />

Seqmna 63.<br />

sakiTxi arc ise martivia. uflebebi TavisTavad ar miuTiTeben<br />

maTi realizebis gzebs da pirobebs. am xarvezis gadalaxvaSi maTi<br />

konstitucionalizacia gvexmareba.<br />

62 1831 wlis belgiis konstitucia xazs usvamda imasac, rom dauSvebelia aikrZalos<br />

mRvdlebis ufro maRali Tanamdebobis samRvdelo pirebTan mimoweris an<br />

maTi moxsenebebis gamoqveyneba. rogorc Cans, es sagangebo wesi kaTolikeTa pativiscemiT<br />

iyo nakarnaxebi. Cveulebriv, es ufleba presisa da mimoweris Tavisuflebis<br />

sakonstitucio normidan gamomdinareobs, magram uaryofiTma istoriulma gamocdilebam<br />

ufro dawvrilebiT Sedgenili da zedmeti wesebis dadgena ganapiroba.<br />

63 swored amis safuZvelze, meqsikis Statebi gansazRvraven, Tu ramdeni mRvdeli<br />

unda hyavdes TiToeul eklesias garkveul regionSi arsebuli moTxovnis Sesabamisad.<br />

magram eklesiis SezRudva bolo aTwleulSi Semsubuqda. meqsikis konstituciis<br />

msgavsad, vaimaris konstituciaSi sindisisa da rwmenis Tavisuflebis mniSvneloba<br />

dawvrilebiT iyo ganxiluli da misi Tanamedrove meqsikis konstituciis<br />

sapirispiro deklaraciebs Seicavda.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!